Keturiasdešimt septintasis posėdis
1996 m. gruodžio 19d.

Svarstyti klausimai:

Darbotvarkės aptarimas

Tabako kontrolės įstatymo projektas (priėmimo tęsinys)

Įstatymo "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas (priėmimas)

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos pratęsimo" projektas (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Įstatymo "Dėl veikiančių įstatymų taisymo ir papildymo" projektas (svarstymas)

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos-Italijos dvišalio fondo įsteigimo ratifikavimo" projektas (svarstymas ir priėmimas)

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo" projektas (priėmimas)

Nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai" projektas (svarstymas ir priėmimas)

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (priėmimas)

Darbotvarkės aptarimas (95.12.19)

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

7sesija 47 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 19 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Dėmesio! Registracija. O kol registruojamės, noriu pranešti vieną dalyką ne dėl šios dienos, o dėl rytdienos. Ir, svarbiausia, kreipdamasis į tuos, kurie klauso mūsų nebūdami Seimo salėje. Diskusija dėl jaunimo politikos rytoj 15 val. Rytoj 15 val. Seimo salėje diskusija dėl jaunimo politikos.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 81 Seimo narys. Kartosime, kai reikės balsuoti.

Dabar dėl šios dienos darbotvarkės. Lyginant su patvirtintąja, kai kas yra patikslinta. Seniūnų sueiga tam pritarė. Pagrindinis dalykas yra štai toks, gerbiamieji kolegos. 2-2a ir 2b klausimai - Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo priėmimo užbaigimas šiek tiek vėliau, rytoj arba poryt, o vietoje jo 2-2 klausimas, kurį teikia Prezidentas ir nurodo, kad mes jį nagrinėtume šiandien. Mūsų Seimo statutas tai jam leidžia daryti. Taigi įstatymas "Dėl priemonių komercinių bankų likvidumui palaikyti". Atkreipiu dėmesį, kad tai jau 2000 projektas, kuris užregistruotas mūsų Seime. Ir keletas rezervinių klausimų, kurie buvo nenumatyti, bet kuriuos, matyt, irgi galėsime išspręsti, jeigu dirbsime sutartinai ir ne trumpiau kaip iki 20 val. (Balsai salėje) Galima dar ilgiau, kas mums draudžia.

Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueiga aprobavo, ar galime bendru sutarimu pradėti darbą? Prašom. Kolega A.Baskas.

A.BASKAS. Labas rytas, pone Pirmininke, prašome nurodyti, kada balsuosime už rezervinį 1-2a klausimą?

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, kol kas tikrai negaliu nurodyti. Jeigu susidarys laisvo laiko, tai iki pietų.

A.BASKAS. Bet yra pataisos pateiktos, mes turime žinoti, kada balsuosime.

PIRMININKAS. Jeigu pataisų autoriaus salėje nebus, balsavimo nebus. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi tas Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas yra atidedamas antrą kartą, ar reikia suprasti, kad galima jam dar teikti pasiūlymus, nes iš tikrųjų ten dar daug ką galima taisyti?

PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Veselka, ne, čia tiesiog R.Šarkinas pakeičiamas R.Šarkinu. Čia paprastas dalykas. Kad nebūtų skriaudžiami kiti. Kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš norėčiau, kad jūs vis dėlto patikslintumėte klausimų 2-4a ir 2-4b pranešėjus.

PIRMININKAS. Taip, čia vienas pranešėjas yra praleistas, kurio pavardė - S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū.

Tabako kontrolės įstatymo projektas Nr.126(9) (priėmimo tęsinys) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime pradėti dirbti? Ačiū. Mielieji kolegos! 1-1a ir priklausomai nuo sėkmės 1b,1c klausimai. Tai yra Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo projektas. Jo numeris 126. Projekto variantas devintasis. Ir, kaip esame susitarę, kai kurių priimtų straipsnių patikslinimas. Kviečiu į tribūną kolegą Seimo narį K.Kuzminską. Jis referuos. Prašom. Tęsiame priėmimą.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man malonu, kad mes lapkričio 22 d. pastraipsniui šį įstatymą priėmėme, tačiau kai buvo pasisakoma dėl balsavimo motyvų, išklausėme daug kritikos iš kai kurių Seimo narių, todėl mūsų komisija kartu su Vyriausybės pakartotinai sudaryta komisija peržiūrėjo kai kuriuos straipsnius ir nustatė bendrą šio įstatymo priėmimo principą.

PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Paklausykime. Juk čia bendru sutarimu aiškinamės kai kuriuos papildomus dalykus, kad paskui nebūtų abejonių. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio. Prašom, gerbiamasis Kuzminskai.

K.KUZMINSKAS. Komisija sutinka su Vyriausybės nuostata iš 2 straipsnio išbraukti "ginti nerūkančiųjų teises, sveiką aplinką be tabako dūmų, sudaryti prielaidas nerūkymui tapti socialine norma", kartu paliekant 3 straipsnyje šiuos žodžius, kadangi principuose tai yra išdėstyta. Todėl mes siūlome to nekartoti.

PIRMININKAS. Sutinkam? Ačiū. Toliau.

K.KUZMINSKAS. 7 straipsnyje taip pat sutinkam su Vyriausybės siūlymu įrašyti "įmonės, pagaminusios ir (ar) realizavusios tabako gaminius" ir t.t. kaip tekste.

PIRMININKAS. Sutinkame? Ačiū.

K.KUZMINSKAS. 12 straipsnyje Vyriausybės nebuvo siūlyta, tačiau mes komisijoje pakartotinai peržiūrėjome, čia yra jau pasenę žodžiai "Valstybinė kalbos inspekcija". Šiuo metu tai reglamentuoja Valstybinis patentų biuras. Todėl bus padaryta pataisa.

PIRMININKAS. Čia redakcinis taisymas.

K.KUZMINSKAS. Redakcinis taisymas. 14 straipsnyje sutinkame, kad 4 papunktis būtų "visų rūšių viešajame transporte", kur buvo kritikuojamas keleivinis transportas. Po to...

PIRMININKAS. Minutėlę! Čia dėl 4 straipsnio, t.y., atsiprašau, dėl 14 straipsnio nėra sutarimo? Prašom tada. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, prisiminkime, kada buvo priiminėjamas pagrindinis įstatymas, Ekonomikos komitetas buvo aiškiai pasisakęs, kad užrašytume "viešajame transporte". Bet jūs iš mūsų visaip tyčiojotės, palikote "keleiviniame", todėl aš dabar siūlau taip pat palikti "keleiviniame", kad ponai Seimo nariai savo golfuose nerūkytų, o jeigu užrūkys, tegul inspektoriai sustabdo ir nubaudžia. Todėl siūlau palikti seną formuluotę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, jeigu kas nors iš jūsų tyčiojasi, tai nereiškia, kad jūs turite, kaip mandagus žmogus, atsakyti tuo pačiu. Tai gal vis dėlto sutiksite? (Balsas salėje) Ačiū. Iš tikrųjų mandagus J.Veselka. Prašom įsidėmėti.

K.KUZMINSKAS. Šiame straipsnyje nutarėme vis dėlto atsisakyti šių procentų, kur buvo numatyta viešbučiuose, restoranuose ir kavinėse ne mažiau kaip 50 vietų turi būti skirta nerūkantiems. Mes sutinkame su Vyriausybės nuostata, kad nebūtų tų 50%, nes vis dėlto šiuo metu privačios įstaigos dar tik kuriasi, ir iš karto uždėti tą 50%, kai šiuo metu tokia sunki gyventojų socialinė padėtis... suprantame, kad į restoranus daugiausia eina tik rūkantys, o nerūkantys ir neina faktiškai, neturi iš ko, taupo pinigus. Todėl mes sutinkame su Vyriausybės siūlymu, kad viešbučiuose, restoranuose ir kavinėse turi būti skirtos vietos nerūkantiems.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū.

K.KUZMINSKAS. Dėl 21 straipsnio. 21 straipsnyje pagrindinė diskusija vyko dėl to, kad už pažeidimus pažeidėjai turi mokėti 10% iš praeitų metų pelno. Šis straipsnis pakartotinai buvo svarstytas Vyriausybėje, ir pramonės ir prekybos ministro K.Klimašausko iniciatyva siūloma pataisa. Mes, komisija, leidžiame Seimui pasirinkti šio straipsnio alternatyvą. Kurią pasirenkate, tą ir siūlysime Seimui tvirtinti, kad pagrindiniame įstatyme ir liktų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, tai jūs dabar siūlote dėl to apsispręsti?

K.KUZMINSKAS. Siūlau Seimui apsispręsti, ar palaikome ministro K.Klimašausko siūlytą redakciją, ar paliekame senąją, kur buvo įstatyme.

PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia noriu pasakyti, kad aš nesutinku su tuo, jog nerūkantieji būtų pavaizduoti kaip kokia nors išimtis iš visų rūkančiųjų, ir kad restoranuose jiems kaip kokiems raupsuotiesiems būtų skirtos atskiros vietos. Čia jau ir psichologiškai yra nenormalu. Aš noriu pasakyti, kad kai mes buvome Londone, tai prie karališkojo chirurgo koledžo yra toks užrašas, kad nerūkoma ne tik viduje, bet ir koledžo išorėje. Žodis "išorėje" parašytas didesnėmis raidėmis ir pabrauktas. O čia dabar restorane kaip kokiems raupsuotiesiems skirtos vietos tiems, kurie nerūko. Čia iš viso yra nenormalus dalykas. Negalime su šituo sutikti. Taigi dėl šito aš užsirašiau pasisakyti.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, papildžius įstatymo projekto 21 straipsnį dar trijomis institucijomis (7 vietoje 4), turinčiomis teisę skirti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus, sustiprinta tabako auginimo, jo gaminių gamybos, importo ir prekybos kontrolė. Aš sakyčiau, kad pateiktas naujasis 21 straipsnis ne tik nurodo tos kontrolės sustiprinimą, bet kita jo dalis parodo, kas konkrečiai už kokių punktų nevykdymą numato sankcijas. Todėl aš sakyčiau, kad galima būtų pritarti ir naujai 21 straipsnio redakcijai, tačiau man jau iškyla tada klausimas, ir aš nežinau, kaip buvo nagrinėti 24, o ypač 27 straipsniai, nes jie labai glaudžiai susiję su 21 straipsniu. Todėl aš beveik pritarčiau naujajai 21 straipsnio redakcijai, tačiau sakau, reikia dar pagalvoti apie 24. Ir aš dabar nežinau, prie kokios redakcijos, ypač 27 straipsnyje, sustota.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, 27 straipsnio yra naujasis variantas, bet apie tai mes kalbėsime vėliau. Yra naujasis variantas.

J.LISTAVIČIUS. O, tada... Aš galėčiau pritarti naujajai redakcijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, mes taip pat šį įstatymo projektą svarstėme komitete ir pritarėme būtent Vyriausybės alternatyvai. Už balsavo 8 komiteto nariai. Aš norėčiau į tai atkreipti dėmesį balsuojant. Mes palaikome Vyriausybės variantą, tai, ką pasakė ir ponas J.Listavičius.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. O kas palaiko bazinį variantą? Gal niekas nepalaiko? Nereikės balsuoti. Kolega J.Veselka. Prašom.

J.VESELKA. Gerbiamasis Kuzminskai, tame Vyriausybės variante man nepatinka trečiosios ir ketvirtosios dalies formuluotės, nes trečiojoje dalyje rašoma - už gamybą ir realizavimą, jeigu pagal 7 straipsnio trečiąją dalį. O 7 straipsnio trečioji dalis sako: "įmonės, pagaminusios tabako gaminius su daugiau kenksmingų medžiagų, baudžiamos" ir t.t., ir jūs numatote 20 tūkst. Lt baudą. O, pavyzdžiui, 21 straipsnio dalyje, kur kalbama apie 10 straipsnio antrąją dalį, o 10 straipsnio antroji dalis sako, kad apskritai su daugiau kenksmingų medžiagų draudžiama realizuoti... O pagal šitą formuluotę išeina, kad tik pagaminęs gauna 20 tūkst. baudą ir realizavęs kenksmingas - 20 tūkst. baudą. Todėl pagal viso įstatymo esmę turėtų tas, kuris realizavo, gauti daug didesnę baudą. Sakysime, 30 tūkst., nes pagaminus dar niekas nevartoja, o realizavus jau vartoja. Tiesiogiai kenksmingos pasekmės. Todėl pritarčiau Vyriausybės 21 straipsniui, bet su formuluote, kad už tai, kas draudžiama realizuoti, bauda būtų 30 tūkst., o ne 20. Nes aš pagaminau, bet nepardaviau nieko, jūs mane nubaudžiat, bet žmogui neigiamos įtakos tai dar neturėjo. Todėl pritarčiau Vyriausybei su ta gamybos ir realizavimo diferenciacija.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Dėl 21 straipsnio varianto.

A.ENDRIUKAITIS. Tegul lieka tas sugriežtintas atvejis.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome dar kartą registruotis. Gerbiamasis Kuzminskai, dar sykį pasakykite, ką jūs teikiate.

K.KUZMINSKAS. Aš sutinku su gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymu, ir mes dar galutinai suderinsime, bet pritariu, kad būtų 30 tūkst.

PIRMININKAS. Prašome registruotis.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Tuoj paaiškinsiu. 21 straipsnis. Alternatyvos. Bazinis variantas - mygtukas "už", o Vyriausybės variantas, kurį, kiek supratau, remia ir pranešėjas, mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku? Prašom balsuoti.

8 - už pagrindinį, 58 - už Vyriausybės, 1 susilaikė. Taigi 21 - pagal Vyriausybės variantą. Prašom toliau.

K.KUZMINSKAS. Toliau, kituose straipsniuose nieko keisti nereikia, tik Vyriausybė siūlė dėl 27 straipsnyje išieškomos ekonominių sankcijų sumos skyrimo tvarkos. Pirmoji pastraipa. Buvo numatyta, kad 50% dydžio dalis pagal pavedimą pervedama į specialiąją Sveikatos ministerijos Valstybinio sveikatos fondo sąskaitą. Vyriausybė siūlo sumažinti iki 10%. Mes manome, kad vis dėlto turėtų būti 50%, nes susirgęs rūkalius gydosi sveikatos apsaugos įstaigose. Todėl manome, kad turi būti 50%, o ne 10% į šį fondą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, žodžiu, jūs dabar siūlote balsuoti pagal patikslintą 27 straipsnį, kuriame jūs iki galo, jeigu aš teisingai supratau, į Vyriausybės pasiūlymą neatsižvelgėte. Taip?

K.KUZMINSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, taigi prašome kalbėti dėl patikslinto 27 straipsnio varianto. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes pradedame jaukti galiojančių baudų ir mokesčių paskirstymo principą. Iš esmės, aš manyčiau, iš viso šitos institucijos neturėtų tiesiogiai gauti šitų skirtų nuobaudų, t.y. jos turėtų būti pervedamos į kažkokias tikslines sąskaitas. Pirmiausia tai yra biudžeto pajamos, jos turėtų realiai patekti į Finansų ministerijos sąskaitą ir tik po to atitinkamu procentu jos galėtų būti skiriamos ar sveikatingumui palaikyti, ar kokioms nors reabilitacinėms programoms, ar kitokioms reikmėms tenkinti. Aš manyčiau, kad ir Vyriausybės pasiūlymas yra diskutuotinas, bet iš esmės tai yra daug geresnis variantas. Tai yra baudos suplauks į vieną sąskaitą, o paskui jos bus perpaskirstomos. Nes Sveikatos apsaugos ministerija taip pat turi savo einamąsias sąskaitas, gauna biudžeto lėšas, ir jos kaip tik turi pinigų toms programoms įgyvendinti. Todėl, aš manyčiau, mums reikėtų palaikyti Vyriausybės variantą, kad tas perpaskirstymas nebūtų toks per daug aiškus ir aštrus.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Jeigu mes iš principo pripažįstame, kad galimas toks sprendimas, būtent 10%, o pagrindiniame variante yra 50%, tai vis dėlto geriau 50%, ir tegul sveikatos tarnybos ir kitos žinybos tuo pasirūpina. Tegul galų gale užsidirba tuos pinigus, nes vis dėlto yra mūsų tokia situacija, toks sąmoningumas, toks kultūros politinis ir visuomeninis lygis, todėl palikime tą galimybę jiems susikaupti šitą sumą. Jeigu po kurio nors laiko pasirodys, kad galima kitaip, bus galima pergalvoti. Bet šiuo metu yra labai prasminga, ir aš palaikau bazinį variantą - 50%.

PIRMININKAS. Prašom. Dar kartą pranešėjas, ir spręsime.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia Seimo narys V.Zimnickas truputį mus klaidina. Gal aš nepakankamai išaiškinau 27 straipsnį, nes paskutiniame mūsų pasitarime faktiškai Vyriausybė sutiko, kad jos siūloma alternatyva galbūt labai nekonkreti, nes reikia išvardyti, kokie įstatymai ir visa kita... Čia tik labai paviršutiniškai parašyta. Tačiau teiksiu svarstyti tik dėl 10 ir 50%. Ir aš nesuprantu, kodėl norima panaikinti sveikatos apsaugos fondą, nors mokesčių inspekcija ima sau procentus iš paimtų baudų, autoinspekcija taip pat ima mokesčius. Jūs to nematote, o sveikatos apsaugai, kur ateis kažkokie procentai, žmogui ateis, konkrečiam žmogui, pagalbai, jūs to nenorite suprasti. Man tai nesuprantama.

PIRMININKAS. Minutėlę! Dar du Seimo nariai. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau ir Pirmininke, aš norėčiau dar paklausti, ar 27 straipsnis turi ir 2 punktą?

K.KUZMINSKAS. Taip, išlieka.

J.LISTAVIČIUS. Tai jeigu jis turi ir 2 punktą, tada iš principo 27 straipsniui negalima pritarti. Jis visas turi būti naujas, ir toks Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas, kaip jūs žinote, buvo pateiktas 1995 m. rugsėjo 20 d. Reikalas tas, kad pasižiūrėjus į 2 punktą tiesiog neįmanoma iš aibės pavedimų rankioti pavedimus, to techniškai visiškai neįmanoma padaryti. Dėl šito 1 punkto aš sutikčiau, galima būtų ir balsuoti, bet jeigu paliktas 2 punktas, tai išvis aš neturiu supratimo, kaip jis bus praktiškai realizuojamas. Todėl aš pasakyčiau, jeigu yra 1 ir 2 punktai, tada reikėtų sugrįžti prie Biudžeto ir finansų komiteto pateikto pasiūlymo, arba išvis pasakyti labai trumpai, kad sankcijos yra pervedamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Ir būtų viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, Vyriausybės alternatyva buvo labai trumpa: lėšos, kurios šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytų institucijų išieškomos, naudojamos įstatymų nustatyta tvarka. Tai ar jums šita priimtinesnė formuluotė? Taip?

J.LISTAVIČIUS. Aš sakyčiau, kad tikrai įstatymų nustatyta tvarka, be tų baudų ir sankcijų išieškojimo įstatymo, o čia aš nematau kokios nors tvarkos.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Kuzminskai, tegul dabar kalbės V.Zimnickas, o po to - jūs. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik norėčiau priminti ir ponui K.Kuzminskui, kad mes neprieštaraujame, jog dalis baudų patektų į sveikatos fondą, bet jūs puikiai žinote, kad baudų, surenkamų atskirų institucijų, skatinimui yra skiriama 10%: ir policijos, ir įvairių kitų institucijų, ir muitinės, ir t.t. Tada laikykimės to principo.

Aš tik štai ką norėjau pasakyti: nedidinkime tų baudų skaičiaus, nedidinkime jų kiekio. Laikykimės to principo, kuris yra. Mes juk pasisakome už tai, kad 10 procentų eitų tiksline paskirtimi, būtų skirta sveikatos apsaugos reikmėms.

PIRMININKAS. Pranešėjas, kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Girdėdamas kai kurių Seimo narių pasisakymus ir norėdamas, kad šis įstatymas būtų šiais metais priimtas, atsisakau to straipsnio ir siūlau pasirinkti Vyriausybės alternatyvą: lėšos, kurios šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytų... išieškomos, naudojamos įstatymo nustatyta tvarka.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Nereikia? Ačiū. Priimta.

Gerbiamasis kolega, dabar suveskime galus. Ar viskas?

K.KUZMINSKAS. Viskas kol kas.

PIRMININKAS. Minutėlę! 9 straipsniui buvo alternatyva, ar dėl jos čia buvo anksčiau apsispręsta?

K.KUZMINSKAS. Taip, jau apsispręsta, negrįžtame prie to.

PIRMININKAS. Gerai. 13 straipsnio alternatyva?

K.KUZMINSKAS. Taip pat čia viskas išnagrinėta ir paliekama taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Dar kartą pažiūriu. 25 straipsnio alternatyva - išbraukti paskutinę straipsnio dalį.

K.KUZMINSKAS. 25. Lieka, kaip ir buvusi.

PIRMININKAS. Vadinasi, dauguma priimta, bet kelios lieka. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, dabar kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Minutėlę, gerbiamieji kolegos... Minutėlę. Mes turime šiek tiek pasitarti. Numatytas laikas šitam klausimui baigėsi. Dabar dar turėtų kalbėti 8 Seimo nariai dėl balsavimo motyvų, vadinasi, mes viršysime tą laiką. Tuo tarpu dabar įstatymas yra papildytas naujom labai svarbiom alternatyvom. Aš siūlyčiau tokį variantą, kad dabar Seimo nariai pakalbėtų dėl balsavimo motyvų, o galutiniam balsavimui, sakysim, rytoj arba ketvirtadienį - gerbiamasis K.Kuzminskas pateiks visą, su visom priimtom alternatyvom tekstą, kad mes tikrai žinotume, už ką balsuojame. Ar priimtinas toks dalykas? (Balsai salėje) Matot, gerbiamieji kolegos, baigsime klausimą, ir viskas. Prašom, gerbiamasis Kuzminskai.

K.KUZMINSKAS. Man nesuprantama, kodėl dabar yra delsiama? Viskas aiškiai išdėstyta, kokie straipsniai yra pakeisti. Kam vėl iš naujo dalyti Seimo nariams ir visa kita? Kam popierių gadinti? Kam gaišti laiką?

PIRMININKAS. Per daug rimtas klausimas.

K.KUZMINSKAS. Juk specialiai ir buvo padarytos nuolaidos kai kuriems straipsniams. Tam, kad šiais metais būtų priimtas šis įstatymas. Jau dėl balsavimo motyvų visi kalbėjo praeitą kartą. O jūs šiandien vėl teikiate iš naujo. Tik tam, kad būtų gaištamas laikas. Aš reikalauju balsuoti šiandien. Spręskime šitą klausimą šiandien.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pasakyti kelis pagiriamuosius žodžius. Iš tikrųjų šis Tabako įstatymas (turbūt reikia dėkoti gerbiamajam K.Kuzminskui) yra nepalyginamai praktiškesnis, realesnis negu Alkoholio kontrolės įstatymas. Vis dėlto jame nepavyko išvengti tokių klaidų. Visų pirma dėl tos tiesioginės ir netiesioginės reklamos. Praktiškai taip, kaip užrašyta, bet kuri reklama yra negalima. Tiesa, ten yra išimtis, t.y. kad konkrečius kriterijus šitai reklamai nustatys Vyriausybė. Bet taip, kaip čia surašyta, tai Vyriausybė galės palikti reklamą tik tokiu atveju: jeigu rūko sunykęs, sergantis žmogus, tai galima bus filme palikti, bet jeigu rūko stiprus žmogus, tai reikės išbraukti. Žinoma, reiktų pasidžiaugti, kad vis dėlto kontrolieriai turės darbo.

