Trisdešimt devintasis posėdis
1995 m. gruodžio 5 d.
Svarstyti klausimai:
Darbotvarkės aptarimas (95.12.05)
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
E.BIČKAUSKAS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, prašome užimti savo vietas. Pradedame gruodžio 5 d. rytinį plenarinį posėdį.
Prieš pradėdamas posėdį garbingojo jubiliejaus proga viso Seimo vardu norėčiau pasveikinti Seimo narį, mūsų kolegą J.Požėlą.
Keletą žodžių nori tarti Seimo narys ponas J.Baranauskas. Prašom.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis ir mielasis kolega, nuoširdžiausiai sveikiname Jus, švenčiantį garbingą 70-mečio jubiliejų. Šia proga malonu pažymėti, kad mes kasdien sutinkame Jus jaunatviškai liekną, pasitempusį, gražų ir energingą. Žavi jūsų nepailstantis mokslinės minties skvarbumas. Kaip niekas kitas, jūs geriausiai pažįstate stebuklingo mikropasaulio gelmes, atrandate naujus dėsningumus, atskleidžiate neįmintas paslaptis. Jūsų mokslinės knygos - ant žymiausių pasaulio fizikų stalo. Jūsų darbai išgarsino jūsų, o kartu ir Lietuvos vardą.
Neišvardysime, kiek per prabėgusius metus susilaukėte garbingų apdovanojimų, savo svoriu jie neprislėgė jūsų žavių žmogiškųjų savybių. Visada išliekate jaukiai paprastas, nuoširdus ir dėmesingas. Malonu su jumis bendrauti dirbant mūsų komitete, įsiklausyti į jūsų mintis ir pasiūlymus. Iš širdies linkime visada žvalios kūrybingos nuotaikos, stiprios sveikatos, sušildančios asmeninės laimės. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jūs turite gruodžio 5 d. darbotvarkę. Darbotvarkė yra aptarta Seniūnų sueigoje. Tik noriu pasakyti štai ką. Seniūnų sueigoje iškilo klausimas dėl 1-3 klausimo, t.y. dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo". Trečias projektas. Iš tikrųjų jis įteiktas šiek tiek pavėluotai, todėl mes būsime priversti šito klausimo šiandien atsisakyti, tuo laiku galbūt suspėsime ką nors iš rezervinių.
Toliau. Taip pat iškilo klausimas dėl rezervinio pirmojo klausimo dėl Seimo rezoliucijos "Dėl nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimo". Jis taip pat formaliai neatitinka registracijos ir išdalijimo laiko, todėl ir šio klausimo atsisakysime, tuo labiau kad ponas L.Alesionka dėl objektyvių priežasčių iš tikrųjų privalo išvykti. (Balsas salėje) Aš žinau, kad yra ponui G.Paviržiui pateikta, bet formaliai neatitinka Statuto reikalavimų. Taigi ką darysi, atidėsime kitam posėdžiui.
Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas Nr.1572(3) (priėmimo tęsinys) (95.12.05)
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
O dabar tęsiame Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo priėmimą. Projektas Nr.1572(3) ir jį lydintysis įstatymas. Kviečiu į tribūną poną R.Šarkiną, kad informuotų apie tai, kokia dabar yra padėtis. (Balsai salėje) Taip. Minutėlę! Iš tikrųjų gal užsiregistruosime pirmiausia.
Iš viso užsiregistravo 85 Seimo nariai. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Labas rytas! Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo jau yra priimti pirmieji šeši straipsniai. Aš prašyčiau tęsti priėmimą nuo 7 straipsnio.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas F.Kolosauskas dėl vedimo tvarkos?
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, 3 straipsnyje mes vis dėlto neišskyrėme Lietuvos Seimo ir Vyriausybės, kaip steigėjo. Ir mus šiandien Seniūnų sueigoje pataisė Juridinio skyriaus vadovas, kad po žodžio "steigėjai" reikia įrašyti "išskyrus Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, privalo steigimo aktą suderinti su Finansų ministerija". Siūlyčiau perbalsuoti dėl 3 straipsnio.
PIRMININKAS. Ar jūs galėtumėte dar kartą suformuluoti, kur, kokioje vietoje turi būti pataisa?
F.KOLOSAUSKAS. Čia, kur yra žodžiai "biudžetinė įstaiga" (paskutinis sakinys), kablelis, "steigėjai", toliau: "išskyrus Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, privalo steigimo aktą suderinti su Finansų ministerija". Kitaip tariant, Respublikos Seimas ir Vyriausybė iš šito konteksto iškrenta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ministras priima šią pataisą? Ar priimtų ministras? Taip?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Mums reikia grįžti prie... Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas F.Kolosauskas ką tik patvirtino tai, ko Seimui man nepavyko įrodyti, priimant šio įstatymo 1 straipsnį. Ne tik Vyriausybė ir Seimas, yra dar viena šaka - tai Konstitucinis Teismas ir Aukščiausiasis Teismas, taip pat ir Prezidentūra, kurie yra apsaugoti kaip Seimas, Vyriausybė. Ir todėl, jeigu būtų buvusi priimta 1 straipsnio redakcija "jeigu įstatymai nenustato kitaip", tuomet įstatymas būtų nustatęs kitaip Seimui, kitaip Konstituciniam Teismui, kitaip Vyriausybei, kitaip Prezidentui. Nes visi šitie įstatymai yra atskirti - tiek Vyriausybės, tiek Konstitucinio Teismo, tiek Seimo, tiek Prezidento. Todėl aš siūliau 1 straipsnyje kaip tik išeitį, t.y. biudžetines įstaigas ir organizacijas atskirti nuo tokių konstitucinių institutų, kurie yra Konstitucijoje numatyti. Ir vargu ar gali nebūti apsaugotas Konstitucinis Teismas, Aukščiausiasis Teismas, kaip atskira šaka, lygiai tokia pat formuluote, kaip Vyriausybė ir Seimas, o juo labiau ir Prezidentūra. Todėl aš manau, kad reikėtų išplėsti 3 straipsnio formuluotę. Jeigu finansų ministras dabar tribūnoje sutiktų, kad ne tik Seimas, Vyriausybė, bet ir Prezidentūra, ir Konstitucinis Teismas, tada mes iš tikrųjų suprastume, apie ką kalbame.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų palikta taip, kaip buvo balsuota. Na, pažiūrėkite, ar galime įsteigti kokią biudžetinę įstaigą, finansuojamą iš biudžeto, nesuderinę su Finansų ministerija arba su biudžeto laikytoju, valdytoju? Vis tiek (ar oficialiai, ar neoficialiai) turi būti suderinimas, kiek tas kainuos. Jeigu nėra pinigų, tai ir Seimas, ir Prezidentūra turi atsižvelgti, iš kur tų pinigų paimti, turi tada susitarti, iš kokio straipsnio paimti. Aš manau, kad visiškai dora palikti taip, kaip yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš, jeigu leisite, manau, kad ankstesnė formuluotė suponuoja mintį, sukuria, kad privaloma suderinti būtent oficialiai ir būtent gauti Finansų ministerijos leidimą. Ir čia yra prieštaravimas. Be jokios abejonės, ir Seimas, ir Vyriausybė, steigdami atitinkamą įstaigą, derins ir tarsis, bet nereikės gauti jų atitinkamo leidimo, o galės priimti savarankišką sprendimą, net jeigu Finansų ministerija nesutiktų.
Ir dar Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, su tuo, kas buvo prieš tai pasakyta, aš ne visai norėčiau sutikti. Logiškai pagalvojus, kažin, ar Konstitucinis Teismas ir Prezidentūra steigs biudžetines įstaigas. Dėl pratęsimo tai taip, bet, kita vertus, pati logika kalba, kad kažin, ar šitos institucijos užsiims biudžetinių įstaigų steigimu. Ir kai buvo svarstomas šis straipsnis Biudžeto ir finansų komitete, mes Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės neišbraukėme iš bendro konteksto tik todėl, kad čia iš tikrųjų tam tikra dalimi reikia spręsti finansinį klausimą. Ir vis tiek, jeigu, sakykime, Seimas jį sprendžia, tai Seimas taip pat turi vienaip ar kitaip tą klausimą išsiaiškinti su Finansų ministerija. Todėl padaryta ta išimtis, kurios galėtų ir nebūti, bet jeigu Juridinis skyrius sako, kad ji reikalinga, tai galima padaryti, bet papildyti toliau kitomis institucijomis tikrai nėra jokio reikalo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir dar - komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gal iš tiesų dar galima būtų įrašyti ir Prezidentūrą, ir Konstitucinį, ir Aukščiausiąjį Teismą. Tada išspręstume šitą klausimą visam laikui. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Ir ministras.
R.ŠARKINAS. Galima įrašyti, nors manau, nei Prezidentūra, nei Konstitucinis Teismas jokių biudžetinių įstaigų nesteigs. Taigi čia formalus tas įrašymas.
PIRMININKAS. Kokį priimsime sprendimą dabar, ministre?
R.ŠARKINAS. Galima įrašyti, jeigu Juridinis skyrius reikalauja, kad būtų įrašyta.
PIRMININKAS. Bet įrašome tik Seimą ir Vyriausybę, taip? Dar kartą ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Dar prie Seimo ir Vyriausybės įrašom Prezidentūrą, Konstitucinį ir Aukščiausiąjį Teismą. Tai bus formalus...
PIRMININKAS. Galime šią pataisą priimti? Galim su šia pataisa priimti visą straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom tada pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas visas straipsnis su minėtomis pataisomis? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 31, prieš - 1, susilaikė 5.
R.ŠARKINAS. Dabar reikėtų dėl 7 straipsnio.
PIRMININKAS. Minutėlę, ministre, dar registruojamės. O tuo laiku ponas K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Juk visiškai neteisingas buvo formulavimas. Buvo balsuota jau dėl 3 straipsnio. Tai balsavimas turėjo būti skelbtas taip: kas už tai, kad būtų paliktas toks, už kokį buvo balsuota, ir kas už tai, kad perbalsuotume straipsnį su nauju papildymu, o ne taip, kaip buvo siūloma.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastabą priimu. Ir vis dėlto... Taip. 7 straipsnis. Dėl 7 straipsnio yra pastabų, papildymų. Ar galime jį priimti bendru sutarimu?
R.ŠARKINAS. Čia buvo gerbiamojo J.Veselkos, bet kadangi buvo nepriimta dėl 6, tai jo pastabos ir dėl 7 straipsnio taip pat atkrinta. Yra gerbiamojo V.Andriukaičio pastaba dėl 7, kur siūlo pakeisti pavadinimą ir redakciją, bet tas pakeitimas praktiškai nieko nekeičia, yra nepriimtinas. Daugiau pastabų dėl šito straipsnio nėra, todėl prašyčiau priimti tokį, koks yra pateiktame įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau ne šį esantį 7 straipsnį redaguoti, bet prieš 7 straipsnį papildyti, t.y. tarp jūsų projekte esančio šeštojo ir esančio septintojo įterpti naują straipsnį ir jį pavadinti septintuoju pagal numeraciją. Jis būtų apie biudžetinių įstaigų išlaidų sąmatas, kad sąmata yra pagrindinis dokumentas, kuris numato iš atitinkamų biudžeto lėšų dalį įstaigoms išlaikyti, centralizuotoms priemonėms vykdyti ir socialinėms, ekonominėms ar kitoms valstybės, savivaldybių programoms įgyvendinti. Įstaigų...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, pone Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Įstaigų sąmatų projektą vadovas rengia pagal Finansų ministerijos sudaromas metodikas nustatytais terminais ir pagal Vyriausybės patvirtintą sąmatos projekto pateikimo tvarką. Vienarūšėms smulkioms ir vienarūšėms stambioms įstaigoms, kurias aptarnauja specialios aptarnavimo grupės, Finansų ministerijai leidus, gali būti sudarytos bendrosios išlaidų sąmatos pagal Finansų ministerijos patvirtintus terminus ir pateikimo tvarką.
Straipsnio idėja yra ta, kad būtų aprašyta, kas yra sąmata. Jūsų paaiškinimai, kad tai yra Biudžetinės sandaros įstatyme. Bet jūsų šio įstatymo pirmojoje redakcijoje buvo kalbama apie išlaidų sąmatą. Ir, man atrodo, jeigu įstatymas reglamentuotų metodikas, nustatymo terminus ir pateikimo tvarką, tai tada biudžetinės įstaigos daug aiškiau pildytų paraiškas ir atsirastų didesnė tvarka biudžeto paraiškoms. Yra šalys, kuriose įvedami griežti reikalavimai, ir panašiai. Mano nuomone, toks straipsnis apie išlaidų sąmatos įstatymų nustatytą tvarką būtų visiškai šioje vietoje tinkamas.
PIRMININKAS. Aš norėčiau, kad pirma kalbėtų vienas - už, vienas - prieš dėl pono V.Andriukaičio pasiūlymo. Po to, ministre, jūs galėsite pabaigoje. Kas palaiko pono V.Andriukaičio pasiūlymą? Vienas - už, vienas - prieš. Pone Kolosauskai, nepalaikote? Ponas J.Listavičius. Nepalaiko. Ponas A.Gaška.
K.GAŠKA. Palaikau.
PIRMININKAS. Ir ministras, ir balsuosime.
R.ŠARKINAS. Matote, jeigu įrašytume naują 7 straipsnį, apibrėžtume įstaigų išlaidų sąmatas, tai yra ne šio įstatymo objektas. Tai yra Biudžetinės sandaros, kur lydi biudžetinės sandaros įstatymą, biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse apibrėžti šie klausimai. Čia būtų nereikalingas įrašymas tų straipsnių iš kitų įstatymų. Todėl, aš manau, negalima šitam pritarti ir reikia priimti tokį, koks yra pateiktas projekte. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pone Veselka, aš jums daviau žodį. Jeigu dėl jūsų pataisų, tai mes kalbėsime atskirai. Pirma mums reikia apsispręsti dėl pono V.Andriukaičio pasiūlymo, ar reikia papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu, einančiu prieš 7 straipsnį. Kas už tai, jog būtų pritarta V.Andriukaičio pataisai ir įstatymas būtų papildytas nauju straipsniu? Kas už?
Už balsavo 10, prieš balsavo 26, susilaikė 6, taigi pasiūlymui papildyti įstatymą nauju straipsniu nepritarta.
Dar yra pono V.Andriukaičio pataisos ir dabartinio projekto 7 straipsniui. Ar ponas V.Andriukaitis kalbės dėl jų? Prašom. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dabar dėl 7 straipsnio, koks jis lieka projekte, mano siūlymas yra, kad jis vadintųsi "Biudžetinių įstaigų sąmatinio ir programinio finansavimo tvarka". Tekstą siūlau išdėstyti taip: "Biudžetinių įstaigų sąmatos tvirtinamos asignavimo valdytojų, laikantis Finansų ministerijos nustatytų finansavimo taisyklių. Pagal asignavimo valdytojų patvirtintas sąmatas, laikantis iždo procedūrų, kalendorinių metų bėgyje įstaigoms lėšos skiriamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, priklausomai nuo steigėjų, įstatymų nustatyta tvarka. Biudžetinių įstaigų programinio finansavimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė."
Mes labai sunkiai kol kas pasiekėme programinio finansavimo taikymą biudžetui. Tuo tarpu programinis finansavimas iš tikrųjų yra progresyvesnė forma. Aš manau, kad jeigu čia atsirastų tiksliau apibrėžiamas programinis finansavimas ir įpareigojimas įstatymu, kad Vyriausybė nustato jo sąlygas, nustato programinį valdymą, mechanizmą ir t.t., straipsnis pasidarytų aiškesnis.
PIRMININKAS. Vienas palaikantis pono V.Andriukaičio pasiūlymą, vienas - ne. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ne. Palaikyti negaliu.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas taip pat nepalaiko? Ką gi, apsispręsime balsuodami. Ministre, norite dar tarti keletą žodžių?
R.ŠARKINAS. Aš irgi norėjau pasakyti, kad negalima palaikyti, nes tai irgi būtų kito įstatymo objektas. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie konkrečias įstaigas, tai čia yra biudžetinių įstaigų įstatymas. Bus daug tokių įstaigų, kad nebus jokių programų. Taigi čia nereikalinga painiava. Prašom priimti tokį, koks yra, šitos redakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū, prašau pasiruošti balsavimui. Kas už tai, kad būtų pritarta V.Andriukaičio pateiktoms pataisoms 7 straipsniui. Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 7, prieš - 37, susilaikė 8. Taigi pataisai nepritarta. Ir ponas J.Veselka, kaip vienas iš pataisų autorius. Prašau, jeigu pageidauja.
J.VESELKA. Iš tikrųjų ministras buvo teisus, kadangi atmetėte mano 6 straipsnio pasiūlymus, kur būtų aiškiai apibrėžta, iki kada yra biudžetinė įstaiga, nuo kada prasideda viešoji įstaiga, todėl, aišku, mano 7 straipsnis jau atkrenta. Kadangi buvo atmestas 6 straipsnis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi autorius balsuoti neprašo, nebalsuosime. Ar galime priimti visą 7 straipsnį tokį, kaip jis yra išdėstytas įstatymo projekte? Ačiū, priimtas bendru sutarimu.
8 straipsnis. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Gerbiamasis V.Andriukaitis siūlo papildyti nauju 9 straipsniu, prieš 8.
PIRMININKAS. Prašau, ministre, dėl papildomo straipsnio prieš 8.
