Dvidešimt septintasis posėdis
1995 m. lapkričio 9 d.

Svarstyti klausimai:

Vyriausybės pusvalandis

Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" projektas (pirmasis svarstymas)

Seimo narių pareiškimai

A.Endriukaičio pareiškimas "Dėl sistemingo Seimo nario teisių ribojimo"

L.Milčius. Septynių Seimo frakcijų pareiškimas "Dėl tremtinio J.Baziliausko persekiojimo"

G.Jurkūnaitė ir V.Andriukaitis. Balsų skaičiavimo grupės narių pareiškimas

Vyriausybės pusvalandis (95.11.09)

7sesija 27 p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielos kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 9 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Primenu jums, gerbiamieji Seimo nariai, ir radijo klausytojams, kad iš esmės liko du klausimai - Vyriausybės pusvalandis - ministras V.Navickas, o po to antrasis popietinis klausimas, t.y. įstatymo dėl 1996 metų biudžeto projekto pirmasis svarstymas. Tam mes skyrėme apie keturias valandas. O klausimas, kuris buvo numatytas kaip paskutinysis, jau išspręstas rytiniame posėdyje. Žinoma, pabaigoje tradiciškai Seimo narių pareiškimai. Rezerviniai klausimai taip pat išspręsti.

Taigi dabar yra Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu ministrą V.Navicką. Prašyčiau gerbiamąjį ministrą pasakyti, ar jis turėjo klausimų iš anksto raštu? Prašau. Ministre, jeigu jūs pageidaujat, kadangi pirmą kartą esat Vyriausybės pusvalandyje, galit keletą žodžių pasakyti, o po to atsakinėsit į Seimo narių klausimus. Prašom.

V.NAVICKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau labai trumpai, žinoma, pateikti pagrindines problemas, kurias nagrinėja Ekonomikos ministerija, nes kartais dėl to kyla tam tikrų neaiškumų. Pasistengsiu tai padaryti gana trumpai, suprantamai, kiek aš suvoksiu, kad tai įmanoma padaryti.

Ministerija pergyveno tam tikrą sunkų laikotarpį, kai buvo įvairių apmąstymų apie jos ateitį, likimą ir funkcijas. Dabartiniu metu galiu pasakyti, kad ministerija yra gyvybinga, suformuota nauja vadovybė. Be manęs dar yra du nauji sekretoriai paskirti. Jie štai čia, tribūnoje. Yra buvęs Makroekonomikos departamento direktorius G.Miškinis ir buvęs Privatizavimo departamento direktorius gerbiamasis Kaminskas. Norėčiau taip pat pasakyti jums kaip bendrą informaciją, kad ministerijoje dirba 95 specialistai, nors ministerijos aparatas, žinoma, yra didesnis, kadangi kiti žmonės atlieka tam tikras aptarnavimo funkcijas. Ministerijos darbą organizuoja iš esmės trys departamentai. Pirmasis departamentas yra Makroekonomikos departamentas, antrasis yra Investicijų, trečiasis yra Įmonių ekonomikos departamentas. Trumpai apie pagrindinius darbus ir funkcijas, kurias atlieka minėti trys departamentai.

Makroekonomikos departamento pirmoji ir pagrindinė funkcija yra ūkio vystymosi prognozės, programos, taip pat tų programų ir prognozių realizavimo mechanizmų siūlymas. Todėl be šio departamento skyriaus, kuris rengia šias prognozes, yra taip pat, sakykime, makroekonominės analizės skyrius, kuris teikia pasiūlymus, kokiais būdais galima būtų pasiekti tą ar kitą prognozuojamą ūkio vystymosi rezultatą. Dabartiniu metu pagrindinis darbas, kuris atliekamas šiame departamente, yra trimetės makroekonominės prognozės. Tokias 1996-1998 m. laikotarpio prognozes esame parengę ir greitu laiku pateiksime Vyriausybei svarstyti. Šiame departamente taip pat yra atliekami darbai, susiję su muitų arba, dar plačiau tariant, eksporto-importo kontrolės klausimais. Aš norėčiau pasakyti, kad tai yra nelengvas darbas, iš tiesų daug klausimų esant dabartiniam ekonomikos mechanizmui susiveda būtent į šią problemą. Prie ministerijos įkurta speciali muitų koordinavimo komisija, kurioje dalyvaujant įvairių ministerijų, žinybų atstovams, taip pat specialistams ir ekspertams iš kitur nagrinėjamas kiekvienas pasiūlymas, kaip keisti tam tikrą importo muitą. Į įvairiausius argumentus iš įvairių pusių įsiklausoma ir tik tada bandoma pasiūlyti sprendimą. Aš galiu tiktai pasakyti, kad bendrą muitų politiką Lietuvoje lemia trys dalykai. Pirmasis - tai bendras mūsų vidinės rinkos egzistavimas, antrasis - mūsų pasirašytos sutartys su Europos Sąjunga, kitos laisvos prekybos sutartys, na, ir taip pat sutartys, kurios pasirašytos dėl kito prekybos režimo, pavyzdžiui, kaip su Rusija - palankiausio prekybos statuso sutartis. Taip pat sąlygoja mūsų muitų politiką ir pasirašytas memorandumas su Tarptautiniu valiutos fondu, kuriame irgi yra tam tikri valstybės įsipareigojimai vienaip ar kitaip vykdyti savo importo muitų politiką. Dabartiniu metu, kaip žinote, importo muitai yra iš esmės trims prekių grupėms. Tai yra žemės ūkio produktai, tabakas, alkoholis ir keletas pramoninio pobūdžio gaminių, kuriuos gamina Lietuvos pramonė. Štai Makroekonomikos departamento pagrindinės funkcijos, darbai, kuriuos galima būtų įvardyti.

Greta to, kaip pagrindinis ir beveik lemiamas, sakykim, ekonomikos vystymosi svertas ir vystymosi stimulas yra valstybės investicijos, valstybės investicijų politika. Tam ministerijoje yra įkurtas atskiras departamentas - Investicijų politikos departamentas. Šio departamento pagrindinis produktas yra trimetė valstybės investicijų programa. Ši programa, kaip jūs suprantate, smarkiai koresponduoja su bendra ūkio vystymosi prognoze, kuri taip pat yra rengiama trimetė ir kuri pateikiama panašiai tokiu pat laiku. Na, ir, žinoma, turi glaudų ryšį su Lietuvos nacionaliniu biudžetu, kuriame taip pat yra patvirtinami tam tikri skaičiai investicijoms ir, žinoma, projektų analizės atrankos dėka formuojama trimetė konkreti kiekvieniems metams investicijų programa. Aš galiu tik pasakyti, kad bendrųjų investicijų poreikis pagal trimetę programą yra apie 3 mlrd. JAV dolerių. Pagal finansavimo šaltinį iš bendro šių investicijų poreikio tik trečdalį sudaro valstybės biudžetas, 13% - savivaldybių biudžetai, 41,5% tenka užsienio paskoloms ir, žinoma, dar dalį, 16% pagal programą, investicijų turėtų sudaryti savos įmonių lėšos. Investicijų klausimas ministerijoje nėra vienintelis tik rengiant valstybės investicijų programą. Taip pat yra siūlomi mechanizmai, kaip įmonės pačios skatintų savo investicinį procesą. Mes greitu laiku pateiksime Seimui naujus pasiūlymus, kaip patobulinti įstatymus, kad įmonės, kurios investuoja savo lėšas į gamybą, t.y. deda į investicijas, kad jos būtų visiškai neapmokestinamos, nors dabar dar taikomas 10% palengvintas mokesčio tarifas. Tokį pasiūlymą mes artimiausiu laiku pateiksime. Investicijų srityje ministerijoje taip pat atliekami darbai, susiję su tiesioginių investicijų iš užsienio teisiniu reglamentavimu, taip pat jų įteisinimu Lietuvoje. Todėl jau nuo pat šių investicijų pradžios ministerijoje yra registruojamos įmonės, turinčios užsienio kapitalo. Yra parengtas ir pernai Seime priimtas naujas Užsienio investicijų įstatymas. Būtent Investicijų departamente investicijos yra susijusios su pagrindiniais šiais trim darbais.

Trečioji sfera darbų, kurie yra vykdomi ministerijoje, susijusi su įmonių ekonomika. Yra atskiras Įmonių ekonomikos departamentas. 1994-1995 m. mes pateikėme naują Akcinių bendrovių įstatymą, kurį priėmė Seimas, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat pateikėme įstatymą dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių, minėtą Užsienio investicijų įstatymą, Laisvųjų ekonominių zonų, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą ir panašiai. Trumpai tariant, Įmonių ekonomikos departamente yra atliekami darbai, kurie susiję su įmonių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, - tai jų rengimas, jų tobulinimas, taip pat visi poįstatyminiai aktai, kurie reikalingi, kad tie įstatymai būtų gyvybingi. Ministerijoje šis departamentas vienintelis, kuris koordinuoja ir atsakingas už darbus dėl įmonių bankroto. Faktiškai priėmus 1992 m. Bankroto įstatymą buvo parengti ministerijoje visi poįstatyminiai nurodymai, Vyriausybės taisyklės, kaip įgyvendinti šį įstatymą, buvo parengtos taisyklės, kaip nustatyti įmonės nemokumą, kaip pardavinėti bankrutuojančios įmonės turtą, kaip sanuoti įmonę, jeigu tokios procedūros bankroto atveju taikomos. Mes praktiškai išsiaiškinome, taip pat, turėdami techninę pagalbą iš Vokietijos teisinio bendradarbiavimo fondo ir Pasaulio banko, parengėme naują Įmonių bankroto įstatymą. Jis yra išsiųstas įvairioms ministerijoms, tarnyboms ir specialistams derinti. Mes manome, greitu laiku sulauksime pastabų ir pateiksime Seimui (galbūt šiais metais arba kitų metų pradžioje) naują Įmonių bankroto įstatymą. Tai gana svarbus juridinis dokumentas, reglamentuosiantis daugelį dalykų, kurie susiję su įmonių ekonomika. Tai būtų pagrindiniai darbai, susiję su Įmonių ekonomikos departamentu, ir pagrindiniai jo rezultatai.

Dabar apie dvi naujas funkcijas, kurias ministerija norėtų vykdyti. Faktiškai vieną jau vykdo, o kitą galbūt po tam tikrų Vyriausybės sprendimų pradės atlikti. Pirmoji - tai valstybės turto klausimai. Iki šio meto, kai ministerijoje buvo Privatizavimo departamentas ir privatizavimo klausimai buvo koncentruojami ministerijoje, visi valstybės turto, taip pat privatizavimo klausimai buvo sprendžiami ministerijoje, o dar konkrečiau - Privatizavimo departamente. Įkūrus Privatizavimo agentūrą ir jai, taip pat komisijai, ir, žinoma, pačiai Vyriausybei perėmus didelę dalį darbų, susijusių su privatizavimu, ministerijai lieka šiek tiek mažesnis baras su privatizavimu susijusių darbų, tačiau mes negalime nuo tų klausimų, kaip valstybės turto valdymo klausimų, atitrūkti. Tačiau naujai įkurtas valstybės turto skyrius turėtų užsiimti ne tiktai su privatizavimu susijusiais valstybės turto valdymo klausimais, tačiau ir klausimais, kurie susiję apskritai su valstybės turtu, jo naudojimu, disponavimu, valdymu ir panašiai. Vienas iš artimiausių darbų, kurį mes užbaigsime šiame skyriuje ir pateiksime Seimui, - tai konstitucinis įstatymas, kuris jau buvo anksčiau pateiktas Seimui, bet grąžintas Vyriausybei tobulinti. Tai yra įstatymas dėl valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo. Būtent šis įstatymas bus centrinis, apibrėžiantis valstybės turto tvarkymo reikalus ir, žinoma, po to ministerija turės atlikti daugybę papildomų darbų tam, kad įteisintų tame konstituciniame įstatyme numatytas nuostatas. Nenorėčiau plačiau diskutuoti apie tuos dalykus, kurie bus įteisinami. Yra tam tikras įsivaizdavimas tų darbų, kaip tai turėtų būti atliekama, tačiau, žinoma, tai bus nelengvas darbas.

Ir dar viena nauja sritis, kurioje ministerija norėtų ir, mano manymu, turėtų dalyvauti (mes greitai bandysime siūlyti Vyriausybei sprendimą), - tai yra klausimai, susiję su integracija į Europos Sąjungą. Po pasirašytos sutarties šių metų birželio mėnesį prasidėjo Lietuvos įstatymų harmonizavimo su Europos Sąjunga darbai. Faktiškai dabar tų darbų pagrindinis koordinatorius pagal priimtus Vyriausybės sprendimus yra Užsienio reikalų ministerija. Bet galbūt jos vaidmuo galėtų būti daugiau bendradarbiavimas su Europos Sąjungoje taikomais dalykais, t.y. aprūpinimas metodine, taip pat technine pagalba tiems darbams vykdyti. Tačiau ekonominių įstatymų turinio sukonkretinimas, nustatymas, taip pat įstatymų tarpusavio suderinimo darbai, mano manymu, turėtų būti atliekami Ekonomikos ministerijoje, žinoma, neatsiribojant nuo kitų ministerijų. Aš manau, kad tą darbą (tai kolektyvinis darbas) turėtų dirbti įvairių žinybų, įvairių ministerijų atstovai, turėtų būti pritraukiami įvairių sričių specialistai, tačiau tai turi būti kolektyvinis darbas - profesionalų, ekonomistų ir teisininkų, kad būtų galima išvengti dabar egzistuojančių tam tikrų ekonominių įstatymų prieštaravimų, na, ir, žinoma, būsimų rengiamų įstatymų tam tikrų prieštaravimų, kad nebūtų įteisinta viename įstatyme tam tikra Europos direktyva, o priešingame įstatyme, kuris siejasi būtent su ta direktyva, mes tą direktyvą įvertinsime ir įteisinsime kitaip. Štai tokiam darbui, tokiam pasiūlymui ministerija pasiryžusi. Mes siūlysime Vyriausybei sprendimą - tam tikrą darbų su Europos Sąjunga pasidalijimą tarp Užsienio reikalų ministerijos, Ekonomikos ministerijos ir Teisingumo ministerijos. Trumpai tariant, tokia yra dabartinė mūsų situacija, tokios pagrindinės funkcijos, struktūra ir dabar atliekami darbai bei tie, kurie yra numatomi perspektyvoje.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Mielieji kolegos, 15 Seimo narių norėtų paklausti. Todėl labai prašyčiau trumpai klausti ir gerbiamąjį ministrą trumpai atsakyti. Pirmasis - kolega J.Listavičius. Jis iš anksto užsirašė. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, jūs minėjote atskirų šakų vystymo programas ir nemažai apie jas pasakėte. Tačiau noriu paklausti, kaip numatoma užtikrinti atskirų šakų vystymo programų finansavimą, ar visos jos numatytos trejiems metams, ir rezultatai jas įvykdžius? Ačiū.

V.NAVICKAS. Taip, yra parengta šiuo metu... Aš tuoj paminėsiu konkretų skaičių... Šiuo metu yra parengtos penkios nacionalinės plėtros programos ir devynios atskirų ūkio šakų programos, taip pat atskira smulkaus ir vidutinio verslo programa. Šios programos, žinoma, yra parengtos pagal tam tikrus Vyriausybės sprendimus. Vyriausybė taip pat yra apibrėžusi ir tam tikrus ūkio vystymo prioritetus. Rengiant, pavyzdžiui, trimetę investicijų programą, atsižvelgiama tiek į nustatytus ūkio prioritetus, tiek ir į nacionalinėse arba šakos programose numatomus darbus, kuriuos reikia atlikti. Ir jeigu faktiškai pasižiūrėsime preliminariai į trimetės būsimos, dar nepatvirtintos, bet jau Vyriausybei įteiktos, valstybės investicijų programos paskirstymą, į resursų, projektų finansavimą, tai matysime, kad tiems sektoriams, kurie yra numatyti pagal vystymosi prioritetus arba kurių yra programos parengtos, būtent tiems ekonomikos sektoriams daugiausia nukreipiami ir investiciniai resursai. Štai, pavyzdžiui, pagal tą projektą, kuris pateiktas Vyriausybei, energetikai bus teikiamas prioritetas, kadangi tarp tų prioritetų, kurie numatyti ūkio vystymuisi, bus finansuojami 23 projektai: transporto - 31, aplinkos apsaugos - 19, ryšių ir informatikos - 10, pramonės - 17, statybos ir urbanistikos - 7. Ta prasme infrastruktūros objektams, taip pat aplinkos apsaugos objektams, kurie yra numatyti valstybės kaip prioritetiniai, - jiems investicijų programoje taip pat skiriamas prioritetas teikiant resursus, sakykim, iš tų šaltinių, kuriais disponuoja valstybė, sudarydama valstybės investicijų programą.

PIRMININKAS. Kolega K.Paukštys. Prašom.

K.P.PAUKŠTYS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jums tikriausiai yra žinoma, už kokią sumą liko nepanaudotų investicinių čekių, kuriuos turėjo Lietuvos žmonės. Norėčiau jūsų pasiteirauti, kaip sekasi tiems supirkinėtojams, kurie skelbiasi laikraščiuose, kurie dar ir šiandien superka čekius? Ačiū.

V.NAVICKAS. Nelabai aš klausimo, čia kažkaip...

PIRMININKAS. Kaip sekasi supirkti tuos likusius čekius?

V.NAVICKAS. Aš negalėčiau pasakyti, kaip sekasi supirkti, kadangi priimtas Seimo sprendimas, kad jie yra deponuojami ir leidžiama juos naudoti tik išsiperkant, jeigu aš neklystu, butus, kolektyvinius sodus ir dar kažką, ir žemę, taip? Taip. Jokio kito investicinių čekių išpirkimo iš žmonių valstybė nėra numačiusi. O kiek žmonės tarpusavyje prekiauja, parduodami vieni kitiems čekius įsigyti numatytiems įstatymu dalykams, aš, žinoma, tokios informacijos negalėčiau pateikti.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, ar jūs sutinkate su teiginiu, kad Lietuva pagal užsienio šalių realias investicijas, tenkančias vienam gyventojui, tarp aplinkinių valstybių, kaip Estija, Latvija, Lenkija, Čekija ir kitų, yra paskutinėje vietoje? Dėl kokių priežasčių, jūsų nuomone, taip atsitiko, ir ką jūs, kaip ekonomikos ministras, pasiruošęs padaryti, kad Lietuvoje realių užsienio šalių investicijų būtų kaip galima daugiau? Ačiū.

V.NAVICKAS. Aš manau, kad viena, ką mums reikia aiškiai padaryti, tai padaryti aiškią užsienio investicijų statistiką. Dabartiniu metu prie Ekonomikos ministerijos esančiai Investicijų agentūrai yra duotas aiškus nurodymas labai greitai su Statistikos departamentu parengti pagal Europoje priimtus standartus investicijų apskaitos metodiką ir apskaičiuoti. Dabar statistika dažnai pateikiama tokia, kad, štai, yra įsteigta įmonė su užsienio kapitalu ir į tą įmonę yra pasižadėta investuoti, sakykim, tiek ir tiek dolerių. Tačiau tai nėra vienintelės valstybės investicijos ir pirmiausia... ne vienintelė. Štai, pavyzdžiui, privatizavimo metu įsigyti objektai irgi už investicijas, kurios, taip sakant, atėjo į Lietuvą... kad ir tokio Tabako fabriko. Jos į tą bendrą apskaitą, į kurią patenka kaip bendrų įmonių įstatinio kapitalo dalis, neįeina. Vadinasi, reikia ir ją pridėti, nes tai realios investicijos. Jeigu mes, sakykime, imam ilgalaikes paskolas ir jas nukreipiame investicijoms, tai irgi yra, matyt, paskolos ne Lietuvos, o užsienio kreditų paskolos, įdėtos į Lietuvą, ir jas irgi, esant tam tikriems apskaitos momentams, galima skaičiuoti prie investicijų dalies. Žinoma, galima galvoti ir apie kitokius metodinius dalykus, tačiau aš manau, kad nėra pas mus parengta vieninga investicijų apskaita. Ir mes tiktai pridėję iš privatizavimo gautus investicinius pinigus ir investuotus į įmones pinigus, manome, kad Lietuvoje yra 300-310 mln. investuoto užsienio kapitalo. Ir jeigu lyginsime šitą skaičių, o ne tą skaičių, kurį lygina kiti, lyginant vienam gyventojui Pabaltijo valstybėse, mes tikrai blogiau neatrodysime. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamieji kolegos, prašom netriukšmauti! Specialiai pasikvietėm ministrą, kad atsakytų į mūsų klausimus. Vieni klausia, o kiti neklauso. Kolega M.Treinys. Prašom.

M.TREINYS. Gerbiamasis ministre, kokia būtų jūsų pozicija dėl kainų lygio Lietuvoje? Šiandieną jis yra žemesnis negu, sakysime, kitose Baltijos šalyse, juo labiau Skandinavijoje ar Vokietijoje. Ar perspektyvoje jūs stengsitės palaikyti įvairiomis priemonėmis, kad kainų lygis būtų žemesnis, ar kartu su kompensavimo mechanizmu laisvai leisite jam artėti prie europinių ar pasaulinių kainų lygio?

V.NAVICKAS. Esant nereguliuojamai didelei daliai kainų, jų lygį visų pirma lemia, aš manau, du dalykai. Tai yra bendras energetinių bazinių resursų kainų lygis, jų pagrįstumas. Turiu omenyje elektros, dujų tarifus ir t.t. Būtent jie ir lemia, kokios sąnaudos gali būti tame ar kitame produkte. Ir antrasis momentas - tai yra laisvas ar nelaisvas prekių judėjimas per Lietuvos sieną. Būtent šiais dviem faktoriais, aš manau, galima įtakoti kainų lygį Lietuvoje. Ir antras dalykas. Bendrai ekonomikai vystantis, didėjant perkamajai galiai tiek įmonių, tiek gyventojų, kainų lygis turėtų padidėti, bet yra tam tikrų produktų ribinės kainos. Pavyzdžiui, už tam tikros markės televizorių užsienyje negali mokėti Lietuvoje daugiau... Tam tikros kokybės gaminių kainos turėtų susilyginti su pasaulinėm kainom. Kažkokių papildomų, administracinių reguliavimo mechanizmų pritaikyti negalima, kadangi jų nenumato ir Kainų įstatymas, kuris yra priimtas.

PIRMININKAS. Kolega K.Uoka. Prašom.

K.UOKA. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, kaip jūs vertinate paskutinius mūsų paskolų ėmimus. Dabar Seime yra nagrinėjamas eilinis paskolos paėmimas apie 25 mln. dolerių, iš kurių 1/6 dalį, pasirodo, mes turėsime atiduoti tų skolintojų aparatui išlaikyti: jų žmonėms, netgi įrangą jiems pirksime. Aš kalbu apie dabar ruošiamą paskolą įmonių finansinei būklei atstatyti. Kaip jūs manote, ar verta imti tokias skolas, kai iš karto šeštadalį atiduodi skolininkui?

V.NAVICKAS. Konkrečiai dėl šios paskolos aš negalėčiau komentuoti, kadangi nesu susipažinęs. Tik tiek galiu pasakyti, kad Vyriausybė posėdyje prieš porą savaičių priėmė valstybės skolinimosi programą, atsiprašau, skolinimosi vidutinės trukmės kryptis, ir įsipareigojo iš imamų iš užsienio paskolų ne mažiau kaip 70% nukreipti investicijoms, o 30% - kitoms, turbūt prekybos balanso subalansavimo reikmėms, energetinių išteklių pirkimui padengti. Tokiu atveju keistųsi užsienio paskolų panaudojimo principinė kryptis. Kaip žinote, iki šiol atvirkščiai - beveik apie 20-25% paimtų užsienio paskolų buvo panaudojama investicijoms. Jeigu tos Vyriausybės priimtos krypties bus laikomasi, mano manymu, skolintų pinigų pravalgymo grėsmės pavojus kur kas sumažėtų.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, Lietuvos gyventojus labai piktina tas nevienodas darbo užmokesčio paskirstymas Lietuvoje. Pavyzdžiui, dujų pramonė. Dujų ūkyje dirbantys darbuotojai praktiškai dujų negamina. Dujos atiteka į Lietuvą iš užsienio. Elektros energija gaminama. Elektrinė gamina, kuras perkamas iš biudžeto, iš kreditų tiek AE, tiek Elektrėnų elektrinėje. Tuo tarpu visi šių įmonių darbuotojai gauna daug didesnį atlyginimą negu eilinių biudžetinių įstaigų darbuotojai. Kaip jūs manote, ar vis dėlto nereikėtų visus mokesčius, kurie surenkami iš gyventojų, pervesti į valstybės biudžetą, o šių įstaigų darbuotojus kaip ir švietimo, ir medicinos prilyginti biudžetinių įstaigų darbuotojams? Ačiū.

V.NAVICKAS. Žinoma, tada reikėtų priskirti valstybinei įstaigai energetinę sistemą arba kokią nors Ignalinos AE, arba "Lietuvos dujas", t.y. įmonę paversti valstybine įstaiga. Tik tokiu atveju galima kaip valstybės tarnautojams pagal tuos principus nustatinėti algas. Priešingu atveju aš nematau galimybių, kad būtų galima padaryti taip, kaip jūs siūlote. Aš manau, kad turėtų būti didesnė ekspertizė atliekama, kai yra tvirtinami elektros energijos tarifai, dujų tarifai ir būtent dabar pagal naują Energetikos įstatymą įkurta Prezidento dekretu taryba, aukšto lygio taryba turėtų turėti ar savo kokį analitinį aparatą, ar pasitelkti ekspertus ir, išanalizavus kiekvienos sudėtinės dalies tarifo pagrįstumą, labai gerai įvertintų. Būtent čia, aš manau, vienintelis ir labai realus kelias, kad būtų galima spręsti apie lygio, išlaidų ir darbo išlaidų pagrįstumą tose įmonėse, apie kurias jūs kalbate. Žinoma, yra ir tų įmonių darbo specifika. Teko girdėti argumentus, kad tai yra ir nepertraukiamas darbas, ir atsakingas, ir t.t. Galbūt ši sfera išsiskiria iš kitų, bet čia yra bendro mūsų konteksto reikalas.

PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Pone ministre, jūs esate tas žmogus Lietuvoje, kuris atsakote už ekonomiką, už jos klestėjimą ir t.t. Dabar bus svarstomas 1996 m. biudžetas. Kaip jūs vertinate biudžetą trumpai? Ar jums atrodo, kad Lietuvos ekonomikai bent jau bus padėti tinkami pamatai ateičiai, vykdant šį biudžetą?

V.NAVICKAS. Biudžetas yra labai didelis dokumentas ir, žinoma, vertinti pagrįstumą, sakykime, tų straipsnių, kurie yra išlaidose ir pajamose, būtų man gana problemiška. Aš galėčiau dviem aspektais paminėti ir įvertinti dabartinį biudžetą, kuris yra siūlomas priimti.

Aš dalyvavau ir Ekonomikos komitete svarstant šį projektą ir manau, kad pagrindinis ekonominiu požiūriu, sakykime, biudžetinių investicijų panaudojimas šiame projekte... Žinoma, jo galima laukti ir norėti gana didelio, tačiau mūsų biudžeto galimybės nėra didelės. Pagal bendrą nacionalinį biudžetą 1996 m. investicijoms yra planuojama 3,6%. Tai nėra didelis skaičius. Norėtųsi, kad tai būtų daugiau, bet tokios realios valstybės galimybės. Ir todėl, kaip minėjau, tik trečdalį mes galime ekonominio pobūdžio investicijų garantuoti iš nacionalinio biudžeto. Aš manau, kad biudžetas makroekonominiu požiūriu taip pat yra parengtas subalansuotai, nes faktiškai čia svarbūs du dalykai: nacionalinio produkto planuojamas augimas ir atitinkamai nacionalinio biudžeto pajamų augimas, taip pat infliacijos klausimas, kuris irgi gali padidinti arba sumažinti valstybės biudžeto pajamas, kadangi ir nacionalinis produktas sparčiau arba nesparčiau mažės arba didės. Tuo požiūriu mes esame atlikę ekspertizę, ir faktiškai praeitų metų, kai yra patikslintas nacionalinio produkto augimas vietoje 0,6%, kuris buvo skelbtas anksčiau, pagal 1%, mes pateikėme Finansų ministerijai, kad skaičiuojant nuo tos bazės nacionalinio produkto augimo tempai (šiek tiek nuo padidintos bazės) bus mažesni ir jie svyruos tarp 3% ir 5%. Taip pat mes įvertinome ir bendrą infliacijos augimą, kuris sutampa su biudžeto projekte naudojamu infliacijos parametru, jis siekia apie 15%, galbūt 15-16%. Trumpai tariant, makroekonominiu požiūriu pateikiamas nacionalinis biudžetas yra subalansuotas. Apie kiekvieną pagrįstumą, žinoma, išlaidų straipsnių aš negalėčiau kalbėti, nes čia labai platus klausimas.

PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis pone ministre, jūs patvirtinote, kad ministerija inicijuos dabar esančių bankrotą reglamentuojančių įstatymų pataisas. Mes puikiai suprantame, kad tai reikalinga. Bet tos pataisos, matyt, pastūmės į greitesnę, operatyvesnę įmonių raidą. Kita vertus, jūsų ministerija šiuo metu neteko to vadinamojo privatizavimo reikalų tvarkymo, atskyrus šią instituciją. Ir tada nuo jūsų didesniu mastu priklausys bendros ekonomikos politikos dalykai. Mano klausimas toks. Kaip jūs dabar numatote, jeigu kalbama apie trimetę investicijų politiką, apie bankroto raidą, kokius jūs prognozuojate bedarbystės rodiklius Lietuvoje? Nes tai išplauks iš bendros ekonominės politikos, o ne iš socialinės.

V.NAVICKAS. Taip. Klausimas iš tiesų yra toksai, mes turime tokių prognozių. Ir toje trimetėje prognozėje, kurią aš minėjau, kuri yra parengta ir pateikta ministerijoms svarstyti, tie skaičiai yra. Ir aš nenorėčiau iš tribūnos paminėti netikslaus skaičiaus, negalėčiau to pasakyti gana tiksliai. Bet, žinoma, bedarbystės klausimas yra labai aktualus ir ten jis atsispindi. Aš neturiu po ranka to konkretaus skaičiaus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, numatytas laikas baigėsi, nebent dar vienam kolegai, A.Pociui, leisčiau paklausti. Po to turime pradėti nagrinėti kitą klausimą. Kolega A.Pocius. Prašom.

A.POCIUS. Gerbiamasis ministre, yra Ekonomikos institutas ir dar kitų panašių institutų - Laisvosios rinkos. Kaip jie bendradarbiauja su ministerija, kaip jai padeda, koks jų darbo efektyvumas?

V.NAVICKAS. Iš karto dėl Laisvosios rinkos instituto. Tai yra privatus trijų fizinių asmenų steigėjų institutas. Jūs turbūt juos žinote, gal čia ne taip svarbu juos minėti. Tai yra nevalstybinis institutas. Kitas reikalas Ekonomikos ir privatizacijos institutas, kuris yra prie mūsų ministerijos. Galiu pasakyti, jog dabar jam vadovauja profesorius Bivainis, Technikos universiteto profesorius. Pagrindinis šio instituto darbas dabar ir ateityje bus įstatymų rengimas, ypač įstatymų rengimas suderinant juos su Europos Sąjungos reikalavimais. Dabar mes esame iš Europos gavę vadinamąją "Baltąją knygą", kur yra 23 dalys pagrindinių nuostatų, kaip sureguliuoti įstatymus, reglamentuojančius vidinę rinką. Mes manome instituto bazėje, instituto pagrindu, dalyvaujant daugybei žmonių ir specialistų, šitą darbą koncentruoti šiame institute. Tas institutas jau darė dvimetę PHARE programą būtent tokio pobūdžio, tačiau siauresnės srities. Pagrindinis to instituto darbas yra ekonominiai įstatymai.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.

Mielieji kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija ir pradėsime nagrinėti 2-2 vakarinio posėdžio darbotvarkės punktą. Ačiū, ministre.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" projektas Nr.1861 (pirmasis svarstymas) (95.11.09)

7sesija 27 p svarstyti klausimai

Kolegos, registracija! Prašom registruotis. 2 darbotvarkės punktas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" projektas. Projekto Nr.1861.

Registravosi 75 Seimo nariai. Mes turime vadovautis 185 Statuto straipsniu, kur numatyta, kad projektas po to, kai jis ir jo atskiri skyriai, t.y. biudžeto projekto atskiri skyriai apsvarstomi komitetuose, tada Seimo posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas. Gerbiamasis F.Kolosauskas jau laukia savo eilės. Po to pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir atskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritaria Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi, gerbiamasis Kolosauskai, kiek jums reikėtų minučių? Oficialiai jums priklauso 10 minučių, bet kadangi jūsų pranešimas - pagrindinis pranešimas, tai ar užteks 10 minučių? Gal sutarkime, kad gerbiamojo F.Kolosausko per daug neribosime, bet manykime, kad jis į 15 minučių limitą tilps. Prašom.

Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Po to kalbės komitetų atstovai. Užsirašė kol kas septynių komitetų atstovai arba patys vadovai. Kolegos: A.Sadkauskas, M.Pronckus, G.Paviržis, P.Vitkevičius, V.Zimnickas, P.Jakučionis ir 5 frakcijų atstovai, o po to - Seimo nariai. Gerbiamasis Kolosauskai, prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamieji radijo klausytojai! Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas pradeda svarstyti pagrindinį savo veiklos dokumentą - 1996 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų projektą. (Salėje šurmulys)

Pradėdamas aš truputėlį norėčiau informuoti jus ir radijo klausytojus, kad nacionalinio biudžeto pajamos planuojamos 6 mlrd. 945 mln.litų. Tai 29% daugiau negu šių metų biudžeto pajamų planas. Šių metų - 5 mlrd. 373 mln. Lt. Tai sudaro 24,7% bendrojo vidinio produkto. 1995 m. planinės pajamos turėtų sudaryti apie 23,9% bendrojo vidinio produkto. Tai yra tiek, kiek numato ekonominės politikos memorandumas, pasirašytas su Tarptautiniu valiutos fondu, tarp 24-27%. Išlaidų Respublikos valstybės biudžeto projekte numatyta 5 mlrd. 448 mln. Lt, tai yra 608,2 mln. daugiau, negu planuojama pajamų. Biudžeto deficitas, jūsų dėmesiui, 1993 m. buvo patvirtintas 52,4 mln. Lt, 1994 m. - 163,5 mln. Lt, 1995 m. - 419,4 mln. litų.

Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo aprobuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, didžiausia išlaidų dalis tenka socialinei ir kultūros sričiai, žemės ūkio gamybai remti, teisėsaugai užtikrinti. Socialinei ir kultūrinei sričiai tenka 47,2% viso biudžeto. Savivaldybių biudžete socialinei ir kultūrinei sričiai tenka 69,1% viso biudžeto. Kaip matote, pagrindinis akcentas - socialinei ir kultūrinei sferai. Norėčiau pratęsti dar vieną mintį, kad Seimas pratęsė pridėtosios vertės mokesčių lengvatų 38 straipsnį, kuris suteikė 255 mln. Lt lengvatų visiems Lietuvos piliečiams. Maisto prekėms maždaug sudarytų 155 mln. Lt, šiluminei energijai gyventojams - 68 mln., elektros energijai - 20 mln., dujoms - 12,5 mln. Lt. Tai stipri paspirtis Lietuvos žmonėms. Tačiau biudžeto pajamose atsiranda atitinkama spraga.

Toliau komiteto siūlymu aš norėčiau trumpai apsistoti  ties suvestine biudžeto išlaidų didinimo kryptimi. Jums yra išdalyta mūsų komiteto suvestinė lentelė iš 12 puslapių, vėliau aš ją pakomentuosiu. Pagal suvestinę didinti asignavimus ruošiamasi 1 milijardu 6 mln. litų. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos jau viršija pajamas 608 mln. Lt, tai jeigu mes priimtume visus siūlymus, tai deficitas susidarytų 1 mlrd. 600 mln. Lt. Atsižvelgiant į visus savivaldybių ir atskirų žinybų prašymus susidarytų dar maždaug apie 400 mln. Lt, taigi iš viso pajamos nepadengtų išlaidų apie 2 mlrd. Lt, t. y. beveik trečdalis viso nacionalinio biudžeto.

Aš norėčiau pradėti nuo pajamų didinimo dalies. Noriu pasakyti, kad vienintelė frakcija, kuri pasiūlė didinti biudžeto pajamas, yra Tėvynės sąjunga. Norėčiau truputį pakomentuoti, kur ir kaip mūsų komitetas svarstė, ar pritarė, ar nepritarė, ir ką mano apie pajamų didinimo reikalus. Aš norėčiau pakomentuoti vieną momentą, kuriame siūloma 797 mln. Lt nepriemoką laikyti pajamomis ir jomis dengti dabar susidariusį deficitą. Tačiau realiai išnagrinėjus, realiai pasižiūrėjus į šias minimas pajamas, bendrame kontekste tos pajamos, tos nepriemokos atsiranda 1996 m. biudžeto projekte. Tačiau realiame gyvenime jau yra tokių įmonių, kurios visiškai bankrutavusios, praktiškai jų nėra, o nepriemokos yra. Taip pat yra daug bylų teismuose, kur valstybė teisiasi dėl nepriemokų. Manyčiau, kad priimti pagrindu tokius skaičius nėra tikslinga, tačiau pavesti Vyriausybei išnagrinėti šį klausimą vertėtų. Tai aptarė ir pasiūlė mūsų komitetas.

Toliau siūloma užpajamuoti valstybės investicijas užsienyje. Turimos omenyje visos mūsų aukso atsargos ir konvertuojama valiuta, kuri investuota į atitinkamus vertybinius popierius ar bankus. Dalykas yra viliojantis, tačiau noriu atkreipti ir radijo klausytojų, ir mūsų gerbiamųjų Seimo narių dėmesį į tai, kad Lietuvos bankas iš Lietuvos valstybės biudžeto negauna nė vieno cento. Jis pats save išlaiko iš atitinkamų pajamų. Vis dėlto komitetas priėjo prie išvados, kad Lietuvos bankas pateiktų Vyriausybei ir komitetui pajamų ir išlaidų skaičiavimus ir kad mes, svarstydami antrojoje dalyje biudžeto projektą, galėtume realiai įvertinti, ar yra tų papildomų pajamų, ar nėra. Pagal Lietuvos banko įstatymą likutinį banką privaloma pervesti į valstybės biudžetą.

PIRMININKAS. Likutinį pelną turbūt, gerbiamasis Kolosauskai.

F.KOLOSAUSKAS. Taip, likutinį pelną, atsiprašau.

Dar vienas siūlymas yra biudžete užpajamuoti komercinių bankų pelno mokesčio dalį. Klausimas yra aktualus, tačiau reikia pakeisti Komercinių bankų įstatymą. Mes kartu su jumis priėmėme tą įstatymą todėl, kad stiprintume bankų sistemą. Klausimą reikėtų nagrinėti iš esmės. Jeigu pasirodytų, kad tokį žingsnį žengti būtina, reikia pakeisti Komercinių bankų įstatymą.

Toliau yra siūloma didinti pajamas iš valstybės kapitalo, valstybės turto nuomos kartu su žemės ir žemės nuomos mokesčiu. Klausimas yra nagrinėtinas. Tik noriu atkreipti jūsų ir savivaldybių dėmesį į tai, kad nepagrįstai yra atleidžiama nuo žemės mokesčių visoje Respublikoje, ir gaunamos atitinkamos nepriemokos atitinkamuose savivaldybių biudžetuose. Klausimas nagrinėtinas, ir mes pasiūlėme Vyriausybei šį klausimą išnagrinėti.

Gerbiamieji kolegos, toliau norėčiau apsistoti prie išlaidų straipsnių. Komitetas yra tos nuomonės (pritardamas kitų komitetų siūlymams), kad reikia mažinti valdymo išlaidas ir sutvarkyti atlyginimus atskirose ministerijose ir institucijose. Kartu pritariame tam, kad sumažintume paprastąsias ir nepaprastąsias išlaidas, pavyzdžiui, Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybės kanceliarijai, kurie, kaip rodo pateikta medžiaga, patys siūlo mažinti savo paprastąsias ir nepaprastąsias išlaidas. Norėtųsi, kad taip pasielgtų ir kitos valstybinės institucijos ir pateiktų Vyriausybei atitinkamus siūlymus.

Komitetas pritarė nuostatai, kad nereikia finansuoti pradedamų objektų, o lėšas koncentruoti į baigiamuosius objektus, taip pat neiššvaistyti lėšų. Komiteto nuomone, reikia pritarti siūlymui, kad kai kurie ūkiniai objektai būtų kredituojami iš kreditinių resursų, finansuojami iš kreditinių resursų.

Norėčiau atskirai apsistoti prie gerbiamojo mūsų kolegos profesoriaus K.Antanavičiaus siūlymo mažinti išlaidas. Sakyčiau, tai yra populistiniai siūlymai, kuriais gerbiamasis K.Antanavičius siūlo sumažinti lėšas bendram valstybės valdymui beveik 200 mln. Lt. Tai sudaro maždaug pusę viso valdymo aparato išlaidų. Tai yra praktiškai valstybės valdymo paralyžius.

Toliau. Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai siūloma sumažinti asignavimus daugiau negu 400 mln. Lt, kai tuo tarpu šiai sistemai yra skiriama 896 mln. Lt, t.y. per pusę. Tai ką, tada galbūt tas galvojamas ir kuriamas tribunolas išspręs visus klausimus Lietuvoje su nusikalstamumu ir korupcija? Manau, kad anaiptol taip nebus. Komitetas tokiems siūlymams kategoriškai nepritarė. Komitetas nepritaria didinti kai kurių Seimo narių, kurie užsiiminėja lobizmu, išlaidų.

Komitetas nepritaria didinti asignavimų krašto apsaugai ir palieka 181,9 mln. Lt. Tai sumai pritarė ir Nacionalinio saugumo komitetas.

Priimtinas siūlymas išlaidas padidinti atitinkamoms socialinei ir kultūros sritims. Tačiau siūlymas didinti apie pusę milijardo litų be šaltinio... manau, kad antrojo svarstymo metu Vyriausybė turėtų išnagrinėti šį klausimą ir pateikti Seimui sprendimo variantus. Tas pat pasakytina ir apie lėšų skyrimą žemės ūkiui, ypač kompensacijų išmokėjimo už žemę klausimu.

Manome, kad papildomai reikėtų skirti lėšų Pataisos reikalų, Pasienio policijos ir Priešgaisrinės apsaugos departamentams. Tą klausimą dėl konkrečių sumų taip pat turėtų nagrinėti Vyriausybė.

Konkrečiai siūlytume padidinti asignavimus Konstituciniam Teismui (matau, lemputė dega, aš tuoj baigiu) - 150 tūks. Lt, Aukščiausiajam Teismui - 1 mln. Lt, Generalinei prokuratūrai - 3 mln. litų.

Aš noriu tikėti, kad po manęs pasisakantys komitetų pirmininkai, frakcijos ir atskiri Seimo nariai smulkiau išdėstys pasiūlymus Vyriausybei, kur reikėtų atkreipti dėmesį formuojant 1996 m. biudžeto pajamas ir išlaidas. Taip pat norėčiau paprašyti valstybės kontrolierių, kuris čia dalyvauja, kad jis taip pat aktyviai dalyvautų 1996 m. biudžeto formavimo darbuose. Be to, valstybės kontrolieriui yra pavesti atitinkami pavedimai, ir jis turi pateikti medžiagą komitetui.

Aš norėčiau atkreipti visų čia dalyvaujančių (ir Vyriausybės vadovo) dėmesį į tai, kad kitų metų biudžetas turėtų būti ekonomijos biudžetas ir visų paprašyti skaičiuoti kiekvieną centą, ir išleisti ten, kur yra tikslinga ir reikalinga, nes mes, gerbiamieji, skirstome visų mūsų pinigus, visų mūsų rinkėjų pinigus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kalbės Savivaldybių komiteto pirmininkas A.Sadkauskas. Ruošiasi Agrarinio komiteto pirmininkas.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, valstybės kontrolieriau ir gerbiamieji Vyriausybės nariai, gerbiamieji Seimo nariai!

Savivaldybių komitetas padedant grupei LDDP frakcijos narių išsamiai išnagrinėjo 1996 m. Vyriausybės pateiktą valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų projektą. Bandėme surasti rezervų, kad vieną kartą ne keliais, o keliasdešimčia procentų padidintume atlyginimus šiandieną labiausiai nuskriaustiems socialinės srities darbuotojams ir pensininkams. Pateiktą projektą mes siūlome pakeisti taip, kad biudžeto lėšos maksimaliai būtų panaudojamos biudžetinėms įstaigoms ir jų darbuotojams išlaikyti, o ne ūkinėms pelno siekiančioms įmonėms ir organizacijoms finansuoti, kurios gavusios iš biudžeto kasos milijonus, po metų kitų privatizuojasi ir pinigai nuplaukia negrįžtamai. Mes matome, kaip kasmet blogėja bendra ūkinė biudžetinių įstaigų, taip pat ir savivaldybių finansinė padėtis. Žinoma, išskyrus tas įstaigas, kurios dalija, skirsto pinigus. Ypač bloga medicinos padėtis, kur, matyt, greitai gulant į ligoninę ne tik vaistus, šaukštus, puodukus, lėkštes reikės vežtis, bet, ko gero, netgi pagalves ir lovas.

Tam, kad nors kiek palengvintume tų biudžetinių įstaigų ir jų darbuotojų dalią, formuojant 1996 m. biudžetą mes siūlome laikytis šių pagrindinių principų:

Pirma. Griežtai laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų priimtos metodikos ir įstatymų, susijusių su biudžeto formavimu.

Antra. Nepradėti naujų objektų sukoncentruojant kiek galima daugiau lėšų pradėtiems užbaigti.

Trečia. Neskirti lėšų toms institucijoms, kurioms įstatymais ar kitais norminiais aktais nenumatyta tų funkcijų vykdyti.

Ketvirta. Neskirti biudžeto lėšų ūkinėms įstaigoms ir organizacijoms, siekiančioms pelno. Jų gamybai plėtoti daugiau naudoti kreditus.

Penkta. Peržiūrėti visų ministerijų, departamentų ir kitų biudžeto išlaikomų institucijų paprastąsias išlaidas. Pagal šiuos 5 principus perkračius pateiktą projektą mes atrandame 300 mln. litų. Apie 300 mln. Daug ginčijomės su projekto pagrindiniais autoriais...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Sadkauskai, mano sąskaita. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašau klausyti. Taip pat prašyčiau klausyti gerbiamąjį premjerą ir ministrus. Gerbiamasis Andriukaiti, prašom netrukdyti premjerui, apie kurį ką tik kalbėjo ir kai ką gražaus pasakė A.Sadkauskas. Ir neklausėt tokių dalykų. (Balsai salėje)

A.SADKAUSKAS. Daug ginčijomės su pagrindiniais projekto autoriais dėl 83 mln. litų skyrimo valstybiniams komerciniams bankams. Niekaip negalima suprasti, kodėl bankams, kuriuose yra 51% valstybinio kapitalo, negaudami nė vieno cento dividendų, dar privalome jiems duoti milijonus, atimdami iš žmonių, kuriuos tikrai privalome remti. O pareigūnai, kurie atstovauja valstybės kapitalo daliai tuose bankuose, užuot padarę ten tvarką ir neleidę imti atlyginimų, didesnių už JAV prezidento, persodinę bankų vadus iš prabangių šarvuotų automobilių į kuklesnius, pataikauja jiems ir vykdo jų norus. Mes siūlome 83 mln. Lt, skirtų tunkančių bankų problemoms spręsti, pridurti prie 300 mln., ir tuo atveju turėsime 383 milijonus.

Dar viena problema, kuri, mūsų manymu, neišspręsta Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte, t. y. valdžios ir valdymo institucijų darbuotojų darbo užmokestis. Manau, kad visi gerai prisimename, kaip ankstesniais metais, o ypač praeitais, tiek vykdomosios valdžios aukšti pareigūnai, tiek mes, kai kurie Seimo nariai, žadėjome, kad kultūros, švietimo, medicinos darbuotojų atlyginimai priartės prie vidurkio. Žiūrėdami į pateiktą projektą mes matome, kad ne tik neištesėjome duoto pažado, o atvirkščiai - 1996 m. projekte tas skirtumas dar padidėjo.

Keletas pavyzdžių. Šiandien Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų atlyginimų vidurkis yra 765 Lt. 1996 m. planuoja 1574 Lt. Žodžiu, drįsta pakelti daugiau negu dvigubai. Tuo tarpu švietimo, medicinos darbuotojų 1996 m. planuojamas vidurkis yra 341 Lt. Palyginkime 1574 Lt ir 341 Lt, ir bus aišku, kaip mes vykdome savo pažadus. Kai kuriose žinybose yra dar didesnis vidurkis, siekiantis iki 1807 Lt.

Projekte matome, kad netgi tarp atskirų ministerijų atlyginimai skiriasi beveik dvigubai. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu yra 622 Lt, 1996 m. planuojama 780 Lt, o Finansų ministerija jau dabar gauna 1252 Lt be Mokesčių inspekcijos, kur planuojama dar daugiau. Tokių kuriozų nebūtų, jeigu būtų priimtas biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas, kurį taip ilgai ir nuobodžiai rengia Vyriausybė.

Atsižvelgdamas į tokią padėtį, Savivaldybių komitetas parengė tokius valstybinės valdžios ir valdymo institucijų darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio fondo 1996 m. nustatymo kriterijus:

Pirma. Bazinį vidutinį mėnesinį atlyginimą Respublikos ministerijoms ir joms prilygintoms institucijoms priimti Prezidentūros patikslinto 1995 m. plano dydžio, t.y. 935 Lt, išskyrus Seimo kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę, Vidaus reikalų ministeriją ir Valstybinės atominės saugos inspekciją.

Antra. Seimo kontrolieriams, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, Vidaus reikalų ministerijai ir Valstybinei atominės saugos inspekcijai vidutinį mėnesinį atlyginimą priimti 1995 metų patikslinto plano lygio.

Trečia. Departamentams, tarnyboms, inspekcijoms, komisijoms, esančioms prie ministerijų, 1996 metams vidutinį mėnesinį atlyginimą priimti 1996 m. planuojamo dydžio.

Ketvirta. Darbo užmokesčio fondo 1996 metams nustatymo kriterijuose bazinį mėnesinį algos padidėjimą dėl indeksavimo 7,7 ir 14,3% ir 1996 m. planuojamą 10% infliacijos ne didinti, o tai padaryti darbuotojų skaičiaus ir priedų prie atlyginimų mažinimo sąskaita.

Penkta. Darbuotojų skaičius priimamas numatytas skaičiuojant 1996 m. darbo užmokesčio fondą, bet ne didesnį, koks buvo 1995 m. patikslintame plane, išskyrus Respublikos prezidentūrą.

Šešta. Vyriausybė turi sureguliuoti žemesnių miestų ir rajonų grandžių darbuotojų atlyginimą taip, kad pastarieji negautų didesnio atlyginimo negu analogiškas pareigas užimantys darbuotojai centrinėse institucijose.

