Dvidešimt devintasis posėdis
1995 m. lapkričio 14 d.

Svarstyti klausimai:

1.	Nutarimo "Dėl nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei" projektas (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
	Seimo narių pareiškimai
	S.Pečeliūnas. Demokratų partijos frakcijos pareiškimą
	A.Endriukaičio pareiškimas "Dėl Seimo nario teisių ir Seimo statuto pažeidimo"

Nutarimo "Dėl nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei" projektas (95.11.14) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

7sesija 29 p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 14 d. vakarinį plenarinį posėdį. Kaip žinote, šitas klausimas yra ypatingas - tai nutarimo "Dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe"projektas ir yra ypatinga procedūra. Kad viską realizuotume taip, kaip priklauso, pirmiausia kviečiu registruotis. Registracija. Prašom registruotis.

Šiame posėdyje dalyvauja 88 Seimo nariai. Į posėdį, suprantama, atvyko pats Ministras Pirmininkas, kuris jau yra parterio pirmoje eilėje, ir visa Vyriausybė. Posėdyje dalyvauja Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. (Plojimai)

Jūsų Ekscelencija Prezidente, mielieji kolegos, gerbiamasis Ministre Pirmininke, primenu procedūrą, kuri yra nustatyta mūsų Seimo statuto 36 skirsnyje. Interpeliacija arba, tiksliau, nepasitikėjimo nutarimas yra pateiktas vadovaujantis Statuto 227 straipsniu, vėliau 223 ir 224 straipsniais ir štai šis posėdis yra pagal 225 straipsnį. Interpeliacija Seimo posėdyje, taip pat ir nepasitikėjimo nutarimas nagrinėjami šia tvarka: interpeliacijos pateikėjų atstovo pasisakymas - iki 10 minučių. Turėtų kalbėti Seimo narys G.Vagnorius. Interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas, šiuo atveju Ministro Pirmininko, - iki 30 minučių. Toliau, interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus taip pat iki 30 minučių. Po to diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams. Ir baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis. Po to jau kitos procedūros.

Taip pat primenu, kad šios dienos posėdis, normalus posėdis turėtų baigtis apie 19-20 valandą. Jeigu neužteks laiko, Seimo valdybos sprendimu yra numatytas neeilinio posėdžio sušaukimas.

Taigi kviečiu į tribūną G.Vagnorių, o kol jis ateis... Gerbiamasis Seimo nary, prašom į tribūną, o kol jis ateis - V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Ačiū, pone Juršėnai. Aš dėl procedūros.

PIRMININKAS. Prašom.

V.JARMOLENKA. Jūs nepaminėjote klausimų laiko. Galbūt jūs apsirikote, ir aš norėčiau, kad jūs šitą momentą patikslintumėte. Ir antra. Aš vis dėlto noriu sužinoti, ar transliacija per Lietuvos radijo vidurines bangas yra, ar nėra? Jūs turėjote šitą sužinoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, tikrai ne mano pareiga rūpintis vienomis ar kitomis bangomis. Mano pareiga rūpintis posėdžiu. Gerbiamasis Vagnoriau, nepradėkite kalbėti, vieną minutę! Aš noriu dar kartą paaiškinti, kad tas, kuris teikia interpeliaciją arba atstovauja atitinkamam kolektyvui, jis tik kalba ir nėra numatyti jo atsakymai į Seimo narių klausimus. Tuo tarpu tas, kam yra teikiama interpeliacija, šiuo atveju Ministras Pirmininkas, o už jo visa Vyriausybė, turi teisę į 30 minučių atsakymą ir taip pat teisę atsakyti į Seimo narių klausimus per 30 minučių. Jeigu mes numatysime, kad Ministras Pirmininkas turėtų atsakinėti į daugiau Seimo narių klausimų, dėl to turėsime atskirai tartis. O dabar prašom, gerbiamasis Vagnoriau. Jums 10 minučių.

G.VAGNORIUS. Pone Prezidente, Seimo nariai, šiuo nepasitikėjimu Vyriausybe siekiama priversti ją atsisakyti akivaizdžiai chaotiškos ir savanaudiškos ūkio politikos, dėl kurios be reikalo žlugdomos Lietuvos įmonės ir skurdinami jos piliečiai. Mes taip pat siekiame sustabdyti nebaudžiamai plintančią korupciją, kuri sukaustė jau ir aukščiausiuosius valdžios ešelonus. Opozicijai pavyko 1993 m. vasarą priversti šią Vyriausybę atsisakyti vadinamosios pajamų šaldymo politikos, nors būtinas infliacijos pasekmių kompensavimas iki šiol dar nesutvarkytas. Po dvejų metų mūsų prašymų ir reikalavimų 1994 m. A.Šleževičiaus Vyriausybė pagaliau indeksavo dešimtimis kartų nuvertintą ir pusvelčiui grobstomą įmonių turtą. Nors ir pavėluotai, iškreiptai. Nuostoliai dėl to - 8-10 mlrd. Lt. Vyriausybė savo programoje pati buvo žadėjusi indeksuoti įmonių turtą dar 1993 m., bet vėliau atsisakė šito sumanymo ir visaip šaipėsi iš mūsų siūlymų indeksuoti įmonių turtą, bet, praėjus metams, tą pagaliau padarė pripažindama savo ankstesnę klaidą.

1993-1994 m. opozicija, taip pat kaimo žmonės nuolat įrodinėjo, jog žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos yra dirbtinai įšaldytos. Palyginti su tikromis rinkos kainomis, ūkininkams ir bendrovėms mokama 2-2,5 karto mažiau, dėl to žemdirbių sąskaita pelnosi Vyriausybės globojami produkcijos perpardavinėtojai. Vyriausybė dvejus metus atmetinėjo šiuos siūlymus, šaipėsi iš jų, kol nepritrūko produkcijos, bet šių metų rudenį buvo priversta padidinti supirkimo kainas, nors ir pavėluotai, nors ir iš dalies. Nuostoliai žemdirbiams. Vien 1994 m. iš jų pasisavinta apie 300 mln. Lt. Prisidengus rūpinimusi žemės ūkiu, ūkininkais ir bendrovėmis, iš esmės vykdoma žemės ūkiui, žemdirbiams priklausančių pinigų nusavinimo ir pasidalijimo politika. Opozicijai reikalaujant nuo šių metų vidurio Vyriausybė perskaičiuoja ir minimalią mėnesinę algą, nors dar prieš pusmetį Vyriausybės vadovas šaipėsi iš tokių mūsų pasiūlymų. Minimalus darbo užmokestis padidintas nuo 65 Lt iki 180 Lt. Ir vėl Vyriausybė turėjo prisipažinti klydusi. Jau sutinka po dvejų metų atsikalbinėjimo priimti ir Indėlių draudimo įstatymą, ir net iš dalies kompensuoti dėl valdžios kaltės išgrobstytas santaupas, dėl kurių įstatymo projektą Vyriausybė pateikė Seimui. Galime pateikti daug kitų faktų, liudijančių, jog šios Vyriausybės veiksmai nepasiteisino, o jos politika paprasčiausiai bankrutavo. Šios ūkio žlugdymo politikos jai teks atsisakyti, nes ji atneša milijardinius nuostolius. Dėl iškreiptų finansinių ir piniginių svertų, manipuliavimo mokesčiais ir verslo žlugdymo per šios Vyriausybės valdymo laikotarpį parduotos pramonės produkcijos apimtys pagal oficialią statistiką, kuri jums yra išdalyta, sumažėjo net tris kartus. Dar kartą pakartoju: sumažėjo ne 10%, ne 20%, ne 30%, o tris kartus. Ar teko kur nors kitur girdėti, jog Vyriausybė per dvejus su puse metų nusmukdytų pramonę tris kartus? Nusmukdytų tris kartus ir tai pavadintų ūkio stabilizavimu? Tiesa, savo atsakyme, kurį Seimas gavo vakar, Vyriausybė remiasi ne oficialia statistika, kuri, beje, yra pagražinta ir net klastojama, bet savo pačios nusipieštais piešiniais ar išgalvotais skaičiais. Todėl buvom priversti dabar Seimo nariams išdalyti oficialią statistiką ir net tos pačios Vyriausybės anksčiau pateiktų dokumentų kopijas. Aš prašyčiau kiekvieną Seimo narį labai atidžiai pasižiūrėti į išdalytą dokumentų paketą ir ten pasižiūrėti į priedėlį Nr.2. Jūs aiškiai pamatysit, jog 1993 m., lyginant su 1992 m., pagaminta tik 41% produkcijos, o 1994 m. - tik 68% sumažėjusios 1993 m. produkcijos. Sudėti tuos du skaičius ir gauti, jog 1994 m. ir 1995 m., lyginant su 1992 m., pagaminta 3,5 karto mažiau produkcijos, manau, gali visi, net ir tie, kurie specialiai nestudijavo matematikos. Krito ir realiosios pajamos, kurios parodytos jums išdalytuose Tarptautinio valiutos fondo ir Vyriausybės parengtuose dokumentuose. Jeigu iki 1992 m. rudens atlyginimai augo šiek tiek daugiau negu kainos, tai vėliau kainos sparčiai atitolo nuo algų ir pensijų. Jūs turite išdalytą oficialią statistiką. Net ir pagal šituos pagražintus duomenis aiškiai matyti, jog realūs atlyginimai, įvertinus kainų pasikeitimą, dabar sudaro 35-40% 1991 m. lygio. O jeigu realias pajamas skaičiuotume taip, kaip yra įprasta skaičiuoti, t.y. skaičiuotume ne bendrą kainų padidėjimą, o vartojimo kainų padidėjimą, tai mes pamatytume, jog atotrūkis tarp atlyginimo ir kainų jau siekia daugiau negu 3 kartus. Tai ar ne dėl to 70% Lietuvos gyventojų dabar atsidūrė žemiau realaus skurdo ribos, kas, šaipantis iš žmonių, dabar taip pat vadinama stabilizavimu? Vyriausybė tariamą socialinį pagerėjimą bando motyvuoti sumažėjusia lito infliacija, lygindama ją su Maskvos valdyta rublio infliacija. Bet kaip galima lyginti lito kainas su rublio infliacija arba priekaištauti dėl didelės rublio infliacijos 1990 m. ar 1992 m., jei rublio infliaciją ir rublį, kol mes neturėjom savo pinigų, valdė Maskvos bankas? Tai tolygu ir kaltinti, pavyzdžiui, profesorių V.Landsbergį dėl to, kad 1990-1991 m. Lietuvos gatvėse vaikščiojo sovietų kariškiai. Iki savų pinigų įvedimo rublio infliacija buvo vienoda visose rublio veikimo zonose: ir Rusijoje, ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje. Jums yra pateikta Tarptautinio valiutos fondo statistika, parengta dabartinės Vyriausybės, ir jūs, pasižiūrėję į tą priedėlį, nesunkiai galit pamatyti, jog iki 1992 m. rudens infliacija buvo visur vienoda. Ir, priešingai, - nuo 1993 m. vartojimo kainos Lietuvoje augo jau du kartus sparčiau negu Latvijoje ir Estijoje. Dabar turime savus pinigus ir infliaciją galime stabdyti, bet kainos kyla, nes Vyriausybės iniciatyva priimtas toks įstatymas, kuris verčia Lietuvos banką nuolat didinti popierinių pinigų kiekį, t.y. įsukti litų spausdinimo mašiną. Jeigu jūs pažiūrėtumėt į statistinius duomenis, tai nesunkiai įsitikintumėt, jog nuo 1994 m. pradžios iki 1995 m. rugsėjo mėnesio papildomai į apyvartą išleista popierinių, t.y. tuščių litų ir centų... 900 mln. Lt. 900 mln. Lt tuščių popieriukų. Tai yra 2,2 karto daugiau pinigų dabar apyvartoje, negu jų buvo iki 1994 m. pradžios. Toks dirbtinis litų "atskiedimas" ir nuvertina litą, nusmukdo jo perkamąją galią, paralyžiuoja įmones ir išstumia jas iš rinkos. Lietuviškos prekės iš esmės nebegali konkuruoti vidaus rinkoje, įmonės stoja, nuostoliai per metus - 4 mlrd. Lt. Vyriausybė pažadėjo palaikyti stabilų lito kursą, ir tuo mes pasidžiaugėm. Litas iš tikro "pririštas" prie dolerio. Bet paprasčiausiai primiršo, jog reikia "pririšti" ir pinigų kiekį, o ne vien tiktai patį kursą. Bet elgiamasi priešingai: viena ranka lito kursas fiksuojamas, o kita ranka lyg tyčia, priešingai - pinigų kiekis padidinamas, išleidžiant 900 mln. Lt. Taip yra stabdoma ne infliacija, bet įmonių galimybė dirbti ir parduoti savo prekes, o darbuotojams stabdoma galimybė uždirbti. Taip stabdomas ūkis, dirbtinai stabdomas gyvenimas. Nekeičia esmės paaiškinimai, jog tai daroma pagal pačių priimtą įstatymą ar padengiant tai konvertuojama valiuta. Kas nori vadovautis protu, aiškiai supranta, jog kainoms visiškai nesvarbu, kokiu pretekstu spausdinamas pinigų - litų - perviršis. Litai gali būti padengiami kuo tik nori, bet jeigu jų kiekis yra didinamas neaugant gamybai, kainos auga, nes tai yra paprastas ekonomikos dėsnis. Vyriausybė, kuri turi ginti teisę ir palaikyti tvarką, pati organizavo privatizavimo schemos apėjimą, sąmoningai neindeksuodama, t.y. nuvertindama įmonių turto ir perrašydama privatizavimo įstatymus taip, kad galima būtų jų nesilaikyti. Kaip jau įprasta, tai dangstoma primityviais prasimanymais apie ankstesnių vyriausybių jiems pakištą koją ar iškastas duobes. Kaip galima kaltinti tariamai blogą pradinę privatizavimo schemą, jei 1993-1994 m., pataisius norminius aktus, įmonėms ir atskiriems asmenims leista apeiti šią privatizavimo schemą. Jums išdalyta oficiali Ekonomikos ministerijos statistika, kuri liudija, jog per privatizavimo tarnybas, t.y. pagal privatizavimo schemą, išvalstybinta tik 32,9% turto, o pagal Vyriausybės leidimus ir visais kitais atvejais - 83% turto. Kaltinti tariamus 1992 m. Vyriausybės nutarimus, kuriais leista dalį pelno panaudoti gamybos tikslams, o ne pravalgyti, yra visiškai nerimta. Kaltė dėl 8-10 mlrd. Lt žalos padarymo tenka ne įmonėms, kurios pasinaudojo šios Vyriausybės leidimais, o šiai Vyriausybei ir jos vadovui. Vyriausybė, nebeduodama privatizuoti pakankamai objektų ir dirbtinai padidindama 20 ir daugiau kartų akcijų pradinę pardavimo kainą, faktiškai konfiskavo ir anksčiau gyventojams išduotus investicinius čekius. Tik dar kol kas gyventojai šito nesupranta, jie dar galvoja, kad turi akcijų ir turi investicinių čekių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vagnoriau, kiek dar jums minučių?

G.VAGNORIUS. Pusė minutės, ir aš baigiu.

PIRMININKAS. Prašom.

G.VAGNORIUS. Vyriausybė atsisakė tesėti dar 1990 m. balandžio 28 d. ponios K.Prunskienės ir pono A.Brazausko Vyriausybės pasižadėjimą apsaugoti gyventojų indėlius ir juos padengti, t.y. atstatyti gyventojų indėlius valstybės turtu. Šio nutarimo kopija gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie užmiršo ir dabar ima kažkaip keistai kaltinti, yra išdalyta visiems. Turės galimybę ir Prezidentas prisiminti, ką jis 1990 m. šioje tribūnoje aiškino žmonėms, priimdamas Vyriausybės nutarimą dėl antiblokadinių priemonių. Gyventojams bandoma primityviai paaiškinti, jog V.Landsbergio ir G.Vagnoriaus infliacija "suvalgė" jų santaupas, nors neseniai savo rašte, kurio Nr.9-7728, pateiktame Konstituciniam Teismui, aiškina visiškai kitką: jog pinigus paprasčiausiai "suvalgė" sunaudojo buvusi sovietinė valdžia dar iki 1990 m. Tai kaip gali infliacija "suvalgyti" pinigus, jeigu tuo metu Taupomajame banke tų pinigų ir nebuvo?

Kaltinimų ir pagrindo pakaktų kelioms Vyriausybėms atsistatydinti. Mes reikalaujame labai nedaug: mes reikalaujame pakeisti, t.y. atsisakyti šios žalingos politikos. Mums atrodo, jog jūsų padedami ir ypač rinkėjų padedami, kai iki Seimo rinkimų liko labai nedaug, kaip mes privertėm nors ir pavėluotai dvejais metais, nors ir labai iškreiptai įgyvendinti kai kuriuos reikalavimus, apie kuriuos aš kalbėjau pradžioje, tai aš įsitikinęs ir mūsų kolegos įsitikinę, ir jūs pats esat įsitikinęs, kad priversim šią Vyriausybę ar kitą - kokia ten bebūtų, priversim atsisakyti tos žalingos politikos ir pradėti vykdyti Lietuvos ūkio ir Lietuvos gyventojų interesus atitinkančią politiką. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūs gerokai viršijot nustatytą laiką. Premjeras. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos kabineto nariai, mielieji Lietuvos žmonės! Prabėgo jau treji metai nuo 1992 m. rudenį įvykusių Seimo rinkimų. Rinkimų, po kurių tauta buvo apkaltinta kaip apsirikusi, pasaulis gąsdinamas, kad Lietuva pasuks buvusios imperijos link, kad bus stabdomos ekonominės ir socialinės reformos, bus grįžtama prie diktatūros, ribojamos žmonių laisvės. Tada turbūt pirmą kartą Lietuvos politikos istorijoje paskui į Londoną išvykusį Lietuvos Prezidentą buvo pasiųstas skundas Anglijos parlamentui, siunčiami kiti pagiežos kupini laiškai. Beje, tai daroma ir šiandien. Tačiau tokie pareiškimai dabar jau prarado savo prasmę, nes pasaulio politikai susiformavo savo nuomonę apie Lietuvoje vykdomas politines ir ekonomines reformas. Dabar iš tokių akcijų kiek vertingesnį politinį kapitalą susikaupti jau yra sunku.

Karštas politinis gyvenimas verda ir šalies viduje. Rinkimus triuškinančiai pralaimėjusios politinės jėgos niekaip negali su tuo susitaikyti, nuolat bandoma bet kokia kaina pasukti įvykius sau naudinga linkme. Noriu pabrėžti: naudinga atskiram politikui, politinei partijai, bet ne Lietuvai ir ne paprastam Lietuvos žmogui. Juo tik mėginama manipuliuoti, jis klaidinamas, o dažnai ir, dovanokit, mulkinamas. Beje, čia nesiskaitoma nei su priemonėmis, nei su metodais, kartais ir nekonstituciniais. Metodai naudojami patys brutaliausi, siekiant, kad dešimt kartų pakartotas melas būtų priimamas kaip tiesa. Ne kartą esu ir iš šios garbingos tribūnos kalbėjęs, kad įvairios akcijos, kaip 1994 m. referendumas, Pakaunės įvykiai, organizuojami streikai, nuolatinis kvietimas devalvuoti litą ir kitos, neprisidėjo prie šalies tarptautinio autoriteto stiprinimo, lėtino investicinius procesus, be reikalo kėlė abejones lito patikimumu. Beje, ir Aukščiausiosios Tarybos laikais mes prisimename beprecedentį atvejį dėl parlamentinės rezistencijos. Reikia pasidžiaugti, kad LDDP frakcija Seime nepasidavė įvairioms politinėms intrigoms, ypač sudėtingomis sąlygomis išlaikė politinės brandos egzaminą ir tuo iš esmės prisidėjo prie tų rezultatų, apie kuriuos aš kalbėsiu vėliau, o svarbiausia - prie šalies politinio ir ekonominio stabilumo užtikrinimo. Noriu pabrėžti, kad būtent frakcijoje Vyriausybės atžvilgiu buvo išsakoma daug konstruktyvios ir kartais labai aštrios kritikos, padėjusios Vyriausybei nuolat koreguoti savo veiksmus, juose labiau atspindint rinkėjų interesus. Deja, to konstruktyvumo nuolat trūksta iš opozicijos pusės. Beje, ne visi Vyriausybės nariai moraliai buvo pasiruošę tokiems išbandymams ir paliko kabinetą. Opozicija savo ruožtu dėjo ir deda ypač daug pastangų supriešinti frakciją ir Vyriausybę, kas yra labai nenaudinga Lietuvai jos vidaus ir užsienio politikos požiūriu. Savo ruožtu noriu pasidžiaugti, kad ir mano partijos bičiuliai, lengvai atskyrę grūdus nuo pelų, išlaikė rimtį ir susitelkimą, tuo pademonstruodami savo atsakomybę prieš rinkėjus ir mūsų rėmėjus bei Lietuvos interesus.

Šiandien prasidėjęs interpeliacijos Vyriausybei svarstymo procesas yra viena iš sudėtinių periodinių opozicijos akcijų dalių. Tai antroji šiai Vyriausybei pareikšta interpeliacija, beje, pagal savo dalykinį turinį nepalyginamai silpniau parengta nei prieš tai buvusi socialdemokratų ir, suprantama, nepalyginamai labiau politizuota. (Triukšmas salėje) Be jokių papildomų argumentų interpeliacijos autoriai apsiribojo devyniais trumpais punktais, kuriuose Vyriausybė kaltinama kaltinimais, kuriuos jūs išgirdote pono G.Vagnoriaus kalboje. Aš jos nenoriu komentuoti. Šie kaltinimai galėtų būti priimami ir kiek kitaip, jeigu juos pateiktų ne politikai, kurie, nepaisydami jokių ekonomikos dėsnių, sveikos nuovokos, visuomenės nuomonės, iki 1992 m. Seimo rinkimų vykdė ūkio smukdymo ir griovimo politiką. Kartais tuomet piršosi mintis, kad siekiama vienintelio: kuo greičiau susigrąžinti namus, žemes, dvarelius, visiškai nepagalvojant apie šių sprendimų pasekmes paprastiems Lietuvos žmonėms. Argi ne tragikomiška istorija su nacionalinės valiutos - lito - įvedimu, dėl ko dabar ponas G.Vagnorius bandė apeliuoti, kad nebuvo galima valdyti infliacijos proceso esant rublio zonoje. Bet buvo galima ir reikėjo kuo skubiau nacionalinę valiutą įvesti. Ir tie praradimai yra labai sunkūs ir skaudūs Lietuvos ekonomikai, kurių pasekmes jaučiame iki dabar. Beje, ir indėliai taupomosiose kasose, dėl kurių taip veidmainiškai dabar rūpinasi opozicija, buvo visiškai nuvertinti būtent tada. Ypač veidmainiškai atrodo ekspremjero konservatoriaus G.Vagnoriaus ir kai kurių jo kolegų bei tautininkų tariamas susirūpinimas dėl žemės ūkio padėties. Manau, mažai Lietuvos kaime yra žmonių, kurie užmiršo, kas ir kokiomis priemonėmis sugriovė žemės ūkį ir ten gyvenančių žmonių likimus. Aš tikiuosi, kad Seime sudaryta speciali komisija tinkamai įvertins buvusios "reformos" padarinius ir jos autorius. Interpeliacijos trumpame aiškinamajame rašte yra vienas pagrindinis leitmotyvas - viskas, kas vyko Lietuvoje iki 1992 m. Seimo rinkimų, vyko labai gerai, o viskas po rinkimų - labai, labai blogai. Šalis neabejotinai stumiama į pražūtį. Kyla logiškas klausimas: kodėl rinkėjai 1992 m. rudenį balsavo prieš neišvengiamą tautos žengimą rojaus link, kuomet jį, tuometinių politinių vadovų, o dabartinės opozicijos teigimais, jau buvo galima ranka pasiekti? Kodėl rinkėjai nepalaikė ir 1994 m. rugpjūčio mėnesio referendumo organizatorių? O atsakymas, aš manau, paprastas: daugelio žmonių atmintyje liko totalinis visuomenės supriešinimas, žmones apėmusi baimė, vyraujantis ekonomikos chaosas, visiškai sugriautas žemės ūkis, per 1160% hiperinfliacija, pavertusi niekais visas Lietuvos žmonių santaupas, nevykusiai pradėta ekonominė reforma, ypač privatizacijos ir žemės ūkio, ir jos teisinės landos, nauji nevaldomi ekonominiai santykiai, sukėlę neregėtą nusikalstamumo, ypač organizuoto, protrūkį. Tik per 1992 m. bendras vidinis produktas mūsų šalyje sumažėjo 34%. Per pirmuosius trejus metus, o ypač per 1992 m., realiosios žmonių pajamos sumažėjo tris kartus. Šaltas būstas, šaltas vanduo, eilės per naktį degalinėse, tuščios parduotuvės, apribojimai naudotis savo indėliais. Per trejetą metų sukaupta grynų, nuosavų, oficialių atsargų valiuta buvo tik 21 mln. JAV dolerių. Visiškai nebuvo užsienio investicijų. Tai, aš noriu priminti, mūsų šalyje buvo tik prieš trejetą metų. Šalis tuo metu iš tikrųjų grėsmingai ritosi diktatūros ir ekonominio chaoso link.

Galbūt man nėra visiškai korektiška oponuoti gerbiamajam Seimo nariui ekspremjerui G.Vagnoriui ir jo kolegoms, kadangi beveik metus dirbau jo Vyriausybėje. Tačiau oponavau tuomet, teks ir dabar. Nes, kaip teisingai rašė šeštadienio "Lietuvos aide" ponas G.Vagnorius, cituoju: "Apmaudu, kad mūsų politiniame gyvenime daug primityviausio, grubiausio politikavimo. Stebiuosi, kaip meluoja, žino, kad meluoja, ir net nemirksi." Mano nuomone, šios citatos autorius ir kai kurie jo kolegos šioje srityje yra nepralenkiami. Pateiktas interpeliacijos tekstas yra geriausias pavyzdys, patvirtinantis šį teiginį. Beje, užvakar buvo mestas paskutinis gelbėjimo ratas, kad viskuo kalta statistika. Deja, aš noriu nuliūdinti, kad ir čia pono G.Vagnoriaus ekonominės žinios pasirodė ne iki galo argumentuotos. Aš manau, lyginant infliaciją pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, ponas G.Vagnorius turėtų žinoti, kad yra visiškai skirtinga metodika skaičiuojant vidutinį mėnesinį infliacijos lygį per metus ir skaičiuojant infliacijos prieaugį per metus, lyginant metų pradžią su metų pabaiga. Jeigu turėtų tiek žinių, suprantama, tokie klausimai nekiltų. Deja, kaip ir apie bendrojo vidinio produkto nuopuolio tempus.

Visiškai neįvertinta, kad pramonės gamybos apimtis bendrojo vidinio produkto struktūroj yra gerokai sumažėjusi, kad per 50% bendrojo vidinio produkto apimties dabar sudaro serviso paslaugos. Aš manau, apie tai bus galima pakalbėti kiek išsamiau, bet gelbėjimo ratas, deja, šiuo atveju nelabai pagelbės gerbiamiesiems opozicijos lyderiams.

Kiek daug laimėtų Lietuva, jos žmonės, jeigu energiją, kurią politikai naudoja tarpusavio santykiams aiškintis, absurdiškiems kaltinimams paneigti, galėtų skirti kuriamajam darbui. Čia ypač aktualiai iškyla moralios politikos, kurią taip mėgsta mūsų opozicinės partijos įvardyti, problema. Principo "kuo blogiau, tuo geriau" atsisakymas. Dėl politinių ambicijų lieka nerealizuotos tokios reikalingos besikuriančiai Lietuvai politinės santarvės, politinės kultūros metų, pagarbos ugdymo svarbiausios mūsų valstybės institucijoms idėjos. Visi mes turime vieną Tėvynę - Lietuvą. Visi ją mylime, ir nereikėtų atskiriems politikams siekti monopolizuoti šios teisės į išskirtinę Tėvynės meilę. Žmonių skirstymai į patriotus ir priešus, gerus ir blogus. Tai mūsų netolimoje istorijoje jau buvo, aš tikiuosi, tai nepasikartos.                          

Savo ruožtu mūsų Vyriausybė nepretenduoja į neklystančiuosius, į ką buvo įsijautusios kai kurios ankstesnės. Tačiau kategoriškai negalime sutikti, kad visa dabar esančios Vyriausybės ir Seimo daugumos veikla yra veikla prieš Lietuvą ir jos žmones, prieš demokratiją ir ekonomines bei socialines reformas, kad visiškai nevykdoma Vyriausybės programa, kad nėra jokių teigiamų poslinkių kuriant šalies ekonomiką ir sprendžiant socialines problemas. Aišku, apmaudu, kad Vyriausybės nariams ir man tenka gaišti daug laiko neigiant akivaizdžiai absurdiškus kaltinimus. Kartu turime atsiprašyti Lietuvos žmonių, kad šiuo metu mažiau laiko galime skirti jų rūpesčiams ir problemoms. Suprantate, kad 139 puslapių su priedais paaiškinimo dėl interpeliacijose pareikštų kaltinimų parengimas pareikalavo gana daug pastangų. Deja, šis dialogas, kaip pamenate, nėra pirmas. Suprantame, kad trumpame pasisakyme nebus galimybės išsamiai pakomentuoti visų kaltinimų. Jie gana išsamiai išdėstyti interpeliacijos paaiškinime, pristatytame tekste. Todėl bandysiu koncentruoti savo dėmesį į, mano nuomone, svarbiausius.

Pagrindinis kaltinimas: "Vyriausybė vykdo valstybę, jos žmones alinančią ekonominę ir socialinę politiką. Įvedė spekuliacinę pinigų sistemą, nepanaudojama Lito stabilizavimo fonde esanti valiuta ūkio finansavimui bei kreditavimui" Nuostabu ir apmaudu, kad tokius kaltinimus reiškia politikai, kurie būtent moraliai atsakingi už visišką šalies ūkio nualinimą 1991-1992 metais. Interpeliacijos kaltinimai Vyriausybei daugiausia grindžiami konservatorių ūkio gaivinimo plano principiniais teiginiais. O jie yra tokie: lito devalvavimas ir Lito stabilizavimo fondo panaudojimas ūkio kreditavimui. Beje, nors ir labai sunkiai, Vyriausybė gana sėkmingai vykdo mūsų partijos rinkiminę ir Vyriausybės programą, kurią Seimas patvirtino 1993 m. kovo 31 d. Šeštosios Vyriausybės darbo metais (1993 m. gegužės mėnesį) Lietuva tapo Europos Tarybos nare, per labai trumpą laiką įvestas nacionalinis pinigas - litas ir užtikrinamas jo stabilumas, išvesta Rusijos armija, pasirašyta Europos sutartis, sustabdyta infliacija. Pirmą kartą per tuos metus pasiektas bendrojo vidinio produkto, realių pajamų didėjimas. Įsteigta Baltijos Ministrų Taryba, pasirašytos politinės sutartys su Lenkija, Baltarusija, Rusija. Norėtųsi mūsų politinių oponentų paklausti, ar mes labai neigiamai išsiskiriame iš kitų Centrinės ir Vidurio Europos valstybių pagal reformos tempus ir jos rezultatus, ar dabartiniai sunkumai yra bendri visoms postkomunistinėms valstybėms? Ar nėra prie šių sunkumų iš esmės prisidėjusios buvusios Vyriausybės?

Objektyviai vertinant nesunku pastebėti, kad mūsų šalyje ekonominės reformos pastaruoju metu vyksta dinamiškiausiai. Tą patvirtino Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, kitos finansinės institucijos bei ekspertai. Suprantama, kad Lietuvos žmonės ir Vyriausybė nori geresnių rezultatų. Akivaizdu, kad dabar mes galėsime skirti daugiau lėšų socialiniams klausimams. Ir tai nėra "politinio cinizmo", kaip kai kas įvardijo, pasireiškimas, o mūsų socialinės politikos realizavimas. Beje, nesunku pastebėti, jog mūsų politinius oponentus dabar labiausiai jaudina tas faktas, kad Vyriausybė šiuo metu, sustiprėjus ekonomikai, būtent turi geresnes galimybes socialiai paremti buvusių reformatorių infliacinės politikos nuskurdintus žmones. Tai yra laikas akivaizdžiai dirba ne jų naudai.

