Šešiasdešimt
trečiasis posėdis
1996
m. sausio 23 d
1996.01.23 d. darbotvarkės aptarimas
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 23 d. rytinį plenarinį posėdį.
Prašom registruotis. Registracija. O kol registruojamės, kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš pusiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Kieno "Golfas" Nr.127, patarčiau išjungti šviesas!
PIRMININKAS. Palaukite, gerbiamasis kolega, sakė ir apie 148.
A.N.STASIŠKIS. Taip, ir 114.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos...
A.N.STASIŠKIS. Reikės dviejų vilkikų.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pagalvokite kieno.
81 Seimo narys, išskyrus tą, kuris bėgs prie "Golfo".
Dėl šios dienos darbotvarkės. Kaip matote, yra pora pakeitimų, dėl kurių buvo tartasi anksčiau, ir galutinis sutarimas užfiksuotas Seimo seniūnų sueigoje, t.y. pradėsime ne nuo bankinių reikalų, o nuo Kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymo projekto. Ir po to, kaip vakar buvo sutarta, 1-2 punktas yra Delspinigių skaičiavimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ir dar du patikslinimai. 1-6 punktas, kaip bankinių klausimų komplekto dalis, irgi atidedamas šiek tiek vėlesniam laikui. Vietoje jo - vienas iš rezervinių klausimų. Ir dėl formalių priežasčių į ketvirtadienį perkeliamas tarptautinių sutarčių ratifikavimo klausimas, tiksliau, tai yra du klausimai - 2-7 ir 2-8. Dėl visų tų dalykų Seimo seniūnų sueigoje buvo sutarta. Siūlau pradėti posėdį. Jeigu yra kokių pageidavimų... Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad 1-1d būtų išbrauktas. Kadangi Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas ir jam buvo nepritarta, todėl šiuo atveju jis negali būti priiminėjamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, mes tokio lygio ar tokio laipsnio nepasieksime - turime pirma priimti bazinį įstatymą, po to lydinčiuosius. Prašyčiau dėl to nepergyventi.
Kolega B.Genzelis. Ne. Kolega J.Baranauskas. Ne dėl šito?
J.G.BARANAUSKAS. Ne. Gerbiamasis Pirmininke, į darbotvarkę yra įrašytas ir pradedamas svarstyti Visuomenės informavimo priemonių įstatymas. Mes jį tik pradedame.
PIRMININKAS. Be abejo.
J.G.BARANAUSKAS. Dėl jo yra daugybė pasiūlymų. Aš nesuprantu, ar logiška iš karto į programą įrašyti šio įstatymo įsigaliojimo projektą?
PIRMININKAS. O čia turi būti komplektas, gerbiamasis Baranauskai. Tikrai mes įsigaliojimo dabar nepriiminėsime.
Dar kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Šiandien Seniūnų sueigoje buvo balsuota dėl 2-5 klausimo - dėl Mokslo tarybos narių paskyrimo. Buvo siūloma pirmiausia išklausyti Mokslo tarybos ataskaitą, po to pateikti naujai parengtą įstatymą 204 dėl Mokslo tarybos pakeitimo. Ir po to, jeigu tam įstatymui bus ar nebus pritarta, eiti prie Mokslo tarybos narių. Toks siūlymas yra, ir aš siūlyčiau Seimui apsispręsti.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamieji kolegos, kadangi Seniūnų sueigoje nebuvo reikiamo balsų skaičiaus, aš to dėl formalių priežasčių negaliu teikti. Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis Pirmininke, juk ten rezultatas po to, kai Z.Semenovičius pasakė, buvo 8-4, ir viskas aišku. Ir apie tai negali būti kalbama.
PIRMININKAS. Prašom, prašom, čia klausimas yra aiškus. Todėl aš ir siūlau nediskutuoti, o iš karto imtis pirmojo klausimo.
Gerbiamieji kolegos...
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau...
PIRMININKAS. Dar kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti. Ar jūs įvertinote laiką dėl išbrauktų klausimų? Nes, pavyzdžiui, aš po pietų esu užsirašęs kalbėti ir turėsiu išvykti, bijau pavėluoti.
PIRMININKAS. Kuriuo klausimu jūs norite kalbėti?
A.VAIŠNORAS. 2-11.
PIRMININKAS. 2-11, žinoma, eis keturiasdešimčia minučių anksčiau, kadangi vietoje "iškritusių" klausimų eis tie klausimai, kurie bus po to, t.y. jie bus šiek tiek anksčiau.
A.VAIŠNORAS. Ačiū.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektas Nr.288(3) (priėmimas) (96.01.23)
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji kolegos, 1-1a darbotvarkės punktas, tai yra Kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymo projektas. Projekto Nr.288-3. Pranešėjas - gerbiamasis A.Bėkšta, įstatymo priėmimo stadija.
A.BĖKŠTA. Laba diena!
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš susigaudžiau tarp visų pataisų, iš esmės yra tik dvejopos komiteto pataisos - vienąkart pateiktos ir pasirašytos pirmininko B.Genzelio ir antrąkart pateiktos ir pasirašytos taip pat pirmininko B.Genzelio. Ar jūs turite kitų pataisų?
A.BĖKŠTA. Pateiktų pataisų neturime.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada aš siūlau iš eilės ir tikėdamasis, kad į komiteto pataisas jūs žiūrėsite palankiai. Taigi manau, kad mes neturėsime didelių keblumų priimdami šį įstatymą.
Prašom iš eilės. 1 straipsnis - "Įstatymo paskirtis". Mano manymu, čia iš viso nebuvo ir komiteto pataisų.
A.BĖKŠTA. Ne.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta.
2 straipsnis - "Pagrindinės sąvokos". Yra pataisa. Ar jūs ją priimat?
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. 2 straipsnio 1 punktui. Priimama. Daugiau pataisų nėra. Galime 2 straipsnį su komiteto pataisa priimti? Priimta.
3 straipsnis. Irgi yra šioks toks komiteto teikiamas patikslinimas.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Priimat?
A.BĖKŠTA. Taip, priimam. Ir norėčiau atkreipti dėmesį dar į 11 punktą. Ten yra žodis "kompleksai" (trečiasis žodis 11 punkte), reikėtų palikti "komplektai", ne - "kompleksai". Čia korektūros klaida.
PIRMININKAS. Taip. Taigi galime priimti 3 straipsnį su komiteto pataisa? Priimta. Ačiū.
4 straipsnis. Pataisų nebuvo.
A.BĖKŠTA. Ne.
PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta.
5 straipsnis. Taip pat pataisų nebuvo.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Priimta. 6 straipsnis. Irgi pataisų nebuvo.
A.BĖKŠTA. Nebuvo.
PIRMININKAS. Priimta. Ir priimtas I skyrius - "Bendrosios nuostatos". Dabar II skyrius - "Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinis reguliavimas". 7 straipsnyje, atrodo, pataisų nebuvo?
A.BĖKŠTA. Ne.
PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta.
8 straipsnis. Irgi nėra pataisų.
A.BĖKŠTA. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Priimta.
9 straipsnis. Yra komiteto siūlymas. Ar jūs jį priimat?
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Galime priimti 9 straipsnį su komiteto pataisa? Priimta.
10 straipsnis. Pataisų nebuvo.
A.BĖKŠTA. Ne.
PIRMININKAS. Priimta.
11 straipsnis. Yra pataisa iš antrojo bloko.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. 11 straipsnis, t.y. "Apskrities valdytojo teisės", matyt, čia taip reikėtų formuluoti.
A.BĖKŠTA. Taip - "Apskrities valdytojo funkcijos".
PIRMININKAS. Pagal komiteto redakciją jos yra gerokai išplėstos. Ar, gerbiamieji kolegos, aš čia kreipiuosi į Valdymo reformų ir savivaldybių komitetą, ar jūs pritariate patikslintai redakcijai? Šį straipsnį galime priimti? Nematau, negirdžiu prieštaravimų. Priimta.
12 straipsnis. Taip pat iš antrojo paketo yra komiteto pataisa, kur savivaldybių funkcijos yra plačiau aprašytos.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Galime priimti šitą?
A.BĖKŠTA. Mes siūlome priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Priimtas II skyrius.
III skyrius - "Kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita". Dėl 13 straipsnio pataisų nebuvo.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Galime priimti? Priimta. Ačiū.
14 straipsnis. Yra komiteto pataisa. Pataisa antrajame pakete.
A.BĖKŠTA. Taip, trečiojoje pastraipoje papildyti žodžiais "ar kitoks jos praradimas".
PIRMININKAS. Galime priimti? 14 straipsnyje yra netgi dvi pataisos. Jūs priimate abi?
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Nematau prieštaravimų. Priimta su komiteto pataisom.
15 straipsnis.
A.BĖKŠTA. Atsiprašau, gal būtų galima sustoti?
PIRMININKAS. Prašom.
A.BĖKŠTA. Trečiojoje pastraipoje nuo galo mes siūlytume dar įterpti... Tekstas toks: "Kilnojamosios kultūros vertybės gali būti išbrauktos iš registro." Šioje vietoje įterpti žodžius "jeigu jas įgyja valstybinės saugyklos" ir toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Žodžiai "jeigu jas įgyja valstybinės saugyklos" Niekas neprieštarauja?
A.BĖKŠTA. Taip. Tada jos išbraukiamos iš registro ir įrašomos į valstybinės saugyklos apskaitą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Priimta.
15 straipsnis, taip pat yra komiteto pataisa. (Balsai salėje)
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Galime priimti?
A.BĖKŠTA. Vietoje Seimo - Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKAS. Priimta.
16 straipsnis. Be pataisų. Galime priimti? Priimta. Ir trečioji dalis priimta.
Dabar ketvirtoji dalis. "Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas". 17 straipsnis. Pataisų nebuvo. Galime priimti?
A.BĖKŠTA. Galime.
PIRMININKAS. Priimta.
18 straipsnis taip pat be pataisų.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Priimta.
19 straipsnis be pataisų.
A.BĖKŠTA. 19 straipsnyje pagal Juridinio skyriaus atsiliepimus siūlytume įterpti priešpaskutinį žodį "atlygintinai". Iš savininkų gali būti paimta atlygintinai.
PIRMININKAS. Čia esminis pataisymas. Niekas neprieštarauja? Priimta.
20 straipsnis. Be pastabų. Galime priimti?
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Priimta. 21 straipsnis irgi be pasiūlymų. Niekas neprieštarauja? Priimtas. Priimta ketvirtoji dalis.
Penktoji dalis. "Sandoriai dėl kilnojamųjų kultūros vertybių. Kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimas iš Lietuvos Respublikos ir įvežimas į Lietuvos Respubliką".
22 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galime priimti?
A.BĖKŠTA. Nebuvo. Galime.
PIRMININKAS. Priimta.
23 straipsnis. Yra komiteto pataisa.
A.BĖKŠTA. Priimam.
PIRMININKAS. Priimat? Gerai. Tada 23 su pataisa priimtas.
24 straipsnis. Yra komiteto pataisa, patikslinimas.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Sutinkate?
A.BĖKŠTA. Suderinta.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja. Priimta.
25 straipsnis. Be pataisų. Galime priimti?
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Priimta. Penktoji dalis priimta.
Šeštoji dalis. "Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos finansavimas".
26 straipsnis. Be pataisų, be papildymų. Priimtas.
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Ir 27, priešpaskutinis. Čia yra netgi dvi komiteto pataisos. Ir viename pakete, ir, jeigu neklystu, kitame pakete. Taip, ir antrajame pakete. Ar jūs su abiem pataisom sutinkate?
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Vadinasi, dėl pataisų niekas neprieštarauja? Priimta. Šeštoji dalis priimta.
Paskutinė dalis, paskutinis straipsnis. "Atsakomybė už įstatymo pažeidimą". Pataisų nebuvo?
A.BĖKŠTA. Ne.
PIRMININKAS. Galime priimti?
A.BĖKŠTA. Taip.
PIRMININKAS. Priimta.
Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad mums labai sutartinai šįryt dirbant visas įstatymas pastraipsniui priimtas. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kol kas pailsėkite. (Balsai salėje) Imsimės lydinčiųjų įstatymų. O dabar prašyčiau kolegas kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu kas pageidauja. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektas skirtas reglamentuoti kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinį reguliavimą, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, apsaugą, jos finansavimą ir atskaitomybę už įstatymą bei atsakomybę už įstatymo reikalavimo pažeidimus. Toks įstatymas reikalingas. Sutvarkius kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, jis sudarys prielaidas geriau tvarkyti šių vertybių apyvartą, t.y. išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką, geriau finansuoti jų apsaugą, sustiprinti atsakomybę už įstatymo nuostatų pažeidimus. Įstatymo projektui pritariu ir balsuosiu teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektas buvo daugelį kartų svarstytas Švietimo ir mokslo komitete, todėl dabar yra taip sklandžiai priimtas, ir aš kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą ir priimti kitus, sakykime, kodekso pažeidimų ir kodekso pakeitimų straipsnius. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Man telieka tik pasidžiaugti ir komiteto vardu padėkoti ir įstatymo pateikėjams, ir rengėjams, ir visiems Seimo nariams, kad pastraipsniui įstatymas buvo greitai ir sklandžiai priimtas, ir kviečiu visus balsuoti už visą šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, kviečiu registruotis. O balsų skaičiavimo grupę prašyčiau pasiruošti skaičiuoti balsus. Registracija. 81 Seimo narys.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymas? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 70.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Konstatuoju, kad vieningai balsavus 70 Seimo narių, niekam prieš ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymas priimtas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr.1958 (priėmimas) (96.01.23)
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, mes dar turime laiko, todėl aš siūlau dabar tęsti pirmojo kompleksinio klausimo įstatymų projektų sprendimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Bėkštą, dabar būtų - Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto priėmimas pastraipsniui. Projekto Nr.1958. Pradedame priėmimą. Gerbiamasis pranešėjau, vėl tas pats klausimas, ar jūs turite pataisų, nes aš jų neturiu.
A.BĖKŠTA. Ne. Pataisų mes neturime.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia yra 6 straipsniai. Ar reikalauja kas dėl kiekvieno balsuoti? Tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. 91 straipsnis. Niekas nereikalauja?
165(3)? Priimta.
188(4)? Priimta.
4 - tik patikslinimas. Priimta. Tai yra 224 straipsnio.
246(2), nėra pastabų? Priimta. Ir papildymas 2591 straipsniu. Niekas neprieštarauja? Priimta. Ačiū. Ar pageidauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Minutėlę, aš tik prašysiu dar kartą registruotis. Man toks įspūdis, kad yra truputėlį mažiau Seimo narių, negu prieš tai registravosi. Prašom registruotis tik už save. (Balsai salėje) 64. Dabar, matyt, yra arčiau teisybės. 65 su V.Zimnicku.
Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo"? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavimo metu atėjo trys Seimo nariai. Už - 67.
PIRMININKAS. Taigi prieš tai buvo 68 Seimo nariai, balsavo 67. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, taigi 67 Seimo nariams balsavus už, niekam - prieš, niekam nesusilaikius vėl vieningai įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" priimtas.
Įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.1960(2) (priėmimas) (96.01.23)
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Dėkoju kolegoms. Yra dar vienas lydintis įstatymas, t.y. Įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymas. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi čia neturiu pataisų, nes įrašoma tik viena pozicija. Gerbiamieji kolegos, ar kas nors reikalauja kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime iš karto priimti? Ačiū. Prašom. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai, prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, 62 Seimo nariams balsavus už, niekam - prieš, niekam nesusilaikius įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 13 straipsnio papildymo" priimtas. Dėkoju.
Žyminio mokesčio įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr.2001 (priėmimas) (96.01.23)
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, buvo Biudžeto ir finansų komiteto pastaba, kad dabar nederėtų, nebūtų korektiška priiminėti paskutinį įstatymą iš šio komplekto, nes yra ginčų. Aš prašyčiau gerbiamąjį F.Kolosauską dar kartą tai patvirtinti arba paneigti. Komiteto pirmininkas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų svarstėme tą klausimą komitete ir nepritarėme. Priiminėti tokios pataisos negalima vien dėl to, kad tai prieštarauja Biudžetinės sandaros įstatymo 12 ir 28 straipsniams ir fondų sudarymas šalia biudžetų yra žalingas principas. Juo labiau kad Biudžetinės sandaros įstatymas numato, jog žyminis mokestis yra mokamas vienu atveju į valstybės biudžetą, kitu atveju - į savivaldybės biudžetą. Todėl šio įstatymo pataisos priiminėti nereikia, viskas sustoja į savo vietas, pinigai niekur nedingsta. Šitai nuostatai, kad sudarytume kažkokį kultūros vertybių apsaugos fondą, buvo nepritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar nespręsti - priimti ar nepriimti, tiesiog šį klausimą atidėti, kad abu komitetai, t.y. Biudžeto ir finansų komitetas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, dar kartą susirinktų ir pasitartų. Jeigu išties negalima, tai klausimas nebus teikiamas Seimo posėdžiui, o jeigu galima rasti kažkokį kompromisą, tai aš prašyčiau tai daryti. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, vis tiek mes pagrindinį klausimą išsprendėme ir priėmėme du lydinčius įstatymus. Dėkoju jums ir Seimo nariams. Ačiū.
A.BĖKŠTA. Ačiū jums.
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes šiek tiek pralenkėme grafiką, todėl aš siūlau imti vieną iš rezervinių klausimų, ir tada mums pavyktų šiek tiek anksčiau baigti mūsų posėdžius. Gerbiamasis Pronckau! Aš jo nematau. Tada gerbiamasis A.Kunčinas. Seimo nutarimo "Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos" projekto pateikimas. Projekto Nr.2005(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas - Seimo narys A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gruodžio 20 d. mes svarstėme jaunimo politikos koncepciją ir baigiant šį svarstymą buvo pateiktas nutarimo projektas, buvo keli pasiūlymai jį sukonkretinti ir sudaryta darbo grupė tam naujam projektui parengti. Į ją įėjo Seimo nariai K.Skrebys, V.Petrauskas, A.Raškinis, V.Andriukaitis, A.Kunčinas, E.Raišuotis, V.Ražukas ir R.Bloškys. Šis projektas buvo išdalytas visiems grupės nariams, taip pat išplatintas tarp Seimo narių.
Kadangi jokių pastabų ir pakeitimų nepateikta, siūlau priimti šitą nutarimą, kuris numato du punktus: pritarti pateiktai valstybės jaunimo politikos koncepcijai ir antrasis punktas - įkurti Seime Jaunimo reikalų komisiją pagal Statuto reikalavimus. Trečiasis punktas numato konkrečias šios komisijos funkcijas. Pirmoji, pagrindinė funkcija yra organizuoti ir surengti šios koncepcijos svarstymą Seime, įtraukiant į parengiamąjį darbą visas jaunimo organizacijas ir suinteresuotas žinybas. Kita funkcija - koordinuoti visus klausimus, kurie yra susiję su jaunimo problemomis, taip pat vykdyti šių problemų sprendimo parlamentinę kontrolę. Todėl siūlau šį nutarimą priimti ir per savaitę, kaip numatyta nutarimo projekte, sudaryti tokią Jaunimo reikalų komisiją pagal Statuto reikalavimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti tik vienas Seimo narys kolega J.Listavičius. Prašom. Ne, dar vienas.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs paminėjote, kad koordinuos ir spręs visus klausimus, susijusius su jaunimo problemomis. Tai kažin, jeigu mes neišskirsime čia kokių nors pagrindinių, esminių, tai ar mes čia ką nors padarysime? Ačiū.
