Penkiasdešimt
trečiasis (neeilinis) posėdis
1995 m. gruodžio 28 d.
7sesija53p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos
Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Kaip žinote, posėdis neeilinis, darbotvarkė sudaryta Seimo valdybos, t.y. posėdžio iniciatorių, todėl jos svarstyti nereikia. Visų pirma prieš pradėdamas svarstyti klausimus noriu visų jūsų vardu pasveikinti gerbiamąjį Seimo narį S.Šaltenį su jubiliejumi. Tačiau jo kol kas nėra, kai pamatysime salėje, tuomet dar kartą sveikinsime.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 1-1 klausimo svarstymas. Tai Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo" projekto priėmimas. Pranešėjas - gerbiamasis ministerijos sekretorius A.Ignotas. Jį kviečiu į tribūną. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos kalbės Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man atrodo, kad mes galėtume iš principo pasitarti vienu labai svarbiu klausimu. Prieš surengiant šį neeilinį posėdį Socialdemokratų frakcija ir Krikščionių demokratų frakcija raštu jau oficialiai kreipėsi į Seimo valdybą, prašydama, kad šiandien būtų išklausyta oficiali valstybės pareigūnų informacija apie bankų krizę Lietuvoje. Mes pateikėme sąrašą tų pareigūnų, kuriuos norėtume išgirsti, kad jie tą informaciją čia, Seime, pateiktų, tuo labiau kad mes svarstysime ir nutarimą. Būtų gerai, kad prieš pradedant svarstyti šį klausimą minėtieji pareigūnai gautų galimybę pasakyti savo požiūrį ir pateikti informaciją Seimui.
PIRMININKAS. Aš norėčiau prašyti frakcijų patikslinti, apie kokius pareigūnus kalbama. Kai bus pertrauka, mes pasitarsime, kadangi, kaip žinote, darbotvarkė yra patvirtinta. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pastebėti, kad darbotvarkė nors ir yra patvirtinta, tačiau posėdis buvo organizuojamas iš tikrųjų Socialdemokratų ir Krikščionių demokratų frakcijų iniciatyva, ir tokiu atveju Seimo valdyba turėjo vykdyti šitų frakcijų pageidavimą. Tuo tarpu Seimo valdyba, neaišku, kokiu būdu ir kur buvo susirinkusi, nes kai kurie valdybos nariai nežinojo apie posėdį. Pone Bernatoni, aš jums kalbu. Nežiūrint į tai, kad...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jus puikiai girdžiu.
A.KUBILIUS. Aš labai dėkoju, kad jūs mane girdite. Aš siūlau Seimo valdybai arba visam Seimui bendru sutarimu taip, kaip dabar yra, papildomai įrašyti 2(14), 2(15) ir 2(16) projektus, įrašyti ir 2(13) - mūsų frakcijos pateiktą nutarimo projektą "Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo bankų krizės priežastims tirti". Aš manau, kad tai yra labai aktualus klausimas. Mes matome, kaip vystosi ir gilėja krizė, ir kokių neadekvačių ar tiesiog provokuojančių veiksmų imasi kai kurie pareigūnai. Aš manau, kad šitą situaciją turi labai greitai ir labai nuodugniai pradėti tirti Seimo sudaryta komisija. Aš manau, kad tokios komisijos sudarymui tikrai neprieštaraus nė viena frakcija, taip pat ir ponas J.Bernatonis.
PIRMININKAS. Taip, iš tiesų jūs kartojate tą klausimą, kurį kėlėte Seniūnų sueigoje. Aš jau atsakiau, kad galiu elgtis tik Seimo statute nustatyta tvarka, ir būtent šia tvarka jūs galite realizuoti bet kokią savo iniciatyvą. Seimo narys A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pirmininke, šiandien mes svarstome labai svarbų klausimą - Seimo nutarimo "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" projektą. Aš manau, kad iš tiesų yra bankų krizė Lietuvoje. Labai noriu paprašyti jūsų informuoti - ar mūsų šalies Prezidentas A.Brazauskas dabar ramiai atostogauja Palangoje, ar jis bus čia, Seime, 12 val.?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad 1-4 klausimas, t.y. Seimo nutarimo ir jį lydinčio akto - komercinių bankų pataisos - svarstymas. Ne šiaip kažkokio bendresnio klausimo svarstymas, o konkrečių aktų. Taip pat noriu pasakyti, kad Respublikos Prezidentas žadėjo dalyvauti posėdyje nuo 12 val.
A.KUBILIUS. Dar vieną pastabą galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Andrius Kubilius antrą kartą tuo pačiu darbotvarkės klausimu dėl vedimo tvarkos kalbėti negali, to neleidžia Seimo statutas, todėl palaukite, kol bus svarstomas kitas klausimas arba įpareigokite kitą savo frakcijos narį. Statuto aš nepažeidinėsiu - jums tai pasakiau dar Seniūnų sueigoje. Kviečiu į tribūną pranešėją pirmu klausimu. Prašom. Gerbiamasis ministerijos sekretorius A.Ignotas. Prašom pateikti įstatymą balsavimui.
A.IGNOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas jau buvo nagrinėtas. Dar kartą trumpai. Jo esmė yra ta, kad nemaža dalis pramonės įmonių, kurios turi įsiskolinimą už trečius, ketvirtus metus ir su vargu šitą įsiskolinimą moka biudžetui, galėtų atsiskaityti su valstybe šitos senos skolos sąskaita (trečių-ketvirtų metų) grąžinant visuomenei reikalingus pastatus - socialinės arba kultūrinės paskirties objektus. Čia yra pateikta galimybė, kuri sustabdo tokių mokestinių prievolių galiojimą, ir yra numatyti pakeitimai keturiuose mokesčių įstatymuose, kuriuose numatoma, kad įstatymo numatytais atvejais galima pakeisti vietoje pinigų mokėjimus biudžetui turtu. Yra pakeitimų Įmonių įstatyme, Akcinių bendrovių ir Žemės ūkio bendrovių įstatymuose, kur numatyta, kad tokiais atvejais bendrovės gali laisva valia akcininkų susirinkimuose pakeisti įstatinį kapitalą, ir pats pagrindinis įstatymas, kuris leistų Vyriausybės nustatyta tvarka po tų objektų įvertinimo pagal Vyriausybės nutarime numatytus principus perimti senų skolų sąskaita tokius objektus ir atsiskaityti su dalimi skolos. Gal ten vienas aspektas nebuvo tiksliai suformuluotas: objektas bus vertinamas pagal nustatytus principus rinkos verte, bet jeigu rinkos vertė bus mažesnė už balansinę vertę, tai bus paimama rinkos vertė arba mažesnė vertė. Jeigu nustatyta rinkos vertė bus didesnė negu balansinė vertė, tai bus paimama balansine verte, o ne aukštesne rinkos verte, kuri nustatyta po vertinimo. Tokiu būdu bus laikomasi principo, kad turtas turi būti imamas minimalia verte iš šitų trijų paminėtų. Yra Juridinio skyriaus pastabos, bet jos iš esmės neprieštarauja dėl to, kad tas įstatymas prieštarautų Konstitucijai arba kitiems priimtiems įstatymams. Yra pateikti mūsų atsakymai arba paaiškinimai dėl Juridinio skyriaus pastabų. Toks trumpai yra šitas įstatymas ir jo esmė. Ačiū.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimą. Gerbiamuosius Seimo narius prašau registruotis. Registracija pradėta. Gerbiamasis Seimo nary Andriau Kubiliau, jūs puikiai žinote, kad priėmimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. Nedarykite sąmoningai destrukcijos posėdyje.
Posėdyje dalyvauja 90 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl 1 straipsnio yra siūlymų? Yra, taip? Prašom, dėl 1 straipsnio. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti ir dėl pavadinimo. Jeigu pasižiūrėsime į įstatymo turinį ir į jo pavadinimą, tai pamatysime, kad pavadinimas yra netikslus. Įstatymo projektas galėtų vadintis "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybei ir savivaldybių biudžetams įvykdymo", o ne "pasibaigimo". Valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokestinės prievolės valstybei ir savivaldybėms yra nepertraukiamos. Nepertraukiamas procesas. Jos nesibaigia, o tik... (Triukšmas salėje) Aš noriu tęsti. Valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokestinės prievolės valstybei ir savivaldybėms yra nepertraukiamas procesas, jos nesibaigia, o tik reikia atsiskaityti. Juk ir pranešėjas dešimt kartų minėjo ne apie pasibaigimus, o apie atsiskaitymus. Todėl (dar kartą kartoju) jis turėtų vadintis ne "pasibaigimo", o atsiskaitymų "įvykdymo". Šiuo atveju toks atsiskaitymas čia, įstatymo projekte, ir yra fiksuojamas 1995 m. spalio 1 d. Todėl įstatymo projekto pavadinimas, kaip minėjau, turi būti pakeistas, ir siūlau už pavadinimą balsuoti. Aš jam nepritariu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėl paties įstatymo pavadinimo, gerbiamieji Seimo nariai. Nors siūlymų pateikta raštu nebuvo, tačiau yra teigiama, kad reikėtų balsuoti dėl pavadinimo. Dabar prašyčiau, kad vienas Seimo narys pritartų šiam pavadinimui, po to pranešėjas ir balsuosime. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, aš manyčiau, kad dabar ne laikas diskutuoti, ar pavadinimas būtent yra toks, ar toks, bet įsiskaitykime į įstatymo pataisas ir šitų pataisų esmę. Todėl aš manyčiau, kad dabar, priėmimo metu, diskutuoti ir pradėti iš naujo aiškintis, kaip tą pavadinimą geriau suformuluoti, būtų netikslinga. Jeigu dėl esmės ponas J.Listavičius neturi jokių pastabų, aš manyčiau, mes turėtume pritarti. Antra. Be abejo, buvo pakankamai laiko pateikti alternatyvas, ir tada, be abejo, būtume svarstę jau konkrečias alternatyvas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu pranešėją kalbėti dėl pavadinimo, po to balsuosime, ar priimti tokį pavadinimą, koks yra projekte.
A.IGNOTAS. Aš manau, kad rengiant šį įstatymą buvo sudaryta speciali juristų grupė ir paprašyta Teisingumo ministerijos, kad dalyvautų visų juridinių teisės šakų (ir civilinio, ir mokesčių) specialistai, ir buvo labai kruopščiai apgalvotas tas tekstas, kadangi, kaip prisimenate, prieš tai buvo pateiktas įstatymas, kuriam jūs nepritarėte kaip tik dėl juridinės formos neatitikimo. Šitą formuluotę ir turinį ypač kruopščiai grupė parengė. Aš nemanau, kad dabar galima pradėti kaitalioti tas normas ir tas formuluotes, kurios yra apgalvotos ir surašytos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję kalbėti, kalbėjo. Antrą kartą tuo pačiu klausimu, gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, nekalbama. Prašau balsuoti: kas už tai, kad būtų priimtas pavadinimas, pateiktas projekte? Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą sakau, kad esu priverstas laikytis Seimo statuto. Pakeiskite Seimo statutą, pirmininkausiu kitaip.
Už - 39, prieš -10, susilaikė 4. Priimta.
Dabar prašom kalbėti dėl 1 straipsnio. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau visų pirma pastebėti, kad ponas J.Bernatonis (esant Lietuvoje bankų krizei) tuoj pat padarys ir Seimo krizę. Aš siūlau ponui A.Kairiui kartu su ponu J.Bernatoniu dabar padaryti pertrauką ir apsvarstyti pono J.Bernatonio elgesį ir tai, kaip jis laikosi 108 straipsnio, kuris leidžia dėl vedimo tvarkos Seimo nariui kalbėti tiek kartų, kiek jam reikia, kai pirmininkaujantis pažeidžia Seimo statutą. Jeigu ponas J.Bernatonis nežino 108 straipsnio, aš jį galiu perskaityti: "Kiekvieno darbotvarkės klausimo diskusija..."
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbate...
A.KUBILIUS. Pone Bernatoni, ne jūsų reikalas!
PIRMININKAS. ... ne ta tema. Dabar kalbame dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, prašom nereplikuoti iš vietos. Įspėju, kad jūs trukdote posėdžiui. Seimo nary Listavičiau, kalbėsite dėl balsavimo motyvų?
J.LISTAVIČIUS. Kalbėsiu.
PIRMININKAS. Prašom, kalbėkit.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš balsuojant įstatymo projekto pavadinimą buvo kalbama, kad dirbo autoritetingos komisijos juristai, bet svarstymo metu aš aiškiai pasakiau motyvus ir reikia pateikti taip pat aiškų ir konkretų atsakymą, o tai nebuvo padaryta. Tuo pačiu ir kalbėjęs vieno komiteto pirmininkas taip pat turbūt "iš medžio iškrito", jis negirdėjo, apie ką buvo kalbama ir ką reikėjo vis dėlto atsakyti, kad galima būtų palikti tokį pavadinimą. O kalbant dėl 1 straipsnio aš noriu pasakyti, kad straipsnyje turi būti numatyta, kada ir kokiomis sąlygomis reikia atsiskaityti, o ne kokiomis sąlygomis mokestinės prievolės pasibaigia. Dar kartą kartoju, kad čia kalbama apie atsiskaitymus, o ne apie prievolių pasibaigimą. 1 straipsnis galėtų būti, ir aš jį pacituosiu: "Šis įstatymas nu-stato sąlygas, kurioms esant Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojai pagal mokestines prievoles dėl apskaičiuotų ir nepervestų iki 1995 m. spalio 1 d. į valstybės ar savivaldybių biudžetus juridinių asmenų pelno, fizinių asmenų pajamų pridėtines vertės mokesčius bei akcizus privalo atsiskaityti." Štai apie ką turėtų būti kalbama 1 straipsnyje. Todėl aš tokio turinio 1 straipsniui nepritariu, siūlau jį keisti minėtu ir prašau už tai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pritarti pateiktam projekto straipsniui. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš noriu kolegai J.Listavičiui pasakyti: tai paskaitykit jūs protokolinį išrašą apie tai, ką nusprendė Biudžeto ir finansų komitetas. Jūs esate vienas iš šio komiteto narių. Tai taip, kad iš medžio nereikia išdribti, jeigu dar nespėjote išdribti. Aš siūlau pritarti taip, kaip siūlo projekto autoriai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Kol registruojamės, gerbiamasis pranešėjau, ar norite dar ką nors pasakyti dėl 1 straipsnio?
A.IGNOTAS. Aš manau, kad jis buvo argumentuotas daug kartų.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Posėdyje dalyvauja 77 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, prašau balsuoti.
Už - 41, prieš - 18, susilaikė 8. 1 straipsnis priimtas.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio.
A.IGNOTAS. 2 straipsnyje gal reikėtų priimti pastabą, kurią pateikė Seimo narys J.Veselka svarstymo metu: išbraukti 2 straipsnio antrąją pastraipą apie valstybines įmones, kad nebūtų čia nelogiškumo.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jūs 2 straipsnio antrosios dalies mums nebeteikiate balsavimui. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kas už šią pataisą, prašom dėl straipsnio kalbėti. Kas už, kas prieš be antrosios dalies? Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau pritarti pono J.Veselkos pateiktam pasiūlymui, t.y. kai sutinka ir projekto rengėjai.
PIRMININKAS. Dabar kalbame dėl viso 2 straipsnio. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi iš tikrųjų tą nelogiškumą sutiko išbraukti pranešėjas, tai aš siūlau pritarti 2 straipsniui.
PIRMININKAS. Vienas galėtų prieštarauti. Seimo narys J.Listavičius. Jūs prieš?
J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, 2 straipsnis turėtų būti skirtas ne juridinių asmenų, pelno mokesčių mokėtojų, juridinio asmens teisių neturinčių įmonių bei fizinių asmenų atleidimui nuo mokesčių valstybei, o ir ne valstybei ar savivaldybei jų turto pardavimui, perdavimui, o paprasčiausiai skolininkų turto pardavimui. Neturėtų būti ir turto iš balanso į balansą perdavimo. Dabar ne tarybiniai laikai ir ne mainų era, o yra prekiniai, prekybiniai santykiai. Turtas turėtų būti tiesiog parduodamas. 2 straipsnis galėtų būti: "juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojas, juridinio asmens teisių neturinti įmonė bei fizinis asmuo atsiskaitymui pagal mokestines prievoles parduoda savo turtą, o valstybė ir savivaldybė nustatytą pirkimo kainą priima atsiskaitymų įvykdymo tvarka". Galima buvo, čia visą laiką buvo verkiama, kad negalima atsiskaityti pinigais. Turtą pardavus kaip tik vyktų pats paprasčiausias atsiskaitymas pinigais. Taigi štai prie ko veda nauja tvarka, ne tik teisinė, bet tuo pačiu ir apskaitos. Aš nepritariu įstatymo projekto 2 straipsniui ir siūlau jį atmesti, o keisti pateiktu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas 2 straipsnis, prašau balsuoti.
Už - 39, prieš - 11, susilaikė 6. 2 straipsnis priimtas.
Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalime. Yra prieštaraujančių. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 3 straipsnio. Po to kalbės Seimo nariai dėl balsavimo motyvų.
A.IGNOTAS. Aš neturiu papildomų komentarų dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Vis dėlto gaila, kad nėra argumentų, o remiamasi tik kažkokiomis nebūtomis dar iki šių dienų apskaitoje ir teisėje nuostatomis. Pagal 3 straipsnį negali vykti perdavimas balansine verte. Perduoti gal ir būtų galima, bet tik likutine verte. Skirtumas turėtų būti skaičiuojamas tik tarp rinkos kainos ir likutinės vertės. Jis neapmokestinamas kaip pelnas.
3 straipsnis galėtų būti toks: "Atsiskaitymo metu susidaręs skirtumas (šiuo atveju pelnas) tarp turto vertės ir skolos neapmokestinamas kaip pelnas. Esant turto vertei mažesnei už prievoles valstybei atsiskaitoma pagal prievoles valstybei turto vertės dydžiu." Todėl toks straipsnis taip pat, kaip sakiau, pažeidžia ne tik teisę, bet pažeidžia apskaitos reikalavimus, todėl jis toks negalėtų būti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už šį straipsnį. Seimo narys J.Veselka. Pritariat?
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, negaliu, kadangi iš tikrųjų šiame straipsnyje apskritai niekas neaišku.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Galite pritarti?
P.A.MIŠKINIS. Įstatymas neaiškus ir negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Įstatymas aiškus ir aš pritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 šio įstatymo straipsnis? Už - 37, prieš - 9, susilaikė 7. Taigi 3 straipsnis priimtas.
Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalime. Yra Seimo narių, kurie prieštarauja. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas prieštarauja. Ar pranešėjas dar norėtų ką nors pasakyti dėl 4 straipsnio? Ar pakanka argumentų, išsakytų svarstymo metu?
A.IGNOTAS. Aš manau, kad buvo ir 3 straipsnis aiškus, ir 4 yra aiškus. Čia yra numatyta galimybė, jeigu įmonės įstatinis kapitalas perdavus turtą (įskaitant aktyvus) taptų mažesnis, akcininkai turėtų teisę sumažinti įstatinį kapitalą. Be abejo - prieš sprendimą, prieš sandorį. Kitoje vietoje tai yra išspręsta.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už, vienas - prieš. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kadangi tas klausimas ir komitete, ir visur kitur yra išspręstas ir jam pritarta, tai kitos alternatyvos nėra ir aš manau, kad reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali pasisakyti prieš. Seimo narys J.Listavičius. Jūs už?
J.LISTAVIČIUS. Būtent aš prieš. Čia kitiems aišku, kuriems niekas neaišku, todėl ką čia ir aiškinti, bet tiems, kurie šiek tiek domisi, reikėtų pasakyti, kad paminėtas 4 straipsnyje atvejis, kai dėl numatomo turto perdavimo, dar kartą kartoju, perdavimo įmonės nuosavi aktyvai taptų mažesni už įstatinio kapitalo dydį, tai toks sumažinimas perdavimo tvarka gal ir galėtų būti, bet mes kalbame, kad perdavimo čia neturėtų būti, o turėtų būti pardavimas. Šiuo atveju reikėjo turtą parduoti, o ne perdavinėti. Taigi minėta situacija nesusidarytų. Ji šiandieną iš viso šiomis sąlygomis yra nepriimtina ir negalima. Kadangi buvo priimti trys straipsniai, prieštaraujantys rinkos santykiams ir šių dienų apskaitos reikalavimams, aš pasisakau prieš šį straipsnį, bet balsuoti nereikalauju, nes jau ta mašina veikė iki šiol, todėl mašinos stabdymas yra beprasmis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis? Gerbiamieji Seimo nariai, vienas balsavo už, tai turėtų būti priimta. Tačiau aš manau, kad kompiuteris kažką ne taip rodo. Dar kartą registruosimės. Registravosi 84 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis, prašom balsuoti. Už - 36, prieš - 14, susilaikė 5. Taigi ir 4 straipsnis priimtas.
Dėl 5 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau. Prašom.
A.IGNOTAS. Prašyčiau datą, kuri yra gruodžio 31 diena, kadangi užsitęsė tas visas procesas, pakeisti į sausio 31 dieną.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų, gerbiamieji Seimo nariai, kol Seimas atostogavo, tam tikras laikas praėjo. Aš manau, kad pranešėjo siūlymas yra racionalus. Ar yra prieštaravimų? Yra. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Būtent ir norėjau patikslinti, kad reikėtų mėnesį šią datą pratęsti. Pritariu ir sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau dar pratęsti bent pusmetį, kadangi pirmiausia dar reikėtų išsiaiškinti, ką čia reikės daryti. O kol aiškinsimės, ką reikės daryti, tai šį įstatymą iš viso reikės pakeist nauju, ir tada, mano manymu, viskas susitvarkys, todėl neskubėkime, nes, kaip sako, greitai darantis kai kada ne visai gerai padaro. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl 5 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 5 straipsnis, prašom balsuoti.
A.IGNOTAS. Čia yra Vyriausybės nutarimui parengti, tiktai.
PIRMININKAS. Už - 37, prieš - 12, susilaikė 5. Taigi priimtas ir 5 straipsnis.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl 6 straipsnio būtų prieštaravimų? Čia yra tik apibūdinama, kad šis įstatymas laikinas - galioja iki birželio 30 dienos. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Prašom, pranešėjau.
A.IGNOTAS. Vis dėlto dar kartą dėl pardavimo ir dėl perdavimo. Nėra kam pirkti. Jeigu būtų buvę numatyta biudžete kokie 2 ar 100 mln. Lt įsigyti iš tokių įmonių objektų valstybės reikmėms, t.y. pasienio tarnyboms, krašto apsaugai, biudžeto ar mokesčių, tada būtų galima pirkti. Bet kadangi pinigai yra nenumatyti, o pardavinėti privatiems logikos nėra, dėl to nėra kaip pirkti. Reikia perduoti valstybei jos skolos sąskaita.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime dėl viso šio įstatymo. 4 Seimo nariai gali pasisakyti už, 4 - prieš. Kalbame dėl balsavimo motyvų. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto keista, kad šiuo metu, kai daugelis pastatų yra apleista, nebeturi savo paskirties ir nėra šiems pastatams rinkos, nes yra neaišku, kodėl valstybė imasi tokios didžiulės naštos. Juk tai našta mokesčių mokėtojams, o ne pačiai Vyriausybei. Paprasčiausiai čia gali būti patogi proga pasinaudojant pažintimi ir panašiais dalykais atsikratyti daugelio nereikalingų pastatų balasto, kurio nėra kur padėti, ir manau, kad tai taip pat yra ryškus įsikišimas į rinkos sąlygas. Jeigu žmogus turi pastatą ir jis yra paklausus, jis kam nors reikalingas, taigi jį galima parduoti, o jeigu jis nereikalingas, tai kam jis reikalingas valstybei? Kodėl yra apgaudinėjamas mokesčių mokėtojas, paaiškinkite man. Ar čia vėl nėra kokių sukčiavimo atvejų?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Deja, atsakymai į klausimus buvo priėmimo metu, gerbiamasis Seimo nary Miškini. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas iš tikrųjų yra logiškas mūsų ypatingo privatizavimo, t.y. turto stumdymo veltui iš valstybės į privačias, po to iš privačių į valstybės rankas, tęsinys. Gerbiamasis Ignotai, aš bijau dėl šio įstatymo. Pavyzdžiui, 1 straipsnyje aiški formuluotė, kad visos įmonės, kurios iki 1995 m. spalio 1 d. nesumokėjo mokesčių net ir už 1996 m., pagal šį įstatymą formaliai turi teisę pretenduoti į tai, kad jos galėtų šį mokestį sumokėti įvairiais daiktais. Mano manymu, ši formuluotė bloga. Galbūt reikėjo, kad tos, kurios turi įsiskolinimus iki 1995 metų ir jie augo, būtų tiksliau, kad tas, kas 1995 m. ... Pagal šitą formuluotę yra blogai. Bet gal Vyriausybė detalizuodama tai numatys, nors tada tarsi ir prieštaraus įstatymui. Tai viena.
Antra. Gerbiamasis ministre, mano manymu, 2 straipsnyje, kur galima atleisti, jeigu nesumokėjo akcizų, tikrai yra didžiulė klaida, nes akcizai už tuos įvairius degalus, tepalus, alkoholį, tabaką... Tai jeigu šias įmones pradėsime atleidinėti ir imsime iš jų pastatus, na, atleiskite, ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, ir Seimo nariai, yra tikriausia, gryniausia nesąmonė. Todėl manau, kad ir tai yra minusas. O tai, kad reikia daiktais pasiimti, o ne pinigais, tai gerbiamasis A.Ignotas teisus. Iš tikrųjų perkamojo pajėgumo nėra, ir šiuos pastatus, kurių reali vertė yra kur kas didesnė, grynais pinigais mes galime tik kelis kartus pigiau parduoti. Bet apskritai įstatymas yra labai abstrakčiai, labai nekryptingai parengtas. Ypač aš bijau dėl akcizų, nes tikrai galėsime apkaltinti nusikaltimu, jeigu atleidinėsite nuo naudingą biznį darančių firmų specialių įsiskolinimų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man yra labai liūdna, kai tokius įstatymus taip svarstome ir priimame. Aš čia galėčiau pasakyti bendrą pastabą, kad labai liūdna, kai batsiuviai ima švarkus siūti. O iš viso, jeigu čia būtų apskaitos darbuotojas, tai čia viskas būtų vietoje: ir pardavimas būtų vietoje, ir rinka būtų vietoje. Kadangi čia reikia atlikti tik pačias paprasčiausias finansines operacijas, apie ką mes seniai kalbame, kad reikia atsiskaityti, o kai nėra kuo atsiskaityti, tai tada reikia atsiskaityti pastatais. O kad tai padarytume, neturi būti perdavimų, o turi būti pardavimai. Štai ir visa logika. Tačiau dar kartą kartoju: kai batsiuviai ima švarkus siūti, tai liūdnas reikalas, ir kai kitiems viskas yra labai aišku.
Pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo" projektas neatsako į turinyje keliamus klausimus. Turto perdavimas ar pardavimas skirtas atsiskaityti su finansų institucijomis. Deja, įstatymo projekto pavadinimas skirtas mokestinių prievolių pasibaigimui. Iš tikrųjų mokestinių prievolių procesas nesibaigė. Vyksta tam tikrais laikotarpiais atsiskaitymai, ir čia jie yra numatyti. Tai reikėjo užfiksuoti šiame įstatyme. Pasirinktas mainų procesas - prievolės turtas, vietoje rinkos santykių pardavimas - pinigai - atsiskaitymai, nėra logiškas. Jis pažeidžia ne tik teisinę, bet ir apskaitos operacijų seką.
Pateiktas įstatymo projektas yra dar vienas skubotų sprendimų priėmimo pavyzdys. Svarbu ne dokumento kokybė, o paukščiuko parašymas. Suvelta, o kaip tai reikės apskaitos operacijomis ir sąskaitų korespondensija išreikšti, tegul galvoja jau kiti. Ten vėl prasidės tas pats vėlimo pocesas. Tegul galvoja kiti, kaip šios operacijos įsijungia į visą apskaitos operacijų komplektą. Svarbu, kad ir atbulai, bet padaryti priešingai, negu galima padaryti. Nesvarbu, kas vargs, kad vargs ne dešimtys, o tūkstančiai apskaitos darbuotojų, kad reikės specialių aiškinimų, specialių įspraudimų, specialių pakeitimų ir t.t., ir dar kažkokio specialaus įstatymo, ko visai nereikia. Nepritariu šio įstatymo projektui ir kviečiu jį atmesti. Visai nesutinku, kad tokie dokumentai puoštų Seimą jau ketvirtais jo darbo metais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, man labai liūdna ir graudu, kai Biudžeto ir finansų komiteto narys šiandien priėmimo metu pradeda diskutuoti dėl šio įstatymo reikalingumo ir jo tikslingumo. Juk mes turime aiškų protokolą, kuris datuotas 1995 m. gruodžio 20 d., kur Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, taip pat ir ponas J.Listavičius.
Antra. Man labai liūdna ir graudu, kai ponas J.Listavičius nenori suprasti įmonių, kurioms "kabo" balastas ir kurios iš tikrųjų dar gali pajudėti, ir būtent pajudėjimo principas būtų tai, kad nereikalingi pastatai ir kiti objektai būtų atiduoti valstybės reikmėms. Mes gi sprendžiame kartu ir valstybės reikmių klausimą. Todėl aš nemanyčiau, kad mes šiandien turėtume prieštarauti. Aš manyčiau kita. Galbūt tas įstatymas yra kažkiek pavėluotas. Juk daug kūrėsi naujų institucijų ir mes norėjome spręsti šias problemas, kad jiems būtų lengviau. Todėl aš siūlau šio įstatymo projektui pritarti. Be abejo, poįstatyminiuose aktuose į tuos pasiūlymus, kuriuos išsakė ponas J.Veselka, matyt, reikėtų atsižvelgti, bet tai jau būtų Vyriausybės kompetencija parengti tą poįstatyminę bazę. Todėl siūlau šiandien balsuoti, kad ir kaip būtų liūdna ir graudu, už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš labai nuoširdžiai norėčiau kreiptis į tuos, kurie turi sprendžiamojo balso teisę. Jūs malonėkite pažiūrėti, už ką jūs ketinate šiandien balsuoti. Tikrai yra liūdna ir graudu. Aš buvau raštu pateikęs pataisas, bet tik vakar pateikiau. Turbūt mano, kad jos nepriimtinos. 1 straipsnyje kalbama apie kažkokį pasibaigimą. Kieno pasibaigimą? Ir pavadinimas kartu. Tai pavadinkime, kad dėl nesumokėtų mokesčių padengimo tvarkos. Arba atsiskaitymo už nesumokėtus mokesčius. Koks čia pasibaigimas? Kuo jis baigiasi? Aš tai išdėsčiau 1 ir 2 straipsnyje. Bet dėl laiko stokos manau, kad aš neskaitysiu dabar. Vis tiek jūs balsavote ir net neprisiminėte, kad yra tokios pataisos.
Toliau. Ką reiškia perduoti... Štai 2 straipsnyje yra parašyta: "valstybės įmonių turtas valstybės institucijoms, savivaldybių institucijoms perduodamas iš balanso į balansą". Tai yra atsiskaitymas už mokesčius. Tai ... ar Kašpirovskis, nebežinau, ar Raikinas. Mano manymu, labai akivaizdžiai demonstravo. Štai aš paskolinsiu šitą. Štai iš šito aš paskolinsiu šitam. Na, ir taip darome. Na, tai yra superkvailysčių rinkinys. Juk čia neįmanomi dalykai rašomi. Ką mes norime dar kartą apgauti?
Toliau. Tas susukimas perduoti - nustatyta tvarka perduoti. Na, tai kaip ponas J.Listavičius sakė, parduokime, už kiek kainuoja. Jeigu nekainuoja, jeigu tas turtas bevertis, na, tai tegul bankrutuoja. Kiekgi galima tą dalyką "muilinti"? Yra tik nuostata, kad kol mes būsime valdžioje, ką nors padaryti, sujaukti, o po to jau tegu kiti srebia. Aš manau, kad vis dėlto kokios nors padorumo ribos turėtų būti. Ir dar kartą kreipiuosi, gerbiamieji balsuojantieji, ir prašau paskaityti, pažiūrėti, kas yra rašoma. Aš kategoriškai prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 pasisakė prieš. Dabar galima pasisakyti tik už šį įstatymą. Gerbiama-sis Seimo narys V.Andriukaitis pritaria įstatymui?
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų idėja yra gera ir sumanymui reikėtų pritarti. Bet yra vienintelė labai akivaizdi problema - juridinis atlikimas. Ar negalėtume mes atidėti ir sutvarkyti kai kurias juridines formuluotes iki galutinio balsavimo? Galutinį balsavimą atidėti tam, kad... Aš kviesčiau pranešėją tai padaryti. Nes iš tikrųjų yra kai kurių juridinių spragų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Snežko.
K.J.SNEŽKO. Aš siūlau pritarti šiam projektui. Idėja labai gera. Galbūt truputį pavėluota. O jeigu yra juridinių niuansų, tai aš neteisininkas, bet, mano manymu, Juridinis skyrius studijavo šį įstatymą, yra jo išvada ir ten nesurado kažkokio kriminalo. Siūlau palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš kaip tik manau, kad nereikia nieko atidėlioti, kitaip sakant, tempti gumos. Įstatymo projektas pakankamai geras ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dėl Seimo nario V.Andriukaičio siūlymo. Ar atidedate priėmimą dėl viso?..
A.IGNOTAS. Dar kartą noriu priminti, kad jau vieną kartą su šiuo įstatymu buvome čia ir dėl juridinės formos jis buvo atidėtas prieš pusantro mėnesio. Buvo sudaryta speciali juristų grupė, kuri labai atidžiai nagrinėjo, nes čia yra dalykų arti konstitucinių normų, kad nebūtų pažeidimo. Visi supranta, kad yra pavojus, jog gali būti paduotas į Konstitucinį Teismą. Ir mes tam ruošėmės. Čia yra apgalvotas dalykas ir labai išsamiai diskutuotas. Dabar aš nenoriu vėl grįžti prie tų visų juridinių formuluočių. Manau, kad nėra tikslinga dar kartą atidėti ir grįžti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, ir balsuosime dėl viso įstatymo. (Balsai salėje)
Posėdyje dalyvauja 76 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo" su tomis pataisomis, kurias šiandien priėmėm, prašau balsuoti. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 46 Seimo nariams balsavus už, 12 - prieš ir 10 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl mokestinių (piniginių) prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo" priimtas.
