Dvidešimt šeštasis posėdis
1995
m. lapkričio 9 d.
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymo projektas (pateikimas) |
|
|
Darbotvarkės aptarimas (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielos kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 9 d. rytinį plenarinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia darbotvarkė. Jūs turite šiek tiek patikslintą variantą, dėl visų dalykų yra Seimo seniūnų sueigoje sutarta. Papildomai noriu štai ką paaiškinti, kad po to nebūtų keblumų. 1-1a ir, jeigu spėsime, 1-1b turės būti nagrinėjami šiek tiek trumpiau, kad galima būtų apsispręsti dėl pirmojo rezervinio klausimo. Jūsų turimame darbotvarkės projekte taip ir parašyta: 1 rezervinį klausimą planuojama svarstyti 10 val. 40 min. taip, kaip pageidavo finansų ministras, kad šiandien mes pasiryžtume ir apsispręstume. Antras dalykas, kurį patikslindamas turiu pranešti, 1-4 klausimas yra vienas įstatymo projektas, bet yra registruotas dar ir kitas įstatymo projektas, prašom tai turėt galvoj. Visų pirma aš kreipiuosi į kolegą V.Zimnicką. Štai šie du dalykai ir, žinoma, svarbiausia rytiniame posėdyje - mes turėsime viešnią, todėl prašyčiau apie 11 valandą susikaupti, ją pasitikti ir išklausyti jos kalbą. Paskutinis dalykas, dėl ko Seniūnų sueigoje taip pat buvo sutarta. Atsižvelgiant į tam tikrą situaciją valstybėje nuo 12 val. Seimo rūmuose Seimo nariai ir ne tik Seimo nariai galės pasiskiepyti nuo dizenterijos ar difterijos? (Juokas salėje) Ką reiškia nepakankamas medicininis išsilavinimas. Vis dėlto difterija? Taip, gerbiamieji kolegos gydytojai? Ar dizenterija? Gerbiamieji bičiuliai, manau, visi viską suprato ir kiekvienas skiepysis nuo to, nuo ko reikia. 12 val. medicinos punkte, einant į trečiuosius rūmus. Aš manau, visi žinote. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom netriukšmauti, skiepytis vis tiek reikės. Taigi pradedame posėdžio... (Balsai salėje) Klausimų negali būti, nes darbotvarkė Seimo seniūnų sueigoje buvo aprobuota, jeigu kas reikalauja balsuoti, prašom. Balsuoti galime. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamas Seimo Pirmininke, labai prašytume, kad rezervinis 3 klausimas "Dėl gyventojų indėlių bankrutuojančiuose bankuose dalinio kompensavimo", taip pat rezervinis 3b "Dėl gyventojų indėlių kompensavimo fondo nuostatų patvirtinimo" ir 3c, kuris taip pat susijęs su tuo, "Dėl Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio papildymo" būtų pagrindinėje darbotvarkėje, kaip nepaprastai aktualus žmonėms. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš visiškai su jumis sutinku, bet neatimkime laiko tokiems pareiškimams, kadangi tai savaime aišku. Tikrai jis bus, neatimkime laiko. Kolega K.Gaška.
K.GAŠKA. Aš norėjau užsiregistruoti, pone Pirmininke. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Bus padaryta. A.Andriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Pirmininke, darbotvarkę reikia atnešti ir padėti ant stalo. Jūs čia užrašote, kažkur įmetate. Aš neturiu tokios galimybės kas dešimt minučių bėgioti į dėžutę ir žiūrėti, kas ten įdėta. Darbotvarkę malonėkite padaryti taip.
Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas Nr.1572(3) (priėmimas) (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Labai svarbus pareiškimas. 67 rimtas pareiškimas Seimui. Gerbiamieji kolegos, užsiregistruokime, kad būtų įvykdytas bent vieno Seimo nario reikalavimas. Prašom registruotis. 86 Seimo nariai. Taigi, mieli kolegos, 1-1a klausimas - Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas. Mes jį jau esame pradėję priimti pastraipsniui. Kviečiu į tribūną ministrą R.Šarkiną. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.
R.ŠARKINAS. Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymo projektas jau labai seniai svarstomas Seime. Buvo daug pastabų, ir aptartas Biudžeto finansų komitete. Į daug pastabų atsižvelgta, ir prašom pradėti šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamas ministre, jau dabar reikėtų teikti 3 straipsnį, kadangi pirmus du priėmėme. Prašom dėl pataisų 3 straipsniui.
R.ŠARKINAS. 3 straipsniui yra gerbiamo J.Veselkos pastaba, kuriai mes nepritariame. Ir 3 straipsniui yra gerbiamo V.Andriukaičio pastaba vietoje "išlaikomo" įrašyt "finansuojamo". Pagal terminologiją taip negalima sakyti, nes "finansuojama" visai kitą reikšmę turi. Ir 3 straipsniui yra gerbiamo R.Bloškio pastabų, kurių vienos priimtos, o kitoms negalima pritarti. Prašytume pritarti tam, kas yra pateikta trečiame įstatymo variante, kuris yra čia nurodytas.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, dėl kiekvieno siūlymo reikės balsuoti atskirai, kadangi siūlymams nėra pritarta. Visų pirma dėl pirmosios šio straipsnio dalies. Yra Seimo nario J.Veselkos siūlymas išbraukti žodžius "išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto". Prašysiu pasisakyti dėl šios pataisos ir balsuosime. Pirmiausia siūlymo autorius, Seimo narys J.Veselka. Prašom kalbėti.
J.VESELKA. Gerbiami kolegos, šito mano pasiūlymo esmė, atrodo, atitinka tą situaciją, kadangi jūs priėmėte nuostatą, kad biudžetinės įstaigos yra visiškai ar iš dalies išlaikomos iš biudžeto. O šitame 3 punkte jūs rasite, kurios steigiamos iš biudžeto. Vadinasi, jeigu ten bus kitų lėšų, jos negali būti registruojamos. Todėl, mano nuomone, priėmus 1, 2 įstatymo straipsnius, kad jos gali būti ir taip, ir taip, 3 punktas, kuriame išbrauktume šitą, atitiktų pirmųjų dviejų punktų sampratą ir nebūtų jokio prieštaravimo. Kitaip 3 punktas dabar jau prieštaraus pačiam įstatymui, nes gali būti tik šimtaprocentinis, kada išlaikomos 100% iš valstybės biudžeto. O šito įstatyme nėra. Todėl man atrodo, kad tikslinga būtų išbraukti šituos žodžius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti už Seimo nario J.Veselkos pasiūlymą, vienas - prieš. Seimo narys R.Bloškys dėl šio siūlymo? Seimo narys V.Andriukaitis dėl šio siūlymo?
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne, ne dėl šio.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiami Seimo nariai, išbraukti čia nieko nereikia, čia viskas visiškai yra aišku, nes 1 straipsnyje kaip tik ir yra aptarta, ar visiškai, ar iš dalies. Todėl čia šitie žodžiai, kad išlaikoma iš Lietuvos valstybės biudžeto, kaip tik konkretizuoja, tačiau nieko neatmeta ir nieko nepapildo. Juk reikia perskaityti 1 straipsnį, kad nustato iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšų visiškai ar iš dalies išlaikomų. Tada, kai mes čia sakome išlaikomų, tai ir kalbame apie tai, kad visiškai ar iš dalies, todėl visiškai išbraukti nereikia. Aš palaikau tokį straipsnį, koks jis yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, prašysiu balsuoti. Kas už gerbiamo Seimo nario J.Veselkos siūlymą, kad tie žodžiai būtų išbraukti iš pirmosios straipsnio dalies, prašau balsuoti. Kas prieš - prieš arba susilaiko. Už - 12, prieš - 32, susilaikė 11. Taigi neišbraukta. Dabar dėl gerbiamo Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlymo. Galbūt gerbiamas Seimo narys V.Andriukaitis atsiima siūlymą?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Šiuo atveju atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuomet balsuoti nereikės. Dėl gerbiamo Seimo nario R.Bloškio siūlymo. Ar, gerbiamas ministre, pirmojoje dalyje siūlymą priimate, po žodžių "ministerijos" įrašyti "apskričių valdytojai arba kitos valstybinės institucijos". Ar reikia balsuoti?
R.ŠARKINAS. Tai yra įrašyta.
PIRMININKAS. Priima. Taip?
R.ŠARKINAS. Jau įrašyta.
PIRMININKAS. O antrojoje dalyje siūlymą?
R.ŠARKINAS. Antrojoje negalima priimti.
PIRMININKAS. Tuomet prašysiu siūlymą dėl antrosios dalies argumentuoti jo autorių gerbiamą Seimo narį R.Bloškį.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamas ministre, gerbiami Seimo nariai, trūksta kažkokios logikos. Jeigu mes priėmėme Švietimo įstatymo papildymus ir pakeitimus, tai ten kaip tik yra numatyta, kad ir steigiamos savivaldybių įvairios švietimo įstaigos turi būti suderintos su kitomis institucijomis. O dabar čia išeitų, kad jau dabar savivaldybės galės savavališkai, savanoriškai įsteigti visiškai neatsižvelgdamos į jau galiojančius priimtus įstatymus. Todėl aš manyčiau, kad šitokia situacija pakenktų apskritai Lietuvai ir ypač Rytų Lietuvai. Todėl aš kviesčiau Seimo narius pritarti šitam mano pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas gali pasisakyti už šį siūlymą, vienas - prieš. Gerbiamas Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Mes negalime pritarti. Svarstėme tą klausimą komiteto posėdyje. Mes iš viso suvaržytume tada savivaldybes, jos iš viso negalėtų nieko spręsti, absoliučiai. Mano supratimu, yra užrašyta, kad steigdami steigimo aktus derina su Finansų ministerija, ir savivaldybių tarybos turi tam teisę. Man atrodo, čia mes nieko nepažeidžiame. Aš įsivaizduoju kolegos R.Bloškio nuogąstavimus dėl paties finansavimo. Tai tas klausimas bus išsisprendęs kitais metais, kai pradės veikti Iždo įstatymas. Tada viskas atsistos į savo vietas ir nieko mums čia nereikės nuogąstauti. Aš siūlau balsuoti taip, kaip yra tekste.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, dabar vienas galėtų paremti gerbiamo Seimo nario R.Bloškio siūlymą. Seimo narys V.Bubnys.
V.J.BUBNYS. Aš kaip tik norėčiau paremti gerbiamo R.Bloškio siūlymą. Manau, jis visiškai yra motyvuotas, kaip jis minėjo, ir tikrai reikėtų į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nario R.Bloškio siūlymas antrojoje dalyje po žodžių "savivaldybės tarybos" įrašyti žodžius "Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka"? Už - 31, prieš - 8, susilaikė 17. Siūlymas priimtas. Dabar dėl viso straipsnio. Prašom, gerbiamas pranešėjau. Ar galime priimti visą straipsnį, kadangi buvo priimtas siūlymas?
R.ŠARKINAS. Taip, ką darysi. Galima priimti.
PIRMININKAS. Gerbiami Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu, ar yra norinčių... Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš negalėčiau pasisakyti dėl šio viso straipsnio, kadangi šis straipsnis dabar iš tikrųjų yra pakankamai komplikuotas. Tarkime, pirmoji straipsnio dalis teigia, kad, steigiant biudžeto įstaigą, steigimo aktą priima Seimas, ir t.t., ir t.t., valdytojai. Štai, steigdamas biudžetinę įstaigą, steigėjas privalo suderinti šį steigimo aktą ne su bet kuo, bet su Finansų ministerija. Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas privalės suderinti su Finansų ministerija, Prezidentūra privalės suderinti su Finansų ministerija, Konstitucinis Teismas ir t.t., ir t.t. Kyla klausimas netgi ir toks, kaip galima tokio aukšto rango valstybinės institucijos steigimą pavesti derinti net ne su finansų ministru, o, tarkime, su Finansų ministerija, o gal ten kartais bus nurodytas tiktai padalinys ar dar kas nors. Šiuo požiūriu iš tikrųjų yra didelis kuriozas pasiūlytoje redakcijoje. Kita vertus, tai sudaro galimybę labai smarkiai Finansų ministerijai steigiant įtakoti tas institucijas, pavyzdžiui, teismus ir pan. Tai yra be galo pavojinga formulė. Aš manau, kad ši formulė vargiai ar gali būti konstitucinga. Todėl aš balsuoju prieš šį įstatymo straipsnį.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už. Gerbiamas Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš pasisakau už. Svarstant Biudžeto ir finansų komitete šitas viskas buvo absoliučiai matyti, buvo aišku ir buvo svarstyta. Mes nieko čia nusikalstamo nematome, kad būtų derinamas tas klausimas. O kompetencija absoliučiai visa dėl biudžeto įstaigų yra Finansų ministerijos. Kadangi toliau finansavimas. Nieko baisaus, jeigu net ir Seimas, sakykime, šiuo atveju formaliai tą klausimą derintų. Tačiau tai nereiškia, kad Finansų ministerijos bus lemiamas žodis. Čia grynai, jeigu taip sakytume, neišmetant gerų ar blogų iš bendro konteksto yra įrašyta, todėl aš nematau nieko baisaus. Tačiau pritarus paskutiniam pasiūlymui, sviestas tampa sviestuotu, kadangi šito 3 straipsnio pirmos pastraipos paskutinis sakinys aiškiai kalba, kad steigdami biudžetinę įstaigą steigėjai privalo steigimo aktą suderinti su Finansų ministerija. Iš viršaus čia matyti, kad visos institucijos arba žinybos derina, todėl čia naujas papildymas visiškai nereikalingas. Tačiau ką padarysi, jeigu taip pasielgė Seimas. Bet jokių pataisymų čia nereikėjo. Ačiū. Aš pritariu 3 straipsniui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 šio įstatymo straipsnis? Už - 40, prieš - 4, susilaikė 12. Priimta. Prašom, gerbiamas ministre, dėl 4 straipsnio.
R.ŠARKINAS. Dabar dėl 4 straipsnio buvo gerbiamo J.Veselkos pasiūlymas. Jis yra jau priimtas. Taip? Dėl 4 straipsnio gerbiamo J.Veselkos yra priimtas. O gerbiamo V.Andriukaičio. Tai jis redakcijos nekeičia. Todėl manyčiau, kad reikia priimti taip, kaip suredaguota pagal gerbiamo J.Veselkos ir pritarta komiteto.
PIRMININKAS. Ar gerbiamas Seimo narys V.Andriukaitis norėtų teikti savo siūlymą?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, norėčiau teikti ir motyvuoti.
PIRMININKAS. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiami Seimo nariai, taip, kaip dabar yra suredaguota, visiškai aišku, kad biudžetinių įstaigų steigimas reglamentuojamas dviem visiškai skirtingais lygiais. Vienu atveju, įstatymo lygio nustatyta tvarka, kitu atveju yra Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskritai šis įstatymas biudžetinių įstaigų klasifikacijos nepateikė. Tarkime, tos biudžetinės įstaigos, kurios yra konstituciniai institutai, kurias iš tikrųjų reglamentuoja Konstitucija, jeigu tai iš Konstitucijos išplaukia, tai iš tikrųjų reglamentuoja įstatymai, todėl vargu ar šiuo atveju Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pritaikyta kas nors kita. Kita vertus, kokia nors biudžetinė kontora, kuri yra, visiškai suprantama, pavaldi kažkokiai žinybai ar panašiai ir ta žinyba kaip steigėjas gali kreiptis į ministeriją ir pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ji gali tokią agentūrą, kontorą ar komitetą steigti. Tai šiuo atveju pateikta redakcija yra net formaliai logiškai ydinga, nes ji nesuteikia jokio aiškumo. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, tada aišku, kad Vyriausybės tvarka. Jeigu įstatymai nustato kitaip, aišku, kad Vyriausybės nustatyta tvarka nebus tam taikoma. Netgi redakciniu atžvilgiu mano formuluotė yra daug aiškesnė.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Aš vis dėlto manyčiau, kad ši formuluotė yra pakankamai tiksli ir ką gerbiamas V.Andriukaitis pasakė, ji neprieštarauja tam pasakymui. Aišku, tai, kas įsteigta įstatymais, tas negali būti Vyriausybės nustatyta tvarka likviduota arba reorganizuota. O tai, kas yra kitokia tvarka... Vyriausybės tvarka negali prieštarauti įstatymams, todėl manyčiau, kad ta formuluotė pakankamai atriboja, kur įstatymai - įstatymai, o kur yra neįstatyminės normos, ten veikia Vyriausybės tvarka. Todėl manyčiau, kad pakankamai tiksli formuluotė ir išsprendžia gerbiamo V.Andriukaičio keliamą problemą. Todėl siūlau balsuoti už tą formuluotę.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik už gerbiamo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymą. Seimo narys F.Kolosauskas. Gerbiami Seimo nariai, prašysiu balsuoti, kas už gerbiamo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymą, kad iš 4 straipsnio išbrauktume žodžius "Lietuvos Respublikos įstatymų arba..." ir papildyti žodžiais "jeigu įstatymai nenumato kitaip", prašau balsuoti. Kas prieš, prieš arba susilaiko.
Už - 12, prieš - 23, susilaikė 14. Taigi šis siūlymas nepriimtas.
Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimta.
Prašome dėl 5 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau.
R.ŠARKINAS. Dėl 5 straipsnio yra gerbiamojo V.Andriukaičio pastaba, kur siūloma pirmąjį ir antrąjį sakinius pakeisti tokia pastraipa: "Biudžetinės įstaigos savo veikloje vadovaujasi nuostatais, kuriuos tvirtina šių įstaigų steigėjai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka." Manom, kad šito priimti negalima, nes šitoje pateiktoje redakcijoje yra apibrėžta labai aiškiai, ir siūlome priimti taip, kaip pateikta tekste.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, norėtumėte argumentuoti savo siūlymą?
V.P.ANDRIUKAITIS. Mano siūlymas tik labiau patikslina tai, kokia nustatyta tvarka steigėjai steigia šias įstaigas. Jeigu ta tvarka reglamentuojama Vyriausybės ir kadangi ankstesniame straipsnyje yra nuoroda, jog Vyriausybės nustatyta tvarka, tai gal ir tas steigimo aktas turi būti nustatyta tvarka pateikiamas, išpildomas ir t.t.
R.ŠARKINAS. 5 apie nuostatus.
V.P.ANDRIUKAITIS. 5.
R.ŠARKINAS. Tai apie nuostatus, o ne apie steigimo tvarką. Steigimo tvarka 4. Jau priimta. Dabar apie 5.
V.P.ANDRIUKAITIS. Apie 5. Na, dėl nuostatų neprincipinė pozicija ir galiu atsiimti.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia?
V.P.ANDRIUKAITIS. Ne.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 5 straipsnio yra prieštaravimų ar galim priimti bendru sutarimu? Priimta.
Prašome dėl 6 straipsnio.