R.ŠARKINAS. Dėl papildomo straipsnio mes irgi negalime pritarti gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymui. Yra dar gerbiamojo R.Bloškio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Minutėlę, ministre! Apsispręskime dėl papildomo straipsnio, tada eisime jau prie to. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šitame naujame straipsnyje siūlome apibrėžti biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojus. Projekto 1 straipsnio pirmojoje redakcijoje, kuri buvo teikiama, buvo kalbama apie aukštesniuosius biudžeto asignavimo valdytojus ir žemesniuosius. Dabar pateikta versija, kad būtų padaryta pataisa Biudžeto sandaros įstatyme, kur apie tai būtų kalbama. Tačiau toje pataisoje, mano įsitikinimu, yra neaiškiai išdėstomi aukštesnieji ir žemesnieji biudžetinių asignavimų valdytojai. Mano siūlomame straipsnyje žemesnieji biudžeto asignavimų valdytojai - tai įstaigų vadovai, naudojantys lėšas įstaigų sąmatoje patvirtintoms išlaidoms, o aukštesnieji asignavimų valdytojai skirstomi į valstybės biudžeto aukštesniuosius valdytojus ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojus. Čia, man atrodo, aiškiau išdėstytos problemos, kas yra aukštesnieji valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir kaip jie turi būti atsakingi už biudžeto lėšų vykdymo pavedimus. Todėl aš siūlau šiuo straipsniu papildyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ne, pritarti negaliu, kadangi 8 straipsnis ir taip aiškiai viską nusako. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas nori palaikyti poną V.Andriukaitį? Ką gi, prašau pasiruošti balsavimui. Kas už tai, jog įstatymas būtų papildytas nauju 9 straipsniu, tiksliau, papildomu straipsniu, einančiu prieš 8 straipsnį? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 8, prieš - 26, susilaikė 7. Taigi papildomas straipsnis nepriimtas. Grįžkime prie projekto 8 straipsnio. Čia taip pat yra, aš matau, pono V.Andriukaičio pataisos ir pono R.Bloškio pataisa. Prašau, ministre, dėl tų pataisų. Pono V.Andriukaičio.
R.ŠARKINAS. Dėl asignavimų valdymo. Gerbiamojo V.Andriukaičio pastaba siūloma išbraukti "taip pat paskirstytas biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms", o antrą, trečią pakeisti į "aukštesnieji biudžeto asignavimų valdytojai skirsto biudžeto lėšas pavaldžioms įstaigoms". Aš manau, kad tas, o ir toliau dar siūlo pakeisti, dar nemažai pastabų, tas galbūt būtų priimtina, jeigu būtų pritarta to kito straipsnio įrašymui, kuriam nebuvo pritarta. Dabar pritarti negalima. Čia yra pakankamai aiškiai surašyta ir atsisakyta buvusių senų sovietinių terminų - aukštesniųjų ir žemesniųjų asignavimų valdytojų ir palikta taip, kaip ir turėtų būti visur priimta. Aš manau, kad negalima pritarti gerbiamojo V.Andriukaičio pasiūlymams dėl šio straipsnio pakeitimų.
PIRMININKAS. Pasiūlymų autorius ponas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, dabar ministras yra tikrai teisus. Atmetus siūlomą papildomą straipsnį, mano pataisos šiam straipsniui netenka prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū, tada mes nebalsuosime.
R.ŠARKINAS. Yra gerbiamojo R.Bloškio pastaba paskutiniam šio straipsnio sakiniui, prieš žodį "naudoja" įrašyti "racionaliai ir taupiai". Aš manau, kad tai yra deklaratyvu, bet ji priimtina.
PIRMININKAS. Jeigu priimtina pataisa, nereikės autoriui pasisakyti? Ar galime bendru sutarimu priimti visą 8 straipsnį? Ačiū, priimtas.
9 straipsnis.
R.ŠARKINAS. 9 straipsniui yra gerbiamojo V.Andriukaičio pastaba. Biudžetinių metų laikotarpiu pagal įstatymais nustatytą tvarką patvirtintus įkainius už suteiktas paslaugas finansuota įstaiga įvykdė darbus, numatytus... Šitam, kad asignavimai būtų paliekami įstaigai, pritarti negalima, ir manome, kad jis ir netinka prie to straipsnio pavadinimo ir to, kas išdėstyta tame straipsnyje. Todėl šitai pastabai siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano siūlomas papildymas yra susijęs su tuo, ką Seimas jau priėmė šiame įstatyme. Seimas apsisprendė, nors aš tam negalėčiau pritarti, kad biudžetinės įstaigos - tai tos įstaigos, kurios visiškai arba iš dalies išlaikomos iš biudžeto. Taigi tos įstaigos, kurios išlaikomos iš dalies, čia turima mintyje, kad jos gali teikti paslaugas ir patarnavimus, ir t.t., ir šiuo požiūriu šita pataisa supainioja įstatymų leidybą, supainioja biudžetines ir dabar siūlomas viešąsias įstaigas, kurių projektas irgi Seime yra antrojo svarstymo stadijos. Jeigu jau taip priimta dabar, kad biudžetinės įstaigos iš dalies finansuojamos ir, tarkime, jos teikia paslaugas už nustatytus įkainius, tai tada vargu ar galima nepasakyti apie jas, kad jos turi pajamų, tai yra jų ne pelno pajamos, ir tada jos gali Finansų ministerijos nustatyta tvarka už tas paslaugas gautas pajamas palikti įstaigai. Kiek, kaip, kas - nustato Finansų ministerija. Jeigu būtume tikslūs, kad biudžetinės įstaigos - tai iš biudžeto išlaikomos ir kad čia yra griežta reglamentacija, kad tai yra valdymo ir įvairiausių valdžios valdymo institucijų tarnybos inspektūros ir t.t., tuomet visiškai būtų teisinga pozicija. Bet dabar, kadangi pats 1 straipsnis yra sujauktas, tai, jeigu mes atmesime šitą pataisą, mes būsime nelogiški. Kita vertus, aš manau, šitos pataisos nereikėtų, jeigu ministras pasakytų, kad viešosios įstaigos bus tas sektorius, kuriame irgi bus iš dalies iš biudžeto išlaikomos įstaigos, kurios galės užsidirbti sau pajamų. Todėl, mano nuomone, ši dabar mano siūloma pataisa atitinka dabar Seimo priimto šio straipsnio pirmąją redakciją.
PIRMININKAS. Vienas palaikantis pataisą, kitas - ne. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Palaikyti aš negaliu, kadangi 1 straipsnyje, kai steigiasi tokios įmonės, kurios yra išlaikomos iš dalies, ten viskas aptarta ir jos žino, kad jos bus finansuojamos, išlaikomos iš biudžeto. Ten viskas aišku ir aiškinti šitame 9 straipsnyje nėra prasmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Ne? Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario V.Andriukaičio 9 straipsnio papildymui, pataisai? Už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 4, prieš - 21, susilaikė 7. Taigi papildymui nepritarta. Yra Seimo nario pono R.Bloškio pataisa. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Tam pačiam straipsniui paskutinei pastraipai po "Lietuvos Respublikos" siūlo įrašyti "įstatymais ir Vyriausybės nutarimais". Aš manau, kad ta pastaba yra priimtina ir galima tuos žodžius įrašyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, 9 straipsniui pritarta.
10 straipsnis.
R.ŠARKINAS. 10 straipsniui nėra pastabų.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Ne, negalime. Minutėlę! Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš kaip ir svarstymo metu, taip ir dabar vis dėlto norėčiau pasakyti, kad turėtų būti biudžetinių įstaigų finansinė apskaita ir atskaitomybė, nes mes nuo buhalterinės apskaitos, kaip nuo rūšies, atsisakome daugelyje įstatymų. Juo labiau kad mūsų jau ir ankstesniuose įstatymuose yra įteisinta finansinė apskaita, todėl, kad būtų išlaikyta ta vienovė ir tam būtų teorinis pagrindimas, aš pasisakau už finansinę apskaitą. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jūs prieš straipsnį?
J.LISTAVIČIUS. Ne, aš tik vietoje "buhalterinė" - "finansinė". Žodį pakeisti.
PIRMININKAS. Deja, nėra pataisa suformuluota. Ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū.
11 straipsnis.
R.ŠARKINAS. 11 straipsniui yra pastabų.
PIRMININKAS. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Gerbiamasis V.Andriukaitis siūlo išbraukti pirmą eilutę. Aš manau, kad ji reikalinga. Ji nusako... (Balsas salėje) Ne, jūsų 11 punktas, 14 straipsnis pagal šitą. Jūsų pakeista redakcija "Nebiudžetinių lėšų naudojimo tvarka". Siūlote išbraukti pirmą eilutę? Bet pirmos eilutės išbraukti negalima, nes tik čia faktiškai bus įteisinta, kad jos gali turėti nebiudžetinių lėšų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
B.V.RUPEIKA. A.Navickas nekalbės, jis prašė perduoti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, gerbiamasis pirmininke, praleistas vienas mano siūlymas prieš šį. Tai siūlymas tarp 10 ir 11 jūsų projekto straipsnių papildyti nauju straipsniu, kuris vadintųsi "Biudžeto asignavimų valdytojų atsakomybė". Gal pirmiausia iš eilės aptarkime šitą mano pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip, ponas V.Andriukaitis iš tikrųjų yra teisus. Tai dar dėl vieno papildomo straipsnio. Prašau dėl papildomo straipsnio.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pakomentuoti savo pasiūlymą. Aš manau, kad biudžeto asignavimų valdytojo atsakomybė yra milžiniška problema Lietuvoje. Tiek biudžetinių įstaigų vadovai yra atsakingi už biudžeto lėšų naudojimą, tiek valstybės ir Vyriausybės vadovai yra atsakingi už asignavimų finansinių įsipareigojimų vykdymą laiku. Todėl aš siūlau šį įstatymą papildyti atskiru straipsniu apie biudžeto asignavimų valdytojų atsakomybę. Biudžetinių įstaigų vadovai, žemesnieji biudžeto asignavimų valdytojai, galima sakyti, yra atsakingi už teisingą įstaigų išlaidų sąmatų bei nebiudžetinių lėšų sąmatų sudarymą. Jie turi užtikrinti, kad įstaigos laiku atsiskaitytų su biudžetu ir valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigomis, įvykdytų visus teisėtus finansinius įsipareigojimus. Valstybės savivaldybių asignavimų valdytojai yra atsakingi už finansinių įsipareigojimų vykdymą laiku pavaldžioms įstaigoms. Jie turi užtikrinti, kad įstaigoms būtų laiku pervedami biudžetiniai asignavimai. Už įsipareigojimų nevykdymą žemesnieji, aukštesnieji asignavimų valdytojai baudžiami drausminėmis nuobaudomis administracine tvarka. Atsakomybės problema. Šiame įstatyme visiškai nekalbama apie biudžetinių įstaigų biudžetinių asignavimų valdytojų atsakomybę. Manau, kad toks straipsnis yra būtinas.
PIRMININKAS. Vienas pasisakantis už, kitas - prieš. Seimo narys F.Kolosauskas. Ne? Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymui papildyti įstatymą papildomu straipsniu, kuris būtų tarp 10 ir 11 straipsnio? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už pasisakė 4 Seimo nariai, prieš pasisakė 20 Seimo narių. Straipsnis nepriimtas.
Gerbiamieji kolegos, laikas, numatytas šiam klausimui, baigėsi. Aš noriu visus informuoti, kad mes pereisime prie kito įstatymo projekto, bet jeigu mes vėliau sutaupysime laiko, galbūt dar sugrįšime toliau priimti šį įstatymą, kadangi pataisų jame dar yra daug. Ačiū.
Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas Nr.1550(2) (priėmimo tęsinys) (95.12.05)
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Svarstysime kitą darbotvarkės punktą - 1-2. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, šito įstatymo yra priimti 33 straipsniai, 9 atidėti. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, pagrindinio komiteto pirmininkas, nori žodžio. Prašom prie šoninio mikrofono.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, vakar išplėstiniame savo posėdyje komitetas svarstė šį klausimą ir priėjo prie išvados, kad dėl 8 straipsnio, kertinio straipsnio, dar reikia gerai padiskutuoti. Tam yra sudaryta darbinė grupė iš specialistų profesionalų, kuri iki pirmadienio pateiks savo išvadas, o mes radome galimybę pataisyti ir papildyti 12 straipsnį. Siūlome papunktyje d įrašyti po "valdyti savo klientų vertybinių popierių portfelius bei pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais" ir straipsnelį i, kur pagal "vertybinių popierių komisijos pateiktas taisykles skolinti savo klientams vertybinius popierius bei nuosavas lėšas vertybiniams popieriams įsigyti". Siūlome šitą pataisytą 12 straipsnį šiandien priimti. Toliau komiteto vardu aš norėčiau paprašyti priėmimo pertraukos.
PIRMININKAS. Taip, komitetas turi tokią teisę. Pone ministre, galbūt jūs tą pataisą priimate?
R.ŠARKINAS. Taip, čia buvo kartu svarstyta, mes pritariame šitokiai 12 straipsnio redakcijai. Prašom priimti 12 straipsnio redakciją tokią, kokia pateikta Biudžeto ir finansų komiteto.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju balsuoti nereikia. Ar dėl 12 straipsnio norėtų kas nors kalbėti dėl viso straipsnio? Oponuoti? Ar galima bendru sutarimu pritarti 12 straipsniui? Seimo narys J.Bernatonis nori oponuoti. Prašom. Ne, nenori. Tada pritariame bendru sutarimu 12 straipsniui ir komiteto vardu daroma priėmimo pertrauka. Dėkojame ponui ministrui.
R.ŠARKINAS. Gal galima pirmą pratęsti?
PIRMININKAS. Pirmą siūlote pratęsti?
R.ŠARKINAS. Taip, kadangi liko laiko.
PIRMININKAS. Būtų geriau, kad tęstų šitą įstatymą tas, kuris pirmininkavo. Jis geriau žino tą visą. Aš manau, kad mes padarykime taip, nes man dabar pereiti prie kito įstatymo būtų sunkoka. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes turime dvi galimybes. Arba mes tęsiame, kadangi ministras tribūnoje, arba Seimo salėje, 1-4 ir 1-5 punktus, kur ministras yra pagrindinis pranešėjas, arba svarstome rezervus. Koks būtų jūsų sprendimas? 1-4? Gerai, tada pateikimo tęsinys. Vieną minutę.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Svarstome Seimo nutarimą "Dėl valstybės dalies akcinės bendrovės Lietuvos žemės ūkio banko akciniame kapitale padidinimo", projekto Nr.1914. Yra pateikimo tęsinys. Būkite geras, pone ministre, priminkite, kodėl jo pateikimas nebuvo baigtas.
R.ŠARKINAS. Kai kurie Seimo nariai siūlė padaryti pateikimo pertrauką, kad dar geriau susipažintų, ir nebuvo Juridinio skyriaus išvadų. Dabar yra gautos Juridinio skyriaus išvados. Aš norėčiau pratęsti jo pateikimą.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pone ministre, gal įstatyme atsirado kokių nors pakeitimų ar norėtumėte ką nors papildyti?
R.ŠARKINAS. Išnagrinėjome Juridinio skyriaus pastabas. Galima sutikti su pirmąja ir antrąja pastraipa. Jos yra teisingos. Dar šiek tiek reikia paredaguoti patį įstatymo projektą. Tai yra jeigu Seimas nutarime leistų Vyriausybei įsigyti akcinės bendrovės "Lietuvos žemės ūkio bankas" akcijų dalį iki 93% banko akcinio kapitalo, tai iš esmės svarstymo metu būtų galima atitinkamai suredaguoti šį Seimo nutarimo projektą.
Dabar teiginys, kad projekto nuostatos nesuderintos su Biudžetinės sandaros įstatymo principais, yra nesusijęs su Biudžeto įstatymu, nes tai yra ankstesnių metų lėšos ir apskritai jos niekur nedingsta, ir jų paskirtis nepasikeičia. Aš prašyčiau pritarti pateikimui, o svarstymo metu bus galima suredaguoti pagal Juridinio skyriaus pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai.
Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Pirmininke, aš dėl balsavimo motyvų. Palikite mane dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau. Ar klausti norėsite, ar tik dėl motyvų?
Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi norėčiau tik dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Prašau.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti. Ar vis dėlto egzistuoja siūlymas Žemės ūkio banką sujungti su kitu banku? Ar jau šitas dalykas yra visiškai atkritęs? Nes buvo tokių kalbų.
R.ŠARKINAS. Tikrai negirdėjau.
PIRMININKAS. Būkite malonus, pakartokite. Kažkaip labai blogai perdavė mikrofonas.
V.ASTRAUSKAS. Klausimas - ar dar egzistuoja pasiūlymas sujungti Žemės ūkio banką su kokiu nors kitu banku, kad būtų stipresnis bankas ir kad būtų galima geriau, tvirčiau jį laikyti?
R.ŠARKINAS. Nėra tokių pasiūlymų. Nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone ministre, yra trys valstybiniai bankai. Ar pirmiausia nereikėtų apsvarstyti alternatyvos, ar jų nereikėtų sujungti prieš didinant kapitalą tuose bankuose? Kadangi ateis eilė ir kituose bankuose didinti kapitalą.
R.ŠARKINAS. Klausimas svarstytas ne vieną kartą, bet nėra jokio reikalo. Bankai labai gerai įsitraukia į bankinę sistemą, turi savo klientų ratą ir nėra jokio reikalo. Būtų dirbtinis sujungimas. Jis visai nereikalingas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, sakykite, kodėl yra reikalingas būtent Seimo nutarimas? Juk čia yra Vyriausybės prerogatyva didinti ar nedidinti akcinį kapitalą. Vyriausybei, ministerijoms yra suteikta teisė valdyti tas akcijas, kurias turi bankuose ar įmonėse, ir atitinkamai akcininkų susirinkimuose priimti sprendimus. Tai yra jų prerogatyva, jų savarankiškas sprendimas. Kodėl į šitą reikalą įveliamas ir Seimas?