Noriu paminėti keletą pagrindinių makroekonominių rodiklių kaip šeštosios Vyriausybės darbo rezultatus. Čia buvo daug kalbama apie infliaciją ir negalimumą jos suvaldyti esant rublio zonoje. Bet aš noriu pasakyti, kad 1992 metais mūsų šalyje infliacijos prieaugio tempai neturėjo analogų tarp visų postkomunistinių valstybių, nekalbu apie regioną, tarp visų postkomunistinių valstybių! Infliacija išaugo 129 kartus. Deja, ir pagal bendrojo vidinio produkto nuopuolio tempus 1992 metais (minus 34%) mes buvom nepralenkiami. Geriau būtų, kad šie rezultatai būtų kuklesni. O 1995 metais mes su mažomis paklaidomis pasieksime infliacijos lygį apie 30%. Tai yra 39 kartus mažesnis negu 1992 metais. 1996 metais planuojama (ir tai yra realu), kad infliacijos lygis sudarys 15% ir infliacijos sumažėjimas sieks 77 kartus. Tai taip pat neturintis analogo rodiklis tarp visų Centrinės ir Vidurio Europos šalių.

Kalbant apie bendrąjį vidinį produktą, nors sunkiai, bet praėjusiais metais pirmą kartą pasiektas bendrojo vidinio produkto augimas. Šiais metais šis augimas sudarys 5% ir lygiai toks pat augimas yra planuojamas kitiems metams. Beje, tam, kad kompensuotume 1992 m. bendrojo vidinio produkto nuopuolį ir gaunant bendrojo vidinio produkto prieaugį, koks jis dabar pasiektas - po 5% per metus, mums reikės 5 metų, kad atstatytume buvusį lygį. O kad kompensuotume buvusį nuosmukį per 1991-1992 metus, mums reikės ne mažiau kaip 7 metų. Tai yra 7 metams mūsų šalis 1991-1992 metais buvo nublokšta atgal.

Apie socialines problemas, kas yra labai svarbu. Kažkodėl labai daug manipuliacijų taip pat statistiniais skaičiais. O jeigu kalbėtume realiai? 1991 metais iš tikrųjų spausdinant pinigus, juos emituojant buvo pasiekiamas spartesnis atlyginimų ir realiųjų pajamų augimas. Tačiau 1992 m. realus darbo užmokestis sumažėjo 69%, tai yra 3 kartus. Daugiausia, žinoma, priėmus sprendimus dėl atlyginimų įšaldymo. Reali pensija 1992 m. sumažėjo 51,8%. Jeigu kalbėtume apie pastaruosius metus, 1993-1994 m. realus atlyginimas atitinkamai padidėjo 12,7 ir 8,3%. Šiais metais mes kol kas, deja, nepasiekėme teigiamo realiųjų pajamų augimo, - jos sudaro minus 2%. Mes stengiamės, kad metų eigoje šitas rodiklis pagerėtų. Reali pensija šiais metais padidės 13,6%. Labai daug interpeliacijos tekste kalbama lyginant Latvijos ir Estijos atlyginimus. Tačiau viena labai kažkodėl užmirštama, t.y. realus kainų lygis. Jeigu mes juos sulyginsime ir objektyviai įvertinsime perkamąją galią, tai pamatysime, kad jokio skirtumo pagal perkamąjį galingumą mūsų šalių gyventojai nebeturi. Šis skirtumas, tiesa, buvo labai didelis 1992 m. ir 1993 m. pradžioje. Beje, nenorėčiau, kad ponai iš opozicijos konstatuotų, jog mes šaipėmės iš jų pasiūlymų, vieno ar kito sprendimo nepriėmėm, kaip jie rekomendavo. Nenorėčiau, kad būtų prisirašomi nuopelnai sau, jų visiškai nesant. Mes nuosekliai vykdome politiką, adekvačią mūsų valstybės ekonominėms galimybėms. Ir tie sprendimai dėl minimalios algos padidinimo, dėl pensijų padidinimo yra adekvatūs realiai situacijai, kuomet biudžeto ir "Sodros" biudžeto galimybės leidžia tą padaryti. Tą ir toliau darysim. Mes įsipareigojom minimalią algą kitais metais padidinti iki 300 Lt, o pensiją iki 260 Lt. Beje, tai ir toliau lieka aktualiausia visos mūsų vykdomos socialinės politikos problema.

Bendrojo vidinio produkto augimo tendencijas labai gerai patvirtina ir grynųjų, oficialių, nuosavų atsargų valiuta didėjimas. Dabar jos sudaro per 580 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Kartu su turimais kreditiniais ištekliais ir aukso atsargomis bendra atsargų suma sudaro 775 mln. dolerių. Beje, aš noriu atkreipti dėmesį, kad jos per dabartinės Vyriausybės darbo laiką padidėjo 28 kartus. 1992 m. pradžioje, atsiprašau, pabaigoje, nuosavos oficialios atsargos valiuta tesudarė 31 mln. dolerių. Per trejus metus. Dabar per mėnesį mes sukaupiame beveik du kartus daugiau aukso atsargų, negu buvo sukaupta per trejetą metų. Aš manau, kad ši tendencija geriausiai patvirtina realų mūsų valstybės ekonomikos vystymąsi. Beje, per paskutinius keturis mėnesius mūsų valiutos atsargos padidėjo 27,5%. Per keturis mėnesius - 27,5%, bendra suma - 167 mln. dolerių. Aš manau, mūsų oponentams šiuos statistinius duomenis bus sunkoka paneigti.

Keletą žodžių apie litą. Aš manau, kiekvienas Lietuvos žmogus ir kiekvienas Seimo narys turėtų sutikti, kad stabilus litas - tai mūsų valstybės ir ekonomikos pasididžiavimas ir pagrindas. Lito stabilumas visiškai garantuotas. Aukso ir valiutos yra daugiau, negu reikia jo visiškam padengimui. Kodėl konservatoriai su tokia energija nuolatos perša Lietuvos žmonėms, jog būtina devalvavimo idėja? Atsakymas labai nesudėtingas. Apie tai įžymus ekonomistas Keinsas yra pasakęs (nors aš tą citatą keletą kartų Seime sakiau, bet dar kartą pakartosiu, kadangi ji labai gerai čia tinka): "Geriausias būdas sunaikinti kapitalizmo sistemą yra sukelti valiutos pakrikimą. Kai yra nepaliaujama infliacija, vyriausybės slaptai ir nepastebimai gali atiminėti nemažą piliečių turto dalį. Šitokiu būdu jos ne tik konfiskuoja, jos konfiskuoja vienašališkai. Valiutos nuvertėjimas nukreipia ardomojon veiklon visą nematomą ekonomikos dėsnių galią ir atlieka tai taip, kad nė vienas iš milijono žmonių negalėtų nustatyti, kas iš tikrųjų dedasi"

Kokie pranašiški žodžiai, ypač tinkantys 1991-1992 metų laikotarpio Lietuvai. Ir dabar dalis žmonių dar nesuvokia, kas tuomet įvyko, kas dėl to kaltas. O žmonių skriaudikai, tikrieji žmonių skriaudikai oriai bando atsistoti jų gynėjų gretose. Ir apskritai stebint Lietuvoje vykstančius procesus ir politines diskusijas ryškėja gausus būrys politikų, kurie yra nepralenkiami vienoje srityje - tai visko neigimas ir kritikavimas. Tokiais metodais, būtent viską kritikuojant ir neigiant, o kai ką ir griaunant, į valdžią pateko didelė dalis politikų pirmaisiais nepriklausomybės metais. Bet visiškai ne jų jėgoms pasirodė kuriamasis darbas, kuris yra kur kas nedėkingesnis ir sudėtingesnis. Už jį retai giriama, jis sunkiai pastebimas, bet be galo reikalingas.

Iš esmės dabartinė opozicija, buvusi valdžioje Aukščiausiosios Tarybos laikais ir nepadariusi jokių išvadų iš savo klaidų, vėl bando viską neigdama įgauti žmonių pasitikėjimą. Manau, be reikalo tikima trumpa žmonių atmintimi ir jų nesugebėjimu atskirti stebukladarius, žadančius netoli esančius aukso kalnus. Deja, realiame gyvenime juos sunku pasiekti.

Dar dėl lito. Dabartinė opozicija jo nuvertinimo strategija siūlo tiesiog ekonomine logika nesuvokiamą idėją - panaudoti Lito stabilizavimo fondo lėšas vidaus ūkio finansavimui. Ši idėja yra tiek absurdiška, kad ją tiesiog sunku kontrargumentuoti. Tai reiškia pinigų masės padvigubinimą esant tai pačiai prekių ir paslaugų masei. Pirmo kurso studentas turėtų įsisąmoninti, kad tai yra pinigų emisija - du kartus išleisti pinigai. Ką tokios pono G.Vagnoriaus pinigų emitavimo politikos rezultatai davė Lietuvai, mes visi gerai prisimename.

Keletas žodžių apie žemės ūkį. Vyriausybei iš tikrųjų metami labai sunkūs kaltinimai, jog mes visiškai nieko nedarėme, kad apgintume žemdirbius. Aš minėjau, kad tie "susirūpinę", deja, labai daug prisidėjo prie esamos padėties žemės ūkyje. Dėl laiko stokos aš labai telegrafiškai. Mūsų yra patvirtinta nacionalinė žemės ūkio rėmimo programa. Iš biudžeto skiriama apie 10% lėšų. Nėra analogo aplinkinėse valstybėse. Gana aukštas rinkos apgynimo laipsnis. Šiais metais, padidinus žemės ūkio produktų supirkimo kainas, žemdirbiai gavo per 400 mln. Lt daugiau negu praėjusiais metais už tą patį kiekį produkcijos. Beje, lėšos iš nacionalinės programos šiais metais skirtos 3,5 karto didesnės apimties negu praėjusiais metais. Lengvatinėmis sąlygomis už likutinę 2,5% vertę žemdirbiai galėjo įsigyti perdirbimo įmonių akcijų. Pradėtas vykdyti subsidijavimas. Beje, mes kritikuojami už prastą privatizavimą žemės ūkyje, o privatizuota žemės ūkio pagrindinių fondų pono G.Vagnoriaus Vyriausybės jau buvo 83%. Iš esmės mes tęsiame privatizaciją tik objektų, kurie visiškai neturėjo paklausos. Nors pasekmės žemės ūkyje bus jaučiamos ilgai, tačiau rudeninio arimo kokybė, apimtys teikia vilčių, kad Lietuvos kaimas pradeda atsigauti.

Labai trumpai apie privatizaciją. Mums yra pateikti labai prieštaringi kaltinimai. Pirma, kad nebuvo indeksuojamas turtas. Antra, kad investicinių čekių vertė buvo realiai nuvertinta ir žmonės apgauti. Iš tikrųjų žmonės negali suprasti tokios žodžių ekvilibristikos esmės. O esmė yra labai paprasta. Mes vykdėme ir tęsėme privatizavimo procesą pagal Pirminio turto privatizavimo įstatymą ir pagal pono G.Vagnoriaus priimtus sprendimus. Tačiau indeksavome objektų vertę adekvačiau jos realiai vertei, artimai rinkos.

O ką davė Lietuvai privatizavimo proceso realizavimas buvusių vyriausybių laikais ir dabartinės, aš galiu pakomentuoti tiktai labai trumpais pavyzdžiais. Keletą kartų buvo minėtas iki 1993 m. kovo 31 d. privatizuotas objektas - viešbutis-restoranas "Vilnius" Vilniaus centre. 1 m2 privatizuotas už 19,8 JAV dolerio. Vilniaus modelių namai - kvadratinis metras už 13 JAV dolerių, viešbutis-restoranas "Gintaras" (buvo labai mėgstami viešbučiai-restoranai) - 18 JAV dolerių, prekybos įmonė "Šeškinė", žinoma visiems vilniečiams, - 14 JAV dolerių už kv.metrą, parduotuvė "Erfurtas" - 10 JAV dolerių už kv.metrą, ir greta viešbučio-restorano "Gintaras" 1995 m. privatizuotas sandėlys po 125 dolerius už kvadratinį metrą, valstybinė įmonė "Vigailė" Vilniuje, Jogailos 8, - 1106 JAV doleriai, parduotuvė "Vaikiškas trikotažas" - 230 JAV dolerių. Beje, Seimo nariams yra pateiktas išsamesnis sąrašas, ir jūs galite su juo susipažinti. Beje, toks sąrašas, nors mes jį aktyviai siūlome masinės informacijos priemonėms, kažkodėl paklausos neranda.

Dar viena tema, kuri dabar nepalieka pirmųjų laikraščių puslapių ir politikų lūpų, tai korupcija. Šią temą buvęs uolus socialistinio gyvenimo būdo privalumų propaguotojas, vienas iš nepriklausomos Lietuvos komunistų partijos, o dabar Centro sąjungos vadovų ponas R.Ozolas apdairiai pasisavino pirmas. Tai sukėlė tam tikrą sumaištį jo politinių konkurentų stovykloje. Tačiau neilgai. Dabar šių "choristų" gretos gana didelės. Praktiškai beveik visi įstatyminiai aktai ir Vyriausybės sprendimai yra įvardijami kaip korupciniai. Nebaudžiamumas ir kitos įvairios pretenzijos reiškiamos šiuo klausimu.

Aš tik noriu paklausti, ar opozicijos atstovai prisimena, kas labiausiai priešinosi, kuomet mes siūlėme griežtinti įstatymus kovojant su įvairiomis nusikaltimų formomis: ekonomine, organizuota? Aš manau, kad labai nesunku įvardyti realią situaciją peržvelgus Seimo posėdžių protokolus. (Salėje šurmulys) Beje, mūsų įstatyminės bazės griežtumas yra daugiau negu pakankamas. Baudžiamoji politika pati griežčiausia. 100 tūkstančių mes turime per 350 kalinių. Europoje visur yra 200 ir mažiau. Tačiau teisėsauga, kova su nusikalstamumu ir toliau yra vienas iš didžiausių mūsų rūpesčių. Deja, prie korumpuotų sprendimų dabar priskiriami visi Vyriausybės sprendimai. Mes siekiame įtvirtinti ekonominį, energetinį nepriklausomumą. Orimulsijos projektas priskiriamas išskirtinai prie korupcinių. Būtingės terminalo statybai net nebuvo parinkta vieta - mes statome iš esmės korupciniai. Kuomet atidedame skolas įmonėms - vėl sprendimai korupciniai.

Aš norėčiau pakviesti ponus opozicijos atstovus nuvykti į kai kurias pramonės įmones, kurioms buvo atidėti mokėjimai į biudžetą, aišku, priėmus atitinkamus įstatymus, kuriems Seimas pritarė, pažiūrėti darbininkams į akis ir paklausti: ar iš tikrųjų darbo vietų išlaikymas, galimybė gauti atlyginimus ir kiti Vyriausybės sprendimai yra taip pragaištingi Lietuvai? Tokių įmonių sąrašą galima tęsti labai ilgai: "Ekranas", stiklo fabrikas, "Oruva", "Alytaus medvilnė", "Vingis" ir daug daug kitų įmonių. Aš manau, kad po tokių susitikimų turėtų būti kažkiek nejauku politikams, kurie siūlo iš esmės vykdyti politiką, stumiančią žmones į gatvę. Beje, kaip ir sprendimas dėl Žemės ūkio banko kreditų kapitalizavimo perdirbimo įmonėse. Tai yra sprendimas, naudingas žemdirbiui, perdirbimo įmonei, Žemės ūkio bankui, kadangi netenkama blogų paskolų. O šitą sprendimą vėlgi opozicija įvardija kaip korupcinį. Beje, mes siūlysime Seimui, kad Žemės ūkio bankui blogų paskolų portfelis būtų sumažintas 100 mln. Lt suma. Tiesa, sprendimas galėtų būti kitas, tačiau šį mūsų sprendimą gana palankiai įvertino ir Pasaulio banko ekspertai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, aš labai atsiprašau, jūs irgi viršijate limitą. Kiek jums dar reikia minučių?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Porą minučių, jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Beje, korupcija kaltinantis mus ponas G.Vagnorius labai lengvai sprendė visus tuos klausimus vienvaldiškai, be Vyriausybės. Pavyzdžiui, ponas K.Uoka laiške Aukščiausiajai Tarybai 1992 m. liepos 14 d. rašė, kad "ponas G.Vagnorius rezoliucijomis, potvarkiais vienvaldiškai skirsto Vyriausybės rezervą". Mus kaltina, kad Vyriausybė 1993 m. perskirstė biudžeto lėšas, nors tai buvo leidžiama įstatymų. Gi leidimai ir žemės ūkio produkcijai eksportuoti pono G.Vagnoriaus buvo išduodami vienvaldiškai, tačiau čia nebuvo įžiūrima nei jokių pažeidimų, nei korupcijos.

Per trumpą laiką nepavyko atsakyti į visus kaltinimus. Jie išsamiai išdėstyti Vyriausybės paaiškinime dėl interpeliacijos. Vyriausybė supranta, kad toli gražu ne viskas padaryta sprendžiant socialinius klausimus, stiprinant teisėtvarką, finansinę- bankinę sistemą, skatinant investicijas, tobulinant valstybės valdymą, spartinant integraciją į Europos Sąjungą ir ypač keičiant Konstitucijos 47 straipsnį, integruojant ir sprendžiant laisvųjų ekonominių zonų įsteigimo Lietuvoje klausimą. Beje, nelabai suvokiama, kodėl krikščionys demokratai pasisako prieš tokį labai ekonomiką katalizuojantį reiškinį.

Baigdamas noriu pasakyti, kad tai nėra paprastas Vyriausybės išbandymas. Esant palankiam Seimo sprendimui Vyriausybė pasiryžusi ir toliau atkakliai ir nuosekliai vykdyti jūsų patvirtintą Vyriausybės programą, ir garantuoja, kad baigiantis kadencijai kitai Vyriausybei paliks nepalyginamai geresnę šalies ūkio būklę, negu ji buvo 1992 m. rudenį. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Dabar Statuto 225 straipsnio trečiosios dalies vykdymas - interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus. Užsirašė iš anksto klausti apie 20 Seimo narių. Kaip sutarėme Seniūnų sueigoje, vienas - iš vienos pusės, kitas - iš kitos. Pirmasis klaus kolega J.Listavičius.

Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Pone premjere, jūsų atsakyme į interpeliaciją pateiktos 26 lentelės, diagramos ir kitos vaizdinės priemonės. Tačiau iš jų neaišku, ką praktiškai jos reiškia. Pavyzdžiui, 4 diagramoje parodytas realios pensijos kitimas procentais, bet neparodyta, kiek už ją kuriais metais būtų galima nusipirkti, pavyzdžiui, būtinų maisto produktų.

Norėčiau paklausti, kam skirtos ataskaitoje pateiktos vaizdinės priemonės, įskaitant jūsų stabilizavimą? Parodyti tikrą Lietuvos Respublikos ir jos žmonių ekonominę ir socialinę padėtį, save įtikinti ar žmones klaidinti, o gal, kaip jūs sakėte, mulkinti? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Listavičiau, aš noriu štai ką pasakyti. Šios lentelės, kaip ir visas tekstas, yra skirtos Seimo nariams, kurie turi šiokį tokį ekonominį pasirengimą. (Šurmulys salėje) Aišku, neįmanoma prie lentelės dar pridėti paaiškinamąjį raštą, ką reiškia realiosios pajamos. Realiosios pajamos savaime atsako į jūsų klausimą, jeigu žinote jų turinį. O apie galimybę įsigyti vieną ar kitą kiekį maisto produktų jūs mūsų pateiktoje medžiagoje galite rasti lentelę, kurioje nurodyta, kiek už gaunamą atlyginimą atskirais periodais buvo galima įsigyti maisto produktų. Jeigu jūs pavartytumėte interpeliacijos tekstą, būtumėte radę. Tai antroji priedų lentelė.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Ruošiasi kolega L.Milčius.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, gaila, kad mūsų Reglamentas neleidžia paklausti pono G.Vagnoriaus. Mes iš tiesų jam turėtume daug klausimų. (Balsai salėje) Todėl tenka paklausti jūsų nuomonės. Jūs kalbėjote, kad valstybė ir valstybės gyventojai patyrė didelių nuostolių dėl to, kad labai pavėluotai buvo įvestas litas. Pono G.Vagnoriaus Vyriausybė labai daug kalbėjo apie tai, tačiau lito taip ir neįvedė. Vis dėlto kokia jūsų nuomonė, kodėl taip buvo daroma? Ar tai provokacija, ar dar kas nors? (Triukšmas salėje)

A.ŠLEŽEVIČIUS. Matote, klausimas labai sudėtingas. Man iš tikrųjų labai dažnai kyla klausimų. Kodėl taip primygtinai ir brutaliai brukami Vyriausybei pasiūlymai, kurie tarnauja ne Lietuvos interesams? Pavyzdžiui, lito devalvavimas. Tai būtų Lietuvos ekonomikos griovimo pradžia, jeigu jis būtų devalvuotas. Tiktai vienas teiginys nuolatos girdimas. Arba atsargų panaudojimas rinkai kredituoti. Tai iš esmės yra nesuvaldomos infliacijos pradžia. Arba mūsų sprendimai dėl energetinio nepriklausomumo. Jie yra nuolatos kritikuojami.

Tame kontekste iš tikrųjų yra labai daug klausimų. Juos kiekvienas išmąsto savaip. Beje, dėl pasiūlymų devalvuoti litą. Kaip jūs pamenate, šių metų pradžioje aukso valiutos atsargos Lietuvos centriniame banke buvo sumažėjusios 50 mln. dolerių. Gerokai pasikeitė depozitų struktūra. Žmonės, bijodami lito nuvertėjimo, dalį savo indėlių transformavo į tvirtą valiutą, kartu prarasdami didžiulį skirtumą tarp depozitų kainos vietine nacionaline valiuta litais ir tvirta valiuta. Suprantama, ne gyventojų naudai. Tokia politika, kuri kenkia Lietuvos gyventojų interesams, buvo pasmerkta Lietuvos rinkėjų 1992 m. rinkimų metu. Aš manau, jog žmonės turi pakankamai gerą atmintį, kad įvardytų politikus ir juos įvertintų per kitus rinkimus. Tai yra objektyviausias testas. Ne politinė partija turėtų vertinti, kokia politika vykdoma, o politinė partija, paėmusi valdžią, turi realizuoti tokią politiką, kad ji būtų patraukli ir, svarbiausia, naudinga žmonėms.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Ruošiasi V.Astrauskas.

L.MILČIUS. Pone Ministre Pirmininke, pirmiausia ačiū, kad jūs savo kalbose nepamirštate tautininkų. Matyt, netoli tas laikas, kad ne tik išgirsite, jog mes kalbame, bet ir ką kalbame.

Dabar gal jums ir nemalonu, bet klausimas apie ūkininkų reikalus. Visi žinome, kaip sunku ūkininkams gauti pigių kreditų. Šią problemą galėtų gerokai palengvinti žemės ūkio produkcijos gamintojų kreditų bendrovės. Juo labiau kad Seimas seniai priėmė Žemės ūkio ekonominių santykių reguliavimo įstatymą, pagal kurį numatyta, kad kooperatinių kreditų įstaigos kreditų išteklius turi formuoti iš valstybės biudžeto. Tačiau jau treji metai, kai ši nuostata nevykdoma. Priimant Kreditų unijų įstatymą Seimas protokoliniu nutarimu pavedė Vyriausybei parengti Žemės ūkio kreditų bendrovių įstatymą. Iki šiol toks įstatymas neparengtas. Nors visi suprantame, kad pradedamos kurti kreditų unijos yra skirtos ne gamybininkams, bet smulkiems vartotojams kredituoti. Dabartinė būklė naudinga tik komerciniams bankams, nes ne žemdirbiai, o tik komerciniai bankai gauna iš to pelną. Todėl ir klausiu: kodėl Vyriausybė priešinasi kooperatinių kreditų sistemos kūrimui žemės ūkyje ir net ignoruoja šia tema priimtus įstatymus bei nutarimus? Ačiū už atsakymą.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis premjere. Gerbiamasis Milčiau, gerbiamieji kolegos, prašome neviršyti minutės limito. 69 sekundę be įspėjimo bus išjungiama. (Balsai salėje) Prašom, atsakymui yra dvi minutės.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Milčiau, aš negaliu pamiršti savo buvusio bendraminčio ir bendradarbio. Todėl, dovanokite, gal kartais per dažnai atsimenu tautininkus.

Dėl kreditų unijų. Jūs nevisiškai tiksliai atspindite įvykius. Vyriausybė inicijavo Kreditų unijų įstatymų pateikimą Seimui. Ir kreditų unijų steigimas yra pačių steigė-jų reikalas. Vyriausybė skyrė iš Nacionalinės žemės ūkio rėmimo programos ūkininkams reikalingų kreditinių išteklių kiekį. Tiesa, pagal galimybes. Todėl nepainiokime dviejų visiškai savarankiškų temų. Kreditų unijos steigimas yra steigėjų reikalas, o kreditavimas iš valstybės biudžeto - per ūkininkų rėmimo fondą. Jis yra vykdomas, tai yra valstybės, Vyriausybės rūpestis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis premjere, interpeliacijos autoriai teigia, kad Vyriausybės iniciatyva priimta per 50 įstatymų ir poįstatyminių aktų, kurie skatina korupciją. Kaip žinia, įstatymus priima ne Vyriausybė, nors iniciatyvą ji reiškia, bet priima Seimas, įstatymai svarstomi komitetuose. Beje, komitetuose dalyvauja Vyriausybės atstovai. Svarstoma ne vieną kartą. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūsų atstovai kada nors jums sakė, kad svarstant įstatymą buvo pareikšta, jog tas įstatymas skatins korupciją?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš noriu supaprastinti atsakymą į šį klausimą. Jūs atsakymo dėl interpeliacijos tekste rasite daug pavyzdžių, kuomet interpeliaciją pasirašę Seimo nariai, pritarę atskiriems įstatymams, dabar be sąžinės graužimo pasirašo interpeliacijos tekstą, kuriuose tie įstatymai įvardijami kaip korupciniai. Aš minėjau, kad visi be išimties dabartiniai sprendimai yra ydingi. Jie yra pražūtingi Lietuvai. Ar terminalas, ar nauja kuro rūšis, ar lito stabilumas, visa tai kenkia Lietuvai. Tokia yra mūsų oponentų nuomonė.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Ruošiasi kolega B.Rupeika.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, gaila, kad jūs neatsakėte į pono J.Listavičiaus klausimą, bet aš norėčiau užduoti tokį klausimą. Mūsų žiniomis, pone premjere, iš Statistikos departamento atleidžiami darbuotojai, kurie nesutinka gražinti statistikos. Mes pateikėme Statistikos departamento biuletenio puslapį (jūs jį turite, turbūt jums irgi davė), kuriame aiškiai parodyta, kad 1993 m., lyginant su 1992 m., parduotos pramonės produkcijos sumažėjo 58%, o 1994 m., lyginant su 1993 m., - dar 32%. Tai yra 1993-1994 m. sumažėjo 3,5 karto. Jūs savo atsakyme teigėte, kad 1993-1995 m. parduotos pramonės produkcijos sumažėjo tik 31%. Tai aš noriu paklausti, ar tuos Statistikos departamento darbuotojus, kurie pateikė tuos duomenis, kurie buvo atspausdinti, jūs jau atleidote iš Statistikos departamento, ar dar tik ruošiatės?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš gerbiamajam A.Kubiliui noriu pasakyti, kad aš gerbiamajam J.Listavičiui labai išsamiai atsakiau į klausimą ir nurodžiau šaltinį, kuriame jis galėtų pagilinti žinias. (Balsai salėje) Tai antroji mūsų priedo lentelė, kurioje nurodyta perkamoji galia pagal atskiras produktų rūšis, kiek galėjo įsigyti Lietuvos žmonės atskirais periodais.

Dėl darbuotojų atleidimo. Iš tikrųjų, matyt, neturi analogo praktika, kaip buvo atleidinėjami Lietuvos žmonės arba pareigūnai 1991-1992 m. (Balsai salėje) Ne dėl to, kad aš asmeniškai trečią dieną po atleidimo išgirdau tai per radijo žinias. Dėl to man visiškai neapmaudu. Ir niekas niekur neatleidinėja iš darbo dėl to, kad jie nevykdo vieno ar kito nurodymo, t.y., jūsų supratimu, nefalsifikuoja statistikos. Aš gerbiamajam A.Kubiliui patarčiau apsilankyti vienoj kitoj pramonės įmonėje. Kuo jūs daugiau apsilankytumėte, tuo geriau. Tada jūs turėtumėte šiokį tokį aiškesnį supratimą apie Lietuvos pramonėje vykstančius procesus. Kiek pramonės jau sužlugo. Aišku, 3 kartai - čia jau jūsų minimaliausias apskaičiavimas. O jeigu jūs apsilankytumėte ir pamatytumėte dirbančius cechus atskirose įmonėse, gal jūsų nuomonė šiek tiek pasikeistų. Aišku, atskirų pramonės įmonių padėtis yra ypač sunki. Aš dėl to daug kartų kalbėjau. Elektronikos pramonės, jūrų įmonės, kurios iš tikrųjų bankrutuoja, ir tai kelia didelių problemų. Tačiau šiose labai radikaliose reformose šių procesų, aišku, neįmanoma išvengti.

PIRMININKAS. B.Rupeika. Ruošiasi kolegė V.Aleknaitė.

B.V.RUPEIKA. Nesinervinkite, premjere, aš jau girdžiu iš jūsų balso. Visas šis veiksmas yra tik apšilimui, kaip sakė kai kurie opozicijos lyderiai ir laikraščiai apie tai parašė. Taigi apšilkim ir mano klausimas taip pat apšilimui. Kai sako, jog LDDP Vyriausybė, tai mato pirmiausia A.Šleževičių. Ne todėl, kad jis aukštas ir gerai iš tolo matyti, bet todėl, kad neturi, iki šiol neįsigijo įpročio stovėti už platesnės nugaros.

Na, šalia jo aš pastatyčiau porą trejetą, gal ketvertą kitų ministrų, nevengiančių politinės atsakomybės. Todėl norėčiau sužinoti, pagal kokius principus Vyriausybėje arba Vyriausybėn ir į jos struktūras skiriami žmonės, pabuvoję įvairiose stovyklose iki šio laiko, arba iki šiol nesusiformavę jokių pažiūrų, išskyrus vieną, apie kurią aš dabar nenorėčiau kalbėti. Jeigu spaudimo jums šiuo klausimu pagal Konstitucijos...

PIRMININKAS. Laikas. Amicus Plato, sed magis amica veritas. Draugas Benas, bet teisybė brangesnė. Prašom neviršyti limito. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš nenorėčiau sutikti su tokiu vertinimu, kad jūs kabinete matote 4,5 kabineto narius. Tai yra labai gera, konstruktyvi, dalykiškai dirbanti komanda. Ir aš labai dėkingas kolegoms ministrams, kurie iš tikrųjų labai sunkiu laiku dirba labai sudėtingą, alinantį darbą, reikalaujantį didelio pasiaukojimo. Be abejo, pasirengimas dirbti ministru ir apsisprendimas yra sudėtingas. O ministrai parenkami pirmiausia pagal dalykines savybes, gerbiamasis Benai. Ir, aš manau, sutiksite, kad dauguma iš jų iš tikrųjų nuoširdžiai, kruopščiai dirba Lietuvos labui, Lietuvos žmonėms.

PIRMININKAS. V.Aleknaitė. Ruošiasi kolega A.Ražauskas.

V.ALEKNAITĖ. Ačiū. Pone premjere, tenka konstatuoti, jog jūs esate iš tiesų didelis meistras neatsakyti į klausimus. Ir vis dėlto aš jūsų drįstu paklausti. Savo kalboje jūs teigiate, jog vykdote nuoseklią politiką, tačiau praėjusiais metais Tėvynės sąjunga iš tiesų siūlė Vyriausybei per 12 mėnesių padidinti minimalią mėnesinę algą 2,8 karto. Ir iš tiesų mes gavome Ekonomikos ministerijos parengtą ir jūsų aprobuotą atsakymą konservatoriams, kuriame buvo rašoma, jog konservatorių siūlymas stebina ekonominės minties nenuoseklumu. Tačiau šį rudenį jūs atvykote į Seimą ir pranešėte, jog Vyriausybė atliko labai gerą veiksmą ir padidino minimalią mėnesinę algą iki 180 Lt. Vadinasi, lygiai 2,8 karto. Ir tai jūs, kalbėdamas Seime, labai teigiamai įvertinote. Prašom pasakyti, kada jūs vis dėlto buvote labiau nuoseklus: ar kai mus kritikavote, ar kai įvykdėte mūsų pasiūlymą?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad jūs turbūt maišote nenorą atsakyti su nenoru girdėti. Nenoras girdėti dešinėje pusėje yra tiek išvešėjęs, kad, matyt, reikia kokių nors papildomų priemonių tą norą išugdyti. O kalbant apie minimalios algos augimo tendencijas aš dar ir dar kartą noriu pasakyti. Gerbiamieji opozicijos nariai, nesistenkite pretenduoti į nuopelnus, prie kurių jūs visai neprisidėjote. Ir jeigu jūs manote, kad galite vairuoti vairą būdami opozicijoje, o mums jūs leisite tik spausti akseleratoriaus pedalą, taip negali būti. Jūs ir vairą turėjote, ir akseleratoriaus pedalą turėjote, bet, matyt, sumaišėt. Vieną valdėt su rankom, kitą - su kojom. (Juokas salėje) Ir pasekmės, deja, labai sunkios. Beje, tuo laiku buvo važiuojama gerokai lygesniu keliu negu dabar. Labai daug vingių mums reikėjo padaryti iki to, kol išves į tiesiąją Lietuvos ekonomikos vairą. Todėl mes pasakėme tuo metu, kad nebuvo jokių realių galimybių didinti minimalią algą, nes Lietuvos ūkio būklė tuomet buvo tokia, kokia ji buvo. O šiuo metu, ir didėjant biudžeto įplaukoms, ir augant ekonomikai, suprantama, kad mes skiriame ir skirsime daug daugiau lėšų socialinėms problemoms spręsti. Deja, aš nelabai suprantu, tiesiog nesuvokiu, kodėl ši mūsų socialinė politika taip sudirgino visą opozicijos stovyklą? Toks didelis nerimas, kad Lietuvos žmonių gyvenimą mes dabar galime nuosekliai pagerinti.

