Keturiasdešimt ketvirtasis posėdis
1995 m. gruodžio 12 d

	Svarstyti klausimai:
1.	Vyriausybės pusvalandis
2.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projektas (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
3.	Nutarimo “Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Seimo Nacionalinio saugumo komitete” projektas (svarstymas)
4.	1995.12 14 d. darbotvarkės aptarimas
5.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas ir įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 str. papildymo” projektas (svarstymas)
6.	Įstatymo "Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo" projektas, nutarimo "Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo" projektas ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio papildymo" projektas (svarstymas)
7.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 straipsnio pakeitimo projektas (pateikimas)
8.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas (svarstymas)
9.	Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos - Italijos dvišalio fondo įsteigimo ratifikavimo” projektas (pateikimas)
10.	Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo” projektas bei įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo” projektas (pateikimas)
11.	Įstatymo “Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo” projektas (pateikimas)
12.	Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo" 2 priedėlio pakeitimo" projektas (pateikimas)
13.	Nutarimo “Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 metų finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti” projektas (pateikimas)
14.	Nutarimo “Dėl Lietuvos valstybinio - visuomeninio blokados fondo materialinių vertybių ir lėšų perdavimo - priėmimo 1990 metų blokados fondui komisijos paskyrimo” projektas (pateikimas)
15.	Nutarimo "Dėl Klaipėdos universiteto statuto" projektas (pateikimas)
	Seimo narių pareiškimai
	P.Jakučionis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pareiškimas “Dėl Seimo nario G.J.Mincevičiaus pareiškimo”
	M.Stakvilevičius. Lietuvos socialistų partijos pareiškimas (dėl referendumo)
	A.Albertyno pareiškimas
	A.Endriukaičio pareiškimas Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui

Vyriausybės pusvalandis (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 12 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Dabar Vyriausybės pusvalandis. Žemės ūkio ministras ir mūsų kolega V.Einoris. Kviečiu į tribūną. Pirmiausia, ministre, ar turėjote išankstinių klausimų? Jeigu neturėjote, tada gal pageidaujate iš pradžių pasakyti keletą žodžių? Bet ne ilgiau kaip 5 minutes. Prašom.

V.EINORIS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, turiu temperatūros, tik nežinau, ar dėl to, kad tribūnoje stoviu, ar gripas užpuolė. Pasistengsiu labai trumpai.

Man atrodo, visiems suprantama, kad apie tokią plačią sritį per 5 minutes ką nors stebinančio pasakyti turbūt beveik neįmanoma. Tačiau vis tiek noriu truputį  ... keletą žodžių istorijos - kaip mes atrodome. Gyvulių ir paukščių dabar gaminame 38%... kai anksčiau, prieš pertvarką, prieš nepriklausomybę, pieno 58%, grūdų irgi yra 58%, palyginti su 1989 m. Naudojame dešimt kartų mažiau mineralinių trąšų, trylika kartų mažiau pesticidų. Kas penktas ha, mūsų turimais duomenimis, yra neliestas, o jeigu neliestas, gamta tuštumos nemėgsta - užžėlusios piktžolės, labai grėsmingos piktžolės, kurių greitai ir pigiomis priemonėmis negalima išnaikinti. Todėl, žinoma, galima sakyti, kad yra tokia padėtis, kuri negali nekelti žemės ūkio flango - agroflango - darbuotojų didelio susirūpinimo ir atsakomybės. Tačiau noriu pasakyti vieną tokį dalyką ir kartu padėkoti Seimo nariams, visų pirma Seimo agrokomitetui ir jį parėmusiems Seimo nariams. Priimtas Ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas tarsi pakabino mums lempą priekyje ir įkvėpė viltį, kad mes galime atsistoti ant kojų ir pradėti atkurti turėtą žemės ūkio padėtį, gamybos lygį. Neveltui šitą sakau. Vien šiais metais, galiojant šiam įstatymui, žemdirbiai gavo beveik pusę milijardo per kainas... per kainas. Čia dalyvauja ir subsidijos iš nacionalinės programos - apie 140 mln. Lt... Jūs galite įsivaizduoti šitą sumą. Jau galima pradėti galvoti, kaip nusipirkti trąšų, geresnės sėklos, pasisamdyti techniką arba ją įsigyti, jau yra didelis palengvėjimas. Tai vienas momentas.

Antras momentas. Aš esu labai dėkingas Seimui, kad šiais metais, nors iki buvo priimtas biudžetas mes, kaip ir kiekviena šaka ir jai atstovaujantys piliečiai, pareigūnai, kovojome ir visą laiką kalbėjome, kad mums labai mažai ir vis mažai, bet noriu pasakyti žinodamas, kokia yra padėtis kitose srityse, kurių žmonės gyvena didele dalimi iš biudžeto, kad dabar, kada priimtas biudžetas (ir kartu padėkoti), mums iškyla problema ir atsakomybė, kaip racionaliai panaudoti skirtas didžiules biudžeto lėšas, kredito pavidalu ir biudžeto finansavimo pavidalu. Kitais metais gauname daugiau... beveik 200 mln. Lt... ir dar vienas labai svarbus punktas, kad jūs skyrėte 50 mln. Lt už žemės kompensavimą... valstybė yra pridėjusi savo ranką, paimdama iš žmonių žemę ir išdalydama pirmiausia žaliojoje zonoje vadinamuosius 2-3 ha. Žmonės šito laukė kaip saulės užtekant, nes per paskutiniuosius dvejus metus mes pajėgėme išmokėti žmonėms tik 10 mln. Lt. Todėl šitas 50 mln. Lt sudaro sąlygas pirmiausia išmokėti tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų yra prastos sveikatos, kurių sunki ekonominė būklė, kurių šeimose nėra darbingų žmonių arba yra senyvo amžiaus ir I bei II grupės invalidai, kurie irgi turi pirmumo teisę išmokant už paimtus 2-3 ha, valstybės paimtus ir parduotus kitiems. Todėl jau šiemet turintiems pirmumo teisę galėsime išmokėti... 30% žmonių atsilyginti iš tos sumos... kurie turi teisę. O turi teisę per 180 milijonų... tie, kurie turi pirmumo teisę. O iš viso dėl 2-3 ha pretenduoja, nepretenduoja, o turi teisę reikalauti iš valstybės, iš Vyriausybės... yra 244 mln. Lt. Iš viso kompensacijai gauti yra paduota paraiškų už 628 mln. Lt.

Tai maždaug tiek. Žinoma, aš galėčiau kalbėti (bet jau uždegė lemputę), ką mes manome daryti, kaip mes dabar elgiamės, kokios jėgos yra įtrauktos perspektyviniams klausimams spręsti, kad gerai sunaudotume lėšas ir pabudintume viltį, ir prisidėtume prie tos vilties mūsų štabas - Žemės ūkio ministerija - keldami žemės ūkį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamasis ministre, jeigu Seimo nariai sutiktų klausinėti jus trumpiau, tai dar porą minučių galima jums kalbėti, pasakyti tai, kas jums rūpi. Tinka? (Balsai salėje)

V.EINORIS. Kaip geriau - aš taip galiu.

PIRMININKAS. Gerai, tada dar 2-3 minutes (galų gale galima ir posėdį pratęsti), bet ne ilgiau.

V.EINORIS. Aš noriu Seimo nariams priminti, nors daugumai yra aišku, kad mūsų pagrindinė problema, jog du trečdaliai Lietuvos kaime gyvenančių žmonių yra be socialinės apsaugos. Neturi galimybės būti ginami nuomojantis techniką, ruošiant žemę, pirmiausia 2-3 ha sklypuose ir vadinamieji ūkininkai, kurie turi mažą žemės plotą. Jeigu neįkursime agroserviso, teikiančio prieinamomis kainomis paslaugas, artimiausiu metu nematau, kad mes galėtume “pakelti” tą kas penktą šiandien nedirbamą ha ir padėti žmonėms be vargo dirbti žemę. Tai yra labai svarbus dalykas. Todėl dar kartą sakau - labai dėkingas už 25 mln. dolerių, kuriuos žada duoti kaip paskolą iš užsienio agroservisui sukurti. Iš nacionalinės programos irgi numatome (jeigu bus pritarta, pateiksime svarstyti) 70-100 mln. šitam reikalui. Sudaryta grupė žmonių, dirba institutai, kad paruoštų programą agroservisui sukurti, kad žmonės negalėtų užkirsti kelio iš vienos kišenės įsidėti į kitą kišenę valstybės skiriamų lėšų, kad būtų racionaliai, efektyviai panaudotos lėšos ir sukurta agroserviso sistema.

Didelį dėmesį mes skiriame kooperacijai, nes suprantame, kad kooperacijos nebuvimas Lietuvoje apsunkins ypač smulkiems ūkininkams žygiuoti pirmyn. Bet pasakysiu, jog veikia didelis psichologinis barjeras: kada mes kalbame apie kooperacijos sukūrimą, žmonių sąmonėje visuomet pirmiausia iškyla kolūkis ir manoma, jog mes vėl agituojame į kolūkį. Visame pasaulyje kooperacija veikia savarankiškai ūkininkui ūkininkaujant, ir mes visomis išgalėmis, priemonėmis rekomenduojame, peršame kooperuotis, burtis kaip ir visame pasaulyje.

Mes turime atkurti mokslo ir mokymo įstaigų pagrindines bazes. Mes gerai žinome, jog praradome aukščiausio produktyvumo pagrindines bandas. Instituto eksperimentiniuose ūkiuose ir mokomuosiuose ūkiuose beveik visiškai neliko kiaulių, galvijų liko 10%, o čia “spinduliavo” visai Respublikai aukščiausio produktyvumo gyvuliai... medžiaga... mes dabar norim skirti daugiau lėšų - kad kiek žemės turi, kad toje žemėje būtų sukurti pavyzdiniai ūkiai, mūsų besimokantis jaunimas, ūkininkai galėtų matyti, kaip perspektyvoje jie turės ūkininkauti ir kaip jie veiks. Ir taip toliau. Man daugiau laiko nėra. Gal klausimų?

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 11 jūsų užsirašėte raštu ir dar 23 - kompiuteriu. Taigi kaip iš anksto užsirašyta. Kolega A.Sakalas pirmasis, po to J.Listavičius. Centrinis mikrofonas. Jūsų, gerbiamasis Sakalai, čia, prezidiume, yra įjungta, todėl nesistebėkite. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, štai jūs minėjote kooperaciją, apie tai kalbama jau kelinti metai. Mano klausimas būtų toks dvigubas. Sakykite, kada turėsime jūsų aprobuotą, aš turėjau omenyje ministerijos aprobuotą arba Seimo aprobuotą žemės ūkio kooperacijos plėtojimo programą, ir kas trukdo ar trukdė žemės ūkio bendroves reorganizuoti į normalius kooperatyvus?

V.EINORIS. Klausimas labai reikalingas. Pirmiausia nuo antrojo klausimo. Žinoma, bendrovės turėtų keisti savo statusą, kad bendrovės nariai galėtų ir žemę, ir kitą savo turtą turėti kaip akcijas, kad jie galėtų žinoti, jog yra tikri šeimininkai. Čia, žinoma, reikia taisyti įstatymą. Pirmiausia yra vienas toks momentas, apie kurį reikėtų labai rimtai kalbėti. Mes žinom, kad daug žmonių, kurių žemė yra bendrovėje, norėtų žemę parduoti. Daug tos žemės savininkų gyvena mieste arba jie yra senyvo amžiaus ir nesiruošia niekada dirbti žemės, kadangi tam neturi sąlygų. Jie norėtų žemę parduoti. Žinoma, žemę galima parduoti individualiems asmenims, fiziniams asmenims, bet jeigu mes pripažįstam visas ūkininkavimo formas, ir mūsų bendrovės arba kooperatyvai gyvuos toliau, jiems turi būti suteikta teisė, jeigu žmogus nori parduoti, parduoti kam nori žemę, išskyrus užsieniečius. Turi būti labai griežtai aptarta, kokiomis sąlygomis užsienietis gali pirkti žemę. Mes dabar rengiam įstatymo pataisą ir pateiksim ją Seimui. Bendrovių asociacija tuo taip pat labai suinteresuota.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, noriu paklausti, kaip Lietuvos Respublika apsirūpinusi 1995-1996 metams grūdais, mėsa, kita žemės ūkio produkcija, maistu pašarams, žaliava pramonei ir kaip atsiskaityta su žemdirbiais? Ačiū.

V.EINORIS. Kas dėl grūdų maistui, šiemet mūsų būklė kur kas geresnė negu pernai. Pirmiausia kviečiai. Kviečių mes turime kur kas daugiau. Mums trūksta tik apie 30-40 tūkst. tonų kviečių iš reikalingų 260 tūkst. t. Pirmiausia tai tas kiekis kviečių, kurių reikia makaronų gamybai, t.y. vadinamieji kietieji kviečiai.

Dėl rugių. Atsitiko taip, kad Lietuva visą laiką turėjo rugių perteklių, pernai mes sukom galvas ir visoms valstybėms siūlėm, ar negalėtų pirkti iš mūsų rugių. Praeitais metais, kadangi taip buvo susiklostę reikalai su kainom, žmonės rugių nepasėjo ir šiais metais mes supirkom 60% reikiamo rugių kiekio. Gerai, kad mes turim rugių valstybės rezerve. Tų, kurių mes turėjome ne dėl to, kad mes supratome, jog nebus rugių, bet dėl to, kad negalėjom parduoti, ir rugiai buvo perduoti į valstybės rezervą, todėl negresia joks pavojus apsirūpinant juoda duona. Visiškai užteks. Tačiau reikia labai daug dirbti, ir mes rekomendavom kur kas aukštesnes kainas, negu buvo iki šiol, kad jų kaina priartėtų prie kviečių kainos, kadangi rugius augina blogesnėse žemėse. Taip pat kompensuoti tam tikra dalimi dirbantiems blogesnėse žemėse, ir davėm po 50 Lt už toną subsidijos. Kad galėtume atgaivinti rugių auginimą ir kad dėl rugių mūsų būklė nepasunkėtų.

Dėl kviečių mes kitais metais neturėsime jokios bėdos, nes jų yra pasėta daugiau, žmonės šiais metais pajuto kainų skonį, bet su rugiais mums yra problemų.

Kas dėl pašarinių grūdų, tai vien tik paukščių ir kiaulių kompleksams reikia 400 tūkst. tonų pašarinių grūdų, mes turim 60 tūkst. tonų. Žinoma, dabar veža iš kitų respublikų, ypač iš Ukrainos. Mūsų resursų nėra, kadangi šiais metais miežius buvo užpuolusios ligos, o ūkininkai, kurie turi 2-3 ha, neturėjo galimybių kovoti su ligomis ir kenkėjais. Šiemet miežių per visą Lietuvos istoriją gautas pats mažiausias derlius. Dėl to yra pati didžiausia bėda, tačiau dirba grūdų produktų įmonės, dirba paukštynai ir kiaulių kompleksai, yra firmos, kurios mums siūlo grūdų. Iškyla tik kreditinių lėšų klausimas, kad mes galėtume laiku nupirkti grūdų. Manau, kad mes vis tiek išsisuksime.

PIRMININKAS. Kolega A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis ministre, per trumpą ir skausmingą žemės ūkio reformą mes praradome produktyvių gyvulių bandas, sunaikinome veislininkystę. Per šitą skausmingą reformą prireikė kurti agroservisus, bet jums kupiškėnai padovanojo medicininius chirurginius instrumentus, kad jūs tiems reformatoriams taip pat padarytumėte kai kurių organų trumpas ir skausmingas operacijas. Ar tie instrumentai surūdys, ar jūs juos panaudosite? Ačiū.

V.EINORIS. Aš noriu pasakyti taip: dabar stengiuosi užimti poziciją ir orientuoti specialistus mažiau kapstytis praeityje, o visas jėgas ir visas išgales panaudoti tam, kad išsikapstytume iš esamos padėties. Ne man tą dalyką spręsti, ne man teisti. Žinoma, mes čia niekam negalim suversti bėdos. Jos prisidarėm patys, broliai lietuviai, ir patys turim tą blogybę išgyvendinti. Kitos išeities aš nematau. O kad ir sėklininkystėje, ir veislininkystėje prisidarėm daug bėdos, tai abejonių nekyla.

Aš noriu pasakyti vieną dalyką. Tie rajonai, kurie mokėjo atsispirti griūčiai, kurios galėjo ir nebūti, šiemet pardavė, pavyzdžiui, Joniškis pardavė 14 tūkst. kviečių daugiau negu 1989 metais. Pasvalys, Panevėžys, Pakruojis pardavė po 4-5 tūkst. kviečių daugiau. Aš pasakysiu, kad tie žmonės, kurie turėjo jėgų ir galimybių atsispirti, šiandien nekelia jokių klausimų.

Labiausiai įkritusi į tą blogybės duobę - Žemaitija. Žemaitija pardavė šiais metais rugių 4, 5, 6 kartus mažiau ir pasėjo 4, 5 kartus mažiau, negu pasėdavo anksčiau. Suprantama, bendrovių neliko, ūkininkai neturi sąlygų, 2-3 ha ūkininkų, kurie užima trečdalį žemės, sklypeliuose augo po 0,5 ha ir mažiau grūdinių kultūrų, ir kadangi jie neturėjo jokių galimybių kovoti su ligomis ir kenkėjais, tai grūdų nepardavė. Ir greitai neparduos.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, šiandien Lietuvos kaime gyvena beveik trečdalis Lietuvos gyventojų. Iš tiesų ir pagal amžių, ir pagal profesiją, užsiėmimą tai yra pakankamai skirtingos ir įvairios žmonių grupės: ir jaunos šeimos, ir mokytojai, ir pensininkai, ir medikai. Ar yra Vyriausybės programa, požiūris, kaip vis dėlto sukurti sąlygas, surasti galimybių, kad politika atitiktų kiekvienos žmonių grupės interesus? Nes iš tiesų tai, ko reikia pensininkui, visiškai netinka kitoms gyventojų grupėms. Ar yra daroma, kad mes vis dėlto surastume darbą ir apsaugotume netolimos ateities kaimą nuo didelės bedarbystės, nors ir dabar jos lygis gana didelis? Dėkoju.

V.EINORIS. Aš noriu patikinti, kad nemanau, jog kaime dirbantis mokyto-jas, gydytojas, kultūros darbuotojas yra kitos kategorijos žmogus ir į jį reikia žiūrėti kitaip, negu žiūrima į valstietį. Jie ten gyvena, ten dirba ir kvėpuoja vienu oru, turi vienus tikslus. Jeigu žmogus bus sveikas, bus darbingas, bus kultūringas, ir bus gerai.

Tai viena. Dėl bedarbystės. Mes parengėme kaimo raidos ir užimtumo programą ir ją patvirtinom. Dirbo mokslo įstaigos ir mums pateikė prognozę, kad 2000 metais darbingų žmonių, neturinčių darbo, kaime bus 20%. Jeigu mes tikrai nieko nedarysime, mūsų padėtis bus nepavydėtina.

Ką mes numatom? Mes numatom peržiūrėti mūsų žemės ūkio mokyklose, kurių yra per 50, žmonių parengimą, kad parengtume ne tik ūkininką, traktorininką ar dar ką nors, bet kad būtų rengiami staliai, batsiuviai, šaldytuvų remontininkai, radijo ir televizijos remontininkai, kad sukurtume darbo vietas kaime ir kaimiečiams nereikėtų važiuoti į miestą, kad jaunimui būtų sukurtos darbo vietos. Mes turim iš pagrindų ir labai skubiai peržiūrėti infrastruktūrą. Toje programoje yra numatytos mūsų kryptys ir mes stengsimės jų laikytis.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Nematau. Tuomet kolega V. Lapė. Prašom.

V.LAPĖ. Gerbiamasis ministre, jūs, tapęs ministru, labai pykote ant tų, kurie pasisakydavo apie nelinksmą žemės ūkio bendrovių ateitį, arba galą, liaudiškai sakant. Jeigu tikėtume spauda, jūs neva esate pasakęs, kad liežuvis tegul nulūžta tiems, kurie tai pranašauja. Kaip suprasti, kodėl jūs pritarėte Žemės ūkio bendrovių įstatymo pataisai, kurią teikė Agrarinis komitetas, ponas A.Ražauskas? Po jų juk bus galima iš karto likviduoti bendrovę, nes iš karto iškils toks klausimas. Numatyta išpirkti žmonių pajus paslaugomis, kiaulėmis, vištomis, alumi ir t.t. Kaip jūs galėtumėte į tai atsakyti?

V.EINORIS. Dėl bendrovių noriu pasisakyti labai atvirai ir nedviprasmiškai. Laikiau ir tol, kol mane jūs čia laikysite, bendroves laikysiu viena iš pagrindinių grandžių ir tvirtovių apsaugant žmones socialiai. Mes turime du trečdalius teritorijos ir du trečdalius žmonių, kurie šito neturi. Pirmiausia susitvarkykime šitoje tuštumoje, kurioje mes atsidūrėme, sukurkime infrastruktūrą, sukurkime servisus, sukurkime kooperatyvus, sukurkime kitą infrastruktūrą, kokios reikia kaime, ir tada galėsime prabilti - reikia bendrovių ar ne. Mes turime žinoti, kad 125 tūkstančiai kiemų, kurie yra bendrovėse, šiandien ... kad yra sunku nuvažiuoti pas gydytoją, yra problemų vestuvių, krikštynų metu ir visais kitais klausimais. Todėl šiandien pasakyti, kad reikia griauti bendroves, tai tas pat, kas kirsti sau ranką. Ne dėl to, kad aš jas myliu ir man jų reikia. Bet reikia skaitytis su realybe, ir mes negalim pirma griauti, o po to galvoti, ką darysim. Kurkim tai, ką sugriovėm, atkurkim, dirbkim, stiprinkim ūkininkus, stiprinkim tai, ką reikia. O jeigu žmonės gyvena, jeigu išgyvena, jeigu bendrovės jiems patinka, tai tegul būna. Jie patys pasakys, kada bendrovės nereikia. Todėl mums pasakyti viešai ir manyti, kad žmogus yra tautos priešas, jeigu jis pasisako už bendroves, aš to niekaip nesuprantu. Kaip šitaip galima daryti?

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Pone ministre, prieš kelias dienas aš gavau laišką iš Šalčininkų rajono Mištūnų kaimo, kuriame žmonės skundžiasi, kad Tetėnų žemės ūkio bendrovė neatiduoda jiems priklausančios technikos. Laišką pasirašė 8 ūkininkai. Jie rašo, kad dalį technikos bendrovė pardavė pašaliniams asmenims, o likusia naudojasi tie, kurie atsikėlė prieš 10 metų iš Baltarusijos ir kitur. Vadinasi, žemės savininkai, dabar ūkininkai, negali pradėti ūkininkauti. Kokia būtų jūsų nuostata apie tuos žmones, kurie išeina iš bendrovės atsiėmę savo žemę ir norėtų ją dirbti, ir kaip jiems tai pradėti? Taip pat aš prašau, kad jūs tą laišką išnagrinėtumėte ir jiems atsakytumėte. Ačiū.

V.EINORIS. Mano nuostata visiškai aiški ir tvirta. Jeigu aš klystu, jūs mane pataisykite, kad, pavyzdžiui, jeigu išeinant jam iš bendrovės atsirado galimybė imti žemę ir ją dirbti, tai, man atrodo, reikia būti labai bukam, kad prieštarautų šiam procesui. Procesas yra įteisintas mūsų viso gyvenimo nuostatose. Šito būti negali! Bet aš visiškai prieš, kad žmogui, išeinančiam iš bendrovės, būtų išdalytas bendrovės turtas natūra. Pinigais jam priklauso, nes tai šventas dalykas ir turi būti jam atlyginta. Tačiau reikia vadovautis bendrovėje patvirtintais nuostatais ir tvarka. Bet kad žmogus šiandien nori imti žemę ir ūkininkauti, tai reikia tik sveikinti ir palaikyti visais būdais. Pasakysiu dar vieną dalyką: geriau pusvelčiui atiduoti pastatus, atiduoti techniką, negu ją sugriauti. Reikia atiduoti viską ūkininkui, kad jis ūkininkautų, panaudotų pastatus, o ne nusiaubti, kaip padarėme dviejuose trečdaliuose teritorijos.

PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Prašom.

M.TREINYS. Gerbiamasis ministre, dar vienas klausimas apie bendroves. Dabar daugelyje bendrovių vyksta pajų koncentracija. Pajus superka, sakysime, 2, 5 ar keliolika asmenų. Kauno rajone buvo tokių pavyzdžių, kai šeima nupirko visą bendrovę. Vadinasi, bendrovės narys, gavęs 1000 ar 5000 Lt gal ir pasidžiaugs, tačiau perspektyvoje jis išeina iš bendrovės, negaus jokios paramos ir, žinoma, jokių dividendų. Kaip, pone ministre, prognozuojate tas pajų sutelkimo socialines pasekmes ir koks galėtų būti ryšys su būsima Bendrovių įstatymo pataisa pakeisti bendrovių valdymą, kitaip sakant, balsuoti kaip akcinėse bendrovėse - nuo pajaus dydžio? Jeigu mes jau įteisinom tą akcinį principą, tai kartu keičiasi ir bendrovės kooperatinis požiūris, ir tampa jau ne kooperatinis, o akcinis.

V.EINORIS. Aš noriu pasakyti, kad aš žinau apie tai, ką jūs pasakėte. Atsiranda grupelės žmonių ir visokiais būdais kelia sąlygas. Jeigu norit arklio - prašau. Vienam pajaus neužtenka, tai imkit tris ir išeikit iš bendrovės. Man atrodo, kad labiau pasmerkti tokios grupės žmonių arba vadovo negalima. Tai yra žmonių apgaudinėjimas! Aš sveikinu tokių derinių kūrimąsi ant laisvos žemės. Pavyzdžiui, Šakiuose yra Stonkaus ūkis, kuris turi 2000 ha. Ten, žinoma, susiklostė istorinės sąlygos. Po karo buvo viskas nuniokota, nugriauta, plotai dideli, o dauguma žemės savininkų yra mieste. Jie sukūrė pavyzdinį ūkį ir žmonės tiesiog patenkinti. Aš ten buvau du kartus, ir žmonės sveikina, ir sako: kodėl daugiau tokių nedarote? Bet viskas turi vykti natūraliai, negalima atsikratyti senų žmonių. Kaišiadoryse viename ūkyje moterys vadovo vos neapmėtė tuo, kuo nereikia... Sako, ką jūs su mumis padarėte, apgavote, kam mus išstūmėte iš bendrovės? Žinoma, tuos žmones pastato į keblią padėtį. Tai yra žmonių apgaudinėjimas. Viskas turi vykti natūraliai ir tų žmonių, kurie yra senyvo amžiaus, mes negalime leisti skriausti. Aš manau taip.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, deja, kaimas ketvirti metai maitinamas pažadais, programomis, 100 mln. atseit pažadėtų litų, tačiau realybė yra ta, kad didesnė pusė žemės ūkio bendrovių šiuo metu yra nuostolingos. Slegia skolos bankams, energetikams ir daugelis kitų. Gal jūs galite paaiškinti, kodėl ketvirti metai dabartinė valdžia nesuteikė realios paramos nei ūkininkams, nei žemės ūkio bendrovėms, nei 2-3 ha savininkams? Kas priešinasi šitai pagalbai ir gal galite paaiškinti, kokios yra priežastys?