7sesija53p svarstyti klausimai
Pradedam priėmimą lydinčiojo akto - tai Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo dalinio papildymo" projektas. Po balsavimo repliką norėtų pasakyti Seimo narys J.Listavičius. Prašom prie šoninio mikrofono.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar kartą matom, kas dedasi, kai yra priimami rimti įstatymai. Čia buvo keliamas klausimas, kas tie juristai, kurie rengė šitą įstatymą. Kadangi jis yra neteisinis dokumentas, tai aš norėčiau paklausti, kiek ten buvo apskaitos darbuotojų? Juk jis yra ne teisininkams, o apskaitos darbuotojams, gerbiamasis pranešėjau. Tai aš norėčiau paklausti, kiek rengiant buvo apskaitos darbuotojų? Ir garsiam oratoriui, kuris mane moko, ar būti Biudžeto ir finansų komitete ir kaip jame dirbti, noriu pasakyti, kad jūs pasižiūrėkite, kas Ekonomikos komitete dedasi, ir kokiu keliu einate. O mes apskaitą tvarkome taip, kaip ir jūs šiandien tvarkote, - labai gerai. Ačiū už dėmesį.
A.IGNOTAS. Rengiant įstatymą iš Finansų ministerijos dalyvavo Mokesčių inspekcijos apskaitos darbuotojai.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, pateikti balsavimui įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo dalinio papildymo" projektą. Dėl 1 straipsnio.
A.IGNOTAS. Čia yra visi keturi įstatymai, kurie atsirado kaip tik dėl juridinio būtinumo. Šituose įstatymuose yra griežtai reglamentuota, kad į biudžetą galima mokėti tik pinigais ir jokių kitų galimybių numatyta nėra. Mes (kad šitie įstatymai pradėtų veikti ir atsirastų juridinė galimybė kitaip atsiskaityti su valstybe, o ne tik pinigais išimtiniais atvejais) buvom priversti visuose keturiuose įstatymuose įrašyti juridinę galimybę, t.y. teisinę galimybę tiems įstatymams. Vykdant šituos juridinius reikalavimus ir atsirado pataisos visuose keturiuose įstatymuose: Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme, Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme, Akcizo ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymuose. Tai esmės nekeičiančios nuostatos, bet pakeitimai, atsiradę vykdant juridinius reikalavimus. Rengdami mes ilgai diskutavome, ir kilo klausimas, ar įjungti Akcizo įstatymo pakeitimą. Tai nėra absoliučiai reikalinga, kadangi pramonės arba gamybinės įmonės nėra akcizo mokesčio pagrindiniai mokėtojai ar subjektai. Jiems tai nėra svarbi kategorija, nes yra daug kitų mokesčių (mes juk turim jų daugiau kaip 10), kurie irgi yra neapimti. Todėl ar palikti akcizo mokestį, ar ne, nėra principinė nuostata. Gerbiamasis J.Veselka neoficialiai pasiūlė, kad galbūt tai išbraukti. Tą klausimą galima aptarti, tai nėra problema. Vykdant iki galo jūsų nubalsuotą įstatymą, siūlyčiau padaryti tuos būtinus pakeitimus ir mokesčių įstatymuose.
PIRMININKAS. Tai pirmiausia dėl 1 straipsnio. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Esu pateikęs siūlymą raštu dėl 1 straipsnio redakcijos. Niekaip negaliu suprasti, kad Vyriausybė, kaip čia parašyta, gali numatyti atvejus, kai gali būti atleidžiama nuo nesumokėtų mokesčių. Juk čia nekalbama apie nesumokėtus mokesčius. Na, nevadinkim asilo kiaule arba kiaulės asilu. Tai yra, kad gali būti atsiskaityta už mokesčius kitokia forma. Todėl ir siūlau: Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti atvejus, kuriems esant mokesčių mokėtojai gali atsiskaityti už nesumokėtus mokesčius bei dėl to priskaičiuotas baudas ir delspinigius savo turtu. Tai, kas tame įstatyme yra daroma, o ne gali atleisti nuo mokesčių. Prašau balsuoti už tokią formuluotę.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Po to - pranešėjas.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes jau padarėme gerą darbą, tačiau aš noriu pacituoti porą žodžių arba pusę eilutės: "Mokesčių mokėtojai gali būti atleisti nuo nesumokėtų mokesčių." Štai apie ką kalbama, kad iš didelio rašto galima išeiti iš krašto. O tie, kurie čia verkia arba kuriems aišku, apie kokius pardavimus kalbama, kadangi čia iš tikrųjų ne paskaita ir ne čia reikia mokyti, bet galiu priminti visiškai paprastą mintį, kad banke galima vykdyti atsiskaitymus visiškai neturint pinigų. Ar jūs ir šito momento gal nesuvokiat? Tada apie ką mes kalbam? Čia buvo galimybė šitą įstatymą pakeisti ir jį suredaguoti taip, kad čia vyktų pardavimas-pirkimas, kad būtų būtent atsiskaitymas pinigais, jeigu mes tai norim parodyti, ir buhalteriškai būtų tikrai įrodyta, kad vienas sumoka, o kitas atsiskaito pinigais. Ir jokio stebuklo čia nebūtų įvykę. Aš sakiau, kad batsiuviui reikia siūti batus, o ne skrybėles ar kostiumus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad dėl balsavimo motyvų dėl atskiro straipsnio vienas gali kalbėti už, vienas - prieš. Deja, du kalbėjo prieš, dabar vienas galėtų - už. Seimo narys V.Zimnickas. Jeigu jūs prieš, tada nutraukiu.
V.V.ZIMNICKAS. Ne, jokiu būdu. Aš norėčiau pritarti už. Tik aš dar kartą kreipiuosi į gerbiamuosius Seimo narius: kam reikia šios dienos destrukcijos? Ponas K.Antanavičius siūlymus pateikė, ir mes iš tikrųjų juos galim diskutuoti. O J.Listavičius "varo" savo buhalterinę destrukciją, nepateikdamas alternatyvių pasiūlymų. Ką mes dabar galim svarstyti? Galim svarstyti tik tai, ką šiandien mes turim , t.y. projektą, kurį teikia Vyriausybė, ir alternatyvą, kurią teikia ponas K.Antanavičius. Pritariu teikiamam projekto variantui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius jau kalbėjo. Mes kaip tik balsavimui pateiksime jūsų alternatyvą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.IGNOTAS. Aš noriu kalbėti dėl gerbiamojo K.Antanavičiaus alternatyvos. Čia yra principinė nuostata. Jūs rašote ir siūlote: "Gali atsiskaityti turtu". Negali. Čia jau yra ir konstitucinė norma, ir turtu atsiskaityti negali. Dėl to ir yra daroma pataisa Juridinių asmenų pelno mokesčių įstatyme. Turtu negali. Jeigu mes taip parašytumėm, tai Konstituciniame Teisme mes tikrai pralaimėtume - jeigu įrašytume formulę "turtu". Negalima jos priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už pranešėjo siūlymą, paspaus mygtuką "už". Kas už gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus alternatyvų siūlymą - "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas. (Salėje šurmulys)
Už - 37, prieš - 12, susilaikė 1. Taigi pritarta pranešėjo variantui.
Dabar dėl 2 straipsnio. Ar galim priimti bendru sutarimu? Ar yra prieštaraujančių? Yra. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mokslo ant pečių niekas nenešioja, todėl nereikia kažko kritikuoti, o reikia pačiam šiek tiek suprasti, jeigu nori kažką teikti. Aš noriu tiek pasakyti protingiems. O jeigu kalbėsime dėl 2 straipsnio, tai galima pakartoti tai, kas buvo pasakyta ir dėl 1 straipsnio: apie jokius atleidimus neturi būti kalbama ir visai negali būti tokio įstatymo dalinio papildymo. Kaip minėjau, reikia sutvarkyti pagrindinį įstatymą ir tada visi šitie papildymai atkris, ir jie nereikalingi. Dar kartą kartoju, kad šiek tiek sutvarkius čia visiškai gali būti būtent piniginis atsiskaitymas per turto pardavimą ir pirkimą. Tiek aš galiu pasakyti. Turėdami laiko, kol bus rengiami visi įstatymo projektai, galėsite apsigalvoti ir sutvarkyti taip, kaip to reikalauja teisė ir apskaita. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš vėl esu pateikęs to straipsnio redakciją ir, sakyčiau, yra supernepriimtina vėl kartoti: "Gali būti atleisti." Juk visai nėra reikalo rašyti: "Gali būti atleisti." Šio straipsnio pirmojoje dalyje parašyta: "Nurodyti mokesčių mokėtojai gali atsiskaityti už nesumokėtus fizinių asmenų pajamų mokesčius ir priskaičiuotas baudas bei delspinigius Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka." Pasakykite, ar reikia kiekviename straipsnyje kartoti, kad gali būti atleisti. To iš viso nėra ir būti negali, tai yra nusikaltimas. Aš manau, jeigu bent kiek suprantate, tai, be abejo, šita redakcija būtų priimtina, bet jeigu ne, tai nereikia.
PIRMININKAS. Dabar galima paremti tik pranešėjo siūlymą. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, operetėje "Kaminkrėtys ir malūnininkas" yra tokia arija: "O prakeiktas apšvietimas, kas tik blogo jo imas." Taigi šiandien gerbiamojo J.Listavičiaus kalbos - tai toks mokslo panaudojimas destrukcijai, su kuria, žinoma, sutikti negalima. Aš pritariu šiam variantui, ir reikia jį priimti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis. Po to balsuosime. Kol vyksta registracija, prašom, gerbiamasis pranešėjau, ar dėl 2 straipsnio norėtumėt ką nors pasakyti?
A.IGNOTAS. Gerbiamasis Antanavičiau, čia jūs parašėte: "gali atsiskaityti įstatymais numatyta tvarka". Jeigu mes nieko nepakeičiam, įstatymai numato pinigais ir niekuo daugiau. Tada čia niekas nesikeičia. Nėra jokios kitos formuluotės. Jūs parašėte: "įstatymais numatyta tvarka".
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už pranešėjo teikiamą variantą, paspaus mygtuką "už", kas už gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus - "prieš". Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas alternatyvus. Balsavimas pradėtas.
Už - 39, prieš - 13, susilaikė 2. Taigi priimtas pranešėjo siūlymas.
Ar 3 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Negalim. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius prieštarauja. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamieji radijo klausytojai! Jeigu čia klauso apskaitos darbuotojai, tai jie girdėjo operečių pavadinimus. Tuoj bus ir dainavimas vietoj dalykiško svarstymo. Aš manau, kad operečių mėgėjams ir visiems žinovams gal atsiųsite bent po naujametinį sveikinimą, kadangi čia, be abejo, jums malonumo užteks. O konkrečiai dėl šito straipsnio aš noriu pasakyti, kad dar ir dar kartą mes čia darom nesąmones ir jokio pritarimo šiuo atveju mokesčių atleidimui negali būti. Jo iš tikrųjų nėra ir dėl mūsų aklo užsispyrimo, dėl nežinojimo, ir nesugebėjimo mąstyti šiek tiek be teisinio mąstymo ir apskaitos, kadangi, dar kartą kartoju, čia dešimtys tūkstančių apskaitos darbuotojų "plaukios" po šituos vingius ir minės jūsų gerus darbus. Todėl norėčiau, kad jums vis dėlto tie sveikinimai būtų atsiųsti, ir tada gal jūs suprasite, kad ne vien J.Listavičius čia nesąmones kalba, bet nesąmonėmis užsiima tie, kurie šiandien turi balsų daugumą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiesiog primenu, kad balsuoja tik Seimo nariai, todėl dėl balsavimo motyvų rekomenduoju nesikreipti į radijo klausytojus. Jie kol kas balso teisės dar neturi. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau, kad vis dėlto paklausytumėte. 3 straipsnyje rašoma: "Gali būti atleistos įmonės nuo akcizo mokėjimo." O akcizai Lietuvoje yra taikomi alkoholiui, tabakui ir naftos produktams. Todėl, manyčiau, ir gerbiamasis A.Ignotas teisingai pasakė, kad su dauguma pramonės įmonių tai nesusiję. Todėl siūlyčiau šitą 3 straipsnį išbraukti, kadangi akcizus privalo sumokėti, nes tai yra ypač pelninga veiklos sritis. O jeigu jie nemoka "daryti" pelno, tai geriausia tokius "varyti" į bankrotą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl Seimo nario J.Veselkos siūlymo.
A.IGNOTAS. Aš manau, kad galima pritarti.
PIRMININKAS. Jūs neteikiate 3 straipsnio?
A.IGNOTAS. Taip, atsiimu.
PIRMININKAS. Taigi gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymas priimtas. 3 straipsnis balsavimui neteikiamas, jis išbraukiamas.
Dėl 4 straipsnio ar bus prieštaravimų? Yra prieštaravimų. Teks kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, aš jau nusibodau, ir, matyt, čia aš nieko negalėsiu išaiškinti, kadangi mašina yra užsukta ir važiuoja į priekį. Tačiau dar kartą noriu sugrįžti prie to, kad šis įstatymas, kurį mes jau priėmėm, ir šie papildymai, daliniai pakeitimai šiam įstatymui visiškai nereikalingi. Todėl aš manau (nors išplaukiant iš realios tikrovės, iš to blogo įstatymo, žinoma, reikia ir toliau pagal tą muziką šokti), kad reikia pakeisti pagrindinį įstatymą, ir šito straipsnio ir įstatymo papildymai nereikalingi. Aš prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ir šitam straipsniui esu pateikęs redakcinę pataisą. Na, aš nežinau... na, ponai, ar kaip į jus kreiptis... Na, jūs balsuojat, tai bent nors kiek pasižiūrėkite, už ką jūs balsuojate. Tame pačiame straipsnyje rašoma: "Gali būti atleisti nuo mokesčių", o po to kažkoks atsiskaitymas. Atleidai, tai atleidai, ir viskas baigta. Tai kodėl dabar atleisti, kaip atleisti? Juk mes tiek kovojam dėl to, kad nebūtų daromos išimtys. Tai parašykite "atleisti nuo mokesčių", ir už tuos mokesčius kažkuo tai atsiskaito. Tai kaip yra? Mokesčius gali padengti. Jeigu ponui A.Ignotui trukdo Konstitucija, tai ir pasiūlykite pagaliau pakeisti Konstituciją, o ne tyčiotis iš Konstitucijos ir kitų įstatymų! Atleidžia nuo mokesčių, o po to juos ima tame pačiame straipsnyje. Tai ar bent kiek logikos turite, ar tik kur nors kitur, o ne galvoje?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų matau, kad įstatymas pakankamai sudėtingas, ir todėl, be abejo, yra tiek prieštaravimų ir tiek minčių. Bet aš noriu pasakyti viena: jeigu mes įrašom mokestinius atidėjimus įmonėms ir atitinkamus mokesčius mes atidedam, atidedam atitinkamus delspinigių mokėjimus, tai būtent už tuos mokesčius ir delspinigius perimamas turtas. Būtent šitas įstatymo straipsnis ir numato, už kokius mokesčius gali būti kompensuojama turtu. Tai viena. Aš noriu pasakyti tai pusei, kuri neturi užvestos mašinos. G.Vagnorius siūlo nurašyti viską, t.y. infliaciją, tuos delspinigius - tai, ką jis padarė, jis dabar siūlo nurašyti, o mes vis dėlto, noriu pasakyti Lietuvos žmonėms, šito nesiūlom. Mes siūlom optimalų variantą, t.y. bent jau paremti turtu, tuo turtu, kuris įmonėms šiandien nereikalingas, bet jo reikia valstybės reikmėms. Todėl į tai, Lietuvos žmonės, įsiklausykit.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ir balsuosime.
A.IGNOTAS. Čia tas pat kaip ir 1 straipsnyje. Negalima gerbiamojo K.Antanavičiaus siūlymo priimti, kadangi čia ta pati formuluotė. O šiaip akcizas yra esminis mokestis, jis sudaro didelę dalį ir būtinas mūsų komplekte. Mes jį teikiam.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Kas už pranešėjo pateiktą variantą, paspaus mygtuką "už", kas už gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus - "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už - 34, prieš -14, susilaikė 1. Taigi priimtas pagrindinio projekto variantas. Dėl 4 straipsnio.
Dabar prašysiu gerbiamuosius Seimo narius kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.
Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Primenu, be 3 straipsnio. Atsiprašau. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo dalinio papildymo" visiškai nereikalingas. Priėmus įstatymą dėl mokesčių, piniginių prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams įvykdymo, o ne prievolių pasibaigimo, nebūtų perdavimų ir atleidimų. Tai būtų visiškai teisinga, logiška ir tai atitiktų šių dienų reikalavimus. Būtų vykdomas paprastas nereikalingo ar reikalingo turto pardavimas ir normalus atsiskaitymas pinigais. Jeigu jau taip čia pasigendama tų pinigų, tai, kaip prieš tai demonstravo, būtų galima parodyti, kaip išimti iš vienos kišenės ir įdėti į kitą kišenę, ir taip vyktų atsiskaitymas. Bet šitaip mes šiandien dar nesugebame mąstyti, nors kiti, žinoma, sugeba. Tą, matyt, netolimoje ateityje ir reikės padaryti. Nes mainų operacijos XX a. pabaigoje yra nepriimtinos, nelogiškos, juo labiau, kaip čia jau minėjo, teisiškai nelabai įvelkamos į teisinį rūbą. O kalbant apie apskaitą, čia iš viso nesąmonė ir dar kartą nesąmonė. Todėl nepritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu prieš. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš drįsčiau paklausti visų čia dalyvaujančių. Kur mes esame? Ar kokioj mafinėj struktūroj ir ieškom, kaip apeiti įstatymus, ar esam Lietuvos Respublikos Seime? Ten, kur tie įstatymai yra kuriami ir taisomi. Ponas A.Ignotas štai iš tos tribūnos drįsta pasakyti, kad turtu atsiskaityti negalima. Ir čia pat teigia savo įstatymo visuose straipsniuose, kad atsiskaitoma turtu. Na, tai pasakykite, ką mes darome? Apšiukšlinam visą savo instituciją - Seimą, kad kaip nors apeitume. Konstitucijoje yra nuostata, kad turtu atsiskaityti negalima. Tai štai ateina ponas ministro padėjėjas, pavaduotojas ir teigia visiems, o čia pritariam, kaip tą įstatymą apeiti. Na, imkime ir taisykime iš esmės, jeigu to reikia Lietuvos įmonėms ir Lietuvos ekonomikai, o nekvailiokim. Štai tame pačiame straipsnyje rašoma, kad nuo mokesčių atleidžiama, ir tame pačiame straipsnyje - kad jis privalo turtą atiduoti. Tai kas čia yra? Todėl aš manau, kad tokias nesąmones priimti yra tikrai nusikalstama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu į darbotvarkę ir žiūriu į šitam klausimui skirtą laiką, todėl aš susilaikysiu nuo kontrargumentų. Tik prašyčiau balsuoti už ir priimti šio įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamuosius Seimo narius prašau registruotis. Kol registruojamės, gerbiamasis pranešėjau, prašom prieš balsavimą tarti žodį.
A.IGNOTAS. Aš tik vienu sakiniu gerbiamajam deputatui K.Antanavičiui. Vis dėlto įstatymų, kurie yra priimti, reikia laikytis. Juridinės technikos požiūriu mes esame verčiami daryti taip, kaip yra pateikta. Juridiškai tai yra teisinga. Kitaip būtų... O esmė yra visiems suprantama ir aiški. Dėl esmės, manau, nekyla klausimų. Manau, kad čia nėra problemos.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Posėdyje dalyvauja 73 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo dalinio papildymo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 38.
PIRMININKAS. Už - 38. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 10.
PIRMININKAS. Prieš - 10. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 13.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 38 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš ir 13 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymo dalinio papildymo" priimtas.
7sesija53p svarstyti klausimai
Pradedame kito teisės akto priėmimą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Teikiate priėmimui Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio papildymą?
A.IGNOTAS. 45 straipsnis numato, kokiais atvejais gali būti mažinamas akcinių bendrovių įstatinis kapitalas. Yra pasakyta, kad kai yra išmokamos akcininkams laisvos bendrovės lėšos, išlyginamas skirtumas tarp bendrovės nuosavų aktyvų ir įstatinio kapitalo dydžio, susidaręs dėl nuostolių. Jokių kitų galimybių iki šiol įstatinio kapitalo mažinimui nėra. Norint suteikti akcinei bendrovei tą įstatyminę galimybę, reikia priimti teikiamą pataisą.
PIRMININKAS. Kadangi visas įstatymas susideda iš vienos pataisos, prašau iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo.
Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio papildymo" projektas iš viso yra nereikalingas. Čia mes jau du - vieną įstatymą, o kito tam tikrus straipsnių papildymus - priėmėm. Taigi iš viso ką reikėjo padaryti? Reikėjo padaryti ir priimti vieną logišką, teisingą ir tvarkingą įstatymą ir atkristų... na, čia galima paieškoti žodžių. Žino, kuo mes čia užsiimame papildydami šituos įstatymus ir keisdami šituos straipsnius. Todėl aš prieš šitą įstatymą. Dar kartą kartoju, kad viso to nereikėtų, jeigu mes tilptume į teisingus, teisinius apskaitos reikalavimus. Kadangi mes vykdome vieną po kito pažeidimus, todėl mes "šiukšlinam" kitus įstatymus, ir šitą "šiukšlyną" vieną kartą reikės iškuopti. Aš manau, kad kol priartės nurodytų pirmame įstatyme atitinkamų projektų priėmimo laikas, mes gal susiprotėsime. Jeigu nesusiprotėsime, žinoma, bus kitiems darbo. Bet šitų šiukšlių iškuopimas, tikrai prisiminsite, bus būtinas, nepakeičiamas, nors aš ne už tuos procesus, kurie čia buvo minėti, kad reikia atsiskaityti be jokių atleidimų, tačiau sutvarkius kaip reikiant ūkines operacijas. Svarstymo metu aš dar kalbėjau apie tai, reikėjo įsigilinti, buvo galima iš tikrųjų priimti labai žmonišką, normalų ir dalykinį įstatymą, o ne tai, ką mes čia šiandien darome ir gaištame be reikalo laiką. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ką mano buhalteriai, mes jau klausomės visą valandą. Bet ekonomistai mano, kad vis dėlto Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio pataisa yra reikalinga, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, balsuos taip, kaip jūs sutiksite. Mes iš tikrųjų priėmėme šitą pirmąjį įstatymą, kad jis galios iki 1996 m. birželio 30 d. Todėl Akcinių bendrovių įstatyme, man atrodo, reikėtų įdėti žodį "laikinas". Kadangi jis iš tikrųjų po birželio 30 d. neturi kvotos nuostatos, nes ji yra savotiškas nonsensas įstatyme. Tai ar nesutiktumėte vis dėlto įrašyti "laikinasis". Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio "laikino papildymo". Tada būtų aišku, kad jis galioja kaip pagrindinis įstatymas tik iki birželio 30 d.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams. Visi, norėję kalbėti dėl balsavimo motyvų, kalbėjo. Prašau Seimo narius registruotis.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl siūlymų.
A.IGNOTAS. Taip, tai nėra principinis pakeitimas. Jis gali būti laikinas. Tada turėjo būti laikini ir mokesčių įstatymų pakeitimai. Kai birželio mėn. pasibaigs pagrindinio įstatymo galiojimas, šitas straipsnis liks kaip miegantis straipsnis, kurio naudoti nebus galima. Jis gali būti laikinas. Jeigu čia yra svarbu padaryti pataisas, mes galime jas priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra redakcinė pataisa, kadangi, šiaip ar taip, šis įstatymas iš tiesų yra laikinas, terminuotas pagrindiniu įstatymu, tai yra lydintysis aktas. Pranešėjas priima siūlymą, kad būtų pavadinime įrašyta "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio laikino papildymo". Kadangi tai yra redakcinė pataisa, tai mums netrukdo balsuoti dėl tokio pavadinimo.
Posėdyje dalyvauja 73 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio laikino papildymo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Už - 40. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 8.
PIRMININKAS. Prieš - 8. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 40 Seimo narių balsavus už, 8 - prieš ir 7 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnio laikino papildymo" priimtas.
7sesija53p svarstyti klausimai
Dabar prašom, gerbiamasis pranešėjau, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 16 straipsnio papildymo" projektą. Priėmimas pradedamas. Prašom.
A.IGNOTAS. Čia yra tas pat, tik kitai įmonių rūšiai - žemės ūkio bendrovėms. Visa kita yra tas pat. Manau, kad gali būti įrašyta pataisa, kurią siūlė deputatas J.Veselka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi įstatymas susideda iš vienos pataisos, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Kas norėtų pasisakyti? 4 - už, 4 - prieš.
Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Kai jau priimtas įstatymas dėl mokesčių prievolių valstybės ir savivaldybių biudžetams pasibaigimo, tai nėra jokių abejonių, kad reikalinga pataisa ir Žemės ūkio bendrovių įstatymo. Tačiau aš norėčiau kitaip šiek tiek paklausti. Kadangi tikimės, kad sausio viduryje bus priimtos Žemės ūkio bendrovių įstatymo pataisos, jų ten daugiau, ar nebūtų galima kartu pridėti ir šitą, kad nebūtų viena pataisa gruodžio pabaigoje, o sausio viduryje vėl kitos pataisos. Sudėtume į krūvą, o dėl to jokių ginčų nėra. Žodžiu, palikti. Kadangi jis įsigalioja nuo sausio 31 d., o sausio viduryje tikimės, kad bus priimtos pataisos, tai palikti šitą punktą. Įrašom į Žemės ūkio bendrovių įstatymo pataisų antrą redakciją, kuri artimiausiomis dienomis bus pateikta, ir viskas. Bus viename dokumente - Žemės ūkio bendrovių įstatyme pateiktos pataisos, ne dviejuose.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom dėl šio siūlymo. Ar jūs teikiate balsuoti dabar, ar siūlote taip, kaip gerbiamasis Seimo narys?
A.IGNOTAS. Gerbiamasis Seimo narys sako, kad bus priimta. Galbūt bus priimta, o mes turime sausio mėn. Vyriausybės tvarką... Jeigu šitą mes čia "pakabinam", tai išmetam žemės ūkio bendroves iš komplekto. Aš manau, kad nereikėtų rizikuoti, tai nėra principinis dalykas. Reikėtų dabar priimti. (Balsas salėje)
A.RAŽAUSKAS. Tai laiko dar bus. Sakykim, jeigu nebus priimta sausio vidury, atkris, tai...
A.IGNOTAS. Nėra jokių loginių argumentų, kodėl to iš tikrųjų reikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar toliau prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš sutikčiau su pranešėju, kad iš viso nėra jokio loginio ryšio, kad mes čia gaištame laiką ir priimam visiškai nereikalingus įstatymus vien dėl to, kad mes nežinome, kaip eiti: skersai upės ar išilgai upės. Štai.
Aš norėčiau dar pasakyti, kad apskaita su ekonomika turi šiek tiek bendro, bet apskaita su futbolu - tai tikrai nedaug. Kadangi aš kalbėjau prieš kitus įstatymo projektus, todėl ir šitam prieštarauju kaip nereikalingam, kaip laiko gaišinimui be reikalo ir kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Kad būtų aišku radijo klausytojams, visiems primenu, jog gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas yra futbolo federacijos viceprezidentas.
Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pritarkime pono J.Listavičiaus siūlymui ir negaišinkime laiko. Ponas A.Ignotas šiandien teikia įstatymų paketą, kuris visas reikalingas tam, kad veiktų vienas įstatymas. Be jo negali veikti kiti. Todėl aš pritariu šiam projektui ir siūlau už jį balsuoti. Iš tikrųjų negaiškime laiko pernelyg didelėms kalboms arba pasiūlymams ką nors perrašyti kitaip ir keisti, kai jau reikia balsuoti ir priimti. Aš pritariu šiam projektui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų aš norėčiau paremti poną J.Listavičių ir negaliu pritarti šiam įstatymo pakeitimui. Man tik yra keista viena, žinoma, šalia viso kito. Kiekvieno projekto, kurį mes teikiame, aiškinamajame rašte parašyta: "Neigiamų šių įstatymų pasekmių nenumatoma." Tačiau mes tuos įstatymus keičiam ir keičiam, kad paskui patys nesusigaudome apie tas neigiamas pasekmes. Gal būkime sąžiningi, jeigu jau tie įstatymai yra blogi, tai apie juos ir aiškinamuosiuose raštuose nerašykime, kad "neigiamų šių įstatymų pasekmių nenumatoma". Iš tiesų aš numatau neigiamas pasekmes, bet po to, kai mes jį priimsime.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Man labai malonu, kad apskaitininkai be skaičių pažįsta žmones ir žino net jų pareigybes. Todėl tai tikrai didelis džiaugsmas. Aš vis dėlto siūlyčiau pritarti šio įstatymo pataisai ir baigti priimti šių pataisų bloką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Kol registruojamės, prašom. Gerbiamasis pranešėjas.
A.IGNOTAS. Reikėtų taip pat įrašyti "laikiną", kad būtų taip, kaip ir aname.
PIRMININKAS. Taip, čia redakcinė pataisa, kad "laikinojo papildymo". Taip, kaip jau sutarėme, kad visiems Seimo nariams būtų aišku, kad tai tik "laikinas papildymas", kad jis galios tik tiek, kiek galios pagrindinis įstatymas, - iki nustatytos datos.
Posėdyje dalyvauja 75 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 16 straipsnio laikino papildymo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Už - 39. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 39 Seimo nariams balsavus už, 2 prieš ir 14 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 16 straipsnio laikinojo papildymo" priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
7sesija53p svarstyti klausimai
Dabar mes svarstome 1-2 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl akcinės bendrovės "Aurabankas" akcijų paėmimo" projektas. Svarstymas ir priėmimas. Kadangi diskusijoje dalyvauti užsirašęs tik vienas Seimo narys, kviečiu gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį, po to kviesiu gerbiamąjį pranešėją - finansų ministrą R.Šarkiną.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau bankai savo veiksmais mūsų tikrai nelepina. "Aurabanko" krizinė situacija yra dėsninga. Tokių bankų veikla ir jos nukrypimai buvo iš anksto užprogramuoti visos Komercinių bankų įstatymo bazės ir jos įgyvendinimo praktikos. Bankas yra gilioje krizėje: daug nukentėjusių, todėl reikėtų surasti tinkamą išeitį ir priemones, kurios atšaldytų aurabankiškos veiklos mėgėjus. Dėl komercinių bankų bankroto kaltės kalti ne tik sukčiai ir vagys, dirbę tų bankų įvairiose pareigose, bet ir Lietuvos banko valdyba, leidusi pasiekti tokį lygį, už kurio prasideda ne tik bankrotas arba bankrotų gelbėjimas visų mokesčių mokėtojų pinigais, bet ir kalėjimo grotos. Deja, tos grotuotos durys dažnai užsiveria ne už tų, už kurių reikėtų.
Ką reiškia "Aurabanko" akcijų paėmimas? Jeigu įstatymuose numatytas pirkimo-pardavimo sandoris, tai taip jį ir pavadinkime. Tačiau atrodo, kad tokį sandėrį pavadinti ne visiems žmonėms naudinga. Jeigu tokio susitarimo nėra, tada kyla klausimas: kaip teisiškai tokį paėmimą pavadinti? Kas tai - konfiskavimas, rekvizavimas? Konfiskavimu negalima akcijų paėmimo pavadinti, nes konfiskavimas yra nemokamas turto paėmimas. Veiksmas yra labiau panašus į rekviziciją, tačiau mūsų įstatymai rekvizicijos nenumato. Pagal rekvizicijos sąvoką - tai atlygintinis turto paėmimas įvairių ekstremalių situacijų atveju, karo, stichinių nelaimių ir pan. "Aurabanko" atveju rekvizicija netaikytina, nes jokių ekstremalių situacijų nėra, yra tik nusikalstami veiksmai. Kiek atsimenu, Baudžiamasis proceso kodeksas rekvizicijos nenumato. Manau, kad ryškėja bandymas padėti ne tiek indėlininkams, kiek kai kuriems žmonėms išvengti atsakomybės.
"Aurabanke" vyko nusikaltimai. Visi procesai turi būti vykdomi laikantis Baudžiamojo proceso kodekso. Įrodžius kaltę, iš kaltųjų gali būti išieškota dėl nusikaltimų padaryta nukentėjusiems žala. Žinoma, bandymai gelbėti banką mokesčių mokėtojų pinigais nėra ypač geras kelias. Manau, kad čia reikėtų laikytis baudžiamojo proceso tvarkos, nes baudžiamoji byla, kiek man žinoma, yra iškelta, ir tos bylos metu gali būti visiškai išspręsti ir civiliniai klausimai, civilinis ieškinys. Todėl aš manau, kad šitam projektui pritarti negalima.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui už kalbą. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, noriu įsiterpti džiugesne proga - visų jūsų vardu noriu pasveikinti Seimo narį, Kovo 11-osios Akto signatarą, vieno iš populiariausių dienraščių "Lietuvos aidas" redaktorių gerbiamąjį S.Šaltenį su praėjusiu jubiliejumi, palinkėti jam geros sveikatos, kūrybinės sėkmės, daug laimės. (Plojimai)
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą R.Šarkiną kalbėti įstatymo dėl "Aurabanko" akcijų paėmimo projekto svarstymo pabaigoj, po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Prašom, gerbiamasis ministre.
R.ŠARKINAS. Kaip aš supratau, jokių pastabų dėl įstatymo projekto nebuvo, ir aš prašyčiau pradėti priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Ar gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius dabar norėtų dėl balsavimo motyvų, ar priėmimo metu? Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikės nuspręsti, ar pritariame šiam projektui po svarstymo. Iš anksto užsirašė kalbėti dėl balsavimo motyvų gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Aš noriu sužinoti, ar jūs dabar norite pasisakyti, ar kai bus priėmimas? Prašom. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti, kad pirma reikia svarstyti visą įstatymo projektą. Pradedant įstatymo pavadinimu yra pasiūlymų, o tuo labiau dėl straipsnių. Ir tik balsavus bus galima kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Dabar reikia konkrečiai priiminėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kas dar norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, kad šiam projektui būtų pritarta po svarstymo? Seimo narys K.Gaška. Dėl šio klausimo?