A.KUNČINAS. Aš galiu atsakyti į šitą klausimą. Aš manau, kad Jaunimo reikalų komisija visų pirma turėtų susitelkti prie įstatymų projektų, kurie svarstomi Seime, ir pažiūrėti, kaip šie įstatymų projektai atitinka jaunimo organizacijų ir jaunimo interesus. Aš manau, kad į šią komisiją turėtų įeiti įvairių komitetų atstovai. Taigi jaunimo politikos aspektai turėtų apimti visų komitetų veiklą ir bandyti tuos projektus taisyti ar tobulinti atsižvelgiant į jų interesus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi daugiau norinčių klausti nėra, aš dabar noriu pasitikslinti. Jeigu teisingai supratau, galime pritarti pateikimui?
A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau priimti nutarimą...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Kunčinai, vis tiek viskas iš eilės turi būti daroma. Ar sutinkame, kad būtų formaliai pradėta svarstymo procedūra? Sutinkam?
Ačiū. Kadangi čia iš tikro tas dalykas, kurį galėtume ir iš karto spręsti, nes tai mūsų vidaus reikalas. Ar sutiktumėt, kad būtų galima dabar iš karto priimti šitą nutarimą? Niekas neprieštarauja? Ačiū. Prašom dar sykį registruotis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
63 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl šio nutarimo? Ar galime iš karto balsuoti? Galim? Ačiū. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos"? Kas - už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 33 Seimo nariams balsavus už, 10 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl valstybinės jaunimo politikos koncepcijos" priimtas.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl komisijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimų Nr.421 ir Nr.422 vykdymo teisinėms, ekonominėms ir socialinėms pasekmėms įvertinti" pakeitimo"projektas Nr.1999 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas) (96.01.23)
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, mes dar turime pagal grafiką šiek tiek laiko ir aš siūlau taip pat sėkmingai išspręsti dar vieną rezervinį klausimą, kadangi jis yra labai trumpas, t.y. pakeisti vienos laikinosios komisijos pirmininką. Aš kviečiu M.Pronckų, kaip pranešėją, į tribūną ir gal iš tikrųjų galėsime iš karto susitarti.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas jums žinomos komisijos pirmininką gerbiamąjį V.Einorį pakeisti A.Ražausku. Aš siūlyčiau šitą nutarimą priimti šiandien, nes nieko esminio nėra.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Vis tiek jūsų nori paklausti arba pasakyti žodį keli Seimo nariai. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, gal galėtumėte keliais žodžiais pasakyti, koks atliktas darbas ir kodėl keičiamas pirmininkas, negi jis blogai dirbo? Kur čia priežastis, kad iškilo tokia reikmė? Ačiū.
M.PRONCKUS. Priežastis ta, kad gerbiamasis V.Einoris dėl labai didelio užimtumo kreipėsi su prašymu, kad iš pirmininko pareigų jį atleistume, o jis pasilieka komisijoje ir prisidės prie jos darbo kiek galės. O darbas yra daromas, medžiaga yra kaupiama, ir aš tikiu, kad komisija vienaip ar kitaip neužilgo pateiks savo pranešimą Seimui.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Šitas jūsų argumentas buvo išsakytas spalio 12 d., kai V.Einoris buvo paskirtas pirmininku. Jo darbo apimtis, darbo pobūdis niekuo nepasikeitė. Be to, reikia žinoti ir jo paties nuomonę. Mes norėtume išklausyti. Dabar sunku spręsti. Gal atidėkime, kol ponas V.Einoris pats tai paaiškins.
M.PRONCKUS. Aš visada stebiuosi, kaip gerbiamasis A.Endriukaitis sugeba iš paprasto dalyko padaryti labai sudėtingą. Yra oficialus V.Einorio pareiškimas ir man, ir gerbiamajam Č.Juršėnui. Tie reikalai išspręsti anksčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat patvirtinu, kad gerbiamasis V.Einoris oficialiai pasiprašė būti pakeičiamas. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Kaip šios komisijos narys, rekomenduotas opozicijos, aš noriu opozicijos narius patikinti, kad iš tiesų gerbiamasis ministras prašo būti atleidžiamas iš komisijos pirmininko ir prašo, kad šias pareigas perimtų kitas mūsų komisijos narys. Kadangi tai yra nenorminis aktas, aš siūlyčiau dabar balsuoti dėl šio pakeitimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi manyčiau, kad tikrai mes turbūt galėtume balsuoti. Ačiū, gerbiama-sis Pronckau. Ar kas nors nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne? Ačiū. Tada, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl nutarimo dėl atitinkamos laikinosios komisijos sudėties pakeitimo? Prašom balsuoti. Minutėlę. Nutraukiu balsavimą. Prašom dar kartą registruotis.
65 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šito trumpučio nutarimo priėmimą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. Už - 39. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 39 Seimo nariams balsavus už, 2 - prieš ir 2 susilaikius Seimo nutarimas dėl nutarimo dėl atitinkamos komisijos sudėties pakeitimo priimtas. Ačiū.
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, visi rezerviniai klausimai išspręsti. Mielieji kolegos, aš siūlau šiek tiek ankstėliau, negu numatyta pagal mūsų darbotvarkę, t.y. ne 11 val., o dabar imtis 1-2 darbotvarkės punkto, t.y. Delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projekto svarstymo. Projekto Nr.2060. Užsirašė kalbėti 4 Seimo nariai. Galime pradėti šiek tiek anksčiau? Prašau. Tada kviečiu į tribūną K.Antanavičių. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš jūsų replikas girdėjau, yra šansas anksčiau pietauti. Bet tik šansas.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, svarstome įstatymo dėl delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus į biudžetą mokesčius tose įmonėse, organizacijose, kurių lėšos yra sustabdytuose bankuose, projektą. Aš norėčiau išreikšti savo nuomonę, kad įstatymas parengtas atmestinai. Kai gruodžio 27-29 d. mes kėlėme tą klausimą, tai Vyriausybės vadovas pasakė, kad čia nebereikia, įstatymu viskas išspręsta. Dabar štai svarstome. Gerai. Dabar imkime 2 straipsnį: "Ūkio subjektai, kuriems neskaičiuojami delspinigiai iki kovo 1 d." Kodėl iki kovo 1 d.? Vadinasi, pavadinimas neteisingai parašytas. Tada dėl kažkokių konkrečių bankų, kuriems jau kažkas padaryta. Bet mes juk priimame įstatymą ne dėl konkrečių bankų, o dėl ne laiku pervestų mokesčių per bankus, kurių veikla sustabdyta. Tai dar bus sustabdyta. Vadinasi, turi būti nustatyta ne iki kovo 1 d., o sakysime, per laiką, kuriam sustabdyta, kuriam neatidaryta (...) banko veikla.
Antra. Jei yra šios sąlygos: "banko, kuriame mokesčių mokėtojų (...) veikla Lietuvos banko sprendimu sustabdyta. Antra, mokesčių mokėtojas banko veiklos sustabdymo dieną neturėjo atitinkamų sąskaitų kituose bankuose." Ar čia ir... ir, ar viena iš jų? Visiškai neaišku.
Mano supratimu, turėtų būti vis dėlto viena sąlyga sujungta į vieną, ir tai yra viena sąlyga. Jeigu jam sustabdyta, jeigu jis neturi kitur, tik tada jam neišskaitome šitų delspinigių.
Toliau 3 straipsnis. Neišskaitomi delspinigiai tik tai daliai, mokesčių daliai, atitinkančiai įšaldytos atsiskaitomosios sąskaitos lėšų likutį.
Vadinasi, visus pinigus paimam iš įmonės delspinigiams, jeigu ji dar turi. Tai ko siekiama tokiu įstatymu? Vadinasi, sumokėti delspinigius būtinai reikia, o kad jam jau nieko neliks ir banke pinigų daugiau nėra, niekur nėra, kad jau bankrutuos, tai nieko nereiškia? Šitaip yra nepriimtina. Juk tie bankai sustabdyti ne dėl tos įmonės kaltės, ne dėl tos įmonės dirbančiųjų kaltės, todėl tos sąlygos iš viso nereikėtų čia rašyti. Tokiu įstatymu mes tik sužlugdysime visas įmones. Aš daugiau nekalbėsiu, balsavimui pateiksiu savo pastabas. Ir manau, gal reikėtų vis dėlto rimčiau parengti tokius projektus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu komiteto pirmininką V.Zimnicką. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai pakankamai aktualus įstatymo projektas, nes vienaip ar kitaip tai yra ne tik bankinės problemos, bet ir Lietuvos ūkio problemos, nes, kaip žinot, nemažai privačių įmonių, uždarų akcinių bendrovių, akcinių bendrovių ir kitokių valstybinių įmonių pakliuvo būtent į tas pinkles, uždarius kai kuriuos bankus. Todėl, mūsų nuomone, reikėtų padaryti taip pat kai kurias šito įstatymo korektūras, nes įstatymas iš tikrųjų, kaip paminėjo profesorius, nėra tobulas ir iš tikrųjų yra labai daug prieštaravimų. Tuo labiau, aš manau, mes rytoj dar diskutuosime šituo klausimu, ir prašyčiau visus komiteto narius dar kartą jį gerai pasižiūrėti ir pateikti savo siūlymus.
Visų pirma, aš manyčiau, kad tai turėtų būti laikinas įstatymas, nes tai yra bankinės problemos ir tas įstatymas turėtų galioti iki tol, kol būtų išspręstos tų dviejų bankų problemos. Apie tai rašo Vyriausybė savo lydraštyje. Aš manau, ir mes su V.Šumakariu siūlome, kad vis dėlto reikėtų padaryti štai tokias korektūras, kurias mes jau pateikėme kaip alternatyvius siūlymus. Visų pirma antrame straipsnyje vietoj žodžių "iki 1996 m. kovo mėnesio 1 dienos" įrašyti " kol bus visiškai atnaujinta sustabdytų bankų veikla". Jeigu bus atnaujinta, sakykim, vasario 15 d., tai kam tada reikalinga ta kovo 1 d. data, arba atvirkščiai, jeigu bankų veikla bus atnaujinta po kovo 1 dienos, tai, vadinasi, mes turėsime vėl priimti atitinkamas pataisas, t.y. pratęsti šito įstatymo galiojimo laiką.
Toliau kiti siūlymai: pirmajame punkte prieš žodžius "turi sąskaitą" įrašyti žodžius "arba jos skolininkas", nes iš esmės čia yra du dalykai. Jeigu, sakykim, aš šiandien neskolingas, bet aš skolingas kitam subjektui, o mano sąskaita būtent ten įšaldyta ir pinigai joje yra, aš taip pat pakliūvu į tas pačias pinkles ir turiu tų pačių problemų, todėl, manyčiau, mes turėtumėm šitai išplėsti įrašydami dar ir skolininką.
Aš siūlau antro straipsnio antrą punktą visiškai išbraukti. Jame rašoma: "mokesčių mokėtojas banko veiklos sustabdymo dieną neturėjo atsiskaitomųjų sąskaitų kituose bankuose". Gerbiamieji kolegos, mes gi priėmėm Seimo nutarimą, kuriame teigiama, kad leidžiama turėti sąskaitų ir kituose bankuose, ir, jeigu, sakykim, aš šiandien turėjau savo bazinę sąskaitą "Litimpeks" banke arba LAIB-e, o kitos sąskaitos buvo tik dėl principo arba visiškai jose mažai lėšų, arba tuščia, tai man tada, vadinasi, šita nuostata negalioja. Todėl aš manau, kad vis dėlto antro straipsnio antra dalis yra visiškai nereikalinga. Tuo labiau kad tai bus apsprendžiama ketvirto straipsnio pirma, antra dalimis, tai yra Mokesčių inspekcija turės pateikti atitinkamai argumentuotus dokumentus, kad iš tikrųjų šitas ūkinis objektas yra tokios būklės. Tai jau toks būtų prieštaravimas.
Toliau. Trečias straipsnis. Vietoj žodžių "iki kovo l dienos" įrašyti taip pat kaip ir antrame straipsnyje - "kol bus atnaujinta sustabdytų bankų veikla".
Ir trečio straipsnio 1 punktą reikėtų išdėstyti taip: "visų rūšių mokesčiams, atsiskaitymams", t.y. mokesčiams, mes turėtume parašyti, kad tai yra visų rūšių mokesčiai; jeigu negalėsiu vieno mokesčio sumokėti, aš, aišku, negalėsiu ir kito sumokėti, nes mano pinigai yra "įšaldyti". Todėl aš manyčiau, kad turėtume taikyti šitai platesniąja prasme, kad tai būtų susieta su visų rūšių mokesčiais.
Štai tokius alternatyvius pasiūlymus mes teikiam, ir, aš manau, projekto rengėjai turėtų iš esmės į juos atsižvelgti, o jei ne, mes, be abejo, juos teiksime kaip alternatyvas ketvirtadienio priėmimui. Bet aš dar kartą noriu pakartoti, kad dar kartą rytoj svarstydamas komitetas galbūt pateiks dar kitų pasiūlymų ir pastabų šitam įstatymo projektui. O šiandien siūlau pritarti po svarstymo, nes iš esmės ta problema yra ir reiktų kuo greičiau priimti. Tuo labiau kad ir aš ne kartą, ir mūsų kiti komiteto darbuotojai yra sakę premjerui ir finansų ministrui, jog jie nežiūri būtent į šitą situaciją, o žiūri tik į situaciją iš bankinės pusės. Todėl siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Zimnickai. Kviečiu E.Kunevičienę, ir dar ruošiasi kolega J.Listavičius. Gerbiama kolege, prašom, tikrai tai galima padaryti. Prašom, kolege Kunevičiene, iš savo darbo vietos. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Jeigu kalbėsime apie delspinigių skaičiavimą, sustabdžius bankus, norėčiau pasakyti, kad kažin ar galima šiandien pritarti po svarstymo, nes Biudžeto ir finansų komitete dar nesvarstyta ir yra daugybė neišspręstų kitų klausimų. Ne vien įmonių sąskaitos "įšaldytos", ir jos negali mokėti mokesčių. Mokesčių negali mokėti ir bendrovės, kurios yra surinkusios žmonių pinigus už butų šildymą, už šiltą ir šaltą vandenį. Vadinasi, tie žmonės iškrenta, toms bendrovėms delspinigiai bus skaičiuojami. Tų bendrovių sąskaitos yra "Aurabanke", ir dabar jos negali atsiskaityti, vakar prašė, kad būtų išspręstas ir tų bendrovių klausimas.
Dabar dar dėl gyventojų. Gyventojai, kurie tuose bankuose turėjo neterminuotus indėlius, negali atsiskaityti už komunalines paslaugas. Dabar, žinote, už šildymą reikia mokėti daugiau kaip 100 Lt ir po 200 Lt kai kam. Jie irgi negali atsiskaityti, o jiems delspinigiai juk irgi skaičiuojami, todėl čia reiškinys jau masinis ir negalima ekspromtu priimti. Pavyzdžiui, jeigu indėlininkas turėjo terminuotą sąskaitą, tai, žinoma, jis už butą nemokėjo iš terminuotos sąskaitos, bet jeigu turėjo neterminuotą indėlį ir jis iš jo mokėdavo, tai kaip jam dabar skaičiuoti delspinigius? Todėl aš lauksiu, kol kalbės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, ir, jeigu jis Biudžeto ir finansų komiteto vardu paprašys svarstymo pertraukos, aš pritarsiu.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Galite ir iš darbo vietos kalbėti. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos delspinigių skaičiavimo už ne laiku pervestus mokesčius per bankus, kurių veikla sustabdyta, įstatymo projektas reikalingas, jis, žinoma, turėtų būti laikinas. Deja, tokio įstatymo veikimo rezultatai, bent preliminariai, nėra paskaičiuoti. Aš galvoju, kad čia turėjo būti ir ekonominis šio įstatymo pagrindimas. Valstybės biudžetui bus padaryta žala, ji negalės būti paslėpta, turėkim vilties, jog bus surasti bankų krizės kaltininkai ir jiems reikės šias sumas priskirti.
Įstatymo projekto 2 straipsnio antras punktas yra reglamentuotas, griežtas, bet ne visai pagrįstai apibrėžtas. Čia jau buvo minėta, kad sąskaitos gali būti kelios, bet būtent vienintelė sąskaita, kurioje buvo pinigai, šiuo atveju yra uždaryta. Tam bankui paskirtas finansinių operacijų moratoriumas. Todėl šitą 2 straipsnį reikėtų tikslinti.
Įstatymo projekto 4 straipsnio vykdymui bus reikalingos atitinkamos išlaidos, jos turėtų būti, kaip minėjau, skaičiuojamos, todėl įstatymo projektą reikėtų papildyti atitinkamu straipsniu.
Įstatymo projektui, kaip būtinai priemonei, pritariu, bet šis įstatymo projektas nėra tinkamai parengtas ir iš tikrųjų, matyt, reikėtų jį apsvarstyti komitetuose ir tada tiktai tarti paskutinį žodį. Todėl, jeigu šiandien reikės už jį balsuoti po svarstymo, tai, žinoma, aš tokiam įstatymo projektui pritarti negalėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi Seimo nariai, kurie iš anksto užsirašė kalbėti, kalbėjo. Dabar prašyčiau pirmiausia kalbėti komiteto pirmininką F.Kolosauską, ir po to kalbės dar pora Seimo narių, kurie įsirašė į kompiuterį. Kolega F. Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymas turi kai kurių trūkumų ir būtina jį svarstyti komiteto posėdyje. Čia prelegentai pasakė savo mintis, ir, aš manau, mūsų komitetas ir Ekonomikos komitetas rytoj pasvarstę galės pateikti atitinkamas išvadas, ir jeigu tas svarstymas bus pozityvus, tai ketvirtadienį bus galimas priėmimas, bet jeigu tas svarstymas bus nepozityvus, tai priėmimą reikės nukelti. Tačiau delsimas atitinkamai "suka skaitiklį" ir tai visiškai nereikalingas dalykas. Jeigu mes galėtumėm jį priimti ketvirtadienį, tai būtų labai neblogai, bet reikia gerai padirbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Kunevičiene, dar sykį norėjote kalbėti? Ne. Tai prašau, kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų įstatymas labai reikalingas ir kuo skubiau reikia jį priimti, bet, aš manau, mes apsispręsime. Jeigu jis turėtų veikti pastoviai, tuomet tos visos datos, apribojančios šito įstatymo veikimą tam tikram terminui, yra nereikalingos. Jeigu šitą įstatymą mes pritaikytume visiems bankams (ir ateityje galbūt būtų tokių situacijų, kad sustabdytume bankų veiklą), tuomet šitas įstatymas ir būtų pastoviai veikiantis ir juo galima būtų pasinaudoti. Priešingu atveju, jeigu čia yra įrašyti terminai, tuomet turėtų būti įvardyta, kad tai laikinas įstatymas. Bet aš vis dėlto manau, kad toks įstatymas reikalingas ne tik šiandien. Jis bus reikalingas ir ateityje, todėl svarstydami komitetuose mes apsispręsime, kaip konkrečiai suformuluoti tokią redakciją, jog ji būtų tinkama bei priimtina ir ateityje, kitiems atvejams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Šumakaris. Jūsų nuomonė.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai buvo sustabdyti bankai, ypač du bankai gruodžio mėnesį, ne vieną kartą buvo kalbėta su ponu R.Šarkinu ir ponu K.Ratkevičiumi, kad reikėjo jau gruodžio mėnesį parengti tai, ką šiandien svarstom. Nesustabdžius šių bankų didžiausią skriaudą patyrė visi ūkio objektai. Mes su gerbiamuoju V.Zimnicku teikiam siūlymą dėl 3 straipsnio antro punkto, kur reikia pagalvoti apie visų rūšių mokesčius, nes yra 13 mokesčių rinkimo įstatymų, ypač svarbus žemės ūkio mokestis, kurio visiškai nesugeba sumokėti pramonės įmonės. Tai kodėl iki šio laiko buvo tęsiama? O šis įstatymas tikrai pateiktas nekvalifikuotai. Ir šiandien, žinoma, jį reikia svarstyti ir reikia apsvarstyti rytoj komitetuose. Jeigu bus gerai parengtas, rytoj reikia labai atidžiai apsvarstyti, net ir pramonininkus pasikviesti. Tai, žinoma, būtų gerai, kad ketvirtadienį jis būtų priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Kadangi mes šiek tiek anksčiau pradėjom, negu buvo numatyta mūsų darbotvarkėje, tai gerbiamasis ministras R.Šarkinas tik prieš keletą minučių atsirado, ir aš jam norėčiau pranešti tai, kas svarbiausia, man atrodo, čia buvo pasakyta. Projektą, kurį jūs, gerbiamasis Šarkinai, pateikėte, reikėtų tobulinti. Komitetai rytoj posėdžiaus, ir klausimas, gerbiamasis Šarkinai, gerbiamasis Kolosauskai, gerbiamasis Zimnickai ir kiti mieli kolegos, yra toks: ar įmanoma jau jūsų komiteto posėdžiui, t.y. per šiandieną pateikti patikslintą variantą, ar jūs nagrinėsit tą patį variantą, kuris yra pateiktas, atsižvelgdami į šios dienos diskusiją, ir iškart po jūsų svarstymų Seimui bus pateiktas patikslintas variantas? Štai yra tokios alternatyvos. Gal, gerbiamasis Šarkinai, jūs galėtumėte porą žodžių pasakyti? Kaip greit jūs spėsit parengti tą naują variantą: ar dabar, ar rytoj, po komitetų posėdžių? Prašom.
