Penkiasdešimt
aštuntasis posėdis
1996
m. sausio 16 d
1996.01.16 d. darbotvarkės aptarimas
7sesija58p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 16 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašyčiau visus iš karto registruotis, po to paaiškinsiu kodėl. Registracija. Prašom registruotis.
Salėje 91 Seimo narys. Pirmiausia pranešu, o tiems, kurie žino, primenu, kad 91 Seimo narys susirinko į penkišimtąjį Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. (Plojimai) Ačiū. Ačiū. Per tą laiką, gerbiamieji kolegos, tikrai nemažai padaryta, kai kas nepadaryta, o kai kas ir iš viso ne taip padaryta. Turime savikritiškai pripažinti. Per tą laiką labai daug kalbėta, prikalbėta, o kai kurių ir nusikalbėta. Šitai irgi turim savikritiškai pripažinti. Ir garbingai, konstruktyviai, gal šiek tiek geresne dvasia negu anksčiau baigti šią kadenciją 1996 m. lapkričio mėnesį. Taigi dar kartą sveikinu, o dabar pranešu, kad net 91 Seimo narys susirinko, kad galėtų pasveikinti gražaus jubiliejaus proga mūsų kolegą Seimo narį, Seimo komiteto pirmininką V.Zimnicką. (Plojimai) Kai kas sako, kad jis jau sveikinamas dešimtą kartą. Iš tikrųjų šiek tiek ankstėliau jis yra gimęs, prieš keliasdešimt metų ir kelias dienas, palyginti su šia diena. Bet ką padarysi, taip jau išėjo. Taigi dar kartą, gerbiamasis Vytautai Zimnickai, ir aš, ir kolegos tamstą sveikiname.
Mieli bičiuliai, dabar dėl darbotvarkės. Seimo seniūnų sueigoje darbotvarkė buvo aptarta, taip pat ir su tais padarytais patikslinimais, kuriuos jūs matote arba pajuodinimų pavidalu, arba kursyvo pavidalu. Esminis dalykas yra tas, kad premjeras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas paprašė šiek tiek atidėti tuos įstatymų projektus, susijusius su bankais, kurie yra jau priėmimo stadijų. Tai yra 1-2, 1-3 ir 1-5. Į jų vietą yra įrašyta taip, kaip buvo kai kurių Seimo narių prašyta, 1-3 punktas dėl Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos balsavimo Europos Tarybos Asamblėjoje". Įrašyta papildomai, kas buvo rezerve, 2-4a, 4b - tai Tabako kontrolės įstatymą lydintys įstatymai, kuriuos mes taip pat turime priimti. Taip pat papildomai įrašytas Komercinių bankų įstatymo pakeitimų ir papildymų paketėlis. Juos teikia ir Vyriausybė, ir juos teikia kolegos iš opozicinių frakcijų. Dėl visų šitų dalykų yra sutarta.
Baigdamas noriu dar kartą priminti ir kviesti kolegas gausiai dalyvauti. Noriu priminti, kad 16 val. iš mūsų tribūnos kalbės Jo Ekscelencija Suomijos prezidentas Marttis Ahtisaaris, kuris šiandien atvyksta į svečius. Tai tiek. Kadangi Seniūnų sueigoje buvo pritarta, manau, galime imtis pirmojo klausimo. Ačiū.
Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas Nr.1550(2)(priėmimo tęsinys) (96.01.16)
7sesija58p svarstyti klausimai
Gerbiamasis Šarkinai, prašome į tribūną. 1-1a darbotvarkės punktas - Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas Nr.1550(2), priėmimo stadija. Noriu priminti ir labai prašysiu gerbiamąjį R.Šarkiną mane patikslinti, jeigu ką nors ne taip pasakysiu. Iš šito didelio įstatymo priimta absoliuti dauguma straipsnių, bet nepriimta (gerbiamasis Šarkinai, prašom sekti, ar pas mus vienodai užrašyta) 8, 32, 34, 37, 38, 39, 40 ir 41. Buvo atidėtas ir 12, bet šis straipsnis, kaip rodo mano protokolas, buvo aprobuotas gruodžio 5 d. Tada prašyčiau, gerbiamasis Šarkinai, iš eilės. Iš eilės bus 8 straipsnis.
R.ŠARKINAS. Aš tik noriu pridurti, kad taip pat dėl kai kurių straipsnių teks perbalsuoti 8 ir kelis straipsnius, kurie buvo anksčiau priimti. Pirmas yra 8 straipsnis. Dabar jis yra suderintas, atsižvelgta į visų pastabas ir yra priimtinas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, prašom iš eilės.
R.ŠARKINAS. Jokių pastabų dėl 8. Aš prašau pritarti, nes dabar pakeista redakcija, suderintas ir priimtinas.
PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta.
R.ŠARKINAS. 32 taip pat.
PIRMININKAS. 32 galim priimti? Priimta.
R.ŠARKINAS. 34 - "Komisijos narių ir tarnautojų pareigos". Yra aptartas, suderintas.
PIRMININKAS. Priimta.
R.ŠARKINAS. 37 - "Vertybinių popierių komisijos teisės nagrinėjant vertybinių popierių rinkos funkcionavimą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimus". Irgi yra suderintas ir priimtinas.
PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta. 38, atrodo.
R.ŠARKINAS. 38 - "Įstatymo pažeidimų pasekmės". Irgi yra suderintas, aptartas.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimtas. 39.
R.ŠARKINAS. 39 - "Piniginių baudų išieškojimas". Irgi yra pakeista redakcija ir dabar yra priimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. 40.
R.ŠARKINAS. Vertybinių popierių komisijos sprendimo apskundimas irgi yra suderintas, dabar galima jį priimti.
PIRMININKAS. Nėra abejonių? Priimta. Dabar 41, paskutinis, atrodo.
R.ŠARKINAS. Pereinamasis laikotarpis irgi yra suderintas ir jį galima priimti.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Priimta. Lyg ir visi straipsniai.
R.ŠARKINAS. Dabar, atsižvelgiant į tai, kad pritarta naujajai 8 straipsnio redakcijai, reikia patikslinti ir 2 straipsnį. Jis yra visiems išdalytas ir pateiktas. 2 straipsnis ir 26 straipsnis jau buvo anksčiau priimti ir dabar šiek tiek dėl to, kad priimta kitokia redakcija, juos reikia patikslinti. Aš siūlau pritarti 2 straipsnio naujajai redakcijai, kuri apibūdina visas sąvokas.
PIRMININKAS. Kolegos nori tarti žodį. Pirma kolega J.Veselka, po to komiteto pirmininkas.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau dėl 2 straipsnio jūsų paprašyti, nors nekategoriškai. Man atrodo, būtų daug geriau, kadangi, žiūrėkit... Asmuo, susijęs su emitentu, vienur yra 10% balsų, kitur - 5% balsų, o akcinių bendrovių paketas yra apibrėžiamas 10% balsų. Ar ne geriau būtų visur taikyti 10%, tada būtų vienoda ir viskas aišku. Nes 5% ir 10%, pavyzdžiui, teismuose ir visa kita... Iškiltų keblumų. O iš esmės vietoje 5 įrašius 10, visur būtų vienoda sistema. Kitaip tariant, susiesim iš vienos pusės, t.y. kai akcininkas ir kai... Man atrodo, būtų logiškiau. Jeigu jums priimtina, padarykite, kad visur būtų po 10%.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis ministre, dar F.Kolosauskas, po to jūs. Kolega F.Kolosauskas. Prašom. Dėl gerbiamojo J.Veselkos siūlymo ir dėl pagrindinio varianto.
F.KOLOSAUSKAS. Matote, gerbiamieji kolegos, mes ilgai diskutavome tais klausimais, bent pusę mėnesio, su ekspertais, su pramonininkais, verslininkais ir priėjome prie tokios išvados. Nežinau, jeigu ministras sutiktų ir vertybinių popierių komisijos pirmininkas Šemeta, tai gal galėtume kažką pakeisti. Reikėtų paklausti gerbiamojo Šemetos nuomonės.
PIRMININKAS. Ministras.
R.ŠARKINAS. Aš manyčiau, kad gal gerbiamasis Seimo narys J.Veselka galėtų atsiimti tą pasiūlymą, nes tai truputį skirtingos sąvokos, ir tegul lieka taip, kaip parašyta - 10% ir 5%. Negalima pritarti.
PIRMININKAS. Nereikalaujate? Gerai. Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti dėl patikslinto 2 straipsnio? Ne.
R.ŠARKINAS. Dar tada dėl 26 straipsnio. Irgi šiek tiek pakeista redakcija. Prašom pritarti naujai redakcijai.
PIRMININKAS. Dėl vertybinių popierių prekybos.
R.ŠARKINAS. "Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje".
PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs kol kas prisėskit, iki imsimės Civilinio proceso kodekso. Keli Seimo nariai norėtų tarti žodį dėl balsavimo motyvų. Pirmasis kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas saugiam, atviram ir efektyviam vertybinių popierių rinkos funkcionavimui, siekiant apsaugoti visų investitorių interesus, reikalingas. Jis galėjo būti priimtas ir anksčiau. Įstatymo projektas neišsprendžia visų vertybinių popierių viešosios apyvartos organizavimo ir funkcionavimo, biržos reikalų ir vertybinių popierių komisijos darbo klausimų. Tačiau jis gali būti tam tikru atskaitos tašku. Sprendžiant atskirus vertybinių popierių apyvartos klausimus, ieškota optimalių sprendimo variantų. Pakartotinai aptartos vertybinių popierių, viešosios apyvartos, jų komisijos narių ir tarnautojų pareigos, šios komisijos teisės, atsakomybė už įstatymo pažeidimus ir baigiamosios nuostatos. Praktika parodys jo tinkamumą. Esant reikalui bus galima papildyti ar pakeisti atitinkamas įstatymo nuostatas, o šiuo atveju aš pasisakau už šio įstatymo projekto priėmimą. Ačiū už dėmesį. Balsuosiu teigiamai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Man tik telieka pasidžiaugti, kad mūsų komiteto narys gerbiamasis J.Listavičius teigiamai įvertino visą komiteto darbą ir Seimo darbą dirbant prie šio įstatymo, jo tobulinimo. Aš manau, kad jis padės pozityviai vertinti visus procesus, vykstančius su vertybiniais popieriais. Aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Gerbiamoji E.Kunevičienė, gerbiamasis Vaišnorai, buvo iš anksto užsirašiusi. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom dėl šio įstatymo.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymas jau seniai buvo reikalingas, kai tik atsirado akcijos ir obligacijos. Tačiau ir dabar jam siūlyčiau pritarti ir priimti, nes jau atsiranda teisinis pagrindas, įgalinantis užtikrinti visų investitorių apsaugą. Ypač turėčiau atkreipti dėmesį, kad užtikrinama apsauga smulkių investitorių, taip pat numatytas informacijos atskleidimas, o ne nuslėpimas, ir užtikrinama kontrolė. Todėl siūlyčiau šitam įstatymui pritarti ir jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aišku, visi labai jau juo patenkinti. Bet leiskite pasakyti keletą pastabų. Mano galva, bus negerai, jeigu taip ir priimsime šitą įstatymą. Pavyzdžiui, 5 straipsnio antroji dalis būtinai reikalauja, kad metinė finansinė ataskaita, atskaitomybė turi būti pateikta kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada. Bet, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymas, kurio pataisas mes neseniai svarstėme, numato, kad akcinėje bendrovėje gali būti arba auditorius, arba revizorius. Tokiu būdu iš karto, jeigu Prezidentas pasirašys, aš manau, kad jį grąžins dėl šito. Bus prieštaravimas. Akcinių bendrovių įstatyme, kurio pataisas priėmėme, yra vienas ar kitas numatytas, t.y. revizorius ar auditorius, o čia - tik auditorius. Todėl tie du įstatymai prieštarauja. Mano manymu, 5 straipsnyje reikėjo įteisinti arba auditorius, arba revizorius, o konkrečių įmonių jau būtų numatyta, ką mes ir numatėme, valstybinių įmonių, investicinių bendrovių - būtinai auditorius, akcinėse bendrovėse gali būti tas ir tas. Todėl, manau, šitą prieštaravimą būtinai reikia panaikinti prieš Prezidentui pasirašant.
Toliau. Man atrodo, labai yra abejotina ir 10 straipsnio nuostata, jeigu asmuo nusipirko 50% emitento akcijų, tai jis privalo pasiūlyti nupirkti ir visas kitas akcijas pagal aukščiausią sumokėtą kainą. Visiškai neaišku kodėl. Jeigu aš turėjau tik penkiasdešimčiai procentų pinigų, tai ir nupirkau, kodėl aš turiu būtinai likusias pirkti. Jūs neleidžiate man normaliai disponuoti pinigais.
Toliau neaiški 13 straipsnio įteisinta nuostata, kad finansų maklerio įmonė gali skolinti lėšas savo klientams tik pagal vertybinių popierių patvirtintas taisykles. Man atrodo, kad pinigų skolinimosi taisyklės, tik pagal šias taisykles... turėjo aiškiai būti šiame įstatyme apibrėžti bent pagrindiniai principai, ko taip pat nėra.
Neaišku, kodėl finansų maklerio įmonė ne pagal bendras apskaitos taisykles, kur mūsų įstatymas priimtas, o būtent ves visą apskaitą tik pagal vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles. 13 straipsnis.
PIRMININKAS. Laikas.
J.VESELKA. Todėl, gerbiamieji, ypač dėl to audito jeigu pataisytume, galima būtų balsuoti už, nes atsakomybė iš tikrųjų yra labai gera sugalvota.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš dabar labai trumpai, nes visi pasakė tai, ką ir aš norėjau pasakyti. Man viskas patinka, išskyrus tai, kad galbūt nėra kažkaip numatyta tokių stipresnių straipsnių ar galimybių, kaip nustatyti vertybinių popierių patikimumą. O šiaip aš esu už tą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis kolega A.Kunčinas. Galima tik nepritarti.
A.KUNČINAS. Kadangi man teko dalyvauti tobulinant šitą įstatymą ir jis, manyčiau, gal kaip kolega J.Veselka sakė, nėra iki galo tobulas, tačiau vis dėlto nemažai patobulintas, tai nepritarti aš negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 60 Seimo narių balsavus už ir tik 6 susilaikius Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamasis ministre, ačiū, gerbiamieji kolegos.
Dabar turėtų būti jį lydintis įstatymas dėl CPK pakeitimo ir papildymo.
7sesija58p svarstyti klausimai
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes siūlome Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą priimti Valstybės ir teisės komiteto siūlomos redakcijos.
PIRMININKAS. Tai yra projektas Nr.1551(2). Užregistruotas rugsėjo mėnesį. Taip?
R.ŠARKINAS. Taip. Yra du punktai dėl 372 straipsnio ir 373 straipsnio. Siūloma 372 straipsnį papildyti, 19 ir 20 punktus atitinkamai laikyti 19, 20 ir 21, papildyti 22 punktu - "Vertybinių popierių komisijos sprendimu išieškoti piniginę baudą iš ūkio subjektų ne ginčo tvarka." Ir 373 straipsnį papildyti 18 punktu -"vertybinių popierių komisijos sprendimu išieškoti piniginę baudą iš ūkio subjektų ne ginčo tvarka".
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti dėl kiekvieno įstatymo straipsnio? Ne. Ar, gerbiamieji kolegos, galime laikyti, kad straipsniai priimti? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamasis Zimnickai, nors ir jubiliatas, prašome sustingti, kol balsuojama, o po to vaikščiosite. (Šurmulys salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Už - 55. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienbalsiai. 55 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš ir niekam nesusilaikius įstatymas "Dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" priimtas. Ačiū.
Ačiū dar kartą, gerbiamasis ministre. Aš manau, mes dabar, gerbiamieji kolegos, galėtume ministrą premijuoti ir iš karto imtis pirmojo rezervinio klausimo. Čia yra pateikimo stadija. Ar galime su tuo sutikti? Tada prašom, ministre. Tik prašyčiau irgi trumpai, kadangi dar turime kai kurių klausimų, kuriuos reikėtų ankstėliau nagrinėti.
Prašom, ministre.
7sesija58p svarstyti klausimai
R.ŠARKINAS. Pateikiamas įstatymo "Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms" pakeitimo projektas. Šis įstatymas buvo priimtas 1994 m. liepos 20 d. Ten buvo nustatyta per dvejus metus išmokėti atitinkamas kompensacijas, kurios buvo susietos su minimalia mėnesine alga. Kadangi labai dinamiškai keitėsi ir labai dažnai reikėtų tikslinti biudžetą, dabar, atsižvelgdami į susidariusią situaciją, siūlome nustatyti fiksuotą minimalią mėnesinę algą. Todėl siūloma pakeisti minėto įstatymo 5 ir 6 straipsnius, nurodant konkrečias visų vienkartinių kompensacijų sumas litais.
Juridinis skyrius pateikė išvadą, kad projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus ir pastabų neturi. Aš prašau pritarti šio įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Keli Seimo nariai nori paklausti.
J.Listavičius. Prašom, kolega.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Kodėl išskiriami žuvusieji ir sužaloti, atliekant būtiną-ją karinę tarnybą, iš kitų genocido aukų ir nukentėjusių? Kuo jie čia, nors ir mirę, bet geresni už kitus mirusius? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Nieko naujo mes čia nepateikėme. Tai yra tiktai 1994 m. įstatymo patikslinimas. Visa tai buvo ir 1994 m. priimtame įstatyme. Čia tik patikslinamos išmokų sumos.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Ar šitie asmenys, kurie nukentėjo būtinosios tarnybos metu sovietinėje armijoje, gauna kokią nors kompensaciją iš Rusijos? Ar yra daroma žygių, kad jie ir toliau ją gautų? Kaip šita problema dabar atrodo?
R.ŠARKINAS. Aš dabar negaliu tiksliai atsakyti, bet aš manau, kad negauna iš Rusijos.
PIRMININKAS. Ir kolega K.Antanavičius. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad kaip ir daugeliui Lietuvos žmonių, taip ir man nesvarbu, kaip jūs ten skaičiuosite. Svarbu, kiek žmonės gaus. Tai prašom pasakyti, po to, kai pakeisite, kokios tai bus sumos, ką jie, tie nukentėjusieji, gaus? Ir antra, sovietinėje armijoje... Bet jūs žinote, kad ir Lietuvos armijoje jau yra nukentėjusių ir suluošintų. Tai kodėl nepridėti čia? Jeigu jau keičiam, tai...
R.ŠARKINAS. Lietuvos armijoje yra numatyta įstatyme ir išmokama iš karto pagal įstatymą. O dėl sumų, na, jos parašytos, aš tiesiog neminėjau. Yra siūloma, kad kompensacija žuvusių atliekant būtinąją karinę tarnybą šeimoms sudarytų 14 tūkst. 400 Lt. O pagal 6 straipsnį: I grupės invalidams - 7 tūkst. 200 Lt, II grupės invalidams - 5 tūkst. 760 Lt, III grupės invalidams - 4 tūkst. 320 Lt ir sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje asmenims - 2 tūkst. 880 Lt.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Mieli kolegos, ar galime bendru sutarimu pradėti procedūras? Ne. Kolegos nori kalbėti. Tai vienas - už, vienas - prieš.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms" pakeitimo projektas yra eilinė LDDP santarvės konkreti išraiška. Jei prie šių dienų LDDP degradavimo ir jos veikėjų moralinio bankroto skaldyti gyvųjų jau, matyt, nepasiseks, tai mirusiais disponuojant ir iš nuskriaustųjų Lietuvos žmonių surinktais mokesčiais dar galima pažaisti. Nužudyti, nukankinti ir išniekinti nepasakys, kad nors jų, mirusiųjų, nereikia skirstyti ir iš jų atminimo nereikia tyčiotis. Deja, ne vakarykščių tai prigimčiai. Nors tuščiais žodžiais apie kovotojus už laisvę, sudėtas aukas ant laisvės aukuro ir spekuliuojama, bet juodi darbai ir toliau dirbami.
Dar kartą norisi kalbančiųjų apie tyliąją rezistenciją, teigiamus kolaborantus paklausti, ar dešimtys tūkstančių atidavusių gyvybę už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o šiandien dar nemaža dalis užkastų durpynuose, karjeruose, balose, kurių net skaičiaus nėra kada tautos išrinktiesiems nustatyti, yra ne Lietuvos vaikai? Gal jie motinų, tėvų ir vaikų neturėjo, gal jų nebuvo sužeistų, gal šiandien tokių invalidų nėra? Kodėl iš jų vis dar tyčiojamasi ir kodėl vis ieškoma, kaip sakiau, jau ne tarp gyvų, o tarp mirusių, gerų ir geresnių taip, kaip LDDP save laikė anksčiau. Dabar jau, matyt, nedrįsta taip girtis...
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J.LISTAVIČIUS. Įstatymo projektui po pateikimo aš nepritariu. Siūlau jį atmesti ir nebalsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mieli kolegos, juk tą patį buvo galima pasakyti be kai kurių epitetų. Bet kolegos, matyt, negali, tai ką padarysi.
Kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Aš pasistengsiu, kaip jūs, gerbiamasis Pirmininke, sakėte, be epitetų. Jeigu mes priėmėme tokį įstatymą ir jaučiame kažkokią moralinę pareigą atlyginti tiems žmonėms, kurie žuvo arba buvo sužaloti sovietinėje armijoje... Paskutiniais mėnesiais susitinkant su rajonų žmonėmis ir kyla klausimas, kad mes per praeitus metus nesuspėjome išmokėti šitų kompensacijų. Pagal įstatymą mes turime baigti mokėti šiais metais. Tikrai tai minimaliai algai pašokus nuo 80 Lt iki 180 Lt savaime kyla neaiškumų. Aš tik sveikinu tokią Finansų ministerijos iniciatyvą padaryti šitą įstatymą aiškesnį. Labai norėčiau gerbiamąjį ministrą paprašyti, kad jau tikrai šiais metais pagal mūsų galiojantį įstatymą šitie pinigai nukentėjusiems ir žuvusiems būtų išmokami. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, registruosimės. O jeigu ministras dar nori tarti žodį, prašom, kol registruojamės. Registracija. Kolegos, registracija!
81 Seimo narys. Dabar balsuosime. Ar pritariame tam, kad pradėtume įstatymo Nr.1931 dėl atitinkamo įstatymo pakeitimo svarstymo procedūras, ar nepritariam. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už - 46, prieš - 15, susilaikė 5. Pritarta. Pagrindinis komitetas, gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, matyt, turėtų būti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? O papildomas - gal Nacionalinio saugumo komitetas. Sutinkam? Ir Biudžeto ir finansų komitetas? (Balsai salėje) Taigi pagrindinis - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi - Nacionalinio saugumo ir Biudžeto ir finansų komitetai. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Dabar, mieli kolegos, mes dar turime šiek tiek laiko. Aš siūlau imtis 2-4a, 2-4b klausimų. Tai yra Tabako kontrolės įstatymą lydintys įstatymai. Sutinkam? Žodžiu, kiek padarysim, tiek padarysim. Jeigu nespėsime, tada numatytu laiku, gerbiamasis Kuzminskai. Man atrodo, kad padarykime šitą darbą, kadangi vakarinio posėdžio darbotvarkę reikės mums dėl tam tikrų oficialių priežasčių sutrumpinti.
Kviečiu gerbiamąjį K.Kuzminską į tribūną. Gal ginčų nebus ir greičiau užbaigsime. Prašom.
Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas (priėmimas) (96.01.16)
7sesija58p svarstyti klausimai
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad pradėtų veikti Tabako kontrolės įstatymas, mums būtina priimti ir šiuos du lydinčius papildomus įstatymus, kurie numato Tabako kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimą, ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus ir papildymus. Pirmiausia siūlau pradėti 29 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo priėmimą.
Kokių nors naujų pasiūlymų nebuvo, šis įstatymas yra suderintas Vyriausybėje, kartu svarstėme. Visos datos, kurios yra numatytos šiame įstatymo projekte, yra derintos ir visiškai įmanoma jas įgyvendinti iki tam tikrų numatytų dienų. Todėl prašau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Bet aš dar kartą noriu paklausti, kad jūs patvirtintumėte tai, ką sakėte. Štai pirmoji data - iki birželio 1 d. Ar tikrai bus...
K.KUZMINSKAS. Vyriausybėje šį klausimą svarstėme lapkričio mėn. ir buvo numatyta iki birželio 1 d. Aš neprieštaraučiau, kad būtų iki rugsėjo 1 d. Jeigu mes įstatymo nepriėmėme ir uždelsėme du mėnesius, galime iki rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Kuzminskai. Čia iš tikrųjų būtų logiškiau. O dėl trečio punkto - dėl 1997 m. sausio?
K.KUZMINSKAS. Čia visiškai suspės Vyriausybė tai padaryti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tada iš eilės. 1 įstatymo straipsnis - pavedimai Vyriausybei, ką Vyriausybė turi padaryti. Ar galime iš karto priimti, ar kai kurie kolegos nori kalbėti?
B.Genzelis. Jūs ne šiuo klausimu ar šituo?
