Dvidešimt ketvirtasis posėdis
1995
m. lapkričio 7 d.
Svarstyti klausimai:
Darbotvarkės aptarimas (96.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SAKALAS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, mielosios kolegės, labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 7 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Registracija.Salėje 95 Seimo nariai. Mielieji kolegos, Jūs turite patikslintą darbotvarkę. Ji patikslinta, susitarus Seniūnų sueigoje. Yra tik vienas neaiškumas, dėl kurio Seniūnų sueigos nariai nesutarė, bet nutarė, kad tai būtų sprendžiama Seime. Dalis kolegų siūlo, kad būtų trečias rezervinis klausimas - dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo atitinkamo įstatymo papildymo - priėmimo stadija, ir tai būtų siūloma 13 val. 15 min. Kiti kolegos mano, kad šito klausimo nereikia traukti į šios dienos darbotvarkę. Todėl prašome dabar vienas - už, vienas - prieš dėl trečiojo rezervinio klausimo. M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Šitas klausimas jau senokai nagrinėjamas, ten tiktai keli žodžiai. Klausimo esmė - investicinių čekių panaudojimas namų valdoms. Mes manom, kad jį galima labai greitai priimti balsuojant visiems ir čia jokių problemų nebūtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas kitą nuomonę? Kolega V.Saulis turbūt už. Kolega A.Salamakinas - už. Kolega J.Veselka. Prašom. Ar reikia įtraukti į darbotvarkę? Prašom.
J.VESELKA. Jeigu jau jis yra svarstomas (kadangi klausimas dėl čekių iš principo išspręstas), aš manyčiau, kad mums reikia vienokiu ar kitokiu sprendimu kuo greičiau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas, kad būtų balsuojama dėl įrašymo į darbotvarkę, ar galime bendru sutarimu? Galim? Ačiū. A, reikalaujama. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų įrašytas į darbotvarkę trečiuoju rezerviniu klausimu įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo" papildymo" projektas Nr.1804? Kas už, tas balsuoja už, kas kitaip mano, prašom kitaip balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom, kolegos.
Už - 49, prieš - 5, 16 susilaikė. Vadinasi, šį klausimą įrašėm.
Dabar dėl visos darbotvarkės. Ar reikalauja kas balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Reikia? Prašom. Kolega V.Zimnickas. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad Seniūnų sueiga visai darbotvarkei pritarė. Vadinasi, klausimas yra toks: vienas - už, vienas - prieš ir balsuojam. Jokių naujų siūlymų. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. O gaila, tada aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš jokio naujo siūlymo neteiksiu, tik priminsiu pono Č.Juršėno pasiūlymą mums atsiimti įstatymo rezoliucijos projektą Nr.1664 - "Dėl Jungtinių Tautų organizacijos jūrų teisių konvencijos ratifikavimo". Tai buvo prieš pusę metų ir, aš manau, ponas Seimo Pirmininkas turės garbės laikytis savo žodžio ir šiandien teikti darbotvarkei šitą klausimą ir priimti jį ypatingos skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ne, šito klausimo aš neteiksiu, gerbiamieji kolegos, kadangi, manau, tai padarys Vyriausybė nustatyta tvarka. Prašom pasiruošti balsuot. Kas už tai, kad būtų pritarta šios dienos darbotvarkei? Prašom balsuoti.
Už - 49, su mano balsu - 50, prieš - 4, 5 susilaikė. Darbotvarkei pritarta. Ačiū.
Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas Nr.1550(2) (priėmimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Pirmasis darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas Nr.1550(2). Pranešėjas - ministras R.Šarkinas.
Gerbiamieji kolegos, kadangi čia labai platus klausimas, ir dėl kai kurių įstatymo projektų yra alternatyvų, gal susitarkime taip: kiek galėsim - priimam, po to darom pertrauką ir tuo labiau kad susitarėm, jog gerbiamasis R.Šarkinas čia galėtų iš karto po šio įstatymo dalies straipsnių priėmimo pateikti antrąjį rezervinį klausimą dėl paskolos. Ačiū. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Manom, kad labai detaliai apsvarstytas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, gal mikrofoną šiek tiek pakylėkit, kad jums būtų patogiau. Ačiū.
R.ŠARKINAS. ... buvo labai detaliai apsvarstytas Biudžeto ir finansų komitete, atsižvelgta į visas pastabas ir pateiktas antrasis projektas priėmimui. Ir mes prašytume pradėti šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimą ir noriu priminti (tikiuosi, kad ministras patvirtins mano žodžius), kad yra pateiktos Seimo nario A.Kunčino pataisos, pastabos įstatymo straipsniams pradedant nuo 21-ojo.
R.ŠARKINAS. Ir yra pačiame tekste anksčiau pateiktos alternatyvos balsuoti.
PIRMININKAS. Tai čia komiteto. Gal tada, gerbiamieji kolegos, iš eilės, pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nebuvo, galime priimti? Priimta. 2 straipsnis - "Vartojimo sąvokos" - irgi, atrodo, pastabų nebuvo. Gerbiamasis J.Veselka nori žodį tarti. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kai aš buvau priėjęs prie jūsų, lyg ir sutarėm, kad įstaigos, organizacijos teoriškai gali turėti obligacijų. Bet žiūrėkite 2 straipsnyje, kuriame sakoma, jog asmuo, susijęs su emitentu, yra įmonė, įstaiga, organizacija, kurių akcijų turi emitentas. Kaip gali įstaigoje arba organizacijoje emitentas turėti akcijų, pajų? Čia ne apie obligacijas. Gerbiamieji, juk mes žinom, kad akcijos ir pajai gali būti akcinėse bendrovėse, žemės ūkio bendrovėse, gal dar kur nors, bet įstaigose, organizacijose neįtikėtina, kad būtų akcijos ir pajai, ne obligacijos - akcijos ir pajai. Tas pat, žiūrėkite, tame pačiame pirmame lape - kontroliuojantis subjektas. Sakoma: "Įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas akcininku, pajininku turi kontrolinį paketą." Man atrodo, kad čia įstaiga, organizacija visiškai netinka. Gerbiamasis ministre, jūs tikrai padarysite klaidą, priimdamas tas organizacijas, įstaigas. Ten negali būti nei pajų, nei akcijų.
R.ŠARKINAS. Matyt, reikėtų su jumis sutikti ir galbūt išbraukti žodį "įstaigas", žodžiai "įmonės ir organizacijos" lieka.
PIRMININKAS. Sutinkame? Be įstaigų.
R.ŠARKINAS. Taip, be įstaigų, organizacijos gali.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. 2 straipsnis priimtas. 3 straipsnis - "Įstatymo taikymo sritis." Yra pastabų?
R.ŠARKINAS. Yra kriminogeninės ekspertizės viena pastaba. Teisės institutas siūlo 2a punkte prieš "vekselių" įrašyti "Lietuvos Respublikos". Manau, kad yra priimtina. Patikslina pavadinimą.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Man atrodo, kad iš viso čia reikia išbraukti žodį "įstatymas", ir bus aišku. Tuo labiau kad, man atrodo, mes Aukščiausiojoje Taryboje ir priėmėme Čekių ir vekselių įstatymą. Vienas įstatymas buvo, o ne du įstatymai. Man taip atrodo. Čia tiesiog redakcinis dalykas. Reikia patikslinti. Arba įrašome antrą kartą "Lietuvos Respublikos", arba žodį "įstatymą" išbraukiame vienoje vietoje. Man atrodo, kad būtent vienas buvo. Bet čia galima patikslinti.
R.ŠARKINAS. Gerai.
PIRMININKAS. Trečias priimtas su pastaba ir tuo pačiu pirmasis skirsnis. Dabar 2 skirsnis - "Vertybinių popierių viešoji apyvarta" - 4 straipsnis. Prašom. "Vertybinių popierių registravimas" - irgi, atrodo, pastabų nebuvo.
R.ŠARKINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Galime priimti? Ačiū. 5 straipsnis - "Periodinės informacijos atskleidimas". Irgi, atrodo, pastabų nebuvo. Priimta. 6 straipsnis - "Informacijos apie esminius įvykius atskleidimas." Galime priimti? Ačiū.
Septintas - "Pirminė viešoji vertybinių popierių apyvarta". Galime priimti? Priimta. Aštuntas - "Antrinė viešoji vertybinių popierių apyvarta". Minutėlę! Gerbiamasis M.Pronckus. Dėl kurio straipsnio?
M.PRONCKUS. Dėl aštunto.
PIRMININKAS. Dėl aštunto, prašom.
M.PRONCKUS. Dėl aštunto, atsiprašom, bet mes turime tam tikrų pataisų. Mes tiesiog nesuspėjome pateikti, gal būtų galima jį atidėti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, galima atidėti, kadangi vis tiek nebaigsime priimti šito įstatymo.
R.ŠARKINAS. Galima atidėti aštuntą, kol bus pateiktos pastabos.
PIRMININKAS. Gerai. Aštuntą atidedam. Dabar 3 skirsnis - "Vertybinių popierių paketo įsigijimas" - ir 9 straipsnis - "Informacija apie akcijų paketo įsigijimą" - irgi, atrodo, pastabų nebuvo. Galime priimti? Priimta. Dešimtas yra su alternatyvomis. Čia komiteto alternatyva, gerbiamasis Kolosauskai? Gal pirma, pranešėjau, jūs pasakykit: už vieną ar kitą alternatyvą?
R.ŠARKINAS. Mes siūlytume priimti 2 straipsnį pagal tą, kuris buvo pateiktas Vyriausybės.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Dešimtas straipsnis.
R.ŠARKINAS. 10 straipsnio 2 punktą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar ginate kas alternatyvą? Gerbiamasis Kolosauskai? F.Kolosauskas. Prašome.
F.KOLOSAUSKAS. Manau, kad vis dėlto reikėtų balsuoti dėl alternatyvos.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, ar nori dar kas kalbėti dėl 10 straipsnio antrosios dalies alternatyvų? Yra Vyriausybės variantas, yra komiteto. Prašom. Jeigu niekas nenori kalbėti, tada prašom pasiruošti balsuoti. Bus balsuojama alternatyviai: už Vyriausybės variantą, t.y. 10 straipsnio antrąją dalį - mygtukas "už", už komiteto variantą, t.y. už 10 straipsnio antrosios dalies alternatyvą - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Prašom balsuoti.
Už pirmąją alternatyvą - 11, už antrąją - 16, bet kadangi susilaikė 14, tai alternatyva pasirinkta, bet straipsnis nepriimtas. Todėl prašom balsuoti dar kartą. Dabar už tai, kad priimtume 10 straipsnį su komiteto alternatyva. Prašom. Yra gi tekste: "Oficialūs pasiūlymai įsigyti atskaitingo emitento akcijų gali būti privalomi ir savanoriški. Jeigu asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais asmenimis, įsigyja daugiau kaip 50% balsų emitento, išleidusio vertybinius popierius į viešąją apyvartą, akcininkų susirinkime jis privalo pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusias emitento akcijas už pasiūlyme nurodytą kainą. Ši kaina registruojama vertybinių popierių komisijoje, ji turi būti ne mažesnė už siūlytąją per vienerius metus iki 50% ribos peržengimo įsigytų akcijų kainų svertinį vidurkį." Tai ar nori kas kalbėti, ar galime balsuoti iš karto? Na, tai prašom, jeigu niekas nenori kalbėti. Gerbiamasis Baleženti, prašom. Gerbiamieji kolegos, kadangi niekas nenori kalbėti, tada kas už tai, kad būtų priimtas 10 straipsnis su antrosios dalies alternatyva, kurią pateikė Biudžeto ir finansų komitetas, tas balsuoja už. Prašom. Prašom balsuoti.
Už - 39, prieš - 1, 13 susilaikė. 10 straipsnis su alternatyvia antrąja dalimi priimtas.
Ketvirtas skirsnis, 11 straipsnis, susidedantis iš daugelio dalių. Prašom. Čia, atrodo, nebuvo pataisų? Galim priimti? Ačiū. 12 straipsnis - "Finansų maklerio įmonės" - irgi pataisų nebuvo. Gerbiamasis Kolosauskai, dėl dvylikto? Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, 12 straipsnį siūlyčiau atidėti, nesvarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. 13 straipsnis - "Finansų maklerio įmonių pareigos". Gal tada čia visą skirsnį? Galima. Prašom. Dėl 13 straipsnio pastabų nebuvo. Galim priimti? Ačiū. 14 - "Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės". Galime priimti? Ačiū. 15 - "Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių pareigos". Priimta. 16 - "Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų licencijavimas". Priimta. 17 - "Makleriai". Priimta. 18 - "Licencijos sustabdymas ir panaikinimas". Priimta. 19 - "Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų asociacija". Galim priimti? Priimta.
Jau penktasis skirsnis - "Vertybinių popierių birža". 20 straipsnis - "Vertybinių popierių biržos samprata ir paskirtis". Galim priimti? Ačiū. 21 - yra alternatyva ir yra gerbiamojo A.Kunčino siūlymai. Taigi prašyčiau pranešėją, o po to ar gerbiamasis F.Kolosauskas, ar gerbiamasis A.Kunčinas? Prašom.
R.ŠARKINAS. Mes manom, kad galima sutikti su siūloma redakcine pataisa. Pirmąja dalimi papildyti: "Vertybinių popierių biržos gali būti steigiamos tik Lietuvos Vyriausybės sprendimu."
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas sutinka, tada nereikia balsuoti. Gerbiamasis Kunčinai? Gerai. Tai 21 straipsnis pagal alternatyvą. 22 - "Vertybinių popierių biržos nariai". Galim priimti? Priimta. 23 - "Vertybinių popierių biržos valdymas". Priimta. 24 - "Vertybinių popierių biržos įstatinis kapitalas ir rezervai". Priimta. 25 - "Vertybinių popierių biržos pajamos". Galim priimti? Priimta. 26 - "Prekyba vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje". Nėra pastabų? Priimta. 27 - "Vertybinių popierių biržos reorganizavimas ir likvidavimas". Galim priimti? Ačiū. 27 - priimtas ir skirsnis priimtas.
6 skirsnis - "Vertybinių popierių apskaita". 28 straipsnis - "Vertybinių popierių forma ir apskaita". Nėra pastabų? Priimta. 29 - "Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas". Galim priimti? Priimta. 7 skirsnis - "Vertybinių popierių komisija". 30 straipsnis - "Vertybinių popierių komisija - vertybinių popierių rinkos priežiūros institucija". Nėra pastabų? Priimta. 31 - yra gerbiamojo A.Kunčino siūlymas. Pranešėjas ir A.Kunčinas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Yra siūloma pirmosios dalies pirmosios pastraipos alternatyva: "Vertybinių popierių komisiją sudaro pirmininkas ir keturi nariai. Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius penkeriems metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Prezidento teikimu." Ir antroje pastraipoje vietoje žodžių "Respublikos Prezidento nuožiūra" siūlo įrašyti "Respublikos Prezidento teikimu". Trečioje pastraipoje vietoje žodžių "Prezidento sprendimu" siūlo įrašyti "Seimo sprendimu".
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu... Minutėlę! Jeigu aš ir Seimo nariai teisingai supratome, čia siūloma, kad ne Prezidentas lemtų, o Seimas. Tai kokios pozicijos laikotės?
R.ŠARKINAS. Mūsų nuomone, geriau, kad būtų vis dėlto Prezidentas.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Baležentis. Dėl gerbiamojo A.Kunčino siūlymų.
A.BALEŽENTIS. Be jokios abejonės gerbiamojo Seimo nario A.Kunčino siūlymus reikia palaikyti ir jiems pritarti. Pirmiausia jie labiau atitinka Konstituciją, demokratinę dvasią ir bus daug mažiau klaidų padaryta, jeigu bus tie kandidatai renkami, skiriami kolektyviai. Bus daug mažiau atskirų asmenų įtakojama. Mes dabar dažnai svarstome korupcijos galimumo klausimus. Tai štai čia, tame įstatyme, mes įdėtume "saugiklį". 141 Seimo narį yra sunkiau paveikti, negu, sakykim, vieną Prezidentą, koks jis bebūtų stiprus ir geras. Taigi aš siūlau pritarti šitoms pataisoms.
PIRMININKAS. Kas remia pagrindinį tekstą? Kolega V.Jarmolenka? Prašom.
V.JARMOLENKA. Laba diena, pone Juršėnai. Kaip aš galiu remti po to, kai jūs sakote, kad mes vieningai balsuojame už visus jūsų įstatymus. Na, kaip galima remti? Jūs pagalvokite patys. Seimas atsisako prerogatyvos kontroliuoti dar vieną instituciją. Jūs - Seimo Pirmininkas. Na, kur logika? Paremkite poną Kunčiną, ir bus tvarka.
PIRMININKAS. Logika yra, gerbiamas Jarmolenka, juo labiau kad aš nesakiau, jog jūs už visus balsuojate. Taip nebuvo sakyta. Nepainiokite nei manęs, nei publikos, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis Kunčinas? Taip, prašom. Kolega Algirdas Kunčinas - siūlymų autorius. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau truputį paaiškinti, kodėl aš siūlau tokį variantą. Todėl, kad 31 straipsnyje yra ir trečioji dalis, kuri numato, kad vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir komisijos nariai savo kadencijos laikotarpiu gali būti atleisti iš pareigų tik jų pačių prašymu, taip pat įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ir už savo etikos kodekso pažeidimą. Vadinasi, Prezidentui juos paskyrus (tai yra numatyta pirmojoje dalyje, kad Prezidentas tiktai skiria, tačiau nenumato atleidimo), susiklosto tokia situacija, kad Vertybinių popierių komisijos nariai tarsi yra tokioje situacijoje, kad niekas negali jų atleisti. O jeigu juos skirs Seimas Prezidento teikimu, tai tokiu atveju mes galime taikyti pagal Seimo statuto apkaltos procesą ir nušalinti juos nuo darbo. Manyčiau, kad tokia galimybė turi išlikti. Dėl to aš tokį pasiūlymą ir teikiu.
PIRMININKAS. Gerbiamas Kunčinai, apkaltos proceso mes jiems nepritaikysime.
A.KUNČINAS. Nepasitikėjimo.
PIRMININKAS. Nepasitikėjimo, taip.
Gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjas gina savo variantą, balsuosime už kolegos A.Kunčino pataisas ir pasiūlymus. Kas remia kolegos A.Kunčino ir kitų Seimo narių parengtas pataisas, tas balsuoja už, kas mano, kad reikia paremti pagrindinį tekstą, kurį gina pranešėjas ministras, tas balsuos prieš arba susilaikys. Prašom registruotis. Kolegos, dėmesio, registracija. 81 Seimo narys. Prašau, galiu pakartoti. Kas remia kolegos A.Kunčino pataisas, tas balsuoja už, kas mano, kad jos netinkamos, tas balsuoja prieš arba susilaiko, kaip paprastai. Tik aš siūlau, gerbiamas Kunčinai, iš karto dėl visų, nes čia yra kompleksinis siūlymas, o ne po vieną pastraipą. Taigi kas už kolegos Kunčino pataisas 31 straipsniui, tas balsuoja už. Kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom balsuoti. Už - 64, prieš - 2, 2 susilaikė. Pritarta. Prašau, dar vienas. Taigi 65 - už. Gerbiamieji kolegos, ar dabar reikia dar kartą balsuoti dėl viso 31 straipsnio, bet jau su kolegos A.Kunčino pataisom? Nereikia? Reikia. Prašau. Prašom. Dėl balsavimo motyvų kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ne, nenoriu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 31 straipsnis "Vertybinių popierių komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka", straipsnis su kolegos A.Kunčino jau priimtom pataisom, tas balsuoja už, kas mano kitaip, prašom balsuoti prieš arba susilaikyti. Už - 53, prieš - 1. Straipsnis priimtas. 32. Vėl yra kolegos A. Kunčino pataisymai. Jis siūlo išbraukti vieną pastraipą. Prašom, gal pirma pranešėjas.
R.ŠARKINAS. Taip, siūlo išbraukti 2c pastraipą, atitinkamai keičiant numeraciją. Galbūt siūlytume kaip kompromisą neišbraukti visos pastraipos, o tik žodžius "bet kitais, su vertybinių popierių emisija ir apyvarta susijusiais".
PIRMININKAS. Žodžiu, paliekant "teikia oficialius išaiškinimus ir rekomendacijas šio įstatymo įgyvendinimo klausimais".
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamas Kunčinai, ar sutiktumėte su tokia interpretacija? Prašom.
A.KUNČINAS. Nevisiškai, nes problema yra ta, kad įstatymų niekas negali aiškinti. Jeigu Vertybinių popierių komisija pradės aiškinti įstatymus, tuomet viską nulems tai, kaip jie supranta. Jeigu įstatymas yra neaiškiai suformuluotas, reikia keisti patį įstatymą. Aš sutikčiau galbūt palikti rekomendacijas, tačiau jokiu būdu negaliu sutikti, kad būtų palikta "teikia išaiškinimus", nes įstatymų niekas negali aiškinti. Jeigu neaiškūs, reikia juos tikslinti.