R.ŠARKINAS. Buvo sutarta, kad ketvirtadienį bus priėmimas. Todėl, aš manau, kad rytoj komitetų posėdžiuose reikia suredaguoti variantą, kuris bus teikiamas priėmimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu, ar vis dėlto reikės balsuoti? Siūlymas yra toks: kad vis dėlto pritarkim po svarstymo, laukim komitetų darbo rezultatų, o finansų ministras įsipareigoja Seimo posėdžiui, t.y. ketvirtadieniui pateikti patobulintą, patikslintą variantą. Ar galim taip sutarti? (Balsai salėje) Ačiū. Sutarėm. Vadinasi, pritarta po svarstymo, o ketvirtadienį pradėsim priėmimą, bet jis priklausys nuo komitetų darbo rezultatų.
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, mes esame visu pusvalandžiu pralenkę grafiką, bet mūsų laukia du labai sudėtingi įstatymai, kurių mes niekaip nebaigiam priimti, t.y. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kadangi ministras yra ir, man atrodo, tie Seimo nariai, kurie teikia pataisas, ypač kolega K.Antanavičius, taip pat salėje, ar galim dabar pradėti svarstyti šitą klausimą? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Tada kviečiu ministrą R.Šarkiną į tribūną, o toliau pirmininkaus kolega E.Bičkauskas. Prašom.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ministre, informuokit, kokia dabar yra šio įstatymo situacija. Kadangi anksčiau pirmininkavo ponas A. Sakalas, kurio šiandien nėra, ir aš esu pakankamai sudėtingoje situacijoje.
R.ŠARKINAS. Pats įstatymas yra priimtas antrame lape iki 7 punkto. Yra priimtas iki ten, kur yra kalbama apie 32 straipsnį, o buvo balsuota ir svarstyta pagal gerbiamojo K.Antanavičiaus pastabas iki jo pastabų 11 klausimo, iki 11 punkto klausimų. Ten, kur jo pastaba dėl 24 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, prašau, tada jūsų nuomonė, ir suteiksim žodį kolegai K.Antanavičiui.
R.ŠARKINAS. 24 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje vietoj skaičių 75 iki 95 siūlo įrašyti 55 ir 75. Mes šitam pritarti negalime.
PIRMININKAS. Prašau, ponas Antanavičiau, paspauskite, prašau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Čia mes jau kalbėjome apie tai. Čia yra dėl žemės ūkio produkcijos gamybos. Rašoma, kad tiktai tie, kurie gamina 95% žemės ūkio produkcijos, priskirtini žemdirbiams ir tie tiktai gauna tas lengvatas. Na, jeigu nepriimate pakeitimų pradžios, tai nepriimsite ir pabaigos. Bet tai yra visiškai neleistina, tuo labiau kad ir žemės ūkio įstatymuose yra numatyta, kad žemės ūkio bendrovė yra tokia, kuri gamina žemės ūkio produkcijos ne mažiau kaip 50%. Tai čia jūs visiškai visus agrarinius, žemės ūkio įstatymus paminate ir įvedate savo, kad būtų galima daugiau apiplėšti tuos žemdirbius, kurie ir taip nieko neuždirba. Aš siūlau atsižvelgti į mano pasiūlymus ir nustatyti kur kas mažesnius procentus tiems žemdirbiams. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad...
PIRMININKAS. Ministre, minutėlę! Aš leisiu jums pasisakyti, bet pačioj pabaigoj.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo pakeitimai ir papildymai neapima tų klausimų, kuriuos savo pasiūlymuose kelia. Klausimas būtų kur kas platesnis. Todėl, kaip buvo ir anksčiau minėta, Biudžeto ir finansų komitete jie buvo nesvarstomi ir todėl, žinoma, šiandien jiems pritarti negalima. Aš palaikau pagrindinį variantą ir už jį tiktai kviečiu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministras ir...
R.ŠARKINAS. Aš norėjau atsakyti gerbiamajam K.Antanavičiui, kad čia jūs kažką darote, bandote nuplėšti žemdirbius. Nieko nekeičiam, nieko nesiūlome keisti. Kaip buvo įstatyme, taip ir lieka.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume kolegos K.Antanavičiaus pataisoms - pakeisti 24 bazinio įstatymo straipsnį? Kas už kolegos K.Antanavičiaus pataisas, balsuoja už, kas palaiko pranešėją - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 3, prieš - 21, susilaikė 20. Taigi šioms pataisoms nepritarta. Kolega K.Antanavičius taip pat siūlo išbraukti 24 straipsnio antrąją ir trečiąją pastraipas. Minutėlę!
Prašau, pone Antanavičiau, paspauskite. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Visai netenka prasmės, kai yra nepriimtas prieš tai einantis. Atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kolega K.Antanavičius siūlo 31 bazinio įstatymo straipsnyje vietoj skaičiaus 0,3% įrašyti skaičių 0,15%.
Prašau, pone Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Man rodos, kad jau turėtų būti sutarta visuotinai. Buvo 0,3% delspinigiai, taip? 31 straipsnis. Imami delspinigiai 0,3% už kiekvieną pavėluotą dieną. Kiek jau iš tų delspinigių valstybė turtinga? Kažin kur jie yra? Tie delspinigiai tik sužlugdo įmones ir daugiau jokios naudos nėra. 0,3% buvo įmanoma, kai buvo tokia infliacija, matuojama šimtais. Aš jau kartoju. Dabar infliacija yra gerokai sumažėjusi, todėl visiškai pakaktų 0,15% už dieną. Ir, Dieve duok, kad jie galėtų sumokėti tą 0,15%. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes šio įstatymo 14 straipsnyje priėmėme normą 0,2%. Visuose įstatymuose ir Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyta, kad priklausomai nuo infliacijos tempo bus koreguojamas ir delspinigių koeficientas. Norma 0,2% pati priimtiniausia, ir mes 14 straipsnyje tai įrašėme. Siūlau, kad ir 31 straipsnyje būtų 0,2%, o ne 0,15%.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Čia jau buvo pasakyta, kad koreguojamas šis koeficientas, tačiau ne 0,15%, o 0,2% ir tai aš palaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas palaiko kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymą? Seimo narys ponas V.Zimnickas, ne?
Seimo narė E.Kunevičienė. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš palaikau...
PIRMININKAS. Sutinkate, kolega Antanavičiau? Ačiū. Ačiū jums, pone Kunevičiene. Problemą mes jau išsprendėme. Dabar įstatymo projekto 32 straipsnio antrojoje dalyje vietoj žodžio "mažesnis" įrašyti žodžius "didesnės išlaidos ir dėl šios priežasties sumažintos". Galime pritarti šiai pataisai bendru sutarimu? Ačiū. Tada 7 šio įstatymo straipsnis priimtas.
33 straipsnis. Prašau, pone Šarkinai.
R.ŠARKINAS. Yra gerbiamojo K.Antanavičiaus siūlymas 33 straipsnio trečiąją pastraipą išbraukti. Ir 34 straipsnio...
PIRMININKAS. Tai iki 34 straipsnio dar ateisime. Dėl 33. Seimo narys K.Antanavičius. Paspauskite, pone Kazimierai. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Man atrodo, kad jau artėjame prie to, kad tvorą apmokestinsime. Štai 33 straipsnio trečiojoje dalyje įrašyta: "Gyventojų pajamos už parduotas miško gėrybes: grybus, uogas, riešutus, vaistažoles ir t.t. apmokestinamos 5% pajamų mokesčių tarifu." Na, pasakykite, ko siekiama? Ko čia siekiama? Kad pagautų visus, kad visi būtų žulikai, nusikaltėliai. Neseniai pamačiau, kad ir už šulinių vandenį gyventojai turi mokėti po 3 ct už kubinį metrą. Šulinį turi, vadinasi, esi jau nusikaltęs. Tikrai dar nesu girdėjęs, kad kas nors būtų sumokėjęs už vandenį. Tai ir čia tas pat. Todėl siūlau parašyti, jeigu reikia kitur, kad tie dalykai neapmokestinami. Manau, kad niekam į galvą neateis, kad štai už surinktas vaistažoles dar turi mokėti mokestį. Na, pasakykite, ko siekia tokie įstatymai?
PIRMININKAS. Vienas palaikantis poną K.Antanavičių, kitas - ne.
Seimo narys ponas A.Kairys.
A.KAIRYS. Nepalaikau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Jūs palaikote?
J.LISTAVIČIUS. Aš taip pat negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, apie grybus ir uogas...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Jeigu palaikote poną K.Antanavičių.
J.VESELKA. Be abejo, palaikau. Gerbiamieji kolegos, jūs kuris nors pabandykite už grybus, uogas ir vaistažoles užsidirbti daug pinigų. Dabar tokiuose rajonuose, kur blogos žemės, bet yra miškų, tai jie renka uogas, bet lupti nuo jų po 5%!? Todėl aiškiai reikėtų... Gerbiamasis Šarkinai, už tavo uogas biudžetas nė velnio negauna. Jeigu gauna, tai gal tūkstantuką litų. Sutikite taikyti tą nulinį tarifą, pats buvai grybautojas ir uogautojas ir žinai, kaip vapsvos kandžioja ir visa kita. Sutik su nuliniu tarifu už tas uogas, grybus ir vaistažoles.
PIRMININKAS. Kolega R.Šarkinas, ir balsuosime.
R.ŠARKINAS. Nors ir labai gerbiamasis J.Veselka agitavo, bet negalima sutikti su tuo. Mes nesiūlome keisti, kaip buvo čia sena redakcija, taip ir turėtų likti.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymui iš 33 straipsnio išbraukti trečiąją pastraipą, balsuoja už, kas už pranešėjo pasiūlymą - palikti taip, kaip yra, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti. Kas už kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymą - už, kas už pranešėjo - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 20 Seimo narių, prieš balsavo 11 Seimo narių, susilaikė 10 Seimo narių. Taigi pasiūlymui nepritarta. Aš balsavau irgi už, bet vis tiek - nepritarta. (Balsai salėje) Ar galime 33 straipsnio pataisai pritarti bendru sutarimu? Galima.
R.ŠARKINAS. Galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime užsiregistruoti, jeigu kas pageidauja. Prašau.
Užsiregistravo 60 Seimo narių. Kadangi yra daug prašančių perbalsuoti, aš turiu tam teisę, ir iš tikrųjų yra prašančių. Prašau dar kartą balsuoti, sugrįžti prie pataisos. Ne, turim balsuoti. Aš galiu šiuo atveju priimti sprendimą. Dar kartą prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos K.Antanavičiaus pataisai išbraukti 33 straipsnio trečiąją pastraipą. Kas už? (Balsai salėje) Rankom, rankom. Kas už šią pataisą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Už - 33, 34. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.
PIRMININKAS. Prieš - 7. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11. Deja, išbraukta 33 straipsnio trečioji pastraipa.
Dėl 34 straipsnio.
R.ŠARKINAS. Ne. Tai tada reikia...
PIRMININKAS. Prašau.
R.ŠARKINAS. 33 straipsnio pirmąją dalį papildyti sakiniu.
PIRMININKAS. Minutėlę. A, tai mes šitam jau pritarėm. 33 straipsnį...
R.ŠARKINAS. Dabar...
PIRMININKAS. Eikime prie 34 straipsnio. Iš 34 straipsnio kolega K.Antanavičius siūlo išbraukti trečiąją pastraipą.
Prašau, pone Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Šito straipsnio trečioji dalis yra tiesiogiai susijusi su 33 straipsnio trečiąja dalimi. Jeigu mes priėmėm šitą, vadinasi, turime priimti ir aną.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Tai dabar, beje, grybai, uogos bus apmokestintos 20% tarifu. Ar mes norėjome šituo padidinti, taip? Tai jeigu šitaip, tai reikia automatiškai pritarti ir tam 34 straipsniui. Na, padidinam mokestį už grybus ir uogas. Dabar bus 20%.
K.ANTANAVIČIUS. Atmetam mokestį, o ne padidinam.
R.ŠARKINAS. Padidinam. Reikia perskaityti šitą įstatymo straipsnį. Tada reikia automatiškai pritarti 34 straipsniui ir jis didėja.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš labai prašau...
PIRMININKAS. Arčiau - į mikrofoną, ponia Kunevičiene.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš labai prašau atšaukti tą balsavimą ir paaiškinti žmonėms, kas darosi. Todėl, kad nesuprato žmonės. Manė, kad ponas K.Antanavičius nori gero. O jis padarė bloga. Todėl, kad jis nepateikė dviejų pakeitimų. Jeigu keitė vieną straipsnį, reikėjo keisti ir kitą. O pereitais metais, kai mes priėmėme, kad būtų 5%, tai buvo padaryta lengvata. 5% buvo priimti tik tam, kad po tais grybautojais nesislėptų daugelis sukčių -net negrybaujančių, o tik įforminančių metalo laužą ar ką kita. 5% buvo priimti tik tam, kad deklaruotų, kad parodytų tas pajamas. Jeigu dabar šitai panaikinom ir jeigu dauguma nubalsuos, tai visiems žmonėms reikės mokėti 20%. Prašau atšaukti šitą balsavimą, jeigu galima, ir perbalsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš iš tiesų palaikau ponią E.Kunevičienę. Man atrodo, kad šį kartą profesorius K.Antanavičius mus įvarė į kampą. Aš dabar tikrai įsitikinau, kad profesoriui lengviau mosuoti va tuo iešmu, negu teikti pasiūlymus.
PIRMININKAS. Aišku. Mieli kolegos, savo teise aš vis dėlto dar kartą sugrįžtu prie šio klausimo, kaip dabar jau paaiškėjo. Siūlau dar kartą balsuoti dėl 33 straipsnio 3 pastraipos išbraukimo.
K.ANTANAVIČIUS. Aš galėčiau tada prašyti, kad galbūt aš nematau kur, bet jeigu taip teikia specialistai, tai galbūt aš kažkur nepasiūliau antrojo straipsnio pataisymo. Tada atsiimu visą siūlymą. Tegul būna taip.
PIRMININKAS. Aišku. Kadangi ponas K.Antanavičius atsiėmė savo pasiūlymą... Minutėlę!
F.KOLOSAUSKAS. Paliekam taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Paliekam taip, kaip yra. Tai yra 33 straipsnio trečioji pastraipa neišbraukta. Lygiai taip pat neišbraukiama 34 straipsnio trečioji pastraipa. Ar galime priimti 34 straipsnį bendru sutarimu tokį, koks pateiktas įstatymo projekte? Ačiū. Priimta.
Tada dėl 35 straipsnio. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. 35 straipsnio vienuoliktąją dalį gerbiamasis K.Antanavičius siūlo išdėstyti taip: "Pajamos už parduotą gyventojui priklausiusį ir jo naudotą turtą". Pagal siūlomą redakciją nebūtų apmokestinta niekas, nes tai yra neteisingas siūlymas. Siūlau nekeisti, palikti taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau, kad būtų neapmokestintas gyventojui priklausiusio naudoto turto pardavimas. "Naudotojo turto" - čia parašyta. Ar biudžetas gali iš to pasipelnyti? Juk iš tiesų parduoda butą, tai yra naudotas, jau mokėtas mokestis. Arba parduoda naudotus batus. Čiagi ne prekyba yra. "Jo naudotas" - parašyta. Tai ar galime mes šitai priimti, ar negalime. O čia parašyta: "Suma neviršija vieno pajamų neapmokestinimo minimumo". Na, tai kas čia yra? Per mėnesį. O kaip tada su butu per mėnesį?
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Čia ne apie butą kalbama. Tuo klausimu buvo diskutuota, kai mes priiminėjome tą įstatymą, buvo diskutuota ir ta norma buvo priimta. Dabar mes vėl revizuojame. Bus vėl taip, kaip su grybais. Aš siūlau palikti taip, kaip yra egzistuojančiame įstatyme.
PIRMININKAS. Kas nori pritarti kolegai K.Antanavičiui? Seimo nary Listavičiau, jūs pritariate?
J.LISTAVIČIUS. Ne, negalima pritarti...
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Jūs pritariate?
E.KUNEVIČIENĖ. Jis ne visai teisingai informuoja, ir žmonės...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Galima pritarti.
Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Šito įstatymo esmė yra tokia, jeigu vieną daiktą parduoda per metus, tai jis apskritai neapmokestinamas, o jeigu daugiau, tai jis apmokestinamas. Čia klausimas gali būti kitaip traktuojamas. Bet šitaip, kaip profesorius siūlo...
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymui 35 straipsnio vienuoliktąją dalį išdėstyti taip, kaip jis siūlo. Prašau. Kas už - už, kas kaip pranešėjas - prieš arba susilaiko.
Už - balsavo 2, prieš - 28, susilaikė 10. Taigi nepritarta.
A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Sadkauskas. Nors priėmimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama, bet prašau.
A.SADKAUSKAS. Aš norėčiau taupant laiką, kad K.Antanavičius daugiau savo siūlymų neteiktų, nes mes už juos nebalsuosime. Jis jau vieną kartą pavedė mus kaip reikiant. Tegul jis geriau laiko netrukdo, nes jis vis tiek nieko iš to...
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius yra lygiai toks pat Seimo narys kaip ir jūs, pone Sadkauskai, ir jis turi teisę teikti savo pasiūlymus ir ginti juos. Yra kolegos K.Antanavičiaus papildymas - papildyti 35 straipsnį 14 dalimi. Prašom. Kolega Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš siūlau ir manau, kad pritarsite, dauguma pritars papildyti 35 straipsnį keturioliktąja dalimi, t.y. kas neapmokestinama, - investicijoms Lietuvoje naujoms darbo vietoms kurti gamybai ar verslams plėtoti skiriamos pajamų sumos, tai, kad individualus žmogus irgi galėtų investuoti, galėtų kurti naujas darbo vietas iš savo pajamų, kad tas nebūtų apmokestinama.
