Penkiasdešimt
ketvirtasis (neeilinis) posėdis
1995 m. gruodžio 29 d
Posėdžio protokolas
7sesija54p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame neeilinį Seimo posėdį, kurį inicijavo Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Šiandien svarstomas vienas klausimas - mūsų sprendimai dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti. Jums yra išdalyta patikslinta darbotvarkė. Darbo grupės vardu pranešėjas bus gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.
Dabar tęsime pradėtą šių visų projektų, kuriems buvo pritarta po pateikimo, svarstymą. Pirmasis kalbės gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Kviečiu jį į tribūną, o gerbiamuosius Seimo narius prašau registruotis. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Seimo nary, prašom užimti savo vietą tribūnoje, kadangi iš salės gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis replikuoja: "Kas tai yra priėmimas?" Tai yra priėmimas visų tų aktų, kurie išvardyti...
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos. Gerbiamasis Seimo nary Blošky, prašome nereplikuoti iš vietos. Aš negaliu vienu metu atsakyti į visų jūsų klausimus. Aiškinu gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui, nes kai kam tie klausimai gali būti neaiškūs. Tie klausimai, kuriuos šiandien svarstome, projektai, kuriuos svarstome, yra išvardyti: 1-1a, 1-1b, 1-1c, 1-1d, 1-1e, 1-1f ir 1-2. Dabar vyksta jų svarstymas. Darbo grupės vardu kalbės gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Po to darysim pertrauką. Paskui vėl tęsime šių projektų svarstymą, vėl darysim pertrauką ir po to bus šių projektų priėmimas, jeigu bus pritarta ypatingos skubos tvarkai.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Vakar Seimo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo Seimo nariai G.Vagnorius, A.Baležentis, R.Dagys, A.Plokšto, K.Antanavičius, P.Jakučionis, I.Uždavinys, premjeras A.Šleževičius, finansų ministras R.Šarkinas ir banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius, dalyvaujant Juridinio skyriaus vedėjui V.Sinkevičiui, daugiau negu 4 valandas dirbo prie šitų visų projektų ir priėmė tokius sprendimus. Aš noriu pasakyti, kad sprendimai buvo priimti bendru sutarimu, neprieštaraujant nė vienam darbo grupės nariui. Tai labai sveikintinas dalykas. Buvo parodyta politinė išmintis sprendžiant labai svarbius Lietuvai klausimus.
Yra parengtas naujas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas. Jame yra pateiktos kai kurios darbo grupės pataisos. Jūs tą projektą turite, jis yra išdalytas. Aš tik norėčiau akcentuoti tuos momentus, kur buvo padarytos pataisos. 1.2 punkte įrašyta, kad Lietuvos bankas kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe iki sausio 8 d. turi parengti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimų, numatant atitinkamą akcijų paketų savininkų didesnę turtinę atsakomybę dėl akcinio kapitalo mažinimo, nuostoliams tapus lygiems arba didesniems kaip 50% akcinio kapitalo. Toliau - išplečiamos taikomos poveikio priemonės bankams. Komercinių bankų tarybų ir valdybų narių atsakomybės didinimas ir reikiamų teisinių aktų dėl bankų restruktūrizavimo ir nuostolingų paskolų bendrovių įsteigimo projektų parengimas. Toliau, kur yra pavedimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su Lietuvos banku, yra įrašytas esminis punktas: parengti pasiūlymus dėl komercinių bankų vadovų atlyginimo mokėjimo tvarkos. Yra aptarta schema, kaip galima kontroliuoti komercinių bankų vadovų atlyginimus. Vyriausybė kartu su banku turi tai iki sausio 8 d. pateikti Seimui.
Nutarimo projekto 3 punkte yra esminė pataisa, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Lietuvos saugumo departamento direktorius ir vidaus reikalų ministras ne vėliau kaip iki sausio 20 d. turi informuoti Lietuvos Respublikos Seimą, kokių buvo imtasi veiksmų, kad būtų užtikrintas laiku negrąžintų paskolų išieškojimas šio nutarimo 1.1 punkte nurodytuose bankuose. Ir kad būtų išaiškintas, surastas ir areštuotas laiku paskolų negrąžinusių skolininkų turtas, taip pat būtų išaiškinti ir patraukti baudžiamojon administracinėn atsakomybėn kalti asmenys. Taip pat pritarta tarptautinio audito atlikimui "Litimpeks" ir Lietuvos akciniame inovaciniame banke.
Buvo parengtas atskiras dokumentas - Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko. Jis jums yra išdalytas, bet aš jums jį perskaitysiu. Jis yra iš trijų dalių. 1. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos bankas turi imtis visų būtinų veiksmų, kad akcinės bendrovės "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" banko veikla būtų atstatyta (sanuota), siekiant įvykdyti šių bankų turėtus įpareigojimus ir prievoles. 2. Valstybė savo turtu garantuoja, kad Akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų indėlininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys) nenukentės. Jeigu atkūrus (sanavus) šiuos bankus, jų indėlininkai patirs nuostolių, juos kompensuos valstybė įstatymų nustatyta tvarka. 3. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos bankui iki kitų metų sausio 20 d. parengti šio įstatymo pirmajame punkte nurodytų bankų atstatymo (sanavimo) programą ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui." Toks įstatymo projektas buvo priimtas bendru visos darbo grupės nutarimu.
Darbo grupė aprobavo lydinčiuosius dokumentus, Lietuvos Respublikos Komercinių bankų įstatymo papildymo pataisas. Pirmasis Komercinių bankų įstatymo papildymas būtų 40 straipsnio 11 dalis. Aš ją perskaitysiu: "Lietuvos bankui paskyrus laikiną administratorių, uždraudžiamos visos šio banko finansinės prievolės, įskaitant palūkanų ir mokesčių mokėjimą, išieškojimą teismine ir ne ginčo tvarka, taip pat banko kreditų ir reikalavimų pervedimą kitiems asmenims. Be atskiro Lietuvos banko leidimo draudžiama dalyti arba kitaip skirstyti banko turtą, išskyrus išlaidas, reikalingas laikino administratoriaus veiklai užtikrinti pagal suderintą su Lietuvos banku išlaidų sąmatą." Šitam papildymui darbo grupėje taip pat pritarta bendru sutarimu.
Yra parengtas Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymas 4, 5, 6 ir 7 dalimis, numatant akcinio kapitalo sumažinimą, kai nuostoliai tampa lygūs arba didesni kaip 50% akcinio kapitalo nominalios vertės. Tai yra per mėnesį turi būti sušaukiamas akcininkų susirinkimas, kad jie galėtų įvertinti nuostolius ir sumažinti akcinį kapitalą, taip pat akcijų vertę. Jeigu jie to nepadaro, tada administratorius kreipiasi į teismą ir teismas šiuo klausimu priima sprendimus. Teismo sprendimas yra galutinis. Tai taip pat darbo grupė priėmė bendru sutarimu ir siūlo šitą pataisą šiandien priimti Seime.
Trečia 14 straipsnio pataisa - tai akcinio kapitalo didinimas komerciniuose bankuose. Terminas buvo 6 mėnesiai, o dabar siūloma padidinti iki 12 mėnesių, kad komerciniai bankai galėtų laiku išpirkti akcijų emisiją ir didinti akcinį kapitalą. Tai paskatins ir palengvins geriau priimti užsienio kapitalo investicijas mūsų bankuose ir mūsų Lietuvos kapitalo įtraukimą į akcinio kapitalo didinimą. Tam darbo grupė taip pat bendru sutarimu pritarė ir siūlo tą papildymą šiandien priimti Seime.
Dar vienas lydintysis dokumentas, kuris numato Civilinio proceso kodekso papildymą ir pakeitimą, susijusį su akcinio kapitalo mažinimu. Tai yra 107, 121, 136 ir 123 straipsnių papildymas, kad teismai, pradėdami vykdyti procedūras, turėtų Civilinio kodekso pataisas ir galėtų vykdyti mūsų priimtas Komercinių bankų įstatymo pataisas. Tai tiek.
Aš noriu padėkoti visiems dalyvavusiems darbo grupėje Seimo nariams ir atsakingiems pareigūnams už labai konstruktyvų darbą ir rastus politinius sprendimus, kad mes šiandien galėtume priimti atitinkamus sprendimus ir pradėti atitinkamus bankų sanavimo, "atšildymo" procesus ir, kas svarbiausia, išsaugoti ir pradėti grąžinti indėlius indėlininkams - tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kada rinksis darbo grupė?
F.KOLOSAUSKAS. Jeigu bus kokių pastabų darbo grupei, tai darbo grupė per pertrauką turėtų rinktis Biudžeto ir finansų komitete.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes tęsiame svarstymo procedūrą, galima paklausti tiesiog darbo grupės, pateikti siūlymus jos posėdžiui. Dabar prašysime, kad visus šiuos patobulintus projektus apsvarstytų Seimo narių frakcijos ir po pertraukos susirinksime toliau tęsti svarstymą.
Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, kaip vienas iš darbo grupės narių, norėčiau prašyti ir inicijuoti dabar pat susirinkti darbo grupei, nes, kaip vakar gražiai sutarėm, mes turėtume to ir laikytis. Buvo palikta redaguoti, bet redakcija šiek tiek ne tokia. Reikėtų susirinkti ir nuspręsti. Dabar, po to, kai prasidės pertrauka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turbūt negirdėjote, ką pasakė pranešėjas. Pranešėjas sakė, kad iš karto per pertrauką renkasi darbo grupė.
K.ANTANAVIČIUS. Sakė, sakė.
PIRMININKAS. Taip, sakė. Seimo narys A.Račas.
A.RAČAS. Vakar svarstant šitą klausimą buvo minimi du bankai, o šiandien parengtame projekte yra keturi. Aš žinau, kad Lietuvos žmonės nukentėjo padėdami indėlius, pavyzdžiui, į "Holdingo kompaniją", "Nidos", "Sekundės" bankus. Kaip bus su tais žmonėmis? Aš prašyčiau tą darbo grupę atsižvelgti ir į tų žmonių interesus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka dėl vedimo tvarkos.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mano pateiktas projektas yra būtent dėl pačių bankų atsakomybės didinimo, aš norėčiau, kad jis būtų svarstomas kartu. Nes tai, kas čia parengta, tai praktiškai tik padėti iš biudžeto, o pačių banko darbuotojų ir vadovų atsakomybės niekur nėra. Aš norėčiau, kad kartu būtų svarstomas ir priimamas šis mano projektas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes pildyti darbotvarkę pagal mūsų reglamentą negalime, tačiau jūs savo siūlymą galite pateikti darbo grupei arba jį įregistruoti kaip alternatyvų vienam iš šių projektų. Tuomet bus galima jį taip pat priiminėti.
J.VESELKA. Mano yra užregistruotas.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad į jūsų siūlymus darbo grupė vienaip ar kitaip atsižvelgs.
Seimo narys I.Uždavinys dėl vedimo tvarkos.
I.S.UŽDAVINYS. Aš norėčiau, kad jūs pasakytumėte, kur renkasi ta grupė, kuri vakar vakare sprendė tuos klausimus. Tuo labiau kad pateiktame projekte yra skirtumų tarp to, kas buvo nuspręsta, ir to, kas šiandien yra pateikta projektuose.
PIRMININKAS. Galbūt formuluotume truputį tiksliau: kai kurie neatitikimai, nes didelių skirtumų tarp to, kas buvo nutarta, ir to, kas yra projektuose, iš tiesų nėra.
Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš vakar savo pareiškimu kreipiausi į Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl to, kad šitų komercinių bankų problema nėra tik Lietuvos banko arba atskirų bankų pirmininkų problema. Aš norėjau, kad jis įvertintų Vyriausybės veiklą sprendžiant šitą problemą, taip pat Vidaus reikalų ministerijos veiklą. Gal galėtume paprašyti gerbiamąjį Prezidentą, kad jis pasakytų savo nuomonę šiuo klausimu svarstant šią aktualią problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys F.Kolosauskas dėl vedimo tvarkos.
F.KOLOSAUSKAS. Aš dar kartą noriu atkreipti darbo grupės narių dėmesį, kad per pertrauką darbo grupė renkasi Biudžeto ir finansų komiteto patalpose. Aš jau sakiau ir dar kartą tą pat kartoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš ryto įvyko tokia pusiau improvizuota Seniūnų sueiga, kurioje tarėmės, kaip šiandien vyks visi svarstymai ir pasitarimai. Lyg ir buvom sutarę, kad pirmoji pertrauka yra skirta frakcijų pasitarimui. Darbo grupės atstovai, kurie yra deleguoti į darbo grupę, irgi dalyvauja savo frakcijos posėdžiuose ir ten yra svarstomi visi klausimai. Po to vyksta bendra diskusija ir tik paskui dar skelbiama viena pertrauka, kurios metu susirenka darbo grupė. Tai dabar, jeigu yra skelbiama pertrauka ir darbo grupė eina dirbti, tai frakcijos neturi ko veikti, nes be savo atstovų jos neturi dėl ko diskutuoti.
PIRMININKAS. Galbūt sutartume taip, kad ne darbo grupė dirba pilnos sudėties, o Seimo nariai gali įteikti darbo grupei savo siūlymus. Jie bus priimti, aptarti, o po to, be abejo, per kitą pertrauką darbo grupė susirinks ir priims siūlymus bendrai, kadangi ne visi Seimo nariai priklauso frakcijoms. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius su gerbiamuoju Seimo nariu F.Kolosausku norėtų savo siūlymus aptarti dabar. Kiti, kurie priklauso frakcijoms, norėtų dalyvauti frakcijų posėdžiuose. Taigi mums reikėtų surasti bendrą sutarimą. Galbūt taip ir galėtume sutarti.
Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymas yra pasakytas labai laiku ir teisingas. Per antrą pertrauką darbo grupė susirenka ir aprobuoja visus pasiūlymus, kurie išplauks ir iš frakcijų pasitarimo, ir atskirų Seimo narių pasiūlymus. Tada mes viską aprobuosim ir pateiksim priėmimui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys I.Uždavinys dėl vedimo tvarkos.
I.S.UŽDAVINYS. Aš norėjau pakartoti tai, ką pasakė F.Kolosauskas.
PIRMININKAS. Labai malonu. Taigi skelbiama pertrauka iki 12 val. Po pertraukos pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas.
Pertrauka
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Prašau užimti vietas. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Prašau registruotis.
Iš viso užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašau visus užimti savo vietas. Aš norėčiau pasitarti dėl tolesnės posėdžio vedimo tvarkos. Būkite dėmesingi. Sutikite, kad mums šiandien reikia priimti pakankamai svarbius sprendimus. Laikas irgi tam tikra prasme mus riboja. Vakar mes pakankamai ilgai diskutavome, bet šiandien išdalyti nauji dokumentai. Todėl improvizuotoje Seniūnų sueigoje buvo aptarta tokia galima posėdžio vedimo tvarka.
Pirmiausia dėl naujo dokumento kalba frakcijų atstovai, visų frakcijų atstovai. Todėl aš kviečiu iš karto pageidaujančius frakcijų atstovus užsirašyti kalbėti. Toliau mes kalbėsime ir... Dar vienas, atsiprašau.
Dar vienas pasiūlymas, kurį mes aptarėme Seniūnų sueigoje. Mes labai prašome frakcijų vadovus kreiptis į savo frakcijas ir prašyti, jeigu nėra itin būtinas kalbėjimas, nekalbėti, nes iš tikrųjų laikas yra ribotas. Sudėtingiau su nepriklausančiais jokiai frakcijai Seimo nariais. Bet matysime.
Po to, po frakcijų atstovų, kalbės tie, kurie yra užsirašę, jeigu pageidaus. Bet aš labai prašau, kad kuo mažiau būtų. Juo labiau kad priimant dokumentus irgi bus galima išdėstyti savo motyvus.
Šiame posėdyje mums taip pat dar reikia apsispręsti dėl šių projektų priėmimo ypatingos skubos tvarka. Galbūt norės kalbėti ir Ministras Pirmininkas. Todėl buvo pasiūlymas apriboti diskusijas dviem valandomis. Per tą laiką iš tikrųjų sugebės išreikšti savo nuomones ir frakcijų atstovai, ir daugelis Seimo narių. Po to mes vėl darytume pertrauką, dirbtų darbo grupė, kuri apibendrintų pasiūlymus, gautus ir raštu, ir žodžiu, ir 15 val. pradėtume priėmimą.
Darbo grupei (ponas F.Kolosauskas klausia) būtų po to valanda laiko. Jeigu mes matysime diskusijos metu ir darbo grupė pageidaus, bus daug pasiūlymų, ką gi - nuspręsime posėdžio pabaigoje. Aš pirmiausia ir siūlau apsispręsti dėl diskusijos trukmės, t.y. dėl dviejų valandų.
Seimo narys ponas B.Rupeika dėl vedimo tvarkos ar pasiūlymų dėl motyvų.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau bandyti patikslinti jūsų siūlymą leisti kalbėti diskusijose pirmiausia frakcijų atstovams, o po to jau - visiems kitiems, norintiems ir užsirašiusiems prieš penketą dienų, ko gero. Siūlyčiau kas antrą į frakcijų atstovus įterpti kalbėtojus, kadangi frakcijų nuomonės jau yra žinomos ir apie tai kalbama per visas informacijos priemones. Na, o kitos nuomonės iki šiol dar nebuvo pasakytos. Jeigu tai priimtina, tai aš siūlyčiau kas antrą.
PIRMININKAS. Aš bandysiu į tai atsižvelgti. Aš dar kartą primenu, kad sudėtinga...
B.V.RUPEIKA. Tai balsuokime dėl to.
PIRMININKAS. Nereikia balsuoti. Aš tiktai manau, kad bus sudėtinga su nepriklausančiais frakcijoms Seimo nariais.
Seimo nario A.Vaišnoro pasiūlymai.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pritarti pono E.Bičkausko siūlymui, kad reikia kalbėti visiems frakcijų atstovams. Bet, manyčiau, taip pat būtų ne pro šalį pakalbėti ir darbo grupės nariams. Man atrodo, mes spėtume per dvi valandas.
PIRMININKAS. Gerai. Bandysime reguliuoti. Ar gali Seimas pritarti, jog diskusijoms skiriame dvi valandas? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Kol kas užsirašę kalbėti frakcijų vardu yra du Seimo nariai.
Noriu pranešti, jog mūsų posėdyje dalyvauja ir Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas ponas A.Brazauskas.
Kviečiu į tribūną kalbėti Konservatorių frakcijos vardu Seimo narį poną V.Landsbergį. Aš labai atsiprašau. Minutėlę! Prašau.
V.LANDSBERGIS. Vakar atrodė, jog mes žengėme tam tikrą žingsnį į valstybinį sprendimą, kuris galėtų būti padarytas iš tikrųjų Seimo vardu, o ne taip, kaip dažniausiai būna, kad daro Seimo dalis ir skelbia, jog tai nusprendė Seimas.
Vakar buvo tam tikrų konstruktyvių poslinkių ir dėl Prezidento iniciatyvos, ir dėl to, kad susirinkus provizorinei grupei per pietų pertrauką, kai mūsų pasitarimui pirmininkavo ponas A.Sakalas, buvo sutarta dėl tam tikrų dalykų. Posėdyje, po to Seime ponas J.Bernatonis bandė sugriauti tą susitarimą, bet šiaip taip pavyko jį įvykdyti. Ir po to dirbo darbo grupė, kuri mėgino parengti ir galų gale parengė tam tikrus principus, išreikštus tam tikromis formuluotėmis. Tai turėtų būti tas Lietuvos Respublikos įstatymas, kurio projekto numeris yra 2019.
Deja, šiandien buvo pateiktas kitoks tekstas, negu vakar darbo grupė sutarė. (Balsas salėje) Jūs čia buvote ir, pone Pangoni, nepertraukinėkite! Neužsiimkite savo destrukcija nuo Aukščiausiosios Tarybos laikų! Buvo pateiktas kitas tekstas, ir darbo grupės nariai konstatavo, kad ponas F.Kolosauskas sakė netiesą, jog tai yra sutartas dalykas - suderintas tekstas. Taigi klausimas mūsų pirmiausia toks. Jeigu tai, kas vakar buvo sutarta, per naktį yra pakeista, yra atsisakoma sutarto dalyko, tai kas padarė šitą sprendimą? Ar Prezidentas šiuo atveju yra nustumtas, ar jis laimina šitą pakeitimą?
Pagrindinis klausimas yra toks. Ar žlugdomi du bankai yra tuoj pat atstatomi kaip funkcionuojančios finansinės įstaigos, ar jie neatstatomi? Nes jeigu Vyriausybei paliekama laiko, per kurį tie bankai galutinai žlunga, tai mes neturime savęs apgaudinėti.
Vakar toje darbo grupėje ponas A.Šleževičius pats prašė laisvų rankų neįvykdyti šio įstatymo. Kitaip sakant, kad jame nebūtų fiksuota ne tik jokia data, bet ir joks nedelsiamas to įstatymo taikymas. Ir šiandien mes matome būtent tokią formuluotę. Nors buvo sutarta kalbėti apie tai ir įstatymu nuspręsti, jog Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos bankas atstato Akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko veiklą, kuri turi būti ir sanuojama, kad šie bankai toliau galėtų vykdyti savo turėtus įsipareigojimus ir prievoles. Mes puikiai matome, kas yra padaryta ir ką norima padaryti iki galo: tuos bankus papjauti, visas sąskaitas ir visus indėlius permetant į valdžiai parankesnius bankus. (Balsai salėje) Jūs tvarkykite aną kompaniją.
Tai klausimas yra toks. Ar paliekama vakar sutarta formuluotė, kad atstatoma šių bankų veikla su sanavimo priemonėmis ir t.t., bet kad jie galėtų funkcionuoti? Argumentai, kad nėra dar ekspertų ir tik po to, kai ekspertai pasakys savo išvadas, bus galima ką nors spręsti, yra atsikalbinėjimas. Todėl, kad šitas smūgis buvo suplanuotas, ekspertai galėjo būti jau gruodžio 20 d. Vyriausybė žinojo, ką daro, arba ir žmonės, kurie įtakoja Vyriausybę, taip pat puikiai žinojo, ką daro ir ko siekia.
Aš prognozuoju daug platesnius ketinimus neleisti, kad Lietuvos komerciniai bankai taptų nepriklausomi nuo Rytų kapitalo. Abiejų šių bankų jungimasis buvo reklamuojamas, buvo laiminamas. Ir dar visiškai neseniai ponui K.Ratkevičiui kalbant apie tai, jog "Litimpeks" bankui priekaištų nėra...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu pasakyti, kad jūsų laikas jau baigėsi.
V.LANDSBERGIS. ...o Akcinio inovacinio banko uždaviniai yra šiek tiek pasitvarkyti ir po to bus duotas leidimas susijungti. Kam reikalinga ta veidmainystė, aš nežinau, bet interesai yra aiškūs. Šitie bankai laukė ir vedė derybas dėl stambaus akcijų pirkimo ne iš Rytų kapitalo pusės.
PIRMININKAS. Kolega Landsbergi, laikas baigėsi.
V.LANDSBERGIS. Taip. Gerai. Mano laikas baigėsi. Aš sakau, klausimas yra tiktai toks. Ar šitų bankų veikla atstatoma, ar jie nužudomi iki galo? Ir tai šiandien turi būti nuspręsta. Tam, matyt, reikės pertraukos ir darbo grupės...
PIRMININKAS. Aš trečią kartą kartoju, kad jūsų laikas baigėsi
V.LANDSBERGIS. ...atviro pokalbio galbūt ir Prezidentui dalyvaujant. Nes kitaip mes matome tradicinį apgaudinėjimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas dėl vedimo tvarkos?
A.SAKALAS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti jums vieną sprendimą, kad pokalbis arba Seimo posėdis būtų labai konstruktyvus. Kadangi yra iškilę abejonių dėl darbo grupės parengto dokumento, ar formuluotė yra sutarta, ar formuluotė yra pakeista, įtarinėjama, sakyčiau, ir apgaudinėjimais, aš paprašyčiau, kad jūs F.Kolosauskui, darbo grupės pirmininkui, leistumėte trumpai pasakyti, ar ta formuluotė yra galutinė, ar ją numatoma po visų kalbų dar keisti ir grįžti prie tų formuluočių, kurios buvo aptartos vakar.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Pavirži, dėl vedimo tvarkos?
G.A.PAVIRŽIS. Taip. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai norėčiau, kad šitas mūsų posėdis vyktų konstruktyviai. Man apmaudu, suprantama, kad aš turiu priekaištauti Seniūnų sueigai ar kai buvo nuspręsta dabar, kai buvo siūlyta iš pradžių, kad vėl kalbėtų frakcijų atstovai. Man regis, mes čia įvedame vėl destrukciją savo svarstymuose. Kadangi frakcijų atstovai buvo darbo grupėje, tai, man atrodo, būtų racionaliausia, kad iš tikrųjų, kaip dabar minėjo kolega A.Sakalas, kalbėtų grupės vardu, kaip numatyta, kolega Sakalauskas ir pasakytų savo ... (Juokas salėje) Ne, gerai. F.Kolosauskas, atsiprašau, ir kalbėtų darbo grupės nariai. Ką kalbės kiti frakcijų nariai? Tiesiog jie nežino, kas buvo darbo grupėje kalbama. Mes vėl viską pradėsime iš naujo ir baigsis tuo, kad po dviejų valandų vėl sudarysime naują grupę derinimams. Aš norėčiau, kad jūs teiktumėte Seimui balsuoti už mano siūlymą. Jis konstruktyvus.
PIRMININKAS. Jis pakankamai konstruktyvus, bet vėl bijau pradėti nerezultatyvią diskusiją.
Kolega I.Uždavinys dėl vedimo tvarkos?
I.S.UŽDAVINYS. Taip, aš norėjau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
I.S.UŽDAVINYS. Aš norėčiau paprašyti posėdžio pirmininką. Kai kalba frakcijų atstovai ir jeigu iš šalies yra trukdoma arba replikuojama ir tuo išmušama iš vėžių, kad tas laikas būtų neįskaitomas į kalbėjimo laiką.
PIRMININKAS. Jūs visiškai teisus. Šito laiko aš neįskaitau ir šiuo konkrečiu atveju. Bet išimčių nedarysiu kalbėtojams nei iš dešinės pusės, nei iš kairės pusės, nei iš centro. Taigi visus dėl to įspėju.
Pasiūlymas buvo pakankamai konstruktyvus. Bet bijau, kad jeigu mes dabar pakeisime savo sprendimą, vėl prasidės diskusijos. Ponui F.Kolosauskui, be jokios abejonės, po frakcijų aš leisiu apibendrinti.
Dabar kviečiu R.Dagį Socialdemokratų frakcijos vardu.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ypač norėčiau kreiptis šiuo atveju į mūsų Seimo daugumą, kuri šioje situacijoje atsidūrė labai įdomioje padėtyje. Ji nori ir prašo opozicinių partijų, kad mes bendru sutarimu šiuo metu imtumėmės tam tikrų veiksmų, kurie, be jokios abejonės, yra sukelti ir daugumos dabar vykdomos politikos... Tai yra jų tiesioginė pasekmė.
Aišku, jeigu jūs norite tokio supratimo, tai jūs turite būti labai preciziški dėl tų susitarimų, kuriuos mes pasiekėme darbo grupėje. Lygiai taip pat kaip ir vakar tie susitarimai buvo mėginti sulaužyti. Tokia tiesa. Lygiai taip pat ir šios dienos pateikta formuluotė iš tikrųjų nėra ta, dėl kurios buvo sutarta vakar. Buvo nutarta atgaivinti šių bankų veiklą, o ne tai, kad turi imtis visų būtinų veiksmų ir t.t. Valstybė garantuoja, kad nenukentės, nors neaišku, kai jau taip nukentėjo indėlininkai, kaip tai padarys, bet garantuoja savo turtu, kad bus kompensuojami nuostoliai.
Ši formuluotė, kokia yra dabar pateikta, apima tik du variantus. Tiek išėjimą iš krizės išsaugant tuos bankus, išlaikant jų veiklą, o kokia veikla, nesvarbu, ar jie bus suvalstybinti, ar jie bus palikti tokie, kokie yra, su mažesniu įstatiniu kapitalu ir t.t., tokie variantai irgi tinka. Lygiai taip pat tinka ir bankroto variantai. Viskas tinka. Nors vakar buvo aiškiai sutarta, kad bankroto variantas šiuo atveju atkrinta. Taip buvo sutarta. Todėl reikia grįžti prie tos formuluotės, dėl kurios sutarta, t.y. kad nutaria atgaivinti šių bankų veiklą. Atkurti ar panašiai. Tai visiškai aiškiai turėtų būti pasakyta.
Norėčiau taip pat pasakyti mūsų frakcijos poziciją, kad mes žiūrim į šį dokumentą tik kaip į pradinį etapą krizės problemoms spręsti. Kaip į neatidėliotinus veiksmus, kurių reikia imtis. Po to turės būti pateikti ir kiti dokumentai. Ta grupė turėtų juos pateikti, nes šių priemonių iš tikrųjų nepakanka. Ir būtų labai gerai, kad tai, kas pavedama Vyriausybei, t.y. pateikti dokumentus iki dvidešimtos, jie turėtų būti irgi pateikti ir priimti taip pat konsenso būdu. Nes krizė yra bendras reikalas, o mes, opozicija, esame nedėkingoje situacijoje, nes mes nedisponuojam visa informacija. O jeigu jūs norit ramybės, reikėtų tai daryti maksimaliu sutarimu.
Taip pat mes manome, kad kituose punktuose turėtume atgaivinti kai kurias svarbesnes Seimo kontrolės valstybiniams bankams funkcijas. Mes jau anksčiau padarėm, panaikinom tas sankcijas. Ne sankcijas, o tas priemones. Reikėtų tai padaryti. Reikėtų padidinti valstybės banko galimybę kontroliuoti tuos komercinius bankus, po truputį atkurti jo prigimtinę teisę, ką valstybinis bankas turėtų daryti.
Manome, kad taip pat reikia grįžti prie Indėlių draudimo įstatymo pataisos, susijusios su valiutinių indėlių draudimu, nes situacija yra tokia, kad valiuta išiminėjama, dedama į kojines ir pasekmės gali būti labai rimtos, ypač kai taip nepasitikima bankais. Turėtų būti labai aiškiai iki dvidešimtos dienos mums pasakyta, kaip bus panaudojami 300 mln. Lt., kaip jais bus disponuojama, kam jie bus panaudoti ir koks tas mechanizmas turės būti pateiktas. Be šito mes iš esmės toliau turbūt irgi niekur kitur nepajudėsim. Tai turi būti visiškai aišku.
Dar vienas dalykas, kuris kelia abejonių (galbūt tai ne abejonės, galbūt tai pateiksiu kaip siūlymą) ir kuris čia nenumatytas, yra tai, kad galima būtų pagalvoti ne tiktai apie tarptautinės audito institucijos, bet ir mūsų tam tikros audito institucijos sukūrimą išsiaiškinti šią situaciją. Nes jeigu dirbs dvi komisijos, tai jų išvados vis tiek viena kitą kontroliuos ir tada bus mažiau įtarimų dėl vienokio ar kitokio komisijos šališkumo ir sau parankių rezultatų paskelbimo. Nes mes irgi negalim atmesti, kad tos tarptautinės institucijos taip pat turi savų interesų mūsų valstybėje. Todėl reikėtų kažką daryti paraleliai ir savo rankomis.
Taigi pagrindinėms projekto nuostatoms ir visam pirmajam etapui mūsų Socialdemokratų frakcija pritaria, bet mano, kad ateityje dar turėtų būti papildomos priemonės ir, aišku, tik tuo atveju, jeigu pirmojo punkto formuluotė bus tokia, dėl kokios buvo sutarta darbo grupėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną I.Uždavinį Krikščionių demokratų frakcijos vardu.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš pat pradžių noriu pareikšti, kad Krikščionių demokratų frakcija į šiuos dokumentus žiūri labai rimtai ir per suteiktą laiką mes atidžiai ir išsamiai stengėmės išnagrinėti tuos dokumentus. Per tą laiką spėjome tiktai išnagrinėti įstatymo "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" projektą. Noriu pasakyti, kad mums neužteko laiko išnagrinėti Seimo nutarimą, taip pat kitus siūlomus įstatymus, ir Krikščionių demokratų frakcija prašys, kad po šio įstatymo svarstymo būtų padaryta pertrauka, jog mes galėtume išsamiai aptarti visus kitus įstatymų projektus ir pareikšti savo nuomonę.
Dabar dėl pateikto projekto Nr.2019. Aš noriu patvirtinti gerbiamojo V.Landsbergio žodžius, kad iš tikrųjų tas susitarimas arba tas tekstas dėl to įstatymo pirmojo punkto buvo ne toks, koks dabar yra pateiktas. Tai įrodyti yra labai nesunku: jeigu prie komisijos bus įjungtas tas magnetofonas, kuriame buvo įrašyta posėdžio eiga, mes pamatysime, kokia ten buvo iš tikrųjų formuluotė. O formuluotė buvo iš esmės tokia, kad nusprendžia tuoj pat atkurti šių bankų veiklą. Reikėtų, kad nebūtų to neaiškumo, turint šį įrašą iš karto ir sulyginti, ir mes pamatysime, kas iš mūsų esam teisūs.
Krikščionių demokratų frakcija nagrinėjo šį projektą kaip galimą tekstą, tai nėra galutinis susitarimas. Tam ir buvo skirtas laikas frakcijoms, kad jos galėtų nagrinėti štai šitokį galimą tekstą. Taigi sakyti, kad jau čia yra konsenso susitarimas, dar šito tvirtinti negalima.
