Keturiasdešimt
devintasis posėdis
1995 m. gruodžio 20 d.
1995.12.20 d. darbotvarkės aptarimas
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 20 d. rytinį plenarinį posėdį. Kolegos, dėmesio, prašom registruotis. Šiandien mūsų, aš matau, labai daug. Todėl noriu iš karto pranešti: rytoj posėdį planuojama pradėti 9 val., kad sumažėtų grėsmė susirinkti 22 d.
Salėje 97 Seimo nariai. Darbotvarkė buvo patvirtinta. Ji papildoma tais klausimais, kuriuos mes iš vakar dienos perkėlėme į šiandieną, t.y. dėl ministerijų reikalų perdavimo apskritims ir dėl audito. Svarstymo tęsinys. Visa kita yra taip, kaip buvo numatyta, o po pietų, dar kartą primenu, po pietų, t.y. 15 val., prasideda Seimo diskusija apie jaunimo politiką.
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Dabar kviečiu pirmuoju klausimu ministrą L.Linkevičių, jeigu jis nori kalbėti, o jeigu ne, tada pradėsime iš eilės. Ar, gerbiamasis ministre, jūs norite porą žodžių pasakyti? Prašom. Prašyčiau labai trumpai.
L.A.LINKEVIČIUS. Mielieji kolegos, noriu tik informuoti, kad nustatyta tvarka šie klausimai dėl karių siuntimo į buvusią Jugoslaviją buvo aptarti dviejų komitetų: Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetų posėdžiuose. Abiejuose komitetuose buvo pritarta šiam nutarimui, taip pat duoti tam tikri pavedimai kai ką patikslinti ir paaiškinti. Tam tikra informacija raštu jau yra pateikta, kai kuri bus vėliau, tačiau esminių pataisymų arba raštu kokių nors pakeitimų dėl nutarimo teksto nebuvo gauta. Todėl aš kreipiuosi į Pirmininką ir prašau priimti šį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, mes turime susitarti dėl procedūrų. Kaip matote, yra užrašyta, ir teisingai užrašyta: svarstymas ir priėmimas. Keturi Seimo nariai nori kalbėti diskusijose, keturi nori kalbėti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, ar negalėtume mes iš karto susitarti, nes šitas klausimas vis tiek turi būti šiandien išspręstas, kad iš karto kalbėtume dėl balsavimo motyvų ir balsuotume? Ne? Galime? Tada aš siūlau... (Triukšmas salėje) Minutėlę!
Aš vis dėlto siūlau konkrečiai. Čia yra užsirašę kalbėti keturi Seimo nariai. Jeigu jie sutinka kalbėti dėl balsavimo motyvų, tada jokių problemų. Kolega V.Plečkaitis. Sutinkate tik dėl balsavimo?.. (Balsai salėje) Labai gerai. Kolega P.Miškinis? Gerai, ačiū. Kolega A.Albertynas dėl balsavimo motyvų. Sujunkime šias procedūras. (Balsai salėje) Dvi minutės. Manau, kad kolegai A.Albertynui galim visų džiaugsmui pridėti minutę. Ir kolega A.Ivaškevičius. Ar sutinkate, kad dvi minutės? Gerai.
Tada, gerbiamieji kolegos, laikykim, kad svarstymą ir priėmimą sujungėme, ir dabar prašau iš eilės.
Kolega V.Plečkaitis. Iš vietos? Minutėlę! Gerai. Paspauskit. Kolega V.Plečkaitis pirmas, po to - kolega P.Miškinis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mūsų valstybės karių dalyvavimas taikos įgyvendinimo operacijoje buvusioje Jugoslavijoje yra labai rimtas ir atsakingas klausimas, ir gerai, kad jis svarstomas, nors nevisiškai svarstomas, o tik kalbama dėl motyvų mūsų Seime.
Padėtis buvusioje Jugoslavijoje yra labai sudėtinga. Ką tik sustabdytas karas vyko Europoje ir vėl jis ten gali vykti, jeigu daugelio valstybių pastangos, pradedant NATO šalimis, baigiant Rusija, Ukraina, Lenkija ir kitomis, neduos rezultatų. Prisiminkime, kad Pirmasis pasaulinis karas Europoje prasidėjo būtent dėl Balkanų krizės. Todėl mes, būdami Europos valstybe, negalime likti abejingi, kai vyksta karas mūsų žemyne. Ir turime padaryti tiek, kiek mūsų jėgos leidžia, kad prisidėtume prie taikos įgyvendinimo operacijos buvusioje Jugoslavijoje. Ne tiek daug mes galime prisidėti. 36 Lietuvos karių savanorių būrys - tai mūsų minimalus indėlis į taikos įvedimą viename iš Europos regionų. Žinoma, labai svarbu, kad kariams savanoriams ir jų šeimoms būtų suteiktos maksimalios socialinės garantijos. Ir duok Dieve, kad visi jie grįžtų sveiki ir savo patyrimu prisidėtų prie Lietuvos kariuomenės sustiprinimo.
Dar keletą žodžių dėl NATO vadovavimo įvedant taiką Jugoslavijoje. Neretai skleidžiama klaidinga nuomonė (ir ji vakar labai buvo skleidžiama, net viešai) apie NATO, remiantis sovietmečio įskiepytais stereotipais. NATO (reikėtų mums visiems suvokti) yra gynybinė organizacija ir taiką palaikanti organizacija. Ji egzistuoja jau 46 metai, ne kartą įrodė, kad ji gina demokratines vertybes, stiprina stabilumą ir daugelio Europos šalių saugumą. Mūsų karių dalyvavimas taikos įvedimo operacijoje buvusioje Jugoslavijoje yra naudingas mūsų valstybei. Pirmiausia saugumo prasme tiek pačiuose Balkanuose, tiek ir visoje Europoje. Todėl aš pasisakau už šios rezoliucijos priėmimą. O gerbiamiesiems priešininkams, ypač kalbantiems prieš NATO... Aš kviesčiau gerbiamąjį A.Albertyną ir Z.Adomaitį įsiklausyti, kad priklausymas NATO nereiškia branduolinio ginklo dislokavimo toje šalyje. Pavyzdžiui, Danija yra NATO šalis, bet branduolinis ginklas joje nedislokuotas. Ir nereikėtų klaidinti Lietuvos gyventojų. Aišku, buvusiems kolūkių pirmininkams ir komunistams, kuriems įdiegtas toks mentalitetas, NATO - kaip priešas, yra sunku nuo to išsivaduoti. Bet pradėkime mąstyti, nes gyvename kitu laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau spėti per dvi minutes ir apsieiti be epitetų, o dėstyti argumentus.
Kolega P.Miškinis. Prašom. Gerbiamasis Miškini, vis tiek 2 minutės.
P.A.MIŠKINIS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, pasaulio valstybių istorija rodo, kad įvairios tautos, valstybės, jų valdžios dar dažnai pamina civilizacijos principus, kitų tautų teises. Kol visi šie pasaulio veiksmai, vyksmo subjektai įsisavins civilizuotų tautų bendravimo principus, kariuomenė ir jos rengimas būtini. Bet kokie skeptikų teiginiai, kad Lietuva maža ir ji nesugebėtų apsiginti, yra nieko verti ir daro gėdą kiekvienam, laikančiam save vyru.
1939 m. Suomijos, dar nesenas Afganistano ir mažytės Čečėnijos pavyzdys rodo, kad ir mažos tautos gali garbingai gintis nuo nepalyginamai galingesnių kaimynų, jeigu tam iš anksto yra ruošiamasi. Kariuomenei parengti reikia ne tik noro ir lėšų, bet ir patirtį turinčių įvairaus rango karių. Praradę nepriklausomybę per 50 okupacijos metų, tokią patirtį beveik praradome, be to, karyba gerokai žengtelėjo į priekį. Todėl kiekviena galimybė pasisemti tos patirties, dalyvaujant įvairiose taikos palaikymo priemonėse, turi būti besąlygiškai panaudota, tuo labiau kad dalį išlaidų prisiima kitos valstybės. Tai yra vienas momentas.
Antras. Kiekvienas pasaulinės bendrijos narys privalo rūpintis ne tik savo, bet ir kitų tautų saugumu, nes tik ubagui, kaip sakoma toje patarlėje, nesvarbu, kad kaimyno namas dega. Padėdami taiką išlaikyti ir atkurti kitur, mes turėsime teisę tikėtis pasaulinės bendrijos pagalbos įvykus ekstremalioms situacijoms, nelaimėms ir pas mus. Neturėtume pamiršti, kad mūsų kariai, pasiųsti į taikos įgyvendinimo Danijos karalystės bataliono būrį, įeinantį į Šiaurės šalių ir Lenkijos brigadą, įgis ir visų šių šalių karinės patirties dalelę ir tuo pat metu padės įgyvendinti kilniausią misiją pasaulyje - taikos išsaugojimą tegul ir labai nedidelėje pasaulio dalyje. Skeptikams norėčiau dar kartą priminti seną ir dažnai kartojamą tiesą: kas nemaitina savų karių, maitina svetimus. Todėl paremkime šį Seimo nutarimo projektą. Ir manau, kad balsuojantys prieš šį projektą parodys, jog nori maitinti tikrai ne savo, o svetimą kariuomenę.
PIRMININKAS. Kolega A.Ivaškevičius. Ruošiasi kolega K.Gaška.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti 1994 m. liepos 19 d. protokolinį nutarimą, kai priėmėme sprendimą dėl taikdarių siuntimo ir įstatymą dėl mūsų kariškių dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Tame nutarime buvo parašyta, kad jeigu dar kartą bus taip skubotai pateikiami svarstyti sprendimų projektai, tai ministro L.Linkevičiaus atžvilgiu reikėtų imtis kokių nors sankcijų. Šį kartą mes vėl kažkur skubame. Komiteto posėdyje aš susilaikiau dėl šio sprendimo ir tikriausiai dabar susilaikysiu balsuojant. Dėl kokių motyvų?
Pirmiausia dėl juridinių motyvų. Taikos palaikymas - tai yra ne taikos įvedimas. Jeigu pažiūrėtume, taikos įvedimą vykdo karinės pajėgos, gali būti vykdomos karinės operacijos. Mūsų Konstitucijos 138 straipsnis sako, kad Seimas ratifikuoja ir finansuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis (4 punktas) “Dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų buvimo ir jų statuso užsienio valstybių teritorijoje”. Įstatymo dėl mūsų karių panaudojimo tarptautinėse operacijose 1 punktas taip pat sako, kad Lietuvos kariuomenės padaliniai gali dalyvauti tarptautinėse operacijose tik tada, kai vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai. Štai man ir kyla abejonių, kad mes tokių tarptautinių įsipareigojimų, kurie būtų ratifikuoti Seimo lygiu, neturime. Yra tik susitarimas tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Danijos gynybos ministerijos. Mano manymu, arba tas susitarimas turėjo būti ratifikuotas Seime, arba turi būti atskiros sutartys.
Kitas dalykas, dėl ko aš abejoju, yra politinis. Mes kalbame vienpusiškai, kad mūsų ėjimas į NATO duoda mums dideles saugumo garantijas ir t.t. Tačiau mes nediskutuojame, kokios gali būti pasekmės dėl mūsų aktyvaus įsikišimo į Jugoslavijos konfliktą. Aš nesakau nei taip, nei kitaip, tačiau man tenka apgailestauti, kad iš tikrųjų šis klausimas yra svarstomas skubotai, todėl aš balsuodamas susilaikysiu.
PIRMININKAS. K.Gaška. Ruošiasi A.Gricius.
K.GAŠKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš balsuosiu prieš šį nutarimą. Štai kodėl. Yra mano politiniai motyvai. Aš pasiilgstu Prezidento nuomonės šiuo klausimu. Nėra Prezidento pozicijos, nėra Seimo pozicijos. Ministras atnešė iš apačios savo norą dalyvauti, pakėlė jį iki Seimo lygio ir nori padaryti iš to įstatymą.
Antras. Ekonominė nauda ir politinė nauda, kurią Lietuva turės po 10-15 metų, yra neapčiuopiama. Be to, nėra suformuotas socialinio draudimo fondas žūties atveju, nes vienam kareiviui žuvus kompensacija gali siekti 400 tūkst. Lt. Įsivaizduokite, kiek reikės Lietuvai biudžetinių lėšų, kurių Krašto apsaugos ministerija ir taip neturi, kompensuoti šitai netekčiai.
Trečia, karinis momentas. Kadangi į šitą būrį vyksta 14 leitenantų, tai yra “apnuoginama” Lietuvos kariuomenė, nes ir dabar trūksta būrių vadų. Aš prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Gricius. Prašyčiau irgi trumpai. Nesvarbu, kad komiteto vardu.
A.GRICIUS. Aš norėčiau kalbėti ne tik kaip Seimo narys, bet ir kaip Užsienio reikalų komiteto atstovas, nes šita...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Griciau, vis tiek dvi su puse minutės.
A.GRICIUS. Ačiū. Pirmiausia mes svarstėme šitą klausimą Užsienio reikalų komitete ir, suprasdami jo tarptautinę svarbą, iš 11 dalyvavusių posėdyje pritarė 10 balsų, vienas susilaikė. Aš manyčiau, kad tikrai reikia pritarti šitam mūsų sprendimui dėl tokių priežasčių. Argumentai, kad taip skubiai svarstoma. Tai yra ne Krašto apsaugos ministerijos ir mūsų Vyriausybės kaltė, nes mes gavome oficialų kvietimą visai neseniai. Anksčiau, kol nebuvo to oficialaus kvietimo iš Danijos, mes negalėjome tokių sprendimų svarstyti.
Dabar kitas klausimas. Dėl skaičiaus mūsų kareivių, kurie važiuos taikos įtvirtinimą palaikyti. Aš noriu pasakyti, kad JAV siunčia 30 tūkst., Rusija - 1,5 tūkst., Lenkija - 600 tūkst. Mes, proporcingai žiūrint pagal gyventojų skaičių, įnešame tokį pat indėlį kaip Rusija, Lenkija ar kitos valstybės, kurios irgi siunčia savo karius taikai įtvirtinti tikrai daug kraujo praliejusiame regione.
Dar vienas dalykas. Aš norėčiau paminėti dėl mūsų valstybės neutralumo. Pirmiausia tokios valstybės kaip Suomija ir Švedija ilgus metus dalyvauja įvairiose Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijose. Ir mes puikiai žinome, kad Suomijos, Švedijos ir kitų neutralių valstybių kariai būna aktyvūs taikos palaikytojai.
Kitas klausimas man kyla dėl pačios siunčiamų karių sudėties. Kadangi ten yra kažkoks skaičius eilinių iš Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, aš nežinau jų statuso. Jeigu tai juridiškai galima, jie gali likti tame būryje, bet aš norėčiau, kad krašto apsaugos ministras patikslintų šitą sąrašą ir kad tai atitiktų tarptautinius reikalavimus.
Dar vienas momentas - tai, kad tarptautiniu aspektu, man atrodo, mūsų valstybės dalyvavimas tokiose taikos įtvirtinimo operacijose leidžia mums didinti savo autoritetą ir tikrai eiti ta kryptimi, kurią yra pasirinkusi mūsų valstybė: būtent integruotis į Europos kolektyvinio saugumo struktūras.
Man malonu, kad Nacionalinio saugumo komitetas savo posėdyje irgi pritarė šitokiam sprendimui, ir aš tikiuosi, kad Seimas vieningai palaikys šitą nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė. Ruošiasi A.Endriukaitis. Ar jūs iš čia? Prašom. Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, visų pirma norėčiau patikslinti. Užsienio reikalų komiteto atstovas A.Gricius atkakliai kalba apie taikos palaikymo operacijas, tuo tarpu jau būrio statusas yra pakeistas, jau siunčiama įvesti taiką. Tai vienas dalykas.
Antra. Aš palaikyčiau šią operaciją, jeigu Krašto apsaugos ministerija sugebėtų įvesti tvarką Lietuvos kariuomenėje. Palaikyčiau šį siuntimą į Jugoslaviją, jeigu Krašto apsaugos ministerija sugebėtų skubos tvarka parengti įstatymus, kurių nesugeba parengti per 3 metus. Vakar atsakinėdamas į klausimus šioje salėje krašto apsaugos ministras sakė, jog pagaliau gal bus parengtas Karinės prievolės įstatymas ir galbūt, sako, šiek tiek pagerės situacija, kad Lietuvos kariuomenėje tarnaus ne vien vargšų vaikai, ne vien nelabai sveiki, o turtingesni ir geriau gyvenantieji neišsisuks nuo tarnybos. Aš manau, kad šiuos reikalus Krašto apsaugos ministerija pirmiausia turėtų tvarkyti. Niekaip nesuprantu, kaip gali būti garbinga šaliai, kai tokia netvarka savoje kariuomenėje, daryti tvarką kitame pasaulyje.
Toliau. Sakykime, kai apsivagia SKAT’o vyrukai ir nesugebama su SKAT’o vyrukais padaryti tvarkos, jie nuolatos kompromituoja mūsų kariuomenę ir savanorius Lietuvos gyventojų akyse, tai irgi nesuprantu, koks tai gali būti šalies prestižas. Todėl aš dar kartą kartoju, kad nesugebėjimas įvesti tvarkos savo šalyje, matyt, yra pagrįstas ir tuo, jog Krašto apsaugos ministerija visą dėmesį sukoncentruoja parengti šiam prestižiniam 30 vyrukų būriui, kuris darytų tvarką pasaulyje. Aš manau, kad akcentai Krašto apsaugos ministerijos darbe turėtų būti sudėlioti kitaip. Ne visas dėmesys ten, kur mes galime pasaulyje pasipuikuoti, bet visas dėmesys, kad Lietuvos kariuomenėje būtų tvarka, kad ji būtų gerbiama ir kad nebūtų priekaištų tiek ir tokių, kokių dabar jai yra pasakoma jau kelinti metai, ne pirmi metai.
Todėl esu prieš būrio siuntimą, ypač tokia tvarka, kad net svarstymui laiko nebelieka. Sujungiamas svarstymas su priėmimu, kad tik greičiau tai padarytume net nesvarstę, nediskutavę.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apie taikos įvedimą Jugoslavijoje reikėjo kalbėti prieš 44 mėnesius, ne po to, kai nužudyta ketvirtis milijono žmonių, 2 mln. tapo pabėgėliais, o dabar pavėluotai vykdoma.
Toliau. Aš esu kategoriškai prieš NATO. Jeigu būtų Jungtinių Tautų Organizacijos ginkluotosios pajėgos - kita kalba. NATO yra agresyvi organizacija. Ji turėjo būti paleista, kai buvo paleistas Varšuvos paktas, vietoj jo turėjo būti Jungtinių Tautų Organizacijos ginkluotosios pajėgos. O apie NATO mes turime dėžutėse gavę atsiliepimus iš Kauno Kazakevičiaus... Kas yra NATO? Tai šėtono “išmislas”. L.Dambrauskas tik neigiamai kalba apie NATO. Čia ne taikos palaikymas, bet taikos įvedimas. Aš galiu priminti, jog 1944 m. Petrovo divizija irgi į Lietuvą buvo įvesta taikai palaikyti, kovai prieš hitlerinę agentūrą. 1968 m. Varšuvos paktas irgi įvedė jungtinę kariuomenę taikai palaikyti į Čekoslovakiją. Prisidengdami taikos palaikymu, mes toliau siųsime į kitas valstybes. Bet pagalvokim, kaip į šitą faktą reaguoja patys vietiniai Jugoslavijos gyventojai: vieni bus patenkinti, o kiti žiūrės į tuos taikos palaikymo dalinius kaip lietuviai į Vetrovo diviziją.
Toliau. Man labai keistas V.Plečkaičio pasakymas dėl kolūkių pirmininkų ir jų žemo išsilavinimo, žemo mąstymo. Negirdėjau nė vieno kolūkio pirmininko, kalbančio apie kariuomenę ir apie Jugoslaviją. Jie daugiausia kalba tiktai apie Lietuvos ūkį. O jeigu vaidenasi kiti reikalai, pačiam nereikia perdėti kitų vardu.
Aš apskritai kategoriškai prieš. Ir tie visi Seimo nariai, kurie rūpinasi Lietuvos reikalais, balsuos prieš šitų karių pasiuntimą į Jugoslaviją. Ačiū.
PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai kalbėjo prieš nutarimo projektą, trys - už. Dar vienas gali kalbėti už. Bet yra užsirašę: A.Endriukaitis ir J.Listavičius. Kas už? A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū. Generolas Lebedis rinkiminėje kampanijoje (šiandien jau jis yra Rusijos dūmos deputatas) yra pasakęs, kad Europa be NATO būtų skudurų krūva. Todėl aš manyčiau, kad reikėtų pritarti mūsų vyrų siuntimui ten, nors tai ir simboliškas dalinys - nedidelis, vadovaujantis tokiais motyvais. Visų pirma, kas gali žinoti, - gal reikės tokių dalinių kažkada įvesti ir į Lietuvą. Todėl jeigu mes niekam nepritarsime ar niekam nepadėsime, tai ir į mus taip pat gali pažiūrėti. Antra. Vyksta savanoriai vyrai, niekas neverčiamas.
Ir trečia. Dalinio dalyvavimas nepažeidžia Lietuvos valstybės suvereniteto. Todėl aš manyčiau, kad šitam nutarimo projektui galima pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tiek, kiek buvo numatyta, tiek ir kalbėjo kolegų: 4 - už, 4 - prieš. Ar galime bendru sutarimu baigti svarstymo procedūrą ir pereiti prie balsavimo procedūros? (Balsai salėje) Galim? Ačiū. Tada galbūt ministras arba atvirkštine tvarka - kolega A.Vaišnoras, ministras, ir pradėsime balsavimą.
Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš buvau jūsų prašęs replikos po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom iš karto. Gaila laiko. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerai. Jūs man suteikėte šitą teisę. Aš norėjau pasakyti, kad mes iš tiesų darome gerą darbą. Taika yra taika. Aš manyčiau, kad Europa - tai mūsų namai. Niekur mes nežengiam, mes čia esame. Jeigu bus taika Europoje, tai taika bus ir Lietuvoje. Man labai keistos kai kurių Seimo narių užuominos apie tai, kad pirmiausia tvarką reikia padaryti savoje kariuomenėje. Aš manau, kad mūsų kariuomenėje tvarka yra daroma. Kita vertus, jeigu mes visi manome, jog turim paimti gerų pavyzdžių iš mūsų kolegų, iš kitų civilizuotų šalių... sakysim, kokia netvarka yra ekonomikoje, tai nereiškia, kad mes patys turime užsisklęsti ir nepriimti jų patirties. Aš matau vieną problemą. Mūsų nariai, mūsų kareiviai, kurie dalyvaus NATO palaikymo pajėgose, įgis tam tikros patirties ir prisidės prie švento dalyko, t.y. prie taikos Europoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pradėti balsavimo procedūrą? Prašom registruotis. Registracija!
81 Seimo narys. Mielieji kolegos, kviečiu pradėti balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos įgyvendinimo operacijoje buvusioje Jugoslavijoje”? Kas už, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Užtenka balsų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Už - 67. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Prieš - 6. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Aštuoni. Gerbiamieji, 67 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš ir 8 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos kariuomenės būrio dalyvavimo NATO vadovaujamoje taikos įgyvendinimo operacijoje buvusioje Jugoslavijoje” priimtas. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2 punktas. (Balsai salėje) Užtenka replikų. Neturime laiko. Gerbiamieji kolegos, tikrai jūs norite dirbti penktadienį! Aš įspėjau! Aš labai prašau. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, minutėlę! Aš sutikčiau, kad kalbėtų frakcijos vadas ir ministras. Ir taškas. (Balsai salėje) Ne, užtenka. Aš labai atsiprašau, tada po kito klausimo.
Prašom. Kol kas S.Pečeliūnas ir L.Linkevičius.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėkingas ministrui, kad jis mums atsiuntė raštą, kuriame labai aiškiai surašyta ir atsakyta į mūsų abejones dėl socialinių garantijų. Aš manau, Seimo nariai tai gavo. Aš tikiuosi, kad ir mūsų Vyriausybė, na, neduok Dieve, jeigu kas nors atsitiktų, vadovausis štai šitais paskaičiavimais. Ir tie skaičiai, kurie čia surašyti, tikrai yra ne šiaip sau. Juos reikia priimti kaip rimtą dokumentą ir žinoti, kad tos sumos tikrai nėra juokingos, yra rimtos sumos, jeigu kas nors atsitiks. Manau, ministras tai patvirtins, jis kaip tik turi tokią galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir, kaip žadėjau, - ministras L.Linkevičius. Kiti - po 1-2 klausimo. Mes atsiliekame nuo grafiko.
L.Linkevičius. Prašom.
L.A.LINKEVIČIUS. Pirmiausia aš noriu padėkoti Seimo nariams priėmus tikrai labai svarbų sprendimą. Antra. Neneigdamas tų trūkumų, kurių tikrai yra kariuomenėje, gal kiek galiu nusistebėti, jog daugiau kalba tie Seimo nariai, kurie nelabai lankėsi daliniuose. Todėl noriu pasiūlyti organizuoti tokias išvykas (ir pats tą organizuosiu, ir kartu palydėsiu), kad būtų galima apsilankyti ir susitikti su kariais, ir pamatyti darbo sąlygas.