PIRMININKAS. Vienas pritaria, kitas - ne. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau pritarti ir siūlyti kolegoms nebijoti pritarti, nes referendumas dėl valdininkų mažinimo Lietuvoje nepasisekė, ir K.Antanavičius dabar mažiau pavojingas negu iki šiol. Kai kur galima ir pritarti jam.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, lengvatos yra numatytos dėl naujų darbo vietų kūrimo. Aš siūlau palikti taip, kaip veikiantis įstatymas traktuoja, ir neužsiiminėti revizijomis. Jau ne vieną kartą gerbiamasis J.Listavičius minėjo, kad yra ne tas svarstymo objektas. Jeigu svarstytume iš principo, tai reikia svarstyti labai atidžiai, su skaičiavimais, su modeliais, kas, kokia nauda bus, kokie nuostoliai bus, kaip atsilieps biudžetui. Šitaip negalima pasiūlyti ir, nieko nesvarstant, priiminėt. Aš siūlau palikti taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Tarp kitko, čia visiškai ne šito įstatymo objektas. Čia visiškai apie ką kita kalbama. Negalima pritarti.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymui 35 straipsnį papildyti 14-ąja dalimi, balsuoja už, kas kaip pranešėjas - prieš arba susilaiko.
Už - 1, prieš - 27, susilaikė 7. Taigi pasiūlymui nepritarta. Yra kolegos P.Jakučionio pataisa 35 straipsnio 13 punkte -vietoje skaičiaus 15 įrašyti skaičių 20.
R.ŠARKINAS. Ne, čia jau atkrito. Čia pagal seną redakciją ji jau atkritusi.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti 35 straipsniui, t.y. 10 šio įstatymo straipsniui, bendru sutarimu? Negalim. Prašom. Prašom, pone Antanavičiau, paspausti. Ką gi, tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 10 straipsnis, t.y. 35 bazinio įstatymo straipsnio papildymas? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 29, prieš - 4, susilaikė 9. Taigi straipsniui pritarta. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Galima paaiškint? Tie, kurie balsavo prieš, siūlė, kad būtų apmokestintos pajamos, gaunamos iš labdaros fondo. Gerbiamasis K.Antanavičius norėjo. Kartais sunku suprasti.
PIRMININKAS. Yra kolegos K.Antanavičiaus pataisa - 39 straipsnyje vietoje skaičiaus 0,3% įrašyti 0,15. Jau atpuola šitai.
R.ŠARKINAS. Tada 0,2.
PIRMININKAS. Ačiū. 40 straipsnis. Yra kolegų K.Antanavičiaus ir pono P.Jakučionio pataisos išbraukti šio straipsnio trečiąją pastraipą. Prašom. Minutėlę! Paspauskite, pone Antanavičiau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Nepataisytas 35, tai aš atsiimu ir šitą, nes čia yra tik dėl to...
PIRMININKAS. Jeigu ponas P.Jakučionis irgi atsiima, tai mes nebalsuosime. Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Taip. Atrodo, kad nebelieka prasmės balsuot.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim pritarti šiam įstatymo 40 straipsniui bendru sutarimu? Galim. Ačiū. Pritarta.
41 straipsnis. Yra kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymas iš viso jį išbraukti. Prašom, pone Antanavičiau. Prašom paspausti. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Visiškai nedoras reikalavimas, kad įmonės ir organizacijos dirbtų vietoj mokesčių inspekcijos. Turi pateikti visą informaciją, žinias apie gyventojus, apie išmokėtas sumas ir t.t., ir t.t. Yra mokesčių inspekcija, tegul ji tvarkosi. Toliau. Už kiekvieną pavėluotą dieną, nesuteikus mokesčių inspekcijai žinių, organizacijos, įstaigos turės mokėti 0,3% delspinigių. Aš manau, kad taip ir paliksit, bet kitko nieko negaliu pasakyti apie tokias nuostatas, o tik - kad grįžtam į visišką stalininę valstybę. Daugiau nieko negaliu pasakyt.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau profesoriui papriekaištauti. Jau mes esam toje stalininėje valstybėje, nes šiandien ta nuostata veikia, deja. Šitai jūs kažkaip pamiršote. O iš tikrųjų, jeigu ne pačios įmonės ir organizacijos pateiks duomenis, tai iš kurgi ta mokesčių inspekcija realiai galės surinkti? Todėl aš matau čia prieštaravimą. Aš irgi kreipiuosi į gerbiamąjį ministrą, kad trečiojoje dalyje už kiekvieną pavėluotą žinių pateikimo dieną iš įmonių, įstaigų ir organizacijų išieškomi delspinigiai po 0,2, t.y. padaryti šitą smulkią pataisėlę. O visa kita palikti taip, kaip šiandien šitame straipsnyje parašyta.
PIRMININKAS. Prašom. Kas palaikys poną K.Antanavičių? Seimo narys R.Dagys. Ne. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis profesoriau, teisinga jūsų pati idėja, bet vis dėlto, kol Lietuvoje dar gerai neveikia Turto ir pajamų deklaravimo įstatymas...
PIRMININKAS. Jeigu jūs nepalaikote, ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar ministras, ir po to apsispręsime balsuodami.
R.ŠARKINAS. Aš noriu tik pasakyti, kad čia visiškai ne žingsnis į stalininę, jis veikia ir... tokios normos yra visame pasaulyje. Ir Vakaruose, visur yra. Čia tiesiog reikia užtikrinti elementarią tvarką, o ne... O dėl 0,2 sutinkam. Jeigu balsavome visuose, tai visuose straipsniuose vienodai - 0,2%.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime už patį įstatymo straipsnį. Jeigu nebus jam pritarta, vadinasi, bus pritarta pono K.Antanavičiaus pasiūlymui. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog pritartume šio įstatymo 12 straipsniui, o konkrečiai - 41 bazinio įstatymo straipsniui, kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 28, prieš - 2, susilaikė 5. Taigi įstatymo 12 straipsniui pritarta.
Dėl įstatymo 13 straipsnio pataisų nebuvo.
R.ŠARKINAS. Dabar siūlome, nes ilgai užtruko priėmimas, įrašyti vasario 1 d., kad nebūtų atgal...
PIRMININKAS. Aišku, ačiū. Galim pritarti įstatymo 13 straipsniui? Ačiū. Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas yra vis dar besitęsiančio Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto rengimo rezultatas. Įstatymo projektas tikslina įmonių, įstaigų ir organizacijų įsteigimo vietos... jose dirbančiųjų Lietuvos Respublikos gyventojų, užsienio piliečių, asmenų be pilietybės apmokestinimą pajamų mokesčiu, juridinio asmens teisių neturinčių individualių, personalinių įmonių ir ūkinių bendrijų pajamų apmokestinimo tvarką, gyventojų pajamų iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat kitų pajamų apmokestinimo tvarką, tikslinamos ir griežtinamos drausminės priemonės už mokesčių neįskaičiavimą ar ne laiku sumokėjimą, arba blogas pajamų deklaracijas. Padaryti pakeitimai ir papildymai leistų sudaryti visiems vienodas mokesčių mokėjimo sąlygas ir mokėti nuo pasiekto rezultato. Pritariu šio įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, aš suprantu, kad jums yra sunku dirbti, todėl motyvas, kad štai K.Antanavičiaus pasiūlymai nesvarstyti... Tai kas neleido apsvarstyti, pone Kolosauskai? Gruodžio 19 d. pateikta. Jeigu kitas motyvas... Ponas J.Listavičius, atstovaudamas konservatoriams, taip aktyviai remia LDDP. Aš suprantu, kad tai yra didelis džiaugsmas, ir man taip pat, kad susijungia konservatoriai su LDDP, kad tik remdamas... Toliau. Vėl motyvuoja - biudžetas sudarytas. Tai biudžetas bus ir kitais metais sudarytas, ir dar kitais metais. Vėl ponas F.Kolosauskas motyvuoja, kad reikia detaliai svarstyti. Tai kas draudžia detaliai svarstyti? Ar galima Seime priimti ką nors neapsvarsčius detaliai? Tai ir svarstykite detaliai, jeigu reikia detaliai. Štai... rengiant referendumą. Visos didžiosios politinės partijos sakė: mes Seime galime priimti šitai. Dabar ir kairieji, ir dešinieji, kaip ir pasisakydami prieš referendumą, vieningai negali priimti netgi tokių nuolaidų, kad iš apmokestinamų pajamų būtų išbrauktos tėvystės, motinystės pašalpos. Jas reikia apmokestinti. Grybus reikia apmokestinti 5%, vaistažoles. Lyg mes turėtume per daug vaistažolių rinkėjų.
Toliau. Aiškinama, kad fizinių asmenų pajamų mokestis nesusijęs su investicijomis. Tai kiek yra individualių žmonių, kurie pradeda įvairias veiklas?
Na, ir žemės ūkio, žemdirbių pajamos. Kiek jie gauna, tie žemdirbiai? Atrodo, kad tiesiog mes esam prasmegę tik idėjoje apiplėšti žmones kiek įmanoma ir surinkti tik vienintele jėga - surinkti į biudžetą kuo daugiau pajamų. Bet iš ko mes rinksime, kai visus nustekensim? O šitokiais sprendimais mes stekename visus. Todėl siūlau atmesti visas tas pataisas, visą tą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manau, kad jau buvo pribrendę įtraukti į įstatymą kai kurias korektyvas ir pataisas, todėl, be abejo, tai, ką šiandien jau priėmėme, daugmaž padės atskiroms fizinių asmenų grupėms veikti būtent įstatymo ribose. Tai viena.
Aišku, dėl grybų ir uogų ir dėl to 41 stalinistinio straipsnio yra sunku komentuoti. Todėl nekomentuodamas siūlau pritarti šio įstatymo projektui ir tegu nuo vasario 1 d. pradeda veikti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija iš esmės supranta, kad šio įstatymo buvo padarytos... priimamos pataisos atsižvelgiant į tai, koks buvo priimtas, suformuotas biudžetas. Tačiau suprasti galima, bet pateisinti mes šito negalim. Iš esmės mokesčių sistemos pakeitimas turėjo būti svarstomas ir priimamas anksčiau, o tai, kad nebuvo suspėta laiku, čia yra kitos problemos. Iš esmės mums lieka apgailestauti, kad nebuvo priimta principinė pozicija dėl diferencijuoto apmokestinimo, tai buvo Seime siūloma. Tai iš esmės lemia tai, kad mes atsisakome galimybės ir būtinybės diferencijuotu apmokestinimu mažinti turtinę nelygybę, kuri nuolat didėja. Atsisakom šio veiksmingo mechanizmo. Galima buvo priimti tas "žirkles" ne tokias, skirtumus ne tokius didelius, kaip buvo siūloma, bet galima buvo priimti principą, kurį po to priklausomai nuo ekonominių sąlygų galima buvo keisti, tobulinti ir t.t. Dėl įgyvendinimo tvarkos galima buvo visa tai numatyti. Tai nebūtų pakeitę biudžeto formavimo galimybių, bet tai jau paruoštų mūsų ūkio subjektus tokiai galimybei ateityje ir jie pradėtų tą savo veiklą formuoti.
Aišku, dešiniosioms partijoms, ypač LDDP ir konservatoriams, tai gal ir priimtina. Tai atitinka jų partijų ideologiją ir programą. Tai visiškai neturėtų stebinti mūsų. Bet mums, socialdemokratams, labai sunku būtų pritarti tokiam projektui. Mes negalime jam pritarti ir, aišku... Papildomai noriu pasakyti, kad tos liberalizuojančios nuostatos, kurios apskritai atleidžia nuo bet kokios tvarkos surenkant mokesčius, apskritai mažina mūsų įplaukas į biudžetą ir galimybę padėti socialiai remtiniems...
PIRMININKAS. Laikas.
R.J.DAGYS. ...kurį siūlo profesorius K.Antanavičius, mes irgi negalėtume pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Ponai! Esminis Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo trūkumas, kad netaikomas proporcinis progresyvinis pajamų mokestis. Tokį mokestį moka dauguma valstybių. Kai tik tokius pasiūlymus teiki, tuoj pasigirsta buvusiųjų, o dabar verslininkų, pramonininkų klyksmas: norima grąžinti socializmą, tas ir tas yra marksistas! Štai ponai: JAV - šis mokestis yra nuo 15 iki 35%. Ilgai buvo taikoma net 14 tarifų. Vokietijos Federacinė - nuo 18 iki 57%. Ir jeigu jūs bijote JAV, VFR, Švedijos ar Danijos marksizmo, tai aš viešai pareiškiu: aš - šimtaprocentinis marksistas, nes pats principas - leisti mažiau uždirbantiems žmonėms palikti daugiau pajamų - kaip tik ugdo nepriklausomą, laisvą asmenybę. Ir nereikia jam su ištiesta ranka vis maldauti iš biudžeto: duok už šilumą, duok už karštą vandenį. Taigi, mano požiūriu, net tas tarybinis socializmas vis dėlto moksliškumo ir racionalumo turėjo daug daugiau negu šiandien yra Lietuvos makalynėje. Todėl šitos pataisos, kurios yra pateiktos, iš tikrųjų detales taiso, bet esminio principo nekeičia. Todėl prašyčiau kaip galima greičiau pateikti iš tikrųjų proporcinį progresyvinį pajamų įstatymo mokestį, ir ne laikiną, o nuolatinį.
O dėl grybų ir uogų - tai tikrai profesorius mus "sumulino". Tik visa laimė, kad aš pasakiau ir pagalvojau, kad siūloma taikyti nulinį tarifą, o pasiūlė apskritai išbraukti ir taip iš tikrųjų mokestį keturis kartus padidinti. Gerbiamasis Juršėnai, atitaisykite mūsų tą "sumulinimo" klaidą, kad vis dėlto arba tuos 5%, arba geriau būtų prie nulinio tarifo. Apskritai siūlau šioms detalioms pataisoms pritarti.
PIRMININKAS. Mielasis kolega Veselka, mes iš tikrųjų palikom taip, kaip galioja. Jau palikom. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai mes čia aptarinėjam šį įstatymo projektą dėl pakeitimų, tai atrodo, kad tartum kas nors ruošiasi didinti mokesčius. Iš tikrųjų juk taip nėra. Niekur nenumatyta juos didinti, o numatyta šiek tiek pakeisti daugiausia organizacinius klausimus, kad būtų aiškesnė mokesčių rinkimo tvarka. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar gali kalbėti tie, kurie nepritaria. Seimo narys ponas J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Taip, aš nepritariu ir pasakysiu, kodėl. Dar pernai, svarstydami šį įstatymą, svarstėme pono J.Veselkos pasiūlymą gamtos gėrybių rinkėjams: uogautojams, grybautojams, vaistažolių rinkėjams - netaikyti jokio mokesčio, nes šituo verslu užsiima paprastai pensininkai, bedarbiai, vaikai ir t.t., ir buvom balsavę už šitai. Tačiau Biudžeto ir finansų komitetas rytojaus dieną pateikė perbalsuoti, ir Seimo nariai kažkodėl buvo įtikinti ir perbalsavo, ir vis dėlto buvo apmokestinti šie žmonės.
Dabar vėlgi šiandien balsavom, nors daugelis ir nesuprato gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymo, bet visi balsuodami vėl turėjo galvoje tą pat - kad nereikia apmokestinti gamtos gėrybių rinkėjų. Ir štai vėl jau du kartus Seimo nariai balsuoja už šitą, ir vis tiek šitas punktas yra. Seime, aš matau, nėra susiklausymo, o yra visiška netvarka. Todėl aš siūlau šitą punktą dar kartą peržiūrėti ir balsuoti rimtai. Kai buvo pernai dar pono J.Veselkos pateikta, jau balsavom, paskui pateikė (ir nepagrįstai pateikė) balsuoti. Taip ir šiemet atsitiko. Todėl aš prašau dėl to punkto balsuoti iš naujo.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, mes jau išsiaiškinome, kad negalime taip mechaniškai balsuoti prieš arba už. Bet iš tikrųjų Seimo pozicija dėl uogautojų, grybautojų ir vaistažolių rinkėjų pakankamai paaiškėjo. Todėl aš siūlau priimti protokolinį nutarimą, tiesiog įrašyti į posėdžio darbotvarkę, jog Biudžeto ir finansų komitetas sugrįžtų prie šios temos, ją išanalizuotų ir pateiktų esant reikalui visas reikiamas pataisas dėl visų įstatymų, kurie su tuo susiję.
Seimo narys, komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasiūlyti iniciatoriams. Yra tvarka. Teikit, Seimo nariai, pagal procedūras. Reikia gerai apgalvoti, apskaičiuoti, visa kita. O dabar siūlau priimti įstatymą tokį, koks yra, o toliau procedūriškai tvarkykimės. Kuo greičiau pateiks, tuo greičiau svarstysim tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, aš irgi siūlau lygiai tą pat, tiktai vis dėlto manau, kadangi Seimo pozicija išryškėjo, - siūlau iniciatyvos imtis pačiam Biudžeto ir finansų komitetui, aišku, su tais, kurie...
F.KOLOSAUSKAS. Komitetas neturi teisės inicijuoti įstatymų. Turi Seimo nariai inicijuoti.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad komitete atsiras Seimo narių, kurie inicijuos šį klausimą. Seimo narys ponas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš irgi linkęs nepritarti šiam įstatymui, palaikydamas J.Veselką, kad iš tikrųjų mes užsiimame smulkmenomis užmiršdami, kad reikia kardinaliai keisti būtent progresyvinį mokestį. Ir sveikinu su tuo, kad jis tas pačias idėjas reiškia, kurias aš reiškiau "Opozicijoje" šių metų sausio 18 d. straipsnyje "Kuri santvarka pranašesnė?"
PIRMININKAS. Na, ir poniai E.Kunevičienei, kaip moteriai. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Man vis tiek gaila, kad bus suklaidinti Lietuvos žmonės, dėl tokios smulkmenos padaryta politika. Ponas K.Antanavičius jau suplakė vėl konservatorius su LDDP. Mokesčiai yra valstybės klausimas ir valstybės biudžeto klausimas. Nulinių variantų fizinių asmenų mokestis netaiko. Nulinių variantų. 5% - tai ir buvo nustatytas tas minimumas, kad deklaruotų savo pajamas. Kai bus peržiūrimos tos pajamos, kurios išvis neapmokestinamos, bus galima tai ir įrašyti. Bet tai reikia daryti koreguojant pajamas, kurios neapmokestinamos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne. Prašau registruotis. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją.
Iš viso užsiregistravo 52 Seimo nariai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Taigi 37 Seimo nariams balsavus už, prieš balsavus 6 Seimo nariams, susilaikius 5 Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo priimtas.
O dabar replika po balsavimo - ponas K.Antanavičius. Po to - ponas J.Listavičius ir ponas R.Dagys, ir viskas.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paprašyti, jeigu ponas posėdžio pirmininkas pasiūlė tą protokolinį, aš apsiimčiau parengti tą pataisą dėl grybų ir uogų, bet galbūt jos ir neprireiks, nes žiemą niekas negrybauja ir neuogauja, ir vaistažolių nerenka. O iki to laiko gal bus tas pagrindinis įstatymas. Ir tame įstatyme būtų tada jau aiškiai, ir Seimo nariai dukart balsavo, kad tai nebūtų apmokestinama, ir galbūt nebus apmokestinama. Ir pabaigoje, aš manau, kad nebereikia šnekėti poniai E.Kunevičienei ar kitiems, ar konservatoriai remia LDDP, ar neremia. Juk ponas J.Listavičius 20 kartų kalbėjo, kaip jis aktyviai remia, kad tik nesumažintų gyventojams mokesčių. Čia juk visi klausosi ir girdi.