PIRMININKAS. Tada dar vienas kompromisas: "Teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo."
A.KUNČINAS. Taip, tokį galima.
PIRMININKAS. Prašau. Kad nereikėtų ginčytis, išbraukiame ar neišbraukiame. Kolega V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš palaikau kolegą A.Kunčiną. Čia visiškai logiška. Jūs žinot, pavyzdžiui, Migracijos departamentas nepripažino generalinio įgaliojimo. Nėra, suprantate, tokio įgaliojimo, kurį pripažįsta visos ministerijos ir Lietuvos Respublika, o vienas Migracijos ir vidaus reikalų departamentas... Migracijos departamentas ir Vidaus reikalų ministerija. Jie nepripažįsta šitos parašo teisės. Tai lygiai taip pat šitas žmogus ar šita institucija pasakys, mes nenorime ir taip, kaip pasakė A.Kunčinas, nukomentuos, kaip nori. Negaliu. Aš jiems niekas. Aš palaikau A.Kunčiną.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Yra dar vienas variantas, galima šitą straipsnį atidėti. Gerbiamas Kolosauskai, prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, komiteto vardu aš prašau tą straipsnį atidėti.
PIRMININKAS. 32 atidedamas. 33, atrodo, pataisų nebuvo.
Priimame. 34 vėl kolegos A.Kunčino. Prašom. Pranešėjas po to.
R.ŠARKINAS. 34 pirmojoje dalyje vietoje žodžių "priima etikos kodeksą" įrašyti "parengia etikos kodeksą" ir papildyti šią dalį sakiniu: "Šis kodeksas įsigalioja, kai jį patvirtina Seimas." Mes manome, kad galima sutikti.
PIRMININKAS. Ar ne per daug jau Seimas prisiima? Ar neužtektų, kad Vyriausybė patvirtintų?
BALSAS IŠ SALĖS. Jei galima, aš galiu papildyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kunčinai, prašome motyvuoti.
A.KUNČINAS. Taip, aš teikdamas pasiūlymą įrašiau, kad Seimas, tačiau manyčiau, kaip kompromisas galėtų būti ir Vyriausybė. Tačiau esminis dalykas, kad jokiu būdu ne pati komisija sau parengia etikos kodeksą. Jeigu tvirtina Vyriausybė, manau, to visiškai užtektų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toks kompromisas, kad tvirtina Vyriausybė, ne pati komisija. Ar sutinkame? Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Jokiu būdu nesutinkame. Nes mes žinome situaciją Vyriausybėje ir žinome, kokie dalykai vyksta. Juo labiau kad čia yra iš viso toks precedento neturintis dalykas, kai komisija sau rengia etikos kodeksą. To dar nėra pasaulyje buvę. Etika yra bendra, bendražmogiška turi būti, o ne komisijos parengta sau. Juo labiau kad čia bus, matyt, personaliai daug susijusių žmonių tarp Vyriausybės ir šitos Vertybinių popierių komisijos. Visiškai logiška, jeigu jau tvirtinam tokį kodeksą, tai tvirtinkim Seime, kur yra kolektyvinis svarstymas ir mažiau personalinės įtakos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dar kartą komiteto pirmininkas kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau atidėti tą straipsnį, nepriimti.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom tada dar padiskutuoti. 36 - "Vertybinių popierių komisijos finansavimas". Vienas sakinys. Galime priimti?
BALSAS IŠ SALĖS. 5 ir 6.
PIRMININKAS. Taip ir 35 - "Įgaliojimų delegavimas". Taigi priimame 35, 36, 37. Kolega A.Kunčinas. Ar kolega F.Kolosauskas iš karto? Algirdas Kunčinas, siūlymo autorius. Dėl 37 prašom.
A.KUNČINAS. Taip, čia pirmoje dalyje yra įrašyta, kad komisija turi teisę organizuoti ir vykdyti patikrinimus siekdama nustatyti, ar asmuo pažeidė ir ar ketina pažeisti, ir antroje dalyje yra panašiai: padaryto ar numatomo padaryti pažeidimo įrodymą. Tai aš siūlau, kad pirmoje dalyje būtų išbraukti žodžiai "ketina pažeisti", o iš antros dalies b punkto būtų išbraukti "numatomo padaryti pažeidimo". Tai atitinka alternatyvą, kuri pateikta Biudžeto ir finansų komitete. Kad tirtų tai, kas yra įvykę, o ne tai, kas yra numatoma, kadangi galima labai laisva interpretacija tokiu atveju.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiami Seimo nariai, aš, žinoma, remiu šitą pataisą, nes mes negalime bausti už ketinimus, o gal jis po pusvalandžio persigalvos ir nedarys to. Negalima. Vis dėlto tiktai už padarytus darbus, o už ketinimus dar nebuvo baudžiama niekur. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiami kolegos, atsimenu, mes svarstėme Baudžiamąjį ar kokį kitą kodeksą ir atsimenu gerai, kad mano buvo tas pats klausimas dėl ketinimų, nes ten yra numatyta bausmė. Tai man atrodo, jeigu mes ten irgi įteisinome bausmę už ketinimus, o jie iš tikrųjų gali būti įrodyti dokumentaliai, jeigu tyrimas atliekamas, todėl man atrodo, kad ir ši-čia reikia palikti tokį prevencinį dalyką dėl ketinimų. Manyčiau, kad iš tikrųjų reikia palikti ir ketinimus. Nes kitaip mes išvis pažeisime patį principą tų bausmių taikymo, kada yra nustatomas aiškus ketinimas.
PIRMININKAS. Ir dar kartą pranešėjas ministras.
R.ŠARKINAS. Mes siūlome palikti. Kad būtų palikta ir pirmoje dalyje, ir antroje b dalyje numatomi ketinimai, kaip gerbiamas J.Veselka sakė, ir prašytume pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos. Dabar balsuosime dėl 37 straipsnio pataisų, kolegos A.Kunčino teikiamų pataisų. Dalis Seimo narių remia, pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai neremia, t.y. laikosi pagrindinio teksto.
R.ŠARKINAS. Tai dėl 1 ir 2 b, o dėl 2 f mes sutinkame, kad galima išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Priimta. Balsuosime. Atsiprašau, gerbiamas Šarkinai, dar gerbiamas A.Kunčinas, jeigu aš supratau, sako ir dėl antros dalies d punkto. Jūs prieš?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada atskirai. Tada atsiprašau. Balsuosime tik dėl to, kad iš pirmos dalies būtų išbraukti žodžiai "ar ketina pažeisti" ir iš antros dalies b punkto "ar numatoma padaryti". Tai čia tas pat, šituos kartu, o dėl antros dalies b punkto atskirai. Gerbiamieji kolegos, prašom susitelkti. Gerbiamojo A.Kunčino pataisas turime išskirti. Iš pradžių balsuosime, ar pritariame gerbiamojo A.Kunčino pataisoms išbraukti žodžius "ar ketina pažeisti, ar numatoma padaryti". Kas pritaria šitiems išbraukimams, kad tų žodžių neliktų, tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste ir kaip kalbėjo ministras, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. 33 - už, prieš - 6, 6 susilaikė. Gerbiamojo A.Kunčino pataisoms yra pritarta dėl 37 straipsnio pirmos dalies ir antros dalies. Dėl išbraukiamų žodžių. Dabar dėl antros dalies d punkto. Gerbiamas A.Kunčinas siūlo jį visai išbraukti. Prašyčiau motyvuoti, o jeigu reikia paremti, tai jau gal kiti Seimo nariai padarys. Prašom. Algirdas Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš visiškai sutinku, kad Vertybinių popierių komisija yra labai rimta institucija, tačiau, mano galva, bus daug geriau, jeigu ji susitelks spręsti ekonominius klausimus, vertybinių popierių funkcionavimo klausimus, o ne užsiiminės tokiais dalykais, prie kurių gali pasitelkti teisėtvarkos organus. Šituo punktu mes komisijai suteiktume tokius įgaliojimus, kuriuos, mano galva, gali turėti tik teisėtvarkos organai. Dėl to siūlau šitą punktą išbraukti, o komisija turi pagal įstatymus teises pasitelkti įvairias teisėtvarkos instancijas.
PIRMININKAS. Ar yra kita nuomonė? Gerbiamas J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš remiu A.Kunčiną. Žinoma, gal galima būtų su kai kuriomis dalimis ir sutikti, bet laisvai įeiti į vertybinių popierių, viešosios apyvartos tarpininkų, vertybinių popierių ir taip toliau, vienu žodžiu, vis dėlto per daug tai komisijai teisių, juo labiau kad pas mus yra kam tikrinti ir galės patikrinti. Aš sakyčiau, kad reikėtų šiek tiek komisiją atlaisvinti nuo to darbo. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas. Tamstos nuomonė. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš remiu prelegentą, stovintį tribūnoje. Vis dėlto reikia suteikti tuos įgaliojimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio. Dabar balsuosime dėl 37 straipsnio 2 punkto d dalies, arba d papunkčio. Kas už tai, kad jisai būtų, kaip siūlė pranešėjas ir gerbiamas F.Kolosauskas, tas balsuoja už. Kas mano, kaip kolega Algirdas Kunčinas, kad šito d papunkčio, ar dalies, neturi likti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar, gerbiamieji kolegos, aišku? Kas už tai, kad d papunktis liktų, balsuoja už, o kas kitaip - tai kitaip. Prašom. 11 - už, 25 - prieš, 4 susilaikė. Papunktis išbraukiamas.
BALSAS IŠ SALĖS. Paliekamas.
PIRMININKAS. Ne, ne. Čia prieš papunktį. Išbraukiamas, išbraukiamas. Aš labai, atrodo, aiškiai formulavau. Kas už papunktį - taip, ar aišku buvo? Gerbiamieji kolegos, dabar su kai kuriom pataisom ir su išbrauktu papunkčiu ar 37 straipsnis gali būti priimtas, ar dar reikia... Reikia? (Balsai salėje) Ačiū. Priimtas. Reikia? Atsiprašau tada. Ar nori dar kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamas J.Veselka. Prašom. Pabrėžiu, kad gerbiamas pranešėjas priėmė kai kurias pataisas, dėl atskirų dalykų balsavome ir d papunkčio neliko. Prašom, kolega Veselka.
J.VESELKA. Gerbiami kolegos, vis dėlto kaip mes nubalsavome, nors ir komiteto pirmininkas, ir ministras, ir rengėjai buvo labai teisingai numatę. Pirma, kad jie turi teisę patikrinti, jeigu numatomas pažeidimas. Jūs pasižiūrėkite į praktiką, "Sekundės" bankas, įvairios kitos, sakysime, EBSW ir t.t., kur aiškiai ėjo nusikaltimų darymo kryptimi ir buvo laiku nepatikrinta. Padaro milžiniškus nusikaltimus, iššvaisto turtą, o po to jau teismai užsiima ir visa kita. Tai yra beprasmybė. Todėl, mano galva, Vertybinių popierių komisija turėjo turėti teisę ir dėl aiškiai numatomų šitų pažeidimų: ir įeiti, ir prieš prevencinę, o mes šitą panaikinome. Vadinasi, mes iš tikrųjų padarėme gerą darbą mafijozams. Todėl manau, kad reikia balsuoti prieš visą šitą įstatymą ir reikia priimti tokį, kokį buvo parengusi komisija. Vis dėlto čia kontrolė turi būti griežta, ypač šiandieninėje mūsų vertybinių popierių apyvartoje, kur yra labai daug anarchijos ir išvis neaiškių grupuočių, kurios manipuliuoja vertybiniais popieriais. Todėl manau, kad reikia balsuoti ir balsuoti prieš, taip, kaip priėmėme su pataisomis.
PIRMININKAS. Gerbiamas Veselka, yra dar viena išeitis, kadangi mes keletą straipsnių atidėjome, ir šitą galime atidėti.
J.VESELKA. Sutinku.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, gerbiamas Kolosauskai, jūsų nuomonė.
R.ŠARKINAS. Atidedame.
PIRMININKAS. Kolega ministras pasakė nuomonę, kolega Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiami kolegos. Negalima ekspromtu salėje spręsti tokių klausimų. Mes diskutavome mėnesį laiko. Aš siūlau to straipsnio nepriimti ir dar kartą atidėti. Negalima šitaip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, aš sutinku. Straipsnį atidedame, bet nesakykite, kad ekspromtu. Juk šitie dalykai buvo iš anksto pateikti. Koks ekspromtas? Ką jūs čia šnekat? Ačiū. 38 straipsnis. 37 atidedame. 38 straipsnis "Įstatymo pažeidimo pasekmės". Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau atidėti tą straipsnį, nepriimti, nes visiškai neatsižvelgta į komiteto nuomonę.
PIRMININKAS. Gerai, atidedame. 39. Kolegos A.Kunčino paskutinė pastaba - išbraukti antrą dalį. Gerbiamas Kunčinai, prašom. Prašom paspausti mygtuką, gerbiamas Kunčinai. Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Šį pasiūlymą aš teikiau dėl to, kad 38 straipsnyje yra numatytos labai griežtos ir, mano galva, teisingos bausmės. Dėl to tokių didelių piniginių sumų išieškojimas ne ginčo tvarka gali sužlugdyti atskiras įmones, tačiau jeigu dabar mes nepriimame 38 straipsnio, tai aš negaliu žinoti, kokios bus siūlomos nuobaudos, todėl aš manyčiau, kad 39 straipsnį taip pat reikėtų atidėti.
PIRMININKAS. Ministre, gal iš tikro atidedame tada?
R.ŠARKINAS. Galima sutikti, bet šiaip su ta alternatyva mes sutikti negalime. Turi būti tvarka ir išieškoti ne ginčo tvarka privalo, nes kitaip nebus galima šito... užsitęsė ilgai ir nėra kaip sutvarkyti.
PIRMININKAS. Gerai. Bet čia yra logiška. Jeigu vienas su kitu susiję, tai gal iš tiesų atidedam? Atidedam 40. Tai gal visą šitą skirsnį atidedam? Taip, visą skirsnį.
Gerbiamieji kolegos, paskutinis, 9 skirsnis, - "Baigiamosios nuostatos" ir vadinamasis "pereinamasis laikotarpis" - 41 straipsnis. Jam pastabų lyg ir nebuvo.
R.ŠARKINAS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes pastraipsniui priėmėm, išskyrus kai kuriuos ginčijamus klausimus. Aš labai prašyčiau ir pranešėją - ministrą, ir komiteto pirmininką F.Kolosauską, ir kitus suinteresuotus Seimo narius dar pasitarti ir, matyt, ne anksčiau kaip po savaitės. Aš abejoju, ar ketvirtadienį galim pateikti. Gerbiamasis Kolosauskai, prašom. Ne anksčiau kaip po savaitės. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu jus patikinti, kad mes iki ketvirtadienio turim parengti labai svarbų darbą. Šią savaitę jokių galimybių nėra.
PIRMININKAS. Gerai.
F.KOLOSAUSKAS. Po 10 dienų.
PIRMININKAS. Gerai, tegul bus po 10 dienų, bet kad tikrai sutartumėt ir pateiktumėte vieningą tekstą. O jeigu vieningo teksto nebus, žinoma, turės būti alternatyvos, ir tada dėl jų apsispręsime. Ačiū.
Gerbiamasis ministre, aš dabar siūlysiu rezervinį klausimą, bet minutėlę! Kol kas kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes negalim priimti paskutiniojo skirsnio dėl to, kad ten yra formuluotė, kurioje pasakyta: kol Respublikos Prezidentas paskirs Vertybinių popierių komisijos pirmininką ir jos narius. Tai 41 straipsnis. Mes šito negalim laikyti priimtu dėl to, kad mes nubalsavom dėl visiškai kitokios komisijos sudarymo tvarkos. Dėl to aš prašau jus pasakyti... ir iš tiesų, kad taip ir būtų, kad mes nepriėmėm ir baigiamųjų nuostatų, nes jos turi būti suderintos su šiandien mūsų jau priimtais straipsniais. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, matyt, šiuo atveju kolega A.Baležentis yra visiškai teisus. Tada sutariam, kad 41... galutinis balsavimas atidedamas vėliau. Ačiū, gerbiamasis ministre, ačiū, gerbiamasis Baleženti.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (Pasaulio banko) paskolos sutarties pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui projektui finansuoti ratifikavimo" projektas Nr.1852 (pateikimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji kolegos, pagal mūsų patikslintą darbotvarkę - rezervinis 1 , nes 1-1b bus tik tada, kai bus priimtas 1-1a. O mes jo iki galo nepriėmėm. Todėl dabar yra rezervinis antrasis klausimas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (Pasaulio banko) paskolos sutarties pagalbos įmonėms ir finansų sektoriui projektui finansuoti ratifikavimo" projektas. Jo Nr.1852. Pateikimo stadija. Pranešėjas - ministras R.Šarkinas. Toliau pirmininkaus A.Sakalas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šis projektas buvo svarstytas Seime, jam buvo pritarta. Buvo suteikti įgaliojimai mūsų ambasadoriui Jungtinėse Amerikos Valstijose ponui A.Eidintui pasirašyti šią paskolos sutartį. Paskola labai reikalinga, trūksta tik Seimo ratifikavimo, kad ji įsigaliotų ir pradėtų veikti. Yra atrinkti bankai, per kuriuos Pasaulio bankas suteiks tą paskolą. Yra įsteigtas vienetas Lietuvos banke ir, manom, detaliai išnagrinėtas. Jeigu svarstymo metu bus kokių nors klausimų, bus galima atsakyti, bet tas projektas buvo nagrinėtas detaliai. Todėl prašytume pritarti ir ratifikuoti šią sutartį.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, gal trumpai priminkite, kiek iš tos paskolos numatoma sumokėti tiems visiems ekspertams? Iš esmės paskola reikalinga, nes vis dėlto tai eis ne kam nors, o tiesiai įmonėms kaip finansinė pagalba, kurios įmonėms reikia. Bet vis dėlto kiek numatyta sumokėti patiems ekspertams?
PIRMININKAS. Procentus turite omeny?
J.VESELKA. Būtų geriau suma.
PIRMININKAS. Prašau.
R.ŠARKINAS. Aš dabar tos sumos neatsimenu, bet aš turiu visą kontraktą ir paskui aš jums tą sumą galėčiau pasakyti. Dabar taip greitai aš nesurandu.
J.VESELKA. Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka neprieštarauja, kad pasakytumėte vėliau. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu, kad jūs paliktumėte mane pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis ministre, vos ne kiekvieną mėnesį girdime apie bankrutuojančius bankus, "nunešančius" ir įmonių, ir žmonių pinigus. Dabar jūs kalbate apie atrinktus bankus, kurie tvarkys tą paskolą. Kokiu principu jūs atrenkate tuos bankus ir kodėl tai daroma ne viešai, ne konkurso būdu, o grynai kabinetų tyloje? Ar nebus taip, kad tie atrinkti bankai "nusineš" ir šitas paskolas, ir dar daugiau žmonių pinigų?
R.ŠARKINAS. Jokiu būdu. Atrenkama ne kabinetų tyloje, kaip jūs sakėte, o atrenka pats Pasaulio bankas. Pats Pasaulio bankas pagal savo vertinimo kriterijus, kurie yra dar griežtesni negu nustatyti mūsų Lietuvos banko.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, projekto aprašyme nurodytas projekto tikslas - paremti ir paspartinti "skolininko" reformą, įgyvendinamą gamybiniuose ir finansiniuose sektoriuose, o techninėje pagalboje nurodyta, kad aprūpina ofisą įranga ir teikia paramą jos veiklai. Aš noriu paklausti, kam konkrečiai numatoma šita paskola? Ar tai bus paskola investicijoms, ar dar viena paskola pravalgymui? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Čia bus tik investicijoms, paskola įmonėms. Eis per bankus betarpiškai įmonėms. Be abejo, tai bus investicijos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone ministre, man labai malonu, kad jūs sutinkate, kad Pasaulio banko reikalavimai Lietuvos komerciniams bankams yra didesni negu Lietuvos banko, t.y. valstybės centrinio Banko. Ar jūs negalėtumėte pagarsinti radijo klausytojams, kuriais bankais Lietuvoje pasitiki Pasaulio bankas?
R.ŠARKINAS. Dabar neturiu bankų sąrašo, bet, kiek žinau, yra atrinkti trys bankai ir...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre...
R.ŠARKINAS. Nenorėčiau sakyti, nes dar supainiosiu kurį.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas F.Kolosauskas žadėjo pateikti tokį savo sąrašą. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, mūsų skolos užsieniui auga. Jūs paminėjote, kad tai bus investiciniai projektai. Gal yra padaryta ekspertizė, ką vis dėlto duos ši eilinė paskola, kiek bus sukurta naujų darbo vietų, kiek padidės žmonių atlyginimai, ar padidės mūsų valstybės eksporto dydis, koks bus efektas? Dėkoju.