Dėl abejonių dėl būrio sudėties. Noriu pasakyti, kad savanoriškosios tarnybos atstovai, kurie yra šiame būryje, taip pat visą laiką ruošėsi, labai griežtai atrinkti, dalyvavo misijoje. Yra tokia pat garbinga kariuomenės sudėtinė dalis kaip ir kitos, ir neturėtų būti abejonių. Dabar, prieš išvykdami į mokymus, visi kariai dar gilina anglų kalbos žinias Karo akademijoje. Yra galimybė juos pamatyti Karo akademijoje, jeigu kas iš Seimo narių pageidauja. Tai dar kartą dėkoju. Ačiū.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1875(2) (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. 1-2 darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1875, antrasis variantas. Pradedame priėmimo procedūrą.
Gerbiamasis pranešėjau, pirmasis klausimas yra toks: ar buvo papildymų, šito projekto pakeitimų?
A.ABRAMAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip matote, dabar yra išdalytas šio įstatymo projekto antrasis variantas. Lyginant su pirmuoju variantu, jame padaryta kai kurių pakeitimų, atsižvelgiant į Valstybės ir teisės komiteto pasiūlymus. Visų pirma buvo iš naujo suredaguotas Baudžiamojo kodekso 35 straipsnis, reglamentuojantis turto konfiskavimą. Pirmajame projekto variante buvo siūloma pakeisti tiktai 35 straipsnio pirmąją dalį. Tačiau toliau svarstant šį straipsnį buvo nutarta, kad vis dėlto reikėtų naujai suredaguoti 35 straipsnį, pagal kurio naująją redakciją būtų galima taikyti turto konfiskavimą ir už ekonominius nusikaltimus, taip pat taikyti turto konfiskavimą ne tik asmenims, kuriems tas turtas priklauso kaip asmeninė nuosavybė, bet ir tokiam turtui, kuris yra įgytas nusikalstamu būdu ir perduotas kitiems asmenims.
Atsižvelgiant į Valstybės ir teisės komiteto pasiūlymus, taip pat buvo pakoreguota Baudžiamojo kodekso 3281 straipsnio siūloma redakcija. Bet tai yra redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Taip pat atsižvelgiant į Valstybės ir teisės komiteto siūlymus, buvo pakoreguoti siūlomi Baudžiamojo proceso kodekso 1941 ir 1942 straipsniai, reglamentuojantys laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą. Šiuose straipsniuose buvo numatyti tam tikri saugikliai, kad nebūtų piktnaudžiaujama laikinų nuosavybės teisių apribojimu, t.y. ...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Abramavičiau, dabar jau visko nereikia aiškinti. Klausimas yra toks - jeigu mes neturime konkrečių pataisų konkretiems įstatymo straipsniams, tai einame pastraipsniui. O jeigu jau reikės, tada jūs paaiškinsite.
A.ABRAMAVIČIUS. Yra pora pataisų.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ABRAMAVIČIUS. Dėl 35 straipsnio. Siūlyčiau 35 straipsnį papildyti septintąja dalimi, kuri redaguojant jį iškrito. Taigi tokia septintąja dalimi: “Nusikaltimo įrankiai ir priemonės, taip pat pinigai ar kitos vertybės, gautos kaip nusikalstamos veiklos rezultatas, konfiskuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 93 straipsnyje nustatyta tvarka.” Šita dalis įgalintų teisėsaugos institucijas tiksliau taikyti šio straipsnio nuostatas, kurios susijusios su nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimu.
Dėl Baudžiamojo kodekso 14 punkte numatyto pakeitimo. Aš siūlyčiau 14 punktą suredaguoti taip: “324 straipsnį papildyti antrąja dalimi: tie patys veiksmai, padaryti pakartotinai, baudžiami laisvės atėmimu iki 5 metų.” Pirmosios dalies, manyčiau, keisti nereikia, kadangi spalio 3 d. jau buvo padaryti pakeitimai. Todėl dabar keisti visą straipsnį netikslinga. Tik šį straipsnį reikia papildyti antrąja dalimi. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar iš eilės. Pradedam priėmimą. Iš eilės - 1 šio įstatymo straipsnis, arba Baudžiamojo kodekso 81 straipsnio ir kitų straipsnių pakeitimai. Ar galime šitą priimti bendru sutarimu, kadangi čia nėra jokių pastabų? Priimta.
Dabar štai tas didysis ir garsusis 2 straipsnis, arba Baudžiamojo kodekso 35 straipsnis, tiktai su tuo praleistu papildymu dėl nusikaltimo įrankių pagal 93 straipsnį. Ar galime priimti? (Balsai salėje)
A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, paskutinioji dalis, t.y. sakinys “konfiskuojant turtą pirmiausia tenkinami nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai” arba yra blogai suredaguotas, arba kažkas po juo slepiasi, ko mums nepavyko išsiaiškinti. Nes jis skiriasi nuo prieš tai iki šiandien galiojusio 35 straipsnio penktosios dalies redakcijos, kuri skambėjo taip: “Iš konfiskuoto turto patenkinami tik nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai, kurie neviršija konfiskuoto turto vertės.” Buvo žodžiai “tik nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai”. Dabar atsiranda: “pirmiausia tenkinami nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai”. Ar gali būti dar kažkieno turtiniai reikalavimai, kurie irgi yra tenkinami? Ir jeigu taip, tai kodėl nieko nėra išdėstyta? Mūsų manymu, būtų geriau palikti tą redakciją, kuri buvo iki šiol, t.y. konfiskuojant turtą tenkinami tik nukentėjusiojo turtiniai reikalavimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Bernatonis, po to - pranešėjas.
J.BERNATONIS. Kadangi kalbama dėl balsavimo motyvų, aš pritariu šiai straipsnio redakcijai ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Gal dviem žodžiais paaiškintumėte?
A.ABRAMAVIČIUS. Visų pirma norėčiau paaiškinti. Kadangi gali atsirasti ir kiti... šis straipsnis kaip ir anksčiau numato, kad pirmiausia patenkinami nukentėjusiojo reikalavimai. Bet gali būti įvairių atvejų, kad atsiras ir kitų asmenų turtinių reikalavimų. Vis tiek pirmiausia yra patenkinami nukentėjusiojo reikalavimai. Bet jeigu dar lieka konfiskuoto turto, tai gali būti patenkinami ir kitų asmenų, kurie nėra... Nukentėjęs yra baudžiamojo proceso figūra, bet dar gali būti ir trečioji šalis, ir pan.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar reikalaujate balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Ačiū.
Toliau 3 šio įstatymo straipsnis, arba 70 straipsnio kitas sankcijos išdėstymas. Galime priimti? (Balsai salėje)
A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasiūlyti, jeigu pranešėjas sutiktų, išbraukti žodžius “arba bauda”. Noriu priminti, kad 70 straipsnis yra antivalstybinių organizacijų kūrimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje. Čia staiga atsiranda papildymas, sakinyje atsiranda žodžiai “baudžiami laisvės atėmimu nuo 4 m. iki 12 m. arba bauda”. Aš manau, kad tie žodžiai “arba bauda” tam tikra prasme diskredituoja valstybę. Tai nėra kažkoks paprastas dalyvavimas antivalstybinių organizacijų veikloje. Yra antivalstybinių organizacijų kūrimas ir aktyvus dalyvavimas jų veikloje. Ir yra numatoma galima bausmė - bauda. Tai aš manau, kad 50 Lt Ivanovas visada užsimokės, ir reikėtų su tokia praktika galų gale baigti ir išbraukti šituos žodžius. Aš manau, kad Seimo nariai dėl to nesiginčys. Taigi aš siūlau pranešėjui priimti mūsų siūlymą ir išbraukti žodžius “arba bauda”.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, puikiai žinote, kad tai reikėjo nustatytu laiku, nustatyta tvarka pateikti, t.y. raštu pateikti.
A.KUBILIUS. Mes nespėjome su jūsų...
PIRMININKAS. Na, ką jūs nespėjote!
J.VESELKA. Juk tiek kartų...
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš irgi dėl baudos. Bet ir dar žiūrėkite - dveji metai pataisos darbų ar treji metai laisvės atėmimo. Čia irgi kažkaip nesiderina. Mano supratimu, vis tiek laisvės atėmimas yra rimtesnė bausmė negu pataisos darbai. Tai čia kažkaip vėl nesiderina. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.ABRAMAVIČIUS. Aš sutikčiau su tuo pasiūlymu. Taip, galima išbraukti, jeigu neprieštaraus Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gal sutikime konsenso vardan. Sutinkam? Priimta. 4, arba 2081. Galime priimti? Priimta. 5, arba 2271 - “Nusikalstamas susivienijimas”. Galime priimti? (Balsai salėje)
A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš visų pirma noriu pasakyti vieną bendro pobūdžio pastabą.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Tą pastabą aš sakiau ir Seniūnų sueigoj ir žadėjau pateikti. De-ja, per jūsų darbo organizavimą aš nespėjau pateikti net tų skaičių - kiek šiais metais buvo keistas Baudžiamasis kodeksas. Todėl mes jau nebespėjame į visus pateikimus reaguoti ir pateikti pataisų. Taigi aš noriu priminti, kad šiandien mes priimam vieną straipsnį, o vakar buvo pateiktas kitas straipsnis. Taip taisydami Baudžiamąjį kodeksą mes toli nueisim.
Dabar dėl 5 punkto. Mūsų manymu, čia kalbama apie nusikalstamą susivienijimą. Yra pateikiamas tokio nusikalstamo susivienijimo apibrėžimas, kuris, mūsų manymu, nėra visiškai tikslus ir aiškus. Aš suprantu, kad mes nepateikėm raštu pataisų. Bet jeigu pranešėjas sutiktų, pavyzdžiui, atidėti šitą straipsnį, mes tada tikrai pateiktume. Nes visoje literatūroje, kurią mes šiek tiek pavartėme, tarp nusikalstamo susivienijimo požymių yra tokių požymių kaip grupės pastovumas ir tai, kad jai vadovauja organizatorius. O jūsų apibrėžimas pirmajame sakinyje, kad susivienijimo, susidedančio iš trijų ar daugiau asmenų, iš anksto susitarusių bendrai nusikalstamai veiklai daryti sunkius nusikaltimus kūrimas, taip pat dalyvavimas jo veikloje, lieka, mūsų manymu, labai neapibrėžtas, ir visada gali būti traktuojamas labai įvairiai. Teismai vėlgi taip ir nesuras nusikalstamo susivienijimo požymių, ir niekas už tai nebus baudžiamas. Aš siūlyčiau, jeigu galima, tą straipsnį atidėti, ir tada mes pateiktume savo redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tikrai nepersistenkime. Gerbiamasis pranešėjas.
A.ABRAMAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad dabartinė 227 pirm redakcija dar neaiškesnė. Ir ši redakcija, kuri yra projekte, buvo pasiūlyta apibendrinus Aukščiausiojo Teismo parengtas bylas. Aš siūlyčiau šią redakciją priimti, kadangi apibendrinus Aukščiausiojo Teismo bylas dėl šio straipsnio taikymo buvo prieita prie nuomonės, kad reikalinga tokia šio straipsnio redakcija. Ji yra kur kas aiškesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti? Ačiū. Priimta.
6 straipsnis, arba 304. Galima priimti? Ačiū.
Čia visur toliau kalbama apie sankcijas. 7, 8, 9,10, 11, 12 galime priimti? Priimta.
13, arba 321. Priimta.
14, arba 324 su tuo patikslinimu, apie kurį kalbėjo pranešėjas? Priimta.
15, arba 325. Priimta.
16, arba 328 pirm - netikros banderolės ir t.t. Priimta.
17, arba 329 patikslinimas. Priimta.
Gerbiamieji kolegos, antroji dalis - Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai. 1, arba 92 straipsnio trečioji dalis. Priimta.
2, arba kodekso papildymai 194.1, 2 straipsniais. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia vėl, mūsų manymu, nors ir padaryta pažanga šiame straipsnyje, bet lieka neaiškių redakcijų. Sakykim, trečioji dalis, kurioje sakoma, kad “turtas, kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės, aprašomas” ir t.t., ir “paimamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro kontrolėn”. Ši formuluotė “paimamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro kontrolėn” yra neaiški, nes nuosavybės teisė apima valdymą, naudojimą, disponavimą, ir neaišku ką tokiu atveju tardytojas ar prokuroras... ką reiškia paėmimas tardytojo ar prokuroro kontrolėn. Mūsų siūlymas būtų papildyti šį sakinį, leidžiant tam tikrus veiksmus atlikti su nuosavybe, tik sutikus tardytojui arba prokurorui. Dabar aš neturiu raštu tos redakcijos, bet, be abejo, tai priklauso tik nuo pranešėjo sutikimo.
Ir paskutinė dalis, kad asmenys, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, turi teisę per 5 dienas apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui ir t.t. Mūsų siūlymas būtų išbraukti žodžius “turi teisę per 5 dienas apskųsti nutarimą aukštesniajam prokurorui, aukštesniojo prokuroro sprendimą per 10 dienų apskųsti teismui” ir iš karto pasakyti, kad asmenys, kuriems laikinai apribotos nuosavybės teisės, turi teisę apskųsti tiesiogiai teismui.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Po to - pranešėjas.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau pasisakiau dėl to, kad šios siūlomos normos nėra Baudžiamojo proceso kodekso reguliavimo dalykas. Jos jokiu būdu netinka į Baudžiamojo proceso kodekso kvotos ir parengtinio tardymo skyrių. Nežinau, kodėl projekto autoriai nenori pasiūlyti ir priimti įstatymų prieš mafiją atskiro paketo, kuriame aiškiai numatytų ir tuo nusikalstamu būdu gauto turto valstybės kontrolę. Kodėl tai norima paslėpti baudžiamojo proceso normose? Kadangi abu siūlymai papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą nėra šio kodekso reguliavimo dalykas, aš siūlau balsuoti prieš.
Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad projekto autoriai neišsprendė atsakomybės klausimo. Vis dėlto bus ribojamos ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų nuosavybės teisės. Tai gali sukelti katastrofiškus ekonomikos padarinius. Jeigu valstybė ryžtasi tokiam veiksmui, turi būti įstatyme aiškiai parašyta: dėl šito įstatymo taikymo atsiradusių pasekmių, jeigu įstatymas buvo nepagrįstai pritaikytas, žalą nukentėjusiems asmenims atlygina valstybė. Kol nėra tokie dalykai sureguliuoti, aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Mieloji kolege, aš noriu patikslinti. Prieš abu papildomus straipsnius?
Z.ŠLIČYTĖ. Taip. Abu ta pačia tema. Abu straipsniai ta pačia tema.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Pranešėjas.
A.ABRAMAVIČIUS. Dėl pono Seimo nario A.Kubiliaus siūlymo. Aš norėčiau pasakyti, kad 124 pirm straipsnio 4 dalyje būtent ir nurodyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims leidžiama su šiomis lėšomis atlikti tik tas operacijas, kurios numatytos nutarime. Ta prasme nutarime ir numatytos tos operacijos, kurias jis gali atlikti, ir jų atlikimą kontroliuoja tardytojas, kvotėjas ar prokuroras, kuris priima nutarimą dėl nuosavybės teisių apribojimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti!
A.ABRAMAVIČIUS. Dėl paskutiniosios dalies, tai, man atrodo, vis dėlto toks konkretizavimas yra reikalingas, nes jis labiau konkretizuoja tą apskundimo tvarką.
Dėl Seimo narės ponios Z.Šličytės pastabų aš norėčiau pasakyti, gal ateityje, kai bus atskiri antimafiniai įstatymai, būtent šitos nuostatos, taip pat nuostatos, pavyzdžiui, dėl Prevencinio sulaikymo įstatymo, juose ir bus. Bet dabar manyčiau, kad visas šias normas reikėtų numatyti Baudžiamojo proceso kodekse.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, kiek aš supratau, reikalaujama balsuoti, todėl prašom registruotis. Dėmesio, dar kartą registruojamės. Registracija.
A.ABRAMAVIČIUS. Atsiprašau, dar dėl atsakomybės.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ABRAMAVIČIUS. Dėl atsakomybės aš norėčiau pasakyti, kad Civilinio proceso kodekse yra numatytos bendros nuostatos (484 straipsnis ir kiti), jog už neteisėtus veiksmus atsako pareigūnas ir organizacija ar valstybė atlygina jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Yra bendros nuostatos, kurių, manyčiau, nereikia kartoti šiame įstatyme.
PIRMININKAS. 49 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo antrosios dalies (atsiprašau, suformuluosiu tiksliai), kas už šio įstatymo antrosios dalies 2 straipsnį, arba Baudžiamojo proceso kodekso papildymą 194.1 ir 194.2 straipsniais, balsuoja už. Kas prieš, prašom balsuoti prieš. Prašom balsuoti. Už - 29, prieš - 2, susilaikė 8. Priimta.
Mielieji kolegos, 3 straipsnis, arba kodekso 429. Galime priimti? Priimta.
4, arba 440, kitoks kodekso straipsnių skaičiavimas. Priimta.
Ir trečioji dalis - Civilinio proceso kodekso papildymai ir pataisos. 1 straipsnis, arba 329 pakeitimas. Priimta.
2, arba 396 papildymas. Priimta.
3, arba 398 straipsnio papildymas 7 punktu. Priimta.
Ketvirtoji dalis, arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. 1, arba kodekso 50 straipsnis. Priimta.
2, arba 186.5 kodekso straipsnis. Priimta.
3, arba 224.4 straipsnyje kitoks kodekso straipsnių išskaičiavimas. Priimta.
Ir tas pats 4 šio įstatymo straipsnyje, arba kodekso 259 pirm. Priimta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Mielieji kolegos, ar norėsite kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų frakcija mano, kad tai yra svarbūs dalykai, kurie yra šiame įstatyme, ir mes sveikiname Vyriausybę ir Prezidentūrą, kad pagaliau buvo ryžtasi įrašyti turto konfiskavimą. Mes tikimės, kad ši problema bus ir toliau gvildenama, ir ragintume Vyriausybę ir Prezidentūrą dar aktyviau susipažinti su JAV patirtimi, su vadinama RIKO sistema. Galim tik apgailestauti, kad į mūsų pastabas nebuvo atsižvelgta...
PIRMININKAS. Į vieną atsižvelgta.
A.KUBILIUS. O, taip, ačiū! Ir kai kurie dalykai tikrai lieka problemiški, ypač dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo neiškėlus dar baudžiamosios bylos, kas tikrai, kaip ponia Z.Šličytė sako, gali būti panaudojama susidoroti su konkurentais. Vis dėlto mes paremsime šį įstatymą. Aš tik raginčiau Vyriausybę ir Prezidentūrą Baudžiamojo proceso kodeksą tvarkyti solidžiau, o ne taip, kaip iki šiol, kai vieną dieną priimam dviejų straipsnių redakciją, ir tą pačią dieną yra pateikiamos dar dviejų naujų straipsnių redakcijos. Tas tikrai nepuošia nei Seimo, nei Vyriausybės, nei Prezidentūros, ir tik rodo, kad kova su nusikalstamumu yra stichiška, ir Vyriausybė bei Seimo dauguma neturi aiškios koncepcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”? Kas už šį įstatymą, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 49 Seimo nariams balsavus už, prieš - 1 ir 2 susilaikius, Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” priimtas.
Ačiū, gerbiamasis Abramavičiau. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Tabako kontrolės įstatymo projektas Nr.126(10) (priėmimo tęsinys) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Mielieji bičiuliai, mes šiek tiek ankstėliau baigėm, bet man atrodo, kad galime iš karto imtis 1-3 klausimo, kadangi pranešėjas yra salėje, ir mums liko tik balsavimo procedūra.
Gerbiamasis Kuzminskai, gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti, ar jūs matėte visą galutinį variantą? (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Gerbiamasis Kuzminskai, nebent du žodžius. Prašom. Prašom registruotis. 61 Seimo narys. Gerbiamasis Kuzminskai, aš prašyčiau labai trumpai. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju, kad pastraipsniui priėmėte Tabako kontrolės įstatymo devintąjį projektą. Daug buvo jūsų ir Vyriausybės teikta ir priimta pataisymų. Todėl priimti teikiu dešimtąjį projektą su visomis jūsų priimtomis pataisomis. Gaila, kad kai kurie Seimo nariai apie šį įstatymą visuomenės informavimo priemonėms teikia iškreiptus faktus, savaip interpretuodami atitinkamų straipsnių nuostatas, siekdami populizmo tarp savo bendraminčių, žemindami šio įstatymo reikšmę. Krikščionių demokratų frakcija prašo šį įstatymą priimti vardiniu balsavimu, kad ir Seimo narių vaikai, anūkai žinotų savo tėvų, senelių požiūrį į rūkymo žalą, nes dauguma jūsų tikrai paėmėte diržą savo pradedančiai rūkyti atžalai, suprantate, kad jo sveikatai žalinga rūkyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos komiteto pirmininkas V.Zimnickas. Ačiū, gerbiamasis Kuzminskai. Dėl diržo čia gerai pasakyta.
V.V.ZIMNICKAS. Vis dėlto mes esame taręsi, ir buvo komiteto pasiūlymas, ir yra Vyriausybės siūlymas, kad apie reklamą šiuose įstatymuose, t.y. Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymuose nebus kalbama. Juo labiau kad jūs puikiai žinote, jog yra pavesta Vyriausybei parengti atitinkamą reklamos įstatymą, kuriame būtų išspręstos šios problemos. Tai nėra vieno siauro įstatymo reikalas kalbėti apie reklamą, tai turėtų būti visas reklamos įstatymas, kuris reglamentuotų ir kitas galimas reklamos rūšis. Todėl aš dar kartą kreipiuosi ir aš tikrai balsuosiu prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis taip pat dėl vedimo tvarkos. Gal kitą nuomonę pasakys. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš turiu tokią teisę pasakyti savo nuomonę. Čia praeitą kartą buvo sakyta, kad bobutės iš Europos atėjo ir čia jos, kvailelės, kažką padarė. Nepadarė, tai buvo firmos... ir “Philip Morris”, kurios cigaretėms 2 mlrd. dolerių investavo, ir čia ne bobučių reikalas. Europiečiai surūko 40% daugiau cigarečių negu amerikiečiai, gerbiamieji, to nepamirškime. Jie pasidarė kur kas supratingesni negu mes, ir dabar šitos bobutės mums nori primesti savo visą industriją.
Šiuo metu manoma, kad yra žavingiausias tabako pramonės laikotarpis. Taip kalba tie, kurie tuos milijardus įdėjo, ir JAV, jeigu jūs skaitėte, čia jums buvo išdalyta tokia medžiaga iš vokiško laikraščio, kad dėl narkotinio nikotino poveikio ir manipuliavimo bus svarstoma, ir bus teisinis procesas, ir gali būti amžiaus procesas, nes ką tai reiškia iš 48 mlrd. metinės apyvartos paskirti reklamai milijoną, ar 2, ar 5? Tai yra juokų darbas. Ir tie visi produktai, kurie organizmo struktūrą arba funkcijas veikia, yra svarstomi.
Štai aš jums parodysiu reklamą, kuri yra iš Lenkijos Respublikos. Tai nėra reklama, tai yra informacija ir tokią informaciją galima daryti, pone Zimnickai, prašom pasižiūrėti. Tokią informaciją jūs galite teikti, gražiai atspausdinti. Čia įrašyta, kiek yra dervų, kiek yra nikotino. Čia yra sveikatos ministro parašymas, ką reiškia visa tai jums, ir prašau, jūs skaitykite. Tai nėra laikraštinė reklama. Štai iš “Lietuvos ryto”: guli dvi nuogos moterys, ir atitinkamom kūno dalim reklamuojama. Užrašyta: visada galima rinktis.
PIRMININKAS. Kuriomis kūno dalimis rūko?
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra 20 cigarečių pakelis, firma “Tora” ir t.t., ką jūs norit, tą darykit.
Toliau.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis...
A.ENDRIUKAITIS. Jau aš baigiu. Ir dar viena reklama. Štai lietuviškame žurnale yra cigarečių “West” reklama. Užrašyta: pirmoji taisyklė - nėra jokių taisyklių. Kaip tai nėra jokių taisyklių? Tai ką, nėra jokios valstybės, jokios sveikatos, jokios politikos, jokio biudžeto? Visi darys, kaip norės. Todėl aš manyčiau, kad nuomonė, jog reikia reklamą ginti, ir tai, kad šiandien neaišku, kas yra reklama, tai yra atstovaujama tiems 48 mlrd. metinės apyvartos turintiems žmonėms... Todėl aš manyčiau, kad Lietuva dar iki tokio žemumo nėra nusiritusi, ir pritarsiu šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti dėl vardinio balsavimo. V.Astrauskas už vardinį balsavimą ar prieš? Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums, Pirmininke, esu parašęs raštą dėl to, kad yra tam tikrų netikslumų šio įstatymo projekte būtent dėl reklamos, kuri labai ginčytina. Čia nėra įrašyta, kad tabako gaminių reklama. Tame pačiame straipsnyje parašyta “netiesioginė tabako gaminių reklama”. Bet kodėl netiesioginė tabako reklama... irgi trūksta žodžio “gaminių”. Siūlyčiau į 1 skyriaus bendruosius nuostatus būtinai įrašyti “tabako gaminių”. Nes išeitų, kad jeigu biologijos vadovėlyje, botanikos vadovėlyje parašys, kad yra toks augalas tabakas, tai bus tabako reklama. Mes visi taip pripratome prie tų terminų, kad nepastebėjome, jog čia galima dviprasmiškai ir neteisingai aiškinti.