R.ŠARKINAS. Dėl 6 straipsnio yra gerbiamojo J.Veselkos pastaba, taip pat gerbiamasis V.Andriukaitis siūlo papildyti viešumu, ir daugiau nėra. Manom, kad negalima priimti gerbiamojo J.Veselkos siūlymo, kur įrašo ir valdyba, ir... Pasidaro labai sudėtinga, nes biudžetinė įstaiga dažnai yra, pavyzdžiui, vienas direktorius ir pradės valdyba, ir t.t. Vis dėlto ta tvarka turi būti. Atsako vadovas, ir manom, kad turėtų likti taip, kaip buvo pateikta ir kaip suderinta po svarstymo su komitetu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narys J.Veselka siūlo performuluoti visą straipsnį, tai pirmiausia mes turėsime alternatyviai apsispręsti, kurią redakciją pasirenkame: ar pasiūlytą pranešėjo, ar Seimo nario J.Veselkos. Pirmiausia siūlymo autorius Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noriu štai ką pasakyti. Šita mano formuluotė atsirado tada, kai aš siūliau pirmuosiuose straipsniuose apriboti, kiek gali sudaryti nebiudžetinės lėšos tų biudžetinių įstaigų finansų. Kadangi jūs šitą sistemą atmetėte ir dabar 1% galės būti iš biudžeto ir 99% iš nebiudžetinių lėšų, tai iš esmės... mano sumanymas buvo ta prasme, kad jeigu tik biudžeto lėšos, aišku, vadovas vienas, vadovas atsako, ir viskas. Bet jeigu yra daug kitų pajamų, tai mano idėja buvo ta, kad ten, kur kitos pajamos iš tam tikros veiklos, kad atsirastų kolegialus organas, kuris kontroliuotų tų lėšų formavimą, paskirstymą, naudojimą. Tokia buvo mano idėja. Bet kadangi jūs visas idėjas atmetate, tai balsuokite kuo greičiau. Suprantu, kad tai yra beprasmiška.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pasisakyti už vieną alternatyvų variantą, kitas už kitą. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kadangi buvo priimtas 1 straipsnis, kuris reglamentuoja, kad biudžetinė įstaiga dabar gali būti arba visiškai iš biudžeto, arba iš dalies iš biudžeto, plius ji gali turėti dar nebiudžetinių lėšų, vadinasi, šiuo metu įstaiga bus tokia: steigiama iš biudžeto turės biudžetinių lėšų, kažkokių dar kitų lėšų, plius dar nebiudžetinių lėšų. Šiuo atveju mes iš tikrųjų supainiojame ekonominius pagrindus. Kada mes kalbame apie tokios rūšies įstaigą, mes kalbame apie viešąją korporaciją, kurią galėtų reglamentuoti viešųjų įstaigų įstatymas. Dabar yra didelė painiava, kadangi Seimas sukėlė tą painiavą įstatymo pradžioje, 1 straipsnyje. Šiuo atveju jis turėtų būti nuoseklus ir tada valdymo prasme tokių įstaigų, kurios yra formuojamos iš labai mišrių lėšų... Jis turėtų apsispręsti, kokia tai įstaiga.
Socialdemokratai sakė, kad jie kalba apie biudžetines įstaigas kaip valstybines valdymo ir valdžios institucijų įstaigas. O tokios įstaigos kaip ligoninės ar kitos turėjo būti finansuojamos pagal viešųjų įstaigų įstatymą ir čia nereikėjo šitos painiavos daryti. Dabar ta painiava tikrai yra, ir jums galime pasakyti, kad šiuo metu yra kuriozinė situacija, kada respublikinės ir vietinės savivaldybių valdymo įstaigos bankuose turi 460 mln. indėlių, o tai yra iš viso nesuprantama. Mes pateiksime Statistikos departamento duomenis. Tai jums pavyzdys to varianto, kas dabar vyksta su biudžetinėmis įstaigomis ir ką mes šitoje savo painiavoje darome toliau. Todėl arba būnant nuosekliam Seimui reikia dabar paremti J.Veselkos sprendimą, arba, priešingai, grįžti prie pačios definicijos ir atsisakyti žodžių "iš dalies".
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymą. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto ir gerbiamasis J.Veselka, ir gerbiamasis V.Andriukaitis iš dalies teisūs. Iš dalies. Bet mes tuos niuansus turime numatyti kituose įstatymuose. Šiame straipsnyje yra aiškiai pasakyta: "jeigu įstatymai nustato kitaip". Yra aiškiai, lietuviškai parašyta. Ir mums dabar parašyti didžiausią tiradą apie biudžetinių įstaigų valdymą niekaip negalima.
Ponas V.Andriukaitis piktinasi, kad kai kurios biudžetinės įstaigos bankuose laiko savo pinigus. Tai kur jie turėtų laikyti tuos pinigus, - kojinėse? Tai yra kitas momentas. Tai yra dėl to, kad dar neveikia Iždo įstatymas. Todėl... lėšos vienoje vietoje, jos yra išbarstytos ir šitas dalykas yra žinomas. Tvarka yra rengiama, nuo kitų metų pradės veikti Iždo įstatymas, bus finansuojama visiškai kitaip, pagal atliktus darbus, pagal atliktas paslaugas ir viskas atsidurs savo vietose. Aš manau, kad dabar reikia balsuoti taip, kaip yra tekste, o po to mes, priiminėdami kitus įstatymus dėl viešųjų įstaigų, įrašysime, bus tas viešumas, bus visuomenės atstovai ir t.t.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 81 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime alternatyviai. Kas už pranešėjo ir komiteto siūlomą redakciją, paspaus mygtuką "už". Kas už gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlomą redakciją - prieš. Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už - 44, prieš - 13. Taigi pasirinktas pranešėjo siūlytas variantas. Su gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos pataisomis baigėme.
Dabar reikėtų kalbėti dėl gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio pataisų. Visų pirma papildyti pavadinimą žodžiais "ir jų veiklos viešumas". Prašysiu gerbiamąjį Seimo narį argumentuoti siūlymą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto ar aš negalėčiau argumentuoti straipsnio pavadinimo kartu su ta pastraipa, kurią siūlau? Nes priešingu atveju...
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šį klausimą teko susipažinti su ta informacija, ta ekspertine medžiaga, kurią Lietuvai yra teikę užsienio ekspertai, atsižvelgdami į biudžetinių arba oficialių valdžios ir valdymo institucijų veiklos viešumą. Mes gerai žinome, kad oficiali informacija, ypač ta informacija, kuri sukuriama iš mokesčių mokėtojų pinigų, iš biudžeto lėšų, turi būti oficialiai ir viešai prieinama kiekvienam Lietuvos piliečiui, Lietuvos gyventojui. Mes žinome, kad daugelio šalių oficialiose biudžetinėse įstaigose įėjus iš karto į įstaigą yra informacijos biurai, kuriuose nustatyta tvarka guli oficialūs dokumentai, yra matomos finansinės sąmatos ir mokesčių mokėtojas tikrai žino, kiek ta biudžetinė įstaiga jam kaštuoja iš jo mokesčių, kokia yra sąmata ir šitas informacijos viešumas yra būtinoji sąlyga.
Kita vertus, mes šiandien svarstome Visuomenės informavimo įstatymą. Lietuvoje Konstitucija aiškiai teigia, kad informacija yra vieša ir atvira. Šiuo požiūriu biudžetinių įstaigų veikla turi būti vieša, nepriklausoma nuo tų viešųjų ne pelno įstaigų, taip pat ir biudžetinių Vyriausybės valdymo ir valdžios institucijų veikla turi būti vieša ir oficialūs dokumentai turi būti viešai ir aiškiai prieinami kiekvienam piliečiui. Kad nereikėtų bėgioti dėl oficialios informacijos, ieškoti, kaip prie jos prieiti, gauti leidimus iš ministro ar pan. Iš mokesčių mokėtojų pinigų dirbančios institucijos privalo tarnauti žmonėms. Taip sako Lietuvos Konstitucija. Todėl mano pasiūlymas yra tikrai konstitucinis, jis siejasi su informacijos laisve, siejasi su oficialiais dokumentais, siejasi su tuo, kad piliečiai žinotų tokių institucijų sąmatas, žinotų, kiek jos jiems kainuoja. Todėl aš siūlau balsuoti už šį principinį ir esminį biudžetinių įstaigų įstatymo papildymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti, kas už šį pavadinimo ir paties straipsnio papildymą? Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pritarti V.Andriukaičio pasiūlymui dėl to, kad biudžetinės įstaigos iš tiesų yra išlaikomos iš visų žmonių lėšų, ir žmonės turi turėti tokią galimybę ir teisę susipažinti ir su dokumentais, ir su tų lėšų panaudojimu. Todėl siūlau pritarti siūlomam papildymui.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pasisakyti prieš šią pataisą. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš, žinoma, pasisakau prieš. Dėl to, ką minėjo gerbiamasis kalbėjęs Seimo narys ir abu prieš tai, tai aš visiškai sutinku dėl informacijos viešumo, dėl informacijos laisvės. Bet visa tai turėtų būti taikoma ne šitam įstatymui, ne šitam straipsniui, bet apskritai Lietuvos Respublikoje. Tada gal ir reikėtų tai padaryti specialiame įstatyme, o ne specialiame biudžetinių įstaigų įstatymo straipsnyje. Aš pasisakau už tokį straipsnį, koks jis yra, ir jokių papildymų nei kitų problemų šitas įstatymas be to, kas parašyta 1 straipsnyje, neturėtų spręsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš balsavimą -gerbiamasis pranešėjas.
R.ŠARKINAS. Iš esmės gerbiamasis J.Listavičius atsakė. Aišku, kad negalima priimti. Įsivaizduokime bet kurios biudžetinės įstaigos darbą, kai kiekvienas pilietis ateis į buhalteriją ir sakys: duok visus dokumentus, kadangi tavo veikla yra vieša. Yra oficiali informacija, yra patvirtinta sąmata, yra sąmatos vykdymo ataskaitos, kurios gali būti bet kur iškabintos ir teikiamos kaip oficiali informacija. Bet ne taip, kad kiekvienas kada nori, kaip nori ateitų ir kažką ten tvarkytų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už Seimo nario V.Andriukaičio...
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jums žodis nebuvo suteiktas. Jūs savo argumentus jau pasakėte. Nesinaudokite balsų skaičiavimo grupės mikrofonu.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nario V.Andriukaičio siūlymas, prašau balsuoti. Kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už -14, prieš - 16, susilaikė 14. Nepriimta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaravimų dėl viso straipsnio, ar galim priimti bendru sutarimu?
V.P.ANDRIUKAITIS. Yra, tenka balsuoti.
PIRMININKAS. Kas norėtų pasisakyti dėl viso straipsnio? Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, tai, kaip mano pasiūlymą argumentavo finansų ministras, rodo, kad jis tikriausiai neįsiskaitė į to pasiūlymo esmę. Būtent taip ir parašyta, kad ne bet kaip pilietis susipažįsta, o Vyriausybės nustatyta tvarka. Ta prasme taip, kaip bus reglamentuojama ta informacija, kur ji bus pateikta, kurioje vietoje, kaip susipažįstama, nes biudžetinė įstaiga yra vieša. Šia prasme keistai atrodo argumentai, kad gali bet kas ateiti, vaikščioti ir t.t. Būtų nustatyta tvarka ir procedūra ir oficialūs dokumentai, būtų žinoma, kurioje vietoje yra tas informacijos biuras, kur pilietis gali gauti informaciją. Bet kiekvienas pilietis Vyriausybės nustatyta tvarka privalo tą informaciją gauti. Kadangi tas pasiūlymas nepriimtas, tai straipsnis iš esmės tampa beveik tuščias. Todėl aš balsuoju prieš šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pasisakyti už 6 straipsnį. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš pasisakau už 6 straipsnį. Argumentai čia jau buvo pasakyti, bet aš noriu pasakyti dar papildomai, kad, matyt, kiekvienas gali susipažinti užėjęs į biudžetinę įstaigą, kadangi ant kiekvienų durų parašyta kas dirba, kuriom dienom ir kokiom valandom priima. Man atrodo, kad tas ginčas ir aiškinimasis nelabai produktyvus. Kita vertus, kaip čia sako, kad jis privalo gauti atsakymą, tai žiūrint kokio atsakymo, kokiu klausimu jis atėjo ir ko jis ieško. Jis privalo gauti atsakymą, tačiau, žinoma, ar teigiamą, ar neigiamą, arba iš viso jokio atsakymo, čia jau kitas klausimas. Todėl aš sakyčiau, kad ši diskusija ir aiškinimaisi ne šito įstatymo ir ne 6 straipsnio reikalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 6 straipsnis?
Už - 39, prieš - 5, susilaikė 6. Taigi 6 straipsnis priimtas.
Dabar daroma šio projekto priėmimo pertrauka.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (Pasaulio banko) paskolos sutarties pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui projektui finansuoti ratifikavimo" projektas Nr.1852 (svarstymas ir priėmimas) (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Svarstome pirmąjį rezervinį klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (Pasaulio banko) paskolos sutarties pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui projektui finansuoti ratifikavimo" projektą. Užsirašė pasisakyti Seimo narys J.Veselka. Kviečiu į tribūną.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, keletą tokių, sakyčiau, esminių pastabų. Mums šitą sutartį reikėtų viešai išplatinti tiek tarp mūsų bankininkų, tiek tarp pramonininkų verslininkų. Kodėl? Pas mus labai dažnai vadovaujamasi tokia nuostata: biurokratai trukdo greitai gauti kreditus, duokite kuo greičiau pinigų. Aš atnešu bet kokį planą ir duokite greičiau pinigų jam finansuoti. Paskambino dar draugai ir labai greitai dalija pinigus. Pasižiūrėkite, ką daro Pasaulio bankas. Šitas susitarimas buvo pradėtas rengti, kai aš dar buvau ministras. Taigi prieš 2,5 metų. Dveji su puse metų, kai rengiamas šitas projektas.
Toliau. Pasižiūrėkite, kokia sukurta kontrolės sistema. Pasaulio bankas, ekspertai, Lietuvos bankas, kažkokia agentūra. Iš esmės sukurta trigrandė apsaugos sistema. Galų gale net praėjus šitas grandis Pasaulio bankas gali vėl pasakyti: duosim arba neduosim. Kada žiūri į visą šitą sistemą, supranti, kad tai, kas yra susiję su pinigais, būtent šitaip turi būti skaičiuojama, o ne švaistomi pinigai. Po to bankai iššvaisto, o šiuo įstatymu iš eilinių žmogelių tenka kompensuoti nuostolius, kuriuos patyrė indėlininkai, kada bankai iššvaistė pinigus kaip nori.
Gerbiamieji kolegos, dar vienas dalykas. Manau, kad ir Vyriausybę reikia įpareigoti, mes komitete sakėm. Jūs žiūrėkit, šitą paskolą Pasaulio bankas Lietuvai suteikė maždaug už 5,5% metinių palūkanų. Kada ši paskola ateis iki ūkio subjekto, ūkio subjektas minimum gaus su 11-12% palūkanomis. Sakykite, kaip tas mūsų ūkinis subjektas, kuris stojasi ant kojų ir nemoka taip muštis kaip Vakarų rinkose, kaip jam išvystyti tą gamybą, kad dvigubai jau Lietuvoje, čia, Lietuvoje, pakeliam palūkanas. Todėl norėčiau paprašyti, kad vis dėlto Seimas įpareigotų Vyriausybę, kad šita grandis kaip galima maksimum sumažėtų. Jeigu šioje grandyje priaugtų palūkanų norma 3%, t.y. vietoje 5,5% ūkio subjektas gautų 8,5, iš tikrųjų šito užtektų. Todėl aš manyčiau, jeigu galima tokį protokolinį sprendimą, pasiūlymą Vyriausybei, nes taip mes iš tikrųjų žudom verslą.
Ir dar vienas pageidavimas būtų Vyriausybei. Iš šitų 22, atrodo, doleriais, 24,4 vokiečių markėmis, beveik 4,5 mln. dolerių išeina įvairių užsienio ekspertų patarimų apmokėjimams. Aš suprantu, teisingai, šito tarptautinio "gosplano" neįveiksi, bet vis dėlto Vyriausybei reikėtų daugiau derėtis, kad šitos išlaidos ekspertams būtų mažesnės, taip pat reikėtų paprašyti Vyriausybės, kas jau iš dalies daroma, kad tų ekspertų darbą labiau kontroliuotų pagal jų realią pagalbą įmonių sektoriui, ne visada garbingą. Bet iš esmės reikėtų pritarti ir tai būtų gera pamoka mūsų bankininkams ir verslininkams, kaip ruošti biznio planus, kaip juos kontroliuoti ir kaip skirti pinigus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, protokolinio nutarimo projektą reikėtų išdalyti Seimo nariams raštu ir tuomet Seimas galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Prašom, gerbiamasis ministre. Kviečiu jus į tribūną kaip šio klausimo pranešėją.
R.ŠARKINAS. Jeigu galima. Kaip aš supratau, gerbiamasis J.Veselka labai pagyrė, kad gerai parengtas tas projektas. O ta pastaba, kurią jis pasiūlė baigdamas, kad būtų peržiūrima ateityje, kad mažėtų tos techninės pagalbos, tai ta nuostata jau seniai vadovaujamės. Dabar nagrinėdami bet kokį projektą, stengiamės, kad maksimaliai būtų sumažintos techninės pagalbos ir kitos pozicijos. Kadangi čia buvo seniai rengtas ir Seimo pritartas, jau dabar, aišku, pakeisti nieko negalime. Siūlome ratifikuoti tą sutartį.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam finansų ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė šį klausimą spręsti ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? Ar galim pritarti ypatingos skubos tvarkai? Pritarta. Todėl dabar prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto ir po to balsuosime. Seimo narys K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, kad dar nėra vėlu ir būtinai reikėtų įrašyti tam tikrą punktą, kad palūkanos paskolos, kurią gauna mūsų Vyriausybė iš užsienio bankų ir kol ji pasiekia pagrindinį subjektą, kad tikrai būtų ne tokio didelio skirtumo. Normaliai Vakarų pasaulyje, kai teikiama paskola, valstybinis bankas pakelia tik 1 ar 1,5%, o čia beveik 7 ar 8%. Tikrai aš visiškai pritariu pono J.Veselkos pasiūlymui. Subjektui yra uždedama kilpa ant kaklo, kad jis galėtų normaliai organizuoti savo biznį. Todėl būtinai reikėtų atkreipti dėmesį, kad tas skirtumas nebūtų toks didelis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis, nes buvo likusi sena registracija diskusijai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iki 1995 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublika jau yra pasirašiusi paskolos sutarčių už 1 mlrd. 92 mln. dolerių, iš kurių 650 mln. dolerių lėšų paimta ir didžioji dalis, kaip mes žinome, panaudota ne investicijoms. Iš pateikto ratifikuoti sutarties teksto taip pat neaišku, kuriems tikslams bus pasirašyta ir paimta ši paskola - pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui - projektui finansuoti. Projekto apraše taip pat yra nurodyta, kad projekto tikslas paremti ir paspartinti skolininko reformų įgyvendinimą gamybiniame ir finansiniame sektoriuose. Tačiau būtų daug aiškiau, jeigu vis dėlto būtų užrašyta "įmonių investicijoms, gamybai plėsti ir modernizuoti". Taigi aš nežinau, nors skolintojui to visiškai pakanka, bet kada pas mus tos paskolos naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį, aš turiu omenyje, kad turėtų būti absoliuti dauguma investicijoms, todėl yra tam tikras nuogąstavimas, kad dalį šios sumos mes, matyt, panaudosime ne investicijoms, o kažkokiems kitiems tikslams. Todėl aš norėčiau tokio aiškumo ir tada pasisakysiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs manęs nesupratote. Aš norėjau paprašyti, kad registruotumėtės diskusijai taip, kaip ir buvo ekrane užrašyti žodžiai, todėl dar kartą prašyčiau, kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tos abejonės, kurias pasakė gerbiamasis J.Veselka ir kurias papildė gerbiamasis K.Bobelis, iš tikrųjų yra labai rimtos. Dabar svarstant ypatingos skubos tvarka, reikėtų turbūt solidesnių argumentų, kad vis dėlto būtų galima išblaškyti tas abejones. Jeigu ministras nemotyvuos, kodėl yra toks skirtumas, tai vargu ar bus galima ypatingos skubos tvarka ir balsuoti. Čia klausimas pakankamai rimtas. Reikėtų išgirsti atsakymą, nes gerbiamojo J.Veselkos abejonė turi pagrindo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, J.Veselkos abejonės ir parodymas, kaip mes Lietuvoje sugebame tempti gumą bet kokių procesų - tai akivaizdus pavyzdys, kaip mes rengiamės priimti investicijas į Lietuvą ir kaip mes rengiamės stiprinti mūsų finansinį ir įmonių sektorių. Aš praeitą savaitę buvau susitikęs su Pasaulio banko atstovais. Jie tiesiog nuogąstavo. Jau atrinkti bankai, sudarytos sutartys, pinigai stovi prie pat Lietuvos durų ir mes patys savo rankom nenorim atidaryti šitų durų.