V.EINORIS. Noriu pasakyti, jog man atrodo, kad jūs uždavėte klausimą, nors pats ne mažiau negu aš suprantate, koks turi būti atsakymas. Pirmiausia priešinasi tautos kišenė, esamos ekonominės galimybės, resursų nebuvimas. Tai pirmiausia. Bendrovės yra, jos natūraliai žlunga, ir matom, kad jos neegzistuos. Kuo greičiau bendrovės, kurios jau tikrai nusprendė savęs daugiau nevadinti bendrovėmis, suirs, tuo bus geriau, bus aiškus tikras šeimininkas. Bet tas, kurios gerai laikosi ir gyvena gerai, reikia visomis išgalėmis remti.        

PIRMININKAS. Ir paskutinis - kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, aš užsirašiau klausti, tačiau jau ponas V.Lapė paklausė panašiai. Tačiau aš vis tiek negaliu nepaklausti dar kartą. Jeigu, sakysim, aš turiu akcijų gamykloje, jeigu išeinu iš gamyklos ir noriu atsikratyti tų akcijų, aš pats rūpinuosi, kur jas dėti. Tuo tarpu žmogus, išeidamas iš žemės ūkio bendrovės, gali pasiimti gyvulį ar tvarto dalį. Ar tai yra teisinga? Ar nereikėtų kaip tik priimti tokį įstatymą, kad žmogus, išeidamas iš žemės ūkio bendrovės, pats rūpintųsi, kur dėti tas savo akcijas, ir negriautų žemės ūkio bendrovės?

V.EINORIS. Supratau klausimą. Manau, jeigu jis tikrai eina ūkininkauti ir dirbti žemę, jis turi teisę pretenduoti į natūrinį turtą. Kitais atvejais aš visiškai solidarizuojuosi su ta mintim, kad, jeigu jis išėjo iš bendrovės ir neūkininkaus, jis turi rūpintis savo pajaus realizavimu. Jis turi rūpintis.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Prisėskit, kadangi iškart kitas jūsų klausimas, o per tą laiką - A.Sakalas dėl vedimo tvarkos ar dėl ko kito. Prašau.

A.SAKALAS. Aš repliką norėčiau, Pirmininke. Ir kartu siūlymą gerbiamajam ministrui.

PIRMININKAS. Prašom.

A.SAKALAS. Iš tikrųjų, kadangi mes po kelių metų, matyt, tapsime Europos Sąjungos nariais, jeigu mes ateisime į Europos Sąjungą su nekooperuotais smulkiais ūkiais, aš manau, kad mūsų žemės ūkio laukia labai dideli sunkumai. Aš kviesčiau gerbiamąjį ministrą pasistengti, kad vis dėlto ta smulki ūkio kooperacija būtų, kad mūsų ūkis būtų efektyvus prekinis ūkis, o ne smulkių ūkių rinkinys, kurie jokiu būdu negalės išsilaikyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už linkėjimus. Dar kartą ministras.

V.EINORIS. Nei pridėti, nei atimti, tik noriu pritarti. Bet tik noriu pasakyti dar apie vieną dalyką. Jeigu taip atsitiktų, kad mus dabar priimtų į Europos Sąjungą su šiuo gamybos lygiu, kokį mes turim... Žinoma, stojant į Europos Sąjungą paima kelių metų gamybos vidurkį, užfiksuoja ir daugiau nė krust. Tik gali būti sumažinimui... Jeigu mes nepasieksime reikiamo gamybos lygio per šį laiką, kurį esam užsibrėžę, mūsų laukia didelė nelaimė. Todėl, jeigu mes norėsim stoti greičiau į Europos Sąjungą, tai turim apsiginti. Juk ne nuo mūsų priklauso tai, kad mes atsidūrėm tokioje vietoje. Mes gerai žinom, kokie mes buvom ir kiek gaminom. Žinoma, yra gamybos forma, yra gamybos lygis, yra kokybės klausimai. Bet mes gaminom, pagal pieno ir mėsos gamybą pasaulyje užėmėme 3-4 vietą. Tegul atvežtiniai pašarai, bet mes žinom, kad mūsų žmonės buvo pasiekę tą gamybos lygį, ir mes turim išsikovoti. Jeigu mes neišsikovosim, neįstosim į Europos Sąjungą, mums nedovanos istorija.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projektas Nr.1924 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar jau neikit iš tribūnos. 2-2 darbotvarkės punktas - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projekto (Nr.1924) pateikimas. Prašom.

V.EINORIS. Čia buvo priimtas įstatymas...

PIRMININKAS. Prašom.

V.EINORIS. Buvo priimtas įstatymas, kurio 3 straipsnyje buvo pasakyta, kad atsiskaitant pirmiausia būtų atsiskaityta su produkcijos tiekėjais už supirktą produkciją ir realizuotą pagamintą žemės ūkio produkciją. Aš noriu pasakyti vieną dalyką. Jis galioja iki šių metų gruodžio 31 d. Įstatymo projekte numatyta pratęsti šio įstatymo 3 straipsnio galiojimą iki 1997 m. gruodžio 31 d. Jeigu mes šito nepadarytume, tai yra galvojama... Buvo ginčijamasi, kodėl pirmiausia mokama kaimiečiams, o ne tos organizacijos, kuri bankrutuoja, darbininkui apmokama už darbą. Aš noriu pasakyti, kad šiame jautyje, šiame bekone, šiame litre pieno yra įkūnytas kaimiečio darbo atlyginimas. Ir jeigu mes apie tai negalvosim, kai kaimietis jau dabar gauna mažą atlyginimą, o dar pensinio amžiaus žmonės, tai jų bus nepavydėtina būklė. Todėl labai prašau pratęsti šio įstatymo straipsnio galiojimą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, už trumpą pranešimą. Minutę. Pagal Statutą priklauso, kad Seimo nariai jūsų klaustų. Bet, gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad klausimas toks svarbus ir toks aiškus, kad mes šiandien pat galėtume jį išspręsti, jeigu niekas neprieštarautų.

V.EINORIS. Labai prašau.

PIRMININKAS. Ar sutiktumėt? Tai prašau, gal keli Seimo nariai paklaustų ir tuo pačiu pasakytų nuomonę, ar galim šiandien iš karto balsuoti. Aš siūlysiu ypatingos skubos tvarką. Prašom. Kolega A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Reikia pritarti ypatingos skubos tvarkai, kadangi žemdirbiams šis įstatymas labai svarbus. Seimo nariams, kurie labai jaudinasi dėl kooperacijos, noriu priminti. Kolūkiuose sukurtas turtas yra kooperatinis turtas, buvo kooperatinis turtas. Ir to turto nacionalizavimu buvo sugriauta kooperacija. Kol nebus grąžintas nacionalizuotas kolūkių turtas, apie kooperacijos sukūrimą negalima net galvoti.

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis ministre, aš esu vienas iš šio įstatymo rengimo pradininkų ir šiandien pasakyti vienašališkai, kad šis įstatymas gelbėja, sakysim, žemdirbius, negaliu, kadangi visu įstatymu buvo siekiama neleisti perdirbančioms įmonėms turėti daugiau atsiskaitomųjų sąskaitų, kad jos negalėtų operuoti kitomis sąskaitomis ir kviestų atsiskaityti su žemės ūkiu. Šiandien, aš manau, šios problemos jau nėra, kadangi visos įmonės gali turėti kelias atsiskaitomąsias sąskaitas. Bet man jau šiandien kyla toks klausimas: ar perdirbamoji pramonė šiandien stengiasi išieškoti iš firmų, kurioms pardavė gyvulius, tuos pinigus, ar nesistengia? Ar šis įstatymas nepradeda veikti atvirkščiai?

V.EINORIS. Ne, jokiu būdu atvirkščiai neveikia. Bet aš pasakysiu vieną dalyką. Mes turim gerai įsivaizduoti vieną momentą: jeigu mes turim 38% gamybos, sakysime, mėsos ir 50% pieno, ir pas mus didžiulis kiekis produkcijos perdirbamas smulkiuose cechuose, stambios įmonės dirba 15-20% pajėgumu, todėl jų labai sunki būklė. Bet čia ne pagrindinis dalykas. Pagrindinis dalykas - tai, jog kolektyvų priešaky atsirado atsitiktinių žmonių.

PIRMININKAS. Ačiū.

V.EINORIS. Ir pažiūrėkit, kokia situacija. Išeidamas buvęs vadovas nepaliko nė vieno grašio skolos, o per dvejus metus atskirose įmonėse atsirado milžiniškų skolų. Taip pat ir skolų žemdirbiams. Tai čia buvo pasinaudota mūsų vadinamąja demokratija, kuri buvo peraugusi į anarchiją. Pasinaudojo, ir daug kas “pasišildė rankas”. Mes 15 įmonių vadovų esam atidavę prokuratūrai. Nagrinėja šiuos klausimus. Nežinau, kaip čia baigsis, bet tokių faktų yra. Kolektyvams atėjo vadovauti tie žmonės, kurie norėjo “pasišildyti rankas” arba jokio “žalio” supratimo neturėjo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Lapė. Prašom, dėl vedimo tvarkos. Prašom. Tylos, kolegos!

V.LAPĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kuo remiantis ištrinta mano pavardė iš...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Lape, aš jums iš karto atsakau: užsirašymas buvo ir kompiuteriu, ir pagal sąrašą iš anksto. Sąrašas iš anksto nebuvo iki galo išnaudotas. Todėl kompiuterinis įrašas neturėjo reikšmės. Prašom. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju...

V.EINORIS. Prašau priimti.

PIRMININKAS. Ministras savo nuomonę irgi pasakė. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju savo siūlymą. Kadangi klausimas yra aiškus arba daugmaž aiškus, ar galim mes jį iš karto šiandien priimti, kadangi čia tik datos pratęsimas?

V.EINORIS. Ir nenaujas.

PIRMININKAS. Galim priimti? (Balsai salėje) Minutėlę! Gerai, du Seimo nariai - kolegė E.Kunevičienė ir kolega A.Baležentis. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom kalbėti į mikrofoną.

E.KUNEVIČIENĖ. Aš paprašiau, kad mums dabar atneštų tą projektą, kuris galioja, ir reikia pasižiūrėti. Aš dabar neatsimenu, ar ten nėra užfiksuoti delspinigiai, kurie jau nebeatitinka šiandieninės infliacijos dydžio. Jie jau per dideli yra. Jeigu yra užfiksuoti tie delspinigiai, tada nors ir šiandien priimdami turim patikslinti tą rodiklį. Tuoj, po kelių minučių turi atnešti.

V.EINORIS. Ten yra 0,2%.

E.KUNEVIČIENĖ. Tada gerai. Aš maniau, kad 0,8% yra...

V.EINORIS. Ne, 0,2% įstatyme, tikrai, patikėkit, nes visur suvienodinom, kas ...

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai jūs tada, gerbiamoji Kunevičiene, sutiktumėt? Malonu. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš pritariu, kad šis svarbus klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Bet prašyčiau jus padaryti šio klausimo svarstymo ir priėmimo bent valandos pertrauką, padauginti šį įstatymo pakeitimo projektą, išdalyti jį Seimo nariams ir tada, aš manau, Seimo nariai galėtų pritarti ir pačiam projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Padauginti tikrai galime, bet kad čia visas įstatymas yra toks: “Šis įstatymas galioja iki 1997 m. gruodžio 31 d.” (Balsai salėje) Negi tai neaišku? Bet aš manau, kad tikrai galime padauginti ir išdalyti visiems Seimo nariams. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tai ar galim balsuoti dabar? (Balsai salėje: “Galim!”) Galim? Gerai, ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registracija. 82 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai... Gerbiamieji kolegos, ar tikrai reikia kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerai. Gerbiamasis Baleženti, tamstai bus replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo”? Kas už, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 59 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6 Seimo nariai.

PIRMININKAS. Mieli kolegos, 59 Seimo nariams balsavus už ir tik 6 susilaikius įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” priimtas. Ačiū.

Gerbiamasis Baleženti, ar dar norit kalbėti, ar galim toliau?..

A.BALEŽENTIS. Noriu pasveikinti Seimo narius, priėmusius gerą įstatymą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis Baleženti.

Nutarimo “Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Seimo Nacionalinio saugumo komitete” projektas Nr.1945 (svarstymas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

Mieli kolegos, 2-3 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo “Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Seimo Nacionalinio saugumo komitete” projektas. Projekto Nr.1945. Svarstymo stadija. Užsirašė kalbėti A.Endriukaitis, kaip ypač suinteresuotas asmuo. Prašom. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Šis klausimas yra turbūt ne tiek teorinis, kiek praktinis. Tačiau teorine prasme pagal 44 straipsnį yra aiškiai įvardyta, kad frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja į komitetus tiek narių ir tiek pat komiteto narių pavaduotojų. Dėl šio klausimo yra jau kalbama nuo praeitų metų, t.y. šių metų pradžios, ir vasarą kalbėta, aš savo pageidavimą aiškiai pasakiau ir jo neatsisakau. Klausimas dėl komitetų yra labai akivaizdus, kitaip aš nepersigalvosiu ir kitaip aš jo nespręsiu. O dabar dėl pavaduotojo. Tai čia yra tam tikras kabliukas dėl 45 straipsnio, tačiau iš esmės tai yra pagal 44 straipsnį - frakcija nustato. Ir šiuo atveju, kadangi aš nepriklausau frakcijai, tai pagal veikiantį Statutą aš neturiu teisės būti jokio komiteto nario pavaduotojas. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimui ir LDDP garbingai vadovybei tai yra naudinga ir reikalinga, tai turbūt toks sprendimas ir bus padarytas. Tačiau jeigu manoma, kad gali būti A.Endriukaitis komitete, tada sprendimas gali būti priimtas ir kitoks. O dėl to, kad ta pati frakcija, tai čia buvo galvota (be abejo, pagal 44 straipsnį), jog frakcija savo frakcionuotus žmones ir skiria savo pavaduotojais. Buvo galvojama, kad vis tiek visi asmenys yra frakcionuoti. O kadangi liko nefrakcionuotų, todėl ir tebėra toks kazusas. Todėl aš norėčiau pasakyti, kad problema yra ne ta, kad ten draudžia ar, tarkim, sugriūtų... O jeigu pono Č.Juršėno terminologija kalbant, ar tai būtų esminis Statuto pažeidimas, ar tai būtų esminis Seimo nario teisių pažeidimas, ar tai būtų esminis visų likusių Seimo narių teisių pažeidimas, jeigu nefrakcionuotas narys A.Endriukaitis būtų kažkokio komiteto nario pavaduotojas? Kas dėl to nukentėtų? Koks revoliucinis procesas ar kokia stabilizacija dėl to susvyruotų? Regis, žmogus dirbtų, kur norėtų, ką pageidautų, ir revoliucinių perversmų turbūt neįvyktų. Galų gale, jeigu praktiškai kalbant, tai tame komitete visą laiką nebus taip, kad nebūtų to pagrindinio nario. Tarkim, jeigu jo ir nebūtų, tai kažkokio perversmo ar žalingo, kenksmingo LDDP sprendimo nebūtų. Jeigu jau taip ir įvyktų, taigi yra salė, kur klausimas būtų antrą kartą svarstomas, ir būtų nuspręsta taip, kaip priklauso, ar taip, kaip reikia. Todėl problema yra tokia: leisti ar neleisti A.Endriukaičiui veikti ir dirbti. O aš manyčiau, netgi sutinkant su pono Č.Juršėno, pono J.Bernatonio ir pono N.Germano nuomone, kurie teikia, kad neatitiktų 45 straipsnio, tai aš grįžtu prie to, jog tai būtų smulkus, neesminis, niekam nekenkiantis, nedarantis žalos jokiai frakcijai, jokioms struktūroms pažeidimas. Galėtų būti. Bet tai būtų neesminis pažeidimas. O kaip jūs žinote, ponas Č.Juršėnas neesminius pažeidimus arba smulkius pažeidimus visiškai toleruoja, visiškai pritaria ir už juos pakelia ranką. Todėl baigdamas aš kreipiuosi, kad baigtumėte mane persekioję, baigtumėte mane tampę už kur norit ir leiskite man eiti ten, kur aš pageidauju, nes nuo to niekam nieko blogo neatsitiks. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, matyt, dėl vedimo tvarkos kolega J.Listavičius, bet prieš tai turiu paaiškinti, kad iš tiesų esminiai ar neesminiai Statuto pažeidimai buvo įteisinti Aukščiausiojoje Taryboje. Tada A.Endriukaičiui šitas diferencijavimas nekliuvo. Dabar jam užkliuvo, bet ačiū Dievui, kad atrado nors vieną atvejį, kurį gali sau su malonumu pritaikyti. Aš irgi sutinku, kad tikrai neleisim, nes mano supratimu tai, ką siūlo kolega A.Endriukaitis, yra esminis Statuto pažeidimas. Prašom. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, kadangi šiandien mes neblogai dirbam, aš noriu paprašyti, kad jūs pasiūlytumėte ir trečią nutarimą ar įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka ir būtų gerai.

PIRMININKAS. Žinoma, kai kam būtų gerai, bet aš šito nesiūlysiu. Kadangi daugiau norinčių kalbėti nėra, prašome dėl balsavimo motyvų. Kolega B.Rupeika ir kolega P.Miškinis. Dar norite tarti baigiamąjį žodį? Prašom. A.Kubilius. Jeigu tai labai svarbu, prašom. Nes vėl būtų neesminis pažeidimas. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad kolega A.Endriukaitis šioje vietoje šiek tiek suklydo tardamas, jog šio nutarimo priėmimas būtų smulkus ar kažkoks kitoks Statuto pažeidimas, nes šito nutarimo priėmimas visiškai nepažeidžia jokio Statuto straipsnio. Tik galutiniam balsavimui aš pasiruošęs pateikti šito nutarimo naują redakciją, kurioje būtų atsižvelgta į Seimo Juridinio skyriaus išvadą. Aš noriu pasakyti, kad išvada jau yra išdalyta ar bent aš jau ją gavau. Ji lygiai 20 kartų ilgesnė už mūsų teikiamą projektą. Juridinis skyrius tikrai išsamiai išanalizavo mūsų teikiamą projektą, kuris, kaip jūs pamenate, yra iš dviejų eilučių. Juridinis skyrius nurodo vieną iš priekaištų tai, kad mes savo nutarimo projektu neatsižvelgėm į Seimo statuto 44 straipsnio paskutiniąją dalį, kuri nurodo, kad komiteto narių pavaduotojus tvirtina Seimas balsuodamas už visą komiteto narių ir jo pavaduotojų sąrašą. Aš noriu pasakyti, kad Seimo nario teisės būti pavaduotoju kuriame nors komitete negali būti suvaržytos dėl to, kad kitos frakcijos nesiūlo savo atstovų į pavaduotojus, nes kitu atveju, jeigu mes laikytumėmės tokios nuomonės, mes sulauktume, kad Seimas iš viso liktų be komitetų, nes Seimo frakcijos galėtų nesiūlyti savo atstovų į komitetus ir komitetai nebūtų sudaryti. Tačiau aš, atsižvelgdamas į Seimo Juridinio skyriaus pastabas, siūlysiu tokio pobūdžio nutarimą, kuris turėtų skambėti taip: “Patvirtinti Seimo Nacionalinio saugumo komiteto narių pavaduotojų sąrašą: 1. TSLK frakcijos atstovo A.N.Stasiškio pavaduotojas - A.Endriukaitis.” Taip pat noriu priminti, kad Nacionalinio saugumo komitetas šitam nutarimo projektui ar bent pačiai nutarimo idėjai paskirti poną A.Endriukaitį pono A.Stasiškio pavaduotoju pritaria ir, kiek aš suprantu, pritaria vienbalsiai. Todėl aš raginčiau visą Seimą atsižvelgti į Nacionalinio saugumo komiteto pasiūlymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galim? Kolega Z.Adomaitis. Prašom.

Z.ADOMAITIS. Ačiū. Aš manau, kad reikėtų kalbėti ir apie esminius, ir apie neesminius pažeidimus. Man atrodo, kad būtų geriau, jeigu jų nebūtų iš viso. Todėl aš siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kaip tik siūlau pritarti, kadangi žmogus jau ilgą laiką nedirba, o jis galėtų dirbti ir galėtų šiokios tokios naudos atnešti tiek sau, tiek Seimui. Todėl aš siūlau pritarti ir kuo skubiau, tuo geriau už jį balsuoti iš viso. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, kaip Seimo Pirmininkas, negaliu retoriškai nepaklausti, kas tam žmogui, kuris nors ir gali kitur atnešti naudos, davė teisę nedirbti tame komitete, kurio nariu jis buvo patvirtintas Seimo?

J.LISTAVIČIUS. Tai čia jau jo asmeninis...

PIRMININKAS. Taip, jo asmeninis reikalas... Ne asmeninis. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. (Balsai salėje) Toks Statutas. (Salėje šurmulys) Prašom registruotis.

Salėje 64 Seimo nariai. (Balsai salėje)

Kuris čia tas jaunas ir taip nespėja? Prašom registruotis dar kartą. (Salėje šurmulys) Pakartosime registraciją. Prašome ramiai registruotis.

Salėje 70 Seimo narių.

Kadangi yra pageidavimas balsuoti, prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų... (Balsai salėje) Šitoje stadijoje vardinio balsavimo nebūna. Gerbiamieji kolegos, nesišaipykit. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo Seimo nutarimo projektui “Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Nacionalinio saugumo komitete”? Kas už, prašom balsuoti už, kas prieš - taip pat. Susilaikyti galima.

Už - 29, prieš - 14, susilaikė su J.Bernatoniu 16. Jeigu pridės Č.Juršėnas, tai bus 31. Na, tai čia jau kitas reikalas. Po svarstymo nepritarta.

Tai ar grąžinam projektą atgal autoriams tobulinti? (Salėje balsai) Taip, tobulinti. Sutariam. Ačiū.

Dabar pirmininkaus... Prašom. Kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Mano replika po svarstymo jums, kaip Seimo ir valdybos Pirmininkui. Pas mus nebūna Seimo narių, lygesnių už visus. Mes turim dalyką, kurį turėtume ir privalėtume sutvarkyti. Čia vienas iš sprendimų, kuris palengvintų darbą ir valdybai. Man keista, pone Juršėnai, kad jūs asmeniškai susilaikėte tokiu klausimu, kuris yra procedūrinis ir iš tikrųjų veda į tai, kad Seimas geriau ir darniau dirbtų. Apgailestauju dėl jūsų pozicijos.

A.KUBILIUS. Ar galima repliką po balsavimo?

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškintų, kodėl Seimo vadovybė, konkrečiai Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojas ponas J.Bernatonis, neleidžia Seimo nariui A.Endriukaičiui, lygiam su Seimo Pirmininku ir jo pavaduotoju savo statutinėmis teisėmis, neleidžia vykdyti savo teisių ir neleidžia būti kito Seimo nario pavaduotoju. Taip pat iš Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojo norėčiau vis dėlto sužinoti, kodėl jie šitaip bijo, kad A.Endriukaitis įsijungs į Seimo Nacionalinio saugumo komiteto darbą?

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis gali įsijungti laisvai kurio nors dešiniojo sąskaita. Jokių problemų! Prašom. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Nacionalinio saugumo komitetas bijo vieno Seimo nario, kuris nori padėti stiprinti nacionalinį saugumą, tai kyla klausimas, ar šis Nacionalinio saugumo komitetas ir ar ši Seimo dauguma siekia stiprinti ar silpninti mūsų valstybės nacionalinį saugumą? Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika.

B.V.RUPEIKA. Kolegos...

PIRMININKAS. Į mikrofoną.

B.V.RUPEIKA. Taip, aš jį beveik ir graužiu.

PIRMININKAS. Barzda trukdo.

B.V.RUPEIKA. Aš beveik būčiau atidavęs savo balsą kolegai A.Endriukaičiui paremti, bet sutrikau, kadangi buvo pasakyta daug argumentų, bet nebuvo vieno labai svarbaus komiteto, ypač tai išryškėjo svarstant biudžetą, pirmininko, su kuriuo būčiau galėjęs pasitarti. Jis vėl netyčia išvyko į užsienį. Padarykite ką nors, kad jis nors tokiais svarbiais klausimais atvyktų į posėdžius.

PIRMININKAS. Bet ar bus garantija, kad tada kolega B.Rupeika balsuos?

B.V.RUPEIKA. Tikrai.

PIRMININKAS. Gerai. M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Mano supratimu, stiprinti Nacionalinį komitetą gali tie žmonės, kurie turi šiokį tokį karinį išsilavinimą. Aš manau, kad gerbiamasis A.Endriukaitis pagal išsilavinimą galėtų stiprinti Agrarinį komitetą ir todėl aš balsavau prieš. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. A.Endriukaitis, o po to kitas Algirdas. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Pone Pronckau, turbūt nebūtina turėti tam tikrą išsilavinimą norint užimti tam tikrą postą. Pasižiūrėkite, kas kokius turi išsilavinimus ir kas kokius postus užima. O tai, kur man būti, pone Pronckau, aš jau ne kartą kartoju, bet jūs turbūt neišgirdote ir aš jums pakartosiu, kur man būti ir kur man nebūti, tai man labai daug kartų yra aiškinę ir TSKP, ir LKP, ir KGB, o dabar LDDP. Na, jūs būkite malonūs, ir... Aš jums neaiškinu, kur jums būti. Eikit, kur jums reikia, ir netrukdykite man eiti, kur man reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Beveik galima sutarti. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Mes labai daug Seimo laiko skiriame kalboms apie Seimo nario A.Endriukaičio teises. Tačiau mes labai mažai laiko skiriam kalbėti apie jo pareigas. Aš siūlyčiau tokį sprendimą: kai Seimo narys A.Endriukaitis lankys bent 25% to komiteto posėdžių, kuriuose jis privalo dalyvauti, tuomet nagrinėti klausimą. O kol jis nelanko to pagrindinio komiteto posėdžių, šio klausimo apskritai nerašyti į darbotvarkę. (Salėje replikos)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau po kolegos A.Stasiškio daugiau nereplikuoti. Kolega A.Stasiškis. Prašom. (Salėje triukšmas)

A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Vis dėlto, ponai pirmininkai ir ponai kolegos, ar jums neatrodo juokingai šitas visas dalykas, šita visa komedija, transliuojama per Lietuvos radiją? Man atrodo, kiekvienas mūsų partinis, nepartinis Seimo narys turi lygiai tokias pat teises. Pone Pirmininke, dėl komiteto narių sudėties, jeigu aš neklystu, Statutas reikalauja ar bent siūlo prieš kiekvieną sesiją komitetų sudėtį pertvirtinti. Ar tai buvo padaryta? Kelintoji šiandien sesija ir kelintą sesiją ponas A.Endriukaitis neturi teisės niekur dirbti? Kas turi teisę skirstyti mane, A.Endriukaitį ar bet kurį kitą Seimo narį į kokį komitetą? Be to, šitas klausimas, apie kurį šiandien tuščiai šnekama, nieko bendro neturi su svarstomu klausimu. Kas turi teisę uždrausti man arba kitam Seimo nariui pasirinkti savo pavaduotoją? Kas? Kodėl reikia daryti šitą komediją? Kodėl?! Ar pasityčioti, kad Lietuvos žmonės, kurie ir taip spjaudo ant Seimo, nusispjautų dar kartą ir pasakytų, kad susirinko 140 kvailių, kurie nesusitaria, kur žmogui leisti dirbti? Sakykite, ką jūs čia darote? Antrą, trečią kartą svarstome tokius dalykus! Ar jums neatrodo juokinga? Tai juk yra kvaila, sutikite!