Reikia pasakyti, jeigu bus atsižvelgta į mūsų pasiūlymus, kad tų ministerijų ir žinybų darbuotojų, kurie gyveno ir ruošėsi 1996 metais gyventi kukliai, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, socialinių reikalų ir darbo, kultūros, aplinkos apsaugos ir kitų, atlyginimai padidės daugiau, negu jie planavo 1996 metams. Tos biudžetinės institucijos, kurioms pritrūko kuklumo, 1996 m. turėtų gyventi kukliau, negu jos planavo.

Pagal mūsų pasiūlymus, 1996 metais mažiau negu dabar turėtų gauti Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija. Kitos biudžetinės institucijos 1996 metais privalėtų gauti daugiau negu 1995 m., bet, žinoma, ne dvigubai daugiau, kaip kai kurios planavo.

Taigi peržiūrėję gaunančių didelius atlyginimus ir juos subalansavę, 1996 metams sutaupome apie 60 mln. litų. Viską sudėję į krūvą gauname apie 450 milijonų litų, kuriuos mes siūlome nukreipti pirmiausia medikų, kultūros, švietimo darbuotojų atlyginimams ir pensijoms padidinti. Mūsų preliminariais apskaičiavimais, prie Vyriausybės jau siūlomo padidinti 1996 metams 30% atlyginimo galima būtų pridėti dar apie 30%. Tai būtų ryškesnis ir apčiuopiamesnis, jau ne 5, 10%, o vis dėlto 60% darbo užmokesčio padidėjimas.

Aiškumo vardan noriu dar pabrėžti, kad mes siūlome tų biudžetinių institucijų darbuotojams, kurių darbo užmokesčio fondas bus skaičiuojamas pagal mūsų pasiūlytus kriterijus, planuojamą 10% infliacijos nedidinti. Mažai gaunantiems dirbantiesiems ir pensininkams atlyginimai privalo didėti atsižvelgiant į infliacijos dydį.

1996 metų infliaciją Vyriausybė numato 15%. Sudėjus Vyriausybės siūlomus 30%, labai kukliai mūsų peržiūrėtus 30% ir 15% 1996 metais atlyginimai socialinėje srityje turėtų padidėti 75%.

Gerbiamieji Seimo nariai, šių mūsų siūlymų pagrindinis tikslas - padidinti mažus atlyginimus ir juos priartinti prie vidutinių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų. Kviečiu visus tam pritarti, o mes esame pasiruošę diskutuoti ir taisyti tai, kas mūsų pasiūlymuose yra negerai. Juo labiau kad mes patys savo darbą esam tik įpusėję. Šioje gražioje knygoje, turiu omeny mums išdalytą projektą, yra nemažai neaiškiems tikslams numatytų skirti lėšų. Tai visokios programos bei kitos išlaidos. Tas mistines išlaidas mes bandome iššifruoti. Tikiu, kad po to mes galėsime pasiūlyti lėšų ne tik atlyginimų, bet ir sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitoms nugyventoms ir apleistoms mūsų valstybės ir gyvenimo sritims sustiprinti.

Kviečiu visus su savo sąžine nesusipykusius Seimo narius prisidėti prie atidaus, detalaus ir nuoširdaus šio projekto nagrinėjimo. Ačiū už dėmesį.

Paskutinis sakinys dėl žemės ūkio. Aš ne be reikalo paminėjau įstatymą. Yra įstatymas, kuris numato 10% iš bendro biudžeto žemės ūkiui. Aš tai palaikau ir laikysiuos tų 10%.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, ačiū, kad jūs laikysitės, bet aš siūlyčiau sulaikyti nuo kalbėjimo kurį nors jūsų komiteto narį, kadangi jūs kalbėjote 6 minutėmis ilgiau. (Balsai salėje) Gerai, vienu kalbėtoju bus mažiau. Bendras limitas - tvarka, o kalbos turinys bus įvertintas. Nenusiminkit.

Kalbės Agrarinio komiteto pirmininkas M.Pronckus. Ruošiasi Socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Prašom.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, komitetas, išnagrinėjęs 1996 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų projektą, konstatuoja:

Pirma. Projekte nesilaikoma kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymo dėl žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo nuostatų. Šio įstatymo 16 straipsnis sako, kad nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti, maisto produktų valstybiniams rezervams sudaryti, melioracijai ir rūgščioms dirvoms kalkinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau kaip 10% nacionalinio biudžeto išlaidų, taip pat užsienio tikslinės paskolos bei kitos lėšos. 1996 m. biudžeto projekte numatoma programai skirti 543 mln. litų, arba 7,2% nacionalinio biudžeto. Šiems tikslams skiriamų lėšų santykinai mažėja, t.y. 1994 m. skirta 10,6%, 1995 m. - 8% ir kitais metais -7,2% biudžeto.

Antra. Nevykdomas Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas. Jo 7 straipsnyje sakoma: "Lietuvos Respublikos Seimas tvirtina biudžeto asignavimus melioracijos darbams pagal tikslinę paskirtį." 1996 m. biudžeto projektas šito nenumato. Be to, iš projekte pateiktų skaičių galima numanyti, kad melioracijai 1996 m. numatoma skirti 130 mln. litų arba, vertinant 15% infliaciją, iš 20 mln. litų, skirtų 1995 m. dėl kalkinimo sumažinimo, melioracijos darbų finansavimas sumažėja 42 mln. litų. Turint omeny, kad nusausintos žemės yra nacionalinis Lietuvos turtas, kurį apleidus labai sunku bus atkurti, lėšų mažinimas šiai sričiai niekuo nepateisinamas.

Trečia. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 22 straipsnis sako, kad kompensacija už žemės paskirties žemę ir mišką išmokama pinigais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per 15 metų. Praėjo 4 metai nuo šio įstatymo priėmimo ir kol kas išmokėta nedidelė suma. Reikia išmokėti dar 560 mln. litų, nors mes kalbėjom dabar - jau per 600 mln. litų, arba kasmet šiam tikslui būtina numatyti apie 50 mln. litų. Projekte tai nenumatyta.

Aptariant šį klausimą dažnai laikomasi klaidingos nuomonės, kad pinigai už išperkamą žemę reikalingi kaimiečiams. Dažniausiai šie pinigai atitenka ne kaimo, o miesto žmonėms. Be to, valstybės išperkama žemė yra beveik visų ministerijų dispozicijoje. (Čia mes pateikiame priedus.) Todėl logiška, kad kiekviena iš šių ministerijų dalį joms skiriamų lėšų atiduoda žemės išpirkimui. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybinis ir nacionalinis biudžetas visų pirma turėtų būti sudaromas vadovaujantis priimtais įstatymais, Seimo Agrarinis komitetas siūlo jį pataisyti, kad jis derintųsi su aukščiau mano minėtais įstatymais.

Priimant Seime šiuos įstatymus buvo pakankamai diskutuota, kodėl jie turi būti būtent tokie. Šiandien būtų galima papildomai pasakyti, kad biudžetinė parama žemės ūkiui turi gilią socialinę prasmę. Žemdirbiai, gaudami subsidijas ir dotacijas, sprendžia savo išgyvenimą per darbą, o ne per kokias nors pašalpas. Miesto žmonės savo ruožtu gauna pigesnį maistą. Beje, Lietuvoje maistas yra pigesnis negu Latvijoje ir Estijoje.

Įvairios Lietuvos politinės jėgos nuolatos deklaruoja siekimą stoti į Europos Sąjungą. Laikas visiems pakankamai aiškiai įsivaizduoti, kad Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą bus sėkmingas ne tada, kai mes suderinsime savo įstatymus su jais, o tada, kai mūsų ekonominis gyvenimas taps panašus. Tuo tarpu dabar Europos Bendrijos šalys vykdo plačią savo kainų rėmimo politiką. Tai daroma įvairiai: nustatant aukštas superkamąsias kainas, teikiant subsidijas ūkininkams, subsidijas eksportui ir pan.

Palyginimui keletas skaičių. Pavyzdžiui, jeigu 1993 m. gamintojams už grūdų toną Lietuvoje buvo mokama 60 ekiu, Europos Bendrijos šalyse - 116. Už pieną atitinkamai 66 ir 260 ekiu ir pan. Todėl ėjimas į Europos Sąjungą - tai paramos didinimas kaimui, ir tai turi atsispindėti biudžete, jeigu, žinoma mes iš tikro norime ten eiti.

Keletas bendrų pastabų. Biudžeto projekte neįgyvendinamas principas, kad kiekvienas gyventų pagal savo išgales. Nors apie šį principą kalbama jau treti metai, to nėra. Rajonai ir regionai stengiasi išsireikalauti kuo daugiau lėšų, dažnai nesirūpindami savo ūkio vystymu ir gautų lėšų taupiu naudojimu. Biudžeto projekte tokių pavyzdžių apstu. Pavyzdžiui, jeigu Klaipėdoje savivaldybė valdymui numato išleisti lėšų, kurių našta vidutiniškai vienam miesto gyventojui būtų 7 Lt, tai Vilniuje - 12 Lt, Jonavoje, Mažeikiuose - 13-14 Lt, Širvintose, Zarasuose - 32-33 Lt. Kodėl tokie netolygumai?

Arba iš šių metų biudžeto analizės matyti, kad atskiruose rajonuose labai nevienodai renkamai mokesčiai. Pavyzdžiui, Anykščių, Biržų, Klaipėdos, Molėtų, Panevėžio, Šiaulių ir kai kuriuose kituose rajonuose įvykdyti ir viršyti mokesčių surinkimo planai iš juridinių asmenų, neblogai renkami mokesčiai iš gyventojų. Kitaip tariant, jeigu neblogai renkami mokesčiai, reikia manyti, kad šiuose rajonuose pusėtinai tvarkomas ūkis, jis neišardytas, juo rūpinamasi. Tuo tarpu daugumoje rajonų nesurinkta nė pusės reikalingų mokesčių sumos.

Ar atsižvelgiama į tai skiriant dotacijas rajonams kitiems metams? Deja, ne. Blogiau renkantys mokesčius, t.y. ir blogiau ūkininkaujantys, dažnai gauna didesnes dotacijas. Tokia politika skatina išlaikytinio nuotaikas, ir tiesiog nelabai suprantama, kodėl Finansų ministerija stengiasi tokios tvarkos laikytis.

Panašių abejonių kyla aptariant ir biudžeto investicijas, taip pat ir investicijas, numatytas savivaldybių biudžete. Savivaldybių biudžete jiems numatyta 114 mln. litų. Esmė ta, kad kai kuriuose rajonuose savo laiku pačios pirmosios buvo privatizuotos pirtys, kai kurie kiti gyventojams reikalingi objektai. Dabar kai kur panašūs objektai vėl statomi naudojant tam krūvas pinigų. Statyti, žinoma, reikia, tačiau šeimininkai, kurie tokius objektus lengvabūdiškai prarado, statyti juos turėtų iš savo lėšų. Kitaip tariant, savivaldybių finansavimas, ypač dotacijų skyrimas, turėtų būti vykdomas pagal visiems aiškius normatyvus, atsižvelgiant į mokesčių surinkimą, t.y. ūkininkavimo lygį.

Gerbiamieji Seimo nariai, Agrarinis komitetas biudžeto projektui yra pateikęs konkrečių siūlymų. Prašome Vyriausybės šiems pasiūlymams pritarti, atspindint tai antrajam svarstymui teikiamame projekte. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką G.Paviržį. Ruošiasi Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šios kadencijos Seimui tenka svarstyti ir tvirtinti paskutinį - 1996 metų - valstybės biudžetą. Todėl, manyčiau, mums tenka dviguba atsakomybė, nes galutinius rezultatus jau vertins naujasis Seimas. Būtų labai nemalonu, jei mus jie minėtų ne geriausiais žodžiais.

Kitų metų biudžeto pajamos didėja kone 30%. Palyginus su bendru vidiniu produktu - ketvirtadaliu. Be abejo, labai įtemptos stygos, juo labiau kad išlaidos per 600 mln. litų didesnės. Tačiau bijoti deficito nereikėtų, nes šių metų patirtis priverčia geriau suktis kiekvieną, kam rūpi biudžeto vykdymo kontrolė. O rezervų, manau, visi sutinkam, kad yra.

Vargu ar kas nors išdrįs tvirtinti, kad šių metų biudžetas nėra socialiai orientuotas. Socialinėms ir kultūrinėms reikmėms skiriama vos ne pusė nacionalinio biudžeto. Ir vis dėlto įvairūs vertintojai skirtingai šią dalį skaičiuoja. Būtų labai gerai, jei Vyriausybė antrajam svarstymui tai iššifruotų, galbūt ryškesniu šriftu ar kitaip.

Šiais metais tvirtinsime įvertindami infliaciją gerokai geresnius rodiklius sveikatos apsaugos bei socialiniam draudimui, socialinei saugai. Antai nacionaliniame biudžete sveikatos reikmėms skiriama per milijardą litų, o tai ketvirtadaliu daugiau negu pernai, arba jos dalis nuo visų išlaidų padidėja 0,6 punkto ir sudaro 13,5%.

Dar daugiau auga socialinei saugai ir rūpybai skirtos lėšos. Jos padidėja pusantro karto, lyginant su praeitais metais. Taigi tai, kad padengiama tik infliacija, kaip mini kai kurie kolegos, yra ne visai teisinga. Už šių skaičių slypi, žinoma, ir konkretūs dalykai, kurie vienaip ar kitaip gerins žmonių gyvenimo sąlygas. Antai pensijoms iš valstybės biudžeto ne be socialinio draudimo yra skiriama arti 100 mln. litų. Motinoms, auginančioms vaikus nuo 1 iki 3 metų - 48 mln. litų, invalidų metų programai - 31 mln. litų. Numatytos lėšos kompensacijai, subsidijoms už šilumą, karštą vandenį, gamtines dujas ir kietą kurą, pasirūpinta indėlių draudimu ir kt.

Tačiau, komiteto nuomone, dar yra nemažai taisytinų dalykų. Mums visai nepriimtina nuostata, kad valstybinėse įstaigose, ministerijose, departamentuose vienodas pareigas užimantys darbuotojai gauna skirtingus atlyginimus. Iš tos tribūnos aš jau kalbu apie tai ne pirmą kartą, ir gerai, kad, atrodo, šiais metais bus ryžtingai pereita prie tokios operacijos, apie ką prieš tai kalbėjo kolega A.Sadkauskas. Tai jokiu būdu ne anų laikų socializmas, o socialinis teisingumas. Ir nieko blogo, jei kai kurių ministerijų atlyginimai metams bus įšaldyti, nes bus lengviau įgyvendinti minėtą įstatymą dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo. Tik man kyla abejonių, ar tai bus galima atlikti vienu kartu, per vienerius metus kai kuriose ministerijose padidinant atlyginimus mažai gaunantiems darbuotojams.

Niekada nepritariu ir nepritarsiu valstybės tarnautojo, kaip pareigūno, žeminimui. Tai labai svarbi valstybės funkcionavimo pareigybė. Kitas reikalas dėl pasitaikančių biurokratizmo ir kyšininkavimo faktų, nors tai nedera atsakingas pareigas užimančiam asmeniui. Tikiuosi, kad Valdininkų įstatymas padės įvesti tvarką. Nesinori tikėti, tačiau tai teigiama ir laiškuose rašoma, kad atskiri pareigūnai, be atlyginimų už tiesioginį darbą, gauna pajamų ir už kitą veiklą, nesuderinamą su įstatymo nuostatomis. Jei kiti nusižengimai yra sunkiai kontroliuojami, tai šie tikrai paprastai. Todėl, manau, tiek ministrai, tiek ir kiti vadovai, Valstybės kontrolės departamentas turėtų tai patikrinti ir padaryti griežtas išvadas tokių asmenų atžvilgiu, įvertindami tai nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.

Labai negerai, kai didelė disproporcija tarp apskritai ūkyje dirbančių asmenų atlyginimų. Manome, kad turėtų būti kuo greičiau įgyvendintas progresyvinis pajamų apmokestinimo principas. Todėl, nesulaukdami naujo gyventojų pajamų apmokestinimo įstatymo, mes, keli Seimo nariai, pateiksime Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pataisas. Mūsų pataisos nesumažins pajamų į biudžetą, o padidins. Tikiuosi, kad Seimas toms pataisoms pritars.

Mus neramina sveikatos apsaugos padėtis. Šioje sesijoje mes numatome priimti kelis sveikatos apsaugos įstatymus, taip pat ir sveikatos draudimo. Prasideda rimtos reformos, tačiau lėšų pasigendame. Šiais metais sveikatos biudžeto ekonominis pagrindimas padarytas, galima sakyti, be priekaištų. Gal todėl didelių nesusipratimų nebuvo ir svarstant komitetuose. Tačiau kai kas Vyriausybės pateiktame projekte nėra įvertinta.

Skaičiavimai rodo, kad papildomai būtina skirti bent 15 mln. litų medikamentams, ligonių maitinimui ir medikų atlyginimams. Mes įvertinome ir negrąžintas skolas už 1994 metus ir tikimės, kad tokia skola liks ir šiais metais, kuri susidaro nuo metų pradžios atsiliekant finansavimui. Nieko, deja, jau nestebina laiku nesumokėti atlyginimai, tačiau dvigubai nenormalu, kai gydymo įstaigoms dėl šios priežasties priskaičiuojami pavėluoto atsiskaitymo su klientais delspinigiai. Mūsų nepatenkina finansų ministro R.Šarkino aptakūs aiškinimai ir kaltų ieškojimai tarp medikų. Manau, kad Vyriausybė pajėgi tai išspręsti, nors skaitant Statistikos departamento žinyną apie valstybinių institucijų finansinę veiklą per šių metų pirmąjį pusmetį fiksuota biudžete vos ne 50 mln. litų pajamų daugiau negu išlaidų. Viršyta visur: nacionaliniu, valstybės bei savivaldybių lygiu. Iš tiesų nesuprantama.

Aš suprantu, kad lygintis su išsivysčiusiomis šalimis, skiriančiomis daugiau kaip 10% bendrojo vidinio produkto sveikatos apsaugai, nerealu, tačiau tolokai ir nuo Sveikatos įstatyme numatyto minimalaus normatyvo 5%. Tačiau, jeigu būtų paskirta tai, ko mes prašome, padėtis pradėtų taisytis. Komitetas mano, kad sveikatos sritį reikėtų pripažinti prioritetine. Š.m. lapkričio 21 d. Seime diskutuosime sveikatos reformos įgyvendinimo tema, ir, manau, bus išsakyta papildomų minčių, kurias galėsime irgi deramai įvertinti, toliau svarstydami 1996 m. biudžetą. Šiandien labai nepopuliaru prašyti papildomų lėšų žinant, jog bus deficitinis biudžetas. Tačiau ką daryti, jei socialinei saugai didėja sumos po to, kai Seimas priėmė įstatymus, atitinkamas pataisas pensijoms arba, prisiminkim, tėvams, auginantiems 1-3 metų vaikus. Priėmėm įstatymą dėl transporto išlaidų kompensavimo tvarkos, papildomi valstybinių, mokslininkų, nukentėjusiųjų pensijų įstatymai. Visa tai reikalauja lėšų, o tai nebuvo Vyriausybės iš anksto numatyta. Todėl mes, žinoma, prašome tai padidinti. Be to, mums reikia kurti kai kurias tarnybas, susijusias su pabėgėliais. Todėl išlaidas reikėtų padidinti iki 118 mln. Lt. Į šią sumą įeina ir 22 mln. Lt, kurie skirti psichoneurologinių įstaigų statybų užbaigimui ir įrengimui. Manau, kad 1996 m. - Žmonių su negalia Lietuvoje metai - bus įsimintini, nes priemonės, numatytos programoje, paremtos finansiniais ištekliais. Seimas taip pat turės lėšų ir, manau, pasirūpins, kad kitų metų viduryje, o gal ir anksčiau, būtų sudarytos techninės galimybės žmonėms su fizine negalia patekti į Seimo rūmus, priėmimo kambarius, sales ir t.t. Tam geranoriškai nori padėti ir Seimo Pirmininkas gerbiamasis Č.Juršėnas.

Gerinant gyventojų užimtumą, dalis bedarbių galėtų dirbti viešuosiuose darbuose. Tačiau neretai šios lėšos panaudojamos ne visai saikingai. Todėl mes norėtume, kad savivaldybių biudžetuose šita eilutė būtų atskira. Lietuvoje daug socialiai remtinų asmenų ir dažnai atsiranda net nenumatytų atvejų, kaip jiems reikia padėti. Todėl mes remiame kolegą V.Kanapecką, kuris siūlo įkurti specialų socialinės saugos fondą. Jau yra parengtas įstatymo projektas. Nors mes Valstybinei darbo inspekcijai ir siūlome padidinti biudžeto išlaidas, tačiau įvertinant tai, kad inspekcijai investuotas litas sugrąžina 5 dėl darbdavių darbo įstatymų nesilaikymo juos kontroliuojant, todėl, greičiausiai tai yra simbolinis prašymas ir, aš manau, jis turėtų būti palaikytas.

Komiteto visai netenkina lėšos, skirtos Bendram paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti fondui. Jei pernai šiems tikslams buvo skirta 130 mln. Lt, tai šiais metais - 2,6 karto mažiau. Savivaldybėse eilė žmonių, pageidaujančių būsto, nejuda, tiksliau, juda, bet atgal. Praktiškai neįgyvendinamas Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kai kuriose savivaldybėse jis atvirai pažeidinėjamas.

Manau, kad, įvertinant infliacijos procesus, mažinti lėšų šiems tikslams, kaip ir butų statybai, tremtiniams ar politkaliniams, nederėtų. Tuo labiau kad tai iš esmės kreditai, kurie anksčiau ar vėliau sugrįš į valstybės kasą. Galime kalbėti apie prastą kontrolę panaudojant šias lėšas, gal net piktnaudžiavimo faktus (tokių irgi yra), tačiau pagal atskirus faktus mes negalime vertinti visumos. Didinkime atsakomybę, kontrolę, tobulinkime sistemą - tam yra Vyriausybė. Gal iki to, kad finansuoti pačius asmenis, stovinčius eilėse, bet tai, žinoma, detalės. Tačiau pirmiausia reikia rasti resursų, o tų resursų, kaip supratau iš prieš mane kalbėjusiųjų oratorių, yra. Gerai, o iš kur jų paimti, mes jau girdėjome. Palaikau tuos kolegas, kurie siūlo, kuriuose straipsniuose tai galima numatyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kalbėti kolegą Valstybės ir teisės komiteto pirmininką P.Vitkevičių, ruošiasi Ekonomikos komiteto pirmininkas.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo, gerbiamieji Vyriausybės nariai, nors nepopuliarus dalykas yra ginti ir reikalauti papildomų lėšų represinėms teisėsaugos struktūroms, tačiau Seimas priėmė teisėsaugos institucijų reformos metmenis. Sutinkamai su tais metmenimis, vykdoma teisėsaugos institucijų reforma. Jau vietoje dviejų grandžių teismų sistemos nuo š.m. pradžios pradėjo funkcionuoti keturių grandžių teismai. Atsirado nauji apygardų ir apeliaciniai teismai. Savo funkcijas pakeitė Aukščiausiasis Teismas. Reformuota Generalinė prokuratūra, įsteigtos apygardų prokuratūros. Todėl atsirado didelis lėšų stygius; reikia teismams, prokuratūroms patalpų, įrengimų, inventoriaus. Daugelis teismų ir prokuratūrų neturi patalpų. Dirba nepilna teisėjų sudėtimi, nes nėra kur patalpinti teisėjų, prokurorų. Todėl bylos vilkinamos dėl objektyvių priežasčių. Jei nenorime, kad reforma merdėtų, reikia teisėsaugos institucijas pakankamai finansuoti. Todėl Seimo nario gerbiamojo K.Antanavičiaus pasiūlymas asignavimus teisėsaugos institucijoms sumažinti 36 mln. 700 tūkst. Lt yra siūlymas žmogaus, kuris visiškai nesuvokia teisėsaugos institucijų reikalų. Todėl, matyt, iš tokio reikalų nesuvokimo ir gimė jo pastangos įkurti kažkokį vyriausiąjį tribunolą, kuris sugriautų Konstitucijos nustatytą teismų sistemą, atitinkančią išsivysčiusio pasaulio valstybių teismų sistemas. Taigi asignavimų teisėsaugos institucijoms mažinimas reikštų reformos sustabdymą arba gal net griovimą to, kas jau pasiekta. Todėl mūsų komitetas vienbalsiai nutarė prašyti padidinti Teisingumo ministerijai skirtas lėšas 800 tūkst. Lt, nes reikia galutinai sukomplektuoti apygardų ir kitus teismus, būtina baigti patalpų remonto darbus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apygardų teismuose, taip pat Kėdainių, Palangos, Jonavos, Ukmergės, Visagino, Kelmės, Šilutės, Telšių ir kitų apylinkių teismų pastatuose. Pusę milijono reikėtų skirti Teismo ekspertizės instituto patalpų remontui, nes ant labai brangios aparatūros per stogą laša vanduo. Bus padaryti keleriopai didesni nuostoliai, negu tie pusė milijono litų pastato remontui.

Komitetas taip pat nutarė, kad reikėtų apie pusantro milijono lėšų (na, apie 1800 tūkst. Lt) Aukščiausiajam Teismui, nes jo užimamos patalpos pereis Vilniaus apylinkių teismams, iš esmės gal ir apygardos. O Aukščiausiajam Teismui yra skiriamas naujas pastatas, ne naujas pastatas, bet kitos patalpos, kurias reikia remontuoti. Dar blogesnėje padėtyje yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros. Kapitalinio remonto reikalauja Vilniaus, Panevėžio apygardų prokuratūrų pastatai, reikia pastato Kauno apygardos prokuratūrai. Prokurorai kai kur sėdi po du, tris viename kambaryje. Tai, žinoma, jie kviečia piliečius, trukdo vienas kitam. Tai yra nenormalus darbas.