Dėl palūkanų normų. Tas klausimas jau yra Užsienio paskolų komisijos, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas, ir Finansų ministerijos derinamas, kad tos palūkanų normos būtų minimalios. Rizikos laipsnis yra, nes tie pinigai eis per komercinius bankus ir jūs žinote, kokia šalyje yra situacija ir kokia rizikinga situacija. Mes gyvename pereinamuoju laikotarpiu, norinčių gauti kreditus yra labai daug, tačiau kurie pateikia realius biznio planus, realiai gaminama produkcija, kuri būtų konkurentiška Vakarų ir Rytų rinkoje, yra pakankamai sudėtingas dalykas. Tačiau Lietuvos komerciniai bankai pagal šitą liniją yra pastatomi į atitinkamus rėmus. Ir Vyriausybė, ir, aišku, Seimas yra suinteresuoti, kad ūkio subjektai gautų paskolą su kuo mažesnėmis palūkanomis. Jeigu jūs norite žinoti, šiandien palūkanų norma yra 40%. Tai jeigu ūkio subjektas gaus kreditą su metine palūkanų norma apie 10% ir tas kreditas bus ilgalaikis, o ne trumpalaikis -trims mėnesiams, tai aš manau, kad gamybininkai turės realias galimybes pasinaudoti šiuo kreditu ir plėtoti gamybą, kurti darbo vietas. Aš siūlau šiandien ratifikuoti, nes laikas nenumaldomai bėga ir mes savo rankomis jau dvejus metus negalime paimti tų pinigų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra pasiūlytas gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos protokolinis nutarimas, kuris jau išdėstytas Ekonomikos komiteto sprendime. Aš jį jums perskaitysiu (jums yra išdalyta): "Pasiūlyti Vyriausybei supaprastinti institucijų skaičių, dalyvaujančių paskirstant valstybės vardu gaunamus kreditinius resursus tikslu sumažinti paskolų palūkanų normas ūkiniams subjektams". Ar galime priimti tokį protokolinį nutarimą? Galim. Nėra prieštaraujančių? Dėkoju. Protokolinis nutarimas priimtas.
Dabar prašau dar kartą pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pasakyti, kad iš to projekto 17 mln. Lt, atsiprašau, dolerių, ir 4,5 mln. markių eis būtent įmonių finansavimui. Bet yra viena sąlyga, mano nuomone, gera, kad šitas lėšas galės panaudoti tik tos įmonės, kuriose ne mažiau kaip 51% yra privataus kapitalo. Taigi šis projektas remia būtent privataus kapitalo vystymąsi. Žinoma, čia yra pavojaus. Jeigu įmonės negalės parengti realių planų, tai šito kredito gali ir negauti, bet kreditas yra, atrodo, 20-čiai metų - iki 2015 m. Reikėtų pritarti šitam kreditui su ta sąlyga, kurią mes pasiūlėme, apriboti palūkanų normas. Kaip man ministras jau paaiškino, kad nebus daugiau kaip 8,5%. Ūkiniai subjektai gaus, bet bus ne didesnė kaip 8,5% palūkanų norma, todėl aš vis dėlto siūlau skubos tvarka, t.y. šiandien, balsuoti ir pritarti šitam pasiūlymui. Tai iš tikrųjų reikalingas, vienas geriausių projektų, kurį siūlo Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Žurinskas. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
R.ŽURINSKAS. Aš už ypatingos skubos tvarką ir siūlau balsuoti, nes motyvai jau buvo pakankamai argumentuotai pasakyti.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Registracija. Ministre, jūs galite truputėlį pailsėti.
Salėje 75 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos sutarties pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui projektui finansuoti ratifikavimo"? Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom palaikyti šiek tiek ilgėliau rankas, būkite malonūs.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 59 Seimo nariams balsavus už, 5 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (Pasaulio banko) paskolos sutarties pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui projektui finansuoti ratifikavimo" priimtas. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę dabar turėtų būti mūsų viešnios kalba, bet kadangi kol kas jos nėra, gal galime taip susitarti? Mes šiuo momentu turime finansų ministrą ir turime vieną labai svarbų rezervinį klausimą. Gal ministras galėtų pradėti pateikimą, o po to jau klausinėsime kitu laisvu laiku. Tuo labiau kad finansų ministras šiandien Seimo posėdyje turėtų būti beveik visą laiką. Ar sutinkam? Prašom. Taigi 3a, 3b, 3c rezerviniai klausimai.
7sesija 26 p svarstyti klausimai
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad visiems labai svarbūs šie klausimai. Šie įstatymų projektai parengti vykdant 1995 m. liepos 12 d. Seimo posėdžio pavedimą. Parengto įstatymo tikslas yra nustatyti gyventojų indėlių, prarastų bankrutuojančiuose bankuose, dalinį kompensavimą. Kaip žinia, tuose bankuose jau yra per 16,6 tūkst. sąskaitų, kuriose buvo 82 mln. Lt. Čia siūloma pradėti kompensuoti jau nuo kitų metų, kada fonde bus sukaupta reikiamų lėšų. Aišku, per trejus metus suteikiant pirmenybę, lengvatas mirusiųjų indėlininkų paveldėtojams, pensinio amžiaus asmenims ar invalidams. Įvertinant biudžeto galimybes, pradiniame etape siūloma kompensuoti iki 2000 Lt kiekvieno indėlio. Labai svarbus momentas ir kartu pateikiamas Lietuvos komercinių bankų įstatymo 53 straipsnio šeštosios dalies papildymas, nustatant, kad likviduoto banko grąžinto turto, esančio šio banko skolintojų žinioje, išieškojimą perima įstatymu nustatyti asmenys šių įstatymų nustatyta tvarka. Taip būtų užtikrintas teikiamo įstatymo projekto 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų teisių realizavimas. Kartu siūloma patvirtinti kompensavimo fondo nuostatus ir, kaip jau minėjau, papildyti Komercinių bankų įstatymo 53 straipsnį. Projektai buvo svarstyti Vyriausybėje, Lietuvos banko pritarta, prašytume pritarti pateikimui ir pradėti šių įstatymų projektų svarstymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom klausti. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, 4 straipsnyje nurodyta indėlio kompensacijos suma lygi indėlio dydžiui, tačiau ji negali būti didesnė negu 2000 Lt. Aš norėčiau paklausti, ar nereikėtų šitos kompensacijos dydį diferencijuoti ir išdėstyti, sakykim, indėlį iki 5000 Lt arba panašiai. Vadinasi, iki 500 ar panašiai 1:1, toliau 1000 jau su atitinkamu koeficientu ir t.t., kad apimtų daugiau indėlininkų. Dabar iki 2000 nukirtom vienas su vienu, o 2001 jau viskas. Ar nebūtų teisingiau? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Galima būtų svarstyti, bet manom, kad šiuo metu būtų apimtas didžiausias skaičius tų indėlininkų, kurie turėjo mažas sumas bankuose. O kas turėjo mažas sumas, jiems būtų iš esmės kompensuotas bent indėlis. Čia toks, kad kuo daugiau apimtume. Jeigu kompensuotume per 2000, aišku, pareikalautų didesnių finansinių išteklių.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Jūs klausite?
A.BALEŽENTIS. Taip. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau jūsų paklausti: ar bus šitame įstatyme aptarta, ar rengiamas atskiras įstatymas gyventojų indėlių nuostoliams kompensuoti kitose organizacijose, sakysim, investicinėse bendrovėse buvo prarasti indėliai ar panašiose organizacijose? Dėkoju.
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad tie ir patys bus kompensuoti, kaip jūs sakėte, iš kitų kompanijų, o čia kalbama apie oficialiai įregistruotus bankus.
PIRMININKAS. Kolega V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, kaip jūs vertinate kai kurių Seimo narių siūlymus kitų metų biudžete numatyti tik 5 mln. litų tam fondui? Ar nepražudysime apskritai mes to fondo idėjos?
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad 5 mln. Lt, aišku, negalima kompromituoti šio fondo idėjos, ir, sakyčiau, reikia priimti taip, kaip pateikė Vyriausybė.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašome trumpai.
J.VESELKA. Labai trumpai.Gerbiamasis ministre, kuo geresni tie 16 600 indėlininkų už tuos 2 mln., kurie sukaupė pinigus tarybiniais metais?
R.ŠARKINAS. Tai juk ir tiems kompensuojama, ir tiems. Taip, kad...
PIRMININKAS. Ir kolega V.Bubnys. Prašom.
V.J.BUBNYS. Žinomas toks atvejis. Kredito bankas, kuriam vadovavo vienas verslininkas, bankrutavo. Verslininkas buvo įsivėlęs į garsiąją Paul Eipštein bylą dėl namo pirkimo. Namas per teismą grąžintas miesto savivaldybei. Kodėl nekonfiskuojamas aferistų bankininkų turtas ir iš tų lėšų kompensuojama indėlininkams, bet ne iš biudžeto, į kurį pinigus įneša kiekvienas žmogus?
R.ŠARKINAS. Čia kaip tik siūloma, kad biudžetas - tik vienas iš šaltinių, o pagrindinis šaltinis - tai bus išieškotas iš banko skolininkų turtas ir pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti, kad pradedame svarstymo procedūras? Ačiū. Pagrindinis komitetas, matyt, - Biudžeto ir finansų komitetas. Sutinkam? Ar papildomas komitetas, pavyzdžiui, Ekonomikos, reikalingas, ar Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Gerai. Pagrindinis - Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašyčiau kolegas per artimiausias 10 dienų šitą klausimą apsvarstyti. Ar sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas. Ačiū, ministre.
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Mielieji kolegos, pastaraisiais metais neblogai klostosi Lietuvos Respublikos ir Suomijos Respublikos santykiai. Tie santykiai plėtojasi įvairiose srityse, ir šitų santykių gražaus vystymosi įrodymas yra oficiali Suomijos parlamento delegacija, kuri dabar yra mūsų svečių tribūnoje. Delegacijai vadovauja Suomijos parlamento pirmininkė ponia Riitta Uosukainen. (Plojimai) Pagal mūsų susitarimą, dabar aš ponią R.Uosukainen kviečiu į Seimo tribūną pasakyti kalbą. Prašom. (Plojimai)
R.UOSUKAINEN. Pone Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai! Man didelė garbė kreiptis į jus šiame istoriniame Lietuvos Seimo pastate, kurio įvaizdis mūsų atmintyje išlikęs kaip Lietuvos tautinės nepriklausomybės ir suvereniteto tvirtovė tomis dramatiškomis 1991 m. sausio dienomis, kada brutalia jėga buvo bandoma pastoti jums kelią į visišką nepriklausomybę. Perduodu jums nuoširdžiausius sveikinimus iš Suomijos parlamento - Eduskunta -, kaip mes jį vadiname, ir užtikrinu, kad mes visi džiaugiamės, matydami išdidžią lietuvių tautą kartu su Baltijos kaimynėmis bei jūsų triumfą siekiant laisvės ir demokratijos. Džiaugiuosi, kad šiandien esu čia su jumis. Žinau, kad tą patį jaučia ir mane lydinti delegacija, atstovaujanti visas didžiąsias mūsų parlamento partijas. Visi mes žavimės gražia Lietuvos sostine, kurioje tiek daug praėjusių amžių paminklų, kuri tokia europietiška savo barokinėmis bažnyčiomis ir renesansiniais rūmais. Suomijoje mes pasigendame tokios turtingos architektūrinės praeities, todėl taip žavimės vietomis, kuriose ji vis dar yra.
Tokiose kalbose, kaip šiandien manoji, įprasta paliesti mūsų abiejų tautų bendrumą. O šiuo atveju jo tikrai daug. Pakanka pažvelgti atgal į praeitį, kai XVI a. turėjome tą patį karalių, ar paskutinį amžių, kai priklausėme tai pačiai imperijai. Geografiškai mes arti vieni kitų, jungiami Baltijos jūros, kuri tampa vis svarbesnė ne tik kaip faktorius, lengvinantis transportą tarp prie jos krantų esančių šalių, bet kaip ir bendras veiksnys, plačiai bendradarbiaujant visoms to regiono šalims. Galiu pasakyti, kad Baltijos jūros regiono bendradarbiavimas Suomijai labai svarbus, ypač kai kalbama apie šio regiono ateitį. Šiame bendradarbiavime matome atsispindinčius senosios Hanzos laikus ir norime jį sustiprinti. Baltijos jūros taryba padarė drąsinančią pradžią. Dvišaliai Suomijos ir Lietuvos santykiai puikūs. Tai buvo pažymėta kelių aukšto rango vizitų tarp Suomijos ir Lietuvos metu. Jūsų Prezidentas ponas A.Brazauskas neseniai buvo medžioklinėje iškyloje Suomijoje, o mūsų Prezidentas ponas Ahtifaari atvyks su valstybiniu vizitu į Lietuvą ateinantį sausį. Mes vis dar puikiai prisimename pono Č.Juršėno ir jo delegacijos apsilankymą Suomijoje pernai. Vizitais apsikeitė ir mūsų premjerai. Prekyba tarp dviejų šalių dar gana kukli, tačiau sparčiai auga. Kalbant Seimo nariams man malonu pasakyti, kad Eduskuntoje prieš savaitę įsteigta Suomijos - Lietuvos parlamentinė draugystės grupė. Aš įsitikinusi, kad po šio vizito draugystės grupėje atsiras daug naujų narių.
Mielieji draugai, leiskite man tarti porą žodžių apie Suomiją ir šiandieninę mūsų situaciją. Norėčiau pradėti primindama, kad parlamentinė demokratija mūsų šalyje turi gilias šaknis, nes modernus vienų rūmų parlamentas egzistuoja jau nuo 1907 m., ir tai vienas seniausių parlamentų, kuris sugebėjo dirbti be ilgesnių pertraukų. Pasaulio parlamentų darbo stažų sąraše galime būti penktieji ar šeštieji, tačiau, kalbant apie moterų dalyvavimą parlamentiniame gyvenime, esame pirmieji. Jau pirmajame parlamente (jūs prisimenate, kad tuo metu Suomija buvo Didžioji kunigaikštystė Rusijos imperijoje) iš dviejų šimtų narių buvo 19 moterų. Šiandien jų 67 iš tų pačių dviejų šimtų. Bet per paskutinį rinkiminį laikotarpį pasiekėme 80 moterų parlamente rekordą. Tačiau nebūtų keista, kad moterys, taip gausiai atstovaujamos Suomijos politiniame gyvenime, jeigu prisimintume, ką Romos istorikas Tacitas rašė apie finų gentį. Jis sakė, jog finai nuo kitų skiriasi tuo, kad jų moterys vykdavo paskui savo vyrus į medžioklę ir po jos reikalaudavo pusės grobio. Tie, kurie susipažinę su "Kalevala" (mūsų liaudies epine poema), išversta į lietuvių kalbą šio amžiaus pradžioje, prisimena, kad vienai iš kariaujančių genčių vadovavo sena moteris - Šiaurės Ragana. Kitas Suomijai būdingas bruožas - tai faktas, kad 6% sudaranti švediškai kalbančių suomių mažuma turi visas Konstitucijos garantuojamas teises, pradedant teise parlamente kalbėti švediškai. Nors mūsų parlamentinė demokratija Suomijoje turi gilias šaknis, mes nesame visiškai patenkinti. Mes turime susitvarkyti su nuolat besikeičiančiomis sąlygomis priiminėdami naujus įstatymus ir taisydami esančius. Be to, Ediskuntos darbo metodus reikia pritaikyti naujų laikų reikalavimams, padaryti pataisas mūsų Konstitucijoje, įskaitant parlamentų aktą, galiojantį ilgiau kaip 70 metų, ir kalbant apie pagrindines nuostatas, praktiškai nepakeistas. Tuo pačiu noriu jus užtikrinti, kad, kai tik jums prireiks parlamentinės Šiaurės tautos patirties, jūs nuoširdžiai laukiami mūsų Ediskuntoje. Taip pat galime pasiūlyti atsiųsti konsultacijoms patyrusius narius ir darbuotojus, jei jums tai atrodytų naudinga.
Mielieji draugai, nuo šių metų pradžios Suomija yra Europos Sąjungos narė. Mes žinome, kad tai ir jūsų tikslas ir pažadėjome jus remti. Europos Sąjungoje Suomija labai aktyviai remia trijų Baltijos valstybių klausimą. Pastebėjome, kad šiose pastangose turim galingų sąjungininkų. Pirmiausia, kaip jūs žinote, Vokietija. Tačiau, remdamiesi savo pačių patyrimu, turime jums pasakyti, kad kelias nuo uždaros ekonomikos iki visiškos integracijos į pramoninę produkciją, žemės ūkį ir paslaugų sferą yra gana ilgas. Suomija savo kelią į Europos Sąjungą pradėjo jau septintajame dešimtmetyje, pirmiausia prisijungdama prie Europos laisvosios prekybos zonos, tada pasirašydama laisvosios prekybos sutartis su Europos ekonomine bendrija, ir prisijungė prie Europos ekonominės zonos tik prieš porą metų. Galite būti tikri, kad mes pasirengę dalytis su jumis patirtimi ir šioje srityje. Tuo labiau kad priešingai, negu kitos dvi naujos šalys narės, dauguma suomių patenkinti pirmaisiais mūsų narystės Europos Sąjungoje rezultatais. Mes esame realistai ir nesitikime labai daug per trumpą laiką. Jūs taip pat suprantate, kad mums, suomiams, narystė Europos Sąjungoje reiškia sustiprintą saugumą. Dabar mes ne vieniši, kaip tai dažnai būdavo mūsų istorijoje. Prie Europos Sąjungos Šiaurės Taryba taip pat sudominta bendradarbiavimu su Lietuva, Latvija ir Estija. Savaime suprantama, kad mes Suomijoje ir Suomijos parlamente remiame šią naują orientaciją, kuri atsispindės naujame Šiaurės Tarybos statute.
Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Po dramatiškų įvykių, kai žlugo komunizmas ir Sovietų Sąjunga, Europa vis dar blaškosi ieškodama naujos pusiausvyros ir tikresnio saugumo. Kelios organizacijos dirba paraleliai ir kartais tą patį, siekdamos Europos stabilumo ir klestėjimo. Manau, reikia paminėti šių organizacijų dekaną - Europos Tarybą, kur ir Suomija, ir Lietuva yra pilnateisės narės.
Europos Taryba - svarbiausia žmogaus teisių ir parlamentinės demokratijos gynėja visos Europos mastu. Mes Suomijoje tikimės, kad greitai jai priklausys ir Rusija, nes manome, kad tokia didelė šalis neturi būti izoliuota nuo Europos. Žinoma, Rusija, kaip ir kitos šalys, turi griežtai laikytis Europos Tarybos taisyklių ir standartų. Kaip žinome, jei šalys narės nesilaiko taisyklių, jas galima iš narių pašalinti.
Europos Sąjunga yra geležinis Europos bendradarbiavimo centras. Laikas parodys, kuria linkme šis geležinis centras plėtosis, koks bendras saugumas ir net gynybos politika iškils laikui bėgant ir koks bus Vakarų Europos Sąjungos vaidmuo, kurioje Suomija yra stebėtoja, o Lietuva asocijuota partnerė. Taip pat reikia turėti omeny ESBO potencialą.
O dėl Suomijos mes manome ir aš cituoju paskutinę Suomijos Vyriausybės ataskaitą parlamentui. "Suomijos saugumas gali būti geriausiai užtikrintas suvienytoje Europoje, kur nėra skiriančių sienų: nei senų, nei naujų. Saugumo problemas reikia spręsti kartu pagal bendrai priimtas elgesio taisykles ir remiantis suverenia visų šalių lygybe." Taip nusiteikę mes dalyvaujame NATO bendradarbiavime taikos labui, o tai leidžia mums laikytis bendrų standartų ir kalbos.
Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pabaigai norėčiau pasakyti, kad mes kaip mažos tautos turime padaryti viską, kad sustiprintume pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai tiek mūsų šalyse, tiek santykiuose tarp valstybių. Tikros demokratijos tarpusavyje nekariauja. Ir tik demokratijose žmonės gali gyventi laisvi - be baimės ir priespaudos. Ačiū už jūsų dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju mūsų viešniai ir linkiu jai sėkmingo vizito. (Ilgi plojimai)
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1875 (svarstymas) (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Svarstome darbotvarkės 1-3 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo". Yra užsirašę pasisakyti keturi Seimo nariai.