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Stasiški, gerbiamieji kolegos, aš priverstas kai ką paaiškinti. Tuo labiau kad kai kurie klausimai man ir suformuluoti. Kiekvienos sesijos pradžioje nėra privaloma perbalsuoti, perregistruoti ar keisti komitetų sudėtį. Jeigu reikia, tai tokia galimybė numatyta. Čia ir yra esminis dalykas. Antras dalykas - normalaus parlamento darbas yra frakcinis darbas. Taip pat normaliame parlamente yra galimybė nepriklausyti jokiai frakcijai, bet tas nepriklausantysis, o juo labiau kaip mūsų kolega A.Endriukaitis ypač nepriklausantis, kuris nenori būti net nepriklausančiųjų grupėje, tai štai tas, kuris nenori priklausyti, jis neturi kai kurių galimybių, kurias turi frakcijų nariai. Taip yra visose Europos šalyse. Jeigu jūs abejojate, prašome skųstis. Turite galimybę skųstis. Juo labiau kad Konstitucinis Teismas panašų klausimą nagrinėjo ir labai aiškiai pasakė, kad frakcijų nariai turi papildomų galimybių. Prašome šito neužmiršti. Ypač neturi užmiršti tie, kurie nenori būti jokiose frakcijose, kuriems net tarp dešiniųjų nėra vietos. Atsiminkite tai ir darykite išvadas.

Gerbiamieji kolegos, klausimas baigtas. Bus pateiktas naujas projektas ir nustatyta tvarka jis bus nagrinėjamas. Juo labiau yra senas, kaip tik Č.Juršėno suredaguotas projektas. Jeigu reikia, prisiminsime ir jį, nes visai neblogas projektas dėl A.Endriukaičio.

Toliau pirmininkaus kolega J.Bernatonis. Prieš pradedant nagrinėti 2-4 klausimą, - ketvirtadienio darbotvarkė.

1995.12 14 d. darbotvarkės aptarimas

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašome, gerbiamasis Pirmininke, pateikti ketvirtadienio darbotvarkę.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite ketvirtąjį projektą, kurį aprobavo Seimo seniūnų sueiga. Kaip matote, klausimų tiek, kad gal sugebėsime baigti posėdį, kaip ir numatyta, iki 19 val. arba net šiek tiek anksčiau.

Iš tų klausimų, kuriuos reikėtų išskirti, tai, žinoma, visų pirma jau svarstymo stadijos. Amnestijos įstatymas. Aš paminėčiau dar vieną labai svarbų įstatymą, tai Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimas ir papildymas. Žinoma, kai kurie kiti dalykai, kuriuos mums privalu išspręsti atsižvelgiant į sesijos darbų programą ir į Vyriausybės papildomus siūlymus. Primenu, kad Seimo seniūnų sueiga darbotvarkę aprobavo. Prašyčiau patvirtinti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, norėčiau sužinoti dėl klausimo 2-1. Kas čia atstovaus?

PIRMININKAS. Man nepatogu prisipažinti, bet pats asmeniškai paskambinau keletui ministrų ir visi ketvirtadienį negali. Todėl dar, kadangi dabar pirmininkauja J.Bernatonis, skambinsiu toliau ir aiškinsimės. Kandidatai yra ministras A.Vinkus ir ministras M.Mikaila, nes ministras L.Linkevičius, su kuriuo buvo susitarta, pasirodo, bus išvykęs. O kiti kai kurie ministrai išvykę dar toliau ir todėl reikės pasitikslinti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ir vėl aš dėl to Tabako kontrolės įstatymo.

Č.JURŠĖNAS. Tai kaip sutarėm, kitą savaitę, antradienį, be jokių kalbų pirmasis klausimas.

K.KUZMINSKAS. Labai ačiū, bet žiūrėkim, nebūkim pažadukais.

PIRMININKAS. Man aiškino, kad jūs su kai kuriais suinteresuotais jau sutarėte. Todėl antradienį pirmasis klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. J.Šukys man pasakė, kad reikia kirčiuoti Veselka. Taigi, gerbiamasis Bernatoni, žinokite tai.

Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlau išbraukti rezervinį klausimą. Turim teisėtą Konstitucijos nuostatą dirbti įstatymais, o ne sesijoje. Todėl pratęsti sesijos aš nematau reikalo ir prašau išbraukti rezervinį klausimą.

Č.JURŠĖNAS. Man labai gaila, bet jūs neturite teisės šito siūlyti, t.y. jūs siūlyti galit, bet balsuoti dėl to nereikia.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, galimas dalykas, kad ir šią posėdžių dieną bus klausimų, kuriuos reikės spręsti ir priimti įstatymus ypatingos skubos tvarka. Ar mes negalėtume sutarti, kad tokiais atvejais sekretoriatas čia pat išdalytų įstatymų projektus?

Č.JURŠĖNAS. Manau, kad šitaip padaryti galima. Čia korektiška pastaba. Taip būtų teisingiau, net jeigu vienas sakinys tame įstatyme. Teisingai.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Pirmininke, aš paprašyčiau ketvirtadienį tęsti diskusijas dėl Banko valdytojo atlyginimo.

Č.JURŠĖNAS. Bet ar rytdienos derybos duos kokių rezultatų, ar geriau kitą savaitę?

F.KOLOSAUSKAS. Mes įrašėme į savo komiteto posėdžio darbotvarkę dar kartą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Pone Pirmininke, artėja Kalėdos. Pornografijos leidėjai iš paskutiniųjų stengiasi ta proga Lietuvoje platinti visokias šlykštynes. Gariūnuose jau galima nusipirkti Lietuvos gamybos kasečių, kur rodoma, kaip šunys prievartauja moteris. O jūsų dėka yra blokuojama įstatymo “Dėl valstybinių informacijos priemonių kontrolės” pataisa, kuria yra suteikiamos galimybės šitą pornografijos srautą stabdyti. Jūs praeitą kartą, matyt, jausdamas, nors žadėjote, kad neįrašysite, atsisakėte eiti lažybų. Tai nors į kitą savaitę įrašykite galų gale.

Č.JURŠĖNAS. Kitą savaitę galima.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, dėl amnestijos, kiek aš atsimenu, pirmadienį Valstybės ir teisės komitetas svarstė ir nutarė svarstymą atidėti iki pirmadienio, nes reikia padaryti šio projekto pataisas. Komiteto nariai teisininkai pažadėjo rytoj pateikti tas pataisas ir kitą pirmadienį jį svarstyti bei pateikti šio projekto naują redakciją. Galbūt jį galima atidėti iki kitos savaitės, o vietoje jo svarstyti... seniai “zuliname” nuosavybių teisių registrą... pratęsti balsavimą.

Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamasis kolega, kadangi Seniūnų sueiga tai patvirtino, aš siūlau palikti. Jeigu taip, kaip jūs sakote, iš tikrųjų atsitiks, tada darysime svarstymo pertrauką. Tuo labiau kad Amnestijos įstatymo negalima atidėlioti.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Aš dėl 1-2a projekto. Vakar, tariantis papildomai su teisininkais, buvo išsakyta nuomonė, kad šio įstatymo iš viso nereikėtų. Gerbiamasis P.Vitkevičius tai galėtų patvirtinti.

Č.JURŠĖNAS. O antrasis įstatymas - dėl Įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio - šis reikalingas?

M.PRONCKUS. Antrasis reikalingas, bet jis bus šiek tiek pakeistas.

Č.JURŠĖNAS. Na, tai pateikite. Priėmimui jūs galite pateikti šiandien. Gerai.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Pone Pirmininke, Verslų įstatymas seniai pateiktas, jūs seniai ketinate jį įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę, neįrašytas. Įstatymas “Dėl įstatymų nepriėmimo” vėlgi pažadėtas, tačiau aš...

PIRMININKAS. Prašom tęsti.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu, kad girdėtų.

PIRMININKAS. Pirmininkas girdi.

K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu dar priminti, kad buvo pradėtas ir Statybos įstatymas svarstyti, ir padaryta svarstymo pertrauka. Kitą savaitę reikėtų jį numatyti svarstyti.

Č.JURŠĖNAS. Kai kalbėsime apie kitą savaitę, tai ir padarysime. Dabar avansu noriu pasakyti, avansu, nes apie kitą savaitę mes ketvirtadienį kalbėsime. Kitos savaitės 15 punktas - “Dėl veikiančių įstatymų taisymo ir papildymo” ir 30 punktas - “Dėl individualių verslų”. Tai nagrinėsime ketvirtadienį.

PIRMININKAS. Visi siūlymai. Prašome, gerbiamasis Pirmininke, apibendrinti.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, dėl 1-2a - klaustukas, kurį reikės išsiaiškinti. Dėl 1-5, jeigu reikės, padarysime svarstymo pertrauką ir papildomai - bankininko alga, nes reikės pabaigti, padaryta svarstymo pertrauka.

PIRMININKAS. Ar galime priimti tokią ketvirtadienio darbotvarkę bendru sutarimu? Patvirtinta. Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininkui.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1962 ir įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 4 str. papildymo” projektas Nr.1909 (svarstymas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS. Dabar svarstome 2-4 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektus Nr.1962 ir Nr.1909. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį. Po to pakviesiu pranešėjus.

P.JAKUČIONIS. Aš norėčiau pasakyti keletą pastabų dėl pateikto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto. Norėčiau priminti ir Seimo valdybai, ir įstatymo pakeitimo projekto rengėjams, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra pateikęs dvi pataisas šiam įstatymui. Tos pataisos iki šiol nebuvo svarstytos. Man atrodo, būtų galima į šį įstatymo projektą jas dabar įrašyti. Pirmoji dėl darbų ir paslaugų, atliktų mokymo dirbtuvėse, įvairiose... pirmiausia... kur mokiniai dirba įvairius darbus, kad nebūtų skaičiuojamas PVM. Man atrodo, kad į tai yra iš dalies atsižvelgta 381 straipsnyje, yra suformuluotas paskutinis. Tačiau buvo kitų siūlymų - tai dėl kultūros vertybių remonto ir restauravimo darbų, kad šiems darbams nebūtų skaičiuojamas PVM. Kaip žinome, šiemet ir kitais metais ypač labai mažai yra skirta lėšų kultūros vertybių remonto ir restauravimo darbams. Šio PVM neskaičiavimas leistų daug daugiau tų darbų padaryti ir daugiau kultūros paminklų išgelbėti nuo griuvimo. Taip pat labai svarbus siūlymas, kad PVM nebūtų skaičiuojamas statant gyvenamuosius namus ir butus. Man sufleruoja gerbiamasis F.Kolosauskas, kad yra. Jei yra, tai labai gerai, bet aš bevartydamas galbūt ir nepastebėjau šito, jei toks yra.

Dar norėčiau pasakyti vieną pageidavimą, prašymą, kad vis dėlto reikėtų paprasčiau nustatyti, kaip galėtų gauti PVM kompensacijas ūkininkai. Kiek aš suprantu, čia yra pagal sąskaitas faktūras. Man atrodo, kad jeigu ūkininkas parduoda ne tiems, kurie faktūras išrašo, pavyzdžiui, turguje ar kaip nors panašiai, o jis tokią teisę turi, turbūt vis tiek nueina ta produkcija žmonėms naudoti, todėl reikėtų nustatyti kokią nors paprastesnę tvarką.

Dėkoju. Tiek pastabų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu pranešėjas tik dėl antrojo projekto, prašydamas, kad Seimas pritartų neapmokestinti PVM produkcijos, kuri pažymėta UNICEF ženklu. Konsultavausi su Biudžeto ir finansų komiteto nariais, jie pritartų tam dalykui, bet prašytų, kad būtų šita produkcija tiksliau apibrėžiama. Aš nemanau, kad tas dokumentas turėtų būti atskiras. Aš manau, kad būtų galima sujungti abu dokumentus - ir pirmąjį, kurį pristato Finansų ministerija, ir šitą dokumentą, įtraukiant jį kaip atskirą 4 punkto papunktį. Ir patikslinti nomenklatūrą šitos UNICEF produkcijos, kuri turėtų būti neapmokestinama. Aš priminsiu gerbiamiesiems Seimo nariams, kad UNICEF, kaip žinote, yra vaikų JTO, kuri leidžia specialią produkciją: kalendorėlius, užrašų knygutes ir panašią produkciją, žymi ją UNICEF ženklu. Lėšų, gautų už šitą produkciją, 25% lieka Lietuvoje, 75% keliauja Jungtinių Tautų Organizacijai ir, suprantama, apmokestinti šitą produkciją PVM būtų turbūt netikslinga. Todėl prašyčiau pritarti ir paprašyti Biudžeto ir finansų komiteto, kad abu dokumentus sujungtų į vieną. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją - Finansų ministerijos sekretorių P.Naviką. Prašom dėl visų siūlymų.

P.NAVIKAS. Dėl prekių, pažymėtų šiuo ženklu. Tokia formuluotė truputį apsunkina jų kontrolę įvežant per sieną. Todėl mes manome, kad būtų tikslinga, papildant įstatymo 4 punktą tokia nuostata, dar pridėti sakinį: “pagal Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą”, pagal kurį konkrečiai tas prekes būtų galima užkoduoti kitu ženklu, kuris taikomas koduojant importo prekes. Tokia būtų mūsų bendra pastaba tuo klausimu.

PIRMININKAS. Daugiau pastabų dėl šio projekto neturite?

P.NAVIKAS. Neturime. Ten bendrai 18 tūkst. Lt - tokia suma praktiškai... Aišku, galėčiau pasakyti savo nuomonę, bet aš noriu susilaikyti.

PIRMININKAS. Dėl pagrindinio projekto taip pat neturite?

P.NAVIKAS. Dėl pagrindinio projekto... buvo apsvarstytas Biudžeto komitete, mes jokių pastabų ir papildymų neturime. Prašytume pritarti Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu šiems projektams? Negalime? Prašom dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto pakeitimai ir papildymai reikalingi. Kaip čia minėjo, Biudžeto ir finansų komitete buvo apsvarstytas šis įstatymo projektas ir, žinoma, daugumai nuostatų galima pritarti. Aš asmeniškai galiu pasakyti tiek, kad, žinoma, orientuojantis iš Biudžeto ir finansų komiteto pozicijų, būtų gerai žinoti, koks viso to proceso rezultatas. Dabar šiuo aspektu sunku pasakyti. Ir dar vienas momentas. Jeigu jis būtų priimtas ir įsigaliotų nuo sausio 1 d., būtų, žinoma, taip pat pozicijos rimtesnės, nes orientuojam, kad jis įsigalios nuo balandžio 1 d. Čia bus tam tikrų sunkumų, nes mes dar turime, matyt, priimti ne vieną įstatymo projektą, kaip antai, valdininkų atlyginimų ir kitus, todėl, matyt, tų pakeitimų, turinčių įtakos valstybės biudžetui, bus. Reikės patikslinti valstybės biudžetą, ir viskas atsistos į vietas. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui po svarstymo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų nepritarti. Seimo narys F.Kolosauskas. Pritariate? Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Taip, aš negaliu pritarti todėl, kad PVM tarifas yra per didelis. Priimant tą įstatymą aš siūliau, kad būtų 13%, ir dabar jau, per priėmimo stadiją, teiksiu taip pat, kad būtų 13%, o ne 18%. Todėl, kad PVM mokesčius sumoka tas pats galutinis vartotojas. Niekas kitas. Yra tiesiog kiekvieno žmogaus pinigų “išplovimas”, išėmimas. Padidinam štai algas, ir jis turi mokėti tą didelį 18% PVM už visas prekes. Taigi čia yra visiškai nedora ir neprotinga.

Toliau. 29 straipsnio 18 punkto pataisa. Jeigu mokėtojas apskaičiavo, įrašė į PVM sąskaitą faktūrą pridėtosios vertės mokestį už prekes, už paslaugas, už kurias pagal šį įstatymą mokestis neturi būti skaičiuojamas, tai jis privalo nustatyta tvarka šį mokestį ir sumokėti į biudžetą. Palaukit, jeigu jis apsiriko, tai kodėl jis turi galutinai tą... iš gerų norų, iš paskatų, kodėl jis tą turi daryti? Arba štai 35 straipsnio pataisa. Delspinigiai imami ir už, mokėtojui prašant, nepagrįstai jam grąžintas pridėtosios vertės sumas nuo grąžinimo į biudžetą dienos. Tai, palaukite, sumokėjo, yra mokesčių inspekcijos, tai tegul jos atsako, jeigu jos grąžino. Kodėl turi mokėti žmogus? Kodėl jis turi mokėti už tai, kad kažkoks žioplys grąžino jam? Ačiū už dėmesį. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, nes reikės balsuoti. O kol registruojamės, prašau prieš balsavimą pranešėją tarti žodį.

P.NAVIKAS. Aš tik norėčiau gerbiamajam K.Antanavičiui atsakyti dėl to, kodėl reikalaujama iš mokėtojų, jeigu jis nėra PVM mokėtojas, bet sąskaitoje išrašo, nurodo, kad tame yra PVM, išskiria, kodėl jis turi sumokėti tą gautą sumą. Dėl to, kad jis sudaro šansą, duoda šansą pirkėjui įtraukti į atskaitą, susigrąžinti iš biudžeto. Vadinasi, pardavėjas nemokėtų, o pirkėjas įgauna teisę susigrąžinti nesumokėtą sumą. Supratote, koks reikalas? Čia dėl to yra. Jis nėra PVM mokėtojas, jis neturi teisės rašyti sąskaitoje PVM. O jeigu jis parašė, turi sumokėti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju klausimą balsavimui: kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektui Nr.1962 po svarstymo Seimo posėdyje, prašau balsuoti.

Už - 33, prieš - 2, susilaikė 12. Taigi šiam projektui pritarta.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų balsuoti dėl kito šio įstatymo pakeitimo projekto. Ar reikia balsuoti, ar bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.

Įstatymo "Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo" projektas Nr.1893(2), nutarimo "Dėl Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo" projektas Nr.1894 ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio papildymo" projektas Nr.1895 (svarstymas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

Svarstome 2-5 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo” projektą ir jį lydinčių teisės aktų projektus. Pirmiausia pakviesiu kalbėti iš anksto užsirašiusius Seimo narius. Šiam klausimui skiriama pusė valandos, todėl visi norintys tikriausiai nespės kalbėti. Pirmiausia kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Listavičių.

F.KOLOSAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys F.Kolosauskas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ar negalėtumėte paskirti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo priėmimo antradienį?

PIRMININKAS. Aš manau, kad tai atliksime tvirtindami darbotvarkę.

F.KOLOSAUSKAS. Bet tokia praktika yra, mes galime iš karto sutarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad šių klausimų priėmimas būtų antradienį? Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Nėra prieštaravimų? Priimta. Prašom, gerbiamasis Listavičiau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo” projektas nors ir pavėluotas, bet reikalingas. Deja, jo pavadinimas nėra tikslus. Be bankrutuojančių bankų yra bankrutavusių bankų ir kredito įstaigų. Šiuo atveju neaišku, ar šis įstatymo projektas apims ir minėtose organizacijose gyventojų indėlius. Manau, kad pagal 4 straipsnio nuostatą apriboti indėlio dydį ir jo kompensaciją 2 tūkst. Lt būtų neteisinga. Indėlių sumą reikėtų padidinti bent 3-4 kartus, o kompensacijos sumą - bent du kartus. Indėlio kompensacijos sumą, lygią indėlio dydžiui, galima būtų sumažinti, lyginant su įstatymo projektu, iki 500 Lt. Toliau. Indėlio sumą reikėtų labiau didinti, lyginant su jo kompensavimo suma, keletu lygių, t.y. indėlį kompensuoti tik atitinkama dalimi. Tokiu atveju būtų apimtas daug didesnis indėlių skaičius ir būtų išvengta tokių didelių disproporcijų. Tikslinga 6 straipsnio paskutinę pastraipą patikslinti, nurodant, kad indėlių kompensavimo tvarka nustatoma pagal Indėlių kompensavimo fondo nuostatų reikalavimus, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką. Gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatus reikėtų papildyti indėlių kompensacijos išmokėjimo, fondo lėšų naudojimo apskaitos tvarka ir atskaitomybės pateikimo reikalavimais. Reikėtų nurodyti, kas atsakingas už fondo tvarkymą, ir sutvarkyti pačių nuostatų parengimo redakcinius reikalavimus. Aptariant valstybės biudžeto asignavimus, kaip indėlių kompensavimo fondo šaltinį, reikėtų paminėti valstybės biudžete tam skirtą poziciją, kaip tai ir padaryta 1996 m. valstybės biudžete, t.y. skirta 20 mln. Lt. Padarius Gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo įstatymo projekte ir fondo nuostatų projekte minėtus pakeitimus ir papildymus, įstatymo ir nuostatų patvirtinimo nutarimo projektams po svarstymo būtų galima pritarti. Tačiau nesant tokių pakeitimų, žinoma, aš šiam įstatymo projektui pritarti negalėsiu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys J.Veselka.

Ar teisingai kirčiuoju pavardę dabar?

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau iš karto kalbėti dėl visų trijų projektų.

J.VESELKA. Kolegos, pirmiausia noriu pasidžiaugti ir kartu apgailestauti, kad vis dėlto Seimas daro tuos sprendimus, kai stipriai paspaudžia. Todėl reikia padėkoti tiems indėlininkams, kurie drįsta Seimą paspausti, ir apgailėti tų indėlininkų, kurie iki 1992 m. turėjo tuos pinigus, bet per referendumą buvo švariai apgauti ir ramūs dabar. Tai tegu snaudžia ir toliau, jie niekad ir negaus nieko. Tai tiek.

Dabar dėl indėlių kompensavimo. Pirmasis klausimas, kuris rūpi man, kaip ekonomistui. Aš norėčiau pamatyti, kad tos institucijos, kurios užsiima analize, kur šie indėliai dingo, kad jos aiškiai pateiktų Seimui, kokiuose bankuose, kokiose komercinėse struktūrose kokios sumos indėlių dingo, kur jos dingo ir kiek iš jų yra tikimybės atgauti, nes šitokia informacija yra labai būtina. Būtų labai padoru, jeigu mes, Seimo nariai, ją turėtume. Dabar tampa lyg paslaptim. Kažkur dingo “Apus”, “Sekundė”. Kur, kaip - niekas nežino. Aš galiu drąsiai pasakyti, kad už tuos indėlius, kuriuos žmonės turėjo iki 1992 m., kas yra už juos pastatyta... Dėl tų indėlių aš absoliučiai nieko nežinau todėl, kad mums nepateikė informacijos. Bet dabar, jeigu jau apsisprendžiam iš tikrųjų tuos indėlius kompensuoti, tai vis dėlto, man atrodo, ta 2000 Lt suma yra apskritai neaiški. Kodėl 2000 Lt? Jokiais kriterijais negalima įvertinti. V.Juškaus pasiūlymas yra išdėstytas raštu, kad būtų visiškai kompensuojami indėliai, išskyrus palūkanas. Jeigu jau priimam, manyčiau, tokia nuostata iš tikrųjų būtų teisingesnė. Arba bent jau kitą sumą, bet šitą reikėtų galutinai suderinti, pasikvietus į darbo grupę indėlininkų atstovus. Čia matau profesorių Uosį, kuris yra, galbūt yra daugiau. Ir reikėtų geriau išanalizuoti visus skaitmenis, skaičius, kad matytume, ir tada nuspręsti, kokią sumą galima kompensuoti. Tai viena.

Antra. 4 straipsnio trečiojoje dalyje, kur užrašyta: “bei įmonių paketo savininkas”. Kas dabar gali pasakyti, kas yra tas paketas? 1%, 10%, 20%, 30%, 90%? Ir kur tas paketas? Ar tame banke? Kas turi tą paketą? Čia gali būti įvairių variantų. Apskritai, sakysim, kuris turi 5% akcijų paketą ar 10%, ar 15% -čia tai yra visiškai neapibrėžta. Todėl jis įneš tiek painiavos, kad vieniems galima bus tiek kompensuoti, kitiems tiek. Todėl tuos dalykus reikėtų labai aiškiai apibrėžti.

Dabar dėl paties fondo. Aš manyčiau, kad vėl reikėtų padaryti šito įstatymo svarstymo pertrauką, pasikviesti profesorių Uosį, galbūt kitus indėlininkus ir pabandyti išsiaiškinti tai, kas šiame įstatyme iš tikrųjų neaišku, gerbiamieji. Čia jūs prirašėt, ir iš jūsų šypsenų matau: kaip nors apgausim, o paskui bus tvarkoj. Šitaip dirbti Seimui negalima.

Toliau dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų. Man atrodo, kad Biudžeto ir finansų komitetas ir jo pirmininkas nebežino, kiek jis fondų prikūrė. Yra santaupų atkūrimo ir kompensavimo fondas, kuriam pinigų nėra, iš obligacijų leidžiat ir t.t. (Balsai salėje) Nėra pinigų? Ką jūs man aiškinat? Jeigu pats nežinot, tai gal...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, nesiginčykite su Seimo nariu F.Kolosausku, jis, matyt, nežino, bet dabar jūs turite savo kalbą pasakyti, o po to išsiaiškinsit.

J.VESELKA. Dėl gyventojų indėlių kompensavimo nuostatų. Prikuriam fondų įvairiausių. Jeigu yra indėlių kompensavimo fondas, jis turėtų būti vienas. Ir tiktai klausimas, kaip tuos pinigus paskirstyti. Dabar įvairių fondų prisikuriam, įvairių pinigų pridedam ir paskui patys nežinom, kaip valdyti, ir valdininkija savo nuožiūra tvarkosi. Jeigu tie indėlininkai ir tie indėlininkai, tai sukurkim vieną fondą pagal vieno fondo įstatus, bus mažiau visokių skirstytojų, ir toliau tvarkykimės.

Aš dar kartą prašyčiau padaryti pertrauką, pasikviesti būtent indėlininkų atstovus, išplėsti darbo grupę, ne vien tik iš Biudžeto ir finansų komiteto, kur, sprendžiant pagal tai, ką parašė, yra neraštingi žmonės.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto.

J.VESELKA. Biudžeto, teisingai. Ir tuomet priimti galutinai šį sprendimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys V.Juškus. Ruošiasi Seimo narys A.Baskas.

V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu iš karto pasakyti, kad nei aš pats, nei mano artimi žmonės nėra susieti su šiuo klausimu, todėl aš labai objektyviai galiu kalbėti ir turiu šitam pagrindo, kadangi komisija nagrinėjo “Sekundės” banką jau pakankamai seniai ir medžiagos mes turime pakankamai daug pririnkę. Esame daug bendravę su nukentėjusiais indėlininkais, todėl turime moralinę ir kitokią teisę teikti pasiūlymus.