PIRMININKAS. A.Ražauskas. Ruošiasi kolega S.Malkevičius.

A.RAŽAUSKAS. Gerbiamasis premjere, kaip sėkmingai reformuoti ir tvarkyti ekonomiką bei Lietuvos žmonių likimus sekėsi ponui G.Vagnoriui, kiekvienas, nesusipykęs su protu, atsimenam. Interpeliacijoje ir dabartiniuose komentaruose tokiais išsireiškimais, kaip "mes manome", "galime manyti", "galime įtart", korupcija kaltinama Vyriausybė apskritai, kolegialiai priėmusi visus nutarimus. Sunkokai galėtų susitarti toks didelis būrys korumpuotiems sprendimams. Ponas G.Vagnorius su R.Survila, pasislėpę nuo savo kabineto narių, dviese priėmė nutarimą Nr.421 ir t.t., ir nacionalizavo žemdirbių kooperatinį turtą.

Kaip manote, ar labai klysta tie daugelis žmonių, kurie mano, kad ponas G.Vagnorius žinojo, kuriems Kauno "berniukams" iš dabartinių holdingų ir kitų kompanijų beveik veltui ir ar veltui atiteks žemdirbiams priklausęs "Linas", "Gintaras" ir daugelis kitų panašių, patrauklių objektų?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Man labai sunku komentuoti tokį klausimą. Bet, siekdami kompensuoti tą padarytą žalą žemdirbiams, mes kartu su jumis siūlėme ir Seime buvo pritarta, kad sudarytume sąlygas žemdirbiams įsigyti lengvatinėmis sąlygomis perdirbimo pramonės įmonių akcijų. Aš manau, sutiksite, kad mano paminėti ir nepaminėti privatizavimo faktai, kuomet iš tikrųjų pusvelčiui visas turtas buvo atiduotas, kelia tam tikrų klausimų. Kodėl taip garsiai dabar ir anksčiau buvo šaukiama dėl "prichvatizacijos"? Kad paprasčiausiai nukreiptų Lietuvos žmonių dėmesį nuo buvusių sprendimų. Kokiais principais, pavyzdžiui, nesant jokios tvarkos, buvo skirstomi kreditai? Kokiais principais vienvaldiškai buvo skirstomas Vyriausybės rezervas? Kokiais principais buvo duodami leidimai išvežti žemės ūkio produkciją? Rezoliucijomis. Ne kolektyviniais sprendimais kaip dabar. Net buvo numatyta organizuoti plieno liejyklą Varėnos rajone ir skirtos lėšos. Tai pono K.Uokos pateiktame rezoliucijų ir pini-ginių lėšų skirstymo dokumente yra nurodyta. Beje, tas sąrašas gana išsamus. 1992 m. šį sąrašą sudarė apie 40 puslapių. Aš manau, kad ponas K.Uoka, net būdamas gana didelis pono G.Vagnoriaus draugas, matė, kad kažkas vyksta ne taip.

PIRMININKAS. S.Malkevičius. Ruošiasi kolega A.Kunčinas.

S.MALKEVIČIUS. Aš apgailestauju, kad į V.Aleknaitės klausimą neišgirdau atsakymo iš esmės. Bet mano klausimas būtų toks. Biudžete numatyta 40 mln. Lt padidinti išlaidas mokesčių inspekcijai ir 23 mln. - muitinei, tačiau nenumatyta padidinti planuojamų biudžeto pajamų, nes didėjimas yra tik infliacijos procento lygio. Susidaro įspūdis, kad Vyriausybė arba nori užsitikrinti sau lengvą gyvenimą, arba nuslėpti būsimų pajamų dydį, kad panaudotų išlaidas, kurios nenumatytos biudžeto projekte. Mano klausimas bus toks: kam bus išleistos tos papildomos pajamos? O jeigu pajamų nebus, kaip numato biudžeto projektas, tai kam mėtyti pinigus mokesčių inspekcijai ir muitinei?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Papildomos pajamos minėtoms institucijoms pirmiausia bus skirtos tų institucijų techniniam apginklavimui. Muitinės, mokesčių inspekcijos kompiuterizavimas yra išskirtinės svarbos projektai, kurie lems, kaip efektyviai tos sistemos darbuosis. Savo ruožtu (jūs turbūt sutiksite) Vyriausybė nekuria sau lengvų sąlygų, siūlydama Seimui labai įtemptą kitų metų biudžeto projektą. Prie 15% infliacijos augimo bendras pajamų augimas numatytas 29%, t.y. beveik 15% reikia padidinti biudžeto įplaukas, iš esmės nekeičiant mokesčių bazės lygio. Tai yra gana sudėtingas uždavinys, bet mes suprantame, kad tai yra labai svarbus uždavinys, jog būtų galima geriau spręsti socialinius klausimus. Todėl jūsų minėtose institucijose pirmiausia lėšos bus skirtos techninei įrangai įsigyti.

PIRMININKAS. A.Kunčinas. Ruošiasi kolegė E.Kunevičienė.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų paklausti. Dabar ypač madinga korupcijos tema. Štai ir Seime neseniai priimtas nutarimas sukurti specialią komisiją korupcijos faktams tirti. Buvo nutarta šią komisiją suformuoti tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, ir LDDP frakcija pateikė savo pasiūlymus. Tačiau šiandien mums buvo išdalytas Seimo opozicijos atstovės spaudai informacinis pareiškimas, kuriame dešinioji opozicija atsisako dalyvauti formuojant tokią komisiją. Įdomu, kad savo nuomonės šiuo klausimu nepareiškė nei buvęs opozicijos lyderis ponas V.Landsbergis, nei dabartinis - ponas G.Vagnorius. Manyčiau, kad viena iš kovos su korupcija formų yra turto ir pajamų deklaravimas, kurį pirmieji pradėjo mūsų frakcijos nariai. Tačiau tokio deklaravimo mes nesulaukėme iš kitų Seimo narių ir pirmiausia iš opozicijos lyderių. Norėčiau išgirsti atsakymą štai į tokį klausimą: kaip su turto ir pajamų deklaravimu yra Vyriausybėje, kada mes sulauksime, kai Vyriausybės nariai deklaruos savo turtą ir pajamas?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Vyriausybė tokį sprendimą iš principo yra priėmusi. Finansų ministerija yra pateikusi patikslintą pajamų deklaravimo formą ir artimiausiu metu visi Vyriausybės nariai, kaip yra sutarta ir kaip priimtas Vyriausybės sprendimas, deklaruos. Aišku, apmaudu, kad tie, kurie garsiausiai šaukė, kad būtent dabartinė valdžia visaip vengia deklaruoti, šiuo metu kažkaip keistai nutilo.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Ruošiasi kolega V.Būtėnas.

E.KUNEVIČIENĖ. Liaudis sako: "Melo kojos ilgos. (Triukšmas salėje) Tuo šiandien turbūt visa Lietuva "įsitikino. Ponas A.Kunčinas ir tas nesugebėjo apsieiti be melo, jau nekalbant apie poną premjerą. Pasakykite, kokiu tikslu jūs meluojate Lietuvos žmonėms, kad Tėvynės sąjunga siūlo devalvuoti litą? Nėra niekur parašyta, tik rašoma, kad reikia atsisakyti pražūtingo, prie dolerio "pririšto" ir leidžiamo į apyvartą nepadengto prekėmis lito nuvertėjimo. Taigi opozicija žino tas sąvokas, bet kokie patarėjai jums šitą sako, kad jūs galėtumėte meluoti?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, nelabai reikėtų tokius terminus tokioje garbingoje auditorijoje vartoti. Bet, aišku, čia jūsų problemos. Aš nenorėčiau toliau komentuoti. Jeigu nors kiek gerbiamoji finansų eksministrė suvokia Lito patikimumo įstatymo veikimo mechanizmą, tai tokie klausimai paprasčiausiai neturėtų kilti. Jie seniai išspręsti, nes nė vienas litas iš Centrinio banko nepatenka į apyvartą, priešpriešiais nepateikus tvirtos valiutos. O tvirtos valiutos atsiranda, kaip jūs žinote, gamybos procese, apmokant už paslaugas, už eksportuotą produkciją, ir čia iš tikrųjų Vyriausybė pirmiausia sau surišo rankas ir kojas, neturėdama jokios galimybės padaryti įtaką pinigų emisijai be prekinio jo padengimo.

PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas. Ruošiasi...

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis premjere...

PIRMININKAS. Minutėlę, ruošiasi kolega K.Kuzminskas.

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis premjere, pusantrų metų Lietuvos Seimas svarstė ir pagaliau vasarą priėmė Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą. Kiek žinau, rengiant tą įstatymą jūs aktyviai dalyvavote ir lankėtės su vizitais kai kuriose šalyse, kad tas įstatymas Lietuvoje būtų kaip galima geriau pagrįstas. Dabar Seimo dešinioji opozicija jus kaltina, kad įkūrus Lietuvoje laisvąsias ekonomines zonas, laimės kažkokios suinteresuotos grupuotės, o Lietuvos interesai nukentės.

Ir dar. Dešinioji opozicija dabar net paskelbė, sakyčiau, karą toms zonoms su savo pareiškimais, pavyzdžiui, Šiauliuose ir kitur. Sakykite, kaip Vyriausybė vertina tokius žingsnius ir tokius teiginius?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Vyriausybė vertina kaip siekimą ekonomiškai pakenkti Lietuvai, nes laisvoji ekonominė zona pagal savo prigimtį ir pagal jos funkcionavimo efektyvumą yra visos ekonomikos atgimimo katalizatorius. Daugelyje šalių teko susipažinti su laisvųjų ekonominių zonų konkrečiu veikimu, stebėti, kokį didelį poveikį jos daro tų šalių ekonomikai. Tos mokesčių lengvatos, kurios yra suteikiamos, leidžia generuoti didžiulius kiekius papildomos produkcijos ir papildomų pajamų, todėl, nepaisydama visų tų siūlymų, kurių prigimtis iš tikrųjų yra labai abejotina, Vyriausybė siūlė ir siūlys Seimui dabar jau priimti ne Laisvosios ekonominės zonos įstatymo projektą, o konkrečių laisvųjų ekonominių zonų įstatymus. Jie yra derinami ir artimiausiu metu pateks į Seimą.

Aš manau, kad Lietuvos žmonės, gyvenantys Šiauliuose ir Klaipėdoje, o perspektyvoje ir Kaune, turėtų žinoti, kas būtent priešinasi galimybei sudaryti laisvosiose ekonominėse zonose daug palankesnėmis sąlygomis papildomas darbo vietas, gauti atlyginimus, ir tiesiog labai sunku suvokti, kuomet tokiems pasiūlymams yra priešinamasi. Laisvosios ekonominės zonos egzistencija, kaip yra siūloma, pavyzdžiui, Šiauliuose, be aerouosto yra visiškai nesuvokiamas pasiūlymas, yra ekonominis diletantizmas.

PIRMININKAS. K.Kuzminskas. Ruošiasi kolega K.Kubertavičius.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis premjere, aš taip pat negirdėjau tokio konkretaus atsakymo į opozicijos klausimus. Aplinkui. Taip pat malonu, kad Krikščionių demokratų frakcijos parengtų dokumentų jūs daug nekomentavote, matyt, labai tiksliai pataikėme į taikinį.

Tačiau visi Lietuvos gyventojai pergyvena sunkią ekonominę krizę. Numatomas deficitinis 0,5 mlrd. Lt biudžetas. Rajonų savivaldybės gavo nurodymą ar patarimą nuo žemės mokesčio atleisti žemės ūkio bendroves, paliekant jį mokėti fiziniams asmenims, kurie laukia nuosavybės grąžinimo dokumentų, taip pat ūkininkams. Ar žinote, kas pateikė tokias rekomendacijas, kas nori supriešinti kaimo žmogų siekiant sunaikinti privatų ūkį ir bet kokia kaina palikti bendroves?

PIRMININKAS. Minutėlę, premjere. Aš turiu paaiškinti kolegoms Seimo nariams, Seimo svečiams ir radijo klausytojams, kad kolegos krikdemai iš tikro pateikė medžiagą, bet pateikė ne pagal Statutą ir pavėluotai. Ir čia premjero valia atsakyti į šitą medžiagą ar ne, ar iš viso atsakinėti specialiame posėdyje. Prašom, premjere.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų jis pateiktas vėliau, bet mes jį įdėmiai išnagrinėjome. Iš esmės savo turiniu jis niekuo nesiskiria nuo pateikto konservatorių interpeliacijos teksto, išskyrus kai kuriuos papildomus fragmentus, kuriuos paminėjau. Yra kategoriška nuostata, išsakyta laisvųjų ekonominių zonų atžvilgiu.

Kalbant apie galimą atleidimą nuo žemės mokesčių reikia pasakyti, kad tai jokiu būdu nėra supriešinimas, o yra siekimas sudaryti palankesnes ūkininkavimo sąlygas ūkininkams, savivaldybėms, kurios turi finansinių išteklių, atsisakyti šiais ar kitais metais nuo žemės mokesčio. Daugelis savivaldybių tomis rekomendacijomis pasinaudojo. Lietuvos kaimo žmonės papildomai netiesiogiai, bet nesumokėjo apie 150 mln. Lt į biudžetą. Tai yra jiems papildomos pajamos. Todėl čia nėra joks siekimas supriešinti, nėra jokios klastos. Reikėtų vengti įžiūrėti kiekviename mūsų sprendime tik klastą. Jeigu parama kaimo žmogui suprantama kaip klasta, tai ką toliau tada galima vertinti?

PIRMININKAS. K.Kubertavičius. Ruošiasi kolegė L.Andrikienė.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, tik LDDP atėjus į valdžią Lietuvoje buvo įvesti savi pinigai ir stabilizuota padėtis finansų rinkoje. Tai vyko visais metais vėliau nei kitose Baltijos valstybėse. Pavėluotas pinigų įvedimas mums brangiai kainavo ir tiesiogine, ir netiesiogine prasme. Taigi, kokia ta kaina, bent trumpai, gerbiamasis premjere, kurią ir dabar moka Lietuvos žmonės bei Lietuvos ūkis?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūs paaiškinamajame tekste interpeliacijai matėte daug grafikų, kai kuriuose jų yra parodytas mūsų tuometinės valiutos - laikinojo talono - svyravimas dolerio atžvilgiu. Daug kartų mes esame vertinę, kiek daug mūsų ūkis prarado dėl tų valiutų svyravimo. Dar daugiau noriu pasakyti: dėl pavėluoto mūsų nacionalinės valiutos įvedimo mūsų aukso ir valiutos atsargos yra kur kas mažesnės, negu jos galėjo būti. Aš minėjau, kad dabar per mėnesį vidutiniškai jos padidėja 16 mln. Tai nesunku paskaičiuoti: kiek mėnesių anksčiau būtų ta valiuta įvesta, tiek mes būtume turėję papildomai daugiau mūsų valiutos rezervų. Suprantama, kad ekonomikos sveikatingumo požiūriu tai būtų didžiulė parama. Aišku, tai nedėkingas uždavinys - suskaičiuoti, kokia suma galima vertinti tą nuostolį, nekalbant apie tai, kad iš Lietuvos biudžeto reikėjo mokėti už valiutos spausdinimo klaidas. Tai taip pat brangiai kainavo mokesčių mokėtojams.

PIRMININKAS. L.Andrikienė. Ruošiasi kolega J.Pangonis.

L.L.ANDRIKIENĖ. Ačiū. Pone premjere, atsakyme į interpeliaciją jūs teigiate, cituoju: "Dabartinė Vyriausybė pradėjo dirbti, kai baisi, daugiau kaip 1160% infliacija buvo paleidusi vėjais visas žmonių santaupas." Tačiau rašte Konstituciniam Teismui jūs daug kartų tvirtinote, kad žmonių santaupas, suneštas į Taupomąjį banką, dar iki 1990 m. sunaudojo buvusi sovietų valdžia. Visi bent kiek galvojantys supranta, kad 1991 m. infliacija negalėjo "suvalgyti" pinigų, kurių banke nebuvo jau 1990 m. Antra vertus, iš gyventojų santaupų buvo sukurtas turtas, kuris yra likęs, jo jokia infliacija "nesuvalgė". Mano klausimas toks: kodėl jūs atsisakėte tesėti K.Prunskienės ir A.Brazausko Vyriausybės 1990 m. balandžio 28 d. nutarimu įteisintą pasižadėjimą, cituoju: "Lietuvos Respublika garantuoja savo turtu Respublikos gyventojams, kad jų indėliai nebus prarasti." G.Vagnoriaus Vyriausybė, po jo...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, tas pats laikas buvo...

Prašom, gerbiamasis premjeras suprato. (Balsai salėje)

A.ŠLEŽEVIČIUS. Tiek daug kartų apie tai buvo kalbama ir, atrodo, taip išsamiai buvo atsakyta, kad jau nebeturėtų kilti tokių klausimų. Yra painiojamos sąvokos: buvę indėliai, turtas, nuvertėjimas ir kompensavimas. Mes šventai vykdome ir buvusių Vyriausybių įsipareigojimus - kompensuoti indėlius, buvusius taupomosiose kasose. Dar daugiau, jeigu pono G.Vagnoriaus Vyriausybės programoje nebuvo įvardyta konkreti indėlių kompensavimo suma arba indeksas, mes, kaip žinote, indeksavome juos dešimtį kartų, t.y. realiai, kiek dabar valstybė gali kompensuoti. Jūs neturėtumėte pamiršti, kad būtent tuo laiku Lietuvos gyventojai buvo raginami, kad neimtų indėlių iš taupomųjų kasų, kad po to bus palankesniu kursu indeksuojama. Lietuvos gyventojai buvo raginami parduoti gyvulius ir neimti pinigų, kad po to, neva, bus papildomai mokama už šitai. Kas tai buvo? Tai buvo sąmoningas klaidinimas, neturint tam išteklių. O ištekliai tuo metu (2/3 iš jų, šiek tiek daugiau) buvo Maskvos taupomajame banke. Ir buvusi Vyriausybė nieko nepadarė, kad tuos indėlius sugrąžintų. Derybos dabar vyksta, jos sudėtingos. Dėl turto kompensavimo, kaip yra siūloma, mes pateikėme kiekvienam Seimo nariui sąrašą, kokiais principais buvo privatizuojamas turtas ir kaip už jį buvo galima kompensuoti. Beje, kažkaip labai greitai keičiasi strategija. Kai referendume buvo siūloma 100 kartų kompensuoti, tai buvo siūloma visus objektus privatizuoti ir gyventojams kompensuoti. Kai referendumas nepavyko, dabar Vyriausybė kaltinama, kad privatizuoja objektus, už kuriuos papildomai galėtų gauti biudžetui pajamų. Todėl, mielieji opozicijos nariai ir gerbiamoji Seimo nare, ir klausimuose, ir poelgiuose mes turėtume būti nuoseklūs, nepamiršti nieko, neiškraipyti, teisingai viską aiškinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar klaus pora Seimo narių, ir dar kartą prašau neviršyti 60 sek. limito. Paprastai išjungiu 69, mieloji kolege, šį kartą išjungiau, praėjus 74 sekundėms. (Balsai salėje)

J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš klausiu labai trumpai. Gerbiamasis premjere, naujasis opozicijos lyderis G.Vagnorius savo kalboje teigia, kad ši Vyriausybė kalta dėl 1992 m. rudenį įšaldytų pensijų ir atlyginimų. Jeigu visi gerai prisimename, kad 1992 m. pavasarį, dar esant G.Vagnoriui valdžioje, buvo pasirašytas memorandumas su Tarptautiniu valiutos fondu. Jį pasirašė kaip tik gerbiamasis G.Vagnorius. Memorandume teigiama, kad 1992 m. rudenį bus įšaldytos pensijos ir atlyginimai. Ir tai įvykdė ne G.Vagnoriaus, o A.Abišalos Vyriausybė. Ir jeigu dabar taip atvirai demagogiškai galima kaltinti šią Vyriausybę dėl tuo metu įšaldytų atlyginimų ir pensijų, tai aš nesuprantu, ar ir toliau galvojama, kad žmonės Lietuvoje nieko neatsimena ir juos galima mulkinti, ar jau gerbiamasis G.Vagnorius serga pirma sklerozės forma? Sakykite, kaip jūs manote? (Salėje šurmulys)

A.ŠLEŽEVIČIUS. Diagnozę nustatyti aš atsisakau, kadangi mano ekonomisto-inžinieriaus išsilavinimas neleidžia to daryti. Ir aš nedarysiu. O aš kalbėjau apie realiųjų pajamų kitimo tendencijas. Galima gražiausiais teiginiais bandyti įrodyti, kad iki 1992 m. rudens gyvenimas buvo "rožėmis klotas". Deja, statistika rodo ką kita. Ir žmonės vertina visai kitaip, negu nori kai kurie politikai girdėti, kad būtų vertinama.

PIRMININKAS. M.Čobotas. Ruošiasi kolega L.Alesionka.

M.ČOBOTAS. Pone premjere, jūs nieko nesakėte apie sveikatos apsaugą ir mediciną. Jos būklė tikrai labai sunki. Nekalbėsiu apie tai, kad gimstamumas mažesnis negu mirtingumas, ir medikų atlyginimai mažesni negu Lietuvos gyventojų atlyginimų vidurkis. Aš manyčiau, kad ta reforma, kuri žadama jau treji metai, nevykdoma. Praktiškai nejuda. Kas buvo po sovietinio laikotarpio, tas liko dabar medicinoje. O dabar, jeigu leisite, truputį jus noriu pagirti. Jūs sakėte, kad čia nėra norinčių klausyti. Aš labai noriai jūsų klausau ir daug citatų turiu. Man labai patiko, kad jus įdomus ir labai gabus oratorius. Jūs pasakėte: "partijos bičiuliai atskiria grūdus nuo pelų". Aš manau, kad tikrai atskiria. Tada toks mažas klausimėlis: ar ne dėl to jūsų frakcijos nariams uždrausta balsuoti šiandien dėl nepasitikėjimo Vyriausybe, ar ne dėl to, kad jie jau "atskiria" ir gali ne taip balsuoti, kaip jiems įsakyta? Ačiū. (Salėje juokas)

A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūsų susirūpinimas dėl padėties sveikatos apsaugos srityje suvokiamas. Jis mums labai gerai suprantamas ir akivaizdu, kad nepriklausoma Lietuva negali išlaikyti socialistinės sveikatos apsaugos sistemos. O reliktų ir elementų yra labai daug. Reforma vyksta ne taip, kaip norėtųsi, kad ji vyktų. Specializacija ir perprofiliavimas turi būti sparčiau vykdomas. Ir tas darbas pradėtas kryptingai, nuosekliai, ir jis bus tęsiamas. Dėl atlyginimų aš noriu pasakyti, teisingiau, priminti, kad metų pradžioje, suvokdami sunkią gydytojų, mokytojų, kultūros darbuotojų padėtį, visų pirma finansinę, indeksavome jų atlyginimus, nedidindami kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų. Jų atlyginimo vidurkis priartėjo prie biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo vidurkio. Tačiau tos priemonės nepakankamos. Ir toliau mes stengsimės, kad tos disproporcijos būtų ištaisytos. O dėl atskyrimo grūdų nuo pelų - palikite mūsų partijos problemas spręsti mums patiems. (Balsai salėje) Mes nepretenduojame ir nepretenduosime į tai, ką konservatoriai savo partijoje sprendžia, ir kokius jie sprendimus priima, ką krikščionys demokratai. Beje, aš noriu pasakyti, kad tokios lenininio tipo partijos, kaip konservatorių (Salėje juokas, balsai), su tokia griežta disciplina ir su tokiu demokratijos nebuvimu, vargu ar bus analogų Lietuvos politiniame gyvenime dar ilgai? (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Kolega L.Alesionka - paskutinis. Prašom.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis premjere, tai, kad šiandien vyksta tokie ekonominiai, politiniai, paranojiniai šou, man aišku, kaip ir tai, jog iš šios interpeliacijos bus didelis ir gražus "pššš". Tačiau man vis dėlto šis spektaklis patinka. Aš matau, kiek daug sėdi Vyriausybės ir Prezidentūros žmonių toje tribūnoje, ir noriu jūsų paklausti paprašydamas: ar galite jūs garantuoti ir man, ir Seimui, kad lapkričio 21 d. čia, Seime vykstančioje diskusijoje nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimo klausimais, taip pat energingai dalyvaus su jumis priešakyje Vyriausybė, o tuo pačiu ir Prezidentūros žmonės, ir ten, aš tikiuosi, bus kur kas rimtesnė diskusija negu šiandien. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Kadangi suprantu, kad kiekvieno Seimo nario palankumą šiandien ir šiuo metu gauti yra labai svarbu, todėl, gerbiamasis Alesionka (Pirmininkas juokiasi, salėje šurmulys), garantuoju jums, kad tikrai mes dalyvausime. Tiesa, dar daugiau mūsų galės dalyvauti, kadangi šiandien 4 kabineto nariai yra išvykę į komandiruotes, todėl dar plius 4 Vyriausybės nariai, jeigu bus, aišku, patikėta Vyriausybei toliau tęsti savo darbą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Interpeliacijos pirmas raundas baigtas. Po pertraukos, 17.00 val., diskusijos. Jos vyks pagal Seimo statuto 225 straipsnio ketvirtąją dalį. Diskusijoje žodis kalbantiesiems paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems interpeliacijai Seimo nariams. Pranešu taip pat, kad pirmasis kalbės frakcijos vardu V.Landsbergis, antrasis - G.Kirkilas. Ir dabar dėl vedimo tvarkos kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau pasakyti dėl vedimo tvarkos labai paprastą repliką. Gaila, kad nėra premjero ir LDDP jau baigia išsilakstyti. Jie visą laiką mus kaltino (aš norėjau, kad visi girdėtų), kad litas buvo įvestas per vėlai dėl dešiniosios Vyriausybės, o premjeras rašydamas savo atsakymą, kurio turbūt jis neskaitė, sako, kad atsiskyrė nuo rublio infliacinės sistemos per anksti. Tai kaip dabar suprasti šias dvi pozicijas? Tai gal premjeras neskaitė savo atsakymo? Puslapis yra 38.

PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 17.00 val. Dar kartą primenu, kad pirmieji diskusijoje kalba frakcijų lyderiai V.Landsbergis ir G.Kirkilas.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai! Dabar diskusijos. Pirmasis kalbės Konservatorių frakcijos vardu V.Landsbergis - 7 minutės. Ruošiasi G.Kirkilas.

V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, kolegos. Pirmiausia pasakysiu, kad po Maišiagalos fiasko ponas A.Šleževičius turėtų pasitraukti. Jis Lietuvai labai pavojingas derybininkas, nes ne visai suvokia, gal ir ne dėl savo kaltės, kas yra suvereni valstybė. O, netransliuoja, ooo (Salėje šurmulys) ponas...

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėtų transliuoti, prašom kalbėti.

V.LANDSBERGIS. Jūs tyčia tai padarėte?

PIRMININKAS. Be abejo, čia aš viską darau. Kas bloga - aš. Kas gera - jūs darote.

V.LANDSBERGIS. Taip. Gerai. Man pridėsite minutę.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Pirmiausia pasakysiu, kad po Maišiagalos fiasko ponas A.Šleževičius turėtų pats pasitraukti. Jis Lietuvai labai pavojingas derybininkas, nes ne visai suvokia, gal ir ne dėl savo kaltės, kas yra suvereni valstybė. Kai kurie dabartiniai I kurso studentai taip nesielgtų su savo šalies teisėmis ir turtais. Atsiprašau, kad iš karto apibendrinsiu pagrindinę temą: Vyriausybės atsakymo į interpeliaciją stilius ir dvasia - tai panieka demokratinei parlamentinei procedūrai. Bemaž tas pat kaip ir valdančiosios partijos viršūnių ketinimai autoritariškai užklijuoti Seimo nariams burnas, kad jie negalėtų balsuoti ir pareikšti tautos atstovų "laisvą valią".

Vartai Vyriausybės atsakymo knygą ir matai: tušti sovietiniai atsirašinėjimai, nusisukimai nuo klausimo, neatsakymai. Pakaitomis į vandenį primetama žiupsnis skaitmenų, sau naudingų naujai užsakytų statistikų ir demagogiškų kaltinimų G.Vagnoriui, į kuriuos jau šimtą kartų buvo atsakyta, bet norima vėl įvelti į ginčą. Tokia buvo ką tik ir premjero rinkiminė kalba kaip kolūkyje - 3/4 brangaus laiko sunaudojant vien propagandai.

Pažvelkime verčiau į pono A.Šleževičiaus atsirašinėjimų klasiką. Naudosiu tik tuos kritinius priekaištus, kuriuos atsirinko pati Vyriausybė, nes į daugybę konkrečių dalykų ir ten visai nieko neatsakė.

Štai opozicijos priekaištas interpeliacijoj: kodeksai leidžia išvengti atsakomybės už ekonominius nusikaltimus ir korupciją. Pavyzdys būtų kad ir "Lietuvos kuro" aferos: didžiulė žala valstybei, bet įstatymuose mat nebuvę pasakyta, kad valstybinės įmonės direktorius yra pareigūnas, todėl jis teisme neatsako. O "Lavera"? - 50 mln. į balą Vyriausybės parašais. Atsakymas, kurį mes išgirstame ir skaitome, toks: "Galimybė išvengti atsakomybės esąs niekuo nepagrįstas teiginys". Labai lengva išvengti net atsakymo, tai ką jau čia kalbėti apie atsakomybę. Kitas mūsų priekaištas: LDDP Vyriausybė nors prieš rinkimus žadėjo, kaip žinom, bet paskui, cituoju: "atsisakė valstybės turtu kompensuoti sovietinės valdžios sunaudotus gyventojų indėlius". Vyriausybės atsakymas: nieko, tyla, nulis, nė žodžio. Skaitau tik Tėvynės sąjungos apkeikimus, kam ji norėjo kompensuoti tuos indėlius, ir dar prisimenami Tėvynės sąjungos siūlymai dėl ilgalaikio turto indeksavimo - atseit, "absurdas". Kodėl? Net ponia S.Burbienė pripažino, kad reikėjo indeksuoti. Mūsų priekaištas: Vyriausybė organizavo privatizavimo įstatymo apėjimą. Atsakas yra ištisi du puslapiai teisinių sofistinių išsiraitymų, atseit, "valstybinės įmonės reorganizavimas į privačią - tai ne privatizavimas, o po to, kadangi ne visi Lietuvoje kvaileliai, nusileidžiama: žinoma, "tai tik Vyriausybės nuomonė". Vertinga "nuomonė" kainavo valstybės biudžetui apie 10 mlrd. Lt nuostolių.

Valstybės kontrolierius štai šitoje tribūnoje liudijo, kad iš to, ką jie spėjo patikrinti prieš dvejus metus, matoma neindeksuoto turto privatizacijos 250 mln. Lt žala, tad indeksuoto - ne mažiau kaip 2,5 mlrd. Ponui A.Šleževičiui ramu: Taujėnų dvaras parduotas už 11 tūkst. Lt, įsigijo teisėtas pretendentas, direktoriaus žmona, kiek prisimename. Už tiek tai ir Radvilos lokys pirktų, kodėl gi ne?