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad į jūsų šituos klausimus galime atsakyti tik teigiamai. Padidės ir eksporto apimtys, padidės ir darbo vietų, padidės ir produkcijos apimtys, nes tai yra paskola, kuri skiriama gamybai. Įmonėms ir gamybai.
PIRMININKAS. Žodžiu, padidės viskas, Seimo nary Baleženti. Seimo narys V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš norėjau paklausti, būtent kokiems bankams konkrečiai patikima skleisti šitą kreditą. Bet ministras jau pasakė, kad jis negali atsiminti trijų bankų pavadinimų. Labai gaila, kad finansų ministras neatsimena tik trijų bankų pavadinimų.
R.ŠARKINAS. Aš vis dėlto noriu pateikti tikslų bankų sąrašą, svarstymo metu tikrai pateiksim visus bankus, kuriems bus skiriama. Nenoriu suklaidinti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, daugiau klausimų nėra.
Dėl balsavimo motyvų komiteto pirmininkas Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu išsklaidyti jūsų abejones dėl tos Pasaulio banko paskolos. Mes praeitą penktadienį komitete buvom susitikę su Pasaulio banko atstovais. Pasaulio bankas labai nuogąstauja, kad tos kredito linijos mes nesugebėsim priimti, nes liko mažiau negu du mėnesiai. Yra parengta studija, apkalbėti klausimai, patikrinti trys bankai. Jūsų dėmesiui galiu pasakyti, kad tai "Hermio" bankas, Vilniaus bankas ir Ūkio bankas Kaune. Jie yra pasiruošę priimti šitą kreditinę liniją ir atitinka pasaulinius standartus, kurie yra kur kas griežtesni, negu taikomi Lietuvos banko standartai. Aš norėčiau paprašyti Seimo Pirmininką, kad jis paprašytų ypatingos skubos tvarka ratifikuoti šitą sutartį, kad būtų galima toliau... pagreitinti procesą, nes kiekviena diena kainuoja pinigus mūsų bankų sistemai ir įmonėms, kurios laukia šitų kredito išteklių.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra oponuojančių Seimo narių? Galima pritarti po pateikimo? Vieną minutę! Prašau tada. Seimo nary Jarmolenka, jūs norėjote pritarti ar nepritarti? Aš nelabai supratau. Prašom.
V.JARMOLENKA. Pone Sakalai, labai ačiū jums už suteiktą žodį. Jūs paklausėte, ar galim pritarti? Aš pasakiau: ne, reikia balsuoti ir laikytis procedūros.
PIRMININKAS. Gerai, tą ir padarysime. Aš ir klausiu, ar yra nepritariančių. Jeigu yra, tai visados balsuojame. Kas norėtų pasisakyti prieš? Seimo narys F.Kolosauskas pasisakė už, dabar Seimo narys V.Zimnickas gali kalbėti tik prieš.
V.V.ZIMNICKAS. Ne, jokiu būdu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Aš prieš ypatingą skubą, o už pateikimą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, kadangi su bankais rimtas dalykas, tai visada ateinant reikia bent žinoti, nes iš tiesų negražiai atrodo, kai skirstome... bet pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Prašome registruotis, o po to balsuosime. Balsuosime du kartus. Vieną kartą - ar pritariame, o antrą... Seimo Pirmininkas ką tik patvirtino, kad jis siūlo ypatingos skubos tvarką, bet Seimo nariai, kaip matote, prieštarauja. Reikės balsuoti ir reikės, kad už ypatingos skubos tvarką pasisakytų ne mažiau kaip 36 Seimo nariai. Užsiregistravo 76 Seimo nariai.
Kas pritaria po pateikimo, prašome paspausti mygtuką "už".Balsavimas pradėtas.
Už - 38, prieš - 3, 14 susilaikė. Po pateikimo pritarta.
Gerbiamasis ministre, kokį komitetą siūlytumėte pagrindinį?
R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Ponas F.Kolosauskas sutinka?
F.KOLOSAUSKAS. Aš sutinku ir prašau balsuoti už ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Prašome, tai jūsų valia. Seimo narys A.Baskas dėl vedimo tvarkos.
A.BASKAS. Socialdemokratų frakcijos vardu pasisakau prieš ypatingos skubos tvarką. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Jūsų komitetas gali būti kaip papildomas komitetas. Du komitetai - Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetas. Seimas turbūt neprieštarauja, kad būtų du komitetai. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas sako, kad vis tiek komitetai turės svarstyti. Tai ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos? Prašau tada. Prašome pasiruošti balsuoti. Primenu, jog norint, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, reikia 36 Seimo narių balsų.
Prašome pasiruošti balsuoti. (Salėje šurmulys) Prašau? Dėl procedūros nepasisakoma. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome keisti Statutą, o dabar prašome balsuoti. Prašome. Balsavimas pradedamas.
Už - 34, prieš - 18, 4 susilaikė. Pritrūko dviejų balsų ir todėl ypatingos skubos tvarkos nebus. Prašau? Skubos tvarka lieka. Balsavimo, gerbiamieji Seimo nariai, nekartosime. Gerbiamieji Seimo nariai, susitvarkykite laiku! Aš registravau laiku, o tai, kad jums kažkas ne taip... vis tiek vieno balso trūksta, jeigu jūs pridėsite ir savo balsą. Aš neskaičiuosiu, kiek, kas vėliau atėjo, gerbiamieji Seimo nariai! Prašome sėdėti salėje laiku ir balsuoti laiku. Klausimas baigtas. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas baigtas.
Nutarimas "Dėl Šiaulių pedagoginio instituto statuto" projektas Nr.692(2) (pateikimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme laiko, todėl svarstome 1 rezervinį klausimą - Seimo nutarimą "Dėl Šiaulių pedagoginio instituto statuto". Projekto Nr.692(2). Pranešėjas - A.Raškinis. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Raškinį.
A.J.RAŠKINIS. Laba diena, kolegos Seimo nariai! Noriu jūsų dėmesiui pristatyti Šiaulių pedagoginio instituto statutą ir nutarimą dėl jo... patvirtinti tą statutą ir patvirtinti Šiaulių institutui perduodamų naudotis pastatų sąrašą. Statutas yra standartinis. Jame yra bendrosios nuostatos, kuriose nustatoma Šiaulių pedagoginio instituto darbo kryptis, nurodomos lėšos. Tai irgi standartinis, įstatymą atitinkantis punktas. Instituto valdymas irgi standartinis, t.y. instituto senatas, rektoratas, fakultetai, katedros. Šitoje vietoje mūsų komitetas sutrukdė jiems priėmimą, nes mes paprašėme, kad į statutą jie įrašytų papildomus dalykus, t.y. kad rektorius turi būti ne tik profesorius, bet kartu ir habilituotas daktaras. Jų pirmajame variante buvo numatyta, kad gali būti arba taip, arba taip. Be to, kadangi Šiauliuose mokslinės visuomenės koncentracija mažesnė negu Vilniuje ar Kaune, dėl to mes prašėme, kad jie pasirūpintų, jog į senatą būtų pakviesti ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ar mokslo tyrimo institutų atstovai. Jie tai pataisė. Numatyta, kad į senatą bus renkama iki 10% kitų mokslo, studijų institucijų atstovų. Dabar jau visi pataisymai padaryti. Jie prašo kuo greičiau priimti, nes kitą savaitę vyks rektoriaus rinkimai. Jiems labai norėtųsi, kad jau galėtų rinkti rektorių turėdami patvirtintą savo statutą. Todėl prašau, kad būtų ypatingos skubos tvarka. Komiteto vardu prašau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai.
Seimo narys J.Listavičius. Prašome.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 3.3.12 punkte nurodyta: "Tvirtina rektoriaus pateiktą instituto metinės veiklos ataskaitą. Jos nepatvirtinus, rektorius atsistatydina ir skelbiami nauji rektoriaus rinkimai." O 3.7 nurodyta: "Rektoratas yra rektoriaus vadovaujamas kolegialus patariamasis organas, padedantis įgyvendinti senato nutarimą." Norėčiau paklausti: atsistatydinus rektoriui, kaip bus su rektoratu? Ačiū.
A.J.RAŠKINIS. Teisybę pasakius, šitas dalykas nenurodytas. Reikia suprasti, kad, atsistatydinus rektoriui, atsistatydina visas rektoratas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėjau paklausti tokio dalyko: statutas jau buvo pristatytas 1990 m. Paskui naujajame Seime jis vėl buvo įregistruotas iš naujo. Pagal numerį maždaug prieš dvejus metus. Kodėl buvo šitaip delsiama priimti Šiaulių pedagoginio instituto statutą? Patvirtinti.
A.J.RAŠKINIS. Iš tikrųjų tyčia delsiama nebuvo. Jūs puikiai suprantate, kad, atsiradus tam tikroms pastaboms, reikia, kad būtų sušauktas aukštosios mokyklos senatas ar mokslinis kolektyvas, kad jie peržiūrėtų, panagrinėtų tas pastabas. Tik jie turi teisę keisti ir taisyti. Pavyzdžiui, mūsų komitetas neturi teisės taisyti jų dokumentų. Na, jie pataiso ir tada vėl iš naujo pristato. Tai yra gana ilga procedūra. Gal tam tikra prasme mes ne visas pastabas iš karto pasakėm. Tie taisymai buvo atliekami per kokius tris ar keturis ciklus ir... Na, bet galų gale turim finišą. Dabar kviesčiau kuo greičiau tą dalyką pabaigti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, štai bendruosiuose statuto nuostatuose 1.3 straipsnis...
PIRMININKAS. Atsiprašau, Seimo nary Baleženti. Seimo nary Veselka, Seimo nary Pangoni! Tegul rinkėjai girdi, kaip jūs triukšmaujate, o aš turiu stabdyti posėdį dėl to, kad jūs triukšmaujate, Seimo nary Veselka, Seimo nary Pangoni. Prašom tęsti, Seimo nary Baleženti.
A.BALEŽENTIS. Jūsų pristatomo statuto 6 punkte yra akcentuojama instituto veikla, grindžiama humanitarinės kultūros, pilietiškumo ir humanistinių vertybių principais. Be abejo, šitos bendražmogiškosios vertybės labai svarbu ir patiems studentams, ir būsimiesiems pedagogams, bet štai kažkodėl visiškai nekalbama apie tautiškųjų tradicijų puoselėjimą, tautiškumo ugdymą, apie šitas tautiškąsias vertybes. Kaip jūs manote, ar tai nėra silpna šio statuto vieta? Dėkoju.
A.J.RAŠKINIS. Aš manau, kad daug dalykų galima įrašyti į statutą. Mes buvome gavę kitus statutus, kurie yra dvigubai storesni. Taigi, manau, tą būtų galima įrašyti, tačiau tautiškumas yra įrašytas į mūsų Mokslo ir studijų įstatymą. Jau pats įstatymas įpareigoja tais dalykais rūpintis. Tai tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad būtų pritarta statuto pateikimui? Ar galima pritarti pateikimui bendru sutarimu? Seimo Pirmininkas yra užrašęs vizą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Jeigu jūs pritarsite ypatingos skubos tvarkai, tada šiandieną po pietų, kai bus svarstomas kitas, t.y. Muzikos akademijos statuto projektas (yra svarstymo procedūra), būtų galima kartu apsvarstyti ir šitą projektą. Na, ir pritarti po svarstymo ar nepritarti, po to priimti, kai Seimas nutars galutinai jį priimti. Taigi aš klausiu Seimo narių, ar yra prieštaraujančių prieš ypatingos skubos tvarką. Prašom. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Kai mes priimsime ypatingos skubos tvarką, ar bus galima pasisakyti svarstant?
PIRMININKAS. Taip, be abejo. Ir po svarstymo bus galima nuspręsti, ar balsuojame šiandien ir priimame, ar atidedame dar tobulinti, pataisyti.
M.STAKVILEVIČIUS. Tada pritariu.
PIRMININKAS. Ar daugiau oponuojančių nėra? Pritariame bendru sutarimu, kad šitas statutas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka. Svarstymo pradžia bus 17 val. šiandieną kartu su Muzikos akademijos statutu. Tai turbūt, pone pranešėjau, viskas.
A.J.RAŠKINIS. Ačiū.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo" projektas Nr.1846 (priėmimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū tada jums. Dar mes turime keletą minučių, kol ateis pranešėjas ponas P.Navikas. Svarstysime darbotvarkės 3 punktą, įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo" projektą Nr.1846. Ir tada aš kviesčiau Biudžeto ir finansų komiteto atstovą, kol ateis pats pranešėjas, ponas ministro sekretorius, pateikti savo siūlymą, kadangi tai priėmimo stadija. Ar Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė? Matau, jog formuliare parašyta "pritarti su išlyga". Ar į tas išlygas atsižvelgta, ar neatsižvelgta?
Prašau Biudžeto ir finansų komiteto atstovą į tribūną. Prašom. Daug matau komiteto atstovų, tik nė vieno nematau tribūnoje. Prašom. Akcizų mokestis. Dar iki numatytos svarstymo pradžios yra 4 minutės, todėl ministerijos sekretorius, matyt, ir vėluoja. Jis taikosi prie to laiko, kuris numatytas, ir aš negaliu nieko paskubinti. Todėl tik galiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą pakartotinai pakviesti į tribūną ir pasakyti, ar jie teikia šitą įstatymą, ar jo neteikia priėmimui. Teikiate.
Prašom tai pasakyti atėjus į tribūną garsiai, kad būtų palikta stenogramai. Jūs čia parašėte: "pritarti su išlygomis". Tai dabar tų išlygų nėra? Pritarėte taip, kaip yra?
V.SAULIS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir mes siūlėme dar prieš lapkričio 1 d., kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo lapkričio 1 d., tačiau mes vis dėlto bendromis pastangomis neįstengėm šito įstatymo priimti iki lapkričio 1 d. Dabar mes siūlom, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d., siūlome šitą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Stenogramai priminsiu, kad kalbėjo Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto atstovas V.Saulis.
Turime padaryti dviejų minučių techninę pertrauką, kol atvyks pranešėjas.
K.ANTANAVIČIUS. Pertraukos metu turbūt turiu teisę, taip? Noriu prašyti paskelbti Seimo nariams, kolegoms dėl referendumo, kad rytoj 15 val. spaudos konferencijų salėje renkasi iniciatyvinė grupė. Labai maloniai kviesčiau visus Seimo narius prisidėti prie referendumo iniciatyvinės grupės. Klausimai referendumui yra: sumažinti esamą valstybės, savivaldybių tarnautojų skaičių per pusę; nustatyti, kad visos Lietuvos organizacijų, piliečių pajamos, skirtos investicijoms, neapmokestinamos jokiais mokesčiais; nustatyti, kad neapmokestinamas gyventojų pajamų minimumas ir 0,75 vidutinio darbo užmokesčio ir mokesčių tarifas ne didesnis kaip 28%, t.y. mažinama 5%; vietoje Seimo skiriamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų tiesioginiais rinkimais rinkti valstybės tribunolą, suteikiant jam atitinkamus įgaliojimus kovai su nusikalstamumu; rinkimai į Seimą ir savivaldybes vykdomi balsuojant už asmenis, bet ne už partijų teikiamus sąrašus; į Lietuvos Seimą renkamas 91 Seimo narys. Maloniai kviečiu visus Seimo narius prisidėti prie šios iniciatyvos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka baigta. Kviečiu į tribūną ministerijos sekretorių poną P.Naviką. Prašom. Pradedama priėmimo procedūra, jeigu ministerijos sekretorius ponas P.Navikas patvirtins, kad šitą dokumentą, kurio Nr.1846, reikia priimti. Prašome pasakyti, ar teikiate tą dokumentą priėmimui. Taip, kaip jis yra, dokumento numeris 1846. Taip? Ar jau kokią nors kitą modifikaciją turite?
P.NAVIKAS. 1846.
PIRMININKAS. Teikiate priėmimui?
P.NAVIKAS. Prašytume, kad pateikto įstatymo projekto pataisai, trečiajai daliai, Seimas pritartų.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada priėmimo procedūra pradedama, kadangi ir Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, ir pranešėjas ponas ministerijos sekretorius siūlo dokumentą priimti. Prašome neiti iš tribūnos, prašom būti tribūnoje, pone sekretoriau.
Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom, kas pageidautų kalbėti dėl motyvų. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, neginčijant, kad akcizo nereikia didinti, pateikta jo didinimo tvarka, įskaitant prekių likučius, kelia tam tikrų dvejonių. Pirmiausia tam tikra suma akcizų jau kartą buvo sumokėta ir ji buvo įskaityta į prekės kainą. Apmokestinus dar kartą prekių likutį akcizu, keisis prekių kaina. Taigi Vyriausybė gautų galimybę dirbtinai įtakoti prekių kainų pakeitimą. Tačiau kainos rinkos sąlygomis yra formuojamos pardavėjo ir pirkėjo susitarimu. Esant tokiam akcizų didinimo principui ir jo įgyvendinimo mechanizmui, jis neigiamai veiks tiek pardavėjus, tiek pirkėjus, įskaitant ir tai, kad įstatymas veiks atgaline tvarka. Dėl to aš negaliu teigiamai vertinti šio įstatymo projekto ir balsuojant susilaikysiu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Aš norėčiau kolegas paprašyti paremti šitą įstatymą. Kaip jau minėjau pradžioje, mes jį turėjome priimti anksčiau, kad jis įsigalėtų nuo lapkričio 1 d., bet ką jau padarysi, jeigu nespėjome iki lapkričio 1 d., nors jau nuo gruodžio 1 d. tas įstatymas pradėtų veikti. Bet, kaip minėjo gerbiamasis J.Listavičius, kad čia lyg ir pažeidžiami pirkėjų ir pardavėjų santykiai, tai aš manyčiau, kad tokios prekės kaip alkoholiniai gėrimai ir cigaretės nėra pirmojo būtinumo prekės. Jeigu jau mes apsisprendėme padidinti akcizus, tai ir prekių likučiai turėtų būti atitinkamai perkainoti ir taikomas akcizas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi nelaimingas "Philip Morris" ir dabar pasinaudojo šitų numatomų akcizų pakeitimu ir savo pelno padidinimu, tai šitas reikalavimas perskaičiuoti ir tą skirtumą įnešti arba atiduoti valstybės biudžetui yra racionalus. Todėl aš manyčiau, kad šitam siūlymui, ypač šitų dviejų produktų atžvilgiu, reikėtų pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, jeigu manytume tik taip, kad jeigu padidinom akcizą, turi viskas būti perskaičiuota, tai lyg ir viskas logiška. Bet yra nemažai sąlygų, kurios pablogina būtent ūkio subjektų veiklą. Pavyzdžiui, yra produkcija, kuriai uždedamas akcizas, t.y. naftos produktai ir kiti produktai, ir, pavyzdžiui, jų paklausa maža. Arba ūkio subjektas neatspėjo paklausos, jis negali jų laiku realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu būdu nepaklausiai produkcijai jūs dar kartą padidinat kainas, realizavimas sumažėja, dirbtinai žlugdomas ūkio subjektas. Todėl kaip iš čia išeiti? Manau, vis dėlto tas jūsų anksčiau taikomas principas, kad ta produkcija, kuri buvo iki naujos akcizų sistemos aiškiai užpirkta, ji turi būti realizuojama pagal senus akcizus. Kitai produkcijai turi būti nauji akcizai. O jeigu pažeidžia ir pradeda visą kitą produkciją realizuoti padidintomis kainomis, galbūt čia reikėtų taikyti didžiules baudas, kad būtent veiktų tokia sistema. Nes iš tikrųjų ūkio subjektams galite laikinai labai pabloginti ūkininkavimo sąlygas, kadangi yra nemažai įpareigojimų paklausos klausimu ir t.t. Tai ar ne geriau, ministre, būtų būtent taikyti baudas už neteisėtai didinamas kainas dėl akcizų padidinimo produkcijai, kuri buvo pagaminta ar nupirkta iki naujų akcizų įsigaliojimo?
PIRMININKAS. Pone Veselka, aš labai prašyčiau neklausinėti ministro. Dabar yra priėmimo stadija, ministras neprivalo atsakinėti ir aš jam šito neleisiu daryti. Prašyčiau tik pasakyti, ar jūs palaikote tą projektą, kuris čia yra, ar manote, kad jis pakankamai blogas ir nepalaikote.
J.VESELKA. Nepalaikau.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Mane išgąsdino jūsų "santykiavimas" su ponu J.Veselka ir aš nekalbėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Kartais aš turiu ginti ir ministrus nuo Seimo narių, jeigu Seimo nariai juos nelaiku puola.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Prašom pasiruošti skaičiuoti balsus. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime už projektą Nr.1846, t.y. įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo". Balsuosime pakeldami rankas, kaip paprastai. Perbalsavimo nebus. Ar visi supratote, kad balsuojama už visą dokumentą? Taip. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas už visą dokumentą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš 62 salėje užsiregistravusių narių 41 Seimo narys balsavo už, 1 - prieš, 10 susilaikė. Įstatymas yra priimtas. Ačiū ponui ministerijos sekretoriui.