Pasiūlymas kompensuoti visus indėlius yra įformintas pagal visus reikalavimus. Jūs jį turite. Aš noriu tiktai pagrįsti, kodėl taip yra siūloma daryti: ne iki 2000 Lt, o kompensuoti visą sumą. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad reikia dalytis šituos nuostolius visiems - tiek Vyriausybei, tiek Bankui, taip pat Vidaus reikalų ministerijai ir įstatymų leidėjui - Seimui. Kuria prasme? Kai bankai skelbiasi mokantys didžiules palūkanas, nekreipia dėmesio nei Vidaus reikalų ministerijos, nei prokuratūros institucijos. Tai buvo aišku, kad yra nedori žmonės ir tokius didelius procentus mokėti nėra iš ko. Nežiūrint perspėjimų, vis tiek į tai nebuvo kreipiama dėmesio.

Iki šiol yra pateiktas tik Indėlių draudimo įstatymas. Kai mes jį priimsime, gyventojai žinos, ką daro ir kaip daro. Kitas klausimas, kai žmonės, sakysim, paskelbus nepriklausomybę, dalis žmonių nešė matydami, kad yra užrašas “bankas”. Jis turėjo banko imidžą, kad tai yra garantija ir kad žmogus gali drąsiai nešti ten pinigus. Dalis žmonių, žinoma, suvokė, kur neša, ir ieškojo, kur didesni procentai. Todėl aš ir siūlau procentų negrąžinti, tegu iš dalies atsako ir patys indėlininkai, bet mes visi kartu su jumis privalome tą problemą išspręsti.

Įstatyme yra numatyta, kad indėlių kompensacija nemokama už palūkanas, už indėlių lėšas, indėlius, kurie teismo sprendimu pripažinti kaip įgyti neteisėtu būdu, visų buvusių ir esamų bankų akcininkų, valdybos, tarybos, administracijos ir kitų banko darbuotojų, valstybės ir savivaldybių politikų bei valdininkų, Lietuvos banko darbuotojų ir jų sutuoktinių, tėvų ir vaikų indėlius, banko paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija negrąžintų paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko paskolos gavėjo indėlio dydis viršija jo negrąžintas paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su palūkanomis skirtumas, bet ne didesnis negu šio straipsnio antrojoje dalyje numatytas dydis, anoniminėse ir užkoduotose sąskaitose laikomi indėliai. Todėl aš kviečiu kolegas palaikyti mano alternatyvius pasiūlymus dviem straipsniams, kaip mes esam numatę 1996 m. biudžete - 20 mln. lėšas indėliams kompensuoti išdėstyti per penkerius metus. Tada išspręsim šitą konfliktinę situaciją, kuri susidarė dėl visų mūsų kaltės.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Baskas.            

A.BASKAS. Pone posėdžio pirmininke, gerbiamieji! Prieš valandą žemės ūkio ministras pasakė, kad buvo nusiaubtos įmonės, todėl kalta demokratija. Man nesudaro sunkumų įrodyti, kad tokia netvarka yra, ir kalta ne demokratija, bet valdžios aplaidumas, t.y. demokratijos nebuvimas. Kol valdžia neapgina piliečių teisėtų teisių, tol ji neįgyvendina demokratijos. Aš pritariu J.Listavičiaus pasiūlymui, kad pavadinime būtų įrašyti ne “bankrutuojančių”, o “bankrutavusių”. Tai yra ir tų, kurie dėl įvairių institucijų aplaidumo, pirmiausia Lietuvos banko, kad jis nepakankamą kontrolę vykdė, antra, Vidaus reikalų ministerijos, kadangi ji nevykdė išieškojimo, paieškos, kur nuėjo tie pinigai. Ir yra spaudoje teiginių, kad teisėsaugos institucijos dvejus metus neieškojo, kur nuėjo “Sekundės” banko pinigai. Tai ar čia demokratija kalta, ar tiesiog aplaidumas?

Noriu atkreipti dėmesį, jog čia parašyta, kad bus ilgai grąžinami tie pinigai. Pensinio amžiaus sulaukusiems asmenims ir invalidams iki 1997 m. sausio 1 d. išmokama ne mažiau kaip 50% kompensacijos suma. Kompensacijos suma pasiūlyta 2000 Lt, o likusi kompensacijos suma išmokama ne vėliau kaip iki 1998 m. sausio mėnesio. Vadinasi, jeigu jiems būtų ir neribota suma, o visa suma išmokama, jie gautų tiktai pusę sumos todėl, kad per trejus metus dėl infliacijos jie gautų tik pusę sumos.

Bet yra kitas, svarbesnis dalykas. Tam, kad atsirastų didesnės galimybės didesnes sumas grąžinti, mes turime nedelsdami kitoje sesijoje priimti įstatymus, kurie ir sudarytų prielaidas tame fonde atsirasti reikiamoms lėšoms. Tokie įstatymai yra keli. Tai Nuosavybės teisių apsaugos įstatymas, Aukščiausiosios Tarybos priimtas 1992 m., kurio paskirtis parodyti, kaip turtas yra perleidžiamas tam, kad nebūtų kaip jo išieškoti. Čia yra aferistams labai didelė nauda, o mes šio įstatymo per trejus metus taip ir nepriėmėm.

Taip pat Komercinių bankų įstatymas. Mes suteikėm galimybę komercinių bankų tarnautojams imti atlyginimus per mėnesį 100 tūkst. Lt ir daugiau. Dabar yra dalinė atsakomybė, jeigu būtų visiška atsakomybė, būtų galima išieškoti jų asmeninį turtą į tuos bankus, kurie bankrutavo.

Toliau. Jeigu mes nepriimsim organizuotą nusikalstamumą stabdančių įstatymų, tokių, kokie yra priimti Italijoje (aš dabar neturiu laiko skaityti, kas ten yra)... Mes 1994 m. kovo mėn. numatėm, kad tokie dalykai bus, ir Seimas priėmė nutarimą parengti tokį įstatymą, kad būtų sunkiau vykdyti dirbtinius bankrotus, kad dirbtiniai bankrotai nebūtų pelningas biznis. To nepriėmėm.

Seimo galimybės padaryti taip, kad būtų kur kas daugiau galimybių grąžinti indėlius žmonėms ne biudžeto sąskaita, o nusikaltėlių sąskaita. Tai yra pagrindinė priemonė kovojant su nusikaltėliais.

Aš siūlau nepritarti tokiam apgaulingam įstatymui ir imtis reikiamų priemonių, kad tikrai žmonėms būtų grąžinta tai, kas dėl valdžios aplaidumo buvo prarasta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbės gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė. Po jos - gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš kalbėsiu apie Biudžeto ir finansų komiteto patobulintą projektą, kuris yra dabar išdalytas. Norėčiau iš karto pradėti atkreipdama dėmesį, jog jokiu būdu negalėčiau pasakyti, kad šiam įstatymui nereikia pritarti. Jeigu mes 1993 m., kai pateikėm dėl Laikinojo indėlių apsaugos įstatymo, būtume gavę pritarimą, tai būtų reikėję gal 10-15 mln. Lt, o dabar reikės 200, o gal ir 500 mln. Lt. Todėl kalbėti apie kokius nors visiškus nepritarimus neįmanoma. Tačiau turim priimti priimtiną įstatymą. Ponas V.Juškus sakė, kad visi mes kalti. Ne, mielas mano, ne visi. Jūs atmetėt mūsų pateiktą projektą. Todėl nekalbėkite apie visų kaltę.

Iš pradžių duodu pasiūlymus ir pasakysiu, dėl ko prašysiu pertraukos. Pavadinimą tikrai reikia tobulinti. Todėl, kad bankrutuojantis bankas... Kas iš jūsų šiandien pasakys, kad “Žemės ūkio” bankas nėra bankrutuojantis? Ar jūs jau šiandien pradėsite kompensuoti jo indėlius? Kas iš jūsų šiandien pasakys, kad “Aurabankas” nebankrutuojantis? Ar jūs šiandien pradėsite mokėti kompensacijas? Kompensacijos bus mokamos, kai bankrutavęs bankas, jau bankrutavęs ir jo veikla jau perimta, tik tada kompensacijos gali būti. Ir dar norėčiau siūlyti, kad tekste būtų žodžiai ne vien “bankrutavusių bankų”, bet “ir kredito įstaigų”.

Toliau žiūriu dalykiniu požiūriu. Iš dalies kompensuoti nuostolius. Kas gi apskaičiuos tuos nuostolius? Ne nuostolius kompensuoti, o kompensuoti indėlius, kuriuos kažkas padarė, ir dėl valstybės institucijų aplaidumo negali indėlininkai atsiimti indėlių. Todėl tą sąvoką irgi reikia tikslinti.

Kitas momentas. Parašyta taip: “bankrutuojančio banko, kuriam įstatymo nustatyta tvarka priimta nutartis iškelti bankroto bylą”. Turėtų būti bent jau “buvo iškelta bankroto byla”, o ne “iškelti”. Jūs sakėte pritartumėte, kad palūkanos nebūtų kompensuojamos. Kaip jūs tada išlyginsit? Vieni žmonės tų palūkanų neėmė, o kiti labai sėkmingai po 100-200% prisiskaičiavo (turintys draugų) ir atsiėmė. O tų žmonių liko tos priskaičiuotos palūkanos jau ne kaip palūkanos, o kaip indėliai. Tai ar jūs jiems nekompensuosit? Tas sumas jie paliko ir įformino kaip indėlius, o ne kaip palūkanas. Todėl reikėtų tikslinti, kokiu būdu galėsite paskaičiuoti tas palūkanas, kurios nekompensuojamos.

Dar reikia taisyti. Kalbama apie indėlius, kurie neteisėti arba neteisėtai buvo sukaupti. Kas nustatys tą neteisėtumą? Ar tas administratorius, kuris tvarkys, ar fondas, fondo taryba? Kas užsiims tų bylų iškėlimu? Neišspręstas klausimas.

Ir visiškai neišspręstas klausimas - tai fondo sudarymas. Pagal dabartinį projektą fondo faktiškai nėra. Ir biudžete, kas numatyta, kur sakė 20 mln. Lt, į tą fondą patekti pagal šį įstatymą negali. Todėl, jog įstatymo projekto 7 straipsnyje suformuluota, kad fondas sudaromas tik iš parduodamų obligacijų, faktiškai iš paskolų. Bet jeigu sudarysim tą fondą, tai faktiškai dar didinsim Lietuvos biudžeto deficitą. Kadangi, kai pereisim į iždą, vis tiek tą reikės užskaityti. Todėl šitam irgi visiškai negalima pritarti. Ir dėl infliacijos procento, kur sakė, ir dėl išmokėjimo atidėjimo.

Man gaila, kad ši Vyriausybė daug žadėjo, dar daugiau žada ir nieko nedaro. Pradžioje sakė, jog 51 mln. skirs, dabar jau nieko šiame fonde nenumatyta. Ir dar numatot kompensuoti iki 1997 m. sausio 1 d., o gruodis ir bus kitų metų. Tai gal ir paliksit kitų metų naujai Vyriausybei? Norėčiau, kad ir ši Vyriausybė pradėtų kompensuoti. Siūlau daryti pertrauką.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė G.Jurkūnaitė. Po jos - Seimo narys V.Petrauskas.

G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai! Be jokios abejonės, įstatymas, kuris numato, kaip bus atsiskaitoma, kompensuojama žmonėms, kuriuos apgavo komerciniai bankai, turėję Lietuvos banko išduotas licencijas, yra reikalingas. Iš karto noriu pasakyti, jog pasisakau prieš biudžeto lėšų skyrimą šiam reikalui, ir noriu išdėstyti argumentus, kodėl.

Pirma. Manau, kad turi būti kompensuojama iš kišenės tų, kurie apgaudinėjo žmones, iššvaistė pinigus, išskolino juos giminėms, draugams, bendrams, ir nesuprantu, kodėl tai turi būti daroma iš Lietuvos žmonių - mokesčių mokėtojų - pinigų? Sukčių ir kombinatorių pražudytus pinigus patys jie ir turi kompensuoti.

Antra, dėl ko nepalaikau lėšų iš biudžeto skyrimo, yra tai, kad iki šiol nei Vyriausybė, nei Lietuvos bankas nėra įvardiję ir nubaudę jokių pareigūnų (bent man neteko tokių dalykų girdėti), kurie pagal savo pareigas ir pagal įstatymus turėjo prižiūrėti komercinius bankus, o pastebėję spragų įstatymuose, turėjo skubiai siūlyti jų pataisas. Dėl to norėčiau pasakyti, kad nesutinku su prieš mane kalbėjusio kolegos V.Juškaus mintimi (tai sakė ir ponia E.Kunevičienė), kad esame kalti mes visi. Aš manau, kad pirmiausia yra atsakingos tos struktūros, kurios privalėjo pagal savo pareigas užsiimti komercinių bankų kontrole.

Trečia. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos valstybė jau turi įsipareigojimą atkurti ir kompensuoti žmonių santaupas, turėtas Valstybiniame taupomajame banke iki 1991 m. vasario 26 d. Primenu, jog Seimas dar 1993 m. gruodžio 15 d. yra priėmęs nutarimą, kuriame buvo išdėstyta, ką ir kaip mes turime padaryti, kad būtų kompensuojami anie indėliai. Todėl, aš manau, mums reikėtų, jeigu mes turime tam biudžeto pinigų, pirmiausia kompensuoti anuos indėlius, kurie buvo prarasti dėl tos situacijos, į kurią tuo metu buvo patekusi Lietuva.

Baigdama noriu reziumuoti. Siūlau priimti šį įstatymą, bet be biudžeto lėšų naudojimo šiam reikalui.

Antra. Gauti raštu Vyriausybės ir Lietuvos banko informaciją, kas ir kaip buvo nubaustas už prastą bankų priežiūros kontrolę.

Trečia. Gauti iš Vyriausybės informaciją, kaip kompensuojama už indėlius iki 1991 m. vasario 26 d., kiek yra tame fonde lėšų, kiek jų dar reikės, ir pan. Dėl mano kolegos V.Juškaus minties, kai jis kalbėjo ir sakė, kad kompensavimo naštą turime dalytis visi ir tarp tos naštos pasidalintojų paminėjo ir Lietuvos banką, aš tai jo minčiai pritarčiau. Kadangi šiandien svarstant bankininkų algas paaiškėjo, kad jie turi galimybių prie nemažų algų prisidurti įvairius priedus, premijas ir t.t. Aš siūlyčiau tą dalį pervesti į šį fondą kompensuoti tų komercinių bankų apgautiems žmonėms.

Dar norėčiau replikuoti kolegos J.Veselkos minčiai, kai jis pasakė, jog labai gerai, kad žmonės atėjo, paspaudė Seimą ir gimė įstatymas. Žinoma, iš principo gal ir gerai, bet aš noriu pasakyti, kad jis nepasako visos teisybės žmonėms. Jie paspaudė Seimą, pasiekė tai, kad dabar iš biudžeto pinigų Seimas stengsis kompensuoti. Aš manau, kad spausti reikėjo ne Seimą, reikėjo spausti Banką ir Vyriausybę, kad energingai imtųsi priemonių iš sukčių turto kompensuoti tai, kokį žmonių turtą jie pražudė.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kolegos Seimo nariai, pateiktas įstatymo projektas, kiti lydintys dokumentai iš tikrųjų yra labai svarbūs daugeliui tūkstančių Lietuvos žmonių, kurie vienu ar kitu būdu nukentėjo nuo tikrų ir tariamų bankų bankrotų. Iš tikrųjų buvo daug įvairių teisinimų, daug įvairių teiginių, ir, sakyčiau, netgi labai kraštutinių, kad esą vos ne patys piliečiai buvo kalti, ir ko gi jie dabar pageidauja? O vis dėlto tai, ką pasakė ir Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkas, ir tai, ką aš tikrai galiu patvirtinti, mes iš tikrųjų šioje komisijoje pakankamai rimtai nagrinėjome tas problemas ir pareigūnų, kurie atstovavo tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek šiuos reikalus tiriančiai institucijai, tiesiai klausiame - kuo įstatymų leidėjai gali padėti? Kokia būtina įstatymų leidėjų pagalba, kad nebūtų slepiamas turtas, kad būtų lengviau areštuoti įtariamus asmenis, kad būtų lengviau išieškoti paslėptus, išplautus, per kitas sąskaitas pervarytus pinigus?

Iš esmės atsakymas būdavo vienas - kad jokios pagalbos iš įstatymų leidėjų nereikia. Ta prasme įstatymų bazė pakankamai tobula, gera, tik dirbame, yra tūkstančiai žmonių, visus reikia apklausti, surinkti duomenis. Taigi tuo požiūriu kaltinti piliečius, kaltinti eilinius paprastus žmones, kurie ne iš gero gyvenimo skubėjo į tuos bankus... Nes tie, kurie turėjo didžiules sumas, vykdė didžiulę apyvartą, patikėkite, šiandien nėra labiausiai nuskriausti, nemaža jų dalis neabejotinai yra vienaip ar kitaip tuos pinigus atsiėmusi. O šiandien parlamento sprendimo laukia labiausiai, skaudžiausiai nukentėję žmonės.

Taigi ta prasme mane vis dėlto stebina vienas dalykas. Kuriame pagal anksčiau pateiktą įstatymą bankų paramos fondą. Štai valstybė imasi atsakomybės, negaili lėšų padėti bankams. Be abejo, reikia padėti, bet gal bankai galėtų 90% savų lėšų skirti iš savo pelno, iš savo apyvartos į tuos fondus, o kitus pinigus skirti kitiems reikalams? Ne, kažkodėl čia valstybė yra dosni, ir visiškai negailinti, netaupanti pinigų. O štai indėliams kompensuoti skiriama 2000 Lt kaip maksimali riba. O ankstesniame Indėlių draudimo įstatyme - 5000 Lt. Įstatyme yra neaišku tai, ar tik litais, ar ir valiuta, tiesa, čia parašyta, kad ir užsienio valiuta. Bet tada kodėl prieštaraujama Indėlių draudimo įstatymui? Juk lito ir dolerio susiejimas yra padarytas įstatyminiu pagrindu ir tiek viename, tiek kitame įstatyme reikėtų atsižvelgti į tą aplinkybę.

Ir vis dėlto, aš manyčiau, kad iš tikrųjų reikalinga svarstymo pertrauka. Aš tikrai pritariu visiems kalbėjusiems, kurie sakė, kad visi indėliai turi būti kompensuojami iš bankrutavusių bankų. Aš manyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas galėtų pasistengti atsakyti į klausimą, aišku, su kitų Seimo komitetų ir komisijų pagalba, vis dėlto koks procentas nukentėjusių žmonių kokius indėlius bankuose laikė. Nes į tą klausimą reikia atsakyti, ir aš manyčiau, kad vis dėlto prioritetas ir strateginis mūsų Seimo narių požiūris turėtų būti toks, kad mes turime grąžinti visus indėlius, visas sumas. Galbūt viršutinė riba gali būti tam tikrų tūkstančių lygio, bet kartoju, tik surinkus visą oficialią, tikslią informaciją. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijai skirtas laikas baigėsi. Iš dešimties užsirašiusių pasisakė 7 Seimo nariai.

Dabar kviesiu į tribūną pranešėją, ir po to apsispręsime, ką daryti su šiais projektais. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių A.Križinauską. Ministerijos sekretoriaus A.Križinausko nėra. Kadangi pagrindinis komitetas buvo Biudžeto ir finansų, kviečiu į tribūną šio komiteto pirmininką - Seimo narį F.Kolosauską.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra labai aktualus visiems Lietuvos žmonėms ir čia sėdintiems Seimo nariams. Mes išgirdome įvairiausių samprotavimų, įvairiausių kalbų. Tačiau yra ir kažkokia ekonominė logika.

Štai vieni siūlo kompensuoti visus pinigus bet kur, kur jie prarado, nesvarbu, kur, tokia mintis yra. Kiti siūlo kompensuoti tuos indėlius, kuriuos prarado ten, kur valstybė davė atitinkamas garantijas ir licencijas. Vieni sako, kad indėlius reikia kompensuoti tik iš dalies, kiti siūlo visus indėlius kompensuoti. Pasaulinėje praktikoje nėra tokio precedento, kad būtų kompensuojami visi indėliai, tačiau mes turime ieškoti sąlyčio taškų, kaip tai padaryti, nes visur yra dideli pinigai. Kai buvo kalbama apie tai, kad reikia surasti tuos sukčius, apgavikus, iš jų atimti, tai, suprantama, yra pakankamai ilgas procesas. O žmonėms dabar reikia kompensuoti indėlius. Ir kada panagrinėji kaimyninių valstybių praktiką, Vakarų Europos ir pasaulinę praktiką, tai matyti viena gija, kad indėlininkai daugiausia nenukenčia, o tuos nuostolius dengia valstybė ir Centrinis bankas. Apie tai mums reikia galvoti, kaip tai padaryti. O kaip valstybė gali kitaip dengti, jeigu ne biudžeto sąskaita? Kitų pinigų paprasčiausiai valstybė neturi.

Suprantama, kad Seimas ir Vyriausybė kartu turi priimti atitinkamus įstatymus, jog būtų galima konfiskuoti turtą. Toks įstatymas yra priimtas Estijoje, jis pakankamai normaliai veikia, ir tuo mums patiems reikia pasinaudoti. Aš sutinku, kaip komiteto pirmininkas, kad mes galėtume padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką, juo labiau kad šį įstatymą mes turime suderinti su Privalomo indėlių draudimo įstatymu. Kas bus, jeigu tas įstatymas pradės veikti, ir mes kompensuosime visą indėlį, o Draudimo įstatymas pradės veikti, ir mes kompensuosime iš dalies? O tokia praktika pasaulyje yra. Tai kaip mes atrodysime? Mes iš viso supainiosime Lietuvos žmones.

Mes turime aiškiai, nedviprasmiškai apsispręsti pagal savo finansines galimybes, pagal savo atitinkamus būsimus įstatymus, kiek mes sugebėsime atimti turto iš tų žmonių, kurie jį pasisavino paimdami žmonių indėlius. Trečia, kokios finansinės galimybės kompensuoti pirmiausia indėlius tų žmonių, kurie turėjo nedideles sąskaitas. Dar daugiau, reikia pasižiūrėti didelius indėlius turinčių žmonių sukaupimo šaltinius. Jie privalo indeksuoti ir įrodyti, iš kur jie turi tokius indėlius. Aš turiu omenyje dešimtis ir šimtus tūkstančių. Kitaip sakant, mums reikia pasinaudoti ir Brangaus turto deklaravimo įstatymu.

Aš siūlau padaryti šio svarstymo pertrauką. Taip pat kviečiu suinteresuotus Seimo narius ir atitinkamus komitetus, ir komisijas aktyviai dalyvauti šiame procese, kad mes gana greitai galėtume priimti šį įstatymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pagrindinio komiteto pirmininkas pasiūlė daryti pertrauką, galbūt galime bendru sutarimu padaryti svarstymo pertrauką? Kai tęsime svarstymą, šiandien nekalbėję Seimo nariai galės kalbėti, t.y. kurie buvo užsirašę. Sutinkate? (Balsai salėje) Jūs, gerbiamasis Seimo nary Ozolai, turbūt dėl to paties?

R.OZOLAS. Dėl to paties. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

R.OZOLAS. Aš buvau užsirašęs 6, kaip matote, 7 žmonės kalbėjo, tačiau aš žodžio negavau. Nežinau, ar čia todėl, kad sėdžiu centre, ar dar dėl ko nors kito, bet norėčiau prašyti, kad man būtų suteikta galimybė pasakyti savo norėtą žodį, pateikti protokoliškai, ir kad būtų įtraukta. Pakankamai svarbų pasiūlymą turėjau dėl principų, kurie galėjo būti pridėti šalia sąvokų. Galbūt komitetas ras galimybę apsvarstyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Ozolai, aš minėjau, kad jūs galėsite tarti žodį, kai bus pratęstas svarstymas. Žinoma, galite to nedaryti, o pridėti savo kalbos tekstą prie stenogramos. Dabar kodėl jūs, kaip teigiate, 6 užsirašęs nekalbėjote, kai kalbėjo 7? Visų pirma jūs esate užrašytas 7.  

Antra. Kaip žinote, diskusijos laikas dalijamas pagal Seimo statutą tarp daugumos ir mažumos. Aš turiu pažymėti, kad iš 7 kalbėjusių kalbėjo tik 2 daugumos atstovai ir 5 mažumos atstovai. Taigi proporcijos netgi buvo pažeistos mažumos naudai. Tačiau ir taip jūs nespėjote pakalbėti. Taigi darome klausimo svarstymo ir posėdžio pertrauką. Posėdį tęsime po 10 minučių - 17.20 val.

R.OZOLAS. (Posėdyje nepasakyta kalba). Gerbiamieji Seimo nariai! Indėlių, kurie žuvo bankrutavusiuose bankuose ir bankeliuose, klausimas seniai tapo nacionaline problema. Labai gaila, nepaprastai gaila, kad Seimas nerado reikalo dar pernai, kol problema brendo, apsvarstyti klausimo ir rasti sutarimą dėl mūsų finansų ryklių žmonėms padarytų nuostolių.

Mano supratimu, turėjo būti aptarti ir balsuojant priimti tokie pagrindiniai principai:

- indėlininkas yra bankinės finansinės veiklos subjektas;

- indėlininkas turi teisę į savo indėlio kompensaciją;

- kompensuojama įstatymų nustatyta tvarka;

- minimalią kompensacijos sumą garantuoja valstybė.

Tų principų gali būti daugiau, mažiau, bet jų mintis viena: indėlininkas neturi būti svetimas savo valstybėje, jis neturi būti paliktas vienas su apgavikais, prievartautojais ir plėšikais. Jis neturi būti išvytas iš namų dėl to, kad panūdo dalyvauti kapitalo gamyboje, į kurią taip entuziastingai valstybės atkūrimo pradžioje visus kvietėme.

Siūlomas įstatymo projektas, matyt, bus priimtas. Tai selektyvinis įstatymas, leidžiantis vėl žaisti žmonių grupių nuotaikomis ir taip padėti išlaikyti įtampą visuomenėje.

Įstatymas yra nepakankamas. Žinoma, geriau mažiau negu nieko. Geriau kai kam negu niekam. Tačiau kompensacijos minimumas, kurį nustato įstatymas, turėtų būti, kaip siūlo V.Juškus, ne 2000 litų, o indėlininko įdėta suma.

Teks spręsti ir anksčiau nukentėjusiųjų bankuose ir bankeliuose reikalus. Manau, kad įstatymo projektas yra tik darbo pradžia. Pritariu J.Veselkai, kad būtinas nukentėjusių žmonių registras ir bendra valstybei gresianti kompensacijų suma. Šiek tiek jau žinau, ką išdarinėja komerciniai bankai. Jie privalo grąžinti, ką pagrobė, kad žmonės bent materialiai neliktų nukentėję. Kol bankų rykliai valstybės bus priversti pagrobtus iš žmonių pinigus grąžinti, valstybė pati turi pasirūpinti ir iš savo resursų padėti apiplėštiesiems.

