Šešiasdešimt
pirmasis posėdis
1996
m. sausio 18 d
Vyriausybės pusvalandis (96.01.18)
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 18 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Pagal mūsų darbotvarkę dabar yra Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu ministrą R.Šarkiną. Registruotis? Prašom, gerbiamasis Adomaiti, prašom registruotis, kol ministras ateis. Registracija. (Balsai salėje) Matot, gerbiamasis Jarmolenka, stropieji nori įsiamžinti. Todėl, kad jūs - irgi prie stropiųjų.
47 Seimo nariai. Gerbiamasis ministre, pirmas klausimas yra tradicinis: ar turėjote iš anksto raštu klausimų?
R.ŠARKINAS. Ne, neturėjau pasiruošęs.
PIRMININKAS. Antras klausimas, gerbiamasis ministre: ar norite pradžioj ką nors gera pasakyti Seimo nariams ir tautai?
R.ŠARKINAS. Nelabai turiu ką gera pasakyti.
PIRMININKAS. Tada ne visai gerai, gerbiamasis ministre, teks atsakinėti ekspromtu į labai įvairius klausimus.Iš anksto užsirašė 12 Seimo narių ir dar visas sąrašas kompiuteryje, bet pirmiausia pagal išankstinį sąrašą. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, noriu paklausti, kaip įvykdytas 1995 metų valstybės biudžetas atsižvelgiant į paskutinius planinius rodiklius ir kaip atsiskaityta su savivaldybėmis? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Gal tada, jeigu jau prie to klausimo leisit, noriu trumpai išvis apie nacionalinį biudžetą.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamasis Šarkinai, prašom ne 2 minutes, o šiek tiek ilgėliau.
R.ŠARKINAS. Į nacionalinį biudžetą noriu pasakyti (aišku, tikslių galutinių duomenų dar nėra, ataskaitas tebegauname) įplaukė maždaug 5 mlrd. 750 mln. pajamų. Tai šiek tiek daugiau, negu buvo planuota, bet į valstybės biudžetą maždaug 120 milijonų gauta mažiau, negu planuota, o į savivaldybių biudžetus apie 180 milijonų daugiau, negu buvo planuota pagal mūsų skaičiavimus. Taip pasiskirsto. Valstybės biudžete nebuvo finansiškai motyvuotos visos numatytos išlaidos, nes buvo gauta šiek tiek mažiau pajamų, bet tos pozicijos, kurios priklausė savivaldybėms, turiu galvoje, dotacijos ir sumos, reikalingos indeksuoti darbo užmokestį bei kompensacijoms už šildymą, buvo atiduotos visos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Pone ministre, man rūpi jau šiandiena, o pasižiūrėjus į sausio mėnesio įplaukas darosi ne visai ramu, neįplaukia, palyginti su planuotomis per pirmą pusmėnesį, maždaug 70 milijonų. Kaip jūs galvojate, kokiu būdu vykdysite šio ketvirčio biudžetą? Esant tokiai sunkiai padėčiai, ar jau suradot galimybę pasiskolinti arba parduoti obligacijų, nes juk reikia vykdyti ir biudžeto deficito užpildymą?
R.ŠARKINAS. Taip, situacija šiais metais irgi sunki, matyt, turėjo įtakos tam ir bankų klausimai, ir bendra ekonominė situacija. Tikrai šiais metais dar yra šioks toks atsilikimas pajamų, negu turėtų iš tikrųjų būti. Didinsim mūsų aukcionų apimtis, turiu galvoje vertybinius popierius, kad finansuotume deficitą, nes per pirmus keturis aukcionus, kuriuos šiemet padarėm, visų vertybinių popierių nepardavėm, ir išėjo taip, kad iš šių metų biudžeto turėjom išpirkti ankstesnius vertybinius popierius, kad būtų sumokėta. Negalėjom finansuoti laiku. Todėl dabar vedam derybas su keliais užsienio investiciniais fondais dėl sindikuotų paskolų arba kitokių paskolų, kurias galima būtų gauti greičiau, bet viskas priklausys nuo to, kokios bus dabar, kai bus parengta programa, Valiutos fondo ir Pasaulio banko išvados dėl dabartinės situacijos tuose bankuose. Aš manau, kad sugrįžta užsienio investitoriai, kurie per mūsų komercinius bankus pirko vertybinius popierius, mes su jais irgi buvome susitikę ir manom, kad kitą savaitę, kai bus aukcionai, turėtume geriau parduoti negu iki šiol. Kartu, kai neišperkama, šiek tiek ir pakilo palūkanų procentas. Dabar vis dėlto gyventojai atsiėmė iš bankų pinigus, bet tikimės, kad pasinaudos galimybe ir įdės į vertybinius popierius, nes čia yra palūkanos didesnės negu bankuose. Bet finansuoti visiškai... Aš manau, sausio mėnesį tų problemų išspręsti dar galutinai nepavyks ir bus sunku.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Pone ministre, komerciniams bankams šiuo metu jau yra skirta iš viso 540 mln. Lt, 90 mln. "Vakarų" bankui ir "Aurabankui", 150 mln. Žemės ūkio bankui bei 300 mln. Lt Vyriausybės kredito garantija, t.y. 2 kartus daugiau nei 1995 metais visiems krašto valdininkams išlaikyti arba 4 kartus daugiau nei visai kariuomenei, 2 kartus daugiau nei socialinei apsaugai iš valstybės biudžeto ir daugiau nei visam šalies žemės ūkiui. Taip sakant, yra skirta po 200 litų iš kiekvieno suaugusio Lietuvos žmogaus. Paskutinis skaičius, tai pagaliau 2 kartus daugiau nei visų, aš pabrėžiu, visų, komercinių bankų nuosavas kapitalas. Prašyčiau pakomentuoti šitokią situaciją.
R.ŠARKINAS. Aš nežinau, ar jūs labai tikslius skaičius pateikiate. Man atrodo, truputį kitokie skaičiai. "Vakarų" banke, kurį jūs minėjote, taip, ten yra 30 mln., "Vakarų" banke yra padėtas depozitas, "Aurabanke" 10 ir 27 mln. depozitas ir išduota garantija 29 mln. Dabar priimtas Vyriausybės sprendimas pagal Seimo įstatymą dėl 300 mln. galimybės Vyriausybei garantuoti tarpbankinius kreditus. Yra priimtas nutarimas dėl 32 mln. garantijų suteikimo 2 bankams, bet šitas dar yra neįgyvendintas. Dar nė vienas bankas nepateikė konkrečių, iš kur jisai gaus ir kokiomis sąlygomis, ir tos garantijos dar nėra pasirašytos. Yra tik priimtas nutarimas, kur sudaryta galimybė gauti tą garantiją.
PIRMININKAS. Kolega K.Paukštys. Prašom.
K.P.PAUKŠTYS. Dėkui. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti, kiek sumažėjo, palyginti su planuotomis, vidutinės dienos įplaukos į biudžetą ir vidutinė visų bankų dienos apyvarta. Ir ar galėtumėte garantuoti ir prisiimti atsakomybę, jei artimiausiu metu kiltų pinigų ir valiutų krizė? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Kaip pasakyti? Dabar ketvirčiais paskirstytos biudžeto pajamos ir išlaidos. Valstybės biudžeto pajamų planas pirmam ketvirčiui yra beveik milijardas litų. Kol kas, jeigu viskas būtų normaliai, didelio atsilikimo nėra. Tas atsilikimas nėra didelis, manom, kai 20 d. sueis mokėjimo terminai, iki mėnesio pabaigos tas grafikas turėtų išsilyginti.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom. Gerbiamasis Sakalai, jūs čia, šalia manęs? Tai prašom per centrinį.
A.SAKALAS. Aš čia, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į jus prašydama pateikti visas planuojamas 1996 metams kiekvienai savivaldybei išlaidų indeksacijos sumas, išskleistas pagal išlaidų grupes. Jūs Seimui pateikiate tik asignavimų, darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui indeksavimo sumas, tačiau, man atrodo, jūs pritarsite, kad reikia indeksuoti ir kitas išlaidas, kurios didėja priimant vienokius ar kitokius Seimo, Vyriausybės nutarimus. Pavyzdžiui, keičiant energijos tarifus. Mano klausimas būtų toks: kada Finansų ministerija pateiks Savivaldybių asociacijai visas indeksacijų sumas, planuojamas 1996 metams, o ne tik darbo užmokesčio fondo indeksaciją, ir kada Finansų ministerija atsakys į kitus asociacijos atviro laiško klausimus, kuriuos jūs gavote? Noriu jums priminti, gerbiamasis ministre, kad jūs viešai, iš šitos tribūnos, įsipareigojote priimant biudžetą tai padaryti nedelsdamas.
R.ŠARKINAS. Aišku, gaila, jeigu neįvykdžiau savo įsipareigojimų, bet aš manau, kad tikrai išsiaiškinsim, kur įvyko tas nesusipratimas su Savivaldybių asociacijos atviru laišku. Mes, manau, atsakėme. Jeigu kuris klausimas neatsakytas, tai tikrai tą padarysime artimiausiu laiku ir dėl indeksacijų taip pat.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu pirmiausiai jus informuoti, kad esu pasiuntęs jums laišką, arba raštą, kuriame prašiau jūsų atsakyti, kiek paskolų buvo gavusios Lietuvos energetinės įmonės (tikiuosi, kad aš jo sulauksiu) per praėjusius metus? Mano klausimas būtų apie pensininkų problemą - dabar daug kur yra neišmokamos pensijos pensininkams. Ar jiems nusiteikti optimistiškai, ar taip ir bus kaip yra, nes iš tiesų, tos kategorijos, arba to socialinio sluoksnio, žmonių problema yra sunkiausia.
R.ŠARKINAS. Atsakau, kad jums į jūsų klausimą tikrai atsakysime, bet pranešti visas energetikų paskolas, tai mes tų duomenų pas save neturime, mes turėsime surinkti, ir kai surinksim, tikrai tą pranešim.
Dabar dėl pensininkų. Tai žinot, kad pensijos mokamos iš socialinio draudi-mo biudžeto ir iki šios dienos ten yra įplaukę apie 130 mln. Lt. Tai nedidelis skirtumas, kaip ir kitais mėnesiais. Taigi pensijos, manome, bus išmokėtos laiku, gal kai kur gali būti vienos, kelių dienų pavėlavimas.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, prieš Naujuosius metus buvo rimtai svarstoma, kaip kuo sparčiau atnaujinti bankų veiklą ir apie priemones, kad nuo vasario 1 dienos, šiaip ar taip, būtų pradėtas indėlių išmokėjimas. Kitą savaitę turėtų būti parlamente pateikta informacija apie tai. Sakykite, jūs, kaip Finansų ministerijos vadovas, kiek šitas planas, šitie visi projektai yra parengti ir kiek iš tiesų realiai bus tas darbas pradėtas, kadangi grupėje nei jūs, nei Vyriausybės vadovas neprieštaravote toms priemonėms, o paskui jau buvo įvairių komentarų, kad štai nėra galimybių, kad neįmanoma, dar audito turime laukti 3 savaites po Naujųjų metų ir panašiai? Labai laukčiau jūsų atsakymo. Dėkui.
R.ŠARKINAS. Taip, klausimas labai svarbus. Jūs žinote, kad sudarytos grupės ir kasdieną Vyriausybės rūmuose renkasi ir pasikeičiama informacija, kas padaryta ir ką reikia padaryti, kokius klausimus dar reikia išspręsti. Dabar mes nesvarstome, kad nebūtų pradėta nuo vasario 1 dienos mokėti indėlininkams pinigus. Nepasakėme, kad visas sumas, nepasakėm, kad iš karto visiems, bet kad tas bus pradėta - taip. Yra ruošiamasi, yra numatyta, kur ir kokios lėšos tam bus panaudotos. Aišku, geriausiai, kad būtų tas pradėta tik turint visą programą. Aš įsitikinęs, kad taip ir bus, kad iki vasario 1 dienos tikrai bus paruošta visa programa, kaip bus pasielgta su tais bankais, ir tada manome, kad visiškai nebūtina agituoti gyventojus atsiimti tuos indėlius. Jeigu tų bankų blogos paskolos bus iškeltos į blogų paskolų įmonę ar bendrovę, o geros paskolos, kapitalas, indėlininkų pinigai bus perduoti į veikiančius bankus arba dėl šitų bankų koks kitas variantas panaudotas, tai nėra jokio reikalo atsiiminėti tuos indėlius. Ir toliau visiems indėlininkams bus skaičiuojamos palūkanos, augs procentai ir t.t. O kad mes nesvarstome, kaip jūs sakėte, kaip nevykdyti šito - svarstom. Svarstom, kaip tą vykdyti, ir yra surinkti duomenys, pavyzdžiui, kokią sumą realiai galima išmokėti. Šitą žinom, bet negaliu, nenoriu šito tiesiog pasakyti, nes tai bus bendros programos dalis. Ji įeis į visą programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, mane, kaip Lietuvos Seimo narį ir kaip Lietuvos darbo federacijos pirmininką, jaudina vaikų poilsio organizavimas jų atostogų metu. Girdėjau, kad Vyriausybė jau skyrė lėšų tam tikslui, tačiau labai norėčiau, kad neįvyktų taip, kaip pernai, kad iš tų lėšų nebūtų remontuojami vadinamieji poilsio namai, kuriuose vaikai iš viso nesiilsėjo, o jie buvo naudojami per metus vestuvėms kelti, kitoms puotoms. Mano pagrindinis klausimas būtų dėl Kauno miesto savivaldybės deputatų užklausimo. Jie sunerimę, kodėl savivaldybės žinioje esanti gydymo įstaiga, t. y. Mažylio gimdymo namai, iš Vyriausybės tiesiogine paskirtimi gavo apie 1 milijoną, lyg ir su jūsų žinia. Kalbama, kad šios gydymo įstaigos vadovas yra jūsų giminaitis? Ar iš tikrųjų taip yra, ar ne? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Tikrai ne giminaitis, net nežinau, kas tos įstaigos vadovas. Tikrai tiesiogiai iš mūsų jokių pinigų negavo tie gimdymo namai, kaip jūs pavadinote. Dar yra senas Vyriausybės sprendimas. Jeigu aš neklystu, tai tas buvo 1992 metų pradžioje ar 1991 metų pabaigoje dėl šitų namų statybos.Todėl kiekvienais metais sudarant biudžetą į miesto savivaldybės biudžetą įrašoma kažkokia suma, kiek reikia tam statybos užbaigimui. Tai tik tiek galiu atsakyti. Bet kad čia mano kažkas, tai absoliučiai. Dabar tiksliai neatsimenu, bet yra Ministro Pirmininko rezoliucija 1991 m. pabaigos ar 1992 m. pradžios.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, Lietuvos gyventojams susidaro įspūdis, kad Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros žmonės per daug važinėja į užsienį. Gal jūs galėtumėte pasakyti, maždaug apytikriai, kiek pinigų išleidžiama iš viso Lietuvos biudžeto važiuojant į užsienį? Kiek tenka Seimui, kiek Vyriausybei, kiek tenka Prezidentūrai? Prašau pasakyti, ar yra galimybė sumažinti tų delegacijų sudėtį ar panašiai? Kaip tai buvo vykdyta, palyginti su biudžete užplanuotu dydžiu šitiems reikalams praeitais metais? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Dabar pasakyti, kiek, kokios sumos buvo išleistos, aš, aišku, negaliu. Tam reikia surinkti kiekvienoje jūsų paminėtoje organizacijoje, kiek išleido komandiruotėms į užsienį. Aš manau, kad mūsų ministerijos ne tiek daug išleidžia. Daugiausia mūsų komandiruotės į užsienį, jeigu aš apie savo kalbėčiau, tai yra į Valiutos fondo, Pasaulio banko susirinkimus, Europos banko susirinkimą bei įvairūs derybų klausimai ar susitikimai. Pavyzdžiui, reguliariai vyksta Europos Sąjungos ministrų konferencijos, kuriose nori nenori reikia dalyvauti. Taigi nereikalingų kokių nors, pažintinių... tikrai nevažinėjame. O atsakyti už kitus aš negaliu.
PIRMININKAS. V.Bulovas. Prašom.
V.V.BULOVAS. Gerbiamasis ministre, Lietuvoje, kiek man žinoma, yra 3 valstybiniai bankai, kuriuose valstybė turi kontrolinius akcijų paketus. Aš norėčiau išgirsti iš jūsų, kaip yra atstovaujama valstybei visuomeniniuose akcininkų susirinkimuose, nes, renkant kai kurių bankų tarybos pirmininkus, jais tapo gana įdomios asmenybės. Tai, tiesa, buvo prieš jus, bet ponas Petrikas, atrodo, ponas Girdvainis. Kaip jie galėjo tapti tarybų pirmininkais, jeigu valstybė turi kontrolinį akcijų paketą? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Dabar atsakyti, kaip atsidūrė, aš negaliu dėl tų pavardžių, kurias jūs minėjote. Rytoj Valstybiniame komerciniame banke vyks akcininkų susirinkimas, ir yra darbotvarkėje klausimas dėl tarybos rinkimų ir tarybos ... valstybei atstovauja... dabar baigiam derinti sąrašą ir bus pasiūlyta, kad daugumą tarybos sudarytų valstybės atstovai. Tai, ką jūs minėjote dėl Žemės ūkio banko, tarybos pirmininkas yra perrinktas. Ten taryboje valstybės atstovai sudaro daugumą. O Žemės ūkio banke, aišku, kai bus įregistruotas dar padidintas valstybės kapitalas, tuomet dar kartą turėsime akcininkų susirinkimą, kuris, aišku, dar pakeis tarybos sudėtį, kad valstybės atstovų sudėtis taryboje atitiktų kapitalo sudėtį.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone ministre, šiandien ryte Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, darančias bankininkus atsakingus už paskolų išdavimą ir gavimą. Šios atsakomybės reikmė buvo aiški 1993 m., kai buvo paskelbta, kad bankai nebaudžiami išdalijo aferistams dešimtis milijonų dolerių. 1994 m. ši neatsakomybė skatinta, priėmus įstatymą, teikiantį mokestines lengvatas blogas paskolas dalijantiems bankams. Pone ministre, kada jums ar jūsų rango pareigūnams tapo aišku, kad nepadidinus bankininkų ir skolininkų atsakomybės padėtis blogės? Ar nemanote, kad jau Aukščiausioji Taryba turėjo priimti atitinkamus įstatymus, kaip priėmė Komercinių bankų įstatymą? Ir ar jums neatrodo, kad keletą metų tyčia buvo sudaromos tokios sąlygos, kad bankininkai galėtų švaistyti pinigus?
R.ŠARKINAS. Aš nemanau, kad jeigu manytume, tais metais būtų Aukščiausioji Taryba priėmusi... Jeigu būtų maniusi, kad taip atsitiks, tai Aukščiausioji Taryba, manau, ir būtų priėmusi tokius įstatymus, kuriuos jūs minėjote. Aišku, kad jų reikėjo anksčiau, bet dabar, kai tik paaiškėjo tie dalykai... aišku, geriau vėliau negu niekad.
PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis ministre, savivaldybių tarybų vadovai dažnai skundžiasi, kad jiems trūksta lėšų įvairiems klausimams, įvairioms programoms vykdyti. Štai neseniai buvau susitikęs su Šilutės tarybos meru, ir jis taip pat sakė, kad jiems yra labai sunku vykdyti savo numatytas programas. Pasakykite, ar savivaldybės, jų tarybos turi savo tam tikrų galimybių padidinti biudžeto pajamas ir kaip jos tomis galimybėmis naudojasi? Ar jūs turite suvedę tokius rezultatus, pavyzdžiui, 1995 m. pabaigoje, kaip tas planas įvykdytas?
R.ŠARKINAS. Ne, 1995 m. galutinių rezultatų mes neturime, tačiau su jumis sutinku. Taip, Šilutėje yra sunkesnė padėtis su biudžetu, o savivaldybės, aišku, irgi turi galimybių padaryti įtaką biudžeto pajamoms. Turiu omenyje tas pozicijas, kurios nuo jų priklauso: įvairūs patentų mokesčiai, įvairūs vietiniai, kurie įskaitomi 100% į savivaldybių biudžetus, žemės mokestis, žemės nuomos mokestis, nekilnojamojo turto mokestis. Aišku, kad savivaldybė irgi kažkokios įtakos turi tam dalykui.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, valstybiniuose komerciniuose bankuose, kur valstybė turi 51% akcijų, kažkokiu būdu ta dalis akcijų buvo paversta privilegijuotomis ir valstybė turėjo įtakos tik 30% šių bankų veiklos. Taigi kaip tai įvyko ir kaip dabar ta situacija bus atitaisyta, pakeista, kad vėl valstybė turėtų akcijų paketą ir galėtų priimti sprendimus pati?
R.ŠARKINAS. Kaip tai įvyko, dabar aš pasakyti nelabai galiu, bet ta padėtis buvo atitaisyta dar pernai. Užpernai.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Pone ministre, aš norėčiau šiek tiek pratęsti tą temą, kuria kalbėjotės su Seimo nariu A.Vaišnoru, - tai būtent Socialinio draudimo valdybos negalėjimas laiku atsiskaityti su pensininkais, t.y. pensijų išmokėjimas ne laiku. Ir viena iš to pensijų išmokėjimo ne nustatytu laiku priežasčių yra valstybės biudžeto įsiskolinimai socialinio draudimo biudžetui - tiesioginiai įsiskolinimai už privalomas įmokas ir netiesioginiai, kai valstybė nesumoka įvairioms rangos įmonėms, kai valstybė yra užsakovas. Mano klausimas toks: kaip konkrečiai valstybė, kaip socialinio draudimo biudžeto garantas, padeda spręsti "Sodrai" šį klausimą nedelsiant?
R.ŠARKINAS. Padeda spręsti pagal galimybes. Artimiausias toks pavyzdys: metų pabaigoje mes garantavome 10 mln. Lt paskolą "Sodros" biudžetui iš Valstybinio komercinio banko, kurios, aišku, jie grąžinti negalėjo, ir ji buvo nurašyta iš valstybės biudžeto. Manau, pagal galimybes ir ateityje... kiek galės valstybės biudžetas, turės padėti, bet pats valstybės biudžetas dabar sunkiai laikosi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, jūs neprieštarausite, kad mes truputėlį viršytume nustatytą laiką ir kad galėtų paklausti dar 3 likę kompiuteryje įsirašę Seimo nariai. Sutinkam? Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis ministre, dabar, kai bankų problema iškilo, paaiškėjo, kad, sakykime, jeigu imsime Akcinį inovacinį banką, kad daug valstybės turto pateko į privačių asmenų rankas ir be Aukščiausiosios Tarybos tuo metu, ir be Seimo atitinkamų nutarimų arba įstatymų. Ar yra galimybė... sakykime, aš galiu pasakyti tokį dalyką, kad Akcinis inovacinis bankas gavo 40 mln. Lt, tai valstybės turtas, po to Komprojekto pastatus gavo kitomis rezoliucijomis, tai irgi didžiulis valstybės turtas. Dabar, kai Akciniame inovaciniame banke pasidaro, aš ten gerai nežinau, bet apie 70-80 privataus kapitalo, tai šitas turtas perėjo be Seimo arba Aukščiausiosios Tarybos sprendimo į privačias rankas. Ar iš viso galima atstatyti šį valstybės turtą?