Aišku, Vyriausybės ir partijos atsakomybę mėginama nusimesti, bet labai primityviai. Cituoju: "Valstybės kontrolė jau seniai privalėjo kreiptis į teismą." Taigi dėl tokios Vyriausybės vykdomos privatizacijos ir kodėl nesikreipė? Štai ką spaudoje sako valstybės kontrolierius, cituoju: "Atskleidėme visus neteisėtos privatizacijos kanalus, parodėme visus įstatymų prieštaravimus." "Siūlymai buvo pateikti Seimo rezoliucijoje, kuri įvertino mūsų medžiagą, atsižvelgdama į fiksuotus pažeidimus. Tą rezoliuciją reikėtų ir įgyvendinti. Bet jos įgyvendinimas sustojęs. Duoti pavedimai Vyriausybei, o Vyriausybė tų pavedimų neįvykdė ir Seimui nepateikė." Valstybės kontrolierius.                

Be to, valstybės kontrolierius čia pat, Seime, paliudijo, kad neapsikęsdami jie buvo inicijavę kartu su Generaline prokuratūra net įstatymo projektą, įteiktą Vyriausybei. Bet jūs, pone Šleževičiau, tą projektą palaidojote, dvejus metus neteikėte Seimui. Kodėl?! Būtų reikėję indeksuoti valstybės turtą. Dabar mes visi turim pulti ir paneigti net galimybę, kad tai jūsų draugams galėjo būti naudinga - pigiai pasiimti neindeksuotą. Štai ir vėl ponia S.Burbienė antai nedrąsiai guodėsi, kad ne visi tie, kurie pasiėmė, yra LDDP. Matot, ne visi, yra šiek tiek ir kitokių. Taigi pripažino esmę: apskritai LDDP, bet ne visi. Ar mesite ir ją iš partijos? Ką reiškia "apskritai", kad Vyriausybė nevykdo Seimo rezoliucijos? Tai reiškia, kad spjauna į Seimą. O gerbiamasis Seimas, t.y. jo susižavėjusi dauguma, nusišluosto apspjautą veidą ir šaukia: pirmyn, brangioji Vyriausybe!

Dar vienas, paskutinis atsirašymo pavyzdėlis. Interpeliacijos priekaištas: "Iškilo pavojus kreditų sistemai - blogos bankų skolos jau beveik prilygsta jų pačių įstatiniams kapitalams. Vyriausybė š.m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais suteikė per 100 mln. Lt paramos dviem bankams, bet stiprinami ne patys bankai, o tik dangstomi kelių asmenų išeikvojimai ir jų įsiskolinimai bankams." Atsakymas. Paklausykite. "Šių kaltinimų tikslas - pakirsti nacionalinės valiutos stabilumą." (Triukšmas salėje) Vienas apie ratus, kitas - apie batus. Nieko neatsakyta nei apie tuos du bankus, nei apie Vyriausybės dėka pasipelniusius asmenis.

Ponas A.Šleževičius bemaž į kiekvieną konkretų klausimą atsako - o Amerikoje negrus karia, o G.Vagnorius prispausdino Maskvoje milijardus rublių ir padarė infliaciją. Tada žmonės iš tikrųjų gaudavo konkrečios paspirties. Ir prisimena G.Vagnoriaus socialinę politiką geru žodžiu. Dabar pono A.Šleževičiaus infliacija ir stabilizacija suėda visus algų ir pensijų priedus. Ne, tai G.Vagnorius prieš ketverius metus prispausdino Maskvoje milijardus rublių ir padarė rublio infliaciją.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Landsbergi, jūs viršijot laiką.

V.LANDSBERGIS. Paskutinis sakinys.

PIRMININKAS. Prašau.

V.LANDSBERGIS. Seimo nariai LDDP pusėje galėtų suprasti, jog Vyriausybės reorganizacija padėtų pakeisti šią skurdinimo politiką. Tai ir būtų jūsų šnekama socialdemokratija. Be to, pasijustumėte piliečiais. Bet pleistrai burnoms, girdėjome, irgi paruošti, ir burnos nuolankiai laukia, kada bus užklijuotos. Ačiū. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Kviečiu G.Kirkilą. Ruošiasi kolega A.Baležentis.

G.KIRKILAS. Gerbiamieji kolegos, manau, Lietuvos politologinė mintis ateityje dar įvertins ketvirtojo mūsų Seimo politines peripetijas, tačiau tyrinėtojams iš tiesų bus sunku paaiškinti, kodėl buvo rengiamos interpeliacijos Vyriausybei, jos vadovui ir atskiriems nariams, neturint daugumos ir galimybių ją pakeisti. Pavarčius praėjusių metų socialdemokratų inicijuotą, tyrinėtojas nesupras, kodėl mūsų socialdemokratai buvo taip susirūpinę kitos partijos, šiuo atveju LDDP, programos vykdymu. Dar sunkiau jiems bus suprasti, kodėl juos šiame susirūpinime rėmė dešiniosios partijos. Tačiau ypač sunku bus paaiškinti dabartinę interpeliaciją. Apibendrinus ją būtų galima suformuluoti taip. Mes, dešiniosios partijos, nepasitikime A.Šleževičiaus Vyriausybe todėl, kad ji nevykdo mūsų, t.y. dešiniųjų, konservatorių ekonominės programos. Naivesnis tyrinėtojas galėtų paklausti, o kodėl LDDP, kairioji partija, turėtų vykdyti dešiniųjų politiką? Galbūt Lietuvoje didžioji koalicija, kaip yra Suomijoje, kur Vyriausybė sudaryta iš keleto partijų, nuo socdemų iki konservatorių, o LDDP nevykdo kokių nors koalicinių įsipareigojimų. Tačiau ne, tyrinėtojai galės tiktai aptikti, kad LDDP, 1992 m. laimėjusi Seimo rinkimus ir turinti daugumą, dėl politinės santarvės ir Lietuvos interesų siūlė didžiosios koalicijos idėją, tačiau į tai buvo atsakyta mitingais, streikais, skundais į Londoną ir kitas Vakarų Europos sostines, propagandinėmis interpeliacijomis, pagaliau 1994 m. referendumu, priešlaikinių parlamento rinkimų reikalavimais ir panašiai. Dar sunkiau būtų atsakyti į klausimą, kodėl likus mažiau kaip metams iki kadencijos pabaigos rengiama interpeliacija. Ar opozicija pasiruošusi suformuoti naują Vyriausybę? Ar ji jau žinoma visuomenei? Galiu suprasti mūsų socdemų, centristų, kitų partijų nekantrumą, šios partijos dar nebuvo valdžioje. Joms gali atrodyti, kad tas žodis "valdžia" yra išties labai saldus. Tačiau jūs, ponai ar kolegos konservatoriai, jūs buvote valdžioje, negi jūs nesuprantate sunkumų, kurie iškiltų formuojant naują Vyriausybę likus mažiau nei metams. Kam dabar šito reikia? Lietuvai, paprastam Lietuvos žmogui, užsienio investicijų į Lietuvą patrauklumui, kam? Politinė jėga, gavusi 1992 m. daugumą, turi teisę valdyti kraštą ketverius metus. Opozicinės, nedalyvaujančios Vyriausybės veikloje partijos, ruošiasi kitiems rinkimams. Mėgina įrodyti rinkėjams, kad jos turi geresnes programas, kad jos pasikeitė, turi naujų lyderių potencialą. Pasibaigus kadencijai ir valdančiąją, ir opozicines partijas įvertins rinkėjas. Tik rinkėjas yra mūsų politikų, partijų ir jų veiklos teisėjas. Mes vienas kitam ne teisėjai, mes tik politiniai konkurentai. Keista, kodėl šių paprastų, demokratinės politikos taisyklių nenorima laikytis pas mus Lietuvoje, t.y. leisti valdančiajai partijai savo atsakomybe dirbti. Ar nepradėjome mes formuoti, neabejoju, pagalvos tas pats tyrinėtojas, gana prastą politinę tradiciją, kurią, perfrazuojant Valdą Kukulą, galima būtų išreikšti taip: ar galime mes, politinės partijos, kenkti viena kitai nekenkdamos Lietuvai. Atrodo, kol kas negalime. Tokioje situacijoje nereikia stebėtis, kad viešoji opinija politikai, parlamentui ir, deja, demokratiniam valdymui nėra palanki. Neatsitiktinai, matyt, šiame fone vėl pradeda bruzdėti įvairūs nevykėliai politikai, verslininkai ir šiaip veikėjai. Atsiranda absurdiškos tribunolo, Konstitucijos ardymo idėjos, vėl įvairiais pavidalais atgimsta populizmas, kuris, kaip rodo kai kurių postkomunistinių šalių pavyzdžiai, ne tik neįveikia korupcijos, nusikalstamumo, kitokių negatyvių reiškinių, bet ir atideda šių problemų sprendimą dar tolesnei ateičiai. Pažvelgus į konservatorių ir krikdemų paruoštus interpeliacijos tekstus, kurie, beje, panašūs kaip broliai dvyniai, galbūt todėl, kad juos rengė du ekspremjerai - G.Vagnorius ir A.Šimėnas - akivaizdu, kad tai ne tik piktos ir pigios, viską absoliučiai neigiančios propagandos pavyzdžiai. O kad Vyriausybė ir Lietuvos demokratinė darbo partija negalėtų į tai net atsakyti, vakar paleista dar viena propagandinė antis. Esą visa statistika, kuri rodo kokius nors pozityvius LDDP valdymo pokyčius, yra falsifikuota.

Gerbiamieji kolegos, o kurgi vis dėlto viso šio pykčio šaknys? Kur tas akivaizdus vengimas tiesioginės politinės polemikos, noras tik dergti ir teršti savo politinius oponentus? Juk jeigu remtumėmės opozicinių partijų interpeliacijos tekstu, kuriame teigiama, jog viskas blogai ir eina tik blogyn, tai opozicijai tereikia tik džiaugtis ir ramiai laukti kitų rinkimų, tačiau ne. Manau, kad būtent atsirandantys pozityvūs politiniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai įvairiose srityse labiausiai jaudina mūsų oponentus, ypač nuolat augančios biudžeto pajamos. Kiekvienas, 1996 m. atėjęs į rinkimus balsuoti žmogus, galės palyginti, kokioje būklėje 1992 m. buvo perimtas krašto valdymas ir kokioje būklėje kraštas yra dabar. Štai šitas palyginimas nebus opozicijos naudai. Nepaisant to, Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcija ir pati Vyriausybė darė nemažai klaidų ir ne visas problemas toli gražu išsprendė. Konstruktyvaus bei pozityvaus įdirbio nebuvimas, nemokėjimas politiškai bendradarbiauti verčia mūsų opozicines partijas elgtis taip, kaip jos dabar ir elgiasi. Verčia viską absoliučiai neigti, teršti, nepasitikėti. Neabejoju, kad 1996 m. Lietuvos rinkėjai tai atitinkamai įvertins.

Gerbiamieji opozicijos kolegos, kreipiuosi į jus interpeliacijos svarstymo metu. Manau, daugelis iš jūsų gavote išsamius atsakymus į savo abejones, todėl kviečiu savo balsais nepaisant jums duotų nurodymų, tai liudija interpeliaciją pasirašiusiųjų sąrašas, palaikyti A.Šleževičiaus Vyriausybę ir stabilų Lietuvos vystymąsi, o dėl to laimės Lietuva ir visos politinės partijos. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Nuostabu. Kviečiu kolegą A.Baležentį. Ruošiasi kolega A.Albertynas.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji, mūsų valstybės Konstitucijos 5 straipsnis teigia, kad valdžia tarnauja žmonėms. Aš norėčiau šiandien paklausti, kaip gyvena, ką turi kaimo žmonės, daugiau kaip trečdalis Lietuvos, po trejų dabartinės Vyriausybės veiklos metų? Visų pirma pensininkai. Jie, deja, per valstybės Taupomąjį banką prarado ilgametes santaupas, per komercinius bankus atimti paskutiniai žmonių pinigų likučiai. Per dešimtmečius sukurtas bendras turtas kolektyviniuose ūkiuose išgrobstytas ir toliau nyksta jau trejus metus tai stebint dabartinei Vyriausybei. Ūkininkai, deja, nejaučia valstybės paramos, negauna konkrečios paramos įsikurti, negali įsigyti naujos technikos, turi problemų realizuodami produkciją, gamyba, deja, yra nuostolinga. Žemės ūkio bendrovių žmonės, pirmiausia tai žmonės tose bendrovėse, kurios jau bankrutavo, yra likę be darbo, be technikos, be pragyvenimo šaltinių. Žmonės, kurie dirba žlungančiose bendrovėse. Turėčiau pastebėti, kad kasmet žlunga apie penktadalį, apie 20%, žemės ūkio bendrovių. Už bankroto ribos, t.y. nuostolinga gamyba, yra daugiau kaip pusėje žemės ūkio bendrovių. Ir tai yra dažniausiai ne dėl žemės ūkio bendrovių ar dėl jų darbuotojų kaltės, čia kalta ir kainų struktūra, taip pat ir mažmeninių kainų struktūra. Šiandien yra mažai laiko, bet aš norėjau vieną pavyzdį pateikti. Mažmeninių kainų struktūra, duonos gaminiai. "Palangos" duona: žemdirbio dalis kainoje - 19%, prekybos įmonės dalis - 15%. Arba štai "Panevėžio" duona, pjautinis batonas: žemdirbio dalis - 20%, prekybos įmonės dalis - 15% mažmeninėje kainoje. Bandelę parduoti yra tiek pat pelninga, kiek užauginti duoną. Kaip gali dirbti žemės ūkio bendrovės rentabiliai?! Tos pačios kainų žirklės yra atsiskaitant už energetiką. Mokant delspinigius, atsiskaitant su bankais, laukiant atsiskaitymų su perdirbimo įmonėmis, perkant naują techniką, perkant atsargines dalis ir t.t.

Norėčiau tą patį klausimą iškelti ir dėl kaimo mokytojų, gydytojų, kultūros darbuotojų. Deja, jie nejaučia nei prioriteto kaimui, nei prioriteto žemės ūkiui. Jie negali pragyventi iš savo darbo. Kodėl taip atsitiko? Tie faktai ir yra išdėstyti opozicinių partijų, frakcijų interpeliacijoje. Laikas man neleidžia detaliai išanalizuoti visą interpeliaciją, tačiau aš norėčiau paminėti tokius faktorius kaip nepagrįstai užsitęsusi žemės ūkio reforma, nėra žemės ūkio rinkos. Žmonės metų metus negauna žemės nuosavybės dokumentų, dėl to negali normaliai disponuoti žeme, ją parduoti, dovanoti, keisti, mainyti. Nėra mokamos kompensacijos žemės savininkams. Vykdydama chaotišką agrarinę politiką Vyriausybė per trejus metus nesuteikė realios paramos ūkininkų veiklai suaktyvinti, ypač žemės ūkio kooperacijai formuotis. Nepaisant daugkartinių pažadų, agropramoniniame sektoriuje iki šiol nefunkcionuoja jokia kooperacija. Lietuvos žemės ūkio produkcija vangiai skinasi kelią į pasaulio rinkas. Iki šiol nieko nepadaryta, kad būtų sukurta pajėgi žemės ūkio produkcijos eksporto struktūra. Ir štai dėl tų ir kitų daugelio priežasčių kaimo žmonės nepasitiki tuščiomis kalbomis, o prašo konkrečios paramos. Tai yra palankios agrarinės politikos, prašo supirkti žemės ūkio produkciją, pagamintą Lietuvoje, užaugintą Lietuvos žmonių, o ne užaugintą užsienyje, remti žemės ūkį, ūkininkus, žemės ūkio bendroves konkrečiomis lėšomis, kainų politika, nauja technika.

 Tautininkų sąjungos frakcija pritaria teisėtiems kaimo žmonių norams ir po trejų veiklos metų pasitikėjimui Vyriausybe pažadų jau nebeužtenka. Reikalingi konkretūs rezultatai. Valdžia privalo tarnauti žmonėms. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Albertyną. Ruošiasi kolega P.Jakučionis. Primenu, gerbiamasis kolega, 5 minutės.

A.ALBERTYNAS. Jūsų Ekscelencija Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji radijo klausytojai! Šiandien Seime vyksta eilinis spektaklis, tragikomedija. Vienas poetas yra pasakęs: Kad kvailas tu esi - mums ne naujiena,/ Kvailiai mus lydi iki karsto./ Tiktai kodėl kiekvieną dieną/ Tu nori mus kvailiais paversti. Su interpeliacijomis, kitais neesminiais klausimais dešinieji nori didelę Seimo narių dalį sukvailinti, įkalbėti, kad Lietuvoje viskas blogai ir būtinai reikia keisti Vyriausybę. Vyriausybės keičiamos tada, kai jos dirba nepatenkinamai. Mes visi turėtume žinoti, ypač dešinieji, kad tokių institucijų kaip Vyriausybė, Seimas, atskirų organizacijų darbas vertinamas dviem kriterijais: patenkinamai, nepatenkinamai. Gerai dirbančių Vyriausybių pasaulyje nėra. Iš šalies žiūrint atrodo, kad atskirų valstybių vyriausybės dirba gerai, tačiau tų valstybių viduje atsiranda atskiros žmonių grupuotės, kurios savo vyriausybių darbą, o ypač premjerų ar prezidentų, įvertina labai blogai, prieš juos pakelia ginklą ir nužudo. Iš istorijos žinome žymių politikų, kurie buvo nužudyti, tai JAV J.Kenedis, Indijoje - I.Gandi, Izraelyje - I.Rabinas. Šis sąrašas gana ilgas. O kiek pasikėsinimų buvo prieš atskirus vadovus? Mūsų premjeras jaučiasi gana saugiai, nes žino, kad nėra priežasties prieš jį pakelti ginklą. Iš visų Vyriausybių, dirbusių po 1990 m. Kovo 11-osios, A.Šleževičiaus Vyriausybė dirba ilgiausiai, vadinasi - geriausiai. Ne be reikalo premjerą vadina didžiuoju stabilizatoriumi. Jeigu jis būtų taip dirbęs ir tokius griovimus daręs kaip G.Vagnorius, jis būtų seniai ne tik atleistas iš darbo, bet ir izoliuotas nuo visuomenės. Lukiškėse? Ne, per geras bendrabutis. Mes visi šioje planetoje neamžini. Ateis laikas, gerbiamasis A.Šleževičius paliks premjero postą. Būsimieji premjerai iš jo mokysis darbo metodų.

Nepasitikėjimo pareiškime pateikti kaltinimai neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, 6 punktas. "Žlugdo žemdirbius, savanaudiškai dalija jiems skirtas lėšas." G.Vagnoriaus pradėtas žemdirbių žlugdymo laikotarpis šiemet pasibaigė. Tai patvirtina visi normaliai dirbantys žemdirbiai. Jie sako, jau gyventi ir dirbti galima. Lėšas skiria ten, kur jos reikalingos. Negi vėl jas skirstys G.Vagnorius? 7 punktas. "Atsisakė valstybės turtu kompensuoti sovietinės valdžios sunaudotus gyventojų indėlius." Gyventojų indėliai buvo Maskvoje. Maskva sutiko grąžinti, bet G.Vagnoriaus Vyriausybė nepajudino piršto, kad tie indėliai būtų grąžinti Lietuvos žmonėms. Apie tai smulkiai rašė spaudoje bankų žinovai. Valstybės turto buvo likę, bet jis daugiausia buvo bevertis. Jeigu ant pastatų išardytų plytų būtų buvę G.Vagnoriaus autografai, žmonės būtų išpirkę plytas ir pinigų būtų buvę. A.Šleževičiaus autografai negaliojo, o G.Vagnorius nerodė iniciatyvos pasirašinėti. Žemės ūkio reforma Lietuvoje prilyginama stichinei nelaimei. Kas sugeba, ir iš nelaimės daro biznį. Galima buvo paskelbti pasaulio visuomenei, kad Lietuvoje susprogdinta nežinomo pavadinimo bomba, kurios veikimas priešingas neutroninės bombos veikimui: gyvybė lieka, bet žemės vertybės žūsta. Sprogimo epicentras - Šilalės rajonas, Kaltinėnai. Reikėjo tą teritoriją aptverti ir kviestis užsieniečius. Būtų masiškai važiavusios kino studijos, televizijos kompanijos, spaudos atstovai apžiūrėti šitą istorinę vietą. Toks būtų buvęs biznis! Kiek biudžetas būtų gavęs valiutos! Žinoma, epicentre buvo galima rasti atskirų momentų, vaizduojančių žemės drebėjimus ar uraganus. Būtų buvęs jaukas meninių filmų kino studijoms. Deja, momentas praleistas. Kiti kaltinimai bendro pobūdžio, neturi konkretumo. Kyla rimtas klausimas: ko siekia dešinieji, norėdami nuversti Vyriausybę? Jie puikiai žino, kad bus sunku suformuoti naują Vyriausybę, nes niekas nenorės eiti ne visus metus. Tada iškils klausimas - priešlaikiniai Seimo rinkimai. Kodėl dešinieji nenori laukti Seimo rinkimų 1996 m. rudenį, irgi aišku. Seime sudaryta komisija 1991-1992 m. žemės ūkio reformos padariniams įvertinti. Reikės įvertinti G.Vagnoriaus veiklą ir jo potvarkių Nr.421, Nr.422 teisėtumą (tada buvo paskirti laikini administratoriai). Ar šita, ar kita komisija turės išaiškinti, kodėl po teisėto premjero A.Šimėno sugrįžimo iš nežinios G.Vagnorius neapleido premjero posto.

1996 m. gegužės mėn. sukanka 60 metų nuo Suvalkijos ūkininkų streiko dalyvių sušaudymo. Ūkininkus teisė karo lauko teismas. Tuo laiku Lietuvoje veikė karo padėties įstatymas. Reikės išaiškinti, kodėl 1935-1936 m. Lietuvoje dar veikė karo padėties įstatymas, ar jis buvo teisėtas. Nuteistuosius reikės reabilituoti.

Visuomenėje susidarė nuomonė, kad dešinieji geri, o kairieji - blogi. Dešinėje klesti gėris, kairėje - blogis. Nevisiškai taip. Mano rankose sieninio kalendoriaus 1995 m. lapkričio 12 d. lapelis. Antrojoje lapelio pusėje publikacija "Dešinė ir kairė". Publikacija baigiama sakiniu: "Šiandien kairė ir dešinė nebeteko pirmykštės prasmės. Dešiniąja ranka ne tik laiminama, bet ir ja žudomi žmonės." Aš pridėsiu nuo savęs: žmogaus kilniausias jausmas yra meilės jausmas. Meilė eina iš širdies. Širdis yra žmogaus kairėje pusėje. Mirties nuosprendžiai pasirašomi dešiniąja ranka. Prieš paleidžiant kulką į auką taikomasi dešiniąja akimi. Kairioji akis iš gėdos prieš savo dešiniąją sesę užsimerkia. Mirti auką pasiunčia dešinės rankos pirštas.

Šiandien įžymi data. Prieš 30 metų Šakių rajone, Keturnaujienoje, vienai moteriškei apsireiškė Kristus. Šiandien apie tai pranešė per radiją. Ten vyksta iškilmės, žmonės meldžiasi...

PIRMININKAS. Laikas.

A.ALBERTYNAS. ... klausosi kunigo žodžių: "Viešpaties ramybė visada telydi jus!" Žmonės atsako: "Telydi ir tave". Kunigo žodžiai: "Palinkėkite vieni kitiems ramybės". Po šitų kunigo žodžių vieni kitiems nusilenkia, šypsosi, linki ramybės. Kodėl mes Seime vieni kitiems negalime palinkėti ramybės? Gal velnias šią salę apsėdęs? (Balsai salėje) Prieš balsuodami už pasitikėjimą ar nepasitikėjimą...

PIRMININKAS. Laikas.

A.ALBERTYNAS. ... Vyriausybe pagalvokime, ar balsuojame už stabilumą valstybėje, ar už chaosą. Aš balsuosiu už pasitikėjimą Vyriausybe. Jeigu balsuočiau priešingai, gali ranka nudžiūti. Apie tai pagalvokite kiekvienas. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Kalbės P.Jakučionis frakcijos vardu. Ruošiasi kolega V.Petrauskas.

P.JAKUČIONIS. Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcija paremia nepasitikėjimo pareiškimą Vyriausybei, ir mes balsuosime už tokį nepasitikėjimą, tuo išreikšdami savo neigiamą nuostatą prieš Vyriausybės vykdomą Lietuvai žalingą politiką.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, jos politinės veiklos svarbiausias uždavinys yra Lietuvos valstybės stiprinimas ir jos nepriklausomybės gynimas. Tuo tarpu dabartinės Vyriausybės veikla daugeliu aspektų silpnina Lietuvos valstybingumą. Vyriausybės ekonominė, teisinė ir socialinė politika veda į didžiulę gyventojų turtinę diferenciaciją, lydimą gilaus visuomenės skilimo į turtinguosius ir nuskurdintuosius. Tas procesas vykdomas kryptingai, paminant žmonių prigimtinės, paprotinės teisės suvokimą, turto, nuosavybės apsaugos, doros idealų supratimą. Dėl to valdžia, o plačiau mąstant ir valstybė tampa žmonėms svetima, negerbtina ir net negintina. Tai labai pavojinga.

Vyriausybė visai neremia smulkaus ir vidutinio verslo, kuris yra stabilios visuomenės, t.y. ir valstybės, pagrindas. Vyriausybė savo politika aiškiai proteguoja buvusios sovietinės nomenklatūros ir naujųjų turčių, mafijos struktūrų interesus ir ignoruoja kovotojų už Lietuvos laisvę, buvusių partizanų, politinių kalinių ir tremtinių teises, niekina, varo užmarštin šventą, pasiaukojančią jų kovą prieš okupantus. Tokia politika sąmoningai formuoja antivalstybinę nuomonę, kad kovoti ir aukotis dėl valstybės laisvės neverta ar bent jau nenaudinga.

Mūsų frakcija pritaria visiems nepasitikėjimo Vyriausybe pareiškimo punktams, nors mano, kad vienas kitas teiginys yra ne visai tiksliai suformuluotas. Svarbiausiais kaltinimo teiginiais laikome:

Vyriausybės pasyvumą kovojant prieš korupciją ir organizuotą nusikalstamumą. Yra nemažai Vyriausybės sprendimų, dangstančių arba sudarančių sąlygas valdininkų korupcijai vešėti;

išlaidžią, neūkišką Vyriausybės politiką, kuri per 2,5 metų užtraukė Lietuvai daugiau kaip milijardo JAV dolerių užsienio skolą ir panašaus dydžio vidaus skolas. Tas paskolas faktiškai iššvaistė, nes tik menką skolintų lėšų dalį investavo į ūkį ir nesukūrė prielaidų toms skoloms grąžinti. Mes ne prieš paskolas, mes už tai, kad tos visos paskolos būtų įdedamos į ūkį, eitų investicijoms. Atskirai reikia pažymėti energetikos ūkio neefektyvumą, energetikos, kuri "sudegino" pusę užsienio paskolų ir yra svarbi vidaus skolų atsiradimo priežastis.

Vyriausybė savo neveiklumu, nesugebėjimu ar sąmoningai sužlugdė žemės ūkio produkcijos gamintojus, nustatydama labai žemas produktų supirkimo kainas, leisdama apiplėšti kaimą monopolistams - žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Vyriausybė neatliko ir net nepradėjo nė vienos ūkio šakos restruktūrizacijos. Iki šiol nevykdomos jokios labai griozdiškų ir labai išlaidžių sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos sistemų reformos. Jei Vyriausybės kamienas dar nėra galutinai supuvęs, tai nepasitikėjimo jai nėra ko bijoti. Juk naują Vyriausybę vėl formuos savas Prezidentas ir sava Seimo dauguma. Šiuo atveju opozicija tik suteikia galimybę demokratišku būdu apsivalyti. Žinoma, mums rūpi ne Vyriausybės prestižas, o tautos reikalai.

Estijos Vyriausybė su panašiu uždaviniu sėkmingai susidorojo. Kaip pasielgs LDDP, netrukus pamatysime: ar bėgs į krūmus, ar prie balsavimo urnos. Gal bent ne visi bijos minutę, kitą pabūti nesusikibę už skvernų. Tokia baimė turėtų būti ne visų Seimo LDDP frakcijos narių, o tų mafijos struktūrų, kurios turbūt yra papirkusios kai kuriuos Vyriausybės narius ir galbūt daro įtaką frakcijos vadovybei.

Kviečiame visus Seimo narius atlikti savo pareigą - dalyvauti balsuojant dėl nepasitikėjimo Vyriausybe. Na, o kaip kas balsuos, - tai kiekvieno Seimo nario sąžinės reikalas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Petrauską. Ruošiasi kolega G.Paviržis.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai, šiandien, šeštaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais, mūsų šalies padėtis pakankamai sudėtinga. (Triukšmas salėje) Rusijos karinėms doktrinoms grasinant okupuoti Baltijos šalis, jeigu jos taps NATO narėmis, aiškiai rodo, kad kiekvieno Lietuvos piliečio ir mūsų valstybės gyvybinis reikalas - saugumo ir stabilumo veiksmai vidaus bei užsienio politikoje. Nekalbėsiu apie būtinybę integruotis į Vakarų gynybos politines ir ekonomines struktūras, nekalbėsiu apie trijų Baltijos šalių vienybės reikalus, aptarsiu bene patį svarbiausią dalyką - ar didžioji dalis mūsų šalies piliečių yra saugūs savo valstybėje, ar didžioji mūsų šalies piliečių dalis gali pragyventi, gali išmaitinti savo vaikus iš biudžetinėse įstaigose gaunamų atlyginimų, iš socialinės ar invalidumo pensijos, pašalpos ar stipendijos.

Visiškai neseniai paskelbti duomenys rodo, kad 80% Lietuvos žmonių realiosios pajamos yra žemesnės už pragyvenimo minimumą. Ir tik apie 10% Lietuvos gyventojų yra pasiturintys ar labai pasiturintys. Taip yra todėl, kad Lietuvoje praktiškai neegzistuoja smulkių ir vidutinių savininkų, verslininkų sluoksnis, kuris Vakarų demokratinėse šalyse sudaro svarbiausią, didžiausią visuomenės dalį, kurios neįmanoma nupirkti pigiais populistiniais pažadais, vienu ar dviem doleriais padidinta pensija, kurie nepasiduoda ryškiausioms kairiosioms ar dešiniosioms jėgoms. Maža to, kad keturi penktadaliai Lietuvos piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Lietuvoje labai didelis skirtumas tarp saujelės turtuolių milijonierių ir didžiausios visuomenės dalies valstybės piliečių pajamų. Vyriausybės atsakyme į interpeliaciją pažymėta, kad smulkiam ir vidutiniam verslui panaudota tik 7% užsienio paskolų, nors pagal kitus duomenis skaičiuojant tai sudaro tik 5% visų. Tiek jau to. Keleto procentų skirtumas nėra esminis. Bet šie skaičiai aiškiai rodo Vyriausybės prioritetus. Matyt, bankrutuojančių, beviltiškai neperspektyvių bendrovių, įmonių rėmimas, neracionali atleidimo nuo mokesčių politika yra svarbesnė negu smulkaus ir vidutinio verslininko, savininko palaikymas. Lietuvoje iki šiol nėra progresyvinės pajamų mokesčių sistemos. Neapmokestinami minimumai nuo 140 Lt yra patys mažiausi, kokie tik gali būti, o toliau - ar esi klestintis bankininkas, uždirbantis dešimtimis tūkstančių, ar savo kuklų verslą turintis žmogus - moki vienodą pajamų mokestį. Nekalbėsiu apie tai, kad pati mokesčių, jų surinkimo politika Lietuvoje šlubuoja abiem kojom. Egzistuoja didelė disproporcija tarp atlyginimų fondo ir pelno, pajamų apmokestinimo, o tai skatina dvigubą buhalteriją. Atskiroms veiklos rūšims pajamų mokestis svyruoja tarp 5% ir 80%.

Lietuvos demokratų partijos mokesčių politikos memorandume siūlyta suminė 40% mokesčių riba iki šiol Vyriausybės vykdomojoje vadinamojoje mokesčių politikoje ignoruojama. Aš jau neminėsiu to, kad šiandien Vyriausybės vardu ar su valstybės garantija pasirašyta užsienio paskolų už l mlrd. 200 mln. JAV dolerių. Didžiosios paskolų dalies šiandien dar grąžinti nereikia, palūkanų mokėjimo terminai taip pat dar ne visų paskolų atvejais prasidėjo. Tačiau dar keleri metai ir mūsų valstybę užgrius šių mokėjimų lavina, kuri vargu ar bus pakeliama Lietuvos biudžetui, ateities parlamentams ar ateities vyriausybėms. Galima teigti, kad turtinė diferenciacija ir toliau didės, o paramos smulkiam ir vidutiniam verslui tikėtis bus beprasmiška.