Taigi 3 skyriaus 11 straipsnyje turėtų būti “Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama draudžiama”. Ne tabako reklama draudžiama, bet tabako gaminių reklama draudžiama. Taip pat turėtų būti toliau priešpaskutiniame straipsnyje, kad tabako gaminių reklamos draudimo kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi tie klausimai gali būti interpretuojami nevienodai juridiškai ir t.t., manyčiau, kad tokie įrašai yra būtini, nes jie aiškiai sudeda akcentus ir nėra jokių dviprasmybių. Aš pritariu, kad būtų vardinis balsavimas, nes visi puikiausiai žino, kad tabakas yra kenksmingas, o tik ekonominiais ir kitais sumetimais nori palikti tą įstatymą nepriimtą. Vardinis balsavimas parodys, kas už Lietuvos žmonių sveikatą, kas prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Matyt, čia daugiau redakciniai dalykai, jeigu jie teisingi... Dabar dėl šito nesiaiškinkime. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, balsuoja už, kas nenori vardinio balsavimo, balsuoja prieš arba susilaiko. Vardiniam balsavimui reikalingas 21 balsas. (Salėje šurmulys) Už - 26, prieš - 14, susilaikė 13. Taigi skelbiamas vardinis balsavimas nuo šios minutės, t.y. 11.06 val. iki 11.20 val., kaip numatyta darbotvarkėje. Gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai, prašom dalyti korteles. Balsuosime dėl Tabako kontrolės įstatymo. (Salėje šurmulys)
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau sėsti į pirmąją eilę - ten bus patogiau. Gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai, gerbiamasis Kanapeckai! Sėskite, ten bus patogiau. Balsavimas iki 11.20 val. Balsuojame dėl Tabako kontrolės įstatymo. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, taip pat būkite malonūs, pasirašykite biuletenių gavimo lape.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1843 (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. 1-4a ir, jeigu spėsime, 4b klausimai. Tai yra visų pirma įstatymas “Dėl Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Projekto Nr.1843. Pranešėjas, matyt, mūsų kolega J.Veselka. Vyriausybei atstovaus gerbiamasis Z.Kaminskas. Toliau pirmininkauja A.Sakalas. Matyt, dėl vedimo tvarkos kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Visiškai teisingai. Aš norėjau paklausti ir tuo pačiu paprašyti, gal mums reikėjo Tabako kontrolės įstatymą lydinčius įstatymus priimti ir antrąjį įstatymą “Dėl teisės pažeidimų kodekso”. Jie lieka. Tai gal juos reikėjo priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes juos turėsime galvoje. Dabar yra itin svarbus Akcinių bendrovių įstatymas. Pirma sutvarkykime jį, o po to galėsime grįžti prie kitų.
Mielieji kolegos, taigi, kaip sakiau, kviečiu į tribūną kolegą J.Veselką. Toliau pirmininkauja A.Sakalas. Prašom.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas projektas Nr.1843(2) - patobulintas variantas. Bet ir patobulintame variante yra pataisų. Pataisų autorius įvardysiu. Tai Seimo nariai: K.Kubertavičius, R.Dagys. Seimo narys G.Paviržis pateikė tik siūlymus, bet ne pataisas, todėl aš negaliu jų teikti formaliai balsuoti. Seimo narys F.Kolosauskas, ir, suprantama, Vyriausybės pataisos. Ar gerbiamieji Seimo nariai sutiktų, kad pirmiausia priimtume tuos punktus, kuriems yra pateiktos pataisos, o po to kitus, jeigu atsiras oponuojančių Seimo narių kuriam nors punktui, galėtume svarstyti atskirai? Ar priimtina būtų taip? Priimtina. Ačiū.
Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą - poną J.Veselką. Pasakykite, ar jūs teikiate priėmimui šį dokumentą?
J.VESELKA. Taip, teikiu.
PIRMININKAS. Priėmimo procedūra pradedama. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys K.Kubertavičius siūlo 1 punkto pradžiai pataisą. 2 straipsnio pirmojoje dalyje žodžius “įstatinis kapitalas, padalytas į dalis, vadinamas akcijomis” pakeisti žodžiais “nuosavas kapitalas, padalytas į dalis, vadinamas akcijomis”. Toliau - kaip tekste. Pranešėjau, priimate pataisą?
J.VESELKA. Ne, jokiu būdu nepriimu, nes supainioja apskritai terminus Akcinių bendrovių įstatyme. Įstatinis ir nuosavas kapitalas - jie skiriasi, čia iš tikrųjų būtų naujadaras, kuris atitiktų jau ne Europos Sąjungą, o pasaulinę sąjungą. Dar to niekur nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom, grįskit savo pataisą arba atsiimkite.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad nuosavas kapitalas - tai bendresnė sąvoka, į kurią įeina ir įstatinis kapitalas, ir įvairūs rezervai, ir pelnas, ir nuostoliai, ir dotacijos, ir subsidijos, ir įvairiausi atidėjimai - apskritai visi bendrovės įsipareigojimai. Akcijos vertę sudaro visi šie komponentai, ne vien įstatinis kapitalas. Aišku, pradiniu momentu balansinė vertė, steigiant įmonę, yra ta užfiksuota akcijos vertė, bet kinta ir bankroto atveju, ar restruktūrizuojant įmones, ji yra kito dydžio. Štai dėl ko siūlomas tas apibrėžimas. Dar aš norėčiau pasakyti, kad toks pat apibrėžimas yra įrašytas Įmonių įstatymo 10 straipsnyje, kuriame parašyta, kad “įstatinis kapitalas arba nuosavas kapitalas yra padalytas į dalis - akcijas”. Todėl aš ir siūlau tą pakeitimą, kad nebūtų dviprasmiško traktavimo, kas tai yra, kai įmonė yra dalijama į atskiras dalis, ir tie nuostoliai yra nustumiami į vieną įmonės dalį, o visi kiti dalykai paliekami kitoje įmonės dalyje - pelningai dirbančioje. Dar noriu pasakyti, kad galbūt kompromiso vardan galima būtų po žodžių “įstatinis kapitalas” skliausteliuose parašyti “nuosavas kapitalas.” Tai gal būtų šioks toks aiškumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės atstovas ponas Z.Kaminskas - jūsų pozicija.
Z.KAMINSKAS. Vyriausybės vardu aš galėčiau pasakyti, kad pritarti tokiam siūlymui negalima, nes nuosavas kapitalas yra apibrėžtas tose pačiose pataisose, t.y. Akcinių bendrovių įstatymo 30 straipsnyje. Ir į nuosavo kapitalo terminą įeina ne tik įstatinis kapitalas, kaip sudėtinė dalis, bet ir įvairūs rezervai ir subsidijos.
PIRMININKAS. Pone Veselka, prašom netrukdyti!
Z.KAMINSKAS. Akcinių bendrovių įstatyme taip pat yra numatytos procedūros, kad pasibaigus ūkiniams metams akcininkų susirinkime, akcininkai gali nuspręsti pervesti rezervus, pelno rezervus, kurie lieka nuo mokesčių, į įstatinį kapitalą proporcingai turimam akciniam kapitalui. Dėl bankroto procedūrų taip pat yra Bankroto įstatyme numatyta, kad atsiskaičius su kreditoriais, visas įmonės turtas padalijamas tarp akcininkų proporcingai nominaliam akciniam kapitalui. Dėl nuosavo kapitalo visos tos problemos yra išspręstos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Galima remti, galima nepritarti pasiūlymui.
V.V.ZIMNICKAS. Paremti jokiu būdu negalima, nes painiojamos sąvokos. Nuosavas kapitalas - tai nėra visa įmonės visuma ir visas įmonės kapitalas. Nuosavas kapitalas sudaro tik dalį įmonės kapitalo. Aišku, gali būti ir visas. Todėl šis apibrėžimas jokiu būdu neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo principo. Tai viena. Antra. Aš norėčiau pasakyti, kad nereikia painioti tų sąvokų. Mes rašome: bendras akcinis kapitalas, paverčiamas akcijomis, kai neatsižvelgiama į jokius rezervus. Yra kaupiami rezervai, kurie, kolegos, neverčiami akcijomis. Rezervai yra kaupiami ne naujoms akcijoms kurti, bet būtent kažkokioms reikmėms tenkinti. Todėl aš nepritariu ir palaikau komiteto nuostatą bei Vyriausybės nuostatą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Galima palaikyti Seimo narį K.Kubertavičių.
J.LISTAVIČIUS. Ne, šiuo atveju ir aš negaliu palaikyti, bet ir V.Zimnicką nelabai palaikyčiau, kadangi taip pat supainiojo sąvokas. Pažiūrėkite 47...
PIRMININKAS. Bet mes balsuojame, gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, ne už V.Zimnicką, o už pataisą, kurios jūs nepalaikote... Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom dėl šios pataisos.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu kalbėti dėl savo siūlymo.
PIRMININKAS. Prašom?
F.KOLOSAUSKAS. Dėl savo siūlymo noriu kalbėti.
PIRMININKAS. Ne, dėl to jūs neturite.
F.KOLOSAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti. Jūs neatsiimate? Seimo narys K.Kubertavičius siūlo balsuoti. Prašom registruotis ir balsuosime dėl pataisos, kurią pateikė Seimo narys K.Kubertavičius. Užsiregistravo 60 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas palaiko Seimo nario K.Kubertavičiaus pataisą, spaudžia mygtuką “už”. Primenu, pataisos nepalaikė nei Vyriausybė, nei pranešėjas, nei Ekonomikos komiteto pirmininkas.
J.VESELKA. Mano prieš pridėsi?
PIRMININKAS. Jeigu reikės. Už - 3, prieš - 26 plius 6. Pataisa nepriimta. Tokiu atveju straipsnis lieka toks, kaip buvo. (Balsai salėje) K.Kubertavičius ketvirtas gali būti, neturi reikšmės, nes pataisa nepriimta.
Toliau mes turime 7 punkte Vyriausybės alternatyvą, kuria siūloma vietoje žodžio “auditorių” įrašyti kitus žodžius. Visur jie siūlo rašyti žodžius ne “auditorių”, o “audito įmonę”, ir taip daugelyje straipsnių. Iš principo mums reikia apsispręsti. Jeigu mes nuspręsime palikti žodžius “auditorių”, tai toliau kitų pataisų nebalsuosime, o jeigu įrašysime “audito įmonę”, tai taip pat visuose straipsniuose bus pakeistas žodis “auditorių” į “audito įmonę”. Prašome Vyriausybės atstovą pasakyti poziciją, kodėl “audito įmonė”.
Z.KAMINSKAS. Toks siūlymas susijęs su tuo, kad Įmonių įstatyme audito veikla yra licencijuojama, licencijos yra išduodamos įmonėms.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jūs įsivaizduokite, ką mes norime padaryti. Audito įmonių Lietuvoje yra tik kelios, kurios turi leidimus ir kvalifikuotai dirba. Užsienietiškų yra irgi tik kelios. Dabar mes įteisinome būtinumo auditą investicinėse akcinėse bendrovėse, valstybės, savivaldybės įmonėse, ir aš žinau, kad jie nespėja atlikti audito šioje ribotoje srityje. Todėl, kol nesusiformuos normali audito sistema, man atrodo, reikia palikti seną sistemą, t.y. revizorius arba auditorius, kad galėtų pasirinkti. Nenorėkite dar kokių 12 tūkst. turėti nemalonumų. Vis dėlto aš siūlau palikti revizorių arba auditorių.
PIRMININKAS. Čia komiteto nuomonė?
J.VESELKA. Nes suvarome į monopolį, ir asmuo atlikti audito negalės, o turės įmonė, o jų ir paslaugos kur kas yra brangesnės, ir jų tikrai yra nepakankamai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Galima remti vieną arba kitą.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, komitete svarstant įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą buvo vieningai pritarta nuomonei, kad akcinėms bendrovėms įvesti auditą dar nepribrendo sąlygos. Valstybėje nėra Audito įstatymo, neparengtas nė vienas licencijuotas auditorius. Saviveikliniais pagrindais dirbdami tiek Lietuvos, tiek užsienio auditoriai niekaip neatsako už savo darbo rezultatus arba padarytas klaidas. Tačiau savo paslaugas įkainuoja labai brangiai. Visa tai įvertinus ir buvo pritarta patobulintam įstatymo projektui, kuriame mes siūlome palikti dvigubą galimą auditą, t.y. auditą arba revizorių.
PIRMININKAS. Auditorių arba revizorių.
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Nelabai suprantama, kodėl Vyriausybė tai bando įsiūlyti ir įrašyti kaip dogmą. Tai viena.
Antra. Kiek pamenu, mes įrašėme į Investicinių bendrovių įstatymą būtiną auditą, nes ten yra kiti finansiniai reikalai, ten kur kas sudėtingesnės sąlygos ir galimybės. Būtent todėl mes ir akcentavome, kad tokių įmonių rūšyse būtų privalomas auditas. O šitai vis dėlto mes palikime dar šiai dienai taip, kaip siūlo komitetas.
PIRMININKAS. Dabar galima remti tik Vyriausybę. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Vyriausybės aš neremiu, bet noriu pasakyti tai, ką sakė pranešėjas ir ką sakė čia prieš mane kalbėjęs apie auditorių arba revizorių. O jūs pasižiūrėkite į 6 punktą ir t.t. Jūs sutapatinate auditorių su revizoriumi. Tai yra du skirtingi dalykai. Todėl skliaustelius visur nuimkite pradėdami nuo 6 punkto ir t.t. Kadangi 7 jūs iš tikrųjų teisingai rašote.
PIRMININKAS. Kad nėra skliaustelių, gerbiamasis Seimo nary.
J.VESELKA. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra skliaustelių.
J.LISTAVIČIUS. 5 punktas - 6 straipsnis, o jau 7 punktas - 6 straipsnis - čia parašyta teisingai. Todėl reikia visur suvienodinti, kadangi auditoriaus nereikia sutapatinti su revizoriumi. Ir aš prieš Vyriausybės siūlymą, kad būtų įrašyta “audito įmonė”. Toli gražu, kol mes tai galėsime padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs antras, kuris sakote prieš. Aš noriu jums priminti, kad naujajame antrajame variante jokių skliaustelių aš niekur nematau. Man pranešėjas patvirtino, kad taip pat jokių skliaustelių niekur nėra.
Seimo narys R.Dagys. Galima remti Vyriausybę. Ne. Seimo narys K.Kubertavičius.
J.VESELKA. Taip, čia skliaustelių nereikia.
K.KUBERTAVIČIUS. Negaliu remti.
J.VESELKA. Teisingai, teisingai, skliausteliai nereikalingi!
PIRMININKAS. Taip, bus nuimti. Kur likę, bus nuimti. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš remiu J.Listavičiaus mintį. Reikia, kad būtų ir tas, ir tas.
PIRMININKAS. Taip ir yra.
F.KOLOSAUSKAS. Tai labai gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kadangi Vyriausybė neatsiima savo pasiūlymo, aš turiu kviesti jus balsuoti alternatyviai. Jeigu kas palaikysite pranešėją, kad būtų palikta taip, kaip tekste, “auditorių”, tai paspausite mygtuką “už”, balsuosime alternatyviai, o kas siūlysite taip, kaip siūlo Vyriausybė, “audito įmonę”, paspausite mygtuką “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Ar visi supratote? Prašom balsuoti. Primenu, kas palaiko pranešėjo poziciją, spaudžia mygtuką “už”, kas Vyriausybės, spaudžia mygtu-ką “prieš”.
27 - už, 5+3 - prieš. Pritarta pranešėjo pozicijai. Likusiuose straipsniuose mes taip pat paliksime auditorių, o ne audito įmonę ir dėl jų nebalsuosime.
Toliau. 8 punkte yra Seimo nario K.Kubertavičiaus papildymas. Jis čia klaidingai užrašė “7 punkto”, čia 8 punkto pataisa. Siūlo pratęsti. “Likusi nuosavo kapitalo dalis dalijama proporcingai turimai akcijų vertei (nominalui)”. Pranešėjau, jūsų pozicija. Ar gal pirma duokime pataisos autoriui žodį?
J.VESELKA. Tegul paaiškina.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Tas punktas 19 straipsnyje septintosios dalies punktą papildo tokiu sakiniu: “Jeigu akcininkų akcijos skirstomos veiksiančioms po organizavimo bendrovėms neproporcingai jų įstatiniam kapitalui, projekte turi būti nustatyta tvarka, sudaranti galimybę kiekvienam akcininkui pasirinkti (turėti) akcijas jų norimoje bendrovėje.” Šita nuostata gali būti ir visiškai neįgyvendinama, nes jeigu akcininkai panorės pasirinkti akcijas ir turėti akcijas kokioje nors vienoje iš bendrovės reorganizuotų dalių ir kitos liks apskritai be akcijų, tuomet reikės teikti naują reorganizavimo projektą, matyt. Tačiau norint išvengti apskritai įvairių bendrovės įsipareigojimų perstumdymo kreditoriams ir kitiems ūkio subjektams, aš siūlau papildomai įrašyti: “o likusi nuosavo kapitalo dalis dalijama proporcingai turimai akcijų vertei, t.y. nominalui”. Manau, kad tai nesutrukdytų.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, K.Kubertavičius painioja kai kuriuos dalykus. Vis dėlto net įdomu, iš kur toks supratimas, kad kurioje nors bendrovėje nenorės nė vienas akcininkas turėti. Taigi akcininkas priima sprendimą reorganizuoti bendrovę. Skaidyti, sujungti ir kitaip. Vadinasi, jau toks sprendimas priimtas. Toliau tik sudaryta galimybė, dažniausiai tiems, kurie turi mažumą akcijų, nes tie, kurie turi daugumą, jie nusprendžia, kurie mažumą, kad jie turėtų teisę pasirinkti ne taip, kaip nusprendė, bet jiems būtų duota teisė pasirinkti norimoje bendrovėje. Štai kur yra. Kitaip tariant, atsižvelgta į smulkius akcininkus, o visą šitą likusio kapitalo paskirstymą reglamentuoja visi kiti straipsniai. Čia akcininkų susirinkimas. Negalime mes į ūkinę operatyvinę veiklą detaliai kištis. Gerbiamieji, nepainiokime dviejų dalykų. Akcininkas turtingas tik tada, kai įmonė dirba normaliai. O mes vis akcininkas, akcininkas. Jeigu įmonė normaliai nedirba, bloga vadovybė, akcininkams bankrotas, gerbiamieji. Tai štai šitą distanciją tarp akcininko teisių ir ūkinės veiklos, būtinumą operatyviai spręsti strateginius ir operatyvius klausimus, mes turime šitą suprasti. Todėl siūlau nepalaikyti gerbiamojo K.Kubertavičiaus tokio labai savotiškai keisto pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ponas Z.Kaminskas. Vyriausybės nuomonė.
Z.KAMINSKAS. Siūlomų pono K.Kubertavičiaus pataisų esmė visiškai skiriasi nuo to, kas tame punkte yra parašyta. Kai bendrovė reorganizuojama, iš pradžių yra nustatoma, kaip bus padalytas visas jos turtas, taip pat ir pelno rezervo, ir įstatinis kapitalas. Siūlomoje Ekonomikos komiteto pataisoje yra sprendžiama, kaip dalysis akcininkai į reorganizuojamas bendroves savo akcinį kapitalą, akcijas. Tuo atveju, kai akcijos yra skirstomos į reorganizuotas bendroves neproporcingai, tada sakoma, kad turi būti užtikrinta galimybė akcininkui pasirinkti, į kurią po reorganizavimo bendrovę jis nueis. O visas turtas buvusios prieš reorganizavimą bendrovės yra dalijamas reorganizavimo plane.
PIRMININKAS. Galima dabar pritarti. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom. Galima pritarti arba nepritarti Seimo nario K.Kubertavičiaus pataisai.
F.KOLOSAUSKAS. Aš pritariu Vyriausybei.
PIRMININKAS. Negirdėjau, Seimo nary. Pritariate Vyriausybės nuomonei? Seimo narys J.Listavičius gali pritarti?
J.LISTAVIČIUS. Negaliu pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Be abejo, Vyriausybei.
PIRMININKAS. Toliau liko Seimo narys K.Kubertavičius, kuris, savaime suprantama, pritaria savo pataisai, bet jis jau kalbėjo. Todėl prašome pasiruošti balsuoti, nebent Seimo narys K.Kubertavičius atsisako.
BALSAS IŠ SALĖS. Negalima balsavimo metu replikos?
PIRMININKAS. Negalima, deja. Negaliu. Ne, jau viskas. Reikėjo aiškinti anksčiau, kai turėjote žodį. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Seimo nario K.Kubertavičiaus pataisai, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
3 - už, 26+3 - prieš, pataisa atmesta. Lieka straipsnis toks, koks pateiktas. Kaip pateikė pranešėjai.
Toliau, dėl 10 punkto yra Vyriausybės alternatyva dėl viso punkto. Gal, pranešėjau, sutinkate su ja, tada nereikėtų mums...
J.VESELKA. Mes komitete nepritarėme šitam, nes čia vis dėlto sprendžiama, kad akcininkams turi būti pranešta, o apie kreditorius vis dėlto kituose straipsniuose yra reglamentuojama. Jeigu reorganizuojama ir yra negrąžinti kreditai, tada turi kreditoriams visa tai pranešti ir gauti kreditorių sutikimą. O jeigu viskas gerai, tai kuriems galams šitam kreditoriui pranešinėti. Jeigu paskolos veikia, jos turi būti padalytos, t.y. kreditai. 10 straipsnio...
PIRMININKAS. 10 straipsnio devintosios dalies.
J.VESELKA. Todėl, man atrodo, čia kreditoriai neįeina. Čia kalbama apie savininkus, o kreditoriams yra reglamentuojama kituose straipsniuose.
PIRMININKAS. Vyriausybės atstovas ponas Z.Kaminskas.
Z.KAMINSKAS. Iš esmės Vyriausybės teikiamo pasiūlymo pirmoji dalis jau priimta Ekonomikos komiteto teikiamame pasiūlyme. Tiktai nuo Ekonomikos komiteto skiriasi antroji Vyriausybės pasiūlymo dalis. Po žodžių, antrajame sakinyje po žodžio “akcininkas” įrašyti žodžius “ir kreditorius”. Vyriausybės pasiūlymo esmė yra tokia, kad akcininkai (jau įstatyme parašyta) turi teisę susipažinti su visa dokumentacija, čia yra papildoma, kad kreditoriai tokiu atveju turėtų teisę susipažinti. Užtikrinant kreditoriams galimybę, toliau kreiptis į teismą ir užprotestuoti, jeigu kreditorių turtinės garantijos yra pažeistos. Šioje vietoje yra viena blogybė, kad kreditorius, jeigu tai konkuruojanti firma, gali įlįsti į įmonės komercines paslaptis. Tačiau kreditoriaus turtinių teisių gynimo požiūriu ši pataisa yra reikalinga.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia čia gali iškilti nereikalingos konkurencijos principai. Kada kreditorius nebus suinteresuotas įmonės perspektyva, skaidymu, reorganizavimu ir t.t. Tai viena. Antra. Aš nematau čia jokios problemos kreditoriams susipažinti. Šiaip ar taip, Akcinių bendrovių įstatyme yra aiški nuostata, kad iki paskelbiant susirinkimą apie reorganizavimą arba metinį ataskaitinį susirinkimą, prieš mėnesį skelbiama spaudoje ir kitur. Todėl kreditorius bet kada gali paprašyti prieš susirinkimą pateikti balansą ir susipažinti būtent su tos reorganizacijos principais. Todėl norinčiam kreditoriui kontroliuoti neuždraudžia šitai. Tas papildomas rašymas, aš manyčiau, visiškai nereikalingas. Todėl palaikau komiteto nuostatą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu komitetui, nes akcininkai ir kreditoriai yra nevisiškai tas pat. Tai, kas leidžiama akcininkui, ne visada bus leidžiama kreditoriui. O jeigu jie būtų lygūs, tai kodėl vieni vadinasi akcininkais, kiti kreditoriais?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime vėl alternatyviai. (Balsai salėje) Kas priima? Vyriausybė neatsisako savo alternatyvos, o pranešėjas jos nepriima, Ekonomikos komiteto pirmininkas nepriima. Kalbėjęs Seimo narys J.Listavičius taip pat jos nepriima. Todėl reikia balsuoti. Nebent Vyriausybės atstovas sakytų, kad nereikia balsuoti. Negali sakyti, jis atstovauja Vyriausybės nuomonei. Todėl prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime alternatyviai. Kas palaiko pranešėjo poziciją ir Ekonomikos komiteto poziciją, paspaus mygtuką “už”, kas palaiko Vyriausybės poziciją, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Ar visi Seimo nariai supratote? Prašom balsuoti.
33 - palaiko pranešėją, 1+3 - palaiko Vyriausybę. Tokiu atveju 10 punktas lieka kaip buvęs.