Dabar dar turime sutaupę laiko. Kviečiu Seimo Pirmininką pristatyti ketvirtadienio darbotvarkę.
Darbotvarkės aptarimas (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, jums yra pateiktas antrasis projektas. Seimo seniūnų sueiga jį aprobavo. Noriu atkreipti jūsų dėmesį į du esminius dalykus. Ketvirtadienį yra pakviesta kalbėti Seimo posėdyje mūsų būsimoji viešnia - Suomijos parlamento pirmininkė Rita Uosukainen, o popietiniame posėdyje bus pirmasis 1996 m. biudžeto projekto svarstymas. Į Vyriausybės pusvalandį sutarta pakviesti ministrą V.Navicką. Kviečiu patvirtinti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vėl grįžtu prie to klausimo, būtent dėl įstatymo projekto Nr.1781(2) dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir represijos aukoms žalos dalinės kompensacijos fondo įsteigimo". Kaip jūs žinote, dabar formuojamas biudžetas, todėl reikia vienaip ar kitaip tą klausimą spręsti. Ar jį reikia atmesti, ar iš dalies tenkinti, ar kaip kitaip. Bet reikia dabar, kadangi paskui bus šaukštai po pietų. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Vėlesniuose posėdžiuose. Seniūnų sueiga šito dalyko nenagrinėjo.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia ačiū, kad jau yra Įmonių įstatymo pakeitimų svarstymas (1-5). Ar jūs negalėtumėte, pasinaudodamas savo teise, teikti jį ypatingos skubos tvarka, kad mes galėtume iš karto ir priimti, nes vaistų atsargos jau baigiasi?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Alesionka. Bet, manau, sulaukime ketvirtadienio.
L.ALESIONKA. Tai apie ketvirtadienį aš ir kalbu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, kaip ten įstatymas dėl Rinkimų įstatymo keitimo? Ar jis numatomas, ar dabar taip užstrigęs ir stovi?
Č.JURŠĖNAS. Tas yra svarstymo stadijoje. Kaip žinote, yra susitarta, kad būtų pateikti didesni pakeitimai. Seimo frakcijų atstovai tarėsi su Vyriausiosios rinkimų komisijos nariais, yra teikiami platesni pakeitimai. Artimiausiomis savaitėmis šituos dalykus turėtume nagrinėti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau jus atkreipti dėmesį į du klausimus. Aš jaučiu, kad šiandien mes nespėsime priimti Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo projekto, nes iš tikrųjų yra labai nedaug laiko. Tai būtų vienas prašymas, kad būtų ketvirtadienį jis vėl įterptas. Ir antras. Kaip žinote, šiandien nepavyko ypatingos skubos tvarka priimti Rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos sutarties. Aš manau, kad trečiadienį (aš pasižadu) mes komitete apsvarstysime, iš tikrųjų ten nėra tokia didelė problema, tai yra investicinė paskola. Aš manyčiau, kad ketvirtadienį mes turėtume balsuoti. Tuo labiau kad jūs puikiai girdėjote, jog yra skirti tik du mėnesiai jos paėmimui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Zimnickai, dėl Ryšių įstatymo aš nenorėčiau sutikti, kadangi, kaip matote, yra pakankamai svarbūs kiti klausimai, kurie buvo įrašyti į savaitės darbotvarkę, todėl Ryšių įstatymas neabejotinai galės būti įrašytas vėliau. O dėl paskolos, jeigu ne tik jūsų, bet ir Biudžeto ir finansų komitetas pritars...
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Zimnickai, nekalbėkite kito komiteto vardu. Jeigu komitetas iš tikrųjų spės, tada ketvirtadienį tikrai galime įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamąjį Seimo Pirmininką, kodėl skriaudžiamas gerbiamasis A.Endriukaitis? Žmogus dirba iš peties, dabar vėl visiems Seimo nariams išplatinta tokia jo odė ir t.t. Žmogus tikrai dirba ir nori dirbti, o jūs niekaip negalite jam surasti vietos Seime, kur jis tikrai galėtų pasireikšti. Aš manau, kad tai tikrai yra nesiskaitymas su gerbiamuoju A.Endriukaičiu.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Bendinskai, klausimas labai svarbus, bet jis nesusijęs su ketvirtadienio darbotvarke.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prieš kurį laiką prie Seimo rūmų vyko akcija prieš skurdą ir skurdintojus. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jau yra įvykdyti visi punktai prašymo, kurį jums įteikė akcijos dalyviai. Jeigu jie neįvykdyti, tai ar mes tikrai viską padarėme? Darbotvarkėje tų klausimų lyg ir nesimato. Dėkoju.
Č.JURŠĖNAS. Kodėl, gerbiamasis Baleženti, o 1-3 punktas? Kaip tik pagal reikalavimus: sugriežtinti bausmes ir sugriežtinti visą kovos su nusikaltėliais tvarką. Tai tik vienas pavyzdys.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų labai gerai, kad jūs nepalaikote Seime atsiradusių stachanoviečių, nes ketvirtadienio darbotvarkė, susijusi su biudžeto svarstymu, yra labai rimta. Iš tikrųjų, sakyčiau, yra toks lengvas posėdis, kad žmonės galėtų gerai pasiruošti. Todėl siūlyčiau vis dėlto nepritarti jokiam papildymui, o priimti tokį, koks jis yra, nes tai yra rimtas klausimas - 1996 m. biudžetas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš pritarčiau J.Veselkai ir siūlyčiau pirmininkui "štreikbecherių" nepalaikyti.
PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš jūsų noriu paklausti: į savaitės darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl nuosavybės, tų daiktinių teisių registravimo įstatymo projektas. Bet nei šios dienos darbotvarkėje, nei ketvirtadienio nematyti.
Č.JURŠĖNAS. Mes apie tai, gerbiamoji kolege, šnekėjome Seniūnų sueigoje. Aš pakartosiu tai, ką sakiau tame posėdyje: Vyriausybė šitą klausimą nagrinės tiktai rytoj, kaip ir Pramonės ir prekybos rūmų įstatymo projektą. Tie abu projektai buvo savaitės darbotvarkėje, bet, deja, Vyriausybė įsipareigojo apsvarstyti tiktai trečiadienio posėdyje. Dėl šios priežasties mes negalime įrašyti į ketvirtadienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galite patvirtinti darbotvarkę?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Darbotvarkė patvirtinta. Gerbiamieji Seimo nariai, dar turime sutaupę laiko. Yra galimybė tokia: pasvarstyti trečiąjį rezervinį klausimą - dokumentą Nr.1804. Priėmimas. Reikia jūsų sutikimo, kadangi buvo planuojama priiminėti 13.15 val. Ar sutinkate, gerbiamieji Seimo nariai, dabar pradėti priiminėti jį? Sutinkate.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo" papildymo" projektas Nr.1804 (priėmimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Tada prašom poną M.Pronckų į tribūną. Aš paskelbsiu dokumento turinį stenogramai ir Lietuvos gyventojams. Bus priiminėjamas įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo" papildymo" projektas Nr.1804. Priėmimo procedūra. Pranešėjas - Seimo narys M.Pronckus.
Prašome, gerbiamasis pranešėjau. Jūs kartu esate ir Agrarinio komiteto pirmininkas. Prašome pasakyti, ar teikiate šitą įstatymą priimti?
M.PRONCKUS. Jokių oficialių pasiūlymų ar pakeitimų šiam įstatymui nėra pateikta.
PIRMININKAS. Yra Seimo nario J.Veselkos du pasiūlymai.
M.PRONCKUS. Todėl siūlau šitą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, aš informuosiu. Seimo nario J.Veselkos yra du pasiūlymai: po žodžių "žemės sklypus" padėti dvitaškį ir papildyti dviem sakiniais, kuriuos jūs turite, ponas M.Pronckus taip pat. Pradedame priėmimo procedūrą.
Dabar aš prašau poną M.Pronckų pasakyti... Vieną minutę! Gerbiamasis pranešėjau, prašome patvirtinti, ar jūs priimate Seimo nario J.Veselkos pasiūlymą po žodžių "žemės sklypus" (tai būtų 1 punkte) įrašyti du sakinius. Pirmasis būtų: "jei namų valdoje gyvenamas namas su kitais statiniais buvo pastatytas ir apgyvendintas iki 1992 m. sausio 1 d." ir "jei namų valdoje gyvenamasis namas su kitais statiniais buvo pastatytas ar statomas po 1992 m. sausio 1 d., bet gyvenamojo namo ir kitų statinių kaina valstybės ekspertų įvertinimu yra ne didesnė kaip 50 tūkst. Lt". Ar teisingai perdaviau, pone Veselka? Teisingai.
Prašome, pone Pronckau. Jūsų nuomonė? O po to žodis ponui J.Veselkai, jeigu jūs pataisų nepriimsite.
M.PRONCKUS. Kadangi aš teikiu komiteto vardu šį įstatymą, komitetas tų klausimų nesvarstė. Aš teikiu savo pirminį įstatymą tokį, koks yra - namų valdų žemės sklypai.
PIRMININKAS. Jūs nenorite dar kartą grįžti į Agrarinį komitetą ir pasvarstyti siūlomas pataisas?
M.PRONCKUS. Mano supratimu, šitie dalykai padarytų labai daug painiavos, praktinės painiavos. Aš, pavyzdžiui, asmeniškai manau, kad galbūt šito nebūtina daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašome pagrįsti, kodėl tai reikė-tų daryti.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš ir tikėjausi, kad taip bus. Bet vis dėlto noriu paaiškinti Seimo nariams, kurie nebalsuos pagal komandą "taip reikia". Štai noriu įteisinti, kad tie visi namai, nepriklausomai nuo jų dydžio, kurie buvo pastatyti iki 1992 m., kol prasidėjo infliacija ir kiti procesai, kad būtų leidžiama jiems įsigyti sklypus už vienkartinius čekius. Čia jokios painiavos nėra ir negali būti. Toliau. Antras. Jūs pažiūrėkite, kas Respublikoje darosi, kokios auga pilys ir prie pilių. Aš jų nepavydžiu, bet negalima jiems veltui leisti išsipirkti žemės sklypus, kai negalime kompensuoti tikriesiems savininkams už tą žemę. Ir savininkams net nesuteikiam miesto ribose, kur numatytas plotelis. Todėl mano antroji sąlyga - būtent maždaug trijų kambarių butas, t.y. kad vidutinis pilietis normaliai gali dar užsidirbti ir pasistatyti, būtų neapmokėjęs... už čekius. Visa kita tegu sumoka pinigais. Jokios čia painiavos nėra. Bet, aišku, kadangi žinome, kas tokius statosi, tai čia, aišku, išspręsti negalima. Todėl prašyčiau Seimo narius, kurie supranta, kad nėra kuo kompensuoti, kad tas, kuris sugeba pasistatyti pilis, jis gali nusipirkti šį sklypą ir sumokėti už jį rinkos kainą. Todėl siūlau palaikyti mano pataisas.
PIRMININKAS. Vienam Seimo nariui galima remti Seimo narį J.Veselką, kitam Seimo nariui remti Seimo narį M.Pronckų. Prašome.
Seimo narys A.Baležentis. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime apsispręsti, ką mes taip palaikome ir kam mes pritariame. Jeigu mes norime paremti tuos žmones, kurie pusvelčiui surinko investicinius čekius, ir dabar dar norime jiems padėti juos efektyviai realizuoti, tai tada reikėtų pritarti tam variantui, kurį siūlo ponas M.Pronckus. Jeigu mes norime paremti tuos žmones, kurie pasistatė namą sau, ir norime padėti jam kompensuoti šitas išlaidas dėl namų valdų žemės sklypų jam pačiam, tai mes turime balsuoti už tas alternatyvas, kurias siūlo gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.
Kitaip sakant, čia gerbiamasis J.Veselka siūlo labai gerą "saugiklį" - kaip apsaugoti šitą įstatymą ir investicinių čekių idėją nuo tų žmonių, kurie neteisėtu ir nelegaliu būdu sukaupė daug investicinių čekių. Čia yra siūlomas labai puikus "saugiklis". Aš siūlau pritarti gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlomam variantui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Galima tik nepritarti Seimo nariui J.Veselkai.
J.LISTAVIČIUS. Aš kaip tik noriu pranešėjui nepritarti ir siūlau...
PIRMININKAS. Ne. Deja, negaliu jums suteikti žodžio tada.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis. Prašau.
A.NESTECKIS. Aš iš principo negalėčiau sutikti ir su pono J.Veselkos siūlymu. Dėl ko? Dėl to, kad iš tikrųjų nepriklauso nuo to, kada tas pastatas buvo pastatytas ant tos žemės ar kitaip. Mano manymu, šis įstatymas yra papildomas vien dėl to, kad tie žemės sklypai, kurie buvo išskirti... aš galėčiau ginčytis dėl datos - ar iki 1992 m. sausio 1 d., ar kitos... Iš tikrųjų reikia įdėti datą, iki kada žemės sklypas buvo išskirtas, tačiau jis nebuvo visiškai įformintas ir nebuvo sumokėta už tą sklypą. Lygiai tas pat, ką mes įstatyme padarėme dėl sodo namų: iki tam tikros datos jie buvo išskirti, tačiau dėl vilkinimo savivaldybėse ir t.t. tų sklypų nebuvo galima išpirkti. Todėl aš manyčiau, kad čia su tokiu momentu galėtų sutikti netgi ir pranešėjas, - nustatyti datą, iki kurios datos tie sklypai buvo išskirti. Nes šiandien mes žinome, kad tų laisvų sklypų nėra. Praktiškai yra tiktai atstatoma po 20 a tiems žemės savininkams, kurie turėjo žemę, kurių žemė yra užimta. O apie naujų sklypų skyrimą neperkant jau kalbos nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums reikės apsispręsti. Kadangi Seimo nario J.Veselkos pataisa yra registruota spalio 18 d., vadinasi, jūsų komitetas ją turėjo ir galėjo apsvarstyti. Jums dabar reikia spręsti tokį dalyką ir siūlyti Seimui: ar jūs manote, atsižvelgęs į kolegų siūlymus, dar pasvarstyti komitete ir prašysite pertraukos, ar jūs teiksite balsuoti. Aš pirmiausia teiksiu Seimo nario J.Veselkos pataisą, suprantama, po to - visą dokumentą. Nuo jūsų sprendimo priklausys, ką aš turėsiu toliau daryti. Prašome.
M.PRONCKUS. Galbūt galime padaryti pertrauką? Mes komitete dar kartą apsvarstysime tą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto prašymu darome priėmimo pertrauką.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi daugiau rezervinių klausimų neturime, pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo" projektas Nr.1805(6) (priėmimo tęsinys) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar darbotvarkės 1-4 punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo" projektas. Projekto Nr.1805(6). Pranešėjas - gerbiamasis A.Salamakinas. Kviečiu į tribūną. Prašyčiau priminti Seimo nariams, kur mes įstrigome. Man atrodo, patikslintas 3 punktas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Taip. Gerbiamieji kolegos, praeitą posėdį mums nepavyko priimti viso nutarimo todėl, kad Seimas balsavo prieš nutarimo 3 straipsnį, kuriame buvo viso nutarimo esmė. Esmė ta, kad prie komisijos, kurią sudarys Seimo nariai, buvo numatoma sudaryti darbo grupę iš teisėtvarkos struktūrų. Turiu tik apgailestauti, kad šio pono V.Žiemelio siūlymo nepalaikė opozicijos frakcijos, nepalaikė vieningai. Aš turiu balsavimo rezultatus dėl 3 punkto. Tik du Seimo nariai iš opozicinių frakcijų - tai ponas R.Ozolas ir ponas E.Bičkauskas - palaikė siūlymą, kad prie komisijos dirbtų darbo grupė. Tuo tarpu likusieji Seimo nariai iš opozicijos frakcijų šito siūlymo nepalaikė.
Darbo grupė ilgai galvojo, ar neverta visai atsiimti šio nutarimo, tačiau šito nepadarėme. Jums leidus, aš galėčiau pagarsinti kai kuriuos Seimo narius, kurie labai daug kalba apie kovą su korupcija, tačiau, kai mes suteikėme iš tiesų gan dideles teises opozicijai, kad jie galėtų įgyvendinti savo žodžius, jie šito siūlymo nepalaikė. Tai ir ponas A.Kubilius, ir ponas J.Listavičius, ir A.Vaišnoras... Dar kartą kartoju, kad likusieji opozicijos frakcijų nariai... šiuo metu...
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis kolega...
A.SALAMAKINAS. Aš tuoj baigiu.
PIRMININKAS. Prašau.
A.SALAMAKINAS. Šiuo metu jums yra išdalytas projektas Nr.6. Seimo Pirmininko prašymu mes čia viską suderinome, išėmėme tai, kam Seimas nepritarė. Tik papildėme 3 punktą sakiniu: "paliekant jų pareigybines teises bei įgaliojimus, darbo užmokestį pagrindinėje darbotvarkėje". Siūlau pritarti 3 straipsniui ir balsuoti už visą nutarimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik, matyt, ne darbotvarkėje, o pagrindinėje darbovietėje, gerbiamasis Salamakinai?
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Dėl 3 punkto.
Kolega A.Nesteckis. Prašom dėl 3 punkto. Ne? Minutėlę! Siūlau dar kartą užsirašyti kalbėti dėl 3 punkto.
Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Seime ir gerbiamasis pranešėjau! Aš nežinau, ar čia Spalio socialistinės revoliucijos metinių proga jūs mums tokias nesąmones šnekate, ar iš tiesų čia yra LDDP frakcijos noras, kad visiškai tos komisijos nebūtų. Pirmiausia mes atidėjome šitą nutarimo svarstymą dėl to, kad nebuvo susitarta dėl 2 punkto, kuriame būtų nustatytas komisijos formavimo principas. Mūsų visiškai netenkina tokie komisijos nustatymo principai, kada...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, aš būsiu priverstas tamstą nutraukti. Mes kalbame ne apie visą nutarimo projektą, o apie 3 punktą.
A.VAIŠNORAS. Aš kalbu apie tai, kad gerbiamasis pranešėjas meluoja per akis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, arba kalbate apie 3 punktą, arba kalbės kitas dešiniųjų frakcijų atstovas. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš galvoju, kad pirmiausia turi kalbėti teisybę tas, kuris yra tribūnoje, o paskui mes turime analizuoti jo kalbą ir pasakyti, ką jis sako neteisingai. Tai aš dar kartą jums kartoju: pagrindinė priežastis, dėl kurios mes nukėlėme šito nutarimo svarstymą, buvo ne 3 punktas, tarp jų ir 3, bet buvo komisijos formavimo principai. Mes dar kartą siūlėme (tai būtų normalu ir civilizuota), kad, sukuriant bet kokią komisiją, kiekviena frakcija - ar ji opozicinė, ar ji didžioji frakcija - siūlo savo narius. Nereikia žaisti tokių parlamentinių žaidimų arba demagoginių žaidimų, kai norima visiškai "išplauti" problemą ir kurti dar vieną komisiją, kuri nieko neveiks. Mes esame prieš tai ir dėl to, kad komisija iš 6 narių, ir niekas neturi lemiamo balso teisės. Vadinasi, tos komisijos darbas gali būti visiškai užblokuotas.
Aš noriu pasakyti ne tik dėl 3 punkto - apie visą nutarimą. Jeigu nutarimas bus toks, kaip čia yra, jis nieko nedarys...
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - prieš 3 punktą. Kolega V.Petrauskas gali tik už 3 punktą kalbėti.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Kai buvo svarstymo procedūra dėl šio Seimo nutarimo projekto, pasakiau, kad pasaulyje tokias problemas ir tokį darbą iš esmės dirba teisėsaugos pareigūnai. Jau pateikiau Italijos pavyzdį, kur "švarių rankų" operaciją vykdo pasiaukojantys tardytojai, prokurorai...
PIRMININKAS. Ačiū. Dar vienas prieš 3 punktą. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ne, aš prieš nebūsiu. Aš - už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruojamės.
Pranešėjas. Prašom dėl 3 punkto.
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau priminti ponui A.Vaišnorui, kad dėl 2 punkto, t.y. dėl komisijos sudarymo, Seimas balsavo ir pritarė pono E.Bičkausko siūlymui. Todėl galbūt iš tiesų jums Spalio revoliucija truputį supainiojo protą. Jūs visai ne apie tai šnekate. Visa esmė buvo dėl 3 punkto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, užregistruotas 81 Seimo narys. Kas už 3 punktą, balsuoja už. Kas mano, kad jis netikęs, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.