R.ŠARKINAS. Aš noriu priminti, kad vasarą Seimas priėmė Valstybės investicijų į bankus akcijų įstatymą. Pagal tą įstatymą, jeigu keičiasi valstybės akcijų santykis, tam turi būti gautas Seimo leidimas, todėl ir pateiktas Seimo nutarimo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Daugiau klausiančių nėra. Prašom tribūnos nepalikti. Dėl balsavimo motyvų norėjo kalbėti Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norint pritarti nutarimui "Dėl valstybės dalies akcinės bendrovės "Lietuvos žemės ūkio bankas" akciniame kapitale padidinimo" po pateikimo, reikia giliau išsiaiškinti kai kuriuos momentus ir atsakyti į iškylančius klausimus. Dėl kokių priežasčių bankas prarado nuosavą apyvartinį kapitalą? Koks yra probleminių paskolų lygis ir už kokią sumą bankas turi beviltiškų paskolų? Kas turėjo įtakos dabar beviltiškų paskolų išdavimui? Kokios artimiausiu metu galimybės susigrąžinti bent dalį 600 mln. skolų Žemės ūkio bankui? Manau, kad paramos žemės ūkio fondui lėšų, turinčių tikslinę paskirtį, panaudojimas naujai išleistoms banko akcijoms pirkti yra nepagrįstas. Jis pablogins paramos žemės ūkiui suteikimą. Taigi aš negaliu pritarti šio nutarimo projektui po pateikimo. Geriausiu atveju susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys F.Kolosauskas. Galima tik pritarti. Prašau.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš siūlau pritarti šiam projektui po pateikimo. Agrarinis komitetas šį klausimą svarstė kartu su Žemės ūkio banku ir Žemės ūkio ministerija, dalyvaujant ir Finansų ministerijos atstovams. Tos lėšos, kreditiniai ištekliai niekur nedingsta, jie akumuliuojasi į naujus kreditus tame pačiame banke. Bankas atitiks tarptautinius reikalavimus, galės priimti ir finansinių investitorių linijas, ir finansuoti labai svarbią žemės ūkio šaką Lietuvoje. Siūlau pritarti po pateikimo, o svarstymo metu suredaguoti šio įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Registracija! Registracija, gerbiamieji Seimo nariai. Po to balsuosime, ar pritariame pateikimui.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime elektronika. Kas pritaria pateikimui, paspaudžia mygtuką "už". Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi supratote, kad vyksta balsavimas? Gerbiamieji Seimo nariai, matau karštas diskusijas Seime, taip pat matau salėje nežinomų man Seimo narių, kurie įsitaisę šalia mygtukų. Aš jų dar nepažįstu. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pateikimui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
Pritaria 40, nepritaria 6 plius 14, pateikimui pritarta. Pone ministre, kokį siūlote pagrindinį komitetą?
R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Yra siūlomi tokie: Biudžeto ir finansų komitetas - pagrindinis, papildomi - Agrarinis ir Ekonomikos komitetai. Visi pritaria? Pritariame. (Balsas salėje) Prašau? Pageidauja Valstybės ir teisės komitetas. Pone Vitkevičiau, jeigu pageidaujate, jokių problemų. Papildomas ir... (Balsai salėje) Prašau? Nepageidaujate? Bet Seimas pageidauja. Tai Seimo valia yra šventa, todėl Valstybės ir teisės komitetas taip pat yra pagrindinis komitetas.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitas klausimas baigtas.
Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas Nr.1572(3) (priėmimo tęsinys) (95.12.05)
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Toliau tęsiame pateikimus. Būtų galima tęsti priėmimą, bet nėra pagrindinių oponentų, kurių dabar ieško. Kai suras (aš tikiuosi, per keletą minučių suras pagrindinius oponentus), tada bus galima tęsti Biudžetinių įstaigų įstatymo projekto priėmimą. Atėjo. Tada vėl toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas, einantis Seimo Pirmininko pareigas, ponas E.Bičkauskas. O ministrui ir Seimo nariams aš noriu padėkoti už efektyvų darbą.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Kolegos, prašom registruotis. Iš viso užsiregistravo 80 Seimo narių. Toliau tęsiame Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo priėmimą. Mes jau priėmėme 10 straipsnių.
Dėl 11 straipsnio prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Aš dar noriu priminti, kad buvo nepritarta gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymui, jog prieš 11 straipsnį įrašytume dar vieną straipsnį.
PIRMININKAS. Taip, taip.
R.ŠARKINAS. Dėl 11 straipsnio yra gerbiamojo A.Endriukaičio siūlymas išbraukti pirmąją eilutę, o gerbiamojo R.Bloškio siūlymas - šiek tiek pakeisti šios pirmosios eilutės redakciją. Aš manau, kad yra priimtina gerbiamojo R.Bloškio redakcija, išbraukti tos eilutės negalima. Ji turi likti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Pirmoji eilutė, gerbiamasis ministre, yra pakartota prieš tai straipsniuose. Parašyta, kad biudžetinės įstaigos gali turėti ir kitų nebiudžetinių lėšų. 1 straipsnyje yra apie tai kalbama ir t.t. Dar kartą tai kartoti aš nematau jokio tikslo, tik dėl redakcinio siūlymo. Jeigu nesutinkate, gali likti. Aš nematau čia problemų.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada atskirai ne-balsuosime. Ar galime priimti 11 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
12 straipsnis.
R.ŠARKINAS. Dėl 12 straipsnio yra gerbiamojo R.Bloškio pasiūlymas įrašyti po žodžių "biudžetinės įstaigos" - "susidėvėjusias ar". Tas pasiūlymas yra priimtinas. Tada straipsnis skambėtų: "Biudžetinės įstaigos susidėvėjusias ar joms nereikalingas materialines vertybes nurašo ir realizuoja Vyriausybės nustatyta tvarka, ir gautas pajamas įneša į atitinkamą biudžetą." Manau, kad galima pritarti ir priimti tokią redakciją.
PIRMININKAS. Galima priimti 12 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
13 straipsnis.
R.ŠARKINAS. Dėl 13 straipsnio nebuvo pastabų.
PIRMININKAS. Galima priimti 13 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Taigi įstatymas pastraipsniui priimtas. Prašau pasisakyti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, šis įstatymas po pataisų, kurias padarėme svarstymų metu, deja, tampa nenuoseklus. Bus labai sunku atskirti, kas Lietuvoje yra viešoji įstaiga, kuri steigiama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, gali turėtų pajamų ir gali teikti paslaugas, už paslaugas gauti tam tikrą dalį pelno. Kita vertus, visiškai neaišku, kaip bus reglamentuojamos mokyklos, ligoninės ir t.t. Toks, koks dabar yra šis įstatymas, jis gali apimti visas biudžetines įstaigas: valdymo, valstybinės valdžios ir valdymo, įvairias kontrolės institucijas, agentūras, inspekcijas, įvairias paslaugų įstaigas, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir t.t., jis tampa arba per platus, arba jis nieko nereglamentuoja. Jeigu tai būtų nuoseklus biudžetinių, valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų įstatymas, kuris reglamentuotų šią sritį, taip pat reglamentuotų kontrolės tarnybas, agentūras, inspekcijas, jis būtų visiškai logiškas, nes tai yra griežta, centralizuota valdymo tvarka, griežta apskaita, aiški Finansų ministerijos atsakomybė, aiškios galimybės lėšas reglamentuoti. Tačiau 1 straipsnis tampa lyg ir tinkantis viešoms įstaigoms, lyg ir tinkantis toms įstaigoms, kurios iš dalies gali būti finansuojamos iš biudžeto, ir lygiai taip pat sėkmingai gali pasiūlyti, pavyzdžiui, agentūroms, tarnyboms, kontrolės institucijoms siekti ir nebiudžetinių lėšų arba iš dalies kitokių lėšų. Taigi valstybė tarsi gali per savo agentūras uždarbiauti.
Kita vertus, biudžetinių įstaigų viešumas yra tokia svarbi funkcija, kurią turėtų užtikrinti biudžetinės įstaigos, tačiau jo šiame įstatyme atsisakyta. Vadinasi, atsisakydami biudžetinių įstaigų viešumo, mes atsisakome ir kontrolės. Todėl aš siūlau balsuoti prieš šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžetinių įstaigų įstatymas leidžia nustatyti iš Lietuvos valstybės ar iš savivaldybių biudžeto lėšų visiškai ar iš dalies išlaikomų įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą, finansavimą ar kitus su jų veikla susijusius pagrindus. Šis įstatymo projektas apibrėžia pagrindines biudžetinių įstaigų steigimo, valdymo, finansavimo, reorganizavimo, likvidavimo, asignavimo, nebiudžetinių lėšų tvarkymo, apskaitos ir atskaitomybės nuostatas. Jos padės biudžetines įstaigas atskirti ir tvarkyti atskirai nuo viešųjų įstaigų. Svarbu, kad greičiau įsigaliotų visas iždo įstatymas. Tai leis geriau realizuoti ir šį Biudžetinių įstaigų įstatymą. Todėl aš pritariu šio įstatymo projektui ir balsuosiu už jo priėmimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai šis įstatymas yra labai reikalingas. Galbūt jis net anksčiau turėjo būti priimtas, tačiau geriau vėliau negu niekad. Juo vadovaudamosi, biudžetinės įstaigos jau galės konkrečiau žinoti savo teises ir atsakomybę.
Taip pat manau, vertinga yra tai, kad priimti kai kurie pasiūlymai, ypač dėl darbo užmokesčio nustatymo tvarkos, ir kad tai gali būti nustatoma įstatymais ir Vyriausybės nutarimais. Kad nebūtų taip, kaip įvyko su Švietimo ir mokslo ministerija, kai perskaičiuojant atlyginimus nuo sausio 1 d. mokyklų vadovų atlyginimai, tiksliau, jų pavaduotojų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal mokyklų vadovų atlyginimus, visiškai neatsižvelgiant į pavaduotojų darbo stažą. Todėl manau, kai Vyriausybė tvirtins darbo užmokestį, tokių nesklandumų ateityje bus mažiau. Aš pritariu šio įstatymo projektui, balsuosiu už jį ir kviečiu visus Seimo narius jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Man nieko nebelieka pridurti po R.Bloškio žodžių. Tiktai norėčiau, kad mes šiandien priimtume įstatymą dėl jo įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad šis įstatymas padės biudžetinių įstaigų įsteigimui ir jų funkcionavimui. Taip pat išspręs ir finansavimą, ir valdymą. Todėl manyčiau, kad čia negali būti abejonių. Šiam įstatymui reikia pritarti, taip pat reikia priimti ir įstatymą dėl jo įgyvendinimo. Aš - už.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tiktai prieš. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasistengsiu labai trumpai.
Tai yra dar vienas įstatymas, kuris leidžia išplauti biudžeto lėšas ir didinti korupciją. Šitam įstatymui pritaria LDDP ir, deja, konservatoriai. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 13.
PIRMININKAS. Susilaikė 13. Aš norėčiau, kad balsų komisija dar kartą tiksliai man pasakytų, kiek iš viso salėje yra Seimo narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 70 Seimo narių.
PIRMININKAS. Ačiū. Salėje 71 Seimo narys. Taigi už balsavus 40 Seimo narių, prieš balsavus 5 ir susilaikius 13 Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas priimtas.
Seimo narys R.Dagys repliką po balsavimo.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau patikslinti savo paskutinę frazę, kadangi po balsavimo išaiškėjo, kad pritaria tik konservatorius J.Listavičius.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Tęskime priėmimą. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo įgyvendinimo" projekto Nr.1798(2) priėmimas. Prašau, ministre.
R.ŠARKINAS. Reikia priimti įstatymą dėl šio, jau priimto, įstatymo įgyvendinimo. Yra siūlomi du punktai: įstaigų reorganizavimo, likvidavimo bei materialinių vertybių nurašymo realizavimo tvarką pavesti patvirtinti Vyriausybei ir užtikrinti, kad terminai būtų patikslinti pagal šį įstatymą. Dabar yra gauta pastabų.
PIRMININKAS. Minutėlę, ministre. Pradėsim priėmimą pastraipsniui. Įstatymas susideda iš dviejų straipsnių. Dėl pavadinimo nėra jokių, aš manau, pataisų ir pasiūlymų.
1 straipsnis. Ar yra 1 straipsniui pasiūlymų ir papildymų?
R.ŠARKINAS. Yra gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymas įrašyti iki kovo 1 d. Aš manau, kad siūlymas įrašyti iki kovo 1 d. yra priimtinas. (Balsas salėje) Ne, ne - 1 straipsniui. 1 straipsnyje nebuvo parašyta, kada.
PIRMININKAS. Priimate pasiūlymą? Bet yra pasiūlymas ir toliau: papildyti...
R.ŠARKINAS. Tai dėl 1, jį priimam. O toliau siūloma po žodžio "įstaigų" įterpti "nuostatų tvirtinimo tvarką įstaigų veiklos viešumui užtikrinti bei įstaigų sąmatų projektų pateikimo tvarką". Šiam siūlymui negalima pritarti, nes tie punktai, iš kurių tai kiltų, pačiame įstatyme nebuvo priimti, kadangi jiems nebuvo pritarta. Aš siūlau tik įrašyti datą - iki kovo 1 d. - ir 1 straipsniui tiek.
V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų, kadangi Seimas atmetė straipsnį, kuriame pateikiamas biudžetinių įstaigų veiklos viešumo reikalavimas: kad biudžetinių įstaigų sąmatos ir oficialieji dokumentai Vyriausybės nustatyta tvarka būtų prieinami visiems Lietuvos gyventojams, ir kad gyventojai žinotų, jog iš mokesčių mokėtojo išlaikomos ir finansuojamos įstaigos. Todėl sutinku su ministro nuomone, kad lieka tik mano pirmoji pasiūlymo dalis: įterpti datą ir nustatyti terminą, per kurį Vyriausybė turi atlikti savo įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Autorius atsiėmė dalį savo pasiūlymo, o daliai pasiūlymo buvo pritarta. Ar nori kas nors kalbėti dėl viso 1 straipsnio? Nėra norinčių? Yra norinčių. Seimo narys J.Listavičius dėl 1 straipsnio.
J.LISTAVIČIUS. Įstatymo 1 punktas reglamentuoja konkrečiai įstatymo 4 ir 12 straipsnius, todėl čia daugiau nieko ne-reikia, ir šitam straipsniui aš pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra nepritariančių? Yra. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos! Jeigu atsimenate, neseniai priėmėme Valstybės, savivaldybės įstaigų, organizacijų, įmonių ilgalaikio materialaus turto nurašymo įstatymą ir jame pateikėme įvairius nuostatus. Dabar bus, kad vieną dalyką reglamentuoja anas įstatymas, o šiame įstatyme bus vėl kita, sakysim, Vyriausybė nustato sutarties tvarką. Todėl galiu tik pasakyti, kad blogai, jog mes Seime priimame vienas kitam prieštaraujančius įstatymus. Jeigu mes priimam aną įstatymą, kuris reglamentuoja nurašymą, tai čia apie nurašymą neturėtų būti kalbama. Viską reglamentuoti turi anas įstatymas.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta įstatymo 1 straipsniui? (Salėje šurmulys) Galim registruotis. Prašom. Salėje 77 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta įstatymo 1 straipsniui? Kas pritaria - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 48 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 11. Taigi 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis, ministre.
R.ŠARKINAS. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra.
PIRMININKAS. Galim priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimtas.
Matau, yra pono R.Bloškio pasiūlymas papildyti projektą 3 dalimi, 3 straipsniu.
R.ŠARKINAS. Yra pasiūlymas papildyti 3 dalimi. Gal aš perskaitysiu: "Įpareigoti valstybės biudžeto asignavimo valdytojus, kad iki rugsėjo 1 d. parengtų pavaldžioms įstaigoms darbų, paslaugų valdymo ir aptarnaujančio personalo etatų normatyvus, materialinių vertybių atsargų, inventoriaus, mitybos, medikamentų finansinius normatyvus ir, suderinę su Finansų ministerija, juos patvirtintų." Pati idėja gal būtų ir nebloga, bet praktiškai tai yra neįgyvendinama idėja. Galbūt, jeigu gerbiamasis R.Bloškys sutiktų tą dalį dar pakoreguoti... Sakykim, kad aš sutinku, jog gali būti visiems vienodi kai kurių etatų normatyvai, tipiniai etatai. Turėtų būti mitybos ir medikamentų normatyvai, bet nustatyti visų paslaugų, visų kitų darbų normatyvus yra neįmanoma. Praktiškai bus neįgyvendinta. Jeigu būtų galima šiek tiek sutrumpinti, išskirti kai kuriuos (etatų normatyvus, mitybos ir medikamentų normatyvus), tada tokį punktą būtų galima įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre, aš iš dalies su jumis sutinku, tačiau yra ir tokių momentų, sakykim, 10 ar 15 metų ruošiamasi priimti normatyvus švietimo įstaigų finansavimui. Pavyzdžiui, pagal patalpų plotą, pagal kubatūrą, kiek reikia skirti apšvietimo ir šilumos išlaidoms. Manyčiau, kad tai nėra sudėtingi dalykai. Juos tikrai būtų galima parengti, nes šiandien švietimas, švietimo įstaigų išlaikymas finansuojamas "iš lubų". Nėra jokio pagrindimo. Turėtų būti tam tikri normatyvai, kuriais galima būtų vadovautis, pavyzdžiui, skiriant lėšų. Nes dabar, ar sena mokykla, ar nauja, - praktiškai į tai neatsižvelgiama. O taip tikrai neturėtų būti. Jūs sakėte, kad kai kuriuos punktus reikia išbraukti. Aš su jumis tikrai sutinku. Ačiū.
PIRMININKAS. Su jokiu redagavimu aš nesutiksiu, nebent tik išbraukiant kažką iš pono R.Bloškio pasiūlymo. Jeigu mes pradėsime kažką rimčiau redaguoti, aš šį įstatymo projektą visai atidėsiu. Seimo narys K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Su kolegos R.Bloškio siūlymu teoriškai iš tiesų būtų galima sutikti, tačiau, turint galvoje tą aplinkybę, kad daugelyje sričių nėra nusistovėjusių santykių (švietime vyksta reforma, valdymo struktūra irgi dar nėra galutinai susiformavusi), manyčiau, jog tas siūlymas per ankstyvas net ir etatų srityje. Todėl siūlau kolegai R.Bloškiui dar kartą pagalvoti apie savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tai, ką prieš mane kalbėjo gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys, liudija, jog tas pasiūlymas, kuris buvo atmestas (kad iš tikrųjų įstatymu būtų nustatyta biudžetinių paraiškų pateikimo tvarka, normatyvai ir t.t.), yra reikalingas. Bet kažkodėl gerbiamasis R.Bloškys su tuo siūlymu, kai svarstėme įstatymą, nesutiko. O dabar siūlo tai pateikti įstatymo įgyvendinime, nors tai jau neefektyvu. Kita vertus, medikamentų, mitybos reglamentavimas turi būti visai kituose įstatymuose. Juk bus Sveikatos privalomojo draudimo įstatymas, bus Sveikatos įstaigų įstatymas, kuris ir dabar, tarkim, sukels painiavą, nes mes turėsime priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, ir bus labai neaišku, ar reglamentuos Biudžetinių įstaigų įstatymas tokiu pavidalu tas įstaigas, ar ne. Man atrodo, kad tas siūlymas yra labai komplikuotas. Manau, kad kaip tik šitas įstatymas sukels labai didelę painiavą.