B.GENZELIS. Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsas salėje) Dar dėl pavadinimo? Minutėlę! Gerbiamasis Listavičiau, tamstai žodis bus suteiktas.
Kolega J.Listavičius dėl pavadinimo, t.y. iš pradžių.
J.LISTAVIČIUS. Iš tikrųjų, gerbiamieji Seimo nariai, jūs pasižiūrėkite, kaip skamba. Aš nežinau, ar gali taip būti. Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nurodytų straipsnių. Tai ar straipsnyje straipsniai buvo, ar straipsnyje punktai, papunkčiai ir t.t.? Štai dėl šito ir reikėtų, matyt, pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Arba nuostatų, arba gal iš viso dėl įstatymo įgyvendinimo nenurodant straipsnių?
J.LISTAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai?
K.KUZMINSKAS. Taip. Sutinku tai pakoreguoti. Mes kartu su Seimo kalbininkais suderinsime, kad gražiau skambėtų. Tai yra stilistika.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Endriukaitis. Dar kartą primenu, kad kalbame apie 1 straipsnį - pavedimai Vyriausybei.
Prašom. A.Endriukaitis. Ar pritariate?
A.ENDRIUKAITIS. Aš pritariu. Tik aš norėjau poną Č.Juršėną paklausti.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Prieš tai buvęs įstatymas yra jūsų pasirašytas?
PIRMININKAS. Kol kas ne.
K.KUZMINSKAS. Įstatymas koreguotas, suderintas su kalbininkais ir perduotas Prezidentui pasirašyti šiuo metu.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad būtų galima sutikti su pasiūlymu, kuris buvo anksčiau pateiktas, kad iki birželio 1 d. įgyvendintume tą įstatymo...
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Astrauskai, sutarėme, kad rugsėjo mėnesį. Bus ramiau. Tai ar 1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti, patikslinus šiek tiek datą? Nereikia. Priimta.
2 straipsnis - dėl normų.
K.KUZMINSKAS. 2 straipsnis. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvoje parduodamuose tabako gaminiuose vienoje cigaretėje nustato tokias leistinas tabako dervų kiekio normas."
PIRMININKAS. Neskaitykite, kadangi visi turi. Ar galime priimti, ar nori kas kalbėti?
K.KUZMINSKAS. Šios normos yra taip pat suderintos. Atstovas buvo iš "Philip Morris", jis sako, kad visiškai galima tas normas įgyvendinti Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime priimti? Priimta.
3 straipsnis dėl įspėjamųjų užrašų lietuvių kalba. Galima priimti? Minutėlę.
Kolega A.Vaišnoras pirmasis.
A.VAIŠNORAS. Čia klaida. Aš nieko nenoriu paklausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Anksčiau ten buvo kita data. Pagalvokime. Šiuo metu jau tie užrašai yra, šiandien jie yra. Tai dabar negi mes įvedinėsime dar kita kalba, o paskui nuo septintų tiktai reikalausime? Taigi jau egzistuoja tas dalykas. Kam rašyti?
PIRMININKAS. Ne visur, gerbiamasis Endriukaiti. Aš manau, dėl šventos ramybės...
A.ENDRIUKAITIS. Taip. Banderolėse visur yra užrašyta lietuviškai ir jokiom kitom kalbom. Tai mes kažkur atsitraukiam. Prašau paaiškinti.
PIRMININKAS. Aiškintis nėra kada. Jūs prieš ar už? Ačiū.
K.KUZMINSKAS. Tas viskas yra... čia kalbama ir apie importuojamas, nes šis įstatymas apima ir importą, ir gamybą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Matyt, kolegos suprato, galime priimti 3 straipsnį.
K.KUZMINSKAS. Niekas, aišku, nenutrauks to, kas galioja šiuo metu. Tačiau tam, kad visiškai įsigaliotų tiek tabako gaminių prekybos, tiek gamybos srityje, nuo ateinančių metų sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. 4 straipsnį galime priimti? Priimta. Ar, gerbiamieji kolegos, nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų?
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Kuzminskai, gal jūs truputėlį prisėskite, tada antrąjį įstatymą nagrinėsime.
Prašome, gerbiamasis Listavičiau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 29 straipsnio nuostatų įgyvendinimo" projektas numato Lietuvos Respublikos Vyriausybei užduotis, kurias ji turi įvykdyti iki 1996 m. birželio 1 d. arba 1997 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto 1, 3, 4 punktų užduotys yra realios. Gali kilti tam tikrų sunkumų vykdant 2 punkto užduotį dėl tabako dervų leistino kiekio normų mažinimo per dvejus metus 5 mg. Tačiau jeigu, kaip čia minėjo, ta norma ir tas laikas yra suderinti, tai aš, žinoma, balsuosiu už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau, kad kiti kolegos norėtų kalbėti, todėl prašom registruotis ir balsuosime. Dar sykį registruojamės, kolegos!
75 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.
PIRMININKAS. Už - 61. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Prieš - 2. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 61 Seimo nariui balsavus už, 2 - prieš ir 2 susilaikius įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo" priimtas. Ačiū.
Dabar manau, kad spėsime priimti ir antrą lydintį įstatymą - Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą. Prašom, gerbiamasis Kuzminskai.
K.KUZMINSKAS. Dėl šio įstatymo buvo pateikti du Seimo nario R.Bloškio siūlymai. Abu pasiūlymai yra priimti. Todėl siūlau priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, čia yra du straipsniai. Ar kas nors reikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio atskirai? Reikalaujama? Ne? 1-2: t.y. 1811 ir 1852. Priimta. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Listavičius. Prašom.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr.1590(4) (priėmimas) (96.01.16)
7sesija58p svarstyti klausimai
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas konkretizuoja prekybos tabako gaminiais prekybos pažeidimus ir baudų dydžius už tuos pažeidimus. Daugelis pažeidimų siejama ne vien su atitinkamomis piniginėmis baudomis, bet ir su tabako gaminių konfiskavimu. Būtų tikslinga šiame įstatyme nurodyti, kaip bus pasielgta su konfiskuotais tabako gaminiais. Juk juos galima, matyt, realizuoti (kaip dabar daroma), juos galima naikinti. Todėl ieškoti kituose įstatymuose, kaip pasielgti, sakyčiau, nelabai racionalu ir, matyt, reikėtų nurodyti, ką su tais konfiskuotais tabako gaminiais reikėtų padaryti. O šiaip įstatymo projektui pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės Tabako kontrolės įstatymas nėra subalansuotas ir iš tikrųjų yra daug nelogiškų ekonominių prieštaravimų. Čia daugiau, sakykim, medicininis požiūris, bet neįvertinti ekonominiai svertai. Aš manau, kai mes priimam įgyvendinimą ir baudžiamąsias pataisas, tai, manau, jis nėra iki galo subalansuotas. Todėl tas įstatymas neveiks taip, kaip turėtų veikti, ir šitie visi pakeitimai neduos to efekto, kurio nori ponas K.Kuzminskas. Todėl aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos... Dar kolega G.Paviržis, po to pranešėjas. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš, atvirai kalbant, nenorėjau, aš tik norėjau replikuoti savam kolegai, kuris kalbėjo visiškai ne į temą. Matyt, jį paveikė vakarykštė gimimo diena.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Kuzminskai, jeigu jūs norit pasakyti porą žodžių, prašom.
K.KUZMINSKAS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius nuspręstų, kaip balsuoti. Ką daryti su konfiskuotais tabako gaminiais? Tai yra numatyta Tabako kontrolės įstatyme atskirais straipsniais. Galbūt yra abejonių dėl to, jog yra numatyta, kad, konfiskavus tabako gaminius, juos reikia sunaikinti. Galbūt ateityje pasižiūrėsim, kaip tai spręsis, ir galbūt konfiskavus bus galima parduoti per didmeninę prekybą. Tai diskutuotinas atvejis, bet šiuo metu įstatyme numatyta, kad konfiskuoti tabako gaminiai yra sunaikinami. O jeigu įstatymas neveiks, kaip sakė Seimo narys V.Zimnickas, tai jau Vyriausybės ir kontrolės tarnybų bėda. Mūsų pareiga yra priimti įstatymus ir, aišku, kad būtų atitinkamai kontroliuojama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 65 Seimo nariams balsavus už, 2 - prieš ir 1 susilaikius įstatymas "Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Šįryt mes dirbam pakankamai sutartinai ir konstruktyviai. Iš pradžių kalbės pranešėjas, po to A.Endriukaitis.
K.KUZMINSKAS. Po labai ilgų diskusijų šis įstatymas Seime ir Vyriausybėje buvo svarstomas dvejus metus. Širdingai dėkoju, kad šis įstatymas pagaliau priimtas ir galėsime jį įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar A.Endriukaitis kalbės? Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Gerai, kad priėmėm, bet jis nėra toks tobulas, koks turėtų būti, tačiau šis tas yra. Tačiau ką parodė šito įstatymo priėmimas? Jis parodė, kad Lietuvoje tabako monopolija, tabako industrija "Philip Morris" yra pirmoje vietoje ir turi didžiausias šaknis Lietuvos Seime. To negalima pasakyti apie alkoholį, kadangi Tabako įstatyme numatyta konfiskuotas cigaretes sunaikinti. Sunaikinti, kad nebūtų konkurencijos firmai "Philip Morris". O konfiskuotą kontrabandinį alkoholį leidžiama parduoti. Vadinasi, tabako industrija Lietuvai yra pats tamsiausias debesis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ačiū.
7sesija58p svarstyti klausimai
Gerbiamieji, dabar yra 1-2 kompleksinis klausimas. Tai yra įstatymo "Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo" projektas (Nr.1893). Atitinkamas Seimo nutarimo "Dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo" projektas, Komercinių bankų įstatymo pakeitimo projektas.
Ar gerbiamasis R.Šarkinas norėtų tarti žodį dabar, ar po diskusijų? Ačiū. Užsirašė kalbėti kolegos: A.Baskas, K.Antanavičius ir J.Listavičius. Pirmąjį į tribūną kviečiu kolegą A.Baską. Gerbiamasis Baskai, jūs kalbėsite frakcijos vardu? Tada prašom, 7 minutės.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Neatgauti gyventojų indėliai yra maža dalis tų nuostolių, kurie atsirado dėl bankų ir kitų įstaigų neatsakingumo. Šie praradimai tenka ne tik indėlininkams. Indėlių draudimo ir kompensavimo įstatymo pagrindinė paskirtis - grąžinti pasitikėjimą bankininkyste - neretai lyginama su verslo kraujotaka. Tai suprato net bolševikai ir spalio perversmo metu bankų neuždarinėjo. Kad į bankus pakliūtų gyventojų pinigai ir tuo pačiu būtų finansuojamas verslas, kad daugėtų darbo vietų, būtini visuomeniškai veiksmingi įstatymai. Padarykime patikimą finansų sistemą, ir nereikės jokių užsienio paskolų. Broliai lietuviai atveš užsienyje esančius pinigus, ir Lietuva per kelis metus taps neatpažįstama. Deja, valdžia įvairiais būdais naikina konkurentus ir savus verslininkus, pasinaudodama net policija. Tokiomis sąlygomis indėlių draudimas ir jų kompensacija lieka tik gražūs pažadai. Kol iš kėdžių nebus pašalinti... Iš kėdžių, man atrodo, žmonės nešalinami todėl, kad galėtų užbaigti atitinkamas aferas. Man nesvarbu, kokia pakraipa bus valdžioje, bet svarbu, kad ji įvestų tvarką. O kaip ji vadinsis - ar krikščioniška, ar socialistinė - tai yra mados reikalas. Koks turi būti svarstomas įstatymas, kad šiuo klausimu būtų įvesta tvarka? Pirma. Reikia pakeisti pavadinimą. Jis pavadintas "...indėlių bankrutuojančiuose bankuose". Vadinasi, tik tuose, kurie bankrutavo, jiems jau nebus grąžinama? Ar šis pavadinimas reiškia, kad ten, kur paskelbtas moratoriumas ar kitaip sustabdytas indėlių grąžinimas, jiems nebus grąžinama? Todėl ir siūlau pakeisti įstatymo pavadinimą: "Dėl gyventojų neatgautų indėlių kompensavimo".
Dabar dėl indėlių kompensavimo. 2 straipsnį siūlau suformuluoti taip, kad būtų aišku. Jeigu bankas nevykdo įsipareigojimų indėlininkams, tuomet ir turi būti kompensuojama nepriklausomai nuo visų kitų machinacijų.
4 straipsnis. Čia parašyta, kad kompensuojama iki 2000 litų. Aiškinama, kad nėra pinigų. Jeigu spėsiu, aš paaiškinsiu, ką reikia padaryti, kad tų pinigų atsirastų. Todėl siūlyčiau rašyti taip: "Indėlių kompensavimo suma yra lygi indėlių dydžiui (kaip ir parašyta), tačiau pirmoji kompensuojama dalis negali būti didesnė kaip tam tikra suma."
Dabar pateiksiu pataisą 5 straipsniui, tačiau čia yra neesminiai dalykai. Kompensacijų išmokėjimo terminai. Man atrodo, būtina nuostata, kad pirmiausia kompensacijos turi būti išmokamos indėlininkams, kurių indėlių sumos neviršija 1000 litų. Yra labai daug žmonių, kurie buvo pasidėję kelis paskutinius šimtus litų, todėl jiems pirmiausia ir turi būti kompensuojama.
Yra nustatyti indėlių grąžinimo terminai: 1997, 1998, 1999 metai. Vadinasi, viena valdžia sudarė sąlygas šitiems grobimams, o kita turi tuos nuostolius kompensuoti? Aš kaip tik siūlysiu atitinkamus įstatymus, kad pinigai būtų išieškoti iš kaltininkų ir tai padarytų ta pati valdžia.
Dabar kita nuostata dėl 6 straipsnio, manau, turėtų būti tokia: "ilgiau neatgavusiems indėlių kompensacijos išmokamos anksčiau negu neatgavusiems per trumpesnį laikotarpį".
Dabar dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondų. Čia parašyta, kad pagrindinės lėšos šiam fondui... Jeigu šiame fonde nebus lėšų, nebus ir kompensuojama. Tai yra pagrindinis dalykas. Įstatymas turi būti toks, kad tame fonde atsirastų lėšų. Pagrindinės lėšos. Pirmasis punktas: "Lėšos, nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo banko." Jeigu nebus pakeista daugelis įstatymų, tai tų lėšų nebus. Antrasis punktas: "Lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduoto banko paskolų gavėjų." Vėl yra tas pat. Jeigu nebus įgyvendinamas Hipotekos įstatymas, kuris parodo, kaip turtas keliauja iš rankų į rankas, pagal šituos straipsnius į šitą fondą pajamų nebus ir nebus galimybių kompensuoti. (Jau žybsi lemputė, vadinasi, man liko viena minutė.) Pirmiausia turi būti įgyvendintas Hipotekos įstatymas. Jo pagalba kompiuterių atmintyje atsispindi visas turto judėjimas, ir be jo nusikaltėlių, ekonominių aferistų gaudymas yra vėjo gaudymas laukuose.
Dabar kitas dalykas. Išieškojimas... Šitas įstatymas yra nepakankamai parengtas. Nebus reikiamo išieškojimo, jeigu nebus priimti "antimafiniai" įstatymai. Tarp jų yra atitinkami įstatymai, kurie suinteresuoja policiją, prokuratūrą ir kitas teisėsaugos institucijas veiksmingai atlikti tokius darbus.
Mano laikas jau baigiasi. Man keista, kai kalbama, kad neaišku, ką daryti, lauksim ekspertų iš užsienio. Daugelis problemų visiškai aiškios ir yra aišku, kaip jas spręsti. Deja, nėra jėgos, norinčios jas išspręsti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą K.Antanavičių. Ruošiasi kolega J.Listavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai, pirmiausia kalbėsiu apie įstatymą "Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo". Kodėl dalinio kompensavimo? Tai nors nerašykime tokio žodžio "kompensavimo". O kiek ten išeis, kaip išeis, tai tada toliau... Tačiau daug nekalbėdamas, nes laiko nedaug... Didesnės patyčios iš įstatymo, iš žmonių, kuri įrašyta šiame įstatyme, aš per pastaruosius metus nesu matęs. Na, aš matau, kad niekas neklauso ir niekas negirdi, bet jūs gi kelsit rankas, na, po velnių, aš galiu pasakyti dar kokius nors žodžius...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, be tų kitų žodžių.
K.ANTANAVIČIUS. Pažiūrėkite, kas parašyta. Tai patyčios viršūnė. Juk įstatymas taikomas tik tiems, kurie nėra apdrausti. Apdraudžiam 5000. Čia kompensuos įdėjusiam 2000. Pinigai surinkti iš tų pačių žmonių. Juk 2% kitame įstatyme įrašyti. Jeigu nėra pinigų, tai rašykim draudimo fonde 10%. Duokim žmogui galimybę pasirinkti. Po to tą fondą surenka iš tų pačių indėlininkų ir perduoda Finansų ministerijos dispozicijon. Kokią teisę turi perduoti ton dispozicijon? Parašyta: "...lygi indėlių dydžiui, tačiau negali būti didesnė negu 2000 Lt". Indėlių, kurie teismo sprendimu pripažinti kaip įgyti neteisėtu būdu, net nekompensuoja. Tai kodėl taikomas šitas kompensavimo įstatymas? Apskritai pagal teisės kanonus tikrinkite, o ne tada, kai bankas bankrutavo, pradėsime tikrinti ir surūšiuosime, kokie blogi, kokie geri. Matot, Finansų ministerija nustatys tai.
Toliau. Kaip bus su valstybiniais bankais? 3 straipsnyje yra parašyta: "Įstatymas taikomas tiems indėliams, kurie neapdrausti pagal Lietuvos gyventojų indėlių privalomą draudimo įstatymą. Galima būtų suprasti, jeigu apdraudžia kokią nors rimtesnę sumą. O juk apdraudžia mažytę sumą - iki 5000 Lt ir dabar čia 2000. Tai parašykim, kad bendra suma išeitų bent koks indėlis. Aš nesuprantu, ko siekiama tokiais įstatymais. Gerbiamasis mano kaimynas A.Baskas sakė, kad siekiama bankų patikimumo ir kad kraujagyslėmis tekėtų kraujas. Šituo įstatymu galutinai "išvarome" visus pinigus iš Lietuvos ir atbaidome visus indėlininkus nuo Lietuvos. Visi pasiims savo indėlius. Aš suprantu, kad visiškai to siekiama tais bankų bankrotais. Dabar štai kišti, kad lyg ir gydymui... Tai niekingiausias, koks tik gali būti, įstatymėlis.
Dar vis tiek pakalbėsiu, net jeigu ir vysit. Rašoma: "išmokamos iki 1999 m. sausio 1 d." Jeigu rengiam įstatymą, tai turi būti parašyta, kad išmokama per metus, per dvejus ar dar... Apie ką kalbam? Apie vieną kartą? Vieni indėliai išmokami iki 1997 metų, kiti - iki 1998 m. Čia neturi būti jokių metų. Čia turi būti treji metai ar penkeri metai nuo bankroto, o ne kažkokie fiksuoti skaičiai. Vadinasi, išmokam tik tiems, kurie dabar bankrutavo. O kas bus su tais, kurie dar bankrutuos? Ir...
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
K.ANTANAVIČIUS. Einu, einu... Jeigu balsuojam už šitokius įstatymus, tai tikrai pragare mums visiems užtikrinta vieta garantuotai.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis Antanavičiau, priešaky su tamsta, taip? Aišku. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad čia yra ta stadija, kai galima teikti pataisas, ir aš tikiuosi, kad kolega K.Antanavičius pataisas pateiks, kurios šitą įstatymą padarys kito kalibro įstatymu.
Dabar kolega J.Listavičius ir po to komisijos pirmininkas V.Juškus. Prašom, kolega.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos laikinojo įstatymo dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo projektas turėtų apimti ne vien bankrutuojančius, bet ir bankrutavusius bankus. O juk dar visiškai pamirštos yra kredito įstaigos. Ir ten nemažos indėlių sumos nuplaukė. Ryšium su Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimais reikėtų sukonkretinti užsienio valiutos pavadinimus. Indėlio kompensavimo ir kompensacijos sumas reikėtų didinti. Kompensavimo bent iki 5000 Lt, o kompensacijos - bent iki 3000 Lt. Kompensavimo terminus taip pat reikėtų tikslinti. Paminėtos sumos ir padidintos sumos padarytų du artimus įstatymų projektus labiau palyginamus, nes ir draudžiami 5000. Reikėtų labiau įsigilinti į indėlių draudimo ir kompensavimo išmokas vien litais ar ir doleriais bei markėmis priklausomai nuo indėlių. Jeigu gyventojų indėlių kompensavimo fondo lėšomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, tai tikslintina įstatymo projekto 5 straipsnio paskutinė pastraipa, kad išmokėtos kompensacijos ar jos dalies gyventojui suma įskaitoma į fondo vardu atidarytą sąskaitą bankrutuojančiame banke. Šiuo atveju ar Finansų ministerija sugebės kontroliuoti fondo sąskaitą bankrutuojančiame arba bankrutuojančiuose bankuose? Tikslinga 6 straipsnio paskutinę pastraipą patikslinti nurodant, kad indėlio kompensacijos tvarka nustatoma pagal indėlių kompensavimo fondo nuostatų reikalavimus, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatus reikėtų papildyti indėlių kompensacijos išmokėjimo fondo lėšų naudojimo apskaitos tvarka ir atskaitomybės pateikimo reikalavimais. Reikėtų nurodyti, kas atsakingas už fondo tvarkymą, ir sutvarkyti pačių nuostatų parengimo redakcinius reikalavimus. Aptariant valstybės biudžeto asignavimus kaip indėlių kompensavimo fondo šaltinį, reikėtų paminėti valstybės biudžete tam skirtą poziciją, kaip tai ir padaryta 1996 m. valstybės biudžete. Padarius gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo įstatymo projekte ir fondo nuostatų projekte atitinkamus pakeitimus ir papildymus, įstatymų ir nuostatų patvirtinimo nutarimo projektams būtų galima po svarstymo pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu V.Juškų ir po to, jeigu pageidaus, - finansų ministras R.Šarkinas.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš neminėsiu tų pastabų, kurias paminėjo prieš mane gerbiamasis J.Listavičius, tačiau noriu truputėlį sugrįžti į praeitį. Vis dėlto reikia prisiminti, kad besikuriančioje valstybėje buvo padaryta nemaža klaidų dėl įstatyminės bazės stokos ir dėl kitų priežasčių, o tai sudarė sąlygas šitaip tarpti nusikalstamam pasauliui.
Aš manau, kad kai įstatymo projekte yra numatyta, jog gali būti kompensuojama ne daugiau kaip 2000 Lt, būtų nevisiškai teisinga. Todėl aš esu pateikęs savo pasiūlymą projekto 4 straipsniui. Mano pasiūlymas yra suformuluotas šitaip: "Indėlio kompensacijos suma yra lygi indėlio dydžiui su palūkanomis, priskaičiuotomis iki banko bylos iškėlimo teisme." Kuo remiuosi aš teikdamas šį konkretų pasiūlymą?
Gerbiamieji kolegos, Komercinių bankų įstatymo 46 straipsnyje yra įrašyta, kada nutraukiamos palūkanos ir t.t. - kai iškelta bankroto byla teisme. Todėl šiuose bankuose, kurie turėjo banko licencijas ir jų veikla nutraukta teismine tvarka, iškėlus bankroto bylas, siūlau, kad būtų kompensuojama visa suma su palūkanomis iki bankroto bylos iškėlimo.
Aš manau, priežasčių, kaip aš minėjau, yra pakankamai daug. Ir todėl, kad buvo įstatyminės bazės stoka, ir todėl, kad nebuvo laiku atkreiptas dėmesys. Sakysime, įvairaus tipo žmonės, netgi barmenai, durininkai, pasidarė bankininkais. Žinoma, yra pakankamai daug priežasčių. Negalima sakyti, kad visiškai nėra kaltės tų piliečių, kurie nešė į vienus ar kitus bankus. Be jokios abejonės, dalis žmonių ieškojo didesnio pinigo ir nešė ten, kur davė didesnes palūkanas. Tačiau nemaža dalis žmonių nešė pinigus ten, kur matė užrašą "bankas". Ir tokių žmonių yra. Nereikėtų manyti, kad šiuo įstatymu absoliučiai visiems bus grąžinama. Šiame įstatymo projekte, kaip jūs matote, yra numatyta, kam negrąžinama. Tai bankų darbuotojams, jų šeimų nariams, giminaičiams ir t.t. Taip pat šiame įstatymo projekte yra numatoma, jeigu yra grąžinama didelė suma, kad būtų įrodyta tų pinigų kilmė, iš kur jie gauti. Aš norėčiau, kolegos, atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad tie didieji (aš grubiai pavadinsiu) rykliai seniai atsiėmė visus pinigus, o yra dažniausiai likę tie žmonės, kurie neturėjo jokių ryšių, jokių pažinčių ir t.t.