Toliau, 15 punkte yra Seimo nario F.Kolosausko alternatyva. Visas punktas siūlomas kitoks. Taigi Seimo nariui F.Kolosauskui žodis. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad būtų 6 punktas parašytas taip: sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, skolintis ir skolinti pinigus tik Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 12 straipsnio trečiojoje dalyje taip, kaip Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims nustatyta tvarka bei sąlygomis”. Ką čia norima pasakyti? Tai, kad jeigu skolinasi ūkio subjektas iš gyventojų lėšas, jis turi išleisti obligacijas. Kitaip tariant, čia reikia uždaryti landą, kad nebūtų vėl apgaudinėjami Lietuvos žmonės. Šitą siūlau priimti.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė. Čia 13 straipsnio 15 punkto šeštoji dalis. 13 straipsnio antrosios dalies 6 punktas. 15 punktas pagal mūsų dokumentą. Prašom, pranešėjau. Kol pranešėjas galvos, Vyriausybės nuomonė dėl šio punkto. Prašom.
Z.KAMINSKAS.Yra pateiktos atskiros įstatymo dėl skolinimosi pataisos ir tame įstatyme yra apibrėžiama, kaip galės skolinti ir kam skolinti. Tai ar reikėtų du kartus skirtinguose įstatymuose tai įrašyti? Abu įstatymai bus veikiantys ir privalomi vykdyti visiems.
PIRMININKAS. Tai jūs nepalaikote pasiūlymo?
Z.KAMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Pranešėjau.
J.VESELKA. Gerbiamasis Kolosauskai, man atrodo, kad mūsų formuluotė, kuri yra, labiau atitinka tą jūsų formuluotę, kur jūs siūlote keisti dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų įsiskolinimo. Čia šito nerašo, gerbiamieji. Paskaitykit. Ką jūs siūlote keisti įstatyme dėl ūkinių subjektų? “Ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine ir ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims tik nuosavus pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį.” Tai palaukit. Bet tai jūs savo pasiūlymu nurodote į šitą įstatymą. Na, kaip... Pažiūrėkit. Jūs gi sakėt: “Dėl ūkinių subjektų piniginio įsiskolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims.” Jūs nurodot. O šita formuluotė kaip tik tai, kokią mes siūlome formuluotę. Kaip tik mūsų formuluotė yra teisingesnė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš negaliu leisti, kad jūs priėmimo metu ginčytumėtės. Turėjote pakankamai laiko dirbdami komitete. Nesiginčykite.
J.VESELKA. Aš siūlau palaikyti Vyriausybės ir mūsų komiteto nuostatą, nes ji labiau atitinka siūlomą pataisą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš sakyčiau, kad Biudžeto ir finansų komiteto nuostata gal šiek tiek ir išplečia, bet, mano manymu, į vieną klausimo dalį tai tikrai atsako čia esanti nuostata ir pas mus buvo įstatymo pakeitimas ir papildymas, kuris taip pat šitą nuostatą akcentavo. Tai aš nežinau, gal sviestu košės ir nepagadintume, bet čia priklauso nuo pranešėjo.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Matot, aš irgi pasakysiu. Iš esmės komiteto yra dalis, tai viską išaiškina, bet tik dėl vertybinių popierių išleidimo, t.y. kad garantuotų tų skolintojų interesus. Čia, aš manyčiau, jeigu, kolegos, galėtume tą... Aš siūlyčiau tokį kompromisą. Dar šitą straipsnį atidėti, tuo labiau kad mes šiandien įstatymo nepriimsime, tikrai aš matau pagal laiką. Atidedam ir susirinkę padiskutuosime dėl šito straipsnio. Vyriausybė, F.Kolosauskas, J.Veselka, mes.
PIRMININKAS. Komiteto prašymu 15 punktas atidedamas.
Toliau, mes turime dėl 29 punkto Seimo nario R.Dagio pataisą. Prašom, Seimo nary Dagy. Prašom, jūsų žodis.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes diskutavome su darbine grupe ir visais kitais suinteresuotais asmenimis. Mūsų pasiūlymo esmė yra ta, kad tuo atveju, kai nesudaroma, kai neveikia stebėtojų taryba kaip tokia, tiek revizorius, tiek administratorius turėtų būti renkamas didesne akcinių balsų kvota - dviem trečdaliais. Ta argumentacija, kurią mums teko išgirsti, diskutuoti prieš tai, kad suveiks komuliatyvinis principas, iš tikrųjų jis nesuveiks. Tuo atveju, jeigu bus renkamas iš vieno arba dviejų, šis principas neveiks, o tokiu atveju dažniausiai taip ir bus, nes vargu ar bus iškelta daugiau kandidatų, jeigu tokia situacija susidarys skiriant atsakingus pareigūnus, nuo kurių priklauso įmonės bankrotas ir visa kita, ir finansinės veiklos kontrolė, vėl ta mažuma bus eliminuota. Todėl mes teikiame šias pataisas, kad reikėtų papildyti šitą straipsnį būtent tokiomis nuostatomis, kad tik tais atvejais vėl būtų reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė.
J.VESELKA. Gerbiamasis Dagy, juk mes sutarėme... na, nesutarėme, bet paaiškinome: jeigu nei stebėtojų taryba, nei valdyba nesudaroma ir renkamas tiesiogiai administratorius, jis renkamas pagal stebėtojų tarybos rinkimo principus, kur balsavimui naudojama komuliatyvinė teisė. Iš tikrųjų jeigu tik vienas yra, tokiu atveju automatiškai viskas atpuola. Vadinasi, akcininkai nenori jokio kito. Mato, kad šitas administratorius... Jeigu du, jau kitas principas galioja. Todėl, kai mes norime įteisinti dviem trečdaliais, aš tą nuostatą noriu visiems paaiškinti. Gerbiamieji, akcininkas yra absoliutus ubagas, jeigu įmonė nedirba ir jeigu ji negali išrinkti normaliai funkcionuojančių ir su pakankamomis teisėmis administratoriaus, kur vienas yra renkamas. Todėl manyčiau, kad iš tikrųjų, jeigu socdemai geriau įsigilintų, esanti nuostata yra pakankamai demokratinė ir pakankamai, aš pasakyčiau, ne nepakankamai, per daug varžo valdymo organų veiklą, kurie kaip tik ir apibrėžia, ar gaus dividendų akcininkas, ar nieko negaus. Todėl aš siūlyčiau palaikyti vis dėlto komiteto ir atmesti gerbiamojo R.Dagio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Vyriausybės nuomonė.
Z.KAMINSKAS. Palaikyti komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat siūlau palaikyti komiteto nuomonę. Nedarykim tų papildomų sunkumų renkant normaliai įmonei normalius vadovus, kad ji dirbtų, kad akcininkas gautų dividendus.
PIRMININKAS. Ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Seimo nary Dagy, teikiate balsavimui? Teikia balsavimui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nario R.Dagio pataisos, kuria siūloma papildyti 20 straipsnio ketvirtąją dalį. Kuo papildyti, tekstą jūs turite. Apie jį diskutavome. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria Seimo nario R.Dagio pataisai, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 9, 21+5 - prieš. Pataisai nepritarta.
Toliau yra Vyriausybės alternatyva 41, 42, 43, 44 ir 45 punktams. Kadangi šitie punktai kalba apie vieną ir tą patį 28 straipsnį, Vyriausybė siūlo vietoje visų šitų atskirų punktų parašyti vieną punktą ir siūlo kitokią to punkto formuluotę. Taigi prašom, gal pranešėjas. Ar Vyriausybė norėtų pirma kalbėti? Pranešėjau, ar jūs siūlote Vyriausybei?
J.VESELKA. Vyriausybė, kadangi ji aukštesnė už mus.
PIRMININKAS. Prašom, pone Kaminskai. Jūsų žodis, kodėl siūlote tokią alternatyvą?
Z.KAMINSKAS. Alternatyva yra susijusi su tuo, kad vis dėlto Kontrolės departamentas turi nuomonę, kad revizoriaus kontrolė pakankamai silpna ir vis dėlto reikia audito stambioms įmonėms. Tai pirmiausia susiję su akcinėmis bendrovėmis, kurios registruoja vertybinius popierius Vertybinių popierių komisijoje ir jų akcijos pardavinėjamos biržoje. Pagal tos biržos taisykles, jie bet kuriuo atveju turi pateikti audito išvadas. Uždarosiose bendrovėse kaip privalomas auditas turėtų būti stambiose, kurių pateikta balanse turto suma ne mažesnė kaip 5 mln. Lt, grynosios pajamos ne mažesnės kaip 10 mln. Lt ir samdomiems darbuotojams išmokėta ne mažiau kaip 6 tūkst. minimalių darbo užmokesčių. Kai patenkintos dvi iš tų sąlygų, privalomas auditas yra būtinas. Taip yra pasakyta. Tačiau 1 straipsnyje dėl smulkių uždarųjų akcinių bendrovių tai būtų neprivaloma. Galėtų atlikti revizorius.
Dar turėčiau pasakyti vieną pastabą, kad privalomo audito atlikimo taikymo pradžią nustatytų Vyriausybė, tuomet, kai visi institutai būtų paruošti. Tokiu atveju paliekama laisvė, dar tam tikras laikas, kad galėtų pasiruošti šių įstatymų įgyvendinimui.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kai iškilo dėl pirmų punktų balsavimas, kad audito įmonė, mes vis dėlto apsisprendžiame, kad tai turi būti auditorius arba revizorius. Šita visa 28 Vyriausybės redakcija turi keletą trūkumų. Pirma. Auditą padaro privalomą visiems. Kai mes pabrėžiame, kad šitų įmonių nėra... tai vėl noriu pasakyti, kad vėl tas visas akcines ir dar daugiau... ne tik dėl šito, numato, kad būtinas ir auditas, ir revizorius. Tai dviejų kontroliuojančių institucijų, kurių viena - audito įmonė - yra be galo brangi. Ji nepasiruošusi, ji neturi tų įmonių ir t.t. Tai vienas trūkumas.
Antras trūkumas. Jie apskritai nori apriboti, kad revizoriumi negali būti net akcininkas. Todėl teks ieškoti kažkokių nekvalifikuotų žmonių, kurie nieko nesugeba. Antras trūkumas yra. Ir dar vienas trūkumas, kad apskritai nori, kad jau akcinių bendrovių veiklą reguliuotų ne įstatymas, o Vyriausybės nutarimas tokiu svarbiu klausimu... kada jiems pasirodys. Todėl manyčiau, kad mūsų atitinka šiandien tą, kas yra realu gyvenime, visiškai subalansuota tarp stambių akcinių, tarp revizorių... audito įmonės. Jūs neprieštaraujate tam pagrindiniam principui, kad vis dėlto Akcinių bendrovių įstatymo pagrindinės nuostatos turi būti reguliuojamos ne Vyriausybės nutarimais, o būtent įstatymais. Todėl siūlau pritarti mūsų ir atmesti Vyriausybės siūlymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai, ką pasakė Vyriausybės atstovas, turi tam tikros racijos, kai kalbama apie stambias ir valstybines įmones. Bet tai, ką pasakė pranešėjas, irgi yra teisybė, kadangi mes sutarėme, kad mes orientuojamės dar šiuo laiku į auditorių ir revizorių, nors tarp jų yra skirtumas. Aš nežinau, be kažkokio papildomo šito 28 Vyriausybės pateikto straipsnio redagavimo, matyt, mes neišspręsime tos problemos, kadangi pranešėjo toj formuluotėj yra į tą klausimą siauriau pažiūrėta, nesiorientuojant į tas stambias įmones, kurioms iš tikrųjų reikėtų auditą atlikti audito įmonėse, kaip mes ir padarėme su Lietuvos banku, kad ta įmonė išeitų į tarptautinę areną. Tai štai čia yra tas momentas. Tai ar mes čia vienu šūviu du kiškius šaunam, ar vis dėlto tiktai vieną - aš dar negaliu pasakyti, nors tuo aspektu aš vis dėlto palaikau ir Vyriausybės atstovo mintį, kad stambioms įmonėms, norinčioms gauti užsienio kreditus, reikia jau audito firmos ir tarptautinio audito. Štai kokia mano mintis. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas - komiteto nuomonę.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien valstybinėms įmonėms tai yra nedraudžiama revizijos rūšis. Vyriausybė arba steigėjas gali nustatyti, ar užtenka revizoriaus, ar reikia audito forma, kuri atliktų reviziją. Tai viena.
Antra. Šiandien mes neturime, dar kartą kartoju, įstatymo, neturim įteisintų audito firmų, todėl šiandien priimti tą nuostatą, rasti jai jau iš anksto subjektus būtų netikslinga.
Toliau. Norint gauti kreditinius išteklius... Vyriausybė savo kreditinių išteklių nuostatų skirstymo instrukcijoje gali užrašyti, kad reikia audito, ne revizoriaus išvados, o reikia audito apie įmonės finansinę būklę, padėtį ir t.t. Tada auditas bus atliekamas, jeigu ta įmonė norės pretenduoti į kažkokią paskolą arba kokį kitą būdą. Todėl, aš manyčiau, nereikėtų apibrėžti - mes dar tiesiog nesubrendę. Jeigu iš tikrųjų prieisime prie tos nuostatos, kad auditas įeis į mūsų buitį kaip būtinumas, aš manau, kad Akcinių bendrovių įstatymo tą nuostatą arba įtraukdami kažkokius kriterijus, arba apskritai mes galėsime bet kada pakeisti. Todėl aš siūlau pritarti komiteto nuostatai.
PIRMININKAS. Čia kompiuteris sutriko, bet aš matau visus ekrane, kurie užsirašė kalbėti. Dar Seimo narys R.Dagys ir Seimo narys K.Kubertavičius. Prašau. Galima vienam remti vieną poziciją, kitam - kitą. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pritarti projekto nuostatai. Iš tikrųjų šiuo atveju du aspektai yra labai svarbūs. Vienas dalykas tas, kad vis dėlto mes suteikėme per didelę laisvę Vyriausybei šiuo atveju kištis į ūkinius procesus. Iš tikrųjų per didelė laisvė. Tai turi būti sureguliuota įstatymais. Tada yra aiški veiklos sritis. Galų gale firmos gali atitinkamai planuoti savo veiklą ir matyti visą perspektyvą. O kai jiems visą laiką bus privaloma, privaloma, kas nors įkišta, čia mes net nepasakome, kaip dažnai ji gali būti naudojama... kaip svertas kokiai nors įmonei. Čia yra pavojinga nuostata.
Antras dalykas. Aš manau, kad privalomumo nuostata, kai iš tikrųjų pas mus yra dar labai mažai įmonių, o kai kurie mūsų ūkio subjektai yra silpni, galų gale ir tos stambios pramonės įmonės yra ant bankroto ribos, - tai vis dėlto yra labai didelis malonumas ir tam tikra privilegija šioms besisteigiančioms audito įmonėms. Juo labiau kad jos ir pačios dar vargu ar susidoroja su visa joms užkrauta veikla. Aišku, jų steigsis kur kas daugiau ir pasidarys labai galinga biznio rūšis, bet vėl kieno nors sąskaita. Tai mes balansuokime tą situaciją. Todėl aš palaikau pagrindinę alternatyvą, kuri nepakankamai griežta ir, kita vertus, leidžia mažesnį savavaliavimą, žinant dabar mūsų susiklosčiusius santykius tarp Vyriausybės ir įmonių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius. Galima palaikyti tik Vyriausybės pasiūlymą.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šiandien Lietuvoje nėra licencijuoto audito įmonių, o mes jau įrašome privalomą nuostatą. Argi taip galima daryti? Vadinasi, mes patys užsikertam sau normalų kelią vykdyti įstatymą. Šito šiandieną negalima daryti. Tą žodelį “privaloma” galėsime įrašyti, kai Lietuvoje bus daug audito įmonių. Jau šiandieną daugelis įmonių suinteresuotos, kad būtų atliktas normalus auditas, kad gautų gerą kreditą. Pačios įmonės ieškos geros audito įmonės, kad atliktų normalų audito patikrinimą. Todėl šiandieną įrašyti žodį “privaloma” dar anksti.
PIRMININKAS. Tai ką jūs palaikote?
K.KUBERTAVIČIUS. Aš palaikau komiteto nuostatas ir pranešėjo.
PIRMININKAS. Aš sakiau, kad jūs galėjote palaikyti tik Vyriausybės nuostatas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Dabar yra tvarkoma elektronika. Prašau inžinierius sutvarkyti elektroniką. Balsuosime pakeldami rankas. Balsuosime alternatyviai. Taigi kas palaiko pranešėjo poziciją ir komiteto poziciją, prašau dabar balsuoti. Kas už pranešėjo poziciją, prašom pakelti rankas. Kas už pranešėjo ir komiteto poziciją? Balsavimas, gerbiamieji kolegos. Kas palaiko komiteto ir pranešėjo poziciją, pakelia ranką. Prašom suskaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. 38. Kas palaiko Vyriausybės poziciją, taip pat prašom pakelti ranką.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 2.
PIRMININKAS. 2. Pranešėjo pozicija yra priimta. Gerbiamieji Seimo nariai, kitiems straipsniams mes jokių pasiūlymų ar pataisymų neturime. Kaip žinote, vienas straipsnis yra atidėtas. Aš paskelbsiu vėliau, kai mes pereisime prie kitų dokumentų, padarysime, matyt, pertrauką kokios valandos, kad pranešėjai galėtų sureguliuoti tą trūkstamą straipsnį. Dabar ar galima tiems straipsniams, kuriems jokių pataisų niekas nesiūlo, pritarti bendru sutarimu?
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad mes vis dėlto protokoliniu nutarimu pavestume Ekonomikos ministerijai parengti įstatymo projektą dėl šito įstatymo įgyvendinimo. Nes šiaip liks, kad mes priėmėm ir... gali tęstis be galo. Dabar po Naujųjų metų vyks akcininkų susirinkimai, tai kaip tik reikia, kad šitos įstatų pataisos ir būtų padarytos.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamasis pranešėjau. Bet tai mes padarysime, jeigu įstatymas bus priimtas. Kol įstatymas nepriimtas, mes jokių protokolinių nutarimų negalime priimti.
Gerbiamieji Seimo nariai, sutariame, kad kitiems straipsniams pritariame bendru sutarimu? Toliau galime svarstyti lydinčius dokumentus. Dar turime laiko.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” pakeitimo” projektas Nr.1844 (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Svarstome dokumentą Nr.1844 - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” pakeitimo” projektą.
Gerbiamasis pranešėjau, šitam įstatymui yra Seimo nario F.Kolosausko pataisa, kuria siūlo pripažinti dar 5 straipsnį netekusiu galios, o visa kita, atrodo, yra... Aš daugiau pataisų neturiu. Ar aš teisingai supratau? Pranešėjau, gal priimate tą poziciją, kad 5 straipsnis būtų pripažintas netekusiu galios?
J.VESELKA. 5 straipsnis apie tuos skolinimus, taip?
PIRMININKAS. Taip. Dokumentas Nr.1844.
J.VESELKA. Minutę! Aš turiu pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Ar radote, gerbiamasis pranešėjau?
J.VESELKA. Čia, kur siūlėme lėšas, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį. Dabar jūs siūlote man tą palikti.
PIRMININKAS. Palikti. 5 straipsnį pripažint netekusiu galios.
J.VESELKA. Gerai. Sutinku.
PIRMININKAS. Sutinka. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau pasiūlymų neturime. Mes vis tiek negalime balsuoti, kadangi pagrindiniam nepritarta. Galima sutarti, kadangi daugiau straipsnių nėra, kad dėl šito teiktume galutinai balsuoti, bet po to, kai bus priimtas pagrindinis.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” projektas Nr.1775 (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Toliau svarstome Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” projektą Nr.1775. Šiam dokumentui aš turiu tiktai Ekonomikos komiteto, kuriam žadėjo atstovauti Seimo narė V.Briedienė, vieną pataisą, - išbraukti žodžius “išskyrus tuos atvejus”. Tai būtų trečioji eilutė nuo apačios. Ir dar Seimo nario F.Kolosausko taip pat. Aš surasiu jūsų pataisą, Seimo nary Kolosauskai. Bet pirmiausia dėl pataisos, kurią siūlo Seimo narė V.Briedienė.
Seimo nary Kolosauskai, aš jūsų pataisos tikrai neturiu. Na, neturiu. Matyt, neįdėjo man. Būkite malonus. Aš manau, pranešėjas turi. Prašau, pranešėjau. Gerbiamasis Seimo nary, ar čia jūs pranešinėjate, ar pranešėjas ponas Z.Kaminskas?
J.VESELKA. Aš manyčiau, iš tikrųjų turėtų...
PIRMININKAS. Pono Z.Kaminsko?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Tada aš atsiprašau. Tada prašau jūsų, gerbiamasis Seimo nary Veselka, tvarkyti tą vieną dar nepriimtą straipsnį. Kviečiu į tribūną Vyriausybės atstovą poną Z.Kaminską. Pone Kaminskai, yra dvi pataisos: viena, kurią teikia Ekonomikos komiteto atstovė ponia V.Briedienė, ir antroji pataisa, kurią teikia ponas F.Kolosauskas, kurią jūs turite turbūt. Aš jos kažkodėl neturiu. Neturite?
Na, tai, ponia Briediene, prašom dėl jūsų pataisos.
V.BRIEDIENĖ. Posėdžio pirmininkas neturi mano pataisos?
PIRMININKAS. Na, yra Ekonomikos komiteto pataisa. Ekonomikos komiteto yra lydraštis, kuriame parašyta, kad šitai pataisai atstovaus ponia V.Briedienė. Aš turiu juodu ant balto parašyta. Kuo aš turiu tikėti: jumis ar ponu V.Zimnicku? Aišku, moterimi reikia tikėti. Bet pranešėjas priima tą pataisą?
Z.KAMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Beje, pranešėjas priima pataisą, todėl nėra reikalo jos ginti. Dabar ponas F.Kolosauskas. Prašau, jūsų žodis. Ką jūs ten teikiate, pasakykite.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų esmė yra štai kokia: šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms įmonėms ir jų junginiams draudžiama verstis kredito įstaigų veikla, taip pat draudžiama skolintis pinigų iš fizinių asmenų, išskyrus tik tuos atvejus, kai šios įmonės ir jų junginiai kaupia skolintas lėšas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, išleisdami ir platindami kredito vertybinius popierius, obligacijas. Šiuo būdu kaupti skolintų lėšų neleidžiama tais atvejais, kai atskirų įmonių rūšių įstatymai draudžia išleisti kredito vertybinius popierius, obligacijas. Štai tokia yra esmė. Kitaip tariant, yra pakartota ir perkelta į Įmonių įstatymą Akcinių bendrovių įstatymo nuostata, kad įmonės negalėtų skolintis iš fizinių asmenų, neišleisdamos vertybinių popierių, obligacijų, kad neapgaudinėtų Lietuvos žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turite tą pataisą? Jeigu neturite, gal sutikime taip: kadangi dar bus nagrinėjamas pagrindinio įstatymo vienas punktas, kartu aptartumėte ir šitą pataisą. Aš suprantu, kad pranešėjui dabar sunku iš klausos arba taip perskaičius pritarti arba nepritarti pataisai. Todėl šito dokumento priėmimą atidedame.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo” projektas Nr.1776 (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Svarstome dokumentą Nr.1776 - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo” projektą. Šitam dokumentui mes neturime jokių pastabų. Ekonomikos komitetas pritarė. Jūs taip pat nieko. Tokiu atveju galutinį balsavimą darysime po to, kai bus priimtas pagrindinis dokumentas. Jokių pastabų mes neturime.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo” projektas Nr.1777 (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Na, ir paskutinis dokumentas - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo”. Šitam taip pat aš pastabų neturiu.
Ekonomikos komitetas dėl Civilinio kodekso. Prašau, pone Zimnickai. Dėl ko?
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, mes komiteto vardu buvome įpareigoję Ekonomikos ministeriją pataisyti būtent šito Civilinio proceso kodekso pataisas taip, kad atitiktų Juridinio skyriaus išvadas ir tas išsakytas mintis, kurios buvo pasakytos komitete. Deja, aš noriu pasakyti, kad mes pataisytų projektų negavome. Todėl mes prašome, kad šiandien neįvyktų balsavimas tol, kol nebus patikslintas ir pateiktas naujas projektas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu atsižvelgti į Ekonomikos komiteto (pagrindinio komiteto) pirmininko norą. Gerbiamasis pranešėjau, jūs turite puikią galimybę dabar... aš paskelbsiu šio įstatymo priėmimo pertrauką, tarkime, valandos pertrauką. Per tą valandą jūs galite suderinti ir tą punktą, kuris yra nepriimtas, suderinti Seimo nario F.Kolosausko siūlomą pataisą - jūs ją priimat ar nepriimat, ir pataisyti pagal Juridinio skyriaus išvadas savo projektus, ir juos išdalyti Seimui.
Gerbiamasis pranešėjau, sutinkate su tokia pozicija? Todėl darome priėmimo valandos pertrauką. Pertrauka iki 12.25 val. 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
Nutarimo “Dėl valstybės dalies akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akciniame kapitale padidinimo” projektas Nr.1914(3) (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Tęsiame posėdį. Prieš pradėdami nagrinėti 1-5 punktą, turime susitarti štai dėl tokio dalyko arba, tiksliau, tik pasitikslinti tai, ką susitarėme: kad 1-4 klausimo galutinis balsavimas bus šiek tiek vėliau, po kokios valandos, kai autoriai suderins vieną nesuderintą punktą, o po to iš eilės balsuosime: 4a, b, c, d ir t.t.
