Šešiasdešimt
ketvirtasis posėdis
1996
m. sausio 23 d
Vyriausybės pusvalandis (96.01.23)
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 23 dienos vakarinį plenarinį posėdį.
Mielieji kolegos, primenu, kad pirmiausia vakariniame posėdy - Vyriausybės pusvalandis. Seimo nariams kalbės, į Seimo narių klausimus atsakys Ministras Pirmininkas A.Šleževičius. Kviečiu į tribūną. Kol kas Seimo narius prašyčiau registruotis. Vieną minutėlę, premjere! Prašau registruotis.
87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, premjeras, naudodamasis proga ir tribūna, iš pradžių norėtų tarti keletą žodžių apie tai, kas jam ir Lietuvai rūpi, po to jis atsakytų į mūsų klausimus. Atsižvelgiant į šitas abi aplinkybes, matyt, pusvalandžio neužteks. Jeigu Seimo nariai neprieštaraus, tai Vyriausybės pusvalandis bus šiek tiek ilgesnis negu pusė valandos. Ne, pusantros valandos tikrai nebus, kadangi 2-2 klausimas yra labai svarbus, ir dar po to kiti klausimai taip pat svarbūs.
Prašom, premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš, prieš pradėdamas informaciją dėl priemonių, kurių mes kartu su Lietuvos centriniu banku ėmėmės dėl bankininkystės, norėčiau jus informuoti keletu, mano nuomone, labai aktualių temų, kurios jaudina mus, be abejo, ir jus.
Labai trumpai apie padėtį vykdant mūsų valstybės biudžetą. Iš tikrųjų atskirų bankų problemos sudaro tam tikrų sunkumų dėl mokėjimų į biudžetą. Tuose bankuose yra keletas dešimčių milijonų įstrigusių biudžeto lėšų. Todėl mes šiandien atsiliekame nuo biudžeto vykdymo pajamų plano 43 mln. Lt. Tai sudaro apie dviejų su puse dienų įplaukas. Suprantama, kad su tokiu atsilikimu yra finansuojamos biudžeto išlaidos.
Labai svarbu tai, kad šią savaitę gerokai sėkmingiau vyksta vertybinių popierių platinimas. Tos problemos, kurios kilo dėl anksčiau minėtų priežasčių valiutų rinkoje, pinigų rinkoje, eina į pabaigą. Šiandieniniame ir vakar dienos aukcione mūsų pasiūla buvo visiškai patenkinta. Tai, be abejo, leis savaitės pabaigoje geriau finansuoti biudžeto išlaidas.
Labai aktualus klausimas mūsų Lietuvos senyvo amžiaus žmonėms - tai "Sodros" biudžeto vykdymas. "Sodros" biudžeto vykdymas yra šiandien to paties lygio kaip ir gruodžio mėnesį. Jeigu nebūtų įšaldyta atskiruose bankuose 27 mln. "Sodros" biudžeto lėšų, suprantama, sunkumų dėl pensijų išmokėjimų laiku nebūtų. Deja, dabar reikia konstatuoti, kad tam tikras atsilikimas, išmokant pensijas, yra. Suprantama, kad tai kelia didelių nepatogumų pensininkams. Savo ruožtu minėtos ir biudžeto pajamų vykdymo, ir vertybinių popierių platinimo priemonės leis mums per savaitę paremti iš valstybės biudžeto "Sodros" biudžetą ir išspręsti esamas problemas.
Labai telegrafiškai. Kadangi žiema šiemet neturi analogų pagal temperatūros parametrus, todėl svarbu jums žinoti, manau, apie padėtį aprūpinant ritmingai Lietuvos ūkį ir gyventojus šiluma. Noriu informuoti, kad mes turime sukaupę daugiau negu pakankamai kuro. 69% mazuto talpų yra užpildyta 372 tūkst. tonų. Dabar mes kuro turime, pavyzdžiui, lyginant su 1994-1995 m. šildymo sezonu, du kartus daugiau. Įpusėjus šildymo sezonui, suprantama, tai nekelia jokių problemų.
Labai trumpai apie priemones, kurių, kaip minėjau, mes imamės kartu su Lietuvos banku spręsdami bankininkystės problemas. Nors esu iš šios aukštos tribūnos minėjęs, kad tai ne Vyriausybės funkcija, kad išskirtinė prerogatyva, vykdant komercinių bankų priežiūrą ir reguliuojant jų veiklą, yra Lietuvos banko, tačiau esant tokiai padėčiai Vyriausybė negali nusišalinti ir nenusišalina, ir aktyviai kartu mes ieškome problemų sprendimo būdų.
Per pastarąsias porą savaičių padarytas didžiulis darbas toliau tobulinant įstatyminę bazę, toliau rengiant reikalingus normatyvinius dokumentus. Labai didelis darbas atliekamas su Pasaulio banku ir Valiutos fondo misija. Beje, misija atvyko pagal planą. Buvo planuota prieš pusę metų, aš esu minėjęs. Viena savaite buvo paprašyta paankstinti tos misijos atvykimą. Kaip niekada gausi misija: 15 įvairių sričių specialistų iš Pasaulio banko, Valiutos fondo, JAV Iždo departamento, Šveicarijos specialistai buvo. Tai leidžia mums kvalifikuotai inventorizuoti esamą padėtį ir kartu su banku numatyti strategiją, kokia turėtų būti taikoma strategija. Bet apie tai trupučiuką vėliau.
Mes, vykdydami priimtą nutarimą dėl bankininkystės padėties gerinimo, kartu su Lietuvos banko valdyba savaitgaliais turėjome penkis papildomus bendrus posėdžius, kuriuose aptarėme daugybę įstatyminės bazės stiprinimo priemonių. Mes jau pateikėme Seimui, ir jūs priėmėte įstatymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo, siekiant sugriežtinti bankų tarybų ir valdybų narių bei bankų darbuotojų, tiesiogiai atsakingų už paskolų išdavimą ir jų neišieškojimą... baudžiama ir turtine atsakomybe. Taip pat numatytos griežtos sankcijos asmenims, susijusiems su paskolų grąžinimu nustatytu laiku bei kitų įsipareigojimų nevykdymu. Beje, mes jau esame parengę ir pateikę ekspertizei tarptautiniams ekspertams daugelio kitų įstatyminių normų pataisymus. Tai ir Lietuvos banko, ir komercinių bankų darbuotojų atsakomybės už informacijos apie banko ir kitų kredito įstaigų įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių instrukcijų ir finansinių operacijų pažeidimus... nepateikimą teisėsaugos institucijoms.
Lietuvos bankas kartu su Ekonomikos ministerija, Finansų ministerija bei Teisingumo ministerija artimiausiu metu pateiks Seimui ir Vyriausybei papildomų pasiūlymų dėl įstatymų pakeitimo, kad būtų galima užtikrinti reikiamą užsienio bankų filialų kontrolę, kad jie netaptų ofšorinėmis kompanijomis ir būtų užtikrintas Lietuvos gyventojų ir įmonių lėšų saugumas.
Darbo grupė kartu su užsienio ekspertais intensyviai rengia Nuostolingų paskolų įmonės įstatymo projektą. Šiuo metu vienos grupės nariai yra išvykę į Švediją. Mes turime kitų valstybių tokių įstaigų įstatyminės bazės projektus. Kitą savaitę Komercinių bankų asociacijos atstovai su komercinių bankų darbuotojais išvyksta į Norvegiją. Mes manome, kad šio mėnesio pabaigoje - kito mėnesio pradžioje mes turėsime įstatyminės bazės projektą tokios įstaigos, kuri bus reikalinga sprendžiant bankininkystės restruktūrizavimo klausimus.
Vyriausybė pateikė Seimui pasiūlymus dėl delspinigių už ne laiku pervestus mokesčius neskaičiavimo įmonėms, kurių lėšos įšaldytos bankuose ir kurių veikla yra sustabdyta. Tai labai svarbus sprendimas. Manau, kad artimiausiu metu Seime jis bus priimtas. Taip pat pateikti pasiūlymai dėl Vyriausybės turimų akcinėse bendrovėse "Aurabankas" ir Vakarų bankas depozitų įskaitymo į šių bankų kapitalą, tuo padidinant juose valstybės kapitalo dalį. Nagrinėjami ir sprendžiami klausimai, susiję su įmonių, gavusių valstybės užsienio paskolas ar valstybės garantuotas užsienio paskolas per bankus, kurių veikla sustabdyta, įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu.
Vyriausybė kartu su Lietuvos banku apsvarstė visus Seimo frakcijų ir Seimo narių pasiūlymus dėl Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymų pakeitimo bei papildymo ir pateikė Seimui atitinkamus įstatymų projektus, siekdama:
1. Sugriežtinti atsakomybę bankų akcijų su balsavimo teise paketo savininko, banko akcininko, kuris yra banko tarybos arba valdybos narys arba administracijos vadovas, arba turi savo atstovą banko taryboje, už bankui padarytą žalą nustatant jo atsakomybę visu turtu.
2. Išvengti nesaikingumo nustatant pereiginius atlyginimus banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems darbuotojams bei juos premijuojant. Tai susiję ir su bankų tarybų nariais.
3. Uždrausti bankams teikti klientams privilegijas ir lengvatas, išduodant bankų kreditus bei priimant indėlius. Uždrausti Lietuvos bankui teikti savo darbuotojams lengvatinius kreditus. Priversti komercinius bankus savo iniciatyva nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas, jeigu jiems pateikti dokumentai ar kita informacija apie banko ir kliento sandėrius liudija apie galimą neteisėtu būdu įsigyto turto legalizavimą ir įstatymu draudžiamos veiklos aptarnavimą. Taip pat nedelsiant informuoti apie banko klientus, piktybiškai nevykdančius įsipareigojimų bankui, ir teikti joms medžiagą, kurios reikia, kad būtų patraukti atsakomybėn paskolas paėmę ar su jų panaudojimu susiję asmenys; išspręsti komercinių bankų ir jų padalinių kredito įstaigų teisinę registraciją, pavedant šią funkciją Lietuvos bankui, nors jis tam prieštarauja.
Manome, kad būtina Lietuvos banko įstatyme atskiru straipsniu reglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimą su šiuo banku, nustatant, kad Lietuvos bankas ne rečiau kaip kartą per ketvirtį teikia Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui informaciją apie bankų bei kitų kredito įstaigų veiklą ir įgyvendinamas priemones efektyviai jų veiklai užtikrinti. Lietuvos bankas savo iniciatyva turėtų teikti teisėsaugos institucijoms informaciją apie įstatymų, kitų teisės aktų, tarnybinių instrukcijų ir finansinių operacijų pažeidimus. Informacijos pateikimo tvarką nustato Lietuvos bankas ir Lietuvos Vyriausybė.
Mes taip pat teiksime daugybę kitų įstatymų pakeitimų, pavyzdžiui, kad Lietuvos bankas, prieš skirdamas laikiną komercinio banko administratorių, prieš skelbdamas bankrotą Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 34 straipsnyje nurodytu pagrindu arba prieš taikydamas to įstatymo atskiros dalies reikalavimus, turėtų konsultuotis su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Manome, kad tai yra visai normalus reikalavimas, kuris leistų išvengti tokių mūsų veiklos spragų, kuomet, mūsų giliu įsitikinimu, dabar bankuose, kurių veikla sustabdyta, paskirti asmenys, kurie negali užtikrinti efektyvaus tų bankų administravimo. Mes apie tai raštu informavome Lietuvos banką. Vyriausybė dėkinga Socialdemokratų frakcijai už pritarimą tokiam pasiūlymui. Prašome ir kitų frakcijų palaikyti šiuos pasiūlymus.
Vyriausybė kartu su Lietuvos bankais ir užsienio ekspertais ypač daug pastaruoju metu dirba, kad išsiaiškintų esamą padėtį ir parengtų konkrečią bankų veiklos atnaujinimo, jų restruktūrizavimo programą. Reikia pasakyti, kad šios programos aptarimas jau buvo vykdomas kartu su Lietuvos banko vadovybe ir kabineto nariais praėjusį savaitgalį. Mes šią savaitę gausime detalesnę informaciją su pasiūlymais. Suprantama, kad juos turėsime aprobuoti. Savo ruožtu noriu iš karto informuoti, kad tai nėra pigi programa. Lėšų iššvaistymo mastai iš komercinių bankų sistemos yra gana dideli. Dabar aš nenorėčiau minėti konkrečių skaičių, bet tokią informaciją aš jums turiu pasakyti.
Beje, siekiant, kad ši bankų restruktūrizavimo programa būtų priimama tarptautinių finansinių institucijų ir kad būtų gaunama reikiama parama, mes taip pat kartu su Pasaulio banku aptarinėjome kai kurias kitas sritis, kurios siejasi netiesiogiai su bankininkystės pertvarkymu. Tai daugybė energetikos srities priemonių didinant šios sistemos efektyvumą, mažinant įsiskolinimus ir reguliuojant atskirų sričių tarifus. Pavyzdžiui, šių metų žiema parodė, kad nustatyti tarifai ne visai kompensuoja esamus kaštus. Taip pat daug žemės ūkyje priemonių turėsime kartu aptarti ir jų vykdymą suderinti visų pirma siekiant, kad kuo efektyviau būtų panaudojamos subsidijos, kad būtų toliau liberalizuojama eksporto ir importo politika. Čia, suprantama, mūsų lauks gana sudėtingas dialogas su minėtomis institucijomis.
Ir dar viena sritis, kuri taip pat viename pakete bus pateikta kartu su bankų restruktūrizavimu, - tai socialinis draudimas, socialinis aprūpinimas. Čia priemonės dėl socialinio biudžeto draudimo lėšų fondo, arba "Sodros" biudžeto, geresnio administravimo, racionalesnio lėšų panaudojimo ir daugelio kitų priemonių. Suprantama, kad šių programų aprobavimui, be to dialogo, kuris vyksta jau daug dienų ir jis tęsis, bus reikalinga taip pat priimti gana sudėtingus politinius sprendimus, ir, suprantama, mes turime jiems būti pasiruošę.
Dar labai trumpai apie bankininkystės padėtį. Aišku, aš tai keletą kartų esu minėjęs, kad bankinė sistema, kaip jokia kita, yra labai jautri ir visiems gandams, ir įvairioms paskaloms, kurios yra platinamos. Iš tikrųjų dabar mūsų valstybės visuomenės informavimo priemonėse yra gausu įvairių pareiškimų dėl vieno ar kito banko nemokumo, dėl būtinybės devalvuoti litą, dėl to, kad Valiutų valdybos modelis arba Lito patikimumo įstatymas žlugdo ūkį. Aš šiuo klausimu noriu jums pateikti tokią informaciją.
Visų pirma kas siekia, kas suinteresuotas, kad litas galėtų būti nuvertintas? Tuo labai suinteresuoti bankų ir visų finansinių institucijų skolininkai. Pavyzdžiui, nustačius lito santykį 1:5, skolininkas, skolingas ar valstybei, ar bankui, ar kokiai institucijai 100 mln. litų, automatiškai turėtų sumokėti mažiau 25 mln. Lt. Tą sumą mes visi turėtume kartu su visuomene sumokėti. Labiausiai būtų nuskriausti indėlininkai, kurie laiko savo indėlius taupomuosiuose ir komerciniuose bankuose. Esant dabartinei visų indėlių, esančių bankuose, apimčiai, tai reikštų indėlių nuvertėjimą už bendrą 450 mln. Lt sumą. Nuvertėtų indėliai, kuriuos turi gyventojai. Suprantama, kad tai sąlygotų taip pat didelį infliacijos augimą ir realių gyventojų pajamų mažėjimą. O lito patikimumą garantuoja aukso ir valiutos atsargos.
Aš noriu jus informuoti, kad tik praėjusiais metais, per vienerius metus, aukso ir valiutos atsargos, o teisingiau - nuosavos mūsų valiutos atsargos išaugo 48%. Per trejus metus išaugo 29,7%. Per pastaruosius trejus metus vidutiniškai per mėnesį mūsų atsargos augo po 17,5 mln. dolerių, kai per pirmuosius trejus metus jos, nuosavos valiutos atsargos, sudarė tik 21 mln. Lt. Todėl šia prasme nėra jokio pagrindo gyventojams nerimauti dėl galimo lito nuvertinimo. Tai labai neatsakingi politiniai pareiškimai, t.y. pareiškimai, paremti atskirų finansinių grupių interesais. Ne daugiau.
Ir dar viena tema, apie kurią norėčiau labai telegrafiškai pakalbėti, - tai situacija dėl indėlių. Suprantama, kad visos kalbos dėl galimo lito nuvertinimo, dėl atskirų bankų nestabilumo negali nekelti nerimo gyventojams. Ir indėlių sumažėjimas per pastarąsias savaites gana didelis - sudaro apie 12%. Tai kelia papildomų sunkumų bankinei sistemai. Tačiau to neturėtų būti daroma, nes dabar indėliai yra garantuoti bankuose, kurių veikla nutraukta, valstybės turtu (tokie Seimo sprendimai priimti), trijuose valstybės kontroliuojamuose bankuose indėliai yra garantuojami Civilinio proceso kodekso straipsniais, visiškai garantuojami. Visuose kituose bankuose indėliai yra garantuojami Indėlių draudimo įstatymo numatytomis apimtimis. Todėl rimtis ir turi būti išlaikoma čia. Nėra jokio pagrindo neramumams, ir, suprantama, tai ir garantuos indėlių saugumą, ir sukels rimtį bankininkystės sistemoje, o tai yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Ar jau viskas, gerbiamasis premjere?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip susitarėme, Vyriausybės pusvalandis bus ilgesnis negu paprastai. Antra, tai jau senas susitarimas, vienas klausimas - iš vienos pusės, kitas klausimas - iš kitos pusės. Pirmasis klausia kolega A.Baskas. Ruošiasi kolega A.Kunčinas.
A.BASKAS. Lietuvoje gyvas padavimas, kad kai valdovas susidėjo su Lietuvos priešais, tai jo žmona stojo ginti Tėvynės ir nuplauti vyro gėdos. Ar nereikėtų, kad dabar aukščiausiai Lietuvoje sėdinčių trijų vyrų žmonos padėtų Tėvynei kaip senovėje Gražina, nors ir prisisegusi ne toje pusėje kardą. Kas kitas šiandien sustabdys vyrų duotos priesaikos Tėvynei laužymą? O gal jie jau ištikimi? Tik nesakykite, pone Šleževičiau, kad jūs prieš mėnesį nesulaužėte priesaikos. Gal galite pasakyti, nuo kada nelaužysit, o gal jūs jau ištikimas? Tada prašau pranešti, nuo kurios dienos.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis premjere, jūs truputėlį pagalvokit, kadangi A.Baskas klausdamas pirmasis įrodė, kad jis tikrai turėjo teisę pirmasis paklausti taip suformuluodamas klausimą. Aš labai atsiprašau, bet negalėjau nereaguoti į tokį originalų pasiūlymą. Prašom, premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Suprantama, kad gerbiamasis A.Baskas ir daugelis kitų Seimo narių būtent galvoja taip, kaip buvo pasakyta. Aš nesulaužiau priesaikos, gerbiamasis Baskai. Ir savo veiksmuose aš nematau tokių pražangų, kaip yra traktuojama jūsų ir visuomenės informavimo priemonėse. Tai aš jums labai dorai kaip Lietuvos pilietis noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kunčinas. Ruošiasi kolega J.Listavičius.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis premjere, sausio mėnesį Seimui buvo pateikta daug įstatymų, įstatymų pakeitimų projektų, kurie tikrai turėtų užkirsti kelią, kad panaši situacija bankuose daugiau nepasikartotų. Vis dėlto susidarė nuomonė, kad rengiant šiuos įstatymų projektus didžiausią darbo dalį atliko Vyriausybė. Norėčiau paklausti: kiek rengiant šiuos įstatymus, įstatymų projektus prisidėjo Lietuvos banko atstovai, koks yra jų indėlis rengiant šiuos įstatymų projektus, taip pat kiek naudos davė užsienio ekspertų dalyvavimas analizuojant sustabdytų bankų situaciją ir teikiant pasiūlymus dėl šių bankų veiklos atnaujinimo?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų, nuoširdžiai kalbant, aš negalvojau, kad tiek daug spragų yra valstybinio banko įstatyme, Komercinių bankų įstatyme, kad nepakankamai yra priemonių užkirsti piktnaudžiavimams ir nusikalstamai veiklai atskirose srityse. Pastaruoju metu penki bendri posėdžiai su Lietuvos banko valdyba būtent leido tuo labai akivaizdžiai įsitikinti. Tarp kitko, aš minėjau, kad ne visais klausimais centrinis bankas pritarė mūsų nuomonei. Mes teiksime atskiras nuomones. Manome, kad jūs šį kartą palaikysite Vyriausybės poziciją, nes priimant valstybinio banko ir Komercinių bankų įstatymus daugelis Vyriausybės siūlymų nebuvo išgirsta. Iš tikrųjų, neturint visiškai informacijos apie padėtį komerciniuose bankuose, po to priimti visus kaltinimus, kad tik Vyriausybė kalta dėl padėties, nėra visiškai logiška. Todėl mes teikiame pasiūlymus būtent sugriežtinant, būtent nustatant griežtesnes kontrolės ribas. Ir manau, kad Seimas turėtų palaikyti tokius mūsų siūlymus.
Aš minėjau, kad mes labai aktyviai konsultuojamės su užsienio ekspertais. Įstatymų projektų rengimas yra vykdomas daugiausia mūsų specialistų pastangomis. Jie atlieka ekspertų darbą, t.y. atlieka šių įstatymų ekspertizę, kiek jie atitinka tarptautinius standartus, priimtas tarptautines bankininkystės normas. Tačiau jų pozicija dėl atskirų klausimų centrinio banko kabineto narius (čia ne tik mano nuomonė) tuo požiūriu šiek tiek apvylė. Beje, mes kiekvieną dieną dabar posėdžiaujame kartu su Lietuvos banko vadovais ir ekspertais. Ir, deja, daugelio pavedimų centrinis bankas kažkodėl leidžia sau neįvykdyti. Pavyzdžiui, administratoriaus pakeitimas be suderinimo su Vyriausybe. Aš nemanau, kad dabartiniu metu, kuomet atsakomybė tenka Vyriausybei, tokio svarbaus asmens skyrimas turėtų būti vykdomas vienvaldiškai. Dar daugiau. Administratorius tiesiai sako, kad jis bankininkystės klausimų nesupranta, bet atėjo į banką, galbūt ekonominių žinių pakaks, kad išspręstų tuos klausimus. Aš manyčiau, kad esant tokiai padėčiai ir įvertinant, kad vis dėlto šių bankų lyginamasis svoris bankininkystėje yra labai didelis, Lietuvos banko vadovai arba departamento vadovai turėtų vadovauti šiam darbui, esant tokiam kritiškam momentui. Beje, mes taip pat manome, kad ir kitais klausimais turėtume bendrai labiau suintensyvinti savo darbą. Aš paminėjau tik administratorių skyrimą. Temų, kurias mes turime spręsti ir nagrinėti, sąrašas yra daug didesnis.
PIRMININKAS. Ačiū. J.Listavičius. Ruošiasi kolega Z.Adomaitis.
J.LISTAVIČIUS. Pone Ministre Pirmininke, noriu paklausti, kodėl 1995 m. nuo lapkričio antros pusės iki gruodžio 15 d., kai sprendėsi Lietuvos akcinio inovacinio banko likimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas nesprendė jo mokumo ar paramos jam klausimų, o net dirbtinai sprendimą vilkino iki moratoriumo? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Listavičiau, prieš teikiant finansinę paramą reikia būti tikriems, kad ta finansinė parama duos reikiamą rezultatą. Dabar istoriškai žiūrint mes priėmėme labai teisingus sprendimus, kad nesuteikėme tuo metu finansinės paramos (beje, ir neturėjome jos), nes lėšų iššvaistymas iš banko vyko gana dinamiškai. Paprasčiausiai tų iššvaistytų lėšų būtų daug daugiau. Taip ir atsitiko su ta finansine parama, kur buvo formuojama ne parama, o kaip valiutos pirkimas, kuo dabar kaltinamas Lietuvos bankas: 52 mln. Lt, patekę neteisėtai į jų sąskaitą, buvo labai neatsakingai panaudoti. Tokia suma mes dabar turime didesnę problemą šiame banke. Todėl ir tos kalbos, kad Lito patikimumo įstatymas varžo centriniam bankui finansinės paramos suteikimo galimybę bankų sistemai, nėra visiškai tikslios.
Pirmiausia mes turime užtikrinti, kad lėšos, esančios komerciniuose bankuose, nebūtų iššvaistomos. Kai lėšos iššvaistomos, jokia finansinė parama, kad ir gana didelė, neduos reikiamo efekto. Paprasčiausiai padidinsime tik nuostolių mastus. Todėl šia prasme Vyriausybės kaltinti nereikėtų, nes Vyriausybė nieko bendro neturi su tomis lėšomis, kurios buvo iššvaistytos viename ir kitame banke. Artimiausiu metu mes pasakysime jums (audito darbas eina į pabaigą), už kokią sumą lėšų tuose bankuose buvo iššvaistyta.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis. Ruošiasi A.Kubilius.
Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis premjere, mes nuolat girdime įvairaus rango veikėjų, taip pat ir visuomenės informavimo priemonių įkyriai peršamą mintį, esą dėl iš Lietuvos žmonių apgaule išviliotų ir iššvaistytų milijonų kalti premjeras, Vyriausybė, Lietuvos bankas, ekonominė situacija. Žodžiu, visi, tik ne bankininkai, sausai išvogę bankus. O juk bankininkus ekonominė situacija turėtų veikti mažiausiai. Jeigu pinigai išduoti už realų užstatą ir skolininkas jų negrąžina, - realizavai užstatą, atsiėmei pinigus. Žinoma, jeigu jie paskolinti, o ne pavogti ir pasidalyti.
Mano klausimas būtų toks. Jei išsipildytų kai kurių veikėjų karščiausias troškimas atstatydinti jus, sugriauti Vyriausybę, ar atėjusi nauja Vyriausybė, ypač peršama koalicinė, atsineštų maišus pinigų ir iš karto apdalytų visus nuskriaustuosius, ar įvyktų greičiau priešingai? Atėję nauji žmonės sakytų: mes nieko nežinom, nedavėme jokių įsipareigojimų, dar nesusipažinome su situacija. Na, o paskui nauji Seimo rinkimai, vėl nauja Vyriausybė, ir indėlių grąžinimo klausimas būtų nukeltas...
PIRMININKAS. Laikas.
Z.P.ADOMAITIS. (Tuojau baigiu) ...į XXI amžių. O tai būtų labai patogu tiek apsivogusiems bankininkams, tiek skolininkams. Ar tik ne to ir siekia šios Vyriausybės griovėjai? Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis premjere. Mielieji kolegos, gerbiamasis Adomaiti, prašom nepamiršti, kad klausimui skiriama minutė, ne daugiau kaip 70 sekundžių. Prašom.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš visiškai nenorėčiau vertinti mūsų Vyriausybės veiklos, tuo labiau ją lyginti su galima Vyriausybe. Tai būtų nekuklu ir tai netinka daryti. Istorija ir jūs įvertinsite, kiek ta Vyriausybė sugebėjo padaryti, ką ji padarė, kiek padarė žalos.
O jūsų klausimas labai logiškas. Juk dabar vyksta beatodairiška kampanija siekiant nukreipti mūsų visuomenės dėmesį nuo tikrųjų šios situacijos kaltininkų, t.y. paėmusių skolas ir iššvaisčiusių, neatsakingai jas išdalijusių. Visą šitą problemą bandoma transformuoti kaltinimais Vyriausybei, valdančiajai partijai ir jos pirmininkui. Tai politiškai naudinga, bet neobjektyvu, jeigu vertinsime normaliai, centriniam bankui ir visiems kitiems. Todėl šis kampanijos momentas yra labai reikalingas tiems, kas turi atsakyti už tai. Savo ruožtu aš noriu pasakyti, kad ši kampanija taip pat neprisideda prie to, kad indėlininkams laiku būtų įvykdyti įsipareigojimai, kaip yra numatyta. Mes kartu su indėlių gynimo komiteto nariais rengiame priemones, kad būtent Seimo nustatytais terminais, t.y. vasario mėnesio pradžioje, būtų parengtas konkretus planas ir nustatyta, kaip indėliai, esantys bankuose, turi būti apsaugoti. Aš manau, kad daugeliui tas procesas, jeigu jis prasidėtų ritmingai, nėra labai priimtinas. Daug geriau, kad dėl didelės socialinės įtampos dalis visuomenės, 60 tūkst. indėlininkų, ateitų su protesto akcijomis prie Seimo ar kitų valdžios institucijų. Todėl šiuo aspektu mes visi turime būti labai objektyvūs. Kiekviename reiškinyje pirmiausia turi būti ieškoma priežasčių. Priežastys šiuo atveju yra daugiau negu aiškios. Jeigu šimtai milijonų litų lėšų yra neatsakingai iššvaistyta, suprantama, tada yra labai patogu ieškoti menamų kaltininkų. Jei atsimenate, vakar svarstant ir kituose Seimo posėdžiuose teisėsaugos institucijų informaciją, kas norima girdėti. Norima surasti, koks pareigūnas privertė uždaryti vieną ar kitą banką. Banką, kurio veikla jau buvo sustojusi. Ne pareigūno reikia ieškoti, o reikia ieškoti asmens ar asmenų, kurie leido iššvaistyti.
PIRMININKAS. A.Kubilius, ruošiasi L.Alesionka.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau pirmiausia pastebėti, kad ne istorija įvertins jūsų veiklą, o prokuratūra.
Dabar klausimas būtų toks. Ar jūs tikrai esate įsitikinęs, kad negalima išeiti iš žalingo Valiutų valdybos režimo nesukeliant skausmingos infliacijos ir nenuvertinant lito?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Dėl prokuratūros, suprantama, kad tai turėtų būti pirmiausia prokuratūros prerogatyva. Ir nereikėtų skubinti įvykių, nereikėtų Seimo nariams daryti skubotas išvadas, tam tikrą politinį spaudimą, nes jis akivaizdus. Todėl šia prasme turėtume būti kiek pakantesni ir kantresni. Kiekviena institucija turi užsiimti savo darbu.
Apie Valiutų valdybą. Pirmiausia nėra jokio poreikio diskutuoti per artimiausius metus apie būtinumą eliminuoti šį labai reikalingą ir svarbų instrumentą užtikrinant labai griežtą (o tik griežta monetarinė politika gali garantuoti sėkmę) momentą. Ne čia bankų sugriovimo priežastis, gerbiamasis Dagy, jeigu nors kiek suvokiami bankininkystės reikalai, o visai kitos priežastys. Jeigu iš banko dingo pinigai, jeigu jie neracionaliai panaudoti, tai kokį Valiutos valdybos modelį ar kitą monetarinės politikos modelį beįdiegtume, nuo to niekas nepasikeis. Anglijoje, esant ne Valiutų valdybai, neseniai bankrutavo vienas iš didžiausių bankų. Suomijoje - ne Valiutų valdyba, o 11 mlrd. dolerių nuostolių, bankų sistemai griuvus. Švedijoje - 8 mlrd. ir t.t., ir t.t. Todėl teisingai sudėkim akcentus, mielieji kolegos.
