Penkiasdešimt
antrasis posėdis
1995 m. gruodžio 21 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
Nutarimas "Dėl rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą sistemos pakeitimo" projektas (pateikimas) |
|
9. |
|
|
10. |
Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektas (pateikimas) |
|
11. |
|
|
12. |
|
|
13. |
|
|
|
Seimo narių pareiškimai |
|
|
V.Velikonis. Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumo pareiškimas |
|
|
|
|
|
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Pradedame vakarinį posėdį. Primenu, kad vakariniame posėdyje iki pertraukos bus svarstoma opozicinės Demokratų partijos frakcijos darbotvarkė, po pertraukos - opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė.Pirmasis darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo" projektas. Pranešėjas - ponas Š.Vipartas. Kviečiu pranešėją į tribūną. Kol jis ateis, prašau registruotis. (Balsas salėje) Balsavimas dar neprasidėjo, gerbiamasis. Po balsavimo, taip. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Kunčinai.
A.KUNČINAS. ...Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai ir į ją nepateko mažųjų opozicinių frakcijų atstovai. Aš minėjau, kad mūsų frakcija nedalyvavo balsavime, tačiau morališkai mes manėme, kad mažųjų frakcijų atstovai taip pat turi tokią teisę. Deja, opozicijos dauguma paleido mechaninę balsavimo mašiną ir mechanine prievarta mažos frakcijos buvo nuskriaustos. Tenka tik apgailestauti dėl tokio opozicijos daugumos elgesio.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius ir po to, gerbiamieji Seimo nariai, prašau nebekalbėti dėl praeitų klausimų.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia kaip tik vienas iš tos mažosios partijos atstovų nori pasigirti ir kartu pasakyti, kaip jie elgėsi. Jie savo darbo ir praktikos metodus nori primesti ir kitiems. Kiekvienas matuoja pagal save. Tad ir prašom matuoti pagal save. Ačiū.
PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 19 Seimo narių. Kviečiu pranešėją į tribūną. Priėmimas.
Dėl pirmosios dalies siūlymų nebuvo. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti pirmąją dalį? Nėra prieštaravimų? Priimta bendru sutarimu.
Dėl antrosios dalies yra gerbiamosios Seimo narės S.Burbienės siūlymas. Prašom pasiūlymo autorę.
S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, šitame antrajame punkte aš siūlau išbraukti žodžius: "leisti laikraščius, žurnalus, knygas, kitus spaudinius, steigti radijo, televizijos stotis, kino, garso, vaizdo studijas, informacines agentūras". Išbraukus šituos žodžius, pataisa liktų iš tikrųjų tokia, kaip kolegos ir bandė aiškinti, kad ji tokia turi būti, t.y. formaliai pakeičiamas šitos institucijos, kurios vadovas stovi tribūnoje, pavadinimas. Tačiau jeigu mes tų žodžių neišbraukiame, tai mes gerokai išplečiame šios institucijos veiklos ribas, o, man atrodo, šito įstatymo pataisos tikslas toks nebuvo. Todėl labai prašau palaikyti mano pataisą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Š.VIPARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitos pataisos tikslas buvo vienas. Šiandien visi laikraščiai, žurnalai, leidyklos, radijo, televizijos stotys, kino studijos registruojasi informavimo priemonių valdyboje. Registruojasi, kadangi kiekviena informavimo priemonė gauna informavimo priemonių valdyboje savo pavadinimą, nes Lietuvoje negali būti dviejų tokių pačių laikraščių. Ir savivaldybės, kai registruojasi ar individuali įmonė, ar uždaroji akcinė bendrovė, nežino, kas dedasi Lietuvoje. Mes jau įregistravome 3 tūkst. 212 informavimo priemonių. Todėl yra tikslas, kad po to, kai ta uždaroji akcinė bendrovė ar įmonė įsiregistruoja, kad ji gaudama pavadinimą įsiregistruotų informavimo priemonių valdyboje. Čia buvo vienas tikslas, praktiškai tai mes ir darome.
O papildymas yra dėl audio, videostudijų. Aš nenoriu kartotis, aš noriu tik vėl jums parodyti "Radijo šou - 1996", čia jau yra produkcija, kuri išeis kitų metų pradžioje, ir iš karto užrašas, perspėjimas tėvams: "Ne pats švankiausias tekstas pasaulyje". Aš galiu pasakyti, kad mes paėmėme su policija 217 pavadinimų pornografinių kasečių, videokasečių, paėmėme, kaip jūs žinote, audiokasetes, ir daugelis Seimo narių klausė ir girdėjo, kas ten yra. Mes norime, kad visa tai būtų registruojama. Buvo toks vienintelis tikslas. Jeigu to nereikia, tai tada su gerbiamosios S.Burbienės pataisa galima sutikti. Bet tikslas yra tik toks, kad neleistume plisti tam bizniui, nes aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje videokasečių apie santykiavimą su šunimis jau yra, jau gaminamos čia ir platinamos. Tikslas toks.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutinkate su Seimo narės S.Burbienės pasiūlymu, ar nesutinkate? Mums tuomet reikėtų balsuoti, jeigu nesutinkate.
Š.VIPARTAS. Ne, aš nesutinku. Aš siūlau palikti taip, kaip yra pateikta komiteto.
PIRMININKAS. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų, po to registruosimės ir balsuosime. Seimo narė S.Burbienė. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, gerbiamieji, man labai keista klausytis pranešėjo aiškinimų. S.Burbienės nuostata yra teikta visai kitiems dalykams, negu čia yra aiškinama. Aš prašau, tikrai čia yra racionalus pasiūlymas, pritarti S.Burbienės teikimui.
PIRMININKAS. Vienas galėtų nepritarti Seimo narės S.Burbienės teikimui.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu pranešėją ir kol kas išsiaiškins, mes matome, kas dedasi praktikoje. Todėl jeigu yra tokia valdyba, matyt, ji turi kažkuo užsiimti ir ji užsiima, matyt, gerais darbais, nors kai kur apribojimai, kažkieno manymu, gal ir nereikalingi. Tačiau neišmeskime visko. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 36 Seimo nariai. Plius 1 - gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų išbraukti iš antrosios dalies pirmosios ir antrosios pastraipų žodžiai: "leisti laikraščius, žurnalus, knygas ir kitus spaudinius, steigti radijo, televizijos stotis, kino, garso, vaizdo studijas, informacines agentūras", kaip pasiūlė Seimo narė S.Burbienė? Kas už tai, kad šie žodžiai būtų išbraukti, prašau balsuoti.
Už - 13, prieš - 13, susilaikė 4. Išbrauk-ta nebus.
Dabar dėl pačios trečiosios dalies. Ar norėsite pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš pritariu teikiamam projektui ir komentuoti daug nevertėtų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, dabar kalbame apie šio projekto trečiąją dalį. Ne dėl viso projekto. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš būčiau palaikiusi, jeigu būtų pritarta S.Burbienės pasiūlymui. O dabar manau, kad ne.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų palaikyti trečiąją dalį. Seimo narys A.Raškinis. Jūs prieš?
A.J.RAŠKINIS. Aš esu už tai, kaip teikia mūsų komitetas. Būtent esu už tą dalį, nes noriu, kolegos, atkreipti dėmesį. Iš tikrųjų šitie balsavimai yra gana charakteringi balsavimai. Tuo metu, kai siaučia purviniausia pornografija, ponas A.Kunčinas, iškėlęs ranką į viršų, visus ragina balsuoti už pornografiją. Ponai, klausykit, turėkit nors kiek sąžinės. Tokiu laiku, kai žlunga bankai, kai siautėja mafija, dar atiduoti mafijai į rankas ir patį purviniausią biznį, atsisakyti jį kontroliuoti. Nė už kapeiką sąžinės reikia neturėti, pone Kunčinai!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dar kartą registruotis, kadangi atėjo naujų Seimo narių.
Posėdyje dalyvauja 47 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų priimta šito įstatymo antroji dalis? Kas - už, prašau balsuoti.
Už - 28, prieš - 11, susilaikė 4. Priimta.
Dėl trečiosios dalies. Alternatyvių pasiūlymų nėra, taip, gerbiamasis pranešėjau?
Š.VIPARTAS. Buvo Seimo nario V.Astrausko pasiūlymas, bet kadangi yra pateiktas atskiras Seimo nario A.Endriukaičio projektas (Nr.1833), įtraukti čia nėra tikslinga, nes eina jau kaip atskiras įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti trečiąją dalį bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Priimta.
Dabar prašysiu pasisakyti dėl viso šio įstatymo dėl balsavimo motyvų. 4 - už, 4 - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo" projekto nuostatoms aš pritariu ir kviečiu balsuoti už. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prieš pasisakant dėl balsavimo motyvų kitam Seimo nariui prašau balsų skaičiavimo grupės narius užimti savo vietas, kitaip aš negalėsiu teikti šio įstatymo balsuoti, nes nebus kam skaičiuoti. Man atrodo, klausimas aiškus. Atsiprašau, prašom registruotis. Aš turėjau omeny, užsirašyti kalbėti. Seimo narys A.Raškinis. (Balsai salėje) Tie, kas buvo užsirašę, išsaugota.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai, aš norėčiau priminti mūsų priešpietinį posėdį, kai buvo daug ginčų dėl to, kad nebuvo laiku padaryta tvarka. Iš tikrųjų šitas įstatymas yra tam, kad nors šiokią tokią tvarką įvestų toje vietoje, kur yra nuolatos pažeidinėjamos piliečių teisės. Piliečių teisės į švarią, normalią, dorą aplinką. Tai yra iš tikro prigimtinė žmogaus teisė turėti ir ekologiškai švarią aplinką, ir moraliai švarią aplinką. Šita žmogaus teisė turi būti apginta. Kviečiu palaikyti šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Po tokių skambių kolegų žodžių, aišku, turėtų būti net nepatogu šnekėti prieš tokias įstatymo pataisas. Tačiau aš vis dėlto drįsiu tai daryti. Todėl, kad visų pirma šitos pataisos visai nereiškia mūsų tautos moralės gerinimo ar kažkokio švarinimo. Kaip jūs įsivaizduojate, kokio didumo turėtų būti visuomenės informavimo priemonių kontrolės valdyba, ar kaip ji ten besivadintų, kad ji sugebėtų atlikti operatyvinį darbą, rasti visus nelegalius pornografijos ir visokių kitų negerų dalykų platintojus, kad sugebėtų juos bausti ir t.t.? Jeigu mes ponui Š.Vipartui ir jo darbuotojams paliekame funkcijas tik registruoti įvairius ūkinius subjektus, kurie užsiima spauda, poligrafija, audio, video ir t.t., tai čia yra ne daugiau kaip papildomas popierių ar kitokių būdų dauginimas, taip pat, beje, ir darbuotojų. Nes paprastai pornografijos platinimu neužsiima legalios firmos ir jos tikrai nesiregistruos pas poną Š.Vipartą ir nesakys: gerbiamasis pone, mes užsiimsime pornografija. Todėl nereiktų šitaip ir šnekėti ir nereiktų vaidinti, kad tik tie, kurie pasisako už šitą įstatymą, yra labai susirūpinę tautos moraline švara. Būkit ramūs, ne mažiau susirūpinę ir kiti, tačiau nepritaria tokioms priemonėms, kokios yra siūlomos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš savo žodį perleidžiu gerbiamajam Seimo nariui A.Kunčinui.
A.KUNČINAS. Man tenka apgailestauti, kad tiek pranešėjas, tiek kai kurie Krikščionių demokratų frakcijos nariai, ypač ponas A.Raškinis, kuris, matyt, džiaugiasi patekęs į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos delegaciją, visiškai iškraipo svarstomo klausimo esmę. Reikia skirti ir neapgaudinėti tų Seimo narių, kurie galbūt yra nepakankamai susipažinę su siūlomo įstatymo projektu. Jeigu čia siūloma apriboti tam tikros institucijos veiklą, tai ne tam, kad nebūtų kovojama su pornografija ir kitais dalykais, apie ką su tokiu pasimėgavimu kalba ponas Š.Vipartas, o tam, kad valstybėje būtų tvarka. Kaip ir buvo minėta, nė viena firma, organizacija, kuri užsiima šia veikla, niekuomet nesiregistruos ir savo veiklos neskelbs kaip oficialios veiklos. Aš manau, tuo labiau kad yra rengiamas Visuomenės informavimo priemonių įstatymas ir šios institucijos klausimas apskritai dar nėra išspręstas, galima sutikti su pirmąja dalimi, kurioje siūloma pakeisti šios institucijos pavadinimą atitinkamuose kodeksuose, tačiau, manyčiau, spręsti apie šios institucijos veiklos išplėtimą, papildomų funkcijų jai priskyrimą, kol nepriimtas Visuomenės informacijos priemonių įstatymas, yra tikrai netikslinga. Kadangi dalį Seimo narių apgavo, klasta buvo priimta ta dalis, kuriai buvo siūlyta pataisa, aš siūlau šito viso įstatymo pakeitimo nepriimti ir jam nepritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, aš vis dėlto siūlau šį įstatymą priimti. Vis dėlto tas įstatymas tokiu ilgu pavadinimu užtikrins nors minimalią tvarką. O tai, ką sakė gerbiamoji S.Burbienė, manau, yra kita įstatymo dalis, realizavimo mechanizmo trūkumai. Ką padarysi - mes dar jų neaptarėme.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, esu įsitikinęs, kad svarstant Visuomenės informavimo priemonių įstatymą valstybės atsakomybė už nusikalstamus veiksmus, kurie yra įvardyti Konstitucijoje, bus dar kartą aptarta, nes tai yra labai sudėtinga problema. Kartu kreipiuosi į gerbiamąjį poną A.Kunčiną - kai jis motyvuodamas kalba apie vieną įstatymą, kuris nereglamentuoja Spaudos valdybos tarnybos buvimo, bet reglamentuoja alkoholio kontrolės ir pornografijos kontrolės problemas, vis dėlto Seimo nariams reikėtų pateikti įtikinamesnių argumentų. Ši pataisa, netgi jeigu būtų priimta pono A.Kunčino redakcija, nieko nenulemtų dėl valdybos egzistavimo, nes valdybos egzistavimas yra patvirtintas kitų įstatymų. Taigi gal nesipainiokime patys.
Dėl pačios problemos, dėl to, apie ką kalbėjo gerbiamoji S.Burbienė. Aš manau, kad S.Burbienė žiūri į šią problemą gana liberaliai. Jos toks ekonominis liberalus požiūris. Ir, matyt, tas liberalizmas vyrauja LDDP frakcijoje, didžiojoje jos daugumoje, nėra abejonės. Kita vertus, vargu ar su tuo būtų galima sutikti, jeigu mes iš tikrųjų diskutuotume dėl argumentų ne taip, kad štai kiek reikės papildomai išpūsti etatus, norint, kaip sakė ponia S.Burbienė, iš tikrųjų įgyvendinti. Aš nežinau, ką reiškia žodis "iš tikrųjų", aš manau, kad norint šią problemą spręsti, reikia valstybės institucijų veiklos. O jos efektyvumas, nėra abejonės, metai po metų turės būti didinamas, tobulinamas ir pan. Todėl aš pritariu šio įstatymo pataisoms ir kviečiu Seimo narius už tai balsuoti. O dėl to, kaip bus toliau reglamentuojamos institucijos, kiek etatų, kiek galimybių, kiek galima bus skirti finansų ir t.t., - čia jau yra kitų metų valstybės valdymo, valdžios ir valdymo institucijų reorganizavimo klausimas. Pirmiausia apsispręskime dėl valstybinio reguliavimo alkoholio kontrolės, pornografijos ir kitose srityse.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, už šį įstatymą pasisakė 4, dar 2 galėtų pasisakyti prieš. A.Endriukaitis. Prieš?
A.ENDRIUKAITIS. Aš pritariu šitam projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Prieš?
P.JAKUČIONIS. Mes pritarėme. Apskritai čia komiteto siūlymas. Tik projektą pristatinėja gerbiamasis Š.Vipartas. Komiteto vardu aš turiu pasakyti, kad tos problemos labai aštrios, mes gauname labai daug ir skundų, ir pasiūlymų, ir nusiskundimų dėl to, kad šioje srityje didelė netvarka, nebaudžiamumas ir reikia tą reikalą sutvarkyti. Šios įstatymo pataisos, papildymai kaip tik tam yra ir skirti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad galima pasisakyti tik prieš šį projektą. Gerbiamoji Seimo nare Jurkūnaite, jūs prieš?
G.JURKŪNAITĖ. Taip, ir aš niekaip nesuprantu, kodėl Seimo nariai nesilaiko elementariausios logikos. Visuomenės informavimo priemonių įstatymas yra įstrigęs. Pagaliau jau jis bus sausio darbotvarkėje - kaip matėte, įrašytas. Tik po jo paaiškės, jeigu liks šita kontrolės forma, kuri dabar yra, tai natūralu, jog reikės daryti tai, ką dabar siūlo ponas Š.Vipartas. Bet jeigu Seimas nubalsuos kitaip, jeigu bus kitokios kontrolės institucijos, tai tada reikės kitaip taisyti įstatymus. Kodėl negalima pirma priimti Visuomenės informavimo priemonių įstatymo, kad būtų tikrai aišku, ar toks pavadinimas lieka, ar kitoks, ir tada taisyti. Logika man niekaip nesuprantama, todėl aš siūlau palaukti, kol priimsime Visuomenės informavimo priemonių įstatymą, kad būtų aišku, kaip ten Seimas apsisprendė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Miškinis. Prieš?
P.A.MIŠKINIS. Negaliu pasisakyti prieš šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė R.Hofertienė. Prieš? Seimo narys A.Kunčinas. Prieš?
A.KUNČINAS. Aš prieš. Dar kartą pasikartosiu - negalima tokiu būdu pateikti įstatymo pakeitimų, kai kalbama apie gražius, gerus dalykus, kuriems aš visiškai pritariu, tačiau kartu norima išplėsti vienos institucijos funkcijas. Nors gerbiamasis V.Andriukaitis ir teigė, tačiau jis nevisiškai teisus ir ne visuomet jis teisingai šneka, kai kalbama, kad Visuomenės informavimo priemonių įstatyme šios institucijos likimas yra nesprendžiamas. Ten iš esmės bus sprendžiamas šios institucijos likimas, ir tuomet galėsime kalbėti apie jos funkcijas. O dabar mes institucijos funkcijas plečiame ir tik po to priimsime įstatymą, kuriame apskritai bus sprendžiama, ar toji institucija lieka. Dėl to šio įstatymo projektui pritarti jokiu būdu negaliu ir kviečiu visus Seimo narius balsuoti prieš, o vėliau, kai priiminėsime Visuomenės informavimo priemonių įstatymą, ten tą problemą ir išspręsime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 64 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo", prašau pakelti rankas. Gerbiamieji profesoriai Griciau ir Genzeli, nesiginčykite balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 34 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš ir 12 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo" priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų posėdyje dalyvauja gerbiamasis Seimo narys ir kultūros ministras ponas J.Nekrošius. Aš norėčiau visų jūsų vardu pasveikinti jį su gražiu jubiliejumi ir palinkėti kūrybinės energijos, visokeriopos sėkmės. (Plojimai)
Svarstome 2-2 darbotvarkės klausimą, bet prieš tai dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Turėjome progą pamatyti, kaip buvo ginamas alkoholio reklamos interesas, vadinamosios pragertos spaudos laisvės teisės, ir tai, deja, nepavyko, dėl ko reiškiu didelį pasitenkinimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar gal kas nors ką nors blogo apie spaudą norėtų pasakyti? Nėra norinčių.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Tuomet svarstome 2-2 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo papildymo" projektą.
Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją, gerbiamąją Seimo narę V.Briedienę.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo papildymo labai reikia todėl, kad tiems politiniams kaliniams ir tremtiniams, kurie, nepaisant ypač sunkių sąlygų, vis dėlto sugebėjo apginti disertacijas ir vėliau dirbo buvusios Tarybų Sąjungos mokslo ir mokymo įstaigose, šis darbo laikas būtų įskaitomas į mokslininko darbo stažą. Kaip jūs matote, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto pastabas, yra parengtas antrasis šio įstatymo projekto variantas. Šis klausimas susijęs tik su keletu žmonių, bet tai yra vis tiek mūsų, tai yra Lietuvos žmonės, ir iš biudžeto pareikalaus tik kelių tūkstančių litų. Tai tikrai yra labai smulkus klausimas, bet tai yra mūsų žmonės, ir mes jais rūpintis privalome. Dėl Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomo papildymo, kai jie rašo, kad buvusių Tarybų Sąjungos respublikų valstybinių mokslo ir studijų institucijų statusą pripažįsta Švietimo ir mokslo ministerija, aš sutinku, kad toks papildymas būtų. Tik žodį "pripažįsta" siūlau pakeisti žodžiu "patvirtina" Švietimo ir mokslo ministerija. Man atrodo, kad čia daugiau klausimų neturėtų kilti. Prašau jūsų palaikyti ir balsuoti už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šis įstatymas susideda tik iš vieno straipsnio, todėl prašysiu iš karto kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. 4 - už, 4 - prieš. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai pritariu šitam pasiūlymui, nes iš tikrųjų būtų didelė neteisybė, jeigu tie žmonės, kurie ne savo noru, bet išvaryti iš savo Tėvynės, vis dėlto sugebėjo dirbti mokslinį darbą. Manau, tikrai niekas neturėtų abejoti dėl to, kad jiems būtų suteikta teisė ir darbas mokslinėse įstaigose buvusioje Tarybų Sąjungoje būtų įskaitomas į jų mokslinį stažą. Ačiū.