K.GAŠKA. Aš esu prieš.
PIRMININKAS. Prieš ką, gerbiamasis Seimo nary?
K.GAŠKA. Prieš nutarimą.
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinokite, kad balsuodami už šitą jūs balsuojate, jog iš biudžeto būtų kokių 40...
PIRMININKAS. Ačiū, galėjote tik pritarti. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra tamsus reikalas ir neaiškus. Pritarti negalima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą sakau, kad dėl balsavimo motyvų šiuo atveju gali kalbėti vienas Seimo narys už, vienas - prieš. Dar gali kalbėti vienas Seimo narys už. Seimo narys L.Alesionka. Jūs prieš?
L.ALESIONKA. Taip, aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis, ir balsuosime.
Posėdyje dalyvauja 82 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje, prašau balsuoti.
Už - 37, prieš - 19, susilaikė 3. Pritarta.
Pradedame šio įstatymo priėmimą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 straipsnio. Pirmiausia dėl pavadinimo, gerbiamasis pranešėjau. Ar siūlytumėte jį keisti, ar teikiat tokį, koks yra? Po to kalbės Seimo nariai.
R.ŠARKINAS. Yra gerbiamojo A.Basko pasiūlymas išbraukti žodžius "akcijų paėmimo". Aš nežinau, ką gerbiamasis J.Listavičius nori dėl pavadinimo pasiūlyti.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Listavičiau.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes turime būti nuoseklūs, jeigu mes svarstysime toliau 2012 projektą. Ten 122... yra toks punktas apie galimybę sumažinti komercinių bankų akcinį kapitalą, nuostoliams tapus lygiems ar didesniems kaip 25% akcinio kapitalo. Todėl jau, eidamas nuosekliai, aš šį įstatymą turbūt taip galėčiau pavadinti: "Dėl akcinės bendrovės "Aurabankas" akcijų perkainojimo." Galima būtų dar aiškiau užrašyti - "nuvertinimo", bet tai gal per daug skambės. Aš sakyčiau, kad "perkainojimo". Ir tada, remiantis tuo, ką mes priimsime ir ką mes čia darysime, galima būtų tikrai į tuos rėmus įtilpti. O paėmimas... jau čia kalbėjo prieš tai, ir aš pasakyčiau, kad apie paėmimą ir rekvizavimą... čia mes labai toli ir negražiai nueisime. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas - pasiūlymų autorius.
A.BASKAS. Gerbiamasis ministre, aš labai prašau išbraukti tuos žodžius. Pristatymo metu aš bandžiau atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimas negali įgalioti pirkti ar paimti, o toliau parašyta: "apmokant akcijų vertę", kai nežino, kokia ta akcijų vertė. Pirmiausia reikėtų nustatyti jų vertę ir tuomet klausti Seimo, ar jis sutinka duoti jums įgaliojimus paimti ... O dabar, kai ta vertė yra nežinoma, tai darykime taip, kaip reikalauja logika. Pirmiausia tegul įvertina ar jūsų darbuotojai, ar Lietuvos banko darbuotojai, kokia tų akcijų vertė, ir tik po to spręsime, ar imti iš biudžeto pinigus jų įgijimui, ar ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Man atrodo, būtų tiksliausia formuluotė tokia: padengti "Aurabanko" lėšas iš "ubagų" surinktų pinigų. Siūlau tokią formuluotę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas.
R.ŠARKINAS. Aš manau, galima pritarti gerbiamojo A.Basko pasiūlymui ir išbraukti žodžius "akcijų paėmimo". Tada pavadinimas būtų "Dėl akcinės bendrovės "Aurabankas".
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pranešėjas priėmė gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymą, ar reikia dar balsuoti dėl pavadinimo? Nereikia? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 1 straipsnio. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.ŠARKINAS. Yra gerbiamojo A.Basko pasiūlymas, aš tik nesupratau - išbraukti pirmąją ir trečiąją dalis.
PIRMININKAS. Čia turi omenyje pirmąjį ir trečiąjį punktą arba pirmąjį ir trečiąjį straipsnius, jeigu aš teisingai suprantu. Prašom dėl pirmojo.
R.ŠARKINAS. Mes negalime sutikti su tuo. Turėtų likti pirmasis toks, koks parašytas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutikdamas su pavadinimu, nors jis dabar yra gana abstraktus, vis dėlto, tęsdamas tą mintį, sakyčiau, kad vietoje "paimti rekvizuoti", aš pasakyčiau, turėtų būti žodis "perkainoti": "Perkainoti iš akcinės bendrovės "Aurabankas" visas akcininkų akcijas." Ir galima būtų padėti tašką. Vienu žodžiu, išmokant jiems šių akcijų realią vertę. Galima būtų taip. Tada 2 straipsnis tinka, 3 taip pat reikėtų šiek tiek keisti. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasiūlymų autorius - Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji! Taip, kaip čia surašyta, ten yra neaišku, ar šio banko akcininkai gelbstimi, ar jiems taikomos kažkokios priemonės už jų atitinkamą veiklą. Reikalas tas, kad šioms akcijoms teismas uždėjo areštą. Galima suprasti šitą įstatymą, kad dabar gelbstimi nuo arešto tie akcininkai, kad jų akcijos neprapultų. Jeigu būtų įrašyta vertė, mums pateikta, už kiek tų akcijų bus paimta, tuomet mes galėtume pasakyti, ar šiuo įstatymu siekiama išgelbėti tų akcininkų turtą, ar jie yra nubaudžiami už atitinkamą įtaką "Aurabanko" veiklai. Kadangi neaišku, ko bus siekiama tuo, todėl aš ir pasiūliau išbraukti 1 ir 3 straipsnius ir palikti straipsnį, kuris nurodo, kad mums bus pateiktas įvertinimas - už kiek šitų akcijų paimama. Kitas teisinis dalykas yra, kad niekas negali nei įstatymu, nei kitaip manipuliuoti akcijomis, turtu, kuriam yra uždėtas areštas. Tai yra nusikalstama veikla, todėl vien todėl negalima šito įstatymo priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima jau tik pritarti pranešėjo pasiūlymui. Seimo narys A.Vaišnoras. Pritariate pagrindiniam projektui?
A.VAIŠNORAS. Aš nepritariu, nes yra labai daug neaiškumų 1 ir paaiškinamojoje dalyje. Vienur sakoma, kad...
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti. Seimo narys R.Žurinskas. Pritariat? Jeigu nepritariate, suteiksiu žodį kitam Seimo nariui.
R.ŽURINSKAS. Pone ministre, aš pritarčiau tam pasiūlymui, bet gal geriau būtų pirmąjį ir antrąjį punktą sukeisti vietomis, kad iš pradžių būtų nustatyta vertė, o po to jau paimtos tos akcijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Kol registruosimės, kalbės pranešėjas. Prašom, gerbiamasis ministre.
R.ŠARKINAS. Aš nežinau, kaip buvo. Gerbiamasis A.Baskas klausė, ar yra gelbstimi akcininkai, ar jie negelbstimi. Aišku, kad jie negelbstimi, iš jų paimamos akcijos. Dėl to, kad būtų sukeistas pirmasis su antruoju. Iš esmės tai nekeičia esmės, galima tai padaryti. Bet gal geriau, kad liktų taip, kaip parašyta. 1 straipsnis, kaip yra: paimti - pats sprendimas, o paskui įvertinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi, gerbiamieji Seimo nariai, dėl išbraukimo balsuojama taip pat, kaip dėl priėmimo, todėl prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio projekto 1 punktas? Balsavimas pradėtas.
Už - 43, prieš - 13, susilaikė 6. 1 punktas priimtas.
Prašom, pranešėjau, dėl 2 punkto.
R.ŠARKINAS. Dėl antro yra gerbiamojo A.Basko pasiūlymas - išbraukti Vyriausybę, kad nustatytų vienas bankas. Aš manau, kad Vyriausybė turėtų likti kartu su banku.
PIRMININKAS. Pasiūlymo autorius - gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Gerbiamieji! Daugelis nesusipratimų įvyksta todėl, kad priimant Lito patikimumo įstatymą buvo suplakta į vieną krūvą Lietuvos banko ir Vyriausybės atsakomybė. Jie buvo padaryti tais įstatymais "Siamo dvyniais". Kad finansinė politika būtų valstybinė, valstybėse šios institucijos yra atskirtos. Jos ne tik negali būti "Siamo dvyniai", jos negali būti pusbroliai. Ta bloga praktika, kuri ir sukėlė daugybę neigiamų pasekmių, tarp jų ir bankų krizę, šiuo įstatymu tęsiama. Norėdamas nutraukti šituos blogus dalykus, valdžių sudvejinimą, "surišimą", aš ir siūlau išbraukti arba palikti tik vieną Vyriausybę, arba palikti tik vieną banką. Kai yra atsakingas tik vienas, tada galima ir pareikalauti, o kai yra grupinė atsakomybė, tuomet atsiranda prielaidų piktnaudžiavimui, kadangi iš esmės nėra atsakomybės. Labai prašyčiau ministrą palikti arba Vyriausybę... Aš pasiūliau palikti banką. Manau, kad ten yra pakankamai specialistų ir nėra ko tartis ir derėtis įvertinant. Tegu prisiima atsakomybę. Arba Vyriausybė... Aš siūlau, kad atsakomybę prisiimtų bankas.
PIRMININKAS. Dabar galima vienam pritarti pranešėjo siūlomam variantui, kitam - Seimo nario A.Basko siūlomam variantui. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, esant "pririštam" litui, šiuo atveju aš remiu pranešėjo pateiktą įstatymo projekto 2 straipsnį.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymą. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Aš prašyčiau A.Basko atsiimti, nes iš tikrųjų lito "pririšimo" įstatymo visa logika sako, kad turi būti tos dvi institucijos.
PIRMININKAS. Ar yra Seimo narių, kurie palaiko gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymą? Nesimato. Gerbiamasis Seimo nary Baskai, ar teikiate dėl savo pasiūlymo balsuoti?
A.BASKAS. Pone pirmininke, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad lito "surišimas" su doleriu yra vienas dalykas, o funkcijų pasiskirstymas tarp banko ir Vyriausybės yra visiškai kitas dalykas. Priimant Lito patikimumo įstatymą, aš į tai atkreipiau dėmesį. Siūlydamas "surišti" litą su doleriu ir manydamas, kad tai sumažins galimybes atitinkamoms struktūroms daryti įtaką lito svyravimams, aš kartu siūliau nesusieti banko ir Vyriausybės atsakomybės šiais ir kitais priimtais įstatymais.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. Aš prašiau jūsų tik pasakyti, ar teikiate dėl pasiūlymo balsuoti. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, remiate gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymą? Gerbiamasis Seimo nary Vagnoriau, remiate gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymą? Deja, niekas neremia, bet Seimo narys savo pasiūlymo neatsiėmė, todėl reikės balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, dėmesio! Formuluoju klausimą balsavimui: kas už gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymą, kad iš antrosios dalies, kaip jis vadina, arba iš antrojo punkto, būtų išbraukti žodžiai "Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su...", prašau balsuoti už, kas prieš išbraukimą - prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 2, prieš - 47, susilaikė 9. Gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymas nepriimtas. Ar reikia balsuoti dėl viso 2 straipsnio, ar galime priimti bendru sutarimu? Nereikia. Priimta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Yra norinčių. Prašom pirmiausia, gerbiamasis pranešėjau, dėl 3 straipsnio.
R.ŠARKINAS. Yra gerbiamojo A.Basko pasiūlymas išbraukti, bet manau, kad negalima sutikti. Jis tiesiog nurodo, kaip turėtų būti vėliau pasielgta su tomis akcijomis. Jis yra reikalingas, ir aš siūlau priimti tokį, kaip jis yra parašytas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors mes priėmėme 1 straipsnį, kuris tam tikra prasme prieštaraus visai mūsų tolesnei šio klausimo koncepcijai, bet aš vis tiek ir 3 straipsnyje siūlyčiau vietoje "paimtas" - "perkainotas" akcijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasiūlymo autorius - gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, aš pirmiausia atsiprašau, kad neteisingai balsavau, kadangi čia prieš mane tiek daug šaukė, kaip reikia balsuoti, ir aš susimaišiau, o kad netrukdyčiau Seimo darbo (aš nemanau, kad pritartų mano pasiūlymui), nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Kadangi gerbiamasis Seimo narys A.Baskas savo pasiūlymą atsiėmė, ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimta.
Dabar prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. 4 - už, 4 - prieš. Gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Aš niekaip negaliu suprasti, ko siekiama šituo įstatymu: ar iš tikro rekvizuoti tas akcijas parduodant jas, ar dar kartą leisti čia išskirtiniams Lietuvos piliečiams (tikiuosi, kad jie yra Lietuvos piliečiai, nors nesu įsitikinęs), leisti šiems išskirtiniams piliečiams už tai, kad jie išgrobstė tuos milijonus, dar gauti papildomai keletą milijonų. Vadovaudamiesi sveiku protu ir norėdami iš tikrųjų tiems piliečiams atlyginti už jų minusines akcijas, už akcijas, kurios duoda vien tik skolas, vien tik prievoles, gal padarykime labai paprastai. Parduokime tas akcijas, kaip jūs rašote, vertybinių popierių biržoje, ir kiek gausite pinigų, tiek ir sumokėkite tiems piliečiams. Kodėl dabar Vyriausybė jiems už bevertes akcijas, kurios yra nuostolingos, turi sumokėti pinigus, o po to tas akcijas parduoti vertybinių popierių biržoje ir nieko už jas negauti? Tai yra aš kategoriškai prieš šį įstatymą, jis yra nekonstitucinis. Anksčiau ar vėliau, kai atsiras tas skirtumas tarp to, kiek jūs planuojate išmokėti tiems sukčiams, ir to, kiek jūs gausite pardavę šias akcijas, už šį skirtumą kažkas asmeniškai turės atsakyti. Todėl dar kartą kviečiu parašyti taip, kaip visiems piliečiams yra taikomi įstatymai. Parduoti šias akcijas, ir kiek gausite už šias akcijas, tiems piliečiams, kurie jau kartą apvogė banką ir klientus, tiek ir sumokėti. Jeigu nieko negausite už šias akcijas, nieko ir nesumokėsite. Jeigu gausite, tai ir sumokėsite. Bet tik jau ne taip, kad valstybė dar vieną kartą jiems už sukčiavimą sumokėtų, kaip jūs siūlote šiame įstatyme. Aš siūlau vieną kartą atsisakyti tokių nekonstitucinių žingsnių ir pagaliau vadovautis sveiku protu, o ne kažin kuo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad kalbėti dėl balsavimo motyvų skiriamos dvi minutės. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas įstatymo projektas iš tikrųjų sukelia tam tikrų neaiškumų. Dėl tų akcijų vertės. Biudžeto ir finansų komitete apie tai buvo kalbėta, kad jos gali ir nulį kainuoti, gali ir centą, gali ir litą. Todėl čia tokių nuostolių lyg ir nesimatytų. Tačiau būtent reikėtų čia aiškiau užrašyti, kaip aš minėjau, dėl to viso proceso, kuris bus vykdomas ne vien dėl akcinės bendrovės "Aurabankas", bet ir dėl kitų komercinių bankų. Ir šiuo atveju tas paėmimas ir rekvizavimas iš tikrųjų nekelia džiaugsmo, apie ką buvo kalbėta ir rašyta Juridinio skyriaus. Jeigu čia būtų kalbama apie tą perkainojimą ir toliau akcinio kapitalo sumažinimą, tai atitiktų, kaip aš minėjau, ir šiandien toliau pateikiamą ir svarstomą nutarimą "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti." O dabar čia mes priimame abejotinos vertės teisiniu aspektu įstatymo projektą ir tuo pačiu jau dėl kitų eisime kitu keliu? Tai gal reikėjo eiti vienu keliu? Todėl aš balsuoti už šio įstatymo projektą teigiamai negalėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, išnagrinėję šio įstatymo projektą, susipažinę, nesuprantame, kodėl tam "Aurabankui" yra toks išskirtinis dėmesys. Kodėl norima išpirkti akcijas iš "Aurabanko"? Tuo tarpu kitame nutarime, kurį nagrinėsime, jūs įrašėte į tą pačią grafą ir "Aurabanką", ir Lietuvos akcinį inovacinį banką, "Litimpeks" banką, "Vakarų" banką. Kodėl jūs būtinai norite iš to išpirkti akcijas? Ir faktiškai nereikia išpirkti, nes, kaip gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas sakė, tikriausiai tų akcijų vertė yra nulis. Kodėl tada Vyriausybė ir mūsų Seimas nenagrinėjo, kai tų akcijų buvo didelė kaina? Ne, kažkas išgrobė tų akcijų kainą, pasisavino. Mes iš jų neišieškome tų lėšų, o imame vėl iš mokesčių mokėtojų kišenės gelbėdami šį banką. Mums visai nepriimtina ši situacija ir balsuosime prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu Seimo nariai balsuos už tokį projektą, tai tik bus patvirtinimas, kad Seimo nariai yra Vyriausybės marionetės. Argi galima taip nieko nežinant, nieko nesuvokiant, neturint jokios informacijos daryti tokį sprendimą? Galbūt yra išdalyta, gal aš nemačiau, bet aš šiandien negaliu balsuoti, nes aš nežinau, kokia suma ir kokiems žmonėms, kokiems piliečiams ir kokioms institucijoms "Aurabanko" tos sumos sudaromos. Todėl, jeigu Seimas yra garbingas, tai jis privalo pareikalauti pateikti sąrašą visų tų akcijų savininkų, kad mes galėtume žinoti, pateikt tą sumą. Toliau Vyriausybė turėtų pateikti, už kokią sumą, kokia kaina tos akcijos bus perkamos. Ir tik po to, turint visą vaizdą, galutinį situacijos suvokimą, galima balsuoti. Priešingu atveju išeina balsavimas arba pirkimas juodos katės juodame maiše ir juodame Lukiškių rūsyje. Aš prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 kalbėjo prieš šio įstatymo priėmimą. Dabar galima pasisakyti tik už. Seimo narys J.Veselka už?
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, už aš gale pasakysiu. Turiu išdėstyti argumentus.
PIRMININKAS. Tik neapgaukite, gerbiamasis Seimo nary.
J.VESELKA. Aš negaliu apgauti, gerbiamasis Bernatoni.
Iš tikrųjų prisimenu 1993 m., kai staiga po nakties buvo gimusi idėja likviduoti visus tris valstybinius bankus ir juos išdalyti privatiems bankams. Pamenu, kai su E.Vilkeliu mums teko gerai įrodinėti, kad tai yra nesąmonė, nors ir ekspertai, kurie apie Lietuvą visada kai ką nusimano, pritarė tam. Tai tas nebuvo padaryta. Dabar numatyta padaryti valstybiniu ketvirtą banką. Tai čia aš nematau bendros nuostatos arba bendros strategijos, ką daryti su bankais.
Toliau. Jeigu iš tikrųjų šio banko akcijų vertė būtų nulis, reikėtų šią nuostatą palaikyti. Bet, gerbiamieji kolegos, šis bankas neturi nekilnojamojo turto, išskyrus gal automobilį, kelis kompiuterius ir kokių 40 ar 50 mln. nuostolį, kurį kažin ar pavyks išieškoti. Todėl, gerbiamieji kolegos, baikime būti artistais, supraskime, kad šis bankas jokio turto neturi, o tik nuostolių. Balsuodami už nuostolius iš tikrųjų mes balsuosime už tai, kad iš tų ubagėlių, iš kurių atima 33% fizinių asmenų pajamų, ir iš bankininkų, kurie gavo šimtus tūkstančių algų per mėnesį, tie patys 33%, kad iš šių pajamų turės padengti tuos 40 mln. Lt nuostolių. O čia jau kiekvieno pareiga apsispręsti, ar balsuoti, ar nebalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka pasisakė už šį įstatymą. Dabar gali kalbėti dar 3 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika. Jūs už?
B.V.RUPEIKA. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis?
P.JAKUČIONIS. Aš prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Uoka. Galbūt jūs per šoninį mikrofoną dėl balsavimo motyvų. Prašom.
K.UOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų valstybės istorijoje vis daugėja atvejų, kai reikia dengti įvairių bankų (...) nuostolius, neišsiaiškinus nei priežasčių, nei pasekmių, nei kaltųjų. Kadangi tokių atvejų vis daugėja, tai Lietuvių tautininkų frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo, kad liktų šie dalykai istorijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlymas laiku, reglamentiškas, dėl jo turėsime apsispręsti. Dabar aš prašau dėl balsavimo motyvų. Dar du Seimo nariai galėtų kalbėti už. Gerbiamasis Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal ir būtų galima kalbėti už, jeigu būtų Vyriausybei suteikta teisė su kiekvienu banku panašiai elgtis, esant atitinkamoms sąlygoms. Tačiau dėl vieno banko, jeigu Seimas priiminės tokius įstatymus...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus. Jūs už?
J.A.KATKUS. Tokiam įstatymui negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas. Primenu, galima kalbėti tik už. Prieštaraujančių limitas baigėsi.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš noriu kalbėti už. Aš manau, kad visi akcininkai, indėlininkai tikrai pritars Seimo veiksmams, jeigu mes priimsime tokį įstatymą. Vieną kartą reikia su "žulikais" padėti tašką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar spręsime dėl balsavimo būdo. Pirmiausia gerbiamuosius Seimo narius prašau registruotis. Kol mes registruosimės, galbūt galėtų pranešėjas dėl viso įstatymo tarti žodį prieš balsavimą.
R.ŠARKINAS. Galbūt keletą sakinių dėl pastabų. Nesuprantu, kodėl kai kurie Seimo nariai susirūpinę, kad vėl valstybė kiša milijonus tiems, kaip čia vadino, "žulikams". Tos akcijos, jau buvo pasakyta ne vieną kartą, yra bevertės ir tikrai niekas jokių milijonų nesiruošia kišti. O tas paėmimas reikalingas, kad būtų galima baigti spręsti to banko problemas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja 78 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nereplikuoti iš vietos. Dabar mes balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimamas vardiniu balsavimu, kaip siūlo Lietuvių tautininkų frakcija, prašom balsuoti už, kas prieš - prieš, kiti susilaiko. Balsavimas pradėtas. Už - 17, prieš - 41, susilaikė 7. Deja, Statute numatytų balsų pritrūko. Taigi balsuosime paprastai, pakeldami rankas.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl akcinės bendrovės "Aurabankas", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 19.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 42 Seimo nariams balsavus už, 19 - prieš ir 7 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas dėl akcinės bendrovės "Aurabankas" priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes vėluojame, todėl 1-3 klausimą nagrinėsime posėdžio pabaigoje. Dabar darome 10 minučių pertrauką. 12.05 val. pradėsime nagrinėti 1-4 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl priemonių bankų stabilumui užtikrinti.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. (Plojimai)
Prieš Seimo nutarimo svarstymą pagal Seimo statutą turiu paskelbti, kad yra surinkti Seimo narių parašai. "Ryšium su nepatenkinama komercinių bankų priežiūra, pasireiškusia masiniu Lietuvos gyventojų interesų pažeidimu ir finansinės krizės pradžia, siūlome atšaukti iš pareigų Lietuvos banko valdybos pirmininką K.Ratkevičių." Pasirašė Seimo nariai: V.Šumakaris, A.Sadkauskas, P.Papovas, A.Salamakinas, B.Rupeika, V.Būtėnas, A.Gricius, A.Greimas, M.Pronckus, J.Žebrauskas, A.Albertynas, V.Pranevičius, A.Nesteckis, R.Žurinskas, V.Ražukas, P.Vitkevičius, V.Petkevičius, J.Požėla, J.Kubilius, R.Bloškys, V.Buinevičius, V.Saulis, A.Bendinskas, A.Bajoras, Z.Povilaitis, V.Zimnickas, I.Šiaulienė, M.Stakvilevičius, K.Snežko ir V.Kanapeckas.
7sesija53p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą dėl priemonių bankų stabilumui užtikrinti. Projektas Nr.2012(2). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Lietuvos banko valdytoją poną K.Ratkevičių. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, leiskite dar kartą kreiptis į jus su prašymu, kurį įteikė Krikščionių demokratų frakcija ir Socialdemokratų frakcija dar praeitą Seimo posėdį, kad svarstant šį klausimą būtų išklausyta informacija tų pareigūnų, kuriuos savo pareiškime mes jums išvardijome.
Kita vertus, mes manome, kad tik tokia svarstymo seka ir leistų objektyviai svarstyti ir nutarimą, kurio projektas šiandien yra išdalytas, ir visus kitus klausimus, susijusius su bankų krize. Mes manome, jog būtų teisinga, kad vis dėlto savo informaciją ir poziciją pasakytų tiek Respublikos Prezidentas, tiek Ministras Pirmininkas, tiek generalinis prokuroras, tiek Saugumo departamento direktorius, tiek ir Komercinių bankų asociacijos prezidentas. Nes aš manau, kad visi jie turėtų ką pateikti, kad Seimo nariai galėtų priimti objektyvius sprendimus. Manytume, kad mūsų prašymas yra teisėtas, juo labiau kad mes ir inicijavome gruodžio 28 d. posėdį. Ir mes manome, kad tokia pozicija leistų objektyviau šiandien svarstyti šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dėkoju, kad patikslinote, kokių pareigūnų informaciją norėtumėte išgirsti. Tik aš primenu, kad posėdį inicijavo Seimo valdyba pagal mūsų reglamentą. Pirmiausia bus Seimo nutarimo pateikimas. Po to, jeigu Seimo nariai norės (o jie iš tikrųjų nori, kadangi yra daug užsirašiusių), - svarstymas bendra tvarka. Žinoma, prašysime kalbėti ir Ministrą Pirmininką, ir svarstymo pabaigoje tuos jūsų išvardytus pareigūnus, kurie norės pateikti papildomą informaciją. Po to bus šio Seimo nutarimo priėmimas. Ir, kaip žinote, yra lydintysis aktas - Komercinių bankų įstatymo papildymai, pakeitimai, dėl kurių turėsime sutarti, ar priimam ypatingos skubos tvarka, ar ne. Taigi pradedame...
K.ANTANAVIČIUS. Palaukite, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Antanavičius. (Balsai salėje)
K.ANTANAVIČIUS. Pone posėdžio pirmininke, kadangi nutarimo projektas gautas tik vakar po pietų, o šiandien mes ketiname priimti, tai aš manau, kad pataisas arba alternatyvų projektą, kurį aš jums pateikiau dabar, laikysite pateiktu nustatytu laiku. Ar kitaip jūs manote daryti? Norėčiau, kad būtų... Jeigu Seimo vadovybė, pažeisdama... Aš manau, kad laikas yra toks, jog iš tikrųjų reikia pažeisti, skubu. Vadinasi, ir Seimo narių pasiūlymai turi būti priimti ir laikoma, kad jie pateikti laiku. Jūs su tuo sutinkate?
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Noriu pasakyti, kad Seimo valdyba nieko nepažeidė. Jūs taip pat nieko nepažeidėte, kadangi iki klausimo svarstymo pateikėte savo siūlymus.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs taip pat sudarytumėte galimybę pateikti ir alternatyvų projektą, kuris yra įregistruotas Nr.2012 (alternatyva), t.y. mūsų frakcijos nutarimo projektas, alternatyvus tam, kurį dabar pateikia ponas K.Ratkevičius, ir kuris vadinasi "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti". Jį pateiktų mūsų frakcijos narys G.Vagnorius. Aš norėčiau, kad jūs po to, kai ponas K.Ratkevičius pateiks savo projektą, leistumėte pateikti alternatyvų projektą, kaip numato Seimo statutas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš pasitikslinsiu. Jeigu tai iš tikrųjų alternatyvus projektas... Man atrodė, kad tai visai kitas projektas. Bet jeigu alternatyvus, žinoma, pateikimą turėsime padaryti ir spręsti, kurį iš tų projektų pasirinkti - ar pateiktą gerbiamojo pono K.Ratkevičiaus, ar pateiktą gerbiamojo Seimo nario G.Vagnoriaus. Tuomet turėsime alternatyviai pasirinkti, jeigu tai yra alternatyva. (Balsas salėje)
Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, kadangi jūs jau vieną kartą kalbėjote dėl vedimo tvarkos, antrą kartą šiuo klausimu suteikti žodžio negaliu.
Prašom, gerbiamasis pone Ratkevičiau, pateikti projektą. Jums skiriama 10 minučių pateikti projektams. Seimo nariai galės 20 minučių paklausinėti. Pirmiausia tie, kurie užsirašė iš anksto.
K.RATKEVIČIUS. Jūsų Ekscelencija, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Seimo nariai. Prieš pateikdamas Seimo nutarimo projektą, aš norėčiau jums trumpai pateikti keletą skaičių apie piniginę šiandienos situaciją bankų sistemoje ir palyginti su tais skaičiais, kurie buvo vakar, kurie buvo prieš Kalėdų šventes. Aš norėčiau pasakyti, kad šiandieną komercinių bankų korespondencinėse sąskaitose yra 265 mln. litų. Kaip jau esu anksčiau minėjęs, gruodžio 22 d. buvo 320 mln., gruodžio 27 d. - 256 mln. Man atrodo, jog lėšų likutis yra pakankamas, kad veikiantys komerciniai bankai galėtų kaip reikiant garantuoti atsiskaitymus. Grynos valiutos, nacionalinės valiutos likučiai šiandien ryte komercinių bankų kasose buvo 60 mln. litų. Vakar rytą buvo 17 mln., prieš šventes buvo 35 mln. litų. Taip pat norėčiau paminėti, kad nemažos apyvartos vyksta Lietuvos komercinių bankų sąskaitose tiek užsienyje, tiek vienų pas kitus užsienio valiuta. Apyvartos rezultatas gruodžio 21 d. užsienio sąskaitose buvo plius 12 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Į sąskaitas įplaukė daugiau, negu buvo mokėta. Gruodžio 22 d. -minus 10,2 mln. Amerikos dolerių. Buvo daugiau išmokėta. Gruodžio 27 d. 1 mln. 900 tūkst. Amerikos dolerių pateko vėl daugiau, negu buvo išmokėta. Taip pat mes turime informacijos apie gyventojų indėlių atsiėmimą iš komercinių bankų. Galėčiau pailiustruoti tiek, kad gruodžio 22 d. iš komercinių bankų buvo atsiimta daugiau, negu buvo įmokėta - 35 mln. litų tiek valiuta, tiek litais. Buvo labai aiški tendencija, kad tris kartus daugiau indėlių paimta valiuta negu litais. Vakar dieną iš komercinių bankų paimta tiek litais, tiek valiuta daugiau, negu įdėta - 16 mln. litų. Dabar jau akivaizdu, kad atsiėmimas yra sumažėjęs tiek litais, tiek valiuta. Vakar, žinoma, buvo tam tikra grynosios valiutos problema, kadangi komerciniai bankai neturėjo jų pakankamo kiekio. Tie bankai, kurie buvo užsisakę, dėl tam tikrų oro sąlygų valiutą gavo tik vėlai po pietų ir ne visur galėjo ją išsiųsti. Šiandien, aš manau, indėlių išmokėjimai valiuta turėtų vykti be didesnių sutrikimų. Aš galbūt neapsistosiu prie situacijos Akciniame inovaciniame ir "Litimpeks" banke. Kol kas situacija iš esmės daug nepasikeitusi. Yra paskirta inventorizacija, padarytos kasos revizijos, yra tikslinami kreditorių ir skolininkų sąrašai. Mes esame padarę tiek viename, tiek kitame banke aktyvų ir pasyvų struktūros palyginimus nuo gruodžio 1 d. iki gruodžio 21 d. Jeigu būtų klausimų, aš galėčiau atsakyti. Galiu pasakyti viena, kad per gruodžio mėnesį gana žymūs indėlių išmokėjimai abiejuose šituose bankuose vyko gana didelėmis sumomis. Šiandien jums pateikiamas nutarimo projektas, aš manau, susijęs su dabartine situacija. Galėčiau pasakyti, kad ir prieš tai tiek Lietuvos banko iniciatyva, tiek Vyriausybės, tiek ir kai kurių Seimo narių Seimui buvo pateikta įvairių įstatymų pataisų projektų, taip pat ir kitų pasiūlymų. Jie yra svarstomi ir šiandien taip pat keletas įstatymų pataisų bus pateikta. Mūsų manymu, tai iš tikrųjų yra svarbu norint detaliau reglamentuoti įstatymus šioje srityje. Iš esmės šiame nutarimo projekte galbūt nieko naujo ir nėra, kas yra daroma. Visuose punktuose, kurie čia yra pateikti, yra siūloma Seimui aprobuoti priemones, kurios iš esmės vienokiu ar kitokiu būdu arba jau yra daromos, arba jos artimiausiu metu bus konkrečiai realizuojamos pateikiant Seimui atitinkamus įstatymų projektus. Aš manyčiau, kad vis dėlto yra labai svarbu, ypač dėl Komercinių bankų įstatymo pataisų, žinoti Seimo principines nuostatas, kurios čia yra išdėstytos 121, 125 punktuose, kad toliau vyktų darbas, atsižvelgiant į Seimo principinę poziciją šiais klausimais. Aš detaliau prie kiekvieno punkto nenoriu sustoti. Jeigu kiltų klausimų, galėčiau pateikti paaiškinimus ir dėl kiekvieno iš jų. Mums atrodytų, labai aktualus klausimas, nagrinėjant dabartinę "Litimpeks" ir Akcinio inovacinio banko situaciją, yra užsienio audito firmos "..." parama. Tačiau aš suprantu, kad mes tą galėsim padaryti, jeigu Seimas pritartų. Mūsų nuomone, šita firma, kuri atliko analizę Latvijoje šių metų pavasarį Baltijos banke, turi tam tikrą patyrimą ir galėtų mums taip pat padėti detaliau, tiksliau įvertinti situaciją ir parengti strateginį planą, ką mes galim, kokios yra mūsų galimybės išvesti tiek "Litimpeks", tiek Akcinį inovacinį banką iš šitos krizės. Gal trumpai tiek. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis norėtų paklausti Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Pone banko valdybos pirmininke, Lito patikimumo įstatyme yra pasakyta, kad bazinę valiutą ir oficialų lito kursą nustato Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Dėl tos situacijos, kuri dabar susidarė Lietuvoje, kyla, sakyčiau, gana didelė panika verslo struktūrose ir sklinda gandai, kad litas bus "perrištas" prie kito santykio. Ar jūs galite oficialiai iš šitos tribūnos pasakyti, kad to artimiausiu metu nebus padaryta?
