Šešiasdešimtasis
posėdis
1996
m. sausio 18 d.
1996.01.18 darbotvarkės aptarimas
7sesija60 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai E.BIČKAUSKAS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 18 d. rytinį plenarinį posėdį. Pirmiausia svarbus pranešimas. Rytoj vieno mūsų Seimo nario, mielo ir gerbiamo kolegos S.Pečeliūno jubiliejinis gimtadienis. Pasveikinkim. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, bičiuliai! Šiek tiek vėliau - šiek tiek rimtesnis jubiliejus, t.y. daugiau metų kitam mūsų mielam ir gerbiamam Seimo nariui, komiteto pirmininkui G.Paviržiui. Taip pat pasveikinkim. (Plojimai)
Gerbiamieji, dabar prašyčiau susikaupti ir pirmą kartą šiandien registruotis. Kolegos, dėmesio, registracija! Registracija pradėta.
Gerbiamieji, užsiregistravo 91 Seimo narys. Dabar, kolegos, dėl darbotvarkės. Jūs turite šiek tiek patikslintą darbotvarkę. Tiems patikslinimams Seimo seniūnų sueiga pritarė, todėl kviečiu pradėti darbą. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Taip. Dėl vedimo tvarkos darbotvarkės klausimu. Kažkada pernai keli Seimo nariai reikalavo atšaukti banko valdybos pirmininką K.Ratkevičių. Kaip "stovi" šis klausimas dabar, kurioje jis vietoje?
PIRMININKAS. Klausimas, gerbiamasis Rupeika, yra jau pasviręs. Svarstant kitos savaitės darbotvarkę, kurią tuoj pat aptarsime, jūs tiksliai išgirsite, kiek kuris klausimas "pasviręs". Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, kada jūs tapsite uoliu mokiniu? Kiek kartų mes su A.Endriukaičiu, būdami rūkymo ir gėrimo priešininkai, sakom: būkit žmonės, nekeiskite paskutinėmis valandomis darbotvarkės. Dirbi, dirbi, ateini - jau popierių nėra, kiti įtraukti. Na, kaip tada galim bent kiek susitvarkyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pakeitimai nėra kapitaliniai. Lietuvių tauta ir jos atstovas J.Veselka yra darbšti ir darbštus, todėl prašom toliau intensyviai dirbti.
Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.2029 (priėmimas) (96.01.18)
7sesija60 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, pradedam nagrinėti 1-1a darbotvarkės klausimą, t.y. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją - ministerijos sekretorių gerbiamąjį G.Švedą. Primenu, projekto numeris Nr.2029(3). Gerbiamąjį G.Švedą pirmiausia prašau pasakyti, ar daug pataisų? Mano duomenimis, nedaug.
G.ŠVEDAS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Šiam trečiajam projekto variantui esam gavę tris gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymus, vieną gerbiamosios Seimo narės Z.Šličytės pasiūlymą, vieną pataisymą turi projekto rengėjai. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nesame gavę.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš siūlau dirbti pagal nusistovėjusią tvarką: priimam pastraipsniui ir sustojam ties tais straipsniais, kuriems yra pataisų ar pasiūlymų. Ar Seimo narių, ar rengėjų. Kolegos, dėmesio! Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo, t.y. kodekso, 35 straipsnio, pakeitimas. Pataisų nebuvo. Galim priimti ar reikalauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? J.Listavičius. Prašom. Dėmesio, kolegos! Prašom susitelkti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pataisų šiam straipsniui nepateikiau, tačiau svarstymo metu buvo išsakytas dėl to pageidavimas, o gal ir prašymas, kad pagal 35 straipsnį turto konfiskavimo, kaip papildomos priemonės, negalima būtų taikyti čia išvardytiems straipsniams. Buvo paminėti 313 - apgaulingi pareiškimai apie įmonės veiklą, 323 straipsnis - apgaulingas apskaitos tvarkymas, 324, 329. Pagal šiuos straipsnius jau ir taip yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Dabar, jeigu suklydo arba pateikė netikslius duomenis - iki 1000 Lt, konfiskuoti visą turtą nėra jokios logikos. Aš manau, kad jeigu dabar tas nepadaryta, reikėtų apie tai tikrai rimtai pagalvoti, nes kai nėra kokio nors apribojimo... Kadangi mes žinom, jog nevisiškai teismas įsigilina kitą kartą (tą iš praktikos žinom), todėl čia gali būti, tiesiai šviesiai sakant, "priskaldyta malkų". Todėl būtų toks prašymas ir reikėtų padaryti tokias išimtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Minutėlę! Pranešėjau, jūs po to, kai dar kalbės kiti du Seimo nariai. Tada spręsim. Formaliai dėl šito dalyko negalim teikti balsuoti. Jeigu jūs malonėsit, įmanomas kompromisas. Kolega V.Plečkaitis dėl 35 kodekso straipsnio pirmosios dalies. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Tiek 35 straipsnyje, tiek, man atrodo, visame šitame įstatymo projekte labai daug netikslių formuluočių. Viena iš jų, pavyzdžiui, "nepagrįsto atlyginimo priėmimas". Skliausteliuose parašyta "320".
PIRMININKAS. Vėliau, gerbiamasis Plečkaiti, vėliau.
V.P.PLEČKAITIS. Bet čia prie 35 straipsnio.
PIRMININKAS. 35 straipsnyje dėl to, kad paminėtas tas 320. Kad čia jis nepaminėtas. A, yra paminėtas.
V.P.PLEČKAITIS. Pavyzdžiui, kaip galima pritarti tokiam straipsniui, kai neaišku, kas yra tas nepagrįstas atlyginimas. Ir jeigu mes tokius apibrėžimus priimsime Baudžiamajame kodekse, tai apskritai niekas negalės verstis komercine veikla.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Plečkaiti, toliau yra patobulintas 320 straipsnis. Prašom žiūrėti į tekstą. Kolega P.Vitkevičius. Prašom. Dėl 35 straipsnio.
P.VITKEVIČIUS. Dėl 35 straipsnio. Čia keičiama pirmoji dalis. O antrojoje dalyje pasakyta: "Turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuosavybė." Taigi ne visą turtą. Gali konfiskuoti dalį, gali konfiskuoti atskirus daiktus. Taigi čia gerbiamojo J.Listavičiaus būgštavimas nėra pagrįstas.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir apsispręsim balsuodami. Prašom, gerbiamasis Švedai.
G.ŠVEDAS. Jau į vieną klausimo dalį profesorius P.Vitkevičius atsakė. Iš tikrųjų ta pirmoji 35 straipsnio dalis nieko nesako apie tai, kiek turi būti konfiskuota. Kitose dalyse yra pasakyta, kad gali būti ir dalies, ir viso, ir atskiro daikto konfiskavimas. Antra vertus, turim turėti omenyje, kad 35 straipsnyje kalbama tik apie tyčinius nusikaltimus, t.y. tuos nusikaltimus, kai kaltininkas tyčia daro kažkokią žalą ar valstybei, ar atskiriems asmenims, ar kokiai nors bendrovei. Todėl, pateikėjų nuomone, yra priimtinas variantas, o tai, ką gerbiamasis J.Listavičius pasakė, praktiškai yra įtvirtinta kitose šio straipsnio dalyse.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujate, kad būtų balsuojama, ar galim bendru sutarimu? Reikia balsuoti? Reikia. Prašom. Nereikia? Gerai. Tada priimta.
2 šio įstatymo straipsnis, arba kodekso 311 straipsnio pakeitimas. Pataisų, pasiūlymų nebuvo. Ar galim priimti? Priimta.
3 straipsnis, arba kodekso 314 straipsnio pakeitimas. Pataisų, atrodo, nebuvo. Priimta.
4 šio įstatymo straipsnis, arba kodekso 315 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas. Nebuvo pataisų, atrodo.
G.ŠVEDAS. Ne.
PIRMININKAS. Priimta. 5 straipsnis, arba kodekso 316 straipsnio pakeitimas. Man atrodo, yra net dvi kolegos A.Basko pastabos. Gerbiamasis Baskai, būkit malonus motyvuoti savo siūlymų esmę.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Esmė yra ta, kad 316 straipsnis sako taip: "Turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas, pervedimas į užsienį ar pardavimas nepateisinamai pigiai...", ir po to yra sąlyga, kurioms sąlygoms esant už tokias veikas yra baudžiama. Mano siūlymas yra ta sąlyga, o ji yra tokia: kad tik tokiu atveju, jeigu yra patekę į sunkią ekonominę padėtį ar tapo nemokūs, ar esant akivaizdžiai bankroto grėsmei, - tik tokiu atveju bausti už turto, kuris galėjo būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimą, iššvaistymą, perleidimą, pervedimą į užsienį ir pardavimą nepateisinamai pigiai. Po to, kai pateikiau šią pataisą, aš dar konsultavausi su teisininkais ir čia atsiranda kai kurių atvejų, kai tokia sąlyga turėtų išlikti. Todėl aš šitą atsiimu, bet dėl antros norėčiau atskirai kalbėti.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūs pirmajai daliai neteikiat? Prašom. Tada iš karto būkit malonus kalbėti ir apie šitą dalyką.
A.BASKAS. Dabar dėl to paties 316 straipsnio antrosios dalies. Čia vėl yra įrašyta panaši išlyga, bet dėl jos tokio griežto teisininkų sutarimo nėra, todėl aš siūlyčiau balsuoti. Galiu perskaityti: "Naujų sutarčių prekėms pirkti sudarymas ir paskolų priėmimas, žinant apie negalimumą už pirktas prekes sumokėti ir grąžinti skolą, taip pat melagingi pareiškimai ataskaitoje, viešuose pasisakymuose ar publikacijose apie neegzistuojančias skolas ar apie asmens žinioje esančio turto priklausomybę..." Vėl yra sąlyga: padaryti asmens, patekusio į sunkią ekonominę situaciją ar tapus nemokiu ir esant akivaizdžiai bankroto bylai..." Mano manymu, tokia lengvinanti sąlyga yra nereikalinga, todėl siūlau išbraukti, kad visiems asmenims būtų baudžiamoji atsakomybė už naujų sutarčių prekėms pirkti sudarymą ir paskolų priėmimą, žinant apie negalimumą už pirktas prekes sumokėti ir grąžinti skolą, o ne tik tiems, kurie yra pakliuvę į kokias nors sunkias ekonomines sąlygas. Todėl siūlau už šitą mano pasiūlymą balsuoti...
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolega. F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau atvirkščiai - palikti taip, kaip yra tekste, ir nieko nebraukyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
G.ŠVEDAS. Man atrodo, gerbiamojo A.Basko pasiūlymas truputėlį tampa nelogiškas, nes jeigu šios abi dalys yra tarpusavyje susietos, o kalba būtent apie tokius atvejus, kai asmuo stengiasi apgauti, kai jo yra sunki ekonominė padėtis, todėl, mūsų manymu, iš tikrųjų reikėtų palikti taip, kaip yra tekste, ir...
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, prašom dar sykį registruotis. Dar sykį registruojamės, ir balsuosime dėl kolegos A.Basko pataisos. Registracija.
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosim už tai, kad iš pagrindinio teksto, t.y. iš šio įstatymo 5 straipsnio arba kodekso 316 straipsnio naujos redakcijos antrosios dalies arba antrosios pastraipos, būtų išbraukta pabaiga, pradedant žodžiais: "Padaryti asmens..." Kas už tai, kad būtų išbraukta, t.y. kad būtų priimta kolegos A.Basko pataisa, tas balsuoja už, kas mano, kad to nereikia daryti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, kolegos? Prašom balsuoti. Už išbraukimą - už, už pagrindinį tekstą - prieš arba susilaiko.
Už - 14, prieš - 47, 8 susilaiko. Pataisai nepritarta. Gerbiamieji kolegos, ar bus reikalaujama balsuoti dėl viso straipsnio, ar galim jį priimti? Priimta.
Dėl 6 straipsnio, atrodo, gerbiamasis pranešėjau, pataisų nebuvo?
G.ŠVEDAS. Ne.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. Dėl 7 straipsnio taip pat pataisų nebuvo. Čia buvo 318, dabar 319 straipsnio pakeitimas. Priimta. 8 straipsnis, arba kodekso 320. Čia yra, atrodo, kolegės Z.Šličytės pataisa. Gerbiamoji Zita, prašom. Prašom paspaust. Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad įrašyti žodžius "arba užsiimančio profesine veikla" yra netikslinga. Štai dėl ko: jeigu, pavyzdžiui, šaltkalvis turi personalinę įmonę ir jis vienas teikia šaltkalvio patarnavimus, tai nejaugi mes jį bausime baudžiamąja tvarka už tai, kad jis priėmė palankų sprendimą atlikti tam tikrą veiksmą - suremontuoti varvantį čiaupą? Dėl to, kad oponentai galbūt mano, kad valstybinėse įstaigose dirbantys, pavyzdžiui, gydytojai dar paima papildomą atlyginimą, gaudami atlyginimą iš biudžeto. Bet Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo 3 straipsnio antrojoje dalyje yra numatyta, kad pagal tarnautojų pagrindinio darbo turinį ir pobūdį jie skirstomi į profesinius korpusus: mokytojų, policijos, teisėjų, medicinos darbuotojų, diplomatų, valdininkų. Taigi mokytojai, gydytojai yra tie tarnautojai, kurie galėtų būti baudžiami, jeigu be pagrindinio atlyginimo gautų papildomą. Ir priimti, kad asmeniškai dirbantys kokį nors profesinį darbą asmenys dar atsako, jeigu jie gauna dar kažkokį atlyginimą, tikrai yra visiškai netikslinga, nes Baudžiamojo kodekso 290 straipsnis išaiškina sąvoką. Tame skirsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už dovanų priėmimą, už neteisėto atlyginimo gavimą, ir vis dėlto tie, kurie, pavyzdžiui, gauna atlyginimą ar komercinėje įmonėje, ar iš biudžeto, gali būti baudžiami, jeigu jie kažką gauna papildomai. Bet pagal tokį įrašymą šiame straipsnyje būtų daroma tokia išvada, kad atsako individualiai profesine veikla užsiimantis asmuo. Tik nežinau, kas nustatys, kad jis priėmė tą sprendimą suremontuoti čiaupą, arba kad ir dantų gydytojas stomatologas - sutaisyti dantį ir paėmė kokį nors už to sprendimo priėmimą papildomą atlyginimą.
Todėl aš siūlau tuos žodžius "arba užsiimančio profesine veikla" iš įstatymo teksto išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jeigu leisite, aš norėčiau pasitikslinti, ir Seimo nariams bus aiškiau, ar į šitą sąvoką telpa sąvoka "advokatas".
G.ŠVEDAS. Taip.
Z.ŠLIČYTĖ. Advokatas užsiima profesine veikla taip pat.
PIRMININKAS. Vadinasi, tai telpa į šitą sąvoką. Ir santechnikas, ir advokatas, taip?
Z.ŠLIČYTĖ. Advokatas negauna jokio atlyginimo nei iš biudžeto, nei iš komercinės įmonės. Jo teikiamos paslaugos yra individualios. Gerbiamasis Pirmininke, aš nenorėčiau, kad jūs manytumėte, kad aš ginu tik advokato interesus. Šaltkalvio yra lygiai tas pats interesas, jeigu jis užsiima profesine veikla. Daugelis galvoja, kad advokatas gauna iš valstybės. Jis gauna tais atvejais, kai jis gina pagal paskyrimą, - kai asmuo neturi pinigų susimokėti už advokatui teikiamas paslaugas. Tada jam atlygina valstybė iš biudžeto pagal nustatytus tarifus. O taip jo darbas yra atlyginamas kliento ir jis negauna jokių kitų atlyginimo dydžių. Todėl aš nenorėčiau, kad jūs čia man replikuotumėte slaptai kaip advokatei. Tai yra, sakyčiau, ne visai garbinga. Yra daugybė kitų profesine veikla asmeniškai užsiimančių žmonių - ir stomatologai, ir santechnikai, ir stogdengiai...
PIRMININKAS. Ir žurnalistai.
Z.ŠLIČYTĖ. Ne, žurnalistų yra kita sutartis. Bet, pavyzdžiui, stogdengiai. Spaudoje buvo parašyta apie kilimų valytoją, kaip ji gražiai dirba kilimų valytoja, turi personalinę įmonę. Baigusi aukštąjį mokslą Kaune valo kilimus. Tai jai už kilimų valymą taip pat taikysite baudžiamąją atsakomybę, kad ji paėmė ne 5 litus, o 7? Be galo keista.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega komiteto pirmininkas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš galvoju visiškai atvirkščiai negu mano kolegė. Vis dėlto tas straipsnis būtinas, ypač šiuo laikotarpiu Lietuvoje. Siūlau palikti taip, kaip yra tekste.
PIRMININKAS. Dabar galima tik paremti Z.Šličytės siūlymą. B.Rupeika. Po to - pranešėjas.
B.V.RUPEIKA. Aš manau, kad nėra abejojančių, jog aš paremsiu kolegės Z.Šličytės siūlymą. Kadangi mane iš tikrųjų sujaudino jos argumentacija. Jeigu neatlieka pareigos šaltkalvis, jeigu pareigos neatlieka tekintojas, tai reikia kviesti šlifuotoją. Aš sutinku su jos argumentais.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašom.
G.ŠVEDAS. Aš visiškai sutinku su gerbiamąja Z.Šličyte, kad šita straipsnio dalis, susijusi su asmenimis, užsiimančiais profesine veikla, bus pritaikyta tikrai labai retai. Bet ji yra reikalinga. Reikalinga kuria prasme? Tais atvejais, kai profesine veikla užsiimančio asmens atlyginimas yra reglamentuotas, sakykim, gydytojų. Sveikatos apsaugos ministro yra patvirtinti tam tikrų veiksmų atlikimo įkainiai. Ir jeigu gydytojas, užsiimantis profesine veikla, reikalaus daugiau, negu yra nustatyta, tai mes ir turėsim šitą straipsnį. Tais atvejais, kai reglamentacijos nėra, kiek turėtų imti atlyginimo užsiimantis profesine veikla, tai, be abejo, yra šalių susitarimas, šiuo atveju mes šio straipsnio pritaikyti negalėsim. Galima sakyti, kad tai praktiškai yra advokatų situacija. O kad tokia dalis reikalinga, mano supratimu, Seimo nariams abejonių neturėtų kilti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl šio įstatymo 8 straipsnio pataisos, arba dėl kodekso 320 straipsnio sutrumpinimo. Kas už tai, kad iš pirmosios, antrosios pataisos eilutės būtų išbraukti žodžiai "arba užsiimančio profesine veikla", kaip siūlė kolegė Z.Šličytė, tas balsuoja už. Kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Dėmesio, balsavimas! Už pataisą - už, už pagrindinį tekstą - prieš arba susilaikyti. Prašom.
Už - 19, prieš - 33, 10 susilaikė. Pataisai nepritarta.
Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl viso straipsnio, ar galim priimti? Reikalaujama. Prašom. Tada vienas - už, vienas - prieš. Kolegė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau vis dėlto dar atkreipti jūsų dėmesį. Jeigu, kaip gerbiamasis pranešėjas sako, yra taip padaroma, aš nesikartosiu, tai yra finansinės drausmės pažeidimas. Yra taikoma drausminė atsakomybė. Galima atimti licenciją verstis šituo darbu arba kelti drausmės bylą, jeigu tai yra organizuotas asmuo. Bet iš karto numatyti, kad jam yra taikomas laisvės atėmimas iki 3 metų - atsipeikėkite! Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai atsipeikėkite. Ką jūs darote? Aš esu už tai, kad finansinė drausmė turi būti nepažeidinėjama, kad tokiems asmenims turi būti atimta licencija, jiems turi būti taikomos drausminio poveikio priemonės, bet ne laisvės atėmimas iki 3 metų. Šitokių nesąmonių labai prašyčiau nedaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris paremtų straipsnį. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš negaliu paremti, nes čia...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Man netyčia nusispaudė, bet aš vis tiek, jeigu jau žodis suteiktas, remiu tai, kas tekste.
PIRMININKAS. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 8 straipsnis, arba kodekso 320 straipsnio pirmosios dalies kitoks išdėstymas, t.y. pagal pagrindinį tekstą be išbraukimų? Kas už, prašome balsuoti už, kas prieš, - taip pat.
Už - 39, prieš - 15, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas.
9, arba kodekso 321, straipsnis. Pataisų nebuvo. Ar galim priimti? Priimta.
10, arba kodekso 321 pirmas papildomas. Pataisų nebuvo. Galim priimti? Ačiū.
11, arba 324, straipsnis. Čia turi ką pasakyti patys autoriai. Prašom.
G.ŠVEDAS. Pateikdami jums pakeitimo projektą mes neatsižvelgėme į tai, kad šitas straipsnis buvo keistas. Jis truputėlį buvo išplėstas. Todėl autoriai siūlo tą redakciją išdėstyti taip. Aš labai atsiprašau, kad Seimo nariams nebuvo išdalyta, bet ta redakcija buvo priimta praėjusių metų spalio mėnesį: "Žinomai neteisingų duomenų apie savo arba įmonės pajamas, pelną ar jų naudojimą įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas bei kitus dokumentus ir jų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai."
PIRMININKAS. Čia pasikeitė tik dispozicija, o...
G.ŠVEDAS. Ji net nepasikeitė, kadangi dabar galiojančiame yra tai, ką aš perskaičiau. Mes pakeitėme tik vieną žodį. Kadangi už šitą nusikaltimą yra turto konfiskacija, todėl tas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia. Todėl mes įrašome tik vieną žodelį "žinomai".
PIRMININKAS. Aišku. Galim priimti 11, arba 324, straipsnį? Priimta.
12, arba kodekso papildymas keliais straipsniais. Pastabų nebuvo. Galim priimti? Atsiprašau, taip, pabaigoje yra kolegos A.Basko.
G.ŠVEDAS. Tą pastabą mes priimam.
PIRMININKAS. Priimam? Tada ar reikalauja kas nors balsuoti dėl viso? Kolegos A.Basko pataisa priimama. Priimtas 12, papildomi 3261, 3262, 3291, 3292, 3293. Visi straipsniai priimti.
Gerbiamieji kolegos, dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Pranešėją prašyčiau truputėlį pailsėti. Iš anksto dėl balsavimo motyvų užsirašė kalbėti šeši Seimo nariai. Jie pirmieji ir gaus žodį. Kolega A.Baskas. Atsiprašau, kolega K.Antanavičius. Prašom. Gerbiamasis K.Antanavičius atsisakė. Tada kolega A.Baskas. Gerbiamasis Baskai, centrinis mikrofonas, būkit malonus. Ar jūs kalbėsite, ar nekalbėsite?