PIRMININKAS.Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai rengėme Mokslininkų pensijų įstatymą, tai pirminiame variante taip ir buvo numatyta, kad iki nepriklausomybės paskelbimo mokslininkų stažas buvusios Tarybų Sąjungos mokslinio tyrimo įstaigose ir aukštosiose mokyklose įskaitomas. Tačiau buvo pateiktos pataisos, kad toks stažas nebūtų įskaitomas. Dabar pateikta, kad tą stažą reikia įskaityti tik buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams. O kuo kaltas žmogus? Mes žinome įžymių mokslininkų, kurių šeimos buvo išsisklaidę, išbėgioję ir patys išvažiavo mokytis į Tarybų Sąjungos gilumą, vėliau tapo įžymiais mokslininkais, dabar jie jau seniai grįžę į Lietuvą. Mes apie tai jau kalbėjome: jis neturi būti vienpusiškas, turime visiems įskaityti tą stažą buvusiose Tarybų Sąjungos aukštosiose įstaigose ar mokslinio tyrimo institutuose. Šiuo požiūriu jis vienpusiškas, todėl aš jo nepalaikau. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, kur gyvenimo audros dažniausiai prieš žmogaus valią nunešė, kur jis gyveno ir kur gynė mokslinį darbą? Ką gi, mes galime užjausti, kad ne Tėvynėje. Jeigu mes nepriimtume šio įstatymo projekto, vadinasi, mes pripažintume anksčiau buvusį ignoravimą jo, kaip mokslininko, kaip žmogaus, pripažintume jo teisių varžymus ir net pritartume jo ištrėmimo pagrįstumui. Jei mokslininkai turi tam tikrų lengvatų, pensiją (ar pagrįstai, ar nepagrįstai - čia jau gali būti atskiras dalykas), neišskirkime jų iš visos mokslininkų grupės, pripažinkime esant savo Tėvynės žmonėmis, mokslininkais ir teikime numatytas jiems lengvatas. Šiam įstatymo priėmimui aš pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Šitą klausimą aš norėčiau pailiustruoti konkrečiu pavyzdžiu. Sakysim, L.Dambrauskas, turėdamas mokslinį laipsnį, Termoizoliacijos institute dirbo mokslinį darbą. Iš ten ne savo valia, o teismo sprendimu buvo nugabentas truputėlį toliau už Respublikos ribų. Atbuvęs teismo paskirtą laiką, anksčiau grįžo į Lietuvą. Dabar, kai svarstomas šitas klausimas, žmogus negauna šio mokslininko priedo. Todėl aš manau, kad reikėtų į įstatymą pažiūrėti taip: jis dirbo mokslinį darbą, per jėgą jis nutrauktas ir, žinoma, tą buvimą jam reikia pripažinti. Jis tikrai ten nedirbo mokslinio darbo, bet ne todėl, kad jis jo nenorėjo arba negalėjo, jis buvo prievartiniu būdu nuo jo atskirtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek aš suvokiu, gerbiamoji V.Briedienė neprieštarauja, kad būtų papildoma, jog visų tų, kurie buvo išvažiavę ir dirbo už Lietuvos ribų ar mokslinėse komandiruotėse, kad jų ten buvimo laikas būtų įskaitomas į darbo stažą. Dėl to aš balsuoju už šitą, bet aš siūlau, kad gerbiamoji V.Briedienė patvirtintų, jog ji iš tikrųjų neprieštarauja.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, tie, kurie dabar kalbėjo, paskutiniai kolegos, atkreipė dėmesį į tą situaciją, dėl kurios mums reikėjo šio įstatymo projektą papildyti ir priimti. Kolegė V.Briedienė, kalbėdama tribūnoje, pasakė, kad ji priima mūsų komiteto pasiūlymą. Mūsų komiteto mintis yra papildyti, kad visiems tiems Lietuvos piliečiams, kurie buvo buvusios Tarybų Sąjungos respublikų mokslo ir studijų institucijose, tai yra įskaitoma. Čia iš tikrųjų daug žmonių nebūtų. Mes manome, kad galima būtų papildyti. O dėl šių institucijų statuso - tinka ar prilyginama mokslo studijų institucijoms, kaip mūsų įstatyme ir numatyta, sprendžia Švietimo ir mokslo ministerija. Aš siūlau palaikyti. Kolegė V.Briedienė sutinka, tai būtų papildymas. Yra oficialus komiteto pasiūlymas, ir aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasisakyti tik prieš šį projektą. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Negaliu, ne.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš remiu tą projektą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Aš - už, su pastaba.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną pranešėją. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs siūlote priimti tą pataisą, kurią pasiūlė priimti komitetas?
V.BRIEDIENĖ. Taip, aš siūlau priimti pataisą. Dar kartą perskaitau tą papildymą prie mano pasiūlyto įstatymo projekto. "Buvusių Tarybų Sąjungos respublikų valstybinių mokslo ir studijų institucijų statusą patvirtina Švietimo ir mokslo ministerija." Tai yra papildymas prie mano įstatymo projekto. Tai susiję tik su keletu žmonių. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, dar kartą patikslinkite, nes, jeigu aš teisingai supratau, tai jūs siūlymo nepriėmėte.
V.BRIEDIENĖ. Ne, aš priimu. Pasiūlymas yra toks - pritarti. Aš perskaitau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio nutarimą: "Pritarti įstatymo projektui Nr.l694(2) papildant šį projektą taip: 6 straipsnį papildyti tokia trečia dalimi: buvusių Tarybų Sąjungos respublikų valstybinių mokslo ir studijų institucijų statusą pripažįsta Švietimo ir mokslo ministerija." Aš siūlau žodį "pripažįsta" pakeisti žodžiu "patvirtina". O su visu kitu aš sutinku. Sutinku, kad mano projektas būtų papildytas tokiu sakiniu.
PIRMININKAS. Bet jūs sutinkate, kad tai būtų taikoma tik politiniams kaliniams ir tremtiniams, taip? (Balsai salėje)
Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Tai yra keletas žmonių tiktai... Taip, taip, du, trys... Taip.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš apie tai ir kalbu, kad yra tik keletas žmonių...
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, aš jau kitam žodį suteikiau. Jūs mane informavote, kad kalbate tik apie politinius kalinius ir tremtinius.
Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš ir noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto pranešėja nesusišneka su kai kuriais čia, Seimo salėje, esančiais nariais. Jūs vis dėlto kalbate tiktai apie kelis žmones, būtent buvusius politinius kalinius ir tremtinius, sutikdama tik dėl pataisos, kad tų aukštųjų statusą turi pripažinti ministerija. Bet salėje kai kurie Seimo nariai sako, kad tai būtų diskriminacija tų žmonių, kurie nebuvo politiniai kaliniai ir tremtiniai, bet vis dėlto daug metų dirbo Tarybų Sąjungos aukštosiose mokyklose. Jiems turėtų būti įskaitytas stažas, jeigu jie dirbo tose mokyklose, kurių statusą pripažintų Švietimo ir mokslo ministerija. Štai čia yra nesusišnekėjimas. Ar kalbama, kad papildoma pensija bus tik kai kuriems, keliems žmonėms, kaip jūs sakote, ar visiems, kurie dirbo aukštosiose Tarybų Sąjungos mokyklose?
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš gerbiamajai kolegei V.Briedienei siūlyčiau sutikti su tuo, ką pasakė kolegė G.Jurkūnaitė, nes čia yra kalbama tikrai apie nedidelį skaičių žmonių. Komitete mes turime tokių siūlymų ir mes, svarstydami būtent tai, atkreipėme dėmesį... nepriklausomai nuo to, kad dabar kolegos iš komitetų eina prie mikrofono, galbūt sakys ir kitką.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, mes svarstome labai konkretų dokumentą. To dokumento kilmė yra labai paprasta. Mes, priimdami Mokslininkų pensijų įstatymą, labai aiškiai apibrėžėme, kur įgytas stažas yra mokslinis stažas. Mes taip pat pavedėme Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai nurodyti tas institucijas, kuriose pedagoginį arba tiriamąjį mokslinį darbą dirbo mokslininkas. Tada mes padarėme vieną klaidą: po represijų, neturėdami teisės, būtent ne šitos neįstatyminės teisės, bet tos vadinamos slaptos normos, kai kurie mūsų žmonės neturėjo teisės grįžti į Lietuvą dirbti. Kai kurie iš jų pasiliko dirbti ir dirbo mokslinėse įstaigose. Kad būtų išvengta štai šitos neteisybės, ir gimė ponios V.Briedienės projektas. Todėl jis jokiu būdu nieko neišplečia ir nieko kito negali išplėsti. Jeigu norite išplėsti dar šitą ratą, tada reikia teikti visiškai kitą projektą. Mes ir komitete svarstėme tiktai šitą ir pritarėme tiktai šitam, o ne daugiau. Aš kviesčiau būti logiškus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, be to, ir ne tas laikotarpis, kad būtų galima šio įstatymo pataisoms teikti žodžiu siūlymus. Juk vyksta priėmimas. Kodėl dabar jūs priimate žodines pastabas? Ačiū.
PIRMININKAS. Ne aš priimu įstatymus, Seimas priima įstatymus, gerbiamasis Seimo nary Kuzminskai. Jeigu nežinote, paskaitykite Konstituciją.
Dar kartą Seimo narys G.Paviržis pagrindinio komiteto vardu.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamieji kolegos, galima įvairiai interpretuoti. Bet tai, kaip šiandien yra ir buvo kalbėta ir gerbiamoji V.Briedienė (mes dviese su ja šnekėjome ir rytą ta tema)... Būtent buvo kalbama kaip tik apie tai. Mes komitete turime keletą pareiškimų. Yra panašiai: jie netremtiniai, bet jie taip pat išvažiavę. Ir dabar atskirk, kur jie naudą davė: ar čia būdami mokslo studijose, ar kad buvusiose respublikose dėstė. Mes sutarėme, kad taip turi būti. Mes, svarstydami komitete, būtent neapsibrėžėme vien tiktai šitaip, kolegos. Jeigu jūs nepriimate, tada aš siūlyčiau arba atidėti šitą klausimą, suderinkime bendrą poziciją, jeigu reikia svarstykime iš naujo komitete, arba jūs priimkite tokią pataisą. Jeigu reikia, po pertraukos galime tą pataisą papildyti. Bet vien tiktai tremtiniams daryti išimtį, kai kiti žmonės irgi dirbo, aš manau, yra nelogiška, kaip ir nelogiška, jeigu mes darytume, sakykime, išimtį Lietuvoje vienam tokią, kitam tokią.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar jūs norėsite kalbėti? Gerbiamasis ministras kalbės ar ministerijos sekretorius?
Gerbiamasis ministras M.Mikaila.
M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas buvo svarstytas ir Vyriausybės posėdyje. Iš esmės dėl to, kad tai tikrai yra ribota asmenų grupė, jam nėra pritarta, nes dar yra ir juridinės technikos netikslumų. Čia projekte neįrašytas ir projekte nesvarstomas reabilitavimo klausimas - tai irgi yra svarbi priežastis. Manyčiau, kad nereikėtų įstatymo toliau šitomis pataisomis "atskiesti". O tų asmenų kategorijos - kaip yra svarstoma ir atsižvelgiant į praplėstą limitą, - žmonės, dirbantys ir turintys mokslinius laipsnius... Mes turime galimybę bendrame valstybinių pensijų fone šitą problemą spręsti. Aš siūlyčiau kitą sprendimo variantą ir siūlyčiau pateiktam įstatymo projektui nepritarti. Kaip Valstybinių pensijų komisijos pirmininkas prašysiu komisijos narius paremti tuos asmenis, sprendžiant valstybinių pensijų nustatytame limite jie visi turi mokslinius laipsnius. Galima jau esančiame įstatyme šią problemą normaliai išspręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs priimate gerbiamojo G.Paviržio siūlymą?
V.BRIEDIENĖ. Aš pažodžiui perskaičiau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisą. Dabar aš tiesiog nežinau, kaip...
PIRMININKAS. Supratau, gerbiamoji pranešėja. Tuomet pagrindinio komiteto pirmininko prašymu daroma priėmimo pertrauka. Ačiū.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Dabar pereiname prie darbotvarkės 2-3 klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pirmo punkto papildymo" projektas. Pateikimas.
Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąją Seimo narę V.Briedienę. Prašom pateikti projektą.
V.BRIEDIENĖ. Čia yra tik Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio pirmo punkto papildymo" pateikimas. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. gruodžio 12 d. ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymą "Dėl Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo", kuriuo padidino pensijas žuvusiųjų, kovojant už Lietuvos laisvę 1991 m. sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių metu, šeimos nariams. Tačiau nė kiek ne lengvesnė yra šių įvykių metu apysunkiai ir sunkiai sužalotų asmenų padėtis. Vieni iš jų pasveiko, kiti buvo pripažinti invalidais dėl sužalojimo agresijos metu. O tretieji asmenys, patyrę apysunkį arba sunkų kūno sužalojimą, yra pripažinti invalidais dėl kitų susirgimų. Tačiau šituos susirgimus paaštrino ir bendrą sveikatos būklę pablogino agresijos metu jiems padaryti apysunkiai arba sunkūs kūno sužalojimai.
Be to, kai kurie asmenys, kurie gynė laisvę, tuo metu jau buvo pensinio amžiaus. Jeigu nebūtų apysunkiai arba sunkiai sužaloti, šitie asmenys dar galėtų dirbti net ir būdami pensinio amžiaus. Bet dėl patirtų sužalojimų jų bendra sveikatos būklė pablogėjo, jie buvo pripažinti invalidais dėl bendro susirgimo ir nebegali dirbti. Įstatymo projekte tokiems senatvės pensininkams numatomos papildomos lengvatos. Jų skaičius pagal Sapiegos ligoninės pažymėjimą yra nedidelis. Tai yra iš viso 37 asmenys, kurie patyrė sunkų ar apysunkį kūno sužalojimą, iš kurių 14 nustatytas invalidumas. Vadinasi, negaunantys jokios kompensacijos yra tiktai 23 nukentėję asmenys.
Dėl pablogėjusios sveikatos I ir II grupės invalidumas nustatytas 12 asmenų, kurie buvo apysunkiai arba sunkiai sužaloti. Taigi pagal pateiktą įstatymo projektą lengvatas gautų iš viso 35 asmenys. Prašau pritarti šio įstatymo pateikimui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, jūs paminėjote čia skaičių. Kokia maždaug susidarytų suma? Ačiū.
V.BRIEDIENĖ. Sumą mes bandėme skaičiuoti. Jeigu po 200 Lt, jeigu po dvi bazines pensijas, bazinius lygius jie gautų, tai papildomai reikėtų maždaug 7 tūkst. Lt per mėnesį.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Kadangi, atrodo, daugiau klausiančių nebus, aš gal trumpus du klausimus. Pirmiausia, kodėl tokia keista data - iki 1995 m. sausio 13 d.? Vadinasi, ne iki pirmų, ne iki šeštų, kažkodėl iki 1995 m. sausio 13 d.
Ir antras klausimas. Ar šitiems žmonėms dabar nėra mokama iš tikrųjų jokių papildomų pensijų?
V.BRIEDIENĖ. Iki sausio 13 d. parašyta todėl, kad dabar buvo priimtas tas papildomas įstatymas mokėti papildomas pensijas nukentėjusių šeimos nariams. Tai... (Balsas salėje) Taip, kurie nenukentėjo, jiems nėra už ką mokėti.
Antras klausimas buvo... Ponia Burbiene, antras klausimas? (Balsas salėje) Taip. Tiems nukentėjusiems (apysunkiai ir sunkiai sužalotiems asmenims) buvo numatytos vienkartinės kompensacijos. Pavyzdžiui, po apysunkio sužalojimo buvo paskirta 470 Lt kompensacija. Tiktai. Jiems neužtenka tos kompensacijos vieną kartą pasigydyti. Dabar jie nieko papildomai negauna. Jie gauna savo invalidumo pensiją. Tiktai. O jeigu gauna nukentėjusių šeimos nariai, tai patys nukentėjusieji, kurie yra apysunkiai ir sunkiai sužaloti, irgi turėtų gauti tokią pensiją. Prašau jus pritarti įstatymo projekto pristatymui, o vėliau bus galima dar tikslinti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Einoris.
V.EINORIS. Jeigu yra dokumentų, patvirtinančių, kad tikrai žmonės yra nukentėję, dėl tokio žmonių skaičiaus, manau, mums nėra ko abejoti ir reikia pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų, taip? Ar sutiktumėte, kad pagrindiniai komitetai būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Biudžeto ir finansų komitetas. Tai yra du pagrindiniai komitetai. Sutarta. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas Seimo posėdyje būtų svarstomas kitų metų sausio mėnesį? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Taigi svarstome darbotvarkės 2-4 klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos žemės ūkio kolektyvizacijos padarytų nuostolių ir ūkininkų genocido 1940-1990 metais tyrimo" projektą. Pateikimas. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys M.Treinys. Bet dar dėl vedimo tvarkos - Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gal ne visai, gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš jau ranką kėliau, jūs nepastebėjote. Paskirti pagrindiniai komitetai - aš neprieštarauju. Tačiau mes žinome, kad į biudžetą ranką įkišam, todėl Statutas reikalauja dar ir Vyriausybės išvados. Aš labai norėčiau, kad būtų pateikta ir Vyriausybės išvada dėl šių įstatymo projektų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariate, kad reikėtų paprašyti Vyriausybės išvados? Gerbiamasis ministre, prašome Vyriausybės išvados šiam projektui.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradėdamas komentarą norėčiau jūsų dėmesį atkreipti į vieną kuklią knygelę, kuri vadinasi "Lietuvos žemdirbių sąjūdžio programiniai dokumentai". Jie priimti Lietuvos žemdirbių sąjūdžio suvažiavime Vilniuje 1989 m. vasario 25-26 d. Vienas iš svarbiausių - Lietuvos žemdirbių sąjūdžio programa, pirmoji programa, ir jos pradžia yra istorinis vertinimas. Kelios citatos: "1940 metų žemės nacionalizacija ir tarybinė žemės reforma buvo tik taktinis manevras, maskavęs stalininį kolektyvizacijos planą. Žemės ūkio kooperacijos likvidavimas 1948 metais ir vėlesnis prievartinis žemės ūkio kolektyvinimas buvo žalingas politiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais. Valstiečių buožinimas buvo ekonominio, o jų trėmimas - fizinio tautos genocido formos, sugriovusios Lietuvos agrarinę struktūrą, žemės ūkio ekonominį potencialą ir patirties perimamumą." Ir iš tolesnio teksto perskaitysiu porą citatų: "Skubotas vienkiemių likvidavimas susilpnino žemės ūkio gamybos ekonominę bazę, padidino kaimo žmonių migraciją į miestus, paaštrino butų krizę." Ir paskutinė citata: "Beatodairiškas žemės ūkio gamybos specializavimas bei koncentravimas daugelyje gamybos šakų laukiamų rezultatų nedavė."
Tą programą priėmė maždaug tūkstantis susirinkusių žemdirbių. Iš jų buvo išrinkta šimto žmonių taryba. Perskaitysiu 12 pavardžių tų, kurie šiandien yra Seimo nariai, priėmę šitą programą: A.Baležentis, J.Bastys (amžinąjį atilsį), A.Endriukaitis, A.Giedraitis, V.Lapė, L.Milčius, J.Pangonis, A.Ražauskas, S.Šaltenis, M.Treinys, A.Vaižmužis, V.Velikonis.
Kas netiki, gali įsitikinti ir pasiklausti kolegų, kurių lygiai tiek pat vienoje ir kitoje pusėje šiandien sėdi. Tai rodo, kad 1989 metais agrarininkai buvo ganėtinai vieningi. Jie tuo metu turėjo dar ir kitą bendrą poziciją kitoje pusėje, o jie visi buvo opozicijoje. Ir ta programa buvo vieninga, ir tie siūlymai vieningi, tiek bandant vertinti praeitį, tiek bandant modeliuoti ateitį. Deja, visi turime pripažinti, kad per 7 metus į priekį pažengėme nedaug. Šiandien neturime nei pilnesnio valstybės praeities vertinimo jos teisės lygmenyje, kaip ir neturime užbaigtos Lietuvos kaimo ateities vizijos. Čia mes pateikiame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą ir jį pateikdami turime progą įgyvendinti teisinėje plotmėje Lietuvos žemdirbių sąjūdžio pirmosios tarybos prieš septynerius metus priimtas nuostatas apie Lietuvos kaimo penkiasdešimties metų praeitį, kuri jau tada buvo deklaratyvia forma išreikšta minėta citata ir dar keliasdešimčia puslapių teksto.
Mes siūlome vertinti politiniu, teisiniu, socialiniu, ekonominiu požiūriu tai, ką padarė Lietuvai, jos ūkiui, jos kaimui, ūkininkams 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacija, ką padarė išbuožinimas, ūkininkų trėmimai, kooperacijos likvidavimas, prievartinė kolektyvizacija, vienkiemių sistemos sunaikinimas, perdėta gamybos centralizacija, ūkininko mentaliteto niekinimas ir mentaliteto naikinimas bei kiti dalykai, dėl kurių 1989 metais buvo sutarta, t.y. metais, kuriuos kai kas šiandien Lietuvoje vadina žemės ūkio aukso amžiumi. Pakartoju: sutarėme, nes mes visi, čia pasirašiusieji, tuomet buvome opozicijoje.
Jums teikiamas šio nutarimo antrasis variantas. Siūlome iš Seimo sudaryti 11 asmenų komisiją (6 - daugumos, 5 - mažumos), tačiau nemanau, kad visa tai galės padaryti vien politikai. Todėl siūlome vėliau šią komisiją papildyti mokslininkais, visuomeninių organizacijų atstovais, valstybinių institucijų darbuotojais. Ir visi turėtų pabandyti išaiškinti, ant kokių pamatų statome ateities kaimą, kas iš praeities turi išliekamąją vertę, kas tos vertės neturi, kas yra prarasta, kas yra grąžintina. Ir tai padarę, turėsime objektyvų pamatą statyti tai, ką mes norime turėti Lietuvos kaime ateityje. Laikas apie tai pasakyti kaimo žmogui, reikia pasakyti Lietuvai. Turime realią progą tai padaryti, nes čia, salėje, nemažas žmonių skaičius, tiesiog buvusios Žemdirbių sąjūdžio tarybos prezidiumo kvorumas, yra. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Norėtų paklausti Seimo narys A.Albertynas. Užsirašė iš anksto. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Paskui aš esu užsirašęs ir dėl balsavimo motyvų. Aš tiktai paklausiu. Kodėl jūs tiktai skaitote, kas praeityje buvo parašyta Žemdirbių sąjūdžio suvažiavime. Aš tuomet sąjūdžio suvažiavime dalyvavau, bet kodėl jūs neskaitote tos programos dalies, kas yra numatyta daryti ateityje. Ten aiškiai pasakyta: laisvai pasirinkti ūkininkavimo formas. Žemdirbių sąjūdžio suvažiavime nebuvo numatyta prievarta sugriauti kolūkius. Aš pritariu šitai komisijai.
Dabar kitas dalykas. Kas vykdė šitą kolektyvizaciją, tų nėra gyvų. Bet yra gyvi tie, kurie toliau varė tos kolektyvizacijos propagandą, tai Žemės ūkio akademija, dėstytojai profesoriai, docentai, taip pat ir gerbiamasis pranešėjas savo knygoje "Ekonomika". Dabar jis kalba vienaip, o ten kitaip įvertino. Buožių trėmimas į Sibirą teigiamai atsiliepė kolektyvizacijai. Kaip tuos žodžius suprasti? Jūs nemanykite, tie, kurie mus, akademijos studentus ir tobulinimosi kursų lankytojus, morališkai žalojote, kad jūs nuo šito išsisuksite. Jūs negalvokite, kad jūs vadovausite tai komisijai. Mes įvertinsime jus. Mes sukviesime tokius kaip aš, baigusius aukštąjį mokslą, ir mes jums surengsime visuomenės teismą už tai, kad jūs žalojote mūsų sąmonę. Šitai būtinai reikia įtraukti, kokie buvo patirti nuostoliai. Čia yra genocidas, reikia įtraukti vokiečių okupacijos metus. O jeigu jūs taip braukiate vokiečių okupacijos laikotarpį, kadangi 1940... Čia įeina 1941 iki 1945. Irgi buvo genocidas. Dar 1940 metais iki birželio 15 d. genocidą prieš Lietuvos ūkininkus vykdė smetoninė valdžia. Taip pat reikia įtraukti. Taigi čia labai platus spektras. Įvertinti būtinai reikia, o pradėti reikia nuo gyvų žmonių, nuo Žemės ūkio akademijos, jos dėstytojų, docentų ir profesorių, kurie šitaip toliau propagavo kolektyvizaciją.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš suprantu, gerbiamasis Bernatoni, kad jūs labai mėgstate socialistą A.Albertyną, bet aš tada siūlyčiau, kad ir man duotumėte dvi minutes klausimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums paaiškinti, nes esu kaltinamas neobjektyvumu. Gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas užsirašė ir paklausti, ir kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tai jis ir paklausė, ir kalbėjo. Ar aišku dabar?
M.TREINYS. Atsakydamas į pono A.Albertyno klausimą, galėčiau paaiškinti štai ką. Tai yra pavyzdys, kaip 50 metų sugadino žmogų.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis kolega, jūs iš tikrųjų labai gražiai ir įdomiai pradėjote pristatinėti šio nutarimo projektą. Man kilo toks klausimas. Kaip jūs paaiškintumėte, kodėl prieš tai, atrodo, tiek nedaug metų visi žemdirbių atstovai buvo vienoje vietoje, o vėliau išsiskyrė tos pozicijos. Štai pono A.Ražausko, sakykime, ir L.Milčiaus, pono V.Velikonio ir V.Lapės. Susidarė kairė ir dešinė. Kodėl vyko tos programos tokia, sakyčiau, išdavystė? Kodėl susidarė tokios dvi srovės po kelerių metų? Kaip jūs paaiškintumėte tą skilimą?