Todėl aš siūlau ir pranešėjui, ir kolegoms pritarti mano pateiktam pasiūlymui ir vis dėlto dėl šių indėlių priimti tokį sprendimą ir grąžinti, kaip numatyta mano pasiūlyme, per penkerius metus skiriant iš biudžeto lėšas. Iš viso yra apie 110 mln. Dalis bus išieškoma teismine tvarka, dalis bus grąžinama iš sugrąžinto turto, iš grąžintų kreditų, todėl, manau, galima kalbėti galbūt apie 100 tūkst. Kaip ir šiais metais, 1996 m. biudžete, mes esam numatę 20 mln. Lt, tai nebūtų baisiai didelė suma, jeigu mes per penkerius metus skirtume po 20 mln. Lt ir tokiu būdu išspręstume šitų nelaimingų žmonių likimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis ministras kalbės? Prašom. Pranešėjas R.Šarkinas.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad čia nuskambėjo labai daug emocionalių pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto, bet visi turbūt suprantame, kaip jis yra reikalingas, ir reikia, kad jis pradėtų veikti. O tas pareikštas pastabas, aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitete dar kartą bus galima apsvarstyti. Mes savo ruožtu taip pat Vyriausybėje aptarsime. Kokia būtų pozicija, pavyzdžiui, dėl tų pagrindinių pasakytų nuostatų. Buvo orientuotasi į tas sumas, kiek yra numatyta šių metų biudžete. Yra numatyta 20 mln. Lt ir įstatymas į tai ir orientuotas. Aišku, jeigu dabar siūloma padidinti tas išmokas, pailginti išmokėjimo terminą ir atitinkamai kiekvienų metų biudžete skirti tam reikalui lėšų, manome, kad yra svarstytinas variantas. Aš manau, kad iki šio įstatymo priėmimo jis bus galutinai apsvarstytas ir atsižvelgta į visas priimtinas pastabas. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dėl balsavimo motyvų iš anksto užsirašė kai kurie Seimo nariai. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis įstatymas yra reikalingas. Tą įstatymą verčia priimti šios dienos situacija, tačiau aš manyčiau ir dar kartą norėčiau akcentuoti ministrui bei Biudžeto ir finansų komitetui, kad šis įstatymas nėra subalansuotas su šiandien priimtu Indėlių draudimo įstatymu. Taip, teisingai. Situacija buvo tokia, kad indėlius dėjo į bankus. Tada nebuvo Indėlių draudimo įstatymo, bet šiandien mes turime atsižvelgti į mūsų priimtą Indėlių draudimo įstatymą ir jį maksimaliai subalansuoti. Todėl tos nuostatos, kurios skelbia, kad kompensacija 2000 Lt ir visa kita, yra nevisiškai teisingos. Žmonės jau nukentėjo. Aišku, aš suprantu, kad biudžete šiandien nėra tų pinigų, bet mes skiriam ne vienerius metus, per kuriuos bus grąžinami pinigai. Aš manyčiau, V.Juškaus pasiūlymas, kad suma turi būti fiksuota tos dienos, kai buvo iškelta bankroto byla, yra piliečių apgynimas. Jis negalėjo arba nejautė tos situacijos, kad jam būtina pasiimti tuos pinigus, todėl jam sumažinti galimybę arba sumažinti jo indėlį nėra jokios logikos. Tai viena.
Antra. Aš manyčiau, kad į kolegos pono G.Paviržio pasiūlymą taip pat turime atsižvelgti. Turime atsižvelgti į kai kurias grupes žmonių - invalidus, pensininkus ir t.t., kuriems iš tikrųjų tai galbūt yra vienas iš pragyvenimo šaltinių. Kitiems, sakykim, verslininkams ar kitokio lygio žmonėms, galbūt galima tempti ilgesnį laiką. Ką padarysi. Kiekvienas kenčia. Bet tokia situacija. Todėl aš manyčiau, kad šio įstatymo projektą dar reikėtų tobulinti maksimaliai suderinant su mūsų priimto Indėlių draudimo įstatymu. Dėl to, aš manau, mes turėsime tai, kad žmonės nepradės galvoti, kad vienas įstatymas veikia vienaip, o kitas - kitaip. Taigi turi būti subalansuota. O šiaip siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju jubiliatui. Dabar kolega J.Veselka. Irgi iš anksto užsirašė. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo daug teisingų pastabų. Bet, aš manau, kaip ir kiekvienam normaliam ekonomistui turėtų būti taip. Prašyčiau, jeigu galima, priimti tokį protokolinį nutarimą, kad iki šito įstatymo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, prašom klausyti, nes čia kreipiamasi ir į jus. Prašom.
J.VESELKA. Tokį protokolinį nutarimą, kad iki šio įstatymo priėmimo, sakysim, prieš dvi dienas ar kiek, gautume iš Finansų ministerijos, o gal iš Vidaus reikalų ministerijos, o gal iš Lietuvos banko maždaug tokias žinias: kiek indėlių yra iki 1000 Lt, kokios sumos ir kiek indėlininkų? Nenurodant jokių pavardžių, nieko. Tokią diferenciaciją kas tris tūkstančius, gal matytume, kad mes galime tiems galbūt 15 ar 100%, toliau galbūt mažinant kompensavimo procentą, o tiems, kurie turi 100 tūkst. ir daugiau, jie aiškiai uždirbo iš biznio ir todėl jau turėjo pagrindo imtis visiškos atsakomybės pasirinkdami banką. Aš dar kartą prašau, kad būtų pateikta būtent skaitmeninė informacija, kad galėtume labai logiškai apsispręsti, kiek, kam galime kompensuoti, galvodami apie tai, jog mūsų valstybė tikrai ne Amerika.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad niekas neprieštarautų, jeigu mes įrašytume į protokolą tokį pavedimą, matyt, Lietuvos bankui ir Vyriausybei. Tinka? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dar komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tas įstatymas labai reikalingas. Mes dėl jums žinomų priežasčių pavėlavome ir nepriėmėme jo, nors buvome įsipareigoję priimti iki Naujųjų metų. Mes turime atsižvelgti į tą situaciją ir į tuos įstatymus, kuriuos priėmėme 1995 m. gruodžio 29 d. dėl Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko. Tai taip pat turi būti įvertinta šiame Indėlių kompensavimo įstatyme. Suprantama, kad reikia įvertinti indėlių gynimo komitetų pastabas, pasiūlymus, taip pat Seimo narių pastabas. Suprantama, kad reikia mums nedelsiant grįžti prie to įstatymo ir parengti jį priėmimui, parengti, galbūt net sudaryti kokią nors grupę žmonių, kai bus pateikta pakankamai medžiagos, kurią minėjo ir gerbiamasis J.Veselka. Taigi aš šiandien siūlau pritarti po svarstymo ir rengti tą įstatymą priėmimui, kad galėtume jį kuo greičiau priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti, ar reikalauja kas balsuot dėl kiekvieno? Reikalauja. Iš pradžių dar kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad mane labai stebina kai kurių Seimo narių pasiūlymai labai lengvai išspręsti tą problemą. Paskirti kasmet per penkerius metus milijonines sumas iš biudžeto ir taip išspręsti. Juk tos lėšos iš biudžeto, vadinasi, jų neteks socialinėms reikmėms, švietimui, medicinai ir t.t. Aš labai apgailestauju, kai buvo svarstomos bankrutuojančių bankų problemos gruodžio 28-29 d. ir kažkaip išnyko Krikščionių demokratų įteiktas pasiūlymas, kad būtų labai aiškiai užfiksuota, jog pirmiausia turi būti inventorizuotas, sumedžiotas turtas iš tų, kas jį pražudė, ir tik vėliau kalbama apie tai, kiek kokios gali prireikti valstybės pagalbos iš valstybės turto ir iš valstybės biudžeto. Dabar tai lieka antroje vietoje ir visą laiką reikalaujama skirti valstybės turtą arba biudžeto lėšas. Mano supratimu, tai neteisinga. Dar vienas dalykas, apie kurį per aną svarstymą esu kalbėjusi, visiškai lieka užmirštas, kad valstybė turi įsipareigojimų dar indėlininkams, kurie laikė pinigus iki 1991 m. Ir ten valstybė taip pat buvo pasižadėjusi. Ir ten pinigai prapuolė ne tiek dėl atskirų žmonių kaltės, kiek apskritai dėl infliacijos, dėl ūkio krizės. Todėl aną įsipareigojimą jau užmirštam, dabar staiga gesinam bankrutuojančių bankų gaisrą, kompensuodami išvogtus pinigus taip skubiai iš biudžeto. Man kelia daug abejonių toks sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašom registruotis. O kol registruojamės, kolega A.Gaška.
K.GAŠKA. Aš norėčiau paprašyti, kad Seimas žinotų, kokį turtą turi bankrutavusieji bankai, t.y. koks turtas yra aprašytas, ir būtinai pateikti tuos duomenis Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien mes posėdyje klausinėsime ministrą R.Vaitekūną, o kitą savaitę, kaip yra numatyta pagal mūsų gruodžio pabaigos nutarimą, teisėsaugos institucijų vadovai turės mums atsiskaityti. Tada ir bus proga išsiaiškinti šituos dalykus. Numatyta iki sausio 20, taigi kitą savaitę bus atitinkami pranešimai.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo įstatymo "Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo" projektui? Pavadinimas, žinoma, galės keistis, kol pradėsime priėmimą. Taigi kas už tai, kad šitam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat. Prašom balsuoti.
Už - 34, prieš - 6, 19 susilaikė. Pritarta.
Dabar yra du lydintys įstatymai. Ar dėl jų reikia balsuoti, ar jau čia galime bendru sutarimu?
K.ANTANAVIČIUS. Ar negalima? Aš noriu dėl tų lydinčiųjų.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl lydinčiųjų. K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Repliką galiu pasakyti po balsavimo?
PIRMININKAS. Gal tada po visų balsavimų, gerbiamasis Kazimierai?
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad turėtų bent kiek patobulinti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kazimierai, po balsavimų, palūkėkit minutėlę!
K.ANTANAVIČIUS. O dėl lydinčiųjų... Reikia juos atmesti, kaip ir šitą niekingą reikėjo atmesti. Po galais, kas čia darosi? Juk...
PIRMININKAS. Supratom.
K.ANTANAVIČIUS. Juk yra visuotinė žmonių apgavystė. Vienas dalykas. O antras dalykas. Tai apie kokius bankrutuojančius bankus kalbama? Apie tuos, kurie jau bankrutavo? Jeigu susiejama su gruodžio 29 d., tai ir reikia įrašyti. Ar dėl šito sprendimo... O ne dėl visuotinių, kur bus bankrutuojančių, bankų. Juk jų bus dar ir ateityje. Jeigu taip. O jeigu yra kas kita, tai turi būti žinoma, kas čia daroma.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo nutarimo "Dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo" projektui? Kas už, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
32 - už, 7 - prieš, 13 susilaikė. Pritarta. Dabar dar yra papildomas Komercinių bankų įstatymo 43 straipsnio papildymo projektas, taip pat lydintysis įstatymas. Galima pritarti ar reikia balsuoti? Galim. Pritarta. Ačiū.
7sesija58p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji kolegos, 1-3 darbotvarkės punktas - Seimo rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos balsavimo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje" projektas Nr.2028. Ačiū, gerbiamasis Šarkinai.
Dabar į tribūną kviečiu Seimo narį A.Endriukaitį. Pateikimas. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamieji! Čia iškyla du klausimai: ar mes išgyvename nepilnavertiškumo kompleksą - Lietuva, kaip valstybė, ar esame tikra valstybė, ar esame pusvalstybė, savarankiška valstybė, ar netgi blogiau? Dabar Jungtinių Amerikos Valstijų kai kurie politologai aiškina, kad Lietuva, Baltijos valstybės egzistuos 10 metų. Flavijus Koti - Šveicarijos užsienio reikalų ministras - šiomis dienomis pareiškė, kad vienas iš didžiausių įtampos židinių bus Baltijos šalys, todėl Lietuva štai atsiduria tokioje situacijoje. (Triukšmas salėje) Aš manyčiau, kad mums atėjo pats laikas šaukti, rėkti, išsakyti, teigti, įtvirtinti, kol dar yra galimybė, kol dar yra laikas. Jeigu mūsų stiprūs kaimynai pajus mūsų menkumą, mūsų nenorą priešintis arba susipainiojimą, tada jų apetitai ir įžūlumas pakankamai didės ir pakankamai augs agresyvumas. Todėl aš manyčiau, kad nėra ko bijoti. Šiandien, Rusiją priimant į Europos Tarybą, reikėtų labai aiškiai pasakyti kartu su latviais ir estais, kad tą turtą, kurį jie iš mūsų yra paėmę, privalo grąžinti. Mes turime nebijoti, nesivaržyti, nežiūrėti, ką pasakys Vokietija, ką pasakys kitos didelės šalys, kad negalima čia taip didelei valstybei išsakyti. Nereikia į tai žiūrėti. Turėkime savo savigarbą ir savo garbę, ir tai išdėstykime.
Dabar tą pat galima pasakyti dėl grasinimų. Jeigu apie 50 JAV kongresmenų siuntė laišką Prezidentui klausdami, kodėl Rusijos atsakingi, garbingi ir galingi pareigūnai Baltijos šalims išsako grasinimus, tai juo labiau mums patiems tai reikia padaryti ir pasakyti. Nesumenkinkime savęs, pasijauskime pilnaverčiai ir tą pat jiems tiesiai išdrožkime. Štai yra proga, kai reikėtų pasakyti.
Ir trečiasis klausimas - dėl Čečėnijos problemos. Aš norėčiau išdėstyti plačiau porą minčių, kad nereikėtų painioti terorizmo variantų ar kokių nors atvejų su tais principais, su tomis taisyklėmis, kuriomis šiandien pasaulis turėtų vadovautis ir kuriomis tos didelės valstybės nesivadovauja. Štai 13 d. Klauso Kinkelio pasakymas "Berliner Zeitung" laikraštyje, kad Rusija su Čečėnijos problema visiškai nesusitvarko. Tą pat pareiškė Erdvė de Šaretas - Prancūzijos užsienio reikalų ministras, išreikšdamas labai tvirtai, kad turi būti tiktai derybos ir dialogas. Jis yra prieš šturmą, prieš tą prievartą, kurią šiandien, iki šiol darė.
Aš norėčiau pasakyti dar ir tai, kad tą pat dėl derybų yra išdėstę tokie Rusijos pareigūnai kaip A.Volskis, taip pat tai buvo pasakyta išvažiuojamojoje Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje... t.y. Juridinio ir žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuris vyko Maskvoje tris dienas, - Gunaro Jansono ir Lidijos R. nuomonės dėl teisės pažeidimų toje šalyje. Dabar... labai įdomi susidarė ta padėtis. Štai man teko susipažinti "Izvestijose" su Saido Bicojevo straipsniu, kad čečėnus nuolat išveda iš proto. Kai buvo Budionovsko įvykiai... šiandien psichologai aiškina, kad žmonės dar neatsigauna iki šios dienos po šito streso. S.Bicojevas aiškino taip: kaip žmogus gali elgtis ir kaip gali žmogus jaustis, jeigu jis ištisus metus būna tiktai drėgnose patalpose be šviesos, be maisto, nenusiprausęs ir pan. Todėl šiandien iš tiesų sakoma, kad kai kuriuose miestuose vaikščioja žmonės tiesiog išprotėję, ir nežinoma, kaip tai būtų galima iš tiesų paaiškinti. Tas pats S.Bicojevas aiškina, kad daugybei vaikų iš ausų teka pūliai dėl visų šitų stresų, dėl visų šitų šaudymų. Aš noriu pasakyti, kai Rusija aiškina, kad šiandien buvo apšaudytas vienas blokas ar dešimt blokų, ar sužeistas, ar nukautas kareivis, - tai prisiminkime, kad kiekvieną dieną Čečėnijoje po šito pasitarimo, karinio susitarimo, kiekvieną dieną buvo šachmatine tvarka šaudoma: šiandien - vienas kampas, ryt - antras kampas, kitą kartą - trečias. Ir tas šaudymas vyksta kiekvieną naktį, kad žmogus negalėtų pailsėti, kad žmogus eitų iš proto.
Paskutinė informacija: 15 d. Šatojoj... Šartaroj - miestelyje dieną buvo apšaudytas turgus, žuvo 40 žmonių. Štai. Aš kalbu apie tai. Todėl mūsų klausimas būtent ir yra toks. Aš dar priminsiu... Aš vienos minutės dar paprašysiu.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Aš priminsiu lordo Haroldo Eilitsono straipsnį, išspausdintą "Nezavisimaja gazeta", kuris vadinasi "Karo Čečėnijoje Vakarai daugiau negali ignoruoti". Kai buvo nušluotas Groznas iki pamatų ir įvesta 200 tūkst. kariuomenės, ir naktiniai šaudymai, jis pateikia tokį vieną pavyzdį. Aš jums pateiksiu iliustraciją, kaip žmogus buvo filtravimo lageryje 40 dienų. 28 metų Ramzanas. Jam ant galvos dėjo lanką ir spaudė jo kiaušą. Tas kiaušas buvo įtrūkęs 36 vietose. Jo viena akis išsprogo, ir jis kita akimi matė iššokusį savo akies obuolį. Jam buvo kaišiotos į panages įvairios vielos. Jis šiandien yra visai be nagų. Štai čečėnai ir štai jų elgesys, kurį sukelia tai: žmonės beviltiškoj padėty (aš nenoriu nieko teisinti), bet kiekvienas iš mūsų įsivaizduokime, jeigu kuris ten būtume, kaip elgtumės. Tiesiog beviltiška būsena.
Baigdamas norėčiau priminti, kad valstybinis terorizmas, kurį pradėjo Rusija 1994 m. gruodžio 11 d. (reikia tiesiai sakyti), nužudė 40 tūkst. žmonių. Tai ne valstybinis terorizmas? Kuo nusikalto tie žmonės? Aišku, aš neteisinu teroristinių veiksmų bet kur pasaulyje, bet terorizmą užsakė, pradėjo, vykdo Rusija. Tada sudėkime lygiai: kas atsakingas už 40 tūkst. žmonių, kas atsakingas už tam tikrą skaičių?
Ir pabaiga. Jasiras Arafatas irgi buvo vienas iš terorizmo lyderių (pone Juršėnai, jūs turbūt irgi atsimenate), ir palestiniečiai, neturėdami ką daryti, taip elgėsi. Po to Jasiras Arafatas tapo Nobelio taikos premijos laureatu. Aš nenoriu daryti didesnių apibendrinimų, tačiau šiandien padėtis liks tokia: bus Alžyras, Palestina, Olsteris. Todėl aš prašau jūsų, kaip Lietuvos garbingos valstybės garbingų delegatų, kurie ten bus, išsakyti, kad būtų remiamasi tarptautinės teisės principais Čečėnijos atžvilgiu. Nieko mes čia neapibendrinam, nieko nedarom, tačiau tai reikėtų konstatuoti, to reikalauja mūsų Lietuvos valstybės garbė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Pagal 177 Statuto straipsnį dabar turėtų būti Seimo narių klausimai ir rezoliucijos projekto autoriaus ar autorių atsakymai. Aš tik siūlau vieną dalyką: kadangi mus "spaudžia" laikas, klausinėti ir, gerbiamasis Endriukaiti, atsakinėti lygiai 15 minučių. Sutinkam? (Balsai salėje)
Prašom. Pirmasis - kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti: ar Rusija dažnai tesi savo pažadus? Ar ji nepasielgs dar kartą ir su pažadais Lietuvai? Ačiū.
A.ENDRIUKAITIS. Na, mes šito negalime pranašauti. Ji tesi blogai, tačiau įrašykime tai kartu su latviais ir estais.
PIRMININKAS. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Aš norėčiau, jeigu galima, mane palikti pasisakyti dėl...
PIRMININKAS. Prašau.
A.GRICIUS. O mano klausimas būtų toks: gerbiamasis Endriukaiti, jūs čia tiek daug kalbėjote dėl 3 rezoliucijos punkto apie padėtį Čečėnijoje ir tuos visus baisumus. Jeigu reikėtų dar pratęsti jūsų mintis, aš galėčiau pratęsti apie žiaurumus, kurie šiandieną vyksta kituose pasaulio regionuose: Afganistane - dušmanai, Vietname, Kambodžoje, daugelyje kitų pasaulio valstybių, apie kurias galime pateikti dar iškalbingesnių faktų ir dar baisesnių žodžių. Tačiau mane šiuo atveju, svarstant šitą rezoliuciją, domina Lietuvos, kaip valstybės, interesai. Ar jūs galvojate, kad mes, priėmę tokią rezoliuciją, turime teisę įpareigoti delegaciją, kuri atstovauja ne Seimui, o yra sudaryta proporciniu principu pagal frakcijas, arba ją priėmus, ar ne, įpareigoti balsuoti vienaip ar kitaip dėl Rusijos priėmimo? Ačiū.
A.ENDRIUKAITIS. Atsakau: Rusi-ja yra išskirtinis atvejis. Tai - didžioji valstybė, tai - Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos nuolatinė narė. Jai negalima leisti daryti to, ką daro, sakysim, tarpusavy mažos kažkokios bananų valstybės.
Dėl įpareigojimo - tai yra garbės supratimas.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kalbate apie tarptautinę teisę. Tačiau vis dėlto Čečėnija nėra atskira valstybė, kurią būtų pripažinusios kitos valstybės, kad ji būtų tarptautinės teisės objektas, todėl čia tarptautinė teisė, mano manymu, visiškai netinka. Be to, be šitokių dalykų, yra dar bjauresnių galbūt. Pavyzdžiui, buvusioj Jugoslavijoj, kur buvo nužudyti vaikai ir seneliai, masinės kapinės ir t.t. Kodėl jūs netaikote vieno mato plačiau - kad ne tik Čečėnijoje yra baisių dalykų, bet net Europoje, kuri yra arčiau mūsų, gal dar net baisesnių dalykų yra. Reikėtų, man atrodo, tai apibendrintai daryti, kad būtų visur vienodai kovojama, kad būtų siekiama, laikomasi žmoniškumo ir būtų išvengta genocido.
A.ENDRIUKAITIS. Šiuo atveju rezoliucija yra aiškiai susieta su Rusijos priėmimo atveju, todėl ir yra dėl Rusijos. Aš galiu pakartoti Flavijaus Koti, Šveicarijos užsienio reikalų ministro, užvakar pasakytą mintį, kad šiandien Europoje didžiausias židinys yra Čečėnija, todėl Rusijai reikia šitai pasakyti. Jeigu mes Rusijai leisime Čečėnijoje alkūnes... taip elgtis, tai ateis diena, kai ji taip darys ir čia.
PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, po rezoliucija yra kai kurių rengusiųjų asmenų, Seimo narių, pavardės, tačiau tarp jų nėra nei gerbiamojo V.Landsbergio pavardės, nei gerbiamojo A.Saudargo, t.y. tų žmonių, kurie dalyvavo, o V.Landsbergis ir šiais metais dalyvaus būtent Europos Tarybos delegacijoje. Todėl man būtų įdomu žinoti, ar jūs žinote jų nuomonę šiuo klausimu. Jeigu taip, vargu ar jie pasakys, kokia ji yra.
A.ENDRIUKAITIS. Ponas V.Landsbergis, sako, remia. Tiesiog mes nekalbėjome su jūsų minėtais asmenimis dėl techninių keblumų, o ne dėl kokių kitokių dalykų. (Triukšmas salėje) Reikėjo ją skubiai rengti ir užregistruoti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamasis pranešėjau, kai Rusijos priėmimas į Europos Tarybą kadaise buvo sulaikytas dėl Čečėnijos, tai įžymūs Rusijos žmogaus teisių gynėjai, tokie kaip S.Kovaliovas, prašė, kad reikia sulaikyti, bet neatmesti visai to proceso, nenutraukti, bet tik sustabdyti ir laukti, kol Rusija sureguliuos tuos klausimus. Tai ir dabar... Jo idėja tokia: Rusiją galima daugiau paveikti, kai ji bus Europos Tarybos narė. Ar jums neatrodo, kad visi gali daugiau išlošti, jeigu ją priimsime į Europos Tarybą, o paskui spausime diplomatiniu keliu dėl visų šitų reikalų? Ačiū.
A.ENDRIUKAITIS. Mes ir esame už priėmimą, tačiau už sąlyginį priėmimą. Nes jeigu priimtų be sąlygų, tai ji toliau savo ragus ir augins.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti. Aš galvojau, kad iš tiesų tokia rezoliucija būtų reikalinga ir naudinga. Ar nebūtų šitą... Išjungėte jūs mano, pone Juršėnai?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, jūs kalbate, jus kiti girdi, o jums kažkas vaidenasi.
A.VAIŠNORAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti, ar tai nebūtų paspirtis mūsų delegacijai ieškoti tam tikrų ryšių su kitų valstybių delegacijomis, kad tuos klausimus būtų galima, balsuojant už Rusiją, labiau eksplikuoti į kitas valstybes, į kitas delegacijas?
A.ENDRIUKAITIS. Aš taip manyčiau irgi.
PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom. Daktare, ar jūs tarsite žodį? (Balsai salėje) O čia iš tikrųjų kol kas reikia paklausti. Prašom.