Aš suprantu, dabar pradėtas eksploatuoti teiginys: litą reikia "atrišti", bet lito nereikia devalvuoti. Jeigu lito nedevalvuosime, tai kam reikia "atrišti"? Beje, taip pat jokios logikos neatitinka teiginys, nuolat platinamas mūsų visuomenės informavimo priemonėse. Estijoje taip pat taikomas Valiutų valdybos modelis. Nuolatos mums peršama mintis, kad Estijos krona stiprėja kitų valiutų atžvilgiu, kad Estijos žmonės labai patenkinti šita valiuta, Estijos žmonės gali racionaliau naudoti savo finansinius išteklius. Aišku, Lietuvoje būtų dar geresnė situacija, jeigu mes Valiutų valdybos modelį kaip estai būtume įvedę metais anksčiau negu savo nacionalinę valiutą, pusantrų metų anksčiau negu Valiutų valdybos modelį... Ir visas atsakymas į šį klausimą. Nereikia visai dabar mums galvoti apie Valiutų valdybos modelio atsisakymą. Kai ateis tas laikas, yra labai nesudėtingų mechanizmų, kaip šitą neskausmingai ekonomikoje padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos, matyt, kolega B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką. Mano supratimu, mes turime siekti kuo daugiau išsiaiškinti, o premjeras užsiima gražbyliavimu. Ir, aš manau, jam taip pat reikia nustatyti reglamentą. Kiek klausimas ir kiek laiko užima tuščiažodžiavimas?
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakantysis neturi viršyti dviejų minučių. Kartais iš tikrųjų viršija.
Kolega L.Alesionka. Ruošiasi K.Skrebys.
L.ALESIONKA. Premjere, aš neseniai gavau jūsų pasirašytą raštą, kuriame jūs Vyriausybės vardu garantuojate Seimui ir teikiate didžiulį sąrašą sveikatos sistemos įstatymų ir kitų juridinių dokumentų, kurie būtini, kad per šiuos metus, juos priėmus Seime ir Vyriausybėje, labai ritmingai ir labai aktyviai pajudėtų Lietuvoje sveikatos sistemos reforma. Aš puikiai suprantu, kad tai milžiniškas darbas, Vyriausybė užsikrauna didžiulę naštą. Ir kartu sakote Seimui, kad ir Seimas turės susikaupti. Ir jūs, ir aš suprantame, kad jau prasidėjo rinkiminė kampanija. Ir mes visi suprantame, kad Vyriausybė šiandien dirba pasiutusio pjudymo, gerai organizuoto pjudymo sąlygomis. Ar jūs galite garantuoti, kad atlaikysite ir laiku pateiksite šiuos svarbius dokumentus, kuriuos mes Seime taip pat turėsime laiku ir be jokių išsidirbinėjimų priimti? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Šiuo atveju reikia iš tikrųjų visiškai su jumis sutikti, kad Vyriausybė dabar dirba gana kebliomis sąlygomis. Deja, jeigu paimtume trejetą metų, Vyriausybė nelabai turėjo tokių periodų, kai buvo galima lengvai atsikvėpti, nes nuolat buvo bandoma iškrėsti kaip kriaušę iš medžio. Todėl šia prasme nieko ypač naujo nėra. Suprantama, kad dabar atskiruose bankuose problemos sudaro daug palankesnę dirvą spekuliacijoms, pirmiausia politinėms. Savo ruožtu tie įsipareigojimai, kurie jūsų paminėti dėl įstatymų rengimo, jie privalo būti įvykdyti laiku, nes mes labai daug atidėliojome tos programos konkretaus grafiko sutikslinimą. Dabar mes įsitikinę, kad visi tie įsipareigojimai bus įvykdyti laiku. Atskiri įsipareigojimai yra vykdomi kiek vėlesniais terminais negu buvo pirminiai įpareigojimai, ir tai nėra gerai.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys. Ruošiasi J.Baranauskas.
K.SKREBYS. Pone Ministre Pirmininke, ar tiesa, kad jūsų rengiamas planas, kaip atsiskaityti su "Litimpeks" ir Lietuvos akcinio inovacinio banko indėlininkais, numato pinigus jiems grąžinti per penkerius metus, pakeičiant tas paskolas valstybės obligacijomis? Ar jūs galite patvirtinti arba paneigti šitą informaciją?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Skreby, šiandien negaliu aš jums nei patvirtinti, nei paneigti. Bet jūsų informacija nėra visai tiksli, ir, aišku, nei indėlininkus tokie terminai tenkins, nei Vyriausybę. Ieškoma racionalesnių sprendimo būdų, ir tai bus padaryta. Tačiau dėl suprantamų priežasčių, kol mes galutinai neaptarę programos ir abipusiai nesuderinę galimybių ir finansinių išteklių, aš norėčiau susilaikyti nuo bet kokio detalesnio komentavimo. Aišku, mes labai greitai tai padarysime viešai, ir suprantama, kad tas planas, apimantis ne tik bankininkystės sritį, bet ir minėtas kitas labai svarbias ūkio sritis, bus pagarsintas ir, suprantama, kaip minėjau, pareikalaus atskirais atvejais ir svarbių, atsakingų politinių sprendimų. Taip pat ir Seimo sprendimų, ir, aš manau, Seimas atsakingai pažiūrės į tuos pasiūlymus ir jiems pritars.
PIRMININKAS. Kolega J.Baranauskas. Ruošiasi G.Vagnorius.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis premjere, dėl bankų lėšų išgrobstymo šiandien kaltinami visi: ir valstybinis bankas, kuris nekontroliavo komercinių bankų veiklos, ir Respublikos Vyriausybė, ir Seimas, ir Vidaus reikalų ministerijos tarnybos, kurios nesugaudo paskolų gavėjų, kuriems be garanto buvo išdalyta ar su jais pasidalyta milijonais litų. Ši bankininkystės krizė per Rytų ir Vidurio Europos šalis nusirito jau šio dešimtmečio pradžioje: Lenkijoje 1990 m., Estijoje 1993 m., Latvijoje 1995 m. gegužės mėnesį. Prašau pasakyti, ar tie bankininkystės negalavimo simptomai, pas mus pasireiškę gruodžio mėnesį, jums buvo perkūnija iš giedro dangaus? Ar jūs nepadarėte ir nedarėte išvadų dėl bankininkystės krizės kitose šalyse?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Vyriausybei tai buvo iš tikrųjų kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes mes visiškai nedisponavome informacija apie padėtį komercinėje bankininkystėje. Apmaudu konstatuoti, bet, deja, tai faktas, nes įstatyminė bazė taip reglamentuoja, kad tai tik išskirtinė centrinio banko funkcija. Aš minėjau, kad mes siūlome kai kurių įstatymų pataisymus, kurie leistų ir Vyriausybei disponuoti tam tikra informacija. Jūs gerai suprantate, kad jeigu aš nors kiek būčiau disponavęs informacija apie padėtį bankininkystėje gruodžio 8 d., banke, kuriame iškilo problemų, po savaitės savo indėlio sutarties termino nebūčiau tęsęs.
PIRMININKAS. Kolega G.Vagnorius. Ruošiasi V.Astrauskas.
G.VAGNORIUS. Pone premjere, mes taip ir neišgirdom jokios konkrečios informacijos apie tai, kaip jūs ketinate atstatyti bankų veiklą, kaip ketinate kompensuoti indėlius. Taip pat neišgirdome nė vieno sakinio, kodėl Vyriausybė, turėdama 51% akcijų valstybiniuose komerciniuose bankuose, paskirdavo bankų vadovais jau susikompromitavusius asmenis. Matyt, dėl to, kad didesnė dalis tų sukčių yra tiesiogiai susiję su Vyriausybe. Mano klausimas bus kitoks: kada ir kur konservatoriai siūlė devalvuoti litą? Kodėl jūs vienintelis nuolat tą pat kartojat ir siūlote devalvuoti litą? Prašau atsakyti, kodėl, susieję dolerį su litu, per dvejus metus padarėte 900 mln. litų popierinę emisiją, kodėl, be tų 800 mln. litų, kurie buvo iki 1994 metų, dar papildomai išleidote 900 mln. litų popierinių pinigų ir taip faktiškai nuvertinot litą?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Į tuos klausimus per dvi minutes negalima atsakyti. Aš manau, kad bus leista šiek tiek ilgiau.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Vagnoriau, aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl be esamos įstatyminės bazės buvo pradėta trijų valstybei priklausančių bankų privatizacija? Ir kaip atsitiko, kad šiuose bankuose visiškai nebuvo valstybės kontrolės? Privilegijuotos ir neprivilegijuotos akcijos neleido užtikrinti kontrolės. Mes labai daug įdėjome pastangų, kad padėtis šiuose bankuose būtų atstatyta, kad būtų suformuoti organai, kuriuose būtų atitinkamų specialistų, garantuojančių šių bankų priežiūros kontrolę. Tiesa, tas procesas užtruko, ir jūsų pastaba yra teisinga.
Apie devalvavimą. Aš neminėjau, bet aš dėkingas visoms politinėms partijoms ir atskiriems specialistams, kurie pateikė gana daug siūlymų dėl bankinių problemų sprendimo. Beje, ir gerbiamojo Seimo nario S.Malkevičiaus yra man adresuoti siūlymai, kuriuose kalbama, kokia turi būti indėlių kompensavimo strategija. Mes tuos visus pasiūlymus labai įdėmiai nagrinėjame. Bet jūs nepaneigsite, kad konservatoriai tuose pasiūlymuose siūlo Lito patikimumo įstatymą panaikinti, tai yra sieti litą laisvu kursu, o jeigu taip, tai kam reikia litą "atrišti", jeigu jis ir susietas funkcionuoja pagal jūsų siūlomą modelį. Tai čia nėra jokios ekonominės logikos.
Ir dar. Iš tikrųjų nelabai suprantama, kad ekonomistai kelia tokius klausimus dėl popierinės emisijos. Dovanokit, jeigu ne jūs teiktumėt tokį klausimą, gerbiamasis kolega, tai nuostaba gal ir nekiltų. Į cirkuliaciją Lietuvos pinigų rinkoje nepatenka nė vienas litas, nepadengtas tvirta valiuta. O tvirta valiuta nepatenka į centrinį banką, jeigu už ją nebuvo suteikta paslauga ar nebuvo parduotos prekės. Tai yra normalus procesas, kai prekių ir paslaugų masė yra padengiama valiutos mase. Tai yra visos monetarinės politikos elementorius: raidė a, po to seka b, c ir t.t. Todėl bet koks kaltinimas, kad į rinką pateko daugiau nepadengtų pinigų, negu buvo sukurta prekių ir paslaugų, yra visiškas žmonių klaidinimas. Tai realios tiesos visiškai neatitinkanti informacija.
Ir dar norėčiau kalbėti apie tai, kad jūs siūlote dabar bankų problemas spręsti panaudojant aukso ir valiutos atsargas. Tai yra dar labiau nesuvokiamas siūlymas, kuriuo, deja, mes negalime pasinaudoti. Tai yra du kartus išleisti pinigai. Jie vieną kartą pateko, padengti visa paslaugų ir prekių mase, į Lietuvos aukso talpyklas. Išleisti antrą kartą - būtų pinigų masės padvigubinimas, lyginant su prekių mase. Kokios pasekmės? Mes 1992 m. patirtimi (nežiūrėdami į kitų šalių patirtį) galime labai gerai pasinaudoti ir priminti. Todėl šia prasme mūsų vykdoma monetarinė politika būtent ir leidžia išvengti bet kokios papildomos pinigų emisijos.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Ruošiasi L.Milčius.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, aš manau, ir jūs, ir mes visi sutinkame su tuo, kad nebuvo pakankamai griežtų bankininkystės įstatymų. Tačiau pagalvokime, kas tuos griežtesnius įstatymus galėjo parengti, jeigu ne jūsų vadovaujama Vyriausybė? Juk atskiri Seimo nariai vargu ar turėjo galimybę tokius įstatymo projektus rengti. Vadinasi, viskas buvo Vyriausybės rankose. Aš manau, kad valdančioji partija, tiksliau, jos frakcija, būtų priėmusi tokius įstatymus, kokius jūs būtumėte pateikę. Tų įstatymų nebuvo ir tai turėjo reikšmės (kaip jūs dabar pripažįstate). Jie dabar rengiami ir jie padės tvarkyti šitą reikalą. Vis tiek, šiaip ar taip, viskas bumerangu grįžta atgal Vyriausybei. Aš norėčiau jūsų paklausti: kaip atsitiko, kad net ir tie įstatymai, kurie buvo priimti, neveikia, ir kad jūs pats asmeniškai pažeidėte kai kuriuos bankininkystės įstatymus?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Pirmiausia, atsakydamas į jūsų pirmojo klausimo dalį, aš dar kartą noriu priminti centrinio banko įstatymo 3 straipsnį, kuriame sakoma, kad komercinių bankų priežiūra yra išskirtinė centrinio banko funkcija. Vyriausybė ir kitos valdžios institucijos negali kištis į šią funkciją. Beje, tai yra visame pasaulyje priimtina praktika, kai Vyriausybė ir centrinis bankas vykdo visiškai savarankiškas autonomines funkcijas. Aišku, reikalingas tam tikras didesnis koordinavimas, todėl priimant įstatymus mes siūlėme pataisas, kurioms nebuvo pritarta. Ir dabar jas siūlome, kad galėtume turėti didesnę įtaką komercinių bankų veiklai, disponuodami reikalinga informacija.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Ruošiasi V.Zimnickas.
L.MILČIUS. Pone Ministre Pirmininke, nors jūs kalbate, kad nėra nei bankų, nei finansinės krizės, bet šiandien savivaldybės negauna net 50% reikalingų lėšų sausio mėnesio atlyginimams mokėti, kurui pirkti. Nors turbūt visi žinome, kad ar dėl šalčio, ar dirbtinai padidėjo kuro, ypač anglies, kainos, jo trūksta. Ar galite pasakyti, kad už sausio mėnesį bus išmokėti laiku visi atlyginimai mokytojams, gydytojams ir kad savivaldybės iš tikrųjų gaus nors ir sumažintas, bet joms išskirtas lėšas? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Tikrai taip. Aš galiu garantuoti. Aš minėjau, tam tikrų biudžeto įplaukų vykdymo sunkumų yra. Mes atsiliekame 2,5 dienos. Atsilikimas - 43 mln. litų. Ši suma, lyginant su mūsų visu nacionaliniu biudžetu, nėra labai didelė. Įplaukos šį mėnesį turės sudaryti daugiau kaip 500 mln. litų. Imamasi visų priemonių, kad tas atsilikimas būtų likviduotas ir kad atlyginimai kaip ir pensijos būtų išmokami laiku.
Dėl sąlyginai ar dirbtinai brangiai perkamo kuro. Kuras įsigyjamas šiemet kaip niekad racionaliai ir efektyviai. Aš jau minėjau, kad tai leido mums sukaupti gerokai didesnį kiekį kuro dabar, negu tai buvo prieš pusantrų metų, pradedant šildymo sezoną. Šia prasme perkama pirmą kartą konkurso būdu, vidutinė kaina yra kur kas mažesnė, ir tai leidžia taupyti lėšas.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Ruošiasi A.Vaišnoras.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis premjere, dirbant Vyriausybės vadovu jums, aš manau, ne tik savo noru teko daug gilintis į bankininkystės problemas. Tad jūs įsigijote dar vieną Lietuvai labai reikalingą profesiją. Sveikinu. Klausimas būtų štai toks: jūs pasakėte, kad šiandien nevisiškai padengiami šilumos pagaminimo kaštai. Ar tai bus naujas energetinių išteklių kainų didinimas, ar matote kitas kaštų kompensavimo galimybes? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų tai labai nepopuliari tema, tačiau šių metų šildymo sezono faktiškų kaštų skaičiavimai rodo, kad esant tokiam temperatūriniam režimui gamybos kaštai nedengia šių paslaugų kainos. Suprantama, kad turi būti taikomos visos priemonės racionalizuojant išteklių naudojimą, mažinant eksploatacijos išlaidas, didinant elektros energijos eksportą. Vien praėjusiais metais iš elektros energijos eksporto (buvo kritikuojama, kad mes parduodame maža kaina), esant pastoviems kitiems kaštams ir naudojant tik degamąsias kuro išlaidas, mes gavome apie 100 mln. litų papildomo pelno energetinėje sistemoje. Šiais metais elektros energijos kaštus numatoma dar didinti. Aišku, jog mes ieškosime visų galimų būdų, kad energetinių kaštų kainos nedidėtų. Beje, jeigu jas palyginsime su Latvija ir Estija, jos pas mus yra pačios mažiausios.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Ruošiasi B.Rupeika.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, man labai įdomu ir juokinga, kai kai kurie LDDP Seimo nariai ima kalbėti, kad aiškinimasis su jumis yra rinkiminė kampanija. Jūs sakėte, kad komercinių ir valstybinių bankų įstatymai yra skylėti, bet juos, teikdami Seimui, pasirašė 20 ministrų. Jie jūsų buvo peržiūrėti. Tai labai įdomu. Jūs kalbate, kad bankų sistema yra labai jautri paskoloms. Tai ko ji verta? Kita vertus, ne gandai, o veiksmai privertė uždaryti, sakykim, "Litimpeks" banką. Ne gandai, kaip jūs sakote. Mes Seime priėmėm įstatymą, kuriame rašoma, kad iki sausio 20 d. jūs turėjote pateikti bankų atgaivinimo planą, o nuo vasario 1 d. bankai turėjo pradėti veiklą. Tačiau matau, kad nei viena, nei kita nebus įvykdyta. Jeigu jūs iš karto matėte, kad to neįvykdysit, manau, iš karto turėjote atsistatydinti. Kai jūs šitų planų neįvykdysit, ar jūs...
PIRMININKAS. Laikas.
A.VAIŠNORAS. ...atsistatydinsit, ar stovėsit kaip LDDP ledkalnis?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad Seimo nutarimas buvo dėl teisėsaugininkų ataskaitos sausio 20 d., o vasario 1 d. turi būti pateiktos priemonės. (Balsas iš salės) Prašom nepainioti, gerbiamasis Baleženti. Prašom, premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūs iš esmės atsakėte. Seimo narys, teikdamas klausimą, turėjo žinoti, kad priemones Vyriausybė ir bankas buvo įpareigoti parengti nedelsiant. Mes siūlėme, kad sausio 20-25 d. Mes supratome, kad tai labai sunkiai įvykdomas uždavinys, bet praktiškai mes jau baigiame ir šį uždavinį įvykdysime. Priemonės vasario 1 d. bus pateiktos. Jos bus parengtos ir priimtos laiku.
PIRMININKAS. Paskutinis - kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta premjere, žinoma, kalba būtų suprantamesnė, jeigu jūsų ataskaita, sakykime, būtų po K.Ratkevičiaus klausimo sprendimo. Tada būtų truputėlį aiškiau, nes tų visų gandų fone sunku susigaudyti. Kita vertus, aš stebiuosi jūsų ištverme, nes varovai dirba tikrai iš visų pusių. Negaliu pasakyti, kad aš pritariu visoms jūsų pozicijoms. Bet kaip žmogus aš turiu pasakyti, jūs ištvermingas, todėl visi tokie įtūžę, nes dar "šernas nesustoja". Štai kur visa bėda. Jums toks lengvesnis klausimas (sunkesnių aš turėsiu ponui K.Ratkevičiui): ar girdėjote ką nors apie Seimo kontrolierius ir ką jie turėjo padaryti šios bankų krizės atveju?
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis premjere, čia iš tikro klausimas sudėtingas. Gerbiamasis Rupeika, gerbiamieji kolegos, Vyriausybės pusvalandis - tai ne pareigūno ataskaita. Čia šiek tiek kitas žanras. Prašom, premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis Benai, už padrąsinimus. Jie, jūs suprantate turbūt, tuo kebliu laikotarpiu reikalingi. Aš negaliu komentuoti Seimo kontrolierių institucijos veiklos, kadangi tai visiškai su Vyriausybe nesusijusi institucija. Todėl šia prasme aš negaliu atsakyti į jūsų klausimą. O jeigu būtų galima, aš norėčiau atsakyti į porą klausimų, kuriuos esu gavęs raštu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, mes jau viršijame visus grafikus. Jeigu labai trumpai, 5 minutes, prašome. Bet ne ilgiau.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš norėčiau truputį nuliūdinti gerbiamąjį A.Endriukaitį, kadangi jis labai gražias odes buvo parašęs dėl mano tariamai pražūtingos ir klastingos veiklos "Lietkompensime". Toks kūrinys buvo. Aš noriu, jeigu jus domins, pateikti informaciją, kad nesu gavęs iš tos organizacijos jokio atlyginimo ir jos veikloje nedalyvavau.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis premjere, jums siūloma taip pat eilėmis atsakyti.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš jums pasakysiu nuoširdžiai, kad filosofuoti ir kurti eilėraščių aš nemoku.
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 2-2 šio posėdžio darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko K.Ratkevičiaus atsistatydinimo" projektas. Projekto Nr.2061. Pranešėjas - Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Kviečiu į tribūną.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip matome, bankininkystės klausimai nenueina iš šitos tribūnos, iš šitos salės. Man tenka taip pat šituo klausimu kalbėti. Norėčiau pasakyti dar keletą žodžių. Gal jie nebus nauji, tačiau, mano supratimu, reikėtų į tai atkreipti dėmesį ir labai rimtai turėtų dirbti tos institucijos, kurios privalo šitą darbą atlikti.
Vyksta kaltinimų ir aiškinimosi, sakyčiau, spektakliai. Aš manau, kad normalioje valstybėje (tokioje, kokia yra Lietuva) turi būti aišku ir įstatymuose nustatyta, kas už ką atsako. Tuo labiau tai turi būti aišku Seimo nariams, kurie tuos įstatymus rengia ir juos priima.
Dabar dėl padėties bankininkystėje. Eskaluojama visais galimais būdais, visomis informacijos priemonėmis. Ne tik informacijos priemonėmis. Mes juk žinome faktų, kai yra grasinama banko valdytojams (ir šiandieną dar tai yra daroma), kai reikalaujama atsiimti indėlius iš atskirų organizacijų, indėlininkų, žmonių depozitus. Ir visa tai daroma nešvariomis rankomis.
Pasinaudodamas štai šita tribūna ir tuo, kad žmonės klausosi mūsų šios dienos posėdžio, aš norėčiau dar kartą pažymėti, kad bendros tragedijos Lietuvoje nėra. Taip, mes turime problemų, mes ieškome būdų, kaip šitas problemas išspręsti, ir aš esu tikras, kad mes išspręsime jas taip, kaip išsprendė ir kitos valstybės, jau čia minėtos ir neminėtos, kurios buvo turtingesnės ir joms tai buvo lengviau padaryti negu mums. Šiandieną mūsų valstybėje yra labai įtempta ir labai sudėtinga ekonominė padėtis ir kaip to išvada yra įstatymas, kurį neseniai priėmėte. Jis neleidžia mums šiandien pasinaudoti kažkokiomis papildomomis lėšomis, t.y. finansavimo šaltiniais iš biudžeto.
Aš norėčiau pažymėti, kad štai šitos lengvo pobūdžio kalbos, kad mokesčių mokėtojų sąskaita, biudžeto sąskaita mes sutvarkysime šituos bankus, šimtus milijonų paaukosime šitam reikalui, yra kalbos, kurios labai artimos, sakyčiau, diversinėms kalboms mūsų visuomenėje. Vieną kartą aš labai prašyčiau ir Seimo narių, nors Seimo nariai puikiausiai žino, kaip sudaromas biudžetas ir kur jis naudojamas, ir kitų, kurie mažiau šitai žino, nesišvaistyti šitais žodžiais. Jūs visi suprantate, kad mes galim galų gale svarstyti šitą klausimą pačiu paskutiniu, pačiu kraštutiniu atveju. Todėl nereikia šitaip elgtis.
Ir Vyriausybės pareiškimas, ir Lietuvos banko pareiškimas iš tikrųjų turi juridinį pagrindą, ir aš prašyčiau, kad visi priimtų jį tokį, koks jis yra iš tikrųjų. Aš galiu tik patvirtinti. Todėl šitas masinis bandymas suagituoti atsiimti indėlius neturi jokio pagrindo. Čia tik ką premjeras A.Šleževičius sakė, kad yra valstybės garantijos, juk ir Seimas priėmė gruodžio 28-29 d., kai buvo svarstomi tie sunkiausi, kebliausi klausimai, t.y. valstybės garantijos, ir aš manyčiau, kad jokioms avantiūristinėms nuotaikoms ir jų formavimui nereikia pasiduoti.
Dabar konkrečiai apie tuos reikalus, kurie šiandien skambėjo ir dėl ko aš esu šitoje tribūnoje. Priežastys yra aiškios, aš apie tai kalbėjau prieš Naujuosius metus. Aš tiesiog siūlyčiau, kai mes priimame sprendimus ar žmonių atžvilgiu, ar tvarkydami mūsų bankininkystę, išskirti grupę priežasčių, kurios yra visiškai objektyvios, kurios atsirado dėl mūsų ir ne tik mūsų, ir visos Centrinės ir Rytų Europos padėties ir to palikimo, kurį mes paveldėjome. Su milžiniška infliacija arba su tuo pagrindu, kuris sukėlė tokią didžiulę superinfliaciją, kur atsirado milžiniški bankų procentai, kur visiškai neaišku, iš kur tų bankų pelnas, kai skolintojai buvo tiesiog pažaboti šitų milžiniškų palūkanų, kurios atsiliepė šitų bankų padėčiai. Tai yra visa krūva, visas sąrašas visiškai objektyvių sąlygų, ir visa tai mes turime žinoti. O mes matome šitą faktą šiandien labai siaurai, matome jį tik šiandien ir manome, kad visa tai įvyko tik šiandien. Tai klostėsi, iš vienų metų perėjo į kitus, į trečius ir t.t. Ir mes šiandien atsidūrėme tokioje padėtyje. Ir verslas nepavyko, ir su Rytų partneriais neatsiskaitė, ir daugelis gerų verslininkų, turinčių gerų norų ir tą patį biznį padaryti, ir atvežti produkcijos, ir aprūpinti mūsų gamybą, ir aprūpinti ekonomiką, ir žemės ūkį ir t.t., ir t.t., bankrutavo (ar kaip kitaip galima būtų pavadinti). Tai atsiliepė ir komercinių bankų padėčiai. Prisiminkime, kaip jie pradėjo veikti.
Iš tikrųjų mes greitai, skubiai šokom į šitą laisvos rinkos stichiją. Be teisinio pagrindo, be įstatymų, be šitų organizacijų veiklos kontrolės, nesupratimo apskritai, kas tai yra komercinis bankas ir komercinė bankininkystė. Daugelis iš mūsų tų žinių buvo pasisėmę ir suformavę per dešimtmečius, nes iki 1991 m. buvo gelžbetoninė bankinė sistema. Daugelis tai atsimena, todėl mes turime išskirti šitą dalį ir mes turime tai matyti.
Aš per šitas dienas susitikau su labai daug žmonių: ir su partijų atstovais, ir su frakcijų, ir tiesiog su bankininkystės specialistais. Vieni sako, kad štai šitos priežastys dėl šios dienos padėties sudaro 50%, apie kurias aš kalbėjau, kiti sako - 70%. Šitai mes turime matyti ir žinoti. Tačiau mes šiandien kalbame ir mes turime eliminuoti visus subjektyvius faktorius. Ir atsakomybė turi būti. Subjektas, t.y. vadovas, yra atsakingas už vieną ar kitą veiklą, todėl norėčiau šiek tiek apie tai ir pasakyti.
Blogi įstatymai. Aš priskiriu tai prie subjektyvių faktorių. Arba neparengti įstatymai, kurie buvo reikalingi, arba jie buvo netobuli, arba ne laiku pateiktos pataisos. Žiūrėkite, tai, ką jūs dabar svarstote ir svarstysite artimiausiomis dienomis, buvo čia išvardyta, aš turiu visą tą sąrašą ir jūs turite visą tą medžiagą, visa tai buvo padaryta per dvi tris savaites, nors apie tai kalbama dvejus metus. Buvo įpareigojami (ir aš asmeniškai šitai dariau) ir banko valdytojai, ir Teisingumo ministerija, ir Vidaus reikalų ministerija, ir kiti. Pažiūrėkite, kas pasidarė su "Sekundės" banku. Dvejus metus tęsiasi procesas, tik dabar, prieš pat Naujuosius metus, gruodžio mėn. pabaigoje, galų gale užbaigė štai šitą bylą. Negi nebuvo galima per tą laiką padaryti išvadų visiems, mano paminėtiems ir nepaminėtiems? Reikėjo padaryti šitas išvadas. Ir aš, kaip Prezidentas, imuosi dalį šitos atsakomybės, kad aš nesugebėjau priversti kai kurių pareigūnų šito padaryti, to, ką jūs dabar darote ir, manau, sėkmingai.
Vis dėlto negalima apeiti teisėsaugos institucijų. Čia dabar šnekama: kalta Vyriausybė, kaltas centrinis bankas. Kiekvienas atlieka savo pareigas. Taip, galbūt mūsų tie įstatymai, aš kalbu apie komercinių bankų veiklos kontrolę, nėra tobuli. Galbūt mums reikėjo panaudoti kitą sistemą, kuri veikia kai kuriose valstybėse. Galbūt tai būtų kur kas efektyvesnė sistema, su didesniais įgaliojimais, su operatyvine veikla ir t.t., ir t.t. Deja, visi priėjo prie išvados, kad tai turi daryti centrinis bankas, o ne Vyriausybė.
Taip, Vyriausybė šiandien atsako, kadangi Vyriausybei tenka išsrėbti visą šitą košę, tą putrą, kaip sakoma. Taip, Vyriausybė, o kas daugiau gali tą darbą padaryti? Nei Prezidentas, nei Seimas, netgi ir valstybės bankas su savo funkcijomis šito padaryti negali vienas. Štai kodėl visi žvilgsniai nukrypsta praktiškai į vieną pusę ir iš tikrųjų kitos pusės nėra, ir šiandien reikia labai rimtai šitai daryti.
Tačiau aš vis dėlto grįžtu prie teisėsaugos institucijų. Vakar iš šitos tribūnos nuskambėjo vieno ministro žodžiai, kad neaišku, dėl ko čia iš viso yra kaltinama. Klausykit, mielieji, per tuos metus visų akivaizdoje šimtai milijonų (aš irgi tą skaičių žinau, kurio A.Šleževičius nepasakė) pinigų buvo išeikvota. Kaip išeikvota? Pasisavinta, iš dalies pasisavinta. Kur buvo tos teisėsaugos institucijos, kurios atsako už tvarką valstybėje? Netgi pagal tuos įstatymus, pavadinkime netobulais tuo laiku. Bet šitie įstatymai buvo. Aš ne vieną kartą uždaviau šitiems vadovams klausimą, ar užtenka įstatymo, kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už tokią veiklą? Užtenka. Tai kyla klausimas, kodėl nevykdoma?
Toliau. Mes šiandien kalbame ir kalbėsime, ir yra atstatydinamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Tačiau pabandykime pabūti šiek tiek jų vietoje ir supraskime galų gale ir jų galimybes. Mes juk turime didžiulį Vidaus reikalų ministerijos aparatą, visą sistemą. Operatyvinės veiklos įstatymą, kuris leidžia atlikti labai rimtą darbą, galų gale policinę žvalgybą, kuri šiandien dar pas mus praktiškai valstybėje neegzistuoja ir kuri galėtų duoti didžiulį efektą taikant visas prevencines priemones tam, ką mes šiandien turime išsrėbti.