PIRMININKAS. Seimas, aš manau, bus labai dėkingas ponui K.Antanavičiui, jeigu jis paruošęs pataisas pateiks komitetui. Tada komitetui bus mažiau darbo. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau repliką. Čia Seimo narys K.Antanavičius, matyt, dar referendumo nuotaikomis gyvena. Jis turbūt dar nežino, kad mokesčiai ne visada derinasi su politika, kad reikia pensijas, biudžetinių įstaigų darbuotojams mokesčius mokėti nežiūrint, kokiai partijai jie priklauso ir kokią nosį nešioja. Čia visiškai paprasta politika. Tačiau šiandien įsijautęs žmogus negali susilaikyti dėl tų nuotaikų, todėl ir žaidžia tuos žaidimus. Žaisti vis dėlto reikia tą žaidimą, kuris atneš ne tiktai Lietuvai, bet ir jos žmonėms kokią naudą. Kokią naudą atneš šitos kalbos, tai man ne visai aišku.
Dėl progresyvinio ir regresyvinio mokesčio, žinoma, galima kalbėti, galima jį įgyvendinti, tačiau reikia tam pasiruošti. Ir tiems, kurie tai siūlo, aš norėčiau taip pat priminti, kad mes šiandien vis dėlto ne Amerikoje gyvenam, o Lietuvoje, ir žinom, kokia padėtis esant šiai tvarkai, sistemai ir techniniam aprūpinimui. Todėl žaisti vėl tokius žaidimus... Jie ne visada duos rezultatų. Užsiimti vien savęs džiuginimu ar žmonių klaidinimu - tai ne visai teisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji kolege Kunevičiene ir gerbiamasis Listavičiau, aš norėčiau pasakyti, kad jūs naudojat tą pačią retoriką, argumentuodami savo poziciją, kalbėdami apie visus žmones. Ir priminti jums, kaip politikams, kad mokesčių politika, mokesčių dydžiai, jų diferenciacija - tai yra vienas pagrindinių kiekvienos politinės partijos ideologijos ir ekonominės programos, jos politikos pagrindas. Ir pagal tai iš esmės ir skirstosi partijos į dešiniąsias ir kairiąsias partijas. Ir nereikia kalbėti apie kažkokius valstybės interesus. O jeigu jūsų pozicija šiuo atveju sutapo su valdančiosios LDDP, tai jūs svarstykit kitoje plotmėje, o neaiškinkit žmonėms, kad yra kažkokie kitokie interesai. O čia jūs atstovaujat visų žmonių interesams. Jūs atstovaujat savo politinės jėgos pozicijoms, ir viskas.
1996.01.25 d. darbotvarkės aptarimas (96.01.23)
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Miela Kunevičiene, aš jums žodžio jau nebesuteiksiu. Ačiū. Ne, nė vieno žodžio. Posėdžio pabaigoje. Aš jums jau vieną kartą šiandien padariau išimtį, daugiau nedarysiu.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną supažindinti su ketvirtadienio darbotvarke.
Č.JURŠĖNAS. Mieli kolegos, išties buvo smagu klausytis kai kurių paskutinių pareiškimų.
Bet grįžkim prie mūsų reikalų, šiuo atveju prie ketvirtadienio darbotvarkės. Kaip matot, mieli kolegos, yra trečiasis projektas. Pirmasis klausimas yra sutarimas toliau priimti pastraipsniui Visuomenės informavimo įstatymą. Jį mes šiandien turėtume pradėti. Dar keli klausimai, susiję su bankais, finansais. Tai štai dėl tų pačių delspinigių, jeigu rytoj komitetai duos atitinkamas išvadas, tada priėmimas, plius Valstybinių bankų paramos fondo įsteigimo įstatymas ir panašus (iš šios serijos) įstatymas - naujasis Draudimo įstatymas.
Ir vakariniame posėdyje - keletas tarptautinių sutarčių. Atkreipiu dėmesį į tai, kad Lietuvoje viešės Ukrainos parlamento delegacija, oficiali delegacija ir Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas A.Morozas kviečiamas pasakyti kalbą iš šios tribūnos. Ir vakariniame posėdyje viena svarbi ataskaita, t.y. Mokslo tarybos ataskaita.
Primenu, kad Seimo seniūnų sueiga pritarė. Patikslinta tiktai tiek, kiek šiandien rytą mums pavyko užbaigti kai kuriuos klausimus, kurių užbaigimas buvo numatytas ketvirtadienį. Tai tokia patikslinta darbotvarkė. Prašau patvirtinti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti arba pasiūlyti penki Seimo nariai. Seimo narys ponas A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes (komiteto vardu aš kalbu) norėtume atidėti ir iš darbotvarkės išbraukti 2-10 klausimą.
Č.JURŠĖNAS. Prašom. Komiteto valia. Prašau.
A.A.GREIMAS. Kadangi čia yra Aplinkos apsaugos ministerijos prašymas šio projekto svarstymą atidėti iki kovo pradžios.
Č.JURŠĖNAS. Prašau. Anksčiau baigsim posėdį. Prašau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, jūs turbūt pastebėjot, kad kai kurių labai svarbių įstatymų, kurie buvo savaitės darbotvarkėje, čia nėra. Jie turbūt bus kitą savaitę. Ar galit paaiškinti?
Č.JURŠĖNAS. Taip, tikrai taip.
A.BASKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Pirmininke, tikrai savaitės darbotvarkėje buvo, bet nei šiandien, nei ketvirtadienį nenumatomas klausimas, teikiamas kolegės Z.Šličytės dėl sausio 13-ąją nukentėjusių asmenų papildomų komunalinių lengvatų...
Č.JURŠĖNAS. Man atrodo, kad savaitės darbotvarkėje nebuvo. Čia vėliau, kitais klausimais...
P.JAKUČIONIS. Tikrai buvo...
Č.JURŠĖNAS. Šiek tiek vėliau.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau iš darbotvarkės išbraukti 2-2 klausimą, Draudimo įstatymą, nes jis nėra parengtas svarstymui. Dirba dvi institucijos - teisingumo institucija ir Finansų ministerija. Mums turi būti pateikta kriminogeninė išvada ir atitinkami skaičiavimai, padėtis draudimo sistemoje, kad mes nenupirktume naujo įstatymo kaip katės maiše. Taigi siūlau išbraukti. Bus pasakyta, kada jį bus galima pradėti svarstyti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Kolosauskai, čia aš jau negaliu ištverti. Jau kelintą kartą atidėliojam? Vadinasi, kiek galima delsti? Vieni stumia, o po to kiti sako - ne, mes nespėjam. Atidėti, žinoma, lengviau. Kaip sakiau, anksčiau baigsim posėdį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tiesiog vienas mažas pastebėjimas, kad mūsų valstybėje svarbiausiu klausimu tampa Visuomenės informavimo įstatymas, įstatymo projekto priėmimas. Net svarbesnis už bankų klausimus ir visus kitus. Gal galit pakomentuoti?
Č.JURŠĖNAS. Galiu. Kadangi bankų klausimai iki galo neužbaigti, todėl jie bus tik kitą savaitę. O šiuo atveju, be abejo, tai tikrai svarbus klausimas ir žurnalistams, ir Seimo nariams, ir visai valstybei. Tikrai labai svarbus klausimas. Patikėkit.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš tada naudojuosi proga ir noriu pasiūlyti komiteto vardu, kad mes pradėtume Sveikatos draudimo įstatymo priėmimo procedūrą... Čia labai maža klaida padaryta, kur F.Kolosauskas nesutiko. Įrašykim tik žodelį "sveikatos", ir bus Sveikatos draudimo įstatymo projektas.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Šis dalykas, gerbiamasis Pavirži, savaitės darbotvarkėje tikrai buvo.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, buvo...
Č.JURŠĖNAS. Bet kažkas iš jūsų komiteto sakė, kad dar reikia derinti...
G.A.PAVIRŽIS. Aš žinau, kas minėjo. Minėjo kolega V.Andriukaitis. Aš prašau, kad jis būtų įtrauktas. Mes jį svarstom be saiko. Jeigu jis turės pasiūlymų, tegu pateikia, ir apsispręs Seime. Mes komitete tik be reikalo gaištam laiką, ginčijamės dėl kai kurių smulkių dalykų.
Č.JURŠĖNAS. Sutinku. Kadangi tai buvo savaitės darbotvarkėje, tai problemų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime su šiom pataisom, su kuriom sutiko ir Pirmininkas... Prašau, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Aš pakartosiu. Išbrauktas 2-2 punktas - Draudimo įstatymas, 2-10 - Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai ir papildymai ir įrašomas savaitės darbotvarkėje buvęs Sveikatos draudimo įstatymo priėmimas.
PIRMININKAS. Galim su šiomis pataisomis pritarti ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkei? Ačiū, pritarta. Dėkui Pirmininkui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Pertrauka iki 12.20 val.
Pertrauka
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas. Svarstome Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo. Tęsiamas priėmimas. Kviečiu į tribūną ministrą poną R.Šarkiną. O tuo laiku prašau užsiregistruoti.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Ministre, jeigu aš turiu teisingą informaciją, yra priimti keturi šio įstatymo straipsniai, baigta baziniu 12 straipsniu, kuris irgi priimtas.
R.ŠARKINAS. Priimta iki 6 punkto, iki 14 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip. Vadinasi priimti penki įstatymo straipsniai. Dabar svarstysime 6, arba bazinio įstatymo 14 straipsnį. Buvo daugybė kolegos K.Antanavičiaus pasiūlymų, bet jeigu aš teisingai informuotas, tai kolega K.Antanavičius nusivylė bet kokia galimybe ką nors pasiekti ir savo tolesnius pasiūlymus atsiėmė.
R.ŠARKINAS. Ne, jis ne toks žmogus.
PIRMININKAS. Prašau, pone Antanavičiau, kad aš žinočiau. Paspauskite mygtuką. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jūs gavot. Aš atsiimu tiktai pasiūlymą dėl 14 straipsnio pirmosios dalies. Kadangi nepriimta niekas, aš siūliau, kad būtų 13%, 13% nepriimta, visi kiti procentai remiasi tais 13%. Tada ten nėra prasmės su tuo 14 straipsniu daugiau dirbti.
R.ŠARKINAS. Daugiau nėra pastabų dėl 14.
PIRMININKAS. Ačiū. Galim priimti 14 straipsnį bendru sutarimu, t.y. 6 šio įstatymo, o bazinio įstatymo 14 straipsnį? Ačiū. Priimta.
7 įstatymo, 16 bazinio įstatymo straipsnis. Galim jį priimti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. Ačiū, priimta.
8 straipsnis, 17 bazinio įstatymo straipsnis. Galim jį priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
9 šio įstatymo straipsnis, 18 bazinio įstatymo straipsnis. Man atrodo, čia yra kolegos pono J.Pangonio alternatyva, bet aš jo paties nematau. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Taip, čia yra pastaba paskutinį 18 straipsnio sakinį išdėstyti taip: "Už importuojamą ilgalaikį gamybinės paskirties turtą PVM, mokėtojui pageidaujant, užskaitomas nepriklausomai nuo turto vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka". Na, mes negalim pritarti šiam pasiūlymui ir vis dėlto siūlom, kad liktų ta redakcija, kuri siūloma. Nepritariam šiam siūlymui. Yra nustatyta 400 tūkst. Lt vertės suma ir, aš manau, ji yra priimtina. Smulkintis iki kiekvieno šimto litų...
PIRMININKAS. Aš nematau pono J.Pangonio. Ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės mes komitete priėmėm ir manom, kad reikėtų taikyti kitą nuostatą. Tai yra 18 straipsnį išdėstyti taip, kaip siūlo Ekonomikos komitetas. O esmė yra ta, kad mes skriaudžiam smulkų ir vidutinį verslą. Nes technologijos yra ir iki 400 tūkst., yra ir už 50 tūkst., ir už 100 tūkst. Todėl aš manau, kad turėtų būti išdėstyta taip, kaip siūlo komitetas. Ir siūlau už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, aš nežinau tiesiog, kaip ir pasielgti.
PIRMININKAS. Aš irgi nežinau.
F.KOLOSAUSKAS. Čia yra įdomi situacija. Nes klausimas yra toks, kad galbūt kitaip reikia, galbūt su muitine, su mokesčių žinia. Iš viso reikia parengti mechanizmą. Aš manyčiau, kad dėl to klausimo, to punkto reikėtų atskirai diskutuoti. Atskirai diskutuoti, atskirai jį svarstyti. Dabar priimti taip, kaip yra, bet parengti tą klausimą visiškai atskirai. Aš taip siūlyčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ten, kur yra V.Šumakario ar J.Veselkos siūlymas, jis nėra galutinai suformuluotas. Manau, komiteto siūlymas yra priimtinesnis. Tuo labiau kad ten išsprendžiama ta kolizija, apie ką kalbama, kad reikia sumažinti tą įvežamų prekių kartelę, už kokį turtą gamybinės paskirties tas turtas gali būti importuojamas ir tas PVM, mokėtojui pageidaujant, įskaitomas nepriklausomai nuo to turto vertės. Tą visą tvarką nustatyti taip pat pavedama Vyriausybei.
Manau, kad šita pataisa būtų iš tiesų labai rimta ta prasme, kad paremtų smulkesnius ir vidutinius verslininkus, kurie įveža galbūt mažesnės vertės gamybinės paskirties ilgalaikį turtą, kuriems iš tiesų nereikia technologinės linijos, kuri kainuoja 400 tūkst. litų ir daugiau. Galbūt ji kainuoja tik 200 tūkst. litų. Aš siūlyčiau ministrui, jeigu jis nesutinka su tuo, kad, sakykim, gamybinės paskirties turtą įveža už vieną litą, galbūt derėtis iki 100 tūkst. ar 50 tūkst. Skirti tokią ribą, o ne 400 tūkst. litų.
PIRMININKAS. Aš bijau, kad derybų laikas jau pasibaigė. Dabar reikia apsispręsti - taip arba taip. Ministre, jūsų žodis ir...
R.ŠARKINAS. Ne, galbūt gerbiamasis F.Kolosauskas pasiūlė teisingai. Dabar vis dėlto reikia priimti taip, kaip yra suredaguota pagrindiniame tekste, ir atskirai apsvarsčius tą reikalą pateikti pasiūlymus. Bet taip, kaip siūloma, kad nepriklausomai nuo vertės, yra nepriimtina formuluotė. Tikrai nepriimtina, ir tada patenka visos prekės ir kas tik nori. Ir neatskirsi, ar tai ilgalaikis turtas, ar bet kokios prekės. Tuomet bus galima pervežti vos ne viską.
PIRMININKAS. Prašau registruotis.
Salėje - 61 Seimo narys.
Prašau apsispręsti balsavimu. Atidžiai klausykite. Kas už tai, jog būtų pritarta Ekonomikos komiteto pataisai paskutinį 18 straipsnio sakinį išdėstyti taip: "Už importuojamą ilgalaikį gamybinės paskirties turtą PVM, mokėtojui pageidaujant, įskaitomas nepriklausomai nuo to turto vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka." Kas už šią pataisą, balsuoja už, kas taip, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas ir pritaria pranešėjas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti. Kas už pataisą?
Už balsavo 16, prieš - 12, susilaikė 17. Taigi pataisai nepritarta.
Vadinasi, reikės dėl jos ilgiau diskutuoti. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti įstatymo 9 straipsniui, arba bazinio įstatymo 18 straipsniui?
R.ŠARKINAS. Galim.
PIRMININKAS. Ponas V.Zimnickas nenori pritarti. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų atsiprašau, nes truputį vėluodamas negalėjau ekspromtu išdėstyti argumentų. Aš dar kartą noriu aiškiai pasakyti, kad mes skriaudžiam smulkų ir vidutinį verslininką. Skriaudžiam tuo, kad mes uždedam kartelę, nors kai kurių technologijų, deja, yra kur kas mažesnės kainos, ir jiems jau reikia turėti papildomai 18%, kad jie galėtų jas įsigyti. Vadinasi, prie tos kainos jie dar turi turėti papildomų apyvartinių lėšų. Tai viena.
Antra. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad jeigu mes dabar neradom sprendimo, aš siūlyčiau šitą dalį atidėti ir dar kartą padiskutuoti. Nes įstatymas vienaip ar kitaip per metus yra kelis kartus tvarkomas, diskutuojamas ir nesuradus atitinkamų argumentų priiminėti negalima. Mes neatsižvelgiam į tas grupes.
Trečia. Noriu pasakyti Finansų ministerijai, kad jūs sudarinėsite sąrašus, jūs nustatinėsit poįstatyminę bazę būtent šitam variantui, kas tai yra technologija, kas yra įrengimas ir kokia būtų jų minimali kaina. Mes išdėstom tai, kad tokia galimybė būtų galima ir tokia įskaita įmanoma. O jūs jau nustatykit ir tą kartelę, ir, sakykim, tuos technologijų ir įrenginių sąrašus arba jų nomenklatūrą. Todėl aš šiandien, jeigu buvo kitoks balsavimas, prašyčiau posėdžio pirmininką šitą 18 straipsnį atidėti.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas sutiks atidėti, tai taip. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš manau, kad dabar reikėtų palikti taip, kaip yra projekte, o jeigu klausimas kada nors iškiltų, tai, man atrodo, kad čia ne kažkoks ilgalaikis lėšų praradimas, o trumpalaikis. Tačiau, žinoma, smulkiam verslui įtakos gal ir turėtų. Man atrodo, tai reikėtų svarstyti, nes dabar nėra pakankamai argumentų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą prašau jus priiminėti šitą įstatymą, nes jis jau vėluoja, su barzda. Jis turi įsigalioti, ir mes tas lengvatas nutempsime dar toliau kituose straipsniuose. Aš siūlau labai gerą variantą: vis dėlto šiandien priėmus šitą įstatymą 18 straipsnyje siūlyti atitinkamą pataisą ir tą procedūrą galima atlikti per gerą savaitę ypatingos skubos tvarka. Bet reikia sudaryti modelį ir pasižiūrėti, nuo kokių sumų, kokia kartelė ir visa kita, kaip atsilieps, kaip bus galima visą šitą procesą kontroliuoti. Negalim mes taip nuogai, be jokio apskaičiavimo taip daryti.
PIRMININKAS. Ministras, ir balsuosime.
R.ŠARKINAS. Aš irgi sakyčiau, kad reikėtų pritarti šiam straipsniui, koks jis dabar pateiktas balsavimui, o ta suma, 400 tūkst., nustatyta Vyriausybės nutarimu. Ir pavesti Vyriausybei dar kartą... Vyriausybė artimiausiame posėdyje apsvarstys ir galbūt galima ją kažkiek sumažinti.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Taip, teisingai, prašom registruotis.
Salėje - 76 Seimo nariai.
Kas už tai, jog būtų priimtas įstatymo 9, arba bazinio įstatymo 18, straipsnis toks, kokį siūlo pranešėjas bei Biudžeto ir finansų komitetas, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Prašom.
Už balsavo 26 Seimo nariai, prieš - 9, susilaikė 14. Taigi 9 straipsnis priimtas.
10 įstatymo, arba 19 bazinio įstatymo, straipsnis.
R.ŠARKINAS. Dėl šito straipsnio pastabų lyg ir nėra.
PIRMININKAS. Galim priimti 9 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Dėl 10 straipsnio pastabų taip pat nėra. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
11 įstatymo straipsnis. Pataisų aš bent jau nematau. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
12 įstatymo straipsnis. Pataisų taip pat nėra. Ar galim priimti bendru sutarimu?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Ir įstatymo 13 straipsnis. Čia yra pono K.Antanavičiaus...
R.ŠARKINAS. Ne, jo dėl 20...