R.ŠARKINAS. Reikia pažiūrėti. Aš dabar negaliu pasakyti, ar tie, apie kuriuos jūs minėjote, pastatai buvo parduoti bankui, ar jie buvo įnešti kaip valstybės turtinis įnašas. Jeigu jie buvo parduoti, tai, aišku, jie atsiskaitė tuo metu. Jeigu tai buvo kaip valstybės turtinis įnašas, tai valstybė ten turi kažkokią akcijų dalį.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, komerciniai bankai yra finansinės įstaigos. Jūs irgi vadovaujate finansams. Ir nors tos privačios finansinės įstaigos jūsų sistemai nepriklauso, bet jų griūtis paveikė ir valstybinę finansų sistemą, todėl valstybinė finansų sistema turi stebėti tos privačios sistemos įvykius. Sakykite, ką jūs žinojote apie padėtį tuose komerciniuose bankuose ir kaip jūs reagavote į gaunamas žinias, kaip jūs bandėte užkirsti kelią tai situacijai, kuri įvyko?
R.ŠARKINAS. Matote, pagal mūsų funkcijas ir Finansų ministerijos, ir kitų apibrėžia atitinkami įstatymai ir nuostatai. Į Finansų ministerijos pareigas neįeina bankų kontrolė. Kaip žinome, bankų priežiūrą atlieka Lietuvos bankas. Jis kontroliuoja, jis priima sprendimus ir... Pasakyti, kad žinojom, kokia yra situacija... nes vis dėlto mes kažkokių ryšių turime su visais bankais... ar eina kokios nors užsienio paskolos per tuos bankus, ar kitokie reikalai... Aišku, buvo jaučiamas jau gruodžio mėnesį to banko vadovų susirūpinimas ta padėtimi. Bet tuo metu, pavyzdžiui, mes daryti įtaką tai padėčiai jokių galimybių neturėjome, nes likvidumo problema, o likvidumą galima spręsti... jiems reikia pinigų. Ir reikėjo, kaip žinote, daug pinigų, jeigu liko neapmokėta už 62 mln. pavedimų. Mes tokios sumos iš niekur paimti negalėjome.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis - kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ačiū, ministras į mano klausimą atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis ministre. Mielieji kolegos, aš dabar siūlau patvirtinti antradienio, t.y. sausio 23 d., darbotvarkę. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
1996.01.23 d. darbotvarkės aptarimas (96.01.18)
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašom pateikti antradienio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Mielieji kolegos, jūs turite antrąjį antradienio darbotvarkės projektą. Jam buvo pritarta Seimo seniūnų sueigoje. Esminiai dalykai yra kaip ir anksčiau - bankiniai finansiniai reikalai, tiesiog jų visas kompleksas. Bet labai svarbus yra 3 punktas, apie kurį mes daugelį kartų kalbėjome ir niekaip negalėjome baigti. Dabar tikiuosi, kad jau atėjo paskutinysis etapas, arba paskutinė stadija. Tai Visuomenės informavimo įstatymas.
Toliau. Į Vyriausybės pusvalandį Seniūnų sueiga pasiūlė pakviesti patį premjerą A.Šleževičių. Taip pat primenu, kad bus pateiktas, t.y. planuojama, jeigu pritarsite, pateikti Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, tiksliau - naują variantą. Irgi ryšium su įvairiom kalbom - Seimo nutarimo "Dėl rinkimų į Seimą sistemos pakeitimo" projektas. Pabrėžiu - sistemos, ką siūlo kolegos socialdemokratai.
Keletas klausimų, susijusių su tarptautiniais reikalais, t.y. su dvišalėm sutartim ir konvencijom, tiksliau - jų ratifikavimu. Ir pora rezervinių klausimų. Prašyčiau patvirtinti su papildymu, kurio čia nėra. Kaip jau buvo rytiniame posėdyje sutarta, šiandien mūsų nebaigti priimti Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir Pridėtosios vertės mokesčio pakeitimų įstatymų projektai turėtų būti baigti antradienį.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Pirmininkas jau atsakė į tą klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pone Pirmininke, iš tikrųjų diskusijos galėtų būti dėl 1-3 punkto - Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo. Mūsų komitetas nespėjo dar peržiūrėti ir pateikti visų alternatyvų, kurios yra. Mano manymu, būtų kur kas geriau, jeigu būtų visi tie dalykai suderinti ir komitete aptarti, sulyginti negu būtų diskusijos ir sunkūs sprendimai čia, mūsų salėje. Vyksta gana geranoriška diskusija. Mes pradėjome, jau 6 straipsnius peržiūrėjome, yra nuolaidų iš įvairių pusių. Manau, jeigu atidėtume savaitę, tai viskas sklandžiau vyktų. Mano manymu, būtų naudingiau visiems. Šiuo metu, kai aštrūs bankininkystės klausimai, nereikalingas triukšmas... Žinote, bendros emocijos persiduoda visų sprendimų priėmimams. Taigi aš siūlyčiau atidėti, atidėti dar savaitę šio įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti vieno mūsų bendro kolegos žodžiais: neatidėliokime, nes galima ką nors blogai pagalvoti. Antra vertus, Seniūnų sueigoje buvo sutarta, ir kaip tik pasiūlė profesorius B.Genzelis, kad skirsime ne tiek laiko, kiek numatyta, o mažiau. Matyt, praktiškai būtų priimti tik tie įstatymų straipsniai, dėl kurių jūs ir sutarėte. O laikas juk mums reikalingas, kaip aš sakiau, neužbaigtiems mokesčių įstatymams užbaigti. Tai čia ir yra tas rezervas. Mes pradėtume tik tą įstatymą priimti, ir jūs turėtumėte laiko toliau dirbti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Seimo Pirmininke, jūs, sudarydami darbotvarkės projektą, pažeidžiat sanitarijos, higienos, medicinos ir psichologijos normas. Štai jūs darote posėdį nuo 17.00 iki 19.40 val., ir dar jis bus užtęstas pagal bendrą tradiciją, todėl išeis, kad vienas posėdis be pertraukos truks 2 valandas 40 minučių. Todėl pakankamai sudėtinga dalyvauti ir kokybiškai priimti įstatymus.
PIRMININKAS. Pranešu gerbiamajam A.Endriukaičiui, kuris ir be manęs žino, kad tokia tvarka yra pagal geriausią Vakarų parlamentų patyrimą. Tas geriausias Vakarų parlamentų patyrimas yra toks: posėdžiai baigiasi po 24 valandos, o kartais - paryčiais. Pas mus arba prie manęs nė vienas posėdis nesibaigė po 24 valandos. O galėtų! Taigi prašom netriukšmauti ir prašom čia, dovanokite, nesakysiu vieno epiteto, užsiimti ne tais dalykais, kuriais nederėtų užsiimti tokiam rimtam Seimo nariui. Mes dirbame nepakankamai, mes tikrai galėtume ilgėliau pasėdėti ir ištvertumėm. Bet atsižvelgdamas į vakarietišką ir kitokį patyrimą, aš ir siūlau tik šiek tiek pailginti posėdį - viena valanda. (Balsai salėje) Nejaugi jūs neturite gėdos kiekvieną kartą tą patį dalyką priminti?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, jūs 2 įstatymo projektus paminėjote, bet jūs šiandien minėjote, kad ir Kultūros kilnojamųjų vertybių dar.
Č.JURŠĖNAS. Taip, jis bus kitą savaitę. Aš pažadėjau, ir bus ketvirtadienį. Bus skirta daugiau laiko.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, V.Zimnickas į jus kreipiasi - Ekonomikos komiteto pirmininkas! (Salėje juokas, plojimai)
Č.JURŠĖNAS. Supratau. Ketvirtadienį, ne anksčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau dėl rezervinių klausimų. Labai keista, kai jaunimo klausimai "nueina" į rezervą. Šį klausimą siūlyčiau įrašyti į pagrindinę darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis Kunčinai, pasirinkimas yra toks: arba iš viso išbraukiam, arba paliekame rezerve. Rinkitės.
A.KUNČINAS. Sutinku iki pietų tą klausimą įrašyti. Tai vienas klausimas. Ir kitas klausimas - dėl 2-4 - Seimo nutarimo "Dėl rinkimų į Seimą sistemos pakeitimo" projekto. Šis projektas buvo svarstytas Valstybės ir teisės komitete. Man buvo pavesta parengti naują nutarimo projektą. Šiuo metu jis yra parengtas, todėl aš prašyčiau įrašyti mane, kaip kitą pranešėją.
Č.JURŠĖNAS. Prašom.
A.KUNČINAS. Bent vienu klausimu suradome kompromisą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, prašom apibendrinti, ir spręsime.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, esminis dalykas yra toks: 1-3 darbotvarkės punktui skirti ne pusantros valandos, o kur kas mažiau, o sutaupytas šis laikas yra skiriamas dviem mokesčių įstatymams, kurių mes šiandien nebaigėme. Priešingu atveju, jeigu reikėtų papildomai įrašyti du mokesčių įstatymus, tada, be abejo, posėdį baigtume ne 19.40 val., kaip aš ir pageidaučiau, o 20.40 val. Bet kadangi su mano nuomone ne visi sutinka, tai baigsime 19.40 val. Prašom patvirtinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu patvirtinti? (Balsai salėje) Vienas Seimo narys protestuoja. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš neprotestuoju, tačiau jau nuo praėjusių metų vis to paties klausiu Seimo Pirmininko arba posėdžio pirmininko: kada bus Seime posėdžiaujama ir svarstomas klausimas dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko atšaukimo?
Č.JURŠĖNAS. Šitas klausimas viena ar kita forma yra teikiamas popietiniame posėdyje 15.30 val.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, jūs visada žiūrit į Vakarus, bet dažnai jūs pasižvalgote ir į Rytus. Štai Rytuose...
Č.JURŠĖNAS. Rytuose irgi dirbama po 24 val.
A.ENDRIUKAITIS. Visos Kinijos liaudies susirinkimas per metus dirba dvi dienas. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai džiaugiuosi, kad A.Endriukaitis kiekvieną kartą prisimena arba komunizmą, arba marksizmo-leninizmo klasikus, arba Rytų valstybes. Man iš tiesų yra labai malonu. Matyt, jis ne veltui buvo vienu metu Rytuose.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim patvirtinti bendru sutarimu? Antradienio darbotvarkė patvirtinta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar svarstome 2-2 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti" projektą. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Kviečiu į tribūną. Priėmimas.
Prašome, gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 punkto.
F.KOLOSAUSKAS. Yra alternatyvos ir reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašome pateikti, kokios yra alternatyvos, kad Seimo nariai žinotų, kaip balsuoti.
F.KOLOSAUSKAS. Projekte yra parašyta "Skirti audito firmą "Cooper and Lybrand" ir yra pasiūlymas skirti kitą firmą - "Arthur Anderson". Tačiau sąlygos dabar visiškai lygios. "Cooper and Lybrand" 1994 m. auditą atliko, ir pretenzijų praktiškai neturime. Taigi reikia apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašome alternatyvaus siūlymo autorių - Seimo narį A.Sadkauską.
A.SADKAUSKAS. Man malonu jau tai, kad susilygina sąlygos ir, svarbiausia, kainos. Kiek mes pinigų jau sutaupėm! Tai yra rimtas žingsnis mūsų naudai. Dabar pažiūrėkim, kas ką daro, ką atlieka vieni, ką atlieka kiti ir kaip atlieka. Mes vis dėlto liekam prie firmos " Arthur Anderson". Pagal visus kriterijus ji atlieka daugiau paslaugų negu jūsų siūloma. Aš siūlau balsuoti už firmą "Arthur Anderson" ir manau, kad neapsigausime.
PIRMININKAS. Dar vienas to paties siūlymo autorius - Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, sąlygos nesusilygino, nors tą pranešėjas bando teigti. Sąlygos susilygintų tada, jeigu būtų iš naujo paskelbtas konkursas, ir visos firmos, kurios dalyvavo konkurse, galėtų iš naujo pateikti savo galimybes. Tuo tarpu tai pačiai firmai, kurios, matyt, labai norėtų mūsų pranešėjas, o gal ir bankas, buvo pasakyta, kad kitos firmos pasiūlė lengvesnes sąlygas, ir ta firma, kurios pageidaujama, taip pat sumažino savo reikalavimus. Tai viena.
Antra. Iš tiesų tos sąlygos ir galimybės yra visiškai nevienodos. Tai ir dėl audito atlikimo laikotarpio, ir dėl papildomų paslaugų atsilieka visais požiūriais, taip pat atsilieka ir dėl rezultatų, kur yra siūlomi audito rezultatai. Ir visais požiūriais siūlomos firmos "Cooper and Lybrand" yra blogesnė padėtis negu konkuruojančios firmos pagal konkursą "Arthur Anderson". Dėl to mes negalime pritarti siūlomai firmai. Juo labiau kad šita siūloma firma auditą jau vykdė praeitais metais ir nepastebėjo tokios ateinančios bankų griūties ir bankų krizės. Tai kaip mes?.. Jeigu ji net veltui sutiktų atlikti auditą, mes negalime rinktis tos pačios firmos, nes ji neįžiūri tokių svarbių dalykų mūsų bankų veikloje. Aš siūlau nepritarti pagrindiniam pasiūlymui ir balsuoti už alternatyvius pasiūlymus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys K.Antanavičius man priminė, kad yra jo alternatyvus projektas dėl viso straipsnio. Todėl pirmiausia mes turėsime alternatyviai apsispręsti, ar priimti pranešėjo siūlomą variantą, ar gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus. Jeigu priimsime pranešėjo, tada toliau spręsime dėl firmų. Prašom, siūlymo autorius - Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš jau kalbėjau svarstymo metu, kad mes, Lietuvos Respublikos Seimas, neturime prisiimti atsakomybės už vienos ar kitos firmos skyrimą. Mes neturim galimybės patikrinti tos ar kitos firmos patikimumo. Aš turiu duomenų ir apie " Arthur Anderson", ir apie "Cooper and Lybrand" patikimumą. Čia būtų banko prerogatyva. Mums pagal Konstituciją, pagal įstatymus priklauso paskirti auditą. Taigi aš ir siūlau 1 straipsnį suredaguoti taip: "Pavesti Lietuvos bankui organizuoti nepriklausomo audito atlikimą Lietuvos banke 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti." Ir viskas, jokios firmos čia nenurodyti. O jie konkurso tvarka pasirinks firmą. Prašau gerbiamuosius Seimo narius perskaityti ir spręsti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymas prieštarauja Lietuvos banko galiojančiam įstatymui. Lietuvos banko galiojančiame įstatyme aiškiai parašyta, kad skiria Seimas. Pirmiausia reikia pakeisti įstatymą. O jūsų pasiūlymas dabar yra svarstomas, kaip alternatyva yra svarstomas. Mes dabar neturim jokios alternatyvos. Pakeitus įstatymą kitiems metams, 1996 metams - prašau, bet šiems metams pakeitimo nėra ir mes neturim alternatyvos. Pagal įstatymą mes privalome patvirtinti vieną ar kitą firmą. Tai tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar būtų galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymą, kitas - už pranešėjo siūlymą. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš prašau palikti mane kalbėti dėl viso projekto.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš jau kalbėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką pasakė kolega komiteto pirmininkas, iš tikrųjų yra taip. Mes negalim dabar tai pavesti padaryti bankui. Tačiau Ekonomikos komitetas būtent ir siūlo, kai mes priiminėsime Valstybinio banko įstatymo pataisas, tokią nuostatą, kad nuo kitų metų auditą pasirinktų pats bankas, kad Seimas nebegalėtų čia daug diskutuoti ir gaišinti brangų laiką. Tai viena.
Antra. Aš pasakyčiau, kad bankinis auditas buvo atliktas pakankamai kvalifikuotai. Aš manau, kad negarbinga normalioje valstybėje kas metai kaitalioti audito firmas. Iš tikrųjų nebūkim mes tokie, kad 10 tūkst. daugiau ar 10 tūkst. mažiau. Dabar sąlygos yra vienodos. Pats bankas tam pritarė. Aš balsuosiu ir kviečiu visus balsuoti už "Cooper and Lybrand" firmą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas Seimo narys galėtų paremti gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymą. Seimo narys A.Baležentis. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Negalit paremti?
K.DIRGĖLA. Aš noriu truputį patikslinti, nes kai kurių Seimo narių argumentai buvo klaidinantys. Noriu pasakyti, kad centrinio Banko audito nepainiotų su komerciniais bankais, kurie patyrė bankrotus. Tų bankų auditus taip pat darė atskiros firmos, tarp jų ir abi minimos firmos kai kuriuos komercinius bankus taip pat auditavo. Ir tų bankų buvo įvairūs likimai. Reikia žiūrėti, kokios buvo išvados, o ne į šitų bankų baigtį.
Dar noriu pasakyti, kad kai mes šitą dalyką suvedam į kainą, žinokite, jog yra tos prekės savikaina. Dabar, kai bet kuri firma, norėdama įeiti į rinką, nuleidžia kainą, tai džiaugsmo aš nematau, nes tokiu atveju gali nukentėti kokybė. Tai viena. Antra. Perspektyvoje jie vis tiek stengsis tuos pinigus atsiimti. Tai praktiškai lyg mes imtume kreditą ateičiai.
Bet šiandien pagrindinis principas turi būti tas, ar mes kas metai kaitaliosim audito įmones, ar pasirinksime, kaip ir anksčiau, įmonę, kuri specializuojasi, kaip sakiau, dėl Vidurio ir Rytų Europos centrinių bankų auditavimo. Kol kas reikia atkreipti dėmesį į tai, kad trūkumų dėl pirminio firmos "Cooper and Lybrand" auditavimo buvo, bet žinokit, kad ten buvo pirminis auditas, dar nebuvo centrinio Banko balanso, jie sako, jog ne visas ataskaitas buvo gavę ir t.t. Mes, kaip užsakovas, turėtume reikalauti, kad būtų atlikta išsamiai ir kokybiškai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Dar kartą klausiu, ar yra Seimo narių, kurie remia gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus siūlomą alternatyvų straipsnio projektą? Seimo nary Listavičiau, remiat? Seimo narys K.Kubertavičius remia?
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, jog audito firmą bankas samdo tam, kad nustatytų banko vidinę finansinę būklę, ūkinės veiklos trūkumus. Ir bankas matytų, kaip jis dirba, ir pats galėtų daryti išvadas, kaip tą finansinę veiklą gerinti. Bankas samdo sau auditą. Vadinasi, vieną ataskaitą auditas pateikia bankui vidiniam tarnybiniam naudojimui, o kitas išvadas pateikia išorei, kad žinotų visuomenė. Šiuo atveju mūsų valstybės centrinis Bankas yra vienintelis toks, kuris iš tiesų niekam nepavaldus, išskyrus tai, kad Seimui būtų privalu žinoti, kas jame darosi. K.Antanavičiaus siūlymas šiandien prieštarauja Lietuvos banko įstatymui, bet manau, kad 2 punktas, kaip kompromisinis, galėtų būti įrašytas į šiandien teikiamą pono F.Kolosausko įstatymo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes dabar kalbame tik apie 1 punktą. Neskubėkite.
K.KUBERTAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo nary Bobeli, ar galite paremti Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymą?
K.BOBELIS. Ne. Jokiu būdu. Man atrodo, kad firma "Arthur Anderson" yra labai žinoma tarptautinę reputaciją turinti firma ir ją reikia remti.
PIRMININKAS. Seimo narys Alesionka. Paremsite gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymą?
L.ALESIONKA. Ne, aš ne dėl to. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl vedimo tvarkos. Jūs, kaip Statuto autorius, ar negalėtumėte man paaiškinti štai ko. Kai mes svarstėme Alkoholio kontrolės įstatymą, aš pamenu, kad Seimas buvo labai aiškiai apsisprendęs, kad nepriimtinos svarstyti pataisos ar projektai, kurie prieštarauja galiojantiems veikiantiems įstatymams, jeigu kartu neteikiama pataisa tam konkrečiam įstatymui. Tai jeigu F.Kolosauskas sako, kad kolegos K.Antanavičiaus teikiamas projektas prieštarauja galiojančiam įstatymui, tai kas gali jį paremti? Ar aš ko nors nesuprantu?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, Seimas yra laisvas dėl savo apsisprendimų, ir jeigu Seimas priims tokią nutarimo nuostatą, kuri prieštarauja įstatymui, aš manau, tas pats Seimas bus nuoseklus ir pakeis įstatymą. Prašau registruotis, po to balsuosime.
Salėje - 70 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už pranešėjo siūlymą, paspaus mygtuką "už", kas už gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus siūlomą redakciją - "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas alternatyvus.
Už - 44 ir pranešėjas - 45, prieš - 4. Taigi priimtas pagrindinis variantas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu kalbėti dėl firmų, kurios turėtų atlikti auditą. Vienas - už vieną firmą, vienas - už kitą firmą. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstant 1 punkto pirmąją dalį aš jau sakiau ir dar kartą kartoju, kad aš už firmą "Cooper and Lybrand". Dėl ko? Motyvai paprasti. Jie jau dirbo, jie susipažino su mūsų banku, su Lietuvos bankininkyste. Todėl, aš manau, atėjus naujai firmai, mes sukeliame papildomų sunkumų ir tai firmai, ir tiems, kurie teikia dokumentus. Jeigu būtų kokių nors priekaištų, jeigu būtų konkrečių pretenzijų, be abejo, ši firma iš karto nebūtų siūloma, ji būtų eliminuota ir nebūtų pritarta jos dalyvavimui konkurse. Mes neturime nė vieno argumento prieš. Kolegos, pasirinkim iš eilės būtent tas firmas, kurias mes pažįstam, kurios dirbo. Tegul jos toliau tęsia šitą darbą.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti Seimo narių A.Sadkausko ir A.Baleženčio siūlymus. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia mes girdėjom lyg ir lakštingalos balsą, tačiau, jeigu norim girdėti lakštingalos balsą, tai reikia ja būti. Jeigu iš tikrųjų domėtumėtės, kaip atliktas tas darbas, tada gal ir galėtumėt ką nors dalykiško pasakyti. Tačiau jeigu iš viso nesidomėjote ir šitas klausimas jums nerūpėjo, tai apgailestauju, kad jūs reiškiat tokią autoritetingą nuomonę. Dėl tų firmų kaitaliojimo, aš noriu pasakyti, kad mes tikrai ne prieš tų firmų kaitaliojimą. Tačiau firmai, norint apginti savo vardą ir reputaciją, taip pat reikėtų elgtis ne taip, kaip ji elgėsi kartu su Lietuvos banku. Todėl šiuo momentu aš nematau didelio nusikaltimo, kad mes parinksime naują firmą, kuri žinos, kur ji dirba, su kuo atsiskaito ir kaip turėtų atsiskaityti. Aš tiek. Aš už firmą "Arthur Anderson". Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Prašau pranešėjo kalbėti prieš balsavimą.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų visos firmos nėra blogos, ir mes negalim neatsakingai Seime kalbėti, pasakyti, kad nieko neišmano, daro didžiausias klaidas ir t.t. Aš noriu pasakyti, kad praktiškai sąlygos kainų atžvilgiu liko vienodos. Tai viena.
Antra. "Cooper and Lybrand" tikrai specializuojasi centrinių bankų audito klausimais.
Trečia. "Arthur Anderson" daugiau specializuojasi komercinių bankų audito klausimais. Kaip jūs balsuosite - jūsų valia. Tačiau politiškai keisti firmą, švelniai tariant, ne visai gerai. Kokia prasme? Prasmė yra tokia, kad mes pasėjam atitinkamą nepasitikėjimą ir centriniu Banku, ir viena ar kita firma. Tarptautinis prestižas ne visai...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Kas už pranešėjo siūlymą, paspaus mygtuką "už". Kas už alternatyvų Seimo narių A.Baleženčio ir A.Sadkausko siūlymą - "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už - 19 plius pranešėjas - 20, prieš - 32. Taigi pasirinktas alternatyvus variantas.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl viso 1 punkto? Nereikia? (Salėje šurmulys) Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Kolegos sakė, kad jeigu pasakė F.Kolosauskas, tai taip reikia ir balsuoti. Aš noriu pacituoti, kad ponas L.Alesionka ne tik pasakė, bet ir užrašė rezoliuciją. Aš prašiau Sveikatos apsaugos komiteto išvados dėl vaistų nuo diabeto, bet L.Alesionka užrašė: "Prezervatyvai reikalingi labiau." Tai ir yra visa teisybė.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų kalbėti už šį straipsnį. Seimo narys K.Bobelis. (Triukšmas salėje)
K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, aš jau sakiau...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio!