Toliau. Aš ir dėl alkoholio čia pasakiau. Kam reikalinga ta... Jūs žiūrėkite, dabar šitą įstatymą kontroliuos, atrodo, 8 ar 10 institucijų. Ką reiškia, jeigu 10 institucijų vaikys rūkalių? Tai jis arba iš viso negalės rūkyti, arba jis vis tiek rūkys: ar taip, ar taip pasmerktas.

Dabar dėl prieštaravimų. K.Kuzminskas sutiko dėl baudų diferencijavimo už realizavimą. Čia išsisprendė. Toliau, gerbiamieji, dėl tų uniformuotų. Aš galvoju, kad iš tikrųjų nelabai gerai. Geriau būtų statute, bet priėjau prie išvados, kad gal ir gerai. Pavyzdžiui, uniformuotas nusiperka cigarečių, sutinka būrį draugų prie parduotuvės, tai jis turės nešioti kuprinę ir kuprinėje turės nešiotis lietpaltį. Kepurę į kuprinę, lietpaltį ant pečių, kelnes pasiraito, ir tvarka, užsirūko. Jis bus panašus į škotą, bet bus gerbiamas.

Antra. Mano giliu įsitikinimu, įstatymai, prievarta reglamentuojantys tokius ydingus dalykus kaip rūkymas, gėrimas, rezultato neduoda. Tai žmogaus kultūros klausimas. O mes einame dirbtinės prievartos keliu. Todėl iš principo dėl to, kad žmogus turi per savo kultūrą pasiekti ir skatinti kultūros augimą, o ne verčiamas prievartinių įstatymų, aš siūlau balsuoti prieš šitą įstatymą.

Ir dar. Neklausykite jūs tų bobučių iš Europos, kurios atvažiavusios sako: lietuviai, jūs taip kovojote prieš tankus ir pasidavėte "Philip Morris". Tai argi be "Philip Morris" pas mus nerūkė? Tik lindo į skolas tabako fabrikas, o dabar iš rūkalų biudžetas su visom sumom gauna 80 mln. litų. Todėl aš siūlau nebalsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Tėvynės sąjungos frakcija yra įsitikinusi, be abejo, kad nesaikingas rūkymas kaip ir girtuoklystė yra sugedusios visuomenės požymis. Tačiau Tėvynės sąjungos frakcija mano, kad šis įstatymas daugeliu straipsnių yra nukreiptas kovoti ne prieš rūkymą ir tabako vartojimą, o prieš reklamą ir spaudą, kuri, niekam nepaslaptis, reklamos dėka egzistuoja. Rimta kova su rūkymu reikalautų, kad būtų didinamos kainos ir visomis jėgomis propaguojamos neigiamos rūkymo pasekmės žmogaus sveikatai. Tuo tarpu reklamos draudimas, kaip rodo Europos Sąjungos tyrimai, nesumažina rūkančiųjų skaičiaus. Nuo reklamos priklauso, ne kiek rūko, o ką rūko.

Tėvynės sąjungos frakcija, suprasdama, koks jautrus yra šis klausimas, ir matydama, kad įstatyme yra ir gerų dalykų, nutarė pasiūlyti savo nariams balsuoti taip, kaip jie mano esant tikslinga.

PIRMININKAS. Jau visai įdomu.

K.KUZMINSKAS. Saliamoniškas sprendimas.

PIRMININKAS. Žinote, po tokio pareiškimo man nieko kito nebelieka, kaip klausimą baigti. Ačiū. Gerbiamasis Kuzminskai, aš labai nuoširdžiai tamstos... (Balsai salėje) Netrukdykit! Aš labai nuoširdžiai tamstos prašau greitai perrašyti šitą projektą, ir mes už jį rytoj iki pietų balsuosime. (Balsai salėje) Be jokios kalbos, kadangi tų pasisakymų dėl balsavimo motyvų užteko, ir neatidėliokime. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, mes turime labai daug darbų, ir jeigu mes bent 5 min. atsiliksime nuo grafiko, mes prapulsime. Todėl klausimas baigtas, ir aš dar kartą prašau gerbiamąjį K.Kuzminską šiandien iš kompiuterio paimti galutinį variantą, išdalyti Seimo nariams ir balsuosime rytoj iki pietų. Ačiū. Sąrašas išlieka.

J.PANGONIS. Statutą ir kitais metais galima.

Įstatymo "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1238(10) (priėmimas) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Statuto negalima, nes pratęsimas iki sausio 1 d., gerbiamasis Jonai Pangoni. Jeigu norite dirbti po Kalėdų, prašom. Šitai nesunku padaryti. (Triukšmas salėje)

Prašom. 1-2 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1238(10). Pranešėjas J.Bernatonis. Prašom į tribūną.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, prieš pradedant priimti šį įstatymą pastraipsniui, noriu tarti keletą žodžių. Tikiu, kad tai bus paskutinė didelė šio Seimo statuto pataisa, susidedanti iš 115 straipsnių. Noriu padėkoti gerbiamiesiems Seimo nariams, visų pirma gerbiamajam Seimo nariui V.Andriukaičiui, S.Pečeliūnui, A.Kubiliui už pateiktus pasiūlymus, pataisas šiam projektui. Tikiuosi, kadangi dirbome kolektyviai, lengvai priimsime šias pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu, jog šiandien Seniūnų sueigoje niekas neprieštaravo mano minčiai, kad kalbame ir balsuojame tuos šio įstatymo straipsnius, arba atitinkamus galiojančio Statuto straipsnių pakeitimus, dėl kurių yra pataisų. Pataisos yra kolegų A.Basko, A.Endriukaičio ir A.Kubiliaus. Prašyčiau iš eilės, gerbiamasis pranešėjau. Pradedame priėmimo procedūrą.

J.BERNATONIS. Dėl 1 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymas, kad šis straipsnis nebūtų keičiamas. Tačiau gerbiamasis Seimo narys turbūt nepastebėjo, kad čia įrašomi tik sutrumpinimai: vietoje "Lietuvos Respublikos Seimo" - "Seimas" ir vietoje "Lietuvos Respublikos Konstitucijos" - "Konstitucija", kadangi šios sąvokos labai dažnai kartojasi Statute. Kad galima būtų jas vartoti sutrumpintai, būtent ir siūloma ši redakcinė pataisa.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, jūs reikalaujate balsuoti?

A.BASKAS. Aš noriu paaiškinti. Jeigu daromi sutrumpinimai, reikėjo įrašyti ir "Lietuvos Respublikos įstatymai", toliau "įstatymai". Bet jeigu pranešėjas nepriima, aš nereikalauju balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad šitą tikrai būtų galima priimti. Vietoje žodžių "Lietuvos Respublikos įstatymai" - "įstatymai".

J.BERNATONIS. Tuomet 1 straipsnio antroji dalis skambėtų taip: "pareigas eidamas Seimo narys vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais (toliau įstatymais), valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų". Jeigu pritariate, galime šį Seimo nario pasiūlymą priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta.

Toliau. 2, 3, 4 straipsniams pataisų nebuvo. Galime priimti?

Priimta.

5, arba baziniam 9, Statuto straipsniui. Prašom.

J.BERNATONIS. Čia yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymas dėl 9 punkto.

A.BASKAS. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiima. Ačiū.

5. Priimtas.

6, 7, 8 priimta. 9 ?

J.BERNATONIS. Nėra. 10 nėra.

PIRMININKAS. Priimti. 10 nėra.

Dabar 22. 22 - kaip papildomi kolegos A.Endriukaičio pasiūlymai.

J.BERNATONIS. Čia yra gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio papildomi pasiūlymai dėl 22 straipsnio, kad Seimo nariui už pašalinimo laiką būtų skiriama 500 Lt bauda, už kiekvieną neleidžiamą lankyti posėdį. Aš manau, kad pašalinimas gali būti tam tikros Seimo nario nuomonės netinkamos išraiškos pasekmė ir materialiai bausti nebūtų tikslinga. Be to, aš manau, kad kai kurie Seimo nariai, kaip ir pats šio pasiūlymo autorius, gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis, tuomet ne tik negautų atlyginimo, bet dar turėtų ir primokėti.

PIRMININKAS. Ar A.Endriukaitis teikia šitą pasiūlymą, ar atsiima? Prašom. A.Endriukaitis. (Balsas salėje) Į mikrofoną, būkit malonus. Tai kad jis yra įjungtas! Prašom, šoninis. Aš nežinau, kas čia yra. Prašom. Centrinis mikrofonas.

A.ENDRIUKAITIS. Kadangi gerbiamasis J.Bernatonis buvo pateikęs 9 projekte numatytas nuobaudas dėl centrinės tribūnos terorizmo, užgrobimo atvejo, ir jis ten buvo nurodęs, jog reikia nemokėti atlyginimo, tai aš galvojau, kad pritarsiu jam, įvardydamas tokią didelę baudą. Kadangi ponas J.Bernatonis atsisako 22 straipsnio trečiosios dalies, tai ir aš atsisakau savo teikiamo pasiūlymo.

PIRMININKAS. Abiejų, nes čia tams-tos yra...

A.ENDRIUKAITIS. Tada pakomentuosiu ir kitą 22 straipsnio dalį.

PIRMININKAS. Prašau, iš karto.

A.ENDRIUKAITIS. Kadangi ponas J.Bernatonis siūlė, jog per 5 min. reikia ištremti iš centrinės tribūnos užgrobėją, aš maniau, kad 5 min. neužteks, ir siūliau 15 min., kol iškvies sargybą, kol ten neštuvus... ir t.t. Kadangi ponas J.Bernatonis atsiėmė šitą 22 straipsnio pataisą, tai ir aš atsiimu.

Toliau buvo siūlyta, irgi tame pačiame straipsnyje, kad išveda sargyba. Tačiau kadangi tas pilietis gali pats neiti, todėl reikėtų jį išnešti, o tai būtų procedūrinis keblumas posėdžio pirmininkui. Kad jo nebūtų, aš parašiau "arba išneša". Bet kadangi ponas J.Bernatonis atsiėmė šito 22 straipsnio pataisą, tai ir aš atsiimu savo pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Visi sutaria.

Gerbiamieji kolegos, dabar 11 straipsnis. Pataisų nebuvo. Priimta.

12 straipsniui irgi nebuvo.

13. Kolegos A.Basko pasiūlymai.

J.BERNATONIS. Taip, yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko pasiūlymas, kad papildytume tik žodžius "ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui", atsisakant formuluotės "kai jis to prašo". Mūsų, rengėjų, manymu, būtent Seimo Pirmininkas turėtų inicijuoti ir Seimo valdybos, ir Seniūnų sueigos patarimus, taip, kaip yra formuluojama ir kitame, 14 punkte.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai...

A.BASKAS. Dėl laiko trūkumo nesiūlau balsuoti, tik atkreipiu pranešėjo dėmesį, kad kaip kiekvienas Lietuvos pilietis, taip ir Seimo narys turi teisę siūlyti, bet kam patarimus teikti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi 13, 14 priimti.

15, arba 30, Statuto straipsniui irgi yra kolegos A.Basko pasiūlymas.

J.BERNATONIS. Dėl 7 punkto. Yra siūloma to punkto nekeisti. Ši pataisa siūloma dėl to, kad pagal kai kuriuos įstatymus Seimo Pirmininkas turi teisę siūlyti Seimui skirti ne tik valstybės institucijų vadovus, bet ir jų pavaduotojus. To Statute nebuvo ir, kad išvengtume prieštaravimų tarp įstatymų, čia ir siūloma įterpti žodžius "ir jų pavaduotojus". Nežinau, kodėl gerbiamasis Seimo narys norėtų daryti kitaip.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Pasiūlymų autorius.

A.BASKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu atsižvelgsite į darbo organizavimo klausimus ir jeigu jūs paskyrėte kokį nors kurios nors įstaigos vadovą, vadinasi, jūs jam išreiškėte pasitikėjimą ir kartu pasitikėjimą pasirinkti pagalbininkus, padėjėjus ir netgi pavaduotojus. Paprastai tokiu atveju tos įstaigos efektyvumas būna didesnis, jeigu jūs iš karto pasirenkate tokį vadovą, kuriuo jūs pasitikite, ir nereikia toliau jam nurodinėti ir pan. Apskritai pakanka paties vadovo pasirinkimo. Todėl aš ir siūlau išbraukti. Teisingiau sakant, palikti, kaip ir Statute buvo numatyta. Ačiū.

J.BERNATONIS. Jeigu galima dar, Pirmininke?

PIRMININKAS. Prašau. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, akcentuoti tai, kad čia kalbama tiktai apie tuos valstybės institucijų vadovų pavaduotojus, kuriuos pagal Konstituciją ir įstatymus turi tvirtinti Seimas, kurių kandidatūras tvirtina. Tai čia yra nustatoma tvarka, kas Seimui teikia skirti pavaduotojus. Tik tais atvejais, kai Seimas juos skiria.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Baskas vis tiek teikia siūlymą? Ne, nebeteikia. Ačiū. Taigi 15 straipsniui pritarta. 16, 17, 18, 19, 20...

J.BERNATONIS. Aš atsiprašau. Čia buvo dar gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas - nekeisti 31 straipsnio antrosios dalies. Mes jį priėmėm ir nekeičiam.

A.BASKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Bet štai čia, tame tekste, tai to nėra?

J.BERNATONIS. Taip, nes priėmėm.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada 23 ir 24 straipsniai, sakyčiau, analogiški kolegos A.Basko siūlymui. Prašom. 46, 47 straipsniuose išbraukti žodžius "paprastai".

Prašom, gerbiamasis Baskai.

A.BASKAS. Gerbiamieji Statuto rengėjai, man atrodo, tikrai jus daugiau vertins, jeigu jūs Statute nepaliksite tokių nuostatų, kurias galima paaiškinti įvairiai konjunktūriniais sumetimais. Statutas yra ne tik šiam Seimui, bet ir kitiems seimams. Todėl siūlau visur žodžius "paprastai" išbraukti, nes jie menkina Statutą.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar vienas Seimo narys gali...

J.BERNATONIS. Galima?

PIRMININKAS. Pranešėjas vėliau.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys gali pritarti, kitas - ne.

Kolega V.Landsbergis. Prašom kalbėti. Dėl kolegos A.Basko siūlymo išbraukti iš dviejų straipsnių žodžius "paprastai". Kolega Landsbergi, ar jūs nekalbėsite?

V.LANDSBERGIS. Aš tik norėjau pranešėją paklausti, ar jis nenumato įvesti prezidento Lukašenkos patirties į mūsų Seimo veiklą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Landsbergi, baigiam šeštus metus nepriklausomame parlamente dirbti, ir jūs pats puikiai žinote, kad priėmimo metu neklausinėjama.

Kolega K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš remiu visokeriopai poną A.Baską.

PIRMININKAS. Remiat. Ačiū. Tada pranešėjas.

J.BERNATONIS. Na, tai visų pirma dėl gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymo. Jeigu jūs pastebėjote, žodelis "paprastai" rašomas tuose straipsniuose, kuriuose nėra griežtos normos, tačiau apibrėžiama, kokia parlamentinė tradicija klostosi mūsų Seime. Čia būtent nėra tvirtai nurodoma, kad to komiteto pirmininku turėtų būti renkamas būtinai mažumos atstovas. Tačiau išreiškiama tokia, kaip sakoma, tradicija, kuri turėtų klostytis, nes šis komitetas kontroliuoja, kaip laikomasi žmogaus teisių. Todėl mums atrodė labai svarbu tą dalyką fiksuoti. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai nesutinka, kad būtų paliktas žodis "paprastai", tuomet aš siūlymą dėl komiteto pirmininko apskritai galiu atsiimti.

Dabar dėl gerbiamojo Seimo nario V.Landsbergio klausimo, ar išties aš noriu įvesti Seime Lukašenkos tvarką. Aš norėčiau, gerbiamieji Seimo nariai, atsakyti, kad aš norėčiau Seime, žinoma, visų pirma įvesti Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio tvarką.

PIRMININKAS. Nuostabu. Ačiū. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kalbėta pakankamai. Dar dėl "paprastai" bus galima kalbėti, kai kalbėsime apie 24 arba 47 straipsnius, ten irgi yra "paprastai". Taigi, kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas 23 straipsnis, tas balsuoja už. (Balsai salėje) Gerbiamasis Andriau Kubiliau, taigi net trys kalbėjo! Trys kalbėjo, netriukšmaukite! (Balsai salėje) Mes apie tai ir kalbėsime. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad iš 23 straipsnio būtų išbrauktas žodis "paprastai", tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia daryti, o reikia palikti kaip tekste (kaip siūlo pranešėjas), tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? (Balsai salėje) Registracija! Prašom registruotis.

79 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų išbrauktas žodis "paprastai", tas spaudžia mygtuką "už". Kas mano, jog reikia palikti, kaip yra baziniame variante, tas spaudžia mygtuką "prieš" arba susilaiko. Prašom balsuoti.

28 - už, 27 - prieš, 13 susilaikė. Nepriimta. Ar reikalauja kas balsuoti dėl viso straipsnio, kuris dabar skamba taip: "Paprastai Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pirmininku renkamas mažumos atstovas". Ar reikalauja kas balsuoti? (Balsai salėje) Prašom. Tada, jeigu norite, prašom. Gerai.

Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man nelabai aišku, kaip Statuto komisijos pirmininkas iš tikrųjų žiūri į šitas pataisas. Tik ką prieš tai 9 variante buvo numatyta, kad mažuma turi dviejų komitetų pirmininkų postus, t.y. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pirmininko ir taip pat Biudžeto ir finansų komiteto. Šiandien staiga gavome 10 projektą - jau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko nebeliko. Man atrodo, kad ponas J.Bernatonis yra pasimetęs ir jam reikėtų galų gale suvokti prieš Kalėdas, kad kitais metais jis bus opozicijoj. Jeigu jis mano, kad, pavyzdžiui, nuo Naujųjų metų, kai įsigalios Statutas, jam bus blogai (jeigu Biudžeto ir finansų komitetui vadovaus opozicija), tai aš siūlau tokiu atveju numatyti, kad šitas straipsnis įsigaliotų tiktai tada, kai J.Bernatonis bus opozicijoj, kad jam būtų ramiau.

PIRMININKAS. Tuo atveju. Gerai.

A.KUBILIUS. Nuo kitų metų lapkričio 25 d.

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, ar dabar jūs šitą straipsnį remiate, ar ne?

A.KUBILIUS. Juk pusę nubraukėte, tai kaip galima remti. Niekaip negaliu suprasti.

PIRMININKAS. Neremiama. Aišku. Dabar vienas, kuris pritaria.

Kolega R.Dagys. Ar remia? Ne. Kolega G.Paviržis. Ar remiate šitą straipsnį?

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Pirmininke, aš didelių pretenzijų, žinoma, neturiu ir remiu tai, kas parašyta. Bet man kyla abejonė, aš apie tai vakar pranešėjui minėjau, bet mano jokio raštiško pateikimo nėra. Taip, kaip čia parašyta šiame straipsnyje, man ne visai aišku. Kadangi kalbama apie Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių komitetą, tai lyg turimos galvoje tiktai tautinės mažumos. Aš siūlyčiau, kad mes būtent čia pabrėždami, kad renkamas pirmininkas, rašytume - "Seimo mažumos".

PIRMININKAS. Čia redakcinė svarbi pataisa. Taip.

G.A.PAVIRŽIS. Nes tada gali kilti mintis, kad kalbama apie mūsų tautines mažumas. Tai aš labai nenorėčiau, kad dėl to būtų ginčijamasi.

PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš norėčiau paaiškinti, kodėl 9 projekte buvo minimas ir Biudžeto ir finansų komitetas, o čia tiktai vienas komitetas minimas. Gaila, kad gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius nedalyvavo posėdyje tuomet, kai mes tą klausimą svarstėme plačiau. Iškyla tokia problema: mums reikėtų performuoti Biudžeto ir finansų komitetą, kadangi mes Seime turime ne biudžeto, bet Biudžeto ir finansų komitetą. Jis atlieka ne tiktai biudžeto kontrolės dalykus, bet ir sprendžia kitus klausimus. Todėl buvo pateikta alternatyvų: ar performuoti komitetą, ar neperformuoti, o palikti taip. Buvo pasirinkta šita, kurioje fiksuojame, kad tiktai vieno komiteto pirmininkas renkamas iš Seimo mažumos atstovų. Tačiau tai priklauso nuo Seimo. Gali būti ir visų komitetų mažumos atstovai, jeigu taip nuspręs dauguma.

Aš sutinku su redakcine gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio pataisa, kadangi čia iš tiesų kalbama apie Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetą. Gali susidaryti įspūdis, kad tai turėtų būti tautinės mažumos, kaip buvo anksčiau vadinama, atstovas. Todėl reikėtų įrašyti: "Seimo mažumos atstovas". O gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui paaiškinu, kad neįrašomas įsigaliojimas nuo to laiko, kai J.Bernatonis bus opozicijoj, todėl, kad bijau, jog savo politinėje veikloje gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius tokių laikų nesulauks.

PIRMININKAS. (Juokiasi) Prašom balsuoti, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 23 straipsnis arba galiojančio Statuto 46 straipsnis būtų papildytas? Kas už - prašom balsuoti, kas prieš - taip pat. (Balsai salėje)

Už - 31, su J.Bernatoniu - 32, prieš - 16, 6 susilaikė. Straipsnis priimtas.

Dabar toks pat siūlymas dėl 24 straipsnio. Ir vėl kolega A.Baskas. Prašom. (Balsas salėje) J.Bernatonis stovi tribūnoje ir savo balso neprarado. Prašom netriukšmauti. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia A.Baskas. A.Baskas - siūlymų autorius. Prašom.

A.BASKAS. Iš šių siūlymų, kad neišbraukiamas žodis "paprastai", galima daryti išvadą, jog paliekama galimybė opozicijai piktnaudžiauti padėtimi. Manau, kad ir Statuto kūrėjai, šių pataisų teikėjai, mato, kad jie ir toliau išliks opozicijoje bent jau iki 2000 metų, taip pat ir tie, kurie balsuoja už tai, kad būtų palikti žodžiai, leidžiantys opozicijai piktnaudžiauti padėtimi. Kaip jie norės - paprastai. Jau mes ne vieną kartą per šiuos kelerius metus turėjome tokių atvejų, kai opozicija pasakydavo: čia įrašyta "paprastai", kaip norim, taip ir darom. Prieš kelis šimtus metų Statutas buvo gerbiamas, nes jame nebuvo tokių žodžių "paprastai", o šis Statutas nepuošia mūsų šalies. Todėl kviečiu balsuoti, kad būtų išbraukti žodžiai, leidžiantys piktnaudžiauti opozicijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Dabar vienas - prieš, vienas - už. Prašau, dėl žodžio "paprastai". Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Aš remiu A.Basko siūlymą. Tuo pačiu noriu dar pasakyti, kad čia vėl turi būti padaryta redakcinė pataisa, geriau tiktų žodis "Seimo" - "tenkantis Seimo daugumai ir mažumai, turi būti proporcingas joms priklausančių narių skaičiui". Vadinasi, žodį "Seimas" reikia perkelti prieš žodį "daugumos". Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Ir kolega A.Bendinskas. Dėl žodžio "paprastai".

A.BENDINSKAS. Nereikia to žodžio "paprastai" priimti kaip dogmos. Nereikia galvoti, kad jį vartos tiktai neigiama prasme. Jeigu mes į viską žiūrėsime tiktai iš neigiamos pusės ir viską neigsime, tai, žinoma, turbūt ir Statutą galima paneigti. Todėl aš pritariu šitai redakcijai. Aš nemanau, kad šis Seimas ar kitas Seimas naudosis tiktai neigiamomis pusėmis.

PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.

J.BERNATONIS. Visų pirma, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Statute yra kita analogiška norma, kur kalbama apie komitetų pirmininkų proporcingą atstovavimą daugumai ir mažumai. Aš nemanyčiau, kad dėl pakomitečių pirmininkų ta norma turėtų būti griežtesnė. Ten taip pat numatyta, kad "paprastai komitetų pirmininkų skaičius, tenkantis Seimo daugumai ir mažumai, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui". Todėl aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad žodis "paprastai" iš šio įstatymo 24 straipsnio būtų išbrauktas, tas balsuoja už. Kas mano, kad reikia palikti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

21 - už išbraukimą, prieš - 12, 17 susilaikė. Liko. Ar reikia balsuoti už visą straipsnį? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, dabar nuo 25 iki 42 straipsnio - jokių pataisų.

J.BERNATONIS. 42 straipsniui taip pat nėra.

PIRMININKAS. Ir 42 straipsniui taip pat nėra. Priimta. Dabar 90 straipsnis. Čia, atrodo, kolegos A.Endriukaičio yra siūlymų.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis siūlo įrašyti, kad nepriklausantys frakcijai Seimo nariai neturi teisės siūlyti klausimų į darbotvarkę. Šis siūlymas prieštarautų Konstitucijai. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas jau priėmė atitinkamą sprendimą dėl Statuto kai kurių straipsnių, kai buvo įteiktas Seimo narių pareiškimas. Tame sprendime yra nustatyta, kad visi Seimo nariai, nepriklausomai nuo to, ar priklauso jie frakcijoms, ar nepriklauso, yra lygūs. Dėl to ir Statute buvo įtvirtinta norma, kad visi Seimo nariai, nepriklausantys frakcijai, priklauso nefrakcijuotų Seimo narių grupei, kuri turi visas frakcijos teises. Būtent per šią grupę nepriklausantys frakcijoms Seimo nariai realizuoja ir šią savo teisę.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Čia klausimas yra labai rimtas. Jeigu Statuto 99 straipsnyje parašyta, kad darbotvarkę sudaro būtent Seniūnų sueiga, o kaip žinote, nepriklausantis frakcijai Seimo narys nepriklauso Seniūnų sueigos kolektyvui, todėl jis neturi tokių teisių. Todėl jūs, pone Bernatoni, turėtumėte įrašyti, kad Seniūnų sueigoje gali dalyvauti ir tokias pat sueigos nario teises turi ir nepriklausantis frakcijai Seimo narys. Jūs sakėte, kad aš turiu įeiti į šią komandą, tai, atleiskite, čia jau yra prievartos elementas. Su tuo aš negaliu sutikti. Dar koks nors kitas Seimo narys bus ne frakcijos narys. Todėl reikia labai apibrėžti nepriklausančio frakcijai Seimo nario teises: kada jis gali ir kokioje fazėje, kokioje struktūroje, kokioje institucijoje siūlyti. O toks "laisvas" paaiškinimas nieko nereiškia. Todėl, jeigu jūs nenorite šito mano siūlymo priimti, aš, aišku, galiu jo atsisakyti, tačiau reikia mano padėtį apibrėžti labai aiškiai.

PIRMININKAS. Tamstos padėtis, gerbiamasis Endriukaiti, labai aiški jau seniai. Yra Statuto 39 straipsnis: "Seniūnų sueigai svarstyti kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo kancleriui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymo projektus." Taigi jūs esate lygus kitiems, kaip nebūtų gaila.

A.ENDRIUKAITIS. Vadinasi, aš galėsiu balsuoti, atėjęs pas jus?

PIRMININKAS. Balsuoti - ne, kadangi jūs ne Seniūnų sueigos narys. Ačiū.

A.ENDRIUKAITIS. Tai jau diskriminacija.

PIRMININKAS. Tokių "diskriminacijų" labai daug, gerbiamasis Endriukaiti, kadangi jūs negalite balsuoti Seimo valdyboje - irgi diskriminacija. O Seniūnų sueigai siūlyti jūs galite.

Kolega A.Katkus. Gal, gerbiamasis Endriukaiti, jūs vis dėlto atsiimate savo siūlymą, ar reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Dar sykį A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Taip. Aš pabandysiu dalyvauti jūsų Seniūnų sueigoje. Jeigu aš jausiu diskriminaciją, tai aš teiksiu siūlymą balsuoti iš naujo.

PIRMININKAS. Prašom. Taigi klausimas atkrenta. Ačiū. Dabar kolegos A.Basko siūlymas.

J.BERNATONIS. Čia yra gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymas: darbotvarkės projektams turėtų būti Seniūnų sueigoje pritarta vienbalsiai, tiktai po to jie Seimo posėdyje turėtų būti nesvarstomi. Toks siūlymas buvo ir anksčiau, bet tuomet Statuto rengėjai pasirinko kitą variantą - kad užtenka dviejų trečdalių, kadangi Seniūnų sueiga - būtent tokia yra mūsų Seimo institucija, kurioje derinamos įvairios nuomonės, ir vienbalsiai, aš manau, nebus nė vienai darbotvarkei pritarta apskritai.

PIRMININKAS. Liberum veto atgarsiai. Kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Aš pritariu instituto autorių pastangoms daryti Seimo darbą veiksmingesnį, t.y. numatyti atvejus, kai Seime nereikia svarstyti klausimų. Bet taip, kaip parašyta čia, nenurodant, kokiai kvotai pritarta... Jeigu bus pritarta pačiai minimaliausiai kvotai ir nebus Seime svarstoma, todėl aš ir pasiūliau žodį "vienbalsiai". Bet aš visiškai sutinku su pono pranešėjo siūlymu, kad būtų parašyta "du trečdaliai".

PIRMININKAS. Šitai jau yra galiojančiame Statute.

A.BASKAS. Tada ačiū.

PIRMININKAS. Tai atsiimat? Atsiima. Ačiū. Nereikia. Vadinasi, tada iki 46 straipsnio pastabų nėra. Prašom, pranešėjau.

J.BERNATONIS. Dėl 46 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio siūlymas vietoj skaičiaus 1/3 įrašyti skaičių 1/2. Aš su tuo sutinku. Siūlymą priimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Dėl 47 straipsnio - dar kartą kolegos A.Endriukaičio siūlymai.

J.BERNATONIS. Dėl 47 straipsnio.

PIRMININKAS. 47, arba 97 Statuto straipsnis.

J.BERNATONIS. Siūloma 6 valandas pakeisti į 24 valandas. Čia kalbama apie tai, prieš kiek laiko Seimo valdyba turi pranešti Seimo nariams apie neeilinio posėdžio sušaukimą. Tačiau jeigu mes šį terminą išplėstume ir padarytume 24 valandas, tai atitinkamas reikalavimas turėtų būti keliamas ir neeilinio posėdžio iniciatoriams. Jie turėtų apie jį pateikti pasiūlymą anksčiau negu numatyta Statute, t.y. reikėtų keisti ir kitus straipsnius. Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra dabar, nes neeiliniai posėdžiai paprastai rengiami ypatingais atvejais. Todėl gali būti ir toks reikalavimas greitai sušaukti posėdį.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis - siūlymo autorius.

A.ENDRIUKAITIS. Aš lieku prie savo pasiūlymo gana tvirtai. Apskritai dėl bendro principo, ką reiškia neeilinis posėdis, šaukiamas per 6 valandas? Lietuvoje nebuvo tokių ekstremalių situacijų, tokių reikalų, karo būklės, stichinių nelaimių ar dar kokios nors grėsmės, kad mums reikėtų per 6 valandas kaip į gaisrą iš Klaipėdos lėkti į Vilnių ir čia posėdžiauti dėl kokio nors eilinio numatyto posėdžio. Apskritai toks "gaisrinės" darbo stilius nepriimtinas. Išimtiniais atvejais tai gali būti, o šiaip jis prieštarauja, kaip čia mano yra įvardyta, labai aiškiai prieštarauja Statuto 90 straipsniui, kur parašyta, kad darbotvarkės svarstymas ir priėmimas vyksta ankstesnę posėdžių dieną, ir kiekvienas Seimo narys turi žinoti, turi pasiruošti. Taip pat prieštarauja 10 straipsniui, kur numatyta, kad išankstinis balsavimas yra tas, kuris oficialiai buvo paskelbtas ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

Mes jau esam apie tai kalbėję, tada jums reikėtų pakeisti šituos straipsnius. Kaip žmogus prieš vieną dieną gali žinoti, jeigu paskelbiama prieš 6 valandas? Kita vertus, bėginėti prie dėžučių (aš jau ne kartą esu minėjęs) kas 6 valandas pasižiūrėti, ar gerbiamoji Seimo valdyba staiga nedaro posėdžio, tai lyg ir ne visai būtų tinkamas elgesys. Juo labiau kad nėra jokio reikalo. Jeigu kam nors "ant seilės" užėjo tas dalykas... Todėl aš reikalauju balsuoti, kad mes nebūtume vieni kitų tampomi.

PIRMININKAS. Balsavimas teisėtas. Tik primenu, kad tai paprastai taikoma tada, kai tą pačią dieną nutariama surengti dar vieną posėdį, nebaigus nagrinėti klausimų. Taigi tuo atveju. Tada iš ryto galima ramiai balsuoti, o vakare rengti dar vieną posėdį, ką mes esame darę, kaip žinote. Kolega M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš stebiuosi, kad gerbiamasis A.Endriukaitis, kuris buvo ir Aukščiausiosios Tarybos deputatas, stebisi, jog kartais reikia greičiau susirinkti. Turint visiems automobilius, reikia ne daugiau kaip 3,5 val., kad atvažiuotų į Vilnių iš bet kurio kampelio, net jeigu šitaip ir atsitiktų. Bet tai ekstra atvejis, o mes kalbame apie mūsų mobilumą. Todėl pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš taip pat pritariu pranešėjo pasiūlytam variantui.

PIRMININKAS. Ir pranešėjas.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai rengiamas nenumatytas posėdis, darbotvarkė yra siūloma iniciatorių ir ji nekeičiama. Todėl gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio argumentas dėl darbotvarkės svarstymo ir priėmimo ankstesnę dieną šiuo atveju nėra rimtas.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuosim dėl kolegos A.Endriukaičio siūlymo. Kas už jį, t.y. kad vietoj 6 val. būtų 24 val., tas spaudžia mygtuką "už". Kas mano, kad toks pasiūlymas netinkamas ir turi likti kaip pagrindiniame tekste, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom balsuoti.

Už - 14, prieš - 18, susilaikė 10. Pasiūlymas nepriimtas.

Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl viso straipsnio? Ačiū. Priimta.

Tada, gerbiamieji kolegos, nuo 47 iki 59 straipsnio pastabų nėra. Priimta.

Dėl 60 straipsnio yra kolegos A.Basko pataisos.

J.BERNATONIS. Čia yra pataisos dėl 60 ir 61 straipsnių, tos pataisos yra susijusios.

PIRMININKAS. Analogiškos.

J.BERNATONIS. Ne analogiškos, bet susijusios, kadangi pagal dabar galiojantį Seimo statutą dėl valdybos, Seniūnų sueigos posėdžių yra pasakyta 137 straipsnyje, o siūloma pakeisti ir perkelti į 138 straipsnį kartu su komitetais ir komisija. Iš esmės yra keičiama struktūra ir tvarka. Viena nustatoma dėl pačių Seimo posėdžių, o kita dėl visų posėdžių: Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, komiteto - kaip turi būti informuojama ir kokiu būdu parengiamas oficialus pranešimas. Taip pat 60 punkte yra numatyta pakeisti sąvoką "masinės informacijos priemonės" į dabar vartojamą sąvoką "visuomenės informavimo priemonės". Aš norėčiau, kad tai būtų padaryta ir kituose Statuto straipsniuose.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas.

A.BASKAS. Kadangi pastabas rašiau dėl 9 projekto, o dabar svarstomas 10 ir yra jau pakeista, todėl atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. 60 straipsnis priimtas. O 61 straipsnis, kolega Baskai? Čia tas pat. Tada aišku. Ačiū.

A.BASKAS. Dėl 61 straipsnio ta pati plokštelė apie svarbiausius...

PIRMININKAS. Prašom, prašom, gerbiamasis Baskai, "svarbesni", "paprastai"...

A.BASKAS. Taip, čia vėl paliekama interpretacijoms, šitie žodžiai tikrai nepuošia Statuto ir jų čia nereikia. Man atrodo, čia dar lengviau juos išbraukti, negu ten, kur buvo apie komitetų pirmininkus ir kitokius dalykus. Visuomet dalykai, kurie yra nesvarbūs, oficialių pranešimų nereikalauja. Visada aišku, kad jų reikia tik dėl svarbių reikalų.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Galiu priimti siūlymus išbraukti žodžius "svarbesnių" ir "paprastai". Tai iš tiesų padės geriau informuoti visuomenės informavimo priemones apie mūsų posėdžius.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada 61 straipsnis su kolegos A.Basko pataisa priimtas. Ir iki 67 straipsnio pataisų nėra.

Dėl 67 straipsnio, atrodo, kažkas siūlyta kolegos A.Basko. Tai yra 143 baziniam straipsniui.

J.BERNATONIS. Siūloma nekeisti.

PIRMININKAS. 143 bazinio straipsnio siūlo nekeisti. Kolega Baskai, prašom motyvuoti savo siūlymą.

A.BASKAS. Siūlau nekeisti. Senajame projekte buvo, kad turim teisę siūlyti, įvertinti ir neregistruotus. Kitas dalykas, kad šiuo siūlymu sumažinamos Seimo struktūrinių padalinių teisės. Ten buvo numatyta, kad jie gali sudaryti darbo grupes, o dabar mes išbraukiam, kad jie turi teisę sudaryti darbo grupes ir rengti įstatymus. Todėl man atrodo, yra geresnis tas, kuris galiojo keletą metų, negu siūlomas.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius už ar prieš?

J.LISTAVIČIUS. Aš remiu A.Baską ir noriu pasakyti, kad iš tikrųjų dabar sudaromos tam tikros kliūtys. Parengus vieną ar kitą įstatymo projektą, galima sakyti, kad kompetentingą išvadą duoda Juridinis skyrius. Todėl vaikyti po komitetus, kad jie kažkur ten stalčiuose gulėtų, tai aš nežinau, ar yra naudinga. O rengiantis įstatymo projektą ir gavęs Juridinio skyriaus išvadą iš karto mato, ko vertas. Juk mes dabar taip pat žinom, ką gaunam iš Vyriausybės. Tai kodėl Vyriausybei staiga tam tikra lengvata, o Seimo nariams reikia pereiti, atsiprašau, kryžiaus kelius? Ačiū. Aš remiu.

PIRMININKAS. Registracija, gerbiamasis Listavičiau, tikrai ne kryžiaus kelias. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Pirmiausia aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kas galėtų inicijuoti projektų perdavimą vienam iš komitetų arba Vyriausybei preliminariai išnagrinėti. Čia įrašoma, kad ir Seimo Pirmininkas galėtų inicijuoti. Aš manau, kad gerbiamieji Seimo nariai tam pritars, nes pastaba daroma ne dėl to, dėl žodžio. Jeigu gerbiamasis Seimo narys A.Baskas siūlo išbraukti žodį "užregistruoto", aš sutinku tą žodį išbraukti, nes tai nėra esminis dalykas. Vis tiek tas projektas, kai jis tik pasirodo Seime, yra užregistruojamas. Galbūt mūsų gyvenime gali būti vienas ar kitas toks atvejis, kad bus pasiūlomas nagrinėti ir neregistruotas projektas. Tačiau aš norėčiau gerbiamiesiems Seimo nariams siūlyti, kad liktų Seimo Pirmininkas, kaip galintis inicijuoti preliminarų išnagrinėjimą, kad išliktų žodžiai "preliminariai išnagrinėti" ir kad būtų atskirtas teikimas komitetui ir Vyriausybei, t.y. kad nebūtų suplakta į vieną vietą. Tai daugiau yra redakcinės pastabos, išskyrus, kaip minėjau, dėl Seimo Pirmininko.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, dėl to kalbama nebuvo. Kalbama apie žodį "užregistruota". Jeigu jį išbraukiame, gerbiamasis Baskai, jūs tada sutinkate?

A.BASKAS. Pone Pirmininke, be to, dar yra kitas dalykas. Ankstesniame, iki šiol galiojančiame variante, buvo numatyta, kad gali sudaryti darbo grupes įstatymams rengti, o naujojoje redakcijoje to atsisakoma. Man atrodo, čia yra labai svarbus dalykas ir turėtume palikti teisę sudaryti darbo grupes įstatymams rengti.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Aš norėčiau paaiškinti, kad tokių grupių sudarymas yra reglamentuojamas kitame straipsnyje. Ten yra išskiriama, kokias laikinąsias grupes turi sudaryti Seimas ir kokias gali sudaryti Seimo valdyba. Tai yra sprendžiama kita pataisa, dėl to ir siūloma iš šio straipsnio tą formuluotę išbraukti, nes čia vėl reikėtų numatyti, kokias Seimo komisijas ar darbo grupes gali sudaryti Seimas, o kokias Seimo valdyba. Tai reglamentuojama kitur.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, ar reikalaujate vis tiek balsuoti, ar jau ne?

A.BASKAS. Ten buvo komisijos atitinkamiems tyrimams ir pan. O čia yra parašyta, kad valdybai suteikta teisė sudaryti darbo grupes. Aš neatsimenu, kur kitur Statute yra suteikta teisė vadybai sudaryti darbo grupes. Ne komisijas įvairiems klausimams nagrinėti, bet sudaryti darbo grupę įstatymui parengti. Jeigu taip yra, tuomet aš atsiimu. Mano supratimu, ši teisė valdybai naikinama.

PIRMININKAS. Ne, tikrai nenaikinama, gerbiamasis Baskai.

A.BASKAS. Jeigu nenaikinama, tai galiu atsiimti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Tai be žodžio "užregistruotų". Taip, gerbiamasis Bernatoni?

J.BERNATONIS. Taip.

PIRMININKAS. Tada nuo 67 iki 80 straipsnio pastabų nėra.

Dėl 81 (arba 174) straipsnio kolegos A.Basko pataisa. Prašome, gerbiamasis Baskai.

A.BASKAS. Čia mažinama kvota dėl konstitucinių įstatymų svarstymo. Man atrodo, kad mažinti nereikėtų, kadangi konstitucinis įstatymas dėl pačios Konstitucijos... yra kur kas didesnė kvota, negu buvo, tuo labiau negalima jos mažinti. Siūlau palikti kaip buvo. Dėl eilinių įstatymų - taip, tai yra priimtina, bet dėl konstitucinių yra nepriimtina.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Man atrodė, kad šis siūlymas, kuris teikiamas bendrajame projekte, kaip tik suteikia daugiau galimybių. Tačiau jeigu manoma, kad tai kažkam riboja teisę, aš manau, galima atsiimti, t.y. priimti gerbiamojo Seimo nario siūlymą, kad nebūtų keičiama.

PIRMININKAS. Gerai. Tada be 81 straipsnio, taip? Ir 82...

J.BERNATONIS. Ketvirtojoje dalyje vietoj skaičiaus 1/3 įrašyti skaičių 1/4, t.y. 81 punktą atsiimu.

PIRMININKAS. Ačiū. 82 straipsnis tvarkoj.

Dėl 83 straipsnio vėl kolegos A.Basko siūlymas. Prašom. A.Baskas.

A.BASKAS. Aš manau, kad Pirmininkas išbrauks žodį "paprastai", kadangi čia vėl ne komitetų pirmininkų teikimas, o svarstymas, ar leidžiama daryti posėdžius, kai svarstomas biudžetas. Todėl siūlau išbraukti žodį "paprastai".

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Kaip rodo mūsų darbo praktika, biudžeto svarstymas trunka labai ilgai ir jis vyksta komitetuose. Tačiau kartais iškyla labai svarbių klausimų ir vis tiek tenka sušaukti neeilinius posėdžius. Čia kalbama tik apie eilinius posėdžius, kad jie nerengiami. Jeigu būtų įrašytas žodis "paprastai", tai tuo metu būtų galima išimtiniais atvejais rengti eilinius posėdžius, dėl kurių darbotvarkės galėtų nuspręsti Seimas. Jeigu bus tik neeiliniai, tai spręs Seimo valdyba. Todėl buvo norėta išplėsti Seimo narių teises. Jeigu to nenorima, mes galim vėl atsiimti.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Seimo Pirmininke! Mes turim praktikos (ir šiais metais taip buvo), kai svarstant ir priiminėjant biudžetą yra rengiami posėdžiai - ir komitetų, ir ne komitetų, ir plenariniai posėdžiai, ir eiliniai, ir neeiliniai, ir visokie kitokie. Tai yra labai blogai. Ankstesnėse Statuto redakcijose buvo nuostata tuo metu tokių posėdžių nerengti. Šių posėdžių rengimas labai trukdo Seimo nariams ir Seimui susikaupti prie svarbiausio galbūt metų klausimo - biudžeto svarstymo ir priėmimo. Dėl to aš siūlyčiau, kad tuo metu nebūtų jokių posėdžių - nei eilinių, nei neeilinių. O jūs, kaip šito siūlymo autorius, būkite geras ir parinkite tokią redakciją, kad iš tiesų taip būtų. Dėkoju.

PIRMININKAS. Pranešėjas. Gal jau suagituotas?

J.BERNATONIS. Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis suklaidino visus Seimo narius ir Lietuvos žmones, kurie įdėmiai šiuo metu klausosi mūsų per radiją. Eilinių posėdžių biudžeto svarstymo metu nebuvo surengta. Buvo rengiami tik neeiliniai posėdžiai. Gerbiamojo Seimo nario A.Basko siūlymą priimu, ir toliau rengsime tik neeilinius posėdžius.

PIRMININKAS. Ačiū. 83 straipsnio trečioji dalis, 181 straipsnio antrosios dalies galimas pataisymas išbraukiamas. Toliau pastabų nebuvo iki 94 straipsnio. Atrodo, jūs jo neteikėt, gerbiamasis pranešėjau?

J.BERNATONIS. Taip, dėl 94 straipsnio taip pat neteikiu.

PIRMININKAS. Gerai. Jo nėra. Toliau vėl pastabų nėra. Yra tik kolegos A.Kubiliaus pasiūlymai dėl 279 ir 230 straipsnių. Taip, dėl 229, atsiprašau, 230 straipsnių.

J.BERNATONIS. Aš atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke...

PIRMININKAS. Prašau.

J.BERNATONIS. ... buvo vienas mūsų darbo grupės Seimo nario S.Pečeliūno siūlymas, tačiau jis nepateko į šį projektą, kadangi buvo pateiktas pavėluotai. Jeigu Seimas sutiktų, 101 punkte dėl 223 straipsnio yra pasiūlymas antrojoje dalyje po žodžių "Vyriausybės nariui" įrašyti žodžius "ir Seimo nariams". Problema ta. Kai gaunama interpeliacija Vyriausybės nariui, kad kancleris ją iš karto ne tik pasiųstų tam atitinkamam Vyriausybės nariui, bet ir išdalytų visiems Seimo nariams. Dabar Seimo statute nėra reglamentuota, kada interpeliacijos tekstas turėtų būti įteiktas Seimo nariams. Jeigu Seimo nariai galėtų priimti šią pataisą iš klausos, tuomet aš siūlyčiau priimti, nes ji yra racionali. Jeigu ne, tai pataisą teiksim vėliau.