Mes nuolat kalbame apie efektyvią kovą su organizuotais nusikaltimais ir korupcija. Kokia gali būti kalba apie šią kovą ir jos efektyvumą, jeigu, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų skyrius neturi nė vieno automobilio? Generalinės prokuratūros su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija skyrius turi tik vieną, nors Vilniuje gyvena daugiau kaip pusė milijono gyventojų ir nusikaltimų čia yra labai daug. Kvotos ir tardymo skyrius irgi teturi vieną automobilį, Generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyrius - nė vieno. Be to, reikia įsigyti ir elementariausios kriminalistinės technikos. Plikomis rankomis su šiuolaikiniais organizuotų grupių dalyviais nepakovosi. Todėl komitetas vienbalsiai nutarė prašyti apie 6 mln. Lt. Tiesa, lyg ir žadama skirti 3 mln. Lt, bet Vyriausybei gal reikėtų kaip nors pagalvoti apie didesnes lėšas. Prokuratūros padėtis yra nekokia.

Čia jau buvo kalbėta ir gerbiamasis F.Kolosauskas pripažįsta, kad labai blogomis sąlygomis dirba Pataisos darbų, Pasienio policijos ir Priešgaisrinės apsaugos departamentai. Jiems irgi būtinai reikia lėšų, nes daug kur viskas yra supuvę ir nėra patalpų - gana kritinė padėtis.

Todėl, gerbiamieji Vyriausybės nariai, pagalvokite ir apie represines struktūras, nes jos vis dėlto kovoja, ir, kad ta kova su organizuotu nusikalstamumu būtų efektyvesnė, tokios lėšos yra reikalingos ir būtinos. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Zimnicką - Ekonomikos komiteto pirmininką. Ruošiasi kolega P.Jakučionis.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės atstovai, Ekonomikos komitetas savo posėdžiuose daug kartų svarstė 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų projektą. Įvairiapusiškai gilindamiesi į svarstomo biudžeto projektą, pagrindinį dėmesį kreipiame į pramonės, susisiekimo, energetikos, statybos ir ryšių vystymo perspektyvas, taip pat į kitas aktualias šalies ūkio problemas. Labai atidžiai nagrinėjami pagal Seimo statutą komiteto kuruojamų ministerijų ir jų, kaip steigėjų srityje esančių įmonių, poreikiai bei problemos. Kartu su teikiamais siūlymais padidinti arba naujai skirti biudžetinių lėšų, stengiamės vadovautis nuostata, kad kartu būtų nurodomi finansavimo šaltiniai. Tačiau čia iš karto pasakysiu, kad tai mums nelabai sekėsi, nes projekto rengėjų garbei turiu pažymėti, kad, priešingai ankstesnių metų biudžeto projektams, šį kartą planuojamos pajamos suskaičiuotos iš esmės teisingai. Todėl projekto pajamų dalyje turime tik keletą neesminių pastabų, o būtent: reikia atskirti ir patikslinti palūkanų už valstybinio kapitalo naudojimą ir dividendų už akcijas dalis, be to, būtina patikslinti, kokie procentai imami už gaunamus, parduodamus užsienio kreditus ir kur bei kaip panaudojamos gautos lėšos.

Kalbant apie projekto išlaidų dalį, pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės biudžeto išlaidose kapitalo investicijos sudaro, pabrėžiu, tik 2,4% bendrojo vidinio produkto apimties. Ir nors projekto aiškinamajame rašte ponas R.Šarkinas gražiai aiškina apie prioritetines ūkio šakas, apie svarbiausias infrastruktūros sudedamąsias dalis, apie didžiosios valstybės biudžeto dalies skyrimą prioritetinių ūkio šakų investiciniams projektams finansuoti, skaičiai kalba ką kita. Todėl mes kategoriškai pasisakome, kad valstybės biudžeto išlaidose būtų padidinta kapitalo investicijų dalis. Juk negalima kirsti šakos, kuri valstybės biudžetui duoda apie 38% pajamų, tarp jų - 20 pramonė, 18 - prekyba. Šios papildomos kapitalo investicijos turi būti skirtos Vyriausybės aprobuotų prioritetinių ūkio šakų - energetikos, transporto -investiciniams projektams finansuoti. Smulkiau nedetalizuodamas, nevardydamas ir nenagrinėdamas visų būtiniausių objektų pažymėsiu tik svarbiausius. Manau, kad pirmiausia turi būti skirta lėšų oro navigacinėms ir skrydžių saugumo sistemoms įsigyti, Kauno hidroakumuliacinės elektrinės statybos viršutinio baseino užbaigimui, dujotiekio Panevėžys - Klaipėda statybos užbaigimui, žmonių paieškos ir gelbėjimo sistemos įdiegimui, Eksporto rėmimo fondo padidinimui pramonėje ir energijos taupymo fondui sudaryti bei kitiems būtiniausiems ūkio subjektams finansuoti.

Visų šių išlaidų pagrįsti, atrodo, ir nereikėtų. Jų būtinumas akivaizdus, bet keletą argumentų vien dėl to, kad nebūčiau apšauktas populistu, paminėsiu. Žmonių paieškos ir gelbėjimo sistemos pirmos eilės įdiegimą ir 9,7 mln. Lt lėšų tam reikalui skyrimą Vyriausybė numatė 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarime Nr. 1096. Todėl tai būtų logiškas jos sprendimo tęsinys. Vienok, po mėnesio šis nutarimas neatšaukiamas, bet ir nevykdomas.

Dabar apie Panevėžio-Klaipėdos dujotiekio ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybas, dėl kurių užbaigimo būtinumo net ir agituoti nepatogu, nes į šias statybas investuotos daugiamilijoninės lėšos. Ir nežiūrint į tai, kad yra visos galimybės objektų statybą užbaigti, finansavimas neskiriamas arba nepakankamas. O juk tai akivaizdus neūkiškumas, nekalbant apie tai, kad įšaldomos anksčiau skirtos ir įsisavintos lėšos.

Ir dar apie tai, kaip mes vykdome savo pačių priimtus sprendimus. Kalbu apie dar neseniai priimtus, ilgai svarstytus Energetikos ir Kelių fondo įstatymus, kurie iš esmės dar ir nepradėjo veikti, bet jau realizuojami. Minėtuose įstatymuose nustatyta, kad turi būti sudaromi energijos taupymo ir kelių fondai. Tačiau 1996 m. valstybės biudžeto projekte šios nuostatos ignoruojamos ir keičiamos. Todėl Ekonomikos komitetas protestuoja prieš šią ydingą praktiką ir siūlo vykdyti savuosius ankstesnius sprendimus. Man rodos, tai pabrėžė ir ponas G.Paviržis, sakydamas savo komiteto vardu apie kai kurių sprendimų netęstinumą ir nevykdymą.

Manau, būtina atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kad Lietuvai, kaip neturinčiai žaliavų šaliai, labai svarbus yra produkcijos eksporto plėtojimas. Savąją produkciją eksportuojančioms įmonėms reikia visapusiškai padėti ir remti. Tam ir reikalingas Eksporto rėmimo fondas, kurį mes siūlome maksimaliai padidinti. Žinoma, galima, o gal ir reikia diskutuoti dėl šio fondo naudojimo sričių ir efektyvumo, bet dėl paties fondo reikalingumo abejonių negali būti. Tačiau ar reikėjo tam kurti naują agentūrą, tai jau kitas klausimas, nes gal jos funkcijas sėkmingai galėtų vykdyti šiandien beveik nedirbanti Pramonės ir prekybos ministerija.

Dabar trumpai apie kitus biudžeto tikslinius fondus. Mes manome, kad Gyvenamųjų namų, butų renovacijos ir šildymo kreditavimo fondui skirtos 13 mln. Lt lėšos yra nepamatuotai mažos, nes jų užtenka tik porai namų apšildyti ir būsto programos konsultantams už darbą apmokėti. Todėl šį fondą kaip ir Bendrąjį paramos gyvenamiesiems namams, butams statyti ir pirkti fondą reikia iš esmės padidinti, tuo labiau kad tai visiškai atitiktų bendrąją biudžeto rengimo koncepciją. Visos šios mano paminėtos ir nepaminėtos pastabos ir pasiūlymai pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Vyriausybei bei Finansų ministerijai, ir mes nuolankiai prašome, nežiūrint į tai, kad 1996 m. biudžeto projektas yra maksimaliai nukreiptas socialinių problemų sprendimui, atsižvelgti į būtiniausias krašto ekonomines reikmes. Lėšas, reikalingas šių papildomų reikmių tenkinimui sukaupti, siūlome skirti sumažinant šiek tiek lėšas, skiriamas bendram valstybės valdymui. Be to, noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad asignavimai, numatomi skirti Finansų ministerijos mokesčių inspekcijai, Muitinės departamentui, išauga beveik dvigubai, lyginant su asignavimais, skirtais šiems metams. Nežinau, ar to reikia. Gal ir taip. Tačiau tokiu atveju reikėtų, kad šių įstaigų darbo efektyvumas atsispindėtų biudžeto projekto kitų metų pajamų dalyje. Žinoma, jų išieškotų sumų augimas gal ir negali būti adekvatus finansavimo augimui, bet vis dėlto turėtų būti ženklus.

Šiandien gautos Biudžeto ir finansų komiteto išvados rodo, kad kai kurioms mūsų komiteto pateiktoms išvadoms pritarė ir į tai Vyriausybei siūlo atsižvelgti tolesniame svarstyme. Todėl komitetas siūlo įstatymo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" Vyriausybei dar tobulinti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą P.Jakučionį - Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotoją. Matyt, dėl vedimo tvarkos kolega B.Rupeika. Prašom. Prašom į mikrofoną.

B.V.RUPEIKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pastebėjau, jog ankstesniam pranešėjui kalbant nė vienas Seimo narys ir nė vienas Vyriausybės narys nesiklausė, kas buvo kalbama. Manau, kad neverta žaisti šito žaidimo, galėtume sutaupyti laiko ir niekas neįsižeistų, jeigu pereitume iš karto prie balsavimo. Kaip jūs manote?

PIRMININKAS. Galiu pasakyti, jog balsavimas nereikalingas, kadangi Statutas šitoje stadijoje balsavimo nenumato. Ačiū už dėmesį. Prašom, gerbiamasis Jakučioni.

P.JAKUČIONIS. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, nuodugniai susipažinęs su 1996 m. biudžeto planu, susidarė nuomonę, kad Vyriausybė nemano, jog švietimas, mokslas ir kultūra yra prioritetinės finansavimo sritys, kaip buvo Vyriausybė deklaravusi ir kaip pažymėta Švietimo įstatyme. Švietimo, mokslo ir kultūros finansavimas skiriamas faktiškai pagal likutinį principą. Kas liko nuo lobistų įnirtingai ginamų ūkio šakų ar valdžios institucijų, tas teko švietimui, mokslui, kultūrai. Nors biudžeto projekte, lyginant su šių metų faktinėmis kainomis, asignavimų augimas yra adekvatus, tačiau iš tikro yra kitaip. Švietimui, mokslui, kultūrai skiriamų lėšų kiekis yra mažesnis dėl to, kad skaičiuojama remiantis ne patvirtintu, o patikslintu šių metų biudžetu. Tikslinant visas biudžetas ūgtelėjo 10%, o švietimo, mokslo, kultūros dalis tik 1%. Tad nuo mažesnės sumos skaičiuojant, pasiektas ir mažesnis lėšų prieaugis, reikalingas nuošimčių augimui. Taigi augimas yra fiktyvus ir faktiškai švietimo, mokslo, kultūros išlaidų dalis, lyginamasis svoris kitų metų biudžete planuojamas mažesnis nei šiemet. Švietimui skiriamų lėšų nepakanka tokioms sritims, labai svarbioms sritims: vaikų vasaros poilsiui organizuoti, nepilnamečių užimtumo ir jų nusikalstamumo prevencijos bei mokyklų kompiuterizavimo programai vykdyti, statomų mokyklų užbaigimui ir skoloms už energiją grąžinti. Iš viso maždaug 33 milijonai litų. Biudžeto projekte nenumatytos lėšos mokytojų algų padidinimui iki valstybinio sektoriaus vidurkio. Kiek kartų tai buvo žadėta, o tam reikalinga nemaža lėšų suma, apie 100 milijonų litų... Rytų Lietuvos krašto švietimui ir kultūrai remti... Siekiant greičiau šitą kraštą integruoti į visos Lietuvos kultūrinį ir ūkinį gyvenimą, sudaryti palankias sąlygas gyventojams išmokti kalbėti lietuviškai ir lietuvių vaikams mokytis lietuvių kalba, reikia bent 18 milijonų litų. Pirmiausia tie pinigai reikalingi butų mokytojams statybai ir lietuviškųjų pradinių mokyklų steigimui. Pagaliau reikia pradėti statyti mokyklą Eišiškėse, bent suprojektuoti mokyklą Grigiškėse, mokyklos priestatui Visagine ir kitiems svarbiems objektams.

Mokslas ir studijos. Šiais metais buvo skirta 7% visų biudžeto išlaidų, kitais metais planuojama vėlgi mažesnė dalis. Nenumatytos lėšos mokslo ir studijų institutų asistentų ir laborantų atlyginimams pakelti. Čia yra ta pati problema kaip ir su mokytojų algomis. Tam reikia papildomai 47 milijonų litų. Nėra lėšų mokymo priemonėms ir laboratorijų įrengimams įsigyti. Tam reikia papildomai apie 20 milijonų litų. Aukštųjų mokyklų pastatų kapitaliniam remontui ir statybai taip pat trūksta apie 32 milijonų litų. Tai būtų dėstytojų butų statybai, Klaipėdos universiteto miestelio remontui ir tvarkymui, Vilniaus universiteto pastatų kapitaliniam remontui ir kitiems labai svarbiems reikalams. Trūksta lėšų taip pat valstybinėms mokslo programoms finansuoti. Ypač toms, kurioms pusę lėšų skiria Europos Sąjungos organizacijos, ir tik pusę lėšų būtina skirti iš savo biudžeto. Tam reikia apie 23 milijonų litų.

Kultūros sritis. Valstybės biudžete kultūrai numatoma skirti vos 1,63% visų išlaidų. Tai lygiai tiek pat kaip ir praėjusiais metais. Jokio padidėjimo, jokio augimo. Nors faktinis sumų padidėjimas yra, bet jis yra tiktai infliacijos padengimui. Dėl to labai truks lėšų kino menui (kino menas jau visai žūsta), kultūros paminklų apsaugai, knygų ir kultūrinių periodinių leidinių leidybai, kultūros įstaigų veiklai finansuoti, muziejų ir bibliotekų kapitaliniam remontui. Avarinės būklės yra per 400 architektūros ir kitokių paminklų. Kultūros vertybių apsaugos departamentas kartu su Valstybine paminklosaugos komisija iš tų 400 atrinko 70 svarbiausių, bet ir jiems suremontuoti dar trūksta 7,5 milijono litų. Pilių atstatymo lėšų nenorėtume mažinti. Lėšų reikėtų surasti kur nors kitose srityse. Yra daug temų, daug kultūrinių programų, kurioms iš tikro reikia nedidelių sumų, bet be tų sumų tos programos negali būti vykdomos. Kaip pavyzdį galima pasakyti ir kino filmą apie Lietuvos partizanų vadą Juozą Lukšą-Daumantą, kurio turėsime švęsti 75-ąsias gimimo metines. Tam filmui trūksta apie 700 tūkst.litų. Iš viso kino filmų subtitravimui ir kino kronikai, kuri taip pat turi būti vykdoma kiekvienais metais, trūksta apie 1 milijono litų. Lietuvos kultūros propagavimui užsienyje reikėtų 750 tūkst.litų, periodiniams kultūros leidiniams ir knygoms leisti - 5 mln.litų, visuomeninėms kultūrinėms organizacijoms remti - 4 mln.litų. Taigi iš viso kultūros sričiai papildomai reikėtų apie 30 mln. litų. Tai, žinoma, lyginant su kitomis sritimis, yra nedidelė suma, tačiau labai reikšminga. Valstybinę lietuvių kalbos komisiją reiktų paremti bent 100 tūkst.litų, taip pat reikėtų lietuvių kalbos ugdymo programai vykdyti skirti 600 mln.litų, tarp jų 3 mln.litų Lietuvių kalbos instituto saugyklų statybai užbaigti. Lietuvos radijo ir televizijos techninės bazės modernizavimui trūksta 14,5 mln.litų. Ten taip pat reikia užbaigti pradėtą statyti pastatą. Taigi, kaip matote, mūsų komitetas prašo padidinti asignavimus daugiausia pradėtoms statyboms užbaigti ir labai menkiems mokytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams padidinti. Iš viso švietimo, mokslo, kultūros sričiai paremti, kad nevyktų tolesnis griuvimas, papildomai reikia per 300 mln.litų. Apie tai, kur juos galima surasti, kaip tik tokią sumą minėjo gerbiamas Satkauskas. Tai yra apie 50% dabar planuojamos sumos.

Švietimo, mokslo, kultūros komiteto nariai yra nusprendę už 1996 metų biudžetą tokį, koks jis yra pateiktas, nebalsuoti. Komiteto siūlymai dėl biudžeto pakeitimo yra pateikti raštu, ir Vyriausybė, mūsų nuomone, privalo į juos atsižvelgti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tokia situacija: dabar kalbėjo septynių komitetų vadovai, užsirašė kalbėti penkių frakcijų vadovai ar atstovai: kolegos G.Vagnorius, V.Andriukaitis, M.Treinys, S.Pečeliūnas, S.Burbienė ir dar daugiau negu dešimt Seimo narių individualiai. Taigi dabar pertrauka. Po pertraukos frakcijų atstovų kalbos, Seimo narių kalbos. Jeigu pageidaus, premjeras arba Finansų ministras, ar abu kartu? Finansų ministras? Gerai, gerbiamasis premjere, galės ir Finansų ministras. Taip pat, žinoma, ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galės pabaigoje kalbėti. Pertrauka, gerbiamieji kolegos, iki 17 valandos. Tik 10 minučių. Ir po pertraukos pirmasis kalbės Konservatorių frakcijos vardu G.Vagnorius, ruošiasi kolega V.Andriukaitis.

Pertrauka

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiame posėdį. Konservatorių frakcijos vardu kalbės gerbiamasis Seimo narys G.Vagnorius. Kviečiu į tribūną. Frakcijų atstovų pasisakymams skiriamos 7 minutės.

G.VAGNORIUS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia leiskite padėkoti Finansų ministerijos specialistams už padarytą didelį darbą. Tenka konstatuoti, jog iš tikro kvalifikacija Finansų ministerijos darbuotojų, ruošiančių biudžetus, savarankiškos Lietuvos biudžetus, kiekvienais metais didėja. Galėčiau pateikti tik vieną pastabą - pasiūlyti Finansų ministerijai, ruošiant suvestinius skaičius, parodančius tam tikro laikotarpio dinamiką, naudoti ne absoliučius skaičius, ne faktinėmis kainomis, bet naudoti palyginamosiomis kainomis. Tada tie skaičiai turėtų realią prasmę.

Tačiau jeigu mes galime pagirti Finansų ministeriją už darbą, tai dėl Vyriausybės vykdomos finansų politikos mes turime rimtų pastabų. Pirmiausia turime konstatuoti, jog nevykdomas šių metų valstybės biudžetas. Tai, kad tariamai šiais metais bus gaunama 186 mln. litų viršaus, visiškai nereiškia biudžeto vykdymo, nes šis kiekis nekompensuoja faktinio infliacijos padidėjimo, lyginant su tuo procentu, kuris buvo numatytas praeitų metų pabaigoje, sudarant šių metų biudžetą. Tai yra faktiškai biudžetas nevykdomas 200 mln. litų. Turėtume atkreipti labai rimtą dėmesį į manipuliavimą statistiniais skaičiais. Sudarant šių metų biudžetą, numatyta, jog bendrasis vidinis produktas išaugs 25%. Tačiau skaičiuojant tokį didėjimą, iš esmės jis yra aiškiai sumažintas, nes padidėjimas 25% ateinančiais metais bendrojo vidinio produkto iš esmės nepadengs ir to infliacinio padidėjimo. Kitaip tariant, kitų metų infliacija, duok, Dieve, jeigu ji būtų mažesnė, bet iš tikro, kaip prognozuoja ir pati Vyriausybė, tai faktiškai 25% būtų tik infliacijos koeficientas. Iš esmės aiškiai mes matome, kad dėl kažkokių motyvų biudžeto įplaukos yra dirbtinai mažinamos. Ir kaip argumentas naudojamas, pavyzdžiui, toks skaičius, jog šiais metais prognozuojama infliacija sudarys 25%. Aš norėčiau vis dėlto paprašyti su Seimo nariais elgtis šiek tiek pagarbiau. Negalima parašyti, jog šiais metais planuojama 25% metinė infliacija, žinant, jog jau 10 mėnesių faktinė infliacija 26,7%, t.y. faktinė infliacija jau 27 %. Reikėtų šiek tiek solidžiau rašyti tuos argumentus net ir tais atvejais, jeigu iš tikro norime nuslėpti šiek tiek galimai didesnes įplaukas. Faktiškai reikėtų planuoti įplaukų padidėjimą, įskaitant ir dėl infliacijos, ir dėl galimo 4 ar 4,5% bendrojo vidinio produkto realaus padidėjimo, reikėtų planuoti ne 29%, o 34%. Kalbant apie įplaukas realiai, mes galime pasakyti, jog įplaukos gali būti realiai padidintos apie 700-800 mln.litų. Pateiksiu konkrečius šaltinius. Pirmiausia mes esame nepatenkinti vykdoma dviguba mokesčių politika, t.y., vieniems leidžiama nemokėti mokesčių, o iš kitų griežtai reikalaujama mokėti mokesčius. Apie tai, kad iš tikro taip yra, aš norėčiau jums pateikti keletą statistinių skaičių. Štai Tarptautinio valiutos fondo spalio mėnesio ataskaitoje yra parodoma, kiek Lietuvoje yra surenkama mokesčių ir kiek tų mokesčių yra surenkama Latvijoje ir Estijoje. Jeigu įvertintume, kad mokesčių tarifai yra panašūs, tai praktiškai ir mokesčių įplaukos nuo bendrojo vidinio produkto turėtų būti panašios. O štai statistika ką rodo: Estijoje surenkama nuo bendrojo vidinio produkto 35%, Latvijoje - 36%, o Lietuvoje - tiktai 24 %. Priminsiu, jog, pavyzdžiui, toje pačioje Esti-joje ir prieš 2, ir prieš 3 metus tiek pat buvo surenkama, t.y. 1992 m. - 33%, dabar - 34,9%, Latvijoje, kaip minėjau, dabar -36%, 1991 m. buvo 37%. Lietuvoje 1992 m., esant tokiems pat mokesčių tarifams, buvo surenkama 33% bendrojo vidinio produkto, dabar - 24%. Man atrodo, rimtai reikėtų atkreipti dėmesį į dvigubą mokesčių politiką, kai vieniems taikomi mokesčių įstatymai, kitiems netaikomi.

Mokesčių didesnėms įplaukoms mes matome labai realius šaltinius. Vienas. Kaip aš jau minėjau, dėl realaus įvertinimo, kiek padidės įplaukos dėl realaus bendrojo vidinio produkto padidėjimo ir dėl infliacinio prieaugio, tai vien šitas 5% perskaičiavimas realiais skaičiais duoda apie 350 mln. litų prieaugio. Aš galvoju, kad Vyriausybė šitą žino ir Finansų ministerija šitą žino, bet paprasčiausiai tuos 350 mln. litų, matyt, planuojama nuslėpti ir panaudoti artėjant rinkimams, skirstant kaip papildomas biudžeto įplaukas, jau nesilaikant biudžeto įstatymų. Toliau realus šaltinis yra... Mes niekaip negalime įsivaizduoti, kaip Lietuvos bankas įsigudrina už 700 mln. dolerių, laikomų užsienio bankuose, arba perkamas užsienio valstybių paskolos obligacijas gauti ir pervesti valstybei tik 6 mln.litų. Už 700 mln. dolerių duoti valstybei pajamų tik 6 mln. litų! Tai yra pasityčiojimas. Kas yra tas Lietuvos bankas? Ar jis yra Lietuvoje, ar jis yra už Lietuvos? Ir kam laikyti 700 mln. dolerių, jeigu gauname tik 6 mln.litų? Įsivaizduokite, jūs duokite vienam komersantui 100 mln.dolerių, tai jis už tą 100 mln. dolerių per metus apsukęs duos 15 mln. dolerių metinių palūkanų, o dabar už 700 mln. dolerių duoda 6 mln.litų. Kas čia per ekonomika ir kas čia per biznis? Čia daugiau panašu į rusišką biznį. Turėčiau taip pat atkreipti dėmesį, jog mūsų visiškai netenkina planuojamas iš už 10 milijardų litų likusių neprivatizuotų valstybinės įmonių valstybės kapitalo numatymas gauti pajamų valstybei 13 mln. litų. Už 10 milijardų litų valstybės kapitalo planuojama gauti tik 13,5 mln. litų valstybei pajamų. Vėl - kas čia per biznis yra? Tai, vadinasi, rodoma, kad valstybės kapitalas naudojamas nemokamai. Šiuo atveju aš nekaltinu Finansų ministerijos, Finansų ministerija labai teisingai skaičiuoja. Įstatymai yra pakeisti, minimalių palūkanų nebeliko. Jie nebežino, kaip paimti tuos pinigus. Bet galbūt pakeiskime tuos įmonių įstatymus ir išsireikalaukime nors minimalių palūkanų, nors minimalių dividendų už valstybės akcijas, kurios yra, kaip minėjau, milijardais dar kol kas investuotos į valstybines įmones.