K.BOBELIS. Aš norėčiau kalbėti kaip komiteto pirmininkas, kadangi vakar mes tą klausimą svarstėme, padarėme kai kuriuos nutarimus. Yra parengtas alternatyvus komiteto projektas, kuris yra išdalytas visiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Šiek tiek vėliau. Kolega M.Treinys.
A.ENDRIUKAITIS. Na, aš to projekto, deja, nemačiau.
M.TREINYS. Gerbiamsis Seimo nary, mano klausimas iš dalies susijęs su šios rezoliucijos 1 punktu, kuriame kalbama apie pastatų grąžinimą. Yra buvusių, jau sunaikintų Lietuvos ambasadų, pavyzdžiui, Berlyne, kur Lietuvos Respublika turėjo žemės sklypą. Manau, kad vertėtų šią problemą taip pat gvildenti ir galbūt pareikšti kituose Lietuvos Respublikos Seimo dokumentuose. Kokia būtų jūsų nuomonė?
A.ENDRIUKAITIS. Manyčiau, kad šiame dokumente jūsų minėto atvejo nereikėtų vardyti. Tai būtų jau kitas klausimas.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš dėl motyvų, jeigu galima.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš gerbiamajam pranešėjui turėčiau tokį klausimą ir pastebėjimą: Lietuvos Seimas yra išsakęs savo poziciją Čečėnijos klausimu ne viena rezoliucija. Jūs taip pat asmeniškai esate tai padaręs. Mano klausimas susijęs su tuo: ar jūs pateisinate šitas dvi žiauriausias, bjauriausias akcijas, kurias įvykdė čečėnų teroristai ir kurias pasmerkė ne tik kapitalistinis pasaulis, ne tik Vakarų Europa, bet net ir Azijos valstybės? Tuo labiau kad pati Čečėnija nėra tarptautinės teisės subjektas. Kaip jūs manote, čia jau labai gerai padaryta, ir dabar mes turime Rusiją už tai, kaip sakoma, pakarti, kad ji dėl šito klausimo nori įvesti tvarką?
A.ENDRIUKAITIS. Taip, pone Bendinskai, aš jau apie tai kalbėjau, bet jūs turbūt negirdėjote. Aš pakartosiu: Rusijos valdžios žmonės, Rusijos valstybė, Rusijos pareigūnai, prezidentas, ministrai turi atsakyti už nužudytus 40 tūkst. žmonių, kurie buvo subombarduoti ir kurie šiandien naikinami. Tokiu pat pagrindu gali atsakyti ir tie, kurie nužudė mažesnį žmonių skaičių.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti: kiek jūs turite vilčių, kad ši rezoliucija bus priimta? Ar manote, kad tai vis dėlto yra moralinis dalykas tų atstovų, kurie balsuos už ją? Ir jeigu būtų priimta, ar jūs manote, kad visi balsuos?
A.ENDRIUKAITIS. Na, aš neišgirdau klausimo. Negaliu atsakyti. Blogas garsas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius.
A.ENDRIUKAITIS. Aš negirdėjau klausimo.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Laiko nėra. Reikėjo...
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų aš manau, kad ta rezoliucija reikalinga, ir manau, kad Seimo nariai jai pritars. Norėčiau paklausti štai ko: pastarosiomis dienomis ir mėnesiais jūs nemažai kreipėtės į kitų šalių parlamentus, politikus. Sakykit, kokius jūs gaunat ar gavot atsakymus ar pritari-mus, ar kitą nuomonę, išreikštą Čečėnijos klausimais?
A.ENDRIUKAITIS. Na, labai platus jūsų klausimas. Aš...
PIRMININKAS. Būkit malonus, trumpai.
A.ENDRIUKAITIS. Neturiu galimybės išdėstyti visko. Aš jums paminėjau, ką pasakė šiomis dienomis K.Kinkelis, F.Koti ir turbūt lordas H.Eilitsonas, kurie ten buvo, ir turbūt to užtenka.
PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Pone Endriukaiti, vakar mes šiek tiek svarstėm jūsų grupės parengtą rezoliuciją Užsienio reikalų komitete. Nuomonės pasidalijo, buvo ir vienokių, ir kitokių nuomonių. Jai nei pritarta, nei nepritarta. Bet viena mintis buvo tokia gana konstruktyvi. Gal jūs sutiktumėt atsisakyti pirmosios pastraipos, kuri gali sukelti visokių svarstymų, abejonių, apie ką čia iš tikrųjų kalbama, kas yra kritikuojama. Jeigu būtų einama tiesiai prie reikalo be pirmosios pastraipos?
A.ENDRIUKAITIS. Aš manyčiau, galima realizuoti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Seimo narių apsisprendimo gal jūs galėtumėt trumpai informuoti apie Tarptautinį tribunolą, jo kūrimą dėl Čečėnijos klausimo? Dėkoju.
A.ENDRIUKAITIS. Galiu porą žodžių pasakyti. Rusijos žmogaus teisių gynėjų iniciatyva, dalyvaujant atskiriems Rusijos politikams, yra sukurtas Tarptautinis visuomeninis tribunolas Čečėnijos karui įvertinti. Vienas parengiamasis posėdis buvo Stokholme, kiti bus Prahoje ir kituose miestuose. Dalyvauja Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos politikai, Nobelio premijos laureatai ir pan.
PIRMININKAS. Kolega A.Tauras. Prašom klausti.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis kolega, aš matau, kad Čečėnija savo laisvei išsikovoti pasirinko tokį grubų teroristinį kelią. Ar, jūsų nuomone, nebūtų geriau, jeigu jie pasirinktų, pavyzdžiui, kaip Tibetas vadinamąjį achimsos principą savo laisvei pasiekti? Ačiū.
A.ENDRIUKAITIS. Čia labai diskutuotinas klausimas - istorinis. Tautos mentalitetas, aplinkybės, galų gale de facto jų nepriklausomybės paskelbimas, konstitucijos priėmimas, kariuomenės sukūrimas, priesaikos davimas ir tos priesaikos vykdymas, tas karas, na, mes čia neįtakojam, nenurodom ir niekad nenurodysim nė vienai šaliai, kaip elgtis. Mes fiksuojam tai, kad šita problema būtų sprendžiama pagal tarptautinės teisės principus. Kaip aš būčiau daręs Rusijos atžvilgiu? Iškilo problema, yra Jungtinių Tautų Organizacija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, kitos organizacijos, buvo galima nusiųsti ten stebėtojus, padaryti kokius nors rinkimus, jeigu kilo klausimų, ir pan. Rusija būtų galėjusi spręsti tą klausimą demokratiniu būdu, remdamasi tarptautinės teisės principais ir organizacijomis. Tačiau Rusija pasirinko raketas, aviaciją, ir šiandien tai yra. Ir bus ta padėtis, mes galim šiandien sakyti, bus Alžyras, bus Olsteris, todėl mes norėtume, kad šito nebūtų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis - kolega Z.Adomaitis.
Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis Seimo nary, ar jums neatrodo, kad mes, siedami Rusijos įstojimą į Europos Sąjungą su Čečėnijos klausimu, na, neatsidursim tokioj nepatogioj padėty? Pasižiūrėkim, dabartiniu metu čečėnai vieną kartą, kitą kartą, trečią kartą grobia įkaitais ligonines, vaikų darželius, mokyklas, nėščias moteris, šaudo, žudo juos. Rusija bando įkaitus išlaisvinti. Kažin ar taip gražiai mes atrodysim smerkdami Rusiją už tai, ką ji dabar daro, vienaip ar kitaip stengdamasi išlaisvinti pagrobtus įkaitus? Ar teisinsim tuos, kurie tuos įkaitus grobia? Ačiū.
A.ENDRIUKAITIS. Aš labai aiškiai atsakiau dėl mano požiūrio į terorizmą, įkaitų grobimą. Ar jūs, ar aš - nė vienas mes nenorim būti įkaitais. Ir mes kalbam apie tai, kad šios situacijos nebūtų. Šią košę užvirė Rusija 1994 m. gruodžio 11 d., pradėjo valstybinį terorizmą, kariuomenės terorizmą, naikino, šaudė. Atsimenat, B.Jelcinas sakė: aš daviau nurodymus, kad nebombarduotų Grozno. Bombardavo ir bombarduoja. Ir šiandien kiekvieną dieną ten šaudo ir naikina. Aš jums pateikiau - 40 žmonių nušovė turguje sausio 15 d. Štai valstybinis terorizmas. Ir mes nenorim, kad taip būtų. Ir čia yra Lietuvos strateginis klausimas. Jeigu ten viskas eis ir bus atleista, ir čia bus atleista, ir čia bus leidžiama. Todėl mes gindami anuos ginam ir save.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Adomaiti, aš labai atsiprašau. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar, mieli kolegos, pagal tą patį mano minėtą 177 Statuto straipsnį Seimo nariai galėtų kalbėti. Aš tų kalbėsiančių Seimo narių (jų yra keturi) prašyčiau reaguoti į pasiūlymus, kurie buvo išdėstyti: priimti tą rezoliuciją, kokia ji yra pateikta, taisyti ją kai ką išbraukiant, kaip siūlė Seimo nariai, arba atmesti. Ir dar yra ketvirtas variantas - reaguoti į daktaro K.Bobelio pasirašytą kitą rezoliucijos dėl Rusijos Federacijos priėmimo į Europos Tarybą projektą. Dabar turėtų kalbėti kolegos E.Bičkauskas, K.Bobelis, A.Gricius, J.Karosas.
Dėl vedimo tvarkos kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Pone Pirmininke, aš pirmą sykį turbūt...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkit malonus.
K.ANTANAVIČIUS. Aš į jus kreipiuosi...
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Ko jūs siekiate? Štai buvo dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose... Buvo skirtas laikas - pusė valandos. Užtrukom gal 15 minučių, ir šaukiat, rėkiat, kad nėra laiko. Rezoliucijai laikas pasibaigė 11.40 val., o jūs tą proteguojat. O po to galima apkaltinti kitus, kad jie siekia kažkokių politinių motyvų. Ko jūs siekiat?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš siekiu, kad Seimas dirbtų ir, man atrodo, aš tai įrodžiau per trejus metus.
O dabar galiu papildomai paaiškinti. Pertrauka turės būti paskelbta prieš 12 val., ir mes susirinksim 12.15 val., ne anksčiau, kadangi Suomijos Prezidento sutikimo ceremonija bus apačioje ir bus šiek tiek triukšmo: dūdų orkestras ir t.t. Todėl ir dėl šios priežasties po pateikimo procedūros - iškart diskusija.
Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Kalbėdamas apie šią rezoliuciją pirmiausia aš norėčiau atkreipti dėmesį į pirmąją pastraipą, kurią jau minėjo ir profesorius V.Landsbergis, jog ji tikrai yra nepriimtina dėl to, kad suformuluota neteisingai. Ir, man atrodo, politiškai mums nenaudinga. Toliau, kalbant apie tris rezoliucijoje siūlomus punktus, ką Lietuva turėtų daryti, balsuojant ar bus tai įvertinta, ar ne. Pirmas: "Per šešis mėnesius grąžinti Lietuvai priklausančius ambasadų pastatus". Jokiame tarptautiniame dokumente tokių dalykų nėra rašoma, nurodant konkretų mėnesių skaičių. Mes galime puikiai prisiminti, kai vyko diskusija Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Tokioje organizacijoje irgi nebuvo nurodyta konkreti data, kadangi tokie dalykai yra sprendžiami dviejų valstybių tarpvalstybinėmis sutartimis. Ir kad Europos Taryba priimtų sprendimą ambasadų klausimu, jog per tris ar šešis mėnesius turi grąžinti ambasadų pastatus, tai yra nerealu ir Europos Taryboje, be abejo, per posėdį bus toks pasiūlymas atmestas. Antra: "Įpareigoti negrasinti jėgos panaudoti prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją". Tai yra įrašyta dokumente, kuris bus svarstomas, ir tikiuosi, kad bus pritarta Strasbūre dėl Rusijos priėmimo. Todėl antrą kartą mums kartoti jau žinomą dalyką, kuris yra dokumente, man atrodo, nėra jokios prasmės. Ir trečias klausimas - tai yra taikiu būdu spręsti Čečėnijos problemą remiantis tarptautinės teisės principais. Pirmiausia mes galime pasiūlyti taikiu būdu spręsti Čečėnijos problemą, tačiau jeigu mes įrašome "remiantis tarptautinės teisės principais", mes automatiškai pripažįstame, kad Čečėnija yra tarptautinės teisės subjektas. To tikrai Europa nepripažįsta - nei Europos Sąjunga, nei Europos Taryba ir nė viena pasaulio valstybė nepripažino kol kas, deja, kad Čečėnija yra tarptautinės teisės objektas. Nors visa tai, ką kalbėjo gerbiamasis A.Endriukaitis, moraliniu aspektu yra teisėta, tačiau, mano nuomone, jeigu mes išbrauktume pirmą pastraipą, datą "per šešis mėnesius", kas nepriimtina tarptautiniams dokumentams, ir išbrauktume "remiantis tarptautinės teisės principais", galėtume priimti tokią rezoliuciją.
Tačiau aš esu prieš ją dėl tos paprasčiausios priežasties, jog ji mūsų delegacijai balsuojant Strasbūre nieko neduos. Tiek gerbiamasis daktaras K.Bobelis, tiek profesorius V.Landsbergis, tiek mes su S.Burbiene balsuosime po to, kai mūsų komitetai ir frakcijos apsvarstys ten ir priims atitinkamą sprendimą. Mes galėsime jam paklusti ar ne, čia yra jau mūsų reikalas. Mes atsižvelgsime į tą padėtį, kuri yra šiandien Čečėnijoje, ir, be abejo, pasirinksime savo sprendimus. O Seimo rezoliucija, man atrodo, mums nėra juridinis dokumentas, kuris mus įgalios ten balsuoti vienaip ar kitaip. Tai gali būti tik rekomendacija. Tačiau iš esmės aš siūlau šią rezoliuciją atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. K.Bobelis, komiteto pirmininkas. Prašom. Daktare, aš prašyčiau irgi trumpai kalbėti, kadangi mes jau tuoj turime daryti pertrauką. Prašom. (Balsas iš salės) Jūsų rezoliucijos projektas laiku nebuvo išdalytas, todėl... Prašom trumpai drūtai.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiamojo kolegos A.Endriukaičio rezoliucija vakar buvo pateikta Užsienio reikalų komitete ir mes beveik dvi valandas diskutavom dėl jos. Bendras konsensas buvo, kad tokios formos rezoliucijos, kaip ji parengta, negalima pateikti, nes ji niekur nebūtų priimta ir nebūtų jokios naudos. Man atrodo, mes turime parengti rezoliucijas ne sau, bet tarptautinėms organizacijoms, kurios į jas kreiptų dėmesį, kurias jos priimtų ir kurias mes galėtume atitinkamai pateikti, kad būtų tam tikras efektas.
Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį, kad Rusija bando tapti Europos Tarybos nare jau beveik treji metai. Yra padaryta daug nutarimų, daug sykių buvo jos prašymai atmesti. Ir dabar yra parengtas projektas, kuris buvo išdalytas visiems Europos Tarybos nariams. Ten yra parašyti įvairūs įsipareigojimai, kuriuos į Europos Tarybą stojančios valstybės turi atlikti. Kiek tai susiję su Rusija, tai yra specifiniai Rusijos įsipareigojimai Čečėnijai, Moldovai, Ukrainai ir Pabaltijo valstybėms. Pabaltijo valstybėms rusai, kad jie taptų Europos Tarybos nariais, turi atlikti keturis įsipareigojimus. Vienas iš pagrindinių įsipareigojimų yra tas, kad jie pasižada nenaudoti jokios karinės jėgos prieš Europos Tarybos valstybes, kurios yra Europos Tarybos valstybės - narės, kai Rusija taps valstybe - nare. Antras dalykas, jie pasižada atsiskaityti ekonomiškai, finansiškai ir nekilnojamuoju turtu Europos Sąjungos valstybėms, kurios turi tų problemų. Čia viskas yra išvardyta, yra net išvardyti Lietuvos ambasadų pastatai. Trečias dalykas. Jie taip pat įsipareigoja, kaip Europos Taryba reikalauja, kad jie spręs Čečėnijos klausimą taikiu būdu. Taip pat jie sutinka atsiskaityti ir išsiaiškinti dėl visų kultūrinių ir istorinių nuosavybės klausimų, kuriuos kitos Europos valstybės turėtų.
Todėl, man atrodo, mums yra labai svarbu nekelti kokių nors ultimatyvių reikalavimų, kurių visų pirma mes niekur negalėsime pateikti, niekas jų nepriims ir niekas nesiskaitys. Bet mums, jeigu jau mes norime akcentuoti faktus, reikia priimti atitinkamą Seimo rezoliuciją, kurioje mes įvertintume Rusijos pageidavimą tapti Europos Tarybos nare, ir akcentuoti, kad mes pritariame, jog ji įvykdė tuos įsipareigojimus, kuriuos aš anksčiau paminėjau. Todėl šiuo atveju aš siūlau, jeigu jau Seimas nutars priimti rezoliuciją, priimti tą rezoliuciją, kurią aš jums dabar perskaitysiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nereikia skaityti, kadangi visi jau turi. Dabar jau išdalyta.
K.BOBELIS. Jeigu kai kurie turite klausimų dėl tos mano pateiktos rezoliucijos, kurią aš pateikiu kaip komiteto pasitarimo išvadą, tai, aš manau, pasakykite. Šioje rezoliucijoje visi tie patys klausimai, visi tie patys pageidavimai, kuriuos iškėlė gerbiamasis A.Endriukaitis, yra išdėstyti, bet išdėstyti diplomatiškai, kultūringa forma, kurią tarptautinis forumas gali priimti. Todėl aš manyčiau, kad mes turime būti šiek tiek gudresni, eiti kovoti ne su kirviu, bet su diplomatiniu dokumentu, kuris gali būti priimtas ir atnešti mums naudos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Aš manau, kad iš principo atitinkamas dokumentas mūsų turėtų būti priimtas, nors taip pat esu įsitikinęs, kad kolegos A.Endriukaičio pateikta rezoliucija turėtų būti redaguojama. Galbūt galima svarstyti ir pono K.Bobelio pateiktą dokumentą, tiktai, mano nuomone, irgi šiek tiek turėtų būti redaguojama, pavyzdžiui, dėl "baisiai didelio pasitenkinimo". Aš nežinau, ar čia labai reikia tą didelį pasitenkinimą reikšti. Taip pat aš norėčiau pasakyti, kad nors kai kurie Seimo nariai, kiek aš žinau, pakankamai skeptiškai žiūri į Baltijos Asamblėją ir jos priimamus dokumentus, bet gruodžio 2 d. Taline įvykusioje sesijoje Baltijos Asamblėja priėmė kreipimąsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Jis labai trumpas, aš perskaitysiu.
"Baltijos Asamblėja, atsižvelgdama į trijų Baltijos valstybių skaudžią istorinę patirtį, tikisi, kad Rusija, prieš stodama į Europos Tarybą, atsisakys ekspansinių doktrinų. Baltijos Asamblėja kreipiasi į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos parlamentines delegacijas, kad jos, prieš priimdamos sprendimą dėl Rusijos priėmimo į Europos Tarybos nares, pareikalautų, jog Rusija prisiimtų įsipareigojimus gerbti Baltijos valstybių nepriklausomybę ir suverenias teises, nenaudoti prieš jas jėgos ir ja negrasinti."
Aš labai džiaugiuosi, jeigu tame dokumente, kurį ponas K.Bobelis pacitavo, yra tokie įsipareigojimai, ir tikiuosi, kad jis bus priimtas. Jeigu mes priimsime atitinkamai paredaguotą rezoliuciją, nuo to tikrai blogiau nebus.
Todėl aš siūlyčiau pritarti abiejų šitų projektų pateikimui, galutinai suredaguoti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad čia gimsta tam tikras kompromisinis pasiūlymas. Aš dabar prašyčiau gerbiamojo A.Saudargo ar gerbiamojo A.Baleženčio pasakyti savo nuomonę būtent dėl šių procedūrinių siūlymų, o ne dėl esmės. (Balsas iš salės) Taip, kolega J.Karosas yra užsirašęs. Tikrai jis, man atrodo, niekur nenuplauks. A.Saudargas.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, Užsienio reikalų komiteto...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkit malonus.
A.SAUDARGAS. Užsienio reikalų komiteto pirmininko pateiktas projektas yra asmeniškai jo vardu, o ne komiteto vardu, nes komitetas nesvarstė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad yra Statuto 177 straipsnis, pagal kurį rezoliucijos projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš dieną iki jo svarstymo. Taigi mes gavome gerbiamojo Seimo nario K.Bobelio pasiūlymą tik prieš penkias minutes ir dėl to negalim jo priimti. Aš siūlau, kad mes svarstytume ir priimtume gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio pasiūlytą rezoliucijos projektą, o jeigu yra gerų minčių gerbiamojo K.Bobelio projekte, tai jas galima redagavimo metu įterpti į tą projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dabar vis tiek turim daryti pertrauką, taigi yra toks siūlymas. Ar dabar balsuojam dėl to, ar reikalinga rezoliucija, ar ne, ar klausimą nukeliam? (Balsai salėje) Balsuojam?
Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Labai trumpai. Ar reikalinga tokia rezoliucija, ar ne? Kolega J.Karosas pirmasis. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad gerbiamojo A.Endriukaičio ir kolegų parengtame rezoliucijos projekte, pateiktame šiandien, dar kartą atsispindi du mūsų rezoliucijų momentai. Pirma - provincialumas, antra - radikalumas. Su tokiais standartais galima puikuotis Lietuvoje, bet negalima puikuotis Europoje.
Aš siūlau pritarti gerbiamojo K.Bobelio parengtam projektui, žinoma, jį patikslinus ir pakoregavus, kadangi iš tiesų jo principas yra atitinkantis Europos standartą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas, matyt, dėl to paties. Dabar dar vienas tik prieš gali kalbėti.
A.KUNČINAS. Taip, bet mano požiūris truputį kitoks nei gerbiamojo J.Karoso.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, bet vis tiek panašus. Kolega V.Petrauskas. Laiko nėra. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, kolegos Seimo nariai, jūs pasakėte, kad iš principo galėtume balsuoti dėl rezoliucijos būtinumo. Aš tikrai tokią mintį palaikau ir labai prašyčiau, kad ta procedūra dabar įvyktų. Tuo labiau kadangi buvo įvairūs pono A.Endriukaičio projekto redakciniai variantai ir mūsų kolega neatsisakė jų priimti, tai, manau, čia didelio ginčo nėra. Bet geriau balsuokime dabar, nes darbotvarkė yra pakankamai įtempta. Dėkui.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar po vieną kolegą, kurie prie šoninių mikrofonų. Kolega V.Jarmolenka ir kolega A.Gricius. Prašom. Kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš perleidžiu savo žodį kolegai A.Griciui, kuris pasakys, kad jam rezoliucija nereikalinga, ko gero, ir paskui aš oponuosiu.
PIRMININKAS. Ne, arba dabar...
V.JARMOLENKA. Ne taip buvo, aš po jo atsistojau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, prašom nediktuoti. Arba kalbat, arba ne.
V.JARMOLENKA. Nereikia man diktuoti, pone Pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs pakalbėjot. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai kviečiu nepriimti rezoliucijos, konkrečiai įpareigojančios, kaip turi balsuoti Seimo delegacija Strasbūre, kadangi mes, kaip delegacijos nariai, vis tiek taip nebalsuosime. Mes balsuosime pagal savo sąžinę, pagal savo frakcijų nuomonę, svarstymo aplinkybes, gal mes rašysime papildymus dėl tų Rusijos įsipareigojimų, gal jie bus priimti plenariniame posėdyje ir t.t. Mes atstovaujame savo frakcijoms. Aš nesu prieš dviejų rezoliucijų sujungimą, kad tai būtų bendra Seimo nuostata ryšium su Rusijos įstojimu į Europos Tarybą. Aš galvoju, tokį pareiškimą galima padaryti. Jį galima padaryti ketvirtadienį, jeigu norite, dar po savaitės, bus išreikšta Lietuvos Seimo pozicija. Aš siūlau šiandieną dėl tokių rezoliucijų nebalsuoti, o A.Endriukaičio rezoliuciją atmesti, kadangi jinai neturi jokios praktinės naudos.
PIRMININKAS. Kolegos, aš siūlau dabar registruotis, ir balsuosim. Prašom registruotis. Gerai. Centristas kolega socialdemokratas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau ir norėčiau pasiūlyti procedūrinį šito klausimo sprendimą.
PIRMININKAS. Prašau, labai gerai.
A.SAKALAS. Aš manau, kad šitose abiejose rezoliucijose yra tikrai gerų dalykų, bet dabar mums ginčytis, kuri yra geresnė, nėra jokios prasmės. Aš siūlyčiau atiduoti abi rezoliucijas Užsienio reikalų komitetui. Tegul jie pateikia suderintą variantą arba variantą su alternatyvomis, kurį Seimas galėtų priimti nors ir šiandieną po pietų. Priklausytų nuo komiteto operatyvumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal sutiktume su tokiu siūlymu? Ne? Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau spręsti klausimą iš principo: ar reikalinga tokia rezoliucija, ar ne? Jeigu jinai nereikalinga, tuomet...