PIRMININKAS. Galim priimti? Čia iš tiesų patikslinimas ne toks jau blogas. Sutinkam. Tada dar kartą A.Kubilius. Primenu, dėl 229 ir 230 straipsnių.

J.BERNATONIS. Čia papildomi siūlymai.

PIRMININKAS. Taip, papildomi siūlymai. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.

A.KUBILIUS. Pradžioje aš norėčiau svarstyti mano pirmąjį pasiūlymą dėl 229 straipsnio. Pasiūlymas yra susijęs su ta idėja, kuri yra įgyvendinta ir Vokietijos parlamente, t.y. kad tyrimo komisijos yra tas įrankis, kurį turi turėti normaliame parlamente parlamentinė mažuma. Tokios tyrimo komisijos yra naudojamos parlamentinei Vyriausybės kontrolei realizuoti. Kaip rodo mūsų praktika, o ji yra analogiška Europos parlamentų praktikai, tokių komisijų sudarymą labai noriai blokuoja valdančioji partija. Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokia partija yra valdžioje. Tai Europos parlamentuose... Seimo Pirmininkas neleis man meluoti, nes yra atvežęs tokią knygutę, iš kurios aš šitą pasiūlymą... iš vienos konferencijos atvežė tokią knygutę, iš kurios aš šitą pasiūlymą ir paėmiau, radęs tokią knygutę bibliotekoje, tai Europos parlamente tokia problema yra sprendžiama paprastai - numatant galimybę, jeigu tam tikra Seimo narių grupė pareikalauja sudaryti tokią tyrimo komisiją, tai Seimas ar parlamentas automatiškai privalo tokią komisiją sudaryti. Tai vėlgi aš raginčiau Seimo daugumą priimti šitą pasiūlymą, nes faktiškai toks pasiūlymas bus pradėtas realizuoti, ko gero, tik nuo kitų rinkimų, ir tokiu atveju Seimo dauguma galės juo labai gerai naudotis būdama šiek tiek kitoje situacijoje. Aš manau, kad tikrai tai būtų tas paskutinysis pasiūlymas, kurį kažkodėl ponas J.Bernatonis, gal nevisiškai jo esmę supratęs, atsisakė priimti, nes kitus mūsų pasiūlymus, susijusius su opozicijos teisėmis, kurie buvo pateikti paskutiniuoju metu, jis priėmė.

PIRMININKAS. J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia prieš mane kalbėjęs aiškiai pasakė, kad tokia laikinoji tyrimo komisija reikalinga, ir papildomų motyvų aš gal ir neturiu. Tačiau iš tikrųjų praktika gali rodyti, taip pat ir įvykiai, ypač šiuo metu su mafija, korupcija ir nevisiškai kitą kartą gerais darbais Seime, rodo, kad iš tikrųjų tokia komisija būtų reikalinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Po to - pranešėjas.

J.BEINORTAS. Man atrodo, kad neturėtume bijoti tokios komisijos, nes iš esmės bet kokius sprendimus - ar tos komisijos išvada, ar teikiamas projektas - vis tiek priima Seimas balsuodamas. Čia galėtume kalbėti apie tam tikrą iniciatyvos laisvę arba iniciatyvos palaikymą. Aš manau, kad kolega J.Bernatonis supranta, kad pati ta iniciatyva, kylanti iš Seimo narių, nesvarbu, iš kokios politinės grupuotės, neturėtų būti atmetama jau pačios iniciatyvos pradžioje. Galbūt galėtume ginčytis dėl tos iniciatyvos, sakykime, įteisinimo per mūsų norminius aktus. Aš palaikyčiau šitą.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Pirmiausia labai malonu, kad gerbiamieji Seimo nariai tuščiai laiko neleidžia užsienio komandiruotėse ir parveža vis naujų idėjų. Gaila, kad parveža vieni iš Vokietijos, kiti iš Anglijos, treti iš Prancūzijos ir visa tai nori realizuoti mūsų parlamente, o tai, kas yra britų parlamente, to nėra Bundestage ir pan. Tačiau konkrečiai dabar dėl šio... (dar gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius replikuoja, kad gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys kažką iš Kinijos parsivežė), tačiau čia yra visai konkrečiai... kalbant apie šią pataisą, visai kitas dalykas. Čia yra siūloma ne iniciatyva. Jeigu būtų kalbama apie iniciatyvą, tai, žinoma, vienas penktadalis Seimo narių galėtų inicijuoti bet ką. Taip yra kituose straipsniuose, kai būtent vienas penktadalis gali inicijuoti netgi interpeliaciją ar tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe arba kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tačiau čia, gerbiamieji Seimo nariai, kalbama ne apie iniciatyvą, o apie vieno penktadalio Seimo narių prievartą visam Seimui, taigi yra pažeidžiamos kitų Seimo narių teisės, nes vieno penktadalio Seimo narių sprendimas yra privalomas Seimui. Todėl tai, žinoma, prieštarauja ir Konstitucijai, ir apskritai demokratinėms normoms, ir, žinoma, mūsų Seimo statuto koncepcijai. O aiškinantis, kaip yra Vokietijoje, reikia tiesiog išsiaiškinti iki galo.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas kolegos A.Kubiliaus papildymas 229 straipsniui, tas balsuoja už, kas mano, kad to nereikia daryti, kaip jau buvo aiškinta, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

12 - už, 12 - prieš, 4 susilaikė. Nepriimta. Gerbiamasis kolega Andriau Kubiliau, dėl kito jūsų siūlymo. A.Kubilius. 230 straipsnis.

A.KUBILIUS. Aš manau, kad dalis Seimo narių nesuprato ir nebalsavo, man atrodo. Ponas J.Bernatonis tiesiog kažkaip...

PIRMININKAS. Užhipnotizavo.

A.KUBILIUS. Užhipnotizavo kalbėdamas apie Kiniją. Aš siūlau dar sykį balsuoti už 229 straipsnį. Grįžti. Nes pusė užsiregistravusių Seimo narių nedalyvavo balsuojant, aiškiai išsigando kažko.

PIRMININKAS. Matot, pusė užsiregistravusiųjų išėjo iš salės. Prašome neužmiršti šito, kiek salėje dabar yra.

A.KUBILIUS. Gerai, aš nesiūlau, man tiesiog gaila.

PIRMININKAS. 230.

A.KUBILIUS. Man tiesiog gaila, kad ponas J.Bernatonis nepasinaudojo mūsų tokia mielaširdyste ir nesuteikė sau teisių, kurios bus labai naudingos būsimai opozicijai. Na, ką padarysi, mes pragyvenome be šitų teisių 4 metus, aš tikiuosi, kad būsimoji opozicija irgi pragyvens be tokių teisių.

Bet dabar 230. Aš siūlau išbraukti pirmąją dalį, kuri skamba taip: "Kontrolės arba tyrimo laikinųjų komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Komisijos darbo metu surinkti duomenys neskelbiami." Aš manau, kad šita norma yra kažkokia pasenusi, ir aš nežinau, ar parlamentas, kuris yra tautos atstovų susirinkimas, gali turėti ką nors slapto, ypač tokiuose savo komisijų posėdžiuose, nuo pačios tautos? Vis tiek visi dalykai, ką kokios įvairios komisijos ten netyrinėtų ir nekalbėtų, išeina į viešumą. Ir išeina į viešumą pasakant ne tai, kad ten koks nors komisijos pirmininkas taip pasakė, o pasakant, kad iš patikimų šaltinių, ir paskui visi spėlioja, kuris iš Seimo narių yra tas patikimas šaltinis ir kiek jis gavo už tai. Aš siūlau šitą atgyvenusią normą išbraukti ir taip parodyti, kad Seimas yra atviras, o ne kažkoks slaptų susirinkimų sambūris.

PIRMININKAS. Pranešėjas.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seime yra sudaromos įvairios laikinosios komisijos. Ši norma taikoma tik kontrolės ir tyrimo komisijoms. Aš pabandysiu konkrečiais mūsų parlamento veiklos pavyzdžiais pagrįsti, kad tai yra reikalinga. Jūs prisimenate, Aukščiausiojoje Taryboje buvo sudaryta tyrimo komisija dėl buvusių deputatų bendradarbiavimo su KGB. Iki šiol tos komisijos vadovas ponas B.Gajauskas ne tik nepaskelbė viešai surinktos medžiagos, bet, mano žiniomis, netgi neperdavė mūsų Seimo archyvui, ir su ta medžiaga niekas iš dabartinių Seimo narių negali susipažinti.

Kitas pavyzdys. Kaip prisimenate, buvo sudaryta tyrimo komisija dėl premjero A.Šimėno dingimo. Ta tyrimo komisija šį klausimą ištyrė, pateikė Aukščiausiajai Tarybai savo išvadas, tačiau tos tyrimo komisijos medžiagos taip pat nėra netgi archyvuose. Aš domėjausi, negaliu jos gauti. Todėl, mano manymu, kartais yra tokių klausimų, kai svarbu ne tai, kas paaiškėja tyrimo metu, bet svarbu pati komisijos išvada. Ir čia būtent kalbama apie tyrimo komisijas, o ne apskritai apie laikinąsias komisijas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau vieną - už, vieną - prieš. Kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Aš esu prieš tai, ką pasakė ponas J.Bernatonis. Jūs galite eiti dar toliau - iki TSKP laikų. Iki šiol aš nežinau, kuo baigėsi jūsų - TSKP narių - komisijos... Nė vieno dokumento! Tai nėra slaptumas. Tai yra konfidencialumas. Man keista, kad Seimo komisijos gali dirbti taip, kad Seimo nariai negali ateiti į tas komisijas, negali dalyvauti tose komisijose, negauna konfidencialiai tos medžiagos. Aš kategoriškai prieš jūsų pasakytus motyvus, nes negali būti lygesnių ir lygių Seimo narių. Aš prieš.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys, remiantis pagrindinį tekstą. Kolegė Z.Šličytė. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau ponui pranešėjui paprieštarauti.

PIRMININKAS. Jį reikia paremti. Tik tada galima kalbėti. Aš labai atsiprašau, gerbiamoji Zita, toks Statutas. Kolega A.Endriukaitis. Tik paremti pagrindinį tekstą. Neturite entuziazmo?

A.ENDRIUKAITIS. Galėčiau tik tiek priminti, kaip ponas J.Bernatonis sakė, kad šita KGB komisija ...jūs patys nesudarėte...

PIRMININKAS. Čia kalbama apie Aukščiausiąją Tarybą. Kolega B.Rupeika. Benas... Benediktas Rupeika. Dėl laikinųjų komisijų.

B.V.RUPEIKA. Atsisakau žodžio opozicijos naudai ir tuo rodau gerą pavyzdį kolegoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Prašom. Dar sykį pranešėjas.

J.BERNATONIS. Prieš balsavimą, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šio straipsnio antrąją dalį, kad kontrolės ar tyrimo laikinosios komisijos turi teisę išreikalauti, kad teisėtvarkos ir prokuratūros darbuotojai pateiktų dokumentus bei duotų parodymus ir kad bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis duotų parodymus. Todėl reikia konfidencialumo. Jeigu jūs nuspręsite, kad nereikalinga šio straipsnio pirmoji dalis, tuomet aš prašysiu, kad būtų išbraukta ir antroji dalis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis pirma, o po to balsuosime. Registracija. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas A.Kubiliaus siūlymas išbraukti Statuto 230 straipsnio pirmąją dalį, tas balsuoja už, kas mano, kad to nereikia daryti, balsuoja prieš arba susilaiko.

19 - už, 22 - prieš, 6 susilaikė. Nepriimta. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom. Gerbiamasis pranešėjau, visi siūlymai, atrodo, jau dabar iki pabaigos...

J.BERNATONIS. Dar dėl 115 straipsnio. Aš norėčiau pasiūlyti patikslintą redakciją. Čia yra suformuluota pagal įstatymu nustatytą tvarką. Turimas omenyje Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymas. Todėl galbūt galima būtų, jeigu Seimo nariai neprieštarauja (tai redakcinė pataisa), suformuluoti 115 punktą taip: "Pakeisti Seimo statuto skirsnių, straipsnių ir jų dalių struktūrą bei numeraciją pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymą." Tai yra dalis sunumeruoti ir t.t. Jūs tuos reikalavimus žinote.

PIRMININKAS. Aš manau, kad niekas nesiginčys.

J.BERNATONIS. Taip pat norėčiau prašyti, kad šiandien taip pat būtų sprendžiama dėl gerbiamojo Seimo nario A.Raškinio įregistruoto ir apsvarstyto Seime projekto dėl 141 straipsnio papildymo.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Raškinis pats nenorėtų tarti žodžio? Gerbiamasis Raškini! Kolega A.Raškinis. Siūlymo autorius.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, aš noriu tik priminti, kad mano siūlymo esmė yra ta, jog prieš projekto pateikimą mes, Seimo nariai, gautume medžiagą, kad galėtume, susipažinę su ja patogiai, užduoti pateikėjui klausimus. Šis siūlymas buvo apsvarstytas komitete, buvo pateiktas svarstyti, jūsų buvo pritarta, belieka tik priimti trumpą straipsnelį. Kviečiu priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Kubilius ir kolega J.Beinortas dėl kolegos A.Raškinio siūlymo? Kolega J.Beinortas. Dabar kalbame apie kolegos A.Raškinio siūlymą.

J.BEINORTAS. Kolegos, aš suprantu, kad iš esmės šis klausimas yra grynai techninis, o ne politinis. Aš suprantu, kad mes šiek tiek taupome ir dėl šios priežasties kartais susilaikome. Bet praktika parodė paskutiniųjų dvejų, vadinkime, mūsų darbo metų, praktika parodė, kad iš esmės tie projektai, kurie yra stambūs ir kurie ateina čia jau stambių, naujų įstatymų pavidalu, jie iš tikrųjų prieš tai patenka į profilinį komitetą. Bet daugelio pataisų, kurios yra teikiamos per pateikimo stadiją, praktiškai vėluoja padauginimas. Tos pataisos yra mažos apimties, ir aš, vardan operatyvumo, vis dėlto manyčiau, kad jeigu tai yra įstatymo pataisa, vadinasi, ją pateikiant reikia duoti padaugintą visiems Seimo nariams. Jeigu tai yra visiškai naujas įstatymas, tada čia galima daryti tam tikrą išlygą, nes jis nepateks į plenarinį posėdį prieš tai nepatekęs į komitetą. Aš remiu kolegos A.Raškinio pasiūlymą ir manau, kad tik taupumo sumetimais galėtume tam tikrą barjerą pastatyti šituo aspektu.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji kolegos! Ačiū, gerbiamasis Beinortai. Gal pranešėjas pasiūlytų dabar kompromisą. Prašome klausyti ir gerbiamąjį A.Raškinį, ir kitus kolegas.

J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai pritariu gerbiamojo Seimo nario J.Beinorto siūlymui. Iš tiesų, kai tai yra nedidelės pataisos ir apskritai įstatymų pataisos, tuomet galima būtų išdalyti ir iki pateikimo, bet kai yra įstatymai, susidedantys iš 50 ar 100 straipsnių, tai galbūt gerbiamieji Seimo nariai galėtų su jais susipažinti savo frakcijose ar komitetuose, nes visos frakcijos ir visi komitetai iki pateikimo šiuos projektus turi gauti pagal tas Statuto normas, kurios yra įtvirtintos. Jeigu gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis sutiktų po žodžių "įstatymų ir kitų norminių aktų" įrašyti žodį "pataisų projektai", ne tekstai, bet projektai, "kartu su lydraščiu ir aiškinamuoju raštu turi būti išdalyti Seimo nariams iki jų pateikimo Seimo posėdyje", aš manau, kad mes galėtume tai bendru sutarimu priimti. Tačiau apibrėžti terminą, kad prieš vieną darbo dieną, mano manymu, nėra būtina, nes pateikimo metu nesprendžiamas klausimas, ar priimti, ar nepriimti. Mes tik sprendžiame, ar tikslinga Seimui tai svarstyti, ar netikslinga svarstyti, todėl galima ir posėdžio metu, susipažinus su projektu, paklausti ir susidaryti nuomonę, ar tikslinga apskritai pradėti svarstymą.

PIRMININKAS. Gal priimam tą kompromisinį variantą? Gerbiamasis Raškini, sutinkate? Dar sykį kolega A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, kaip jūs suprantate, aš dažnai stengiuosi priimti kompromisus, tačiau šiuo atveju aš norėčiau vis dėlto dar atkreipti jūsų dėmesį į štai kokį dalyką. Būtent man regis, kad kolega J.Beinortas neatkreipė dėmesio štai į ką: kai būna pateikiami iš tikrųjų dideli įstatymų projektai, tai pateikėjas labai dažnai nepasako visko. Jis pasako tik bendrą idėją, o taip jau "pereiti" visą įstatymo projektą tiesiog nėra galimybių. Todėl iš klausos pateikti klausimus galima tik apie tai, apie ką jis kalbėjo. O neįsigilinus į tuos dalykus... dažnai tekste būna labai daug klausimų, labai daug niuansų. Dabar žiūrėkite. Tiesiog norisi būtent klausimo pateikimo prasme... per svarstymą jau klausimo pateikti negalėsi tam projekto rengėjui. Čia yra visai kitas dalykas. O per svarstymą, per priėmimą - tuo labiau. Todėl aš nesiekiu, kad būtų prieš vieną dieną, bet vis dėlto manau, kad jeigu būtų galimybė prieš vieną dieną, įrašykim, kaip taisyklė, prieš vieną dieną.

J.BERNATONIS. Kaip paprastai.

A.J.RAŠKINIS. Kaip paprastai. Tada galbūt bus toks...

PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, jūs įsitikinot aptardami šitą variantą, kokie mes esame demokratiški. (Balsai salėje) Nes kituose parlamentuose (dėmesio!) spikeris, arba vyriausiasis klerkas, paskelbia įstatymo pavadinimą, ir taškas, ir įvyko pateikimas. O mes ir šnekame, ir dar norime turėti visą kodeksą rankose. Todėl aš siūlau vis dėlto priimti kompromisinę formuluotę. Nes ir dabar kas norėjo, gavo per komitetą, per frakciją, o kas labai norėjo, galėjo gauti sekretoriate. Taigi galimybė susipažinti buvo. Bet jeigu gerbiamasis A.Raškinis, gerbiamasis J.Beinortas sutinka su ta formuluote "kaip paprastai", tada iš tikrųjų čia galima stengtis ir, esant pageidavimams, visada tai nesunku padaryti. Sutinkam su tuo? Taip, pataisos ir "kaip paprastai". Kaip paprastai - prieš dieną, kitaip sakant, išvakarėse. Gal taip būtų dar geriau, pateikimo išvakarėse.

J.BERNATONIS. Galbūt aš tuomet perskaitysiu formuluotę, kad nekiltų ginčų.

PIRMININKAS. Prašom.

J.BERNATONIS. "Įstatymų ir kitų norminių aktų pataisų projektai kartu su lydraščiu ir aiškinamuoju raštu turi būti išdalyti Seimo nariams paprastai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jų pateikimo Seimo posėdyje." Ne pristatymo, o pateikimo.

PIRMININKAS. Sutinkam? Tada dar tas papildomas straipsnis. Dabar, gerbiamieji kolegos, turėtų būti pertrauka. Mums liko kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti. Tai gal darome pertrauką, o po to? (Balsai salėje) A.Kubilius tikrai pirmasis kalbės, o kiti - nežinau.

J.BERNATONIS. Lemia paskutinio kalba, o ne pirmojo.

PIRMININKAS. Gerai. Pertrauka iki 12 valandos. 12 valandą - kalbos dėl balsavimo motyvų dėl Statuto pataisų.

Pertrauka

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiame posėdį. Dabar kalbos dėl balsavimo motyvų. Matyt, dėl balsavimo tvarkos ar dėl kitų reikalų - kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Per šoninį mikrofoną.

PIRMININKAS. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš tikrai dėl vedimo tvarkos, pone Pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

V.JARMOLENKA. Aš džiaugiuosi, kad tokia muzika. Bet aš norėčiau, kad jūs nepamirštumėte, jog viena iš Editos Piaf dainų yra ... Aš nesigailiu, aš nieko nesigailiu, pone Juršėnai. Jeigu pradedam svarstymą, tai Statuto pagrindinis autorius ponas J.Bernatonis...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, aš būsiu priverstas tamstą nutraukti. Jeigu jūs norite dėl vedimo tvarkos, ką jūs jau pasakėte, - ačiū. O jeigu jūs norite dėl balsavimo motyvų, tai kodėl jūs turite pirma kalbėti negu A.Kubilius? Kokiu pamatu?

V.JARMOLENKA. Kodėl jūs mane nutraukėte? Aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

V.JARMOLENKA. Aš norėčiau, kad autorius ir mūsų pagrindinis "harmonizatorius", kaip jūs žinote, ponas J.Bernatonis atsistotų į savo vietą, ir mes pradėtume dėl šitos Statuto dalies jau aiškintis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, na, tikrai be reikalo aš tamstai suteikiau žodį, nors priminėte ir gerą dalyką, susijusį su dainininke. Dabar jau aiškinti ir diskutuoti nėra kada. Dabar keturi - už, keturi - prieš.

A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas J.Bernatonis pateikė, kaip mes visi matome, eilinį pluoštą pataisų. Aš norėčiau pastebėti, kad kažkaip prasprūdo viena esminė pataisa, kurią pasiūlyčiau aš tiesiog redaguojant šitas pataisas dar įrašyti į 98 straipsnį dėl Seimo posėdžių pirmininko teisių ir pareigų. Aš siūlyčiau 3 punktą, kuris skamba taip: "Seimo posėdžio pirmininkas nedalyvauja diskusijose ir negali kitaip daryti Seimo nariams įtakos dėl priimamų sprendimų." Pabraukti juodai pažymint apačioje, kad šis pabraukimas taikomas ypač J.Bernatoniui.

Dėl kitų punktų aš norėčiau pastebėti. Iš tikrųjų galime džiaugtis, kad LDDP, artėjant Seimo rinkimams, jaučia, jog teks būti opozicijoje, ir priėmė kai kuriuos mūsų pasiūlymus. Aš noriu pastebėti, kad mūsų siūlymu priimtas, pavyzdžiui, 891 straipsnis, kuris nurodo, kad daugiau kaip ketvirtadalio visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl aktualios ir ypač svarbios problemos. Taip pat yra įtrauktas 2111 straipsnis, kuris nurodo, kad dešimt Seimo narių gali prieš posėdį įteikti posėdžio sekretoriatui raštišką klausimą dalyvaujančiam posėdyje Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu. Be abejo, čia ponas J.Bernatonis dar šiek tiek bando laviruoti įrašydamas "dalyvaujančiam posėdyje". Tai neaišku, kur ieškosim, kaip tą Vyriausybės narį atsivesime. Bet tiek to. Aš manau, gyvenimas parodys, kad tokios išlygos visai nereikalingos. Bent jau kitas Seimas tikrai suteiks opozicijai tokias teises, kurias turi opozicija normaliuose parlamentuose.

Aš apgailestauju, kad ponas J.Bernatonis atmetė mūsų pasiūlymą dėl tyrimų komisijų sudarymo ir dėl tokių komisijų darbo viešumo. Taip pat galiu apgailestauti, kad LDDP net ir mūsų paraginta nesurado savyje jėgų įgyvendinti Respublikos Prezidento 1992 m. išreikštos vizijos dėl opozicijos teisių ir dėl opozicijos specialaus finansavimo, žinant, kad opozicija, palyginti su Vyriausybe, yra visada kur kas "biednesnė". Aš tiesiog nežinau, esu pasimetęs ir nežinau, kaip man balsuoti, kai LDDP neparemia Prezidento.