Žinoma, šios problemos susijusios su užsienio investicijų, pabrėžiu, investicijų atėjimu į Lietuvą, tačiau stebina įvairiausio rango Vyriausybės pareigūnų kalbos vien apie Konstitucijos 47 straipsnio, kaip pagrindo investicijoms, keitimą. (Šurmulys salėje) Deja, pasauliniuose verslo leidiniuose nurodomos visai kitos priežastys, dėl kurių Lietuva nepatraukli investuotojams: tai ir kliūtys pasienio bei muitinės postuose, nuolatinė įstatymų kaita ir, ką čia slėpti, pagaliau - kyšininkavimo mastai.

Taigi drįstu teigti, kad Lietuvoje atkakliai trukdoma formuotis smulkių ir vidutinių savininkų, verslininkų sluoksniui - valstybės vidaus saugumo ir stabilumo pagrindui. (Triukšmas salėje)

1991 m. sausį (priminsiu, pasinaudodamas pono Ministro Pirmininko žodžiais), kai Lietuvos valstybės automobilis savo kelyje turėjo apvažiuoti sovietinės imperijos tankus, Lietuvą išgelbėjo dešimtys tūkstančių žmonių, susitelkusių prie svarbiausių valstybės institucijų. Noriu jūsų retoriškai paklausti: neduok Dieve, kad pasikartotų beveik penkerių metų senumo įvykiai, tačiau jeigu taip būtų lemta, ar daug tūkstančių iš nuskurdusių, alkanų, viskuo nusivylusių Lietuvos piliečių susirinktų prie šių rūmų šį parlamentą, Prezidentą ir Vyriausybę apginti? Milijonieriai, kurių pradinis kapitalas atėjo iš Rytų, o pelnas paslėptas Vakaruose, patikėkite, čia neateitų.

Baigdamas noriu pasakyti viena: tik dabar atsiranda pirmosios kredito unijos, teikiami Vyriausybės pažadai, kad baigiasi nepopuliarių sprendimų metas ir atėjo socialdemokratinių sprendimų laikas. Noriu priminti, kad likus metams iki parlamento rinkimų dauguma visų vyriausybių sprendimų orientuojama būtent šiam tikslui. Lietuva čia ne išimtis, tad nereikėtų tuo per daug girtis. Trejų metų valdymo laikotarpis, labai švelniai tariant, nėra turtingas teigiamų rezultatų gausa.

Lietuvos demokratų partijos frakcijos vardu pritariame nepasitikėjimui Vyriausybe ir kviečiame visas parlamento frakcijas dalyvauti balsuojant. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu G.Paviržį. Ruošiasi kolega K.Kryževičius frakcijos vardu.

G.A.PAVIRŽIS. Didžiai gerbiamas Prezidente, gerbiamieji kolegos, mielieji radijo klausytojai! Atvirai prisipažinsiu, dar vakar aš nesiruošiau kalbėti, nes koks bus sprendimas, visai neabejoju, žino kiekvienas iš čia sėdinčių. Gali kilti klausimų radijo klausytojams. Interpeliacija Vyriausybei pareikšta, o aš dėstau mintis, lyg būtų kalbama apie eilinį opozicijos pareiškimą. Deja, todėl ir kalbu, ko gero, pirmą kartą iš šios tribūnos Seime daugiau radijo klausytojams nei kolegoms.

Kai perskaičiau interpeliaciją, kurios kokybė gerokai atsilieka nuo pernykštės socdemų, man tapo aišku, kad pasirašiusiems kolegoms ne per daug rūpi mūsų problemų sprendimas. Greičiau neslepiamas noras sudaryti kuo daugiau barjerų ir pančių Seimo daugumai, jos sudarytai Vyriausybei. Tik ar geriau tiems, kurie klausosi už salės ribų, ir ar tai ne ta pati taktika, kuri buvo verčiant dar tarybinę Lietuvos Vyriausybę. Ar galima sveiku protu suvokti, kad šiandien pakeitus Vyriausybę būtų galima iš naujo suformuotai dirbti geriau? Vien susipažinti reikėtų kelių mėnesių. Antra. Jei vėl formuotų Seimo dauguma, kurios bet koks sprendimas opozicijai nėra priimtinas, kiek užimtų laiko jos programos parengimas, o ją priėmus, įgyvendinimas? Galų gale Seimas, turiu omeny kai kuriuos kolegas iš opozicijos, su išlygomis pritaria šios Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui, kurį svarstant ne vienas oratorius, kaip minėjau, iš opozicijos greta argumentuotos kritikos išsakė ir nemažai pozityvių dalykų. Na, galų gale ir iki Seimo rinkimų liko mažiau nei metai.

Kita vertus, jei ir yra kokios kaltės, tai tegu tą Vyriausybė bando taisyti. Nurodykime jos klaidas ir tikrai žinosime, iš ko reikalauti atsakomybės. Nauja, išrinkta Vyriausybė visada pasinaudos galimybe ankstesniąją kritikuodama slėpti savo klaidas, o ankstesnioji išvengs atsakomybės prieš Lietuvos žmones, teigdama, kad ji negalėjo įgyvendinti to, ką sumaniusi, nes buvo sutrukdyta. Tai ką, mūsų mieloji opozicija to nežino? Puikiausiai žino, nes prieš trejus metus būtent premjero G.Vagnoriaus Vyriausybė tą pačią problemą sprendė ir ja pasinaudojo 1992 m. vasarą, kai susidarė ši situacija. Deja, tiktai pasiaukojęs A.Abišala išgelbėjo jį nuo atsakomybės ir galimos visiškos krašto suirutės.

Ar ne geriau būtų apskritai, jeigu mes žinotume, ką konkretaus Seime padarė opozicija, kiek buvo pateikta įstatymų projektų jos iniciatyva. Manau, kad Seimo Pirmininkas, kuris mėgsta Seimo darbo statistiką, nepamirš pamaloninti šiais duomenimis mūsų opozicijos ir informuos apie tai Lietuvos žmones.

Norėčiau pakalbėti apie kaltinimus dėl gyventojų skurdinimo ir krašto ūkio smukdymo. Dabartinė Vyriausybė pradėjo dirbti, kai visuomenės supriešinimas buvo tapęs beveik oficialia valdančiųjų politika, šalies ūkis išgyveno sunkią ekonomikos krizę. Prisiminkime 1992 m. gyvenimo sąlygas. Nejaugi mes jas pamiršome? Šiais metais, prisiminkime, padidėjo konkursai į aukštąsias mokyklas. Jau antri metai didėja bendrasis vidinis produktas. Kasmet mažėja infliacija. Pastatoma vis daugiau bendro ploto gyvenamųjų individualių namų - praeitais metais 70 tūkst.m2, o šiais metais daugiau nei per 1991 ir 1992 metus. O statybos augimas geriau negu kas kita parodo ekonomikos kilimą. Nuo 1992 metų Lietuvoje padaugėjo per 100 tūkst. lengvųjų automobilių. Dabar kas antra šeima jį turi. O indėliai bankuose tik š.m. pirmąjį pusmetį viršijo 3,5 karto tą skaičių, kuris buvo 1992 m. Politinis stabilumas ir ekonominė politika pritraukia investitorius, ir ką mes bekalbėtume, per šiuos metus, kuriuos valdė ši Vyriausybė, jų investicijos padidėjo daugiau kaip 25 kartus. Tai, kas padaryta socialinėje politikoje, iliustruoja Vyriausybės atsakymas į interpeliaciją. Jame nuo 9 iki 14 puslapio aiškiai parodyti palyginimai, sudėtos lentelės. Be to, dar yra pridėtas 20 puslapių priedas. Atėjo laikas, kai makroekonominiai rodikliai pradeda atsispindėti Lietuvos šeimų biudžetuose, rengiami įstatymai tai dar pakeis.

Visko nepasakysi, bet tikiuosi, kad Seimo vadovybė ras galimybę su Vyriausybe atsakyti į grupės Seimo narių pareiškimą, vienu ar kitu būdu supažindinti visuomenę. Niekas nesako, kad visi Lietuvos žmonės gyvenimu patenkinti, kad lengva. Bet, kolegos, kai svarstome socialinius klausimus, dažniausiai mes randame sutarimą atsižvelgdami į realias galimybes, tik niekaip nesuprantama, kai tuoj pat prie Seimo rūmų atsistoję kai kurie oratoriai kritikuoja. Aš manau, kad rimtų partijų atstovai taip nesielgtų.

Tai nereiškia, kad Vyriausybė be trūkumų. Tikrai ne. Ji turi trūkumų. Šioje tribūnoje prieš 5 dienas kalbėjau svarstant biudžetą ir akcentus, kaip pamenate, dėliojau visai priešingus. Gerbiamieji, neklysta tik tie, kurie nieko nedirba. Einame neišmintu taku, klaidų buvo ir bus. Kaltinti korupcija be įrodymų - žemas dalykas, pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją. Tai man tapo visiškai aišku kaip bendraautoriui, rengiant Seimo nutarimą dėl Seimo komisijos korupcijai tirti sudarymo, kurios buvimas problemiškas tapo dėl dešiniųjų kolegų trukdymų ir atsisakymo formuoti tokią komisiją. Nors yra daug taisytino Vyriausybės darbe, tačiau atsižvelgdamas į pasakytus motyvus ir pastabas interpeliacijai nepritariu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą K.Kryževičių kalbėti Krikščionių demokratų frakcijos vardu. Ruošiasi kolega V.Juškus.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Gerbiamieji, nors Seimo Pirmininkas pareiškė, kad krikščionys demokratai savo medžiagą pateikė pavėluotai, bet, deja, iš premjero ir iš kolegos G.Kirkilo pasisakymų, kalbų matėme, kad su šita medžiaga jie yra susipažinę. Tik apgailestauju, kad kolega G.Kirkilas pasinaudojo neteisinga informacija būtent dėl šitos medžiagos autorystės. Dabar, nesigilindamas į kai kuriuos skaičius, noriu tiems, kurie dar nesusipažinę su šita medžiaga, pateikti mūsų Krikščionių demokratų frakcijos pagrindines mintis dėl interpeliacijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus LDDP daugumos sudaryta pono A.Šleževičiaus Vyriausybė panaudojo ne valstybės, jos ūkio stiprinimui, gyventojų gerbūvio kėlimui, o tarpusavio ryšiais susijusių grupuočių interesams. Vietoje civilizuotos rinkos ekonomikos kuriamas nomenklatūrinis kapitalizmas. Smulkus ir vidutinis verslas bei ūkininkai žlugdomi. Korupcija ir su valdžia susijusių grupuočių veiksmai jau pasiekė mastą, gresiantį ne tik demokratijos, bet ir konstitucinės santvarkos pagrindams Lietuvoje. Lietuvos ūkis ir žmonių gyvenimas nusmuko iki nepateisinamai žemo lygio. Ypač sunkioje būklėje atsidūrė socialiai remtini asmenys ir šeimos (aš jau nekalbu apie daugiavaikes šeimas), pensininkai, sveikatos apsaugos, švietimo darbuotojai, bankrutuojančių įmonių darbininkai. Milijardiniai užsienio kreditai neteisėtai naudojami Seimo nepatvirtintoms Vyriausybės išlaidoms padengti.

Krikščionių demokratų frakcija mano, kad pono A.Šleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės veikla yra žalinga Lietuvai, nes ji vykdo valstybę ir jos gyventojus skurdinančią ūkinę politiką, priima sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai, valstybės turto ir lėšų pasisavinimui, stabdo smulkaus, vidutinio verslo plėtrą, žlugdo žemdirbius. Mokesčių mokėtojams užkrovė neatsakingai panaudotas milijardines užsienio paskolas, remia piktnaudžiavimą ir neūkiškumą energetikos ūkyje, nepritraukia užsienio investuotojų, nevykdo Seimo patvirtintos Vyriausybės programos. Aš jau nenoriu kartoti šitų palyginamųjų skaičių, kuriuos Lietuvos žmonės jau mintinai žino, būtent apie darbo užmokesčio, pensijų ir kainų skaičius, palyginus Lietuvą, Latviją ir Estiją. Net pagal Jungtinių Tautų vystymo programos specialistų duomenis matoma labai ryški gyventojų turtinė diferenciacija. Dešimtadalis didžiausias pajamas gaunančių asmenų sudaro 27,8%, o mažiausias ir skurdžiausias pajamas gaunantys tesudaro tiktai 2,5%. 1993-1994 metų gamybos nuosmukis taip pat labai ryškus. Pono A.Šleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės valdymo laikotarpiu produkcijos gamyba sumažėjo iki 2 kartų. Atitinkamai smuko ir gyvenimo lygis. Tačiau pastaraisiais metais Vyriausybė rado saliamonišką išeitį. Gyvenimo lygio smukimą pavyko sulėtinti naudojant užsienio kreditus. Net 1996 m. biudžete antrame pusmetyje numatoma užsienio paskolas padidinti 1,3 milijardo litų, o iki metų pabaigos net iki 3,6 milijardo. Šią skolą turės grąžinti būsimos vyriausybės arba, kitaip sakant, mokesčių mokėtojai. Nors paskolų gavimas priklauso Seimo kompetencijai, tačiau beveik visos paskolos gautos ir panaudotos be Seimo pritarimo. Krikščionių demokratų frakcija mano, kad Vyriausybės vykdoma užsienio paskolų politika turi būti sustabdyta ir pakeista taip, kad tarnautų valstybės interesams.

Privatizacijos srityje Krikščionių demokratų ir kitų opozicinių frakcijų reikalavimas indeksuoti valstybės turtą, deja, Vyriausybės nebuvo išgirstas. Vyriausybės valstybinio turto privatizavimo politika didele dalimi tarnavo atskirų grupuočių, suinteresuotų pusvelčiui įsigyti valstybinį turtą, interesams. Valstybinio turto perdavimas privačiam sektoriui, taikant deformuotą Pirminio privatizavimo įstatymą bei kitus norminius aktus, taip pat ir jų pažeidimų toleravimas iš esmės panaikino galimybes gyventojų nuvertėjusių indėlių problemai spręsti bei valstybės pajamoms padidinti. Vyriausybė nesiėmė adekvačių priemonių gyventojų indėlių apsaugai komerciniuose bankuose, nestabdė įvairių kreditų operacijomis užsiimančių įstaigų, pasisavinusių gyventojų indėlius, nusikalstamos veiklos. Negana to. Vyriausybė, kad išgelbėtų bankrutuojančius privačius bankus, naudojo mokesčių mokėtojų pinigus. Neleistinos operacijos buvo atliekamos kreditų, palūkanų bei vertybinių popierių srityje. Todėl galima konstatuoti, kad Vyriausybės bankų kreditų ir valstybinių popierių politika buvo ūkio subjektams ir mokesčių mokėtojams žalinga.

Krikščionių demokratų frakcijos nuomone, 1995 m. valstybės biudžetas buvo parengtas tendencingai sumažinus būsimas biudžeto pajamas. Savo siūlymus mes jau buvome pateikę tada, bet, deja, į juos nebuvo atsižvelgta. Vyriausybė, sumažindama planuojamas biudžeto įplaukas, pati sau sudarė sąlygas vykdyti biudžeto pajamų užduotis nesurenkant visų priklausančių mokesčių, t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai atleido kai kuriuos ūkio subjektus nuo mokesčių. Biudžeto įplaukų sumažinimas tiesiogiai įtakojo sunkią finansinę padėtį ir socialiniame sektoriuje.

Seimas priėmė Vyriausybės rengtą Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą. Mūsų frakcija pateikė pataisas, siekdama apginti ir apsaugoti Lietuvos valstybės interesus, konkrečiai Šiaulių aerouostą ir Klaipėdos uostą. Ir nors tada Vyriausybė priešinosi tam, bet labai džiugu, kad premjeras pripažino, jog iš tikrųjų reikia rengti specializuotus įstatymus atitinkamoms ekonominėms zonoms.

Vyriausybės energetikos politiką krikščionys demokratai įvertino savo 1995 m. birželio mėnesio pareiškime, tačiau ši politika nesikeičia. Problemos energetikos ūkyje ir toliau sprendžiamos vien tik tarifų už energiją didinimo būdu.

Pono A.Šleževičiaus Vyriausybė dažnai nurodinėja buvusių vyriausybių klaidas, tačiau krikščionys demokratai mano, kad dabartinės Vyriausybės programoje buvusių vyriausybių trūkumai ne sumažėjo, o dar labiau išaugo. Juk toje programoje buvo pasakyta, kad reikia sustabdyti gamybos smukimą, sumažinti infliaciją, sukurti vienodas ūkininkavimo sąlygas visiems ūkio subjektams nepriklausomai nuo nuosavybės formų ir t.t., ir t.t. Deja, viskas tik pažadai. Todėl Krikščionių demokratų frakcija mano, kad A.Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė savo programos nevykdo ir jos politika neatitinka Lietuvos valstybės interesų. Todėl ši Vyriausybė privalo atsistatydinti. Ir aš kviečiu balsuoti visus už.

PIRMININKAS. Prašom. V.Juškus. Ruošiasi V.Andriukaitis irgi frakcijos vardu.

V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, turbūt visi sutiksite su manimi, kad korupcija, kaip neigiamas visuomeninis reiškinys, atsirado ne šiandien ir ne vakar. Todėl atsakomybę už šį reiškinį turi prisiimti visos vyriausybės, taip pat ir buvusioji pono G.Vagnoriaus Vyriausybė. Negalima nesutikti su pono V.Tomkaus teiginiu šios dienos "Respublikos" publikacijoje: "Invazija į spaudą, arba "Panterą" keičia "Luokė", kad korupcijos faktai, kuriuos visuomenei pateikė ponas G.Vagnorius, blogi įstatymai patys savaime dar nėra korupcijos įrodymas, jie tik prielaida korupcijai atsirasti. Todėl visiškai akivaizdu, kad korupciją valstybėje sąlygoja Seimo ar Vyriausybės priimtų norminių aktų teisingo taikymo ir vykdymo kontrolės trūkumai. Tokios kontrolės, deja, nebuvo ir visų kitų vyriausybių veiklos metu. Korupcija - neteisėtas atlyginimo ėmimas, piktnaudžiavimas tarnyba, savanaudiškumas arba didelė žala, valstybės pareigūno neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje, ūkinėje ir finansinėje veikloje, kyšio ėmimas.

Vyriausybė per 1993-1995 metus inicijavo daug Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimų ir papildymų, kurie Seime buvo priimti. Didžioji dalis jų buvo susijusi su baudžiamosios atsakomybės už organizuotų nusikalstamų grupių daromus nusikaltimus ir kovos su korupcija sustiprinimu. 1993 m. sausio 28 d. įstatymu "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Administracinių teisių pažeidimo kodeksų pakeitimo ir papildymo" Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas buvo papildytas naujais straipsniais, reglamentuojančiais atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jame, asmens terorizavimą, dovanos ėmimą, piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais, pareigūnų neteisėtas dalyvavimas įmonės komercinėje, ūkinėje veikloje bei kiti straipsniai. Šiuo metu Prezidento inicijuotame dekrete labai sugriežtintos šios normos ir atsakomybė už padarytus nusikaltimus. Prevencinis įstatymas iš tikrųjų buvo inicijuotas ir parengtas aktyviai dalyvaujant Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos darbuotojams, nesvarbu, kas perskaitė jį šioje tribūnoje. Vyriausybės nutarimu įsteigti atskiri padaliniai Vidaus reikalų ministerijoje, Prokuratūroje bei Saugumo departamente kovai su korupcija.

Negaliu nepaminėti, jog ekspremjero G.Vagnoriaus laikais - 1991 m. pabaigoje, nekreipiant dėmesio į teisėsaugininkų profesionalų nuomonę, Vidaus reikalų ministerijoje buvo panaikinti šeštieji skyriai kovai su organizuotu nusikalstamumu. Negalima pamiršti ir buvusios pono G.Vagnoriaus Vyriausybės, kai buvo skirstomos valiutinės lėšos ne tik valstybės reikmėms, bet ir privatiems asmenims, pavyzdžiui, aplankyti tėvo kapą Kanadoje ir pan. Taip ir norisi paklausti poną V.Landsbergį, kodėl nebuvo nustatyta Aukščiausioje Taryboje valiutinių lėšų panaudojimo tvarka, nes Vyriausybės kreipimasis buvo. Ar taip nebuvo sudarytos sąlygos korupcijai?

Negerovių mūsų šalyje yra labai daug, keleto iš jų aš negaliu nepaminėti. Stambių bylų dėl kontrabandos, kurių tyrimą užtęsė arba sustabdė bei nutraukė Prokuratūra, net 9. Nevisiškai aiškiomis aplinkybėmis nutraukta ir Krašto apsaugos ministerijos ginklų įsigijimo byla. Manęs niekas neįtikins, kad nėra pavogta apie 1,5 mln. dolerių. Kas tą padarė, turėjo įrodyti teisėtvarkos organai.

Pareiškėjai nepagrįstai kritikuoja 1993 m. gruodžio 9 d. priimtą įstatymą "Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo". Priekaištaujama, kad per vėlai (nuo 1995 m. gegužės 26 d.) reikalaujama pateisinti piliečių dovanotas ir suteiktas paskolas. Kolegos pamiršo, kad Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytas principas, jog įstatymai neturi griežtos galios, todėl negalima reikalauti iš piliečių deklaruoti pajamų, gautų nuo 1990 m. kovo 11 d. Manau, kad esminė klaida buvo padaryta pradedant privatizaciją. Aukščiausioji Taryba privalėjo priimti pajamų bei turto deklaravimo įstatymą, Vyriausybė - inventorizuoti turtą, o tik po to pradėti privatizaciją. Neatlikus šių teisinių veiksmų, privatizacija pagimdė Lietuvoje daug neigiamų procesų, todėl už šiuos padarinius reikia bent jau moralinę atsakomybę prisiimti Aukščiausiosios Tarybos deputatams, jos pirmininkui ponui V.Landsbergiui ir buvusios Vyriausybės vadovui ponui G.Vagnoriui.

Taip, korupcija egzistuoja ir egzistuos dar daugelį metų, tačiau kovoti su ja mes privalome ne mitingais, komisijų steigimais ar interpeliacijomis, o kurdami įstatymus bei nutarimus, juos analizuodami, užkirsdami kelią šioms negerovėms. Palaikyti interpeliacijos negaliu, nes tai yra tik politinis žaidimas, siekiantis sustiprinti pono G.Vagnoriaus pozicijas Konservatorių partijoje. Konservatoriai savo vidines problemas galėtų išspręsti viduje, netrukdydami nei Seimo, nei Vyriausybės, nei Lietuvos žmonių.

PIRMININKAS. Kviečiu V.Andriukaitį kalbėti frakcijos vardu. Ruošiasi kolega V.Šumakaris.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Prezidente, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man labai įstrigo gerbiamojo G.Kirkilo kalboje tie neaiškumai, su kuriais susidurs ateityje tyrinėtojai. Ir aš iš tikrųjų matau gerbiamąjį G.Kirkilą čia, tribūnoje, Aukščiausiosios Tarybos laikais, kandidatuojantį į ministrų postus, į G.Vagnoriaus Vyriausybę. Tikrai tyrinėtojams iškiltų daug problemų. Ir aš manau, kad šiuo požiūriu G.Kirkilas turbūt turėtų pasiklausyti, kodėl socialdemokratai, kaip kairioji opozicinė partija, dalyvauja šiandien posėdyje ir bando išdėstyti savo kriterijus.

Mes norėtume pasiūlyti štai tokius kriterijus, vertinant Vyriausybę. Pirma, yra objektyvūs Statistikos departamento duomenys, jie yra oficialūs. Toliau. Seimo priimtų įstatymų reikalavimai. Toliau. Pačios Vyriausybės įsipareigojimų vykdymas ir tai, kaip ji tai įgyvendina. Tuomet mes visi būtume objektyvūs, nenorėtume ieškoti konservatorių ideologijos, socialdemokratų ideologijos ar dar ko nors ir mėgintume objektyviai atsakyti, kaip Vyriausybė dirba, besivadovaudama šiais kriterijais. Mums, aišku, tenka pasakyti, kad šie principai, būtent tokie principai yra klasikiniai, tai yra teisiniai principai, ir todėl nepasitikėjimo Vyriausybe reiškimas yra teisinis būdas, jį žmonės vadina interpeliacija. Mes norime pasakyti, kad interpeliacija nėra valdžios vertimo doktrina, nėra valstybės krizės provokavimas, o juo labiau visa ko neigimas.

Socialdemokratai į interpeliaciją žiūri kaip į konstruktyvų būdą įtakoti vyriausybes, kokios ir kieno jos bebūtų. 1994 m. pavasarį mes pateikėme A.Šleževičiaus kabineto dvejų metų darbo įvertinimus, buvo svarstomas mūsų inicijuotas nepasitikėjimas Vyriausybe. Ir galime pasakyti, kad padariusi iš to išvadas Vyriausybė privalėjo koreguoti savo planus, pasitempti. Be to, pasikeitė nemažai ministrų, taip pat koreguota Vyriausybės programa. Žinoma, konstruktyvaus nepasitikėjimo parlamentinė praktika dar tik gimsta ir gaila, kad dažnai interpeliacija supainiojama su impičmentu, arba apkalta. Apkaltai už nusikaltimus reikalinga vis dėlto teisminė procedūra ir teisminis dokumentų nagrinėjimas. Todėl vargu ar galima patikėti tokiu išankstiniu konservatorių principu, kad tie ir tie nutarimai yra iš anksto nusikalstami. Tam reikalinga kitokia procedūra. Be to, vargu ar galima sutikti, kad didesnė dauguma Lietuvos piliečių patikėtų štai tokia mintimi: viskas, ką daro LDDP, yra blogai, arba atvirkščiai - viskas, ką daro konservatoriai, yra gerai. Tuo gali džiaugtis tik vienų ar kitų politinių jėgų gerbėjai. Negalima užsikrėsti visa ko neigimo liga. Todėl socialdemokratai to nedaro, jie niekada nebuvo ir nebus bendrame katile su dešiniąja opozicija.

Mes, reikšdami nepasitikėjimą šios sudėties A.Šleževičiaus Vyriausybe, pateikėme savo kriterijus. 1994 m. mes teigėme, jog Vyriausybė iki šiol nėra sureguliavusi valstybės turto apskaitos ir naudojimo tvarkos. Nėra jokio apsisprendimo dėl valstybės nuosavybės fondo įsteigimo. Toliau. Užsienio paskolų analizė rodo, jog Vyriausybė vykdo netoliaregišką paskolų užtraukimo politiką. Valstybės reguliavimo sferos įmonėse ir biudžetinėse įstaigose nėra jokios atlyginimų už darbą politikos. Biudžeto pajamos formuojamos vadovaujantis tais pačiais principais kaip ir 1990 m. Biudžeto pajamos daugiausia sudaromos sąskaita žmonių, gyvenančių iš savo darbo. Mes galime tą patį pakartoti šiandien, 1995 m., ir formuojant šių metų biudžetą praktiškai tie patys reikalavimai tinka. Taip pat mes galime pasakyti, kad reikalavimas, kurį Vyriausybė buvo įsipareigojusi įvykdyti, - pakeisti fizinių asmenų pajamų mokestį kitokiu mokesčiu, socialiai teisingesniu - irgi tebegalioja. Tuo tarpu Vyriausybė to neįvykdė.

Kita problema, daug rimtesnė, - tai yra ne tiek Vyriausybės programos nevykdymas, kiek įstatymų nesilaikymas. Čia yra teisinio nihilizmo pavyzdžiai, kurie penkis metus mus kamuoja, ir ši Vyriausybė šiuo atveju turi nuodėmių. Ji nesilaiko Valstybės biudžeto įstatymo. Visi su tuo sutiksime, taip? Sunkiai vykdomas biudžetas. Toliau. Žemės ūkio valstybinio reguliavimo įstatymas. Agrarininkai puikiai žino, kad, deja, ne viskas gerai pagal jį daroma. Sveikatos sistemos įstatymas, Alkoholio kontrolės įstatymas ir daug kitų įstatymų. Vyriausybė gali kritikuoti šiuos įstatymus, gali siūlyti ir pataisas, bet negali, kol nėra pataisų, nevykdyti įstatymų. Tai yra labai rimtas priekaištas šiai Vyriausybei. Aš manau, kad jūs sutiksite, jog tai rimtas pagrindas nagrinėti, ar ji iš tikrųjų gali tęsti savo darbą. Apibendrindami 1994 m. rezultatus, mes padarėme statistiškai pagrįstą išvadą apie didelius socialinius kontrastus: turtingiesiems skiriamos išlaidos jau dešimtis kartų viršija išlaidas tų, kuriems reformos neatnešė laukiamų rezultatų. Taip pat statistiniai duomenys pagrindė vieną reikšmingą priklausomybę: realioms pajamoms be-veik neturi įtakos nominalaus darbo užmokesčio didėjimas. Jei statistinis darbo užmokestis išauga, kainos taip pat šokteli, o gyvenimas daugeliui nepagerėja. Jeigu vidutinis šalies pilietis galėtų su šios dienos statistiniu uždarbio vidurkiu įsigyti prekių pereitų metų kainomis, vargu, ar daugelis šalies piliečių skeptiškai žiūrėtų į A.Šleževičiaus pasisakymus apie stabilizaciją? Visiems būtų labai aišku, kad ji įvykusi. Dabar šios kalbos apie stabilizaciją daliai gyventojų sukelia šypseną, dar didesnė dalis pasijunta kvailinama. Juk blogiau gyvenančiam piliečiui "vienodai rodo", kad valiutinės atsargos po truputį didėja, bet jo kasdienybę labiau slegia turtinė nelygybė. Mes negalime nepasakyti, kad šios Vyriausybės nuopelnas yra infliacijos sumažinimas iki dviženklio skaičiaus, t.y. tikrai rimtas žingsnis. Taip pat valiutinių atsargų augimas - taip pat šios Vyriausybės rimtas žingsnis. Todėl mes tai taip pat turime matyti ir galvoti, kad ne viskas yra totaliai neigiama. Tačiau galime drąsiai pasakyti, kad A.Šleževičiaus Vyriausybės pateikta statistika labai įdomi. Individualių namų statyba auga, bet tuomet reikia paklausti: kur statistika apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis eilėje stovinčių, eilė "įšalusi", municipalinės statybos nebėra. Kooperatinė statyba vos vos juda. O individuali auga, nes vykdoma turtingųjų sluoksniams palanki politika. Automobilių naudojimo skaičius taip pat auga. Tačiau reikėtų pateikti statistiką apie tuos žmones, kurie nebegali pasinaudoti valstybiniu transportu ir nuvykti pas gydytoją, nes jiems per brangu. Pridėkim ir čia statistiką. Taip pat galime pateikti tuos pačius skaičius apie indėlius. Indėliai auga. Tačiau suskaičiuokime tuos gyventojus, kurie jų neteko.

Taigi ši dešinioji liberali politika yra labai aiškiai pagrįsta, ir socialdemokratai drąsiai sako, kad tai, deja, nėra socialdemokratinė orientacija. Mes nekeičiame savo pozicijos, kurią pateikėme 1994 m. apie šios Vyriausybės veiklą. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Šumakarį. Ruošiasi kolegė E.Kunevičienė.