Bankų reikalų sprendimas iškelia dar vieną opią problemą, nuo kurios esam nusisukę - tai per okupacijos metus Rusijos imperijos nusiaubtų žmonių kompensavimo problema.

Reikia atnaujinti derybas dėl žalos, padarytos Lietuvos žmonėms 1940-1990 metais, kompensavimo. Lėšų, kurios reikalingos visų indėlininkų indėliams kompensuoti, tada pakaktų ir su procentais.

Principai, apie kuriuos kalbėjau, galėtų būti pateikti ir šiame įstatyme prieš sąvokų apibūdinimą.

Pertrauka

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.1863 (pateikimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 322 straipsnio pakeitimo” projektas. Pranešėjas - gerbiamasis Finansų ministerijos sekretorius P.Navikas. Kviečiu pranešėją į tribūną. Gerbiamasis pranešėjau, dėl Baudžiamojo kodekso 322 straipsnio. Prašom pateikti projektą.

P.NAVIKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gyvenimo praktika parodė, kad verslininkai labai dažnai įvairiais pretekstais naikina savo ūkinės veiklos dokumentus, praranda juos ir nesudaro sąlygų tiek mokesčių inspekcijoms, tiek Revizijų departamentui prie Finansų ministerijos atlikti patikrinimą. Nėra jokios baudžiamosios atsakomybės už dokumento neišsaugojimą.

Baudžiamojo kodekso 322 straipsnyje yra parašyta, kad aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, jeigu dėl to nebuvo galima visai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto, baudžiamas laisvės atėmimu ir atitinkama bauda. Bet labai vikriai išsisukdavo, kadangi nėra paminėtas apskaitos dokumentų neišsaugojimas. Dažniausiai sako: “ automobiliu vežiausi visą buhalteriją, man mašiną pavogė”, arba nurodo daugybę kitų priežasčių. Todėl Vyriausybė siūlo papildyti šį straipsnį tokiais žodžiais: “apskaitos dokumentų neišsaugojimas”. Apskaitos tvarkymas arba apskaitos dokumentų neišsaugojimas užtraukia tokią baudžiamąją atsakomybę. Prašome pritarti šio straipsnio pataisai.

PIRMININKAS. Norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, ar nereikėtų konkretizuoti ir pratęsti naujai įrašomą nuostatą, būtent “arba apskaitos dokumentų neišsaugojimas iki nustatyto saugojimo laiko”, kadangi dabar čia visai neapibrėžta. Ačiū.

P.NAVIKAS. Tai galima papildyti. Būtų aiškiau.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pirmininke, esu daug absurdų girdėjęs, bet niekad negirdėjau tokio absurdo, kad net pensininkams, kurie gauna tokį minimalų atlyginimą, būtų dar pritaikyti kažkokie įstatymai, kad juos kontroliuotų ir baustų. Yra pakankamai institucijų, kurias reikėtų tvarkyti, o pensininkus reikia palikti ramybėje ir jiems padėti. Tokiam įstatymui jokiu būdu negalima pritarti.

P.NAVIKAS. Tai nesusiję su pensininkais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

P.NAVIKAS. Aš norėčiau paaiškinti.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, paaiškinkite.

P.NAVIKAS. Šis įstatymas kalba apie įmonių vadovus, įmonių savininkus, kurie neišsaugoja savo įmonės, personalinės įmonės arba uždarosios akcinės bendrovės dokumentų, šis įstatymas visai nesusijęs su gyventojais. Pensininkais tuo labiau.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.

E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis pateikėjau, mano klausimas iš dalies panašus į pono J.Listavičiaus, tačiau aš jį pratęsiu ir paklausiu truputėlį plačiau. Tai yra terminai, kokie terminai? Antra, ar ten nurodoma, kokie dokumentai turi būti saugomi?

P.NAVIKAS. Apskaitos. Čia yra tas aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, taip šiame straipsnyje nurodyta. Arba apskaitos dokumentų neišsaugojimas, buhalterinės apskaitos dokumentų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, visuomet sukčius randa kažkokią spragą, kaip apgauti mokesčių inspekciją, apgauti valstybę. Norėčiau vis dėlto paklausti, ar tai yra jau paskutinė skylutė, dėl kurios buvo labai labai daug valstybei žalos padaryta, kai tie dokumentai iš tiesų būdavo ne pametami, o sunaikinami, kad tik nerastų galų?

P.NAVIKAS. Man atrodo, tai ne paskutinė. Tie, kurie nori nuslėpti savo pėdsakus, kad nebūtų įrodyti nesumokėti mokesčiai, yra labai apsukrūs ir turi daug patarėjų. Man atrodo, kad dar pakankamai landų yra mūsų įstatymuose, ir jie jomis naudosis. Bet mes užtinkame, iš tiesų ne tik mokesčių inspekcija, bet ir Revizijų departamentas, kuris neseniai įsteigtas, dabar susidūrė su tokiais absurdiškais klausimais, t.y. dokumentų praradimu be jokios pateisinamos priežasties. Todėl, matyt, dar ir ateityje mes siūlysime pataisas, kurias padiktuos gyvenimas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš norėčiau jūsų paklausti štai ko. Jūs čia sakote, buhalterinė apskaita tos visos veiklos ir t.t., ir t.t. Ar mes šituo įstatymu neįteisinsime, kad tiems, kurie nenori mokėti mokesčių ir t.t., išvengti atsakomybės, apsimokės pamesti dokumentus? Jeigu jis mato, kad jam, sakysim, 100 tūkst. mokėti, o pametęs dokumentėlius užmokės kokį tūkstantį baudos, ir jis puikiausiai atsipirkęs, ir jis bus teisus prieš įstatymą.

P.NAVIKAS. Šiame straipsnyje numatyta taip: “baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių metų arba pataisos darbais ir bauda, ar be baudos, arba tik bauda”. Pats faktas, kad baudžiamas laisvės atėmimu iki metų, tai irgi jau yra... Mes siūlėme papildyti esamą Baudžiamojo kodekso 322 straipsnį, kuriame yra tokia sankcija numatyta. Mes dėl sankcijos dydžio nesiūlome, siūlome nors papildyti. Tai irgi vis dėlto būtų šis tas, negu nieko nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Ar sutinkate, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Valstybės ir teisės komitetas, o papildomu Biudžeto ir finansų komitetas?

Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesiūlyčiau jums siūlyti, kad būtų atvirkščiai, kadangi Baudžiamąjį kodeksą kol kas dar turėtų kaip pagrindinis komitetas svarstyti Valstybės ir teisės komitetas. Sutinkate? Ar sutinkate, kad Seimo posėdyje būtų svarstomas šis klausimas šį mėnesį? Dėkoju. Dabar Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pirmininke, yra tokia problema, kad turbūt siūlomo projekto autoriai neturi Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupės išvados. Ir jeigu mūsų komitetas svarstys tą projektą, tai vis tiek prašys Baudžiamojo kodekso rengimo darbo grupės išvados dėl to, ir aišku, kad mes iki Kalėdų nesuspėsime gauti išvados ir dar Seime priimti ir svarstyti.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas Nr.1587(2) (svarstymas)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS. Aš manau, kad jeigu paskubėsime, tai suspėsime.

Dabar svarstysime 2-7 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Pirmiausia pakviesiu tarti žodį Seimo narius, kurie užsirašė iš anksto, o po to kviesiu į tribūną pranešėją. Kalbės Seimo narys J.Listavičius. Ruošiasi Seimo narys K.Kuzminskas.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo atskiras nuostatas, reglamentuojančias ir skatinančias labdarą ar paramą, reikia pakeisti ar papildyti atsižvelgiant į gyvenimo keliamus reikalavimus. Vienas iš svarbesnių reglamento reikalaujančių momentų yra išvengimas tiesioginio materialinių vertybių perdavimo fiziniams asmenims, kurie vėliau vadinamąją labdarą naudoja savo poreikiams tenkinti, t.y. komercinei prekybai. Svarbu konkretizuoti labdaros ar paramos davėjus bei gavėjus, kas ir padaryta.

Tikslintina 4 straipsnio redakcija, matyt, reikėtų iš pirmos pastraipos išbraukti žodžius “arba per trečiuosius asmenis”, kad labdara galėtų užsiiminėti tik juridiniai asmenys tiesiogiai, o ne per trečiuosius asmenis. Juridiniai asmenys turėtų užtikrinti labdaros apskaitą ir naudojimą pagal tikslinę paskirtį.

Manau, kad reikia tikslinti 7 straipsnio redakciją. Negali būti tame pačiame straipsnyje teigimo, o kartu jo neigimo. Matome, kad valstybės biudžeto lėšos gali būti paramos objektas. Turimas mintyje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos aukų rėmimo fondas.

Teigiamu reikia laikyti labdaros ir paramos lėšų bei vertybių apskaitos ir atskaitomybės sutvarkymą.

Manau, kad 11 straipsnio 2 dalyje neišspręstas pačių labdaros ir paramos lėšų bei vertybių ne pagal tikslinę paskirtį panaudojimo klausimas.

Kad mokesčių lengvatos panaikinamos, mokesčiai ir baudos išieškomos iš vadinamosios labdaros naudotojų, tai normalu, tačiau neišspręstas tikros labdaros ir paramos panaudojimo ne pagal tikslinę paskirtį klausimas. Labdara, panaudota ne pagal tikslinę paskirtį, ją panaudoję turėtų perduoti tiems, kam ji priklauso, o už neteisingą labdaros panaudojimą turėtų sumokėti atitinkamą baudą. Tokia labdara ir parama neturėtų būti konfiskuojama, todėl įstatymo projekte minėtą klausimą reikėtų spręsti. Sumokėti mokesčius ir baudas iš svetimo turto ir dalimi jo dar pasinaudoti didelio mokslo nereikia. Pažeidimą reikėtų panaikinti, o teisybę atkurti.

Padarius minėtus įstatymo projekto pataisymus, jam galima būtų ir pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Labdaros ir paramos įstatymas yra priimtas, tačiau, kaip žinote, Lietuvoje šiuo metu juo mažai kas naudojasi, nes jame nėra formų išdėstymo aiškumo, nėra konkrečios naudos tam, kas teikia tą labdarą. Šios pataisos yra labai reikalingos, tačiau štai 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse sakoma, kad užsienio valstybių juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat tarptautinės organizacijos Lietuvos Respublikoje gali duoti labdarą ir remti fizinius asmenis tik per registruotas labdaros ir paramos organizacijas. Ar nesusidarys mums vėl didelių barjerų, kurie šiuo metu sudaromi pasienyje užsieniečiams, vežantiems į Lietuvą įvairią labdarą?

Man konkrečiai žinoma faktų, kai iš Vokietijos buvo vežamos medikamentų labdaros, ir pasienyje muitininkai, pasienio tarnybos darbuotojai ilgai laikė tuos vairuotojus, kurie vežė į Lietuvą labdarą, net reikalavo konkrečių mokesčių, pinigų, individualiai atsiskaityti už įvažiavimą į Lietuvą.

Todėl ir čia reikėtų pagalvoti, jeigu fiziniai asmenys, kurie atvažiuoja į Lietuvą iš užsienio, turės ieškoti registruotos labdaros ir paramos organizacijų tam, kad įformintų atvežtą labdarą... Čia reikėtų kažką kitaip sugalvoti. Galbūt reikėtų net apsaugoti žmones, kurie užsiima labdara ir parama, kai jiems kiekvieną ketvirtį reikia informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją ir Statistikos departamentą apie teiktą labdarą arba gautą labdarą. Mes žinome kai kurių atvejų, kai Mokesčių inspekcijoje, taip pat ir Statistikos departamente yra reketo atstovų, kurie tuoj pat informuoja: tas ir tas teikia labdarą tam ir tam, jeigu tu turi tiek lėšų, kad dar labdarą daliji, tuoj pat gali prisistatyti reketas ir reketuoti tą juridinį ar fizinį asmenį, turintį daug lėšų. Todėl tai irgi reikėtų šitame įstatyme numatyti.

Šiaip įstatymo pataisos labai reikalingos ir siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorę gerbiamąją V.Blinkevičiūtę.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto pateikimui Seimas pritarė ir vėliau šitas projektas buvo apsvarstytas trijuose komitetuose: Ekonomikos, Biudžeto ir finansų bei Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetuose. Ekonomikos komitetas šiam pateiktam projektui pritarė su tam tikra išlyga, kad įstatyme būtų numatyta galimybė teikti labdarą fiziniams asmenims tiesiogiai, jeigu tą remia, kaip buvo suformuluota, Vyriausybės patvirtinta labdaros organizacija ir fondas. Mes manytume, kad yra netikslinga teikti labdarą tiesiogiai fiziniams asmenims, kadangi taip sudaroma galimybė piktnaudžiauti gaunama labdara. Todėl siūloma ją teikti tik per labdaros organizacijas ir fondus ir, be to, nesudaryti jokių galimybių atskiriems Vyriausybės patvirtintiems fondams ar organizacijoms, kadangi tokių fondų nenumatoma ir Seime pateiktame labdaros organizacijų ir fondų įstatymo projekte. Be to, aš galvočiau, kad kiekviena išimtis suteikia galimybę ir piktnaudžiauti.

Reikia dar atkreipti dėmesį į tokį dalyką, kad teikiant labdarą ar paramą yra numatytos tam tikros mokesčių lengvatos kaip skatinimo forma, todėl netikslinga būtų padaryti tam tikrą kiaurymę, dėl kurios būtų galima nemokėti tų mokesčių. Biudžeto ir finansų komitetas, kuris iš pradžių šiam projektui nepritarė, vakar dar kartą svarstė ir pateiktam projektui pritarė. Aš tik norėčiau pakomentuoti, kokių buvo pasiūlymų...

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji pranešėja. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Prašau nesikalbėti tarpusavyje, netriukšmauti, nes pradėsiu vardyti jūsų pavardes. Prašom, gerbiamoji pranešėja.

V.BLINKEVIČIŪTĖ. Biudžeto ir finansų komitetas iš pradžių nepritarė, tačiau vakar svarstant šitam projektui pritarė, galėčiau pakomentuoti, kokių buvo pasiūlymų. Buvo kalbama, kad šiame įstatymo projekte yra nenumatyta biudžetinių įstaigų vadovų atsakomybė už gautos labdaros panaudojimą ne pagal paskirtį arba, kitaip sakant, išpardavimą. Aš norėčiau pasakyti ir atkreipti dėmesį, kad Labdaros ir paramos įstatymo tikslas yra nustatyti tuos atvejus, kai yra pripažįstama labdara ir parama, o ne nustatyti atsakomybę. Atsakomybės klausimai yra reglamentuojami kituose įstatymuose, t.y. Baudžiamajame kodekse, Administracinių teisės pažeidimų kodekse, Darbo sutarties įstatyme ir t.t. Taigi tai yra ne šito įstatymo paskirtis.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat siūlė, jog galiojančiuose įstatymuose yra nepakankamai nustatyta arba reglamentuota atsakomybė už labdaros panaudojimą ne pagal paskirtį, arba, sakykim, už neatsiskaitymą, kaip numatyta už gautą labdarą, Statistikos departamentui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai... Mes siūlysime, jeigu bus priimtas šitas įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymą, kuriame bus numatyta atsakomybė už labdaros panaudojimą ne pagal paskirtį ir už nustatyta tvarka informacijos nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai arba Statistikos departamentui.

Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas siūlė 5 straipsnio 2 dalyje pateikti išsamų paramos gavėjų sąrašą. Manytume, kad tai būtų netikslinga, nes galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada paramą gali gauti, kokią veiklą vykdant, t.y. patvirtinus tam tikras programas. Todėl išdėstyti konkretų sąrašą nėra šio įstatymo tikslas, nes įstatymo galiojimo laikotarpiu gali atsirasti įvairių organizacijų. Tačiau čia neturėtų būti baiminimosi, nes įstatyme yra griežtai pasakyta, jog politinės partijos ir organizacijos bei pelno siekiančios įmonės negali būti paramos ir labdaros gavėjos.

Apie Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus, kaip sugriežtinti atskaitomybę, aš jau pakomentavau, komentuodama Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus. Dar norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, jog Labdaros ir paramos įstatymo galiojimo terminas baigiasi š.m. gruodžio 31 d., todėl, jeigu Seimas nesuspės priimti šito įstatymo iki metų pabaigos, tam tikrą tarpą mes liksime be įstatymo. Ačiū už dėmesį.

Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos - Italijos dvišalio fondo įsteigimo ratifikavimo” projektas Nr.1888 (pateikimas)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo? Pritarta.

Dabar svarstysime 2-8 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos - Italijos dvišalio fondo įsteigimo ratifikavimo” projektą. Gerbiamasis pranešėjas - ministerijos sekretorius R.Šidlauskas - nedalyvauja. Ar sutiktumėte, kad šį klausimą pateiktų šios ministerijos darbuotojas A.Navikas? Neprieštaraujate? Dėkoju. Kviečiu į tribūną. Prašom, pone Navikai. Prašom į tribūną. Jūsų kalbai skiriama ne daugiau 10 min., po to Seimo nariai užduos klausimus.

A.NAVIKAS. Labas vakaras, gerbiamasis pirmininke, labas vakaras, Seimo nariai! Leiskite pateikti Seimo dėmesiui apsikeitimą laiškais tarp Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos dėl vadinamojo Lietuvos-Italijos gretutinio fondo sukūrimo, dėl šitų laiškų ratifikavimo. Lietuvos-Italijos gretutinis fondas buvo įkurtas 1993 m. vasario 8 d., šio fondo tikslas yra ekonomikos, socialinės, kultūrinės, mokslo ir kitų sričių vystymo projektų finansavimas. Lėšos tam yra gaunamos pardavus Italijos pagalbą Lietuvos rinkoje, kitaip sakant, surinkus už tos pagalbos pardavimą lėšas vietine valiuta. Kadangi 1993 m. liepos 27 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas “Dėl labdaros organizacijos ir labdaros fondų steigimo”, pagal kurį steigėjais negali būti užsienio fiziniai arba juridiniai asmenys, iškilo būtinybė pakeisti pačius laiškus, kurie faktiškai yra tarptautinė sutartis. Tokiu būdu, po pakankamai užsitęsusių derybų š.m. birželio 20 ir liepos 5 d. buvo pasikeista laiškais tarp Lietuvos užsienio reikalų ministro P.Gylio ir Italijos ambasadoriaus Lietuvoje F.Tempestos dėl šio fondo įkūrimo. Šis fondas š.m. vasario 2 d. buvo užregistruotas Teisingumo ministerijoje, ir dabar šie laiškai yra pateikiami Seimui ratifikuoti. Kadangi tai yra ilgalaikė ekonominė - tarptautinė sutartis, šiuose laiškuose yra numatytos nuostatos dėl atleidimo nuo muito, vidaus ir kitokių mokesčių importuojamoms prekėms, taip pat Lietuvoje įsigyjamoms prekėms ir paslaugoms iš šio fondo lėšų, kadangi pagal Lietuvos Konstituciją mokesčių klausimai yra išimtinė Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija, todėl svarbu, kad Seimas atidžiai šiuos laiškus peržiūrėtų ir jiems pritartų. Kaip analogiją norėčiau priminti š.m. pavasarį Seimo ratifikuotą Lietuvos Respublikos ir Europos bendrijų kontūrinę sutartį dėl pagalbos teikimo. Pagrindiniai principai yra absoliučiai analogiški tai sutarčiai. Norėčiau pastebėti, kad ši sutartis arba pasikeitimas laiškais bei šis gretutinis fondas yra ypač Lietuvai naudingas tuo, kad nėra apribojimų įrangai įsigyti. Tai techninės pagalbos fondas, tačiau nėra apribojimo iki 15-20%, kad tiktai tokią dalį sudarytų įsigyjama įranga, o kitą dalį sudarytų užsienio ekspertų teikiamos paslaugos seminarų ir kitokiomis formomis. Kitaip sakant, šiuos pinigus mes galime panaudoti vos ne 100%, jeigu yra poreikis pagal tam tikrą konkretų projektą įrangai įsigyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, iš aiškinamojo rašto matyti, kad paremti aštuoni projektai, priskirti pramonei, sveikatai, kultūrai, mokslui. Noriu paklausti, kodėl fondo steigėja skiriama Užsienio reikalų ministerija, o valdytoju - užsienio reikalų ministras? Ar neturi darbo užsienio reikalų ministras?

A.NAVIKAS. Tiesiog yra personalizuojama, kad mūsų ministras yra fondo valdytojas kaip žmogus, nes ministerija yra abstraktus dalykas. Vis tiek pasirašyti turi konkretus žmogus ir šiuo atveju - ministras.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti: ar ir su kitomis valstybėmis bendraujant bus sudaryti panašūs fondai, ar ir iš kitų valstybių gaunamą paramą mes paversim fondo kapitalu ir po to skirstysim per Užsienio reikalų ministeriją? O jeigu ne, tai kodėl pasirinkta būtent Italija, ir tik Italija? Dėkoju.

A.NAVIKAS. Ačiū už klausimą. Būtent Italija taiko tokią paramos formą. Italija yra vienintelė, teikianti paramą tokiu būdu, t.y. teikia paslaugų arba prekių, jos yra parduodamos Lietuvos rinkoje, sukaupiama pinigų, tačiau tai yra ne italų pinigai, o jie atiduodami Lietuvai. Kiti techninės pagalbos fondai yra tiesiogiai pervedami arba iš Europos Sąjungos komisijos biudžeto, arba iš kitų valstybių, jeigu tai yra dvišaliai biudžeto fondai Lietuvos reikmėms, kaip minėjau, labai nedidelė dalis yra skiriama įrangai įsigyti. Nenorėdamas nuvertinti, aišku, tų žinių, kurios yra suteikiamos pagalbos forma, vis dėlto įranga mums irgi yra labai svarbi.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau sužinoti, kaip šitas fondas bus sudaromas, ta prasme, kiek į tą fondą įneš viena ir kita pusė, t.y. Lietuva ir Italija? Ir kaip tas fondas bus skirstomas: ar mokslinėms programoms vykdyti, ar tai bus mokslinės programos, kurias vykdys Lietuva ir Italija, ar ir su kitomis valstybėmis? Kaip jis bus panaudojamas? Jeigu galima būtų, kiek plačiau.

A.NAVIKAS. Taip, kaip rašoma aiškinamajame rašte, šiuo metu yra pateiktas dar 21 projektas fondo pinigams gauti. Ir mes laukiame dar kitų projektų, galėčiau paminėti, kad šiuo metu, pavyzdžiui, yra projektų kaip kartografijos programa Vilniaus universitetui, nemažai projektų yra iš sveikatos apsaugos srities, instrumentinės laboratorijos ir t.t., žodžiu, Vilniaus mokslinis - technologinis parkas ir taip toliau. Yra labai plati gama visų projektų, net sunku juos kaip nors apibendrintai pateikti jums.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad Italija šiandien yra Europos Sąjungos narė, ir ji kol kas neįėjo vien dėl to, kadangi nėra pasiruošusi muitų klausimais, mokesčių visais klausimais - tai pagrindinė priežastis. Ir pas mus visos šios priežastys dar tebėra, kadangi mes šiandien negalime nei sienų atlaisvinti, nei kai kuriai produkcijai muitų nuimti. Ar jūs nemanot, kad mums iškils sunkumų su šia šalimi, įgyvendinant šitą įstatymą, priimant šiuo laišku Seimo nutarimą dėl įgyvendinimo, kadangi čia iškyla kai kurių klausimų? Ar jūs manote, kad mes esame pasirengę, ir kiek tai būtų mums nuostolinga?

A.NAVIKAS. Šitas klausimas yra labai principinis. Vis dėlto tai yra pagalba, tai yra parama, ir užsieniečiai negali suprasti, kad iš pagalbos pinigų dar gali būti atskaitomi mokesčiai. Vis dėlto jie mano, kad jeigu jie duoda tam tikrą pinigų sumą, ji visa turi būti panaudojama tam tikram konkrečiam tikslui. Klausimas kyla dėl apskaitos dalykų, ir aš žinau, kad Finansų ministerijoje yra nustatyta tvarka, pagal kurią įrodžius, kad tam tikras projektas yra būtent techninės pagalbos projektas, jis yra atleidžiamas nuo mokesčių. Kitaip sakant, čia yra dokumentacijos ir kontrolės klausimas.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Italijos Respublikos apsikeitimo laiškų dėl Lietuvos-Italijos dvišalio fondo įsteigimo ratifikavimo” projektui ir nutarti pradėti jo svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar reikalingi papildomi komitetai? Nėra siūlymų.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo” projekto Nr.1831 bei įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo” projekto Nr.1832 pateikimas (pateikimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

Dėkoju pranešėjui. Baigėme šį klausimą. Dabar 2-9 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo” projektas bei Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo” projektas. Pranešėjas - gerbiamasis V.Geržonas.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Posėdžio pirmininke, kadangi buvo 5 minutės laiko iki šio punkto, o yra rezervinis klausimas, aš labai prašau tą rezervinį klausimą apsvarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pateikimui paprastai skiriama pranešėjui 10 minučių, po to atsakymams į Seimo narių klausimus - 20 minučių, o su likusiom 4 minutėm mes niekaip neišsiversime.

A.BASKAS. Aš tikrai išsiversčiau.

PIRMININKAS. Pranešėjas kitu klausimu yra, prašau jį pateikti mano minėtus projektus. Pirmiausia dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Civilinio proceso kodekso, o vėliau dėl tarnybos muitinėje statuto.

V.GERŽONAS. Labas vakaras, gerbiamasis posėdžio pirmininke, labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Muitinės departamentas parengė, ir Vyriausybėje yra aprobuoti Administracinių teisės pažeidimų kodekso, taip pat Civilinio proceso kodekso pakeitimų projektai. Kas lėmė, kad būtų parengti nurodytų teisės normų pakeitimai ir pateikti Seimui?

Visų pirma mes, muitinės pareigūnai, savo veikloje labai dažnai susiduriam su tokiu atveju, kai negalim konfiskuoti prekių, nors jos įvežamos grubiai pažeidžiant muitinės taisykles arba kontrabandos būdu. Kadangi dabar galiojančio Administracinio teisės pažeidimų kodekso norma sako, kad gali būti konfiskuotos tiktai savininko prekės. Tuo tarpu šiandien per sieną savininkas labai retai veža šias prekes, kaip taisyklė, veža vežėjas. Ir praktiškai mes nieko (be baudos) tokiam žmogui padaryti negalim. Todėl mes ir drįstame prašyti, kad tais atvejais, kai daiktai buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir tais atvejais, kurie numatyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 ir 210 straipsniuose, būtų galima konfiskuoti šiuos daiktus.

Antra. Mes prašome ir siūlome pakeisti sankcijas, t.y. padidinti sankcijas už teisėtų muitinės pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Iki šio laiko ši sankcija yra labai simbolinė, t.y. mes galime nubausti nuo 50 iki 100 Lt bauda. Siūlome, kad bauda būtų padidinta nuo 500 iki 2000 Lt, taip pat įvedam antrą kodekso dalį, t.y. kvalifikuotą aplinkybę, kai po pirmos baudos ir toliau žmogus tęsia tuos pažeidimus, padaro antrą kartą.