Krikščionių demokratų partija nagrinėjo tą tekstą (nors jis yra pakeistas), kuris buvo pateiktas. Mes žiūrime į 1 punktą gal šiek tiek kitaip. Čia sakoma: "Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos bankas turi imtis visų būtinų veiksmų, kad akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" veikla būtų atstatyta, sanuojama siekiant įvykdyti šių bankų turėtus įsipareigojimus ir prievoles." Mūsų siūlomas variantas yra: "Lietuvos Respublika imasi visų būtinų veiksmų, kad akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" veikla būtų atstatyta, sanuojama ir vykdomi šių bankų įsipareigojimai ir prievolės."
Aš noriu pasakyti, kad palikdami žodžius "imasi visų būtinų veiksmų" mes iš šių žodžių suprantame, jog tai yra sąvoka, kurioje yra tie veiksmai, ir tada bus visi būtini veiksmai, kai bus atkurta tų bankų veikla. Jeigu to nebus padaryta, vadinasi, buvo atlikti ne visi būtini veiksmai. Ta prasme mes nieko prieš, kad būtų štai tokia formuluotė, jeigu į žodžius "visų būtinų veiksmų" bus įdėta štai ši prasmė, kad bus pasiektas toks rezultatas, jog tuojau pat bus atkurta šių bankų veikla.
Antrajame punkte kalbama apie tai, kad valstybė savo turtu garantuoja, jog Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko indėlininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nenukentės, jeigu atkūrus šiuos bankus jų indėlininkų patirtus nuostolius kompensuos valstybė įstatymų nustatyta tvarka. Mūsų frakcija siūlo, kad būtų pateiktas toks punktas: "Valstybė savo turtu garantuoja, kad Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko indėlininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, nenukentės, jeigu atkūrus, sanavus šių bankų veiklą, jų indėlininkų patirtų nuostolių nepavykus išieškoti iš kaltininkų skolų ir žalos juos kompensuos valstybė įstatymų nustatyta tvarka." Ir dar pridedame vieną sakinį, kad "vykdant bankų prievoles indėlininkams ir atstatant jų depozitais ir lėšomis einamosiose sąskaitose disponavimo teises laikomasi visų indėlininkų lygybės principų".
Trečiajame punkte mes pirmiausia pastebime, kad parašyta "pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos bankui iki 1995 m.", turi būti "iki 1996 m. sausio 20 d. parengti šio įstatymo 1 punkte nurodytų bankų atstatymo, sanavimo programą ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti". Be to, mes siūlome, kad būtų dar ir 4 punktas, kuriame būtų aiškiai pabrėžta atsakomybė už šio įstatymo vykdymą. Būtent atsakomybė už šio įstatymo vykdymą tenka asmeniškai Ministrui Pirmininkui, ministrams ir Lietuvos banko valdybos pirmininkui ir nariams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Kolega V.Petrauskas Demokratų frakcijos vardu. Prieš ateinant į tribūną Seimo nariui V.Petrauskui, jeigu aš teisingai supratau iš darbo grupės vadovo pono F.Kolosausko, visi šie pasiūlymai bus dar apibendrinami, kadangi šios pertraukos metu darbo grupė iš esmės nedirbo. Taigi mes tam specialiai darysim pertrauką. Prašom, pone Petrauskai.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai! Leiskite kreiptis į jus svarstant šiuos labai svarbius dokumentus Demokratų partijos frakcijos vardu. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad vis dėlto pastarųjų dešimties dienų įvykiai parodė, kad nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas neturėjo nei strateginio, nei taktinio plano, kaip elgtis tokiais atvejais. Ir po šių, mūsų nuomone, nevisiškai apgalvotų sprendimų visos institucijos, atsakingos už bankų ir finansų veiklą, atsidūrė tam tikroje didelėje nežinioje. O ką daryti toliau, o kokius žingsnius žengti atsižvelgiant į esamą situaciją? Kita vertus, noriu tikėtis, kad vakar Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje sudaryta laikinoji grupė pasistengs atsakyti į klausimą, ar teisėti, ar pagrįsti buvo Lietuvos banko ir teisėsaugos institucijų veiksmai sprendžiant Akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų situaciją.
O dabar iš esmės. Mūsų frakcijos vardu aš noriu kreiptis į Respublikos Prezidentą, į Vyriausybę, į Finansų ministeriją, į Seimo komitetus. Vis dėlto esame tos nuomonės, kad šiandien svarbiausias, pagrindinis dalykas - tai pataisyti Indėlių draudimo įstatymą. Garantuoti indėlių draudimą ir valiuta ir neabejotinai pakelti šią 5 tūkst. Lt kartelę. Nes dabar situacija tokia, kad eilinių piliečių indėlininkų antplūdis į bet kurį Lietuvos banką, smulkių, vidutinių, negausių verslininkų, savininkų ėjimas į banką, sąskaitų atsiėmimas, pinigų išėmimas iš sąskaitų gali labai komplikuoti iš esmės visų bankų veiklą iki analogiškos krizės. Dėl to aš kreipiuosi į valstybės pareigūnus, kad kiek įmanoma greičiau būtų pateiktos Indėlių draudimo įstatymo pataisos. Ir žmonės, eiliniai indėlininkai, šiandien stovintys eilėse ne viename banke būtų garantuoti, ir ši antplūdžio į bankus banga atslūgtų. Jeigu tai įvyks, jeigu mes tai padarysime, vadinasi, ir kitų bankų krizės galimybes atitolinsime ir turėsime tam tikro atokvėpio, kad būtų galima taisyti kitus įstatymus.
Dėl to, mūsų nuomone, šiandien pateiktos kitų įstatymų pataisos yra netgi truputį mažiau svarbios už šį principinį dalyką. Be abejo, mes ne prieš pateiktus projektus. Aš tiktai dabar noriu kalbėti apie kitą dalyką.
Štai pažiūrėkime į trečiąjį nutarimo "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" projektą. Visi punktai - ką jie sako? Iki sausio 8 d. parengti pasiūlymus Komercinių bankų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimams. Dėl akcinių paketų savininkų turtinės atsakomybės, dėl komercinių bankų poveikio priemonių taikymo, dėl reikalavimų bankų tarybų ir valdybų nariams.
Mieli kolegos, šiandien yra praktiškai dešimtoji krizės diena. Taigi tai, ką mes žinome visi. Informacija buvo jau beveik pusės metų senumo, kad bankininkystės situacija nėra gera. Vadinasi, per tą laiką nei Lietuvos bankas, nei Vyriausybė nepajėgė detalizuoti kiekvieno iš šių punktų. Ir šiandien mes verčiami balsuoti už tai, kad patvirtintume Seime tiktai deklaratyvius teiginius, už kurių mes nematome jokių konkrečių įstatymų pataisų, išskyrus vieną kitą.
Mūsų frakcijos vardu aš vis dėlto noriu pasakyti, kad mes negalėsime balsuoti už šiuos dokumentus. Žinoma, mes nebalsuosime ir prieš. Mūsų sprendimas yra balsuojant susilaikyti. Tačiau aš dar sykį kreipiuosi į valstybės pareigūnus, kad skubiai būtų inicijuotos Indėlių draudimo įstatymo pataisos ir pagaliau mes Seime sugrįžtume prie jau registruoto ir pradėto svarstyti projekto dėl indėlių bankrutavusiuose ir bankrutuojančiuose bankuose draudimų ir apsaugos. Ir ta suma, kuri siūloma iki 2 tūkst. Lt, šiandien be galo skaudžiai atsiliepia žmonėms. Pažiūrėkime, mes kalbam apie du bankus. Apie indėlininkus, kurie laikė pinigus dviejuose bankuose. O kuo nuskriausti, kuo išskirti žmonės, kurie laikė "Lietuvos versle", laikė pinigus "Nidoje", pagaliau tas pats garsusis "Sekundės" bankas? Kuo jie blogesni? Šiandien jų problema kažkodėl savaime atitolo. Ir tai tikrai nėra gerai. Tai didina bendrą nusivylimo, nervingumo ir panikos situaciją.
Aš dar sykį kviečiu sugrįžti prie ką tik mūsų priimtų įstatymų, prie jų esminių pataisų ir manau, kad iš tiesų tuojau po Naujųjų metų mes galėtume Seime rinktis ir visas konkrečias pataisas, kurias nurodo šio nutarimo eilutės, mes turėtume matyti ir tik tada galėtume už jas balsuoti. Ir už patį nutarimą. Taigi mes ir be šio nutarimo galėtume pačiu artimiausiu metu priimti aktualiausių įstatymų, straipsnių, punktų pataisas. Ir tai padėtų bristi iš šios krizinės situacijos. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Karosas dėl vedimo tvarkos?
J.KAROSAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstom dokumentus, kurie iš esmės yra parengti bendru frakcijų atstovų susitarimu. Aš norėčiau prašyti būsimų kalbėtojų, kad būtų kalbama tik apie svarstomus dokumentus, o neinama į lankas, kaip sakoma, ir neužsiimama propaganda. Nes mes gaištam labai daug laiko. Labai prašau svarstyti pateiktus dokumentus. Dėkui.
PIRMININKAS. Žinant mūsų charakterius, man atrodo, tai bus labai sudėtinga. Pasisakyti prašė Respublikos Ministras Pirmininkas ponas A.Šleževičius. Kaip žinom, jis turi teisę kalbėti be eilės. Ir iš frakcijų liko kalbėti tiktai vienas užsirašęs. Ačiū. Prašom, Ministre Pirmininke.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Susiklosčiusi komercinių bankų situacija, be jokios abejonės, yra vienas rimčiausių išbandymų ne tik Vyriausybei, bankui, Seimui, bet ir visai valstybei. Anksčiau Seime, spaudoje, piketuose buvo pareikšta daug kaltinimų Vyriausybei bei Lietuvos bankui. Ir valdžios institucijoms, ir indėlininkams maža paguoda, jog iš trijų Baltijos valstybių bankų krizė Lietuvą palietė paskiausiai, kad nepalyginamai sunkesnių bankų krizių neišvengė ir ekonomiškai stiprios, giliomis bankininkystės tradicijomis garsėjančios šalys: JAV, Suomija, Švedija, Norvegija ir daugelis kitų. Tai rodo, kokia jautri ir pažeidžiama ši ypač svarbi ūkio šaka. Suprantama, kad Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko sustabdymas turės tam tikrų neigiamų padarinių šalies ūkiui, atskiriems ūkio subjektams, tai sukėlė didelį indėlininkų susirūpinimą, pasunkėjo biudžeto bei "Sodros" pajamų vykdymas, komplikavosi pensijų išmokėjimas ir biudžeto išlaidų finansavimas. Šiame kontekste tiesiog absurdiškai skamba nuolat visuomenei bandoma įpiršti mintis, jog šių bankų veiklos nutraukimas - tai suplanuota akcija arba tiesiog provokacija, siekimas likviduoti šiuos bankus. Beje, šiuos teiginius garsiai kartoja šių bankų pareigūnai, o šiandien girdėjome, ir atskiri politikai, nors bankų pareigūnai yra labiausiai atsakingi už susidariusią padėtį šiuose bankuose, nes neatsakingai dalijo kreditinius išteklius. Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko ekspertai vienareikšmiškai teigiamai įvertino Lietuvos banko valdybos sprendimą dėl šių bankų veiklos laikino sustabdymo. Beje, praėjusią savaitę šiuos sprendimus taip pat teigiamai įvertino ir Tarptautinės valiutos fondo direktorių valdyba Vašingtone, svarsčiusi Lietuvos ekonomines reformas ir ekonominio memorandumo vykdymo eigą. Jos, beje, buvo vertinamos teigiamai ir Lietuvai buvo skirta papildomų kreditinių išteklių. Padėties rimtumas šiuose bankuose iki priimant tuos sprendimus geriausiai charakterizuoja visų depozitų ir gyventojų indėlių mažėjimo šiuose bankuose tendencijas gruodžio mėnesį. Tik "Litimpeks" banke per nepilnas tris savaites depozitų suma sumažėjo 34 mln. Lt, arba 15%, o gyventojų indėliai sumažėjo net 34% - bendrai 28,8 mln. Lt sumai. LAIB’e bendra depozitų suma sumažėjo beveik 86 mln. Lt, arba 12%, o gyventojų indėliai sumažėjo 51 mln., arba 15%. Todėl centrinio banko sprendimai, be jokios abejonės, leis išvengti neprognozuojamos chaotiškos situacijos šiuose bankuose, padės išvengti didesnių nuostolių ir, svarbiausia, apsaugos įmonių ir gyventojų lėšas. Svarbiausia, kad vakar ir šiandien Seime svarstomi ir numatomi priimti sprendimai visiškai garantuoja gyventojų ir įmonių pinigų saugumą šiuose bankuose. Aišku, mes turime atsiprašyti indėlininkų, kad jie negalės pasinaudoti savo lėšomis, kol bus parengtas konkretus priemonių planas šių bankų veiklos atstatymui. Beje, noriu pasakyti, kad Latvijos centrinio banko ir Vyriausybės neryžtingi sprendimai kainavo pusę milijardo dolerių, nes bankams patekus į sunkią finansinę padėtį ir leidžiant jiems toliau operuoti ir disponuoti turimais finansiniais ištekliais daugiau kaip 200 mln. dolerių tuo laikotarpiu buvo pervesta į svetimas valstybes. Todėl kaimyninės valstybės bankų krizės yra pamokos mums kartu su centriniu banku. Pirmiausia centrinis bankas leido priimti tokius sprendimus ir, dar kartą atsakingai kartoju, tai leis sumažinti bendrą nuostolių sumą. Sprendimo projekte terminas (yra nustatyta sausio 20 d.) yra pakankamai trumpas, tačiau su Lietuvos banku turime padaryti viską, kad šiuos įsipareigojimus įvykdytume laiku.
Dar kartą noriu akcentuoti, kad visi indėliai bus išsaugoti. Taip pat nėra pagrindo nerimauti dėl indėlių saugumo kituose bankuose. Beje, jie išmokami dabar ir bus išmokami ateityje be jokių apribojimų, tačiau gyventojai, pasiimdami indėlius, suprantama, praranda palūkanas ir daug saugiau yra bankuose laikyti savo turimas lėšas, nes priimti įstatymai ir parengti įstatymai, kartoju, visiškai garantuoja jų saugumą. Reikia pasidžiaugti (bent vakar, dienos pabaigoje, tuo buvo galima tikrai pasidžiaugti), kad vakar taip audringai prasidėjęs Seimo posėdis su vieno populiaraus politiko nelabai taikiu šokiu su mikrofono stovu baigėsi gana konstruktyviai. Visų Seimo frakcijų ir Vyriausybės bendru sutarimu buvo suderinti šiandien svarstymui pateiktų sprendimų projektai. Manau, tai sąlygos jų greitą priėmimą ir garantuos indėlių saugumą bei bankų veiklos atstatymą. Todėl nuoširdžiai norėčiau padėkoti visų frakcijų atstovams, dalyvavusiems šiame posėdyje ir suvokusiems padėties rimtumą, už suderintus veiksmus. Deja, šios dienos posėdžio pradžia nuteikė kiek pesimistiškai. Suprantama, kai įjungtas mikrofonas, kai girdi Lietuvos žmonės, tada jau racionalūs sprendimai atidedami į šoną ir prasideda eilinis politikavimas. Tai nėra gerai, kai svarstomi tokie svarbūs mūsų valstybės klausimai. Aš nežinau, kuo remdamasis gerbiamasis V.Landsbergis - garbingas politikas - mane apkaltino, kad aš vakar primygtinai siūliau, jog nereikia jokių įstatymų, nereikia nustatyti datos. Labai apmaudu, kad jūs klaidinate ir Seimo narius, ir Lietuvos visuomenę. Aš primygtinai posėdyje reikalavau, kad būtų nustatyta data, ir kartu prašiau, kad ta data būtų reali, nes mes negalime užsibrėžti uždavinių, kurių negalime įvykdyti. Ir čia išsakytos abejonės, kad visiškai nereikia jokių ekspertų paramos, jokių auditinių organizacijų paramos, kad seniai turėjo būti parengti planai ir kad čia yra tik laiko tempimas tam, kad tie bankai būtų galutinai pražudyti, tai tiesiog yra arba visiškas padėties nesuvokimas, arba siekimas pasirodyti populiariu, arba dar kas nors kita. Keista, kad tokioje trumpoje kalboje tiek daug buvo įžiūrėta neigiamų valdžios veiksmų: ir "papjauti" bankus, ir suplanuotas smūgis, ir valdžiai pakankamai palankius bankus reikėtų paliest, ir nereikia ekspertų, ir kad Rytų kapitalas čia, ir, aišku, tradicinis apgaudinėjimas. Todėl neturėtume mes paversti tokių svarbių mūsų valstybės klausimų, neturėtume jų politizuoti, o turėtume sutelktai ieškoti problemos sprendimo būdų. Aš manau, to laukia iš mūsų Lietuvos gyventojai.
Dėl kaltinimų Vyriausybei. Vyriausybė jaučia didžiulę atsakomybę už padėtį bankininkystėje ir apskritai visame šalies ūkyje. Ji niekada nesistengia jos vengti. Tačiau bankininkystėje Vyriausybei ir jos institucijoms iki šiol yra skirta tik gaisrininko rolė. Apmaudu, kad kai kurie Seimo nariai, deja, nevisiškai yra susipažinę su įstatymine baze, reglamentuojančia būtent Vyriausybės vaidmenį šiuose klausimuose. Kai bėda - visi Vyriausybę kaltina, jai tenka likviduoti pasekmes, o kai tik Vyriausybė imasi kokių nors veiksmų pagelbėti bankams, tada ji vėl kaltinama korupcija, lobizmu ir kitais nusikaltimais. Tokių pavyzdžių buvo labai neseniai: "Aurabankas", Vakarų bankas. Keliama abejonių, kodėl neinama bankroto keliu. Tai, žinoma, lengviausias būdas nusiimti atsakomybę, viską palikti savieigai, palikti likimo valiai indėlininkus bei klientus. Tačiau šioje situacijoje tokiu keliu eiti neįmanoma, nes tai turėtų labai skaudžių socialinių pasekmių ir apskritai galėtų sugriauti mūsų valstybės pamatus.
Manau, kad labai blogai, jog Vyriausybė kartu su Lietuvos banku iki šiol nė karto nesvarstė padėties bankininkystėje, nė vieną kartą kolegialiai nebuvo aptartos numatomos taikyti komerciniams bankams akcijos, kurios kartais gali labai skaudžiai atsiliepti šalies gyventojams. Apgailestauju, kad aš, kaip Ministras Pirmininkas, iki šiol neturėjau visos informacijos apie realią padėtį komerciniuose bankuose. Nevengdamas savo, kaip Vyriausybės vadovo, atsakomybės, noriu pasakyti, kad įstatymai labai riboja Vyriausybės įtaką bankams. Lietuvos banko statuto 3 straipsnyje specialiai aptartas Lietuvos banko nepriklausomumas. Cituoju: "Įgyvendindamas šio įstatymo nustatytus tikslus ir atlikdamas savo funkcijas, Lietuvos bankas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir yra nepavaldus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms." Tik Lietuvos bankui suteikta išskirtinė teisė išduoti licencijas bankų ir kitų kredito įstaigų veiklai ir vykdyti jų priežiūrą, taikyti komerciniams bankams įvairias ir labai griežtas poveikio priemones nuo įspėjimo komerciniam bankui iki licencijos atšaukimo. Lietuvos bankas gali taikyti ir administracinių teisės pažeidimų straipsnius už kreditinės veiklos pažeidimus, atitinkamai taikant pinigines baudas, nežiūrint, kad Vyriausybės veikla bankininkystės srityje yra labai ribota, tačiau mes aktyviai stengiamės dalyvauti sprendžiant bankininkystės klausimus. Pirmiausia Vyriausybė atkakliai kovoja už nacionalinės valiutos stabilumą, inicijavo ir atkakliai įrodinėjo Seimo nariams, jog būtina priimti Lito patikimumo įstatymą, ir jis buvo priimtas ir tik to dėka buvo užtikrintas lito stabilumas. Verslininkai ir, manau, politikai, matyt, nepamiršo, kas darėsi mūsų šalyje 1993 m. pabaigoje, 1994 m. pradžioje su lito kursu, kokie tada buvo svyravimai, kokie buvo verslininkų ir politikų pareiškimai. Dabar sukaupta daugiau kaip 800 mln. dolerių laisvai konvertuojamos valiutos atsargų, kurios su kaupu užtikrina nacionalinės valiutos stabilumą. Beje, per pastaruosius trejetą metų mūsų nuosavos tvirtos valiutos atsargos padidėjo beveik 30 kartų ir labai gaila, kad kai kurie politikai teikia tokius neatsakingus pareiškimus, jog būtina ...
PIRMININKAS. Pone premjere, aš labai atsiprašau. Pone Ozolai, nešūkaukite iš vietos. Ministre Pirmininke, kad galėtume planuoti, pasakykite, kiek jums dar reikia pranešimui laiko?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš, jeigu galima, dar...
PIRMININKAS. Negalima dėl vedimo tvarkos. Dar apie 8 minutes. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto kalba Ministras Pirmininkas ir nesvarbu, ar patinka jis mums, bet Ministras Pirmininkas turi teisę ir turbūt privalo kalbėti, o po to mes jau komentuosime jo kalbą. Tęskite, premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Politikų pareiškimai, kad būtina "atrišti" litą. Tokie pareiškimai niekuo nepagrįsti, ir (noriu Lietuvos žmonėms pasakyti, kad lito nuvertinimui nėra jokio pagrindo) tai nebus daroma. Deja, lito kursas ir toliau bus tvirtas, ir toks klausimas apskritai Vyriausybėje nesvarstomas, o jeigu dabartinė Vyriausybė ir būtų atstatydinta ir valdžioje būtų politikai, pasiryžę daryti tokį neatsakingą žingsnį, turiu Lietuvos žmonėms pasakyti, kad tai jiems nepavyktų. Su Tarptautiniu valiutos fondu yra pasirašytas memorandumas, kuriame vienas iš svarbiausių reikalavimų yra išlaikyti tvirtą lito kursą su doleriu artimiausiais metais. Ir jeigu bus sulaužytas šis susitarimas, suprantama, mūsų kraštui bus pritaikytos griežtos sankcijos.
Vyriausybės iniciatyva buvo susitarta dėl paramos bankų sistemai: su Šveicarijos vyriausybe, su Valiutos fondu, su kitomis tarptautinėmis organizacijomis. JAV iždo departamento specialistai dabar dalyvauja mūsų bankų priežiūroje ir, be abejonės, svarbiausias visų šių priemonių uždavinys - užtikrinti, kaip minėjau, kad būtų išsaugoti gyventojų indėliai ir įmonių lėšos. Norėčiau tikėti, kad Vyriausybės ir banko veiksmus vieningai palaikys Seimas, ir tie siūlymai, kurie yra pateikti šiandien, bus priimti. Jie leis mums kuo trumpesniais terminais išspręsti šias problemas.
Beje, pagal Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymus Lietuvos bankas privalo inicijuoti visus veiksmus, pažeidžiančius įstatymus, bankų ir kredito įstaigų atžvilgiu. Tačiau, mano nuomone, Lietuvos bankas juos darė pernelyg lėtai. Todėl dabar iš tikrųjų mes susiduriame su gana sudėtinga situacija dėl nepakankamos komercinių bankų priežiūros. Beje, komerciniai bankai, matyt, gana gerai jaučiasi toje situacijoje, savo ruožtu siūlydami Seimui, kad reikėtų net sumažinti bankų priežiūrą. Buvęs Lietuvos akcinio inovacinio banko pirmininkas A.Balkevičius su tokiu pareiškimu kreipėsi į Seimą 1993 m. lapkričio 26 d.
Daug problemų yra nagrinėjant bankroto bylas. Dažnai teisėsaugos institucijos ir teismai kaltinami, kad pernelyg ilgai nagrinėjamos ir vilkinamos šios bylos, tačiau ir "Sekundės" banko bankroto bylos tyrimas parodė, kad teismas ilgai negalėjo šios bylos nagrinėti, nes (rašo teisingumo ministras praėjusių metų gruodžio 8 d. paaiškinime Lietuvos Respublikos Prezidentui), cituoju: "Lietuvos bankas nepateikė teismui reikalingų dokumentų, atsisakė duoti paaiškinimus, pasiūlė ekspertams patiems atlikti auditą, o jeigu nesugeba, nesikišti ne į savo reikalus." Tik Lietuvos Respublikos Prezidentui įpareigojus, Lietuvos banko vadovybė paaiškino Teismo ekspertizės instituto atstovams, kad pirminių dokumentų ir jų kopijų, pagal kuriuos bus grupuojamos "Sekundės" banko paskolos ir sprendžiamas mokumo klausimas, Lietuvos bankas neturi, kad šie dokumentai yra "Sekundės" banke, pasiūlė patiems susiieškoti šiuos dokumentus ir sugrupuoti paskolas bei išreiškė nusistebėjimą, kokią teisę turi instituto ekspertai realizuoti Lietuvos banko išvadas. Todėl teismas buvo priverstas pasitelkti civilinėje byloje net Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tardytoją, tiriantį UAB "Sekundė" ir "Sekundės" banko vadovų baudžiamąją bylą, kuris ir padėjo teismo sekretorei "Sekundės" banke paimti reikalingus pirminius dokumentus. Tai iš viso unikalus atvejis teismų darbo praktikoje. Tik tokiu būdu surinktus dokumentus ekspertai ištyrė ir padarė išvadą, kad "Sekundės" bankas nemokus, ir jam buvo iškelta bankroto byla. Manau, kad tai visiškai nenormalūs Lietuvos banko ir teisėsaugos institucijų santykiai ir tai neturi pasikartoti tiriant šių keturių bankų bylas. Tai labai stambūs bankai ir didelė revizijų apimtis, todėl Lietuvos bankas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Finansų ministerijos Revizijos departamentu turi nedelsdami sudaryti grupę iš labai patyrusių specialistų, kurie galėtų skubiai parengti visus teisėsaugos institucijoms reikalingus dokumentus, pateikti joms išsamius paaiškinimus, tam Lietuvos bankas turi pakankamai jėgų ir jis turi groti pirmuoju smuiku, jokiu būdu neturi permesti šio darbo tik kitoms valstybinėms institucijoms.
Baigdamas noriu pasakyti, kad likviduojant bankų krizės padarinius yra ypač svarbus visų teisėsaugos institucijų vaidmuo ir ryžtingi jų veiksmai. Kol kas akivaizdžiai pastebimas jų neryžtingumas ir nepakankamas veiklos koordinavimas. Būtina nedelsiant nustatyti, kas lengvabūdiškai dalijo kreditinius išteklius, o tai praktiškai yra gyventojų ir įmonių lėšos, kas ir kaip juos gavo ir švaistė. Nepateisinamai lėtai vykdomas turto areštavimas ir išieškojimas valstybės ir nukentėjusių indėlininkų naudai. Tai yra svarbiausias klausimas, nuo kurio efektyvaus sprendimo priklausys krizės nuostolių mastai. Kaip Vyriausybės vadovas ir valdančiosios partijos pirmininkas norėčiau ypač akcentuoti personalinę visų teisėsaugos institucijų vadovų atsakomybę už greitą kaltų asmenų, iššvaisčiusių dideles lėšas, išaiškinimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Baigdamas norėčiau pakviesti visas Lietuvos politines jėgas suprasti, kad su Lietuvos banko gyvastingumu tiesiogiai susijęs mūsų valstybės gyvastingumas ir tvirtumas. Mes taip pat kreipiamės į bankų indėlininkus, į visus Lietuvos žmones kviesdami pasikliauti daromo žingsnio konstruktyvumu, kuris garantuos visų bankuose esamų indėlių saugumą ir jų sugrąžinimą savininkams. Visi turime gerai suprasti, kad panikos kurstymu ar politiniais lozungais mums gyvybiškai aktualių problemų neišspręsime.
Noriu pasiūlyti darbo grupei, kuri susirinks, kad būtų atsižvelgta į Lietuvos banko ir Vyriausybės siūlymą šiek tiek pakeisti Komercinių bankų įstatymo 34 straipsnio papildymą. Mes savo siūlymus pateiksime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Jeigu leisite, norėčiau pasakyti, kad nemanau, jog žodžiai "Seimo nario šokis" buvo patys reikalingiausi jūsų kalboje. Galbūt Seimo nariai ne visada tinkamai išreiškia savo emocijas, bet tai rodo, kad jie nevisiškai abejingi, bent jau taip. Ačiū.
Seimo narys N.Medvedevas. Jūs...
N.MEDVEDEVAS. Kaip Procedūrų ir etikos komisijos narys, aš prašyčiau Seimo narius, nežiūrint į visus nekonstruktyvumus, kurie čia įvyko, grįžti prie labai konstruktyvaus mūsų kolegos J.Karoso siūlymo ir kalbėti dabar tik apie tuos dokumentus, kurie yra pateikti. Kalbėkime konstruktyviai ir dalykiškai, atsisakykime visiškai nereikalingų ekskursų. O partijų atstovams norėčiau pasakyti, kad jie tramdytų savo partijos narius. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas. Dėl vedimo tvarkos ar repliką? Jeigu repliką, po...
A.RAČAS. Man liko labai neaišku po premjero kalbos...
PIRMININKAS. Paklauskite premjero. Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos? Prašom.
K.SKREBYS. Mes puikiai suprantame, kad svarstomas klausimas iš tikrųjų yra neeilinis ir jūs buvote teisus, kai suteikėte žodį Ministrui Pirmininkui. Tai Seimo statutas numato. Bet kitas Seimo statuto 104 straipsnis numato ir kalbėjimo trukmę. Tos kalbos trukmė pagal Seimo statutą neturėjo viršyti 10 minučių. Vertinant, kad kalbėjo Vyriausybės vadovas ir kad klausimas yra iš tikrųjų neeilinis, aš suprantu, jog galima į šitą problemą žiūrėti pro pirštus ir nesilaikyti Statuto raidės, bet tada būtų moralu iš jūsų pusės nesilaikyti to paties reikalavimo, kai kalba ir opozicinių partijų lyderiai.
PIRMININKAS. Deja, atleiskite, nieko. Kai kalba Seimo nariai, aš galiu į juos žiūrėti tik kaip į Seimo narius, lygiai tas pat taikoma ir man pačiam.
Dabar dėl Ministro Pirmininko. Iš tikrųjų formaliai aš greičiausiai pažeidžiau Statutą (ir šitai pripažįstu), bet vis dėlto noriu pasakyti, manau, kad Ministro Pirmininko kalba buvo būtina jau vien dėl to, kad mes, opozicija, galėtume jį esant reikalui sukritikuoti. Tai irgi naudinga. Vienas dalykas. Antras dalykas. Kaip pastebėjote, kol kas frakcijų vardu kalbėjo jau 4 opozicinių frakcijų atstovai. Kiek aš žinau, LDDP frakcijos vardu kalbės tik ponas F.Kolosauskas. Vadinasi, formaliai žiūrint pagal Statutą iš opozicijos ir iš pozicijos turėtų kalbėti proporcingai. Taigi gal leiskite man įskaityti šį laiką kartu kaip pozicijos kalbą, nes vis dėlto ir premjeras paminėjo, kad jis yra ir partijos lyderis.
O dabar aš kviečiu į tribūną A.Baležentį kalbėti Tautininkų frakcijos vardu.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tiesų svarstome labai rimtą klausimą, galbūt patį rimčiausią klausimą nuo blokados laikų. Manytume, kad turime ieškoti kompromisų, suderintų sprendimų, kad turime kelti valstybės ir žmonių interesus aukščiau savo partijų ar frakcijų interesų. Tą darbo pradžią, kurią pavyko sukurti vakar, reikėtų išsaugoti ir šiandien pratęsti. Matyt, kad dalis nesusipratimų įvyko dėl to, kad vakar nebuvo raštu diskutuojama dėl tų dalykų, o buvo diskusija žodžiu. Šiandien mes turime raštiškus dokumentų projektus ir bus galima grįžti prie šių dokumentų svarstymo ir tas problemas išspręsti.
Aš dar norėčiau pakviesti ir pabrėžti, kad klausimai yra neatidėliotini ir skubūs. Todėl kai mes šiandien svarstysime ir darbo grupėje, ir vėliau čia, Seime, reikėtų mums aiškiai apsibrėžti, kuriuos klausimus mes turime ir galime išspręsti jau šiandien, ir tai padaryti, kuriuos galime ir turime teisę atidėti, sakykim, savaitei arba ilgiau - iki sausio 10 d. (jau taip susiformavo dokumentuose) ir dar kitus - iki sausio 20 d. Todėl aš sakyčiau, kad mes negalime palikti 1 straipsnio be datos, turiu omenyje Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" projektą. 1 straipsnio mes negalime palikti be datos ir palikti visiškai neapibrėžtą.
Taip pat mes turėtume labiau akcentuoti indėlininkų ir fizinių asmenų, t.y. piliečių ir juridinių asmenų, interesus: kada konkrečiai jie atgaus teises į savo indėlius? Deja, šiuose įstatymų projektuose ir nutarimų projektuose tokios konkrečios datos nėra. Aš manau ir mūsų frakcija mano, kad tai reikia akcentuoti ir kad tai turi būti. Mes per mažai kalbame apie kaltininkų suradimą. Mums besąlygiškai reikia nustatyti kiek galima greičiau, kas gavo paskolas, kur nuėjo pinigai, kaip jie panaudoti, kaip jie naudojami ir kada bus grąžinti. Ten yra priežastys. Šiuo metu mes daugiausia užsiimame pasekmių šalinimu. Aišku, reikia tai daryti ir daryti skubiai, bet mes turime pašalinti priežastis.
