Šešiasdešimt devintasis (neeilinis) posėdis
1996 m. sausio 31 d

	Svarstyti klausimai:
1.	Informacija apie priemonių planą dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas", "Litimpeks" bankas", "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas" tolesnės veiklos
2.	Informacija apie priemones gyventojų indėliams akcinėse bendrovėse "Litimpeks" bankas" ir "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" išsaugoti ir gyventojų indėliams bankrutuojančiuose bankuose kompensuoti
	Seimo narių pareiškimai
	A.Endriukaičio pareiškimas Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui
	A.Ražausko pareiškimas (dėl Seimo nario V.Lapės pareiškimų)

Informacija apie priemonių planą dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas", "Litimpeks" bankas", "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas" tolesnės veiklos (96.01.31)

7sesija 69 p. svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Mielieji Seimo nariai, gerbiamieji Seimo posėdžio svečiai, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo sausio 31 d. neeilinį plenarinį posėdį.

Primenu, kad Seimo valdyba nutarė sušaukti šį posėdį vykdydama atitinkamus Seimo nutarimus, taip pat Seimo priimtus įstatymus praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Iš esmės šiandien yra vienas klausimas, padalytas į dvi dalis. Visų pirma informacija apie priemonių planą dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas", "Litimpeks" bankas", "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas" tolesnės veiklos. Pranešėjas J.Niaura, laikinai einantis Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas. O antrasis klausimas, arba antra informacija, - informacija apie priemones gyventojų indėliams akcinėse bendrovėse "Litimpeks" bankas" ir "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" išsaugoti ir gyventojų indėliams bankrutuojančiuose bankuose kompensuoti. Šiandien Seimo seniūnų sueigoje sutarėm, kad po pranešimų tiek vieno, tiek kito pranešėjo Seimo nariai galės paklausinėti, kaip paprastai, per pusę: vienas klausimas iš vienos, kitas klausimas iš kitos pusės.

Taigi posėdis pradėtas. Kviesčiau kolegas registruotis. Prašom registruotis. O po registracijos 1-1 klausimas.

Registracija. 84 Seimo nariai. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis premjere, 1-1 šio posėdžio darbotvarkės klausimas - informacija apie priemonių planą dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas", "Litimpeks" bankas", "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas" tolesnės veiklos.

Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Niaurą. Prašom. Gerbiamasis pranešėjau, kiek jums minučių reikėtų?

J.NIAURA. Maždaug 20.

PIRMININKAS. Prašom.

J.NIAURA. Gerbiamasis Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai! Vykdydamos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 metų gruodžio 29 d. nutarimą "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos banko valdyba pateikė jums akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas", "Litimpeks" bankas", "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas" tolesnės veiklos priemonių planą. 1995 metams baigiantis ilgalaikės bankų sistemos problemos tapo akivaizdžios. Sustabdydamas Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko veiklą, Lietuvos bankas ėmėsi reikalingų, ryžtingų priemonių toms problemoms spręsti. Vyriausybė ir Lietuvos bankas susilaukė daug kritikos dėl tokio krizės sprendimo būdo. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją 1995 metų gruodžio pabaigoje, Seimas priėmė įstatymą, kuris ne visai atitinka koordinuotą požiūrį į bankų restruktūrizaciją. Šiuo metu anksti vertinti visą bankų sektoriaus pokyčių poveikį šalies ekonomikai. Vis dėlto krizės reiškiniai tapo akivaizdūs. Prasidėjo nuolatinis ir stabilus užsienio valiutos "bėgimas", kuris jau pasiekė gana nemažą mastą. Indėlių išėmimas iš bankų sistemos taip pat nesustoja. Dėl to bankams iškilo likvidumo problemų, ir jie susidūrė su sunkumais vykdant privalomų rezervų normatyvus. Atsižvelgdamas į sisteminį problemos pobūdį, Lietuvos bankas sušvelnino reikalavimus bankams, kurie nevykdo šio normatyvo. Nežiūrint Vyriausybės garantijų, tarpbankinė rinka tapo neaktyvi, metinė palūkanų norma 3 mėnesių valstybės obligacijoms pakilo nuo 20% lapkričio viduryje iki 29% sausio pabaigoje. Tokios tendencijos kaip nuolatinis indėlių išėmimas negali ilgiau tęstis. Bankų sistema yra gana jautri ir jai daro įtaką įvairūs šalyje vykstantys procesai. Būtina, kad tiek politikai, tiek Vyriausybė, Lietuvos bankas, finansinės institucijos bendromis jėgomis stengtųsi atstatyti pasitikėjimą bankų sistema. Valstybės žinybos turi būti atsakingos už vieningo požiūrio dėl ryžtingo susidariusių problemų sprendimo priėmimą.

Bankų restruktūrizavimo programa - tai tęsinys to, kas buvo numatyta ankstesniuose susitarimuose tiek su tarptautinėmis organizacijomis, tiek ir Lietuvos banko programose. Bankų restruktūrizavimo planas numato daugybę priemonių likviduojant bankų krizę. Pagal šį planą 3 bankai, kurių veikla pastaruoju metu sustabdyta ar apribota, bus sujungti į vieną, "Aurabankas" reorganizuotas į įmonę blogoms paskoloms valdyti, Žemės ūkio bankas bus restruktūrizuojamas, kaip ir numatyta dabartiniuose Vyriausybės planuose. Kiti du valstybiniai komerciniai bankai - Taupomasis bankas ir Lietuvos valstybinis komercinis bankas - bus rekapitalizuojami taip, kad atitiktų dabartinius įstatymus. Visi kiti bankai, kurie nevykdys mokumo reikalavimų ir neatitiks Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymuose taikomų reikalavimų, automatiškai neteks licencijų. Rengiant šių bankų restruktūrizavimo planą, buvo vadovaujamasi principu, kad tik mokiems bankams, atitinkantiems Lietuvos banko nustatytus reikalavimus, bus ateityje leidžiama veikti.

Kitas principas, nurodantis bankų restruktūrizavimo kryptį, būtų tas, kad atskiri bankai, jų savininkai ir vadovai taptų atsakingi už savo banko restruktūrizavimą. Lietuvos Vyriausybė išreiškia nuostatą panaudoti Vyriausybės lėšas bankų kapitalizavimui, tačiau jos gali būti greitai iššvaistytos, jeigu jų panaudojimui nėra tinkamų prielaidų, tokių kaip bankų vadovybės pakeitimas, nes banko vadovai yra atsakingi už banke susidariusius sunkumus ir galėtų pakartoti tas pačias klaidas, tik jau panaudodami visuomenės lėšas.

Antra prielaida - akcininkai, arba savininkai, turi pirmiausia prisiimti atsakomybę už padarytą žalą, o Vyriausybė kompensuoja likusius nuostolius. Tai yra dabartiniai akcininkai praranda visas teises, o jų akcijos netenka vertės.

Siekiant sumažinti visuomenės lėšų kiekį programai, būtina jau dabar mažinti šių komercinių bankų išlaidas uždarant filialus, kurių veikla nėra pelninga, parduodant pastatus ir kitą banko turimą nekilnojamąjį turtą, mažinant darbuotojų skaičių ir jų darbo užmokestį. Kadangi restruktūrizavimas pareikalaus didelių finansinių išteklių kiekio, bus užtikrinta, kad kuo didesnė šių lėšų dalis būtų atstatyta. Tai bus daroma turto valdymo įmonei naudojant efektyvias paskolų grąžinimo procedūras, privatizuojant bankus - arba atskirus bankus, arba jungtinį banką. Iš pradžių turėtų būti atliktas kruopštus paskolų portfelio kokybės vertinimas ir nustatyta, kokios paskolos turėtų būti parduotos turto valdymo įmonei. Pastaroji turėtų būti akcinė bendrovė, turinti priklausomųjų įmonių akcijoms, nekilnojamajam turtui, paskoloms valdyti. Pagal pateiktą programą Lietuvos akcinis inovacinis bankas, "Litimpeks" ir "Vakarų" bankai ne vėliau kaip iki 1996 metų liepos 1 dienos turėtų būti sujungti į vieną banką. Dėl bankiniame sektoriuje esamų problemų veikiantys bankai negali absorbuoti tokio paskolų kiekio ir tokio indėlių kiekio, koks yra šiuose bankuose. Minėti 3 bankai papildo vienas kitą. Tai realiai atnaujintų jų veiklą ir pagal naujai priimtus įstatymus apsaugotų juose esančius indėlius. Jungtinio banko akcinis kapitalas būtų padidintas taip pat iki 1996 m. liepos 1 dienos. Tai bus padaryta išleidžiant specialius valstybės vertybinius popierius. Galimas ir besijungiančių bankų visiškas ar dalinis pardavimas privačiam sektoriui iki reorganizavimo, jo metu ar po jo. Bendra viso restruktūrizavimo programos vertė, įskaitant ir Valstybinį komercinį bei Taupomąjį banką, siekia, kaip jau spaudoje buvo minėta, 1,3 mlrd.Lt. 1,1 mlrd. Lt bus padengta išleidžiant vertybinius popierius, likusi dalis bus finansuojama iš Pasaulio banko paskolos ir iš valstybės lėšų. Lietuvos banko ištekliai nebus naudojami šiam restruktūrizavimo planui finansuoti. Obligacijų išleidimas padės Vyriausybei išskaidyti rekapitalizacijos kaštus per kelerius metus. Vertybiniai popieriai nebus išleisti į rinką, bet paprasčiausiai bus įrašyti į banko balansą aktyvų pusėje. Vertybinių popierių kiekis, investuotas į bankus, padidins Vyriausybės vidaus skolą, ir Vyriausybė turės mokėti palūkanas už šiuos vertybinius popierius. Vertybiniai popieriai užtikrins, jog banko aktyvai atitinka pasyvus, be to, obligacijų palūkanos užtikrins grynųjų pinigų srautus. Vertybinių popierių terminas gali būti iki 10 metų. Palūkanų norma galėtų būti susieta su vidutine ketvirtine arba pusmetine rinkos palūkanų norma, dabar išleidžiamų valstybės vertybinių popierių palūkanų. Būtina, kaip ir siūloma programoje, skubiai įsteigti valstybės paramos komerciniams bankams tarnybą. Techninė pagalba jau naudojama ir bus panaudota užtikrinti visišką bankininkystės sektoriaus restruktūrizavimo plano įgyvendinimą, užtikrinti efektyvią veiklą bei valstybinių bankų privatizavimą, taip pat pagerinti Lietuvos banko bankų priežiūros funkcijas. Planas turėtų būti skubiai įgyvendinamas kaip vientisa sistema. Pasirinktinai taikomos priemonės gali neturėti reikiamo poveikio.

 Aš čia nenorėčiau sustoti prie atskirų šio plano punktų. Plane yra numatyti konkretūs terminai, plane yra taip pat numatyti vykdytojai, plane numatytos konkrečios priemonės instituciniam ir technologiniam mechanizmui restruktūrizuojant realizuoti.

Aš gal tiek norėjau. Jeigu būtų klausimų, prašom. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Klausiančiųjų yra tikrai labai daug. Iš anksto užsirašė 12 Seimo narių, o kompiutery užsirašė dar 30. Taigi klausimų su kaupu. Pirmasis - kolega J.Listavičius. Ruošiasi A.Ivaškevičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, kodėl nebuvo atsižvelgta, rengiant 4 bankų priemonių planą dėl jų tolesnės veiklos, į pačių bankų, o konkrečiai į "Vakarų" banko ir "Litimpeks" banko siūlymus? Ko vertas bus toks priemonių planas? Ir dar norėčiau paklausti, kiek kainavo tarptautinis auditas?

J.NIAURA. Aš noriu atkreipti dėmesį, jog čia pažymėjau, kad to plano priešpaskutinis punktas ir reiškia, kad galimas visiškas arba dalinis bankų perleidimas privatiems asmenims iki reorganizavimo, jo metu ar po jo. Ir čia, šiame plane, neatmetama galimybė, kad būtent už šių bankų restruktūrizavimą, kaip aš jau ir pabrėžiau pačioje pradžioje, turėtų būti atsakingi patys akcininkai ir savininkai. Taigi jiems šis planas suteikia visišką galimybę atstatyti tą banką. Bet jeigu valstybė norės, kad jos lėšos vėl nebūtų iššvaistytos, tai šiuo atveju valstybė turi perimti šių bankų kontrolę, ir tik perėmusi šių bankų kontrolę dėti papildomas lėšas.

Dėl tarptautinio audito. Tarptautinio audito sutartis yra sudaryta tarp Lietuvos banko ir (...) firmos. Aš nenorėčiau skelbti šių duomenų, kiek kainavo.

PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius. Ruošiasi K.Bobelis.

A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų priimtuose nutarimuose gruodžio 29 d. buvo tam tikra seka numatytas, sakykim, ir tų bankų sanavimas, ir tarpbankinių kreditų su valstybės garantija suteikimas iki 300 mln. Lt. Dabar, rengiant šią programą, gerbiamasis J.Listavičius ir klausia, kodėl nebuvo atsižvelgta į kai kurių bankų pasiūlymus? Aš netgi sukonkretinsiu: "Litimpeks" bankas siūlė veiklos atnaujinimo programą, kai iš tikrųjų buvo galima svarstyti, ar suteikti tarpbankinį kreditą su valstybės garantija. Mano supratimu, galbūt mažiau būtų valstybei kainavęs tų bankų atstatymas ir, galų gale, kur kas optimistiškesnė galėtų būti jų ateitis. Ar jūs nesvarstėt, sakykim, "Litimpeks" banko veiklos atnaujinimo programos kaip rimto dokumento, kurio pagrindu būtų galima šito banko veiklą ateityje programuoti?