K.BOBELIS. Aš jau sakiau anksčiau, yra visiškai priimta, kad audito firmos gali būti keičiamos. Ir labai gerai. Labai dažnai didelėse įmonėse firmos yra keičiamos, kadangi viena firma galbūt daro sąmoningai tą patį pranešimą. Todėl labai sveika ir naudinga, ypač mūsų krizinėje situacijoje, kad kita firma padarytų tą auditą ir galbūt gausime kitus rezultatus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 1 šio nutarimo punktas, prašau balsuoti.
Už - 47, prieš - 1, susilaikė 2. Taigi 1 punktas priimtas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 punkto.
F.KOLOSAUSKAS. Dėl 2 punkto. Be abejo, reikia padaryti firmos pavadinimo pataisą. Yra gerbiamojo A.Sadkausko, kurio nematau salėje... A, yra, kavą geria. 2 punktą užbaigti žodžiu "rekomendacijas".
PIRMININKAS. Ar jūs priimate šį siūlymą?
F.KOLOSAUSKAS. Galima priimti. Bet čia yra parašyta, kad audito pareiga pateikti Seimui audito išvadą bei rekomendacijas. Yra sakinio viduje. Ir Lietuvos banko įvertinimas. Dar yra gerbiamojo K.Antanavičiaus siūlymas.
PIRMININKAS. Ar galima gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymą vertinti kaip alternatyvų visam straipsniui?
F.KOLOSAUSKAS. Na, tai čia tas pat, tiktai kitaip perrašyta.
PIRMININKAS. Tai ar jūs galite priimti Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymą, ar reikės balsuoti alternatyviai?
F.KOLOSAUSKAS. Aš nemanau. Manyčiau, kad reikėtų balsuoti taip, kaip yra projekte. Čia viskas pasakyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirm...
F.KOLOSAUSKAS. O čia, kur yra parašyta iki kovo 30 d., tai yra parašyta įstatyme, iki kada auditas turi duoti išvadą. Ten kaip tik yra užrašyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės apsispręsti alternatyviai, kadangi yra pateiktos dvi 2 punkto redakcijos. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu nutarimo straipsnį, koks yra pateiktas Biudžeto ir finansų komiteto, žinoma, su firmos pavadinimo pakeitimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar būtų galima paremti Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymą.
Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia tas pat.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis ir balsuosime alternatyviai.
Posėdyje dalyvauja 71 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už pranešėjo siūlomą variantą, paspaus mygtuką "už". Kas už gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus variantą - prieš. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 48, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi pasirinktas pranešėjo variantas. Ar reikia dar kartą balsuoti dėl 2 punkto? Nereikia. Prašom dėl viso nutarimo. Ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo?
Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Na, čia neblogai buvo nuspręsta. Vis dėlto šiandien Lietuvos bankuose yra visas blogio, korupcijos lizdas ir susikoncentravimas, todėl labai rimtai reikėtų į tai pažvelgti. Man labai kelia nusistebėjimą, kad štai ši firma nuo 240 tūkst. nusileido iki 120 tūkst. Vadinasi, jie galėjo užsiprašyti 1 mln. ir nusileisti iki pusės milijono. Kaip jie vertina savo darbą ir kaip jie vertina savo garbę? Ar jie darbo neturi, ar jie labai reikalingi Lietuvos bankui? Todėl pakeitimas čia nieko blogo. Jie didelio pasitikėjimo tuo atžvilgiu vis dėlto nekelia. Pasižiūrėkime, "Cooper and Lybrand" dirba trys užsieniečiai ir 13 lietuvaičių. Tai gal tie 13 lietuvaičių ir labai stengiasi, kad šita firma turėtų atitinkamo darbo, o kartu ir jie. Todėl atsižvelgiant į tai, kad jie praėjusiais metais iš viso nenustatė jokių prognozių, nes nieko nebuvo padaryta, tai visas tas chaosas ir bankų krachas šiandien mūsų yra srebiamas. Tai kaip ta firma dirbo? Vien už tai ją reikėtų nustumti į šoną.
Aš manyčiau, kad tas sprendimas, kuris čia buvo padarytas, nors ir nedideliu balsų skaičiumi, yra teigiamas. Jį reikėtų paremti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasidžiaugti, kad iš tikrųjų priėmėte gerą sprendimą. Nes jau tai, kad "Cooper and Lybrand" firma, sužinojusi konkurento siūlomas sąlygas, sumažina dvigubai savo reikalavimus, rodo, kad firma vis dėlto dirba nesąžiningai. Malonu, kad pasirinkome pigesnę firmą. O po to pamačiusi, kaip mes principingai nagrinėjome tuos klausimus, aš manau, ji tikrai gerai dirbs.
Antra. Turbūt profesorius K.Antanavičius neužpyks, nes reikia suprasti, kad tokios firmos tarpusavy konkuruoja, ir įstatymu reikalauti, kad jos pateiktų kitų firmų kituose bankuose vykdomas audito išvadas, iš tikrųjų yra nepagrįsta, nes konkurentai negali šito daryti. Todėl manau, kad gerą sprendimą priėmėme, ir siūlau balsuoti už visą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti" projektas ir pats nutarimas reikalingi. Žinoma, mes gal delsiame per ilgai, bet geriau vėliau negu niekada.
1994 m. atlikto audito firma "Cooper and Lybrand" parodė, kad į darbą ir savo pareigas atsiskaitant už atliktą darbą galima žiūrėti ir atmestinai. Nors paskutiniu metu gal ir buvo dedamos pastangos susidariusią padėtį taisyti, bet laikas, žinoma, ne tik šitai, bet ir kitoms firmoms jausti, kad reikia iš karto žiūrėti į savo darbą, pareigas ir atskaitomybę labai rimtai, o to, deja, nebuvo padaryta. Tos visos pastangos, kurios buvo dedamos ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos, ir Valstybės kontrolės, dar kartą parodė šios firmos nerimtumą. Aš nesakau, kad padarė kažkokių nusižengimų, bet tą buvo galima visiškai tyliai, ramiai, jaučiant savo pareigą atlikti tiek Seime, tiek Biudžeto ir finansų komitete. Tiems, kurie čia aiškino, kad aukso verta, tai, žinoma, reikėjo sekti tą visą procesą ir buvo galima susidaryti kitokį vaizdą. Pakeitus firmą čia irgi, galima sakyti, niekas nededa kažkokių aukso vilčių, tačiau, matyt, gal pasimokys iš viso to proceso, kuris vyko su "Cooper and Lybrand" firma, gal nauja firma žiūrės šiek tiek atsakingiau. Aš to tikiuosi. Todėl aš pritariu šio nutarimo projektui ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man malonu, kad nors šiandien svarstant šį klausimą LDDP frakcija pagaliau pradėjo valstybiškai mąstyti, taupyti Lietuvos lėšas ir pasirinko pigiausią įstaigą, kuri atliks Lietuvos banko auditą. Kaip atliks, aišku, pažiūrėsime. Tačiau mano pagrindinis noras yra, kad Lietuva pati sukurtų tokį auditą, kad Lietuvoje liktų visi pinigai, kuriuos mes sumokame. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima prieštarauti šiam nutarimui.
Seimo narė E.Kunevičienė. Jūs prieš?
E.KUNEVIČIENĖ. Ne.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Jūs prieš? Prieš nėra. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime. Prašau Seimo narius registruotis gerbiamojo Seimo nario J.Karoso pageidavimu.
Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, prašau patikslinti, kiek Seimo narių yra posėdžių salėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Labai prašome susėsti ir nevaikščioti!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom susėsti į vietas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu yra 58, bet Seimo nariai juda, vaikšto, ir mes negalime...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi balsavusių "už" daugiau, negu buvo Seimo narių salėje, todėl balsavimą teks pakartoti. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Mes dviese po balsavimo nuėjome į tualetą, todėl mūsų negalėjo suskaičiuoti. Dabar mes grįžome.
PIRMININKAS. Bet aš matau, kad jūs jau sugrįžote iš tualeto. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 57.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 57 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 1 susilaikius nutarimas priimtas. Replika po balsavimo.
Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis pirmininke, aš nenorėčiau, kad Seimas patikėtų klaidinga informacija, kurią paskleidė mano kolega profesorius K.Antanavičius. Nei tada, kai aš dirbau odos ir venerinių ligų gydytoju, nei dabar, kai aš dirbu Seime, profesorius K.Antanavičius niekada nesikreipė į mane dėl jo aprūpinimo prezervatyvais. Kadangi jam būdinga ką nors nuolat painioti, tai, matyt, šį kartą jis mane supainiojo su sekso reikmenų parduotuve, nors nemanyčiau, kad panašumo yra. Ačiū.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome 2-3 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo projektą. Užsirašė kalbėti Seimo narys J.Antanaitis. Kviečiu jus į tribūną. Po to kalbės pranešėjas. Prašom.
J.A.ANTANAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Asociacijų įstatymas labai reikalingas, nes šiuo metu steigiasi kaip grybai po lietaus įvairios asociacijos.
Pateiktame įstatymo projekte asociacija - tai juridinių bei fizinių asmenų savanoriškas susivienijimas. Asociacija lietuviškai tai ir yra susivienijimas. Susivienyti gali organizacijos, bendrovės, tai yra juridiniai asmenys. Fizinių asmenų įtraukimas į asociacijas būtų tam tikras nesusipratimas. Dėl to, kad fiziniai asmenys steigia visuomenines organizacijas. Visuomeninių organizacijų steigimui reikia 15 asmenų, o pagal Asociacijų įstatymą užtenka tiktai trijų asmenų.
Šiame pateiktame projekte yra kai kurių spragų, per kurias gali skverbtis korupcija. Būtent asociacija yra nepelno organizacija. Ji gauto pelno negali skirstyti savo nariams, tačiau asociacija gali steigti įmones. Įmonės, kaip žinome, yra pelno organizacijos. Kaip jos skirsto pelną, įstatymas nereglamentuoja. Taigi gali būti taip, kad gautas įmonių pelnas būtų naudojamas asociacijos narių paslaugų kainos mažinimui. Tai būtų tam tikra spraga.
Toliau. Asociacijos valdymo organas yra valdyba, taryba, prezidiumas, kurie sudaromi iš asociacijos narių. Įstatymo projekte nenusakoma, kaip yra atlyginama valdybos arba tarybos nariams. Jeigu jiems yra atlyginama iš gauto pelno, tai tas pelnas tenka asociacijos nariams. Manyčiau, kad tie valdybos ar tarybos narių atlyginimai turėtų būti iš pačių asociacijos narių lėšų. Asociacija gali samdyti tiktai administratorius, finansininkus ir panašius darbuotojus. Esminis klausimas būtų toks: kaip užkertamas kelias galimam įmonių lėšų plovimui per asociacijas, taip pat biudžetinių lėšų plovimui per šias organizacijas? Projekto autoriai turėtų šiuos klausimus spręsti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją poną Z.Kaminską.
Z.KAMINSKAS. Pateikiamas svarstyti įstatymo projekto antrasis variantas buvo svarstomas Ekonomikos komitete, atsižvelgiant į Pramonininkų konfederacijos ir kitas pastabas, kurios tuo metu buvo pateiktos raštu. Praktiškai į visas pagrindines pastabas ir pasiūlymus buvo atsižvelgta. Komentuojant šiandien ką tik pasakytą kalbą, nelabai būtų galima pritarti tam siūlymui, kad asociacijos nariais negalėtų būti fiziniai asmenys. Jeigu apsiribotume vien tik juridiniais asmenimis, tada iš asociacijos narių iškristų tokios įmonių rūšys kaip ūkinės bendrijos, personalinės įmonės, kurios neturi juridinių asmenų teisės ir veikia kaip fiziniai asmenys.
Dėl pelno skirstymo įstatyme aiškiai parašyta, kad asociacijos pelno skirstyti negali.
Dėl valdymo organų ir valdymo organų narių darbo apmokėjimo. Įstatymo projekte aiškiai parašyta, kad valdymo organų narių darbas apmokamas įstatų nustatyta tvarka.
Dėl pinigų plovimo per asociacijas. Asociacijų pajamos įstatyme taip pat yra pakankamai aiškiai apibrėžtos.
Dėl biudžetinių lėšų plovimo. Biudžetinės lėšos Biudžeto sandaros įstatymu yra apibrėžiamos, ir jokių papildomų pajamų iš biudžeto, negu numatyta Biudžetinės sandaros įstatyme, negalėtų būti.
Siūlyčiau pritarti šio įstatymo projektui, kuris yra pateiktas, po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šiems projektams po svarstymo? Prieštaravimų nėra. Taigi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo projektams po svarstymo pritarta. Dėkoju pranešėjui.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
Svarstome 2-4 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį V.Geržoną.
V.GERŽONAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien jums pristatomas įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" projektas ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo" projektas. Šitie du projektai buvo svarstyti Seimo Juridiniame skyriuje, Valstybės ir teisės bei Biudžeto ir finansų komitetuose. Iš esmės šitiems projektams buvo pritarta, tačiau liko neišspręsta viena problema, t.y. Juridinio skyriaus pastaba apie tai, kad, jų manymu, nereikėtų keisti 26 straipsnio redakcijos, kadangi konfiskuoti nenuosavybės teise esančią transporto priemonę ar kitą kontrabandos padarymo įrankį, jų manymu, negera praktika. Mes ankstesnėje redakcijoje siūlėme, kad tokiais atvejais ir muitinės taisyklių pažeidimo atvejais būtų konfiskuojami nenuosavybės teise esantys nusikaltimų, pažeidimų padarymo įrankiai ir objektai. Tačiau po šitų konsultacijų mes siūlome, kad iš šito 26 straipsnio būtų išbrauktas 209 straipsnis, t.y. kad konfiskuoti nenuosavybės teise esantį teisės pažeidimo įrankį ar objektą būtų galima tik kontrabandos atveju.
Mes šiandien, kaip minėjau praeitą kartą, susiduriame su praktika, kad kontrabandinės prekės paprastai vežamos automobiliais, kurie nepriklauso vežantiems, o pagal įgaliojimus išduoti broliams, tėvams ir pan. Esant galimybei arba grėsmei prarasti ne tik kontrabanda gabenamus daiktus ar kitas prekes, bet ir automobilį ar kitus nusikaltimo įrankius, man atrodo, tai būtų gera profilaktinė priemonė. Kaip minėjau, mes siūlome susiaurinti atvejus, kada galima šitą sankciją taikyti, ir palikti tik 210 straipsnį, bet tik tais vadinamaisiais grynosios kontrabandos atvejais. Tokiai straipsnio redakcijai pritaria ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Atsižvelgiant į Seimo Juridinio skyriaus pastabą buvo pakoreguota įstatymo 35 straipsnio redakcija. Papildyta, kad administracinę nuobaudą už šio kodekso 209 ir... straipsniuose numatytus pažeidimus gali skirti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Mes pritariame Valstybės ir teisės, Biudžeto ir finansų komitetų pasiūlymams padidinti administracinės atsakomybės ribą iki 200 MGL. Administracine tvarka priimami sprendimai yra kur kas operatyvesni, todėl mes manome, kad reikėtų padidinti tą ribą, iki kurios vežant prekes galima administracine tvarka jas konfiskuoti. Nes jeigu einam teisminiu keliu, paprastai šitas procesas labai ilgai tęsiasi ir toks profilaktinis vaidmuo taip pat labai sumažėja.
Atsižvelgdami į šių komitetų pastabas, iš įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo" redakcijos mes išbraukėme žodžius "rajono, miesto". Ačiū.
PIRMININKAS. Prašome dėl antrojo projekto - dėl Civilinio proceso kodekso.
V.GERŽONAS. Dėl antrojo projekto pastabų ir pasiūlymų niekas neturėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim šiems projektams pritarti po svarstymo? Nėra prieštaraujančių? Taigi pritarta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui Nr.1831 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.1832 po svarstymo. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, iki pertraukos dar liko laiko, todėl mes galėtume apsvarstyti rezervinį klausimą. Trečiasis rezervinis klausimas - Seimo rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos priėmimo į Europos Tarybą projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją, gerbiamąjį Seimo narį K.Bobelį. (Salėje šurmulys) Svarstome rezervinį klausimą - Seimo rezoliuciją. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos! Kaip jūs žinote, užvakar Seimui buvo pristatytos dvi rezoliucijos dėl Lietuvos Seimo pozicijos dėl Rusijos stojimo į Europos Tarybą. Viena rezoliucija buvo pristatyta pono A.Endriukaičio, kita mano. Po ilgų diskusijų rezoliucijos buvo atmestos.
Po to buvo pasitarta su įvairiomis grupėmis, buvo sudaryta bendra komisija, kurią sudarė ponai: A.Gricius, E.Zingeris, V.Andriukaitis, V.Plečkaitis ir aš. Mes parengėme bendrą visiems priimtiną rezoliuciją, kuri visiems yra išdalyta. Toje rezoliucijoje pasakoma Lietuvos Seimo pozicija dėl Rusijos priėmimo į Europos Sąjungą. Mes teigiamai vertiname, kad Rusija stoja į tarptautines Vakarų organizacijas, į Europos Tarybą, kad, būdama tų organizacijų nare, ji galės bendradarbiauti su kitomis valstybėmis. Taip pat, įvertindami Rusijos stojimą, teigiamai žiūrime, kad ji sutiko vykdyti visus įsipareigojimus, kurie yra iškelti Europos Taryboje visoms stojančioms į tą Tarybą valstybėms.
Mes pabrėžiame, kad Rusija sutiko negrasinti ir nenaudoti jokios karinės jėgos prieš kiekvieną valstybę, kuri yra Europos Tarybos narė, taip pat atsiskaityti ekonominiais, finansiniais ir nekilnojamo turto esamais klausimais ir taikiu būdu spręsti Čečėnijos problemą. Padarėme tokią išvadą, kad demokratijos plėtra Europos valstybėse padės pasiekti aukštesnį ekonominį lygį, greičiau sukurti pilietinę visuomenę ir stiprins tarpusavio pasitikėjimą.
Aš manau, kad rezoliucija yra labai naudinga, nes tai akcentuotų mūsų pretenzijas Sovietų Sąjungai nekeliant jokių ultimatyvių formų. Tai būtų grynai diplomatinis mūsų interesų pareiškimas. Visos politinės grupės tam pritarė ir aš manau, kad būtų labai malonu, jeigu Seimas tą rezoliuciją priimtų vienbalsiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti pateikimui ir pradėti šios rezoliucijos priėmimo procedūrą? Galim. Ar reikia priiminėti atskirais punktais, ar galim balsuoti už visą rezoliuciją iš karto? Už visą iš karto. Kas norėtų pasisakyti dėl visos rezoliucijos dėl balsavimo motyvų? Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Aš vakar dėl rezoliucijos buvau pasakęs savo nuomonę, ir pasakiau pastabą dėl gerbiamojo V.Andriukaičio parengtos rezoliucijos, kad tai yra provincialumas ir radikalizmas. Šiuo atveju tie dalykai yra eliminuoti. Rezoliucija iš tiesų (dabar vadinama pareiškimu) yra parašyta civilizuota kalba ir normaliu tonu, todėl aš palaikau ir remiu tokį pareiškimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš taip pat pritariu siūlomam pareiškimo tekstui ir manau, kad iš tiesų neblogai padirbėjo nemažai Seimo narių, ir visų pastangomis sukurtas tekstas, manyčiau, priimtinas visam Seimui. Kviečiu visus Seimo narius vienbalsiai balsuoti už šio pareiškimo priėmimą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimui pritarti verta, bet antrasis sakinys tikrai nieko nepasako, todėl tą antrąjį sakinį reikia patikslinti. Jis galėtų būti toks: "Seimas tikisi, kad Rusijos Federacija vykdys papildomus įsipareigojimus." Dabar esantis sakinys: "taip pat Rusijos Federacijos papildomus įsipareigojimus". Ką su jais daryti, kaip su jais elgtis? Todėl šitą sakinį reikia patikslinti, o šiaip viskas būtų gerai. "Seimas tikisi, kad Rusijos Federacija vykdys papildomus įsipareigojimus", dvitaškis, ir kokius įsipareigojimus. Jie yra nurodyti.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary, mes sutarėm pritarti ir pradėti priėmimo procedūrą. Taigi neredaguoti, todėl jūsų siūlymas negali būti patenkintas.
J.LISTAVIČIUS. Jis turi būti.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat siūlyčiau neredaguoti, nes jeigu mes pradėsime redaguoti, tai iškils daug problemų. Siūlau pritarti, kadangi šita rezoliucija parengta labai korektiškai ir diplomatiškai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau atsakyti Seimo nariui J.Listavičiui. Mes negalime išvardyti visų reikalavimų, kadangi jie yra standartiniai, parašyti Europos Tarybos įkūrimo dokumentuose, ir jie yra bendri. Todėl, aš manau, mes galime kalbėti tik apie tuos papildomus įsipareigojimus, kuriuos priima Rusija, ir kurie yra susiję su Lietuvos valstybės interesais. Kadangi dalyvavau ją rengiant, aš taip pat pritariu šitos rezoliucijos priėmimui, ir būtų labai gerai, kad mes tai padarytume tuoj pat, nes rytoj mes norime šitą rezoliuciją išversti į anglų kalbą, ir Strasbūre, Rusijos priėmimo metu, mes galėtume ją oficialiai perskaityti. Ateityje tai bus dokumentas, kuriuo mes galėsime vadovautis, jeigu Rusija artimiausiu metu nespręs tų klausimų. Dar kartą siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasisakyti tik prieš šią rezoliuciją. Ar yra Seimo narių, norinčių pasisakyti prieš? Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Rezoliucija minkštakūnė, bet už ją teks balsuoti, nes nieko kito nepadarysi. Tai yra dar vienas pavyzdys, kaip mes žiūrime į įvykius, koks mūsų požiūris į Rusijos elgesį. Ir tik tada, kai mus ištiks panaši bėda, mes prisiminsime tą tikrąjį toną, kurio reikėtų laikytis.
PIRMININKAS. Ar dar yra Seimo narių, norinčių pasisakyti prieš? Nematau. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Iš anksto pasakau, kad susilaikysiu. Todėl, kad manau, jog tokios rezoliucijos visiškai nereikalingos Lietuvos interesams. Čia tęsiama sena tradicija pasirodyti prieš kai kurias Europos valstybes, kad ir mes visą laiką ką nors padarome užkabindami Rusiją. Būtų kur kas protingiau, atėjus ten naujam parlamentui, naujam Prezidentui pradėti visiškai kitokią kalbą, be amžinų priekaištų, be priminimų - kokie jūs negeri, bet kalbėti normaliai ir korektiškai. Tada mes šitas problemas išspręstume kur kas greičiau. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kolega J.Listavičius yra teisus. Aš suprantu, ką norėta pasakyti, tačiau parašyta ir taškai surašyti taip, kad, dovanokit, išeina pusiau jovalas. Jeigu mes pirmąjį ir antrąjį sakinius sujungtume, tada logikos yra. Dabar antrasis sakinys pradedamas: "Taip pat Rusijos Federacijos papildomus įsipareigojimus...", dvitaškis ir išvardijam. Ar mes norim, kad tie įsipareigojimai būtų vykdomi, ar tikimės... Tiesiog trūksta žodžių. Jeigu mes pirmąjį ir antrąjį sakinius sujungtume (aš neturiu formuluotės), tada aišku. Bet taip, kaip dabar parašyta, dovanokit, juk gėda. Negalime netaisydami priimti. Kolega J.Listavičius yra visai teisus.