PIRMININKAS. Bet vis dėlto jūs pats fiksavote, kad gerbiamasis J.Bernatonis aiškiai pasitaisė, nors ir nepakankamai.

Kolega J.Beinortas arba kolega V.Bogušis. Prašom. Kolega V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Statuto rengimo komisijos pirmininke ir visi kiti Seimo nariai ir svečiai! Aš tikrai turiu tokį džiugų momentą savo gyvenime (retai tai būna), bet išdrįstu pareikšti, ką siūlė Savivaldybių komitetas, kuris dabar vadinsis Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas, tą darbą, kurį Savivaldybių komitetas visą laiką dirbo, tačiau neturėjo tos funkcijos ir kompetencijos, įrašytos į Seimo statutą, o šiandien mūsų darbas ir žodžiai buvo įvertinti ir pagaliau tampa kūnu. Tai tikrai labai džiugu. Aš galvoju, kad kitas Seimas ir itin šitas komitetas, na, kur kas prasmingiau galės užbaigti valstybės valdymo ir savivaldos reformą, žinoma, prieš tai parengęs šių problemų doktriną. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V.Buinevičius. Kolega A.Katkus.

J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai, aš nesu taip džiaugsmingai nusiteikęs, nes pastebėjau dar keletą tokių senų buvusios LDDP daugumos įpročių. Pirmiausia tai, kad jie vis dėlto bijo viešumo. Na, gerai tai, kad pripažįsta, jog vis dėlto greitai reikės pereiti į opoziciją. Aš manau, kad kartu gal dar pataisysime vieną kartą, ir suprotingės jau buvusi dauguma.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Bet prašom, gerbiamieji kolegos, sakyti, kaip kas balsuosite. (Balsas salėje) Gerbiamasis A.Katkus už? Aš supratau.

Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Siūlau pritarti pataisoms. Aišku, jos kelia ir tam tikrų emocijų, kai kurios pataisos orientuotos jau į būsimus Seimo rinkimus, netgi į darbą po tų rinkimų. Tačiau apskritai jos labiau demokratina mūsų Seimo darbą. Aš siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Ivaškevičius. Nematau. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto paskutinis dešimtasis variantas yra, jeigu taip galima pasakyti, sušvelnintas, palyginti su devintuoju. Tačiau ir paliktas projektas teikia daugiau teisių Seimo Pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybai, palyginti su Seimo narių teisių išplėtimu. Daugelyje straipsnių paliktas žodis "paprastai" leidžia Seimo Pirmininkui ar posėdžio pirmininkams daryti smulkių Statuto pažeidimų. Dažnai posėdžio pirmininkas leidžia sau nereikalingus Seimo narių kalbų komentarus, ir toks elgesys Statute nesulaukė įvertinimo.

Tiesiai galima pasakyti: netvarka dėl neeilinių posėdžių, neritmingas, netolygus sesijos posėdžių išdėstymas taip pat Statute nebuvo įvertintas. Mes žinome, kad sesiją pradedame tiesiog poilsiaudami. Ir kaip ją organizuojam į pabaigą? Tiek posėdžių, kad komitetams tenka ir nuo 8 val. pradėt dirbti. Žinoma, yra ir teigiama linkme suredaguotų straipsnių. Iš principo pritarti negaliu, bent jau susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar dar vienas Seimo narys - už ir vienas - prieš. Kolega A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Atsisakau.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas.

A.BASKAS. Gerbiamieji, šitas Statutas yra tam tikras žingsnis, palyginti su Reglamentu, kurį turėjo Aukščiausioji Taryba. Deja, kaip Aukščiausiosios Tarybos, taip ir Seimo bėda, kad jis ne visada laikosi Statuto. Šitas Statutas, kaip Seimo sprendimų, kaip Seimo darbo, kaip įstatymų priėmimo technologija, leidžia priimti kur kas geresnius įstatymus, labiau pamatuoti svarstomų įstatymų teigiamas ir neigiamas pasekmes. Man atrodo, pagrindinis dalykas yra tas, kad mes šito Statuto laikytumėmės. Pavyzdžiui, šiame Statute yra numatyta, kad komitetai atsakingi už savo srities padėtį. Bet, deja, nėra mechanizmo, kad mes įvertintume komitetų darbą, pirmininkų darbą, kad būtų nors kartą per tuos trejus metus kuris nors komiteto pirmininkas dėl blogos padėties jo srityje pakeistas.

Dėl Statuto ateities mums reikėtų pagalvoti. Jeigu ateityje Lietuvoje bus tokia padėtis, kai viena frakcija sudarys daugiau kaip pusę Seimo, kad joje sprendimai turėtų būti priimami irgi vadovaujantis Statutu. Tai yra įvertinant pasekmes, kviečiant į tą frakciją ne vienų pažiūrų specialistus, bet kelių, kad tos frakcijos nariai tikrai pamatytų, kadangi jų sprendimas yra lemiamas. Būtų įdomu, ar Seimo Pirmininkas, Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis ir toliau pasiryžę tobulinti ateinančiais metais šitą Statutą, kad kitas Seimas turėtų geresnį įrankį savo darbui? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Už ar prieš?

A.BASKAS. Pritariu.

PIRMININKAS. Pritariate. Ačiū. Dar vienas gali kalbėti prieš. Kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Taip, pone Bernatoni... pone Juršėnai, matote, net "Bernatoni" norėjau pasakyti. Taip, aš iš tikrųjų jus sudvejinu, nes jūs viena ranka tą patį darote. Prašom atleisti. Ne viena ranka, o dviem galvom tą patį darot.

Aš galiu kalbėti tiktai prieš ir pasakysiu, kodėl. Mes galime rašyti, ką norime, nes jūs darote, ką jūs norite. Ar mes reglamentuosime darbą, ar nereglamentuosime, jūs vis tiek darysite tą patį. Aš nepasitikiu to darbo aprašymu, nepasitikiu statutais dėl to, kad mūsų praktika yra labai bloga. Apgailestauju dėl šito. Savo kalbą noriu pakomentuoti tiktai taip: darbas frakcijose (čia buvo paminėta), darbas komitetuose.

Pone Juršėnai, iki 1992 metų, kiek aš pamenu, Sąjūdžio frakcijoje jūs visą laiką dalyvavote kaip svečias. Per trejus jūsų valdymo metus aš nesulaukiau nė vieno atviro LDDP posėdžio frakcijoje. Sėkmės jums! Priimkite tą įstatymą, bet aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Patikslinu kolegą. Kartais aš būdavau, o kartais būdavau išprašomas. Visko būdavo.

Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija! (Balsas salėje) Kuris?

71 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl kai kurių Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo? Kas už, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.

PIRMININKAS. Už - 51. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. 1. Pavardės nesakysiu. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.

PIRMININKAS. 10 susilaikė. Mielieji kolegos, 52 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 10 susilaikius įstatymas dėl kai kurių Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo priimtas. Dėkoju J.Bernatoniui, dėkoju siūlymų, pataisų autoriams, ačiū visiems Seimo nariams.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos pratęsimo projektas Nr.1975 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, mes turime keletą minučių iki 1-3 punkto. Aš siūlau išnagrinėti, kaip ir dera, pirmąjį rezervinį klausimą, t.y. dėl sesijos pratęsimo. Apie tai mes, gerbiamieji kolegos, ne kartą kalbėjome. Siūloma pratęsti iki vasario 20 d., pirmąjį posėdį surengiant sausio 9 d., po to - iškilmingą posėdį sausio 12 d., vasario mėn. būtų Prezidento metinis pranešimas, na, ir keletas posėdžių, bet ne taip intensyviai kaip gruodžio mėnesį. Kviečiu pritarti.

Kolega A.Katkus.

J.A.KATKUS. Aš jau esu sakęs ir noriu pakartoti, kad kuo daugiau priimsime įstatymų, tuo daugiau reikės juos taisyti ir tuo bus daugiau darbo naujajam Seimui, tuo mes daugiau padarysime žalos. Visą laiką tų neeilinių posėdžių kvietimas nieko gero neduoda. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas.

A.BASKAS. Gerbiamieji, noriu atkreipti dėmesį. Kai mes svarstydavome, ar pratęsti, ar ne, kai kurie Seimo nariai pasakydavo: tegul plenariniai posėdžiai būna kad ir kasdien. Man atrodo, taip kalba tie Seimo nariai, kurie neskaito įstatymų, kurie nenagrinėja įstatymų ir mano, kad Seimo nario pagrindinė pareiga yra pakelti ar nepakelti ranką, t.y. balsuoti ar nebalsuoti. Deja, Seimo pagrindinis darbas yra tartis su specialistais, kaip balsuoti. Tenka paskaityti ne tiktai įstatymus, kadangi nė vienas Seimo narys neišmano visų klausimų, kurie čia yra svarstomi per savaitę po keliasdešimt projektų. Todėl jam reikia tartis ir skaityti. Aš prieš tai, kad posėdžiai būtų taip dažnai kaip šią savaitę, per savaitę trys... Aš prieš tai, kad neliktų savaičių, kuriose nėra posėdžių. Tikrai būtų galima padirbėti prie įstatymų projektų ir patiems pateikti įstatymus. Todėl prašyčiau Seimo Pirmininką, kad jau tada, kai numatyta mėnesį ar kitą dirbti Seimo nariams ne kilnojant rankas, o iš esmės dirbti, kad nebūtų daugiau per savaitę kaip vienas plenarinis posėdis. Konstitucijoje ir numatytas tas laikas, kai Seimo nariai turi pagilinti pagrindus ir paskaityti, ir pasitarti su specialistais. Labai prašau, jeigu jau būtina pratęsti tą sesiją, tai nedaryti taip dažnai per savaitę plenarinių posėdžių, kad nelieka kada gilintis į įstatymus. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Baskai, aš būtent tai ir siūlau.

Kolega A.Salamakinas. Prašom per šoninį mikrofoną.

A.SALAMAKINAS. Aš negaliu kalbėti apie kolegas taip, kaip apie juos kalbėjo prieš mane kalbėjusieji (kad kolegos neskaito įstatymų, todėl nepasirengia), aš taip pat negaliu pritarti ir iš opozicijos kalbėjusiam Seimo nariui, kuris teigė, kad kuo daugiau priimama įstatymų, tuo daugiau blogio padaroma valstybei. Galbūt kaip tik opozicijos teikiami įstatymai ir daro blogį, tačiau jokiu būdu ne valdančiosios partijos. Aišku, kritikuoti lengviausia, kai įstatymai neparengti, tačiau nutraukti posėdžius taip pat nėra gerai. Todėl aš manau, kad reikia dirbti, o pailsėsime vasarą, kai bus iš tiesų šilta, gražu.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Kažkas kompiuteriui pasidarė. Prašom dar kartą paspausti. Kolega V.Bogušis. (Balsai salėje) Aš neprisiliečiau, o A.Endriukaitis įsijungė. (Balsai salėje) Gerbiamasis Endriukaiti, jūs nekalbėsite? Prašom. Aš negirdžiu ir, ko gero, kiti negirdi, prašom, centrinis. Gripo virusas persimetė į elektroniką.

A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš visuomet labai domėjausi jūsų teikiamais spalvotais darbo kalendoriais, kuriuos jūs rodėte ir atvykstantiems iš kitų valstybių, iš kitų kontinentų, kaip tobulo, sistemingo darbo pavyzdį. Tačiau, pone Juršėnai, jūs visiškai nesilaikėte šito kalendoriaus (jau mano keli pareiškimai buvo daryti dėl "nelaimingų" ketvirtadienių, dėl nuolatinių posėdžių trečiadieniais), todėl, aš manyčiau, ir norėčiau kreiptis į jus: padarykime tokį kalendorių, kuris būtų visiems žinomas, visiems aiškus, ir laikykimės jo iki tol, kol Lietuvoje nebus stichinės nelaimės, žemės drebėjimo arba kokių nors nenumatytų staigių dalykų. Tuomet nesinervinsime, nesipyksime, ir visiems bus viskas suprantama. Tokiu atveju nereikės jokių pratęsimų, jokių kitokių dalykų. Todėl aš nenorėčiau pritarti, kad ši sistema, t.y. nesistema, būtų jūsų toleruojama ir teikiama. Ar jūs galite tai, pone Juršėnai, padaryti? Ne kartą esat kalbėjęs apie vokiškos tvarkos privalumus.

PIRMININKAS. Aš iškart atsakau, kad tikrai taip stengiamės daryti, ir, jeigu pažeidžiama tvarka ir tas spalvotas grafikas, tai - atskirais atvejais. Tas spalvotas grafikas yra ne Biblija. Aš labai atsiprašau kolegų, tikrai kažkas kompiuteriui atsitiko. Dabar J.Veselka turėtų kalbėti. Ar jis nenori? Ne. Tai J.Listavičius. Šoninis mikrofonas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ne prieš darbą, tačiau sesijos darbas yra išdėstomas netolygiai, ir mes matom šiuo metu, koks yra rezultatas. Reikia pasakyti, kad kai kurie įstatymų projektai priimami paskubomis, ir todėl mes turime juos taisyti. Jeigu jau iš tikrųjų mes normaliai dirbtume (taip, kaip sesijos programoje patvirtinta), matyt, nereikėtų sesijų pratęsimų. Todėl aš iš principo ne už sesijos pratęsimą, bet už sesijų normalų darbą ir visų numatytų klausimų išsprendimą laiku. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Aš nežinau, gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamoji Seimo dauguma, ar tos mūsų kalbos ir išvedžiojimai kuo nors padės, jeigu jūs jau nusprendėte. Aš tiktai norėjau atkreipti jūsų dėmesį į Konstitucijos 64 straipsnį, kuriame parašyta, kad rudens sesija prasideda rugsėjo 10 d. ir baigiasi gruodžio 23 d. Ten, žinoma, parašyta, kad Seimas gali nutarti sesijas pratęsti, bet mūsų yra labai bloga praktika įvesta, tiksliau, mūsų valdančiosios partijos ir tos partijos lyderio pono Č.Juršėno, kad visuomet mes šaukiame neeilines sesijas. Aš norėčiau pasakyti, kodėl aš esu prieš tokią neeilinę sesiją. Pirmiausia darbas mūsų yra ne kilnoti rankas, kaip čia kažkas sakė, bet yra darbas frakcijose ir komitetuose. Jūs patys suprantate, kad pažeisti Konstitucijos 64 straipsnį galima tik išimtiniais atvejais. Be to, mes nežinome, ką mes svarstysime tuo metu, ar iš tiesų tokie svarbūs klausimai bus svarstomi, kad reikėtų šaukti neeilinę sesiją. Aš manau, kad išties sausio 12 d. - labai iškilminga diena, jau penkeri metai, kai mes atsilaikėme prieš sovietų tankus, todėl manyčiau, kad po Naujųjų metų pirmąją sesiją kaip tik reikėtų pradėti šią dieną, o ne paprastą darbinę dieną. Todėl aš siūlyčiau šį kartą nerengti, atsižvelgiant ir į Konstituciją, atsižvelgiant ir į tą iškilmingą momentą, kurį mes minėjom, ir apie kurį ponas Pirmininkas kalbėjo, o pradėti normaliai kitą savaitę, po sausio 12 d.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis A.Vaišnorai. Jūs, deja, painiojat ir apie Konstituciją, ir apie partijas.

Jeigu iš tikrųjų mes pažeistume Konstituciją, pratęsdami sesijas, tai jūs jau būtumėte skundęsi Konstituciniam Teismui 1993 m., bet neskundėte ir neskųsite, kadangi tai nėra pažeidimas ir nereikia gąsdinti žmonių. O dėl pirmojo posėdžio išties galima tartis: ar 9, ar 10, ar iškart tiktai 12 d., dėl to dar bus galima tartis.

Kolega R.Bloškys. Prašom.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes buvome įsipareigoję dar iki šių metų pabaigos priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir kitus labai svarbius ir reikalingus įstatymus. Ir aš manau, kad juos būtina kiek galima skubiau priimti. Taip pat ir Santuokos, šeimos įstatymą, Švietimo įstatymo papildymus ir pakeitimus. To tikrai laukia žmonės, laukia pedagogai, laukia vaikai ir jų tėvai. Todėl aš pritariu, kad pratęstume sesiją iki vasario 20 d., ir kviečiu Seimo narius balsuoti už šį pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar kolega J.Tartilas.

J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke, penkmetį per vienerius metus trimis pamainomis, produkciją su kokybės ženklu - tai jau turėjome. Jeigu reikia, vadinasi, reikia dirbti, dirbsime, tačiau to būtinumo kažkodėl nesimato. Gerbiu gerbiamąjį R.Bloškį, bet tie žodžiai "įsipareigoję buvom"... na, mes įsipareigoję esam ne prieš vieną įstatymą, o prieš visus įstatymus. Tačiau galvokime ir apie produkciją. Jeigu yra pagrindimas, iš tikrųjų reikia, sunku "kvėpuoti" be tų įstatymų, dirbkime, bet pabrėžiu - tokio būtinumo nematau, pagrindinius įstatymus, tokius skubius ir neatidėliotinai būtinus, priėmėm. Pasvarstykime apie tai, kad galime nukentėti visi ir ypač Lietuvos žmonės, jeigu skubotai ir neapgalvotai priimsime tuos įstatymus, dirbdami pamainomis ir stichiškai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija.

76 Seimo nariai.

Gal pradėkim nuo pirmos procedūros, o po to - galutinis balsavimas. Kas už tai, kad pritartume nutarimo projektui po pateikimo, kad tiesiog pradėtume procedūras? Ar aišku? Po pateikimo, kad pradėtume procedūras. Prašom balsuoti.

Už balsavo 41, prieš - 10, susilaikė 12. Taigi pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, dabar klausimas yra toks: ar galutinai šitą klausimą sprendžiam rytoj, ar galim iškart balsuoti, kadangi čia procedūrinis dalykas? Iš karto? Gerai.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti ir prašom pasiruošti skaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos pratęsimo"? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamieji, aš paaiškinsiu.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 9.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 46 balsavus už, 9 - prieš, 8 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII sesijos pratęsimo" priimtas.

Gerbiamieji kolegos, mes čia tik nustatėm tą galutinę datą, kurią irgi galim pakeisti, kadangi esam baigę anksčiau, negu buvo numatyta. Manau, kad ir dabar taip bus. O pirmasis posėdis, tai čia mūsų valioje, kada sutarsime jį daryti: 9, 10, 11 ar 12 d. Čia ne principinis dalykas. Kolega A.Raškinis. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Kolegos, aš norėčiau repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Vis dėlto labai nesimpatiška, kai iš Seimo darbo daroma chaltūra. Tai, ką mano kolega kalbėjo apie tai, jog mes esame varomi konvejeriu kilnoti rankas, o nepajėgiame įsigilinti ir parengti gerų įstatymų, yra tiesa. Iš tikrųjų po to įstatymus perdirbinėjam iš naujo, t.y. būtent šio mūsų Seimo darbo chaltūra. Jeigu mes daugiau turėtume laiko ne rankų kilnojimui, o įsigilinimui, tuomet iš tikro mūsų darbas būtų efektyvesnis. Aš manau, kad netgi ir dabar, priėmus šitą nuostatą, jog bus neeilinė sesija, ją būtų galima organizuoti taip, kad būtų galima dirbti efektyviau, o ne, taip sakant, chaltūrinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš jau sakiau, kad posėdžių bus mažiau.

Kolega J.Bernatonis. Ir kitas klausimas - turim užbaigti 1-3.

J.BERNATONIS. Repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom. J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Kaip Valstybinės švenčių komisijos pirmininkas, norėčiau gerbiamajam Seimo nariui A.Raškiniui ir kitiems priminti labai svarbias mūsų valstybės gyvenimo datas: Sausio 13 d. ir Vasario 16 d., būtent šie iškilmingi posėdžiai ir bus pratęstoje sesijoje.

PIRMININKAS. Ačiū.

Įstatymo "Dėl veikiančių įstatymų taisymo ir papildymo" projektas Nr.1571(2) (svarstymas) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

Kolegos, 3 punktas - įstatymo "Dėl veikiančių įstatymų taisymo ir papildymo" projektas. (Nr.1571.) Pranešėjas - K.Antanavičius. Kalbėti pageidavo du Seimo nariai: kolegė Z.Šličytė ir kolega P.Vitkevičius. Gerbiamoji Šličyte, prašom į tribūną. Atsisako. Tuomet ačiū. Kolega P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komitetas svarstė šį klausimą ir komitetų narių dauguma mes nepritarėm jam. Visų pirma įstatymas "Dėl veikiančių įstatymų taisymo ir papildymo" būtų žalingas mums. Žalingas, nes vis dėlto, kaip mes bežiūrėsim, mes vis tiek intensyviai priiminėjam ir priiminėsim įstatymus. Ir dabar, kada išaiškėja koks nors trūkumas, koks nors neapsižiūrėjimas, nejaugi reikia laukti dar kokį pusmetį būtinai, kad jį galėtume pataisyti? Mūsų sąlygomis tai yra neracionalu ir neįmanoma. Aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymui ir čia, kaip mes ir komitete tai padarėm. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar pranešėjas - K.Antanavičius - norėtų tarti žodį? Tuomet prašom. K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai! Įstatymas buvo pateiktas gegužės mėnesį, pakoreguotas pagal Juridinio skyriaus išvadas ir pateiktas jums vėl birželio 2 d. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tai, ką sakė kolega P.Vitkevičius, neatitinka tikrovės, nes yra numatyta, kad tik įstatymus galima kaitalioti, o kodeksus galima keisti atskirais straipsniais. Antra. Įstatymai gali būti priimti pakeitimui. Jeigu randam apsirikimą ar klaidą, tai dviejų trečdalių Seimo narių balsavimu, dalyvaujančių dviejų trečdalių, gali būti įrašytas tas klausimas į darbotvarkę. Tačiau turi būti dviejų trečdalių. Dabar pažiūrėkite, kas vyksta. Mokesčių įstatymus keičiam, keičiam tą patį įstatymą kiekvieną savaitę, tam pačiam įstatymui pateiktos dvi, trys, keturios atskirų institucijų pataisos, visai nesuderintos tarpusavyje, pjaunasi tarpusavyje. Jeigu mes suprantam, kam įstatymai leidžiami, kad ne Seimo nariams, o Lietuvos žmonėms, tai turime suprasti, kad jie turi suspėti suprasti, perskaityti tą įstatymą. Paimkim, sakykim, Įmonių įstatymą - jau ten, atrodo, 36 pataisa, Mokesčių įstatymo - 9 pataisa, Pridėtosios vertės mokesčio ir t.t. Čia jokios bėdos nebūtų, jeigu mes priimtume nuostatą, kad tiktai praėjus pusei metų po paskutinės pataisos galime vėl tam pačiam įstatymui siūlyti kitą pataisą, t.y. mūsų atsakomybės klausimas. Argi mes jau tokie esam trumparegiai, kad mes negalim pamatyti, kas gali atsitikti su ta ar kita nuostata artimiausiu metu. Jeigu mes to negalim, tai mes turim atsistatydinti visi, nes priimam įstatymą ir čia pat keičiam. O žmogus, įmonė ar firma pradeda dirbti, ypač užsieniečiai, investuotojai, bendrų įmonių su Lietuvos įmonėmis savininkai yra pasipiktinę tuo, kad įstatymų bazė nepastovi. Ačiū už dėmesį. Prašau pritarti įstatymui po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, autoriaus nuomonė aiški, prieš tai buvo išsakyta komiteto nuomonė. Dabar vienas - už, vienas - prieš. Po to spręsim, ar pritariam po svarstymo. Kolega A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Teikiamas projektas yra svarbus, todėl rengiant reikia galvoti. Ir kaip buvo kalbėta, ta skuba tai ir padaro. Jeigu būtų didelis apsirikimas, yra 3 straipsnyje nurodyta galimybė pataisyti. Tegu dauguma ir galvoja, kad visi suklydom, bet jeigu suklydo vienas ar du rengėjai, tai tegu jie būna įvardyti, ir tegu jie atsako už tai. Todėl būtų atidžiau rengiama. Aš manyčiau, kad čia nieko blogo nėra ir reikėtų pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės tas, kas kitaip mano. Kolega R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, mintis, kad mūsų įstatymai turėtų būti pakankamai stabilūs, yra, be abejo, sveikintina. Bet aš nemanau, kad šitas pasirinktas būdas yra pakankamai geras, nes šitas įstatymas iš tikrųjų neišnaudoja šių įmanomų galimybių. Net konstituciniai įstatymai turi kitokią normą negu du trečdaliai, vadinasi, pusei metų mes jį paverčiam konstituciniu. O ką daryti tokiu atveju, jeigu kokia nors grupuotė "prakišo" savo sprendimą, ir pusę metų grobstomas valstybės turtas. Ji, tarkim, yra atstovaujama Seime daugiau negu trečdaliu savo narių, tai, aišku, jie visada blokuos tokios pataisos pataisymą ir pusę metų  naudosis tomis gėrybėmis, kurios jiems tekės. Jeigu mūsų... Jeigu mūsų rinkėjai pastebės, kad mūsų įstatymas yra žalingas jiems, tai mes vėlgi negalėsim jo keisti, jeigu atsiras vieno trečdalio, sakykim, Seimo narių grupė, kurie blokuos šį keitimą. Nors dauguma, aišku, matys tą klaidą. Taigi šis įstatymas gana primityviai sprendžia šią problemą ir reikėtų turbūt ieškoti kitų procedūrų, ir turbūt procedūros, susijusios su mūsų Statuto pakeitimu, o ne šio įstatymo priėmimu. Taigi tokiam projektui aš negalėčiau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosim, nes, atrodo, vieningumo nematyti. Tai reikės spręsti balsavimu. Registracija, kolegos. Dar kartą primenu: 1-3 darbotvarkės punktas - įstatymas "Dėl veikiančių įstatymų taisymo ir papildymo". Teikia kolega K.Antanavičius. Komiteto pirmininkas kolega P.Vitkevičius mano, kad tai netinkama. Vieni Seimo nariai mano, kad reikia, kiti - kad ne. Todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, tas balsuoja už, o kas mano, kad tai iš tikro netinkama, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

8 - už, prieš - 36, 21 susilaikė. Nepritarta po svarstymo. Tai atiduoti autoriui toliau tobulinti? Sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos-Italijos dvišalio fondo įsteigimo ratifikavimo" projektas Nr.1888 (svarstymas ir priėmimas) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

Dabar 1-4 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos ir Italijos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos-Italijos dvišalio fondo įsteigimo ratifikavimo" projektas. Projekto Nr.1888. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, yra užsirašęs kalbėti Seimo narys J.Listavičius. Kviečiu į tribūną. (Balsas salėje) Dėl balsavimo motyvų norėtumėt? Tada kviečiu pranešėją baigiamajam žodžiui. Ponas ministras P.Gylys. Prašom, jūsų baigiamasis žodis.