J.NIAURA. Aš dar kartą noriu pažymėti, kad mes visuomet svarstome visas realias programas. "Litimpeks" bankas irgi yra pateikęs tą programą, tačiau toje programoje yra vienas punktas, kuriame yra numatytas 80 mln. Lt garantijos suteikimas tam bankui. Šiuo atveju, jeigu Vyriausybė priims tokį sprendimą, o šis garantijos suteikimas "Litimpeks" bankui neįeina į tų garantijų, kurios gali būti suteiktos, kriterijus, gali būti suteiktos tik laikinoms komercinio banko likvidumo problemoms spręsti, ir gali būti suteiktas ne daugiau kaip pusės akcinio kapitalo dydžio. Taigi šiuo atveju prašoma garantija aiškiai neatitinka tų kriterijų. Galbūt galima galvoti apie šių garantijų suteikimo sąlygų pakeitimą, tačiau dabar taip nėra. Aš dar kartą noriu pažymėti, kad jeigu atsiras potencialių investuotojų, atsiras ir "Litimpeks" bankas... Šiandien kalbėjau su buvusiais vadovais, ir jie pažadėjo atnešti susitarimų su tam tikrais užsienio bankais raštus. Jeigu jie bus realizuoti - kokios ten sąlygos keliamos, reikia pirmiausia į tą pasižiūrėti ir tik tuomet priimti tą planą ar jį atmesti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau tylos. Mes patys klausiam ir turėtume klausytis. Kolegas fotožurnalistus paprašyčiau patikslinti savo dislokaciją, t.y. šiek tiek atsitraukti iki parterio anos pusės. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau šiek tiek toliau. Negirdi. Manau, kad sekretoriatas paprašys juos.

Gerbiamieji kolegos, dabar klausia K.Bobelis. Ruošiasi kolega A.Tauras.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pone Niaura, per jūsų, Lietuvos banko valdybos, kadenciją subankrutavo 14 bankų. 11 iš jų 1995 metais. Pasaulio banko atstovai ir Tarptautinio valiutos fondo atstovai susitikime su Užsienio reikalų komitetu atsakė į klausimus ir pabrėžė, kad praėjusių metų vasarą jie jus įspėjo dėl potencialios bankų krizės. Jūs į tai visiškai nekreipėte dėmesio. Vadinasi, neatkreipėt dėmesio, kad yra potenciali bankų krizė. Atleiskit už pasakymą, bet jūs pramiegojote 6 mėnesius, paskyrėte reviziją tik spalio mėnesį, o į revizijos išvadas jūs atkreipėte dėmesį tiktai gruodžio mėnesį. Vėl praleidote didelį laiką. Vadinasi, jūs asmeniškai ir visa jūsų valdyba esate atsakingi dėl to, kas įvyko Lietuvoje. Tai aš šiandien negaliu suprasti, kuomet jūs padarėte didelę bankų krizę, kaip jūs dar iš viso drįstate kalbėti apie gelbėjimo planą. Jūs tą planą turėjote panaudoti seniai, o privedę prie krizės - gelbėti. Jūs esate totaliai nekompetentingi ir jūs turėtumėte tuoj pat pasitraukti, kol Seimas jūsų neatstatydina. Yra gėda, kad žmonės, sužlugdę Lietuvos bankininkystės sistemą, dar drįsta ją gelbėti.

PIRMININKAS. Laikas! Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Niaura. Susikaupkite, klausimas yra labai rimtas. Aš noriu priminti daktarui K.Bobeliui ir kitiems Seimo nariams, kad klausimui, net ir piktam, skiriama vis tiek 60 sekundžių, 69-ą bus nutraukiama. Aš labai prašau kolegas laikytis nustatytos tvarkos, nes priešingu atveju galės paklausti kur kas mažiau Seimo narių negu pageidaujama arba negu susitarta. Prašom, gerbiama-sis Niaura.

J.NIAURA. Vienas atsakymas arba vienas punktas to atsakymo. Aš nežinau šalies, kurioje Užsienio reikalų komitetas svarstytų bankininkystės reikalus. (Salėje šurmulys)

Kitas klausimas. Kai mes kalbame apie tą krizę, kuri susidarė tuose bankuose, aš galiu pasakyti, kad ir banko vadovai gerai žinojo tą informaciją apie padėtį bankuose. Ir šiuo atveju tas klausimas nėra jiems naujas, jie yra atsakingi, kad galėtų elgtis pagal tą situaciją. Šiuo atveju informacija... (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Niaura, klausimas yra toks, kad jūs neturėtumėte kištis į mūsų vidaus reikalus, t.y. į Seimo darbą. Prašom aiškinti bankinius finansinius reikalus. Prašom.

J.NIAURA. Informacijos iš Pasaulio banko ir iš Valiutos fondo nebuvo praėjusią vasarą. Visą laiką Pasaulio bankas ir Valiutos fondas reikalavo laikytis standartų, bet Lietuvos bankas, sakykime, jeigu būtų laikęsis visų standartų, kurie reikalingi, visi bankai būtų buvę uždaryti.

PIRMININKAS. A.Tauras. Ruošiasi kolega K.Antanavičius.

A.P.TAURAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbėdamas pasakėte, kad pasirenkamos priemonės gali neturėti reikiamo poveikio. Todėl prašyčiau pabandyti prognozuoti, kokios būtų pasekmės, jeigu mes priemonių plano nepatvirtintume, juo labiau kad, matyt, teks siaurinti kai kurias mūsų socialines priemones. Ačiū.

J.NIAURA. Kokios pasekmės būtų, jeigu šis planas nebūtų patvirtintas? Tų bankų lauktų "Aurabanko" ar "Vakarų" banko likimas. Šiuo atveju nestaigios ir ne vienu metu vykdomos priemonės neleistų sukurti pasitikėjimą bankine sistema. Čia būtų tik toks atsakymas.

PIRMININKAS. K.Antanavičius. Ruošiasi kolega J.Pangonis.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pone, ar jūs tikrai manote, kad tos priemonės, kurios yra teikiamos, yra dėl tų bankų veiklos atnaujinimo ar tolesnės veiklos? Aš matau, kad tai yra tam tikras tų bankų likvidavimas. Ir kaip su įmonėmis, ką jos turės veikti, kaip su jomis? Jų sąskaitos įšaldytos, apyvartinių lėšų jos neturi. Ką jūs čia siūlote? Apie tai jūsų priemonėse nieko neminima. Ačiū.

J.NIAURA. Čia ir siūloma priemonių plane, kad įmonės galės disponuoti tomis lėšomis, kai bus įkurtas jungtinis bankas ir kai bus tas bankas rekapitalizuotas arba padidintas jo kapitalas. Šiuo atveju be injekcijų į jungtinio banko arba atskirų bankų kapitalą tos veiklos atnaujinimas ir lėšų judėjimas yra neįmanomas. Čia ir kalbama, kas įdės lėšas - ar valstybė įdės lėšas, ar konkretūs privatūs investuotojai įdės lėšas. Jeigu valstybė, tai šiuo atveju įdėjusi lėšas, perėmusi valdymą, ji ir galės atnaujinti to banko veiklą. Jeigu privatūs asmenys pakankamai įdės lėšų, atitinkamai jie išrinks valdymo organus ir galės pradėti dirbti.

PIRMININKAS. Klausia J.Pangonis. Ruošiasi kolega L.Milčius.

J.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt žinoma, kad Vyriausybė ar Lietuvos bankas bandė gelbėti bankrutuojančius "Vakarų" ir "Aurabanką". Ir vien tik "Aurabanko" gelbėjimas valstybei kainavo 86 mln. Lt, tačiau nieko iš to gero neišėjo. Ir dabar jūs plane numatote likviduoti tą banką. Aš norėčiau išgirsti jūsų atsakymą, ar nesibaigs panašiai ir su visų kitų bankų gelbėjimu ir ar ne laikas jau galvoti apie visos bankų sistemos gelbėjimą?

J.NIAURA. Aš noriu atkreipti gerbiamojo Seimo nario dėmesį, kad šiuo atveju "Aurabankas" yra perorganizuojamas į blogų paskolų įmonę, parduodant jo gerus aktyvus ir subalansuojant juos su įsipareigojimais, dalį paskolų perkeliant į tą vadinamąją blogų paskolų įmonę, t.y. bankas reorganizuojamas pagal šį planą. Šiuo atveju jis, kaip bankas, yra likviduojamas, tačiau kadangi ta blogų paskolų įmonė vykdys tam tikras bankines operacijas, tai jis turės turėti ribotą licenciją tų operacijų vykdymui. Tam, kad nereikėtų kurti naujos įmonės ir vėl Lietuvos bankui teikti licenciją, kadangi mes teikiam licencijas tik komerciniams bankams, o ne bankinėms institucijoms, yra nuspręsta tą banką reorganizuoti būtent į tą blogų paskolų įmonę.

PIRMININKAS. L.Milčius. Ruošiasi kolega G.Paviržis.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip aš suprantu, čia reikės 1,3 mlrd. Lt vien tik keturiems bankams sutvarkyti. Mes turime išdalytus duomenis dar apie dešimt bankų, kuriuose taip pat yra indėlininkų pinigų beveik 100 mln. Lt. Tai taip pat bankrutuojantys bankai. Prašom pasakyti, kiek iš tų 1,3 mlrd. bus išieškota iš kaltų asmenų, t.y. tų, kurie ėmė didžiulius atlyginimus, kas teikė negerus kreditus, kas statė prabangius rūmus, bankus, savo pilis? Ar visa tai bus daroma iš valstybės lėšų? Kaip jūs manote, kiek bus išieškota iš kaltų asmenų šių lėšų? Ar viską turės dengti valstybė? Ačiū.

J.NIAURA. Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad šitos lėšos, jeigu tie bankai bus privatizuoti, turės sugrįžti. Taip pat iš blogų paskolų įmonės tos paskolos, kurios perkeltos ir jų vieton į aktyvus yra įdėti vertybiniai popieriai... Tas paskolas išieškojus, lėšos bus grąžintos, aišku, atskaičius išlaidas, kurios panaudotos tos įmonės veiklai. Dėl kaltų asmenų. Jeigu bankas paduos į teismą tą skolininką arba asmenį, kuris padarė žalą, tai teismas spręs, kokią kompensaciją tas kaltas asmuo turėtų sumokėti. Viso proceso esmė yra ta, kad bus specializuota įmonė, kuri užsiims tų blogų paskolų išieškojimu ir specializuosis ne tik išieškoti blogas paskolas, bet ir valdyti turtą arba pardavinėti kaip užstatą gautą turtą, o reikalui esant galbūt ir jį atstatyti, kad būtų galima pelningai parduoti, taip pat užstatytas akcijas parduoti ir realizuoti kuo aukštesne kaina. Tai yra bus specialistų, kurie tuo užsiims, ir atitinkamai tos lėšos sugrįš. Aišku, jos sugrįš tik išperkant tuos Vyriausybės vertybinius popierius.

PIRMININKAS. G.Paviržis.

J.NIAURA. Atsiprašau, aš noriu patikslinti, kad programa apima ir kitus du valstybinius bankus, t.y. čia ne tik tų 4, bet 6 bankų programa.

PIRMININKAS. G.Paviržis. Ruošiasi A.Kubilius.

G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, nepaslaptis, kad komercinių bankų darbuotojų žemoka kvalifikacija, kitaip nebūtų tokių krizių arba jos būtų bent minimalesnės.

Kita vertus, atrodo ir pernelyg išpūsti etatai. Ten dirbantiems žmonėms mokami vis dėlto nepagrįstai dideli atlyginimai. Ir tai dorų indėlininkų ir įvairių įmonių sąskaita. Ar nederėtų jums, kaip Lietuvos banko dabartiniam vadovui, šiose priemonėse, kurias šiandien išdalijot mums, numatyti šių bankų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, būtiną darbuotojų skaičiaus pagrindimą bei vidinės padalinių struktūros optimizavimą?

J.NIAURA. Aš savo pranešime minėjau, kad būtent taip bankai ir turėtų elgtis. Tačiau teisinė bazė ir dabar čia pateikti įstatymai leis tai padaryti. Sakykime, laikinajam administratoriui nustatyti... Jeigu bus priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos ir dėl laikinojo administratoriaus teisių, tai leis padaryti tuos pakeitimus, kuriuos jūs čia siūlote. Aš dar vieną momentą norėjau pažymėti. Kai restruktūrizavimo planą rengė buvę vadovai arba esami vadovai, kai tai susiję su komerciniais bankais, tai apie tai niekas nekalba, tai jų pateikti planai yra optimalūs. O kai Lietuvos bankas, Vyriausybė ar Finansų ministerija rengia, tai čia kažkas jau blogai, tie planai lyg turi kažkokį tikslą arba kažkokių paslėptų intencijų tų bankų atžvilgiu.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Ruošiasi kolega V.Astrauskas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip mes suprantame, Lietuvos bankas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kartu su Pasaulio banku sutarė, kad bankų gelbėjimui bus išleista milijardas 300 mln. litų. Ir tai padarė, aš dar kartą kartoju, bankas ir Vyriausybė. Tuo tarpu Konstitucijos 128 straipsnyje nurodyta labai aiškiai: "Sprendimus dėl valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu." Šios dienos darbotvarkėje mes turime tik informaciją, po kurios... Aš nežinau, koks bus rezultatas, bet turbūt jūs pareisite į Lietuvos banką ir pasakysite: "Na, paklausinėjo, pritarė, ir mes įgyvendinam." Tai kokiu būdu jūs ketinate apeiti Konstitucijos 128 straipsnį?