K.RATKEVIČIUS. Aš galiu oficialiai pasakyti, kad to artimiausiu metu nebus padaryta. Nežinau, kokiuose komitetuose, kokiose frakcijose ar partijose vyksta panašios diskusijos. Man jose dalyvauti neteko ir mes nematome pagrindo tai daryti remdamiesi lito ir užsienio valiutos kursu. Dabar užsienio valiutos atsargos sudaro 825 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ir kursui vien dėl tos situacijos jokio pavojaus nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, ar tos priemonės, kurios pateiktos mums Seime įstatymo projektu ir kuriomis numatoma sugriežtinti bankų finansinę veiklą, ar jos bus pakankamos užkertant kelią komercinių bankų savininkams, akcininkams, komercinių bankų pareigūnams piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi, neatsakingai švaistyti indėlininkų turtą? Ar tos priemonės bus pakankamos ir ateityje, ir šiandien išieškant slepiamą tą turtą, kuris buvo neteisėtai pasisavintas?
K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad ne vien tik šios priemonės, kurios yra siūlomos šiame nutarimo projekte, yra atliekamos. Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat žinote, kad jau Seime yra priimti kai kurie dokumentai, taip pat ir svarstomi. Ateityje taip pat bus pateikiami, siekiant, kad būtų tam tikra sistema, kad bankai galėtų veikti žinodami labai aiškias žaidimo taisykles, taip pat turėdami atsakomybę ne tik bankininkai, bet ir tie, kurie paima pinigus ir jų dėl vienokių ar kitokių aplinkybių negali grąžinti. Vis dėlto aš pagrindinę problemą matau tokią, kad kreditai daugeliu atvejų negali sugrįžti. Yra įvairių priežasčių, bet vien tos priemonės... Žinoma, čia visko išvardyti negali. Jos buvo daromos, jos yra siūlomos dabar, jos ir ateityje bus reikalingos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pirmiausia paprašysiu jūsų perskaityti Juridinio skyriaus išvadą, kaip numatyta Statute, pateikimo metu. O gerbiamojo pranešėjo paprašysiu atsakyti į klausimą. Kas jums iki šiol trukdė padaryti tai, ką jūs siūlote šituo nutarimu? Štai tokias priemones, kaip sustiprinti komercinių bankų priežiūrą, imtis ryžtingų veiksmų, išnagrinėti galimybes, parengti konkrečius veiksmų planus, parengti pasiūlymus, padidinti reikalavimus, parengti reikiamus normatyvinius dokumentus ir t.t. Kodėl šito nebuvo galima padaryti prieš metus, prieš dvejus, nelaukiant, kol įvyks krizė? Dėkoju.
K.RATKEVIČIUS. Aš manau ir aš jau minėjau, kad daug kas buvo padaryta, daug kas yra daroma. Ne šis nutarimo projektas turi išgelbėti situaciją ar neišgelbėti jos. Aš manau, kad jūs galite įsitikinti ir iš konkrečių priemonių, ką Lietuvos bankas yra padaręs priimdamas poįstatyminius norminius aktus, iš mūsų pateiktų ataskaitų apie tiek praėjusių metų, tiek šių metų pirmojo pusmečio veiklą. Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad 6 iš nutarimo projekto vakar Biudžeto ir finansų komiteto buvo pasiūlytas išbraukti. Tai susiję, kaip jūs minėjote, su Lietuvos banko dar stipresne komercinių bankų priežiūra. Biudžeto ir finansų komitete Seimo narių buvo pareikšta, kad galbūt tą priežiūrą reikia tikslinti, tobulinti, nes dar stipresnis sankcijų taikymas neturint finansinių svertų komerciniams bankams pagelbėti gali iš viso Lietuvos bankininkystėje padaryti daugiau žalos negu gero. Vien sankcijomis ne viską galima pasiekti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, nutarimo 1 ir 3 punktuose yra pavedimai dėl priemonių indėliams išsaugoti ir bankų finansinei paramai parengti. Tačiau nėra numatyta priemonių dėl kreditinių linijų iš užsienio išsaugojimo arba pervedimo į kitus bankus. Ar nebuvo kreditinių linijų čia, nutarime, per minėtus bankus ir kokia ateities padėtis?
K.RATKEVIČIUS. Taip, tam tikros kreditinės linijos buvo ir pačių bankų iniciatyva, taip pat tarptautinių finansinių organizacijų. Žinoma, padėtis iš principo yra tokia pat. Galbūt tik galima pasakyti, kad tų kreditinių linijų, kurios ėjo per Valiutos fondą ir Pasaulio banką, priežiūra ir reikalavimai šių lėšų panaudojimo buvo labai rimti. Mes tikimės, kad šitie kreditai nėra blogi ir turi nemažą galimybę sugrįžti, kaip yra numatyta paskolų sutartyse.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, jūs turbūt sutiksite, kad jūsų teikiamas nutarimas šitos bankų krizės metu yra tiesiog dūmų uždanga ir nelabai norisi jį svarstyti, nes jis yra visiškai tuščias. Mes siūlome rimtesnius dalykus ir siūlome sudaryti komisiją, kuri ištirtų, kodėl kilo šita bankų krizė. Aš manau, kad jūs turėtumėte būti suinteresuotas, nes jūs vienas esat šiandien kaltinamas tuo dalyku. Mes manome, kad yra kur kas daugiau, o jūs esate tik tam tikras sraigtelis kažkieno rankose. Aš norėčiau jūsų paklausti labai konkretaus dalyko. Jūs turbūt sutinkate, kad "Litimpeks" banko krizė buvo sukurta suėmus poną G.Preidį. Sakykite, kodėl, jeigu remiamasi tais argumentais, kad ponas G.Preidys yra suimtas dėl blogų paskolų portfelio, kodėl nesuimami kitų bankų, komercinių bankų valdytojai, kurių tokių blogų paskolų portfeliai yra kur kas didesni?
K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad "Litimpeks" banko krizė nesusijusi su banko vadovo sulaikymu, kadangi krizės priežastys yra kur kas gilesnės ir jos brendo kur kas anksčiau. Mūsų atliktos inspekcijos medžiaga tai įrodo, kad bendra situacija su negrįžtamais kreditais ir pan., ir su banko pelningumu yra labai netoli nuo tos situacijos, kokia yra ir Akciniame inovaciniame banke. Aš norėčiau dar akcentuoti, žinoma, labai keista girdėti ir iš tikrųjų taip buvo paskelbta ir masinės informacijos priemonėse, kad bankų vadovai suimti už blogus kreditus. Aš negaliu atsakyti į klausimą, kokie yra pagrindiniai suėmimo motyvai, bet vien dėl to, kad banke yra tam tikros kokybės kreditų portfelis, suimti banko vadovus, aš manau, visiškai nepagrįsta. Tokiu atveju, jeigu taip elgtis... Be abejo, kiekviename banke ar 10%, ar 15% nuo kreditų reikia daryti atidėjimus, t.y. kaupti lėšas tų kreditų galimam nesugrįžimo variantui. Taip vienareikšmiai teigti jokiu būdu negalima.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis banko valdybos pirmininke, kolega P.Papovas jums pateikė klausimą apie kreditines linijas. Tačiau jūs galbūt nevisiškai tiksliai supratote to klausimo esmę. Aš dar kartą noriu ją patikslinti. Jūsų numatytų priemonių projekte yra inicijuojamas iš esmės indėlių išsaugojimas. Tačiau šiuo momentu mes nematome, kokios konkrečios priemonės yra siūlomos, kad būtų išlaikytos kreditinės linijos jų tolesniam finansavimui. Šis finansavimo nutrūkimas šiuo metu jau gresia kai kuriems verslo ir ūkiniams objektams bankrotu. Kokias konkrečias priemones jūs siūlote kreditinių linijų tolesniam finansavimui išlaikyti?
K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad šiuo metu visos banko operacijos yra sustabdytos - tiek kreditų teikimo, tiek indėlių grąžinimo. Tik patikslinus situaciją ir priėmus principinius sprendimus dėl tolesnės veiklos ir lėšų, kurios galės būti skirtos šitiems bankams, bus galima priimti sprendimus ir leisti vykdyti tam tikras operacijas. Galbūt ir tas, kurias jūs minėjote, susijusias su tolesniu finansavimu pagal kreditines linijas. Reikalas tas, kad šie komerciniai bankai neturi lėšų sąskaitose ir negali vykdyti jokių mokėjimų: nei pagal kreditines linijas, nei atsiskaitymų, nei kitokių. Jeigu tokios lėšos bus sugrąžintos artimiausiu metu, tada bus galima svarstyti klausimą, kokias operacijas šitam bankui pradėti leisti. Abiem bankams.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Lietuvos bankas ir Vyriausybė Lietuvos akciniam inovaciniam bankui, "Litimpeks" bankui paskelbė vadinamąjį moratoriumą. Tačiau iš tikrųjų Lietuvos bankas uždraudė šituose bankuose ne tik einamuosius atsiskaitymus, bet uždraudė įskaityti šių bankų klientams gaunamus pinigus. Ar jūs galite kur nors surasti kokį nors pavyzdį kitų valstybių tokioje panašioje situacijoje, kaip Lietuvos bankas ar Vyriausybė lyg patys būdami sau priešai, uždraustų bankams gauti pinigų, uždraustų klientams gauti įplaukų? Mano klausimas. Ar šis bankų likvidavimas, prisidengus moratoriumu, nėra dirbtinis, ar šitokiu būdu nebuvo paprasčiausiai siekiama, gal ir netiesiogiai, jog klientai iš šitų dviejų bankų, kurių rodikliai tikrai nėra blogesni negu kitų bankų, būtų dirbtinai perginami, pervaromi į kitus bankus? Kas priėmė sprendimą uždrausti šitiems bankams ir jų klientams, kurie nėra skolininkai, o normalūs klientai, gauti pinigų? Kas priėmė sprendimą priversti šituos klientus atidaryti sąskaitas kituose bankuose? Ačiū.
K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad aš esu įsitikinęs, jog šių bankų operacijų sustabdymas nebuvo nei dirbtinis, nei kažkokia prievarta ar kažkieno inspiruojant buvo siekiama, kad iš šitų bankų klientai nueitų į kitus bankus. Kaip minėjau, tiek Inovacinis, tiek "Litimpeks" bankas negalėjo patys vykdyti jokių operacijų. Nesustabdžius visos veiklos ir leidžiant toliau veikti, įmonių lėšos, patenkančios į šituos bankus, būtų panaudojamos tik pareikalavus įvairiems mokėjimams. Toli gražu nebūtinai toms pačioms įmonėms, kurios gautų tas lėšas. Mūsų analizė, mūsų išvados dėl bankų nemokumo tą rodo, kad bankas negali susigrąžinti artimiausiu metu didelių kreditų ir negali užtikrinti atsiskaitymo laiku.
Dar noriu pasakyti, kad šitą sprendimą, kaip jūs žinote, pagal Lietuvos banko įstatymą priėmė Lietuvos bankų valdyba, t.y. dėl einamųjų mokėjimų, susijusių su administratoriaus veikla, taip pat su operacijomis, susijusiomis su personaliniais seifais. Yra leista šitiems bankams atlikti tokias operacijas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone banko valdytojau, kokia yra Nomuros grupės reakcija į šią krizę? Ar tai dar viena Lietuvos ir Lietuvos banko apgauta užsienio kompanija? Ar ir su jais buvo derintas obligacijų sukompromitavimas? O galbūt tiesiog netikėtumas - Kalėdų dovanėlė?
K.RATKEVIČIUS. Aš manau, kad tai nebuvo jokia kalėdinė dovanėlė. Bet šita situacija buvo žinoma, buvo duoti labai detalūs paaiškinimai tiek iš Lietuvos banko, tiek iš Vyriausybės, kokia yra situacija. Įvertinus šią situaciją ir šitų dviejų bankų uždarymą, Nomuros sprendimas buvo toks pat, kaip ir anksčiau, t.y. pirkti Vyriausybės obligacijų už atitinkamą sumą. Tai buvo padaryta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, šiandien Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos posėdžio metu paaiškėjo, kad dar šių metų birželio mėn. buvo žinomos kai kurios revizijų išvados apie sudėtingą situaciją Lietuvos akciniame inovaciniame banke. Sakykite, ar tos išvados, tie duomenys, tie faktai jums buvo žinomi? Ir jeigu galite atsakyti, ar jie buvo žinomi Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Respublikos Prezidentui, kitoms atitinkamoms institucijoms? Dėkui.
K.RATKEVIČIUS. Aš galiu pasakyti, kad tai, ką gerbiamasis A.Paulauskas paminėjo komisijoje, t.y. kad buvo ten atliktos revizijos, tai jos buvo ne Lietuvos bankų darbuotojų atliktos, ir išvados, kurios buvo padarytos žodžiu ar raštu, Lietuvos bankui nebuvo žinomos. Aš tiksliai nežinau. Aš manau, kad jos galbūt buvo nežinomos ir Vyriausybei. Bet vėlgi situaciją nulėmė ne tų išvadų žinojimas ar nežinojimas, bet situaciją nulėmė gana pastovus tiek Inovacinio, tiek "Litimpeks" banko finansinės situacijos blogėjimas per visus šiuos metus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pirmininke, ar jūs suvokiate, kad centrinio Banko sprendimas Inovacinio ir "Litimpeks" bankų atžvilgiu sužlugdė pasitikėjimą bankų sistema, sudavė skaudų smūgį Lietuvos valstybei, bankų klientams ir galų gale piliečiams? Ir personalinė atsakomybė, atrodo, tarsi tektų jums. Bet vis dėlto aš netikiu, kad jūs vienas priėmėte tokius žalingus sprendimus, ir, be abejo, turėjote tai derinti. Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar derinote šiuos sprendimus su valstybės vadovais? Jeigu taip, tai su kuriais vadovais, atsižvelgiant į šio sprendimo politines ir ekonomines pasekmes?
K.RATKEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad ne Lietuvos banko sprendimas sustabdė šių bankų veiklą, bet šių bankų veikla buvo tokia, kad rezultatas, deja, buvo toks, jog jie patys negalėjo vykdyti jokių mokėjimų. Mes žinojome apie tiek vieno, tiek kito banko tam tikrus ketinimus, tam tikrus planus gelbėti situaciją keletą mėnesių prieš tai. Iš tikrųjų tam tikri veiksmai buvo daromi, bet jie kokiais nors finansiniais ištekliais realiai nebuvo paremti. Deja, tie ketinimai be pinigų ir liko tiktai ketinimais, ir šitie bankai sustojo.
Situacija buvo ne kartą diskutuojama tiek ir su Ministru Pirmininku, tiek ir su finansų ministru. Aš buvau pateikęs principinę informaciją. Žinoma, kai reikėjo priimti sprendimą ir prieš priimant sprendimą, ir prieš svarstant Lietuvos banko valdybai šituos klausimus, aš taip pat informavau ir Ministrą Pirmininką. Mes kito kelio nematėme, kaip sustabdyti tam tikrų lėšų dalijimą pagal kažkokius principus, kuris vyko ir iki to. Dabartinė mūsų turima informacija leidžia teigti vienareikšmiai, kad gruodžio mėn. vis dėlto didelės pinigų sumos indėlininkams, depozitų turėtojams buvo atiduotos tiek viename, tiek kitame banke. Kam konkrečiai, aš manau, analizės metu bus taip pat tiksliai žinoma.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis banko pirmininke, pirmiausia noriu pastebėti, kad jūsų atsakymai apskritai nieko netenkina, jie panašūs į komediją, nes ko klausi - to negausi.
Antra. Iš jūsų pasisakymo spaudoje matyti, kad Lietuvos bankas, skelbdamas moratoriumą, neturėjo bankų išvedimo iš krizės plano. Gerai pamąsčius taip pat galima suprasti, kodėl buvo skelbiamas šitas moratoriumas.
Dabar konkretus klausimas. Nors Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko veikla buvo sustabdyta gruodžio 19-21 dienomis, tačiau jau gruodžio 15 d. faktiškai kai kurios firmos, taip pat ir Seimo buhalterija sužinojo, kad reikia išsiimti iš šių bankų pinigus. Kas priėmė sprendimą likviduoti šiuos bankus ir kodėl apie tai iš anksto kai kuriems išskirtiniams asmenims buvo pranešta? Norėčiau išgirsti.
K.RATKEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad aš neturiu jokios informacijos, kas, ką ir kada informavo apie kokį nors projektą. Manau, kad tokios informacijos ir tuo labiau apie tokį sprendimą, kuris buvo priimtas, iš anksto niekas negalėjo turėti. Negaliu tiksliai atsakyti apie Seimo sąskaitos likimą. Kiek aš turiu informacijos, Seimas neatsiėmė nei 15 d., nei kitą dieną tų pinigų, ir sąskaitos Inovaciniame banke neuždarė. Kažkokio inspiravimo taip pat nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Atsakymams į klausimus laikas baigėsi. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turėsime nuspręsti dėl šio projekto, po to, jeigu Seimo nariai neprieštaraus, bus pateikiamas alternatyvus projektas.
Dėl vedimo tvarkos - Seimo narys N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paaiškinti dėl dažnai eskaluojamo klausimo apie Seimo pinigus. Deja, Seimas, lygiai taip pat kaip ir kitos organizacijos, prarado šiame banke. Netgi dar daugiau. Paskutinę dieną mums buvo pervestas milijonas, deja, į tą patį banką, ir taip pat dingo tie pinigai. Aš norėčiau, kad mes būtume sąžiningi. Tie pinigai yra įšaldyti, kadangi sąskaita ten yra pasilikusi. Mes atidarėme naują sąskaitą kitame banke, kad galėtume vykdyti pavedimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas dėl vedimo tvarkos.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto šiandien... valdyba sušaukė, tegul būna valdyba. Bet Krikščionių demokratų ir Socialdemokratų vardu sušauktas šis neeilinis posėdis. Seimo nariai susirinko į posėdį, o jūs skiriate klausimams tik 20 minučių. Nejaugi ir toliau Seimui yra neaktualus toks klausimas? Jums buvo neaktualu, kai buvo teikiamos pataisos dėl Bankų įstatymo, svarstant vienašališkai nubalsavote. Šiuo metu teikiamos nuostatos dėl komercinių bankų sugriežtinimo, tos pačios nuostatos, kurios buvo mūsų pasiūlymai. Jums vėl šiandien neaktualu, kad mes pratęstume toliau klausimus. Kodėl taip yra žaidžiama? Tam, kad padėtumėt pliusiuką, jog viskas įvyko?
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė L.Andrikienė dėl vedimo tvarkos.
L.L.ANDRIKIENĖ. Pone posėdžio pirmininke, jūs žadėjote, kad bent tie, kurie buvo iš anksto užsirašę, galės paklausti. Kodėl jūs dabar nutraukėte šitą visą procedūrą? Aš vis dėlto jus labai prašau pakviesti gerbiamąjį K.Ratkevičių atgal į tribūną ir leisti pabaigti klausti bent tiems, kurie užsirašė iš anksto. Juk mūsų liko turbūt tik keletas žmonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, atsakymams į klausimus pateikimo metu yra skiriama 20 minučių. (Balsai salėje) Aš nežadėjau, kad visi, užsirašę iš anksto, paklaus. Aš tik sakiau, kad užsirašiusiems iš anksto bus suteikta pirmumo teisė.
Ir paskutinis dėl vedimo tvarkos - gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys, po to mes turime priimti tam tikrus procedūrinius sprendimus.
K.SKREBYS. Prieš pranešėjui ateinant į tribūną buvo pasakyta, kad yra užregistruotas alternatyvus projektas. Šiuo klausimu alternatyvus pranešėjas yra ponas G.Vagnorius. Man keista, kad jūs pradedate diskusiją, neleidęs pristatyti alternatyvaus projekto. Vis dėlto aš prašyčiau tą padaryti - sudaryti galimybę pateikti alternatyvų projektą. Jeigu jums jis nepatinka, jūs galite nubalsuoti prieš ta proga, kad Jo Ekscelencija sugrįžo iš atostogų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau prašyti visų Seimo narių įdėmiai stebėti, sekti, kas vyksta Seimo posėdyje. Aš dar nė karto nesakiau, kad nebus suteiktas žodis gerbiamajam Seimo nariui G.Vagnoriui pateikti alternatyvų projektą. Tačiau gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys puikiai žino mūsų reglamentą, tvarką, žino, kas po ko turi eiti. Todėl prašau Seimo narių tyčia kaltinimo pirmininkui neteikti, nes žodžio dėl vedimo tvarkos tuomet nesuteikinėsiu. Tai yra mano valia pagal Seimo statutą.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar supažindinu su Juridinio skyriaus išvada. Iš esmės ji yra teigiama. Tikiuosi, kad Juridinis skyrius iki svarstymo suspės pateikti išvadą ir dėl alternatyvaus projekto, kuris buvo įregistruotas daugiau kaip prieš pusvalandį, todėl Juridinis skyrius dar nespėjo pateikti išvados. Ar galime šiam projektui pritarti po pateikimo? Yra prieštaravimų? Todėl prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų, o po to balsuosime dėl pritarimo po pateikimo. Prašau. Dėl balsavimo motyvų kas norėtų pasisakyti?
Gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Mane tenkina šis projektas. Be abejo, aš norėsiu išgirsti ir apie alternatyvų projektą. Todėl aš pritariu pateikimui.
PIRMININKAS. Žinoma, bus pateiktas alternatyvus, o svarstymo metu, kaip paprastai, pasirinksime. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, vienas galėtų pasisakyti prieš tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra pateiktam projektui.
Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius prieš?
K.KUBERTAVIČIUS. Aš tik galiu paremti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas prieš?
V.V.ZIMNICKAS. Aš prieš laiko vilkinimą. Reikia dirbti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Ar jūs už?
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau vis dėl to, kad ir jūs pagaliau suprastumėte, jog yra svarstoma bankų krizė. LDDP krizę ir jūsų krizę mes turbūt svarstysime vėliau. Vis dėlto posėdis turėtų būti viso Seimo, o ne tik jūsų. Aš manau, kad pirmiausia jūs turėtumėte dabar leisti pateikti alternatyvų projektą, tada mes galėtume pasirinkti ir žiūrėti, ką toliau daryti. Nes tai, ką jūs dabar darote... tai jūs, be abejo, rasite kokį nors dar savo Statuto parašytą straipsnelį, kuriuo jūs pasakysite, kad jūs teisus, bet mes norime kalbėti apie esmę, o ne apie tai, kaip šiandien jūs laikotės Statuto. Jeigu čia susirinkome spręsti esmę, tai spręskime iš esmės ir neeilinį klausimą. Jeigu jūs to nenorite daryti, tai taip ir pasakykite, kad, deja, mes šiandien iš esmės klausimo nenorime spręsti, norime čia šiaip sau pasėdėti, pažaisti ir po to eisime namo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu, kad Seimo nariai kalbėtų ta tema, kuria yra suteiktas žodis. Palaukite, gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, išimčių niekam nebus, visi Seimo nariai yra lygūs. Turiu truputį paaiškinti plačiau. Aš minėjau, kad jeigu Seimas pritars, kad būtų šiandien pateikiamas ir alternatyvus projektas, kurio iniciatoriai žino, kokios yra formalios kliūtys, pritars, toliau bus pateikiamas alternatyvus projektas. Tačiau mes pirmiausia turime nuspręsti dėl pateikto projekto. Jeigu bus siūlymas po pateikimo pasirinkti vieną iš projektų, tą darysime po abiejų projektų pateikimo. Tačiau manyčiau, jog būtų tikslingiausia išklausyti Seimo narius, kurie nori dalyvauti diskusijoje, ir svarstymo metu pasirinkti, kurį projektą priiminėsime. Tai Seimo statutas taip pat leidžia.
Dabar vienas Seimo narys... Trys Seimo nariai stovi prie šoninių mikrofonų. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Landsbergis, po to - Seimo narys K.Antanavičius ir Seimo narys M.Pronckus. Kitų prašau prie šoninių mikrofonų nestovėti.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Iš kairės pusės buvo mesta replika, kad Seimui reikia dirbti. Būtent taip. Seimas yra ta įstaiga, kuri turi dirbti smegenimis, o ne mechanišku rankelių kilnojimu. Todėl mes turime turėti laiko svarstyti, žinoma, ir alternatyvą, ir turime svarstyti tai, kas turi kokį nors turinį. Pats ponas K.Ratkevičius pasakė, kad šiame pateiktame projekte nieko naujo nėra. Nieko nėra, tik priedanga tam, kas jau yra daroma ir kas bus daroma dar ir toliau pateikiant įstatymų projektus pridengti tam, kas jau daroma. Tokia yra mūsų Seimo praktika. Jūsų valia jis pavirto neteisėtų veiksmų priedangos įstaiga. Todėl mes, vertindami šitą projektą kaip tuščią, o veiksmus kaip nusikalstamus ir žalingus Lietuvos valstybei, už tokį priedangos dokumentą tikrai negalime balsuoti net ir pateikimo metu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis kalbėjo dėl balsavimo motyvų. Laikysime, kad vienas prieš jau pasisakė. Aš prašau gerbiamųjų Seimo narių kalbėti dėl vedimo tvarkos, kaip jums yra suteiktas žodis, kadangi, jeigu kalbėsite kita tema, aš iš karto nutrauksiu.
Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos. Šiandien yra neeilinis posėdis, ir sprendžiam ne eilinį, o ypač svarbų Lietuvos gyvavimo klausimą. Ar jūs tą galite suprasti? Ar yra specialios komandos Lietuvos valstybei apskritai laidoti?..
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nenaudokite laiko, skirto dėl vedimo tvarkos, propagandai.
K.ANTANAVIČIUS. Todėl... Aš dėl vedimo tvarkos ir kalbu, pone...
PIRMININKAS. Nenaudokite laiko, skirto dėl vedimo tvarkos, propagandai. Leiskite pasisakyti Seimo nariui M.Pronckui.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pone...
PIRMININKAS. Jums dėkoju. (Juokas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, prašom nesinervinti. Padėkite mikrofoną į vietą. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, nusiraminkite, padėkite mikrofoną į vietą. (Balsas salėje)
Gerbiamasis Seimo nary Pronckau, prašom kalbėti nuo kito šoninio mikrofono.
K.ANTANAVIČIUS. ... dėl vedimo tvarkos. Aš neduosiu kalbėti. Prašau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, dar kartą prašau nusiraminti.
K.ANTANAVIČIUS. Duokite man pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašau.
PIRMININKAS. Deja, jūs pats tą tvarką pažeidėte. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Pronckau.
M.PRONCKUS. Aš norėčiau... (Balsas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti tiktai tiek, kad šiandien Seniūnų sueigoje buvo siūloma...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Antanavičiau, nedarykite obstrukcijos. Niekas jums policijos nekvies. Iš posėdžio išeisite pats.
Prašom.
M.PRONCKUS. ... šitą posėdį tęsti rytoj. Tačiau, kiek teko matyti, visos opozicinės partijos su tuo pasiūlymu nesutiko. Dabar, kai kalba ir krikščionys demokratai, ir ponas V.Landsbergis apie to klausimo svarbą, jie tiesiog veidmainiauja. Jeigu iš tikrųjų mes norime svarstyti rimtai, mes galime posėdį tęsti rytoj, kolegos. (Balsas salėje)
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos! Prašom nesavavaliauti!
PIRMININKAS. Darau vienos minutės posėdžio pertrauką. Prašau operatorių pataisyti mikrofonus, esančius tribūnoje. Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. Kaip žinot, pagal mūsų Reglamentą jis gali kalbėti be ei-lės. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom sėsti į vietas.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau jūsų dėmesio. Prašyčiau nusiraminti, susėsti į savo vietas ir šiek tiek paklausyti. Aš dėkoju Seimo nariams, kurie mane ragino šiandien kalbėti. Aš ir pats ruošiausi tam ir suprantu svarbą ir apskritai padėtį mūsų bankininkystės reikaluose. Ir todėl nė vienas iš čia sėdinčių salėje, t.y. Seimo nariai, Vyriausybės nariai, bankininkai ir kiti negali ramiai žiūrėti ir nesijaudindami svarstyti šį klausimą. Tai natūralus dalykas. Bet man atrodo, kad šiandien posėdžiui yra šiek tiek nepasiruošta, nes jau posėdžio pradžioje išryškėjo nemažai įvairių siūlymų, kurie, tiesa, šiek tiek pavėluotai, bet yra pateikti Seimo vadovybei ir šiandien siūlomi svarstyti Seime. Todėl aš siūlyčiau šiandien toliau nediskutuoti, o sudaryti grupę, į kurią įeitų frakcijų vadovai. Tų frakcijų, kurie turi konkrečių siūlymų. O tokių pasiūlymų (aš suspėjau irgi labai paviršutiniškai susipažinti, kadangi tik dabar gavau) yra nemažai. Ir reikėtų labai rimtai šiandien padirbėti. Reikėtų įtraukti į šią grupę Vyriausybę, premjerą, aš manau, Lietuvos banko valdybos pirmininką. Aš manyčiau, kad turėtų dalyvauti komercinių bankų asociacijos prezidentas (o gal ką nors kitą įpareigos asociacija), ir labai rimtai, neskubant, nesikarščiuojant pasvarstyti, kaipgi mes išeisim iš šitos padėties ir kokios gali būti konkrečios priemonės. Aš perskaičiau... (Balsai salėje) Vieną minutę! Jau jūs nesikarščiuokit...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio.
A.M.BRAZAUSKAS. ... leiskit man ramiai pakalbėti. Šitas nutarimo projektas, kuris yra pasiūlytas Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komitete vakar svarstytas (pasirinktas jo modifikuotas variantas), aš manau, jis yra šiek tiek abstraktus. Reikėtų jį konkretizuoti, reikėtų panaudoti tą patirtį, kurią mes šiandien esame sukaupę Lietuvoje, bankininkystės srityje. Tokia patirtis yra. Aš nemanau, kad šiandien galima koncentruoti visą dėmesį tiktai į Lietuvos banko valdybos pirmininką ir jo elgesį, nes čia yra daug platesnis klausimas, apimantis daugelį žinybų, kurios dalyvavo arba turėjo dalyvauti daug aktyviau šioje bankininkystės srityje, ypač kontrolės srityje, kurios turėjo atsakyti už tokią padėtį. Reikia atkreipti dėmesį į daugelį kitų faktorių, kurie kaip tik veikia, dėl kurių šiandien jūs susirinkot į neeilinį posėdį. Aš siūlau (ir turiu tam tikrą teisę pasiūlyti) rytoj sušaukti neeilinį posėdį ir apsvarstyti tuos aptartus siūlymus, kurie šiandien iki dienos pabaigos (jeigu neužteks dienos, ir vėliau) turėtų būti suformuluoti. Toks būtų mano pasiūlymas. Jeigu jis yra priimtinas, man atrodo, tai gerokai sušvelnins tą įtampą ir tą situaciją, kuri šiandien yra, nes tas karščiavimasis, tas švaistymasis žodžiais ir mikrofonais nieko konkrečiai neduoda. Mes turim spręsti. Indėlininkai laukia, žmonės laukia, organizacijos laukia, ir vien tiktai kaltinimais vienas kitam mes šito klausimo neišspręsim. Tai štai mano siūlymas.
O dabar leiskit keletą žodžių pasakyti apskritai apie šį reikalą. Visų pirma, žinoma, galbūt aš nieko naujo kai kam ir nepasakysiu, tačiau bankininkystės padėtis, kuri šiandien yra Lietuvoje, nėra kokio nors vieno asmens ar kokio nors trumpo laikotarpio problema. Ji formavosi per visą mūsų laisvos bankininkystės laikotarpį. Ir jeigu išanalizuotume padėtį, tai aiškiai matytume, kad pagrindiniai kreditai, dėl kurių šiandien bankai atsidūrė tokioje padėtyje, buvo išduoti 1992, 1993 metais. Žinoma, ir vėliau. Kreditai buvo išduoti tikintis labai didelio pelno, ir tie bankai susiformavo taip pat ant šios milžiniškos infliacijos bangos. Aš galbūt šiek tiek kalbu apie tas objektyvias priežastis. O vėliau norėsiu pasakyti keletą ir subjektyvių priežasčių. Kokios kitos priežastys? Tai, žinoma, nemokėjimas dirbti ir formavimasis visiškai naujos bankininkystės sistemos. Tai taip pat yra viena iš objektyvių priežasčių. Tačiau norėčiau pasakyti, kad vis dėlto yra labai daug nusikalstamų aspektų bankininkystės srityje, kurie šiandien, deja, nėra įvertinti taip, kaip turėtų būti įvertinti. Tai "piktybiniai" kreditų ėmėjai, kurie iš anksto žinojo, kad tie kreditai nebus grąžinti. Yra daug šitokių faktų. Toliau. Prievartavimas bankų valdybų arba valdytojų pačių akcininkų, taip pat nusikalstamo pasaulio atstovų. Taip pat nepakankama (apie tai šiandien labai daug yra kalbama) bankų kontrolė. Pasaulyje yra įvairios sistemos, jos yra labai griežtos, jos turi didžiules teises. Mes pradėjom formuoti štai šią kontrolinę funkciją, sakyčiau, ir kontrolinius įgaliojimus labai pavėluotai. Labai pavėluotai. Atbuline data įstatymai neveikia. Ir tai buvo viena iš didžiausių klaidų. Aš manau, kad ir tame dokumente, kuris turėtų būti priimtas rytoj, turėtų būti labai konkrečiai pasakyta, kaip šitas kontrolinis mechanizmas ar aparatas turi veikti ir kontroliuoti bankų sistemą ateityje. Mes šiandien susidūrėm su štai tokiais faktais, šiandien visi kupini emocijų. Bet gyventi reikės ir ateityje: ir po metų, ir po dvejų, ir po dešimties. Ir turi veikti konkretus mechanizmas - kontrolės mechanizmas ir atsakomybės mechanizmas.