V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės nariai! Šiandien aš tikrai nesiruošiau kalbėti, tačiau išklausęs, kas šiandien vyksta Seime, norėjau pasidalyti kai kuriomis mintimis ir pareikšti savo nuomonę apie Seimo darbą šiandien. Pirmiausia dėl interpeliacijos. Interpeliacija, manau, parengta visiškai nemoksliškai ir nekonkrečiai. Jeigu būtų surašyti kai kurie klausimai, kuriuos tikrai Vyriausybė yra ne taip išsprendusi, ir tai įrodyta, tikrai būtų galima kalbėti apie jos atsistatydinimą, ir tai ne šiandien. Jau buvo pasakyta, kada. Jeigu būtų prieš dvejus metus taip padaryta, manyčiau, kad galbūt ir reikėtų šitai padaryti. Tačiau šiandien ne vienas sakė, kad, jeigu Vyriausybė turės atsistatydinti, tai iki naujų rinkimų mes jos nesuformuosim. Ir kuris žmogus eis dirbti ministru, kada lieka keli mėnesiai iki rinkimų? Taigi pirmiausia, manau, čia vyksta politinis šou, kurio nevertėtų daryti. Aš noriu savo kolegas iš dešinės pusės, ne visus, daug yra labai protingų žmonių, ir šiandien tą interpeliaciją pasirašė kiti, net ir neperskaitę, nes parašyta apie viską ir apie nieką. Aš jums noriu pasakyti vieną pavyzdį: visur nereikia sukinėtis, kaip gerbiamoji E.Kunevičienė sako, jog mes nesakom, kad lito pririšimas prie dolerio yra korupcinis. Ponai, kam jūs šitai skelbiate? Visur pasakė, kad lito pririšimas yra korupcinis įstatymas. Ir aš norėjau pasakyti, kad ir jūs, - iš dešinės pusės, ir jūs, - iš kairės pusės, balsavote už tą įstatymą. Yra statistika, taip, taip... (Triukšmas salėje) Aš noriu pasakyti gerbiamajam ponui A.Baskui ir padiktuoti (paimta iš kompiuterio), ką jis sakė. Pono A.Basko pasisakymas: "Palikti tą variantą, kuris yra pasiūlytas Vyriausybės." O šiandien ponas A.Baskas pasirašo Vyriausybei nepasitikėjimą dėl korupcinio įstatymo. Nereikia šūkauti, gerbiamasis Kubiliau, nes jūs nepastovūs žmonės. Štai kas svarbiausia. Tie žmonės, kurie šiandien sako, kad nereikėjo pririšti, kaip ponas J.Veselka, jisai ir šiandien tvirtina tai. Tokius žmones reikia gerbti, o nereikia persiversti. Ką tai reiškia - nepririšti lito prie dolerio? Visiems verslininkams aišku buvo: jeigu tai nebūtų padaryta, šiandien nebūtų galima prekiauti su užsienio šalimis, nes kai dar nebuvo parengtas šitas įstatymas, kas darėsi: iš ryto superka dolerius, kitą dieną parduoda kitu santykiu. Čia yra grobimas ir šitai buvo sustabdyta. Aš noriu prisiminti 1991 m. sausio 9 d. Salėje komunistų partijos vadovai, Burokevičiaus, Švedo, Naudžiūno vadovai, iš CK KPSS atvažiavo ir Vilniaus miesto partijos komitete buvo sukviesti sąjunginių partijų vadovai su partijos sekretoriais. Buvo sakoma: organizuoti visokius nesutaikymus, susirinkimus, streikus, viską ir t.t., ir t.t. Pabaigoje pasakyta (aš pasakysiu ne valstybine kalba): "sosdat obstanovku neterpimosti". Man atrodo, kad ir šiandien to siekiama. Pažiūrėkite, šiandien interpeliacija Vyriausybei. Vidaus reikalų ministrui paruošta jau. Neseniai V.Juškui buvo interpeliacija. Klausykit, gal jūs pradėsite iš kairės pusės kiekvienam interpeliaciją teikti? Pradėjote veikti, tikrai sudarysit tas nepakantumo sąlygas, nelaukiat net naujų rinkimų. Palaukit, ponai, truputį tų rinkimų. Vėl išrinks naują Seimą, suformuos dešinę pusę, kairiųjų nebus ir jūs galėsite vadovauti toliau. Pakentėkit truputį. Leiskite mums dirbti toliau. Ir aš, nežiūrint į tai, kad čia dabar kalba, jog pasakyta, kaip balsuoti. Ponai, šitokioje situacijoje man niekas nesakė dar, kaip balsuoti. Aš visai nedalyvausiu, nes matau, jog tai tik politinis šou, kuriuo kažko siekiama. Bet aš noriu jums pasakyti, kad jūs prarandate daug taškų. Noriu jus pakviesti teikti konkrečių pasiūlymų, ką daryti toliau, o kad yra blogai, kad Vyriausybė turi daug trūkumų, tai mes ir kalbėkim konkrečiai. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegę E.Kunevičienę. Ruošiasi M.Pronckus. Gerbiamasis kolega, jeigu repliką, tai... Prašau. Kolega A.Vaišnoras dėl vedimo tvarkos.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš įtariu, kad jūs neteisingai pirmininkavote posėdžiui. Ką tik ponas V.Šumakaris pasakė, kad jis nesiruošė kalbėti, bet, kaip aš suprantu, pagal Statutą kalbantysis turi užsirašyti prieš posėdį, o jūs jam leidote kalbėti. Vadinasi, jūs nesilaikote Statuto.

PIRMININKAS. Ačiū, kad palinksminote publiką. Gerbiamasis V.Šumakaris yra įrašytas išankstiniame sąraše (Triukšmas salėje) kaip ir gerbiamoji E.Kunevičienė taip pat yra įrašyta. Ir man atrodo, jinai nori kalbėti. 5 minutės. Prašom.

E.KUNEVIČIENĖ. Labai trumpai apie visus tuos dalykus, kurie yra neteisingi, bet labai daug apie juos kalbama. Pirmas - dėl lito devalvavimo. Tėvynės sąjunga visą laiką siūlo nedevalvuoti lito ir vykdyti nedeficitinį biudžetą. Visur tai yra užrašyta. Dabar dėl lito pririšimo tiems, kurie iki šiol nesupranta, ką tai reiškia. Ateis po manęs ponas M.Pronckus kalbėti, tai aš jam padėsiu. Jeigu karvę pririšit prie stulpo, ir savininkas ruoš tai karvei pašarus bei dės į stirtą, bet neduos jai ėsti, o laikys tą stirtą kitiems metams, tai kas su ta karve per žiemą atsitiks, - ar ji sulauks kitų metų, ar nesulauks, - tai ponas M.Pronckus tegu sprendžia. Tai su litu yra absoliučiai tas pat. Pririštas litas šiandien yra Lietuvoje kaip nešeriama karvė. Lietuvos ūkis yra nešeriama karvė. Todėl per trejus metus gamyba pramonėje sumažėjo 3,5 karto. Ir kiek jūs negražintumėte bedarbystės rodiklių, bet yra ekspertų nustatyta, kad Lietuvoje apie 20% žmonių yra bedarbiai. Jų padėtis šiandien yra pati sunkiausia. Ne taip sunku nei pensininkams, nei gydytojams, nei mokytojams kaip bedarbiams. Jeigu kiekvienas penktas dirbti galintis žmogus Lietuvoje yra bedarbis, tai šiandien tas jūsų pririštas litas prie dolerių, maitinantis Ameriką, Vokietiją ar ką kita, tai yra absoliutus jūsų nesupratimas, ką darote. Ekonomika turi būti vystoma, ir litas turi būti stiprinamas tiktai vystant gamybą. Kuo daugiau parduosim produkcijos užsieniui, ir jeigu mūsų prekybos balansas būtų teigiamas (ko nebuvo kelis metus), tai tada mes galėtume džiaugtis, kad stipriname litą. O lito nuvertėjimas vyksta dėl vartojimo kainų didėjimo. Tos kainos išaugo daug labiau negu Estijoje ir Latvijoje. Todėl šiandien premjeras kalbėjo, kad Lietuvoje realus darbo užmokestis yra didesnis negu kitose valstybėse. Mieli mano, reikia žinoti saiką. Juk Lietuvos žmonės ne tokie jau kvaileliai kaip jūs manote. Neįmanoma patikėti, kai žmogus, nuėjęs į parduotuvę, kiekvieną dieną mato, jog jisai nieko nusipirkti negali už tą litą, kad centai jau nieko nereiškia. Negi jūs manote, kad Lietuvos žmonės tokie kvailiai? Litas yra nuvertintas, nes kainos didėja, o prekių mažėja, pagamintų prekių, todėl nereikia kvailinti. Realus darbo užmokestis Lietuvoje šiandien yra tik apie 65%, palyginus su 1991 m. Šiandien nebuvo... Ponai LDDP, aš jūsų klausiausi, sėdėjau visą valandą ir, kai ponas premjeras kaip gaidys užsimerkęs giedojo, aš irgi tylėjau. O jūs ką darote dabar? Neduodat žodžio pasakyti? Taip, aš noriu pasakyti, jog tokiai Vyriausybei, kuri vykdo tokią politiką, kad didėtų Lietuvoje bedarbystė, aš negalėčiau pritarti nė vieną dieną būdama Seime, nes tai yra pagaliau Seimo atsakomybės klausimas. Todėl kviečiu jūs atsakingai pasielgti ir šiandien tą Vyriausybę pakeisti.

PIRMININKAS. Kviečiu M.Pronckų. Ruošiasi A.Kubilius.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, interpeliacijos pareiškime rašoma, kad Vyriausybė žlugdo žemdirbius, savanaudiškai dalija jiems skirtas lėšas. Pasakysiu keletą minčių apie kiekvieną teiginį. Mano rankose yra du Vyriausybės nutarimai ir vienas įstatymas. Pirmasis - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 3 d. nutarimas Nr.1 - "Dėl žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų kainų liberalizavimo". Šio nutarimo 1 punktas sako: "Nustatyti, kad nuo 1992 m. sausio 8 d. Respublikos žemės ūkio įmonių, organizacijų, ūkininkų ir kitų gyventojų pagaminta žemės ūkio produkcija, išskyrus pieną, superkama sutartinėmis rinkos kainomis." Po šiuo nutarimu pasirašo tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas G.Vagnorius. Antrasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr.861 - "Dėl žemės ūkio produkcijos kainų". Šio nutarimo 1 ir 1.2 punktai sako: "Nustatyti, kad nuo 1992 m. lapkričio 20 d. žemės ūkio produkcijai netaikomos valstybės palaikomos superkamos kainos. Žemės ūkio produkcijos gamintojams, parduodantiems produkciją valstybei ir vartotojų kooperacijai, nemokamos subsidijos iš Lietuvos valstybės biudžeto." Šis nutarimas pasirašytas A.Abišalos. Trečiasis dokumentas - Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymas, priimtas 1994 m., kuriuo numatoma įvesti minimalias ribines superkamas kainas, subsidijas ir kvotas. Šiems reikalams turi būti skiriama ne mažiau 10% metinių biudžeto lėšų. Šis įstatymas pasirašytas Lietuvos Prezidento A.Brazausko. Gretinant visus šiuos dokumentus kyla klausimas: kas yra tikrieji kaimo žlugdytojai? Ar tie, kurie panaikina visas kaimo rėmimo formas, ar tie, kurie jas įveda? Ar žemės ūkiui ir melioracijai skirta 1992 m. biudžete 79 mln. Lt suma yra didesnė nei 460 mln. Lt suma, numatyta šiems tikslams šiais metais? Kas gi iš tiesų nesugeba nei skaičiuoti, nei lietuviškai skaityti, ir kas meluoja? Nagrinėjant antrąjį opozicijos teiginį labai charakteringas yra "Panevėžio maisto" pavyzdys. Ši bendrovė buvo visiškai prie bankroto ribos, ir jai Vyriausybė padėjo. Po to kelios dešimtys opozicionierių, tarp jų ir rinkti Panevėžyje, apkaltino Vyriausybę įvairiausiomis nuodėmėmis. Štai kaip rašo apie šiuos kaltinimus gamyklos dirbantieji: "Įmonės "Panevėžio maistas" finansinė padėtis iki 1992 m. pabaigos buvo gera ir stabili. Tuometinis direktorius tapo G.Vagnoriaus ir K.Uokos politinių žaidimų auka ir buvo atleistas iš darbo. Žemės ūkio ministerija, vykdydama užsakymą, direktoriumi paskyrė Valatką. Po to prasidėjo savanaudiška, nusikalstama direktorių valdybos veikla. Išvardyta daug faktų. Tai matydami, darbininkų atstovai raštu kreipėsi į valstybinį kontrolierių, Generalinę prokuratūrą ir į daug kitų instancijų. Niekas į tai nekreipė dėmesio. Prieš paramos suteikimą įmonė buvo skolinga žemdirbiams 4,5 mln. Lt, delspinigiai - 2 mln. Lt, apie 10 mln. Lt buvo paimta kreditų. Priskaičiuota 3 mln. Lt palūkanų." Darbininkų atstovai toliau rašo, kad tik dabartinio žemės ūkio ministro ir Vyriausybės dėka buvo nutraukta kenkėjiška veikla. Valatka atleistas iš pareigų, medžiaga perduoda prokuratūrai. Pirmą kartą, kaip rašo darbininkų atstovai, mus išklausė, suprato ir stengėsi padėti. Mes esam labai pasipiktinę dėl tendencingų ir nepagrįstų Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės veiksmų vertinimo. Dar labiau yra nesuprantamas kaltinimas Vyriausybei dėl kabineto vadovų asmeninio interesuotumo. Čia vėl panašu į naują politinį žaidimą, kurio aukomis gali tapti niekuo nekalti mūsų darbuotojai. Praėjusią savaitę man teko lankytis Panevėžyje, susitikti su dabartiniu direktoriumi. Maloniai nuteikė teigiami poslinkiai šioje gamykloje. Jeigu prieš keletą mėnesių su žemdirbiais buvo neatsiskaityta daugiau nei už metus, tai dabar su jais atsiskaityta iki š.m. spalio 15 d., gamykla dirba vis ritmingiau, teikia produkciją ne tik Lietuvos, bet ir užsienio vartotojams. Palaipsniui lipam iš duobės. Taigi, jeigu nebūtų Vyriausybės paramos, gamykla būtų bankrutavusi. 850 žmonių būtų likę be darbo. Šito, matyt, kaip tik ir siekė opozicijos atstovai, pasirašę atitinkamą dokumentą.

Kalbant apskritai apie interpeliaciją, vaizdas atrodo nykus. Skaitant ją matosi, kad šį dokumentą rengę žmonės įsivaizduoja, jog karvės veisiasi kaip triušiai arba jog valstybės reikalus galima spręsti atsistojus ant bibliotekos laiptų, kitaip tariant, nesivadovauja ekonomikos ir logikos dėsniais ir dažnai nesugeba atlikti paprasčiausių aritmetikos veiksmų. Kaip pilietis, aš apgailestauju, kad opozicija išties yra tokia silpna. Iki šiol, kaip žinoma, jai nepasisekė sudaryti šešėlinės Vyriausybės, o tai reiškia, kad ten nėra žmonių, kurie sugebėtų protingai vadovauti valstybei. Iš opozicijos bandymų teikti interpeliacijas ir beatodairiškai kritikuoti matyti, kad daugelis šios kompanijos žmonių yra labai atitrūkę nuo gyvenimo arba stengiasi daryti viską, kad tik būtų blogiau. Vargas tautai, jei ateityje tokie žmonės ateitų į valdžią.

Baigdamas (man jau gerbiamasis Č.Juršėnas sako, kad laikas išeiti iš tribūnos) aš galiu pasakyti tiktai tiek, kad šitiems juokingiems dalykams, kurie dabar vyksta, aš jokiu būdu nepritarsiu. Aš siūlau balsuoti visiems už tai, kad Vyriausybe būtų pasitikėta. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kubilius. Ruošiasi kolega A.Bendinskas. Minutėlę! Dar laikas jums nefiksuojamas, gerbiamasis Andriau. Noriu pasakyti, kad kalbėjo 7 opozicinių frakcijų atstovai ir 6 LDDP atstovai. Dar nori kalbėti 27 Seimo nariai.

Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos! Išklausęs premjero, aš suvokiau, kad visa problema šiandien yra ta, kad savivaldybių rinkimus pralaimėjusios jėgos niekaip su tuo nenori susitaikyti. Pagaliau paaiškėjo, kodėl ši Vyriausybė nepradeda kovoti su korupcija. Pasirodo, Vyriausybė nežino, kas tai yra korupcija, nes, anot jos, "mūsų baudžiamieji įstatymai nepateikė korupcijos apibrėžimo". Citata iš atsakymo 7 puslapio.

Vyriausybė atsakyme bejėgiškai bando kalbėti apie nusikalstamumo problemas, apie Vyriausybės kovą su organizuotu nusikalstamumu. Tiek to, apie tai šiandien aš nekalbėsiu. Tačiau interpeliacijoje, aš noriu pabrėžti, mes kalbame ne apie bet kokį nusikalstamumą, kad ir organizuotą, ne apie "daktarus" ir "daškinius", ne apie EBSW, nors jų ryšiai kartais irgi būna pakankamai įdomūs. Mes kalbame apie Vyriausybės nusikaltimus, apie Vyriausybės korupciją, apie Vyriausybės naudojimąsi tarnybine padėtimi, sąmoningai priimant teisės aktus, kuriais sudaromos išskirtinės sąlygos sau ir savo draugams, ir sunaikinamos pagrindinės demokratijos ekonomikoje sąlygos - sąžininga konkurencija. Mes kalbame apie tai, kad Vyriausybė nekovoja su korupcija, sudaro sąlygas korupcijai savo nutarimais, pati dalyvauja korupciniuose veiksmuose. Aš nekalbėsiu apie Vyriausybės kovą su korupcija, nes jos nėra.

LDDP atsisakė priimti pagrindinį antikorupcinį įstatymą - Pareigūnų pajamų ir turto deklaravimą. Mes pateikėme skandalų sąrašą. Tai yra tai, ką spauda - "Respublika", "Lietuvos rytas", "Lietuvos aidas", "Verslo žinios" - rašė apie šios Vyriausybės "nuotykius" per šiuos dvejus su puse metų. Šiame sąraše nėra daugelio skandalų. Pavyzdžiui, šios dienos "Respublikoje" aprašytų įvykių. Už tai, be abejo, "Respublika" yra ir smaugiama.

Deja, premjeras nieko neatsakė nei savo rašte, nei savo ilgoje kalboje apie "Laveros", "Saver", Joniškio pieninės, kitus skandalus. Mes kalbame ne apie Pasaulio banko ataskaitoje pateiktus duomenis, kad daugiau kaip pusė Lietuvos įmonių ir 80% užsienio kapitalo kontroliuojamų įmonių yra priverstos duoti valstybės pareigūnams kyšius. Mes kalbame apie konkrečias korupcines istorijas, kuriomis mirga spaudos puslapiai. "Laveros", "Saver" herojai padarė šimtus milijonų nuostolių Lietuvai, žinant ir laiminant premjerui ar kitiems Vyriausybės nariams. Tokių istorijų yra ne viena ar dvi. Mes pateikėme daugiau kaip 40 tokių istorijų aprašymų. Premjeras savo atsakyme parašė, kad jis nežino korupcijos apibrėžimo, todėl, be abejo, ir kalbėti apie korupcijos skandalus bei bausmes už juos nėra prasmės, ypač tokius, kuriuose matome Vyriausybės ar premjero veiklos pėdsakus.

Kai premjeras sako, kad jis rūpinasi Žemės ūkio banko blogomis paskolomis ir todėl jas gelbėja biudžeto lėšomis, aš norėčiau sužinoti, ar premjeras tikrai gelbėjo Žemės ūkio banką, ar draugą Gustainį, kurį paskyrė Žemės ūkio banko tarybos pirmininku, nors pastarasis sugebėjo atvesti į bankrotą "Balticbanką". Premjeras vengė savo atsakyme kalbėti ir apie mūsų pateiktą korupcinių įstatymų ir nutarimų sąrašą. Paskaičius storąjį atsakymą darosi akivaizdu, kodėl premjeras vengia apie tai kalbėti.

Aš noriu pastebėti, kad dauguma mūsų nurodytų nutarimų, pavyzdžiui, leidžia atsisakyti Vyriausybei konkursų skirstant kreditus, licencijas, kvotas, privatizuojant valstybės turtą, biudžetinėms organizacijoms perkant prekes. Štai šio sąrašo 33 numeriu mes sakome tai, kad Vyriausybės nutarimais yra sudaryta valstybinė užsienio paskolų komisija, kuriai pirmininkauja Ministras Pirmininkas, ir būdamas kartu ir valdančiosios LDD partijos vadovas, įgyja teisę be konkursų skirstyti lengvatines, su mažesnėmis negu rinkoje palūkanomis, paskolas. Ministras Pirmininkas savo atsakyme rašo (37 puslapis). Citata: "Jeigu Vyriausybės vardu yra imamos užsienio paskolos, būtų nelogiška, jeigu Vyriausybė ir jos vadovas negalėtų reguliuoti jų panaudojimo." Taigi reguliuoja premjeras, reguliuoja. Čia ir yra visa problema, matyt, šiandien, kad Lietuvoje mes turime ne laisvosios rinkos ekonomiką, o premjero reguliuojamą ekonomiką.

Na, ir, be abejo, premjeras nieko neaiškina apie sąrašo 36 punktą, kuriame kalbame apie nutarimą Nr.1206, kurio 17 punktas sako, kad valstybinio pirkimo, kai prekių ir paslaugų vertė daugiau kaip 5 mln. Lt, konkurse dalyvaujantys tiekėjai antspauduotuose vokuose pateikia Vyriausybei paraiškų kopijas, o šie vokai atplėšiami kontrolės tikslais Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus nustatyta tvarka. Taigi galite paprašyti premjero leisti susipažinti su dalyvaujančių konkursuose slaptų paraiškų duomenimis. Tačiau akivaizdu, kad premjeras apie tai nenori kalbėti. Tai jo reikalas. Taip galima vardyti ir vardyti.

Aš nekalbėsiu apie premjero meilę pieno broliams, apie milijonus, skiriamus draugų skoloms pieno kombinatuose sumokėti, apie skolų valstybės biudžetui, iš kurio mokamos pensijos ir atlyginimai mokytojams, atidėjimą šimtams gamyklų. Tegul šituos dalykus premjeras aiškinasi su savo sąžine, jeigu ne su prokuratūra. Tačiau aš sakau labai aiškiai:

pirma. Ši A.Šleževičiaus Vyriausybė sąmoningai atsisako kovos su korupcija.

Antra. Ši A.Šleževičiaus Vyriausybė sąmoningai priima nutarimus, sudarančius sąlygas korupcijai.

Trečia. Ši A.Šleževičiaus Vyriausybė pati dalyvauja korupciniuose veiksmuose.

Dabar aš noriu pastebėti, kad net LDDP frakcijos seniūnas G.Kirkilas neparagino savo frakcijos narių balsuoti už šią Vyriausybę. (Balsai salėje) Be abejo, sunku tiems iš LDDP, kurie dar turi bent kiek sąžinės, balsuoti už šią Vyriausybę ir prisiimti visą atsakomybę už šios Vyriausybės veiksmus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. A.Bendinskas. Ruošiasi kolegė L.Andrikienė.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš norėčiau pradėti labai realia ir konkrečia kalba. Tai yra vadinamoji velnio filosofija. Bėga sušilęs velnias per laukus ir sutinka apžiūrintį savo laukus ūkininką. Ūkininkas jo klausia: "Velnie, kur tu bėgi?" "A, štai, matai, čia Skersabalio kaimas, balos skersai, už jų užbalis, aš bėgu ir uždegsiu tas balas, geriau žmonėms pasidarys gyventi." Ūkininkas jam sako: "Velnie, argi tu nesupranti, kad balos nedega?" Sako: "Suprantu, bet vis tiek aš degsiu. Degs ar nedegs, bet degsiu."

Šita mintis labai tinka šiandieninei interpeliacijai ar, kaip čia vadinama, nepasitikėjimui Vyriausybe. Degs ar nedegs, turim faktų, neturim, nesvarbu. Svarbu suvaidinti šitą šou ir jame pasireikšti.

Aišku, kad nieko nepasieks, nes nieko konkretaus nepasakyta ir interpeliacijoj, ir tų žmonių, kurie šiandien pasisakė. Per interpeliaciją eina raudona gija: neigimas, visko neigimas. Pasižiūrėkite, pasiskaitykite. Aš labai, labai įdėmiai perskaičiau visą interpeliaciją. Nieko gero nebuvo. Taip nebūna. Jeigu jūs įdėmiai perskaitysite, tai vėl yra kažkokia nesąmonė: kolektyvinė atsakomybė, kurios pasaulyje nėra ir negali būti.

Dabar dar norėčiau štai ką pridurti. Iš šios interpeliacijos, iš įvairių referendumų, iš įvairių susitikimų su tauta ir t.t. nesunkiai galima pastebėti, kad tie poslinkiai, kurie šiandien yra tikrai, reikia pripažinti, teigiami, jie gerbiamajai opozicijai yra kaip dalgis per žarnas.

Aš kalbėsiu visiškai konkrečiai. Paliesta korupcijos tema. Aš galiu šiandien įsitikinęs pareikšti, kas yra pas mus korumpuoti žmonės. Paminėsiu ir pavardes. Pirmiausia tas, kuris pakėlė vėliavą su korupcija, t.y. gerbiamasis R.Ozolas. Tai yra tikrai korumpuotas žmogus, ir šiandien tai patvirtinsime dokumentais. Aš manau, kad Seimo Pirmininkas tuos dokumentus pristatys Seimui. Lietuvos žmonės, radijo klausytojai turi žinoti savo herojus. Gerbiamasis R.Ozolas vis dėlto teikėsi nedalyvauti komiteto posėdžiuose. Gerbiamasis R.Ozolas praleido ir kai kuriuos Seimo plenarinius posėdžius. (Triukšmas salėje) Bet, gerbiamieji Seimo nariai, nueikite į kasą ir pasižiūrėkite, ar gerbiamasis R.Ozolas pasirašė už algą? Ar jis gavo algą? Žinoma, gavo. Tai yra Seimo nario pareigybės panaudojimas savo pasipelnymo tikslais. Tai yra jis paėmė pinigus, kurie jam nepriklauso. Tas pat yra su gerbiamuoju G.Vagnoriumi. Irgi žmogus taip pat šia prasme korumpuotas. Jie abu labai garsiai kalba apie korupciją. Pirmiausia pasižiūrėkite į save, o paskui kalbėkite apie kitus.

Baigdamas prašau gerbiamąjį Pirmininką, kad sekretoriatui duotų atitinkamą nurodymą ir šiandien į šitą posėdį atneštų dokumentus, kiek R.Ozolas praleido posėdžių: ir komiteto, ir plenarinių, kiek G.Vagnorius praleido, ir ar jie tikrai pasiėmė pinigus iš kasos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, tai galima padaryti, bet mes dabar ne tą klausimą nagrinėjame. (Triukšmas salėje) Ne tą klausimą. Galima bus padaryti, bet vėliau. (Balsas salėje) Nekaltinkite, gerbiamasis Bendinskai, manęs. Kai nagrinėsime jų klausimą, tai tikrai bus visi dokumentai, netgi iki to.

Laima Andrikienė. Ruošiasi kolega V.Būtėnas. Ir kol kolegė ateis į tribūną, gerbiamieji kolegos, aš noriu su jumis pasitarti. Pagal bendrą tvarką dabar turėtų būti trumpa pertraukėlė. Kolegos siūlo pertraukos nedaryti ir dar diskutuoti valandą, kad pusę aštuonių galėtume eiti balsuoti. Ar tinka taip? (Balsai salėje) Dar valandą tinka? Gal nesiginčykime čia dėl tų minučių. (Balsai salėje) Gerai. Tada per vidurį - 40 minučių - 19.15 val. Tinka? (Balsai salėje)

Prašau. Kolegė L.Andrikienė. Laikas tik dabar tamstai įjungiamas.

L.L.ANDRIKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, klausant pono A.Šleževičiaus pasisakymo, atsakymų į klausimus, LDDP atstovų kalbų susidarė įspūdis, kad svarstoma interpeliacija ne A.Šleževičiaus Vyriausybei, o eiliniam Seimo nariui G.Vagnoriui. Pone Šleževičiau, atsipeikėkite, interpeliacija jums ir jūsų Vyriausybei. Ir ne visada puolimas yra geriausia gynyba.

Na, o ponui Seimo Pirmininkui noriu pasakyti. Kolega Juršėnai, nereikia taip bijoti L.Andrikienės. Nevenkite klausimų apie Vyriausybės darbą, neišjunginėkite opozicijos atstovų mikrofonų. Leiskite paklausti, nors tie klausimai jums ir nelabai malonūs.

Na, o dabar apie interpeliacijos punktą, kuriame teigiama: "Nepasitikime A.Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybe, nes ji atsisakė valstybės turtu kompensuoti sovietinės valdžios sunaudotus gyventojų indėlius, taip pat nestabdė naujų indėlių išgrobstymo." Jūsų atsikalbinėjimai, pone premjere, paaiškinimai, kodėl jūs netesėjote savo rinkiminės programos bei Prezidento rinkiminės kampanijos metu duotų pažadų atkurti gyventojų indėlių perkamąją galią, neva dėl to kalta infliacija ir privatizacija, yra nerimti ir primityvūs. Teigiu taip, nes mums ir jums puikiai žinoma, kad buvusios Sovietų Sąjungos nustatyta tvarka gyventojų santaupos buvo kaupiamos taupomajame banke. Bet šis bankas tomis lėšomis nedisponavo, jis tik priimdavo indėlius, tvarkė jų apskaitą. Gaunami piniginiai ištekliai būdavo pervedami į Maskvą. Buvusi sovietinė valdžia gyventojų indėlių lėšas naudojo lyg biudžeto įplaukas. Iš šių lėšų buvo dengiami, nurašomi kolūkių įsiskolinimai, finansuojama įmonių statyba, kiti projektai. Taip sovietinė valdžia iš taupomojo banko išėmė ir panaudojo gyventojų indėlius. Todėl šio banko įstaigose neliko jokių kreditinių išteklių, tik skola gyventojams daugiau kaip 7 mlrd. rublių. Tačiau apskritai šie pinigai niekur neprapuolė. Buvo investuoti į ekonomiką, jų dėka sukurta apie trečdalis valstybinio turto, kuris iš esmės priklauso ne valstybei, t.y. ne bendrai visiems, o konkretiems asmenims - indėlininkams, nes būtent jų lėšos yra sudaiktintos tame valstybiniame turte.

Gyventojų indėlių nesunaikino infliacija, nes tų indėlių kaip kredito išteklių nei 1991 m., nei vėliau bankuose tiesiog nebuvo. Tuos buvusius pinigus sovietinė valdžia pavertė naujų valstybinių įmonių ir organizacijų turtu, ir šis turtas yra išlikęs. 1991 m. pradžioje visas valstybinis turtas, įskaitant ir tą turtą, kuris buvo sukauptas iš gyventojų indėlių, sudarė apie 22 mlrd. rublių.

Kadangi faktiškai gyventojų indėlių taupomajame banke 1991 m. nebuvo, juos atkurti įmanoma tik perduodant indėlininkams dalį valstybės turto. Tačiau prieš tai būtina perskaičiuoti tų indėlių pradinę vertę indeksuojant indėlius infliacijos koeficientu. Ir ne 10, kaip jūsų buvo siūloma ir naudojama, bet 113,46. Indėliams taikant koeficientą 10 atkuriama tik dešimtoji dalis turėtų indėlių. Taigi gyventojams grąžinamas tik dešimtadalis tų santaupų, kurias jie, pasitikėdami valstybės garantijomis, buvo patikėję bankams. Tai yra 90% gyventojų indėlių yra faktiškai konfiskuojami.

Dar kartą priminsiu, kad Vyriausybės, kuriai vadovavo K.Prunskienė ir A.Brazauskas, 1990 m. balandžio 28 d. nutarime rašoma: "Įpareigoti Lietuvos Respublikos bankus, miestų, rajonų savivaldos organus visokeriopai skatinti gyventojų piniginių pajamų telkimą į indėlius Lietuvos taupomojo banko, taip pat kitų bankų įstaigose. Lietuvos Respublika garantuoja savo turtu Respublikos gyventojams, kad jų indėliai nebus prarasti." Vadinasi, valstybė savo turtu garantavo, kad nei gyventojų santaupų, laikomų nurodytuose bankuose, nei tokių santaupų dalies niekas kitas be paties indėlininko nepaims, tos santaupos jokiomis aplinkybėmis nesumažės. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių valstybė ar jos žinioje esantys bankai prarastų iš gyventojų indėlių sukauptas lėšas, valstybė iš anksto įsipareigojo indėlius grąžinti iš atitinkamos dalies valstybinio turto, kuriuo yra garantuotos gyventojų santaupos.

Drįstu teigti, kad Vyriausybė turėjo ir tebeturi galimybes atkurti gyventojų indėlius iš likusio valstybės turto. Ir mūsų, ir jūsų įstaigų apskaičiavimais indėliams realia verte kompensuoti reikia turto maždaug už 8 mlrd. Lt. Neprivatizuoto įmonių turto šiuo metu yra likę už 10,5 mlrd. litų. Tai yra kur kas daugiau, negu reikia indėliams realia verte kompensuoti.

Baigdama noriu pareikšti. Pone premjere, kadangi nevykdote savo pažadų, cituoju: "LDDP sieks grąžinti žmonių santaupų perkamąjį pajėgumą, kompensuoti jų prarastas santaupas" (cituoju tiesą), kadangi nevykdote šių pažadų, pasitraukite. Jūsų Vyriausybės vykdoma politika gali per daug brangiai kainuoti Lietuvos žmonėms. Jūsų Vyriausybės veiksmai skurdina gyventojus, kelia grėsmę socialiniam žmonių saugumui ir demokratinės valstybės konstitucinei santvarkai. Reikalauju A.Šleževičiaus Vyriausybės atsistatydinimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ne tiek Seimo nariams ir svečiams, kiek radijo klausytojams turiu priminti. Seimo nariai ir svečiai mato monitoriuose, kiek kiekvienas Seimo narys kalba, ar per minutę jis sugeba paklausti.