J.NIAURA. Gerbiamasis Kubiliau, turbūt klausimą reikėtų adresuoti Vyriausybei, kadangi tai susiję su Vyriausybės vidaus skola. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad tie vertybiniai popieriai, kaip aš jau minėjau, bus išleisti ir iždo išlaidos sudarys per metus ne tokią didelę sumą. Tačiau pradinę sumą galbūt Vyriausybė ir galėtų aptarti su Seimu ir gauti jo pritarimą.

PIRMININKAS. V.Astrauskas. Ruošiasi kolega K.Skrebys.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau sužinoti, ar yra numatyta valstybinių pinigų įdėjimo į bankų restruktūrizavimą dinamika ir kaip per šiuos metus tai bus daroma. Po kiek pinigų bus galima skirti iš valstybės biudžeto, ar pan. tiems bankams restruktūrizuoti? Dar norėčiau sužinoti, ar bus paliekamas valstybinis bankas, kuriame bus garantuoti sveikatai skirti pinigai ar kitoms biudžetinėms įstaigoms, jų atlyginimams ir t.t.? Ačiū.

J.NIAURA. Kiek šįmet biudžetas turės išlaidų tiems tikslams, tai priklausys nuo mokamų palūkanų už vertybinius popierius. Jeigu jos bus mokamos tik kas pusę metų, šiems metams, jeigu jie bus išleisti nuo liepos 1 d., mes galime paskaičiuoti. Jeigu tai 1,1 mlrd., mokam 30% metinių palūkanų, gauname per 300 mln., dalijame iš 2, tai yra apie 160 mln. Lt bus reikalingos išlaidos iki metų pabaigos. Šiuo atveju kitos lėšos, kaip aš minėjau, ateis iš tarptautinių organizacijų, konkrečiai iš Pasaulio banko, 200 mln. litų.

Atsiprašau, aš ne visai išgirdau antrąją klausimo dalį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Jau truputį per vėlu. Taip ir bus. Kolega K.Skrebys. Ruošiasi A.Bendinskas.

K.SKREBYS. Pone banko valdybos pirmininke, kaip ten bebūtų, įmonių lėšos tiek Akciniame inovaciniame, tiek "Litimpeks" banke įšalo, jeigu taip galima pasakyti, ne be valstybės pagalbos. Kai kurios įmonės turi iš tikrųjų didelį kiekį lėšų, tačiau negali jomis pasinaudoti. Ar jūs nemanote, kad būtų tikslinga leisti, pavyzdžiui, vienus ar kitus mokesčius sumokėti, tarkime, iš tų įšaldytų sąskaitų, ar gal bankai galėtų išduoti garantijas už tokią sumą, kuri yra įšaldyta? Įmonės nėra kaltos, kad valstybė priėmė vieną ar kitą sprendimą ir iš vienos ar kitos įmonės lyg ir rekvizavo, tarkime, milijoną ar pusantro litų. Jos iš tikrųjų atsidūrė labai keblioje padėtyje. Dėl to, mano manymu, reikia ieškoti lankstesnių sprendimų.

J.NIAURA. Atsakydamas į tą klausimą aš noriu atkreipti dėmesį į tą įstatymą, kuris nurodo, kad įmonės nepraras lėšų. Ir šiuo atveju, kai bus atnaujinta bankų veikla, galbūt ne iš karto visas lėšas galės panaudoti, tačiau dalimis jos galės būti panaudotos. Mūsų plane yra parašyta, kad, kiek prisimenu, iki lapkričio mėn. tomis lėšomis bus galima disponuoti.

Kita vertus, kad dabartinis variantas, galimas pasirinkti... Jeigu bankas nėra kapitalizuotas, neatitinka tų reikalavimų, kurie yra nustatyti komerciniams bankams, toks bankas negali veikti - ar su daliniais apribojimais, ar be dalinių apribojimų. Mes svarstome klausimą, kaip leisti, sakykime, skolos perleidimo operacijas. Dabar daromos užskaitos tik banko viduje, kai kliento įsiskolinimas ir kliento turimos lėšos tame pačiame banke gali būti salduojamos. Tačiau galbūt tikslinga, jeigu tokia operacija nepablogina banko finansinės padėties, leisti perleisti skolas tretiesiems asmenims, kurie turi tame banke lėšų, tai yra tos abi balanso pusės sumažėtų. Tačiau čia reikia žiūrėti, kad neatsitiktų taip, jog neliktų vien įsipareigojimai be turto. Tačiau jeigu Vyriausybė ir, sakykime, privatūs sanuotojai vis dėlto sanuos tą banką, tai šiuo atveju tas procesas gali būti leidžiamas.

PIRMININKAS. A.Bendinskas. Ruošiasi kolega G.Vagnorius.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau štai ko jūsų paklausti. Labai dažnai minimos blogos paskolos. Ar jūs čia nematote tam tikro suplakimo tų visų blogų paskolų į vieną "katilioką"? Tai yra, sakykime, žmogus paėmė paskolą, dirbo ir darė, jam nepavyko, jis negali mokėti. Gali būti kitas atvejis, kad jis neužstatė turto arba užstatė menkavertį turtą ir gavo didžiulę paskolą, bet jis jos negali mokėti. Ir trečias atvejis, kai pasiima milijoną su tuščiu lagaminu, išeina nieko neužstatę. Ar mes galime laikyti jas visas blogomis paskolomis? Nes trečiuoju atveju yra grubus įstatymų pažeidimas, tai ne bloga paskola, bet čia paprasčiausiai yra valstybinio turto ar privataus turto pasigrobimas. Kaip jūs žiūrite į šį klausimą?

J.NIAURA. Ankstesniajame Komercinių bankų įstatyme buvo leidžiama suteikti paskolą be užstato. Šiuo atveju užstatas ir jo vertė gali kisti. Yra turto įvertinimo problemų, turto registravimo problemų ir kt. Blogos paskolos - tai yra paskolos, kurios negrįžta daugiau kaip 3 mėnesius ir šiuo atveju nemokamos palūkanos... Yra nustatyti kriterijai, pagal kuriuos paskola yra priskiriama vienai ar kitai grupei. Yra nustatyti tų paskolų klasifikavimo tarptautiniai standartai. Čia Lietuvos bankas papildomai nesukuria kažkokių savų kriterijų nustatydamas, ar ta paskola bloga, ar nebloga. Aišku, tas blogumo laipsnis gali būti skirtingas. Ir, sakykime, iš tos blogos paskolos gali kažkokia dalis sugrįžti, tačiau pasakyti kiek... Atidėjimai daromi 100% nuo tų paskolų.

PIRMININKAS. G.Vagnorius. Ruošiasi kolega K.Kubertavičius.

A.VAIŠNORAS. Pone Pirmininke, aš vietoj G.Vagnoriaus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Vaišnoras, kuris kelintą kartą pasirenka skambų slapyvardį. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Taip. Ne slapyvardį, bet pakeičiu... Aš norėjau paklausti poną pranešėją, ar iš tikrųjų Valstybinis komercinis bankas jau yra nebemokus? Ir jeigu taip, tai gal turite informacijos, ar jis buvo apsuptas, ar suimtas jo valdybos pirmininkas?

J.NIAURA. Mokus ar nemokus, gali nustatyti audito kompanija, kuri atlieka auditą tame banke. Iš tų ataskaitų aš bijočiau tvirtinti, ar bankas mokus, ar ne. Kai buvo susidariusi situacija, mes tikrinome tuos bankus, atlikome inspekciją, tie bankai pagal ataskaitas buvo mokūs. Tačiau vietoje išsiaiškinus tą situaciją pasirodė, kad jie yra nemokūs. Inspekcija bus atlikta šiuose bankuose šį ketvirtį, taip pat tarptautinis auditas bus atliktas šiuose bankuose irgi šį ketvirtį. Tada bus galima aiškiai pasakyti, kokia yra situacija.

PIRMININKAS. K.Kubertavičius. Ruošiasi kolega P.Jakučionis.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, štai jūsų priemonių plano 2 punkte rašoma: "Lietuvos banko valdybos nutarimu įpareigoti laikinuosius administratorius artimiausiuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apsvarstyti akcinio kapitalo sumažinimą nuostolių suma." Pirmiausia norėčiau paklausti jūsų, kaip prognozuojate, jeigu akcininkai pasipriešins šiam sprendimui ir nepriims tokio sprendimo, kaip nustatysite tą nuostolių sumą, dėl kurios taip pat gali būti ginčų? Ir tuomet išaiškės, kad apskritai nuostoliai yra didesni už akcinį kapitalą. Vadinasi, tas akcinis kapitalas po to bus minusinis. Kaip numatomi tolesni veiksmai?

J.NIAURA. Aš noriu pasakyti, kad kai kuriuose bankuose kapitalas ir yra minusinis. Kitas dalykas, kad gruodžio 29 d. priimtas Komercinių bankų įstatymo papildymas ir numato procedūras, kaip bus elgiamasi, jeigu akcininkai patys nesutiks anuliuoti. Šiuo atveju laikinasis administratorius per 7 dienas kreipsis į teismą dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo. Ir teismas per 7 dienas turi priimti tą sprendimą dėl akcinio kapitalo sumažinimo. Procedūra yra aiški. O kad akcinis kapitalas gali būti mažesnis negu nuostoliai, tai mes labai aiškiai matome tuose bankuose, kurie čia yra uždaryti, arba sustabdyta jų veikla.

PIRMININKAS. P.Jakučionis. Ruošiasi kolega V.Bulovas.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Mane nustebino, kodėl prelegentas nenorėjo atsakyti į Seimo nario klausimą, kiek kainavo paskutinis bankų auditas. Man atrodo, kad valstybė pinigus mokėjo, ir čia jokia komercinė paslaptis neturi būti. Ryšium su tuo ir kitais dalykais, aš noriu paprašyti Seimo Pirmininką - ar negalėtume mes dabar priimti protokolinį nutarimą ir pareikalauti iš Lietuvos banko, galbūt ir iš Vyriausybės, kad vis dėlto Seimui būtų duotas visapusiškas vaizdas šių keturių bankų ir galbūt tų devynių, kurie yra išvardyti pateiktoje pažymoje. Kad Seimo nariai vis dėlto žinotų, kokie tikslūs nuostoliai bankuose ir kiek iš valstybės lėšų reikės į tuos bankus vėl įdėti. Mano nuomone, čia jokia paslaptis. Ir kaip klausimą aš norėčiau...

PIRMININKAS. Laikas.

P.JAKUČIONIS. ...paklausti, koks pretekstas ar priežastys, kodėl mes negaunam tų tikslių duomenų? Vis dėlto mes atsakom, Seimas atsako už biudžetą. Ačiū.

J.NIAURA. Aš noriu dar kartą grįžti prie šio klausimo ir išvardyti, kad šio plano 4 punkte yra nurodyta parengti kriterijus bei sąlygas, pagal kuriuos iš bankų bus atrenkamos ir išperkamos paskolos bei šių paskolų įvertinimo principus. Tas paskolų grupavimas, kurį mes turim pagal dabartinę tvarką... ji gali būti nepriimtina tam tikrais atvejais. Todėl mes tą nuostolių nustatymą... kiek konkrečiai kainuos ši programa, bus aišku, kai bus šių paskolų įvertinimas. Nustatyti kriterijai, įvertintas paskolų dydis ir tada apskaičiuota suma, kokia suma tų paskolų yra išimama iš to banko ir perduodama į turto valdymo įmonę. Taigi tiek dėl audito. Nežinau, galima pateikti tą medžiagą, jeigu sutiks ta audito firma, kadangi ten yra nurodyta, kad be jos sutikimo ta medžiaga negali būti skelbiama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Niaura, manau, čia reikia atskirai aptarti šį dalyką. Kolega V.Bulovas. Ruošiasi kolega I.Uždavinys.

V.V.BULOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, man šiokių tokių abejonių kelia nutarimas dėl "Aurabanko" likvidavimo. Viena, kad jo viename filiale yra tikrai įrengta visa infrastruktūra, o kitas dalykas - kaip bus su tom paskolom? Ar nebus pirma likviduotas bankas ir išeis taip, kad visos tos blogos paskolos išnyks? Nes likvidavus banką, faktiškai toliau visi siūlai dingsta. O ten yra turbūt apie 60 mln. įšaldyto kapitalo. Ar Seimas, likvidavus banką, galės sužinoti, kokia yra padėtis ir kur tos blogos paskolos, kam yra perduotos? Ačiū.

J.NIAURA. Aš noriu atkreipti gerbiamojo Seimo nario dėmesį, kad bankas ne likviduojamas, o reorganizuojamas į blogų paskolų įmonę. Aišku, jo kaip tokio nėra, tačiau ta blogų paskolų įmonė būtent ir perims tą dalį blogų paskolų. Kiti aktyvai gali būti parduoti atitinkamai juos... arba priklausomai nuo pasyvų, kurie yra pasiėmę įsipareigojimus, arba jeigu taip bus, neužteks aktyvų, kurie padengtų tuos įsipareigojimus. Tai, kaip aš minėjau, tada ta dalis bus perduota į tą įmonę ir bus padengta Vyriausybės vertybiniais popieriais, kurie bus išleisti (kaip ir kitiems bankams) blogoms paskoloms padengti.       

PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys. Ruošiasi J.Veselka.