Mes norime prašyti pakeisti 35 straipsnio pirmąją dalį, nes dabartinėje redakcijoje yra tokia tęstinumo sąvoka. Tuo tarpu Muitinės įstatymo pažeidimai neturi tokio tęstinumo juridine žodžio prasme. Kaip taisyklė, tai buvo vienas aktas, tik po kurio laiko mes jį išaiškinom. Pavyzdžiui, prekių nepateikimas muitinių tikrinimui. Jis nepateikia prekių ir nuvažiuoja. Jis vieną veiksmą tik padarė, bet mes, pavyzdžiui, nustatom deklaracijų, procedūrų kontrolės pagalba, kad jis neužbaigė tos procedūros, neatsiskaitė su valstybe.

Toliau. Mes siūlome 209 straipsnio naują redakciją. Visų pirma, kadangi šis straipsnis buvo daug kartų pildomas, jis truputį chaotiškas, todėl mes siūlome, kad visus muitinės taisyklių pažeidimus (o būtent šiame straipsnyje apie tai ir kalbama) būtų galima sugrupuoti pagal tų pažeidimų pobūdį. Į pirmą grupę mes skiriam muitinės priežiūros zonų režimų pažeidimus. Toliau - antra grupė - muitinių tikrinimo tvarkos pažeidimai. Toliau - prekių deklaravimo tvarkos pažeidimai ir pagaliau kiti pažeidimai: tranzitas, sandėlių ir terminalų taisyklių funkcionavimo taisyklių pažeidimas, taip pat draudimai ir apribojimai, kurių turi laikytis ūkio subjektai ir fiziniai asmenys, gabendami prekes per sieną. Taip pat siūlome, kad konfiskacija būtų taikoma tiktai tais atvejais, kai pažeidžiamos muitinės sandėlio taisyklės bei importo ir eksporto terminalų taisyklės. Taip pat konfiskuojamos prekės, kurių importui, eksportui, tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba spec. režimas ir jų nesilaikoma. Tais atvejais būtų taikoma konfiskacija. Kitais atvejais mes siūlom konfiskacijos netaikyti dėl šių priežasčių:

1. Tie pažeidimai nėra labai svarbūs.

2. Jie turi tokį pobūdį, kad mes ir tų prekių konfiskuoti, atvirai kalbant, negalim. Tai, pavyzdžiui, procedūros neužbaigimas. Vežėjas turi prisistatyti į vidinę muitinę ir pateikti prekes, o jis tų prekių nepateikė. Ir mes tų prekių nerasim. Mes galim tik patį ūkio subjektą bausti, išieškoti mokesčius, bet pačių prekių tiesiog nerasim.

Toliau. 210 straipsnis, kuriame kalbama apie kontrabandą. Praktikoje susiduriam su tokiais atvejais, sunku nustatyti, kada taikyti administracinę praktiką, t.y. administracinę atsakomybę ir kada baudžiamąją. Ribos nustatytos nėra. Todėl mes siūlom, kad ta riba būtų 100 MGL, šitą rekomendaciją mes gavome teisėsaugos organų pasitarime, prokuratūroje, ir mes galvojam, kad iki 100 MGL - tai būtų administracinė atsakomybė; muitinės viršininkas vienasmeniškai ar kitas pareigūnas konfiskuotų ir baudą paskirtų, o jeigu jau viršija 100 MGL, tuomet visa medžiaga dėl kontrabandos perduodama prokuratūrai, ir keliama baudžiamoji byla.

Ir dar vienas pakeitimas, kuris susijęs ir su Administraciniu kodeksu, ir su Civiliniu kodeksu. Iki šio laiko buvo nereglamentuota, į kokį teismą gali kreiptis užsienio pilietis, taip pat asmuo be pilietybės, jeigu jie nori apskųsti muitinės veiksmus. Mes šį klausimą sprendžiame tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso, tiek atitinkamai Civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimuose.

Tai tiek dėl pirmųjų dviejų norminių aktų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl įstatymo projekto Nr.1831. 35 straipsnio 2 punkto pirmoje dalyje nurodyta: “administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos arba per du mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos”. Aš noriu paklausti: ar padės šios nuostatos pirmoji dalis išaiškinti ir nubausti pažeidėją? Ar nereikėtų jos visai atsisakyti, kadangi nesvarbu, kada tas pažeidimas buvo padarytas. Jis vis tiek svarbus. Ačiū.

V.GERŽONAS. Matote, yra bendra administracinių nuobaudų skyrimo tvarka, kuri sako, kad negali žmogus visą laiką “būti pakabintas” prieš administracinę atsakomybę. Tai vers, iš vienos pusės, mūsų pareigūnus greičiau suktis ir ieškoti tokių pažeidimų. O antras dalykas, kaip minėjau, yra bendra norma. Negali visą laiką žmogus ar ūkio subjektas bijoti tos administracinės nuobaudos. O jeigu kalbėsime apie mokesčius, tai pas mus yra kiti terminai nustatyti. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestį mes turim teisę išieškoti per penkerius metus, o muitą - per metus. Artimiausiu metu pateiksime įstatymo pakeitimų, kuriais prašysim, kad muito mokesčius irgi būtų leidžiama išieškoti per penkerius metus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Aš pritariu, kadangi šitas įstatymas griežtėja. Jį reikėjo anksčiau priimti. Aš pritariu. Jokių klausimų neturiu ir kuo greičiau siūlau priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Gerbiamasis Seimo nary, paklausti norėtumėte?

A.ENDRIUKAITIS. Taip. Juridinis skyrius jums pareiškė pretenzijų. Jūs galėtumėte kontrargumentuoti?

V.GERŽONAS. Pagrindinė pretenzija yra dėl 26 straipsnio. Į kitas mes atsižvelgėme, jos redakcinio pobūdžio. Žinot, mes šiek tiek konsultavomės su užsienio ekspertais. Ir atvirai kalbant, jie tokios problemos sau nekelia. Mes ginam visų teises, o valstybės interesai pas mus atsiduria paskutinėje vietoje. Kontrabandininkų teises ginam, kitų ginam. Mes konsultavomės su Anglijos ekspertais, jie problemų nemato, jie konfiskuoja, nesvarbu, ar ten tavo tos prekės, ar tu vežėjas, ar pan., nes visi važinės su įgaliojimais, ir visi sakys, jog čia ne jų prekės.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, naudodamasi proga, kad jūs esate tribūnoje ir atsakinėjate į klausimus, noriu jūsų paklausti: kas yra daroma ir ar numatomos griežtesnės sankcijos prieš nesąžiningus muitininkus?

V.GERŽONAS. Vėliau pateiksiu jums Muitinės tarnybos Lietuvos muitinėje statutą, tai bus kaip vienas iš atsakymų, kuria kryptimi mes einam. Pateikdamas aš pasakysiu, kodėl mes tą statutą pateikiam Seimui. Ir daug kitų priemonių. Aš galėčiau šiandien pasakyti, kaip išaiškinami tie žmonės ir kaip jų atsikratoma. Nesąžiningi paprasčiausiai turi nedirbti šioje sistemoje. Visa problema juos išaiškinti ir paprašyti, kad jie daugiau nedirbtų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasakyti komplimentą jums už 208 straipsnio paskutinę dalį, kurioje yra sakoma, kad už muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą numatyta konkreti bauda - 3000 Lt. Visur kitur yra nustatytos nekonkrečios baudos. Štai už muitinės tikrinimo tvarkos pažeidimą nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst., nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. ir t.t. Už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus nuo 1 tūkst. iki 5 tūkst. ir t.t. Muitinės sandėlio taisyklių bei importo ir eksporto terminalo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. Lt su prekių konfiskavimu arba be konfiskavimo. Tai juk čia yra užprogramuota stambiausio lygio korupcija. Čia pareigūnas turės atlaikyti milžiniškus kyšius, nes jis turės nuspręsti: ar tūkstantis, ar 2 tūkst., ar 5 tūkst., ar 10 tūkst.

PIRMININKAS. Klausimui laikas baigėsi.

A.BALEŽENTIS. Tai klausimas bū-tų: kas verčia padaryti tokias nevienareikšmes baudas? Kodėl visuose straipsniuose...

PIRMININKAS. Prašom atsakyti.

V.GERŽONAS. Aš galėčiau taip atsakyti į šitą klausimą. Ne kiekvienas muitinės pareigūnas priims administracinius sprendimus tokiose bylose, t.y. skirs baudą. Pas mus paprastai tai daro tiktai muitinės viršininkai, t.y. tam tikro lygio pareigūnai.

Antra. Vis dėlto pažeidimas pažeidimui nelygus. Pavyzdžiui, muitinės sandėlių taisyklių pažeidimas gali turėti įvairų pobūdį: gali būti piktybiškas, gali būti grubus, o gali būti ir klaida, nors formaliai tai bus pažeidimas. Man atrodo, nieko blogo, kad vis dėlto muitinės viršininkas galėtų blaiviai įvertinti visas aplinkybes. Kodėl čia parašyta 3 tūkst.? Todėl, kad čia jau nieko vertinti nereikia. Vieną kartą teisėtų reikalavimų neįvykdė, vadinasi, tau nuo tiek iki tiek paskyrė baudą. Antrą kartą, jau čia jokių aplinkybių aiškinti nereikia. O mes visi realiame gyvenime susiduriame ne vien tiktai su nesąžiningais, nedorais komersantais, bet ir su tokiais verslininkais, kurie iš tikrųjų padaro pažeidimus, bet nenusipelno ypač griežtos drausmės. Gyvenimas yra sudėtingas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo” projektui Nr.1831? Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Ačiū. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Biudžeto ir finansų komitetas papildomas, sutinkate? Dėkoju. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šį mėnesį? Dėkoju.

Dabar dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 267 straipsnio pakeitimo” projekto. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas, o papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas? Dėkoju. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šį mėnesį? Nutarta.

Įstatymo “Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo” projektas Nr.1944 (pateikimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

Pereiname prie darbotvarkės 2-10 klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo” projekto. Pateikimas. Pranešėjas - taip pat gerbiamasis V.Geržonas. Prašom.

V.GERŽONAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šių metų spalio 4 d. Lietuvos Respublikos įstatymu pakeitus ir papildžius Muitinės įstatymą, nustatyta, kad tarnybos Lietuvos Respublikoje muitinės statutas turi būti patvirtintas įstatymu. Iki šiol šitą tarnybą reglamentavo statutas, kurį tvirtino finansų ministras.

Vykdant lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolą, šiandien statutas pristatomas Seimui. Projekto tikslas - įstatymiškai sureguliuoti muitinės pareigūnų tarnybą muitinėje statutiniais pagrindais. Galiojantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas teisiškai nereguliuoja tarnybos muitinėje klausimų, o Darbo sutarties įstatymas neleidžia sugriežtinti reikalavimų muitinės pareigūnams. Šios priežastys ir lėmė šio įstatymo projekto rengimo tikslingumą.

Antroji priežastis. Mes tikimės, kad patvirtinus teikiamą įstatymo projektą mes turėsime daugiau galimybių, kad šioje sistemoje dirbtų kvalifikuoti ir pareigingi pareigūnai, kad sugebėsime padaryti šią tarnybą pavyzdingesnę. Pagaliau tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto projekto priėmimas papildytų atskirų teisėsaugos institucijų teisinę sistemą. Aš turiu galvoje tai, kad prokuratūra turi savo statutą, Valstybės saugumo departamento veikla reguliuojama įstatymu, Krašto apsaugos ministerija turi savo statutą, todėl būtų logiška, kad ir muitinė turėtų įstatymu patvirtintą statutą. Įstatymo projektas buvo derintas, jis aprobuotas, kaip minėjau, Vyriausybės posėdyje.

Kokie pagrindiniai, aš turbūt viso projekto nevardysiu, tiktai norėčiau pagrindinius jo aspektus. Šitas statutas reglamentuotų muitinės pareigūnų priėmimą į tarnybą, stažavimąsi, priesaikos, atestacijos, pareigybių laipsnių suteikimo, perkėlimo į kitas pareigas, skatinimo, drausminės atsakomybės, nušalinimo nuo pareigų, atleidimo iš tarnybos, darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų tvarką. Kas naujo ir griežtesnio, visų pirma, griežtesnio yra šitame statuto projekte, palyginti su tuo statutu, kuris galioja dabar.

Visų pirma mes manome, kad turėtų būti taikomi priėmimo į šitą tarnybą tam tikri apribojimai, draudimai. Tai yra amžiaus cenzas nuo 20 iki 50 metų, nes jūs žinote, kad pas mus specialiai muitininkų niekas neruošia, tiktai mūsų mokykloje. Priimti žmogų, vyresnį kaip 50 m., paskui dar apmokyti jį 1,5 metų muitinės mokykloje jau truputį lyg ir nelogiška.

Antra vertus, kad į šitą tarnybą ateitų žmonės, kurie turėtų tam tikrą gyvenimišką darbo patirtį, o mes galėtume įvertinti, koks jis buvo anksčiau.

Antra. Mes siūlome padidinti išsilavinimo cenzą. Šiuo metu statutas leidžia mums priimti su viduriniu išsilavinimu, bet šiandienos realijos, kadrų kaita muitinės sistemoje, taip pat šių dienų praktika byloja, kad mes galime pakelti šitą cenzą iki aukštojo išsilavinimo. Beje, taip yra ne vienoje Europos šalyje, kad žmonės ateina su aukštuoju išsilavinimu ir gauna tiktai specifines žinias muitinės mokykloje.

Numatome stažuoti ir mokslą muitinės mokykloje, numatoma, kad priimant į darbą, taip pat darbo metu muitininkai turėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas, numatomas draudimas dalyvauti politinių partijų ir organizacijų veikloje, numatomi kiti draudimai: streikuoti, dirbti kitą darbą, išskyrus pedagoginį ir kūrybinį, tarnyboje turėti užsienio valiutos, gėrimų ir kitų nereikalingų daiktų bei didesnę pinigų sumą, negu nustatyta Muitinės departamento. Galbūt kai kas ir pasakys, kad čia yra tam tikri žmogaus teisių pažeidimai. Tačiau vis dėlto nepamirškime, kad mes turime reikalą su specifine institucija. Aš manau, kad pasienyje stovinčiam muitinės pareigūnui arba atliekančiam krovinių forminimą nereikia nei dolerių kišenėje, nei didelių pinigų sumų, nes kontroliuoti jų darbą yra sunku.

Mes numatome periodišką atestaciją, kuri vyksta ir dabar. Mes numatome, kad pirmą kartą po priėmimo po metų atestuojamas, paskui reguliariai kas treji metai atestuojami visi muitinės pareigūnai. Taip pat, jeigu mes turime žinių arba abejonių dėl jo kvalifikacijos ir asmeninių savybių, mes galime jam surengti ir neeilinę atestaciją. Taip pat Muitinės departamento direktoriui šituo įstatymu leidžiama paskelbti arba visos muitinės atestaciją, kažkokios teritorinės, arba atskirų kategorijų. Štai dabar pas mus vyksta Lietuvos muitinės visų pamainų viršininkų atestacija, kuri turėtų baigtis maždaug sausio mėnesį.

Dar viena problema, kurią mes tikimės išspręsti šituo statutu, jeigu jūs jį patvirtinsite, tai yra nušalinimas nuo darbo. Dabar mes tokios teisės neturime. Iš tikrųjų būna visiškai nelogiška situacija, kai žmogui, padariusiam grubų nusižengimą ar net nusikaltimą, ir toliau mokamas atlyginimas. Aš, kaip departamento direktorius, ar koks kitas pareigūnas, neturime teisės jo nušalinti. Mes statute numatome tokį nušalinimą ir numatome jo pagrindus. Tai yra tada, kai tarnyboje pasirodo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ir toksinių medžiagų, kai pareigūnas yra padaręs tyčinį tarnybinį pažeidimą, kai pareigūnas įtariamas padaręs nusikaltimą arba paaiškėjus, kad netinka užimamoms pareigoms.

Taip pat šiame statute mes siūlome gerokai sugriežtinti drausminę atsakomybę. Nauja drausminė nuobauda - tai pažeminimas pareigose, pažeminimas pareiginio laipsnio. Taip pat numatoma, kad pareigūnas atlygina visą žalą, padarytą savo neteisėtais veiksmais, kai vykdė tarnybines pareigas.

Išplėsti, palyginti su Darbo sutarties įstatymu, muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindai. Mes siūlome, kad šalia tų, kurie yra numatomi Darbo sutarties įstatyme, būtų įtvirtinti papildomi atleidimo iš darbo pagrindai. Jei atestacinė komisija pripažįsta netinkamu užimamoms pareigoms, jei nesustabdo narystės politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeidžia politinio neutralumo principą, jei neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, jei pažeidė draudimą streikuoti, jei savo poelgiu, nors ir ne tarnybos metu, diskreditavo muitinės pareigūno vardą, jei atskleidė tarnybinę paslaptį, jei paaiškėjo šio statuto nurodytos aplinkybės, kurios pareigūno priėmimo metu į tarnybą nebuvo žinomos arba atsirado vėliau, t.y. nuslėpė tam tikras žinias norėdamas įsidarbinti muitinėje, ir jei atsisako prisiekti. Tai štai tie nauji pagrindai.

Manome, kaip aš ir minėjau, jeigu šitas statutas būtų priimtas, be abejo, koreguojamas jis muitinės sistemai padėtų tiek atrenkant kadrus į tarnybą, tiek juos ugdant, tiek juos drausminant, tiek reikalaujant jų atsakomybės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, muitinė tai yra Lietuvos veidrodis. Pagal muitinę dažnai užsieniečiai vertina mūsų valstybę. Mūsų patirtis muitinių darbe nėra labai didelė, o užsieniečiai vertina pagal savo parametrus ir neretai mus papeikia. Todėl neatsižvelgti į užsieniečių patirtį galbūt ir negalima. Pasakykite, kokią patirtį jūs perėmėte rengdami šį dokumentą iš užsienio ir iš kokio užsienio, iš kokių valstybių, iš kokių dokumentų?

V.GERŽONAS. Taip. Mes orientavomės, kadangi mums artimiausia yra Euromuitinė, tai Europos Sąjungos šalyse egzistuojančios muitinės. Iš ten mes daugiausia ir gaunam ekspertų pagalbos, tai į šitų šalių patirtį buvo daugiausia orientuojamasi. Konkrečiai į Šiaurės šalių: Švedijos, Danijos, Airijos. Mūsų ekspertai daug kur yra keliavę ir pas mus yra buvę. Tikrai turėjome su kuo pasikonsultuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 66 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodyta: kitiems pareigūnams kasmetinių atostogų trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Norėčiau paklausti. Ar teisinga, kai atostogų trukmę nustatinės Lietuvos Respublikos Vyriausybė? Ir išvis, ar pareigūnų darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra šio įstatymo objektas? Nors jūs minėjote, kad ir kitų institucijų statutai yra priimti, ir ten, matyt, yra tokia padėtis. Bet ar taip turėtų būti sprendžiama? Kiekvienas savo dvare. Ačiū.

V.GERŽONAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu jūs atkreipėte dėmesį, tai būtent mūsų statute ir yra blanketinės normos, t.y. normos, kurios nereglamentuoja, pavyzdžiui, konkrečiai, kiek muitininkai ir už ką turi gauti. Kaip tik yra nuorodos. Pavyzdžiui, mes 65 straipsnyje duodame nuorodą į įstatymą, kuris Seime dar bus svarstomas. Tai yra į būsimą darbo apmokėjimo biudžetinių įstaigų darbuotojams įstatymą. Mes čia visur surašėme būtent blanketines normas, t.y. bus kiti teisės aktai, kurie iš tikrųjų reglamentuos visų biudžetinių organizacijų darbo apmokėjimą, ir tuo įstatymu mes ir vadovausimės. Mes būtent visur dėl socialinių dalykų tas nuorodas ir duodam.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jums turbūt nepaslaptis, kad daugelis mūsų užsienio kolegų ir daugelis mūsų vidaus verslininkų labai skundžiasi mūsų muitinės tarnybų darbuotojais. Jūs turbūt labai gerai žinote, dėl ko skundžiasi. Diskutuojant su žmonėmis dažnai tenka apie tai kalbėti, kad sunku padaryti tvarką, kad sunku parinkti žmones, ir štai dabar yra ta galimybė. Aš noriu paklausti, ar jūs nenorite konkretizuoti 8 straipsnio, kad priėmimas būtų viešas, per konkursą, kad būtų vieši reikalavimai dėl užsienio kalbos ir visa kita. Tai viena.

Antra. Štai nuobaudos. Čia yra surašyti visokie papeikimai, įspėjimai, o po to bent 25 priežastys, dėl kurių galima atleisti muitininką, jeigu jis streikuos, jeigu neišeis iš partijos ir visokių kitokių panašių nerimtų dalykų. Žmonės siūlo labai konkrečiai: tegul muitininkas deklaruoja užstatą, štai savo visą turtą, kuriuo jis pasižada neimti kyšio. Jeigu jis paims kyšį, jis praranda visą savo turtą, ir visi tie kyšiai baigtųsi. Ar jūs nenorėtumėte štai tokius du straipsnius įtraukti į šį statutą? Dėkoju.

V.GERŽONAS. Na, matote, atvirai kalbant, užstatą pateikti, aš bijau, kad jeigu tokį įstatymą priimsime, tai jau rytoj visi muitinės pareigūnai neturės jokio turto. Visą turtą turės jų tėvai, įtėviai. Mes dabar reikalaujame deklaruoti. Muitininkai dabar deklaruoja savo turtą. Aš teigiau vienam iš savo interviu, kad iš tikrųjų aiškėja, kad patys muitininkai nelabai turtingi, bet štai jų uošvės, žmonos yra gana turtingi ir pasiturinčiai gyvenantys žmonės. Be abejo, mes tą informaciją kaupiam, laikui bėgant ji bus panaudota. Galbūt įstatymai šiandien neleidžia tos informacijos... bet jos buvimas jau mums daug ką duoda. Todėl aš nelabai norėčiau pritarti.

Gerbiamasis Seimo nary, kai jūs dabar kalbate apie atleidimo pagrindus, jūs paminėjote tik kai kuriuos. Aš tik paminėjau, kurie yra papildomi. Bet visi kiti, ir už darbo diskreditavimą, ir už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, už tai irgi tie pareigūnai bus atleidžiami. Čia yra net 25 punktai, pagal kuriuos mes galėsime atleisti darbuotoją iš darbo. (Balsai salėje) Konkursai. B valdininkams, taip. Taip, yra konkursas. Atkreipkite dėmesį, mūsų statute parašyta, kad B grupės valdininkams bus taikomi konkursai, kaip ir numatyta Valdininkų įstatyme, o dėl priėmimo kitų pareigūnų, jūs atkreipėte dėmesį, kad statute numatoma, kad tai darys komisijos, viešai, komisijos. Tai ir bus tam tikri konkursai kaip dabar. Plius kiekvienam pareigūnui, kad jį priimtų, reikės Muitinės departamento pritarimo. O kai kuriuos pareigūnus priiminės tiktai Muitinės departamentas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat nenoriu sutikti su čia teikiamom socialinėm garantijom, numatančiom iki 40 dienų... po to lengvatos pareigūnams. Nelabai noriu sutikti, kad jūs galėtumėte atleisti tą narį, kuris nesustabdo savo veiklos politinėje organizacijoje. Man atrodo, kaip tik politinė partija sustiprins griežtumą, kontroliuos šį narį, dirbantį muitinėje. Na, bet nieko. Man nesuprantama, kodėl jūs sugretinate su įvairiais pažeidėjais dėl atleidimo iš muitinės darbuotojus ligonius, kurie serga per keturis mėnesius? Keturis mėnesius sergantį darbuotoją jūs iš karto galite atleisti iš darbo. Aišku, čia yra Darbo įstatymo kodekse, tačiau vis dėlto gal turėtų būti išimtys. Jeigu jis, dirbdamas muitinėje, darbo metu lipo į sunkvežimį patikrinti vežamos produkcijos ir susilaužė šlaunikaulį, o jūs jį atleisite iš darbo be jokios sankcijos? Ačiū.

V.GERŽONAS. Na, man atrodo, kad čia mes turėsime teisę atleisti. Kiekvienu atveju mes konkrečiai spręsime, be abejo, žmogaus likimą. Bet turėti tokią teisę... Žinote, vis dėlto vieno muitininko ar dviejų muitininkų trūkumas Kalvarijos poste iš karto komplikuoja situaciją. Vis dėlto tarnyba yra specifinė. Mūsų pamainoje turi dirbti tiek žmonių, kiek jų privalo dirbti. Priešingu atveju užsieniečiai ir toliau labai piktinsis, kas pas mus yra pasienyje.

Dėl politinių partijų. Žinote, jums atvirai pasakysiu, ne ta vieta, kur politikuojama. Muitinė ne ta vieta, kur turėtų būti politikuojama. Tai yra profesinė organizacija. Atvirai kalbant, kad priklausymas partijai įvestų drausmę kokioj nors žinyboj, na, aš labai abejočiau. Tada tereikėtų visus priimti į partiją ir visos žinybos puikiai funkcionuotų. (Balsai salėje) Atvirai kalbant, aš galiu pasakyti, ten... (Balsai salėje) Nebent pagal kvotas. Kur prasideda dideli pinigai, ten politinė priklausomybė, aš jau susidūriau ir su vienos pakraipos žmonėmis, ir su kitos - vienodai prie pinigų linkę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad rengdami statutą jūs remiatės ir kitų šalių patirtimi. Tačiau aš norėčiau paklausti štai ko: ar rengiamas šis Statutas buvo derinamas su kitomis Lietuvos institucijomis, kurios turi statutus? Ar tai buvo suderinta, ar tarp jų nėra kokių nors prieštaravimų?

V.GERŽONAS. Su visomis ministerijomis ir žinybomis yra suderinta. Tarp jų ir su Teisingumo ministerija, Socialinės apsaugos ministerija. Labai ilgai buvo kuriamas šis dokumentas, todėl, kad mums braukė kai kuriuos dalykus, kadangi nori centralizuotai suderinti ir su kitų tarnybų statutais.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Į mano klausimą jau atsakė. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Pone Geržonai, norėčiau jūsų paklausti. Jūs minėjote, kad gali mus apkaltinti žmonių teisių apribojimu arba diskriminacija. Specifinis klausimas. Kertasi su Darbo įstatymu. Arba mes praplėsime jūsų padedami Darbo įstatymą... Bet yra pamatinė žmonių teisė burtis į asociacijas, sudaryti profsąjungą, jeigu norit, ir tos profsąjungos gali streikuoti. Jūsų muitininkai nėra sukarinta organizacija, nors ir priklauso tokiai griežtesnei kaip gaisrininkų sistemai, ir t.t. Jūs prisimenate, kaip Amerikos aviadispečeriai streikavo, Amerikos ugniagesiai streikavo. Aš manyčiau, pagalvokite, ar nesikerta ši nuostata su Europos dokumentais, kuriuos mes dabar tvirtiname. Kaip tik ponas J.Bernatonis yra mūsų pagrindinis harmonizuotojas. (Balsai salėje) Iš tikrųjų darbo... Ne, čia yra ne nuo “garmoškos”, atleiskite, pone Juršėnai. (Salėje juokas) Iš tikrųjų nesikerta su žmogaus teisių... Antra. Mano nuomone (jeigu jūs dar man porą sekundžių duosite), degtinės reglamentavimas darbo metu - tai gali būti įrašyta į instrukcijas. Mano nuomone, to nereikėtų daryti statute. Juo labiau kad Danijos muitinės statute aš to nemačiau, Europos muitinės... na, aš neprisimenu, kad jų statutuose būtų draudžiama turėti azartinių žaidimų arba turėti kažkiek pinigų kišenėse. Tai poįstatyminių instrukcijų, reglamentuojančių darbo specifiką, baras. Galbūt aš neteisus. Atleiskite.