Mieloji mano kolegė, deja, ir klausimą pateikė ilgiau negu minutę, ir dabar kalbėjo ilgiau, negu nustatyta. Man labai gaila, bet jeigu nutraukiau seną bičiulį B.Rupeiką, tai, žinoma, ir jaunesnę pažįstamą taip pat nutrauksiu. Tvarka yra tvarka. Dar viena užsienio kalba pasakysiu: "Ordnung muß sein!" Štai taip, gerbiamasis Andriukaiti.

Taigi dabar kolega V.Būtėnas. 5 minutės. Ruošiasi kolega K.Skrebys. (Triukšmas salėje)

V.BŪTĖNAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji svečiai! Per dvejų metų ir 7 mėnesių A.Šleževičiaus Vyriausybės darbo laiką ji jau antrą kartą yra kviečiama į šią tribūną ir jai reiškiamas nepasitikėjimas. Du kartus buvo tvirtinama jos programa. Nė viena Vyriausybė nebuvo taip egzaminuojama kaip A.Šleževičiaus Vyriausybė. Skaitydamas interpeliacijos tekstą, aš vis dėlto neradau esminio dalyko - kaip Vyriausybė vykdo programą. Tai yra esminis dalykas. Yra surašyti įvairūs kaltinimai, yra surašyti įvairūs įstatymai ir nutarimai, kurių Vyriausybė neva neinicijavo arba priėmė, tačiau nėra parašyta, kaip ji vykdo programą. Man atrodo, kad tai yra esminis dalykas, ir tai yra padaryta sąmoningai. Sąmoningai tam, kad galėtų būtent šį spektaklį surengti.

Taip pat man keista, kad interpeliacija parengta naudojantis iš esmės spaudos publikacijomis. Nejaugi opozicija negali paieškoti savų argumentų, konkrečių faktų, kuriais galėtų tą nepasitikėjimą pareikšti? Todėl drįstu teigti, kad pačiame interpeliacijos tekste yra labai daug įvairių faktų, laužtų iš piršto. Štai paimu interpeliacijos tekstą. Jame yra parašyta, kad Lietuvos gyvenimo lygis yra aukštesnis nei Rusijoje ir visur kitur. Tačiau yra pažymėta, kad Latvijoje ir Estijoje 1994-1995 metais gyventojų darbo užmokestis ir pensijos vidutiniškai 60% didesnės nei Lietuvoje, nors iki 1993 metų pagal ekonominius ir socialinius rodiklius Lietuva lenkė šiuos savo kaimynus. Gerbiamieji, skaitykite statistikos metraščius, kurie buvo skelbiami spaudoje, ir išleistos knygos iki 1991 metų, ir jūs pamatysite, kad Lietuvoje niekada atlyginimai nebuvo didesni negu Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje perkamumas taip pat buvo žemesnis negu Latvijoje ir Estijoje. Tai negi 1991 metais, kada G.Vagnorius pradėjo savo, sakyčiau, tas šokines reformas, Lietuvos gyventojų gyvenimo lygis pakilo? Argi tai nėra absurdiškas tvirtinimas?

Pasakyčiau, kad yra tam tikrų ir trūkumų, ir absurdo, kurie yra parašyti ir kituose punktuose. Štai yra tvirtinama, kad Lietuvoje prokuratūra yra pavaldi vykdomajai valdžiai. Pasakykite, pagal kokius įstatymus ji yra pavaldi vykdomajai valdžiai? Juk buvo atvirkščiai. Tai G.Vagnoriaus Vyriausybė norėjo padaryti prokuratūrą pavaldžią Vyriausybei. Juk jis šito siekė. Dabar to nėra padaryta. Tokie tvirtinimai yra pareikšti būtent šitoje interpeliacijoje.

Man irgi kaip absurdas skamba vienas Krikščionių demokratų partijos parengtas interpeliacijos teksto sakinys. Aš jį perskaitysiu. "Krikščionių demokratų frakcija mano, kad A.Šleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės programoje nurodytų ankstesnių Vyriausybių veiklos trūkumai jos pačios valdymo laikotarpiu ne sumažėjo, o išaugo." Įsivaizduokite, koks yra absurdas, kad tų Vyriausybių nebėra, bet jų trūkumai dabar dar vis auga! Matyt, kad jūs čia susipainiojote tuose kaltinimuose, kurie yra pareikšti toms buvusioms Vyriausybėms, bet juk dėl to ne šita Vyriausybė, ne mūsų Vyriausybė kalta.

Aš turiu vieną pasiūlymą. Būtų, aišku, daug naudingiau, jeigu opozicija, dešinioji mūsų opozicija vietoj tokių nekonstruktyvių interpeliacijos tekstų parengtų savo šešėlinės Vyriausybės sudėtį, ją paskelbtų, paskelbtų tos Vyriausybės programą, nurodytų, kada, kaip ir ką ji darytų, jeigu ateitų į valdžią. Be abejo, tada žmonės galėtų sakyti, kad ta Vyriausybė jiems patiks labiau negu kita. Be to, galvoju, kad sudaryta tokia šešėlinė Vyriausybė galėtų padėti praktiškai dabartinei Vyriausybei dirbti. Pavyzdžiui, pasiūlyti, kaip gauti investicijų Būtingės terminalui, gal atrasti kažkur ir tų dolerių. Iš tiesų tai būtų konstruktyvus darbas ir pelnytų didesnį autoritetą negu su tokiom interpeliacijom.

Aš nebalsuosiu už pateiktą interpeliacijos tekstą. Kviečiu visus: ir dešiniosios opozicijos narius, ir kairiosios opozicijos narius, kurie yra mūsų socialdemokratai, taip pat nebalsuoti už šitą absurdišką tekstą.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Skrebį. Ruošiasi kolega A.Kunčinas.

K.SKREBYS. Aukštasis Seime, pirmiausia norėčiau pabandyti atsakyti į vieną pono G.Kirkilo tezę, kad mes turėtumėme sėdėti ir džiaugtis: kuo blogiau, tuo ir geriau. Kai kurios politinės partijos galbūt ir laikėsi tos nuostatos, apie ką liudijo ir šiandieniniai pasisakymai, dėl ko nebuvo laiku įvesta sava valiuta. Man atrodo, galima nesunkiai prisiminti, kas gynė tuometinį banko valdybos pirmininką poną Baldišį, ir kas po to televizijos laidoje visiškai atvirai pasakė, kad LDDP frakcija jį gynė, nes jis buvo naudingas kovoje prieš G.Vagnorių. Norėčiau savo kalbos pradžioje pažymėti, kaip yra klastojama statistika ir ypač statistika apie privatizavimą. Vienas Vyriausybės šaltinis, štai jis, nurodo, jog privatizuoti buvo skirtas 9 milijardų litų vertės turtas. Kitas tos pačios Vyriausybės šaltinis, irgi išdalytas Seimui, štai jis, nurodo, kad buvo skirta privatizuoti turto tik už 4,8 milijardo litų. Pagal pirmąjį dokumentą teigiama, jog privatizuota 33% viso privatizuoti skirto valstybės turto, t.y. toks turto kiekis perėjo per privatizavimo tarnybas. Antrajame šaltinyje teigiama, kad privatizuota 82% viso skirto privatizacijai turto. Tai galime padaryti išvadą, kad skirtumas tarp 33 ir 83% buvo, nomenklatūros žargonu tariant, "prichvatizuotas". Jeigu toliau kalbėsime apie privatizaciją, tai atsikirsdamas į mūsų teiginį, jog "ši Vyriausybė organizavo privatizavimo įstatymo apėjimą ir faktiškai konfiskavo investicinius čekius", ponas A.Šleževičius teigia, jog privatizuoti apeinant privatizacijos įstatymą neva leido pono G.Vagnoriaus Vyriausybės 1992 m. nutarimas Nr.51. Mes jau įpratome prie tokios leksikos ir arogancijos, kad Vyriausybės vadovas, užuot atsakydamas į konkrečius faktus, į konkrečius skaičius, paprasčiausiai demonstruoja aroganciją. Kitaip sakant, elgiasi pagal tą gerą tarybinių laikų anekdotą, kad į amerikiečių klausimus apie gyvenimą sovietų šalyje, pragyvenimo lygį ir pan. buvo atsakinėjama: "pas jus negrus karia". Aš remsiuosi autoritetu, drįstu teigti, kad tai iš tikrųjų yra autoritetas, nes ta pati pono A.Šleževičiaus Vyriausybė pasiūlė šiam garbingam žmogui būti Privatizavimo komisijos pirmininku. Štai jo pagrindiniai teiginiai, ne taip seniai išsakyti iš šios tribūnos. Citatos pradžia: "Manau, kad skylės dabar vadinamam neteisėtam privatizavimui buvo atvertos tuoj susirinkus Seimui". Kita citata: "Pirma, kad buvo sustabdyta privatizacija, tai buvo didelis smūgis Lietuvos prestižui, atėję buvę komunistai iš karto sustabdė privatizaciją." Čia yra ne mano žodžiai, čia pono E.Vilko žodžiai, ir jūs jį patvirtinote privatizavimo komisijos pirmininku. Toliau, iš stenogramų žodis "komunistai" paimtas, pone Kairy, galite patikrinti. Kita citata: "toliau buvo padarytas kitas žingsnis, leidus privatizuoti ne konkurso tvarka iki 50% turto, dėl to atsirado galimybė privatizuoti visą 100% ne konkurso tvarka. O kai ne konkurso tvarka, tada pradeda veikti visos kitos aplinkybės. Tarkime, viena iš svarbiausių buvo turto neindeksavimas." Tai irgi akademiko E.Vilko žodžiai. Turbūt premjeras neišdrįs pasakyti, kad jis nežino ekonomikos fakulteto pirmo kurso ar pan., ar pan. Apie čekinę privatizaciją ponas premjeras iš šios tribūnos daug kartų pasakė, kad tai buvo didžiausia kvailystė, nesąmonė ir pan., ir pan. Bet ką gi sako ponas E.Vilkas, kuris dabar yra Privatizavimo komisijos pirmininkas? "Na, kas prisimena tuos laikus, aš iš tikrųjų buvau čekinės privatizacijos priešininkas, bet dabar aš manau, kad tai nebuvo klaida. Kito būdo greitai privatizuoti iš tikrųjų nebuvo. Kitos valstybės irgi neranda. Iš 22, man atrodo, tik 5 yra nenaudojusios čekinės privatizacijos." Tai aš irgi girdėjau dar vieną anekdotą: kuo skiriasi kvailys nuo protingo? Protingas pripažįsta savo klaidas, kvailys jas neigia iki begalybės. Ir baigdamas aš noriu pasakyti, kad, įvedant privilegijas privatizavime, Vyriausybė galėjo pasirinkti, kam duoti prioritetą: senai partinei nomenklatūrai ar jauniems veikliems žmonėms, pradėjusiems biznį kartu su atgimimu. Aš esu iš tos kartos, aš toks pat kaip ir jie. Mes kartu pradėjome veiklą: jie biznyje, aš - politikoje. Jie nuo smulkių firmų ir prekybos turėjo galimybę augti iki stiprių ir solidžių firmų ir, dirbdami sau, kurti darbo vietas, mokėti mokesčius valstybei. Kitaip sakant, kurti Lietuvą. Jūs ir jūsų Vyriausybė nusigręžėte nuo jų ir atidavėte privilegiją senajai nomenklatūrai. Tai jūsų teisė priimti tokį sprendimą, bet jūs, pone premjere, nuėjote su praeitimi. Mes puikiai įsivaizduojame, kad LDDP viršūnėlė jau priėmė sprendimą, draudžiantį dalyvauti balsavime. Dilema yra paprasta.

PIRMININKAS. Kolega, laikas viršytas.

K.SKREBYS. Ponai LDDP nariai, jūs galite išteisinti A.Šleževičių, jo aplinką, kuri istorijos jau, deja, yra nuteista. Vienintelis klausimas: ar jus istorija nuteis kartu su juo? Neeidami balsuoti pagalvokite apie tai.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Kunčiną, ruošiasi A.Endriukaitis. Krikdemų frakcija kalbėjo, gerbiamasis Boguši.

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš pradžių žiūrėjau į šitą interpeliaciją labai rimtai ir buvau pasiruošęs kalbėti rimtai, tačiau pasiklausęs, ką apie šią interpeliaciją kalba čia sėdintys žurnalistai, pasakysiu, jog jie sako, kad, matyt, kai bus trečioji interpeliacija, į ją jau reikės pradėti pardavinėti bilietus, gal bent šiek tiek galima būtų prisidėti prie Lietuvos ūkio stiprinimo. Ir aš su ta nuomone sutinku, nes toks interpeliacijos svarstymas man vis labiau primena mūsų literatūrines kompozicijas, kurios vyksta per Seimo narių pareiškimų skaitymą, ir būtų labai gražu, kad tai būtų papildyta dar muzikinėmis pertraukėlėmis, tuomet iš tikrųjų būtų visiškai linksma ir smagu. Tačiau aš keliu klausimą: ar tam mes susirinkome į šį Seimą, kad užsiiminėtume štai tokiais dalykais? Tuomet kyla klausimas: o koks yra šios interpeliacijos tikslas? Normalioje šalyje interpeliacijos tikslas būtų kažką pasakyti Vyriausybei, konkrečiu klausimu pareikšti nepasitikėjimą, tačiau kada mes gauname štai tokį popierių kiekį, kuriame reiškiamas nepasitikėjimas viskuo, tai praeina noras atsakinėti į bet kokius priekaištus. Neseniai spaudoje buvo skelbta, kad vienoje šalyje, esančioje šiek tiek tolokai nuo mūsų, tačiau nedidelėje, Vyriausybei buvo pareikšta per 3 metus 81 interpeliacija, ir po to premjeras buvo nušautas. Mūsų premjerui dar reikės pareikšti labai daug interpeliacijų, ir aš esu įsitikinęs, kad šitoji Vyriausybė, nepaisant, ar bus dar 2, ar 3 interpeliacijos, tikrai išsilaikys. Dabar dėl interpeliacijos tikslo. Aš manyčiau, kad interpeliacija turi du tikslus, ir jie turbūt šiandien ypač išryškėjo šios diskusijos metu. Pirmas interpeliacijos tiks-las, matyt, yra išorinis - opozicijoje, tiksliau kalbant, dešiniojoje opozicijos dalyje, vis labiau ryškėja tam tikrų dviejų, sakyčiau, politinių ir galbūt ekonominių grupių nesutarimas, ir, matyt, toji grupė, kuriai vadovauja dabartinis opozicijos lyderis ponas G.Vagnorius, nori labiau įsitvirtinti ir aktyviau pasireikšti šitoje politinėje kovoje. Tai matyti ir iš šios dienos pasisakymų, kuriuose pagrindinis interpeliacijos tikslas yra nukreiptas į ekonominius dalykus, vis mažiau vietos paliekant politiniams dalykams, kuriais garsėjo buvęs opozicijos lyderis. Taigi manau, kad tas pirmasis interpeliacijos tikslas, matyt, vienai iš tų grupių išties padės įsitvirtinti Konservatorių partijoje, ir mes turėsime aiškesnį suvokimą apie mūsų politinius oponentus. Tačiau yra ir kitas tikslas - čia, kaip mano mylimas kolega V.Bogušis iš salės replikuoja, išties buvę ir esantys opozicijos lyderiai galvoja ir apie krikščionis demokratus, kadangi kas su jais palaikys geresnius santykius, nuo to priklausys situacija savivaldybėse ir būsimajame Seime. Jūs tikrai neliksite pamiršti. Nemažiau svarbus yra ir kitas šios interpeliacijos tikslas, kurį aš pavadinčiau jau vidiniu, tai būtent, į ką dažnai kreipiasi kai kurie ypač ryškėjantys naujieji opozicijos lyderiai - tai ir ponas K.Skrebys, tai ir dažnai pasireiškiantis A.Kubilius - tai būtent noras suskaldyti mūsų frakciją, kreipimasis į atskirus Seimo narius, kuriems jie priskiria kažkokias išskirtines, ypatingas dorybes, ir vaizdavimas kitos frakcijos dalies kaip tam tikro monolito. Aš galiu pasakyti, kad, deja, tokio monolito ir gelžbetonio, koks iki šiol vyravo Konservatorių frakcijoje, o dabar jau pradeda skilti, mūsų frakcijoje tikrai nėra, ir vakar frakcijoje mes kalbėjome, kaip dalyvauti šitame balsavime, ir manau, kad kiekvienas frakcijos narys savo valia pareikš tokį norą, išreikš savo poziciją taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Aš šitame linksmavakaryje tikrai nedalyvausiu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Endriukaitį, ruošiasi kolega R.Bloškys.

A.ENDRIUKAITIS. Čia buvo daug kalbėta, daugiausia apie barščius ir apie kopūstienę, tačiau žiūrint į Vyriausybę, kadangi ten moterų nė vienos nėra, tai, aišku, jiems išvirti kitą sriubą - gerą žirnienę - nepavyks. Bet aš apie tai vėliau. Išreikščiau kaltinimą Vyriausybei dėl to, ką ji gerai supranta, ir ką ji moka daryti. Tai būtent apie svaiginimą ir alkoholio klausimus. Premjerui reiškiu priekaištą, kad jo dėka buvo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 9 projektai, jis išvaikė tą grupę, kuri buvo sudaryta, pasikvietė ir, matyt, poną L.Alesionką atitinkamai gręžė, buvo pateiktas toks projektas, kuris iš esmės likvidavo valstybinį alkoholio prekybos ir gamybos monopolį, ir tai yra kaltinimas jam, didžiulis kaltinimas. Tai būtent įtakojo ir padėjo toms pramonės šakoms, alkoholio prekybos ir gamybos industrijai, kuri yra pati blogiausia ir pati kenksmingiausia Lietuvai. Jo dėka buvo tai padaryta. Ir štai šiandien, premjere, jau yra jūsų parengtas, vos mes priėmėme gegužės mėnesį įstatymą "Dėl alkoholio kontrolės", jau 26 birželio jūs pateikiate reikalavimą pakeisti Lietuvos sveikatos sistemos įstatymą, kad galėtų šita industrija atitinkamai veikti. Prisiminkite, premjere, 1993 m. spalio 10 d. Valstybės kontrolės departamento dokumentą, kuriame buvo kalbama apie neteisėtą Vilniaus degtinės gamyklos, Kauno degtinės gamyklos "Stumbras", Panevėžio spirito gamyklos privatizavimą. 1995 m. vasario 15 d. tai buvo paversta į specialios paskirties bendroves, įmones ir tai, kas buvo padaryta neteisėtai, buvo legalizuota. Už tai kažkas turėjo galvas prarasti, sėsti į kalėjimą ar atitinkamai atsakyti. Atbuline data jūs visa tai išsprendėte ir reabilitavote. Tai yra jums didžiulis kaltinimas. Neužmirškite, premjere, kad yra ir užduotis, kurią pateikė Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija: iki 2000-ųjų metų turėtų šalys sumažinti alkoholio vartojimą 25%, apie tai nė žodžio, o praktika eina kitu keliu. Lietuvoje kiekvienais metais numarinama viena partija - 400 žmonių, po 400, 500, 600 vargšų alkoholikų mes numariname - tai irgi ant jūsų sprendimų aukuro viskas išsitenka. Ir pabaigai. Italų rašytojas Alberto Moravija rašė, kad jau daugiau kaip prieš 100 metų Palermo kalėjime penktadieniais būna žirnių sriuba. Italijos premjeras Džulijo Andriotis šiandien yra Palerme ir penktadieniais valgo žirnių sriubą. Seime penktadieniais taip pat verdama žirnių sriuba. Tą žirnių sriubą valgo V.Landsbergis, G.Vagnorius, R.Ozolas - po dvi lėkštes kiekvieną penktadienį. Lukiškių kalėjime, kiek man yra žinoma, žirnių sriuba neverdama. Vyriausybės valgykloje, kiek man yra žinoma, taip pat neverdama žirnių sriuba.

PIRMININKAS. Seime verdama.

A.ENDRIUKAITIS. Ir jos nevalgo nei Vyriausybės nariai, nei premjeras A.Šleževičius. Jūsų meniu yra kitas, ne žirnienė. Už tai visi yra dėkingi likimui. Kviečiu, premjere, prie žirnių sriubos. Sveika, labai sveika. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Endriukaiti, pralinksminote. Gerbiamieji kolegos, tai pagal mūsų susitarimą, gal dar 2,3 Seimo nariai ir tada baigiamasis žodis. 2,3, kadangi būtų šiokios tokios proporcijos, nes yra daugiau kalbėjusių kolegų iš dešinės. Tai siūlau: po kolegos R.Bloškio - 2. Sutinkame? Gerai, taip. Tai tada būtų kolega A.Vaišnoras ir kolegė S.Burbienė. Prašom, gerbiamas Blošky.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji, liaudies išmintis sako: "Gera pradžia - pusė darbo". Tačiau kai darbai pradėti paskubomis, neapgalvotai, kai reformų maratonas startavo, pamiršus tautos tradicijas, kultūrą, lietuvių charakterį, šalies geopolitinę padėtį, tai gerų darbo rezultatų nelauk. Nekalbėsiu apie žemės ūkio griovimą, apie čekinės privatizacijos gudrybes, dėl kurių labiausiai nukentėjo dori, sąžiningi, didelį darbo stažą turintys žmonės ir ypač švietimo, mokslo, medicinos, kultūros darbuotojai. Akcentuoju, kad didieji reformų kūrėjai kartu su šiukšlėmis išmetė daug gerų dalykų, supriešino 2 žmones. Šiandien visi mato, kad švietimo reforma braška, kad, atsisakius savo mokyklos kūrimo idėjos, jos teoretikai skuba vakarų mokyklą mechaniškai persodinti į mūsų kraštą, prieš tai apkaltinus pedagogus, mokyklų vadovus, kad jie kolaboravo su buvusia tarybine valdžia. Ankstesnės vyriausybės panaikino lengvatas kaimo mokytojams, atsisakė mokėti pedagogams priedus už darbo stažą. Dabartinė Vyriausybė siekia šia neteisybę panaikinti. Tikiu, kad nuo 1996 metų sausio 1 d. bus mokamas priedas ir už 25 metų darbo stažą. Švietimo reformatoriams nepatiko ir vienoda, tvarkinga, moksleivius drausminanti, higieninius reikalavimus tenkinanti mokyklinė apranga. Nepatiko jiems ir mokinių elgesio, vertinimo tvarka. Nesuprantama, kodėl atsisakyta gabiausius abiturientus apdovanoti aukso ir sidabro medaliais. Visa tai panaikinta nepasitarus nei su mokytojais, moksleiviais ir jų tėvais, nei su pedagogais, mokslininkais. Toks tikrai nepavydėtinas palikimas teko Seimo daugumai ir jos patvirtintai Vyriausybei. Tačiau šiandien opozicija nuolatos karštligiškai ir beatodairiškai puola dabartinę valdžią, lyg Vyriausybė būtų didžiausias tautos priešas. Tai patvirtina ir opozicijos inicijuotas šiandieninis svarstymas dėl nepasitikėjimo A.Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybe. Niekas netvirtina, kad ši Vyriausybė, kaip ir visos buvusios, dirba be trūkumų, kad viskas jai pavyksta. Ta proga gerbiamiesiems Seimo nariams norėčiau priminti išeivio lietuvių rašytojo, žurnalisto, publicisto V.Lanto mintis iš Vilniuje išleistos knygos "Tauta istorijos vingiais". Jis primena, cituoju: "Jokia valdžia negali patikti visiems piliečiams, visada būna opozicija, ir tai nieko blogo. Blogis prasideda tada, kai opozicija virsta valdžios vienašališku, mirtinu, be atodairos puolančiu priešu. Kritika gali būti neigiamas, griaunamas veiksnys, bet gali ir turėti, ir turėtų būti įkvepiantis kūrybinis valdžios papildinys. Kad ir neišvengiamos, tos rungtynės turi būti pagrįstos tolerancijos, savitarpio pagarbos bei džentelmeniškumo dvasia. Pozicijai ir opozicijai valstybės gerovė privalo būti bendras, siektinas tikslas. Pažiūrų skirtumus derinti bendro valstybės labo vardan." Citatos pabaiga. Iš čia rašytojas daro labai svarbią išvadą, jog opozicija negali būti teigiamas valdžios veiksnys, jei ji nebus atremta į kompromiso principą. Mūsiškė opozicija tai ignoruoja. Ji pripažįsta tik dabartinės Vyriausybės totalinę ir nepamatuotą kritiką, o tai jau griaunantis veiksnys, nepadedantis Vyriausybei tobulėti. Vadinasi, opozicijai verta įsiklausyti į rašytojo patarimą. Tėvynės reikalas visiems yra vienas. Jis yra aukštesnis už skirtingų partijų egoizmą, kad prieš tą Tėvynės reikalą priešingiausios partijos turi stoti su alyvos šakele ir užmiršti asmeninius nesutarimus. Kviečiu gerbiamus Seimo narius nepritarti siūlomam nepasitikėjimui Vyriausybe ir leisti jai atkakliai ir kūrybingai dirbti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Vaišnorą. Ruošiasi kolegė S.Burbienė.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes, kaip jūs suprantate, esame pasiruošę ne vien kritikuoti. Mes esame pasiruošę ir padėti, tačiau šios A.Šleževičiaus Vyriausybės žalinga ir bankrutavusi politika niekam nebekelia abejonių. Aš noriu pasakyti, kad pagrindinė problema, žinoma, yra ne A.Šleževičiaus Vyriausybė. Tai yra pati LDDP, o tie užkeikimai, kurie buvo šiandien pasakyti iš tribūnos LDDP narių apie G.Vagnorių, yra tokie juokingi argumentai, kad net nepatogu klausyti. Dar aš supratau viena, kad premjeras neskaitė savo ataskaitos, kurią, matyt, parašė kiti.

Problema, dėl kurios šiandien diskutuojame, nėra Tėvynės sąjungos noras pasėti nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Prezidentu, Seimo dauguma ir Vyriausybe, kaip Seimui rašo premjero raštininkai atsakydami į interpeliaciją. Nepasitikėjimas seniai pasėtas. Sociologinės apklausos rodo, kad šių institucijų reitingai patys žemiausi jau ne vieneri metai. Premjerui niekas nedraudžia jas pastudijuoti, galiausiai pačiam pasiklausyti žmonių. Taigi ši interpeliacija premjerui kartu ir nuskurdintos visuomenės nepasitikėjimas A.Šleževičiaus Vyriausybe bei jos vykdoma politika. Tai akivaizdu visiems.

Norėčiau pakalbėti skaičiais, kurie nėra labai įdomūs ar populiarūs, apie pramonės produkciją, jos dinamiką, tačiau reikšmingi. Premjero kasdieninės šnekos apie tariamą stabilizaciją, galiu paliudyti, tikrai įkyrėjo žmonėms ir juos piktina. Jau oficialioji statistika skelbdama biuleteniuose 1994 m. spalio ir š.m. rugsėjo mėnesius rodo, jog dabartinis premjero valdymo laikotarpis pramonės produkciją sumažino 3,5 karto. Duomenis jūs turite išdalytus. Manipuliacijos frazėmis ir skaičiais, kurie pateikti atsakymo į interpeliaciją lentelėse ir diagramose, neatitinka tikrovės. Štai pirmoje diagramoje rodomas bendrojo vidinio produkto sumažėjimas 1991 m. 13,1%, tai nesuprantama, nes jau trečioje diagramoje rodomas realus darbo užmokesčio didėjimas tai pačiais metais - 24,5%. Gal juos darė skirtingi ir nesusitarę žmonės, arba vieni darė sąžiningai, nebijodami būti išvaryti iš Statistikos departamento.

Tačiau eikime prie dabarties. Pagal tą pačią statistiką, pramonės produkcija 1993 m., palyginti su 1992 m., sumažėjo 58,4 karto, 1994 m., palyginti su 1993 m., sumažėjo dar 32%. Kalbėti apie stabilizaciją arba augimą paprasčiausiai nepadoru. Atlikus paprastus aritmetikos skaičiavimus, išeina 3,5 karto per pono A.Šleževičiaus valdymo laikotarpį. Paimkime svarbiausias pramonės veiklos sritis iš oficialaus ir storo statistikos metraščio, ką tik išleisto. Kad ir svarbiausieji pramonės gaminiai. Pavyzdžiui, mėsos gamyba nuo 1991 m. sumažėjo 3,8 karto. Tokie pat rodikliai yra pieno, makaronų, audinių, baldų ir t.t. Tai iš tiesų įdomi knyga apie stabilizaciją. Aš manau, kad tai yra stabilizacija kabutėse.

A.Šleževičiaus pristatytos diagramos iš tiesų neatitinka tikrovės. Štai pirmoje diagramoje pateiktas bendrojo vidinio produkto 1994 m. augimas kelia aritmetinę nuostabą arba, tiesą sakant, falsifikuotas. Kaip gali būti koks nors augimas, kai 1994 m. pramonės produkcijos sumažėjimas siekė 30%, prekybos - 20%, dar esant nepalankiam importo ir eksporto balansui. (Aš matau degant raudoną lemputę.) Noriu pasakyti, kad iš tikrųjų yra melas, didelis melas ir statistika, kuria naudojasi dideli vyrai propagandai. Pabaigai noriu paskaityti atsakymą iš Kultūros ministerijos ministro pono J.Nekrošiaus. "Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr.1212 "Dėl minimalių ir kitų išmokų didinimo", nuo 1995 m. spalio 1 d. biudžetinėms įstaigoms didinami atlyginimai, tačiau lėšos iki šiol neskirtos, nors pagal minėto nutarimo 5 punktą Finansų ministerija buvo įpareigota parengti 1995 m. valstybės biudžeto pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Lėšų atlyginimų padidinimui negavo nė viena kultūros įstaiga." Pasirašo ministras. Tai nereiškia, kad caras geras, o generolai blogi. Tai premjeras su visa komanda. Aš pritariu premjero interpeliacijai atstatydinimui. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu dėl vedimo tvarkos, tai prašom. Kolega V.Jarmolenka.

V.JARMOLENKA. Labai ačiū, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos noriu pasakyti, kad jūs turėtumėte pasakyti savo frakcijos, atsiprašau, ne savo, LDDP frakcijos nariams, kad totalinio puolimo nėra. Priėmėm per tūkstantį įvairių įstatyminių aktų. Tai jūsų statistika. Korupcinių, mes manome, tų, kurie protegavo korupciją, yra tik 54. Nustokite čia varyti propagandą! Negerai taip daryti. Ir jūs, pone Pirmininke, turėtumėte apginti Seimą šiek tiek. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Čia, gerbiamasis kolega, yra replika. Tai tada, jeigu jau replikos, prašom. Matyt, ir kolega J.Veselka dėl to paties. Prašom.

J.VESELKA. Vis dėlto aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

J.VESELKA. Išėjo taip, kad aiškiai susiskirstė, neva kairė ir dešinė kariauja tarpusavyje, o mums, tiems aštuoniems, kurie nei tiems, nei tiems per daug nepritaria, nei peikia, kažkodėl nė vienam nesuteikėt žodžio. Man atrodo, kad vis dėlto reikėtų ir kitiems suteikti žodį.

PIRMININKAS. Frakcijai taip pat nepriklauso ir A.Endriukaitis. Ačiū.

Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, visame pasaulyje yra priimta procedūra, kad iškėlus Vyriausybei nepasitikėjimo klausimą, yra viešas vardinis balsavimas. Aš, kaip komiteto pirmininkas, norėčiau pasiūlyti, kad būtų viešas vardinis balsavimas.

PIRMININKAS. Matot, mums negalioja šiuo atveju tam tikra pasaulinė praktika, juolab ne visur pasaulyje iš tikro taip yra. Kai kur yra, o pas mus ne. Pas mus slaptas balsavimas.

Gerbiamasis Sakalai, gal tegu dama pirma pašnekės, po to - jūs.

A.SAKALAS. Be abejo.

PIRMININKAS. S.Burbienė. Prašom. (Balsai salėje) Tegu jis dairosi, prašom kalbėti. (Salėje šurmulys)

S.BURBIENĖ. Gerbiamieji kolegos, ir šiandien, ir iš šios tribūnos dešiniųjų kolegų buvo naudojamas gerai žinomas nelabai sąžiningos politinės kovos metodas. Kartu, kol patikės, maišyk tiesą su melu, pridėk pagiežos ir purvelio, gerai suplak ir keturis kartus, penkis kartus per dieną maitink tautą. Tokią, atsiprašant, terapiją labai mėgsta ponas ekspremjeras - opozicijos lyderis. Bet, pasirodo, jis tiesiog tėra geras pono ekslyderio mokinys. Beje, neblogas mokinys ir ponas A.Kubilius. Aš visai nesiruošiu ką nors aiškinti dėl buvusios spaudos konferencijos, aš turiu jos visos įrašą, o kolegoms tiesiog siūlyčiau skaityti ne tik antraštes "Lietuvos aide", bet ir tekstą, net ir tekstas geresnis už antraštę, o dėl viso kito galėsime aiškintis toliau.

