Dvidešimt trečiasis (neeilinis) posėdis
1995
m. spalio 31 d.
Svarstyti klausimai:
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
Įstatymo"Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo" projektas (svarstymas) |
|
10. |
|
|
11. |
|
|
12. |
|
|
13. |
|
|
|
Seimo narių pareiškimai |
|
|
L.Milčius. Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos pareiškimas |
|
|
A.Vaišnoro pareiškimas "Dėl LDDP frakcijos vadovybės antikonstitucinių veiksmų prieš savo narius" |
|
|
|
|
|
P.Jakučionis. Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos bei LDP frakcijos pareiškimas |
Įstatymo "Dėl laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos, kuri buvo patvirtinta 1994 m. spalio 12 d. įstatymu Nr.I-602, pakeitimo" projektas Nr.1826 (priėmimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo spalio 31 d. neeilinį plenarinį posėdį. Posėdis yra sušauktas Seimo valdybos iniciatyva, todėl darbotvarkė yra tokia, kokia buvo patvirtinta, o vakar patikslinta Seimo valdybos posėdžiuose. Prašome registruotis, ir pirmas klausimas. Registracija. 93 Seimo nariai. Pirmas klausimas. Įstatymo "Dėl Laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 1994 m. spalio 12 d. įstatymu, pakeitimo" projektas. Projekto Nr.1826. Pranešėjas - finansų ministras R.Šarkinas. Kviečiu į tribūną. Ir pradedam priėmimo procedūrą.
R.ŠARKINAS. Laba diena.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jeigu aš neklystu, jokių pasiūlymų, pataisų nebuvo, išskyrus, sakyčiau, daugiau technines Juridinio skyriaus pastabas.
R.ŠARKINAS. Taip, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritaria ir siūlo priimti. Juridinio skyriaus pastaba yra visiškai priimtina, ji redakcinio pobūdžio. Ir aš prašyčiau pritarti įstatymui dėl laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos, kuri buvo patvirtinta 1994 m. spalio 12 d. įstatymu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi čia iš esmės yra vienas straipsnis, ar nori kas kalbėt dėl atskirų punktų, ar iš karto dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji kolegos, prašom. Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš atsiprašau, bet aš nematau, kur čia vienas straipsnis. Aš matau trečią punktą, penktą punktą, ketvirtą punktą, šeštą punktą ir septintą punktą. Tai yra aš norėčiau kalbėti dėl atskirų punktų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau, jūs nesutinkat ir reikalausit balsuot dėl kiekvieno punkto, taip?
K.ANTANAVIČIUS. Dėl kurio reikalausiu?
PIRMININKAS. Gerai, prašau, tada klausiu dėl trečio punkto. Galim jį priimt? Priimta. Ketvirtas punktas.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl ketvirto.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau ketvirtą punktą išbraukti arba jo nekeisti, jeigu jis yra ten įrašytas. Yra ydingas, visiškai ydingas punktas. Fizinių asmenų pajamų mokesčių ir juridinių asmenų pelno mokesčių atskaitymų dydžiai priklauso nuo išlaidų, savivaldybės išlaidų. Klausykit, juk taip buvo prie visų sovietų. O jūs pažiūrėkit kur nors ne prie sovietų. Ar taip yra? Bent jau būtų užsiminta, kad priklauso nuo išlaidų ir jų įnašų. Net minties nėra, kad savivaldybė turi gyventi pagal tai, kiek ji užsidirba, kad savivaldybė turi pati stengtis įnešti tam tikrą... Aš esu labai gėdingoj aplinkoj dėl to (tuoj užbaigsiu, jūs sakysit, laikas), kad prie sovietų nuo 1986 metų visą laiką sakiau: Jonava, Jonavos rajonas turi gyventi du kartus geriau negu visa Lietuva. Kėdainiai irgi panašiai, nes jie kvėpuoja užterštu oru. Jie įsileido tas įmones. O jeigu mes to nedarom, tai koks rajonas norės kokią nors pramonę plėtoti? Uždrausti ir neįsileisti. Jeigu būtų tikra savivalda, esant štai tokiai formuluotei, joks rajonas jokios įmonės neįsileistų, ir viskas būtų baigta. Tai štai. Ta formuluotė yra ydinga, todėl siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas F.Kolosauskas gal kitaip galvoja? Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Galvoju kitaip. Tam pereinamajam laikotarpiui, kol mes nesusitvarkysim ir nepradės funkcionuoti valstybės iždas, šitą metodiką kol kas palikti, o iš principo metodiką reikia keisti. Aš pritariu K.Antanavičiui, bet dabartiniu metu reikia padaryti taip, kaip čia yra.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.