Antra. Vis dėlto Vidaus reikalų ministerijos, Prokuratūros ir kitų teisinių institucijų vaidmenį aš vertinu kaip nepakankamą. Žiūrėkit, mes visą laiką girdim: apklausia visus indėlininkus, tęsiasi mėnesių mėnesiais, beveik metais, o kur tie "piktybiniai", kurie ėmė kreditus, kur jų turto areštas, kur baudžiamoji atsakomybė, kur baudžiamoji atsakomybė bankų valdytojų ir pan.? Čia aš nenoriu būti prokuroro vaidmeny, bet aš manau, kad už šią bankų sistemos padėtį kiekvienas turi atsakyti. Visi turi atsakyti, pradedant nuo Vyriausybės, Lietuvos banko valdytojo, komercinių bankų valdytojų, kreditų ėmėjų, kreditų davėjų ir visų kitų, kurie su tuo susiję. Ir mes iš vienos pusės svarstom tas valdžios institucijas, ir čia visi labai smaginasi svarstydami šį klausimą, kita vertus, mes nekonkrečiai esam suformulavę atsakomybę už šį reiškinį ir kai kam galbūt atmušę ir norą toliau šitaip elgtis. Jūs pasižiūrėkit, aš inicijavau daugiau kaip prieš du mėnesius Baudžiamojo kodekso pataisas dėl turto disponavimo nesuformulavus bylos. Tai kiek mėnesių jūs svarstėte, atsiprašau, mieli Seimo nariai? Visa tai yra susiję su bankininkyste. Tik po dviejų ar po trijų mėnesių (aš žiūriu į abi puses) buvo priimtos šios pataisos. Pone Landsbergi, leiskit man kalbėti. Aš niekada netrukdau, kai jūs kalbat. Niekados gyvenime.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Landsbergi, nereplikuokit.
A.M.BRAZAUSKAS. Tai štai ir visa kita mūsų įstatymų šiandieninė padėtis tik palaipsniui artėja prie tų reikalavimų, kurie šioje situacijoje būtų adekvatūs. Ir man atrodo, reikėtų suformuoti bankų priežiūros sistemą. Ir ne vien tiktai vienas pareigūnas arba viena institucija turėtų šį dalyką daryti. Tai turėtų būti daroma daug plačiau. Gerai, galima vieną valdytoją ir taip, ir šiaip, taip sakant, jūsų rankose. Aš siūliau, jūs skyrėt, jūs galit priimti ir kitus sprendimus. Bet ar tai išeitis iš padėties ir galutinis sprendimas? Ar to pakanka? Man atrodo, kad nepakanka, nes tai yra valstybės reikalas, visų valstybės institucijų reikalas, ir reikalinga vieninga politika šioje srityje, o ne, taip sakant, nuomonių susikryžiavimas be rezultatų ir be konkrečių sprendimų. To visiškai nereikia. Todėl, aš manyčiau, turėtų būti ir suformuota tokia grupė, kuri nuolat sektų.
Žinoma, mes galim labai daug priekaištų pasakyti Valstybiniam bankui. Kodėl iki šios dienos turint tokią galingą skaičiavimo techniką nebuvo suformuota blogų kreditų duomenų bazė? Atrodytų, kad labai paprastas dalykas ir tai galima buvo padaryti. Nebuvo padaryta. Vadinasi, turi būti padaryta aiški išvada ir užrašyta, kada tai turi būti padaryta, kad kiekvieno banko visų kreditų judėjimas būtų matomas, būtų matomas bankų kontrolinei inspekcijai. Tai vienas iš paprastų dalykų.
Todėl aš siūlyčiau, dar kartą primygtinai siūlyčiau šiandien nesikarščiuoti, o labai rimtai įvertinti visus reikalus ir priimti sprendimus. Ir dar aš pasigendu šiame projekte vis dėlto dėmesio indėlininkams. Mes galim ir šiaip, ir taip "vartyti" tą situaciją, bet tai yra dešimtys tūkstančių žmonių, kurie įdėję galbūt savo paskutinius, vienintelius pinigus ir vienintelį turtą, ir dėmesys šiandien turi būti kaip tik nukreiptas į šį dalyką. Būtinai į šį dalyką, akcentuojant, kokiu būdu, per kiek laiko, kokiomis dozėmis, kokių finansinių priemonių arba intervencijų dėka galima sureguliuoti šitų bankų, kurių veikla yra sustabdyta, šių bankų dalinių funkcijų atstatymą. Jūs teisingai šiandien pateikėt keletą klausimų, kodėl reikia šitaip visiškai suspenduoti banko veiklą, nedarant jokių išimčių, kontroliuojant, reikia palikti šias funkcijas, bet labai rimtai kontroliuoti. Man atrodo, kai kurios žinybos, aš nenorėčiau šiandien labai konkrečiai vardyti, aš manau, kad tai bus padaryta, jeigu tokią grupę jūs pasiūlysit ir suformuosit, tada galima būtų išnagrinėti. Ir mes turim padaryti išvadas. Ne mes vieni tokie esam. Ir nereikia mums savęs labai jau "mušti". Jūs pažiūrėkit, Estijoje 1993 m. trys bankai - 40% visų indėlių. Tai yra liga, yra šios ligos epidemija, epidemija kaip gripas. Pažiūrėkit, Latvijoje praėjusiais metais - 50% visų indėlių - 20 bankų. Tai yra, matyt, ir kažkokių objektyvių priežasčių šalia tų subjektyvių, apie kurias mes tiek daug kalbam ir kurioms skiriam tiek daug dėmesio šiandien.
Tai tokie būtų mano siūlymai. Aš prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius nusiraminti, labai rimtai pagalvoti ir priimti pačius optimaliausius šiai dienai sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinot, kad pagal Seimo statuto 97 straipsnį Prezidentas gali inicijuoti neeilinį Seimo posėdį. Taigi neeilinis Seimo posėdis įvyks rytoj 10 val. Bus svarstomas Seimo nutarimo "Dėl priemonių bankų stabilumui užtikrinti" projektas. Prašyčiau per pertrauką visų frakcijų atstovus, taip pat Ministrą Pirmininką ir banko valdybos pirmininką susirinkti III rūmų 211 kabinete nuspręsti, kas bus darbo grupėje, rengiant bendrą projektą šiuo klausimu, kadangi iki rytdienos reikėtų jį parengti. Dabar darysime posėdžio pertrauką iki 14 val. 14 val. svarstysime 1-3 darbotvarkės klausimą, kurio nespėjome apsvarstyti, taip pat rezervinius klausimus, išklausysime Seimo narių pareiškimus. Dėkoju. Dabar pertrauka.
Pertrauka
7sesija53p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. ...Seimo nariai, tęsiam posėdį. Aš jūsų labai atsiprašau, kad vėluoju pradėti po pertraukos, kadangi šiuo metu vyksta frakcijų atstovų pasitarimas, kuris turėtų bendru sutarimu priimti sprendimą, kaip toliau dirbsime.
Dabar svarstome jau paskelbtą darbotvarkės klausimą 1-3. Yra vienas Seimo narys, užsirašęs kalbėti. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius. Po to kviesiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį. Tačiau norėčiau jus... (Balsai salėje) Aišku. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją Seimo narį G.Paviržį. Norėčiau jus informuoti, kad frakcijų atstovai susitarė, jog toliau būtų mūsų svarstytu klausimu padarytas alternatyvaus projekto pateikimas, po to sudaryta darbo grupė, kuri dirbs, ieškos galimybių parengti rytdienai bendrą projektą. Taigi šiandien mes užbaigtume to klausimo pateikimą, o rytoj svarstytume tikriausiai bendrą projektą, o jeigu nepavyktų, atskirus projektus. 10 val., kaip numatyta, neeilinis posėdis. Dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Ačiū. Tamsta posėdžio pirmininke ir kolegos Seimo nariai, aš norėčiau, kad Seimas arba Seimo vadovybė vienaip ar kitaip apsispręstų dėl atšaukimo pareigūnui - Lietuvos banko valdybos pirmininkui K.Ratkevičiui - tolesnės procedūros. Tai viena. Apgailestauju, kad nebuvo leista pirmiau kalbėtu klausimu po Prezidento pasakyti replikų, nes, mano asmeniniu įsitikinimu, mes davėme laiko vagims. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, replikos sakomos arba po balsavimo, arba posėdžio pabaigoje. Nei balsavimo, nei posėdžio pabaigos nebuvo, bet posėdžio pabaigoje galėsite repliką pasakyti. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Pavirži, dabar turime užbaigti svarstymą, o po to, jeigu bus pritarta ypatingos skubos tvarkai, galėsime ir priimti šią pataisą. Prašom. Turėtų veikti, turėjo pataisyti mikrofonus.
G.A.PAVIRŽIS. Vienas veikia, tai kalbėsiu į jį. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš esmės nustatyta, sakykim, raštiškų pasiūlymų "teikimo tvarka". Šiam įstatymo pakeitimo projektui nebuvo gauta siūlymų raštu, tačiau kai kurie žodžiu buvo pasakyti. Vienas šiuo metu yra raštu - gerbiamojo kolegos Z.Semenovičiaus. Ir galbūt jis tuo klausimu kalbėtų. Jeigu mes dabar darom trumpą svarstymą, tai mes tai galėtume padaryti. O šiaip, žinoma, apsisprendus galima ir pradėti priėmimą pastraipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Ar galim bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos tvarkai, kurią pasiūlė Seimo Pirmininkas? Galim. Gerbiamieji Seimo nariai, tuomet pradedame šios pataisos priėmimą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.A.PAVIRŽIS. 1 straipsnis - 5 straipsnį papildyti trečiąja ir ketvirtąja dalimis. Aš nežinau, man aiškinti turbūt jau nereikia, kolegos jau žiūrėjo. Bet esmė yra dar kartą, kolegos, ta, kad mes iš įstatymo projekto 6 straipsnio teisę į dalinį važiavimo išlaidų atlyginimą (išvardyta kategorijos žmonių) perkeliam į 5 straipsnyje išvardytą, prie tų, kurie turi teisę įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida. Daugiau ten yra visi techniniai dalykai. O esmė ta, kad mes norime, jog tie žmonės, invalidai ar senyvo amžiaus, įlipę į transporto priemonę, iš karto įsigytų bilietą su 50% nuolaida ir toliau visi rūpesčiai baigtųsi, negu kaip yra dabar įstatyme numatyta: jis moka visą kainą, o po to grįžęs eina į socialinės rūpybos skyrių ar į kitą nustatytą vietą, kad jam būtų kompensuojama pusė kainos. Tokia tos pataisos idėja.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs priimate gerbiamojo Seimo nario Z.Semenovičiaus pataisą, ar reikės balsuoti alternatyviai?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, šitas siūlymas, kurį siūlo gerbiamasis Z.Semenovičius, iš tikrųjų yra geras. Mano manymu. Tačiau šiuo metu aš tikrai prašyčiau kolegų, kad mes nesvarstytume šio klausimo. Aš minėjau gerbiamajam Z.Semenovičiui, jog lygiai su tuo pačiu klausimu kreipėsi ir kolega M.Visakavičius. Idėja tokia, jog šito straipsnio I grupės invalidams ir vaikams invalidams vis dėlto būtų siūloma, kad jie galėtų važiuoti nemokamai. Kodėl aš siūlau dabar nesvarstyti? Todėl, kad pagal Seimo statuto reikalavimus mes vis tiek čia daugiau ar mažiau įsiremiame į finansinius reikalus ir vėl iškyla kliūčių, reikalavimų, Biudžeto ir finansų komiteto, Vyriausybės išvadų. Bet aš labai prašyčiau, kad mes priimtume tą tekstą, koks yra dabar išdalytas, o kai grįšime sausio mėnesį, aš manau, mes, pasitelkę Vyriausybę ir Biudžeto ir finansų komitetą, galėtume grįžti prie to. Čia didelio nuostolio nebūtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik dėl trečiosios dalies ir dėl ketvirtosios redakcijos. Čia tarp antrosios "ir grupės invalidams bei", aš manyčiau, kad "antros bei trečios grupės invalidams ir", kadangi "ir trečios" nevisiškai aišku, kad antros ir trečios grupės invalidams, sukakus 70 metų amžiaus asmenims. Ten būtinai reikia atskirti. Tada ketvirtojoje būtų taip pat: "Antros bei trečios grupės invalidams ir sukakus 70 metų asmenims." Na, čia galima ir per "ir". Tai būtent tokia redakcinė pataisa.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau.
G.A.PAVIRŽIS. Aš suprantu, ką kolega minėjo, bet, kolegos, dalykas tas, kad teksto mes nekeičiame, o perrašėme iš jau priimto įstatymo. Mūsų protokolo skyriaus darbuotojai taip parašė, matyt, kad tiems, kurie skaito, yra labiau aišku. Tačiau aš nenorėčiau ginčytis ir su gerbiamuoju J.Listavičium. Matyt, ir čia yra teisybės, bet mes nekeitėme. Aš manau, visiems yra aišku, mes nediskutuokime dėl to.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ne visada gerai įsivaizduojame, kas per kategorija I grupės invalidai, koks jų gyvenimo būdas. Reikia žinoti, kad tai yra žmonės, kurie kasdien kovoja už išgyvenimą, kovoja su moraliniu ir fiziniu skausmu, ir tų menkų lengvatų, kurias turi, tikrai nepakanka. O mes ketiname dar prispausti bilieto kainą, nors ir 50% mokės, bet čia savotiškas pasityčiojimas. Vertėtų žinoti, kad paprastas važiavimas transportu šios kategorijos žmonėms jau yra didvyriškumas. Daug žmonių turi lengvatas, pavyzdžiui, Seimo nariai iki šiol turi lengvatas ir už dyka važinėja visuomeniniu transportu. Argi tai teisinga?
Dabar apie vaikus. Apie vaikus invalidus ir kalbos negali būti. Negi sąžininga reikalauti pinigų iš tų vaikų už bilietą, nors ir su nuolaida? Kiek jų su negalia dėl finansinių sunkumų negalės patys važiuoti į kokią nors ekskursiją, vaikystę praleisti, tik viename kambaryje būti. Prašyčiau, kad mes neskriaustume tų žmonių. Mes dabar sprendžiame banko klausimus, kur tūkstančiais ir milijonais dingsta pinigai, tai valstybė tikrai daug nepraras, jeigu padės šios kategorijos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pranešėjas jūsų siūlymą pagyrė, galbūt galėtume šiandien neteikti, nes vis dėlto turėtų būti Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Galima bus vėliau tą klausimą spręsti, nes jeigu šiandien bus pritarta, mes turėsime stabdyti tolesnį viso įstatymo priėmimą, nes nėra numatyta lėšų jo įgyvendinimui.
Z.SEMENOVIČIUS. Jeigu kas nors pasakys, kad bus atsižvelgta į tai, jeigu bus pasakyta, tai aš sutinku, nes įstatymas reikalingas.
PIRMININKAS. Kadangi darbas geras, aš norėčiau pasakyti, kad į tai bus atsižvelgta. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta. Ar galima 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta. Ar galime 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaravimų. Priimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašau kalbėti dėl balsavimo dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos pakeitimo" projektas yra reikalingas. Žinoma, mes iš karto priimdami tą pagrindinį įstatymą laikėmės kažkokių principų, tam tikros sistemos, dabar mes po trupučiuką nuo jos atsitraukiame. Na, bet gal taip ir reikia. Tačiau vis tiek reikėjo laikytis kažkokio vienodumo ir kitų atžvilgiu. Čia padaryti pakeitimai būtų tam tikra finansinė parama mažas pajamas gaunantiems invalidams ir garbingo amžiaus sulaukusiems asmenims. Galima būtų tik pagalvoti, kaip spręsti išlaidų kompensavimo klausimą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, nes vis dėlto kaip begalvosi, susidarys nemažos sumos. Taigi paliekant taip, kaip nurodyta įstatymo projekte, matyt, reikėtų prie šio klausimo grįžti, kai bus rengiama nauja atskaitymų į savivaldybių biudžetą normatyvų metodika, ir tą klausimą spręsti. Dabar, šiaip ar taip, mes iš valstybės biudžeto skiriame dotacijas. Kad mažiau būtų to skirstymo ir perskirstymo, vis dėlto reikia pažiūrėti. Matyt, gal ir iš atitinkamos ministerijos atitinkamos tarnybos gauti informaciją, o kaip tos sumos pasiskirstytų, sakysime, atskiriems rajonams. Juk taip pat ne kiekviename rajone ar mieste bus ta pati suma, o kad ji turės įtakos atskiriems savivaldybių biudžetams, tai, matyt, nekelia abejonių. Tai tokia mintis, bet kadangi bus dar grįžta prie tų klausimų, kaip jau čia išaiškėjo svarstant šitą įstatymo projektą, tai, matyt, bus sprendžiamas ir tas klausimas. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir siūlau jį priimti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šiam klausimui skirtas laikas baigėsi, o pranešėjas siūlo balsuoti šiandien, gal galime sutarti, kad pasisakytų tik tie Seimo nariai, kurie prieštarauja dėl tokios pataisos priėmimo. Ar galime taip sutarti? Gerbiamasis Seimo nary Žebrauskai, prieštaraujate?
J.ŽEBRAUSKAS. Negaliu prieštarauti.
PIRMININKAS. Seimo nary Kuzminskai, prieštaraujate?
K.KUZMINSKAS. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš pritariu, be abejo, bet su viena sąlyga, kad tas kompensavimas būtų supaprastintas, kad nereikėtų žmonėms stovėti eilėse ir t.t. Reikia ir šitą numatyti, nes pensininkams yra labai sunku tą daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Pritariate?
V.ASTRAUSKAS. Aš pritariu kolegos A.Katkaus pasiūlymui ir manau, kad tikrai mechanizmą reikėtų dar apsvarstyti.
PIRMININKAS. Seimo nary Milčiau, jūs prieš?
L.MILČIUS. Ne, šiam įstatymui aš pritariu, nors žinau, kad yra nepakankamai. Mes tikrai dar turėsime sugrįžti prie kitų šio įstatymo pataisų. O dabar balsuokime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 73 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 60 Seimo narių balsavus už, Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos" pakeitimo" priimtas.
7sesija53p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip susitarėme posėdžio pradžioje, pagal frakcijų atstovų susitarimą dabar pratęsime 1-4 darbotvarkės klausimą. Alternatyvaus projekto pateikimą padarys gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius. Kviečiu jį į tribūną. Jūsų pranešimui skiriama 10 minučių, atsakymams į Seimo narių klausimus - 20 minučių.
G.VAGNORIUS. Pone Pirmininke, Seimo nariai, negalėčiau tvirtinti, jog mūsų pateikiamas nutarimas yra alternatyvus Vyriausybės ir Lietuvos bankų projektui dėl tokios paprastos priežasties. Vyriausybės ir Lietuvos banko pateiktame projekte kol kas nenumatyta jokia programa, o iš esmės tik yra duodami pavedimai, jog Lietuvos bankas ir Vyriausybė turi parengti konkrečius veiksmų planus dėl akcinių bendrovių: Lietuvos akcinis inovacinis bankas, "Litimpeks" bankas ir kitų bankų. Tai yra faktiškai tik pavedimas, jog reikėtų parengti tokią programą. Bet laikas nelaukia ir mes pateikiame konkretų siūlymą, konkrečią programą, kaip galima būtų pabandyti įveikti šią be reikalo atsiradusią krizę.
Prieš tai norėčiau tarti keletą žodžių apie susidariusią situaciją. Nors mūsų Lietuvos bankus slegia didelės skolos, dideli nuostoliai, tačiau iki šių įvykių ir Lietuvos akcinis inovacinis bankas, ir ypač "Litimpeks" bankas buvo mokūs. Tai yra jie vykdė savo atsiskaitymus, vykdė mokėjimus ir tokio akivaizdaus, bent jau "Litimpeks" banke, pinigų trūkumo nebuvo pastebėta. Šiuo atveju reikia konstatuoti, jog vykdomoji valdžia, negaliu konkrečiai nurodyti, kas: bankas, Vyriausybė, vienas ar kitas pareigūnas, bet iš tikrųjų ėmėsi neadekvačių valdžiai priemonių. Man niekur neteko matyti, niekur neteko girdėti, jog Vyriausybė ar bankas, kurie veikia valstybės vardu, patys demonstruotų kokį nors ažiotažą, keltų paniką dėl bankų. Aš net neįsivaizduoju, kad kas nors užsienyje galėtų išvesti policiją ar kariuomenę ir apsupti bankus ir tokiu būdu duoti ženklą visiems indėlininkams pulti pasiimti pinigų. Čia yra visiškai nesuprantamas dalykas.
Antra. Jeigu jau buvo sukelta panika Akciniame inovaciniame banke, kam prireikė po dviejų dienų vėl demonstratyviai suimti kito banko pirmininką ir tokiu būdu duoti signalą, kad ir šitame banke neva yra tokia pat problema? Galbūt tai yra dėl neprofesionalumo, galbūt per didelio uolumo, bet iš tikrųjų elgtasi buvo visiškai priešingai, negu diktuoja logika ir elementarūs reikalavimai. Kita vertus, buvo paskelbtas moratoriumas. Aš sutinku, jog susidarius kokiai nors kritinei situacijai, gali būti apribotos kai kurios sąskaitos, gali būti apribotos kai kurios išlaidos. Dar galiu suprasti, kad gali būti laikinai visiškai pristabdytos išlaidos, bet niekaip sveiku protu negaliu suvokti, jog kažkas gali duoti nurodymus neįskaityti gaunamų pinigų. Jeigu jau sustabdai išlaidas ir priimi pinigus, tai naujai gaunami pinigai negali būti išleidžiami. Kaip jie gali būti išleidžiami, jeigu yra uždrausta daryti išlaidas? Bet kodėl reikėjo paimti ir uždrausti įskaityti pinigus, net ir tuos, kurie buvo gaunami iš Ukrainos, iš Baltarusijos, iš Rusijos, aš jau nekalbu apie Vakarų valstybes. Galbūt tai tikrai yra klaida, galbūt per sumaištį, bet faktiškai šitie uždraudimai, kaip ir paraginimas atsidaryti sąskaitas kituose bankuose, iš esmės padarė štai ką. Nors ir nėra paskelbta, bet faktiškai šitie bankai yra likviduoti. Faktiškai jų klientai per prievartą yra pervesti į kitus bankus. Šitų bankų praktiškai nėra, nes nėra klientų, nėra depozitų ir nedaug trūksta, jog šituose bankuose iš viso neliks depozitų, o liks vien tik blogi aktyvai, t.y. vien tik skolos, jeigu bus pritaikytas toks paramos būdas, kaip buvo pritaikytas "Vakarų" banke arba "Aurabanke".
Dabar, ką mes konkrečiai siūlome. Mes iš principo siūlome kitokį mechanizmą, negu buvo pritaikytas "Vakarų" banke arba "Aurabanke". Aš priminsiu, kad "Vakarų" bankui ir "Aurabankui" iš esmės buvo skirti pinigai, kuriais buvo pasinaudota sumažinant depozitus. Kitaip tariant, tiek, kiek Vyriausybė skiria pinigų šitiems bankams, tiek kai kurie asmenys iš depozitų išėmė pinigų. Faktiškai depozitai realiai sumažėjo, o aktyvai, blogi aktyvai, tai yra blogos paskolos, liko tie patys. Bankų rodikliai ne tik ne pagerėjo, bet faktiškai bankų rodikliai net ir pablogėjo. Nepaslaptis, jog dalis asmenų, kokiu nors būdu pasiėmę savo pinigus, jie tuos pinigus vėliau perveda ne į kitą Lietuvos banką, bet, jeigu yra galimybė, perveda į užsienio bankus. Tai yra faktiškai valstybė tuos pinigus beveik praranda.
Dabar, ką mes siūlome padaryti. Mes siūlome kitokį principą, t.y. ne sudaryti sąlygas depozitams paimti, be reikalo paimti, bet, priešingai, atstatyti aktyvus, t.y. dirbant su blogom paskolom atstatyti aktyvus, kad nuostoliai bet kuriuo atveju būtų didesni už banko akcinį kapitalą. Nuo ko mes siūlome pradėti. Mes pirmiausia siūlome nedelsiant pagal jau atliktus auditus ir Lietuvos banko inspekcijas kiekviename banke nustatyti ir patvirtinti blogas paskolas nurodant konkrečią ir bendrą sumą. Tą patvirtinimą galėtų padaryti speciali Vyriausybės sudaryta revizinė komisija, į kurią įeitų Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko atstovai. Jie galėtų visų šitų bankų, kurių valdybos yra nušalintos, įskaitant "Aurabanką", įskaitant ir "Vakarų" banką, jie galėtų atlikti tokį galutinį vertinimą ir tų paskolų, kurios aiškiai yra beviltiškos, jos galėtų būti patvirtintos ir faktiškai patvirtinami faktiniai nuostoliai. Žinodami tų bankų faktinius nuostolius, mes toliau galime atlikti būtiniausius kapitalo struktūros pakeitimus. Pirmiausia, be abejo, šitų nuostolių dydžiu, bent jau skaičiavimo būdu, bent jau nors dėl pačių savęs mes turėtume paskaičiuoti realų akcinį kapitalą, t.y. tą akcinį kapitalą, kuris dabar yra formaliai pažymėtas, jį reikėtų sumažinti taip, kaip reikalauja normalūs bendrovių įstatymai, sumažinti nuostolių dydžiu. Jeigu, pavyzdžiui, sumažinus nuostolių dydžiu pasirodys, jog banke lieka realaus akcinio kapitalo už 2 milijonus, tai mes pagal šitą mechanizmą siūlome, kad valstybė savo įnašais padidintų šitų bankų akcinį kapitalą iki minimalaus rodiklio, iki 10 mln. arba daugiau, t.y., kad bankas būtų su realiu akciniu kapitalu.
Šis atvejis yra paprastesnis, bet dažniausiai, matyt, šituose bankuose mes turėsime kitą atvejį, tai realesnį atvejį, kada nuostoliai, t.y. tos visiškai beviltiškos skolos bus didesnės negu akcinis kapitalas. Iš tikrųjų, matyt, realiai taip daugelyje bankų bus.
Ką mes tuo atveju siūlome padaryti? Be abejo, pirmiausia mes siūlome, kad net ir tuo atveju vis dėlto Vyriausybė padidintų savo piniginiais įnašais bent jau iki 10 mln. Lt akcinį kapitalą.
Toliau. Susidariusias skolas, jos patinka ar nepatinka, bet tas susidariusias skolas vienokiu ar kitokiu būdu reikia padengti. Pavyzdžiui, jeigu mes bandysime spręsti tas problemas nedengiant tų, neatstatant tų aktyvų, t.y. nedengiant tų skolų, mes galime apgaudinėti save kiek norim, paprasčiausiai mes tą problemą tik užtęsime. Kai aš kalbu apie dengimą, tai nereiškia, kad būtinai grynais pinigais, reikia įdėti tokią sumą pinigų, kokios yra beviltiškos skolos. Čia būtų labai primityvus supratimas. Grynais pinigais turi būti įdėta tiek, kiek dabar reikia normaliems atsiskaitymams užtikrinti. Mes siūlome iš principo nustatyti tą nuostolių padengimo tvarką. Pavyzdžiui, ši tvarka gali būti... Mes siūlome du variantus. Pavyzdžiui, vienu atveju - 60% tų skolų, kurių nebepadengia turimas faktinis akcinis kapitalas, mes siūlome, kad tegul 60% skolų prisiima valstybė, 40% tegu prisiima patys banko klientai.
Kitu atveju mes siūlome, kad valstybė prisiimtų 80% tų skolų, kurios viršija akcinį kapitalą, t.y. nuosavo banko turtą, kad 80% prisiimtų valstybė, 20% - banko klientai. Ar vienas, ar kitas variantas faktiškai susiveda į ką? Į pinigų sumą. Jeigu iš tikrųjų Vyriausybė yra pajėgi, jeigu Finansų ministerija yra pajėgi, valstybė yra pajėgi, Vyriausybė... valstybė gali padengti ir 100%. Bet realiai svarstant, matyt, mes turėtume patys apsispręsti, kokia suma valstybė yra pajėgi dalyvauti padengiant šitą skolą, ir tada nuspręsti konkretų koeficientą: 80 ar 20%. Čia mes paliekame spręsti tiems, kurie disponuoja pinigais ir žino, kokios yra galimybės, o Seimas, aišku, turėtų patvirtinti.
Kas įvyktų tuo metu, jeigu mes jau padalijam tas skolas? Toliau reikėtų paprasčiausiai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kiek jums reikėtų dar laiko?
G.VAGNORIUS. Vienos minutės.
PIRMININKAS. Prašom.
G.VAGNORIUS. Kai yra išsprendžiama, kas po metų ar dvejų, ar po 5 metų padengs tas skolas... čia nėra vienkartinis padengimas, čia tie 300 mln. gali būti panaudojami kredito garantijai, kuri yra suteikta Vyriausybei, tai visiškai šitų pinigų pakanka tai problemai spręsti; po kelerių metų reikės tuos įsiskolinimus grąžinti. Aišku, tai būtų dar viena bėda valstybei, bet, kaip minėjau, ją reikės spręsti. Tad po šito, kai mes išsprendžiam, kas dabar, ateityje ir po kiek metų dengia tas skolas, tada mes galime išimti beviltiškų paskolų iš banko tokią sumą, perduoti tų paskolų administravimą paramos bankams fondo administratoriui. Kitaip tariant, visas šitas mechanizmas leistų perimti iš bankų tas paskolas, kurias komisija pripažįsta kaip visiškai beviltiškas, perimti ir performinti šitas paskolas jau su administratoriumi, kuris tvarko paramos bankams fondą. Faktiškai skolininkai būtų skolingi tam paramos bankams fondui.
Ką reiškia skolingi? Tai reiškia, jog tas administratorius per teisėtvarkos institucijas turėtų, kiek dar yra galimybių, iš skolininkų išieškoti, iš jo turto išieškoti pinigus. Galbūt jis neišieškos per vieną mėnesį, galbūt per metus neišieškos, kadangi tai nėra paprastas dalykas, teisminiu būdu reikia išieškoti, bet aš neabejoju, kad ateityje jis tam tikrą nemažą dalį galės išieškoti, o kai bus įplaukų, jis galės bent jau dalį žalos valstybei, dalį žalos akcininkams ir indėlininkams, jeigu jie patirs, galėtų padengti. Tokiu atveju po šitų visų operacijų atlikimo mes turėtume likvidžius bankus, nenuostolingus, patikimus. Pavyzdžiui, jeigu aš žinočiau, kad "Litimpeks" banke...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, labai daug norinčių paklausti.
G.VAGNORIUS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Jeigu jūs galėtumėte, atsakydamas į klausimus, plačiau išdėstyti, tai mes kartu ir procedūrą išlaikytume.
G.VAGNORIUS. Gerai. Aš du sakinius. Jeigu žinočiau, kad "Litimpeks" banke skolos arba "Vakarų" banke realūs nuostoliai yra mažesni negu jų turimas akcinis kapitalas, tikrai bet kuris protingas žmogus pasitikėtų tais bankais ir to ažiotažo nebeliktų. Jeigu bus pasirinktas kitoks kelias - bandyti įmesti pinigus į bankus tam, kad kai kas iš depozitų išsiimtų pinigus, rezultatas bus štai koks: faktiškai kai kurie pasiims (aš neabejoju, kad pasiims), tikrai nebesukontroliuos nei Seimas, nei Vyriausybė, nei Prezidentas, nei prokuroras, kadangi sustabdyti asmenis, kurie "dega" dėl 10 mln. ar 20 mln., - jie nesustos nė prieš ką. Jie viską padarys, kad tuos pinigus atsiimtų geruoju ar bloguoju. O indėlininkams faktiškai paliks niekas. Paprastiems indėlininkams liks skolos. Pagal mūsų siūlomą mechanizmą, mūsų preliminariais skaičiavimais, visi indėlininkai gali nukentėti 10% - 15%. Bet tada būtų kažkoks teisingumas. Jeigu visi indėlininkai gauna 10% ar 15% mažiau, bet atsiima 85% ar 90% - tai būtų daug teisingesnis dalykas. Bet jeigu Vyriausybė turi lėšų, ji turi daugiau galimybių. Aišku, galima nustatyti ir tokį mechanizmą, kad indėlininkai atgauna 95% ar kiek lėšų, bet visi vienodai, ir nebūtų jokios apgavystės. Aišku, galima nustatyti ir 100%.
PIRMININKAS. Dėkoju jums. Galbūt dabar galėtumėte atsakyti į klausimus?
Klausia Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad mano klausimas bus kiek siauresnis, negu jūsų iškelta problema ir būdas jai spręsti. Aš norėjau paklausti. Jūs žinote, kad tai yra vienas iš kelių, kaip atlyginti indėlininkams. Bet mano klausimas būtų štai toks: ar įmanoma ir kas atlygins nuostolius akcinėms bendrovėms, savivaldybių ir valstybinėms įmonėms už patirtus nuostolius, kurių veiklai taip pat buvo suduotas didelis smūgis, kai Vyriausybė taip drastiškai ėmėsi spausti "Litimpeks" ir Lietuvos akcinį inovacinį banką?