Visų pirma kviečiu į tribūną kalbėti pagrindinio - Valstybės ir teisės - komiteto vardu gerbiamąją Seimo narę Z.Šličytę.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, projektu siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso 8 pirm straipsnį, kuris nustato sunkaus nusikaltimo sąvoką. Sunkiais nusikaltimais laikyti radioaktyviųjų medžiagų grobimą, nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimą arba realizavimą sunkinančiomis aplinkybėmis, falsifikuotų prekių gaminimą, realizavimą ar laikymą sunkinančiomis aplinkybėmis, nepagrįsto atlyginimo priėmimą stambiu mastu, mokesčių vengimą, padariusį didelės žalos valstybei.
Svarstydami šitą pasiūlymą visų pirmiausia turėtume atsakyti į klausimą, ar tikslinga plėsti sunkaus nusikaltimo sąvoką? O jeigu plėsti, tai kokiais kriterijais reikėtų vadovautis? Visiškai nesuprantamas pasiūlymas laikyti sunkiu nusikaltimu nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą, nors Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio antrojoje dalyje numatyta veika baudžiama laisvės atėmimu nuo metų iki 5 metų...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamoji Seimo nare. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Jūsų kolegė kalba iš tribūnos. Dėkoju. Prašom tęsti.
Z.ŠLIČYTĖ. ...su bauda ar be baudos, o už falsifikuotų prekių gaminimą, pardavimą ar laikymą (Baudžiamojo kodekso 309 straipsnio antroji dalis) baudžiama laisvės atėmimu iki 3 metų ir bauda arba tik bauda. Jeigu nusikaltimą, už kurį bausmė numatyta tik bauda, laikysime sunkiu nusikaltimu, tai kodėl Baudžiamojo kodekso 8 pirm straipsnyje neįvardyti tokie nusikaltimai, už kuriuos bausmė numatyta net nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo. Pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 203 pirm straipsnis, numatantis atsakomybę už kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę, arba už lenkimą vartoti narkotines priemones Baudžiamojo kodekso 232 pirm straipsnis numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, tačiau nelaikoma sunkiu nusikaltimu. Manyčiau, kad plėsti sunkių nusikaltimų sąrašą dabar, kai baigiamas parengti naujas Baudžiamasis kodeksas, nėra tikslinga, nebent dabar Lietuvoje išpopuliarintos kovos su korupcija fone į sunkių nusikaltimų sąrašą įtrauktume nepagrįsto atlyginimo priėmimą stambiu mastu (320 straipsnio antroji dalis) ir mokesčių vengimą, padariusį didelės turtinės žalos valstybei (325 straipsnio antroji dalis).
Projekto autorių pasiūlyta Baudžiamojo kodekso 35 straipsnio redakcija yra paini ir gali sukelti sunkumų teismams ją taikyti. Todėl siūlyčiau šio straipsnio pirmąją dalį išdėstyti taip: turto konfiskavimą teismas skiria už šiuos nusikaltimus. Taigi vietoje autorių siūlomų žodžių "už sunkius savanaudiškus nusikaltimus" išvardyti konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Be to, mums reikėtų pradėti vadovautis tarptautiniais standartais ir nelaikyti turto konfiskavimo bausme, o tiktai priemone. Reikėtų konfiskuoti tiktai nusikalstamu būdu įgytą turtą.
Baudžiamojo kodekso 304 straipsnio siūloma redakcija yra susijusi su šiame projekte pasiūlytais Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, kuriems ne tik aš asmeniškai, bet ir dauguma posėdyje dalyvavusių komiteto narių nepritarė. Visi šiame projekte išdėstyti siūlymai pakeisti ir papildyti Civilinio proceso kodeksą taip pat yra susiję su laikinu nuosavybės teisių apribojimu. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti, ar pritarsime šiai naujai sąvokai. Kokia yra siūlymo esmė? Siūloma apriboti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teises laikotarpiui iki 6 mėnesių, jeigu kvotėjas, tardytojas ar prokuroras įtaria, kad asmuo nusikalstamu būdu įgijo turtą, kurį gali išeikvoti, paslėpti ar perleisti kitiems asmenims, taip pat asmenims, kurie įtariami, turintys nusikalstamu būdu įgyto turto, nors patys apie tai ir nežino. Tai yra sąžiningi turto įgijėjai. Kaip žinome, Baudžiamojo proceso kodekso 195 straipsnis reglamentuoja arešto turtui uždėjimo sąlygas ir tvarką. Jame aiškiai įvardyti subjektai, kurių turtas gali būti areštuojamas. Pirma - įtariamasis, antra - kaltinamasis, trečia - asmuo, kuris materialiai atsakingas už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus, pavyzdžiui, tėvai, globėjai, kai nusikaltimą padaro nepilnamečiai, ketvirta - asmenys, kurie turi nusikalstamu būdu gauto arba įgyto turto. Projekto autoriai siūlo panašiomis sąlygomis bei tvarka apriboti bet kurio fizinio, taip pat ir juridinio asmens teises vadovaujantis tiktai įtarimu, kad jie turi turto, gauto arba įgyto nusikalstamu būdu. Visiškai nesuprantama, kas trukdo kvotėjui, tardytojui ar prokurorui turint duomenų apie tokį turtą iškelti baudžiamąją bylą ir atlikti visus įstatymo numatytus veiksmus? Kodėl reikalingi papildomi įgaliojimai, suvaržantys nuosavybės teises ir galintys turėti katastrofiškų pasekmių? Štai per pirmąjį šių metų pusmetį teismuose buvo išteisinti 326 asmenys, tai yra malonus mūsų teismų principingumo, demokratiškumo ir nepriklausomumo rodiklis. Kita vertus, šis skaičius rodo, kaip nekvalifikuotai ir aplaidžiai dirba mūsų kvotėjai, tardytojai, o iš dalies ir prokurorai. Taigi ar galima pasitikėti jų įtarimais ir suteikti tokius įgaliojimus, kurie prieštarauja ne tiktai nacionalinei, bet ir tarptautinei teisei? Mes nuolat kartojame, kad esame pasiryžę tapti Europos Sąjungos nare, tačiau nė vienoje iš šitos sąjungos valstybių nėra tokių nedemokratiškų nuosavybės teises varžančių įstatymų.
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi būtent saugo, o ne riboja jas be pakankamo pagrindo dėl tam tikrų pareigūnų įtarimo, o ne kokių nors objektyvių duomenų, kad nuosavybė yra neteisėtai įgyta. Jeigu projekto siūlytojai nori apriboti nuosavybės teises neiškėlę baudžiamosios bylos, tai tegul kartu ir pateikia įstatymų projektą, kokiomis sąlygomis ir tvarka bus atlyginama fiziniams ir juridiniams asmenims materialinė žala, padaryta taikant tokį įstatymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 486 straipsnis numato žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą. Jame nurodyta, kad žalą fiziniam asmeniui, padarytą dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto administracijos nuobaudos, suėmimo arba pataisos darbų paskyrimo, valstybė atlygina. Valstybė atlygina visa apimtimi nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų pareigūnų ir teismo kaltės įstatymo nustatyta tvarka. Be turtinės žalos, šiais atvejais taip pat atlyginama ir moralinė žala. Vadinasi, jeigu iškelta baudžiamoji byla ir fiziniams asmenims padaroma žala, tai ji įstatymu nustatyta tvarka yra atlyginama. Dabar pagal šį pasiūlymą, kada nuosavybės teisės apribojamos neiškėlus baudžiamosios bylos, vadinasi, niekas padarytos žalos neatlygins, o tuo labiau įstatymas numato tik kad fiziniams asmenims padaryta žala atlyginama, o apriboti nuosavybę siūloma ir juridiniams asmenims. Taigi, o juridiniai asmenys - įvairios akcinės bendrovės, individualios įmonės ir visokie kiti juridiniai asmenys, galite įsivaizduoti, kokį poveikį darytų gamybai ir kokias sukeltų socialines, ekonomines katastrofiškas pasekmes. Manau, kad į biudžetą, kurio projektą Seimas dabar svarsto, reikėtų įrašyti kelis šimtus milijonų litų, skiriamų tokiai žalai atlyginti.
Projekto autoriai visiškai neanalizuoja šito įstatymo socialinių, ekonominių pasekmių, kurios gali sukelti suirutę ir galutinai nuskurdinti Lietuvos žmones. Fiziniams asmenims apribojus nuosavybės teises, nukenčia pavieniai žmonės, o apribojus juridinių asmenų nuosavybės teises, iškyla grėsmė, kad bankrutuos gamybos, įmonės ir bankai, tūkstančiai žmonių liks be darbo. Juk neaišku, kas ir kaip valdys privačias įmones, jeigu jų savininkų nuosavybės teisės siūlomu būdu bus apribotos. Neatmetama galimybė, kad šiuo įstatymu pasinaudos ir nesąžiningi konkurentai, o visa tai bus daroma valstybės sąskaita.
Kadangi svarstomo akto projekto Nr.1875 šerdis yra aptartas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siūlau projektui nepritarti po svarstymo. Valstybės ir teisės komitetas konkrečiai nepritarė tiems straipsniams, kurie susiję su nuosavybės teisių apribojimu. Tačiau ir kiti šiame projekte pasiūlyti straipsniai turi daug trūkumų. Jeigu jūs susipažinote su Juridinio skyriaus išvada, tai matote, kad ir kitų pasiūlymų redakcija turi būti taisoma.
Kadangi Valstybės ir teisės komitetas vienbalsiai nepritarė siūlymams papildyti Baudžiamojo proceso kodeksą 194 pirm ir 194 du straipsniais, reguliuojančiais laikiną nuosavybės teisių apribojimą, o kitų straipsnių redakcijos turi esminių trūkumų, siūlau projektą grąžinti jo autoriams patobulinti ir jam po svarstymo nepritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Plečkaitį.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateiktu projektu siekiama išplėsti, kaip kalbėjo prieš mane mano kolegė, sunkių nusikaltimų sąrašą, atsižvelgiant į mūsų gyvenimo realijas. Tokių nusikaltimų iš tiesų daugėja. Socialdemokratų partija paskutiniame savo tarybos posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria pasisako už Baudžiamojo kodekso ir Civilinio kodekso sugriežtinimą. Net siūlo padaryti pataisas Baudžiamajame kodekse, kad už kelis sunkius nusikaltimus būtų taikoma bausmė sumuojant bausmę už visus atliktus nusikaltimus. Tokia praktika yra kai kuriose Vakarų šalyse, Jungtinėse Valstijose. Taip pat būtų leista konfiskuoti įstatymo nustatyta tvarka visą nusikaltėlių turtą, įskaitant ir jų giminėms, ir artimiesiems dovanotą, perrašytą ar kitokį turtą, aišku, įstatymo numatyta tvarka.
Pagal šį įstatymo projektą siūloma taikyti turto konfiskavimo atvejus, tačiau, mūsų manymu, jie nėra pakankami. Tas konfiskavimas yra gerokai apribojamas. Iš principo tam pritariu, nes neteisėtu būdu įgytas turtas negali būti traktuojamas kaip teisėta ir šventa nuosavybė. Turto nusavinimo atvejai plačiai taikomi kitose šalyse, tačiau Lietuvoje kai kurie visuomenės sluoksniai ir dalis jiems, vadinkime, gal pataikaujančių teisininkų į nuosavybę ima žiūrėti kaip i šventą karvę, nesigilindami į tos nuosavybės įgijimo būdus. Tai iš esmės prieštarauja žmogaus teisingumo sampratai.
Kita vertus, kažin ar galima taikyti turto konfiskavimą už smulkius nusikaltimus, kurie yra išvardyti įstatymo projekte. Šio įstatymo projekto pataisomis išplečiama prevencinio sulaikymo galimybė. Gerbiamojo profesoriaus Kuklenskio nuomone, prevencinis sulaikymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir smerkiamas tarptautiniu mastu. Nenoriu ginčytis su tokiais autoritetais, tačiau dėl padidėjusių nusikaltimų Lietuvoje šis prevencinis sulaikymas yra taikomas ir žmonių palaikomas. Bet, deja, jis yra panaudojamas ir piktam, nes teisėsaugos sistemoje dirba piktų ir nesąžiningų žmonių. Vakar V.Matulevičiaus "Kranto" laidoje kaip tik ir buvo parodytas atvejis, kai senas garbingas žmogus, melagingai apšmeižtas, pagal Prevencinį įstatymą buvo sulaikytas ir pasodintas į Lukiškes. Žmogus, niekada nebaustas jokioje santvarkoje, laisvoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje dėl Prevencinio įstatymo netobulumo, teismo aplaidumo, tardytojo savavaliavimo, policijos darbo broko, pasodino į kalėjimą nekaltą žmogų, sėdi jis ten kelis mėnesius, kol pagaliau paleidžiamas ir už tai jam net nekompensuojama. Apie tai net nekalbama. Jokie mūsų įstatymai, deja, nenumato atvejų, kokiu būdu padarę pražangas, faktiškai įvykdę nusikaltimą nekaltam žmogui teisininkai privalo atsakyti pagal įstatymą.
Aš manau, kad pas mus yra pakankamai prikurta įvairių komisijų dėl kovos ir su korupcija, ir su nusikaltimais, ir su sugriežtinimu, tačiau niekas negalvoja, kaip apginti tą nekaltą žmogų, kuris dažnai nukenčia dėl įvairių komisijų ir įstatymų netobulumo. Mes, iš esmės pasisakydami už šio įstatymo projektą, siūlome jį suderinti dar su teisininkais, su atitinkamomis žinybomis, nes pareikšta gana daug pastabų. Manau, kad tos pastabos pirmiausia yra dėl netikslių formuluočių. Iš esmės pritardami, kad būtina sugriežtinti Baudžiamąjį ir Civilinį kodeksus, norime atkreipti dėmesį, kad būtina Teisingumo ministerijai rengti ir tokius įstatymus, ir kuo greičiau, kad nekaltai apkaltinti žmonės nebūtų sodinami į kalėjimus, o kalti dėl to būtų baudžiami. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį E.Jarašiūną.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, paprastai visų siūlymų norai būna labai geri. Tačiau mes turime žiūrėti, ar siūlomos problemos sprendimas nesukuria naujų problemų. Analizuojant siūlomas pataisas, iš tikrųjų kyla keletas minčių. Visų pirma dėl sunkių nusikaltimų. Aš manau, kad apibrėžiant sunkų nusikaltimą yra du labai aiškūs kriterijai. Visų pirma, veikos pavojingumas, na, ir kaip pasekmė - sankcijos griežtumas. Jeigu žiūrėsime į 1 punktą, norėtųsi, kad būtų išlaikytas tam tikras nuoseklumas. Negalima pasirinktinai atrinkti keletą straipsnių, o to paties principo netaikyti kitiems. Jeigu mes pasirinkome šitą principą, tai būkime nuoseklūs. Aš manyčiau, kad turėtume pereiti per visą Baudžiamąjį kodeksą. Peržiūrėti visas sudėtis, vadovaudamiesi tais kriterijais.
Antra. Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo. Iš tikrųjų matau dvi grupes problemų. Pirmoji grupė - konstitucingumo problema. Ar iš tikrųjų tokia priemonė nesikerta su Konstitucijos nuostatomis? Antroji grupė - tai baudžiamojo proceso problemos.
194 pirmas ir 194 antras straipsniai yra įdėti į Baudžiamojo proceso kodekso dalį, kuri kalba apie kvotą ir tardymą. Tačiau pats straipsnio turinys, deja, nesisieja su baudžiamuoju procesu. Baudžiamasis procesas prasideda baudžiamosios bylos iškėlimu. Įstatymas nustato tam tikras vadas iškelti baudžiamąjį procesą ir sako, kad baudžiamoji byla iškeliama tik tais atvejais, kai pakanka duomenų, rodančių, kad yra nusikaltimo požymių. Tuo tarpu siūloma 194 pirmo straipsnio redakcija leidžia tardytojui, kuris remiasi surinkta patikrinimo medžiaga, net jeigu tokių duomenų ir nėra, kad yra nusikaltimo požymių, taikyti tokią priemonę.
Aš suprasčiau siūlymo logiškumą, jeigu tas būtų siejama su baudžiamosios bylos iškėlimu, su asmeniu, kuris turi įtariamojo, kaltinamojo statusą, kad jam būtų taikoma panaši priemonė. Tačiau, jeigu tardytojas gali taikyti tokią priemonę net ir nesant pakankamai įrodymų, kad yra nusikaltimo požymių, tai tokiu atveju šitas siūlymas visiškai netelpa į baudžiamąjį procesą.
Tokiu atveju kyla klausimas, kokioj baudžiamojo proceso stadijoj? Pasirodo, kad jokia stadija čia nereikalinga. Dar daugiau, kokie yra šitos priemonės tikslai? Kalbama apie civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą (čia vėl galima tiktai turint baudžiamąją bylą) ir netgi apie baudą. Kokią baudą? Kriminalinė bausmė ar administracinė nuobauda? Jeigu mes numatome tokias priemones, turime būti labai tikslūs, preciziški. Nes formulės, kurios leidžia traktuoti tas nuostatas labai plačiai, kelia didelių abejonių.
Pagaliau neturi būti apeitas klausimas, o kas bus, jeigu pasirodys, kad šitas apribojimas buvo visiškai nepagrįstas ir sukėlė sunkias pasekmes. Kas atsakys? Pareigūnas? Kuris, sakykim, padarė milijoninius nuostolius ir kurio atlyginimas nėra labai didelis? Ar tokią prievolę prisiims valstybė? Šitą klausimą irgi reikia išspręsti. Matydamas lyg ir gražius autorių norus, vis dėlto matau nekokybišką atlikimą. Pagal teksto parengimą jaučiamas Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų lygis. Kaip sakoma, įstatymus reikia daryti, bet įstatymus reikia daryti mokant juos daryti. Manyčiau, galbūt idealiausias variantas būtų padaryti pertrauką. Labai norėčiau, nes yra problemų, kad projekto rengimo imtųsi vis dėlto Teisingumo ministerija arba žmonės, kurie gali išspręsti pagal savo intelektą tuos klausimus. Nėra nieko blogiau kaip nemokšiškumas. Tokiu atveju turint gerą tikslą, užuot kažką padarius gerai, padarai blogai. Po to išeina jovalas, kur vietoj kovos pasidaro nebe kova.
Baigdamas aš drįsčiau siūlyti vis dėlto pristabdyti šio projekto svarstymą. Rimtiems teisininkams vadovaujant - teisingumo ministrui ar jo pavaduotojui - vis dėlto padirbėti prie šio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Baską.
A.BASKAS. Pone pirmininke, kolegos! Čia yra dvi problemos, kurias iškėlė gyvenimas, kadangi pagrobto turto išieškoma keli procentai Lietuvoje, tik keli procentai. Todėl šiame projekte pasiūlyta praplėsti nusikaltimus, už kuriuos taikomas turto konfiskavimas. Nauja gal Lietuvos praktikoj norma, kad būtų galima neiškėlus bylos taikyti apribojimus turto disponavimui. Kaip yra Jungtinėse Amerikos Valstijose? Konstitucija draudžia turto konfiskavimą, bet Jungtinių Valstijų teismai nutarė, kad šis nutarimas skirtas viso turto konfiskavimo uždraudimui, bet nedraudžia Jungtinių Valstijų vyriausybei atimti iš kaltinamojo nusikaltimo įrankių ir "vaisių".
Dar daugiau. Amerikos teismai nutarė, kad vyriausybė turi teisę konfiskuoti nusikalstamos veiklos metu turimą turtą, netgi jeigu teismo procesas vyktų gerokai vėliau. Čia yra esminis dalykas. Dabar pas mus, kol teismai įsisiūbuoja, to turto jau ir nebelieka. Todėl, sakau, Amerikoje numatoma, kad turto pervedimas kaltinamųjų draugams ir giminėms, ką kaltinamieji gali daryti tikėdamiesi, kad Vyriausybė sieks turto konfiskavimo... O tas dalykas užkertamas.
Kitas dalykas, ko Lietuvoje nėra, į konfiskuotą turtą turi teisę pretenduoti tie, kurie atskleidžia ir rūpinasi konfiskavimu.