Deja, tai nebuvo taikoma. Aš net manyčiau, kad normaliai Vidaus reikalų ministerija, valstybės Saugumo departamentas, kuris turi tą pačią teisę, turėtų signalizuoti centriniam bankui, turėtų pasakyti, kad šitame banke darosi blogi dalykai. Pasižiūrėkime, kas ten sudaro tarybos sudėtį, kas yra valdyboje, kas daro spaudimą šitiems bankams. O iš tikrųjų spaudimas yra daromas absoliučiai neteisėtais būdais ir keliais. Tokių faktų mes turime labai daug ir tų pačių teisėsaugos institucijų vadovai turi labai daug šitų faktų. Tačiau koordinacinių veiksmų nebuvimas, informacijos neperdavimas ir iš vienų, ir iš kitų ir manymas, kad šitokie dalykai gali kažkaip paprastai, švelniai praeiti mūsų valstybėje, nepraėjo. Ir štai mes visi ir ne vienam mėnesiui susidūrėme su šita problema, kuri pareikalaus milžiniškų lėšų, pareikalaus didelio įtempto darbo, kad sureguliuotume šituos klausimus.
Aš nenoriu grįžti prie pačių paskutinių veiksmų, kurių aš visiškai nepalaikau, t.y. Akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko vadovų sulaikymo. Aš nežinau, kaip pavadinti šituos veiksmus, tačiau tai nedaro jokios garbės ir teisėsaugos institucijoms, ir Vidaus reikalų ministerijai, apskritai Lietuvai. Tokie dalykai turi būti svarstomi ir sprendžiami civilizuotais būdais ir tokia tvarka, kad pasiektume ne vien tik efektą, bet rimtai išspręstume. Kai po kelių dienų tie žmonės yra išleidžiami, o informacija nuskamba per visą Lietuvą, tai, žinoma, garbės mums visiems ir visai Lietuvai nedaro. Aš smerkiu šitą reikalą.
Dabar dėl Lietuvos banko veiklos. Aišku, kad mes jokiu būdu negalime teigiamai vertinti banko veiklos šitoje srityje. Aš manau, kad prie tų žodžių, kurie buvo pasakyti banko valdytojui, valdybos pirmininkui, per pastarąjį mėnesį ir ne vieną kartą, tenka tik prisidėti ir konstatuoti šitą liūdną faktą, kad vis dėlto kontrolės funkcija, žinojimo, matymo funkcija buvo aiškiai nepakankama ir nepakankamai skirta dėmesio šitam dalykui.
Antra. Nors ir buvo matoma, bet nebuvo pakankamai reaguojama dėl daugelio subjektyvių priežasčių, buvo bandomi visokie būdai, galbūt išsikapstys, buvo tikima komercinių bankų valdytojų pažadais. Tie pažadai nebuvo išpildyti, tai tęsėsi mėnesių mėnesius. Nepakankamas audito darbas, kurį mes, aš manau, Lietuvoje turime patys tvarkyti, o ne tokie auditoriai, kaip čia vakar buvo cituojama, turi dirbti mūsų bankuose arba kitose ūkinėse sistemose ir kontroliuoti padėtį. Kartu čia yra Finansų ministerijos nesugebėjimas panaudoti visas priemones, kad turėtume pakankamą revizinį aparatą, kuris padėtų spręsti ir šitas bylas, ir jas formuoti. Šiandien tai didžiulis stabdys šitoje srityje, ir tai yra Vyriausybės klausimas. Pašnekam, pašnekam ir pasilieka šitas klausimas atviras.
Žinoma, dar kartą reikėtų grįžti, jeigu vertinsime ir kalbėsime apie šitą padėtį, prie visiško valstybės banko ir teisėsaugos institucijų kontaktų nebuvimo. Tuo aš įsitikinau ne vieną kartą, kai prasidėjo šitie reiškiniai. Jau gerokai anksčiau mes matėme tų pavyzdžių, ne vien tik iš "Sekundės" banko, mes matėme ir buvome liudininkai daugelio tokių pavyzdžių.
Išklausius šiandien premjero kalbą ir jo atsakymus į klausimus, man susidaro štai toks įspūdis: taip, darbas yra daromas, bet šitie tempai, kurie yra, yra nepakankami ir, man atrodo, nevisiškai konkretūs. Laikas bėga, mėnuo praėjo, vasario 1 d. čia pat. Kai kas žadėjo nuo vasario 1 d. indėlininkams mokėti indėlius arba kompensacija užsiimti. Aš nežinau, kas tai žadėjo, bet jeigu žadėjo, tai turės išpildyti. Matyt, indėlininkai pareikalaus šito. Tai viena, ką aš norėjau pasakyti.
Antra. Visos priemonės turi būti panaudotos. Aš esu labai dėkingas ir frakcijų vadovams, ir daugeliui specialistų, kuriems pagal pareigas nepriklausė teikti pasiūlymus. Aš išklausiau labai daug kvalifikuotų pasiūlymų, jie visi yra persiųsti Vyriausybei, ir šitos komisijos, kurios yra sudarytos Vyriausybėje, užsiima šitų pasiūlymų parengimu. Reikia labai greitai įvertinti, nelaukiant.
Aš suprantu, kad Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Londono rekonstrukcijos bankas ir kiti kelia tam tikrus reikalavimus. Reikia juos labai rimtai šią savaitę apsvarstyti, ir savaitės pabaigoje aš taip pat su jais susitiksiu. Vyriausybė dabar užsiima ir ką galėsime priimti, tai priimsime. Ko negalėsime priimti, tai mes negalime priimti atsižvelgdami į mūsų padėtį ir mūsų specifiką, ir mūsų galimybes. Todėl vien tik orientuotis į kažkokią pagalbą, aš abejoju, ar mes galėtume.
Aš manau, kad vis dėlto tos priemonės, kurios buvo išbandytos ir kitose valstybėse, turi būti pritaikytos ir pas mus. Tie šimtai milijonų negrąžintų kreditų ir priskaitytų palūkanų iš ūkinių subjektų, kurie dar šiandien dirba ir kapstosi, ir jiems reikia ieškoti būdų suteikti pagalbą, ir kalbėti, žinoma, ne tik apie indėlininkus, fizinius asmenis, bet ir apskritai apie visą mūsų ekonomikos stabdžių eliminavimą. Paprastai visa tai daroma per bankų sistemą. Aš manyčiau, kad mūsų bėda mus pamokė, jog šitas klausimas yra rimtas ir jog galų gale mes galime ir mūsų specialistai gali surasti būdų ir metodų, kaip kapanotis iš šitos sudėtingos situacijos.
Dabar aš norėčiau pristatyti jums labai nedidelį nutarimą. Visų pirma dėl K.Ratkevičiaus. Noriu pasakyti, kad K.Ratkevičius, kuris dirbo banko valdytoju, užsiiminėjo bankininkyste, ir pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais, kai aš buvau Vyriausybėje, jis visuomet buvo nusiteikęs geranoriškai ir kaip pilietis, kaip vadovas, kaip specialistas. Tačiau, matyt, kai yra tokių sudėtingų reikalų, tokių problemų, reikia gerokai tvirtesnio ir didesnio valingumo šitoje srityje. Aš negalėčiau pasakyti, kad K.Ratkevičius padarė ką nors bloga. Aš noriu pasakyti, kad šis žmogus buvo nusiteikęs geranoriškai, atliko savo darbą, ir aš noriu jam už jį padėkoti. Nežinau, ar jūs, Seimas, tai padarysite, tačiau aš norėčiau padėkoti už tai, ką jis padarė.
Bet aš jokiu būdu negaliu padėkoti už tai, kas buvo nepadaryta. Tam, kad reikalai judėtų į priekį, kad būtų padarytos išvados, kad centrinio banko veikla pasidarytų kur kas aktyvesnė, kad ji atliktų šitas sudėtingas funkcijas, kurios numatytos įstatymų, matyt, - kito kelio nėra, ir aš siūlau Seimui ir savo dekretu kaip tik pateikiau nutarimo projektą, kuriame prašoma patenkinti Lietuvos banko valdybos pirmininko K.Ratkevičiaus pareiškimą dėl atsistatydinimo. Laikinai pavesti eiti pareigas dabartiniam pavaduotojui J.Niaurai. Štai būtų mano toks pateikimas. Jo pareiškimas čia yra, jeigu kam įdomu, pareiškimas parašytas š.m. sausio 8 d. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, Jūsų Ekscelencija.
Mielieji kolegos, noriu priminti, kad paprastai Seime pareigūnų atsistatydinimo arba atleidimo klausimai buvo sprendžiami paprastesne tvarka. Šį kartą siūloma, kad galėtų kalbą pasakyti ir pats K.Ratkevičius. Ir jeigu Seimo nariai pageidaus (o jie pageidauja), jis atsakytų į Seimo narių klausimus. O po to būtų diskusija. Diskusijai jau užsirašė 7 Seimo nariai. Jeigu niekas neprieštarauja, dar kartą ačiū.
Kviečiu K.Ratkevičių į tribūną. Vieną minutę, gerbiamasis Ratkevičiau. Dabar klausimas yra toks: pagal darbotvarkę klausimo svarstymas turėjo baigtis 16.30 val. Bet kadangi mes šiam klausimui turime skirti daugiau laiko, aš siūlau, jeigu kolegos sutiktų, pertrauką padaryti po gerbiamojo K.Ratkevičiaus kalbos ir jo atsakymų į Seimo narių klausimus. Po pertraukos - diskusija ir sprendimo priėmimas. Gerbiamasis Ratkevičiau, kiek jums minučių reikėtų?
K.RATKEVIČIUS. Aš manau, apie dešimt minučių.
PIRMININKAS. Prašom.
K.RATKEVIČIUS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien, kai yra pateiktas svarstymui ir sprendimui Seimo nutarimo projektas dėl mano atsistatydinimo iš Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigų, norom nenorom peršasi mintis gal paskutinį, gal priešpaskutinį kartą iš šios garbingos tribūnos tarti keletą žodžių ne apie save, bet apie Lietuvos banką. Suprantu, kad nėra laiko ilgai kalbėti apie nuveiktus ir nenuveiktus darbus, apie problemas ar krizių priežastis. Greitai bus 6 metai, kai įsteigtas, o tiksliau, atkurtas Lietuvos bankas. Esu ketvirtas atkurto Lietuvos banko valdybos pirmininkas štai jau ilgiau kaip dveji metai ir du mėnesiai. Pasakyčiau, net dveji metai ir du mėnesiai. Man gaila, kad ir šiuo laikotarpiu Lietuvos bankas nebuvo tikras centrinis bankas, nors esu tikras, kad jeigu nebūtų Valiutų valdybos, būtų buvę ne lengviau, bet, neabejoju, būtų įdomiau ir reikšmingiau. Ir ne tik todėl, kad nepatinka Lietuvos bankui prilipdytas klozeto vardas, apibūdinant svarbiausią centrinio banko funkciją - pinigų emisiją. Emitavome pinigus nepažeisdami įstatymo. Nepatinka labiau todėl, kad liko nepastebėtos kitos Lietuvos banko funkcijos, mano manymu, ypač svarbios. Sakykime, atsiskaitymų organizavimas. Juk šiandien Lietuvoje atsiskaitoma tą pačią dieną. Lietuvos bankas atlieka kliringinius visos bankų sistemos atsiskaitymus du kartus per dieną. Didesnių problemų čia nėra. Reikia tik turėti pinigų. Ir suprantu, žinoma, ką tokiu atveju kalbėti.
Labai svarbi ir atsakinga Lietuvos bankui užduotis - užtikrinti Lietuvos banko užsienio atsargų patikimą valdymą. 800 mln. JAV dolerių - tai tikrai milžiniška Lietuvos sąlygomis suma. Didelė atsakomybė yra dėl jos saugaus ir pelningo investavimo. Manau, turime tam tikrų rezervų tobulinant ir šią darbo sritį. Arba grynieji Lietuvos pinigai. Mėgsta juos Lietuvos žmonės, tik spėk leisti į apyvartą. Manau, kad kol kas susitvarkome. Gal todėl patikėjo Lietuvos bankui ir monetų kaldinimą su visa monetų kalykla, nors iš tikrųjų dar daug darbų reikia padaryti ir čia: netenkina banknotų, esančių apyvartoje, kokybė. Jie turėtų būti ir švaresni, ir naujesni. Bet kol kas Lietuvos bankas jų tvarkymui neturi pakankamai saugyklų.
Iš tikrųjų visada išlieka aktualūs pinigų padirbinėjimo atvejai. Padirbinėtojai ir atitinkama technika taip pat nestovi vietoje.
Aš paminėjau labai trumpai tik tris tikrai labai svarbias Lietuvos banko veiklos sritis, dėl kurių per šiuos dvejus metus mažiau buvo diskutuojama, kurios mažiau buvo vertinamos. To iš tikrųjų, manau, sutiksite, net negalima lyginti su bankų priežiūros sritimi, kita vertus, netgi ne visuomet ir ne visur atliekama centrinių bankų. Beje, ir mes diskusijose esame siūlę nebūtinai bankų priežiūros funkciją pavesti Lietuvos bankui. Tam nebuvo pritarta neretai argumentuojant, kad niekas geriau už Lietuvos banką to nepadarys. Ir ką gi turime? Per dvejus metus uždarėme (leiskite taip pasakyti) 15 bankų. Licenciją suteikėme tik vienam bankui - Lietuvos vystymo bankui, kuris, mano manymu, veikia sėkmingai. Sutinku su tais, kurie sako: "reikėjo uždaryti daugiau". Taip, reikėjo dar bent keletą, nes tokia bankininkystė, toks žmonių pinigų dalijimas ir dalijimasis, koks vyko, gali atvesti tik į bankrotą.
Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad net ir šiuo atveju Lietuvos bankas galėjo ir tebegali veikti tik puse savo jėgos. Manau, ne pačios geriausios. Lietuvos bankas gali tik bausti, taikyti sankcijas, o padėti, ypač finansiškai, deja, negali. "Valiutų valdyba taip "kietai prisirišusi", ko gero, ir numirti galima", - taip pasakė vienas ministras neseniai diskutuodamas su Valiutos fondo atstovais. Kai kuriais atvejais finansinė centrinio banko parama galbūt būtų galėjusi išgelbėti vieną kitą banką nuo žlugimo, kartu imantis kitų priemonių bankams palaikyti. Tad ir kaltinamas Lietuvos bankas viskuo: kad netaikė sankcijų, kad taikė jas, o jeigu taikė, tai kodėl ne prieš pusę metų? Taikėme ir prieš pusę metų. Prisiminkime Lietuvos taupomąjį banką. Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pavedimu patikrinome, apribojome veiklą ir buvome apkaltinti, kad žlugdome banką. Atvirai pasakysiu, neišlaikėme. Panaikinome kai kuriuos apribojimus, bet problemų liko. Kol kas jos nesprendžiamos, Vyriausybė, kaip pagrindinis akcininkas, to neturi pamiršti, nes laikas iš tikrųjų nelaukia.
Apibendrintai galiu pasakyti: ne Lietuvos bankas kūrė problemas bankininkystėje. Lietuvos bankas stengėsi nustatyti žaidimo taisykles. Ne visos jos dar yra, ne viską spėjome. Nepasiekėme, kad jų laikytųsi. Iš tikrųjų čia dar daug teks padirbėti. Tačiau reikia įsisąmoninti - Lietuvos bankas atlieka tik finansinę priežiūrą, ne policinę, ir už bankų veiklą, pabrėžiu, už bankų veiklą negali ir neturi atsakyti. Už ją privalo atsakyti patys bankai. Jeigu reikia, ir su policijos ar prokuratūros pagalba.
Dabar Lietuvos bankui tenka įrodinėti net ir teisme, kodėl pritaikėme sankciją. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas tokią teisę Lietuvos bankui suteikia. Deja, kol kas tik galime svajoti, kad gal kada nors Lietuvos banko žodis šioje srityje bus gerbiamas. O dabar bylinėjamės. Dar nepralaimėjome, tiesą sakant, nė vienos bylos, nes buvome teisūs ir dėl "Sekundės", ir dėl "Kooperacijos" banko, ir dėl kitų. Esu tikras - teisūs esam ir dėl "Litimpeks" banko ar LAIB-o. Bankrutavę bankai negali, neturi teisės veikti.
Žinoma, šiuo atveju turiu pasakyti, jei ko kito nenumato Lietuvos įstatymai, kad "Litimpeks" banko ir Akcinio inovacinio banko veikla bus atnaujinta. Kainą, manau, apytikriai bus galima pasakyti kitą savaitę. Kol kas preliminariai užsienio ekspertai blogus kreditus šiuose bankuose vertina kur kas didesnėmis sumomis, negu vertino Lietuvos bankas.
Bankininkystė Lietuvoje tikrai sudėtingoje situacijoje. Nė kiek, manau, ne geresnėje negu visas ūkis. Visi esame krizės dugne ir ieškome kelių iš jos išeiti. Ir, aš manau, rasime. Deja, spekuliacijos šia tema nesibaigia. Ką daryti žmogui, kaip suprasti, kas vyksta? Indėliai iš bankų ir toliau atsiiminėjami. Atsiėmimų mastai per pastarąsias dienas vėl grėsmingai išaugo. Kur šalies žvalgyba ar kontržvalgyba, leiskite paklausti? Kas kelia paniką? Lietuvos bankas į šį klausimą negali atsakyti. Vagių taip pat negaudys. Tam yra kitos tarnybos. Kažkas yra pasakęs: "Didžiausia bankininkystės problema - K.Ratkevičius." Tebūnie taip. Tik tuo galiu paaiškinti LDDP frakcijos (gal ir kitų Seimo narių) norą, kad aš daugiau neičiau šių pareigų.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų valia buvau paskirtas. Turbūt iš tikrųjų ne viską pavyko padaryti, bet negaliu toliau dirbti be jūsų pasitikėjimo. Gal kitiems seksis geriau. Darbų tikrai yra labai daug. Ir naudodamasis šia proga linkiu visiems Seimo nariams ištvermės ir išmintingų sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Ratkevičiau.
Gerbiamieji kolegos, mes dabar turėtume susitarti, kiek minučių klausinėsime gerbiamąjį K.Ratkevičių. (Balsai salėje) Aš manau, kad 10-15 minučių. Gerai, iki 16.50 val. Pirmas - B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš atsisakau klausimo ir kalbėsiu diskusijos metu. Čia ir taip pakankamai yra aišku. Aš netgi siūlyčiau kolegoms neklausinėti. Kam to reikia?
PIRMININKAS. Taip. Jūs esate, gerbiamasis Benai, užrašytas diskusijai. Kolega K.Dirgėla. Ruošiasi K.Kubertavičius.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis prelegente, aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte tokius samprotavimus. Valiutų valdybos įstatymas ir Lito patikimumo įstatymas buvo priimti jums tyliai prieštaraujant, kiek aš pamenu. Ir tuo metu, aišku, jūsų atsistatydinimas būtų buvęs, sakyčiau, labai tinkamas, bet dabar tai jau yra bėgimas tam tikra prasme. Ir vis dėlto norėčiau papildyti: tiek iš Vyriausybės, tiek iš Prezidento teko išgirsti, kad įstatymai netobuli. Kas inicijavo Valiutų valdybos įstatymą ir kodėl nebaigta, nes paskutinio paskolos davėjo funkcija šiuo atveju atiteko Vyriausybei, o premjeras sako, kad jis nežinojo situacijos bankuose, vadinasi, pats atsisakė tam tikros dalies funkcijų, kurios buvo numatytos pagal šią sistemą? Ar teisingi samprotavimai?
K.RATKEVIČIUS. Aš galėčiau pasakyti, kad Lietuvos bankas netyli. Jis prieštaravo ir reiškė nuomonę dėl Valiutų valdybos, bet sutinku su tuo, ką jūs pasakėte. Galbūt iš tikrųjų buvo geriausia išeitis tada atsistatydinti. O kai priimtas įstatymas, aš manau ir ne kartą esu pasakęs, kad tada reikia įstatymą vykdyti, o dėl jo diskutuoti jau nebereikia. Ir iš tikrųjų šis modelis veikia taip, kaip turėjo veikti. Lietuvos banko įstatymas, kuris buvo priimtas vėliau (galbūt bandėme šiek tiek pritaikyti prie šio modelio), turbūt nelabai pavyko. Gal kai kas pavyko, bet vis dėlto šiuo metu negalime pakankamai savarankiškai manevruoti. Iš tikrųjų niekas negresia valiutų kursui 4:1 dabar. Tai garantuoja visiškai pakankamos valiutų atsargos, bet mes turime ir tam tikrų rezervų ir kada norime, ypač dabar (atvirai tariant, ir padarėme) įsigijome antrinėje rinkoje iš komercinių bankų tam tikrą Vyriausybės vertybinių popierių sumą. Dabar sulaukėme, ypač iš Valiutos fondo, labai didelių priekaištų. Kodėl taip padarėte? Bet mes nieko nepažeidėme: nei Lito patikimumo įstatymo, nei netgi susitarimų su Valiutos fondu. Nes tai padarėme norėdami nors kuo padėti komerciniams bankams šioje situacijoje. Ir ta suma - kelios dešimtys milijonų litų, - aš manau, kai kuriems bankams tikrai padėjo. O, žinoma, įstatymai (ir Lietuvos banko įstatymas) tikrai galėtų būti tobulesni.
PIRMININKAS. K.Kubertavičius. Ruošiasi kolega J.Listavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerai prisimenu, kai skiriant jus į Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas linkėjau jums sėkmės šiame nelengvame darbe, subalansuojant įvairias finansines grupuotes, politines jėgas, įvairias personas, norinčias patenkinti savo interesus, linkėjau atsilaikyti tam spaudimui. Manau, matėte spragas Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymuose. Jūs nepateikėte Seimui tų pakeitimų. Nežinau, gal jums nebuvo leista to padaryti. Manau, kad tikrai surasite savo vietą bankinėje sistemoje, uždirbsite neblogai ir jums neskaudės galvos dėl visos Lietuvos finansinių reikalų. Bet noriu jūsų paklausti. Ar jūs esate įsitikinęs, kad būtumėte išlaikęs stabilų ir tvirtą litą, jei nebūtų lito susiejimo su tvirta valiuta įstatymo?
K.RATKEVIČIUS. Galėčiau turbūt atvirai pasakyti: ko gero, dvejų metų nebūtume išlaikę, nes, net ir kai yra įstatymas, neišlaikome. Todėl nėra apie ką kalbėti, jeigu jo nebūtų buvę.
PIRMININKAS. J.Listavičius. Ruošiasi V.Zimnickas.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Kuo galima būtų paaiškinti Vidaus reikalų ministerijos stropumą perimant nesutvarkytą dviejų bankų patikrinimo medžiagą pagal jos raštą ir ėmimąsi skubių sulaikymų bei suėmimų? Kiek prisidėjote prie šakos kirtimo, ant kurios ir pats sėdėjote? Ačiū.
K.RATKEVIČIUS. Galėčiau taip pasakyti. Pirmiausia Akcinis inovacinis bankas jau gruodžio viduryje iš tikrųjų pats praktiškai nedirbo ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų. Mes, baigę inspekcijos patikrinimo medžiagą apibendrinti, ją perdavėme Vidaus reikalų ministerijai. O dėl šakos galiu pasakyti: kartais, žinoma, nepasižiūri, o paskui pamatai, kad pjauni tą šaką, ant kurios pats sėdi. Bet aš manau, kad esmė ne ta. Problemų nesumažėja, jeigu nukrinti su ta pačia šaka. Problemos pasilieka.
PIRMININKAS. V.Zimnickas. Ruošiasi kolega J.Veselka.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pirmininke, prašom pasakyti mums ir Lietuvos žmonėms: ar iš tikrųjų jūs tikite, ar iš tikrųjų tai realu, kad nuo vasario 1 d. šie du paskutiniu laiku uždaryti bankai pradės veiklą arba bent dalinę veiklą?
K.RATKEVIČIUS. Taip. Tai yra visai realu, kadangi dalinė veikla yra ir dabar atliekama. Aš galiu pasakyti, kad mes esame su tais bankais iš principo susitarę dėl nulinio varianto, kad bankas galėtų atlikti piniginius pervedimus. Na, ir turiu pasakyti, kad kol kas reikia koordinuotai veikti. Nedirbome koordinuotai nei su Vyriausybe, nei ypač su Valiutos fondo ir Pasaulio banko ekspertais, kad mes tai galėtume padaryti. O tai iš esmės galėjome padaryti jau prieš savaitę.
PIRMININKAS. J.Veselka. Ruošiasi kolega A.Salamakinas.
J.VESELKA. Gerbiamasis banko pirmininke, kartu, aišku, ir vidaus reikalų ministras tegu paklauso. Man susidaro įspūdis, kad vis dėlto, vyrai, blogai, jog jūs ryžotės vykdyti įstatymus, todėl ir "nulėkėte". Tiesa ar ne?
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamasis Veselka, na, galima taip sakyti, nes mes iš tikrųjų ne tik įstatymus, bet ir poįstatyminius aktus vykdėme. Mes gi konstatavome ištisus mėnesius ir pusmečius - nevykdoma, nevykdoma, nevykdoma. Kas už tai? Ir kai tik pradedame kategoriškai reikalauti ir vykdyti, matote, kas atsitinka. Turbūt visi buvome įpratę nevykdyti to, ką patys priimam. Nesugebame užtikrinti, kad tai būtų daroma.
PIRMININKAS. A.Salamakinas. Ruošiasi kolega P.Miškinis.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, dabar teigiama, kad padėtis tuose dviejuose bankuose jau buvo žinoma prieš pusę metų, apie tai visi kalba. Tačiau mes neseniai matėme, kad jūs dalyvavote tų dviejų bankų sujungime. Tarsi buvo bandoma iš dviejų lavonų padaryti vieną - gyvą. Mano klausimas toks: ar jūs žinojote, kad tie du bankai jau yra nemokūs, ir kodėl, jeigu žinojote, leidote toms jungtuvėms įvykti, kad toliau būtų mulkinami žmonės sakant, kad ten padėtis yra labai gera?
K.RATKEVIČIUS. Aš galiu pasakyti, kad jungtuvėse nedalyvavau. Žinoma, buvo norima padaryti mane piršliu. Gal kai kam tai ir pavyko parodyti, bet iš tikrųjų taip nebuvo. O dėl bankų nemokumo aš galiu tvirtai pasakyti: nepatikrinę vietoje, mes negalime konstatuoti, kad bankas iš tikrųjų yra nemokus. Jų ataskaitos sakė ką kita. Todėl tik įsitikinę vietoje, mes galime pareikšti savo poziciją. Mes tai ir padarėme.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pirmininke, šį mūsų susitikimą sąlygoja įvykiai komerciniuose bankuose. Aišku, įvykius komerciniuose bankuose labai sąlygojo ir jūsų banko Komercinių bankų kontrolės departamento veikla. Kaip dabar vertintumėt šio departamento veiklą? Juk vyrai komerciniuose bankuose vogė. Aš vis dėlto nenorėčiau pritarti ir sutikti, kad šitų vyrų areštas buvo neteisėtas. Aš teisininkas ir manau, kad jie buvo areštuoti ir sulaikyti visai teisėtai. Kaip jūs vertinate šį departamentą?
K.RATKEVIČIUS. Galėčiau tiek pasakyti. Kaip ir tas departamentas, taip ir visas Lietuvos bankas, gal ir teisingai Jo Ekscelencija pasakė, kad daug ko nespėjome padaryti ir nepadarėme. Nenoriu kartoti, esu anksčiau minėjęs, mes jums esame parašę, vis dėlto ne tiek mažai buvo padaryta ir to paties departamento, kaip aš sakiau, rengiant tas žaidimo taisykles. Problema, pirmiausia problema, kad tų taisyklių būtų laikomasi. Iš tikrųjų mes sankciją po sankcijos taikėme komerciniams bankams, kad nesilaiko nei įstatymų, nei žaidimo taisyklių. Matyt, reikėjo ieškoti kažkokių kitų metodų, variantų, kaip tai pasiekti. Galbūt su jūsų operatyvesne pagalba. Dabar, po tam tikro laiko, gal truputėlį aiškiau matyti. Dar vieną mintį pasakysiu. Vis dėlto to departamento vadovė L.Černaitė (tai ir dokumentuose yra užfiksuota) dažniausiai Lietuvos bankų valdybai visą laiką teikė kategoriškesnius reikalavimus ir siūlymus, negu buvo priimami sprendimai. Mes galbūt dar tikėjome kažkokiais žodžiais, kažkokiais planais, kad tie bankai imsis tam tikrų veiksmų. Bus investicijos, ir situacija pagerės. Deja, nė vienu atveju mūsų lūkesčiai nepasiteisino.
O dėl teisėsaugos institucijų, turbūt ne mano valia komentuoti ir vertinti jų veiklą. Kiekvienas turi dirbti savo darbą.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis kolega, norėčiau štai ko jūsų paklausti. Jūs jau atsistatydinęs. Savaime suprantama, dabar jūsų rankos kaip ir atrištos, jūs galite pasakyti savo požiūrį į tokį klausimą. Ar, jūsų nuomone, yra galima padaryti stiprų centrinį banką, atsisakant Valiutų valdybos modelio, tačiau išlaikant stabilų ir fiksuotą lito kursą?
K.RATKEVIČIUS. Dėl pastarosios dalies, mano manymu, kad tam tikrų variantų čia yra. Mes matome, net ir dabar turime tam tikras galimybes ir manevro laisvę, žinoma, labai apribotą. Bet apribotą netgi ne Lito patikimumo įstatymu, bet apribotą sutartimi su Tarptautiniu valiutos fondu. Aš manau, kad net ir su jais diskutuodami mes galime kai ko pasiekti ir įrodyti, kad mums arba Lietuvai būtent taip reikia elgtis, o ne kitaip. Na, dėl mano laisvės galbūt kalbėti... Aš manyčiau, kad po to, kai Seimas priims šį nutarimą, tada būsiu laisvas, o kol nepriimtas, esu Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Mano nuomonė ir samprotavimai, aš manau, iš principo neturėtų keistis nei dabar, nei rytoj.
PIRMININKAS. R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis valdytojau, aš jums ne vieną kartą panašius klausimus teikiau ir jūs atsakinėjote, bet šiuo atveju gal galėtumėte sukonkretinti. Iš tikrųjų tam tikrus bankų kontrolės mechanizmus mėginote kurti viduje, gal, mūsų manymu, ne visai pakankamus. Tačiau pasakykite, kodėl iki šiol nėra kokios nors jūsų nustatytos rašytinės ir patvirtintos taisyklės, kaip atliekama bankuose revizija, kad po to tikrinančios institucijos, šiuo atveju Seimo komisija, kuri sudaryta, galėtų remtis ja, žinoti, ar ji sudaryta nepažeidžiant procedūrų ir panašiai. Praktiškai jūsų tos visos išvados dabar mums yra tik subjektyvi jūsų banko nuomonė.