V.GERŽONAS. Supratau jūsų klausimą. Pirma. Dėl streikų. Mano nuomone, dėl teisės streikuoti štai koks yra dalykas. Vis dėlto turbūt sutiksime, kad yra tam tikrų tarnybų, kurios, jeigu turės teisę streikuoti, mes duosime jiems baisų ginklą. Turiu omenyje... Jūs galite įsivaizduoti, jeigu šiandien prieš Šv.Kalėdas Lietuvos muitininkai sustreikuotų. Kas būtų Lazdijuose, kas būtų Saločiuose, kas būtų Kenos geležinkelio stotyje? Tai yra valstybė visiškai paralyžiuota. (Balsai salėje) Dovanokite, bet ten... bet paralyžiuoti valstybę... na, aš nežinau. Galbūt yra kitų būdų ginti savo teises. Bet šiuo atveju ... Mes pasiūlėme tokį variantą. Antras jūsų klausimas - dėl instrukcijų. Vienas paprastas pavyzdys. Sutinku, būsiu pirmasis, kuris čia ateis, pas jus, ir kreipsis dar kartą, prašydamas švelninti šį statutą. Šiandien yra tokia reali situacija. Jeigu nėra įstatymo. Mes žinome, kad “pinigaujamasi” pasienyje. “Pinigaujamasi” tikra to žodžio prasme. Kaip sukontroliuoti? Pavyzdžiui, jeigu naktis, geležinkelio stotis, vagonai ir pan. Yra toks Muitinės departamento įsakymas draudžiantis, bet nėra įstatyminio pagrindo. Jeigu aš jį už tai nubausiu, jis nueis į teismą ir atsistatys. Sakys, įstatymo nėra. Štai kodėl ir kreipiamės. O čia bus įstatymas. Tu negalėjai taip daryti. Tikrai nieko blogo neatsitiks tiems muitinės pareigūnams, jeigu jie be dolerių nuvažiuos į postą. Nieko neatsitiks. (Balsai salėje) Poste neturi būti degtinės, neturi būti bananų dėžių, neturi būti šių dalykų. Bet aš nubausti negalėsiu. Todėl, kad tai yra žinybinis aktas. Mes jau su tuo susidūrėme. Klaipėdoje atstatė į darbą 3 muitinės pareigūnus, kurie praleido 19 lengvųjų automobilių, o kišenės buvo pilnos dolerių.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui už atsakymus.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas - Valstybės ir teisės komitetas? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų? Nereikia balsuoti. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šį mėnesį? Sutinkate. Dėkoju.

Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi sutaupėme laiko, siūlau išspręsti antrą rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Baską - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo” 2 priedėlio pakeitimo” projektas Nr.1939. Gerbiamasis Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos, o po to prašysiu pranešėją pateikti projektą. Prašom.

V.JARMOLENKA. Taip, pone Bernatoni. Dėl žmogaus teisių galimų pažeidimų. Pažeidžia Darbo įstatymą. Dėl teisės žmonėms burtis į asociacijas ir streikuoti - norėčiau, kad būtų kvalifikuota išvada, būtent jūsų darbo grupės. Nieko nėra blogesnio, kad mes per mėnesį gausime ar negausime, o po to sakysime: kažkas kažko neparašė. Tai rimti dalykai, kai po to privalėsime atsakinėti kaip valstybė arba kaip Vyriausybė.

PIRMININKAS. Dėkoju už pasitikėjimą. Jūs teisingai sakėte, kad harmonija nuo armonikos skiriasi. Žinoma, mūsų darbo grupė galės pasižiūrėti ir šį įstatymą. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.

Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo” 2 priedėlio pakeitimo” projektas Nr.1939 (pateikimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

A.BASKAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Pasistengsiu “sutilpti” į kelias minutes. Pataisa labai trumpa. Siūloma papildyti, kad nuo 1996 m. ir apylinkių teisėjai privalėtų deklaruoti pajamas ir turtą. Manau, kad Seimas turi atsiprašyti tų piliečių, kurių atžvilgiu teisėjai elgėsi neteisingai tik todėl, kad mes nepriėmėme tokios nuostatos, kad jie deklaruotų savo pajamas ir turtą. Aš priimu mano siūlymo Juridinio skyriaus patikslinimą. Juridinis skyrius taip siūlo formuluoti: “Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų, apylinkių teismų, Lietuvos Respublikos ūkinių teismų teisėjai privalo nuo kitų metų deklaruoti turtą.” Prašau, jeigu galima, jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, noriu paklausti. Keisdami 6 punktą, kodėl nekeitėte 9 ir 11? Ir norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ačiū.

A.BASKAS. Todėl, kad viską iš karto pakeisti būtų sunku, gauti pritarimą. Žingsnis po žingsnio, lašas po lašo.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš visuomet palaikau tokias iniciatyvas, kai iniciatorius pats, asmeniniu pavyzdžiu, tai padaro, o po to kreipiasi į kitus arba įstatymo pareikalauja, kad kiti taip darytų, kaip jis pats daro. Dauguma Valstybės ir teisės komiteto narių deklaravo savo turtą ir pajamas. O jūs deklaravote savo turtą ir pajamas?

A.BASKAS. Visi Seimo nariai už šiuos metus privalo deklaruoti turtą ir pajamas Mokesčių inspekcijai, bet ne savo partijos vadovams.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs sakote, vieną... po vieną reikėtų įtraukti. Bet ar jūs sutinkate, kad jau dabar visus valdininkus, kuriuos yra numatyta, jie jau visi yra įrašyti? Jeigu ne visi, tai kokiu, jūsų manymu, kokiu intervalu jūs pateikinėsite - po vieną valdininkų grupę, kurią reikėtų įtraukti deklaruoti?

A.BASKAS. Aš palieku tokią galimybę ir jums. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal mūsų Konstituciją teismų sudėtinė dalis yra prokuratūra. Sakykite, ar visi prokuratūros darbuotojai privalės deklaruoti turtą, ar ten nėra praleisti jie?

A.BASKAS. Taip, yra praleista.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinome, turtą ar pajamas deklaruojant labai svarbu, kad atsispindėtų ne tik to teisėjo turtas, bet ir jo šeimos narių, giminių, gal net ir draugų, nes galima užrašyti kito vardu. Aš ir norėjau paklausti, ar čia numatoma, pataisoje, kad teisėjo uošvė turės deklaruoti turtą, ar nenumatoma? (Balsai salėje)

A.BASKAS. Ši pataisa nekeičia įstatymo esmės, kuriame yra nustatyta, kas turės deklaruoti. Čia tik...

A.KAIRYS. Tik teisėjas. Uošvė neturi.

A.BASKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų? Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius norėtų nepritarti. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pranešti jums, teisingiau - informuoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. gruodžio 8 d. pritarė Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektui ir jį pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti. Aš norėčiau paprašyti, kad šis projektas būtų greičiau įrašytas į Seimo darbotvarkę. Tada bus išspręsti visi klausimai pagal mūsų sugebėjimus ir, žinoma, LDDP Seimo narių “sąžiningą” deklaravimą, o šiam įstatymo projektui, tokiam žaidimui, aš siūlau nepritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pritarti. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Taip, aš pritariu šiam pasiūlymui, tačiau su viena išlyga, ir balsuosiu už šį įstatymą, kad jis būtų priimamas tuomet, kuomet savo pajamas deklaruos Seimo narys A.Baskas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Posėdyje dalyvauja 56 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėta šio projekto svarstymo procedūra? Už - 25, prieš - 3, susilaikė 13. Taigi šio projekto svarstymo procedūra bus pradėta. Gerbiamasis Seimo narys A.Baskas pasiūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kiek man yra žinoma, jis nėra nei Respublikos Prezidentas, nei Seimo Pirmininkas, nei Vyriausybė. Tik Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Vyriausybė gali pateikti tokį siūlymą. Todėl bus svarstoma paprasta tvarka. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Nėra prieštaravimų.

Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, kada galėtume Seimo posėdyje svarstyti šį projektą? Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas gruodžio mėnesį? (Balsai salėje) Šių metų. Nėra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo nary Baskai, sutinkat? Dėkoju.

Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs pastebėjote, šiandien anksčiau negu paprastai bus Seimo narių pareiškimai, kad girdėtų ir radijo klausytojai. Po to mes tęsime konstruktyvų mūsų darbą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį.

Seimo narių pareiškimai (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

P.JAKUČIONIS. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pareiškimas. “Dėl Seimo nario ir komiteto nario pono G.J.Mincevičiaus 1995 m. lapkričio 22 d. pareiškimo. Komiteto nuomone, Seimo nario G.Mincevičiaus pareiškimo apie Lietuvos Respublikos lenkų tautybės gyventojų teisių pažeidimus švietimo srityje teiginiai neatitinka tikrovės. Pareiškime teigiama, kad įsigali lenkų tautybės Lietuvos piliečių diskriminacijos tendencija, kuri (cituoju) “vis daugiau apima valdančias institucijas, Vyriausybę ir Seimą” (citatos pabaiga). Kaip diskriminacijos faktą ponas G.Mincevičius suvokia komiteto rūpestį dėl lietuviškų mokyklų situacijos Rytų Lietuvoje, tarsi rūpinimasis lietuviškomis mokyklomis jau savaime reikštų užprogramuotą žalą lenkų dėstomąja kalba mokykloms. Tai absoliučiai neatitinka... neteisinga išankstinė nuostata, iškreiptai parodanti mūsų valstybės politiką tautinių bendrijų atžvilgiu.

Tikroji padėtis tokia: Rytų Lietuvoje nuo 1956 metų buvo stengiamasi mokyklas rusifikuoti. Nuo 1990 metų susidarė palankesnės sąlygos tenkinti moksleivių tėvų poreikius, parinkti vaikams atitinkama dėstomąja kalba mokyklą. Plėtėsi lenkiškų mokyklų tinklas. Buvo steigiamos ir lietuviškos mokyklos. Tačiau jų steigimas vyko sunkiai, nes vietos valdžia, ypač Vilniaus ir Šalčininkų rajonų, nesistengė, kad lietuviškų mokyklų gausėtų. Per pastaruosius metus išaugo mokinių skaičius lenkiškose ir lietuviškose klasėse, o mažėjo rusų kalba besimokančiųjų skaičius. Iš mišrių dvikalbių ir trikalbių mokyklų atsiskyrė lietuviškos klasės ir kaip mažesnės skaičiumi išsikėlė į blogesnes, dažnai nepritaikytas patalpas. Taigi objektyviai lietuviškų mokyklų padėtis yra blogesnė negu lenkų ar rusų mokyklų, kurios liko mokykloms pritaikytuose pastatuose. Tai Vilniaus rajono Maišiagalos 2-oji, Bezdonių 2-oji, Buivydiškių pradinė mokykla, Šalčininkų rajono Dieveniškių “Ryto” vidurinė mokykla, Baltosios Vokės 2-oji, Eišiškių S.Rapolionio vidurinė mokykla, Turgelių pradinė, Milkūnų, Tetėnų pradinė mokykla ir kitos. Iš visų lietuviškų mokyklų tik Juodšilių “Šilo” vidurinė mokykla turi normalias darbo sąlygas. Atsiskyrus lietuviškoms mokykloms, trūko finansavimo joms įsikurti. Jos negavo papildomo inventoriaus, mokymo priemonių. Problemiškas tapo lietuviškų pradinių mokyklų peraugimas į pagrindines ir pagrindinių - į vidurines. Baigusiems lietuviškos pradinės mokyklos 4-ąją klasę į 5-ąją pagrindinės mokyklos klasę kai kuriose vietose reikia važiuoti 20-30 km. Dabartinis lietuviškų mokyklų tinklas negali patenkinti visų norinčių jose mokytis, nes yra per retas. Reikia materialinės pagalbos ir kitoms mokykloms, tačiau pirmiausia toms, kurių padėtis blogiausia.

G.Mincevičiaus pareiškime cituojamas buvusios Vilniaus rajono švietimo skyriaus vedėjos D.Sabienės raštas, kuriame nurodoma, kiek lėšų savivaldybė turėtų skirti lenkų mokyklų remontui, statybai. Tačiau ir čia cituojama netiksliai, iškreipiant. Rašte nurodomos lėšos, finansuojamos iš savivaldybės. Tačiau Vilniaus rajono savivaldybė, užuot skyrusi daugiau lėšų mokyklų finansavimui, praeitais metais 10 tūkst. Lt skyrė neteisėto lenkų universiteto studentų stipendijoms, už dešimtis tūkst. Lt pirko lengvąsias mašinas Rukainių ir Nemenčinės apylinkėms, padengė Rudaminos apylinkės paimtą paskolą - 10 tūkst. Lt, skyrė didelius pinigus “Kurjer Wilenski” grožio konkurso prizui, “Kurjerio” merginai.

1995 m. vasario 26 d. Statistikos departamento duomenimis, 50% lenkų atsakė, kad norėtų leisti vaikus į lietuviškas mokyklas, 40% - į lenkiškas mokyklas ir 4% - į rusiškas. Tėvai dabar dažniau renkasi tą vaikų mokymosi kalbą, kuri, jų manymu, vaikams bus reikalingesnė gyvenime. Tėvų norą, kad vaikai geriau išmoktų valstybinę kalbą, integruotųsi į Respublikos gyvenimą, Lietuvos lenkų sąjunga traktuoja kaip tautinės bendrijos išdavystę. Lietuvos lenkų mokytojų sąjunga reikalauja nepriimti į lietuvišką mokyklą vaikų, kurių šeimose kalbama nelietuviškai. Tvirtinama, kad moksleiviai neva patiria moralinę bei psichinę žalą besimokydami mokyklose negimtąja kalba. Seimo narys G.Mincevičius piktinasi siūlymu lenkų mokyklose istoriją ir geografiją dėstyti valstybine kalba, nors tai tik padės išmokti valstybinę kalbą.

G.Mincevičiaus pareiškime ignoruojama tai, kad Lietuvos Respublikoje sudarytos visos sąlygos mokytis lenkų kalba. 1994-1995 mokslo metais lenkiškai mokėsi 16 tūkst. 613 moksleivių 124 lenkų bendrojo lavinimo ir mišriose mokyklose. Šiais metais lenkiškų mokyklų mokinių skaičius jau gerokai viršijo 17 tūkst., t.y. auga. Gimtosios lenkų kalbos ir literatūros vadovėliai rengiami kartu su bendraautoriais iš Lenkijos. Mokiniai mokosi iš vadovėlių, parašytų lenkų kalba, net užsienio kalbos vadovėliai pritaikyti specialiai lenkų mokykloms. Lietuvoje išleista 174 pavadinimų vadovėliai ir metodinių leidinių lenkų kalba. 1996-1997 mokslo metams rengiami nauji lenkų kalbos vadovėliai 2, 6, 10 klasėms. Vien 1994-95 mokslo metais lenkų mokykloms išleista 34 pavadinimų vadovėliai. Nors lenkų mokykloms skirtų vadovėlių tiražas nedidelis ir jie 5-6 kartus yra brangesni už analogiškus lietuviškus vadovėlius, Švietimo ir mokslo ministerija skiria lėšų jiems parengti. Vadovėlius gimtąja kalba lenkų mokyklų mokiniai gauna nemokamai.

Seimo narys G.Mincevičius nutyli, kad Lenkijoje gyvenantiems lietuvių vaikams tenka mokytis iš vadovėlių lenkų kalba. 1983 - 1989 metais Lenkijoje buvo išleisti 7 lietuvių kalbos vadovėliai 2 - 8 klasėms. Net pirmosios lietuviškos klasės mokiniai neturi vadovėlių gimtąja kalba.

Lietuvoje organizuojamos lenkų kalbos ir literatūros olimpiados. Mokiniai turi visas galimybes įstoti į Lietuvos ir užsienio aukštąsias mokyklas, stojamuosius egzaminus jie gali laikyti lenkų kalba.

Seimo narys G.Mincevičius piktinasi, kad apskrities valdytojas neleido įsteigti lenkų mokyklos Marijampolėje. Ten 16 mokinių, tačiau nutyli, kad tie mokiniai mokosi normaliomis sąlygomis kartu su lietuviškomis klasėmis viename pastate. Iš vienos daryti dvi mokyklas dėl 16 mokinių nebuvo prasmės. Būtų likę tos pačios patalpos, tas pats pastatas, bendra valgykla, sporto salė, koridorius. Pareiškime minimas Trakų Vokės konfliktas, kurį išprovokavo Lenkų sąjungos pirmininkė, rugsėjo 1 d. pareikalavusi atidaryti lenkų mokyklą, nors tam nebuvo poreikio. Už pusantro kilometro yra lenkiška mokykla. (Tuojau baigiu.) Dėl to kaltinama D.Sabienė, kuri Vilniaus rajone tuo metu dar nedirbo.

Praeitais metais Vilniaus mieste pastatyta vienintelė nauja mokykla atiduota lenkų mokiniams. Pareiškime daromas priekaištas, kad neplanuojama statyti dar naujos mokyklos lenkams - ten jau per daug mokinių. Lietuviškose mokyklose irgi daug mokinių, ir jiems neplanuojama mieste statyti naujos mokyklos, nėra galimybių.

Lenkų bendruomenė Lietuvoje leidžia 10 leidinių lietuvių kalba, lenkų tautybės žmonėms sudaromos sąlygos aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, yra 11 lenkų visuomeninių organizacijų, sudaromos sąlygos tautinei kalbai bei kultūrai ugdyti. Kasdien yra laidos per radiją ir televiziją lenkų kalba, transliuojamos Varšuvos televizijos laidos. Tokių sąlygų savo kultūrai ir kalbai puoselėti neturi kaimyniniuose kraštuose gyvenantys lenkai. Lenkijoje gyvenantys lietuviai nuo š.m. rugpjūčio mėn. tik Suvalkų krašte per mėnesį gali matyti 10 min. televizijos laidą, trumpą radijo laidą lietuviškai, teturi vienintelį lietuvišką leidinį “Aušra”.

Neteisėti Vilniaus rajono savivaldybės sprendimai pareiškime pateisinami, kritikuojama Vyriausybės potvarkiu įkurta komisija, neva jos nariai žinomi savo antilenkiškais nusistatymais. Visas pareiškimo tonas kupinas nereikalingo įtarumo, netiesos, neobjektyvumo. Grasinimas šauktis Europos Tarybos ir tarptautinių struktūrų komisijos yra neetiškas. Tokie pareiškimai tik kursto nacionalinį įtarumą ir nedera Seimo nariui.”

Aš atsiprašau, kad ilgai skaičiau, bet toks yra pareiškimo tekstas, nieko negaliu padaryti.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys M.Stakvilevičius.

# M.STAKVILEVIČIUS. “Dėl referendumo. Iniciatyvinė grupė, kuriai vadovauja Seimo narys profesorius K.Antanavičius, renka parašus dėl reikalavimo paskelbti referendumą.

Manome, kad kai kurie referendumui pateikti klausimai (dėl Seimo narių ir valdininkų skaičiaus sumažinimo, dėl mokesčių ir investicijų dydžio bei kryptingumo) iš tiesų yra aktualūs ir svarbūs daugumai šalies gyventojų. Deja, šie klausimai pateikti greta su abejotino turinio pasiūlymais. Be to, mes nemanome, kad ekonomikos problemos gali būti sprendžiamos referendumu. Tai būsimojo Seimo, turinčio tvirtą kairiąją daugumą, prerogatyva. Pati referendumo idėja, likus mažiau negu metams iki Seimo rinkimų, yra nelaiku sugalvota ir brangiai kainuojanti akcija. Ją mes vertiname kaip prasidėjusios rinkiminės kampanijos dalį ir pastangas atitraukti Vyriausybės dėmesį nuo skubiai spręstinų problemų. Ar ne per brangiai kainuos šio referendumo iniciatorių ambicijos? Juk, tarkime, valstybės tribunolo idėja išoriškai lyg ir patraukli, bet yra ir antikonstitucinė, ir apskritai pražūtinga Lietuvai.

Lietuvos socialistai yra numatę siūlyti būtent per artimiausius Seimo rinkimus surengti valstybės ateičiai labai svarbų referendumą dėl politinės, socialinės ir tautinės santarvės. Ši tautos santarvės sutartis visiems laikams sureguliuotų ir išspręstų esmines šalies problemas.

O skubotai ir gan klastingai pono K.Antanavičiaus grupės iniciatyvai nepritariame, manome, kad ir Lietuvos žmonės blaiviai įvertins nekantrių pranašų viliones.”

Pasirašo Socialistų partijos valdybos pirmininkas A.Visockas.

Aš šį pareiškimą skaitau todėl, kad į masinės informacijos priemones nepatenka šita informacija, nors Socialistų partija kreipėsi ir į spaudą, ir į radiją, ir į televiziją. Kažkodėl manoma, kad nebūtina žinoti jos nuomonę.

Ir dar norėčiau pridurti. Po to, kai buvo pasirašytas pareiškimas Seimui pritarus stoti mums į Europos Sąjungą, nepaprastai svarbu per tuos metus sutartinai visoms partijoms, visoms politinėms jėgoms pasiekti tokį ekonomikos, socialinį lygį, kad mes ten nebūtume užkampyje, kad mūsų ekonomika nebūtų sužlugdyta. Todėl dar papildomai norėčiau prašyti, kad mes labai rimtai pagalvotume apie santarvės idėją, o ne apie varžybas, kas pirmas nuskins naujo Seimo rinkimų vaisių.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. “Pokario metų partizaninė kova Lietuvoje įvairiai vertinama. Vieni aiškina, kad tai buvo ginkluota kova prieš okupantus. Yra nuomonių, kad partizanai buvo karinių okupantų talkininkai, apginkluoti ir palikti priešų užnugaryje vykdyti šnipinėjimo ir diversijos darbus prieš tarybų valdžią Lietuvoje.

Kaip šitą kovos periodą vertina kai kurie Lietuvoje žinomi visuomenės veikėjai? “Gairių” žurnalo š.m. gruodžio mėn. 12 numeryje, 22 psl. spausdinama ištrauka iš žymaus visuomenės veikėjo V.Kubiliaus darbų šia tema. Cituoju: “Hitleriniai okupantai, pasitraukdami iš Lietuvos, aprūpino ginklais buržuazinių nacionalistų pagrindines grupes. Šios grupės smarkiai išaugo, kai buožių ir vidutiniokų vaikai ėmė slapstytis miškuose nuo mobilizacijos į tarybinę armiją, kai forsuotas kolektyvizacijos procesas sukėlė gana stiprų įvairių valstietijos sluoksnių pasipriešinimą. Banditų gaujos, remiamos buožių, neretai vadovaujamos Amerikos ir Anglijos žvalgybos agentų, žudė naujakurius, tarybinius aktyvistus, liaudies gynėjus, pirmuosius kolūkiečius, susipratusius mokytojus, komunistus ir komjaunuolius bei jų šeimas, degino visuomeninius pastatus, klubus, skaityklas, stengėsi paralyžiuoti tarybų valdžios veikimą kaime. Kova su banditizmu už tarybų valdžios įtvirtinimą Lietuvoje pareikalavo didelių aukų. Pokario metų klasių kovoje žuvo keliasdešimt tūkst. žmonių. Buržuazinių nacionalistų vedama kova buvo beviltiška. Tarybų valdžia Lietuvoje tvirtai rėmėsi proletariatu ir valstietija. Bežemiai ir mažažemiai, gavę iš buožių atimtus žemės sklypus, aktyviai palaikė tarybinių organų kovą prieš banditizmą” (citatos pabaiga). Knyga “Lietuvių literatūros istorija”, 4 tomas, Vilnius, 1968 m., psl. 202-203, iš V.Kubiliaus rašytos knygos skyriaus. Komentarai nereikalingi.

V.Kubiliaus sūnus A.Kubilius, veikiamas tėvo pasaulėžiūros, 1971 m. balandžio 15 d. įstojo į komjaunimą. Būdamas komjaunimo organizacijoje pasireiškė kaip aktyvus komjaunuolis, buvo premijuotas pinigine premija, aukštesniųjų komjaunimo vadovų buvo giriamas už aktyvų darbą, rekomenduotas trečiame Vilniaus valstybinio universiteto kurse atlikti gamybinę praktiką Vokietijos Demokratinėje Respublikoje.

Šlovė ir garbė Lenino komjaunimui, išugdžiusiam žymų politinį veikėją Lietuvos konservatorių partijai.”

PIRMININKAS. Prašom palikti pareiškimo tekstą.

O dabar kalbės mūsų rekordininkas, Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom nereplikuoti. Seimo narys pats pasakys, kelintas pareiškimas.

# A.ENDRIUKAITIS. (Balsai salėje) Kadangi čia buvo paminėta dėl banditizmo, tai aš galiu pasakyti, kad šiandien Čečėnijoje irgi tas pats banditizmas. Rusų kariuomenė atėjo, įsteigė garnizonus, atvedė savo marionetes, įsteigė stribų būrius ir štai dabar vieni darosi banditai, o kiti bus teisūs. Kas tai yra?

“Pareiškimas. Ponui A.Šleževičiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Akmuo didžiojoje Lietuvos nudvasėjimo sienoje.

Šiandien liokajai vadinami pragmatikais, realistais, nesančios alternatyvos vykdytojais, privalomos tiesos ir galimos naudos apaštalais. Vakar išdresiruoti Kremliaus botagu, o šiandien ir Vakarų paklusnumo oriniu saldainiuku net neįsivaizduoja, kad gali būti kita būsena, negu laižyti stipresniojo ranką ar batą, negu daryti taip, kaip galingas Jurgelis daro. Kad galima abejoti savo garbe ir orumu, o verstis uosle, ausimi ir pilvu, žinoti, iš kur vėjas pučia, kieno rankose valdžia ir galia. Tam, beje, drąsos ir garbės nereikia.

Galima važiuoti į Romą ir klauptis prieš popiežių. Tai visai padoru, solidu, respektabilu ir garbinga. Galima važiuoti į Pekiną, galima ten nematyti užgrobto Tibeto, nužudytų 1 mln. 200 tūkst. tibetiečių, galima nematyti ten sugriautų 6 tūkst. vienuolynų ir kultūros centrų. Galima nematyti prievartinių abortų, galima ten nematyti komunistinės prievartos, galima nežinoti Tinanminio aikštės aukų, galima nežinoti Jungtinių Tautų Organizacijos pasaulio moterų forumo dalyvių stumdymo ir persekiojimo Pekine. Galima paprasčiausiai tylėti, galima paprasčiausiai pripažinti Tibeto inkorporaciją.