I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis prelegente, prasidėjus bankų krizei, dalyvaujant Jo Ekscelencijai Prezidentui ir kitiems Vyriausybės atstovams, taip pat visų frakcijų atstovams, buvo parengtas gruodžio 29 d. Seimo įstatymas, kuriame buvo faktiškai įpareigota Vyriausybė, Lietuvos bankas parengti gelbėjimo planą. Tačiau tokio esminio, fundamentalaus plano iki šiol nėra. Kur jis? O tai, kas šiandien yra siūloma, tai tik kosmetinės priemonės, kurios problemos sprendimui neturi jokios įtakos. Dar daugiau, šiai problemai spręsti reikia čia, Seime, rengti ne klausimų-atsakymų spektaklį, o fundamentalų svarstymą. Šiandien jau sausio 31 d. Vadinasi, vienas mėnuo praėjo veltui. O tai dar labiau gilina šią krizę, kuri gali peraugti į naujos kokybės krizę. Dar daugiau, Krikščionių demokratų frakcijai...

PIRMININKAS. Laikas, kolega. Prašom klausti. Minutėlę, tegul gerbiamasis kolega baigs savo klausimą. Prašom.

I.S.UŽDAVINYS. Kodėl nebuvo atsižvelgta į tuos pasiūlymus, kurie buvo Krikščionių demokratų frakcijos pateikti Jo Ekscelencijai Prezidentui dėl šios problemos, kai Lietuva eina į Europą, kai klausimas dėl Europos privataus kapitalo pritraukimo šiai problemai spręsti, šis klausimas buvo paliktas nuošaly?

J.NIAURA. Atsakydamas gerbiamajam Seimo nariui, aš noriu atkreipti dėmesį, kad gruodžio 29 d. nutarime, arba įstatyme, yra numatyta, kad atnaujinama veikla sanavus, o prireikus, reorganizavus tuos bankus. Tai čia šiuo atveju ir siūlomos sanavimo ir reorganizavimo priemonės. O šios visos institucijos, kurios yra numatytos, ir visa technologija yra ne tik šių bankų, bet galioja ir visai bankų sistemai. Kitas momentas yra susijęs su užsienio investuotojų pritraukimu. Ši programa ir neatmeta užsienio investuotojų pritraukimo. Juk ateina arba instituciniai investuotojai, arba ateina individualūs investuotojai. Taigi ta programa leidžia dalyvauti tų bankų restruktūrizavimo procese. Čia nematau prieštaravimo su šios programos nuostatais.

PIRMININKAS. Ir J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis laikinasis banko pirmininke, ar jūs nesutiktumėt Seimo nariams trumpai raštu paaiškinti, kas yra bankas. Nes iš jų klausimų suprantu, kad jie banką supranta blogiau nei savo piniginę. Nes jeigu jie suprastų gerai, tai, suprantat, jeigu pametei piniginės pinigus, tai atidaryti piniginę galima leisti, bet vis tiek piniginėje nieko nėra. Bet mano klausimas yra toks: vis dėlto kodėl jūs tokie neambicingi? Žiūriu, dabar visos tos jūsų priemonės surašytos, ypač tie valstybinės paramos komerciniams bankams tarnybos nuostatai ir t.t., tai iš esmės yra likviduojamas centrinis Bankas, taip? Jūs tapote valiutų keitykla, o kai įsikurs ta pagalbos institucija, tai ji perims faktiškai visas jūsų kontrolės funkcijas. Kodėl jūs sutinkate su centrinio Banko likvidavimu? O dėl Tarptautinio valiutos fondo ir (...) jūs teisus: šitie ponai visada pataria tam, kas visiškai netinka Lietuvai. O šimtametėms Jungtinėms Amerikos Valstijoms ar t.t.

PIRMININKAS. Laikas!

J.VESELKA. Kodėl sutinkate su centrinio Banko likvidavimu?

J.NIAURA. Aš noriu atkreipti gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos dėmesį, kad Lito patikimumo įstatymas mums jau apribojo skolintojo funkcijas. Mes negalim skolinti ir įlieti į bankų sistemą pinigų. Ir aš, išdėstydamas tos programos pagrindinius principus, sakiau, kad Lietuvos banko lėšos nebus panaudotos šiai programai finansuoti. Tada, kas duoda lėšas... tai mes negalim disponuoti šiuo atveju lėšomis. Turi būti tarnyba, kuria valstybė pasitikėtų, ir į tos tarnybos valdymo organus ir įeis Lietuvos banko ar Finansų ministerijos atstovai. Lietuvos bankas nebus nušalintas. Glaudžiai bendradarbiaudama su Lietuvos banku, ji perims tą valdymą ir atliks tas funkcijas, kurios numatytos tame įstatyme.

Informacija apie priemones gyventojų indėliams akcinėse bendrovėse "Litimpeks" bankas" ir "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" išsaugoti ir gyventojų indėliams bankrutuojančiuose bankuose kompensuoti (96.01.31)

7sesija 69 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Niaura. Dabar - kita informacija. O iki ateis į tribūną premjeras A.Šleževičius, noriu kai kuriems kolegoms priminti, o kitiems pranešti apie svarbų dalyką. Šiandien mūsų mielo ir gerbiamo Seimo nario R.Ozolo gimtadienis. Pasveikinkim. (Plojimai)

Gerbiamasis premjere, kiek minučių jums reikėtų pranešimui? 10 min. Mieli kolegos, prašom baigti sveikinimus. Dabar gerbiamojo A.Šleževičiaus informacija. Po to - Seimo narių klausimai.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vykdydama Seimo pavedimą, Lietuvos Vyriausybė kartu su centriniu Banku parengė indėlių kompensavimo tvarką ir nustatė terminus, kada indėlininkai galės atsiimti savo indėlius iš Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko. Bet prieš pradėdamas trumpai komentuoti apie pagrindinius indėlių kompensavimo principus, aš noriu tiktai pasakyti, kad ši programa bus realizuota tik, jeigu visas kompleksas priemonių, apie kurias kalbėjo gerbiamasis J.Niaura, ir taip pat priemonės, kurias turi priimti ir realizuoti Vyriausybė, bus įvykdytos. Todėl, be tų bendrų priemonių bankininkystės srityje, apie kurias kalbėjo gerbiamasis J.Niaura, aš taip pat noriu pasakyti, kad Vyriausybė turės priimti daugelį sprendimų srityse, susijusiose ne tik su bankininkyste. Nes šiai programai finansuoti reikės - bendras skaičius buvo minėtas - 1,3 mlrd. Lt, iš to skaičiaus 200 mln. - tiesioginė finansinė parama; taip pat mums reikės biudžeto ir kitų fiskalinių priemonių sąskaita akumuliuoti apie ketvirtį milijardo litų, t.y. apie 20 mln. Lt, tai programai sėkmingai realizuoti. Keliama viena principinė nuostata - neįmanoma tos programos įvykdyti 95% ar 90%. Ją galima įvykdyti tik visą, atskiromis dalimis tos programos funkcionavimas neįmanomas. Todėl greta tų priemonių, kurios buvo minėtos gerbiamojo J.Niauros, Vyriausybė kartu su Valiutos fondu (o misija baigė darbą vakar, ir mes aptarėme finalinį galutinį dokumentą) turės taip pat išnagrinėti daugybę problemų ir su bankininkyste susijusiose srityse. Visų pirma tai energetika. Energetikoje, nors tai konstatuoti yra gana liūdna, bet reikės padaryti tam tikras pataisas kainodaroje siekiant, kad nustatytos energetinių išteklių kainos atitiktų realius gamybos kaštus. Rusijai padidinus tiekiamų dujų kainą beveik 4 doleriais už 1000 m3, suprantama, mes taip pat turėsime priimti sprendimus, o šiandien Vyriausybė juos priėmė, ir atitinkamai sureglamentuoti dujų kainą. Kai kuriose kitose energetikos sektoriaus srityse taip pat turės būti tam tikrų korekcijų kainodaroje. Taip pat svarbu energetikoje greta šių fiskalinių priemonių realizuoti nemaža priemonių, užtikrinančių efektyvesnį šios ūkio šakos funkcionavimą. Tai yra objektų, nesietinų su energetika, privatizavimas: poilsio bazių, valgyklų, restoranų, viešbučių ir t.t. Taip pat priemonės, kurios leidžia efektyviau naudoti energetinius išteklius.

Nemaža priemonių mes turime priimti žemės ūkio srityje. Tai (...) subsidijų panaudojimas, privatizavimo tempų spartinimas, tolesnis pirmiausia eksporto liberalizavimas. Šias priemones kartu su Žemės ūkio ministerija aptarėme ir jas, manau, sėkmingai realizuosime.

Taip pat socialinio draudimo srityje kai kurios papildomos priemonės turės būti priimtos. Pirmiausia tai priemonės, užtikrinančios geresnį "Sodros" biudžeto administravimą. Dabar mes konsultuojamės, vedame derybas su Pasaulio banko ir Valiutos fondo misija, kad būtų galima jas konkretizuoti. Taip pat turės būti numatytos kai kurios neesminės fiskalinės priemonės.

Iš viso kalbama, kaip minėjau, apie 250 mln. Lt, tai mūsų biudžeto mastais sudaro apie 3,5% viso biudžeto. Finansavimas blogų paskolų, kurios bus perduotos blogų paskolų valdymo įmonei arba turto valdymo įmonei, bus finansuojamas žymiausia dalimi išplatinant valstybės vertybinius popierius už milijardą, šimtą milijonų litų. Suprantama, tai yra labai didelė suma. Ji gali būti tikslinama, kai bus inventorizuojamos pagal nustatytą tvarką paskolos priskiriant jas atskiroms kategorijoms. Tai suma, kuriai nereikės turėti visų išteklių, o Vyriausybė iš biudžeto tiktai turės skirti procentus, apmokėdama už šiuos vertybinius popierius reikalingas palūkanas, kurios bus formuojamos rinkoje. Beje, rengiamos programos, kurios koncepciją mes kartu su Pasaulio banku, Valiutos fondu ir centriniu Banku bendrame posėdyje aptarėme, realizavimui ir detalizavimui mes šiandien kartu su centriniu Banku sudarėme dvi komisijas, kurios turės konkretizuoti visą tą programą etapais, kryptimis ir finansavimo apimtimis. Vienai komisijai patikėta vadovauti man, kitai - gerbiamajam J.Niaurai, ir mes periodiškai ekspertų grupėse turėsime šiuos klausimus spręsti.

PIRMININKAS. Minutėlę, premjere. Kolegos, tylos! Klausykimės! Po to juk reikės klausinėti ir konkrečiai klausinėti. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Konkrečiai kalbant apie Akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko indėlių išsaugojimą ir jų išmokėjimą. Mes tą tvarką rengėme konsultuodamiesi ir su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, taip pat įdėmiai įsiklausydami į pastabas ir siūlymus, kurie buvo teikiami indėlių gynimo komiteto atstovų. Ir vakar, po paskutiniojo posėdžio, mes suradome, kaip suprantu, bendras priimtinas formules, kurios tenkina tiek indėlininkus, tiek Vyriausybę ir centrinį Banką. Idėja gana paprasta - siekdami įvykdyti Seimo pavedimą, kad tų bankų veikla būtų atnaujinta, mes pirminį išmokėjimą indėlininkams iki 1000 litų vykdysime ne iš šiuose bankuose esančių lėšų, o išplatindami papildomai vertybinius popierius ir drauge sudarydami galimybes tų bankų veiklą atnaujinti sėkmingiau. Tai yra tik pradinis įnašas. Suprantama, kad mes iki bankų veiklos atnaujinimo ieškosime būdų, kaip galima būtų labiau tas lėšas padidinti. Beje, jeigu ta programa bus sėkmingai vykdoma, yra visos prielaidos tvirtinti, kad atskirų bankų veikla galėtų būti atnaujinta per 40-60 dienų, t.y. po dviejų mėnesių šių bankų veiklos atnaujinimas yra visai realus. Kaip yra nustatyta mūsų bendrame susitarime, nuo liepos 1 d. jungtinis bankas turėtų funkcionuoti, o visiškas disponavimas indėlininkų visais indėliais turėtų būti galimas nė vėliau kaip lapkričio 1 d., t.y. pradėtas nuo lapkričio 1 d. Tokie yra principiniai baziniai teiginiai. O kalbant apie tvarką - tvarka, kadangi tos lėšos bus naudojamos ne iš banko. Mes tik pasinaudosime Taupomojo banko tinklu vykdyti išmokėjimus pagal žiniaraščius. "Litimpeks" banko ir Akcinio inovacinio banko indėlininkų žiniaraščiai bus perduoti Taupomajam bankui, ir ten bus vykdomi išmokėjimai. Tai yra detaliai nustatyta išmokėjimo tvarkoje, kurią mes taip pat patvirtinome kartu su centriniu Banku.

Suprantama, kad visų indėlininkų, neturinčių indėlių tuose bankuose, rūpestis yra, o koks likimas indėlių bankuose, kurie jau bankrutavo arba bankrutuoja? Kadangi įstatymais iki paskelbimo atskirų bankų bankroto nebuvo numatytas indėlių apsaugos mechanizmas, mes Seimui siūlome įstatymo projektą, kad būtų priimtas sprendimas ir būtų taikomas tokiai pačiai indėlių sumai Draudimo įstatymas, kaip jis galioja dabar, esant visai kitai bankų sistemai. Beje, jeigu būtų laikomasi tokios nuostatos, tai visų indėlininkų buvusių indėlių kompensavimui iki 4000 litų, kartu kompensuojant "Sekundės" banko indėlininkų tokią indėlių sumą, iš viso reikėtų apie 23 mln. Lt. Ši suma yra artima lėšoms, skirtoms biudžete tiems tikslams. Suprantama, dar ir dar kartą kartoju, kad visos tos priemonės, kurios yra parengtos centrinio Banko ir Vyriausybės kartu su minėtomis finansinėmis institucijomis, gali būti sėkmingai realizuojamos, jeigu jos visos bus vykdomos vienu metu.