G.VAGNORIUS. Aš tikriausiai nelabai aiškiai pasakiau. Šiaip aš nematau jokio esminio skirtumo tarp juridinių asmenų indėlių, fizinių asmenų indėlių, t.y. faktiškai turėtų būti taikoma visiems depozitams, visiems, kurie yra įnešę pinigus, nes toks skirstymas yra sąlyginis. Galima taikyti didesnes garantijas šiaip fiziniams asmenims, paprastiems indėlininkams. Pavyzdžiui, iki 5 tūkst. Lt jiems yra garantuojama 100%, o per 5 tūkst. Lt - yra taikoma tokia pat tvarka kaip ir visiems indėlininkams. Gali būti tokia papildoma apsauga indėliams, remiantis dabar priimtais įstatymais. Bet, aišku, tie 5 tūkst. Lt, tas draudimas, kurį mes Seime padarėme dėl 5 tūkst. Lt, aišku, jis yra simboliškas, yra juokingas. Mes gerai suprantame, kad indėlininkų ši suma netenkina. Bet šiaip, ką aš kalbu apie indėlius, aš čia sąlyginai vadinau, aš apimu ir įmones, apimu ir piliečius.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pono F.Kolosausko pasirašytame nutarimo projekte rašoma, kad bus parengti pasiūlymai dėl Komercinių bankų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo. Sakykite, jūsų... kad įvykdytų šitą nutarimo projektą, ar neturėtų būti daromi įstatymų pakeitimai? Ir kokių įstatymų pakeitimai? Juo labiau kad jūs čia nurodėte daug kartų: įstatymų nustatyta tvarka, patvirtinus tokį įstatymą... Ar reikalingi vis dėlto esminiai įstatymo pakeitimai ir kokie? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Esminiai įstatymų pakeitimai reikalingi ne dėl mūsų pateiktos programos, bet dėl bendrų problemų, kurios yra stebimos bankuose. Pirma. Aš visiškai pritariu, ir tai jau reikėjo seniai padaryti, kad reikia nustatyti priverstinę tvarką dėl akcinio kapitalo mažinimo tuo atveju, jeigu bankas patiria nuostolių. Vakaruose yra tokia tvarka. Jeigu sumažėja ... nuostoliai yra 10% akcinio kapitalo, tai yra mažinamas akcinis kapitalas. Jeigu šito nepadarome, nuostoliai sudaro 50% akcinio kapitalo, kalbama jau apie visai kitokią atsakomybę. Pas mus dabar nėra reglamentuota, nors pagal anksčiau galiojusį Akcinių bendrovių įstatymą buvo nustatyta tvarka - privaloma tvarka mažinti akcinį kapitalą, jeigu yra nuostolių. Tai yra būtinas dalykas, kad būtų parodytas tikras bankų vaizdas, kad nereikėtų po to dėti pinigus, nežinant kur. Aš įsivaizduoju, kad dabar šitą padaryti, pavyzdžiui, mažinimą, prieš tai nesutvarkius bankų aktyvų, nepadėjus atsistatyti bankams, tai mes po to perskaičiavimo gautume, kad visi bankai nebeturi jokio akcinio kapitalo. Bet jeigu mes pritaikytume, pavyzdžiui, tą mūsų siūlomą programą ir atstatytume banko aktyvus, panaudodami tuos 300 mln. Vyriausybės garantijų, tai po to, ateityje, mes jau galėtume iš tikro spręsti, o ne tik reikalauti perskaičiuoti akcinį kapitalą, bet padaryti pataisą ir Administraciniame kodekse, ir Baudžiamajame kodekse, kur būtų numatyta atsakomybė administratoriams, jeigu jie neperskaičiuoja akcinių kapitalų pagal nuostolius.
Dabar vieną sakinį dėl pono... nežinau, kas pateikė, bet Vyriausybės ir banko pateikto projekto. Man visiškai nepatinka vienas dalykas: kas suteikė teisę, pavyzdžiui, kam nors nuspręsti, kad "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas yra sanuojamas ir atstatomas iš valstybės lėšų, o "Litimpeks" bankas ir Akcinis inovacinis bankas yra likviduojami. Pagal šitą pateiktą projektą, jeigu bent jau mes norime perskaityti nuo pradžios iki galo, tai labai aiškiai yra pasakyta, kad pagal 2-3 punktą turime parengti projektą, kad būtų atstatytas "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas, o 4 punkte pasakyta, kad reikia atlikti Akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko auditą. Kitaip tariant, nustatyti kaltus, nubausti ir tuos bankus uždaryti. Jeigu čia yra klaida, tai tą klaidą reikėtų ištaisyti, kadangi po šito nutarimo projekto paskelbimo visi gerai supras, kad tie bankai jau yra visiškai likviduoti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas klausia.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, susipažinus su jūsų teikiamu nutarimu, jis tikrai yra konkretesnis, lyginant su tuo, koks buvo prieš tai teiktas. Tačiau taip pat labai daug mes uždedame naštos valstybei. Šiame nutarime nėra konkrečiai išieškojimo iš tų, kas padarė šiuos nuostolius bankams. Gal to nutarime ir nereikėtų, tačiau, mano nuomone, ar nereikėtų šio nutarimo reorganizuoti į įstatymą? Jeigu Seimas priimtų įstatymą, būtų daug konkrečiau, tiesiog pradėtų jis veikti nuo pasirašymo dienos. Ačiū.
G.VAGNORIUS. Mes iš tikrųjų turime parengę ir įstatymo projektą, kurį mes turime. Mes galime jį išdalyti. Iš esmės tai, kas pateikta nutarime, yra pateikta ir įstatymo projekte. Kadangi mes norėjome prisiderinti prie dabar teikiamo Vyriausybės - Lietuvos banko nutarimo, norėjome, kad tai būtų alternatyva Vyriausybės nutarimui, mes pavadinome nutarimu. Bet jeigu tik Seimas panorės, jis šiandien tuoj pat, po 5 minučių, gali turėti ir įstatymo projektą, išdalytą visiems, kuris yra parengtas.
Dabar dėl atsakomybės. Tai nėra šito įstatymo objektas. Aš ne prieš, aš už, jog kalti asmenys būtų traukiami kokion nors atsakomybėn. Bet, pavyzdžiui, man vėl nepatinka, kodėl traukiami atsakingi, pavyzdžiui, kokie nors bankininkai, kurie neprisidėjo, neprikišo pirštų prie paskolų skirstymo, o tie, kurie paėmė šimtus milijonų litų ir negrąžina, - apie juos lyg ir nutyli. Jeigu yra kalti asmenys, juos galima traukti, bet čia reikėtų priimti specialų kokį nors Seimo nutarimą dėl kaltų išaiškinimo, komisijos iš teisėtvarkos institucijų sudarymo, kad kalti asmenys būtų traukiami atsakomybėn.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad apskritai ši bankų krizė yra tiktai mūsų komercinių bankų savininkų, bankininkų nesugebėjimo prognozuoti ateitį pasekmė, t.y. tam tikra prasme... ar šios konkurencinės kovos tarp bankų pasekmė. Ir iš tiesų pagrindinė problema valstybei vis dėlto išlieka, kaip tuos procesus sureguliuoti ir išieškoti iš tų skolininkų ir tų, kurie neteisėtai pasinaudojo savo galimybėmis išieškoti tas skolas ir nuostolius.
G.VAGNORIUS. Aišku, mes nekalbėjome apie gilumines priežastis. Pavyzdžiui, aš nesu įsitikinęs ir negaliu atmesti tokios versijos, jog šitas ažiotažas ir ta panika dėl šių dviejų bankų arba, paprasčiau pasakius, šitų dviejų bankų uždarymas... prie jų uždarymo nėra prisidėję kai kurie konkuruojantys bankai. Šito aš negaliu atmesti, nes matyti, kaip yra organizuotai perimami šių bankų klientai. Galbūt tai yra daroma nesąmoningai, galbūt sutampa interesai, bet kad ten dabar kažkas trina rankas, kad yra likviduojami du pagrindiniai Lietuvos bankai ir klientai perbėga į kai kuriuos kitus bankus, man atrodo, šitą mato kiekvienas, kuris dabar stebi tuos procesus. Tie, kas pastūmėjo šitą likvidavimą, be abejo, gali būti ir tie asmenys, gali būti kas nors ir iš šalies, kurie nelabai linki gero Lietuvos ekonomikai ir kartu valstybei.
Dabar dėl kitų priežasčių, kurios apsunkina bankų padėtį. Yra trys pagrindinės priežastys. Mes jas dar kartą trumpai galime įvertinti. Po to, kai buvo priimtas valiutų valdybos modelis, užsienio prekybos deficitas, deficito našta yra užkraunama, skirtingai negu kitose valstybėse, bankams. Galbūt ne kiekvienas šitą gali tiesiogiai pačiupinėti, pajusti, bet kai yra užsienio prekybos deficitas, kuris nėra kompensuojamas įprasta tvarka - per pinigų kursus, per pinigų kursų svyravimus, tai nori ar nenori šita našta nekompensuoto biudžeto deficito, kurio suma kiekvienais metais didėja, yra užkraunama bankams, kadangi vis daugiau skolininkų nebegrąžina bankams pinigų. O skolininkai negrąžina bankams pinigų dėl paprasčiausios priežasties, nes įplaukos iš eksporto yra mažesnės negu yra išlaidos dėl importo. Valstybei tie dalykai aiškiai matyti.
Kita priežastis, dėl ko bankuose pristigo lėšų - tai paskutiniais mėnesiais beatodairiškai buvo didinamas biudžeto deficitas, t.y. obligacijų išpirkimui buvo naudojami šimtai milijonų litų bankinių kreditų, t.y. ūkio apyvartinių lėšų. Kam patinka ar nepatinka, bet faktiškai buvo "išsiurbti" pravalgymui biudžeto deficitui dengti kreditiniai ištekliai, apyvartinės lėšos.
Ir trečią priežastį, kuri yra, mes esame paminėję. Kai kurie asmenys yra pasiėmę, negrąžinamai pasiėmę stambias sumas. Nors yra skaudus dalykas, bet ne šita yra pagrindinė problema. Čia, kaip mes sakome, pribaigė iki galo bankus šitie dalykai, bet giluminės priežastys yra kitokios. O dėl to, ar indėlininkai, ar valstybė turi prisiimti šituos nuostolius, - čia nėra pasirinkimo. Mechanizmas labai paprastas: norim ar nenorim, bankus reikės atstatyti, archyvus reikia atstatyti. Dabar tuos nuostolius mes galime dengti tik iš dviejų šaltinių: arba iš valstybės, arba iš indėlininkų. Trečio neduota. Mes galime tik pasirinkti, kokią dalį nuostolių valstybė sutinka dengti ir kiek turės netekti indėlininkai. O kalbos, kad niekas nenukentės... man atrodo, mes turime būti bent jau atsargūs, sakydami tuos žodžius: panikos nereikia, gąsdinti nereikia. Priešingai, jeigu mes tik aktyvus atstatome, visi bankai tampa pakankamai patikimi, ir žmonės nepuls išiminėti iš Lietuvos banko pinigų ir persiųsti į užsienį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar labai daug norinčių paklausti. Gal galėtumėte truputį trumpiau atsakyti į klausimus?
Seimo narys J.Listavičius klausia.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 3 punkte - "Paramos bankams planas" - nurodoma: nemokūs bankai sanuojami ir jų normali veikla atkuriama valstybės lėšomis. Noriu paklausti: kiek reikėtų... ar būtų galima skirti valstybės lėšų paminėtų bankų sanavimui? Koks būtų galutinis Seimo žingsnis sprendžiant šių bankų likimą? Ačiū.
G.VAGNORIUS. Čia reikia atskirti dvi lėšų rūšis. Pirma. Tiek, kiek reikia nedelsiant padaryti injekciją pinigais į bankus, kad būtų palaikomi normalūs atsiskaitymai. Antra. Kiek reikia prisiimti dabar ir ateity valstybei įsipareigojimų, atstatant tuos blogus aktyvus. Šiuo atveju, pavyzdžiui, tų 300 mln. Lt, kuriuos patvirtino Seimas, suteikdamas Vyriausybei teisę teikti kredito garantijas, o tai yra vienas ir tas pat, kaip Vyriausybė teiktų pačius kreditus, nes kredito garantija nuo kredito ekonominiu ir teisiniu požiūriu niekuo nesiskiria, tai tų 300 mln. visiškai pakaktų bankų aktyvams atstatyti. Galbūt ne 100%, bet tiek, kad tie aktyvai būtų atstatyti taip, kad nuostoliai taptų mažesni už faktinį turimą akcinį kapitalą. Kiek reikia tiesiogiai grynais pinigais injekcijai - tai šiuo atveju kalbama apie dešimtis milijonų litų. Bet faktiškai tų 90 mln. Lt, kurie, mūsų duomenimis, yra išleisti "Vakarų" banke ir "Aurabanke" neteisingai juos panaudojant, neteisingai juos skiriant, visiškai būtų užtekę visų bankų mokamumui palaikyti. Visiškai būtų užtekę. Tiek galbūt ir nebūtų reikėję.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, tam tikra žmonių grupė, į kurią įeina Vyriausybės atstovai, Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos banko atstovas ponas K.Ratkevičius, vykdo iš anksto suplanuotą akciją. Dėl šios akcijos vykdymo yra likviduojami bankai, griaunamas Lietuvos ūkis, žlugdomas verslas, eilinį kartą apvagiami ir nusavinami žmonių indėliai. Iš tikrųjų nereikia būti specialistu bankininkystės srityje, kad suvoktum sveiku protu, kas yra daroma šiuo metu šios žmonių grupuotės. Aš manau, kad čia yra įsuktos ir didelį vaidmenį vaidina tam tikros didelės pinigų sumos, suinteresuotumas, konkurencija ir t.t.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis...
J.A.KATKUS. Jūs jau iš dalies paminėjot apie tai, kad veikia ir kitokios jėgos. Sakykit, kaip paveiks mūsų santykius su užsieniu bankininkystės srityje dėl investicijų ir t.t. tos žmonių grupuotės tokia veikla?
G.VAGNORIUS. Taip, aš iš tikrųjų šiandien nekalbėjau ir nelabai noriu kalbėti apie tą žalą, kurią mes patiriam ir patirsim. Tai bus ne vieneriems metams, ta žala bus skaičiuojama ne milijonais, o milijardais. Taip pat aš šiandien nenoriu kalbėti, nes tai yra atskiro įstatymo reikalas, dėl atsakomybės tų asmenų, kurie paėmė kreditus ir negrąžino. Tai yra atskira problema. Arba korumpuotų pareigūnų taip pat yra atskira problema. Aš šito nepateikiu. Tai nereiškia, kad aš nereikalaučiau atsakomybės ar nereikalauju. Reikalauju.
Dabar esminis dalykas. Kas likvidavo šiuos bankus? Naivu būtų manyti, kad, pavyzdžiui, sprendimą likviduoti šiuos bankus priėmė K.Ratkevičius. Paskelbimas to moratoriumo ir atsiskaitymų sustabdymas buvo padarytas gruodžio 19-21 dienomis. Bet faktinis bankų likvidavimas buvo paskelbtas gruodžio 15 d., kai kažkas davė signalą, jog šitie bankai bus sustabdyti ir reikia išimti depozitus. Kas tą padarė, kaip tą padarė, aš negaliu pasakyti, nors man atrodo, kad bankininkai tai turėtų jausti. Buvo paleistas gandas, buvo duota informacija kai kurioms firmoms, kad reikia išimti indėlius, prasidėjo masiškas indėlių paėmimas, įmonių indėlių depozitų paėmimas. O jau centriniam Bankui nieko daugiau nebeliko, kaip bandyti stabdyti, kad neišeitų taip, jog vieni išims, o kitiems paliks tiktai skola. Tai gruodžio 19 d. ar 21 d. yra tik pasekmės. O kas priėmė gruodžio 15 d. sprendimą arba kas informavo, kad toks sprendimas bus vėliau padarytas, tai yra pagrindiniai kaltininkai, ir ten mes pamatytume tikras priežastis.
Kaip minėjau, dar kartą pakartoju, kad antras žingsnis, kurį padarė Vyriausybė ir Lietuvos bankas, sustabdydami "Litimpeks" banko veikimą gruodžio 21 d. demonstratyviu vadovų sulaikymu, aišku, tai buvo jau visiška klaida, jeigu tai... kažkas nepadarė sąmoningai. Aš nežinau, kaip gali vidaus reikalų ministras, kas jam suteikė tokią teisę - kištis į bankų politiką, į pinigų politiką. Jeigu pagaliau ir reikia sulaikyti kaltus, tai tą galima padaryti taip, kad nesukeltume ažiotažo ir nelikviduotume banko. O faktiškai išeina taip, kad vidaus reikalų ministras likvidavo "Litimpeks" banką. Bet čia yra visiškas absurdas.
7sesija53p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikimo laikas baigėsi. Ar galim bendru sutarimu, kaip siūlo frakcijų atstovų pasitarimas, pritarti abiem projektams po pateikimo, rytoj juos svarstyti ir sudaryti darbo grupę, kuri pabandys parengti bendrą projektą? Ar galim bendru sutarimu priimti tokius sprendimus? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Dėkoju. Nutarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl darbo grupės. Į darbo grupę buvo pasiūlyti: Ministras Pirmininkas A.Šleževičius, finansų ministras R.Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius, taip pat Komercinių bankų asociacijos prezidentas E.Vilkelis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas F.Kolosauskas ir frakcijų atstovai. Visų pirma alternatyvaus projekto autorius gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius, Seimo nariai A.Baležentis, R.Dagys, A.Plokšto, frakcijai nepriklausantis Seimo narys, bet taip pat pateikęs siūlymų, profesorius K.Antanavičius, gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis. Taip pat į darbo grupę siūloma įtraukti Seimo Juridinio skyriaus vedėją poną V.Sinkevičių. Krikščionių demokratų bei Demokratų frakcijos žada savo siūlymus dėl atstovų dar pateikti. Reikėtų fiksuoti, kad šios dvi frakcijos dar pasiūlys po vieną Seimo narį. Ar galim sutarti, kad tokia darbo grupė rengs bendrą projektą? Nėra prieštaravimų?
Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš norėčiau pasakyti repliką, jeigu tai leidžiama pagal visus kanonus. Tamsta posėdžio pirmininke ir jo konsultante...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika pasakė repliką. Taip.
B.V.RUPEIKA. Aš noriu būti legalus visais atžvilgiais.
PIRMININKAS. Replikas sakysim posėdžio pabaigoje. Dar ne pabaiga. Aš posėdžio pabaigoje jus pakviesiu prie šoninio mikrofono.
Prieštaravimų nėra. Darbo grupė patvirtinta. Darbo grupės narius kviečiu 15.30 val. susirinkti Seimo Biudžeto ir finansų komitete ir pradėti darbą. Visus Seimo narius, kurie turite, kviečiu pateikti savo siūlymus. Geriau būtų, jeigu grupei pateiktumėte siūlymus raštu.
Dabar dar primenu, kad pateikiant pirmąjį projektą taip pat buvo pateiktas lydintysis aktas - Komercinių bankų įstatymo pataisos. Jeigu reikia, galim atskirai dėl to spręsti, ar pritariam pateikimui. Tačiau aš siūlyčiau, kadangi toks bendras sutarimas buvo frakcijų atstovų, pateikimui pritarti ir spręsti būtent darbo grupei, teikti siūlymus rytdienai. Ar yra prieštaravimų? Yra prieštaravimų.
Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius prieštarauja. Prašom.
A.KUBILIUS. Pone posėdžio pirmininke, man labai gaila, kad jūs turėjote palikti frakcijų pasitarimą, ir sutarimas nebuvo toks, kaip jūs dabar sakote. Tai ne aš prieštarauju, o iš principo prieštarauja visos frakcijos. Sutarimas buvo, kad pateikiami visi dokumentai, kokie šiandien yra įregistruoti. Tai yra ir tie lydintieji įstatymų pataisų projektai, ir nutarimo projektas dėl komisijos sudarymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, po to, kai gavau informaciją, panašią į jūsų pasakytą, aš pasiklausiau kitų dalyvavusių pasitarime, ar tikrai toks sprendimas buvo priimtas. Mane patikino, jog sprendimas dėl komisijos nebuvo priimtas, kad šiandien turėtų būti pateikta. Tačiau niekas netrukdo, jeigu darbo grupė, dirbanti kartu, pasiūlys sudaryti tokią komisiją, kad ta komisija būtų sudaryta. Aš siūlyčiau šiandien tuo klausimu nedebatuoti, o tą klausimą išspręsti bendrame komplekse. Dėkoju. Šis klausimas baigtas.
Dabar kitas darbotvarkės klausimas - Seimo narių pareiškimai. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiame pasitarime buvo nuspręsta pateikti visus dokumentus, visiems dokumentams pritarti po pateikimo, po to jau rytoj ar kažkada bus svarstoma, ar juos priimti, ar atmesti. Be to, buvo nutarta, kad iš kiekvienos frakcijos po vieną asmenį galėtų pasakyti savo pozicijas dėl šių dokumentų. Taigi aš siūlyčiau nebaigti dabar procedūros ir nepradėti Seimo narių pareiškimų, o kaip tik leisti pateikti visus dokumentus ir leisti frakcijų atstovams kalbėti šiais klausimais. Toks buvo sutarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad tai gali būti pateikta ir kaip bendro projekto siūlymas rytoj svarstymui, gali būti pateikta ir kaip lydinčiojo akto. Išsiaiškinkit savo pasitarime, kad nebūtų skirtingos nuomonės, ir siūlau darbo grupei dirbti.
Dabar kviečiu į tribūną padaryti pareiškimą Seimo narį J.Karosą.
A.KUBILIUS. Aš iš karto padarysiu pareiškimą, pone posėdžio pirmininke... (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Nusiraminkite. (...)
Gerbiamąjį Seimo narį prašau skaityti pareiškimą per šoninį mikrofoną, kadangi Seimo narys A.Kubilius savavališkai užėmė tribūną. O Etikos ir procedūrų komisiją prašau apsvarstyti Seimo nario, savavališkai užėmusio tribūną, elgesį.
Gerbiamasis Seimo nary Karosai, prašom padaryti pareiškimą per šoninį mikrofoną. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nusiraminti. Man tenka daryti posėdžio pertrauką. (Balsai salėje) Tačiau gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius frakcijų atstovų nebuvo įpareigotas užimti tribūną ir nebuvo įpareigotas kalbėti jų vardu. (...)
Gerbiamieji Seimo nariai, nekviestus į posėdį prašau palikti salę.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti ir tam projektui ir duoti darbo grupei apsvarstyti, kadangi aš matau, kad kyla visiškai tuščios aistros? Ar galim pritarti? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti pasiūlytam Seimo nario A.Kubiliaus projektui, kadangi frakcijų atstovai išsiaiškino, kad buvo vis dėlto sutarta pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Ar yra prieštaraujančių? Nėra? Pritarta. Taigi prašau darbo grupės nagrinėti ir šį projektą.
Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį J.Karosą. Pareiškimai. (Triukšmas salėje)
Gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis dar kartą, paskutinį kartą dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)
V.LANDSBERGIS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš turiu paliudyti, kaip buvęs pasitarime iki galo, kad ten buvo visiškai aiškiai susitarta dalyvaujant valdančiosios partijos pirmininkui ir frakcijos pirmininkui, gaila, kad ponas J.Bernatonis anksčiau išėjo. Jis dabar bandė vėl panaudoti destrukciją ir sugriauti tokį trapų gimstantį pasitikėjimą ir bendradarbiavimo galimybę. Man labai gaila, kad ponas J.Bernatonis taip smaginasi savo postu ir nežinia iš kur (...) pavedimus. Aš labai norėčiau, kad jį pakeistų ponas E.Bičkauskas, ir galbūt valdančiosios partijos frakcija, aš mačiau, ir ponas J.Karosas, ir G.Kirkilas buvo susirūpinę dėl tokio elgesio, padarytų politinį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą paaiškinu. Frakcijų atstovų pasitarime, iš kurio aš buvau priverstas išeiti anksčiau, kadangi turėjau tęsti posėdį, buvo nutarta pritarti visiems šiandien pateiktiems projektams. Tai yra pasiūlyti Seimui pritarti. Seimas pritarė visų pasiūlytų projektų pateikimui ir rytoj bus jų svarstymas. Ar dar kas nors ko nors nesuprato? (Balsas salėje: "Ne, nesupratom, pone Bernatoni!")
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis Seimo narys J.Veselka nesuprato, išsiaiškinkit tarpusavy.
Seimo narių pareiškimai (95.12.28)
7sesija53p svarstyti klausimai
Dabar yra Seimo narių pareiškimai. Laikas tam klausimui baigėsi. Visi susitarimai išspręsti.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Karosai, skaityti pareiškimą.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos dar galima?
J.KAROSAS. Turiu perskaityti mūsų frakcijos pareiškimą.
"Šiomis dienomis mūsų valstybės finansinį, ūkinį gyvenimą sukrėtė kritinė situacija, susidariusi kai kuriuose komerciniuose bankuose. Dėl to sutriko atsiskaitymai tarp įvairių ūkio subjektų, vėl iškilo pavojus tūkstančiams indėlininkų, kurie tuose bankuose laikė savo santaupas. Susidarė prielaidos tam tikram socialinės ir politinės įtampos židiniui atsirasti. Seimo LDDP frakcija, suprasdama padėties rimtumą ir jausdama savo atsakomybę, pareiškia:
1. Kritinę situaciją Akciniame inovaciniame ir "Litimpeks" bankuose šalia objektyvių, bendros ūkio būklės sąlygotų ir daugelyje kaimyninių šalių dėsningai pasikartojančių priežasčių lėmė:
a) minėtų bankų vadovų bei kitų atsakingų darbuotojų veiklos nusikalstamas lengvapėdiškumas išduodant kreditus;
b) kai kurių kreditus imančių nesąžiningumas ar net sukčiavimas;
c) Lietuvos banko vadovybės bei Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento veiklos nepakankamumas ir neefektyvumas.
2. Visi anksčiau paminėti kritinės situacijos Lietuvos akciniame inovaciniame ir "Litimpeks" banke tiesioginiai kaltininkai nedelsiant turi būti griežtai nubausti administracine tvarka, o teisėsaugos institucijos privalo nustatyti, ar jų veikloje nėra baudžiamojo nusikaltimo požymių. Tokius požymius konstatavus, įtariamiems nusikaltimu turi būti nedelsiant iškeltos baudžiamosios bylos.
3. Lietuvos bankas užsienio ekspertams padedant artimiausiu laiku privalo inventorizuoti Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko finansinę turtinę būklę ir po to kartu su šalies Vyriausybe spręsti indėlių saugumo bei jų grąžinimo indėlininkams problemą.
LDDP frakcija įsitikinusi, kad tik griežti ir ryžtingi Lietuvos banko ir teisėtvarkos institucijų veiksmai padės pašalinti Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko kritinę situaciją, o kartu sumažins ir kitų komercinių bankų krizės pavojų.
Mes kviečiame visas Lietuvos politines jėgas suprasti, kad su bankų sistemos gyvastingumu tiesiogiai susijęs ir valstybės gyvastingumas bei tvirtumas. Todėl bankų sistemos problemos neturėtų būti paverčiamos politinių mūšių lauku. Čia turi vyrauti ne partinis, o bendranacionalinis interesas.
Mes kreipiamės į bankų indėlininkus, į visus Lietuvos žmones, kviesdami pasikliauti valdžios veiksmų konstruktyvumu, kuris garantuos visų bankuose esamų indėlių saugumą ir sugrąžinimą jų savininkams. Visi turime gerai suprasti, kad panikos kurstymu ir politiniais lozungais mums gyvybiškai aktualių problemų neišspręsime." Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Žodis pareiškimui suteikiamas gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pareiškimus daryti trumpesnius, kadangi labai daug norinčių Seimo narių yra šiandien padaryti pareiškimus. O mūsų posėdžio laikas, kaip matote, jau baigiasi.
Dabar aš noriu jus informuoti dėl rytdienos Seimo posėdžio tvarkos, galbūt tuomet nereikės kalbėti dėl vedimo tvarkos Seimo nariams. Visų pirma 10 val. darbo grupė pateiks, ką susitarė per šią dieną, o galbūt ir per šią naktį, koks yra teikiamas projektas, koks yra siūlymas. Po to, kad frakcijos galėtų susipažinti, kadangi tai susiję ne tik su vienu komitetu, bet su visais Seimo nariais, padarysime posėdžio pertrauką, frakcijos galės aptarti tuos projektus, ir tada tęsime diskusiją.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Aš paprašyčiau posėdžio pirmininko, kad kitą kartą į posėdžių salę Kliugeris nebūtų pakviestas, nes paskui mums susidaro papildomų darbų.
"Ponui A.Šleževičiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Pareiškimas dėl Lietuvos girdymo politikos.
Pono A.Šleževičiaus žodžiai (1994 m. liepos 12 d.): "Vyriausybė vienareikšmiai pasisako už Alkoholio monopolio įstatymo greitesnį priėmimą." 1995 m. vasario 27 d. citata: "Valstybė turi kontroliuoti alkoholio gamybą ir prekybą, bet įtakos būdai gali būti įvairūs."
1994 m. lapkričio 22 d. Seimo priimta rezoliucija "Dėl alkoholio ir jo produktų gamybos, importo, eksporto ir didmeninės prekybos valstybės monopolio" buvo išmesta į šiukšlių dėžę. Visko atsisakyta, viskas paleista ir atiduota alkoholio gamybos, importo ir prekybos tautos nuodijimo industrijai. Jūs rengiatės panaikinti Sveikatos sistemos įstatymo 117 straipsnį, taip pat ir Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą - VTAKT’ą, kurios jūs per aštuonis mėnesius nesukūrėte. Aš kaltinu jus tautos girdymu dėl Seimui primesto Alkoholio kontrolės įstatymo reklamos nuostatų rengimo trylikos mėnesių trukmės termino nustatymo. Nerasite pasaulyje parlamento, kuris priimtų įstatymo straipsnį, įsigaliojantį daugiau kaip po metų. Jums tas laikas reikalingas tam, kad per jį galėtumėte manipuliuoti Lietuvos girdymo naudai. Dabar bandote galvoti apie pseudo VTAKT’o prie pono K.Klimašausko Pramonės ir prekybos ministerijos įkūrimą. Yra žinoma, kad ministras K.Klimašauskas yra prieš Alkoholio kontrolės įstatyme esantį principą, ribojantį alkoholinio siaubo pelną. Jūs, Ministre Pirmininke, neatsakėte į mano 1995 m. kovo 14 d. pa-reiškimą dėl Vyriausybės alkoholio politikos pragaištingumo. Jūs neatsakėte man į 1995 m. rugpjūčio 28 d. klausimą dėl alkoholio reklamos. Jūs nepajudinote piršto, kad būtų sprendžiama Pasaulio sveikatos organizacijos užduotis iki 2000-ųjų metų 25% sumažinti alkoholio vartojimą. Jūs ir Vyriausybės veikla prieštarauja Europos alkoholio chartijos principams ir strategijai. Islandijoje, Norvegijoje, Švedijoje vienam gyventojui tenka 3,9 - 5,5 litro etanolio, o Lietuvoje - daugiau negu 12 - 14. Yra apie ką pagalvoti, premjere, - apie atsakomybę prieš istoriją."
Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pareiškimą perskaitys Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji! Ketvirtus metus - nuo 1992 m. priešrinkiminės kampanijos - tęsiasi netesimi pažadai. Pavyzdžiui, antras mėnuo aš stengiuosi užlipdyti vieną Pajamų ir turto deklaravimo įstatymo skylę, t.y., kad nuo kitų metų savo turtą ir pajamas deklaruotų teisėjai. Deja, vis nepavyksta. Įrašoma į darbotvarkę, bet tas klausimas "nubuksuojamas" toliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jums suteiktas žodis pareiškimui.
A.BASKAS. Kiekvienas Seimo narys atsakingas už praradimus, kurių nebūtų buvę, jei visi kalti dėl pirmo, t.y. "Sekundės" banko bankroto ir jos bylos vilkinimo, būtų patraukti atsakomybėn. Atsiprašau visų nukentėjusiųjų, kad aš, kaip Seimo narys, nesiėmiau visų būtinų ir pakankamų priemonių, kad nusikalstama veikla nebūtų pelningas biznis. Lietuvos akcinio inovacinio ir "Litimpeks" bankų problemas buvo galima spręsti nepadarant tokios žalos indėlininkams ir kitiems. Tiems pasiūlymams nepritarė nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas. Aš dėl trumpumo nedėstysiu čia, ką galima buvo padaryti ir ko nebuvo padaryta. Už minėtų bankų žlugdymą mažiausiai turi būti atstatydinta Lietuvos banko valdyba, nes vien valdybos pirmininko K.Ratkevičiaus atstatydinimas nepakeičia padėties, nes bankai sustabdomi ir kiti sprendimai priimami valdybos nutarimu balsų dauguma. Kyla klausimas: ar Lietuvos Prezidentas vėl nepaskirs tokių pačių specialistų, kurie vykdė iki šiol bankų priežiūros politiką? Prezidento "iš kalno" buvo pranešta apie padėtį LAIB’e, Prezidentas pasiūlė tartis su žlugdančiais, t.y. su Lietuvos banku ir Lietuvos Vyriausybe.
Dėl LAIB ir "Litimpeks" žlugdymo ne mažiau už Lietuvos banką atsakinga Lietuvos Vyriausybė, nes Seimas įstatymais nustatė, kad jie bendrai vykdo politiką. Tarpukario Lietuvos finansų ministras atsistatydino, kai paaiškėjo jo siūlyto buhalterio neatsakingumas. Prezidentas teikė skirti premjerą, Lietuvos banko valdybos pirmininką, skyrė visus kitus Vyriausybė ir Lietuvos banko valdybos narius, todėl Jo Ekscelencija A.Brazauskas turėtų atsistatydinti iš Lietuvos Prezidento pareigų. Bet esant kritinei situacijai arklius perkinkyti viduryje upės netinka, nes tai gali sukelti dar didesnę griūtį, todėl reikalautina, kad būtų pateikta programa, kaip per kelerius metus būtų sustabdytas valstybės griovimas, o jei valdžia jos nepateiks (programos) ar neįvykdys jos, tai tuomet turėtų atsistatydinti visa viršūnė. Aiškinimas, kad nežinota, kaip įvesti tvarką prieš kelerius metus, nepagrįstas, nes tai, ką dabar sutinkama padaryti, buvo siūlyta, bet atmesta. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar padarys pareiškimą gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Prieš skaitydamas oficialų pareiškimą, aš noriu padaryti tokį žodinį pareiškimą, kad iš tikrųjų šiandien mes svarstome vieną iš svarbiausių klausimų, ir turbūt mūsų Seimo darbas buvo toks nekonstruktyvus... labai seniai jis buvo toks nekonstruktyvus kaip šiandien. Klausimas aiškiai neparengtas. Šie nutarimų projektai... mes su jais turėjome susipažinti daug anksčiau, apsvarstyti juos frakcijose, komitetuose, ir tuomet būtų Seime buvęs visiškai kitas darbas. Tokiam svarbiam klausimui reikėjo skirti ne vieną posėdį - pusę dienos, tačiau reikėjo skirti visą savaitę, leisti visiems Seimo nariams kalbėti, visi turėjo turėti galimybę paklausti. Aš manau, kad tuomet mes būtume radę sutarimą, o šiandien tiktai rodom konvulsišką Seimo darbą.