Ir dar. Mums būtinai reikia numatyti ir taip pat ypatingos skubos tvarka vykdyti personalinę atsakomybę visų tų žmonių, kurie yra atsakingi už šios krizės atsiradimą. Apie tai mes taip pat per mažai kalbame ir kol kas įstatymų ir nutarimų projektuose šito nėra. Taip pat su konkrečiomis datomis tai turi būti numatyta. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau su jumis pasitarti štai dėl ko. Yra Lietuvos akcinio inovacinio banko grupės narių kreipimasis leisti kalbėti jų atstovui V.Kukiui. Mes baigiame frakcijų atstovų kalbas, nes dabar kalbės tik F.Kolosauskas. Ar mes galėtume sutarti ir bendru sutarimu, prieš pradedant bendrą diskusiją, leisti pakalbėti indėlininkų atstovui? Galima? Ačiū. Tada kviečiu F.Kolosauską ir kaip darbo grupės vadovą, ir kaip LDDP frakcijos atstovą, o poną V.Kukį prašau pasiruošti trumpai kalbai.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, iš tikrųjų mes vakar pradėjome labai gerą darbą. Dirbome beveik 4 valandas ir buvome bendrai sutarę, kad šiandien 10 val. aš paskelbsiu tuos dokumentus, kokius mes sugebėjome padaryti, kad padarysime pertrauką, kad frakcijos, visi Seimo nariai galėtų dar kartą juos pažiūrėti ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip tobulinti tuos dokumentus. Seimas taip pat nutarė, kad po tos diskusijos darbo grupė susirinks ir aptars visus tuos pasiūlymus, sudėlios kaip įmanoma geriau, kad būtų konstruktyviai sprendžiamas šis bankų krizės klausimas. Tai viena.
Antra. Darbo grupė išsiskirstė apie 8 valandą. Referentai ir aš dirbome iki 11.30 val. nakties. Gali būti, kad praslydo kai kurios formuluotės, tačiau tai yra projektai ir aš noriu pasakyti, kad nereikia daryti iš to tragedijos. Niekas nieko nesiruošia apgaudinėti ir neapgaudinės. Aš, kaip grupės vadovas, dabar paprašysiu, kai mes priimsime bendrą sprendimą, kad būtų atspausdinti dokumentai ir kad darbo grupės nariai pasirašytų. Kad nebūtų jokios spekuliacijos ateityje. Aš atsakingai prašau visų darbo grupės narių po pertraukos susirinkti ir atitinkamai išspręsti tuos klausimus.
Aš noriu pasakyti vieną pavyzdį. Dalyvavo gerbiamasis I.Uždavinys (jis žmogus, suprantama, didelės patirties toje srityje neturi), tačiau šiandien, kai susitiko su frakcija, Krikščionių demokratų frakcijos pasitarime gimė konstruktyvūs pasiūlymai ir mes juos darbo grupėje įvertinsime, aprobuosime. Akivaizdžiai matyti, kad deleguoti žmonės išklausė darbo grupėje atitinkamus pasiūlymus, visa kita, dabar gali teikti konkrečius, konstruktyvius pasiūlymus.
Taigi aš dar kartą prašau visų politinių jėgų nedaryti iš šito dalyko politikos. Mes turime šiandien priimti sprendimus, kad pajudėtų šitie klausimai ir kad Vyriausybė bei Lietuvos bankas galėtų spręsti šitų bankų gaivinimo, atstatymo klausimus, indėlių apsaugą ir visus kitus dalykus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu pasisakyti į tribūną V.Kukį. Prašom. Kiek jums laiko reikės? Prašom 3-4 minutes.
V.KUKYS. Laba diena, gerbiamasis Prezidente, gerbiamieji Seimo nariai. "Lietuvos akcinio inovacinio banko indėlininkų ir kitų klientų reikalavimas Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko iniciatyva įvykdytas didžiausio komercinio banko veiklos sustabdymas skaudžiai palietė kelių šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų - indėlininkų, personalinių įmonių ir valstybinių įmonių interesus. Lietuvos akcinis inovacinis bankas turėjo oficialią Lietuvos banko išduotą licenciją. Remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos bankas privalėjo kontroliuoti Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklą, tačiau Vyriausybė ir Lietuvos bankas įstatymų numatyta tvarka Lietuvos akcinio inovacinio banko nekontroliavo ir todėl sudarė sąlygas dabartinei šio banko krizei. Šį teiginį patvirtina ir tai, kad aukščiausieji valdžios pareigūnai klaidino visuomenę dalyvaudami renginiuose, skirtuose Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko susijungimui į neva finansiškai patikimiausią ir stipriausią šalies banką, nors aukščiausiems Vyriausybės, Lietuvos banko ir teisėsaugos institucijų vadovams nenormali padėtis Lietuvos akciniame inovaciniame ir "Litimpeks" bankuose tuo metu buvo žinoma. Dabar ir jie patys tai pripažįsta. Kad buvo būtent taip, patvirtina faktas, jog Lietuvos akcinio inovacinio banko veikla buvo sustabdyta pavėluotai specialiu Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimu. O paskutinieji Lietuvos akcinio inovacinio banko revizijos dokumentai visą mėnesį Lietuvos banke buvo slepiami nuo indėlininkų, visuomenės ir teisėsaugos institucijų, ką patvirtino Seime pats vidaus reikalų ministras. Respublikos Prezidentas, premjeras ir Lietuvos banko vadovai viešai pareiškė, kad nepaprastomis priemonėmis valstybė sustabdė Lietuvos akcinio inovacinio banko veiklą tam, kad būtų apsaugoti šio banko indėlininkų ir klientų pinigai.
Mes, Lietuvos akcinio inovacinio banko indėlininkai ir klientai, reikalaujame:
1. 1996 m. sausio 9 d. turi būti pradėtas indėlių grąžinimas.
2. Iki 1996 m. vasario 16 d. turi būti grąžinta visa indėlių suma litais ir valiuta su palūkanomis visiems indėlininkams ir klientams.
3. Kadangi Lietuvos akcinis inovacinis bankas yra nemokus, reikalaujame, kad Vyriausybė jį nedelsdama nacionalizuotų ir tokiu būdu apgintų piliečių turtą ir jų konstitucines teises.
Jeigu mūsų teisėti reikalavimai nebus patenkinti, būsime priversti imtis visų pilietinio nepaklusnumo priemonių ir kreiptis į tarptautines žmogaus teisių gynimo organizacijas.
Lietuvos akcinio inovacinio banko indėlininkų ir klientų iniciatyvinė grupė. 1995 m. gruodžio 28 d."
Aš norėčiau paprašyti gerbiamųjų Seimo narių atsižvelgti į susidariusią situaciją, užjausti Lietuvos indėlininkus, eilinius žmones, verslininkus, kurių lėšos yra šiuose bankuose. Prašau priimti palankų sprendimą mums. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pradėsime bendrą diskusiją. Iš tikrųjų kalbėkime konstruktyviai, nes laiko iki diskusijos pabaigos nėra daug. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną P.Miškinį. Įspėju, pone Miškini. Prašom į tribūną. Po pono P.Miškinio kalbės ponas G.Paviržis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Lietuvos žmonės, gerbiamieji svečiai! Žinoma, tai, kas įvyko Lietuvos akciniame inovaciniame banke, mane labai sukrėtė. Sukrėtė dar ir todėl, kad aš esu buvęs šito banko darbuotojas, mačiau šito banko kilimą, mačiau jo gerus ketinimus ir, žinoma, vienu metu aš pastebėjau tam tikrų nukrypimo momentų, o tai ir paskatino mane išeiti iš šito banko. Mačiau, kad pradėjo rinktis žmonės, kurie šiam bankui tikrai netinka, pradėjo ateiti žmonės, kurie apie bankininkystę išmanė (dovanokit, pasakysiu lietuviškos patarlės žodžiais) kaip ožys apie dangų. Žinoma, šita bankų krizė labai sukrėtė visą Lietuvą, sukrėtė, žinoma, ir bankininkystę. Aš manau, kad ji turės tam tikrų pasekmių. Jos priežastys yra labai įvairiai vertinamos. Vieni vertina kaip būtiną priemonę, kiti kaip nepagrįstą priemonę. Bankų vadovai, aišku, teisina, kad čia yra negera priemonė. Aš manau, kad priemonė labai pavėluota. Čia turi labai atgailauti ir Lietuvos bankas, tačiau mes negalime paneigti to, kad šiame ir kituose bankuose, t.y. abiejuose bankuose, buvo vykdomi ir neteisėti veiksmai. Manau, dėl to niekam nekyla abejonių. Tačiau, man atrodo, kad čia kalti ne tik bankų vadovai, bet kalti ir kontroliuojančių institucijų vadovai.
Aš stebiuosi, ką nuveikė banko auditas, užsienio banko auditas, kuriam sumokėta, matyt, šimtai tūkstančių dolerių, kuris, atrodo, nerado jokių pažeidimų Lietuvos akcinio inovacinio banko veikloje. Žinoma, dabar reikia kviesti visas politines jėgas. Manau, labai gerai, kad visos politinės jėgos prisideda prie šito, nes šitą klausimą tikrai reikia išspręsti, nes už šios problemos stovi ne tik mūsų įmonių, bet ir mūsų žmonių interesai.
Aišku, šiandien svarstome projektą, tačiau vis dėlto manyčiau, kad tie pakeitimai, kurie buvo padaryti, gal buvo padaryti ir ne visai pagrįstai. Jeigu jau svarsto partijų atstovai, frakcijų atstovai, reikėtų tuos klausimus suderinti. Tačiau nemanyčiau, kad turėtume per daug akcentuoti šitą klausimą. Manau, turėtume sėsti prie derybų stalo ir toliau gilintis į šias pozicijas. Frakcija savo poziciją išdėstė ir aš ją visiškai remiu, remiu tuos pakeitimus ir siūlymus, kurie yra pateikti dėl minimo dokumento. Žinoma, kviečiu ir manau, kad valstybė turi prisidėti prie bankų išlaikymo, nes bankai tai yra valstybės kraujagyslės. Tačiau turėtume atsiminti, kad Lietuvos bankas yra Lietuvos bankininkystės širdis ir ji turėtų veikti tikrai tinkamai, ne taip, kaip veikė iki šio laiko, nežinodama kas darosi komerciniuose bankuose. Na, o tai, kad jis nežinojo savo funkcijų, aš tikrai tuo nepatikėsiu. Manau, kad minėtuose dokumentuose dar turėtų būti pabrėžta ir valstybinio banko atsakomybė.
Gerbiamieji, aš kviečiu visus labai rimtai pažiūrėti į šią problemą, nes už jos stovi mūsų valstybės interesai. Kviečiu prie darbo!
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną G.Paviržį, po to kalbės G.Vagnorius.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jau antra savaitė Lietuvoje kunkuliuoja bankininkystės krizės sukeltos aistros. Nenoriu kalbėti šiandien ta tema, kurią nuodugniai išnarstė masinės informacijos priemonės, kuria kalbėjome ir kalbame Seime. Aišku viena. Jei mes nebūsime reiklūs ir ryžtingi visai bankų grandinei, kuri smaugia dorus indėlininkus ir įmones, manau, gero nebus. Parengtiems nutarimų, įstatymų projektams, žinoma, aš iš esmės pritariu, tačiau yra pataisų, kurias norėčiau irgi trumpai paminėti. Nutarimas ir įstatymas lyg ir bando atsakyti į tuos konkrečius klausimus, tačiau gali būti dar konkretesnis. Kai kalbama apie komercinių bankų akcijų paketus, savininkų visišką turtinę atsakomybę, paskutiniame variante jau yra aptakesnė formuluotė. Manyčiau, kad būtina pabrėžti ir dėl nusikalstamai įgyto turto, kurį spėjo perrašyti per pastaruosius metus, nes jau dabar visi, ko gero, liaudiškai tariant, vaikšto pliki.
Gerai, kad parašyta, jog siūloma didinti atsakomybę ir reikalavimus komercinių bankų tarybų ir valdybų nariams. Neaišku, kas ten bus, tačiau šešėlyje neturi likti ir tie, kurie save laiko specialistais ir teikia siūlymus, nutarimų projektus ir kt., kitaip sakant, įvairių departamentų skyrių vadai ir panašūs į juos, o galbūt net ir žemesni bankų pareigūnai. Ko gero, visi laiko ir indėlius tuose bankuose, kuriuose jie dirba, ir kaip žiurkės pirmosios palieka skęstantį laivą, taip ir jie, įtariu, spėjo atsiimti depozitus.
Reikėtų numatyti galimybę, kad kas mėnesį dirbantiesiems iš jų depozitų nebūtų išduodama, tarkim, daugiau kaip 10% indėlių sumos. Aš čia neįžvelgiu jokių žmogaus teisių pažeidimų, nes jis, laikydamas kitur, galėtų atsiimti bet kada ir visą indėlį, tačiau šiuo atveju jie bus suinteresuoti savo banko stiprinimu, matydami piktnaudžiavimus iš vyresnybės pusės ir grėsmę savo indėliams, rastų būdų sutramdyti ir sutvardyti nusikaltimų užuomazgas.
Reikia tvirtai ir aiškiai pasakyti Lietuvos žmonėms, kas dabar jau buvo ne kartą pasakyta ir premjero, ir nutarimo projekte yra, kad apgautiesiems indėliai bus išsaugoti. Vis dėlto norėčiau pasakyti, kad taip, kaip yra parašyta, nėra visai gerai. Aš suprantu, ką reiškia... Man nelabai suprantama "nuostolių nepatirs indėlininkai". Ar bus toliau taip kaip terminuotų indėlių - indėlių procentai jiems didinami, ar jie bus indeksuojami, ar jie nebus nuvertėję po kurio laiko? Todėl jeigu dabar negalima nustatyti datos, tai aš manau, kad kai susirinksime sausio 20 d., turėtų būti daugmaž aišku ir turėtų būti... Jeigu nežinome datos, mes turime "prisirišti" prie indeksavimo arba prie tų indėlių terminuotų procentų.
Nutarime absoliučiai nieko nekalbama dėl Lietuvos banko atsakomybės. Aš manau, kad tai, apie ką aš kalbėjau dėl komercinių bankų darbuotojų, tai turėtų būti taikoma ne tik vadovams, bet ir Lietuvos bankui. Nutarime niekur apie tai nekalbama. Manau, kad iki numatyto laiko derėtų, mes kalbame iki sausio 20 d., o galbūt ir anksčiau, pagarsinti asmenis, kurie per pastaruosius du mėnesius atsiėmė indėlius iš svarstomų bankų, nurodant sumas, taip pat ir apgautuosius... sumas ir datas, kada paimta. Aš manau, tai būtų labai įdomu Lietuvos žmonėms. Manau, kad reikia būtinai pasiūlyti, kad Lietuvos banko vadovybė ir tarnautojai nuo kitų metų pradėtų taip kaip ir visi pareigūnai, aukšti pareigūnai, deklaruoti savo ir šeimos narių pajamas. Tai nėra vėlu. Nuo kovo mėnesio visi deklaruos, ir turėtų būti tai padaryta.
Mane jaudina dar vienas dalykas. Pastaruoju metu ypač puolamas vidaus reikalų ministras per visuomenės informavimo priemones ir daugelio politikų kalbose. Aš suprantu, kad yra daug negerų dalykų, kai nusikaltėliai nesėdi ten, kur jiems privalu sėdėti. Tačiau kai dabar yra taip intensyviai rašoma, puolama... man atrodo, kad būtent jis eina teisingu keliu, yra užmynęs daugeliui ant "uodegos".
Aš pritariu įstatymo projektams. Manau, kad jie bus papildyti ir atsižvelgta į tai, ką pasakiau. Mano raštiški pasiūlymai taip pat duoti. Norėčiau, kad grupė įvertintų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Antanavičius. Po to kalbės Seimo narys R.Bloškys. Atsiprašau, pone Antanavičiau. Iš tikrųjų aš paskelbiau G.Vagnorių. Atleiskite.
G.Vagnorius, po to - K.Antanavičius ir ponas R.Bloškys.
G.VAGNORIUS. Pone Prezidente, ponai Seimo nariai! Šiuo metu svarstomas bankų ir kredito sistemų gelbėjimo planas jokiu būdu neatleidžia nuo atsakomybės tų asmenų, kurie paėmė kreditus ir jų negrąžino, jokiu būdu neatleidžia nuo atsakomybės tų pareigūnų, kurie yra padarę kokių nors nusižengimų ar nusikaltimų.
Šiuo atveju mes turime atskirti tuos klausimus ir atsakomybės klausimus. Teisėtvarkos darbą reikia atskirai nagrinėti, o bankų ir kreditų sistemos gelbėjimas turi būti sprendžiamas pagal atskirus įstatymus. Šiuo atveju yra be galo svarbu, jog ir pozicija, ir opozicija - visos politinės partijos - susitartų, ne tik susitartų, bet surastų būdą, kaip išeiti iš tos krizės, nes nuostoliai, kuriuos mes dabar patiriam... jie kol kas sudaro 30-40% tų galimų nuostolių, kuriuos mes patirsime, jeigu nebus nieko daroma. Kitaip tariant, jeigu ši krizė, sukelta, mano įsitikinimu, be reikalo, užsitęs dar bent keletą savaičių, mes pasekmes jausim dar daug metų, nes ir įmonės, ir piliečiai ims lenkti Lietuvos bankus. Įsivaizduoti Lietuvos ūkį be bankų - tai yra visiškas ekonominių procesų nesuvokimas.
Pagrindinis dalykas, kuris gali gilinti krizę ir kelti toliau ažiotažą, - prapuls ar neprapuls įmonių ir žmonių lėšos... Ar atgaus įmonės ir žmonės savo lėšas, laikytas šiuose bankuose, priklauso nuo vieno principinio sprendimo. Jei, tarkime, bus priimtas sprendimas likviduoti šias bankines struktūras, mes galime įkalbėti gyventojus, galime įkalbėti patys save, galime įkalbinėti užsienio partnerius, jog niekas neprapuls, vis tiek tie pinigai prapuls, nes valstybė neturi nei dabar, neturės ir ateityje, pavyzdžiui, sumokėti visus indėlius įmonėms ir fiziniams asmenims, jeigu likviduojant šias bankų struktūras tektų tuos pinigus išmokėti. Kaip išmokėti, iš ko išmokėti? Jeigu mes likviduojam bankines struktūras, o likviduojant, vadinasi, reikia jau išmokėti, - tai tokių galimybių nebūtų. Kitaip tariant, skirtumas tarp banko atgaivinimo ir bankų, kaip struktūros, likvidavimo yra toks: likvidavimo atveju reikia iš karto organizuoti visų indėlių įmonėms ir žmonėms sugrąžinimą, organizuoti šaltinį, lėšas, o čia yra kalbama apie šimtus milijonų, t.y. reikia daugiau kaip pusės milijardo litų šiuo atveju. Likvidavimo atveju mes turime tokią problemą. Jeigu mes kalbame apie bankų, kaip struktūros, atgaivinimą, tai tada paprasčiausiai nereikia ieškoti pinigų šitiems indėliams išmokėti, nes nebus jokio poreikio vienu metu visiems išmokėti tokius pinigus. Man atrodo, šitą principinį skirtumą mes turime labai aiškiai jausti.
Ką reiškia siūlymas atgaivinti šių bankų veiklą? Tai jokiu būdu nereiškia, kad kokie buvo bankai, tokie ir liks. Tai nereiškia, kad tie patys akcininkai, tos pačios valdybos, tie patys vadovai išliks. Čia mes kalbame ne apie juridinį atgaivinimą, bet apie bankų struktūros atkūrimą, galbūt net ir sujungiant du ar tris blogus bankus į vieną jungtinį banką, o po to jį parduodant. Jeigu mes išlaikome bankinę struktūrą, tai ne tik nėra poreikio išmokėti visus tuos indėlius iš karto, bet yra galimybė išsaugoti ilgai, daug metų, kurtas tas bankines struktūras, ryšius, tinklus, kurie yra vertinami taip pat šimtais milijonų litų...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
G.VAGNORIUS. Ir baigdamas aš tiesiog noriu pasakyti, ką reikia pataisyti pateiktame įstatymo projekte. Vakar mes komisijoje sutarėme, darbo grupėje, pagaliau ir ponas premjeras tam pritarė, jog priimam šiandien aiškų sprendimą - atstatyti šitų bankų veiklą ir nedelsiant parengti programą bei ją įgyvendinti, kad ši bankų veikla būtų atstatyta. Jeigu bus nesilaikoma priimtų susitarimų, jeigu bus bandoma, manipuliuojant įvairiais žodžiais, kaip nors apeiti šitų principinių problemų sprendimą, tai atsakomybė už bereikalingą tų dviejų bankų, ypač "Litimpeks" banko, sustabdymą, o tikrai visiškai be reikalo yra "Litimpeks" banko sustabdymas, tai atsakomybė du kartus bus didesnė tiems valstybės vadovams, kurie nenorės spręsti. Kol kas išspręsti yra galimybių. Viskas priklausys nuo jūsų. Mes neatsitrauksim nė vieno žingsnio. Jeigu sutarėme atkurti, rašykim vienareikšmiškai, aiškiai, be jokių abejonių: atkuriam ir nedelsiant parengiam programą. Jeigu programa bus parengta po kelių dešimčių dienų, paprasčiausiai po kelių dešimčių dienų de facto nebebus jokios galimybės jokias banko struktūras atgaivinti ir de facto mes turėsime bankų likvidavimą su didžiuliu skaičiumi indėlininkų, kurie tų pinigų niekaip negalės atgauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius, po to - R.Bloškys.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, aš manau, kad mes šiandien turime priimti sprendimą, priimti dokumentą. O postringavimui yra laikas... yra dokumentų priėmimo laikas. Kaip darbo grupės narys, aš norėjau anksčiau kalbėti, deja, kaip nepriklausantis frakcijai Seimo narys... Man atrodo, kad iš tų susitarimų, kuriuos mes vakar priėmėme, beveik viskas liko, tiktai pridėta tokių apveliančių žodžių, bet niekas neatsisako jokio principinio susitarimo. Man atrodo, kad mes vakar radome tokius susitarimus, kurie ir Vyriausybei, ir bankui, ir Lietuvos žmonėms būtų priimtini. Aš esu parašęs tas nuostatas ir galėčiau pademonstruoti iš tribūnos, kuo skiriasi. Skiriasi štai labai nedaug.
Mes parengėme du dokumentus. Vienas yra nutarimo projektas, antrasis - įstatymo projektas. Nutarimo projekte mažiau yra ką taisyti, o įstatymo projekte buvo: "Lietuvos Vyriausybė (dabar yra pateikta ir Lietuvos bankas) turi imtis visų veiksmų, kad būtų..." Ir toliau, kad būtų atstatyta. Buvo susitarta, kad siekiant, "kad akcinės bendrovės (pavadinimai) galėtų vykdyti turėtus įsipareigojimus ir priemones atstatyti tų bankų veiklą juos sanuojant". Na, tai ir yra. Tai tie žodžiai užtemdo esmę ir susidaro galimybė kivirčams. Nemanau, kad mes, susirinkę vėl darbo grupėje, nerasime susitarimo šitam sprendimui parengti.
2 straipsnis. "Valstybė savo turtu garantuoja, kad Lietuvos akcinio inovacinio banko indėlininkai - fiziniai, juridiniai asmenys - nenukentės." Čia yra iš tiesų aptaku, tai ponas F.Kolosauskas pripažino. T.y. kad fiziniai ir juridiniai asmenys atgaus savo indėlius ir atgaus ne vėliau kaip... Bet mes nesutarėme dėl "ne vėliau kaip". To nesutarėme. Aš siūlau, kad atgaus ne vėliau kaip per metus. Galbūt reikėtų įrašyti, kad pagal savo pageidavimą. Jeigu iš tiesų, kaip ponas G.Vagnorius sakė, bankas bus kuriamas ir iš tiesų mes pasieksime kokį nors pasitikėjimą, nors labai sunku, tarp Lietuvos žmonių, tai tada ne visi puls atsiimti ir draskyti.
Na, ir paskutinis... Buvo čia neįrašyta, buvo siūloma ir buvo netvirtai susitarta - bet nuo sausio 5 d. atnaujinti Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko finansines operacijas nustatytuose rėmuose.
Pone banko pirmininke Ratkevičiau, jūs ketinote pasakyti, kokiuose rėmuose galite atkurti tas funkcijas - apriboti įmonių... vidaus atsiskaitymams ir t.t. Vyriausybės ir banko nustatytuose rėmuose atkurti funkcijas, t.y. leisti tiems bankams atsiskaitinėti tarp įmonių, kad būtų akivaizdu, jog jie dar juda, jog jie nežlugdo tų visų sąskaitų, visų įplaukų, visko, kas ten yra. Štai praleistas labai svarbus dalykas. Taigi aš manau, kad ir dėl kitų klausimų, dėl kurių čia buvo kalbėta, mes turėtume eiti kuo greičiau vėl į tą darbo grupę ir pateikti dokumentą, jau galutinai suredaguotą, atsižvelgę į visų mūsų, ten dalyvaujančių, ir jūsų išsakytas pastabas. Aš nematau, kad tam būtų didelių kliūčių. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Bloškys, po to - R.Ozolas.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji, šiandien Seime toliau svarstome nutarimo "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" projektą ir kitų dokumentų projektus. Jie yra aktualūs ir jaudina visus Lietuvos žmones. Tačiau reikia apgailestauti, kad tai darome labai jau pavėlavę.
Klaipėdiečius, taip pat ir visus šalies gyventojus jaudina reikalai ne tik Lietuvos akciniame inovaciniame banke, "Litimpeks" banke, bet ir Vakarų banke, apie kurį šiuo triukšmingu laiku beveik nebuvo kalbama. Todėl visiškai pritariu šio nutarimo projekto 1.1 punktui, kuriame sakoma: "tariantis su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis parengti konkrečius veiksmų planus dėl akcinių bendrovių: "Lietuvos akcinis inovacinis bankas", "Litimpeks" bankas", "Aurabankas", Vakarų bankas tolesnės veiklos ir gyventojų indėlių bei įmonių lėšų išsaugojimo ir grąžinimo šiuose bankuose". Gal aš ko nesuprantu, bet manau, kad visi šie bankai turėtų būti įrašyti ir įstatymo projekte. Priešingu atveju gali būti nesutarimų ir supriešinimų tarp indėlininkų.
Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tuomet, kai Vyriausybė, Seimui pritarus, skiria finansinę pagalbą stabilizuoti banko veiklai ir jis gauna terminuotą indėlį, privalo būti parengta metodika, kaip panaudoti lėšas. Manau, didžioji finansinių išteklių dalis turėtų būti skiriama piliečių indėliams grąžinti, pirmiausia pensininkams, žmonėms su negalia ir kitiems žmonėms, turintiems nedidelius indėlius.
Noriu paskelbti oficialią informaciją, kaip Vakarų bankas panaudojo 30 mln. Lt terminuotą indėlį, kurį šių metų rugsėjo mėn. gavo iš Finansų ministerijos: 3,3 mln. Lt - indėlių išmokėjimui (tai sudaro 11% bendros sumos), 2,9 mln. Lt grynų pinigų išduota organizacijoms pagal piniginius čekius (tai sudaro 10%), 7,3 mln. Lt - skolos bankams ir kitoms finansinėms institucijoms (tai sudaro 24%) ir 16,5 mln. Lt - atlikta klientų pavedimų ( tai sudaro 55%). Iš visos pervedimų sumos į biudžetą pervesta 4,2 mln. Lt. Tai sudaro 25% atliktų pervedimų sumos. Todėl Seimo narys G.Vagnorius, paskelbęs Seimo 1995 m. gruodžio 21 d. posėdyje (cituoju stenogramą): "o sprendimas šiandien būtų priimtas ne toks, koks buvo priimtas dėl Vakarų banko, kai 60 mln., pabrėžiu, 60 mln. (čia turi būti ir šauktukai, ir klaustukai) litų, skirtų iš Vyriausybės tam bankui, buvo panaudota draugų indėliams grąžinti", - tai, aišku, visiškai neteisinga. Kviečiu garbų Seimo narį ateityje, švelniai tariant, turėti bent kiek padorumo ir taip neklaidinti Lietuvos žmonių.
Kalbėdamas apie Vakarų banką, noriu pasakyti: nesu nei jo indėlininkas, nei akcininkas. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. R.Ozolas. Po to kalbės, kadangi LDDP frakcija negali susitarti, ir formaliai B.Rupeika teisus, kalbės B.Rupeika. Bet atitinkamai mažiau kalbės iš LDDP frakcijos. 5 minutės.
R.OZOLAS. Gerbiamieji kolegos, ūkiniu požiūriu bankų veiklos sustabdymas yra absoliučiai absurdiškas. Ką reiškia absurdiškas ūkinis sprendimas? Absurdiškas ūkinis sprendimas reiškia nusikaltimą, ir reikia ieškoti tąsyk tiktai nusikaltimo motyvų. Tačiau kas turi būti padaryta mūsų situacijoje?
Šiandien visų pirma labai aiškiai reikia konstatuoti - sustabdant dviejų bankų veikimą padarytas nusikaltimas. Jo pasekmės yra dar sunkiai prognozuojamos, tačiau neabejotinai labai sunkios. Kas šį nusikaltimą padarė, turės būti ištirta. Ir čia ne mano reikalas užsiimti detektyvais. Bet visiškai aišku jau ir šiandien, kad trys nusikalstamus sprendimus darę žmonės aiškūs jau ir šiandien. Tai Tarptautinio valiutos fondo atstovas Lietuvai Fanizza, Lietuvos Ministras Pirmininkas ponas A.Šleževičius ir Lietuvos banko pirmininkas K.Ratkevičius. Ištirti nusikaltimą bus labai sunku, jau ir dabar tai visiškai aišku. Ir prokuratūra, ir policija, ir Seimas, nekalbant apie Vyriausybę ir patį Lietuvos banką, kalba ką tiktai nori apie tų suspenduotų bankų kaltę, pildami ten viską, kas tinka ir kas netinka. Aš nė kiek neteisinu nė vieno banko. Nėra Lietuvoje nė vieno banko, kurio negalima būtų apkaltinti nuodėmėmis ne mažiau įspūdingomis, o gal net ir labiau įspūdingomis negu šitų suspenduotųjų bankų.
Vienas svarbiausių tyrimų turi būti blogųjų paskolų kilmė ir mechanika. Visų bankų, ne tiktai šitų bankų. Tačiau jeigu kalbėtume apie LAIB’o likvidumą, tai jis tikrai, kaip ir projektavo, galėjo išsilaikyti, jeigu Vyriausybė ir Lietuvos bankas būtų panorę padėti bankui įveikti jau iš anksto numatytą krizę. Bankas turėjo tam ne tiktai moralinę teisę, nes jis aptarnavo energetikos įmones, kurios ne dėl bankų kaltės, o dėl Vyriausybės vykdomos finansų politikos buvo chroniškai nemokios ir teikė LAIB’ui nuolatinių rūpesčių. Vyriausybė ne tik nepanoro kartu su banku spręsti praktiškai nacionalinio masto problemos, o šaltakraujiškai apgavo banką, paskui kartu su Lietuvos banku dvi paras stebėjo, kaip jis nukraujavo, kad galima būtų galų gale pasakyti, kad iš tiesų jis yra nemokus. Tai ir buvo padaryta. Dabar ponai LDDP veikėjai, ypač ponas J.Karosas, akcentuoja būtinybę iš problemos nedaryti politinės problemos. Noriu aiškiai pasakyti: dviejų bankų veiklos sustabdymas nuo pat pradžios buvo politinis aktas. Du nepaprastai svarbūs dalykai yra konstatuoti. (Balsai salėje) Nors ir be žodžių konstatuoti. Ne jūsų reikalas! Jūs irgi šnekėjote apie...
PIRMININKAS. Pone Ozolai, čia, man atrodo, mūsų visų reikalas. Prašom tęsti.
R.OZOLAS. Visų pirma tai yra mano reikalas, aš šneku už save, aš esu atsakingas. Pirmasis teiginys buvo padarytas toks: valstybė yra nebemoki. Galima, žinoma, buvo ir toliau verstis užsienio paskolomis, tačiau jos vis sunkiau gaunamos, kreditai vis sėkmingiau yra išskirstomi ydingai ir neprisideda prie eksporto dalies nacionalinėje ekonomikoje gausinimo. O mokesčių mokėtojų nepajėgumas suformavo tokias chroniškas skolas, kurios be pinigų arba ūkio reformos yra neįveikiamos. Tai yra valstybės bankrotas, kurį, slėpdama tikrąją padėtį, Vyriausybė kartu su Tarptautiniu valiutos fondu nutarė pavaizduoti kaip dviejų arba kelių bankų, arba blogiausiu atveju bankų sistemos krizę. Tai ne išeitis, mano ponai.
Antras dalykas, kurio aš jau nebegvildensiu, nes yra galimybė tai padaryti atskirai, yra tai, kad šiuo sprendimu nutarta keisti lito kursą. Ir keisti lito kursą tebelaikant tą keitimą pačios Vyriausybės rankose, kad ji galėtų tai padaryti tuo laiku, kai bus paranku jai, ir kad naujoji valdžia, kuri tikrai bus suformuota po Seimo rinkimų, gautų visą tą košę, kuri yra jai suplanuota. Aš prašau dar vienos minutės, pone posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Jeigu Seimas sutiks ir leis. (Balsai salėje)
R.OZOLAS. Aš noriu pasakyti konkrečius pasiūlymus.