A.BASKAS. Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Mūsų frakcijos nuomone, šitas įstatymo sugriežtinimas buvo reikalingas, tačiau pačiame įstatyme daug netikslių apibrėžimų, kurie iš esmės gali labai apriboti ir padaryti neveiksminga daugelio žmonių, kurie užsiima komercine veikla, veiklą. Man atrodo, kad vis tiek gyvename tokioje situacijoje, žinoma, dabar ekonominė, finansinė ir kitokia krizė, bet vis dėlto reikia išlaikyti šaltą protą ir realiai apmąstyti tas pataisas, kurios turėtų būti padarytos. Todėl, mūsų manymu, tokios pataisos, kurios leidžia žmogų už to paties nusikaltimo padarymą pasodinti ir į kalėjimą, ir nubausti bauda, leidžia teisėsaugos sistemai labai savavaliauti ir iš emės užtikrina kyšių ėmimą pačiai teisėsaugos sistemai. Todėl, mūsų manymu, šitie Baudžiamojo kodekso pakeitimai, nors iš esmės ir pritartume sugriežtinimui, bet negalima tokios redakcijos, kur pateikiama taip skubiai, neapgalvotai ir, man atrodo, teisiniu požiūriu nelabai profesionaliai, palaikyti. Todėl mūsų frakcija dėl šito klausimo susilaikys.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ypač norėčiau, kad išgirstų ministerijos sekretorius, nes nuo jūsų priklauso, Seimo nariai beveik atprato klausyti argumentų.
Štai skaitau 324 straipsnį: "Žinomai neteisingų duomenų apie savo pajamas ir jų naudojimą įrašymas į deklaraciją ir atidavimas mokesčių inspekcijai baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų." Toliau, greta 3261 straipsnis: "Banko paskolos (na, sakysim 200 mln. litų) išdavimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ar Lietuvos bankų nutarimų nustatytą tvarką, jei paskola nebuvo laiku sugrąžinta, baudžiama laisvės atėmimu iki 2 metų." Štai ką leidžia šitas įstatymas interpretuoti nesąžiningam teisėjui. Žmogus pardavė vilnas ir užmiršo tas ožkas, gyvulius, ir įrašė 100 Lt mažesnius duomenis į deklaraciją. Pagal tuos straipsnius jis gali gauti 4 metus. Tas, kuris pažeisdamas įstatymus sąmoningai išdavė 100 mln. paskolą, gali gauti tik 2 metus. Vadinasi, šiame įstatyme nėra apskritai bausmės diferenciacijos, priklausomai nuo iššvaistytų pinigų dydžio. Viskas paliekama... Aš jau nekalbu, kad mažai iššvaisčiusiam gali duoti 4 metus, šimtus milijonų - 2, o apskritai teisėjams leidžiama savivalė.
Gerbiamasis Švedai, žinoma, dabar gal šitas įstatymas skubiai reikalingas, bet reikia visada sukurti įstatymus, kad teisininkai kuo mažiau galėtų interpretuoti savavališkai ir kad nebūtų tokiomis pat baudomis baudžiami žmonės dėl klaidų ar dėl nedidelių sumų iššvaistymo ir tie, kurie iššvaistė milijonus, sąmoningai pažeidę įstatymus. Pataisos reikalingos, bet Dieve mano, kaip jos blogai parengtos!
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Veselka, primenu, kad jūs ne iki galo perskaitėte: "(...) baudžiamas laisvės atėmimu iki 4 metų arba pataisos darbais iki 2, arba tik bauda". Tai jūs norite pasakyti, kad visi teisėjai blogi ir, be abejo, jie blogai darys. Kam reikia taip kalbėti? Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas reikalingas. Tačiau čia jau buvo pasakyta, kad mes, pagauti šitų įvykių, stengiamės kitą kartą gal per daug nukirsti. Manau, kad Baudžiamojo kodekso 35 straipsnyje turto konfiskavimas, kaip papildoma priemonė, galėjo būti, kaip minėjau, išskirta į dvi dalis. Žinoma, gerai, kai yra pasirinkimas, bet praktiškai mes matome, kad tuo pasirinkimu kai kada galima ir piktnaudžiauti. Didelė dalis įstatymo projekto straipsnių leis sustiprinti finansinę ir įsipareigojimo drausmę tvarkant paskolas ir bankines operacijas. Įstatymo projekto straipsniai sustiprins bankų ūkinę ir finansinę veiklą ir leis išvengti finansinės kreditinės įstaigos operacijų pažeidimų, padės išvengti banko krizės proceso. Bet, kaip ir minėjau, bausmę ir turto konfiskavimą reikėjo derinti geriau, kai kurias bausmes taip pat reikėjo geriau diferencijuoti. Pagal vienus straipsnius, kaip sakoma, labai didelių nusikaltimų ar pažeidimų gal ir nebus galima padaryti, t.y. 313, 323, 324, 329, o pagal kitus visiškai teisėtai yra numatytos atitinkamos bausmės ir visiškas turto konfiskavimas. Kaip minėjo ir prieš mane kalbėję, reikėjo gal labiau įsigilinti, reikėjo labiau detalizuoti. Todėl šio įstatymo projektui tokiam, koks jis yra dabar, aš pritarti negalėsiu ir geriausiu atveju susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai yra labai sudėtingi. Tai apima labai sudėtingas veiklos sritis - bankininkystę, komerciją ir kitas sritis. Pas mus dėl panašių nusikaltimų bausmių taikymo praktika dar neegzistuoja. Norėčiau, kad ponas G.Švedas girdėtų ir atsakytų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Švedai, prašome klausyti.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau, kad jūs paskutiniame savo žodyje pasakytumėte, kokių valstybių praktika vadovavotės, kurdami šiuos pataisymus, nes Lietuvoje praktikos dar nėra.
Mes esame už tai, kad šių pataisymų reikia, jie būtini, tačiau priimdami skubotai mes galime padaryti labai didelę žalą ne tik bankininkystei, bet ir visam verslui bei ūkiui. Yra daug neaiškių sąvokų, apie kurias jau kalbėjo, ir aš nenorėčiau kartoti. Taip pat nėra numatyta atsakomybė už komercinės ar banko paslapties paskelbimą spaudoje. Yra tik pasakyta: "asmuo". O redaktorių atsakomybė? Jei iš esmės nenustatysime, tai kaip?.. (Balsas salėje) 118? Manyčiau, kad prie šio įstatymo dar reikėtų padirbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad šitas įstatymas buvo porą kartų atidėtas, buvo laiko jį tobulinti ir Seimo nariams teikiant pasiūlymus. Jis tikrai nėra priimamas skubos tvarka, nors taip padaryti buvo norima. Antra. Čia ne teismas, ir pranešėjas paskutiniojo žodžio tikrai negaus. Dabar vien Seimo narių kalbos dėl balsavimo motyvų.
Kolega A.Baležentis. Dabar galima kalbėti tik už įstatymo priėmimą.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, būtų galima kalbėti už įstatymo priėmimą, bet čia numatyti tokie dalykai... Štai, žiūrėkite, vartotojų apgaulė...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė Z.Šličytė. Tik už įstatymą.
Z.ŠLIČYTĖ. Negaliu kalbėti už įstatymo priėmimą, nes kriminalizuoti...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku, kad to įstatymo reikia. Vis dėlto mums reikia Baudžiamąjį kodeksą sugriežtinti. Bet negalime jo griežtinti stačia galva. Suprantate?
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, iš kalbų, ypač juristų, aiškėja tai, kad jie labai atmestinai žiūrėjo į šitą įstatymą ir tuos pataisymus. Jeigu jie būtų tikrai gerai pasižiūrėję, jeigu būtų tikrai apsvarstę ir pateikimo, ir svarstymo metu, kuris truko ilgokai, būtų pateikę savo sąlygas. Dabar jau net ir juristas, kai puikiai žino, kad pakeisti nieko negalima, dar prašo "paskutiniojo žodžio"! Na, žinoma, tokiu atveju susikalbėti beveik neįmanoma. Todėl aš pritariu šitoms pataisoms ir visus prašau už jas balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis.
Salėje - 80 Seimo narių.
Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašome pakelti rankas. Prašom palaikyti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė? Prašau ilgiau palaikyti rankas, kol bus suskaičiuota.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 30.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 43 Seimo nariams balsavus už, 30 susilaikius Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas. Ačiū.
Kviečiu gerbiamąjį G.Švedą vėl į tribūną. Dabar yra šiek tiek mažesnis įstatymas. (Balsas salėje) Gerbiamasis Baleženti, laiko trūksta.
A.BALEŽENTIS. Svarbu, kad viskas teisėtai.
PIRMININKAS. Žinoma. Ačiū, kad jūs nors kartą prisipažinote, gerbiamasis Baleženti. Nesvarbu, kas daroma. Svarbu, kad būtų galima kai ką pasakyti.
Prašom, gerbiamasis Baleženti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis ministerijos sekretoriau, man atrodo, kad mūsų Baudžiamojo kodekso rengimas vyksta visiškai ne ta kryptimi. Iš esmės yra klaidinga koncepcija. Aš noriu tai pasakyti būtent dabar ir pailiustruoti šio įstatymo priėmimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.BALEŽENTIS. Man atrodo, tai pakankamai svarbu, ir prašau išklausyti. Štai, žiūrėkite, šiame įstatyme yra priimti tokie punktai: vartotojų apgaulė, skiriamos nuobaudos iki 2 metų arba tik bauda. Pabrėžiu: tik bauda.
Toliau. Paskolos iššvaistymas azartiniams lošimams ir t.t., laisvės atėmimas iki 4 metų arba tik bauda. Pabrėžiu: arba tik bauda. Skolininko nesąžiningumas ir apgaulė: laisvės atėmimas iki 3 metų arba tik bauda. Pabrėžiu: arba tik bauda. Ir čia tame pačiame straipsnyje: iki 4 metų arba tik bauda. Aš galiu tęsti ir tęsti, ir kiekviename straipsnyje arba tik bauda, arba tik bauda. Ką tai rodo? Tai rodo, kad mes programuojame šitokiu kodeksu korupciją, kyšininkavimą tarp visų teisėsaugos organų. Dėl to, kad už bet kurį nusikaltimą visiškai neapibrėžiama, kada gi bauda, o kada laisvės atėmimas, ir nenurodomi netgi baudos dydžiai. Visiškai nesugrupuoti, nesuklasifikuoti nusižengimai pagal jų sudėtingumą, rūšis ir t.t. Toks Baudžiamasis kodeksas verste verčia mūsų visą teisėsaugos sistemą užsiiminėti korupcija ir kyšininkavimu. O paskui mes stebimės, kodėl mūsų teismai blogai dirba, kodėl blogai dirba prokuratūra ir t.t. Štai čia mes programuojame tuos dalykus.
Aš labai prašau dar kartą grįžti prie šių klausimų Baudžiamojo kodekso rengimo grupei ir pakeisti tokį rengimo darbą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų prie šių klausimų bus grįžtama. Prašom, gerbiamasis Baleženti, nesisieloti. Tas yra numatyta.
Ir dar labai trumpai B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Taip. Aš pasakysiu tik vieną sakinį kolegai A.Baleženčiui ir kitiems, kurie arba apsimeta naiviais, arba iš tikrųjų tokie yra. Ne tik Seimo ir Vyriausybės nariai yra žmonės, bet ir teisėjai taip pat - jiems taip pat reikia gyventi.
7sesija60 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Labai svarbi sentencija. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymo projektas Nr.2030(2). Priėmimas.
Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, man atrodo, pastabų nebuvo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikalauja kas balsuoti pastraipsniui? Čia yra du straipsniai. Niekas nereikalauja. Ar, gerbiamieji kolegos, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū, pranešėjau. Prašom dar kartą registruotis. Dėmesio! Registracija. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
73 Seimo nariai. Aš dar noriu pasitikslinti. Ar gerbiamasis K.Antanavičius pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ne. Ačiū.
Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Turbūt susilaikė 15?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 40 Seimo narių balsavus už, 15 susilaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamasis Švedai. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Savaitės darbotvarkės aptarimas (96.01.18)
7sesija60 p svarstyti klausimai
Mieli bičiuliai, aš dabar siūlau patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Prašau, Pirmininke, referuokite apie darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite septintąjį projektą. Jis kelis kartus buvo aptartas Seimo seniūnų sueigoje ir šitas darbotvarkės projektas buvo aprobuotas. Svarbiausieji dalykai, kaip matote, toliau lieka bankų ir finansų reikalai, bet taip pat: seniai atidėliotas Ipotekos reikalų įstatymas, Sveikatos draudimo įstatymas, ir ypač noriu akcentuoti Visuomenės informavimo įstatymo projektą. Tai yra mes šituos įstatymus, taip pat paskutinį minėtą turėtume bent jau pradėti priiminėti kitą antradienį, o gal ir užbaigti. Taip pat svarstymų stadijoje yra ir nemažai bankinių-finansinių reikalų, kai kurios konvencijos arba dvišaliai susitarimai. Pateikimo stadijoje (iš karto atkreipiu dėmesį) yra 31 punktas - nutarimo "Dėl banko valdybos pirmininko atsistatydinimo" projektas, Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas (čia atkreipiu ypač kolegos J.Listavičiaus, taip pat ir kitų Seimo narių dėmesį), naujasis, pabrėžiu, naujasis Santuokos ir šeimos kodekso projektas. Ir pagal mūsų gruodžio mėnesio pabaigos sprendimus šiandien arba rytoj mes turėtume gauti rašytinę informaciją iš teisėsaugos institucijų vadovų. Todėl yra 38 darbotvarkės punktas - ne tik perskaityti, kas bus raštu pateikta, bet ir išklausyti teisėsaugos institucijų vadovų kalbas ir atsakymus į mūsų klausimus čia, Seimo posėdyje. Papildomai yra numatyta Mokslo tarybos ataskaita. Į Vyriausybės pusvalandį siūloma pakviesti premjerą A.Šleževičių. Dar kartą pabrėžiu, Seimo seniūnų sueiga tam pritarė.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti ir pasiūlyti net 11 Seimo narių.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, matyt, jūs pamiršote, kad dar egzistuoja toks Ekonomikos komitetas. Jis tikrai yra apsvarstęs nemažai klausimų ir įteikęs jums. Rodos, mes praeitą antradienį kalbėjome ir sutarėme, kad kitą savaitę jūs tikrai neužmiršite Ekonomikos komiteto ir įrašysite bent porą klausimų. Dabar aš matau tiktai vieną, kurio yra svarstymas, ir vieno pateikimas. Aš norėčiau vis dėlto, kad tai būtų ir Statybos įstatymo svarstymas, atskirų įmonių rūšių įstatymo svarstymas, ir t.t. Negi užmiršote, Pirmininke, savo pažadą?
Č.JURŠĖNAS. Aš neužmiršau. Vienas klausimas buvo dar papildomai įtrauktas, bet jūsų pačių siūlymu jis buvo išbrauktas. O Statybos įstatymo svarstymo užbaigimas - dar po savaitės.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka. Aš paprašyčiau televizijos interviu imti ne salėje. Gerbiamieji televizijos darbuotojai, prašome iš plenarinių posėdžių salės interviu perkelti į kitą vietą.
Seimo narys L.Alesionka. Prašau.
L.ALESIONKA. Tie televizininkai taip įsijautę, kad jūsų negirdi. Gerbiamasis Pirmininke, aš džiaugiuosi, kad Seimas vykdo savo paties priimtą rezoliuciją, o jūs savo žodį, ir Sveikatos įstatymui tikrai žalia šviesa. Ar aš galiu jau pranešti pranešėjams ir ministrui A.Vinkui, kad Sveikatos draudimo įstatymas bus svarstomas antradienį?
Č.JURŠĖNAS. Ne.
L.ALESIONKA. Ne?
Č.JURŠĖNAS. Ne, vėliau. Antradienį - bankiniai reikalai ir Visuomenės informavimo priemonių įstatymas, ir dar kai kas. Ketvirtadienį - taip.
L.ALESIONKA. Taip. Ir stomatologija ketvirtadienį, taip?
Č.JURŠĖNAS. Taip pat.
L.ALESIONKA. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš parengiau įstatymo projektą dėl valdžios institucijų palaipsnio lėšų pervedimo į savininko valstybės bankus. Ar negalėtumėte įtraukti bent šio įstatymo projekto pateikimo?
Č.JURŠĖNAS. Ne. Nagrinėjamą savaitę neišeis, o vėliau tikrai galima. Gal jūs prisimenate savo įstatymo projekto numerį?
J.VESELKA. Neprisimenu. Aš jo pavadinimą prisimenu.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Rasime.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi kitą savaitę Vyriausybės pusvalandyje bus premjeras, aš primenu dar kartą, kad reikėtų paprašyti informacijos, kaip vykdomi Seimo nutarimai dėl pajūrio statybų. Jeigu tikėtume spauda, tai problemų čia vėl gali atsiras-ti. Todėl reikėtų išklausyti informaciją, kaip vykdomi mūsų nutarimai. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Norėčiau priminti, jog reikėtų į artimiausią darbotvarkę įtraukti Religinių bendrijų turto grąžinimo įstatymo pataisas. Jas Seimo narys G.Paviržis buvo užregistravęs dar lapkričio mėnesį. Dabar jau yra užregistruotas antrasis pataisytas variantas, atsižvelgus į Statybos ir urbanistikos ministerijos kai kuriuos pasiūlymus, ir reikėtų kuo skubiau svarstyti tas pataisas.
Č.JURŠĖNAS. Antras klausimas šiek tiek vėliau, o dėl pirmojo iš karto paaiškinu. Informacija jau yra gauta ir ji bus įteikta kiekvienam Seimo nariui dėl pajūrio statybų reikalų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi jau jūs atsižvelgėte į mano prašymą, tai aš daugiau neturiu ką pasakyti.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamasis Listavičiau. Nuoširdžiai dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Česlovai Juršėnai, mes buvome kalbėję dėl Seimo vakuojančių vietų užėmimo. Ar jau tas reikalas tiek subrendo, kad jau čia neliko nieko daryti? Ar čia tą įstatymą, ar tą sprendimą reikėtų vis dėlto nagrinėti?
Č.JURŠĖNAS. Jį dar reikia nagrinėti. Yra įtrauktas kitas projektas, kuriuo remiantis galima viską nagrinėti. 29 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimas dėl rinkimų į Seimą sistemos pakeitimo. Ta proga galima apie viską kalbėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, labai malonu, kad darbotvarkėje jau atsirado Sveikatos draudimo įstatymas. Tačiau man kelia abejonių, kiek jūs laiko tam skirsite? Nes kartu pateikiami ir šeši šį įstatymą lydintys įstatymai. Ar reikia juos surašyti, ar rašyti vien Sveikatos draudimo įstatymą, ar tą ir tą?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš sąžiningai pasakysiu. Aš neturiu vilčių, kad mes jį ketvirtadienį baigsime priimti. Be abejo, reikės ir per kitas savaites.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, vakar Seniūnų sueigoje aš teikiau pasiūlymą įtraukti į kitos savaitės darbotvarkę profesoriaus V.Landsbergio parengtą Seimo nutarimo projektą Nr.1905 "Dėl tebesitęsiančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo". Tai yra tai, apie ką kalbėjo ir kolega A.Endriukaitis, dėl ko yra kalta Seimo valdyba, t.y. ponas Č.Juršėnas, ponas J.Bernatonis, E.Bičkauskas, N.Germanas ir A.Sakalas, kad iki šiol nėra įvykdoma konstitucinė Seimo pareiga, kaip nurodo Seimo Juridinis skyrius, kad Seimą turi sudaryti 141 Seimo narys.
Vakar Seniūnų sueigoje, kurios didelę dalį sudaro ir Seimo valdybos nariai, kuriuos šitas nutarimas apkaltina nevykdant savo pareigų, nepriėmė galutinio sprendimo. Šitas sprendimas turi būti daromas šiandien Seime.
PIRMININKAS. Laikas.
A.KUBILIUS. Tai aš siūlau šitą dabar ir padaryti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jeigu jums iš tikrųjų rūpėtų Konstitucija ir tam Seimo nariui, kurį jūs paminėjote, tai jūs turėjote kelias ar net keliolika galimybių realizuoti šitą dalyką, t.y. įtraukti į savo opozicines darbotvarkes. Dėl to aš manau, kad jums rūpi šio klausimo propaganda, ir jūs keliate klausimą iš kitos pusės, kai galite padaryti paprasčiau. Taip sakant, dešine ranka dešinę ausį jūs siekiate per kairiąją galvos pusę, nors ją galima taip paprastai pasiekti. Bet kadangi Seimo seniūnų sueigoje apie tai buvo kalbama, tai, be abejo, gerbiamasis Sakalai, dėl to reikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad pernelyg daug įrašote į darbotvarkę klausimų, todėl praktiškai mes nespėjame. Mes tikrai trukdome vieni kitiems. Kita vertus, galėtume susikoncentruoti prie svarbiausių dalykų, dėl kurių Lietuvai tikrai 1996 m. reikia dirbti. Pirmiausia paketas, susijęs su Sveikatos draudimo įstatymu, tai yra ištisa šalies reforma.
Toliau. Antrasis įstatymas, kuris iš esmės yra labai svarbus, tai bendrasis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo priėmimas. Nes būtent nuo šito įstatymo veikimo toliau galima rutulioti ir sėkmingai tikėtis tokio įstatymo, kaip Lietuvos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimas.
PIRMININKAS. Laikas.
J.BEINORTAS. Aš tuoj baigiu. Aš labai prašyčiau, kad tokie punktai kaip 11, 23, 32, 34, 39 iš šitos darbotvarkės projekto būtų išbraukti. Tai bus galima vėliau padaryti.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Negaliu į jūsų antrąją dalį atsižvelgti, kadangi Seimo seniūnų sueiga pritarė. O kad iš tikrųjų būtų nagrinėjamas 2 ir 16 darbotvarkės punktas, ir kad tam būtų skiriama pakankamai laiko, tai aš galiu pažadėti.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Atsisako žodžio. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pone Pirmininke, jūs paminėjote, kad vidaus reikalų ministras pateiks informaciją apie bankus. Tačiau mūsų gruodžio 29 d. sprendimuose buvo nustatyta, kad ir Lietuvos bankas, ir Vyriausybė turi pateikti priemones iki sausio 10 d. Todėl aš prašyčiau, kad čia būtų numatyta.
Toliau. Dėl pono K.Ratkevičiaus atsistatydinimo yra tik pateikimas. Jeigu nutarimas - tai pateikimas ir svarstymas, kaip paprastai būna. Aš manyčiau, kad tai turėtų būti čia ir įrašyta. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Antanavičiau, su antrąja dalimi aš sutinku. Aš manau, kad taip ir bus. Bet formaliai vis tiek reikia pradėti nuo pateikimo. O dėl pirmosios dalies, tai šiek tiek kitaip suprantu tuos nutarimus. Ten aiškiai ir tiksliai įvardytos institucijos arba jų vadovai, kurie turi pateikti informaciją sausio 20 d. Tuo tarpu tie platieji bankų reikalai, arba bankiniai-finansiniai reikalai - iki vasario 1 d. Bet jeigu priemonės bus pateiktos kitą savaitę, mes rasime laiko, kad apie tai būtų kalbama. Preliminariai, manau, apie tai kalbės per Vyriausybės pusvalandį premjeras A.Šleževičius. Ir tas numatyta antradienį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš patvirtinant savaitės darbotvarkę mums reikia balsuoti dėl Seimo nario A.Kubiliaus pasiūlymo. Pirmininke, suformuluokite.