P.GYLYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiu Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškus dėl fondo, kuris buvo inicijuotas dar 1993 m. Jo tikslas - ekonomikos, socialinės, kultūrinės, mokslo bei kitų sričių vystymo projektų finansavimas. Tai yra unikalus fondas, kadangi skirtingai nuo kitų techninės pagalbos fondų šis fondas buvo formuojamas pinigine forma. Vystantis įstatymų leidybai atsirado tam tikrų neatitikimų, todėl pirmasis apsikeitimo laiškas buvo papildytas antruoju, ir šis laiškas yra traktuojamas kaip ilgalaikė ekonominė sutartis. Kadangi ten yra kalbama apie muitų tarifų, pridėtinės vertės mokesčio ir kitus klausimus, šis laiškas įgauna tarptautinės sutarties statusą, todėl reikia jį ratifikuoti. Aš kviečiu tai atlikti Seimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra svarstymo ir priėmimo procedūra, jeigu jūs pritarsit, kadangi Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Aš kviesčiau pasisakyti dabar užsirašiusius du Seimo narius. Prašom. Seimo narys J.Listavičius. Prašom  kalbėti dėl dviejų dalykų: ar pritariate po svarstymo ir ar pritariate ypatingos skubos tvarkai.

J.LISTAVIČIUS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos-Italijos dvišalio fondo įsteigimo ir ratifikavimo" projektas savo pavadinimu nusako ir turinį. Lietuvos-Italijos gretutinis fondas kaip paramos organizacija yra reikalingas. Galima būtų tik kelti klausimą, ar ne geriau būtų jį įsteigti Pramonės ir prekybos ministerijai, o ne Užsienio reikalų ministerijai, kadangi suteikta parama buvo panaudota pramonei, sveikatai, kultūrai, mokslui remti ir, kaip matyti iš aiškinamojo rašto, šių lėšų apyvarta sudarys per kelis milijonus litų. Todėl Užsienio reikalų ministerijai, galima sakyti, reikėtų steigti lyg ir specialią kažkokią kontorą.

Žiūrint iš šių pozicijų bent jau man aiškėja, kad tai ne Užsienio reikalų ministerijos veikla, ir ji mažiau susieta, palyginus su Pramonės ir prekybos ministerijos veikla. O šiaip toks, kaip minėjau, fondas yra reikalingas ir aš pritariu jam. Todėl ir pritariu šio nutarimo projekto nuostatai, ir balsuosiu už tokio nutarimo priėmimą, nors tai būtų, sakykim, ir Užsienio reikalų ministerija. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik informuosiu, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu taip pat nusprendė pritarti ratifikavimui. Seimo narys A.Endriukaitis. Jeigu pritarti.

A.ENDRIUKAITIS. Pone ministre, kodėl jūs šiandien toks nepaprastai liūdnas ir nusiminęs?

PIRMININKAS. Pone ministre, prašom neatsakinėti į klausimus. Gal jūs prieisite po posėdžio prie pono A.Endriukaičio ir pasakysite, kas jus slegia. Seimo narys A.Gricius. Galima tik nepritarti.

A.GRICIUS. Aš pritariu.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Kairys. Galima nepritarti.

A.KAIRYS. Pritariu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nepritariančių nėra. Tai galima pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dabar Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Ar yra abejojančių? Bendru sutarimu pritariame ypatingos skubos tvarkai. Tada jeigu kas pageidautų kalbėti dėl motyvų dėl viso nutarimo ratifikavimo... Niekas nepageidauja. Tada, ministre, jums pora žodžių, ir balsų skaičiavimo komisiją prašom pasiruošti.

P.GYLYS. Mano nuotaika pastebimai gerėja, kai viskas , atrodo, pozityviai pakrypsta. O Seimo narį J.Listavičių norėčiau tiesiog informuoti, kad techninės pagalbos koordinavimu užsiima Užsienio reikalų ministerija. Mes turim specialų skyrių, kuris užsiima techninės pagalbos koordinavimu. Todėl steigti kažkokio kito biuro nereikia. Be to, Pramonės ir prekybos ministerijos reguliavimo sfera yra siauresnė. Čia vis dėlto yra socialiniai, kultūriniai dalykai, susiję su žurnalistika ir panašiai. Kaip matote, čia projektų yra kelios dešimtys ir manau, kad viskas vyksta pagal normalią, įsigaliojusią tvarką.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų dėmesio. Kadangi tai dokumento ratifikavimas, reikia ne mažiau kaip 57 balsų. Todėl prašyčiau būti labai įdėmiems. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos. Prašau būti labai įdėmiems, kadangi tai dokumento ratifikavimas, reikalingi 57 balsai. Prašau pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija pasiruošusi. Kas už tai, kad dokumentas būtų ratifikuotas, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 68.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.1810(3) (priėmimas) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dokumentas vienbalsiai ratifikuotas.

Svarstome kitą darbotvarkės punktą - 1-5, t.y. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo" projektą Nr.1810(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas - Seimo narys G.Paviržis. Pagrindinis komitetas taip pat yra Socialinių reikalų komitetas. Aš klausiu pono pranešėjo ir kaip komiteto atstovo, ir kaip pranešėjo: ar teikiate dokumentą priimti?

G.A.PAVIRŽIS. Taip, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas teikia priimti šio įstatymo projektą. Turiu pasakyti, kad čia yra du...

PIRMININKAS. Vieną minutę! Toliau komentarų nereikia. Jūs teikiate. Aš turiu pradėti balsavimo procedūrą. O toliau informacija tokia. Dokumentui yra pateiktos dvi pataisos, trys pataisos, tai yra dvi Seimo nario A.Baleženčio pataisos ir taip pat dvi Agrarinio komiteto pataisos. Iš viso keturios pataisos. Aš prašyčiau pranešėjo, kadangi tai yra vienas - 29 - straipsnis ir yra keli jo papunkčiai, kad pataisos būtų teikiamos papunkčiui. Seimo narys A.Baležentis pirmajam papunkčiui, t.y. žodžiams "pirmoje eilėje yra tenkinami" ir t.t. siūlo alternatyvų variantą. Jūsų, pranešėjau, pozicija. O po to - pono A.Baleženčio, jeigu jūs nepriimsite jo siūlymo.

G.A.PAVIRŽIS. Mes priimti jo siūlymo negalim.

PIRMININKAS. Nenorite motyvuoti?

G.A.PAVIRŽIS. Ne, man atrodo, ar ne geriau būtų apsispręsti apskritai, išklausyti Agrarinį komitetą? Kadangi Agrarinio komiteto...

PIRMININKAS. Ne, matot, pone Pavirži, Agrarinis komitetas teikia papildymą jūsų alternatyvai. Jeigu Seimas priims pono A.Baleženčio alternatyvą, aš turėsiu klausti pono M.Pronckaus, ar jis taip pat siūlo tą pataisymą ir naujai alternatyvai. Taigi mes prašome dabar pasakyti savo nuomonę dėl pono A.Baleženčio alternatyvos.

G.A.PAVIRŽIS. Na, pono A.Baleženčio pataisą man labai sunku priimti dėl kelių priežasčių. Jis siūlo, kad kai paskelbiamas bankrotas, pirmiausia turėtų būti atsiskaitoma su tais asmenimis, kurie patyrė žalą už suluošinimą ar kitokį sveikatos sužalojimą, taip pat gyvybės atėmimą. Toliau jau jis įrašo: "reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą neapmokėtą žemės ūkio produkciją" ir tik vėliau - "darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais".

Čia yra nepriimtini keli dalykai. Visų pirma mes esame ratifikavę Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr.173 dėl darbuotojų reikalavimų gynimo ir jų darbdaviui tapus nemokiu. Tos konvencijos nuostatos kaip tik ir reikalauja, kad būtų pirmiausia atsiskaitoma su darbuotojų reikalavimais. Nes iš esmės tie žmonės neturi iš ko gyventi. O dėl tų motyvų, kuriuos pasakė gerbiamasis A.Baležentis, tai aš suprantu, kad žemės ūkio darbuotojams, kurie gamina, atveža perdirbti produkciją, turėtų būti laiku sumokėta. Be abejo, tai būtina ir neginčytina, bet tai tikrai ne šio įstatymo dalykas. Juk čia mes nekalbam apie darbo santykius. Žemdirbys turi pasirinkimą šiuo atveju, gali vežti į kitą įmonę, jis galų gale gali produkciją ir į turgų vežti. O dirbantysis turi vienintelį pragyvenimo šaltinį. Ir negaudamas jokio piniginio atlyginimo, patys įsivaizduojat, iš ko jis gali gyventi. Jeigu taip vaizdžiai pasakius, tai žemdirbys turi ir karvę, ir bulvių, ir mėsos, o darbininkas staklių dalies savo šeimai ant stalo nepadės ir už komunalinius mokesčius taip pat negalės atsiskaityti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų čia visiškai be reikalo yra supriešinami du dalykai: dirbančiųjų atsiskaitymas gamykloje už darbą ir žemdirbių interesai. Mes nesiūlom kažkaip sumažinti, nužeminti darbininkų interesų. Mes pritariame, kad būtų atsiskaitoma pirmiausia. Tačiau mes siūlome ir, man atrodo, teisėtai siūlome, kad ten pat būtų įrašyti ir žemdirbių reikalavimai atsiskaityti už supirktą žemės ūkio produkciją. Ir jokio pasirinkimo žemdirbys neturi, nes iš jo produkcija jau paimta. Ir kai čia vartojamas žodis "supirkta", tai aš nenoriu sutikti. Jeigu mes įteisinsim, kad už tą produkciją nebus atsiskaityta, tai bus ne supirkta, o pagrobta produkcija. Mes įstatymu įteisintume žemės ūkio produkcijos pagrobimą iš žemdirbių perdirbimo įmonių bankroto atveju. Šito mes niekaip negalime daryti. Čia jūs paminėjote Tarptautinę darbo konvenciją, kurią mes pasirašėme. Aš dar kartą kartoju, kad mes neprieštaraujame tai konvencijai ir nesiūlome išbraukti nė vieno punkto, kurį jūs siūlote. Mes visiems jūsų projekto punktams pritariame, tik siūlome papildomai pirmiausia įrašyti atsiskaitymą už supirktą žemės ūkio produkciją. Ir aš kviečiu visus Seimo narius tam pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, tokį pat siūlymą teikė ir Agrarinis komitetas. Ar jūs sutiktumėte... Jeigu tai tikrai toks pasiūlymas, mano nuomone, toks pat... (Balsas iš salės) Ar sutiktumėte, kad atsisakytumėt balsuoti dėl alternatyvos, o prisijungtumėte prie Agrarinio komiteto siūlymo? Taip, galite, ar būtinai siūlysite balsuoti už jūsų variantą?

A.BALEŽENTIS. Agrarinio komiteto ir mano pasiūlymai sutampa. Yra tik kita redakcinė išraiška...

PIRMININKAS. Pone Baleženti, sutiktumėt nereikalauti balsuoti dėl jūsų, o prisijungti prie pono M.Pronckaus pateikto siūlymo?

A.BALEŽENTIS. Taip, sutinku.

PIRMININKAS. Ačiū. Tada, pranešėjau, prašom, jūsų pozicija dėl Agrarinio komiteto pasiūlymo. Komitetas siūlo papildyti 1 papunktį žodžiais: "Reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją". Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Be abejo, Agrarinio komiteto siūlymas yra korektiškesnis. Bet aš negaliu sutikti ir aš norėčiau, kad kolegos apsispręstų balsuodami. Vien todėl, kad tada lieka už borto mūsų, sakysim, dirbančiųjų atsiskaitymai už privalomas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir tas netesybas. Tai yra tie patys darbo santykiai. Tiktai žmogus nemato tų pinigų. Jie iš jo tik tą vieną procentą, sakykim, atskaito. O 30% darbdavys jam nematant siunčia į taupyklę. Jeigu tai būtų, sakykime, iki praeitų metų, ne, iki 1993 m., kai mes to draudimo principo mažiau žiūrėjom, tai būtų gal ir realu. Šiuo metu tai yra visiškai neteisinga todėl, kad tai yra lygiai tas pats katilas. Ir žmogaus pinigai eina jam į taupyklę ateičiai. Ir jam nesumokėti šie pinigai atsirūgs visada, atsilieps jam sergant, nelaimingo atsitikimo atveju ar galų gale sulaukus senyvo amžiaus pensiją priskaičiuojant ir t.t. Čia yra vienas ir tas pat. Todėl aš siūlyčiau įrašyti tai, ką siūlo Agrarinis komitetas, būtent po to, kai atsiskaitoma ir socialinio draudimo įmokomis.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Beinortas. Galima remti arba neremti Agrarinio komiteto siūlymą.

J.BEINORTAS. Aš maniau, kad jau kalbėsiu apskritai dėl šio įstatymo motyvų, bet...

PIRMININKAS. Ne, dar toli iki motyvų.

J.BEINORTAS. Jeigu ne, tada aš gal vėliau, jeigu galima.

PIRMININKAS. Gerai, prašom. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Aš norėčiau paremti Agrarinio komiteto siūlymą...

PIRMININKAS. Ir A.Baleženčio dabar, bendras, jungtinis.

A.J.RAŠKINIS. Bendrą. Štai dėl kokios priežasties. Pone Pavirži, kai jūs minėjote motyvus, jog galbūt ūkininkas vištų turi, gal dar ko nors turi, tai galbūt darbininkas turi uošvę, gal dar ką nors. Tai nėra įstatyminė terminologija. Yra paprasti dalykai. Yra darbininko sutartis su darbdaviu ir yra žmogaus, kuris pristato produkciją, sutartis su tuo, kuris perdirba. Jeigu kalbėsime apie teisingumą, tai tas darbininkas perdirbinėjo tą produkciją, kurią tas ūkininkas pristatė, ir to ūkininko dėka jis jau kelis mėnesius algą gavo. O dabar, kai įvyko bankrotas, tai pirmiausia darbininkui išmokama, o tas ūkininkas, kurio dėka darbininkas gavo algą, apskritai riestainio skylę gauna. Tai išvis yra neteisinga. Aš manau, kad reikia žiūrėti, kaip yra. Jeigu yra sutartys, tai reikia sutarčių laikytis. Jeigu pinigų trūksta, reikia padalyti proporcingai pagal visas sutartis: ir į "Sodrą", ir darbininkams, ir tiems žmonėms, su kuriais neatsiskaityta už jų pateiktą produkciją. Aš remiu pono M.Pronckaus pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Galima dabar remti tik pranešėjo pasiūlymą. Seimo narys R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, būtų labai gerai, kad mes trejus metus atsėdėję čia, Seime, suprastume, apie ką mes kalbame. Visų pirma skirkite du dalykus: darbiniai santykiai - tai yra viena, ir biznio santykiai - tai yra kita. Aš suprantu, jog žemdirbių biznio santykiai šiuo atveju yra prioritetas, ir yra juos ginančių dėl tam tikrų ekonominių sąlygų, pavyzdžiui, blogesnės padėties. Bet dėl to jie netampa darbiniais santykiais. Mūsų tarptautinėje konvencijoje, kurią ratifikavome, aiškiai parašyta, kad darbiniai santykiai turi būti patenkinami pirmąja eile. Mes negalime elgtis taip, kaip mums tinka. Tada mums reikėjo šitą Darbo konvenciją ratifikuoti su išlygomis, nes mums irgi buvo galima padaryti. Tuo metu mes to nedarėme. Arba galėjome ratifikuoti po metų, po dvejų ar po trejų. Niekas mūsų neverčia kuo greičiau ratifikuoti tų visų konvencijų. Mes patys jas ratifikavome. Dabar mes neturime jokio kito pasirinkimo: arba mes jų laikomės, arba nesilaikome. Pažiūrėkite, kaip mes atrodysime prieš kitus. Dabar, kai ratifikavome, mes privalome jų laikytis. Šiuo atveju pasirinkimo teisė, kaip gerbiamasis G.Paviržis pasakė, yra biznio pusėje, nežiūrint to, kad ten supirko, nesupirko, bet jis turi galimybę parduoti keliems. Jis dirba vienoje vietoje, jis tuo metu nedalyvauja keliuose darbiniuose santykiuose. Todėl aišku, kad prioritetas šiuo atveju yra darbo pusėje, todėl rūpinkimės tais žmonėmis, kurie daugelyje įmonių yra beteisiai. Aš remiu komiteto siūlymą.

PIRMININKAS. Komiteto vardu - ponas M.Pronckus - pataisos autorius, vienas iš autorių.

M.PRONCKUS. Dėl darbinių santykių pakankamai ilgai diskutavome. Štai, pavyzdžiui, jeigu kaimietis, augindamas jautį, kiekvieną mėnesį galėtų įsirašyti algalapyje ir gauti už to jaučio priaugimą tam tikrą pinigų sumą, tai būtų darbiniai santykiai. Bet kai jis dvejus metus auginęs tą jautį pristato į kombinatą, ten jam pinigų nemoka ir po kelių mėnesių, po to dar jis gali pinigų negauti, tai, vadinasi, nedarbiniai santykiai. Kolegos socialdemokratai ir gerbiamasis pone Dagy, aš siūlyčiau jums padirbėti vieną, kitą mėnesį kaime, kad suprastumėte, kas tai yra darbiniai santykiai ir kas tai yra, kai pagal algalapį gauni kiekvieną mėnesį pinigų. Aš siūlyčiau pritarti mūsų nuomonei ir balsuoti už tą pataisą.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūs nepakeitėte pozicijos?

G.A.PAVIRŽIS. Ne. Aš nepakeičiau pozicijos, nes, jeigu laikytumėmės tos logikos, apie kurią kalbėjo kolega A.Raškinis ir gerbiamasis kolega M.Pronckus, tai šiuo motyvu galėtų vadovautis bet kuri įmonė, kurios produkcija būna realizuota, bet dar negauti pinigai. Reikia turėti dar omeny ir kitus dalykus: dabar yra daug įmonių, kuriose daugiau kaip pusę metų neišmokami žmonėms net minimalūs atlyginimai, o jiems juk reikia gyventi. Aš suprantu žemdirbius ir sakiau, kad reikia. Bet ne šio įstatymo tai klausimas. O jeigu taip, tai jie turi būti po to, kai atsiskaitoma su "Sodra".

Reikia atkreipti dėmesį dar į vieną aspektą. Vis dėlto mūsų žemės ūkis yra pakankamai dotuojamas. Dotacijų šaltiniai yra tie patys įmonių darbuotojai, kurių minimalias teises mes dabar siūlome apginti. Todėl žemdirbiams siūlome nekirsti tos šakos, į kurią dabar mes visi remiamės.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Registracija, gerbiamieji Seimo nariai. Prašom registruotis, po to balsuosime.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos! Krikščionys demokratai, prašau tylos! Balsuosime dėl pataisos, kurią siūlo Agrarinis komitetas, ir jai pritaria ponas A.Baležentis. Iš esmės tai yra jungtinė pataisa - papildyti pirmąją pastraipą žodžiais: "reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją". Šiai pataisai...

B.V.RUPEIKA. Pirmininke!

PIRMININKAS. Ne. Šitai pataisai prieštarauja pranešėjas, o Agrarinio komiteto pirmininkas ją remia. Prašau pasiruošti balsuoti. Balsuosime elektronika. Kas už pataisą, už papildymą, spaudžia mygtuką "už". (Triukšmas salėje)

Pataisa, 34, 23 plius 10... (Balsas salėje) Už ką? O kodėl jūs elektronika nebalsuojate? Tai dar kartą registruojamės. Kolegos, prašau registruotis, ir elektronika dirbs. Kartosime balsavimą. Registracija. Prašau.

Dabar užsiregistravo 82 Seimo nariai. Matyt, dabar dirbs visų elektronikos. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Agrarinio komiteto ir pono A.Baleženčio jungtinės pataisos. Pataisos tekstą aš perskaičiau. Ar visi supratote, dėl ko balsuosime? (Balsai salėje) Kas pritaria šitai pataisai, spaudžia mygtuką "už". Jai prieštarauja Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ponas G.Paviržis.

38 - už, 19 plius 15 - prieš, na, dar pranešėjas prieš, bet vis tiek nieko nekeičia. Pataisa yra priimta.