PIRMININKAS. Prašom.
R.OZOLAS. Bankų klausimas šiandien tapo politinės valdžios klausimu. Todėl mano kreipimasis būtų visų pirma į Prezidentą. Jeigu Lietuvos Prezidentas ką nors suprato iš esmės susiklosčiusioje padėtyje (aš tikiuosi, kad taip), tai, aš manau, galima būtų tikėtis, kad jis savo specialiu dekretu suspenduos Vyriausybės veiklą ir paves Vyriausybę suformuoti nesusikompromitavusiam asmeniui. Antra, bus nedelsiant nušalinta visa Lietuvos banko vadovybė ir pradėtas nuodugnus daugybės įstatymų pažeidimų Lietuvos banke tyrimas. Trečia. Bus deblokuota abiejuose bankuose sąskaitas turinčių gyvybinių Lietuvos įmonių veikla, o pagal galimybę ir visiškai atkurta bankų veikla. O tų dviejų bankų problemos bus sprendžiamos kaip jų vadovybių veiklos teisėtumo problemos. Tai yra visiškai skirtingi dalykai ir tai būtina mums labai kategoriškai atskirti visose savo kalbose. Ketvirta. LAIB’o ir "Litimpeks" indėlininkų lėšų likvidumo klausimas turėtų būti išspręstas pirmą sausio dešimtadienį. Priešingu atveju, aš manau, kad mintis apie streiką, keliantį politinius reikalavimus, tuo atveju, jeigu susitarimai bus nepakankami arba nepakankamai vykdomi, būtų visiškai teisėta ir teisinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. B.Rupeika. Po to - J.Veselka. Prašom, pone Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Dėkui. Nemaniau, kad reikės kovoti dėl teisės kalbėti, nes kažkokia frakcijos vadovybė nutarė, jog man nevertėtų to daryti. Matyt, ta pati vadovybė, kuri siūlo mums čia, Seime, antra diena būti įsikniaubus į popierius ir nieko daugiau nematyti. Matyt, ta vadovybė, kuri galvoja, jog iš tikrųjų problema nukrito iš dangaus, niekas jos nežinojo. Matyt, ta pati Respublikos vadovybė, kuri paskyrė krizei pasibaigti sausio 9 d. datą, o premjeras atsistojęs tribūnoje džiaugėsi, kad mes esame tik tretieji. (Balsas salėje) Aš nenorėčiau kreipti dėmesio į šalia esančio daktaro L.Alesionkos replikėles. Jis - iš tikrųjų didelis finansų specialistas. Tačiau noriu pasakyti, kad mes čia plepantys tol reikalingi, nuplepantys finansų problemą ir finansinę krizę, kol dirbs kiti. Vagims įstatymų nereikia. Jie nesiklauso, ką mes čia šnekame, ką mes priimsime ir kokie įstatymų pakeitimai bus padaryti.
Kas šiuo metu darosi kituose komerciniuose bankuose? Kiekvienas sau atsakykite į šį klausimą ir nereikės toliau apie šią problemą kalbėti. Nebaudžiamumo tąsa, kai nė vieno nėra kalto ir nebus kalto. Visa ši darbo eiga rodo, kad nuplepėjimas - pats geriausias sprendimo būdas, ką mes šiandien galime pasiūlyti Lietuvai.
Lapkričio 20 d. banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius pasirašė dviejų bankų patikrinimo aktą, kur buvo aišku, kokie milijonai buvo pavogti, kaip ir kada. Tiktai gruodžio 20 d. šis dokumentas buvo pateiktas prokuratūrai ir Vidaus reikalų ministerijos Tardymo departamentui. Buvo visą mėnesį atiduotas, galbūt parduotas. Pusę metų apie šią problemą žinojo daug kas, tačiau tylėjo, nes žinojo, kad kaltų nebus. Viskas labai glaudžiai susieta. Čia kalbam apie specialistus, darbo grupes.
Aš matau komiteto pirmininką, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką F.Kolosauską, kaip kurjerį lakstantį tarp Prezidento, premjero ir banko pirmininko K.Ratkevičius. Betgi nereikalingas Seimui kurjeris! Kas turi prisiimti politinę atsakomybę už tai, kas dabar vyksta ir kas jau buvo prasidėję pavasarį ir vasarą? Kas? Ne kurjeriai mums reikalingi šioje politikoje, o specialistai. Deja, jeigu jie nėra specialistai, jie turi tai suprasti arba turi suprasti Seimas. Aš norėčiau taip pat pasakyti, kad bankininkų kasta žino, jog ji nebaudžiama. Nė vienas (aš domėjausi Vidaus reikalų ministerijoje) nesėdi, neteisiamas. Tiktai du dabar pasodinti, apie kuriuos kalbama, kad turi "žalių", išeis.
Net banditai neplėšia bankininkų, jų butų, nevagia jų mašinų, nesikėsina į jų vaikus, nedegina lygintuvais padų, nedegina gyvų. Jie yra saugūs. Kodėl saugūs? Jie turi savo atstovus aukščiausiuose valdžios ešelonuose. Štai čia A.Kunčinas sako: pavardžių! Ne jo pavardė bus paminėta. Visose kalbose, pradedant nuo skyrimo valstybės banko pirmininku iki dabar, banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius kartojo tiek atsakydamas į klausimus, tiek kalbėdamas: aš niekada nekontroliuosiu komercinių bankų, tai ne mano uždavinys. Ten bus visiška demokratija. Tad ko gi mes, ponai, norime? Toks žmogus buvo reikalingas ir jį paskyrė. Paskyrė, beje, iš Kinijos Prezidentas savo dekretu, pasiūlė Seimui patvirtinti. Ir toks žmogus reikalingas ir toliau, to-dėl jis sėdi šalia A.Šleževičiaus ir sėdės. Nebent departamento vadovė, nebent kiemsargis bus pasodinti ir tai, ko gero, neilgam.
Aš noriu kreiptis ir į poną J.Jurgelį, kad nors kažkada Saugumo departamentas arba tarnyba pateisintų bent savo pavadinimą. Nors kažkur kažkas padarytų pirmąjį žingsnį, kad pasibaigtų nekaltų-jų, nebaudžiamųjų kasta. Kas mokės už tuos milijonus, o jau čia kalbama, ir milijardus?..
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
B.V.RUPEIKA. Aš užbaigsiu. Mokės tie, kurie net nežino apie indėlius, kad tokius galima turėti, mokės eilinių eiliniai. Šiandien tai yra maždaug 300 Lt kiekvienai Lietuvos dūšelei, rytoj - 400 ir toliau. Jie turės sumokėti net neatėję iki šių bankų. O mes pravalgysime savo ateitį, jeigu imsime toliau kreditus iš kitų valstybių. Ir taip mes visus atvesime į šviesią ateitį. Taigi kartoju: spekuliantų valstybė gali gyvuoti, bet neilgai.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
B.V.RUPEIKA. Valstybė, kurioje neskatinamas darbas, o skatinami tie, kurie uždarbiauja iš to, kas jau buvo uždirbta, - tai ne valstybė.
PIRMININKAS. Man gaila, kad jūs taip vertinate tą valstybę, kurios Seimo narys esate. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų per tas dvi dienas buvo labai daug kas pasakyta. Kiek kas kaip galėjo, taip pasakė. Bet iš tikrųjų stebina vienas pagrindinis dalykas: tai, kad visi šitie darbo grupės sukurti projektai numato viena - bet kuria kaina gelbėti visus dar egzistuojančius bankus biudžeto sąskaita, tikintis, kad kada nors visos tos lėšos sugrįš. Tai, gerbiamieji, tie, kurie vadinatės "kairieji" ir visoks ten centras, ir kitaip, nejaugi jūs nematote, kad atimdami iš to žmogaus, kuris uždirba per 140 Lt, po 33 ct. iš kiekvieno lito ir po to biudžeto lėšas dalydami tiems, kurie iššvaistė pinigus, jūs čia vaizduojatės kaip bankų gelbėtojai? Man iš tikrųjų nesuprantama, kaip dauguma Seimo narių lyg... praleisiu šį žodį... Praleisiu, gerbiamasis Karosai, tu ir nori, kad aš tai pasakyčiau, praleisiu šį žodį, nes tokio kaip tamsta čia nelabai reikėtų Seime.
PIRMININKAS. Pone Juliau Veselka, aš jus įspėjau.
J.VESELKA. Gerai. Nemato. Ir kai bankas priėmė bent kiek drąsesnį sprendimą, kad tie, kurie iššvaistė 150 ir 370 mln., kad išsiaiškintų, ar jie tikrai iššvaistė, ar galima sugrąžinti, jūs visi, be abejo, puolate ginti "Litimpeks" ir tą Akcinį inovacinį banką. Kodėl jūs nepalaukiate iš tikrųjų prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų išvados, teisingai ar neteisingai padarė centrinio banko vadovas? Jeigu jis padarė neteisingai ir tai yra diversija, maža jį atstatydinti. Jį reikia pasodinti labiau negu bet ką kitą. Bet jeigu jis teisingai padarė, turime džiaugtis, kad jis ryžtingai padarė nors prieš savo pabaigą. Nes iš tikrųjų tai buvo žmogus... Aš nenoriu vardyti, kaip buvo sistemingai kuriama pinigų ir bankinės kreditavimo sistemos žlugdymo sistema nuo pat nepriklausomybės ir opozicijai vadovaujant, ir šiandieninei pozicijai vadovaujant. (Aš savo pareiškimą padarysiu.) Bet kai žengė šį žingsnį, jūs iš karto norite, kad daugiau centrinis bankas laiku nepriimtų sprendimų, kadangi jeigu pabandai kažką priimti, tai iškart sprendimai...
Todėl, gerbiamasis Seime, aš kreipiuosi į tuos padorius: nepasiduokit šitam, žiūrėkite, kad ne tik indėlininkai, ne tik tie, kurie turėjo sąskaitas, bet visa Lietuva, kuri nieko neturi, neturi dengti už tuos, kurie iššvaistė. Ir todėl mano pasiūlymas tam tikra prevencine tvarka dėl tų, kurie bent pirmą žingsnį padarė nusižengdami sistemai, kurią nustato centrinis bankas, per daug paskolų išduoda... Iš karto būtų ne apeliuojama, o baudžiama per kišenę. Nes niekas kitas taip nepajunta kaip bankininkas, kai baudžiama... Ir aš siūlau: atlyginimai. Pažeidei įstatymus, nevykdai centrinio banko normatyvinių reikalavimų, skolų per daug - iš karto turi gauti nė kiek ne daugiau kaip vidutinį atlyginimą. Normaliai dirbi - gauk milijardą. Ne mūsų reikalas. Normaliai dirbi... Antra. Nereikia laukti, kol atveda prie bankroto ir visą turtą iššvaisto. Tik pirmi žingsniai padaryti nusižengiant visiems normatyvams ir įstatymams, ir turi būti aprašomas turtas ir disponavimas juo laikinai uždraudžiamas. Kad nebūtų taip, kai vidaus reikalų ministras ateina, - nieko nebėra, gerbiamieji.
Daug galėčiau pasakyti, bet vis dėlto tie pagrindiniai nutarimai absoliučiai nieko neduoda. Yra bandoma biudžeto lėšomis uždengti "žulikavimą". Ir todėl negaliu beveik niekam pritarti, išskyrus tam, kad imtumės ekstremalių priemonių, jog bankininkai visų pirma patys atsakytų, o po to iš tikrųjų kur reikia, reikia padėti iš biudžeto. O visa kita sistema - tiktai padėti. O konkrečiai dėl kiekvieno turiu konkrečių pasiūlymų, nes ten labai daug yra nusižengimų veikiantiems įstatymams.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
J.VESELKA. Ačiū, gerbiamasis Bičkauskai, kad leidot pasakyti žodį. Nes jeigu čia būtų sėdėjęs J.Bernatonis, tai tikrai nebūčiau gavęs.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų nutarimo projekte, kurį parengė darbo grupė, yra numatytos priemonės iš esmės dėl tų komercinių bankų, kurių veiklą Lietuvos bankas sustabdė, sanavimo. Numatyta parengti planus, kaip juos reikia toliau tvarkyti, kad būtų išsaugoti ir gyventojų indėliai, ir įmonių lėšos - tų įmonių, kurias šie bankai anksčiau aptarnavo. Žinoma, su tuo, matyt, reikia sutikti ir tam pritarti, nes tokiu atveju iš esmės mes patirsime (ir žmonės mažiau patirs, ir mes, kaip valstybė) mažiau nuostolių, negu paleisdami tuos bankus į tokį stichišką bankrotą.
Vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad atstovai tų komercinių bankų, kurių veikla dabar sustabdyta, ir kai kurios masinės informacijos priemonės labai akcentuoja, jog esą Lietuvos bankas sustabdė mūsų veiklą, taigi daro visiems nuostolius ir turi už tai atsakyti. Kažkodėl jie nekalba apie tai, kaip dabar yra paskelbiama visur, kad jie neteisėtai, neturėdami tam pagrindo išdavė labai didelius kreditus be tinkamo užstato. Tai yra tikroji priežastis ir tai kelia susirūpinimą, yra įtarimų, kad čia yra parengta, taip sakant, svetimų pinigų pasidalijimas. Netgi indėlininkų atstovai irgi kažkodėl visiškai nekaltina savo bankų vadovų, tartum normalu, kad tie išgrobstė, o dabar sako, o kas kalti? Yra Lietuvos bankas, kuris sustabdė veiklą, Vyriausybė ir dar Seimas, ir mes jiems parodysim, jeigu mums neatiduos pinigų. Šitos priemonės numato, kad, matyt, mes šiaip taip išlipsime iš šitos krizės. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad komercinis bankas - tai privati įmonė, taip pat kaip ir akcinė gamykla ar koks nors fabrikas. Kai fabrikas sau nusistato atlyginimus ir kai jis bankrutuoja, tai mes nesikišame ir neatsakome, ir niekam nekompensuojame. Todėl negalime turėti pretenzijų, kad jie sau moka algas, kokias nori. Bet komercinis bankas irgi tartum privati įmonė. Ir algas ima tokias, kaip rašo spauda, kad vienas bankininkas gauna per mėnesį maždaug tiek, kiek pusė visų Seimo narių per mėnesį. Tačiau kai jis bankrutuoja ar jam gresia bankrotas, tai visi atlekia prie Seimo - ir atiduokit pinigus. Tai tegu jis ir atiduoda, jeigu taip tvarkė visus reikalus. Matyt, čia turi būti atitinkamai pakoreguoti įstatymai ir komercinių bankų įstatymai, ir tokiais atvejais, matyt, atlyginimai turėtų būti reguliuojami kažkokiu būdu, nežiūrint, kad jie privatūs. Nes tas privatumas nevisiškai atsispindi: kol renka pinigus ir moka sau algą - tai privatus, o kai jau pasidalija, tai tada pasidaro tartum valdiškas ir mes visi turime už tai mokėti. Baigiu. Tikiuosi, kad bendrai sutardami Seimas, Vyriausybė, Lietuvos bankas parengsime tinkamas priemones ir kaip nors iš šitos krizės išlipsime, nors ji vis tiek jau padarė didelę žalą. Ačiū.
S.MALKEVIČIUS. (Kalba, nepasakyta per posėdį) Jeigu nedelsiant nebus atstatyta Akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko veikla, t.y. nebus nuslopinta indėlininkų panika, Lietuvos ūkis patirs sunkiai išmatuojamus nuostolius, tai reikš neišvengiamą Lietuvos bankininkystės sistemos griūtį, ūkio subjektų veiklos paralyžių, konvertuojamos valiutos atsargų panaudojimo būtinybę, lito devalvavimą, gyvenimo lygio staigų smukimą arba visišką valstybės ekonomikos krachą.
Ar suprato Vyriausybė ir Lietuvos bankas šį pavojų ir ar jautė už tai atsakomybę? Vargu. Tai parodys priimto įstatymo turinys ir tolesnė Lietuvos banko ir Vyriausybės veikla.
Susidariusioje situacijoje svarbiausia yra atstatyti indėlininkų pasitikėjimą Lietuvos bankais, ką padaryti šiandien bus labai nelengva.
Prezidento ir premjero abstrakčių, vienas su kitu nesiderinančių pažadų per informacijos priemones aiškiai nepakanka. Reikia, kad Seimo priimtas įstatymas ir nutarimas valstybės vardu garantuotų pirmiausia terminuotų indėlių ir palūkanų grąžinimą didesnėmis palūkanomis tiems indėlininkams, kurie jų ilgiau neatsiims; kad būtų suteikta garantija tarpbankiniams paramos kreditams; kad šios garantijos būtų paremtos tais 300 milijonų litų, kuriuos Seimas numatė bankų paramai dar prieš Kalėdas, ir jei reikės - lėšomis, kurios bus gautos iš privatizavimo; kad teisėsaugos organai išaiškintų ir griežtai nubaustų piktnaudžiaujančius asmenis, pasisavinusius ar iššvaisčiusius stambias pinigų sumas, kad šių asmenų turto konfiskacijos sąskaita būtų išieškoti nuostoliai; kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius, nerodęs pakankamos iniciatyvos suformuoti stabiliai veikiančios bankų sistemos, be to, savo neatsakingais veiksmais padaręs milžinišką nuostolį jai, Lietuvos ūkiui ir prestižui, turi būti nušalintas nuo banko valdytojo pareigų ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą žalą valstybei ypač stambiu mastu.
Kalbant apie pateiktus įstatymo ir nutarimo projektus galima pateikti šias pastabas. 1 straipsnį konkretizuoti: "Lietuvos Vyriausybė ir Lietuvos bankas atstato akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas", "Litimpeks" bankas" veiklą ne vėliau kaip 1996 m. sausio 10 d."
2 straipsnyje po žodžio "garantuoja" įrašyti "visų Lietuvos komercinių bankų, turinčių Lietuvos banko licenciją, indėlininkai - fiziniai ir juridiniai asmenys - nenukentės". Toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Landsbergis dėl vedimo tvarkos ar repliką? Jeigu repliką, aš užsirašęs, kad jūs pageidaujate, ir posėdžio pabaigoje, prieš pertrauką, aš suteiksiu. Jei dėl vedimo tvarkos, prašau.
V.LANDSBERGIS. Aš kalbėsiu posėdžio pabaigoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoms skirtas laikas baigėsi. Nepratęsime, mes priėmėme sprendimą pačioje posėdžio pradžioje, juo labiau - jūs gavote žodį. Aš noriu kreiptis į Seimą: kalbėti nori ir Nepriklausomybės akto signatarė ponia K.Prunskienė. Ar Seimas neprieštaraus, kad ji galėtų kalbėti? (Balsai salėje) Prašau. Jeigu Seimas reikalauja balsuoti, atsiprašau ponios Kazimieros. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų suteiktas žodis Nepriklausomybės akto signatarei poniai K.Prunskienei? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 54, prieš - 9, susilaikė 14.
Prašau, ponia Prunskiene, į tribūną. Aš manau, laiko kaip ir visiems, ponia Kazimiera.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Prezidente ir Vyriausybės atstovai. Labai ačiū už galimybę padaryti trumpą pranešimą. Aš netrukdysiu jūsų laiko ilgai todėl, kad savo pasiūlymus esu įteikusi Seimui jau praeitą savaitę - Seimo Pirmininkui, o ir daugeliui Seimo narių. Norėčiau pakomentuoti tik vieną savo pasiūlymą, kurį laikau pagrindiniu. Todėl, kad tos priemonės, kurios šiandien svarstomos, gali tik iš dalies, o kai kurios iš jų netgi kontraproduktyviai keisti padėtį bankininkystės sistemoje. Pagrindinė ir giluminė priežastis, kuri nuolat ir nuolat gimdo ir gimdys blogas paskolas, nes bet kuri paskola gali virsti bloga, jeigu verslininkas, ją paėmęs, neturi galimybės jos grąžinti, mokėdamas tokius didelius procentus už paskolą, t.y. jeigu tai nelengvatinis kreditas - 35-45%. Žinoma, čia yra ir indėlininkų interesų. Todėl, kad indėliai šiandien taip pat yra susiję su didelėmis palūkanomis. Tačiau pasižiūrėkime, kokia milžiniška yra marža. Ar tai nėra tie "oriniai" pinigai, kurie sukuriami kreditų rinkoje? Negalima suderinti dviejų nesuderinamų dalykų - turėti bankuose indėlių, taip pat bankams skolinti verslui lėšas su tokiomis didelėmis palūkanomis ir tuo pat metu tai daryti be rizikos. Vadinasi, norint panaikinti bankrotų priežastis ilgam laikui, verslininkų bankrotus, kitaip tariant, skolininkų, tuo pagrindu bankų bankrotų ir pinigų praradimą, kurie yra bankuose, reikia sanuoti situaciją iš esmės. O iš esmės - tai reiškia, jog reikia nustatyti maksimalią ir paskolų, kurias duoda bankai, ir indėlių palūkanų ribą. Taip mes priartėtume prie tų sąlygų, kurios yra tarptautinėje kreditų rinkoje. Aš nesutiksiu su tais, kurie bandys įrodinėti, kad tai yra nukrypimas nuo rinkos. Kai Lietuva perėjo prie lito susiejimo su doleriu, jau buvo padaryta tam tikra intervencija į laisvą valiutų rinką. Tai būtų adekvati priemonė normalizuoti padėtį kreditų rinkoje, nes tokie didžiuliai pelnai, kurie čia formuojasi, dar kartą pabrėžiu, praktiškai yra iš oro ir tai pagrindinė priežastis, nuolat ir nuolat atsinaujinanti. Aš nematau šiandien pasiūlytose priemonėse, kad būtų ta problema išspręsta. Todėl aš siūlau parengti ir priimti Seime įstatymą dėl bankų paskolų ir indėlių palūkanų procentų maksimalios ribos, nustatant, kad banko paskolos būtų išduodamos su ne didesnėmis kaip 10-12% metinių palūkanų, indėliams mokama 6-8%, o bankinė marža neturėtų viršyti 3 %. Šitą klausimą reikia svarstyti susėdus ekspertams. Jo neišsprendus, aš prognozuoju krizių atsinaujinimą, atsinaujinimą tos problemos, kurią šiandien svarstote. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū jums. Gerbiamieji kolegos, mums dabar reikia apsispręsti dėl visų dokumentų. (Balsai salėje) Repliką gausite posėdžio pabaigoje, aš jums, pone Vytautai Landsbergi, pasakiau. Jei dėl vedimo tvarkos, prašau.
V.LANDSBERGIS. Dėl vedimo tvarkos aš irgi galėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Prašau. Pasakykite. Dėl vedimo tvarkos V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gaila, kad čia, šitoje diskusijoje, nekalbėjo buvę premjerai ponai A.Abišala ir B.Lubys. LDDP privilegijavo vieną iš buvusių premjerų.
PIRMININKAS. Ačiū. Repliką jūs pasakysite pačioje posėdžio pabaigoje. Tai ne dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikia apsispręsti dėl šių dokumentų. Ar galime pritarti po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" projektui? Po svarstymo. Aš turiu galvoje, kad darbo grupė dar dirbs ir į kiekvieną pasiūlymą ar pataisas reaguos. Po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galime bendru sutarimu sutarti, jog šį dokumentą priiminėsime ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galime pritarti dokumentui - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo" projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Negalime? Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų, jeigu negalime. Seimo narys F.Kolosauskas. Atsiprašau.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad po svarstymo galima pritarti, juo labiau kad darbo grupėje vis tiek mes tą įstatymo projektą šlifuosime. Dabar, manau, nereikia gaišti laiko.
PIRMININKAS. Ponas L.Alesionka. Nepritaria?
L.ALESIONKA. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius. Nepritaria?
K.ANTANAVIČIUS. Aš negaliu pritarti, nes yra dvi labai rimtos pastabos, o svarstymo nebuvo. Aš nežinau, kaip pasielgti, ir nemanau, kad mes turėtume sujungti kartu su šitais mūsų įstatymais ir nutarimais. Yra visai atskiras dalykas. Manau, turėtume atidėti po Naujųjų metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl to, kad svarstymo nebuvo, iš dalies kalti mes patys, nes kalbėjome daugiau apie globalinius reikalus.
Prašau balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta po svarstymo?
Už - 43, prieš - 13, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Ar galima pritarti ypatingos skubos tvarkai? Taip, šį kartą po balsavimo replika teisėtai priklauso ponui V.Landsbergiui.
V.LANDSBERGIS. Man labai gaila, kad pažeidžiamas principinis ir žmoniškas susitarimas: darbą, derinimo darbą, redagavimo darbą padaryti specialioje Prezidento pasiūlymu sudarytoje grupėje. Jeigu grupėje nesusitariama, vadinasi, einama vėl buldozeriniu metodu. Mes turėjome galimybę iš tikrųjų padaryti bendrą darbą ir Seimo nutarimą. Ir Prezidentas to norėjo. Jūs vėl leidžiate šitai, nereikėjo taip daryti. Reikia pasiekti susitarimą ir parengti tekstą darbo grupėje. Aš pakartoju savo kvietimą, kad dabar į darbo grupės posėdį nors kuriam laikui ateitų Respublikos Prezidentas.
PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Landsbergiui. Aš norėčiau pakomentuoti. Įstatymas priimamas taip: pirmiausia - pateikimas, po to - svarstymas, po to - priėmimas. Dabar mes pritarėme po svarstymo. Prieš kelias minutes aš sakiau, jog dirbti susirinks darbo grupė. Jeigu to sprendimo nebus, ir mes priiminėsime tą dokumentą, tada jūsų replika iš tikrųjų bus visiškai vietoje, tada bus nubalsavimo principas. Kol kas to nėra, bent mano požiūriu.
Ar galima dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) Negalima? Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, jog būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai, - už, kas prieš - prieš. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad įsivėlimas į visokius svarstymus, kai, kaip sakoma, dega šitie reikalai Lietuvoje ir Lietuvos žmonės laukia, dar atidėlioti kažkokiam neribotam laikui yra nesąmonė. Todėl aš pasisakau už skubos tvarką.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas, kaip manau, irgi - už, A.Kunčinas taip pat - už, A.Kairys - už, Seimo narys R.Dagys - už. Seimo narys M.Stakvilevičius?
M.STAKVILEVIČIUS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš ištariu žodį prieš vien dėl to, kad sutaupytume laiko ir pradėtume darbą. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Nemanau, tai būtų blogas precedentas. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia yra neaiškumas, man atrodo, po "kitiems asmenims" reikia padėti tašką...
PIRMININKAS. Jūs už ar prieš, pone Veselka?
J.VESELKA. ...ir toliau pradėti didžią-ja raide. Tada aš būčiau už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Jūs - už?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Povilaitis. Jūs - už?
Z.POVILAITIS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš - už pertrauką prieš tai, kai bus šitas balsavimas. Kad sprendimą padarytų darbo grupė, jeigu ji gali padaryti. Po to mes galime nubalsuoti dėl kokios nors skubos tvarkos. O kitaip - vis tiek veikia buldozeris.
J.A.KATKUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog šis įstatymo projektas būtų priiminėjamas ypatingos skubos tvarka?
Už - 53, prieš - 7, susilaikė 12. Pritarta ypatingos skubos tvarkai.
Ponas J.Katkus dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J.A.KATKUS. Pone Bičkauskai, jūs nusižengėte Statutui, neleidote ponui J.Veselkai pasakyti savo argumentų, o klausiate: už, prieš. Šitaip yra nedaroma. Jeigu žmogus turi argumentų, jis turi pasakyti. Prašom laikytis.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs advokataujate ponui J.Veselkai. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau repliką po balsavimo, jeigu galima.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš manau, kad tie Seimo nariai, kurie balsavo prieš ypatingos skubos tvarką, matyt, nesupranta, jog situacija išties yra labai rimta... Ir čia sėdintys indėlininkų atstovai, ir tos įmonės, kurios turi savo sąskaitas bankuose... mano, kad tų problemų nereikia spręsti. O ponui V.Landsbergiui noriu dar kartą priminti, kaip jo taip labai nemėgstamą buldozerinį metodą naudojo formuodami delegaciją į Europos Parlamentinę Asamblėją, pažeisdami mažųjų frakcijų interesus, savo balsų dauguma prastumdami į tą delegaciją savo žmogų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Replikai ponas A.Kunčinas teisę turėjo. Bet lygiai tą pat norėčiau pasakyti ir jums, kad jūs gaišinate laiką, o tie patys žmonės laukia. Gaišinate kitais klausimais.
Ar mes galime pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo" projektui Nr.2015(2) po svarstymo? Ar galime? (Balsai salėje) Negalime. Prašau. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš pritariu šiam projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gal nesutrukdysiu, vis dėlto pirmojoje dalyje, kurioje banko akcinis kapitalas, manau, įsivėlusi klaida, kadangi pagal šitą formuluotę gali susirinkti trys akcininkai, turintys tik 3% akcinio kapitalo, ir nubalsuoti. Todėl reikėtų laikytis tos sistemos, kuri yra Akcinių bendrovių įstatyme: kad turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė ir iš tos ne mažiau kaip pusės gali priimti du trečdaliai. Šitą formuluotę reikia pakeisti. Pakeitus šitą formuluotę kaip turi būti, pagal visus įstatymus, būtų galima pritarti.
PIRMININKAS. Mielasis kolega, dabar kalbama apie svarstymą. Jūsų pataisa yra ir dėl jos bus privalomai balsuojama.
J.VESELKA. Ne apie tai šneku. Apie tai, kur pirmosios dalies formuluotė leidžia labai... dviem, trims priimti sprendimą, ko neleidžia mūsų įstatymai. Aš tik siūlau patobulinti, kad darbo grupė žinotų...
PIRMININKAS. Ar pavadinimą patobulinti?
J.VESELKA. Pirmąją dalį, kurioje banko akcinis kapitalas gali būti sumažintas dviem trečdaliais...
PIRMININKAS. Taigi pavadinime šito nėra, pone Juliau.
J.VESELKA. Aš ne dėl pavadinimo sakau, gerbiamasis.
PIRMININKAS. Pone Juliau, aš nenoriu ginčytis. Jūsų pateiktas papildymas bus svarstomas priėmimo metu, net balsuojamas. Jeigu jis bus priimtas, jis bus priimtas. (Balsai salėje)
Mielieji kolegos, norėčiau pasakyti, jog visi argumentuoja taip, kad mūsų laukia indėlininkai ir t.t. Aš dabar žiūriu, kiek mes atsiliekame, ir matau, kiek dokumentų mums reikės priimti ir kiek pataisų priimti. Kuo ilgiau mes dabar diskutuosime, tuo ilgiau užtęsime visą šitą procedūrą. Apie tai, kad šiandien ir kuriuo laiku baigsime, - aš neįsivaizduoju. Bet, matyt, reikės baigti. Ar galime pritarti dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje) Negalime. Ponas J.Pangonis nenori pritarti ypatingos skubos tvarkai.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pirmininke, jūs ką tik teisingai pasakėte, jeigu mes visus įstatymus tuo buldozerio metodu, kaip mėgsta V.Landsbergis sakyti, priiminėsime, tai mes dar pridarysime papildomų klaidų. Juk šitas, pavyzdžiui, 2015(2), šiandieną nieko neduoda. Mes jį galime ramiausiai priimti ir po Naujųjų metų susirinkę. Juk jis papildo Komercinių bankų įstatymą, gal dar atsiras ir naujų įvairių papildymų. O mes priimkime tai, ko šiandien būtinai reikia. Reikia "daryti rodą" su tais dviem bankais ir su kitais, kurie bankrutavo. Jeigu Vyriausybė ir bankas nesugeba daryti to, kas jų prerogatyva, o pagal Konstituciją Seimas neturėtų kištis į jų darbą, tai mes tada įsikiškime, darykime tai. Kuo greičiau, skubos tvarka priimkime 1019 ir skirstykimės, nes šitas balaganas negali amžinai tęstis. Mes tik giliname bankų krizę.
PIRMININKAS. Ačiū, dabar galima tik pritarti už ypatingą skubą. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Taip, aš pritariu. Dokumentas parengtas gerai, jis svarbus, jis reikalingas šiandieną. Aš pritariu. Ir parengtas grupės...
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad įstatymas būtų priiminėjamas ypatingos skubos tvarka?
Už - 40, prieš - 7, susilaikė 12. Taigi bus priiminėjamas ypatingos skubos tvarka.
Ar galima po svarstymo pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 14 straipsnio papildymo" projektui Nr.2016(2)? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Ar galime priiminėti šį įstatymą ypatingos skubos tvarka? Prašau. Girdžiu, kad negalima. Kas pasisakys?
L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš pritariu ypatingos skubos tvarkai, nes dokumentas svarbus, jis eina kartu su prieš tai jau mūsų pritartais dokumentais.
PIRMININKAS. Dabar galima nepritarti. Seimo narys A.Navickas.
B.V.RUPEIKA. B.Rupeika. Kad ir nebūdamas L.Alesionkos grupės narys, aš šiuo atveju privalau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš pritariu pono J.Pangonio minčiai, kad mums nėra kur skubėti su šio įstatymo priėmimu. Reikia aptarti. Reikia išspręsti tų dviejų bankų problemą. Mes siūlėme ją spręsti ir priimti sprendimus, pasitarus komisijoje. Tačiau jūs darote atvirkščiai.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog šis įstatymo projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 44, prieš - 5, susilaikė 12. Taigi pritarta ypatingos skubos tvarkai. Ar galime pritarti po svarstymo Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo" projektui Nr.2018? Galime? (Balsai salėje) Girdžiu, kad negalima.