M.TREINYS. Tai paaiškinti nėra sunku. Eidami į kurią nors pertvarką, žmonės eina su tam tikrais interesais. Natūralu, kad tuo metu buvę ūkių vadovai jautė virš savęs slegiančias agropromo ir kitas didžiąsias institucijas. Jie ėjo tam, kad būtų nuverstos tos institucijos. Jau pirmajame Žemdirbių sąjūdžio tokiame susirinkime buvo priimtos atitinkamos nuostatos, alytiškiai turėtų puikiai žinoti. Ponas J.Pangonis turbūt prisimena, kokios buvo priimtos nuostatos. Vėliau, per pusę metų atlikus tuos pirmuosius didžiuosius pakeitimus, tie vadovai virš savęs jau neturėjo tos slegiančios jėgos. Virš jų jau buvo giedras Lietuvos dangus ir jie tapo jau savarankiškais, jiems toliau eiti nereikėjo. Toliau ėjo tie, kurie matė visą Lietuvą, ne vien grupinius interesus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Ar yra galimybių tik per pusę metų atlikti minėtus darbus, nustatyti padarinius, žalą ir nuostolius? Ačiū.
M.TREINYS. Pirmiausia tai turėtų būti mūsų politinis, socialinis vertinimas. Kažkiek pasisektų pritraukus mūsų valstybinių institucijų, archyvų mokslininkus, kurie galėtų tam tikrą vaizdą ir per šį laikotarpį... Suteikus informaciją, mes tai galėtume įvertinti. Tačiau pats šis procesas bus dešimtmečių ateities tyrimas, nesibaigiantis tyrimas, medžiagos skelbimas ir tai bus diskusijų ir tyrimo objektas dešimtmečiams. Bet, mano manymu, šią kadenciją, kai kaip tik čia, Seime, yra tos buvusios Žemdirbių sąjūdžio pirmosios tarybos nemaža žmonių dalis, jie privalėtų patys tai padaryti - teikti politinį suderintą įvertinimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamasis pranešėjau, kai kas sako, kad nuosavybė šventa. Aš atsimenu, kai tėvai stojo į kolūkį, gal ir ne visai savo noru, kaip tais laikais buvo priimta, taigi pakliuvo ten ne tik žemė, bet pakliuvo gyvuliai, padargai ir visa kita. Tačiau kai jau atgavome nepriklausomybę ir Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė atitinkamus įstatymus ir Vyriausybė nutarimus, tai dalijant kolūkių nuosavybę čekius davė tik tiems, kurie liko gyvi dar iki to laiko. Bet irgi tik priklausomai nuo darbo stažo ir viso kito. O už tai, ką įnešė į ūkį, nebuvo atlyginta. Vis dėlto, mano požiūriu, tai didelė neteisybė. Ar po to, kai šita komisija viską ištirs, gal aš turiu vilties irgi atgauti tai, ką įnešė tėvai į kolūkį? Ačiū.
M.TREINYS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs tą programą vartėte, ten buvo pasakyta, kad turi būti atsižvelgta į visus šiuos komponentus. Tačiau žinodami turbūt, kad Aukščiausiosios Tarybos laikais buvo priimtas įstatymas tik dėl išlikusio nekilnojamojo turto, o jūsų minėti dalykai yra jau neišlikę, tai yra kilnojamasis turtas, tie klausimai ir nebuvo nagrinėti. Tos komisijos tikslas būtų įvertinti, kiek tai būtų buvę racionalu atsižvelgti ar neatsižvelgti ir kokios būtų socialinės pasekmės.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš neprieštarauju. Aišku, įvertinti reikia viską, kas praeityje padaryta blogo. Tačiau nemanyčiau, kad 1940 metus reikėtų imti atskaitos tašku. Ūkininkams buvo sunkių dienų ir ankstesniais laikais, pavyzdžiui, 1935 metų ūkininkų sodinimas į kalėjimus daugeliui metų, skyrimas mirties bausmių ir t.t., ir t.t. Aišku, buvo dideli... Na, ten šaudoma nebuvo, gal kitaip buvo nukankinti... ir trėmimai po 1940 metų. Tačiau tie, kas vykdė šituos dalykus, konfiskavo turtą ir perdavė vadinamajai varguomenei ar kitiems, na, sutinkame, kad irgi nebuvo labai gerai, tačiau tie žmonės jau seniai negyvi. Tai ar jums... Aišku, istoriją reikia tirti, įvertinti ir t.t. Bet ar ne pirma mums reikėtų įvertinti tuos, kurie gyvi tebėra dabar, kurie vykdė nuo 1990 metų žemės ūkio griovimą, kurie padarė nuostolių. Galbūt yra 500 kartų ar 5000 kartų didesni negu 1940 metais, kadangi ir potencialas buvo daug didesnis sukurtas. Tai žemės ūkio griovimas, turto grobimas valstybiniu mastu, vykdomas aukščiausių valstybės pareigūnų. Tai ir žmonių buvusių ūkių, darbuotojų namų atėmimas, poilsio namų, gyvenamųjų namų, kultūros namų ir įvairių kompleksų, ir t.t., ir t.t. Tai ar nereikėtų įvertinti pirma tuos, kurie gyvi tebėra dabar, galbūt ir tuos, kurie mokė tuos griovėjus, kurie aiškino (čia ir A.Albertyno pasakyta frazė), tuos, kurie aiškino, kad tik stambus žemės ūkis yra perspektyvus, o smulkiuosius ūkininkus reikia tremti, nes jie stabdo reformą, stabdo žengimą šviesaus komunizmo rytojaus link. Ačiū.
M.TREINYS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs esate visiškai teisus. Kai nagrinėjote tokios, kaip jūs kalbate, komisijos sudarymą, kuri yra sudaryta, aš siūliau, kad tyrimo laikotarpiu nebūtų pasiimamas vienas koks nors ruduo, o tiriamas visas reformos laikotarpis - nuo 1989 iki 1995 m. Deja, jūs šito nepriėmėte.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, aš iš principo pritariu tokiam nutarimui. Jis iškels iš tikrųjų labai įdomių klausimų, į kuriuos komisijai reikės labai įdomiai atsakyti. Vieną iš tokių klausimų aš iš karto pateiksiu dabar, nors jų yra labai daug. Pavyzdžiui, 1989 metais buvo toks koeficientas - gamintojų rėmimo koeficientas. Jis parodė, kokią paramą valstybė teikia gamintojui. Šitas koeficientas buvo 73%, arba, kitaip tariant, 73% valstybės lėšų buvo žemės ūkio produktai. Po garsiųjų G.Vagnoriaus ir A.Abišalos nutarimų 1992 metais šis koeficientas tapo minus 150, arba, kitaip tariant, visas miestas ir kiti gyventojai atsisėdo ant kaimo sprando. Visiškai aišku, kad tų laikų, kurie buvo, mes nepasieksime. Tai klausimas yra toks. Ar jums neatrodo, kad per tą laikotarpį, įvertinus visus piniginius ir ekonominius dalykus, kas pasikeitė Lietuvoje, išvados gali būti priešingos?
M.TREINYS. Tikrai taip. 1989 metais, kai mes iš Tarybų Sąjungos dar gavome 1 mln. 800 tūkst. t grūdų, kuriuos sušėrę gyvuliams mes gavom produkciją, kurią tiekėme Maskvai ir Leningradui, buvo tokių dalykų. Po to šituos grūdus pirkome pasaulinėmis kainomis, o parduoti už penktadalį kainos Maskvai mums tikrai neapsimokėjo. Tai buvo pirmasis žingsnis, kuris jau ir parodė, kad šita sistema negali egzistuoti. Čia tikrai reikia įvertinti tokius dalykus. Kiek mes patys ką nors ne taip padarėme, kiek objektyvios sąlygos privertė kitaip daryti. Sakysime, išsiaiškinti ir tai, kad jūs jau trejus metus sėkmingai spręsdami vis dar negalite stabilizuoti žemės ūkio gamybos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis dėl vedimo tvarkos.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš norėjau atkreipti jūsų dėmesį, pone posėdžio pirmininke. Kažkaip labai juokingai išeina, neaišku, kas čia vyksta. Posėdis ar kažkokie kliedesiai. Jeigu kolūkinės santvarkos pažibos turi tiek daug sukaupę emocijų, kad nesugeba išlieti per vieną minutę, tai gal galėtų jie rasti kur nors kitą auditoriją. Nes tiesiog sunku suprasti. Galima būtų pasakyti, kad sąžinė graužia ir norisi kalbėti, bet tai būtų neįrodomas teigimas. Gal, tiksliau, baimė graužia. Prašyčiau, kad jūs vestumėte posėdį pagal reglamentą.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary, aš vedu posėdį pagal mūsų Seimo statutą. Aš negaliu komentuoti Seimo narių pasisakymų, negaliu nurodyti nei pranešėjui, nei klausiančiajam. Seimo narys A.Albertynas dėl vedimo tvarkos.
A.ALBERTYNAS. Čia įsivėlė viena klaida. Suklaidinta, kad V.Lapė dalyvavo Žemdirbių sąjūdžio suvažiavime. Jis tuo laiku sirgo. (Balsai salėje) Man neaiškinkite. Jis dalyvavo vėlesniame žemdirbių suvažiavime, kuris buvo prieš Žemdirbių sąjūdžio suvažiavimą. Čia komentuoju A.Stasiškio repliką...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, nekomentuokite. Jūs galite kalbėti tik dėl vedimo tvarkos.
A.ALBERTYNAS. Čia yra vėl... Sako, iš baimės. Tai iš baimės šitą projektą pristato gerbiamasis M.Treinys. Iš baimės, nes jis ten daug...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dabar kalbame tik dėl vedimo tvarkos. Deja, aš esu priverstas jus nutraukti.
M.TREINYS. Ponas A.Albertynas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju. Šiam klausimui skirtas laikas baigėsi.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2-5 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo" projektą. Pranešėjas L.Milčius. Kol jis ateis į tribūną, Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Pone posėdžio pirmininke, aš siūlau pratęsti prieš tai buvusį klausimą ir jį pabaigti. Jūs neturit...
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis...
A.KUBILIUS. Jūs neturite teisės nutraukti diskusijos, nepasiūlęs to padaryti Seimui. Aš siūlau dabar pratęsti šitą dalyką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš suprantu, kad prieššventinė diena, tačiau reikėtų truputį santūriau elgtis Seimo posėdyje ir žinoti, jog Seimo posėdžio pirmininkas visuomet laikosi Seimo statuto. Dabar jums specialiai paaiškinu. Šiuo metu posėdyje mes svarstome opozicinės frakcijos darbotvarkės klausimą. Šią darbotvarkę sudarė opozicinė Lietuvos demokratų partijos frakcija. Ją laiku įteikė, kaip numatyta Statute. Seimas šios darbotvarkės nesvarsto ir negali keisti. Toks yra mūsų Statutas. Todėl aš esu priverstas laikytis tiksliai to laiko, kurį mums padiktavo demokratai.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį L.Milčių. (Balsas salėje) Deja, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, Statutas nenumato, kad praėjus pateikimo terminui ta frakcija galėtų darbotvarkę keisti. Prašome, gerbiamasis Seimo nary Milčiau. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, nereplikuokite iš vietos. Prašom. Prašom kalbėti.
L.MILČIUS. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pristatyti Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo". Šį įstatymą mes teikiame todėl, kad gauname labai daug laiškų vienu tokiu, sakyčiau, nedideliu klausimu, gal ir siauru, bet nepaprastai skaudžiu ir svarbiu. Aš norėčiau pailiustruoti vienu laišku. Šiek tiek aritmetikos, bet būtų daug geriau, jeigu jūs šiek tiek paklausytumėte manęs ir iš tikrųjų suprastumėte šio įstatymo esmę. Štai mums parašė gerbiamasis S.Valančius, gyvenantis Plungės rajone. Rajone, kurį turbūt gerai žino ponas M.Pronckus. Šito S.Valančiaus žemė prievarta yra išnuomota žemės ūkio bendrovei Žvirblionyse. Bendrovė, kurią tikrai gerai žino ponas A.Ražauskas, yra pilkuose plotuose. S.Valančius yra išnuomojęs 20 ha žemės. Per metus už 20 ha žemės jis gavo 940 kg miežių, 940 kg kviečių, 490 Lt pajamų. Visa vertė, ką jis gavo už savo 20 ha, yra 980 Lt, arba, išeitų, už vieną ha gavo 49 Lt. Tačiau štai lapkričio 27 d. jis gavo pranešimą, kad privalo mokėti 20% nuo gautų pajamų, t.y. jis privalo mokėti 196 Lt pajamų mokesčio. Žemės mokesčių inspekcijoje jam pasakė, kai jis nuėjo užmokėti, kad jau yra praėjęs daugiau negu vienas mėnuo nuo tų miežių gavimo, kai užregistruota bendrovėje, kad jam atiduoti miežiai, ir jis turi mokėti dvigubo dydžio baudą, t.y. pirma suma plius dvigubo dydžio bauda. Jau susidaro 600 Lt. Vadinasi, matom, žmogui lieka 380 Lt. Gavęs grūdais, jis pinigų neturi. Vadinasi, jam reikia tuos grūdus parduoti, kad jis galėtų sumokėti šiuos mokesčius. Aišku, jis klausia, kas jam gali padėti? Gal ponas M.Pronckus ar ponas A.Ražauskas, bet jis netiki, kad šie ponai galėtų jam padėti. Iš tikrųjų galėtų padėti įstatymo pataisa, kurią mes ir siūlome. Kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnio pirmojoje dalyje, kur atskaičiuojama 20% nuo pajamų mokesčio tarifų, būtų įrašyta: išskyrus žemės ūkio paskirties žemę. O šio įstatymo 33 straipsnio antroji dalis būtų išdėstyta taip: "Pajamos už žemės ūkio paskirties žemės nuomą, taip pat pajamos už gyventojų parduotą turtą, viršijančios šio įstatymo 35 straipsnio 11 punkte nustatytą dydį, apmokestinamos 10% dydžio pajamų mokesčio tarifu." Mes siūlome sumažinti tą apmokestinimo sumą nuo 20% iki 10% ir sudaryti galimybę (pagal 34 straipsnį tai atitinka), kad šis sumažintas 10% pajamų mokestis... Jau nereikėtų žmogui parduoti gautus miežius ar kviečius, tačiau kad tai sumokėtų nuomininkas. Tas, kuris nuomoja žemę. Iš tikrųjų būtų atkurtas kažkoks teisingumas. Žmonės, išnuomoję žemę žemės ūkio bendrovėms, iš esmės gauna už tai labai mažai. Praktiškai gauna simbolines pajamas. O kai nuo tų pajamų dar jam reikia sumokėti 20%, tai iš tikrųjų susidaro pakankamai didelės sumos. Paprastai žmogus priverstas išnuomoti žemę žemės ūkio bendrovėms per prievartą. Jis, žinoma, galėtų per tam tikrą metų laiką gauti susikaupusias atitinkamas lėšas ir pasiruošti ūkininkavimui, pirkti techniką ir pan. Tačiau pagal dabar galiojantį įstatymą daugelis žmonių ne tik negauna jokios naudos, išnuomoję 20 ar 30 ha žemės, bet priešingai - kartais patiria ir nuostolių. Kadangi dažniausiai, jeigu bendrovė užmoka šiek tiek grūdais, tai žmogui dažniausiai tenka pačiam sumokėti žemės mokestį. Todėl aš prašau gerbiamuosius Seimo narius šiam įstatymui po pateikimo šiandien pritarti ir kviečiu visus - tiek dešinę, tiek kairę - šiandien, lengvinant žemdirbių dalią, visus vienodai į tai atsižvelgti. Nedaug mes čia ką bepadėsime, bet vis tiek suprantu, kad vienam kitam žmogui, kuris ir taip jau yra nuskriaustas - negalėjo atsiimti žemės, bet ir tai, kad tos išlaidos būtų mažinamos. Mes neprasigyvensime imdami iš kaimo žmonių dar po 20% mokesčių nuo tų varganų pajamų, kurias jie gauna išnuomodami savo žemę žemės ūkio bendrovėms, ir tai priverstine tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius norėtų jūsų paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, ar yra apskaičiuota, kokia suma susidarys, padarius jūsų minėtus pakeitimus? Ačiū.
M.TREINYS. Aš tikrai negaliu pasakyti, nes tokių duomenų neturiu, bet esu gavęs laiškų iš Raseinių, iš Kėdainių, iš Pasvalio, iš Pakruojo, iš Plungės, kad žmonės šiemet jau pradėjo skųstis. Manau, kad tokius duomenis, paprašius mokesčių inspekcijos, Finansų ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos, būtų gerai turėti, kai bus svarstymas ar priėmimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.P.ADOMAITIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad žemdirbys, ūkininkas turėtų savo ūkį ir savo žemę dirbti? Tada jam nereikėtų pirmuosius trejus metus mokėti jokių mokesčių, o vėliau reikėtų mokėti tik žemės mokestį. Aš pažįstu ne vieną ir ne du ūkininkus, kurie, dirbdami 20 ha žemės, gauna po 10-15 tūkst. Lt gryno pelno, o kai kurie ir dar daugiau. Tai ar jums neatrodo... O čia, sakykim, žemės nuomojimas - tai tas pat kaip lupikavimas, rentos ėmimas ar pan. Jeigu jis gauna pelną neįdėjęs darbo, iš procentų, iš lupikavimo, iš pajamų, iš dividendų, tai taip, kaip mes parengėme, taip jis ir turėtų mokėti, kadangi jis pereina jau ne į žemdirbio statusą, o, sakykim, į prekybininko, lupikautojo ir rentininko statusą. Ačiū.
M.TREINYS. Ne, gerbiamasis kolega, man neatrodo. Jeigu atrodytų, aš žegnočiausi. O atsakydamas į klausimą aš norėčiau, kad jūs paimtumėte įstatymą, paskaitytumėte 33 straipsnį ir suprastumėte, kad šiuo atveju mes kalbam apie nuomos mokestį, kai žmogus yra priverstas išnuomoti žemę, kai ji yra pilkosiose zonose. Jis negali jos atsiimti. Iš tikrųjų daugelis tų žmonių atsiimtų savo žemę ir dirbtų, jeigu ji, jų nelaimei, nebūtų papuolusi į tas nelemtas pilkąsias zonas. Čia tai, apie ką jūs kalbate, yra visiškai skirtingi dalykai, ko manęs klausiate ir ką aš pristatau. Ar daugiau yra klausimų?
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia minėjote ir pavardes ir taip jausmingai kalbėjote. Žemės nuomos mokesčiai labai susiję su žemės mokesčiais. Kaip jūs manote, kodėl kai kurios savivaldybės, jos turi teisę atleisti nuo žemės mokesčių bet ką, kodėl kai kurios savivaldybės, nespręsdamos tų klausimų, neatleidžia nuo žemės mokesčių kai kurių subjektų, kad taip palengvintų šių klausimų sprendimą?
M.TREINYS. Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Iš tikrųjų atsiprašau, jeigu aš per daug jausmingai kalbu, bet kai skaitai žmonių laiškus, negali nesijaudinti, nes jie per daug skaudūs. Šiuo atveju mes kalbame ne apie žemės mokestį. Iš tikrųjų savivaldybės turi tokią teisę - atleisti nuo žemės mokesčių. Manau, jeigu savivaldybėms būtų skirta šiek tiek daugiau lėšų ir jos turėtų daugiau galimybių spręsti kai kuriuos finansinius dalykus, jie daugiau žmonių atleistų nuo žemės mokesčio. Aš esu už tai, kad ūkininkų galėtų būti daugiau ir ilgesniam laikui atleistų nuo žemės mokesčio. Tačiau šiuo atveju čia įsikiša mokesčių inspekcija ir ji visiškai neklausia savivaldybės nuomonės. Mokesčių inspekcija sužino, kad žemės ūkio bendrovė žemės nuomotojui užmokėjo, davė kažkiek grūdų, suskaičiuoja vertę, kainą ir nuo tų gautų pajamų tuos 20% nulupa. Jeigu laiku nesumoka, kaip žinote, yra didžiulės baudos, didesnės du kartus, o jeigu dar ne - tai reikalas atsiduria teisme. O žmogui bylinėtis teisme yra beprasmiška, kai įstatymas šiandien priimtas ne jo naudai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim šiam projektui pritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Galim pritarti bendru sutarimu ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Ir Agrarinis. Du komitetai. Sutinkat? Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas 1996 metais? Nesutinkate, kad 1996 m.? 1997 m. siūlo gerbiamasis Seimo narys. Sausio mėnesį siūlote? Ar sutinkate, kad svarstymas būtų sausio mėnesį? Dėkoju.
Dabar svarstysime 2-6 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių ir socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo". Tačiau aš nematau pranešėjos. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad prieš pietus skambino Seimo narė E.Kunevičienė. Ji serga ir prašė, kad jos klausimas būtų atidėtas. Ačiū.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi to klausimo negalime svarstyti, tuomet svarstome 3 rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos" 7 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.2008. Pateikimas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kreipėsi Invalidų reikalų taryba prie Vyriausybės ir kitos Lietuvos invalidų draugijos prašydamos, kad mes padarytume įstatymo, kuris buvo neseniai priimtas ir įsigalioja nuo Naujųjų metų, pataisą. Esmė šio pakeitimo ta, kad šiuo metu mes, priimdami įstatymą, tiesiog... Turiu pripažinti ir mūsų komiteto klaidą, ir savo asmeninę, kad mes padarėme mažą klaidelę. Finansiškai tai biudžetui įtakos neturi, vežėjams, kuriems bus kompensuojama, taip pat nėra jokių nuostolių, o būtų geriau tik žmonėms su negalia ir senyvo amžiaus žmonėms. Kaip dabar numatyta įstatyme, šie žmonės, važiuodami tarpmiestiniais, priemiestiniais autobusais arba traukiniais, moka visą bilieto kainą, o vėliau jiems kompensuojama socialinės rūpybos įstaigose pusė kainos. Kaip suprantate, tiems žmonėms ne visada lengva judėti ir mes sudarėme tam tikrų nepatogumų. Todėl mūsų pataisos idėja yra tokia, kad šie žmonės, važiuodami transporto priemonėmis, moka pusę kainos, o to bilieto šaknelė jau Vyriausybės nustatyta tvarka... vežėjams bus papildomai užmokėta iš Socialinės apsaugos ministerijos fondo arba savivaldybės priklausomai nuo transporto rūšies. Ta idėja yra tokia, ir aš labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos, kad mes... Kaip matote, ta pataisa nedidelė, Biudžeto ir finansų komitetui aš parodžiau ir jie taip pat mato, kad nėra didelio pakitimo. Su Susisiekimo ministerija mes truputį papildėme ir esame išdaliję antrąjį projektą. Na, norėtųsi, kad mes šiandien ir priimtume. Tai būtų gera kalėdinė ir naujametė dovana tiems žmonėms, kadangi nuo Naujų metų įsigalioja anas įstatymas.