Gerbiamieji Seimo nariai, toliau dėl 3 pastraipos taip pat yra dvi pataisos.

Seimo narys A.Baležentis. (Balsai salėje) Techniniai dalykai. Pranešėjau, prašau tada sakyti.

M.PRONCKUS. Toliau lieka techniniai dalykai.

PIRMININKAS. Ponas A.Baležentis siūlo išbraukti visą pastraipą.

M.PRONCKUS. Kokią pastraipą?

PIRMININKAS. Trečiąja eile yra tenkinami reikalavimai ir t.t. Kadangi šitą įrašė, tai, matyt, reikia...

M.PRONCKUS. Tai automatiškai, kadangi tai atkeliavo į pirmąją dalį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas nori kalbėti dėl viso dokumento? Prašau, dėl viso dokumento.

Seimo narys J.Beinortas. Prašau.

J.BEINORTAS. Atvirai kalbant, tai po tokio balsavimo mes turime rimtą koliziją. Aš norėčiau, kad kolegos mane suprastų. Kolizija yra ta, kad mes ratifikavome vieną iš darbo konvencijų - 173-ąją, kurioje pasakyta: "pirmumas atsiskaitymo už darbą prieš kitus mokėjimus". Jeigu dabar mes priimam šitą dalyką taip, kaip yra priimta pataisa, vadinasi, mes turėtume inicijuoti. Aš prašyčiau, kad ponas M.Pronckus ar ponas A.Baležentis inicijuotų mūsų konvencijos denonsavimą. Ją galima denonsuoti. Čia nieko nepadarysi. Mes priėmėme, mes ją ir atmetame. Tačiau konstituciniu požiūriu ji yra mums pirmesnė.

Dabar antras dalykas. Mano balsavimas prieš šitą pataisą buvo, gink Dieve, ne prieš žemdirbius. Aš labai norėčiau, kad suprastumėte. Tai paprasčiausiai yra balsavimas už pensininkus, nes, kai kiti mokėjimai prasiveržia į priekį prieš darbinius mokėjimus, paprastai pensininkai negauna pinigų, negauna socialinio draudimo biudžetas.

Dabar, bankrutuojant įmonei, kaip taisyklė, visi suprantame, kad įmonės įstatinis kapitalas yra kur kas didesnis, negu neišmokėtos algos arba įmokos socialiniam draudimui, arba už pristatytus gyvulius. Tai apskritai nereikėtų dėl to ginčytis. Šiuo atveju tiesiog nukenčia įmonės savininkai ir tos įmonės kreditoriai. O šiuo atveju, kaip mes nubalsavome, tai tiesiog turime įstatyminę koliziją. Aš, pavyzdžiui, nežinau, netgi galvoju, jog autoriaus vietoj atsiimčiau šito įstatymo projektą ir jo balsavimui iš viso neteikčiau.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Prašau.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, rengdamiesi rinkiminei kampanijai, iš esmės padarėme didelę žalą mūsų Lietuvos, kaip teisinės valstybės, prestižui. Aišku, kad šis mūsų balsavimas bus pagarsintas, bus apeliuojama į visas tarptautines institucijas ir t.t., ir t.t. Ir teisingai darys, kad taip darys. Aš palaikysiu šitą procesą. Jeigu mes patys pažeidinėjame tarptautines konvencijas, tai tokia yra ir mūsų kaina. Čia, kurie balsavo, ir netgi tam tikrų profesinių sąjungų susivienijimo centro atstovai, kurie balsavo, turi atsakyti už tokį mūsų balsavimą. Aš irgi pritariu gerbiamajam kolegai Juliui, kad reikia atsiimti šį projektą arba denonsuoti konvenciją, kurią mes anksčiau čia priėmėme. Kito kelio mes neturime. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš džiaugiuosi, kad priimta pataisa, nes kiek gi galima skriausti tuos žemdirbius? Aš buvau pateikęs įstatymą, kuriame sakoma, kad, jeigu žemdirbys turi pažymą už priduotą produkciją, tiesiog automatiškai turi gauti pinigų iš įstaigos. Ar ji turi, ar neturi pinigų - nesvarbu, tegul ima kreditą, tegul sumoka už kreditą palūkanas, bet kad žemdirbiui būtų apmokėta. Todėl manau, kad čia kokios nors konvencijos, ar kokie nors ratifikavimai neturėtų turėti jokios įtakos. Baigdamas tiktai noriu išreikšti didelę socialdemokratų nuostatą dėl paramos žemės ūkiui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, pirmumo teisė liko ir darbininkams, ir visiems kitiems. Tik šalia pirmumo teisės įrašyta ir žemdirbių pirmumo teisė, kuri yra ne už ačiū, bet už tam tikrą darbą. Taip pat yra ir jų darbo santykiai.

Dabar dėl tarptautinių konvencijų. Baikime vieną kartą svaičioti ir be reikalo kalbėti apie tuos dalykus! Kai Lietuvoje bus taip pat, kaip ir Europoje, kai pinigai bus mokami taip pat greitai, tada mes galėsime kalbėti apie Europą. Dabar pasirašome vieną kitą sutartėlę, ir jau, vadinasi, yra didelis skandalas. Aš siūlau pritarti tam įstatymui, už jį balsuoti, ir kokių nors ypatingų dalykų čia neatsitiks.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu nuraminti tuos Seimo narius, kurie yra sunerimę dėl formuluotės. Mes nepakeičiame ir neišbraukiame nė vieno žodžio iš jūsų siūlomo projekto. Tokiu būdu mes nė vienu žodžiu nepažeidžiam Darbo konvencijos, kurią jūs minite, ir kurią mes esame pasirašę. Mes tik siūlome (ir tam pritarė gerbiamieji Seimo nariai, už ką sulauks, matyt, ir kaimiečių padėkos), kad pirmiausia būtų atsiskaitoma ir su žemdirbiais už supirktą žemės ūkio produkciją. Iš tiesų taip pat žemdirbiai yra ir darbuotojai, t.y. dirbantieji, ir tai, ką mes siūlome, yra susiję su darbo santykiais. Mes siūlome išmokėti ne premijas, ne labdarą, o būtent atsiskaityti už jų darbu sukurtą darbo produktą - žemės ūkio produkciją. Kito kelio čia nėra. Aš kviečiu visus Seimo narius pritarti visam įstatymo projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš jau kurį laiką galvoju, kas daugiau Lietuvos ūkiui duoda nuostolių: ar korupcija, ar blogai veikiantys įstatymai. Ir vis dėlto mano galutinė nuomonė: blogai rengiami ir priimami įstatymai. Normaliai veikianti korupcija mažiau duoda nuostolių. Štai kodėl. Pagal veikiančią Bankroto įstatymo 20 straipsnio formuluotę, "Sodra" visada net per teismus gali iškelti bankroto bylą ir išreikalauti socialinio "Sodros" mokesčio mokėjimą, jeigu mokestis nesumokėtas nors vieną dieną. Deja, tos pačios "Sodros" iniciatyva Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriose sakoma: "valstybinio socialinio draudimo fondo taryba gali atleisti įmones, įstaigas nuo delspinigių mokėjimo už pavėluotus mokėjimus, ir net atleisti nuo šių delspinigių". Vadinasi, įteisiname valdininkų savivalę "Sodros" mokesčio surinkime. Dabar, kai mes nukeliame bankui įkeistus kreditus į ketvirtą eilę, gerbiamieji, ką mes darome? Mes kertame šaką įkeitimo institutui ir normaliai veikiančioms įmonėms, nes tam pačiam kreditui gauti dabar bankai pareikalaus kur kas didesnio užstato. Todėl galimybė gauti ilgalaikius kreditus dar labiau sumažės. Stambesni normalūs indėlininkai Lietuvos bankuose nebelaikys pinigų, nes jie negarantuoti dėl tų indėlių likimo. Tada vėl Seimas ir Prezidentas teiks dekretus, kaip iš biudžeto atiduoti prarastus pinigus. Todėl aš siūlau dėl daugelio priežasčių apskritai nepritarti šitam įstatymo projektui, nes mes, gelbėdami kitus, žudome visą normaliai veikiančią gamybą ir visą instituciją, sukurtą kreditavimo sistemai. Todėl siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pateikimo projektas patikslina eiliškumą ir atsiskaitymo tvarką bankrutavus įmonei. Čia buvo aiškiai nurodyta, kad pirmiausia atsiskaitoma su darbuotojais pagal darbo užmokestį. Dabar, nubalsavę už atsiskaitymą su žemdirbiais, iš tikrųjų kai kurie aktyviai balsavę Seimo nariai pamiršta, kad, jeigu tos produkcijos pajamos siejasi su darbo pajamomis, tai besąlygiškai. Bet reikia prisiminti, kad ta suma susideda iš dviejų dalių. Tai visų pirma - darbo užmokestis, o paskui jau yra rezultatas, pajamos. Argi absoliučiai tiktai ta suma ir bus išmokėta darbo užmokesčiui, gavus pinigų už šitą produkciją? Štai čia ir užmiršta, kad reikia statyti darbininkus ir žemdirbius į vieną eilę būtent pagal darbo užmokestį, bet ne pagal veiklos rezultatą. Ir kai šias sąvokas suplakėme, neliko nei eiliškumo, nei rūpesčio. Vadinasi, rūpestis pensininkais tada gaunasi. Štai jums ir rūpestis. Iš tikrųjų tai, ką sakė ir Seimo narys J.Veselka, taip pat turi įtakos šitam rezultatui. Todėl po viso to, kas čia dabar yra padaryta, iš tikrųjų reikėtų atsirinkti ir tuos taškus sustatyti į vietą, o paskui žiūrėti, kas čia gaunasi. Todėl dabar balsuoti už tokį įstatymo projektą, kuriame kai kas siūlė pusę metų palaukti, negalima. Tai kaip bus galima laukti pusę metų, jeigu jį realizavus dabar, reikėtų jau rytoj statyti viską į normalias vėžes, būnant vienokiu ar kitokiu patriotu. Tačiau vis dėlto patriotizmui yra taip pat tam tikros ribos, kai palygini pensininką ir kai palygini žmogų arba įmonę, kuri gaus pajamas nedarbo užmokesčio sąskaita. Tai prašom ir lyginkite. Ačiū. Aš balsuoti už, žinoma, negalėsiu.

PIRMININKAS. Dabar galima tiktai remti projektą. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Čia apie pataisą, taip? Aš paremčiau pataisą, kadangi vienaip ar kitaip darbo užmokestį jūs esate numatę ir pagrindiniame projekte. Ką reiškia pajamos už žemės ūkio produkciją, jeigu jų rentabilumas sudaro 1% ar 2%? Todėl ši pataisa, atsižvelgus į tai, kokia žemės ūkio padėtis, palyginus su Vakarų Europoje teikiamomis paramomis ir subsidijomis, yra reikšminga. Todėl aš manyčiau, kad teikiama pataisa yra prasminga ir reikėtų jai pritarti.

PIRMININKAS. Ministras M.Mikaila. Prašau. Jūsų žodis.

M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šio įstatymo 29 straipsnis lemia būtent samdomo darbininko darbo padėtį ir socialines garantijas. Todėl jokiu būdu negalima painioti. Visi neatsiskaitymai, nepriklausomai nuo jo valios, socialinio draudimo įmokos, ne tik, kad jo 1% paimtas ir nepervestas, bet ir 30% dirbančiųjų, čia visiškai negalima lyginti jokių garantijų, nes bankai, duodami ar neduodami kreditų, paima užstatus ir garantijas, o samdomas darbininkas nieko negali užstatyti, jis atlieka darbą, o jam neišmokamas atlyginimas. Bankroto atveju dar jis praranda daug socialinių garantijų dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Šitas klausimas buvo aktyviai svarstytas su visomis profesinėmis sąjungomis, su darbdaviais. Gana nelengvų debatų būdu priimtas pasiūlymas ir tų, kurie duoda darbą, ir tų, kurie dirba, kad 29 straipsnis būtų sunormintas taip, kaip jis yra teikiamas Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto projekte. Jeigu mes į šitą įterpiame visai kitą temą - atsiskaitymus (motyvai čia buvo minėti), tai ir konvencijoms prieštarauja, kita vertus, ir darbo santykiai, ir socialinės garantijos išimtinai yra reguliuojamos Europos direktyvomis, ir mes sau ateityje užkertame kelią normaliai sunorminti mūsų įstatymus, kad atitiktų bendrus tikslus. Bet tuos argumentus galima atmesti, tačiau būtent atskiriant tai, kad tai yra samdomo darbuotojo darbo santykiai ir jo socialinės garantijos.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Yra keli keliai. Žinoma, tą projektą galima atsiimti ir galima vėl po kurio laiko grįžti. Antroje vietoje yra kol kas paliekama "privalomo valstybinio socialinio draudimo įmokos". Žinoma, tai yra blogai. Aš viliuosi, kad liks stenogramose, istorijoje, kas norės paskaitys, kaip mes svarstome įstatymus ir vykdome įsipareigojimus. Vis dėlto komiteto vardu aš pageidaučiau vardinio balsavimo. Norėčiau, kad visi "herojai" būtų įvardyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš turėčiau jums pasakyti, gerbiamasis pranešėjau, pagal Statuto 115 straipsnį parašyta, kad balsuoti galima, jeigu kuri nors frakcija reikalauja ir šį reikalavimą remia ne mažiau kaip trečdalis dalyvaujančių posėdyje. Komitetai nenumatyti. Ar kuri nors frakcija remtų? Socialdemokratų frakcija remia. Pone Dagy, prašom prie mikrofono ir pasakykite, kad jūs siūlote vardinį balsavimą.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, šį vardinį balsavimą mes remiame, kadangi iš tikrųjų reikia, kad akivaizdžiai pamatytų mūsų visus įstatymų leidybos herojus. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Primenu, kad vardiniam balsavimui turi pritarti ne mažiau kaip vienas trečdalis dalyvaujančių posėdyje. Registravosi 73. Prašom pasiruošti balsuoti. Dėl motyvų nekalbame. Dėl vardinio balsavimo yra procedūrinis klausimas. Balsuosime dėl to, ar Seimas pritaria vardiniam balsavimui. Tam reikia, kad būtų trečdalis registruotų Seimo narių. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, spaudžia mygtuką "už". Prašom. (Salėje šurmulys) Dalyvavo 57. Už - 12, prieš - 29, susilaikė 16. Vardinio balsavimo nebus. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime rankų pakėlimu. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje)

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 7.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.

PIRMININKAS. Prašom suskaičiuoti, kiek salėje yra Seimo narių.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Su pirmininku - 70.

PIRMININKAS. 57 balsavus už, 7 - prieš, 14 susilaikius įstatymas priimtas.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, ką reiškia "frakcija pasiūlė"? Vienas R.Dagys sėdėjo, šoko, pasiūlė. Aš už jo sėdžiu. Net nepaklausė pono J.A.Antanaičio, ar reikia balsavimo, ar ne. Tai čia patyčia iš visko. Kokį mes rodom pavyzdį? Vienas sugalvojo - aš frakcija. Na, tai jeigu jis frakcija, tai aš irgi frakcija.

PIRMININKAS. Seimo nary Antanavičiau, jūs ne frakcija, o frakcijos įgalioti asmenys turi teisę tai pareikšti. (Salėje šurmulys)

Seimo narys A.Albertynas repliką. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Aš noriu pranešti Lietuvos kaimo žmonėms. Tie, kurie balsavo prieš, jie norėjo, kad ir toliau jūs savo produkciją vežtumėte veltui į mėsos perdirbimo kombinatus, į pienines, kad su jumis toliau neatsiskaitytų. Žinokite, tie, kurie balsavo prieš, jie ir toliau nori jus apiplėšti. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys. Replika.

R.J.DAGYS. Repliką po balsavimo. Aišku, tas mūsų balsavimas parodė mūsų Seimo kvalifikaciją, todėl mes neveltui atmetėme profesoriaus K.Antanavičiaus siūlytą projektą dėl netaisymo mūsų įstatymų. Norėčiau priminti tiems, kurie klauso mūsų radijo transliacijos, po pietų bus svarstomas rimtas įstatymas ir bendrovių pataisa, kur siūlomas konkretus "prichvatizacijos" mechanizmas ir                                                                                                                           nuvarymas nuo žemės tų pačių projekto autorių, kuriuos taip karštai mes šiandien gynėm.

Nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai" projektas Nr.1976 (svarstymas ir priėmimas) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 1-6 darbotvarkės punktą. Seimo nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai". Projektas Nr.1976. Svarstymo ir priėmimo stadija.

Gerbiamieji Seimo nariai, dokumentas buvo pristatytas. Frakcijos, kurios norėjo susitikti su siūlomu teisėju, galėjo susitikti. Dabar klausiu Seimo narių... Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galima priimti nutarimą? (Balsai salėje) Prašom? Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Šį kartą labai gerai, kad vis dėlto mums pateikta pažyma, kurią pasirašė Teismų departamento vyriausioji specialistė, dėl krūvio, kurį turėjo teisėjas R.Klišauskas, kiek nuosprendžių buvo teisėtų ir neteisėtų. Procentai yra, galima sakyti, geri. Todėl prieš balsuojant, vis dėlto gal procedūra neleidžia ar leidžia, bet turbūt galima suteikti žodį ponui R.Klišauskui, kad jis pateiktų vieną pavyzdį, dėl ko buvo pakeistas jo sprendimas?

PIRMININKAS. Deja, neleidžia procedūra.

A.ENDRIUKAITIS. Na, galima, galima!

PIRMININKAS. Negaliu!

Seimo narys P.Vitkevičius - pagrindinio komiteto pirmininkas.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstėme komitete. Iš tikrųjų tie bylų nagrinėjimo duomenys neblogi, todėl nutarėme palaikyti ir prašyti pritarti R.Klišausko kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktai kandidatūrai į Apeliacinio teismo teisėjus aš pritariu. Čia yra pažyma, kuri rodo neblogus duomenis, palyginti su kitais teisėjais arba su šalies. Todėl aš pasisakau už. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai". Nutarimo Nr.1976. Prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registracija. Registravosi 28 Seimo nariai. Kas pritaria nutarimui "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai", prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 22.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. 22 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius nutarimas priimtas.

Sveikiname poną R.Klišauską. Jis yra. Sveikiname! (Plojimai)

Seimo narys A.Endriukaitis. Replika.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėjau pirmininkui repliką po balsavimo.

PIRMININKAS. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Vis dėlto mūsų procedūroje buvo numatyta ir svarstymas, ir priėmimas, o norime mes teisėjus geriau pažinti ir vieną kitą situaciją išsiaiškinti. Kyla minčių kartais ir vėliau, ir                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    visa kita. Man atrodo... Laikas dabar yra 13.33 val., o balsavimas turėjo baigtis 14.00 val. Mes labai daug laiko turėjome. Todėl, pone posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs gal galėjote tą malonumą padaryti. Teisėjus narstyti Lietuvoje niekada nebus per maža. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš sutinku, pone Endriukaiti, bet aš negaliu nusižengti Statutui. Per pateikimą jūs galėjote jį klausinėti, kiek jums patinka. Galėjote pakviesti į frakciją, netgi asmeniškai pasikalbėti, jeigu jums kilo kokių abejonių. Aš pažeidinėti Statuto nenorėčiau. Nes vieną kartą pažeidus Statutą, būtinai reikia pažeisti ir kitą kartą. (Balsai salėje) Taip, neesminis, bet aš nenorėčiau jokių pažeidimų daryti. Neskirstyti į esminius ir neesminius.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1947(2) (priėmimas) (95.12.19)

7sesija 47 p svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, turime laiko. Dabar svarstome 2 rezervinį klausimą dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo. Projekto Nr.1947. Pranešėjas - ponas G.Paviržis. Pone Pavirži, kviečiame į tribūną - antras rezervinis klausimas. Jūs pranešėjas. Pirmiausia paprašysiu jūsų patvirtinti, kad teikiate dokumentą priėmimui.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų šiuos du įstatymo projektus aš teikiu priėmimui. Jeigu reikės komentarų, tai tada aš pasakysiu.

PIRMININKAS. Kol kas ne. Priėmimo procedūra pradedama. Aš informuosiu gerbiamuosius Seimo narius, kokia yra faktinė padėtis. Pagrindinis komitetas buvo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris pritarė. Yra Seimo nario A.Basko pasiūlymas 10 straipsnio antroje dalyje vietoje vienų žodžių įrašyti kitus žodžius. Tuos siūlymus jūs turite. Daugiau aš jokių kitų siūlymų neturiu. Gerbiamasis pranešėjau... Prašom? Vieną minutę.

G.A.PAVIRŽIS. Yra užrašyta alternatyva. Taigi čia...

PIRMININKAS. Yra alternatyva. Yra tiktai alternatyva. 28 straipsnio pirmojoje dalyje yra du pasiūlymai. Bet mes balsuosime pastraipsniui.

Dėl 5 straipsnio jokių pataisų neturime. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ar čia užsirašę kolegos dėl 5 straipsnio? Dėl jo Seimo narys A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, galbūt posėdžio pirmininkas leistų tai padaryti, su jumis pasitarti dėl 5 straipsnio antro sakinio, kurį jūs keičiate. Paskutinę dieną į mane kreipėsi rinkėjai iš Druskininkų. Yra problema, ir, manau, ne tik Druskininkuose, bet daug kur, kai šildymo įrenginiai yra viename name ir priklauso vienai bendrijai, o iš to namo tinklai nueina į kitus, sakykime, vieną ar du pastatus, namus, kurie nėra tos bendrijos nariai. Tada kyla nesutarimų. Aš noriu jūsų paklausti. Štai tokius atvejus, kurių, aš neabejoju, yra visuose miestuose, visoje Lietuvoje, ar išspręs ši jūsų redakcija, jeigu ne, tai aš prašyčiau susilaikyti dėl šio straipsnio priėmimo ir išspręsti šį klausimą. Nes šiuo metu tai yra labai aktualu.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Mano pasisakymo esmė ta, kad mes Socialinių reikalų komitete svarstėme šias pataisas ir būtent komitetas dauguma balsų prieštaravo dėl apriorinio atleidimo nuo žemės mokesčio įrašymo į šį įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes kalbame apie Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą.

J.BEINORTAS. Kad bendrijos atleidžiamos nuo žemės mokesčio.

PIRMININKAS. 5 straipsnyje nieko neparašyta.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kolega, mes dar prieisime iki 5. Dabar mes...

J.BEINORTAS. Atsiprašau, aš tik ta tema norėjau.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš manau, kad mintis yra gera, bet ar ji iki galo yra atskleista? Taip, kaip buvo anksčiau, žinoma, buvo neteisinga, kai dirbtinai buvo organizuojama ta bendrija, o dabar, kai parašyta, "jei nėra galimybės jų atskirai eksploatuoti". Gal šioje vietoje reikėtų pratęsti, gal duoti tokią mintį, ką jie turėtų daryti, kad jie turėtų savo kažkokius atstovus. Būtent čia susitarti, kadangi kito kelio nėra, kadangi tas, kuris turi valią užsukti tuos ar kitus "kranelius", jis tai ir padarys. Todėl čia reikia ieškoti kelio, susitarimo, ir tas sakinys "jeigu nėra galimybės jų atskirai eksploatuoti" būtent tai ir sako, kad reikia ieškoti sprendimo. Tačiau man atrodo, kad ne įstatyme čia visa tai, o gal reikėtų kokio nors dėl įgyvendinimo ar dar kažką pasakyti, kad bus rengiamos taisyklės ar kas. Tai tada galbūt ir būtų aišku. Tačiau už tokį straipsnį, aš pasakyčiau, reikėtų balsuoti. Jeigu kam neaišku, tai, matyt, kažkokios taisyklės ar susitarimas turėtų būti, kur visi tie klausimai turėtų būti išspręsti. Tačiau ne tiesiog įstatyme. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai Baleženti ir Listavičiau. Aš neturiu jokių jūsų siūlymų, kuriuos būtumėt pateikę raštu, ir aš negaliu teikti jūsų pasiūlymų balsuoti. Pranešėjas, jeigu pageidauja, dabar gali įvertindamas jūsų svarius motyvus paprasčiausiai atidėti straipsnį. Jeigu to nepageidaus, manys, kad viskas yra gerai, tai tokiu atveju aš turiu teikti balsuoti. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs turite kokį komentarą, prašom jį pasakyti.