Dabar darbotvarkės 1-5 punktas - Seimo nutarimo “Dėl valstybės dalies akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akciniame kapitale padidinimo” projektas Nr.1914(3). Priėmimas. Pranešėjas - ministerijos sekretorius A.Križinauskas. Prašom. O kol kas Seimo narius kviečiu registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Gerbiamasis Križinauskai, teikiate priimti šitą nutarimo projektą?
A.KRIŽINAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada pradedame priėmimo procedūrą. Pirmiausia prašom dėstyti, kokios yra pataisos ir ką jūs priimate.
A.KRIŽINAUSKAS. Yra gerbiamojo Seimo nario M.Pronckaus pasiūlymas... ir iš trijų straipsnių nutarimo projektas... Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas dėl 3 straipsnio formuluotės. Galima pritarti pakeitimams, bet aš pritariu Biudžeto ir finansų komiteto formuluotei dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Minutėlę! Vadinasi, rezoliucinė, arba nutariamoji, dalis būtų pagal Agrarinį komitetą 1 ir 2 punktai, o 3 punktas - pagal Biudžeto ir finansų komitetą.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašome iš eilės. Dėl įžangos, matyt, nėra pastabų? Galim ją priimti? Priimta. Tada 1 punktas pagal Agrarinį komitetą - padidinti. Ar prieštarauja kas nors, ar galim priimti? (Balsai salėje) Gerai. Vienas - už, vienas - prieš.
Pirmiausia, kadangi šūktelėjo, kolega J.Listavičius. Dėl 1 punkto pagal Agrarinio komiteto variantą.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1 punkte nurodyta iki 93%, tačiau visiškai neaišku, kodėl ne 100%, kodėl ne 80%. Kai buvo svarstoma ne tik dėl tų procentų, bet buvo keliamas klausimas, iš kokių lėšų ir iš kokių šaltinių, ir kai buvo pirmasis pateikimas, tada buvo nurodyta, iš kokių šaltinių bus padidintos šitos lėšos. Sulaukė Seimo narių kritikos, Vyriausybė pateikė jau antrąjį variantą ir manė, kad jei nepaminės, tai ir nereikės. Šitas klausimas ir liko neišspręstas. Nors dabar jau 2 straipsnyje arba, teisingiau, 3 straipsnyje net ir konkretizuojama, bet tai visiškai ne tos lėšos ir ne tie lėšų šaltiniai, kadangi paėmus iš Žemės ūkio banko ir paramos fondo, aš nežinau, kas tada išeina. Kyla klausimas, kokių lėšų sąskaita bus teikiami tie lengvatiniai kreditai. Buvo manoma, kad būtent iš Žemės ūkio paramos fondo, o dabar, kai mes jį panaudojam kitkam, kapitalo didinimui, o kartu teiksime lengvatines paskolas, vadinasi, jeigu to kapitalo sąskaita mes nurašysime paskolas, tai jis mažės, niekada nebus pastovus. Aš nesuprantu, todėl 1 straipsnio remti tikrai negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas remia? Iš eilės yra kolega V.Zimnickas. Kolega A.Sadkauskas. Ne? Kolega K.Antanavičius. Tas, kas remia 1 straipsnį.
K.ANTANAVIČIUS. Aš turiu pasakyti Ekonomikos komiteto nuomonę, kadangi...
PIRMININKAS. Prašau.
K.ANTANAVIČIUS. Svarstydami Ekonomikos komitete paprašėme (protokolinis įrašas turbūt yra pas jus, gerbiamasis Pirmininke), kad turi būti pateiktas Vyriausybės pasirašytas dokumentas, iš kokių šaltinių ir kiek lėšų tam reikės. Kadangi, kaip minėjo ponas J.Listavičius, pirmasis yra atsiimtas, galbūt iš kitokių šaltinių, tai turi būti dokumentas prieš balsavimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Aš tai remiu tą 1 punktą pagal pateiktą pono M.Pronckaus variantą. Aš manau, kad ne tik Vyriausybė nagrinėjo šitą padidinimo procentą, tačiau nagrinėjo susirinkę ir akcininkai, kurie nusprendė didinti irgi tokiu pat procentu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome dar kartą registruotis. Pranešėjau, dar sykį, būkit malonus, patvirtinkite savo poziciją. Prašom registruotis. Kolegos, registracija!
A.KRIŽINAUSKAS. Aš visiškai pritariu įstatymo 1 straipsnio redakcijai.
PIRMININKAS. Salėje 54 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio nutarimo 1 punktas pagal agrarininkų redakciją, prašom balsuoti. Prašom balsuoti.
Už - 32, prieš - 14, 3 susilaikė. Priimta.
Pranešėjau, 2 punktas.
A.KRIŽINAUSKAS. 2 punktas...
PIRMININKAS. Pagal agrarininkų.
A.KRIŽINAUSKAS. Taip, Agrarinio komiteto pasiūlyta 2 punkto redakcija yra priimtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galim priimti? Ne. Prašau. Kolega F.Kolosauskas. Vienas - už, vienas - prieš.
F.KOLOSAUSKAS. Aš remiu 2 punktą, nes čia aiškiai pasakyta, kokie yra šaltiniai. Yra Žemės ūkio paramos fondas ir kiti šaltiniai, kurie yra irgi aiškūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kas neremia šito punkto? Gal kolega K.Jaskelevičius?
L.K.JASKELEVIČIUS. Remiu.
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Ne? Kolega Z.Povilaitis.
Z.POVILAITIS. Remiu.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia sako, kad aiškūs. Bet iš kur ir kodėl jie aiškūs? Jeigu jie buvo aiškūs, sakykime, pirmajame variante, o čia buvo parašyta, kad iš Žemės ūkio paramos fondo 70 mln., 40 mln. iš kitų šaltinių ir banko lėšomis apmokamos valstybės vardu įgyjamos naujos emisijos akcijos už 22,3 mln., tai kodėl šitos sumos negalėjo būti čia įvardytos? Tada kyla klausimas, kokios sumos dabar čia slypi? Dėl paramos fondo gal čia tikrai užfiksuota 70 mln., tačiau kitos sumos yra visiškai neaiškios. Dėl to buvo keltas klausimas svarstymo metu, bet jokios papildomos informacijos negauta. Vadinasi, jeigu taip tiesiai šviesiai yra parduodamas katinas maiše, paskui turėsime tokią padėtį, kokią iš viso dabar mes turim ne tik dėl Žemės ūkio banko, bet iš viso dėl visos bankų sistemos.
Todėl taip lengvabūdiškai pritarti šiam punktui tikrai nederėtų. Aš siūlau balsuoti prieš.
O toliau, sakykim, už šį nutarimą iš viso reikėtų balsuoti vardiniu būdu (gal tai pasiūlys frakcija), kad būtų matyti, kam rūpi Lietuvos finansiniai klausimai ir kas rūpinasi tokiu “tėvišku” rūpesčiu bankais. Žemės ūkio banko pirmininko padėtis žinoma. Kai mes svarstėme Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijoje, tai klausimas buvo labai aiškus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už 2 punktą taip, kaip suredagavo agrarininkai, tas balsuoja už. (Balsai salėje) Prašom, galim dar kartą registruotis. Žodžiu, kas už 2 punktą pagal agrarininkus, tas balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašom registruotis.
Salėje 61 Seimo narys.
Taigi kas už 2 nutarimo punktą taip, kaip suredagavo Agrarinis komitetas, tas balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už - 34, prieš - 17, 3 susilaikė. Priimta.
Dabar, gerbiamasis pranešėjau, 3 punktas. Būkite malonus pakartoti, ką jūs remiate. Čia yra du pasiūlymai - agrarininkų ir Biudžeto ir finansų komiteto.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš remiu Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, kurio redakcija yra juridiškai teisingesnė. Ir ne tai, kad teisingesnė, o juridiškai yra teisinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu kuris nors komitetas neatsiima savo siūlymo, tada teks balsuoti alternatyviai.
M.PRONCKUS. Mes sutinkame, kad būtų priimta Biudžeto ir finansų komiteto formuluotė. Savo pasiūlymą atsiimame. Tuo pačiu aš noriu pasakyti dėl spekuliacijų, kurias visą laiką skleidžia ponas J.Listavičius ir kai kurie kiti. Dar kartą, kelintą kartą kartoju, kad šitą Žemės ūkio banką kreditinei linijai pasirinko Pasaulio bankas. Jis pasirinko, jis duoda 30 mln. dolerių žemės ūkio reikmėms. Kitaip sakant, yra naudinga žemės ūkiui ir naudinga bankui, kadangi Pasaulio bankas savo lėšomis stiprina šitą banką. Todėl čia visiškai neaišku, dėl kokių motyvų išplaukia tos visos spekuliacijos. Lietuvai tie reikalai naudingi, juos reikia palaikyti. Žinoma, daugiau rizikuoja galbūt žemdirbiai, o ne kas nors kitas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas kitos nuomonės? Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Aš nenorėčiau pritarti gerbiamajam M.Pronckui ir siūlau abu tuos siūlymus - tiek F.Kolosausko, tiek M.Pronckaus - sujungti. Ir paskutinį sakinį parašyti: “Šiais kreditiniais ištekliais disponuoja Žemės ūkio ministerija, laikydamasi Žemės ūkio paramos fondo nuostatų.” F.Kolosausko yra nuostatai, o žemdirbių yra tai, kas parašyta sakinio pradžioje. Man atrodo, čia būtų ir teisiška, ir tvirta. Vis dėlto reikia, kad būtų už-tikrinti ir žemdirbiai. O pagal F.Kolosauską žemdirbiai nevisiškai užtikrinti, kad jie tikrai gaus. Mano siūlymas būtų toks.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Sadkauskai, bet M.Pronckus savo siūlymą atsiėmė. Kolega Z.Povilaitis.
Minutėlę! Dar kartą, matyt, M.Pronckus. Kolega Z.Povilaitis. Ne? Minutėlę, minutėlę! Dar kartą M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš noriu tik paaiškinti, kad Biudžeto ir finansų komitete dalyvavo žemės ūkio ministras V.Einoris ir jis su ta formuluote, kuri pateikta dabar, sutiko. Jeigu Žemės ūkio ministerija sutinka, aš manau, kad jie šiuos reikalus išnagrinėjo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš tą punktą? Kolega F.Kolosauskas turbūt ne? Kolega A.Nesteckis turbūt remia. Kolega V.Saulis remia? Tada kolega J.Listavičius. Būkite malonus. J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nerėmiau aš tų dviejų punktų ir tikrai negaliu remti 3 punkto. Čia buvo minėta mano pavardė, kad kažkas neaišku. Tai gal jums reikėtų patiems pasiaiškinti, sakykim, vien tokį faktą, kad ir paskolas “Jūrai”, kitas paskolas. Aš gal nieko prieš, kad tas bankas kredituotų žemės ūkį, bet pirmiausia gal Agrarinis komitetas tegul įveda tvarką Žemės ūkio banke. Jūs pasižiūrėkite, kas ten dedasi. O kas dedasi bankuose, tai Biudžeto ir finansų komitetas šiandien aiškinosi, galbūt rytoj aiškinsis visas Seimas. Todėl yra apie ką pagalvoti. Švaistytis milijonais jau mes... Kaip buvo minėta, 670 mln. jau paklojom. Tai dar pridėsim 300 mln., matot, kiek nedaug trūksta iki milijardo. O jeigu dar pasižiūrėsim, tai bus ir milijardas su kaupu.
Taigi pirmiausia, priimant kažkokius sprendimus, reikėtų pamatuoti. Aš matau, kad sprendimas palaiminti bus priimtas neaišku kuria ranka. Tai gal tada reikėtų įrašyti dar bent vieną punktą tokį, koks bus įrašytas į rytdienos įstatymo projektą, kad šitos lėšos negali būti naudojamos kam pakliūva, už tai turi kažkas personaliai atsakyti. Tada gal paaiškės, kas čia dedasi. Aš prieš šitą straipsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už 3 punktą pagal Biudžeto ir finansų komiteto redakciją, tas balsuoja už. Kas galvoja kitaip, būkite malonūs kitaip ir balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 33, prieš - 17, 3 susilaikė. Pastraipsniui priimta.
Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Matyt, Seimo nariai pageidaus kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kai kurie užsirašė raštu. Taigi vienas - iš sąrašo, vienas - iš kompiuterio. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš galiu dar kartą pakartoti, kad negalim priiminėti kokių nors nesuprantamų dalykų. Iš kur lėšos ir kiek lėšų? Tai turi būti mums aiškiai pateikta. Dabar siūlau atidėti balsavimą dėl priėmimo, kol bus pateikta. Tai buvo išreikšta komiteto protokoliniame sprendime, o jeigu jie jo nevykdo, tai reikia iš jų pareikalauti, kad vykdytų. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Landsbergis buvo užsirašęs iš anksto.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, Pirmininke. Nenorėčiau niekaip sutikti su pono M.Pronckaus logika, kai jis sako, kad jeigu ministras pritarė, matyt, jis nagrinėjo ir, matyt, Seimui mąstyti nė nereikia. Taip pat labai nesimpatiškai atrodo, kai mes žinome, kad ar Žemės ūkio paramos fondas, ar Ūkininkų paramos fondas naudojamas nežinia kieno paramai arba žinia. Nuolat kišama į perdirbimo pramonių koncernus. Dabar kišant į banką reikėtų taip ir vadinti: paramos bankui fondas.
Tačiau klausimas yra ne vieno banko. Yra principinis klausimas - bankų ir jų vadovų neatsakomybė dėl bankrotų. Neatsako komercinių bankų vadovai, neatsako ir tų bankų, kuriuos kontroliuoja Vyriausybė, nes Vyriausybės kontroliuojamų bankų vadovai, matote, nėra valstybės pareigūnai. Gali nuvaryti kur nori, gali pasinaudoti nežinia kiek, niekas neišaiškins, o atsakomybės nėra. Tokius “dailius” įstatymus teikė pono A.Šleževičiaus Vyriausybė ir priėmė pono A.Šleževičiaus vadovaujama Seimo dauguma. Dabar svarstome šį klausimą - pridengti, matyt, artėjantį bankrotą valstybės turtu. Bus dar ir 300 mln. skyrimas “grupei draugų” (skubus svarstymas). Čia yra principinis klausimas: jeigu ir reikėtų paremti banką arba bankus abiem atvejais, tai tik visiškai atsakant Vyriausybei už padėtį, o nepridengiant tokios politikos, kuri iki šiol vykdoma. Čia ne paramos, o priedangos reikalai.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius irgi iš anksto užsirašęs.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau daug ką pasakiau ir dar norėčiau pridurti. Kai buvo svarstomas šitas nutarimo projektas, tai paklausus banko atstovų, ar banko savarankiška finansinė politika, buvo atsakyta, kad taip. Tačiau iš pateiktos medžiagos ir iš to, kas čia dabar vyksta, aiškėja, kad šitas bankas tikrai nevykdo savarankiškos finansinės politikos, jis yra Vyriausybės įrankis, o Vyriausybė taip pat nežino, kas vyksta jos dvare. Todėl, žinoma, tokiam pinigų švaistymui be jokios atsakomybės ir šio nutarimo projektui aš negaliu pritarti. O be “Jūros” aš dar galėčiau paminėti kai kam žinomą ir “Girkalnį”. Jis taip pat kai ką galėtų pasakyti. Tokių blogų paskolų, kaip aš minėjau, jau susidaro daugiau negu pusė milijardo.
Taigi priimdami ne tik šį nutarimą, bet ir įstatymo projektą rytoj, mes tikrai turėtume sustoti ir pagalvoti, kur mes einam. Mes žinom, kokį rezultatą mums duoda naftos biznis, dujų biznis, o dabar tokį pat rezultatą pradeda duoti ir bankai. Įdomu, kada mes sustosim ir kada mes nustosim krauti būsimoms kartoms milijardinių paskolų naštą, kurių mes taip pat nemokam naudoti. Aš prieš šio nutarimo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar vienas kolega, kuris užsirašė iš anksto, - G.Vagnorius. Prašom.
G.VAGNORIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas nieko bendra neturi su parama žemės ūkiui. Priešingai, tai kaimo lėšų grobimas. Nieko bendra neturi ir teigimas, kad Pasaulio bankas pasirinko Žemės ūkio banką. Aš kalbėjau su Pasaulio banko atstovu, kuris pasakė, jog jie kategoriškai atsisako skirti ūkininkams paramą per Žemės ūkio banką dėl to, kad ūkininkai tų pinigų negaus.
Trečia. Pateiktas įstatymo projektas nieko bendra neturi su įstatinio kapitalo didinimu. Kaip galima padidinti įstatinį kapitalą, jeigu nuostolis yra 250 mln. Lt? Faktiškai šiandien yra svarstomas klausimas, kaip prisidengus įstatinio kapitalo didinimu nurašyti atskirų asmenų įsiskolinimus, kurie siekia per 200 mln. Lt.
Mes ne prieš paramą bankams. Bankus reikia stiprinti, nes jie gali padaryti daug bėdos ekonomikai. Bet šiuo atveju kalbama ne apie bankų stiprinimą, o apie paprasčiausią pinigų, valstybės lėšų, t.y. žemdirbiams skirtų lėšų paėmimą prisidengus įstatinio kapitalo didinimu. Jeigu iš tikro LDDP dauguma nori išspręsti Žemės ūkio banko problemą, tai pirmiausia ji turi priimti sprendimą dėl įsiskolinimų padengimo. Kas, kokiu būdu dengia įsiskolinimus, kas išieško iš tų žmonių, kurie pasisavino tuos pinigus, lėšas? Padengus įstatinio kapitalo skolas mes galime didinti įstatinį kapitalą, pirkti akcijų. O dabar jūs man pasakykite, kaip galima nupirkti akcijų, jeigu jų vertė yra minusinė?
PIRMININKAS. Laikas!
G.VAGNORIUS. Čia yra kažkoks visiškas ar nesupratimas, ar nesiskaitymas su Seimo nariais.
PIRMININKAS. M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Aš noriu tris dalykus pasakyti. Pirmas. Aš noriu pono V.Landsbergio ir pono G.Vagnoriaus paprašyti pažiūrėti į Žemės ūkio banko sąrašėlį, matyt, aritmetiką jie kol kas dar moka, ir ten jie pamatys, kiek šitų lėšų skirta ūkininkams, kiek skirta kitiems reikalams. O šnekėti nieko nežinant yra paprasčiausias Seimo narių ir visuomenės mulkinimas.
Antra. Ponui J.Listavičiui. Kaip ir kiekviename banke, kaip ir kiekvienoje šakoje, problemų yra ir Žemės ūkio banke. Tačiau negalima jų sieti su šituo reikalu.
Trečia. Dar kartą kartoju: mums siūloma 30 mln. dolerių iš Pasaulio banko kreditine linija. Pasaulio bankas kaip tik pasirinko Žemės ūkio banką, pone Vagnoriau, pas mane ne vieną kartą kabinete sėdėjo šita komisija, ir jie aiškiai pasakė, kad jie pasirenka. Tamsta čia šneki taip pat neteisybę. Norėdami, kad šita linija eitų per Žemės ūkio banką, jie prašo, kad didėtų įstatinis kapitalas. Tai naudinga ir Lietuvai, ir žemės ūkiui, ir bankininkystei. Aš siūlau pritarti šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis. Ir dar du Seimo nariai.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Čia argumentų buvo išsakyta, aš jų nekartosiu, kadangi naujų neturiu. Aš remiu šito įstatymo projektą ir siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys gali paremti nutarimą. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Remiu. Kviečiu balsuoti už ir štai kodėl. Štai čia maestro G.Vagnorius sakė: aš kalbėjau su Pasaulio banku, Pasaulio bankas prieš. Netiesa. Tai jų projektas, jų lėšos, ir šitaip demagogiškai negalima tų dalykų traktuoti. Jeigu mes kai kurių dalykų iki galo nežinome, tai nereikia vienas kitam aiškinti to, ko nėra. Manyčiau, kad tai yra vienas iš tokių konkrečių projektų, rėmimo formų, ir tikrai mes visi turime suprasti, kad žemės ūkiui tai labai svarbu. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, kviečiu pasiruošti balsuoti.
A.KUBILIUS. Aš dėl balsavimo būdo.
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų frakcija prašo balsuoti vardiniu būdu.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėmesio, prašom registruotis. Tuoj skelbiu registraciją ir balsuosime dėl vardinio balsavimo, ar jis yra tikslingas.
K.SKREBYS. Ar repliką galima?
PIRMININKAS. Ne, replika po balsavimo, gerbiamasis Skreby.
Registracija. Prašom registruotis.
83 Seimo nariai. Vadinasi, 28, taip, man atrodo, kas čia sakė, moka ar nemoka aritmetikos, 28. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas?
Už - 27, prieš - 37, susilaikė 9.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl valstybės dalies akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akciniame kapitale padidinimo”? Kas už? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 19.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 51 Seimo nariui balsavus už, 19 - prieš ir 6 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl valstybės dalies akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akciniame kapitale padidinimo” priimtas. Replika po balsavimo. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau ponui M.Pronckui replikuoti šiek tiek apie tą sąrašiuką, kurį galima paimti ir pasižiūrėti. Aš esu parašęs klausimą Žemės ūkio ministerijai prašydamas pateikti duomenis, kaip yra naudojamos paramos žemės ūkiui fondo lėšos. Aš gavau atsakymą, pasirašytą ministerijos sekretoriaus, kad tokios informacijos pateikti neįmanoma, nes jos pateikti neįmanoma. Po to aš jau rašiau paklausimą, ir Seimo kancleris turėjo visą dieną galvoti, ar verta tokį paklausimą pasirašyti, nors pagal Seimo statutą jis tą privalėtų padaryti. Taigi lauksim to sąrašiuko ir būtų labai gražu, kad jūs iš tikrųjų padėtumėte jį gauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Man ilgai nebuvo aišku, kaip bus dengiamos tos beviltiškos skolos, pavyzdžiui, “Jūros” skolos, apie 50 mln., paimtos iš Žemės ūkio banko. Šiandien tapo aišku: Vyriausybė nupirks bevertes akcijas ir iš tų pinigų bus padengtos skolos. Čia savaime suprantama. O mes savo nutarimu Vyriausybę atleidžiame nuo atsakomybės, tuos pareigūnus. Klausykit, ką mes darome, gerbiamieji, pagalvokite!
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar 1-6 darbotvarkės punktas. Čia mums reikia tik baigti svarstymą, todėl iš pradžių dar vienas senesnis klausimas. Vardinio balsavimo dėl Tabako kontrolės įstatymo rezultatai. Skaitysiu pavardes ir rezultatą.
Adomaitis susilaikė, Albertynas, Aleknaitė, Alesionka, Ambrazaitytė, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis, Antanaitis - už, Antanavičius, Arbačiauskas nedalyvavo, Astrauskas - už, Bajoras - prieš, Baležentis, Baranauskas - už, Baskas nedalyvavo, Beinortas - už, Bendinskas, Bernatonis nedalyvavo, Bičkauskas susilaikė, Bloškys - už, Bobelis, Bogušis - nedalyvavo, Briedienė - už, Bubnys susilaikė, Būdvytis - už, Buinevičius nedalyvavo, Bulovas susilaikė, Burbienė, Būtėnas - už, Čobotas nedalyvavo, Dagys - už, Dirgėla, Dringelis, Einoris nedalyvavo, Endriukaitis - už, Gajauskas, Gaška nedalyvavo, Genzelis - už, Germanas nedalyvavo, Giedraitis - už, Gylys, Giniotas nedalyvavo, Greimas - už, Gricius nedalyvavo, Hofertienė, Ivaškevičius, Jagminas, Jakučionis - už, Jarašiūnas, Jarmolenka, Jaskelevičius nedalyvavo, Jurkūnaitė - už, Juršėnas susilaikė, Juškus nedalyvavo, Kairys susilaikė, Kanapeckas - už, Karosas susilaikė, Katilius - už, Katkus, Kirkilas, Kolosauskas nedalyvavo, Kryževičius - už, Kubertavičius, A.Kubilius susilaikė, J.Kubilius - už, Kunčinas, Kunevičienė nedalyvavo, Kuzminskas - už, Landsbergis nedalyvavo, Lapė - už, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - už, Liutikas nedalyvavo, Lozuraitis susilaikė, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis - už, Malkevičius nedalyvavo, Markauskas, Medvedevas, Milčius, Mincevičius, Miškinis - už, Navickas, Nekrošius nedalyvavo, Nesteckis, Ozolas, Pangonis nedalyvavo, Papovas, Patackas, Paukštys, Paviržis, Pečeliūnas - už, Petkevičius - prieš, Petrauskas - už, Plečkaitis, Plokšto nedalyvavo, Pocius - už, Povilaitis susilaikė, Požėla už, Pranevičius nedalyvavo, Pronckus - prieš, Račas nedalyvavo, Raišuotis susilaikė, Raškinis - už, Ražauskas nedalyvavo, Ražukas susilaikė, Rupeika - už, Sadkauskas susilaikė, Sakalas - už, Salamakinas nedalyvavo, Saudargas, Saulis, Semenovičius - už, Skrebys - susilaikė, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius - už, Stasiškis, Šaltenis nedalyvavo, Šiaulienė, Šličytė - už, Šumakaris - prieš, Tartilas, Tauras nedalyvavo, Treinys, Tupikas - už, Uoka nedalyvavo, Uždavinys - už, Vagnorius, Vaišnoras nedalyvavo, Vaižmužis - už, Velikonis nedalyvavo, Veselka - prieš, Visakavičius - už, Vitkevičius nedalyvavo, Zimnickas - prieš, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - už, Žiemelis, Žurinskas nedalyvavo.