PIRMININKAS. Pranešėjas - Seimo narys K.Bobelis, ir po to balsuosime.
K.BOBELIS. Aš manau, kad ponas G.Paviržis ir ponas J.Listavičius neįsigilina į esmę. Mes cituojame, ką Rusijos Federacija įsipareigojo Europos Tarybai, ir priimame prie įsipareigojimo rašto. Juk čia labai aiškiai pasakyta, kad "taip pat Rusijos Federacija įsipareigoja negrasinti ir nenaudoti jėgos, atsiskaityti ekonomiškai ir finansiškai ir taikiu būdu spręsti dialogą". Norėčiau atsakyti ir ponui M.Stakvilevičiui. Kolega, čia yra ypač mandagi ir graži rezoliucija, visiškai nepuolanti Rusijos, o priešingai, pasveikinanti, kad ji, įsijungdama tarp Europos valstybių, sutinka vykdyti tam tikrus įsipareigojimus, ką kitos Europos valstybės daro. Mes džiaugiamės tuo, ir čia jokio grasinimo, užkabinimo nėra. Priešingai, labai kultūringa forma yra išreiškiami dalykai, kurie labai svarbūs Lietuvai ir kurie bus pridėti prie protokolo.
O ką kalba ponas G.Paviržis, tai aš tikrai nustebęs, kad jūs taip kalbate, kadangi ta rezoliucija bus pridėta prie protokolo, ir į tą rezoliuciją visiškai nebus kreipiama dėmesio. Ji reikalinga mums patiems, o visas dėmesys kreipiamas į tuos įsipareigojimus, kurie yra dokumente. Kiekvieną kartą kiekvienas gali daryti visokių pataisymų, nes 140 žmonių niekada nebus galima įtikti. Čia yra vienintelė galimybė, kad visos politinės grupės sutiko ir dabar staiga, kaip grybai po lietaus, iššoka du žmonės ir bando viską taisyti ir koreguoti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Jūs mane praleidote. Aš pritariu redakciniam taisymui, kuris buvo pasiūlytas dviejų Seimo narių, ir praktiškai mes paliekam tai kaip redakcinį taisymą. Daugiau nieko. Iš emės niekas nesikeičia, ir ponas A.Gricius irgi puikiai tai supranta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mes Seime esame įpratę, kad jeigu rezoliucija priimama ir galimi pataisymai, kurie nekeičia esmės, tai pareiškimas priimamas ir tada darbo grupė nedidelį redakcinį pataisymą padaro. Aš siūlyčiau balsuoti su šitokia sąlyga, nes tai yra normali mūsų Seimo praktika, ir tai nėra kokia nors alternatyva ar papildymas, o yra labai nedidelis redakcinis intarpas, kuris tikrai tarp tų dviejų sakinukų labai lengvai padaromas, nes logikos ten trupučiuką nėra. Aš siūlyčiau šitokį kelią. Man keistai atrodo K.Bobelio reakcija.
PIRMININKAS. Deja, kaip jūs supratote iš pranešėjo kalbos, pranešėjas to nelaiko redakciniu pataisymu. Todėl aš siūlyčiau rezoliuciją priimti ir pasiūlytai darbo grupei atsižvelgti į šį siūlymą: jeigu jie manys, kad tai yra redakcinis - atsižvelgs, o jeigu nutars, kad tai yra esminis - neatsižvelgs. Pranešėjas šiuo metu mano, kad tai yra esminė pataisa.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija "Dėl Rusijos Federacijos priėmimo į Europos Tarybą", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 50 Seimo narių balsavus už ir vienam susilaikius Seimo rezoliucija priimta.
Seimo narys V.Jarmolenka. Replika po balsavimo.
V.JARMOLENKA. Aš suprantu, kad Statutas, kurį jūs parengėt, pone Bernatoni, leidžia jums nebalsuoti. Man regis, kad balsuodamas dėl rezoliucijos jūs galėtumėte parodyti gerą pavyzdį iš vadovybės pusės. Čia jau jūsų valia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, paaiškinu jums tik kaip kraštiečiui iš Šančių. Posėdyje dalyvauja 51 Seimo narys. 50 balsavo už, 1 susilaikė. Kas tuomet nebalsavo?
Seimo narys G.Paviržis. Replika po balsavimo.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, noriu pasakyti, kad gerbiamojo K.Bobelio vadovaujama grupė yra ne lietus, ir replikuojantys Seimo nariai nėra grybai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis pirmininke, atsiprašau, vis dėlto susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom patikslinti, kiek Seimo narių yra posėdžių salėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes tikslinam jau kelintą kartą, bet aš prašau, kad jūs užtikrintumėt du dalykus. Balsavimo metu parteryje yra tik Seimo nariai. Viena. Antra. Mes pasakome Seimo narių skaičių tuo momentu, kada skaičiuojame. O migracija vyksta tokia, kaip tarp...
PIRMININKAS. Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, jeigu jūs pasakytumėt tą skaičių, kuris yra balsavimo metu, aš neprašyčiau tikslinti, bet jau antrą kartą šiandien yra daugiau balsų negu Seimo narių salėje. Todėl aš ir prašau patikslinti, kiek salėje yra Seimo narių. Pašalinius asmenis prašau palikti Seimo parterį.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Seimo narius prašom sėsti į vietas.
Skaičiavimo metu buvo 50, bet vėl ateina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą visų prašau nevaikščioti. Sėskite į savo vietas. Kadangi, suskaičiavus balsus, buvo daugiau balsavusių, negu Seimo narių, esančių posėdžių salėje, mums teks perbalsuoti. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, atsisėskite į savo vietas. Prašom, balsų skaičiavimo grupe, dar sykį patikslinkite, kiek yra salėje žmonių. Prašom gerbiamąjį Akstinavičių palikti Seimo parterį ir netrukdyti balsų skaičiavimo grupei.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerbiamasis pirmininke, vis dėlto mes prašom ir pranešam, kad skaičiuosime tuos Seimo narius, kurie sėdi savo vietose. Tų,kurie vaikšto iš vieno kampo į kitą, neįmanoma suskaičiuoti.
PIRMININKAS. Aš dar kartą klausiu balsų skaičiavimo grupę: kiek yra salėje Seimo narių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Šiuo metu yra 52 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom neagituoti balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 48 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius rezoliucija priimta.
Dabar posėdžio pertrauka iki 17 val.
Pertrauka
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiam posėdį. Svarstome Gyventojų užimtumo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Kviečiu kalbėti Seimo narį R.Dagį. Nedalyvauja. Praranda teisę kalbėti. Kviečiu į tribūną Seimo narę V.Aleknaitę. Po to kalbės Seimo narys J.Beinortas.
V.ALEKNAITĖ. Gerbiamieji kolegos, mums pateiktame aiškinamajame rašte dėl svarstomo įstatymo pataisų ir papildymų teigiama, jog šiomis pataisomis siekiama supaprastinti bedarbio pašalpos mokėjimo tvarką, geriau pritaikyti ją tolesniam darbo apmokėjimo reguliavimui, skatinti nedirbančius asmenis greičiau įsijungti į darbo sritį ir pan. Tai yra suprantami, geri tikslai, ir Tėvynės sąjungos frakcija tokiems tikslams, žinoma, pritaria.
Tiesa yra ir tai, kad į bedarbio pašalpas gali pretenduoti ir dažnai pretenduoja asmenys, kurie vengia darbo arba dirba nelegaliai, kitaip tariant, asmenys, kurie nori gauti dar ir pašalpą sąskaita tų žmonių, kuriems ta pašalpa yra vienintelis pajamų šaltinis ir yra gyvybiškai reikalinga. Todėl mes manome, jog duomenų pateikimo Darbo biržai kontrolė, jos mechanizmo tobulinimas - vienas esminių uždavinių ir garantų, kad šioje srityje teisingumo daugėtų, o ne mažėtų. Siūlomų pataisų paketo 5 straipsnyje yra įrašyta nuostata, kad bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ši nuostata yra teisinga, tačiau kol kas Seimui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kaip priėmus pataisas keisis ši pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Todėl remiantis vien įstatymo pataisomis ir papildymais sunku spręsti, ar realiai žmonių padėtis pagerės, ar pablogės. Ir mūsų nuomone, dėl šios priežasties ne tik įstatymo pataisos, bet ir šie pašalpų skyrimo ir mokėjimo nuostatai turėtų būti tvirtinami Seime, o ne vien paliekami laisvai interpretuoti ministerijai. Tai nerodo mūsų nepasitikėjimo ministerija, tačiau mes manome, jog dabartinėmis sąlygomis, kai ir socialinė įtampa tokia didžiulė, ir galų gale nepasitikėjimas biurokratinėmis įstaigomis, yra didžiulis žmonių nerimas. Reikėtų viešai aptarti šias nuostatas ir, manau, nuo to visiems būtų tik geriau.
Gyventojų užimtumo įstatymo vienas iš esminių tikslų yra aiškiai apibrėžti darbo rinkos subjektų atsakomybę. Štai 7 straipsnio antrojoje dalyje buvo ir yra numatyta atsakomybė darbdaviui, nevykdančiam darbo vietų kūrimo arba įdarbinimo kvotų. Tačiau baudą dabar jau siūloma mažinti iki 12 minimalių mėnesinių atlyginimų dydžio. Atitinkamai 11 straipsnyje - atsakomybė už laisvų darbo vietų registravimo tvarkos pažeidimus vėlgi sumažinama iki vienos minimalios mėnesinės algos. Taigi, jeigu mes siekiame padidinti piliečių atsakomybę, kontrolę darbo santykiuose, tai toks atsakomybės naštos palengvinimas darbdaviui, koks yra dabar siūlomas, mūsų nuomone, leistų jam dar labiau nepaisyti įstatymo reikalavimų, nes finansinė rizika čia visai maža. Galima sakyti - minimali. Kita vertus, sumažinus šias baudas, realiai mažės ir užimtumo fondo lėšos. Tada kyla klausimas, iš kokių lėšų bus mokama tam pačiam darbdaviui, kuris pagal kvotas steigs darbo vietas bedarbiams. Čia yra prieštaravimas, ir dėl jo vėlgi kentės žmonės.
Kelia abejonių ir tie kriterijai, pagal kuriuos siūloma susiaurinti piliečių ratą, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos. Iš įstatymo 8 straipsnio išbraukiamas jaunimas iki 18 metų. Taigi iš karto galima prognozuoti, kad paaštrės jaunimo užimtumo problema. Taip pat išbraukiamos moterys, auginančios vaikus nuo 8 iki 14 metų, atitinkamai vieniši vyrai, auginantys vaikus nuo 8 iki 14 metų.
Argumentuojama tuo, jog beveik pusė Lietuvos moterų augina vaikus iki 14 metų, ir dėl to praranda prasmę ši lengvata ir papildomos užimtumo garantijos. Tačiau mes pažiūrėkime į tikrovę. Jeigu mes nesuteikiame jokių lengvatų įsidarbinti nei asmenims iki 18 metų, nei jų motinoms, tai galbūt mes norime, kad vis daugiau bedarbių motinų vaikų vietoje mokyklos lankytų sąvartynus ir rinktų tuščius butelius tam, kad galėtų maitintis? Aš nemanau, kad Seimo yra toks tikslas, ir vis dėlto dėl šio įstatymo straipsnio vertėtų pagalvoti ir negriežtinti tų sąlygų, nes ir taip mūsų gyvenimas šiuo metu nėra "rožėmis klotas".
Visai suprantama, kad valstybė įveda kvalifikacinius reikalavimus bedarbio pašalpai gauti. Daugelis valstybių tai daro, tačiau nustatant šiuos kvalifikacinius reikalavimus taip pat reikėtų atsižvelgti į socialinę tikrovę. Štai naujai siūlomo 15 straipsnio redakcija teigia, kad į bedarbio pašalpą jau negalės pretenduoti bedarbiai absolventai, asmenys, auginę mažamečius vaikus (taigi moterys, vėlgi moterys kentės), taip pat kariai, atlikę privalomąją karinę tarnybą. Visi šie žmonės gali neturėti reikiamo socialinio draudimo stažo. Tai, kas siūloma kaip alternatyva įstatyme, - viešieji darbai, iš užimtumo fondo organizuojami darbai -nėra išeitis, kadangi visi žino, jog paprasčiausiai viešųjų darbų dažniausiai nėra iš ko finansuoti, savivaldybės ir taip vos verčiasi. Anksčiau buvo privaloma Darbo biržai organizuoti tokių asmenų profesinį mokymą - įstatymo 19 straipsnis tai garantavo, o dabar atsiranda nuostata, jog šie asmenys gali būti nukreipiami mokytis profesijos. Gali būti, vadinasi, gali ir nebūti. Mūsų nuomone, neverta švelninti įpareigojimų Darbo biržai ir atitinkamoms institucijoms. Aš tuoj baigsiu.
Dėl prieštaravimų tarp 17 ir 18 straipsnių yra labai aiškiai pasakyta Juridinio skyriaus išvadose, būtina į jas atsižvelgti, pašalinti šituos prieštaravimus, kadangi tai bus dar vienas šaltinis žmonių diskriminacijai.
Dėl pašalpos dydžio nustatymo principų. Siūloma pašalpos dydį susieti su socialinio draudimo stažu. Viena vertus, lyg ir suprantamas toks reikalavimus, kita vertus, jis neturi didelės prasmės, nes tos vadinamosios "žirklės" arba skirtumas tarp minimalios ir maksimalios pašalpos yra toks nedidelis, kad iš esmės ši nauja formuluotė nieko nepakeis. Žmonės, kurie gavo labai mažas pašalpas, taip ir gaus jas mažas.
Baigdama norėčiau pateikti mintį dėl Valstybinės darbo inspekcijos darbo. Čia rašoma, kad bedarbio pašalpos dydžio susiejimas su socialinio draudimo stažu skatins privačiame sektoriuje dirbančius asmenis juridiškai įforminti darbo santykius, domėtis socialinio draudimo įmokomis ir pan. Galbūt ir skatins, tačiau aš nemanau, jog ši priemonė iš esmės galėtų ką nors pakeisti dabartiniuose darbo santykiuose, kur, deja, galioja džiunglių įstatymai. Ir tol, kol sąžiningai nepradės dirbti atitinkamos kontrolės institucijos, tol iš žmonių bus spaudžiamas paskutinis prakaito lašas, tol kentės moterys, kurios dabar yra diskriminuojamos darbo rinkoje, ir tol žmonės sutiks gauti darbą bet kuriomis sąlygomis, netgi ir negaudami tos vadinamosios "Sodros" knygelės ir juridiškai neįformindami savo darbo santykių. Taigi siūlyčiau daryti įstatymo pataisų svarstymo pertrauką tam, kad būtų galima atsižvelgti į pastabas (aš manau, jų bus daugiau, kiti kolegos pasakys, į Juridinio skyriaus pastabas), kad mes priimtume įstatymą, kuris iš tikrųjų padėtų geriau spręsti šias problemas dabartinėmis sąlygomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J.Beinortas. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėsit savo, frakcijos, ar komiteto vardu?
J.BEINORTAS. Tik savo. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos, atvirai kalbant, šios pataisos, siūlomos padaryti Gyventojų užimtumo įstatyme, yra sugriežtinančios pataisos. Tada kyla klausimas, ar jų sugriežtinimas bus efektyvus, ar jis yra mums priverstinis? Vieną iš tų sugriežtinimo aspektų jau išdėstė prieš mane kalbėjusi kolegė, kuri būtent akcentavo, kad dėl bedarbio pašalpos komplikuotoje padėtyje atsiranda absolventai ir kai kurios kitos gyventojų kategorijos. Aš norėčiau apsistoti ties absolventais. Iš tikrųjų, mūsų nelaimei, Lietuvoje vis dar daug yra aukštesniųjų mokyklų, kurios rengia tam tikrų profesijų specialistus, deja, šiuo metu mūsų valstybės ūkiui nereikalingų profesijų. Žinoma, nereikalingų sąlyginai, tačiau nereikalingų. Ir tai yra faktas. Žmogus mokosi 2 metus, mokosi iki 4 metų, ir štai ši jo profesija - nereikalinga, žmogus turi arba iš karto persikvalifikuoti, arba de facto mes "pagaminame" bedarbį. Todėl aš iš tikrųjų matau problemą ne šito įstatymo sugriežtinime, aš matau problemą būtent programos nebuvime, kurioje matytųsi mūsų Švietimo ir mokslo ministerijos, taip pat mūsų savivaldybių reikalų institucijų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąveika. Mes turime labai gerai apgalvoti, kiek laiko likus iki mokslo baigimo tas moksleivis turi žinoti, koks jo likimas darbo rinkoje. Aš šiuo metu nežinau Lietuvoje institucijos, kuri apskritai rūpintųsi darbo vietos paieška, kad būtų galima įdarbinti absolventą. Mes neturime jokios sutarčių sistemos tarp besimokančio žmogaus ir būsimo darbdavio. Mes neturime sutarčių tarp mokyklų administracijos ir darbdavių organizacijos sistemos. O šitai mums padaryti reikia.
Kitas aspektas, kurį, man regis, irgi reikėtų paminėti priimant šias pataisas, - tai mūsų draudiminiai dalykai. Aš manau, kad socialinis draudimas viena koja jau išlipęs, vadinkim, iš bendros valstybės rūpinimosi visais ir viskuo sistemos, turi greičiau žengti antrąjį žingsnį. Turime įvesti tuos draudimus, kuriuos visos Europos ir apskritai civilizuotos pasaulio šalys pripažįsta. Tarp tų draudimų yra būtent gyventojų draudimas nedarbo atveju. Aš sutinku, kad mes įžengsime į sistemą, kai jauni žmonės, ateinantys į darbo rinką, bus pradėti drausti nuo pat pirmosios jų darbo dienos, bet mes turėsime žmonių su jau dideliu stažu (20 ar 25 metų), kuriuos irgi turėsime apdrausti. Tačiau būtent draudimo nuo nedarbo įstatymas leis geriau administruoti lėšas, kurios būtų skiriamos bedarbių reikalų sprendimui. Kol šito nėra, mes turim paradoksalią situaciją. Nors yra socialinio draudimo taryba, tačiau socialinio draudimo taryba darbo biržos finansavimą laiko antraeiliu dalyku, t.y. kas liko. Taip tikrai neturėtų būti ir kuo greičiau šį dalyką reikėtų pakeisti.
Dar viena, ką aš norėčiau čia pasakyti. Mūsų prastas bendradarbiavimas yra kontroliuojant. Irgi nuskambėjo mintis, kad vis dėlto kontrolės institucijos nebendradarbiauja. Aš irgi taip manau. Jeigu šiandien mūsų darbo biržos darbuotojai sako, kad štai mes mokam trečdalį pašalpų žmonėms, kuriuos, deja, reikėtų laikyti dirbančiais šešėlinėje rinkoje, ir negalime to patikrinti, tai jie teisūs, kad taip sako, bet irgi iš dalies yra kalti. Mūsų didelis lėšų kiekis, einantis apskritai socialiniam draudimui, yra skiriamas ir kompiuterizacijos sistemai, yra skiriamas ir paieškos sistemai, galų gale yra skiriamas ir darbo inspekcijai, kurios bendradarbiavimas su darbo biržomis turėtų būti vis dėlto geresnis. Aš manau, kad šį dalyką irgi galėtume spręsti. Jau visiškai baigdamas noriu štai ką pasakyti. Be abejonės, šis įstatymas nepadidins pinigų. Pinigų padidinti gali tiktai mūsų ekonomikos kilimas, gali padidinti tiktai geresnis mokesčių surinkimas į socialinio draudimo biudžetą. Tačiau aš labai norėčiau, kad šis sugriežtinimas būtų lydimas ir efektyvumo padidinimo. Darbo biržos, Socialinės apsaugos ministerijos, apskritai ir Vyriausybės darbo efektyvumo.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už suteiktą galimybę. Aš norėčiau pradėti nuo vieno esminio klausimo. Nuo to, kad šio įstatymo pavadinimas tikrai yra pasenęs, neatitinka tikrovės ir keistinas. Aš esu vienas iš tų, kurie stovėjo prie šio įstatymo ištakų toje darbo grupėje, kai dar 1989 m. teko diskutuoti apie šį įstatymą. Rusiškai, žinoma, gerai skambėjo: "Zakon o zaniatosti." Taip ir gimė tas Gyventojų užimtumo įstatymas. O dabar visiškai akivaizdu, kad reikėtų keisti jo pavadinimą ir galvoti apie tai, kokiam tikslui šis įstatymas yra sukurtas, t.y. bedarbių perkvalifikavimo, mokymo ir socialinių garantijų įstatymas. Jis taip ir turėtų būti vadinamas. Aš manau, kad Socialinė ministerija turėtų ryžtis pakeisti pavadinimą ir iš tikrųjų pereiti prie naujo dalyko.
Antras dalykas. Iš tikrųjų dar vienas principinis momentas yra. Tai "pakibusi" problema dėl susidariusios padėties valdant lėšas. Visiškai akivaizdu, kad reikia atskirti užimtumo draudimo lėšas į atskirą užimtumo fondą ir aprašyti to fondo valdymą, tam reikalui įsteigiant galbūt užimtumo tarybą. Bet iš esmės visiškai akivaizdu, kad taip, kaip dabar yra, yra visiškai blogai. Tikrai "Sodra" į visa tai žiūri jau iš antros pozicijos. Jai pirmiausia rūpi pensijos, o visa kita vėliau. Taip, kaip dabar yra, ponas Šlekaitis su ištiesta ranka tikrai negali ten vaikščioti ir negali tikėtis ko nors gauti. Šis klausimas taip pat yra akivaizdus, aktualus ir galbūt reikėtų ryžtis dabar pildant tas pataisas ir kalbėti apie tai, kad toks užimtumo fondo atskyrimas būtų įteisintas ir aprašytas jo valdymas. Kaip aprašytas tas valdymas: ar įsteigiant užimtumo tarybą, ar įtraukiant savivaldybių tarybą, Savivaldybių asociaciją, įtraukiant Socialinę ministeriją - čia yra kas kita. Bet šis principinis žingsnis jau seniai yra pribrendęs. Visiškai aišku, kad taip pat iškyla bedarbių pašalpų mokėjimo problema. Dabar darbo birža tik tuo ir teužsiima, kad pirmiausia išmokėtų pašalpas, o perkvalifikavimas ir tie svarbiausi dalykai, kurie dabar yra, yra antroje vietoje. Mes manom, kad, ko gero, reikėtų galvoti apie tai, kad tas socialinių pašalpų išmokėjimas būtų atiduotas socialinėms tarnyboms, kurios galėtų tai padaryti, o darbo biržos pagrindinė funkcija būtų įdarbinimas, perkvalifikavimas ir ypač mokymas, mokymo sistemos sukūrimas. Sureguliuoti tarpusavyje žmonių mokymą ir perkvalifikavimo sistemą, jos valdymą ir finansavimą - tai, apie ką prieš mane kalbėjo kolega J.Beinortas. Aš manau, kad tas sugriežtinimas tikrai turi vieną tikslą - tai didinti efektyvumą, taupyti, kaupti lėšas ir visa kita. Bet irgi akivaizdu, kad reikia priimti draudimo nuo nedarbo įstatymą kuo greičiau, iš tikrųjų pradėti įgyvendinti tuos principus. O dabar šios pataisos turi kol kas tiktai tą vieną kryptį - sugriežtinimo. Bet to nepakanka. Reikėtų drąsiau eiti ir kitom kryptim. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi Seimo nariai, norėję dalyvauti diskusijoje, kalbėjo. Prieš suteikdamas žodį pranešėjui, siūlysiu apsispręsti procedūriškai dėl gerbiamosios Seimo narės V.Aleknaitės siūlymo, kad svarstant šį klausimą būtų padaryta pertrauka. (Balsai salėje) Taip, žinoma, jeigu būtų jūsų asmeninis, neteikčiau balsavimui. Prašau gerbiamuosius Seimo narius registruotis.