PIRMININKAS. Mes galėsime priiminėti tik tuo atveju, jeigu Seimo Pirmininkas pasiūlys ypatingos skubos tvarką. Dabar prašysiu atsakyti į Seimo narių klausimus. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu jūsų paklausti. Jūs čia rašote, kad nuostoliai apskaičiuojami kiekvieną mėnesį pagal parduotus bilietus. Ar čia bus taip paprasta sukaupti tuos bilietus? O jeigu bus pasižiūrėta šiek tiek aplaidžiai, tai ar atspindės tokia bilietų sukaupimo tvarka realų važiuojančiųjų skaičių? Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Turiu pasakyti, kad tokia formuluotė buvo ir sename įstatyme. Aš tik jums pasakiau, ką mes keičiame.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man labai neaišku, kaip į paaiškinamąjį raštą pateko tokie dalykai, kurie čia yra parašyti: įstatymo 6 straipsnyje nustatyti, kad I grupės invalidai, invalidai vaikai, sulaukę 25 metų... Nesuprantu, kaip vaikai invalidai, sulaukę 25 metų, galėtų būti, o paskui II ir III grupės invalidai bei asmenys, sulaukę 70 metų. Tai išeitų, lyg I grupės invalidai, sulaukę 75 m., o II ir III - 70 metų. Čia yra kažkokia klaida. Negali būti, kad mūsų priimto įstatymo 6 straipsnyje būtų taip parašyta. Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, aiškinamajame rašte mes išvardijome tai, kas yra parašyta priimtame įstatyme. Čia yra kalbama apie I grupės invalidus, vaikus invalidus, taip pat asmenis, kuriems sukako 75 metai, ir juos lydinčius asmenis. Šiuo atveju vienas lydintysis. II ir III grupės invalidai bei asmenys, sulaukę 70 m. Taip pat važiuojančius tolimojo susisiekimo autobusais bei II, III grupės invalidai, sulaukę 70 m. Toliau pridedame transporto rūšis. Čia mes nieko nekeičiame. Tai yra priimto įstatymo nuostatos. Mes tai rašom tik aiškinamajame rašte. Bet, kolegos, aš turiu pasakyti vieną dalyką, kad 1 ir 2 klausimas iš projekto Nr.1, o projektas Nr.2, aš manau... gal jis kartais šiandien dar nėra išplatintas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tą projektą turiu. Seimo nariai irgi turėtų turėti, kadangi jis buvo užregistruotas. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip tik vakar svarstėme jaunimo problemas. Vienas iš pageidavimų ir jaunimo organizacijų siūlymų buvo dėl lengvatinių tarifų studentams, važinėjantiems miesto transportu, miesto ir priemiestiniu transportu. Ar jūs nemanytumėte, kad reikėtų apsvarstyti ir šią problemą, atsižvelgiant į vakarykščio svarstymo rezultatus?
G.A.PAVIRŽIS. Kolegos, aš šito labai nenorėčiau daryti, ir štai dėl ko: pirmiausia... ir čia yra tam tikra problema su ta kategorija žmonių, su žmonėmis su negalia ir pensininkais, sulaukusiais vyresnio amžiaus negu pensinio, apie kuriuos mes kalbame. Pirmąjį mėnesį, kaip ir minėjo gerbiamasis J.Listavičius, susidaro tam tikra problema. Jeigu valstybės lygiu, sakykim, traukiniais važinėjant - tai čia ministerija visada sugebės užmokėti. O autobusų parkai, kurie yra priskirti savivaldybėms, jiems lėšos iš biudžeto... kaip žinot, kompensacijoms taip pat yra skirtos. Tačiau tam tikru momentu autobusų parkuose gali susidaryti nemoki situacija dėl apyvartinių lėšų. Todėl savivaldybė, žinoma (mes toliau kalbam apie tvarką)... turėtų būti suteikiama tam tikra suma avansu pirmą mėnesį, o vėliau viskas išsilygintų. O dėl jaunimo - tai jiems ta nuolaida yra numatyta... kaip ir šiems žmonėms. Tačiau, man atrodo, jaunimui nėra sunku laiptais užlipti į rektoratą ar kitur, kad gautų tą kompensaciją. O tiems žmonėms, apie kuriuos mes dabar kalbam ir dėl kurių yra pateiktas projektas, - tai yra kita kategorija. Tai žmonės su negalia, kuriems sunku vaikščioti, ir specialiai dėl to... Todėl aš norėčiau, kad mes nesujungtume, o susirinkę sausio mėnesį grįžtume prie šitos problemos, kurią iškėlė kolega A.Sakalas.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, visiškai pritardamas šiam įstatymo projektui ir prašydamas, kad posėdžio pirmininkas pateiktų jį svarstyti ypatingos skubos tvarka, norėjau jūsų paklausti: kaip bus apsisaugojama nuo piktnaudžiavimo? Pavyzdžiui, autobuso vairuotojas gali parduoti sveikiems ir nesveikiems žmonėms už pusę kainos bilietus, o ir šakneles pateikti "Sodrai", kad apmokėtų. Kaip bus kompensuojama toms kategorijoms žmonių, kurie čia nepatenka? Pavyzdžiui, policininkams, krašto apsaugos darbuotojams ir kitiems, kurie iki šiol iš viso nemokėjo, o nuo sausio 1 d. jie turės mokėti visą bilieto kainą. Bet apie tai čia nekalbama. Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, jūs uždavėte labai svarbų klausimą. Tačiau pabaigoje mes minim, kad visiems šiems žmonėms kompensacijos... yra nustatytos vežėjams sumos, kurios bus apmokamos, turi būti nustatytos... tarp kitko, ir sename įstatyme, kaip ir priimtame, iš valstybės ir savivaldybių biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Be abejo, turi būti nustatytas mechanizmas, kad to neįvyktų. Aš suprantu, kad pensininkas ir invalidas važiuodamas privalo turėti tam tikrą pažymėjimą, o to pažymėjimo numerį, sakykim, galima užrašyti ant bilieto šaknelės, galima užsirašyti ir t.t. Galima sugalvoti įvairių būdų. Aš manau, kad čia didelės problemos nėra, bet, be abejo, tvarka turi būti nustatyta. Jūs čia visai teisus.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Ačiū. Aš atsisakau klausti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Į tuos klausimus, kuriuos aš norėjau užduoti, jau atsakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Pritarta. Ar reikia papildomo komiteto? Nereikia. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi negaliu siūlyti ypatingos skubos tvarkos, ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka? Tačiau aš, kaip Seimo valdybos narys, siūlysiu, kad svarstymas būtų įtrauktas į gruodžio 28 d. darbotvarkę. Ar sutinkate? Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai palaikau šitą mintį. 28 d. būtinai turime apsvarstyti ir priimti, juk negalime skriausti tų žmonių, nes ir taip padarėme klaidą. Ištaisykime ją.
PIRMININKAS. Gal tada tie asmenys, kurie turi teisę pateikti ypatingos skubos tvarką, pateiks ir tame posėdyje galėsime priimti. Dėkoju pranešėjui.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man nepatogu šitai sakyti, tačiau Pirmininkas buvo davęs tokį leidimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia ne turgus, nesiderėkime. Jūs žinote, kad iš manęs nieko neišsiderėsite.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme laiko, Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Velikonį. Gerbiamieji Seimo nariai, tiems, kurie neseka posėdžio eigos, noriu pasakyti, kad dar ne viskas. Mes dar turėsime ir pertrauką, ir daug klausimų, tačiau dabar atsirado papildomo laiko. Prašome, gerbiamasis Seimo nary.
Seimo narių pareiškimai (95.12.21)
7sesija 52 p svarstyti klausimai
V.VELIKONIS. Gerbiamieji kaimo žmonės, labai prašau išklausyti Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumo pareiškimą.
"Pastaruoju metu kaime padaugėjo gaisrų. Ugnis pasiglemžia ūkininko, žemės ūkio bendrovės namus, daržines, garažus, sandėlius. Taip su dideliu vargu statyti, išsaugoti pastatai, žemdirbių prakaitu aplaistyti pašarai virsta pelenais, gyvuliai lieka be pašarų, bendrovės ar ūkininkai patiria didžiulius materialinius nuostolius, žmonės - skaudžias moralines traumas, vargą. Ugnyje žūsta žmonės. Gaisrų priežastys įvairios: blogai eksploatuojamos šildymo sistemos, neremontuojamos krosnys, elektros įrenginiai, atskirų žmonių nerūpestingumas, neatsargumas su ugnimi.
Ypač didelį nerimą mums kelia tyčiniai padegimai. Vien šiais metais Respublikoje užregistruoti 7807 gaisrai. Iš jų net 334 tyčiniai padegimo atvejai. Visuomenę sukrėtė "Dienos" laikraštyje plačiai aprašytas atvejis, kai šių metų gruodžio pradžioje Plungės rajone, Daugėnų kaime, "Minijos" žemės ūkio bendrovėje buvo sudegintos dvi daržinės, kuriose buvo 600 t šieno, o viena iš jų - su saulės kolektoriumi. Jog tai tyčinis padegimas - visiems aišku. Šios daržinės stovėjo 440 m atstumu viena nuo kitos ir užsidegė lygiai 1.30 val. nakties. Per 1200 galvijų liko be pašarų, padaryta nuostolių už 1,5 mln. litų. Tai, suprantama, kur kas didesni negu per pasaulį nuskriejusio sprogimo Vilniuje materialiniai nuostoliai. Blogiausia, kad tokie piktadariški veiksmai, padiktuoti keršto, o gal ir politinių motyvų, nesukelia didesnio atgarsio. Daugelis gaisrų atvejų lieka neišaiškinti, kaltininkai nenubausti, teismams perduotos bylos sprendžiamos ilgai, visuomenė neinformuojama apie nusikaltėliams paskirtas bausmes.
Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumas, reikšdamas didelį susirūpinimą tokia padėtimi, kviečia visus kaimo žmones labiau tausoti turimą turtą, saugoti jį nuo ugnies liežuvių. Padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad ugnis tarnautų tik žmogaus kilniems tikslams, šildytų mūsų būstą, o nenaikintų jo. Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumas reikalauja:
iš Vidaus reikalų ministerijos vadovybės - imtis visų priemonių stiprinant priešgaisrinę priežiūrą, išaiškinant gaisrų kilimo priežastis, ypač tyčinių padegimų atvejais, ir jų kaltininkus;
iš Teisingumo ministerijos - sustiprinti šiuo klausimu teismų veiklos priežiūrą. Siekti, kad teismai operatyviai nagrinėtų tokias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą ir kaltiems taikytų griežčiausias priemones.
Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumas siūlo žemės ūkio bendrovių vadovams, ūkininkams, visiems kaimo gyventojams sugriežtinti pastatų, statinių, gyvenamųjų namų šildymo sistemų, elektros įrenginių ir instaliacijos priežiūrą, sustiprinti patalpų su pašarais, grūdais bei kitomis vertybėmis apsaugą.
Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumas kviečia spaudos, radijo ir televizijos žurnalistus plačiau rašyti ir pasakoti visuomenei apie gaisrų kilimo priežastis, jų pasekmes, kovą su tyčinių padegimų vykdytojais.
Tenudžiūsta padegėjo ranka, pakilusi piktam kėslui, nešanti žmonėms skausmą ir vargą, tepasiekia kiekvieną tokį pelnyta bausmė!"
Lietuvos žemdirbių sąjungos prezidiumo vardu Lietuvos žemdirbių sąjungos pirmininkas V.Velikonis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui.
Dabar pareiškimą perskaitys gerbiamoji Seimo narė N.Ambrazaitytė.
N.AMBRAZAITYTĖ. Pareiškimas. "Mes, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, reikšdami abejones dėl premjero A.Šleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės delegacijos vizito į Kiniją reikalingumo ir Lietuvos Respublikos politikos Kinijos atžvilgiu pagrįstumo, nerimaudami dėl Lietuvos Vyriausybės ir valstybės vadovų santykiuose su Kinija ne kartą pasireiškusių Tibete vykdomo genocido ir žmogaus teisių pažeidimo ignoravimo, Jungtinių Tautų ir Europos Parlamento rezoliucijos šiuo klausimu nepaisymo, reikšdami nepasitenkinimą dėl premjero A.Šleževičiaus pareiškimo Tibeto ir Taivano atžvilgiu vizito į Kiniją metu, kaip juos pateikė užsienio informacijos agentūros, o Vyriausybės vadovas nepaneigė, smerkiame ir primename visuotinai pripažintų žmogaus teisių ir religinių laisvių pažeidimus Tibete, palaikome antrojo pasaulio parlamentarų suvažiavimo Tibeto klausimu Vilniuje nutarimus, patvirtinančius Tibeto tautos teisę į apsisprendimą ir nepriklausomybę."
Pasirašo Seimo nariai.
PIRMININKAS. Dabar kviečiu į tribūną perskaityti pareiškimą gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį. Mūsų pareiškimų rekordininkas persivertė jau į devintą dešimtį. Prašome.
A.KUBILIUS. J.Bernatonis padarė 1015 komentarą.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pagal grafiką skaityti pareiškimą man priklauso 19.20 val. Šiuo metu mano pareiškimas yra spausdinamas, todėl aš pasinaudosiu savo teise kitu laiku. Aš jums paaiškinau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs atsisakote šiandien skaityti pareiškimą?
A.ENDRIUKAITIS. Jūs kalbate su kažkuo kitu, ne valdybos nariu, ir negirdėjote. Todėl aš priverstas pakartoti.
PIRMININKAS. Aš girdėjau, bet aš tai traktuoju...
A.ENDRIUKAITIS. Man yra skirtas laikas, dabar pareiškimas dar yra neparengtas. Todėl aš pasilieku teisę skaityti pareiškimą man skirtu laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, aš maniau, kad jūs iš anksto pasirengėte. Juo labiau, gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad pagal Statutą vėliausiai prieš rytinį posėdį turėtų būti užsirašoma pareiškimui, pagal dabar galiojančią normą informuojama, apie ką tas pareiškimas. Taigi aš manau, kad gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis savo neparengtą pareiškimą galės perskaityti tik kitą posėdžio dieną. (Salėje triukšmas) Dabar daroma posėdžio pertrauka.
A.ENDRIUKAITIS. Šitaip neišeina, neišeina. Šitaip jums neišeis ir neišdegs, aš jums pareiškimą perskaitysiu.
Pertrauka
7sesija 52 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar svarstysime Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkę. Klausimas 2-7 - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą sistemos pakeitimo" projektas. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Tačiau jis, matyt...
Kadangi jo nėra, frakcijos seniūnas prašo sukeisti vietomis. Tuomet pirmiausia svarstysime 2-8 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo" 2 priedėlio pakeitimo" projektą.
Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį A.Baską. Prašome, gerbiamasis pranešėjau. Po to kalbės Seimo narys J.Listavičius, tuomet spręsime, ką daryti su jūsų projektu.
A.BASKAS. (...) patikslinimą. Jis pateiktas kaip projektas Nr.2. Prašau šiandien ne tik svarstyti, bet ir priimti šio įstatymo pataisą, nes jeigu šiais metais ji nebus priimta, tai visus kitus metus teisėjai neturės deklaruoti pajamų ir turto. Tai, žinoma, neprisidės prie teisingumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai Seime buvo pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo" 2 priedėlio pakeitimo" projektui po pateikimo, aš galvojau, kas čia įvyko. Juk Seime nepasikeitė ir yra dideli Konstitucijos žinovai, liko tie patys žmogaus teisių gynėjai. Šiandien į šį klausimą galima aiškiai atsakyti, nors ir kitu aspektu, bet kaip anai senutei: LDDP Seimo daugumai malonu prisiminti.
Lygiai prieš dvejus metus Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą. Jis, Lietuvos Prezidentui padedant, buvo sėkmingai atmestas. Tai ar nemalonu prisiminti? Ar nemalonu prisiminti, kad lygiai prieš metus pagal Lietuvos Prezidento dekretą buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo imitacijos įstatymas, pagal kurį net jo autoriai už 1994 m. ...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, gerbkite Lietuvos Respublikos įstatymus ir tiksliai sakykite pavadinimą.
J.LISTAVIČIUS. Tiksliai...
PIRMININKAS. Prašome patikslinti pavadinimą.
J.LISTAVIČIUS. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo, o dėl imitacijos, tai aš sakau tai, kas man priklauso.
PIRMININKAS. Reikėtų jums pasakyti pavadinimą tiksliai, o po to sakyti, kad šį įstatymą aš laikau deklaravimo imitacija.
J.LISTAVIČIUS. Sutinku. Pasitaisau. Prašom man pridėti laiko.
PIRMININKAS. Deja, klaida buvo padaryta jūsų sąskaita.
J.LISTAVIČIUS. Čia ne žaidimai. ...Pagal kurį net jo autoriai už 1994 metus nedeklaravo savo turto ir pajamų, nors labai iškilmingai tai žadėjo. Ar nemalonu prisiminti, kad šį rudenį jau pagal savo sukurptas nuostatas LDDP Seimo nariai moraliai deklaravo savo turtą ir pajamas, nors buvo visiškai aišku, kad tai muilo burbulas, fikcija, pasityčiojimas iš deklaravimo. Bet kiek triukšmo sukelta! Konstitucijos žinovai ir žmogaus teisių gynėjai nepasakė, kad tose deklaracijose apie mokesčius net neužsimenama, kad turtas jose įvertintas caro laikų kainomis, kad jos skirtos pačių pasidžiaugimui, o ne mokesčių patikrinimui.
Ir štai dabar dar kartą malonu LDDP Seimo nariams prisiminti turto ir pajamų deklaravimo jau vieną eilutę. Man tik neaišku, koks čia indėlis yra socialdemokratų ar tik projekto autoriaus? Kai dėl išmesto LDDP gelbėjimo rato, priimant Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymą, tai nuopelnai priskiriami vienam socialdemokratui - Seimo nariui A.Baskui.
Dabar grįžkime prie Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo. Yra Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas, kuriam Vyriausybė 1995 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr.1542 pritarė, nors tai turėjo padaryti 1995 m. spalio 1 d. Pasižiūrėkime jo 2 straipsnį. Cituoju: "Visi piliečiai, Lietuvos Respublikos gyventojai privalo deklaruoti: 1. Kalendorinių metų pradžioje turimą, per kalendorinius metus įsigytą ir kalendorinių metų pabaigoje turimą šį turtą: kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta teisinė registracija, pinigines lėšas, akcijas, obligacijas, vekselius ir kitus vertybinius popierius, meno kūrinius, brangiųjų metalų dirbinius, taip pat dirbinius su brangakmeniais ir iš jų, kai jų vieneto vertė didesnė nei 1000 Lt. 2. Per kalendorinius metus gautas pajamas ir sumokėtą mokesčių sumą. Šiame straipsnyje deklaruojamas nurodytas turtas, esantis ir Lietuvos Respublikoje, ir užsienyje."
Taigi pasižiūrėkime kad ir mintimis į 1993 m. atmestą Lietuvos Respublikos pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo atitinkamą straipsnį. Pamatysime, kad ten tas pat. Kam tada sugaišti dveji metai? To rezultatai aiškūs: išgrobstyta, išvogta ir parduota į užsienį Lietuvos turto per 9 milijardus litų. Dar per 10 milijardų litų Lietuvos turto "suprichvatizuota". Vargu ar tai būtų galima padaryti, jeigu toks įstatymas būtų priimtas ir veikęs nuo 1993 metų. Matyt, nereikėtų apiplėšus sveikatos apsaugą, švietimą ir krašto apsaugą džiaugtis, kad 1996 m. valstybės biudžetas yra socialiai orientuotas. Jei taip LDDP Seimo nariams rūpi jų ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimas, tai kodėl iš Vyriausybės į Seimą įstatymo projektas buvo vežamas ar nešamas visą savaitę, nes jis įregistruotas Seime 1995 m. gruodžio 15 d. Nr.1995. Gal jame nėra tų duomenų, tos eilutės, kuri šiandien Seimo pateikta įstatymo projektui svarstyti? Tai aš ją cituoju. Taip, yra ir ketvirta eilutė: "Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo..." (Triukšmas salėje) Aš prašiau man pridėti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs skirtą frakcijai laiką išnaudojote.
J.LISTAVIČIUS. "...apeliacinių teismų pirmininkai ir jų pavaduotojai ir teisėjai". Taigi ta eilutė yra. Yra ne tik tai, bet ir dar daugiau. Vadinasi, esant mažiausiai noro, šiandien mes galėjome priimti pagal vakar dienos tempus kelis Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymų projektus, o...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, kiek laiko jums dar reikia?
J.LISTAVIČIUS. Minutės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte dar minutę paklausyti Seimo nario? Dar minutę paklausykite. Prašom, Seimo nary.
J.LISTAVIČIUS. ...Su viena įstatymo antrojo priedėlio eilute.
Iš anksčiau paminėtų aš atmetu čia žaidžiamą dar vieną malonų prisiminti žaidimą. Nepritariu šio įstatymo projektui po svarstymo ir kviečiu prie rimto darbo. Juk reikės, kaip sakoma, rudenį viščiukus skaičiuoti ir šiuo klausimu. Be demagogijos, klaidinimų ir tyčiojimosi iš nuskurdintų Lietuvos gyventojų, LDDP neturi kol kas kuo pasigirti. Lietuvos bankai primena dar kartą, kad su ugnimi, pinigais ir turtu žaisti negalima. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norėję pasisakyti Seimo nariai pasisakė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo? Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar jūs neprieštaraujate? Yra prieštaraujančių. Tuomet reikės balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos. (Salėje šurmulys) Prašau registruotis. Jeigu bus 36 balsai, tai šiandien galėsime priimti.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Balsavimas pradėtas.
Deja, už - 32, prieš - 11, susilaikė 5. Taigi bus svarstomas skubos tvarka. Galėsime jo priėmimą organizuoti gruodžio 28 d., jeigu, žinoma, pritars Seimo valdyba, kuri inicijuoja šį neeilinį posėdį.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome Seimo nutarimą "Dėl rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą sistemos pakeitimo". Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Pateikimas.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau artėja mūsų rinkimai į Seimą. Iš tikrųjų ne tiek daug laiko liko. Nors prie Vyriausiosios rinkimų komisijos buvo sudaryta tam tikra grupė, buvo šnekama, ką šioje sistemoje reikėtų keisti, ko nereikėtų, bet aišku, kad iš esmės reikia tam tikro politinio apsisprendimo. Nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei ten esantys žmonės be tokio politinio apsisprendimo ką nors toliau spręsti tikrai negali. Šiuo metu, jūs žinote, yra visokių "vajų", ir referendumų organizatoriai mėgina įvesti savo "tvirtą ranką" keisdami sistemą, daug spekuliacijų dėl partinių sąrašų ir pan. Man atrodo, daug kur yra perlenkta ir pavojinga. Kita vertus, mūsų proporcinė rinkimų sistema, kurią mes dabar naudojome savivaldybėse, iš tikrųjų kai kuriais aspektais yra taisytina. Tie argumentai, kad pasirinkta pakankamai primityvi todėl, kad jos nesuprastų, turbūt ne visai pagrįsti, nes prieš karą buvo sudėtingesnė sistema, tada žmonės, net ir būdami neraštingi, ją puikiai suprato.
Mes siūlome vis dėlto keisti visą Rinkimų įstatymą, visą naują sistemą, pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos su mažoritariniais elementais. Štai kodėl. Turbūt visiems, studijuojantiems įvairių šalių patirtį, yra žinoma, kad Prezidento institucija skatina dvipartinės sistemos kūrimą. Lygiai tokį pat dvipartinės sistemos kūrimą skatina ir mažoritarinė rinkimų sistema. Mes vis dėlto Konstitucijoje pasisakėme už daugiapartinę sistemą. Tai skatina paprastai proporcinės rinkimų sistemos. Aišku, reikia ieškoti tam tikro balanso ir nebūtinai taikyti grynąją formą. Mes manome, kad kartu su veikiančiu Prezidento rinkimų įstatymu priėmus proporcinę rinkimų sistemą, kaip tik tas balansas tarp daugiapartiškumo ir dvipartiškumo ateityje leistų didesnį mūsų visuomenės atstovavimą.
Siūlomos sistemos pagrindiniai elementai yra šie. Visas apygardų rinkimų sąrašas, visa apygarda yra skirstoma į dešimt rinkiminių apygardų. Partijos gali sudaryti... sudaromas nors ir bendras partinis sąrašas, partijos turi teisę jį sudaryti. Jis pateikiamas žmonėms apsispręsti. Bet balsuojant žmogus pasirenka ne partinį sąrašą, o iš to sąrašo žmogų, už kurį nori balsuoti. Partijoms balsų pliusuojama tiek, kiek kiekvienas jų atstovas yra surinkęs. Pagal tai sprendžiama, ar politinės partijos perėjo tą reikiamą barjerą, ar neperėjo.