K.RATKEVIČIUS. Visiškai sutinku ir su jūsų pastaba, ir su vertinimu. Galbūt tik tiek galėčiau pakomentuoti, kad kol kas nebuvo kam parašyti tokių taisyklių, kaip tikrinti komercinį banką. Tiesa, prieš kurį laiką mes pradėjome tai daryti, pradėjome iš esmės padedami tų pačių užsienio ekspertų, kad ir Lietuvos banko inspektoriai, nuėję į komercinį banką, žinotų, kur žiūrėti, ką žiūrėti ir kaip vertinti tai, ką jie ten pamato. Žinoma, iki šiol nebuvo. Tai taip pat nepadarytas darbas ir taip pat neprisideda prie teigiamų momentų šioje situacijoje.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius ar kolega A.Baležentis? Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Banko valdybos pirmininke, kai kas šiandien kalba, kad Lietuvos su Pasaulio banku bei Tarptautiniu valiutos fondu sudaryti susitarimai ir įsipareigojimai nėra labai geri ir kai ką reikia keisti, kai ko reikia atsisakyti, nes ta politika irgi prisidėjo prie šios bankų krizės. Kokia jūsų, kaip specialisto, nuomonė, ar Lietuva privalo viso to, kas sudaryta, laikytis, ar vis dėlto kai ko reikia atsisakyti ir vykdyti savarankiškesnę politiką? Ačiū.
K.RATKEVIČIUS. Matote, tas trejų metų memorandumas, kuris pasirašytas su Tarptautiniu valiutos fondu, jau buvo patikslintas praėjusių metų pabaigoje. Aš manau, kad jis nuolat bus tikslinamas ir kiekvienu atveju formuluotės ir Lietuvos pusės įsipareigojimai ar ketinimai, ar numatyti būdai bus koreguojami, tikslinami ir panašiai. Bet aš matau tik viena: jeigu mes sutariam su Tarptautiniu valiutos fondu, tai turėtume laikytis to susitarimo. Kitaip yra nelogiška elgtis. O kitu atveju - nereikia susitarti ir nereikia pasirašyti, bet tada turime taip pat įvertinti, kad mes elgiamės savarankiškai ir iš Valiutos fondo, Pasaulio banko, kitų valstybių ir Vakarų institucijų paramos nesitikime, mums nereikia. Žinoma, galim būti labai savarankiški. Nenorėčiau sutikti, kad tai tikrai būtų geriau, negu kad yra dabar. Nors, žinoma, galime pasiekti ir daugiau to, ko mums reikia... kaip mes vertiname, kaip mes norėtume savo reformas vykdyti. Čia reikia pastangų ir noro. Kai kas pasiseka.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Prieš skelbdamas pertrauką, noriu pranešti, kas iš anksto pasiprašė kalbėti. Kolegos: B.Rupeika, R.Dagys, J.Veselka, V.Bulovas, A.Paviržis, A.Baskas, P.Jakučionis, A.Kubilius, K.Uoka, Z.Semenovičius. Primenu Seimo statuto reikalavimus ir Seimo seniūnų sueigoje fiksuotą susitarimą, kad maždaug pusė kalbėtojų turi būti iš vienos pusės, pusė - iš kitos. O čia yra maždaug 1:2. Tai jau bent gerbiamieji kolegos R.Dagys ir A.Baskas, kurie esate iš vienos frakcijos, turite apsispręsti, kuris vienas kalbate. Aš manau, kad užrašytas frakcijos vardu kolega R.Dagys.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Tokiu būdu mes per valandą baigtume, tada būtų galima balsuoti. Dėl vedimo tvarkos kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, ar neužtektų tos vaizdinės egzekucijos? Na, įdomu yra žiūrėti, kaip šimtas kaltųjų vieną nekaltąjį teisia. Bet gal užtektų? Balsuojame, ir viskas. (Jau baigiu.) Kaip pasakė Seimo narys ponas J.Veselka, aš seniai teigiu: juk yra kalti tik dėl to, kad vykdo Lietuvos įstatymus. Jeigu vykdysi - sėdėsi, daugiau nieko nebedarysi, nes tokia makalynė yra įstatymuose. Štai šimtas kaltųjų vienam nekaltajam egzekuciją daro ir džiaugiasi. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasiūlymas labai svarbus, nors ir ne tuo pagrindu. Aš manau, kad dabar pertrauka, o po pertraukos, po dviejų kalbų mes su jumis galėsime susitarti, ar baigiame diskusijas ir balsuojame. Bet po dviejų kalbų. Pirmas kalbės B.Rupeika, antras - R.Dagys.
Pertrauka iki 17.00 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija. Kol kas 58 Seimo nariai. Kviečiu kalbėti B.Rupeiką. Ruošiasi kolega R.Dagys. Prašom. 5 minutės.
B.V.RUPEIKA. Nuo kada skaičiuojamas man laikas?
PIRMININKAS. Jau pradėtas skaičiuoti.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, per tą mėnesį su keliomis dienomis, kol mes įnirtingai plepėjome, kalbėjome, šaukėme apie šią problemą, dabar iš tikrųjų atėjo atomazga. Labai liūdna, ne juokinga, ne tragiška, tiesiog liūdna, kad mūsų valstybė nieko negali, kad mūsų valstybės vadovai nebegali nieko. Gaila. Iš tikrųjų gaila. Klausydamasis Prezidento, pirmosios jo kalbos dalies, aš tikėjausi, kad ir toliau bus tokia pati tvirta Prezidento pozicija. Man negaila valstybinio banko valdybos pirmininko, negaila man komercinių bankų vadovų, išgąsdintų sulaikymu jų šeimų narių, nes yra tūkstančiai ir šimtai tūkstančių žmonių, apiplėštų, banditų kankintų dėl 5 litų, nužudytų. Kiek kasdien tokių lavonų surandama? Jie, matyt, pripratę prie šito ir jų nėra šioje salėje, jie neturi savo atstovo, jie neturi šarvuoto automobilio atvykti į čia, prasibrauti iki šios tribūnos ir kalbėti, kalbėti, kalbėti. Tiesiog jų nėra šioje salėje. Bet aš jau bijau, kad šioje salėje nebėra ir valstybės. Valstybė yra, ko gero, už šių rūmų durų. Ta valstybė ateis, aš jos nekviečiu, ji ateis. Yra įvairių būdų pareikšti savo nuomonę. Aš įsivaizduoju, kaip reaguoja į mūsų kalbas. Aš nenoriu komentuoti Prezidento kalbos. Iš tikrųjų nelengva. Aš bijau, kad du trečdalius jo kalbos jam įpiršo, parašė, įkalė aplink esantys žmonės, lengvai pas jį užeinantys žmonės, lengvai prie jo prieinantys žmonės. Ši aplinka, pataikaujanti aplinka - tai dar ne valstybė. Gaila. Labai gaila. Aš jums pacituosiu raštą, kurį spalio 20 d. parašė ponas K.Ratkevičius Tarptautiniam valiutos fondui. Štai pora sakinių: "Ataskaitos rodo, kad praėjusių metų pabaigoje galima tikėtis įtemptos likvidumo situacijos bankuose. Lapkričio-gruodžio mėnesiais gali trūkti likvidžių lėšų. Susidarius pinigų srauto trūkumui augančiomis sumomis, gali atsiliepti atskiriems bankams ir devyniasdešimt šeštų metų pradžioje. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į (...) šiais metais negalės finansuoti likvidžių lėšų trūkumo." Viena informacija yra skiriama vaidybai, fasadui, suvokimas, analizė ir visai kita informacija, kitas situacijos žinojimo lygmuo yra ten, viduje, uždarame rate. Ko tuomet norėti šioje salėje, ko jūs, tautos atstovai, galite daugiau tikėtis? Jeigu iš šios situacijos, apie kurią buvo žinoma jau pavasarį, buvo padarytas pats prasčiausias variantas. Atvaryta iki tokios krizės, kurią buvo galima eliminuoti dar metų pradžioje. Reikia turėti sugebėjimų taip padaryti. Reikia turėti pagalbininkų tai darant, užtarėjų, reikia turėti švarką, nuolat paruoštą ordinams ir medaliams, kryžiams. Manau, kad tas švarkas yra paruoštas, kadangi šiandien mes ne išvarome iš nesusitvarkiusios su savo darbu valdybos pirmininką, o leidžiame jam išeiti garbingai, oriai, apgailestaujant valstybės vadovams ir dėkojant už darbą. Nesiruošiu dėkoti. Manau, kad čia daug kas nesiruošia dėkoti. Tačiau Lietuvoje pavojingiausia yra situacija, kai ne vienas dalyvavęs, prisidėjęs, stebėjęs, buvęs angelu sargu pavagiant mažiausiai pusę milijardo litų ir toliau gali drąsiai veikti, nes niekas iki šiol nenubaustas, o sulaikytieji - visi, net kiemsargis - paleisti. Kas gi tokioje situacijoje nenorės eiti į bankus ir daryti tą pat, apeidamas visus įstatymus, kurie papildomai dabar priimti?! Kur buvo vyriausybinės žinybos, Teisingumo ministerija, mūsų Seimo Valstybės ir teisės komitetas, kad per šias dvi savaites priėmė visas pataisas, o trejus metus nedarė nieko. Ką darė kitos žinybos, prokuratūra, kurios atstovas - vadovas vakar čia kalbėjo. Po to kalbėjimo aš padariau išvadą - nei kalba, nei daro. Deja. O kalčiausias yra tas geležine grandine prie būdos pririštas sargis, kuris matydamas ir šaukdamas, kad į fermą piemuo suleido vilkų gaują, kad jie pjauna avis, tas sargis lieka kalčiausias. Atsiprašau ministro R.Vaitekūno už tokį palyginimą, tačiau kitokių, švelnesnių aš nelabai surandu. Žinyba, kuri prigaudo tiek, - vis dėlto kol kas tokia situacija, kur vakar buvo pasakyta, - kur kas daugiau, kad kvalifikuočiausio lygio teismai nespėja paleisti iš teismų salių, tiesiog nebesusidoroja, durys nebeužsidaro nuo tų išleidimų - ji lieka kalčiausia. Prezidente (jo čia nėra), klausykite! Ar nuo šitos pusės pradėta ryžtingai veikti? Kodėl mėnuo laiko duota banko valdybos pirmininkui angelui sargui, kuris niekada ir neketino kontroliuoti komercinių bankų. Visur neigė kontrolės galimybę ir sakė: "aš būsiu demokratiškas". Tokia jo charakterio ir paskirties savybė.
PIRMININKAS. Kolega, jūs jau gerokai viršijote laiką!
B.V.RUPEIKA. Taip, man raudonos lemputės kaip vairuotojui ne ypač daug reiškia.
PIRMININKAS. Aš labai dėkingas už šį atvirą pasakymą. Bet vis dėlto kiek tamstai minučių reikia?
B.V.RUPEIKA. ...Na, būkime mes žmonių atstovai, leiskime nors kažkam dirbti, nepadarykime galutinio chaoso, kad šiame muiliname, drumstame vandenyje visos žuvelės, net ir pačios smulkiausios, mėgstančios gyventi dumble, ramiai išplauktų, kur joms reikia. Plaukia, matome, girdime, stebime - nieko negalime padaryti. Aš, būdamas salėje, liūdnai klausiausi, kad valstybė nieko nebegali, betgi aš turiu vilties, kad ne čia valstybė, ne šioje salėje, ne tik šioje. Turiu vilties, kad kažkam pro tą pataikūnų ratą prasibraus ir sveikų minčių, savų minčių. Kaipgi A.Brazauskas blokadą tvarkė? Visi prisiminkime. Vienas rungėsi. Iš kairės puolė, iš dešinės. Ėjo, darė. Kas atsitiko? (Balsai salėje) Kas atsitiko? Tuo klausimu aš ir baigiu, deja, visai nelinksmą kalbą. Aš užjaučiu banko valdybos pirmininką. Jis atėjo toks, koks buvo, ir toks buvo reikalingas. Kai jis išeis iš tos salės po mėnesio plepalų, tegul atsistoja tie, kurie jį karštai rekomendavo į šį postą. Tegul turi drąsos tai padaryti - iš Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir iš visur kitur. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Ruošiasi kolega V.Bulovas. R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką tik kalbėjo mums žmonių atstovas. Man jo visai negaila. Kadangi ne kas kitas, o jis irgi taip pat balsavo, kai mes priiminėjome, įvedinėjome litą, už nešvarių pinigų įteisinimą, kadangi ne kas kitas, o šis žmonių atstovas balsavo už Valiutų valdybos įvedimą, kuri praktiškai labai daug prisidėjo prie tos krizės, kurią mes dabar turime. (Triukšmas salėje) Jo toks karštas gynimas tų pareigūnų, kurių kvalifikacija kitaip negu korupcija vargu ar gali būti įvertinta, man atrodo, neliks nepastebėtas. Nesijaudinkite, šitas tautos atstovas neprapuls ir turės kaip... gyventi saulėtai ateičiai.
Dabar norėčiau pasakyti mūsų frakcijos poziciją. Šiuo atveju būtų galima paprieštarauti Prezidentui ta prasme, kad jis mano, jog bet kuris šitos problemos sprendimas nekainuos mokesčių mokėtojams. Kaip mes nevadinsime, vėliau ar anksčiau tai atsilieps biudžetui, mūsų mokesčių mokėtojams. Praktiškai, šiaip ar taip, mokės mokesčių mokėtojai, ir tai reikia visiems gerai žinoti. Problema yra svarbi ir reikia ją spręsti. Mes dar ilgai turbūt dėl to diskutuosime, bus įvardytos pagrindinės priežastys, įvairios komisijos tiria, bet galima pasakyti viena, - kad turbūt didžiausia mūsų valdytojo, banko vadovo, kaltė yra ta, kad jis laiku nesiėmė ryžtingų priemonių ir neatsisakė dirbti pagal jam primestą tokio suvaržyto, bejėgio banko modelį. Jis galėjo tai padaryti, bet jis to nepadarė. Tai yra jo kaltė, ir nuo jos jis negali pabėgti. Aišku, kad priimta visa mūsų sistema padaro banką bejėgį. Daugelis jūsų mėtomų visokių kaltinimų bankams, kad jis negelbėjo situacijos, yra nepagrįsti, nes viskas yra sanuojama iš biudžeto ir galutinis atskaitos taškas yra Vyriausybė. Kita vertus, Vyriausybės yra visiška kaltė ta prasme, kad ji nekontroliavo banko savininkų, Akcinio inovacinio banko savininkų, kurie leido daryti jų paskirtiems žmonėms ką nori, kaip nori ir švaistyti tuos pinigus kur nori, nes savininkai yra valstybinės energetikos įmonės. Pabrėžiu žodį "valstybinės". Aišku, prie tos visos krizės prisidėjo ir mūsų įsipareigojimai Tarptautiniam valiutos fondui, visi mūsų memorandumai, kurie visiškai suvaržė kitokią mūsų veiklą. Galbūt galima pasakyti taip: pagrindinė mūsų priežastis - kad mes niekada negalvojame savo galva, o pasikliaujame visokiais patarėjais arba jų proteguojamais patarėjais, tokiais kaip Laisvosios rinkos institutas. Aišku, visoje šitoje grandinėje, analizuojant situaciją bankas - premjeras - vidaus reikalų ministras, šita kaltė turbūt yra mažiausia banko, nes ir funkcijų šiuo atveju jis mažiausiai galėjo paskirti. Tai tik priežiūros funkcija, kuri irgi labai simbolinė, prevencinių didelių veiksmų negalėjo imtis. Aišku, priekaištas jam yra didelis, kad šiuo metu neatėjo į Seimą ir neprašė mūsų: priimkite tokias ir tokias pataisas, aš be jų gyventi negaliu. Šito mes niekada negirdėjome iš K.Ratkevičiaus lūpų, ir tai yra jo apsileidimas. Aišku, šitoje situacijoje, jeigu liks atpirkimo ožiu valstybinis bankas, tai atsistatydinimas tikrai bus kaip atpirkimo ožys, daugiau niekas. Šitoje grandinėje, mūsų nuomone, jo yra kaltės, bet kaltė mažiausia. Kontrolės mechanizmų nebuvimas banke... apibrėžtos, tikros tvarkos tikrai banke nebuvo, ir dabar nė viena komisija negali pasakyti, ar pagrįsta, ar nepagrįsta išvada, kurią padarė bankas apie komercinius bankus, ar pagrįstai, ar nepagrįstai naudojasi Vidaus reikalų ministerija ta medžiaga, nors ten ir buvo parašyta, kad negalima ja naudotis, nes tai buvo informacija tik bankui, bet kita kokia nors tvarka nėra apibrėžta. Dabar praktiškai mes atsidūrėme labai keistoje situacijoje, kai mėginame išspręsti šitą problemą. Negali, aišku, nusiimti tos kaltės, kad Lietuvos bankas skiria administratoriumi krizės ištiktame komerciniame banke žmogų, kuris anksčiau skirstė tuos kreditus. Tai nepateisinamas žingsnis! Kaip taip galima daryti? Taip. Lygiai tas pat. Mes visą laiką girdėjome iš mūsų banko valdytojo raminančius pasakymus, kad mūsų situacija yra rami, viskas tvarkinga. Tai visose komisijose buvo pabrėžiama. Jis mus ramino, o iš esmės turėjo mušti varpais jau labai seniai. Tai irgi jo apsileidimas, kitaip pavadinti negalima. Aišku, man atrodo, reikės ilgai svarstyti, ar pagrįsti įsipareigojimai, kuriems irgi pritarė banko valdyba, tiek Tarptautiniam valiutos fondui, tiek normatyvai, kuriuos mes nustatėme įvairiems bankams. Ar tai nesukėlė tam tikros griūties, kai žinodami, kad jie nerealūs, mūsų valdininkai turėjo užmerkti akis ir leido bankams daryti, ką nori, kadangi žinojo, kad jie įvykdyti tų normatyvų negali. Tai irgi rodo, kad yra mūsų kaltė, kad mes negalvojame savo galva. O dabar Socialdemokratų frakcija, aišku, mano, kad banko kaltės šičia, be jokios abejonės, yra, ir atsistatydinimas yra vienintelė išeitis, kuria gali banko valdytojas šiuo atveju pasinaudoti. Siūlome ir kitiems pareigūnams pasekti šiuo pavyzdžiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės kolega V.Bulovas. Ruošiasi frakcijos vardu A.Kubilius. Matyt, dėl vedimo tvarkos kolega A.Kunčinas. Kolegos, tylos, paklausykime!
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu siūlau nutraukti diskusijas, nes, manau, daug kalbama apie bankų situaciją, apie bankų krizę. Tai išties yra labai rimta problema, tačiau šios dienos klausimas yra ne toks. Siūlau nutraukti diskusijas ir balsuoti dėl Prezidento teikiamo dekreto.
PIRMININKAS. Prašom. Po kolegos V.Bulovo. Prašom. Minutėlę! Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš irgi dėl vedimo tvarkos norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Aš suprantu, yra dvi broliškos socialdemokratinės partijos - LDDP ir socdemai, pakalbėjo po vieną atstovą, dar vienas atstovas iš valdančiosios, ir užtenka. Ar taip, pone Kunčinai? Duokite ir opozicijai kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro bus po lygiai: pusė tokių, pusė tokių. Prašom. Kolega V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. Kolegos, aš suprantu, kad šitas klausimas dabartinėje situacijoje yra pakankamai jautrus. Visai nesinorėtų, kad vienas ponas K.Ratkevičius būtų padarytas atpirkimo ožiu. Nors dėl to, kas įvyko su bankų sistema, Lietuvos banko ir jo asmeniškai kaltės dalis yra didelė. Mano nuomone, ponas K.Ratkevičius yra kaltas dėl daugelio Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymų straipsnių nevykdymo arba neefektyvaus vykdymo. Jeigu žiūrėsime į Lietuvos banko veiklą, tai galima pastebėti savotišką situaciją. Manau, kad dauguma kolegų sutiks, kad funkciją, susietą su pagrindinio Lietuvos banko tikslo vykdymu, bankas vykdė gerai, t.y. užtikrino lito kursą, užtikrino patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymų sistemos funkcionavimą. Prie šitų paskutinių žodžių reikėtų pasakyti: deja, iki galo šito vis dėlto nesugebėjo padaryti. Jeigu žiūrėtume priekaištų, tai dauguma priekaištų ponui K.Ratkevičiui yra ne dėl Lietuvos banko, bet faktiškai dėl komercinių bankų, kuriuos Lietuvos bankas turėjo kontroliuoti. Ypač neefektyviai buvo vykdoma jų priežiūra, nors įstatymo 36 straipsnis suteikė pakankamai didelių galimybių, kur kas didesnių negu teisėsaugos organams. Jeigu būtume iki galo principingi, tai reikėtų pasakyti štai ką: kolegos, ponas K.Ratkevičius kelis kartus siūlė: pasižiūrėkite į bankų leidinius. Taip, banko leidinys, štai šitas - "Bankai-95". Jeigu jūs pažiūrėsite į bankų pelnus, ponai, tai šitame leidinyje jūs matysite, kad beveik visi Lietuvos bankai baigė 1994 m. su nuostoliu. Aš tik nesuprantu, kodėl ponas K.Ratkevičius neskambino varpais? Kodėl jis tik sakė, kad reikia žiūrėti į šitą leidinį? Jau 1994 m. pabaigoje padėtis buvo tragiška, bet varpų, atsiprašau, aš negirdėjau.
Dabar dėl konkrečių pastabų. Komerciniai bankai Lietuvos banke buvo registruojami ir išduodamos licencijos tada, kai valdytojo pavaduotoju dirbo ponas K.Ratkevičius. Tai ir "Sekundė", ir visi kiti bankai. Todėl aš norėčiau paklausti, kodėl Lietuvos bankas nereikalavo pažymų apie banko įstatinio kapitalo formavimo šaltinius ir apie juos neinformavo teisėsaugos institucijų? Kodėl, prieš duodamas licenciją, Lietuvos bankas nesidomėjo bankų darbuotojų kvalifikacija? Ar Lietuvos banke nebuvo specialistų, kurie, skaitydami laikraščius ir reklamas, pavyzdžiui, kad ir su "Sekundės" banko tais palūkanų procentais, ar jie nesuprato, kad tai yra piramidinė struktūra, kad tai yra fikcija, kuri anksčiau ar vėliau sugrius? Tada taip pat reikėjo skambinti varpais. Tarp kitko, šita pastaba galioja ir mūsų teisėsaugos institucijoms. Dar vienas klausimas: kodėl Lietuvos bankas nekontroliavo grynųjų pinigų judėjimo? Negi jums nežinoma yra, kad paskolų jūs negalėjote duoti grynais? Komerciniai bankai... Kad už atitinkamą procentą - nuo 10 iki 30 - išsinešdavo tuos lagaminėlius grynų. Argi Lietuvos bankas negalėjo sukontroliuoti popieriuko? Manau, kad tikrai buvo galima tai padaryti. Prie to paties. Užsienyje, jeigu verslininkas gauna paskolą, bankas apmoka viską, ką iš tikrųjų pagal biznio planą reikėtų apmokėti, bet grynųjų pinigų jis negauna, ir bankas, davęs kreditą, kontroliuoja, kaip tas kreditas naudojamas. Tai kas kaltas, kad mes Lietuvoje tokios tvarkos neįvedėme?
Yra priežasčių, dėl kurių aš pritariu jūsų atsistatydinimui, bet aš tiesiogiai negaliu jūsų kaltinti. Priimant įstatymus ir juos rengiant, tiek Lietuvos banko, tiek Komercinių bankų įstatymus, juos rengė Lietuvos bankų ekspertai. Aš perskaičiau visas stenogramas, kai buvo priimama, ir kartu norėčiau, kad būtų dalis kaltės ir mūsų, Seimo, Biudžeto ir finansų komiteto. Jūs abudu, ir ponas F.Kolosauskas, ir jūs, pone Ratkevičiau, labai gražiai gynėte kai kurias nuostatas, kurios dabar pasirodė, kad tikrai blogos. Man mirksi. Aš tik noriu du dalykus pasakyti. Gal vieną minutę?
PIRMININKAS. Prašom. Vieną minutę.
V.V.BULOVAS. Dėl Vyriausybės kaltės. Vyriausybės kaltę dėl viso šito aš matau steigiant bankus. Ir tos nelemtos privilegijuotos akcijos. Prieš kelias dienas aš klausiau pono R.Šarkino, kas leido ir kas sankcionavo, kad valstybė atidavė savo turtą velnias žino kam, t.y. paėmė dalį privilegijuotų akcijų, atsisakė balsavimo teisės? Kodėl buvo tarybos atiduotos neaiškiems asmenims? Ir paskutinis klausimas grynai retorinis, į kurį galima neatsakyti: kai Lietuvos banko valdybos pirmininkas buvo ponas R.Visokavičius, susijęs su "Litimpeks" banku, jūs, pone Ratkevičiau, buvote paskirtas Valstybinio komercinio banko valdybos pirmininko pavaduotoju. Šio banko tarybos, kuri jus skyrė, pirmininkas buvo vienas iš EBSW vadų ponas G.Petrikas. Analizuojant informaciją, kyla klausimas, ar ši bankų krizė nėra finansinių grupuočių kovos dėl įtakos sferų rezultatas? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar turėtų kalbėti A.Kubilius, bet pagal Statutą mes turime apsispręsti dėl diskusijų nutraukimo. Primenu, jeigu diskusijos būtų nutrauktos, toliau dar kalbėtų A.Kubilius, Z.Semenovičius, o kitiems kolegoms, kurie čia yra užrašyti ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės, galima būtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, t.y. vis tiek teisė kalbėti jiems nedingtų. Aš girdžiu, kad gerbiamieji kolegos nori balsuoti, todėl aš ir siūlau dabar apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad diskusijos būtų nutrauktos, prašom pakelti rankas. Prašom skaičiuoti balsus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.
PIRMININKAS. Kas prieš diskusijų nutraukimą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 28.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 43 balsavus už, 28 - prieš, 10 susilaikius diskusijos nutraukiamos. Kaip sakiau, dabar A.Kubilius, po to - kolega Z.Semenovičius. Dėl vedimo tvarkos B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Aš norėčiau padėkoti kai kuriems kolegoms, kurie davė šiandien demokratijos pamoką, kad vieni gali šnekėti, kiti - ne. Aš galvoju, kad vis dėlto pagaliau atėjo laikas susimąstyti: kur mes žengiame, pone Karosai, pone Kirkilai ir kiti?
PIRMININKAS. Karoso reikia klausti, kur plaukiam. (Juokas salėje) A.Kubilius. A.Kubilius siūlo: kur plaukia sidabrinis karosas. (Triukšmas salėje)
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke! Aš noriu pastebėti, kad jūs pažeidėte Statutą, nutraukdami diskusiją, nes pono A.Kunčino pasiūlymui turėjo pritarti dar bent vienas Seimo narys. To nebuvo padaryta. Nėra tokios Statute normos, kad galima būtų nutraukti.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti, aš pritariau, ir to užtenka.
A.KUBILIUS. Gerai, ačiū. Aš pasakysiu mūsų frakcijos nuomonę.
1. Esame įsitikinę, kad ponas K.Ratkevičius dėl savo charakterio savybių netinka Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigoms.
2. Apgailestaujame, kad Prezidentas ir LDDP neįsiklausė į mūsų prieštaravimus, kai 1993 m. poną K.Ratkevičių skyrė šioms pareigoms. Taip pat apgailestaujame, kad LDDP apie K.Ratkevičiaus netinkamumą suprato tik dabar, kai nutarė ant jo suversti visą atsakomybę už bankų krizę.
3. Mes kaltiname poną K.Ratkevičių visų pirma tuo, kad jis nepasipriešino LDDP ir Vyriausybės bei Prezidento žingsniams, kuriais buvo sunaikintas Lietuvos bankas, atimant iš jo galimybę daryti kokią nors įtaką Lietuvos savarankiškai pinigų politikai. Mes kaltiname K.Ratkevičių, kad jis nepasipriešino, net ir atsistatydindamas, Valiutų valdybos įvedimui ir lito "pririšimui" prie dolerio, nes tai ir buvo tie žingsniai, kuriais LDDP, Vyriausybė ir Prezidentas sunaikino Lietuvos banką.
4. Mes kaltiname poną K.Ratkevičių, kad sukeltos bankų krizės akivaizdoje jis sutiko būti paklusnus valdančiosios LDDP iešmininkas. Esame įsitikinę, kad tokia paklusni K.Ratkevičiaus pozicija atnešė ypač daug žalos Lietuvai, jos finansų sistemai.
5. Tačiau mes įsitikinę, kad dėl visų Lietuvos finansų ir bankų sistemos problemų ir krizių kur kas didesnė atsakomybė turi gulti ant LDDP ir Vyriausybės, personaliai ant Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko F.Kolosausko ir Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus pečių. Tai jie užsakė ir laimino tą politiką, kurią paklusniai įgyvendindavo banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius. Todėl mes tikimės ir F.Kolosausko, ir A.Šleževičiaus atsistatydinimo. Manau, kad ir Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkas ponas V.Juškus turėtų atsistatydinti iš šios komisijos pirmininko pareigų, nes jis galėjo, bet nesiėmė jokių priemonių Seime bandant užkirsti kelią korupcijai bankuose.
6. Turiu pastebėti, kad nuostabą kelia LDDP pozicija. Jie sako, kad Ministro Pirmininko atstatydinti negalima, nes jo vadovaujama Vyriausybė turi rengti programas ir projektus, kaip bus atgaivinti bankai ir grąžinami indėliai. Tačiau tą pat turi daryti ir Lietuvos bankas, vadovaujamas pono K.Ratkevičiaus.
7. Tai akivaizdžiai rodo, kad LDDP nori susidoroti su iešmininku K.Ratkevičiumi, bandydama suversti jam kaltę už bankų krizę.
Mes dar kartą kartodami, kad ne K.Ratkevičius yra pagrindinis bankų krizės kaltininkas, balsuosime už K.Ratkevičiaus atleidimą, nes K.Ratkevičius atsakingas visų pirma už sutikimą sunaikinti Lietuvos banką ir Lietuvos savarankišką pinigų politiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą Z.Semenovičių.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1992 m. lapkričio 11 d. gerbiamasis Seimo Pirmininkas pasakė (cituoju): "Jei patvirtinsime K.Ratkevičių, ateis laiminga diena Lietuvos bankui." Nežinau tiktai, ar žodis "laimingas" buvo pasakytas kabutėse, ar ne. Tai dėl to negaliu kaltinti.
PIRMININKAS. Vėliau išsiaiškinsim.
Z.SEMENOVIČIUS. Valdžios keičiasi, apgautų žmonių daugėja. Prieš keletą metų prarado santaupas, dabar indėlius, o niekas konkrečiai negali pasakyti, kada žmonės atgaus savo pinigus. Juokingai atrodo visos pagrindinės valstybės institucijos, jų impotencija arba, kalbant valstybine kalba, įstatymo bejėgiškumas. Pinigai - tai dalykas, kuris vilioja ir kairiuosius, ir dešiniuosius, o paprasti piliečiai vėl lieka apgaudinėjami. Praėjo 800 dienų nuo tos dienos, kai šioje salėje mes svarstėme neeiliniame posėdyje pono K.Ratkevičiaus paskyrimą, o prieš tai dar svarstėme nutarimą, kuriuo prašėme Generalinės prokuratūros užbaigti tirti 100 mln. rublių kredito skyrimo be procentų komerciniams bankams atvejį. Ir 100 mln. rublių buvo iššvaistyta. Tada buvo atsisakyta ištirti šį dalyką, o sprendimas, be abejo, buvo priimtas ir gerbiamojo pono K.Ratkevičiaus, ir tada buvusios Lietuvos banko valdybos. Buvo užsimerkta, ir nusiramino žmonės ir iš kairės, ir iš dešinės pusės. Tai jau buvo tos ligos pradžia, ta liga komplikavosi ir dabar turim pasekmes. Be to, beveik 2 metus prieš pono K.Ratkevičiaus paskyrimą Lietuvos bankas, kaip komercinis, turėjo ir disponavo lėšomis be pakankamos apskaitos. Tai patvirtino ir revizorius. Kaip matom, tai jau yra sena liga.