Kitas momentas, kad Amerikoje yra kriminalinis, civilinis konfiskavimo statusas. Daugiausia turto konfiskuojama pagal civilinį statusą ir procedūras. Amerikoje turtas gali būti konfiskuotas pagal civilinę konfiskaciją nepriklausomai nuo esamo statuso asmens, kuris buvo jo savininkas arba naudojosi juo.
Mano supratimu, pasiūlytas projektas ir yra bandymas padidinti teisėsaugos institucijų galimybes, padidinti pagrobto turto išieškojimą ir sugrąžinimą tiems, iš kurių jis yra pagrobtas.
Dabar, ar šitas bandymas yra vykęs? Be abejo, jį galima tobulinti. Be abejo, reikėtų pasakyti tiksliau, kuriais atvejais laikinai apribojama nuosavybės teisė į turtą. Čia kai kas jau yra pasakyta. Pavyzdžiui, esančios bankų sąskaitos... leidžiama šiomis lėšomis atlikti tam tikras operacijas, kurias pareigūnai leidžia. Taigi čia jau kai kas yra pagalvota. Be abejo, būtų galima daugiau apie tai pagalvoti. Tik aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybės ir teisės komitete, kai buvo svarstomas šitas projektas, tai kai kurioms nuostatoms ne visi pritarė. Už nuostatą, kad nebūtų taikoma laikinai apriboti nuosavybės teisės į turtą, pasisakė tik du komiteto nariai - tai pirmininkas P.Vitkevičius ir jo pavaduotoja Z.Šličytė. Taigi čia nėra, kad visas komitetas pasisakė už šį dalyką.
Aš norėčiau atkreipti dėmesį prieš mane kalbėjusių, kas vakar "Kranto" laidoje buvo sakoma, kad buvo kaltas Prevencinis įstatymas. Priešingai. Čia kaltas pareigūnų aplaidumas, nevykdymas procesinių įstatymų. Aš, anksčiau dirbęs prokuratūroje, tą ir papasakojau. Aš siūlyčiau šito projekto neatmesti, patikslinti kai kuriuos dalykus. Žinoma, kiekvienu įstatymu galima piktnaudžiauti. Kuo jis yra griežtesnis, tuo sunkiau juo piktnaudžiauti. Bet, mano supratimu, patikslintas jis duotų daugiau naudos negu žalos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis replikai suteikiamas Seimo Pirmininko pavaduotojui gerbiamajam E.Bičkauskui.
E.BIČKAUSKAS. Aš keletą žodžių kolegoms socialdemokratams ir kartu Seimui. Aš nepasisakau prieš bausmių sumavimo principą už tam tikrus nusikaltimus, bet tik noriu, kad Seimas gerai prisimintų, jog mes priėmėme įstatymus su tokia nuostata, jog yra bausmių sumavimo principas. Tai buvo padaryta, rodos, 1994 m. ir iki 1995 metų vidurio šita nuostata galiojo. 1995 m. viduryje mes vėl priėmėme Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Aš gerai atsimenu, kaip Seimui aiškinau, kad mes atsisakome to, ką priėmėme. Panaikiname tą sumavimo principą. Seimas, kiek pamenu, vieningai balsavo už tai. Taigi Seimas turėtų grįžti vėl prie to, kas buvo. O gal ir vertėtų grįžti?
Antra. Dėl, rodos, pono Martinkaus, kuris buvo parodytas "Kranto" laidoje. Šita istorija man yra gerai žinoma. Iš tikrųjų, mano giliu įsitikinimu, neturėjo jam būti parinkta kardomoji priemonė suėmimas arba bent jau pakeista, nes jis niekur nebūtų galėjęs dingti. Jau vien dėl to, galbūt paanalizavę pamatysime, kad mūsų tardymo izoliatoriai ir kalėjimai perpildyti, jog tokių žmonių tenai yra. Galbūt tai irgi vienas iš sprendimo būdų, kaip padaryti laisviau.
Antra, ką prie šito norėčiau pasakyti. Mielieji kolegos, nepainiokime Prevencinio įstatymo su normalia procesine tvarka. Mano žiniomis, Prevencinis įstatymas su šiuo atveju neturi apskritai nieko bendra. Buvo parinkta normali kardomoji priemonė - suėmimas. Galbūt nepagrįstai, neteisėtai, tai jau kitas dalykas, bet ne Prevencinis įstatymas. Nekompromituokime jo. Kartais tokiais pasisakymais paprasčiausiai kompromituojam tai, ko nebuvo padaryta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė, po to - pranešėjas.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš noriu pasinaudoti replika. Ponas A.Baskas visai Lietuvai per įjungtą radiją, pats visą laiką nedalyvaudamas Valstybės ir teisės komiteto posėdyje, paskelbė balsavimo rezultatus, kurie neatitinka tikrovės. Juk čia salėje yra ir gerbiamasis J.Bernatonis, ir gerbiamasis V.Ražukas, Seimo nariai A.Lozuraitis, V.Būtėnas, A.Kunčinas, kurie dalyvavo posėdyje ir nepritarė šitam siūlymui. Tai kam reikia išsigalvoti ir pasakyti, kad du asmenys - P.Vitkevičius ir Z.Šličytė nepritarė, o visas komitetas pritarė. Juk yra užprotokoluota komiteto nuomonė.
Ir dar, gerbiamieji Seimo nariai, noriu pareikšti, kad kuo mažiau žmonės nusimano apie baudžiamąjį procesą, tuo jų siūlymai yra drąsesni. Bet tai gali turėti labai liūdnų pasekmių.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją teisingumo ministrą J.Prapiestį. Gerbiamasis Seimo nary Baskai, asmeniniu klausimu posėdžio pabaigoje.
J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai! Pradėsiu nuo to paties klausimo, tačiau nuo atskirų niuansų. Buvo minėta "Kranto" laida ir buvo kalbėta, kad per teismo aplaidumą buvo tokia situacija. Aš noriu priminti, kad kas atidžiai žiūrėjo laidą, pastebėjo, jog teismas pradėjo kitaip vertinti situaciją, kai turėjo tam teises. Kaltinti teismą dėl sulaikymo iki tardymo nėra jokio pagrindo, nes teismas tokią teisę - suteikti galimybę suimti, sulaikyti turės tiktai nuo kitų metų vidurio. O iki tol tokius klausimus sprendžia parengtinio tyrimo organai. Todėl tikslindamas informaciją priverstas tai pasakyti.
Dabar dėl mano pristatomo įstatymų projektų komplekso. Aš noriu priminti, kad šitais įstatymų pakeitimų projektais parengtinio tyrimo organai - Vidaus reikalų ministerija bei Generalinė prokuratūra - siekia keisti baudžiamąją politiką savanaudiškų nusikaltimų srityje. Taigi ieškoma variantų sudaryti galimybių daugiau ir dažniau taikyti baudą - turto konfiskavimą. Kartu prašoma Seimo pasitikėjimo parengtinio tyrimo organais, kad analogiškai pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą būtų suteiktos tokios teisės ir suvaržant asmens turtą. Kad būtų sudaryta galimybė užtikrinti civilinį ieškinį, kad būtų galima užtikrinti baudą, galima užtikrinti turto konfiskavimą. Todėl Seimui reikia apsispręsti, ar tiek pasitikima parengtinio tyrimo organais, kad būtų suteikta tokia papildoma ir, galbūt protingai naudojant, efektyvi priemonė. Todėl čia yra jūsų sprendimas.
Dabar pritarti ar atmesti pasiūlymus aš teisės neturiu, kadangi aš pateikiu projektą, kurio autoriumi savęs negaliu laikyti. Vis dėlto iniciatyva yra parengtinio tyrimo organų įvertinus realią padėtį, įvertinus pagaliau savo galimybes. Jie mano, kad tai, kas dabar yra įstatymų suteikta tardytojams, prokurorams, yra per mažai. Taip pat ir kvotėjams. Todėl prašoma papildomų įgaliojimų. Štai jums reikia apsispręsti, ar sudaryti jiems galimybes gauti daugiau teisių ir atitinkamai, kaip žadama, efektyvinti parengtinį tyrimą savanaudiškų turto nusikaltimų bylose, ar ne. Tačiau aš negaliu pasakyti, kad nesvarstytini tokie klausimai, tokie pasiūlymai, kaip buvo kalbama, kad būtų sudaroma daugiau garantijų asmenims ir nebus neteisėtai suvaržomos jų nuosavybės teisės.
Manyčiau, svarstytinas pasiūlymas, kaip buvo kalbama, kad prie tokių garantijų būtų patikslinimas procesinės padėties to asmens, kuriam gali būti taikomos tos siūlomos priemonės. Todėl aš, pateikdamas šį projektą, siūlau jam iš esmės pritarti, kartu pasakydamas, kad antradienį pas Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą yra kviečiami teisėsaugos institucijų vadovai svarstyti, kaip pamenate, Teisingumo ministerijos pateiktą informaciją dėl baudžiamosios politikos mūsų Respublikoje krypties efektyvumo. Ir ten bus kalbama apie šiuos klausimus. Todėl aš dabar negaliu sakyti, tą ar kitą pasiūlymą priimu arba atmetu, kadangi yra, kaip minėjau, pakankamai daug projekto autorių ir su jais nepasitaręs aš negaliu to sakyti. Tačiau iš esmės jums reikia šiandien spręsti, ar pritariam, ar ne po svarstymo šiam projektui.
Be to, galiu pasakyti, kad buvo kalbama, jog reikalingi nauji įstatymai, nauji kodeksai. Taigi manome, kad ateinančių metų pradžioje tiek naujas Baudžiamasis kodeksas, tiek naujas Baudžiamojo proceso kodeksas bus Seimui pateikti. Pagaliau galima galvoti ir apie tai, kad jeigu šios priemonės, kurios yra siūlomos, taps įstatymu, tai atitinkamai priimant naujus kodeksus bus galima viena ar kita korekcija ir vienoks ar kitoks tų klaidų taisymas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo pateikti trys siūlymai: pritarti, padaryti svarstymo pertrauką arba grąžinti šį projektą autoriams. Šia tvarka ir balsuosime. Pirmiausia mes turime nuspręsti, ar pritariame po svarstymo posėdyje šiam projektui. Ar norėtumėt pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Na, aš manau, kad vis dėlto dirbo labai atsakingi juristai, dirbo atitinkami komitetai. Ir todėl dabar dar abejoti šių žmonių kompetencija ir dar nustumti visą tą svarstymą tolyn absoliučiai nėra jokio pagrindo. Todėl reikia pritarti.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų nepritarti po svarstymo šiam projektui. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš vis dėlto drįsčiau siūlyti padaryti pertrauką. Toks sprendimas leistų mums pasiekti geriausių rezultatų. Aš nenoriu, kad būtų atmesta, kadangi ketinimai geri, tačiau jų atlikimas yra labai prastas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šiam įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo Seimo posėdyje, prašau balsuoti.
Už - 18, prieš - 10, susilaikė 20. Taigi po svarstymo Seimo posėdyje nepritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime padaryti šio svarstymo pertrauką, kaip siūlė gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas, ar dėl to reikia balsuoti? Galim pritarti bendru sutarimu? Yra prieštaravimų, taip? Prašom, gerbiamieji Seimo nariai. Aš tik primenu, jog aš pasakiau, kad teiksiu balsavimui visus tris šiuos siūlymus. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiuose įstatymuose reikia daryti pataisas. Ir aš būčiau už pertrauką. Kodėl? Gerbiamasis ministre, jūs pasižiūrėkite, pavyzdžiui, mane nugąsdino neteisingi duomenys apie pajamų deklaravimą. Visur yra sunkūs nusikaltimai, didelė žala padaryta. Pavyzdžiui, net 321 straipsnyje didelė žala. Jeigu pareigūnas vykdydamas padaro didelę turtinę žalą - treji metai ir bauda. Jeigu žmogus tiktai neteisingai deklaruoja pajamas, irgi treji metai ir bauda. Vadinasi, net jeigu aš sumoku mokesčius, bet tik neteisingai užrašau, treji metai kaip ir už didelius nuostolius. Todėl aš siūlau daryti pertrauką, kad tikrai gerai būtų peržiūrėtos visos tos nuostatos, kurios čia įteisintos, nes jos iš esmės reikalingos.
PIRMININKAS. Dabar galima būtų pasisakyti prieš pertrauką. Gerbiamoji Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, kad visą šį projektą ir visus siūlymus bei diskusijos medžiagą reikia perduoti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso rengimo grupei, kadangi yra jau tie kodeksai baigiami rengti. Jie atsižvelgs į tą medžiagą, pateikdami Seimui (o tai bus jau labai greitai) naują Baudžiamojo kodekso variantą. Ir galbūt mums, Seimui, dar svarstyti patį įstatymą jau nebėra prasmės. Todėl kaip čia reikėtų suprasti tą svarstymo pertrauką? Dėl šio projekto svarstyti tikrai nebėra ko. Nebent jis būtų iš esmės patobulintas. O tai, kas čia šiandien buvo svarstyta, galima darbo grupei perduoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu gerbiamojo Seimo nario E.Jarašiūno siūlymą. Jis siūlė, kad būtų padaryta pertrauka tam, kad per tą laiką autoriai galėtų patobulinti projektą pagal Seimo narių pasakytas pastabas. Taigi dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka ir pertraukos metu šis projektas tobulinamas?
Už - 41, prieš - 5, susilaikė 3. Taigi padaryta šio projekto svarstymo pertrauka.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes darome ir mūsų posėdžio pertrauką. Posėdį tęsime 12.20 val. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas.
Pertrauka
Įstatymo "Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo papildymo" projektas Nr.1850 (svarstymas ir priėmimas) (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. A.Sakalo prašymu toliau posėdžiui pirmininkaus J.Bernatonis. Svarstom 1-4 darbotvarkės klausimą, įstatymo "Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo papildymo" projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, iš kur kilo tas noras padaryti specialiosios paskirties akcinę bendrovę. Ir kadangi jūs visi - ir ta pusė, ir ta pusė - vieningai balsavot, kad taip reikia, tai aš noriu pasakyti tiems žmonėms, kurie neva prašė jūsų padaryti specialiosios paskirties bendrovę, ką, gaudami šį statusą įmonės kolektyvas ir įmonė, praras. Štai, sakysim, šiandien patvirtinom Pasaulio banko kreditą. Kaip ministras tvirtino, gaus dolerinius kreditus daugiausia su 8,5% palūkanų. Ir sąlyga yra viena - šie kreditai gali būti suteikiami tik įmonėms, kuriose privataus kapitalo yra ne mažiau kaip 51%. Specialiosios paskirties bendrovėje negali būti daugiau privataus kapitalo kaip 30%. Vadinasi, jūsų įmonė turės gauti kreditus su 2, 3 kartus aukštesnėmis palūkanomis negu kiti.
Toliau. Jeigu jūs, kaip akcinė bendrovė, net jeigu jūs esat monopolistas, turit tik deklaruoti kainas Kainų ir konkurencijos tarnyboje ir ten valstybė jums negali nustatyti žemesnių kainų negu reikalingas rentabilumas, tai kada jus priskirs specialiosios paskirties bendrovei, valstybė gali nustatyti bet kokias kainas ir nieko nedotuoti. Toliau. Jeigu jums, esant dabartiniam statusui, negali duoti valstybė, t.y. biurokratas, jokių užduočių, tai gavus specialiosios paskirties statusą, jums gali duoti užduotis. Ir įstatymuose nieko nėra numatyta, kad tos užduotys gali būti kompensuojamos ar rentabilios įmonės...
Tokiu būdu, jeigu Seimas priims, o jis priims šią pataisą, tai aš drąsiai tvirtinu: 99%, kad ši įmonė pastatoma tiesiogiai ant bankroto kelio. Ir neklausykit, kolektyvai, šitų neteisingų konsultantų, kurie ten pamatę dėl valdžios manipuliavimų, kurių aš nežinau, bando jus įsprausti į tą statusą. Dirbant rinkos ekonomikoje, tokios Lietuvoje nori nenori nėra, įmonei yra kur kas blogesnis statusas negu jūs turite dabar. O jeigu privatizavimą norit apriboti, čia yra visos galimybės ir profsąjungos pagalba, ir Seimo pagalba apriboti, netaikant specialiosios paskirties statuso.
Todėl aš manau, gerbiamieji Seimo nariai, kurie įsiklausėt į argumentus, ką pakeitimo statusas duoda konkrečiai įmonei, jūs balsuosite vis dėlto prieš šio statuso pakeitimą, nepaisant panevėžiečių stengimosi įsprausti jus į tą neteisingą statusą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją, gerbiamąjį Ekonomikos komiteto pirmininką Seimo narį V.Zimnicką.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų specialiosios įmonės statusas, be abejo, suteikia kai kurias galimybes valstybei įtakoti šios įmonės veiklą, bet aš nemanau, kad tai yra tie argumentai, dėl kurių įmonė turėtų bijoti savo ateities. Vienaip ar kitaip šiandien įmonė yra rentabili, turinti savo rinkas, gaminanti būtent tą vienintelę, sakykim, monopolinę Lietuvoje produkciją. Ir aš manau, kad įmonės pasirinkimas yra visiškai logiškas. Įmonė tikrai norėdama, kad ji nebūtų draskoma, kad įmonė turėtų tai, kad galima būtų iki 2000-ųjų metų planingai reguliuoti savo ūkinę veiklą, todėl ir įmonės darbuotojų prašymas, ir mūsų, man atrodo, noras yra tik geranoriškas - padėti įmonei toliau sėkmingai realizuoti savo ūkinę veiklą.
Todėl aš manyčiau, kad mes šiam įstatymo projektui turėtume pritarti, t.y. šiandien jį priimti. Juo labiau kad panašų projektą yra parengusi ir Socialdemokratų frakcija. Mes su jais derinom, iš tikrųjų tai yra vienas ir tas pats projektas. Pagrindu jie prašė laikyti būtent mano parengtą projektą. Todėl prašyčiau Seimo Pirmininką, kad būtų balsuojama dėl projekto priėmimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinot, mes nusprendėm šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Todėl dabar galim pradėti priėmimą. Gerbiamasis pranešėjau, nepabėkit iš tribūnos. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra du punktai. Ar reikia abudu punktus svarstyti ir priiminėti atskirai, ar galime kalbėti dėl viso įstatymo projekto?
V.V.ZIMNICKAS. Čia yra vienas monolitinis įstatymas. Aš manyčiau, kad galima būtų būtent dėl bendro.
PIRMININKAS. Sutinkat, taip? Tuomet prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo projekto. Iš anksto užsirašė gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Aš šnekėjau antradienį, kai vyko šio projekto pateikimas, ir agitavau Seimo narius paremti šią projekto nuostatą, nes tai iš tikrųjų yra daugelio stiklo fabriko darbuotojų prašymas ir jų paskutinė viltis. Ir būtent remdamasis šiomis nuostatomis aš prašyčiau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes iš tiesų priėmėm sprendimą svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka, bet galbūt ir suklydome. Neįsigilinome į klausimo esmę, ar mes vėl grįžtame reprivatizacijos keliu ir dėl ko mes vykdėme privatizaciją. Vadinasi, visas pelningas įmones palikti valstybės žinioje. Ar yra logikos? Kas ir kaip ten daroma? Reikėtų vis dėlto Ekonomikos komitete šį klausimą svarstyti, manau, ir padaryti priėmimo pertrauką. Siūlau pa-laikyti iškeltą pasiūlymą daryti pertrauką.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary, kai pateiksit atitinkamą pataisą Seimo statutui ir Seimas ją priims, tuomet galėsit siūlyti pertrauką priėmimo metu. Seimo narys K.Uoka.