Kita vertus, čia būtų dar vienas svarbus aspektas. Jeigu tas žmogus, nors jis galbūt yra labai toli sąraše, bet yra pakankamai populiarus ir surinko pakankamai balsų nepriklausomai nuo savo vietos sąraše, jis arba automatiškai pakliūva į tai partijai tenkančią kvotą, arba, nors ir partija neperėjo barjero į Seimą - kaip individualus asmuo. Panaši sistema veikė ir Estijoje, galbūt su tam tikrais niuansais. Galimi ir kitokie variantai, ir kitokie sprendimai, ir kitokia detalizacija, ne tik tai, ką aš pateikiau. Esmė yra ta, kad jeigu mes apsisprendžiame, jog tokį panašų principą mes taikome, tai taikome visai sistemai, o ne kokiai nors daliai, kitaip bus didelė painiava. Jeigu yra toks apsisprendimas, tai Seimas galėtų sudaryti darbo grupę ir pradėti rengti tas pataisas.
Juridinio skyriaus išvadoms aš pritariu. Jie siūlo tai daryti ne Seimo nutarimu, bet Seimo rezoliucija su konkrečiu pavedimu sudaryti darbo grupę nurodant, iki kada tai turėtų būti padaryta. Tai tiek aš norėjau jums pasakyti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, žmonės nori balsuoti vis dėlto už asmenybes. Netgi dabar organizuojamame referendume yra įtrauktas šis pasiūlymas.
Kitas dalykas. Jūs pats sakėte, kad turi būti balansas. Balansas tarp vienmandatės ir daugiamandatės sistemos. Kaip tik toks balansas tarsi ir turėtų būti dabartinėje rinkimų sistemoje, nes pusė narių renkama pagal mažoritarinę, o pusė Seimo narių - pagal proporcinę sistemą. Tai nei vieno, nei kito atvejo jūsų siūlomas variantas neatitinka. Gal jūs galite dar kartą išryškinti jūsų siūlomos sistemos privalumus prieš mažoritarinę ir prieš subalansuotą mažoritarinę ir proporcinę sistemą?
R.J.DAGYS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia aš norėčiau patikslinti, kad šiuo atveju žmogus balsuoja irgi už jam patikusią asmenybę. Bet balsai skaičiuojami ir kaip asmeniui, ir kaip partijai, t.y. kiek ji balsų susirinks.
Dabartinėje sistemoje, jūs patys matote, yra tam tikrų trūkumų. Jau dabar mes matome situaciją, kai negalime išspręsti balso pervedimo teisės, kai praktiškai balsuotojas turi du balsus: vienu jis balsuoja už partiją, o kitu balsuoja šiuo atveju už konkretų asmenį. Vadinasi, vietoj to vieno balso jis turi du. Šiuo atveju jis turi vieną balsą ir aišku, už ką jį atiduoda, ir sistema visiškai aiški, kas toliau pakliūva į parlamentą ir t.t. Didelis privalumas tai, kad nėra antro balsavimo turo. Yra iš karto išrenkamas visas parlamentas be jokių kitokių papildomų balsavimų, ko dabar nėra.
Kita vertus, šiuo atveju, kai mes įvedame mažoritarinę rinkimų sistemą, tai patys suprantate, kad ta dalis, kuri išrinkta pagal mažoritarinę, pusė balsų, tarkim, netoli pusės balsų, netenka savo galios. Jiems neatstovaujama parlamente renkant pagal mažoritarinę dalį, šiuo atveju jie yra atmetami. Tai, aš manau, yra privalumas, nes tai derina tas dvi sistemas. Šita sistema yra paprastesnė. Galima pridėti dar vieną argumentą: tai bus kur kas pigesnė sistema.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, jūs pateikėte savo pasirinktos rinkimų sistemos privalumus. Tačiau jūs turėtumėte žinoti, kad jūs griaunate dabartines apygardas, o kartu - visus rinkėjų sąrašus. Jūs pasakėte, kad tiktai jūsų siūlomos sistemos visi pranašumai. Tačiau palikus dabartinę sistemą ir daugiamandatėse apygardose panaudojus tai, ką jūs siūlote, kokie būtų tokios sistemos neigiami bruožai? Ačiū.
R.J.DAGYS. Aš nelabai supratau jūsų klausimo esmės, bet pamėginsiu taip, kaip supratau ją...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Seimo narys klausė, kokie neigiami jūsų siūlomos sistemos bruožai.
R.J.DAGYS. Na, neigiamų bruožų, kai ji man patinka, aišku, labai sudėtinga surasti. Aišku, jų yra. Nebent kaip neigiamą bruožą galėčiau įvardyti tik tai, kad tie žmonės, tos politinės jėgos, kurios mano, kad dvipartinė sistema Lietuvoje yra gera, tai jiems šita sistema yra bloga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų siūlomas variantas iš esmės pakeistų dabar egzistuojančią rinkimų sistemą. Aš manau, jeigu prieš kiekvienus rinkimus mes keisime rinkimų sistemą, tai Lietuvos žmonės, kurie eis į rinkimus, apskritai pasimes, kaip reikia balsuoti. Todėl mūsų frakcija svarstė šį klausimą. Manome, kad radikalių rinkimų sistemos pakeitimų tikrai nereikėtų daryti. Galima kalbėti apie tai, ką reikėtų patobulinti. Aš suprantu, kad jums imponuoja ta sistema, kuri šiuo metu turbūt yra Latvijoje...
R.J.DAGYS. Estijoje.
A.KUNČINAS. Kažkas panašaus yra Estijoje. Tai aš jums norėčiau užduoti štai tokį klausimą. Dėl bet kokių radikalių pakeitimų rinkimų sistemoje bus kaltinama ne Socialdemokratų partija, o mūsų Lietuvos demokratinė darbo partija, kad mes pakeitėme tą sistemą, norėdami parinkti sau palankesnę. Mes manome, kad reikėtų palikti galbūt tą pačią, truputį ją patobulinus. O jums klausimas būtų toks. Jeigu jūs manote, kad Latvijos, Estijos variantas yra priimtinas, tai aš priminsiu, kad Latvijoje, Estijoje tas slenkstis, kurį turi peržengti partija, yra 5%. Latvijoje prieš pat rinkimus buvo padaryta pataisa, ir tas slenkstis taip pat buvo padarytas 5%. Atsižvelgiant į jums priimtinų sistemų pavyzdį, ar jūs nesutiktumėte, kad tas slenkstis taip pat būtų 5%, o galbūt ir didesnis?
R.J.DAGYS. Pradėsiu nuo jūsų pirmojo klausimo. Manau, kad mes imame gerą pavyzdį iš LDDP, kai ji pakeitė rinkimų į savivaldybes sistemą. Taigi kad mes sekame tuo pačiu pavyzdžiu.
Antra. Galiu prisiimti visą atsakomybę ir galiu viešai pasakyti, kad gerbiamieji rinkėjai, gerbiamieji žmonės, nekaltinkite LDDP, jeigu ji priims šitą rinkimų sistemą, nes šitą rinkimų sistemą priėmė socdemai.
Toliau. Dėl slenksčių ir visų kitų barjerų, man atrodo, klausimas yra diskutuotinas. Mes pasiryžę diskutuoti, ir tie barjerai mūsų negąsdina.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, man čia irgi malonu išgirsti ir šiek tiek buvo įdomu, kad socdemai taip pat susirgo dvipartiškumo sindromu - tai lyg ir naujas negirdėtas dalykas. Bet tiek to. Aš niekaip nesuvokiu, kuo dabartinė rinkimų sistema prisideda prie dvipartiškumo ugdymo.
Mano klausimas yra visiškai ne tas. Aš nelabai suvokiu jūsų to nutarimo projekto antrąjį punktą. Ką reiškia balsuoti už partijų sąrašus, esančius apskričių kandidatus ir dešimtyje apskričių? Ar tai reiškia, kad dešimtyje apskričių būtų išrinkta po 14 Seimo narių, o vienoje iš jų 15? Ar tai reiškia, kad tai yra dabartinės administracinės apskritys, ar tai būtų kažkokios specialios apskritys su maždaug vienodu rinkėjų skaičiumi? Kaip ta techninė pusė įsikomponuoja į šitą jūsų pasiūlymą? Ačiū.
R.J.DAGYS. Pirmoji dalis - dėl dvipartiškumo. Turbūt aišku, kad kai yra mažoritarinė rinkimų sistema ir reikia surinkti 50 balsų, tai bet kuriuo atveju priverčia blokuotis į mažesnius ar didesnius blokus. Kitaip šanso kokiam nors didesniam politiniam spektrui įsiteisinti nėra. Tai yra visiškai akivaizdu ir to galima nematyti, jeigu tiktai nenori matyti.
Dabar dėl apskričių. Dėl apskričių gali būti įvairių būdų, nebūtina susieti su apskritimi ar pan. Galima susieti ir su proporcingu padalijimu pagal gyventojų skaičių, bet galima kalbėti ir apie apskritis. Aišku, kad apskričiai tenkantis mandatų skaičius yra proporcingas tos apskrities rinkėjų skaičiui. Negali būti pažeista proporcingo atstovavimo norma, - kad tie kandidatai, kurie balotiruojasi apskrityse, turėtų tą pačią praėjimo normą. Pavyzdžiui, jeigu praėjimo barjeras nesurinko 10 tūkst., tai, aišku, jis visur turi būti toks pat 10 tūkst. balsų, kad jis pakliūtų į Seimą. Taip yra ir estų rinkimų įstatyme, taip pat buvo prieškarinės Lietuvos įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, man, kaip partijos žmogui, gal ir patiktų jūsų siūloma sistema. Tačiau aišku, kad Lietuva nesibaigia šito pastato ar partijos klubų sienomis. Kiek aš žinau ir turbūt jūs nepaneigsite, kad apie partijas Lietuvoje, švelniai pasakius, netgi apie socdemų partiją žmonės negalvoja labai gerai. Tai ar jums atrodo, kad tokia sistema turėtų padidinti apskritai partijų reitingą? O gal kaip tik būtų priešingas rezultatas?
R.J.DAGYS. Man atrodo, natūralu, kad visi žmonės apie partijas galvoja pakankamai prastai. Jūs turbūt ir Vakarų valstybėse lygiai tą pat surasite, ir partijos niekur nėra pliusai mūsų rinkėjams. Ir nereikia šito klausimo per daug eskaluoti.
Dėl partijos, žmogaus ar ne žmogaus. Man atrodo, vienas dalykas, kas dar pas mus šiuo metu veikia, tai yra politinės kontrolės institucija. Esant silpnai išvystytai kitai kontrolei: teisinei, juridinei, silpnai veikiant teismams, Vidaus reikalų ministerijai, mes patys žinome, kad kol kas jeigu kas nors ir gali sukontroliuoti, tai politinės partijos. Man atrodo, labai gerai, kad mes priėmėme proporcinę rinkimų sistemą. Dabar savivaldybėse tų oponentų iš tikrųjų vis mažėja. Būtų gerai, kad mes tai padarytume ir Seime. Atsirado vienas svarbus elementas - tai politinės atsakomybės elementas. Dabar visi žino, kas, kur ir kokioj valdžioj sėdi, ir už ką atsako. Tai yra labai gerai. O jeigu mes norime priimti neatsakingą sistemą, kad susirinktų kokie 15 "chebrantų", už kurių stovi koks nors didelis didelis pinigas, ir jie tvarkytų mus, kaip nori, tai tokiu atveju nekontroliuojant jokiai politinei organizacijai (na, gal sutirštinu 15, bet, tarkime, vien tiktai tokie), man atrodo, tai naudos neduos. Mes puikiai atsimename mūsų buvusias savivaldybes, kai po jų valdymo nė viena politinė jėga nenorėjo prisiimti, kas buvo jų valdžioje, nors buvo rinkta pagal kažkokius sąrašus, bet atsakingų nebuvo. Žmonės susirinko, tvarkėsi, kaip norėjo. Mes čia su Savivaldybių ir kitais komitetais svarstėme ir matėme, kaip jie labai gerai susitvarkė. Dabar bent jau žinoma, kas už tai atsakys. O dabar mes net nežinome, kokios politinės jėgos ten tvarkėsi. Šeši Nepriklausomybės ar kitos partijos nariai buvo valdžioje Vilniaus savivaldybėje, jiems irgi negali pateikti politinės atsakomybės, nes jų - ne dauguma.
Kita vertus, jie viską tvarkė. Atsakingų lyg ir nėra. Ir jeigu būtų socdemai, būtų tas pat. Mes nemanome, kad mes esame kažkokie išskirtiniai. Turi būti politinė atsakomybė už savo veiksmus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimai būtų labai konkretūs. Kiek kainuos toks persitvarkymas? Aš suprantu, kad jūs, turėdami tik apie 10 skyrių, na, visą svorį nukreipiate į apskritis ir galvojate, kad jau čia bus viskas padaryta. Bet šitas pertvarkymas dabar kainuos labai didelius pinigus. Šitie pinigai nėra numatyti biudžete. Jų kaip tokių nėra ir t.t.
Ir to paties klausimo antroji pusė. Jūs labai apsidžiaugėte šituo rengiamu referendumu. Žinokite, kad aš domėjausi, ir, pavyzdžiui, Šveicarijoje yra labai daug referendumų, bet visus juos apmoka tie, kurie rengia šituos referendumus. Kaip jums atrodo mūsų sąlygomis?
R.J.DAGYS. Aš anaiptol nesidžiaugiu šitais referendumais. Pirmiausia nežinau, kas čia turėtų kainuoti. Nebent projekto parengimas. Dabar šita siūloma rinkimų sistema yra kur kas pigesnė, nes atkrinta antrasis balsavimo turas. Antrojo balsavimo turo čia nereikia. O kiek antrajam balsavimo turui mes išleidžiame pinigų, jūs galėtumėte paklausti Vyriausiosios rinkimų komisijos. Mes šiuo atveju mūsų rinkėjų pinigus sutaupome.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis kolega, šiuo metu kiekviena rinkimų apygarda turi savo Seimo narį, į kurį jie dažnai kreipiasi ir gauna tokių ar kitokių patarimų, stebi jo darbą Seime, jį vertina ir t.t. ir jį neblogai pažįsta. Dabar ta apygarda jau savo Seimo nario nebeturės. Aš suprantu, kad bus apskričių sąrašai, ten bus daug naujų žmonių, kurie gal bus mažai žinomi. Tai aš dabar ir norėčiau sužinoti. Ar čia nebus galbūt kaip tik mažesnė (politinė, tai aš suprantu) tiesioginė atsakomybė už savo regioną, nes jis nebus su tuo regionu taip glaudžiai susijęs? Ar ne taip jūs manote?
R.J.DAGYS. Ne visai taip, kaip jūs įsivaizduojate. Pirmiausia susiejimo elementas jau yra tai, kad mes siūlome skaidyti į dešimt apygardų pagal mūsų apskritis arba kokį kitą teritorinį padalijimą. Jie turės savo rinktus deputatus, jie atstovaus tam regionui. Tai viena.
Antras dalykas. Man atrodo, kad mes nelabai turėtume skatinti tokią sistemą, kai mūsų Seimo nariai yra tarsi savo regionų lobistai, savo interesų "pramušėjai". Nereikėtų tokio dalyko labai skatinti, nes tada ir sistema išeina irgi tokia ne visai... Aišku, reikia būti savo patriotu, bet vis dėlto žiūrėti plačiau į tą sistemą. Aš, pavyzdžiui, esu išrinktas daugiamandatėj rinkimų apygardoj ir per savo kadenciją pervažiavau visus rajonus ne mažiau kaip 2-3 kartus. Todėl praktiškai žinau situaciją, kuri yra visoje Lietuvoje, o ne vien tiktai tame visame regione.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tiktai vieną pastabą iš pradžių. Iš tiesų referendumais reikėtų džiaugtis, nes Vakarų valstybėse, kur jūs nepaneigsite, kad demokratijos yra daugiau negu pas mus, ypač kai valdo LDDP, kur kas smulkesni klausimai sprendžiami referendumuose.
Dabar aš norėjau jūsų paklausti. Iš tiesų aš esu išrinktas vienmandatėje apygardoje ir turiu kur kas daugiau darbo negu tie Seimo nariai, kurie yra išrinkti daugiamandatėje apygardoje. Bet aš tuo džiaugiuosi, nes aš galiu visiškai suvokti jų problemas ir pabendrauti su tais žmonėmis, kurie kiekvieną penktadienį atvyksta pas mane į Kauną, į Šilainius. Aš rytoj taip pat priiminėsiu nuo 16 val. iki 18 val. Dabar tuos žmones palikti visiškai, na, pasakyčiau taip, be savo rinkto Seimo nario, už kurį jie atidavė balsus, gal būtų nevisiškai ir teisinga. Ar jums neatrodo, kad geriau mums reikėtų visus Seimo narius rinkti vienmandatėse apygardose?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kauniečiai, rytoj visus kviečiu į Šilainius, į Seimo nario A.Vaišnoro priimamąjį.
Prašom atsakyti.
R.J.DAGYS. Pirmiausia norėčiau pasakyti dėl referendumo. Tai priklauso nuo to, kokius mes juos organizuojame ir kokiems tikslams. Kai kalbame apie vietinius referendumus, mes už tai, aišku, bet kada pasisakome, bet ne už tokius globalius, kurie mėgina supriešinti mūsų visuomenę.
Toliau dėl atstovavimo. Aš jau sakiau, kad nepasisakau už konkrečios teritorijos lobizmą ir kas ką "pramuš" čia, Seime, atstovaudamas. Atstovauti reikia visiems nariams ir aš giliai abejoju, ar, tamsta Vaišnorai, daugiau dirbote Seime ir važinėjote priiminėdamas rinkėjus negu kiti, kurie išrinkti pagal proporcinę rinkimų sistemą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis pranešėjau, man rodos, kad visos sistemos turi tam tikrų ydų. Kai dėl dabartinės, tai turbūt, mano manymu, pats nesimpatiškiausias bruožas yra tas, kad partijos lyderis neišvengiamai buria apie save komandą ir tai laikui bėgant veda prie partijos degradavimo. Nes partijos lyderiai... nes išrinkimas priklauso nuo tos partijos populiarumo ir nuo to, ką lyderis pasirenka. Vadinasi, neišvengiamai veda prie to, kad apie partiją, jos lyderį susiburia pataikūnų būrys, ir ta partija neišvengiamai veda prie degradavimo. Bet man iš visų sistemų yra simpatiškiausia vokiečių rinkimų sistema. Mišri. Kaip jūs žiūrite į vokiečių?
R.J.DAGYS. Man būtų dabar sudėtinga komentuoti vokiečių sistemą, aš ją žinau gal ne visai detaliai, nors žinau pagrindinius principus. Praktiškai tai yra grynai proporcinė rinkimų sistema. Jeigu ten neišrenkama viena ar kita asmenybė, yra išlyginamieji... ir kitokios papildomos vietos. Tai yra sudėtingesnė sistema, negu mes siūlome.
Dabar norėčiau pasakyti dėl partijos lyderio. Negalima atmesti vis dėlto ir to partijos lyderio, kaip komandos lyderio, tam tikro svorio ir galimybės daryti įtaką politiniam žaidimui. Jeigu jis bus visiškai eliminuotas iš to, tai irgi nei tai partijai naudos, nei politiniam procesui, kuriame dalyvauja šita partija, nauda. Aišku, kad nebūtų kaip dabar šiuo atveju pereita tik į vieną pusę, kad viską, kaip partija sustatė, taip žmonės turi priimti. Ir jeigu žmogui nepatinka, tarkim, pirmas, antras numeris, bet vis tiek priverstas balsuoti už tą partiją ir paskui surenkamas partijos elitas, tai nėra gerai. Todėl mes ir siūlome įvesti mažoritarinę sistemą, ir tada, jeigu asmuo, tarkime, žmonėms patinkantis, bet pagal partijos sąrašą jis yra daug žemiau tame sąraše ir nepakliūva, bet surenka gana didelį skaičių balsų, jis turi galimybę papulti į parlamentą nepriklausomai nuo partijos pasirinkimo ir lyderių valios. Tai subalansuoja jos interesus, ir tiek tas interesas turi būti įvertintas, tiek partijos interesas. Nes kitaip irgi negalima suderinti tos sistemos. O dėl Vokietijos, aš bijau, kad jeigu mes tokią pasiūlysime, tai tikrai bus dar sudėtingiau mums realizuoti. Tiesiog nedrįstu to siūlyti.
PIRMININKAS. Beje, mūsų dabartinė sistema yra labai panaši į Bundestago rinkimų sistemą.
R.J.DAGYS. Bet nėra išlyginamųjų svertų.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis pranešėjau, man yra įdomi ta dalis, kur jūs kalbate apie reitingą sąraše. Bet ar čia mūsų žmonės susigaudys, žinos, kaip pažymėti? Pavyzdžiui, gali tiktai kelis pažymėti, ar tai bus galiojantis biuletenis, arba jeigu iš viso nepažymės, ar toks biuletenis irgi bus galiojantis, ar nebus galiojantis? Prašyčiau tai plačiau paaiškinti.
R.J.DAGYS. Matote, šiuo atveju mūsų rezoliucija nenumato vieno ar kito būdo. Čia reikia diskutuoti. Gali būti ir taip, gali, pavyzdžiui, kaip Švedijoje, kur galioja visi biuleteniai, nesvarbu, ar buvo asmenybių pasirinkimas. Čia yra diskutuotinas dalykas. Mano asmenine nuomone, aš manau, kad tai būtų konkretaus asmens pasirinkimas. Pasirenki asmenį, tada balsas laikomas galiojančiu.
Dėl nesupratimo aš tikrai... Nevartokime šito argumento. Veikė ši sistema iki 1926 metų, žmonės normaliai suprato net ir būdami, sakykime, ne tokie raštingi, kaip mes dabar. Jie tikrai po rinkimų kampanijos suras tą žmogų toje apygardoje, kuris jam labiausiai patiko, ir pabrauks būtent jį, pasirinks tą vieną žmogų.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.P.ADOMAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, daug mes girdime priekaištų. Kalbama, kad partijose yra iš viso tik 1,5% žmonių, 98,5% žmonių nepriklauso jokioms partijoms ir jie pareiškia gana daug priekaištų - ir, man atrodo, šiek tiek pagrįstų, kad, sako, 1,5% siekia valdyti visą Lietuvą, o tiems beveik 99% nelieka vietos politiniame gyvenime. Kaip buvo anksčiau, sakykime, buvo daug iškelta nepriklausomų kandidatų, kai kurie iš jų išrinkti. Tai vienas dalykas. Ir antra, ko aš nesuprantu. Kaip jūs sakėte, iš karto visi bus išrinkti, jeigu balsuos visoje apygardoje, bus ten 30 partijų, o taip gali būti, iškelta, kiekviena partija po 100 žmonių. Tai, sakykime, ir vieno procento negavęs žmogus bus išrinktas vienmandatėje apygardoje. Ar aš ko nesuprantu?