Sudėję visus tuos skaičius, mes nesunkiai pamatytume, kad realiai įplaukos gali būti padidintos apie 800 mln.litų. Tai nereiškia, kad gyvenimas pagerės už 800 mln. litų, bet aš kalbu apie realias įplaukas. Ir būtų realios galimybės atsisakyti biudžeto deficito. Biudžeto deficitas planuojamas 600 mln. litų. Noriu priminti, kad iki 1993 metų nebuvo jokio biudžeto deficito, 1993 m. - 52 mln., dabar jau 608 mln. litų. Susitvarkius su įplaukomis, galima būtų atsisakyti biudžeto deficito ir nebepraskolinti valstybės. Verta prisiminti, kad ateinančiais metais skolai aptarnauti yra numatoma skirti jau 150 mln. litų. Tai kas bus po 5 metų, kai reikės iš esmės pradėti grąžinti visas šitas paskolas? Mes...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi.

G.VAGNORIUS. Aš tuoj, porą sakinių, visiškai baigiu. Dėl išlaidų. Mes niekaip negalime sutikti, jog šitas naujas biudžeto projektas kuo nors skiriasi nuo praeitų metų. Tai nėra joks socialinis biudžetas, jokia socialinė programa. Iš esmės yra tokia pat kaip ir praeitais metais biudžeto išlaidų struktūra, skirtumas tik toks yra, jog yra nubraukti kapitaliniai įdėjimai. Faktiškai nebeskiriama lėšų net transportininkams, t.y. net asfalto dangoms atstatyti arba naujai pakloti. Ir aš nesunkiai įsivaizduoju, kas darysis po 5 metų, kada išlaidų dėl sugriuvusių kelių, automagistralių mums reikės dešimteriopai daugiau. Faktiškai biudžetas iš esmės struktūros požiūriu bei politikos požiūriu niekuo nesiskiria nuo šių metų. Jokių ten realių padidėjimų niekas neplanuoja, o jeigu ir planuoja, tai nerealiais būdais, bet faktiškai yra visiškai "nuimamos" kapitalinės lėšos. Ir aš neįsivaizduoju, kaip gyvens ligoninės, kaip gyvens mokyklos, pagaliau negi mes manome, kad taip planuodami savo finansų politiką, ekonomikos politiką, mes nepakliūsim į bėdą. Man atrodo, kad mes į bėdą pakliūsim, bet kol kas yra realios galimybės, iš esmės pakeitus ekonominę finansų politiką, gauti didesnes įplaukas ir pradėti iš esmės pertvarkyti biudžeto išlaidų struktūrą. Ir aš tikiuosi, kad pataisytas įstatymo projektas atrodys kitaip, bet mes siūlytume, jog biudžeto pataisymas vyktų, projekto pataisymas vyktų kartu pristatant ir pakeistą pinigų, finansų, mokesčių ir kitokią ūkio politiką. Be šito, mes dabar atliekam buhalterio vaidmenį. Mes negalvojam apie realų ekonomikos pagyvinimą, apie ekonomikos apyvartą, tik galvojam, kaip paskirstyti vis nuolat mažėjančius piniginius išteklius. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar kalbės gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis - Socialdemokratų frakcijos vardu. Pasisakymui skiriamos 7 minutės. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad netgi opozicijos lyderiui nederėtų viršyti to laiko, kadangi kiti kolegos liks nekalbėję.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Štai aš turiu š.m. spalio 6 d. išleistą Statistikos departamento biuletenį, kurio mus dominančias lenteles ir grafikus mes esame atšvietę ir jums pateikę. Šis Statistikos departamento leidinys iš tikrųjų iškelia be galo daug klausimų, nes mes visi gerai žinome, kad š.m. biudžeto planas nebuvo vykdomas, tą oficialiai yra pasakiusi ir Finansų ministerija, tačiau Statistikos departamento duomenys yra visai kiti, kad štai pirmojo š.m. pusmečio pajamų ir išlaidų planas yra viršytas 49 mln. 298 tūkst. Lt. Kyla klausimas: ar Statistikos departamento duomenys yra tokie neaiškūs, ar čia yra Finansų ministerijos kitokia pozicija? Nes jeigu tokie duomenys ir šitoks perteklius, tai tada kyla klausimas, kodėl biudžetinės įstaigos laiku negavo lėšų ir ar vertėjo tokį perteklių laikyti? Čia iškyla dar daugiau klausimų, bet mes juos raštu įteikėme tiek gerbiamajam Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, tiek gerbiamajam Ministrui Pirmininkui.

Taip pat šiame statistikos biuletenyje kalbama, kad pateikti duomenys apie darbo užmokesčio augimą. Gerbiamasis premjeras sakė, kad per šiuos metus planuojama, kad "darbo užmokestis padidės per 10%". Cituoju. Tuo tarpu pagal Statistikos departamento duomenis iki š.m. rugsėjo mėn. visiškai nesimato to padidėjimo. Kyla klausimas: gal jis iš tikrųjų padidės per lapkritį-gruodį, nebent iki Kalėdų atostogų? Dar vienas įdomus dalykas yra pateikimas respublikinių ir vietinių valdymo įstaigų laikomų indėlių bankuose. Jų suma yra 438 mln. Lt, iš jų terminuotų indėlių net 150 mln. Lt. Vėlgi kyla klausimas: kas tai per indėliai, ypač valdymo institucijų? Kaip tai suprasti? Taigi mes pateikimo metu prašėme, kad prie šio projekto būtų pridėtas "Sodros" biudžeto planas ir būtų pateikti visų viršbiudžetinių fondų duomenys. Statistikos departamentas teigia, kad tokių viršbiudžetinių fondų šiuo metu jau yra 11. Tada kyla klausimas: ar mes čia visi esantys matėme visus valstybės pinigus? Ar mes kėlėme sau klausimą, kokios viršbiudžetinių fondų lėšos, kokios sąmatos, koks efektyvumas, kaip jie panaudoti, tie pinigai? Juk ketvirtasis Seimas turėtų laikyti garbės reikalu įvertinti visas valstybės lėšas. Šių duomenų mes taip pat dabar oficialiai reikalaujame. Juk reikia žinoti, koks bus jų efektyvumas, tuo labiau kad Ekonominės politikos memorandume yra teigiama, kad reikia (cituoju): "dažniau ir platesniu mastu rinkti ir apibendrinti biudžeto duomenis bei statistikos ir makroekonomikos prognozes", bet prie šio biudžeto projekto tokių prognozių vėlgi mes pasigendame. Dėl to galima sakyti, kad tai, ką teikia Statistikos departamentas ir ką teikia biudžeto projektas, duomenys neatitinka (apie tai kalbėjo ir Ekonomikos komiteto pirmininkas), todėl mes manome, kad reikėtų tada suderinti pozicijas. Mes, socialdemokratai, savo rinkimų programoje esame pagrindę, kad, norint išlaikyti socialdemokratinės politikos principus, reikėtų šios krizės sąlygomis siekti, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybinio socialinio draudimo biudžeto ir kitų fondų išlaidos, lyginant su bendro vidaus produkto prognozėmis, sudarytų 40%. Bandėme skaičiuoti pagal turimus duomenis. Mums išeina mažiau kaip 35%. Praktiškai išeina dar blogiau. Kaip yra - ar duomenys tikslintini, ar Vyriausybė jų nepateikė? Biudžeto projekte yra teigiama, kad Vyriausybė šį projektą rengė (cituoju) "vadovaudamasi Vyriausybės programa, Lietuvos Respublikos įstatymais, Ekonominės politikos memorandumu ir susiklosčiusia ūkio struktūra". Pamėginkime žvilgtelti į Vyriausybės programą. Vėlgi cituoju iš programos: "štai ką Vyriausybė yra numačiusi. Ji numačiusi labai daug: kad ji parengs unifikuotą investicinių projektų, verslo planų rengimo sistemą, parengs visų valstybinės ir vykdomosios valdžios teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų, taip pat visų kitų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų ir pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, parengs naujų darbo vietų steigimo sistemą", dar įdomiau - "parengs ir patvirtins valstybinę privalomojo sveikatos draudimo ir ligonių kasų organizavimo programą". Beje, kur jos yra? Šiame biudžeto projekte jų nėra. Esu tikras, kad mes jų ir nepamatysime. Tuo labiau kad kaip tik labai gerai Savivaldybių komiteto pirmininkas kalbėjo apie biudžetinių įstaigų ir organizacijų atlyginimų politiką. Tai yra per daug reali politika, tai yra per daug reali problema.

Galima būtų manyti, kad Vyriausybė viską vykdo gerai... Tačiau prisiminkime Sveikatos sistemos įstatymą, Žemės ūkio valstybinio reguliavimo įstatymą, prisiminkime Švietimo įstatymą ir kitus įstatymus bei iš jų išplaukiančius finansinius reikalavimus - jie nevykdomi. Tai negi mes dabar to nematome ir negalime apie tai aiškiai kalbėti? Tuo labiau ir Ekonominės politikos memorandumas reikalavo, kad iki 1995 m. Vyriausybė pateiktų... fizinių asmenų pajamų mokestį pakeistų į naują bendrąjį pajamų mokestį. Kur tas mokestis yra? Jo nėra. Dar įdomiau - Ekonomikos memorandume kalbama, kad biudžeto deficitas bus toleruojamas, jeigu jis atspindės veiksmingą valstybinio kapitalo formavimą. Šie reikalavimai taip pat nevykdomi. Nes norint pamatyti veiksmingą valstybinio kapitalo formavimą, reikia, kad projekte kapitalinių įdėjimų lėšos būtų formuojamos atskirai, pagal efektyviausių investicijų atrinkimo kriterijus. Dabar ir toliau valstybės investicijos yra išmėtytos po statybas, akcines bendroves ir net atskirus įrengimus. O juk yra patvirtinta 1995-1996 m. valstybės investicijų programa. Kur dar neracionalus valstybės paskolų naudojimas, kai didesnė dalis jų skiriama kurui, o paskolų panaudojimo prognozių, paskolų grąžinimo ir palūkanų išmokėjimo grafikų nėra. Dar įdomiau (čia jau lemputė žybčioja) analizuoti socialdemokratinę pajamų politiką. Penkeri metai pajamų politika yra...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi, po pusės minutės išjungsiu mikrofoną.

V.P.ANDRIUKAITIS. Dėkoju, tada aš tik prašysiu, kad mes visą frakcijos tekstą pridėsime prie stenogramos. Tik noriu pasakyti, kad pajamų politika neatspindi jokios socialdemokratinės orientacijos. Turtingųjų naštos kaip nebuvo, taip nėra, o socialinė diferenciacija toliau didėja. Ir visi įsipareigojimai priimti naują mokesčių sistemą, kuri atitiktų lygybę, socialinį teisingumą ir solidarumą, lieka popieriuje ir gražiuose šūkiuose. Jie atidedami aiškiai kito Seimo kadencijai. Tuo labiau kad ir Biudžeto ir finansų komitetas...

PIRMININKAS. Dėkoju. Tautininkų sąjungos frakcijos vardu kalbės gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos žmonės, kurie mus girdit! Štai mes, Seimo nariai, turime storus biudžeto projektus. Tie projektai mus moko, kaip gyventi iš skolų. Liūdnos atminties "Sekundės" bankas Lietuvą žadėjo išmokyti gyventi iš palūkanų. Ši Vyriausybė mus moko gyventi iš skolų. Kodėl iš skolų? Todėl, kad biudžeto nesąryšis - 608 mln. Lt, ir kiekvienais metais jis didėja. Vadinasi, ir kitais metais išleisime daugiau, negu mes galime surinkti. Kodėl mūsų biudžetas negyvybingas? Tai, ko gero, būtų dvi priežastys. Pirmiausia, kad, nepaisant "stabilizacijos", pramonė merdi, o žemės ūkio kai kurios šakos dar po 1993 m. perpus sumažino savo gamybą. Ir antras dalykas - kad nesurenkama į biudžetą tai, kas priklausytų. Kitaip tariant, nesurenkami mokesčiai. Čia jau buvo užsiminta. Ir tai yra nepagrįstos lengvatos, tai yra išimtys, atidėjimai, nemokėjimai ir t.t. Įvairių ekspertų teigimu, tai galėtų būti nuo 800 mln. Lt iki 1 mlrd. Lt. Matyt, visos tos sumos ir nesurinksime, kaip sakė ponas F.Kolosauskas, bet didžiąją dalį, ko gero, galima būtų surinkti. Štai spaudoje ką tik buvo paskelbta, kad Lietuvos bankas atkakliai nemoka į biudžetą 13,5 mln. Lt. Ir tai daro ne kokia nors komercinė struktūra, ne koks nors verslininkas, o Lietuvos bankas. Ir tai skelbia ne žurnalistinis tyrimas, o valstybės kontrolierius. Vadinasi, yra galimybių. Surinkime tuos pinigus, ir skylė biudžete gerokai sumažės.

Dėl lėšų paskirstymo. Mes, tautininkai, siūlytume tokius prioritetus:

1. Švietimui, mokslui, mokymui, kitaip tariant, tautos ugdymo programai, dar kitaip tariant, proto programai.

2. Sveikatai, socialinei saugai, galbūt ne visai tiksliai pasakius, kūno programai.

3. Valstybės ir jos piliečių saugumui garantuoti.

4. Parama žemdirbiui, galimybė jam grįžti į privatų, konkurentišką, kooperuotą žemės, šeimos ūkį.

5. Savivaldai plėtoti, centralizuotai valstybės valdžiai apriboti.

O ką žada biudžetas? Išlaidos valstybės valdymui kitais metais išaugs nuo 420 mln. iki 588 mln., t. y. per 40%. Vadinasi, augs sparčiau negu daugelis kitų mūsų visuomenės veiklos sričių. Štai, sakysime, Prezidentūrai išlaikyti - nuo 10 mln. šiemet iki 27 mln. kitąmet. Sakysime, apskričių valdžiai išlaikyti - nuo 30 mln. šiemet iki 60 mln. kitais metais. Ar mums reikalinga biurokratinė valdininkų valstybė? Žmonės atsakytų, kad jiems to nereikia. Ką gero davė apskritys, ypač jų funkcijų ir teisių plėtimas? Dėl viso to turėjo sumažėti centrinio aparato valdininkų skaičius. Ar jis sumažėjo? Ko gero, nelabai. Ar sumažėjo Žemės ūkio ministerijos darbuotojų skaičius, kai ji įkūrė 10 žemės ūkio departamentų apskrityse? Ko gero, ne. Ką gi davė tai žmogui? Tik nuotolio problema. Sakysime, raseiniškis žemės klausimą jau Raseiniuose ne visuomet išspręs, tenka važiuoti į Kauną. O ką gi davė valdančiajai partijai apskritys? Matyt, daug. Nes kartu su Vyriausybės atstovu apskrities valdytojas - tai žirklės, kurios apkarpo vietos savivaldą ir vietos iniciatyvas. O kam iš viso reikalingas Vyriausybės atstovas šiandieną apskrityse, turbūt nepasakys ir valstybės strategai. Sumažinkime valdžios aparatą, na, ne 50%, 20% - ir štai mums 100-110 mln. Lt ekonomijos, o ją paskirtume tiems svarbiausiems dalykams. Ir kur tą ekonomiją dėti? Pradėkime vis dėlto klausimą nuo vidurinių mokyklų mokytojų atlyginimų, nuo aukštųjų mokyklų jaunesniųjų dėstytojų, asistentų atlyginimo padidinimo, geresnių mokymo sąlygų sudarymo moksleiviams, studentams, padėkime šiems žmonėms išgyventi sunkmetį. To nepadarysime - visiškai sunaikinsime ateities pamatus.

Ypatinga švietimo padėtis Rytų Lietuvoje. Čia valstybės švietimo politika pastatyta visiškai ant galvos. Pagal Konstituciją, visoje Lietuvoje pripažinta valstybinė lietuvių kalba. Vadinasi, logiškai išeitų, kad prioritetinis principas būtų remti mokyklas valstybine kalba. Ir tik ten, kur tai būtų reikalinga, galėtų būti mokoma ir kitomis kalbomis. O dabar Lietuvos Respublikos piliečiams tenka įrodinėti, prašyti, maldauti, kad Rytų Lietuvoje būtų kur nors įkurta lietuviška mokykla. Visiškai taip, kaip kadaise Vilnijoje vaivados Bocenskio laikais. Manytume, kad biudžete specialia eilute mokyklų atkūrimui valstybine kalba turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 30 mln. Lt.

Dėl paramos žemės ūkiui. Jau priimti įstatymai numato, kad reikia skirti ne mažiau kaip 10% biudžeto žemės ūkiui. Taigi tas skirtumas, kurio reikėtų dar prašyti, yra 142 mln. Lt. Kaip agrarininkas, aš visai šiai idėjai pritariu, tačiau tik noriu pažymėti mūsų frakcijos poziciją, kokiu principu turėtų būti skirstomos šios lėšos - ar hektarui, įskaitant ir neapsėtą, ar objektui, įskaitant sugriuvusią bendrovę ir tuščią tvartą, ar programai. Mes sakome - programai. Pirmiausia - konkretiems dalykams. Prioritetinė kryptis turėtų būti ne subsidijų gausinimas, o lengvatinių kreditų gausinimas. Ir tie lengvatiniai kreditai turėtų eiti modernizavimo programoms įgyvendinti pagal konkursinius projektus. Ministerijos darbuotojai, manau, tokių prašymų turi pakankamai. Antras dalykas - kooperatinių kredito įstaigų ištekliams suformuoti. Treti metai nevykdomas priimtas įstatymas ir priimtas Seimo nutarimas dėl žemės ūkio kredito bendrovių kūrimo. Dar. Parama technikos naudotojų servisui. Galėtų būti ūkininkų technikos naudotojų rateliams, dalinėms kompensacijoms už perkamą techniką, jeigu jie dirba tam tikram ūkininkų ratui, taip pat lengvatinė paskola kooperatinėms technikos naudotojų stotims, jų pajinio kapitalo suformavimui. Taip pat mes manome, kad turi būti remiama žemės ūkio restruktūrizacijos programa, kitaip tariant, nauji dalykai, t.y. naujos augalų veislės, rūšys, kiti nauji dalykai, kita produkcija, kuri turi paklausą užsienio šalyse. Taip pat manome, kad reikalinga lengvatinė paskola žemės ūkio gaminių eksporto struktūroms, kurias turime ir ypač kurias dar galėtume suorganizuoti. Mes galėtume tą produkciją parduoti pasaulio rinkoje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi. Už pusės minutės išjungsiu mikrofoną.

M.TREINYS. Ir dar. Svarstant biudžetą, Agrariniame komitete teko išgirsti, kad vienintelis šaltinis šioms papildomoms lėšoms yra likviduoti kai kurias mokslo institucijas ir apkarpyti lėšas valstybės gynimui.

Kažin ar buvo Lietuvos istorijoje laikotarpis, kada valstybės vyrai būtų taip tyčiojęsi iš savo valstybės ateities. Bet tai tegu lieka jų sąžinei. Manau, kad šitą projektą reikėtų gerokai patikslinti.

PIRMININKAS. Demokratų frakcijos vardu kalbės Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Pirmiausia noriu apgailestauti, kad per šiuos metus vėlgi nepavyko pakeisti (o tokių iniciatyvų didžioji frakcija ir nerodė) Biudžeto sandaros įstatymo, kad šitą biudžetą mes turėtume projektuotą jau programiniu principu. Apie tai daug kalbėta. Deja, realaus rezultato neturime. Vienintelė Krašto apsaugos ministerija, kuri pabandė taip daryti užbėgdama už akių, nes vis tiek ateityje reikės keisti tą įstatymą, pabandė daryti tą pernai. Po to atsirado biudžete konkreti eilutė - PFP programai. Taip atsitiko. Galvojom, kad šiemet tų konkrečių eilučių ne tik Krašto apsaugos ministerijos biudžete, bet ir kitų ministerijų atsiras daugiau ir daugiau ir mes pasieksime... galbūt ta knyga bus triskart storesnė, bet kontroliuoti Vyriausybę bus daug lengviau, nes dabar daugeliu atvejų mes tiesiog neturime galimybių kontroliuoti. Yra trys konkretūs skaičiai, o tų skaičių viduryje kaip nori, taip elgiasi, ir tu nieko negali padaryti. Čia tik apgailestavimas. Gal kitais metais dar šitas Seimas bus pajėgus tą įstatymą pakeisti, bet vėlgi tai priklausys nuo didžiosios frakcijos - ar ji norės tą daryti, ar ne. Šiemet nenorėjo.

Taigi į ką orientuota pateikto ateinančių metų biudžeto projekto fiskalinė pajamų, išlaidų politika? Kokias vertybes remia? Kokių tikslų valstybė siekia? Tokio atsakymo šitame projekte tikrai nerasite. Čia matome tik mokesčių apimties didinimą ir jų skirstymą bei nepagrįstas kalbas, kad didelė išlaidų dalis tenka socialinei, kultūrinei sričiai, žemės ūkio gamybai, teisėsaugai užtikrinti. Gal Vyriausybė siekia padidinti bendrą valstybės produktą, siūlydama finansines programas iš biudžeto išlaidų gamybos šakoms atgaivinti? Tačiau pateiktoje š.m. bendrojo valstybės produkto struktūroje didžiausias indėlis laukiamas iš prekybos, transporto ir kitų negamybinės veiklos šakų - beveik 35%, o ne iš gamybos šakų, kurių indėlis, pavyzdžiui, pramonės tik 19,2%, žemės ūkio - tik 8,6%, statybos - tik 6,6%... Nacionalinio ir valstybinio biudžetų išlaidose pramonei ir statybai skiriamos lėšos nesudaro net 1%. Kiek daugiau dėmesio žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei ir, noriu pabrėžti, medžioklei - 9,2. Tai mes žinome. Mūsų Prezidentas mėgsta medžiokles, medžioklės sezonas prasidėjo ir tai, matyt, biudžete yra labai aiškiai pabrėžta.

PIRMININKAS. O Demokratų partijos pirmininkas...

S.PEČELIŪNAS. Ponas posėdžio pirmininkas neturi teisės manęs nutraukti, replikuoti mano kalbos metu. Ačiū.

Taigi ir 1996 m. Lietuva toliau bus verčiama prekybos ir tranzito, bet ne pramonės ir verslo šalimi. 1996 m. nacionalinis biudžetas ne kuriamojo, bet pravalgomojo pobūdžio, nes planuojamas biudžeto deficitas didesnis nei pusė milijardo litų. O valstybės skola - 1,7 mlrd. dolerių, tai yra lygi visam nacionaliniam biudžetui. Tokie yra faktai.

Ponas A.Sadkauskas, iš pradžių kalbėdamas komiteto vardu, Krašto apsaugos ministerijos atlyginimus lygino su gydytojų ir mokytojų. Na, norėčiau paklausti, kodėl jis nelygino gydytojų ir mokytojų atlyginimų su Vidaus reikalų ministerijos atlyginimais? Kodėl neanalizavo, ar Vidaus reikalų ministerijai skirtos gana didelės lėšos? Gana dideli pinigai pateisina jų atliktus darbus. Tokios analizės nėra padaryta. Seime įsivyrauja tam tikra lobizmo politika policinės valstybės naudai. Nemanau, kad tokios tendencijos yra geros.

Dabar atskirai apie Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų biudžetų procentinę dinamiką. Jūs visi turite tą knygą, bet mūsų klausytojai jos neturi, todėl aš norėčiau štai dabar kai kuriuos skaičius paminėti. 1992 m. krašto apsaugai buvo skirta 3,5% biudžeto, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai, kitaip sakant, vidaus reikalams - 5,5%, dviejų procentų skirtumas. 1993 m. vidaus reikalams - 8,1%, krašto apsaugai - 3,2%. Taigi vidaus reikalams padidėjo 2,6%, krašto apsaugai sumažėjo 0,3%. Atotrūkis prasidėjo. 1994 m. vidaus reikalams - 9,4%, krašto apsaugai - 1,9%, t.y. 1,3% prieaugis vidaus reikalams ir lygiai tiek pat sumažėjimas krašto apsaugai. Galima kalbėti, kad tuo metu pasienio tarnyba buvo perduota policijai. Sakykime, kad taip. Čia aš nenorėčiau ginčytis, gali būti daug ilgų ginčų ir be rezultato. Bet atotrūkis vėl didėja. 1995 m. vidaus reikalams - 11,8%, krašto apsaugai - 2,4%. Vienam padidėjo 12,4%, kitam - tik 0,5%. Tai yra penki kartai. Tai jau ne juokas. Šiemet vidaus reikalams - 12,1%, krašto apsaugai - 2,6%.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūsų laikas baigėsi.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Du sakiniai, ir aš pabaigsiu. Aišku, ta statistika daug kam yra nemaloni. Būtų geriau, kad ją atspausdintų laikraštyje, man nereikėtų apie tai kalbėti. Tai Vyriausybė gali padaryti, bet jai, matyt, neparanku. Vienai prieaugis - 0,3%, kitai - 0,2%. Visi siūlymai padidinti kažkam buvo siūlomi tik Vidaus reikalų ministerijai. Krašto apsaugai, nors buvo siūlyta, viskas buvo atmesta.

Mūsų siūlymas yra principinis. Prieaugį šiemet padaryti vienodą, nedidelį, 0,3% - abiem struktūroms vienodą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Jūsų laikas jau seniai baigėsi.

Dabar LDDP frakcijos vardu kalbės Seimo narė S.Burbienė. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, jūs sakėte, kad pasakysite du sakinius. Jūs išnaudojote 40 sekundžių ir pasakėte dešimt sakinių. Visi užsirašę Seimo nariai nori pasisakyti. Dėkoju jums. Palikite tribūną. (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary, palikite tribūną! Gerbiamasis Seimo nary, aš jus įspėju, kad jūs grubiai pažeidžiate Statutą. Įspėju.

Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę S.Burbienę kalbėti LDDP frakcijos vardu. Atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Pone Bernatoni, aš noriu jums padaryti pastabą. Štai kokią. Prašau nekomentuoti ir nepolitikuoti. Čia atsisėdęs pirmininkaukite, už ką ir gaunate pinigus.