Už - 37, su pranešėju - 38, prieš - 13, 9 susilaikė. Punktas priimtas. Ačiū. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Iš anksto užsirašė kolegos V.Petrauskas, A.Baležentis, K.Skrebys. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Kolega A.Bendinskas. Prašom. Keturi - už, keturi - prieš.
A.BENDINSKAS. Matote, korupciją galima nugalėti ne žodžiais. Korupciją galima nugalėti tiktai bendru darbu. Dabar pasižiūrėti į save, o paskui pasižiūrėti į kitus... ir norint pasirodyti vien tiktai kalbomis, o ne darbais - korupcijos niekada niekas neįveikė ir neįveiks. Todėl, kad yra žmonių, yra visuomenės dalis, žmonės, kurių tam tikra filosofinė, vidinė nuostata, - jie galvoja, kad jie teisingai galvoja. Todėl man atrodo, kai atsistojama tokia poza, ta poza niekada nieko neduoda. Aš norėčiau tiktai priminti iš istorijos, kaip buvo kovojama Vokietijoje, Reiche, su korupcija. Tai buvo 1871 m., kai ten buvo Bismarkas - geležinis kancleris. Vokietijoje buvo kova, buvo išleistas ypatingas įstatymas: jeigu buvo nustatytas korumpuotas valdininkas arba Reichstago narys, tai jis būdavo kariamas, o jo lavonas prie durų pakabinamas, kad kiekvienas Reichstago narys praeidamas matytų, kas jo laukia. Aš manyčiau, kad šitas kovos metodas, žinoma, tiesiog nėra pas mus perkeliamas. Bet būtų neblogai, kad prie Seimo trejų durų pakabėtų po vieną korumpuotą žmogų. Man atrodo, kad ta korupcija... sudrebėtų. Bet aš ką noriu pasakyti? Šitas įstatymas yra... na, kaip sakyti... Aš nenoriu naudoti žodžio "išprovokuotas" pačių dešiniųjų, tai yra R.Ozolo paskelbti kaltinimai, kurie nebuvo niekuo pagrįsti. Šita komisija turi - priešingai - nustatyti, ar tikrai tai, ką iškėlė dešinieji, ir čia jau centristas, pats svarbiausias - R.Ozolas, kad iš tikrųjų yra, ir apibrėžiam. Tada padedam tašką.
PIRMININKAS. Laikas!
A.BENDINSKAS. Tai aš ir baigiu. Todėl pritariu šitos komisijos sudarymui. Aš norėčiau palinkėti, kad jie sėkmingai padirbėtų ir vis dėlto kažką padarytume korupcijai įveikti.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas iš anksto užsirašė. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, aš pirmiausia norėčiau pareikšti apgailestavimą dėl to, kad nutraukėte mano pasisakymą. Aš visiškai neketinau pasisakyti prieš trečiąjį punktą. Aš kaip tik kalbėjau apie tai, kad Vakarų valstybėse tokį darbą dirba atsidavę teisėsaugos institucijų pareigūnai. Be abejo, be jų darbas tokioje komisijoje yra neįmanomas.
Dabar iš esmės. Vis dėlto šitas nutarimas pagal savo turinį ir esmę, mano asmeniniu požiūriu, negalės iš esmės pakeisti problemos. Aš manau, kad jeigu jau iki gruodžio 31 d. teks apsispręsti, tai reikės iš esmės pataisyti kai kuriuos nutarimo punktus, kad kova su korupcija, kad tai, kas Vakaruose vadinama "švarių rankų operacija" ar panašiai, būtų iš esmės valstybėje pradėta. Tai yra ne kelių mėnesių, o kelerių ilgų, sunkaus darbo metų reikalas. Taigi aš vis dėlto manau, kad parlamentinės kontrolės funkcijos nė iš vieno Seimo nario, nė iš komiteto, nė iš Seimo apskritai niekas neatėmė. Vis dėlto, mano asmeniniu požiūriu, čia per mažai akcentuotas teisėsaugos institucijų svoris ir esmė. Būtent nuo tardytojų, nuo prokurorų, nuo teisėsaugos institucijų turėtų priklausyti kaip normalioje demokratinėje valstybėje šitas darbas ir šitos pareigos. Aš asmeniškai manau, kad tokia komisija reikalinga. Tegu per likusį nepilną dviejų mėnesių laikotarpį žmonės pabandys susirinkti ir pabandys pasižiūrėti į problemos esmę. Bet vis dėlto pasižiūrėkime: 4 punktas - tiria faktus, 5 punktas - analizuoja galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Manau, kad tai kol kas yra tikrai silpna, yra nepakankama, bet tikiuosi, kad ateityje tai bus iš tikrųjų rimta valstybinė komisija. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mes turim nuspręsti, ar sudaroma komisija suras korupcijos faktų, ištirs juos ir priims sprendimus, ar ne. Jeigu taip, tuomet mes už šią komisiją ir už tokią sudarymo tvarką. Jeigu ne, tada mūsų darbas yra brokas ir to daryti nereikia.
Aš noriu trumpai atkreipti jūsų dėmesį į tai, kodėl man atrodo, kad vis dėlto ši komisija nesuras korupcijos ir nebus jokių rezultatų. Pirmiausia sudarymo tvarka. Logiška yra tai, kad LDDP frakcijos nariai, matyt, nebus labai nusiteikę ieškoti korupcijos, nes jie ir dabar tą gali padaryti, turėdami savo rankose visas valstybės valdymo institucijas: Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, ministerijas, teisėsaugos sistemą. Jeigu iki šiol tai nepadaryta, vadinasi, didelio noro nėra. Kita vertus, LDDP frakcija yra valdoma labai centralizuotai ir ten bus pasakyta ir padaryta taip, kaip reikia. Vadinasi, lieka viltis, t.y. kita komisijos pusė - opozicija. Tačiau ir čia, jeigu mes sudarom pagal tokią tvarką, tie trys nariai negalės efektyviai dirbti, nes jie bus parinkti taip pat LDDP, o ne pačios opozicijos. Taigi jų galimybės, matyt, irgi bus sumažintos iki minimumo.
Į komisiją negali būti įtraukti buvę Vyriausybės nariai. Kodėl? Man atrodo, šis punktas nukreiptas specialiai prieš poną R.Ozolą, kad jis negalėtų dalyvauti komisijoje, o aš kaip tik manyčiau, kad buvę Vyriausybės nariai daug žino ir galėtų, ir privalėtų dalyvauti tokioje komisijoje, jeigu jie patys nori. Ir taip toliau. Aš galėčiau paminėti ir kitas pavardes. Arba štai dar tokie bruožai.
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Baleženti, laikas baigėsi. Jūs už ar prieš nutarimo projektą? Prašom, už ar prieš.
A.BALEŽENTIS. Aš siūlau iš naujo peržiūrėti 2 straipsnį, kaip siūlė kolega A.Vaišnoras. Ir mes nesam susitarę bendru sutarimu...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis prieš. Kolega K.Skrebys, kuris irgi iš anksto užsirašė. Kolega K.Skrebys. Prašom.
K.SKREBYS. Pirmiausia aš norėčiau vieną pastebėjimą. Kai kurie valdančiosios partijos veikėjai prašė paranojininkų sąrašo. Aš nežinau, prie kokių veiksmų reikėtų priskirti prašymą prie kiekvienų Seimo durų "pakabinti" po žmogų. Tegu apie tai sprendžia Seimo Pirmininkas.
O dabar rimtai. Kas yra atsakingas už korupciją valstybėje, visiems yra aišku, t.y. valdančioji partija - LDDP. Turbūt niekas neras valstybės, kurioje korumpuota būtų opozicija. Tai irgi yra aksioma ir savaime suprantamas dalykas. Tėvynės sąjunga nuosekliai pasisakė už kovą prieš nusikalstamumą ir korupciją. Tą liudija ir mūsų parengta interpeliacija Vyriausybei, ir parengti atitinkamų dokumentų projektai, kurie buvo pateikti Seimui.
Dabar apie komisijos formavimo principą. Mums kategoriškai yra nepriimtina nuostata, kad valdančioji partija - LDDP - atrinkinės mūsų narius į tą komisiją. Toliau dar gražiau. Ne tik opozicijos frakcijoms yra suteikiama teisė dalyvauti toje komisijoje, bet ir nefrakcionuotiems nariams, kurie irgi turėtų įeiti į opocizijos kvotą. Tai atleiskite, pone Seimo Pirmininke, ar tas garbingas Seimo narys, kuris dabar sėdi prieš mus viršuje, jums dešinėje, irgi yra opozicija? Tada kodėl jisai sėdi jūsų dešinėje? (Juokas)
PIRMININKAS. Pasodinsim į kairę.
K.SKREBYS. Būkit malonus, nepertraukinėkite.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
K.SKREBYS. Baigdamas aš noriu pasakyti, kad jeigu bus balsuojama už šį tekstą, mūsų frakcijos nariai turbūt susilaikys. Ir jeigu bus priimtas šis sprendimas, tai mes turėsim atskirai svarstyti, ar galim dalyvauti tokioje komisijoje, kuri yra formuojama tokiais principais.
PIRMININKAS. Taigi du - už, du - prieš, dar po du Seimo narius. Kolega A.Sadkauskas, komiteto pirmininkas ir siūlymų autorius. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Kaip matom, Seimo nariai, ir sueina visi mūsų galai. Iš mūsų kalbų matyti, kas nori šios komisijos ir kas nenori. Žiūrėkim iš eilės, pagal faktus. Sakykim, netiko grupės formavimo tvarka. Bet juk ne LDDP pasiūlė tą naują tvarką, o pasiūlė iš opozicinių partijų. Mes tiktai jai pritarėm. Kodėl dabar yra kaltinama LDDP?
Dar daugiau. Mes po to kartu su gerbiamuoju A.Kubiliumi ir dar kai kuo iš tos pusės buvom susėdę 308 kabinete ir sutarėm: jeigu mes pasakysim, kad bendru susitarimu bus toje grupėje vis dėlto formuojama, tvarka. Ir tai turėjau pasakyti aš. Deja, nebuvau gavęs laiko, todėl dabar sakau, kad tikrai tarsimės, kadangi gali būti ir sergančių, ir ne tik tomis ligomis, kurias čia minėjo gerbiamasis Seimo narys. Vis dėlto aš labai apgailestauju, kad nepriėmėm to 3 punkto, dėl kurio, kaip praeitą kartą minėjo E.Bičkauskas, neva nebalsavo LDDP. Ne, gerbiamieji, aš pažiūrėjau kompiuteryje ir matau, kad keli iš LDDP susilaikė, keli tikrai balsavo prieš, iš viso buvo 5. O visi kiti nebalsavo iš dešiniosios pusės. Turiu dabar abiejų balsavimų rezultatus. Mes ilgai galvojome, galbūt reikia atsiimti, kad nesugadintume prieš žmones bendros tokios... tarsi Seimas nieko negali. Vis dėlto aš tikiuosi, kad dar bus priimtas Statutas, kurį rengs ši sudaryta komisija. Ir per tą Statutą mes tą klaidą turėsim, Seimo nariai, ištaisyti. Aš viliuosi...
PIRMININKAS. Laikas.
A.SADKAUSKAS. ... kad vis dėlto mes pataisysim, o šiandien siūlau balsuoti už visą šį nutarimą.
PIRMININKAS. G.Vagnorius. Prašom.
G.VAGNORIUS. Tie, kurie klausėsi šios diskusijos, akivaizdžiai pamatė, jog valdančioji partija aiškiai bijo bet kokio korupcijos tyrimo. Man nesuprantama, ko gi jums bijoti? Jūsų žinioje yra teismai, jūsų žinioje prokuratūra. Negi koks nors vienas V.Žiemelis, pakliuvęs į šitą komisiją, gali ką nors nuteisti? Jeigu iš tikrųjų norim tirti korupciją, tai turi būti sudaryta komisija, kuri tirs, o ne slėps. Dabar gi pagal šio nutarimo 2 punktą faktiškai komisiją sudarys pati LDDP. Kam reikalingas šis spektaklis? Jeigu jūs norite savo partinę komisiją sudaryti, niekas jums netrukdo. Jeigu jūs iš tikrųjų norite prisidėti prie korupcijos tyrimo, tai leiskite opozicijai deleguoti savo atstovus. Labai gėdingai atrodys tokia komisija, kuri jau sukūrimo metu bus aiškiai suformuota kaip korupcijos slėpimo.
Pabaigoje norėčiau pateikti vieną pavyzdį. Tas, kuris dabar kalba, išbandė savo atžvilgiu įvairius tyrimus. Tyrė ir prokuratūra, ir teismai, LDDP frakcija, V.Juškaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija ir, matot, nieko nenutiko. Nieko baisaus nenutiks ir su jumis, jeigu bent vienas kitas opozicionierius pasižiūrės, kas ten pas jus vyksta. Ko taip bijoti?
Ačiū. Baigdamas pasakysiu, kad mes bet kuriuo atveju, matyt, balsuosim už šitą komisiją, kad nebūtų nereikalingai žmonės klaidinami, bet jeigu mums neleis realiai deleguoti savo atstovų į šią komisiją, tuomet mes viešai turėsim dar kartą tai įvardyti ir, aišku, spektaklyje tada nedalyvausime.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai kalbėjo ir pritarė komisijos sudarymui, dar du gali kalbėti prieš. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, labai sunku kalbėti prieš šios komisijos sudarymą, tačiau vis dėlto aš pasinaudosiu ta proga. Pritariu Seimo nario G.Vagnoriaus kalbai, kad visos valdžios yra LDDP rankose, ir tiek Seime, tiek Vyriausybėje vyrauja LDDP. Tai kodėl LDDP bijo dabar patikėti jų veiklos patikrinimą opozicijai, mažumai? Jeigu jūs tokie sąžiningi, tai tiesiog paprašykite mūsų: būkit geri, įtikinkit Lietuvos gyventojus, kad mes tikrai elgiamės pagal įstatymus, mūsų gretose nėra jokios korupcijos. Aišku, labai malonu, kad LDDP paminėjo mano pavardę, jog įtrauks į tą komisiją tirti korupcijos faktams. Jūs neapsirikite, aš mažai kalbu, bet aš daug dirbu. Aš labai daug jums surasčiau, tik tiek, kad ne jums spręsti, ar aš eisiu į šią komisiją, ar ne. Mūsų opozicija spręs tą klausimą. Aš vieną kartą jau dalyvavau vieno įstatymo pataisų svarstyme, kalbu apie Nuosavybės atstatymo į nekilnojamąjį turtą 8 straipsnį, kur buvo numatytas pastatų grąžinimas savininkams. Labai gražiai jūs sužaidėte. Aš dalyvavau komisijoje, priėjau iki LDDP valdybos ir viskas buvo palaiminta, bet jūs tai sustabdėte ir pavertėte tiesiog patyčiomis tos komisijos darbą. Iškraipėt visus faktus. Todėl aš susilaikysiu balsuodamas prieš šios komisijos sudarymą ir lauksim, aišku, ateities. O jūs tikriausiai žaisit su ta komisija iki naujų Seimo rinkimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų formuojant šią komisiją nepavyko pasiekti to rezultato, kurį norėjo pasiekti iniciatoriai. Ir manau, kad pranešėjas kaip tik savo tokiu arogantišku elgesiu tai sutrukdė pasiekti. Iš esmės tai turėjo būti komisija, kuri įteisina tam tikrą sutarimą ir konsensą, o ne tarpusavio kaltinimo komisija. Manau, kad tas lygių pusių sutarimas, formulė 3-3, kuri buvo pakoreguota gerbiamojo E.Bičkausko, kuris turbūt irgi, galima pasakyti... surasta palankesnė formuluotė kai kurioms opozicinėms partijoms neatnešė tam tikro didesnio sutarimo mūsų Seime. Aš manau, kad iš viso komisija galėjo būti sudaryta iš opozicijos, nes vis tiek Seimas galutinai priima vienokius ar kitokius sprendimus. Taigi tokios baimės čia neturėtų būti.
Man nepatinka toks principas... Jeigu būtų priešingas variantas, kai viena ar kita pusė siūlo savo žmones ir duoda pasirinkti kitai pusei, tada yra pasirinkimas iš aktyvesniųjų arba, sakykim, tie, kurie labiau puola ... šiuo atveju pasirenkamas kitas, bedantis variantas. Siūloma pasirinkti iš mažiau kenksmingų, aktyvesnių, sakykim, taip. Man atrodo, kad šios komisijos veikla, jeigu nebus surastas susitarimas tarp visų opozicinių partijų, niekuo neprisidės prie tos korupcijos išaiškinimo ir apskritai tos komisijos veikla mes galim diskredituoti bet kokią veiklą.
Aš nežinau, kaip šiuo atveju ir pasielgti. Gal vis dėlto reikėtų mūsų iniciatyvinei grupei tiesiog nuleisti savo emocijų kartelę truputį žemiau ir pamėginti surasti sutarimą komisijos formavimo metu. Niekas neneigia tos komisijos formavimo būtinumo, bet gal vis dėlto geriau šiuo metu stabtelėti, negu po to iš tos komisijos daryti eilinę parodiją. Ačiū.
PIRMININKAS. A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad naujasis opozicijos lyderis ir kai kurie kiti Konservatorių frakcijos nariai aiškiai formuluoja mintį, kad toji partija, kuri yra pozicijoje, diktuoja savo valią teisėtvarkos institucijai. Aš noriu priminti, kad visose demokratinėse valstybėse teisėtvarkos institucijos yra nepriklausomos. Ir mūsų LDDP taip pat pasisako už tai, kad tos institucijos dirbtų nepriklausomai. Tuo tarpu, matyt, konservatoriai, anksčiau buvę valdžioje, puikiai naudoja tuos metodus, darydami įtaką teismams, ir ateityje planuoja taip elgtis. Tačiau, mano galva, tai yra tikrai nedemokratiška, ir aš siūlyčiau, kad į tai būtų atsižvelgta.
PIRMININKAS. Prašom registruotis, kolegos.
8 kalbėjo, gerbiamieji kolegos. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Kalbėjo 8 Seimo nariai.
93 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Už - 46, plius Č.Juršėnas - 47. Kas prieš? Minutėlę, aš nutraukiu balsavimą, nors pakanka balsų. Prašom dar kartą pakelti rankas ir prašom, gerbiamieji komisijos nariai, taip pat ir Kęstuti Jaskelevičiau, tiksliai skaičiuoti. Prašom dar kartą pakelti rankas.
Kas už? Prašom dar kartą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 21.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 62 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš ir 21 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo" priimtas.