PIRMININKAS. Aš leisiu dar kalbėti dviem Seimo nariams. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat galvoju, kad tas pasiūlymas yra nerealizuojamas, arba, jeigu jau kažką ir galvoti, tai čia reikia laiko. Tačiau kai kurie normatyvai galėtų būti, bet to, kas dubliuosis kituose įstatymuose, tikrai nereikėtų priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad būtų galima sutikti su ta formuluote, kurią pasakė ministras. Apsiriboti trimis punktais, kuriuose kalbama apie etatus, mitybą ir vaistus. O visa kita reglamentuojama kitomis normomis, ir apskritai bus komplikuotas dalykas. O kai bus priimti tie įstatymai, apie kuriuos kalbėjo gerbiamasis V.Andriukaitis, tai jie ir reglamentuos. Jie bus paskutiniai, galutiniai įstatymai, ir tais įstatymais bus vadovaujamasi, nustatant atitinkamas normas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, turėsite apsispręsti balsuodami. Aš perskaitysiu siūlomą formuluotę, kurią minėjo ministras ir šiuo metu ponas F.Kolosauskas. Siūloma papildyti įstatymo projektą 3 dalimi: "Įpareigoti valstybės biudžeto asignavimo valdytojus, kad iki 1996 m. rugsėjo 1 d. parengtų pavaldžių įstaigų, valdymo ir aptarnaujančio personalo etatų normatyvus, mitybos, medikamentų finansinius normatyvus, ir, suderinę su Finansų ministerija, juos patvirtintų." Štai tokia formuluotė, kuri priimtina ministrui. Aš manau, priimtina ir ponui R.Bloškiui, bet mums reikia dabar balsuoti. Kas už tai, jog įstatymo 3 straipsnis būtų papildytas tokia trečiąja dalimi? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 37, prieš - 2, susilaikė 10. Taigi įstatymo projektas papildytas tokia trečiąja dalimi.
Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Jeigu nėra norinčių kalbėti, prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę. Minutę! Galbūt registruokimės, ir tuo laiku prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę.
Salėje 67 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo įgyvendinimo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 45.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1. J.Veselka.
PIRMININKAS. Prieš - vienas. Prašau pavardžių neminėti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Gerai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 20.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 45, prieš balsavus 1 ir susilaikius 20 Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo įgyvendinimo" priimtas.
Draudimo įstatymo projektas Nr.1930 (pateikimas) (95.12.05)
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, mes dar turime šiek tiek laiko, taip pat ir ministrą tribūnoje. Jeigu jūs sutiksite, leiskim jam atlikti visą šiandieninę programą, kuri yra numatyta, ir pateikti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą. Tai pateikimas. Galim sutikti? Prašau, ministre, jei galima, trumpai.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarbiausias vaidmuo, reglamentuojant draudimo santykius, turėtų tekti specialiam įstatymui, t.y. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymui. Deja, dar 1990 m. priimtas Lietuvos draudimo įstatymas nėra tobulas. Be to, realizuojant jame įtvirtintas teisės normas praktinėje veikloje, dar labiau išryškėjo jo trūkumai. Nėra užtikrinta draudimo organizacijų priežiūra, jų mokumo kontrolė, įsipareigojimų draudėjams vykdymas ir daug kitų trūkumų. Faktiškai jis nebetinka dabartinei mūsų situacijai. Siekiant pašalinti šias problemas, siūloma priimti naują Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą, kuris leistų išvengti dabar veikiančio Draudimo įstatymo normų prieštaravimo su kitomis Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatomis. Būtų sukurtos sąlygos sąžiningai konkurencijai draudimo srityje, sustiprėtų draudėjų ir apdraustųjų interesų apsaugos garantijos. Įstatymo projekte yra numatytos naujos draudimo santykių teisinio reguliavimo nuostatos, detaliai nustatančios draudimo objektus, draudimo šakas ir posakius, patobulintas draudimo sutarties sudarymo mechanizmas. Projekte nurodomos draudimo sutarties sudėtinės dalys: prašymas sudaryti draudimo sutartį, pačią draudimo sutartį, kuri sudaroma pasirinktų draudimo taisyklių pagrindu, ir draudimo liudijimo polisą, kaip draudimo sutarties sudarymo patvirtinimą. Projekte apibrėžtos naujos nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už draudimo sutarties pažeidimą, šalių pasikeitimo sutartyje teisines pasekmes. Pirmą kartą teisine norma įtvirtinti bendro draudimo pagrindai, perdraudimas. Atskirame skyriuje nustatyti draudimo įmonių, filialų steigimo, veiklos ir reorganizavimo bei likvidavimo teisiniai aspektai. Įstatymo projekte apibrėžti draudimo įmonių finansinės veiklos ypatumai ir specifika, nurodytos nuosavo ir skolinto kapitalo sudėtinės dalys, įstatinio kapitalo, draudimo techninio atidėjimo ir atsargos kapitalo rezervo lėšų investavimo galimybės.
Siekiant padidinti finansinių garantijų užtikrinimą draudėjams bei siekiant laikytis Europos Ekonominėje Bendrijoje priimtų reikalavimų, įstatymo projekte siūlomi tokie minimalūs įstatinio kapitalo dydžiai: ne gyvybės draudimo, išskyrus kredito draudimą vykdančiose įmonėse, - 2 mln. Lt, gyvybės draudimą vykdančiose įmonėse - 4 mln. Lt, kredito draudimą vykdančiose įmonėse - 7 mln. Lt.
Siekiant sustiprinti valstybinės draudimo priežiūros reikšmę, projekte numatomos tokios institucijos, t.y. valstybinės draudimo priežiūros tarnybos teisinės veiklos pagrindai. Rengiant šį įstatymo projektą, buvo pasinaudota pastabomis, kurias posėdyje pateikė Europos ekonominio vystymo kooperacijos organizacija, pateikė kitos ministerijos, taip pat PHARE programos ekspertai ir daug kitų specialistų. Faktiškai į tas visas pastabas buvo atsižvelgta. Manome, kad priėmus šį įstatymą mūsų draudimo įstaigos turės gerą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, 63 straipsnis yra skirtas draudimo įmonės apskaitai, atskaitomybei ir auditui. Auditas, kaip žinome, teikia išvadas, tačiau kažkodėl šio straipsnio paskutinėje pastraipoje kalbama ne apie draudimo įmonės auditą, o kalbama apie valstybinės draudimo priežiūros tarnybos auditą. Tai aš ir norėčiau paklausti, kodėl čia neaptartas draudimo įmonės auditas, o būtent valstybinės draudimo priežiūros tarnybos auditas, o apie tą tarnybą jau kalbama net 65 straipsnyje. Kodėl čia toks neatitikimas? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Jeigu aš gerai supratau, tai 63 straipsnyje, paskutinėje pastraipoje, pasakyta, kad tik auditoriai privalo teikti valstybinei draudimo priežiūros tarnybai paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų. Turima omenyje visų draudimo įstaigų. Kalbama apie draudimo įstaigų finansinių ataskaitų auditą. Ne draudimo priežiūros tarnybos.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, per Lietuvą nuvilnijo privačių, finansine veikla užsiimančių, institucijų bankroto banga. Jos, kaip rodo praktika, dažniausiai buvo sukuriamos tam, kad nebijant kalėjimo, apeinant Baudžiamąjį kodeksą, pasisavintų žmonių pinigus. Juk kam plėšti, kam vogti, jeigu galima viską padaryti legaliai. Valstybinės institucijos nesugebėjo jų kontroliuoti. Ar šiame įstatyme yra pasinaudota ta turima patirtimi ir ar yra kokios nors garantijos, kad tokių atvejų nebus, kad sukurtos draudimo bendrovės, o jų jau irgi buvo, nesušluos žmonių pinigų?
R.ŠARKINAS. Aš manau, jog kaip tik šis įstatymas ir sudarys sąlygas, kad taip neatsitiktų. Visos, ir anksčiau įsteigtos draudimo bendrovės, turės pereiti prie šio įstatymo, o tas įstatymas, manau, kad kaip tik ir neleis susidaryti tokioms sąlygoms, kurias jūs minėjote.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Pone ministre, ar numatyta šiame įstatyme garantija draudėjams, kurie apsidraus? Ar numatyta sudaryti draudimų fondą, kuris garantuotų draudėjų draudimo įnašų apsaugą?
R.ŠARKINAS. Aš ne visai supratau. Draudėjų...
E.KUNEVIČIENĖ. Draudėjų įnašų. Kada žmogus apsidraudžia, moka, daro įnašus. Taip? Kada draudžiasi. Ir kur yra savanoriškas draudimas, kaip jų apsauga, ar neprapuls jų lėšos, ar yra kokios nors garantijos, kad jų įnašai bus išsaugoti? Ar yra draudimo fondas?
R.ŠARKINAS. Taip. Aš manau, jog tas mechanizmas, kuris čia numatytas, leis šitą padaryti, kad tos lėšos nedingtų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti, kokios vis dėlto išlieka perspektyvoje draudimo rūšys? Turiu omenyje privalomą draudimą, draudimą nesiekiant pelno ir draudimą siekiant pelno. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Šitas yra bendras draudimo įstatymas ir reglamentuoja visus bendrus draudimo principus. Kiti draudimo įstatymai galės būti. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Į mano klausimą, kurį aš norėjau užduoti, jau atsakyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pratęsti gerbiamojo Seimo nario P.Miškinio klausimą. Jeigu vis dėlto atsitiktų tokie įvykiai, kad bankrutuos draudimo įstaigos arba net ir sąmoningai bus pagrobtos žmonių, kurie draudžia savo turtą, lėšos, ar numatyta atsakomybė ir kokia tai būtų atsakomybė šitiems asmenims ir šitoms įstaigoms?
R.ŠARKINAS. Taip. Šiame įstatyme numatyta atsakomybė ir aš tiesiog nenorėčiau dabar viso... Reikėtų daug cituoti. Yra numatyta. Aš manau, kad svarstant komitetuose bus galima detaliai diskutuoti visais šiais klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti šio įstatymo pateikimui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Koks komitetas turėtų būti, jūsų nuomone, pagrindinis?
R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Ar socialinių reikalų?
R.ŠARKINAS. Ne. Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Tai sutariame, kad pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas gali būti, mano nuomone, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū, ministre.
Kolegos, prieš skelbdamas pertrauką, noriu atkreipti visų dėmesį, kad mes pakankamai sparčiai dirbome ir sutaupėme daug laiko, todėl priešpietiniame posėdyje, jeigu galima taip pavadinti, gali būti svarstomi rezerviniai klausimai, taip pat gali šiek tiek pasikeisti ir pagrindinių klausimų valandos. Prašau visus atkreipti dėmesį į tai. Kas yra suinteresuotas šitų klausimų sprendimu, būkite čia, salėje. Ačiū. Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Prašome registruotis.
Registravosi 53 Seimo nariai. Iki Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo priėmimo dar pakankamai daug laiko. Aš siūlau pradėti rezervinius ir kiek mes jų įveiksime, tiek įveiksime.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Rezervinis 2. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įsigaliojimo" pakeitimo" projektas Nr.1876. Svarstymas. Užsirašiusių svarstyti nėra, tada aš kviečiu kolegą A.Greimą baigiamajam žodžiui.
A.A.GREIMAS. Kadangi ne tik svarstomuoju klausimu kolegos nėra užsirašę, bet nėra ir alternatyvių pasiūlymų, todėl aš prašyčiau pritarti po svarstymo ir paskirti priėmimo datą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra manančių kitaip, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Tada pritarta po svarstymo. O dėl datos... Aš nežinau, ketvirtadienio darbotvarkėje turbūt pas mus nėra... Galbūt kitą savaitę tada?
A.A.GREIMAS. Galbūt antradienį būtų galima?
PIRMININKAS. Taip. Ačiū.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Rezervinis 3a ir 3b - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1947 ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo" projektas Nr.1948. Pateikimas. Prašom, pone Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai mes priėmėme vasario 21 d. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, jo įgyvendinimo metu išaiškėjo kai kurie juridiniai trūkumai, į kuriuos reikia atsižvelgti, todėl yra siūlomas šis įstatymo pakeitimo projektas. Kadangi namų savininkai nėra žemės savininkai, o įstatyme rašoma apie tai, kad nustatytas mokestis - žemės mokestis, turėtume pakeisti žemės nuomos mokesčiu.
Taip pat yra tam tikrų neaiškumų, kai perduodamas bendrijai naudotis gyvenamasis bendras namas. Savivaldybė įstatyme yra apibrėžta, tačiau yra praleisti žodžiai, jeigu jie priklauso įmonei, įstaigai. Kaip žinome, buvo žinybinių namų, to taip pat nėra. Norėtųsi papildyti. Ne visi atvejai yra parašyti, kada gali būti įkuriama atskira bendrija. Taip pat yra papildymų. Siūloma, kad galėtų spręsti bendrijos narių susirinkimas arba kad darbo apmokėjimo sutartis būtų sudaryta su valdybos nariais arba valdytoju, taip, kaip nuspręstų susirinkimas.
Taip pat iškyla ginčų tarp bendrijos narių ir tarp bendrijų teismuose. Norėtųsi, kad įstatyme būtų numatyta, kad jie nemokėtų už tai žyminio mokesčio. Ryšium su tuo yra numatyti ir šio įstatymo, ir Civilinio proceso kodekso papildymai. Norėčiau, kolegos, kad pritartumėte šiam mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Pavirži. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, aš dėl įstatymo projekto Nr.1947. Noriu paklausti. Kokia suma sumažės savivaldybių ar valstybės biudžetai, įsigaliojus 28 straipsnio pakeitimams ir papildymams? Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. Aš nelabai supratau klausimą. Bet čia, sakyčiau, yra pataisa, kuri yra detalė dėl vieno klausimo, dėl 4 punkto pirmosios dalies - dėl žemės nuomos mokesčio, kadangi mes nepakeitę to straipsnio, kad gali juridiniai asmenys turėti, be abejo, čia turime rašyti žemės nuomos, o ne žemės mokesčio, jei mes negalime suteikti kaip nuosavybės.
O antrasis klausimas dėl ginčų tarp bendrijos nario ir tarp bendrijų... Tiesiog yra toks pageidavimas. Mūsų biudžeto kažkaip ypatingai nepapildo, kad žyminis mokestis nebus sumokėtas. Mes skatiname visokiais būdais bendrijų kūrimąsi, todėl aš manau, kad tokių kažkokių kliūčių... Pašalinkime visas kliūtis. Aš manau, kad čia logiška.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Gerbiamasis pranešėjau, yra neaiškumų dėl tų gyventojų, kurie nesutinka stoti į bendriją. Juk negali būti tokia bendrija, kai name gyvena nevienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujantys gyventojai. Jei dauguma sutinka organizuoti bendriją, tai mažuma turėtų paklusti.
G.A.PAVIRŽIS. Man atrodo, kad tamsta, pateikdamas klausimą, į jį ir atsakėte. Be abejo, jeigu atsimenate, kai mes šį įstatymą priėmėme, buvo daug ginčų ir galų gale mes vis dėlto sutarėme, kad ta mažuma turi paklusti. Šiuo atveju kai kurie kelia klausimą, kad net mažumai turėtų dauguma paklusti. Tai irgi teisinga, kadangi, deja, ne kiekvienas buto savininkas, kuris dabar yra, supranta, kad jis privalo prisidėti prie viso namo eksploatavimo reikalų. Todėl aš net jūsų klausimą kitaip suformuluočiau. Dauguma šiuo atveju turėtų paklusti mažumai, jeigu iniciatyvūs žmonės imasi bendrijos kūrimo ir šio namo priežiūros.
PIRMININKAS. Ačiū ponui G.Paviržiui. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pagrindinis komitetas, aš manau, ir yra iniciatorius - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Apie svarstymo datą komitete, aš manau, komiteto pirmininkas praneš. Ačiū.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Tada svarstome rezervinį 4 klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimo" projektas Nr.1961. Pranešėjas - komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas. Pateikimas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos banko įstatymo 10 straipsnio ketvirtąja dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento š.m. lapkričio 20 d. dekretą, siūlo nustatyti Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimo dydį 43 bazinių mėnesinių algų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Toks yra siūlymas.
PIRMININKAS. Minutėlę! Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, turiu pusantro klausimo. Pirmas. Ar nešokiruoja jūsų skaičius - 43 bazinės mėnesinės algos vienam žmogui? Antras. Ar nereikėtų palaukti Valdininkų įstatymo, ir susitvarkytų? Juk tada vėl reikės kažkur koreguot. Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Matote, mes galime čia diskutuoti. Prezidentas savo dekretu, vadovaudamasis mūsų priimtu įstatymu, teikia tokį banko valdytojo atlyginimą. Mes galime apsispręsti. Aš galiu pasakyti, kad tai būtų 3840 Lt per mėnesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
F.KOLOSAUSKAS. Dar aš neatsakiau į antrą klausimą. Dėl antro klausimo, aš manyčiau, kad vis dėlto, jeigu mes nustatysime dabar greitai banko valdytojo atlyginimą, tai atitinkamai tuoj pat banko valdytojas sutvarkys visą atlyginimų skalę Lietuvos banke. Tada mes galėsime pašalinti tos srities įtampą. Vis dėlto Lietuvos bankas yra kaip atskira nepriklausoma institucija, jos nereikėtų kartu sieti su visomis biudžetinėmis organizacijomis. Manyčiau, kad mes galėtume dabar sutvarkyti banko valdytojo atlyginimą, atitinkamai susitvarkytų valdybų narių atlyginimai, skyrių viršininkų ir t.t.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Prašom atsakyti, pranešėjau, kokio atlyginimo dydį reikėtų nustatyti, kad banko vadovai išbėgiotų iš banko?