Rezultatai: už - 57, prieš - 6, susilaikė 15. Mielieji kolegos, sveikinu, Tabako kontrolės įstatymas priimtas.
J.Bernatonis nedalyvavo, jeigu kam rūpi. Todėl jis dabar dalyvaus vadovaudamas posėdžiui. Prašom. Kol kas, matyt, kolega K.Kuzminskas. Replika po balsavimo. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už šio įstatymo priėmimą, nors kantriai dirbome, tačiau priėmėme. Dabar norėčiau, kad kuo greičiau galėtume priimti ir kitus du įstatymus. Ačiū.
7sesija 49 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, dabar 1-6 darbotvarkės punktas - Mokesčių įstatymas. Jūs norite baigiamąjį žodį tarti, ar iš karto reikia balsuoti? Tada prašom, gerbiamasis Bernatoni.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Galbūt gerbiamasis ministerijos sekretorius P.Navikas norėtų kalbėti? Kviečiu į tribūną, prašom. Prašom, jeigu galite, ministerijos sekretoriau.
P.NAVIKAS. Prašome gerbiamųjų Seimo narių pritarti Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisoms, kurios jums yra pateiktos. Aš norėčiau daugiau nieko nekomentuoti. Mes pritarėme, visos pataisos buvo apsvarstytos Biudžeto komitete. Seimo narys K.Antanavičius paskutiniu metu pateikė kai kurių straipsnių pataisų, kurios ką tik gautos, ir mes nesuspėjome jų gerai išanalizuoti, ir susilaikome nuo kažkokios nuomonės išsakymo. Visi šie pasiūlymai nėra svarstyti ir Biudžeto komitete, kiek man žinoma. Todėl gal apsiribokime tik svarstymu to, kas yra pateikta ir registruota Nr.1758(3).
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministerijos sekretoriau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Reikia? Tai pirmiausia kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašau. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Aš registravausi, gerbiamasis pirmininke.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau jūsų įdėmiai sekti, kas vyksta posėdyje. Aš pasiteiravau Seimo narių, ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kadangi yra norinčių, todėl paprašiau užsirašyti tuos... gerbiamasis Seimo nary Petkevičiau, apie registraciją mes kalbėjome šiek tiek anksčiau. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektui aš pritariu. Čia, žinoma, yra dar vienas kitas niuansas, tačiau į pagrindinius klausimus, kurie buvo iškilę praktiškai, čia atsižvelgta. Trečiajame projekte yra nuimta kai kuri atsakomybė nuo bankų ir tai, mano supratimu, yra teigiamas žingsnis. Aš pasakyčiau, kad yra dar kai kurių momentų ryšium su gyventojų turto ir pajamų deklaravimu, bet, matyt, ir šie klausimai bus išspręsti priėmus Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, ir šiam įstatymui reikėtų pritarti, ir aš jam pritariu.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų nepritarti. Seimo narys K.Antanavičius. Nepritaria?
K.ANTANAVIČIUS. Aš negaliu pritarti toms pataisoms todėl, kad jos yra labai paviršutiniškos ir nežinia, kokiu tikslu daromos. Kai kurios priimtinos, bet kai kurios, pavyzdžiui, 40, 41 straipsnių pataisos tik apsunkina visus mokėtojus. Kai paliekami įstatyme tokie dalykai, kad štai apmokestinami pajamų mokesčiai, iš socialinio draudimo lėšų mokamos ligos ir motinystės, tėvystės pašalpos arba vaistai... Nepakeista, nors mes jau Seime ne vieną kartą kalbėjome, delspinigių norma. Juk buvo kalbama ir buvo sutarta, kad... 0,3 vienai dienai, kai infliacija yra sumažėjusi, yra per daug. Dabar šito nekeičiame. Taisome įstatymą, tą paliekame. Po to bankrutuoja, po to svarstome, ar reikia visiems nubraukti, panaikinti tuos įsiskolinimus. Tai turime pakeisti įstatyme, o ne kažkur kitur. Vienam atleisti, kitam neatleisti, žodžiu, ką norim, tą nužudyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašau visus registruotis.
Posėdyje dalyvauja 56 Seimo nariai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektui?
Už - 36, prieš - 1, susilaikė - 8. Taigi pritarta po svarstymo.
Nutarimo “Dėl imigracijos kvotos 1996 metams” projektas Nr.1983 (svarstymas ir priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 1-7 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl imigracijos kvotos 1996 metams” projektą. Svarstymas ir priėmimas. Yra užsirašę pasisakyti 3 Seimo nariai. Pirmiausia pakviesiu juos į tribūną, o po to kviesiu pranešėją gerbiamąjį V.Minkevičių.
Pirmasis kalbės Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš norėčiau atkreipti dėmesį į nediduką, tačiau pakankamai svarbų mūsų šitą nutarimą. Ir norėčiau atkreipti dėmesį būtent į socialinę pusę.
Mes ir praeitais metais ginčijomės, balsavome, ar iš tikrųjų 2500 yra tokia kvota, kuri Lietuvai reikalinga. Ir jeigu tokia kvota neišnaudojama, ką tai gali reikšti. Kita vertus, ką gali reikšti, jeigu tokia kvota yra išnaudojama. Aš jokiu būdu nenoriu kalbėti, kad mums visiškai nereikia nustatyti imigravimo kvotos, kad mes neturime galvoti apie šeimų susijungimo problemas. Noriu šiek tiek paanalizuoti socialiniu aspektu šituos dalykus. Kadangi mes šiandien turime ir svarstymą, ir priėmimą, tai norėčiau pateikti ir porą pasiūlymų.
Pirmiausia imigruojančių arba pretenduojančių į imigraciją žmonių kategoriją reikėtų suskirstyti į dvi dalis: į darbingus žmones ir į išlaikytinius. Kai kalbame apie darbingus žmones, iš karto galvojama, kad jiems reikės sukurti darbo vietas. Iš ko mes kuriame darbo vietas? Mes darbo vietas kuriame iš dviejų šaltinių: iš investicijų, t.y. ar mes gauname paskolų forma, ar tai būna mūsų biudžetinės investicijos, ar būna pačių įmonių investicijos, ir antroji galimybė - iš mūsų socialinio draudimo biudžeto ta lėšų dalis, kuri yra draudimai nuo nedarbo. Mes šiandien patvirtinome kitų metų biudžetą, deja, šiame biudžete kaip niekada labai mažas investicijų lygis. Mes iš valstybės biudžeto darbo vietų nesukursime. Praėjusiais metais, palyginus su kitais metais, mes paėmėme didžiausias paskolas. Tačiau iš esmės darbo vietų nesukūrėme. Pavyzdžiui, paimkime pateiktą Vyriausybei tvirtinti socialinio draudimo biudžeto projektą ir pamatysime, kad nieko nepadarysi, socialinio draudimo specialistai numato, jog bedarbystė Lietuvoje augs. Lyginant su 1995 m., ji padidės gal 1,5 karto. Vadinasi, šitie procentai iš 6,5 taps 9 procentais, tai bus presas.
Antrasis aspektas yra kitas. Lietuvos įstatymai, socialiniai įstatymai, tokie kaip Paramos šeimai įstatymas, Valstybinių pensijų ir pašalpų įstatymai iš esmės neskiria piliečio nuo nuolat gyvenančių užsieniečių. Kitaip sakant, asmuo, atvykęs į Lietuvą, iš karto patenka į mūsų socialinę struktūrą, ir mes jam, jeigu jis yra nedarbingo amžiaus, privalome per pajamų šeimai įstatymus teikti vienokias ar kitokias pašalpas. Tai yra presas, kurį faktiškai mes irgi turime numatyti. Deja, priimdami šių metų biudžetą mes neradome tokiai eilutei vietos naujai atvykstantiems, pavyzdžiui, 2 tūkst. išlaikytinių mokėti šalpos pensijas arba pašalpas. Tai yra problema.
Todėl grįžtant prie to dokumento, kuris yra pateiktas, aš matau, kad jo 2 punkte yra man šiek tiek nesuprantamas teikimas: leidimai imigruoti į Lietuvos Respubliką 1996 m. pirmiausia išduodami šiems užsieniečiams. Ir toliau išvardijama: piliečių tėvams, piliečių vaikams, broliams, seserims, jeigu jie nesudarė santuokos, ir sudariusiems santuokas piliečiams bei išlaikomiems arba išlaikantiems. Aš to žodžio pirmiausia čia kaip tik atsisakyčiau.
Tačiau yra kita problema. Lietuvos Respublika dėjo pastangas su mūsų kaimynėmis, ypač iš NVS šalių, taip pat su kitomis kaimynėmis, pasirašyti sutartis, sutartis dėl tarpusavio pensinio ir kitokio socialinio aprūpinimo. Deja, ne su visomis yra pasirašyta. Todėl, jeigu žmogus atvažiuoja iš tos šalies, su kuria nėra tokios sutarties, mes negausime jo pensijos. Kitaip sakant, ana šalis negalės eksportuoti pensijos tam nedarbingam asmeniui, kuris pas mus atvyksta. Čia yra problema. Todėl aš manau, kad galbūt tai būtų priimtina ir mūsų teikėjui, šiuo atveju Vyriausybei, jeigu mes papildytume šitą nutarimą 2a punktu, kuris galėtų būti 3, jeigu jį pastumtume į 4, tokio teksto: “Leidimai imigruoti į Lietuvą pirmiausia išduodami tų valstybių, su kuriomis yra...”
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi.
J.BEINORTAS. Aš skaitau pasiūlymo tekstą, prašom man netrukdyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašau elgtis etiškai posėdžių tribūnoje, nes aš paprašysiu jus palikti tribūną. (Balsai salėje)
J.BEINORTAS. Aš tuoj pat paliksiu, tik leiskite man perskaityti tekstą - vienas sakinys. “Leidimai imigruoti į Lietuvą pirmiausia išduodami tų valstybių, su kuriomis yra Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys dėl pensinio aprūpinimo.” Taškas. Daugiau nieko. Tai jokiu būdu nekeičia nei kvotos dydžio, nei nieko.
Ačiū. Pirmininke, aš labai atsiprašau, kad jūs manęs...
PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys P.Miškinis. Jo nėra, jis praranda teisę pasisakyti. Kviečiu į tribūną Seimo narį E.Jarašiūną.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasistengsiu labai trumpai, kadangi kolega J.Beinortas iš tikrųjų išdėstė valstybinį požiūrį į šią problemą. Norėčiau jums pasiūlyti papildyti Seimo nutarimą “Dėl imigravimo kvotų 1996 metais” tokiu 3 punktu: “Leidimai imigruoti į Lietuvos Respubliką 1996 m. pirmiausia išduodami Europos Sąjungos valstybių bei valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika sudariusi socialinio aprūpinimo sutartis, piliečiams.” Tai yra mes aiškiai preferenciją suteiktume būtent mūsų europinei integracijai - tai viena. Ir antra, kad imigravimo kvotos jokiu būdu neturi tapti našta mūsų rinkėjams. Aš manau, kad šitaip išsprendę klausimą mes galėtume pasilikti ir prie tos 2500 nustatytos imigrantų kvotos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš taip pat labai trumpai kalbėsiu, kadangi jau pateikta nemažai pasiūlymų. Aš iš esmės pritariu. Matyt, čia turėtų būti vienas pasiūlymas - pono E.Jarašiūno, kadangi jie yra labai panašūs. Turbūt reikėtų atsisakyti esamo 2 punkto, o 3 punktas turbūt turėtų įsigalioti ne nuo priėmimo, kadangi kvota 1996 m., o nuo 1996 m. sausio 1 d. Reikėtų 3 punktą ištaisyti.
Niekas čia neprieštaravo dėl kvotos dydžio, tačiau aš vis dėlto noriu priminti, kai vyko pateikimas čia, Seime, buvo išsiaiškinta, kad yra nemažai užsieniečių, atvykusių po 1992 m. sausio 1 d., jau gyvenančių ir dirbančių Lietuvoje, ir jiems iki šiol nėra suteikta nuolatinė gyvenamoji vieta. (Balsai salėje) Legaliai, nelegaliai, tai čia kol kas niekas nenusprendė, ar jie legaliai, ar nelegaliai, bet jie gyvena. Tačiau nebuvo išsiaiškinta, kodėl taip įvyko ir kokia jų teisinė padėtis. Daugeliu atvejų jie atvyko pagal galiojusį, tačiau neveikusį nuo sausio 1 d. Imigracijos įstatymą ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą. Štai kur padėtis! Beveik dvejus metus nebuvo vykdomas įstatymas, o žmonės buvo priimami, važiavo, jiems buvo suteikta teisė gyventi metus laiko. Priėmus kvotą vėlgi buvo ribojami jų leidimai nuolat gyventi, nesilaikant galiojančių įstatymų. Ne visais atvejais buvo išduodami leidimai. Konkrečiai broliams, seserims nebuvo išduodami, senoliams ir vaikaičiams. Štai dabar pirmiausia atvykusiems išduoti leidimus, o nesuteikti gyvenamosios vietos pagal įstatymą, noriu pabrėžti, pagal įstatymą tiems, kurie gyvena, būtų labai blogai. Mes didiname įvažiuojančių, o tie neišvažiuoja, čia gyvena ir nelegaliai gyvena.
Taigi aš siūlau dar kartą išbraukti dabar esantį 2 punktą, pritarti E.Jarašiūno siūlymui, o 3 punktas turėtų įsigalioti nuo 1996 m. sausio 1 d., o ne nuo dabar.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį poną V.Minkevičių. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui? Pritarta. (Balsai salėje) Negalima. Tuomet aš prašysiu trumpai pasisakyti. Po to, jeigu bus pritarta, pradėsime priėmimą taip, kaip numatyta darbotvarkėje.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.MINKEVIČIUS. Svarstymo metu Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitete buvo norima sužinoti, kaip šiais metais pasiskirstė pagal amžiaus grupes tie, kuriems leista imigruoti į Lietuvą. Norėčiau pasakyti, kad 72,8% imigravusių į Lietuvą yra nuo 18 iki 59 metų amžiaus. Nuo 18 iki 49 metų amžiaus sudaro maždaug 65% atvykusių.
Taip pat norėčiau pateikti jūsų žiniai, kad į Lietuvą, pagal Statistikos departamento duomenis, per 10 š.m. mėnesių atvyko, t.y. legaliai 1633 asmenys, išvyko 3036 - tai saldo minus 1433 asmenys.
Dėl 2 punkto siūlymų. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad atvykusiems sutuoktiniams išduota leidimų šiais metais 1170, tėvams - 302, vaikams - 292, nepilnamečiams vaikams - 238. Tiems asmenims, kurie išlaiko pilietį, Lietuvos pilietį arba atvirkščiai, t.y. globa, šiais metais nebuvo išduota nė vieno leidimo. Todėl aš manyčiau, kad gerbiamojo Seimo nario J.Beinorto... tai nesudaro didesnių problemų. Nes tokių žmonių šiais metais neimigravo.
Taip pat norėčiau pasakyti, kad leidimai nuolat gyventi išduodami tik pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 30 straipsnį, t.y. šio įstatymo 6 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais, kurie yra įvardijami. Imigracijos įstatyme nėra numatytos politikos, kuri sudarytų prioritetus. Jūsų valia spręsti, kaip tai turėtų būti.
Kadangi Vyriausybės pateiktas toks projektas, aš jo negalėčiau ir nesu įpareigotas keisti, nes iš esmės jo sprendimas bus toks ir vykdymas bus organizuotas pagal Imigracijos ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kadangi visi Seimo nariai pritarė, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo, todėl pradedame priėmimo procedūrą.
Gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti 1 punktą balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaravimų dėl 1 šio nutarimo punkto? Pasiūlymų nėra pateikta. Galima priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 2 punkto buvo išsakyti prieštaravimai. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys E.Raišuotis. Seimo narys V.Bogušis. Aš atsiprašau. Iš naujo prašau, kas norėtų kalbėti.
Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos! Aš siūlyčiau nepritarti gerbiamojo P.Papovo siūlymui dėl vieno pagrindinio motyvo. Kadangi, kaip pranešėjas paminėjo, nei Imigracijos įstatymas, nei Užsieniečių statuto įstatymas nenumato konkrečių principų, kam vis dėlto suteikti pirmenybę, dėl to aš siūlyčiau pritarti šitam siūlymui, kad būtų numatytas pirmenybės variantas ir kad juo remiantis būtų galima formuoti visą imigracijos procesą. Siūlau pritarti šitam dalykui.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų nepritarti 2 punktui. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš jau sakiau ir nepritariu 2 punktui. Siūlau jį išbraukti, o vietoj 2 punkto įrašyti pono E.Jarašiūno formuluotę. Yra ribojama kvota. Kvota ir nustato, kas turi atvykti. Yra numatyti užsieniečių teisinės padėties atvejai, ir kas paduos pareiškimą, per metus visi pareiškimai turi būti išnagrinėti, ir kvotos ribose turi būti suteikta nuolatinė gyvenamoji vieta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, raštu nėra pateikta kitų siūlymų, todėl mes galime arba priimti, arba nepriimti 2 punkto.
Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos. Kol jis kalbės, prašau gerbiamuosius Seimo narius registruotis.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone pirmininke, 2 punktas nėra suformuluotas vientisu tekstu. Jis yra išskaidytas į konkrečius sunumeruotus papunkčius. Ar nebūtų teisinga vis dėlto žinoti nuomonę dėl kiekvieno papunkčio? Kaip aš suprantu, pati diskusija dėl to ir kyla, kad vieniems papunkčiams yra pritariama, kitiems - ne. Ir kai kalbame apie visą 2 punktą, tokia, na, susipriešinusi nuomonė girdėti. Gal mes galime sužinoti nuomonę dėl kiekvieno papunkčio, t.y. ar balsuoti, ar susitarti dėl kiekvieno papunkčio. Atrodo, ten yra 5 ar 6. Tada būtų aiškus visas 2 punkto likimas. Dabar nubalsuoti vien tik už ar prieš, gali nelabai gražiai atrodyti. Tiesiog mano toks prašymas jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjo buvo pasakyta, jog šis projektas yra teikiamas Vyriausybės, ir jis negali atsiimti to, kas buvo pateikta. Taip pat nebuvo raštu pateikta nė vieno siūlymo, kad būtų vienas ar kitas papunktis išbrauktas arba įrašytas naujas. Todėl buvo pateikta svarstyti dėl viso šio nutarimo 2 punkto. Dabar buvo pasisakyta dėl balsavimo motyvų. Vienas pasisakė už 2 punktą, vienas - prieš. Pagal Statutą mes turime balsuoti dėl viso šio punkto, nes kitokių siūlymų nebuvo dėl atskirų šio punkto dalių. (Balsai salėje) Kas už tai, kad būtų priimtas 2 punktas, prašau balsuoti.
Už - 26, prieš - 7, susilaikė 9. Taigi 2 punktas priimtas. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutinkate, kad šis Seimo nutarimas turėtų įsigalioti nuo sausio 1 d., kadangi jis yra 1996 metams?
V.MINKEVIČIUS. Tiesiog 1994 metų kvotos analogija buvo, ir sutinkame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pranešėjas sutinka, tai dėl to turbūt balsuoti nereikėtų.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kad mes negalėjome kitaip pateikti siūlymų, nes yra sujungtos dvi priėmimo stadijos: svarstymas ir balsavimas. Ir aš, stovėdamas tribūnoje, perskaičiau, kad siūlau papildyti 3 straipsniu, kolega E.Jarašiūnas siūlė taip pat. Mes sujungėme tekstus, ir aš manau, kad dėl šito nereikia užsikimšti ausų. Reikia už juos balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Raišuotis dėl vedimo tvarkos.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, aš ne visai dėl vedimo tvarkos, o konkrečiai būtent dėl pono J.Beinorto pasiūlymo. Jeigu yra priimtina Seimui, aš siūlyčiau pritarti, ir komitetas mūsų tikrai pritaria pono J.Beinorto siūlymui, kad būtų balsuojama už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tas siūlymas neįteiktas raštu, aš dabar šio klausimo svarstyme darau pusės valandos pertrauką. Prašom, gerbiamieji iniciatoriai, padauginkite ir išdalykite Seimo nariams šį siūlymą. Po to tęsime šio nutarimo priėmimą.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1843(2) (priėmimo tęsinys) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kaip tik baigėsi laikas, skirtas pertraukai, kai buvo priimamas įstatymas - 1-4 darbotvarkės punktas. Todėl kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką. Tęsiame įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto priėmimą. Prašom. Čia buvo viskas lyg ir atlikta. Beliko balsuoti.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, buvo paskelbta diskusija dėl įstatymo projekto 16 punkto. 13 straipsnį F.Kolosauskas siūlė išdėstyti šiek tiek kitaip. Todėl, pasitarę kartu, pritariam F.Kolosausko redakcijai ir prašome balsuoti už F.Kolosausko redakciją.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime balsuoti dėl šio viso įstatymo? Galim balsuoti dėl viso įstatymo, taip? Kas norėtų kalbėti? Gali kalbėti keturi - už... Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, ar buvo kalbėta dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo?
J.VESELKA. Ne.
PIRMININKAS. Nebuvo. Tuomet mane netiksliai informavo. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas patikslina nemažą dalį anksčiau priimto įstatymo nuostatų. Tai padarys įstatymą konkretesnį, geriau atitinkantį gyvenimo tikrovę. Yra giliau aptartas bendrovės, nuosavo kapitalo sudarymas, rezervai ir jų sudėtis, gryno pelno paskirstymo reikalavimai. Pakeistas ir papildytas įstatymo projektas, jį priėmus, leis geriau tvarkyti akcinių bendrovių organizacinius, valdymo, finansinius, ūkinės veiklos tikrinimo ir finansinės atskaitomybės vertinimo klausimus. Pakeitimams pritariu, taip pat ir įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo pataisos yra reikalingos ir savalaikės. Bet aš norėčiau pasakyti savo nuomonę apie tai, kad mes paliekame vis dėlto spragas įmonėms reorganizuojantis skolas palikti reorganizuotoje vienoje bendrovėje, iš kurios po to nebus galima praktiškai nieko išieškoti bankroto atveju ir padengti įsiskolinimus tiek valstybei, tiek kreditoriams. Štai nei 10 straipsnis to neįpareigoja, nei pilnai to neįpareigoja ir bankroto numatyta procedūra. Akcininkai, turintys akcijų paketą, galės manipuliuoti taip, kad viskas bus padaryta tikrai ne valstybės naudai. Mes šiandien keliame tą problemą ir žinome, kad ji yra, ir kai kurios įmonės taip reorganizuojasi, o mes nieko negalime padaryti. Šiuo atveju mes įteisiname tą esamą situaciją. Tie mano pasiūlymai keisti, papildyti 10 straipsnį ir buvo nukreipti į tai, kad būtų įpareigojama, jog reorganizuojantis visos prievolės būtų padalijamos proporcingai turimai akcijų vertei, t.y. patikslinti akcijų vertę, o ne tik užfiksuoti įstatinį kapitalą ir įvardyti pagal nominalą. Taigi aš dėl šių pataisų susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, svarstyme buvo pasakytos visos pastabos ir siūlymai. Į daugelį atsižvelgta, todėl siūlau netęsti diskusijos ir balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 52 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 39 Seimo nariams balsavus už, 7 susilaikius įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” pakeitimo”projektas Nr.1844 (priėmimo tęsinys) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame priėmimą įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” pakeitimo”. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Anksčiau priėmėm įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų fiziniams bei juridiniams asmenims” 1 straipsnį, tačiau diskusijos metu nutarėme, kad reikia 1 straipsnio F.Kolosausko siūlomoje formuluotėje išbraukti du žodžius: “tik nuosavus”. Išbraukti du žodžius. Todėl dabar tiksli šio įstatymo 1 straipsnio formuluotė bus tokia: “Ūkiniai subjektai, užsiimantys komercine - ūkine veikla, gali skolinti fiziniams bei juridiniams asmenims pinigus, kurių suma negali būti didesnė už nuosavo kapitalo dydį.” Ir siūlyčiau šiai formuluotei pritarti.