Posėdyje dalyvauja 47 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad svarstant šį klausimą būtų padaryta pertrauka? (Balsai salėje) Prašom, jeigu norit, galima ir dėl motyvų. Seimo narys V.Andriukaitis. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš manau, kad reikėtų kalbėti dėl motyvų. Jeigu, tarkime, pranešėjai sutiktų papildyti tuo, ką mes dabar antrajame svarstyme sakėme, ir užimtumo fondo sudarymu, fondo valdymu, valdymo pertvarkymu ir tuo veikiamu perkvalifikavimu ir galimybe iš tikrųjų efektyviau naudoti lėšas, tai, aišku, tada reikėtų daryti ilgesnę pertrauką. Jie galėtų papildyti tą įstatymą. Jeigu jie atsisako priimti papildymus, tuomet, suprantama, iš esmės tos pastabos kol kas yra reikalingos, bet tai yra dar ne viskas.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Žinoma, kalbėjusieji pasakė nemažai tiesos, daugelis iki šiol kritikavo ir kritikuoja teisingai, kad daugelis dabartinių bedarbių gauna šias pašalpas ne visai teisingai, ir ne visi gauna tie, kuriems iš tikrųjų to reikėtų. Iš tikrųjų dėl kontrolės ir kad užimtumo fondas būtų išbrauktas iš dabartinio esamo administratoriaus, galbūt irgi racionalu, bet aš noriu, kad jūs atkreiptumėt dėmesį į šio įstatymo registracijos laiką. Atsiverskit ir pažiūrėkit, kada Seime užregistruotos tos pataisos. Tai birželio 15 d. Mūsų komitetas, dovanokit, nė iš vieno komiteto, Seimo nario negavo jokio pasiūlymo dėl šito. Komitetas svarstė taip pat darydamas kelias pertraukas. Visada būdavo iškabinami skelbimai. Dabar staiga visi atsibudo ir reikia daryti pertraukas, ir t.t. Aš siūlau jokių pertraukų nedaryti. Mes galim dirbti pakankamai intensyviai ir greitai, kad įvertintume visas tas pastabas, kurios buvo Seimo narių išdėstytos. Be abejo, daugelis iš jų teisingos. Pertraukų aš taip pat siūlau jokių nedaryti, bet neskubinti jo priėmimo, sakykim, paliekant galbūt dvi savaites. O dabar pritarti po šio svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos siūlymas yra pateiktas, todėl reikės balsuoti. Kas už tai, kad svarstant šį klausimą būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio, prašau balsuoti.
Už - 13. Taigi pertrauka nebus daroma. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį R.Kairelį. Prašom.
R.KAIRELIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kurie pareiškė tikrai vertingų pastabų. Dauguma tų pastabų mums yra priimtinos ir mes dėl jų dabar diskutuojame bei diskutavome komitete. Aš manau, kad artimiausiu metu tikrai galėsime padaryti esmines pataisas. Pirmiausia, aišku, pradėti nuo įstatymo pavadinimo pakeitimo. Su tuo mes visiškai sutinkam. Reikia įstatymą pakeisti taip, koks yra jo turinys, kokia praktika yra kitų valstybių ir tarptautinių konvencijų, kokie yra siūlymai. Be abejo, dar būtų galima diskutuoti dėl tų žmonių grupių, kurie turi tam tikrų lengvatų. Mes tą pasiūlymą pateikėm ne dėl to, kad blogintume kažkieno padėtį, bet kad gerintume. Tik iš tų pozicijų, atsižvelgiant į darbo biržų praktiką, dabartinius finansavimo sunkumus. Mes norėjome labiau suaktyvinti tuos bedarbius, ieškančius darbo. Bet manau, kad čia galima ieškoti kompromisinio varianto, kad nenukentėtų nei moterys tame žaidime, nei ypač jaunimas, kuris dabar atsiduria tikrai nepavydėtinoje situacijoje.
Ir dar. Dabar yra baigiamas rengti Profesinio mokymo įstatymas. Mes irgi bandysime jame dar numatyti tam tikrus mechanizmus, kurie apsaugotų tuos žmones, kurie mokosi profesinėse mokyklose, nuo nedarbo. Taigi aš dėkoju ir tikrai manau, kad artimiausiu metu bus padaryti pataisymai tame projekte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim, atsižvelgdami į pranešėjo patikinimą, kad bus padarytos pataisos, pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritarta. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš tiktai repliką norėčiau.
PIRMININKAS. Prašom. Dabar kaip tik laikas.
E.KUNEVIČIENĖ. Tenka apgailestauti, kad vėl taikom tą pačią praktiką, kurios, aš maniau, jau atsisakysim. Vėl paskubėsime, be pertraukos priimsime, o paskui, kaip pasakė pranešėjas, vėl darysim pataisas. Tai kodėl mes negalime padaryti vienos savaitės pertraukos ir tas pataisas įtraukti į dabartinį įstatymą, kurį rengiam, kad nebereikėtų po savaitės vėl taisyti ir nervinti žmonių. Šiandien pono G.Paviržio tikrai nesupratau. Juk galima buvo pataisyti padarius pertrauką, o paskui skubos tvarka priimti, jeigu reikia. Ir per tą patį laiką viską sutvarkyti. Bet kažkodėl tos ambicijos pas mus vis dar tebegalioja.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamoji Seimo nare, pertraukos padaryti savaitei laiko mes negalime. Pertrauka daroma ne mažiau kaip pusės valandos ir ne ilgiau kaip valandos. O atidedamas svarstymas posėdžiui tik iki kito posėdžio, tačiau, aš manau, pagrindinis komitetas pirmiausia atsižvelgs į visus siūlymus ir pateiktą projektą pateiks vėliau, bet iš anksto, kad gerbiamieji Seimo nariai galėtų pateikti alternatyvas. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu šis įstatymas bus priimtas toks, koks jis yra, tai Seimas turi suplanuoti darbą, sukurti visiškai naują koncepciją. Tai yra būtina. Nes pašalpą turi gauti tiktai socialiai remtini žmonės, kurie negali uždirbti. Visa kita turėtų eiti per draudimą ir kitus dalykus. Reikalingas visiškai kitas požiūris į šį reikalą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys G.Paviržis. Paskutinė replika po balsavimo.
G.A.PAVIRŽIS. Aš noriu nuraminti savo kolegę gerbiamąją E.Kunevičienę. Mes tikrai neskubinsim šio įstatymo priėmimo. Prašom, duokit pasiūlymus, ir frakcijos, ir atskiri Seimo nariai, ir mes iš tikrųjų žiūrėsim, pateiksim balsuoti ir galėsite dar pateikti savas pataisas, jeigu jų dar būtų. Tačiau netrukdykim šito, kadangi jis ir taip išgulėjo stalčiuose labai ilgai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie nesiklauso, kas vyksta posėdyje, kad šiam įstatymo projektui buvo pritarta po svarstymo.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
Darbotvarkės 2-6 klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos sutarties teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose ratifikavimo" projektas. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių G.Švedą.
G.ŠVEDAS. Labą vakarą, gerbiamieji Seimo nariai. Prezidento dekretu jums yra teikiama ratifikuoti dvišalė teisinės pagalbos sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Turkijos. Ši sutartis buvo pasirašyta praėjusių metų rudenį ir ji įsigalios po 30 dienų, kai bus apsikeista ratifikaciniais raštais. Iš karto turiu pasakyti, kad ši sutartis, palyginti su kitomis dvišalėmis tokio pobūdžio sutartimis, yra daug plonesnė, tiek puslapių skaičiumi, tiek savo apimtimi. Turkija yra Europos Tarybos narė, Lietuva - taip pat, todėl mums atkrinta poreikis dvišaliai susitarti dėl teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose. Todėl ir sutarties pavadinimas, ir turinys apima tiktai mūsų dviejų valstybių teismų ir kitų teisinių institucijų bendradarbiavimą civilinėse ir komercinėse bylose. Sutartis numato tokius pagrindinius bendradarbiavimo momentus. Tai teisinės pagalbos teikimą, teisinių prašymų, ieškinių pateikimą teismuose, teisinės gynybos užtikrinimą, taip pat teismo sprendimų, arbitražo, ar tai būtų komercinis, ar valstybinis, sprendimų vykdymą. Sakykim, priėmus sprendimą Lietuvoje, tas sprendimas būtų vykdomas Turkijoje. Tokios yra pagrindinės šios sutarties nuostatos. Prašytume pritarti šiam pateiktam Seimo nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Norėtų paklausti Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, kad teisinio bendradarbiavimo įvairių rūšių bylose sutartys yra reikšmingos ir tokį dokumentą reikia paremti. Mane tiktai domintų, ar mes turime kokių nors konkrečių kontaktų šiuo metu su Turkija, ar čia dar tik ateities dalykas?
G.ŠVEDAS. Iki šios dienos dar nesam gavę nė vieno prašymo iš Turkijos teisingumo ministerijos, kuris būtų siejamas su šios sutarties objektu arba dalyku. Perspektyvoje, be abejonės, jų bus, kadangi mūsų Lietuvos piliečių, verslininkų biznio reikalai Turkijoje yra gana nemaži, todėl dėl civilinių teisinių santykių problemų tikrai iškils ir tokia sutartis mums iš tikrųjų bus naudinga, nes tiek Lietuvos pilietis, tiek Turkijos pilietis galės pasinaudoti teise į gynybą, nevažiuodamas ten, o būdamas Lietuvoje arba būdamas Turkijoje. Bet dabartiniu metu kol kas konkrečių atvejų dar nėra pasitaikę.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, po nepriklausomybės atgavimo didžiausi reisai buvo daromi tarp Turkijos ir Lietuvos, ten ir atgal, atvežant įvairias prekes. Tai nejaugi iki šiol nebuvo jokių atvejų, kur būtų buvę kažkokių nesusipratimų ar bylų tarp Turkijos ir Lietuvos gyventojų, kurie dalyvavo šiame biznyje? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Kad ir kaip keista, gal tų konfliktų ir nesusipratimų iš tikrųjų buvo, bet jie iki mūsų ministerijos arba Turkijos ministerijos, kur reikėtų pagalbos sprendžiant, tikrai neatėjo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, sutarties projekto 12 straipsnyje nurodyta: "Įstaiga, kuriai adresuotas pavedimas suteikti teisinę pagalbą, jį vykdydama vadovaujasi savo valstybės nacionaline teise tiek vykdymo būdo ir procedūrų, kurių prašoma laikytis, tiek ir prievartos priemonių, kurias prašoma taikyti, atžvilgiu." Tai aš ir norėčiau paklausti, ar nesusidarys komplikacijų taikant prievartos priemones, sakykim, Lietuvos Respublikos piliečiams Turkijoje? Kadangi čia turbūt yra niuansų ir gana stiprių.
G.ŠVEDAS. Aš supratau jūsų klausimą taip, kad apie kokias prievartos priemones visų pirma kalbama ir kaip jos turėtų būti taikomos. Tai dar kartą pabrėžiu, kad ši sutartis kalba tik apie civilines ir komercines bylas. Vadinasi, prievartos priemonės gali būti taikomos tiktai tos, kurios yra numatytos Lietuvoje, gali būti taikomos tik tos, kurios yra numatytos Lietuvos civilinio ir Civilinio proceso kodekse. Sakykim, priemonės ieškiniui užtikrinti, tai turto areštas, uždraudimas disponuoti turtu. Šias priemones Lietuvos Respublika pagal šią sutartį įsipareigoja taikyti taip, kaip yra nustatyta mūsų įstatymuose. O Turkija analogiškai taikys tiktai tas priemones, kurios yra Turkijos įstatymuose ir pagal savo įstatymus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Prašau mane palikti kalbėti.
PIRMININKAS. Visi, norėję paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų. Seimo Pirmininkas pasiūlė, kad šis nutarimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, žinoma, šiandien nebalsuojant, kadangi tai yra standartinė sutartis, kuri taikoma visoms Europos valstybėms. Ar pritariate ypatingos skubos tvarkai? Nepritariate? Ypatingos skubos tvarkai pritarta. (Balsai salėje)
Prašom. Diskusija dėl balsavimo motyvų. Balsuosime dėl ypatingos skubos tvarkos.
Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš būtent tą ir norėjau pasakyti. Man atrodo, kad čia nėra jokių problemų. Tai yra normali standartinė sutartis, kurią tikrai, jeigu prašo Vyriausybė, mes galime svarstyti skubos tvarka, todėl siūlyčiau pritarti tam.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių? Seimo narys P.Miškinis. Galima tik prieštarauti.
P.A.MIŠKINIS. Jokiu būdu, ir kviečiu ją palaikyti.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių? (Balsas salėje) Prašom, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, jeigu prieštaraujate, išsakyti savo argumentus.
Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš prieštarauju dėl to, kad argumentų nėra. Ketveri metai jūs žadėjote vieną dieną per savaitę, dirbame taip, kaip jūs norite. Ir visą laiką skubiai ir skubiai. Ir dirbkite toliau. Visas mano argumentas.
PIRMININKAS. Kadangi Seimo narys V.Jarmolenka prieštarauja, nors prieštarauja be argumentų, mums teks balsuoti. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka?
Už - 28 tiktai. Taigi bus svarstomas skubos tvarka, taip, kaip visi nutarimai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindiniai komitetai būtų Valstybės ir teisės bei Užsienio reikalų komitetai? Nėra prieštaravimų? Dėkoju. Dėkoju pranešėjui.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
2-7 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo projektas
Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo projektas
. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą J.Laiconą. Pateikimas.
Prašom, gerbiamasis ministre.
J.LAICONAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiu jums svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo papildymo įstatymo projektą. Siūloma suteikti prioritetą, teikiant valstybės paramą būstui įsigyti, jaunoms šeimoms, kai sutuoktinių amžiaus vidurkis neviršija 30 metų ir jie augina vieną ir daugiau vaikų. Siūloma papildyti Gyventojų apsirūpinimo gyvenomosiomis patalpomis įstatymo ketvirtąjį priedėlį 7 punktu, kuris nustato asmenis, priskirtinus prie socialiai remtinų, kurie gali būti įrašomi į antrąją eilę valstybės paramai gauti.
Priėmus siūlomą įstatymo papildymą, suminis asmenų ir šeimų, turinčių teisę į valstybės paramą, skaičius nepadidės, įvyks tik jaunų šeimų perregistravimas iš pirmosios į antrąją eilę. Laukiama, kad iš pirmosios į antrąją bus perkelta apie 20-25 tūkstančius jaunų šeimų. Priėmus siūlomą įstatymo papildymą, padidės antrosios eilės reikšmė, sprendžiant valstybės paramos finansinio aprūpinimo klausimus. Neabejotinai padidės poreikis plėsti ir savivaldybių butų fondą, nuomojant butus pagal valstybės kontroliuojamą tarifą. Reikia pažymėti, kad nuomojamo savivaldybių butų fondo problema yra itin aktuali jau šiandien. Privatizavus per 90% valstybinio butų fondo, savivaldybės nebegali užtikrinti būtiniausios paramos būstui, nuomojant būstus socialiai remtinoms arba jaunoms šeimoms, praktiškai neteikiama gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme numatyta valstybės parama, nuomojant savivaldybių gyvenamąsias patalpas pagal valstybės kontroliuojamą tarifą. Šios paramos negauna antrojoje eilėje valstybės paramai gauti užsiregistravę socialiai remtini asmenys.
Pagal 1995 m. duomenis, antrojoje eilėje valstybės paramai gauti yra užsiregistravę 14 tūkst. 232 asmenys, iš jų 9 tūkst. 877 laukia išsinuomoti savivaldybių fondo gyvenamąsias patalpas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, kad teisė į paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis labai svarbi, todėl ši teisė turėtų būti nuolatinė ir jokiu būdu nekaitaliojama, ypač į blogąją pusę. Kiek aš supratau iš aiškinamojo rašto, kai kurie asmenys, esantys vienoje eilėje, bus perkelti į blogesnę eilę. Ar taip? Ir jeigu taip, tai kodėl? Gal geriau padaryti taip, kad būtų praplėsta ta geresnė pirmoji eilė ir kai kurioms žmonių grupėms nedaromas toks laikinumo momentas.
J.LAICONAS. 1992 m. priimtame įstatyme, kaip žinote, buvo numatytos dvi eilės. Antroji eilė, į kurią perkeliamos jaunos šeimos, yra socialiai remtinų asmenų eilė. Šiai eilei priskirti buvo asmenys: našlaičiai, likę be tėvų globos vaikai. Toliau buvo priskirtos šeimos, kuriose yra I-os grupės invalidų, II-os grupės arba vaikas invalidas iki 16 metų. Toliau - šeimos, kuriose yra asmenų, sergančių lėtinių ligų sunkiomis formomis ir įrašytų į Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinamą sąrašą. Na, siūlome, kad į šią eilę būtų įrašytos ir jaunos šeimos. Kaip tik manome, kad jaunoms šeimoms bus sudarytos geresnės sąlygos išspręsti gyvenamojo ploto problemas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš irgi pana-šiai kaip ir ponas P.Miškinis negaliu niekaip suprasti, kas čia parašyta aiškinamajame rašte. Parašyta, kad siekiama jaunoms šeimoms suteikti galimybę. Mes, manau, pritariame beveik visi. Tačiau, priėmus šį įstatymą, asmenų ir šeimų, turinčių teisę į valstybės paramą, skaičius nepadidės, įvyks tik jaunų šeimų perregistravimas iš pirmosios eilės į antrąją. Kas čia yra parašyta ir kaip čia viskas vyksta? Kaip tai pagerinimas, jeigu iš pirmosios rašome į antrąją? Ar čia koks nors arabiškas skaičius?
J.LAICONAS. Bendras šeimų, norinčių pagerinti savo gyvenimo sąlygas, skaičius nepadidės, tačiau padidės antroji eilė.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Pone ministre, dar seniai, kai aš mokiausi vidurinėje mokykloje, man įkalė į galvą, kad dėmenis sukeitus vietomis suma nuo to nepasikeičia. Dabar eikime atgal. Vadinasi, mes sumos nepakeičiam, bet dėmenis sukeičiame vietomis. Tačiau, priimdami šių metų biudžetą, mes kaip tik nuėjome kita kryptimi. Užuot ieškoję Lietuvos valstybiniame ir nacionaliniame biudžete pinigų tiesiogiai finansavimui ar socialiai remtinų asmenų butams statyti arba kitokiai paramai, mes apsiribojame labai naujoviškai - skirsime pinigų skirtumui tarp kreditų, vadinkim, realiųjų ir minimaliųjų kreditų padengti. Kai šitaip mes padarėme 1996 m., galime tiesiai pasakyti, kad jokio kreditavimo antroji eilė neturi, todėl aš jūsų noriu paklausti: ar galite paneigti, kad šiuo metu iš mūsų biudžeto jokių kreditavimų antroji eilė negauna? Tai ką reiškia tada jūsų teikiamo įstatymo pataisa?
J.LAICONAS. Iš tiesų 1996 m. biudžete buvo numatyta 50 mln. Lt skirti palūkanų dengimui. Na, galiu pasakyti, kad mes šitą pasiūlytą tvarką norime peržiūrėti, kreditavimo tvarką, kadangi šiuo metu apklausėme nemažai bankų, kurie galėtų kredituoti gyvenamųjų namų statybą, ir neatsirado tokių, kurie patvirtintų, kad galėtų teikti kreditą. Todėl tuos 50 mln., kurie buvo numatyti skirti palūkanų dengimui... mes teiksime Seimui, kad ta tvarka būtų pakeista. Toliau. Iki kovo 1 d. dar teikiam pasiūlymus dėl kreditavimo tvarkos ir siūlome sumažinti palūkanas nuo 5%, kurios buvo numatytos 1994 m., galbūt iki 3%, na, ir taip pat Vyriausybės sprendimu pratęsėm kreditavimo terminą nuo 25 iki 30 metų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs savo kalboje paminėjote, kad, padarius šituos pakeitimus, padidės savivaldybių butų fondas. Jau jūs atsakėte, kad valstybės biudžete, galima sakyti, nieko nėra, tai kartu jūs turėtumėte, matyt, irgi tą patį pasakyti - kad savivaldybių biudžetuose taip pat nėra lėšų. Čia būtų du tokie ar pusantro klausimo. Vienas dalykas: kaip pasiskirstytų tas butų poreikis pagal savivaldybes, o antras - iš kur savivaldybės ims lėšų, jeigu, jūsų žiniai, jų 1996 metų biudžetai taip pat absoliučiai nesuduria galo su galo? Ačiū.
J.LAICONAS. Na, aš jau ne vieną kartą esu kalbėjęs, kalbėdamas apie būsto problemą, kad būtina didinti municipalinį, arba savivaldybių, butų fondą, kadangi, įvykus gyvenamųjų namų ir butų privatizacijai, per 90% butų priklauso mūsų piliečiams, o normaliai municipalinis, arba savivaldybių, fondas turėtų būti apie 20-40%, kuriuo galėtų disponuoti savivaldybės ir dalį jo suteikti nuomotis socialiai remtinoms šeimoms. Aš manau, kad peržiūrint tą 50 mln. biudžete numatytą sumą, būtų tikrai tikslinga dalį jos paskirti savivaldybių fondo statybai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš suprantu, kad yra visai neblogai priimti įstatymą, kurį paskui reikėtų vykdyti savivaldybėms iš savo "apkarpytų" lėšų, apie ką sakė ir ponas J.Listavičius. Sakykim, būtų galima tuos 50 mln. perskirstyti ir skirti tam tikrą dalį savivaldybėms, bet šiuo metu jūs pats žinote, kad Vyriausybės sukelta bankų krizė, ko gero, nubrauks daugelį socialinių programų ir daugelį mūsų priimtų įstatymų dėl investicijų arba dar ko nors, kad ir jūsų įstatymo projekto intencijas. Ar jūs negalvojate, kad iš tiesų tai yra deklaratyvus įstatymas, ir jaunoms šeimoms bus šiais metais blogiau negu praėjusiais, nes iš tiesų nevykdoma tokia valstybinė politika, kuri turėtų būti vykdoma šiemet?
J.LAICONAS. Galbūt problema yra ne tiek dėl įstatymo, kiek dėl lėšų skyrimo. Kad būtų normaliai papildytas savivaldybių butų fondas, reikėtų 1996 m. skirti apie 122 mln. ir pastatyti apie 2 tūkst. butų, 1997 m. reikėtų apie 150 mln., o 1998 m. reikėtų apie 165 mln., kad būtų suformuotas savivaldybių fondas iki reikiamo normatyvo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, Vilniuje yra tokių avarinių namų, kurie buvo grąžinti kartu su žeme buvusiems savininkams. Jie laukia, kada tas namas sugrius ir galės kam nors parduoti tą sklypą, kad statytų kitą namą, to namo neremontuoja. Gyventojai taip pat neturi jokių galimybių jį remontuoti, nes jiems jis turbūt ir neteks. Tai ką dabar daryti? Jūs perkėlėte vėl jaunoms šeimoms akcentą. O ką daryti tiems, kurie gyvena tokiuose namuose ir neturi galimybės jų remontuoti, kadangi jie nėra savininkai, o savininkas specialiai laukia, kad jis kuo greičiau sugriūtų, kad jis galėtų tą sklypą parduoti? Ačiū.