F.KOLOSAUSKAS. Turbūt nieko nereikėtų mokėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, čia mes su kolega suskaičiavome, kad atlyginimo dydis bus 3440. Ar iš tiesų už tokio dydžio atlyginimą banko valdybos pirmininkas galės normaliai ir efektyviai dirbti, kai aplinkui, bet kuriuose kituose komerciniuose bankuose net skyriaus viršininkai gauna tokio dydžio atlyginimą ar net didesnį. Specialistų iš tiesų trūksta komerciniams bankams. Tikriesiems komerciniams bankams, kurie dar nori dirbti ir sugeba dirbti. Ar jūs nemanote, kad Lietuvos bankui tikrai trūks specialistų po tokio dydžio atlyginimo?
F.KOLOSAUSKAS. Yra Seimo prerogatyva nustatyti atlyginimą. Prezidentas dekretu siūlo tokį, o Seimas gali nustatyti, koks jam yra tinkamas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, klausimas labai aiškus. Priimtame Banko įstatyme buvo aiškiai parašyta, kad banko pirmininkams atlyginimą turi nustatyti Seimas Prezidento teikimu. Jau metai, kai banko pirmininkas gavo neteisėtą atlyginimą. Kaip jūs žiūrite į tą dalyką, kai įstatymai Lietuvoje pačios valdžios nevykdomi visus metus?
F.KOLOSAUSKAS. Neigiamai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs palygintumėte, jeigu žinote, kokie dabar yra pagrindinių komercinių bankų vadovų atlyginimai Lietuvoje. Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Tai yra jų komercinė paslaptis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Kanapeckas.
V.KANAPECKAS. Ačiū. Jau į mano klausimą atsakė.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Aš jo nematau. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad tokį atlyginimą reikia nustatyti dėl to, kad trūksta darbuotojų arba kad jie gali išeiti. Lietuvos valstybinėse įstaigose trūksta mokytojų, gydytojų ir daug kitų specialistų. Tai gal reikėtų pergalvoti visą sistemą ir pasižiūrėti, kad ne vien tik bankininkų trūksta, bet trūksta ir kai kurių kitų darbuotojų, ir taip pat vienu metu pakelti atlyginimus jiems?
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu jus patikinti, gerbiamasis kolega, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi iki Naujųjų metų pateikti Valdininkų atlyginimo įstatymo projektą. Tada mes, jį svarstydami, nustatysime ar atitinkamus atlyginimus, ar atitinkamas kategorijas dirbantiems biudžetinėse įstaigose.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ne. (Balsai salėje) Minutėlę! Vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Aš tikrai negaliu pritarti, nes man tiesiog nepatogu ir gėda, kad Lietuvos centrinio banko valdytojas gaus tokį mažą ir kuklų atlyginimą. Na, čia absurdas, atleiskite!
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti. A.Endriukaitis pritars?
A.ENDRIUKAITIS. Galima pritarti. Aišku, LDDP laikosi nuoseklios linijos remti ir palaikyti stambųjį kapitalą ir drauge tuos žmones, kurie tą galėtų ir toliau veikti.
PIRMININKAS. Ačiū. V.Bogušis nepritarė, A.Endriukaitis pritarė. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta po pateikimo ir pradėta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimo" svarstymo procedūra? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 35 Seimo nariai, prieš - 9, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Reikia nustatyti pagrindinį komitetą. Manau, pagrindinis - Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra prieštaraujančių? Ačiū. O apie svarstymo datą komitete taip pat bus papildomai pranešta.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Svarstome kitą rezervinį - 5 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių - kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo" pakeitimo ir papildymo" projektą Nr.1903. Pateikėjas - ponas N.Germanas. Prašau į tribūną.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, 1995 m. birželio 8 d. po ilgų svarstymų mes priėmėme įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos sanatorinių-kurortinių įstaigų ir poilsio namų, valdytų buvusių Lietuvos TSR valstybinių profesinių sąjungų, nuosavybės nustatymo". Tą nuosavybę... vadinasi, buvusius objektus padalijome į dvi dalis. Viena buvo paskirta valstybei reguliuoti. Toje grupėje buvo vienas objektas, kuris vadinosi taip: "Materialinio -techninio tiekimo ir paslaugų komercinis centras Vilniuje". Šitas komercinis centras yra Belmonte. Jame nuo seno buvo saugomos įvairios materialinės vertybės, kurios buvo naudojamos sanatorijose ir poilsio namuose. Tačiau 1990 m., likvidavus šią įstaigą - Kurortų valdybą, šituose sandėliuose (ten yra vienas sandėlis) buvo laikomos materialinės vertybės, kurios priklauso Seimui. Pagal mūsų nutarimą, tą patį, kurį aš jums minėjau, Vyriausybė turėjo paskirstyti tuos objektus, kurie buvo priskirti jų reguliavimo sferai. Tačiau šitas objektas niekur nebuvo paskirstytas, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos žinybos nuo jo atsisakė. Kadangi nuo to laiko visą laiką buvo saugomos Seimo materialinės vertybės, mes siūlome pateikti pataisą, kuri tiesiog įteisintų šitų objektų priklausomybę.
Dar aš noriu pridurti, kad iš esmės nuo 1991 m. šitas kolektyvas, kuriame dirba 10 žmonių, buvo "pakabintas" tarp dangaus ir žemės, jis niekam lyg ir nepriklausė. Todėl, mano manymu, dėl to reikėtų priimti sprendimą. Ir pats kolektyvas tuo yra labai suinteresuotas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, kokia minėto Materialinio - techninio tiekimo ir paslaugų komercinio centro balansinė vertė ir kokia likutinė? Gal galite pasakyti? Ačiū.
N.GERMANAS. Taip. Aš jums galiu pasakyti, kad šiuo metu tas visas komercinis centras užima beveik 16 tūkst. kv.m plotą. Yra užstatytas 2 tūkst. kv.m ploto. Ten yra keletas sandėlių senos statybos, kurie iš esmės nenaudojami, ir vienas yra arkinis sandėlis. Tų pastatų likutinė bei turimų įrengimų vertė (pagrindinių priemonių, aš turiu omenyje ir Seimui priklausančius) dabar sudaro beveik 200 tūkst. Lt, bet kartu ir su mūsų materialinėmis vertybėmis.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, tiek daug ten to turto, ir tik 200 tūkst. Lt. Ar jis nebuvo indeksuotas, ar kaip?
N.GERMANAS. Matyt, kad taip. Ten to turto apskritai nėra, išskyrus arkinį metalinį sandėlį. Daugiau ten nieko nėra. Dar likę baldų likučiai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu paklausti, kaip numatoma naudoti perspektyvoje, t.y. ar jis visas priklausys Seimui ir kuriai jo struktūrai? Ačiū.
N.GERMANAS. Aišku, mes darome pakeitimą ta prasme, kad apibrėžtume jo priklausomybę. Tada jis priklausys Seimo reguliavimo sferai, konkrečiai - bus Kanceliarijos... materialinio - techninio skyriaus kompetencija.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui ir pradėti svarstymo procedūrą? Ačiū. Tada pritarta.
Gerbiamieji kolegos, nors aš ir nematau pono Č.Juršėno rašto, bet, kiek aš žinau, jis pageidavo skubos tvarka. Aš, kaip einantis Seimo Pirmininko pareigas, turiu teisę ir pats pasiūlyti šitą tvarką. Ar būtų prieštaraujančių, jog šis įstatymas būtų svarstomas skubos tvarka? Ačiū. Tada įstatymas bus svarstomas skubos tvarka. Aš manau, pagrindinis komitetas - Ekonomikos komitetas. Papildomas komitetas galėtų būti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkate? Ačiū.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Svarstome rezervinį 6a ir rezervinį 6b klausimus, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Seimo nario A.Endriukaičio" projektą ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Seimo Nacionalinio saugumo komitete" projektą Nr.1945. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia yra skirtingos stadijos: priėmimas ir pateikimas. Galbūt ką nors tuo klausimu galėtų pasakyti ponas N.Germanas?
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad to klausimo čia pristatyti jau nereikia. Mes jau seniai jį nagrinėjame. Žiūriu, dabar mano kolega labai gerbiamas A.Kubilius intensyviai varto Statutą ir ieško to straipsnio, pagal kurį jis čia turi kalbėti. Bet aš siūlau paprastai: kadangi tos dvi stadijos yra nevienodos - vieno yra priėmimas, kito - tik pateikimas, aš siūlau tas dvi stadijas suderinti ta prasme, kad mes tuos klausimus svarstytume kartu. Todėl aš ir manyčiau, kad tie abu nutarimai galėtų būti svarstomi kartu, t.y. dabar priėmimą galima pristabdyti, o pateikimą siūlyčiau taip, kaip yra parašyta, pateikta. Aš manyčiau, būtų galima ir pritarti. Tada, galutinai suderinus klausimą ir su Statutu, ir su frakcijomis, būtų galima išspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū ponui N.Germanui. Kviečiu į tribūną pranešėją šiuo klausimu... dėl kito nutarimo varianto - poną A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pristatyti mūsų pateiktą nutarimo projektą "Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Seimo Nacionalinio saugumo komitete", kuris parengtas remiantis Seimo statuto 43-45 straipsniais. Šitas nutarimas, atitinkantis Seimo statuto reikalavimus, numato, kad A.Stasiškio pavaduotoju Seimo Nacionalinio saugumo komitete, pavaduotoju, kurio funkcijos yra apibrėžtos Seimo statuto 43, 44 ir 45 straipsniuose, būtų patvirtintas Seimo narys A.Endriukaitis, kuris yra pateikęs atitinkamą prašymą mūsų frakcijai. Mūsų frakcija svarstė šitą pareiškimą, taip pat svarstė ir pono A.Stasiškio prašymą ir nutarė pritarti šiems prašymams, ir pateikė tokį nutarimą. Aš noriu pastebėti, kad tie du nutarimai, tai yra mūsų teikiamas nutarimas Nr.1945 ir pono N.Germano aptartas nutarimas dėl Seimo nario A.Endriukaičio, vienas kitam visiškai neprieštarauja. Jie gali būti priimti kaip atskiri sprendimai. Pavyzdžiui, šiandien būtų galima balsuoti dėl pono N.Germano nutarimo Nr.1654, pagal kurį ponui A.Endriukaičiui būtų numatyta galimybė tapti tikruoju komiteto nariu. Kadangi šita galimybė yra sunkiai realizuojama, tai galėtume skubos tvarka pritarti mūsų pateiktam nutarimo projektui, ir Seimo narys A.Endriukaitis įgytų Seimo nario A.Stasiškio pavaduotojo Nacionalinio saugumo komitete teises.
Šitas nutarimas buvo sukėlęs šiek tiek ginčų Seniūnų sueigoj dėl to, kad kai kuriems Seimo nariams atrodė, kad kitos frakcijos arba frakcijai nepriklausantis Seimo narys negali būti ne jo frakcijos nario pavaduotojas kuriame nors komitete. Tačiau mes labai atidžiai išnagrinėjome visus Seimo statuto straipsnius ir, deja, tokio draudimo neradome. Manome, kad tai visiškai atitinka mūsų demokratiško Seimo statuto dvasią, kad frakcijos, turinčios bendrų interesų, neatsižvelgdamos į savo narių priklausymą vienai ar kitai frakcijai, o remdamosi Seimo nario kompetencija, gali paskirti savo pavaduotoju ir nebūtinai savo frakcijai priklausantį narį. Aš nematau jokio nei įstatymo raidės, nei Statuto raidės, nei Statuto dvasios prieštaravimo tokiam nutarimui, ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Prašyčiau palikti dėl motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Galbūt pranešėjas ar koks kitas Seimo pareigūnas man atsakys, ar pavaduotojas Seimo nario, esančio Nacionalinio saugumo komitete, galės būti vežamas mūsų karo ministerijos lėšomis į ilgalaikes pažintines keliones į užsienius - ne tik į Šiaurę, Pietus, bet ir į Vakarus - į ilgalaikes, ar negalės? Nuo jūsų atsakymo priklausys mano balsavimas sprendžiant šitą klausimą.
A.KUBILIUS. Aš noriu gerbiamajam Seimo nariui priminti Statuto 45 straipsnį, kuris apibrėžia Seimo nario pavaduotojo kuriame nors komitete teises. Štai citata: "Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos komiteto nario pavaduotojas, esantis nustatytoje pavaduotojų eilėje pirmiausias." Jeigu komitetas daro išvyką ir posėdį surengia, pavyzdžiui, Briuselyje, tai tokiu atveju... aš nežinau, čia turėtų spręsti jau Seimo kancleris - ar pavaduotoją irgi veža, ar neveža?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, prieš tai esančio nutarimo, kuris šiandien turėjo būti priimtas, 3 punkte kalbama, kad opozicinės ar kitos Seimo narių grupės atiduoda jiems priklausančią vietą komitete. Tai aš noriu paklausti, kuo dėtas čia šis 3 punktas ir apie kokių vietų atidavimą gali būti kalbama? Kur tai yra nurodyta Statute? Ačiū.
A.KUBILIUS. Aš negaliu atsakyti už Seimo kanclerį, kuris pateikė tokį nutarimą, kuris šiandien pagal darbotvarkę turėjo būti priimamas, bet kažkodėl Seimo kancleris nutarė, kad jo nebereikia priiminėti. Aš, atsiliepdamas į jūsų klausimą, tik noriu priminti ir Seimo kancleriui, kad iš principo šitas punktas šiandien sukelia tam tikrų problemų, kadangi Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos šiandien yra visos, tarp jų ir LDDP, nes ji nebėra Seimo dauguma. Matematiškai skaičiuojant, ji jau nebėra dauguma, todėl neaišku, ką reiškia šitas punktas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl motyvų pasakysiu.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamasis kolega, aš labai gerbiu jūsų nuomonę. Čia ne vieta ginčytis dėl Seimo statuto. Aš norėčiau jūsų paklausti: vis dėlto 44 straipsnis labai konkrečiai kalba apie tai, kad Seimo komitetų narių pavaduotojais gali būti tos pačios frakcijos nariai. Lygai taip pat kalbama 45 straipsnyje. Galbūt čia galima įžiūrėti kokį nors formalų žodelio trūkumą, bet iš esmės visa Statuto logika yra ta, kad mūsų parlamentas yra organizuojamas frakcijų, pavaduoja frakcijos, frakcijos sprendžia. Būtų labai keista, jeigu vienos frakcijos atstovas pavaduotų kitos frakcijos atstovą. Negi negali ponas A.Stasiškis arba jūsų frakcija nesuranda žmogaus, kad galėtų pavaduoti poną A.Stasiškį?
A.KUBILIUS. Be abejo, geriausiai galėtų pavaduoti N.Germanas, aš tuo esu įsitikinęs. Tačiau skaitant Statutą... (aš galiu perskaityti ponui kancleriui, jeigu jis yra primiršęs), tą 44 straipsnio sakinį, kuris nustato, kas gali būti Seimo nario pavaduotoju kuriame nors komitete: "Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus (t.y. mūsų frakcija atsižvelgė į A.Stasiškio pageidavimą) ir jų kompetenciją (mes atsižvelgėme ir į A.Stasiškio kompetenciją), rekomenduoja į komitetus tiek narių, kiek joms yra skirta vietų (mes rekomendavome į komitetą tiek narių, kiek yra skirta vietų), ir tiek pat komiteto narių pavaduotojų." Mes rekomendavome Seimo nario A.Stasiškio pavaduotoju A.Endriukaitį, kuriam šitas sakinys nesudaro jokių apribojimų - kokiai frakcijai jis priklauso. Aš, pavyzdžiui, siūlau, kad mano pavaduotoju Gamtos apsaugos komitete būtų N.Germanas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Labai malonu, kad jūs pradėjote kalbėti ir apie kitų Seimo narių pavaduotojus komitetuose. Aš manyčiau, kad būtų labai naudinga, kad jūsų frakcija pateiktų visų savo Seimo narių komitetuose pavaduotojus, tačiau visų pirma būtų logiška, kad jūs pateiktumėte pavaduotojus tų Seimo narių, kurie praktiškai nedalyvauja komitetų posėdžiuose. Aš noriu priminti, kad Seime neseniai buvo paskelbta informacija, kas iš jūsų frakcijos ir kitų frakcijų visiškai nedalyvauja komitetų posėdžiuose. Dėl to norėčiau paklausti, kada jūs pateiksite pavaduotojus tų savo frakcijos narių, kurie apskritai nedalyvauja komitetų posėdžiuose?
A.KUBILIUS. Gerbiamasis kolega, aš noriu priminti, kad šiandien svarstome nutarimą Nr.1945 "Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo". Visus kitus klausimus mes galime aptarti (Balsas salėje) Seniūnų sueigoj arba kur nors kitur. O jeigu jūs norite padaryti mano apklausą čia, šiandien, aš su mielu noru sutinku, bet aš nežinau, apie ką mes kalbame. Aš neturiu tokio nutarimo.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik kalbėjote apie kompetenciją. Aš visiškai jums pritariu. Bet pagal kompetenciją gerbiamasis A.Endriukaitis yra lyg ir žemės ūkio specialistas. Iš tikrųjų ar nebūtų geriau, kad jis, panaudodamas savo ypač gerą kompetenciją, kartais pavaduotų mūsų komitete labai kompetentingą poną V.Lapę? Taip gal būtų geriau?
A.KUBILIUS. Kuriame komitete?
PIRMININKAS. Agrarinis komitetas.