Č.JURŠĖNAS. Taip. Aš dar kartą pasakysiu, kad Seimo seniūnų sueigoje balsai išsiskyrė, ir sprendimas nebuvo priimtas nei įtraukti, nei neįtraukti kvalifikuotąja balsų dauguma. Todėl Seimas turi spręsti: ar įtraukti papildomą klausimą, kurio Nr.1905, dėl Konstitucijos vykdymo ar nevykdymo, ryšium su vakuojančiomis Seimo narių vietomis, ar neįtraukti. Dar kartą pabrėžiu savo poziciją, kad čia yra daugiau propagandinis dalykas, ir jis neturi būti įtraukiamas. Juk tie, kurie siūlo, turi galimybę įtraukti į savo opozicinę darbotvarkę. Aš siūlau į kitos savaitės darbotvarkę neįtraukti, nes artimiausiu metu bus opozicinė darbotvarkė, ir mes kolegas galėsime patikrinti: ar jie užsiima rimtais reikalais, ar propaganda. (Balsai salėje) Taip, Seimo reikalas. Seimas turi labai daug ką veikti. Ir prašom neatitraukti dėmesio nuo bankinių-finansinių reikalų, nuo žmonių indėlių ir kitų gyvybinių klausimų. Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi Seimo narys... Kadangi Seimo Pirmininkas taip pat išsakė savo motyvus, todėl aš manau, būtų teisinga, kad išsakytų motyvus ir priešinga pusė.
Seimo nary Andriau Kubiliau ar Landsbergi, prie šoninio mikrofono išsakykite savo motyvus. Po to balsuosime. Dabar registracija.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir Seimo kolegos, man regis, kad tai yra toks paprastas nutarimas, kuris tikrai jokio laiko neatims nei dabar įtraukiant į darbotvarkę, nei jį priimant, kad galų gale Seimo vadovybė pradėtų krutėti ir nemanytų, jog Konstitucijos saugojimas yra vien tik opozicijos reikalas. Iš tikrųjų praktiškai pas mus pasidaro taip, bet turėtų būti kitaip. Turėtų pats Seimas ir, žinoma, jo vadovybė pirmiausia rūpintis (arba bent jau ne mažiau negu opozicija), kad būtų laikomasi Konstitucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Registravosi 76 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų įrašytas į darbotvarkę šis dokumentas, kurį teikė Seimo narys V.Landsbergis, prašome pakelti rankas. (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Aš matau, kad šita partija labai tvarkinga.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.
PIRMININKAS. Už - 27. Patikslinkite dar kartą, prašom. Man atrodo, kad daugiau. Prašom pakartoti. Kartojame: kas už tai, kad dokumentas būtų įtrauktas į savaitės darbotvarkę?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 49.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau. Ne taip sudėjom.
PIRMININKAS. Sudėkit taip.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 30.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 27 Seimo nariai balsavo už įrašymą į darbotvarkę, 30 - prieš, 6 susilaikė. Neįrašoma į darbotvarkę. Ką darome? Ar reikalaujate balsuoti už savaitės darbotvarkę? Prašom tada pasiruošti balsuoti. Balsuosime... Prašom, jeigu pageidaujat, pakeliant rankas. Kas už savaitės darbotvarkę, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 15.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. 47 - už, 15 - prieš, 13 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta. Ačiū Pirmininkui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos.
7sesija60 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 2 darbotvarkės punktą. Prašom. Replika po balsavimo. Seimo narys A.Endriukaitis. Bet prieš repliką paskelbsiu, koks klausimas svarstomas, ir pakviesiu pranešėją. Svarstomas Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimo tąsa. Kviečiu į tribūną finansų ministrą poną R.Šarkiną. O dabar replika. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Prie to, dėl ko mes čia balsavom, t.y. už ką jūs balsavot, norėčiau pridurti taip: "Išlįsk, pasirodyk, Leopoldai, niekingas baily!"
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš tik apgailestauju, kad Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas ir jo nevadovaujama, bet jo veikiama frakcija vis dėlto nebalsavo už tai, kad būtų laikomasi Konstitucijos.
PIRMININKAS. Tada Seimo Pirmininkas taip pat turi teisę replikai. Prašom. Replikuokit. (Balsai salėje) Pirmininkas, kaip žinia, pagal Statutą turi teisę be eilės kalbėti bet kada. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, nuo 1992 m. lapkričio 25 d. šioje salėje ir už jos ribų kelis kartus per dieną ar keliolika kartų kalbama, kad mes nesilaikome Konstitucijos. Maža to, daug kartų buvo skųstasi Konstituciniam Teismui, kuris vienintelis pagal mūsų Konstituciją turi teisę nustatyti, kas laikosi Konstitucijos, kas ne. Žinoma, buvo atvejų, kai Konstitucinis Teismas nustatė, kad buvo ne viskas gerai. Ir mes šitą pripažinom. Bet daug atvejų, kai jūs, gerbiamieji kolegos, skundėtės be reikalo, kaltinote mus be reikalo ir paskui net neatsiprašėte, kai pralošėte bylas Konstituciniame Teisme. Dabar ir šį kartą vėl, gerbiamieji dešinieji kolegos, su aplombu prisiimat sau vienintelių Konstitucinio Teismo teisėjų vaidmenį ir aiškinat, kas ką pažeidė. Prašyčiau šito nedaryti.
Antras dalykas. Jums jau šimtą kartų išaiškinta, kad jūs turėjote keliolika galimybių įtraukti į darbotvarkę šitą klausimą, jūs sąmoningai šito nedarote. Tai kam šita propaganda? Ar jūs manot, kad žmones geriau paveiksit?
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Replikos baigtos. Dėl vedimo tvarkos priėmimo metu nekalbama. Seimo narys K.Antanavičius siūlo 7 straipsnio trečiosios dalies pirmosios pastraipos paskutinę dalį išdėstyti taip: "Jeigu per kalendorinius metus šių prizų vertė ne didesnė kaip 12 neapmokestinamų pajamų minimumo." Prašom, Seimo nary Antanavičiau, pagrįsti savo siūlymą. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Man turbūt suteiktas žodis? Galiu, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, taip. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai kolegos, įrašyta, kad neapmokestinamas prizas ar dovana, kuri yra ne didesnės vertės kaip vienas neapmokestinamas pajamų minimumas. Na, tai pasakykit, ką tai reiškia ir kas deklaruoja? Kodėl norite padaryti visus nusikaltėliais? Kas ims ir deklaruos šitokias... Man atrodo, kad dabar visi Seimo nariai gavo tokį prizą. Tą sidabrinę monetą. Aš nežinau, gal žalvarinė? Man tokia graži ji pasirodė. Tai kaip aš dabar turiu pasielgti, jeigu jūs tai įrašot? Eiti pas kokį nors vertybių įkainotoją, kad jis nustatytų, kokia jo kaina? O gal jūs norite mus visus paversti nusikaltėliais? Mes nedeklaravome šitokio prizo ir nemokėjom mokesčių. Aš noriu sumokėti ir siūlau 12 minimumų. Vis tiek jūs negausit tų mokesčių, tik tam, kad šulinio geriamą vandenį apmokestintumėt, kad visus paverstumėt nusikaltėliais. Todėl aš dar sykį siūlau, kad vietoje vieno neapmokestinamo pajamų minimumo būtų 12 neapmokestinamų pajamų minimumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Pone ministre, jūsų nuomonė?
R.ŠARKINAS. Manau, kad negalima pritarti, tuo labiau kad gerbiamasis K.An-tanavičius pats sau prieštarauja. Sako, kad jis nori sumokėti mokesčius už tą gautą, bet siūlo net 12 minimumų neapmokestinti. Taigi nelogiška ir negalima pritarti.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nuomonė.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, 7 straipsnio redakcija yra tokia: į apmokestinamas pajamas neįskaitoma, jeigu prizai švenčių, konkursų bei kitomis progomis per kalendorinius metus sudaro vieną neapmokestinamą minimumą, t.y. nuo sausio 1 d. 210 Lt. Tai neapmokestinamas minimumas. Nereikia mokėti mokesčių. Gerbiamasis K.Antanavičius siūlo, kad nereikėtų mokėti mokesčių nuo 2520 Lt. Tai visiškai nepriimtina nuostata, ir aš siūlau palikti galiojančią nuostatą, kokia yra dabar.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Vieną minutę. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų mes vienas sumas galime didinti iki begalybės, kitas mažinti. Tačiau šitą klausimą galima būtų išspręsti, bet aš sakyčiau, kad mes svarstysime ir priiminėsime Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, ten kaip tik viskas bus, galima būtų ir ten. Tačiau tokia suma, kuri čia nurodyta pasiūlymuose, žinoma, yra per didelė. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad reikėtų K.Antanavičiaus pasiūlymui pritarti. Juk iš tikrųjų sportininkai gauna tuos prizus, ir tik už vieną PVM neapmokestinti, o už kitus apmokestinti, man atrodo, nelogiška. Ne tik sportininkai. Todėl aš manyčiau, kad tuos 12 (...) Ne, Seimo nariai negauna taip dažnai... Iš tikrųjų nieko nenuskriaus, bet bus toks simbolis paskatinti ir sportininkus, ir kitus, kurie savo sveikata rūpinasi ir t.t. Aš manyčiau, kad tą tikslinga būtų paremti.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymo. Kas tą pasiūlymą remia, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Kas remia Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymą, spaudžia mygtuką "už".
16 - už, 17 - prieš, 7 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta. Seimo narys K.Antanavičius toliau siūlo 7 straipsnį papildyti ketvirtąja dalimi: "Pajamos, skiriamos investicijoms Lietuvoje, naujoms darbo vietoms kurti, gamybai ir verslams plėtoti". Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu pažiūrėsit spaudoje, pažiūrėsit ekspertų išvadas, galų gale bet kur, aš nesutikau per metus laiko, kad šitos nuostatos nepriimtume. Investicijoms, naujoms darbo vietoms kurti ar gamybai, darbo verslams plėtoti pajamos skirtos, kad būtų visiškai neapmokestinamos. Juk mums trūksta tų investicijų, ypač dabar, po tų bankų bankroto. Duok Dieve, kad tik kas investuotų. Dabar dar iš jų imti tą 10 sumažintą procentą, na, ką iš to gaunam? Jeigu ir gaunam, vadinasi, tik dėl to, kad žlugdom Lietuvos ekonomiką. Prašom.
PIRMININKAS. Ministre, prašom, jūsų nuomonė.
R.ŠARKINAS. Negalima pritarti šitam pasiūlymui ir papildyti, nes tai, kas įrašyta į tą pasiūlymą, praktiškai jau išeina už šito įstatymo. Negalim pritarti.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Gerbiamasis ministras labai teisingai pasakė. Čia mes kalbame apie fizinių asmenų pajamų mokestį, o ne apie juridinių asmenų išlaidas investicijoms. Čia aboliučiai skirtingos sąvokos. Jokiu būdu negalima pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Aš irgi manau, kad nereikia pritarti. Iš tikrųjų tas fizinių asmenų atleidimas nuo mokesčių, aš sutinku, kad iš dalies būtų sumažintas tas mokestis, tai būtų teigiama, o visiškas atleidimas nieko gero neduoda.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Galima dabar kalbėti tik remiant Seimo narį K.Antanavičių.
J.BEINORTAS. Aš remiu pačią idėją. Todėl, kad fiziniai asmenys gali sukurti personalines įmones, kuriose vis dėlto, vadinkime, yra darbo vietų. Tačiau aš sutinku, kad mes turime tam tikrų prieštaravimų, kad galbūt tai visiškai nėra šito įstatymo dalykas. Tačiau pati investicijų skatinimo idėja tikrai remtina.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas remia Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymą papildyti 7 straipsnį ketvirtąja dalimi, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
14 remia, 23 plius 4 - ne, pasiūlymui nepritarta. Toliau svarstome... (Balsas salėje) Negalima. Pats, Seimo nary, gerai žinote, kad balsavimo metu niekas nieko nekalba dėl tvarkos.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar grįžkime prie pagrindinio teksto. Pagrindiniame tekste yra 8 prim straipsnis, t.y. pagrindinio dokumento 3 punktas, kuris teikiamas jums. Jokių pasiūlymų šiam punktui ar alternatyvų mes neturime. Ar galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu dėl 8 prim straipsnio, arba trečiojo punkto, pagal jums teikiamą dokumentą.
Toliau Seimo nario P.Jakučionio papildymas, kur jis siūlo 10 straipsnio pirmąją dalį papildyti ir po žodžių "pajamų mokesčio" įterpti žodžius "ir socialinio draudimo įmokų". Seimo nary Jakučioni, jums žodis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Man atrodo, kad šis punktas jau neteko prasmės, nes paskutinėje redakcijoje nekalbama apie bankų įpareigojimus. Aš šį savo siūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada mes 10 punktui neturime daugiau jokių naujų siūlymų ir, be to, teikėjai taip pat nieko nesiūlo. Jis lieka toks, koks buvo ankstesniame dokumente, kurį Seimas jau priėmė. Toliau eikime prie 14 straipsnio.
Dėl 14 straipsnio yra Seimo nario K.Antanavičiaus pataisa koeficientą 0,3 paversti į 0,15, ir Seimo nario P.Jakučionio pataisa 0,3 paversti koeficientu 0,2. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai apsispręs, ar sumažinti, ar nesumažinti. Jeigu nuspręsite sumažinti, tada spręsime, kurį: ar 0,15, ar 0,2. Jeigu nuspręsite nesumažinti, tai liks koeficientas 0,3. Seimo nary Antanavičiau. Atsiprašau, Seimo nary Jakučioni, jūs galite taip pat motyvuoti, kadangi tai jūsų siūlymas. Mikrofonas įjungtas.
P.JAKUČIONIS. Čia siūlymas ir argumentas labai paprastas. Visose srityse dabar jau yra susitarta ir įstatymų patvirtinta, kad delspinigiai sudaro 0,2 procento. Čia neturėtų būti kokie nors kitokie. Koks nors išskirtinumas. Man atrodo, paprasta logika.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom. Jūsų logika.
K.ANTANAVIČIUS. Delspinigiai turi būti kaip nors koordinuojami su infliacija. Buvo nustatyta, kad 0,3, kai infliacija buvo skaičiuojama šimtais procentų. Dabar infliacija skaičiuojama jau tik dešimtimis, todėl už kiekvieną dieną pavėluotą mokestį imti 0,3 procento, tai yra beprotiški pinigai. Tai viena.
Antra. Na ir kas, kad jūs priskaičiuojate tuos mokesčius, vis tiek jų niekas nesumoka ir nieko negaunate. Tik sužlugdote įmones ir verslus. Todėl aš siūlau, kad būtų sumažinta tuo tarpu, o paskui jau dėl procento diskutuosime vėliau. O balsuoti siūlau, kad būtų sumažintas.
PIRMININKAS. Taip. Pone ministre, jūsų nuomonė?
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad didesnė delspinigių norma drausmina. Ji turėtų padėti tam reikalui. Jeigu sąžiningai sumokės, nereikės mokėti delspinigių. Bet atsižvelgiant į tai, kad visuose mokesčių įstatymuose liko 0,2, galbūt būtų galima pritarti ir siūlyti nustatyti ne 0,3, o 0,2.
PIRMININKAS. Tai pritariate siūlymui 0,2, ministre?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Pritariate. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė ir mes apsisprendėme, ir 14 straipsnio antrojoje dalyje yra redakcija. Jūs ją perskaitykite: "Įsigaliojus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms dėl delspinigių skaičiavimo, delspinigius imame jame nustatytu dydžiu ir tvarka." Ką tai reiškia? Vadinasi, infliacijai mažėjant, delspinigių dydis mažinamas. Mes visiškai neseniai priėmėme Mokesčių administravimo įstatymą ir ten yra parašyta, kad atitinkama infliacija mažina delspinigių dydį. Šią nuostatą reikia priimti ir tada nereikės sakyti, ar ten 0,2, ar 0,15, ar 0,1. Koks bus infliacijos tempo mažėjimas, toks bus delspinigių mažėjimas. Mes tą patvirtinom. Aš siūlau priimti taip, kaip yra parašyta projekto 14 straipsnio antrosios dalies papildyme. Ir viskas išsisprendžia. Nieko nereikia keisti ar administraciniais metodais tą daryti.
PIRMININKAS. Seimo nary Antanavičiau, galbūt jus argumentai įtikino? Nereikalausite balsuoti?
K.ANTANAVIČIUS. Tuo tarpu pritarti negaliu, nes mažinant būtų galima tai formuluotei pritarti. Bet nuo ko pradedam? Nuo milijono ar nuo 2 mln.? Ar nuo 0,3, ar nuo 0,2?
PIRMININKAS. Bet ar jums yra priimtina? Ministras sutiko pakeisti 0,2. Jums priimtina?
K.ANTANAVIČIUS. Priimtina.
PIRMININKAS. Priimtina. Nereikalausite balsuoti dėl kito skaičiaus? (Balsas salėje) Taip, dėl šito mes dar balsuosime. Ministras priėmė, pranešėjas priėmė pataisą, todėl balsuoti nereikia. Dabar balsuosime tik, jeigu reikia, dėl 14 straipsnio papildymo antrąja dalimi, kurią teikė pranešėjai, bet galbūt nėra oponuojančių, galima būtų priimti bendru sutarimu?
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau priimti.
PIRMININKAS. Taip. Atrodo, kad oponentai neprieštarauja. Taigi 14 straipsnis, arba 4 punktas, yra priimtas su pataisa, kurią pateikė Seimo nariai K.Antanavičius ir P.Jakučionis.
Toliau 5 punktas. Tai būtų 4 skyriaus, atsiprašau... (Balsas salėje) Taip. Ne, ne, dar prieš tai yra. Toliau 24 straipsnyje Seimo narys K.Antanavičius siūlo 25% ištaisyti į 75% ir vietoje "nuo 75% iki 95%" parašyti "nuo 55% iki 75%". Seimo nary Antanavičiau, jūsų žodis. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Na, jeigu turim sąžinės, tai tą turim padaryti, nes čia kalbama apie tai, kokius mokesčius turi mokėti žemdirbiai. Žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių bendrijų, juridinių asmens teisių neturinčių individualių įmonių, t.y. mūsų valstiečių, kurių įplaukos už realizuojamą žemės ūkio produkciją, žemės paslaugas, bendros realizavimo įplaukos sudaro daugiau kaip 95%. O jeigu jis pardavė traktorių ar dar ką nors, tai jam jau reikės daug užmokėti. 75% ir tai lieka labai nemažai, o ne 95%. Ar jis yra žemdirbys, ar ne? Žemdirbiai, agrarininkai, jūs pasakykite, juk jūs puikiai žinote, kad, jeigu jis gauna 75% pajamų iš žemės ūkio veiklos, tai jis yra tikras žemdirbys. Todėl ir siūlau tuos procentus sumažinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre?
R.ŠARKINAS. Mes negalime pritarti tam siūlymui. Tiesiog yra nepriimtina, nes pasikeistų visas skaičiavimas.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šita nuostata yra veikianti. Kai mes priiminėjom tą įstatymą, su agrarininkais visi reikalai buvo suderinti. Dabar tik K.Antanavičius. Aš jau ne kartą kartojau, ne reglamentine tvarka tas dalykas yra daromas, nes Statutas net neteisingai suformuluotas. Nei mūsų komitete, nei Agrariniame komitete šis klausimas apskritai nebuvo svarstytas. Aš siūlau palikti galiojančią nuostatą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Dėl vedimo tvarkos kalbėti negalima.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Kolosauskai, nekalbėkite apie nereglamentinę tvarką. Statutą jūsų dauguma priėmė tokį, koks jis yra ir dabar. Viskas yra pateikta pagal jūsų priimtą Statutą, vadovaujantis jūsų aprobuotomis nuostatomis.
Kalbant apie gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymą, mano supratimu, tie 95% limitų šiuo atveju yra per griežta. Aš suprantu gerbiamojo ministro nuogąstavimus, kadangi biudžetas sudarytas jau remiantis ta nuostata, bet iš principo šitas klausimas turėjo būti svarstomas Biudžeto ir finansų komitete, o ne remiantis tuo, kad Statutas yra blogas. Aš remiu K.Antanavičiaus siūlymą kaip idėją šiuo atveju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, biudžetas buvo sudarytas remiantis jau galiojančiais įstatymais. Visuose galiojančiuose įstatymuose yra aiškiai pasakyta, kad žemės ūkio įmonė yra ta įmonė, kurios realizacinės pajamos už žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50%. Niekur nekalbama nei apie devyniasdešimt kelis procentus, nei apie 70. Jeigu yra daugiau kaip 50% įplaukų iš žemės ūkio, vadinasi, tai yra žemės ūkio įmonė. Nežinau, apie ką dar reikia diskutuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nario K.Antanavičiaus pataisos, kuris siūlo pakeisti 95% į 75%. Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi girdite? Balsavimo nekartosime. Jeigu jūs negirdite, tai ne mano problema. Prašau? Negalima, mes turim dėl kiekvienos balsuoti atskirai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Seimo nario K.Antanavičiaus pataisai, spaudžia mygtuką "už".
Už - 16, 26 plius 8 - nepritarė. Pataisa atmesta.
Toliau Seimo narys K.Antanavičius to paties 24 straipsnio pirmosios dalies antrajame sakinyje siūlo vietoj skaičių "75 iki 95" įrašyti skaičius "55 iki 75". Ir dar siūlo išbraukti paskutiniąją sakinio dalį: "Ir žemės ūkio paslaugos, bendrosios realizavimo įplaukos sudaro nuo 65% iki 75% pajamas, apmokestinamas 10% dydžio pajamų mokesčiu." Seimo nary Antanavičiau, prašau, jūsų žodis.
K.ANTANAVIČIUS. Ponas A.Ražauskas dabar kalbėjo apie 50%. Ponai, tai ką jūs darote? Aš neatsimenu, tai... o čia parašyta 95%, 75%... (Salėje šurmulys) Tada siūlykite. Kaip gali vienas įstatymas prieštarauti kitam? Aš dar kartą prašau. Štai dabar "blusinėjimo" viršūnė. Žemdirbiai, kurie gamina, jeigu už realizuotą žemės ūkio produkciją, žemės ūkio paslaugas bendra realizacija sudaro nuo 75% iki 95%, apmokestinama 5%. Po to, jeigu nuo 65% iki 70%, apmokestinama 10%. Na, ką jūs čia gausite!? Tiesiog atrodo, kad tik dėl patyčių ir dėl kiršinimo. Negi jūs ir iš tų žemdirbių, iš tų 5%, iš 10% surenkat visas biudžeto įplaukas? Būkim bent kiek padorūs ir pataisykim bent jau tą.
PIRMININKAS. Pone ministre?