PIRMININKAS. Norėt padaryti pastabą galima, bet reikia galėti padaryti pastabą ir žinoti Seimo statutą.

Prašom, gerbiamoji Seimo nare Burbiene.

S.BURBIENĖ. Ačiū. Kolegos, norėčiau ir aš pasakyti vieną kitą mintį dėl 1996 m. biudžeto projekto. Po to, kai jis buvo pateiktas Seime, iš įvairių tribūnų ne kartą ir ne du apie biudžetą buvo mūsų oponentų kalbama. Įvairiais būdais ir aspektais jis nagrinėjamas. Bet tikslas, mano įsitikinimu, buvo vienas: įrodyti, kad esanti Vyriausybė nieko neišmano, o tik eilinį kartą gudriausia klasta bando apgauti tautą, kai ką nuslėpti, šiuo atveju, atrodo, pajamas, kaip sakė kalbėjęs kolega.

Bandau įsivaizduoti, kad visi mūsų oponentai taip pat nori gero Lietuvos gyventojams, tačiau vis dėlto kyla abejonių dėl jų nuoširdumo. Pavyzdžiui, įrodinėjant, kad apskritys - tai tiesiog LDDP išsigalvojimas, nors tai yra užfiksuota Konstitucijoje, ar panašius dalykus. Pavyzdžiui, biudžeto projektą pavadinti cinišku dėl to, kad socialinėms reikmėms skiriama nemažai lėšų. Bet mano supratimu, tame pavadinime ir yra tikrasis cinizmas. Juk jeigu socialinėms reikmėms lėšų būtų skirta mažiau, tai kaip tada būtų pavadintas biudžetas? Turbūt padoriu. Lietuvos žmonėms bandoma įrodyti, kad viskas, kas tik mūsų daroma, yra nenuoširdu ir netgi kenkėjiška. Ir geriausia būtų išeitis leisti formuoti biudžetą ne šitai Vyriausybei ir ne tai daugumai ją tvirtinti. Tiktai kokiai daliai gyventojų jis bus geresnis? O kol kas yra taip, kaip yra, kad ir kaip kam būtų liūdna. Jeigu tauta suteiks galimybę, kitiems galės formuoti biudžetą kiti. (Balsai salėje) Tada, kai bus laikas. Ir, beje, netiesa, kad nėra makroekonominių rodiklių, dėl ko skundėsi dar vienas kolega. Ekonomikos komitete mes puikiausiai juos išnagrinėjome. Man labai gaila, kad tokią patirtį turintis kolega nežino, kaip juos gauti.

Beje, klausytojams galiu paaiškinti, kad prieš tai kalbėjęs kolega kalbėjo ne apie kažkokią ypatingą programą, o apie programą "Partnerystė taikos labui". Tik labai ją gražiai pavadino, gal ne visi suprato. Ir, beje, kad transportas, prekyba taip pat yra kuriančios gamybinės šakos skirtingai nuo tarybinėje statistikoje vartojamų sąvokų, kai jos nebuvo tokiomis laikomos. Ir kad medžioklė yra ne šiaip sau prie žvejybos, o pagal tarptautinius klasifikatorius... Jeigu kam įdomu, tai yra toks veiklos rūšių klasifikatorius NEISI, patvirtintas Jungtinėse Tautose. Jis šiuo metu Lietuvoje yra naudojamas.

Tiksliau šiek tiek apie patį biudžetą. Pirmiausia apie pajamų dalį. Kolegos tikriausiai prisimena, kad neseniai ir, beje, vieningai Seime buvo priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas, tai yra jo lengvatos pratęstos dar vieneriems metams, tuo būdu išvengiant maisto produktų ir komunalinių paslaugų kainų didesnio augimo. Tuo pačiu biudžeto pajamose atsirado savotiška skylė, kurią reikės kitais mokesčiais uždengti. Man atrodo, šnekėti apie pajamų dalies didinimą nevertėtų. Tačiau, kaip matome, apie tai buvo šnekama, žadama netgi 800 mln. litų rasti, lyginama su Latvija ir Estija netgi teigiant, kad ten tokie pat mokesčiai, nors iš tikrųjų tarifai yra didesni. Kažin kas būtų patenkintas, jeigu ir mes juos gerokai pakeltume, neužmirštant to, kad fizinių asmenų mokesčio mokėjimas  dabar šiek tiek skiriasi nuo 1992 metų, nes įvestas neapmokestinamas minimumas. Ir akcinės bendrovės gali mokėti tiktai už valstybės turimas akcijas, dividendus, o ne taip, kaip anksčiau buvo mokestis už valstybinį kapitalą.

Nenorėčiau nepaminėti ir to, kad dėl fizinių pajamų mokesčio taip ilgai buvo ginčijamasi visų pirma dėl to, kad žymus socialdemokratas A.Rudys labai gynė proporcinį mokesčių, t.y. vienodo tarifo, įstatymą. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko šio įstatymo priėmimas gerokai užtruko.

Dabar šiek tiek dėl išlaidų. Visų pirma reikėtų paminėti tikrai tuos pagrindinius principus, kuriuos vienas kitas Seimo narys ir minėjo. Tai yra, kad savivaldybės funkcijoms būtų skiriamos tik savivaldybių lėšos; nešvaistyti lėšų, peržiūrėti sąrašą tų objektų, kurie yra pradėti, ir pamąstyti, ar iš tikrųjų juos reikia užbaigti ir ar galima juos užbaigti per metus, kitus.

Antras dalykas, dėl ko buvo čia šiek tiek ginčijamasi, tai dėl ūkio objektų finansavimo. Tai turbūt atrodytų labai paprastas principas. Tačiau, mano supratimu, kiekviena valstybė turėtų galvoti, kur yra ūkio objektas kaip toks, kur yra ūkio objektas, kuris yra būtinas visuomenės reikmėms tenkinti. Tai yra ta infrastruktūra, kurią būtinai reikia paremti net ir iš biudžeto ne tik kreditais, kadangi nuo to priklauso visi kiti dalykai. Beje, turbūt kolegai G.Vagnoriui nereikėtų taip jau gailėtis kelių, kuriuos būtent dabar po truputį yra pradėta taisyti, kai jie pradėjo griūti. Gal nereikia visą laiką priminti ir priminti, nes nėra jau taip malonu kiekvieną kartą badyti kolegoms, kas atsitiko jūsų valdymo laikotarpiu.

Ir trečias dalykas. Daugumos komitetų norai, ir komitetų pirmininkai tą pareiškia, be abejo, yra labai geri. Bet, deja, gerais norais pragaras grįstas. Neužmirškime, kad negalima tokiais paprastais metodais, kaip kai kuriems atrodo, sakysim, perpus sumažinti valdymo išlaidas ir, atrodo, jau visas problemas išspręsime. Arba žadėti tvarką valstybėje per dvi savaites. Man atrodo, kad tokios fantastikos nėra netgi mokslinės fantastikos srityje. Tai jau nebe mokslinė fantastika. Ta valdžia, tie valdantys šiuo metu, kurie yra, jaučia atsakomybę ne tik už šiandieną, bet ir už rytdieną ir dėl to fantastikom neužsiima.

PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys. Seimo narių pasisakymams skiriama po 5 minutes. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.

K.SKREBYS. Aukštasis Seime! Turbūt gerai, kad ponas A.Šleževičius išėjo iš šio Seimo posėdžio, turbūt nelabai jam malonu klausytis, apie ką yra kalbama. Iš karto aišku, kas yra kaltas dėl susidariusios situacijos valstybėje.

Valdančiosios partijos veikėjai daug kalba apie tai, jog biudžete numatyta maksimaliai įmanoma pinigų suma, tai yra surenkami visi galimi mokesčiai. Norėčiau pateikti keletą skaičių. Duomenys yra iš leidinio "Biznes i Baltija". Biudžeto pajamos vienam valstybės gyventojui: Estijoje yra 440 JAV dolerių, Lietuvoje yra 350 JAV dolerių. Deja, mokesčių tarifai abiejose valstybėse yra beveik vienodi. Skirtumas tarp biudžeto pajamų vienam gyventojui yra 90 JAV dolerių, be to, Estijos biudžetas yra be deficito. Ši-tie skaičiai kalba patys. Tai yra atsakymas poniai S.Burbienei, prieš mane kalbėjusiai.

Dabar dėl konkrečių dalykų. Aš dirbu Savivaldybių komitete ir Tėvynės sąjungoje užsiimu savivaldybių klausimais. Pirmoji mūsų reakcija, kai mes gavome biudžeto projektą, švelniai tariant, buvo nesusipratimas ir netgi šioks toks šokas. Kodėl aš taip kalbu? Pateiksiu keletą skaičių. Savivaldybių biudžetai, kaip yra žinoma, yra daugiausia formuojami iš fizinių ir juridinių asmenų mokesčių - fizinių asmenų pajamų mokesčių ir juridinių asmenų pelno mokesčių. Tai štai šiais metais, pavyzdžiui, Panevėžio miestui atitekdavo 75% fizinių asmenų mokesčio, kitais metais atiteks tik 55%. Juridinių asmenų atitekdavo 96%, kitais metais atiteks tik 42%. Jeigu dar yra vienas kitas Lietuvoje pilietis, kuris kartais patiki kalbomis apie stabilizaciją, tai dėl dvigubo pelnų išaugimo arba pramonės išaugimo turbūt niekas nepatikės. Jeigu, pavyzdžiui, šių metų gruodžio mėnesį fizinių asmenų mokesčių būtų surinkta 100 tūkst. (aš jums pateikiu apvalų skaičių, kad būtų lengviau suprasti), tai Panevėžio miestui atitektų 75 tūkst. Kitų metų sausio mėnesį atiteks tik 55. Juridinių asmenų atitektų 96, kitų metų sausio mėnesį atiteks tiktai 42 tūkst. Turbūt neatsiras salėje tokio drąsaus veikėjo, kuris išdrįstų teigti, kad pelno mokesčio kitais metais bus surenkama dvigubai daugiau negu šiais metais. Vilniuje juridinių asmenų pelno mokesčio normatyvas savivaldybei yra sumažintas netgi tris kartus: nuo 36% šiais metais iki 12% kitais metais. Aš irgi nemanau, kad, pavyzdžiui, kitų metų sausio mėnesį bus surinkta triskart daugiau juridinių asmenų pelno mokesčio negu šių metų gruodį. Taigi savivaldybė paprasčiausiai gaus triskart mažiau pajamų. Tokios politikos kitaip kaip susidorojimu su savivaldybėmis pavadinti negalima.

Mes suprantame, kad LDDP skelbia politinę kovą savivaldybėms, kuriose daugumą turi kita politinė jėga. Tačiau dėl tokios politikos, kai yra susidorojama finansiniais svertais, kentės ne tie žmonės, kurie yra išrinkti į savivaldybių tarybą, kentės ne meras, ne vicemeras, ne tarybos nariai, kentės tų savivaldybių gyventojai. Iš tiesų yra liūdna konstatuoti, kad politines problemas LDDP nori spręsti eilinių gyventojų sąskaita. Kaip tik dėl to aš siūlau šį projektą atmesti.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolega J.Listavičius. Ruošiasi A.Baskas. Aš labai atsiprašau, socialdemokratai susikeičia.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors bendrasis vidinis produktas 1996 m., lyginant su 1995 metais, 1994 metų kainomis sumažės 0,8%, atskaitymai į nacionalinį biudžetą padidės 0,8%. Teigiama, kad valstybės biudžetas socialiai orientuotas, tačiau pagal lyginamąjį svorį 1996 m. valstybinio biudžeto išlaidos sudaro: viešoji tvarka ir visuomenės apsauga - 16,5%, žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir medžioklė - 12,7% ir tik penktojoje vietoje socialinis draudimas, socialinė apsauga ir rūpyba - 8,4%.

Nors į žemės ūkio bendrovių "stiprinimą" kraunamos didelės lėšos, tačiau per 1993-1995 metus už 49 mln. dolerių paskolų nupirkta žemės ūkio produktų. Tad ir kyla klausimas, ar Lietuvos Respublika yra dar žemės ūkio kraštas?

Valstybės biudžeto deficitas per LDDP valdymo metus, kaip buvo pažymėta, augo nuo 52,4 mln. Lt 1993 m. iki 608 mln. Lt 1996 metais. 1996 m. pabaigoje per LDDP valdymo laikotarpį ir iš viso bus pasirašyta paskolų už milijardą 701 mln. dolerių, paimta milijardas 282 mln. dolerių, iš jų didžioji dalis bus pravalgyta. Jeigu prisiminsime, kad neigiamas prekybos balansas su užsieniu 1995 m. pabaigoje sudarys per 600 mln. dolerių, o biudžeto vidaus įsiskolinimas - per vieną milijardą litų, prekybai skatinti skirta tik 10 mln. litų, o valstybės skoloms aptarnauti - 145 mln. Lt. Lyginant su 1995 metais sumažintos procentais lėšos krašto apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai. Šalies finansinė orientacija šiuo metu gana prasta. Tačiau šalies finansinis vaizdas bus neišbaigtas, jei nebus paminėta, kad LDDP sudarė sąlygas nusavinti gyventojų santaupas, išgrobstyti jų indėlius, į užsienį išvežti Lietuvos turto daugiau kaip už 9 mlrd.Lt, kurį pardavus net mokesčiai valstybei nesumokėti, pririšti litą, vos ne veltui atiduoti turto iki 10 mlrd. Lt saviems "prichvatizuotojams" Lietuvoje ir sužlugdyti vidaus atsiskaitymus. Todėl nesunku paaiškinti, kodėl šiuo metu Lietuvos Respublikoje tik 5% jos gyventojų yra turtingi, 15% priskiriami viduriniam sluoksniui ir 80% Lietuvos gyventojų yra nuskurdinti. Tai ir yra LDDP socialiai orientuotas biudžetas bei socialdemokratinės pakraipos LDDP siekimai per jos valdymo metus.

Lietuva jau tampa išnykstančia tauta. O kas skirta kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę? Yra į 1996 m. valstybės biudžetą įrašyti du skaičiai: butų statyba politiniams kaliniams ir tremtiniams - 3 mln. Lt, arba 0,06%, ir kompensacija buvusiems savininkams už išperkamus namus - 9 mln. Lt.

Dar labai gerus rezistentus valdžiai, valdančiajai partijai jos statytiniai gali pamaloninti. Tam skirta 1996 m. (tuoj baigiu) 306 tūkst. Lt.

Kadangi laiko nedaug, norėčiau pasakyti, kad vis dėlto savęs ir savųjų nepamirštama. Štai Vyriausybės Kanceliarijos 1996 m. vieno darbuotojo vidutinis mėnesio atlyginimas 1709 Lt, o rajono sveikatos priežiūros darbuotojų, kaip buvo minėta, 341 Lt. Tokia padėtis galima tik esant LDDP politikai, o ne socialiai orientuotam biudžetui. Todėl šiam biudžetui, kaip skurdinimo ir kiršinimo biudžetui, negaliu pritarti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą A.Sakalą. Ruošiasi kolega R.Bloškys.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums priminsiu, kad, pristatydamas šį projektą - biudžeto projektą, premjeras teigė... leiskite pacituoti. Cituoju: "veikianti mokesčių sistema atspindi visuotinai pripažintus principus - tai lygybę, teisingumą, efektyvumą" (citatos pabaiga). Aš ir noriu čia pažvelgti į dalį LDDP frakcijos narių ir paklausti: ar nėra jums šiek tiek nejauku dėl premjero išsiblaškymo? Juk jis pamiršo ar nenori pasakyti, kad egzistuojanti mokesčių sistema remiasi netiesioginiais mokesčiais bei laikinuoju, atgyvenusiu ir taip pat socialiai neteisingu fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Jis, kaip žinia, buvo priimtas 1990 metais kaip pereinamasis variantas 2-3 metams. Po to buvo numatyta, kad jį pakeis bendrasis gyventojų pajamų mokestis, kuris ir nustatys diferencijuotą apmokestinimą, kad turtingi neštų didesnę sunkumų naštą negu tie, kurie turto neturi arba yra labai neturtingi. Taigi kalbėti apie tai, kad yra įdiegiamas socialinis teisingumas, lygybė ir t.t., - tai panašu man į Haufo pasakas. Tačiau Seimas nėra ta tribūna, kur būtų galima tokias pasakas sekti.

Aišku, kad premjero komanda nežada nei diferencijuoto gyventojams pajamų mokesčio šiemet įvesti, kaip buvo pati įsipareigojusi, nei prabangos apmokestinti, nei turto apmokestinti, nei stengtis nors kiek pradėti lyginti socialinę diferenciaciją. Ką tada kalbėti apie stambių dividendų apmokestinimą, didelių palūkanų pažabojimą? Dabar galima drąsiai pasakyti, kad pajamų formavimo politika per pastaruosius penkerius metus yra visų vyriausybių, ne tik LDDP, bet ir visų vyriausybių, ta pati - tai didele dalimi per netiesioginius mokesčius. Tai tik prisideda prie socialinio neteisingumo, nes tokia sistema iš neturtingųjų ir turtingųjų paima tiek pat, o turtingiesiems dažnai atiduoda kur kas daugiau negu neturtingiesiems.

Taigi pajamų formavimo šaltiniai, mūsų nuomone, nėra jokiu būdu socialdemokratinės orientacijos, nes jeigu būtų kitaip, tai mums nereikėtų siūlyti, teikti siūlymų apmokestinti prabangą ir tuščiai agituoti už tai, kad LDDP vykdytų savo programinį įsipareigojimą, būtent (vėl cituoju) "sunkumų naštą krizės sąlygomis lengviau neštų turtingieji".

Dabar, kalbant apie išlaidų dalį, reikia pažymėti, kad nematyti aiškių tikslų, nematyti reformų finansavimo, bet dominuoja žinybinis perskirstymo variantas. Šia prasme biudžeto projektas yra analogiškas praeitų metų biudžeto projektui. Premjeras jokių išvadų nepadarė. Toks išlaidų įgyvendinimas per daug lengvas Vyriausybei, be to, ir beveik nieko nesuvaržantis. Aišku, šiemet Vyriausybė nevykdė biudžeto plano, na, ir įsivaizduojate - jai nieko. Tad beveik 100% tikslumu būtų galima pasakyti, kad taip bus ir kitais metais, ir taip pat bus nieko. Atskirai būtų galima pasakyti, jog visiškai nežadama efektyviai valdyti valstybės kapitalo, visiškai nežadama spręsti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo problemų, apie kurias kalbėjo daugelis Seimo narių. Štai norint pavyti sveikatos sektoriaus atlyginimo atsilikimą, jau dabar reikia sukaupti daug lėšų, bet jų nenumatyta. Tuo tarpu sparčiai didėja centrinio valdymo aparato ir jėgos struktūrų darbo užmokestis. Aš nekartosiu to, kas jau buvo kalbėta. Aš tiktai noriu pacituoti vieną įdomią detalę: darbo užmokesčio fondas pagal projektą išauga 11%, o planuojama infliacija yra 15%. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad kiekvienam iš jūsų yra aišku, ką tai reiškia. Tai reiškia realų darbo užmokesčio sumažėjimą. Tai ko kalbėti apie socialinį biudžetą, apie naštos lengvinimą tiems, kurie tos naštos ir taip jau nebepakelia?

Vertinant Biudžeto ir finansų komiteto apibendrinimus, vargu ar galima sutikti su šio komiteto kai kuriomis pozicijomis. Paprastas pavyzdys. Pavyzdžiui, Grigiškių 2-osios vidurinės mokyklos statybai Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nubraukti lėšas. Esame įsitikinę, kad švietimui, sveikatai prioritetai mums visiems turi būti privalomi. Mes tą mėginsime apginti, nes tai svarbu ir miestui, ir kaimui.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aš baigdamas turiu pasakyti, kad šitas siūlomas biudžetas niekaip nesumažins socialinės diferenciacijos, kuri nuosekliai didėja nuo 1991 metų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu R.Bloškį. Ruošiasi kolega A.Baskas.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji! Dar vasario mėnesį Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė švietimo finansavimo klausimus, priėmė sprendimus, kuriuos, manau, 1996 m. turėtume įvykdyti. Konstitucijos 40 straipsnis akcentuoja, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą. Seimui priėmus Švietimo įstatymo papildymus ir pakeitimus, švietimo funkcijos padalytos tarp apskričių valdytojų administracijos ir savivaldybių. Manau, kad būtina taip pat atskirti ir finansavimą. Nelogiška, kai šiandien savivaldybės finansuoja ir tas švietimo sritis, už kurias jos neatsako.

Pedagogų socialinė, ekonominė padėtis kiek pagerėjo, kai nuo 1995 m. sausio 1 d. po penkerių metų pertraukos jų darbo užmokestis vėl priklauso nuo kvalifikacijos ir pedagoginio darbo stažo. Pedagogai, suprantama, pritaria tokiam Vyriausybės žingsniui. Tačiau liko nesutvarkyta pedagogų ištarnauto laiko pensija. Iki Pensijų įstatymo pakeitimo pedagogai, turintys 25 metų darbo stažą, galėjo išeiti į vadinamąją stažinę pensiją. Priėmus Pensijų įstatymą, ši pensija mokama ir toliau, nors pedagogas dar nėra pensinio amžiaus. Atsirado "gudročių", kurie praeitų metų pabaigoje išėjo į stažinę pensiją, o nuo sausio vėl pradėjo dirbti. Suprantama, gauna stažinę pensiją ir ją gaus iki pat pensinio amžiaus. Tokių pavyzdžių Klaipėdos apskrityje - 127, Respublikoje - apie pustrečio tūkstančio.

Iki sausio 1 d. nepasinaudoję šia teise ar nenorėję gudrauti to 25 metų pensinio priedo negauna. Tokių per 10 tūkstančių.

Pritardamas pedagogų pareikštoms mintims, tvirtinu, kad tai neteisinga. Siūlau nustatyti pedagogams ir 25 metų pedagoginio darbo stažą, už kurį būtų mokoma papildomai, ir nemokėti dirbantiems pedagogams ištarnauto laiko pensijos.

Sunkiai suvokiamas ir toks dalykas, kada toje pačioje Švietimo ir mokslo ministerijos sistemoje pedagogams už darbą egzaminų komisijoje papildomai mokama. Taip šiandien daroma profesinėse mokyklose, o bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose - ne. Tai dar viena neteisybė, kurią būtina panaikinti.

Per pastaruosius metus Respublikoje vidutiniškai 2,5 karto išaugo nepilnamečių nusikalstamumas, o klasių, grupių auklėtojų darbas lieka neefektyvus. Ar gali būti jis geresnis, jei priedas už šį darbą tik vidutiniškai 32 Lt? Siūlau jį padidinti bent iki 100 Lt. Suprantama, kolegos iš Biudžeto ir finansų komiteto tuoj paklaus: o iš kur lėšos? Esu įsitikinęs, kad racionaliai ir taupiai jas naudojant, įvertinus vidinius rezervus, galima rasti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, mano galva, priėmė skausmingą, bet teisingą sprendimą, kai buvo nutarta padidinti mokinių skaičių klasėje. Dabar mūsų klasių užpildymas priartėjo prie Europos valstybių. Toje pačioje Švietimo ir mokslo ministerijos struktūroje yra institucijų, kurios dubliuoja viena kitą. Kodėl nesujungus jų į vieną? Sutaupytume valdymui skirtų lėšų. Apie tai Seimo posėdyje esu kalbėjęs, tačiau dar kartą akcentuoju ir siūlau:

1. Nuo 1996 m. sausio 1 d. atsisakyti ketvirtose klasėse mokyti užsienio kalbų. Ministerija vienpusiškai, neapgalvotai, neatsižvelgdama į specialistų poreikį, priėmė šį sprendimą. Štai keli faktai. Klaipėdos rajone tik 27%, Šilutės rajone - 57% ketvirtokų mokomi užsienio kalbų. Daugelyje kaimų pradinių mokyklų apskritai nemokomi.

2. Atsisakyti dar vieno skuboto sprendimo - devynmetes mokyklas reformuoti į dešimtmetes.

Gerbiamieji, pažiūrėkime į neseniai gautą Lietuvos statistikos metraštį. Pateiktoje informacijoje apie pasaulio šalių nacionalinės švietimo sistemos struktūrą 1993 m. matome, kad iš 29 pateiktų valstybių tik aštuoniose valstybėse: Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje ir dar vienoje, kitoje - privalomas mokymas trunka ilgiau nei 9 metus. O mūsų kaimynams Skandinavijos šalyse ir kitiems pakanka devynmetės mokyklos. Tai kur mes lekiame? Suprantama, reikia ir papildomų lėšų pedagogų atlyginimams didinti, statomoms mokykloms finansuoti. Manau, būtina skirti lėšų Vilniaus m. Fabijoniškių mikrorajono (jau ketverius metus statyba užkonservuota) mokyklai pastatyti, Klaipėdos m. bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos statybai baigti, nes Varpo 27 mokykloje mokosi per 2700 mokinių. Būtina efektyviau padėti besikuriančiam Klaipėdos universitetui, suremontuoti ir restauruoti Studentų miestelio pastatus, architektūros paminklus.

Gerbiamieji kolegos! Lietuvos pajūriu dažniausiai susidomime tik atėjus vasarai, kai važiuojame pailsėti ar siunčiame vaikus poilsiauti. Tačiau pamiršome, kad turime puikų vaikų ir jaunimo poilsio centrą - Girulius, kuriuose iki šiol nėra komunalinių tinklų, kad turime jūros kultūros centrą "Jūrų Lietuva", atliekantį didžiulę pažintinę reikšmę mūsų jaunimui, taip pat gausiai pritraukiantį ir turistus. Turime, sakyčiau, privalome padėti jiems.

Kviečiu gerbiamuosius Seimo narius pritarti mano pateiktiems pasiūlymams dėl 1996 m. Lietuvos Respublikos biudžeto projekto. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Baską. Ruošiasi kolega A.Baležentis.