Ačiū. Dabar replikos po balsavimo. Iš kairės į dešinę. V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke ir Seimo kolegos! Aš noriu paaiškinti mūsų poziciją, kurioje buvo aiškiai pabrėžta, jog mes nesutinkame su 2 punkte numatyta komisijos sudarymo tvarka, tačiau kai kurie mūsų balsavo apskritai už komisijos sudarymą. Ir buvo aiškiai pasakyta, jog mes deleguosime savo pusės narius į tą komisiją, ir jeigu kairioji pusė juos atmes, tai mes nedalyvausime tokioje komisijoje. Taip sakant, mes grįžtam į M.Gorbačiovo ir A.Lukjanovo laikus Maskvoje. Kas stebėjo tada, tai atsimena. Arba mes deleguojam, arba mes nedalyvaujam. Mes nesuteikiame jums teisės atrinkinėti, kas iš mūsų pusės jums priimtinas į tą komisiją, o kas nepriimtinas. Štai kodėl aš ir kai kurie kiti kolegos vis dėlto susilaikėme. Aš noriu dar pasakyti štai ką: kas yra korupcija? Korupcija yra vėžys valdžios kūne. Dar taip nebuvo, kad vėžys pats save gydytų. Ponas G.Vagnorius jums teisingai pasakė, ką jūs turit daryti, jeigu mes apsispręsim nedeleguoti žmonių. Sudarykit savo partinę komisiją ir tirkit savo partiečių nusikaltimus. Ir nereikia dangstytis Seimu. Tai yra tai, ką aš daug kartų siūliau Aukščiausiojoje Taryboje, kreipdamasis į kairiąją pusę: nubauskit nors vieną apsivogusį kolūkio pirmininką, nors partine linija nubauskit. Nepadarėt jūs tada to ir išgrobstėt viską. O dabar manot, kad ką nors pridengsit. Jeigu jūs eisit jėgos metodu, mes nedalyvausim, tada tegul nefrakcionuoti ponai siūlo jūsų kandidatūras. O turėsite! Vietoj to, kad eitumėte konsenso ieškodami ir svarstydami, kaip kovoti su nusikaltimais, jūs vėl darot triuką, darot fasadą ir darot apgavystę, darot neveikiančią struktūrą, dar vieną priedangos struktūrą. Bet, žinoma, turit galimybę pripažinti tuos žmones, kuriuos mes deleguosim.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas. Prašom. Minutėlę, gerbiamasis Bičkauskai. Mano laiko sąskaita. Aš labai prašyčiau, gerbiamieji kolegos, po E.Bičkausko ir po kolegės G.Jurkūnaitės nestovėti. Juk jau pakankamai pasakyta. Gerbiamieji autoriai, jūs tikrai čia pakankamai kalbėjot. Taupykim laiką. Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis V.Landsbergis parodė gerą konsenso paieškos pavyzdį. Kaip tik mano siūlymo esmė ir buvo ta, kad ši komisija būtų kiek galima mažiau politizuota. Nesvarbu, kokį principą įdėjome į nutarimą. Aš esu įsitikinęs, kad ji gali būti suformuota tiktai susitarimo pagrindu. Tiktai susitarimo. Kodėl tai būtina? Pagrindinis ir esminis šio nutarimo momentas - pajungiama teisminė ir vykdomoji valdžia šitiems parlamentarams. Tai yra labai pavojingas įrankis. Ir jeigu ten visas darbas pavirs politiniais ieškojimais, mes susikursim iš tikrųjų labai pavojingą instituciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė G.Jurkūnaitė ir autorių vardu vienas tiktai, tada gerbiamasis A.Sadkauskas, bet ne daugiau. Prašau. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, mane, turiu pasakyti, viso svarstymo metu stebino tai, kad komisija sudarinėjama taip, lyg mes jau vienos komisijos neturėtume. Aš manau, kad, jeigu mes nutariam sudaryti jau naują komisiją korupcijai tirti, tai mums reikėjo priimti sprendimą dėl esančios komisijos - Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos, - kadangi ji turėjo tirti ir korupcijos faktus. Dabar mes patekom į labai keistą situaciją. Turim vieną komisiją, patvirtintą įstatymu, ir dar įkuriam kitą komisiją Seimo nutarimu. Ironizuojant, matyt, būtų galima pasakyti, kad reikės dabar siūlyti sudaryti trečią komisiją, kuri derins šitų dviejų komisijų veiklą. Aš manau, kad šitokių žaidimų geriau nereikėjo. Ir kai buvo pateikta Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko ataskaita prieš porą ar trejetą savaičių, tada mums reikėjo apsispręsti išklausius ataskaitą, ar mes tą V.Juškaus komisiją naikinam, ar jos statuto nuostatus koreguojam, jeigu ji nepakankamai gerai dirba. Kitaip sakant, reikėjo nuspręsti, ką mes darom su jau veikiančia komisija. Bet mes jos ataskaitą jau išklausėm. Interpeliacija V.Juškui, atkreipiu dėmesį, buvo suorganizuota ne kaip komisijos pirmininkui už blogą darbą, bet kaip žmogui, kuris iškėlė kaltinimą opozicijai, kad ji ruošia perversmą. Bet jo, kaip Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko, veikla iš esmės nebuvo analizuota. Ir mes jau kuriam kitą komisiją. Tai kam tie žaidimai? Jeigu dirbam solidžiai, tai dirbkim solidžiai ir dabar spręskim, ką darysim tada su tomis dviem komisijomis: ar vieną iš jų naikinsim, ar dar trečią kursim, kad ji derintų jų interesus?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar nagrinėsim 1-5 darbotvarkės punktą - tai Radijo ryšio įstatymo projektas. Pranešėjas - ministerijos sekretorius G.Pangonis. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas, ir dar repliką - komiteto pirmininkas A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar noriu akcentuoti, kad mes ruošdami šį nutarimą nusileidom tokiose pagrindinėse vietose kaip, sakykim, komisijos pirmininkas iš opozicijos, daugumą turėjo turėti LDDP, nusileidom - lygus skaičius. Po to formavimo grupės siūlymas. Ne mūsų siūlymas, dar kartą sakau, nusileidom. Priėmė Seimas, kad reikia formuoti taip, kaip siūlo opozicinės partijos. Ir vis dėlto galų gale, kai susėdom su A.Kubilium, o tuo metu profesoriaus V.Landsbergio nebuvo, dar kartą susitarėm, kad tikrai mes bendru susitarimu. Tai dabar pusę valandos kalbėjęs profesorius apie tą patį kalbėjo. Aišku, kad bendru susitarimu, ir mes turėsim susitarti. Ir aš noriu padėkoti tiems Seimo nariams, kurie balsavo už šį nutarimą. Mačiau, kaip jūs ten pasiskirstėt nevienodai, nors mūsų pusė šį sykį gana vienodai balsavo. Vis dėlto aš tikiuosi, kad ši komisija, nežiūrint, jog yra ir V.Juškaus komisija, daugiau padarys. Trečias punktas buvo tam, kad ta komisija būtų aukščiau kitų su savo darbo grupe. Bet, deja, jūs už tai nebalsavote.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Pone Vaišnorai, pradėjom jau kitą klausimą. Gal po šio klausimo? Pone Vaišnorai, prašom.
A.VAIŠNORAS. Aš noriu pasakyti, kad turbūt Spalio revoliucijos metinės verčia kairiąją pusę skleisti vien demagogiją. Apie jokias nuolaidas iš LDDP pusės mes negalim kalbėti, kadangi buvo suformuota tokia komisija, ir jie pasiima sau teisę skirti komisijos narius iš opozicijos. Aš noriu jums priminti vieną pavardę, kurią visi mes gerai žinom ir kurios bijo LDDP frakcija, kad tiktai V.Žiemelis neįeitų į tą komisiją korupcijai tirti. Aš manau, kad tai ne nuolaida, o eliminavimas pačių kompetentingiausių žmonių, teisininkų, kurie galėtų ateiti į šią komisiją ir ištirti valdančiosios partijos korupciją. Tai aš nenoriu dėkoti valdančiajai partijai, kad ji balsavo už šį nutarimą, nes jie balsavo pagal šį nutarimą už tai, kad korupcija būtų nedarbinga. Ir dar pasakysiu: žinoma, jie balsavo už nepasitikėjimą V.Juškaus komisija, nes V.Juškaus komisija, kurios vadovas buvo teikiamas pas mus interpeliacijai, nieko nedaro ieškodama arba atskleisdama korupciją LDDP valdančiose struktūrose. Ačiū.
Radijo ryšio įstatymo projektas Nr.1082(2) (priėmimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taip. Svarstome 1-5 klausimą. Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo projektas Nr.1082 (2). Priėmimas. Prašom, pone Pangoni.
G.PANGONIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jums buvo pateiktas Radijo ryšio įstatymas, kuris buvo intensyviai svarstomas Ekonomikos komitete ir Nacionalinio saugumo komitete. Ekonomikos komitetas iš esmės pastabų neturėjo. Daugiau pastabų turėjo Nacionalinio saugumo komitetas. Į tas jų pastabas yra atsižvelgta. Galbūt neatsižvelgta tiktai į kai kurias pastabas. Prieš tai į posėdį buvo sukviesti Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės saugumo departamento darbuotojai, aptarti visi tarpusavyje susiję klausimai. Priimta bendra išvada. Čia buvo keletas siūlymų...
PIRMININKAS. Mes prieisime prie šių siūlymų. Atsiprašau, pone Pangoni. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Aš sustosiu prie tų straipsnių, dėl kurių siūlymai buvo pateikti raštu. Gerbiamieji kolegos, ar galim priimti įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? Ar galim priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Ir 3 straipsniui yra kolegos K.Gaškos pataisa. Minutėlę, pone Pangoni, tegul ponas K.Gaška pateikia, jūs tada atsakysit. Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Aš siūlau 3 straipsnio pirmosios pastraipos redakciją: "Valstybinė radijo ryšio administracija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybinė elektros ryšių inspekcija", o toliau kaip tekste, kadangi ta pati inspekcija negalės kontroliuoti savo įkurtos ministerijos veiklos. Būdamos prie Vyriausybės (aš apie tai kalbėjau ir komiteto posėdžiuose) visos inspekcijos turėtų turėti didesnes teises ir aukštesnį rangą negu jas įsteigusios ministerijos, nes visos tos inspekcijos turi kontroliuoti jų veiklą. Ir todėl prašau gerbiamuosius Seimo narius pritarti mano pasiūlymui ir balsuoti, kad šios inspekcijos veikla ir ateitis būtų svariau vertinama. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ponas G.Pangonis. Po to galės pasisakyti vienas pritariantis siūlymui, vienas - nepritariantis.
G.PANGONIS. Ryšių ir informatikos ministerija su tuo siūlymu nesutinka, nes, jeigu kurti Valstybinę elektros ryšių inspekciją prie Vyriausybės, tai iškart išaugs žmonių skaičius, padidės biudžeto išlaidos tai inspekcijai išlaikyti. Mes manome, kad būdama prie Ryšių ir informatikos ministerijos, ši inspekcija atlieka visas funkcijas, kurios jai yra deleguotos. Taigi mes su tuo siūlymu nesutiktume.
PIRMININKAS. Vienas iš Seimo narių palaikantis, vienas - nepalaikantis. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau prieš pono K.Gaškos pasiūlymą. Argumentai labai aiškūs: ši komisija yra darbinga ir dirbdama būtent prie šios ministerijos. Tai viena. Antra, mes, priiminėdami analogišką Energetikos įstatymą, taip pat palikom tą komisiją viduje. Todėl aš manyčiau, kad nereikia kurti naujų padalinių ir naujų komisijų.
PIRMININKAS. Ir vienas palaikantis. Seimo narys S.Pečeliūnas. Jūs palaikote kolegos K.Gaškos siūlymą? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Taip. Aš norėčiau priminti. Ponas K.Gaška dar ne viską pasakė. Mes komitete irgi svarstėm ir buvo vieningai nutarta, kad tokia institucija negali tapti ministerijos eiliniu padaliniu, eiliniu skyriumi, vos ne prilyginta ūkio skyriui, jai turi būti suteiktos tos pačios teisės. Ir kalbėjom labai paprastai: arba turi būti prie Vyriausybės, arba jau žemesnė stadija, tarpinė išeitis, kad tai būtų departamentas prie ministerijos. Taip, kaip yra prie Vidaus reikalų ministerijos daugelis departamentų, prie kitų ministerijų yra. Tai aukštesnė pakopa, ir nužeminti šitos institucijos iki eilinio skyriaus tiesiog neturime teisės, nes jos atsakomybė ir funkcijos yra tikrai specifinės ir pakankamai didelės. Kaip matom, dabar nei ministerija, nei kiti šito nenori (ką V.Zimnickas ir sakė), jie nori, kad ta įstaiga būtų visiškai pavaldi, kad ją valdytų tiesiogiai ministras, ir jos vadovas negalėtų pas ministrą net tiesiai patekti. Jam reikėtų eiti pas 5-6 pareigūnus, ministerijos sekretorius, kad patektų pas ministrą. Tai jeigu bus atskiras departamentas, tai bus vienos jo funkcijos, viena galimybė veikti ir kalbėtis su ministru ir su Vyriausybe, jeigu bus eilinis skyrius, tai patys supraskit, ką darot. Ateis laikas, kai reikės prie to klausimo grįžti ir jį svarstyti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų pritarta?.. Prie kiekvienos pataisos atskirai ir kalbėsime. Dabar kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario K.Gaškos pataisai? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 27 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė 14. Taigi pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, minutėlę. Taip, pataisai pritarta. Dabar dėl viso 3 straipsnio ar bus norinčių pasisakyti? Seimo narys P.Tupikas. Ne? Seimo narys A.Ivaškevičius dėl viso 3 straipsnio.
A.IVAŠKEVIČIUS. Taip, dėl viso 3 straipsnio. Aš pritariu ir labai gerai, kad buvo priimta ši pataisa. Bet paskutiniajame sakinyje yra redakcinė klaida. Jeigu galima, aš ją ištaisysiu, siūlyčiau pranešėjui priimti pataisą: "Lietuvos Respublikoje įvedus karo arba nepaprastąją padėtį radijo ryšių organizavimas ir valdymas vykdomas pagal nepaprastąją padėtį reguliuojančius įstatymo nuostatus." Reikia įterpti "arba karo", nes, jeigu įvesim karo padėtį, pagal Nepaprastosios padėties įstatymą juk negalėsim reguliuoti. Jūs praleidot vieną įstatymo pavadinimą.
PIRMININKAS. Gal priimsite, pone Pangoni?
G.PANGONIS. Manau, kad galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, aš apskritai tai ne vien tik dėl šito straipsnio. Buvo mano pataisos šiam straipsniui, o jūs nereaguojat. Aš norėčiau jums priminti, kad jos raštiškai pateiktos Statuto nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Minutėlę, pasižiūrėsiu. Ryšių įstatymui aš jūsų pataisas mačiau, daug, bet Radijo ryšio įstatymui...
G.A.PAVIRŽIS. Čia Radijo ryšio?..
PIRMININKAS. Vyksta Radijo ryšio... Taigi aš atsiprašau, jokių jūsų pataisų nėra. Ar galim priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Ar 4 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Ar 5 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. Ar 6 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? S.Pečeliūnas dėl 6 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone posėdžio pirmininke ir pranešėjau, aš norėčiau tiesiog išsiaiškinti. Dabar, kai mes priėmėm pono K.Gaškos pataisą, ar nieko kitur nereikia koreguoti? Jūs tiesiog pasakykit, nes paskui vėl reikės prie tų dalykų grįžti. Gal iš karto apie tai kalbėkim?
PIRMININKAS. Aš manau, kad būtinas koregavimas kituose straipsniuose, jeigu jie susiję su priimta pataisa. Seimo narys P.Jakučionis dėl 6 straipsnio pageidavo.
P.JAKUČIONIS. Taip, aš norėčiau vieną pastabą pasakyti dėl 6 straipsnio.
PIRMININKAS. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Čia, mano nuomone, yra praleistas vienas svarbus momentas: yra reguliuojamas arba reglamentuojamas gaminimas, pardavimas, įsigijimas tos radijo aparatūros. Bet nėra kalbama apie laikymą. Man atrodo (čia tik siūlymas), kad laikymas - labai stiprus saugiklis, nes nustatyti, ar naudojama, ar nenaudojama radijo aparatūra, kuriai turėtų būti išduota licencija, labai sunku. O laikymą jau lengviau nustatyti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jakučioni, deja, nekoreguosim. Galim balsuoti prieš visą straipsnį, bet tokių pataisų raštu aš neturiu, jų net nekelsiu balsavimui. Seimo narys A.Ivaškevičius. Jūs prieš visą straipsnį?
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš - už. Ir jūs labai teisingai pasakėt, kad nereikia už gerbiamojo P.Jakučionio...
PIRMININKAS. Galim priimti šį straipsnį bendru sutarimu ar kas nors reikalauja balsuoti? Pone Jakučioni, aš manau, jeigu reikės, tada jau koreguosim papildymu. Dabar negalim priėmime priimti iš karto žodžiu. 7 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 8 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. 9 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 10 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 11 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 12 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta. 14 straipsniui yra dvi pono P.Jakučionio pastabos. Minutėlę. Dėl 13 straipsnio. Prašom. S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone pranešėjau, 13 straipsnio mes dabar negalim priimti. Aš prašyčiau atidėti jo priėmimą, nes ten tikrai reikia koreguoti. Dabar jau kitu dokumentu reikės tuos dalykus reguliuoti. Tuoj mes redakciją pateiksim, bet ją reikia spausdinti. Kol nėra atspausdinta, nes mes pataisėme pradžioje vieną pataisą, ką aš ir minėjau, prašyčiau kol kas atidėti 13 straipsnį. Jeigu suderinsim, galėsim ir šiandien priimti, jeigu ne, reikės kitą dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Ką sako ponas G.Pangonis? Ar pritaria pasiūlymui atidėti šį straipsnį, tada mes nepriimsim įstatymo šiandien, ar nepritaria? Ar priimti 13 straipsnį tokios redakcijos, kokios yra?
G.PANGONIS. Aš manau, kad galima priimti, nes sakykim, jeigu bus prie Vyriausybės, tai vis tiek žyminio mokesčio tarifai bus nustatomi Vyriausybės nutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Man atrodo, kad galima priimti, nes mes svarstėme komitete ir nesvarbu, kur bus ta žinyba. Teisingai čia pasakė prelegentas, žyminis mokestis nesikeičia. Nėra prasmės.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsavimui. Kas už tai... (Triukšmas salėje) Pone Pečeliūnai, jūsų formuluotė pateikta ne Statuto nustatyta tvarka. Aš neleisiu priiminėti ką nors žodžiu, ką nors iš esmės keičiančio. Pranešėjas prašo balsuoti už 13 straipsnį taip, kaip jis yra įstatymo projekte. Todėl aš prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų priimtas 13 straipsnis tokios redakcijos, kaip jis yra pateiktas įstatymo projekte? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 31, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 11 Seimo narių. Taigi 13 straipsnis priimtas.
Dėl 14 straipsnio yra dvi Seimo nario P.Jakučionio pataisos. Prašau, pone Jakučioni.
Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Man atrodo, kad pirmojoje dalyje reikėtų pakeisti žodžius "daugkartinius pažeidimus". Iš tikro tada neaišku, po kiek tų pažeidimų galima panaikinti išduotą licenciją. Ar po 3, ar po 5, ar po 100? Tai aš siūliau tiesiog parašyti: "po pakartotinio pažeidimo gali ministerija". Tada jau pati ministerija spręs, ar tas pažeidimas buvo didelis, ir jau turės teisę panaikinti licenciją.
PIRMININKAS. Galbūt jūs iš karto ir apie kitą pataisą - antrajai daliai.
P.JAKUČIONIS. Prašau. Antrojoje dalyje yra suteikiama teisė inspekcijos sprendimus nustatyta tvarka apskųsti ryšių informacijos ministrui. Man atrodo, kad ministro sprendimus turi būti galimybė apskųsti teismui.
PIRMININKAS. Prašau. Ponas G.Pangonis.
G.PANGONIS. Dėl pirmos pataisos už pakartotinį pažeidimą. Už pakartotinį pažeidimą gali būti atimta, panaikinta išduota licencija. Sakykim, už norminių aktų reikalavimų pakartotinį pažeidimą mes manytume, kad galbūt per griežta bausmė, jeigu, sakykim, licencijos savininkas daro daugkartinius pažeidimus, nes norminių aktų gali būti įvairių. Sakykim, vieną kartą gali būti pažeistas vienas ir sunkus ar nesunkus pažeidimas, o kitą kartą gali būti kitas norminis aktas. Todėl, jeigu Seimo nariai siūlo, man tai yra priimtina ir manyčiau, kad galėtų būti, bet aš manyčiau, kad tai galbūt yra per griežta iškart.
O dėl ministro apskundimo teismui taip pat gali būti įrašyta. Aš maniau, kad tai yra automatiškai. Tai nedraudžiama kitais norminiais aktais.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas priima pataisas, galbūt galime priimti? Ne. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Taip, pirmoji pataisa yra priimtina. Iš tikrųjų, jeigu rašoma, kad gali būti panaikinta, vadinasi, gali būti ir nepanaikinta.
Dabar dėl antrosios pataisos. Aš norėčiau pasakyti, priėmus 3 straipsnio atitinkamą redakciją faktiškai reikėtų suredaguoti šitą paskutinį sakinį visai kitaip. Netgi ne taip, kaip yra siūloma, o reikėtų rašyti: "Valstybinės elektros ryšių inspekcijos sprendimai gali būti apskundžiami teismui." Negali Valstybinės inspekcijos sprendimai būti apskundžiami jos kontroliuojamai bent iš dalies, sakykim, institucijai arba institucijos vadovui - ministrui.
G.PANGONIS. Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Pone Pangoni, tai šį straipsnį iš viso reikia perredaguoti, taip aš suprantu.
G.PANGONIS. Reikia nubraukti, kad apskundžiama ryšių ir informatikos ministrui, o apskundžiama tiesiai teismui.
A.IVAŠKEVIČIUS. Taip.
G.PANGONIS. Kadangi priekyje mes padarėme pataisą.
A.IVAŠKEVIČIUS. Taip, taip.
PIRMININKAS. Galima tokios redakcijos priimti 14 straipsnį? Ačiū.
Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo?
Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Aš siūlau priimti šį įstatymą ir balsuoti, nes ta pataisa, kurios labai norėjau, buvo palaikyta Seimo narių. Visiems ačiū. Siūlau balsuoti už šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš irgi agituosiu balsuoti už šį įstatymą, bet noriu trumpai jūsų dėmesį sugrąžinti prie 13 straipsnio. Aišku, posėdžio pirmininkas yra teisus, nebuvo raštu paduota, tai nebuvo kaip balsuoti. Bet niekas nesitikėjo, kad mūsų remiama pataisa bus priimta, kaip dažniausiai ir atsitikdavo. Šįkart atsitiko kitaip. Čia jau mūsų klaida, kad mes tam nebuvom pasiruošę. Bet ankstesniame projekte, kuris registruotas Seime ir čia visi jį turėjo, 13 straipsnyje buvo parašyta: už valstybinės radijo ryšių administracijos atliekamus veiksmus ir atitinkamų juridinę galią turinčių dokumentų išdavimą imamas tas Žyminio mokesčio įstatymu numatytas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintas žyminis mokestis. Dabar gi 13 straipsnyje liko tik už licencijų ir leidimų išdavimą ir operatoriaus patikrinimą apmokama pagal Vyriausybės patvirtintus žyminio mokesčio tarifus, taip yra susiaurinta. Jeigu mes kitą svorį tai inspekcijai suteikėm priimdami pataisą, tai turėtume sugrąžinti ir tą 13 straipsnio redakciją, kuri apima platesnius veiksmus ir mokesčiai skaičiuojami ne tik pagal Vyriausybės nutarimą, bet ir pagal Žyminio mokesčio įstatymą. Štai kur yra esmė to, ką aš siūlau, ir tiesiog dėl laiko stokos su pranešėju nepavyko to suderinti. Nieko naujo mes nesiūlom, ta redakcija jau buvo siūlyta. Aš nežinau, kaip dabar elgtis. Matyt, reikės, priėmus visą įstatymą ar kaip, grįžti prie to straipsnio ir šitą vietą pataisyti. Nes yra susiaurintos funkcijos visai nereikalingai. Mes atsisakom vykdyti šitoj srity Žyminio mokesčio įstatymą. Kodėl?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš manau, kad šitas darbas, kuris buvo atliktas rengiant šį įstatymą, galų gale įves tvarką mūsų valstybėje ir radijo ryšiuose, nes dabar tiek parduotuvėse, tiek gyvenime mes sutinkam visokių techninių priemonių, kurios trukdo ir kartais tampa net pavojaus šaltiniu. Todėl šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis ir aš radijo inžinierių frakcijos vardu siūlau balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ekonomikos komitetas buvo iš esmės pritaręs įstatymui ir neturėjo didelių pastabų tada, tačiau aš vis dėlto grįžtu prie to, kad mes įvedėm dar vieną instituciją ir dėl šios institucijos, aišku, čia buvo skubotai nubalsuota. Aš manau, kad ta institucija galėtų būti kaip ministerijos padalinys. Na, sakykim, pakeltas iki departamento lygio, bet jau dabar tiek to. Vis dėlto mes darom vieną klaidą. Kitaip tariant, prie kiekvieno įstatymo, prie kiekvieno žinybinio įstatymo sukuriam kažkokią dar instituciją. Mes patys šaukiam, kad didėja biurokratinis aparatas, kad daugėja biurokratų, bet, deja, mes įstatymais patys tai ir siūlom. Iš esmės aš siūlau balsuoti už šį įstatymo projektą. Manau, kad jis iš tikrųjų reikalingas, reguliuos šią sistemą įstatyminiu pagrindu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, reikia pritarti, jisai ilgai buvo priiminėjamas ir svarstomas pagrindiniuose komitetuose. Pagrindiniai komitetai pritarė jam. Dabar, kaip matot, labai gražiai viskas vyksta. Tos pataisos, kurios yra esminės ir galimos šiame procese padaryti, yra padarytos ir galima balsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Jeigu ponas V.Petkevičius nepritars, tai aš leisiu kalbėti. Bet tik jeigu nepritaria.
V.PETKEVIČIUS. Ne, aš repliką.
PIRMININKAS. Tada po balsavimo. Pone Petkevičiau, po balsavimo, jeigu norėsite repliką.
Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją.
Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymas. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 61.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 61 Seimo nariui balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir nesusilaikius nė vienam Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymas priimtas.
Ryšių įstatymo projektas Nr.1573(2) (priėmimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Toliau pradedame Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo priėmimą. Prašau, pone Pangoni.
G.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums taip pat buvo pristatytas Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo projektas. Iškilo būtinybė dėl to, kad pirmasis Lietuvos ryšių įstatymas buvo priimtas 1991 m. gegužės 30 d. Tai buvo padaryta gana skubotai, nes nebuvo kito dokumento, reglamentuojančio šią veiklą. To įstatymo pagrindinės nuostatos buvo tos, kad visos ryšių įmonės yra valstybinės, žemė, transportas, infrastruktūra taip pat yra valstybės nuosavybė. Todėl iškilo būtinybė priimti naują įstatymą. Dėl šio įstatymo ilgai buvo diskutuojama Ekonomikos komitete. Buvo kai kurių pataisymų, kurie pateikti. Jums yra pateiktas šio įstatymo antras variantas. Jis yra pataisytas, bet labai nedaug. Pagrindinė nuostata, kuri pirmame įstatyme nebuvo išspręsta, o antrame išspręsta, kad Lietuvos paštui buvo paliekama monopolinė teisė, išimtinė teisė pristatyti pensijas. Tai pagal susidariusią situaciją buvo svarstyta Ekonomikos komitete ir pateikiant skaičiais šiandien Vyriausybė paštą dotuoja apie 4,5 mln. Lt, o dėl pensijų pristatymo privačioms įmonėms išmokama 3,5 mln. Dotacija iš biudžeto būtų labai stipriai sumažinama.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Pangoni. Pastraipsniui priiminėsime įstatymą. Jeigu bus pataisų ar pastabų, sustosime.
Pone Pangoni, aš pats turėjau klausimą. Yra Juridinio skyriaus išvada, tiesa, dėl pirmojo projekto, ir pakankamai daug pastabų. Ar pataisytame projekte atsižvelgta į tai?
G.PANGONIS. Taip, atsižvelgta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim priimti 1 straipsnį bendru sutarimu?
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš kaip tik norėjau jūsų paklausti. Buvo Juridinio skyriaus pastaba dėl valstybės sąvokos, kad ji šiame straipsnyje naudojama labai apibendrintai ir nepaaiškinta konkrečiai, kokia valstybinė institucija čia turima omenyje.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Siūlau pritarti tokiam, kokį teikia rengėjai.
PIRMININKAS. Ar ponas A.Baležentis prašo balsuoti?
A.BALEŽENTIS. Ne, aš neprašau balsuoti, tik atkreipiu dėmesį į tai...
PIRMININKAS. Ačiū, aš irgi atkreipiau, kaip matėt, pačioj pradžioj.
Galim priimti 1 straipsnį bendru sutarimu?
BALSAS IŠ SALĖS. Galim.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimtas.
Galim priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Dėl 3 straipsnio yra pono G.Paviržio pataisa. Siūlymas išbraukti žodžius iš pirmosios dalies: "kiti teisės aktai". Prašau. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš tą siūlymą motyvuočiau taip. Jeigu mes šį straipsnį skaitytume, tai mes matytume, kad visą veiklą reglamentuoja būtent šis priimamas įstatymas. Toliau parašyta, kad reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir po to kiti teisės aktai. Dovanokit, bet aš niekaip negaliu suprasti, ką reiškia kiti teisės aktai? Kiti teisės aktai? Vidiniai, ką ministerija priima, tai ne teisės aktai, tai yra kokia nustatoma tvarka. O teisės aktai gali būti tiktai įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Šitie yra nereikalingi žodžiai. O jeigu jau juos mes rašom, tai aš labai norėčiau, kad jie būtų iššifruoti, ką tai reiškia.
G.PANGONIS. Mes turėjome omenyje visas žinybines taisykles. Bet su tuo pasiūlymu galima sutikti ir...
PIRMININKAS. Na, aš manau, ir ponia Z.Šličytė man pritars, sutikti vis dėlto negalime. Deja, ir ministro potvarkis yra teisės dokumentas. Tai yra teisinis dokumentas. Todėl aš siūlyčiau atsisakyti šito pasiūlymo. Nes iš tikrųjų teisinis dokumentas. Kiti teisininkai pritartų man.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad gal mes trumpinam, parašom: įstatymas ir kiti teisės aktai. Kokie tie teisės aktai, ką išleis ministras ar bus atitinkamas Vyriausybės išleistas potvarkis, ar nutarimas, mes tą grupę paimkim vienu pavadinimu: kiti teisės aktai.
PIRMININKAS. Gal nekoreguokite. Ar ponas V.Andriukaitis dėl šito? Prašau. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš pritarčiau, kad nekoreguotume.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galim priimti bendru sutarimu 3 straipsnį, pone Pavirži? Galim. Ačiū.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra Seimo nario G.Paviržio pasiūlymas papildyti antrosios dalies trečiąją pastraipą. Ar ponas G.Paviržis norės komentuoti? Paspauskite.
Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, šiame straipsnyje mes aptarėme ryšių veiklos valstybinį reguliavimą. Pirmojoje dalyje mes matome, kas pagal kompetenciją tai reguliuoja: Vyriausybė, Ryšių ir informatikos ministerija, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerija. Toliau išdėliota: Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija priima sprendimus įrengti telekomunikacijų tinklus ir t.t. po konsultacijų su Ryšių ir informatikos ministerija. Dovanokit, mes puikiai žinom, ką reiškia vykdomojoje valdžioje derinti vienus ar kitus dalykus. Tai vienas laiko save viršesniu, tai kitas. Kas bus arbitras, kada šiuo klausimu tarpusavyje nesutars? O tokie dalykai yra galimi ir labai dažni. Todėl mano šitas siūlymas papildyti, kad kilus nesutarimams, galutinį sprendimą priimtų Vyriausybė tiktai patobulintų ir pagerintų šį įstatymą. O aš siūlau tiktai tiek.
PIRMININKAS. Ar ponas G.Pangonis nepriims šios pataisos?
G.PANGONIS. Mes manėme, kad, sakykime, jeigu kils nesutarimų tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Ryšių ir informatikos ministerijos, tai manau, kad tas klausimas taip pat bus sprendžiamas Vyriausybėje. Čia yra akivaizdu.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau pritarti tam, ką siūlo ponas G.Pangonis. Kaip tik 4 straipsnio pirmosios dalies pirmojoje pastraipoje ir yra Vyriausybė. Tai yra visus nesutarimus sprendžia Vyriausybė. Juo labiau kad visos šitos struktūros - ir Krašto apsaugos, ir Vidaus reikalų ministerija - pavaldžios, t.y. Vyriausybės sudėtinė dalis. Be abejo, nesutarimai bus sprendžiami kabinete. Todėl aš nemanau, kad reikia dar ir dar pasikartoti.
PIRMININKAS. Ar ponas G.Paviržis siūlys balsuoti? Minutėlę! Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Šiuo atveju aš tikrai siūlau balsuoti. Jeigu mes čia rašome, kad Vyriausybė kažką reguliuoja, mes apie Vyriausybę toliau nekalbame. Visi pavedimai išdėlioti ministerijom, ką jos viena ir kita rengia, daro ir t.t. Tą praktiką aš puikiai žinau, ką reiškia ginčai. Įstatyme turi būti įstatymiškai parašyta, o ne taip, kaip samprotauja V.Zimnickas, ką jis susapnuoja. Aš noriu, kad būtų įrašyta konkrečiai. Prašom balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas K.Gaška. Prašom.
K.GAŠKA. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, jog mes ką tik įkūrėme prie Vyriausybės Ryšių inspekciją. Šiame įstatyme Ryšių inspekcijos prie Vyriausybės nėra. Visur minima kaip Ryšių ir informatikos institucija, ministerijos. Siūlyčiau atkreipti dėmesį, jog jeigu bus kalbama apie Vyriausybę, tuomet pridėti: "Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, arba institucija". Ten reikėtų pridėti... Jeigu priimtų prelegentas, aš būčiau labai patenkintas.
PIRMININKAS. Pirmiausia apsispręskime dėl pono G.Paviržio pataisos. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog 4 straipsnio antrosios dalies trečioji pastraipa būtų pratęsta sakiniu: "Kilus nesutarimams, galutinį sprendimą priima Vyriausybė." Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Už balsavo 19, prieš - 7, susilaikė 14. Deja, pataisa nepriimta.
Dėl viso 4 straipsnio. Pone Pangoni, kaip su ta pastaba, kurią paminėjo ponas K.Gaška?
G.PANGONIS. Aš manau, kad turėtų būti peržiūrėtas visas įstatymas ir tai įvertinta, kadangi anksčiau to nebuvo. Pataisymai turėtų būti padaryti. (Balsai salėje) Redakciniai pataisymai.
PIRMININKAS. Ponas K.Gaška. Prašom.
K.GAŠKA. Taisyti čia nedaug reikia. Atkreipkite dėmesį į 5 straipsnio penktą pastraipą. Ten reikia išmesti sakinio paskutiniąją dalį: "Ryšių ir informatikos ministerija, vykdydama nustatytą (...), privalo ir turi teisę: vykdyti valstybinę radijo, ryšių bei radijo ir televizijos transliavimo techninių priemonių bei kitų įrengimų (...) priežiūrą." Tą visą paskutiniąją sakinio dalį išbraukti, ir daugiau taisyti nieko nereikia.
PIRMININKAS. Vis dėlto aš siūlysiu... Pastraipsniui mes dabar priimsime, bet galutinio balsavimo galbūt nedarysime, kad gautume galutinį įstatymo projektą. Jeigu yra pageidaujančių, prašom pasisakyti dėl viso 4 straipsnio. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis posėdžio pirmininke! Siūlau šio straipsnio kol kas nepriimti dėl to, kad čia yra daugybė trūkumų.
Pirma. Neapibrėžta Vyriausybės kompetencija.
Antra. Įsteigta nauja valdymo institucija prieš tai priimtame įstatyme, o ši institucija čia visai neminima, nėra apibrėžta jos kompetencija.
Pabaigoje šio straipsnio, trečiojoje dalyje, kelis kartus yra naudojama sąvoka "ir netrukdo kitiems". Tai ne juridinė sąvoka. Ką reiškia "netrukdo kitiems"? Ar fiziškai, ar radijo... kažkaip techniškai ar juridiškai, ar ekonomiškai nekonkuruoja? Tos pastabos yra pateiktos Juridinio skyriaus išvadoje. Man atrodo, reikėtų ramiai tą straipsnį sureglamentuoti ir tada jį priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji A.Baleženčio rinkėjai! Visų sričių specialistas ponas A.Baležentis, kaip paprastai, visą laiką nori, kad kažkas būtų nepriimta arba bent jau maksimaliai vilkinama. Pone Baleženti, gerai paskaitykite šio naujo įstatymo skyrių ir jūs pamatysite, kad iš tikrųjų tokių trukdymų ten nėra. Todėl aš siūlau balsuoti už šį straipsnį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos Seimo nariai! Priėmus šį įstatymą, automatiškai nustoja galioti ankstesnis Ryšių įstatymas. Aname įstatyme buvo labai aiškiai suformuluota, kad atsakomybė už tokią strateginę mūsų valstybės sritį, kaip ryšiai, telekomunikacijos, už jos likimą, jos turto paskirstymą, atsakomybę turi parlamentas. Dabar šiame 4 straipsnyje... jis taip perredaguotas, kad net Vyriausybei nenurodyti įgaliojimai, o parlamento reikšmė iš viso yra išbraukta. Man atrodo, kad netgi nevalia atsisakyti parlamento įtakos skirstant, ypač privatizuojant, tokią svarbią sritį. Manau, kad tokiu pavidalu tikrai šio straipsnio priimti negalime, nežiūrint visų pono V.Zimnicko demagogijų.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas 4 straipsnis su pono G.Paviržio pataisa ir atitinkamai paredagavus dėl anksčiau priimto įstatymo? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 27, prieš - 6, susilaikė 10. 4 straipsnis priimtas.
Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? (Balsai salėje) Atitinkamas redagavimas bus. Galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
7 straipsniui taip pat yra pono G.Paviržio pataisa - įrašyti žodžius "taip pat". Pone Pangoni, prašom.
G.PANGONIS. Manytume, kad Ryšių ir informatikos ministerija nustato jai pavaldžių įmonių tarifus, o visoms kitoms, t.y. privačioms įmonėms, Vyriausybė nustato aukščiausią tarifą. Įrašius žodį "taip pat" išeitų, kad ir Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžių įmonių tarifus... nustato taip pat aukščiausią tarifą Vyriausybė. Manyčiau, kad tai būtų labai neefektyvu. Todėl, kad jau tvirtinant Ryšių ir informatikos ministerijai tarifus praeina labai ilgas laiko tarpas. Kaip matome, mūsų valstybinės įmonės, jos niekad laiku nespėja. Tai yra didelis išlošimas privačioms įmonėms. Ir tai užtruktų gana ilgai, sakykime, kokius pusę metų būtų keičiamas vienas ar kitas smulkus tarifas. Aš manyčiau, turėtų likti redakcija tokia pati.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis, kaip pasiūlymo autorius.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Žinoma, prelegentas pataisos mintį paaiškino teisingai, bet, man regis, tai nėra visai teisinga. Kaip ten nežiūrėtume, o Ryšių ir informatikos ministerija yra monopolistas, būtent turi reikalų su žmonėmis, ir daugelis iš jų... tas pensijų nešiojimas, ir perlaidų, ir laikraščių, siuntų ir t.t. - tiesiogiai su žmonėmis. Kai monopolistas nustato sau tarifus ir įkainius, nėra visai teisinga. Mes tą puikiai jaučiame iš energetikos sistemos ir kitų dalykų. Suprantu, kad Kainų ir konkurencijos tarnyba tam tikrą kontrolę atlieka ir prižiūri, tačiau nebūtų problemų, jeigu... Jie nesikeičia, tie įkainiai, taip dažnai, kaip dabar jūs, pranešėjau, ką tik minėjote. Vis dėlto siūlyčiau, kad Vyriausybė tokius dalykus turėtų kontroliuoti, tuos įkainius, kurie tiesiogiai paliečia kišenę kiekvieno žmogaus, juo labiau- neturtingo žmogaus.
PIRMININKAS. Minutėlę, pone Pangoni! Jūs pabaigoje galėsite. Prašom pasisakyti vieną už pataisą, vieną - prieš. Ne dėl viso straipsnio, o dėl pataisos. Ponia Briediene, pageidaujate dėl viso straipsnio ar dėl pataisos?
V.BRIEDIENĖ. Ne. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Aš kaip tik noriu dėl pataisos. Aš palaikau pono G.Paviržio pataisą, pasisakymą, kad kainos šiuo atveju dar yra ir monopolinės, nes įstatyme rašoma, kad rinkoje įmonė užima dominuojančią padėtį. Vadinasi, ji užima monopolinę padėtį ir tarifus nustato Ryšių ir informatikos ministerija. Šiuo atveju Ryšių ir informatikos ministerija tvirtins monopolines kainas. Tai tikrai turėtų daryti Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Kas nepalaiko pataisos? Ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš ne apie pataisą, bet iš viso. Jeigu kalbėtume apie kainas ir tarifus...
PIRMININKAS. Jeigu dėl viso straipsnio, aš atskirai... Mes balsuosime, galėsite pasisakyti.
J.LISTAVIČIUS. Gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl pataisos. Kas prieš pataisą? Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš nebenorėčiau daug G.Paviržiui prieštarauti. Iš tikrųjų galbūt jo pasiūlymas logiškesnis. Aš tik noriu pasakyti gerbiamajam G.Paviržiui, kad aš nemiegu, kad aš labai atidžiai seku ir dalyvauju šį įstatymą svarstant. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ar norinčių pasisakyti prieš pataisą yra? Jeigu nėra, ar galime priimti pataisą bendru sutarimu? Dar ponas G.Pangonis. Prašom.
G.PANGONIS. Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad mes galbūt daugiau įsivaizduojame "Telekomo" tarifus. Bet mes turėkime omenyje, kad tai yra ir paštas. Ir šiandien spaudos pristatymas nėra monopolinė teisė. Sakykime, tie tarifai keičiami kas mėnesį. Jeigu mes nustatysime taip, kaip įvyko dabar, - paštas praras savo teisę, nes, Vyriausybei nustačius tarifą, bet kuri įmonė nuleidžia vienu litu pigiau, ir ji vykdo pristatymą, o po to mums reikia dotuoti iš biudžeto. Čia sritis yra plati.
PIRMININKAS. Prašom apsispręsti balsuodami. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario G.Paviržio pataisai - 7 straipsnyje įrašyti žodžius "taip pat". Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko. Už - 23, prieš - 3, susilaikė 4. Pataisai pritarta.
Ar bus norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio? (Balsai salėje) Taip, ponui J.Listavičiui iš tikrųjų žadėta. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėdami apie kainas, tarifus ir iš viso apie mokesčius ir mokėjimus valstybei, mes visų pirma neturėtume užmiršti, kad šiuos klausimus tvarko Seimas. Todėl tos išimtys, sakykime, kad mes dabar lyg ir padedam Lietuvos Respublikos Vyriausybei, mes taip pat turėtume žinoti, kad tai gal laikinas klausimas ir, kaip sako, bėdos verčiami. Tačiau vis dėlto sakyčiau, kad reikėtų nurodyti - Seimas, o po to, nežinau, gal ieškoti išimčių. O iš viso toms išimtims turėtų būti pabaigos laikas. Tai yra netvarka, tai yra pažeidimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Biudžeto sandaros įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs nepritariate šiam straipsniui, taip?