R.ŠARKINAS. Taip pat negalime pritarti, kaip ir dėl to pirmojo skaičiaus. Jeigu jau nebuvo pritarta pirmajam, tai manau, kad taip turėtų būti ir dėl kitų pasiūlymų šitam straipsniui.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš palaikau prelegentą.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš atidžiai klausiausi K.Antanavičiaus argumentų ir galiu tik pritarti ir jam padėkoti, kad jis šioje salėje šiuo metu buvo vienintelis žemdirbys. Gal dabar pabus ir kiti ir tą gairelę truputėlį pažemins. Iš tikrųjų, jeigu mes tiems dūstantiems žmonėms dar norim galutinai iki pavasario nulupti kailį, tai, kai jie išgirs, tikrai padarys savo išvadas. O F.Kolosauskas džiugiai remia pranešėjo siūlymą. Bankų krizė jam nieko nerodo.
PIRMININKAS. Kaip žemdirbys, Seimo narys M.Pronckus jūsų žodžius išgirdo. Prašau.
M.PRONCKUS. Mūsų komitetas į tą klausimą yra neįsigilinęs. Jeigu galima, prašytume padaryti pertrauką, kad mes detaliau galėtume tuos klausimus apsvarstyti.
PIRMININKAS. Tada aš prašyčiau Seimo nario F.Kolosausko nuomonės, kadangi laiką, kaip matote, mes jau viršijome...
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Aš noriu paprašyti jūsų štai ko: apsispręskite, ar mes darome pertrauką ir toliau svarstome Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (kadangi laikas abiem klausimams labai ribotas), ar tęsiame šitą klausimą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo svarstymo sąskaita? Prašau.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti: skaitykit Statutą. Priėmimo stadija. Jokių svarstymų, jokių papildomų variantų negali būti. Arba reikia priiminėti taip, kaip yra, ir balsuoti, arba, jeigu laikas baigėsi, pradėti priiminėti kitą įstatymą.
PIRMININKAS. Deja, laikas baigėsi.
F.KOLOSAUSKAS. Tada priiminėkime Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. Bet negali būti jokių svarstymų, paskaitykit Statutą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
F.KOLOSAUSKAS. Ne apie tai kalbama.
7sesija60 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ne, nebus. Tokiu atveju mes darome priėmimo pertrauką. Toliau svarstysime Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus. (Salėje šurmulys)
Gerbiamieji Seimo nariai, kai svarstėme Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, mes priėmėme... (Salėje šurmulys) Gerbiamasis Kolosauskai, būkit malonus. Priėmėm 1, 2 straipsnius, nors dėl 2 straipsnio Seimo narys F.Kolosauskas, kaip pagrindinio - Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, nori dėl kai kurių pozicijų dar kartą balsuoti. Toliau turėtume priimti 3, 4 straipsnius ir t.t. Seimo nary Kolosauskai, kokia Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė?
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes tada ekspromtu nubalsavome, kad visi restauravimo darbai turi būti atleidžiami nuo PVM. Tai visiškai neteisinga nuostata, nes mes tada atleidinėsim visas organizacijas, privatininkus, kurie restauruoja visą Lietuvą, nuo PVM. Šito padaryti neįmanoma, nes nebus galima tvarkyti jokios apskaitos. Aš siūlau nepritarti šitai formuluotei. Būtų galima formuluoti taip, kaip siūlo Paminklosaugos departamentas, kad tie restauravimo darbai, kurie atliekami tik iš biudžeto skiriamų lėšų, atleidžiami nuo PVM. Su tuo dar būtų galima sutikti. O apskritai visus restauravimo darbus, atliekamus už įvairias lėšas, atleisti nuo PV mokesčio būtų visiškas chaosas. Niekas nieko nesusigaudys.
PIRMININKAS. Seimo nary Jakučioni, ar girdėjote siūlymą? Būtent jūs teikėte pasiūlymą dėl restauravimo darbų, dabar dar pateikėte šiokį tokį papildymą. Prašom, jūsų nuomonė.
P.JAKUČIONIS. Taip, aš viską girdėjau ir supratau. Man atrodo, kad be reikalo yra baiminamasi. Juk kultūros vertybių savininkai turi labai daug papildomų išlaidų tam, kad išlaikytų kultūros vertybių autentiškumą, pirminę vertę ir išvaizdą. Todėl labai reikėtų, kad valstybė šiek tiek prisidėtų prie kultūros vertybių, esančių pas savininkus, apsaugos. Tai yra užfiksuota ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme, kuris yra priimtas, ir ten rašoma, kad taikomos mokesčių lengvatos, ir dabar naujai parengtame Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme, kuris šiandien bus priimamas. Todėl manau, kad reikia palikti tai, kas buvo jau anksčiau Seimo patvirtinta, bet kad tik būtų tikslesnė formuluotė, kurią pateikė mūsų komitetas ir Valstybinė kultūros vertybių komisija, t.y. kad įrašytų į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašus kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo darbus. Kaip žinome, ten daugiausia išlaidų yra dėl darbo apmokėjimo, nes darbai labai kruopštūs, todėl tikslinga už juos pridėtinės vertės mokesčio neimti. Tuo labiau kad to paties straipsnio...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Jakučioni.
P.JAKUČIONIS. ...17 punkte nuo tokio mokesčio yra atleidžiami asmenys, atliekantys butų remontus, statantys butus, namus. Tai išeina taip, kad lyg naujus...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jakučioni, jūsų laikas jau baigėsi.
P.JAKUČIONIS. Na, tai baigdamas dar kartą prašau palikti šią pataisą taip, kaip jau kartą buvo balsuota, tik naujos redakcijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre?
R.ŠARKINAS. Galbūt būtų galima pritarti tik tai redakcijai, kokią siūlė gerbiamasis F.Kolosauskas: "...nekilnojamųjų kultūros vertybių restauravimą, finansuojamą iš biudžeto lėšų". Tokia formuluotė būtų priimtina.
PIRMININKAS. Pone Jakučioni, priimtina?
P.JAKUČIONIS. Yra dalinis sprendimas.
PIRMININKAS. Bet ar pritariate, ar ne?
P.JAKUČIONIS. Tai geriau priimti visą sprendimą.
F.KOLOSAUSKAS. Kitokio sprendimo ir būti negali.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai savininkai įsigyja nekilnojamųjų kultūros vertybių, jiems Paminklosaugos komisija sutartyje turi numatyti tokias sąlygas, kokiomis savininkai privalo išlaikyti ir prižiūrėti tuos statinius, t.y. kokiu laikotarpiu ir kaip turi būti restauruojami, remontuojami. Savininkai privalo to laikytis. O valstybė gali juos tik paremti, kaip ir numatyta Konstitucijoje. Bet jeigu savininkai tuos pastatus remontuoja iš savo lėšų, aš nemanau, kad būtina juos atleisti nuo PVM. Šiandien iš tiesų sudėtingi yra ne tik restauravimo darbai, bet ir visi statybos darbai, ir butų statyba, tai galim atleisti ir juos nuo PVM, ir gamybinėje srityje taip pat galim atleisti nuo PVM. Prasidės tokia griūtis, kad mes nieko nesugebėsime kontroliuoti. Šiuo atveju tas kompromisinis variantas, aš manau, pone Jakučioni, būtų iš tiesų priimtinas pratęsiant jūsų siūlymą, kad "iš valstybės lėšų finansuojamiems objektams". Tuomet formuluotė būtų priimtina.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš dalies palaikau P.Jakučionio siūlymą, nes vis dėlto pridėtinės vertės mokesčiu mes vėl numatome... Matome, kaip vyksta restauravimo darbai. Ši padėtis, man atrodo, verčia mus atsisakyti to, kas buvo anksčiau, ir palaikau P.Jakučionio mintį, nes taip mes prarasime tas materialines vertybes, kurios buvo sukurtos anksčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau jums dabar apsispręsti. Tiek ministras, tiek Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas sutinka su daline formuluote: kad būtų atleidžiami nuo PVM tie restauravimo darbai, kurie finansuojami iš valstybės biudžeto. Aš teisingai supratau?
R.ŠARKINAS. Ne tik valstybės, gali būti ir savivaldybių. Tiesiog iš biudžeto...
PIRMININKAS. Valstybės ir savivaldybių biudžeto.
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis siūlo, kad nuo PVM būtų atleisti visi restauravimo darbai, nežiūrint, kas juos finansuoja. Aš prašau pasirinkti, kuriam variantui jūs pritariate, alternatyviu balsavimu ir tada bus galima dirbti toliau. Taigi yra siūlomas komiteto variantas.Kas remia komiteto variantą, t.y. kad bus atleidžiami nuo PVM tik tie darbai, kurie finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, tas paspaus mygtuką "už" . Kas remia Seimo nario P.Jakučionio siūlymą, kad visi restauravimo darbai būtų atleidžiami nuo PVM, tas paspaus mygtuką "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Prieš tai - registracija. Gerbiamieji Seimo nariai, paskelbta registracija. Po to balsuosime. Taigi kartoju. Yra dvi pozicijos: siauresnė, kurią siūlo tiek Biudžeto ir finansų komitetas, tiek ministras, ir platesnė, kurią siūlo Mokslo ir švietimo komitetas.
Salėje - 72 Seimo nariai.
Prašome pasiruošti balsuoti. Balsuojame alternatyviai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi supratote? Antrą kartą balsuoti nereikalaukite. Jeigu nesupratote arba negirdėjote, tai jūsų problema. Visi suprato. Prašom, kas remia Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, spaus mygtuką "už", kas remia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto poziciją, spaus mygtuką "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 41, prieš - 20. Pritarta Vyriausybės siūlymui.
Dėl šio punkto mes daugiau nieko neturime. Ar galime jį priimti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Toliau 3 straipsnis. Biudžeto ir finansų komitetas 3 straipsnio pirmojoje dalyje - "Realizacijos pajamos" siūlo išbraukti žodžius "be PVM". Ar kas nors oponuoja?
R.ŠARKINAS. Nėra jokių pastabų.
PIRMININKAS. Negavome jokių pasiūlymų. Niekas neoponuoja, pritarta bendru sutarimu.
10 straipsnis. Seimo narys K.Antanavičius... Tai palaukite, dabar 10 straipsnyje jūsų yra. 6 straipsnyje? Vieną minutę, aš pasižiūrėsiu. Dėl 6 straipsnio aš nieko neturiu. 4 straipsnio visi punktai jau peržiūrėti, Seimo nary Antanavičiau. Visi, visi, visos alternatyvos. Deja, jau taip.
10 straipsnyje Seimo narys K.Antanavičius siūlo išbraukti žodžius "įskaitant į ją akcizus ir muitą". Prašau, Seimo nary Antanavičiau, jūsų motyvai. Aš primenu, kad jūs atsiėmėte savo pataisą 9 straipsniui.
K.ANTANAVIČIUS. Apmokestinami dar kartą akcizai, ir PVM imamas nuo akcizų ir muitų. Kas čia darosi, trigubas apmokestinimas? Yra visiškai nedora į apmokestinamą sumą įskaičiuoti akcizus ir muitus. Nuo mokesčių dar imami mokesčiai.
PIRMININKAS. Prašau Vyriausybės nuomonę, pone ministre.
R.ŠARKINAS. Negalima pritarti, nes tai yra bendra tvarka, kaip skaičiuojami mokesčiai. Toks pasiūlymas padarytų sumaištį skaičiavimo tvarkoje.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas - Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji, Vyriausybė visiškai nesiūlė keisti šito straipsnio. Čia yra gerbiamojo K.Antanavičiaus siūlymas. Tą tvarką mes priėmėme praeitais metais, ir ta tvarka veikė, ir puikiai veikė. Yra skaičiuojama taip, kaip ir muitui skaičiuoti. Čia yra tvarkos reikalas, o ne papildomi mokesčiai. Siūlau nepritarti K.Antanavičiaus siūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis profesoriau Antanavičiau, jūs, kaip senas parlamentarizmo žinovas, jau antrą kadenciją sėdintis Seime, manau, turėtumėte žinoti, kad kai jūs teikiat pataisas, tai turėtumėte tas pataisas teikti šituo pataisų įstatymu tam galiojančiam Pridėtosios vertės mokesčių įstatymui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kubertavičiau, aš turiu jus pertraukti. Mes labai atidžiai nagrinėjome Statutą. Deja, Statute šitas nereglamentuota. Ir Seimo narys K.Antanavičius yra šiuo atveju teisus.
K.KUBERTAVIČIUS. Bet formuluotė...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Nebent pateiktų Etikos ir procedūrų komisija kokį kitokį išaiškinimą. Kalbėkime dabar apie esmę.
K.KUBERTAVIČIUS. Bet formuluotėse K.Antanavičius turėtų išvardyti savo punktus, kad jie atitiktų pataisų punktus, būtų tas visas eiliškumas. O iš esmės kalbant, aš manau, iš tiesų tuomet visos pateiktos jo formuluotės nebuvo svarstytos Biudžeto ir finansų komitete, nes jos iškrenta iš bendro konteksto. Aš tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu žiūrėtume stambesniu mastu, tai šiuo atveju paminėtos mokesčių rūšys dvigubina ar trigubina. Bet kadangi pas mus tokia sistema kol kas veikia ir mes šio įstatymo projekte jos nenagrinėjame, tai, žinoma, šiuo atveju aš negaliu nei už, nei prieš. Aš pasilieku prie tokios vidutinės pozicijos, tačiau iš principo mokesčių sistemą reikėtų tvarkyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, čia reikėtų pasakyti už arba prieš. O jeigu neturite ką pasakyti, tai geriau negaišinkite laiko.
Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Negalima, Seimo nary Antanavičiau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš pasakysiu motyvus dėl to teikimo. Kalbam mes dar apie 10 straipsnį.
PIRMININKAS. Taip, apie 10 straipsnį.
K.ANTANAVIČIUS. Tai aš jau ir kalbėjau, kad antrą sykį apmokestinsim. Štai, sako, galiojantis. Na, viskas yra galiojantis. Kas negaliojantis? Bet aš galėčiau kreiptis į visos Lietuvos žmones, kaip ponas F.Kolosauskas, ponas K.Kubertavičius demonstruoja, kad štai kažkoks komitetas neveikia, neatlieka savo pareigos, ir tai yra jau K.Antanavičiaus nusikaltimas. Aš pateikiau vieną dėl gyventojų pajamų mokesčio, gruodžio 19 d., o šitą įstatymo pataisą - gruodžio 18 d. Jeigu jie nesvarsto, tai jų reikalas. Aš dar kol kas esu Seimo narys, jūsų žiniai, ir aš turiu teisę teikti pataisas tam įstatymui, kuriam ir jūs pateikėte pataisas. Tai jūs būkite malonūs ir apsvarstykite. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pataisos, kurią siūlo Seimo narys K.Antanavičius. Jis siūlo iš 10 straipsnio išbraukti žodžius: "įskaitant į ją akcizus ir muitą". Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pataisai, spaudžia mygtuką "už".
12 - už, 33 plius 7 nepritaria. Pataisa nepriimta. Toliau 11 straipsnis. Seimo narys siūlo 11 straipsnio alternatyvą, kuri skamba taip: "Mainant prekes paslaugos apmokestinamoji kaina yra mainomų prekių ir paslaugų kainos skirtumas." 11 straipsnio nauja formuluotė.
Prašau, Seimo nary Antanavičiau. Motyvuokite.
K.ANTANAVIČIUS. Yra kvailystė už mainomas prekes imti ir už vieną, ir už kitą. Mainomų prekių kainos yra. Jeigu tu mainai kepurę į šaliką, vadinasi, tik už skirtumą turi mokestį mokėti, o ne už vieną ir už kitą. Jeigu čia imtume PVM, galbūt kas nors sakys: čia nesusigaudymas, tą gauna, tą atskaito ir, vadinasi, tas grąžina, tam grąžina, tam sumoka, rezultatas išeina tas pat. Bet kam daryti šitą komplikaciją? Kas čia iš to turi džiaugsmo?
PIRMININKAS. Prašau, pone ministre. Jūsų nuomonė.
R.ŠARKINAS. Negalima pritarti dėl tų pačių motyvų, kaip ir prieš tai buvusio pasiūlymo. Yra tvarka ir iš bendros tvarkos išbraukti kokį vieną negalima.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš nieko negaliu pridėti, ką pasakė ministras.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Taip, tvarka yra, bet ją reikėtų keisti. Šiuo atveju aš palaikyčiau K.Antanavičių. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaiko Seimo narį K.Antanavičių, kuris teikia naują 11 straipsnio formuluotę, spaudžia mygtuką "už"? Balsavimas pradėtas.
17 - už, 23 plius 7 - prieš, siūlymui nepritarta.
Toliau yra 4 pagrindinio mūsų teksto punktas - tai 12 straipsnio paskutinę pastraipą išdėstyti taip. Toliau tekstą jūs matote. Jokių pasiūlymų neturime. Ar galima pritarti 4 punktui? Pritarta bendru sutarimu.
5 straipsnyje yra Seimo nario K.Antanavičiaus pataisa - antrojo papunkčio alternatyva.
Seimo nary Antanavičiau, jūsų žodis. Prašau. Dėl antrojo papunkčio.
K.ANTANAVIČIUS. Atsiprašau, 13 straipsnio antrajam...
PIRMININKAS. Taip, 13 straipsnio antrajam papunkčiui.
K.ANTANAVIČIUS. Taip, 13 straipsnio antrojoj daly numatytas tarifas. Čia yra labai esminis dalykas. Čia jau ne tokie juokai, kaip prieš tai buvo. Čia yra tarifas, kuris nustatytas 18%. Priimant įstatymą buvau už tai, kad būtų 13%. Ir dabar atsiradus progai vėl siūlau, kad būtų 13% visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus prekes ir paslaugas, kurioms kituose straipsniuose nurodyta mažiau. Tai yra kainų didinimas. Kai buvo priimamas įstatymas, atkakliai gyniau, kad būtų 13%. Ponas premjeras sakė, kainos nuo to nepadidės, padidės 3% ir t.t. Šoktelėjo 8%. Dabar žmogus tiesiog apkvailinamas. Jis sumoka mokestį, gauna didesnę pensiją ar pašalpą, paskui moka tas kainas kur kas didesnes parduotuvėse dėl to, kad vėl jam reikia gauti tas pajamas ar pašalpas. Tai yra tiesiog uždaro ciklo pinigų sukimas. Ačiū ir prašau.
PIRMININKAS. Pone ministre.
R.ŠARKINAS. Šitas pasiūlymas biudžetui kainuotų daugiau kaip 800 mln. Lt. Biudžetas patvirtintas. Jeigu būtų pritarta, reikės uždaryti visas sveikatos apsaugos įstaigas. (Balsai salėje) Na, valdžią tada, bet pinigų trūks. Negalima pritarti.
PIRMININKAS. Pone Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, K.Antanavičius galėjo pasiūlyti mano kolegai ir 10%, ir 8%, ir 0 pasiūlyti, viską galima padaryti, nieko neimti, jokių mokesčių. Tai yra labai populiaru. Bet yra valstybė, ji pati savo pinigų nekuria, produkto nekuria. Visame pasaulyje taip yra. Pavyzdžiui, Estijoje tas pat - 18%. (Balsas salėje) Man baigti nereikia, gerbiamasis Antanavičiau, aš tik pradėjau. Siūlau nerevizuoti to, kas yra, ir nereikia užsiimti politika ir populizmu, klaidinti Lietuvos žmones.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuo 18% mažinti iki 13% - tai čia jau minėjo, kokios sumos ir iš kur mes rasime. Todėl jeigu jau būtų kalbama apie mažinimą, tai, žinoma, reikėtų kartu ir į apmokestinimo bazę žiūrėti. Tada gal ir būtų galima kažką kalbėti. Šiuo atveju toks mažinimas nėra argumentuotas, o iš tikrųjų tiktai tam, kad būtų mažinta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti Seimo nario K.Antanavičiaus pataisai. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Deja, aš norėjau...
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Ne.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš pritariu ir prašau registracijos.
PIRMININKAS. Motyvų nenorėtumėte pasakyti, kodėl pritariate?
B.V.RUPEIKA. Reikėjo klausytis profesoriaus K.Antanavičiaus ir motyvai išaiškėtų. Kam juos kartoti?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Balsuosime po registracijos alternatyviai, kadangi 2 papunkčiui yra Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės ir Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymas. Todėl, kas parems Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės siūlymą, spaus mygtuką "už". Kas Seimo nario K.Antanavičiaus alternatyvą - spaus mygtuką "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Ar visi supratome?
66 Seimo nariai registravosi. Prašome balsuoti. Balsuojame alternatyviai. Kas už pagrindinį variantą, spaudžia mygtuką "už", kas už Seimo nario K.Antanavičiaus alternatyvą, spaudžia mygtuką "prieš". Balsavimas pradėtas.
39 - už, 11 - prieš. Tokiu atveju lieka pagrindinis variantas. Daugiau mes dėl 5 straipsnio pataisų neturime. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mūsų laikas, deja, baigiasi, aš turėsiu padaryti priėmimo pertrauką. Bet prieš pertrauką aš norėčiau kreiptis į Seimą ir siūlyti, kad šie abu įstatymai būtų įrašyti į antradienio darbotvarkę. Pritaria Seimas? Pertrauka iki 12 val. Iki 12.05 val. - pertrauka.
K.ANTANAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, yra 14 straipsnio mano pataisa kitiems dalykams. Bet kadangi nepriėmėme 13%, tie kiti dalykai yra paskaičiuoti remiantis 13%, vadinasi, aš juos atsiimu. Nieko kito nelieka. Taigi tas straipsnis jau bus užbaigtas.
PIRMININKAS. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pirmiausia kviečiu registruotis. O kol registruojamės, noriu pranešti jums, mieli kolegos, taip pat radijo klausytojams, kurie galėjo suprasti kai kurių Seimo narių šiek tiek anksčiau pasakytas kalbas ne taip, kaip iš tikrųjų buvo.
Taigi pranešu, kad profesorius K.Antanavičius iš tikrųjų yra gavęs jubiliejinių monetų. Bet už jas yra sumokėjęs atitinkamą litų skaičių ir net pasirašęs.
Toliau. Profesorius K.Antanavičius, kaip ir kiti signatarai, kaip kiti Seimo nariai, Sausio įvykių 5-ųjų metinių proga turėjo gauti arba gavo atminimo medalį. Prašyčiau atminimo medalių nepainioti net su 50-litine moneta. Tai tokia yra teisybė. Tiek, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Monetas gausite užmokėję pinigus ir pasirašę, kad tikrai sumokėjote. Taigi, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji radijo klausytojai, 50 litų jubiliejinę monetą iš tikrųjų galima gauti, bet reikia mokėti pinigus, ir daugiau negu 50 litų. Ačiū. (Balsai salėje) Jeigu reikia - kasoj. Kaip paprastai - mūsų kasoj. (Balsai salėje) Todėl, kad ten yra brangių metalų šiek tiek daugiau negu paprastai. (Balsas salėje) Gerbiamasis Čobotai, jūs čia siūlote ne tai, kas priimta monetų kalyboj ir leidyboj.