Jeigu jau svarstom, ar pritariam, ar ne pono Prezidento dekretui, tai aš palaikau Prezidento dekretą be optimizmo, galvodamas apie kitą, galbūt eilinę šios sistemos auką, ir labai prašau, kad mes atsižvelgtume į kito žmogaus paskyrimą. Žmonės gali likti apgauti, bankininkai, turėdami daug lėšų, gali atsipirkti, o bankų krize gali pasinaudoti žmonės, einantys į rinkimus. Bet turėkime omeny, kad labai daug žmonių laukia ne tik naujo žmogaus, banko valdybos pirmininko paskyrimo, bet ir laukia, kada konkrečiai jie atgaus savo pinigus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad dabar, kai apsispręsim ir kai papunkčiui priimsim nutarimą, dėl balsavimo motyvų galės kalbėti kolegos: K.Dirgėla, A.Sadkauskas, J.Veselka, G.Paviržis, A.Baskas, P.Jakučionis, K.Uoka. Ar gerbiamasis K.Uoka nori dabar? (Balsas iš salės) Dėl balsavimo motyvų? Gerai.
Mieli kolegos, dėmesio! Pirmas nutarimo punktas: "Patenkinti Lietuvos banko valdybos pirmininko K.Ratkevičiaus pareiškimą dėl atsistatydinimo". Gali kalbėti vienas - už, vienas - prieš. Ar galim iš karto balsuoti? Iš karto? Prašom registruotis. Registracija. Kolega A.Baskas. Prašau.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš supratau, kad jūs siūlysite balsuoti ir dėl antro nutarimo punkto, kuriuo skiriamas. Tai noriu atkreipti dėmesį, kad pagal Statutą turėtų būti pateikti kandidatų biografiniai duomenys, po pristatymo, svarstymo frakcijos ir atskiri komitetai turi svarstyti. Ir dar. Vakar dienos darbotvarkėje buvo šito klausimo tik pateikimas. Ir ar laikinai, ar nelaikinai. Radijo ir televizijos direktorių - laikinai, antri metai laikinai, o yra parašyta Prezidento: "Teikiu skirti." Todėl labai jūsų prašau nelaužyti Statuto ir dėl antro punkto nebalsuoti.
PIRMININKAS. Labai "geras" pasiūlymas: atleist pirmininką ir nieko nepaskirti. Nuostabu! Ačiū, gerbiamasis Baskai. Čia ne tas atvejis.
Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimo dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko 1 punktas, arba kad būtų patenkintas banko valdybos pirmininko K.Ratkevičiaus pareiškimas dėl atsistatydinimo? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 72.
PIRMININKAS. Kas prieš ?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Penki, man atrodo. Trys vyrai ir dvi damos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dabar antras nutarimo punktas dėl laikino pareigų ėjimo. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Iš anksto užsirašė kolega A.Baležentis. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Konstitucijos 126 straipsnis skelbia: "Lietuvos banko valdybos pirmininką skiria 5 metams (pabrėžiu, 5 metams) Seimas Respublikos Prezidento teikimu." Deja, mūsų svarstomame projekte įrašyta: pavesti laikinai eiti, kol bus paskirtas naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Taigi Konstitucijoje nenumatytas toks laikinumas, neaišku, kiek jis truks. Aš noriu atkreipti dėmesį į neigiamas šito laikinumo pasekmes. Mes turėjome pavyzdį savo neilgoje valstybės istorijoje po nepriklausomybės atkūrimo, kai buvo paskirtos kolūkių laikinosios administracijos. Kas liko iš kolūkių? Taigi aš noriu atkreipti dėmesį, ar tas pat neatsitiks ir su Lietuvos banku? Dėl to mums reiktų labai rimtai padiskutuoti, ar mes tikrai negalime paskirti 5 metams tikro Lietuvos banko valdybos pirmininko, sakykim, kad ta pati kandidatūra ar kita, bet kad ne kelioms dienoms, o 5 metams. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiktai primenu, kad pagal Lietuvos banko įstatymą, nesant pirmininko, jį pavaduoja pavaduotojai. Prašau. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manau, yra logiškai siūloma, kad atsistatydinus Lietuvos banko valdytojui laikinai eiti jo pareigas yra pavedama jo pavaduotojui. Todėl aš pritariu 2 punktui ir siūlau balsuoti už šį punktą. Kviečiu visus Seimo narius pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų priimtas 2 šio nutarimo punktas? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikėt?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 23.
PIRMININKAS. 51 balsavus už, 4 - prieš, 23 susilaikius 2 punktas priimtas.
Ar dėl 3 punkto reikia balsuot, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo? Priimta. Ačiū.
Tada prašom iš eilės dėl balsavimo motyvų. Pirmasis buvo užsirašęs kolega K.Dirgėla. Prašom. Po to A.Sadkauskas.
K.DIRGĖLA. Visų pirma dėl pritarimo atsistatydinti pačiam prašant. Be abejo, priversti žmogų, neturintį noro pačiam dirbti toliau, neįmanoma. Bet norėčiau sudėti akcentus, kad šitoje grandinėje - Seimas, Vyriausybė, centrinis bankas ir komerciniai bankai - šita grandis, būtent centrinis bankas, pagal savo kompetencijos ribas yra vis dėlto mažiausiai atsakinga šioje susidariusioje situacijoje. Akcentus reiktų sudėti ir tose vietose, kad, pavyzdžiui, Akcinis inovacinis bankas, praktiškai akcininkai yra valstybės atstovai, valstybinių įmonių. Tai pirmiausia pagal Komercinių bankų įstatymą akcininkai sprendžia būtent banko tarybos ir valdybos parinkimą ir jų politiką. Susidarė situacija, kad valdymą perdavė į kitas rankas, būtent valstybė prisiėmė privilegijuotų akcijų be balsavimo teisės, tai juk Seimas tuos sprendimus priiminėjo. Kam valstybei reikalingas turtas, kurio ji valdyti negali? Atsisako valdyti, suteikia kitiems valdyti. Tai tada atsisakykim ir turto, parduokim geriau jį. Tai buvo ne kartą gvildenama. Deja, visa ta politika vyksta būtent šitose struktūrose.
Noriu pasakyti dėl bankininkystės modelių pasirinkimo. Ginčai bergždi - ar Valiutų valdyba, ar klasikinis bankas. Aš galiu pasakyti, kad šiandien litas tvirtas yra dėl skolintų pinigų, už dideles palūkanas skolintų pinigų. Ateis 1997-1999 metai, kai reikės grąžinti tas skolas. Ir kito kelio Valiutų valdybai nebus - kaip devalvuoti litą. Taigi nereikia spekuliuoti. Dabar tik išlaiko pagrindinės politinės partijos kadencijos laikotarpiu, kad būtų galima padaryti politiką, jog mums esant litas buvo stiprus. Nieko panašaus!
PIRMININKAS. Primenu, po 2 minutes. Kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Šiandien mūsų šalies Prezidento išgirto banko pirmininko K.Ratkevičiaus balselis buvo kaip tik gimusio avinėlio. Labai įdomu, kad kai kurių Seimo narių širdis net ir suminkštino. Netgi gerbiamasis profesorius K.Antanavičius, atsimenu, tik po banko krizės lakstė, ieškojo, kur čia pasirašyti, kad nuimtų, atstatydintų banko valdytoją K.Ratkevičių. Šiandien jisai jau kitaip kalba. Kaip vis dėlto suprasti, gerbiamieji Seimo nariai, jus ir netgi gerbiamuosius profesorius?
Kur tai matyta, kad Lietuvos bankas, turėdamas apie 600 darbuotojų, vykdydamas tiktai komercinių bankų priežiūrą, atvedė mus prie šitos krizės, kurią mes šiandien turime? Tai yra absurdas! Ir šiandien dar kalbėt ir gailėt kažko - tai turbūt, gerbiamieji Seimo nariai, tikrai be reikalo. Jūs pasižiūrėkit, kiek ten sudaužta šampano bokalų. Kiek išgerta šampano bokalų už sėkmę, už pinigus ir t.t.?
O šiandien matome, kaip yra. Nežinau, bet mačiau, kaip daugelis Seimo narių trukčiojo pečiais, kai kalbėjo Prezidentas. Ir aš nesupratau, ką mes šiandien atleidžiame? Ar R.Vaitekūną, ar K.Ratkevičių? Čia buvo daugiau "kalta" ponui R.Vaitekūnui, bet logikos tai nėra. Kodėl vis dėlto dėl bankų krizės kalčiausias R.Vaitekūnas, o ne tie, kurie turėjo prižiūrėti tų bankų veiklą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas. 2 minutės, gerbiamasis Sadkauskai. Kolega J.Veselka. Gerbiamasis Sadkauskai, 2 minutės. Visi lygūs.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mane šitie sprendimai tikrai įvaro į kampą ir aš nežinau, kaip geriau daryti, todėl susilaikau daug kur. Jeigu, pavyzdžiui, gerbiamasis K.Ratkevičius ir vidaus reikalų ministras būtų priėmę sprendimus mokių bankų atžvilgiu, tai juos, be abejo, maža atleisti, o dar blogiau. Bet niekas man dar neįrodė, jog jie priėmė neteisingus sprendimus, kad tuose bankuose nebuvo iššvaistytos milžiniškos lėšos. Taip, aš dar kartą tvirtinu, matau iš visos informacijos: tų pačių bankų vadovų buvo iššvaistytos milžiniškos lėšos. Ir jie pavėluotai galbūt, bet priėmė sprendimą. Ir jeigu mes dabar baudžiame žmones už tai, kad jie nors pavėluotai įvykdė tai, ko reikalauja įstatymas, tai, atleiskit, mes sukursime tokią atmosferą, kad niekas nenorės vykdyti įstatymų ir lėks pas vieną ar kitą vadą prašyti leidimo. Ar tuos uždarau? O gal ne tuos? Ne, ne tuos. Tai palauksiu, kitų ieškosiu. Šitokią sistemą mes bandome įteisinti.
Dėl K.Ratkevičiaus. Tikrai per silpna asmenybė, kad sugebėtų vykdyti visas tas funkcijas, kurios patikėtos tam bankui. Bet dėl tos aplinkybės, kuriai esant mes jį nuimam, aš tikrai susilaikysiu. Kviečiu visus susilaikyti.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad Lietuvai nesiseka su bankininkais apskritai. Vieni tiesiog sukčiauja, kiti - dėl neišmanymo ar dėl nusikalstamo abejingumo, treti - dėl nesuprantamo pasitikėjimo visokiais savamoksliais finansininkais - artūrais, gintautais ar ten urkom - ir dėl kontrolės stokos pavaldiems tarnautojams bei kontroliuojamoms įstaigoms sudarė tokią situaciją, kokioj esam, ir, matyt, dar negreitai pakilsim. Ir kaip bekalbėtume, ir kas bekalbėtų, šioje grandinėje vienas kalčiausių yra vis dėlto Lietuvos bankas. Be abejo, aš neprieštaraučiau, kad visa valdyba su daugybe tarnautojų...
Todėl Prezidento dekretui, suprantama, aš pritariu. Manyčiau, kad dabar svarbiausia būtų visuomenės akyse atstatyti pasitikėjimą bankais ir pirmiausia Lietuvos banku. Toliau svarstant Lietuvos banko įstatymo pataisas, man regis, mes turėtume atkreipti dėmesį būtent į personalo klausimus. Man atrodytų, kad dar šį ketvirtį Lietuvos banko darbuotojai privalėtų viešai deklaruoti savo ir artimųjų turtą bei pajamas, taip pat perrašytą nuo pat nepriklausomybės atstatymo. Visi kandidatai, kurie pakliūtų į Lietuvos banką, turėtų deklaruoti, ką jie turi. Jų kandidatūros būtų viešai aptariamos, skelbiamos visuomenės informavimo priemonėse ir tik po to tvirtinamos. Manyčiau, kad Lietuvos banko konkretūs pareigūnai, kontroliuojantys komercinių bankų priežiūrą, turėtų prisiimti ir dalį materialinės atsakomybės už indėlių iššvaistymą licencijuotuose komerciniuose bankuose. Dar kartą siūlau pritarti Prezidento dekretui, neieškoti labiau kaltų ten, kur iš tikrųjų jų nėra arba bent jau eilės tvarka ne tokia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Skiriant poną K. Ratkevičių banko valdybos pirmininku aš klausiau... Galit pažiūrėt į stenogramą. Kad ponas K.Ratkevičius turi pakankamai finansinių žinių šioms pareigoms, - aišku. Bet klausiau: ar jis pakankamai drąsus, valingas eiti valstybės pereinamuoju laikotarpiu tokias pareigas? Ir aš tuo labai suabejojau. Kur įrodymai, kad skiriamas Jonas turi tas savybes, nes laikotarpis yra labai bjaurus. Reikia būti labai drąsiam einant į šias pareigas. Suįžūlėta iki to, kad nepateikta apie kandidatą jokios informacijos. Grupės, esančios valdžioje, generalinė linija - paskirti klusnius, kad galėtų vykdyti turto persidalijimą žlugdydami net savus milijonierius. Niekas nesikeis pakeitus K.Ratkevičių ir paskyrus J.Niaurą, kadangi sprendimai priimami valdybos narių balsų dauguma. Kol jūs nepakeisite Lietuvos banko įstatymo, ši padėtis liks ir toliau. Taigi čia yra tik dekoracijos. Nusispjauta į indėlininkus, į Lietuvą. Buvo galima sutvarkyti reikalus 1993 metais, kai buvo paskelbta, kad bankai aferistams 1993 m. išdalijo per 100 milijonų. Nieks nereagavo. Tie patys signalai buvo 1994 m. Nieko iš esmės nebuvo padaryta. Ir labai gaila, kad ir dabar iš esmės nieko nedaroma.
PIRMININKAS. Laikas! Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. K.Ratkevičiaus profesijos kolegos jį apibūdina kaip kompetentingą ir inteligentišką bankininką. Taip pat sako, kad jam trūksta ryžtingumo, drąsos, principingumo. Turbūt pastarosiomis asmens savybėmis ir buvo pasinaudota šiuo laikotarpiu. LDDP paskyrė poną K.Ratkevičių banko valdybos pirmininku nepaisydama opozicijos nepritarimo. Mes už jo kandidatūrą nebalsavome. Ar tai buvo klaida, kaip sakė G.Kirkilas, ar reikia kažką paaukoti, kaip sakė R.Vaitekūnas, ar jis yra EBSW statytinis, kaip rašė "Diena", - tai parodys ateitis. Mes žinome, kad poną K.Ratkevičių paskyrė LDDP. Prireikus LDDP jį pašalins arba jau dabar, galima sakyti, šalina. K.Ratkevičius kaip tas mauras savo vaidmenį jau atliko ir tegul jis išeina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Uoka. Prašom.
K.UOKA. Kolegos Seimo nariai, aš siūlyčiau visiems pasiimti ir pasilikti įsiamžinimui tą stenogramą, kai mes skyrėme į šias pareigas K.Ratkevičių. Labai aiškiai pasakyta, kas ten balsavo už, kas - prieš. Tie, kurie balsavo už, turėtų tarp savęs pasidalyti visas skolas indėlininkams. Taip. Nes jau šiuo atveju opozicija tai tikrai atliko savo darbą. Sakė, kad tas žmogus netinka, jis nesuvaldys, nevalingas, o dabar, deja, mes procedūrą vėl kartojame. Noriu priminti, kad ketvirto dešimtmečio pradžioje lygiai tokias pat problemas turėjo JAV. Lygiai taip pat ten buvo bankų krizė, bet tuometiniai tos šalies politikai sugebėjo krizę išspręsti taip rimtai, taip visuotinai apsvarstyti sprendimus ir juos priimti tokius solidžius, kad po to bankininkystės krizių Amerikoje jau nebebuvo. Deja, mes einame toliau. (Salėje triukšmas) Nieko rimtai neapgalvodami, vėl laikinai skirdami žmogų, kuriam skiriama misija tik paslėpti galus eilinį kartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar balsavimas. Po balsavimo K.Antanavičius ir M.Pronckus. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. 61 Seimo nariui balsavus už, 4 - prieš ir 14 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko" priimtas. Ačiū.
Dabar iš eilės kolega K.Antanavičius. Po to M.Pronckus.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau padėkoti ponui A.Sadkauskui, kad aš turiu progą aiškiau pasakyti. Man yra nedora tai, kas šiandien čia vyksta, nes kalčiausia yra kairioji, ta vadinamoji mašina, kuri kilnoja rankas be jokios atsakomybės ir priima tokius brudnus komercinių ir kitokių bankų įstatymus, kuri nevykdo savo pareigos, o dabar štai pasiskerdę vieną džiūgauja. Nežinau, net kaip ir pavadinti. Tai todėl aš ir susilaikiau, gerbiamieji. Bausti, tai turime bausti, bet tuos, kurie iš tikrųjų kalti, o pirmiausia kaltas yra Seimas, po to Vyriausybė ir po to bankas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Dėl skolų. Dėl skolų čia buvo kalbėta. Taip, aš priminsiu, kai dešinioji pusė 16 mlrd. susimes dėl nuniokoto žemės ūkio ir atiduos jam, tada, žinoma, bus galima pagalvoti ir apie kitas skolas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Aš norėjau pasakyti, kad Tautininkų frakcija šiame balsavime nedalyvavo, nes šią košę užsivirė LDDP, tegu jie ir srebia. O jos srėbimas turėtų būti toks, kad turėtų atsistatydinti jų partijos pirmininkas - Ministras Pirmininkas ir Seimas turėtų paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Mielieji kolegos, mano manymu, iš tikrųjų šis nutarimas yra pakankamai ydingas, ypač 2 punktas. Aš noriu, kad pagalvotume be diskusijų, neanalizuodami. Dabar kaltindami save, kad ne laiku ir blogai pasirinkome poną K.Ratkevičių, mes neribotam laikui paskyrėme naują banko valdybos pirmininką. Be jokių terminų, be jokių svarstymų, nenustatydami nei kiek laiko, nei kada. Ar iki Seimo kadencijos pabaigos, ar metams ir t.t. Faktiškai be jokių diskusijų. Aš nieko neturiu dėl šios kandidatūros, aš jos galų gale ir nepažįstu, bet mes be diskusijų priėmėme tokį sprendimą. Kad vėl po kiek laiko nekaltintume savęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, sutariam, kad iš kairės į dešinę žiūrint kolega K.Skrebys, V.Andriukaitis ir už jo dar kažkas slepiasi.
BALSAS IŠ SALĖS. R.Dagys.
PIRMININKAS. A, R.Dagys slepiasi. A.Sadkauskas, ir taškas. Nagrinėjame kitą klausimą, nes atsiliekame nuo grafiko. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš vieną retorinį klausimą. Kas kitas?
PIRMININKAS. Išsiaiškinsime. Ne problema. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėtume taip pat patikslinti Socialdemokratų frakcijos poziciją. Mes nedalyvavome šiame balsavime dėl tokių motyvų. Mūsų nuomone, buvo galima apsiriboti tik vienu pirmuoju punktu, kadangi Lietuvos banko įstatymas labai aiškiai sako, kad nesant pirmininko jo pareigas eina pavaduotojas. Tai yra banko statuto reglamentavimo sfera. O dėl J.Niauros kandidatūros. Žinoma, iš tikrųjų reikėjo mums elgtis kur kas protingiau, kadangi buvo pateikimas, tada reikėjo galvoti ir dėl terminų, ir dėl to, kuriam laikui mes jį skiriame, ir numatyti visą procedūrą, kaip to reikalauja šį kartą juridinė logika.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik primenu, kad reikėjo rinktis iš dviejų pavaduotojų ir Prezidentas išdėstė savo valią, kuriai Seimas pritarė. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, reikėtų pritarti tokiai logikai, kokią pasiūlė gerbiamasis M.Pronckus, kad reikia iš tų, kurie sukėlė pasekmes, išreikalauti. Bet reikėtų pratęsti šitą lygiai taip pat pagal jūsų siūlomą logiką, kad iš tų, kurie pasinaudojo tuo ir sau kaip mūsų bankų valdytojai, būtų atimta ir grąžinta tiems žmonėms, t.y. solidariai padengti patirti nuostoliai.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Kadangi man nedavė baigti sekundė sekundėn, tai dabar vis dėlto norėčiau pritarti gerbiamajam K.Antanavičiui dėl įstatymų priėmimo. Tikrai, priimant Komercinių bankų įstatymą, Lietuvos banko įstatymą, visa tai perėjo per Biudžeto ir finansų komitetą. Jie matė, ką jie daro, ką jie priima. Po priėmimo kai kurie komiteto nariai, tiek iš dešinės, tiek iš kairės, palakstė su lėktuvu - ir ne su paprastu - už Atlanto ir atgal. Aš manau, irgi tai daug ką sako. Taigi gerbiamieji dešinieji, jūs irgi balsavote komitete, ypač tas aukštas žmogus, pamiršau pavardę, prisipažink... (Salėje juokas) ir šiandien gini...
PIRMININKAS. Aukštas žmogus - tik A.Šleževičius!
A.SADKAUSKAS. ...vykdydamas tuos įstatymus, apie kuriuos kalbėjo profesorius K.Antanavičius. Jis teisus. Blogus įstatymus priėmėm.
PIRMININKAS. Ir dar kartą K.Antanavičius. Ne? Ačiū. Tvarka.
Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas Nr.1995 (pateikimas) (96.01.23)
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, 2-3 darbotvarkės punktas - Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas. Projekto Nr.1995. Pranešėjas - ministras R.Šarkinas. Pateikimo stadija. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis ministre, jūsų kalbai skiriama iki 10 minučių.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektą. Aš manau, kad bus sunku nusiraminti visiems.
Parengto įstatymo tikslas ir yra suderinti šiuo metu galiojantį Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą su Valdininkų įstatymu, Mokesčių administravimo įstatymu. Taip pat šiame įstatymo projekte atsižvelgta į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir kitų Seimo narių pasiūlymus. Yra sukonkretinta daug įstatymo straipsnių ir įtraukta tai, kad gyventojai privalės deklaruoti ne tik per metus įsigytą turtą ir gautas pajamas, bet ir turimą turtą ir pajamas metų pradžioje bei pabaigoje. Aš tiek trumpai. Prašyčiau pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą. Juridinio skyriaus pastabos yra. Daugiausia redakcinės ir į jas svarstymo metu galima atsižvelgti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys V.Astrauskas. Klausimams ir atsakymams skiriama 20 minučių. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, kai buvo indeksuojamas turtas ir buvo deklaruojamas turtas, tai buvo neatsižvelgta į tai, kiek žmogus turi akcijų ir kokios tos akcijos, ir kokia jų vertė. Pavyzdžiui, mūsų LDDP frakcijos deklaracijose šis klausimas buvo parašytas taip, kad turi akcijų tokių ir tokių. Ar jūs dabar nenumatote, kad taip pat būtų nusakoma akcijų vertė, nes tai, mano manymu, yra labai svarbus dalykas, kad turtą deklaruojant būtų nusakoma, kiek, kokių akcijų kas turi. Nes žmogus gali turėti vieną akciją arba dvi ir gali turėti 1000 ir t.t. Ačiū.
PIRMININKAS. Be abejo, akcijos taip pat yra turtas ir jos turės būti deklaruojamos.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, ką reiškia dėl turto ir pajamų deklaravimo mūsų sąlygomis prarasti 3 metai? Kaip ši aplinkybė padėjo mafijai ir korupcijai? Ir ką duoda šaukštai po pietų? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Nežinau, kaip atsakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Pone ministre, pasakykite, ar pagal šitą įstatymą jau turės deklaruoti Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybė, ar pagal anksčiau galiojantį?
R.ŠARKINAS. Pagal tą, kuris galioja dabar. Praeitų metų jau turės deklaruoti tie asmenys, kuriuos jūs paminėjote.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pone ministre, čia ne jūsų sfera, bet kaip ir kas apsaugos nuo banditų tuos deklaravusius?
R.ŠARKINAS. Nežinau.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, besąlygiškai būtina, kad turtą deklaruotų visi gyventojai. Iki šiol deklaruoti turėjo tik atskiros žmonių kategorijos. Tačiau manau, kad toli gražu deklaravo ne visi. Ar finansų sistema buvo pajėgi patikrinti, ar bus pajėgi patikrinti dabar, kai visi turės deklaruoti? Ar iš šio įstatymo neliks tik tuščias blizgutis?
R.ŠARKINAS. Kaip tik ir rengiamas su šiuo įstatymu. Yra numatyti terminai, kada bus pereita prie visuotinio deklaravimo. Pradedant pirmaisiais metais deklaruoja vieni asmenys, kitais - kiti. Visas įstatymas visiems įsigaliotų tik nuo 1998 metų. Per tą laiką, manome, kad bus visiškai kompiuterizuotos mokesčių inspekcijos, bus sukurtos reikiamos duomenų bazės ir jau mokesčių inspekcijos pajėgs kontroliuoti, kad būtų teisingai deklaruojamas turtas.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra pirmas priedas ir yra 7 punktas apie banko valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, bet jūs pamiršote narius. Kaip jūs manote, ar jų čia nereikėtų? Manyčiau, kad reikėtų.
R.ŠARKINAS. Manau, kad svarstymo metu čia turėta galvoje banko valdybos pirmininkas ir valdybos pirmininko pavaduotojai, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis ministre, juk iš tikrųjų tas įstatymas gerokai pavėluotas. Ar jums neatrodo, kad dabar, kai pinigai išplauti, turtas perrašytas, įteisintas kitų asmenų vardu - tai to ir siekia tos korumpuotos struktūros, mes su tuo įstatymu pagal jų dirigavimą kaip tik laiku pasakome: "Startas! Pradėkite, vyrai, jūs susitvarkėte viską!"
R.ŠARKINAS. Na, nenorėčiau sutikti. Juk dabar yra įstatymas, pagal kurį turi deklaruoti žmonės, kuriems tai priklauso.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, yra išvardytas sąrašas valstybės pareigūnų, tarnautojų, kurie privalės nuo 1995 m. deklaruoti savo pajamas ir kurių šeimos nariai, be abejo, tai turės daryti. Ten yra įrašyta - "Generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai". Ar nemanote, kad ir miestų, rajonų vyriausieji prokurorai turėtų taip pat tai daryti?
R.ŠARKINAS. Jeigu manote, kad reikia, tai, aš manau, svarstymo metu bus galima papildyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paprasčiausiai jūsų paklausti. Kuo geresnis buvo tas Pajamų ir turto deklaravimo įstatymas, kuris buvo Prezidento dekretu atmestas, už dabartinį?
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad dabartinis geresnis. Ne anas buvo geresnis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone ministre, pagal pateiktą įstatymą praeitų metų pajamų ir turto neturi deklaruoti Lietuvos banko valdybos nariai, komercinių bankų tarybų ir valdybų pirmininkai ir valdybų pirmininkų pavaduotojai, tarybų ir valdybų nariai, administracijų vadovai. Ar nemanytumėte, kad bankininkystėje būtų kur kas sveikiau, jeigu vis dėlto jie turėtų deklaruoti pajamas ir turtą?
R.ŠARKINAS. Tas sprendimas - jūsų valia. Jeigu jūs nutarsite, kad jie turi būti įrašyti į tą pirmąjį priedą, juos bus galima įrašyti. Buvo paimtas tas, kuris galioja dabar.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, ar jūs nemanytumėt, jog galime pasinaudoti, tarkime, Danijos patyrimu? 1940-1945 m., kai ši valstybė buvo hitlerinės Vokietijos okupuota ir po to išsilaisvino, naujoji Danijos vyriausybė peržiūrėjo visų piliečių per tą chaosą neteisėtai spekuliuojant, plėšiant, grobiant ir t.t. įsigytą tam tikrą turtą. Atsižvelgiant į mūsų situaciją, į ilgalaikį okupacijos laikotarpį ir bendrą valstybės suirutę ir chaosą, ar jūs nemanytumėte, jog būtų prasminga pagalvoti dėl šios idėjos ir perkratyti tų piliečių pajamas, didelį turtą turinčių žmonių pajamas, kad būtų galima išsiaiškinti, ar išties pagrįstai ir teisėtai buvo tai įsigyta?
R.ŠARKINAS. Na, aš manau, kad viską galima. Galima ir tai aiškintis, tik aš sunkiai įsivaizduoju, kaip praktiškai tai būtų galima padaryti. Bet aišku, kad galima.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pone ministre, žinoma, gyventojų turto ir pajamų deklaravimas padės geriau surinkti mokesčius. Aš norėčiau, kad jūs paprognozuotumėt, kokią įtaką valstybės pajamoms turės šio įstatymo įgyvendinimas, ir ar mokesčių inspekcijos pasirengusios imtis šio įstatymo įgyvendinimo?
R.ŠARKINAS. Aš jau minėjau, kad mokesčių inspekcijos rengiasi šio įstatymo įgyvendinimui. Ir aš manau, kad per tuos porą metų, kai numatome pereiti prie visuotinio pajamų deklaravimo, jos bus pasirengusios. Tuomet ir turėtų duoti didžiausią naudą biudžeto pajamoms tas įstatymas, kai bus pereita prie visuotinio. Dabar tie daliniai, aišku, didelės įtakos biudžeto pajamoms neturi.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius. Gerbiamasis Seimo nary Jaskelevičiau, jūs klausit? Gerbiamasis "Pirmadienio" redaktoriau, ar jūs klausit?
L.K.JASKELEVIČIUS. Ačiū, ne, viskas aišku.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, gerbiamajam finansų ministrui R.Šarkinui. Ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Yra prieš-taravimų. Prieštarauja Seimo narys K.Antanavičius. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau. Motyvai.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai, aš esu pašiurpęs vien tik dėl to. Štai turi deklaruoti žmonės turimus nuo pat gimimo ar nuo prosenelių meno kūrinius, brangiųjų metalų dirbinius, taip pat dirbinius su brangakmeniais iš jų, kai jų vieneto vertė didesnė kaip 1000 Lt. Aš nežinau, kokie meno dirbiniai čia su brangakmeniais, gal ir tiems tūkstantis litų. Tai dabar nusipirkę šiuolaikinių... na, ne apie tai kalbam. Kalbam, kaip bus apsaugota. Čia juk yra puikiausia dirva plėšikams, banditams. Štai, imkim, žmogus - supervargingas, lūšnoj gyvena, turi prosenelės žiedą su brangakmeniu, kurio kaina yra gal 20 tūkst. Jis neatsisako, jis nevalgęs gyvena, jis turi. Ir štai ateina banditas, sako: štai dokumentas ir prašau man atiduoti, jeigu ne, papjausiu, paskersiu. Kur apsauga? Ar galim banditų šaly, kitaip nepavadinsi, deklaruoti turtą? Aš manau, jeigu tai būtų vien tik pajamų deklaravimas, - šventas dalykas, deklaruokim. Bet deklaruoti turtą, na, tai yra supernusikaltimas. Jūs gal mane kaltinat ar mokesčius... aš jau agituosiu, emigruokim visi, jeigu tik galim. Visi, visa Lietuva. Na, kaip galima čia pasilikti gyventi? Jeigu tu nedeklaruosi, ateis valdžia, paims iš tavęs tą žiedą su brangakmeniu, o jeigu deklaruosi, ateis nakčia banditai. Tai prašom, padarykim tada apsaugą neįmanomą ir tada galim svarstyti šitokį įstatymą. Todėl prašau atmesti tą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Galima kalbėti tik už šį projektą.