J.LAICONAS. Na, tiems, kurie gyvena avariniuose arba remontuotinuose, jūs pabrėžėte - remontuotinuose namuose, matyt, galimybė būtų pasinaudoti keliais variantais. Pirmas variantas galbūt Gyvenamųjų namų, butų renovavimo arba apšiltinimo fondas. Jeigu atitinkamai tas namas sutvarkomas, apšiltinamos sienos, įrengiama inžinerinė įranga, tai galima parengti projektą ir tikėtis pagalbos iš šito fondo. Kitas variantas, žinoma, prašyti kreditų iš bankų normalia tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Na, iš pradžių noriu apgailestauti, kad ministras net jokia replika nesureagavo į iki šiol nežinančio, kas sukėlė bankų krizę, kolegos A.Vaišnoro kalbą. Atsakysiu: bankų krizę sukėlė ne Vyriausybė, o bankininkai ir jų kolegos - nedori skolintojai.
Dabar dėl klausimo. Gerbiamasis pranešėjau, na, dėl to, ko klausė gerbiamasis kolega J.Beinortas, klausimas gal ne visai buvo teisingai suformuluotas. Tačiau svarstant biudžetą buvo priimta būtent tokia nuostata, kad užstatus... užstatais taps statomi butai, gyvenamosios patalpos. Nejaugi dabar per visus metus Lietuvoje nebus bankuose, tarp jų ir valstybiniuose komerciniuose, jokių kreditinių išteklių, kad būtų galima finansuoti šituos dalykus, kad jūs jau atsisakote tos nuostatos, kuri buvo svarstoma ir svarstoma Seime? Aš jokiu būdu šito nenorėčiau arba aš supratau neteisingai, tai jūs tada paneikite. Jeigu imamas tas skaičius - 50 mln., tai, be abejo, turi būti palikta palūkanoms padengti pagal tą metodą ir formulę, pagal kurią buvo priimta svarstant biudžetą. Ar jūs, Vyriausybė, jau jos atsisakote?
J.LAICONAS. Aš jums atsakiau, kad yra teikiamas Seimui, parengtas jau projektas, yra derinamas dėl šitos tvarkos pakeitimo. Tuo labai nesunku įsitikinti. Tai, kas buvo pasiūlyta šių metų biudžetui, nėra iš esmės naujas dalykas. Europoje tokia praktika yra taikoma. Paprastai ji pasiteisina tada, kai bankų palūkanos ir kartu infliacija yra nedidelė, kai bankų palūkanos siekia, tarkime, apie 7-8%, o dalį jų dengia valstybė, palikdama imančiam kreditą 1%, 2% arba galų gale galbūt teikdama beprocentinį kreditą. Tokiu atveju ši priemonė yra tikrai efektyvi. Beje, ir po 1990 metų ji buvo taikoma, bet, kaip žinote, tuo metu buvo didelė infliacija, ir palūkanų dengimas visiškai nepasiteisino. Finansų ministerija atliko skaičiavimus dėl Biudžeto įstatyme priimtos tvarkos ir įsitikino, kad tai duoda efektą, deja, tiktai pirmaisiais metais. Todėl ir siūlome šitą tvarką pakeisti.
Antroji priežastis, kurią aš irgi minėjau, yra ta, kad kreipėmės į bankus, kurie galėtų kredituoti gyvenamąją statybą, ir nė vienas nepatvirtino, kad pasirengęs skirti kreditinius išteklius butų statybai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šią sesiją? Taip pat nėra prieštaravimų. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
J.LAICONAS. Ačiū Seimo nariams.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar 2-8 darbotvarkės klausimas. Pranešėjas turėjo būti gerbiamasis ministras M.Mikaila. Jo nematau. Galbūt gerbiamasis ministerijos sekretorius V.Žiūkas galėtų pateikti šį projektą? Prašom. Svarstome Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamoji Seimo nare Jurkūnaite, prašau netriukšmauti. Taip pat ir kitų gerbiamųjų Seimo narių...
V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu jums pateikti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo projektą. Trumpai norėčiau pasakyti šito pakeitimo esmę, nes su to teksto pakeitimu tikrai esate susipažinę. Yra pagrindinis pensijų reformos principas, kad darant pensijų reformą mes norėjome diferencijuoti naują perskaičiuojamą pensiją, priklausomai nuo darbo stažo ir priklausomai nuo buvusio darbo užmokesčio per darbo užmokesčio koeficientą. Tačiau kai ta diferenciacija buvo atlikta, tai daugeliui profesijų arba žmonių, kurie sovietmečio laikais turėjo gana mažą atlyginimą, išėjo gana mažas koeficientas, todėl pensija išėjo iš tikrųjų gana maža. Kadangi dar sykį pabrango komunalinės paslaugos, maistas nuolat brangsta, ir iš pensijos žmonėms, gaunantiems labai mažas pensijas, pragyventi yra sunku. Todėl nenorint keisti pačios pensijų reformos esmės ir norint padidinti pensijas tiems žmonėms, kurie gauna labai mažas pensijas, buvo sugalvotas šis Pensijų įstatymo pakeitimas.
Esmė yra tokia. Visus tuos, kurių atlyginimas buvo mažesnis už vidutinį, prilyginti tarsi jie būtų gavę vidutinį atlyginimą, t.y. koeficientą padaryti lygiu vienam. Tai susiję su gana nemažu žmonių skaičiumi, ir jiems pensija padidėja. Jūs matėte pateiktame paaiškinamajame rašte, kad pensija vis dėlto padidėja nemažai. Ir, be to, tai nekraipo ir Pensijų įstatyme numatytos pensijų indeksavimo tvarkos. Nors šiuo metu valstybinio socialinio draudimo biudžeto vykdymas yra labai sudėtingas ir įtemptas, bet kadangi tam tikros kategorijos žmonių šiuo metu tikrai yra ypač sunkios sąlygos, aš pateikiu šį įstatymo pakeitimą ir siūlau jį pateikti svarstymui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Pirmiausia aš norėčiau pasveikinti, nes manyčiau, kad ministerija inicijavo labai svarbų ir lauktą žingsnį. Ypač patinka man tai, kad pagerės kaime gyvenančių pensininkų padėtis ir kad bus bent kiek kompensuota ta sovietinių laikų neteisybė dėl tam tikrų darbuotojų kategorijų apmokėjimo. O paklausti aš norėčiau tik vieno dalyko: ar tiesa, kad bus labai didelė našta "Sodros" biudžetui, kaip kai kurie kolegos kuluaruose kalba? Ar taip nėra?
V.ŽIŪKAS. Jeigu jūs palietėte socialinio draudimo biudžeto situaciją, tai aš noriu pasakyti, kad kalbant apie šiuo metu esančią situaciją, ji yra tokia. Šitam pakeitimui, kaip jūs matote, preliminariais duomenimis reikės papildomai 5,2 mln. Lt per mėnesį. Palyginti su tuo, kad išmokoms per mėnesį reikia maždaug 240 mln., tai ypač didelė našta nėra. Ir ji nebūtų tokia didelė, jeigu viskas būtų normaliai, kaip buvo maždaug spalio mėnesį. Tačiau dėl neaiškių priežasčių, pradedant nuo lapkričio mėnesio, socialinio draudimo įmokos pradėjo aiškiai mažėti. Pavyzdžiui, šį mėnesį mes, bent palyginus su praeitu mėnesiu, surinkome apytikriai 15-20 mln. mažiau, negu buvo. Mes nežinome tiksliai, dėl ko taip atsitiko, bet galbūt, ko gero, dėl to (pagal mano turimus duomenis), kad, pavyzdžiui, praeitais metais, palyginus su vidutinio darbo užmokesčio augimu, socialinio draudimo pensijos augo palyginti daug daugiau. Pagal mano skaičiavimus, realus darbo užmokestis, palyginus šios dienos situaciją su praeitų metų gruodžiu, sudaro tik 92%, kai reali pensija 112%. Vadinasi, pagal makroekonominius rodiklius, jeigu tokia tendencija tęsis ir mes priimsime šitą pagerėjimą, paskui jeigu dar kalbėsime arba grįšime prie našlių pensijų, aš manyčiau, "Sodros" biudžetui tada iš tikrųjų gali būti nepakeliama našta. Aš nenoriu būti blogas prognozuotojas, iš tikrųjų reikia papildomai specialių skaičiavimų. Aš manyčiau, kai svarstysime komitetuose, mes tuos skaičiavimus pabandysime atlikti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, patikslinus koeficientus iki vieneto ir ne daugiau kaip penkiais, norėčiau paklausti, kaip pasikeis pensijų minimalūs dydžiai? Įvertinus išraišką konkrečiai, sakykime, tie, kurie gavo dabar mažiau, t.y. tą minimumą, ir kokia bus jų pensija pritaikius tai pagal jūsų sukauptą medžiagą?
V.ŽIŪKAS. Žinote, iš tikrųjų čia kiek-vienu konkrečiu atveju yra konkretūs dalykai. Kiekvieno konkretaus asmens yra konkretus darbo užmokestis, konkretus stažas. Tačiau, jeigu jūs matote, aiškinamajame rašte, kuris pateiktas anoje pusėje, yra paskaičiuoti du variantai: pirmasis - turinčiam stažą 25 metus, antrasis - turinčiam stažą 30 metų. Pirmuoju atveju minimali pensija būtų 153 Lt, antruoju atveju - 164 Lt. O kiekvienu konkrečiu atveju reikia žiūrėti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Pone pranešėjau, aš tikiuosi, kad žmonės, kurie klauso, susidomėjo, nes pensijomis domisi. Pasakykit, ar tiems, kuriems jau buvo perskaičiuota pensija ir buvo pritaikytas faktiškas koeficientas, bet jis buvo mažesnis už vienetą, ar jiems dabar irgi bus perskaičiuota, ar tik tiems, kurie eis į pensiją nuo 1996 m.?
V.ŽIŪKAS. Noriu į šitą klausimą atsakyti taip. Gerbiamoji Kunevičiene, taip, tai bus taikoma visiems pensininkams. Visiems tiems, kurie anais laikais ir dabar yra išėję į pensiją ir gauna mažesnę pensiją, visa pensija jiems bus perskaičiuota.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, aišku, nereikėtų stebėtis, kodėl nedidėja įplaukos į jūsų valdomą socialinio draudimo fondą, nes negali valstybė, gyvendama tik iš prekybos ir ją skatindama, augti. Ką darysi, šiandien tokia diena. Bet vakar "Panoramos" žiūrovai įsidėmėjo kitus dalykus. Tas fonas, kuriame jūs kalbate, jog ministras pasakė, kad tikrai bus iš ko pensijas išmokėti, ir "Sodros" atstovas pasakė, kad tikrai nebus... Gal galite nuraminti, nes tikrai ši tema sutelkė daug, ypač pagyvenusio amžiaus, žmonių prie radijo imtuvų. Kaip čia bus? Mes kalbame apie tolesnę ateitį, o žmonės jau stovi ilgose eilėse prie taupomųjų kasų langelių ir negauna pinigų.
V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis Rupeika, noriu pasakyti, kad aš jokiu būdu netvirtinau, kad pensijos nebus išmokėtos. Aš pasakiau, jog iš tikrųjų yra atsilikimas vykdant socialinio draudimo biudžetą ir kad mes stengsimės, tačiau vargu ar pajėgsime, kad pensijos būtų išmokėtos laiku. Jūs žinote, kad ir praeitų metų gruodžio mėnesį mes nesugebėjome laiku išmokėti visų pensijų, tačiau jos buvo išmokėtos iki š.m. sausio 5, 6 ir 7 d. Vadinasi, pavėlavom. Šiuo metu, jeigu mes sugebėsime atgauti tuos 25 mln. Lt, kurie yra įšaldyti "Aurabanke" ir kurių mes niekaip negalime atgauti, o draudėjų įmokos dar eina į tą banką, tik mes paimti negalime, jis veikia kaip kiniškasis bankas... Ir gerbiamasis R.Šarkinas užtikrino, kad iš valstybės biudžeto iš tikrųjų dotacijos bus, aš esu labai patenkintas ir tuo pačiu užtikrinu visus: jeigu gerbiamasis ministras pasakė, kad jis dotuos valstybės įsipareigojimus, tikrai mes laiku išmokėsime.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, pažiūrėkit į kitą pusę, pamatysite. Pažiūrėjau į vieną pusę, pažiūrėjau į kitą pusę, nieko nepamačiau. Žinoma, nubėgau į komitetą ir komitete negavau projekto. Bet čia jau ne jūsų kaltė. Bet aš esu suinteresuotas, susidomėjęs tomis pensijomis ir norėčiau, kad jūs bent konkrečiai pasakytumėte dėl tokio atvejo. Mūsų žmonių, ypač nusipelniusių gydytojų, medicinos seserų, atlyginimai buvo maži, daugelis jų dirbo po daugelį metų, po 20, 30, 40 metų yra išdirbę. Pasakykite nors vieną pavyzdį, kokiu laipsniu ir kiek litų pasikeis jų tos pensijos?
V.ŽIŪKAS. Žinote, iš tikrųjų, kaip aš atsakiau, jūsų klausimas yra identiškas gerbiamojo J.Listavičiaus klausimui. Kiekvienas pensininkas yra kiekvienas konkretus atvejis. Visiškai neaišku, kiek jo pensija buvo mažesnė už tą atlyginimo vidurkį. Jeigu tik labai mažesnė už tų metų atlyginimo vidurkį, be abejo, tas pokytis bus labai nedidelis, ir šis pakeitimas labiau pakeis tik tų, kurių atlyginimas buvo labai mažas. Todėl jūs supraskit, visus pritraukėm iki vidurkio. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia duoti konkrečius skaičius ir galima paskaičiuoti. Aš pasakiau, kaip atrodytų, jeigu stažas būtų 25 ir 30 metų darbo stažas. Jiems didės maždaug, jeigu iš tikrųjų buvo labai maža minimali alga, aš manyčiau, kad turėtų padidėti kokiais 25-30 Lt.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritarčiau kolegei V.Aleknaitei, kai ji pasakė, kad pataisa padidins pensijas mažus atlyginimus gavusiems žmonėms. Tik keista, kai ji paminėjo, kad žemės ūkyje tarybiniais laikais žmonės buvo labiausiai nuskriausti. Vis dėlto nuskriausti jie buvo labiausiai 1990-1992 metais.
O klausimas mano, gerbiamasis pranešėjau, būtų toks. Sakykit, ar jūsų tokios subtilios užuominos apie tai, kad sunkiai vykdomas "Sodros" biudžetas, gali būti nelaiku išmokamos pensijos žmonėms, pensininkams, kitos išmokos, ir jūsų interviu, kuriuos dabar laikraščiuose matom ir girdim per radiją. Ar tai nėra kartu užuomina tiems Seimo nariams, kurie labai dažnai nieko nepagalvodami labai drąsiai, ypač iš dešiniosios pusės, reikalauja, kad būtų padidintos pensijos, išmokos ir t.t.? Ar ne tas tikslas šiandien buvo jūsų taip subtiliai pateiktas?
V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis Pavirži, aš noriu pasakyti, kad mes atsakingi už pačią paskutinę grandį. Mes atsakingi už išmokėjimą. Aš galiu pasakyti realią situaciją, kad sausio mėnesį mes prognozuojame pagal gruodį ir pagal bendrą tendenciją. Jeigu surinksime apie 180 mln. Lt socialinio draudimo įmokų ir jeigu mes dar 25 mln. gausim kaip subsidijas iš valstybės biudžeto, tai pagal šiuo metu priimtus įstatymus socialinio draudimo biudžetas bus nepadengtas arba turės deficitą 30 mln. Lt, ką turės papildomai padengti valstybės biudžetas. Tik tiek aš galiu pasakyti. Tai rodo skaičiai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis sekretoriau, aš pirmiausia noriu kreiptis į kairiąją pusę ir dar kartą akcentuoti tai, kad iš tiesų bankų krizę dirbtinai sukėlė Vyriausybė. Čia niekam turbūt nekyla abejonių.
Dabar apie jūsų pateikiamo projekto nuostatas norėčiau paklausti štai ko. Iš tiesų tai sveikintinas jūsų žingsnis, kad būtų galima pakelti žmonių pragyvenimo lygį, ypač pensininkų. Ir aš manau, kad tie žmonės, kurie kovoja prieš pensijas iš kairės pusės, nepagalvoja, kas atsitiks, kai jie patys išeis į pensiją. Žinoma, gal Seimo nariai bus aprūpinti pagal dabartinę tvarką, jeigu išliks valdžioje kairioji pusė. Bet ar jums neatrodo, kad šalia viso šito, kas jūsų siūloma, būtų geriau nustatyti ne penkerių metų, bet dešimties metų pasirinkimo galimybę, t.y. ne iš paskutiniųjų penkerių, bet iš paskutiniųjų dešimties metų pasirinkimo galimybę apskaičiuoti pensijas? Todėl, kad buvo sumaišties laikotarpis, įvedant litą buvo nuvertinti atlyginimai ir tapo labai maži. Aš iš savo rinkėjų turiu tam tikrų priekaištų visam Seimui ir ypač kairiajai pusei, kad...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary. Prašom atsakyti, pranešėjau. Jūs jau baigėt. Prašom atsakyti, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIŪKAS. Aš nesupratau klausimo.
PIRMININKAS. Klausimas buvo toks: ar nereikėtų vietoje penkerių pastarųjų metų imti dešimties metų skaičiavimus?
V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal apie tai galima diskutuoti, bet šiame projekte mes šito nepateikėm.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, šį projektą teikia Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas ir siūlo jį svarstyti skubos tvarka. Ar pritariate šiam siūlymui, ar reikia balsuoti? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje šį mėnesį? Dėkoju pranešėjui.
V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIŪKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nežinau, ar turiu tokią teisę dėl Statuto reikalavimų. Bet kadangi čia iš tikrųjų labai susiję su finansiniais klausimais ir tai reikalaus valstybės biudžeto subsidijų, aš prašyčiau, kad tai būtų svarstoma ir Biudžeto ir finansų komitete.
PIRMININKAS. Kadangi, gerbiamasis pranešėjau, Seimas nutarė, kad pagrindinis komitetas bus Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, aš manau, Seimas neprieštaraus, kad mes paprašytume Biudžeto ir finansų komiteto išvados. Ir to pakaktų. Dėkoju.
Įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.1998 (pateikimas) (96.01.18)
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-9 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą B.Bradauską. Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. 1998. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pavedimu leiskite pateikti Įmonių įstatymo pakeitimo projektą. Jis atsirado dėl to, kad šiuo metu pagal 13 straipsnį radioaktyviųjų ir branduolinių medžiagų ir jų atliekų pervežimo, naudojimo ar kita, susijusi su tomis medžiagomis, veikla gali užsiimti tik valstybinės ir specialiosios paskirties akcinės bendrovės, kurių 100% akcijų priklauso valstybei. Deja, tokių įmonių jau neliko ir netgi energetinės sistemos 5% yra privatizuota. Todėl iškilo klausimas rengiant licencijavimo tvarką, būtent šita kolizija, kad nėra tokių subjektų, kurie galėtų užsiimti radioaktyviosiomis medžiagomis. Čia iškrinta ir Fizikos institutas, ir Biologijos institutas, ir Ignalinos valstybinė atominė elektrinė bei kitos institucijos. Todėl mes siūlome šitą pakeitimą.
Dar noriu porą žodžių tarti dėl 30 dienų termino. Šiai veiklai paprastai 30 dienų pakanka, tačiau kai klausimas susijęs su radioaktyviosiomis medžiagomis, kartais tenka atlikti ir ekspertizę. Kaip rodo praktika, užsienio patirtis, kartais tai užtrunka net iki dvejų metų. Yra ir pas mus toks pavyzdys, kai atominei elektrinei licencija per metus dar neišduota atliekų saugojimui ir laidojimui, nes iškyla įvairių klausimų, kurie turi būti kompleksiškai sprendžiami. Todėl mes prašome suteikti teisę Vyriausybei išimtiniais atvejais 30 dienų terminą pratęsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, įstatymo projekto 3 punkte, arba 13 straipsnyje, yra nurodyta: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę pratęsti licencijos išdavimo terminą." Norėčiau paklausti, ar šiuo atveju nebus taip, kad pati institucija pratęs sau licenciją? Ačiū.
B.BRADAUSKAS. Ne, taip nebus, nes Vyriausybė arba ministerija, viena iš dviejų, kitos institucijos nebus įgaliotos. Aš jau kalbėjau apie tai, kad kartais reikia atlikti sudėtingas ekspertizes. Ir užsienio praktika rodo, kad kartais tai užtrunka net iki dvejų metų.
Todėl aš manau, kad būtų logiška, nes kiekvienu atveju į Seimą vaikščioti tokiais smulkiais klausimais būtų tiesiog netikslinga, ir aš manau, kad Seimas tiek laiko neturi tokiems smulkiems klausimams.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia Juridinis skyrius dėl projekto 3 punkto išreiškia kai kurių abejonių. Aš prašyčiau paaiškinti, ar čia jie teisingai supranta, ar čia yra kokių iš tikro neatitikimų.
B.BRADAUSKAS. Aš labai atsiprašau, bet aš neturiu tų abejonių Juridinio skyriaus.
P.A.MIŠKINIS. Atsiprašau, čia mes dabar 98 projektą svarstome, taip?
PIRMININKAS. Taip, taip, 98.
P.A.MIŠKINIS. Čia yra pasakyta: "Projekto 3 punkte siūloma suteikti teisę pratęsti licencijos išdavimo terminą ne tik Vyriausybei, bet ir jos įgaliotai institucijai." Taigi toliau: "Išdavimo termino pratęsimo klausimą spręstų pats vykdytojas, t.y. ta pati institucija, kuriai įstatymo leidėjas yra nustatęs 30 dienų terminą spręsti licencijos išdavimo klausimą." Tokios situacijos reikėtų vengti.
B.BRADAUSKAS. Aš jau kalbėjau apie tai. Galų gale galima būtų įgaliotą instituciją ir nubraukti, palikti tik Vyriausybę, jeigu yra kokių abejonių dėl institucijos, šiuo atveju tai būtų Aplinkos apsaugos ministerija, nes jai pavesta licencijas išdavinėti tais klausimas, bet jokiu būdu nenorėčiau sutikti su tuo, kad išimtis tas reikėtų svarstyti Seime. Tai tikrai per daug smulkus klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau! Pagal šiuo metu galiojančią tvarką licencija užsiimti tam tikra veikla ar atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas pareiškėjui per 30 dienų nuo dokumentų padavimo. Jūs siūlote pratęsti licencijos išdavimo terminą, ir jūs tai pagrįstai siūlote, ir tai savo pranešime pagrindėte, tačiau yra įstaigų, sakykim, Onkologijos centras, gydymo įstaigos, kurios negali laukti 2 metus leidimo, nes po tiek laiko gali ir nebereikti kai kuriems žmonėms tų preparatų, taigi vis dėlto, kodėl jūs nenurodote termino, iki kokio laiko pratęsti šitą neišdavimą arba atsisakymą išduoti? Per kiek laiko vis dėlto privalėtų išduoti?
B.BRADAUSKAS. Čia, matot, kalbama apie išimtinius atvejus. Šiaip yra 30 dienų, kada yra žinomos medžiagos, žinomos visos aplinkybės: kokia veikla, kokiu būdu ir t. t. bus atliekama, - tai čia nesudaro problemų 30 dienų, bet sakykime, yra... štai ir dabar yra klausimas, metus jau tęsiasi dėl Atominės elektrinės panaudoto kuro laidojimo. Iki šiol ... dar mes tik dabar prieinam prie to konsenso, kai surandam ir aikštelę, ir visa kita, todėl tokie išimtiniai atvejai tiktai. O terminą čia tokį labai sunku nustatyti. Čia jau kiekvienu atskiru atveju turėtų Vyriausybė nustatyti, o prireikus ir vėl pratęsti, nes čia ne toks paprastas dalykas, kad su radioaktyviom medžiagom galima būtų žaisti, sakykim, kaip su kokia druskos rūgštim ar panašiai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Klausimui skiriama 1 min.