Žemės ūkio bendrovių įstatymo 3,11,14,15,16,17,19,20,22,32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1923(2)(priėmimas) (96.01.16)
7sesija60 p svarstyti klausimai
Taigi grįžtame prie esminio reikalo, prie mūsų darbotvarkės. Dabar yra 1-4 darbotvarkės punktas - Žemės ūkio bendrovių įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1923(2). Pranešėjas - kolega Seimo narys A.Ražauskas. Pradedame priėmimo procedūrą. Prieš tai dar pranešu, kad registravosi 51 Seimo narys. Kai reikės balsuoti, bus galima vėl registruotis.
Gerbiamasis Ražauskai, jeigu aš neklystu, pataisų yra apsčiai.
A.RAŽAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada prašyčiau iš eilės. Ir, kaip sakė vienas Seimo narys, neskubant, kadangi čia iš tiesų yra esminiai dalykai.
A.RAŽAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, visus motyvus aš jau du kartus sakiau.
PIRMININKAS. Motyvų dabar jūs ne-turite pasakoti, o iš karto pastraipsniui.
A.RAŽAUSKAS. Žodžiu, buvo atsižvelgta į daugelį pasiūlymų, žinoma, ne į visus, kurie buvo svarstymo metu. Antrojoje redakcijoje į daug siūlymų atsižvelgta ir kai kurių punktų atsisakyta. Pirmajame variante, kurį svarstėme, palyginti su antruoju, yra šiokių tokių pasikeitimų. Daugiausia į tą pusę, kad arba suderinta, arba atsisakyta kai kurių.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis pranešėjau, mano duomenimis, dabar yra 1 straipsnis, arba bazinio įstatymo 3 straipsnio pirmosios-antrosios dalies keitimai. Jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis kolega M.Treinys arba, tiksliau, du kolegos - M.Treinys ir A.Baležentis turi pasiūlymų šio straipsnio pirmajai daliai.
A.RAŽAUSKAS. Ne, neturi.
PIRMININKAS. Jau nebeturi?
A.RAŽAUSKAS. Pirmajai redakcijai jie turėjo.
PIRMININKAS. Pirmajai redakcijai?
A.RAŽAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta.
2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 11 straipsnis. Pataisų aš nematau.
A.RAŽAUSKAS. Kolegos V.Saulio buvo siūlymas. Mes suderinome. Jis priimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 3 straip-snis, arba bazinio įstatymo 14 straipsnis. Aš irgi pataisų nematau.
A.RAŽAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Ar nori kas dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kolega J.Listavičius. Minutėlę! Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pataisos nepateikiau, tačiau, mano supratimu, jeigu bus gerų norų, bus galima gal susitarti. Aš dėl 5 punkto, jeigu...
PIRMININKAS. Tai prašom.
J.LISTAVIČIUS. Šitas visas punktas, kuris pajuodintas, turėtų būti toks: "Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, jos nariams ar paveldėtojams proporcingai pajų vertei paskirstomas turto vertės padidėjimas, sumažėjimas." Ir viskas. Noriu trumpai paaiškinti, kodėl čia taip. Mes, patvirtinę metinę apyskaitą, darome atitinkamus patikslinimus. Tačiau noriu pasakyti, kad jokiu būdu ne tai, kas čia nurodyta, kad ir pagrindinį kapitalą skirstom Jonaičiui ar Petraičiui, tai tikrai čia būtų naujadaras. Autorius, žinoma, galėjo su savos įmonės buhalteriu pasikalbėti, būtų buvę gal aiškiau. Todėl tikrai to pagrindinio kapitalo Jonaičiui ar Petraičiui skirstyti nereikia, kadangi apie tai jau kalba 6 straipsnis, ką mes darysime su pelnu. Aš visiškai sutinku, kad ten mes jau skirstome tą rezultatą, jeigu taip žiūrėtume kaip į šaltinį. O turto mes taip pat nedalysime, pavyzdžiui, atskirai vairą, atskirai kokią nors mašiną, o jo vertę, tai aš su tuo sutinku. Todėl straipsnis, išbraukus nemažą dalį nereikalingų žodžių, galėtų būti būtent toks ir ne kitoks. O ten, pavyzdžiui, atsiradęs dėl turto padidėjimo, ta pabaiga, būtų galima įskaitant, bet to "visiškai" nereikia. "Visiškai" ir taip yra aiškus. Tai aš tiek norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs sutiktumėte su šita redakcija, - tada taip. Jeigu ne, tai formaliai aš negaliu teikti balsuoti.
A.RAŽAUSKAS. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo senoje redakcijoje. O su kolegos J.Listavičiaus argumentais, aišku, nėra ko nesutikti, nes padaromas balansas ir proporcingai buvusiam pajui skirstom, arba padidėjimas, ar... Aš sutinku.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tada galima visą 3 straipsnį priimti? Taip, su patikslinimu, kurį pateikė kolega J.Listavičius.
Dabar 4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 15 straipsnis. Irgi pataisų nebuvo. Galime priimti?
Prašau. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, čia nedidelis papildymas, o būtent 1 punktas - priimant į bendrovę naujus pajininkus. Tas punktas absoliučiai nieko nesako. Jį reikėtų papildyti "jų pajų dydžiu". Nes mes Jonaičio, Petraičio niekur neprisegsime, o jų pajus iš tikrųjų įskaitysim. O 2, 3, kiti punktai atitinka tikrovę ir taip. Todėl 1 punktą, dar kartą kartoju, kad priimant į bendrovę naujus pajininkus "jų pajų dydžiu". Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas?
A.RAŽAUSKAS. Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti 4 straipsnį su kolegos J.Listavičiaus papildymu? Priimta. 5 straipsnis. Atrodo, irgi nebuvo pataisų? A, yra.
Prašau. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. 5 straipsnyje mes turime pataisų, nes čia yra siūloma, kad galima neatlygintinai perduoti turtą. Tokiai nuostatai būtų galima iš esmės pritarti, jeigu įstatyme būtų numatyta ir to neatlygintinai perduodamo turto perdavimo tvarka bei sąlygos. Jeigu tai yra nenumatyta, tai bus tiesiog korupcijos šaltinis, nes tai išryškėja ir iš kitų šitų pataisų.
Antra. Įrašant šią pataisą yra pašalinama ankstesnė buvusi įstatyminė nuostata, kuri čia buvo įrašyta 16 straipsnio (...) punkte, kur buvo leista susigrąžinti bendrovės nariui pajų arba jo dalį. Dabar ji bus ištrinta ir panaikinta. Vadinasi, nebus leista susigrąžinti pajų arba dalį jo nominalia verte, o bus tiktai siūloma pajų parduoti bendrovei, aišku, susitariamąja kokia nors verte, vadinkim tai rinkos kaina, o gal daugiau diktuojamąja kaina. Taigi pagal dabartinį formulavimą, kai įrašomas abejotinos paskirties tas perdavimas, o panaikinama tikrai reali nuostata, pritarti negalima, ir todėl siūlau ją išbraukti.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūsų siūlymas - 5 straipsnio (skaičiuokim pagal šį įstatymą), 5 straipsnio pirmąją dalį braukti.
M.TREINYS. Ten, kur neatlygintinai gavus turtą. Tai, ką ir siūlo pranešėjas. Tai yra neatlygintinai perduoti turtą. Siūlom tą išbraukti ir palikti buvusią redakciją ... straipsnyje.
PIRMININKAS. Tai suprantama. Tada lieka.
A.RAŽAUSKAS. Čia tiktai norima fiksuoti tai, kas kai kada gali įvykti. Sakykim, gali bendrovė, aišku, pagal įstatymą ir pagal įstatus... aš nemanau, kad įstatyme reikėtų išvardyti, kaip, kokiais atvejais ir t.t. Gali, būna gyvenime. Ir kažkokius buvusius pastatus galbūt bažnyčiai, gal dar kam nors atiduoda, gal savivaldybei ir pan. Žodžiu, čia ne paties atidavimo klausimas. Bet jeigu jau įvyksta atidavimas, kad šia dalimi kapitalas mažėja. Tik tai fiksuojama. Aš nesutinku...
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs nesutinkat?
A.RAŽAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Baležentis. Remiat savo kolegos M.Treinio siūlymą?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti visų dėmesį, kad tai būtų sąmoningas apsisprendimas. Čia yra neeilinis klausimas. Šio įstatymo projekte, šiame straipsnyje, šiame punkte yra siūloma išbraukti iki šiol galiojantį įstatymo punktą, kuriame sakoma, kad "bendrovės pagrindinis kapitalas sumažinamas išmokant, sugrąžinant bendrovės nario pajų ar jo dalį". To daryti mes negalim, nes iki šiol galiojo šis įstatymas, ir daugelis mūsų valstybės piliečių juo pasinaudojo. Jeigu mes tai uždraudžiam, tai kiti negalės pasinaudoti. Vadinasi, dalis valstybės piliečių bus vienokie, o kiti bus kitokie. Tuo tarpu pagal Konstituciją visi piliečiai yra lygūs. Mes jau vien dėl to negalim dabar keisti šio punkto. Antra. Jeigu mes šį punktą išbraukiam, mes užkertam kelią daugeliui žemdirbių, išeinančių iš bendrovės ūkininkauti. Jie negaus savo pajaus, savo dalies ir nebus su jais atsiskaitoma. Tai būtų neteisinga agrarinės politikos požiūriu. Kaip žinia, daugelis ūkininkų šiuo metu pradeda ūkininkauti, ir tai yra pati pradžia, pati svarbiausia. Jeigu mes norim konkuruoti su pasauliu, su Europa, neremdami ūkininkų...
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A.BALEŽENTIS. ... užkirsdami kelią. Kitaip sakant, čia yra lemtingas agrarinės politikos posūkis, jeigu mes jį priimtume. Aš siūlau nepritarti...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Mes šia tema komitete ilgai diskutavom ir dauguma balsų konkrečiai buvo pritarta tai straipsnio redakcijai. Ūkininkaujant, žinoma, reikia savo galimybes panaudoti, o ne kažkieno kito. O čia norima, kad kolektyvo narių sąskaita kažkas įsigytų papildomų galimybių. Todėl siūlau pritarti pagrindinei redakcijai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavimas bus toks: kadangi siūloma išbraukti, tai kas už, kas prieš ir kas susilaikys. Prieš tai siūlau registruotis. Kolegos, registracija.
Užsiregistravo 70 Seimo narių. Gerbiamasis pranešėjau, dar kartą poziciją - ar taip, kaip tekste, ar kaip nors kitaip?
A.RAŽAUSKAS. Aš prašau, kad būtų balsuojama už tai, kaip yra tekste.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos...
A.RAŽAUSKAS. Čia motyvai buvo net ne tam straipsniui...
PIRMININKAS. Aišku. Dabar jau nesismulkinkim. Gerbiamieji kolegos, mes balsuosim dėl mūsų įstatymo 5 straipsnio, arba bazinio įstatymo 16 straipsnio 1 punkto. Tai yra kas remia bazinio įstatymo tą punktą, koks yra, tas balsuoja už, o kas mano, kad jo neturi būti, kaip siūlė kai kurie Seimo nariai, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Žodžiu, už tą punktą arba prieš. Prašom balsuoti.
38 plius pranešėjas - 39, prieš - 23, 2 susilaikė. Punktas lieka. Ar reikalauja kas balsuoti dėl viso 5 straipsnio? Prašom. Tada vienas - už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs savo apsisprendimu vis dėlto pasakot, kad žmonės, kurie dirbo visą gyvenimą kolūkyje, po to - žemės ūkio bendrovėje, netenka savo teisės į turto dalį. Netenka teisės į tą turtą, kurį jie sukūrė per visą gyvenimą, nes jie, norėdami išeiti iš žemės ūkio bendrovės, negalės pasinaudoti šiuo turtu, negalės pasinaudoti savo pajumi, negaus atlyginimo už šį pajų ir neturės teisės pasiimti natūra taip pat šio pajaus. Aš manau, kad tai yra neteisinga. Neteisinga yra ir žmogaus teisių požiūriu. Neteisinga ir tai prieštarauja visoms toms sutartims ir mūsų parafuotoms Europos Sąjungos konvencijoms. Aš dar kartą siūlau apsispręsti. Mes darom žingsnį į didelių dvarų kūrimą, ir aš netikiu, kad jūs sąmoningai tai norėtumėt padaryti. Aš kviečiu visus labai rimtai pagalvoti ir arba balsuoti prieš šio straipsnio priėmimą, arba susilaikyti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Kalbės komiteto pirmininkas M.Pronckus. Prašau įjungti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamieji kolegos, pasiruošti balsuoti. Kas už 5 straipsnį - už, kas prieš - taip pat. Balsuojam už arba prieš 5 straipsnį.
Už - 34 su pranešėju, 22 - prieš, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Irgi, atrodo, kolegų M.Treinio, A.Baleženčio pataisos. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Čia yra siūlomas neapibrėžto dydžio ir paskirties rezervas, kuris turėtų būti sudaromas iš pelno. Jo sudarymo tvarka, taip pat naudojimo tvarka visiškai neaptariama šiame įstatyme. Jeigu tai neaptariama, tai yra ne kas kita, kaip nepaskirstytas pelnas. Tačiau jau pats šis įstatymas, šis straipsnis reikalauja, kad visas pelnas turėtų būti paskirstomas, ir jau dabar šita dalis prieštarauja pirmajai daliai. Dabar tas rezervas. Kam jis galės būti panaudojamas, pranešėjas anksčiau mums vis dėlto nepaaiškino. Logiška, kad jį būtų galima panaudoti būtent pajų supirkinėjimui iš savo paties narių, na, ir galbūt rezervas ir būsimam žemės supirkimui, jeigu pasisektų tai padaryti, ko pageidauja kai kurie Agrarinio komiteto nariai. O visais atvejais tai bus rezervas nežinomiems dalykams, galbūt tam tikram savavaliavimui, tam tikrai korupcijai. Tai padarius būtų aiškiai sumažinti dividendai, žinoma, jeigu įmonė būtų pelninga, arba jie visai nemokami, taip pat būtų sumažinamos galimybės kapitalo papildymui, o visas dėmesys būtų savo pajininkų pajaus išpirkinėjimui. Taigi neapibrėžto jokiais kriterijais rezervo įteisinti negalima. Galima būtų įteisinti tik tokiu atveju, jeigu būtų išaiškinta, kaip jis sudaromas, pagal kokius kriterijus gali būti panaudojamas.
PIRMININKAS. Dabar minutėlę! Pranešėjau, jūs pabaigoje. Dabar vienas Seimo narys, remiantis pataisą, kitas - prieš. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne tiktai remiu, bet aš norėčiau pratęsti tai, kas pasakyta konkrečiu šio įstatymo tekstu. Jūs pasižiūrėkit į 5 straipsnio 2 punkto 2 papunktį. Ten aiškiai užrašyta, kad "atimant iš pagrindinio kapitalo nuostolius, kurių nepadengė rezervinio kapitalo fondas". Tai šiuo atveju, jeigu mes kalbam apie rezervą ir nežinom, kas čia bus tas rezervas, tai tas 7 punktas ir galėtų būti rezervinio kapitalo fondas. Tada yra visiškai aiški jo paskirtis ir aiškus fondas. Tačiau jeigu čia būtų rezervai, jau tada, žinoma, o čia rezervas jau, matot, vienas yra visiškai konkretus, todėl kalbant išvis apie kitus rezervus, kuriuos čia ir minėjo, jau tada iš tikrųjų čia reikalingas paaiškinimas ir reikalingi būtų to rezervo nuostatai. Tačiau aš šiuo atveju siūlyčiau užrašyti tai, kas jau yra užrašyta 5 straipsnio 2 punkto 2 papunktyje, - būtent šis rezervinio kapitalo fondas nuostoliams dengti. Ir viskas būtų labai aišku. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs iškart sutinkat su pateikta formule?
A.RAŽAUSKAS. Ne visai. Gerbiamajam kolegai M.Treiniui noriu pasakyti, kad dėl žemės klausimų jau nereikėtų painioti. Kas buvo pirmojoje redakcijoje kalbama apie žemę, tą atsiėmėm, o jeigu įvardytume labai jau konkrečiai, kam reikalingas pelno rezervas, tai aš manau, kad įstatyme reikėtų tada išdėstyti ir išvardyti ir visus kitus punktus, kaip jie sudaromi, kaip naudojami, ir t.t. O apskritai ir galvojama, kad visų pirma tas rezervas galėtų būti naudojamas pajų išpirkimui arba, kaip mes seniau sakydavom, pajaus sugrąžinimui pinigais. Taigi, žodžiu...
PIRMININKAS. Jūs laikotės pagrindinio teksto...
A.RAŽAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali paremti pagrindinį tekstą. Kolega A.Baležentis, matyt, neremia.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Sei-mo Pirmininke, gerbiamasis Seimo nary Listavičiau ir gerbiamasis Seimo nary Ražauskai, aš noriu jums priminti ir paaiškinti...
PIRMININKAS. Aiškinti dabar nėra kada. Prašom. Kolega Z.Adomaitis. Gerbiamasis Baleženti, jūs pasirašėt kartu su kolega M.Treiniu atitinkamą siūlymą. Jūs norit man pasakyti, kad jūs kalbėsit prieš kolegą M.Treinį? Na, kam apgaudinėjat?
Z.ADOMAITIS. Nors ponas A.Baležentis man trukdo, tačiau aš vis tiek pasakysiu. Aš manau, kad reikia paremti pagrindinę nuostatą, kaip yra pagrindiniame tekste. Ir jeigu taip mes visad galvosim, kaip kai kurie kolegos čia kalbėjo: gali būti korupcija, gali būti savavaliavimas, - tai jeigu mes visur tai matysim, aš nežinau, kiek tada įstatymų ir kiek reikės įvairių pataisymų, išaiškinimų... kiekvienas kaip instrukcija. Todėl siūlau remti pagrindinį projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosim dėl 6 straipsnio pirmosios dalies punkto patikslinimo. Tai yra tie, kurie remia dviejų kolegų pasiūlytą išbraukimą, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti kaip pagrindiniame tekste, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Prašom balsuoti dėl išbraukimo. Už išbraukimą - už, už pagrindinį tekstą - prieš.
Už išbraukimą - 24, prieš - 31, 1 susilaikė. Liko taip, kaip buvo. Ar reikalauja kas balsuoti dėl viso straipsnio? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų taip, kaip užrašyta dabar, ir juo labiau vienaskaita, - tai absoliučiai nieko nepasako. Blogiausiu atveju čia turėtų būti rezervai, o skliausteliuose jau bent paaiškinta, kas čia yra. Tačiau aš jau minėjau, kad vienas yra visiškai konkretus rezervas. Tai koks dar gali būti rezervas, jeigu mes rašom vienaskaita. Todėl aš negaliu pritarti šio straipsnio tokiai redakcijai, kokia ji yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris remia straipsnį. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu priminti, kad senajame baziniame įstatyme yra atskiras punktas 16 - 17 straipsnyje - "Metiniai atskaitymai į rezervinio kapitalo fondą". Tai viena. O čia yra visiškai kitas, papildomas numatomas rezervas. Taigi faktiškai būtų du rezervai... kurio nei tikslas, nei sudarymo tvarka, nei naudojimo tvarka nenurodoma. O aš negaliu kalbėti dėl to, kad jūs...
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs eilinį kartą mane apgavot. Laikau, kad jūs pusiau pasisakėt už šį straipsnį. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis, prašom balsuoti, kas prieš, taip pat. Prašom balsuoti. (Balsai salėje: "Kur dingo šviesa?!") Užtenka šviesos, taupykim.
Už - 33 su pranešėju, 20 prieš, 1 susilaikė. Straipsnis priimtas.
7 straipsnis ypač gausiai "papuoštas" pataisomis. Kas pirmas? Nors, man atrodo, kad kolegų M.Treinio, A.Baleženčio ir kolegos V.Lapės pasiūlymai bent iš dalies sutampa. Prašom. Kas iš jūsų kalbės? Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Čia, šiame straipsnyje, tiksliau tariant, šioje siūlomoje pataisoje, numatoma, kad prioritetas teikiamas superkant pajus pačiai bendrovei. Esant normaliai ekonomikai, tokia tvarka nėra ordinarinė, nėra įprasta. Kiekviena įmonė - ar tai būtų pajinė, ar tai būtų akcinė - stengiasi kaip tik pritraukti kapitalą, stengiasi pritraukti naujus pajininkus ir parduoti savo akcijas. Dabar čia atvirkščiai - supirkinės pajus, supirkinės akcijas, jeigu ta įmonė jau bus pagal kitus straipsnius numatoma kaip akcinė. Taigi šiuo atveju bus naudojamas, matyt, tas rezervas, kurį ką tiktai čia priėmėt, ir dar bus panaudojamos apyvartinės lėšos. Tuo tarpu apyvartinių lėšų visą laiką trūksta, o jos bus naudojamos praktiškai tokiam pastoviam, nejudriam kapitalui supirkti. Taigi iš esmės blogins situaciją. Antra vertus, ši pataisa visiškai pakeičia įstatymų nuostatas, kurios praeityje, iki šios dienos leidžia atsiimti pajų pajininkui, išeinančiam iš bendrovės, natūra ar pinigais, o ūkininkui ar ūkininkų grupei, kuriančiai savo ūkį, leidžia gauti natūra atitinkamai pagal kapitalo struktūrą technikos, gyvulių, pastatų ir kitų daly-kų. Dabar visa tai jau yra nubraukiama, ir jie išeidami nieko negaus, turės tiktai galimybę parduoti už tam tikrą sutartą, sakysim, primetamą kainą tą pajų bendrovei, ir tas bendrovės turtas liks vis mažėjančiam darbuotojų skaičiui, ir tą turtą išsipirks iš esmės už tų darbuotojų sukurtus dividendus, kurie jiems nebus mokami, nukreipiami į rezervą. Vadinasi, ateis laikas, kai du ar trys bendrovės veikėjai gaus visą turtą natūra veltui. Šitokiam mechanizmui... aš nežinau, kaip galima pritarti tiems, kurie save laiko socialdemokratinės ar socialistinės kryp-ties žmonėmis. Tai yra jau labai aiškus tokio agrokratinio sluoksnio kūrimosi mechanizmas.