G.JURKŪNAITĖ. Taip, už projektą. Tik norėčiau pasakyti, kad nesutinku su prieš mane kalbėjusiu kolega K.Antanavičium, jog Lietuva yra banditų šalis. Aš manau, kad Lietuva yra normali ša-lis, kur, deja, yra ir nusikaltėlių. Bet absoliuti dauguma yra normalių žmonių. O dėl to, kad nusikaltėliai sužinos iš deklaracijų, kas kokį turtą turi, tai aš stebiuosi, jog profesorius K.Antanavičius nėra pastebėjęs, kad iki šiol nusikaltėliai kažkokiais stebuklingais būdais žino ir be deklaracijų, kas turi kokio turto. Ir paprastai kažkaip jie sugeba tai padaryti. Todėl nemanau, kad čia kuo nors prisidėtų deklaracijos. Pajamų deklaravimas ir jų apmokestinimas yra normalus dalykas, todėl siūlau pritarti po pateikimo, svarstyti, tobulinti įstatymą ir jį priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Teks balsuoti.
Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo ir nutarta pradėti svarstymo procedūrą, prašau balsuoti.
Už - 38, prieš - 9, susilaikė 4. Taigi svarstymo procedūra bus pradėta. Ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Dėkoju. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Ar sutiktumėt, kad papildomas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar sutiktumėt, kad šis... ir Socialinių reikalų komitetas taip pat norėtų būti papildomas. Galbūt sutikim, kad nereikėtų balsuoti, daugiau laiko sugaišim. Pritaria. Taip. Ar sutiktumėt, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje šioje sesijoje? Nėra prieštaravimų. Dėkoju.
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
Dabar 2-4 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimo "Dėl rinkimų į Seimą sistemos pakeitimo" projektai Nr.2002 ir Nr.2002A. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jus informuoti, kad pagrindinis - Valstybės ir teisės komitetas šiam projektui nepritarė ir pasiūlė alternatyvų projektą. Komiteto nuomonei šiame posėdyje atstovaus gerbiamasis Seimo narys A.Lozuraitis. Kadangi yra daug Seimo narių, užsirašiusių kalbėti, visų pirma suteiksiu žodį kalboms, prašysiu, kad būtų kalbama apie abu projektus, o pabaigoje prašysiu kalbėti pranešėją gerbiamąjį Seimo narį R.Dagį ir pagrindinio komiteto atstovą gerbiamąjį Seimo narį A.Lozuraitį. Šiam klausimui darbotvarkėje yra skirta 20 min. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, gaila, turiu tiktai vieną projektą, rengtą pono R.Dagio. Antrojo kol kas nemačiau, bet tai yra tiktai pateikimas. Aš norėčiau pasakyti, kad, matyt, kažkam reikia tokio projekto, bet motyvai, kad reikia partijas stiprinti, o ne Lietuvą, yra tiesiog juokingi. Juk dabar štai renkant parašus dėl referendumo, deja, nesurinkom parašų, kaip jūs žinot, neradom nė vieno, kuris pasakytų, kad ta pirmoji nuostata yra nepriimtina, kad būtų balsuojama už asmenis, o ne už partijų sąrašus.
Aš galėčiau tik pasakyti, kad po to, kai buvo balsuojama dėl rinkimų į savivaldybes pagal partijų sąrašus, buvo balsuota daugumos, ten gal kokie 10 buvo prieš, po to, po dviejų savaičių, buvo atlikta sociologinė apklausa ir toje sociologinėje apklausoje tie patys Seimo nariai, 64%, buvo už mažoritarinę ir mišrią sistemą. Taigi tokia yra būsena. Ir nežinau, kodėl reikia keisti visą šį įstatymą, kodėl reikia maišyti tą tvarką, kuri yra priimta.
Toliau. Juk akivaizdu, kad dabar partijų išrinktieji jau pamiršo, kad jie yra ir žmonių išrinktieji. Jie tiktai atstovauja partijos vadams, partijos stiprinimui, partijos bosams, o juk jie yra žmonių tarnai, jie išrinkti žmonių tam, kad išreikštų žmonių nuostatas. Juk jau nebeįmanoma ir kalbėti apie tai, kad Seimo narys neturi jokios savo valios nei kaip partijos narys, nei kaip Seimo narys, jeigu iš esmės jis kiekvienu klausimu turi nuvažiuoti į savo rinkiminę apygardą pasiklausti žmonių, kaip balsuoti, ir tik tada pakelti ranką. Jokios kitokios savo valios Seimo narys neturi. O jeigu jis tos žmonių valios vykdyti nenori, jis turi teisę pasišalinti. Ir daugiau nieko. Juk tai yra pats demokratijos pagrindas. Mes gi kažkuo tai keičiame.
Ir baigdamas pasakysiu, kad tada mes atrodom baisesni, negu buvo komunistų partija. Todėl aš, jeigu kas dar pamena, Sąjūdžio susiėjime prie televizijos, mitinge skandavau: kas jums davė teisę - 8-9% Lietuvos žmonių imti ir valdyti visą televiziją, visą spaudą ir tik savo interesus ten teikti. Dabar gi partijose yra ne daugiau kaip 2%, turiu duomenis, kad 1,5%, na, tegul 2%. Tai kas tada čia vyksta? 2% žmonių pretenduoja valdyti šalį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė. Kviečiu į tribūną.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, norėčiau pradėti nuo vienos minties, kurią čia labai akcentavo prieš mane kalbėjęs profesorius K.Antanavičius. Labai gražiai skamba tas jūsų teiginys, kad Seimo narys atstovauja rinkėjų valiai ir jis turi ją vykdyti. Tiktai man labai įdomu, kaip apygardoje rinktas Seimo narys gali įvykdyti rinkėjų valią, kai rinkėjų valia būna diametraliai priešinga? Pavyzdžiui, vieni pasisako už socialdemokratinių principų realizavimą visuomenėje, o kiti pasisako, sakysim, už liberalų principą, už absoliučiai laisvą rinką. Sakysim, neseniai įvyko Liberalų partijos konferencija ar suvažiavimas, ir jie pabrėžė, kad jie pasisakys už laisvą rinką, kad jie pasisakys už visiems vienodus mokesčius nepriklausomai nuo to, ar gauna daug pajamų, ar mažai. Ir, sakysim, kaip Seimo narys toje apygardoje elgsis, jeigu dalis rinkėjų sakys, kad ne, priešingai, prašau, Seimo nary, pasisakyti už rinkimų sistemą, kur labai daug gaunantys mokėtų didesnį procentą, o mažiau gaunantys - mažiau. Ir kaip jūs reaguosit tada? Vadinasi, jūs vis dėlto turėsit apsispręsti, kaip jūs balsuojat, nes rinkėjų valia, deja, nėra vienoda.
Todėl aš, be abejo, remiu proporcinę rinkimų sistemą, bet iškart pasakau, kad proporcinę su reitingo elementais. Ir tai reikia labai žmonėms aiškinti. Aš visiškai suprantu rinkėjų norą, kad jie nori pasakyti ir apie žmones ar asmenis, esančius rinkėjų sąrašuose. Aš manau, kad reitingo elementų įvedimas ir sudaro tokią galimybę.
Sakysim, žmogus, apsisprendęs, kad jis rems partiją, kuri mėgins realizuoti socialdemokratinius visuomenės sutvarkymo principus, bandys realizuoti tam tikrą socialinį teisingumą, jis gali pasisakyti ir apie sąraše įrašytus žmones, kuriuos jis labiau vertina ir norėtų matyti sąrašo pradžioje, kuriuos jis norėtų matyti toliau, sakykim, sąraše ir pan. Kai šiemet stebėjom rinkimus Latvijoje, Latvijos rinkėjas, pasiėmęs partijos sąrašą, turi teisę padėti pliusiuką ties tuo žmogumi, kurį jis labai nori matyti, brūkšniuką - ties tuo, kurį jis ne taip labai vertina, ir gali nieko nedėti, jokio ženklo nedėti. Tada tas gaus kažkokį balsų vidurkį, sakykim, šimtą balsų, o kitas - arba plius vieną, arba minus vieną.
Todėl aš visiškai palaikyčiau tokią sistemą. Ta sistema padėtų susikristalizuoti tam tikroms politinėms jėgoms, kad maždaug ir rinkėjai galėtų orientuotis, jog šios politinės jėgos, atėjusios į valdžią, laikysis tokių principų, tokios programos, o kitos politinės jėgos laikysis kitokios programos ir kitų principų. Pagaliau tai skatintų ir kai kurias asmenybes pagaliau turėti politines pažiūras. Nes man nesuprantama, kai kalbama, kad reikia rinkti asmenybes, tarytum į asmenybės sampratą neįeina tam tikros politinės pažiūros. Jeigu asmenybė apsisprendžia dalyvauti rinkimuose, politiniame gyvenime, vadinasi, natūralu, kad rinkėjas turi žinoti ir jo politines pažiūras, be visų kitų jo, kaip asmenybės, savybių. Kad žinotų, kokius principus jis ruošiasi ginti būdamas Seime. Todėl dar kartą kartoju, remiu, kad būtų proporcinė sistema, bet būtent su reitingo elementais, kad iš tikrųjų žmonės įgytų teisę pasakyti ir apie žmones, esančius partijų sąrašuose.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų vis akcentuojamas beveik visų politinių partijų dalykas. Štai jeigu bus asmenybė, tai jis nieko neatsako už savo veiksmus, o jeigu partija, tai jau atsako. Atleiskite, už ką jūs atsakote? Štai labai geri pavyzdžiai. Bankai įvaryti į krizę. Koks atsakymas? Turli murli, turli murli, viskas buvo gerai, čia tas, tas kaltas, ir vėl visos partijos... Tai, kad partijos kitaip atsakys negu asmenybės, yra, atvirai pasakius, nesąmonė. Lygiai tokia pati atsakomybė. Kaip partijų, sako, neišrinks, taip ir tų asmenybių neišrinks, jeigu jos blogai vykdys. Tai vienas principinis dalykas.
Antra. Iš tikrųjų asmenybė, kuri eina į rinkimus, nori ar nenori propaguoja tam tikrą politiką. Ir toje apygardoje, kur jis laimi, žmonių dauguma pritaria jo siūlomai politikai. O jis toliau Seime gali arba vieną, arba kitą, kuri turi didesnę jėgą, paremti. Ir tas noras šiandien kiekvieną pilietį, kuris nori bent kiek užsiiminėti politika, suvaryti į esančias partijas... Tai čia, aš manau, tik viena atsakomybė, vienas bandymas: broliai, visi turit sueiti į mūsų partijas. Atleiskit, o kodėl? O kodėl Seime negali būti 10-15 nepriklausomų žmonių, kurie dėstytų tokias pažiūras, kokioms pritaria jų rinkėjai, nors jos būtų ir kitokios negu visose tose partijose? Todėl šie argumentai nerimti.
Toliau. Apie tą proporcinę sistemą su reitingu. Aš suprantu, kad dabar tie, kurie nėra partijų lyderiai, galvoja: būtų geriau nustumti tuos lyderius, lengviau būtų, jeigu už mane balsuotų daugiau negu už lyderius. Bet, atleiskit, jeigu šitaip, tada reikia įpareigoti toliau, kad tie, kurie laimėjo reitingus, gavo daugiausia balsų, automatiškai taptų partijų lyderiais. Tada, aš manyčiau, būtų loginė seka: už jį daugiausia pasisakė toje partijoje, jis gavo daugiausia. Čia visi purto galvas. Na, gerai, bet kaip tada vertinti? Partijos lyderis - kuris negavo balsų, o tas, kuris gavo, - eilinis. Man atrodo, neišeina.
Todėl apskritai aš manau, kad neieškokime stebuklų. Yra susiklosčiusi jau vienerių metų rinkimų sistema, dar porai trejetui metų palikime esamą sistemą, paskui išsirutuliuos tos partijos, bus išmestos tos asmenybės arba jos ateis į kurias nors partijas, ir tada, po dvejų ar trejų metų, pakeisime sistemą. Nekaitaliokime kiekvieniems rinkimams po naują.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys A.Stasiškis. Ruošiasi kalbėti Seimo narys A.Baskas.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra paliesta labai svarbi ir sudėtinga problema. Bet aš manau, kad ji pernelyg lengvabūdiškai paliesta. Vis dėlto Seimo rinkimų sistema turėtų būti pirmiausia patikrinta ir derinta, kaip ji atsiliepia valstybės strateginiams tikslams, kaip atsilieps demokratijos raidai, pilietinės visuomenės formavimui. Tai yra pagrindiniai dalykai. Kadangi šiuolaikinė demokratijos sistema neturi kito mechanizmo kaip politinių partijų veikla, tai čia nėra ko nei piktintis, nei stebėtis, nei girti. Tai tiesiog yra objektyvus dalykas. Šiandien demokratija konkrečioje praktinėje veikloje reiškiama per politines partijas. Todėl svarbu, kaip tam tikra rinkimų sistema prisideda prie normalių partijų stiprėjimo. (Balsai salėje) Bet kokią siūlomą reformą, aš manyčiau, pirmiausia reikia pagrįsti šiuo aspektu. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Manau, kad šitokios reformos neturi būti daromos skubotai. Tokio pobūdžio reformos turėtų būti vykdomos gerokai anksčiau, o ne prieš pat rinkimus. Kai yra daroma prieš pat rinkimus, neišvengiamai ji tampa rinkimų kampanijos elementu, ir tada tikrosios giluminės priežastys nueina gilyn, o į viršų iškyla propagandiniai elementai. Tai tikrai yra negerai.
Dar, aš manau, tiesiog būtų neetiška, jeigu Seimas baigiantis kadencijai paskirtų tam tikrą rinkimų sistemą, sakykim, patogią ar palankią toms partijoms ar toms grupuotėms, kurios šiandien sėdi šioje salėje. Manau, kad rinkimų sistemos reforma (jeigu bus vykdoma mūsų kadencijoj) turėtų pradėti galioti dar nuo antrųjų Seimo rinkimų ir ją galėtų patvirtinti jau nepriklausomas naujai išrinktas Seimas. Visi šie dalykai turėtų būti projektuojami ilgam, t.y. valstybės, kurios amžius matuojamas dešimtmečiais, šimtmečiais, o ne iki artimiausių rinkimų.
Dabar dėl pačių rinkimų sistemos. Jau dėl to, ką aš pasakiau, manau, būtų protingiausia šiuo metu susiklosčiusios sistemos nekeisti. Aišku, vienmandatės apygardos, be abejo, yra sunkesnės kandidatams. Jos labiau iškelia asmeninės atsakomybės problemą. Bet aš manau, kad proporcinės sistemos šalininkai irgi suras nemažai argumentų jų naudai. Tam reikia gana plačios, išsamios diskusijos. Tokios diskusijos nebuvo nei visuomenėje, nei pas mus, Seime. Todėl dabar, prieš šituos artėjančius rinkimus, iš viso nebeįmanoma rimta kalba apie šitos sistemos keitimą.
Nenorėčiau (net jeigu ir galėčiau pritarti proporcinės sistemos variantams) sutikti su apskričių sąrašų idėja. Manau, iš viso Lietuva yra per daug maža ekonominė ir teisinė erdvė, kad būtų pakankamai rimti lokaliniai interesų ir sąlygų skirtumai. Todėl atstovavimo principas čia irgi nėra rimtas argumentas.
Rinkimų, tiksliau sakant, balsavimų pas mus paskutiniais metais buvo daug: ir referendumai, ir savivaldybių, ir Seimo, ir Prezidento rinkimai, galų gale Kaišiadorių daugkartiniai rinkimai. Praktinė rinkimų procedūros patirtis sukaupta nemaža. Aš manau, yra pakankamai susikaupusių procedūrinių šiurkštumų, kuriuos reikėtų dabar pašlifuoti. Tai ir rinkėjų sąrašų sudarymo problemos, atsakomybė už šitų sąrašų sudarymo tikslumą. Dabartiniame įstatyme, sakyčiau, yra nepakankamai apibrėžta. Turbūt reikėtų tiksliau, griežčiau reglamentuoti balsavimo paštu procedūrą, tiksliau, griežčiau reglamentuoti biuletenių apskaitą ar balsų skaičiavimo procedūrą. Manyčiau, kad būtina patikslinti ir sugriežtinti atsakomybę ar reglamentuoti tikslią stebėtojų procedūrą: teises, pareigas, atsakomybę. Nes iš tikrųjų dabar yra tokia robinhudų gildija: kada nori - ateina, kiek netingi, tiek sėdi ir galų gale pasirašo, nepasirašo - jo asmeninės sąžinės reikalas.
Ir baigdamas aš siūlyčiau (frakcijos vardu) pritarti, kad būtų sudaryta speciali derinimo darbo grupė, o dabar padaryti svarstymo dėl rinkimų sistemos reformos pertrauką. Šitai grupei leisti padirbėti keletą savaičių. Teisiniu ir techniniu požiūriu dar laiko mes turime. Jeigu derinimo grupė suras procedūrinių įstatymo pataisymų, kuriems bus pritarta bendru sutarimu ar bent labai didele dauguma, tiktai tokius galima teikti balsuoti, tai yra turėtų būti teikiami balsavimui ir priėmimui tie, kurie bus priimti bendru sutarimu ar bent didele dauguma. Tai sumažintų tam tikrą propagandinį rinkimų kampanijos elementą, kuris yra tikrai nepageidautinas mūsų visuomenėje, kuri nėra pakankamai atspari populizmui, demagogijai ir nėra pakankamai politiškai subrendusi ir išprususi. Tai tiek, tokie siūlymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji! Prieš mane kalbėjęs sakė, kad balsavimas už asmenis yra pavojingas partijų lyderiams. Aš supratau, jog jis mano, kad partijos lyderiui svarbiausia būti populiariausiam. Deja, partijos lyderiui kaip ir kiekvienam vadovui svarbiausia suburti stiprią komandą. Tam jis visiškai neturi būti populiariausias ir neturi laikytis kokių nors reitingų. Partijoje yra svarbiausia stipri komanda. Kad ta komanda būtų stipri, mano supratimu, gali padėti kaip tik rinkimų sistema, kurioje partijoms bus suteikta teisė tik teikti kandidatus, o rinkėjai turės teisę balsuoti už konkretų asmenį. Taip, kaip yra daugelyje valstybių, taip, kaip yra Estijos įstatyme, kurį aš siūliau paimti pagrindu, kai buvo rengiamas Savivaldybių rinkimų įstatymas. Deja, tai nebuvo padaryta. Balsavimas už sąrašą netinkamas tuo, kad neretai pasirenkamas sąrašas dėl vienų tame sąraše įrašytų asmenų, o išrenkami pirmieji įrašyti, kurių atskirai balsuojantys už sąrašą neišrinktų. Balsavimas už sąrašus patogus prakišti nešvarius, Italija jo atsisakė, kad sumažėtų mafijos galimybės praslysti į valdžią. Lietuvoje aiškinama, kad balsavimas už asmenis netinkamas partijoms, kad joms geriau, kai balsuojama už sąrašus. Partijoms, klanams, žinoma, geriau sąrašinis, bet politinėms partijoms, atkreipiu dėmesį (štai šiuolaikiniu supratimu, XX a. pabaigoje kiekviena partija turi būti politinė), joms geriau, kai balsuojama už partijų pasiūlytus asmenis.
Vienos partijos vadai aiškina, kad Rinkimų įstatymo nekeis, kad nebūtų apkaltinti, jog taiso įstatymą sau. Koks šventumas! Ketveri metai taisoma dauguma įstatymų. O gal jau besočiai pasisotino? Perėjimas nuo balsavimo už sąrašus prie balsavimo už asmenis būtų tas mažas kupstelis, kuris verstų per pastaruosius kelis metus prikrautą melo, apgaulės, neteisingumo vežimą. Tai verta visokiausių pastangų. Deja, referendumo rengėjai šiuo klausimu (susidaro įspūdis) daugiau norėjo pasigarsinti negu pakeisti balsavimo būdą. Aš tokią išvadą darau, nes buvo labai sunku sužinoti, kur galima už tą referendumą pasirašyti. Į mane ne vienas kreipėsi klausdamas, kur galima pasirašyti. (Balsai salėje) Deja, jau ketveri metai Seime yra tokia taktika: kai tik kas nors pasiūlo įstatymą (o šiuo atveju pasiūlė R.Dagys, kitu atveju kitas pasiūlo), kuris keičia pagrindus, iš karto atsiranda alternatyvus, kuris nubalsuojamas kaip pagrindas, kuris iš esmės nieko nekeičia. Taip ir dabar. Štai pasiūlytas projektas, bet iš karto atsirado alternatyvus. Jam pritarė pagrindinis komitetas, ir mašina užvesta tam, kad niekas nepasikeistų, kaip ir pakeitus banko pirmininką kitu pirmininku, kurio niekas nežino, nei aiškino, kas jis toks, ir pan. Na, kas čia bus, tai jau...
Todėl aš labai prašau, pabandykime tą mažą pagrindinį kupstelį pajudinti, pritarkime pirmajam pateiktam projektui... Čia yra tik siūlymas jį svarstyti, tobulinti. Neatmeskime galimybės, nors tokios menkos, na, menka paguoda. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui A.Baskui. Kadangi šiam klausimui skirtas darbotvarkėje laikas baigėsi, darau svarstymo pertrauką. Kitame posėdyje svarstymo metu galės kalbėti gerbiamieji Seimo nariai A.Kubilius, J.Beinortas, I.Uždavinys, taip pat ir Seimo nariai A.Lozuraitis bei R.Dagys. R.Dagys - kaip pranešėjas.
Dabar dėl vedimo tvarkos kalbės Seimo narė G.Jurkūnaitė. Jūs dėl vedimo tvarkos?
G.JURKŪNAITĖ. Aš repliką norėjau.
PIRMININKAS. Replika sakoma arba po balsavimo, arba posėdžio pabaigoje.
Seimo narių pareiškimai (96.01.23)
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mūsų posėdį radijas dar transliuoja, siūlyčiau pagal mūsų tradiciją išklausyti Seimo narių pareiškimus, o po to tęsime rimtą darbą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Tupiką. Seimo narių pareiškimai.
P.TUPIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos švietimo tarybos pavedimu Lietuvos Respublikos Prezidentui Jo Ekscelencijai ponui A.Brazauskui.
"Lietuvos švietimo reformą trikdo ne tiktai objektyvūs ir subjektyvūs mūsų valstybės ūkinio gyvenimo nesklandumai bei nepritekliai, bet ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu įteisinto švietimo prioritetiškumo nepaisymas.
Pastaruoju metu Lietuvos Respublikos viešajame gyvenime išryškėjo visiška nepagarba pagrindiniuose švietimo reformos dokumentuose pateiktiems švietimo tikslams ir principams, visuotinai pripažintoms bendrosioms žmogaus vertybėms bei normoms. Mes, Švietimo tarybos nariai, apgailestaujame, kad aukšti valdžios pareigūnai asmenines ambicijas kelia aukščiau visuomenės ir valstybės interesų. Tai skatina nepagarbą dorai, teisingumui ir idealams, akivaizdžiai iškreipia vertybines orientacijas, trukdo plėtotis dar nespėjusiems sutvirtėti pilietinės visuomenės pradams.
Mes taip pat esame priversti pažymėti, kad baigiantis Lietuvos Respublikos Seimo kadencijai ir artėjant rinkimams LDDP atstovaujančių Seimo narių dalis siekia paneigti svarbiausias švietimo koncepcijos nuostatas ir pakeisti Švietimo įstatymą. Šiems tikslams pasiekti nepaisoma valdžių atskyrimo principo, etikos normas norima paversti juridinėmis, skatinama steigti niekam neatskaitingas komisijas. Tokie neatsakingai parengti siūlymai ir jų potencialios grėsmės ne tiktai verčia vykdomosios valdžios pareigūnus įrodinėti akivaizdžias tiesas, bet ir trikdo nuosekliai dirbančias mokyklas ir mokytojus, dešimt metų pagrindinei mokyklai rengiamų vadovėlių autorius. Mes nenorime ginčytis dėl įstatymo leidybos iniciatyvos teisės, kurią turi Seimo nariai. Tačiau primename, kad švietimas negali būti reformuojamas pagal vienos partijos sumanymus.
Lietuvos švietimo taryba tikisi, kad, Jūsų Ekscelencija pone Lietuvos Prezidente, panaudosite visas Lietuvos Respublikos Konstitucijos jums suteiktas galias, kad valstybės viešajame gyvenime vyrautų švietimo idealams palankios nuostatos ir darbai ir kad švietimą reglamentuojantys teisės dokumentai nebūtų kaitaliojami pagal atskirų grupuočių sumanymus." Pasirašo Švietimo tarybos nariai. Perskaitė Švietimo tarybos narys P.Tupikas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Paukštį.
K.P.PAUKŠTYS. Praeitą penktadienį Kaune vykusiame pramonės apygardos susitikime su rinkėjais rinkėjų įgaliotas šiandien perskaitysiu jums rezoliuciją.
Lietuvos Respublikos Seimui. Rezoliucija,1996 m. sausio 19 d.
"Mes, 57 Kauno miesto pramonės apygardos rinkėjai, 1996 m. sausio 19 d. dalyvavę susitikime su Lietuvos Respublikos Seimo nariais K.Paukščiu, V.Petrausku ir P.Tupiku, reikalaujame, kad nedelsiant būtų atstatydintas premjeras A.Šleževičius." Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, referendumo iniciatyvinės grupės pavedimu drįstu paskelbti tokį pareiškimą.
"Baigėsi įstatymu nustatytas laikas parašams dėl referendumo rinkti. Referendumo grupė apgailestaudama turi pripažinti, kad reikiamo skaičiaus parašų - 300 tūkst. - nesurinkome. Referendumas neįvyks.
Būtų galima tvirtinti, kad tas referendumas ir nereikalingas, kad jo neremia Lietuvos žmonės, tačiau taip tvirtindami nusižengtume teisybei, įžeistume daugybę pasirašiusiųjų ir parašus dėl referendumo rinkusiuosius bei negalėjusius pasirašyti, kaip čia teisingai ponas A.Baskas sakė. Tiesa yra tokia, kad paprasti Lietuvos žmonės ir didesnė inteligentijos dalis vieningai rėmė referendumo rengimą ir jo nuostatas, ėmėsi sunkaus parašų rinkimo darbo. Tačiau didelį priešiškumą parodė kairiosios ir dešiniosios partijos, LDDP valdžia ir dešiniųjų kontroliuojamos savivaldybės. Daugelis tų, kurie jau iš pat pradžių buvo pasiryžę telkti žmones parašų rinkimui ir organizuoti tą rinkimą, patyrę savo partijos vadų spaudimą, o kartais net grasinimą, atsisakė. Argi partijų vadai nesupranta, kad yra nedora neleisti žmonėms išreikšti savo nuomonę, dar nedoriau yra priešintis esminiu valstybės ir žmonių gyvenimo klausimu pozityviems sprendimams, kai tie sprendimai nepriimami Seime. Tačiau esame tokie, kokie esame.
Partijos, kairiosios ir dešiniosios, parodė savo tikrąjį veidą, atskleidė tikruosius siekius. Išeina taip, kad dabartinės partijos Lietuvoje yra aršesnės už paskutinio sovietmečio komunistų partiją. Tada partijoj buvo 8%-10% suaugusiųjų Lietuvos gyventojų, o dabar visose partijose - ne daugiau kaip 2%. O tie 2%, kaip tada tie 8%-10% komunistų, nori valdyti Lietuvą.
Dabar Lietuvos Respublikos Seime svarstomi Rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą įstatymo pakeitimai, teikiami Socialdemokratų partijos!? Pakeitimais įtvirtinama nuostata balsuoti tik už partijų sąrašus, o tikrųjų partijų, kurios atstovautų visuomenės sluoksnių interesams, Lietuvoje vis dar neturime.
Per visą parašų rinkimo ir referendumo klausimų aptarimo laiką nesutikome žmonių, kurie nepritartų balsavimui už asmenis. Žinoma, tam nepritarė partijų vadai. Partijos viena po kitos skelbė, kad mokesčių naštą galima sumažinti Seime ir kad jos tam pritartų. Deja, dabar, šiandien, vakar, sausio mėn., svarstant Seime Reglamento tvarka pateiktas Gyventojų pajamų mokesčių, Pridėtosios vertės mokesčių įstatymų pataisas, numatančias mokesčių mažinimą, visos tos partijos nepritarė tam.
Mes, iniciatyvinės grupės nariai, neturėdami lėšų, transporto ir informacijos priemonių, negalėjome pasiekti visų Lietuvos kampelių. Dėl lėšų stokos nepaskleidėme informacijos apie visas parašų rinkimo vietas. Tačiau daugybė žmonių ėmėsi darbo, negaudami jokio atlyginimo, neturėdami transporto, aukodami savo laisvalaikį ir sveikatą, vaikščiodami snieguotais keliais ir takais rinko parašus, aiškino žmonėms referendumo klausimus. Surinkta daugiau kaip 200 tūkst. parašų. Tiksliau, šiandien - 208 tūkst. Tokiomis sunkiomis sąlygomis - tai nuostabus rezultatas, o norinčiųjų pasirašyti yra gal 2-3 kartus daugiau. Tai rodo, kad Lietuvos žmonės nėra abejingi tautos reikalams, kad didelė jų dalis supranta būtinybę veikti. Svarbiausia, tuo įrodyta, kad žmonės vis dar tiki, kad galima pakeisti, kad tik aktyvi veikla yra reali priemonė valdžių atsakingumui didinti.
Iniciatyvinė grupė pareiškė, kad ji neketina kurti jokios trečiosios politinės jėgos, kad tas klausimas net nebuvo svarstytas iniciatyvinės grupės posėdyje. Tai yra atskirų iniciatyvinės grupės piliečių pareiškimas ir jie turi teisę kurti - ką tik išmano. Referendumo iniciatyvinė grupė reiškia didelį dėkingumą visiems, aiškinusiems referendumo nuostatų priimtinumą, padėjusiems rinkti parašus ir pasirašiusiems. Ypač aktyvūs buvo Kauno miesto gyventojai. 27% pasirašiusiųjų už referendumą buvo kauniečiai. Nuoširdžiai jiems dėkojame. Mes liekame pasiryžę tolesniam aktyviam darbui Lietuvos žmonių ir tautos labui."
PIRMININKAS. Kalbės Seimo na-rys K.Kuzminskas, po jo Seimo narys P.Miškinis.