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Pirmasis balsavimas bus dėl to, ar reikalinga tokia rezoliucija - nesvarbu, ar A.Endriukaičio, ar K.Bobelio, ar kokia nors jungtinė - kompromisinė. Ar aišku? Taigi prašome pakelti rankas. Kas už tai, kad tokia rezoliucija būtų reikalinga, prašom pakelti rankas. Prašom skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Už - 41. Kas prieš, kad tokia rezoliucija nebūtų priimta?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 41.
PIRMININKAS. Prieš - 41. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 41 balsavus už, 42 - prieš ir 4 - susilaikius nutarta, kad tokia rezoliucija nereikalinga.
Ačiū. Pertrauka iki 12 val. ir 15 min.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Tęsiame posėdį. Pagal Statutą... Prašau replikuoti, Seimo nary Endriukaiti. Kadangi pranešėjo nėra, replikuokite į sveikatą.
A.ENDRIUKAITIS. Č.Juršėno nėra, gal jis girdės.
Pirmas dalykas. Projektas užregistruotas 16 d., t.y. pažeidžiant 24 valandų terminą. Niekas su juo negalėjo susipažinti. Antras dalykas. 12 val. 3 min. buvo užregistruoti 82 parlamentarai. Kai balsavo, jau balsavo 7 daugiau. Ir ponas Č.Juršėnas staiga visus paleido. O mes buvom priėję prie mikrofono ir būtume prašę perbalsuot ir išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų yra. Todėl čia nėra garbinga. Trečias dalykas. Nebuvo balsuota, kaip yra įprasta ir kaip yra reikalinga, spaudžiant mygtukus. Kad neliktų negarbingų ar garbingų vyrų pėdsakų, pakeliant rankas, kad būtų paslėpti negarbingi pėdsakai. Ir trečias dalykas. Tie, kurie balsavo prieš šitą rezoliuciją, dar kartą parodė, kad jie bijo Rusijos, šoka apie Rusiją, kad jos neįžeistų, ir kartu išduoda Lietuvos valstybės interesus. Jeigu ateis tokia valanda, tai jie pirmieji tai padarys. Todėl aš išsakau tokį protestą dėl Č. Juršėno procedūrinių pažeidimų. Ir ne tik formos, bet ir turinio. Todėl aš manyčiau, kad balsavimas turėtų būti pakartotas, nes yra akivaizdūs skaičių nesutapimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiami Seimo nariai, balsavimas dėl rezoliucijos "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos balsavimo Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje" yra negaliojantis, nes užsiregistravo 82 Seimo nariai, o buvo paskelbta, kad už balsavo 41, prieš - 42 ir susilaikė 4. Taigi išeitų, kad balsavo daugiau negu dalyvavo. To negali būti. Dėl to Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos vardu prašau laikyti negaliojančiais balsavimo rezultatus ir pakartoti balsavimą iš naujo.
PIRMININKAS. Aš prašau Etikos ir procedūrų komisiją padaryti išvadą, paėmus stenogramas, padaryti išvadą ir pateikti išvadą. Ir tai padaryti šiandien prašyčiau.
7sesija58p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 4 darbotvarkės punktą - Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projekto Nr.1758 (3). Pranešėjas - finansų ministras ponas R.Šarkinas. Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis komitetas. Kas atstovauja Biudžeto ir finansų komitetui, norėčiau išgirsti? Pone Nestecki, gal jūs? Kas atstovauja Biudžeto ir finansų komitetui? Prie šoninio mikrofono prašom. Kviečiu poną R.Šarkiną į tribūną. Prašau jūsų patvirtinti, kad Biudžeto ir finansų komitetas teikia šitą dokumentą priimti.
A.NESTECKIS. Taip. Biudžeto komitetas svarstė ir teikia šitą projektą priėmimui.
PIRMININKAS. Ministre, jūs teikiate priimti Vyriausybės vardu?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Teikiama priimti. Priėmimo procedūra pradedama. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turėčiau jus informuoti... aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius procedūros klausimais kalbėti kažkur kitur, ne prie mikrofono, nes jūs trukdote. Yra pateiktos Seimo nario P.Jakučionio, Seimo nario K.Antanavičiaus pataisos. Aš kviesčiau Seimo narį P.Jakučionį... matau... nematau, irgi turbūt nėra salėje, bet Biudžeto ir finansų komitetas, matyt... Seimo narys K. Antanavičius ateina į salę. Aš tada paprašysiu abiejų Seimo narių ruoštis pateikinėti savo pataisas. Tiek Seimo nario P. Jakučionio, tiek Seimo nario K. Antanavičiaus.
Priėmimo procedūra pradėta. 1 straipsniui yra tik Seimo nario K.Antanavičiaus pataisa, kuris siūlo alternatyvą 1 punkto 2 ir 3 pastraipai.
Pranešėjau, pirmiausia - ar jūs priimate alternatyvą?
R.ŠARKINAS. Ne. Negalima priimti, nes siūloma redakcija neapimtų visų atvejų, iškrinta daugybė momentų taip priėmus.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys K. Antanavičius. Prašau teikti alternatyvą. Būkit malonus, spustelti mygtuką, kad aš galėčiau prijungti jūsų mikrofoną. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. 1 straipsnio pastraipa: "Užsienio piliečiai ir asmenys, dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas už tą veiklą iš užsienio valstybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų..." O prieš tai buvo tas pat. Žodžiu, ministras nori, kad būtų prirašyta apie tą patį 37 kartus, kad žmonės nesusigaudytų. Pritariu, tegul palieka.
PIRMININKAS. Tai jūs nereikalausite balsuoti?
K.ANTANAVIČIUS. Ne. Jeigu jam reikia, kad nesusigaudytų, tvarka.
PIRMININKAS. Tokiu atveju daugiau 1 straipsniui pataisų neturime. Biudžeto komiteto pirmininkas. Jūs paliekate, siūlote teksto variantą, taip? Ar galima bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui, kadangi daugiau pataisų mes neturime? Pritariame. 1 straipsniui, 1 punktui... 1 straipsniui yra pritarta. Toliau 2 punktas, arba 3 straipsnis. Yra taip pat Seimo nario K. Antanavičiaus alternatyva. Galbūt jūs ją priimate?
R.ŠARKINAS. Ne. Ji iš esmės nieko nekeičia. Tai grynai redakcinė pastaba. Manome, kad geriau suredaguotas komiteto variantas.
PIRMININKAS. Seimo narys K. Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad daug geriau suredaguota mano, bet aš suprantu, kad jiems nėra nei noro galvoti, nei ką nors žiūrėti, todėl taip pat nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Biudžeto komiteto pirmininke, paimkit mikrofoną, bus patogiau dirbti.
Biudžeto komiteto pirmininkas ponas F. Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti pagrindiniam tekstui.
PIRMININKAS. Kadangi Seimo narys K.Antanavičius nereikalauja balsuoti, daugiau pasiūlymų mes neturime 2 punktui, tai yra 3 straipsniui. 2 punktas yra 3 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu 2 straipsniui. Toliau yra Seimo nario K. Antanavičiaus alternatyva 4 straipsniui. Pone Antanavičiau, prašau. Jūsų žodis.
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Čia yra labai rimtas siūlymas. Labai prašau Seimo narių - ir kairėj, ir dešinėj sėdinčiųjų. Dėl to, kad ir spaudoje, ir kalbomis visi pritaria sumažinti tarifą. Aš siūlau sumažinti tarifą nuo tų 31 iki 28%. Labai mažai . Aš dar kartą noriu priminti: Latvijoje - 25, Estijoje tiktai - 26. Pakanka smaugti visus žmones ir didinti kainas per tuos mokesčius. Vėl prašau balsuoti už mano pateiktą siūlymą, kad visos pajamos apmokestinamos atskaičiavus iš jų neapmokestinamą pajamų minimumą, apmokestinamos 28% tarifu.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, 1996 m. biudžetas yra suformuotas, yra patvirtintas Seime, už jį balsavo Seimo nariai. Dabar mes visiškai sumaišysime šitą situaciją. Pirmiausia dar reikia paskaičiuoti, kiek mes prarasime pateikę tokius samprotavimus. Aš siūlau nepritarti pono K.Antanavičiaus siūlymui.
PIRMININKAS. Ministras.
R.ŠARKINAS. Negalima pritarti tarifo sumažinimui, nes tikrai dabar negalima bus suvesti biudžeto. Mes labai pakeitėme neapmokestinamo minimumo indeksavimo tvarką. Dabar indeksuotas jis labai padidėja, neapmokestinamas minimumas. Taigi tie žmonės, kurie gauna mažesnius atlyginimus, jie iš to išlošia, o čia būtų sumažintas tarifas visiems. Noriu pasakyti, kad gerbiamasis K. Antanavičius pateikė neteisingas žinias apie mokesčio tarifą Latvijoje ir Estijoje.
PIRMININKAS. Galima dabar vienam Seimo nariui paremti alternatyvą, o kitam Seimo nariui galima oponuoti. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kadangi fizinių asmenų pajamų mokestis nėra vienintelis, kuriuo galima vienaip ar kitaip žaisti, o jis yra tik viena penkioliktoji arba vienas iš penkiolikos mokesčių rūšių, todėl, žinoma, jis negali būti atskirai ir nagrinėjamas arba keičiamas. Tai visas darbų kompleksas. Mes, žinoma, kalbėjome ir rengiam Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Deja, kol kas jo dar nėra, tačiau yra, kaip jau čia minėjo, sudarytas 1996 metų biudžetas, ir dabar keisti... po to, kas įvyko dėl bankų krizės, tai, žinoma, būtų neapgalvotas žingsnis. Todėl reikėtų palikti tą variantą, kuris yra pagrindiniame įstatyme, t.y. kol kas nekeisti tiesiog iš žodžio ar klausos. Dėl to reikėtų atlikti tam tikrus tyrimus. Todėl aš už pagrindinį variantą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Veselka gali remti tiktai Seimo nario K. Antanavičiaus siūlymą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos! Apeliavimas į tai, kad patvirtintas biudžetas, man atrodo, turi logikos, bet kartu nėra ir visiškai teisingas. Nes, žiūrėkit, mes, uždėdami 33% fizinių asmenų pajamų mokestį, iš kiekvieno, kuris gauna 145, arba kitas bus tas minimalus, atimame, o paskui, kai jis nebegali susimokėti už šilumą, už karštą vandenį, vėl iš to paties biudžeto jo pinigus grąžiname. Taip iš tikrųjų ugdome vergą. Bet, mano galva, vis dėlto neaišku, kodėl prieš rinkimus LDDP aiškiai žadėjo įvesti proporcinį progresyvinį pajamų mokestį. Iki šiol nėra. Ir štai, sakysime, bankininkai, gaudami labai didelius pinigus, moka tą patį 33% pajamų mokestį kaip ir tas, kuris negali užsimokėti už šilumą ir vandenį. Todėl, mano galva, reikėtų paprašyti finansų ministrą kuo greičiau pateikti progresyvinį fizinių asmenų pajamų mokestį, kad galėtume mes nuo kitų metų, kaip yra Jungtinėse Valstijose, Federacinėje... o Estija, deja... man, pavyzdžiui, nėra pavyzdys, nes vokiečiai ir amerikonai kur kas geriau žino, kaip tvarkyti mokesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija. Po to balsuosime. Prašom registruotis.
65 Seimo nariai užsiregistravo. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Vadinasi, susilaikę nebus skaičiuojami. Kas palaiko pagrindinį variantą, spaus mygtuką "už", kas palaiko Seimo nario K.Antanavičiaus variantą, spaus mygtuką " prieš", o kiti nebus skaičiuojami. Ar visi supratote?
Gerbiamasis ministre, pagrindinis... jis yra nekeičiamas. Vadinasi, mes turime patvirtinti, kad jį paliekame, arba balsuodami turime priimti Seimo nario K.Antanavičiaus alternatyvą. Galima ir kitaip balsuoti, jeigu pageidaujat. Gerai? Sutinkat su formuluote. Jeigu jūs balsuosite už, lieka toks variantas, koks buvo, kurio Vyriausybė nekeičia. Jeigu balsuosite prieš, bus priimtas Seimo nario K.Antanavičiaus variantas. Visi supratome? Prašau balsuoti. Susilaikę nebus skaičiuojami.
29 priėmė, t. y. palaiko pagrindinį variantą, 16 palaiko Seimo narį K.Antanavičių. Pataisa nepriimta. Toliau yra Seimo nario K.Antanavičiaus pataisa - 5 straipsnį išdėstyti visiškai kitaip. Taip pat alternatyva. Seimo nary Antanavičiau, jūsų žodis.
K.ANTANAVIČIUS. 5 straipsnis, kad gaunamų pajamų, susijusių darbo santykiais, neapmokestinamasis pajamų minimumas yra 0,75 vidutinio darbo užmokesčio prieš einančio mėnesio, apskaičiuoto Statistikos departamente. Na, ponas J.Veselka neseniai minėjo, kad yra tiesiog patyčios iš žmonių. Sako ponas ministras: padidinom neapmokestinamą minimumą. Tai iki kiek padidinot? Iki 180? Tai vis tiek iš to pragyventi žmogus negali. Duokim, tegul jis gauna iš savo pajamų pragyvenimui, ir baikim, kad jis eitų ištiesęs ranką išmaldai. Jis negali susimokėti už šilumą, jis negali susimokėti už malkas, jis negali susimokėti už energiją ir vėl eina pas visus valdininkus ir prašinėja. Plečiam biurokratinį aparatą, mokam jiems pinigus, o tas perskaičiavimas - buhalterija ir taip toliau - suryja dar dvigubai tiek. Todėl siūlau imtis proto ir nustatyti, kad neapmokestinamas pajamų minimumas yra 0,75 vidutinio darbo užmokesčio. Dar norėčiau tik pridėti: kai mes siūlome tą klausimą referendumui, tai visi Seimo nariai - ir kai-rieji, ir dešinieji - šaukia: tai galime Seime padaryti. Na, tai padarykime. Šiandien yra ta proga, padarykit. Yra pasiūlymas, ir padarykit.
PIRMININKAS. Ministras. Jūsų nuomonė?
R.ŠARKINAS. Pasiūlymas labai geras ir gražus, aišku, bet žinokit, kad jis kainuotų lygiai milijardą 584 milijonus. Taigi tam, kad uždengtume skylę biudžete, praktiškai reikėtų uždaryti arba visas ligonines, arba didesnę pusę mokyklų. Reikia apsispręsti ir tikrai negalima pritarti tokiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji, aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė visai neteikia pataisų tam straipsniui, kuriam teikia pataisą gerbiamasis K.Antanavičius. Tai iš viso netelpa į jokius rėmus. Mūsų komitetas net nesvarstė tokių klausimų, jie nebuvo svarstymo metu išdėstyti. Kalbama apie visai kitus straipsnius. Siūlau nepritarti, juo labiau kad Lietuvoje milijardai nesimėto.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys gali pritarti vienam, kitas - kitam. Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Gerbiamieji kolegos, aš už tai, kad žmogus, gaunantis menką atlyginimą, galėtų iš jo pragyventi. Todėl jokiu būdu negalima atimti paskutinių centų, kad po to jis eitų prašyti pagalbos iš valstybės ir įvairių kitų organizacijų. Todėl aš prieš. Aš balsuosiu už pono K.Antanavičiaus siūlymą.
PIRMININKAS. Remiate Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymą?
M.ČOBOTAS. Ir už tai prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Galima remti tik pradinį variantą.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų kiekvienas žinome, kiek mes norėtume, bet kiek mes galime ir kiek turime - čia kitas dalykas. Juo labiau jeigu kalbėsime apie šias sumas, tai, žinoma, šiandien jau šaukštai po pietų, kai Lietuvos turtas išgrobstytas, o bankai sužlugdyti. Taigi negalima kalbėti apie tai, ko mes iš principo negalime. Kaip sako žmonės, gražus dangus, bet ne tau, Martynai. Todėl aš remiu pagrindinį variantą, ir tiems, kurie galvoja ne tik apie išlaidas, bet ir pajamas, žinoma, reikėtų pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime. Ar sutinkate vėl balsuoti tokiu pat būdu - alternatyviai? (Balsai salėje) Galima. Vadinasi, kas remia Vyriausybės variantą, spaus mygtuką "už", kas remia Seimo nario K.Antanavičiaus variantą, spaus mygtuką "prieš", susilaikę nebus skaičiuojami.
Balsavimas pradedamas. Prašom balsuoti. 33 remia Vyriausybės variantą, 9 remia Seimo nario K.Antanavičiaus variantą. Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymui nepritarta.
Toliau. 6 straipsnyje yra Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymas 6 straipsnio 1 punkte išbraukti žodžius: "Iš socialinio draudimo lėšų mokamos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos." Seimo nary Antanavičiau, prašom, jūsų žodis. Prašau?
K.ANTANAVIČIUS. ...aptarėme tik pirmąją dalį, o dar yra pirmasis, antrasis ir trečiasis to straipsnio padaliniai.
PIRMININKAS. Ne, Seimo nary Antanavičiau, mes dėl viso šio straipsnio balsavome. Aš taip teikiau balsuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Bet diskusijos nebuvo apie tuos dalykus.
PIRMININKAS. Aš nežinau, aš kalbėjau apie visą straipsnį. Seimo nariai gerai suprato. Jeigu pageidaujate, galima perbalsuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Reikėtų balsuoti atskirai už kiekvieną dalį, tikrai reikėtų. (Balsai salėje)
R.ŠARKINAS. Čia esmė ta pati.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, dabar aš apeliuoju į jus. Suprantama, galbūt turėčiau pasielgti taip, kaip jūs norite, bet iš balsavimo rezultatų jūs matėte, kokie tie rezultatai, ir ar verta toliau gaišti laiką, jeigu visam straipsniui Seimo nariai nepritarė?
K.ANTANAVIČIUS. Na, gerbiamasis posėdžio pirmininke, matyt, aš atsiimsiu, kadangi jūs padoriai kalbate. Na, ką darysi, bet tai yra vėlgi to nepadorumo ribos, kada... tik ne jūsų, tik ne jūsų, o LDDP. Yra aiškiai parašyta nesąmonių. Pažiūrėkite, 1, 2 pastraipos. Ten I ir II grupės invalidai ir tai neturi visiško pajamų minimumo neapmokestinimo. Na, tai ar čia... vėlgi milijardai, ponas ministre, ar dar kas nors? Invalidai ir tie negali turėti to neapmokestinamo minimumo. Aš nežinau, kaip tai įvardyti. Bet jeigu visi balsavimo rezultatai bus tokie, tai negaiškime didžiai nusipelniusių ponų laiko, eikime šuoliais. Vis vien ponai į nieką neatsižvelgs.
PIRMININKAS. Taigi grįžtame prie 6 straipsnio. Seimo narys K.Antanavičius siūlo 1 punkte išbraukti žodžius "iš socialinio draudimo lėšų mokamos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos". Seimo nary Antanavičiau, prašom motyvuoti šį siūlymą.
K.ANTANAVIČIUS. Čia yra klausimas, ką įtraukti į apmokestinamas, ką palikti neapmokestinamomis. Ponai Seimo nariai, čia sprendžiamas mūsų vargingųjų žmonių klausimas. Prašyčiau pažiūrėti, kas čia darosi. Vadinasi, tarp neapmokestinamų... yra priemokos iš socialinio darbo lėšų ir t.t. Išmeta tai, kad už motinystę reikia dar apmokestinti. Tai yra kad išskyrus ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas. Vadinasi, jos turės būti apmokestintos, jau jos nėra prie pašalpų, o prie kažko. Tai argi tie žmonės taip turtingai gyvena, ar jie per daug gauna, ar tos pašalpos didelės? Na, čia vėl gal milijardai, pone ministre, čiagi nonsensas, čiagi šimtas tūkstančių nesusirinks! Paimkite iš Vyriausybės tą šimtą tūkstančių ir turėsite tuos pinigus, ir jokio čia biudžeto pertvirtinimo nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, pone ministre, jūsų reakcija.
R.ŠARKINAS. Na, pritarti negalime, nes taip visą laiką buvo ir tos sumos yra įskaičiuotos į pajamas. Kartu aš norėčiau, kad gerbiamasis K.Antanavičius neklaidintų žmonių, kai jis kalbėjo apie invalidų neapmokestinamą minimumą, jis yra ir dabar indeksuotas, jis yra I grupei 299 Lt. Taigi reikia būti sąžiningam ir Seimo nariui.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš dar kartą noriu atkreipti gerbiamojo kolegos ir posėdžio pirmininko dėmesį į tai, kad dabar mes svarstome šio įstatymo pataisą, o ne revizuojame priimtą įstatymą. Dabar gerbiamasis K.Antanavičius revizuoja visą įstatymą. O čia buvo tik šio įstatymo kai kurios pataisos ir į šias pataisas reikėjo reaguoti. Dabar išeina visiškas nonsensas, aš nesuprantu, kaip elgtis. Mes iš viso nesvarstome tų klausimų, ir aš siūlau nepritarti tokiems dalykams. Čia juk viskas išsibalansuoja. Visai kitos reakcijos. Net nebuvo svarstymo metu tie dalykai keliami Seime. Aš nesuprantu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, aš žiūriu formalios pozicijos. Kaip Seimas nuspręs - pritarti ar nepritarti, tai yra Seimo reikalas. Seimo narys K.Antanavičius pataisas pateikė laiku. Nors Biudžeto ir finansų komitetas pataisas siūlo kitiems įstatymams, jis turi lygiai tokią pat teisę siūlyti pataisas ir kitiems punktams, kurių nenumato Biudžeto ir finansų komitetas. Jūsų valia priimti jas ar atmesti. (Balsai salėje) Taip, aš sakau, iš formalios pusės viskas gerai. Aš čia nieko negaliu padaryti, todėl aš galiu kviesti Seimo narį J.Listavičių pritarti arba nepritarti. Ir dar vieną Seimo narį taip pat.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes taip pradėsime ir kitiems įstatymams, pasekę geru pavyzdžiu, tai įdomu, ką mes čia padarysime. Vieni kalba apie akėčias, kiti kalba apie vežėčias. Vis dėlto mes svarstome konkretų projektą. Jeigu ten nurodyta Nr.1758(3), tai jame apie tuos dalykus visai nekalbama. Ar iš viso galima tokiais žaidimais gaišti laiką? Kad klausimai yra svarbūs, tai jie turi būti parengti, turi būti pateiktas projektas, kur kalbama apie šiuos klausimus, o ne taip, kad visai iš kitos operos. Jeigu mes čia taip pradėsime įsigudrinę paskutiniais Seimo darbo metais tokius žaidimus žaisti, kaip čia bus?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėkite apie tą punktą, o ne apie visą įstatymą. Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymas įregistruotas gruodžio 19 d., ir jūsų komiteto šventa pareiga buvo išnagrinėti siūlymus, pritarti, atmesti. Žodžiu, buvo jūsų valia. Jeigu jūs to nepadarėte, tai nekaltinkite manęs, kad aš teikiu tuos siūlymus Seimui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas Seimo narys gali kalbėti remdamas Seimo narį K.Antanavičių.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, nereikėtų čia mūsų graudinti, kad įstatymą reikėjo parengti, apsvarstyti ir panašiai. Tuo ir turėjo užsiimti Biudžeto ir finansų komitetas. Tos pataisos, kurios seniai brendo, jos turėjo būti apsvarstytos, ir jeigu jūs matėte, kad ši K.Antanavičiaus pataisa turi būti pasiūlyta į kitą punktą, jūs tai turėjote padaryti, o ne apeliuoti į Seimo narių sąžinę. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų ši pataisa yra nagrinėtina. Ji turėjo būti išnagrinėta, ir principas tas, kad tos pašalpos, kurias mes mokame iš... biudžeto ir dar kartą jas apmokestiname, iš tikrųjų man kyla klausimas, kam tai reikalinga šiuo atveju? Todėl aš manyčiau, kad šiai pataisai mes arba turime pritarti, arba palikti, galbūt nepriiminėti dabar įstatymo, o pataisyti ten, kur reikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pataisos. Vadinasi, balsavimas nebus alternatyvus. Kas pritaria pataisai, spaus mygtuką "už", kas nepritaria Seimo nario K.Antanavičiaus pataisai, spaus mygtuką "prieš" arba susilaikys. (Balsai salėje) Prašom. Balsuojame dėl 6 straipsnio 1 punkto pataisos - išbraukti žodžius "iš socialinio draudimo lėšų mokamos ligos, motinystės (tėvystės) pašalpos". Pritarė 11, 28 plius 4 nepritarė. Pataisa nepriimta.
7 straipsnis. Seimo narys K.Antanavičius taip pat siūlo pirmojoje dalyje išbraukti žodžius "išskyrus ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas". Seimo nary Antanavičiau, prašom.