J.LISTAVIČIUS. Dabar nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pritarti. Seimo narys A.Raškinis. Jūs pritariate straipsniui?
A.J.RAŠKINIS. Aš norėčiau pritarti su vienu pasiūlymu. O pasiūlymas būtų toks: šiaip ar taip, šiuo metu kariuomenė ir policija naudojasi telekomunikaciniais ryšiais ir už tai moka Ryšių ministerija. Nei šis, nei tas, kad iš vienos kišenės tuos pačius perdedame į kitą kišenę. Ar nebūtų galima numatyti, kad šios struktūros, na, veltui naudotųsi ir nemokėtų iš vienos kišenės į kitą? Ačiū.
PIRMININKAS. Galima pritarti. Seimo narys G.Paviržis pritaria? (Balsai salėje) Prašom apsispręsti balsuodami. Kas už tai, jog būtų priimtas įstatymo 7 straipsnis su pono G.Paviržio pataisa? Už - 25, prieš nėra, susilaikė 8. Straipsniui pritarta.
8 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalim. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. 8 straipsnio pirmosios dalies pirmajame sakinyje yra du veiksniai. Toks sakinys yra nekorektiškas ir nesuprantamas. Tai viena. Antra. Čia kalbama, kad išimtines pašto teises nustato Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Tame įstatyme apie pašto išimtines teises iš viso nekalbama. Dėl to ta nuoroda taip pat yra nekorektiška. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Be abejo, tokia veikla yra licencijuojama. Mes tą Įmonių įstatyme esame nustatę, todėl, manyčiau, turėtume pritarti.
PIRMININKAS. Prašom apsispręsti balsuodami. Kas už tai, jog būtų pritarta įstatymo 8 straipsniui? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už - 22, prieš - 1, susilaikė 9. 8 straipsnis priimtas.
Ar galime pritarti 9 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Ar galime pritarti 10 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
11 straipsniui yra pono G.Paviržio pataisa - pasiūlymas kitaip pavadinti straipsnį. Ne "Pašto siuntų neliečiamumas", o "Pašto siuntų kontrolė". Ponas G.Paviržis pageidaus? Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Čia galbūt nėra esminė pataisa, bet mes šiame pavadinime, kuris skamba "Pašto siuntų neliečiamumas", iš esmės kalbame apie kontrolę, todėl aš ir siūlau pavadinti "Pašto siuntų kontrolė". Jeigu kolegos manytų kitaip, aš atsiimčiau tokį siūlymą.
PIRMININKAS. Pone Pangoni?
G.PANGONIS. Mes manytume, kad galbūt geriau būtų neliečiamumas. Sakykime, jeigu tai būtų pašto siuntų kontrolė, tai čia turėtų būti daugiau įrašyta punktų. Todėl, kad ten yra ir su muitais, ir visi kiti atvejai. Iš principo mes nieko prieš, bet galėtų likti ir mūsų.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti vieną už pataisą, kitą prieš pataisą. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš pasisakau už pataisą, kadangi, pažiūrėjęs į pirmąją ir antrąją dalį, aš nematau nė vieno žodžio, kuris reglamentuotų, kad tai yra neliečiamos pašto siuntos, o kalbama apie tai, kokiais atvejais gali būti tikrinamos pašto siuntos ir dėl kokių priežasčių, ir kokios institucijos ir pareigūnai gali tai apžiūrėti. Tai koks čia neliečiamumas? Aš manau, jog yra labai logiškas pasiūlymas, kad "pašto siuntų kontrolė".
PIRMININKAS. Autoriai priima pataisą?
G.PANGONIS. Taip, su tuo galime sutikti, kad tai gali vadintis ir "pašto siuntų kontrolė".
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla nesutinka? (Balsai salėje)
BALSAS IŠ SALĖS. Lietuviškas žodis siūlomas - "tikrinimas".
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Mielieji Seimo nariai, pirmą kartą skaitant projektą, aš sutinku, kad jums įspūdis susidaro, kad straipsnio abi dalys kalba apie kontrolę. Deja, kalbama būtent apie neliečiamumą. Ir kaip išimtys čia paminimos, tik kokiu atveju gali ir kokiu būdu tai atliekama. O šiaip būtent užtikrinamas pašto siuntų ir laiškų neliečiamumas. Aš nesutinku, kad pavadinimas būtų pakeistas.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis tiek mes turėsime dabar padaryti pertrauką. Aš manyčiau... (Balsai salėje) Jeigu leisite, pasakysiu savo nuomonę. Aš manyčiau, kad tiesiog politine prasme šitas pavadinimas "siuntų neliečiamumas" yra iš tikrųjų geresnis ir reikalingesnis. Bet straipsnis suformuluotas blogai. Jeigu būtų taip, mano nuomone, pirmoji dalis - tik pašto darbuotojai priimdami, antroji dalis - tik valstybės institucijos, kažkas panašaus, kad būtų išskirtinumas. Dabar, deja, čia iš tikrųjų tiktai kontrolė. Gal atidėkime šitą straipsnį naujam redagavimui, palikim pavadinimą galbūt tokį, kaip yra, kadangi laikas jau iš tikrųjų baigiasi.
Pone Pangoni, vadinasi, mes priėmėme 10 straipsnių. Jums reikės kitam priėmimui, matyt, pateikti naują projektą jau su tom redakcinėm pataisom, kurios turi būti padarytos priėmus anksčiau įstatymą, ir pratęsime priėmimą. Kada jis bus, man sunku pasakyti, galbūt kitą savaitę. Bet jūs parenkite šias pataisas.
G.PANGONIS. Tai dar turėtų būti ir dėl įstatymo įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Taip. Ir tada eilės tvarka. Aišku, ir dėl įgyvendinimo.
Seimo narys A.Baležentis. Ačiū jums, pone Pangoni.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų į Juridinio skyriaus pastabas šiame projekto variante yra neatsižvelgta. Todėl mes jus prašytume, gerbiamasis pranešėjau, kitam priėmimui pateikti projekto variantą, kuriame būtų įvertintos Juridinio skyriaus pastabos ir padaryti atitinkami pakeitimai. Dėkoju.
Lietuvos Respublikos muitinės kodekso projektas Nr.1812 (svarstymas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną poną J.Jacevičių. Svarstome klausimą 1-7 - Lietuvos Respublikos muitinės kodekso projektą Nr.1812. Svarstymas. Kadangi užsirašiusių pasisakyti nėra, tada kviečiu į tribūną poną J.Jacevičių baigiamajam žodžiui.
Prašau. Departamento direktoriaus pavaduotojas ponas J.Jacevičius. (Triukšmas salėje) Prašau trumpai pareferuoti, kokia dabar šio įstatymo situacija. Apie 5 minutes.
J.JACEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien yra svarstomas Muitinės kodekso projektas. Šitas projektas buvo apsvarstytas komitetų posėdžiuose. Yra gautos Seimo Juridinio skyriaus pastabos. Tiktai apgailestauju, kad jas gavome tiktai vakar. Spėjome jas išstudijuoti, tačiau ten yra tokių diskutuotinų dalykų. Sakyčiau, kad vienas trečdalis pastabų yra nepriimtinų projekto autoriams, vienas trečdalis - galima sutikti su tomis pastabomis ir dar vienas trečdalis yra diskusijų objektas.
Apskritai norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, jog Lietuvos ir Europos Sąjungos pasirašyta sutartis dėl asocijuotos narystės įpareigoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymai muitinės veiklą reglamentuojančioje srityje būtų suderinti su Europos Bendrijos įstatymais. Tai ir yra šiuo projektu padaryta.
Be to, šis kodekso projektas yra parengtas remiantis kai kuriomis tarptautinėmis konvencijomis. Todėl čia nėra koks nors Lietuvos muitinės pareigūnų didelis išradimas. Jis paremtas pagrindinių Europos įstatyminių normų pagrindu, pritaikant jas prie Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės. Turbūt dėl to nelabai Juridinis skyrius suprato šio kodekso paskirtį ir jo uždavinius. Iš tikrųjų kodekse yra daug bendrųjų normų, bendrosios nuostatos yra blanketinės ir nukreipia į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus, kurie bus priimti vėliau.
Atkreipdamas dėmesį noriu pasakyti, kad šitas Muitinės kodeksas - tai yra bazinis dokumentas, kuriantis Lietuvoje naują teisės šaką - muitinės teisę. Yra numatyta parengti labai didelį, galingą teisinį dokumentą, kuris įgyvendins Muitinės kodekso pagrindines nuostatas. Ten bus detalizuojamos visos tvarkos ir mechanizmai. Šito kodekso 240 straipsnyje kaip tik yra numatytas tas teisinis mechanizmas, kaip tai bus padaryta. Projekto 240 straipsnyje nurodyta, kad tai bus Vyriausybės prerogatyva.
Pats kodeksas, kaip fundamentalus teisės aktas, negali būti dažnai kaitaliojamas, principinės nuostatos turi likti pagrindinės ir stabilios. Jos turi veikti ilgai. O visi kiti pokodeksiniai teisės aktai turės papildyti šias kodekso nuostatas ir jas detalizuoti.
PIRMININKAS. Tiek, pone Jacevičiau?
J.JACEVIČIUS. Norėčiau tiktai paprašyti, kad pritartumėte mūsų kodekso projekto svarstymui. Darbinė grupė, rengusi kodekso projektą, pasirengusi neatidėliojant susitikti su Seimo Juridiniu skyriumi, bendru diskusijų būdu pašalinti daugelį pastabų. Ten yra ir redakcinio pobūdžio pastabų, kai kurios yra pagrįstos, kai kurios nepagrįstos, ir pateiksime naują variantą su visais pataisymais atsižvelgiant į Seimo svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašau pasisakyti vienam už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, kitam - prieš.
Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš, gerbiamieji kolegos, nešiojuosi šį Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą, kad parodyčiau, jog mes jau galutinai išsikraustėme į kitą pasaulį, kad mes jau visai nesuprantame, ką mes čia darome ir ką mes ruošiamės daryti. Muitinės kodeksas - 160 puslapių! Muitinių, o ne perkūnas žino ko. Ir dabar dar prelegentas pasako, kad dar bus detalizuojama. Tai gal mes vien tik tose muitinėse gyvensime? Aš kategoriškai siūlau atmesti ir negrįžti prie tokio dokumento, kuris yra patyčia iš visos teisinės sistemos ir iš visų žmonių. Kam rašomi tokie popieriai? Kas juos gali žinoti? Kas juos gali išnagrinėti? Kas pagal juos gali veikti? Na, yra tiesiog, sakau, apsijuokimas ne tik Seimo, bet Lietuvos apdergimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galima tik pritarti po svarstymo. Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau Laisvės frakcijos vardu daryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Nes matyti ir iš dalyvaujančių plenariniame posėdyje, kad niekas neįsigilinęs į šį kodeksą. Yra dar ir Juridinio skyriaus pastabų. Šiandien niekas net iš Seimo narių nepasisako. Galiu pasakyti, kadangi paskutinis variantas visiškai neseniai pateiktas, aš pati neturėjau jokių fizinių galimybių su juo susipažinti. Manau, kad ir dauguma Seimo narių nėra susipažinę. Dokumentas be galo svarbus. Iš tikrųjų nebus galima jo kaitalioti. Todėl siūlau daryti svarstymo pertrauką. Nes jeigu mes pritarsime po svarstymo, tai jau bus priėmimo stadija ir nieko nebegalėsime diskutuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų tai yra viena turbūt iš mūsų didesnių problemų, kai tokie svarbūs dokumentai, kaip Muitinės statutas, yra taip greitai pateikiami Seimui. Mes nespėjome susipažinti su tuo, kaip profesorius K.Antanavičius sakė, "talmudu" ir negalime jo įvertinti nei teisiškai, nei jo paties svarbos. Nors mes visi žinome, kad šitas dokumentas yra labai reikalingas.
Aš visiškai pritarčiau gerbiamosios Z.Šličytės pasiūlymui. Mes turime atidėti mažiausiai porai savaičių, nes iš tiesų labai didelė šito įstatymo apimtis. Ir jeigu mes pradėtume priiminėti neišdiskutavę... Ir šiandien man turbūt nenuostabu, kad nė vienas Seimo narys nenorėjo diskutuoti dėl to, kad negalima spėti perskaityti nuo pradžios iki pabaigos, o tuo labiau įsigilinti. Aš siūlau atidėti svarstymą kitam kartui, po dviejų savaičių, padaryti pertrauką, tada jau normaliai, kai susipažinsime, ir padiskutuoti.
PIRMININKAS. Leisiu sau tiktai pastebėti, kad projektas buvo, sesijos darbų programoje netgi numeris užrašytas. Jis užregistruotas rugsėjo mėnesį. Kitas dalykas, kad iš tikrųjų matyti, jog Seimo nariai nesusipažino. Nėra ko kaltinti kažką kitą. Mėnesį laiko mes turėjome susipažinimui. Patys esame ir kalti, deja.
Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad kai kurie Seimo nariai nespėjo perskaityti įstatymo, kadangi jie užsiima kitais politiniais klausimais. Šis įstatymas buvo pateiktas rugsėjo 31 d. Mūsų komitetas svarstė jį ne kartą. Aš manyčiau, kad nereikėtų suversti visų kaltinimų kai kuriems Seimo nariams, kurie nenori dirbti prie įstatymų. Manyčiau, pasakymas ir argumentavimas, kad šis kodeksas yra labai storas ir labai detalus, tai nėra jo trūkumas. Mūsų įstatymų trūkumas yra, kai mes parašome vieno sakinio įstatymą, o iš to sakinio paskui ministerijos bando priskaldyti visą vežimą paaiškinimų. Aš manyčiau, kad Muitinės kodekso toks detalus išaiškinimas tikrai mums yra reikalingas. Aš vis dėlto siūlyčiau, kad po svarstymo mums reikia pritarti ir pereiti prie priėmimo stadijos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas. Aš jau leidžiu pasisakyti kur kas daugiau negu...
J.BEINORTAS. Dėkui. Man regis, kad mes, kolegos, trupučiuką ne taip padarėme. Kiekvieną mūsų įstatymo projektą po pateikimo mes atiduodame kuruoti komitetams. Mažiausiai du komitetai, bent taip man atrodo, Valstybės ir teisės ir vienas iš ekonominių komitetų - arba Biudžeto ir finansų, arba Ekonomikos - turėjo oficialiai savo išvadas pristatyti ir šiandien mūsų svarstymui. Kadangi mes šiandien išgirdome, kad iš tikrųjų nė vienas komitetas neužsirašė ir nekalbėjo, aš nematau kitos išeities, kaip daryti svarstymo pertrauką. Patikėkite, tokio storo įstatymo iš tikrųjų mes šiuo metu tokio antro neturime. Padarykime pertrauką iš išklausykime tų profilinių komitetų, kuriems pristatymo metu buvo pavesta panagrinėti. Galbūt tada pasitemps ir kiti kolegos, kurie turi pastabų šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė kaip pagrindinis komitetas. Bet autoriai, Muitinės departamentas, neprieštarauja, jog būtų padaryta svarstymo pertrauka dėl to, kadangi iš tikrųjų yra Juridinio skyriaus pakankamai daug pastabų, jas iš tikrųjų reikėtų išanalizuoti. Galbūt nedarykime skuboto sprendimo. Gal padarykime kokios savaitės, dviejų pertrauką. Per tą laiką bus galima geriau susipažinti. Ir tie, kurie nesusipažino, galbūt susipažins. Ir galų gale bus galima atsižvelgti pačiame projekte į Juridinio skyriaus išvadas, kad būtų galima priimti.
Seimo narys ponas A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau tiktai patikslinti, kad pertrauka neypatingai turbūt duos naudos. Nes jeigu kas per mėnesį neperskaitė, turbūt ir per savaitę ar per dvi neperskaitys. Noriu priminti, kad šiuo metu vyksta biudžeto svarstymas. Manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas tikrai negalės dar daugiau laiko skirti šio įstatymo rengimui. Tačiau jeigu yra Seimo nariai, kurie mano, kad tokia pertrauka pasiskaitymui padės, tai turbūt galima sutikti, jeigu trūksta noro. Bet aš manyčiau, kad reikia balsuoti ir nuspręsti - arba pritarti po svarstymo, arba ne. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš siūlau balsuoti už tai, kad padarytume svarstymo pertrauką. Kas už tai, jog būtų padaryta svarstymo pertrauka? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaikė.
Už balsavo 22, prieš - 11, susilaikė 4. Taigi padaryta svarstymo pertrauka. Ačiū jums, pone Jacevičiau.
Nutarimas "Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo" projektas Nr.1458 (svarstymas ir priėmimas) (95.11.07)
7sesija 24 p svarstyti klausimai
Svarstome prieš pertrauką paskutinį klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo" projektą Nr.1458. Svarstymas. Užsirašiusių Seimo narių pasisakyti nėra. Tada kviečiu į tribūną poną G.Švedą baigiamajam žodžiui. Ar nepageidaujate baigiamojo žodžio? Ačiū. Minutėlę!
Ar ponas A.Endriukaitis nori pasisakyti, ar dėl balsavimo motyvų? (Balsas salėje) Gerai. Tada prašau registruotis.
Užsiregistravo 50 Seimo narių. Prieš suteikdamas žodį pasisakyti dėl balsavimo motyvų A.Endriukaičiui, aš kreipiuosi į visus kolegas, netgi į tuos, kurie yra už šios salės ribų, bet kurie galėtų ateiti. Seimo Pirmininkas prašė šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka ir galbūt šiandien ir balsuoti. Tam reikia 57 balsų. Kaip matote, užsiregistravusių yra 50. Jeigu gali ir kas nors mane girdi iš Seimo narių, tegul pasirodo dabar salėje. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų.
Prašau. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Šita svarstoma konvencija yra turbūt reikšminga ir vertinga. Įžangoje labai gražiai pasakyta dėl įgyvendinamų bendrų idealų ir principų, ekonominio ir socialinio progreso, sveikatos apsaugos, moralinio ir fizinio auklėjimo, keliamas susirūpinimas dėl sportininkų, vartojančių dopingo preparatus. Todėl keliama ta idėja. Viskas čia yra gerai surašyta, išdėstyti straipsniai, laboratorijos, stebėjimo grupės, tarptautinis bendravimas ir t.t., bet aš užkliuvau prie vieno priedo. Norėtųsi, kad vis dėlto pateikėjai atsakytų. Gal mes per tą skubėjimą nesuspėjame įsigilinti ar paklausti pateikimo metu, tiesiog nepajėgūs viską perskaityti dėl didelio srauto. Štai yra priedas - vaistinių preparatų klasės, kurių vartojimas yra ribojamas. Čia yra įvardytas alkoholis (aš suprantu jį), toliau eina marihuana. Dabar man kyla klausimas, pone posėdžio pirmininke, ar mes, priimdami šią konvenciją, nelegalizuosime marihuanos vartojimo, riboto vartojimo Lietuvoje? Jeigu man pateikėjai pakankamai aiškiai, argumentuotai į šitą klausimą neatsakys, tai aš turėsiu balsuoti prieš gerą konvenciją, nes tai neatitiktų Lietuvos tradicijų ir esamos padėties.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt tegul atsako ponas G.Švedas iš tikrųjų į aštrų klausimą. Prašau, galite per šoninį mikrofoną.
G.ŠVEDAS. Taip, čia yra teisinga pastaba. Marihuana pas mus uždrausta. Mes jos nevartojame. Bet...
PIRMININKAS. Į mikrofoną! Prašau arčiau.
G.ŠVEDAS. Alio!
PIRMININKAS. Taip, taip, dabar...
G.ŠVEDAS. Mūsų šalyje marihuana yra uždrausta. Tokio preparato nėra. Bet keletas šalių turi vaistus, į kurių sudėtį įeina marihuanos aktyviosios medžiagos. Tai yra susieta, matyt, su tuo, kad kai kurios šalys yra dar nepasirašiusios 1971 m. konvencijos dėl narkotinių medžiagų. Sportininkams, kuriems yra nustatoma marihuanos aktyviosios medžiagos, jie, kaip ir visi kiti sportininkai, yra diskvalifikuojami. (Balsas salėje) Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš norėčiau pasakyti, kad jeigu nėra daugiau kaip 52 ar 50, galbūt nerizikuokime, o balsuokime po pietų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Gerbiamasis Vagnoriau, gerbiamasis Kubiliau, būkit malonūs, užsiregistruokit.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia ar galim pritarti ypatingos skubos tvarkai? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galim dabar susilaikyti nuo tolesnių pasisakymų dėl balsavimo motyvų ir balsuoti dėl šios konvencijos ratifikavimo? Ačiū.
Tada prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 58.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi 58 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir susilaikius vienam Seimo nariui nutarimas "Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo" priimtas. Pertrauka iki 15 val.