K.KUZMINSKAS. Sveikatos apsaugos ministrui gerbiamajam A.Vinkui ir jums, gerbiamieji Seimo nariai. Pareiškimas "Dėl sveikatos apsaugos ministro 1996 m. sausio 15 d. išleisto įsakymo Nr.41, uždraudžiančio Lietuvos gydymo įstaigose, išskyrus Kauno akademines klinikas, naudoti jų vaistinėse pagamintus intraveninius skiedinius. Mane paskatino į jus kreiptis Lietuvos gydymo įstaigų vadovų nerimas dėl papildomų sunkumų ir finansinių išlaidų, susijusių su šio įsakymo įsigaliojimu. Lietuvos Respublikos Seimo nario P.Miškinio teigimu, jis 1994 m. Sveikatos apsaugos ministerijos klausė dėl intraveninių tirpalų gamybos poreikių. Gautas atsakymas, kad Lietuvos gydymo įstaigos pačios jais apsirūpina ir papildomos pastangos juos gaminti nereikalingos. Ir štai 1993 m. vasario 10 d. Reikjavike pasirašoma sutartis tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Islandijos sveikatos kompanijos Ltd, o 1996 m. sausio 9 d. - susitarimas tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos, Islandijos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės "Ilsanta". Tikslas - Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigas aprūpinti aukštos kokybės intraveniniais tirpalais, pagamintais pagal geros gamybos praktikos standartus. Susidaro įspūdis, kad iki šiol Lietuvos gydymo įstaigų vaistinės gamino žemos kokybės natrio chlorido, gliukozės skiedinius, todėl privertė jų gamybą uždrausti ir be konkurso suteikti prekybos monopolį uždarajai akcinei bendrovei "Ilsanta".
Prašau jūsų atsakyti:
1. Kada gydymo įstaigų vaistinėms buvo keliami reikalavimai gaminti skiedinius pagal geros kokybės praktikos standartus?
2. Ar buvo įspėtos vaistinės apie uždraudimą gaminti skiedinius, jei jie neatitiks geros gamybos praktikos standartų?
3. Kiek papildomų išlaidų ir sunkumų susidarys Lietuvos gydymo įstaigoms perkant iš uždarosios akcinės bendrovės "Ilsanta" vandenį injekcijoms, gliukozę ir natrio chlorido skiedinius?
4. Kadangi įsakymas jau įsigaliojo, koks šiuo metu uždarosios akcinės bendrovės "Ilsanta" aptarnavimo tinklas Lietuvoje? Su pagarba Seimo narys K.Kuzminskas." Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P.Miškinis. Po jo Seimo narys S.Pečeliūnas.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes čia visi privargome svarstydami bankų problemas. Pavargo, matyt, klausydami ir žmonės, nors tai jiems ir labai aktualios problemos. Norėčiau pasidalyti mintimis su jumis, o kartu ir su visais Lietuvos žmonėmis apie kai kurias kaimo problemas.
"Mes visi žinome, kad kaimuose padėtis yra labai nelengva. Daug žemės lieka nedirbamos, o tuo pačiu metu nedarbo ir nepriteklių šmėkla gresia ne tik miesto, bet ir kaimo žmonėms. Sunkiai gyvena žmonės, turintys 2-3 ha žemės ir kitus nedidelius ūkius. Daug ūkininkų neturi net elementarios žemės ūkio technikos. Prie tokių grupės galima priskirti ir atgavusius savo tėvų žemę ir gyvenančius mieste žmones. Taigi susiduriame su labai skaudžia ūkine ir socialine problema. Ji vienodai aktuali daugumai kaimo ir miesto gyventojų. Todėl bendrai ir turėtume ieškoti išeities iš esamos būklės tiek kaime, tiek mieste.
Nebandydamas kurti praktikos nepatikrintos kaimo ateities vizijos, pasiremsiu Vokietijos ir kitų demokratinių pasaulio valstybių praktika. Remdamasis ja, manau, kad mūsų kaimo ateitis yra vakarietiška žemės ūkio kooperacija. Negirdėjusiems apie ją ir bijantiems kolūkių, norėčiau paaiškinti, kad ji nieko bendro neturi su sovietiniais kolūkiais. Tai laisvi žemdirbių susivienijimai bendriems tikslams pasiekti. Vienas ūkininkas, neprarasdamas ir neatiduodamas nei turto, nei žemės, gali būti daugelio kooperatyvų narys. Kooperacija padėtų išsilaikyti ir neblogai gyvuoti įvairaus dydžio ūkiams, apsaugotų Lietuvos kaimą nuo valdžios remiamos didžiulės latifundizacijos, t.y. didžiulių dvarų sukūrimo ir pagrindinės kaimo žmonių dalies pavertimo samdomais dvarų bernais. Dabartinės kaimo politikos kūrėjai kaip tik ir pasuko tokios kaimo struktūros link. Tai paliudija įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" 19 straipsnio 7 dalies pirmoji pastraipa, pagal kurią bendrovės narys gali turėti tiek balsų, kiek jis turi minimalių bendrovės pajinių įnašų. Taigi vienas asmuo, supirkęs iš vargstančių žmonių pajus, taps naujuoju dvarininku, o visi kiti liks jo samdiniai. Vokietijos kooperatyvų įstatymas pabrėžia, kad balsuojant kiekvienas kooperatyvo narys turi vieną balsą. Tik esant ypatingiems atvejams, numatytiems kooperatyvo statute, gali būti leista vienam nariui turėti iki 3 balsų. Tokia teisė gali būti suteikiama nariui, kuris savo veikla ypač plėtoja bendrovės veiklą. Tačiau svarbiausiais (steigimo, sujungimo, kooperatyvo panaikinimo ir panašiais) klausimais tokie privilegijuoti nariai turi tik vieną balsą. Taigi ir Lietuvoje turėtume laikytis panašaus principo. Priešingu atveju dabartinių bendrovių nariai labai greitai gali likti beturčiai, neginami žmonės.
Kooperacija Lietuvos kaimui būtina, tačiau dėl sunkios kaimo būklės ir organizacinių įgūdžių trūkumo žemės ūkio kooperatyvai be paramos kursis labai sunkiai. Siekdami pralaužti šiuos ledus, tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek visi žmonės turėtų imtis konkrečių priemonių, skatinančių kooperatyvų steigimą ir veiklą. Turėtų būti sudaryta kooperatyvų rėmimo programa. Žemės ūkio specialistai, mokytojai ir kiti kaimo inteligentai turėtų būti paskatinti tapti kooperatyvo steigimo iniciatoriais. Tai būtina atsižvelgiant į būtinybę išvengti galimybės, kaip buvo bankuose, kai į jų valdybas suplaukė sukčiai ir vagys. Į Europos Sąjungą turime ateiti turėdami gerokai pažengusį į priekį kaimą, tvirtą žemės ūkį. Todėl turime imtis būtiniausių priemonių sustiprinti žemės ūkį. Delsti negalima, nes tai jau prilygsta nusikaltimui. Turime remti kaimą." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys S.Pečeliūnas, o po jo mūsų rekordininkas gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
S.PEČELIŪNAS. Aš suprantu, kad ta transliacija tuoj išsijungs. Aš jums paskaitos nežadu skaityti. Sausio 22 d., t.y. vakardienos, pareiškimas. "Išryškėjus kai kurių politinių jėgų siekimui atidėti Vyriausybės atstatydinimą, Lietuvių tautininkų sąjungos, Lietuvos centro sąjungos, Lietuvos demokratų partijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovai Seime dar kartą pabrėžia, kad Lietuvoje bręstančios valstybės krizės įveikimo svarbiausia ir būtina sąlyga yra nedelsiamas Lietuvos vykdomosios valdžios pakeitimas atstatydinant Ministrą Pirmininką A.Šleževičių". Pasirašo: L.Milčius, R.Ozolas, S.Pečeliūnas, B.Gajauskas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį.
A.ENDRIUKAITIS. Man malonu bendradarbiauti su mūsų Seimo "demokratijos tėvu" J.Bernatoniu... už mano įvertinimą. Tik vienas klausimas iškyla dėl to, ką jis pasakė prieš šitą žodžio suteikimą: "Dabar skaitys pareiškimus Seimo nariai, o po to imsimės rimto darbo." (Balsai salėje) Aš niekaip nesuprantu, ar į demokratijos rėmus įeina rimti pareiškimai, ar nerimtas darbas?
PIRMININKAS. Demokratijai rėmų nėra, gerbiamasis Seimo nary.
A.ENDRIUKAITIS. Demokratijai rėmų nėra. Aš labai džiaugiuosi. Mano pareiškimas bus pavadintas "Gerk, Lietuvėle, gerk". (Juokas salėje) Citata: "...Ir šį kartą bus įveikti ir natūraliai susidarantys, ir dirbtinai kuriami sunkumai. Todėl kviesčiau visus rimčiai ir sutelktam darbui." Pasirašo Vyriausiasis.
"Ypatinga globa ir rūpyba - ponas A.Šleževičius ir jo Vyriausybės nariai pasižymėjo Lietuvos girdymo restitucija. Šiandien, apsvaigus nuo bankų meningito, bandoma Tėvynę ir toliau gelbėti patikrintu ir pripažintu universaliu vaistu - alkoholiniu kompresu.
1996 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 44 straipsnyje numatytų ekonominių sankcijų taikymo atidėjimo". Šiame nutarime nustatyta, kad paskirtas baudos išieškojimas atidedamas, jeigu "...įmonė, įstaiga ar organizacija įrodo, kad dėl ekonominės sankcijos ji taptų nemoki". Įrodys, įrodys! Tikrai įrodys, kad dar dalis tautos nenugirdyta, o distributoriai bus dėkingi A.Šleževičiui ir K.Klimašauskui, pasirašiusiems šį nutarimą. Jei neišgelbėsim bankų, tai bent girdymą. Pensininkai ir invalidai palauks.
Nutarimą "Dėl transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo, girtumo ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos patvirtinimo" A.Šleževičius ir R.Vaitekūnas pasirašė 1996 m. sausio 15 d. Šiuo nutarimu leidžiama vairuoti įkaušus - esant 0,4 promilės alkoholio koncentracijai kraujyje. Geriausiais sovietiniais laikais vien dėl kvapo buvo baudžiama. Dabar einame į Europą. Nušluostome nosį Švedijos Karalystei, kur leidžiama alkoholio koncentracija - 0,2 promilės.
Mes žinome, kad Vyriausybė nesitaria su M.Valančiumi ir Vydūnu. Vyriausybę konsultuoja svaigalų gamintojai, importuotojai ir prekybininkai. Ji tariasi su 1800 alkoholine psichoze ir su 52 tūkst. registruotų lėtiniu alkoholizmu sergančiųjų. Pastarųjų gretų stabilumas - didžiausias Lietuvos rūpestis ir stabilumo garantas. Su gražiu kvapeliu, nors ir be geros užkandos, Lietuva gerokai pagerbs ženkliai į nusigėrimo okeaną vedančius kapitonus: A.Šleževičių, K.Klimašauską ir R.Vaitekūną. Jau septyni mėnesiai kaip Vyriausybė nesugeba nustatyti pagal priimtą Alkoholio kontrolės įstatymą reklamos tvarkos ir sudaryti valstybės tabako ir alkoholio tarnybos, nors ir labai stengiasi. Daug sunkiau negu su bankais. Lietuva be tautą girdančios Vyriausybės - Lietuva be ateities." Pasirašo A.Endriukaitis.
Nutarimo "Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo" projektas Nr.2003 (pateikimas) (96.01.23)
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar 2-5 darbotvarkės klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos mokslo tarybos narių paskyrimo" projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį B.Genzelį. Pateikimas.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Mokslo ir studijų įstatymą kas dveji metai papildoma Mokslo taryba. Vadinasi, 8 tarybos nariai yra išrenkami mokslininkų ir 4 yra skiriami Seimo, pasikonsultavus su mokslo visuomene. Mes tai turėjome padaryti jau gerokai prieš Naujuosius metus, kai baigėsi šių keturių kadencija, o išrinkti jau seniai. Tai tiek trumpai norėčiau pasakyti.
Jums yra išdalytas sąrašas, bet aš galiu pasakyti, kas ką siūlo. Gerbiamąjį Baltrėną siūlo ekologinės institucijos. Jis yra Technikos universiteto profesorius ir atstovauja gamtosaugininkams. Gerbiamąjį Gabšį siūlo Pramonininkų asociacija. Monstavičių - universitetas, Martinaitį - kūrybinės sąjungos. Nes pagal Mokslo ir studijų įstatymą šitie skiriamieji gali būti ne iš mokslinės visuomenės, bet tie, kurie susiję su mokslu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju jums. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina štai kas. Šie keturi siūlomi asmenys yra vietoj kažkurių anksčiau buvusių 4 asmenų. Ar profesijų, specialybių, mokslo krypčių pusiausvyra bus išlaikyta, ar bus kokių nors esminių pasikeitimų?
B.GENZELIS. Pagal kryptis yra nustatyti aštuoni, t.y. griežtai reglamentuota, kiek kokia kryptis turi... Dabar kiekvienai grupei, o jų yra keturios, tai į kiekvieną grupę renka po du. Vadinasi, ten subalansuota. O tie, kurie yra iškritę, daugiausia yra administracijos darbuotojai. Aš neatsinešiau sąrašo... Tai administracijos darbuotojai, o čia bus žmonės, daugiau susiję su mokslu. Mūsų komitetas visoms kandidatūroms yra pritaręs vienbalsiai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis profesoriau, mes su tuo įstatymo projekto priėmimu gerokai atsiliekam ir trukdom Mokslo tarybai normaliai dirbti. Ar jums neatrodo, kad šį įstatymą reikėtų priimti skubos tvarka?
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, čia yra ne įstatymas, bet nutarimas ir, kiek aš išmanau Reglamentą, jis, kaip nereglamentinis nutarimas, gali būti priimtas šiandien.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu Statutą. Čia yra į Mokslo tarybą Seimo skiriami asmenys, t.y. personalijų klausimas. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Norėjau jūsų paklausti, ar nevertėjo prieš skiriant naujus narius išklausyti dabartinės tarybos ataskaitą, kadangi numatyta kitą savaitę, kiek mačiau... Turint galvoje tai, kad iš mokslo visuomenės girdėti nuomonių, jog yra per daug institucijų, prižiūrinčių mokslą, tai gal apskritai pirmiau reikėjo apsvarstyti ataskaitą apie tai, ką veikė šioji esanti taryba, ir padiskutuoti, ar ne per daug tų priežiūros institucijų. Gal už-tenka tik Švietimo ir mokslo ministerijos? O tada kalbėti apie naujų narių skyrimą.
B.GENZELIS. Gerbiamoji Seimo nare, aš jums galiu pasakyti, kad šiuo klausimu buvo labai daug diskutuota ir su mokslo visuomene. Aš nežinau, kas, jūsų manymu, atstovauja mokslo visuomenei. Aš jums galiu perskaityti faksą, kurį pasirašė Ašmantas - Valstybinių mokslo institucijų direktorių konferencija, Guoga - Mokslo taryba, Grabauskas - Rektorių konferencijos pirmininkas, Juodka - Mokslų akademijos prezidentas, R.Pavilionis - universiteto rektorius, Šližys - Mokslo taryba ir t.t. Būtent jie siūlo nesvarstyti jūsų, kai kurių Seimo narių inicijuojamų... nes tai sukels tam tikrą sumaištį moksle. Iniciatyva likviduoti Mokslo tarybą kilo kaip tik Agrariniame komitete, nors jis su šiais klausimais nesusijęs. Aš manau, kad Agrarinis komitetas turi pakankamai savų reikalų, ir geriau būtų, kad jis mokslo netvarkytų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, norėčiau paklausti: ar nereikėtų konstatuojamoje dalyje nurodyti paskyrimo motyvų? Tada gal būtų ir aiškiau.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš vadovaujuosi precedentų teise, kadangi ankstesniuose skyrimuose tokia forma buvo, tai mūsų komitetas ir pateikė tokia forma. Kadangi keturių kadencija baigiasi, tai galima buvo šitai padaryti. Bet kadangi niekas nereikalavo praeitą kartą, tai pagal precedentą... Aš vis dėlto siūlyčiau Seimo nariams neatidėlioti, nes vėl atsiras visokių nesusipratimų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš visiškai pritariu šitam pateikimui ir neatidėliojimui. Reikėtų patvirtinti Seime ir tuoj pat. Džiaugiuosi, kad Mokslo taryboje atsirado gamtos mokslo specialistas, nes su mūsų aplinkosauga yra labai blogai. Bent kol kas.
B.GENZELIS. Gamtosaugos kaip tik siūlo Gamtos apsaugos ministerija ir...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš manau, kad nebus didelių priekaištų ir nebalsuos Agrarinis komitetas prieš šiuos žmones, kuriuos parinko, galbūt net ir nepaklausę jų. Kaip jums atrodo?
B.GENZELIS. Man sunku atsakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl motyvų, jeigu galima paskui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję paklausti, paklausė. Ar sutiktumėte, kad būtų pritarta po pateikimo? Nėra prieštaravimų. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, kuris jau svarstė kandidatūras? Galbūt nereikėtų iš naujo svarstyti. Aš tiesiog prašyčiau pagrindinio komiteto, kad sudarytų galimybę frakcijoms susitikti su kandidatais į Mokslo tarybą iki svarstymo ir priėmimo Seimo posėdyje. Turbūt mes norėtume ir pačius kandidatus išvysti Seimo posėdyje - kaip paprastai. Gerbiamasis Seimo nary Kuzminskai, prašom nereplikuoti! Naujasis banko valdytojas nėra Seimo paskirtas, o laikinai pavaduojantį poną J.Niaurą jūs matėte, jis sėdėjo greta pono K.Ratkevičiaus, jeigu pažįstate Lietuvos bankininkus. Ar pritariate tokiai procedūrai, kuri yra numatyta Seimo statute, kadangi aš primenu ir gerbiamajam profesoriui B.Genzeliui, jog Lietuvoje yra įstatymo, o ne precedento viršenybė pagal mūsų teisės sistemą.
Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nepavadinsiu šios procedūros kitaip, kaip tik sąmoningu laiko tempimu. Dėl to, kad paskui atsirastų įvairių samprotavimų iš Agrarinio komiteto dėl Mokslo tarybos likimo. Jeigu priminėte banko istoriją, tai irgi buvo du atstovai, du pavaduotojai, galėjome rinktis, tačiau negavome nei progos susitikti frakcijose, nei pasirinkti iš dviejų vieną, tuo tarpu į Mokslo tarybą, kur keturi asmenys į Mokslo tarybą... ne per daug turės įtakos, mes jau bandom tempti, susitikti frakcijose ir visa kita. Tai negražus ir nedoras žaidimas.
PIRMININKAS. Aš, pasinaudodamas savo teise, kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką, kadangi posėdžio pirmininkas yra kaltinamas klausimo sprendimo vilkinimu, aš prašau jūsų apsvarstyti, ar mano pasiūlyti sprendimai atitinka procedūrą.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš norėčiau, kad jūs taip pat kreiptumėtės į Etikos komisiją ir dėl Seimo Pirmininko veiklos tuo pačiu klausimu, nes šitą klausimą mes turėjome svarstyti pernai, dėl šitų keturių asmenų, kurių terminas baigėsi, ir įstatymu buvom įpareigoti štai šitą klausimą svarstyti jau prieš kelis mėnesius. Prašom kreiptis dėl Seimo Pirmininko veiklos, kad jis nevykdo Lietuvos Respublikos įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, kaip jūs puikiai žinote, Seimo posėdžių darbotvarkę tvirtina ne Seimo Pirmininkas, o Seimas. Taigi aš nemanau, kad tikslinga kreiptis į Seimą dėl Seimo veiklos.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi šis klausimas darbotvarkėje daug kartų buvo ir visą laiką "iškrisdavo", "iškrisdavo", "iškrisdavo" ir vis dėlto "iškrisdavo" ne dėl Seimo kaltės, bet dėl posėdžio pirmininko kaltės - nukeldavo į galą, o paskui pristigdavo laiko. Iš tikrųjų aš nesuprantu šito žaidimo esmės, nes iki šiol visą laiką mes tvirtindavome čia... Jeigu norite, galima juos pakviesti, bet tai yra iš tikrųjų laiko gaišinimas, nes visos frakcijos... Aš nežinau, kadangi iš LDDP frakcijos yra nemažai komitete ir visi vienbalsiai pritaria, visų frakcijų atstovai vienbalsiai pritaria, nė vieno prieš nebuvo, aš iš tikrųjų nesuprantu, kodėl mes šiandien turime tempti, kad Mokslo taryba normaliai negalėtų funkcionuoti, kad Mokslo taryba funkcionuotų ir toliau be keturių žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar kartą jums primenu, kad Seimo nariai privalo taip pat laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Statutas nustato Seimo darbo tvarką. Seimo statute numatyta, kad siūlomų kandidatūrų Seimo nariai gali paklausti, ne tik pamatyti, bet juos išklausyti, paklausti. Katės maiše nepirksime, gerbiamasis pranešėjau. Šis klausimas baigtas. Gerbiamasis Seimo narys J.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad jūs dar kartą patvirtinate, kad tikrai esate iš Šančių, nes nė karto negalite taip vadovauti posėdžiui, kad kažko nesupykdytumėt, nesupriešintumėt. O dabar dėl tų svarstymų komitetuose, frakcijose. Aš manyčiau, kad kokios frakcijos norės susitikti, galėtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui pranešti ir, sakysim, rytoj ar kada, ir tada Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas...
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas ir priimamas ketvirtadienį? Tuomet aš prašyčiau frakcijų vadovus, kurie norės susitikti, kreiptis į pagrindinio komiteto pirmininką B.Genzelį ir suderinti dėl to, kada galėtų pakalbėti su kandidatais. Nėra prieštaravimų? Dėkoju.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską pasiūlyti protokolinį nutarimą.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tik ką priėmėme nutarimą "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko". Yra siūlomas toks posėdžio protokolas: "Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. sausio 23 d. nutarimu "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko", įpareigoti atsistatydinusį Lietuvos banko valdybos pirmininką K.Ratkevičių ne vėliau kaip iki 1996 m. sausio 26 d. perduoti Lietuvos banko reikalus Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas laikinai einančiam J.Niaurai. Paskirti Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėją A.Mikalauską atstovauti Lietuvos Respublikos Seimui perduodant ir priimant Lietuvos banko reikalus." Toks yra projektas. Prašom svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim priimti tokį protokolinį nutarimą, ar yra prieštaravimų? Prašom. Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, mes nupirkome katę maiše. Tai kaip dabar mes, nematę tos katės, dabar turime priimti protokolinį įrašą? Nors tas įrašas yra logiškas, tačiau parodykit tą katę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs, matyt, nedalyvavote posėdyje, kai tas klausimas buvo svarstomas. Aš suprantu jūsų užimtumą leidžiant vieną iš populiariausių laikraščių, tačiau dar kartą kartoju: ponas J.Niaura Seimo posėdyje dalyvavo.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Jūs visą laiką primenate skaityti Statutą, kuriame yra aiškiai parašyta, kas gali atstovauti Seimui. Jūs pasakėte, kad kažkokio komiteto patarėjas atstovaus Seimui. Geriausiu atveju pats ponas F.Kolosauskas tegul eina ir perima tuos reikalus arba stebi, kaip visa tai bus. Niekas iš žemesnio rango neturi teisės to daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Paaiškinu dėl Statuto, gerbiamieji Seimo nariai. Seimas gali įgalioti atstovauti Seimui bet ką. Tai yra Seimo valia, Seimo apsisprendimas. Jeigu pasiūlysite, kad būtų Seimo narys F.Kolosauskas, aš manau, kad jis mielai sutiks.
F.KOLOSAUSKAS. O ką aš turiu daryti?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmasis klausimas yra tas, kad šis nutarimo projektas turėtų būti parašytas raštu, išdalytas Seimo nariams, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip numatyta Statute, ne iš karto, ne po vienos minutės turėtų būti balsuojama, o prieš keletą valandų Seimo nariai turėtų susipažinti, pateikti pasiūlymus, ir tada būtų galima priimti arba atmesti. Tai viena. Antra. Jeigu mes norime perduoti visos valstybės banką, tai, aš atsiprašau, vieno komiteto, vieno patarėjo dalyvavimas tikrai Seimui neatstovauja. Kaip jūs žinote, Seime yra frakcijos, kurios turi įvairių partijų įgaliojimus, yra frakcijų nariai - Seimo nariai. Aš manyčiau, kad klausimas pakankamai rimtas ir matyčiau du galimus variantus: arba Seimui atstovauja Seimo Biudžeto ir finansų komitetas - tai vienas variantas, arba Seimui atstovauja komisija, sudaryta iš atskirų frakcijų. Kito kelio tiesiog negali būti. Vienas žmogus, ir dar neturintis rinkėjų įgaliojimų, jokiu būdu negali atstovauti tokiu svarbiu klausimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pranešėjas - gerbiamasis komiteto pirmininkas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad tai ne materialinis perėmimas. Čia antspaudo perėmimas, banko balanso dokumentų perėmimas, seifo perėmimas. Suprantate? Jeigu jūs manote, kad ten turi dalyvauti komiteto pirmininkas, nutarkite, prašom, dalyvausiu. Nes vienas perduoda, kitas priima. Turi funkcionuoti, suprantate? Reikia surašyti aktą. Turi funkcionuoti. Čia ne materialinis banko perėmimas. Ten yra kiti materialiai atsakingi žmonės, kurie atsako už atitinkamas materialines vertybes, o čia yra grynai dokumentų perdavimas, antspaudų perdavimas. Žmogus turi pradėti dirbti. Tai kaip čia atrodys? Jeigu jūs manote, kad aš turiu dalyvauti ar kas nors kitas, prašom, bet reikia padaryti, kad jau iki sausio 26 d. darbas būtų padarytas, žmogus galėtų pradėti dirbti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Tenka apgailestauti, kad esant tokiai sudėtingai situacijai mes keičiame asmenis, o dar blogiau, kad tą procedūrą mes atliekame, mano manymu, netinkamai. Turėtų vis dėlto būti numatyta, kad jeigu tas asmuo, tuo labiau kad nepažeidė, mes nekvalifikavome, kad pažeisti įstatymai... būtent jo paties prašymu atsistatydinimas, reikėjo pratęsti bent jo darbo laiką iki tol, kol Seimas patvirtins naują banko valdytoją, ir jam tiesiogiai perduotų. Šiuo atveju išeina dar kažkoks tarpininkas, kuris gali padaryti dar papildomą paklaidą. Šiuo atveju labai neatsakingai pasielgta, ir aš nepritarčiau tokiam variantui.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad buvo toks atvejis ir su R.Visokavičiumi. Kai R.Visokavičius buvo atleistas, buvo laikinas žmogus, jūs prisimenate, jis buvo perėmęs tuos reikalus, sutvarkė, kol buvo paskirtas visam laikui gerbiamasis K.Ratkevičius. Šis variantas jau buvo. Mes tokį precedentą jau turėjome. Tai ko mes čia laužome ietis? Dėl Dievo meilės! Čia niekas nieko, bet reikia vykdyti Seimo nutarimą, kuris šiandien priimtas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Pirmiausia aš norėčiau, kad kas žmoniškai paaiškintų, pagal kokį Statuto straipsnį yra toks dokumentas, toks rangas kaip protokolinis nutarimas. Kiek aš žinau, tokio dokumento tarp Seimo oficialių dokumentų nėra. O tai, apie ką ponas F.Kolosauskas kalba, iš tikrųjų turėjo būti atskiras priimto nutarimo punktas - iki tada ir tada tam ir tam perduoti ir t.t. Dabar, atsiprašau, čia kažkoks visiškai nekorektiškas elgesys. Jeigu yra pražiopsota, tame nutarime nebuvo įrašyta šita nuostata, tai prašom parengti atskirą Seimo nutarimą ir priimti nustatyta tvarka. O tokio dalyko kaip protokolinis aš nežinau.
PIRMININKAS. Tai yra nenorminis aktas. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra apibrėžta Seimo statute. Jums labai aiškiai, gerbiamasis Seimo nary Baleženti, paaiškino, kas bus perduodama, kodėl perduodama, kodėl yra tokia situacija. (Balsai salėje) Jeigu nepatinka tokia situacija, jūs galite pateikti bet kokio įstatymo pataisas. Jūs turite įstatymų leidimo iniciatyvos teisę.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas. Primenu, kad dėl protokolinių nutarimų nėra diskutuojama, yra balsuojama.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis.
S.PEČELIŪNAS. Jūs pacitavote vieną Statuto straipsnį, bet toliau necitavote. Ten parašyta, kad protokoliniai nutarimai priimami tik dėl mūsų vidaus darbo tvarkos. Skirti perėmimo reikalų revizorių, materialiai atsakingą asmenį skirti...
F.KOLOSAUSKAS. Ne materialiai...
S.PEČELIŪNAS. Kas atsakingas už banko materialinę padėtį? Kas materialiai atsakingas už visą banko turtą? Banko valdytojas. Ar sargas? Jeigu F.Kolosauskas mano, kad sargas, tai tegul prašo, kad kas nors ten jį ir skirtų. Aš manau kitaip. O mes galime protokolinius nutarimus priimti tik dėl savo, Seimo, vidaus klausimų, o ne dėl to, kas darys ką nors banke. Prašom parengti nutarimo projektą arba papildymą tam nutarimo projektui, teikti nustatyta tvarka, ir tada padarysime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jums žodis nebuvo suteiktas ir nebus suteiktas. Nešūkaukite!
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau dar sykį jūsų paklausti, kokiu Statuto straipsniu remdamasis jūs toliau dirbate?
PIRMININKAS. Toliau dirbu remdamasis mūsų Seimo statutu, susiklosčiusia praktika...
A.KUBILIUS. Koks Statuto straipsnis?
PIRMININKAS. ...opozicijos pasiūlymais, taip pat susidariusia situacija ir būtinumu perimti banko reikalus laikinai einančiam valdytojo pareigas.
Gerai, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašysiu dabar pranešėjo gerbiamojo Seimo nario F.Kolosausko, kad šis projektas būtų padaugintas ir išdalytas visiems Seimo nariams. Dėl jo balsuosime be diskusijų posėdžio pabaigoje. (Balsai salėje)
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-6 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymo projektą. Kviečiu kalbėti frakcijos vardu gerbiamąjį Seimo narį K.Kryževičių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi 2-6 darbotvarkės klausimu nėra norinčių kalbėti, kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministerijos sekretorių G.Švedą.
G.ŠVEDAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi jokių kalbų, taip pat ir neigiamų, dėl šios konvencijos ratifikavimo nebuvo, aš neturiu ką daugiau pasakyti. Tiesiog noriu paprašyti, kad Seimas pritartų šiam nutarimui po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti Lietuvos Respublikos Europos konvencijos dėl informacijos apie užsienio teisę ratifikavimo įstatymo projektui po svarstymo? Negalim. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pritarti galima ir reikia pritarti. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į 11 straipsnį, kuriame kalbama, kad atskirais atvejais, jeigu tai pažeidžia valstybės suverenumą ar saugumą, mes galime tos informacijos neteikti. Taip? Čia yra gana demokratiškas ir saugus klausimas ir todėl Europos Tarybos konvencijai reikia pritarti. Kaip antitezė arba priešiški būtų Europos Sąjungos kai kurie dokumentai, kurie būtent pažeidžia mūsų suverenitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narys A.Endriukaitis pritaria šiam projektui (aš nematau prieštaraujančių), ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Dėkoju.