K.ANTANAVIČIUS. ...straipsnyje į apmokestinamąsias pajamas neįskaitomos socialinio aprūpinimo, socialinės paramos pašalpos, mokamos iš valstybės bei socialinio draudimo lėšų, išskyrus ligos, motinystės pašalpas. Na, ar čia yra bent kokios doros ar sąžinės, aš nežinau, todėl siūlau, kad tas "išskyrus" būtų čia nubrauktas ir kad socialinės paramos ir pašalpos lėšos būtų neįskaitomos į apmokestinamas pajamas. Tik tiek.
PIRMININKAS. Jūs teikiate balsuoti?
K.ANTANAVIČIUS. Taip, be abejo.
PIRMININKAS. Prašom, pone ministre.
R.ŠARKINAS. Taip pat negalima pritarti, čia analogiška, kaip buvo prieš tai.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, aišku, pritarti negalima. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį. Biudžeto ir finansų komitetas gruodžio 6 d. pristatė Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisas priimti. Tuo tarpu ponas K.Antanavičius gruodžio 19 d. teikia reviziją tam įstatymui. Ir mes dabar gaištame laiką, kaip labai teisingai pasakė gerbiamasis J.Listavičius. Mano manymu, kažkur Statute yra kažkokių nesusipratimų. Tai reikia išsiaiškinti. Žinoma, dabar neišsiaiškinsime, bet ateityje tai reikėtų pažiūrėti. Taip negalima dirbti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš vėlgi prašysiu Etikos ir procedūrų komisijos pasižiūrėti, ką sako šiuo atveju Statutas. Ir pateiksite išvadą, ką tokiu atveju daryti, jeigu Seimo narys teikia pataisas ne teikiamam dokumentui, ta prasme ne teikiamoms pataisoms, kurias teikia komitetas, o dar pateikia papildomų pataisų įstatymui, kuris nagrinėjamas būtent šiame dokumente.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom, vienas Seimo narys už, vienas - prieš. Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Mano argumentai būtų panašūs, kaip ir anksčiau. Iš tikrųjų tos problemos turėjo būti nagrinėjamos. Man atrodo, jas reikėjo vienaip ar kitaip išspręsti. Iš tikrųjų sudėtinga argumentuoti kam nors įstatymą, kodėl mes turime tas teikiamas nedideles išmokas dar papildomai apmokestinti, juo labiau kad jos perėjo iš biudžeto, praktiškai jau buvo paimtos mokesčių pagalba iš mūsų žmonių. Iš tikrųjų čia reikėjo galvoti, ar pliusuoti prie to neapmokestinamo minimumo būtent tam tikrą dalį, ar kaip nors panašiai. Todėl aš iš principo remiu pono K.Antanavičiaus siūlymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Vis dėlto čia aš turiu sutikti su Vyriausybės pristatomu projektu, t.y. ta pataisa. Bet aš norėčiau, kad Seimo nariai kalbėtų kažkiek atsakingiau. Suprantate, klauso labai daug Lietuvos žmonių, ir kiekvieną, kuris šitai kritikuoja, kuris siūlo neįgyvendinamus projektus, dalis žmonių priima kaip tiesą, ir ji išeina visai ne tokia, kokia iš tikrųjų šiandien yra susidariusi situacija. Aš suprantu, kad reikia ir diferencijuoto, ir tokio, ir tokio - visų reikia, bet Seime yra tam tikros procedūros, ir tas procedūras mes privalome atlikti. Ir aš visada balsuosiu už tai, kas žmonėms yra naudingiau. Bet dabar, kai ta pataisa yra šone ir apie ją nekalbame, o kalbame apie įstatymo netobulumą, na, žinoma, mes tokiu keliu toli nenueisime.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl 7 straipsnio pirmosios dalies pataisos, kur K.Antanavičius siūlo išbraukti žodžius "išskyrus ligos, motinystės (tėvystės) pašalpas". Kas pritaria šiai pataisai, t.y. siūlo išbraukti žodžius, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. 15 - už, 24 plius 5 - prieš. Pataisai nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas šiam klausimui, deja, baigiasi. Prašyčiau Biudžeto ir finansų komiteto vis dėlto šias pataisas atidžiai išnagrinėti ir pateikti savo išvadas. O Procedūrų ir etikos komisiją pasakyti savo išvadą, ar gali būti teikiamos pataisos panašiu būdu, kad man nereikėtų ginčytis su pataisų autoriais arba savaip interpretuoti Statutą. Darome priėmimo pertrauką.
7sesija58p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 5 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimo "Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti" projektą Nr.1941. Svarstymo tęsinys. Užsirašė kalbėti Seimo nariai: K.Antanavičius, J.Listavičius ir P.Miškinis. Jeigu pageidauja pranešėjas Seimo narys F.Kolosauskas, jis turi teisę tarti keletą žodžių dabar ir pabaigoje. Pageidauja tarti? (Balsai salėje) Nepageidauja. Turbūt norėsite pabaigoje? Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Antanavičių. Prašom. Dėl audito.
K.ANTANAVIČIUS. Įstatymas trumpas. Mano kalba irgi trumpa. Auditą skirti, be abejo, reikia, bet aš jokiu būdu nemanau, kad Seimas turėtų nustatyti, kokį pirma. Pirma skiriama pagal konkursą ir Seimas neturi prisiimti atsakomybės, kad išrinktų tą ar kitą firmą. Skiriam auditą ir auditorių nustato Lietuvos bankas konkurso tvarka. Štai tokį siūlau priimti įstatymą, o ne nurodyti, kad štai mes turime tarptautinį ir t.t. Ir apskritai galbūt jūs nežinote, kiek kainuoja tarptautinis auditas. Jis kainuoja nuo milijono iki pusantro milijono dolerių. Tai kiek mes mėtome? Ar mes neturime žmonių, kurie gali atlikti banko auditą? Čia yra nonsensas, yra pinigų iššvaistymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Listavičių. Ruošiasi Seimo narys P.Miškinis. Sekretoriato žiniomis, dar Seimo narys K.Dirgėla buvo užsirašęs iš anksto, tik nepakliuvo į sąrašus. Jeigu liks laiko, jam taip pat bus suteiktas žodis. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos banko 1995 m. finansinės ataskaitos auditas ir banko sąskaitų patikrinimas vėluoja. Seimas turi parinkti audito firmą ir leisti jai greičiau pradėti dirbti. Pagal pateiktą audito firmų sąrašą, jų darbo kainą ir papildomas paslaugas yra galimybė iš dviejų firmų "Arthur Andersen" ir "Cooper and Lybrand" parinkti vieną firmą. "Cooper and Lybrand" firma vykdė Lietuvos banko finansinės ataskaitos auditą ir tikrino 1994 metų banko sąskaitas. Už darbą buvo sumokėta 50 tūkst. dolerių. Pagal sukauptą su Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos ir Valstybės kontrolės departamento pagalba firmos "Cooper and Lybrand" audito medžiagą firma audito sutartį ne visai įvykdė, nepatikrino banko sąskaitų pagal sutarties 41 punkto reikalavimus, neužbaigė audito.
Jūs turbūt pamenate, kokio lygio buvo audito medžiagos pateikimas, svarstymas ir nutarimo priėmimas Seime ir kaip tas visas darbas vyko. Neaišku, kaip Seimas gali negerbiančiai savęs ir Seimo firmai dar kartą dvigubai brangiau mokėti, lyginant su kitos audito firmos darbų kaina, ir tikėtis, kad dalykai iš esmės pasikeis. Juo labiau kad reikiamo įdirbio ši firma 1994 m., galima sakyti, nei elgesiu, nei medžiaga taip ir nepaliko. Firma "Arthur Andersen", manau, darbu nenusileis firmai "Cooper and Lybrand". Skirtumas tik tas, kad ji auditą atliktų už pusę kainos, t.y. už 120 tūkst. Lt. Remdamasis tuo, aš pritariu Lietuvos banko 1995 m. finansinės ataskaitos auditui ir sąskaitų patikrinimui pasitelkus audito firmą "Arthur Andersen". Gal dar kartą ir galima būtų patikėti auditą firmai "Cooper and Lybrand", jei ji auditą atliktų taip pat už 120 tūkst. Pateiktam nutarimo projektui su dviguba darbų kaina nepritariu ir kviečiu kitus Seimo narius balsuoti prieš pateiktą nutarimo projektą ir už kitos firmos paskyrimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Ruošiasi Seimo narys K.Dirgėla.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviesdami tuos užsieniečius mes šiek tiek pradedame panašėti į aborigenus, kuriems užsienio blizgutis yra vertesnis už bet ką. Žinoma, gerbiamieji Seimo nariai, esant tokiai sudėtingai bankų situacijai, žinant tai, kas įvyko, būtinai turime skirti auditą Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti. Tačiau prieš skiriant bet kokį patikrinimą (kad ir kokiu įmantriu užsienio kalbos žodžiu jį pavadintume) būtina gerai pagalvoti. Visų pirma turime suprasti, kad auditas yra tam tikra paslauga. O paslaugą visuomet reikia priskirti prekių kategorijai. Taigi kiekvienas pirkėjas stengiasi prekę parduoti, o parduodant vyksta tam tikras pataikavimas pirkėjui. Kad tai vyksta ir audito srityje, rodo bankininkystės istorija Latvijoje, kur joks auditas nenustatė artėjančios audros. O ji atėjo. Lietuvos akcinis inovacinis bankas taip pat buvo užsienio audito firmų tikrinamas. Vėl jokių rezultatų. Aišku, kad tai buvo akių muilinimas. Už paslaugas visi prašo ne vieno šimto tūkstančių litų. Todėl prieš nuspręsdami, kokią firmą pasirinkti, turime patikrinti, ar po audito firmų išvadų (kiekvienos audito firmos, kuri siūlosi) nebuvo skandalingų bankrotų. Norėčiau čia pritarti kolegoms, kad auditorius gali būti išrinktas tiktai konkurso tvarka. Nemėtykime, gerbiamieji, šimtų ir milijonų dolerių. Jų reikia Lietuvos ūkiui, Lietuvos žmonėms. Ir antra, skatinkime ir rinkime auditorius iš Lietuvos firmų. Turime pakankamą skaičių gerų ir aukštos kvalifikacijos specialistų. Ir iš jų rinkimės. Tik išimtiniais atvejais naudokimės užsieniečių paslaugomis. Kaip ten bebūtų, aš nemoku arabų rašto skaityti. Jeigu mane pakviestų (nors šiek tiek išmanau ir finansus, ir teisę) į arabų šalį tikrinti kažkokios įstaigos, įdomu, koks būtų patikrinimas. Kaip gali anglas arba kas nors atvažiavęs tikrinti mūsų lietuvišką dokumentaciją? Tikrina mūsų lietuvių specialistai, o mes jiems (užsieniečiams) už pasėdėjimą mokam šimtus tūkstančių litų. Pagalvokime, ponai, ką darom. Už tai faktiškai ne vieną reikėtų į Lukiškes pasodinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimo narį K.Dirgėlą. Po to - baigiamasis žodis. Seimo nary Kolosauskai, jūsų baigiamasis žodis.
K.DIRGĖLA. Truputį reikėtų pamąstyti ir paprasčiausiai argumentus peržiūrėti, dėl ko renkamės vieną ar kitą firmą. Dabar pagal galiojančius Lietuvos banko įstatymus būtent Seimas skiria jam auditą. Apie šio įstatymo pataisą galim kalbėti vėliau. Pagal šios dienos įstatymą auditas turi būti atliktas iki balandžio 1 d. Seimo nariams yra išdalyti duomenys apie audito firmas. Klausiau Apskaitos departamento direktorę Stričkaitę, ji patvirtino, jog tai yra jų vidaus dokumentas ir neparengtas Seimui, nes čia yra kai kurių klaidų. Sakykime, pateikta, kad "Arthur Andersen" atliko auditą Estijos centriniame banke. Tai yra netiesa. Kaip tik "Cooper and Lybrand" tai daro. Turiu omeny, kad šiame regione - Rytų ir Vidurio Europos - firma "Cooper and Lybrand" kaip tik specializuojasi atlikti centrinių bankų auditą, o "Arthur Andersen" - komercinių bankų auditą. Ir dėl kokybės aš nenoriu daug detalizuoti, be abejo, ten būta pirminio audito trūkumų. Bet vėlgi pasižiūrėkime, kaip alternatyvi firma komercinių bankų auditą atliko ir kokie rezultatai. Reikia irgi atsižvelgti.
Netikslumų yra dėl kainų. Žiūrim kaip į prekę. Ir vienos, ir kitos firmos savikaina iš esmės yra ta pati. Galiu pasakyti, pirminis auditas apie 500-600 tūkst. Lt kainuoja. Dabar šis auditas abiem firmoms kainuos apie 300-320 tūkst. Paprasčiausiai kita firma mažina kainą, kad įeitų į šią rinką. Toliau. Jeigu mes taip kaitaliosime audito firmas, tai bus netvarka. Jeigu mes pasirenkam vieną, jeigu tikrai tikrų priekaištų turite praeitą auditą atlikusiai firmai, tada mes turėtume atsisakyti jos paslaugų. Bet šiuo atveju taip šokinėti nuo vienos firmos prie kitos be rimtų argumentų negalima - mes "privirsim košės".
Dabar dėl kalbų, kad užsieniečiai ekspertai mums nereikalingi, mes savų turime, - aš sutinku. Mes taip galime pasielgti, jeigu atsisakysime užsienio paskolų. Atsisakykime, tada tikrai mums užteks savų specialistų ir visa kita. Bet jeigu mes prašom Pasaulio, Tarptautinio valiutos fondo pinigų, atleiskit, mūsų auditoriais kol kas jie nepasitiki. Jie pasitiki būtent pasaulyje jau užsirekomendavusiomis penkiomis svarbiausiomis firmomis. Iš to rato mes tegalim rinktis. Nieko čia nepadarysi. Jei mes norim užsienio paskolų, investicijų, tik šitomis organizacijomis, šitų organizacijų atstovais pasitiki šios kreditinės įstaigos. Į tai atsižvelgdamas aš vis dėlto siūlyčiau kol kas nekaitalioti šito.
Dabar dėl terminų. Viena firma rašo, kad pasižada iki kovo pabaigos auditą atlikti. Aš noriu pasakyti, kad įstatymas ir neleidžia ilgesnio termino kaip iki kovo pabaigos atlikti. Ir dėl to delsti negalima. Labai gaila, kad prieš Naujuosius metus buvo nutrauktas svarstymas ir nepriimta. Siūlyčiau, kad kuo greičiau tai būtų padaryta, kad būtų priimtas sprendimas, ir, be abejo, reikia atsižvelgti į audito rezultatus ir prižiūrėti tolesnį darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną pranešėją baigiamojo žodžio. Seimo narys F.Kolosauskas. Tribūna jūsų.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes daug iečių sulaužėm dėl šio klausimo. Laikas eina. Aš kviečiu jus užbaigti procedūras: baigti svarstymo procedūrą ir po to apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų. Iš anksto užsirašė Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai gerai pasakė F.Kolosauskas: kiek galima diskutuoti, kiek dar reikia tų argumentų iš vienos ar iš kitos pusės. Kolegos, banke turi pradėti dirbti revizija, o mes šiandien dar sprendžiam, kuriai firmai skirti atlikti auditą. Iš tikrųjų pažiūrėkim kitų argumentų. Kuo blogai atliko auditą praeitais metais firma "Cooper and Lybrand"? Mano giliu įsitikinimu, toks kaitaliojimas nerodo mūsų Lietuvos politikų prestižo. Iš tikrųjų ir ponas K.Dirgėla sakė, jeigu yra kokių konkrečių argumentų, kad jie atliko tą darbą blogai, nepakankamai arba nepatenkinamai, tai mes tuos argumentus ir sakykim. Pinigai. Iš tikrųjų, norint įlįsti į rinką, dažnai patiriami nuostoliai, bet kai jau įeinama į rinką, paskui lupami keleriopai didesni pinigai. Nepamirškim ir šios tiesos. Todėl aš visiškai pritariu siūlomam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui, kurį teikia ponas F.Kolosauskas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Manau, kad iš tikrųjų šiandien mes pritarkim ir kuo greičiau apsispręskim. Aš - už firmą "Cooper and Lybrand".
PIRMININKAS. Ačiū. Vienam Seimo nariui galima nepritarti. Seimo narys A.Bendinskas. Jo nematau. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš savo nuomonę jau pasakiau... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai... Seimo nary Endriukaiti, ateikit pas mane, pamatysit visą kompiuterį. Aš įjungiau Seimo narį V.Zimnicką, nes iš anksto užsirašė. Po jo buvo kitos pavardės. Bet pirmoji yra K.Antanavičiaus, toliau K.Kuzminsko, toliau M.Čoboto, toliau S.Burbienės. Ateikit pas mane ir pasižiūrėkit, kad jums neliktų jokių abejonių. Nebuvo kito sąrašo. Ateikit, pasižiūrėkit. Aš nemoku ištrinti iš kompiuterio. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcijos vardu kalbėjo Seimo narys P.Miškinis. Jis daugumą mūsų minčių, svarstytų vakar frakcijoje, pasakė. Ir mums taip pat yra nesuprantama dėl tų audito skyrimų ir visa kita, kodėl renkamasi iš užsienio, kodėl mokami iš Lietuvos biudžeto tokie dideli pinigai. Patys mes rūpinamės, kad Lietuvoje kuo mažiau būtų bedarbių. Yra Lietuvoje pakankamai finansų specialistų, kurie nagrinėtų, tikrai pateiktų tikrą analizę, kuri yra Lietuvoje. Jie suinteresuoti Lietuvos ateitimi, suinteresuoti Lietuvos pinigais, kad jie nebūtų ištaškyti po užsienį ir mūsų pačių tiems žmonėms, kurie nori išgrobti Lietuvos bankus. Ir šiuo metu pasirenkam auditą tokį, kuris nepasiteisino Latvijoje, nepasiteisino kai kuriuose mūsų bankuose. Jie bankrutavo. Todėl aš esu prieš...
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos kalbės Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai buvau užsirašęs ir buvo mano pavardė, ir paskui aš spaudžiau, o ji dingo. Aš norėčiau trumpą repliką pasakyti...
PIRMININKAS. Ateikit, pasižiūrėkit, mano kompiuteryje parašyta. Nors aš labai mėgstu Seimo narį A.Endriukaitį, bet...
A.ENDRIUKAITIS. Dvi minutes...
PIRMININKAS. ...negaliu penkiolikos žmonių praleisti, kad suteikčiau jums žodį. Prašau.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau kalbėti dėl šio pasirinkimo. Sako, kad gerai atliko auditą "Cooper and Lybrand" firma. Leiskit paklausti, ar gerai ji atliko, kaip ji tikrino Lietuvos banką, jeigu Lietuvos bankas visiškai nesupranta, kas vyksta Lietuvos bankuose? Tai argi jie tą banką tikrindami nežinojo, kad šis Lietuvos bankas visiškai nieko nežiūri ir leidžia pinigus šen ir ten, kairėn ir dešinėn? Tai dirbo nepaprastai blogai, aš nežinau, ar jie apskritai dirbo. Jeigu jie užsiprašė 240 tūkst. ir Lietuvos bankas labai nori, kad jie vėl ateitų, tai man jau kyla įtarimas dėl to noro. Kyla klausimas: kam tie 240 tūkst. nueis, kas gali paneigti galimybę... Ir todėl tegu būna tas mažesnis atlyginimas, jeigu jau to reikia. Aš palaikyčiau idėją, kad apskritai... kiek čia mes klaupsimės prieš tą užsienio auditą?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, po to balsuosime. Balsuosime dėl pritarimo Seimo nutarimui "Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti". Projekto Nr.1941. Bus balsuojama dėl pritarimo po svarstymo, primenu.
67 Seimo nariai registravosi. Primenu, kad tam, jog dokumentui būtų pritarta, reikia, kad balsuotų balsavusių, o ne užsiregistravusių dauguma. Prašome pasiruošti balsuoti. Visi supratome, dėl ko balsuojame? Dar atsiprašau, ponas K.Ratkevičius, banko valdytojas, nori tarti žodį. Prašom trumpai.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos bankas iš tikrųjų nieko ypatingo nenori. Taip, kaip yra numatyta Lietuvos banko įstatyme, prašom gerbiamąjį Seimą paskirti Lietuvos banko sąskaitoms ir ataskaitoms patikrinti auditą. Daugiau nieko. Ši firma, kita firma - jums spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Ratkevičiau. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo nutarimui "Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 m. finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti". Kas pritaria, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
33 pritaria, 18 plius 9 nepritaria. Pritarta po svarstymo.
7sesija58p svarstyti klausimai
Svarstome 6 darbotvarkės punktą. Tai 6a ir 6b - Komercinių bankų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektai Nr.2032 ir Nr.2048. Projekto (Nr.2032) - svarstymo tęsinys, o projekto (Nr.2048) - pateikimas. Kadangi dokumentai kalba apie tą patį Komercinių bankų įstatymo pakeitimą ir papildymą, vadinasi, šiandien mes svarstymo nebaigsim, išklausysime oratorius, norinčius kalbėti dėl pirmojo dokumento. Dokumentą pateiks Seimo narys G.Vagnorius, po to padarysime svarstymo pertrauką. Kviečiu į tribūną. Yra užsirašę kalbėti dėl pirmojo klausimo Seimo nariai V.Bulovas, J.Veselka, I.Uždavinys, frakcijos vardu V.Andriukaitis, K.Antanavičius ir K.Bobelis. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Bulovą. Prašau.
V.V.BULOVAS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu tiktai apie įstatymo projektą Nr.2032. Pritardamas 4 straipsnio pataisų (t.y. senojo, 30 straipsnio) tekstui, aš abejoju dėl šeštosios dalies realumo. Jeigu aš teisingai supratau, tai, sakykim, prievolė bankui baigėsi 1996 m. sausio 1 d. ir pagal tą pataisą bankas visus 1996 m. gali kreiptis į teismą dėl 1995 m. paskolos gavėjo sudarytų turtinių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tai yra faktiškai dvejų metų senumo terminas. Bet jeigu teisininkai kliūčių nemato, tai tada aš ypatingų pretenzijų neturiu.
Daugiau abejonių kelia 7 straipsnis, t.y. senojo, 34 straipsnio siūlymas papildyti devintąja dalimi. Tačiau tai, kas yra siūloma, prieštarauja mūsų pačių gruodžio 29 d. padarytoms pataisoms. Gruodžio 29 d. priimtos pataisos numato priimtiną procedūrą, todėl šios pataisos tekstą reikia pakoreguoti ir suderinti su gruodžio 29 d.
Gerbiamojo Seimo dėmesį norėčiau atkreipti į 9 straipsnio antrąją dalį, t.y. į įstatymo 38 straipsnio pataisą antrajai daliai. Mano nuomone, čia yra keičiama principinė nuostata. Galiojančiame įstatyme poveikio priemonės taikomos bankams Lietuvos banko valdybos nutarimu, t.y. kolektyvinio organo sprendimu. Tokią pat teisę patvirtina ir Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnis, kurio 8 punktu tik banko valdybai pavesta taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones bankams. Dabar paskutinėje šioje straipsnio dalyje, tiesa, dar papildomai yra pabrėžta Lietuvos banko įstatyme, kad ši funkcija negali būti perduota valdybos pirmininko kompetencijai. Dabar pataisoje yra visai neaišku, kas priims Lietuvos banko sprendimą - ar valdyba, ar pirmininkas, nes žodžiai "banko valdybos nutarimu" yra pakeisti žodžiais "banko sprendimu". Jeigu banko sprendimą priima valdyba, vadinasi, viskas gerai, bet tada reikėtų kažkokio komentaro. Autoriai siūlo taisyti 38 straipsnio šeštąją dalį tik todėl, kad "nutarimas" keičiamas žodžiu "sprendimas". Bet Seimui ir pataisų autoriams aš siūlyčiau pagalvoti dėl paskutiniojo sakinio. Paskutinis sakinys dabar skamba taip: "Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, poveikio priemonės negali būti taikomos." Vadinasi, faktiškai mes įvedam sukčiams neilgą senaties terminą. Aš siūlau papildyti dar viena sąlyga, ir tada sakinio pradžia skambėtų taip: "Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos" ir naujas tekstas - "arba nuo tos dienos, kai jie tapo žinomi Lietuvos bankui, praėjo" ir t.t.