O dabar leiskite perskaityti Lietuvių tautininkų sąjungos pareiškimą dėl Lietuvos bankininkystės padėties.
"Šių metų liepos 4 d. pareiškime dėl nukentėjusių indėlininkų reikalavimų tautininkai siūlė sušaukti neeilinę Seimo sesiją ir joje apsvarstyti indėlių apsaugos klausimus bei priimti būtinus įstatymus. Jau tuomet mes reikalavome griežtų administracinių ir teisinių priemonių, kurios sutramdytų nesąžiningus kredito įstaigų vadovus bei jų priedangoje veikiančias nusikalstamas struktūras ir apgintų indėlininkų interesus. Mes taip pat siūlėme papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų privalomojo indėlių draudimo įstatymą. Deja, tiek Lietuvių tautininkų sąjungos, tiek ir kitų opozicinių partijų konstruktyvūs pasiūlymai buvo atmesti, ir tai ne pirmą kartą. Nepraėjus nė pusmečiui, žlugo stambiausi Lietuvos komerciniai bankai. Ir vėl tūkstančiai gyventojų apvogti. Iškilo rimčiausias pavojus visam Lietuvos ūkiui, taip pat ir valstybei.
Lietuvių tautininkų sąjunga kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir Lietuvos banką siūlydama:
1. Fizinių ar juridinių asmenų, negrąžinančių bankams paskolų, turtą areštuoti, konfiskuoti ir panaudoti įsiskolinimams padengti.
2. Bankų indėlininkams nedelsiant grąžinti jiems priklausančius pinigus, neatsižvelgiant į susidariusią padėtį bankuose.
3. Neatidėliojant imtis ryžtingų priemonių, užtikrinančių stabilią ir patikimą bankų veiklą.
Mes kreipiamės į Lietuvos partijas ir kviečiame jas susitarti ir įsipareigoti imtis vieningų veiksmų prieš organizuotą ekonominį nusikalstamumą dabar ir ypač po būsimųjų Seimo rinkimų. Jau šiandien visiems turi būti žinoma: nepriklausomai nuo politinių jėgų santykio Seime, bus padaryta viskas, kad šio pobūdžio nusikaltimai prieš piliečius, tautą ir valstybę būtų išaiškinti, o kaltininkai deramai nubausti."
Pareiškimą pasirašo Lietuvių tautininkų sąjungos pirmininkas R.Smetona. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš norėčiau pagarsinti kai kurias mintis iš Nepriklausomybės akto signataro, ekonomikos mokslų daktaro V.Terlecko pareiškimo Prezidentui, kuris yra išdalytas jums visiems. Aš manau, ta dalis konstruktyvių jo pasiūlymų, kuriuos jis kelia, turėtų būti tikrai išgirsta. Todėl aš cituosiu tik tas pareiškimo vietas, kurios, mano nuomone, yra aktualios mums visiems.
"Kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą dėl valstybei pavojingos bankininkystės padėties.
Jūsų Ekscelencija! Kilusi ar sąmoningai sukelta bankų krizė gresia ne tik Lietuvos bankų sistemos sugriovimu, bet ir ūkio bei mūsų valstybės funkcionavimo paralyžiumi, socialiniu sprogimu. Akivaizdūs grėsmės Lietuvai faktai verčia mane kreiptis į jus su kvietimu suaktyvinti pastangas politiškai įveikti bankų krizę. Norėčiau jums pasiūlyti tokius veiksmus:
1. Jums būtina neatidėliojant kreiptis į tautą, kad atvirai, tiesiai paaiškintumėte bankų krizės priežastis, primintumėte konkrečius veiksmus indėlininkų interesams apsaugoti, atskleistumėte, kokią žalą sau ir savo valstybei daro panikuojantys indėlininkai, prieš terminą atsiimdami indėlius iš bankų ir t.t. Kadangi nemaža tautos dalis pasitiki savo Prezidentu, jūsų raminantys žodžiai turėtų būti veiksmingi.
2. Būtina ir veiksminga priemonė, mano nuomone, Seime atstovaujamų partijų vadovų bendras kreipimasis į Lietuvos žmones, indėlininkus, kviečiant juos nebūti sau priešais ir valstybės duobkasiais. Tokiam veiksmui partijų lyderius turėtumėte paakintinti jūs, Prezidente.
4. Komercinius bankus destabilizuojamai veikia kai kurių įstatymų spragų prieštaravimai, nepakankama skolininkų atsakomybė už paskolų negrąžinimą, neoperatyvios ir brangios paskolų išieškojimo teisminės procedūros bei teisininkų profesijos pavertimas komercija. Pastarųjų dienų įvykiai, indėlių paėmimo iš bankų duomenys įrodo ką tik Seimo priimto Indėlių draudimo įstatymo neigiamą poveikį indėlininkams ir bankams. Tai rašydamas turiu omenyje indėlių valiuta nedraudimą. Būtent tik tuo galima paaiškinti tą faktą, kad daugiausia iš bankų imami indėliai valiuta. Paimta valiuta dedama į kojines arba nekliudomai išvežama į užsienį, sekinami skurdūs kreditiniai ištekliai. Be to, susidaro ydingas uždaras ratas. Esame priversti daugiau skolintis užsienyje, kad po to skolon gauta valiuta vėl grįžtų į Vakarus arba nusėstų gyventojų taupyklėse. Dėl šių priežasčių žalinga Indėlių draudimo įstatymo norma, kuria numatoma keisti Civilinio kodekso 471 straipsnį taip, kad nuo 1997 m. pradžios bus susilpnintas indėlių draudimas ir valstybiniuose bankuose. Taip pat gyventojų taupymo stimulus galutinai pakirs Seimo sumanymas apmokestinti indėlių palūkanas.
Prezidente, pasinaudokite savo konstitucine galia ir neleiskite įvesti dvigubo indėlininkų apmokestinimo. Juk šiandien indėlininkai gauna iš bankų už santaupas daugiau nei dvigubai mažesnes už infliaciją palūkanas. Taigi jie moka didelį infliacijos mokestį už savo taupumą, geresnį darbą, saikingesnį vartojimą.
5. Būtina skubiai pakeisti Komercinių bankų ir kitus įstatymus taip, kad jie užtikrintų privilegijuotą indėlininkų padėtį, padidintų bankų skolininkų atsakomybę už paskolų bankams negrąžinimą, leistų bankams greitai, pigiai ir realiai išieškoti iš klientų suteiktas paskolas. Dalį šių problemų pradėtų spręsti vekselių praktiškas naudojimas.
6. Reikalinga atsisakyti ilgalaikio bankų veiklos moratoriumo taikymo indėlių išmokėjimui. Manau, kad būtų tikslinga įvesti normuotą indėlių išmokėjimą bankuose, patekusiuose į nemokumo padėtį. Normuotą indėlių išmokėjimą galima užtikrinti biudžeto lėšomis arba garantijomis.
7. Būtina derėtis su TVF dėl ekonominių normatyvų komerciniams bankams sumažinimo. Lietuvos bankas turėtų pakeisti jų skaičiavimo metodiką.
8. Valstybinių įmonių ir organizacijų sąskaitas reikėtų atidarinėti tik valstybiniuose bankuose.
9. Valstybės, jos ūkio ir bankų veiklos stabilizavimo interesai reikalauja kuo skubiausiai įvesti valiutos kontrolę. 1993 m. priimtu Užsienio valiutos operacijų įstatymu įvestas liberaliausias valiutos režimas - nepateisinama prabanga neturtingam, sunkiai ant kojų besistojančiam kraštui.
10. Gruodžio mėnesį bankų krizė dar kartą akivaizdžiai parodė Lito patikimumo įstatymu įteisinto Valiutų valdybos modelio trūkumus. Kadangi jūs, Prezidente, nebuvote didelis šio įstatymo entuziastas, tai teikia man vilčių, jog darysite įtaką jo pakeitimui, kad būtų atkurtas pilnavertis Lietuvos centrinis bankas, galintis ne vien bausti komercinius bankus, bet ypatingais atvejais ir padėti jiems.
Su pagarba - V.Terleckas."
Aš manau, kad šios mintys iš tikrųjų yra vertos to, kad rytoj į jas atsižvelgiant būtų galima papildyti mūsų priimamus nutarimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi po frakcijų atstovų pasitarimo nė vienas atstovas nesugebėjo prieiti ir informuoti posėdžio pirmininko apie tai, kas nutarta, paaiškėjo papildomos aplinkybės, kad frakcijos dar susitarė, jog šiandien pradėsime ir to klausimo svarstymą, suteiksime žodį kiekvienos frakcijos vienam atstovui, o po to padarysime svarstymo pertrauką. Todėl aš dabar esu, tai išsiaiškinęs, priverstas nutraukti pareiškimų skaitymą. Pareiškimai bus padaryti posėdžio pabaigoje. Dar liko trys pareiškėjai.
Dabar svarstome darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimą "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti". Kalbės po vieną frakcijos atstovą, po to bus padaryta pertrauka ir pareiškimus padarys Seimo nariai A.Vaišnoras, J.Dringelis ir L.Andrikienė. Toliau pirmininkaus Seimo pirmininko pavaduotojas E.Bičkauskas. Gerbiamasis Bičkauskai, kviečiu jus pirmininkauti.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Labai atsiprašau, minutėlę! Dėl procedūros ponas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš jus pirmininkavęs J.Bernatonis vienasmeniškai, voliuntaristiškai, diktatoriškai paskelbė, kad nutraukia kalbas ir sprendžia kitą klausimą. Jeigu yra tokia problema, tai prašom balsuoti, o šiaip aš siūlau pabaigti tą klausimą ir toliau dirbti, kiek reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B.Rupeika turbūt dėl vedimo tvarkos.
B.V.RUPEIKA. Aš siūlau pateikti mane pavyzdžiu, koks ramus ir susikaupęs esu, kaip Seimo narys. Aš jau antrą valandą laukiu galimybės pasakyti arba repliką, arba bent pastabėlę dėl šiandien matytų epizodų ir svarstytų klausimų. Džiaugiuosi, kad Seimas pasuko teisingu keliu, išvesdamas bankininkystės problemą į plačias diskusijos dykumas, kaip anais laikais M.Gorbačiovas sakydavo: "otdatj v komisiju". Tai viena. Ir džiaugiuosi, kad dėl viso šito liks kaltas tik tas kiemsargis, kuris nešė suplėšytų popierių maišą. Man tikrai malonu, tuo, matyt, maloniau tiems, kurie čia sėdi salėje kaip svečiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju jums už kantrybę dvi valandas laukti prie mikrofono.
Gerbiamieji kolegos, ar galima būtų sutarti taip, šiek tiek gal pakeičiant ankstesnį sprendimą: kaip minėta, yra trys, norintys padaryti pareiškimus. Statutas kalba apie tai, jog pareiškimai daromi posėdžio pabaigoje. Tai bent jau vieną aš tikrai privalau palikti iki posėdžio pabaigos.
Pone Endriukaiti, jūs jau turėjote galimybę kalbėti. Aš siūlau štai ką, jeigu sutiksite: leisti kalbėti gerbiamajai L.Andrikienei, kuri yra vienintelė moteris iš norinčiųjų kalbėti, o kitiems, norintiems padaryti pareiškimus, vis dėlto palaukti posėdžio pabaigos, jeigu yra toks frakcijų sutarimas.
Aš kviečiu į tribūną gerbiamąją L.Andrikienę. Tuo labiau kad ji minėjo, jog pareiškimas neilgas.
L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pareiškimas.
"Šiandien "Respublikos" dienraštyje, straipsnyje "Laimingieji", minimos pavardės asmenų, " laiku" atsiėmusių savo indėlius iš Lietuvos akcinio inovacinio banko. Tarp laimingųjų, neoficialiomis žiniomis, kaip teigia "Respublika", ir premjeras A.Šleževičius. Kadangi ponas J.Bernatonis, šiandien pirmininkavęs rytiniam posėdžiui, Lietuvos banko valdybos pirmininko K.Ratkevičiaus klausinėjimą nutraukė nesuteikęs man galimybės paklausti banko valdybos pirmininko ir pareikalauti oficialaus atsakymo, ar žinios, pateiktos "Respublikoje", atitinka tikrovę, pareiškiu:
Seimas turėtų pareikalauti iš premjero A.Šleževičiaus oficialaus atsakymo, ar jo asmeninė sąskaita buvo laikoma Lietuvos akciniame inovaciniame banke. Jei taip, kada jis savo pinigus iš minėto banko atsiėmė.
Premjero A.Šleževičiaus atsakymas turi būti perskaitytas ar išdalytas Seimo nariams.
L.Andrikienė."
Ačiū už dėmesį.
7sesija53p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar norėčiau, kad nekiltų neaiškumų kitame posėdyje, norėčiau pasakyti, kad formuluotė protokole yra ta, jog pritarta po pateikimo visiems įregistruotiems dokumentams. Visiems įregistruotiems. O kaip toliau eis svarstymo procedūra, matysime. Dabar frakcijos vardu ponas A.Sakalas. Aš norėčiau gauti iš kitų frakcijų sąrašą, kas norės kalbėti frakcijų vardu. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų bankų krizė Lietuvoje yra grėsminga. Ir tiems, kurie pažodžiui tikėjo Lietuvos banko valdytojo ir premjero patikinimais, kad mūsų bankai yra stabilūs, ši krizė netgi gali būti netikėta. Tuo tarpu finansų specialistams ir politikams apie tokios krizės galimybę buvo jau anksčiau žinoma, netgi prieš įkuriant valiutų valdybą. Dabar belieka tik konstatuoti jau įvykusį faktą. O šis faktas grėsmingas todėl, kad dėl jo nukentės indėlininkai, ir visų pirma tie, kurie buvo pasidėję į tvirtus bankus, tvirtų mūrų bankus savo kuklias santaupas, nekalbant apie įmones, turėjusias šiuose bankuose savo einamąsias sąskaitas.
Grėsminga ši krizė ir todėl, kad ji griauna pasitikėjimą Lietuvos bankais čia ir užsienyje, paralyžiuoja svarbiausias Lietuvos pramonės įmones, ardo valstybę. Dabar, kai sukaitę tardytojai ieško kaltų, kuriuos būtų galima atiduoti teismui, o Jo Ekscelencija Prezidentas nusprendė paatostogauti, mums čia, Seime, natūralu paklausti, ar prisiima politinę atsakomybę Prezidento auklėtiniai, kurie Seime turi daugumą ir kurie visados net nedvejodami palaiko Vyriausybę, nesvarbu, kad ir ką ji darytų. Jie nemano, kad ši krizė yra pačios Vyriausybės darbo rezultatas, darbo, kurį ji pradėjo atimdama iš Lietuvos banko pinigų emisijos teisę ir tęsia taip patobulindama mūsų įstatymus, kad šie nebesudarė jokių problemų sukčiams, panorusiems pasipelnyti iš neturtingųjų ašarų.
Vakarų šalyse kilus panašiems ir net mažesniems skandalams ar krizėms Vyriausybės ir banko valdytojai atsistatydina. Naivu būtų tikėtis, kad Lietuvoje gali kas nors panašaus įvykti. Todėl aš net neapeliuoju į vadovų savigarbą, o noriu įvertinti Vyriausybės parengtą Seime svarstomą nutarimą. Įvertinti pagal tai, ar jis išsprendžia, ar bent sprendžia juridinių asmenų einamųjų sąskaitų ir indėlininkų problemas, ar ne.
Iš pateikto teksto matyti, kad dokumentas parengtas geriausių Lietuvos marksistų. Jame gausu žodžių "kelti", "numatyti", "išplėsti", kurie mums taip gerai žinomi iš plenumų nutarimų. Jeigu ieškosite čia principinių sprendimų, tai jų nerasite. Bet rasite vienoje eilutėje siūlymą Vyriausybei kviestis užsienio konsultantus Lietuvos bankininkystės problemoms spręsti, o gretimoje eilutėje pavedimą tai pačiai Vyriausybei pertvarkyti "Aurabanko" ir "Vakarų" banko depozitus, net nelaukiant tų pačių užsienio konsultantų siūlymų.
Dokumente pareikalauta iš teisėtvarkos institucijų imtis ryžtingų veiksmų, tarsi prokurorai ir policija miegotų giliu žiemos miegu ir jiems būtų uždrausta tokių veiksmų imtis net nelaukiant Seimo paraginimo.
Lietuvos bankui pavedama iš esmės sustiprinti komercinių bankų priežiūrą, tartum premjerui Lietuvos banką pavertus Valiutų valdyba Lietuvos banko vadai patys nežinotų, kad komercinių bankų priežiūra yra viena iš pagrindinių Lietuvos banko funkcijų.
Socialdemokratai, siūlydami kartu su krikščionimis demokratais sušaukti neeilinį Seimo posėdį banko krizei apsvarstyti, tikėjosi, kad Jo Ekscelencija Prezidentas pasirinks savo atostogoms tinkamesnį laiką ir per Kalėdų savaitę kartu su Vyriausybe ieškos geriausių sprendimų. Tikėjomės, kad Vyriausybės nariai per šias švenčių dienas mažiau gers aguonų pieno, o parengs Seimui kvalifikuotą teisine prasme dokumentą, kurį Seimas galėtų priimti skubos tvarka.
Deja, įvyko kitaip. Šio dokumento, kuris yra pateiktas Seimui, kitaip pavadinti, kaip garo nuleidimu, mes negalime, nes jame nepateikiama konkrečių veiksmų plano, kaip spręsti konkrečias problemas šiuose konkrečiuose bankuose, t.y. Akciniame inovaciniame, "Litimpeks" banke, "Aurabanke" ir "Vakarų" banke.
Todėl, mūsų nuomone, Vyriausybė turėtų Seimui atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus.
Pirma. Kaip bus apsaugoti indėlininkų pinigai šiuose bankuose, kada ir kokią indėlių dalį jie galės atsiimti 1996 m.?
Antra. Kokiu būdu ir per kiek laiko bus kompensuotos įmonių ir organizacijų lėšos, sulaikytos einamosiose sąskaitose?
Trečia. Kiek ir kam šie komerciniai bankai išdavė blogų paskolų ir ar šios paskolos neišduotos banko akcininkams?
Ketvirta. Kada bus nustatyta, kokia šių paskolų dalis yra kriminalinio pobūdžio, ir kada Vyriausybė, Lietuvos bankas kreipsis į Prokuratūrą, kad būtų iškeltos baudžiamosios bylos?
Penkta. Kodėl minėtų bankų akcininkai negauna pelno, bet taikstosi su padėtimi, kai bankų valdybų nariams mokami pasakiški atlyginimai?
Šešta. Kodėl faktiškai bankrutavusiems bankams neskelbiamas bankrotas, tuo sudarant galimybę apsukriems vyrams teismo keliu atsiimti savo lėšas paliekant visus kitus pasikliauti tik Vyriausybės pažadais?
Mes manome, kad susidariusi situacija bankininkystėje yra bendranacionalinė problema, kurios sėkmingu išsprendimu suinteresuotos ir valdžią turinčios politinės jėgos, ir tos, kurios tikisi ateiti į valdžią po 1996 m. Seimo rinkimų. Todėl siūlome sudaryti tarpfrakcinę komisiją geriausiems sprendimams surasti. Šiai komisijai privalu pateikti visą būtiną informaciją, o komisijos nariai turėtų laikytis konfidencialumo.
Mums, deja, neprieinama detali informacija apie situaciją bankuose, todėl mūsų pasiūlymai kyla tik iš tų faktų, kuriuos žinome. Mūsų nuomone, komisija visų pirma turėtų:
nustatyti, kokios paskolos yra blogos, atskirti nuostolingas paskolas nuo minėtų bankų ir nustatyti šių paskolų valdymo tvarką.
Antra. Pateikti Seimui konkrečius siūlymus, kaip mažinti bankų rizikos laipsnį.
Taip pat manome, kad norint padidinti bankų stabilumą būtinos ir šios priemonės:
pirma, Lietuvos bankas ir Vyriausybė turėtų nustatyti ypatingą stambių paskolų išdavimo kontrolės tvarką.
Antra. Lietuvos bankas turėtų sureguliuoti tarpbankinių paskolų rinką, ypač informacijos apie bankų būklę teikimą kitiems bankams.
Trečia. Lietuvos bankas iš anksto turėtų ruošti bankų administratorių komandas, pasiruošusias bet kada prireikus perimti bankų valdymą, taip pat specialių revizorių komerciniams bankams etatus.
Ketvirta. Tikslinga grąžinti Lietuvos bankui visas centrinio banko funkcijas, parengiant laipsniško valiutų valdybos pinigų sistemos pakeitimo fiksuoto kurso sistemos programą.
Mūsų nuomone, būtina padaryti ir kai kurių įstatymų pataisas.
Pirma. Siekiant padidinti bankų būklės viešumą bei nustatyti privalomą tvarką, kaip pateikiama specifinė informacija indėlininkams pakeičiant Komercinių bankų įstatymą.
Antra. Siekiant apsaugoti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas bankams, atsidūrusiems krizinėje situacijoje, pakeisti Komercinių bankų įstatymą taip, kad valstybės kapitalo dalis banke automatiškai didėtų proporcingai skiriamoms lėšoms.
Trečia. Indėlių draudimo įstatyme numatyti tvarką, kaip draudžiamos įmonių ir organizacijų einamosios sąskaitos ir valiutinės lėšos.
Dar kartą atkreipiame Seimo narių dėmesį, kad dabartinė krizinė bankininkystės padėtis susidarė dėl Vyriausybės, Lietuvos banko veiklos, todėl negalime pritarti siūlomam dokumento variantui ir manome, kad jį reikia gerokai patobulinti, nes laukiame ne deklaracijų, bet ryžtingų ir konkrečių Vyriausybės ir banko veiksmų. Kartu norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tų komercinių bankų, kurių kontrolinius akcijų paketus ketina supirkti Vyriausybė, ateitį ir užduoti jums grynai retorinį klausimą, kuris, matyt, taip pat reikalauja atsakymo: ar Lietuvos valstybei bus naudinga turėti ne tris valstybinius komercinius bankus, kaip yra dabar, o šešis ar septynis, o gal geriau naujai patekusius Vyriausybės kontrolėn bankus prijungti prie jau esančių valstybinių komercinių bankų? Šis klausimas taip pat laukia jūsų sprendimo, gerbiamieji Seimo nariai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielas Kazimierai Antanavičiau, aš jums leisiu kalbėti dėl vedimo tvarkos ir turbūt išgirsiu, ką jūs galvojat apie mane. Bet prieš tai aš noriu pasakyti štai ką. Užsirašė kalbėti 35 asmenys. Frakcijų pasitarime buvo sutarta, jog kalbės frakcijų atstovai. Frakcijų... (Balsai salėje) Minutėlę, leiskit, aš pabaigsiu, paskui aš jums įjungsiu. Frakcijų atstovai kalbės. Užsirašęs kalbėti esu ir aš, ir mano partijos kolega R.Ozolas. Man taip pat būtų turbūt labai naudinga padaryti kreipimąsi į tautą ar kažką panašaus, bet ką darysi, susilaikykim, nes padarėm sprendimą tiktai tokį. Mūsų frakcija nėra frakcija, tai yra mišri Seimo narių grupė. Ir mes neaptarėm, pavyzdžiui, ar jūsų požiūris atitinka, pavyzdžiui, pono K.Bobelio požiūrį, ar pono V.Bubnio. Aš bijau, kad ne visai atitinka, todėl vargu ar galima tuo vardu kalbėti. Taigi, deja, aš kalbėti jums neleisiu. O dėl vedimo tvarkos - prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos. Jūs vėlgi iškreipėt sprendimą, kuris buvo priimtas tame pasitarime. Buvo priimtas sprendimas kalbėti frakcijų nariams ir vienam nepriklausančiam jai. Aš esu toks, kuris pateikiau ir sprendimo projektą, vien dėl to turiu teisę kalbėti ir pirmumą prieš jus, ir dėl to, kad pasirašė frakcijoms nepriklausantys ponui Prezidentui dėl klausimų sprendimo. Todėl prašau man suteikti žodį, kaip buvo priimta šiame bendrame pasitarime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pone Antanavičiau, jeigu leisite, vis dėlto tai nėra frakcija (aš pataisysiu dar kartą), kadangi frakcija vienijasi pagal politinius įsitikinimus. Bet išimties tvarka aš jums leisiu posėdžio pabaigoje padaryti pareiškimą. Tai tiks? (Balsas salėje) Tokiu atveju - atleiskite. Kviečiu į tribūną poną I.Uždavinį - Krikščionių demokratų frakcijos vardu.
I.S.UŽDAVINYS. Kalbėdama apie pateiktą projektą "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti" Krikščionių demokratų frakcija nori pareikšti, kad rengiant šį projektą jai nebuvo suteikta galimybė susipažinti su turima informacija. Dar daugiau - kai opozicinės partijos susitiko su Lietuvos banko valdytoju K.Ratkevičiumi, taip pat su finansų ministru R.Šarkinu ir kai mums buvo pažadėta informacija, su kurios pagalba mes galėtume išsamiai susipažinti su padėtimi ir įvertinti štai šį pateiktą projektą arba pateikti savo pasiūlymus dėl šios susidariusios problemos, deja, mes tos žadėtos informacijos negavome.
Dar daugiau. Kaip šiandien paaiškėjo iš susirinkusių frakcijų atstovų pasitarimo, kai buvo tvirtinama, kad yra parengta ir Tarptautiniam valiutos fondui pateikta programa, kuriai yra pritarta, išaiškėjo, kad tos programos nėra, kad tai buvo tiktai laiškas, kuriame buvo išvardytos priemonės, kurių imsis Lietuvos Vyriausybė. Deja, iš Tarptautinio valiutos fondo patvirtinimo apie tokią informaciją nebuvo gauta. Dar daugiau: net to laiško kopijos, kurioje buvo išvardytos tos priemonės, mes iki šiol negalime gauti.
Visa tai rodo, kad šis pateiktas projektas yra rengiamas nuslepiant nuo mūsų esminę situaciją, ir ši problema yra ne vien tiktai Lietuvos akcinio inovacinio banko ir "Litimpeks" banko, tai yra visos bankinės sistemos krizė. Ir jeigu mes norime šią problemą ištirti iki galo, išsiaiškinti priežastis, išsiaiškinti kaltininkus, mes turime šiuos dalykus daryti ne skubos tvarka ir ne taip, kaip gaisrą gesindami, bet mes turime parengti tai nuodugniai.
Todėl Krikščionių demokratų frakcija laikosi tos nuomonės, kad šis pateiktas projektas yra parengtas nekvalifikuotai, nesiremiant visa informacija, dėl to reikia laiko, kad būtų galima susipažinti su visa informacija, ypač su padėtimi bankuose, kokios yra skolos, kokios yra blogos skolos, kokios yra blankinės paskolos, kokie buvo procentai, kokie yra terminai, koks yra valiutinių lėšų ir litų pasiskirstymas, ir kokios yra galimybės visa tai atgauti. Ir pagaliau kieno palaiminimu visa tai buvo daroma. Juk vien dėl to, kad Jonas Urka buvo pasiūlytas į Lietuvos valstybinio banko valdybos narius ir buvo pateiktas Prezidento teikimu, tuojau iškyla klausimas, kas gi rekomendavo Prezidentui štai tokį žmogų? Dar daugiau. Kai tas žmogus, išėjęs iš Lietuvos valstybinio banko valdybos narių, pasidarė ir Lietuvos akcinio inovacinio banko nariu, tai tas dar kartą parodo, kokia veikla užsiėmė tas žmogus, jeigu jam būnant tarybos nariu jis gauna paskolas už bendrą 118 mln. sumą. Manau, tuojau kyla klausimas, kas vertė Lietuvos akcinį inovacinį banką duoti tokias paskolas ir tokio didumo?
Į visus šiuos klausimus iki šiol yra neatsakyta, šie dalykai nėra ištirti. Tai dabar mus stato į padėtį, kai mes, neturėdami informacijos, stengiamės priimti kažkokius projektus. Reikia pirmiausia išsamiai susipažinti su visa informacija, o tiktai paskui spręsti apie tuos dalykus.
PIRMININKAS. Ačiū. Demokratų frakcijos vardu ponas V.Petrauskas. Ruošiasi Konservatorių frakcijos vardu ponas V.Landsbergis.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai! Pastarojo mėnesio įvykiai rodo, kad Lietuvos finansų ir bankinę sistemą apėmė labai gili krizė. Per ją daroma didžiulė žala valstybei, pasakysiu daugiau, skatinamas ir žmonių nusivylimas, netikėjimas laisva nepriklausoma Lietuva, mūsų valstybės sugebėjimu spręsti esmines vidaus ir užsienio politikos problemas.
Taigi kas paaiškėjo pastaruoju metu Seimo nariams, kurie vienu ar kitu būdu galėjo susitikti su Lietuvos banko vadovais, atsakingais asmenimis, susitikti su žmonėmis, kuriems pagal pareigas priklauso tirti, nagrinėti krizę, ištikusią bankinę sistemą? Beveik prieš pusmetį, šių metų birželio mėnesį, tam tikros Lietuvos institucijos jau turėjo informaciją apie sudėtingą, švelniai tariant, situaciją Akciniame inovaciniame banke. Ir belieka tiktai retoriškai paklausti: ar tie faktai, tie duomenys pasiekė Respublikos Vyriausybę, pasiekė Prezidentūrą, pasiekė pagaliau Seimą ir jo frakcijas? Deja, ne.
Antra medalio pusė - tai, kad priešingai - po didžiulės bankų krizės Latvijoje buvo netgi tam tikra pasididžiavimo gaida, kad štai Lietuvos finansinei sistemai pavyko išvengti šių problemų. Deja, paaiškėjo, jog nepavyko. Deja, buvo savęs užliūliavimo politika, kuri iš esmės neleido imtis jokių ryžtingų profilaktinių priemonių. Dabar, kaip jau buvo minėta, esame tarsi gaisrininkai, atvykę į nelaimės vietą, kai ugnis įsišėlo visu smarkumu.
Lietuvos demokratų partijos frakcijos vardu teikiu keletą siūlymų. Pati didžiausia problema, su kuria susiduriame čia, Seime, o kartu ir Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje ir kitose institucijoje - tai įstatymų nevykdymas. Kai jau buvo nagrinėjami "Sekundės" banko reikalai, teisėsaugos, Vidaus reikalų ministerijos, Prokuratūros pareigūnų atvirai klausėme: ko reikia iš įstatymų leidėjų, kokios pagalbos, kokios įstatymų spragos, kurios, pavyzdžiui, trukdo areštuoti turtą tų asmenų, kurie paėmė šimtus milijonų paskolų ir jų negrąžino? Kas trukdo ieškoti tų pinigų, uždaryti, areštuoti nuosavybę?
Deja, atsakymas buvo vienas: iš įstatymų leidėjų nieko netrūksta. Tada paprastas klausimas: kodėl tos institucijos, kuriose dirba šimtai profesionalų, gaunančių tikrai normalų atlyginimą, kodėl jos nevykdo veikiančių įstatymų? Ir kodėl pirmiausia atliekama eilinių indėlininkų, tūkstančių žmonių apklausa, o ne veiksmai ieškant, surandant ir sugrąžinant valstybei, bankams pasisavintą turtą, pasisavintą nuosavybę? Iki šios dienos mes, deja, nepriėmėme Ipotekos įstaigų įstatymo. Ir ta skylė leidžia, deja, ir iki šios dienos leidžia esant dideliam norui ir pastangoms keletą kartų įkeisti tą pačią nuosavybę, tą patį kilnojamą ar nekilnojamą turtą.
Demokratų partijos frakcija siūlo iš esmės pataisyti bankininkystę reguliuojančius įstatymus. Nepaslaptis, kad didžiąją dalį ir Komercinių bankų įstatymo, ir Lietuvos banko įstatymo rengė ir aktyviai globojo patys bankininkai. Tai, be abejo, yra ydinga praktika ir ji toliau negali būti toleruojama. Tai, kas pateikta dabar, kelių įstatymų papildymai, mūsų tvirta nuomone, yra aiškiai nepakankama ir aiškiai simboliška.
Dar vienas klausimas, dar vienas iki šios dienos neatsakytas klausimas: ar per "Interpolą" Lietuvos bankas, Lietuvos teisėsaugos institucijos ieško dešimtis ir šimtus milijonų paskolų paėmusių asmenų pinigų, laikomų užsienio bankuose. Turime "Interpolo" biurą Lietuvoje, tačiau akivaizdu, kad šio biuro pastangos prisidedant prie bankų krizės sumažinimo (aš nekalbu apie likvidavimą), deja, yra nepakankamos. Aš nenoriu kartoti tų teigiamų siūlymų, tų akcentų, kurie buvo pasakyti anksčiau kalbėjusių frakcijų atstovų. Esame tos nuomonės, kad šiuo metu jokiu būdu siūlomo Seimo nutarimo projekto priimti negalima. Jis iš tiesų yra deklaratyvus, jis yra nieko nesakantis, ir daugelis veiksmų čia visai neaiškūs. Deja, šio dokumento praktiškai nelydi rimti kitų įstatymų projektai, siūlymai, kaip vis dėlto tai įgyvendinti. Be abejo, akivaizdu, kad didžiulė spraga yra ir pačių komercinių bankų atsakomybės nebuvimas, faktiškai nėra atsakomybės už 100 mln. vadinamųjų blogų paskolų, kurios (neabejoju, seniai buvo žinoma) yra blogos ir bus negrąžintos. Taigi mes siūlome šiuo metu suderinti tam tikrus mūsų institucijų veiksmus. Kadangi yra projektas dėl Seimo komisijos, visai nekalbame jokiu būdu prieš, esame už tai, tačiau norėčiau informuoti (galbūt tai Seimo nariams žinoma), kad šįryt Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje taip pat buvo nuspręsta sudaryti atskirą grupę, pasitelkiant visų teisėsaugos institucijų, Saugumo departamento, Kontrolės departamento darbuotojus, ir, manau, kad šitie siūlymai, tas darbas turi būti tarpusavyje suderintas, kad, be abejo, skirtingos komisijos neveiktų visai nepriklausomai. Šiuo tikrai sudėtingu metu tam, kad iš esmės būtų pakeista bankinė ir finansinė Lietuvos padėtis, reikalingi suderinti, koordinuoti, tikslūs ir išmintingi sprendimai. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Landsbergį - Konservatorių frakcijos vardu. Kol ateis, grupės, kuri dirbs su dokumentais, nariams primenu, kad jūs privalote susitikti po pusės valandos, pasibaigus posėdžiui Biudžeto ir finansų komiteto patalpose.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, pirmiausia kalbėsiu apie valdžios pateiktą projektą ir veiksmus, kuriuos jau ji atliko dar prieš projekto pateikimą.