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-10 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso ratifikavimo" projektą. Būtent šiuo klausimu norėtų frakcijos vardu kalbėti gerbiamasis Seimo narys K.Kryževičius. Kviečiu jį į tribūną.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai Seimas priima, ratifikuoja įvairias konvencijas, susiklostė tokia praktika, kad dažniausiai niekas neanalizuoja ir niekas nenagrinėja šitų konvencijų, bet automatiškai keliame rankas ir priimame, nes žinome, kad vis tiek reikės jas ratifikuoti. Bet, deja, kai kada būna ir atitinkamų konvencijos straipsnių (būtent ir šioje konvencijoje) dėl nepiliečių... kurią dabar svarstome, įteisinimo... Yra straipsnis, nurodantis, kad valstybės, ratifikuojančios, prisijungiančios ar patvirtinančios šias atitinkamas konvencijas, gali daryti kai kurių išlygų. Mes suprantame, kad atitinkamos valstybės įstatymai turi taip pat atitikti šitą siūlomą konvenciją. Bet yra straipsnių, kurie kelia tam tikrų neaiškumų. Kiek man žinoma, nagrinėjant šitą konvenciją nei Valstybės ir teisės komitetas, nei mūsų Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas šitos konvencijos nenagrinėjo ir mes jos nesvarstėme. Todėl ir kyla kai kurių neaiškumų. Būtent 38 straipsnyje parašyta, kad galima daryti atitinkamas išlygas ratifikuojant vieną ar kitą konvenciją. 32 straipsnyje yra neaiškumas, kur kalbama apie natūralizaciją. Ten yra dvi sąvokos: natūralizacija ir asimiliacija. Neaišku, ką reiškia šita sąvoka. Kadangi mes neturime originalo teksto, todėl nežinome šitos asimiliacijos reikšmės. Ar tie piliečiai pagal asimiliacijos terminą iš tikrųjų gali būti asimiliuojami didesnėje tautos dalyje, kai panaikinamas, kai jie netenka savo tautinio identiteto ir kai jie yra asimiliuojami tautoje, turinčioje didesnę daugumą? Todėl ir neaišku priiminėjant ir ratifikuojant šitas konvencijas, kaip reikia tuos terminus aiškintis.
Todėl aš siūlyčiau neskubėti, o Valstybės ir teisės komitetui bei Žmogaus, piliečio teisių ir tautybių reikalų komitetui pasvarstyti ir šitą konvenciją dar panagrinėti.
Taip pat neaišku ir dėl 15 straipsnio. Ten sakoma apie galimybes steigti profsąjungas ir kitokias asociacijas, o mes žinome, jog pagal mūsų įstatymus tą teisę turi tik Lietuvos piliečiai. Todėl prašyčiau, kad šitie du komitetai panagrinėtų atitinkamas konvencijas ir atkreiptų dėmesį į 32 ir 15 straipsnius. Galbūt kam nors kils neaiškumų, galbūt ir Užsienio reikalų komitetas galėtų prie šito prisidėti.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją poną R.Pukanasį. Po to reikės apsispręsti, ar pritariam po svarstymo. Dar Seimo narys R.Markauskas. Ko jūs norėjote? Dėl vedimo tvarkos?
R.MARKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau paprašyti poną R.Pukanasį atsakyti, ar šios konvencijos kai kuriems straipsniams bus taikomos kokios nors išlygos? Tokia galimybė konvencijoje yra numatyta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, žinoma, galite neatsakinėti, nes klausti reikėjo pateikimo metu. Bet jeigu norite, galite ir atsakyti. Prašom.
R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikdamas šį Seimo nutarimo dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos ratifikavimo projektą aš atkreipiau dėmesį, kad pagal šią konvenciją tarp mūsų nacionalinių įstatymų yra vienintelis prieštaravimas, susijęs su Lietuvos Respublikos užsieniečių teisės padėties įstatymo 36 straipsniu, kur numatyta užsieniečių išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tvarka. Ji neatitinka šioje konvencijoje rekomenduojamos tvarkos. Ir, kiek aš pamenu, buvo pateiktas Vyriausybės lydintysis dokumentas su prašymu padaryti atitinkamus pakeitimus mūsų Respublikos įstatymuose.
Atsakydamas į anksčiau kalbėjusio Seimo nario abejonę, ar mums verta nenagrinėjus priimti tą konvenciją, galiu užtikrinti, kad šita konvencija buvo išnagrinėta Teisingumo ministerijos bei Užsienio reikalų ministerijos specialistų ir jie nepasakė jokių pastabų ir pasiūlymų, kurie sutrukdytų ratifikuoti tą konvenciją.
Natūralizacijos problemos, kuri buvo paminėta, ši konvencija nereguliuoja. Tik 32 straipsnyje numatyta, kad valstybė jiems sudarys lygias teises taikant natūralizacijos procesą, t.y. pilietybės suteikimo procedūras. Daugiau nieko ji mūsų neįpareigoja. Todėl aš siūlyčiau palaikyti Vyriausybės pateiktą nutarimo projektą ir ratifikuoti konvenciją be jokių išlygų, nes jas daryti netikslinga. Mūsų įstatymai praktiškai visiškai atitinka konvencijos reikalavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos! 32 straipsnyje kalbama apie asimiliaciją. Mūsų Konstitucija suteikia galimybę kiekvienai tautybei išlaikyti savo identitetą. Tuo tarpu mes, numatydami tokią galimybę, padėdami asimiliuotis, vadinasi, įvedam į savo politiką asimiliacijos kryptį - kitų tautų "suvalgymą". Ar tai teisinga, ar taip galima? Tada pareikškim savo prieštaravimus, nepritarkim tam. O jeigu pritarsime 32 straipsniui taip, kaip parašyta, kad "susitariančios valstybės pagal galimybę padeda pilietybės neturintiems asmenims asimiliuotis", tai, gerbiamieji, paaiškinkit, ką reiškia asimiliacija? Aš nenoriu, kad kitataučiams mūsų valstybėje būtų lemtas toks likimas, koks buvo lemtas mums Sovietų Sąjungoje - ištirpti. Tegul gyvena, tegul turi savo kalbas, mokyklas, tegul gyvuoja. Mes jokiu būdu neturime šito leisti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą primenu, kad priėmimo metu visi norėję paklausti Seimo nariai paklausė. Dabar yra šio projekto svarstymas. Galima kalbėti. Kalbėti buvo užsirašęs vienas Seimo narys, jis kalbėjo. Pranešėjas kalbėjo. Ar galim bendru sutarimu pritarti, ar reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje)
Tuomet aš prašau gerbiamųjų Seimo narių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys K.Jaskelevičius. Vienas - už, vienas - prieš.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš kviečiu paskaityti 32 straipsnį. Man toks įspūdis, kad bendrai, bendrai, o kas čia parašyta? "Kad pagreitintų natūralizacijos procedūrą". Tai yra procesas, o ne procedūra. Procedūra yra tam tikrų institucijų pareigūnų formalūs veiksmai, bet jokiu būdu ne procedūra tai reikėtų vadinti. Jeigu yra asimiliacija, tai gal sugalvokim disimiliaciją, nes šiuo požiūriu mes kitą kartą galim padaryti tai, ko net neįsivaizduojam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums tik primenu, jog tai yra Jungtinių Tautų konvencija, prie kurios mūsų valstybė jau prisijungė. Seimas dabar sprendžia ratifikavimo klausimą.
L.K.JASKELEVIČIUS. Juozuk, tu pats perskaityk tą konvenciją!
PIRMININKAS. ... žinoma, galima padaryti išvadas. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu negalima prieš, tai aš tada dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom, prašom kalbėti prieš. Labai svarbus klausimas.
A.ENDRIUKAITIS. Matot, kaip mums išeina. Kai būna tokių konvencijų pateikimai, tai būna skirta 10 minučių. Seimo nariai tos konvencijos nebuvo skaitę. Kaip mes galim pateikti klausimus nežinodami, ko galima klausti? Pateikimo metu mes to neišsiaiškinom. Po to, kai čia buvo pasvarstyta, paskaityta, ir iškilo ta situacija, problema ir tokie dalykai. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką atidėti šitą svarstymą, dar truputį pasiaiškinti ir, kad išeitume iš šitos situacijos, paprašyti pranešėją, kad kitame posėdyje pateikėjas ponas R.Pukanasis paaiškintų. Mes dar pasvarstytume, pasiginčytume ir kitame posėdyje būtų galima pritarti ir netgi priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu sutiktumėt, aš suteikčiau žodį dar dviem Seimo nariams, kurie užsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų, ir Seimo nariui, kuris nori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Po to, jeigu bus iškelti kiti klausimai, paprašysiu pranešėją atsakyti ir tada padarysim svarstymo pertrauką, nes matau, kad iš tiesų ne visi esate pasirengę prie šios konvencijos jungtis. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš norėjau kalbėti tik dėl vedimo tvarkos ir paprašyti jūsų, kaip posėdžio pirmininko, pasinaudoti savo teise ir padaryti svarstymo pertrauką.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš manau, kad reikia pritarti po svarstymo dėl to, kad Lietuva, kaip Jungtinių Tautų Organizacijos narė, turi ratifikuoti tas konvencijas, kurias yra priėmusios Jungtinės Tautos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai atsiprašau, kad kalbėsiu ne vien dėl vedimo tvarkos, nes mano mikrofonas darbo vietoje neveikia.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. Kolegos, mūsų valstybės, kaip Jungtinių Tautų narės, atstovas pasirašė prisijungimą prie šitos konvencijos. Laikotarpis nuo pasirašymo iki ratifikavimo ir yra tas laikotarpis, per kurį šalis turi pasiruošti tą konvenciją priimti ir įgyvendinti. Visai neseniai mes turėjome tokį kasmetinį svarstymą dėl kvotų. Svarstant tas kvotas, kai mes priėmėm 2500 žmonių, kuriems buvo leista įvažiuoti, ponui Minkevičiui stovint tribūnoje, paaiškėjo, kad nuo 20 iki 30 tūkst. Lietuvos gyventojų, de facto gyvenančių Lietuvoje, yra žmonės be pilietybės ir nesutvarkytais dokumentais. Suprantate, šita painiava mums pirmiausia liepia susitvarkyti, ką mes su tais žmonėmis darysime. Ar mes juos traktuosime kaip asmenis be pilietybės, ar manysim, kad mūsų reikalavimai buvo per dideli, ir nusileisim. Bet šitaip skubėti ratifikuoti... Tam aš jokiu būdu negaliu pritarti. Jau ponas K.Kryževičius pastebėjo esminius dalykus, kad tokios konvencijos, kuri paskui iš mūsų reikalaus didesnės atsakomybės, mes nesvarstėme bent jau dviejuose komitetuose. Valstybės ir teisės komitetas nesvarstė, išvadų nėra. Socialiniai dalykai, kurie iš to išplaukia, taip pat nesvarstyti.
Aš pritariu kolegoms, kurie prašė daryti svarstymo pertrauką, nes jeigu balsuosime, aš manau, mes padarysime taip, kad šešis mėnesius prie šito klausimo negalėsime grįžti. Aš šito nenorėčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pasinaudodamas savo teise darau šio svarstymo pertrauką. Dėkoju pranešėjui ir Seimo nariams.
7sesija 64 p. svarstyti klausimai
Dabar 2-11 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą laikinojo įstatymo projektas. Svarstymas.
Yra užsirašę kalbėti šeši Seimo nariai. Pirmiausia pakviesiu Seimo narius, o po to pranešėją. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius nedalyvauja ir praranda teisę kalbėti.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą laikinojo įstatymo projektas turėtų būti ne laikinas, bet nuolatinis. Jeigu būtų numatoma atsisakyti kitų delspinigių, tada, žinoma, ir šis įstatymas galėtų būti laikinas. Tačiau toks sprendimas nerealus.
Delspinigių dydis galėtų būti mažesnis, tačiau išlaikant lygybės principą pateiktas skaičius yra motyvuotas. Nėra pagrindo sutikti su tuo, kad biudžetinės įstaigos delspinigius sumoka iš išlaidų sąmatoje numatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Darbo užmokestis sąmatoje skaičiuojamas be jokių atsargų. Ten nėra lėšų, kurias būtų galima skirti delspinigiams. Atėmus delspinigius truks lėšų darbo užmokesčiui. Juo labiau kas bus nubaustas, ką mes nubausime už drausmės nesilaikymą ar neūkiškumą?
Delspinigiai turi būti išieškoti iš kaltų asmenų, kurie nesugebėjo laiku išmokėti darbo užmokesčio, arba iš kitų kaltininkų. Sakykim, šiuo bankų krizės metu, esant bankų operacijų moratoriumui, kuo čia dėtas darbo užmokesčio fondas ar net pati įstaiga? Tas pat ir dėl atskaitomybės dėl sumokėtų delspinigių. Taigi visą įstatymo projekto 3 straipsnį reikia keisti. Nepakeitus įstatymo projekto 3 straipsnio, įstatymo projektui pritarti po svarstymo negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Vaišnoras, po to Seimo narys A.Ražauskas.
A.VAIŠNORAS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pastebėti, kad kalbėsiu frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary...
A.VAIŠNORAS. Ką - deja?
PIRMININKAS. Neužsirašėte, kad frakcijos vardu. Kalbėsite savo vardu, bet jeigu truks laiko, pridėsime dvi minutes.
A.VAIŠNORAS. Labai ačiū, bet aš kalbėsiu frakcijos vardu. Noriu pasakyti, kad kalbėsiu tik susipratusiems ir galvojantiems Seimo nariams, nes čia jų yra labai nedaug, ypač išretėjo iš kairiosios pusės. Problema yra ta, kad reikia apgailestauti, jog Seime delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą laikinojo įstatymo projektas svarstomas pavėluotai, galima drąsiai sakyti, visus metus.
Tektų priminti, kad 1995 m. sausio 26 d. įsigaliojo įstatymas Nr.1-775 "Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims". Ten nustatyta, kad gyventojai, laiku nesumokėję mokesčių už gyvenamąsias patalpas ir komunalinius patarnavimus, moka 0,2% delspinigių nuo nustatytos sumos už kiekvieną praleistą dieną, ir taškas. Dabar į svarstomo įstatymo projektą aš žiūriu ne kaip į savarankišką įstatymą, o kaip į pirmojo papildymą arba pataisas, kaip minėjau, stipriai pavėluotas, bet ne visai geras. Jau ir prieš metus dėl vykdomos, kaip parašyta LDDP Vyriausybės programoje, "tranzitinės Lietuvos politikos" ekonominė daugelio žmonių padėtis buvo nė kiek negeresnė. Tokia politika ir toliau ves į nuskurdinimą, aklavietę ir jokiomis įstatymo pataisomis ar įstatymais šios krizės neįveiksime, jei Seimo dauguma ir jos mylima niekaip neatsistatydinanti Vyriausybė orientuosis į Lietuvą tik kaip į pereinamąjį kiemą ir naudosis ja kaip turto kaupimo bei pinigų išplovimo į užsienio bankus vieta.
Ekonominė politika privalo būti keičiama iš esmės, arba susilauksime tokio visuomenės socialinio sprogimo, kad jo pasekmes valstybėje sunku įsivaizduoti. Jau aiškinamajame socialinės apsaugos ir darbo ministro pono M.Mikailos rašte pažymima, kad įstatymas inicijuotas visuotinės netvarkos, nuolatinių neišmokėjimų už darbą ir infliacijos. Nėra reglamentuojančių dokumentų, kurie tai sutvarkytų.
Atsiliepdamas į gyventojų, ateinančių į apygardos priimamąjį, prašymus dar 1995 m. kreipiausi į Vyriausybę, kad atkreiptų dėmesį į šią problemą ir į vis didėjančius gyventojų įsiskolinimus už įvairias komunalines paslaugas dėl įmonių, organizacijų nemokumo arba nenoro laiku mokėti atlyginimų dirbantiesiems. Metų gale iš Vyriausybės gavau atsakymą, kad papildytas nutarimas ir kompensacijos nemokiems gyventojams paliekamos savivaldybių žiniai.
Situacija paradoksali. Savo ekonominės politikos skyles Vyriausybė lopo iš ir taip sumažinto savivaldybių biudžeto. Lyg vietos vykdomoji valdžia, kuri palaiko tiesioginį ryšį su gyventojais, būtų didžiausias priešas valdžiai, kuri laiko save aukštesne už visą Lietuvą. Galima būtų pritarti svarstomam antrajam įstatymo projektui, kuriame vietoje delspinigių 0,1% atsirado 0,2%, t.y. išlaidinių ir pajaminių delspinigių lygiava, bet ką darysime su tais žmonėmis, kurie delspinigius ims gauti už pavėluotus atlyginimus ir kitas išmokas tik po įstatymo įsigaliojimo, t.y. po mėnesio, kai šis įstatymas bus paskelbtas "Vyriausybės žiniose"? Šis mėnesio terminas, žinoma, yra absurdiškas, nuolaida darbdaviams ir skriauda dirbantiems, bet nieko negaunantiems. O jie turi savo šeimas, butus, skolas privalo mokėti, o ne laukti mėnesius.
Kita problema, kurios nesprendžia šis įstatymas, yra ta, kad daugelis žmonių dėl minimų priežasčių yra labai įsiskolinę jau dabar. Tam turi įtakos ir nepajėgių įmonių neišmokos, tai ir nesibaigiančios įmonių bankroto bylos, tai ir teismų nutarčių nevykdymas dėl atlyginimų išmokėjimo, tai ir darbdavių piktnaudžiavimai. Kas įvertins infliaciją, kas kompensuos per mėnesius užaugusius delspinigius, kurie dažnai sudaro trečdalį, pusę, o kartais ir tokią pat sumą kaip privalomi mokesčiai? Žmonėms atlyginimai mėnesiais skaičiuojami tik popieriuose, grasinama teismais dėl iškeldinimo iš butų, jiems išjungiama elektra, dujos. Žmonės priversti gyventi balanos gadynėje, o infliacija ėda sąskaitinius pinigus. Šiame įstatyme apie tai nekalbama. Manau, kad Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už tokį žmonių nuskurdinimą, nes tai jos vykdomos politikos pasekmė. Pagal 1996 m. biudžeto įstatymą Vyriausybė turi rezervą apie 50 mln. Lt, kurį privalo panaudoti šių gyventojų įsiskolinimams padengti, baigti atsikalbinėti ir imtis iš tiesų realių veiksmų padėti žmonėms, kurie visai nekalti dėl jų skurdaus gyvenimo, susidariusių skolų ir delspinigių.
Dar viena problema, kurią reikėtų spręsti šiuo įstatymu,- tai prieškalėdinis bankų "susprogdinimas". Ką daryti toms įmonėms ir organizacijoms (ir jų darbuotojams), kurios turi savo sąskaitas Lietuvos akciniame inovaciniame banke ir "Litimpeks" banke? Kol generalinis prokuroras, vidaus reikalų ministras, Valstybės saugumo departamento direktorius skaito Seime paskaitas apie tai, kas kaltas arba kad kaltų nėra dėl bankų krizės, sąskaitos "užšaldytos", pinigų judėjimas nevyksta, patiriama nuostolių. Taip bus dar ilgai, ilgai bus ir neatsiskaitoma su tų įmonių darbuotojais. Kas toliau? Mielieji ponai daugumiečiai, kurių šiandien mažuma! Pusiniai siūlymai geriau negu nieko, bet jie nesprendžia problemos iš esmės. Iki priėmimo mes pateiksime savo pataisas, ir tik nuo jūsų priklausys, ar spręsite viską laiku ir teisingai, ar vėl "trupinsime" įstatymukus, kurie sudaro tik įstatymų viziją. Nes jei ir priimsime siūlomą variantą, nemokiems piliečiams delspinigiai už butus, komunalines paslaugas nenumaldomai augs. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Ražauskas. Po jo - Seimo narys K.Kuzminskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiu, kad šis įstatymas bus priimtas, nes labai populiaru prieš žmones ir t.t. savo "gerą" valią rodyti. Tačiau būtų pravartu prisiminti ir Lietuvos įmonių šiandieninę būklę. Aš nesutinku ir nesutiksiu su tuo, kad tarp ne nustatytu laiku išmokančių atlyginimus įmonių dauguma yra tokios, kurios tai daro tyčia, turėdamos geresnių išeičių. Manau, kad tai visi turėtų suprasti. Jeigu yra kitaip, tam yra kitų priemonių: ir administracijos keitimas, ir t.t., ir t.t., jeigu yra toje įmonėje kieno nors kaltė, čia buvo apie tai užsiminta. Atskirų tipų įmonėse rasi kiek nori pavyzdžių, kai pakankamai sąmoningi įmonės dirbantieji patys priima sprendimus geriau palaukti kelias dienas, o kartais ir ne vieną mėnesį atlyginimų, jeigu yra aiškiai svarbesnių reikalų arba nėra kitokios išeities. Įmonių, kuriose dirba dirbantieji, žlugdymo, aš sakyčiau, sąmoningo žlugdymo sąskaita galima bandyti daryti laimingus dirbančiuosius. Taip, kaip buvo gelbstimas biudžetas imant delspinigius iš įvairių įmonių už nemokėjimą į biudžetą. Paskui teko gelbėti atvirkščiai - atidėti dešimtis milijonų litų nesumokėtų delspinigių ir t.t. ir imtis visų kitų gelbėjimo priemonių, kad tos įmonės kaip nors vis dėlto... atsirado noras, kad įmonės galėtų egzistuoti. Šiuo siūlomu atveju dažnos įmonės dirbantiesiems bus atimta galimybė, kolegos, pasirinkti - ar dirbti ne visada mokioje įmonėje, dažnokai pavėluotai mokančioje atlyginimą, ar peržegnoti šią įmonę ir negauti ne tik delspinigių, ne tik algos, bet ir atsistoti į bedarbių eilę. Geriausiu ar blogiausiu atveju galima būtų kalbėti apie tokį delspinigių lygį, kokios mokamos palūkanos bankuose, o dar teisingiau, kokia yra infliacija. O tai ir vienu, ir kitu atveju būtų apie 0,5%, o nemokių įmonių sąskaita daryti dirbančiuosius laimingus iš delspinigių. Keista logika - įmonė negali išmokėti algos už sausio mėnesį, o praėjus mėnesiui, padėčiai nedaug pasikeitus arba visai nepasikeitus, ji jau galės išmokėti ir algas, ir plius 6% priedą už mėnesį, už pusmetį - 36% ir t.t. Aš manau (čia buvo pasakyta apie biudžetines įmones, organizacijas), kad irgi keista - biudžetinė organizacija dėl kokių nors priežasčių negali sumokėti dirbantiesiems atlyginimo, o 72% delspinigių per metus jie jau turės iš to paties mokos fondo galimybę sumokėti. Aš manau, kolegos, žinot arba turėtumėt žinoti žemės ūkio įmonių padėtį. Priežastys taip pat turėtų būti žinomos. Nevardysiu aš rajonų pavadinimų, tačiau turėtų būti žinoma, kad panašiuose rajonuose, kuriuose neseniai buvo panaši situacija, kur šiandien tebėra žemės ūkio įmonės, socialinio draudimo iš jų per mėnesį, t.y. per metus, surenkama po 3-4 mln. Lt, ten, kur jų neliko, - beveik nieko. Tas pat dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio. Analogiškai - dėl bedarbių kaime eilių. Todėl bent jau žemės ūkiui tai nepriimtina ir jokiais būdais nesuvokiama. Nebus padaryta tai, ko negalima padaryti, todėl man yra ir bus nesuprantamos pastangos, tegul ir gražiais, populiariais norais grįstos, - visais galimais būdais tuo pačiu metu ir sužlugdyti įmones, ir siekti "gerovės" dirbantiesiems.
Žinoma, yra dar ir kitų problemų. Per šias savaites daug išgirdome, kas, kokio išsilavinimo specialistai vadovauja bankams. Žinome ir tai, kad daugeliui žemės ūkio įmonių nuo 1992 m. ėmėsi vadovauti žmonės su pradiniu išsilavinimu. Ir kas iš to išėjo? Pakanka įmonių, ir ne žemės ūkio, kurioms jau vadovauja vadovas su broliu, per pusę baigęs vidurinę mokyklą. Tokiomis priemonėmis, o tai aš vadinčiau nuolatiniu šantažu, sparčiais tempais einama prie to, kad įmonių administracijų lygis ne gerėja, o sparčiais tempais krenta, blogėja. Gudresni randa ir lengvesnį, ir pelningesnį užsiėmimą, kur nekeliami neįvykdomi reikalavimai. Taigi dviejų vienas kitam prieštaraujančių dalykų, kokius geriausius norus beturėtume... Aš netikiu ir netikėsiu, kad galima įvykdyti, kad apsisukus po pusmečio ar po metų nereikėtų ieškoti būdų, kaip išgelbėti tas įmones arba kaip ieškoti kokių nors šaltinių tuos delspinigius padengti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šis įstatymo projektas buvo svarstytas ir trišalės tarybos posėdyje, kuriame aš dalyvavau kaip Lietuvos darbo federacijos pirmininkas. Po to mes Krikščionių demokratų frakcijoje svarstėme ir palaikome, kad toks įstatymas yra reikalingas. Tik man taip pat neaišku, kodėl jis yra laikinasis, nes visi delspinigius reglamentuojantys įstatymai yra nuolatiniai, o šis - laikinasis. Man atrodo, kol delspinigius ims kitos sistemos, tol turi išlikti ir šis įstatymas. Čia yra kaip savotiška drausminė priemonė. Aš suprantu įmonių, įstaigų, bendrovių sunkią materialinę padėtį, tačiau mes taip pat supraskime žmonių, tų eilinių žmonių, socialinę padėtį. Jam darbo užmokestis neišmokamas du mėnesius, o iš jo už buitines paslaugas, už elektros energiją imami delspinigiai, kai darbdavys jam nemoka jokių delspinigių, jam moka tą sumą, kuri buvo numatyta prieš du mėnesius. Mes turime atkreipti dėmesį ir į infliaciją, todėl pasisakome už delspinigių mokėjimą tokį, koks ir visur priimtas, - 0,2%. Taip pat man nesuprantama, kodėl 15 dienų dar darbdaviui leidžiama nemokėti ir jokių delspinigių neskaičiuoti. Pažiūrėkime, jeigu yra apsukrus darbdavys, 15 dienų jis sąmoningai nemokės darbo užmokesčio. Per 15 dienų jis "prasuks" tuos pinigus banke ar paliks banke ir jam užaugs ne 0,2% delspinigių, o iki 10%. Jam apsimokės palaikyti banke tuos pinigus, 15 dienų nemokėti žmogui, ir viskas bus pagal įstatymą. Todėl mes Krikščionių demokratų frakcijos vardu prašome, kad Seimas priimtų nuo pirmos dienos, nuo tos dienos, nuo kada nemokamas darbo užmokestis pagal numatytą Darbo užmokesčio įstatymą. Krikščionių demokratų frakcija siūlo pritarti po svarstymo šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mano kolega labai teisingai pasakė, kad šis įstatymas turėtų būti ne laikinasis. Čia susiduriame su labai svarbiais žmonių interesais, nes daug žmonių gyvena tik iš atlyginimo, todėl bet koks atlyginimo sulaikymas yra neleistinas. Todėl jeigu užlaikomi pinigai, galima suprasti, kad kažkas naudojasi svetimais pinigais ir už tai turėtų mokėti ir atitinkamas palūkanas.
Žinoma, susiduriame su dviem pusėmis - darbdavys ir darbuotojas. Kurią pusę palaikysime? Šiuo atveju yra silpnesnis darbuotojas, todėl aš visiškai pritariu savo kolegos teiginiui, kad mes privalome palaikyti silpnesniąją pusę, tą pusę, kuri socialiai yra labiau pažeidžiama. Todėl kviečiame palaikyti šitą įstatymą ir jam pritarti. Juk paprastai darbo santykiai platesne prasme yra civiliniai santykiai. Tai kur jūs matėte, kad civiliniuose santykiuose kas nors, naudodamasis kito pinigais be kreditoriaus sutikimo, faktiškai naudotųsi nemokamai? Tik pas mus taip galima. Su bankais galima, su atlyginimais galima, galima viską daryti atvirkščiai. Todėl, gerbiamieji, aš sveikinu šitą įstatymo projektą, gerai, kad toks yra, ir kviečiu jį palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį R.Kairelį.
R.KAIRELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkoju už tikrai geras, vertingas pastabas. Su dauguma pasiūlymų mes tikrai sutinkame. Pirmiausia su tuo, kad reikėtų didinti delspinigių dydį iki 0,2%. Dabar dėl to, kad reikėtų mokėti nuo pirmos dienos. Būtų galima irgi sutikti, bet čia būtų galima diskutuoti. Galbūt reikia dar palikti 3, 4, 5 dienas tam atvejui, kai įvyksta tokie tikrai nenumatyti dalykai ir laiku įmonė negauna pinigų. Per tą laiką, aišku, nieko įmonės savininkas nepadarys, tų pinigų "neapsuks" ar dar ką nors. Čia klausimas diskutuotinas. Aišku, sudėtingiau dėl 3 straipsnio pakeitimo, nes Finansų ministerija vis dėlto gana kategoriškai laikosi tos nuomonės, kad reikėtų turėti tokią 3 straipsnio formuluotę. Taigi reikia dar pasitarti su Finansų ministerija, kad būtų mūsų galutinė pozicija suformuota šituo klausimu.
Dėl įstatymo laikinumo aš visiškai sutinku. Galima pavadinti nelaikinu. Tai tikrai nekeičia esmės. Galbūt tikrai sustiprintų to įstatymo autoritetą.
Dar noriu priminti, kad įstatymas buvo priimtas, kaip minėjau, trišalėje taryboje trišaliu sutarimu, konsenso pagrindu. Darbdaviai sutiko, kad toks įstatymas turi būti, nors supranta, kad tai jiems bus sunku įgyvendinti, bet jie supranta žmones. Čia bijoti, kad dėl to nukentės darbdaviai, nereikia, nes jie patys su tuo variantu sutiko. Taigi, manau, reikėtų pritarti tokiam įstatymui.
O dėl jo išplėtimo noriu priminti, kad vis dėlto tokį variantą irgi aprobavo trišalė taryba. Ji nesvarstė, kad dar kažkas būtų įrašyta papildomai dėl tų įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus. Manė, kad toks variantas bus priimtiniausias šiuo atveju. Taigi aš manau, kad mes parengsime iki priėmimo variantą, atsižvelgdami į pastabas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, liko vienintelis neišspręstas klausimas - pasiūlytas gerbiamojo Seimo nario F.Kolosausko protokolinis nutarimas. Pasikonsultavome su Juridiniu skyriumi. Juridinio skyriaus darbuotojai žodžiu pateikė išvadą, kad jeigu Seimas norėtų priimti tokio turinio sprendimą, tai pagal formą turėtų būti Seimo nutarimas, o ne protokolinis nutarimas. Taip pat jeigu siūlytų atstovauti Seimui, geriau būtų, kad jam atstovautų vienas iš Seimo narių. Todėl aš norėčiau su jumis protokoliškai sutarti: jeigu būtų būtinybė priimti tokį nutarimą, ar sutiktumėte, kad jo projekto svarstymas būtų įtrauktas į ketvirtadienio posėdį, o jeigu tokios būtinybės nebūtų, tiesiog pamirštume, kad toks siūlymas buvo? Sutinkate? (Balsai salėje)
Taigi ačiū. Posėdis baigtas. Kitas posėdis - ketvirtadienį.