Beje, čia buvo klausimas ir gerbiamojo J.Niauros komentaras, kad Lito patikimumo įstatymas atima iš centrinio Banko paskutinę skolintojo teisę. Iš esmės taip. Tačiau visi mes turime gerai įsisąmoninti, kad bet kokia lėšų suma bus nepakankama, jeigu nebus užkirstas kelias švaistyti lėšas iš komercinių bankų. Ir tai pirmiausias klausimas - užkirsti kelią neracionaliam lėšų naudojimui, o po to galvoti apie galimą finansinę paramą. Tos priemonės, kurios yra numatytos, teikia vilties, kad per labai trumpą laiką Lietuvoje gali būti sukurta sveika bankininkystė, efektyvi bankininkystė. Papildomos kontrolės priemonės neleistų pasikartoti tokioms probleminėms situacijoms ateityje. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, jūsų norėtų paklausti 15 plius 37, t.y. 52 Seimo nariai. (Balsai salėje) Nepavyks? Gerbiamieji kolegos, kaip užsirašyta, taip ir bus klausiama. Ne nuo šešioliktojo, o nuo pirmojo. Kolega J.Listavičius, o po to kolega Z.Adomaitis. (Balsai salėje) Kad lietuviai kažkaip rašo iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Jeigu pasakysite, kad reikia kitaip, sugalvosime.

J.LISTAVIČIUS. Pone Ministre Pirmininke, noriu paklausti, kodėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jūs, kaip Ministras Pirmininkas, laiku nereagavote į Lietuvos akcinio inovacinio banko pagalbos ir paramos šauksmą 1995 m. lapkričio mėnesį ir gruodžio pradžioje, kai bankui buvo galima padėti ir krizės išvengti? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūs jau šį klausimą, gerbiamasis Listavičiau, esate pateikęs, ir aš iš Seimo tribūnos esu atsakinėjęs, kad neįmanoma pagelbėti bankui tokia suma, kokia buvo iššvaistytų pinigų iš šio banko suma. Todėl prieš priimant sprendimą suteikti finansinę paramą, beje, ir galimybės labai ribotos, turi būti aiškiai parengta koncepcija ir strategija. Dabar mes turime aiškų veiksmų planą. Dabar ši parama iš tikrųjų įgauna prasmę ir tikslą.

PIRMININKAS. Z.Adomaitis. Ruošiasi kolega K.Bobelis.

Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis premjere, kaip jums atrodo, kodėl įvairios politinės grupuotės ir visuomenės informavimo priemonės atkakliai stengiasi sukurti mitą, kad dėl šimtų milijonų išvogimo kalti ne tie, kurie pavogė, t.y. bankininkai ir jų "satrapai", o tie, kurie pabandė įžūlius vagis gal kiek ir pavėluotai sutramdyti, t. y. bankas, VRM ir Vyriausybė... Dviejų pirmųjų institucijų vadovai jau išmesti į gatvę. Atkakliai stengiamasi pašalinti ir jus, sugriauti Vyriausybę, sukelti šalyje chaosą, o beveik visi vagys tebesėdi šiltose kėdėse, ne Lukiškėse, kur, atrodo, jiems turėtų būti vieta, ir dar gauna daugiatūkstantines algas. Juk bet kurioje šalyje bet kas, kad ir dėl neatsargumo padaręs įvykį, sukėlusį ypač sunkių padarinių, baudžiamas ilgais metais laisvės atėmimo. O štai pas mus tie, dėl kurių tyčinių veiksmų šimtai tūkstančių žmonių atsidūrė neviltyje, dalis jų dėl patirtų insulto ar infarkto jau iškeliavo Anapilin ar tapo invalidais, kankinasi, paralyžiuoja...

PIRMININKAS. Laikas!

Z.ADOMAITIS. Baigiu... laisvai leidžia laiką su milijonais kišenėse ne ten, kur jiems turėtų būti vieta. Ar nereikėtų ir už tai jiems pateikti sąskaitą? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūs iš esmės savo klausimu ir atsakėte į jį. Tai iš tikrųjų yra pastangos nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemos kaltininkų. Tai labai akivaizdu, labai pastebima ir, suprantama, visi žmonės, aš manau, tą suvokia.

PIRMININKAS. K.Bobelis. Ruošiasi V.Zimnickas.

K.BOBELIS. Gerbiamasis premjere, labai ačiū ir džiaugiuosi, kad yra kuriami bet kokie indėlių gelbėjimo planai. Bet šiandien, išklausęs poną J.Niaurą, aš neturiu jokių vilčių, kad tie planai bus įgyvendinti, ypač dėl to, kad jis nepajėgia susidoroti su audito kompanija, ir audito kompanija jam diktuoja sąlygas. Aš norėčiau jūsų paklausti, premjere, kodėl Vyriausybė nekonfiskuoja skolininkų turto, kurį įsigijo už Lietuvos piliečių, taip pat nuvogdami valstybės mokesčius? Jį galima konfiskuoti dekretu per keletą dienų.

Antras klausimas: kodėl tuoj pat neišleidžiamas dekretas konfiskuoti ir pareikalauti per 10 dienų grąžinti pinigus tų, kurie gavo 80 procentų palūkanų per mėnesį? Kuomet tie praktiški dalykai bus įgyvendinti, tada turėtume kalbėti apie gelbėjimo planus. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Dėl bankų restruktūrizavimo plano tikslingumo ir jo realumo. Iš tikrųjų tas mėnuo, kurį mes praleidome rengdami kartu su centriniu Banku ir finansinėmis institucijomis tą planą, mane vis labiau ir labiau įtikina, kad tas planas realus, konkretus, paremtas konkrečiais tikslais. Jis gali būti įvykdytas, jeigu bus vykdomas kompleksiškai. Aš tuo neabejoju, aš tuo tvirtai įsitikinęs, ir tai labai akivaizdu. Todėl tik visos priemonės kartu vykdomos, dar kartą kartoju, gali užtikrinti šio plano realizavimo sėkmingumą.

Dėl jūsų antrosios klausimo dalies dėl turto arešto. Iš tikrųjų teisėsaugos institucijos, manau, dabar nepakankamai aktyviai dirba, kad būtų išieškomas skolininkų turtas, kad būtų išieškomas turtas, kuris pastaruoju metu yra perskolintas, kad jam būtų uždėtas areštas. Aišku, kad tam tikras nestabilumas teisėsaugos institucijų vadovų pirmiausia darbe, matyt, taip pat trukdo tą darbą vykdyti pakankamai efektyviai. Bet, manau, tie klausimai yra laikini, jie išsispręs, ir teisėsaugos institucijos galės imtis savo darbo, kaip ir dėl palūkanų, kurias jūs minėjote, nustatymo, ar jos yra apskaičiuotos teisingai, ar ne. Aišku, ir Mokesčių inspekcija čia turi pasakyti savo svarų žodį, ir teisėsaugos institucijos. Aš manau, neužilgo tas atsakymas bus duotas.

PIRMININKAS. V.Zimnickas. Ruošiasi kolega R.Dagys.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis premjere, kreditinių išteklių stygius ypač jaučiamas paskutiniuoju metu, tačiau ir gaunami kreditai skirstomi labai neracionaliai. Pavyzdžiui, "Tauro" bankui skirta valstybinė kreditinė linija - 17 mln. dolerių - ne visa atiteko ūkio subjektams, o buvo perkami iš jos vertybiniai popieriai. Ar jūs nemanote, kad, esant kreditinių išteklių stygiui, ypač reikėtų sugriežtinti jų skirstymą, kad tie kreditai pasiektų ūkio subjektą, ir iš naujo peržiūrėti kriterijus veikiančios užsienio kreditinių išteklių skirstymo komisijos? Nors aš jos narys nesu, bet aš įsivaizduoju, kaip...

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jos narys yra gerbiamasis F.Kolosauskas - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jeigu yra pageidavimas, aišku, nėra jokių apribojimų, galima ir kitus komitetų pirmininkus įtraukti į darbą. Kuo daugiau viešumo bus sprendžiant tuos klausimus, tuo bus mažiau abejonių.

Apie "Tauro" bankui skirtą kreditinę liniją. Jūs gerai prisimenate istoriją, kodėl būtent šiam bankui buvo skirti tie ištekliai. Tuo metu (o ir dabar) pagal bankų parametrus buvo tik du bankai, kurie galėjo priimti iš užsienio gaunamus kreditus, - tai "Hermio" bankas ir "Tauro" bankas. Buvo numatyta po 10 mln. dolerių skirti kiekvienam iš jų. "Hermio" bankui atsisakius paimti visą kreditą ir apsiribojus trimis milijonais, buvo pasirinkimas arba atsisakyti, ir tie kreditiniai ištekliai būtų nepatekę į Lietuvą, arba juos skirti "Tauro" bankui. Mes pasirinkome antrąjį variantą. Aš neturiu tokios informacijos, kad tie ištekliai būtų naudojami vertybinių popierių įsigijimui. Jeigu taip, tokia informacija yra, suprantama, mes dar kartą papildomai pažiūrėsime, Finansų ministerijos bus paprašyta, ir tada papildomai jus informuosime.

O dėl kreditinių išteklių stygiaus, tai iš tikrųjų taip. Ypač dabar nestabilumas bankinės sistemos mažina vietinius kreditinius išteklius. Beveik ketvirtį milijardo litų per pastarąjį mėnesį gyventojai paėmė iš bankų dėl įvairių prasimanymų, dėl įvairių gąsdinimų, dėl nurodymo, kad vieno ar kito banko yra bloga finansinė padėtis, dėl keliamų prasimanymų dėl galimo lito devalvavimo ir t.t., ir t.t. Todėl čia politikų atsakomybė, siekiant, kad bankų sistema nebūtų keliamas nepasitikėjimas, yra labai didelė. Suprantama, kad jeigu tas ketvirtis milijardo litų nebūtų "išėjęs" iš bankų sistemos, jis nebūtų padidinęs mūsų vertybinių popierių kainos vidaus rinkoje... kreditinių išteklių kainos... pagausinę kreditinius išteklius. Iš tikrųjų problema labai aktuali. Deja, tas nestabilumas bankų mūsų valstybėje, o dabar ir politinė krizė gerokai atitolino galimybę gauti kreditinių išteklių. Mes jau gruodžio mėnesį buvome susitarę su Europos Sąjunga dėl 25 mln. dolerių kreditinės linijos skyrimo. Pramonės įmonės jų laukia, ūkio subjektai laukia. Tačiau dabar tai sustabdyta. Vertybinių popierių platinimas užsienyje taip pat darosi vis problemiškesnis, kadangi visi laukia, kuo čia pasibaigs mūsų politinės batalijos ir politinės krizės, kokie bus padariniai. Todėl šia prasme, kreditinių išteklių gausinimo prasme, politinė situacija yra labai nepalanki, ir tai mes turime visi suprasti, nes bet koks pareiškimas, bet koks naujas veiksmas labai plačiai rezonuoja pirmiausia finansiniame pasaulyje.

PIRMININKAS. R.Dagys. Ruošiasi kolega A.Navickas.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis premjere, aš labai prašyčiau vengti tokių užkeikimų. Aš neabejoju, aš esu įsitikinęs, akivaizdu, nors kitiems kolegoms gali kitaip atrodyti, aš norėčiau paklausti. Gerbiamasis J.Niaura, sakydamas, analizuodamas situaciją, sakė, kad komercinių bankų pasiūlymai nėra realūs, nors aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, "Litimpeks" bankas, tas pats bankas įregistravo papildomą kapitalą sausio 20 d. Anksčiau sakė, kad tai nėra realu. Dabar jūs parengėte planą, kuris, jūsų manymu, yra realus, ir piniginiai ištekliai... Dabar pagal tą planą yra numatyta, kad tie bankai, sujungtas Valstybinis bankas, jeigu nesuras kitų kreditinių išteklių, bus privatizuojamas - suvalstybintas ir privatizuojamas. Koks konkretus investitorius ir už kokio dydžio lėšas žada tą banką nupirkti - sujungtą tą banką... kad patikrintume pono J.Niauros žodžius, kad mes dėl to nuostolių praktiškai nepatirsime? Jis nupirks visus tuos bankus ir kompensuos mums nuostolius. Koks konkretus investitorius tą padarys?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Visų pirma pasakyti dabar, koks konkretus investitorius nupirks vieną ar kitą banką, būtų neatsakinga ir nerealu.

Antra. Mes labai įdėmiai išnagrinėjome visų bankų pasiūlymus dėl galimo veiklos atnaujinimo. Bet visų pasiūlymų esmė susieina į vieną paprastą dalyką - kad valstybė turėtų skirti garantą 80 ar 100 milijonų litų, t. y. iš esmės valstybė turėtų apmokėti skolas, kurios yra padarytos šio banko. Suprantama, kad mes tokiems siūlymams pritarti negalime, todėl pirmiausia turėtų būti priimti sprendimai, galbūt ir Seimo, o tokie pasiūlymai bus suformuoti dėl akcinio kapitalo vertės įvertinimo.