Ir autorius aš prašyčiau pakomentuoti 10 straipsnio pataisų dėl 39 straipsnio pirmosios dalies pakeitimą. Jūs siūlote atsisakyti sakinio pabaigos, kuri skamba taip: "Bet yra reali galimybė pataisyti padėtį sustabdžius banko tarybos įgaliojimus ir nušalinus nuo banko valdymo banko valdybą ir administracijos vadovą." Mano nuomone, šie žodžiai yra savotiškas saugiklis, nes, kilus grėsmei patikimai ir stabiliai banko veiklai, galbūt dar ir esama valdyba gali gelbėti padėtį, nes laikinojo administratoriaus paskyrimas yra drastiškas žingsnis. Aš abejoju dėl įstatyme įtvirtinto termino "grėsmė patikimai ir stabiliai banko veiklai". Aš siūlau arba pateikti šios sąlygos apibrėžimą, arba ją suformuluoti pagal šio įstatymo 26 straipsnio normatyvų kriterijus. Ten yra tie Lietuvos banko nustatyti ribojimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Veselką. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mums šiandien išdalytas Biudžeto ir finansų komiteto raštas, pasirašytas pirmininko. Jame sakoma, kad Biudžeto ir finansų komitetas pakartotinai apsvarstė šį įstatymą, kurį dabar svarstome, nusprendė siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui daryti šio projekto svarstymo pertrauką. Šį siūlymą teikiame dėl to, kad Lietuvos bankas š.m. sausio 15 d. posėdžio metu pateikė patobulintą įstatymo projektą, kuris dar nesuderintas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Jeigu taip, tai mes tuščiai gaištame laiką. Kodėl mes nedarome pertraukos, kaip siūlo komitetas? Aš noriu išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, aš manau, kad komitetas ir komiteto nariai patys turi teisę tai perskaityti ir kai jie pareikalaus pertraukos, ji bus padaryta. Aš jūsų šią išvadą žinau, bet jeigu aš dabar darysiu pertrauką, o Seimo narys G.Vagnorius turi kalbėti 13.20 val., jo nėra, tai ką mes tada veiksime šias 8 minutes? Aš siūlyčiau jums leisti pakalbėti Seimo nariui J.Veselkai, per tą laiką atsiras pranešėjas, o tada komiteto siūlymu padarysime pertrauką. Priimtinas toks variantas? Prašom, Seimo nary Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pavojus yra tas, kad kai ko nors arklys nusigąsta, tai net sudaužo ratus. Aš bijau, kad mes nusigandę galime pridaryti daug negerų dalykų. Ką aš noriu pasakyti? Pavyzdžiui, 14 straipsnyje aš siūlau atsisakyti visiškos akcininkų paketo atsakomybės, net ir su tais apribojimais, kuriuos jūs išdėstote. Aš pagrįsiu, kodėl siūlau to atsisakyti. Už paskolų dalijimą vis dėlto, kaip ir turėtų būti, turi visiškai atsakyti banko valdyba, banko taryba ir net galbūt reikėtų įrašyti paskolų komitetą. Bandymas įteisinti akcininko atsakomybę visu turtu atsirado dėl to, kad neva akcininkai verčia banko valdybą ir jos pirmininką dalyti kreditus saviems. Mano galva, neturi sėdėti valdybose, tarybose žmonės, kuriuos kažkas kažką verčia daryti. Yra paprastas principingumo dalykas. Jeigu tave verčia daryti nusikaltimą, tai tu paduok pareiškimą ir išeik. Bet jeigu jau padarei nusikaltimą, visai nesvarbu, ar tu buvai verčiamas, ar tu savo noru jį padarei. Esi visiškai atsakingas. Todėl manau, kad vis dėlto to daryti nereikia. Jeigu mes padarysime atsakingą vien akcininką, atleiskite, mes be užsienio investitorių tikrai neapsieisime, dar norime leisti filialų steigimą ir visa kita su visiška atsakomybe akcininko, kuris atneša pinigus, tikrai mes tą procesą sustabdysime ir patį bankininkystės procesą sustabdysime. Todėl šios nuostatos siūlau atsisakyti.
Toliau. Mano galva, buvo blogai, daug atsirado trūkumų ir bankų bankrotų, kai bankų tarybos, valdybos, paskolų komitetai ir, beje, Lietuvos banko valdyba nekontroliavo, kaip vykdomas Komercinių bankų įstatymo 29 straipsnis. Ten buvo pasakyta, kad susijusiems asmenims negalima duoti daugiau kaip 10%. Todėl galbūt tai galima sumažinti nuo 10 iki 5%, bet vėl nedarykime tų pakeitimų, kurie siūlo ypač sustiprinti akcininkų atsakomybę.
Dar vienas dalykas. Mano manymu, nereikia dirbtinai riboti banko darbuotojų atlyginimų, jeigu bankai vykdo visus centrinio banko nustatytus riziką ribojančius normatyvus ir dirba pelningai. Visose normaliose valstybėse ne administraciškai ribojamas gerai uždirbančio atlyginimas, o yra įvedamas progresyvinis proporcinis mokestis. Čia mes galime kaip norime, o dirbtinai nustatinėti atlyginimus, ypač jeigu bankas gerai dirba, tai yra nepriimtinas dalykas. Kitas dalykas, jeigu bankas blogai dirba. Tai yra nevykdo riziką ribojančių normatyvų, kitų normatyvų, kitaip sakant, jis rodo pirmuosius potencialius žingsnius nemokumo link. Čia, manyčiau, turi ne centrinis bankas nustatyti atlyginimą, o Seimas. Sakykime, aš siūlyčiau taip: blogai dirbi - vienas vidutinis mėnesinis šalies atlyginimas. (Balsai salėje) Gerbiamasis Kolosauskai, kad jūs toks, tai toks, aš juk kalbu apie tai, kai blogai dirba. O kai gerai dirba... O jūs jau norite ir gerai dirbančiam nustatyti. Gerai dirbančiam įveskite progresyvinį mokestį. O jeigu šito nesuprantate, tai geriau atsistatydinkite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, jūs gerai kalbate, bet daug kalbate, ir jūsų laikas baigėsi. Ką darysime? (Balsai salėje)
J.VESELKA. Gerbiamasis Juršėnai, oi atsiprašau, Sakalai, labai gerai K.Antanavičius pasakė, kai svarstote (praleisiu šitą žodį) rezoliucijas, tai ir Seime pilna, ir diskutuoti leidžiate, kiek nori. Kai priimamas įstatymas, visada apribojate.
PIRMININKAS. Kiek minučių pageidaujate?
J.VESELKA. Jeigu galima, dar 3 minutes.
PIRMININKAS. Kaip Seimo nariai? (Balsai salėje) Prašom.
J.VESELKA. Mano manymu, 32 straipsnyje, kur siūlote padidinti delspinigius, irgi neatitinka rimtų principų. Iš tikrųjų tie, kurie ima paskolas, moka biznį daryti, ir kurie dalija, moka biznį daryti. Todėl turi būti jų tarpusavio sutarties klausimas. Mes žinome, tų delspinigių prirašome, priskaičiuojame, o po to nėra iš ko mokėti. Jeigu jis paskolos negali grąžinti, tai delspinigių jis tuo labiau negalės grąžinti. Tai tikrai turi būti numatyta tų dviejų sutartyje.
Toliau. Mano manymu, jeigu nuostolį apskaičiuotume 50% akcinio kapitalo, tai atitinkamai turi būti sumažintas įstatinis kapitalas ir t.t. Jūs gerai žinote, kad pagal šiandieninius duomenis, jeigu šią nuostatą iki galo taikytume, tai liktų tik kokie 3 bankai. Visus kitus reikėtų arba likviduoti, arba pakeisti tą nuostatą. Todėl manyčiau, kad būtų geriau taikyti nuo pagrindinio kapitalo. Kadangi pagrindinis kapitalas irgi... Rezervas išeina ir pripliusuojamas prie įstatinio kapitalo, o rezervas formuojamas iš pelno. Vadinasi, savi banko aktyvai yra kur kas didesni ir, sakykime, galima 40%, gal 20%, bet ne nuo įstatinio kapitalo, kad bankus uždarytume arba nevykdytume jos, arba mažintume. O tikrai tą nuostatą taikytume nuo didesnio kapitalo.
Toliau. 38 straipsnyje įteisiname nuostatą, kad turi konsultuotis su Vyriausybe. Tada išeina lyg ir bendra atsakomybė - Vyriausybės ir banko. Aš manau, kad vis dėlto už komercinių bankų priežiūrą ir priimtus sprendimus, nesvarbu, kad konsultuojasi, bet šimtu procentų turi atsakyti Lietuvos bankas. Todėl reikia aiškiai pasakyti, kad šimtu procentų, nepaisant konsultacijų, atsako Lietuvos bankas. Kitaip bus stumdymasis. Ačiū už dėmesį. Ir ačiū A.Sakalui, kad leido pratęsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimas leido, ne aš, gerbiamasis Seimo nary.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip girdėjote, Seimo narys A.Baležentis paleido antį, kad Biudžeto ir finansų komitetas ketina prašyti pertraukos. Aš noriu, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas patvirtintų arba paneigtų. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, kiekvienos mintys, kalbos šioje tribūnoje yra labai svarbios ir labai reikalingos apsisprendžiant Seimui, kokį įstatymą mes priimsime. Tas įstatymas turi būti ne vienadienis, o veikti ir ateityje. Todėl mes norime padaryti pertrauką, dar vieną šio svarstymo pertrauką, juo labiau kad Lietuvos bankas teikia iš principo naują įstatymo projektą, kurį reikia aprobuoti. Yra daug Seimo narių, frakcijų siūlymų. Tą darbą reikia atlikti labai kruopščiai, juo labiau kad to įstatymo priėmimas šiandien, ryt ar po savaitės didelės įtakos bankinės sistemos stabilumui neturės. Yra kiti įstatymai, kuriuos mes turime skubiai priimti. Tai priemonių planas bankinei sistemai gerinti - pateiks bankas ir Vyriausybė vasario 1 d. ir t.t. Taigi aš komiteto vardu prašau padaryti šio įstatymo svarstymo dar vieną pertrauką.
PIRMININKAS. Kadangi komitetas yra pagrindinis - pagrindinio komiteto pertraukos prašymas yra teisėtas, dėl jo nebalsuojama. Svarstymo pertrauka. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 6b darbotvarkės punktą - Komercinių bankų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr.2048. Pateikimo stadija. Pranešėjas Seimo narys G.Vagnorius. Kviečiu į tribūną. Seimo narius, kurie norės užduoti klausimus, prašau žymėtis kompiuteryje. Pagal Reglamentą jums iki 10 minučių. Prašom.
G.VAGNORIUS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, turime padėkoti ponui Prezidentui, kuris įvykdė savo pažadą ir savo vardu pateikė mūsų parengtą įstatymo projektą, kuris Lietuvoje leistų veikti taip pat ir užsienio bankams per jų filialus.
Kokie yra pagrindiniai bankų reikalavimai? Bankas tai yra vieta, kur laikomi pinigai. Be abejo, bankas verslo žmonėms, taip pat ir indėlininkams turėtų būti lyg ir šventovė, kuri garantuotų pinigų apsaugą. Mes reikalaujame iš bankų iš esmės dviejų dalykų. Pirma, kad bankų vadovai būtų nepriekaištingos reputacijos, netgi geresnės reputacijos negu politikai, kurie tikisi dalyvauti rinkimuose. Ir antra, bene svarbiausias dalykas yra tai, kad banko akcininkai, banko investitoriai verstųsi, pelnytųsi iš pelno. Dabar mes turime liūdną situaciją, kai bankų akcininkai, bankų investitoriai gauna pajamas ne iš pelno. Tada reikia paklausti, o iš ko banko akcininkai gauna pajamas už savo investuotą kapitalą? Gal kai kam atrodo, kad jie iš labdaros, iš tokių geranoriškų aukų... sutinka palikti savo pinigus bankuose, žinodami, kad metų pabaigoje, jeigu jie negauna tų dividendų, metų pabaigoje faktiškai indėlininkai turi 30, 40 ar 50% savo lėšų mažiau. Tiek mažiau, kiek yra faktiška infliacija. Iš tikrųjų mūsų bankų akcininkai gyvena ne iš pelno, iš ko jie gyvena - tikriausiai šiandien nepaslaptis. Viena iš priežasčių, kodėl mūsų bankai taip elgiasi, yra ta, kad nėra tikros konkurencijos. Nepaslaptis, jog kai kurie Lietuvos bankai tampa kai kurių legalių ar nelegalių Lietuvos koncernų finansų departamentais. Tų koncernų, kurių akcijos dalyvauja valdymo organuose valstybiniuose ar kituose komerciniuose bankuose.
Dar viena priežastis, kuri verčia pasiūlyti įstatymą, kuris leistų užsienio bankams ateiti į Lietuvą, yra labai paprasta. Atėjimas užsienio banko, užsienio banko filialo atėjimas į Lietuvą reiškia taip pat ir stambaus kapitalo atėjimą. Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje atsidarytų rimto Vakarų banko filialas, tai reikštų, jog Lietuvoje pradeda veikti bankas, kurio kapitalas yra skaičiuojamas dešimtimis milijardų dolerių. Faktiškai tai yra būdas taip pat atvesti į Lietuvą pinigų. Uždraudimas užsienio banko filialams ateiti į Lietuvą reiškia ne tik konkurencijos stabdymą, bet ir pinigų atėjimo stabdymą. Mes daug kalbame apie užsienio investicijas, apie būtinumą pritraukti pinigų, bet jeigu mes uždraudžiame tą būdą, uždraudžiame užsienio bankams dalyvauti Lietuvoje, tai, be abejo, mes sustabdom ir patį pinigų atėjimą. Mūsų pateiktos įstatymo pataisos iš esmės yra dėl 2 straipsnio, 6 straipsnio, 7 straipsnio ir 10 straipsnio, kurie yra papildomi atskirais punktais, leidžiančiais užsienio bankams atidaryti ne tik priklausomuosius bankus Lietuvoje, bet ir savo filialus. Šiuo atveju yra siūloma ne visoms užsienio valstybėms, bet Europos Sąjungos narėms, kadangi Lietuva pretenduoja į Europos Sąjungos nares. Man atrodo, toks apribojimas būtų naudingas. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Vagnoriau. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Seimo narys J.Listavičius. Prašom klausti ne ilgiau kaip 1 minutę.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 6 ir 10 straipsnių 5 punkte nurodyta - bankų priežiūros institucijos leidimas steigti priklausomąjį banką arba filialą Lietuvos Respublikoje. Ir 7 - dokumentai, patvirtinantys, ar yra sukauptas ir apmokėtas pagrindinis kapitalas. Noriu paklausti. Ar filialų steigimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su pagrindinio kapitalo sukaupimu ir apmokėjimu šalyje, ar tik popierius gausime, jeigu steigsime filialą? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Šiuo atveju jūsų paminėti punktai nėra papildomai įrašomi. Jie yra apie pačius bankus, tai nėra tie punktai, kurie būtų apie bankų filialus. Šiuo atveju galbūt juridiškai buvo galima rašyti tik tuos pakeitimus neperrašant visų straipsnių, atitinkamų dalių, bet teisininkai kitaip suredagavo. Mes buvome pateikę šiek tiek trumpesnį variantą, bet teisininkai papildė prirašydami dėl aiškumo ir tuos likusius keičiamo straipsnio punktus. Šiuo atveju tai yra apie bankus, o ne filialus dėl kapitalo kaupimo ir panašiai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 2 straipsnyje, 2 ir 3 punktuose, jūs siūlote, kad būtų galima steigti bankų filialus, bankų, kurie yra Europos Sąjungos valstybėse narėse, o 3 punkte jūs šito apribojimo netaikote, kai įsigyjamas veikiančių bankų kontrolinių akcijų paketas. Kodėl jūs manote, kad vienu atveju reikia apriboti steigiant filialus, o įsigyjant kontrolinius akcijų paketus nereikia šito apribojimo taikyti. Sakykime, kodėl priimtina, kad, pavyzdžiui, Rusijos koks nors bankas įsigytų veikiančio Lietuvoje banko kontrolinį akcijų paketą? Dėkoju.
G.VAGNORIUS. Ačiū už klausimą, bet turiu dar kartą pasakyti, jog šio straipsnio siūlomas tik vienas naujas papildymas, tai yra 2 punktas - steigti filialą. O visi kiti punktai yra tokie, kokie yra dabar galiojančiame įstatyme.
A.BALEŽENTIS. Gal pakeisti galima?
G.VAGNORIUS. Keisti čia nereikia. Reikalas yra labai paprastas. Yra skirtumas tarp filialo ir priklausomosios įmonės ar bendro su užsieniu banko steigimo. Jeigu yra steigiamas bendras su užsieniu bankas, t.y. priklausomasis bankas, ar įsigyjamos akcijos, tai iš esmės yra visai kitas dalykas, negu steigti filialą. Filialo steigimas faktiškai yra leidimas užsienyje įsteigtam Europos Sąjungos bankui veikti savo vardu Lietuvoje. Kitaip sakant, filialas neturi juridinio asmens teisių, neturi savo atskirų balansų. Jis veikia to Vakarų banko, Europos Sąjungos valstybės banko, turtu ir vardu. Tai yra visai kitas dalykas. O jeigu, sakykime, kokie nors Vakarų investitoriai turės ketinimą įsigyti Lietuvoje veikiančių bankų akcijų, tai yra jau visai kitas variantas, kita procedūra. Šiuo atveju pagal užsienio investicijų įstatymus yra nustatyti tam tikri reikalavimai, tam tikri apribojimai ir jie yra taikomi bendra tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėjau jūsų paklausti dėl 2 straipsnio, 6 straipsnio pirmosios dalies papildymo. Leidžiama įsigyti veikiančių bankų akcijų. Ar pagal šią poziciją bus leista tų bankų, kuriems dabar paskelbtas moratoriumas, įsigyti akcijų, ar reikės pirma jų darbą atnaujinti, o tik po to bus galima leisti įsigyti akcijų?
G.VAGNORIUS. Jūsų paminėtas 3 punktas yra perrašytas į šiuo metu galiojantį įstatymą. Pildomas yra tik 2 punktas. Galbūt kai mes svarstysime, jeigu jūs priimsite šį teikimą ir toliau bus svarstoma, galbūt mes išdalysime tą trumpesnę redakciją, kurią mes buvome parengę, ten pasikartojimo nebūtų. Aš įsivaizduoju Seimo narius, kuriems atrodo, jog mes siūlome keisti ir 1, ir 3, ir 4 punktus. Tai yra galiojančio įstatymo perrašyti punktai tam, kad būtų aiškesnis vaizdas. Tai yra čia nieko nėra keičiama. O dėl sustabdytų bankų akcijų įsigijimo, man atrodo, juridiškai to neįmanoma padaryti. Kol yra laikinasis administratorius, tol jis yra kontroliuojamas Lietuvos banko, o antra, kol kas neaišku, kas ten yra akcininkai, kokia tų akcijų vertė. Kol tas bankas, be abejo, nebus atstatytas, aš neįsivaizduoju, kokiu būdu būtų galima parduoti tas akcijas, nebent tai būtų daroma kaip sanavimo programa. Bet tai yra jau visiškai kitas dalykas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti jūsų, kur čia rašot... 10 straipsnio antrosios dalies pakeitimas... 7 papunktis ar kaip, kad turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog yra sukauptas ir apmokėtas pagrindinis kapitalas. Kokie čia turėtų būti dokumentai, kadangi gali būti kartais pavadintas dokumentu ir paprastas popiergalis. Kas turi tuos dokumentus patvirtinti? Ar nereikėtų čia konkrečiau? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Aš dar kartą turiu atsiprašyti Seimo narių ir dar kartą pasakyti, jog veikiančio įstatymo 6 straipsnyje mes siūlome įrašyti tik naują 5 punktą. Visi kiti punktai - ir 1, ir 2, ir 7, ir 8 - yra perrašyti iš dabar veikiančio įstatymo. Mes ten nieko nekeičiam. Kokie yra dokumentai pateikiami patvirtinant sukauptą ir apmokėtą kapitalą, kaip jie registruojami, yra nustatyta šio įstatymo kitais straipsniais. Tai yra šiuo atveju mes nieko papildomai nei pridedam, nei atimam. Tai yra dėl patogumo perrašytas punktas. Jeigu jau mes, sakykim, dabar iš naujo imtume svarstyti ir kitus veikiančius įstatymo straipsnius, tada, be abejo, turėtų būti visiškai kitokios pataisos ir kitokie motyvai. Bet šiuo atveju, aš dar kartą atkreipiu, kad mūsų išdalytame, parengtame įstatymo projekto 6 straipsnyje pažymėtas tik 5 punktas, kuris yra iš naujo keičiamas. O čia mes paprasčiausiai, mūsų Seimo juristai šiek tiek suklaidino prirašydami ir tuos punktus, kurie yra perrašyti iš veikiančio įstatymo. Bent jau reikėjo paryškinti tą punktą, kuris yra naujai įrašomas, kad Seimo narių neklaidintume. Aš atsiprašau Seimo narių.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš suprantu, kad yra labai svarbu prieš įsileidžiant tiek priklausomuosius, tiek užsienio bankų filialus būtent atranka. Tai yra centrinio banko prerogatyva. Bet atvirai įstatyme rašyti, kad tiktai Europos Sąjungos narių bankų filialai gali būti steigiami, man regis, tai atvira diskriminacijos forma yra ir įstatymų leidybai ne visai tinkama. Kokia jūsų nuomonė?
G.VAGNORIUS. Aš nesu kategoriškas dėl šios formuluotės. Aš nebūčiau prieš, jeigu būtų siūloma papildyti ir kitomis valstybėmis. Tačiau, man atrodo, daugelis Seimo narių sutiktų, jog tam tikri apribojimai kai kurių valstybių atžvilgiu galėtų būti taikomi siekiant sustabdyti, sakykim, pinigų "plovimą" ar kitokias nevisiškai švarias bankines operacijas, kurios vyksta ir Rytų valstybėse, ir kai kuriuose kituose pasaulio kraštuose. Šiuo atveju tas toks variantas yra parengtas kaip susitarimas su krikščionimis demokratais, su kuriais mes kartu ir teikiam šio įstatymo pataisas. Yra diskutuotinas dalykas, ar nereikėtų praplėsti valstybių, pavyzdžiui, skaičių. Galbūt reikėtų taikyti tas pačias formuluotes, kurios yra numatytos dėl žemės pardavimo užsienio valstybėms, kur yra numatoma taikyti vadinamąją G-24 - valstybių programos dalyves. Galbūt galima būtų pasirinkti šį variantą. Bet kadangi mes esam apsisprendę stoti į Europos Sąjungą, o Europos Sąjungos valstybėms diskriminacinės normos neturėtų būti taikomos, tai šiuo atveju, sakykim, Europos Sąjungos valstybių išskyrimas nereiškia, jog mes kokiu nors kitokiu būdu diskriminuojam kitas valstybes.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vagnoriau, aš tik norėčiau jus turbūt patikslinti, kad dokumentą rengė Prezidentūros juristai. Ne Seimo Juridinis skyrius, matyt, padarė klaidą, o Prezidentūros juristai. Ar sutiktumėt su tokia pastaba?
G.VAGNORIUS. Aš sutikčiau, nors nematau ir klaidos. Paprasčiausiai, man atrodo, juristai norėjo pateikti tokį platesnį... papildyti ir tais veikiančiais įstatymų straipsniais, kad Seimo nariams būtų aiškiau matyti, kas čia vyksta.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausimas. Seimo narys K.Bobelis. Seimo narys K.Bobelis negirdėjo, kai aš jį kviečiau. Tada atėjęs man pasakė, kad aš, deja, negirdėjau. Tada aš įrašiau jį dar kartą. Prašau, Seimo nary Bobeli.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš turėčiau porą klausimų.
PIRMININKAS. Tik vieną galima.
K.BOBELIS. Tada norėčiau kalbėti diskusijoje. Aš turiu kelis klausimus. Aš paklausiu šį klausimą, kadangi tik vieną leidžiama. Ar šis įstatymas duoda teisę kurti filialus tik Europos Sąjungos valstybių bankams, ar gali kurti ir valstybės, kurios nepriklauso Europos Sąjungai, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Kanada ir pan.?
G.VAGNORIUS. Pagal šią įstatymo redakciją yra siūloma, kad užsienio bankų filialus galėtų steigti tik Europos Sąjungos valstybių bankai. Aš jau minėjau, kad aš nebūčiau, ir man atrodo, ir mūsų Tėvynės sąjungos frakcija nebūtų kategoriška, nėra kategoriška ir nesutiktų, pavyzdžiui, taikyti ir kitoms valstybėms - Amerikai, Japonijai, nors aš nesu įsitikinęs, jog Japonijos ar Amerikos bankai būtų suinteresuoti steigti Lietuvoje savo filialus, įvertinant ir atstumus, įvertinant ir Baltijos valstybių dydžius. Aš galėčiau dar tik pridurti, jog faktiškai vienas filialas, praeitais metais įkurtas, veikia Latvijoje. Šį filialą yra įsteigęs Prancūzijos bankas. Bet jeigu jūs matysit, jog yra tokia reali galimybė, jog norėtų, turėtų ketinimų steigti filialus ir Amerikos bankai, kitų didžiųjų valstybių bankai, man atrodo, kad Seimo nariai neturėtų prieštarauti ir mes galėtume papildyti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui G.Vagnoriui. Bet prašau tribūnos nepalikti. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų paklausti: ar yra nepritariančių po pateikimo? Jeigu yra nepritariančių, tada vienas, kaip paprastai, kalbės už, kitas - prieš, ir balsuosime. Jeigu visi pritaria, tada galbūt Seimo nariai sutiktų nekalbėti dėl motyvų. Ar yra nepritariančių? (Balsas salėje) Yra. Tokiu atveju Seimo narys K.Bobelis. Prašau. Jūsų žodis. Jūs prašėte palikti jus kalbėti dėl balsavimo motyvų.