A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji! 1996 m. valdžia numato apie 5,5 mlrd. Lt išlaidų, bet nepasako, kokiu tikslu jos bus naudojamos, kokias pasekmes duos suteikiama valdžiai teisė naudoti Lietuvos išteklius.

Demokratinėse valstybėse valdžiai suteikiama teisė naudoti išteklius tam tikrų, vadinamųjų makro rodiklių pasiekimui. Tokiu būdu valdžia tampa atsakinga, nes jų vykdomus įsipareigojimus numatoma kiekybiškai pamatuoti. Daugelyje Vakarų Europos šalių vienas iš makro rodiklių yra bedarbystė. Daugelyje pokomunistinių šalių, ypač Lietuvoje, toks rodiklis yra skurdas. Mat Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus skurstančiųjų padaugėjo kur kas daugiau negu Latvijoje ir keliolika kartų daugiau negu Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje. Tai rodo, kad reformas galima vykdyti ne daugumos gyventojų sąskaita, bet tuomet mažiau pralobsta susiję su valdžia.

Lietuvos gyventojai nuskurdinti nuvertinus rublius, rublinius indėlius, investicinius čekius, išdalijant turtą per vadinamąjį privatizavimą, neapsaugant daugumos nuosavybės nuo nusikaltėlių didesniais mastais negu daugelyje pokomunistinių šalių.

Trečias makrorodiklis yra pajamų pasiskirstymas. Vykdant politiką, didinančią skirtumą tarp turtingiausių ir skurdžiausių pajamų, pralenktos ne tik Europos, bet ir daugybė Amerikos demokratinių šalių. Visa tai rodo, kad abiejų valdžių vykdyta politika... nes prasilenkia su 1991 m. referendumo nuostata, kad Lietuva - demokratinė Respublika.

Iš pateikto 1996 m. pajamų ir išlaidų plano nematyti valdžios įsipareigojimo sumažinti skurdą, bedarbystę, sudaryti sąlygas didėti pasiturinčiųjų daugumai, o tuo pačiu įsipareigojimų šalies nacionaliniam saugumui. Ar didina valdžia pasitikėjimą bankininkystės politika, kai ne pirmi metai bankams sumažinami mokesčiai 100 mln. Lt, o jų "pradaigotų" indėlių kompensavimui žadama 10-20 kartų mažesnė suma, bet nenumatyta 1996 metų biudžete? Ar visiems nepasiturintiems bus grąžinti valdžios aplaidumo sąlygų, tų tyčinių bankrotų praradimai? Kiek teisėsauga įsipareigoja padidinti pagrobto turto išieškojimo procentą? Dabar keli procentai rodo jo susisiejimą su nusikaltėliais, tyčinius bankrotus, organizuotas vagystes daro pelningiausiu užsiėmimu. Ar nežada brangioji Vyriausybė, o teisingiau - nežmoniškai brangi valdžia, demokratinių šalių pavyzdžiu skatinti pagrobto išieškotojus, atiduodant jiems išieškoto turto dalį? Taip yra Amerikoje. Kodėl valdžia padarė išimtį, kad kaip ir 1995 m., taip ir 1996 m. dauguma teisėjų, prokurorų, tardytojų nedeklaruos savo turto ir pajamų? Ar ne dėl to, kad valdžia būtų ne tik brangiausia, bet ir turtingiausia? Kiek šios išimtys, išimties naikinimas padidintų valstybės pajamas ir teisingesnį jų naudojimą?

Pateiktas valstybės biudžetas nerodo, kad bus keičiama grupinė politika į demokratinę, sudaromos sąlygos rastis sveikai konkurencijai bei pasiturinčiai daugumai, taip pat mokiai paklausai, paslaugoms ir prekėms. Pastarųjų metų grupinė politika padidino paklausą prabangos dalykams. Kokiam skaičiui buvo sumažinta galimybė sočiai pavalgyti, kad rastųsi daugiau atostogaujančių tolimiausiuose, brangiausiuose pasaulio kurortuose?

Po skurdo dešimteriopo sumažinimo svarbiausias dalykas būtų sudarymas sąlygų rastis pasiturinčių daugumai demokratijos ir ūkio vystymo pagrindu. Be mokios paslaugos tai išgyvenome skolų, t.y. vaikų, sąskaita. Kad galima valstybiškesnė politika, rodo tai, kad pagal perkamąjį pajėgumą Lietuvą aplenkė pusę iš 14 pokomunistinių valstybių.

Ar pateiktas valstybės pajamų ir išlaidų projektas sumažins Lietuvos atsilikimą nuo Čekijos ir Estijos pagal gyventojų perkamąją galią, pagal tai, kiek laiko reikia dirbti būtiniausioms reikmėms - nebadauti, nešalti - patenkinti? Kol valdžia nepateiks įsipareigojimų, kiek 1996 m. sumažins skurdą, padidins mokią paklausą, tol nėra pagrindo tvirtinti biudžetą, suteikti valdžiai teisę naudoti 5,5 mlrd. Lt. Treti metai šiam Seimui siūlau nebalsuoti už milijardines išlaidas bei vykdomosios valdžios ir visų pirma Prezidento ir Vyriausybės valstybinių įsipareigojimų... Baigiu. Gal šis kartas nemeluos, nes 1996 m. Seimo rinkimuose bus pasiūlyta nebalsuoti už partijų atstovus, kurių nariai vis balsuoja už išlaidas be svarbiausio valstybinio įsipareigojimo - sudaryti sąlygas rastis pasiturinčiai daugumai Lietuvoje, sumažinant skurdą, bedarbystę, pajamų paskirstymo iškrypimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Baležentį. Ruošiasi kolega K.Kuzminskas.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, 1996 m. valstybės biudžetas yra deficitinis, dėl to kiekvienas šio biudžeto centas turėtų būti labai gerai panaudojamas. Labai norėtųsi ir taip turėtų būti, kad svarbiausia biudžeto dalis tektų tai sferai arba toms sferoms, kur investicijos duotų didžiausią efektą, greičiausiai atsipirktų, duotų daugiausiai darbo vietų, aukščiausius atlyginimus, didžiausią eksportą, produkcijos eksportą, kad sugrįžtų lėšos ir mūsų ekonomika atsistotų ant kojų.

Pažiūrėkime, ar iš tiesų taip ir yra? Štai išlaidų lentelė, kurioje matyti, kaip pagal išlaidų grupes paskirstytos išlaidos. Didžiausia išlaidų dalis - 18,3% - tenka išlaidoms, nepriskirtoms pagrindinių funkcijų grupėms. Vadinasi, didžiausia valstybės biudžeto dalis eina iš viso neaišku kam.

Antroji pagal dydį išlaidų grupė - 16,5% - yra skiriama viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai. Negi mūsų valstybė yra tam, kad mūsų valstybės produkcija būtų nusikaltėliai, jų apsauga ir kažkokia nusikalstamumo pramonė? Deja, žiūrint į biudžeto išlaidų struktūrą, susidaro toks įspūdis.

Maža to, jeigu mes pažiūrėsime, kiek skiriama sveikatingumui, sportui, rekreacijai, kultūrai, tai pamatysime, kad šiems tikslams skiriama tik 3,6% viso biudžeto išlaidų. Kitaip sakant, 5 kartus mažiau negu viešajai tvarkai ir apsaugai. Galbūt čia ir slypi viena iš priežasčių, kodėl mums reikia daug kalėjimų, policijos, prokuratūros ir panašių darbuotojų, ir toks didelis nusikalstamumas.

Taigi toks bendras biudžeto projekto vaizdas. Deja, toks yra pateiktas. Toliau reikėtų peržiūrėti pagal įvairias institucijas ir sritis konkrečiai.

Aš, kaip atstovaujantis Druskininkų ir Lazdijų savivaldybėms, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tikslinga Lazdijų rajono savivaldybei padidinti dotaciją bent 1 mln. litų, atsižvelgiant į tai, kad Lazdijus pervažiuoja visa Lietuva, kad tai yra reprezentacinis ir miestas, ir pati savivaldybė, yra Šeštokai ir daug kitų infrastruktūros objektų. Lygiai taip pat aš norėčiau pasiūlyti padidinti dotaciją 0,5 mln. litų Druskininkų savivaldybei, atsižvelgiant į tai, kad muitinę, kuri duodavo nemažai įplaukų į savivaldybės biudžetą, žadama iškelti į Alytų, taip pat, kad yra daug sanatorijų, reikia prižiūrėti dideles teritorijas. Tuo tarpu sanatorijų padėtis yra gana sunki.

Kalbėdamas apie konkrečius pasiūlymus aš norėčiau pritarti tiems pasiūlymams, kurie yra išdėstyti atskirų Seimo narių bei komitetų pasiūlymuose.

Norėčiau pritarti pasiūlymui padidinti asignavimus sveikatos apsaugos sistemai, medikamentams, ligonių maitinimui, medikų atlyginimams. Taip pat aukštųjų mokyklų pasiūlymui, kuris yra pateiktas komiteto, padidinti lėšas, kaip čia pasakyta, 4 mln. litų Lietuvos žemės ūkio akademijos kapitalinei statybai.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad mums reikia daugiau dėmesio skirti vaikams, vaikų sveikatai. Mums reikėtų labiau paremti Palangos "Gintaro" sveikatingumo centro pajamas, skiriamas iš biudžeto, ir Druskininkų "Saulutės" vaikų sanatoriją. Siūlau padidinti lėšas po 0,5 mln. litų abiem sanatorijoms.

Prašau gerbiamuosius Seimo narius ir Vyriausybės narius atsižvelgti į šituos pasiūlymus. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Ruošiasi J.Veselka.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila, kad kitų metų biudžetas formuojamas iš išlaidų. Taip pat nemalonu, kad vis dėlto vėl numatomas 0,5 milijardo biudžeto deficitas. Aš įtariu, kad tai yra dirbtinis, tyčinis, kad kitais metais parodytume, kaip puikiai bus įvykdytas ir viršytas biudžetas. Na, pažiūrėsim, pamatysim, nes vis dėlto artėja nauji Seimo rinkimai.

Mane ypač jaudina sveikatos apsaugai skiriamas biudžetas. Gaila, kad iki šiol nepriimtas sveikatos draudimo įstatymas. Tai, matyt, ir nebus šios kadencijos Seimo įgyvendinta. Kitais metais biudžete visiškai nenumatyta lėšų ligonių kasų kūrimui, nors tai mums leistų pradėti sveikatos draudimo sistemos reformą.

Bendrojo profilio ligoninėse vien ligonių maitinimui numatoma išleisti po 4,98 Lt per parą, t.y. 92 ct daugiau negu 1995 m., o tai sudaro 20%. Tuo tarpu pažiūrėkime, kokia šiais metais infliacija - 35%, kitais metais oficialiai numatoma 15%. Tai kuo mes tą ligonį maitinsime kitų metų pabaigoje? O vis dėlto mūsų Seimas, na, aš nelinkiu, bet kitų metų pabaigoje, kai liksim eiliniais Seimo nariais, būsim potencialūs ligoniai, atsidursim tose pačiose eilinio žmogaus lovose, maitinsimės iš tų pačių centų. Taigi apie tai pagalvokim. Gal tai padės padidinti šiam tikslui skirtas lėšas.

Vieno medicinos darbuotojo vidutinis atlyginimas numatomas 458,06 lito, arba 21,6%. Pažiūrėkime vėl į infliaciją. Tuo tarpu Prezidentūros darbo užmokesčio fondas didinamas 35,4%. Šiais metais numatomas sveikatos apsaugos finansavimas dešimčiai klinikų. Mane jaudina tai, kad vėl numatoma finansuoti šešias Vilniaus universitetines klinikas ir tik vieną Kauno akademinę kliniką. Man nesuprantama, kodėl nenumatoma valstybinio ir savivaldybių biudžeto finansavimo Kauno "Raudonojo kryžiaus" ligoninei, kur yra įsikūręs traumatologijos, ortopedijos centras, beveik pusei Lietuvos gyventojų teikiama traumatologinė ortopedinė pagalba? Tačiau finansavimas lieka tik iš Kauno savivaldybės.

Tas pat yra su Kauno miesto III klinikine ligonine, kur yra įkurtas infekcinis chirurginis profilaktikos gydymosi centras. Jame gydomi sunkiausi Lietuvos Respublikoje pūlingais chirurginiais susirgimais sergantys ligoniai. Finansavimas taip pat tik iš Kauno miesto savivaldybės. Todėl nenuostabu, kad savivaldybės atiduoda paskutines lėšas gydymo įstaigoms ir neužtenka remontui. Kauno miesto III klinikinėje ligoninėje kiauri stogai, antisanitarinės sąlygos maitinimo bloke. Aš derinau su finansų ministru, kad šiai ligoninei iš biudžeto reikia skirti 1 mln. litų.

Nežinau, kodėl išskirtinai Vilniaus universiteto "Raudonojo kryžiaus" ligoninei buvo suteiktas kreditas iš Pietų Korėjos koncerno pirkti greitosios medicinos pagalbos automobilius už 3 mln. 478 tūkst.700 JAV dolerių. Per trejus metus palūkanų reikės išmokėti dar 619 tūkst. 873 JAV dolerių. Ar nevertėjo tokius reanimobilius skirti savivaldybių gydymo įstaigoms, centrams, sunkiai sergantiems ligoniams pervežti? Todėl tokiam biudžeto projektui nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega Veselka, kalbėsit? Ruošiasi G.Jurkūnaitė.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia buvo pasakyta daug pastabų dėl 1996 m. biudžeto projekto. Vis dėlto, kaip ten bebūtų, mano vertinimu 1996 m. biudžeto pajamų dalis yra geriau (nereiškia, kad gerai) Vyriausybės įvertinta ir suplanuota, lyginant su 1995 m. Tai yra faktas. Tačiau aš vis dėlto pabandysiu parodyti (ne prašyti, o parodyti), iš kur dar būtų galima gauti pajamų.

Štai faktai. Jūs žinote, kad Lietuvos žmonės ir Seimo nariai labai mėgsta alkoholį. Gerbiamieji kolegos, aš suskaičiavau iki gramo. 1985 m. degtinės ir likerio vienam Lietuvos žmogui tekdavo 12,1 litro, vyno tekdavo 23 litrai, alaus - 45 litrai, šampano - 1,8 ir konjako šiek tiek, tik ponams. Dabar pagal Vyriausybės programą kiek jie gaus akcizų, išeina, kad vienas Lietuvos gyventojas teišgeria 6,7 litro degtinės ir likerio gaminių, 4 litrus vyno ir 38,4 litro alaus, šampano šiek tiek daugiau. Tai, gerbiamieji, aiškiai matom, kad vis dėlto neatitikimas tarp to, ką matome visuomenėje, ir to, kas yra oficialiai, mažiausiai dvigubas, jeigu ne daugiau. Todėl aš noriu kitiems metams duoti Vyriausybei užduotį, kad po vieną litrą vyno ir degtinės iš nelegalaus biznio pervestų į legalų, nelegaliam bizniui paliekant labai daug vyno ir 5 litrus degtinės. Na, kvaili įstatymai, ką darysi. Todėl, gerbiamieji kolegos, už tą vieną litrą vyno ir degtinės reikia pagal šios dienos akcizus surinkti 49 mln., jeigu neklystu, ne, 53 mln. litų. Gerbiamieji, ta užduotis turi būti įvykdyta.

Toliau. Kadangi šitame mūsų Alkoholio įstatyme numatyta (neatsimenu, kuriame straipsnyje), kad alkoholio kainos turi augti greičiau negu gyventojų pajamos, nors aš esu labai prieš, bet Vyriausybė 1996 m. bus priversta indeksuoti akcizą. Aš manau, kad jį indeksuos metų pabaigoje, padidėjus darbo užmokesčiui, taigi iš to galima gauti 16 mln. litų papildomų pajamų.

Degalai. 1992 m. variklinio benzino buvo sunaudota 580 tūkst. tonų, bet Vyriausybė tvirtina, kad vyksta tam tikras augimas, transporto srautai didėja, taigi manau, kad benzino suvartojimas atspindėtas nerealiai. Palieku didelį rezervą nelegaliam bizniui, ir manau, kad už dyzelinius degalus ir benziną taip pat galima surinkti papildomai 40 mln. litų.

Toliau. 720 mln. dolerių yra užsienio bankuose. Čia taip pat iš banko galima išsunkti mažiausiai 80 mln. litų. Kadangi jau nebeturiu laiko... apskritai suskaičiavau labai kukliai, palikau dar visur didelius rezervus. Siūlau biudžeto pajamas padidinti 230 mln. litų. Vyrai, jūs man neįrodysite, kad šito negalima padaryti. Tiesa, dar nepasakiau, kad siūlau sumažinti apie 50 mln. litų visų institucijų valdymui. Ne per pusę, o 50 mln. Tada susidaro 230 mln. litų. Juos siūlau paskirstyti taip: 25 mln. litų papildomai duoti gyvenamųjų namų statybai, mokslui ir studijoms - 50 mln. litų, sportui - 15 mln. litų (vis dėlto olimpiniai metai ir Lietuvos sportininkai gerai atstovauja Lietuvai), sveikatos apsaugai - 75 mln. litų ir 55 mln. litų švietimui ir mokslui.

Pabaigai norėčiau pasakyti gerbiamajam J.Šukiui, kad jis teisingai pastebėjo, jog reikia kirčiuoti biudžetas. Kada jis bus labai tvarkingas, tada aš taip ir kirčiuosiu, bet dabar tas biudžetas yra labai netvarkingas, todėl ir kirčiuoju biudžetas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė. Ruošiasi K.Antanavičius.

G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad svarstant biudžeto projektą paaiškėjo kai kurios mūsų darbo spragos. Mes turėtume tai pripažinti. Apie kai kurias iš jų jau kalbėjo prieš mane kalbėję Seimo nariai. Todėl aš pradėsiu nuo to, ko dar niekas neminėjo.

Pirma. Dar 1994 m. liepos 14 d. Seime buvo užregistruotas valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašo projektas Nr.1088, bet iki šiol Seime mes nesame jo svarstę ir patvirtinę. Kaip žinia, pagal mūsų Konstituciją valstybinės reikšmės paminklai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Todėl suprantama, kad mes pirmiausia turėtume jais pasirūpinti, juos tvarkyti, kadangi, šiaip ar taip, tai yra mūsų valstybės turtas ir mūsų valstybės pasididžiavimas.

Pagal mūsų pačių priimtą Nekilnojamų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ne valstybei priklausančius objektus paprastai prižiūri tie, kas yra tų objektų savininkai ir valdytojai. Bet ir pernai, ir šiemet svarstydami biudžetą mes susiduriame su tokia keista padėtimi, kai Paminklotvarkos departamentas (dabar jis vadinasi Kultūros vertybių apsaugos departamentas) pateikia Seimui paraišką skirti valstybės biudžeto pinigų, milijoninių sumų pirmiausia tiems objektams, kurių jie patys į savo Seimui pateiktą valstybinės reikšmės paminklų sąrašą nėra įtraukę.

Dar daugiau. Daugelio tų objektų savininkas pagal jų pačių nurodymą yra ne valstybė. Kaip pavyzdį paminėsiu Pažaislio bažnyčią. Praeitais metais jai buvo prašyta 4 mln., šiemet yra prašoma 1 mln. Bet aš labai nustebau, kad valstybinės reikšmės paminklų sąraše jos nėra. Žinoma, keista, kad Pažaislis iškrito iš valstybinės reikšmės paminklų sąrašo. Tarybiniais metais (1972 m.) sudarytame sąraše Pažaislis buvo, bet jeigu dabar jis šiuolaikinių paminklotvarkininkų tokiu nebelaikomas, iš to sąrašo yra išbrauktas, tai tada nesuprantama, kodėl jam prašoma pinigų iš valstybės biudžeto?

Tokių pavyzdžių yra labai daug tame sąraše ir tam, kam prašoma pinigų. Todėl aš manau, kad ir Paminklotvarkos departamentas, ir Seimas turėtų apsispręsti, ką mes laikome valstybinės reikšmės paminklais, ir be jokios abejonės jais rūpintis ir jiems skirti pinigų.

Kitas dalykas, kur akivaizdi mūsų darbo spraga, yra biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Tiek pernai, tiek šiemet, tai minėjo ir prieš mane kalbėję, užkliuvo tai, kad labai nevienodi atlyginimai įvairiose ministerijose ir žinybose. Šių metų balandžio 6 d. Seimas yra priėmęs nutarimą "Dėl Valdininkų įstatymo įgyvendinimo tvarkos". Jame yra toks 2 punktas. Cituoju: "Iki šių metų birželio 1 d. pateikti Seimui įstatymo, reguliuojančio visų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo ir pareigybių priskyrimo atitinkamoms kategorijoms, projektą." Įdomu, kad toks įstatymo projektas parengtas, ir tai įrodo tai, kad Vyriausybė už jį darbo grupei jau yra sumokėjusi 15 tūkst. litų. Bet keista, kad tas projektas Seimo iki šiol nepasiekė, nors turėjo pasiekti iki birželio 1 d. Manau, kad ir šitie mano paminėti atvejai, kada Seimas ne iki galo išsireikalauja kai kurių įstatymų projektų arba jų nepatvirtina, ir tie, kuriuos minėjo prieš mane kalbėję kolegos, kad nenormalu, jog iki šiol nepriimtas naujas gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, turto mokesčio įstatymas... Aš manau, kad tuos dalykus, kuriuos mes dar galime pataisyti, reikėtų pataisyti ir kuo skubiau tuos įstatymus priimti, kad būtų aiškesnis finansavimas.

Toliau porą pastabų dėl Vyriausybės rezervo. Noriu pasakyti, kad Vyriausybės rezervas augo labai dideliais tempais. Šiemet buvo 35 mln., o dabar planuojamas 41 mln. Esu linkusi manyti, kad rezervas iš viso nelabai reikalingas, bet jeigu jau jo būtinai reikia, tai jis neabejotinai negali būti kelių dešimčių milijonų dydžio. Juo labiau kad šiuometinio rezervo paskirstymo analizė rodo, jog Vyriausybė dažnai rezervą panaudoja tam, kam Seimas nebuvo pritaręs svarstant biudžetą, arba panaudoja remontams ir t.t. Aš manau, kad remontas nėra stichinė nelaimė, jį galima numatyti ir nebūtina tam planuoti pinigus iš Vyriausybės rezervo. Iš Vyriausybės rezervo galima skirti pinigus tik ypač svarbiems valstybinės reikšmės objektams.

Ir dar viena detalė. Planuojant biudžetą Vyriausybė yra užmiršusi, jog pagal Bibliotekų įstatymo 26 straipsnį, cituoju: "Nacionalinei M.Mažvydo bibliotekai ir kitoms penkioms valstybinės reikšmės bibliotekoms: Vilniaus universiteto, Mokslų Akademijos, technikos, medicinos ir aklųjų išlaikyti skiriamų lėšų dydis nurodomas Lietuvos valstybės biudžete atskira eilute." Kol kas iki šiol kažkodėl nuolatos buvo nurodoma tik viena iš minėtų bibliotekų - technikos biblioteka. Manau, jog reikia laikytis įstatymo ir skirti visoms, kam numatoma pagal įstatymą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu K.Antanavičių. Primenu gerbiamajam Seimo nariui, kad jam priklauso 5 minutės. Ruošiasi kolegė E.Kunevičienė.        

K.ANTANAVIČIUS. Ponai Seimo nariai! Vėl lapkritis ir vėl, galima sakyti, eilinis karavanas eina, šunys loja. Na, dar truputį pabūsiu šuneliu. Ką darysi, pakliuvom į tokią būdą, deja, tas karavanas griūva. Kad negriūtų karavanas, tai tegul pasikaria, tie šunys dar palos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, prašyčiau be epitetų.

K.ANTANAVIČIUS. Aš apie save kalbu, pone Juršėnai.

PIRMININKAS. Man vis tiek ir tamstos gaila. Pusę minutės pridedu. Prašome kalbėti.

K.ANTANAVIČIUS. Yra toks priežodis, jeigu niekas nekreipia dėmesio į tai, kas ką šneka, o ar jūs galite pasakyti, kad čia kas nors į ką nors kreipia dėmesį? Aš norėčiau pakalbėti apskritai apie visą biudžeto projektą, o ne apie kai kurias dalis.

Dėl pavadinimo. Pats pavadinimas jau rodo, kad nacionalinio valstybės biudžeto formavimo kelyje visiškai netoli pasistūmėta nuo tokio pat sovietinio Lietuvos dokumento. Pirmiausia yra kalbama apie du dalykus. Pavadinime rašoma vienur "valstybės biudžetas", paskui įterpiama "nacionalinis biudžetas". Tai nacionalinį biudžetą tvirtinam, ar netvirtinam? Niekur, net įstatymo projekte to nėra. Kas tai yra?

Toliau. Atskaitymai į savivaldybių biudžetus. Argi dabar turi būti tvirtinami atskaitymų normatyvai, kai tvirtinamas biudžetas? Tai yra visiškas sovietinis reliktas. Tekste parašyta: "Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų, dotacijų projektai parengti pagal galimybes, atsižvelgiant į savivaldybių poreikius". Ir nieko daugiau. Ar savivaldybė ką nors daro, ar kuria kokią pramonę? Gerai, kad mūsų tokios savivaldybės. Jeigu aš būčiau kokio nors rajono ar apskrities valdytojas, nė jokios gamyklėlės, jokio šiukšlyno man nepadarytumėt, nes man iš to jokios naudos nėra. Aš karalius, aš savo teritoriją izoliuoju ir jokių teršalų nebus. Turi būti aišku. Juk todėl pradėjom karą dėl ekonominio savarankiškumo, kad respublikų biudžetai neturi priklausyti nuo sovietinio biudžeto, kad regionų biudžetai neturi priklausyti nuo Respublikos, valstybės biudžeto. Nė kvapo, nė šešėlio.