Kitas žingsnis - tai programoje yra numatyta, kad deklaruojamas jungtinio banko steigimas. Deklaruojamas, paliekant galimybę, kad visi trys bankai galėtų būti privatizuojami savarankiškai, jeigu ir pradės funkcionuoti savarankiškai, jeigu atsirastų realus investitorius. Realus, o ne teorinis. Pasiūlymų yra labai daug, tačiau pirmiausia turėtų būti pinigai ant stalo, o po to pradėta kalba apie konkretų banko veiklos atnaujinimą, nes, neturint išteklių, suprantama, banko veikla galima tik keletą dienų, panaudojant tuos išteklius, kurie per tą laiką banko sąskaitose yra susikaupę. Todėl pasiūlymų yra įvairių, kai kurie, aš manau, gana rimti. Europos rekonstrukcijos ir vystymo bankas, kai kurie kiti investitoriai... "Litimpeks" bankas yra derybų objektas, vedamos derybos. Jeigu jie bus realūs, suprantama, kad tokie sprendimai tik palengvintų bendrą sprendimą, pagreitintų jį ir atpigintų bendrą kainą tų sprendimų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. A.Navickas. Ruošiasi kolega K.Antanavičius. B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Taip. Jis taip pat mane įpareigoja teirautis premjero. Gerbiamasis tamsta, jūsų įžanginės ilgos kalbos Seimo salėje mažai kas klausėsi, nes, kaip suprantate, dauguma jau laukia kraujo. Iš pradžių jūsų, po to galbūt Prezidento, nes visa kita yra antraeiliai dalykai. Ir aš noriu paklausti, ar nebūtų galima jūsų ilgos kalbos sutrumpintai įvardyti taip: "Leiskite mums, Vyriausybei, dirbti, premjerui taip pat, ir mes išgelbėsime iš pradžių bankus, o po to ir Lietuvą"?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, aš nenorėčiau būti toks visus apginantis karžygys, pavadintas premjeru, galinčiu apginti visą Lietuvą. Dėl kraujo - tai liko laukti labai neilgai.

PIRMININKAS. Perkeltine prasme, gerbiamasis premjere.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš suprantu, perkeltine prasme. Argi manote, kad jau tiek, gerbiamasis Juršėnai, nesuvokiu, apie ką kalbama.

PIRMININKAS. Matote, kai kurie per daug neatsakingai kalba.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Liko laukti labai nedaug, gerbiamieji Seimo nariai, ir pasirodys vasario 8 d., kiek yra šioje salėje norinčių mano kraujo, o kiek norinčių tą kraujo nuleidimą pristabdyti. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. K.Antanavičius. Ruošiasi kolega A.Tauras.

K.ANTANAVIČIUS. Pone premjere, aš galėčiau sakyti: "Dieve duok ir padėk, kad tos priemonės būtų įgyvendinamos, nes daug yra "jeigu", "jeigu". Sakykime. Tačiau ar verta tas priemones vadinti tų bankų atgaivinimu ir indėlių išsaugojimu, nes kas lieka iš tų bankų? Pavadinimo nelieka, akcijų nelieka, skolų nelieka, pinigų nelieka. Įmonės turi žūtbūt bėgti, nes kaip matėme iš pono J.Niauros atsakymo iki liepos mėnesio, tai iki liepos mėnesio jokia įmonė jau ten neišbus. Tai štai gal jūs galėtumėte pasakyti, ar iš tiesų yra bent kvapas tų bankų atkūrimo, nes jie bus vis tiek suvalstybinti ir visai kita forma, ir čia, man atrodo, yra teisingai parašyta, ir indėlių kompensavimo (aš baigiau), t.y. kokia dalis galų gale gali būti kompensuota? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis profesoriau, Dievas čia tikrai nepadės, jeigu mes patys to darbo nepadarysime. Aš dar kartą noriu labai atsakingai pasakyti, kad aš įsitikinęs, jog šis planas, jeigu jis bus realizuotas, kaip yra sumanyta, padės išsaugoti ne tik visus gyventojų indėlius, bet ir visas įmonių lėšas, kas taip pat yra labai svarbu. Čia abejonių neturėtų būti.

Aišku, šiandieną jūs turite priimti principinius sprendimus, t.y. pritarti toms programinėms nuostatoms, kurias parengė centrinis Bankas ir Vyriausybė, ir gerbiamasis kolega A.Kubilius teisingai kėlė klausimą dėl esminio turtinio įsipareigojimo. Suprantama, kad čia reikalingas Seimo sprendimas. Bet aš manau, kad Seimas pirmąją šio sprendimo dalį priėmė gruodžio 29 dieną, kad valstybė visu turtu garantuoja indėlių ir įmonių lėšų išsaugojimą. Dabar reikia žengti ir kitą žingsnį ir pasakyti, kad leidžia Vyriausybei priimti esminį turtinį įsipareigojimą. Mes savo ruožtu turime padaryti viską, kad tos lėšos būtų grąžintos į biudžetą ir kad būtų minimalizuoti nuostoliai. Todėl ši programa yra gana gyvybinga.

O dėl bankų veiklos atnaujinimo, tai būtent tos visos priemonės ir numatytos tam. Beje, taip pat numatytos ir steigiant jungtinį banką, ir reanimuojant arba sanuojant atskirus bankus. Investitoriams atsiradus, galėtų būti visiškai atnaujinta ir tų esamų bankų veikla.

PIRMININKAS. A.Tauras. Ruošiasi kolega L.Milčius.

A.P.TAURAS. Gerbiamasis premjere, kiek prisimenu, maždaug prieš 1,5 metų Seimas atmetė Vyriausybės pataisą įstatyme, kuri numato tam tikrą, labai ribotą Vyriausybės kontrolę bankams. Kaip jūs manote, jei ta pataisa ar papildymas, aš dabar tiksliai neprisimenu, kas tai buvo, būtų priimta, ar tai būtų padėję išvengti bankų krizės arba bent ją sušvelninti? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų svarstant Seime 1994 metų pabaigoje centrinio Banko ir Komercinių bankų įstatymų projektus Vyriausybė siūlė nemažai pataisų, kad nesikištų į centrinio Banko veiklą. Tai - savarankiška institucija, bet pretendavo gauti tam tikrą informaciją apie komercinių bankų, komercinės bankininkystės padėtį, nes, kaip pastebite dabar, pasekmių likvidavimas ir iš dalies visas kaltės adresavimas tenka bene daugiausia Vyriausybei. Mes neturėjome jokių galimybių turėti informacijos apie bankininkystės padėtį, ir suprantama, kad tos įstatyminės bazės spragos turėtų būti koreguojamos. Neatsitiktinai mes dabar pateikėme nemažai pataisų, kad tos spragos būtų eliminuotos. Tai periodiška informacija Ministrui Pirmininkui apie bankininkystės padėtį, informacija teisėsaugos institucijoms apie blogas skolas, blogus skolintojus, apie finansinių operacijų pažeidimus. Tai visiškai normali priimtina procedūra visame civilizuotame pasaulyje. Kažkodėl mes norėjome išskirtinai sukurti sistemą, kurioje Vyriausybė buvo visiškai atribota net nuo bankininkystės problemų informavimo, nekalbant apie kokį nors poveikį. Mes dabar siūlome, kad priimant principinius sprendimus apie vieno ar kito komercinio banko veiklos dalinį sustabdymą ar operacijų užšaldymą taip pat turėtų būti konsultuojamasi su Vyriausybe. Aš manau, kad tai yra visai normalu ir turėtų būti pritarta tiems siūlymams.

PIRMININKAS. L.Milčius. Ruošiasi kolega A.Albertynas.

L.MILČIUS. Pone Ministre Pirmininke, iš tikrųjų man, kaip inžinieriui, malonu girdėti jūsų kalbose žodžius "stabilizuoti", "akumuliuoti". Aš manau, kad mes greitai pradėsime kalbėti ir kaip išmontuoti. O šiandien norėčiau paklausti jūsų, kaip amortizuoti tuos skaudžius smūgius, kuriuos jaučia žmonės dėl bankų krizės? Ar iš tikrųjų tiesa, kad jūs esat pasiruošęs pagreitinti pensinio amžiaus didinimą, taip pat apriboti kai kurias socialines programas ir kad tas skaudžias pasekmes žmonės jaus ilgai? Ką jūs siūlytumėte, jei jūs būtumėt toliau Ministru Pirmininku, ar naujam Ministrui Pirmininkui, kad tikrai šių bankų krizė eilinių žmonių, pensininkų, kitų taip skaudžiai neliestų? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Milčiau, neskubėkit. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Milčiau, aš norėčiau pasakyti, kad stabilizacija - daugiau ekonominė kategorija. Aš turiu ir inžinerinį, ir ekonomisto išsilavinimą, ir galėčiau pasakyti, kad jūs čia trupučiuką sąvokas neteisingai vartojate.

Apie pasekmes. Aš esu sakęs, kad, be abejonės, tam tikri nuostoliai akivaizdūs, įmonės praranda apyvartines lėšas, jos įšaldytos, "Sodros" biudžetas jau praradęs 27 mln.Lt. Tos lėšos yra bankuose, kurių veikla yra įšaldyta arba problemiška. Valstybės biudžetas apie 40 mln. Lt dėl to praradęs, ir, suprantama, tai yra nuostoliai. Tačiau aš taip pat esu sakęs ir tvirtai įsitikinęs, kad dalies bankų problemos iš esmės nepakeis visų pagrindinių valstybės makroekonominių rodiklių. Tai galima pasakyti vienareikšmiai, ir įtaka visam biudžetui taip pat bus minimali. Tačiau bankų problemų sprendimas, kaip minėjau, pareikalaus tam tikrų papildomų išlaidų iš biudžeto, ir turės būti priimtos kai kurios papildomos priemonės. Apie 3,5% turės būti padidintos biudžeto įplaukos, ir tai labai skausminga, suprantama, nors procentas ir nėra labai didelis - 250 mln. Lt.

Savo ruožtu aš taip pat noriu patikinti, kad tos socialinės programos, kurios yra numatytos biudžete, ir tie įsipareigojimai didinant minimalią algą, didinant vidutinę algą, didinant pensijas tikrai bus įvykdytos, ir jokio pagrindo sėti nerimą nėra. Mes iš tikrųjų pirmosiomis sausio mėnesio dienomis susidūrėme su gana dideliais sunkumais, nes bankų problemų aidas palietė ir mokesčių mokėjimo sritį. Dabar biudžeto kasdieninės įplaukos jau viršija nustatytą lygį, ir manome, kad iki mėnesio pabaigos to deficito mes nepadidinsime. Apie 40 mln. Lt atsilikimas, apie 2,5 dienos, ir vasario mėnesį bus visos sąlygos, kad tą įsiskolinimą kompensuotume ir visiškai finansuotume visus biudžeto išlaidų straipsnius.

PIRMININKAS. A. Albertynas. Ruošiasi A.Kubilius.

A.ALBERTYNAS. Pirmiausia klausimas gerbiamajam Seimo Pirmininkui. Kai banko valdytojas J.Niaura atsakė gerbiamajam Seimo nariui K.Bobeliui, aš supratau, kad bankų problemą turi teisę svarstyti ne visi komitetai?

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Albertynai, mano laiko sąskaita, minutėlę! Aš gerbiamajam J.Niaurai paaiškinau, kad jis nesikištų į Seimo vidaus reikalus. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Labai gerai, kad jį dar sykį perspėjote. O dabar klausimas gerbiamajam geležinių nervų premjerui, o ar ta geležis rūdijanti, ar ne, parodys ateinanti savaitė. Dabar klausimas toks: jūs kalbate apie blogų paskolų išieškojimo įmonę. Čia yra blefas, ar kitaip pavadinsite, ar ne. Čia turi būti pritaikyta, kaip buvo anksčiau praeityje, praeitame šimtmetyje, aš mačiau savo akimis Bucharoje, t.y. tų skolininkų duobės. Surinkai skolininkus, sudėjai juos ten, maistą atneša artimieji, juos maitina, o jie iš tos duobės išleidžiami, kai artimieji sumoka skolas. Lietuvoje duobių kasti nereikėtų, pilna Lietuvoje tuščių šienainio bokštų, tiktai aukštai pasistatę kopėčias iškirskime skylę, juos suleiskime, artimieji juos maitins ir matysite, kaip bus išspręsta ši problema, be jokio administracijos aparato. O šitos įmonės visuomeniniu vadovu sutinku eiti aš. Kaip į tai žiūrite? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, kad įsteigtos turto valdymo įmonės vadovai atsižvelgs į jūsų siūlymą.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom. Ruošiasi kolega J.Žebrauskas.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš nesutinku su prieš mane kalbėjusiu LDDP spikeriu ponu A.Albertynu, kad jūs blefuojate, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Gruodžio 29 dieną Seimas priėmė įstatymą, kurio pirmuoju straipsniu buvo pasakyta, kad šiuo įstatymu yra atkuriama Akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų veikla. Dabar jūs pateikėte projektą, pagal kurį šitų bankų veikla nėra atkuriama, jie yra sujungiami, jie yra nacionalizuojami, po to privatizuojami. Ar jūs žadate pateikti kokią nors pataisą gruodžio 29 d. priimtam įstatymui Seime, ar jūs galvojate taip tyliai, ramiai neblefuodami apeidinėti šitą įstatymą ir toliau?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo narys turėtų žinoti, kad nereikia apeidinėti to įstatymo, o įstatymas leidžia atnaujinti arba restruktūrizuoti bankų veiklą. Būtent bankų veiklos atnaujinimas, kaip minėjau, šioje koncepcijoje yra galimas, jeigu atsiras konkretūs investitoriai, jeigu atsiras lėšų. Todėl mes parengėme koncepciją būtent atsižvelgdami į Seimo priimtus sprendimus.

PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas. Ruošiasi K.Skrebys.

J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, svarstomų komercinių bankų vadovai, administracijos labai pakenkė Lietuvos ekonomikai, pasiglemždami verslininkų, gamybininkų ir kitų organizacijų apyvartines lėšas ir paprastų Lietuvos žmonių santaupas. Jie tai padarė išsimokėdami superaukštus atlyginimus, savo kolegoms mokėdami nepagrįstas indėlių palūkanas ir be garantijos išduodami 100 mln. eilinių žmonių indėlių. Nors tai vadinama nemokšiškumu, tai labai gudrūs sukčiai. Ar savų pinigų pasiėmimas iš komercinio banko didesnis nusikaltimas, negu sąmoningas Lietuvos ekonomikos žlugdymas ir tūkstančių indėlininkų apiplėšimas? Nes sukčiams "padovanotos" milijoninės paskolos vargu ar bus išieškotos. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Dovanokit, gerbiamasis Žebrauskai, bet man pačiam labai sunku vertinti savo nusikaltimo mastą. Yra kam vertinti, taip pat ir Seimas įvertins, kokie yra mano pražangos mastai.

PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Ruošiasi V.Astrauskas.

K.SKREBYS. Pone premjere, kaip jūs vertintumėt, jeigu vis dėlto, kaip jau čia buvo minėta su humoru, vasario 8 d. bus pralietas kraujas, o to kraujo norinčių iš tikrųjų iš šios dienos posėdžio matyti daug? Ir įvertinant tai, kad mes turime išties gana savotišką situaciją mūsų valstybėje: nėra vidaus reikalų ministro, nėra banko valdybos pirmininko, tarkim, po savaitės nebelieka ir premjero, ką tada reikės kalt prie kryžiaus ir kas bus kaltas dėl susidariusios situacijos?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš esu pasakęs ir galbūt nebereikėtų daugiau kartoti. Aš tuo savo užsispyrimu nenoriu demonstruoti, kad aš nenoriu palikti savo kėdės, kad taip prie jos esu priaugęs. Aš paprasčiausiai suvokiu, koks didelis ir sudėtingas darbas dabar laukia visų institucijų, kad būtų kuo greičiau ir efektyviau likviduotos esamos bankinės sistemos problemų pasekmės. Todėl, suprasdamas tą atsakomybę, aš taip pat turiu pareikšti, kad dekretą parašę ir balsavę už mano atleidimą taip pat turi prisiimti atsakomybę už visas galimas pasekmes, kurios bus po to. Ir kompensuojant indėlininkams indėlius, ir kompensuojant įmonėms lėšas, ir bendrai už neigiamus ekonomikos padarinius.

PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Ruošiasi A.Baskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, kaip nekeista, mano klausimas sutampa su jūsų dabar ką tik pasakytais žodžiais. Iš tikrųjų jūs ne kartą sakėte, kad jūs norėtumėte sutvarkyti tą bankininkystės krizę, kelių bankų krizę, tačiau dabar pasižiūrėjus į šitą planą niekur nematyti nieko kito kaip Finansų ministerija. Atrodo, tarsi Vyriausybė niekam nereikalinga, o Finansų ministerija, matyt, kažkokių klaidų padarė, netvarkė fiskalinės ir monetarinės politikos reikalų ir dabar ji viską sutvarkys, o Vyriausybė tarsi ir nereikalinga. Kaip jūs tai galit paaiškinti?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Astrauskai, jeigu jūs manote, kad Finansų ministerija nėra Vyriausybė, tada Vyriausybė yra tik A. Šleževičius. Kadangi virš Finansų ministerijos yra vienas asmuo, kuris galėtų tuo darbu užsiimti - tai A. Šleževičius. Kalbėdami apie Vyriausybę mes manome, kad visos institucijos, kurios yra Vyriausybės sudėtyje, yra atsakingos už visos Vyriausybės veiklą toje konkrečioje srityje.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Ruošiasi R.Žurinskas.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, tiek jūsų pasiūlytas planas, tiek banko pirmininko pasiūlytos plano priemonės yra būtinos, bet, mano giliu įsitikinimu, visiškai nepakankamos, kad tie planai būtų veiksmingi. Aš nematau, kaip juos įgyvendinti, neturint ipotekos įstatymo, t.y., kuris rodytų, kaip pagrobtas turtas keliauja, neturint antimafinio įstatymo, t.y. teisėsaugos institucijų suinteresuotumo išieškoti, o šitų pasekmių kaltininkai yra tie, kurie nepasirūpino šiais įstatymais 1993, 1994, 1995 metais, ir prašom mūsų negąsdinti.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Reikėtų kaltininkų pradėti ieškoti nuo 1990 metų, kadangi mūsų nepriklausomos valstybės istorija nepradėta skaičiuoti 1993 metais. Todėl kaltininkų beieškodami nedaug pasistumsime spręsdami problemas. Iš tikrųjų ipotekos įstatymo nebuvimas labai blogina padėtį, iš tiesų jis labai reikalingas. Po ilgų diskusijų iš esmės jau yra pritarta to įstatymo konceptualioms nuostatoms, ir aš manau, kad artimiausiu metu jos Seime bus pradėtos svarstyti.

Kalbant apie turto išieškojimo galimybes, turto administravimo įmonė (tokia yra idėja) turi būti administruojama privačiu pagrindu, tai yra, kad būtų stimulas efektyviau išieškoti blogas paskolas siekiant ekonomiškai skatinti šios įmonės veiklą.

PIRMININKAS. Kolega R.Žurinskas. Ruošiasi G.Vagnorius.

R.ŽURINSKAS. Sakykit, premjere, ar ne mažiau lėšų kainuotų valstybei, jei tie bankai būtų gelbėti kitokiu būdu, aš turiu omeny iki jų uždarymo, jų neuždarant, o pasirenkant kitą formą?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Įvairūs galimi būdai buvo svarstomi labai detaliai. Visų vienareikšmis vertinimas, kad pasekmių likvidavimo kaštai, pasirenkant tokį bankų sanavimo ir restruktūrizavimo būdą, yra patys mažiausi, nes bankų bankroto atžvilgiu, o toks scenarijus taip pat galimas, būtų gerokai didesnių nuostolių ir valstybei kur kas daugiau kainuotų vykdyti esminius turtinius įsipareigojimus prieš individualius indėlininkus ir prieš įmones, kurių lėšos buvo tuose bankuose.

PIRMININKAS. Kolega G.Vagnorius arba, tiksliau, kolega A.Vaišnoras. Ir ruošiasi Z.Povilaitis.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, ką tik kalbėjęs prelegentas ponas J.Niaura sakė, kad norint uždaryti bankus reikia prieš tai atlikti auditą. Kai buvo apsuptas LAIB-as ir suimtas "Litimpeks"-o pirmininkas, ir tuo padaryta ta pirmoji bankų griūtis ir bankų krizė, jūs tada minėjot, kad nėra jokios krizės, kad viskas tvarkoje, jog yra tiktai du bankai, kurių veikla buvo suspenduota, arba jiems paskelbtas moratoriumas. Dabar visi ir jūs taip pat sakot, kad iš tiesų Lietuvoje yra bankų krizė. Gal jūs galėtumėt pasakyti, nuo kurio momento ji tada atsirado? Ar ne nuo to, kai Vyriausybės ar vidaus reikalų ministro įsakymu buvo atlikti tie veiksmai prieš tuos du bankus?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jeigu jūs galėtumėte konkrečiai įvardyti, kada aš esu pasakęs, jog Lietuvoje egzistuoja bankų krizė, tuomet būtų galima atsakinėti į jūsų klausimą. Aš visada tvirtinau ir tvirtinu, kad Lietuvoje bankinės sistemos krizės nėra, o yra atskirų bankų didelės finansinės problemos, kurios neabejotinai daro neigiamą įtaką ir visai bankų sistemai, ir mūsų ūkiui.

PIRMININKAS. Z.Povilaitis. Ruošiasi kolega Z.Semenovičius.

Z.POVILAITIS. Gerbiamasis premjere, dabar daug dėmesio skiriama bankrutuojantiems bankams, į kuriuos gyventojai yra įdėję indėlius. Šiandien Ekonomikos komitete buvo susirinkę daug pramonininkų. Jie klausinėjo, kada pradės jais rūpintis, kada jie sąskaitas atidarys, sakė, jog jie liko nuošaly, kadangi irgi negali atlikti gamybos procesų, negali mokėti atlyginimų ir panašiai. Užsienyje neatsidaro sąskaitų ir t.t. Kaip bus sprendžiami šie klausimai: gal pirma išspręsim gyventojų indėlių reikalus, o paskui spręsim atskirai šiuos klausimus?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Matyt, dėl to, kad gyventojų indėlininkų gynimo komiteto balsas yra daugiau girdimas, daugiau matomas ir tas darbas, kuris atliekamas siekiant užtikrinti tų indėlių saugumą ir dalinį kompensavimą. Tačiau rengiant tas priemones lygiagrečiai yra dirbama, kad būtų išsaugotos lėšos įmonių, ūkio subjektų, ir tada, kai gyventojai galės disponuoti savo indėliais, tuo pat metu galės pradėti disponuoti turimomis lėšomis ir įmonės. Aš minėjau, kad tų bankų veiklos dalinis atnaujinimas galimas po poros mėnesių. Jungtinio banko veiklos pradžia galėtų būti liepos 1 d. Tai yra terminai, kurie galėtų būti taikomi ir įmonių apyvartinių lėšų panaudojimo terminams nustatyti. Tai yra tiktai banko veiklos atnaujinimas yra garantas, kad tos lėšos gali būti pradėtos naudoti. Beje, taip pat aš noriu pasakyti, kad mes pateikėme Seimui įstatymo projektą, kuriame siūlome, kad įmonėms, kurių lėšos buvo įšaldytos tuose bankuose, delspinigių skaičiavimas nesumokėjus mokesčių "Sodros" biudžetui ir valstybės biudžetui, nebūtų taikomas. Tai yra lengvata, kuri leistų taip pat sumažinti neigiamą poveikį šioms įmonėms.

PIRMININKAS. Z.Semenovičius ir po to P.Jakučionis - paskutinysis.

Z.SEMENOVIČIUS. Dalis pinigų buvo pervesti iš "Litimpeks" banko į kitus užsienio bankus dar gruodžio 19 d. Dabar jų nėra nė "Litimpeks" banke, bet jie nepasiekė ir adresato. Užtektų vieno centrinio Banko valdybos pirmininko sprendimo, ir tie pinigai pasiektų adresatą. Tai padėtų daugeliui verslininkų. Ar negalima būtų priimti tokį sprendimą dabar, kadangi, man atrodo, tie pinigai "pakabinti ore"? Reikia padaryti taip, kad jie "dirbtų". Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aišku, tai kelia didelį susirūpinimą ir mums, ir užsienio investitoriams, nes bendrųjų įmonių, užsienio kapitalo įmonių, kaip ir mūsų įmonių, sąskaitose įšaldytos lėšos. Kai kuriose sąskaitose yra įšaldytas įstatinio kapitalo valstybės garantu išduotų išteklių pervedimas mūsų ūkio subjektams. Šiandien mes kartu su banku nagrinėjome šį klausimą ir bandome ieškoti galimų sprendimo būdų.

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, man susidaro toks įspūdis, kad jūs tą sąrašą "karpot" kaip jums patinka. Aš sekiau savo pavardės dinamiką ir pastebėjau, kad ji tai atsiranda, tai išnyksta. Kokiu principu jūs kviečiat Seimo narius klausti? Man atrodo, kad reikia sudaryti komisiją tam patikrinti.