PIRMININKAS. Dabar vienas, ku-ris remia, ir vienas, kuris prieš. Kolega R.Dagys. Kalbėsit? Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Man atrodo, šiandien mes galų gale pamatėm, kokios pozicijos laikosi vadinamieji agrarininkai. Iš tikrųjų šiandien bus apsisprendimo reikalas. Kai mes leidžiam tokią pataisą, kuria iš esmės pakeičiam įmonės rūšį, kai buvo vienas balsas - vienas sprendimas, o pereinam prie akcinio ir leidžiam supirkinėti pajus, kaip mes nevadintume, pereinam į akcinę įmonę iš tos situacijos. Mes paprasčiausiai tuos žmones nuvarom nuo jų turto, nuo jų žemės, nuo visko. Tai yra ūkių stambinimas direktoriaus kišenėje, tai yra klasikinis (vienas prie vieno) dabar galiojantis "prichvatizacijos" modelis, kuris veikia dabar, per pirmąjį mūsų visų įmonių privatizavimo etapą. Ir tai turbūt buvo jūsų tikslas, ką jūs norėjot padaryti. Taigi aš tikrai agituoju visus, apeliuoju į tuos, kurie mano, kad jie turi kažkokios kairės orientacijos, bent jau tikisi, kad jie tokios turi, nepalaikyti šito super... sakykim, dešiniojo žingsnio - ūkių sustambinimo visų žemdirbių sąskaita.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius komiteto vardu. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vakar mūsų komitetas svarstė, Ekonomikos komitetas svarstė šio straipsnio nuostatas ir gana vieningai priėjo tam tikrų išvadų, apie kurias aš noriu jus informuoti. Vienas dalykas, pas mus egzistuoja Akcinių bendrovių įstatymas ir egzistuoja Žemės ūkio bendrovių įstatymas, ir kiekviena įmonė gali laisvai apsispręsti, pasirinkti statusą, kokio jie nori. Ir nėra reikalo daryti to konglomerato, kurį bandoma čia padaryti. Šis konglomeratas būtent suteikia galimybę padaryti tai, kad į vienas rankas visiškai lengvai pereitų turtas, ir tai yra tikrai nusikalstamas dalykas. Prieš šią nuostatą nebalsavo nė vienas Ekonomikos komiteto narys, būtent prieš tą, kurią aš išdėstau. Aš prašau gerai pamąstyti prieš priimant tokį įstatymą. Nėra reikalo pritarti šiam straipsniui. Jis turi būti išbrauktas.
PIRMININKAS. Ir kolega J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Mieli kolegos, joks ūkinis derinys negali egzistuoti nuolat ardomas. Ligšiolinis bendrovių įstaty-mas tam ir buvo padarytas, kad tos bendrovės greičiau suirtų. Jeigu mes iš gamyklos konvejerio išimsim grandinę ir nuolat ją ardysim, tai kaip tas konvejeris dirbs? Tas pat yra su žemės ūkio gamyba. Aš stebiuosi, kaip kai kurie kolegos iš dešinės pusės galvoja, kad įsigijęs traktorių aš galiu tuoj pat jį atiduoti kitam, kad aš juo nesinaudočiau. Bet kokia žemės ūkio gamyba yra konvejeris ir iš jo mazgų mes nuolat išiminėti negalim. Jeigu mes norim pabaigti ardyti tai, kas dar liko, tai nepritarkim. Aš siūlau tik pritarti tai pataisai.
PIRMININKAS. Minutėlę, pranešėjau. Dabar dar kolega V.Lapė. Ar čia jūsų tas pats siūlymas, ar šiek tiek kitoks? Prašom paaiškinti.
V.LAPĖ. Taip, tas pats. Aš tiktai prie gerbiamojo M.Treinio argumentų norėčiau dar vieną pridėti. Pasauly savo akcijas superka tik bankrutuojančios įmonės, norėdamos išvengti bankroto. Juk pagal poną A.Ražauską jų asociacijos bendrovės šiandien dar nebankrutuoja. Aš noriu ir dėl to pasakyti, kad jeigu jau jūs bankrutuojate, tai tada prašykite, kad priimtume kažkokį bankroto įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. O kol kas dar kartą, pranešėjau, prašyčiau trumpai formuluoti reikalo esmę.
A.RAŽAUSKAS. Dėl antrosios dalies pataisos, ką kalbėjo gerbiamasis kolega M.Treinys, tai nežinau, kodėl reikėtų atimti galimybę žemės ūkio bendrovei pirkti pajus arba, kaip anksčiau sakydavom, atimti galimybę sugrąžinti pajų. O dėl gerbiamojo kolegos V.Lapės pasiūlymo, tai yra ir Seimo narės Z.Šličytės visiškai priešingas siūlymas, kur siūloma, kad būtų balsuojama tik priklausomai nuo pajaus dydžio. Ankstesnėje redakcijoje yra, kad tik priklausomai nuo balsų skaičiaus. Kadangi pati bendrovė apsispręs, mes siūlom, kad turėtų pasirinkimo galimybę. Jeigu vienoj bendrovėj bus nutarta taip, tai pagal savo priimtą nutarimą ir bus ateityje gyvenama, o ne pagal kažkieno arba bent jau įstatymų primestą valią. Yra galimybė rinktis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ražauskai, prašyčiau dabar šiek tiek susitelkti. Mes balsuosim ne dėl abiejų pataisų, o pirmiausia dėl 7 straipsnio pirmosios dalies siūlymo išbraukti. O paskui ten, kur iš tikro yra šiek tiek skirtingi kolegų V.Lapės ir Z.Šličytės siūlymai, bus atskira kalba, ir dar kolegė Z.Šličytė turės motyvuoti savo siūlymą. Dabar yra pirmasis kolegų siūlymas išbraukti žodį "bendrovei" iš 7 straipsnio antrosios dalies. Dėl šio dalyko balsuosim.
A.RAŽAUSKAS. Aš siūlau palikti.
PIRMININKAS. Pranešėjas siūlo palikti. O paskui balsuosim dėl kito dalyko. Ar gerbiamiesiems kolegoms aišku? Kas už tai, kaip pasiūlė kai kurie kolegos, konkrečiai kolegos A.Baležentis ir M.Treinys, kad būtų išbrauktas žodis "bendrovei", tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti pagal pagrindinį tekstą, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Nešūkaukit! Prašom, gerbiamieji kolegos.
Už išbraukimą - 24, prieš - 26, su pranešėju - 27, susilaikė 4. Už? (Balsai salėje) 25 - už, 27 - prieš, 4 susilaikė. Tegul bus 26. Liko taip, kaip buvo.
Dabar, gerbiamieji kolegos, prašom dėl antrojo siūlymo. Aš prašyčiau kolegę Z.Šličytę, kolegą V.Lapę, kadangi vienas siūlymas, kolegė Z.Šličytė - kitas siūlymas. Prašom. Gerbiamasis kolega V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, galiojančio įstatymo 19 straipsnio septintą dalį, trumpai drūtai kalbant, nėra prasmės keisti štai dėl ko. Dėl to, kad šio įstatymo 22 straipsnio antrosios dalies 4 punkte yra labai aiškiai pasakyta: "Susirinkimas gali reorganizuoti, likviduoti bendrovę arba sujungti ją su kita." Šias procedūras, kurias jie nori įteisinti dabar, galima daryti ir buvusiame, t.y. kol kas dar galiojančiame įstatyme. O tie žmonės, kurie nori gyventi kitaip, socialistiškai, nori, kad ši jų bendrovė taptų kooperatyvu, jiems jau ši padaryta pataisa trukdys. Todėl, aš manau, tai yra labai nelogiška ir reikėtų iš viso nesvarstyti to klausimo, išbraukti šią pataisą.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad vis dėlto atsakomybę ir pasekmes labiau jaučia tie nariai, kurie turi didesnį kiekį akcinių įnašų. Ir vis dėlto toks lygybės principas, kai turintys akcijų, kaip čia kai kuriose bendrovėse aiškinausi, ir minimalų skaičių (1200 Lt minimali suma), ir turi pusės milijono sumą, visiškai vienodai dalyvauja sprendžiant reikalus. Aš manau, kad ne visada tas lygybės principas yra tikslingas, ir todėl siūlyčiau nustatyti, kad kiekvienas bendrovės narys susirinkime priimant sprendimus turi tiek balsų, kiek jis turi minimalių bendrovės nario pajinių įnašų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau kalbėti tuos, kurie remia arba pagrindinį tekstą, arba alternatyvas. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašyčiau visus suvokti, už ką mes balsuojame dabar. Balsuojame už tai, kas valdys žemės ūkio bendroves. Jeigu mes paliekam tą atvejį, kad balsų yra tiek, kiek yra žemės ūkio bendrovės narių, tai yra vienas variantas. Jeigu mes paliekam kitą variantą, kad balsuos tiek, kiek žmogus turi turto, tiek, kiek jis turi pajų, tai yra visiškai kita situacija. Ir aš negaliu sutikti, kad reikia žemės ūkio bendrovėse leisti dabar balsuoti pagal tai, kiek narys turi pajų. Juk tuos pajus supirks mafijozai, supirks visiškai pašaliniai žmonės. Ir mes jiems atiduosim visos žemės ūkio bendrovės likimą, visiškai išstumsim tuos žmones, kurie veltui dirbo ištisus dešimtmečius. Ne savo noru jie pateko į tą bendrovę. Ten buvo nors šiokia tokia kooperacijos imitacija, nors šioks toks dirbančiųjų dalyvavimas valdyme. Jeigu mes išbraukiam šią galimybę jiems, tai tada lieka laukinis kapitalizmas kaime. Ar reikia tai daryti? Aš kategoriškai prašau visus pagalvoti - ir kairiuosius, ir dešiniuosius. Negi jūs, LDDP nariai, sąmoningai norit išstumti tuos vargšus žmones iš žemės ūkio bendrovių ir atimti iš jų balsavimo teisę, ir atiduoti ją tiems, kurie turi kapitalą? Aš tiesiog su nekantrumu laukiu šio balsavimo rezultatų. Vis dėlto balsuokim sąmoningai. Aš kategoriškai siūlau ir prašau palikti tik tą variantą, kad yra tiek balsų, kiek yra žmonių, žemės ūkio bendrovės narių pagal jų skaičių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, tai jūs nepritariat ir kolegės Z.Šličytės siūlymui?
A.BALEŽENTIS. Jokiu būdu.
PIRMININKAS. Jokiu būdu. Aišku. Ačiū. Kolega V.Einoris.
V.EINORIS. Aš pritariu ponios Z.Šličytės pasiūlymui, kadangi yra labai logiška.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą pranešėjas, ir rinksimės. Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Aš visiškai sutinku su tuo, ką kalbėjo Seimo narė Z.Šličytė. Tačiau mes įstatyme siūlom, kad turėtų galimybę rinktis ir kolegės Z.Šličytės siūlomą variantą ten, kur nori, ir kolegos V.Lapės siūlomą variantą. Skaitykit, gerbiamieji, redakciją, kad pati bendrovė nusprendžia, ar ir toliau bus balsuojama taip, kaip siūlė kolega V.Lapė, ar nuo sprendimo priėmimo momento bus balsuojama taip, kaip siūlė kolegė Z.Šličytė. Kad jie patys galėtų spręsti. O dėl perregistravimo į akcinę įmonę, gerbiamieji kolegos, tai nėra taip jau paprasta. Jeigu kas nors pabandėt pasigilinti, žemės ūkio bendrovė atsisėdusi akcijų neišleis vietoj turimų pajų ir t.t. Žodžiu, kam apsunkinti, priverstinai daryti ką nors...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos... Aš supratau, jūs remiat tą tekstą, kuris yra pagrindiniame variante.
A.RAŽAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galima supaprastintai balsuoti: kas už pagrindinį tekstą, o kas už vieną ar kitą alternatyvą, bet tada gal nebus aiškumo. Galima šiek tiek sudėtingiau, bet tada iš tikro bus visiems aiškiau. Tai yra balsuosim kol kas eilės tvarka, paskui žiūrėsim, kuris variantas surinks daugiau balsų, ir už tą dar kartą. Aš manau, taip bus teisingiau. Štai ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas man pritaria.
Tai yra pirmas variantas: "Kiekvienas bendrovės narys, susirinkime priimant sprendimus, turi vieną balsą arba tiek balsų, kiek jis turi minimalių bendrovės nario pajinių įnašų." Vienas balsavimas. Antras balsavimas (abėcėlės tvarka), kolegos V.Lapės tekstas: "Kiekvienas bendrovės narys, susirinkime priimant spren-dimus, turi vieną balsą." Ir trečias balsavimas, kolegės Z.Šličytės suformuluotas pasiūlymas: "Kiekvienas bendrovės narys, susirinkime priimant sprendimus, turi tiek balsų, kiek jis turi minimalių bendrovės nario pajinių įnašų." Antras ir trečias balsavimas yra pirmojo balsavimo išskyrimas į dalis. Ir pažiūrėsim, kas kiek balsų surinks, po to balsuosim dar kartą. Prašom registruotis. Registracija. (Bal-sas salėje) Aš paaiškinsiu, gerbiamasis Baleženti, dar kartą. Aš apie jus geriau galvojau.
79 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, yra pagrindinio teksto variantas, kuris susideda iš dviejų dalių, ir yra dvi alternatyvos. Kad būtų paprasčiau ir iš tikro aiškiau, mes dabar balsuojam dėl kiekvieno, taip sakant, nustatom reitingą. Po to dar kartą balsuosim dėl to varianto, kuris surenka daugiausia balsų. Ar aišku? Tai yra pirmas balsavimas - už pagrindinį tekstą, ir pasižymim, kiek buvo balsų už, nesvarbu, kiek buvo prieš. Po to - kolegos V.Lapės siūlymas, vėl kiek buvo pliusinių balsų. Ir kolegės Z.Šličytės siūlymas, vėl kiek buvo pliusinių balsų. O po to bus galutinis balsavimas. Žinoma, būtų gražu, kad Seimo nariai iškart pasirinktų vieną iš trijų, bet, matyt, neuždrausi kiekvienam balsuoti net tris kartus. Bet aš prašyčiau rinktis iš karto po vieną variantą.
Taigi pirmas balsavimas. Kas už tai, kad būtų pagal pagrindinį tekstą, kur yra abu variantai? Prašom, kas už pagrindinį variantą.
Už pagrindinį variantą - 41 plius pranešėjas - 42. Dabar, gerbiamieji kolegos, antras balsavimas už kolegos V.Lapės siūlymą, kur tik trumpiau pasakoma: "Kiekvienas bendrovės narys, susirinkime priimant sprendimus, turi vieną balsą." Kas už šį siūlymą, prašom balsuoti.
Už šį siūlymą - 30, prieš - 19, 5 susilaikė.
Dabar trečias siūlymas. Prašom pasiruošti balsuoti. Tai yra kolegės Z.Šličytės siūlymas: "Kiekvienas bendrovės narys turi tiek balsų, kiek jis turi minimalių bendrovės nario pajinių įnašų." Kas už šį siūlymą, prašom balsuoti.
7 - už, 37 - prieš, 11 susilaikė.
Pranešu, kad pagrindinis variantas surinko 42 balsus, kolegos V.Lapės variantas - 30 ir kolegės Z.Šličytės - 7. Todėl dabar prašom dar kartą balsuoti už pagrindinį variantą. Kas už, tas už, kas prieš - taip pat.
Už - 38, su pranešėju - 39, 31 - prieš, 1 susilaikė. Pritarta. Prašom. Ar gerbiamieji kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 7 straipsnio be pataisų, už kurias buvo balsuota? Kolega V.Lapė.
V.LAPĖ. Aš, nenorėdamas trukdyti Seimo narių tais motyvais, kurie čia buvo išdėstyti, vis dėlto dar kartą kreipčiausi į Darbo partijos kolegas. Pamąstykit galų gale, ką jūs darot. Jūs dedatės esantys dideli demokratai, dideli socialistai. Jūs šia įstatymo pataisa sugriaunat vienintelę galimybę žemės ūkio organizacijai, šiuo metu vadinamai žemės ūkio bendrove, tapti normalia kooperatine bendrove. Dar kartą kartoju: tie, kurie nori tapti uždarosios akcinės bendrovės turto savininkais arba sukurti akcinę bendrovę, turi visas galimybes nekeičiant šito straipsnio. Yra 22 straipsnis, ketvirtoji dalis labai aiškiai sako: "Visuotinis susirinkimas dviem trečdaliais balsų gali priimti tokius nutarimus." Ir kas trukdo? Kodėl šiandien mes atimam iš tų žmonių, kurie tikrai dar tebėra pavergti to paties, sakykime, buvusio kolūkio pirmininko?.. Jis neturi teisės. Ir šiandien mes būtinai įperšam: balsuoti taip, kaip liepia pirmininkas. Aš dar kartą prašau pagalvoti, ką jūs darot, ponai! Manau, kad dėl šio straipsnio reikia vis dėlto perbalsuoti, t.y. balsuoti prieš visą.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar kas remia šį straipsnį? Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu gerbiamasis Pirmininkas leis, nepasakysiu savo pozicijos, tik atkreipsiu...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, baisiai daug spekuliacijų šiame straipsnyje yra ir čia visi dedasi gynėjais vos ne kiekvieno žmogaus, o iš tikrųjų nėra taip. Pirmiausia čia buvo keliamas klausimas dėl pajų grąžinimo. Lyg pajų ir negauna. Atsiprašau, juk viskas paliekama beveik taip pat, kaip ir buvo. Galima ir grūdais pajų gauti, ir kiaulėmis gauti, ir pinigais galima atgauti pajų. Tai štai, ponai, jūs visiškai ne taip šnekat.
Dabar dėl balsavimo. Juk čia suteikiamos platesnės galimybės, teisė pasirinkti bendrovės nariams arba vienaip, arba kitaip: arba eiti akcinės bendrovės linkme, ar palikti taip pat. Ko jūs dabar bijot, kad tie žmonės patys savo reikalų nesugebės tvarkyti? Tarytum čia sėdintys daugiau išmano, pavyzdžiui, kaip tvarkytis Pakruojyje arba kur nors kitur. Todėl aš siūlyčiau balsuoti už pagrindinį variantą ir baigti šias spekuliacijas.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat. Už visą straipsnį.
Už - 35, su pranešėju - 36, prieš - 28, 2 susilaikė. Straipsnis priimtas.
Dabar 8 straipsnis. Yra kolegų M.Treinio ir A.Baleženčio pataisos. Prašom. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Beveik visus motyvus, kurie buvo pasakyti ką tik prieš priimant 7 straipsnį, galima pakartoti kalbant ir apie 8 straipsnį. Tačiau aš norėčiau patikslinti pono M.Pronckaus kai kurias mintis. Jis sako, kad bus galima pajus grąžinti ir natūra, ir pinigais, ir kaip nors kitaip. Priimant dabartinę 8 straipsnio redakciją, iš esmės panaikinamos bent kelios 20 straipsnio dalys, kurios nebegalios. O štai kas nebegalios (kol kas, taip buvo parašyta): "Narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Išstodamas iš bendrovės narys turi teisę susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemę." Visa tai yra išbraukiama. Taip pat išbraukiama: "Išstojantis iš bendrovės ir steigiantis ūkininko ūkį narys arba narių grupė, steigianti kitą žemės ūkio įmonę, turi teisę gauti iš bendrovės turto natūra - technikos, gyvulių, apyvartinio ar kito turto proporcingai jų pajaus dydžiui ir bendrovės turto elementų vertės struktūrai arba pinigais bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir terminais." Tai viso to nebus.
Ir vietoj to bus tiktai viena aptaki frazė: "Buvęs narys visais atvejais turi teisę savo pajų pirkimo, pardavimo, dovanojimo ar kitais būdais perleisti bendrovei, kitiems bendrovės nariams ar kitiems fiziniams asmenims." Taigi bendrovei jis galės perleisti jau rinkos santykiais. O kokie rinkos santykiai tarp eilinio bendrovininko, pensininko ar bendrovės lyderio gali būti, jūs turbūt žinot. Ir už pusę, ir už trečdalį, ir už dešimtadalį kainos arba už bendrovės atliktas paslaugas tai gali būti perleista. Ir tas turtas bus paimtas. Antra. Bendrovei, bet nepasakyta, kokiai. Gali būti tai, kur jis dirba, gali būti kitai žemės ūkio bendrovei, gali būti bet kokiai kitai bendrovei...
PIRMININKAS. Laikas!
M.TREINYS. ...akcinei ar uždarajai akcinei. Taigi mes dabar įteisiname pajų perleidimą jau ir juridiniam asmeniui. To anksčiau nebuvo. Taigi aš nežinau, kokį hibridą mes sukursime iš žemės ūkio bendrovės, kuri, kaip ten bebūtų, vis dėlto buvo kooperatinė. Siūlau nepriimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis, matyt, parems. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš apeliuoju į jūsų supratimą. Apsisprendimas turi būti sąmoningas, ir visi turime suprasti, kad išbraukus iš senojo bazinio įstatymo šitą teiginį, jog "narys visais atvejais turi teisę gauti jam pinigais arba natūra priklausantį pajų. Išstodamas iš bendrovės, narys turi teisę susigrąžinti nekilnojamąjį turtą, įskaitant žemę...", faktiškai dar kartą vykdoma nacionalizacija. Dar kartą atimamas ir areštuojamas žmonių turtas. Šį kartą tai vyks ne bankuose, o vyks konkrečiose žemės ūkio bendrovėse, ir visas tas turtas taps vieno lyderio arba kelių žemės ūkio bendrovės lyderių nuosavybe. Jeigu mes anksčiau kalbėjome apie dvarininkus su tam tikra hiperbole, kaip apie įvaizdį, tai čia jau faktiškai realiai, teisiškai visa tai sukuriama. Aš nerandu žodžių. Gerbiamieji Seimo nariai, LDDP frakcijos nariai, negi jūs sąmoningai galite už tai balsuoti? Jūs galvokite, ką darote!
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys, kuris remia pagrindinį tekstą. Kolega R.Dagys. Ne? Kolega S.Malkevičius. Turbūt neremiat?
S.MALKEVIČIUS. Neremiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Pirmiausia čia buvo toks žodelis pasakytas apie žemę. Žemė niekada negalėjo būti bendrovės, ir negalėjo iš jos niekas atsiimti, kadangi bendrovė - tai juridinis asmuo, ir ji žemės negalėjo turėti. Seimo nariai tai turėtų suprasti, žinoti ir tokių spekuliacijų nekelti. O jeigu kalbėsime apie kitus reikalus, tai kiekvienas bendrovės narys turi teisę pasielgti su savo pajumi taip, kaip jam geriau: ar jis jį parduos, ar jis atsiims jį ir t.t., ir t.t. Čia santykiai yra lygiaverčiai, o kai kurių socialdemokratų norai, kad žemės ūkio bendrovės (Balsai salėje) visą laiką būtų šalpos organizacijomis, einant į rinkos santykius ir einant į Europos konkurenciją, iš tikrųjų yra juokingi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuoti reikės dėl 8 straipsnio 2 punkto trečiosios dalies. Kas už pagrindinį tekstą, tie balsuoja už, o kas mano, kad to nereikia, kaip siūlė kolegos A.Baležentis ir M.Treinys, tie balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Prašom dar kartą registruotis. Registracija. 82 Seimo nariai. Taigi kas už 8 straipsnio, arba bazinio įstatymo 20 straipsnio 2 punkto trečiąją dalį, tas balsuoja už, kas mano, kad jo nereikia - balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 35, su pranešėjo balsu - 36, prieš - 28, susilaikė 4. Priimta.
Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio? Ar galime iš karto balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 8 straipsnis? Kas už - už, kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
Už - 36, su pranešėjo balsu - 37, prieš - 28, susilaikė 2. Straipsnis priimtas.