G.A.PAVIRŽIS. Ne, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš negaliu pritarti kolegų siūlymams. Sakykime, dėl tų procedūrinių dalykų, kadangi jokių pastabų nepateikta ir kalbama tik tai, kas dabar perskaičius krito į akis. Noriu kolegoms tik tiek atsakyti, jog čia kalbama, kad keli namai susieti bendro naudojimo inžinerine įranga. Čia negali būti kitokios kalbos. Ginčytis, kad vieni sutinka ar nesutinka kurti bendriją... Kada viena bendrija bus įkurta ir eksploatuos blogai, kiti norės geriau. Vieni nuo kitų priklausys. Na, negali būti šitokio atvejo. Gali tiktai viena bendrija eksploatuoti, kaip, sakykim, žmogaus, vienas kūno dalis jungia kraujo arterijos. Taip pat ir čia. Taigi aš siūlau balsuoti, ir šie siūlymai nėra, sakyčiau, rimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti, ar yra reikalaujančių balsuoti?

BALSAS IŠ SALĖS. Galima.

PIRMININKAS. Galima. Pritarta bendru sutarimu po argumentavimo.

Toliau. Seimo narys A.Baskas siūlo 10 straipsnio antroje dalyje padaryti pataisymus. Jūs tuos pataisymus turite, gerbiamasis Pavirži?

G.A.PAVIRŽIS. Aš turiu tuos pataisymus.

PIRMININKAS. Bet nėra pono A.Basko. Aš nežinau, ką daryti. Jį kas nors remia? Gal priimate pataisymus?

G.A.PAVIRŽIS. Rengėjai šio siūlymo nepageidavo. Aš neįžiūriu didelių prieštaravimų, aš tik nežinau, ar visi Seimo nariai su tuo susipažinę. Aš galėčiau trumpai pasakyti, kad čia yra kalbama apie tai, kad susirinkimas siūlo, susirinkimas, kad pavestų valdybai, tarkim, ne visomis numatytomis teisėmis naudotis, kas yra parašyta apie susirinkimą, o, sakykim, tik tam tikras teises, kurios numatytos 11 straipsnyje. Tačiau aš, pavyzdžiui, manau, kad nebūtina. Todėl, kad sename tekste yra parašyta taip: susirinkimas nusprendžia - dalį perteikia arba visas savo teises. Jis gali padaryti, susirinkimas, demokratiškai nuspręsti, ką deleguoja valdybai, o ką pasilieka sau. O šiaip aš manau, kad mes tokiu būdu kažkaip šiek tiek suvaržom tų bendrijų veiklą, užuot skatinę... yra nedidelis barjeras, nors, žinoma, logikos yra, tačiau aš siūlyčiau likti prie to... nepriimti šios pataisos.

PIRMININKAS. Kadangi nėra pataisos autoriaus, aš turiu pasiklausti Seimo, ar kas nors remia pataisą?

Niekas neremia pataisos. Taigi pataisa nenagrinėjama.

11 straipsnio 2 punktui pataisų neturime. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) 3 punktui taip pat pataisų neturime. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.

4 straipsniui pataisų neturime. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.

5 straipsniui yra dvi alternatyvos. Viena - 28 straipsnio 4 punktą palikti nepakeistą, o kita alternatyva - 4 punktą išdėstyti taip, kaip tekste: "Atleidžia bendrijas nuo žemės nuomos mokesčio." Pranešėjau, pakomentuokite alternatyvas. Pasakykite, kas vieną teikia, kas kitą, kad galėčiau suteikti žodį ir kitam.

G.A.PAVIRŽIS. Tas, kuriuo atleidžia bendrijas nuo žemės nuomos mokesčių, t.y. rengėjų ir mano, šiuo atveju, siūlymas. Komiteto dauguma (ten buvo balsuota) - 6 ir 4 buvo už alternatyvą, kad būtų tas mokestis, tarkim, imamas. Taip, kaip yra parašyta sename projekte. Pasakysiu, kodėl. Esminė pataisa kaip tik ir yra šiame punkte, sakykim, dėl kurios galima būtų ginčytis. Mes siūlom nustatyti, kad bendrijos būtų atleistos nuo žemės nuomos mokesčio. Ten apskritai yra truputį tokia klaida... kai mes priėmėm įstatymą, įsivėlė nedidelis netikslumas, nes ten buvo praleistas žodis "nuoma". Ten kalbama apie žemės mokestį. Mes, kaip žinote, mūsų Konstitucija, juridiniams asmenims, net ir savivaldybėms, nesuteikia teisės į žemės nuosavybę, todėl tas žodis ten turėtų pakliūti... nuomos mokesčio, "nuomos" žodis bet kokiu atveju. Tačiau aš manyčiau... oponuojantiems norėčiau pasakyti, kad iki šiol savivaldybės negauna žemės nuomos mokesčio iš gyventojų, todėl jų biudžetai dėl to negali nukentėti. Taip pat manau, kad atleidimas nuo žemės nuomos mokesčio būtų viena iš priemonių, kuri skatina steigti bendrijas. Gyvenamojo fondo priežiūra ir išsaugojimas taip pat turėtų būti skatinamas, juo labiau kad savivaldybės tuo faktiškai nesirūpina. Na, o kartu dar norėčiau, žinoma, nesugebėjom mes išplatinti, bet yra irgi - kreipėsi savivaldybės, kurios būtent palaiko siūlymą tą, kuris yra teikiamas grupės ir mano šiuo atveju.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Galima remti vieną arba kitą pusę.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas iš tiesų reikalingas, tačiau kalbėdamas konkrečiai apie 28 straipsnio 4 punktą aš pasisakau už dabartinę jo redakciją, t.y. prieš alternatyvą. Čia minėjo, kad savivaldybės tokio mokesčio nesurenka, bet tai yra savivaldybių kompetencijos klausimas. Jeigu Seimas anksčiau atleisdavo, tai nereiškia, jog tai yra gerai. Ir čia, kaip minėjo, kad kai kurios savivaldybės kreipėsi, kad gali atleisti - tai iš tikrųjų jų kompetencijos klausimas, todėl ir palikim. Kitu atveju - kaip su tomis savivaldybėmis, kurios to nenori daryti, kurios nori surinkti sau pajamas? Vadinasi, mes jau primetę savo, Seimo, valią turėtume spręsti, o kaip joms kompensuoti tas sumas, nes čia bus ir žemės nuomos mokestis, ir bus žemės mokestis. Todėl aš siūlau 4 punkto nekeisti ir palikti minėtą klausimą spręsti savivaldybėms, t.y. balsuoti prieš alternatyvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ponas G.Paviržis kalbėjo dėl vienos iš alternatyvų.

PIRMININKAS. Taip, prašom...

J.BEINORTAS. Tuo tarpu komiteto pagrindinė alternatyva buvo kita, ir aš norėčiau prašyti, kad jūs man dabar... mano kalbėjimą laikytumėte kaip kitos alternatyvos gynimą, o ne kalbėjimą dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Prašom. Aš šito nežinojau, todėl nesuteikiau jums žodžio. Prašom.

J.BEINORTAS. Kokie buvo komitete motyvai dėl šios pataisos? Aš labai norėčiau, kad kolegos, kas nors iš Biudžeto ir finansų komiteto ir kas nors iš Savivaldybių komiteto, klausytųsi manęs. Štai kaip. Senajame įstatymo projekte buvo neatsargiai parašyta, kad gyvenamųjų namų bendrijos atleidžiamos nuo žemės mokesčių. Žemės mokestį moka savininkas. Tuo tarpu žemės nuomininkas moka žemės nuomos mokestį. Dabar šiame įstatymo projekte buvo parašyta, kad atleidžiami nuo žemės nuomos mokesčio. Mūsų komitetas panagrinėjo šitą dalyką ir mano, kad šis ydingas, ir prašo į šitą dalyką atsižvelgti. Pirmiausia gyvenamųjų namų bendrijų žemė, nuomojama žemė, iki šiol yra praktiškai neapibrėžta daugeliu atvejų, išskyrus raudonąsias statybos linijas, o Vilniaus, Kauno ir kitų miestų senamiesčiuose faktiškai yra posesijų žemė. Todėl atleidimas nuo mokesčio prieš savivaldybių poziciją, o vien tik pagal šį įstatymą, šalutinį, gali pažeisti esminę mūsų politiką, kad žemės mokesčiai, žemės nuomos mokesčiai yra atskira sritis. Ne gyvenamųjų namų kuruojama sritis ir ne socialinė sritis, o mokesčių sritis. Todėl mes manome, kad iš viso reikėtų išbraukti bet kokią kalbą apie žemės mokestį ir apie žemės nuomos mokestį iš šio įstatymo. Todėl, kad nebus vienodos sąlygos senamiesčio posesijos gyventojams ir vienodos sąlygos, sakykim, daugiabučio devynaukščio ar dvylikaaukščio, užimančio tiktai žemę po namu, atžvilgiu. Aš manau, kad mes turėtume susitarti, o ponas komiteto pirmininkas turėtų priimti mūsų alternatyvą ir iš viso išbraukti iš mūsų gyvenamųjų namų bendrijos žemės arba žemės nuomos mokesčio klausimą ir atiduoti tai Mokesčių įstatymui.

PIRMININKAS. Aš norėčiau tada tik paklausti, kadangi alternatyvos autorius apeliavo į Savivaldybių komitetą bei Biudžeto ir finansų komitetą, ar komitetai turi kokią nors nuomonę šiuo klausimu? Savivaldybių komiteto... Tai jūs pasakėte Biudžeto ir finansų komiteto. (Balsai salėje) Taip. Savivaldybių komiteto atstovas turi savo nuomonę? Neturi. Tada - ką gi, prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Kalbėjo jau už, prieš. Gerai. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų suprantam, kad reikia skatinti tas bendrijas. Tvarka, galbūt reikia ir nuo kai kurių mokesčių atleisti. Pavyzdžiui, nuo mokesčių... kurią užima pats tas namas, kitaip galbūt reikėtų spręsti ir dėl to, kur yra raudonosios linijos, bendrus takus užima ir panašiai. Bet kuriuo atveju šitas klausimas susijęs su dviem. Tai su aplamai mokesčių politikos balansu, o antras dalykas - biudžetu ir savivaldybių biudžetais. Nenorėdamas atmesti tokios idėjos ir tokio nagrinėjimo, siūlyčiau šį straipsnį atiduoti svarstyti šiems dviem komitetams. Mes galėtume, kai būtų surasta tinkama, detalizuota formulė, kas turėtų turėti, mes galėtume priimti iškart po Naujųjų metų. Tada neužkirstume sau, pavyzdžiui, kelio, jeigu dabar būtų balsuota prieš jį, kad mes daugiau negrįšim ir nenagrinėsim. Bet aišku, kad tokia plati formuluotė šiuo atveju netinka. Kadangi mūsų komitetas visą laiką sakydavo taip, kad... į socialinius klausimus prašydavome nelįsti kitų, aš lygiai taip pat taikau tą formulę, kad galbūt ir nelabai dera šiuo atveju mums patiems kištis į mokesčių klausimus. Nors idėja ...iš tikrųjų reikėtų ieškoti jos sprendimų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, dabar jums siūloma atidėti šitą straipsnį, t.y. atidėti šį įstatymą.

G.A.PAVIRŽIS. Aš noriu, kad būtų balsuojama, taip pat noriu apginti šiek tiek ir savo poziciją.

PIRMININKAS. Pone pirmininke, jūs jau gynėte savo poziciją. Dabar reikia balsuoti.

G.A.PAVIRŽIS. Bet aš turiu atsakyti į klausimą, kurį kolegos ir vienas, ir kitas neigdami... būtent apeliavo į savivaldybes.

PIRMININKAS. Prašau.

G.A.PAVIRŽIS. Aš negaliu pateikti dabar dokumento, bet būtent Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentas žadėjo... aš nežinojau, kad dabar būsiu pakviestas... jie sakė, kad po pietų atneš Savivaldybių asociacijos prašymą, kad tai būtų palikta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime iš esmės taip, čia jokių alternatyvų nėra, čia yra pataisa... Jeigu mes priimame pataisą, tuomet bus nauja 4 punkto redakcija, jeigu nepriimam - lieka senas punktas, nepakeistas. Taip, kaip buvo. Balsuosim taip: kas palaiko šią pataisą, kurią mini Seimo narys G.Paviržis...

G.A.PAVIRŽIS. Ne, pataisa yra komiteto.

PIRMININKAS. Komiteto pataisa, t.y. 4 punktą išdėstyti taip: "atleidžia bendrijas nuo žemės nuomos mokesčio". Kas palaiko šią pataisą, paspaus mygtuką "už".

Gerbiamasis Seimo nary, aš aiškinu, kas parašyta. 28 straipsnio 1 daliai yra parašyti du variantai: 4 punktą palikti nepakeistą, o antras variantas yra 4 punktą išdėstyti taip... Pataisa tai ir yra. Jeigu neatmesite šios pataisos, 4 punktas liks nepakeistas. Kokia yra problema, gerbiamieji Seimo nariai?! Nėra kitos alternatyvos, nėra kitos redakcijos. Yra sena arba nauja redakcija. Komiteto poziciją aiškinotės tarpusavyje, Seimo narys G.Paviržis pristatė. Kiti komiteto nariai mano, kad yra kitaip, kad reikia palikti nepakeistą.

Gerbiamieji Seimo nariai... Gerbiamasis Seimo nary, dar kartą reziumuokite: ką siūlote jūs, ką siūlo komitetas ir ką siūlo komiteto kažkokia dalis, nes aš supratau, kad nesupranta mūsų Seimo nariai.

G.A.PAVIRŽIS. Pakartoti man?

PIRMININKAS. Taip, pakartokite, ką siūlo komitetas...

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Komitete svarstant nuomonės išsiskyrė. 6... 4 komiteto asmenų nuomonė yra ta, kurią aš ginu šiuo atveju.

PIRMININKAS. Keturių.

G.A.PAVIRŽIS. Ne keturių, o ten šeši buvo kitos nuomonės. Yra pridėtas protokolas.

PIRMININKAS. Taip. Šeši yra už seną variantą - nepakeisti.

G.A.PAVIRŽIS. Teisingai. Šeši yra už senąjį variantą, keturi už tai, kas parašyta... išdėstyti taip: "atleidžia bendrijas nuo žemės nuomos mokesčio".

PIRMININKAS. Aišku visiems, gerbiamieji Seimo nariai?

Komiteto nuomonė yra palikti nepakeistą, keturių komiteto narių nuomonė - pakeisti šitą 4 punktą.

G.A.PAVIRŽIS. Keturių ir mano šiuo atveju.

PIRMININKAS. Taip. Prašom registruotis. Keturių su jumis, įskaitant jus. Penki? Registracija. Prašau pasiruošti balsuoti. Užsiregistravo 48 Seimo nariai.

Kas priima pataisą, palaiko pataisą, būtent vietoj seno punkto įrašo: "atleidžia bendrijas nuo žemės nuomos mokesčio", spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.

Už - 26, prieš - 10, susilaikė 3. Pataisa priimta.

Daugiau pataisų neturime. Ar galime 5 punktui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, galima kalbėti, jeigu pageidaujate, dėl viso įstatymo, bet jeigu nepageidaujate, galima balsuoti. Norinčių kalbėti prieš, pirmiausia, prieš visą įstatymą... jeigu norėtų kas kalbėti.

Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas reikalingas, tačiau tai, kas padaryta paskutiniuoju balsavimu... mes vėl patvarkėm taip, kaip ir prieš tai buvusį įstatymą, tiktai, žinoma, ne į tą pusę. Visų pirma, kad čia yra savivaldybių biudžeto lėšos, ir jomis turėtų disponuoti pačios savivaldybės. Antra vertus, jau 10 kartų Seime buvo kalbama apie tai, kad įstatymų nuostatos, kalbančios apie mokesčius, turėtų būti surinktos viename įstatyme. Ar ne tokiuose įstatymuose dabar mes gaudysime, kur, kas ir prie ko? Todėl, jeigu tai būtų toks siūlymas, būtent šiam komitetui reikėjo tokią pataisą daryti įstatyme dėl mokesčių. Dabar kaip tiktai fizinių asmenų... pakeitimai. O gal ten būtų galima juridinių asmenų daryti pakeitimus ir viename įstatyme, bet neieškoti... čia yra pažeistas jau mūsų anksčiau, galima sakyti, nerašytas susitarimas. O žiūrint į šį įstatymą, be to, ką mes padarėme blogai, tai jis leis daugiabučių namų savininkams geriau spręsti iškilusius bendrijų darbo organizavimo, vykdymo ir iš dalies finansinius klausimus. Be to, sakiau, finansinius klausimus mes sugadinom. Įstatymo projektas paaiškina, kaip elgtis bendrijai, kai gyvenamasis namas yra ne savivaldybės, o įmonės, įstaigos ar organizacijos. Po viso to, kas čia įvyko, aš, žinoma, negaliu pritarti šio įstatymo projektui ir kraštutiniu atveju susilaikysiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji! Štai yra pavyzdys, kai skubama ir išeina negerai. Darbotvarkėje iki vakar dienos pietų šio klausimo nebuvo. Po pietų buvo išdalyta darbotvarkė, ir atsirado šis klausimas, balsavimas. Pataisas Statutas leidžia pateikti tiktai iki 10 val. ryto vakar dienos. Vadinasi, mes gavom darbotvarkę ir kartu praradom teisę pateikti pataisas. Aš vis tiek pateikiau pavėluotai pataisą, kurios esmė buvo, kad negalima susirinkimo visų teisių atiduoti kelių žmonių nuožiūrai, nes tokia praktika iš karto padidina teismų krūvį ir daug yra neteisingumų. Aš atkreipiau dėmesį, kad darbotvarkėje vėl pažeistas Statutas, nenurodyta, kada bus balsavimas. Man Seimo Pirmininkas pasakė, kad nebus svarstoma, jeigu nebus tų, kurie pateikė pataisas. Aš, dirbdamas kabinete, išgirdau, kad jau klausimas svarstomas, atbėgau - jau ši pataisa nebesvarstoma. Todėl aš siūlau atsisakyti tokios praktikos, kai kelis kartus pažeidžiamas Statutas tuo klausimu. Todėl siūlau, kad mokytumės iš klaidų - nepritarti šiam projektui, atidėti ir normalia tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Nenorėdamas trukdyti laiko, atsisakau žodžio, nes viskas aišku.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad yra susidariusi daugelyje miestelių ir miestų tokia situacija, kad bendraudamos daugiabučių namų bendrijos, namų savininkų bendrijos su privačių namų savininkais turi problemų. Per praėjusį laikotarpį, kaip jūs žinote, vystėsi infrastruktūra bendrai, tai buvo dažniausiai valstybinė infrastruktūra - apšildymas ir kiti panašūs reikalai. O štai po tam tikro privatizavimo etapo daugiabučiai namai dabar organizuoti į daugiabučių namų savininkų bendrijas (jų valdymas), o aplinkui išsidėstę namukai, kurie buvo didesni arba mažesni, buvo arba privatūs, arba valstybiniai, po privatizavimo tapo privačiais. Yra problemų, kad daugiabučių namų bendrijos valdo "kraniukus", ypač apšildymo "kraniukus". Ir jos negali sutarti, nes nėra jokio teisinio akto, kuris reguliuotų tokią susidariusią situaciją ir tokius santykius. Tai mums reikėtų pagalvoti. Jeigu mes šiandien priimam ir neatidedame šio įstatymo papildymo, ateityje reikės papildyti skyriumi arba straipsniu dėl tokių santykių teisinio reguliavimo tarp daugiabučių namų savininkų bendrijų ir privačių namų, kurie yra šalia. Jeigu būtų priimtina, aš siūlyčiausi į talką jiems rengiant tokį papildymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kaip balsuosite?

A.BALEŽENTIS. Dabar aš susilaikysiu, kol nėra šių klausimų reguliavimo.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau pritarti šio įstatymo pakeitimui ir papildymui. Iš tikrųjų gyvenamųjų namų bendrijos kuriasi labai sunkiai, žmonės šiandien patekę į didelę bėdą. Jiems reikia labai daug padaryti įvairiausių išlaidų: elektros skydines sutvarkyti, šiluminius mazgus, įrengti skaitiklius, stogus remontuoti. Iki šiol jie tokių darbų ir tokių didelių išlaidų neturėjo. Iš tikrųjų nepavydėtina - gyvenamųjų namų bendrijoms reikia surasti pirmininkus. Ši parama turėtų būti daug didesnė iš valstybės pusės. Aišku, įstatymas turėtų būti žmonėms palankesnis. Ateityje, kai nusistovės ekonomika, nusistovės naujos tradicijos ar būvis, būtų galima ir daugiau prisiimti naštos gyventojams, rūpinantis savo namu. Tačiau šiandien, kai ant jų pečių užgulė tiesiog ne šimtinės, bet tūkstantinės išlaidos, tai visais būdais, manyčiau, reikia jiems padėti. Kitu atveju sukeliamas didelis žmonių pyktis, nes tai jiems yra visiškai nenaudinga.

Aš prašau pritarti toms pataisoms. Noriu pakartoti, kad aš šiandieną kviečiu Seimo narius pritarti šioms pataisoms, nors suprantu, kad jos nėra pakankamos. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, priimtame Daugiabučių namų savininkų įstatyme yra gana griežtas nurodymas, kad jeigu butai yra sujungti bendrais inžineriniais tinklais, tai turi būti steigiama viena bendrija. Labai dažnai atsitikdavo tokie dalykai, kad keli nevienodo senumo, nevienodos sudėties namai buvo prievarta jungiami į vieną bendriją. Labai dažnai žmonės nenorėdavo būti tokiose "kompanijose" dėl įvairių priežasčių - ir nemokumo kai kurių namų bendrijų, ir t.t. Dabar šiame naujajame įstatymo pataisų projekte yra punktas, kai gali būti steigiamos bendrijos nepriklausomai nuo to, ar yra bendri tinklai, ar ne. Jeigu jie gali atsiriboti tam tikru būdu, turėti savo skaitiklius, o ypač yra vienas bendras svarbus dalykas - stogas, kuris dažniausiai yra jungiančioji grandis, kadangi jam prakiurus neaišku, kurioje vietoje tenka remontuoti visą stogą. Tai dabar šis liberalesnis punktas bus, aš manau, visiems priimtinas ir labai paskatins bendrijų susiformavimą. Aš už tai, kad būtų priimtos pataisos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija, kiek salėje yra Seimo narių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Su posėdžio primininku yra 46 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Primenu balsų skaičiavimo komisijai, kad aš taip pat Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už pateiktą įstatymą Nr.1947(2)? Prašom pakelti rankas. Salėje 47 Seimo nariai, dar vienas atėjo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 29.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.

PIRMININKAS. 29 Seimo nariams balsavus už, 11 susilaikius įstatymas priimtas. Dėkojame pranešėjui. Posėdis baigtas.