R.J.DAGYS. Ne visai taip. Aš norėčiau pasakyti, kad mes tam, jog daug smulkių partijų nepakliūtų į parlamentą, šiuo atveju taikome barjerą. Tos politinės partijos, kurios nesurinks tam tikro... jos iš karto nepatenka. Kita vertus, mes gi puikiausiai matome, kad nepriklausomai nuo to, ar jūs išrinkti daugiamandatėje, ar vienmandatėje sistemoje, vis tiek yra ta frakcinė, partinė drausmė, yra tam tikros žaidimo taisyklės, ir turbūt čia tam tikrai nekenkia. Vis tiek yra komandos elementas nepriklausomai nuo to. Kita vertus, norėčiau atkreipti dėmesį, kad blogai, jeigu politinėse partijose bus 50% mūsų gyventojų. Visi mūsų rinkėjai mušis tarpusavyje taip, kaip mes čia tarpusavyje mušamės. Gal tų politikų ir neturėtų būti, bet dar norėčiau užduoti klausimą ir jums pačiam. Klausimas būtų toks. Nuo ko priklauso tas nepriklausomas kandidatas? Ar kartais ne nuo piniginės storio arba už jo stovinčių politinių jėgų?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau išreikšti savo džiaugsmą, kad socdemai suprato, jog dabar veikianti rinkimų sistema yra nepriimtina žmonėms. Tačiau niekaip negalėčiau sutikti su ponu R.Dagiu, kad štai žmogus neturi turėti savo atstovo. Na, kas yra (aš jau kartoju gal šimtąjį kartą) Seimo narys? Tai yra žmonių atstovas, niekas daugiau. Todėl aš norėčiau paklausti poną R.Dagį. Gal jūs priimate ir tą referendumui teikiamą nuostatą? Tada viskas būtų išspręsta. Nereikėtų referendumui teikti tos nuostatos, kad rinkimai į Seimą vyksta pagal partijų sąrašus, bet tik ne už aklus sąrašus, o už piliečius balsuojant. Mes kaip tik tai ir propaguojame, kad būtų balsuojama, gali būti pagal partijų, gali būti, kaip yra Rinkimų įstatyme, kitokius sąrašus, tačiau kad būtų galima balsuoti už pirmą, septintą ir dvidešimt penktą. Tai jūs gal su-tinkate? Tada susijunkime be referendumo.
R.J.DAGYS. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad socialdemokratai tokią pačią rinkimų sistemą siūlė ir savivaldybių rinkimuose. Gerbiamasis profesoriau, galėtumėt prisiminti ir savo rinkimų programą, su kuria jūs irgi dalyvavote rinkimuose.
Antra. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad jūsų Referendumo įstatyme nieko nekalbama apie proporcinę rinkimų sistemą, kalbama vien tik apie mažoritarinę rinkimų sistemą ir nereikia klaidinti kitų.
Kita vertus, norėčiau paklausti apie vietinius atstovus. Kokiems interesams atstovavo tie Seimo nariai, kai mes svarstėme klausimą, susijusį su Palangos neteisėtais statiniais, kai buvo tam prieštaraujama? Čia klausimas jums, profesoriau.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius. Kalbėkime tik apie svarstomą projektą.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis kolega, ar jums neatrodo, kad šiandien vis dėlto būtų per anksti priimti sprendimą, kaip jūs rašote, nutarti pakeisti rinkimų sistemą, kol dar neįvyko tam tikros konsultacijos pačiose frakcijose ir t.t. Gal šiandien nuspręskime tik tai, kad galbūt reikia keisti ir sudaryti grupę, o kaip keisti, tai priimkime vėliau.
R.J.DAGYS. Aš manau, kad toks apsisprendimas galėtų būti, nes aš sutinku su tuo, kad iš karto ekspromtu salėje šito klausimo diskutuoti ir iš karto apsispręsti, jeigu dar nėra tokio apsisprendimo, ir nevertėtų. Būtų tik vienas didelis mano prašymas, kad šitas sprendimas bet kuriuo atveju - vienoks ar kitoks, teigiamas ar neigiamas - būtų padarytas, tarkime, ne vėliau kaip iki sausio 15 d. Kad būtų galima žinoti ir politinėms partijoms, ir kitiems, kokia bus rinkimų sistema, kaip ruoštis, nes atidėlioti iš esmės tikrai ilgai negalima. Labai blogai, jeigu mes tai padarytume ir staiga išaiškėtų, kad liko du mėnesiai iki rinkimų. Nesekime prastu Rusijos pavyzdžiu.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Atsakymų į klausimus laikas jau senokai baigėsi.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, aš prašysiu jūsų apsispręsti, ką darome su šiuo projektu, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Negalime. Tuomet prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir reikės balsuoti. Čia sena registracija. Prašom, kas norėtų pasisakyti? Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Pirmiausia aš norėčiau (šiandien dar negirdėjau) pasveikinti visus Lietuvos piliečius ir Seimo narius, kaip jų atstovus su šv. Kalėdom, taip pat ir su Naujaisiais metais. Dėl to...
PIRMININKAS. Dabar apie projektą prašom.
A.VAIŠNORAS. Apie projektą toliau. Tas projektas, kurį pateikė ponas R.Dagys, žinoma, yra svarstytinas kaip ir visi mūsų projektai, mes juos svarstysime ir svarstysime. Bet turbūt reikia stipresnių argumentų, negu išsakė pranešimo autorius, ir prieš tai, ko gero, reikėtų atlikti sociologinę apklausą Lietuvos mastu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galėtų vienas Seimo narys pritarti projektui. Seimo narys A.Baskas nepritaria?
A.BASKAS. Ačiū. Aš pritarsiu. Ir atkreipsiu dėmesį štai į ką. Čia buvo kalbama, kad žmonės nesupras šitos sistemos. Buvo priminta, kad ji iki 1926 metų galiojo ir žmonės šio amžiaus pradžioje suprato. Tai yra vienas dalykas. O antras dalykas, atsisakius balsuoti už sąrašus... Italijoje toks dalykas buvo padarytas, nes ten buvo įvertinta, kad balsavimas už sąrašus sudaro galimybes patekti į parlamentą mafijos atstovams, ir kaip tik kovojant su mafija buvo... (Balsai salėje) Man čia šaukia ponas J.Karosas, kad aš netiesą kalbu. Tai prašau tada...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom nereaguoti į replikas iš vietų. Jūs nekaltas, kad pagal sąrašus mafija pateko į parlamentą. Prašom toliau.
A.BASKAS. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl reikia balsuoti už asmenis, o ne už sąrašus. Ir, kaip aš supratau iš LDDP narių ir vadų, atsiprašau, iš LDDP vadų replikų, jie neleis, kad nebūtų balsuojama už sąrašus. Taigi čia yra pasiūlytas kompromisinis....
PIRMININKAS. Ne, jie tiesiog linksmai nusiteikę.
A.BASKAS. ... variantas, kad partijoms būtų suteikta teisė pateikti sąrašus, o rinkėjai pasirinktų, ką palaikyti iš to sąrašo. Tai tikrai būtų labai naudingas dalykas, todėl ir pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Aš tik norėčiau ponui A.Vaišnorui pasakyti, kad apklausa buvo padaryta. Kai mes čia balsavome už Seimo rinkimų tvarką, tada po poros savaičių buvo klausimas Seimo nariams ir kitiems valdžios atstovams, ne Lietuvos žmonėms, ir Seimo nariai, kai nubalsavo, kad tik pagal sąrašus, po to, kai apklausa buvo jau be parašų, 64% pasisakė už mažoritarinę rinkimų sistemą. Tokia apklausa buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau prieš balsavimą susivokti situacijoje. Štai yra kažkieno pasirašytas ir išdalytas vienas pareiškimas, kurį pasirašo žymiausias LDDP propagandistas ir žymiausias socialdemokratų kandidatas į deputatus A.Terleckas, ir jis, priešingai negu socialdemokratai ir negu LDDP, reikalauja Seimo rinkimų įstatymą pakeisti taip, kad būtų balsuojama už asmenybes. Tai ar šiuo požiūriu A.Terleckas išreiškė socialdemokratų ir LDDP nuomonę, ar čia yra kokia nors apgaulė? Aš tikrai nežinau, kaip balsuoti šiuo atveju.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš labai norėčiau padėkoti ponui A.Kubiliui, nes A.Terleckas kaip tik išreiškė A.Kubiliaus nuomonę. (Juokas salėje) Yra toks posakis liaudyje. Sako: "Neapsimeskime šlangu". (Juokas salėje) Šitas posakis tinka perskaitant bet kokią populiarią literatūrą.
O dabar galėčiau pasakyti labai paprastą dalyką. Kiek teko kalbėti su žmonėmis, visi puikiai supranta, kad labai elementaru: paimi sąrašą ir sąraše balsuoji už asmenybę, balsuoji per vieną turą, balsuoji iš karto ir iš karto žinai, kad tu turi asmeniškai išrinktą deputatą ir tu į jį gali kreiptis. Kita vertus, grynas proporcinis sąrašas liaudžiai užmeta partijos diktatą be pasirinkimo. Štai kur yra visa esmė. Ir aš manau, kad tos partijos, kurių vadai labai bijo demokratijos šukų, aišku, pasisakys prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, neagituokite, dar rinkimų kampanija neprasidėjo. Dabar jūs turėjote kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, registruokitės.
Posėdyje dalyvauja 72 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta šio Seimo nutarimo svarstymo procedūra, prašom balsuoti.
Už - 47, prieš - 7, susilaikė 13, taigi šiam nutarimui pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Ar reikia papildomų komitetų? Nereikia. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje sausio mėnesį? Nėra prieštaravimų. Taigi sutarta.
Dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Aš noriu pratęsti pokalbį apie "šlangą", kaip čia buvo kalbėta. Čia malonūs dalykai. Tokių su "šlangais" susietų dalykų pas mus visą laiką pasirodo. Tai poetinių dalykų, tai pornografinių ir t.t. Bet aš ne apie tai. Aš labai norėčiau paprašyti Seimo valdybą, kad įpareigotų sekretoriatą, kad kai Seimo narys prašo išplatinti, kad jis įskaitomai parašytų pavardę. Nes, sutikite, tai irgi yra informacija. Norisi žinoti, kas už "šlangą", kas prieš "šlangą", ir t.t. Tuo tarpu mes visi, valstybės veikėjai, išmokome parašus suraityti taip, kad niekas neperskaitys. Kartais ir pats negali perskaityti.
PIRMININKAS. Iš tiesų pastaba teisinga. Jūs galite sužinoti posėdžių sekretoriate, kieno ten parašas, aš prašyčiau posėdžių sekretoriato visuomet reikalauti, kad prie parašo būtų parašyta ir pavardė. O kalba apie "šlangus" iš tiesų yra kalba dėl vedimo tvarkos. Seimo narys A.Albertynas dėl vedimo tvarkos.
A.ALBERTYNAS. Aš po balsavimo repliką. Čia dėl šitos sistemos labai gyrė... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Albertynai.
A.ALBERTYNAS. ...iki 1926 metų. Pasirodo, gyvenimas parodė, kad ji buvo bloga, jeigu būtų buvusi gera, tai 1926 metais nebūtų reikėję vykdyti karinio perversmo. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau mažiau sakyti replikų po balsavimo, nes laukia dar labai įtempta darbotvarkė.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, tiesiog ne Seimo nariai, o frakcijų atstovai. Aš vis dėlto norėčiau, kad mes sutartume, jog prasidėjus mūsų darbui po Naujųjų metų vis dėlto nebūtų ta mūsų siūloma sistema būtinai primesta ar pan. Mes susirinktume ir pasitartume, ir Valstybės ir teisės komitete išdėstytume savo aptartą poziciją.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, jus išgąsdino, kad dauguma palaikė jūsų siūlymą.
R.J.DAGYS. Ne, neišgąsdino. Aš tik nenoriu, kad mes neišanalizavę vienas kitam primestume savo nuomonę.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Svarstome 2-9 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl biudžetinių įstaigų biudžetinių lėšų naudojimo, įsigyjant ir perkant paslaugas" projektą (Nr.1991). Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis. Pateikimas. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ačiū už galimybę pateikti Socialdemokratų frakcijos siūlomą projektą. Jis yra grindžiamas mintimi, kad biudžeto lėšos galėtų būti iš tikrųjų nukreipiamos perkant lietuviškas prekes ir lietuviškas darbo vietas. Mūsų apskaičiavimais maždaug 2,5 mlrd. Lt būtų galima iš tikrųjų grąžinti Lietuvos gamintojui, ir Lietuvos gamintojas tai gerokai pajustų. Kita vertus, mes galėtume iš tikrųjų ginti ir Lietuvos vartotoją nuo blogos užsienio prekės. Aš žinau, kad oponentai galėtų pasakyti, jog štai yra priimtas Biudžeto įstatymas, kurio viena eilutė teigia, kad perkant prekes ir paslaugas mūsų biudžetinės įstaigos turėtų teikti prioritetą Lietuvos gamintojui. Taip pat yra patvirtintos Vyriausybės taisyklės. Yra nutarimas. Tačiau, mūsų nuomone, tokios neapibrėžtos formuluotės neleidžia to įgyvendinti. Štai aš jums pateiksiu tikrą pavyzdį. Lietuvos Seimas yra biudžetinė įstaiga, ir štai Seimo tribūnoje Seimo nariui kalbant atsigerti yra pastatytas labai puikus sodos vanduo, kuris vadinasi "Tuborg", nors...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums galiu pasiūlyti mineralinio vandens "Birutė", kuris stovi greta.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Gerbiamasis posėdžio pirmininkas nori man padėti, nes aš norėjau pasakyti, kad štai gerbiamasis posėdžio pirmininkas, gindamas socialdemokratų idėją, turi pasistatęs "Birutę". Tai yra sveikintina. Tačiau, mano nuomone, šis pavyzdys dar kartą demonstruoja, kad nutarimai ir taisyklės nelabai griežtai reglamentuoja. Yra tūkstančiai būdų nevykdyti tų nutarimų. Todėl aš manau, kad mūsų siūlomas įstatymo projektas iš tikrųjų galėtų būti svarstomas, tobulinamas. Jame yra nustatomos griežtos taisyklės tai kokybiškai prekei, kuri būtų perkama Lietuvoje. Čia mes įvertiname ir tai, kad Vyriausybė turėtų įvertinti gaminių ir paslaugų kokybę, Vyriausybė galėtų galvoti apie lietuvišką ... geros produkcijos kokybės standartą, kurį taikytų Lietuvos gamintojui. Taip pat galėtų atsižvelgti į kainą, gaminių ir teikiamų paslaugų pirkimo lengvatas, taip pat galėtų nustatyti, tarkime, biudžetinių lėšų sumas, kurias biudžetinės įstaigos galėtų naudoti pačios. Tarkim, iki 15 tūkst. vienkartiniam pirkimui, o nuo 15 tūkst. galėtų būti taikomi konkurso nuostatai įsigyjant tų prekių. Ir šiuo būdu mes taip pat reglamentuojame nutarimą, reglamentuojame taisykles ir atsakomybę. Įstatymas yra trumpas. Man atrodo, kad galima būtų pritarti jo pateikimui ir toliau diskutuojant, tobulinant būtų galima jį priimti. Kita vertus, toks mūsų siūlomas įstatymas yra laikinas. Ta prasme galėtų egzistuoti dvejus ar trejus metus, kol mes iš tikrųjų šiek tiek mėgintume padėti mūsų gamintojui sustiprėti, sutvirtėti, ir tuomet būtų galima galvoti jau apie liberalesnę situaciją. Kita vertus, jis neužkerta kelio pirkti gaminį ir prekę tą, kurios Lietuvos gamintojas negamina. Jis neužkerta tokios galimybės mūsų biudžetinėms įstaigoms. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti, ar ne per daug globos biudžetinėms įtaigoms pagal jūsų pateiktą įstatymo projektą? Ačiū.
V.P.ANDRIUKAITIS. Noriu atsakyti - ne per daug.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras klausia.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, tai, ką jūs siūlot, iš tiesų yra priimtina, tačiau jūs pats žinot, kad Vyriausybė šiuo metu savo politika neskatina vietinės pramonės, o skatina importą (lito pririšimu ir kitkuo). Ar jums neatrodo, kad nėra taip svarbu, ką perka ir iš kur perka, bet ar tie pirkiniai yra reikalingi. Čia, man atrodo, yra kita problema: reikia išanalizuoti, sakykim, ką reikia pirkti ir ko nereikia pirkti. Ir dabar čia man pašnibždėjo, kad kairėje pusėje yra užsienietiškas kavos aparatas. Ką mes su juo darysim?
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl užsienietiško kavos aparato, tai šis įstatymas teigia labai aiškiai: jeigu Lietuvoje tokie negaminami, yra galimybė juos įsigyti. Kalbant apie reglamentaciją, ko reikia ir ne, čia yra straipsnis, kuriame sakoma, kad Vyriausybė turėtų nustatyti ir pirkinių nomenklatūrą. Ir ta prasme, nomenklatūrai pritaikant kokybės standartus, būtų galima spręsti ir tai, ką jūs iškeliat. Tai yra aktualu.
PIRMININKAS. Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų siūlomo įstatymo 4 straipsnyje yra tokie geri žodžiai: "Lietuvos Vyriausybė, siekdama racionalaus ir taupaus lėšų naudojimo"... Bet, kaip mes žinome iš praktikos, deja, kartais lietuviškos prekės būna kur kas brangesnės negu importinės. Kaip tokiu atveju?
V.P.ANDRIUKAITIS. Apie tai mes ir kalbame 2 straipsnyje. Tuo atveju, kai kaina yra didesnė, galima galvoti apie tam tikrą pirkimo lengvatų sistemą, kad iš tikrųjų būtų galima, taip sakant, stimuliuoti gamintoją, kad jis galėtų prekę parduoti mažesne kaina. O tuo tarpu ginant savo prekę nuo to, kad, tarkim, jos kainos nepakeltų užsienietiška prekė, nes susidaro konkurencija, tuomet reikia tai reguliuoti muitais. Ir aš manau, kad dirbant būtų galima iš tikrųjų rasti taisyklių, kuriomis būtų galima pasiekti tam tikro balanso.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis kolega, aš pritariu jūsų pastangoms (kaip ir visoms socialdemokratų pastangoms), kad būtų perkamos lietuviškos prekės, jeigu jos yra ne blogesnės už importuotas. Tačiau norėčiau jūsų paklausti, kaip tai atsilieps laisvai rinkai, ar ji nepasidarys labiau reguliuojama, nors tai, man atrodo, irgi gal nėra blogai? Bet dar tuo pačiu norėčiau paklausti, kaip tai atrodys mums įsijungiant į Europos Sąjungą?
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju už klausimą. Mes manome, kad įsijungimui į Europos Sąjungą mes turime mažiausiai 4-5 metus. Todėl šį įstatymą siūlome kaip laikiną. Jis leistų atsikvėpti mūsų gamintojui ir mūsų biudžeto pinigus sugrąžintų gamintojui, kad jis prieš stojant į Sąjungą būtų tvirtesnis ir jau tada naujomis konkurencijos sąlygomis galėtų šiek tiek geriau jaustis prieš Vakarų partnerį. Tai viena. Antra. Aš nežinau Europoje valstybės, kurioje egzistuotų laisva rinka. Apskritai aš nežinau, kas yra laisva rinka. Netgi ir "juoda" rinka yra reguliuojama rinka. "Juoda" reguliuojama mafijos, prievartos, teroro, bauginimų. Civilizuota rinka reguliuojama įvairiausiais būdais. Tuo tarpu laisvoji rinka yra geras šūkis, ir tiek.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš džiaugiuosi ir dėkoju jums, kad jūs, socialdemokratai, taip gražiai išvystėte prieš metus pradėtą tautininkų iniciatyvą remdami nacionalinę pramonę ir nacionalinę produkciją. Ir labai gerai, kad jau pateikėte atitinkamą įstatymą. Tačiau ar jūs nebijote euroentuziastų nepritarimo, kad jie matys lyg ir kažkokią grėsmę dėl uždarumo? Ir sakykit, kaip į tą jūsų įstatymą reaguoja jūsų kolega V.Plečkaitis, kuris, manau, yra vienas iš aktyviausių euroentuziastų? Ačiū.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad kuo daugiau bus įvairių politinių jėgų iniciatyvų, tuo greičiau mes priimsim sprendimą sutvirtinti savo Lietuvos gamintoją. Kita vertus, visi euroentuziastai puikiai supranta, kad mes, eidami į Europą, turime turėti ir galvas, ir kojas, ir smegenis, ir savo kostiumus, ir t.t. Niekas nėra prieš tai, kad mes ateitume į Europą pasirengę, stiprūs, sutvirtėję ir kaip lygūs su lygiais. Dėl to mes ir siūlome šias investicijas į savo ūkį, savo gamintojams, kad būtume lygūs Europoje, lygūs tarp lygių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis pranešė-jau, prašyčiau paaiškinti, ar šio įstatymo antraštė atitinka turinį, nes kalbama apie daiktus, jūs čia mums netgi kažkokį buteliuką parodėt, o čia yra "įsigyjant ir perkant paslaugas"?
V.P.ANDRIUKAITIS. Mes ir kalbame, kad Lietuvos biudžetinės įstaigos gali pirkti ir daiktus, ir paslaugas, tam tikrus darbus, užsakymus, remonto darbus ir t.t. Paslaugų sąrašas yra didelis ir tam yra naudojamos biudžeto lėšos. Ir netgi paslaugas perkant taipogi turėtų būti teikiamas prioritetas mūsų Lietuvos firmoms, kurios tas paslaugas teikia. Taigi aš manau, kad įstatymo turinys atitinka pavadinimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jums visiškai pritariu, bet aš siūlyčiau šitą sąvoką išplėsti: ne tiek Lietuvos paslaugos, bet ir visoje visuomenėje reikėtų nuteikti atlikti aktyvų propagandinį darbą tarp jaunimo, tarp suaugusių. Jeigu tu myli Lietuvą, esi Lietuvos patriotas, vartok lietuvišką prekę. Ir tie, kurie vartoja užsienietišką prekę (jeigu jų yra gaminama pas mus Lietuvoje), kad jie jaustų Lietuvos žmonių pasmerkimą. Kaip jūs į tai žiūrit?
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš esu už tai, kad mes iš tikrųjų visi vieningai vystytume šią agitaciją. Ir aš manau, kad visa visuomenė turėtų į tai įsijungti pradedant nuo mokytojo, baigiant politiku, pradedant nuo rašytojo, baigiant bet kuriuo žurnalistu ar kitu veikėju. Ir čia mūsų įstatyme kaip tik yra straipsnis, kuriame kalbama apie tai, kad Lietuvos Vyriausybė turėtų suorganizuoti informacinę sistemą, kad per tą informacinę sistemą Lietuvos biudžetinės įstaigos gautų informaciją apie Lietuvos gamintojų teikiamas paslaugas ir parduodamas prekes. Tai irgi viena iš propagandos priemonių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Požėla.
J.POŽELA. Man atrodo, kad šiame įstatyme trūksta formuluotės: reikia kalbėti apie lygiaverčius daiktus ir paslaugas. Jeigu mes būsime priversti pirkti Lietuvoje pagamintus daiktus, kurie daug blogesni už tuos analogiškus užsienietiškus daiktus, kurie čia parduodami, tai, aišku, čia mes žlugdysim kitur, būsim patriotai "iš kito galo". Norėčiau paklausti: ar nereikia konkretizuoti paslaugų? Juk ne visos valstybės remia savo aviakompanijas. Pavyzdžiui, Lietuvos avialinijos yra pirmiausia, jeigu aš negaliu be Lietuvos avialinijų, tada aš naudojuosi kitos kompanijos paslaugomis. O jeigu ne, tai turi palaikyti lietuvišką kompaniją. Mano klausimas toks: ar jums nereikėtų konkretizuoti iškart ir paslaugų, ir prekių rūšių, kurias reikėtų įtraukti į šį nutarimą?