Šio įstatymo 9 straipsnis, arba bazinio įstatymo 22 straipsnis. Yra kolegos V.Lapės pataisa. Ar gerbiamasis kolega teikia savo siūlymus? Gerbiamasis Lape (Balsas salėje), ar jūs sutinkate?
V.LAPĖ. Jeigu kalbama apie žodį "momentas", tai anksčiau buvusiame straipsnyje rašoma: "nuo susirinkime sprendimo priėmimo momento", žodį "momento" sutinkame atsiimti.
PIRMININKAS. Ne, mano manymu, čia šiek tiek kiti dalykai. Prašom, gerbiamasis Lape.
V.LAPĖ. Čia kalbama apie 22 straipsnį, taip aš supratau?
PIRMININKAS. Taip.
V.LAPĖ. Aš siūlau penktąją dalį... Siūlau vėl pamąstyti, nedaryti tų klaidų, kurias jau iki šiol darėte. Gerbiamas mano kolega ir mano viršininkas M.Pronckus aiškiai sako: ko jūs kišatės į bendrovių žmonių reikalus, į jų narių reikalus? Jų reikalas apsispręsti, padaryti taip ir taip. Aš irgi pritariu, kad tai ir yra jų reikalas. Bet kodėl, mielieji, jūs nuo pat pirmųjų Seimo darbo dienų pradėjote uždrausti bendrovių nariams, ir jų vardu viską daro tie, kurie šiandien jau visais būdais yra suorganizavę pasiglemžti turtą į savo rankas? Štai, pone Pronckau, jūs ir atsakykite. Tai kodėl vieną kartą jūs kalbate apie demokratiją, o įstatymo pataisomis jūs atimate teisę?.. Šiandien vienas ketvirtadalis bendrovės narių gali balsuoti dėl bendrovės likvidavimo, sujungimo, jos pavadinimo pakeitimo ir t.t., ir t.t. Tai yra gėda, tai yra amoralu, tai nepriimtina demokratinėje visuomenėje. O mes tai juk demokratiška visuomenė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys.
BALSAS IŠ SALĖS. Aš su jumis sutinku...
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji kolegos, gal tada nesiginčykime...
A.RAŽAUSKAS. Noriu pasakyti porą žodžių.
PIRMININKAS. Prašom.
A.RAŽAUSKAS. Daugelyje (tai toli gražu nesusiję su Žemės ūkio bendrovių asociacijai priklausančiomis bendrovėmis) jau beveik, sakykime, žlugusių bendrovių niekaip nepavyksta priimti sprendimo dėl likvidavimo. Susirenka 300 bendrovės narių: 199 atrodo, kad nėra prasmės toliau kartu dirbti, 101 šiandien atrodo, kad reikia ir toliau laikytis būtinai taip. 2/3 minus 1 negali priimti sprendimo dėl likvidavimo. Tačiau pats likvidavimas tai iš tikrųjų vyksta, nes jeigu ten jau viskas žlugę. Norėjome Žemės ūkio ministerijos prašymu tą pataisą daryti, tačiau jeigu atrodo, kad ir toliau trečdalis plius 1 lemia gyvuoti ar negyvuoti, būti ar nebūti praktiškai beveik jau nesančiai bendrovei, tegu lieka kaip buvo, aš...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, o ką pasakysite dėl tų dviejų - trijų mėnesių? Jūs tai paliekate ar ne?
A.RAŽAUSKAS. Norime, kad būtų ištaisyta: du mėnesiai į 3 mėnesius. Koks skirtumas, kad ne vasario pabaigoje, paskutinę dieną, vyks susirinkimas, o kovo pradžioje? Visa žiema žemdirbiams... Nespėja kai kurių dalykų padaryti, sakykime, per du mėnesius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, be penktosios dalies galime tą straipsnį priimti? Prašom, vienas - už, vienas - prieš. Kolega R.Dagys. Be penktosios dalies.
R.J.DAGYS. Kalbame apie 22(3), taip?
PIRMININKAS. Taip. Dėl trijų mėnesių.
R.J.DAGYS. Kadangi kalbama dėl viso, tai turbūt ne tik dėl dviejų - trijų mėnesių, aš noriu kalbėti... Vis dėlto tai yra priimamas sprendimas, sakykime...
PIRMININKAS. Taigi šito atsisako pranešėjas - penktosios dalies - ir atitinkamai pertvarkant pirmąją dalį.
R.J.DAGYS. Palaukite... sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, vis dėlto pranešėjas sako, kad tegu Seimas balsuos. Tai prašom kalbėti.
R.J.DAGYS. Aš kalbu, kad būtų aišku, kaip dabar bus priimami tie visi sprendimai. Šiuo atveju teisingai pranešėjas sakė, kad balsavo 49 ar 51, be susirinkusių žmonių, ir panašiai, dauguma, trečdalis, galėjo pateikti. O dabar balsuos pagal pajų kiekį. Pajų kiekis per metus, pagal šį projektą, tuoj bus dviejų žmonių rankose, ir tada galės balsuoti 120 žmonių, kad bendrovė liktų, o 3 žmonės atėję pasakys ne - bendrovei "viso gero!". Tai yra šių pataisų esmė, todėl pritarti šioms pataisoms iš viso negalima.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tada prašom pasiruošti balsuoti. Mes balsuosime dėl 9 straips-nio, arba bazinio įstatymo 22 straipsnio naujos penktosios dalies. Kas už ją, t.y. taip, kaip yra pagrindiniame tekste, balsuoja už, o kas mano, kad to nereikia, ir turi, suprantama, likti senas variantas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 38 plius pranešėjas - 39, prieš - 32, susilaikė 2. Priimta.
Už visą 9 straipsnį ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Reikia balsuoti, kad būtų užfiksuota.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 9 straipsnis, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
40 su pranešėju, prieš - 30, susilaikė 3. Straipsnis priimtas.
Priešpaskutinis - 10 straipsnis. Yra kolegos M.Treinio ir kolegos A.Baleženčio siūlymų. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Mes manome, kad tai, kas čia parašyta, jog "bendrovės likvidavimo procedūros trukmė ne ilgiau kaip 6 mėnesiai nuo antrojo viešo skelbimo spaudoje apie bendrovės likvidavimą", yra nepakankama, nes galbūt dar ir po 6 mėnesių bus ne visur išspręsti turtiniai ginčai, ir jie tęsis teismuose. Todėl mes siūlome tą tekstą, kuris čia pateiktas, pratęsti po kablelio įrašant "neskaitant laiko, nagrinėjant turtinius ginčus teisme, kurie ten gali būti". Jeigu to nebūtų, tai faktiškai po 6 mėnesių viskas nutrūksta, ir neišspręsti turtiniai ginčai (dažniausiai tai bus atskirų pajininkų bandymas atgauti jau dalybų metu turto dalį natūra) liks neišspręsti.
A.RAŽAUSKAS. Aš sutinku su kolegos M.Treinio patikslinimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu pranešėjas priima patikslinimą, nereikia balsuoti? Priimam tą straipsnį? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.
11 straipsnis. Gal normalia tvarka įsigalioja, ar jūs norite vėlesnį įsigaliojimą, gerbiamasis Ražauskai?
A.RAŽAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Tada nereikalingas šis straipsnis? Normalia tvarka, kadangi sausio mėnesį priiminėjam.
Gerbiamieji kolegos, dabar turėtume šiek tiek pasitarti dėl tolesnio darbo. Aš noriu pranešti, kad Kardomojo kalinimo įstatymo projektui praktiškai nėra pataisų. Vadinasi, nereikės tiek laiko, kiek buvo skirta. Seimo nariams siūlyčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų, iš karto balsuotume ir baigtume bent vieną darbą. Ar sutinkate? Kalbėti dėl balsavimo motyvų kai kurie Seimo nariai užsirašė iš anksto. Kolega A.Albertynas - pirmasis. Prašom. (Balsai salėje) Ne, pirmasis užsirašė kolega J.Listavičius, jeigu jau sąžiningai. (Balsai salėje) Nežinau. Gerbiamieji kolegos, nesiginčykime, argi čia principinis dalykas. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Sei-mo nariai, daug kas susirūpinę, tie žmonės, kurie neturi menkiausio supratimo apie žemės ūkį ir nežino, kas dabar vyksta Lietuvos kaime. Yra Seimo narių, kurie prieštarauja, kad per mažas narių skaičius, sprendžiant bendrovės reikalus. Buvo 2/3, dabar paliekama 50% plius 1. Pagal šią sistemą renkamas Lietuvos Seimas. Savivaldybių rinkimuose iš viso nenurodyta, kiek turi dalyvauti balsavime rinkėjų. Vienas rinkėjas gali išrinkti valdžią. Čia mes nekalbame apie žmonių interesų pažeidimus. Kas svarbiau - valstybės likimas ar vienos bendrovės likimas? Šio įstatymo pataisų priešininkai nori toliau vykdyti V.Landsbergio, G.Vagnoriaus žemės ūkio bendrovių griaunamąją politiką. Per mažai turime Lietuvos kaime bedarbių?! Griaudami bendroves didiname bedarbių skaičių. Paklauskite bedarbių, ar jie tuo labai patenkinti?
Kalbame apie kooperatyvus. Kooperacijos buvo normaliausios kolūkių... Jos buvo įteisintos pagal Kooperacijos įstatymą. Normalesnių kooperatinių bendrovių neturime.
Dar noriu atkreipti dėmesį. Sausio 13 d. per televiziją, laidoje "Provincija", ponas V.Landsbergis, žymiausias XX a. žemės ūkio žinovas, specialistas, aiškino, kad jis negriovė žemės ūkio, neardė fermų stogų. Čia jis teisus. Bet ponas V.Landsbergis pamiršo, kad iš žemdirbių buvo atimta žemė, ir gyvuliams buvo palikti plotai tik žoliniams pašarams. Tai reiškia...
PIRMININKAS. Laikas!
A.ALBERTYNAS. ... sezonui nebus galimybių sukaupti pašarų ir gyvuliai turės būti likviduoti.
PIRMININKAS. Už ar prieš? (Bal-sai salėje)
A.ALBERTYNAS. Aš dar noriu vieną...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas patikslina metinių rezultatų tarp bendrovės narių ar paveldėtojų bendrovės pagrindinio kapitalo padidėjimo ir sumažėjimo atveju pelno paskirstymą. Tikslinant 6 straipsnio pelno paskirstymą ir sudarius rezervą, nenurodyta jo paskir-tis, o tai sudaro sąlygas tam tikram piktnaudžiavimui esant stipriems įmonės vadovams.
7 straipsnio 1 punkto 1 papunkčio turinys turi dvigubą prasmę: vieną balsą arba tiek balsų, kiek jis turi minimalių ben-drovės narių pajinių įnašų. Tai sudaro sąlygas vadovams diktuoti savo nuostatas.
9 straipsnio 1 punkte priimtas sprendimas dėl bendrovės sujungimo, reorganizavimo ar likvidavimo paprasta balsų dauguma vargu ar yra teisingas. Įstatymo projektui, kuris ne lengvina, o sunkina bendrovės nario padėtį ir neduoda jam reikiamo balso, kad jis savo balsavimu galėtų dalyvauti bendrovės reikalų sprendime, aš pritarti negaliu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiu. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamieji kolegos, visos šio įstatymo pataisos yra aiškiai lobistinės. Viskas yra daroma tam tikrų bendrovių lyderių interesams. Nieko nerasime palankaus eiliniam darbuotojui, eiliniam pajininkui. Viskas kaip ant iešmo yra suveriama, sukuriamas tam tikras savavaliavimo mechanizmas, kurio yra tokia esmė: atimama galimybė atgauti pajų natūra ar pinigais pagal jo nominalią vertę, o vietoje to bus siūloma lyderių diktuojama pajų supirkimo tvarka bendrovės vardu, bendrovės pinigais, kitaip sakant, pelno dalimi ar apyvartinėmis lėšomis, tai yra pajai iš pajininkų bus išperkami pačių pajininkų sukurtais pinigais, o turtas natūra pasiliks vis mažėjančiam lyderių ratui. Ir paskutinieji lyderiai gaus visą bendrovės turtą veltui. Susidarius galimybei, matyt, bus pereinama nuo vieno balsavimo metodo, nuo balsavimo pagal narių skaičių, prie balsavimo pagal pajaus dydį. Taigi visa tai panaikina bet kokias demokratijos imitacijas, nes su 1/4 balsų arba su ketvirtadaliu pajų vertės galima bus padaryti visus sprendimus, įskaitant ir turto dalijimą veltui be jokių apribojimų. Tai mes šiandien priėmėme. Mes manome, kad tuo bus užkirstas kelias tolesniam ūkininkų ūkių kūrimuisi, bandant atsiskirti dabartiniams nariams iš bendrovės ir norint gauti bendrovių turto dalį natūra. Pajus parduos bendrovei tik jos diktuojama kaina. Aš nemanau, kad tuo pasinaudos visi bendrovių lyderiai, bet būtent tiems, kurie tuo norės pasinaudoti, bus labai palanku. Tai yra tipiškas juodmečio įstatymas, kaip šį laikotarpį visai neseniai pavadino žurnalistas V.Matulevičius. Siūlau atmesti ir Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos vardu siūlau vardinį balsavimą.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pratęsti kolegos arba šiuo atveju turbūt pono A.Albertyno mintį. Tai, ką pradėjo savo laiku griauti E.Grakauskas, dabar sėkmingai baigė ponai A.Albertynas, M.Pronckus ir A.Ražauskas. Žmonėms, kurie klausosi transliacijos, turėtų būti aišku. Jūsų balsai buvo reikalingi tam, kad šitie ponai ateitų į Seimą ir dabar galutinai pasiimtų tai, ką jau seniai turėjo pasiimti. Tai visą bendrovių turtą, kad visas turtas pereitų į jų rankas. O superkant pajus, naudojant rezervus - tai, kas buvo mūsų visose įmonėse, kai buvo kalbama, kad kiekvienas mūsų darbininkas turės įtakos valdymui. Žinome, jog jis neturėjo įtakos, ir kur tos mūsų akcijos, o šiuo atveju pajai, nukeliavo. Ir žmonės gal turės savo 3 ha, bet jie bus kumečiai, kurie eis samdytis iš tų mūsų ponų visą techniką, naudosis jų padargais, ir visą laiką jiems tarnaus. Tai buvo šitų žmonių tikslas ir iš esmės jie tai pasiekė. Manau, kad tai, kaip šiandien balsavo ir Valstiečių partijos atstovas A.Vaižmužis, rodo, jog ši partija toliau orientuojasi į stambų ūkininką. Ir kalbėti apie kokias nors kairiąsias idėjas šiuo atveju net kalbos negali būti, nes jos niekuo nesiskiria nuo tokių pat superdešiniųjų reformų, kurias vykdė E.Grakauskas. Socialdemokratų frakcija griežtai pasisako prieš šį įstatymą ir pritaria vardiniam balsavimui.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis, kuris irgi iš anksto buvo užsirašęs.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ypač norėčiau kreiptis į LDDP frakcijos Seimo narius. Jūs galit pasakyti, kad nežinojot, kas darosi bankuose. Bet jūs negalit ir negalėsit pasakyti, kad ne savo rankomis šiandien nulemiat kaimo ateitį. Šiandien jūs, pakeldami savo rankas, nulemiat, kur nueis Lietuvos kaimas. Ir alternatyvos, kur nueis žemės ūkio bendrovės, yra tik dvi: arba jos išliks tokios, kokios yra, arba taps ūkininkais, arba taps stambiais dvarais. Ir šiandien, kiek jūs balsavot iki šiol, jūs visą laiką savo įstatymu, savo rankų pakėlimu siekėt, kad mūsų kaimas taptų dvarais. Ką iš to laimim? Kas geriau mūsų Lietuvos kaimui - ar kad būtų vienas, du, trys dvarai, ar kad būtų šimtai ūkininkų šeimų? Kokios bus teisinės pasekmės? Mes iki šiol akcentavom laisvą žmonių apsisprendimą. Patys žmonės turi nuspręsti, kaip ūkininkauti ir kur jiems ūkininkauti.
Mes visą laiką akcentavom, kad žmogus laisvai turi disponuoti savo turtu, savo nuosavybe. Šiandien šios teisės ir apsisprendimo galimybės tokio įstatymo priėmimu yra daugeliui kaimo žmonių, daugeliui žemės ūkio bendrovių narių atimamos. Kokios bus socialinės pasekmės? Jeigu bus priimtas šis įstatymas, neišvengiamai dalis žemės ūkio bendrovių vadovų pasinaudos šiuo įstatymu, dalis žemės ūkio bendrovių narių bus pašalinti, ir kaime dar labiau išsiplės bedarbystė. Galų gale politinės pasekmės. Taigi jūs, LDDP frakcijos nariai, faktiškai apgavot savo rinkėjus...
PIRMININKAS. Laikas. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia šis įstatymas buvo gana ilgai rengiamas. Jis buvo svarstomas įvairiose vietose, taip pat ir Žemės ūkio bendrovių asociacijoje, ir žemės ūkio bendrovėse. Man būnant susitikimuose vietose daugelis žemės ūkio bendrovių narių kaip tik laukia tų pataisų ir šio įstatymo. Taigi šis įstatymas kilo ne iš viršaus, bet iš apačių, ir tie ponai, kurie stengiasi visą laiką pasakyti, kad lyg ir ne patys žmonės nori tų dalykų, deja, yra nevisiškai teisūs.
Dabar apie pasekmes čia labai plačiai kalbama. Baikit vieną kartą, man atrodo, spekuliuoti tomis idėjomis, kad vienas arba du žmonės, pavyzdžiui, bendrovės vadovas viską lemia. Nebuvo ir senais laikais taip, kai sprendė jie tuos dalykus, nėra ir dabar. Tiktai jūsų galvoje galbūt šmėkščioja tie dalykai. Deja, nė viena protinga žemės ūkio bendrovė nelaiko tokių kvailių vadovų, kurie bando juos kaip nors tvarkyti. Todėl aš, nenorėdamas leistis į ilgas kalbas, siūlau pritarti tam įstatymui. Jis suteiks teisių eiti bendrovėms šiek tiek progresyvesniu keliu ir sudarys pagrindą joms vystytis.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, gal be balsavimo galim pritarti vardiniam balsavimui? Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Prašom registruotis. Balsuosim dėl vardinio balsavimo. Aš irgi siūlau vardinį balsavimą. A.Albertynas, pasirodo, bijo vardinio balsavimo. (Balsai salėje)
76 Seimo nariai. Vardiniam balsavimui reikalingi 28. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už vardinį balsavimą - už.
33 - už. Taigi bus vardinis balsavimas. Dabar, gerbiamieji kolegos, turim šiek tiek pasitarti. Ar dabar darom vardinį balsavimą? (Balsai salėje) Dabar? Gerai. Tvarka. Tai tada, gerbiamieji kolegos, aš noriu iš karto pasiūlyti, kad nebūtų ginčų, po vardinio balsavimo eina Kardomojo kalinimo įstatymas, kadangi ten, atrodo, tiktai vienam straipsniui yra pataisa, o Kilnojamųjų kultūros vertybių įstaty-mą iškart įsirašom į kitos savaitės darbotvarkę. Ar galim su tuo sutikti? Kolega B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Man baisiai keista. Jau antri metai šis įstatymas kilnojamas ir kilnojamas. Juk mes iš esmės dabar sudarome sąlygas grobstyti kultūros vertybes. Ir iš tikrųjų susidaro labai įdomi situacija, kai Seimo vadovybė suinteresuota, kad ir toliau kultūros vertybės nebūtų saugomos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Genzeli, na, ką jūs šnekat? Įteikta komitetams, frakcijoms 1995 m. lapkričio 6 d.
B.GENZELIS. Atsiprašau, pone Juršėnai, reikia turėti atmintį. Šis įstatymas buvo prieš metus įteiktas, o paskui visą laiką mulkinama ir mulkinama, šiurkš-čiai tariant.
PIRMININKAS. Vadinasi, nebuvo varianto, kurį jūs turėjot pateikti, ir prašom nesiginčyti. Taigi, gerbiamieji kolegos, įsirašom iškart į kitą savaitę ir skirsim jam daugiau laiko, ir iš tikro jis turi būti priimtas artimiausiomis dienomis, ne savaitėmis, o dienomis.
Mielieji bičiuliai, dabar yra skelbiamas vardinis balsavimas. Lygiai 15 minučių. Iki 13.40 val. Balsuojam dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo. Dėl bendrovių įstatymo pakeitimo. Balsavimas pradėtas. Gal niekas neprotestuos, kad balsavimo metu žodį tars kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš ne visai norėčiau sutikti su ponu A.Albertynu, kad tam, jog mums būtų galima priiminėti įstatymą dėl žemės ūkio bendrovių, reikia būtinai atskirti ridiką nuo runkelio. Man atrodo, kad makroekonominiams procesams suprasti šitai nebūtina. Noriu, kad kolegos, kurie nesuvokia, ką mes padarėm, suvoktų, jog mes priėmėm tokį įstatymą, kuris leis ne tiktai bendrovių pirmininkams ir buvusiems kolūkių pirmininkams, taip pat ir kampuotiems vyrukams pusvelčiui susipirkti griūvančių bendrovių pajus. Ir padaryti nė kiek ne geresnį darbą negu ten, kur dabar pramonėje įvyko panašūs reikalai. Todėl aš dar prašau kolegų pamąstyti prieš pildant kortelę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, šito negalima balsavimo metu sakyti. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu priminti, kad 1861 m. carinė Rusija panaikino baudžiavą ir paleido dvarus. Į kuriuos metus ir kuriuos laikus mes grąžiname Lietuvą? Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, balsavimas iki 13.40 val.
Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
Kardomojo kalinimo įstatymo projektas Nr.951 (priėmimas) (96.01.18)
7sesija60 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, balsavimas baigtas. Prašau užimti savo vietas. Svarstome 1-5 klausimą - Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymą. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Teisingumo ministerijos sekretorių poną G.Švedą. O tuo metu prašau visus registruotis.
Iš viso užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamasis sekretoriau, jūs teikiate įstatymą priimti?
G.ŠVEDAS. Taip.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tada aš siūlau pradėti balsavimą pastraipsniui. Mes sustosime tiktai prie tų straipsnių, jeigu nebus prieštaravimų, kuriems yra rengėjų arba Seimo narių pataisų. Prašau atidžiai klausyti. Ar 1 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 2 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 3 galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 4 galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 5 galim priimti bendru sutarimu? Ne, minutėlę. (Balsai salėje) Taip, dėl 5 straipsnio. Prašau. Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Gal pranešėjas sutiktų atsisakyti termino "tardymo izoliatorius", kuris yra labai jau sovietinis. Arba "sulaikymo namai", arba "arešto namai". Gal būkim arčiau, taip sakant, europinių standartų.
G.ŠVEDAS. Aš tą jūsų pasiūlymą palaikyčiau, bet bėda ta, kad čia susidursim su tuo, jog dabar galiojantys kai kurie Vyriausybės nutarimai kalba būtent apie tardymo izoliatorių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Egidijau, jūs turbūt sutiksite, kad čia ne vien žodžio esmė. Dėl to iš tikrųjų reikėjo diskutuoti anksčiau. Galim priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
6 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 7 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
8 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 9 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
10 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 11 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Dėl 12 straipsnio yra rengėjų pataisų. Prašau informuoti.