K.UOKA. Aš norėčiau pasakyti ponui K.Kubertavičiui, kad jis yra Ekonomikos komiteto narys kaip ir mes su ponu V.Zimnicku. Juk puikiai žinojo šią problemą, ne vieną kartą buvo kalbėta, todėl neapsimeskit, kad jums tai yra naujiena. Fabriko darbuotojų reikalavimas yra teisėtas, atitinka ne vienos Seimo politinės frakcijos nuomonę, siūlau kuo greičiau balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausantis tų, kurie remia šį projektą, įdomus dalykas išeina. Štai, pavyzdžiui, pono V.Zimnicko argumentai: įmonė šiandien dirba rentabiliai ir pelningai. Tai kuriems velniams keisti tą statusą, kad ji dirbtų nuostolingai? Jeigu įmonė dirba rentabiliai ir pelningai, tai palikim jai šiandieninį statusą. Kitas argumentas - gerbiamojo K.Skrebio: kolektyvas prašė. Kolektyvą galima išmokyti prašyti. K.Uokos argumentas: K.Kubertavičius žino, mes ne kartą svarstėm ir turim žinoti. Gerbiamieji, aš išdėsčiau argumentus. Trys argumentai, kurie nulemia, kad šis statusas pablogins įmonės galimybes normaliai veikti. Tai argumentai. Negaus jie tų kreditų, kuriuos gali gauti lengvatinėmis sąlygomis. Jiems galima nustatinėti kainas, dirbtinai žlugdyti. Jiems galima duoti užduotis, taip pat valdžią galima keisti kaip nori, visiškai nepriklausomai nuo kolektyvo. Tai argumentų aš neišgirdau. Todėl dar kartą siūlau balsuoti prieš šį pakeitimą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš esu panevėžietis ir aš esu stiklininkas. Aš jums galiu pasakyti, kad pagrindinė šio fabriko problema kyla, sakykim, ne dėl gaminių kainos arba perprodukcijos, o kyla dėl apyvartinių lėšų būtinumo periodinių kapitalinių remontų metu, kurie yra labai dideli. Todėl ir fabriką traumuoja tie periodiniai dalykai, kuriuos mes vadinam "šaltais" remontais, arba kapitaliniais remontais. Va, tada reikalingos, sakykim, pagrindinės lėšos. O šiaip, aš galvoju, mums labai nesunku šiandien įtraukti šią gamyklą į specifinių įmonių sąrašą ir jos būklė tikrai nepablogės. O kad gamyklą reikia modernizuoti, kad Lietuva turi pereiti prie (...) stiklo metodo, kad gamykla turi turėti tokią produkciją, kokią gamina Vakarai, tai iš esmės yra perspektyva ir tam investicijos reikalingos, ir jų, matyt, atsiras. Jeigu reikės keisti statusą kaip nors kitaip, mes tą galėsim padaryti ir po metų.
Šiandien aš nematau kito kelio, kaip nuraminti gamyklą, kaip duoti jai, sakykim, kokį nors pasitikėjimo kriterijų bent metams ir įtraukti ją į šį specifinį sąrašą. Aš pakviesčiau kolegas šiandien balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA.
Gerbiamieji Seimo nariai, man regis, mes vėl pradedam tokį siaurą lobizmą
atskirų įmonių atžvilgiu. Ir aš išgirstu atvirkštinę argumentaciją.
Šitą pačią argumentaciją galima panaudoti, kaip projekto teikėjai sako, būtent
privatizavimo pateisinimui. Noriu pasakyti, kad tai, ką minėjo, jog apyvartinių
lėšų stoka yra ir yra naujų investicijų poreikis šiai įmonei, tai galiu
pasakyti: tikrai specialiosios paskirties įmonės statusas atbaidys potencialias
investicijas. Ir jeigu ta įmonė turi perspektyvų, tai jokiu būdu tokio statuso
negalima suteikti. Ir pasižiūrėkit, kiek specialiosios paskirties įmonių yra
ant bankroto ribos. Tai yra našta biudžetui. Kodėl mes neatpalaiduojam ir
neleidžiam reikštis privačiai iniciatyvai toje srityje?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis. Galima pasisakyti tik už šį projektą, nes jau keturi pasisakė prieš.
J.PANGONIS. Pasisakydamas už projektą aš norėčiau iškelti tokius klausimus. Kodėl atskiros įmonės reikalus Seimas sprendžia ypatingos skubos tvarka, visiškai neturėdamas Vyriausybės išvados, kuriai yra privalu vykdyti visas ekonomines reformas valstybėje? Taip pat nėra ir Ekonomikos ministerijos jokios išvados. Antras dalykas, man neaišku, kodėl taip yra, kad būtinai kažkas turi privatizuoti tą įmonę. Juk šiandien tai yra akcinė bendrovė, tačiau valstybė ten, kiek žinau, valdo per 90% viso įstatinio kapitalo. Todėl niekas neverčia, be Vyriausybės žinios niekas neprivatizuos tos įmonės. Todėl ta baimė, matyt, yra Seimo tam tikrų asmenų grupės, kuri galbūt nori išlaikyti kažkokias vadovaujančias pozicijas, ar tai tik grynai politiniais motyvais. Todėl pasisakydamas už tai, kad darbininkai nori ir Seimas, matyt, patenkins tą norą, aš vis dėlto gerbiamajam V.Zimnickui ir Seimo vadovybei keliu šiuos klausimus. Kada į juos bus atsakyta?
PIRMININKAS. Dėkojam už klausimus. Dabar pranešėjas, ir balsuosime.
V.V.ZIMNICKAS. Norėčiau pirmiausia nuraminti gerbiamąjį J.Pangonį. Ši įmonė nėra akcinė bendrovė. Ši įmonė yra valstybinė įmonė. Ji neperregistruota. Ir antra, dar norėčiau nuraminti J.Pangonį, kad ir su premjeru, ir su statybos ir urbanistikos ministru šis klausimas yra visiškai suderintas. Taigi tikrai dėl to neabejokit.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 65 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai Karosai, Kirkilai, netrukdykit balsų skaičiavimo grupei dirbti. Balsų skaičiavimo grupę prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo papildymo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 48 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 10 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių įstatymo papildymo" priimtas. Repliką po balsavimo - Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, dar norėčiau atkreipti dėmesį, kaip čia, Seimo tribūnoje, Seimo narių yra sankcionuojami neteisėti dalykai. Buvo šios įmonės, kurios neįtrauktos į valstybės ir savivaldybės įmonių sąrašą, įpareigotos persiregistruoti į akcines bendroves. Įmonė pažeidė persiregistravimo reikalavimus ir dabar jai specialiai suteikiam kitą statusą, pabloginantį jos finansines galimybes ir suteikiantį galimybę ypatingai grupei šią įmonę pasiimti. Gerbiamieji, štai kur vyksta - šiame Seime - nusikaltimai. Pasakiau tai nepaisydamas to, kad čia mane gąsdino, jog įmes į stiklo katilą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, perspėju jus, kad už žodžius, pasakytus Seimo posėdyje, atsakote prieš įstatymus. Jūs pasakėte, kad šiame Seime vyksta nusikaltimai. Kiekvienas Seimo narys galės pateikti teismui ieškinį dėl šių jūsų žodžių.
Dabar pranešėjas, po to - Seimo narys K.Uoka.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, ypač aš kreipiuosi į ponus J.Pangonį ir J.Veselką. Ne dėl kėdės, ne dėl Ekonomikos komiteto pirmininko kėdės tai buvo padaryta. O buvo padaryta vardan to, kad tai įmonei neatsitiktų kaip Kėdainiuose. Štai kur buvo esmė, o jūs nenorit šito suprasti. Gaila.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Uoka. Replika po balsavimo.
K.UOKA. Aš labai norėčiau, kad tie didieji žinovai, kurie čia balsavo prieš ir plėšėsi, nuvažiuotų į Panevėžio stiklo fabriką, pakalbėtų su žmonėmis ir įsitikintų, kad ten tvarkos yra daugiau negu mūsų Seime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar darbotvarkėje yra 1-5 klausimas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo" projektas Nr.1792 (2). Tačiau kadangi jis įregistruotas asmens, kuriam Konstitucija nesuteikia įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, mes šio klausimo šiandien svarstyti negalėsime.
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Pereiname prie 1-6 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo" projekto. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį L.Alesionką.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, svarstydami šį įstatymo projektą Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo bei Ekonomikos komitetuose mes ieškojome tobulesnės formuluotės, kad suteiktume teisę Vyriausybei praplėsti sąrašą pretenduojančių įvežti psichotropines ir gydomąsias narkotines medžiagas į Lietuvą, ir ta formuluotė pateikta trečiajame variante. Čia atsižvelgta ir į komitete išsakytas pastabas, taip pat į gerbiamųjų S.Burbienės ir V.Briedienės pastabas, kaip ir į gerbiamųjų K.Kubertavičiaus ir J.Pangonio. Tai tiek. Ir aš nebenorėčiau atimti iš jūsų laiko, pristatydamas tą paskutinę formuluotę. Su Juridiniu skyriumi mes kartu padirbėjome prie šios formuluotės, ir Juridinis skyrius taip pat mano, kad ji tinkama ir išsprendžia problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Pasisakyti norėtų gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė. Po to spręsime, ar svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka, kadangi yra toks Seimo Pirmininko siūlymas.
S.BURBIENĖ. Kaip kolega minėjo, Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą bent du kartus. Klausimo esmė - šių vaistų prekybos liberalizavimas. Nors per pirmąjį svarstymą gerokai pasiginčijom, nes pagrindinė priežastis to buvo labai griozdiškas siūlymas, ardantis visą Įmonių įstatymo struktūrą, tačiau vis dėlto apsisprendėme ir apsistojome ties šiuo trečiuoju variantu, ir komitetas antrą kartą svarstydamas jam pritarė. Aš kalbu apie Ekonomikos komitetą. Tačiau norėčiau vis dėlto pabrėžti, kad tokios pataisos ir viso šio vargo visai nereikėtų, jeigu tie ponai, kurie rūpinasi vaistų...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau Seimo narei daugiau skirti dėmesio.
S.BURBIENĖ. Jeigu tie ponai, kurie rūpinasi vaistais, būtų apie tai pagalvoję tuo metu, kai mes taisėm Įmonių įstatymo 13 straipsnį praėjusios sesijos pabaigoje. Būtent tada buvo įrašyta pataisa, dėl kurios šiuo metu reikėjo taisyti įstatymą taip, kad prekybą vaistais būtų galima vėl liberalizuoti, neatsisakant licencijų išdavimo tokiai prekybai. Tada, matyt, reikėjo geriau apgalvoti ir strategiją. Bet nežiūrint to, aš siūlau ir manau, kad būtų galima pritarti ir ypatingos skubos tvarkai.
PIRMININKAS. Primenu, kad gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė kalbėjo Ekonomikos komiteto vardu.
Ar galim pritarti ypatingos skubos tvarkai dėl šio įstatymo? Yra prieštaravimų? Yra. Reikės balsuoti. Prašysiu tuomet pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš neprieštarauju dėl šio straipsnio priėmimo, aš kaip tik palaikau šį straipsnį. Bet siūlyčiau ištaisyti vieną techninę klaidą. Pirmame sakinyje yra parašyta: "iš dalies pakeisti ir papildyti". Siūlyčiau išbraukti žodžius "ir papildyti", nes čia jokio papildymo nėra, čia kaip tik tas punktas yra išbraukiamas. Tik tiek. O apskritai aš Įmonių įstatymo papildymą palaikau.
PIRMININKAS. Ar pranešėjas sutinka su redakcine pataisa? Sutinka.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos?
BALSAS IŠ SALĖS. Nereikia.
PIRMININKAS. Nereikia. Visi pritaria. Taigi pradedame šio klausimo priėmimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją - Seimo narį L.Alesionką. Kadangi įstatymo projektas susideda iš vieno straipsnio, prašysiu iškart pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš.
Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Sprendžiant iš čia išsakytų minčių, šitas įstatymo papildymas, matyt, reikalingas, tuo labiau, kada kalbama apie vaistus, ir aš jam pritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Mūsų - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas - gan kruopščiai jį svarstė, buvo pasitelkęs ir medikus, ir specialistus. Turiu pasakyti, kad mes šiuo metu nerandam kitos išeities, kaip būtent per licencijų sistemą garantuoti psichotropinių ir narkotinių vaistų kontrolę ir iš kitos pusės - liberalizuoti, kad būtų užtikrintas Lietuvos medicininių įstaigų ir gyventojų aprūpinimas jais. Aš manyčiau, kad mes turėtume pritarti šiai pataisai, kaip sakė kolegė S.Burbienė, kad jis galbūt ir pavėluotas, ir griozdiškas, bet, deja, šiuo metu kitos išeities neturime.
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai, kurie norėjo pasisakyti dėl balsavimo motyvų, pasisakė. Prašau gerbiamuosius Seimo narius registruotis.
Posėdyje dalyvauja 55 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašau pakelti rankas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 47 Seimo nariams balsavus už, Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo" priimtas vienbalsiai.
Dabar žodis suteikiamas pranešėjui.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, dėkoju jums, kad jūs taip operatyviai, gražiai ir vieningai palaikėte šią įstatymo pataisą. Tikriausiai jūs ir patys pastebėjote, kas įvyko šiandien Seime: kada mes balsuojam sveikatos politikos klausimais, kada mes sprendžiam ligonio aprūpinimo vaistais klausimus, nė viena partija ir nė viena frakcija tarpusavyje "nesikapoja", balsuoja labai vieningai. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi negalėjome svarstyti 1-5 darbotvarkės klausimo, posėdyje susidarė pertrauka. Kitų pranešėjų aš nematau, todėl dabar posėdį tęsime po 5 minučių.
Pertrauka
"Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.1862 (pateikimas) (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstom 1-7 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo" projektą. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo projektą. Vyriausybė, atsižvelgdama į lėšų poreikio būtinumą Lietuvos ūkiui vystyti ir automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti, bei remdamasi duomenimis apie šių metų faktiško akcizo įplaukas už benziną, dyzelinius tepalus, taip pat remdamasi Lietuvos Respublikos kelių fondo įstatymo 2 straipsnio nuostata, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet mažina atskaitymų nuo realizavimo pajamų tarifus, kad iki 2000 m. šie atskaitymai būtų panaikinti, mano, kad 3 straipsnyje numatyta dalis akcizo pajamų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei tepalus atskaitymų į kelių fondą, pradedant 1996 m., kasmet būtų didinama, kol 2000 m. pasieks 50%. Lietuvos kelių fondo įstatymas įsigaliojo nuo 1991 m. sausio 1 d., todėl teikiam svarstyti šį įstatymą, kad 3 straipsnio pakeitimas nesukeltų neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui. Noriu pasakyti, kad, pagerinus anksčiau minėto akcizo administravimą, įplaukos žymiai padidėjo ir Kelių fonde gali sudaryti apie 400 mln. Lt, tuo tarpu skaičiuojant valstybės biudžetą, tos įplaukos buvo įvertintos valstybės biudžeto projekte. Jeigu mes neatliksim pakeitimo, tada atsitiks taip, kad mes turėsim ieškoti papildomų šaltinių, kurių galimybė yra pakankamai maža, todėl yra siūlymas pataisyti šio Kelių fondo įstatymo atitinkamą straipsnį. Kolegos, siūlyčiau pritarti šio įstatymo 3 straipsnio pakeitimui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pakeitus akcizo pajamų atskaitymo procentą, tam tikra dalimi keisis ir Kelių fondo dydis, lyginant su dabartiniu. Tai aš ir norėčiau paklausti, koks bus tas skirtumas, atlikus pakeitimus? Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Tai sudarys maždaug 130 mln. Lt.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti, kad būtų pradėta svarstymo procedūra? Galim. Gerbiamasis pranešėjau, kurį komitetą siūlytumėte pagrindiniu? Biudžeto ir finansų komitetą? Ar pritariat, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis, o Ekonomikos komitetas - papildomas svarstant šį projektą? Pritariate. Ar sutinkate, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje lapkričio mėnesį? Dėkoju.
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Pereinama prie 1-8 darbotvarkės klausimo. Tai Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo papildymo" ir kitų jį lydinčių teisės aktų pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ekonomikos ministrą V.Navicką.
V.NAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo "Dėl Akcinių bendrovių įstatymo papildymo" projektas (Nr.1774), susijęs su dviem pagrindiniais dalykais. Pirmasis, t.y. pakeitimas susijęs su tuo, kad, Seimui priėmus įstatymą "Dėl dalies valstybinio turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn", savivaldybės taip pat tapo akcininku, kurios valdo buvusias, sakykim, valstybei priklausančias akcijas. Todėl Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime stengiamasi tarp galimų akcininkų įvardyti taip pat ir savivaldybes. Antroji teikiamo projekto nuostata yra susijusi su padarytu vasarą Įmonių įstatymo pakeitimu, t.y. kad akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, valdymo organuose valstybės kapitalui gali atstovauti valdininkai. Todėl šiame Akcinių bendrovių įstatymo pakeitime įteisinama taip pat ši nuostata, kad nebūtų dviprasmybės sprendžiant šiuos klausimus. Būtų du tokie esminiai pakeitimai siūlomame Akcinių bendrovių įstatymo papildyme.
PIRMININKAS. Taip pat, gerbiamasis pranešėjau, prašau jūsų pateikti ir lydinčius dokumentus - projektus Nr.1775, Nr.1843, Nr.1844, kurie yra sudėtinės šio svarstomo klausimo dalys.
V.NAVICKAS. Taip. Kitas įstatymo projektas - "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo" (14 straipsnio). Registracijos Nr.1775. Jis susijęs su tuo, kad dabar veikiančiame Įmonių įstatyme yra parašyta, kad įmonės veikia savarankiškai, ir valstybės organai neturi teisės kištis į jų reikalus. Kadangi vis dėlto yra įvairių rūšių įmonių: valstybės ir savivaldybių įmonės, taip pat įmonės, kuriose valstybė turi didesnį ar mažesnį kontrolinį akcijų paketą arba pajų, todėl mes manome, jog tam, kad būtų išvengta teisinių tam tikrų dviprasmybių, papildyti, jog tais atvejais, kai yra valstybės ar savivaldybės įmonės, taip pat, kai valstybė turi akcijų akcinėse bendrovėse arba specialios paskirties akcinėse bendrovėse, gali įstatymų nustatyta tvarka reguliuoti jų ūkinę veiklą valstybės organai. Tai projektas Nr.1775 - dėl Įmonių įstatymo 14 straipsnio papildymo, ta prasme, kad valstybės valdymo organai galės įtakoti ir administraciniais jų veiklos metodais tais atvejais, kai valstybė ten turi kontrolinius paketus ar kitaip kontroliuoja tas įmones. Sekantis...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis.
V.NAVICKAS. Kitas įstatymas - "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo". Projektas Nr.1843. Jis pagal savo apimtį yra gana didelis. Aš nenorėčiau trumpai kalbėti apie kiekvieną teikiamo įstatymo pakeitimo straipsnio nuostatą, bet galėčiau apibendrinančiai pasakyti, dėl ko yra pateikti būtent šie pakeitimai, papildymai veikiančiame Akcinių bendrovių įstatyme. Pirmasis ir svarbiausias momentas, dėl kurio teikiamas veikiančių Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimas ir papildymas, yra susijęs su finansinės atskaitomybės reikalais, kadangi yra pakeista nauja finansinė atskaitomybė, ir yra išėjęs Vyriausybės nutarimas. Veikiančiame Akcinių bendrovių įstatyme tos atskaitomybės finansinės kategorijos, taip pat kiti su tuo susiję dalykai atsidūrė tam tikroje kolizijoje su sunormintais dalykais kituose teisiniuose aktuose, kurie reglamentuoja finansinę atskaitomybę. Todėl teikiamuose Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose daug straipsnių, susijusių būtent su tais momentais, kad akcinių bendrovių įstatymo normos būtų adekvačios veikiančioms finansinėms atskaitomybės normoms. Tai būtų vienas iš pagrindinių dalykų, dėl kurio yra nemažai pakeitimų veikiančiame Akcinių bendrovių įstatyme.
Antroji dalis pakeitimų, siūlomų šiame projekte, susiję su audito klausimais. Vyriausybė š.m. sausio 5 d. nutarimu "Dėl audito organizavimo" (Nr.9) priėmė tam tikras nuostatas, nurodančias, kaip įdiegti Lietuvoje nepriklausomą auditą, privalomą auditą, todėl to nutarimo nuostatos, kurios jau praktiškai Vyriausybės nutarimu įteisintos ir veikia gyvenime, čia perkeliamos į daugelį Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių, kad jos būtų taikomos būtent šiai įmonių formai. Vienas iš esminių pasiūlymų audito klausimais - kai bus pakankamai auditorių ir pakankamas jų pasirengimo lygis, Vyriausybė pasilieka teisę nustatyti, nuo kada privalomą auditą pradėti akcinėse bendrovėse.