V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū už klausimą. Mes manome, kad paslaugų ir gaminių nomenklatūrą, kitaip sakant, konkretizavimą turėtų atlikti Vyriausybė, nes tai iš tikrųjų, jūs suprantat, yra detalus, išsamus ir ilgas sąrašas. Kita vertus, mes kalbame apie lygiavertę paslaugą ir lygiavertį kokybinį gaminį, ir geresnę paslaugą, ir geresnį lietuvišką kokybišką gaminį. Yra akivaizdu, kad mes nekalbame apie blogesnį gaminį. Ir todėl mes siūlome, kad Vyriausybė iš tikrųjų pasirūpintų dabar lietuviškos geros kokybės standartais, rodikliais, kad jinai juos įvestų. Aš tai jau minėjau. Ir aš manau, kad visą nomenklatūrą įvardyti įstatymu tiesiog neįmanoma. Tai reikia padaryti Vyriausybės nutarimu ir tam yra Pramonės ir prekybos ministerija, kurios tai būtų kasdieninė duona, tam yra Ekonomikos ministerija, Statistikos departamentas, ir tik Vyriausybė galėtų tai padaryti. Ir čia, aišku, būtų įtrauktos ir avialinijų paslaugos, ir visa kita.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Prieštarauja Seimo narys K.Antanavičius. Prašom. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad kiekvienam yra aišku, jog čia yra supergrįžimas į komunizmą. Ir paskui kas nors ims ir apkaltins LDDP, kad jūs štai norit grįžti. Juk jeigu kalbėtume taip, iš tiesų idėja labai puiki - kad pirktų lietuviškas prekes. Bet reikia ne versti ką nors pirkti, o sumažinti joms mokesčius, sumažinti išvežimo, įvežimo muitus, pridėtosios vertės mokestį sumažinti, kad jos tikrai būtų pigesnės. Baikim kvailioti sakydami, kad kažkas turi priversti kažką nustatyti nomenklatūrą ir pirkti kažką, kas jam nepriimtina. Čia yra tiesiog pavyzdys, kai daktarai pradeda gydyti ekonomiką. Ačiū. Siūlau atmesti ir nebegrįžti prie tokios nesąmonės.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti šį projektą. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Taip, aš remiu projektą ir siūlau pradėti svarstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Patikrinsim, kiek dar salėje liko Seimo narių.
Posėdyje dalyvauja 50 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pradėta šio projekto svarstymo procedūra? Prašau balsuoti.
Už - 39, prieš - 1, susilaikė 8. Taigi bus pradėta svarstymo procedūra. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Ir Ekonomikos, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai susiję su lėšomis, o tai yra šio komiteto kompetencija, galbūt du komitetai galėtų būti pagrindiniai. Gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš prašau, kad mūsų komitetas būtų papildomas.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kad Agrarinis komitetas būtų papildomas? Daugiau siūlymų nėra. Taigi pritarta. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitų metų sausio mėnesį? Sutinkat. Dėkoju.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pagal mūsų susitarimą turėtų būti Seimo narių pareiškimai. Jau yra pasiruošęs perskaityti pareiškimą mūsų pareiškimų rekordininkas gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis. Kviečiu į tribūną. Jeigu neklystu, tai bus 81 rimtas pareiškimas Seimui. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Didžiai sujaudintas posėdžio pirmininko rūpesčio. Kadangi baigiasi metai, tai norėčiau tokį kreipimąsi, tokį pareiškimą, žodį "eks" prieš Naujus metus perskaityti.
"Tuojau virš mūsų bus kalėdinės žvaigždės, tuojau virš mūsų švies naujametinis dangus. Ne vienas bėgs į lauką ir šaudys į jį krykšdamas, kad atsiskaito su bloga praeitimi, nevykusia ar nelaiminga vakardiena.
Ir taip kasmet sušaudome savo praeitį. Ir taip sušaudėme visą savo gyvenimą. Ir taip mes neturime savo praeities, ir taip mes be praeities, ir taip mes esame vaikai vystykluose. Ir taip mes nieko neturime. Neturime savo turto ir savo sielos, savo veido ir išminties, neturime užgyventų dalykų. Viskas sušaudyta.
Taigi visada esame kūdikiai, visada su podės marškiniais, visada maži ir pradedantys, visada nemokantys vaikščioti, visada bedančiai geručiai.
Tokie turėtume būti, tokie turėtume jaustis. Taip privalėtume atrodyti, jeigu mūsų veiksmų ir sakymo logika būtų tapusi mūsų kūnu, jeigu mūsų būtų išgyventa.
Vienok atrodome kitaip, turime kitaip, pasiėmėme kitaip, valgome kitaip, sukaupėme kitaip, susikrovėme nevienodai. Glaudžiamės vienas prie kito skirtingai.
Ne vienas šaudys į praeitų metų dangų, nes jam kliuvo mažiau už kitą. Ne vienas šaudys į praeitų metų dangų manydamas, kad tai jam paskutinė išeitis nuryti nesukramtytą godulį, nes jam liko vienu dalyku mažiau, negu kitas turėjo sukaupęs savo kuluaruose.
Pasidarė lenktynės, didžiulės lenktynės, sportinis azartas ir sportinės aistros, nematančios kitų, užmirštančios artimus, kai kaupimo procesas tapo savitikslis, kai noras turėti, gauti, pasivyti tapo troškuliu iki sąmonės netekimo. Dar, dar ir dar. Vakar mus piktino pareigūnų gautas majonezo arba žirnelių stiklainis, o šiandien nestebina pusės banko pagrobimas. Kokia šviesa iš mūsų sklinda, ką ir kaip mes paguodžiame, kas ir kiek mumis tiki? Čia sėdime, čia vaizduojame, čia žaidžiame, čia imituojame: tiesa, teisingumas, solidumas, pasiaukojimas ir padorumas. Gal todėl niekas Lietuvoje nekaltas, kad teisėjai blogai teisia arba išteisina, kad sunku rasti teisybę. Viskas teka iš čia ir iš tos Seimo statutinės demokratijos, iš to skubėjimo ir štampavimo, iš to neatsakingo pasitikėjimo ir skleidžiamos nurodomųjų, leidžiamųjų impulsų, iš to šalčio ir susvetimėjimo. Iš čia sklinda ta dvasia, iš čia sklinda ta aura ratilais pasiekdama pakraščius. Apetitas atsiranda bevalgant, todėl labai sunku sustoti ir palaukti kitų, kai bėgi voverės rate, kai esi nelaisvas, kai esi susikabinęs, kai esi susirakinęs, kai esi liūtaširdis Lietuvos draustinyje. Gal teisus Hėgelis sakydamas apie mąstančią širdį kaip dvasingumo prielaidą. Šiandien širdis kieta, labai labai akmeninė, karšta širdis nereikalinga, karšta širdis būna, deja, eilėraščiuose. Latifundija per didelė Italijai. Latifundijos pražudė Italiją. Su Naujaisiais! A.Endriukaitis."
Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektas Nr.881(2)(pateikimas) (95.12.21)
7sesija 52 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome 2-10 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo projektą. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją ponią S.Milčiuvienę. Kol ateis į tribūną, noriu pažymėti, jog šis pareiškimas buvo eiliuotas. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
S.MILČIUVIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pristatyti Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymą ir paaiškinti kai kurias jo nuostatas. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymo `projekto tikslas - nustatyti stomatologinės priežiūros vykdymo teisinius pagrindus, reglamentuoti gydytojų stomatologų, pacientų teises stomatologinės pagalbos teikimo srityje. Šis įstatymas buvo sukurtas dar 1992 metais, tačiau keitėsi vyriausybės, jų nariai, keitėsi nuomonės ir įstatymas buvo taisomas, koreguojamas.Per tą laiką stomatologija, atsivėrus vartams į Vakarus, labai pasikeitė. Valstybinė stomatologinė priežiūra, pagalba dabar vos gyvuoja, o privati stomatologija kuriasi chaotiškai, jos veiklai reglamentuoti yra nesukurtos teisinės prielaidos. Valstybinėse įstaigose dirbantys stomatologai dėl blogų darbo sąlygų, pasenusios aparatūros, mažų atlyginimų pereina dirbti į privačias įstaigas, kur atlyginimai dešimt dvidešimt kartų didesni, nauja įranga, puikios medžiagos. Ir nėra jokių svertų, kas sulaikytų gydytojus dabartinėmis sąlygomis valstybinėse įstaigose. Privačiai stomatologinei veiklai, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, yra išduotos 1226 licencijos, įkurtos 803 privačios stomatologinės įmonės, 250 dantų technikų dirba privačiai, 54 dantų technikų privačios laboratorijos. Tačiau dalis gydytojų stomatologų, dantų technikų privačiose įstaigose dirba be licencijų. Kai kurie privatūs kabinetai atidaromi be leidimų ir nėra teisinės bazės, kaip kontroliuoti jų veiklą. Kartais pacientai skundžiasi, kad gydytojai stomatologai atsisako teikti būtinąją stomatologinę pagalbą, dirba nekokybiškai ir sunku iš jų pareikalauti atsakomybės už neatliktą arba blogai atliktą darbą. Todėl šis įstatymas ir numato stomatologinės pagalbos teikimo sąlygas bei gydytojų stomatologų teisių, pareigų ir atsakomybės pagrindus. Stomatologinė pagalba labai brangi, labai brangus yra gydytojo stomatologo parengimas, todėl būtų visiškai teisinga, kad stomatologai, įgiję nemokamą stomatologinį išsilavinimą, metus kitus padirbėtų valstybinėse stomatologinės priežiūros įstaigose. Ši nuostata...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamasis Seimo nary Rupeika, kalbėkite truputį tyliau ir netrukdykite pranešėjai. Ačiū. Prašom tęsti.
S.MILČIUVIENĖ. Ši nuostata yra fiksuojama mūsų įstatyme, todėl prašome gerbiamuosius Seimo narius ją palaikyti. Nes tik taip būtų valstybei nors iš dalies atlyginta už įgytą šiuo metu prestižinę profesiją. Po svarstymo Seimo sveikatos pakomitetyje yra numatoma taikyti privačiose stomatologinėse įstaigose teikiamų stomatologinių įkainių ribojimą. Galima, žinoma, suprasti privačius stomatologus. Jie užstatė savo turtą, pirko brangią aparatūrą, nuomoja patalpas, moka atlyginimus, tačiau dabar kai kuriose privačiose stomatologinėse įmonėse yra nepagrįstai aukštos kainos ir to neturėtų būti. Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymas taip pat numato ir stomatologinių profilaktikos priemonių taikymo galimybes šalies gyventojams. Juk apsiginti nuo aukštų stomatologų kainų galime patys valydami dantis, prižiūrėdami burnos ertmę ir taikydami profilaktikos priemones. Yra įrodyta, kad dantų gedimo galima išvengti. Tai puikiai įrodė Skandinavijos šalys per 15-20 metų sumažinusios karieso intensyvumą dešimt kartų. Dabar danų ir švedų vaikai turi po 1-2 sugedusius dantis, o Lietuvos vaikai po 5, 8 ir daugiau. Todėl išeitis viena - auginti kartą su sveikais dantimis. Tam reikia profilaktinių programų, kurių parengimo, įdiegimo, finansavimo galimybės taip pat yra numatytos šiame įstatyme. Įstatymas yra suderintas su Nacionaline sveikatos koncepcija, su Sveikatos sistemos įstatymu bei rengiamu Sveikatos draudimo įstatymu. Įstatyme yra numatomas stomatologinės priežiūros, pagalbos nemokamas teikimas nėščioms moterims, vaikams iki 16 metų, pensininkams, I, II grupės invalidams ir kitiems asmenims, kuriems pagal Sveikatos sistemos įstatymą yra numatoma nemokama valstybės remiama stomatologinė priežiūra ir pagalba. Tokiu būdu Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatymas reglamentuoja teisę užsiimti stomatologine praktika gydytojams stomatologams, stomatologų padėjėjams, burnos higienistams, dantų technikams, stomatologinės priežiūros (pagalbos) teikimo tvarkos ir kontrolės ypatumus, bendros praktikos stomatologų ir gydytojų stomatologų specialistų pagrindines profesines pareigas, teises ir atsakomybę. Priėmus šitą įstatymą bus sukurti teisiniai stomatologinės priežiūros ir pagalbos pagrindai, pagerės pacientų aptarnavimas ir bus pagerinta stomatologinės pagalbos kokybė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ponia pranešėja, įstatymo projekto 15 straipsnyje nurodyta, kad leidžiama reklamuoti tik nustatyta tvarka aprobuotus profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodus. Norėčiau paklausti: kas leidžia ir kokiu dokumentu aprobuoja minėtus metodus? Ačiū.
S.MILČIUVIENĖ. Minėti metodai yra aprobuojami Sveikatos apsaugos ministerijos standartizacijos metrologijos komitete.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamoji kolege, aš labai pritariu jūsų pateiktam įstatymo projektui, bet manyčiau, jeigu būtų detalizuotas jūsų atsakymas, kiek atpigs stomatologinė pagalba ir per kiek laiko tai bus galima padaryti, aš manau, kad Seimo nariai paskubėtų jį priimti. Ačiū.
S.MILČIUVIENĖ. Kiek atpigs konkrečiai, sunku pasakyti, tačiau manome, kad pritaikius mūsų siūlomą įkainių ribojimą, turėtų tos aukštos kainos sumažėti maždaug apie 20%.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, man teko televizijoje matyti diskusiją sveikatos tema ir ten, dalyvaujant mūsų kolegai ponui L.Alesionkai, buvo pasakojama, kad šitame Stomatologinės priežiūros (pagalbos) įstatyme stomatologams bus uždėtas apynasris. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, koks tas apynasris?
S.MILČIUVIENĖ. Čia labai vaizdžiai pasakyta, tačiau mes manome, kad tas vadinamasis apynasris turėtų skambėti taip: stomatologinės privačios praktikos įkainiai negali būti didesni negu 60% už Vyriausybės nustatytas bazines stomatologinių paslaugų kainas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš pritarčiau jūsų idėjai dėl tam tikro stomatologinių paslaugų kainų apribojimo. Žinoma, tai sulauks pasipriešinimo ir vis tiek tos kainos išliks gana aukštos. Ar nereikėtų numatyti daugiau galimybių nemokamai arba už mažesnę kainą gauti tokią pagalbą neturtingiems žmonėms, jaunimui?
S.MILČIUVIENĖ. Šiame įstatyme yra numatytas nemokamas stomatologinės priežiūros prie valstybės remiamos stomatologinės priežiūros teikimas nėščioms moterims, vaikams iki 16 metų, invalidams, pensininkams ir daugeliui kitų asmenų, kuriems yra numatyta nemokama priežiūra Sveikatos sistemos įstatyme. Kita nenumatyta. Mes, stomatologai, turim derinti savo įstatymą su kitais sveikatos įstatymais ir su Vyriausybės priimtais aktais.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamoji pranešėja, dėkoju už puikų šio įstatymo pristatymą ir už labai gerai parengtą įstatymo tekstą, kadangi teko kartu ir padirbėti. Mano klausimas būtų toks. Ar neatrodytų, kad mums svarstymo metu reikėtų išplėsti šio įstatymo valstybinio reguliavimo skyrių, kuriame tektų kalbėti apie tam tikras valstybės pareigas ir tam tikrą valstybinę prievolę dirbti stomatologams po baigimo mokyklose, tam tikrose teritorijose, tam tikrose vietose, kaimuose, miesteliuose, kur šiuo metu yra tušti kabinetai ir nėra galimybės ten nusiųsti specialistų?
S.MILČIUVIENĖ. Aš tam visiškai pritarčiau. Tikrai.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Dėkodamas gerbiamajai pranešėjai už tikrai išsamų pristatymą, vis dėlto norėčiau, kad jūs įvardytumėt... Jūsų požiūriu, kas vis dėlto šiuo metu yra kaltas, kad susidarė Lietuvoje tokia situacija, kai stomatologinė priežiūra tapo dažniausiai tik privati praktika ir praktiškai pabrango žmonėms, kurie turi mažas pajamas, dantų gydymas, jų priežiūra. Kas, jūsų nuomone, kaltas? Juk vien tai, kad nepriimtas įstatymas, nėra priežastis. Buvo ir kitokių svertų. Kas, jūsų nuomone?
S.MILČIUVIENĖ. Žinote, aš nelabai norėčiau sutikti, kad kažkas yra kaltas. Kad privati stomatologija išsiplėtė, yra gerai, nes privati stomatologija šiandien yra pažangi, gydytojai stomatologai, dirbantys privačiuose kabinetuose, gali naudoti pačias moderniausias medžiagas, jie nusiperka pačią moderniausią aparatūrą ir ateina Europos lygis pas mus. Tačiau kad kainos labai aukštos, tai, aišku, labai gaila, kad nebuvo sukurtas teisinis tų kainų reguliavimas, kad nėra svertų. Kaip patikrinti, kodėl taikomos tokios ar kitokios kainos? Vis dėlto yra labai sunku nustatyti, ar tikrai stomatologas ima kainą tokią, kokia yra reali. Visi nori labai didelio pelno, o tą didelį pelną apriboti yra labai sudėtinga. Labai sunku įvardyti. Gal dėl to, kad iš pradžių buvo nereglamentuotai išduodamos licencijos, labai lengvai išduodamos. Gal čia yra tam tikra kaltė ar panašiai. Aš taip manyčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Gerbiamoji prelegente, aš norėčiau jūsų paklausti. Kaip šitas įstatymas reguliuos ne tik stomatologų, bet ir vidurinio personalo, dantų technikų darbo santykius ir kitą jų veiklą?
S.MILČIUVIENĖ. Taip, reguliuos. Reguliuos ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiose. Pavyzdžiui, daug kur privačios stomatologinės įstaigos ne visada sudaro sutartis su dantų technikais arba su dantų technikų laboratorija, o šitas įstatymas privers tai padaryti. Tai, savaime aišku, pagerins darbo organizavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi mes sutaupėme laiko, o ponas J.Bernatonis šiandien labai gerai pirmininkauja, tai aš turėsiu du klausimus.
J.BERNATONIS. Kaip paprastai, gerbiamasis Seimo nary.
A.ENDRIUKAITIS. Aš turėsiu du klausimus, kadangi vėl įsirašau į galą. Tai gal iš karto ir užduočiau. Jūs minėjote, kad dirba be licencijų. Ar nėra šiuo metu kokios nors įstatyminės bazės šitai problemai išspręsti? Antras klausimas dėl dantų pastos margumyno Lietuvoje. Ar ji yra kaip nors aprobuojama?
S.MILČIUVIENĖ. Dėl licencijų. Aišku, kad turėtų dirbti su jomis. Bet kaip tai patikrinti? Tuo turėtų turbūt užsiimti ekonominė policija ir turbūt tas komitetas, kuris tas licencijas išduoda. Dabar kol kas licencijų komiteto veikla nėra teisiškai reglamentuota.
O dėl dantų pastos norėčiau pasakyti, kad dauguma dantų pastų, kurios parduodamos Lietuvoje, yra aprobuotos.
Žinoma, negalima garantuoti, kad visos jos tokios veiksmingos, kaip yra reklamuojama per televiziją.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai už puikų projekto pateikimą ir už išsamius atsakymus į Seimo narių klausimus.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Pritarta. Pradėsime svarstymo procedūrą. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Sutarta. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitų metų sausio mėnesį? Nėra prieštaravimų. Dėkoju.
Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr.225(3)(svarstymo tęsinys) (95.12.21)
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome Sveikatos draudimo įstatymą. Svarstymo pabaiga. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąją J.Kumpienę. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, jog kai Seimas buvo supažindinamas su darbotvarke, Pirmininkas įspėjo, kad Seniūnų sueigoje buvo sutarta šį papildomą klausimą taip pat apsvarstyti.Prašome, gerbiamoji pranešėja.
J.KUMPIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio dalyviai! Pastarosiomis dienomis mūsų Sveikatos draudimo įstatymo projektas buvo apsvarstytas dviejuose komitetuose, t.y. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitete. Abiejuose komitetuose projektui buvo pritarta. Svarstant buvo kai kurių pataisų. Dėl smulkesnių aš netrukdysiu brangaus laiko, o paminėsiu tik porą esminių pataisų, kurios buvo gautos svarstymo metu. Viena pastaba buvo pateikta pono V.Andriukaičio dėl aiškesnio apibrėžimo, kokios paslaugos bus apmokamos iš Sveikatos draudimo fondo įskaitant ir būtinąsias paslaugas, kurias deleguoja valstybės biudžetas. Antroji pastaba. Ankstesniame variante buvo pasakyta, kad pajamų mokesčio dalis, kuri bus pervedama į Sveikatos draudimo fondą, bus nustatoma Seime kiekvienais metais svarstant biudžetą. Dabar įstatymo projekte yra užfiksuotas konkretus procentas, kokią pajamų mokesčio dalį mes pervesime į Sveikatos draudimo fondą. Ačiū už dėmesį. Prašyčiau po antrojo svarstymo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Dar Seimo narys V.Andriukaitis norėtų kalbėti. Kviečiu į tribūną.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėjau kalbėti tik dėl motyvų ir siūlyti Seimui šiandien tikrai pritarti ir jau sausio mėnesį numatyti balsavimą ir priėmimo procedūrą. Aš manau, kad mes sugebėsime iki sausio mėnesio pradžios parengti detalų projektą. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, tiesiog paprašyti pranešėjos, kad yra Juridinio skyriaus išvados ir jų yra labai daug. Jos yra dėl projekto Nr.2252, bet aš sutikrinau ir su šiuo projektu. Aš manau, kad mes jas turėtume aptarti, nes daugelis tų išvadų yra labai reikšmingos ir jų pasiūlymų didžioji dauguma turėtų būti priimta. Aš manau, kad mes komitete galėtume padirbėti ir sausio mėnesį projektą pateikti. Yra problemų dar tokių, kurias turėtume ir specifiškai spręsti, bet, aš manau, tai būtų dirbant. Labai siūlyčiau šiandien pritarti ir numatyti priėmimą sausio mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Prieštarauja Seimo narys J.Listavičius. Teks balsuoti. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas šis įstatymo projektas, buvo, aišku, išsakyta komiteto mintis, kadangi yra pakeitimų, o pakeitimai būtent mokesčių sistemos, ir tas straipsnis arba tas pakeitimas, kad į įstatymą įrašoma tvirta atskaitymų norma, - tai ji šiuo momentu, ir komiteto, ir mano nuomone, yra nepriimtina, kadangi mes žinome, kaip pasielgėm su Kelių fondu. Todėl ta nuostata, kuri buvo įrašyta anksčiau... mes sakėm ir siūlėm, kad būtų gautas raštas arba sutikimas. Trumpai drūtai, kad Vyriausybė peržiūrėtų ir pateiktų savo nuomonę. Juo labiau kad mes išgirdom dabar pasiūlymų arba pastabų iš Juridinio skyriaus, žinoma, į tai reikėtų reaguoti. Kol nebus Vyriausybės pateikto rašto, žinoma, Biudžeto ir finansų komitetas turės dar kartą svarstyti, todėl į šiuos reikalavimus reikėtų atsižvelgti. O iš principo aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi, gerbiamasis Seimo nary, jūs šiek tiek suklaidinot Seimo narius, todėl aš esu priverstas perskaityti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Nuspręsta iš esmės pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti išbraukti žodžius "30% pajamų mokesčio", o vietoj jų po žodžių "draudimo fondo" įrašyti žodžius "ne mažiau kaip 30% fizinių asmenų pajamų mokesčio". Taigi komitetas iš esmės pritarė. Yra jūsų siūlymas. Į jį Seimas galės atsižvelgti arba neatsižvelgti. Ar galim dabar bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Ar sutiktumėt, kad šio įstatymo projekto priėmimas būtų įtrauktas į Seimo posėdį sausio mėnesį? Sutinkat. Dėkoju.
7sesija 52 p svarstyti klausimai
Tuomet, gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome 2-11 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimą "Dėl komisijos, sprendžiant Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos aprūpinimo patalpomis klausimą, sudarymo". Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas. Prašom. Pateikimas.