G.ŠVEDAS. Labai nedidelė pataisa, bet ji yra esminė. Priešpaskutinėje dalyje vietoj žodžio "kalinamieji" reikėtų įrašyti žodį "kaltinamieji".
PIRMININKAS. Galim su šia pataisa priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū... Minutėlę. Negalim. Prašau. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš iš tikro atsiprašau, mano raštiško siūlymo nėra, bet aš manau, kad jeigu išklausytų mane pranešėjas, gal jis padarytų tam tikras pataisėles šiame straipsnyje. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir t.t. punktus. Čia kalbama apie tai, kad kalinamieji patalpinami kardomojo kalinimo vietų kamerose, laikantis šių izoliavimo reikalavimų. Vienur mes izoliuojam, sąlyginai aš pavadinčiau silpnesnius nuo stipresnių, o kai kur tuos stipresnius ar labiau nusikaltusius nuo... čia supainiojam. Tarkim, 2 punkte, kad mes nepilnamečius atskiriame nuo suaugusiųjų - logiška. Pirmame rašom, kad vyrus atskiriam nuo moterų. Aš suprantu, dabar kalba, kad vyrai - silpnesnė lytis, bet man atrodo, labiau tiktų, jeigu moteris mes atskirtume nuo vyrų. Čia visur painiojami tokie dalykai. Gal, sakau, galima būtų pakoreguoti? Ar jums nekrinta į akis...
G.ŠVEDAS. Iš esmės aš atsakyčiau taip, kad šis straipsnis vos ne žodis žodin yra perrašytas iš tarptautinių standartinių minimalių elgesio su nuteistaisiais ir kalinamaisiais taisyklių. Taigi jeigu Jungtinių Tautų Organizacijai nekilo tokios problemos, tai gal ir mes jų nekelkim.
PIRMININKAS. Gal ponas G.Paviržis vis dėlto sutiktų, nes reikėtų redaguoti. Tai viena. Antra, na, nepilnamečiai taip pat, matyt, suprantama, kad vyrai ir moterys, nors ir nepilnamečiai, jie irgi yra vyrai ir moterys, ir bus laikomi atskirai. Taigi čia... Galbūt ne visai teisingai, bet gal jau negrįžkim prie to. 12 straipsnį priėmėm. Dėl 13 straipsnio taip pat yra rengėjų pataisų. Prašom.
G.ŠVEDAS. 16 punkte išbraukti paskutiniuosius du žodžius "klausytis radijo", nes kitas punktas kalba apie tai, kad kalinamieji turi teisę naudotis portatyviniais televizoriais ir radijo imtuvais. Tai iš esmės ir yra radijo klausymas.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau atkreipti pranešėjo dėmesį. Ar reikalingi 12 punkte du epitetai: "maistingai, kokybiškai ir tinkamai maitintis". Ar neužtektų "kokybiškai, tinkamai"?
PIRMININKAS. Galima priimti. Galim priimti 13 straipsnį bendru sutarimu su šiom pataisom? Ačiū, priimta. Dabar 14 straipsnis. Mane rengėjai informavo, jog alternatyvos patys rengėjai atsisakė. Tačiau čia iš tikrųjų (ponia Šličyte, prašom paspausti) yra viena esminė pataisa. Pataisos autorė - Z.Šličytė. Prašau. Gerbiamoji Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, teisė į gynybą, taip pat teisė naudotis advokato paslaugomis yra konstitucinė teisė. Todėl manyčiau, kad nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, kaltinamasis, kalinamasis turi teisę matytis su savo gynėju be pašaliečių ir šių pasimatymų skaičius ir trukmė neturi būti ribojama. Taip yra parašyta ir 14 straipsnio pirmojoje dalyje. Tačiau pateikta antroji dalis reiškia tiktai vieną dalyką, - kad išimtys panaikina taisyklę.
Vadinasi, pirmojoje dalyje suformuluotą taisyklę, kuri yra teisinga taisyklė, konstitucinė taisyklė, antroji dalis panaikina. Manyčiau, kad tai reikia išbraukti iš įstatymo teksto, ir 14 straipsnis turi likti tik iš pirmosios dalies. Juk iš tikrųjų yra labai keista skaityti tokius nurodymus, kad jeigu yra pagrindo manyti, jog tokie pasimatymai, t.y. advokato ir jo ginamojo pasimatymai turės neigiamos įtakos visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, tada kvotėjas ir tardytojas dalyvaus gynėjo pokalbiuose su jo ginamuoju. Tokie pokalbiai, be abejo, net ir nevyks, niekas nekalbės ir net tarybiniais metais nebuvo taip, kad advokatas kalbasi su savo ginamuoju, o kvotėjas arba tardytojas kontroliuoja... kalbasi.
Tai yra labai nešiuolaikiška, tai yra didžiulis žingsnis atgal. Ir gėda, kad tokie pasiūlymai iš viso teikiami. Supraskite, kad valstybė yra galinga mašina, tardymo aparatas yra galinga organizacija. Ir tas vienas asmuo, kuriam pateikiamas kaltinimas, jis negali net su specialistu pasikalbėti nedalyvaujant tam galingam aparatui. Ar mes nesumenkiname ir teisėsaugos institucijų, ir valstybės vaidmens, kad vienas asmuo pasidaro galingesnis už visas valstybės baudžiamąjį persekiojimą vykdančias institucijas ir taip yra pavojinga, kad jis pasikalbės su gynėju? Taip niekur pasaulyje, jokioje valstybėje nėra, ir prašau, ir siūlau, ir kviečiu balsuoti už išbraukimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau vienam pasisakyti už, vienam - prieš. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad...
PIRMININKAS. Už pataisą mes dabar kalbame. Už ponios Z.Šličytės pataisą. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Aš besąlygiškai ją palaikau ir motyvai yra labai paprasti. Jeigu mes fiksuojame principą, kad gynėjui leidžiama dalyvauti byloje ir jis turi teisę matytis su ginamuoju be pašaliečių, tai šito principo mes ir turėtume laikytis. Šiuo atveju yra supainiojami du dalykai. Tai yra atsisakoma principo vien todėl, jeigu yra pagrindo manyti, jog gynėjas gali turėti neigiamos reikšmės ar pažeisti įstatymus. Tokiu atveju apskritai galima laikyti, kad gynyba kaip tokia yra nukreipta prieš valstybės politiką. Manyčiau, kad šiuo atveju čia yra administracijos reikalas, kad gynėjas neatneštų ko nereikia. Tačiau jeigu mes fiksuojam tokį principą, kad gynėjas turi teisę be pašaliečių matytis su ginamuoju, tai šio principo turėtume ir laikytis. Todėl aš siūlyčiau atsisakyti antrosios dalies.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys ponas P.Miškinis, jeigu prieš pataisą. Jeigu už pataisą...
P.A.MIŠKINIS. Jokiu būdu negaliu kalbėti prieš pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir prašau pranešėją.
G.ŠVEDAS. Aš asmeniškai iš principo sutikčiau su tuo, ką sakė gerbiamoji Z.Šličytė ir gerbiamasis E.Jarašiūnas, bet mes turim žinoti vieną dalyką: 1994 m. Konstitucinis Teismas šį klausimą jau sprendė ir jis pasakė, kad tokia nuostata mūsų Konstitucijai neprieštarauja. Tai yra viena.
Antra. Aš galiu sutikti, kad mes išbrauksim, bet tai esmės nekeis, nes analogiška taisyklė yra įtvirtinta Baudžiamojo proceso kodekse, ir tokiu atveju tardytojas pasinaudos Baudžiamuoju procesu. Šis įstatymas reglamentuoja kalinamųjų teises būnant kardomojo kalinimo vietose. Mes su Generaline prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija šį klausimą jau esam aptarę ir rengiamose pataisose dėl suėmimo šis momentas bus išspręstas tikrai taip, kaip jūs sakote, kur kas civilizuočiau. O dabartinėje situacijoje, mūsų supratimu, ji yra būtina.
PIRMININKAS. Ir labai trumpą repliką - E.Jarašiūnas, ir spręsime.
E.JARAŠIŪNAS. Gal mes galėtume išspręsti šią problemą, kadangi gynėjo ir kaltinamojo susitikimas vis dėlto nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Jeigu mes fiksuotume principą, kad įstatymo nustatyta tvarka gynėjas dalyvauja byloje, turi teisę matytis su ginamuoju, tada neturėtume problemų dėl Kardomojo kalinimo įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Pranešėjas tai priima. Galime priimti 14 straipsnį taip, kaip iš esmės suredagavo E.Jarašiūnas? (Balsai salėje) Gerai. Z.Šličytė prašo balsuoti už jos pataisą. Tada aš noriu sukonkretinti, kad visi suprastų, už ką balsuosime. Prašom registruotis. Įstatymo rengėjai numatė tam tikrus apribojimus gynėjui vien asmeniškai susitinkant su kaltinamuoju. Tai yra numatyta ir Baudžiamajame procese. Kol kas nepakeista. (Balsai salėje) Z.Šličytė siūlo į šio įstatymo projektą įrašyti kur kas liberalesnį teiginį: iš esmės be jokių apribojimų suteikti galimybę susitikti su gynėju. Todėl prašau balsuoti, kas pritaria kolegės Z.Šličytės siūlymui, t.y. leisti be apribojimų advokatui susitikti su gynėju?
Iš viso registravosi 39 Seimo nariai. Kas už šią pataisą - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 8, prieš - 11, susilaikė 14. Ar galime priimti 14 straipsnį tokį, kaip suformulavo kolega E.Jarašiūnas, ir sutiko pranešėjas? Galime priimti? Ačiū. 14 straipsnis priimtas.
15 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
16 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
17 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
18 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
19 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
20 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
21 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
22 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
23 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
24 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
25 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
26 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
27 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
28 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
29 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
30 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
31 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
32 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
33 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
34 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
35 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
36 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Pranešėjas tars žodį dėl papildomo 37 straipsnio, apie kurį kalbama Juridinio skyriaus išvadose. Prašom.
G.ŠVEDAS. Atsižvelgiant į Juridi-nio skyriaus išvadas, reikėtų papildyti šį įstatymą 37 straipsniu - "Dėl šio įstaty-mo įsigaliojimo datos." Reikia perkelti iš Įgyvendinimo tvarkos įstatymo vieną straipsnį į šį įstatymą ir nustatyti, kad Kardomojo kalinimo įstatymas įsigalioja nuo š.m. vasario 1 d.
PIRMININKAS. Galime priimti šį papildomą 37 straipsnį? Ačiū. Priimtas. Ar bus norinčių kalbėti dėl... Minutėlę, dar priedai. Dėl pirmojo priedo yra įstatymo rengėjų siūlymų.
G.ŠVEDAS. Dar vienas papildymas: pirmojo priedo 6 punkte po žodelio "kompiuteriai" parašyti kablelį ir įrašyti žodelį "telefonai".
PIRMININKAS. Galime priimti pirmą-jį priedą bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Antrąjį priedą galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalim. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Prirašyta tokių žodžių: "fotografais", "telekinooperatoriais"... Aš nežinau, tai galima tą sąrašą išplėsti, kodėl čia toks nesąmoningas sudarymas?
PIRMININKAS. Ne laiku klausiate. Jūs siūlote balsuoti už šį priedą? Jeigu nesiūlote, tai ar galime priimti antrąjį priedą bendru sutarimu? Ačiū. Ar bus norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Ar ponas E.Jarašiūnas dėl antrojo priedo? Dėl viso įstatymo?
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau prieš kalbėdamas... Gal ir nereikėtų kalbėti. Ar 5 straipsnyje mes neišspręstume tos problemos, jog sulaikymo namai (tardymo izoliatoriai), kad matytųsi tas perėjimas, nes įstatyme iš esmės buvo bandoma eiti pagal šiek tiek kitus standartus, o ne tai, kas buvo tardymo izoliatoriuose?
PIRMININKAS. Gerai. Pranešėjas priima, nors, mano įsitikinimu, apie tai reikėjo diskutuoti kur kas anksčiau, bet pranešėjas priima 5 straipsnyje: "tardymo izoliatorius (sulaikymo namai)". Galbūt tai bus etapinis momentas, pereinant prie naujos tvarkos. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Vis dėlto aš, gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Jeigu Baudžiamojo proceso kodekse įrašyta ne demokratiška nuostata, tai šiandien mes priimdami naują (Lietuvoje nėra buvę tokio įstatymo), vadinasi, esame varžomi tos ne demokratiškos nuostatos Baudžiamojo proceso kodekse ir negalime savarankiškai išspręsti šį klausimą. Aš labai stebiuosi, kad už siūlymą, kad advokatas gali matytis su ginamuoju be policininko, be kvotėjo, be tardytojo, balsavo tik 8 Seimo nariai. Labai būtų įdomu stebėti, ar gyvenime (jeigu jie kada nors paklius į policiją) jie bus savo balsavimu patenkinti, kai negalės su advokatu pasikalbėti ir pasakyti, kad buvo mušami, kad į jų kamerą buvo įmestas "mušikas", nes šalia sėdės kvotėjas arba tardytojas, ir jie bijos net advokatui apie tai pasakyti. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš nepritariu šiam įstatymui vien dėl šios nuostatos. Šiaip įstatymas reikalingas, naujas ir neblogas. Bet jeigu mes taip toliau priiminėsime įstatymus, kai pas mus viename įstatyme bloga nuostata, ir kitą mes turime priimti taip pat su bloga nuostata, aš esu prieš tokį darbo stilių.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, nors man turbūt negalima komentuoti, bet aš nesutinku su jumis, kadangi mes, mano manymu, radome optimalią išeitį. Mes nefiksuojame tos nuostatos, ir yra jūsų teisė, ir kiekvieno teisė siūlyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisą, tada iš tikrųjų apsisprendimas būtų visai aiškus, kadangi jums suprantama, kad egzistuojant įstatymų kolizijai vis dėlto Baudžiamojo proceso kodeksas bus šiek tiek aukščiau.
Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš palaikau ir kolegoms siūlau balsuoti už įstatymą. Tačiau vis dėlto siūlyčiau pranešėjui, kad jis baigdamas redaguoti atkreiptų dėmesį į tai, ką aš minėjau apie 12 straipsnį. Jeigu kalbame apie izoliavimą, tai būtent todėl, kad silpnesnį apsaugotume nuo agresyvesnių. Jeigu mes nepilnamečius atskiriame nuo suaugusiųjų, nėščias moteris nuo kitų moterų, tai mes rašome, kad vyrus izoliuojame nuo moterų. Jeigu moterys agresyvesnės už vyrus, tada tai tinka. Bet, mano manymu, šiuo atveju reikėtų moteris apsaugoti nuo vyrų. Jeigu jūs su tuo sutinkate, tai... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, įstatymas tikrai reikalingas ir reikia paremti ir pritarti, nes vis dėlto "įneša" europietiškų vėjų į kalinamąsias įstaigas, tačiau vis dėlto aš norėčiau prieštarauti tam, kad gynėjui be pašaliečių neleidžiama bendrauti. Ši idėja yra netinkama, galima numatyti įvairiausių atvejų, galų gale atvokatą galima ir patikrinti, galima jam nustatyti tam tikrus draudimus arba net jo teisių suvaržymą, jeigu jis padarys pažeidimų, įneš draudžiamų daiktų, bet drausti kalbėti ir pasimatyti be pašaliečių nereikėtų. Netgi sovietiniais laikais, jeigu leisdavo įeiti advokatui, tikrai leisdavo įeiti be pašaliečių, nestebint pašaliniam asmeniui. Neženkime taip toli atgal. O šiaip aš pritariu šiam įstatymui ir kviečiu visus už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, mielieji kolegos, dar kartą pakartosiu, ir pranešėjas sutiks. Nėra šiame įstatyme nuostatos, draudžiančios gynėjui susitikti be pašaliečių su kaltinamuoju. Paprasčiausiai mes jos išvengėme. Ji yra kituose įstatymuose, kuriuos tikrai reikia pakeisti. Ir aš tam pritariu.
Prašom pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Taigi 41 Seimo nariui balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam, susilaikius 3 Seimo nariams Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas priimtas.
7sesija60 p svarstyti klausimai
Dabar yra nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo. Prašau pranešėją trumpai informuoti apie pasikeitimus.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galėčiau atkreipti pono posėdžio pirmininko dėmesį į tai, kad balsavimo metu parteryje yra ne Seimo narių. Aš prašyčiau, kad jie...
PIRMININKAS. Prašau ne Seimo narius (konkrečiai kolegą Bačiulį ir kitus kolegas žurnalistus) pasišalinti iš posėdžių salės parterio. Pone Salamakinai, į jus ir šalia jūsų esantį žurnalistą kreipiuosi. Balsavimas vyksta. Prašom.
G.ŠVEDAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi 1 šio įstatymo straipsnį mes perkėlėme į bazinį, tai jis bus iš čia išbrauktas. Pasikeitimai tokie būtų. 2 straipsnio 2 eilutę reikėtų suformuluoti taip: "nustatyti, kad Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo, išskyrus 14 straipsnį, reikalavimai taikomi toliau, kaip tekste". 2 straipsnyje nustatyti, kad Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatyme, išskyrus 17 straipsnį, ir kituose straipsniuose, kuriuose yra paminėtos datos (kadangi įstatymas buvo teiktas priėmimui kur kas anksčiau), jos truputėlį nukeliamos. Vietoje "birželio" reikia įrašyti "rugpjūčio" mėnesį. Tai tokie pagrindiniai pataisymai.
PIRMININKAS. Ar mes galime priiminėti visą nutarimą, ar dėl kiekvieno punkto turėsime kalbėti? Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš supratau, kad jūs atsisakėtė 4, 5, 6 punktuose žodžio "pasiūlyti", nes įstatyme tokio termino "pasiūlyti" nėra. Įstatymas yra įpareigojantis teisės aktas. Ar aš neteisingai supratau? Nes išdalytame projekte rašoma "pasiūlyti", "pasiūlyti", "pasiūlyti".
G.ŠVEDAS. Kiek man yra žinoma juridinė technika, tai visur Vyriausybei, nors įstatymas yra privalomas, bet visada Seimas mandagiai siūlo.
Z.ŠLIČYTĖ. Tai visiems žmonėms tada, jeigu privaloma. Tai aš irgi siūlau nežudyti, siūlau nevogti. Ką tai reiškia? Tai yra įpareigojantis dokumentas. Aš dėl šito termino - "pasiūlyti". Kam priiminėti teisės normas? Tada pasiūlykime nuėję pas premjerą į kabinetą: mes jums siūlome, premjere, tą padaryti. O jeigu priimamas teisės aktas, jis yra įpareigojantis ir privalomas: ar tai vyriausybė, ar pilietis - visai neturi reikšmės. Visiems įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji Šličyte, mes su pranešėju pasitarėme, galbūt būtų galimas toks variantas: atsisakyti viso žodžio "pasiūlyti". Pavyzdžiui, 4 punkte būtų: Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki tada ir tada parengti tą ir tą. Kaip kas norės, taip tas vertins: ar tai bus pasiūlymas, ar įpareigojimas.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl 4, 5 ir 6 punktų. Tokia situacija yra todėl, kad prieš tai esantys du punktai yra įstatymo - norminiai. O čia praktiškai tie trys punktai turėtų būti kaip nutarimas. Tai dar geriau būtų, jeigu mes padarytume įstatymą dėl įgyvendinimo tvarkos ir nutarimą dėl įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Gal nedelskime. Gal priimkime tai, ką mes kartu su pranešėju siūlome. Atsisakome žodžio "pasiūlyti", o tiesiog "nustatyti Vyriausybei taip ir taip padaryti Vidaus reikalų ministerijai..." Taip, nors iš dalies, aš manau, jūs esate tikrai teisus.
Ar bus norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto? Tada prašom pasiruošti... Taip, yra Juridinio skyriaus vertinimas.
Prašom pasiruošti balsų skaičiavimo grupę.
Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 40 Seimo narių, prieš nebalsavus nė vienam, susilaikius vienam Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos" priimtas.
G.ŠVEDAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, jog šiek tiek uždelsiau, bet tarp rezervinių klausimų yra Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos "Dėl Rusijos Federacijos priėmimo į Europos Tarybą" projektas Nr.2049(2). Jeigu aš teisingai supratau, ši rezoliucija visiškai suderinta. Jeigu nebūtų ginčų, aš siūlyčiau dabar už ją balsuoti. Bet jeigu yra ginčų (aš matau, jog ponas J.Listavičius nesutinka), tada mes iš viso nebalsuosime. (Balsai salėje) Ne, tada prasideda iš tiesų... Gerai. Ar galima balsuoti už šią rezoliuciją? (Balsai salėje) M.Stakvilevičius nesutinka. Atidedame.
Aš perskaitysiu vardinio balsavimo rezultatus dėl Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo.
Z.Adomaitis - už, A.Albertynas - už, V.Aleknaitė - prieš (jeigu galima, aš tik pavardes skaitysiu), Ambrazaitytė - prieš (ir neskaitau tų, kurie nebalsavo), Antanaitis - prieš, Astrauskas - už, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Beinortas - prieš, Bendinskas - už, Bernatonis - už, Bloškys - už, Būdvytis - už, Buinevičius - už, Būtėnas - už, Dagys - prieš, Dirgėla - prieš, Dringelis - prieš, Einoris - už, Endriukaitis - prieš, Gajauskas - prieš, Genzelis susilaikė, Germanas - už, Giedraitis - už, Greimas - už, Gricius - už, Hofertienė - prieš, Ivaškevičius - už, Jagminas - už, Jakučionis susilaikė, Jarašiūnas - prieš, Jarmolenka - prieš, Jurkūnaitė - už, Juršėnas - už, Juškus - už, Kairys - už, Katkus - prieš, Kirkilas - už, Kryževičius - prieš, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius - už, Kuzminskas - prieš, Lapė - prieš, Listavičius - prieš, Lozuraitis - už, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas - prieš, Miškinis - prieš, Nesteckis - už, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Petkevičius - už, Petrauskas - prieš, Plokšto susilaikė, Pocius - už, Pranevičius - už, Pronckus - už, Raišuotis - už, Raškinis - prieš, Ražauskas - už, Rupeika - už, Sakalas - prieš, Salamakinas - už, Saulis - už, Skrebys - prieš, Stakvilevičius - už, Šiaulienė - už, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas - prieš, Tauras - už, Treinys - prieš, Tupikas - prieš, Uoka - prieš, Uždavinys - prieš, Vaišnoras - prieš, Velikonis - už, Vitkevičius - už, Zingeris - prieš, Žebrauskas - už, Žiemelis - prieš.
Taigi 44 Seimo nariams balsavus už, 37 Seimo nariams balsavus prieš ir 3 susilaikius Žemės ūkio bendrovių įstatymo pakeitimo ir įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas priimtas.
Posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 val.