Trečioji dalis siūlomų pakeitimų ir papildymų veikiančiame Akcinių bendrovių įstatyme yra susijusi su tuo, kad veikiančiame įstatyme iškilo kai kurių neaiškumų, netobulumų, ir praktika parodė, kad dalį nuostatų reikėtų vis dėlto patikslinti. Trumpai galėčiau pasakyti: yra penki pagrindiniai dalykai, sąlygoję veikiančio įstatymo pataisas, kurias lėmė pats gyvenimas, pati veikiančio įstatymo taikymo praktika. Pirmiausia 37 straipsnyje, kuris kalba apie žemės ūkio darbuotojų akcijas, patikslinta pagal veikiančius įstatymus, kur yra žemės ūkio darbuotojų akcijos reglamentuojamos, tos teisinės normos, tos procedūros, esančios tuose įstatymuose, kad nebūtų dviprasmybių tarp kituose įstatymuose įteisintų žemės ūkio darbuotojų akcijų apibūdinimo, jų teisių apibrėžimo, perleidimo galimybių ir panašiai. 37 straipsnyje būtent tai yra patikslinama. Taip pat tikslinama esamo įstatymo nuostata dėl akcijų apmokėjimo, siekiant išvengti nevienareikšmio jų traktavimo. Yra labai daug dalykų, susijusių su reorganizavimu (tai būtų trečioji dalis), veikiančio įstatymo patobulinimu ir būtent tie patobulinimai ir reorganizavimo procedūros Akcinių bendrovių įstatymo papildyme susijusios su akcininkų ir kreditorių teisių gynimu ir apsauga. Taip daroma tam, kad būtų kiek galima išvengta nesusipratimų, kai įmonė skaidosi, jungiasi arba, sakykim, nuo veikiančios įmonės atskyla dalis įmonės ir veikia kitu pavidalu. Stengiamasi apsaugoti kreditorius ir pačius akcininkus.
Ketvirtoji patikslinimų dalis susijusi su akcinių bendrovių valdymo organų nevienareikšmiu traktavimu esamame įstatyme. Dalis pataisymų yra susijusi su valdymo organų formavimo sunorminimu. Jeigu sudaroma valdyba ar stebėtojų taryba, tai patikslinama, kokiais principais, taip pat ar sudaromi atvirose bendrovėse abu valdymo organai, ar vienas. Tos, sakykim, dviprasmybės šiais patobulinimais bus išspręstos.
Ypač svarbi nuostata, kuri yra teikiama įstatyme tobulinti, tai yra sugriežtinta sprendimų, susijusių su ilgalaikio turto pardavimu, perleidimu, nuoma, įkeitimu ir laidavimu priėmimo tvarka. Dabar siūlomame projekte šiuos klausimus paliekama spręsti savininkams, t.y. akcininkų susirinkimui. Tik gavus akcininkų susirinkimo leidimą, sutikimą administracija arba valdyba, ar kitas akcinės bendrovės valdymo organas galės spręsti, ar ilgalaikį turtą parduoti, ar perleisti, nuomoti, keisti ir laiduoti. Trumpai tariant, apsaugomas savininkų turtas ir tiktai jie patys gali nuspręsti, kaip su juo elgtis. Tai yra esminė esamo įstatymo pataisa saugant turtines teises.
Prie šio įstatymo projekto yra lydintysis įstatymo projektas Nr.1844. Jis susijęs su nuosavo kapitalo skolinimu. Ten apibrėžiama, kad bendrovės ir kitos įmonės gali skolinti nuosavo kapitalo lėšas. Bet kadangi nuosavo kapitalo lėšos paprastai buhalterijoje susilieja ir su skolintomis lėšomis, todėl mes tame įstatymo projekte pateikėme pataisą, kad skolinimas iš įmonės lėšų neturi viršyti nuosavo kapitalo lėšų. Tai yra tiesiog kiekybiškai apibrėžiamas skolinimosi mastas, o ne pats šaltinis. Manom, kad dėl to patikslinimo taps aiškesnė finansinė atskaitomybė, ir bus išvengta kai kurių dabar iškylančių nesusipratimų.
Aš norėčiau, pateikdamas projektą Nr.1843, paminėti, kad mano pateiktas projektas Nr.1774, šis projektas, t.y. Nr.1843, taip pat projektas Nr.1778, kuris dar bus pateiktas, matyt, komitetuose svarstant turėtų būti sujungti į vieną, kadangi jie susiję su Akcinių bendrovių įstatymu, tik jų pateikimo terminai ir esmė buvo kita. Tačiau svarstyti toliau reikėtų būtent sujungtą bendrą Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Todėl prašyčiau, kai komitetas nagrinės, kad į tai būtų atsižvelgta.
Taip pat yra Seime registruoti (registracijos Nr.1825) Seimo nario A.Sakalo pasiūlymai dėl Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo. Vyriausybėje jie nagrinėti. Aš manau, kad šie pasiūlymai taip pat turėtų būti tame komitete, kuris būtų paskirtas pagrindiniu, išnagrinėti. Vyriausybė dar nėra formaliai išnagrinėjusi ir pateikusi savo išvados, tačiau, mano manymu, dalis siūlomų dalykų, kurie susiję su didesnio akcininkų skaičiaus dalyvavimu tvirtinant metinę atskaitomybę ar kitus dalykus, yra priimtini ir galės būti pateikiamame įstatymo papildyme, pakeitime įvertinti ir atitinkamai įteisinti. Todėl, mano manymu, tie visi dalykai, kurie čia susiję su Akcinių bendrovių įstatymu, ateityje turėtų būti sujungti į bendrą projektą. Dabar, jeigu galima, norėčiau pereiti...
PIRMININKAS. Gal dabar, gerbiamasis pranešėjau, atsakykit į Seimo narių klausimus. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius norėtų jus paklausti dėl šių projektų.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, turiu du klausimus. Pirmiausia dėl įstatymo projekto Nr.1775. Čia nurodyta, kad įmonės veikia savarankiškai, o toliau pateikta nemažai aiškinimų. Tai aš ir norėčiau paklausti, ar tekste reikalingi tokie aiškinimai? Kokią teisę turi, kokios neturi valstybinės organizacijos ar steigėjai. Ar neužtektų vienu labai trumpu sakiniu užrašyti, kad įmonės veikia savarankiškai pagal savo įstatus, ir tuo būtų viskas baigta? Man atrodo, tai būtų kur kas paprasčiau ir aiškiau.
Tai vienas klausimas. Ir dėl Nr.1843. Čia 37 punktas, 27 straipsnis. Yra nurodyta, kad 27 straipsnio trečiojoje dalyje po žodžio "revizoriaus" įrašytume žodį "(auditoriaus)". Šio straipsnio ...dalies 6 punkte po žodžio "revizija" įrašyti žodžius "bei audito". Aš ir norėčiau paklausti, ar revizorius ir auditorius ir jų pareigos yra lygiavertės sąvokos, ar tai reikėjo rašyti skliausteliuose? Ačiū.
V.NAVICKAS. Dėl projekto Nr.1775 14 straipsnio, kad veikia pagal savo įstatus. Žinoma, galima būtų svarstyti tokį pasiūlymą, tačiau išvardijimas atvejų, kokiose įmonėse valdymo organai gali reguliuoti jų ūkinę veiklą, įstatuose kartais gali būti ir neatspindėta. Gali būti. Kadangi tvirtinant įstatus įvairūs steigėjai gali įvairiai tą dalyką įteisinti įstatuose. Todėl kai bus teisinė norma, įstatyminė norma, tai bus privaloma netgi tuo atveju, jeigu ir įstatuose to nebus padaryta. O gyvenimas vis dėlto parodo, kad kartais tokių kolizijų yra. Tai štai dėl to čia galbūt ir yra tai parašyta, kas išdėstyta šiame punkte.
Dabar dėl (aš tik nepamenu, kuriame čia straipsnyje) projekto Nr.1843 - dėl audito (revizoriaus). Tai yra galbūt ir nelygiaverčiai subjektai. Tačiau mes, rašydami skliausteliuose, turėjome tą mintį, kad arba tas, arba tas. Tai turbūt reikės čia paryškinti, kad jie iš tiesų būtų suprantama forma pateikti, bet turėjom omeny, kad arba tas, arba tas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas klausia.
J.BEINORTAS. Pone ministre, aš dėl to Nr.1774. Aš norėčiau jūsų paklausti ir paprašyti, kad gal jūs truputį išplėstumėt iš valstybės savivaldybėms perduoto akcinio kapitalo valdymo dalį. Kai mes sakom, kad valdininkas tampa atstovu to savivaldybės turto toje akcinėje įmonėje, ar tai nesikerta su mūsų Valdininkų įstatymu, kuris nemažai apriboja mūsų valdininkų teises? Tai yra negalėjimas dirbti dviejose institucijose ir panašiai. Ar nereikės ko nors taisyti šiame straipsnyje?
V.NAVICKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pavasarį ar vasarą pristatytame Įmonių įstatymo berods 4 straipsnio pakeitime, kuris jau priimtas, faktiškai yra įteisinta ta formuluotė. O Valdininkų įstatymo 16 ar kažkuris straipsnis sako, kad valdininkams draudžiama daryti tai, tai ir tai, išskyrus, skliausteliuose, jeigu kito nenumato įstatymai. Tokiu atveju tai dabar numato Įmonių įstatymas ir čia patikslinama, kad tą dalyką numato Akcinių bendrovių įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, taikant Akcinių bendrovių įstatymą gyvenime išryškėjo keletas, net ne keletas, kaip jūs čia pateikėte, to įstatymo trūkumų. Ir štai vienas iš tų trūkumų, kurių nėra jūsų pateiktame projekte, yra tas, kad nemaža dalis įmonių prasiskolina kreditoriams, valstybei, po to reorganizuojasi, skaidosi ir visas skolas palieka kažkokiai nepelningai įmonės daliai, arba apskritai nesugebančiai, bankrutuojančiai tos įmonės daliai ir visos tos skolos lieka valstybei, jos pakimba kitiems kreditoriams. Reikėtų tas teises ir prievoles skaidantis įmonei, matyt, uždėti proporcingai tam išdalytam kapitalui.
V.NAVICKAS. Taip aš ir kalbėjau, kad labai nemažai patikslinimų susiję su reorganizavimu ginant akcininkų ir kreditorių teises. Dabartiniame įstatyme reorganizavimasis vyksta ir reorganizavimo projektas patvirtinamas dviem trečdaliais akcininkų akcininkų susirinkime. Ir viskas. Dabar siūlomame įstatymo pakeitime reorganizavimo projektą turi teisę patvirtinti du trečdaliai, bet jeigu ir padalyti akcininkus skaidomose įmonėse pagal reorganizavimo projektą... Tačiau jeigu nors vienas akcininkas prieštarauja, kad jo akcijos būtų perrašytos kažkuriai kitai įmonei formaliai, jis užprotestuoja ir reorganizavimo projektas negali būti priimtas. Ta prasme, jeigu nors vienas akcininkas prieštarauja tokiam kapitalo išskaidymui ar skolų išskaidymui, arba sutarčių išskaidymui, tokiu atveju tas dalykas yra užblokuojamas. Tai yra apribojama teisė tiems spekuliaciniams veiksmams, kurių iš tiesų (jūs ir spaudoje, ir gyvenime girdėjote) pasitaiko.
Reorganizavimo procedūroje įvedama dar viena labai esminė pataisa, susijusi su kreditorių teisių gynimu. Tai yra prieš reorganizuojant (čia numatyti ir terminai) kiekvienam kreditoriui raštu turi būti pateiktas reorganizavimo planas, projektas, kad jis žinotų, jog toks reorganizavimas įmonėje gali vykti. Tada pagal Civilinį kodeksą, jeigu jo, kaip kreditoriaus, turtinės teisės yra pažeidžiamos, pats kreditorius gali užblokuoti turto išskaidymą į keletą dalių, nes jis turėjo kreditoriaus teises, sakykim, su koncentruotu turtu, o jam siūloma perkelti kažkuriai įmonei. Kreditoriams raštu turi būti pateikta informacija, ir jeigu neprieštaraujama, tik tada galima reorganizuotis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis ministre, aš kalbu apie 13 Akcinių bendrovių įstatymo pataisų straipsnį. Papildyti ketvirtąją dalį tokia dalimi: "Bendrovei, neatsiskaičiusiai su kreditoriais nustatytais terminais, draudžiama investuoti turtą į kitą įmonę be raštiško šių kreditorių sutikimo." Atrodo, viskas logiška. Tačiau jeigu aš manau, kad man tikslinga jungtis, sakykim, su didesniu turtu ir tuo pagrindu atsiskaityti arba, sakykim, kurti kažkokią bendrą įmonę su užsienio kapitalu, tai jeigu bent vienas kreditorius kokiais nors sumetimais nesutiks, kaip tada?
V.NAVICKAS. Čia ir yra kreditorių teisės ir įmonės vystymosi teisės. Ir čia tą kompromisą rasti tarp to ir to yra sunku. Aš manau, tokiu atveju, jeigu kursis gera, perspektyvi įmonė, ir pats kreditorius matys, kad ten jam gali būti užtikrintos jo kreditoriaus teisės, tai jis ir neblokuos paties sprendimo, ir gaus raštišką sutikimą investuoti kapitalą į kitą įmonę. Bet jeigu jis įsitikins, kad ten vis dėlto yra abejotinas dalykas, jis paprasčiausiai pirmiausia paprašys su juo atsiskaityti, o po to, prašau, darykit, ką norit. Bet neįvertinti kreditoriaus interesų būtų irgi nemaža klaida.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto yra pateikti 74 papildymai ir pakeitimai. Tai pakankamai rimta revizija. Mes prašytume, kad jūs pagal Statuto 148 straipsnį prieš balsuojant pateiktumėt Juridinio skyriaus išvadas. Dėkoju.
V.NAVICKAS. Gerai, tai priimtinas pasiūlymas. Ir kiekvienu atveju, man atrodo, Seimo Juridinis skyrius duos tas išvadas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti Akcinių bendrovių įstatymo papildymui, projektui Nr.1774? Aš noriu priminti, jog Juridinio skyriaus išvada iš esmės yra teigiama. Pritarta.
Ar galim bendru sutarimu pritarti įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo papildymo" projektui Nr.1775 ir nuspręsti pradėti jo svarstymo procedūrą? Galim. Ar galim pritarti įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektui Nr.1843 ir nutarti pradėti jo svarstymo procedūrą? Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis prašys balsuoti. Prašom, gerbiamasis Seimo nary.
A.BALEŽENTIS. Prašyčiau pasakyti, ar yra teigiama Juridinio skyriaus išvada dėl šio įstatymo? Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo nario pageidavimu supažindinu jus su Juridinio skyriaus išvada dėl šio įstatymo. Ar reikia skaityti visą? Esminė išvada tokia, kad juridinės technikos reikalavimų požiūriu galima pareikšti pastabų. Pareikštos 7 pastabos. Tačiau iš esmės dėl paties projekto neprieštaraujama, tik dėl jo juridinės technikos. Todėl aš manau, kad galėtume taip pat šiam projektui pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Tikrai aš tą ir siūlau.
PIRMININKAS. Kadangi buvo prieštaraujančių, prašysiu registruotis ir balsuoti. Registracija pradėta.
Posėdyje dalyvauja 50 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo ir leista pradėti įstatymo projekto Nr.1843 svarstymo procedūrą? Balsavimas pradėtas.
Už - 36, susilaikė 2. Taigi taip pat pritarta pradėti svarstymo procedūrą. Dėl įstatymo "Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams bei juridiniams asmenims" įstatymo pakeitimo" projekto ar galim pritarti bendru sutarimu po pateikimo ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad šiais klausimais pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Nėra prieštaravimų. Ar reikia papildomų komitetų? Nėra siūlymų. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkat, kad šie klausimai būtų svarstomi Seimo posėdyje lapkričio mėnesį? Sutinkat.
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Dabar pereinam prie 1-9 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo" projekto ir jį lydinčių įstatymų projektų. Vėl pranešėjas - gerbiamasis ekonomikos ministras V.Navickas. Prašom.
V.NAVICKAS. Dėl projekto Nr.1776 "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo" galiu pasakyti tiek, kad šis papildymas susijęs su tuo, kad pagal dabar veikiantį Įmonių bankroto įstatymą bankrotas gali būti vykdomas iškėlus bankroto bylą, taip pat neteismine tvarka. Kai kurios institucijos nevienodai interpretuoja būtent šio įstatymo taikymą, kai reikia teismine ar ne ginčo tvarka daryti išieškojimus iš bankrutuojančių įmonių. Tuo atveju, kai yra iškeliama bankroto byla, bet kokie ankstesni teisminiai ieškiniai arba išieškojimai ne ginčo tvarka yra sustabdomi ir visiems viskas aišku. Tačiau kai yra vykdoma neteisminė bankroto procedūra, deja, įstatyme nėra taip aiškiai apibrėžta ir daugelis pradeda taikyti išieškojimo procedūras ne ginčo tvarka arba kita teismine tvarka, nors tai yra netaikoma, kai yra iškeliama pati bankroto byla. Todėl mes, norėdami suvienodinti procedūras, kai bankrotas vyksta iškėlus bankroto bylą, taip pat kai bankrotas vyksta neteismine tvarka, siūlome, kad būtų padarytas štai šis siūlomas papildymas ir kad jis nustatytų vienodą tvarką. Tai yra kai iškeliama bankroto byla ir kai vyksta neteisminė procedūra, kad teisminiai išieškojimai arba išieškojimai ne ginčo tvarka būtų suvienodinti. Tai yra Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo esmė.
PIRMININKAS. Prašom kitą projektą pateikti. Tai įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo" projektas.
V.NAVICKAS. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo" projektas. (Nr.1777) Jo esmė būtų tokia: norint iškelti bankroto bylą, reikia sumokėti teismui tam tikrą žyminį mokestį. Paprastai jis siekia 10% ieškinio sumos, ir tokiu atveju tai yra bankroto bylų stabdymas, kadangi bankrutuojančios įmonės tokių lėšų, ypač kai kurios mažesnės, neturi, ir todėl bankroto bylos nagrinėjimo procesas yra stabdomas būtent dėl žyminio mokesčio nemažo dydžio. Todėl 102 kodekso straipsnio pakeitimas ir išspręstų tą problemą, kad bankrutuojančios įmonės to žyminio mokesčio iškeliant bankroto bylą nemokėtų. O 107 straipsnio pakeitimas išspręstų tokią problemą: jeigu dabar ieškiniai yra teismuose, ir dar nėra iškeltos bankroto bylos, tiems atvejams netaikytų. Tai suvienodintų problemą, kada bankrutuojančios įmonės turi mokėti žyminį mokestį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pateikti įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo" projektą.
V.NAVICKAS. 50 Akcinių bendrovių įstatymo straipsnis numatė laikotarpį, per kurį veikiančios akcinės bendrovės turi pataisyti savo įstatus ir įregistruoti įmonių rejestre nustatyta tvarka. Iš pradžių buvo įstatyme numatyta, kad veikiančios bendrovės tai turi atlikti per 9 mėnesius, po to buvo papildymas, kurio galiojimo laikas baigėsi liepos 20 d., t.y. buvo nustatyti vieneri metai, kad per tą laiką akcinės bendrovės galėtų savo įstatus pataisyti ir įregistruoti. Tačiau dalis bankrutuojančių įmonių paprasčiausiai negali tos procedūros atlikti, ir mes 50 straipsnio papildyme siūlome: jeigu įmonei yra iškelta bankroto byla arba vyksta neteisminė bankroto procedūra, jai tas laikotarpis - vieneri metai - būtų skaičiuojamas po bankroto procedūros. Praktiškai negalima priimti tų sprendimų akcinėje bendrovėje, kad, sakykime, susirinkimas tvirtintų įstatus ir įmonių rejestro tvarkytojai atneštų juos įregistruoti bankrutuojančiai įmonei, todėl mes manome, kaip ir privatizavimo atveju, yra išlyga padaryta, taip ir bankrutuojančiai įmonei turi būti padaryta išlyga įstatams perregistruoti pagal naują Akcinių bendrovių įstatymą.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Norėčiau pasakyti, kad pirmadienį komitete 10.30 val. būtent šie klausimai bus svarstomi. Viena. Kreipiuosi į poną A.Baležentį, kurį tai labai domina, prašom ateiti į komiteto posėdį. O šiaip, aš manyčiau, klausimų nereikia, o pasikalbėsime komiteto posėdyje.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, įstatymo projekte Nr.1777 įmonės atleidžiamos nuo žyminio mokesčio bankroto bylose ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiose bylose. Įmonės, o kaip fiziniai asmenys? Ačiū.