Taip elgiasi daugelis Vakarų politikų, ir jūs čia nieko neatradote nepripažindamas tibetiečių laisvės teisės, nematydamas jų ašarų ir kraujo, nes kieta jūsų širdis to neaprėpia, nes mažoje jūsų širdyje tai netelpa, nes raudonas jūsų kraujas pernelyg greitai teka, kad rastų laiko sustoti ir prarasti dividendus. Nekyla ranka nušluostyti kam nors ašarą, nes už tai niekas nieko neapmoka, o rytietiškas slibinas yra piktas, jau karalių laikais rydavęs gražuoles. Ir jis virškinimo permanentiškumo nepakeis į dvasinę pauzę, galinčią jį sumažinti arba sunaikinti. Jūs jaučiate tą pulsą.

Kultūroje, kaip ir dvasioje, pertraukų nėra, ir mums šiurpu, kad turime tokį vadovą, kuris paniekina Dalai Lamos širdį ir jausmą Lietuvai jos laisvės dienų pradžioje, kuris atsisako geriausių Lietuvos draugų, kuris, darydamas gėdą sau, daro gėdą ir Lietuvai, įmūrydamas neapkabinamą nedėkingumo, beširdiškumo akmenį didžiojoje Lietuvos nudvasėjimo sienoje, kurioje bus atminimo lentoje įrašyta: “Sienos architektas Adolfas Šleževičius”.

Pasirašo A.Endriukaitis.

Nutarimo “Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 metų finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti” projektas Nr.1941 (pateikimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar svarstome 2-12 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimą “Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 metų finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti”.

Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, remdamasis Lietuvos banko įstatymo 41 straipsnio antrosios dalies nuostata, parengė ir apsvarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl audito skyrimo Lietuvos banko 1995 metų finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti” projektą ir jį siūlo svarstyti bei priimti Seimo posėdyje.     

Nutarimas labai trumpas, iš dviejų punktų. Paskirti audito firmą “Coopers and Lybrant” Lietuvos banko 1995 metų finansinei ataskaitai ir sąskaitoms patikrinti. Ir antra, pavesti Lietuvos bankui kartu su firma “Coopers and Lybrant” nustatyti numatomų paslaugų kainą ir sudaryti audito sutartį, numatant joje, be kita ko, ir auditoriaus pareigą teikti Lietuvos Respublikos Seimui atliktą audito išvadą bei rekomendacijas ir Lietuvos banko padėties įvertinimą, palyginus su kitų šalių, tarp jų postkomunistinių Europos šalių, centriniais bankais.

Šitas nutarimas buvo Seimo Biudžeto ir finansų komitete priimtas vienbalsiai. Siūlau Seimui priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti. Sakykite, Lietuvoje, kaip žinoma, taip pat egzistuoja įvairios audito firmos. Ar jos nesutinka, ar negali, ar nepakankamai kvalifikuotos, kad padarytų auditą Lietuvos banke? Kodėl mes būtent norime pinigus išsiųsti į užsienį? Už auditą bus mokama beveik ketvirtadalis milijono.

F.KOLOSAUSKAS. Aš turiu pasakyti, kad Lietuvoje daugiausia ir reziduoja užsienio firmos. Lietuva savo savarankiškų audito firmų šiuo metu neturi. Tai viena. Antra, jau Lietuvos banko 1994 metų ataskaitą “Coopers and Lybrant” firma tikrino. Mes tikimės, kad ši firma toliau galės labiau įsigilinti į Banko veiklą ir atitinkamai pateikti Seimui gerokai kvalifikuotesnes ir geresnes išvadas negu dėl 1994 metų. Dėl to buvo pasirinkta “Coopers and Lybrant” firma. Žinoma, Seimas gali nutarti ir kitaip.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jau daug metų žinome, kad Lietuvoje yra daug gerų finansų specialistų, buhalterių, turinčių ir mokslo vardus, ir laipsnius, ir didžiulę patirtį. Kuo remiantis buvo nustatyta, kad jie yra prastesni už užsieniečius?

F.KOLOSAUSKAS. Paprasčiausiai nėra Lietuvoje tokios nepriklausomos firmos, kuri galėtų atlikti centrinio Banko auditą. Kai bus, tai bus galima skirti.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, visų pirma noriu pasakyti, kad nebuvo tokio vieningumo, kurį jūs minėjote, tvirtinant ar pritariant šito nutarimo projektui ir paskiriant šitą firmą. Noriu paklausti, nors jūs irgi iš dalies jau čia minėjote, bet dar kartą. Kokie argumentai nulėmė audito firmos “Coopers and Lybrant” pasirinkimą būtent auditui atlikti - 1995 m. finansinę ataskaitą ir sąskaitas patikrinti? Ačiū.

F.KOLOSAUSKAS. Aš jau minėjau, kad ta firma jau dirbo. Antras dalykas - ji turi pakankamai didelį centrinių bankų audito atlikimo patyrimą Kanadoje, Vokietijoje, JAV, Pakistane, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. Mes tikimės, kad ji galės labiau įsigilinti. Tuo labiau, kad pavyko “numušti” ir kainą atitinkamai. Na, galvojama, kad vis dėlto firmos ofiso darbuotojai, kurie dirba toje firmoje, tie Lietuvos žmonės taip pat įgaus atitinkamą patyrimą audituojant mūsų Lietuvos centrinį banką. Galbūt iš tų ofisų ateityje galės gimti nepriklausoma audito firma Lietuvoje, kuri galės atlikti ir kitose valstybėse centrinių bankų arba komercinių bankų auditus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Kaip jau buvo minėta, ši firma sutinka atlikti auditą už 240 tūkst. Lt. Aš norėjau paklausti, kokių sumų už savo paslaugas prašė kitos firmos? Kuri iš jų prašė mažiausiai?

F.KOLOSAUSKAS. Aš galiu pasakyti, kad mažiausiai prašė “Artur Andersen” firma. Tačiau ji nori įžengti ir audituoti banką. Čia akivaizdu, nes pirmą kartą firma “Coopers and Lybrant”atliko auditą taip pat kur kas pigiau - už 60 tūkst. Lt. O kitos firmos, pavyzdžiui, “Detroito” firma - 300 tūkst., kita - 285 tūkst. Lt, “Price vertrus” - 240 tūkst. Lt. Visų kaina yra panaši.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad galima pasirinkti bet kokią firmą. Mano manymu, tos firmos turi būti pripažintos pasaulyje. Tačiau ar ne svarbesnis momentas yra, kokias su jomis sudarome sutartis ir kokios informacijos norime iš jų?

F.KOLOSAUSKAS. Visiškai teisingai, nes mes nutarimo antrajame projekte ir pavedam Bankui kartu su firma pateikti atitinkamai sudarytą tą sutartį, numatyti ir audito pareigas, atitinkamai pateikti išvadas Seimui, mūsų centrinio Banko darbą palyginti su postkomunistinių šalių ir kaimyninių bankų darbu. Mes išplečiame šitą ratą. Tokie buvo pageidavimai, kai mes tvirtinom 1994 m. audito išvadas. Tai progresas šiuo klausimu yra didelis.

PIRMININKAS. Ir dar kartą Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų Vilniaus universiteto finansų specialistai, kurie moko ir mūsų bankininkus, ar jie nesugebėtų atlikti būtent šitą auditą, ar jūs manote, kad jų kvalifikacija yra per žema?

F.KOLOSAUSKAS. Aš nieko nemanau. Aš manau, kad ta firma pirmiausia turi būti nepriklausomai užsiregistravusi ir turi turėti atitinkamą patyrimą, kad galėtų atlikti tą auditą. Aš negirdėjau, kad kuri nors firma pradėtų audituoti. Dar nėra. Aš tiktai sveikinčiau, jeigu įsikurtų tokia firma, nepriklausoma auditoriui, kad galėtų pradėti audituoti mūsų komercinius ir centrinį Banką. Tai būtų tik sveikintinas dalykas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu? Negalima - yra prieštaravimų. Todėl prašysiu kalbėti dėl balsavimo motyvų, po to balsuosime.

Seimo narys A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, auditas yra ne tik tai, kad mes mokam mokestį ir sužinom, ką auditorius galvoja apie mūsų banką, ar nurodo silpnas ir stiprias jo vietas. Jeigu mes pasirenkame pasaulio mastu žinomą ar pripažintą firmą, ir jeigu ta firma po audito gerai įvertina mūsų bankų veiklą, tai ir pasaulis žiūri daug palankiau į mūsų Banką ar į Lietuvą paskolų požiūriu. Tai yra tam tikras pasitikėjimo ir autoriteto klausimas. Aš manau, kad mes gerai išanalizavome šitą rekomendaciją pasirinkti šitą firmą, tai yra pagrįsta. Prašau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik prieš šį projektą. Seimo narys J.Listavičius. Jūs pritariate?

J.LISTAVIČIUS. Būtent aš tą ir noriu padaryti. Visų pirma aš noriu patikslinti, kad už 1994 metų auditą yra sumokėta lygiai tiek pat, kiek dabar prašoma, t.y. sumokėta 60 tūkst. dolerių, ir nesunku juos padauginti iš 4.

Aš ne prieš auditą, kad jo nereikia. Iš tikrųjų jis reikalingas. Šiandien reikalingas tarptautinis auditas. Aš taip pat tam pritariu, tačiau jokiu būdu aš nepritariu būtent šiai firmai. Aš nežinau, bet, man atrodo, Seimas negalėjo pamiršti, kaip tai vyko, kokios čia buvo komedijos pateiktos Seimui, kai Lietuvos banko valdybos pirmininkas aiškino, kad nieko nereikia, kad viskas labai gražu, kad jūs auditu patikėkite, tas pat buvo komitete - tiek audito firmos atstovas, tiek Banko atstovas. Įdomu, kodėl reikia per Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisiją paduoti paraišką Kontrolės departamentui, kad iš ten būtų išplėšta tai, kas atlikta. Paaiškėjo, kad toli gražu neįvykdyta tai, kas buvo sutartyje. Staiga mes, suradę tokį auksinį obuoliuką, dar kartą kviečiame. Aš galvoju, kad būtent ta minėta “Artur Andersen” firma, kuri prašo tiktai 120 tūkst. Lt, visiškai galėtų neblogesnį atlikti auditą, bent man, kaip ekonomistui ir šiek tiek žinančiam, kas yra auditas, atrodo. Todėl aš už šio nutarimo priėmimą, tik ne už šios nurodytos firmos skyrimą audituoti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai, ir balsuosime.

Posėdyje dalyvauja 40 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta šio projekto pateikimui ir pradėta jo svarstymo procedūra, prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už - 20, prieš - 10, susilaikė 5. Pritarta pateikimui ir nutarta pradėti svarstymo procedūrą. Seimo Pirmininkas šį projektą pasiūlė svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? (Balsai salėje: “Nėra”!) Tuomet reikės balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų svarstomas šis projektas?.. (Balsas salėje)

Dėl motyvų norėtų kalbėti Seimo narys A.Baležentis. Seimo nary Baleženti, kalbėsite dėl motyvų ar ne? Nežinote motyvų? (Balsai salėje)

Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šiandien mes negalime balsuoti dėl šito nutarimo projekto. Ir bent negalime dėl tos redakcijos, kuri yra pateikta. Jūs pažiūrėkite, kas darosi. Yra dvi firmos. Aš noriu palyginti tik dvi. Čia yra pateiktos - viena, dvi, trys, keturios, penkios - audito firmos, norinčios atlikti auditą Lietuvos banke. Štai jūs pažiūrėkite, kokia yra kaina ir audito atlikimo laikas. Lyginu dvi firmas. Pirmoji, kuri siūloma projekte, “Coopers and Lybrant”, ir antroji - “Artur Andersen”. Ta, kuri yra projekte, ima dvigubai didesnę sumą už paslaugas - 240 tūkst. Lt. Antroji ima dvigubai mažiau - tik 120 tūkst. - perpus mažiau. Mes pasirenkam dvigubai brangesnę. Pirmoji firma, kurią pasirenkam, nenurodo audito atlikimo termino. Antroji, kuri nurodo, kad tai bus padaryta sausio antroje pusėje - kovo pabaigoje, mes jos nepasirenkame.

Dar toliau yra svarbesni dalykai dėl papildomų paslaugų. Jeigu pirmoji firma nurodo tiktai konsultacinio pobūdžio paslaugas ir nurodo, kad finansines ataskaitas turi parengti Lietuvos banko darbuotojai, tai antroji firma, kurios mes nepasirenkam, nurodo tokias paslaugas: siūlymai dėl finansinių ataskaitų, vidinės kontrolės ataskaitos, Lietuvos banko padėties įvertinimas, palyginus su kitais bankais. Akivaizdu, kad tai yra kur kas svarbesnės ir platesnės paslaugos, tačiau mes šitos firmos nepasirenkame. Kitaip sakant, mes... (Balsas salėje) Taip, yra siūloma atmesti firmą, kuri yra labiau įvairiapusiškesnė ir pigiau atlieka paslaugas, o susikompromitavusią firmą, kuri praeitais metais vykdė auditą, mes kažkodėl pasirenkam. Ir tai norima padaryti ypatingos skubos tvarka. Aš siūlau Seimo nariams nepasiduoti šiai provokacijai...

PIRMININKAS. Jūsų kalbai skirtas laikas baigėsi.

A.BALEŽENTIS. ... ir nepritarti...

PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik už. Seimo narys P.Miškinis. Jūs pritariate ypatingai skubai?

P.A.MIŠKINIS. Auditas, aišku, yra reikalingas. Tokiam dokumentui reikėtų pritarti. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Banko dokumentai yra lietuvių kalba, o tikrintojai - auditoriai - bus užsieniečiai. Tai kaip tuos dokumentus tikrins? Ar jie kiekvieną dokumentą vers į lietuvių kalbą? Aš vienu metu atlikau kolūkių reviziją kartu su SSRS finansų ministerijos revizoriais. Tai, ką aš jiems rodžiau, jie priėmė už gryną pinigą, gerbiamieji. Tai ar ir čia nebus taip pat, vis tiek lietuviai turės tikrinti...

PIRMININKAS. Tai jūs pritariate?

P.A.MIŠKINIS. ... ir jie priims už gryną pinigą tai, ką lietuviai sakys.

PIRMININKAS. Ar pritariate ypatingos skubos tvarkai?

P.A.MIŠKINIS. Nepritariu.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Man atrodo, mes gi žinome, kad Banke reikia atlikti auditą. Bet kodėl laiku nepateikiama ir paskui reikalaujama priimti ypatingos skubos tvarka?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ir balsuosime.

F.KOLOSAUSKAS. Projektas pateiktas lapkričio 24 d. Aš nekaltas, kad Seimo valdyba niekaip nerado galimybės įtraukti, o laikas eina - reikia sudaryti sutartį. Po to pavasarį mes pagal Banko įstatymą turime gauti išvadą, ir paskui versimės per galvą. Klausimas buvo parengtas lapkričio pabaigoje. Na, jeigu manote, kad šiandien nereikia skubos tvarkos, tada žiūrėkime svarstymo metu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi posėdyje dalyvauja mažiau žmonių, negu reikia ypatingos skubos tvarkai, aš, kaip posėdžio pirmininkas, darau pertrauką po pateikimo iki kito posėdžio.

F.KOLOSAUSKAS. Ne, tai pateikimas... (Balsai salėje)

Nutarimo “Dėl Lietuvos valstybinio- visuomeninio blokados fondo materialinių vertybių ir lėšų perdavimo - priėmimo 1990 metų blokados fondui komisijos paskyrimo” projektas Nr.1942 (pateikimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

PIRMININKAS. Dabar svarstome darbotvarkės 2-13 klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos valstybinio- visuomeninio blokados fondo materialinių vertybių ir lėšų perdavimo priėmimo 1990 metų blokados fondui komisijos paskyrimo” projektą Nr.1942. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, vykdydamas Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio-visuomeninio blokados fondo likvidavimo ir 1990 m. blokados fondo įsteigimo įgyvendinimo” nuostatas kartu su naujai įsteigta fondo taryba Seimui siūlo patvirtinti materialinių vertybių, piniginių lėšų perdavimo-priėmimo komisiją bei naujai įkurto fondo tarybos narių į komisiją siūloma įtraukti ir Lietuvos valstybinio-visuomeninio blokados fondo tarybos narius, kurie dalyvavo renkant aukas iš gyventojų ir įmonių bei organizacijų 1990 metais. Nutarimas yra iš trijų dalių. Komisijos sudėtis.

Toliau. “Materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo komisija per du mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos turtą ir lėšas, esančias Lietuvos valstybiniame-visuomeniniame blokados fonde ir saugomas Lietuvos banke, taip pat šio Kauno banko skyriuje, inventorizuoja, įvertina ir perduoda 1990 metų blokados fondui. 1990 metų blokados fondo tarybai sudaryti materialinių vertybių saugojimo laikinąją sutartį su Lietuvos banku, taip pat su šio Lietuvos banko skyriumi.” Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos. Toks yra nutarimo projektas. Nutarimo projektas yra grynai techniškas, reikia patvirtinti komisiją ir atitinkamai nurodyti, per kiek laiko jie turi atlikti tą darbą sudaryti sutartį, įvertinę, kiek kainuoja tos materialinės vertybės, su atitinkamais bankais, kurie ir dabar saugoja šitas vertybes.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius norėtų jūsų paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, norėčiau paklausti. Ar nereikėtų šio nutarimo projektu paskirti komisijos pirmininką ir materialiai atsakingus asmenis? Mes, sudarydami bet kokią komisiją, skiriame pirmininką. Šiuo atveju klausimas yra ne iš paprastų. Tuo pačiu, kadangi kalbama apie materialines vertybes, reikėtų skirti ir materialiai atsakingus asmenis. Ačiū.

F.KOLOSAUSKAS. Aš nemanau. Yra komisija, ir komisija išsirinks pirmininką ir... (Balsai salėje) A, teisingai. Štai. Visiškai teisingai.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu tas materialines vertybes kažkas saugo. Matyt, yra kažkokia komisija. Ar iš tos senosios komisijos, iš senųjų žmonių, kažkas įeis, siūloma į naują komisiją, galvojama ar ne?

F.KOLOSAUSKAS. Taip, Misevičius, kunigas Mikutavičius iš buvusio fondo įeina į tą komisiją. Dauguma tų vertybių yra saugoma Lietuvos banko Kauno filiale.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, labai gerai, kad pagaliau sudarėte šią komisiją, ir materialines vertybes paversime pinigais, ko labai norėjo ir A.Rudys. Kadangi jo nėra Seime, todėl ir buvo taip ilgai delsiama. Tačiau aš noriu paklausti. Ar ši komisija dirbs visuomeniniais pagrindais, ar bus mokamas darbo užmokestis iš šio fondo?

F.KOLOSAUSKAS. Toks klausimas buvo iškilęs, kai mes svarstėme tą klausimą komitete. Manyčiau, kad turėtų dirbti visuomeniniais pagrindais.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pone Kolosauskai, prieš išeidamas iš šitos tribūnos, jūs būkite geras ir atsakykite į pono A.Baleženčio klausimą: kas gali paneigti, kad geriau mokėti dvigubai brangiau negu pigiau? Dėl to klausimo.

PIRMININKAS. Dėl to klausimo vėliau, prieš išeidamas iš tribūnos, prašė Seimo narys. Tai dabar spręsime šį klausimą. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas siūlo šį nutarimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar nėra prieštaravimų dėl ypatingos skubos tvarkos?

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Tai aš gal ir ne prieš tą ypatingos skubos tvarką. Vis dėlto aš norėčiau išsiaiškinti, kodėl, sudarant tokią komisiją, nereikia skirti pirmininko ir materialiai atsakingų asmenų? Man šitai dar neaišku. Ar mes dar kartą čia kažką pirksime ir parduosime? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dar kartą šiuo klausimu.

F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad materialiai atsakingi asmenys yra, dabar yra, kurie yra perdavę tas materialines vertybes Lietuvos bankui į saugyklas, ir jie dalyvaus tame įvertinime ir perėmime. O komisija iš savo narių skirs pirmininką. Kodėl mes dabar čia turime?.. (Balsas salėje)

J.LISTAVIČIUS. Kodėl šimtą komisijų kūrėme, ir buvo pirmininkas, dabar čia nereikia? Kodėl? Raskite bent vieną Seimo komitetą be pirmininko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu bus pritarta ypatingos skubos tvarkai, tuomet spręsime: ar šiandien priiminėti, ar ketvirtadienį. Nebūtinai šiandien mes turime priimti. Iki to laiko galbūt bus suderinti ir tie klausimai, kurie šiandien neaiškūs.

F.KOLOSAUSKAS. Bus galima pasiaiškinti.

PIRMININKAS. Ar sutinkate?

Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis kažko nori.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Statuto 228 straipsnį, kuriame sakoma, kad komisijos pirmininkus skiria Seimas. 37 skirsnis. Aš manyčiau, kad reikėtų atkreipti dėmesį į gerbiamojo J.Listavičiaus klausimą ir pasiūlymą.

PIRMININKAS. Mes tik ką dėl to susitarėme, kad kai teiks ketvirtadienį, bus nurodytas ir pirmininkas, kai bus teikiama balsuoti. Ar pritariate ypatingos skubos tvarkai, kad būtų priimama ketvirtadienį? Dėkoju. Pritarta. (Salėje šurmulys) Gerbiamasis Seimo nary Uždaviny, jūs balsą turite, prašome Statute nustatyta tvarka prieiti prie šoninio mikrofono, paprašyti žodžio, o nešūkauti iš vietos. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Uždaviny. Jeigu norite ką nors pasakyti, elkitės padoriai.

I.S.UŽDAVINYS. ...tai irgi nepriėjo prie šoninio mikrofono, o taip pat rėkė iš vietų. Pirmiausia noriu pasakyti, kad aš nesutinku ir reikalauju balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate pritarti po pateikimo ir pradėti svarstymo procedūrą? Sutinkat, taip? Dėl ypatingos skubos tvarkos yra prieštaraujančių. Dabar registruosimės, ir kai bus aišku, kiek žmonių salėje, tuomet galėsime spręsti, ar reikia balsuoti, ar nereikia.

Posėdyje dalyvauja 39 Seimo nariai.

Kaip žinote, šiam sprendimui priimti reikia 36 balsų. Ar yra prieštaraujančių be Seimo nario I.Uždavinio? Yra prieštaraujančių. Taigi darau šio klausimo pateikimo pertrauką.

Nutarimo “Dėl Klaipėdos universiteto statuto projektas Nr.477(2) (pateikimas) (95.12.12)

7sesija 44 p svarstyti klausimai7sesija44po

Pereinam prie 2-14 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Klaipėdos universiteto statuto” projekto. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Seimo narį B.Genzelį.

B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio statuto pateikimas šiek tiek užsitęsė dėl to, kad prie Klaipėdos universiteto buvo prijungtas buvęs Meno akademijos filialas. Po to buvo įrašytos tam tikros korektyvos ir dabar jūs turite statuto projektą. Pagal Mokslo ir studijų įstatymą mes galime arba statutui pritarti, arba pasiūlyti keisti, bet patys pagal statutą pataisų teikti negalim, o galim tik pasiūlyti autoriams keisti.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar neturime antrojo priedo. Rytoj Vyriausybė savo posėdyje turi pateikti. Problema yra dėl patalpų sujungimo, ir rytoj Vyriausybė tai turi patvirtinti.

PIRMININKAS. Norėtų paklausti Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš norėjau paklausti, ar šiame statute yra pakankamai numatytas studentų dalyvavimas universiteto valdyme visų pirma sprendžiant tuos klausimus, kurie yra susiję su studentų gyvenimu ir mokymu? Ar pakankamas studentų dalyvavimas renkamose universiteto institucijose?

B.GENZELIS. Mano giliu įsitikinimu, tai pirmasis statutas, kuriame taip plačiai numatytos studentų teisės. Kitų aukštųjų mokyklų statutuose, kuriuos mes patvirtinome, tokių teisių nebuvo. Ten buvo tik leidžiama, o čia šitos teisės numatytos.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad čia yra taisytinų momentų. Jeigu paimsim 3 straipsnio 14 ir 20 punktą, tai čia neaišku...

B.GENZELIS. Prašome pakartoti.

J.LISTAVIČIUS. 3 straipsnio 14 ir 20 papunkčius konkrečiai... Sakykim, tvirtina bendrąją universiteto pajamų ir išlaidų sąmatą. O jau 20 - išklauso rektoriaus ataskaitą ir tvirtina ją slaptu balsavimu. Ataskaitos nepatvirtinus rektorius atsistatydina. Vadinasi, čia turi būti užrašyta besąlygiškai, kad ne bet kokią ataskaitą, o finansinę ataskaitą, jeigu tvirtina sąmatą.

Toliau 4.5 - paskutinis sakinys: “Atsistatydinus rektoriui arba jį atšaukus nutraukiami ir prorektorių įgaliojimai.” O kaip tada su rektoratu? Yra tokių neaiškumų, ir jeigu tokį statutą patvirtinsim, aš manau, kad jis ir universitetui nebus naudingas. Todėl reikėtų dar pasižiūrėti ir išspręsti tuos klausimus, nes klausimai pakibs. Juk rektoratui vadovauja rektorius, o kaip tada, jeigu jis atsistatydino, prorektoriai taip pat su rektoratu? Ačiū.

B.GENZELIS. Rektoratas yra sudaromas. Jeigu naujas rektorius, tai tada... Rektoratas pagal pareigas. Dekanai ir kiti yra numatyti... (Salėje šurmulys) Na, galima pasiūlyti, kad šitas pataisas įrašytų, bet aš nemanau, kad čia... Aš manau, kad čia savaime suprantama.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.

R.I.BLOŠKYS. Ačiū. Į mano klausimą jau atsakė. Aš siūlau pritarti statuto pateikimui. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, aukštąsias mokyklas reikia remti ir remti visomis jėgomis. Tačiau jūs paminėjote, kad nepateikti kai kurie priedai. Kas tai per priedai ir ką jie reiškia? Galbūt be jų mes negalime svarstyti?

B.GENZELIS. Ne. Prieduose kalbama apie universiteto patalpas, teritoriją ir pan. Anksčiau buvo pateikta ta universiteto teritorija, kuri buvo anksčiau. Vasarą prie universiteto yra prijungtas buvusios Meno akademijos filialas. Atskirai tai yra patvirtinta. Rytoj įvyks Vyriausybės posėdis, kuriam, kiek aš žinau, sąrašas jau pateiktas, ir jis tik techniškai turi būti patvirtintas. Tai susiję su teritorija ir pastatais.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Seimo Pirmininkas pasiūlė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritartumėte ypatingos skubos tvarkai? Žinoma, priėmimas būtų tuomet, kai bus priedas. Pritariat, nereikia balsuoti? Dėkoju. Tuomet pagrindinio komiteto nereikia. Kai bus priedas, bus įrašyta į darbotvarkę.

Visus klausimus apsvarstėme. Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks ketvirtadienį, 10 val. Rytoj 9.30 val. Seniūnų sueigos posėdis.

---

# 7s44pStakvilevicius