A.SAKALAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, jau devyni mėnesiai, kai dirba Seimo kontrolieriai. Jų darbo rezultatus matome. Tai ir Palanga, tai ir kiti, tai ir piliečių skundų nagrinėjimas. Bet iš tikrųjų Seimo kontrolieriai neturi šiandien tų patalpų, kurias jie turėtų turėti kaip įstaiga, kaip Seimo įstaiga, kaip Seimo institucija, kurią įsteigė Seimas. Aš... Turbūt sutiksime visi, gerbiamieji Seimo nariai, kad Seimo kontrolieriai - tai svarbi valstybinė institucija. Čia abejonių mes turbūt neturime. Kaip minėjau, matome rezultatus. Taip pat sutiksime, kad Seimo kontrolieriai glaudžiasi čia pas mus, Seime, kad jie neturi nė vieno kokio nors pastato dalies, kad jų kabinetai išmėtyti po visą Seimą ir kad jie negali net sukomplektuoti tų etatų, kurie jiems priklauso pagal tai, ką jie dirba. Ir šis negalėjimas sukomplektuoti tų etatų trukdo Seimo kontrolieriams dirbti dar geriau. Suprantama, patalpų Seimo kontrolieriams ieškoma. Bet šis patalpų ieškojimas užsitęsė labai ilgai. Ir čia yra panaši situacija, kokia buvo su Konstituciniu Teismu, kai buvo niekaip neįmanoma surasti patalpų Konstituciniam Teismui, kol Seimas pats neįsikišo, nenusprendė, nesudarė komisijos ir komisija nesurado tų patalpų, o Seimas nepriėmė sprendimo, paskirdamas šias patalpas Konstituciniam Teismui. Todėl aš manau, kad ši analogija ir analogija, kurią mes turėjome su Konstituciniu Teismu, galioja ir dabar, skiriant Seimo kontrolieriams patalpas. Mūsų siūlymas, kad būtų sudaryta komisija, į kurią įeina, kaip matote, Seimo nariai, įeina ministrai. Kodėl ministrai - galiu pasakyti. Ponas J.Laiconas - kaip statybos ir urbanistikos ministras. Jam geriausiai žinoma, kokios yra patalpos, bent Vilniuje. Ponas R.Šarkinas - kaip finansų ministras. Taip pat puikiai žinos, kiek kiekvienai patalpai... paskyrus vieną arba kitą patalpą, kuri pigiausiai atsieis mūsų valstybės biudžetui, nes kiekvieną patalpą, matyt, dar reikės ir pritaikyti. Na, o kiti komisijos nariai jums akivaizdūs. Aš diskutavau, klausiau ir LDDP frakcijos, ką jie norėtų siūlyti į komisiją. Jie pasiūlė E.Raišuotį, kuris prižiūri, domisi kontrolierių darbu. Klausiau dešinėje pusėje, pasiūlytas yra V.Bogušis, kuris taip pat maloniai sutiko dalyvauti komisijos darbe. Ir aš manyčiau, jog ta komisija galėtų iki kokios sausio 16 d. arba kitos artimiausios datos surasti galimus variantus, galimą variantą pasiūlyti Seimui ir Seimas, matyt, turėtų priimti sprendimą skirdamas patalpas Seimo kontrolieriams. Todėl aš kviesčiau Seimą pritarti nutarimo projektui. Kadangi nutarimas yra nenorminis aktas, Seimas galėtų šiandien tiesiog priimti šį nutarimą. Aš kviečiu posėdžio pirmininką poną J.Bernatonį tai ir padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šis Seimo nutarimas yra nenorminis, todėl svarstomas kaip rezoliucija. Pirmiausia pranešėjas atsakys į Seimo narių klausimus. Jeigu nebus siūloma redaguoti ar keisti šį nutarimą, tuomet jį galėsime šiandien priimti. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Suteiktos minutės sąskaita sveikinu Lietuvos žmones. Linksmų šventų Kalėdų, laimingų Naujųjų metų! O pranešėjo norėčiau paklausti, ar neužtektų pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atlikti paminėtą nutarime darbą, o ne trukdyti aukštų ir atsakingų pareigūnų brangaus laiko. Jeigu paimsim ir R.Šarkiną - tai jūs žinot, kuo po šių dienų jis turėtų užsiimti, o ne vaikščioti po Gedimino prospektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau pranešėjo, įsiterpsiu: kad gerbiamiesiems Seimo nariams kiekvienam nereikėtų sveikinti Lietuvos žmonių su šv.Kalėdom, aš pasveikinsiu visų jūsų vardu. O dabar... klausimus.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo nary, atsakydamas į jūsų klausimą, galiu pasakyti, kad Vyriausybė jau seniai ieško tų patalpų, teikia variantus, bet tie variantai dažniausiai būna nepriimtini. Todėl aš ... kodėl aš siūlau šį projektą ir kodėl mūsų frakcija siūlo šį projektą? Būtent dėl to, kad Vyriausybė pernelyg ilgai svarsto ir pernelyg ilgai ieško šių patalpų. Dabar jūs kalbate apie tai, ar ministrai turi rimtų problemų. Sutinku, kad ministrai turi rimtų problemų ir jie, be abejo, nevaikščios. Bet kai jiems bus referuota, kokia yra situacija dėl tų visų galimų variantų, tai ministras, sakykime, jeigu minėjote poną R.Šarkiną, galės pasakyti ir tiesiog pritarti vienam arba kitam variantui, atsižvelgdamas, kuris variantas pigiau kainuos mūsų biudžetui.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš nežinau tiesiog, ar tai klausimas, ar kalba, ar dėl motyvų, bet galbūt ir klausimas. Gerbiamasis pranešėjau, na, mes sudarom komisiją, o iš esmės tai to pastato šeimininkas yra savivaldybė. Ir ar mes jai kažkuo norime padėti, ar ji nesusigaudo? Aiškinamajame rašte čia parašyta: su bažnyčia nesutaria. Yra įstatymai, kurie numato, reguliuoja šią procedūrą... Aš niekaip nesuvokiu, kaip mes į svetimą daržą lendam su savo iniciatyva. Tuo labiau kad iš anksto, sakykim, jau aiškinamajame rašte mes apibrėžiam, kad reikia būtent 45 kabinetų, ir ne mažiau. Nors čia parašyta, kiek darbuotojų dirbs. Iš esmės tiek pat. Kai mes, Seimo nariai... pavyzdžiui, mūsų komitete iš esmės kone visi sėdi po du viename kabinete. Tai toks būtų lyg ir klausimas, ir komentaras.
A.SAKALAS. Taip, gerbiamasis Seimo nary Pavirži, atsakyčiau jums taip: iš tikrųjų savivaldybė yra miesto šeimininkas. Aš turbūt sutikčiau su jūsų pasiūlymu ta prasme, kad galėtume įrašyti į šią komisiją savivaldybės atstovą. Ir aš manau, kad ta bendra komisija tikrai surastų geriausią variantą. Aš sutinku, kad reikia pasiklausti savivaldybės, reikia sulaukti jų siūlymų, o komisija turėtų pasirinkti variantą, kuris yra geriausias. Jeigu jums tai priimtina, tai aš mielai sutinku įrašyti dar vieną eilutę, kad komisiją sudaro savivaldybės paskirtas atstovas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Mano klausimą iš esmės jau paklausė gerbiamasis G.Paviržis, klausė dėl savivaldybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Jeigu reikalinga kokia nors komisija, tai ką veikia tie patys kontrolieriai ir ką veikia Seimo vadovybė? Jų pačių funkcija yra susirasti patalpas arba išspręsti patalpų klausimą, o pono R.Šarkino - pasakyti, kas pigiau ir kiek kainuos. Tai yra tarnybinė pareiga ir tarnybinė funkcija. Na, kodėl tada nekuriat komisijos, kur įkurdinti, sakysim, socdemus? Įkurdinti... dar ką nors... LDDP kur įkurdinti... Na, ir darykim visas komisijas Vyriausybės lygiu. Na, čia yra tiesiog Seimo suniekinimas, ir daugiau nieko. Aš noriu, kad atsakytumėt, ką tada veikia tie, kam priklauso. Juk kontrolieriai yra vienas iš Seimo organų. Yra Seimo vadovybė, ką ji veikia, kodėl neduoda patalpų, jeigu jiems reikia?
A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turėčiau jus nuliūdinti, kad jūs labai klystate. Seimo kontrolieriai nėra Seimo padalinys. Seimo kontrolieriai yra valstybinė institucija, kurią savo sprendimu įkūrė Seimas kaip ir kitas institucijas. Todėl Seimo valdyba čia, deja, niekuo negali padėti. Gali tiktai pats Seimas nuspręsti, kokias patalpas jiems paskirti.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, Seimas jau yra priėmęs vieną rezoliuciją dėl to pastato. Jeigu nepadėjo rezoliucija, ar padės nutarimas?
A.SAKALAS. Taip, gerbiamoji Seimo nare, rezoliuciją galima padėti į stalčių ir apie ją užmiršti. Seimo nutarimas, Seimo sprendimas jau turi įstatymo galią. Taip, Seimo sprendimas yra paskirti tokias ar kitokias patalpas Seimo kontrolierių įstaigai - tai yra viskas, tai yra galutinis taškas, kurio niekas negali užprotestuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs teigiate, kad šis nutarimas turi įstatymo galią...
A.SAKALAS. Ne, aš neteigiu, aš tik sakiau...
PIRMININKAS. ... norminis.
A.SAKALAS. Ne, gerbiamasis pirmininke, aš noriu pasakyti, kad šis nutarimas neturi įstatymo galios. Šitas nutarimas yra nenorminis, šitas nutarimas paveda komisijai surasti patalpas ir iki sausio 16 d. pateikti Seimui nutarimą, kuris jau turės būtent šią galią, apie kurią kalba Seimo narė G.Jurkūnaitė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes juk žinome, kad Prezidentūra palaipsniui jau išsikelia į kitas patalpas. Ar kartais nerekomenduosit komisijai žvilgtelėti čia, kad Seimo išsilaisvinusiose patalpose kažkur įsikurtų jie?
A.SAKALAS. Matot, gerbiamasis Seimo nary, Seimo kontrolierių įstaiga yra visiškai atskira įstaiga. Seimo kontrolierių įstaiga atvira visiems piliečiams, be jokių leidimų įeina pas Seimo kontrolierius. Ten kiekvienas pilietis turi teisę, neprašydamas jokio leidimo, užeiti, išdėstyti savo problemas ir palikti Seimo kontrolieriams savo pareiškimą, prašymą ar ką nors kitą. Jeigu mes įkurdinsim Seimo kontrolierius čia, mes neturim atskiro įėjimo. Ta pati leidimų sistema bus. Vadinasi, kiekvienas pilietis, norėdamas užeiti, dar turės gauti leidimą, išsirašyti leidimą ir t.t. Jeigu mes padarysime kitaip, sakysim, leisime piliečiams, kurie eina pas Seimo kontrolierius, neprašyti leidimo, tai mes esam tikri, kad čia, Seime, bus pilna žmonių, kurie vaikščios ieškodami Seimo kontrolierių, klaidžiodami po įvairius Seimo kabinetus. Todėl, deja, aš sutinku su jumis, kad tos patalpos bus laisvesnės. Bet tai ne Seimo kontrolieriams. Seimo kontrolieriai turi turėti atskiras patalpas su atskiru įėjimu. Jos neturi būti nei Seime, nei Prezidentūroje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nebuvo siūlymų šį nutarimą taisyti, redaguoti, tai galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius siūlo atmesti. Taigi mums reikės balsuoti. Dėkoju pranešėjui. Prašau gerbiamųjų Seimo narių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Pritariu po pateikimo.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų nepritarti. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Na, čia juokingas klausimas. Jeigu Seimas tokiais klausimais turi užsiimti ir daryti komisijas, tai jau daugiau kaip pasityčiojimas iš Seimo, todėl siūlau atmesti iš pat pradžių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 45 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šiam nutarimo projektui po pateikimo, prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.
33 - už, 2 - prieš, susilaikė 5. Taigi pritarta. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai nenorminis aktas, pradėsim jo svarstymą, po to - priėmimą. Prašau. Kas norėtų kalbėti dėl šio nutarimo? Prašom registruotis, kas norėtų kalbėti. Seimo narys V.Andriukaitis.
Valstybės nuosavybės įstatymo projektas Nr.1064(pateikimas) (95.12.21)
7sesija 52 p svarstyti klausimai
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes turime pasielgti lygiai taip pat, kaip ir kai Seimas jau vieną kartą sprendė Konstitucinio Teismo patalpų klausimą. Seimo kontrolierių institucija yra atskira institucija. Ji jau nuo pat jos gimimo turėtų turėti prestižą, pagarbą ir turėtų turėti stiprios institucijos įvaizdį. Mes turėtume jai padėti. Kita vertus, einant į Europą bus įvairių dalykų, mes turėsime plėsti šios institucijos funkcijas ir dėl spaudos etikos ombudsmeninių funkcijų, ir dėl žmogaus teisių ombudsmeninių. Taigi Seimo kontrolierius jau vieną kartą kalbėjo apie tai, kad yra galimybė, jog ši institucija turės vykdyti ir kitas Europos Sąjungai naudingas funkcijas. Todėl aš manau, mes turime priimti šį sprendimą ir spręsti, kaip padėti Seimo kontrolieriams įsikurti deramai ir prestižiškai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Požėla. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš manau, kad mes turim priimti tą nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu į tribūną pranešėją. Priėmimas. Ar galim balsuoti dėl viso projekto iš karto? Prašom, gerbiamasis pranešėjau, patikslinti sudėtį ir siūlymą dėl savivaldybės atstovo.
A.SAKALAS. Seimo nariai V.Andriukaitis, V.Bogušis, E.Raišuotis. Toliau - kaip tekste, ministrai ir Vilniaus savivaldybės atstovas. Kitokių pakeitimų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim priimti šį nutarimą? Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Tuomet prašau registruotis. Balsų skaičiavimo grupės narius kviečiu užimti savo vietas.
Posėdyje dalyvauja 45 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad, jeigu balsų skaičiavimo grupės narys A.Baležentis suklystų, aš jam padėčiau skaičiuoti, nes liko tik vienas skaičiavimo grupės narys? Ar siūlysit papildyti balsų skaičiavimo grupę? Nereikia papildyti? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pastato", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. 33 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pastato" priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prieš baigiant mūsų posėdį Seimo vadovų vardu norėčiau palinkėti visiems...
Seimo narys V.Andriukaitis dar norėtų pateikti vieną klausimą, kuris yra darbotvarkėje. Kviečiu į tribūną. Pateikimas.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašom, kad jau į pabaigą visi esam pavargę, ir taip jau atsitiko, kad pateikiame įstatymą dėl valstybės turto. Šis įstatymas buvo užregistruotas 1994 m. gruodžio mėn. Buvo pateiktos Juridinio skyriaus išvados, Teisingumo ministerijos išvados. Su visomis mes sutikome, iš esmės atsižvelgėm į pastabas, pataisėme įstatymo projektą, suderinome su galiojančiomis teisės normomis. Ir manau, kad šiuo metu būtų galima iš tikrųjų jau jį svarstyti ir toliau tobulinti.
Įstatymo paskirtis yra reglamentuoti valstybės turtą, jo registrą, valdytojus, valstybinio turto įgijimo ir perleidimo būdus, valdymą, tvarkymą ir naudojimą bei valstybinių institucijų įgaliojimus disponuoti valstybinio turto nuosavybės teise. Įstatyme apibrėžiame, kas yra valstybės turtas. Mes jį apibrėžiame pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Įvedame valstybės turto registro sąvoką ir valstybės turto registro būtinybę. Manome, kad tokio registro tvarkytoja turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aprašome valstybės turto įsigijimo būdus, valstybės turto valdymą, disponavimą valstybės turtu, taip pat naudojimo formas ir disponavimo ribas. Taip pat aprašome valstybės turto valdytojų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio įstatymo vykdymą.
Norime pasakyti, kad šis įstatymas teikiamas kaip vienas iš žingsnių sprendžiant valstybės turto valdymą ir valstybės institucijos - tokios kaip valstybės nuosavybės fondas ar panašiai - pagrindimą. Kita vertus, šiuo metu egzistuojantis Nuosavybės pagrindų įstatymas buvo priimtas 1990 m. vasario mėnesį. Per tiek metų pažengus mūsų santykiams toli į priekį, Nuosavybės pagrindų įstatymas iš tikrųjų jau nebetenka prasmės. Jis iš esmės nieko nereglamentuoja. Ir mes manom, kad kaip tik valstybės turto reglamentavimą turėtume sutvarkyti dar šį pavasarį, nes tai yra ta sritis, kurioje yra daugiausia šiuo metu netvarkos.
Kita vertus, mes puikiai suprantam, kad ir turto valdymas, ir galimybė pasinaudoti valstybės turtu akcinėse įmonėse, kuriose yra dalis valstybės turto, galimybės piktnaudžiauti iš tikrųjų yra didelės. Ir mes manom, kad šis įstatymas yra viena iš antikorupcinių priemonių. Mes esame įsitikinę, kad šį įstatymą būtų galima išplėsti svarstymo eigoje ir pasekti Estijos Respublikos pavyzdžiu. Estija 1995 m. viduryje priėmė įstatymą dėl valstybės turto. Ten yra daug pamokomo mums ir, aš manau, mes toliau tobulindami šį įstatymą galėtume praplėsti ir apibendrinti ir mūsų praktiką. Ir šį pavasarį jis būtų jau pakankamai geras, kad už jį būtų galima balsuoti.
Todėl mes inicijuojame šį pateikimą ir manome, kad Valstybės ir teisės komitetas turėtų toliau plėtoti šią mūsų idėją. Po pateikimo galėtume mes jam šiandien pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, įstatymo projekto 4 straipsnyje nurodyta: "Valstybinį turtą valdo Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Seimo nariai." Noriu paklausti: kuriais Konstitucijos straipsniais ar įstatymais Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Seimo nariams priskirtos paminėtos valdymo funkcijos? Ačiū.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs cituojate įstatymo projekto pačią pirmąją redakciją. Mes sutikome su Juridinio skyriaus išvadomis. Pagal Statutą mes patobulinto teksto negalėjom išdalyti kiekvienam Seimo nariui, o tik frakcijų pirmininkams, komitetų pirmininkams. Bet man atrodo, kad yra padauginta ir visiems Seimo nariams ir yra šiandien dėžutėse. Bent jau aš radau. Tai dabar galiu pasakyti, kad tos normos nebėra. Yra tos normos, kurias pasiūlė Juridinis skyrius.
PIRMININKAS. Taigi ne visi Seimo nariai valdys turtą. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Galbūt ir mano klausimas bus jau truputį pavėluotas. Man užkliuvo 3 straipsnio punktas dėl nacionalizacijos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dabar tai nėra 3 straipsnis. Tai yra 5 straipsnis. Jame parašyta: "Rekvizuojant įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečių turtą". Mes ištaisėm.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Sakykit, pone pranešėjau, kas rengė šį įstatymą, nes jis seniai buvo parengtas? Ir dar prie to paties norėčiau paklausti: gal ir kokių kitų šalių, ne tik Estijos, nes Estija ir pati gal mokėsi iš kitų šalių, jūs paėmėt šio įstatymo pavyzdį?
V.P.ANDRIUKAITIS. Šį įstatymą rengė ekonomistų darbo grupė. Tai Rasa Melnikienė, Dalia Vidickienė ir dar vienas (bijau ne taip pasakyti pavardę) kartu su mūsų frakcijos atstovais A.Rudžiu ir manimi. Mes apibendrinom Skandinavijos šalių medžiagą, kurią turėjome. Bet man atrodo, kad dabar reikėtų labai atidžiai pažiūrėti į Estijos parengtą projektą. Jis iš tikrųjų yra, sakyčiau, apibendrinantis turbūt nemažos dalies valstybių praktiką.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Požėla.
J.POŽELA. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas. Ar pagal šį įstatymą turtas, už kurį valstybė dar nesumokėjo kompensacijos savininkui, yra jau valstybės turtas, kuriuo ji pagal šį įstatymą gali naudotis, imti mokesčius, nuomoti, parduoti ir t.t.? Ar jis nėra valstybės turtas?
V.P.ANDRIUKAITIS. Galėčiau pasakyti, jog tai yra valstybės įsigyjamas turtas taip, kaip šio įstatymo viename iš straipsnių rašoma. Nes jeigu dar valstybė privalo už jį išmokėti kompensacijas ir visa kita, kaip įstatymų yra nustatyta, tai valstybė dar nėra galutinai atsiskaičiusi su tuo savininku, kuriam tas turtas priklausė. Žinoma, buvusi savininkų galimybė atsiimti turtą ribojama daugelio įstatymų, bet kol valstybė neišmoka kompensacijų, ji gali galvoti tiktai apie tai, kad tai yra jos įsigyjamas turtas, už kurį ji privalo savininkui deramai atlyginti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu nutarti pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių, taip? Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Jau nėra prieštaraujančių? Tai dėkoju. Pritarta.
Ar sutiktumėt, kad pagrindiniai komitetai būtų Ekonomikos komitetas ir Valstybės ir teisės komitetas? Sutinkat. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Ar sutiktumėt, kad papildomas komitetas būtų Savivaldybių komitetas? Sutinkat. Ar sutiktumėt, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje 1996 m.? Sutinkat. Dėkoju.
Dabar pirmininkaus Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mieli bičiuliai, pirmiausia dėl tolesnės mūsų darbo tvarkos. (Balsai salėje) Taip. Ir vėliau. Seniūnų sueiga - gruodžio 27 d. 9.30 val. tradicinėje vietoje su tradiciniais rekvizitais. Seimo posėdis - gruodžio 28 d. 10 val. tuo klausimu, dėl kurio tarėmės anksčiau, ir, žinoma, kitais. Seniūnų sueiga tą dieną bus 9.10 val. irgi tradicinėje vietoje. Tiek dėl artimiausių perspektyvų. Jeigu kaip nors kitaip nenutarsim, tada dar kitas posėdis po gruodžio 28 d. planuojamas 1996 m. sausio 9 d. Iškilmingas posėdis sausio įvykių penktosioms metinėms pažymėti - sausio 12 d. Štai tokios yra perspektyvos. O po to, kitą savaitę, gal dar būtų vienas kitas posėdis, preliminarią sausio-vasario programą jūs matėt.
Mielosios Seimo narės, brangieji kolegos, mielieji bičiuliai, ačiū jums, kurie šiandien tikrai aktyviai, intensyviai, atkakliai, kartais gal ir piktai, bet dirbot. Ši diena buvo tikrai nelengva ir mums, ir Lietuvai. Ir aš manau, kad mes, Seimo nariai, savo pareigą atlikom. Taigi dar kartą jums dėkoju ir už šią dieną, ir už kitas dienas.
Ačiū ir už pastabas, kurių gavau aš, kurių gavo ir mano kolegos, kurie čia tuo momentu sėdėjo, kai manęs nebuvo. (Balsas salėje) Gal kai kurie ir mažai, teisingai, gerbiamasis Endriukaiti, aš irgi stebėjausi, kaip čia jūs šiandien mažai mane ir kitus kritikavot. Taigi ačiū ir už tokią menką kritiką. Svarbu, kad jūs mus pastebit, kad jūs mus mylit ir kad jūs mūsų neužmiršit ir kitais metais. Taigi dar kartą ačiū už darbą ir linksmų, malonių švenčių, visų pirma šv.Kalėdų. O po to padirbėsim, ir tik tada bus kalba apie laimingus ir linksmus Naujuosius metus.
Taigi dar kartą gerų švenčių! O jeigu iš tikro kas pageidauja, tai ir išpažinties, ir pamaldų, ir t.t. - prašom, be jokių problemų. Sėkmės, kolegos! Ir dar kartą ačiū.
Posėdis baigtas.