Toliau. Jeigu žvilgteltume į biudžetą, tai argi matosi Lietuvos ekonomikos gaivinimo politika? Aš galiu drąsiai tvirtinti (gal aš matau klaidingai?), kad yra iš tiesų dvi tendencijos. Viena - biudžetas aiškiai demonstruoja siekimą kuo daugiau apiplėšti visus Lietuvos žmonių sluoksnius. Antra tendencija - Lietuva eina į tą vadinamąją valdininkų biurokratinę valstybę užmerktomis akimis. Dabar "subiurokratėsim" per porą metų, o po to kas bus, tebūnie. Tai rodo ir išlaidų struktūra, tai rodo mokesčių struktūra: vis didinti ir kuo daugiau surinkti. Ateina ir giriasi, kad daugiau surinksim. Na, rinkit, bet iš ko surinksit dar po poros metų, jeigu tie mokesčiai pramonę žlugdo, žemės ūkį žlugdo, verslą žlugdo? Aš galiu pateikti daug skaičių, bet, žinoma, ne per 5 minutes. Viena iš tokių yra pajamų struktūra. Žiūrėkit, 28% pajamų įplaukų turime iš prekybos. Iš pramonės turėjom 19%, dabar rašom 20%, iš žemės ūkio (kai kas sako - svarbiausia šaka) turim tik 8,5%, o pernai turėjom 8,6% ir t.t. Iš visų gamybinių sričių mažėja. Jeigu mes užsiimsim vien prekyba, tai ta prekyba kada nors vis tiek užtruks. Apie tą patį byloja visa pajamų struktūra. Pridėtosios vertės mokestis sudarys 53,8% viso biudžeto pajamų. Plius akcizai 18,3%. Vadinasi, be visų tiesioginių mokesčių, be gyventojų pajamų mokesčio, be organizacijų pelno mokesčio gyventojai dar sumokės 72,1% visų valstybės biudžeto pajamų.

Tai žlugdo ir gamybą, ir prekybą, ir ekonominį aktyvumą. Juk yra siaubinga situacija. Kitos biudžeto pajamos slepiamos, nenurodomos. Į mūsų Ekonomikos komiteto pastabas gauname vieną ar kitą "špargalką" arba Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, kad nesutinka. Visai neparodomos įplaukos už valstybinio kapitalo naudojimą, dividendai už akcijas ir t.t.

Jau Č.Juršėnas, kaip sakoma, mirkčioja. Aš norėčiau dėl išlaidų.

PIRMININKAS. Prašom minutę, gerbiamasis Antanavičiau, vis dėlto laikas.

K.ANTANAVIČIUS. Taip, taip. Dėl išlaidų. Aš surašiau, yra pateikta raštu ir, jeigu nepasakysiu, nedidelė bėda. Bendrajam valstybės valdymui 9,6%. Jeigu palyginsime 1996 metų valstybės biudžeto išlaidas su 1992 metais (tokie skaičiai buvo pateikti tame biudžeto projekte), tai matyti, kad valstybės valdymo kaštai padidėjo 8,9 karto, kai žemės ūkio, transporto ryšių plėtojimui skiriama tik 6,6 karto daugiau. O tai juk yra gyvybinės Respublikos šakos. Nepamatuoti kaštai viešajai tvarkai, visuomenės apsaugai. Tam skiriama net 16,5% visų valstybės biudžeto išlaidų - 794 mln., vos ne milijardas. Ar mes vien tik tiek ir verti, kad valdys vien policija, mokesčių inspekcija, Muitinės departamentas, Prezidentūra. Prezidentūrai išlaikyti didinami kaštai 2,75 karto, Seimui 2 kartus, Vyriausiajai rinkimų komisijai net 12 kartų ir t.t. Jeigu dabar pažiūrėsim... Aš tuoj pat išeinu. Jeigu pažiūrėsim, ką Biudžeto ir finansų komitetas parėmė, jeigu kokia biurokratinė institucija, teismas, ar dar kas paprašė - reikia paremti, jeigu koks nors reikalas, kuris tikrai duotų rezultatų, tam nereikia. Aš manau, kad tas plėšikavimas... Kodėl taip vadinu? Todėl, kad viena iš Amerikos ekonomisčių sociologių Hin Rond yra pasakiusi, kad egzistuoja iš viso (ir aš visiškai su tuo sutinku) tik du plėšikai: nusikaltėliai (su jais kovoti nemokam) ir valstybė, kuri vėl plėšia tuos pačius žmones. O Seimas yra tam, kad tą plėšimą sutvarkytų, kad pasakytų, kur naudoti. Mes to nedarom. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. E.Kunevičienė. Ruošiasi A.Kubilius.

E.KUNEVIČIENĖ. Laba diena! Šiandien aš labai trumpai kalbėsiu, nors ir opozicijos atstovai, tenka ginti, nes esu Biudžeto ir finansų komiteto narė.

Norėčiau pasakyti, kad negalima nuvertinti to darbo, kuris daromas. Finansų ministerijai norėčiau pasakyti kai kurių komplimentų. Ne sentimentai, o darbą reikia vertinti, jeigu žmonės dirba. Tai, kad jie jau beveik yra pasiruošę 1996 metais pereiti prie Iždo įstatymo, kai bus finansuojama pagal kiekvieną poziciją... Aš kai buvau, aš tik rengiausi, tai yra didelis ir labai sunkus darbas. Ir jie jau beveik pasiruošė. Tai didelis darbas, kad pasiruošta kitiems metams. Man tik gaila, kad jie nesuspėjo to padaryti 1996 metų sausio 1 d., nes metų vidury prie to prieiti bus labai sunku. Neduok, Dieve, jeigu liks tos vadinamosios paslėptos skolos, kurias savivaldybės skolingos ūkiniams subjektams, valstybinės biudžetinės organizacijos irgi lieka skolingos. Paskui bus labai sunku suvesti, nes tų skolų padengimo kol kas nenumatyta. Todėl aš ir siūliau (ir dabar dar prašysiu), kai bus peržiūrimas biudžetas, kad būtinai būtų atsižvelgta į tai (neaišku, kaip mes jį subalansuosim), kad sausio 1 d. neliktų neužfiksuotų skolų. Reikia atlikti inventorizaciją ir neleisti daugiau daryti skolų.

Dabar noriu pasiūlyti (kai peržiūrėsit biudžetą), kad dar atkreiptumėte dėmesį ir susipažintumėte su Estijos pavyzdžiu. Estijoje nebuvo sustabdyta reforma, t.y. tai, ką pas mus buvo padariusi LDDP. Ten šiandien biudžetas, nors valstybėje yra mažiau žmonių negu pas mus, apimtimi toks pat kaip ir pas mus. Biudžetas nedeficitinis. Ir dar labai geri dalykai, kuriuos norėčiau įrašyti ir į mūsų biudžetą, yra tie, kad 1996 m. jie prioritetą atiduoda švietimui. Sunormino, kad darbo užmokestis visoms valstybinėms biudžetinėms organizacijoms negali didėti daugiau kaip 13,8% , o švietimui leido 30%. Jie nuolatos didina lyginamąjį pajamų svorį savivaldybėms. Siūlyčiau, kad pas mus į tai būtų atsižvelgta. Ypač į darbo užmokestį. Pas mus darbo užmokestis kitais metais numatytas didesnis, negu šįmet - maždaug 23%, valstybės biudžete - net 47%, o savivaldybėms nieko nenumatyta. Šitaip negalima. Tikiuosi, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė, kada bus indeksuotas darbo užmokestis ir infliacija, atliks skaičiavimus ir tai visiems pataisys.

Dabar dar noriu paprašyti, kad nebūtų pas mus skriaudžiami sveikatos apsaugos ir švietimo darbuotojai, nes irgi yra šiokia tokia skriauda. Jeigu toms švietimo ir sveikatos struktūroms būtų skirtas toks pat darbo užmokesčio augimas, koks yra vidurkis Lietuvos valstybiniame biudžete, tai papildomai darbo užmokesčiui švietimui reikėtų dar 31 mln., o sveikatos apsaugai 15 mln. Negalim daugiau diferencijuoti taip, kad dar remtume tuos turtinguosius. Aš savo siūlymus pateiksiu raštu. Ačiū jums už dėmesį ir laiko nebegaišinsiu.

PIRMININKAS. Kviečiu A.Kubilių. Ruošiasi kolega A.Katkus - paskutinysis užsirašęs kalbėti.

A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Vyriausybės atstovai! Norėčiau tarti keletą žodžių apie dvi problemas, susijusias su biudžetu. Visiems yra žinoma, kad praeitais 1994 metais savivaldybių biudžeto pajamų dalis buvo neįvykdyta maždaug 120 mln. litų. Tokia skola savivaldybių pajamose yra užfiksuota 1995 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad už šitas skolas yra atsakinga Vyriausybė, kurios vykdoma netinkama ekonominė, finansinė, mokesčių politika ir buvo šių skolų susidarymo priežastis. Turbūt visiems, išskyrus finansų ministrą R.Šarkiną yra aišku, kad savivaldybės praktiškai neturi jokios įtakos savo biudžeto pajamų vykdymui. Visos mokesčių inspekcijos Lietuvoje kol kas yra pavaldžios Finansų ministerijai. Tuo tarpu finansų ministras savo atsakyme į mūsų klausimą rašo, citatos pradžia: "Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja vietos savivaldos vykdomosios institucijos per savo administracijos padalinius, kitas savivaldybės įstaigas ir organizacijas". Kalbant apie savivaldybių pajamų vykdymą, tokius ministro žodžius galima suprasti kaip humorą, sakyčiau, juodąjį humorą. Bet aš siūlyčiau ministrui atsakymuose į paklausimus nejuokauti, ypač prieš interpeliacijos Vyriausybei svarstymą. Taigi skolos savivaldybių biudžetams siekia 120 mln. Savivaldybės, negavusios šių įplaukų, be abejo, lieka skolingos kitoms įstaigoms. Tame pačiame atsakyme į paklausimą yra nurodyta, kad šių metų rugsėjo 1 d. organizacijos, finansuojamos iš savivaldybių biudžeto, yra įsiskolinusios energetikams už elektros energiją 25 mln. litų, už šilumą - 67 mln. litų. Taigi iš viso 92 mln. litų. Energetikai pradeda išjunginėti šilumos tiekimą gyventojams. "Lietuvos ryte" lapkričio 3 d. rašoma apie Juknaičių gyventojų piketą prie Šilutės savivaldybės. Juknaičiams energetikai dėl nesumokėtų skolų neįjungė šildymo. Šilutės savivaldybės administratorius sako, kad Vyriausybė Šilutės savivaldybei skolinga 6,8 mln. litų. Todėl savivaldybė negali sumokėti Juknaičių gyvenvietės skolų energetikams. Taigi esame didžiulių socialinių problemų išvakarėse. Ką žada daryti Vyriausybė? Kaip Vyriausybė žada išspręsti skolų savivaldybėms problemą? Galbūt kitų metų biudžete yra numatyta 120 mln. litų suma padengti Vyriausybės skolas savivaldybėms? Be abejo, kad biudžete apie tai net nekalbama. Premjeras, stovėdamas šioje tribūnoje, į klausimą, kaip žadama tas skolas padengti, nieko nepasakė. O energetikai žada skolingiems objektams išjungti šildymą. Vyriausybė, matyt, tuo džiaugiasi, nes, be abejo, tikisi, kad žmonės galvos, kad dėl to yra kaltos savivaldybės. Todėl labai keistai skamba LDDP, sakyčiau, užkeikimai apie tai, kad kitų metų biudžetas bus socialiai orientuotas. Jeigu vyriausybė neras būdų, kaip panaikinti dėl Vyriausybės kaltės atsiradusias savivaldybių skolas energetikams, energetikai dėl to išjunginės šildymą, tokį biudžetą mes turėsime vadinti labai paprastai ir aiškiai - antisocialiai orientuotu.

Norėčiau tarti keletą žodžių dar apie vieną finansinę problemą. Mano rankose 1991 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais žuvusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę artimųjų pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei, kurį pasirašė Sakalausko, Orlavičiaus, Balavako, Žagunio, Gerbutavičiaus, Loretos Asanavičiūtės ir kitų žuvusiųjų tėvai ir kiti artimieji. Jie nurodo, kad, pagal 1991 m. sausio 12 d. įstatymą, jiems buvo išmokėtos 180 tūkst. rublių kompensacijos, iš kurių dabar liko tik 1800 litų. Nuo 1993 m. birželio šie žmonės ne vieną kartą kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentą, Seimo vadovybę ir Seimo narius, kad ši likusi menka pinigų suma būtų indeksuota. Aš manau, kad tai turi būti nedelsiant padaryta. Manau, kad tai yra Lietuvos įžeidimas ir gėda, kai vienkartinė parama žuvusiųjų šeimoms yra mažesnė už mėnesinį Seimo Pirmininko ar Finansų ministro atlyginimą. Galime džiaugtis, kad kapuose pastatytas gražus paminklas, tačiau rūpestis žuvusiųjų artimaisiais turėtų būti ne tik parodomasis, bet ir kasdieninis. Siūlau kitų metų biudžete numatyti lėšas, kurių užtektų žuvusiųjų šeimų normaliai paramai, kuri vienai šeimai viršytų bent jau metinį vieno ministro atlyginimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu kolegą A.Katkų. Ir baigiamasis žodis priklausys finansų ministrui R.Šarkinui. Gerbiamasis A.Katkus. Nematau. Tada R.Šarkinas. Prašom.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti už tas pastabas ir siūlymus, kurie buvo pasakyti dėl 1996 metų biudžeto projekto. Aš manau, kad Vyriausybė jas detaliai išnagrinės, jos bus apsvarstytos ir bus pateiktos Vyriausybės išvados visiems komitetų ir Seimo nariams, kurie šiandien pasisakė. Mes šiandien įdėmiai klausėme ir fiksavome, manau, kad gausim stenogramas, gausim visų komitetų išvadas ir tai padarysim.

Tačiau norėčiau pažymėti keletą momentų ir šiandien, jeigu galima, kokias 3-4 minutes. Buvo pateikti kaltinimai dėl šių metų biudžeto vykdymo, kad bus neįvykdytas, nėra lėšų indeksavimui ir kitiems reikalams. Aš noriu pasakyti, kad šiais metais vykdydami biudžetą turėjom problemų. Matyt, gal kažkiek pavėluotai buvo imtasi visų priemonių, kad tas patvirtintas biudžetas būtų įvykdytas. Aš manau, kad iš esmės pajamų lygis pakilo ir patvirtinti planai viršijami. Šiek tiek sunkiau su išlaidų finansavimu, nes ilgą laiką nebuvo iš kur paimti lėšų patvirtintam deficito finansavimui. Todėl ir nebuvo laiku finansuotos numatytos priemonės. Bet manom, kad per artimiausią mėnesį visos likusios šių metų biudžeto skolos bus padengtos. O šiais metais reikalingos lėšos darbo užmokesčio indeksavimui ir kitoms socialinėms pašalpoms, subsidijoms artimiausiu metu (dabar tas projektas svarstomas Vyriausybėje) bus pateikta svarstyti Seimui.

Dėl kitų metų biudžeto projekto. Kaltinama, kad jis antisocialinis ir pan. Noriu pasakyti, kad šis biudžeto projektas tikrai yra socialinės orientacijos. Daugiau kaip pusė visų biudžeto išlaidų yra skiriama socialiniams reikalams. Jeigu paanalizavus išsamiau, tai labai daug biudžeto pozicijų, kurios pavadintos žemės ūkio ar kitiems reikalams, tai iš tiesų irgi yra socialiniai reikalai, t.y. parama žemdirbiams. Paėmus bet kurią kitą poziciją galima įžiūrėti daug socialinių klausimų.

Dabar dėl pajamų. Buvo Tėvynės sąjungos ir gerbiamojo J.Veselkos siūlymai dar padidinti pajamas milijonu. Padidinti galima, bet kas iš to? Ar jos padidės? Buvo Seimo narių, kurie sakė, kad ir dabar pernelyg dideli mokesčiai, o jeigu dar didinti mokesčius, tai, kaip gerbiamasis K.Antanavičius sakė, žmonės bus apiplėšinėjami. Mes, aišku, siūlymus dėl pajamų, kaip ir dėl išlaidų, detaliai apsvarstysime, bet realių galimybių jas padidinti (jau ir dabar aiškiai matyti) nebus.

Dabar - "Išlaidų dalis".

Manau, kad į labai daug kaltinimų atsakė gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė, bet kai kuriuos norėčiau ir aš pabrėžti. Ypač čia buvo kaltinama Vyriausybė dėl karo su savivaldybėmis ir savivaldybių biudžetų formavimo problemų, kad skriaudžiamos ir pan. Buvo pabrėžta, kad valstybės biudžete darbo užmokestis didėja 40%, o savivaldybių visai nedidėja. Na, nereikia klaidinti žmonių. Gerai žinome, kad valstybės biudžete didėja šiek tiek mažiau kaip 40%, savivaldybių biudžetuose taip pat didėja pagal įvairias šakas, švietimo, sveikatos 35-37%. Tai yra toks pat procentas, kaip ir valstybės biudžete.

Dabar dėl savivaldybių biudžeto formavimo. Čia buvo paminėtas Panevėžio miestas, kad mažėja atskaitymai iš kai kurių pajamų. Noriu pabrėžti, kad savivaldybių biudžetai formuojami grynai pagal metodiką. Išskirti ir išimti taip, kaip buvo pateikiama, vieną tų biudžetų rodiklį, negalima. Pavyzdžiui, paimt, kad iš fizinių asmenų mažėja, bet juk metodika paremta išlaidomis, tenkančiomis vienam gyventojui, jeigu yra kokių nors kitų ypatingų išlaidų. Reikia visuomet pažiūrėti, jeigu buvo ar kapitalo investicijos, ar buvo skirtos lėšos kokiems specialiems objektams statyti, tada aišku, kad jos buvo didesnės, o čia keičiasi. O fizinių asmenų pajamų mokestis yra pagrindinis visų savivaldybių biudžeto pajamų mokestis, nes jis yra vykdomas geriausiai, tai yra stabiliausios pajamos. Pačių savivaldybių pasiūlymu nustatytas toks atskaitymų procentas, kad jis sudarytų vienodą lyginamąjį svorį tų savivaldybių biudžeto pajamose. Taip ir buvo padaryta. Todėl tie kaltinimai absoliučiai neturi jokio pagrindo.

Dabar aš, aišku, nenorėčiau komentuoti dėl valstybės ir nacionalinio biudžeto. Taip tiesiog informacijai yra pateikti daug kur nacionalinio biudžeto skaičiai, kad Seimo nariai galėtų palyginti visą mūsų valstybės visumą. O žinot, įstatymai apibrėžia, kokį biudžetą Seimas tvirtina ir ką tvirtina savivaldybės. Savarankiškumo dalykai, na, taip, kaip numato įstatymas. Taigi aš, jūsų ilgai neužlaikydamas, noriu pasakyti, kad Vyriausybė labai detaliai išnagrinės visus pasiūlymus ir pateiks artimiausiu metu savo išvadas dėl visų pateiktų pastabų.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Taip pat dėkoju visiems kalbėjusiems Seimo nariams, ar komitetų, ar frakcijų vardu, ir paskiriems Seimo nariams. Primenu, kad pagal Seimo statuto 185 straipsnį, tuo pirmoji svarstymo dalis ir baigėsi, o antroji, tai jau 186 straipsnis. Ir aš noriu perskaityti, kas mūsų laukia. "Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kurio metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą". Čia gerbiamajam R.Šarkinui dar kartą primenu. "Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus", t.y. pranešėjas, reikia manyti, pats ministras turės ne tik paaiškinti, bet ir atsakyti į klausimus. O po diskusijos balsuojam.

Seimo narių pareiškimai (95.11.09)

7sesija 27 p svarstyti klausimai

Taigi ši posėdžio dalis baigta. Dabar pareiškimai. Kviečiu A.Endriukaitį į tribūną, o J.Bernatonį - pirmininkauti.

A.ENDRIUKAITIS. "Ponui Č.Juršėnui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, ponui A.Šleževičiui, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui. Pareiškimas. Dėl sistemingo Seimo nario teisių ribojimo.

1995 m. gegužės 30 d. pareiškime ponui A.Šleževičiui nurodžiau, kad gegužės 24 d. transportavimo tarnybos viršininkas pulkininkas leitenantas Jurkevičius ignoravo mano, kaip Seimo nario, ir kaip 1995 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu sudarytos laikinosios tyrimo komisijos dėl aplinkybių, susijusių su Rusijos ginkluotės pervežimais per Lietuvos teritoriją ištyrimo, nario teises, atsisakydamas pateikti dokumentus ir papildomai aiškinęs, kad tokios komisijos nežinąs. Niekas dėl to pakankamai man nepaaiškino ir už tai neatsakė. 1995 m. spalio 22 d. nebuvau įleistas į Kazlų Rūdos buvusią Rusijos kariuomenės, šiuo metu visiškai tuščią, bazę. Paaiškinimas buvęs toks, kad neradę bataliono vado ir budėtojo. Į mano 1995 m. spalio 23 d. raštą krašto apsaugos ministrui L.Linkevičiui negavau atsakymo dėl tokio elgesio atsakomybės.

Pareiškiu. 1. Tokį elgesį vertinu kaip Seimo nario teisių pažeidimą ir trukdymą atlikti savo pareigas. 2. Vykdomosios valdžios reakciją į mano teisių pažeidimą vertinu kaip Seimo opozicijos nario veiklos ribojimą arba LDDP vykdomą mano žabojimą.

Reikalauju visapusiško mano minėtų pareiškimų išnagrinėjimo ir politinio bei teisinio įvertinimo."

Pasirašo A.Endriukaitis.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Dėkoju. Dabar kalbės gerbiamasis Seimo narys L.Milčius. Beje, gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad tai buvo 67 rimtas gerbiamojo Seimo nario A.Endriukaičio pareiškimas.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti pareiškimą, kurį pasirašė 7 Seimo frakcijų atstovai. Kai kam gali atrodyti keista, kad štai 7 frakcijos gina vieną žmogų. Bet jeigu mes išmoksime kartais apginti vieną žmogų, iš tikrųjų, kaip reikia, matyt, gal galėsime apginti ir visus kitus. Taigi skaitau pareiškimą.

"Dėl tremtinio J.Baziliausko persekiojimo.

Lietuvai skaičiuojant šeštuosius nepriklausomybės metus, okupacinio komunistinio režimo aukos, dešimtmečius persekioti politiniai kaliniai ir tremtiniai ir toliau lieka pastumdėliais. Žmogus, praradęs Sibiro gulaguose savo jaunystę ir sveikatą, turi parodyti nežmonišką ištvermę ir atkaklumą, kad įveiktų valdininkų biurokratines džiungles bei absurdiškų teismų golgotą ir galėtų atgauti nuosavą žemę ar savo paties statytą namą.

Ryškus tokios padėties pavyzdys yra J.Baziliausko iš Šakių rajono Griškabūdžio kaimo. Tai kelis metus besitęsianti ir nesibaigianti ekspertizė ir teismų karuselė dėl nuosavo namo, kurį 1949 m., ištrėmus į Sibirą Baziliauskų šeimą, konfiskavo okupacinė valdžia. Nenorint grąžinti jo namo ir įtakojant buvusiam kolūkio pirmininkui Augustaičiui, norima iš tremtinio dar ir pasipelnyti. Sunku suvokti tokių veiksmų ir procedūrų prasmę. Vienintelis įmanomas paaiškinimas - sąmoningas ir suplanuotas pasityčiojimas ir persekiojimas vien už tai, kad žmogus buvo neparankus okupantams ir jų vietiniams statytiniams.

Mes smerkiame tokią valdžios pareigūnų poziciją kovotojų už Lietuvos laisvę ir okupacijos represijų aukų atžvilgiu ir reikalaujame teisybės ir teisingumo, atidos ir pagarbos sprendžiant panašius klausimus. Reikalaujame tremtinio J.Baziliausko pažeistas teises ir nuosavybės grąžinimo klausimus išnagrinėti Seimo Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų ir Ekonomikos komiteto bendrame posėdyje.

Seimo frakcijų vardu:

Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos vardu gerbiamasis P.Jakučionis;

Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos vardu L.Milčius;

Tėvynės sąjungos Lietuvos konservatorių frakcijos vardu A.Kubilius;

Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu I.Uždavinys;

Lietuvos demokratų partijos vardu S.Pečeliūnas;

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos vardu A.Sakalas;

Lietuvos centro sąjungos vardu R.Ozolas.

Vilnius, 1995 m. lapkričio 7 d."

Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis, reikės balsuoti. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti, kas už tai, kad ši problema būtų išnagrinėta Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų ir Ekonomikos komitetuose? Balsavimas pradėtas.

Už - 23, prieš - 1, susilaikė 3. Taigi šie komitetai nagrinės minėtą problemą.

Dabar pareiškimą padarys balsų skaičiavimo grupės nariai Seimo nariai G.Jurkūnaitė ir V.Andriukaitis.

G.JURKŪNAITĖ. Seimo narių balsų skaičiavimo komisija, baigdama savo darbą, ryžtasi pareikšti štai ką.

V.P.ANDRIUKAITIS. Su liūdesiu konstatuojame, kad jau daugiau šiemet neskaičiuosime.

G.JURKŪNAITĖ. Su džiaugsmu konstatuojame, kaip gerai, kad ne visi šios komisijos nariai turi karves ir nedingdavo jų melžti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Su liūdesiu konstatuojame, kad konservatorių atstovė nemėgsta skaičiuoti.

G.JURKŪNAITĖ. Su džiaugsmu konstatuojame, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas žada moraliai ir kitaip paskatinti gerai dirbusią komisijos dalį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Ačiū visiems ir gero vakaro!

PIRMININKAS. Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks antradienį, lapkričio 14 d. 10 val. Pirmadienį 9 val. 30 min. Seniūnų sueigos posėdis.