PIRMININKAS. Ar pritariate šiai formuluotei? Ar galime pereiti prie balsavimo dėl viso įstatymo? Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas norėtų kalbėti dėl viso įstatymo? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” pakeitimo” projektas turėjo būti priimtas daug anksčiau. Jei toks pakeitimas būtų buvęs anksčiau, o toks įstatymas būtų vykdomas, tai mes šiandien neturėtume tokių rezultatų, kokius turime, - apgautus ir apvogtus 10 tūkst. Lietuvos žmonių, iššvaistytus šimtus milijonų litų. Bankrutavus įvairioms firmoms, o ir bankams, nerandama ir šimtosios dalies reikalingų grąžinti lėšų arba turto, kurį būtų galima parduoti ir atsiskaityti. Todėl šio įstatymo pakeitimo nuostatoms aš pritariu ir už jį balsuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mūsų suinteresuotų žmonių darbo grupė dar kartą grįžo, mes pasitarėme ir siūlome pritarti tai formuluotei, kurią perskaitė pranešėjas J.Veselka.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Gerbiamoji Seimo nare Jurkūnaite, prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 48 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” pakeitimo”? Prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 45 Seimo nariams balsavus už Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims” pakeitimo” priimtas.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” projektas Nr.1775 (priėmimo tęsinys) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Dabar tęsiame priėmimą Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo”. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, darbo grupėje pritarėm F.Kolosausko pasiūlymui dėl 12 straipsnio, bet, kaip sakoma, apsisprendimo teisė... Dabar aš galvoju ir siūlau Seimo nariams šiek tiek pagalvoti. Mes nutarėme, kad apskritai negalima fiziniams asmenims skolinti pinigų, o tik išleidus vertybinius popierius. Sakykime, bendrovė nori paskolinti savo akcininkui pinigų butui statyti, o mes uždraudžiame šitai. Štai čia aš jau suabejojau. Ne kitas. Mes apskritai uždraudžiame skolinti. O, pavyzdžiui, Valstybinių įmonių įstatyme mes numatome, kad socialinei paramai gali teikti pinigų. Prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tai jūs neteikiate šio klausimo balsavimui, ar teikiate? Aš nesupratau, ką jūs siūlote, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Teikiu balsuoti, bet jeigu reiks, tai... Bet teikiu balsavimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šis įstatymas susideda iš vieno punkto, prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų iš karto dėl viso įstatymo. Prašom. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad ta formuluotė, kurią pasiūlė ponas F.Kolosauskas, to nedraudžia, nes tai yra socialinėms reikmėms, ir tas turėtų toms reikmėms nedrausti. Bet skolinti kitai ūkinei-komercinei veiklai, taip, iš tikrųjų, tai jau sudaro problemų. Bet aš manau, kad mes šiandien priimkime, pažiūrėkime, kaip iš tikrųjų tai atrodys, jeigu reikės, taisysime, tai nebus didelė pataisa. Aš manau, Seimas operatyviai sureaguotų, jeigu reikėtų iš tikrųjų pataisyti. Bet iš esmės siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš karto galvojau, kad tą galima dabar padaryti - įterpti: “išskyrus vidinius atsiskaitymus”. Todėl čia bus ne tik socialinėms reikmėms, bet ir bet kokiems kitiems vidiniams atsiskaitymams. Toliau, vienu žodžiu, jau ta suma įgalios, todėl, mano manymu, su pranešėjo pasiūlymu tokią pataisą galima būtų dabar tiesiog padaryti, nereikėtų prie jos grįžti. Mes turėsime ne vien tik socialinius klausimus, mes turėsime visokius kitokius ūkinius klausimus ir t.t., ir t.t. Jeigu priimtina pranešėjui, aš prašyčiau vis dėlto su tuo sutikti, ir atkris. O jeigu dar kas nors iškils, jau kitas dalykas. Bet mes dabar matome tokią spragą, ir jos nelikvidavę, pasielgtume nevisiškai teisingai. Aš - už su pataisa. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Čia kalbama visai apie kitą reikalą. Suprantate? Čia kalbama apie tai, jog iš fizinių asmenų skolintis, o ne skolinti fiziniams asmenims. Nepainiokite, vyrai. Prašom balsuoti taip, kaip yra mano pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui F.Kolosauskui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Tiems, kurie nežino, kiek mes registruosimės, primenu, jog dėl įstatymų balsuojant svarbu, kiek narių dalyvauja Seimo posėdyje.
Posėdyje dalyvauja 55 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 41 Seimo nariui balsavus už ir 6 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo” priimtas.
Dabar tęsiame 1-4d klausimo priėmimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Z.Kaminską. Prašom.
J.VESELKA. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo” projektas Nr.1776 (priėmimo tęsinys) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašom. Pateikite įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo” priėmimą.
Z.KAMINSKAS. Svarstymo metu nebuvo gauta papildymų bei siūlymų. “Bankroto neteisminės procedūros taikymo įmonei atveju kyla šio įstatymo 6 straipsnio septintojoje dalyje numatytos pasekmės” - toks pataisos tekstas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra kitų siūlymų, prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo, nes jis susideda iš vieno punkto. Prašom. Kas norėtų kalbėti? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo” reikalingas. Kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, gali būti bankroto teisminės ir neteisminės procedūros. Pasekmės yra tos pačios, atsiskaitymai su įmonių kreditoriais ir savininkais - tos pačios turėtų būti taisyklės ir vienu, ir kitu atveju, todėl aš pritariu šio įstatymo projektui, kad galima būtų suvienodinti tiek tas pačias procedūras, nežiūrint į tai, ar teismine, ar neteismine tvarka vykdomas bankrotas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šitą teikiamą pataisą. Jie iš esmės pritarė, bet siūlė atsižvelgti į Juridinio skyriaus išvadas. Tai nebuvo padaryta. O Juridinio skyriaus išvados sako: “Nevienodą interpretavimą sukelia tai, kad vykdant neteisminę bankroto procedūrą tikrai neaišku, kaip tuo atveju turėtų būti įgyvendinami tik teismui būdingi veiksmai.” Jie siūlė papildyti įstatymą skirsniu “Įmonių bankroto neteisminė procedūra, kurios straipsniuose būtų galima reglamentuoti tą procesą”. Rengėjai kažkodėl neatsižvelgė į šitą siūlymą. Aš nežinau, kaip mes dabar turėtume pasielgti. Aš siūlyčiau galbūt susilaikyti nuo to. Čia savaitę vėliau ar anksčiau - galbūt niekas nepasikeistų, bet mes įvestume aiškumą, kaip teismo procesuose ar iškėlus bankroto neteisminę procedūrą, kaip visa tai įgyvendinti, kad po to nebūtų painiavos. Ar su-tiktų su tuo pranešėjas? Savaitė šen ar ten.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia labai aišku. Viskas iš tikrųjų buvo daugiau juridiniai neaiškumai ir čia patikslinama, todėl aš siūlyčiau priimti. O iš esmės rengiamas naujas Bankroto įstatymas, ir kai jis bus, bus galbūt kiti pakeitimai. Aš siūlau neatidėlioti jokiai savaitei ir priimti šiandien.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamieji Seimo nariai, registruojamės. Kol registruosimės, prašom pranešėją kalbėti prieš balsavimą. Prašom.
Z.KAMINSKAS. Tos problemos, kurias kėlė Juridinis skyrius, iš esmės yra išspręstos dar 1994 m. gegužės 19 d. įstatymo pataisoje, kuri skamba taip: 4 straipsnio paskutinė pastraipa: “bankroto neteisminę procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas. Šis susirinkimas taip pat atlieka šio įstatymo 6, 10, 19, 20, 21, 22, 23, 26 ir 28 straipsniuose numatytus veiksmus”. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo”, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai. Už šį įstatymą balsavo 42, susilaikė 3. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo” priimtas.
“Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102, 107 straipsnių papildymo” projektas Nr.1777 (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, teikti priėmimui įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102, 107 straipsnių papildymo”.
Z.KAMINSKAS. Svarstymo metu gauta Juridinio skyriaus pastabų dėl juridinės technikos požiūriu padarytų netikslumų. Pastabos yra priimtos ir atsižvelgta į paskelbtus “Žinių” papildomai 55 ir 59 numerius. Taip pat taisomas 102 straipsnio pirmosios dalies 34 punktas, kuriame po žodžio “byla” įrašomi žodžiai “arba kurioje vykdoma neteisminio bankroto procedūra”. Taip pat taisomas 107 straipsnio pirmosios dalies 5 punktas. Toliau taip, kaip buvo tekste. Be to, buvo gauta Valstybės ir teisės komiteto pastabų, kur siūloma 2 pataisų straipsnį formuluoti: “Sustabdžius bylą šio kodekso 239 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto ar 396 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto pagrindais, jeigu bankroto byla užbaigiama bankrutavusios įmonės likvidavimu.” Šis pasiūlymas priimamas iš dalies iki žodžių “jeigu bankroto byla”. Paskutinė to pasiūlymo dalis nepriimama todėl, kad yra numatoma, jeigu keliama bankroto byla, tai mokamas žyminis mokestis nepriklausomai nuo to, kaip bankroto byla bus išspręsta.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti pastraipsniui dėl šio įstatymo, ar galima dėl viso projekto? Dėl viso. Tuomet prašau pasisakyti dėl šio įstatymo dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš tai pirmininkavęs ponas A.Sakalas pasakė, kad mūsų komitetas turėjo parengti naują redakciją. Iš tikrųjų pagrindinis komitetas buvo Valstybės ir teisės komitetas, bet mes suderinę darbo grupėje sutarėme, kad priimam Juridinio skyriaus pasiūlytą redakciją. Stenogramai aš norėčiau ją aiškiai perskaityti, nes koreguojant tą dokumentą turėtų būti aiški formuluotė. Todėl:
1. 102 straipsnio pirmąją dalį išdėstyti 34 punktu: “Įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, bylose dėl turto išieškojimo ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.”
2. 107 straipsnio pirmąją dalį - 5 punktu: “Sustabdžius bylą dėl šio kodekso 239 straipsnio 5 punkte numatytu atveju.”
Štai tokia dabar siūloma redakcija ir aš siūlau už tokią redakciją balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pranešėjas tai pasakė. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo projekto pagrindinė nuostata - atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo įmones, kurios bankrutuoja, kadangi tokiu atveju susidaro tokia padėtis, kad neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį ir kelti bankroto bylas. Todėl šios įstatymo projekto nuostatos reikalingos, o kartu reikalingas ir Civilinio kodekso 102 ir 107 straipsnio papildymas, kuriam aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jums perskaityti Valstybės ir teisės komiteto išvadą ir pasiūlymą, kadangi šio komiteto nariai kažkodėl nenori kalbėti. Nuspręsta: Iš esmės pritarti projektui su papildymo redakcija: “Sustabdžius bylą šio kodekso 239 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto ar 396 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto pagrindais, jeigu bankroto byla užbaigiama bankrutavusios įmonės likvidavimu.” Čia yra komiteto nuomonė ir komiteto pasiūlymas. Pranešėjau ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turėtume priimti pastraipsniui ir arba pritarti balsavimu, arba atmesti. Neatsižvelgti į visą komiteto nuomonę mes negalime. Juo labiau į Valstybės ir teisės komiteto nuomonę. Dėkoju.
PIRMININKAS. Žinoma, Valstybės ir teisės komiteto nuomonė yra labai svarbi, tačiau komitetas negali diktuoti visam Seimui. Seimas jau nusprendė balsuoti už visą įstatymą iš karto.
A.BALEŽENTIS. Nenusprendė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, sprendimai Seime priimami ne tik balsuojant, bet ir bendru sutarimu. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs dar prieš balsavimą galėtumėte kalbėti?
Z.KAMINSKAS. Valstybės ir teisės komiteto siūlymai yra priimti ir pataisų 2 punktas skambėtų taip: “Sustabdžius bylą šio kodekso 239 straipsnio pirmosios dalies 5 punkto ar 396 straipsnio pirmosios dalies 8 punkto pagrindais.” Likusios pasiūlymo dalies “jeigu bankroto byla užbaigiama bankrutavusios įmonės likvidavimu” siūlytume nepriimti, nes žyminis mokestis yra mokamas už teismą, nepriklausomai nuo to, kaip baigiama procedūra.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo”, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš 52 Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, už balsavo 41, susilaikė 7. Taigi Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo” priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar jums yra išdalytas siūlymas dėl imigravimo kvotos? Dar nėra.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1587(2) (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Tuomet svarstysime kitą darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąją ministerijos sekretorę V.Blinkevičiūtę. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad nagrinėtume tik tuos straipsnius, dėl kurių yra siūlymų? Neprieštaraujat. Gerbiamoji pranešėja, tuomet jūs pateikite iš eilės tik tuos straipsnius, dėl kurių yra Seimo narių pasiūlymų arba kuriuos jūs pagal 2 projektą dar norėtumėt pakoreguoti. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui svarstymo metu buvo iš esmės pritarta. Po to buvo gauta tik vieno Seimo nario pono P.Jakučionio pasiūlymų dėl šito įstatymo projekto. Aš norėčiau juos pakomentuoti ir pasakyti, kodėl mes manome, kad sutikti su tokiais siūlymais būtų netikslinga.
PIRMININKAS. Tai pirmiausia prašom dėl 3 straipsnio.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmiausia dėl 3 straipsnio yra siūloma išbraukti papildymą penktąja dalimi. Šitoje dalyje būtent kalbama apie tai, jog parama pagal šį įstatymą negali būti teikiama tiesiogiai fiziniams asmenims. Lygiai taip pat, kaip yra siūlymas ir dėl 4 straipsnio antrosios dalies, kur buvo pildymas, kad iš užsienio valstybių gaunama labdara ir parama taip pat negali būti teikiama tiesiogiai fiziniams asmenims, o tiktai per registruotus Lietuvoje nustatyta tvarka labdaros fondus ir organizacijas. Mes manome, kad išbraukti šitokius pataisymus, dėl ko ir yra teikiamos šito įstatymo pataisos, kad būtų sugriežtinta atsakomybė už gaunamą Lietuvai labdarą arba už labdarą, gaunamą iš atskirų įmonių ir organizacijų, kad nebūtų piktnaudžiavimų ir tiesiogiai fiziniams asmenims nebūtų teikiama labdara, tokia nuostata turi likti. Iš esmės tai yra pagrindinis šio įstatymo siūlymas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jeigu aš teisingai supratau, tai yra vienas siūlymas, tik keliuose straipsniuose?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tik dviejuose straipsniuose. Taip, vienas siūlymas, tik dviejuose straipsniuose. Vienu atveju kalbama apie vidinę labdarą, kitu atveju kalbama apie iš užsienio gaunamą labdarą.
Yra gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas dėl 4 straipsnio trečiosios dalies ir dėl 5 straipsnio trečiosios dalies, kuriame siūloma išbraukti, kitaip sakant, suteikti galimybę politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms būti tiek labdaros davėjais, tiek gavėjais. Na, manyčiau, kad ir prieš tai buvusiame įstatyme politinės partijos nebuvo numatytos nei labdaros organizacijos gavėjos, nei labdaros organizacijos davėjos, o čia, atsižvelgiant į Politinių partijų įstatymą, buvo papildyta politinėmis organizacijomis. Manyčiau, kad šitų organizacijų paskirtis nėra teikti labdarą ar duoti. Todėl būtų neteisinga padaryti tokią pataisą ir suteikti joms galimybę teikti paramą arba labdarą. Tiek. Daugiau jokių esminių pasiūlymų dėl šito įstatymo projekto nebuvo, todėl prašyčiau balsuoti už jo priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašysiu pasisakyti siūlymų autorių - gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį. Pirmiausia dėl 3 ir 4 straipsnių pataisų.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų gerbiamoji pateikėja taip nuteikė, jog labai suinteresuota, kad teikiant labdarą būtų tvarka. Man atrodo, kad pirmiausia reikia būti suinteresuotiems, kad ta labdara iš viso būtų teikiama, nes jos teikiama labai mažai ir ta įstatymo pataisa dar labiau varžo tos labdaros teikimą. Aš norėčiau iš eilės ir pasakyti dėl 3 straipsnio 2 punkto papildymo penktąja dalimi. Ką reiškia neleisti teikti labdaros fiziniams asmenims? Tai reiškia, jeigu fizinis asmuo, sakysime, yra gausi šeima ar koks iš įmonės dėl avarijos darbe išėjęs invalidas, ar šeimyniniai vaikų namai, tai pagal šį įstatymą jų savo iniciatyva negali šelpti įmonė arba kitas fizinis asmuo, ar koks nors filantropas. Lygiai tas pat, jeigu kalbėtume apie 4 straipsnio antrąją ir trečiąją dalis. Mes lyg ir prievarta verčiame labdaros davėją (šiuo atveju iš užsienio) teikti labdarą tik per formalias organizacijas arba per vyriausybines organizacijas, arba, kaip čia parašyta, valstybės valdymo organus. Kaip žinome, ypač žmonės iš Vakarų, nes iš Rytų mūsų niekas nešelpia, kaip tik labai nemėgsta ir nemyli tų visų tarpinių organizacijų ir kartais supykę su savo labdara nuo sienos grįžta atgal. Yra ryšiai tarp organizacijų, tarp miestų, galų gale net ir tarp šeimų. Ta labdara yra teikiama tiesiogiai. Tai čia tokiam tiesioginiam labdaros teikimui kelias užkertamas. Dar norėčiau pasakyti dėl politinių partijų ir politinių organizacijų. Šitas viskas yra pasakyta Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme, ką gali ir ko negali politinės partijos ir politinės organizacijos. Nereikia kiekviename įstatyme vėl kartoti. Juk ir iš biudžeto negalima teikti labdaros ir paramos. Įstatymo teikėjai apie tai nekalba, o kalba tik apie politines organizacijas. Tai tada rašykime, kad ir iš biudžeto negalima teikti labdaros. Dėl tokių priežasčių tokiais motyvais aš ir pateikiau savo pataisas ir prašau Seimo narių tas pataisas paremti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pataisų autoriau, ar būtų galima dėl jūsų pataisų dėl 3 ir 4 straipsnių balsuoti iš karto? O po to dėl 5 atskirai, kadangi, jeigu teisingai supratom, 3 ir 4 straipsnių pataisos susijusios.
P.JAKUČIONIS. Aš manau, kad galima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio siūlymo. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau minėjo pranešėja, pagrindinis šio įstatymo pakeitimo ir papildymo momentas arba argumentas būtų - įvesti tvarką ir apskaitą. Vadinasi, jeigu sutiktume su siūloma pataisa, tada jau iš tikrųjų atkrenta ir 9 straipsnis. Kokia gali būti atskaitomybė? Negi kas nors eis ir klaus Jonaičio ir Petraičio, gavo jis ar negavo. Todėl griūva ir 9 straipsnis. Šita parama pagal šį įstatymą nepripažįstama, tačiau nereiškia, kad ji negali būti teikiama. Tada vėl iškiltų klausimas, kas suinteresuotas, kad ta parama ir labdara būtų teikiama ir kartu, kad ji kažkur patektų į atskaitomybę, kad pilietis ar organizacija būtų atleistas nuo mokesčių. Tiek vienu aspektu, tiek kitu aspektu labdara turi būti fiksuojama, o kadangi toks fiksavimas asmeniui negalimas, tai šio įstatymo nuostatos teisingai apie tai ir kalba. Todėl 3 straipsnio 4 punktas ir 4 straipsnio 5 punktas, sakyčiau, taip ir yra pateikti, kaip to reikalauja kito įstatymo turinys. Kitu atveju jis praranda savo vertę.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš siūlomą pataisą. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai, na, tai jau pasikėsinimas į gaunančius paramą. Fizinis asmuo, matote, negali gauti paramos dėl to, kad valdininkams nepatogu. Gal jie praras apskaitą. O jeigu paklaustumėt tų, kurie duoda tą paramą iš užsienio. Žmonės nori duoti tik tiesiogiai žmogui dėl to, kad jau yra pamokyti mūsų tų paramos ir labdaros organizacijų sukčiavimų. Yra pamokyti. Kiek pradingo vaistų, kiek kitokių dalykų dingo. Štai dabar imame ir nustatome, kad užsieniečiai gali duoti tik tiems juridiniams asmenims. Tai viena. Antra. Dabar paramos gavėjas yra tik mokslo ir studijų institucijos, sveikatos apsaugos, socialinės... Žmogus jau nėra paramos gavėjas. Žmogus jau yra, galima sakyti, paršas. Tegu jis miršta, tegul žūsta. Jeigu valdininkams neduos pasipelnyti, neduos uždirbti, vadinasi, tegul miršta. Aš kategoriškai prieštarauju prieš šitas pataisas ir siūlau to įstatymo ir tų pataisų nepriimti, o pritarti pono P.Jakučionio siūlymams. Ačiū. Dėl abiejų.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamoji pranešėja, dar kartą, o Seimo nariai tuo metu registruojasi.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, jog šitas įstatymas nustato tik atvejus, kai pripažįstama parama ir labdara. Noriu pasakyti, kokios tam yra numatytos lengvatos arba skatinimas. Būtent mokesčių įstatymuose yra numatytos tam tikros mokesčių lengvatos. Noriu pasakyti, kad šitas įstatymas nedraudžia gauti labdarą arba paramą atskiriems fiziniams asmenims. Kaip tik ta labdara ir parama yra teikiama būtent fiziniams asmenims. Tačiau yra nustatyta tam tikra tvarka, kokia tvarka tas fizinis arba juridinis asmuo gali gauti labdarą arba paramą. Dar kartą atkreipiu dėmesį, kad valstybė negauna daug mokesčių. Taigi prašau už tą įstatymą balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtos Seimo nario P.Jakučionio pataisos 3 ir 4 straipsniui, prašau balsuoti.
Už - 8, prieš - 22, susilaikė 8. Pataisos 3 ir 4 straipsniams nepriimtos.
Dabar dėl pataisos 5 straipsniui, nes pranešėja ir pasiūlymo autorius jau kalbėjo. Prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų Seimo narius. Prašom. Dėl balsavimo motyvų. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš jau užsiminiau. Štai skaitykite, aš manau, kad daugelis net neskaitė. “Paramos gavėjas yra mokslo, studijų institucijos, sveikatos apsaugos, socialinės globos, rūpybos, švietimo įstaigos bei jų leidiniai”, gaunančios paramą. Dabar pranešėja kalbėjo tik apie labdarą, kad paramą galės gauti ir fiziniai asmenys. Čia juk parašyta, kas gali gauti paramą ir kas yra gavėjai. Tai yra patyčia ir daugiau nieko. Ačiū. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali kalbėti už. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Man atrodo, čia didelių kalbų negali būti, nes visų pirma yra Partijų ir politinių organizacijų įstatymas. Ten, kaip pranešėja ir minėjo, yra aiškiai pasakyta, todėl ir čia turi būti išlaikytas vienodumas. Negali būti vienur vienaip, kitur kitaip. Dėl to, ar šitas papunktis čia būtų ar nebūtų, - čia jau gali būti kita kalba. Bet aš sakyčiau, kad sviestu košės nepagadinsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar norėsite tarti žodį prieš balsavimą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš siūlau priimti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimta Seimo nario P.Jakučionio pataisa, prašau balsuoti už. Kas palaiko pranešėjos siūlymą, - prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 5, prieš - 26, susilaikė 7. Gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymas nepriimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl kitų šio įstatymo straipsnių pataisų nėra. Ar galime priimti visą įstatymą? Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys K.Antanavičius. Dėl viso įstatymo. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Dar kartą, ponai, noriu atkreipti jūsų dėmesį. Kas mes esame? Mes esame išrinkti žmonių, jų reikmėms bent kiek, kiek įmanoma, atstovauti čia, Seime. Dabar imame, uždraudžiame, kad užsienietis negali duoti labdaros. Imkime Lietuvos kokį nors verslininką, - dar galime kalbėti apie mokesčius, o užsienio - tai ką tas nuslepia nuo jūsų? Tik tam, kad būtų kokia nors organizacija, kuri galėtų iš labdaros dar pelnytis. Nustokime, būkime bent kiek žmoniški. Juk užsieniečiai, dar sykį kartoju, nori duoti paramą, labdarą tiktai konkrečiam žmogui. Jeigu ir per organizaciją, tai jie ieško, kokie ten bus žmonės, ir įteikia konkrečiai kiekvienam žmogui. Šičia uždrausti, kad būtų duodama fiziniam asmeniui, ir kad paramos gavėjas yra tik organizacija, tik koks nors fondas... Aš manau, kad tikrai šitas įstatymas parodys savo dantis. Bus aišku, kad dėl šio įstatymo pusės labdaros nebegausime. Neduok Dieve šito, bet taip daroma. Kodėl taip daroma, negaliu suprasti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas reglamentuoja ir labdarą bei paramą, nustato atvejus, kada taikomos valstybės mokesčių ir muitų mokesčių lengvatos. Pagal įstatymo projekto nuostatas remiamos programos, konkretizuojami labdaros ir paramos davėjai ir gavėjai, apibrėžiami labdaros ir paramos objektai, numatomos baudos už gautų labdaros vertybių panaudojimą ne pagal paskirtį. Įstatymo projekto nuostatos atitinka, galima sakyti, kitų punktų, ypač apskaitos ir atskaitomybės, vėliau iškeltus reikalavimus. Todėl šio įstatymo projektui aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, šitas įstatymas jau veikia porą metų. Jis nėra toks beviltiškas kaip kai kam atrodo. Mūsų komitetas gavo informaciją iš Finansų ministerijos, kad 1994 m. labdaros ir paramos tikslams juridiniai subjektai “padarė” maždaug 34 mln. Todėl aš visiškai remiu šito įstatymo pataisas, nes jos iš esmės sugriežtina vieną dalyką. Anksčiau faktiškai tik labdaros davėjas buvo apskaitomas, labdaros gavėjas faktiškai neapskaitomas. Dabar, įvedus labdaros fondavimą, fondų sistemą, labdaros ir davėjas, ir gavėjas bus apskaitomi ir bus galima suvesti galus. Kita vertus, neteisinga sakyti, ypač girdint Lietuvos žmonėms, kad fiziniai asmenys negalės gauti paramos. Jokiu būdu. Juk pažiūrėkime - mūsų ano, bazinio, įstatymo 2 straipsnyje pasakyta, kam ji yra skirta. Jeigu ji skirta stipendijoms, tai stipendijoms per specialią programą, jeigu ji skirta daugiavaikėms šeimoms - irgi pagal programą. Tik tas fondas, kuris šitą programą realizuoja, jis atsiskaito kaip gavėjas. Todėl aš tikrai galvoju, kad, kolegos, čia mes pasiginčijome dėl dalykų, nevisiškai įeinančių į šitą įstatymą, ir tai bus ateičiai, o šiandien reikia šitam įstatymui pritarti. Kitas dalykas, kad paliekamas pakankamai atviras laukas šitą įstatymą tobulinti, ypač diferencijuoti jo mokestines lengvatas, priklausomai nuo labdaros šakos. O šiaip jis yra neblogas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitete buvo svarstytas šis įstatymo projektas ir jam pritarta. Man labai gaila šiandien konstatuoti, kad mūsų komiteto narys, gerbiamasis profesorius K.Antanavičius, taip sutirštino spalvas ir teigė, kad negalės gauti labdaros fiziniai asmenys. Komitete mes tą išsiaiškinome, kad tikrai taip nėra. Šis įstatymas tik padės išvengti tų buvusių problemų, apie kurias mes matėme ir girdėjome - ir per televiziją, ir spaudoje skaitėme, kad atsiranda problemų dėl labdaros teikimo. Kaip tik šis įstatymas padės išspręsti tas problemas ir viską daryti pagal įstatymus, atleidžiant tam tikrą labdarą ir paramą nuo mokesčių bei apskaitant, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Todėl manau, kad tikrai reikia šiam projektui pritarti, ir nereikia, gerbiamasis profesoriau, tirštinti spalvų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 4 Seimo nariai buvo už. Dabar galima kalbėti tik prieš. Seimo narys R.Dagys - už. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš iš tikro esu prieš. Aš manau, kad reikėjo pataisų ir papildymų Labdaros ir paramos įstatymui, kad labdaros veiklai būtų plačiau atvertas kelias, bet šis įstatymas, šie pakeitimai tą kelią dar labiau susiaurina. Ir iš tikro susiaurina tik tam, kad būtų įvesta kažkokia apskaita, kad būtų palengvintas darbas valdininkams, o ne palengvinta iš viso labdaros teikimo veikla. Kai šis įstatymas pasirodė darbotvarkėje, aš pagalvojau, kad čia galbūt kas nors bus pakeista, neapmokestinamos pelno dalies suma arba procentas. Ten buvo iki 20%, man atrodo, jeigu nepamiršau, pelno galima skirti labdarai. Galbūt buvo galima ir 30% - praplėsti tą diapazoną, o dabar atvirkščiai - siaurinama, reglamentuojama, įstatoma į rėmus. Man atrodo, kad tokia filantropiška veikla kaip labdara, kaip parama neturėtų būti labai siaurai įstatoma į kažkokius labai reglamentuotus rėmus. Dėl to aš balsuosiu prieš šias pataisas.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis prieš?