A.KUBILIUS. Tai, pone Pronckau, vėl aš noriu, kad jūs susipažintumėte su Statutu, kad frakcijos nustato, kas kam atstovauja ir kas ką pavaduoja. Jeigu ponas M.Pronckus šiandien galėtų priminti, ką jis pavaduoja kuriame nors komitete, tai tada galėtume aptarti bendrai visų Seimo narių kompetenciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Kubiliui. Dėl motyvų iš karto norėjo kalbėti du Seimo nariai. Seimo narys N.Germanas. Aš duosiu tiems, kurie anksčiau prašė.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad mano gerbiamas kolega A.Kubilius nutarė pasiūlyti mane savo pavaduotoju. Reikia labai rimtai pagalvoti. Tačiau keista, kad jis, skaitydamas 44 straipsnį, neskaito mūsų Statuto iki galo. Paskutinėje pastraipoje parašyta, ir mes praktiškai net neturėtume svarstyti šiandien to klausimo: "Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas (pabrėžiu, parašyta), balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus ši procedūra kartojama iš naujo." Taigi mes sprendžiame klausimą tik dėl vieno žmogaus, o ne visų komiteto narių pavaduotojų sąrašo. Jeigu aš pasiūliau kol kas sustabdyti savo varianto priėmimą, tai šiuo atveju būtų galima logiškai galvoti apie tai, kad vis dėlto reikia palaukti, kol bus pasiūlytas visų šio konkretaus komiteto narių pavaduotojų sąrašas - taip, kaip reikalauja Statutas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pritarti pateiktam nutarimo projektui ir pasidžiaugti, kad yra toks gražus santarvės pavyzdys, kai viena frakcija rekomenduoja tai frakcijai nepriklausantį Seimo narį pavaduotoju darbui komitete. Ir labai gerai, kad gerbiamasis A.Endriukaitis nori dirbti Nacionalinio saugumo komitete. Aš siūlau Nacionalinio saugumo komiteto atstovams nebijoti vieno Seimo nario. Labai gerai bus, jeigu pas mus komitetuose visada bus žmonių, kurie oponuos vienu ar kitu klausimu. Nuo to tik pakils mūsų sprendimų kokybė, o šiuo atveju padidės Nacionalinio saugumo komiteto sudėtis. Aš siūlau bendru sutarimu pritarti šiam nutarimo projektui ir negaišti laiko, svarstyti kitus klausimus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Taip. Vienas kalbėjo už, vienas - prieš. Dar norėjo kalbėti A.Endriukaitis. Prašom. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Germanai, jūsų pateiktas projektas jau yra su gera barzda, t.y. gegužės 24 d. Jūsų vilkinimo tendencija ir noras mane eliminuoti yra labai aiškus ir suprantamas. Aš irgi turiu teisę remtis Statuto 44 straipsniu, kur yra pasakomas mano pageidavimas, ir niekas neturi jokios teisės - nei jūs, nei kas kitas - mane priversti, įgrūsti kur nors kitur. Pavyzdžiui, kokia yra logika. Gerbiamasis M.Pronckus irgi mane siūlo kitos frakcijos pavaduotoju. Juk iš esmės aš negalėčiau pagal tą logiką niekam priklausyti, nei pono V.Lapės, nei kito pakeisti. Ir jeigu šiuo metu aš nepriklausau frakcijai, tai kas man gali atimti teisę būti kieno nors pavaduotoju? Kur taip parašyta, kad nepriklausantis frakcijai Seimo narys negali būti komiteto nario pavaduotoju? Kur taip parašyta? Ar yra kokia logika, ar yra kokia prasmė? Ir visų pirma nenoras tai daryti parodo, kaip aš esu vertinamas ir koks vaidmuo man šiame Seime yra teikiamas. Aš tą labai, gerbiamasis Germanai, suprantu, didžiai suvokiu jūsų karštą širdį siekiant savo tikslo, bet aš tai vertinu kaip Seimo nario, kaip atstovo, teisių pažeidimą, kadangi man yra ribojama tam tikra veikla. (Balsai salėje) Ką tai reiškia "negali būti", ką tai reiškia "gali būti"? Todėl jūs darykite tą sprendimą, aš, aišku, reikalauju, kad būtų balsuojama, ir manau, kad turi būti balsuojama taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Registruokimės.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Seimo Nacionalinio saugumo komitete" pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaikė.
Už balsavo 33, prieš balsavo 16, susilaikė 16. Taigi nutarimo projektui pritarta ir pradėta svarstymo procedūra. Koks galėtų būti pagrindinis komitetas? Manau, kad labiausiai suinteresuotas yra Nacionalinio saugumo komitetas. (Triukšmas salėje) Prašau, Kubiliau, nešūkauti. Yra tokia procedūra. Kai jūs su ponu J.Bernatoniu pakeisite Statutą, tada aš taip ir elgsiuosi. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Kuo čia dėtas komitetas? Taigi svarstom elementarų dalyką - komitetų narių pavaduotojus arba komitetų narius. Kada kokie nors komitetai svarstė kokius nors komiteto narių pakeitimus? Suraskite tokį precedentą mūsų praktikoje. Aš siūlau ketvirtadienį daryti svarstymą ir balsavimą iškart.
PIRMININKAS. Kai svarstysite Seimo darbotvarkę, tada galėsite siūlyti.
Taigi pagrindinis komitetas, aš manau, Nacionalinio saugumo komitetas, o papildomas - Valstybės ir teisės komitetas.
J.BERNATONIS. Galima?
A.KUBILIUS. Dar siūlau Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. A.Kubilius dar siūlo Biudžeto ir finansų komitetą, bet galbūt apsieisime.
Seimo narys J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos.
J.BERNATONIS. Kadangi dėl šio projekto kyla abejonių, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, aš manyčiau, kad pagal Seimo statutą turėtų išvadą pateikti Valstybės ir teisės komitetas. Taip pat, kadangi čia kyla problemų dėl procedūrinių dalykų, gerai būtų, mano manymu, kad šį klausimą apsvarstytų ir Etikos ir procedūrų komisija.
PIRMININKAS. Nemanau, kad čia reikalinga Etikos ir procedūrų komisija, o Valstybės ir teisės komitetas gali būti. Ir, manau, reikia, kad būtų papildomas komitetas. Kita vertus, pagrindinę išvadą turi...
A.KUBILIUS. Aš siūlau svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ką gi, visus rezervinius klausimus mes baigėme.
1995.12.07 darbotvarkės aptarimas (95.12.05)
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Aš siūlau patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę. Kviečiu pristatyti darbotvarkę Seimo Pirmininko pavaduotoją J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas gruodžio 7 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas Nr.3. Siūlau patvirtinti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai.
Seimo narys P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad yra užrašyta 2.10 ir yra išvardyta dėl amnestijos, bet ten yra labai neapvalios datos įrašytos. Pavyzdžiui, Nepriklausomybės atstatymo 5-osios metinės praėjo, kitaip sakant, 6-osios artėja. 3-osios Konstitucijos... Gal įvardykim, mano supratimu, kaip kam yra skiriama. Užrašykime: LDDP 5-osios metinės, nes 1990 m. gruodžio 8 d. įvyko LKP XX suvažiavimas. Aš puikiai prisimenu, aš pats delegatas ten buvau. Įvardykim, tai atitiks iš tikrųjų.
PIRMININKAS. Prašau.
J.BERNATONIS. Aš norėčiau gerbiamajam Seimo nariui P.Tupikui atsakyti. Man malonu, kad buvo suvažiavimo delegatu, tačiau pamiršo, kad tas suvažiavimas buvo prieš šešerius metus, ne prieš penkerius metus. Bet tai yra detalės. Šis projektas yra pateikiamas. Kiekvienas Seimo narys gali padaryti pataisas. Jeigu jums yra svarbesnės penktosios LDDP metinės negu Konstitucijos trečiosios metinės, pasiūlykit, aš manau, galite sulaukti palaikymo Seime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau įrašyti svarstymą nutarimo, kuriam ką tik po pateikimo pritarėm, t.y. "Dėl Seimo nario A.N.Stasiškio pavaduotojo Seimo Nacionalinio saugumo komitete".
J.BERNATONIS. Gerbiamajam Seimo nariui A.Kubiliui taip pat atsakau. Kadangi šiam projektui buvo pritarta po pateikimo, tačiau nebuvo pasiūlyta ypatingos skubos tvarka, todėl jį turės svarstyti pagrindinis komitetas, po to turėsime svarstyti Seimo posėdyje, todėl, žinoma, nei priėmimo, nei svarstymo mes ketvirtadienį surengti negalime. Kitą savaitę būtų realu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, kadangi šiandien nebuvo svarstytas 1-3 klausimas dėl Kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo, tai teisinga būtų turbūt ketvirtadienį jį įrašyti į darbotvarkę. Ačiū.
J.BERNATONIS. Gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus siūlymui, žinoma, pritariu. Aš manau, kad Seniūnų sueiga suras laiko ketvirtadienio darbotvarkėje, kad šis klausimas, kuris buvo atidėtas dėl formalių priežasčių, būtų priimamas ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Į mano klausimą jau atsakė prelegentas.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininko pavaduotojau, man vis dėlto neaišku dėl Tabako kontrolės įstatymo. Savaitės darbotvarkėje buvo įrašytas Tabako kontrolės įstatymas, jis yra priimtas pastraipsniui. Vakar mes pakartotinai dar ministerijoje kai kuriuos klausimus svarstėm. Kokia garantija, kad kitą savaitę jūs įrašysite tikrai? Nes, kiek žinau, pagal piešinį, kuris pateiktas, kitą savaitę posėdžiai bus tik vieną dieną. Ačiū.
J.BERNATONIS. Aš manau, 100% garantija, kad kitą savaitę bus įrašyta, nes problema ten buvo, ar surinks pats įstatymas Seimo narių balsų daugumą. Jeigu rastas sutarimas, tuomet galime tikėtis, kad surinks daugumą balsų, nes norėtųsi tą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi šiandien mes turime priėmimą įstatymo Nr.1810 dėl Įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio priėmimo ir laiko turim, šiandien tinginiaujam, atvirai pasakius, tai ar reikia dar jį ketvirtadienį priimti? Aš manau, kad šiandien mes užbaigsim.
J.BERNATONIS. Taip, aš sutinku. Jeigu šiandien užbaigsime, tuomet bus galima tą laiką panaudoti būtent Kelių fondo įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimui (3 straipsnio).
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Tamsta pranešėjau, aš truputį buvau sunerimęs, kad personaliniai klausimai mūsų Seime bus svarstomi anksčiau nei įvyks rinkimai, Rusijos inspiruoti rinkimai Čečėnijoje. Bet dabar aš ramus, prašom, tęskite. Ačiū.
J.BERNATONIS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš turėčiau pranešėjui du klausimus. Pirmas būtų dėl pertraukų. Nuo 15 val. iki 20 val. jūs planuojate darbą, būtent penkias valandas, ir tik 10 minučių pertrauką. Tai čia, nežinau, kondicijos problemų yra kai kam turbūt ir tvarkos.
Antras klausimas būtų toks. 2-10 - dėl amnestijos. Aš suprantu, kad, paleidus Švedą, Kučerovą, Burokevičių, Jarmalavičių, taip pat reikėtų amnestuoti. Tai būtų netaktiška. Ir tuos kitus, kurie dar nesėdi, taip pat reikėtų amnestuoti. Todėl prašyčiau 2-10 klausimą šiandien pateikti balsuoti, jeigu aš, kaip Seimo narys, turiu teisę teikti klausimą balsuoti.
J.BERNATONIS. Aš prašyčiau gerbiamųjų Seimo narių, kad šis klausimas būtų į darbotvarkę įtrauktas. Tai seniai svarstytas klausimas, aš esu įsitikinęs, kad Valstybės ir teisės komiteto nariai, nepriklausomai nuo to, kokių yra politinių pažiūrų ir kokioms frakcijoms priklauso, pasistengs įtikinti savo frakcijų narius, kad šis įstatymas yra labai reikalingas ir neturi nieko bendro su gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio insinuacijomis.
Taip pat dėl pertraukos. Aš manau, kad Seniūnų sueiga pasistengs išplėsti pertrauką nuo 10 iki 20 minučių.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl klausimo 2-10 - dėl amnestijos. Siūlyčiau apsispręsti balsuojant. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
Prašau atidžiai klausytis. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, jog klausimas 2-10 - dėl amnestijos ir t.t. būtų išbrauktas? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už išbraukimą - 22, prieš - 24, susilaikė 10. Taigi klausimas darbotvarkėje paliekamas.
Dar aš noriu, kad kalbėtumėte dėl visos darbotvarkės. Vienas - už, vienas - prieš. Yra norinčių kalbėti? Jeigu nėra, tada prašau pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad būtų patvirtinta 1995 m. gruodžio 7 d. darbotvarkė su minė-tais papildymais dėl Kelių fondo? Kas už - už, kas prieš darbotvarkę - prieš arba susilaiko.
Už darbotvarkės patvirtinimą balsavo 37, prieš - 5, susilaikė 9. Taigi darbotvarkė patvirtinta.
J.BERNATONIS. Dėkoju gerbiamiesiems Seimo nariams už norą ketvirtadienį rimtai padirbėti.
Archyvų įstatymo projektas Nr.539(3) (priėmimas) (95.12.05)
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Nors šiek tiek ir anksčiau, bet pradedame svarstyti klausimą 1-6a ir 1-6b. Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo projektas Nr.539(3). Priėmimas. (Balsai salėje)
Kol ateis ponas G.Ilgūnas, A.Endriukaitis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, aš norėjau po balsavimo pasakyti repliką.
PIRMININKAS. Prašau repliką po balsavimo.
A.ENDRIUKAITIS. Ponas J.Bernatonis pasakė, kad aš pareiškiau insinuacijas. Tai netiesa, nes per praeitą amnestiją Ivanovas ir jo visa komanda buvo amnestuoti, buvo pritaikyta amnestija ir prieš laiką visi buvo paleisti iš kalėjimo. Aš nekalbu apie kitus nusikaltimus, aš kalbu apie priešvalstybinius politinius. Todėl yra rūpestis ir dėl dabartinės amnestijos.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos ponas J.Bernatonis, ir baigsim.
J.BERNATONIS. Aš tik norėčiau paaiškinti gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui kaip darbo grupės, derinančios mūsų įstatymus su Europos Žmogaus teisių ir laisvių konvencija, pirmininkas, kad Lietuvoje politinių kalinių nėra.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Aš manau, kad mes galim pradėti įstatymą priiminėti pastraipsniui, o kur yra suformuluoti pasiūlymai raštu, sustoti prie tų straipsnių ir atskirai kalbėti.
Ar galim priimti bendru sutarimu įstatymo pavadinimą? Galim? Ačiū, priimta. Gerbiamąjį G.Ilgūną prašysiu ir mane stabdyti, jeigu dėl kurio straipsnio yra pataisa, o aš nepastebėjau jos.
Ar 1 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Ar 2 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario P.Jakučionio pataisa. Prašau poną G.Ilgūną.
S.G.ILGŪNAS. Pono P.Jakučionio pasiūlymus priimame. Ponas P.Jakučionis pasiūlė į šį įstatymą įtraukti įstatymo dėl ypatingosios reikšmės archyvų principus. Mes sutinkam. Tekstą suderinom su ponu P.Jakučioniu. Tiktai siūlytume atskiru straipsniu tai įrašyti. 4 straipsniu.
PIRMININKAS. Ar tai reiškia, kad toliau kiti straipsniai?..
S.G.ILGŪNAS. Vienu numeriu persistumtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas P.Jakučionis sutinka su tokia tvarka ir tokiu pasiūlymu? Minutėlę! Prašom. Ponas P.Jakučionis. Sutinkate?
P.JAKUČIONIS. Taip, čia buvo frakcijos siūlymas, frakcija apsvarsčiusi sutiko. Ten truputį yra redakcinių pataisymų, taip pat su tais redakciniais pataisymais sutinku.
PIRMININKAS. Gerai, grįžkime prie viso 3 straipsnio. Ar nori kas kalbėti dėl viso 3 straipsnio tokios formuluotės, kaip jis yra dabar pateiktas? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu paprašyti pranešėjo, kad paskutinės pastraipos sakinyje "naudojimo tvarką, jo organizavimą ir valdymą nustato" būtų įterpta "Lietuvos Respublikos įstatymai", tada "Lietuvos valstybinio archyvo fondo nuostatai" ir t.t. Kodėl? Todėl, kad jeigu mes paimsime konkrečiai Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" pakeitimo", ten yra 2 straipsnis, kuris tikrai reglamentuoja šio įstatymo tvarką, o būtent priėmimą-perdavimą, ir tai yra įstatymas. Todėl reikėtų "nustato Lietuvos Respublikos įstatymai" - šiuos žodžius įterpti. O šiaip aš pritariu 3 straipsniui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Į 3 straipsnį mes apskritai dabar nieko nerašome apie ypatingosios reikšmės archyvinius dokumentus. Kaip jau priimta nuostatoje dėl ypatingosios reikšmės archyvinių dokumentų, rašome atskirą 4 straipsnį. Be to, su ponu P.Jakučioniu yra suderintas bendras pasiūlymas, kad įstatymo pabaigoje įrašytume dar vieną straipsnį, kuriame būtų numatyta, jog įstatymas "Dėl ypatingosios reikšmės archyvų išsaugojimo", priimtas 1992 m. dar Aukščiausiosios Tarybos, o taip pat Seimo, būtų pripažinti netekusiais galios. Ponas P.Jakučionis su tuo sutinka. Net pagal Ypatingosios reikšmės archyvų įstatymus buvo numatyta, kad jų naudojimo tvarką numato atskiras, Vyriausybės tvirtinamas reglamentas. Todėl ta pati nuostata yra perkelta čia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkate, kad 3 straipsnis būtų priimtas tokios redakcijos, koks jis yra dabar? Bendru sutarimu. Ačiū. 3 straipsnis priimtas.
Mes papildome įstatymą vienu straipsniu, kurį suderino G.Ilgūnas su ponu P.Jakučioniu ir kuris skamba taip: "Buvusio SSRS Valstybės saugumo komiteto, KGB LTSR padalinių ir kitų Lietuvoje veikusių SSRS saugumo žvalgybos tarnybų, taip pat buvusios LTSR Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos komunistų partijos archyvai, buvusių LTSR institucijų pirmųjų skyrių archyvai sudaro ypatingąją valstybinių archyvų fondų dalį. Ypatingosios valstybinio archyvo fondų dalies saugojimo, tvarkymo, tyrimo ir naudojimo tvarką nustato atskiras reglamentas, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Ar galime priimti tokį papildomą straipsnį? Galime bendru sutarimu priimti? Ačiū. Priimta. Pone Ilgūnai, prašom. Dėl to visi kiti straipsniai atitinkamai... per vieną pasistūmės, bet aš, kad būtų lengviau, skaitysiu tuos, kurie yra dabar, ir taip, kaip yra dabar. Ar galime priimti 4 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas. Ar galima 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Na, atleiskite, kadangi čia yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisa. Prašom, pone Ilgūnai.