PIRMININKAS. Tai yra 22 bazinio įstatymo straipsnis. Prašau, pone Antanavičiau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, čia siūlau tik kosmetines pataisas. Manau, kad jeigu pažiūrėtų iš esmės, tai priimtų. Kuo skiriasi nuo to teikiamo? Yra parašyta: "Nuo importuojamų prekių vertės, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje neapmokestinamą PVM importą." 4 straipsnyje yra nurodyta, kas neapmokestinama. Tai gali būti, kad tam neapmokestinamam reikalui reikia ir importo. Reikėtų tai nurodyti. Imamas šiuo įstatymu nustatytas PVM, kad tas importas 4 straipsnio reikmėms irgi neapmokestinamas. Ir paskutinė frazė - Vyriausybės nustatyta ne muito mokesčiams mokėti tvarka, o mokesčiams mokėti tvarka. Ir šito įstatymo laikytis, ir Muitų įstatymo, ir kitų.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Čia PVM ėmimo tvarka nustatoma taip, kaip ir muito ėmimo tvarka. Čia ne koks nors atskiras mokestis, bet principas tas pats. Įrašomi tik žodžiai "muitams mokėti tvarka". Kokia muito mokėjimo tvarka, tokia pat ir PVM mokesčių mokėjimo tvarka. Aš siūlau priimti taip, kaip yra pagrindiniame projekte.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Kadangi muito mokestis yra taip pat mokesčių sudėtinė dalis, tai, man atrodo, kad reikia palikti taip, kaip yra pagrindiniame įstatyme, ir tai apims ir mokesčius, ir mokesčius kaip muitus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Dar ministras, jeigu pageidautų, prašom.
R.ŠARKINAS. Ne, aš galiu tik taip, kaip parašyta pagrindiniame įstatyme. Kitokio ir negali būti.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Prašau atidžiai klausytis. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario K.Antanavičiaus pataisai, balsuoja už, kas už tai, jog pasiliktų taip, kaip yra įstatymo projekte, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau.
Už balsavo 3 Seimo nariai, prieš - 25, susilaikė 23. Taigi pataisai nepritarta.
Ar galim pritarti bendru sutarimu įstatymo 13, arba bazinio įstatymo 22, straipsniui? Ačiū. Pritarta.
Seimo narys K.Antanavičius siūlo papildyti 23 straipsnį ketvirtąja dalimi. Prašau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pridėtosios vertės mokesčiu neapmokestinamos šios importuojamos prekės. Čia išvardyti visokie niekeliai: diplomatų, konsulinių atstovybių, dar... Taigi siūlau, kad būtų neapmokestinama, ir aš nesutikau nė vieno ekonomisto, kuris nesutiktų. Įvežami įrenginiai, kurie bus naudojami investicijų procesui, gamybiniams pajėgumams kurti, atnaujinti ir plėtoti. Yra didelis apkrovimas įmonių, kurios neturi, ypač po bankų krizės, apyvartinių lėšų, ir tų apyvartinių lėšų 18% paimama pridėtosios vertės mokesčiui mokėti. Jos užšaldomos, o po to grąžinamos. Neberandu žodžių. Nesinori kartoti tą pat ir tą pat. Kur prasmė? Kodėl tai imti? Tik tam, kad valstybė biudžete galėtų prasukti tas lėšas, pasinaudoti palūkanom? Juk nauda čia nedidelė, o įmonių žlugdymas labai didelis. Todėl siūlau papildyti įstatymą tokia nuostata. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš nenorėčiau šiuo metu diskutuoti dėl esminių dalykų, bet kolega K.Antanavičius, nors kalbininkai mus moko ir moko, visą laiką sako žodį "mokEstinti" ir "apmokEstinti". Jau truputį ausis gelia.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau kalbėjom apie 18 straipsnį, apie importuojamus technologinius įrenginius. Jeigu mes šitą formuluotę paliksim tokią, kokią siūlo K.Antanavičius, tai viskas, kas bus importuojama į Lietuvą, nebus apmokestinama. Ir kur ten atskirsi, ar tas įrenginys bus investicijoms, ar asmeniniam naudojimui, pardavimui? Ant kaktos nebus niekur parašyta. Aš siūlau formuluotę palikti tokią, kokia ji yra. Mes jau ne vieną kartą diskutavom tuo klausimu, ir čia veikia visiškai kitas mechanizmas.
PIRMININKAS. Mes apsispręsime dėl kolegos K.Antanavičiaus pataisos. Yra pataisa ir kolegos J.Veselkos, ir V.Šumakario pasiūlymai. Na, iš dalies jos sutampa. Iš dalies. Pirmiausia prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta kolegos K.Antanavičiaus pataisai, balsuoja už. Kas už tai, kad šiai pataisai, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas ir pranešėjas, nebūtų pritarta, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau.
Už - 9, prieš - 18, susilaikė taip pat 18. Taigi pataisai nepritarta.
Taip pat yra kolegos J.Veselkos ir pono V.Šumakario pataisa. Prašau. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai dėl įstatymo 18 pataisos, neva siūlė Ekonomikos komitetas, nors komitete šitai svarstyta nebuvo, aš vis dėlto palaikiau ministrą ir pasakysiu - kodėl. Iš tikrųjų jeigu mes nepriklausomai nuo vertės, tai praktiškai bet kurios prekės, kurios vadinasi ilgalaikiu turtu, bus neapmokestinamos. Sakykim, baldai. Užsimanys kas nors gerus baldus, nors ir Lietuva juos gamina, atsivežti, o tai - ilgalaikis turtas, ir jie bus neapmokestinami. Todėl ši nuostata "nepriklausomai nuo vertės" netinka. Mūsų su V.Šumakariu pasiūlymų skirtumas yra tas, kad mes siūlom tą pat: neapmokestinti importuojamo ilgalaikio materialaus turto, bet pagal Vyriausybės sudarytą sąrašą.
Pirma. Kad Vyriausybė pažiūrėtų, jeigu tam tikri įrenginiai, tam tikras kitas panašus ilgalaikis turtas gaminamas Lietuvoje, tai tam importuojamam panašiam turtui reikia taikyti PVM be jokių apribojimų. O tiems įrenginiams, tam ilgalaikiam turtui, kurio Lietuvoje negamina arba nėra panašios kokybės, arba apskritai nėra, tai iš tikrųjų tam PVM taikyti nereikia. Aš jums galiu pasakyti, pavyzdžiui, jeigu kuris nors verslininkas įsigyja ne už 400, o už 4 mln., tai jam papildomai bankams reikės sumokėti 1 mln. 260 tūkst. litų. Kadangi jam reikia paskolą, palūkanas, PVM sumokėti, o čia eina palūkanos. Todėl, gerbiamieji, mes norime duoti Vyriausybei darbo, kad ji gerai išanalizuotų, kokio ilgalaikio turto Lietuvoje negamina, kokį reikia apmokestinti ir kurio galima neapmokestinti. Vyriausybė, padirbėjusi porą mėnesių, gali labai gerą sistemą sukurti: ir ginti savo verslininką, savo gamintoją, ir kartu skirti mokesčius ten, kur reikia. Todėl siūlyčiau mūsų šitą nuostatą paremti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Pirmiausia aš norėčiau priminti kolegai komiteto nariui ponui J.Veselkai. Mūsų Ekonomikos komiteto protokolas, išvada: "Nuspręsta pritarti projektui su išlyga. Už balsavo 10, prieš - 1, susilaikė 1 komiteto narys." Nežinau, gerbiamasis Veselka, ar jūs buvote prieš, ar jūs susilaikėt. Bet 10 komiteto narių tai išlygai pritarė. Tai viena.
Antra, ką aš noriu pasakyti. Noriu pasiūlyti šiandien priimti protokolinį sprendimą, kad Vyriausybė per porą ar trejetą savaičių parengtų pasiūlymus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 18 ir 23 straipsniams, kurie susiję su įrenginių ir technologijų įvežimu. Tai yra tai, kas susiję su investicijomis. Aš manau, kad šiandien mes tokį protokolinį sprendimą galime priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Pirmiausia, gerbiamasis ministre, mes jau seniai kalbame apie šitą klausimą, ir jūs prižadėjote visą mechanizmą dėl PVM pristatyti Seimo nariams konkrečiai. Jūs šito nepadarėt. O šiandien, svarstydami šitą dalyką... ir jeigu šita mūsų pataisa nebus priimta, tai jūs žlugdysite visą verslą. Jūsų nutarime, kai perka įrenginius už 400 tūkst. litų, nereikia mokėti PVM, o jeigu vienu centu mažiau - reikia. Tai kokie čia įstatymai? Dar kartą reikia pasakyti, kad šiuo metu jums reikia tikrai gerai įsigilinti ir pakalbėti su pramonės konfederacijos įmonėmis apie tai, kas ten darosi. Jeigu priimsime tokį įstatymą, tai tikrai viskas žlugs, ir jūs toliau nesurasite, iš kur paimti tų mokesčių. Mes siūlome šitą pataisą priimti, o Vyriausybei gerai pagalvoti.
PIRMININKAS. Ministre, prašau.
R.ŠARKINAS. Taip, kaip siūlomos tos pataisos, negalima priimti. Aš jau sakiau, galbūt galima pavesti Vyriausybei per mėnesį ar per kiek laiko, kad apsvarstytų dėl tos 400 ribos. Galbūt peržiūrėti ir ar sumažinti, ar kaip. O tai... (Balsas salėje) Prašau?
PIRMININKAS. Nediskutuokite, ministre.
R.ŠARKINAS. Ne.
PIRMININKAS. Pone Veselka, aš jums žodžio dabar nesuteiksiu. Su kolega V.Zimnicku asmeniškai išsiaiškinkite. Mes jau tokios praktikos čia, Seime, turime. O dabar prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta kolegų V.Šumakario ir pono J.Veselkos pataisai, balsuoja už. Kas už tai, jog pasiliktų taip, kaip yra projekte, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už pataisą - už.
Už balsavo 15 Seimo narių, prieš - 7, susilaikė 20. Taigi šiai pataisai nepritarta. Tačiau aš manau, kad dėl to, ką ministras pasiūlė ir kas buvo siūlyta, jog Vyriausybės prašoma išnagrinėti šią problemą per mėnesį ir pateikti atitinkamą išvadą, galime protokolinį įrašą padaryti? Ačiū. Ar galime pritarti 13, o bazinio įstatymo 22, straipsniui bendru sutarimu?
R.ŠARKINAS. Tai jau tam pritarėm. Dabar jau 14.
PIRMININKAS. Atsiprašau. 23. Galime pritarti 14 įstatymo straipsniui, 25 bazinio įstatymo straipsniui, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Galime 15, bazinio įstatymo 26, straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Galime pritarti 16 įstatymo straipsniui, bazinio įstatymo 27 straipsniui, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Įstatymo 17, arba bazinio įstatymo 28, straipsniui bendru sutarimu? Man ponas F.Kolosauskas sako, kad čia yra redakcinių pataisų, turbūt bus pataisyta. Galime pritarti 18, bazinio įstatymo 29, straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Ir 19, arba bazinio įstatymo 31, straipsnis. Čia yra kolegos K.Antanavičiaus pataisa, atrodo.
Prašau, pone Antanavičiau, paspauskite. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Manau, kad ir dėl šito bus pasakyta, kad negalima. Nors čia parašyta baziniame įstatyme - PVM laikotarpis. Tai turbūt sumokėjimo. Aš tik tiek siūlau. Bet tikriausiai negalima pataisyti.
PIRMININKAS. Pone ministre, prašau.
R.ŠARKINAS. Aš nematau jokio pagrindo, kad reikėtų tą žodį įrašyti. PVM laikotarpis yra išaiškintas terminas, ir dabar PVM nemokėjimo kažkokia painiava.
PIRMININKAS. Pone Antanavičiau, ar jūs prašysite balsuoti dėl šito? Ne. Galime pritarti 31 bazinio įstatymo straipsniui? Ačiū. Pritarta. 20 įstatymo straipsnis, 32 bazinio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 21, bazinio įstatymo 33, straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 22, bazinio įstatymo 34, straipsnis. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 23, bazinio įstatymo 35, straipsnis. Yra kolegos K.Antanavičiaus pataisa.
Prašau, pone Antanavičiau. Paspauskite, pone Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. ... yra 0,3%, apie kuriuos aš jau tris kartus kalbėjau. Aš manau, kad priimtina, jeigu yra 0,2, tai priimtina.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Galime pritarti 23 straipsniui, t.y. 35 bazinio įstatymo straipsniui, taip, kaip buvo patikslinta? Ačiū. Pritarta. 24, arba bazinio įstatymo 381, straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 25, arba bazinio įstatymo 39, straipsnio pataisai galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 26, arba bazinio įstatymo 41, straipsniui? Ačiū. Pritarta. 27 šio įstatymo straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Prašau pasisakyti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iš esmės pats įstatymas yra neblogas. Jis daugiau reglamentuoja PVM mokėtoją, bet niekaip negalima sutikti su tuo, kaip šiandien buvo nubalsuota. Mes kartais užmirštame tuos motyvus, užmirštame tai, kas pildo biudžetą, iš kur ateina į biudžetą pinigai. Užmirštame, kad mes neturime tiek daug investicijų, užmirštame tai, kad mes neturime per daug apyvartinių lėšų, į tai mes nenorime atsižvelgti. O biudžeto norime visi, ypač skirstyti. Reikia socialiai remtiniems, reikia medikams, reikia pedagogams, reikia visiems kitiems sluoksniams ir mums, biurokratams, kad būtų pinigų. Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto Ekonomikos komitetas nedažnai lenda į mokesčių įstatymus, nedažnai lenda į kitokius reikalus, susijusius su biudžetu. Bet mūsų komitetas žiūri truputį iš kitos pusės, t.y. žiūri į tai, iš ko galima ir kiek maksimaliai leidžiama imti iš ūkinių subjektų, ar tai būtų individuali įmonė, ar tai būtų uždaroji akcinė bendrovė, ar tai būtų didelė įmonė. Reikia žiūrėti, kiek ji realiai gali sumokėti šiandien, kiek ji išgali. Mes, vien tiktai pildydami biudžetą, kartais galime pamiršti ir kitą, t.y. socialinę pusę. Jūs nepamirškite, kad jeigu per daug mes smaugsime mokesčiais, įmonės sustos. Žmonės taps bedarbiais, ir mes turėsime rasti lėšų sumokėti jiems socialines pašalpas.
Todėl aš šiandien dar kartą kreipiuosi į kolegas Seimo narius ir prašau nebalsuoti už šitą įstatymą tik dėl to, kad nebuvo iki galo argumentuoti ir suderinti 18 ir 23 straipsniai. Tai susiję su investicijų politika, tai susiję su technologijomis, su įrenginiais. Ko mums....
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
V.V.ZIMNICKAS. ...Lietuvai, deja, šiandien labai trūksta. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Čia būtų galima kaip tipišką pavyzdį paimti, kas yra Seimas, kas yra valstybė ir ką čia daro su žmonėmis ta valstybė. Štai į neapmokestinamą PVM įskaičiuojamas vaikų darželių, lopšelių, švietimo, kultūros įstaigų, bet ne komercinių švietimo... O jeigu komercinė, tai jau negerai. Tai kas čia vyksta? Akivaizdi sovietizacija.
Toliau. Kiek prašiau, kad būtų tik laikinieji paminklai neapmokestinami. O jeigu ne laikiną statai, štai Gedimino paminklas bus apmokestintas. Arba kapuose paminklas - vėl bus apmokestintas. Argi čia yra kokia nors esmė, prasmė iš šitokio dalyko bandyti valstybei paimti dar mokesčius? Kad tiktai būtų tų paminklų ir kad jie būtų statomi.
Toliau. Ūkininkai, kuriems taikomas kompensacijų tarifas, paslaugos, irgi neatleidžiami nuo tų... buvo kariauta dėl šito. Dabar dėl tarifo - 18% atkakliai ginama, biudžetas, ir tuoj pat šaukia: o pensininkai, o pensininkai, o mokytojai, o valdininkai, o tarnautojai, o visi kiti, kurie... Kodėl apie tuos niekada niekas neužsimena? Valstybės kaštai, ministerijų kaštai. Kiek čia galima sutaupyti? Apie taupymą nesu girdėjęs čia, Lietuvos Seime, ir Vyriausybėje net puse žodžio užsimenant.
Na, toliau dėl importo. Tuos įrenginius, importuojamus įrenginius... Vėlgi, kad būtų patogiau mokesčių inspekcijai, kad mokesčių inspekcija galėtų uždėti vieną mokestį, iš visų imti, paimti ir nesvarbu, kaip įmonės gyvuos, kaip ekonomika gyvuos, kad šituo mes sužlugdom... Apyvartinės lėšos...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
K.ANTANAVIČIUS. ...ir t.t. Aš manau, kad yra pavyzdys, kaip yra dirbama neatsižvelgiant į Lietuvos ekonomikos reikmes. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas patikslina kreditinės vertės mokesčio apmokestinimo bazę, patikslina kai kurias apmokestinamojo objekto sąvokas, patikslina taip pat ir patį mokestį. Prieš pertrauką tas pat buvo padaryta su pajamų mokesčiu, nors buvo įžvelgta daugiau politikos negu tvarkos aspektų. Aptartos neapmokestinamos įvažiuojamojo turizmo paslaugos, jūrų uostų, skrydžių valdymo ir aeronavigacinio aptarnavimo paslaugų rinkliavos, gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo darbai, finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, patikslinta realizavimo suma, nuo kurios numatomas PVM ir PVM nekompensuojamas, patvirtinta speciali PVM sąskaita faktūra, padaryti kiti PVM pakeitimai ir papildymai. Įstatymo projekto nuostatos padės vystyti kai kurias paslaugų rūšis, padės teisingiau atspindėti vykstančius finansinius procesus, leis realiau nustatyti PVM apmokestinimo bazę ir paimti PVM mokestį.
Pritariu šio įstatymo projekto pagrindinėms nuostatoms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Žinoma, šis įstatymas daug kur padeda, apie ką kalbėjo prieš mane gerbiamasis kolega. Tačiau man labai gaila, kad šiandien Biudžeto ir finansų komitetas žiūri į vieną vienintelį tikslą - kaip paimti daugiau tų mokesčių iš tų verslininkų, pramonininkų ir visa kita. Tačiau greitai ateis laikas, kai jūs nesurasite, iš kur paimti.
Štai vienas pavyzdys. Jeigu verslininkas nusiperka įrenginių iš užsienio, jis sumoka 30% palūkanų už paimtą paskolą. Pastato įrangą ir pagamina produkciją. Iš jo paima dar 18% už pagamintą produkciją. Ir pardavęs šią produkciją - dar 18%. Tai kas lieka? Iš kur jūs apskaičiuosite tą sumą? Jūs kalbate, kad bus sugrąžinta. Šito sugrąžinimo mechanizmas juokingas 17, 18 ir 23 straipsniuose, kur mes prašėme pasižiūrėti. Mes buvome susirinkę Ekonomikos komitete su Finansų ministerija ir nesuradome bendros kalbos. Jeigu priimtume šį įstatymą, tai būtų dar daugiau žlugdomas smulkus verslas ir visos tos įmonės, kurios šiandien dar šiek tiek dirba, nusipirkusios įrenginių iš užsienio, būtų sužlugdytos. Aš už tokį įstatymą negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš galvoju, kad mes labai dažnai šokinėjame su interpeliacijomis visai Vyriausybei ir atskiriems nariams. Vis dėlto interpeliaciją pareikšti už kirvio principą mokesčių sistemoje... Iš tikrųjų dauguma valstybių mokesčių sistemą suformuoja labai subtiliai, kad skatintų savo gamintoją, kad leistų jam modernizuoti, kas reikia, bet ir skatintų. Taip pat ir PVM. Ir mūsų su V.Šumakariu pasiūlytas principas iš tikrųjų buvo geras, kad ne nuo sumos reikia nustatyti bendrą sumą, o nustatyti Vyriausybei, ką lietuviai gamina ir ko nereikia vežti iš užsienio. Kas veža, tegul moka 18%. Ką reikia įsivežti, tuos ilgalaikius įrenginius, kad tam nebūtų taikoma. Bet vėl tas pats kirvio principas - taip mokesčių inspekcijai geriau. Man gaila, kad jau ketverius metus naudojamas stalininis principas: jeigu vienas verslininkas yra žulikas, sušaudyti visą šimtą, nes tokia sistema yra geresnė.