G.A.PAVIRŽIS. Aš už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Račas prieš?
A.RAČAS. Ne, aš norėčiau pasakyti, kad labai gaila, jog tas įstatymas ir pakeitimai nebuvo aptarti su įvairiomis organizacijomis, kurios organizuoja labdarą ir padeda. Aš noriu dabar pasiūlyti, kad mes priimtume tokį sprendimą - su tuo įstatymu supažindinti tas organizacijas. Jos tikriausiai turėtų dar pastabų, ir mums niekas netrukdo toliau tą įstatymą tobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, šis įstatymas bus atspausdintas “Valstybės žiniose”, ir kiekviena organizacija, kiekvienas asmuo, norintis teikti labdarą, galės su juo susipažinti. Dabar gerbiamuosius Seimo narius prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo”, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą. Už - 43.
Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 43 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas. Dėkoju pranešėjai gerbiamajai ministerijos sekretorei V.Blinkevičiūtei. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką pateikti rytdienos darbotvarkę. Prašom.
1995.12.21 darbotvarkės aptarimas
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Mielieji, yra šansas rytoj baigti posėdžius šiais metais. Bet tik šansas. Jūs turite ketvirtąjį darbotvarkės variantą, jis yra aprobuotas Seimo seniūnų sueigoje, aprobuota taip pat ir ta rimta aplinkybė, kad posėdis prasideda 9.00 val. Pagal susitarimą Seimo posėdyje iš pradžių kalbės Lietuvos banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius, po to - Vidaus reikalų ministras R.Vaitekūnas ir tik po to mes nagrinėsime kitus klausimus. Dabar, lyginant su tuo, kas čia jums parašyta ir ką jūs skaitot, yra du svarbūs momentai. Aš siūlau (čia jau po Seniūnų sueigos) 5, 6 klausimus išbraukti, vis tiek mes jų šiemet neužbaigsime, vietoje jų įsirašyti Mokesčių įstatymo, kuriam šiandien pritarėme, priėmimą bei užsilikusį klausimą, susijusį su bankais, t.y. dėl “Aurabanko” akcijų.
Štai du tokie dalykai. Taip. 1-5, 1-6.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas norėtų paklausti ar siūlyti.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, ir paklausti, ir pasiūlyti. Pirmininke, ką jūs planuojate daryti dėl to, kad šiandien pagal jūsų planuotą darbotvarkę kai kuriems klausimams, matyt, nebeužteks laiko? Tai vienas klausimas. Šiandien iš ryto jūs pažadėjote, kad Sporto įstatymas - jūsų garbės reikalas, ir iki Naujųjų metų jis tikrai bus priimtas. Tai mano konkretus klausimas bus...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, posėdis dar nesibaigė. Aš manau, kad mes spėsime priimti ir tą įstatymą.
Č.JURŠĖNAS. J.Bernatonis atsakė.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, noriu paklausti: o kas per Vyriausybės pusvalandį rytoj?
Č.JURŠĖNAS. Dėl Vyriausybės pusvalandžio. Opozicinės frakcijos nieko nesiūlė į Vyriausybės pusvalandį. Aš siūlau jį sutrumpinti šį kartą, ir tokiu atveju mes galėtume šiek tiek anksčiau baigti opozicinę darbotvarkę. Jeigu kolegos, žinoma, sutiktų. Pavyzdžiui, 2-7 punktą būtų galima įrašyti į 2-1. Tokiu atveju visa darbotvarkė sutrumpėtų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
Č.JURŠĖNAS. Opozicija turi sutikti.
A.SADKAUSKAS. Aš galvojau, kad jau šiandien mitingas baigėsi, bet sakote, kad dar bus.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
A.SADKAUSKAS. Laukiam.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Atsikvėpkite, pone Juršėnai, aš labai ramiai pasakysiu. Kodėl mes visą laiką taip dirbame? Šiandien, pasižiūrėkite, - nei pietų, nei vakarienės - nieko nėra. Kas nori, išeina. Tai visi jūs išeinat, tai ir išeikit. O ponas Č.Juršėnas turi su ponu J.Bernatoniu ir su visa valdyba sudaryti tokią darbotvarkę, kad būtų galima dirbti pagal sistemą. Štai dabar viskas sugriuvo jau jūsų, tai kaip čia bus su šios dienos darbu? Taip pat darote ir su kitos dienos darbu - šimtus klausimų sutraukiate. Ar jūs galite nuo 1996 m. sudaryti tokį spalvotą grafiką ir tokią darbotvarkę, kad niekas jums negalėtų sakyti, jog jūs dirbate vienu kaklu be galvos?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Algirdai Endriukaiti, kokį aš grafiką nesudaryčiau, kokią darbotvarkę nesudaryčiau, vis tiek jūs rasite prie ko prisikabinti. Faktiškai nuo spalvoto grafiko yra nedaug nukrypimų. Kadangi, kita vertus, Seimo nariai siūlo daug klausimų, taip pat daug kalba - štai darbotvarkės ir užtęsiamos. Būtų mažiau kalbų, daugiau darbų, mes baigtume greičiau posėdžius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau teikti konkrečius siūlymus ar klausimus, bendro pobūdžio auklėjimo darbu neužsiimti, vadovų neauklėti, nes neturime laiko. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, 2-9 klausimas. Ten išbraukta “priėmimas”. Ar tai reiškia, kad ir 1996 metais teisėjai neturės deklaruoti pajamų ir turto?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, tegul spręs Seimas.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Išgirdau jūsų kreipimąsi ir atsisakau.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Mano prašymai patenkinti, aš nieko nenoriu.
PIRMININKAS. Tuomet, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūsų prašymai patenkinti, prašau neužsirašyti kalbėti. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau, kad kuo greičiau pradėtų veikti Tabako kontrolės įstatymas. Ar negalėtume rytoj rasti kokių 10-15 min. įrašyti Administracinių teisių pažeidimų kodekso pakeitimus ir Kontrolės įstatymo 29 straipsnio vykdymą? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Kuzminskai, jeigu jūs pritariate 5, 6 klausimo išbraukimui, tai rasime arba iki pietų, arba po pietų. Jokios problemos.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Seimo narys G.Paviržis, po to Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, gal iš tikrųjų jūs esate teisus, nes mes Draudimo įstatymo, be abejo, nepriimsime, nors čia daug yra įrašyta, kurių nereikėjo. Čia tik du įstatymai - Draudimo įstatymas ir dėl įgyvendinimo. Visiems kitiems jau yra pritarta. Bet tai tik detalės.
Bet, gerbiamasis Pirmininke, yra vienas dalykas, kur Seimas yra padaręs nelabai gerai, priimdamas įstatymą “Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos”. Kiti metai mūsų paskelbti žmonių su negalia metais. Mūsų komitetas gavo labai ilgą raštą, pasirašytą visų draugijų. Jos išdėstė daug motyvų, bet esmė yra labai paprasta, ir mes galėtume rytoj gal pateikus net ir priimti. Nes vienas sakinėlis sutvarkytų viską dėl kompensavimo invalidams tvarkos. Piniginiai dalykai čia nesprendžiami, bet tai būtų gera kalėdinė ir naujametinė dovana. Aš manau, kad jie girdi, klausosi ir jaudinasi.
Č.JURŠĖNAS. Koks projekto numeris?
PIRMININKAS. 2008.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš, tiesą sakant, nežinau, ar čia pagelbėtų kreipimasis į Seimo Pirmininką, ar reikėtų kreiptis į frakcijas, kurios sudaro popietinę darbotvarkę. Tai dėl punkto 2-7. Juk jau pranešta ir spaudoje, ir visur, kad darbo grupė, kuri rengia naują Visuomenės informavimo priemonių įstatymą, jį įteikė ir jis bus svarstomas. Todėl kol tas Visuomenės informavimo priemonių įstatymas dar nepriimtas, taisyti kai kuriuos kodeksus ir keisti Spaudos kontrolės valdybos pavadinimą nėra tikslinga, nes nežinom, koks bus priimtas variantas. Kai priimsim Visuomenės informavimo priemonių įstatymą ir ten ta valdyba liks, ar kas nors kitas kontroliuos spaudą... Todėl iš tikrųjų prašyčiau to klausimo, kurį teikia Š.Vipartas, dabar į darbotvarkę neįrašyti, pirma priiminėti Visuomenės informavimo priemonių įstatymą. O vėliau pažiūrėsim, kaip reikės taisyti pavadinimą tos institucijos, kuri kontroliuos.
Č.JURŠĖNAS. Mieloji kolege, nieko negalima padaryti, nes toks Statutas. Ką opozicija nori, tą ir rašo. Prašome tartis su opozicijos atstovais, o paskui gal ir sutarsim. Aš tik pasiūliau, kad tai būtų pirmasis klausimas, 2-1, ir kolegos sutiko. Tada bus nesunku iš karto apsispręsti ir bus aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, prašau apibendrinti, ir nuspręsime.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku, kad be F.Kolosausko pasiūlymų būtų dar gerbiamojo K.Kuzminsko pasiūlyti ir tikrai užbaigtini du projektėliai. Ir dėl invalidų, ką kalbėjo kolega G.Paviržis. Aš tikiuosi, kad viskas bus išspręsta.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu patvirtinti rytdienos darbotvarkę? Dėkoju. Patvirtinta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
Nutarimo “Dėl imigracijos kvotos 1996 metams” projektas Nr.1983 (priėmimo tęsinys) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar grįžtam prie nutarimo “Dėl imigravimo kvotos 1996 metams”. Buvo pasiūlytas 3 punktas. Ar jums išdalytas ir ar galim jį priimti? Kviečiu gerbiamąjį pranešėją. Prašom į tribūną. Ar galim jį priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaravimų? Prieštaravimų nėra. Priimta. Gerbiamasis pranešėjas sutiko dėl 4 punkto, dabar jau 4 punkto formuluotės, kad šis nutarimas įsigalioja nuo sausio 1 d. Taip, gerbiamasis pranešėjau?
V.MINKEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Iš anksto užsirašė gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Nebedalyvauja. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia kalbėti? (Salėje šurmulys) Dar kartą klausiu: ar yra norinčių kalbėti? Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, taip, aš pritariu šitam teikiamam nutarimui, bet norėčiau atkreipti dėmesį, jog mūsų komitetas svarstymo metu po pritarimo pateikė vieną siūlymą, kad Vyriausybė per mėnesį pateiktų įstatymo projektą, kuris išspręstų asmenų, šiuo metu nelegaliai gyvenančių, problemą. Dėl to aš siūlyčiau, jeigu Seimas pritartų, kad būtų priimtas toks protokolinis nutarimas ir kad Vyriausybė būtų įpareigota parengti projektą, kuris išspręstų šią problemą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo siūlymas išbraukti iš šio nutarimo 2 punktą, nes jo čia nereikia, tie visi dalykai yra reglamentuojami kituose teisiniuose aktuose. Ypač, man atrodo, tame 2 punkte netinkami 3 ir 5 papunkčiai, t.y. sudaryti lengvatines... arba pirmiausia leisti imigruoti piliečių broliams, seserims bei išlaikomiems asmenims. Tai būtų labai didelis apsunkinimas tiek Lietuvos socialinės sistemos, tiek sprendžiant įdarbinimo klausimus. Man atrodo, kad mes pakankamai turim savų socialiai remtinų ir išlaikomų, taip pat ir bedarbių. Kiek žinoma iš prognozių, šios kategorijos gyventojų skaičiai ateityje turės tendenciją didėti. Todėl balsuojant dėl šio nutarimo aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš labai prašyčiau priimti šitą nutarimą ir norėčiau atsakyti. Gerbiamasis kolega, per praeitus metus vienas brolis ir trys seserys atvažiavo į Lietuvą. Tas pat bus ir kitais metais. Ar tie žmonės nualins? Kažkas ne taip. Man atrodo, pirmiausia turi būti žmogiškumas. Labai norėčiau paprašyti palaikyti E.Raišuočio pasiūlymą, kad vis dėlto tiems žmonėms, kurie pagal to laiko įstatymus atvažiavo į Lietuvą, adaptavosi, jų vaikai lanko lietuviškas mokyklas ir lietuviškai šneka, būtų sudaryta galimybė integruotis į Lietuvą bei sudarytos sąlygos gauti laikinojo gyvenimo pažymėjimą. Įpareigoti šitai padaryti Vyriausybę.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes čia ginčijamės dėl kvotinių sistemų, bet aš noriu jums priminti vieną dalyką. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvena labai daug visiškai nelegaliai atvykusių asmenų, apie kuriuos valstybė net nežino. Aš nežinau, reikėtų imtis kažkokių priemonių, kad tie asmenys būtų identifikuoti, būtų nustatyta atsakomybė asmenims, priimantiems gyventi tokius asmenis. Čia tikrai rimta problema, nes už šitų skaičių dingsta visos tos kvotos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Registracija.
Posėdyje dalyvauja 47 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl imigracijos kvotos 1996 metams”, prašau pakelti rankas. Gerbiamasis Seimo nary Blošky, prašom neagituoti balsavimo metu.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nematyti.
PIRMININKAS. Ar nematyti, ar nėra, gerbiamasis balsų skaičiavimo grupės nary Baskai?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Labai atsiprašau, mano akys rodo, kad nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 34 Seimo nariams balsavus už ir 8 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl imigracijos kvotos 1996 metams” priimtas.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Sadkauską. Gerbiamieji Seimo nariai, visos replikos posėdžio pabaigoje, nes dabar nėra laiko.
Prašome, gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, į tribūną. (Salėje triukšmas)
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 4 ir 9 straipsnių papildymo” projektas Nr.1949(2) (svarstymas ir priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo klausimu kalbėti niekas neužsirašė. Ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Prašome pateikti, gerbiamasis pranešėjau, šį klausimą, kadangi buvo numatytas priėmimas. Primenu, kad dabar priimame įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 4 ir 9 straipsnių papildymo”, o po to priimsime lydintįjį projektą.
Gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus dėl vedimo tvarkos.
M.PRONCKUS. Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Šiandien užregistruotas įstatymas Nr.2007. Būtent šitas įstatymas gali būti tik pateikiamas, kadangi tai yra visiškai naujas įstatymas, kurio nei komitetai, nei mes nesvarstėme. Jis daug ką iš esmės keičia, ir komitetai turėtų tuos reikalus apsvarstyti. Todėl mes nesutinkame, kad šiandien būtų šito įstatymo svarstymo ir priėmimo stadija. Jį reikia pradėti nuo pateikimo, kadangi, aš dar kartą kartoju, jis daug ką keičia. Man visiškai nuostabu, kaip šis įstatymas be pateikimo galėjo šiandien čia atsirasti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dabar mes pradėjome priėmimą Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 4 ir 9 straipsnių papildymo”. O jūsų minėtas klausimas bus sprendžiamas po to. Tuomet bus galima apsispręsti. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, ar yra siūlymų dėl šio įstatymo?
M.PRONCKUS. Kas susiję su 4 ir 9 straipsniais, gerbiamasis A.Sadkauskas...
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Pronckau. Prašome, gerbiamasis pranešėjau.
A.SADKAUSKAS. Pataisų dėl 4 ir 9 straipsnių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pasiūlymų ir pataisų nėra, ar galim balsuoti dėl viso įstatymo? (Salėje triukšmas) Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą primenu, tas projektas, dėl kurio protestuoja gerbiamasis Seimo narys M.Pronckus, yra 1-9b arba, kitaip sakant, Nr.2007. Dabar mes priimam kitą projektą, kurio Nr.1949(2), kuriame sprendžiamas klausimas dėl 4 straipsnio penktosios dalies pirmojo sakinio: įterpti žodžius “o Vilniaus apskrities valdytojas - du pavaduotojus” ir dėl 9 straipsnio aštuntosios dalies - “Organizuoja valstybinės veterinarinės tarnybos darbą”. Ar dėl šio projekto jūs nesutinkate? Prašom.
M.PRONCKUS. Taip. Vakar prieš posėdį gerbiamasis A.Sadkauskas pasakė oficialiai, na, ne oficialiai, bet kai kuriems Seimo nariams, kad jis šitą įstatymą atsiima. Jeigu jis šitą įstatymą atsiima, mes nieko neteikėm dėl 9 punkto. Mes manėm, kad viskas išsispręs. Dabar pasirodo, kad ir 4, ir 9 straipsniai teikiami. Mes dėl apskrities neturime jokių pretenzijų, tačiau dėl veterinarijos mes savo pataisų turim. Todėl aš esu tokioj padėty, kurioje šiandien neturėčiau būti. Aš manau, kad negalima šiandien 9 punkto priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim?..
A.SADKAUSKAS. Aš...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš atsiprašau, jūs galėsite ką nors paaiškinti tuomet, kai jums bus suteiktas žodis.
Gerbiamasis Seimo nary Papovai, netrukdykite pranešėjui. Seime yra tam tikra tvarka ir prašau jos laikytis.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim dabar priimti šio įstatymo 1 punktą, t.y. dėl 4 straipsnio penktosios dalies? Ar niekas neprieštarauja? Yra prieštaraujančių. Tuomet savo iniciatyva darau šio įstatymo priėmimo pertrauką. Prašome susitarti. Pertrauka iki kito posėdžio.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas Nr.1066A3 (priėmimas) (95.12.20)
7sesija 49 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo priėmimas.
Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Sporto departamento direktorių V.Nėnių. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, prašome nereplikuoti iš vietos. Jeigu kas neaišku, pasiklauskite Statute nustatyta tvarka.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
V.NĖNIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū, kad pradedame priiminėti šį įstatymą. Svarstymo metu pareikštos Seimo narių ir komitetų pastabos buvo aptartos, į jas atsižvelgta ir pateiktas variantas Nr.1066 A3.
Pono R.Bloškio pateiktos pastabos yra aptartos. Siūlyčiau priiminėti šį įstatymą pastraipsniui, kadangi konsensas iš principo surastas.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš siūlyčiau balsuoti už visą įstatymą iš karto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi daugiau siūlymų nėra, visus siūlymus, kurie buvo, pranešėjas priėmė, ar galim balsuoti dėl viso įstatymo? (Balsai salėje) Galim. Todėl aš prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš kreipiuosi į poną J.Bernatonį. Ačiū, kad jūs iš tikrųjų šiandien suradot laiko, tik, sakykim, kai kurių žmonių pietų sąskaita. Aš manau, kad mūsų darbo grupė tikrai daug padirbėjo, buvo išklausyta ir priimta daugelis Seimo narių pasiūlymų. Šiandien įstatymo nuostatos turėtų tenkinti visus tuos, kurie teikė pasiūlymus, taip pat ir darbo grupę. Mes manom, kad jį būtų galima priimti ir Naujuosius metus sutikti su nauju Sporto įstatymu. Todėl kviečiu visus Seimo narius balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs teisus. Sportas yra svarbiau už valgį, todėl mes pietų metu priimsime šį įstatymą. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Kas be ko, įstatymui reikėtų pritarti ir jį reikėtų priimti. Tačiau tokį skubos darbą, koks šiandien yra Seime, tikrai kipšas nuneš ir nebus naudos.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš palaikau šį įstatymą ir manau, kad jis gerai parengtas, suderintas, kas retai būna Seime. Siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Siūlau priimti šitą įstatymą ir siūlau balsuoti, jeigu galima, už visą įstatymą iš karto.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Aš dėkoju darbo grupei ir visiems tiems, kurie prisidėjo rengiant šį įstatymą, ypač Respublikos kūno kultūros ir mokytojų asociacijos vadovams ir siūlau šį įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dar galima kalbėti prieš šio įstatymo priėmimą, kadangi keturi buvo už. Seimo narys A.Tauras prieš?
A.P.TAURAS. Ne.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas. Seimo narys Z.Povilaitis.
Z.POVILAITIS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Futbolininkai - už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš prieš vilkinimą, reikia priimti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 31 Seimo narys.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš sportą nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Visi pajėgūs, niekas nesusilaiko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis balsų skaičiavimo grupės nary, prašome patikslinti, kiek posėdyje dalyvauja Seimo narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš 34 dalyvaujančių Seimo narių 32 (pridedu savo balsą), 33 balsavo už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto įstatymas. Taigi šis įstatymas, atsiprašau, Kūno kultūros ir sporto įstatymas priimtas.
Dabar gerbiamasis pranešėjas. Prašom, gerbiamasis Nėniau.
V.NĖNIUS. Aš noriu padėkoti Seimo nariams už tai, kad jie taip geranoriškai svarstė ir priėmė šį įstatymą. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Seimo narys A.Sadkauskas dėl vedimo tvarkos.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke Bernatoni, man atrodo, kad šiandien darbas Seime vyksta nekokybiškai. Kadangi aš turėjau į tribūną eiti 13.40 val., išėjau 14.30 val. ir po 5 minučių dėl Seimo nario M.Pronckaus užgaidų negalėjau kalbėti. Aš vakar sakiau, kad neįtraukim į programą, o Vyriausybė nuspręs, kaip daryti. Šiandien jis sugalvoja kažką, ir jau viskas baigiasi. Aš dabar sakau Seimui, kad daugiau klausimų dėl decentralizacijos mūsų komitetas neteiks arba teks galbūt ir atsistatydinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, visų pirma suderinkite tuos klausimus savo frakcijoje, kad nebūtų prieštaravimų salėje, tuomet bus galima teikti balsavimui.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš labai norėčiau padėkoti darbo grupei, kurios pirmininkas aš buvau, visų pirma Kūno kultūros ir sporto departamentui, Krepšinio federacijai, mūsų Juridiniam skyriui ir visiems Seimo nariams, kurie pateikė labai daug geranoriškų pastabų priimant ir svarstant Sporto įstatymą. Ačiū visiems, gerų jums, sportininkai, Naujųjų metų ir daug gerų pergalių kitais olimpiniais metais.
PIRMININKAS. Taip. Reikėjo dar išvardyti olimpiadas ir pasakyti, ką kur laimėsim.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iki pasitarimo liko tiktai 10 minučių, ar sutiktumėte, kad 15 val. užsirašę Seimo nariai galėtų padaryti pareiškimus, nes iš viso yra šeši pareiškėjai? Ir po to pradėtume diskusiją. Ar sutinkate?
Taigi rytinis posėdis baigtas. 15 val. pradedam Seimo narių pareiškimais. Pareiškimus skaitys Seimo nariai: P.Miškinis, A.Endriukaitis, kaip paprastai, V.Vaižmužis, R.Dagys, L.Milčius ir G.Paviržis.