Prašau. Seimo narys ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs perskaitykite tuos dokumentus. Vis dėlto vakar mes grupėje aptarėme ir visi sutarėme, kad įstatymai bus teikiami, ypač šita dalis. Jeigu mes nepriimsime šitų pataisų, tai tuos bankus išnešios anksčiau, negu mes priimsime kokias nors priemones, į dalis suplėšys.
PIRMININKAS. Kas dabar nepritaria ypatingos skubos tvarkai? L.Alesionka, man atrodo, pritaria.
L.ALESIONKA. Pritariu.
PIRMININKAS. F.Kolosauskas, man atrodo, pritaria. V.Andriukaitis pritaria.
Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Ypatingos skubos tvarkai tikrai nepritariu. Dalykas tas, kad reikia išspręsti kaip tik tų dviejų bankų klausimą...
PIRMININKAS. ... dar pritarti tiktai po svarstymo.
P.A.MIŠKINIS. Aš vis tiek nepritariu.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo" projektui Nr.2018? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 51, prieš - 1, susilaikė 5. Aš, pone Antanavičiau, jus matau. Kas už tai, jog šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Prašau registruotis.
Iš viso 80 Seimo narių. Prašau pasisakyti dėl ypatingos skubos... Pone Antanavičiau, dėl ypatingos skubos? Prašau. Tada palaukite.
L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Kadangi šis dokumentas, kaip ir visi kiti, reikalingas tam, kad pradėtų veikti bendras mechanizmas, o kitiems mes jau pritarėme dėl ypatingos skubos tvarkos, todėl, aš manau, kad ir šį dokumentą mes turime svarstyti ypatingos skubos tvarka. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Turbūt tiktai penktoji dalis Seimo narių pasisakė svarstydama šitą problemą, kuri iš tiesų yra aktuali. Bet ne vienas iš jų, matyt, būtų ir atskirus mūsų priimamus dokumentus aptaręs. Ypatingos skubos tvarkai aš negalėčiau pritarti dėl to, kad taip neįvyko.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai? Kas už - už, prieš - prieš.
Už - 54 Seimo nariai, prieš - 3, susilaikė 6. Taigi pritarta ypatingos skubos tvarkai.
Pone Antanavičiau, ar dėl vedimo tvarkos?
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Na, kažkaip graudu, kad yra svarstytinų dalykų. Sutarėme dėl tų, kuriuos svarstėme, kad priimsime ypatingos skubos tvarka, ir niekas neprieštaravo. Štai dabar Civilinį kodeksą... Nė žodžio nebuvo girdėti per tas keturias ar penkias dienas apie tą Civilinį kodeksą. Ir štai entuziastingai pritariame po svarstymo, kai to svarstymo net nebuvo. Nežinau, kaip tai galima suprasti. Ar čia iš tiesų jis yra taip skubiai reikalingas? Aš abejoju. Ar šventėms jis reikalingas? Aš nesuprantu, kad jis būtų reikalingas Naujiesiems metams. Susirinkime po Naujųjų metų, jeigu reikia, ir priimkime pirmą dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai, matyt, buvo daugiau replika dėl balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime pritarti po svarstymo Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" projektui Nr.2019? Galime po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Negalima. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Gerbiamieji kolegos, mes esame aklavietėje. Ir arba galima eiti iki visiškos pabaigos, arba ieškoti kelio atgal. Aš pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka, kaip komercinių bankų specialistas, nes visą laiką pasisako, turbūt irgi pritaria?
L.ALESIONKA. Kaip specialistas - taip.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, turbūt turime įvertinti keletą dalykų. Pirmiausia veikiantis Civilinis kodeksas sako, kad visi indėliai garantuojami tik valstybiniuose komerciniuose bankuose.
Antra. Priėmėme indėlių garantavimo įstatymą, kuriame vėl yra aiški sistema. Todėl daryti išimtį tik dviem bankams pažeidžiant visą sistemą, gerbiamieji, niekaip nesuprantu. Tai turime tada garantuoti ir visiems tiems, kurie iki šių įstatymų priėmimo bankrutavo, t.y. likusiems penkiolikai, atrodo, bankų. Todėl niekaip negalima pritarti, kadangi daroma išimtis tik dviem, nors bankrutavo jau berods 15 bankų. Jokiu būdu negalima pritarti. Iš principo turi būti arba visiems - taip, arba visiems - pagal veikiančius įstatymus. Todėl aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta po svarstymo dokumentui Nr.2019? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 55, prieš - 5, susilaikė 4. Taigi dokumentui po svarstymo pritarta. Ar galima šį dokumentą svarstyti ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių. Yra.
Prašau. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš gal truputį nukrypsiu primindamas, kaip šioje salėje mes posėdžiavome 1991 m. sausio ir rugpjūčio mėn. Tada nebuvo šitų retorikų, kurias mes girdėjome, o buvo aktyviai dirbama. Man atrodo, kad padėtis ne mažiau sudėtinga ir dabar, gal ne taip politiškai užaštrinta, bet daug lems Lietuvai. Todėl prašyčiau, kad vis dėlto mes vieningai šiandien pagaliau sutartume, neužmirštume, kad būtina santarvė, ir šiandien pat šitą problemą išspręstume. Lietuvos žmonės laukia.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Taip. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Taip. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Na, gerbiamieji kolegos, kaip mes galime tik dviem bankams daryti išimtį? Juk visuose kituose bankuose taip pat indėlius turėjo tie patys Lietuvos žmonės. Kodėl jūs, pažeisdami visus įstatymus, darote išimtį tik dviem bankams? Niekaip nesuprantu. Na, gerai. Jūs visi ten turėjote pinigų. Bet visi esame Seimo nariai, atsakingi už visus Lietuvos piliečius, kaip Konstitucija sako, visi vienodi. Na, atleiskite, niekaip negalima tik dviem bankams.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Registracija? Na, dar kartą registracija. Prašau.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai įstatymo projektui Nr.2019, - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 58, prieš - 3, susilaikė 10. Taigi ypatingos skubos tvarkai pritarta. Čia girdėjau klausimų dėl Juridinio skyriaus išvadų. Jeigu aš neklystu, ir tos išvados yra, ir plius dar kartu darbo grupėje dirbo Juridinio skyriaus vedėjas. Jis ir įtrauktas.
Dabar kas už tai, jog būtų pritarta po svarstymo Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo bankų krizės priežastims tirti" projektui Nr.2013? Kas - už? Ar yra norinčių pasisakyti dėl motyvų? Gal prieš? Jeigu visi už, tai gerai. (Balsai salėje) Ačiū. Pone Landsbergi, nereplikuokite. Nei aš per daug šokinėjau pagal pono J.Bernatonio, nei pagal pono Č.Juršėno nurodymus. Paprasčiausiai aš klausiu, ar yra pasiūlymas priimti ypatingos skubos tvarka? Štai viskas, ką aš norėjau sužinoti. Bet tokio siūlymo nėra. Va tai ir sužinojau. Pirmininkas Č.Juršėnas, kiek aš žinau, nepaskyrė pono J.Bernatonio pavaduoti save dabar. O ponas Č.Juršėnas nesiūlo. (Balsai salėje) Deja, ne. Aš tik pirmininkauju, o ne pavaduoju. Frakcija siūlyti negali. Gali Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas, kiek aš pamenu. Ačiū. Pasitikslinome. Pasiūlyta ypatingos skubos tvarka iš tikrųjų pono Č.Juršėno.
Ar yra pasisakančių prieš? (Balsai salėje) Yra. Prašau. Vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš manau, kad šį klausimą, kaip ir kitus, reikia išspręsti šiandieną. Todėl aš pasisakau už ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje yra sudaryta grupė būtent šituo klausimu. Dabar sudarysime dar vieną grupę. Visa tai gal ir gerai. Ta gausa gal duos didesnį rezultatą. Bet vis dėlto reikia nustatyti santykius tarp šių dviejų grupių, kad nedirbtų abi toje pačioje vietoje. Gal tegul jos pasidalija darbą ir paskui apibendrina tuos bendrus dalykus. Tai štai šitai irgi reikėtų kokiu nors būdu mums čia nuspręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, jog būtų pritarta ypatingos skubos tvarkai? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 61, prieš - 2, susilaikė 9. Taigi ypatingos skubos tvarkai pritarta. Kad nebūtų netikslumų ir kad pasiliktų protokole, ponas Č.Juršėnas ypatingos skubos tvarką pasiūlė dabar telefonu. Taigi ponui J.Bernatoniui ir man jokių pretenzijų negalima reikšti, kadangi iki šiol to pasiūlymo nebuvo. Ačiū.
Dabar dėl vedimo tvarkos ponas B.Rupeika. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Kolegos, negaiškime laiko, minėdami Č.Juršėno pavardę, nes jis guli ligoninėje, vakar buvo aplankytas, ir palinkėkime jam sveikatos dabar.
PIRMININKAS. Bus dabar pertrauka, galėsite tiesiogiai tai padaryti. Replikoms užsirašė 3 Seimo nariai. Po to mums reikės dar apsispręsti dėl tolesnės darbo tvarkos.
Taigi V.Landsbergis. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Aš noriu šiek tiek priminti tiems, kurie turi trumpą atmintį, tarp jų ir ponui M.Stakvilevičiui, kalbančiam apie vienybę prieš 5 metus sausio mėn., tegu pasiskaito stenogramą, kas darėsi čia sausio 8 d. ir koks buvo milžiniškas destruktyvus pasipriešinimas, įskaitant jį patį, kad tiktai nebūtų atšauktas neteisėtas kainų pakėlimas.
O dabar, jeigu daugumiečiai atmes vakar pateiktą nutarimo projektą Nr.2013, kuriam dabar yra kol kas pritarta, aš noriu, kad tam būtų pasirengta. Todėl Tėvynės santaros frakcijų atstovus ir kitus, kurie priskiria save opozicijai, noriu pakviesti į 101 auditoriją trečiuose rūmuose pasitarti dėl nepriklausomos Seimo pozicijos... atstovų komisijos bankų krizės priežastims tirti sudarymo galimybės, jeigu ana pasiūlyta komisija, kurios nevaldytų ponas V.Juškus, nebūtų sudaryta.
PIRMININKAS. Kaip būtų gerai, jeigu mes stengtumėmės minėti mažiau pavardžių. Dabar jau vėl rikiuojasi visa eilutė.
Taigi Seimo narys J.Pangonis, kuris taip pat užsirašė iš anksto. Seimo narys J.Pangonis. Prašau.
J.PANGONIS. Man labai gaila, kad gerbiamasis V.Landsbergis sukelia tikrą destrukciją mūsų Seimo darbe. Tai mes, aišku, prisimename ir iš Aukščiausiosios Tarybos, kuomet jis su savo frakcija išėjo posėdžiauti į kitą salę. Todėl aš manyčiau, kad tokie gąsdinimai, gerbiamasis opozicijos lyderi... (Balsas salėje: "Buvęs!") ... ar buvęs, nelabai tinka Seimui. Juk mes visi susirūpinę, kaip geriau išeiti iš tos bankų krizės. Ir ultimatyviai kažką siūlyti dabar, kad tik būtų priimta jūsų pozicija, nėra labai gerai. Juolab kad jūs savo kalboje sakėte, jog bankai yra specialiai žlugdomi. Jūs prisiėmėte, deja, ir prokuroro, ir teisėjų vaidmenį. Jūs jau žinote, kad viskas padaryta specialiai, kad kaltininkai yra Vyriausybė ir kiti. Man labai gaila, kad jūs darote tikrą destrukciją Seimo darbe. Baikite tuos dalykus ir priimkime įstatymus normaliai be jokių ultimatumų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, klausydamas šiandien diskusijos ir kai kurių mūsų kolegų iš dešinės opozicijos pasisakymų, aš vis dėlto negaliu neatkreipti dėmesio į vieną įdomią aplinkybę. Būtent į tai, kaip mes sunkiai atsisakome socialistinės sistemos įpročių. Anais laikais už blogą studentų mokymąsi buvo kaltinami grupės kuratoriai. Šiandieną už bankuose susidariusią situaciją mėginami kaltinti ne tie bankai, bet kitos institucijos, kurios yra šalia šitų bankų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir asmeniniu klausimu dėl asmeninių motyvų...
V.LANDSBERGIS. Noriu atsakyti vienu sakiniu.
PIRMININKAS. Pone Landsbergi...
V.LANDSBERGIS. Vienu sakiniu, leiskite...
PIRMININKAS. Pone Landsbergi, aš norėjau stenogramai pasakyti, kad asmeniniu motyvu turi teisę pagal Statutą pasisakyti V.Landsbergis, kuriam ir suteikiu žodį. Prašau.
V.LANDSBERGIS. Taip. Vienas sakinys. Dėl to, kad už bankų krizę pirmiausia atsako Vyriausybė, tai pasakė vakar Respublikos Prezidentas. Jeigu tai destruktyvu - išsiaiškinkit su savo Prezidentu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad prie mikrofono prieitų ponas F.Kolosauskas, kaip darbo grupės vadovas, ir pasakytų, kiek, jo manymu, darbo grupei reikia dar laiko?
Prašau. Ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti rimties. Nereikia dabar aštrinti padėties čia, Seime. Manyčiau, kad darbo grupei nereikėtų apriboti laiko. Tai viena. Mes galvojame, kad mums pavyks per 1,5 valandos tą klausimą išspręsti. Jeigu nepavyks, vadinasi, reikės laukti ilgiau, bet klausimą turime išspręsti šiandieną.
Dar noriu priminti, kad darbo grupė tuoj pat po posėdžio renkasi 215 kabinete, antruose rūmuose, Biudžeto ir finansų komiteto patalpose.
PIRMININKAS. Gerai. Tada darykime galbūt pertrauką iki 16.15 val. Bet jeigu darbo grupės atstovas, kuris būtinai privalo čia ateiti 16.15 val., pasakys, kad nesugebėta dar surasti konsenso ir parengti dokumento, mes pratęsime pertrauką. Ačiū. Pertrauka iki 16.15 val.
Pertrauka
Seimo narių pareiškimai (95.12.29)
7sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiame posėdį, kaip buvome susitarę. Kadangi darbo grupė dar toliau dirba, aš siūlyčiau dabar išklausyti Seimo narių pareiškimus. Mes sutaupytume laiko posėdžio pabaigoje. Ar nėra prieštaravimų? Tie Seimo nariai, kurių dabar nėra, bet kurie norėtų pareiškimus padaryti, galės padaryti posėdžio pabaigoje. Tačiau tie, kurie yra, kad nereikėtų laukti darbo grupės, galbūt galėtų dabar tai atlikti. Pritariate?
Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį perskaityti pareiškimą Socialdemokratų frakcijos vardu. Radijo transliacija turi būti tuoj pat įjungta.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pradėti skaityti pareiškimą.
PIRMININKAS. Prašom. Galite skaityti. Įjungta, tik lemputė nedega.
V.P.ANDRIUKAITIS. "LSDP frakcijos pareiškimas dėl priemonių bankininkystės sistemai tobulinti.
LSDP frakcija, įvertindama susidariusią krizę Lietuvos bankų sistemoje, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Seimo frakcijas bei Seimo komitetus su šiais pasiūlymais.
Iki 1996 m. sausio 30 d. apsvarstyti:
Pirma, Komercinių banko įstatymo 31 straipsnio pirmojo punkto ir 31 straipsnio antrojo punkto pakeitimus, kad būtų didinamas komercinių bankų veiklos viešumas, informacijos, prieinamos bankų sistemos analitikams, būtinas teikimas, specifinės informacijos indėlininkams teikimas.
Antra. Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio paskutiniosios dalies atšaukimą, nes esama redakcija leidžia piktnaudžiauti finansine veikla ir už tai neatsakyti.
Trečia. Gyventojų indėlių draudimo įstatymą, kad būtų numatoma galimybė drausti gyventojų turimas sąskaitas ir užsienio valiuta.
Ketvirta. Ūkio subjekto lėšų, laikomų komerciniuose bankuose, draudimą ir priimti įstatymą, numatantį tokį draudimą.
Penkta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1210 koregavimą, nes dabartinė redakcija, pagal kurią leidžiama imti pelno mokestį nuo negautų pajamų, neužtikrina galimybės stiprėti bankams.
Šešta. Informacijos apie bankų būklę teikimo sistemos sukūrimą. Informacija turėtų būti teikiama tiek visiems bankams, tiek ūkio subjektams, tiek gyventojams.
Septinta. Galimybę organizuoti labai likvidžių valstybės vertybinių popierių rinką.
Aštunta. Galimybę grąžinti Lietuvos bankui visas centrinio banko funkcijas bei parengti laipsniško valiutų valdybos sistemos pakeitimo į fiksuoto lito kurso sistemą programą.
Devinta. 1993 m. priimto Užsienio valiutos operacijų įstatymo koregavimą, kad būtų užkirsta galimybė išvežti kapitalą iš Lietuvos.
Norime, kad šie konkretūs mūsų pasiūlymai būtų apsvarstyti Seimo valdyboje, Seimo komitetuose ir frakcijose. Lauksime konkretaus atsakymo į šią mūsų iniciatyvą."
Socialdemokratų frakcija tikisi, jog šie pasiūlymai bus išdalyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas surengs posėdį dėl šių pasiūlymų. Mes apgailestaujame, kad į kitus mūsų konkrečius pasiūlymus, tarkime, dėl nusikalstamumo ir pan., iki šiol nėra reaguojama. Manome, kad į šiuos pasiūlymus valdančioji frakcija ir kitos frakcijos reaguos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis pareiškimui suteikiamas gerbiamajam Seimo nariui K.Uokai.
K.UOKA. "Gerbiamieji Seimo nariai, 1995 m. gruodžio 28 d. posėdyje kalbėjęs Lietuvos Respublikos Prezidentas ponas A.Brazauskas nė žodžiu nepaminėjo, kad jis yra Lito komiteto pirmasis asmuo ir vienas iš garsiojo Lito komiteto pirmojo nutarimo autorių. Tuo nutarimu buvo įteisinti bet kurios kilmės, tarp jų ir kriminalinės, pinigai.
Šiuolaikinė mūsų šalies bankininkystės situacija daugiausia yra nulemta 1993 m. pasirinkto sprendimo.
Kadangi Lito komitetas yra specialiu įstatymu numatyta ir dar šiandien veikianti institucija, siūlau Seimo Biudžeto ir finansų komitete apsvarstyti specialią rezoliuciją, raginančią surengti Lito komiteto posėdį ir įvertinti situaciją galimo didelio, šiuo atveju valstybinių institucijų sąlygoto infliacijos šuolio požiūriu.
Seimo narys K.Uoka." Jau dabar doleris pardavinėjamas per 4 litus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Perskaitysiu labai trumpą pareiškimą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos bankų krizės priežastims tirti numatomų išvadų, dėl visų buvusiųjų tyrimo komisijų galutinių rezultatų ir dėl visų būsimųjų komisijų nagrinėjamų problemų įvertinimo ir praktinės naudos.
"Neverta gaišti laiko, sveikatos ir energijos, nes galima tik viena išvada: kur avinėlis - ten avelės, kur bitinėlis - ten bitelės. Lukiškės - ne jiems, Pravieniškės - ne jiems, auksas - ne tau. Ir taip visada, ir taip visuomet.
Linksmų ir laimingų Naujųjų metų! Su Naujaisiais, brangūs draugai ir tėvynainiai!
A.Endriukaitis." (Plojimai salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame už sveikinimus.
Gerbiamasis Seimo narys A.Račas. Prašom perskaityti pareiškimą.
A.RAČAS. "Lietuvos Respublikos Seimo valdybai dėl Algirdo Klimaičio -Kliugerio provokacinio buvimo Seimo salėje svarstant gruodžio 28 d. Lietuvos bankininkystės krizę Lietuvoje.
Mūsų krašto žmonėms A.Klimaičio pavardė gerai žinoma iš publikacijų Lietuvos spaudoje, kur A. Klimaitis - Kliugeris įvardytas LTSR KGB padalinio užsienio žvalgybos agentu, o pats save vakar pokalbyje po Seimo posėdžio įvardijo ne agentu, o šaltiniu. Kaip žinome, jis bandė įsiterpti į Sąjūdį, gauti jo įgaliojimus atstovauti užsienyje. 1989-1990 m. Vokietijoje, Hamburge, organizavo Lietuvos įmonių lėšomis veiklos priedangos verslo įmonę "Likommerz GMBH", per kurią į Hamburgą plaukė Lietuvos žmonių pinigai. Pavyzdžiui, iš valstybinės įmonės "Azotas" - 25 tūkst. dolerių, iš Aplinkos apsaugos ministerijos - taip pat 25 tūkst. dolerių.
Į valstybinio turto grobimą įtraukiami aukšto rango pareigūnai. Skaitydami visa tai, kas susiję su Kliugerio vardu, rastume bent dviejų buvusių premjerų pavardes. Po publikacijų spaudoje A.Klimaičiui buvo iškelta byla. Pats ponas A.Klimaitis buvo sulaikytas. Bylos tyrimui reikalinga Vokietijos teisininkų parama. Bylos tyrimo tikslu Vokietijoje lankėsi Lietuvos generalinis prokuroras A.Paulauskas. Buvo siunčiami užklausimai į įvairias teisines institucijas. O kol reikalinga medžiaga pasiekė Lietuvą, A.Klimaitis buvo paleistas, buvo sudarytos sąlygos išvykti iš Lietuvos. Pakeičiami bylą tyrę prokuratūros tardytojai, pakeičiamas net generalinis prokuroras. Apie bylą nutyla ir spauda, lyg nebūtų buvę nei "Likommerz", nei "Baltic-Union" ir daugelio žmonių, dabar tapusių politinių partijų, bankų veikėjais..." (Balsai salėje) Nesibaigė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, netrukdykite.
A.RAČAS. " ...politinių partijų, bankų veikėjais, kurie padėjo Lietuvos turtą išvežti į užsienį. Kaip matote, Lietuvos ūkio žlugdymas prasidėjo atsikuriant Lietuvos valstybei, o Lietuvos bankininkystės krizė lyg ir to žlugdymo kulminacija.
Visa tai, kas vakar vyko Seimo salėje, panašu į užprogramuotą spektaklį, nes svarstant tokį svarbų Lietuvai klausimą posėdžiui pirmininkavo gerbiamasis J.Bernatonis, kurio pirmininkavimo metu retai kada nebūna konfliktinių situacijų. Jis savaip aiškina Seimo statutą, neleidžia Seimo nariams išsakyti savo nuomonės, kaip atsitiko ir vakarykščiame posėdyje. Susidarius posėdžio metu aštriai situacijai, salėje pasirodo ir ponas A.Klimaitis, kurio veiklą nemažai Seimo narių laiko Lietuvai žalinga ar nusikalstama. Todėl visiškai teisėta posėdžio pirmininko pastaba nekviestiems į posėdį asmenims palikti Seimo posėdžių salę.
Kreipiuosi į Seimo valdybą siūlydamas: inicijuoti politiškai neutralios komisijos bankininkystės krizės kilimo priežastims išaiškinti, kuri, žinant analogijas Latvijoje ir Estijoje, neatmestų ir galimos svetimų valstybių atitinkamų tarnybų įtakos šiai krizei.
Paaiškinti Seimo nariams, kieno iniciatyva posėdžių salėje svarstant bankininkystės klausimus atsirado A.Klimaitis ir kas jį sieja su Seimu.
Pakviesti prokuratūros pareigūnus, poną K.Betingį, jeigu jis dar tiria A.Klimaičio bylą, paaiškinti A.Klimaičio ir su jo vardu susijusios Lietuvos turto grobstymo bylos tyrimo eigą.
Kartu su prokuratūros pareigūnais pakviesti ir bylą tyrusius tardytojus G.Plioplį ir K.Milkeraitį ir išklausyti Seime jų nuomonę dėl A.Klimaičio bylos.
Kol nėra A.Klimaičio veiklos aiškaus juridinio įvertinimo, manau, kad A.Klimaičio lankymasis Seime yra provokacija. Seimo vadovybė iki bylos ištyrimo privalėtų užkirsti kelią A.Klimaičiui lankytis Seimo rūmuose. Jeigu A.Klimaičio ir su juo susijusių asmenų veikla nusikalstama, tai turėtų įvardyti teismas. Jei A.Klimaičio veikla buvo naudinga Lietuvai, tai turėtų būti paskelbta Lietuvos žmonėms ir turėtų būti žinoma Seimo nariams, kad nekiltų tokių incidentų, koks įvyko gruodžio 28 d. Seime.
Apgailestaudamas, kad kolega K.Jaskelevičius smurtu bandė sutrukdyti A.Endriukaičiui išvesti A.Klimaitį iš posėdžių salės, siūlau Etikos ir procedūrų komisijai apsvarstyti kilusį incidentą dėl A.Klimaičio buvimo salėje."
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, reikėtų palikti pareiškimą, kadangi tai jau...
Seimo narys K.Uoka dėl vedimo tvarkos, matyt.
K.UOKA. Nemielas pone Bernatoni, aš prašyčiau balsuoti dėl to pasiūlymo, kuris buvo mano pareiškime, o būtent kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstytų rezoliuciją, raginančią surengti Lito komiteto posėdį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia dėl to balsuoti? Yra Seimo nario prašymas, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstytų specialią rezoliuciją. Aš manau, kad komitetas, kai gaus tokią specialią rezoliuciją, apsvarstys. Ar kas nors mano, kad nereikia svarstyti? (Balsai salėje) Žinoma, kai tiktai rezoliucijos projektas bus įteiktas komitetui, komitetas savo artimiausiame posėdyje galės apsvarstyti tą rezoliuciją, pritarti jai, atmesti, ką nors pasiūlyti Seimui. Čia, man atrodo, nekyla jokių abejonių, kad į tai komitetas sureaguos. Todėl balsuoti nereikėtų.
Seimo narys J.Beinortas dėl vedimo tvarkos.
J.BEINORTAS. Man regis, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad šitas pareiškimas paprasčiausiai mūsų protokoliniu nutarimu galėtų būti "nutransliuotas" į Biudžeto ir finansų komitetą, o jie sausio mėn. tikrai laikys, kad ši rezoliucija jau gauta. Kam mums čia to biurokratizmo?
PIRMININKAS. Taip, teisingai. Juo labiau kad radijas transliavo visai Lietuvai, taigi ir Biudžeto ir finansų komitetas girdėjo.
Dabar kviečiu perskaityti pareiškimą Seimo narį A.Kubilių. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Petkevičius, kol ateis Seimo narys A.Kubilius į tribūną.
Prašom, Seimo nary Petkevičiau. Prašom, prašom.
V.PETKEVIČIUS. Aš norėčiau papildyti K.Uokos pasiūlymą. Išsikviesti... Pono K.Uokos atsiprašau. Išsikviesti į Seimą B.Klintoną ir pareikalauti paaiškinti, kam jis leido litą "pririšti" prie dolerio.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Andriau Kubiliau. Jūsų eilė pareiškimui.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šiandien juokeliai čia turbūt nevisiškai vietoje. Aš noriu padaryti Seimo narių grupės vardu pareiškimą, kuris yra susijęs su tuo, kad mes niekaip neišgirstame Vyriausybės atstovų, Lietuvos banko vadovų, kitų pareigūnų atsakymo į paprastus klausimus, kurie leistų suprasti, kas gi sukėlė Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko griūtį.
Mūsų pareiškimas skamba taip. "Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui, vidaus reikalų ministrui R.Vaitekūnui, finansų ministrui R.Šarkinui, generaliniam prokurorui V.Nikitinui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui K.Ratkevičiui.
Gerbiamieji ponai, mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, prašome iki sausio 2 d. raštu atsakyti į šiuos klausimus.
Pirma. Ar tikrai Lietuvos banko revizijos aktai apie Lietuvos akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų veiklą buvo parengti lapkričio 20 d., o įteikti šiems bankams tik gruodžio 18-20 d.?
Antra. Ar vyko gruodžio 16 d. Lietuvos akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų vadovybių, premjero, finansų ministro, Lietuvos banko valdybos pirmininko pasitarimas dėl Lietuvos akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų tolesnės veiklos?
Ar šiame susitikime buvo prašoma ir sutarta, kad Lietuvos bankas nenurašytų 52 mln. Lt nuo Lietuvos akcinio inovacinio banko sąskaitos atidedant ir Lietuvos energetinės sistemos skolos Lietuvos akciniam inovaciniam bankui (60 mln. Lt) grąžinimą?
Trečia. Ar premjeras ir finansų ministras gruodžio 18 d. žinojo, kad Lietuvos bankas, pažeisdamas sutartį su Lietuvos akciniu inovaciniu banku, nusirašo nuo Lietuvos akcinio inovacinio banko sąskaitos 52 mln. Lt ir tuo yra sustabdoma Lietuvos akcinio inovacinio banko veikla?
Ketvirta. Ar gruodžio 20 d. (trečiadienį) vakare vyko pasitarimas pas Lietuvos banko valdybos pirmininką poną K.Ratkevičių, kuriame buvo svarstoma Lietuvos akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų padėtis? Ar buvo šiame pasitarime "Litimpeks" banko valdybos pirmininkui G.Preidžiui pasakyta, kad "Litimpeks" bankas yra mokus, nebus uždaromas ir turi dirbti toliau, o po trijų valandų G.Preidys buvo suimtas tuo sukeliant paniką tarp "Litimpeks" banko klientų ir banką teko uždaryti?
Penkta. Ar Ministras Pirmininkas A.Šleževičius žinojo apie G.Preidžio sulaikymą?
Šešta. Ar generalinis prokuroras V.Nikitinas žinojo apie G.Preidžio sulaikymą?
Septinta. Ar vidaus reikalų ministras žinojo apie G.Preidžio sulaikymą?
Aštunta. Kas davė sankciją G.Preidžio sulaikymui? (Pastaba. R.Vaitekūno atsakymas V.Landsbergiui vakar: "Jūs norite sužinoti, bet jūs nesužinosite.")
Devinta. Kodėl nebuvo ir ar bus suimti kitų bankų, pavyzdžiui, Žemės ūkio banko, Valstybinio komercinio banko, vadovai, kuriuose blogų paskolų portfeliai yra kur kas didesni negu "Litimpeks" banke?
Dešimta. Ar yra arba bus suimti bent vienos akcinės bendrovės (pavyzdžiui, "Laveros" G.Verpetinskas arba "Svetur" J.Urka) vadovai, paėmę ir negrąžinę milžiniškų sumų iš šių bankų? Ar areštuotas jų turtas?
Vienuolikta. Ar galima gauti raštiškus Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko vadovų paliudijimus, apie kuriuos kalba premjeras, kad jie pritaria tokiems Vyriausybės, Lietuvos banko veiksmams, įskaitant ir bankų vadovų suėmimą, ir sukėlusiems šių dviejų stambiausių bankų krizę ir sunaikinimą?
Su pagarba Seimo nariai A.Kubilius, L.Andrikienė, A.Vaišnoras, V.Jarmolenka, A.Stasiškis."
PIRMININKAS. Dabar pareiškimą perskaitys gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. O Seimo narių, kurie skaito pareiškimus, prašau juos atiduoti posėdžio pirmininkui, kad būtų galima pridėti prie protokolo.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš skaitau pirmą pareiškimą ir, manau, paskutinį. Nes pareiškimų iš tikrųjų nemėgstu. Ketinau pasakyti kitaip, bet paskaitysiu pareiškimą.
"Gerbiamasis premjere, jeigu jūs mane girdite. Jūs daug kartų aiškinote, ką sakė Keinsas, kaip geriausiai sugriauti kapitalizmą - tai paralyžiuoti piniginę ir bankų sistemą. Štai aš noriu visiems Seimo nariams paaiškinti tuos nuoseklius žingsnius, kurie vedė prie bankų sistemos paralyžiavimo.
1. Be jokios kontrolės ir ekonominio įvertinimo buvo išduodami leidimai nuo pat nepriklausomybės paskelbimo metų kiekvienam gydytojui, barmenui, aktoriui, spekuliantui ar šiaip "žulikui" steigti bankus. To rezultatas - jų prisisteigė Lietuvoje penkis kartus daugiau, negu ekonomiškai racionalu naudoti. Šitos pasekmės turėjo išryškėti nepriklausomai nuo to, kas valdytų.
2. Privatūs bankai daugeliu atvejų buvo steigiami panaudojant valstybinių institucijų lėšas. Ekonomikos komitetas ir, beje, B.Rupeika, dėl ko aš atsistatydinau, aiškino visą laiką: kol yra valstybiniai bankai, visos valstybinės institucijos, valstybinės įmonės savo lėšas privalo laikyti valstybiniuose bankuose. Aš, Benai, atleidžiu, tu negirdėjai šito, bet tikrai aš šitai aiškinau ir todėl aš jus gerbiu, kad šitai buvo padaryta.
Toliau. Trečias smūgis. Lito "pririšimas". Atleiskite, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Prezidente, atsimenu paskutinį susitikimą pas jus, kai buvo svarstomas lito "pririšimas". Gerbiamasis Prezidente, jūs prisiminkite, kaip susitarėme. Nebus lito "pririšimo". Bus parengta lito tvirtinimo programa. Kas jus paveikė, kaip paveikė, aš nežinau. Bet tai buvo esminė klaida, vedanti į nuoseklią strategiją - Lietuvos pinigų sistemos ir lito žlugdymą.