PIRMININKAS. Prašom. Tiktai prašom tuoj pat sudaryti, kadangi kompiuteryje esančios pavardės greit bus ištrintos. Mieli kolegos, aš juk jums aiškinau, kad Seniūnų sueigoje ne pirmą kartą sutarta: klausia vienos pusės atstovai, ir klausia kitos pusės atstovai. O jūs esat dabar kitoje pusėje, gerbiamasis Jaskelevičiau. Jeigu jūs grįžtat į aną pusę, jums daugiau šansų. O kadangi jūs esat šioje pusėje, aš niekuo negaliu padėti. Štai yra iš anksto pateiktas sąrašas, ir čia įsirašė vienos pusės kolegos. Tai suprantama, kad viena pavardė - iš dešiniųjų sąrašo, ir viena pavardė iš kompiuterio - kairiųjų. Štai ir visa problema, ir visa aritmetika. Jeigu kas netikit, prašom ateiti, viskas yra surašyta, ir matysit. Gerbiamasis Čobotai, ateikit tuoj pat čia, ir aš tamstai parodysiu. Ateikit. (Balsai salėje) Kolega P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pone premjere, tikiuosi, kad jei ne Lietuvos bankas,tai Vyriausybė pateiks Seimui išsamią informaciją apie padėtį tuose penkiolikoje bankų, kurie prašo valstybės biudžeto arba visų mokesčių mokėtojų pinigų. Jei jiems reikia skirti pinigų iš valstybės biudžeto, tai turbūt jokios komercinės paslapties čia jau nebegali būti. Nuo tokios informacijos turėtų priklausyti ir Seimo nuomonė apie, kaip jūs sakėt, esminį turtinį įsipareigojimą. Tai aš tokią viltį turiu ir noriu jūsų tada konkrečiai paklausti: kiek iš viso yra nukentėjusių indėlininkų tuose penkiolikoje bankų? Nes yra visokių gandų: vieni sako, kad tai trečdalis Lietuvos žmonių, kiti sako, kad tai tiktai keliolika arba keliasdešimt tūkstančių. Čia turbūt būtų galima visai aiškiai pasakyti, kokia bendra pavogtų indėlių suma visuose penkiolikoje bankų? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, informacijos apie padėtį komerciniuose bankuose, suprantama, Vyriausybė negali pateikti. Ir čia tegali būti vienas adresas - centrinis Bankas. Ir, suprantama, jūs galite pareikalauti ar nepareikalauti pateikti tokią informaciją. Vyriausybė neturi jokių galimybių tokia informacija disponuoti, tuo labiau pateikti. Atsakydamas į antrąją jūsų klausimo dalį, galiu pasakyti, kad bankrutavusiuose bankuose ir bankuose, kurie dabartiniu metu yra patekę į sunkią finansinę padėtį arba jų veikla įšaldyta,iš viso yra  apie 400 su trupučiu milijonų litų. Akciniame inovaciniame banke - apie 260 mln., "Litimpeks" banke - apie 50 mln., 30 mln. - "Vakarų" banke ir buvusiuose bankrutuojančiuose arba bankrutavusiuose bankuose iš viso sudaro 64 mln. O jeigu dar priimsime ir "Sekundės" banko vardu surinktus indėlius, iš viso bankrutavusiuose bankuose yra 107 mln. Lt. Iš viso tai yra daugiau kaip 400 mln. Lt indėlininkų pinigų. Saugiausios indėlininkų lėšos yra tuose bankuose, kurių veikla sustabdyta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pranešu, kad paklausė devyni šios pusės atstovai ir vienuolika ne šios pusės atstovų. Taigi yra toks santykis. (Balsai salėje) Toks yra santykis, ir tokiu atveju yra tam tikra neteisybė. Bet aš tai sąmoningai padariau. Iš anksto užsirašė, bet nepaklausė trys Seimo nariai ir 17 pavardžių yra kompiuterio sąraše. Aš siūlau dar 10-15 min. klausinėti premjerą, ir tada šis sąrašas baigsis visas, ir keletas Seimo narių, įsirašiusių į kompiuterį, galės paklausti. Ar sutinkat? S.Pečeliūnas. Minutėlę! Iš eilės. S.Pečeliūnas. Po to A.Sadkauskas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Kadangi man jau turbūt neateis laikas klausti...

PIRMININKAS. Ateis, jeigu pratęsiam 15 min. Jeigu visi sutinka. Jeigu nesutinka, tai taškas.

S.PEČELIŪNAS. Tai gal aš tada tą savo klausimą dabar suformuluosiu kaip repliką?..

PIRMININKAS. Minutėlę! Iš eilės, gerbiamasis Pečeliūnai. Iš eilės yra kolega I.Uždavinys. Tai prašom laikytis tvarkos. Kolega A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Pirmininke, o aš siūlau nutraukti klausimus, kadangi jie kartojasi, jie jau visiems nusibodę. Reikia leisti premjerui šį brangų laiką, kurio ne tiek jau daug liko, panaudoti galvojimui ir rimtam darbui. Tai jis turi daryti. Ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Vis tiek du Seimo nariai turi paklausti, o po to balsuosim. Kolega I.Uždavinys. Prašom klausti. Ar jau nebeklausit? Gerbiamasis M.Čobotas už kolegą I.Uždavinį. Prašom. Vienos frakcijos nariai. Prašom.

M.ČOBOTAS. Gerbiamasis premjere, šiandien aš nieko naujo neišgirdau nei iš klausimų, nei iš atsakymų. Kas čia ką... svarsto, tai žino. Aš noriu pateikti truputį retrospektyvinį klausimą, ir gal jūs nenorėsit atsakyti, bet visgi pabandykit. Buvo aprimę visi mano rinkėjai, kurie prarado pinigus "Sekundės", "Kredito" bankuose, "Balticbanke". O dabar jie vėl mane užpuolė, ateina, skambina net į namus ir sako: kai įkliuvo premjero pinigai, kai įkliuvo ministrų, Seimo narių pinigai, tai ir įstatymai, ir sanuoja, ir t.t. O kaip dėl mūsų tų pinigų, kurie dingo anksčiau? Ir klausimas jums būtų toks: ar jūs nemanot (žinoma, įstatymai nelabai galioja), jog galima kokį nors įstatymą ar papildymą priimti, kad tiems žmonėms nors šiek tiek sušvelnintume tą nelaimę? Kadangi žmonės klausosi per radiją, ką nors geresnio, premjere, jiems pasakykit. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Pradėdamas kalbą, aš minėjau, kad mes pasiūlėme Seimui įstatymo projektą, kuriuo būtų numatyta ir bankrutavusiuose bankuose (o juose dar nebuvo valstybės įsipareigojimų apsaugoti indėlius) dalį indėlio - iki 4 tūkst. Lt sumos - kompensuoti. Ir aš minėjau, kokia bendra suma būtų reikalinga - apie 24 mln. Lt, t.y. - 23,6 mln. Lt. Todėl ta prasme jūsų laukiama informacija gal kiek ir pozityvesnė. Savo ruožtu labai gerai, kad jūs taip giliai esate išstudijavę parengtos bankų programos visas sudedamąsias dalis, jog jūs nieko daugiau nesužinojote, kas buvo jums žinoma iš tų dviejų pranešimų.

PIRMININKAS. Ir dar S.Pečeliūnas. Po to balsuosim.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Ministre Pirmininke, jūs turbūt žinot, kad jeigu pastatot automobilį į saugojimo aikštelę, tai už tą paslaugą reikia mokėti. Dabar jūsų pinigai guli saugykloje. Nežinia, ar jūs už tai mokėsit, ar ne. Bet, pone Ministre Pirmininke, jūs parašėt prašymą leidimo gavimo vienam konkrečiam asmeniui atlikti vieną operaciją. Taigi, pone premjere, ar tai nėra tiesioginis naudojimasis tarnybine padėtim, nes tai kalbama apie jus?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš ir savo pareiškime po indėlio atsiėmimo minėjau. Iš esmės aš būčiau vienodai "mušamas" indėlį paėmęs gana komplikuotomis aplinkybėmis ar indėlį palikęs ir imdamasis priemonių arba siūlydamas imtis priemonių, kad tų indėlių išsaugojimas būtų užtikrintas. Būčiau vienodai kaltinamas. Dabar, suprantama, bus keliamas klausimas, kad aš už saugyklos naudojimą nesumoku reikalingos pinigų sumos. Aš pažadu, jeigu bankas paskaičiuos pagal įkainius, kiek aš turiu mokėti, aš tikrai sumokėsiu, kad jūsų ir mano sąžinė būtų visiškai rami.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Gal kartais, gerbiamieji kolegos, ir be balsavimo galim baigti? (Balsai salėje) Ačiū. Ačiū, gerbiamasis premjere. Klausimas baigtas.

Seimo narių pareiškimai (96.01.31)

7sesija 69 p. svarstyti klausimai

Paskutinysis mūsų darbotvarkės punktas - Seimo narių pareiškimai. Kviečiu A.Endriukaitį. Jeigu klausiat, kelintas tai pareiškimas, pranešu, artėjam prie 100. 93-asis, tikiuosi, rimtas pareiškimas Seimui. Minutėlę, gerbiamasis Endriukaiti, jūs pasistiprinkit, o kol kas - A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi posėdžio laikas artėja į pabaigą, mes laiku nebaigsim, tai aš noriu informuoti LDDP frakciją, kad frakcijos posėdis prasidės 16.15 val.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Endriukaiti.

A.ENDRIUKAITIS. "Ponui A.Šleževičiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Pareiškimas. Dėl Lietuvos suvereniteto ir Rusijos kariuomenės bėglių. Pagal turimą informaciją, 1995 m. ir 1996 m. iš Kaliningrado srities pabėgę Rusijos Federacijos kariškiai buvo grąžinti be atitinkamo išsiaiškinimo ir Užsienio reikalų ministerijos žinios, išskyrus dviejų bėglių atvejį 1995 m. Esama padėtis byloja apie praktiką, kuria Lietuva įgauna Rusijos Federacijos srities statusą. Prašau ištirti ir informuoti, kiek, kada, kaip, per kiek laiko ir kokiu teisiniu pagrindu kokia procedūra ir kokių pareigūnų sprendimu buvo grąžinti Rusijos kariuomenės bėgliai?" Pasirašo A.Endriukaitis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas registruotis. Prašyčiau sugrįžti. Posėdžio laikas nesibaigė. Prašom registruotis. O pareiškimą skaityti ruošiasi K.Bobelis.

Ačiū. Nors ir posėdžio pabaiga, - 72 Seimo nariai. Kolega A.Ražauskas. Prašom.

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, pastaruoju metu per radiją, spaudoje Seimo narys V.Lapė, dėdamasis didžiu demokratu bei vieninteliu žemdirbių interesų gynėju, neteisingai pateikia faktus, dezinformuoja visuomenę apie Seime priimtas Žemės ūkio bendrovių įstatymo pataisas ir papildymus, sąmoningai gąsdina bendrovių žmones, sėja tarp jų nepasitikėjimą ir neviltį. Ponas V.Lapė puikiai žino, kad įstatymo pataisose ir papildymuose daug to, apie ką jis rašo sausio 27 d. "Valstiečių laikraščio" puslapiuose, nėra. Autorius teigia, kad dabar galima bus išvaryti iš bendrovės pajininką, kurio pajus bus mažesnis negu 500 Lt, kad bendrovės administracijos ir pajininkų darbo santykius reguliuos ne įstatymai, kaip iki šiol, o administracijos suredaguotos vidaus tvarkos taisyklės, įrašytos į bendrovių įstatus, kad balsai sprendžiant bendrovių reikalus bus skaičiuojami ne nuo pajininkų skaičiaus, o nuo turimo pajaus vertės, jog pajus iš pajininkų administracija galės supirkti net už išnuomotą automašiną laidotuvėms, už išgertą alų bendrovės bare, suvalgytą dešrą ir t.t.

Labai gaila, kad toks garbus politikas, praeityje žinomas ir gabus žemdirbių vadovas taip primityviai aiškina svarbius kaimo žmonėms klausimus, o kai kurias nuostatas tiesiog iškraipo, meluoja. Iš tikrųjų gi įstatymo pataisose nenumatytas 500 Lt minimalus pajus. Jis, kaip ir iki šiol, lieka 100 Lt. Kaip ir anksčiau, bendrovės narių ir samdomų asmenų darbo santykį su bendrove reguliuos Samdos ir kiti darbo įstatymai. O argi blogai, jeigu bendrovės įstatuose numatyta patiems pajininkams pasirinkti balsavimo tvarką, kai bendrovės narys priimant sprendimus gali turėti vieną balsą arba tiek balsų, kiek jis turi minimalių bendrovės nario pajinių įnašų. Tai, mūsų manymu, demokratinė nuostata, neturinti jokių piktų kėslų. Tačiau komentuodamas šią pataisą ponas V.Lapė nutyli pajininko teisę pasirinkti balsavimo tvarką.

Įpročio iš praeities - kalbėti už visus ir visų vardu - iki šiol neatsikratė kai kurie politikai. Todėl jų rašiniuose, kalbose nuolat kartojamos prognozės apie bendrovių neišvengiamą bankrotą, o jose dirbantys žmonės įvardijami vergais, neišmanėliais, dvaro samdiniais ir kitais epitetais. Mes nuoširdžiai sveikiname kiekvieną efektyviau dirbantį ūkininką, džiaugiamės kiekvienu atveju, kai ūkininkas ir žemės ūkio bendrovė tarpusavyje naudingai bendradarbiauja, sveikai konkuruoja gamyboje, prekyboje, puoselėdami kaime tvarką ir grožį. Tačiau niekad nepalaikėme ir nepalaikysime priešpriešos tarp jų kurstymo, priešpastatymo vienas kitam, kurios nors vienos ūkininkavimo formos prievartinio piršimo žemdirbiams. Niekas, net Seimo narys, neturi teisės kviesti žmones ardyti bendrovių, išsidalyti turtą. Tik patys žmonės, t.y. to turto savininkai turi teisę spręsti visus bendrovės veiklos klausimus.

Nuostata, kuri buvo suformuluota Žemės ūkio bendrovių asociacijos narių suvažiavime, jog bendrovės gyvuos tol, kol jos bus reikalingos patiems jos nariams, kad tik jie gali spręsti savo bendrovės likimą, galioja šiandien ir ateityje. Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas mano, kad Seimo nario pono V.Lapės pastarojo meto pareiškimai, o tiksliau, išsigalvojimai netarnauja kaimo žmonių susitelkimui sunkiems darbams atstatant žemės ūkį, aprūpinant Lietuvos žmones maisto produktais.

Ir pabaigoje - retorinis klausimas. Daugelis ūkių vadovų neskaidė ūkių į beprasmiškus, beviltiškus komplektus, nedalijo buvusių gerų ūkių į "riebius" ir "liesus" gabalus. Ponas V.Lapė į šiuos buvusius kolegas negali pažiūrėti. Ponas V.Lapė, turintis tris kartus didesnę vadovavimo patirtį už manąją, gerą ūkį padalijo į keliolika labai riebių ir keliolika labai liesų kąsnių. Ar ne tam, kad riebūs kąsniai tektų jo mylimiems, tarp jų ir jo žmonai? Ar ponas V.Lapė pagal save sprendžia apie visus buvusius kolegas? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimo posėdis baigtas. Kitas posėdis - rytoj 10 val. Seimo seniūnų sueiga - 9.10 val. (Balsas salėje) Jau paskutinė registracija, gerbiamasis Čobotai. Iki rytdienos!