A.VAIŠNORAS. Ačiū, pone pirmininke, už pastabą, atsižvelgsiu. Aš norėjau paklausti poną ministrą. Mes Gamtos apsaugos komitete diskutavome apie šito įstatymo pakeitimus. Iš tiesų tai yra sudėtinga problema - radioaktyviosios medžiagos, bet, nenustatant visiškai termino, atsiranda galimybė, sakykim, piktnaudžiauti toms institucijoms, kurios išduoda arba pratęsia leidimus. Gal vis dėlto reikėtų apibrėžti, bent jau metų terminą, nes kitokiu atveju mes vėl galime palikti landą neteisėtiems valdininkų veiksmams ir t.t., ir t.t., tam, apie ką mes šiandien visą dieną kalbėjome: ir korupcijai, ir kyšiams, ir t.t., - gal vis dėlto pabandykim tai padaryti?
B.BRADAUSKAS. Na, aš kur kur, o jau čia neįžvelgčiau jokiu būdu piktnaudžiavimo. Aš sutinku, kad galėtumėte išbraukti jos įgaliotą instituciją, tegul Vyriausybė sprendžia tą klausimą kiekvienu atveju. Aš manau, kad tokį smulkų dalyką Vyriausybei galėtume patikėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Nėra. Praranda teisę kalbėti. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Bendram akordui, kuris čia gražiai vyksta, norėčiau ministro paklausti, o kaip užsienio šalyse: kur nors Afrikoje, Australijoje, kur lankėsi kai kurie mūsų Seimo nariai ir stebėjo sprogimus, tas lygis radiacijos leistas priimtinas, kaip mes atrodome pasaulio akyse, būdami viena iš jo bambų?
B.BRADAUSKAS. Daugumoje pasaulio valstybių ši veikla yra licencijuojama, bet jeigu jūs norėjote paklausti dėl radiacijos lygio, tai fonas kiekvienoj valstybėj, maždaug jis, taip sakant, tolygus, o kai kuriais atvejais yra mažų nukrypimų ir skirtumų. O šiaip dėl termino licencijos išdavimo - yra ir metai, ir 2 metai, ir įvairiai. Kiekvienoje šalyje yra skirtingi terminai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą?
Pritarta. Ar sutiktumėt, kad kaip pagrindiniai komitetai būtų paskirti Gamtos apsaugos ir Ekonomikos komitetai? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar sutiktumėte, kad šitas klausimas būtų svarstomas skubos tvarka, kaip siūlo Vyriausybė? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Yra prieštaraujančių, taigi reikės balsuoti. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl skubos tvarkos. Vienas Seimo narys - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nemanyčiau, kad čia kažkoks ekstra atvejis, dėl kurio reikėtų mums įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Radioaktyviųjų medžiagų mes turime, turėjome ir turėsime, jų laikymas ir naudojimas yra pakankamai reglamentuotas, ir mes galbūt turime svarbesnių reikalų ir svarbesnių įstatymų, kuriuos turėtume svarstyti pagreitintai. Sakykim, dabar bankų krizė, kurią sukėlė Vyriausybė, ir t.t., ir t.t. Aš galvoju, palikim normalia eiga.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų nuomonę žino jau visi Lietuvos gyventojai, kurie klausosi radijo. Ar neatsibodo jums to paties kartoti? Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš manau, kad čia ne toks sudėtingas įstatymas, ir jeigu pasvarstys Ekonomikos komitetas ir Gamtos apsaugos komitetas, ir tą įstatymą priimsime skubos tvarka, tai čia jokio skubėjimo nėra. Svarstysime normaliai, o skuba - tai kitą savaitę galėsim priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 45 Seimo nariai. Primenu, kad tam, kad klausimas būtų svarstomas skubos tvarka, reikia 29 Seimo narių balsų. Taigi kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka, kaip siūlo Vyriausybė, prašau balsuoti. Už - 23, prieš - 6, susilaikė 8. Taigi bus svarstomas paprasta tvarka. Ar sutiktumėt, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje per šią sesiją? Nėra prieštaravimų. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pirmininke, aš pirmiausia norėjau jūsų prašyti, ir tai pagal Statutą, jums nepriklauso replikuoti dėl Seimo narių kalbų.
PIRMININKAS. Aš žinau, aš tiesiog jaudinuosi dėl jūsų imidžo, kadangi gali pagalvoti, jog jūs pamiršot, ką šnekėjot prieš minutę.
A.VAIŠNORAS. Pone pirmininke, aš norėjau pasakyti, kad jūs neturite teisės manęs nutraukti mano kalbos metu dėl vedimo tvarkos. Jeigu aš turėčiau laiko arba galimybę jums atsakyti, tai aš galėčiau leistis su jumis į replikavimus vienas kitam. Antra. Aš norėjau paprašyti, kad jūs pažiūrėtumėte į laikrodį. Pagal Statutą Seimo narių pareiškimai yra skaitomi tada, kai vyksta radijo transliacija, o dabar jau jinai tuoj baigsis. Kažkodėl jūs nesilaikot šito.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums patarčiau pažiūrėti ne tik į laikrodį, bet ir į darbotvarkę, kurią patvirtino Seimas. Kai ateis laikas, nustatytas darbotvarkėje, bus ir Seimo narių pareiškimai, o dabar mes laiko sutaupėme, todėl svarstome antrąjį rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl specialiojo fondo veikiančioms ir besisteigiančioms profesinėms sąjungoms remti tarybos" pakeitimo" projektas Nr. 2021. Pateikimas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Nutarimo projektas yra labai paprastas. Jeigu jūs perskaitėte aiškinamąjį raštą (ten yra keli sakiniai), iš jo yra viskas aišku. Esmė yra ta, kad mes pagal savo priimtus dokumentus Seime turime papildyti fondo tarybą nariais po to, kai jie surinko reikiamą savo narių skaičių ir tai įrodė dokumentais. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 2 Seimo nariai. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ar galėtumėte pasakyti, kada buvo priimtas tas pagrindinis nutarimas, kuriam dabar jūs teikiat pakeitimą?
G.A.PAVIRŽIS. Jūs mane turbūt "pagavot". Aš tiksliai datos jums negaliu pasakyti, bet apytikriai galiu pasakyti, kad tai buvo praėjusių metų rudenį, spalio - lapkričio mėnesį, kai mes patvirtinom tarybą iš 4 asmenų. Jie pridėti čia, kur eilės Nr.1, ir išvardytos profesinės sąjungos. Mes iš jų patvirtinom 4 narius, dabar tvirtinam, kur 2 punktu pažymėti 5.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, kokie motyvai, bet kadangi jūs jau juos pasakėte, kad priklausomai nuo padidėjusio narių skaičiaus, tai, matyt, ir viskas. Ačiū.
Informacija dėl Seimo kontrolierių įstaigos pastato (96.01.18)
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šiam projektui po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje per šią sesiją? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Kadangi sutaupėme laiko, kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį pateikti informaciją dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pastato. Informacijai skiriama ne daugiau kaip 10 minučių.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! 1995 m. gruodžio 21 dieną Seimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pastato, kuriuo buvo sudaryta komisija iš 6 narių. Į komisiją įėjo Seimo nariai V.Bogušis, E.Raišuotis ir aš, įėjo finansų ministras, statybos ministras ir savivaldybių - Vilniaus savivaldybės - atstovas. Mes buvome įpareigoti iki sausio 16 dienos pateikti Seimui pasiūlymus dėl atskiro pastato Seimo kontrolierių įstaigai skyrimo. Komisija buvo susirinkusi į savo posėdį. Pirmiausia buvo išnagrinėti kriterijai, kurie turėtų būti taikytini Seimo kontrolierių įstaigai: architektūriniai, administraciniai, teisiniai ir visi kiti, pagal kuriuos ta institucija turėtų funkcionuoti. Buvo išklausytos statybos ministro, savivaldybės atstovo kalbos ir pasiūlymai. Buvo svarstomi 3 galimų pastatų variantai. Yra sudarytas įsipareigojimas išanalizuoti projektus tų pastatų, kurie galėtų, komisijos nuomone, tikti Seimo kontrolierių įstaigai. Rezervinis variantas yra Aušros Vartų 6, tačiau, daugumos komisijos nuomone, šis variantas galėtų būti svarstomas tik po to, kai bus įvertinti 3 kiti siūlomi projektai. Komisijos pasitarime buvo nutarta, kad kitą antradienį komisija tęstų darbą ir analizuotų jau konkrečius projektus, kurių medžiagą dabar jau rengia Statybos ir urbanistikos ministerija, savivaldybė ir Finansų ministerija. Todėl komisijos vardu prašytume priimti protokolinį sprendimą pratęsti terminą, nes iki sausio 16 d., kaip žinote, buvo pakankamai trumpas laikas, juo labiau kad vyko sesijos pratęsimas ir buvo visai kiti darbai. Mes norėtume paprašyti dar 3 savaičių laiko, kad galėtume išanalizuoti visus projektus, nes klausimas yra iš tikrųjų pakankamai sudėtingas. Taigi norėtume, kad Seimas priimtų protokolinį sprendimą pratęsti terminą, kad galutinai galėtume jums pasiūlyti alternatyvas.
PIRMININKAS. Iki kada terminą pratęsti?
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes norėtume paprašyti trijų savaičių termino.
PIRMININKAS. Kokia data būtų?
V.P.ANDRIUKAITIS. Vasario 6 d., vasario 10 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu priimti protokolinį nutarimą, kad šiai komisijai terminas būtų pratęstas iki vasario 10 dienos? Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pastato. Sutinkat? Pritarta. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui Seimo nariui V.Andriukaičiui. Rezervinius klausimus visus apsvarstėm.
Seimo narių pareiškimai (96.01.18)
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Pirmasis kalbės gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius, ruošiasi pareiškimą padaryti gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai! Labai retai darau pareiškimus, tačiau nebematau kitokių galimybių. Štai mes, grupė frakcijoms nepriklausančių Seimo narių, 1995 metų gruodžio 27 dieną parašėme kreipimąsi - paklausimą Lietuvos Respublikos Prezidentui A. Brazauskui, o kopiją - Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui. Jokio atsakymo, jokios reakcijos. Štai 1996 m. sausio 8 dieną pasiuntėm skubią telegramą - paklausimą premjerui A.Šleževičiui, banko pirmininkui K.Ratkevičiui: "Prašome dar šiandien pranešti, kodėl nevykdomas 1995 m. gruodžio 29 d. priimtojo Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.1-1164 "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir " Litimpeks" bankas 3 straipsnis. Jame, jums ir premjerui pritariant, nustatyta, kad tų bankų sanavimas ir ribotos veiklos atnaujinimas turi būti parengtas ir vykdomas "TUOJ PAT". "O šiandien jau sausio 8 d." - parašyta telegramoje. Šiandien pridedu: "o šiandien jau sausio 17 d." Na, tai ar yra valdžia, ar kas nors į ką nors dar gali reaguoti, ar jau niekas į nieką nebegali reaguoti? Štai sutrumpintai perskaitysiu, dar laiko turiu, atrodo, ir pirmąjį mūsų kreipimąsi - prašymą. Gal aš konstatuojamosios dalies neskaitysiu, toliau: " Viskas atrodo panašu į tyčinį suplanuotą valstybės ardymą ir žmonių maištų provokavimą.
Pirma. Jei Lietuvos bankas ir (nėra abejonės) premjeras žinojo apie tų bankų blogą padėtį jau pavasarį, tai kodėl nebuvo imtasi dalinių priemonių (pavyzdžiui, kreditų išdavimo apribojimų), o tik po to, kai tie bankai jau galutinai nusprendė susijungti? Kodėl vos prieš porą savaičių Vyriausybė ir Lietuvos bankas pritarė tam susijungimui?
Antra. Kodėl bankų veikla nebuvo sustabdyta prieš išduodant šimtamilijoninius kreditus "Laverai" ir kitiems, o tik keliomis dienomis vėliau?
Trečia. Kodėl Lietuvos bankas pateikė reikalavimą dėl 52 mln. Lt kreditų grąžinimo, net nesulaukęs nustatyto grąžinimo termino? Ar Lietuvos bankas nežinojo, ar negalėjo sužinoti, kad Akcinis inovacinis bankas jau po dienos kitos gaus tuos nelemtus 14 mln. JAV dolerių, reikalingus skolai padengti? Kodėl..." Na, čia trumpinu.
"Ketvirta. Kodėl pasirinktas toks drastiškas ir beprotiškas bankų veiklos sustabdymas? Argi premjerui ir Lietuvos banko pirmininkui nesuprantamos tokio sprendimo pasekmės? Kuo galima paaiškinti tokią Lietuvos banko nuostatą - įplaukas uždaryti į tuos bankus, ne tik ką kita? Taigi, atsižvelgiant į visa tai, reikalaujame: pirma, motyvuotai raštu atsakyti į šiame pareiškime pateiktus klausimus.
Antra. Nedelsiant paskelbti Lietuvos žmonėms apie indėlių grąžinimo tvarką, laiką ir galimybes. Trečia. Iki Naujųjų metų išspręsti įmonių ir organizacijų finansinių operacijų atnaujinimo klausimus.
Ketvirta. Nustatyti, kad kaltųjų lėšomis, pabrėžiu, kaltųjų lėšomis bus padengti įmonių, organizacijų nuostoliai, patirti dėl drastiškų Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmų.
Penkta. Sudaryti specialią Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros teisinę grupę nusikaltimui tirti, paslėptam ir prarastam turtui surasti bei nusikaltėliams griežtai nubausti.
Šešta. Atstatydinti ir patraukti atsakomybėm premjerą A.Šleževičių ir banko pirmininką K.Ratkevičių. Deja, neįmanoma atlyginti žmonėms, įmonėms, organizacijoms už jų patirtą dvasinį stresą ir už jų būsimosios ekonominės veiklos sunkumus dėl prarasto užsienio partnerių pasitikėjimo.
Jūs, pone Prezidente, asmeniškai ir ponas A.Šleževičius ar kitas Lietuvos Vyriausybės įgaliotas narys, jei ponas A.Šleževičius bus atstatydintas, turi atsiprašyti tautos ir viso pasaulio partnerių dėl sukeltos šoko būsenos.
Būtina parengti ir nedelsiant dar prieš Naujuosius metus paskelbti tautai Lietuvos Respublikos Prezidento pareiškimą, taip pat informuoti užsienio šalių ekonomikos tarnybas bei svarbiausius mūsų šalies partnerius apie Lietuvos finansinės sistemos padėtį." Pasirašo K.Antanavičius, K.Jaskelevičius, K.Gaška, J.Veselka, V.Bubnys... Maždaug. Ačiū už dėmesį. Ir štai jokio ženkliuko nė iš ko, jokio, ar gavo, ar negavo, ar eikit kur nors, nieko. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė R.Hofertienė. Po jos - Seimo narys A.Kubilius.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! "Pareiškimas dėl Vyriausybės neleistino apsunkinimo mokyklai, mokytojui ir šeimai auklėti jaunąją kartą.
Vienas iš pagrindinių uždavinių, nurodytų Švietimo įstatyme, ugdyti pilietį, padėti tvirtus dorovės pamatus. Įsivyraujant arba toleruojant aukščiausiuose valdžios sluoksniuose bei Vyriausybėje korupciją, atvirą melą, apgaulę, nesiskaitymą su sąžiningais žmonėmis, mokyklai ir šeimai darosi vis sunkiau mokyti ir auklėti.
Nevaldomų aukščiausiosios valdžios pareigūnų pavyzdžiu auga vaikų bei paauglių nusikalstamumas.
Dabartinės švietimo sistemos, pedagogų ir daugelio šeimų materialinė būklė bei Vyriausybės nesirūpinimas praktine švietimo sistemos padėtimi neužtikrina ir dar negreit užtikrins mokymo ir auklėjimo kokybę, todėl nusikalstamumo augimas gali būti neįveikiamas dar kelis dešimtmečius. Tai būtų didelis pavojus nepriklausomybei.
Tad juo labiau stebina Vyriausybės narių pareiškimas po susitikimo su Prezidentu, kurį pasirašę net švietimo ir mokslo bei kultūros ministrai teigia, jog Vyriausybė dirba normaliai, o ministrų kabinetas, vadovaujamas Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus, dirba organizuotai ir kryptingai.
Galima drąsiai teigti, kad toks Vyriausybės narių antidorovinis pareiškimas - atviras blogio parėmimas, ir jį pasirašę prisiima didelę atsakomybę dėl ateities. Nupilietinimas, o ypač jaunosios kartos, yra valstybingumo pamatų griovimas ir vedimas į diktatūrą.
Bankų krizės viena iš reikšmingiausių priežasčių yra jaunimo bei kitos visuomenės dalies nupilietinimas, nuolatinis valdžios atstovų raginimas nesikišti į politiką, tai yra nežinoti valstybės problemų. Todėl reikalaujame, jog Vyriausybė sudarytų realią, atitinkančią nepriklausomos valstybės reikalavimus, piliečio ugdymo programą ir sudarytų pedagogams sąlygas skubiai ją įgyvendinti.
Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė, Lietuvos Respublikos Seimo narė R.Hofertienė." Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių. Jis taip pat perskaitys ir Seimo nario V.Žiemelio pareiškimą. Prašom. Po jo kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis - pareiškimų rekordininkas.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paskelbti Seimo narių atvirą laišką Respublikos Prezidentui. Šis laiškas buvo parengtas dar sausio 9 d., ir tada buvo pradėti rinkti parašai. Laiškas skamba taip.
"Jūsų Ekscelencija, mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, pranešame jums, kad mes paremtume Seime jūsų nutarimą nedelsiant atleisti Ministrą Pirmininką.
Su pagarba Seimo nariai: V.Aleknaitė, N.Ambrazaitytė, P.Miškinis, S.Šaltenis, V.Žiemelis, J.Listavičius, J.Antanaitis, P.Giniotas, K.Skrebys, B.Gajauskas, J.Veselka, V.Plečkaitis, A.Patackas, E.Zingeris, G.Vagnorius, V.Briedienė, J.Beinortas, V.Bogušis, N.Medvedevas, L.Andrikienė, A.Katkus, B.Genzelis, A.Stasiškis, K.Antanavičius, V.Bubnys, E. Bičkauskas, A.Saudargas, I.Uždavinys, R.Ozolas, K.Gaška, A.Sadkauskas, A.Kubilius, A.Sakalas, V.Andriukaitis, A.Katilius, K.Jaskelevičius, E.Jarašiūnas, A.Baskas, V.Landsbergis, V.Petrauskas, K.Dirgėla, R.Hofertienė, A.Raškinis, K.Kryževičius, K.Kuzminskas, A.Endriukaitis, M.Treinys, A.Baležentis, J.Tartilas, L.Milčius, S.Pečeliūnas, E.Kunevičienė, P.Jakučionis, Z.Šličytė, A.Račas, A.Vaišnoras, K.Paukštys, P.Tupikas, S.Malkevičius, V.Lapė, V.Jarmolenka, J.Dringelis, K.Uoka, M.Čobotas." Iš viso 65 Seimo nariai.
Aš taip pat noriu informuoti, kad kai kurie Seimo nariai, ypač iš LDDP, pranešė, kad jie yra pasirašę šitą pareiškimą širdyje. Aš noriu taip pat priminti, kad Konstitucijos 84 straipsnio penktoji dalis sako, jog Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu atleidžia Ministrą Pirmininką. Tai yra tuo atveju, jeigu Prezidentas teiktų Seimui nutarimą atleisti Ministrą Pirmininką, Seimas paprasta balsų dauguma galėtų pritarti tokiam Prezidento teikimui ir tam nereikėtų 71 Seimo nario balso.
Aš taip pat noriu pasakyti, kad mes dar šito laiško šiandien neteiksime Respublikos Prezidentui. Tie Seimo nariai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar jo nepasirašė, gali tai padaryti. Ačiū už dėmesį. Tiek dėl pirmojo pareiškimo.
Antra. Aš esu paprašytas kolegos V.Žiemelio perskaityti pareiškimą, šios dienos pareiškimą, kuris vadinasi taip: "Nebauginkite sąžiningų verslininkų ir piliečių.
Bankų krizė Lietuvoje įgauna dar vieną išraišką. Vidaus reikalų ministerijos tardytojų grupė išvystė puikų "socialistinį" lenktyniavimą - kas daugiau areštuos bankų skolininkų turto. Jau skelbiamos pirmosios suvestinės, piešiamos schemos, gal net paskatinimai bus skirstomi... Bet dar niekas nepastebi padorių verslininkų - tvarkingų skolininkų, netyčia pakliuvusių piliečių, kurių turtas areštuojamas vien dėl gražaus skaičiaus ir vien dėl to, kad esi banko skolininkas. Nesvarbu, kad sąžiningas, nepažeidęs nei paskolos sutarties, nei įstatymo.
Keli pavyzdžiai. Gana rimta akcinė bendrovė "INFOTEK" pateko į tų nelaimingųjų sąrašą, nors jos paimtas kreditas garantuotas nekilnojamojo turto, o grąžinimo terminas 1996 m. gruodžio mėnuo. Vis tiek jų turtas areštuotas. Dar gerai, kad neuždarė visiškai.
Panašiai atsitiko uždarajai akcinei bendrovei "Javar", kuri kreditą turėtų grąžinti kovo mėnesį. Pavyzdžių galima parinkti ir daugiau. Įdomiausia tai, kad net pateikus dokumentus ir įrodžius, kad tas ar kitas pilietis visai nesusijęs su banko skolininkais, aiškinama, kad areštas turtui nebus panaikintas iki 1996 m. sausio 20 d. Mat iki to laiko Vidaus reikalų ministerija turi atsiskaityti Seimui apie nuveiktą darbą įveikiant bankų krizę.
Yra tokia japonų patarlė: "Medį geriausia slėpti miške, o jei miško nėra, jį reikia sukurti." Gal tokia veikla kuriamas miškas bandant paslėpti bankų krizės iniciatorių ir vykdytojų veiklą?
Mūsų nuomone, prasmingas tik toks tyrimas, kuomet nuosekliai laikomasi įstatymo reikalavimų.
Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) Teisės komiteto tarybos vardu Seimo narys V.Žiemelis."
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį. Po jo pareiškimą perskaitys Seimo narys A.Vaišnoras. Po Seimo nario A.Vaišnoro - Seimo narys I.Uždavinys. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešu, kad suteikiu žodį taip, kaip užsirašėte, eilės tvarka.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Algirdai Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū. Šito pareiškimo aš būčiau nerašęs, jeigu praeitame posėdyje vienas tautos išrinktas atstovas nebūtų iškėlęs dviejų rimtų klausimų. Tai yra buvo paniekinta čečėnų kančia, čečėnų tauta, ir netgi šiandien Seimas visiškai kitaip pasisakė. Aš visiškai tikiu, kad šita tauta bus nepriklausoma valstybė.
Ir antra, visiškai naujas dalykas: po 45 metų iškelta idėja, kad reikia ištremti kai kuriuos lietuvius iš Lietuvos. Ta prasme man ir kilo šita padėka.
"Albinėli uoliausias, Albinėli stipriausias, maldauju tavęs, nesulūžk! Vyksta keršto, neapykantos orgijos... Lietuvai išganingas tavo atsiradimas šiame pasaulyje. Tavo budri erelio akis, tavo revoliucinės tiesos ir teisingumo žvilgsnis atrado teroristinę tautą - čečėnus. Iškart pastebėjo rengiamą čečėnų sąmokslą Lietuvoje. Apsimetę komerciniais bankininkais, imdami gražius dividendus, paskolas, dalydami tai kitiems, privatizavę literatų svetaines, pasivertę muitininkais, prekybininkų reketininkais, netgi klanais ir invazijomis, čečėnai plėšia Lietuvą.