Ketvirtas smūgis, kuris neseniai buvo parengtas, kai jūs nutarėte įkaitu garantuotus kreditus tenkinti ketvirtąja eile. Atleiskite, tai yra iš tikrųjų ketvirtas smūgis. Bet kurie normalūs indėlininkai, apskritai pinigų investuotojai suprato (ten yra daug tokių dalykų, kuriuos būtų galima kitaip interpretuoti), jog tas įrašymas ketvirtąja eile reiškia, kad kreditų atgauti neįmanoma. Tik po viso to, kas lieka. Buvo pateikta pasiūlymų. Aiškiai pasakyta.
Penktas smūgis. Tada, kai jūs priėmėte įstatymą drausti tik litus, o konvertuojamos valiutos nedrausti. Juk puikiai žinojote, kad 51% indėlių laikoma konvertuojama valiuta. Ir tai logiška. Kiekvienas protingas žmogus iškeičia litus į dolerius ir laiko juos. Žinote, aš nenoriu aiškinti kodėl. Todėl, kad taip ekonomika racionaliai diktuoja.
PIRMININKAS. O kaip J.Veselka laiko?
J.VESELKA. Pone Bernatoni, negražu. Bet atvirai galiu pasakyti. Tai, kas buvo Taupomajame banke iki nepriklausomybės paskelbimo, mano visi tie rubliai... Laikau Taupomajame. Visa kita laikau, kaip įstatymai garantuoja, valstybiniuose komerciniuose bankuose. Todėl, kad įstatymai garantuoja šimtaprocentinį draudimą. Atleiskite, aš ekonomistas, manęs šitais dalykais ne-apgausite.
Toliau. Šita visa lito žlugdymo strategija. Pažiūrėkime kas. Kai mes priėmėme įstatymą, kad bankai gali iš pelno, kol neapmokestinama, atidėti blogoms paskoloms, sudarėme aiškias sąlygas: vok. Pelną gauni, viską atidedi.
Gerbiamieji kolegos, tai buvo esminė klaida. Dar 1993 m., gerbiamasis Benai, siūliau blogas paskolas pašalinti. Tai padarė čekai, vengrai, lenkai, slovėnai. Įsteigti atskirą instituciją. Niekas į tai neatsižvelgė. Dabar visi šaukia. Iš tikrųjų tarybiniais laikais buvo priduota paskolų, paskui pirmaisiais nepriklausomybės metais, o dabar leidome kiekvienam sukčiui išdalyti ir t.t.
Antra klaida, kad mes nepriėmėme progresyvinio mokesčio, kai turtingas moka tą patį 33% kaip ir vargšas gaudamas 1 Lt. Sukuriame visą bankų žlugdymo ir vagių klestėjimo sistemą. Reikia prisipažinti, gerbiamasis Prezidente, tikrai mano gerbiamas Prezidente. Jeigu jūs būtumėte principingai laikęsis tos nuostatos, dėl kurios mes, kai aš dar buvau ministru, sutarėme, šita situacija Lietuvoje būtų daug lengvesnė ir mes galėtume pasakyti: "Taip atsitiko dėl to, kad Aukščiausioji Taryba priėmė nekontroliuojamą komercinių bankų steigimo sistemą." Bet šito tai nebuvo padaryta. Kai jūs sakote, kad mes visi kalti, gerbiamasis Prezidente, aš esu absoliučiai nekaltas. Jūs vienintelis, kuris galėjote stabdyti dėl draudimo įstatymo, dėl valiutos modelio, dėl kitų įstatymų. Vienintelis, kuris galėjote sustabdyti. Jeigu jūs neturite gerų patarėjų, jūsų bėda. Galų gale neturėdamas gerų patarėjų pasikvieskite Seimo narius, kurie apie politiką kalba mažiausiai. Kalba apie ekonomiką. Gerbiamasis Prezidente, šito aš labai norėčiau.
Toliau. Gerbiamieji Seimo nariai, nepriklausomai nuo to, dešinė ar kairė, įsivaizduokime, ar giriantis, ar nesigiriant, bet mes esame aukščiau už visus kitus Lietuvos žmones. Ir jauskime... (Balsai salėje) Taip, taip. Ten kažkas šaukia. Taip, mes esame aukščiau. Jie mums patikėjo teisę atstovauti jiems. Pirmiausia prisiminkime "biednesnius". Nesiskubinkime gelbėti bet kuria kaina tik turtinguosius. Turtingieji ir taip yra laimingi. Todėl vis dėlto siūlau, kad pirmiausia už bankų bankrotus atsakytų patys bankininkai, kurie per trejus nepriklausomybės metus, ir Aukščiausiosios Tarybos, ir mūsų, pralobo, praturtėjo, apgavo daugiausia už visus. Aš manau, iš tikrųjų (matau linksinčius kairėje ir dešinėje) užmirškime kairę ir dešinę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kiek dar laiko reikėtų jūsų pareiškimui?
J.VESELKA. Trims žodžiams. Užmirškime kairę ir dešinę, atsiminkime tuos 90% Lietuvos žmonių, kurie patikėjo, kad mes vis dėlto vykdysime teisingumą. Vykdykime šitą teisingumą. Pirmiausia tegul tie, kurie turtingi, ir atsako už visus tuos bankrotus. O kur reikia iš tikrųjų gelbėti patį principą - Lietuvos bankų sistemą, šitą dalyką darykime. Aš tikiu, kad mes vis dėlto nors prieš pabaigą, bet padarysime tai, ką mes... Aš žiūriu į kairę pusę. Na, kiek mes kartų dirbome? Kai aš ten dirbau, landsbergiečiai mane puolė, kaip dabar, beje, mane puola kairiečiai. Tai patikėkime, kad galime susitarti. Niekas už mus gero... Ir baikime mes pasitikėti užsienio ekspertais. Ir K.Prunskienė, ir G.Vagnorius, ir A.Abišala, ir A.Šleževičius - visi suranda užsienio ekspertų, kurie pritaria. Jokie užsienio ekspertai, išskyrus mūsų galvas, nepadės sutvarkyti Lietuvos ekonomikos. Tad ir pasitikėkime pačiais savimi. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pareiškimą padarys gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras. Primenu, kad pareiškimams skiriamos trys minutės.
A.VAIŠNORAS. Ačiū, pone pirmininke, už priminimą, bet aš būsiu drausmingas ir paskaitysiu labai trumpą pareiškimą. Tik prieš tai norėčiau pasakyti, jog aš matau, kad jokie pareiškimai, kad ir dešimčia adresų, nepasiekia tikslo - nei Prezidentui, nei premjerui, nei ministrams...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jus informuoti, kad Ministras Pirmininkas, finansų ministras, banko valdybos pirmininkas ir Prezidentas yra darbo grupės posėdyje, todėl nedalyvauja Seimo posėdyje. Prašom tęsti.
A.VAIŠNORAS. Kadangi nėra pačių didžiausių mūsų valstybės galvų, aš noriu padaryti pareiškimą Lietuvos Respublikos visuomenei dėl politinės atsakomybės vengimo.
"Per visą Lietuvos Seimo darbo laikotarpį valdančiosios partijos vidaus ir užsienio politikos klausimų sprendimai Seime, Vyriausybėje buvo priimami be jokių konsultacijų su opozicija, be reikiamo viešumo visuomenėje, dažnai prieštaraujant kitoms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms. Tai vedė valstybę nuo vienos kritinės situacijos prie kitos. Nuo galimų precedentų dėl Rusijos armijos išvedimo, Maišiagalos konfliktų iki dabartinės padėties, grasinančios bankų sistemos egzistavimui. Opozicija ne kartą kreipėsi į LDDP atstovus Seime, Vyriausybę, per spaudą ir kitas visuomenės informavimo priemones inicijavo savo siūlymus dėl valstybės valdymo politikos keitimo. Tai nuolat vyko visus trejus Seimo darbo metus, tačiau nebuvo įsiklausoma. Todėl šiandieninę politiką ir jos pasekmes galima apibūdinti vienpartinėmis ir stabiliai negatyviomis. Atėjus paskutinei, didele dalimi pačių sukeltai bankų krizinei situacijai Lietuvoje, LDDP atstovai pagaliau suvokė savo nekompetenciją. Jie kreipėsi į opozicines partijas, kurių nariai, suvokdami galimų pasekmių mastą, bando konstruktyviai padėti. Tačiau iš Prezidento, premjero, kai kurių ministrų ir kitų atsakingų valdžios atstovų oficialių kalbų galima suvokti vyraujančią tendenciją - norą išvengti visos politinės atsakomybės už tai, kas padaryta jų vienvaliais per visą valdymo laikotarpį sprendimais, imama išsisukinėti ir ieškoti kaltų šalia savo partinių ir jų globojamų struktūrų. Tai nesuderinama su LDDP turimais įgaliojimais ir prisiimtais įsipareigojimais visuomenei ir valstybei. Seimo narys A.Vaišnoras."
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš pirmiausia norėčiau papriekaištauti posėdžio pirmininkui, kad pareiškimų metu mums teko išklausyti vieno Seimo nario paskaitą. Manyčiau, kad pareiškimai yra ne tam skiriami. Dabar nevisiškai oficiali informacija. Kadangi vieno laikraščio redaktorius yra paskelbęs konkursą, kad Seimo nario A.Bajoro ūsai būtų pripažinti gražiausiais Lietuvoje ir trečią valandą vyks finalinis turas, neoficialiais duomenimis, Seimo nario A.Bajoro ūsai jau beveik pripažinti pačiais gražiausiais Lietuvoje. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi darbo grupė dar... Seimo narys M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš prašiau anksčiau replikos, bet gerbiamasis posėdžio pirmininkas tuomet, matyt, bijodamas, kad aš atsakysiu į piktumo apsėsto buvusio vadovo priekaištus, man to žodžio replikai nedavė. Tada leiskite dabar man...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, galiu jus patikinti, kad tikrai nieko nebijau. Galite sakyti.
M.STAKVILEVIČIUS. Ne, ne jūs pabijojote, o gerbiamasis E.Bičkauskas tada pirmininkavo. Gal galima man tą repliką dabar pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau, kad šiuo metu iki sausio 9 d., kada turėsime posėdį, kad Vyriausybė, taip pat tie ministrai, kurie yra atsakingi už teisėtvarką, komitetas vis dėlto parengtų ir pasiūlytų Seimui įstatymų komplektą arba bent juodraščius, kad vis dėlto būtų artimiausiu metu, artimiausią mėnesį padaryti tokie dalykai.
1. Kad Vyriausybė suprastų ir pradėtų vadovautis tokiu principu, kad ne viskas leidžiama daryti ūkinėms organizacijoms, kaip pradžioje mūsų Seimui pasivaideno, kad vis dėlto ekonomiką, taip pat ministrų darbą, teisėtvarkos organų darbą reikia kontroliuoti. Aš norėčiau pasakyti taip, kad būtų rasta būdų, kaip išnaikinti korupciją, t.y. kaip infiltruoti žmones, kurie patikrintų, ar nėra tos korupcijos. Antra, kad nepasikartotų ta istorija su bankais, kurią mes turime, kai fiktyviai išduodamos paskolos, paskui kaltinamas kas nors ar mafija, ar kas per neapsižiūrėjimą padavė. Kad būtent tie žmonės iš tikrųjų atsakytų. Senovėje ir dabar kitose šalyse yra vadinamosios skolininkų duobės. Kol neatsiskaitysi su skolom, sėdėk duobėje, tavęs iš ten neišleis. Taigi aš prašyčiau, kad vis dėlto tiems, kurie nusiaubė bankus, o atsakyti turės eiliniai Lietuvos gyventojai, kad jiems būtų tokios specialios duobės parengtos, kol jie neatsiskaitys su tais žmonėmis, iš ko pasiskolino pinigų ir išleido kur nors į užsienio bankus ar kitas vietas.
Todėl aš norėčiau paprašyti, kad visi suprastų ir mes akcentuotume tai, kad šiuo metu, kai ėmėmės tokių priemonių dėl "Litimpeks" ir Lietuvos akcinio inovacinio bankų, kad negalvotų, jog čia mes gelbstime būtent tuos avantiūristus, kurie įvėlė Lietuvą į tokią duobę, o kad mes vis dėlto gelbstime žmones ir kad žmonių gelbėjimas yra mūsų pirmoji ir galutinė priedermė.
Dar norėčiau palinkėti, kaip čia vienas kolega sakė, kad tie žmonės, kurie, išskyrus pyktį, neapykantą, savyje nieko neturi, kad jie vis dėlto apverstų, apsuktų kokį dešimt kartų liežuvį ir tik tada eitų į tribūną. Aš suprantu, kad tarp mūsų yra 10 Seimo narių, kurie perėjo visas tris kadencijas, buvo Tarybų Sąjungos liaudies deputatai, paskui Aukščiausiosios Tarybos deputatai, dabar yra Seimo nariai, kad jų nervai gerokai susidėvėję, bet jokiu būdu negalima pateisinti to, kad juos apsėdo pyktis ir kiekviena proga, kai sprendžiame konkrečius klausimus, konstruktyviai bandome šitai daryti, kad, užuot sprendę tuos klausimus, lieja pyktį. Taigi norėčiau tokių planų ir tokių gerų Naujųjų metų, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi darbo grupė dar neparengė projektų priėmimui, todėl darome posėdžio pertrauką iki 17.30 val. 17.30 val. tęsime posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi darbo grupė dar nebaigė rengti projektų priėmimui, posėdį tęsime 18 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, darbo grupė toliau intensyviai tobulina projektus, dabar tikriausiai jau bus paskutinis mano paskelbtas laikas, kada tęsime posėdį, bent jau aš taip tikiuosi. Taigi prašau vėl susirinkti į posėdį 18 val. 40 min.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip aš jums žadėjau, tęsiame posėdį. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską informuoti, kaip sekasi darbo grupei. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, du dokumentai jau yra pasirašyti darbo grupės narių ir išnešti dauginti, kitus dokumentus pasirašinėja. Aš manau, per kokias 15 minučių bus pasirašyti visi dokumentai ir duoti dauginti. Kol daugins, dar galima išgerti arbatos. (Balsai salėje) Nėra jokių slaptų protokolų. Taigi dar kantrybės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, todėl tęsime posėdį 19 val. Bufetas dirba. Taigi arbatos galite atsigerti.
Pertrauka
7sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Prašom sėstis į savo vietas. Registracija. Į tribūną kviečiu pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 86 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma pradėsime įstatymo "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" priėmimą. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti projektą. Ar yra gerbiamųjų Seimo narių pataisų dėl atskirų straipsnių, ar galime balsuoti dėl viso šio projekto? Negalime, taip? Gerbiamasis pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, gerbiamieji kolegos, kad tas projektas buvo suderintas darbo grupėje, tačiau jeigu yra pasiūlymų, tai prašom. Seimo nariai gali siūlyti, tada balsuosime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra įregistruotų siūlymų dėl 1 straipsnio? Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš pakentėsiu, nes iš tikrųjų nesu susipažinęs su šituo kapituliacijos aktu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau dabar kalbėti tik tuos, kurie turi konkrečių pasiūlymų dėl šio įstatymo 1 straipsnio. Ar yra siūlymų dėl 1 straipsnio? Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas turit siūlymų dėl 1 straipsnio, pakelkit rankas. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pirmininke, jūs nepaaiškinote procedūros, kaip mes balsuosime. Ar mes balsuosime už kiekvieną punktą atskirai, ar jūs norite, kad mes balsuotume iš karto už visą įstatymą? Aš siūlau, kad mes balsuotume papunkčiui ir dėl kiekvieno punkto atskirai galėtume kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar kaip tik klausiu dėl 1 punkto, kaip jūs vadinate, arba, kaip aš vadinu, dėl 1 straipsnio, kadangi tai yra įstatymas. Ar dėl 1 straipsnio yra? Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad jūs prisimenate įstatymus, kuriuos priėmėte. Čia užrašyta - "sanuojant". Sanuoti valstybė neturi teisės priimti. Sanuoti gali priimti kreditoriai, o čia dabar įvardyta "sanuoja". Todėl šitas įstatymas prieštarauja visai mūsų priimtų įstatymų logikai, prieštarauja bendrai įstatymams, todėl negalima šitam paistalui pritarti. Negali būti, "sanuoja", nes tai yra kreditorių klausimas, o ne mūsų, Seimo narių, kurie visiškai su šituo banku nieko bendro neturi. Todėl siūlau atmesti 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar prašyčiau, kad būtų kalbama ne dėl balsavimo motyvų - priimti ar nepriimti. Atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio. Prašau nesikalbėti tarpusavyje, nes vėl po to kils tam tikrų neaiškumų. Dabar aš prašau nekalbėti dėl balsavimo motyvų - priimti ar nepriimti 1 straipsnį. Dėl to kalbėsime vėliau. Aš dabar prašau, kad gerbiamieji Seimo nariai, kurie turi konkrečių siūlymų dėl šio straipsnio - pataisų, papildymų, išbraukimų, - kalbėtų. O kai balsuosime dėl viso straipsnio, tuomet galėsite pasiūlyti jį priimti, nepriimti. Seimo narys V.Bubnys. Turite siūlymų?
V.J.BUBNYS. Antrajam.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bulovas.
V.V.BULOVAS. 1 turiu siūlymą. Todėl, kad aš asmeniškai pritariu idėjai, kad reikia atkurti, bet atkūrimą aš suprantu taip, kad išlieka buvusios valdybos. Todėl aš siūlau šiek tiek kitokią formuluotę: "šiuo įstatymu įgalioti bankų laikinuosius administratorius", o toliau kaip tekste - atkurti bendrovių veiklą. Negali išlikti esamos valdybos, tos, kurios padarė visus nusižengimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, ar tai galima priimti, ar reikės dėl to balsuoti atskirai?
F.KOLOSAUSKAS. Žinoma, galima įrašyti, čia nieko nemaišo. Galiu pasakyti tokį dalyką: aš jau minėjau, kad tas įstatymo projektas buvo suderintas darbo grupėje. Darbo grupėje buvo visų partijų atstovai. Dabar, kai mes pradėsime revizuoti, tada darbo grupė vėl turės rinktis. Aš manau, kad vis dėlto dabar administratorius yra paskirtas, jau jis yra paskirtas, valdyba ir taryba yra nušalinta ir toliau visi veiksmai jau nebus susieti su šitais valdybos ir tarybos nariais bei akcininkais. Pagal kitus įstatymo projektus, kuriuos mes priimsime, akcijos likusios bevertės, jos neturi jokios vertės. Aš siūlau priimti taip, kaip yra nurodyta įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
G.VAGNORIUS. Iš tikrųjų reikia laiko įsigilinti į šituos įstatymus. Pavyzdžiui, darbo grupėje stebėtojo teisėmis dalyvavo profesorius V.Landsbergis, dalyvavo kiti asmenys, kurie norėjo susipažinti. Jie gavo išsamią informaciją ir mes pasiekėme susitarimą. Ginčijomės dėl kiekvieno žodžio. Jeigu įvyks taip, kad posėdžio metu kas nors pateiks pataisą ir pakeis bent vieną žodį šituose trumpuose, bet sudėtinguose įstatymuose, tai mūsų susitarimas nustoja galios, nes mes nesutiksime prisidėti prie kokio nors iškreipto varianto ir po to tikėtis, kad štai atsakomybė tenka mums visiems. Aš siūlau, kadangi buvo visų partijų atstovai, taip pat dalyvavo Prezidentas, dalyvavo premjeras... jeigu jų pritarimo ir visų frakcijų atstovų pritarimo mes negalime realizuoti Seime... Aš dar kartą kartoju: jeigu bus padarytos pataisos, mes visiškai atsisakome šito įstatymo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Kolegos, aš noriu palaikyti gerbiamąjį G.Vagnorių šiuo atveju, kadangi iš tiesų tai buvo bendras susitarimas. Jeigu mes pradėsime redaguoti, tai mes amžiams įstrigsime toje vietoje. Aš siūlau palaikyti pasiūlymą, kuris pateiktas darbo grupės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu šiek tiek įsiterpti ir pasakyti formaliąją pusę: mes Seime nusprendėme... Gerbiamasis Seimo nary Veselka, paklausykite, jeigu norite dalyvauti svarstant. Mes Seime nusprendėme, kad visi siūlymai, kurie būtų teikiami darbo grupei... Darbo grupė visus tuos siūlymus išnagrinėjo. Dabar pasiektas tam tikras konsensas, yra pateikti projektai, pasirašyti visų frakcijų atstovų darbo grupėje. Aš siūlau toliau dirbti tokia tvarka: balsuoti dėl visų projektų - ar priimame juos, ar nepriimame - ir kalbėti po 4 žmones dėl balsavimo motyvų. 4 - už, 4 - prieš.
F.KOLOSAUSKAS. Labai teisingai.
PIRMININKAS. Nebalsuoti papunkčiui, kadangi, kaip buvo minėta, jeigu nors vienas punktas bus nepriimtas, vėl turės susirinkti darbo grupė ir pradėti savo darbą iš naujo. Todėl aš dabar siūlau gerbiamiesiems Seimo nariams nurimti, susitaikyti su tokia darbo tvarka ir kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia, kaip minėjau, priiminėjame projektą Nr.2019(2) - "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas". Prašau gerbiamuosius Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. 4 - už, 4 - prieš. Aš atsiprašau, čia buvo sena registracija. Prašom, kas norėtų kalbėti. Gerbiamasis Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, pasiektas susitarimas kad ir truputį trapus, bet vis dėlto visi mes norime kažką padaryti, iš tos duobės išlipti. Susitarimas patenkinamas, manau, jam reikia pritarti. Tai jau sprendimas, tai kažkoks konkretumas, o ne politinės deklaracijos. Aš - už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Aš jau ir tada sakiau, kad iš tikrųjų labai gerai, kad jūs, "politikieriai", priėmėte susitarimą. Bet atleiskite, atsistokite dabar, pone Vagnoriau ir pone Karosai, ir paaiškinkite, kodėl išimtis daroma tik dviem bankams? Kodėl ne visiems tiems, kurie iš tikrųjų bankrutavo ir juose buvo Lietuvos žmonių indėliai? Kodėl nepriklausomai nuo to tik dviem bankams daroma išimtis? Aš klausiu žmonių požiūriu: kodėl tik dviem bankams? Todėl siūlau, jeigu šitiems visiems, kuriems buvo žmonės atidavę... visiems bankams taikyti tą patį principą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, ar jūs tokį pasiūlymą pateikėte darbo grupei?
J.VESELKA. Kada aš galėjau pateikti, jeigu prieš minutę įteikta visa šitai?
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbame toliau dėl balsavimo motyvų. Seimo narys I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis F.Kolosauskas patvirtintų štai šitą mano teiginį: kai buvo svarstomas šito pateikto projekto 2 klausimas, Krikščionių demokratų frakcija mano asmenyje raštu buvo pasiūliusi, kad, vykdant bankų prievoles indėlininkams ir atstatant jų depozitais ir lėšomis einamosiose sąskaitose disponavimo teises, laikomasi visų indėlininkų lygybės principo. Gerbiamasis Kolosauskai, jūs pasakėte, kad tai bus įtraukta į tą programą, kuri bus rengiama. Jūs pripažįstate tai?
F.KOLOSAUSKAS. Taip, į programą, taip.
I.S.UŽDAVINYS. Aš norėčiau, kad tai būtų užprotokoluota.
F.KOLOSAUSKAS. Stenogramoje, gerbiamasis Uždaviny, bus stenogramoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai pasakyta posėdyje ir pasakė pranešėjas, žinoma, tai lieka stenogramoje. Toliau kalbame dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, labai malonu, kad tikrai po ilgo ir įtempto darbo mes pasiekėme tokį susitarimą, kuris mūsų, Seimo, darbe būna retai, labai retai. Aš prašyčiau visus kolegas balsuoti už šito įstatymo priėmimą, kad mes nors jau rytoj, parvažiavę į namus, turėtume ką pasakyti žmonėms.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas.
A.RAČAS. Aš taip pat pritariu šitam susitarimui. Man labai džiugu, kad mūsų Seimas gali priimti tokius bendrus sprendimus. Siūlau balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, žmonės laukia, ypač tie indėlininkai, kurie buvo šituose bankuose, t.y. Lietuvos akciniame inovaciniame banke ir "Litimpeks" banke, laukia mūsų sprendimo. Aš suprantu, kad ir kiti indėlininkai yra taip pat nukentėję ir kituose bankuose, todėl, aš manau, priimam šitą įstatymą, o protokoliniu nutarimu mes galime įpareigoti Vyriausybę, kad ji savo nutarimais, vykdydama šitą įstatymą, tai numatytų. Aš - už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 Seimo nariai buvo už. Dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys J.Listavičius. Prieš?
J.LISTAVIČIUS. Ne, negaliu.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika. Prieš?
B.V.RUPEIKA. Ar galima kalbėti per šoninį?
PIRMININKAS. Ne, prašom iš savo darbo vietos, taip, kaip visi Seimo nariai. Mes visi kol kas lygūs.
B.V.RUPEIKA. Aš dėkoju už lygybės principo pabrėžimą svarstomu klausimu ir noriu pasakyti, jog tikrai nesu už šį kapituliacijos prieš mafiją aktą. Taip pat nesu už tai, kad vilkas paliekamas avidėje, o lapė paliekama tvarkyti paukščių fermą, nes tie patys žmonės, kurie buvo krizės liudininkai, jos autoriai iš dalies ar visiškai, jie taip pat ir vykdys šį mūsų priimtą įstatymą. Kita vertus, kas gali būti pelningiau už bankininkystę? Pelningesnis gali būti tik bankrotas, apmokamas iš biudžeto arba iš mokesčių mokėtojų. (Plojimai) Ir šiandien mes tokį užsiėmimą pradedame legalizuoti. Kas toliau bankrutuos po šito mūsų priimto įstatymo? Todėl, kad tai yra naudinga ir pelninga, ir visiškai saugu, nė vieno kalto ir nė vieno žodžio apie atsakomybę mūsų priimtame įstatyme, nė vienos pavardės. Aš - prieš šį įstatymą, nors Seimas yra įstumtas į aklavietę. Ir visi balsuos už, kadangi kitas kelias Seimui yra pasileisti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik primenu, kad įstatymuose pavardžių nebūna. Seimo narys V.Bubnys. Galima kalbėti tik prieš.
V.J.BUBNYS. Aš norėčiau, kad būtų paaiškinta ne tik man, bet ir tiems, kurie klausosi. Aš visiškai pritariu ir džiaugiuosi partijų sutarimu, tai yra teigiama. Indėliai nebus prarasti, valstybė grąžins nustatyta tvarka ir nustatytais terminais. Ką tai reiškia - tie nustatyti terminai? Po 10 metų ar po metų, ar po 5 metų? Šita Vyriausybė ar kita Vyriausybė tai vykdys? Norėtųsi konkretumo.
PIRMININKAS. Čia, gerbiamasis Seimo nary, yra dar 3 straipsnis.
V.J.BUBNYS. Yra. Bet kada?
PIRMININKAS. Aš prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas iš Seimo narių prieš? Seimo narys L.Alesionka. Prieš?
L.ALESIONKA. Ne, aš nesu prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš, pasinaudodamas šita proga, norėčiau, kad ponas F.Kolosauskas pasakytų, ką reiškia reorganizuojant bankus? "Sanuojant ir reorganizuojant" - ką tai reikš juos reorganizuojant?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Kanapeckas. Jūs prieš?
V.KANAPECKAS. Aš norėčiau palaikyti kolegos V.Bulovo pasiūlymą. Visų pirma labiau apsidrausti mes galime. Antras dalykas - jokia grupė vis dėlto negali pakeisti Seimo valios. Mūsų ir įstatymai nenumato šito.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis. Jūs irgi prieš šį įstatymą?
V.MAČIULIS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Prieš?
A.VAIŠNORAS. Esu už.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris. Prieš?
V.EINORIS. Jeigu galima...
PIRMININKAS. Už kalbėti nebegalima.
V.EINORIS. Nieko sakyti negalima? Aš labai džiaugiuosi, kad vis dėlto, kai yra labai atsakingi momentai mūsų gyvenime, mes randame bendrą kalbą. Iš tikrųjų aš visiškai palaikau tai, kas dabar yra pateikta darbo grupės, ir noriu, kad mes visi pasitikėtume. Jeigu ten buvo rastas bendras sutarimas, nepradėkime mes ieškoti nepamesto grūdo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary.
V.EINORIS. Už tai, ką siūlo darbo grupė.
PIRMININKAS. Dabar buvo galima kalbėti tik prieš šį įstatymą. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, aš tik noriu pasinaudoti proga ir pasiūlyti autoriui labai paprastą pasiūlymą: šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento. Tai labai svarbu, nes 3 punkte yra tuoj pat. Tai mes fiksuokime juridiškai, - kad šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento. Jeigu autoriui priimtina, būtų visai neblogai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymai neįsigalioja nuo priėmimo momento. Jis įsigalios kitą dieną, kai bus paskelbtas įstatymais nustatyta tvarka. Taigi šitas siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų. Seimo narys K.Dirgėla. Jūs prieš?
K.DIRGĖLA. Aš susilaikysiu dėl tokių priežasčių: yra galiojantis Komercinių bankų įstatymas. Mes vėl darome precedentą, kad žaidimo taisyklės keičiamos žaidimo metu. Tai viena. Antra. Aš nematau realių realizavimo mechanizmų tam, ką jūs dabar čia siūlote. Tą patį sprendimą galima priimti ir pagal galiojantį įstatymą. Juo labiau kad mes savo pirmuoju punktu įvedame dvigubą banko bankroto proceso sampratą. Nepaskelbus bankroto, mes imamės priemonių, naudojamų būtent bankroto proceso momentu.
PIRMININKAS. Primenu, galima kalbėti tik prieš. Seimo narys J.Veselka už?
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau sakiau. Pirmas dalykas - sanavimas yra kreditorių klausimas. Mes nesame kreditoriai, todėl mes ir negalime pritarti sanavimui. Tai viena.
Antra. Visi indėlininkai nepriklausomai nuo to, kokiuose bankuose turėjo savo indėlius, turi būti visuose įstatymuose vienodai traktuojami. Būtent čia yra daroma išimtis tik indėlininkams, turintiems indėlius šiuose dviejuose bankuose. Todėl dar kartą prašau: atmeskite šį projektą arba jį pataisykite taip, kad tai būtų visiems indėlininkams visuose bankuose. Todėl tokį siūlau atmesti arba pritarti, kad visi Lietuvos žmonės būtų vienodai traktuojami nepriklausomai nuo to, kuriuose teisėtai įregistruotuose bankuose jie turėjo indėlius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 kalbėjo už, 4 - ne už. Dabar prašau registruotis. (Balsai salėje) Posėdyje dalyvauja 92 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 86.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau nereplikuoti iš vietų, juo labiau balsavimo metu. Gerbiamieji Seimo nariai Veselka, Gaška, nusiraminkite, elkitės padoriai! (Balsai salėje)
Kas susilaikė? Gerbiamasis Seimo nary Gaška, na, nusiraminkite vieną kartą. Kiek jūs galite šūkauti? Niekas jūsų nesiklauso, nešūkaukite! Kas susilaikė, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Gerbiamąją balsų skaičiavimo grupę prašom patikslinti, kiek Seimo narių dalyvauja šiuo metu posėdyje. Gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, ar jau suskaičiavote Seimo narius? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom atsisėsti į savo vietas ir nejudėti, kadangi balsų skaičiavimo grupei labai sunku skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 92.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi posėdyje dalyvauja 92 Seimo nariai, balsų skaičiavimo grupė suskaičiavo skaičiuodama rezultatus daugiau, todėl perbalsuosime.
Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 74.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 9.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 74 Seimo nariams balsavus už, 5 - prieš ir 9 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" priimtas.
Repliką po balsavimo - Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano replika susijusi su tuo, ką kolega I.Uždavinys minėjo dėl lygybės principo išduodant indėlius. Ar turėta omenyje ir priėmė kolega F.Kolosauskas, ar turėta omenyje visiems indėlininkams vienodai, ar proporcingai nuo turėtų indėlių? Čia galima įvairiai suprasti. Aš taip suprantu, kad visiems indėlininkams vienoda suma numatoma. Jeigu taip, tai tada aišku. (Balsai salėje) Matote, jau visi sako, jog procentinė. Tada reikia aiškiai išspręsti.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Šio įstatymo priėmimu jokiu būdu, kaip kas gali pagalvoti, nėra atleidžiami nuo atsakomybės tie asmenys, kurie pasiėmė pinigus ir negrąžino. Šiuo įstatymu nėra atleidžiami nuo atsakomybės tie valdininkai arba tie bankų pareigūnai, kurie neteisėtai išdavė kreditus. Yra kitas dokumentas - nutarimas, kurį mes turėtume svarstyti, ir aš tikiuosi, jog Seimas, visi vieningai pritars labai griežtiems reikalavimams. Ir aš tikiuosi, kad po to vidaus reikalų ministras, prokuroras ir Valstybės saugumo departamento vadovas įvykdys mūsų griežtus reikalavimus, kaip turi būti patraukti atsakomybėn kalti asmenys, kaip turi būti areštuotas jų turtas ir kaip turi būti nubausti kalti asmenys ir pareigūnai. Šito reikalavimo mes neatsisakome ir niekad neatsisakysime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, jums negaliu antrą kartą suteikti žodžio. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis, replika po balsavimo.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį į 4 šio įstatymo punktą, kad už šio įstatymo įvykdymą yra atsakingi Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mes tikimės, kad artimiausiu metu šių valstybės institucijų vadovai - gerbiamasis K.Ratkevičius ir gerbiamasis premjeras A.Šleževičius - padarys pareiškimus visuomenei ir informuos visuomenę būtent apie 3 punkto nuostatas, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis bus įgyvendinamas šis įstatymas. Tai labai nuramintų visuomenę. Dėkoju.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo, Seimo narys J.Veselka. Tikiuosi, kad tai bus paskutinis Seimo narys, sakantis repliką po šio įstatymo priėmimo.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau Kolosauskai, iš tikrųjų G.Paviržio klausimas buvo logiškas, nes dauguma Seimo narių nesuprato, kai jūs pasakėte, kad bus protokoliškai taikomas tas pat principas. Todėl aš prašau, kad jūs patvirtintumėte, ar visiems indėlininkams bus taikoma ta pati sistema kaip Lietuvos akciniam inovaciniam ir "Litimpeks" bankams, t.y. ar visiems indėlininkams grąžinama ta suma, kuri buvo įdėta, su palūkanomis, ar visiems bus grąžinama proporcingai mažinant nuo to, kaip išspręs visus kitus klausimus. Turėtumėte pasakyti - vienodai ar nevienodai, proporcingai ar viską grąžinam. To klausė ir G.Paviržis, ir aš tai noriu pasitikslinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom atsakyti, ir priiminėsim kitą įstatymą.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad mes priiminėsime Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą, kuriame bus pasakyta, kaip ir kas bus padaryta.
7sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pradedame kito įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo" projekto priėmimą. Yra keletas projektų, 3 projektai dėl šio įstatymo papildymo, todėl aš manau, kad jūs sutiksite, jog būtų įforminta kaip vienas įstatymo pateikimas, tačiau priiminėsime taip, kaip pateikta, - atskirai. Pirmiausia projektas Nr.2014(3)...
F.KOLOSAUSKAS. Dėl Nr.2014(3) darbo grupėje buvo ilgai diskutuojama, įdiegti kai kurie pakeitimai, papildymai. Daugiau jokių pasiūlymų nebuvo. Siūlau priimti taip, kaip yra suredaguota.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad iš tikrųjų buvo parodyta gera valia ir bendras sutarimas. Manyčiau, ką pasakė G.Vagnorius, mes turėtume laikytis, nes yra visų frakcijų atstovų parašai. Aš manau, kad mes turėtume balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu jūs leisite, aš pasakysiu... Aš palaikau šį projektą, tačiau noriu pasinaudoti proga ir pasakyti štai ką. Akivaizdu, kad tie garsūs rėksniai, kurie šiandieną į šį posėdį įveda destrukciją, yra padauginę daugiau negu alaus butelis prie vakarienės. Jeigu jie nepriims, aš siūlau, kad jūs inicijuotumėte girtumo nustatymą ir po to reikėtų spręsti klausimą, ar jie gali toliau dalyvauti posėdyje. O šį projektą aš palaikau kaip ir kitus. Jie geri. Ačiū grupei, kad ji padirbėjo.
PIRMININKAS. Deja, negaliu to padaryti, nesu šios srities specialistas, reikėtų kviestis profesionalus. (Balsai salėje) Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas reikalingas. Iš tikrųjų, kol bus išaiškinta situacija, veiksmai negali vykti, kaip sakoma, dviem kryptimis. Todėl šis projektas, kaip minėjau, būtinas ir aš jam pritariu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Nė kiek neabejodamas pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš taip pat pritariu ir manau, jog galima paskubinti šį reikalą, nes jau vėlus laikas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra nepritariančių? (Balsai salėje) Po gerbiamojo Seimo nario L.Alesionkos pasakymo nepritariančių nėra.
Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo", prašom pakelti rankas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 77.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 77 Seimo nariams balsavus už ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo" (projekto Nr.2014) priimtas.
7sesija54p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pradedame Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo pakeitimo" priėmimą, projektas Nr.2016. (Balsai salėje)
Seimo narys A.Baskas nori pasakyti repliką po balsavimo. Aš atsiprašau gerbiamojo Seimo nario, kad nepastebėjau. Prašom.
A.BASKAS. Pone posėdžio pirmininke, pagal paskutinį jūsų sakinį klausytojai galėjo suprasti, kad Seime yra daug girtų žmonių. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad iš 90 čia esančių aš nematau nė vieno girto. (Balsai salėje) Net išgėrusių nematau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau šios temos neplėtoti. Iš tikrųjų gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka pajuokavo. (Balsai salėje) Seimo nariai labai ilgai laukė šių įstatymų projektų, todėl kai kurie pavargę, tačiau iš tikrųjų gerbiamasis Seimo narys A.Baskas teisus.
Gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Nr.2016 projekto, kuris numato termino pratęsimą kapitalo didinimui nuo 6 iki 12 mėnesių. Darbo grupė aprobavo, buvo kai kurių redakcinių pataisų. Su tomis pataisomis darbo grupė pritarė. Kitų siūlymų nebuvo. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Siūlau pritarti darbo grupės parengtam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto ši naujoji redakcija (12 mėnesių) leidžia komerciniam bankui kaupti lėšas. Ir visus metus po to, kai centrinis bankas pareikalauja pagal savo reikalavimus ir normatyvus padidinti akcinį kapitalą, bankas dar dirba kaip normalus komercinis bankas, atlieka įvairias operacijas, išduoda kreditus ir priima naujus indėlius. Vadinasi, jis dirba normaliai, bet gale metų pasako, kad štai mes nesugebame įvykdyti tų normatyvų, bankas likviduojamas arba paskelbiama bankroto procedūra. Visus metus jis dar dirba ir gali paslėpti, kaip sakoma, visus galus. Anksčiau tai buvo leidžiama tik 6 mėnesius. Norėtųsi išsamesnių argumentų, kodėl daroma 12 mėnesių?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar ne klausiame, o kalbame dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo pakeitimo, kaip sakoma, reikalauja pats gyvenimas. Praktika parodė, kad 6 mėnesių tiek bankui, tiek tam, kuris registruoja dviejose instancijose, laiko gali būti mažoka. Todėl yra dalinis registravimas ir galutinis registravimas, žinoma, tam reikia 12 mėnesių. Aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš manyčiau, kad 12 mėnesių yra nemažas laikotarpis. Jeigu man būtų leista, aš siūlyčiau 10 mėnesių. Bet mes kitos išeities neturime, reikia priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas yra jau trečias, suderintas darbo grupėje, ir ankstesni jo variantai didelių prieštaravimų nekėlė. Sakyčiau, čia sklandesnės formuluotės. Aš palaikau šį projektą ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys K.Jaskelevičius turbūt už?
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš kaip tik esu prieš šį įstatymą ir štai dėl ko. Termino pailginimas iki metų suteikia galimybę ir Lietuvos banke vilkinti akcinio kapitalo padidinimo įregistravimą. Manyčiau, kad ir pusė metų yra per daug. O dabar nei iš šio nei iš to - 12 mėnesių. Jeigu tai reikalinga, tai pateikime analizę, pateikime argumentus, o ne taip: 6 - 12, kodėl ne 18? Tai rašykime iš karto 5 metus. Jeigu mes kalbame, kad bankai turi didinti kapitalą, tai tam 6 mėnesių pakanka.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas - už? Seimo narys A.Kairys - už? Seimo narys V.Einoris - už?
V.EINORIS. Visai pasitikėdamas darbo grupe - už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Galbūt jūs prieš? (Balsai salėje) Prašom, kalbėkite.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, buvo labai paprasta logika. Jeigu žmonės nutarė didinti akcinį kapitalą, iš tikrųjų paskaičiavo, kiek jie turi pinigų, ir 6 mėnesių visiškai pakako. Būtų nelogiška, jeigu pratęstume visa tai iki 12 mėnesių. Bet kuri "gaspadinė", kaip sakoma, pasižiūri - turiu 100 atliekamų litų ir 100 litų galiu sumokėti per dieną, na, per 3 dienas. Bet pratęsti dvigubai ilgesniam terminui, neišgirdus jokių rimtų argumentų, gerbiamieji kolegos, pagalvokite, nepritarkite. 6 mėnesiai yra pakankamas terminas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis už ar prieš?
P.A.MIŠKINIS. Aš - už, nes akcinis kapitalas...
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Endriukaitis, jūs prieš ar už?
A.ENDRIUKAITIS. Aš susilaikau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Posėdyje dalyvauja 89 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 14 straipsnio papildymo", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 68.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 68 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš ir 8 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 14 straipsnio papildymo" priimtas.
7sesija54p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo" projektą Nr.2015(3).
F.KOLOSAUSKAS. Darbo grupėje daugiausia buvo diskutuojama dėl procento: kada reikia pradėti mažinti akcijų vertę, nuo kokio procento, nuo kokio akcinio kapitalo. Buvo rastas sprendimas ir priimtas konsensu, kad tas procentas būtų 50%. Visa kita yra techniniai dalykai, susiję su akcininkų susirinkimu, susiję su teismo sprendimais ir su akcininkų susirinkimų organizavimu. Gerbiamasis J.Veselka siūlė įrašyti 50% - nuo jų 2/3 turi balsuoti, t.y. Akcinių bendrovių įstatymo norma ir šiame visame Komercinių bankų įstatyme ta norma yra panaudota, o čia yra tik dalis tos normos keičiama, todėl darbo grupė sutiko su tuo, kad veikia tam susirinkimui Akcinių bendrovių įstatymas. Siūlau šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, Seimo nary Kolosauskai, negalėdamas kreiptis į visą darbo grupę, prašau jūsų pagalbos, nes mano balsavimas priklausys nuo to, ar išleistų ir "praganytų" pinigų suma, kurią mes dabar sumokėsime kartu su "Aurabanku", su Žemės ūkio banku, su "Litimpeks" banku, su Akciniu inovaciniu banku, pasieks milijardą ar nepasieks? Jeigu pasieks, tai aš balsuoju už. Nepasieks - balsuoju prieš. Kaip jūs manote?
F.KOLOSAUSKAS. Jūsų valia, kaip jums balsuoti.
B.V.RUPEIKA. Aš prašiau pagalbos skaičiuojant. Jūs gi Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, kiek šiandien darbo grupė aiškinosi, bet aš buvau vakar - buvo lyg ir sutarta taip, kad banko valdybos pirmininkas paaiškins, kokia padėtis būtų su bankais, jeigu būtų palikta 25% ir jeigu - 50%. Jeigu šiandien visiems darbo grupės nariams aišku, tai gal Seimo nariams tą informaciją reikėtų pasakyti. Aš būčiau už tai, kad tai būtų 50% ne nuo akcinio, bet nuo įstatinio kapitalo. Tačiau kadangi parašyta taip, tai - taip. Bet tokios informacijos, kurią vakar buvo žadėta skelbti, aš paprašyčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu šiam projektui. Man patinka, kad jis suderintas, ir man taip pat patinka, kad jame numatyti pakankamai veiksmingi mechanizmai tuo atveju, kai akcininkai nesiteikia susirinkti ir nesutinka mažinti kapitalo. Tokiu būdu šis įstatymo projektas neleidžia gaišti laiko ir jis pakankamai gerai sprendžia problemas. Šiam projektui aš pritariu ir kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Kviečiu visus palaikyti šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas kaip tik papildo Komercinių bankų įstatymo tą dalį, kurioje sakoma, kad galima iš esmės perimti banką arba nuvertinti akcijas, kai akcininkai kartais nenori su tuo sutikti. Objektyvūs duomenys rodo, kad taip turėtų būti.Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti tik prieš šį įstatymą. Seimo narys A.Kunčinas. Seimo narys J.Dringelis. Seimo narys A.Katkus. Galima tik - prieš. Seimo narys J.Veselka.
J.A.KATKUS. Palaukite, palaukite. Aš noriu pasakyti, kad 2-4 punkte yra rašybos klaidų...
PIRMININKAS. Kad čia tokio punkto, gerbiamasis Seimo nary, nėra. (Balsai salėje) Mes ne tą įstatymą priiminėjame. Seimo nary Veselka, jūs prieš?
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto gerbiamojo F.Kolosausko paaiškinimas vienas: nereikia, kad Akcinių bendrovių įstatyme numatyta ne mažiau nei 50%... Jūs čia iš tikrųjų pakeičiate visą formuluotę. Pagal šią formuluotę pakanka susirinkti trims ir iš trijų - dviem nubalsuoti... Gerbiamasis, tikrai aš jums tai sakau. O toliau, gerbiamasis Kolosauskai, aiškiai buvo teikiami alternatyvūs siūlymai 2015(2) dėl darbo užmokesčio ir dėl turto apribojimo, kai nevykdomi tam tikri įsipareigojimai. Jūs to nepateikėte. Todėl, gerbiamasis Bernatoni, aš norėčiau, kad balsuotumėte ir dėl mano siūlymo: dėl bankų, kurie nevykdo įsipareigojimų, darbo užmokesčio ir turto tam tikro apribojimo. O tie, kurie vykdo, tegu gauna nors ir milijardus. Todėl, gerbiamasis Bernatoni, siūlyčiau balsuoti dėl mano siūlymo - dėl darbo užmokesčio ir turto apribojimo, tai yra dėl Komercinių bankų įstatymo 56 straipsnio papildymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario J.Veselkos siūlymas yra reglamentinis, kadangi jis tą savo pasiūlymą įregistravo anksčiau ir darbo grupė jį nagrinėjo, tačiau jam nepritarė. Todėl aš dabar prašysiu kalbėti dėl gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymo. Vienas - už, vienas - prieš. Po to balsuosime ir tada grįšime prie balsavimo dėl viso įstatymo. Aš tikiuosi, kad jis nepasikeis. Ar yra palaikančių gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymą? Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš palaikau šį siūlymą, nes šiuo požiūriu jo siūlymas susijęs su tam tikra reglamentacija šioje srityje.
PIRMININKAS. Dabar gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka. Galima tik nepritarti gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymui.
L.ALESIONKA. Taip, aš nepalaikau šio siūlymo. Darbo grupės priimtos formuluotės yra imlesnės ir sklandesnės. Manau, kad reikia palaikyti darbo grupės siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų spausdinant įsivėlė klaida. Pirmąjį punktą reikia formuluoti taip: "Banko akcinis kapitalas turi būti sumažintas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, jeigu banko balanso atskaitomi nuostoliai pasiekia 50% banko akcinio kapitalo nominalios vertės." (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar niekas iš darbo grupės narių neprotestuoja prieš šią klaidą? Gerbiamasis Seimo nary Veselka, tai ne jūsų siūlymas, o techninė klaida. Prašysiu balsuoti gerbiamuosius Seimo narius. Pirmiausia registruosimės. (Balsai salėje) Posėdyje dalyvauja 89 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo", prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Kas už? Suskaičiavote, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 67.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra. Atsiprašau, 1 buvo.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Ar buvo 1 prieš, ar nebuvo?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš vienas buvo.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 67 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo papildymo" priimtas.
Darbo grupė informavo posėdžio pirmininką, kad gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos pateiktus siūlymus ji dar galės ir po Naujųjų metų apsvarstyti, ir tuomet, jeigu bus rastas konsensas, juos pateiks Seimui.
Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka repliką po balsavimo.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš matau labai sąžiningų žmonių... Man aiškina, kad mano siūlymas dėl darbo užmokesčio ir turto disponavimo teisės apribojimo yra priimtas. Todėl aš norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų šios dvi nuostatos priimtos?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pakartoti, ar priimtas gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymas.
J.VESELKA. Tik dėl tų dviejų nuostatų: dėl darbo užmokesčio apribojimo ir dėl turto disponavimo apribojimo. Įstatyme priimta ar nepriimta?
PIRMININKAS. Tikiuosi, gerbiamasis Seimo nary, kad tai bus paskutinis jūsų klausimas šiame posėdyje, kadangi klausimų vakaras eina į pabaigą. Prašom.
J.VESELKA. Tikrai paskutinis.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad nutarimo projekte yra vienas punktas: Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su (Balsai salėje) Lietuvos banku parengė siūlymus dėl komercinių bankų vadovų atlyginimo mokėjimo tvarkos. Toje tvarkoje bus numatyta. Taip, mokėjimo tvarkos. Čia bus viskas ir padaryta.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kokį dabar teikiate projektą balsavimui?
F.KOLOSAUSKAS. Nr. 2018.
7sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo ir pakeitimo" projekto Nr.2018(2) priėmimą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šitas Civilinio proceso kodekso papildymas ir pakeitimas susijęs su dabar priimta Komercinių bankų įstatymo pataisa dėl kapitalo mažinimo, kad teismai galėtų tuoj pat vadovautis šio kodekso pakeitimu. Šio Civilinio proceso kodekso papildymo pakeitimai suderinti su Valstybės ir teisės komitetu ir su Seimo Juridiniu skyriumi. Tik 3 punkte siūloma 136 straipsnio pirmąją dalį papildyti ne 7 punktu, bet 9 punktu. Daugiau kitokių siūlymų nebuvo. Šio įstatymo pakeitimą siūlau priimti.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip sakė pranešėjas, iš tikrųjų, jeigu mes padarėme įstatymo pakeitimus, tai atitinkami papildymai ir pakeitimai turėtų būti Civilinio proceso kodekse. Todėl visai natūralu, kad šitas įstatymo projektas reikalingas, ir aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu. Čia buvo siūlymas dėl 7 ir 9 punkto. Dabar pranešėjas sutinka, kad būtų 9, todėl aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš taip pat palaikau šį projektą. Naudodamasis proga, kad įjungtas mano mikrofonas... Gerbiamasis Bernatoni, aš tuo pačiu norėčiau pasakyti keletą pastabų dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto labai negerai, kad dar yra Seimo narių, kurie taip ir nesupranta, kad šiandien svarstomas visas įstatymų ir nutarimų paketas. Ir vietoje to, kad perskaitytų dokumentus iki galo, teikia pranešėjui klausimus jau po įstatymo priėmimo, nors tie visi atsakymai čia pat kitame projekte. Būtų gerai, kad mes negaištume laiko tokiam klausimų ir atsakymų vakarui.
Aš palaikau šį projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Loginis nuoseklumas reikalauja priimti. Aš - už.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Taip pat - už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Už.
PIRMININKAS. Taigi prieš, gerbiamieji Seimo nariai, nėra. Prašysiu registruotis. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Grįžkite į savo vietas. Registracija! Posėdyje dalyvauja 88 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo ir pakeitimo", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 75.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Gerbiamieji Seimo nariai, nereplikuokite, pavardžių skelbti negalima. Kai transliuos televizija, visi matys.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 75 Seimo nariams balsavus už ir 6 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo ir pakeitimo" priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums primenu, kad prieš priimant Komercinių bankų įstatymo 3 projektų pataisas mes sutarėm, jog jie bus sujungti. Ar nepamiršote, nereikia dėl to balsuoti? Dėkoju.
7sesija54p svarstyti klausimai
Prašau gerbiamąjį pranešėją pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" projektą Nr.2012(4).
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, svarstant darbo grupėje šio nutarimo projektą buvo įvertinti gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymai, Krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymai ir kai kurie gerbiamojo G.Paviržio ir gerbiamojo A.Vaišnoro pasiūlymai. Atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas. Aš siūlyčiau šį projektą priiminėti.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas. Dėl vedimo tvarkos ar dėl siūlymų?
E.BIČKAUSKAS. Ne. Dėl siūlymų, kadangi aš į visus projektus, kurie tik pasirodė, siūliau vieną ir tą pačią standartinę pataisą nutarimo 3 punktui. Jos esmė tokia (tuoj aš perskaitysiu): papildyti 3 punkto paskutinį sakinį: "Baudžiamosios bylos, iškeltos dėl komercinių bankų veiklos, turi būti perduotos tirti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai." Štai kur esmė. Ne vienas iš mūsų čia kalbėjome apie tai, kad vis dėlto reikia išsiaiškinti, kokia yra ir Vyriausybės kaltė šioje situacijoje. Vidaus reikalų ministerija yra viena iš vyriausybinių struktūrų. Aš nekalbu apie jokį nepasitikėjimą, bet viena iš struktūrų. Mano požiūriu, ne pačiu geriausiu būdu pasirodė ir akcijos naktį, tos pačios... inspiruodama šiek tiek. Dar klausimas ir daug klaustukų yra ir dėl suėmimų, ir kaltinimų.
Trečia. Na, galų gale ir dėl to, kas tiria šią bylą ir kas pradėjo, ir sankcionavo ar rašė nutarimus sulaikyti ir suimti. Visais laikais ir visados Generalinė prokuratūra tyrė pačius sudėtingiausius nusikaltimus. Esu įsitikinęs, kad šis nusikaltimas (tai nusikaltimas, nes buvo iškelta baudžiamoji byla) yra vienas iš sudėtingiausių Lietuvos istorijoje. Ji, be jokios abejonės, įtrauks ir Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus, bet vadovaus tyrimui. Todėl aš prašau balsuoti dėl šio pasiūlymo, ar papildyti 3 punktą sakiniu, jog visos baudžiamosios bylos dėl komercinių bankų veiklos perduodamos tirti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Prašom balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau buvo minėta, jeigu bus mėginama ką nors pakeisti, reikės darbo grupei pradėti darbą iš naujo. Todėl aš prašyčiau, kad gerbiamasis pranešėjas pateiktų darbo grupės argumentus, ir po to spręsime. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, darbo grupėje tas klausimas buvo svarstomas. Buvo akcentuota, kad prokuratūra gali bet kada (tai yra jai leidžiama) paimti bet kokią bylą savo žinion, ir jokių apribojimų čia nėra. Todėl darbo grupė bendru sutarimu manė, kad šitos pataisos įrašyti į nutarimą nereikia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Ar mes negalime bendru sutarimu, nerašant į jokius įstatymo projektus, pasiūlyti Generalinei prokuratūrai perimti šias bylas? Ar atsirastų prieštaraujančių? Ar tai negali būti laikoma mūsų visų bendra nuomone? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, matau, kad susitarimas eina į pabaigą - prasidės nauji ginčai. Todėl aš dar kartą norėčiau pasiūlyti balsuoti, ar svarstysime pastraipsniui, ar priiminėjame tuos projektus, kurie buvo pateikti darbo grupės? Jeigu bus pritarta, kad būtų balsuojama pastraipsniui, tuomet aš prašysiu darbo grupę dar kartą susirinkti ir svarstyti šį nutarimą iš naujo. Klausimas procedūrinis, Statute nenumatytas, teikiu savo iniciatyva balsuoti be diskusijų. Dar kartą pakartoju: kas už tai, kad būtų priimamas visas projektas iš karto, kaip pateikė darbo grupė, spaus mygtuką "už". Kas už tai, kad būtų svarstoma pastraipsniui - "prieš", susilaikę skaičiuojami nebus, nes balsavimas alternatyvus. Balsavimas pradėtas. (Salėje šurmulys)
Už - 61, prieš - 13. Taigi, gerbiamasis Seimo nary, jus palaikančių yra mažuma. Man atrodo, vargti neverta.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos. Jūs, gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, visados labai gerai laikotės Statuto, ir dėl to gerbiu. Jeigu galima, klausykite manęs.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baskai, netrukdykite posėdžio pirmininkui pirmininkauti, nes aš negaliu klausyti gerbiamojo Seimo nario E.Bičkausko. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Pirmininke, jūs visados labai gerai laikotės Statuto, ir dėl to aš jus labai gerbiu. Mano prašymas yra visai statutinis, kadangi pasiūlymas įregistruotas ne vieną kartą ir laiku, aš neprašau diskutuoti dėl šio klausimo, aš, kaip nepriklausantis frakcijai ir t.t., negalėjau dalyvauti ir nedalyvavau šioje komisijoje. Kiek man sakė komisijos nariai, dabar šis klausimas iš viso nebuvo svarstytas. Aš prašau, kad vienas pasisakytų... Po vieną dėl pasiūlymo pasisakytų už, prieš ir balsuotume, ir viskas. Galų gale atmeskime, jeigu taip. Tik vieno prašau - balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, deja, aš negaliu pažeisti Seimo valios. Seimas jau balsavo. Išsakė savo nuomonę. Netgi Seimo Pirmininkui neleista savavališkai pakeisti Seimo nuomonės. Niekas man tokių galių nesuteikia. Seimas nusprendė balsuoti dėl viso šio projekto iš karto, kadangi jis buvo aptartas darbo grupėje. Todėl prašau prie mikrofonų gerbiamuosius Seimo narius nestoti, prašau... (Balsai salėje) pasisakyti dėl balsavimo motyvų - už ir prieš. Gerbiamoji Seimo narė L.Andrikienė.
L.L.ANDRIKIENĖ. Aš nenorėjau nieko sakyti. Mano mygtukas....
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau įdėmiai klausyti dar kartą. Dabar bus pasisakoma dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš dėl viso šio nutarimo priėmimo. Tie, kurie nenorite pasisakyti, šiuo metu nespauskite mygtukų. Seimo narys V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, mes, atrodo, taip gražiai dirbame jau nebe pirma valanda ir priėmėme tikrai kardinalius įstatymus, jų pakeitimus, ir aš noriu pakviesti vieningai balsuoti už šį nutarimą. Aš - už jį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad darbo grupėje priimtas tam tikras susitarimas ir čia bet kokie kiti siūlymai yra mums nepriimtini. Aš siūlyčiau balsuoti už tai, kas yra pateikta, ir nebesileisti į bet kokias kitas diskusijas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pritardamas šio nutarimo projektui, vis dėlto aš noriu pasakyti, kad yra tam tikra spraga lyginant, sakykime, 1 punktą arba konkrečiai 1.2 su 2 punktu. Ten yra nurodyta, iki kada visas punktas bus realizuotas. 2 punkte nieko nenurodyta, kartu 2.1 yra nurodyta data, 2.2 ir 2.3 jau nėra datos. Tai vis dėlto, mano manymu, tą datą reikėjo perkelti tiesiog į 2 punktą, t.y. kad pavedame Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki tokios datos, ir tada tai galiotų visam punktui. Dabar galioja tik 2.1 papunkčiui, o 2.2 ir 2.3 lieka visai be datų. Mano manymu, šį redakcinį klausimą reikėtų kažkaip išspręsti. Projektui pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, priimtina. Čia reikia įrašyti datą.
PIRMININKAS. Niekas neprieštarauja? Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakyčiau už šį nutarimą, jeigu būtų palaikytas pono E.Bičkausko pasiūlymas. Jis yra labai pagrįstas, ir manau, kad vidaus reikalų ministras ir jo vadovaujama žinyba gali būti tam tikrais atvejais suinteresuota. Todėl visos tokios bylos, bylos, susijusios su bankais, ir ten, kur gali būti suinteresuota Vyriausybė, turėtų būti tiriamos prokuratūros.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. 3 punkte nurodomas 1.1 punktas, tokio iš viso nėra. Bet ne apie tai norėčiau pasakyti. Anksčiau priimtame mūsų įstatyme Nr.2019 "Dėl akcinių bendrovių "Lietuvos akcinis inovacinis bankas" ir "Litimpeks" bankas" 1 punktu jau mes įvardijome galimybę reorganizuoti. Aš manau, kad pagal šį 1 punktą tie bankeliai jau bus reorganizuoti, bus prijungti prie kitų bankų. Tai bus geras kąsnis ir gera kalėdinė ir naujametinė dovana kitiems bankams, todėl tie iš esmės neblogi nutarimo momentai šių bankų atžvilgiu neteks prasmės, taigi aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš taip pat galėčiau pasakyti, kad gerbiamojo E.Bičkausko pasiūlymas yra logiškas. 3 punkte kalbama tik iš dalies apie Respublikos generalinio prokuroro bendrą veiklą su vidaus reikalų ministru. Tačiau šiuo atveju turbūt Respublikos generalinio prokuroro prerogatyva vesti šias bylas būtų kur kas tikslesnė. Kita vertus, aš norėčiau pasakyti, kad apskritai šiandien mes turime labai gerą pamoką, nes likvidavome vieną iš centrinio banko funkcijų - padėti laiku įsiterpti į komercinių bankų krizę, ir tie, kurie balsavo už Valiutų valdybą, galbūt dabar dar kartą įsitikins, ką reiškia ši situacija. Kartu manau, kad, ko gero, mums teks pakartoti tas pačias problemas, jeigu dar kokius nors bankus ištiks panašūs dalykai ir mums vėl reikės atskirų įstatymų. Šiuo požiūriu gerbiamojo J.Veselkos mintis apie visų indėlininkų situaciją anaiptol nėra retorinė. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu šiam projektui, kadangi ir pats toje rengimo grupėje buvau. Aš tik norėčiau, kad mes palaikytume tai, ką gerbiamasis G.Vagnorius pasiūlė. Bent jau priimti Seimo protokolinį nutarimą su pasiūlymu generaliniam prokurorui, ką gerbiamasis E.Bičkauskas siūlė, perimti šią bylą, ir tada mes išspręstume, rastume tą konsensą, nes iš tikrųjų mes darbo grupėje šio klausimo nepalietėme ir neaptarėme iki galo, nors buvome pažadėję, kad visas pataisas mes apsvarstysime dabar. Taigi būdami visi korektiški ir siekdami visuotinio konsenso iš tikrųjų priimkime tokį pavedimą, Seimo prašymą, tiesiog tokį protokolinį nutarimą.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, be abejo, aš pritariu šiam nutarimo projektui, tačiau noriu pasakyti štai ką dėl siūlymo Lietuvos generalinei prokuratūrai užsiiminėti tokio tipo bylomis. Pirmiausia aš abejoju, ar reikalingas dar koks nors federalinis tyrimų biuras, tuo tikslu įkurtas prie Generalinės prokuratūros, kita vertus, mes priėmėme įstatymus, ir Generalinė prokuratūra yra reorganizuota ir reformuota, ir jos funkcijos pasikeitusios. Akivaizdu, kad šiandieną Generalinė prokuratūra savo pačios iniciatyva gali perimti bet kokią baudžiamąją bylą Respublikoje ir toliau ją tęsti. Jeigu mūsų Generalinė prokuratūra, atleiskite, tiek nupiepusi, kad reikia dar atskirais įstatymais priminti jai, ką ji gali, tai ją reikia paleisti ir organizuoti iš naujo, o ne siūlyti tam tikrų kai kurių įstatymų pataisų. Tikiuosi, kad aš neįžeidžiau jūsų, gerbiamasis Bičkauskai, taip kalbėdamas, bet tokia mano nuomonė. O nutarimo projektą aš palaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti, gerbiamieji Seimo nariai, kad aš nepritarčiau pono L.Alesionkos siūlymui paleisti Generalinę prokuratūrą. Bet aš manau, kad iš tikrųjų pono E.Bičkausko pasiūlymas geras ir mes galbūt galėtume jį priimti atskiru nutarimu, jeigu mes jo dabar negalime įkomponuoti į šį nutarimą. Tai būtų galima padaryti, jeigu šiandien nėra procedūriškai įmanoma, tuoj pat kitame mūsų Seimo posėdyje po Naujųjų metų, nes iš tikrųjų tai yra konstruktyvu, ir kartais, aš manau, ir Generalinei prokuratūrai reikia nurodyti tai, ką mes ir ruošiamės nurodyti šiuo nutarimu Vyriausybei. Aš palaikau pono E.Bičkausko siūlymą ir siūlau, jeigu mes sutartume, pirmąją mūsų Seimo posėdžio dieną po Naujųjų metų jį priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau jums priminti, kad prokuratūra yra teisminės valdžios dalis ir mums nereikėtų prokuratūrai nurodinėti.
Taigi dabar pasisakė 4 už šį įstatymo projektą, 4 - prieš. Prašysiu registruotis ir teiksiu klausimą balsuoti. Registracija pradėta.
Posėdyje dalyvauja 85 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 71.
PIRMININKAS. Už - 71, pridedu savo balsą - 72. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai,72 Seimo nariams balsavus už ir 6 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" priimtas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti darbo grupės nariams už labai konstruktyvų darbą. Norėčiau padėkoti gerbiamajam Prezidentui, kuris labai aktyviai dalyvavo darbo grupės darbe, taip pat Seimo nariui V.Landsbergiui už gerus siūlymus, taip pat indėlininkų gynimo grupės atstovams, kurie taip pat aktyviai dalyvavo šiame darbe. Ir norėčiau padėkoti visiems Seimo nariams, nes mes tikrai priėmėm pakankamai konstruktyvius ir gerus įstatymus, kad galėtume tvarkytis Lietuvos bankininkystėje ir galėtume apsaugoti mūsų žmonių indėlius, jog jie būtų ramūs, nes jų indėliai nedings ir jie juos atgaus. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad bus sprendžiamas dar vienas klausimas, yra dar vienas projektas. Bet dabar, po balsavimo, repliką pasakys gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau kreiptis į posėdžio pirmininką ir į kitus. Kažkas pasakė, kad negalima priimti E.Bičkausko siūlymo, jog kažkokia procedūra neleidžia. Aš manau, kad buvo pažeista procedūra. E.Bičkausko teikimas buvo pasiūlytas. Aš, kaip darbo grupės narys, matyt, buvau nedėmesingas, neišgirdau, kad tas klausimas būtų svarstomas. Aš taip traktuoju. Nenoriu sakyti, kad jis nebuvo svarstomas. Aš siūlau darbo grupei čia pat susibėgti, jeigu to reikia, ir pakelti rankeles, ar visi pritaria, ar ne iš tos darbo grupės. Dabar čia pat galim sueiti, jeigu to reikia. Bet aš manau, kad mes galim dabar priimti, papildyti šį įstatymą ta protokoline nuostata. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, išties mes manom įvairiai, tačiau sprendžia visas Seimas. Seimas taip nusprendė, ir aš negaliu nepaisyti Seimo valios.
Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas repliką po balsavimo.
E.BIČKAUSKAS. Taip, tikrai repliką po balsavimo. Mielam kolegai, tikrai mielam kolegai L.Alesionkai norėčiau pasakyti tai, kad niekados neinu diskutuoti medicinos klausimais. Niekados, net nebandau. Tai vienas dalykas. Kolegai J.Bernatoniui, kuris kalbėjo apie tai, kad Generalinė prokuratūra yra teisminės sistemos dalis, kuriai negalim įsakinėti, norėčiau pacituoti ką tik priimtą mūsų nutarimą, kurio 3 punktas skamba taip: "Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi informuoti Lietuvos Respublikos Seimą"... Tai čia jūsų replikai. Trečia. Buvo pasiūlymas priimti bent protokolinį nutarimą, kuriuo reikėtų pasiūlyti Generalinei prokuratūrai perimti šią bylą savo žinion. Ir ketvirta. Lietuvos Respublikos Prezidente, Jūsų Ekscelencija, pasinaudodamas tuo, kad jūs esate čia, prašyčiau, jog jūs, pasinaudodamas savo įtaka, pavestumėte Generalinei prokuratūrai perimti tirti šią bylą, kadangi daug kalbų buvo apie tai, kad iš dalies turėtų atsakyti Vyriausybė, galbūt ta pati Vidaus reikalų ministerija. Ir turbūt nenatūrali padėtis, kai byla tiriama toje pačioje Vidaus reikalų ministerijoje. Bent prokuratūra galėtų vadovauti, pasitelkdama Vidaus reikalų ministerijos darbuotojus. Jeigu galėtumėte, padarykite įtaką šiai situacijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas. Replika po balsavimo. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau mažiau replikų, kadangi kuo ilgiau kalbėsim, tuo ilgiau turės darbuotojai dirbti. Dar reikia visus projektus suredaguoti. Rytoj reikia juos paskelbti. Prašom, Seimo nary Baskai.
A.BASKAS. Aš nesupratau, kodėl ponas J.Bernatonis taip skubina. Jeigu mes čia jau dešimt valandų dirbam, kodėl mes negalim padirbėti dar tiek valandų, kiek reikės? Ir dėl šio skubėjimo man nepavyko (nors aš buvau pirmas sąraše kompiuteryje) pranešėjo dėl paskutinio dokumento paklausti. Atsirado nauja nuostata šiame nutarime, kad bus ir Lietuvos banko įstatymas keičiamas. Tai ar buvo atsižvelgta į mano siūlymą, jog Lietuvos banko valdybos narius rinktų Seimas? Ir antras klausimas. Aš norėjau paklausti, kodėl neatsižvelgta į mano pateiktą siūlymą, kad būtų numatyta tvarka, kaip bus naudojami 300 mln. Lt, kuriuos Seimas leido Vyriausybei ir Lietuvos bankui naudoti bankų paramai? Ir paskutinis mano pasakymas. Aš labai apgailestauju, kad šiame nutarime iš esmės yra tie dalykai, kurie žinomi jau daug metų, juos jau seniai reikia daryti, bet reikalinga krizė, reikalingi nuostoliai, kad pagaliau Seimas priimtų tai, kas buvo aišku, ką reikėjo priimti prieš kelerius metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kelerius metus reikėjo siūlyti. Gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius. Replika po balsavimo.
V.PETKEVIČIUS. Aš nepritariu gerbiamojo E.Bičkausko siūlymui. Aš labai gerbiu šį žmogų kaip gerą juristą, kaip suprantantį savo darbą specialistą ir t.t., tačiau nereikia kalbėti, kad vienintelė prokuratūra yra nepriklausoma ir ji vienintelė gali spręsti. Tai yra nesąmonė, gerbiamasis Egidijau. Man atrodo, kad yra teisėsaugos institucijos, nė kiek ne daugiau priklausoma nuo ko nors yra ir Vidaus reikalų ministerija. Ir pagal veikiantį įstatymą prokuratūra gali pasiimti kiekvieną bylą iš Vidaus reikalų ministerijos, jai niekas nekliudo. Kodėl jūs kalbat, kad tai yra vienintelė nepriklausoma organizacija? Man truputėlį liūdna, kad jūs taip kalbėjot. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A.Vaišnoras. Replika po balsavimo.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu skleisti teisinio nihilizmo, tačiau noriu tiktai palinkėti visoms toms mūsų nutarime išvardytoms instancijoms ir Vyriausybei, ir prokuratūrai, kad jos vykdytų tai, ką mes priėmėm, nes yra daug nutarimų, kurie nevykdomi.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Replika po balsavimo.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau pagirti gerbiamąjį G.Vagnorių už tai, kad jis vienintelis, pagąsdinęs LDDP, gali priversti balsuoti visą LDDP, kaip G.Vagnorius nori. Ir štai jo pagąsdinimo dėka prieš ką LDDP nubalsavo... Jeigu leisit, perskaitysiu, kokie buvo mano statutiniai siūlymai, įteikti prieš pat visus projektus. Štai prieš ką nubalsavo: "Lietuvos Respublikos komerciniams bankams neįvykdžius Lietuvos banko nustatytų riziką ribojančių normatyvų ir kitų ekonominių normatyvų per nustatytą laiką, jeigu balanse apskaičiuoti nuostoliai tampa ne mažiau kaip 15% didesni nei banko akcinio kapitalo nominali vertė, Lietuvos bankas dar netaiko įstatymais numatytų bankų veiklos apribojimų, o banko valdybos pirmininkui, valdybos nariams, tarybos pirmininkui, tarybos nariams ir banko darbuotojams, išskyrus banko apsaugą, gali būti mokami ne didesni mėnesiniai atlyginimai su visomis premijomis ir kitokiomis išmokomis negu atitinkamas mėnesinis vidutinis šalies dirbančiųjų atlyginimas." Tik noriu pasakyti: o kas dirba gerai, tegul gauna milijoną. Ir toliau: "Lietuvos Respublikos komerciniams bankams neįvykdžius Lietuvos banko nustatytų riziką ribojančių normatyvų ir kitų ekonominių normatyvų per nustatytą laiką, jeigu balanse apskaičiuoti nuostoliai tampa didesni nei 15% įstatinio kapitalo, banko valdybos pirmininko, valdybos narių, tarybos pirmininko, tarybos narių, banko akcininkų, kurie turi ne mažiau kaip 10% kapitalo, turtas, akcijos..."
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes skaityti mokam...
J.VESELKA. " ...yra antstolių aprašomi ir laikinai draudžiama turtą, akcijas, obligacijas, kitus vertybinius popierius dovanoti, parduoti ar kitaip pervesti, kol bankams nebus taikomos kitos nuostatos". Tai, gerbiamieji, visi pareiškimai, visos kalbos buvo už tai, ir jūs tai atmetėt. Ir dar viena: neatleiskite...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kiek laiko reikia dar jūsų replikai, kadangi..?
J.VESELKA. ...vidaus reikalų ministro, kuris drįso kovoti prieš nusikalstamumą. Neatleiskite jo, kol nebus aiškiai pasakyta, kas nusikalto.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis - paskutinė replika po balsavimo. Po to svarstysim kitą klausimą.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Aš norėjau pasitikslinti (pritardamas kolegos E.Bičkausko siūlymui), ar vis dėlto protokolinis nutarimas apie tai, kad šią bylą rekomenduojama perduoti Generalinei prokuratūrai, yra priimtas?
PIRMININKAS. Ne, tokio nutarimo nėra priimta, kadangi tokio susitarimo nebuvo.
A.N.STASIŠKIS. Tai gal vertėtų dėl to susitarti? Ir antras dalykas. Aš manyčiau, kad vėliau, sausio 9 ar 10 d., kai susirinksim po Naujųjų metų, toks nutarimas galėtų būti priimtas atskirai. O šiuo metu galėtų būti priimtas protokolinis nutarimas.
7sesija54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinot, kad tam, jog priimtume protokolinį nutarimą, reikia Seimo nariams išdalyti jo tekstą, po to dėl jo reikia balsuoti. Tiems Seimo nariams, kurie to nežino, prašau paskaityti Seimo statutą.
Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį S.Pečeliūną pateikti paskutinį projektą, kurį dar šiandien ruošėmės priimti. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, jūs atsistojot prie mikrofono vėliau, negu kiti Seimo nariai. Aš negaliu šimtui Seimo narių suteikti žodį po kiekvieno balsavimo.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pažiūrėkit į laikrodį. Tikrai yra vėlus metas ir štai dar vienas... Šiandien turėjom daug pertraukų, bet noriu, kad radijo klausytojai suprastų, jog tos pertraukos nebuvo skirtos kavai gerti. Kaip matot, jos buvo skirtos derinimams. Darbas atliktas nemažas. Lauksim jo rezultatų. Ir štai dar vieno derinimo rezultatas. Atsimenat, buvo pateiktas pirminis projektas sudaryti dar vieną laikinąją komisiją būtent bankų krizės priežastims tirti. Ir žinom, kad Ekonominių nusikaltimų komisijoje tokia speciali darbo grupė jau irgi yra sudaryta. Taigi sąmoningai kėliau klausimą, ar mes sudarysim daug grupių, kurios tirs tą patį klausimą ir gal galų gale pradės ginčytis tarpusavy, ar vis dėlto sudarykim vieną grupę su tikrai rimtais įstatyminiais įgaliojimais, kuri viena tą reikalą ištirtų ir mums kompetentingai atsakytų. Tai štai to mūsų derinimo rezultatas yra projektas Nr.2013(3), kuriame yra suderintos visos nuomonės, visos abejonės. Ir, atrodo, rezultatas, kuris galės mums leisti tikrai kompetentingai ištirti tą reikalą ir sužinoti, kas, kaip ir kodėl vyko, ir leis ateityje tokių nelaimių išvengti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Ar yra Seimo narių, prieštaraujančių dėl šio projekto? Ar galim iš karto balsuoti dėl to, kad būtų priimtas? Yra prieštaraujančių, taip? Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tuomet keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Kolega S.Pečeliūnas paminėjo, kad reikia sudaryti grupę, kuri turėtų įstatyminius įgaliojimus ir t.t. Įstatyminius įgaliojimus kaip tiktai ir turi Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, kuriai ir yra specialiai priimtas įstatymas. Todėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, išnagrinėjusi šį klausimą, jau sudarė komisiją, darbo grupę ir darbo grupė jau dirba. Gerbiamieji kolegos (aš noriu paskelbti Lietuvos žmonėms, kad žinotų, ne tiktai Seimo nariams), yra sudaryta grupė, kuriai vadovauja gerbiamasis J.Listavičius, grupės tyrimo vadovas, gerbiamasis J.Pangonis, gerbiamasis I.Uždavinys, gerbiamasis R.Dagys ir gerbiamasis A.Paulauskas, generalinio prokuroro pavaduotojas, J.Vasiliauskas, Lietuvos Respublikos VRM Tardymo departamento direktorius, Pužauskas, Valstybės kontrolės skyriaus viršininkas, Junokas, Valstybės saugumo departamento skyriaus viršininkas. Ir surašyti net 8 klausimai, kuriuos ši komisija turi pateikti Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijai, ir automatiškai Seimui pateiks atsakymus. Aš manau, kad sudarinėti dar papildomą grupę, ją dar pildyti nereikėtų (galim papildyti, žinoma, jeigu yra pageidavimas, dar keliais Seimo nariais), nes mūsų komisijos įstatymo reglamentas leidžia tai daryti. Ir atskirus Seimo narius pakviesti, ir ne tiktai iš Seimo ir t.t., kaip jūs matot, mes turim tokią galimybę ir turim tam skirtą įstatymą. Todėl aš manau, kad vargu ar geriau atliks šį tyrimą kita grupė negu numatyta ši grupė, remdamasi visais įstatymais. Todėl aš manau, kad papildomos jokios komisijos nereikia steigti.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji kolegos, aš kaip tik norėjau kalbėti pritardamas gerbiamojo S.Pečeliūno idėjai sukurti komisiją. Tačiau iš esmės ta informacija, kurią pateikė V.Juškus, atsako į mano klausimą. Ta komisija jau veikia. Ir tos komisijos vadovas gerbiamasis J.Listavičius yra iš tiesų garbingas žmogus, sąžiningai dirbantis. Aš visiškai tikiu, kad jis tai komisijai vadovaus gerai. Ir atleiskit, bet aš jau nebegaliu palaikyti šios (naujos, papildomos komisijos sudarymo) idėjos. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums yra labai svarbu ne tik pašalinti pasekmes (į tai orientuotas visas įstatymų paketas), bet yra nepaprastai svarbu išaiškinti ir pašalinti priežastis, sukėlusias bankų krizę. Todėl svarbu sudaryti tokią tyrimų komisiją. Ir galbūt tokia pačia dvasia, kuria šiandien visą dieną dirbom, S.Pečeliūnas galėtų ir pasiūlyti, kaip suvienyti tas... pastangas, kurias jis siūlo opozicinių frakcijų vardu, ir tas pastangas, kurias daro ir siūlo gerbiamasis V.Juškus taip pat pozicijos vardu. Tai galbūt lauksim siūlymo, kaip tas pastangas sujungti. Ir kviesčiau visas mūsų frakcijas tam bendram pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Daug kas stebisi, kodėl aš šiandien visą dieną tyliu. Dabar dėl šios komisijos. Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija yra Seimo komisija ir jai vadovauja Seimo narys J.Listavičius. Kokia dar reikalinga antra grupė šiems klausimams tirti? Juk vakar rytą jau buvo sudaryta ir pradėjo dirbti. Kam reikalinga antra grupė? Ir vėl tas pats žmogus - J.Listavičius - turi vadovauti. Aš neturiu supratimo. ...Sudarom dvi komisijas, kad tos komisijos tarpusavyje pradėtų rietis ir nieko nenuveiktų. Nereikia perskaityti...
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Manyčiau, kad gerbiamojo V.Juškaus argumentai nevisiškai mane įtikino, ir aš esu už tą nutarimo projektą, nes čia yra tokių momentų: papildyti grupę neatstovaujamų Seimo frakcijų nariais, komisijai pavedama nurodyti priežastis, kurios sukelia Lietuvos bankų krizę ir t.t. Turiu viltį, kad padiskutavus su ponu V.Juškum, papildžius minėtą komisiją, gal galima būtų pagalvoti apie perspektyvą, apie tų komisijų sujungimą. Bet čia, matyt, didelių diskusijų klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Aš pritariu gerbiamojo J.Tartilo minčiai, kad vis dėlto gerbiamasis Saulius galėtų pasiūlyti V.Juškui papildyti tą komisiją. Bet aš abejoju, ar opozicija galėtų rasti geresnių žmonių, kurie... yra surinkti mūsų komisijoje ir jie pradėjo dirbti. Taigi siūlyčiau čia iečių nelaužyti ir priimti šią V.Juškaus pasiūlytą komisiją. Siūlyčiau gerbiamajam Sauliui atsiimti tą bendrą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar du galėtų kalbėti už pasiūlytą projektą. Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš jokiu būdu negaliu...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Taip, aš pritariu pono S.Pečeliūno pasiūlytos komisijos sudarymui ir nematau čia nieko prieštaraujančio ir dėl pono V.Juškaus kalbos. Juk faktiškai pakeistume tiktai tos, jau dirbančios, komisijos statusą, papildydami galbūt atskirais žmonėmis. Ši komisija yra specifinė, galima būtų pasitelkti ką tik nori. Reikia išplėsti tos komisijos įgaliojimus jau tiesiogiai Seimui, o ne pono V.Juškaus komisijai. Aš pritariu ir siūlau susitarti. Mes kalbėjom su ponu V.Juškum ir jis iš esmės sutinka su šiuo projektu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė. Pritariat pateiktam projektui?
G.JURKŪNAITĖ. Ne, nepritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Taip, pritariu. Gerbiamieji Seimo nariai, neskaitykit laikraščių, o paskaitykit projektą, kas ten parašyta, skaitykit 2 punktą, kuriame aiškiai rašoma: "Pakomitetį papildyti jame neatstovaujamų Seimo frakcijų nariais, nustatant, kad komisijos pirmininku tvirtinamas J.Listavičius, kuris apie tyrimą tiesiogiai atsiskaito Seimui." Toliau. Visas šitas nutarimo projektas yra siūlomas... Būtent šitos Seimo sudarytos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pagrindu siūloma sudaryti pakomitetį. Aš nesuprantu, dėl ko laužomos ietys, jeigu surastas sutarimas. Prisiminkit, koks buvo pirmasis projektas. Sudaryti atskirą komisiją. Dabar pasiūlytas kompromisinis variantas, kuriame siūloma nesudaryti kitos, o siūloma papildyti šitą. O jūs užsispyręs nenorit skaityti šio projekto ir manot, kad ką nors galima šioje sudėtingoje situacijoje išspręsti. Na, jeigu mes būtume taip pat dirbę darbo grupėje, tai jokių sutarimų nebūtume pasiekę. Man labai gaila, kad gerbiamasis V.Juškus iš esmės atsiima tai, ką mes jau šiandien iš ryto sutarėme Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl vedimo tvarkos priėmimo metu nekalbama. Todėl prašau prie mikrofonų nesirikiuoti. Dabar prašysiu registruotis. Kol registruojamės, prašau pranešėją pasakyti savo nuomonę.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu tik truputį apgailestauti, kad kai kurie kolegos, vienaip ar kitaip kalbėdami dėl štai šio trečiojo projekto, elementariausiai jo neperskaitė. Ponas A.Albertynas net 1 punkto neperskaitė ir pasakė, kad jam nėra ko skaityti. O ten parašyta būtent tai, ką jis ir norėtų turėti. Kad ši Seimo Ekonominių nusikaltimų komisijos speciali darbo grupė, apie kurią ponas V.Juškus kalbėjo, tai nėra komisija, tai yra komisijos speciali darbo grupė, kurios įgaliojimai yra pakankamai apriboti. Štai kokiu būdu. Yra pono V.Juškaus protokolo išrašas. "Apie tyrimo rezultatus pirmąją ataskaitą laikinoji tyrimo grupė privalo pateikti komisijai, ne Seimui, komisijai iki 1996 m. sausio 10 d." Ką gi sako mūsų projektas? "Pirmąją ataskaitą komisija privalo pateikti Seimui iki šių metų sausio 9 d." Štai kur yra esmė. Mes nedarom dviejų komisijų. Mes išplečiam tos darbo grupės, kurią sudarė pono V.Juškaus vadovaujama Ekonominių nusikaltimų komisija, mes išplečiam tos darbo grupės galias. Papildom dar kitais Seimo nariais. Ir ji atsiskaitinės ne ponui V.Juškui, o paskui V.Juškus - Seimui, o pati tiesiogiai atsiskaitinės Seimui. Ji turės visas galias, kurios ir yra numatytos 4 punkte, kad "komisija vadovaujasi Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos reglamentu ir įstatymu". Tai yra nereikės jai surašinėti jokių naujų reglamentų. Vadovausis tuo įstatymu ir tuo reglamentu, kuris jau yra priimtas. Mes sutaupysim labai daug laiko. O ji gali jau dabar pradėti veikti net ir nepapildyta. Su tais asmenimis, kurie yra, ji veikia iki šio momento, kol mes dar nebalsavom (aš tikiuosi, kad bus priimtas šis sprendimas), ji veikia kaip komisijos darbo grupė. Po šio nutarimo priėmimo ji veiks kaip Seimo laikinoji komisija. Tai yra aukštesnis statusas. Kodėl šito reikėtų? Todėl, kad pono V.Juškaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija gali tirti visus klausimus. Manom, kad šis klausimas yra specialus, ypatingas ir jį turi tirti ypatinga, speciali komisija. Štai kur yra esmė. Dabar irgi ne visi iki galo skaitė, ponas R.Dagys iš senesnio projekto skaitė, nors esmė ta pati. Grupę papildyti Seimo statuto numatyta tvarka. Štai Seimo statuto numatyta tvarka. Aš žinau, kai kas iš LDDP truputį abejoja, kad gal jų ten bus tik vienas J.Pangonis. Jokiu būdu ne. Jūs galit pasiūlyti daugiau žmonių pagal Seimo statuto reikalavimus. Ne toks yra klausimas. Klausimas yra, kad nebūtų dviejų, kad būtų viena su pakankamais įgaliojimais ir pakankamai profesionali. Štai kur yra esmė. Jeigu šis projektas bus atmestas, aš beveik esu įsitikinęs, ne mano iniciatyva ir ne mano valia atsiras dar viena, norit jūs to ar ne. Aš tikiuosi, kad ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas šis nutarimo projektas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 27.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą - 28. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 35.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja 78 Seimo nariai. Už šį nutarimą balsavo 28, prieš - 35, susilaikė 8. Taigi nutarimas nepriimtas.
Dabar kalbės Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, Respublikos Prezidentas turi teisę kalbėti be eilės. Jums žodis taip pat bus suteiktas.
A.BRAZAUSKAS. Mieli Seimo nariai, aš tikrai ilgai nekalbėsiu įvertindamas, kiek dabar laiko. Aš norėjau ir sulaukiau šios minutės, kai jūs jau baigėt šiuos klausimus ir svarstymus, aš norėjau labai širdingai padėkoti, kad jūs priėmėt vakarykštį pasiūlymą ir sudarėt rimtą grupę. Ši grupė kaip ir visas Seimas per dvi paras labai rimtai padirbėjo. Tie įstatymai ir nutarimas, kuriuos jūs ką tik dabar priėmėt, iš tikrųjų suvaidins teigiamą vaidmenį. Aš nemanau, kad tai yra vienintelės ir paskutinės įstatymo pataisos ir nutarimai. Jų turės būti daugiau. Aš labai džiaugiuosi, kad Seimas taip įdėmiai, taip rūpestingai ir taip atsakingai pažiūrėjo į šią problemą. Žinoma, labai gaila, kad pirma įvyko tokie nemalonumai ir tokios krizės, o tik po to (žinot, yra geras rusiškas vienas toks pasakymas, kurio aš neminėsiu, jūs jį labai gerai žinot) ir tik po to, kai trenkė perkūnas, tada visi pradeda mąstyti ir galvoti, kaip reikia daryti. Tai yra gera pamoka visiems: ir Seimui, ir Vyriausybei, ir teisinėms institucijoms, ir man. Todėl, kad šie klausimai ne vieną kartą buvo svarstomi. Tiesa, ne tokiuose oficialiuose posėdžiuose kaip dabar Seimo posėdis, bet ir pas mane, ir su šitais vadovais. Tačiau buvo matyti, kad per daug lengvai ir lengvabūdiškai žiūrima į šiuos rimtus klausimus. Galų gale dabar visi mes supratom ir pajutom, ką reiškia komerciniai bankai ir ką reiškia komercinių bankų veikla. Tai yra ne juokas, tai yra labai rimta, labai atsakinga, tai yra susiję su visu ekonomikos mechanizmu ir jo veikimu valstybėje. Todėl aš norėčiau palinkėti ir ateinančiais metais, kad jūs, tikiuosi, labai produktyviai paskutiniaisiais metais dirbsit, juo labiau kad per tuos trejetą metų iš tikrųjų profesinis lygis, kaip aš šiandien ir vakar pastebėjau, gerokai yra išaugęs. Tuo tiktai galima pasidžiaugti, kad toks aukštas yra lygis. Aš labai džiaugiuosi, kad ir dešinė, ir kairė pusė labai aktyviai dalyvavo. Iš tikrųjų tie pasiūlymai, kurie buvo ir iš dešinės, iš atskirų partijų, aš jau neminėsiu, konservatorių buvo ypač kvalifikuoti, labai rimti ir labai atsakingi. Aš tikiuosi, kad tokiais atsakingais momentais visas Seimas, visos frakcijos gali, kai nori, visos frakcijos gali labai rimtai susikaupti ir priimti labai rimtus ir labai kompetentingus įstatymus ir kitus šio Seimo dokumentus. Tiek apie tą dalykinę pusę.
Naudodamasis proga, kad mes šiandien nenumaldomai artėjam prie Naujųjų metų, aš noriu labai nuoširdžiai jus visus pasveikinti, jus asmeniškai, jūsų šeimas, jūsų artimuosius, palinkėti ramybės jums ir jūsų šeimoms. Noriu palinkėti, kad kiti, 1996-ieji, metai būtų ypač produktyvūs visai mūsų valstybei. Žinoma, visos valstybės produktyvumas labai priklausys nuo Seimo veiklos produktyvumo. Todėl tebūna tie paskutinieji šios kadencijos Seimo metai patys geriausi ir tokie, kurie įsimintų mums visiems ilgiems laikams. Taigi patys geriausi jums linkėjimai Naujųjų metų proga! (Plojimai)
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis.
A.ALBERTYNAS. Aš pirmas stovėjau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Albertynai, prieš tai gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis jau buvo prie mikrofono. Prašom užleisti kolegą, po to galėsit ir jūs kalbėti.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes esame liudininkai, kai Lietuvos valstybei buvo padarytas nusikaltimas. Aš šiandien stebiuosi, kad dalis Seimo narių nesuinteresuoti ištirti šio nusikaltimo, kuris padarytas Vyriausybei. Pono V.Juškaus vadovaujama komisija, aš manau, kad tai yra nusikaltimo slėpimo komisija, kuri iki šiol nėra išaiškinusi nė vieno nusikaltimo. Todėl šiuos Seimo narius, kurie šiandien balsavo prieš naują komisiją, laikau, kad tai yra žmonės, kurie suinteresuoti nuslėpti padarytą nusikaltimą. Aš manau, kad jie anksčiau ar vėliau ne tik savo sąžinei, bet Lietuvos žmonėms atsakys.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man po profesoriaus B.Genzelio nėra ką daug pridurti. Man tikrai gaila, kad LDDP išsigando šios normalios Seimo komisijos sudarymo. Aš manau, kad tikrai labai gaila, jog Seimo dauguma atsisakė sudaryti komisiją, kuri tirtų politinius nusikaltimus, ir paliko tiktai Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos tyrimo grupę. Aš manau, kad mes turėsime svarstyti (bent jau savo frakcijoje) galimybę artimiausiu metu sudaryti opozicinių partijų ir frakcijų komisiją, kuri pradėtų tirti politinius aspektus to, ką šiandien mes turėjome spręsti. Manau, kad pačiu artimiausiu metu mes turėtume pradėti viešą visų pareigūnų apklausą tokioje komisijoje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Man labai gaila, kad Seimo nariai skelbia tokią demagogiją, jog Seime veikia V.Juškaus komisija. Jokios V.Juškaus komisijos nėra. Seime yra patvirtinta įstatymu Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija, kuriai šiuo metu vadovauja V.Juškus. V.Juškus nevadovaus, o vadovaus...
PIRMININKAS. O toje komisijoje dirba gerbiamasis A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. ...vadovaus kitas žmogus, bet dabar aiškina, kad ši sudaryta grupė turės atsiskaityti V.Juškui. Ne V.Juškui atsiskaitys, o atsiskaitys Seimui. Paskui aiškinti, kad Seimo Ekonominių nusikaltimų komisijoje sudaryta ir pakomisė... Tokios reglamento nenumatytos ir nereikia maišyti to, kas yra nesumaišoma. O dėl gerbiamojo B.Genzelio aš turiu apgailestauti, kad jis nesusigaudo šios komisijos darbe. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, pritardamas gerbiamojo A.Kubiliaus ir profesoriaus B.Genzelio pozicijai, noriu pasakyti, kad dvigubai tenka apgailestauti, jog pono S.Pečeliūno pasiūlytas įstatymo projektas nepriimtas krikščionims demokratams susilaikius. Labai keista ir apgailestautina pozicija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nesiskirstyti. Dar turės padaryti pareiškimą Seimo narys K.Antanavičius, buvo užsirašęs. Kai kiti Seimo nariai skaitė pareiškimus, jis buvo darbo grupėje. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš išsiskirstant linkėdamas jums linksmų, gerų Naujųjų metų, aš norėčiau pabrėžti, kad kai susirinksim į pirmą 1996 m. posėdį, šioje tribūnoje turėtų būti ponas vidaus reikalų ministras R.Vaitekūnas, generalinis prokuroras V.Nikitinas, Lietuvos banko valdytojas ponas K.Ratkevičius, kol dar medaliu ar ordinu neapdovanotas, ir duoti aiškią ataskaitą, kas yra nuveikta, kokia padėtis šiuose bankuose. Dėl visų kabineto vertinimo problemų išsamią ataskaitą turi pateikti ponas A.Šleževičius. Dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai, linksmų Naujųjų metų!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, puikiai žinot, kad mūsų tribūnoje vienu metu gali būti tik vienas žmogus, keturi netilps. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien priėmėm labai svarbius sprendimus dėl kelių šimtų milijonų litų padarytų nuostolių Lietuvos ūkiui ir žmonėms. Tačiau neseniai išplatintame pareiškime mes kalbame apie žemės ūkiui padarytus milijardinius nuostolius. Todėl aš manau, kad kitais metais iš tikrųjų prieš Seimo komisiją atitinkamai atsiskaitys nusikalstama V.Landsbergio ir G.Vagnoriaus grupuotė, kuri padarė didžiulių nuostolių mūsų Lietuvos ūkiui, žemės ūkiui, ir apie tuos svarstymus mūsų visuomenė iš tikrųjų išgirs plačiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu nuraminti tuos Seimo narius, kurie nusivylė siūlomu gerbiamojo S.Pečeliūno projektu, kad atsiskaitys ne gerbiamasis J.Listavičius, o V.Juškus Seimui. Paprastai pas mus yra tokia praktika ir aš negaliu atsakyti už komisiją, bet aš pasiūlysiu komisijos nariams ir 99% tikiu, kad komisija kaip tiktai ir pritars, kad atsiskaitytų ponas J.Listavičius, kadangi jis bus giliausiai išnagrinėjęs šią problemą. Todėl aš nemanau, kad reikia tai eskaluoti. Mes, aš manau, labai normaliai dirbam komisijoje, nesvarbu, iš kokių partijų būtume. Čia aš visiškai nematau jokios problemos. Gerų, linksmų Naujųjų metų, kolegos!
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kalbėti šioje salėje apie kokius nors padarytus nusikaltimus, kai mes šiandien sprendėm tų nusikaltimų vieną iš sudėtingiausių variantų, turbūt apskritai neetiška, bet aš vis dėlto norėjau atkreipti dėmesį į mūsų posėdžio pirmininko padarytą didelę klaidą, nes Statute nenumatyta, kad protokolinio nutarimo tekstas turėtų būti išdalytas. Bet čia ne pirmoji klaida ir aš beveik įsitikinęs, kad jeigu gerbiamasis J.Bernatonis būtų dalyvavęs šioje mūsų grupėje, kuri dirbo, mes būtume nepriėmę jokio sprendimo. Tai jis gerai pademonstravo per šias dvi dienas.
PIRMININKAS. Neklystančių žmonių labai mažai. Malonu, kad tokių turim Seime. Gerbiamasis Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš, norėdamas palinkėti laimingų ateinančių metų, tikiuosi, kad kitais metais bus ištirti ne tik Vagnoriaus-Landsbergio grupuotės nusikaltimai, taip pat ir kolūkinės santvarkos kūrėjų, kurie sunaikino visą Lietuvos žemės ūkį ir dešimtmečius plėšė ir išnaudojo kaimiečius. Tikiuosi, kad kitais metais šios santvarkos apologetai atsisės į kaltinamųjų suolą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo nary Albertynai, antrą kartą negalėsiu jums suteikti žodžio. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji, pono M.Pronckaus palinkėjimai šiek tiek rodo, kad jokių poslinkių šių žmonių sąmonėje neįvyko. Aš norėčiau tik palinkėti, kad būtų protingesni ir doresni visi Seimo nariai, o ypač kairieji.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad visi nori pasakyti tam tikrus linkėjimus, pasveikinti su Naujaisiais metais. Aš prašyčiau daugiau Seimo narių nestovėti prie mikrofonų. Dabar kalbės Seimo narys A.Vaišnoras, o posėdžio pabaigoje - Seimo narys J.Pangonis.
A.VAIŠNORAS. Na, aš tiktai norėjau priminti, kad Lietuvoje ir Seime egzistuoja turbūt ne tiktai įstatymų projektai. Egzistuoja taip pat ir horoskopai. Pagal rytiečių horoskopą praėję metai buvo Kiaulės metai. Turbūt buvo ir pas mus daug žviegimo. Atsiprašau už šį posakį, bet taip buvo. Dabar ateina Žiurkės metai. Aš linkiu, kad Žiurkės metais kiekvienas, tuo labiau Seimas, labiau rūpintųsi savo aruodais, tautos aruodais, visuomenės aruodais ir kad mūsų kitų metų darbai būtų produktyvesni. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis šiais metais Seimo posėdyje kalbės Kovo 11-osios akto signataras, Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu nebus dar neeilinio posėdžio netyčia rytoj, pavyzdžiui, tai aš linkiu visiems gerų Naujųjų metų, mažiau eiti prie mikrofonų, kai nereikia, ypač kai jau radijas išjungtas. Visiems gero kelio, gražių Naujųjų metų, o kitais metais su nauja energija pradėti darbą!
PIRMININKAS. Paskutinis šių metų posėdis baigtas. Gerbiamieji Seimo nariai, visiems linkiu laimingų Naujųjų metų. Kitas Seimo posėdis įvyks 1996 m.