S.G.ILGŪNAS. Yra pasiūlyta tokia pataisa - įrašyti į 5 straipsnį papildymą: "Lietuvos archyvų departamento norminiai dokumentai, reikšmingų Lietuvos istorijai ir kultūrai dokumentų saugojimo ir restauravimo klausimais turi būti aprobuoti Valstybės paminklosaugos komisijos." Mes nenorėtume sutikti su tokia redakcija. Pirmiausia, nėra aptarta, kas yra reikšmingi dokumentai. Mes manome, kad reikšmingi visi dokumentai, kurie yra Lietuvos archyvuose. Be to, čia yra numatytas žodis "terminas". Turi būti "aprobuoti". Kas yra "aprobuoti"? Įstatymuose ir raštvedyboje yra tvirtinimas, derinimas. Tačiau aprobavimo - tokio termino apskritai nėra ir neaišku... jis gali būti įvairiai varijuojamas. Be to, čia yra įrašyta "Valstybinė paminklosaugos komisija". Kaip žinome, prieš metus tokios komisijos nebuvo. Po metų gal vėl nebus. Buvo inspekcija, gal bus dar kita struktūra. Aš abejoju, ar tokias institucijas reikėtų vardyti įstatyme, kad po to nereikėtų to įstatymo kaitalioti.
PIRMININKAS. Jeigu autoriai neatsiima savo pasiūlymų... Pone Genzeli, ar jūs palaikote savo pasiūlymą - papildyti 5 straipsnį? Prašom.
B.GENZELIS. Taip. Kadangi aš neturiu juridinės teisės atsisakyti komiteto pasiūlymo.
PIRMININKAS. Gerai. Tada mums teks balsuoti. (Balsai salėje) Jeigu kas pageidauja dėl motyvų, prašom. Ponas R.Markauskas nori pasisakyti dėl motyvų - pritaria pataisai ar nepritaria?
R.MARKAUSKAS. Aš norėjau kalbėti dėl 6 straipsnio.
PIRMININKAS. Tuo laiku ir... A.Baležentis pritaria šiai pataisai?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mes palikime savo ambicijas ir pasižiūrėkime, ką siūlo pataisos autoriai, šiuo atveju mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Tai, kad reikšmingi Lietuvos istorijai ir kultūrai dokumentai būtų saugomi ir restauruojami ne bet kaip, bet būtent pagal tvarką, kurią turėtų derinti arba aprobuoti Valstybinė paminklosaugos komisija. Vis dėlto mes šiuo atveju galvokime apie šių reikšmingų istorijai ir kultūrai dokumentų likimą, apie jų išsaugojimą. Aš kviečiu ir jus, gerbiamasis pranešėjau, priimti šį pasiūlymą. Jeigu jums netinka žodis "aprobuoti", - čia yra kalbos dalykas, įrašykite kitą žodį, kuris tinka įstatymui. Bet pati idėja, pats siūlymas yra labai geras, ir nuo to priklausys... Jūs puikiai suprantate, kad saugant įvairius kultūros, istorijos dokumentus dažnai turi įtakos ne tik, sakykime, kad jis išliktų, bet netgi kokia saugojimo temperatūra, koks oro drėgnumas, ypatingas režimas gali būti reikalingas, ir to nenustatys jūsų archyvų darbuotojai. Būtent Valstybinės paminklosaugos komisijos specialistai gali jums patarti ir padėti saugoti. Aš siūlau priimti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dabar kalbėti gali tik tie, kurie tai pataisai nepritaria. Ponas B.Rupeika nepritaria?
B.V.RUPEIKA. Taip. Aš esu vienas iš tų, kurie nepritaria, ir esu labai nustebintas kolegos A.Baleženčio motyvų. Logiškas ir labai materialiai mąstantis žmogus kiekvienu atveju siūlydavo labai teigiamus pasiūlymus įstatymų projektams. Kodėl šiuo atveju kolega A.Baležentis nori iškelti kažkokią komisiją aukščiau įstatymo? Iš tikrųjų nebeliks šios komisijos. Jeigu šiandien ji neturi darbo ir "graibštosi" sau įvairių papildomų funkcijų, kad įrodytų, jog yra reikalinga, tai mes Seime, tokie visi protingi ir talentingi, neparemkime tokio menkaverčio ir trumpalaikio siūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Todėl neduodu žodžio, kad taip parašyta Statute. Prašom registruotis. Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisai, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 26, prieš - 12, susilaikė 8. Taigi pataisai pritarta. Ar bus norinčių kalbėti dėl viso 5 straipsnio? Ar galime priimti... ne, yra. Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Žinoma, būtų galima priimti taip, kaip yra pataisoje parašyta, bet čia galima būtų ir redakciją dar pataisyti, be to "aprobuoti". Toks tekstas yra suformuluotas, tik neišdalytas. Manau, kad su tokiu redakcijos pataisymu galima būtų pritarti visam straipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu visam straipsniui su šia pataisa? Savaime aišku, kad redakcinio pobūdžio pataisos galimos, ir mūsų įstatymai po to redaguojami. Reikia žiūrėti, kad po redakcijos nepasikeistų esmė. Ačiū. 5 straipsnis priimtas.
Ar galime 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti dėl "mokamų paslaugų rūšis, jų kainas ir lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos archyvų departamentas". Manyčiau, kad tai turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kadangi tai yra lėšų panaudojimas. Aš nenorėčiau, kad visą šią vidaus tvarką nusistatytų pats departamentas. Mano manymu, turėtų dalyvauti ir Vyriausybė.
PIRMININKAS. Jūs prieš šį straipsnį, taip?
R.MARKAUSKAS. Aš siūlau pildyti "Lietuvos Respublikos Vyriausybei pritarus".
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbame jau ne pirmus metus, vyksta įstatymo priėmimas. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš maždaug tuo pačiu klausimu, kadangi čia yra ne biudžeto lėšos, o toliau yra fizinių ir juridinių asmenų labdara ir aukos. Tačiau šių nebiudžetinių lėšų naudojimas čia visai neaptartas. Jį reikėtų aptarti, ir siūlymas, kad tų lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė - aš už tokią redakciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis G.Ilgūnas, ir apsispręsime balsuodami.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū už pastabas. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog už savo tvarką, sakykime, Muitinės departamentas ar bet kuri ministerija - Finansų ar Statistikos departamentas ir t.t.- nustatinėja pats, vadovaudamasis esančiais įstatymais ir esančia tvarka. Todėl išskirti šiuo atveju Archyvų departamentą - aš nenorėčiau sutikti. Vis dėlto aš siūlyčiau palikti redakciją tokią, kokia yra.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta 6 straipsniui - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 25, prieš - 10, susilaikė 9. Taigi įstatymo 6 straipsniui pritarta.
7 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, priimta.
8 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
9 straipsniui yra papildymų. Prašom, pone Ilgūnai.
S.G.ILGŪNAS. 9 straipsnyje... su ponu P.Jakučioniu suderinome tokį papildymą (cituoju): "4 pastraipa. Dokumentai, įrašyti į Kilnojamųjų kultūros vertybių registrą, turi būti saugomi pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatytus reikalavimus." Su tokiu pasiūlymu sutinkame.
PIRMININKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad man yra pateikta komiteto pataisa, o ne pono P.Jakučionio pataisa. Ar komitetas su tokiu suderintu tekstu sutinka? Taip. Ačiū. Tada prašom pasisakyti vieną - už, vieną - prieš. Ponas A.Ražukas. Ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio straipsnio 2 punkte...
PIRMININKAS. Mes kol kas kalbame apie pataisą, paskui kalbėsime apie visą straipsnį.
J.LISTAVIČIUS. Gerai. Dėl pataisos aš negaliu nieko pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš pritariu šiai pataisai ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis, supratau, pritaria, taip? Galbūt bendru sutarimu galime priimti šią pataisą? Ačiū, priimta. Prašom kalbėti dėl viso 9 straipsnio. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Šio straipsnio 2 punkte nurodoma, kad parduodant ar perduodant dokumentus. Tačiau visame šiame straipsnyje nėra nurodyta, kam jie gali būti parduoti ar perduoti - ar Respublikos viduje, ar į užsienį. Vis dėlto čia yra didelis skirtumas, ir kažkaip tai reikėtų gal ir akcentuoti. Ir paskutiniai žodžiai, kad gali būti apskundžiamas teismine tvarka per vienerius metus. Aš nežinau, kur kitur tokie terminai gali būti. Man atrodo, kad apskundimo tvarka yra kitokia. Tai kodėl čia daroma išimtis? Ačiū.
PIRMININKAS. Siūlau apsispręsti dėl viso 9 straipsnio. Deja, mes dabar neredaguosime. Kas už tai, jog būtų priimtas 9 straipsnis su jau minėta pataisa - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 28 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 7. Taigi 9 straipsnis priimtas.
Ar galime 10 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, negalim. Prašom, pone Listavičiau. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Paskutiniai žodžiai, kad departamento nustatyta tvarka išmokamas honoraras. Kažin ar viską departamentas ir gali? O jo nustatymo tvarka turėtų būti kažkokia bendresnė.
PIRMININKAS. Prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų priimtas 10 straipsnis tokios redakcijos, kokia yra pateikta? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 19, prieš - 1, susilaikė 12. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
12 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
13 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
14 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
15 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
16 straipsniui yra Seimo nario G.Paviržio pataisa. Prašom, pone Ilgūnai.
S.G.ILGŪNAS. Aš jos negavau.
PIRMININKAS. Pataisa užregistruota.
S.G.ILGŪNAS. Nežinau teksto, negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Pono G.Paviržio pasiūlymas yra: 16 straipsnio pirmosios dalies 3 papunktyje vietoj žodžių "75 metai po dokumentų sudarymo" įrašyti žodžius "iki 50 metų po tokių asmenų mirties". Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, šio straipsnio pavadinimas - "Lietuvos archyvų fondo dokumentų naudojimo ribojimas". Man regis, kai kalbama apie dokumentus, turinčius medicininio pobūdžio informacijos apie asmenis, matyt, ne visada korektiška laisvai naudotis, sakykime, įrašais dokumentuose apie tų žmonių sveikatą, nes tai yra slapta informacija. Medikai ja gali naudotis, o kitiems galbūt ir negerai. Dėl to galima daryti, atvirai kalbant, ir spaudimą žmogui, ir kitus negerus dalykus. 75 metai po dokumentų sudarymo... jeigu jie vaikystėje sudaromi, praktiškai netgi jam gyvam esant mes galime jo dokumentų archyve tvarkytis. Aš žiūrėjau patį pirminį dokumentą, kuris buvo pateiktas Vyriausybės. Ten kalbama net apie 100 metų po žmogaus mirties. Mano manymu, tai logiška. O 50 metų aš motyvuoju todėl, kad, sakykime, tokiu atveju tas žmogus bus miręs, ir jo palikuonys bus tokio brandaus amžiaus, kad galės apginti savo tėvo ar mamos interesus sąmoningai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas, o po to - ponas G.Ilgūnas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Aš, kaip medikas, manyčiau, kad vis dėlto yra per didelis 50 metų tarpas nuo mirties. Juk dabar pasaulyje dauguma valstybės veikėjų tiesiog patys prisipažįsta, kas jiems negero yra atsitikę su sveikata. Taigi, manau, ateityje turbūt ta kryptimi ir toliau bus einama. Aš manyčiau, jeigu jau po mirties, tai užtektų ir 25 m. arba net 10 m.
PIRMININKAS. Prašau poną G.Ilgūną.
S.G.ILGŪNAS. Čia buvo įrašyti 75 metai vis dėlto turint galvoje informacijos prieinamumą. Daugelis ir fizinių, ir juridinių asmenų kreipiasi į archyvus ir piktinasi, kai naudojimasis archyviniais dokumentais kokiu nors įstatymu yra ribojamas. Todėl gal iš tikrųjų, jeigu priimtume pono G.Paviržio pataisą, tai gal apsiribokime 25 m. po mirties. Jeigu jis sutinka.
PIRMININKAS. Taip, ponas G.Paviržis sutinka. Ar galim šią pataisą priimti bendru sutarimu? Tai yra truputėlį pakeitėm principą - ne nuo dokumentų sudarymo, o skaičiuojama nuo mirties datos. Ačiū. Tik aš galvoju, ar nekils keblumų tada ieškant, ar mirė tas žmogus, kada mirė. Na, bet tiek to.
Ar galim priimti su šia pataisa visą 16 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Ar galim priimti 17 straipsnį bendru sutarimu? Priimta.
Ar galim priimti 18 straipsnį bendru sutarimu? Minutėlę. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau papildyti šio straipsnio pirmąją dalį. Jis būtų toks: "Valstybė rūpinasi Lietuvos istorinio paveldo dokumentų, esančių kitose valstybėse, sugrąžinimu ir jį finansuoja." Žodžiais "ir jį finansuoja". O toliau taip, kaip buvo. Kadangi rūpintis sugrąžinimu ir, žinoma, to klausimo nefinansuoti, tai mes šiandien tokią padėtį turim ir tik rankom skėsčiojam. O dokumentai kaip guli kažkur, taip ir guli, nors visos galimybės yra turint finansų juos parsigabenti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau, tai ponas J.Listavičius siūlo tokią formuluotę, ji faktiškai ne Statuto tvarka pateikta, kad "valstybė rūpinasi Lietuvos istorinio paveldo dokumentų, esančių kitose valstybėse, susigrąžinimu ir tai finansuoja, skatina, remia ir finansuoja dokumentų" ir t.t. Galim priimti? Galim tada bendru sutarimu su tokia nedidele pataisa priimti visą 18 straipsnį? Ačiū, priimta.
19 straipsnyje yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisa. Prašom, pone Ilgūnai.
S.G.ILGŪNAS. Pataisa yra priimtina truputį suredaguota. 19 straipsnio paskutinės dvi pastraipos skambėtų taip: "Lietuvos valstybinio archyvų fondo dokumentų išvežimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nevalstybinių institucijų ir fizinių asmenų dokumentų, įrašytų į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą, išvežimui į užsienį taikoma Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka."
PIRMININKAS. Ar komitetas sutinka su tokia redakcija? Galim priimti? Minutėlę, negalim. Seimo narys J.Listavičius. Kalbėkime dabar tiktai dėl pataisos. Paskui kalbėsime dėl viso straipsnio.
J.LISTAVIČIUS. Aš dėl pataisos neturiu nuomonės.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Jakučionis dėl pataisos.
P.JAKUČIONIS. Taip, mes esame suderinę naują šio teksto redakciją ir jam pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim priimti pataisą bendru sutarimu? Ačiū. O dabar prašau kalbėti dėl viso 19 straipsnio. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš manau, kad čia lies ir jau tą priimtą pataisą. Tai yra kad nustato tą tvarką ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Lietuvos Respublikos Seimas. Ne tokie dažni bus šitie reikalai ir kalbama vis dėlto apie nacionalinį turtą. Todėl, aš sakyčiau, kad klausimą turėtų spręsti būtent Lietuvos Respublikos Seimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau kalbėti dėl viso straipsnio. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš iš principo pritariu šiam straipsniui, bet man atrodo, kad galima būtų pagalvoti ir priimti ir pono J.Listavičiaus pasiūlymą, kad nustatytų Seimas šitą tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, neredaguokime dabar viso straipsnio, nebent ponas G.Ilgūnas.
S.G.ILGŪNAS. Aš vis dėlto siūlyčiau palikti tai Vyriausybei. Manau, kad tai ne toks svarbus klausimas, ir toks klausimas būtų tarsi ir vykdomosios valdžios funkcija. Siūlyčiau palikti taip, kaip yra tekste. Palikti Vyriausybei.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 19 įstatymo straipsnis su pataisa, kuri buvo aptarta?
Už - 22, prieš - 2, susilaikė 3. Taigi 19 straipsniui pritarta.
20 straipsnį galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
21 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Taip, kaip minėjo ponas G.Ilgūnas pačioje pradžioje, yra dar vienas papildomas - 22, o tiksliau, - turbūt 23 straipsnis pagal naują numeravimą.
S.G.ILGŪNAS. Taip, susijęs su priimtu 4. Jis skambėtų taip: "Šis įstatymas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos. Įsigaliojus šiam įstatymui nustoja galios Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas". ("Žinios", 1990 m. Nr.8-188.) Perdavus ypatingąją valstybinio archyvo fondo dalį Lietuvos archyvų departamento žinion, nustoja galios Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo" ("Žinios", 1992 m. Nr.33-1011) ir Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl ypatingos reikšmės archyvų išsaugojimo pakeitimo" ("Žinios", 1993 m. Nr.20-490)."
PIRMININKAS. Ar galim pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu?
S.G.ILGŪNAS. Netenka, taip, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi ir 23 straipsniui pritarta. Dar ką norėjot, pone Ilgūnai?
S.G.ILGŪNAS. Jums dar yra išdalytas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo"...
PIRMININKAS. Aš jus pertrauksiu, pone Ilgūnai, taip, išdalyta, bet nešokit anksčiau laiko. Mes prieisim, bet viskam turi būti savo eilė.
S.G.ILGŪNAS. Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Taigi ar yra norinčių kalbėti dėl viso įstatymo dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Ražukas. Ne. Seimo narys ponas A.Katkus. Atsiprašau. Gal ponas A.Katkus, po to ponas J.Listavičius.