Tik tavo aiškiaregyste buvo rasti užkasti čečėnų peiliai po Vilniaus Žvėryno tiltu, netoli Seimo, prie Televizijos bokšto, Medininkų pasienyje ir Antakalnio kapinėse.
Tauta įvertins tavo nuopelną, kai tu šaltą rudenį be kelnaičių pasinėrei į ledines Baltijos bangas ir prie Klaipėdos aptikai du čečėnų povandeninius laivus, ir jie buvo susprogdinti. Pačiu laiku tu prakalbėjai apie reikalingą lietuvaičių trėmimą iš Lietuvos, kol dar jie galutinai nesusidėjo su čečėnais ir neatsigabeno atominės bombos.
Pasitark tuo reikalu su Raslanu, kuris yra dar Maskvoje, taigi su tuo pačiu iš 1941 m. Rainių, jis tau papasakos, kaip Sniečkus sudarinėjo tremtinių sąrašus ir kaip vykdė operaciją. Ne pro šalį pasitarti su Gračiovu, Jerinu, Stepašinu, Jelcinu, Barsukovu, Kulikovu.
Ir pradėti verta nuo naikinimo, kaip tai stribai darė. Gerai darė. Šiandien Čečėnijoje nukauta mažiausiai 40 tūkst. teroristų. Pagal Lietuvos proporcijas tai būtų 134 tūkst. lietuvaičių. Taigi mums reikėtų nušluoti 3 rajonus, likusius - ištremti. Kur? Aišku - į rytus.
Susitiksi, Albinėli, su Burokevičiumi ir Jarmalavičiumi, nes juos paleis iš teismo salės, paskambink Švedui ir Kučerovui, pasikalbėk su Makutinovičiumi ir Eismontu, sudaryk trėmimo komandą, užsakyk gyvulinius vagonus - neatsakys ministras. Padės Ivanovas su Kuoleliu ir Giedraičiu pakrauti, ypač jei tai bus kabinama prie karinio tranzito ešelonų.
Niekas dar nieko neužmiršo kaip ir dainos " Ešelonų broliai, ešelonų sesės". Ir taps Lietuvoje šviesu, ir skambės jau sena daina "Mūs kolūkio pirmininkas vidury ratelio". Ir tai bus tavo, Albinėli uoliausias, Albinėli stipriausias, nuopelnas.
Dėkinga tauta pastatys tau paminklą ir užrašys: "Sic transit gloria mundi" - "Taip praeina pasaulio garbė". Pasirašo A.Endriukaitis."
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Vaišnoras, po jo - Seimo narys I.Uždavinys.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu...
PIRMININKAS. Jeigu galima, Pirmininko pavaduotojau.
A.VAIŠNORAS. Taip, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, atsiprašau, noriu nuraminti tuos LDDP Seimo narius, kurie net širdyje nepasirašė už premjero atstatydinimą. Noriu nuraminti premjerą ir poną Prezidentą, kad šitas pareiškimas bus ne dėl bankų krizės.
Šiandien gavome faksu kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį Andrių Kubilių ir mane. Buvo paprašyta perskaityti šitą pareiškimą.
"1995 m. lapkričio 23 d. - Lietuvos kariuomenės dieną, Kaune, Aukščiausiosios Tarybos gynėjams, prisiekusiems Lietuvai 1991 m. sausio 11-12 d., buvo pažadėta, kad jie šių metų sausio 12 d. bus įleisti į Seimo rūmus ir galės dalyvauti iškilmingame posėdyje. Aukščiausiosios Tarybos gynėjai (apie 40 žmonių), atvykę prie Seimo rūmų, buvo nemaloniai nustebinti - į rūmus jų neįleido. Vyrai buvo pažeminti dar kartą, nes SKAT vadovybė jiems pranešė, kad buvę Aukščiausiosios Tarybos gynėjai 18 val. renkasi prie koplytėlės Sausio 13 d. aukoms atminti.
Didžiausiam vyrų nustebimui ir pasipiktinimui prie koplytėlės tą valandą pasirodė Jo Ekscelencija ir Vyriausybės galva su visa savo svita. Pasirodo, kad Aukščiausiosios Tarybos gynėjai, ir tomis rūsčiomis dienomis patyrę persikrikštijusių komunistų, tuometinių Aukščiausiosios Tarybos deputatų, patyčias, buvusiems "realaus suvereniteto" ideologams, įvedusiems į jų užnugarį OMON’ą, praėjus penkeriems metams buvo reikalingi tik iškilmingo fono sudarymui.
Pasirašo Aukščiausiosios Tarybos gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka."
Noriu pasakyti, kad pacitavau viską pažodžiui. Dabar norėčiau pridėti nuo savęs asmeniškai.
Asmeniškai prašau Seimo valdybos išsiaiškinti ir pranešti visiems Seimo nariams, kas kaltas, kad į Seimo iškilmingą šių metų sausio 12 d. posėdį nebuvo įleisti atsidavę Lietuvai žmonės, prieš penkerius metus tomis sunkiomis sausio dienomis rizikavę savo gyvybėmis pirmieji Lietuvos Respublikos savanoriai, jos nepriklausomybės gynėjai.
Gynėjų būrio vado pareiškimą perduodu ponui Seimo Pirmininko padėjėjui. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Jeigu galima, pavaduotojui, ne padėjėjui.
A.VAIŠNORAS. Atsiprašau, pavaduotojui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo valdyba išsiaiškins ir informuos visus Seimo narius. Kviečiu į tribūną Seimo narį I.Uždavinį. Paskutinis pareiškimas. Po to svarstysime įstatymų projektus.
I.S.UŽDAVINYS. "Lietuvos Respublikos Seimo valdybai. Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, remdamiesi Seimo statuto 76 straipsniu, kreipiamės į Seimo valdybą pranešdami, kad mes inicijuojame Lietuvos Respublikos Seimo ir Suomijos parlamento tarpparlamentinių ryšių grupės sudarymą. Prašome Seimo valdybą artimiausiu metu atlikti visus Seimo statuto numatytus žingsnius, susijusius su tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymu.
Pasirašo Seimo nariai: A.Kubilius, G.Kirkilas, I.Uždavinys."
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Pasirodo, jis buvo užrašytas kitame lape, todėl aš nepastebėjau.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visada pasisakydavau ir pasisakau už toleranciją, už vienodų sąlygų suteikimą visiems Lietuvos žmonėms, už vienodą paramą tiems, kurios jiems reikia. Todėl aš norėčiau perskaityti šitą pareiškimą.
"Gerbiamieji, labai nedaug surastume valstybių, kurios nesirūpintų kovų už savo tautos laisvę dalyviais ir jų šeimomis. Visose valstybėse jie pagerbti, o sužeistieji ir invalidai tinkamai aprūpinti.
Galime būti įvairių pažiūrų, galime įvairiai vertinti vienus ar kitus visuomeninius reiškinius, galime klysti, galime klaidas ištaisyti, visa tai žmogiška. Tačiau sąmoningai nematyti žmonių, atidavusių už Lietuvos laisvę savo gyvybę, jaunystę ir sveikatą, yra negarbinga.
Dabartinė Lietuvos valdžia užmiršo savo prievolę Lietuvos kariams ir partizanams. Prieškarinės Lietuvos Respublikos valdžia pagerbė ir materialiai aprūpino žuvusių savanorių ir partizanų šeimas, invalidus, karius ir partizanus. Be to, buvo pasirūpinta ir tais kariais, kurie kovojo ir buvo sužeisti, tapo invalidai svetimose kariuomenėse. Pagal išgales prieškarinė Lietuvos valstybė pasirūpino visais savo vaikais: ir tais, kurie kovėsi tarnaudami Lietuvos kariuomenėje, ir tais, kurie tarnavo svetimose kariuomenėse, ten buvo sužeisti ir tapo invalidais.
Kaip elgiasi dabartinė valdžia? Prieš porą dienų gavome įstatymo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms". Laikotarpis nuo 1945 m. liepos 22 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d. Taigi šis laikotarpis apėmė ir tą dešimtmetį, kai vyko ginkluota lietuvių tautos kova prieš sovietinius okupantus.
Pagal šio įstatymo projekto 5 straipsnį numatoma išmokėti žuvusiųjų būtinoje karinėje tarnyboje sovietinėje armijoje šeimoms 14 tūkst. 400 Lt vienkartinę kompensaciją. Kompensacija mokama žuvusiųjų tėvams, kitos santuokos nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams ir kitiems išlaikytiniams lygiomis dalimis. Aš nesakau, kad šiais asmenimis neturi būti pasirūpinta. Tačiau aš norėčiau paklausti, kuo blogesni tie dešimtys tūkstančių Lietuvos vaikų partizanų, kurie kovėsi už Lietuvos laisvę, kurių per 38 tūkst. žuvo, kuo blogesni jų tėvai, sutuoktiniai, vaikai? Ar šie žmonės, sąmoningai įvykdę savo svarbiausią prievolę - ginti Lietuvos laisvę, mažiau Lietuvai nusipelnę už tarnavusius sovietinėje armijoje? Kuo blogesni Lietuvos kariuomenės kariai, kurie liko ištikimi Lietuvos kariuomenės kario priesaikai ir buvo sovietinės valdžios sušaudyti, nukankinti, paversti invalidais? Pagal šio įstatymo projekto 6 straipsnį numatoma išmokėti kompensacijas I, II ir III grupės invalidams, asmenims, sužalotiems sovietinės armijos karinėje tarnyboje. Aišku, ir šiais žmonėmis turi būti pasirūpinta. Bet tegu atsako valdžia: kuo gi blogesni ar mažiau Lietuvai nusipelnę tie, kurie tapo invalidai kovoje už Lietuvos laisvę?
Noriu šiai valdžiai priminti, kad yra gyvi Lietuvos kariai, kurie atsisakė paklusti sovietų valdžiai, liko ištikimi kario priesaikai, buvo nuteisti okupantų, dešimtmečius kalėjo ir yra grįžę į laisvę. Šiuo metu daugelis jų yra invalidai arba gyvena labai sunkiai. Kodėl gi nepasirūpinama jais? Kodėl nesirūpinama tais, kurie pasipriešinę buvo sušaudyti? Kodėl nesirūpinama šių didvyrių šeimomis, artimaisiais?"
Aš prašyčiau atsakyti Vyriausybę ir Seimo daugumą į šiuos klausimus.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Seimo narių pareiškimus baigėme.
Dabar 2-11 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos vandenų transporto kodekso projektas ir jį lydinčių įstatymų projektai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R.Gradauską. Pateikimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.GRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mes teikiame dar vienos transporto rūšies - Vidaus vandenų transporto - kodekso projektą. Svarbiausias šio kodekso tikslas ir uždavinys yra sureguliuoti Lietuvos vidaus vandenų laivybos, keleivių, krovinių, bagažo, pašto vežimo, buksiravimo, draudimo bei atsakomybės santykius. Kodekso parengimas numatytas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.
Lietuvos valstybės tarpukario laikotarpiu (nuo 1917 iki 1940 metų) civilinių krovinių ir keleivių, bagažo krovinių, pašto pervežimas vidaus vandenų transportu buvo reikšmingas. Todėl tuo laikotarpiu buvo priimta keletas svarbių teisės aktų. Iš jų paminėtini: Laivininkystės Nemuno, Rusnės, Kirvytės pasienio vandenyse ir Kuršių mariose taisyklės, Plaukiojimo ir plukdymo vidaus vandens keliais įstatymas bei taisyklės, reikalingos vykdyti šį įstatymą.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu vidaus vandenų transporto keleivių ir krovinių pervežimą reguliavo TSRS vidaus vandenų transporto įstatai, patvirtinti 1955 m. spalio 15 d. Jie buvo taikomi Lietuvos Respublikos vidaus bei tarprespublikinio vidaus vandenų transporto santykių reguliavimui. Būtina nacionalinės teisės normomis reguliuoti vidaus vandenų transporto santykius Lietuvoje. Šios komercinio-ūkinio pobūdžio veiklos organizavimas tiesiogiai susijęs su valstybėje vyraujančia ūkine sistema. Pertvarkant visus valstybės ūkio ir rinkos ekonominius santykius, atsirado būtinumas atitinkamai sutvarkyti ir vežimo vidaus vandenų keliais santykių teisinį reguliavimą - parengti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksą.
Rengiant šio kodekso projektą panaudoti: Europos valstybių tarptautiniai susitarimai dėl tarpvalstybinių vežimų šių valstybių upėmis, Lietuvos ir užsienio valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos ir kitų) vežimų vidaus vandenų transportu teisės aktai, Lietuvos ir užsienio valstybių autorių mokslo darbai, komentarai, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo, Ūkinio teismo praktika. Parengtame Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso projekte nustatytos naujos ir kodifikuotos teisės normos, reglamentuojančios vežimo Lietuvos vandenų transportu santykius, reglamentuota šio transporto objektų bei priemonių nuosavybė, valdymas, naudojimas, vežimo vidaus vandenų transportu organizavimo tvarka. Nustatyta laivų registravimo ir licencijų verstis laivyba išdavimo tvarka, reglamentuoti reikalavimai vidaus vandenų transporto personalui. Nustatyti reikalavimai laivybai, reguliuojami svarbiausi keleivių, bagažo, krovinių, pašto vežimo santykiai bei buksiravimo ypatumai. Nustatyta atsakomybė už žalą, padarytą keleiviui, krovinio siuntėjui, gavėjui, laivo įgulai ir tretiems asmenims, reglamentuoti draudimo santykiai.
Seimo juridinis skyrius iš esmės pritardamas kodekso projektui yra pateikęs savo pastabų, kurias ministerija yra išnagrinėjusi. Matyt, aš dabar nenagrinėsiu jų detaliau, tai bus padaryta svarstant projektą.
Taip pat yra teikiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 453 straipsnio pakeitimo projektas. Šis projektas yra parengtas vadovaujantis jau anksčiau parengtais transporto šakų įstatymais: Geležinkelio transporto, Oro transporto, Vidaus vandenų transporto kodeksais. Matyt, jo priėmimas bus susietas ne vien su šiuo kodeksu, tačiau su tuo iš išvardytų dokumentų, kuris pirmiau bus priimtas Seime. Jo esmė tokia yra: rengiamame Kelių transporto įstatyme taip pat yra numatomi tokie pakeitimai, kurie yra pasiūlyti šiame Administracinių pakeitimų projekte. Konkrečiai - 453 straipsnis, kuris jums yra išdalytas.
Tai tiek. Jeigu būtų klausimų, prašom.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 29 straipsnis - "Rinkliavos". Rašoma: "Už naudojimąsi Lietuvos Respublikos uostais, vidaus vandenų keliais imamos rinkliavos. Rinkliavų dydžius ir mokėjimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Aš noriu paklausti: kokie motyvai, kad rinkliavas nustatinės Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne Seimas? Negi jos labai dažnai keisis, o kaip žinote, visus tarifus ir mokesčius nustato Seimas. Kodėl čia taip parašyta ir kokie motyvai? Ačiū.
R.GRADAUSKAS. Didelio šių rinkliavų kaitaliojimo nebus, nes tai nėra tokia didelė verslo rūšis, kaip upių laivininkystė, kurioje būtų didelių pokyčių. Šiuo metu mes turime vieną akcinę bendrovę, kuri vadinasi "Nemuno laivininkystė", ir turime Vidaus vandenų kelių direkciją, kuri prižiūri laivuojamus kelius. Aš manau, kad čia bus galima svarstant pataisyti. Kažkuo griežtai motyvuoti, kad tai turėtų daryti Vyriausybė, aš nenorėčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar dėl vidaus vandenų pas mus veikia tarptautinės sutartys? Nes jūs 5 straipsnyje būtent tai akcentuojate. Aš manau, kad viduje reikia vidaus sutarties, tuo labiau kad tai yra Vidaus vandenų transporto kodeksas.
R.GRADAUSKAS. Taip, tai Vidaus vandenų transporto kodeksas, tačiau žinote, kad Nemunas yra siena su Kaliningrado sritimi, ir ta prasme čia yra šiek tiek tam tikrų niuansų. Nes Nemunu plaukioja taip pat ir Kaliningrado laivai. Praeitais metais jie mūsų rinkoje dirbo. Tiesa, mes stengėmės, gelbėdami savo vežėjus, kiek galima apriboti jų darbą čia, bet šiais keliais naudojasi ir kitų valstybių laivai, todėl reikia paminėti šį dalyką, nors tai Vidaus vandenų kodeksas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Visų pirma tai nėra labai teisingas projektas, nes čia yra vandens transporto. Jūs sakėte, kad vidaus... Koks yra ilgis mūsų vidaus vandens kelių, jeigu galima sužinoti?
R.GRADAUSKAS. Iš viso laivuojamų vandens kelių ilgis yra 556 km. Pagrindiniai laivavimo ruožai kroviniams yra Jurbarkas - Klaipėda, Kaunas - Jurbarkas, nors čia kur kas mažiau. Pagrindinis - Jurbarkas - Klaipėda - krovininiams, o keleiviniams - Kaunas - Nida.
Dienotvarkėje, pastebėjau, yra praleistas žodis "vidaus", mes šį projektą vadiname "Vidaus vandenų kodeksu".
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kodekso projekto 69 straipsnyje yra pasakyta, kad ieškovas iki ieškinio padavimo gali pareikšti vežėjui pretenziją. Gali, pabrėžiu - gali. Tai yra ne prievolė, o tik teisė. Taigi susidarys tokia dviguba situacija. Vienais atvejais pretenzijos bus reiškiamos, kitais - ne. Toliau yra pasakyta, kad pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškininės senaties terminą vienam mėnesiui. Taigi irgi susidarys nelygios sąlygos. Vienais atvejais ieškininės senaties terminas bus pratęstas, kitais - ne. Man atrodo, kad Civilinio proceso kodekse jau pretenzijų pareiškimo prievolės iš viso nėra. Todėl aš siūlyčiau pagalvoti, ar verta numatyti tą pretenzinę pareiškimo tvarką iš viso?
R.GRADAUSKAS. Ačiū už pasiūlymą. Mūsų juristai dalyvauja, aš manau, panagrinėsime šį klausimą. Aš dabar daugiau negalėčiau pakomentuoti. Ačiū už jūsų mintį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žinote, yra susiklosčiusi tokia situacija, kad vidaus vandenų transportas naudojasi ir Klaipėdos uostu. O tuo tarpu šis kodeksas reglamentuoja vidaus vandenų transporto veiklą upėse, ežeruose, dirbtiniuose telkiniuose, Kuršių mariose. Ar nereikėtų atskirų straipsnių arba skyrių, kurie aptartų, kaip vidaus vandenų transportas naudosis Klaipėdos jūrų uostu?
R.GRADAUSKAS. Mūsų nuomone, ne. Kadangi yra rengiami atskiri įstatyminiai uosto dokumentai, kurie susiję su uosto vartų, jūrų... Kaip jūs minėjote, jie naudojasi ir Klaipėdos uostu, ir yra tam tikras patvirtintas ruožas. Mes manome, kad nereikia kartoti tų įstatyminių straipsnių, kurie jau yra taikomi Klaipėdos uostui, jie yra privalomi visiems laivams. Jeigu jis įplaukė į Klaipėdos uostą, jis turi vadovautis įstatymais nustatyta tvarka. Manome, kartoti nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Gerbiamasis pranešėjau, kuris Seimo komitetas turėtų būti pagrindinis?
R.GRADAUSKAS. Ekonomikos komitetą prašytume.
PIRMININKAS. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas? Nėra prieštaraujančių. Ar pritartumėte, kad papildomi komitetai būtų Valstybės ir teisės komitetas bei Gamtos apsaugos komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar sutinkate, kad šio klausimo svarstymas Seimo posėdyje būtų šią sesiją, bet ne vėliau kaip kitą sesiją? Nėra prieštaravimų. Kad šis klausimas Seimo posėdyje būtų svarstomas pirmą šių metų pusmetį. Dėkoju pranešėjui.
7sesija 61 p. svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, 2-12 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą R.Šarkiną. Prašom, gerbiamasis ministre, pateikite šį projektą.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas labai svarbus Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo projektas. Būtų įteisinti nauja forma griežtos apskaitos buhalteriniai dokumentai. Siūloma suteikti Vyriausybei įgaliojimą nustatyti tokių dokumentų formą ir jų naudojimo tvarką. Tai darome tam, kad sugriežtintume visą apskaitą ir sudarytume kuo mažiau galimybių nuslėpti biudžetui priklausančius mokesčius. Yra gauta Juridinio skyriaus pastaba. Manau, kad ji yra teisinga ir priimtina. Vėliau svarstant būtų galima koreguoti tą įstatymo projektą remiantis Juridinio skyriaus pastabomis. Aš prašyčiau pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, pritardamas šio įstatymo projektui, aš vis dėlto norėčiau paklausti dėl dokumentų pavadinimo. Mes atsisakėme pirminio dokumento. Sutarėm dėl apskaitos dokumento. Dabar atsirado buhalteriniai dokumentai. Vis dėlto čia reikėtų išvengti to žodžio "buhalterinė" ir sustoti ties "apskaitos dokumentai". Tada galėtų būti ir tokia formuluotė: "griežtos atskaitomybės apskaitos dokumentai". Ar jūs ką nors geresnio pasiūlytumėte? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Matote, mes irgi svarstėme tą pavadinimą, bet griežtos apskaitos dokumentų yra kur kas daugiau. Tai ir įgaliojimai, ir įvairūs kiti... O čia tie dokumentai, kurie nėra buhalteriniai. Na, buhalteriniai tam tikra prasme, bet jie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai... O čia neradome kito termino. Galbūt svarstant bus galima suvienodinti, o mes parinkome tik "griežtos apskaitos buhalteriniai dokumentai".
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau paklausti. Galbūt po to jūs ir patikslinsit 1-9 straipsnio antrąją dalį. Jūs sakote, kad reikia patikslinti: "įmonės privalo naudoti griežtos apskaitos buhalterinius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka". Čia neaišku, ar atitinkamų formų dokumentus, ar nustatyta tvarka tiems dokumentams jau naudoti, ar Vyriausybė parengs tų dokumentų naudojimo instrukcijas, ar tik formas patvirtins ir būtinai jos turės būti naudojamos?
R.ŠARKINAS. Mes manome, kad ir vieną, ir kitą: ir griežtos apskaitos buhalterinių dokumentų formas, ir jų naudojimo tvarką.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone ministre, aš tokį platesnį ar šiek tiek gal šalutinį, bet su tuo susietą klausimą norėčiau jums pateikti. Kaip tas jūsų teikiamas projektas koreliuoja su Senaties institutu ir su Archyvų įstatymu, kad tuos dokumentus būtų galima panaudoti ilgesnį laiką, atsižvelgiant į specifinį reformų keitimosi laikotarpį?
R.ŠARKINAS. Čia galbūt reikėtų suprasti ne kaip klausimą, o kaip pasiūlymą po svarstymo. Visiems buhalteriniams dokumentams yra nustatytas saugojimo laikas, ir čia taikyti kitokį senaties... Aišku, jeigu tai reikalinga, reikėtų apsvarstyti tą klausimą, bet jis nesusijęs konkrečiai su tais straipsniais, kurie pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Galime. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Nėra prieštaraujančių. Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje šioje sesijoje sausio mėnesį?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, gerbiamieji Seimo nariai, kad šį mėnesį būtų šis projektas svarstomas Seimo posėdyje?
Dėkoju gerbiamajam ministrui, dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams. Seimo posėdis baigtas. Jeigu nebus neeilinių posėdžių, kitas posėdis įvyks antradienį, sausio 23 d. Seniūnų sueiga - pirmadienį, kaip paprastai, 9.30 val.