Toliau. Antras toks smulkus pusiau meliukas buvo čia paminėtas dėl laisvų ekonominių zonų. Gal kolegos kartais pamiršo, kad mūsų pačių priimtame įstatyme buvo numatyta, jog kiekvienai ekonominei zonai bus priimamas atskiras įstatymas, ir čia nė-ra visai nieko naujo. Dar vienas lyg ir užmirštas dalykas dėl vadinamųjų skandaliukų sąrašo. Matyt, gerbiamiesiems mūsų žurnalistams buvo neįdomu konkretūs faktai, kuriuos buvau minėjusi. Pavyzdžiui, vienas iš jų, kaip buvo pasielgta su viešbučiu "Lietuva" prie A.Šleževičiaus Vyriausybės. Lygiai taip pat buvo pasielgta su Parodų centru prie G.Vagnoriaus Vyriausybės. Tai visai neatrodė korupcija, jeigu objektas yra neprivatizuojamas, o lieka valstybės nuosavybė.

Toliau, yra labai mėgstama manipuliacija oficialia statistika. Visą laiką pabrėžiama, kad tai yra oficiali statistika. Kai žongliruojama nepateikiant duomenų, ką ypač mėgsta ponas opozicijos lyderis, be abejo, lengviau (man visiškai aišku, kuris, pone Sakalai). Bet kai parašoma ar papaišomos diagramos ir jos pateikiamos, manipuliuoti, aišku, pasidaro sunkiau. Bet paneigti sunku, net jeigu ponui J.Listavičiui kai kas ir neaišku, ar apie grafikus, apie infliaciją, ar apie realų užmokestį, ar pan., bet vis dėlto pateiktos diagramos daro savo poveikį ir mūsų gerbiamajai opozicijai telieka, niekaip negalint paneigti rimtesnių dalykų, kibti į smulkmenas. Atvirai pasakius, kolegos, man atrodo, nevertėjo. Vien tik konkretūs grafikai užsibaigiantys kažkodėl 1994 arba net 1993 metais. Nejaugi kolegos negalėjo naujesnių duomenų surinkti, o gal nesugebėjo grafiko toliau nubrėžti, o gal jis tiesiog rodytų ne tas tendencijas, kurių reikia? Arba štai riebus brūkšnys perbraukiamas ties 1992 m. liepos mėnesiu. Aišku, po pono G.Vagnoriaus Vyriausybės atstatydinimo buvo pasaulio pabaiga. O tokia smulkmena, kad A.Šleževičiaus Vyriausybė dirbti pradėjo 1993 m. kovo mėnesį, tiesiog nieko verta. Sąmoningai išmetamas daugiau nei pusmetis, tiksliau, pripaišomas visai ne tiems, kam priklausytų. Kas tai yra, jeigu ne supermanipuliacija statistika. O jeigu atidžiau pažiūrėtume į opozicijos pateiktą grafiką 2.5 puslapyje, ypač palygintume 1993 m., 1994 m. su 1991 m., 1992 m., jų kreivę, tai iš karto pamatytume, kaip yra akivaizdu, nors kai kam tiesiog neįtikėtina. Ir net neužbaigiama. O ta tendencija, kurią bandoma išvesti iki 1992 m. liepos mėnesio, labai jau pritempta, nes jeigu iš tikrųjų vestume iki liepos mėnesio, tai kur kas žemiau kristų grafikas. O jeigu dar prisipažintų, kad A.Šleževičiaus Vyriausybė atėjo 1993 m., tai ir visai blogi popieriai išeitų. O kodėl puslapių 2.6 grafikas taip nukąstas 1993 m., o kas ten po to? Gal jau visus statistikos darbuotojus atleido iš statistikos? Arba galbūt jums rengia tokie darbuotojai, kuriuos seniai vertėjo atleisti. Jeigu patys negalėjote susitvarkyti. Dėl latvių ir estų gyvenimo jau nebeverta kalbėti, geriau pasikalbėkite su pačiais latviais ir estais, ką jie galvoja apie savo gerą gyvenimą.

Ir paskutinis dalykas. Kodėl gi nereikėjo lentelėse lyginti, sakykime, kad ir infliacijos rodiklių trečių su antrais, juo labiau antrų su pirmais? Paimti ir tada pamatyti, kas iš tikrųjų tada buvo. Taigi, kolegos, ar nebijote kartais veidrodžio? Ponai interpeliautojai, juk ne veidrodis kreivas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas, prašom repliką. A.Račas. Matyt, kolega A.Kunčinas. Ir baigiame. Tada premjeras. Patvirtiname biuletenį ir balsuojame. A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcija balsuos už nepasitikėjimą Vyriausybe dėl tų motyvų, kuriuos išsakė frakcijos vardu V.Andriukaitis. Mes tik galime apgailestauti, kad nepasitikėjimas pareikštas pernelyg vėlai. Jeigu būtų pritarta nepasitikėjimui pereitais metais, nauja Vyriausybė būtų galėjusi daug daugiau padaryti, negu galės šita, jeigu jai bus pareikštas nepasitikėjimas daugumos Seimo narių vardu. Ačiū.

PIRMININKAS. A.Račas. Prašom.

A.RAČAS. Aš norėjau paklausti LDDP frakcijos narių, kurie čia kalbėjo apie naują dešinės opozicijos lyderį. Aš nežinau, kada įvyko tas pakeitimas, kada LDDP partija pakeitė mūsų lyderį ir paskyrė G.Vagnorių. Na, gal kas galėtų pasakyti, nuo kurios dienos taip yra? (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Atsiprašau, A.Kunčinas ar V.Petkevičius pasakys? Prašom.

V.PETKEVIČIUS. Turbūt V.Petkevičius.

PIRMININKAS. V.Petkevičius. Prašom.

V.PETKEVIČIUS. Gerbiamieji, aš šiandien ruošiaus labai tokiai rimtai kalbai. Varginau ministerijas, rinkau duomenis ir norėjau pakalbėti apie mūsų bendrus reikalus. Tačiau po to, kai padarė pranešimus ponas V.Landsbergis, ponas G.Vagnorius, aš noriu šitiems vyrams padėkoti už tokį puikų interpeliacijos organizavimą. Vyrai, dar trys, keturios tokios interpeliacijos, ir už LDDP visi balsuos, o už jus nė krust. Labai jums ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu premjerą tarti baigiamąjį žodį. Gerbiamasis premjere, ar užteks 10 minučių? Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dar kartą gerbiamieji Seimo nariai! (Balsai salėje) Čia taip šviesu ir taip gera Seimo aplinkoje, kad galima sumaišyti dieną su vakaru. Todėl pasitaisydamas noriu pasakyti - labas vakaras! O grįžtant rimtai, aš minėjau savo...

PIRMININKAS. Kolegos, paklausykime!

A.ŠLEŽEVIČIUS. ... kalboje, kad interpeliacija yra rimtas išbandymas Vyriausybei, tai yra labai gera proga inventorizuoti savo darbą, inventorizuoti, kas yra nepadaryta, o ką Vyriausybė galėjo daugiau padaryti, negu padarė. Iš tikrųjų šiuo atžvilgiu inventorizacija buvo labai naudinga. Aišku, kad ta inventorizacija ne visiems Seimo nariams labai patinka. Kai kurie Seimo nariai paprasčiausiai negali žiūrėti į tas diagramas, kurios yra pateiktos. Visokiais būdais jos bandomos paneigti ir nuneigti. Tačiau tokia yra realija, tokia yra objektyvi ekonominių procesų eiga mūsų Lietuvoje. Ir socialinių. Patinka tai ar nepatinka, tačiau tai yra faktas ir visokios argumentacijos painiojant išankstinius pramonės produkcijos gamybos rodiklius su patikslintais ir visa kita netenka prasmės. Aš noriu nuraminti kai kuriuos mūsų oponentus, kad stabilizacijos terminas Vyriausybės leksikone vis mažiau bus naudojamas, kadangi prasidėjo ekonomikos augimo periodas. (Salėje šurmulys ir juokas) Teisingai kai kurie iš dešinės akcentuoja - nenumaldomai. Gerbiamieji opozicionieriai, ir jūsų pykčiui, ir nerimui procesai vyksta pagal scenarijų, kuris galbūt jums nepriimtinas. Savo ruožtu aš labai noriu padėkoti dėl tų konstruktyvių pasiūlymų, kurie buvo išsakyti, ir dėl konstruktyvios kritikos bei išreikšti apgailestavimą, kad, deja, konstruktyvumo buvo labai mažai. Buvo ir toliau bandoma sena vaga viską nuneigti, bet kokia kaina, nieko nematant, nieko neįvertinant, nei kur mes buvome, nei kokios tendencijos tų procesų, kurie vyksta. Tai yra apmaudu ir labai teisingai buvo bičiulio M.Pronckaus įvardyta, jog apmaudu, kad mes tokią silpną opoziciją turime. Kur kas geriau rungtyniauti su stipresniu varžovu, kuris suvokia, kas vyksta Lietuvoje, kas vyksta greta Lietuvos. Tokia sveika konkurencija, be jokios abejonės, padėtų mums visiems. Aš manau, ir Seimo nariai, ir dešinėje, ir kairėje, tuo suinteresuoti. Greičiau pagerinti Lietuvos žmonių gyvenimą. Esminis klausimas. Tam išrinko jus rinkėjai, tam jūs suformavote Vyriausybę, kuri pagal galimybes dirba, kad tie klausimai spręstųsi teisingiau.

Iš tikrųjų ar sąmoningai, ar dėl žinių stokos, bet dažnai pateikiami faktai čia paprasčiausiai iškraipomi, arba, kas nenaudinga, ir nutylima. Pavyzdžiui, krikščionys demokratai. Jeigu gerbiamasis K.Kryževičius būtų nuosekliai pavartęs pateiktą mūsų atsakymo tekstą, tai būtų pamatęs, kad tik per 1993m. ir 1994 m. tiesioginės investicijos sudarė 94% iš visų penkeriems metams tekusių. Jeigu būtų paskaitęs mūsų interpeliacijos atsakymą, būtų pamatęs, kad pirmoji Vyriausybė, t.y. mūsų Vyriausybė, nustatė gana griežtą užsienio paskolų naudojimo ir disponavimo tvarką. Nereikia įžiūrėti, kad čia premjeras vienašališkai tuos kreditus dalija, priešingai, tai yra kolektyviniai sprendimai. Dar daugiau, aš noriu pasakyti, jog suprantame, kad tai yra ne Vyriausybės darbas, todėl mes visus dabar gaunamus komercinius kreditus skiriame tik komerciniams bankams, su jų pilna turtine atsakomybe ir su jų sprendimais. Jie atsakingi už sprendimus. Savo ruožtu apmaudu, kad Lietuvoje komercinių bankų, kurie yra pajėgūs priimti kreditinius išteklius, yra labai mažai. Buvo minėti gerbiamojo K.Kryževičiaus duomenys, Jungtinių Tautų ataskaita apie socialinę ekonominę raidą. Nutylėta tik labai menka frazė: kad tai duomenys, susiję su 1992 metais. Kažkodėl taip atkakliai šita informacija ir visuomenės informavimo priemonėse, ir Seimo narių lūpose objektyviai ir realiai nesuskambo. Tai šiek tiek apmaudu. Aš manau, kad tiesos nesakymas yra nelabai krikščioniška ir nelabai demokratiška.

Apie energetinio ūkio būklę. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra kaip padengti iš kitų šaltinių energetikos ūkio kaštus, kaip tarifų sąskaita. Nebėra pigių naftos išteklių iš ... Rytų. Aš manau, sutiksite, kad ir nereikia, kad jų būtų. Vadinasi, viskas turi kainuoti tiek, kiek tie ištekliai kainuoja. Visa esmė, aš noriu nuvilti gerbiamąjį P.Jakučionį, kad mes turime sumokėti už energetinius išteklius tiek, kiek tie ištekliai kainuoja. Todėl tarifų didinimas, aišku, buvo nepopuliarus Vyriausybės sprendimas, bet, deja, neišvengiamas. Pavyzdžiui, kaip ir kaltinimas mums, kad mes eksportuojame elektros energiją į Baltarusiją kur kas mažesniais tarifais, negu moka mūsų gyventojai. Paaiškinimas labai paprastas: jeigu mes visi galėtume savo buto lemputes prijungti prie aukštos įtampos pulto skydinės Ignalinos atominėje elektrinėje, suprantama, kad mes mokėtume tik trečdalį esamo tarifo. Dar daugiau. Jeigu mes galėtume parduoti elektros energiją kitiems vartotojams, kurie gali mokėti brangiau ir kurie neturi pasirinkimo, suprantama, ir tuo bū-tų pasinaudota. Dabar padėtis tokia: arba mes parduodam Baltarusijai ir gaunam gana didelį pelną, arba neparduodam ir to pelno negaunam, kadangi Baltarusija turi pasirinkimą: arba perka elektros energiją iš mūsų, arba iš Rusijos. Suprantama, kad toje situacijoje mes neturime daug alternatyvų.

Nuskambėjo labai aktualus pasiūlymas dėl diferencijuoto fizinių asmenų apmokestinimo. Iš tikrųjų tam tikri sprendimai šia linkme yra priimti. Aš noriu pasakyti, kad pagal Seimo priimtus sprendimus neapmokestinamos pajamos dabar sudaro 142 litus, t.y. mažas pajamas gaunantys gyventojai apmokestinami kur kas mažesniu mastu. Tačiau akivaizdu, kad ir toliau mes turime žengti, kad būtų galima vykdyti kur kas didesnę diferenciaciją tarp skirtingas pajamas gaunančių asmenų grupių. Tai bus artimiausiu metu padaryta.

Daug kaltinimų buvo adresuota man asmeniškai. Aš noriu dar ir dar kartą pasakyti dėl šio klausimo, nes apie tai buvo keletą kartų informacija. Aš manau, kad daugelis iš opozicijos būtų labai laimingi, kad ponui G.Vagnoriui mane išvarius iš darbo, aš nekvėpuočiau ir Lietuvos oru, ir kad apskritai niekuo neužsiimčiau. Mano tuometinė privati veikla dabartiniu metu vertinama kaip iš anksto suplanuota korupcinė akcija sužlugdyti įmonę - Joniškio pieninę. Bet aš noriu pasakyti, kad analogiškos kompanijos įrengimai labai sėkmingai, efektyviai dirba daugelyje pieninių. Ne ta esmė. Ne dėl netoliaregiškų A.Šleževičiaus veiksmų, pasirašant tik ketinimo protokolus, tokia pasekmė yra, o problema ta, kad išsiųsta produkcija buvo ūkio subjektui, kuris negrąžino pieninei pinigų. Ir čia matyti mano vaidmenį, aišku, labai populiaru, bet yra neobjektyvu. Kaip ir "Laveros" įvardijimas, "Saver" įvardijimas. Tai skamba, gerbiamasis kolega Kubiliau, tai populiaru, tai kai kam galbūt gali sukelti pasitikėjimą, bet iš šios Seimo tribūnos aš sakiau, kad "Laveros" atžvilgiu, kreditų suteikimo mano rezoliucija buvo, bet ta rezoliucija nerealizuota ir tas pareiškimas yra mano seife. Jeigu jūs norite įsigilinti ir įsitikinti, kviečiu jus apsilankyti bet kuriuo metu ir tas dokumentas bus parodytas. Todėl, gerbiamieji kolegos, labai norėtųsi kviesti, kad mes diskutuodami, argumentuodami vis dėlto daiktus įvardytume savais vardais, kad mes vengtume norima pateikti kaip tikra, kad mes tose diskusijose nepamirštume svarbiausio, dėl ko mes visi kartu dirbame - paprasto Lietuvos žmogaus su jo kasdieniniais rūpesčiais ir vargais. Aš manau, kad diskusija nelabai praturtino Lietuvos žmogų, o tik dar pasėjo tam tikro nepasitikėjimo ir abejonių, ar neleidžia veltui politikai laiko tokiose diskusijose. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Mielieji kolegos, spalio 31 d. buvo užregistruotas nutarimo projektas "Dėl nepasitikėjimo pareiškimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe". Jūs jį turite, o jo esmė yra žodžiai: "Seimas nutarė pareikšti nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe". Yra parengtas slapto balsavimo biuletenis pagal šitą nutarimą, kuris skamba taip (slapto balsavimo biuletenis): "Seimo nutarimo "Dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe" projektas. Už, prieš, balsų skaičiavimo grupė. Vilnius, 1995 11 14. Kas remia nepasitikėjimą, nubraukia žodį "prieš", kas remia Vyriausybę ir nenori nepasitikėjimo, tas nubraukia žodį "už". Čia yra visa esmė. Ar pritariate tokiam biuleteniui, kadangi jį reikia dauginti? Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarėm bendru sutarimu.

Taigi, gerbiamieji kolegos, ar dar nori kas nors pasakyti kokių replikų? Prašom. Kolega M.Čobotas. Prašom.

M.ČOBOTAS. Jeigu leisite, vieną mažą repliką ponui premjerui. Aš jau sakiau, kad jis labai geras oratorius ir labai įdomu jo klausyti. Bet tas pasakymas, kad nekrikščioniška ir nedemokratiška... Kažkodėl niekas nepaminėjo, kad tai yra ir nedemokratiška iš jūsų pusės. Pasakysiu, kodėl. Todėl, kad anų vyriausybių darbas buvo visai kitomis sąlygomis negu jūsų Vyriausybės. Anos Vyriausybės darbas buvo okupacijos laikais, armija buvo, KGB, OMON’as. Tada buvo daug kitų klausimų - kaip išlaikyti laisvę, nepriklausomybę. O jūs tikrai nepriklausomoje valstybėje - sava armija, savos jėgos struktūros, ir jums kur kas lengviau. Į tai reikia atkreipti dėmesį. Labai malonu, kad jūs tai įvertinote. Noriu, kad visi suprastų, kad tikrai buvo skirtingos sąlygos anoms vyriausybėms ir dabar esančiai Vyriausybei. Todėl krikščionių demokratų prašom blogu žodžiu neminėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutarkime, kad gal tie Seimo nariai, kurie dabar yra prie mikrofonų, ir ne daugiau, nes tikrai laikas jau eiti balsuoti. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom į mikrofoną.

S.PEČELIŪNAS. Aš tikrai stengiuosi į jį kalbėti. Gal operatoriai turėtų jį pagarsinti. Jeigu leisite, aš dvi replikas. Pirmiausia jūs niekaip nereplikavote ir niekaip nereagavote į tai, kad ponas premjeras pasakė, kad kažkas jam nori uždrausti kvėpuoti, ir tai pasakė labai įdomiais būdais, kaip tą nori uždrausti. Tai yra grasinimai. Jis apkaltino vieną Seimo narį grasinimais kažkaip jam kenkti. Tai yra visai kitas reikalas. Jūs turėjote reaguoti.

Dabar dėl esmės. Labai dėkingi premjerui, kuris čia visą laiką sakė, kaip viskas gerėja, gerėja ir gerės. Deja, šios dienos "Litas" visiems mums išdalytas. Statistikos departamentas rašo visai ką kita: spalio mėn. Lietuvos ūkio rodikliai blogėja. Ir visi išvardyti blogėja: kainos, nedarbas, nes 6% padaugėjo nedirbančių, ieškančių darbo žmonių, 1,5% bedarbių. Ir tų skaičių čia yra... paskaitykite kiekvienas. Štai jums Statistikos departamento duomenys, kuriuos premjeras rodo savo lentelėse, ir tie, kuriuos spausdina laikraščiai, iš jų paėmę. Kas meluoja, atsakykite man?

PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Aš norėčiau pritarti kolegos M.Čoboto minčiai, kad ankstesnės vyriausybės, dirbusios 1990-1992 metais, iš tiesų dirbo visiškai kitokiomis sąlygomis. Aš dar kartą kreipiuosi į mūsų gerbiamąją opoziciją, į buvusį ir esantį opozicijos lyderius, kad jie deklaruotų savo turtą ir pajamas, ypač tą turtą, kurį įsigijo ir kiti, būdami valdžioje, t.y. 1990-1992 metais. Aš dar kartą kreipiuosi ir manau, kad tai doro Lietuvos piliečio pareiga.

PIRMININKAS. Ir kolega K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Kiekviename Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, kuriame yra balsuojama dėl Vyriausybės ar Vyriausybės nario pasitikėjimo klausimo, aš prašau, kad mes balsuotume viešai, vardiniu balsavimu, kad nesislėptume po staltiese, bijodami išreikšti savo poziciją ir savo nuomonę, kad Lietuvos žmonės žinotų, už ką ir kaip mes balsuojame. Todėl šį kartą prašau, kad mes išdrįstume ir turėtume savigarbos savo nuomonę išreikšti viešai, atviru balsavimu. Pasaulyje niekur slapto balsavimo dėl nepasitikėjimo Vyriausybe nėra.

PIRMININKAS. Daktare, dar kartą primenu: toks mūsų Statutas. Kai pateiksite pataisą ir Seimas tokią Seimo statuto pataisą priims, bus viskas aišku.

Taigi, gerbiamieji kolegos, balsavimas... Gerbiamasis Salamakinai! Kolega A.Salamakinas. Paskutinis, ir taškas.

A.SALAMAKINAS. Aš noriu kreiptis į opoziciją. Dar prieš dvi valandas visai Respublikai gerai žinomas politikas A.Terleckas, klausydamasis šios diskusijos, pareiškė, kad, futbolo terminais kalbant, 5:0 laimi LDDP. Dabar, po dviejų valandų, manau, kad rezultatas 10:0. Taigi siūlyčiau jiems eiti namo ir nevarginti nei savęs, nei kitų.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu: slaptas balsavimas apačioje po 5 minučių. Balsavimas tęsis iki 20.15 val. Slaptam balsavimui pusė valandos su trupučiu.

Dabar dar informacija. Lapkričio 16-17 dienomis, t.y. ketvirtadienį ir penktadienį, Seimo III rūmų salėje įvyks tarptautinė konferencija "Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto įkeitimo ir registravimo klausimai". Konferenciją rengia Lietuvos teisininkų draugija kartu su Seimo Agrariniu bei Valstybės ir teisės komitetais. Konferencijos programa įdėta į Seimo narių dėžutes. Konferencijos pradžia - lapkričio 16 d., t.y. ketvirtadienį, 9.30 val. Pertrauka balsavimui. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, gerbiamieji svečiai ir žurnalistai! Skelbiu slapto balsavimo dėl Seimo nutarimo "Dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe" rezultatus.

Išduoti 65 biuleteniai. 57 už nepasitikėjimą, t.y. už šį nutarimą, 5 prieš nepasitikėjimą, 3 biuleteniai sugadinti. Taigi reikiamas balsų skaičius nesurinktas. Iš viso balsavo 65, kartoju, už nepasitikėjimą - 57, prieš - 5 ir 3 biuleteniai sugadinti. Pasirašo balsų skaičiavimo grupės nariai: K.Kubertavičius, A.Baskas, V.Kanapeckas ir A.Baležentis.

Taigi Vyriausybė liko savo vietoje. Ir vėl liko savo vietoje. Sveikinu premjerą ir Vyriausybę. (Plojimai)

Jeigu gerbiamasis premjeras dar nori tarti žodį, prašom. Kol premjeras ateis, siūlau registruotis. Prašom. Kolegos, registruojamės. Minutėlę, premjere, tegul Seimo nariai užsiregistruos. Susikaupkit. Dalyvauja 85 Seimo nariai.

Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus žodis po balsavimo.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Dar kartą labas vakaras, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kabineto vardu aš norėčiau padėkoti Seimui už pareikštą pasitikėjimą (Balsai salėje) Kaip sakiau...

PIRMININKAS. Prašom netriukšmauti, prašom netrukdyti.

A.ŠLEŽEVIČIUS. ... kad mes darysim viską, kad toliau realizuotume Vyriausybės programą ir tą priemonių planą, kuris yra parengtas Vyriausybės programai vykdyti. Mes labai savikritiškai suprantame, kiek daug dar yra nepadaryta. Savo ruožtu mes labai aiškiai matome, ką reikia daryti. Ta diskusija, kuri vyko Seime, bandymas nukreipti diskusiją į šalutinius, nereikšmingus, neesminius klausimus, ji nieko nepakeis. Aišku, kad mūsų laukia sunkus ir atsakingas darbas. Aš dar kartą noriu padėkoti kolegoms ir frakcijos, ir partijos bičiuliams, kurie, nežiūrint viso moralinio ir psichologinio spaudimo, įvairių siūlymų atsisakyti vieno ar kito mūsų partijos ar vadovo, ar partijos kolegos, iš esmės nieko nepakeitė. Mes galėsime ir toliau sėkmingai ir dalykiškai realizuoti tas principines nuostatas, kurias mes buvome įsipareigoję vykdyti savo rinkėjams rinkiminės kampanijos metu. Aš noriu akcentuoti, kad nors ir labai sunkiai, tačiau niekas negali mums prikišti (gal ne visai lietuviškas žodis), paneigti, kad mes nevykdome savo rinkiminių įsipareigojimų. Aišku, taip pat reikia suvokti, kad ne visada tie norimi tikslai gali būti pasiekiami dabar. Bet akivaizdu, kad po metų į kitus rinkimus mes ateisime su kur kas geresniais pasiekimais. Tai, be jokios abejonės, labiausiai jaudina mūsų, dovanokite, nekonstruktyvią opoziciją. Ačiū. (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Jie dar nenusipelno atskiros padėkos. Kolega V.Žiemelis buvo pirmasis. Ar kolega V.Žiemelis perleidžia savo žodį V.Landsbergiui? Prašau. V.Landsbergis.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai trumpai.

PIRMININKAS. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ką parodė speciali LDDP procedūra ir balsavimo rezultatai? Laimėjo ponų A.Šleževičiaus ir G.Kirkilo visiškas nepasitikėjimas savo pačių partijos ir frakcijos nariais. Ačiū.

PIRMININKAS. V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Ponai Seimo nariai, prieš pertrauką vienas iš LDDP vadovų pasigyrė apie tai, jog jų frakcijos nariai deklaravo savo pajamas. Labai keista, kad LDDP tai padarė ne pagal įstatymą ir nepasibaigus metams. Labai gaila, kad jis neskaito laikraščių, kuriuose buvo paskelbta, jog Tėvynės sąjunga deklaruos savo pajamas pasibaigus metams ne tik pagal galiojantį įstatymą, bet ir Prezidento atmestą Pareigūnų turto deklaravimo įstatymą. Taip pat norėčiau išreikšti pageidavimą, gal ir Seimas norės apie tai išgirsti, ar Valstybės vadovai neketina pasiaiškinti Seimui ir visuomenei dėl to, ar spaudoje paskelbta žinia, jog valstybės vadovai gavo 400 tūkst. kyšį iš "Luokės" vadovo V.Kudarausko, tiesa, ar ne?

PIRMININKAS. Pirmiausia klauskite V.Kudarausko. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Tenka apgailestauti, kad mano kolega ir žmogus teisininkas, gerai paruoštas darbui, dirbęs atitinkamose pareigose ir užėmęs aukštas partines pareigas Lietuvos TSR prokuratūroje, taip ir nesuprato, kad iki galo reikia tiksliai pasakyti, ką jis nori pasakyti. Ir aš noriu priminti, kad mūsų frakcijos nariai deklaravo savo turtą ir pajamas už 1994 m. O už 1995 m. mes savo turtą ir pajamas deklaruosime pagal įstatymą. Todėl norėčiau, kad ponas V.Žiemelis dažniau lankytųsi komiteto posėdžiuose ir aš galėčiau jam asmeniškai paaiškinti tuos klausimus, kurie jam, matyt, iki šiol yra neaiškūs.

PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Vis dėlto norėčiau pasveikinti LDDP apsisprendus neparemti savo paskirtos Vyriausybės. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad, kaip jūs visi pastebėjote, mes šiandien pasigailėjome jūsų ir neklausinėjome apie šios dienos "Respublikos" publikacijas. Dabar aš vis dėlto norėčiau sužinoti, ar jūs patys pasiaiškinsite tautai dėl nuogų mergų ir 400 tūkst. "baksų" šeimininkui, ar mums teks rašyti paklausimus?

PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Vaišnoras, matyt, paaiškins. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Ne, gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau pastebėti viena. Ne paaiškinti, bet norėjau jūsų paprašyti atkreipti visų Seimo narių dėmesį, ypač LDDP frakcijos vadovų, kad LDDP frakcijos vadovai pažeidė 59 Konstitucijos straipsnį, neleisdami dalyvauti balsavime savo frakcijos nariams.

PIRMININKAS. Jie už skverno laikė? Kolega J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, esu frakcijos įgaliotas padėkoti gerbiamiesiems konservatoriams ir asmeniškai gerbiamajam G.Vagnoriui už suteiktą puikią galimybę propaguoti mūsų Vyriausybės pasiekimus, mūsų vykdomą LDDP rinkimų programą. Aš manau, kad tai buvo neblogas pasirengimas ir naujiems rinkimams, kadangi žmonės išgirdo, kas daro, o kas tiktai rėkia. Beje, norėčiau priminti gerbiamiesiems konservatoriams, kad jie pamiršo, dėl ko buvo balsuota. Balsuota buvo dėl nepasitikėjimo. Kai bus balsuojama dėl pasitikėjimo, aš manau, kad mūsų frakcija labai darniai, vieningai išreikš savo nuomonę.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Kadangi ponui A.Kubiliui labai rūpi, ar LDDP aiškinsis, ar ne su "Respublika", aš patarčiau jam išsiaiškinti, kodėl ta pati "Respublika" opozicijos lyderį vadina "politiniu lavonu".

Seimo narių pareiškimai (95.11.14)

7sesija 29 p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šis posėdis yra baigiamas, o Seimo valdyba neeilinį posėdį atšaukė. Bet pataisau save, iš tikro dar du pareiškimai - kolegos S.Pečeliūnas ir A.Endriukaitis. Prašom. Aš labai atsiprašau. Per ilgai "užsiposėdžiavom".

S.PEČELIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų dėmesiui perskaityti Lietuvos demokratų partijos frakcijos 1995 m. lapkričio 14 d. pareiškimą.

"1995 m. lapkričio 13 d. Kultūros ministerijoje vyko Lietuvos Respublikos kultūros ministro pono J.Nekrošiaus susitikimas su Rusijos Federacijos administruojamos Kaliningrado srities atstovais. Susitikimo metu ant stalo stovėjo apverstos valstybinės vėliavos. Primename, kad apverstos valstybės vėliavos reiškia karo skelbimą. Apgailestaujame dėl tokio įvykio. Ar tai, kad Kultūros ministerijos pareigūnai iki šiol nežino, kokios yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybinės vėliavos, yra tik žioplumas?" Ačiū už jūsų dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju S.Pečeliūnui. Kviečiu A.Endriukaitį.

A.ENDRIUKAITIS. "Lietuvos Respublikos Seimo valdybos nariams. Pareiškimas dėl Seimo nario teisių ir Statuto pažeidimų.

Praeitoje Seimo sesijoje esu pareiškęs, kad jau keleri metai, kai nevykdomas Seimo statuto 9 straipsnio 12 punktas, numatantis Seimo nariui galimybę kartą per mėnesį savo veiklos klausimais nemokamai pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija. Radiju tam tikru laipsniu, iš dalies, neapibrėžtai pasinaudoti galima, o televizijoje Seimo narys stumdomas kaip prietranka. Kas geresnio, ponai Juršėnai, Bernatoni, Bičkauskai ir Sakalai? Pax vobiscum! Ramybė jums!"

PIRMININKAS. Ačiū. Pranešu, kad gerbiamasis A.Endriukaitis šešiasdešimt aštuntą rimtą pareiškimą Seimui padarė. Ačiū. (Balsai salėje) Man skaičiuoja mano kadrai, gerbiamasis Endriukaiti. Aš tiktai pranešu jums, kad jūsų visi rimti pareiškimai. O dėl radijo ir televizijos reikalų - atskira kalba.

Taigi, gerbiamieji kolegos, posėdis baigtas. Kitas posėdis - antradienį, 9.00 val. Prašom nepainioti. Seniūnų sueiga - pirmadienį, 9.30 val. Geros nakties ir atsilaikiusiai Vyriausybei, ir visiems Seimo nariams!