K.BOBELIS. Aš manyčiau, kad vienas iš svarbiausių aspektų kontroliavimui, sutvarkymui ir mūsų bankininkystės sistemos stabilizavimui yra įvairių tarptautinių, pasaulinių bankų įtraukimas. Tai labai prisidėtų kontroliuojant paskolų išdavimą, taip pat indėlių ir mokėjimų sistemą. Todėl aš pritarčiau, kad mes šiandien tam pono G.Vagnoriaus dokumentui po pateikimo pritartume. Taip pat aš labai norėčiau paprašyti kitų Seimo narių, kolegų, kad taip pat nebūtų išbrauktos kitos pasaulio valstybės, kurios turi gana didelį kapitalą. Šiandien sunku pasakyti, ar jos būtų suinteresuotos, ar nebūtų suinteresuotos savo kapitalą atvežti į Lietuvą, bet jeigu būtų įstatymas, kuris draustų tai daryti, savaime aišku, jos net nedarytų tam tikrų žygių ištirti dabartinei Lietuvos bankininkystės ir ekonomikos rinkai. Todėl, aš manau, reikėtų tą paragrafą, kuris limituoja, kad tiktai Europos Sąjungos bankams bus leidžiama kurti savo filialus, pakeisti, kad taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Japonijos ar kitų didžiųjų valstybių bankai galėtų irgi kurti savo filialus. Iš principo aš esu už, kad šis projektas būtų priimtas svarstyti, ir tada yra daugybė pasiūlymų.
Aš taip pat norėčiau, kad gerbiamasis prelegentas atkreiptų dėmesį, nes tame projekte yra parašyta, kad didelės atsakomybės imasi akcininkai. Aš iš patirties žinau, kad daugelis asmenų... Aš pats savo laiku turėjau įvairių kompanijų ir bankų akcijų ir kaip akcininkas aš turėjau vienintelę - savo asmeninę - atsakomybę. Jeigu bankas bankrutuoja, aš prarandu savo akcijas ir savo įdėtą kapitalą, bet aš absoliučiai nesu atsakingas už banko veiklą. Kitas atvejis yra...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi.
K.BOBELIS. Tuojau, dar vieną sakinį.
PIRMININKAS. Prašom.
K.BOBELIS. Banko tarybos ar kompanijos tarybos yra renkamos iš akcininkų. Ir tie akcininkai, kurie tampa tų tarybų direktoriais, tada jau jie imasi ir finansinės, ir teisinės atsakomybės už tos įstaigos ar banko funkcionavimą. Čia reikėtų atskirti individualų akcininką nuo tų akcininkų, kurie yra tarybų ar valdybų nariai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas norėtų nepritarti? Tiktai tuos prašome kompiuteryje pasižymėti. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kada mes atsisakysime stebuklo laukimo? Ir kodėl? Pagal šiandien veikiančius įstatymus užsienio bankai gali steigti priklausomuosius bankus. ... O, labai geras, Baleženti, kodėl neįsteigė? O todėl neįsteigė, kad čia rimtam bankui nėra ką veikti. Ir dabar ko mums reikia? Ar vis dėlto kad ateitų užsienio bankas su kapitalu čionai ir įsteigtų, ar mums reikia, kad ateitų dar vienas pinigų rinkėjas? Priklausomasis bankas negali čia įsisteigti neatnešdamas savo kapitalo, kurį kontroliuotų užsienio bankas, kontrolinį paketą, taip sakant, turėtų užsienio bankas. Filialas gali ateiti be jokio pinigo ir pradėti rinkti iš mūsų ūkinių subjektų ir indėlininkų pinigus. Tai ko mums reikia? Jeigu mums reikia, kad ateitų kapitalas, yra įteisinti priklausomieji bankai ir tegul juos steigia. O kodėl jų nesteigia, visi žinom. Filialą jūs norite įsteigti, kad ateitų dar papildomų rinkėjų. Nejaugi maža pinigų rinkėjų? Sako, turėsit sąžiningus. Sąžiningi bankai, kaip dauguma sako, jeigu mes ateisim, mes jūsų visus bankus sužlugdysime. O reikia, kad jūsų bankai vystytųsi. O ateina tokie patys "chaltūrščikai", kokie ir pas mus yra. Todėl aš labai abejoju, kad šiandien be jokių apribojimų reikia steigti papildomus užsienio bankus. O gali iš užsienio ateiti ir tie, kurie aplink eina, kad papildomai rinktų pinigus. Prašau gerai apgalvoti šį dalyką.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Po to balsuosime, ar pritariame pateiktam dokumentui.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pateiktam dokumentui... Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos. Kas pritaria pateiktam dokumentui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
41 pritaria, 1 - ne, 4 susilaikė. Dokumentui po pateikimo pritarta. Kokį komitetą siūlote, pone Vagnoriau?
G.VAGNORIUS. Aš siūlyčiau Biudžeto ir finansų.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetą. Manau, kad tai yra logiška, kadangi visi dokumentai eina per šį komitetą, analogiški dokumentai. Skiriamas yra Biudžeto ir finansų komitetas. Ir svarstymas bus, matyt, kartu. Papildomas komitetas kas norėtų būti? Ekonomikos komitetas nori būti papildomas komitetas. Prašom. Tai leidžia Statutas.
7sesija58p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 7 darbotvarkės punktą - Komercinių bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr.2040 ir Nr.2041 - tai būtų Darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją - ministrą M.Mikailą. Pateikimo stadija. Čia svarstymas turbūt... nelogiškai užrašyta. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną poną ministrą M.Mikailą.
M.MIKAILA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Aiškumo dėlei norėčiau pradėti pateikimą nuo projekto Nr.2041, t.y. Darbo sutarties įstatymo pakeitimo. Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio antroji dalis nustato atskiriems darbuotojams darbo sutarties galiojimo ypatumus arba, tiksliau, ypatumus, kada šitos Darbo sutarties įstatymo sąlygos negalioja, jeigu tai reguliuoja atskiri įstatymai. Šioje dalyje... (cituoju): "Darbo sutarčių sudarymo pakeitimo, nutraukimo su renkamaisiais, užimančiais pareigas konkurso tvarka ir atestuojamais darbuotojais, valstybės ir vykdomosios valdžios, teismo ir prokuratūros tarnautojais, namudininkais, mokiniais stažuotojais, riboto darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus nustato įstatymai ir kiti norminiai aktai, reguliuojantys tokių darbuotojų darbo santykius, jeigu šis įstatymas to nedraudžia." Taigi, kaip matot, antrojoje dalyje nebuvo įrašyti komercinių bankų darbuotojai, nors Komercinių bankų įstatymas jų vadovams numato kai kurias papildomas sąlygas. Esant dabartinei situacijai yra siūloma papildyti minėto straipsnio cituotą dalį: po žodžio "atestuojamais" - "komercinių bankų". Taigi šitie ypatumai... Darbo sutarties įstatymas leistų ypatumus perkelti į Komercinių bankų įstatymą ir tokiu būdu sugriežtinti tas normas, kurios yra siūlomos projekte Nr.2040.
Projekte Nr.2040 - "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pakeitimo" yra siūloma pakeisti 40 straipsnį ir 47 straipsnį. Šių straipsnių ankstesnės redakcijos leido laikinajam administratoriui arba banko administratoriui, kai bankui iškelta bankroto byla, vadovams netaikyti, atleisti juos iš darbo neįspėjus, taip pat netaikyti išeitinių pašalpų. Atsižvelgiant į tai, kad banko darbuotojų atlyginimai yra pakankamai dideli ir trūksta pinigų atsiskaityti su indėlininkais ir kitais teisėtais... teikiančiais reikalavimus, yra siūloma šiuos ypatumus, kurie buvo taikomi vadovams, pratęsti arba papildyti ir darbuotojams. Todėl 40 straipsnio nauja redakcija būtų tokia: "Laikinasis administratorius turi teisę nutraukti darbo sutartį su banko valdybos nariais, banko administracijos vadovais, kitais banko darbuotojais netaikant Darbo sutarties įstatymo 34 ir 40 straipsnio, skelbti priverstinę prastovą, sumažinti banko darbuotojams darbo užmokestį iki Respublikos darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, keisti kitas darbo sutarčių sąlygas." Analogiškas išplėtimas banko darbuotojams yra siūlomas keičiant 47 straipsnio redakciją, išplečiant, kad tos sąlygos būtų taikomos ne tiktai vadovams, bet ir kitiems bankų darbuotojams. Ačiū. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad siūlyčiau klausimus pateikinėti arba dėl abiejų projektų, jeigu pageidaujate, arba dėl vieno kurio nors iš jų. Jeigu pateikinėsite dėl abiejų projektų, tai, suprantama, du klausimus, jeigu dėl vieno projekto, tai - vienas klausimas. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti, gal jūs jau esat suskaičiavę, kiek bankai galėtų sutaupyti lėšų naudodami šituos 40 ir 47 straipsnius? Ačiū.
M.MIKAILA. Ne, šitokių skaičiavimų mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neatliko. Šitokių skaičiavimų ji ir negali atlikti, nes mes nesam teisėsaugos institucija ir neturim teisės pareikalauti darbo užmokesčio, kuris, kaip numatyta įstatymuose, mums neskelbiamas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Pone prelegente, ar jūs negalėtumėt, ar neįmanoma parašyti, kad vis dėlto kuo nors prisidėjusiems prie tos banko veiklos, prie to bankrutavimo... Na, kuo... štai ima - atleidžia valytoją. Kuo ji nusikalto? Ir kitokių tokių pareigybių yra. Tai atleisti visus, taip sakant, be atodairos, mano supratimu, yra visiškai nedora, taikant tą pačią nuostatą tiems, kurie tikrai padarė didelį darbą, kad tas bankas žlugtų, kurie yra ir pasiėmę pinigų, ir paskolinę, ir t.t. Ir štai tiems sąskaitybos... arba kompiuterininkas, koks technikas ir tas gali būti išvarytas iš darbo. Na, ar jums neatrodo, kad čia reikia vis dėlto apibrėžtumą labai padidinti?
M.MIKAILA. Atsakydamas į jūsų klausimą, gerbiamasis Seimo nary, aš noriu pasakyti tai, kad tie klausimai buvo nagrinėti. Jeigu jūs pastebite, įstatymo projekte yra alternatyva, susijusi su bankų finansine ir administracine veikla. Tačiau mes iš spaudoje paskelbtų duomenų žinome, kad bankų darbuotojams buvo nustatyti atlyginimai toli gražu ne tie ir ne taip, kaip jie buvo fiksuoti.
K.ANTANAVIČIUS. Aš dėl atlyginimų nekalbu.
M.MIKAILA. Jeigu taikytume, galima priimti alternatyvą, ir jūsų keliama problema sprendžiama.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Kad atlyginimai bankų darbuotojams buvo nesureguliuoti arba sureguliuoti labai gerai jų atžvilgiu, tai yra kaltas Seimas. Bet šiaip tai darbo sutartyje su žmonėmis, kurie visai niekuo nenusikalto, ir jiems daryti priverstines prastovas arba tiesiog atleisti be kompensacijų, tai nebūtų reikiamo socialinės apsaugos lygio dalykas. Bet aš manau, gal būtų galima įrašyti, kad apmokama iš tų žmonių, kurie kalti dėl susidariusios padėties, arba kaip nors kitaip formuluojant, kad nekaltas žmogus neliktų, kaip ponas K.Antanavičius sako, be niekur nieko išvarytas į gatvę, žmogus, negaunantis tokio didelio atlyginimo kaip kiti administracijos darbuotojai. Apie tai reikėtų pagalvoti. Manau, kad Seimas laikui bėgant nustatys reikiamus atlyginimus - tokius, kokių jie nusipelno.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau klausti, o ne siūlyti.
J.A.KATKUS. Aš kaip tik ir noriu paklausti, ar nesutiktų pagalvoti ir šiek tiek papildyti šią pataisą.
PIRMININKAS. Ar sutinkate apgalvoti, gerbiamasis ministre?
M.MIKAILA. Tas klausimas yra apgalvotas, todėl nepriimtina formuluotė, kadangi kaltę pirmiausia nustato teismas. Tai yra itin ilga procedūra, negreita procedūra. Kita vertus, mes tuos ypatumus būtent darbo sutartyje suteikiame komerciniams bankams, kad jie būtų taikomi ne tik šiandieną, bet ir ateityje. Ateidami į komercinį banką, kuriame žadami kur kas aukštesni atlyginimai priimamiems darbuotojams, jie žinotų tam tikros rizikos sąlygas.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, replikuodamas kolegoms, kurie ką tik kalbėjo, vis dėlto noriu pasakyti, kad banko tarnautojai, jeigu ne visi, tai bent jau daugelis, prisidėjo prie krizės, kuri šiuo metu yra apėmusi ir bankus, ir valstybę. Vis dėlto norėčiau priminti, kad daugelis dirbančiųjų Lietuvos įmonėse gauna šiandien vos minimalius atlyginimus per mėnesį, o kai kurie net ir teismams priėmus sprendimus negauna tų atlyginimų po kelis mėnesius. Jie gamino produkciją, o ne užsiėmė tarpininkavimu, kaip šiuo metu bankai. Ir tiems asmenims, kurie minimi pataisose, aš manau, kad būtent reikėtų sugriežtinti. Numatant vidutinį atlyginimą mokėti prastovos metu, kai, tarkime, ne tik gydytojai, mokytojai ir kiti dar toli iki tokio vidutinio atlyginimo, mano manymu, sarmata.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, negirdžiu klausimo.
G.A.PAVIRŽIS. Mano klausimas toks. Ar nederėtų tamstai pagalvoti, kad turėtų būti įrašyta, jog reikia mokėti minimalų mėnesinį atlyginimą, nes iš esmės čia mokama ne valstybės sąskaita, o indėlininkų ir dorų kreditorių sąskaita.
M.MIKAILA. Aš, gerbiamasis Seimo nary, nemanau, kad reikėtų. Kadangi pirmiausia yra nustatomi ypatumai ir sąlygos griežtinamos - be ypatingo įspėjimo ir išeitinių pašalpų. Todėl jeigu bus leidžiama sumažinti darbo užmokestį, aišku, žmogus bus pastatomas į blogesnes sąlygas, negu jis yra. Galbūt šiame etape būtų pakankama sugriežtinimo norma, kuri būtų ateityje taikoma ir kitiems.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, šiose pataisose numatyta galimybė administratoriui sumažinti atlyginimą, kai bankui jau iškelta bankroto byla. Tačiau Seimo nutarimas, priimtas prieš Naujuosius metus, lyg ir įpareigojo išspręsti iš viso atlyginimo klausimą. Sakykite, o kaip tiems bankams, kur Lietuvos banko revizija nustatė, kad jie dirba blogai? Ar nereikėtų turėti galimybę atlyginimus kur kas anksčiau sumažinti, nelaukti, kol jiems bus iškelta bankroto byla? Ar tai bus sprendžiama kituose įstatymuose? Ačiū.
M.MIKAILA. Tai bus sprendžiama jūsų anksčiau svarstytame Komercinių bankų pataisų įstatyme. Kai kurie Seimo nariai tą nuostatą kritikavo, kad atlyginimai turi būti nustatyti iki tam tikros ribos. Ir, be to, premijavimas - tik esant metiniams patikrinimo rezultatams, t.y. ne avansinis premijavimas, o už praėjusius metus, esant pelnui ir teigiamiems veiklos rezultatams. Ši problema yra sprendžiama kitose pataisose, kurios buvo svarstomos prieš tai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, pagal jūsų pateiktas pataisas matau, kad laikinasis administratorius - tai yra represinio aparato atstovas. Ar jums neatrodo, kad suteikus jam tokius įgaliojimus jis gali atleisti ką tik nori? Na, gali būti įvairiai, kad ir dabar "Litimpeks" banko atveju. Įšaldžius banko veiklą, jis gali galutinai sužlugdyti tą banką ir išvaikyti visus darbuotojus. Ar čia nėra tokios grėsmės, jeigu mes jam leisim veikti, sakykim, tokia "geležine" ranka?
M.MIKAILA. Čia pavojaus nėra, juolab kad jau galiojančio Komercinių bankų įstatymo tuose straipsniuose ši teisė yra jam suteikta atleidžiant vadovus, t.y. valdybos narius ir kitus administracijos vadovus, ir šiuo metu praplečiama teisė tą pat panaudoti ir kitų darbuotojų atžvilgiu. Jeigu bankas neturi pinigų atlyginimams išmokėti ir atsiskaityti su indėlininkais, tai yra laikinojo administratoriaus arba bankroto atveju paskirto administratoriaus tokia teisė. Arba jis mato banko veiklos perspektyvą, arba siekia galutinio bankroto.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone ministre, jūs Vyriausybės posėdžiuose turbūt svarstote tokius klausimus, pasidalijate nuomonėmis. Mane domintų atlyginimų dydis tiek Lietuvos banke, tiek komerciniuose atitinkamai. Jie yra milžiniškai dideli, lyginant su mūsų nuskurdusių žmonių - dirbančių darbininkų, tarnautojų, mokytojų, medikų atlyginimais. Paaiškinkite kodėl? Už ką, už kokius darbus, už kokius laikus, už kokius nuopelnus, už kokius ypatingus sugebėjimus šitas kontrastas Vyriausybės (jūs, kaip Vyriausybės narys) yra nustatytas, toleruojamas ir toliau dengiamas?
M.MIKAILA. Į jūsų klausimą noriu atsakyti taip. Vyriausybė nenustatė komercinių bankų atlyginimų. Jiems tą teisę suteikė priimti įstatymai. Kodėl tai atsitiko? Todėl, kad mes siekėme tikrai demokratinės valstybės. Deja, mūsų piliečiai dažnai demokratinius principus pažeidžia ir juos panaudoja ne demokratijai, o antidemokratiniams procesams arba pasipelnymo procesams. Ir suteikta teisė ne tik komerciniams bankams, bet ir kitoms komercinėms struktūroms savarankiškai iš savo pelno nustatyti atlyginimus. Jų valdyboms ir taryboms suteikta teisė leidžia atskiroms struktūroms, tokioms kaip finansinės struktūros, piktnaudžiauti, žinoma, ignoruojant moralinius ir demokratijos principus. Dėl konkrečių komercinių bankų atlyginimų atsakyti negaliu kaip ir už bet kurią kitą komercinę struktūrą, kurios atlyginimai nėra reguliuojami valstybės, t.y. laisvai nustatomi ir mums neteikiami. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, valstybės bankui Seimas nustato atlyginimą. Gerbiamasis ministre, norėčiau aš jūsų paklausti ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip Lietuvos darbo federacijos pirmininkas, kaip profesinių sąjungų atstovas. Man suprantama ta dabartinė neapykanta komerciniams bankams ir visa kita. Tačiau aš matau Lietuvos ateitį, kad Lietuvos bankuose - tiek komerciniuose, tiek Lietuvos banke - dirbs sąžiningi žmonės. Tačiau jūs įstatymo pataisą priimat ateičiai. Mano manymu, negalios šis įstatymas atbuline data tiems, kurie jau dabar nusikalto. Todėl aš noriu jūsų paklausti. Ar laikinasis administratorius, kuris numatomas, bus viršesnis už teismą, kuris nustatys, ar kaltas tas darbuotojas, kuris buvo atleistas laikinojo administratoriaus nuožiūra iš darbo, ir kas atstatys, ir kas po to apmokės visas išlaidas, jeigu tas darbuotojas buvo neteisingai atleistas iš banko, iš eilinio darbuotojo pareigų? Ačiū.
M.MIKAILA. Jūs visai teisingai pastebėjote, kad įstatymas yra kuriamas ateičiai. Dar kartą aš norėčiau sugrįžti prie Darbo sutarties įstatymo 1 straipsnio antrosios dalies, kuri ir leidžia nustatyti ypatumus atskirų sričių darbuotojams, ką reguliuoja kiti įstatymai. Taigi ir yra Seimo prerogatyva, kurią siūlo Vyriausybė, kad tie ypatumai būtų taikomi ir komercinių bankų darbuotojams. Eidamas į tokį darbą žmogus žino, kad jis turi tam tikrus ypatumus ar tam tikrą riziką. Jeigu nepasiseks tos institucijos veikla, jis gali būti atleistas be išankstinio įspėjimo ir nemokant išeitinių pašalpų. Laikinasis administratorius jokiu būdu negali būti viršesnis už teismą todėl, kad teismas turi savo galutinio sprendimo funkcijas. Laikinasis administratorius ir yra skiriamas tvarkyti tai institucijai, kurios nesugebėjo sutvarkyti tie pareigūnai, kurie gavo pareiginius atlyginimus. O jeigu jis to nesugeba, prasideda kita procedūra - bankroto procedūra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Tai buvo paskutinis klausimas. Tačiau prašyčiau tribūnos dar nepalikti. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikti jums du dokumentai. Ministras atsakė į klausimus. Ar kas nors norėtų nepritarti dokumentui Nr.2040, Komercinių bankų įstatymo pakeitimo projektui? Ar yra tokių, kurie norėtų nepritarti? (Balsai salėje) Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Ar yra norinčių nepritarti antrajam dokumentui Nr.2041, Darbo sutarties įstatymo pakeitimo projektui? Seimo narys A.Katkus nori. Prašom. Mygtuką paspauskite, pone Katkau! Prašom.
J.A.KATKUS. Man truputį keistoka, kai yra painiojami du klausimai. Pagal socialistinį principą, jeigu kas turi daugiau, - atimti ir pasidalyti, kaip visą laiką buvo. (Balsas salėje) Ponas M.Stakvilevičius sako, dar ne socializmas. Na, aš nežinau, kaip bus. Bet čia yra štai koks klausimas. Žmogaus socialinė apsauga turi kažkaip egzistuoti nežiūrint to, kur jis bedirbtų, ką jis bedirbtų. Atlyginimo klausimas yra visai kitas dalykas. Dar kartą kartoju: Seime esame atsakingi už tai, kas vyksta šiandieną bankininkystėje, - už žmonių apiplėšimą. Esame atsakingi priėmę tokį įstatymą, kad banko valdybos gali nustatyti pačios sau atlyginimą. Aš pamenu, kaip mes balsavome ir kaip mes prieštaravome. Deja, to nėra. Ir staiga suplakami tie du dalykai, ir žmogus tampa socialiai nesaugus. Ir tai sako socialinės apsaugos ministras! Čia man yra neaišku. Aš manyčiau, kad turėtų būti atvirkščiai. Jūs turėtumėte ginti. Ir nepagalvokite, kad aš ginu būtent tuos komercinius bankus. Bet čia yra principas, kurio nevalia būtų pažeisti vienodai dėl visų gyventojų, kur jie bedirbtų, jeigu dirbtų sąžiningai.
PIRMININKAS. Tai ar jūs pritariate dokumentui Nr.2041?
J.A.KATKUS. Be abejo, nepritariu.
PIRMININKAS. Nepritariate. Vienas Seimo narys gali pritarti. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu šių dviejų projektų formai, bet ne turiniui. Aš jau minėjau, - todėl, kad jie negali būti tokie liberalūs. Jeigu ministras mokėtų iš savo kišenės kaip indėlininkas, tai būtent taip jis tikrai nekalbėtų. O visi tarnautojai, kurie yra... Aš dar kartą, kolegos, noriu atkreipti dėmesį į tai, kad, be abejo, dorų žmonių ten daug yra, tačiau jie savo tokiu nebyliu pritarimu, nematymu, savo indėlių atsiėmimu anksčiau to laiko, negu kiti sugebėjo, jie taip pat padarė didelius nusižengimus, nes šiuo metu yra krizė. Ir jeigu įstatymus mes kuriame ateičiai, tai turi žinoti kiekvienas, kuris dirba tame banke, kad jeigu jis eina ten dirbti, jo lauks būtent toks likimas. Bedarbystė tiems žmonėms, kurie dirba banke, tikrai negresia. Man darbo biržoje neteko matyti, jog bankai prašytų, kad atsiųstų jiems darbuotojų. O derėtų, nes sąžiningų žmonių be darbo vaikšto labai daug.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl dokumento Nr.2041. Ar pritariame pateikimui? Balsavimas pradėtas. Kas pritaria, spaudžia mygtuką "už". (Balsai salėje) 20 pritaria, 2 plius 5 nepritaria. Dokumentui pritarta. Kokius komitetus siūlote, pone ministre?
M.MIKAILA. Aš siūlau Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Pagrindiniu, taip?
M.MIKAILA. Ir Socialinių reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Ar Socialinių reikalų - pagrindiniu?
M.MIKAILA. Socialinių reikalų komitetą pagrindiniu, nes tai siejama su Darbo sutarties įstatymu.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų komitetas - pagrindinis, o Biudžeto ir finansų komitetas - papildomas komitetas.
Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju rytinio posėdžio darbotvarkė baigta. Dėkojame ministrui.
Prieš skelbdamas posėdžio pabaigą noriu informuoti, kad po gongo pakviesiu mūsų kalbininką poną J.Šukį, kuris ateitų į tribūną ir pasakytų, ką jis galvoja apie mus ir mūsų kalbą. Posėdis baigtas. Poną J.Šukį kviečiu į tribūną.