Neseniai girdėjome valstybės vadovus, ašarojančius dėl Lietuvos tarptautinio prestižo. Taip, jis žemas, mes skaitėme, matėme Pasaulio banko investitorių apklausos rezultatus. Girdėjome švedų verslininkų nuomonę Prezidento vizito proga ir daugiau tokių nuomonių iš asmenų, kurie atstovauja užsienio investicijoms. Lietuva atrodo jiems kaip juoda skylė, į kurią niekas nenori investuoti, nes čia visuotinė korupcija ir kyšininkavimas. Kyšių prievartavimas pačios valdžios įstaigose. Visa tai ne mano žodžiai, o yra išvados. Atskaitymai iš muitinių juodojo pelno siekia patį "viršų", tai pasakė jau prieš pusantrų metų Valstybės saugumo departamento vadovas. Taigi žuvis yra bjauriai supuvusi, ir žvilgsniai krypsta į jos galvą. Tai galvai, kuri dabar ėmėsi tokių neadekvačių veiksmų, sunaikindama du stambiausius Lietuvos komercinius bankus, valstybės prestižas mažiausiai rūpėjo, nes konkrečiai yra nutrauktos bankų funkcijos, nors Lietuvos bankas galėjo jas perimti, priimdamas A.Balkevičiaus atsistatydinimą. Galima buvo leisti dalinį funkcionavimą, tuo pačiu metu tikrinant, jeigu nepasitikima visą laiką nuolat veikiančiu tarptautiniu auditu, kuris turi gerą tarptautinį vardą, ir, kurio nuomone, bankai galėjo veikti, tai galima kviesti kitą auditą ir nesustabdant veiksmų su didžiuliais nuostoliais. Kas iš tikrųjų rūpi valstybės vadovams, nes į prestižą jie numojo ranka. Tai jau rodo dabar (ir palaipsniui dar atsiskleis) veiksmai, ir tai, ką mes girdime apie veiksmus, kurie, atseit, vykdomi pagal tam tikrą planą. Vieni sako, kad yra apmąstytas, nuspręstas ir konkrečiai vykdomas detalus planas. Kitur vėl sakoma, kad ateina galų gale net Lietuvos banko pirmininko valdytojo pavaduotojas į Akcinį inovacinį banką ir sako: "mes jokio plano neturime, mes tik sustabdome, o po to pradėsime galvoti, ką daryti". Tai daug žmonių girdi, tai yra labai aiškūs liudijimai, bet jie yra prieštaringi, dviprasmiška padėtis. Kodėl yra parengtas toks smūgis, kupinas dviprasmybių? Žinoma, Akcinis inovacinis bankas kaltas dėl daug ko, gal ir leisdavosi apgaunamas, gal jam taip liepdavo. Bet Lietuvos bankas apgavo savo kolegą itin brutaliai, nes nurašydamas 52 mln. dolerių ir po to, kai tai buvo padaryta, pažeidžiant paties banko nustatytas taisykles ar tuo pačiu metu pakeičiant tas taisykles kontrahentui sutarties visai nežinant, kad jo antroji kontrakto pusė, turėdama didesnę galią, pakeičia taisykles, suklastoja kortas, ir sustabdo banko veiklą, atseit, jau teisėtai. Tai irgi mes turėsime ištirti, kokie čia buvo interesai, ir apskritai, kodėl toks padarytas spektaklis? Labai sunku patikėti, kad ponas R.Vaitekūnas pats nutarė sulaikyti G.Preidį po to, kai posėdyje pas poną K.Ratkevičių jam buvo pasakyta, kad su tavo banku viskas tvarkoje, galite dirbti. Uždarome tik Akcinį inovacinį - sustabdome, o jam parėjus namo, po poros valandų jis sulaikomas ir iki šiandien negalima buvo gauti atsakymo, kas sankcionavo tą sulaikymą. Ponas R.Vaitekūnas visaip vengia tokio paprasto, tiesioginio atsakymo į paprastą klausimą. Aišku, kad nutarė aukštesni bosai, o ponas K.Ratkevičius įvykdė ir įvykdė su didžiausiu spektakliu.
Koks yra to viso tikslas? Žinoma, pateiktas mums šitas valdžios projektas "Dėl neatidėliotinų priemonių bankininkystės problemoms spręsti", t.y. priemonių planas, kuriame pirmiausia sakoma, kad reikia parengti planą. Tai yra tuščias dalykas - nulis. Tame nulyje yra tam tikros informacijos ir tam tikrų klausimų, kurie, be abejo, iškils tiriant visą šitą aferą, nes kai kas atsispindi ir siūlymuose, ir aiškiai matomuose ketinimuose skirti komercinius bankus į savus ir nesavus. Savus - privilegijuotus, apsaugotus, privarytus injekcijų iš biudžeto, t.y. "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas, ten yra LDDP sąskaita ir ministerijų sąskaitas buvo liepiama ten laikyti. Tuo tarpu kiti du, kurie yra ir konkurentai rinkoje, kiti du yra žlugdomi, naikinami ir dabar su pasitenkinimu galima matyt, kaip klientūra priverstinai, galima sakyti, perplaukia į kitus bankus. Ir ne tik savaime, bet dar ir net rekomenduojant ir pirštu parodant: atidarykite savo sąskaitas patikimuose bankuose. Tuo tarpu jų niekas netikrino, o yra duomenų ir apie juos atvirai kalbama, kad ten padėtis yra kur kas blogesnė. Bet galbūt tokiu būdu norima ją pataisyti, tai yra savi bankai. Štai ką mes turime, kokias situacijas, kokias priežastis ir, galima sakyti, tuščią dokumentą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, sakykite, kiek jums dar reikia laiko?
V.LANDSBERGIS. Aš sakau, šis dokumentas yra tuščias...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš į jus kreipiuosi: kiek jums dar reikia laiko?
V.LANDSBERGIS. Vieną minutę. Jeigu vieną minutę man dar duosite, tai duokite.
PIRMININKAS. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Taip. Šiandien svarbių dalykų pasakė ir valstybės Prezidentas. Gaila, kad to nepasakė anksčiau. Jis prabilo net apie bankų valdybų prievartavimą, t.y. reketas prieš bankų valdybas, kad duotų tuos didžiulius nepadengtus jokiu turtu kreditus, dėl kurių dabar žlunga mūsų finansinė sistema. Tai jeigu yra reketas, ar mes girdėjome, kad suimami kokie nors reketininkai? Galbūt ir buvo vienas suimtas, bet tik pagąsdino, o iš kameros yra paleistas. Kas nors turėtų atsakyti, o kodėl nepasirodė publikacija, kuri buvo pažadėta apie Kudarausko išpažintį Lukiškėse ir daugelį kitų dalykų, kas sulaikė ir kas manipuliuoja?
Prezidentas kalbėjo apie tai, kad nėra esamuose dokumentuose, įskaitant ir šitą tuščią, abstraktų, kaip jis sako, atsakomybės ir būtent visų atsakomybės. Toliau aš cituoju Prezidentą: "pradedant nuo Vyriausybės". Taip yra ir tada, pone Prezidente, aš turiu pasakyti, kad padarykite išvadas ir būkite nuoseklus, nes Jūs, Prezidente, skyrėte, gynėte ir pridengėte ne vieną kartą šitą Vyriausybę. Būkite valstybės Prezidentas, o ne savo partijos Prezidentas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, praėjo jau dvi minutės.
V.LANDSBERGIS. Partija, politinis bankrotas - laikas jums vadovauti savarankiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Baležentį - Tautininkų frakcijos vardu.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Tautininkų frakcija mano, kad pirmiausia mums reikia tiksliai įvertinti būklę, diagnozuoti mūsų bankų sistemos veiklą ir funkcionavimą bei aiškiai atsakyti sau, ar tai yra tik dviejuose bankuose, ar tai vyksta visoje bankų sistemoje. Ar tai yra tik banke, ar ir už jo ribų ir apima net mūsų vyriausiuosius valdymo ešelonus - Vyriausybę, Seimą, Prezidentūrą? Pirmiausia mes turime išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių bankų veiklos sistemoje susidarė tokia krizinė situacija. Kokiuose konkrečiuose ir kokios konkrečios yra skylės įstatymuose, priimtuose Seimo? Kas juos rengė, kas yra autoriai, kokie komitetai priėmė, kokie Seimo nariai balsavo už ir primygtinai rekomendavo priimti šiuos įstatymus? Kokios yra spragos bankų sistemos priežiūroje? Vidaus reikalų ministerija ir Prokuratūra turi aiškiai atsakyti į klausimus: kuri nusikalstama veikla sukėlė šią bankų krizę, ir kuri nusikalstama pareigūnų neveikla leido susikurti šiai būklei? Mes turime gauti aiškų Saugumo departamento atsakymą, kiek šiai situacijai daro įtakos jėgos, esančios užsienyje ir esančios mūsų valstybės viduje, nusiteikusios prieš mūsų valstybės saugumą. Turėdami šiuos atsakymus, mes turime priimti sprendimus dėl priemonių, kuriomis reikėtų gydyti mūsų bankų sistemą. Viena iš pagrindinių priemonių turėtų būti personalinė atsakomybė - pareigūnų personalinė atsakomybė dėl būklės, kuri susidarė. Ir ši personalinė atsakomybė turi būti numatyta, ir turi atsakyti visi tie, kurie ėmė fiktyvias paskolas, tie, kurie davė fiktyvias paskolas, tie, kurie leido duoti, tie, kurie vadovavo bankams, tie, kurie vadovavo visai bankų sistemai. Ir jeigu šiandien mes tokių atsakymų, kas kaltas, negauname, tai tada mes turime pasižiūrėti į Konstituciją ir prisiminti, kad už viską, kas vyksta valstybėje, atsako Prezidentas ir premjeras, atsako Seimas ir Vyriausybė. Ir atsako ta Seimo daugumos frakcija, kuri šiuo metu turi valdžią visuose ešelonuose.
Mes pritariame minčiai, kad siūlymai būtų aprobuoti tarpfrakcinėje komisijoje, ir kad būtų išskirtos priemonės į dvi grupes. Pirmiausia į itin skubias, kurias reikia priimti šiandien arba rytoj, ir ilgalaikes, kurias reikėtų parengti perspektyvai. Mes manome, kad pirmiausia reikia apginti indėlininkų interesus. Būtent čia reikia išsiaiškinti, kas gavo paskolas, kur nuėjo pinigai, kaip panaudoti pinigai, gauti bankuose, ir kaip bus grąžinti? Tie konkretūs atsakymai yra labai svarbūs, kad mes galėtume pasakyti indėlininkams aiškiai, kada jie ir kokia tvarka galės atsiimti savo indėlius. Mes norime atkreipti dėmesį ir Seimo narių, ir taip pat visų, kurie sprendžia banko krizės problemas, kad tai liečia visos Lietuvos piliečius, nes šiai krizei likviduoti jau yra naudojamos lėšos iš valstybės biudžeto. Tai yra visų mokėtojų lėšos, tai yra visų mūsų valstybės piliečių pinigai.
Mes manome, kad artimiausiu metu, t.y. šiandien ir rytoj ši tarpfrakcinė darbo grupė išanalizavusi turėtų pateikti Seimui pasiūlymus, kaip išeiti iš krizinės situacijos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Jakučionis - Laisvės frakcijos vardu. Ruošiasi F.Kolosauskas - LDDP frakcijos vardu.
P.JAKUČIONIS. Dviejų stambių Lietuvos komercinių bankų žlugimas ar sustabdymas skaudžiai užgauna visą bankų sistemą, graso rimta krize ne tik bankams, bet ir visam šalies ūkiui. O tai reiškia pavojų valstybei. Lietuvos banko ir Vidaus reikalų ministerijos teatrališki, triukšmingi veiksmai, sustabdant ... ir "Litimpekso" bankų veiklą, sukėlė indėlininkų paniką. Jie puolė atsiimti indėlių iš kitų bankų, tuo pastatydami į pavojų dar stabiliai dirbančius bankus. Be abejo, tarptautiniuose finansų sluoksniuose dėl šios krizės sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos bankais ir visa finansų sistema. Tiesioginių investicijų gavimas bus dar sunkesnis. Krizė nutaikyta į ekonomikos širdį, į energetikos sistemą, į gyvybingas pramonės įmones, gaminančias prekes eksportui į Vakarus, į valstybės biudžeto ir "Sodros" lėšas. Metų pabaigoje, kada ypač aktyvūs atsiskaitymai tarp įmonių, prieš pat Šv.Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, kada žmonės labai laukia algų, premijų, pensijų, nebeveikia du stambūs bankai. Kituose panika. Net atsiskaitymas už jau į vagonus pakrautą branduolinį kurą - sutrukdytas. Visa tai, kas dabar vyksta, labai panašu į tyčinį sabotažą ir išklibina piliečių pasitikėjimą savo valstybe. Kas kaltas dėl pinigų iš bankų nebaudžiamo vogimo? Bankininkų lengvabūdiškumas ar gobšumas, valdininkų aplaidumas ar korupcija, nusikaltėlių mafija, įsiskverbusi į aukščiausias valstybės valdymo grandis, ar užsienio agentūrų griaunamoji veikla? Tai privalo nustatyti Prokuratūra ir Valstybės saugumo departamentas. Tuo labiau kad bankų, turinčių daug Rytų kilmės kapitalo, krizė nepalietė. Labiausiai tikėtina, kad visi išvardyti faktoriai veikia kartu. Krinta į akis, kad daugiausia pinigų iššvaistoma tuose bankuose, kuriuose daug valstybės pinigų. Bankininkai lengva ranka dalija rizikingas paskolas, tikėdami, kad, bėdai ištikus, valstybė gelbės savo lėšas, o tuo pačiu ir jų bankus. Ar jie tai daro susitarę su valdininkais - biudžeto lėšų laikytojais - abipusės naudos skatinami? Jeigu bankas išduoda stambius kreditus su mažesnėmis palūkanomis, nei pats už juos mokėjo, jeigu tie kreditai išduodami be grąžinimo garantijų ir be užstatų, tai tik prokuroras gali nesuvokti, kad čia vagiami pinigai. Jei įvykus Latvijos bankų griūčiai, kombinatoriams išvogus Lietuvos žemės ūkio banko, "Vakarų" banko, "Aurabanko" pinigus, nebuvo imtasi veiksmingų priemonių prieš bankų vagis, vilkinama, netiriama, leidžiama paslėpti pagrobtą turtą, sunaikinti įkalčius ir patiems vagims pasislėpti, tai tik Lito komiteto vyrai galėjo būti ramūs, kad daugiau nevogs. Pavogė, kiek buvo leista, ir baigta. Pasirodo, kad nebaigta. Ir toliau vagia. Ir iš LAIB’o, ir iš "Litimpekso", yra simptomų kituose bankuose. Ką daryti, kaip daryti, privalo pasakyti ir padaryti vidaus reikalų ministras, generalinis prokuroras, o pirmiausia - Lito komiteto vyrai. Deja, jie tik žada, ramina, skėsčioja rankomis. Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcija remia krikščionių demokratų ir Tėvynės sąjungos kreipimosi į Lietuvos Respublikos Prezidentą iškeltus reikalavimus ir alternatyvaus nutarimo dėl bankų sanavimo projektą. Manome, kad būtina laikinai sustabdyti terminuotų indėlių išdavimą iš bankų anksčiau sutartų terminų. Tuo laikotarpiu visiškai garantuoti šių indėlių saugumą. Turbūt taip reikėtų padaryti ir su sąskaitomis. Kruopščiai patikrinti visus bankus sudarius mišrias revizorių komisijas iš Valstybės kontrolės, Lietuvos banko, užsienio auditorių, Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos revizorių. Lietuvos bankas privalo paskelbti visų bankų blogų paskolų portfelius. Kodėl komerciniai bankai savo veikloje nori būti visiškai nepriklausomi, jei už jų blogos veiklos rezultatus galiausiai atsako valstybė?! Valstybės saugumo departamentas privalo atskirai ištirti, ar ši bankų krizė nėra kitų valstybių ardomųjų agentūrų darbas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. LDDP frakcijos vardu ponas F.Kolosauskas. Ruošiasi Lietuvos lenkų sąjungos vardu ponas A.Plokšto.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, suprantama, kad ištikusia didžiųjų bankų krize susirūpinusi ne tik valdančioji frakcija, bet ir visos opozicinės partijos. Klausydamasis kalbėtojų iš šitos tribūnos, aš norėčiau pasakyti, kad iš to dalyko nereikia daryti politikos. Šiandien Seime buvo pateikti projektai ir pozicijos, ir opozicijos, pasiūlymai nepriklausančių frakcijoms narių. Buvo susirinkę visų frakcijų politiniai vadovai, sutarė apie veiksmų koordinavimą, kaip mes toliau darysime, kaip spręsime tuos klausimus. Tai labai svarbus dalykas ir aš manau, kad iš to atitinkamų politinių taškų nereikia rinkti. Pagrindinis, manau, mūsų visų politinių jėgų uždavinys šiandien - išsaugoti indėlininkų indėlius ir juos laiku grąžinti. Taip pat apsaugoti įmones, kurios turi lėšų atitinkamuose bankuose, taip pat atiduoti jas teisėtiems savininkams. Vienas pagrindinių uždavinių. Toliau mums reikia visiems kartu, pasitelkiant užsienio ekspertus, nes išminties mes neturime tiek, kiek civilizuotas pasaulis, kaip, kokiais būdais restruktūrizuoti bankų sistemą. Kaip ateityje apsaugoti indėlininkus ir įmonių lėšas, kaip padidinti komercinių bankų vadovų atsakomybę, kad jie atsakytu visu savo turtu. Atitinkamai sureguliuoti komercinių bankų vadovų atlyginimus ir daug dar kitų priemonių, kurios yra siūlomos tiek pozicijos, tiek opozicijos. Seimas pats, savo sprendimais sudarė darbinę grupę, į kurią įeina visų frakcijų, visų politinių jėgų atstovai, atitinkami ekspertai ir konsultantai. Ta darbo grupė tuoj pradės darbą. Aš manau, kad visos frakcijos ir atskiri Seimo nariai turėtų savo pilietinę pareigą atlikti ir pateikti tai darbo grupei savo pasiūlymus, kaip spręsti šią problemą. Nes ši problema kyla ne tik Lietuvoje, ji buvo Latvijoje ir Estijoje, ir postkomunistinėse šalyse, ir civilizuotose pasaulio šalyse. Bankų sistema yra rizikinga sistema. O ypač kuriantis valstybei ta rizika dar daugiau padidėja. O jeigu prie šitos sistemos vairo yra nesąžiningi žmonės, tai rizika padidėja trigubai. Mūsų pareiga, visų čia esančių pareiga: ir iš kairės, ir iš dešinės - padaryti viską, kad šita bankų sistema Lietuvoje funkcionuotų tvarkingai ir sveikai, ir kad Lietuvos žmonės nebijotų dėl indėlių saugumo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos vardu ponas A.Plokšto.
A.PLOKŠTO. Gerbiamieji, faktiškai yra du pagrindiniai klausimai, kuriuos reikia kuo greičiausiai išspręsti. Visų pirma, sustabdyti tebesitęsiantį indėlininkų nerimą ir antra, kuo greičiau deblokuoti tuos bankus, kad galėtų normaliai pradėti veikti ūkis. Nes sustojus tiems bankams, yra įšaldytos milžiniškos lėšos ir daug firmų, ne tik energetika ar kuras, daug vidutinių, smulkių firmų tiesiog negali dirbti ir yra ant bankroto slenksčio. Todėl, aš manau, pagrindinis tikslas - reikia kuo greičiau reaguoti. Aš bijau ilgų debatų ir ilgų svarstymų, nes kiekvieną dieną padėtis tų įmonių, kurios ten turėjo savo pinigų, blogėja. Labai gerai būtų, kad iš šitos krizės politikos nebūtų daroma. Tai apima visą Lietuvos ūkį. Jeigu mes čia pradėsime kiekvienas rinkti sau taškus, ypač kai klausosi tauta, tai mes faktiškai tik giliname krizę, o tolstame nuo sprendimo suradimo.
Norėčiau pasakyti kelias principines nuostatas. Visų pirma, akivaizdžiai aišku, kad Lito patikimumo įstatymas varžo centrinį Banką. Dėl jo jis negali atlikti savo funkcijų, negali reaguoti į finansinę rinką, negali imtis priemonių gelbėti bankus. Jeigu mes toliau laikomės to įstatymo, tada reikia sukurti naują instituciją, kuri turi atlikti tai, ko negali padaryti bankas dėl šito įstatymo. Aš esu tokios nuomonės, kad reikia sukurti bankų paramos fondą, kaip jį pavadinsime, nesvarbu, bet turi būti institucija, operatyviai reaguojanti į bankų krizės padarinius. Aišku, Seime nagrinėti procentus ir panašius dalykus yra šiek tiek juokinga. Seimas turi priiminėti įstatymus, o vykdyti turi kas kitas. Aišku, jeigu bus kuriamas šitas fondas, kartu būtina atskirti blogas paskolas, kad kuo greičiau bankai pradėtų veikti. Blogų paskolų administravimas turi būti atskiroje vietoje, atskiroje institucijoje, kuri taip pat turėtų imtis sankcijų tiems, kurie negrąžino paimtų kreditų. Kokios sankcijos, jau buvo daug šnekėta, viskas maždaug aišku. Baigdamas noriu pasakyti dar vieną mintį. Galbūt vėl laikas grįžti prie klausimo apie užsienio bankų filialų Lietuvoje leidimo. Aišku, leidimas užsienio bankų filialų gali pabloginti Lietuvos bankų veiklos aplinkybes. Bet antra vertus, tai pagerins viso ūkio funkcionavimą. Mes dabar turime pasirinkti: ar mes saugome bankus, ar Lietuvos ūkį? Manau, kad ši-tą klausimą būtų galima pradėti nagrinėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tikrųjų, būtų įdomu, kiek čia mūsų nagrinėjančių yra. Prašau registruotis. Ačiū.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Įžengiame į baigiamąją posėdžio dalį. Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Antanavičių.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, situacija yra iš tiesų graudi, nekalbant, kad apverktina. Kiek aš bandžiau kalbėtis su specialistais, su bankininkais, su žmonėmis, kurie nusimano ekonomikoje, nė vienas negali rasti paaiškinimo štai šitokiems drastiškiems mūsų Vyriausybės, bankų veiksmams. Iš tiesų, bankų krizė galutinai suardo žmonių pasitikėjimą visomis Lietuvos valdžios institucijomis. Šiandien svarstymas. Jau ir taip reitingas rodo, kad Seimas paskutinis. Manau, kad greitai ateisime prie nulinio arba neigiamo reitingo. Vyriausybė, teismai, ką jie veikia? Jeigu negali apginti nei žmogaus saugumo užtikrinti, nei turto apginti, nei socialinių... kam ta valdžia? Kur mes esam? Paleisti visas valdžias, visus prezidentus, visas vyriausybes - ir gyvenkim. Juk štai nereikia Antanavičiaus, gyvuliukai bandoje gyvena be prezidento ir mes galbūt galime pagyventi be Prezidento, jeigu jau šitaip. Dėl to, kad neapgina, nedaro to, ką prisiekė, nedaro to, dėl ko pasižadėjo, nedaro to, dėl ko jie yra. Kitaip nepavadinsi, kaip neatsakinga Lietuvos banko ir Vyriausybės veikla. O ypač neatsakingas ir nemotyvuotas tas moratoriumo paskelbimas. Kuo jis remiasi? Kiekvienam aišku, kad labai panašu į tyčinį, suplanuotą valstybės ardymą ir žmonių maišto provokavimą. Aš suprantu, kad gali būti trys alternatyvos šitos būsenos, kurioje mes esame. Beprotybė, t.y. proto neturėjimas. Bet negi dabar pasakysime, kad mūsų valdžia nebeturi tiek proto, kad nesuprastų, ką jie padaro. Manau, kad tą reikia atmesti. Proto turbūt turi pakankamai. Antras variantas, mano supratimu, gali būti, kad tai yra iš tiesų valstybės griovimas, Lietuvos nepriklausomybės kirtimas, suplanuotas iš užsienių. Nesakau, kad iš vieno užsienio, gal iš abiejų užsienių, galbūt per tuos pinigus, galbūt kaip nors, bet suplanuotas ardymas, griovimas. Kas mumis bepasitikės po viso šito, kaip mes atrodome prieš savo žmones, už kokią valdžią, už kokią partiją balsuos Lietuvos žmonės? Kada šneka, kad nereikia žmonėms į apatiją kristi, reikia pasikliauti... Kuo gali dar Lietuvos žmogus dabar pasikliauti? Kai atima "Sekundės" bankas, "Aurabankas", Holdingas, investicinės bendrovės ir dar pradeda... O jūs bėkite į "Hermio" banką, tai poryt paskelbsite, kad tas "Hermio" bankas... Jeigu premjeras, kaip skelbia, žinojo apie tų bankų blogą būseną, tai kodėl nebuvo imtasi bent dalinių priemonių anksčiau? Pavyzdžiui, juk galima apriboti kreditų išdavimą. Kodėl buvo laukiama, kol 100 mln. atiduos "Laverai" ir po to jau galima pradėti stabdyti. (Jau man mirksi lemputė kažkodėl. Man neleistina, kad kalbėčiau. Kažkodėl kiti kalba ir po 7 min., o aš turbūt tik vieną minutę turiu kalbėti. Matyt, to reikia kažkam.) Antra. Kodėl bankų veikla nebuvo sustabdyta prieš išduodant tuos milijonus? Trečia. Kodėl buvo sustabdyta prieš laiką? 52 mln. bankas davė, žinodamas, kad tas "Litimpeks" bankas yra blogoje būsenoje. Tai kodėl davė? O po to, nesulaukęs termino, sustabdė. Taigi peršasi antrasis variantas, kad tai yra specialiai. Ir trečias, kad tai yra šimtabilijoninių lėšų pasidalijimas visų aukščiausių valdžios pareigūnų. Katras yra tikras, aš negaliu pasakyti, bet vienas iš trijų yra tikras.Todėl aš nesu čia pareiškimo skaitytojas, pareiškimas yra pasirašytas nepriklausomų Seimo narių, nesusijungusių į frakcijas. Jis bus įteiktas ponui Prezidentui, kad jis oficialiai atsakytų į mūsų paklausimus ir klausimus. Aš esu pateikęs alternatyvius pasiūlymus dėl to projekto. Nepagalvojau, kad turi būti projektas, pavadinau, kad pataisos. Tegul būna pataisos. Taigi ką siūlau išspręsti šiandien arba šiąnakt, arba rytoj iki pietų. Kad bankas ir Vyriausybė paskelbtų žmonėms apie indėlių grąžinimo tvarką ir laiką. Kad būtų aiškiai paskelbta - iki Naujųjų metų. Kaip pasakė ponas Prezidentas, apie jokią dvidešimtą kalbėti nedera. Ponas Prezidentas pasakė - sausio 9 d. Būkite malonūs, Seimo nariai, padarykit...
PIRMININKAS. Mielasis kolega, kiek jums dar reikia laiko?
K.ANTANAVIČIUS. Minutės.
PIRMININKAS. Būkit malonus.
K.ANTANAVIČIUS. Antra. Atnaujinti įmonių ir organizacijų finansines operacijas per tuos bankus. Kontrolę, kokią norit, prašom. Trečia. Nustatyti, kad kaltųjų dėl bankų veiklos sustabdymo lėšomis bus padengti įmonių, organizacijų patirti nuostoliai. Tie, kas sustabdė, kai bus ištirta, tada tegul padengia. O ne taip, kai kalba: blogi kreditai, blogi kreditai. Apie tai, kad tuos kreditus reikia surasti, išieškoti ir per Interpolą, ir kitas instancijas, net kalbų nėra. Dabar tik gale buvo girdėti. Sudaryti specialią Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo teisminę grupę šiam nusikaltimui tirti. Paslėptam ir prarastam turtui surasti bei nusikaltėliams nubausti. Ir pareikšti nepasitikėjimą premjeru A.Šleževičiumi ir banko pirmininku K.Ratkevičiumi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau...
K.ANTANAVIČIUS. Paskutinį sakinį skaitau, gerbiamasis pone. Manau, kadangi moralinės žmonių nuoskaudos padengti niekaip negalima, ponas Prezidentas turi nedelsdamas kreiptis su atsiprašymu į Lietuvos žmones naujametinį vakarą ir su pasiūlymais, kad žmonės tikrai nusiramintų. Ačiū už dėmesį. Tuos pasiūlymus aš, kaip darbo grupės narys, bandysiu įtraukti į projektą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Jūs kalbėjote net ne 7, o 8 min. Bet čia jau iš ypatingos pagarbos jums. Kviečiu padaryti pareiškimą ir poną Seimo narį A.Vaišnorą. Ruošiasi kolega J.Dringelis. Man atrodo, tada jau bus laiko ir komisijai šiek tiek dirbti.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai nėra kažkoks pareiškimų skaitymo metas, tai yra iš tiesų didelių problemų sprendimo metas Lietuvoje ir ne tik bankinių. Dėl to aš noriu perskaityti savo pareiškimą, kuris yra skirtas Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui ponui A.Brazauskui.
"Dėl pasitikėjimo valstybe griovimo. Demokratiški rinkimai Lietuvoje negarantavo demokratiškų visuomenės vystymosi procesų. Pagrindine to prielaida reikia laikyti po Seimo rinkimų vienos partijos suformuotų visų valdžios lygių institucijų veiklą. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos piliečių pasitikėjimas valstybe yra pačios valstybės egzistavimo pagrindas, dėl to valdžios pareigūnai privalo vykdyti politiką, kuri stiprintų tokį piliečių įsitikinimą. Nuo LDDP kadencijos pradžios pasitikėjimas valstybe buvo griaunamas pastoviai, pradedant turto grąžinimo stabdymu, santaupų nusavinimu, įstatymų, naudingų atskiroms grupuotėms, priiminėjimu Seime, teisinės sistemos neefektyvumu ir kita. Opozicinės partijos ir atskiri LDDP nariai bandė atkreipti Jūsų Ekscelencijos dėmesį į tai, pateikę faktus inicijavo nepasitikėjimo Vyriausybe svarstymą, atskirų ministrų nušalinimo procedūras. Jūs gi tylėjote arba gynėte kaltininkus. Prasidėjus naujai piliečių apvogimo bangai, kai žlugo "Sekundės", "Laveros" ir kiti bankai, nusinešę dešimčių tūkstančių žmonių paskutines santaupas, jūs vėl deramai neatsiliepėte. Atėjo dabartinė bankų griūtis, naujas nepasitikėjimo valstybe skatinimo etapas. Jūs vėl tik oriai postringaujate, ką reikėtų daryti, nepasinaudojate savo, kaip Prezidento, galiomis ryžtingai padėti žmonėms siekti teisingumo, ginti ne tik savo, bet ir valstybės interesus. Tokia jūsų politika, deramai neatsiliepiant į skaudžiausius visuomenės poreikius, nereaguojant į spaudoje pateikiamus faktus, imama vertinti kaip destruktyvi. Savo rinkėjų reikalavimu prašau Jūsų Ekscelenciją prabilti iš esmės ir pabandyti sustabdyti valstybės griovimą. Atstatydinkite dabartinę Vyriausybę kartu su premjeru A.Šleževičiumi, paskirkite naujus, iš tiesų kompetentingus ir nesusikompromitavusius valdininkus. Tai jūsų galioje, tai įpareigoja jus aukšta visuomeninė padėtis.
Pagarbiai - A.Vaišnoras." Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega ponas J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, malonūs kolegos! Šį pareiškimą prašau išklausyti Čečėnijos Respublikos Ičkerija atstovės Lietuvoje Aminat Saijevos prašymu.
"Padėkos žodis Lietuvai.
1995 m. gruodžio 28 d., Vilnius.
Praėję mano tautos naikinimo metai pakartoja istorijoje jau ne kartą išgyventą čečėnų tautos tragediją. Išliekant Rusijos imperinėms tendencijoms ir nuožmumui, mes sulaukėme daugelio šalių paramos ir solidarumo, siekdami realizuoti tarptautinės teisės pripažintą tautos apsisprendimo nuostatą. Klasta, veidmainystė ir melas, siekiant nuslėpti nuo pasaulio čečėnų tautos skausmą, ašaras ir kraują, yra akivaizdūs ir smerktini istorijos, teisės bei teisingumo požiūriu. Čečėnas nori laisvas gyventi savo žemėje. Tokia jo kaltė. Čečėnų tauta labai vertina Lietuvos parlamentarų, Seimo bei Lietuvos Vyriausybės pastangas paremti mūsų tautos prigimtines teises. Mes dėkojame už Lietuvoje surinktus 220 tūkst. parašų mūsų nepriklausomybei ginti Rusijos karinio įsiveržimo į Čečėniją pradžioje, o taip pat už šį mėnesį išsiųstus 12 tūkst. protesto laiškų Europos Parlamentui, Europos Tarybai bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai dėl prievartos prieš Čečėniją nutraukimo. Kaip geros širdies ir atjautos ženklą įvertinome Kauno Kryžių kalnelyje pastatytą koplytstulpį ketvirtųjų Čečėnijos nepriklausomybės paskelbimo metinių proga rugsėjo 6 d.
Ačiū jums, lietuviai, už paramą mūsų tautai.
Tegul Naujaisiais metais Dievas jums atlygina savo malonėmis.
Aminat Saijeva, Čečėnijos Respublikos Ičkerija atstovė Lietuvoje."
Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū jums už tikrai labai gražų pareiškimą. Posėdis baigiamas. Aš primenu komisijai po pusės valandos rinktis Biudžeto ir finansų komitete. Posėdis rytoj prasideda 10 val. ryto. Kada baigsis, pone Endriukaiti, nežinau.