Mes savo pasiūlymą pateikėme prieš mėnesį. Vyriausybė ir Finansų ministerija galėjo išanalizuoti, išnagrinėti tą mūsų rezoliuciją. Na, gerai, nuo 400 sumažino iki 50 tūkst. Ir kas veš visokius baldus, kitą produkciją, kurios Lietuvai... jie PVM netaikys. Todėl prašau išnagrinėti 23 straipsnio pasiūlymus. Mes tai aptarinėjome su kai kuriais Finansų ministerijos specialistais ir priėjome prie šitokio pasiūlymo formos. Bet ten aukščiau, kuriems reikia kirviu kapoti, pakeitė kitaip. Todėl dėl tos rezoliucijos prašau pasižiūrėti, kaip apginti savo, kas gaminama Lietuvoje, neleisti piktnaudžiauti, bet tuos įrenginius, kurių nėra, kad leistų įvežti be PVM. Tik su tokia sąlyga galime pritarti. Bet kadangi žinome, jog nevykdo, tai aš susilaikysiu. Nors šitos pataisos yra normalios.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų priimant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, jį dabar tobulinant mums reikėtų surasti balansą, pusiausvyrą tarp dviejų tikslų - mokesčių surinkimo į biudžetą ir nacionalinės gamybos skatinimo. Jeigu pirmąjį tikslą šios pateikiamos pataisos pasiekia ir mokesčiai iš tiesų būtų renkami geriau, tai antrojo tikslo, deja, mes nepasiekėme. Čia mes nerandame tokių dalykų, kurie skatintų naujų darbo vietų kūrimą, kurie skatintų smulkų ir vidutinį verslą, kurie skatintų ūkininkų veiklą. Ypač svarbi problema yra remti nacionalinę ekonomiką, ginti jos interesus, remti nacionalinę produkciją, nacionalinės produkcijos gamintojus. Štai pridėtinės vertės mokestis kaip tik ir galėtų būti tas įrankis, tas mechanizmas, kuriuo mes skatintume nacionalinę gamybą, nacionalines prekes ir apribotume tos produkcijos, kuri gaminama Lietuvoje, įvežimą iš užsienio. Deja, šitas mechanizmas lieka neišnaudotas.
Aš norėčiau pasakyti, kad tokius įstatymus, tokių įstatymų projektus turėtų svarstyti ir priimti bendrame posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas su Ekonomikos komitetu. Ir konsenso tvarka jie turėtų juos priimti, kad būtų balansuojami ir mokesčių surinkimo interesai, ir mūsų nacionalinės produkcijos gamintojų interesai. Deja, šito neįvyko. Mes negalime pritarti šitam įstatymo projekto pakeitimui dėl šių priežasčių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis. Aš noriu dar kartą priminti tai, dėl ko mes jau sutarėme, aš tikiuosi, ministras mane irgi girdi, kad Vyriausybė įsipareigoja iki kovo 1 d. ... Ministre! Ministre! Aš manau, kad jūs patvirtinsite. Mes įrašome protokolinį nutarimą, kad Vyriausybė įsipareigoja iki kovo 1 d. pateikti savo išvadą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui dėl tų pasiūlymų, kuriuos teikė ponas J.Veselka ir ponas V.Šumakaris. Taip? Ir ponas K.Antanavičius. Taip.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Už - 41. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8.
PIRMININKAS. Prieš - 8. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 41 Seimo nariui, prieš balsavus 8 Seimo nariams, susilaikius 12 Seimo narių Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" priimtas. Repliką po balsavimo - Seimo narys J.Veselka. Minutėlę, pone Veselka.
O toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas. Prašau, pone Veselka.
J.VESELKA. Aš čia girdžiu diskusiją... Iš tikrųjų tos pataisos, kurios buvo pateiktos, jos kaip tam tikri vaistai yra labai geros ir normalios. Ir susilaikė, ir turbūt dalis prieš balsavo todėl, kad iš tikrųjų tas pagrindinis dalykas neišspręstas, bet kadangi R.Šarkinas įsipareigojo per mėnesį pateikti sprendimą, tai iš tikrųjų įstatymams galima pritarti ir čia nieko blogo neatsitiko.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū, gerbiamasis Veselka. Kolega V.Zimnickas - irgi repliką po balsavimo. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Aš dar kartą norėčiau atkreipti Finansų ministerijos vadovų ir Vyriausybės dėmesį. Prieš mėnesį mes pradėjom priėmimo stadiją, Vyriausybė geranoriškai atsiėmė projektą su pateiktomis J.Veselkos, V.Šumakario, mūsų komiteto, K.Antanavičiaus ir kitomis pataisomis ir sakė, jog dar žiūrės. Bet, deja, kolegos, aš jums konstatuoju faktą: praėjo mėnuo, pagulėjo kažkieno stalčiuose ir sugrįžo toks pat, koks buvo prieš teikiant balsavimui. Todėl dar kartą pagalvokim, ar iš tikrųjų padarys tai, ką mes šiandien įrašėm protokole.
PIRMININKAS. Pareikalausim, gerbiamasis Zimnickai.
Mieli kolegos, pradedam nagrinėti labai rimtą klausimą. Bet prieš tai - dar rimtesnis pranešimas. Kolegos, dėmesio! Iš Strasbūro pranešama, kad mūsų kolega A.Gricius išrinktas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentu. (Plojimai) Kai jis pasirodys čia, Seimo salėje, žinoma, dar sveikinsim atskirai.
Visuomenės informavimo įstatymo projektas Nr.200(5) (priėmimas) (96.01.23)
7sesija 63 p. svarstyti klausimai
Mieli kolegos, dabar - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas. Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį R.Šukį į tribūną. Kolegos, kviečiu registruotis, kol ateis pranešėjas. Registracija. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau.
73 Seimo nariai pasiryžę klausytis jūsų, gerbiamasis Šuky. Ir pirmasis klausimas yra toks: ar teikiat šį projektą priėmimui kol kas pastraipsniui?
R.ŠUKYS. Taip, teikiame.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad pradedam šio įstatymo priėmimo stadiją. Jeigu, gerbiamasis pranešėjau, jūs norit pasakyti porą apibendrinančių žodžių apie šį įstatymą ir, svarbiausia, apie pataisas, tai prašom, o jeigu ne, pradedam pastraipsniui. Prašom.
R.ŠUKYS. Tiesiog norėčiau pradėti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Mieli kolegos, gerbiamasis Šuky, pagal mano turimą visą šūsnį arba paketą pataisų dabar turėtų būti ne 1 straipsnis, o preambulė, kurią teikia gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Ir todėl aš prašyčiau jį tarti žodį, jeigu jis neatsisako preambulės. V.Andriukaitis. Vienas Seimo narys - už, vienas - prieš, po to - pranešėjas, ir spręsim. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, savo pasiūlymus darbo grupei aš esu pateikęs lapkričio 28 d., ir šis siūlymas darbo grupei yra žinomas. Kodėl aš norėčiau, kad šis įstatymas turėtų tam tikrą preambulę? Esu įsitikinęs, kad Visuomenės informavimo įstatymas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos visuomenės įstatymų, kur visuomenė iš tikrųjų sau kuria taisykles. Kalbėdama apie atvirą, pilietinę, darnią, teisingą visuomenę, siekiančią tautinės santarvės ir teisinės valstybės, Lietuvos visuomenė jau kartą balsavo dėl Konstitucijos, ir, aš manau, tai galėtų būti įtvirtinta kaip Lietuvos visuomenės tikslas. Kita vertus, šis įstatymas yra pakankamai iškilus. Jis yra gilaus humaniško turinio, kadangi tikrai suponuoja atviros visuomenės kūrimą Lietuvoje. Antra vertus, Lietuvos teisiniai aktai (tokie teisiniai, fundamentalūs aktai, sakyčiau, konstituciniai aktai), kurie čia, Seime, buvo priiminėjami, turėdavo tokias iškilias preambules, pradedant pačia Konstitucija, baigiant daugeliu Lietuvos įstatymų. Aš galėčiau priminti Lietuvos genocido įstatymą, galėčiau priminti netgi Bankų įstatymą, kurio preambulėje kalbama, kad tai yra nepriklausomybės garantas. Ir aš manau, kad toks rimtas ir iškalbingas įstatymas, kaip Visuomenės informavimo įstatymas, galėtų turėti tokią preambulę. Tuo labiau kad ši preambulė apima daugelį idėjų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir, aš manau, tai suteiktų įstatymui humaniškesnį kontekstą. Tai ne tiktai tekstas, kurio reikia Lietuvai, bet ir tas kontekstas, kuriame Lietuvos visuomenė bręsta, auga ir vystosi. Todėl aš norėčiau, kad ta preambulė būtų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pataisos siūlytojau. Dabar vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. O kol kas - kolega A.Baležentis, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, preambulė iš tiesų labai iškilmingai skamba. Ir mes galbūt galėtume grįžti ir spręsti, ar ją priimti, ar nepriimti, po to, kai priimsim visą įstatymą. Jeigu jis bus priimtas tokiu lygiu, kaip skamba šita preambulė, mes jai pritarsime. Jeigu įstatymas pasirodys ne toks kokybiškas, ji tiesiog netiks šiam įstatymui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, originalus ir įdomus pasiūlymas. Bet išties yra teisėtas klausimas pranešėjui: o gal jūs iškart priimat ir tada nereikės Seimo nariams kalbėti ir juo labiau - balsuoti?
R.ŠUKYS. Ne, nepriimtume mes preambulės.
PIRMININKAS. Minutėlę! Jūs tada vėliau pasakysit. O kol kas dabar vienas Seimo narys, kuris remia preambulę, ir vienas - prieš. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Aš nežinau. Aš, pavyzdžiui, neturiu šio teksto. Jį reikėtų perskaityti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jis yra išdalytas. Bet kadangi tai tikrai svarbus dalykas, aš greitai perskaitysiu. "Seimas, vykdydamas tautos valią siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės bei ugdyti tautinę santarvę, pripažindamas, kad prigimtinė žmogaus teisė - turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti - yra laisvos visuomenės pagrindas, suprasdamas, kad tik teisingai informuojama visuomenė gali priimti gerai pasvertus sprendimus, atsižvelgdamas į tai, jog žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas negali varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir ją vykdydamas, priima šį Visuomenės informavimo įstatymą." Štai yra tokia preambulė, kurią pasiūlė kolega V.Andriukaitis. Gerbiamasis Patackai, tada už ar prieš?
A.V.PATACKAS. Už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys arba Seimo narė, kurie mano, kad nereikia tokios preambulės. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš manau, kad toje preambulėje yra išdėstyta daug gerų idėjų, bet tos idėjos, tiesą sakant, jau yra įrašytos ir Konstitucijoje, ir kituose dokumentuose, kurie Lietuvoje galioja. Todėl manau, kad nereikia to kartoti šiame įstatyme, manau, jog galima apsieiti be jos.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
R.ŠUKYS. Taip. Mes nepritartume preambulei.
PIRMININKAS. Ačiū. Mieli kolegos, prašom dar kartą registruotis ir balsuosim, ar reikia preambulę įtraukti į įstatymą, ar ne. Prašom registruotis dar kartą. Kolegos, dėmesio, registracija!
65 Seimo nariai. Balsuosim štai dėl ko: ar įrašom į įstatymą preambulę, kurią teikia kolega V.Andriukaitis? Kas mano, kad preambulė reikalinga, tas balsuoja už. Kas mano, kad nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, kolegos? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už preambulę?
Už preambulę - 22 Seimo nariai, prieš - 25, 14 susilaikė. Preambulės nebus.
Dabar 1 straipsnis - "Įstatymo paskirtis". Čia irgi, atrodo, yra kolegos V.Andriukaičio siūlymas. V.Andriukaitis - siūlymo autorius. Prašom. Dėl 1 straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymo esmė štai kokia. Projekte iš esmės pateikta ta senoji redakcija, kuri buvo dar prieš darbo grupei apibendrinant ir pataisant įstatymą pagal siūlymus, kuriuos teikiau. Kadangi darbo grupė įstatymo paskirtį formuluojantį straipsnį numato labai siaurą, t.y. informacijos visuomenei gavimo, parengimo, platinimo tvarka ir informacijos visuomenei rengėjų, platintojų, jų savininkų ir žurnalistų teisės ir atsakomybė. Tuo tarpu įstatymas kalba apie tai, kad tai yra ne masinės informacijos priemonių įstatymas, o Visuomenės informavimo įstatymas. Todėl reikėtų parašyti visa tai, ką šis įstatymas ir reglamentuoja. O jis reglamentuoja visuomenės informavimo pagrindus, valstybės atsakomybę už visuomenės informavimo laisvę, žmogaus ir masinės informacijos priemonių (toliau šiame įstatyme vadinant visuomenės informavimo priemonių) veiklą ieškant, gaunant, skleidžiant informaciją bei idėjas, nustato informacijos visuomenei gavimo, parengimo, platinimo tvarką, oficialios valstybinių valdžios ir valdymo įstaigų bei biudžetinių organizacijų informacijos teikimo žmonėms ir visuomenės informavimo priemonių atstovams tvarką, reglamentuoja informacijos visuomenei rengėjų, platintojų teises ir pareigas bei atsakomybę už pateiktą informaciją visuomenei, visuomenės informavimo priemonių steigimo ir veiklos bendruosius pagrindus ir, kas svarbiausia, reguliuoja santykius bei apribojimus, atsirandančius demokratinėje visuomenėje dėl žmogaus teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Visiškai akivaizdu, kad informavimo laisvė būtinai yra derinama su tam tikrais apribojimais, kurie kyla iš Lietuvos Konstitucijos dėl to, kad niekas negali, laisvai skleisdamas informaciją, varžyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Todėl įstatymo paskirtis apima visą reguliavimo sritį, kurią šis įstatymas ir turėtų reglamentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia iš esmės yra alternatyva visam 1 straipsniui, tai dabar prašysiu vieną Seimo narį paremti pagrindinio teksto 1 straipsnio variantą, trumpesnį variantą, ir kitą Seimo narį, kuris paremtų kolegos V.Andriukaičio siūlomą 1 straipsnio alternatyvą. Pirmasis - kolega A.Patackas. Prašom. Kuris variantas?
A.V.PATACKAS. Remiu V.Andriukaičio siūlymą, nes jeigu atsisakyta preambulės, tai esama įstatymo pirmoji pastraipa yra pernelyg sausa. Pernelyg svarbus šis įstatymas, kad būtų galima ja pasitenkinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - remiantis alternatyvą. Dabar kuris nors Seimo narys, remiantis pagrindinį tekstą. V.Būtėnas. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Aš remiu pagrindinį tekstą, nes jame yra pasakyta glausčiau, aiškiau. Na, o gerbiamasis kolega V.Andriukaitis siūlo savo variantą, tačiau tai labiau tiktų paskaitos turiniui ar kokiam nors kitam dokumentui, bet jokiu būdu ne įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Minutėlę. A.Kubilius, o po to - pranešėjas. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš nelabai gerai dabar galiu orientuotis, kai matome pono V.Andriukaičio pataisas. Ir, kiek aš žinau, jis buvo šios darbo grupės narys... Nebuvo jis darbo grupės narys? Bet aš taip supratau, kad darbo grupei buvo pateiktos jo pataisos. Tai jeigu darbo grupė šias pataisas atmetė, o darbo grupė buvo sudaryta partiniu susitarimu, tai aš nežinau, ar mes turime dabar visą pono V.Andriukaičio ilgą kūrinį svarstyti. Aš siūlyčiau apsispręsti iš esmės. Ar mes kiekvieną straipsnį dabar turėsim nagrinėti? Vadinasi, mes to įstatymo niekaip nepriimsim...
PIRMININKAS. Priimsim, gerbiamasis Kubiliau. Jeigu jūs baigėt, aš noriu pasakyti štai ką. Jūs, žinoma, teisus, siūlydamas variantą, kad mūsų darbas būtų lengvesnis, sakysim, našesnis. Bet gerbiamasis kolega, kaip kartais ir jūs, turi absoliučią teisę teikti neribotą kiekį pataisų. Žinoma, jis galėtų mažiau pataisų pateikti, bet ką padarysi, jeigu jis toks ir surašė tiek pataisų. Jis jų neatsiima, vadinasi, mes turim dirbti pagal nustatytą tvarką, t.y. pagal mūsų Statutą. Todėl dabar pranešėjo žodis, ar jis tebesilaiko pagrindinio teksto, ar ne, ir balsuosim.
R.ŠUKYS. Aš dar norėčiau prieš tai pasakyti keletą motyvų, dėl ko...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jums aš jau pritaikysiu tą taisyklę, kurią pasiūlė A.Kubilius. Jūs turit labai trumpai, drūtai kalbėti.
R.ŠUKYS. Gerbiamojo V.Andriukaičio siūlomas tekstas panašus į komentarą. Kita vertus, ten yra didelių netikslumų, yra supainiotos sąvokos. Neadekvačios, sakykim, masinės informavimo priemonės prilyginamos visuomenės informavimo priemonėms. Neatitinka kitų mūsų įstatymo projekto nuostatų. Taigi vien dėl šito negalėtų būti tokios redakcijos šis straipsnis priimtas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas bus alternatyvus. Dėmesio! Prašom, galim dar kartą registruotis. Prašom registruotis ir prašom nevėluoti į svarbią posėdžio dalį. Prašom registruotis.
69 Seimo nariai. Mieli kolegos, balsavimas bus alternatyvus. 1 straipsnio pagrindinio teksto variantas - mygtukas "už", 1 straipsnio alternatyva, kurią pateikė kolega V.Andriukaitis - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti. Už pagrindinį tekstą - už, už alternatyvą - prieš. Susilaikę neskaičiuojami.
42 - už pagrindinį tekstą, už alternatyvą - 17 ir vis tiek 3 susilaikė. Kadangi pagrindiniam tekstui atiduoti 42 balsai, antrą kartą balsuoti nebūtina. Tai yra daugiau nei pusė. Taigi 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Čia jau yra labai daug pataisų. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs siūlysit, ar pradėsime nuo menkesnių, kaip čia pasakius, mažesnių pataisų, kurias pasiūlė kolega V.Petrauskas, ar vėl nuo pagrindinių pataisų, kurias pasiūlė V.Andriukaitis? Ar siūlytumėt kitą variantą? Ar čia vertėtų pastraipomis?
R.ŠUKYS. Gal būtų galima pradėti iš karto nuo gerbiamojo V.Andriukaičio pataisų, nes čia yra daug, o vėliau - prie kitų.