V.NAVICKAS. Įmonių bankroto įstatymo rėmuose tas problemas sprendžiame ir dabar, deja, pas mus yra įstatymas tiktai vienas - "Įmonių bankroto įstatymas" - ir todėl tie visi santykiai, susiję su bankrotu, yra tarpįmoniniai. Jeigu tarp kreditorių yra ir fizinis asmuo, žinoma, tai susiję ir su juo. Jeigu jis kaip kreditorius įmonei.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po pateikimo įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo" ir nutarti pradėti svarstymo procedūrą (Balsai salėje) bendru sutarimu? Pritarta.
Ar galime nutarti pradėti svarstymo procedūrą įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo"? Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Ar galime pradėti svarstymo procedūrą įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo"? Nėra prieštaraujančių. Taip pat pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritartumėte, jog pagrindinis komitetas dėl įstatymų "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio papildymo" ir "Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio pakeitimo ir papildymo" būtų Ekonomikos komitetas, o įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 102 ir 107 straipsnių papildymo" - Valstybės ir teisės komitetas būtų pagrindinis, o Ekonomikos komitetas - papildomas? Nėra prieštaravimų? Pritarta. Ar sutinkate, kad šie projektai būtų svarstomi Seimo posėdyje lapkričio mėnesį? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
Kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymo projektas Nr.288(2) (pateikimas) (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme laiko. Jeigu niekas neprieštarauja, galėtume išklausyti 2-3 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymo projekto pateikimą, tuomet šiandien anksčiau baigtume posėdį. Nėra prieštaravimų. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį poną A.Bėkštą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.BĖKŠTA. Laba diena. Šį įstatymo projektą pristatinėjame ne pirmą kartą. Jis vieną kartą buvo pristatytas dar Aukščiausiojoje Taryboje, bet vėliau, išrinkus Seimą, visa procedūra prasidėjo iš naujo, ir įstatymo projektas dabar yra vėl prieš jus.
Įstatymo projektas buvo derinamas su Valstybine paminklosaugos komisija ir paskutiniame etape kartu su ja ir rengiamas. Jis apsvarstytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, ir komitetas šiam projektui yra pritaręs. Įstatymo projektu siekiama išsaugoti svarbiausias kilnojamąsias kultūros vertybes, sudarančias Lietuvos kultūros turto dalį. Siekiama įteisinti kultūros vertybių apsaugos mechanizmą, nustatyti kultūros vertybių apsaugos valstybinį reguliavimą, sunorminti kultūros vertybių apskaitą, sandorių dėl apskaitai įtrauktų kultūros vertybių sudarymo tvarką, prekybą antikvariniais daiktais, kultūros vertybių išvežimą ir įvežimą ir įteisinti kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondą.
Šiuo metu kultūros vertybių apsaugą reglamentuoja Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga tuo tarpu niekaip įstatymiškai nėra reglamentuota, t.y. dabar apibrėžta tik Vyriausybės nutarimais dėl kultūros vertybių išvežimo ir dėl antikvarinės prekybos.
Įstatymo projekto bendruosiuose nuostatuose pateikiamos pagrindinės sąvokos, apibrėžiama kultūros vertybių nuosavybė, nusakoma, kas sudaro kultūros vertybių apsaugos teisinius pagrindus.
Galbūt aš nepasakosiu viso įstatymo projekto, norėčiau pristatyti tik keletą diskutuotinų dalykų.
2 projekto skirsnyje apibrėžiamas kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybinis reguliavimas. Nustatoma, kad kultūros vertybių apsaugą užtikrina Valstybinė paminklosaugos komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos archyvų departamentas, apskričių valdytojai ir vietos savivaldybės. Apibrėžiamos kiekvienos institucijos funkcijos. Gali pasirodyti keista, kad 9 straipsnyje greta Kultūros ministerijos funkcijų išvardijamos Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento funkcijos. Tokį 9 straipsnio išdėstymą lemia Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kuriame tos funkcijos yra išdėstytos. O uždavinys iškeltas buvo toks - stengtis padaryti šį įstatymo projektą kuo artimesnį Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymui, ir todėl šiame įstatymo projekte taip pat yra išdėstytos šio departamento funkcijos. Mes jų negalėtume išplėsti ministerijos nuostatais.
Kokie dar būtų diskutuotini dalykai? Tai yra dėl prekybos antikvariniais daiktais. Čia mes fiksuojame, jog valstybė turi pirmumo teisę įsigyti į registrą įrašytas kultūros vertybes, jeigu jos yra parduodamos antikvariatuose ar aukcionuose. Tai buvo diskutuotinas klausimas Kultūros komitete. Buvo nuomonė, kad galbūt šią normą reikėtų perkelti į poįstatyminį aktą, tačiau manome, kad tai reikia daryti įstatyme, nes ši norma iš dalies apriboja savininko naudojimąsi privatine nuosavybe. Todėl tai turėtų būti įstatyme.
Daugiau tokių diskutuotinų klausimų nebuvo. Norint įgyvendinti šį įstatymą, reikės parengti nemažai poįstatyminių aktų ir pakoreguoti kai kuriuos įstatymus. Pirmiausia dėl Vyriausybės nutarimo "Dėl prekių aukciono rengimo" bendrųjų nuostatų, tai Vyriausybės nutarimą "Dėl kultūros vertybių išvežimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką" nuostatų patvirtinimo ir "Dėl prekybos antikvarinėmis kultūros vertybėmis". Be to, reikės parengti kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymo į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą tvarką, įstaigų, įmonių, organizacijų pagrindinių priemonių apskaitos tvarką, kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo tvarką, kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo licencijų išdavimo tvarką, prekybos antikvariniais daiktais licencijų išdavimo tvarką, laikinai įvežamų į Lietuvos Respubliką kilnojamųjų kultūros vertybių draudimo valstybės garantijų teikimo tvarką. Be to, reikės parengti Lietuvos Respublikos kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos fondo nuostatus. Kaip minėjau, įstatymo projekte numatomas toks fondas, kurio lėšos būtų naudojamos kultūros vertybių restauravimo ir jų išpirkimo reikalams. Tai būtų tiek.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, lyginant 11 straipsnį - "Apskrities valdytojas" - su 12 straipsniu - "Savivaldybės", pirmieji punktai, galima sakyti, yra tapatūs. Tačiau 12 straipsnio 2 punkte nurodyta:... "atsako savivaldybės už nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimą, rūpinasi, kad kitų kilnojamųjų kultūros vertybių savininkai galėtų tinkamai saugoti šias vertybes". Aš norėčiau paklausti: kodėl, sakykime, tokio 2 punkto nėra 11 straipsnyje, kuo tai paaiškinti? Jeigu apskrities valdytojas imasi spręsti pirmą klausimą, kodėl jis nesprendžia antro? Ačiū.
A.BĖKŠTA. Dažniausiai tos kultūros vertybės yra savivaldybių teritorijoje ir, kaip taisyklė, už jų saugojimą turėtų atsakyti savivaldybės. Tuo tarpu apskrities valdytojui tokių funkcijų nėra numatyta. Kalbama tik apie tai, kad apskrityje turėtų būti apskrities lygio institucijos, kurios užtikrintų kultūros vertybių saugojimą. Apskrities muziejai bei bibliotekos bus steigiamos, todėl tos funkcijos ir nėra čia užrašytos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinia, įsijungiant mums į Europos struktūras, keliama viena pagrindinių sąlygų - kad mūsų įstatymai atitiktų Vakarų Europos valstybių standartus. Sakykite, kaip šia prasme atrodo mūsų Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas? Ačiū.
A.BĖKŠTA. Ačiū. Jau rengiant įstatymo projektą buvo stengiamasi derinti jo nuostatas su Europos Sąjungos ir Europos Taryboje galiojančiais dokumentais. Tai pirmiausiai yra susiję su kultūros vertybių išvežimu. Ir tos normos, kurios yra įteisinamos įstatymo projekte, iš esmės atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau, kad jūs šiek tiek pakomentuotumėte 19 straipsnį, kuriame rašoma, kad kilnojamosios kultūros vertybės gali būti priverstinai paimamos, jeigu neūkiškai laikomos, arba dėl savininko kaltės gresia sunaikinimo pavojus. Čia galima piktnaudžiauti, galima galvoti, kad kiekvienu atveju gali kilti gaisras, vanduo užlieti arba gali pavogti. Ar čia negalimi tokie atvejai, kai galima piktnaudžiauti ir kultūros vertybes paimti be rimtos priežasties? Kaip bus reglamentuojama, kas nusakys, kokios čia tos priežastys: rimtos, nerimtos? Ačiū.
A.BĖKŠTA. Jeigu pasižiūrėtume, ši norma yra perkelta beveik tiesiogiai iš Civilinio kodekso, kuriame numatytos lygiai tokios pat sankcijos dėl bet kokio turto paėmimo. Žinoma, toks paėmimas gali būti tik teismo keliu, tik per teismą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas artimas anksčiau pateiktam klausimui: ar daug šiuo metu yra privačiose rankose nekilnojamųjų kultūros vertybių, ir ar pakankamą jų apsaugą numato jūsų parengtas įstatymas?
A.BĖKŠTA. Kultūros vertybių privačiose rankose yra daug. Mes žinome nemažai kolekcijų ir nemažai kolekcininkų, kurie kaupia tas kultūros vertybes, be to, turbūt didžiausia dalis yra, tiesą sakant, ne privačiose rankose, o Bažnyčioje. Kilnojamųjų kultūros vertybių: paveikslų, liturginių dalykų, bažnytinių knygų ten yra daug. Dėl privačių savininkų - ne Bažnyčios - tai yra labai sunkus dalykas. Pirmiausia, kad galima būtų apsaugoti šias kultūros vertybes, reikia, kad savininkas jas pateiktų, ta prasme, iškeltų į viešumą. Kol to nėra, mes negalime imtis jokių priemonių, išskyrus tai, kas yra reglamentuojama dėl jų prekybos ir išvežimo. Mums yra svarbiausia išsaugoti, kad nebūtų išvežta iš Lietuvos. Tai šie dalykai čia yra, kaip pastebėjote, reglamentuoti. Dabar, jeigu savininkas savo kultūros vertybes registruoja, t.y. jos įrašomos į registrą, jis gauna tam tikrų privilegijų, ne tiek privilegijų, galbūt pavadinkime, tam tikrų lengvatų dėl jų restauravimo, dėl eksponavimo, dėl ištyrimo, dėl apsaugos priemonių įvedimo tose patalpose, kuriose jis saugo šią vertybę, jeigu ji yra tokios didelės vertės, kad ją verta įrašyti į registrą. Tik tokiu atveju jam bus taikomos šios lengvatos, kitais atvejais - ne. Svarbiausia yra mums išsaugoti tai, kad nebūtų išvežta iš Lietuvos, ir tai pagrindinis dalykas. Žinoma, yra sienos, muitai ir leidimų tvarka dėl kilnojamųjų kultūros vertybių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, itin vertingų mūsų valstybės kilnojamųjų kultūros vertybių yra kaimyninėse valstybėse. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti 25 projekto straipsnį "Dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių grąžinimo". Ar pakankamas šis straipsnis, ar nereikėtų jo papildyti kai kuriais principais iš tarptautinių konvencijų dėl panašaus grąžinimo? Dėkoju.
A.BĖKŠTA. Labai ačiū, labai geras klausimas. Bėda yra ta, kad mes negalime vidiniais įstatymais reglamentuoti tarptautinių santykių, čia yra esminis kliuvinys tam dalykui. Čia mes tik tiek galime pasakyti, kiek yra pasakyta. Tai yra, kad Lietuva netaiko senaties termino. Bet mes turim turėti omenyje, kad jeigu mes netaikom senaties termino tam, kas yra iš Lietuvos neišvežta, mes taip pat turėsim netaikyti senaties termino tiems dalykams, kurie įvežti į Lietuvą. Tokie dalykai visada yra abipusiai.
Šią vasarą aš buvau deleguotas vykti į Romą, kur vyko (...) konvencijos dėl neteisėtai išvežtų ir pavogtų kultūros vertybių sugrąžinimo. Šią konvenciją esame pasirašę ir artimiausiu metu teiksime ratifikuoti Seimui. Kultūros vertybių tarpvalstybinio, tarpusavio grąžinimo principai visi yra užfiksuoti šioje konvencijoje, be to, jie yra fiksuojami 1970 m. Paryžiaus UNESCO konvencijoje, taip pat dėl neteisėto kultūros vertybių išvežimo, įvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo. Lietuva iki šios dienos taip pat nėra šios konvencijos narė.
Dar vienas dalykas. Nežiūrint to, kad mes tą konvenciją ratifikuosime, nė viena tarptautinė konvencija neveikia atgal. Ji veikia į priekį nuo jos priėmimo, nuo jos ratifikavimo dienos. Bet ji yra svarbi tuo, kad tose konvencijose apibrėžiami santykių principai ir tie principai paprastai yra taikomi ir tarpvalstybiniuose susitarimuose tarp dviejų valstybių. Tai mums yra svarbu. Ir mums labai svarbu, kad tas konvencijas būtų pasirašiusios tos valstybės, su kuriomis mes turime daugiausia problemų. Tai Rusija pirmiausia, iš dalies Vokietija, Lenkija, tos turbūt pagrindinės. Toliau jau yra mūsų tarpvalstybinių sutarčių reguliavimo ir jų darymo dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs išvardijote daugelį poįstatyminių aktų ir kitų dalykų, kuriuos reikės parengti. Be abejo, nuo parengimo datos priklausys šio įstatymo įgyvendinimas arba įgyvendinimo terminas. Per kiek laiko jūs numatote parengti bent jau svarbiausius poįstatyminius aktus ir kas juos rengs?
A.BĖKŠA. Šiuos poįstatyminius aktus rengs Kultūros ministerija ir jos Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Dalis poįstatyminių aktų jau yra parengti, ir visas sąrašas, kurį aš išvardijau, gali būti parengtas iki kovo mėnesio.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu nutarti pradėti Kultūros kilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymo projekto svarstymo procedūrą?
BALSAS IŠ SALĖS. Galim.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas? Nėra prieštaravimų. Kokie turėtų būti papildomi komitetai? Ar nereikia papildomų komitetų? Nėra siūlymų.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje lapkričio mėnesį? Sutinkate. Dėkoju.
Savaitės darbotvarkės aptarimas (95.11.09)
7sesija 26 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalyta lapkričio 14 d., antradienio, plenarinių posėdžių darbotvarkė. Kaip žinote, kitą savaitę posėdis numatytas tik antradienį. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad 2-1 klausimas - Seimo nutarimo dėl nepasitikėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybe projektas - bus pateikiamas ir svarstomas tik tuo atveju, jeigu jau bus gautas Vyriausybės atitinkamas atsakymas. Ar galim bendru sutarimu patvirtinti šį projektą?
Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ne tiktai išvada, bet Seimo nariams dar taip pat nėra išdalytas šitas interpeliacijos, arba nepasitikėjimo Vyriausybe, projektas ir medžiaga. Seimo nariai taip pat norėtų turėti.
Tačiau aš dar norėčiau iškelti tokią dvejonę ir dėl 1-3. Nežinau, kodėl skubama. Aš jau minėjau, kad Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisija yra prašiusi valstybės kontrolieriaus, kad būtų patikrintas atliktas auditas. Aš skambinau, tokia medžiaga yra išsiųsta antradienį Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijai, bet ji yra dar negauta ir nesvarstyta. Jeigu mes gausim ir iškils tam tikrų neaiškumų, o antradienį tuo pačiu jau bus priimtas nutarimas, tai kažkaip neišeina. Todėl aš norėčiau paprašyti, kad būtų nukelta į ketvirtadienį.
Tokie du momentai. O jeigu nebus kuo užimti, aš siūlyčiau tada įstatymo projektą Nr.1781(2) - dėl dalinės žalos kompensavimo. Tuo būtų galima užpildyti tas spragas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį dėl 3 rezervinio klausimo - Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos dėl Jungtinių Tautų Organizacijos Jūrų teisės konvencijos ratifikavimo projekto. Aš manyčiau, kad tai yra labai svarbus klausimas, nepaprastai aktualus dėl konflikto su Latvija. Būtent čia yra reglamentuojami tie klausimai. Mes siūlėm šį klausimą jau seniai, prieš porą mėnesių turbūt, o jis dabar yra tik rezerviniuose klausimuose. Aš siūlyčiau jį įtraukti į pagrindinį laiką ir, be jokios abejonės, priiminėti skubos tvarka. Tai viena.
Antras prašymas dėl 2 rezervinio klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudėties. Korupcijos tyrimas ir tokios komisijos sudarymas irgi nepaprastai aktualus klausimas. Jis turėtų būti pagrindiniame laike, nes rezervui gali nelikti laiko. Tai rodo ir mūsų požiūrį į šį klausimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, šiuos minėtus klausimus galėsime svarstyti tik tuomet, jeigu Statute nustatyta tvarka bus išdalyti jų projektai Seimo nariams, komitetams ar frakcijoms. Žinoma, kad rezerviniai klausimai yra labai svarbūs. Todėl aš manau, kaip rodo pastarųjų mūsų posėdžių tradicijos, bus jiems numatytas konkretus laikas ir, žinoma, jie bus apsvarstyti šiuose posėdžiuose.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą klausiu, ar galim bendru sutarimu patvirtinti posėdžių darbotvarkę? (Balsai salėje) Jeigu nepritariat, tuomet tęsim darbotvarkės svarstymą po pietų, kai dalyvaus Seimo Pirmininkas. Nepritariat. (Balsai salėje)
J.G.BARANAUSKAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiandien dėl techninių klaidų, dėl sekretoriato nesusipratimo negalėjome baigti svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo" projekto Nr.1792(2). Aš prašyčiau šį projektą įtraukti į 14 d. darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, tai nėra sekretoriato nesusipratimas. Kaip aš minėjau, Konstitucijoje yra aiškiai apibrėžta, kas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Ir tik tie asmenys gali pasirašyti tokius projektus. Jeigu pasirašė asmuo, neturintis tokios teisės, t.y. visų pirma to asmens problema. Kai bus reikiamai įformintas projektas, tuomet bus galima jį įtraukti į darbotvarkę. Kol kas kito įregistruoto projekto nėra.
Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šis ką tik paminėtas projektas buvo įtrauktas į darbotvarkę praeitą ar net užpraeitą savaitę. Ir nenagrinėtas dėl tos priežasties, kad užsitęsė kitų klausimų svarstymas ir tiesiog jam neliko vietos. Todėl čia vienas ar kitas variantas esmės nepakeičia, nes iš tikrųjų yra pats pirmasis projektas. O jei kokia detalė ar modifikacija įdėta ar neįdėta, tai eina kaip siūlymas. Todėl aš nematau čia problemos, tuo labiau kad yra atitinkamo komiteto pritarimas.
PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary, kadangi esu davęs priesaiką gerbti Lietuvos Respublikos Konstituciją, jūsų siūlymo tenkinti negaliu.
Ar galim bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? (Triukšmas salėje) Patvirtinta. Dėkoju.
Dabar, prieš baigiant posėdį, noriu jus informuoti, kad pasibaigus posėdžiui galėsite sužinoti savo kalbų klaidas. Rytinis posėdis baigtas. Vakarinis posėdis prasidės 15 val.