J.A.KATKUS. Aš norėčiau priminti tiems kitos pusės Seimo nariams, kurie nepritarė, kad turėtų įtaką šiek tiek ir Kultūros paveldo komisija. Aš negaliu suprasti, kodėl bijoma, kai šita komisija nori padėti. Ar čia yra bendra tokia politika, kai buvo sunaikinta Paveldo inspekcija ir dabar kažkodėl nenorima, kad jie padėtų nustatyti ir tų archyvų reikšmę, ir kas priklauso kultūros paveldo ir kultūros palikimui? Aš manau, kad čia pasielgta labai neteisingai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas reikalingas tiek valstybei kaip priemonė nacionaliniam turtui išsaugoti ir naudoti, tiek visuomenės poreikiams tenkinti bei piliečių teisėms realizuoti. Įstatymo projektas, kaip parodė jo priėmimas, dauguma savo nuostatų atitinka jam keliamus reikalavimus, tačiau vis dėlto palikta ir trūkumų. Nėra deramo aiškumo dėl valstybinės archyvų sistemos nebiudžetinių lėšų naudojimo, nekonkretizuotas dokumentų... Lietuvos archyvų fondo sąvoka, pardavimas ar perdavimas, neaptarta honoraro nustatymo ir išmokėjimo tvarka. Neaiški tokia sąvoka "gali priimti" dėl fizinių asmenų testamentu paliktų dokumentų priėmimo į valstybinius archyvus ar saugyklas. Tačiau nežiūrint minėtų trūkumų aš teigiamai vertinu šio įstatymo projektą ir pasisakysiu už. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Na, žinoma, šis įstatymas nėra be trūkumų, bet mes vis dėlto dalį funkcijų pervedam Vyriausybei ir turim pasitikėti, kad ji ir atlyginimų, ir visus klausimus spręs taip, kaip ir privalo spręsti. Todėl aš esu už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Na, turbūt kitaip neišeina, kaip tik pasisakyti už priėmimą todėl, kad iš tikrųjų tas įstatymas nuo Aukščiausiosios Tarybos metų nuolat buvo dėliojamas iš stalčiaus į stalčių ir vis daromi pakeitimai. Atrodo, kad ir paskutiniąją dieną, ir šiandien padarėme kai kuriuos, mano nuomone, reikalingus pakeitimus ar papildymus, ir siūlau įstatymą priimti ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Čia galima ir taip, ir taip kalbėti, taip? Aš apgailestauju, kad reikėjo laukti ištisus 5 metus, kol bus pakankamai tų archyvinių medžiagų pasisavinta, kol bus pakankamai politiškai prispekuliuota vienais ar kitais archyvais. Aš nerūšiuoju čia pusėmis: ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Ir, žinoma, jeigu archyvų srityje dirbęs žmogus būtų ėmęsis šios veiklos anksčiau, o tiksliau, būtų pagalvota apie normalų vadovą gerokai anksčiau, tai būtų didesnė nauda iš šio įstatymo jau padaryta. O dabar, kaip visuomet Vyriausybėje, baigiantis kadencijai viskas srebiama paskutiniuoju šaukštu.
PIRMININKAS. Ponas A.Katkus dėl vedimo tvarkos?
J.A.KATKUS. Aš noriu padėkoti Seimo nariams, kurie balsavo...
PIRMININKAS. Nereikia dėkoti. Pirma išspręskim šį klausimą, galėsit padėkoti posėdžio pabaigoje. Prašau registruotis.
Iš viso užsiregistravo 59 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Taigi 51 Seimo nariui balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir nesusilaikius nė vienam, Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas priimtas.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, yra taip pat ir lydinčiojo įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo" projektas Nr.1678. Pone Genzeli, jei galima, dėmesio! Pone Genzeli, tai liečia jūsų kuruojamus įstatymų projektus.
Taigi yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas. Šiam projektui yra pakankamai daug Juridinio skyriaus pastabų, pusantro lapo pastabų, į kurias, kaip aš suprantu, neatsižvelgta. Atleiskite, aš, kaip šioks toks teisininkas ir gerbiantis teisę, šio įstatymo dabar priiminėti neleisiu. Teks atskirai suredaguoti, atsižvelgti į pastabas arba paaiškinti, kodėl neatsižvelgta.
Taigi ačiū, pone Ilgūnai, mes jau padarėme nemažą darbą, aš manau, kad pabaigsim ir šį. Dėkoju. Dar ponas G.Ilgūnas norėjo keletą žodžių.
S.G.ILGŪNAS. Ačiū. Noriu padėkoti gerbiamiesiems Seimo nariams, priėmusiems tikrai svarbų įstatymą, ir iš tikrųjų buvo bloga padėtis, kad iki šiol galiojo LTSR archyvų įstatymas. Ačiū jums ir geros kloties.
PIRMININKAS. Dėkui. Ponas P.Jakučionis dar, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Taip, būtent dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad turbūt negerai, jog nepriėmėm sprendimo dėl šio Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo, mes turėjom omeny pateikimo stadiją. Nes jeigu dabar mes jo nesvarstom, tai pateikti reikės kažkada vėl iš naujo. Aš manau, kad yra ir komiteto sprendimas, ir projektas, ir išvados. Tegul jos ir nelabai teigiamos, bet pateikti galime.
PIRMININKAS. Pone Jakučioni, aš manau, padarykime taip. Mes darome priėmimo pertrauką. Tai lydintis dokumentas. Bus atsižvelgta į tas pastabas, pataisas ir pradėsim iš karto priėmimo procedūrą. Juolab kad ten dar reikia priimti kažkokią juridinę išeitį, kadangi yra dar vienas Seimo nutarimas, atrodo, dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Taigi mums dar reikės padirbėti. Šiandien padarėm didelį darbą. Dabar - pertrauka.
P.JAKUČIONIS. Sutinkam.
7sesija 39 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 1-7a ir 1-7b klausimus - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso" pakeitimo" projektą Nr.1809(2) ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo" projektą Nr.1810(2). Priėmimas. Aš nematau pranešėjų. Kviečiu į tribūną... Kas? Tribūnoje bus ponas V.Kunca.
V.KUNCA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. O ministerijai ir Vyriausybei aš darau pastabą, kad nebuvo mums laiku pranešta, kas dalyvaus iš ministerijos. Formaliai galėtume šio klausimo net ir nesvarstyti. Prašau, pone Kunca. Pradėjom Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo" priėmimo procedūrą. Prašau, informuokite mane, ar yra kokių nors pakeitimų, kokia dabar situacija.
V.KUNCA. Turbūt Seimo nariai prisimena, kad svarstymo metu buvo priimtas ne Vyriausybės pateiktas variantas, o Seimo Valstybės ir teisės komiteto pateiktas variantas. Todėl labai sunku dabar ką nors papildyti ir diskutuoti. Žiūrint į šį tekstą, mūsų požiūriu, yra tiktai paskutiniajame punkte, 464 straipsnio antrojoje dalyje, vienas patikslinimas, kuris būtų reikalingas. Čia yra rašoma: "Visiškai patenkinus nurodytus reikalavimus patenkinami valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimai, kylantys iš privalomo draudimo, reikalavimai, kylantys iš mokesčių ir nemokestinių įmokų į biudžetą bei teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu." Tai čia reikėtų turbūt parašyti, į kokį biudžetą. Į valstybės ir savivaldybių biudžetus, kad būtų aišku. O daugiau čia mes iš savo pusės nieko negalime pridurti.
PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, jog Vyriausybės projektas, Valstybės ir teisės, įregistruotas 1995 m. spalio 16 d. Todėl jūs turėjote galimybę raštu pateikti šias pastabas.
Dabar pradėsime priėmimą pastraipsniui.
Galim priimti įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Minutėlę! Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, 1 straipsnyje arba, kitaip sakant, Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio pirmajame variante buvo taip pat įrašyti reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją. Ir tai buvo visiškai logiška, nes šio straipsnio toje pačioje pastraipoje yra įrašyti reikalavimai išmokėti atlyginimą, priklausantį autoriams už kūrinio panaudojimą. Sakykite, jeigu jūs teikiate tokią redakciją, tai kodėl žemdirbių kūrinį - jo produkciją - galima naudoti ir nemokėti, o štai už kitų autorių kūrinius būtinai reikia mokėti. Kodėl jūs šiuo Civilinio proceso kodekso straipsniu norite diskriminuoti žemdirbius? Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausimų laikas...
A.BALEŽENTIS. Kitaip sakant, aš siūlau nepriimti šio straipsnio dėl šio motyvo.
PIRMININKAS. Ačiū, formuluotė pabaigoje buvo labai gera.
Seimo narys M.Pronckus. Galima pritarti šiai formuluotei?
M.PRONCKUS. Aš gerbiamojo A.Baleženčio nuomonei pritariu, kadangi...
PIRMININKAS. Jūs siūlote taip pat nepritarti šiam straipsniui?
M.PRONCKUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas pritaria? Seimo narys ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Žinoma, pritariu. Ne viską, ką žemdirbiai sako, reikia priimti iškart, be jokio svarstymo. Mes vasarą esame ratifikavę konvencijas. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose yra aiškiai pasakyta, kad pirmiausia, kada nutraukiami bet kokie darbo santykiai, atsiskaitoma su darbuotojais. Nesvarbu, kokiu būdu. Todėl čia pirmąja eile šitie dalykai surašyti. O atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją buvo priimti šiais metais, pamenat, irgi skubos tvarka, irgi buvo tam tikri kiti motyvai. Šiuo metu mes turim viską atstatyti į savo vietas, jeigu mūsų valstybė įsipareigoja laikytis pasirašytų konvencijų.
PIRMININKAS. Ar Valstybės ir teisės komiteto vardu kas nors norės kalbėti? Minutėlę! Ponas P.Vitkevičius. Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas ponas P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes palaikom šį straipsnį. Kitaip ir būti negali. Jame yra išvardyti visi reikalavimai, kurie tenkinami pirmąja eile, apskritai visi reikalavimai, kurie atsiskaitant taikomi visoms turtinėms teisėms ir pareigoms. O šitas atsiskaitymas už žemės ūkio produkciją yra laikinas, epizodinis dalykas. Manau, kad dėl to negalima stabdyti straipsnių priėmimo. Tuo labiau kad pirmąja eile numatyta, jog turi būti patenkinti reikalavimai išieškoti alimentus. Jeigu mes šitaip šių straipsnių nepriimsim, tai vaikų išlaikymui irgi numatyta tvarka nebus teikiama lėšų.
PIRMININKAS. Aš matau poną M.Pronckų, bet tai galėtų būti tik replika po balsavimo. (Balsai salėje)
Prašau registruotis. Jeigu dėl vedimo tvarkos, prašau, pone Pronckau, registracijos metu.
M.PRONCKUS. Taip, dėl vedimo tvarkos, kadangi gerbiamasis posėdžio pirmininkas man neleido užbaigti minties, o gerbiamasis G.Paviržis ir kiti tą mintį užbaigė. Esmė yra ta, kad žemdirbiai kito atlyginimo negauna. Jie parduoda produkciją - tai jų atlyginimas, todėl diskriminuoti šiuo požiūriu juos yra visiškai neleistina.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų priimtas įstatymo 1 straipsnis, arba bazinio kodekso 463 straipsnis, toks, kokį jį pateikė autorius - Valstybės ir teisės komitetas? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 23 Seimo nariai, prieš - 10, susilaikė 6. Taigi 1 straipsnis priimtas.
Ar galim priimti įstatymo 2 straipsnį bendru sutarimu? Galim. Ačiū. Priimta.
Ar bus norinčių kalbėti dėl viso įstatymo? (Balsai salėje)
Minutėlę! Dėl 2 straipsnio Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Pranešėjas minėjo apie šių dviejų žodžių intarpą, kad reikia parodyti biudžetą valstybių ir savivaldybių. Mūsų komitetas ir Valstybės ir teisės komitetas esam suderinę tai, nors ir nesame pateikę raštu, bet, kai yra bendras sutarimas, mes norėtume, kad jis atsirastų. Ačiū.
PIRMININKAS. Aišku, aš pamiršau, kad pačioje pradžioje pranešėjas paminėjo. Galim priimti šį straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Ar bus norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo?
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 463 ir 464 straipsnių pakeitimo" nustato atsiskaitymų eilę su darbininkais, darbuotojais ir valstybe. Pirmiausia atsiskaitoma pagal alimentus už darbą, žalos atlyginimą, susijusį su suluošinimu, maitintojo netekimu ir įkeisto turto verte. Toliau - atsiskaitymas su socialinio draudimo įstaigomis ir reikalavimai, kylantys iš mokesčių mokėjimo. Toks atsiskaitymo eiliškumas geriau tenkins žmonių ir valstybės interesus, todėl aš pritariu pateiktam įstatymo projektui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, sakysim, aš ginu bankus, bet, kaip žinote, aš bankus dažnai "tarkuoju", bet vis dėlto šie pakeitimai praktiškai anuliuoja įkeitimo institutą. Kadangi tas, kas įkeista turtu, atsiduria beveik pabaigoje, bankrutavus atitinkamiems paskolų gavėjams. Tokiu būdu praktiškai mes, norėdami lyg ir apginti tuos, kurie nedirba, darome "meškos paslaugą" arba kenkiame normaliai veikiančioms įmonėms ir joms bus sunkiau gauti kreditų. Todėl, mano nuomone, šis pakeitimas yra labai ydingas, ir aš vis dėlto siūlyčiau už šį visą Civilinio proceso kodeksą nebalsuoti, kadangi jis sujaukia visą mūsų įkeitimo institutą, kurį priėmėm ir kuris iš tikrųjų dėl rinkos ekonomikos būtinai privalo veikti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Jokiu būdu negaliu pritarti tam įstatymui, nes žemdirbys liks visiškai nuskriaustas. Pardavęs savo produkciją, jis neturės jokių garantijų, kad už ją kada nors gaus pinigų. Įmonė bankrutuos, ir jis (kadangi rašomas paskutiniąja eile) už savo parduotą produkciją jokių pinigų negaus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš noriu šiam įstatymui pritarti. Ir štai dėl ko. Šiandien, kai paskelbiamas Bankroto įstatymas, pirmiausia atsiskaitoma su kreditoriais. Ir kai atsiskaitoma su kreditoriais, to turto visai nelieka. O šiuo metu, pagal šį įstatymą, bus atsiskaityta pirmiausia su žmonėmis. O dėl kreditų gavimo ir viso kito, tai galiu pasakyti, jog, jeigu bus galima pristabdyti gerus biznio planus, toliau galima bus išduoti. O šiandien, kai žmones laiko ir nemoka atlyginimų (šiandien tai vyksta Respublikoje), žinoma, šis įstatymas tuos visus neigiamus dalykus padarys.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Statistika šiuo metu jau nerodo žemdirbių atlyginimo. Kitaip sakant, nedrįsta rodyti tarp kitų atlyginimų, kiek žemdirbiai uždirba. Ir dabar čia mes dar iš jų bandom atimti teisėtą atlyginimą, kurį žemdirbiai turi gauti už parduotą produkciją. Niekas nenori šito matyti. Todėl aš sveikinu gerbiamąjį Seimą su tokia ypatinga iniciatyva, palaikant žemdirbius. Aš prieš tą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manyčiau, kad vis dėlto šiam įstatymui reikėtų pritarti. Kodėl? Svarstymo metu išaiškinta buvo, kad pirmiausia atsiskaitoma su žemdirbiais, su tais dirbančiaisiais. Kitokiu atveju, žinoma, tam įstatymui nebūtų galima pritarti. Ir jeigu šitas įstatymas šį klausimą išsprendžia (pirmiausia atsiskaitoma su žemdirbiais, o ne su visais kitais, kurie pajėgs išnešioti arba išvogti), tai čia visai kita kalba. Šis įstatymas tai nustato ir tiktai taip bus. Tai aš nežinau, kodėl jam negalima pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau nepritarti šiam įstatymo pakeitimui ir štai dėl ko. 463 straipsnis. Jūs, gerbiamieji kolegos, minėjote kažkokią pasirašytą konvenciją. Nėra toje konvencijoje pasakyta, kad žemdirbiai blogesni už darbininkus ir tarnautojus, kurių reikalavimai patenkinami. Nėra jie blogesni už advokatus, kuriems už darbą turi būti pirmiausiai sumokama. Nėra ir negali būti jie blogesni už kitus autorius, kuriems turi būti išmokamas honoraras. Kadangi žmonės lygūs yra pagal Konstituciją, negali būti ignoruojami pagal užsiėmimą ir profesiją, todėl nėra ir negali būti tokios konvencijos, pagal kurią žemdirbiai būtų blogesni. Todėl būtinai pirmoje pastraipoje turi būti įrašyta (kaip ir yra šiuo metu galiojančiuose įstatymuose) reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją. Aš kviečiu visus Seimo narius, kurie yra kaimo patriotai, ir iš kairės, ir iš dešinės pusės, sutartinai sustabdyti šio įstatymo straipsnio galutinį priėmimą. Ir tai būtų proga mums visiems kartu paieškoti sprendimo, kaip nenuskriausti kaimo žmonių - žemdirbių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kolegos, nereikia mūsų gražbyliavimu dangstyti situacijos. Situacija, suprantama, yra nemaloni. Jeigu įmonei buvo vadovaujama taip, kad ji atsidūrė prie bankroto, tai čia ne šio įstatymo dalykas. Šis įstatymas taip pat nepaneigia kreditorių arba žaliavų tiekėjų teisės atsiimti savo, vadinkim, užmokesčio. Tačiau klausimas yra dėl eiliškumo. O dėl eiliškumo kolega G.Paviržis yra visiškai teisus: darbdavys, sudaręs sutartį, privalo tą sutartį vykdyti. Už darbdavio ir už dirbančio sutarties stovi šiandien Lietuvoje ketvirtadalis žmonių - vadinamoji pensininkų armija. Jeigu mes panaikinsime teisę arba prievolę gauti pagal darbo sutartį atlyginimą, mes nuskriausim ne tik dirbančiuosius, bet ir Lietuvos pensininkus. Aš kategoriškai prašau: atsiribokime nuo lobistinio mąstymo. Pirmiausia yra darbo santykiai ir iš jų kylančios pareigos, o po to yra kreditorių ir steigėjų teisės ir pinigai. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo grupę. Ar balsų skaičiavimo grupė pasiruošusi? Vyksta priėmimo procedūra. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso" pakeitimo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsų skaičiavimo grupę prašau suskaičiuoti, kiek yra salėje Seimo narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 61 Seimo narys.
PIRMININKAS. Prašau, pakartosime balsavimą. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso" pakeitimo"?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 27.
PIRMININKAS. Darau priėmimo pertrauką.
Rytinis posėdis baigtas. Vakarinis posėdis prasidės 15 val.