PIRMININKAS. Gerai. Tada pradėkim nuo kolegos V.Andriukaičio pataisų. V.Andriukaitis siūlo įrašyti į 2 straipsnį daugiau sąvokų ir apibrėžimų. Prašom, kolega.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tą sąvokų aparatą reikėtų išplėsti taip, kad niekam nekiltų abejonių dėl įvairių sąvokų, kurios šiame įstatyme vartojamos. Mes puikiai žinome, kad yra sąvoka "dezinformacija". Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad dezinformacija yra nusikalstamas veiksmas. Vadinasi, reikėtų pateikti tos dezinformacijos definiciją, kad visi vienodai suprastume. Taip pat visi turėtume apibrėžti šitokias sąvokas, kad po to visiems būtų aišku, apie ką kalbame. Mes galėtume duoti pavyzdį. Štai yra sąvoka "cenzūra". Taip, cenzūra yra draudžiama, bet kas yra cenzūra ir kas yra draudžiama Lietuvoje, turėtų būti labai aiškiai įvardyta, kadangi bus tokių dalykų, kai, tarkim, turėsim nesklandumų tuo atveju, kai redaktorius ar dar kas nors bandys pataisyti ar panašiai. Tai turime įvardyti, kas yra cenzūra, kas yra draudžiama, o kas nėra cenzūra, kad nebūtų nesusipratimų visuomenės informavimo priemonių srityje, santykiuose tarp redaktorių ir žurnalistų, ir t.t. Būtų visiškai tiksliai, aiškiai įvardyta.
Mano siūlomos sąvokos yra paimtos iš oficialių tekstų, iš Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame yra teikiamas šių sąvokų aiškinimas. Ypač svarbi sąvoka - "monopolizavimas visuomenės informavimo srity". Toliau, tarkim, kas yra privilegija visuomenės informavimo srityje? Kad tai tuo tarpu nėra monopolija informavimo srity. Ir mes išvengtume painiavos. Kuo daugiau aiškumo, tuo mažiau painiavos. Štai ta prasme aš ir pasiūliau šį sąvokų aparatą patikslinti. Dalį mano pasiūlymų darbo grupė priėmė, juos pateikė. Tačiau, tarkim, kitos, mano nuomone, diskutuotinos vietos yra likusios. Jeigu atmesim, tai atmesim. Prašom. Seimas turėtų pasirinkti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dabar vienas Seimo narys, remiantis gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymus arba papildymus, ir vienas, manantis, kad to nereikia. Kolega V.Bubnys - pirmasis. Prašom.
V.J.BUBNYS. Aš, peržiūrėjęs šiuos papildymus, norėčiau pirmiausia pakalbėti apie terminą "cenzūra, cenzūros įstaiga". Nežinau, kaip kitiems, man - tai žodžiai, keliantys alergiją. Negaliu niekaip įsivaizduoti šiandien, kad kažkas, kaip čia rašoma, cenzūros įstaiga, tai valdžios institucija, turinti teisę iš anksto patikrinti spaudos publikacijų, radijo, televizijos laidų turinį ir t.t. Neduok Dieve, tokių laikų, kai vėl iš anksto būtų kas nors tikrinama. Čia jau trupučiuką man darosi šiurpu netgi paskaičius tokius dalykus, kad pas mus gali būti kontrolės ar cenzūros. Na, o dėl kitų dalykų, sakykim, teisės žinoti, man atrodo, tas dalykas nebūtinas net apibrėžti, nes jis yra aiškus savaime. Tokios būtų mano pastabėlės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš turiu patikslinti, kad būtų aišku. Sąvokos įrašymas nereiškia, kad toks dalykas turi būti Lietuvoje, kadangi toliau, kituose straipsniuose, parašyta, kad cenzūra draudžiama. Taip, kaip ir Konstitucijoje. Čia tik sąvoka, o tai nereiškia, kad yra. Gerbiamasis Vyteni, gal paaiškinkite kolegai.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš pritarčiau, kad apskritai sąvokų sąrašo išplėtimas šitam įstatymui yra naudingas. Kuo daugiau mes paaiškinsime, ką reiškia viena ar kita sąvoka, tuo labiau įstatymui išeis į naudą. Todėl pritarčiau pačiam principui, o dėl atskirų V.Andriukaičio siūlomų sąvokų reikėtų diskutuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Patackai, aš turiu aiškiai pasakyti. Diskutuoti nebus kada. Gali būti tik toks sprendimas: arba balsuojam iš karto dėl visų kolegos V.Andriukaičio siūlymų, arba jis iš jų pasiūlo porą, dėl kurių būtinai reikėtų balsuoti, mes galim atskirai, bet plačios diskusijos tikrai negali būti varinėjamos. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Be abejo, dėl kiekvieno atskiro pasiūlymo reikėtų balsuoti ir aptarti kiek įmanoma, nes už visus neišeina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, toks yra Statutas. Seimo narys pateikia pasiūlymus atitinkamam straipsniui ir už juos balsuojama. O čia mes galim susitarti geruoju. Jeigu iš šitų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 siūlymų yra koks nors ypatingas siūlymas, dėl vieno ar dviejų galim balsuoti atskirai. Kolega A.Baležentis. Po to pranešėjas. (Salėje šurmulys)
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš kaip tik ir noriu pasiūlyti ir tai išryškėjo kalbant dėl motyvų. Štai teisė žinoti...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, gerbiamasis Baleženti.
A.BALEŽENTIS. Aš ir kalbu į mikrofoną, bet mikrofonas kažkodėl šiandien ne taip dirba. (Salėje šurmulys) Diskusijų metu ir išryškėjo, kad teisę žinoti Seimo nariai remia. O štai išaiškinimo apie cenzūrą kai kurie Seimo nariai neremia. Tokiu būdu mes neišvengiamai turim balsuoti už atskirus pasiūlymus arba už atskirų pasiūlymų grupes. Negalim iš karto balsuoti už visus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Gal pats autorius? Gerbiamasis Vyteni, būkit malonus, truputį paaiškinkite ir palengvinkit mūsų būtį ir buitį. Po to pranešėjas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, štai yra pavyzdys, kai pirmiausia mes nesugebame susirinkti, padiskutuoti, aptarti, apie ką kalbame. Kiek mums pavykdavo darbo grupėje, aš porą kartų buvau atėjęs, bet mes likdavom vieni su gerbiamuoju R. Šukiu. Taip jau atsitinka, kad mes nesugebame iki galo išdiskutuoti tų problemų. Aš kreipiausi net į valdančiąją frakciją, deja, tas pasiūlymas... ir raštu įteikiau, ir t.t. Neteko progos padiskutuoti ir įsitikinti. Aš esu įsitikinęs, kad sąvokų aparatas čia reikalingas ypač tikslus, kad nebūtų Lietuvoje toliau nevienodai interpretuojamos reglamentuojančios visuomenės informavimą normos. Aš manau, kad teisė žinoti, angliškai "right to know", tai yra teisė, kuri yra užfiksuota visose konvencijose. Ji ypač svarbi Lietuvoje. Mano nuomone, šitos sąvokos tik palengvintų įstatymų leidėjams, juo labiau kai kalbam apie cenzūros įstaigą, tai mes taip ir turim susitarti, kad štai tokia įstaiga vadinama cenzūros įstaiga ir jos negali būti Lietuvoje. Tam yra aiškumas. Priešingu atveju visi imame nevienodai interpretuoti įvairiausius visuomeninius reiškinius. Aš galėčiau sutikti, kaip jūs norite. Galima balsuoti dėl visų ir jas atmesti, nes aš manau, kad dauguma atmes, o galime... Aš norėčiau, kad balsuotume dėl visų, o jeigu atmesite, tai atmesite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriukaiti, kadangi čia yra siūlymai iš dviejų dalių, tai tikrai bent dėl teisės žinoti balsuosime atskirai. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų žodis.
R.ŠUKYS. Aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamojo V.Andriukaičio pasiūlymai yra tikrai aptarti grupėje ir jiems paskirtas buvo ne vienas vakaras. Žodyno praplėtimas, man atrodo, nepalengvina, įstatymo nedaro aiškesnio, o tiesiog daug ką suvelia ir apsunkina. Sakykime, kelia labai didelių abejonių net tos cenzūros apibrėžimas. Mes skaitėme pasaulio žodynus ir ten interpretuojama visur skirtingai. Neapima dailės, meno, literatūros kūrinių. Jeigu mes pateiksime tokį pavadinimą, koks yra teikiamas gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio, tai mes susiaurinsime cenzūros reikšmę. O kitos sąvokos, pavyzdžiui... Aš pacituosiu vieną: "Tautinė, rasinė, religinė ir socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija." Ši sąvoka apibūdinama, kad tai tokio pobūdžio informacija, kuri reglamentuoja ir išaiškina tarptautines teises, normas ir t.t. O žodynuose mes rasime, kad neapykanta yra jausmas, prievarta - fizinės jėgos vartojimas ir t.t. Čia visiškai supainiotos sąvokos ir jeigu mes tokias nepasvertas sąvokas įrašysime į įstatymą, tai neaišku, kas iš to bus. Čia ne tik aiškumo nebus, bet kaip tik ir bus painiavos. Todėl primygtinai siūlau...
PIRMININKAS. Jūs prieš visas ar..? Prašom.
R.ŠUKYS. Siūlyčiau šitų pataisų nepriimti.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, mes balsuosime dėl dviejų dalykų. Kadangi siūloma į vieną vietą įterpti žodžius "teisę žinoti", o į kitą vietą įtraukti visas kitas likusias sąvokas, todėl balsuosime du kartus. Pirmas dalykas. Ar priimam gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymų pirmąją dalį dėl "teisės žinoti", ar ne? O po to balsuosime dėl likusių dalykų. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už pirmąją kolegos siūlymų dalį, t.y. sąvoką "teisė žinoti", tas balsuoja už. Kas mano, kad nereikia, kaip kalbėjo pranešėjas, tie balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už pataisą - 18, prieš - 27, 5 susilaikė. Nepriimta.
Dabar dėl antrosios pataisų grupės. Irgi toks pat balsavimas. Kas už kolegos pataisą ir papildomas sąvokas, tas balsuoja už, kas mano, kad nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 11, prieš - 27, susilaikė 11. Ir šitos pataisos nepriimtos.
Dabar galbūt, gerbiamasis pranešėjau, pagal pastraipas. Pirmajai pastraipai yra kolegos V.Petrausko siūlymas. Už kolegą V.Petrauską kalbės kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Tai neesminė pataisa.
PIRMININKAS. Žinija - žinios.
J.TARTILAS. "Tautos ir pasaulio žinija apie praeitį, dabartį" turbūt keistina į žinias.
PIRMININKAS. Pranešėjas?
R.ŠUKYS. Mes pritariam.
PIRMININKAS. Pritariat? Gerai. Tada šitas dalykas yra priimamas. Dabar antroji pastraipa. Gerbiamasis Tartilai, prašome toliau.
J.TARTILAS. Siūlyčiau antrosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip: "Visuomenės informavimo priemonėms keliami reikalavimai netaikomi valstybės institucijų leidžiamiems teisės aktams, taip pat leidiniams...", o toliau - kaip tekste. O čia pateikiama redakcija "Nelaikomi valstybės institucijų aktais"... Nepriimtinas pats žodis. Siūlau pakeisti redakciją. Esmės nekeičia.
R.ŠUKYS. Pritariame.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dėl to sutarta. O dabar jau esminis kolegos G.Paviržio siūlymas...
J.TARTILAS. Ir mano, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. Ir jūsų taip pat? Dėl 100 egzempliorių.
R.ŠUKYS. Yra tik gerbiamojo G.Paviržio.
PIRMININKAS. Man irgi atrodo, kad G.Paviržio. Gerbiamojo V.Petrausko yra vėliau. Kolega G.Paviržis. Prašom. Ar jūs teikiate savo pataisą? Jūs teikiat ar ne?
G.A.PAVIRŽIS. Ką teikiat?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, yra jūsų pataisa antrojo straipsnio antrajai pastraipai. Ar aš painioju?
G.A.PAVIRŽIS. Ne, visai teisingai ir aš pasiruošęs kalbėti.
PIRMININKAS. Taigi tamstai žodis suteiktas.
G.A.PAVIRŽIS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjęs kolega J.Tartilas atkreipė dėmesį, kad būtent šitas antrasis sakinys yra taikomas visuomenės informavimo priemonėms, kurios yra valstybės institucijų leidžiami aktai ir t.t. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tada, žinoma, tą pataisą aš atsiimčiau ir reikėtų pataisyti redakciją. Bet aš, kaip čia parašyta, įsivaizduoju, kad čia toli gražu ne tai turėta omeny. Čia turima omeny apskritai leidiniai, kurių tiražas mažesnis negu 100 egzempliorių. Tai, dovanokit, jeigu mes šitai paliekam, tada išeina, kad tiems leidinukams 100 egzempliorių šitas įstatymas, kurį mes priimam, jo nustatyti rėmai jokiu būdu nebus taikomi. Dovanokit, turint tokias geras ir dideles technines galimybes tą 100 egzempliorių leidinuką bet kur galima tiražuoti ir žmogų apjuodinti, apšmeižti. Atsiprašau, tada neliks kaltų. Aš siūlyčiau, jeigu rengėjai mano, kad tai limpa prie valstybės institucijų leidžiamų dokumentų, tada taisykit redakciją. Bet jeigu ne, jeigu aš supratau taip, kaip dabar išdėsčiau, tai reikalauju, kad būtų balsuojama ir išbraukta.
PIRMININKAS. Pranešėjau, pasakykit šiek tiek, o po to Seimo nariai.
R.ŠUKYS. Taip, jūs supratote teisingai, čia priskiriama prie visų institucijų. Kadangi sienlaikraščių gali būti du egzemplioriai, dešimt, dvidešimt. Jeigu visiems tokiems mažiems dalykams taikytume įstatymo reikalavimus, juos registruotume, būtų vyriausias redaktorius, atsakingas leidėjas, tai mes iš tiesų prapultume. Lietuvoje yra tūkstančiai, dešimtys tūkstančių tokių leidinių. Tai yra neįmanoma ir fiziškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerai. Žodžiu, jūs laikotės pagrindinio teksto? Gerbiamasis pranešėjau, jūs laikotės pagrindinio teksto, taip?
R.ŠUKYS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Taigi vienas kolega, kuris remia G.Paviržio siūlymą, ir vienas, kuris laikosi pagrindinio teksto. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš manau, jeigu iš tikrųjų tai yra valstybės informavimo priemonės, tai tada galim palikti taip, kaip yra. Nebūtinai reikia pakeisti. Nes tiražuoti galima bet ką ir bet kokiu atveju - ir nėra jokių problemų. Bet aš noriu grįžti prie pirmosios...
PIRMININKAS. Ne, prie pirmosios jau negalima grįžti.
V.ASTRAUSKAS. Ten yra blogai suredaguota, nes...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Astrauskai, čia darbo tvarka, jeigu dėl redagavimo.
V.ASTRAUSKAS. "Visuomenės nario, tautos ir pasaulio". O kur kolektyvo, kur grupės, dviejų narių, šeimos ir t.t. informacija? Tai ką, tai ne informavimo veikla?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Tartilas dėl gerbiamojo G.Paviržio siūlymo.
J.TARTILAS. Jeigu tai, ką ponas pateikėjas jau priėmė, suprantama, kad tai visuomenės informavimo priemonės ir jų tiražas mažesnis kaip 100 egzempliorių, tam variantui pritariu, t.y. aš pritariu kolegos G.Paviržio teikiamai redakcijai.
PIRMININKAS. Šit kaip? Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už kolegos G.Paviržio pataisą 2 straipsnio trečiajai daliai dėl tų 100 egzempliorių, tas balsuoja už. Kas mano, kad reikia palikti pagrindinį tekstą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Dabar, gerbiamieji kolegos, siūlau registruotis. Registracija.
Salėje - 71 Seimo narys.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kas remia kolegos G.Paviržio siūlymą dėl 100 egzempliorių išbraukimo, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti pagrindinis projekto tekstas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už - 25, prieš - 26, susilaikė 11. Pataisai nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau iki pertraukos vis tiek užbaigti šitą straipsnį. Liko dvi pataisos. Kolegos A.Basko ir V.Petrausko arba dabar J.Tartilo pataisa. Gerbiamasis Baskai, prašome motyvuoti. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Kaip aš supratau, rengėjai sutiko su mano pataisa ir pakeitė 2 straipsnio 15 pastraipos redakciją. Sakinys buvo toks: "Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai."
PIRMININKAS. Jeigu jūs sutinkate, tada ačiū.
A.BASKAS. Jeigu su nauja redakcija, tada aš...
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas gerai. Gerbiamasis Tartilai, dėl kolegos V.Petrausko siūlymo. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Esmė ta, ką sakė kolega A.Baskas. Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai ir tą sakinį reikėtų išbraukti. Ir, gerbiamasis Pirmininke, taupydamas laiką pareiškiu, jog pono V.Petrausko ir mano teikti pasiūlymai ir papildymai buvo apsvarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Jiems pritarta. Jie atsispindi komiteto teikiamame pasiūlyme, todėl pono V.Petrausko ir savo pasiūlymus aš atsiimu. Kadangi, kaip minėjau, jie atsispindi komiteto teikiamame pasiūlymo variante.
PIRMININKAS. Taigi klausimas tada išspręstas. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pranešėjau, atrodo, dėl 2 straipsnio visos pataisos?
R.ŠUKYS. Mes siūlytume tokią priešpaskutinės pastraipos redakciją: "Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais."
PIRMININKAS. Labai gerai.
R.ŠUKYS. Tada viskas atsistoja į savo vietas ir gerbiamasis A.Baskas nebeturi pretenzijų, manau, kad ir kiti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio? Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Įdomus vis dėlto nuomonės apibūdinimas. Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, atspindintys tam tikrą mentalitetą. Arba mes ją visiškai išbraukiam, arba padirbėjam prie tos sąvokos kaip reikiant. Atsisakėm sąvokų apibrėžimo, precizavimo, o dabar pareiškiam, kad nuomonei neturi būti taikomi tiesos kriterijai. Labai įdomu tą sakinį išgirsti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar kartą su patikslinimu. Būkit malonus.
R.ŠUKYS. Aš pakartosiu Europos Tarybos formuluotę.
PIRMININKAS. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Prašom.
R.ŠUKYS. "Nuomonei negali būti taikomi tiesos kriterijai, bet ji turi remtis tikrais faktais." (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Nesiginčykim. Žodžiu, patikslinimas, man atrodo, sudėlioja taškus. Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą dėl balsavimo motyvų dėl 2 straipsnio su kai kuriomis priimtomis pataisomis. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, siūlau šitą straipsnį priimti. Juo labiau kad buvo galų gale suderintos nuomonės dėl tos daug diskusijų sukėlusios formuluotės apie nuomones. Nors ir keista, kad tai sukėlė diskusiją, nes iš tikrųjų nuomonės ir žinios, aišku, turi būti skiriamos. Kadangi, kaip jau sakiau, nuomonės tuo klausimu suderintos, siūlau už 2 straipsnį balsuoti.
PIRMININKAS. Prašau, dar kartą pranešėjas. Mes čia nesutariam. Prašom.
R.ŠUKYS. Dar yra viena pataisa, siūloma V.Petrausko. Jis 2 straipsnio pirmojoje dalyje siūlo žodį "žinija" pakeisti į "žinias".
PIRMININKAS. Taigi jūs, atrodo, šitai priėmėt. Mes jau dėl to sutarėm. Aš dėl to klausiau. Vadinasi, mes dėl to susipainiojom? Juk jūs tai priėmėt. Taip. Dėl to sutarta. Ačiū. Ar yra kas prieš šitą straipsnį? Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Aš ne prieš.
PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Aš irgi už.
PIRMININKAS. Kolega J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Aš taip pat už.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti dėl 2 straipsnio? Reikia? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis su kai kuriais patikslinimais, tas balsuoja už. Kas mano, kad tai prastas straipsnis, kitaip ir balsuoja. Prašom.
Už - 46, prieš - 4, 3 susilaikė. 2 straipsnis priimtas.
Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, maždaug per valandą priėmėm du straipsnius. Su tuo jus visus ir sveikinu. Dabar pertrauka, gero apetito. Po pietų - premjero žodis ir po to - bankininko klausimas. Pertrauka. Gero apetito!