R.ŠARKINAS. Šito negalima išbraukti, nes tai yra pagrindinis šaltinis. Ir, pavyzdžiui, ir didžiuosiuose miestuose, ir tuose rajonuose, kur koncentruota pramonė, visų šių atskaitymų iš šių mokesčių paskirt negalima į savivaldybių biudžetus, todėl tas punktas yra būtinas, jis užtikrina stabilias pajamas savivaldybių biudžetams. Jeigu išbrauktume šitą punktą, tai faktiškai sužlugdytume savivaldybių biudžetus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis, ir balsuosime. Registracija. 88 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už tai, kad šiame įstatyme minimas 4 punktas liktų, tai yra 4 punktą išdėstyti taip, kaip yra tekste, tas balsuoja už. Kas mano, kaip siūlė kai kurie Seimo nariai, kad to nereikia, balsuoja prieš.
Už - 44, prieš - 11, susilaikė - 15. Punktas priimtas. Dabar 5 punktas. Galim priimt? Priimta. Ir 6 punktas. Priimta. 7 punktas. Prašom. K.Antanavičius. Dėl 7 punkto.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, dėl siūlymo. Galbūt iš tiesų reikėjo palikti, galbūt, kadangi nesam pasiruošę, bet tam ruošiamės jau šešti metai ir nesiruošiam, pasižadėję esam. Septintą, manau, tikrai reikėtų išbraukti. Suskirstoma į grupes ir kategorijas pagal išlaidas: kas daugiau nori, kas didesnis dvarininkas, tam daugiau ir duosim. Štai koks skirstymo principas pagal išlaidas - miestai ir t.t. Na, galima visiškai protingai čia pasiūlyti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, minutėlę...
K.ANTANAVIČIUS. ... sakysime, vienam gyventojui, ar dar kažką. Dabar, sakysim, pagal rajonus. Jeigu jis išvystytas, jam daugiau duosim, jeigu jis neišvystytas, jam dar mažiau duosim. Na, tai nedora, ir tikrai yra lygiavos ir negalvojimo principai įkūnyti. Todėl siūlau šitą punktą išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašom dėl 7 punkto.
F.KOLOSAUSKAS. Na, mes savivaldos įstatymų pataisas padarėm, atsirado Visagino miestas, jau tai reikia įvertinti. Ir pagal infrastruktūros funkcionavimo sąlygas, kaip sakiau, tuo pereinamuoju laikotarpiu iš principo reikės keisti visą finansavimo sistemą, bet dabartiniu momentu reikėtų pritarti taip, kaip yra siūloma įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuot. Kas už tai, kad liktų tekste 7 punktas taip, kaip jis dabar išdėstytas, 7 metodikos punktas, tas balsuoja už. Kas mano, kad netinka, balsuoja prieš. Prašom. Už - 40, prieš - 14, susilaikė - 9. Septintajam punktui pritarta, viskas. Gerbiamasis pranešėjau, jūs truputėlį pailsėkit. Jeigu Seimo nariai norėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų - prašom. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš šiuo atveju neturiu jokių motyvų. Ne tik man, bet ir kai kuriems kolegoms čia viskas aišku.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, priskyrus pridėtinės vertės mokestį tik valstybės biudžetui, atsirado būtinumas tikslinti savivaldybių biudžeto lėšų šaltinius. Tam turėtų būti didinami fizinių asmenų pajamų ir juridinių asmenų pelno mokesčių atskaitymai arba skiriamos iš valstybės biudžeto dotacijos. Mes matėm ir matom praktiškai, kad sudarant 1996 metų savivaldybių biudžetus, tas principas nevisiškai išlaikytas, nors bendras padidėjimas, sakykim, yra. Išlaidos gamtos apsaugos objektams, kurių sąmatinė vertė 5 milijonai litų, skiriamos Seimo kaip turinčios tikslinę paskirtį. Ir tai gerai, kad Seimas gali kontroliuoti. Rajonai ir miestai suskirstomi pagal atitinkamus požymius: rajonai - į grupes, miestai - pagal dydį ir veiklos ypatumus. Todėl bendra šio įstatymo tendencija yra, taip sakant, pataisyt savivaldybių biudžetus, išbraukus pridėtinės vertės mokestį, kad savivaldybės galėtų vykdyti savo funkciją. Nors, kaip sakiau, pažeidimų, gal net ir išplaukiančių iš pačios metodikos, yra palikta. Aš pritariu šiam įstatymo projektui ir balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji ponai Seimo nariai, juk yra visas įstatymas, ne tik tos pataisos, pavadinimas "Dėl atskaitymų normatyvų". Tai atskaitymų normatyvai turėtų būti suformuoti bent penkeriems metams, o ne kiekvienais metais formuojant biudžetą galėtų kažkas juos kaitalioti. Tada į tuos normatyvus turi būti įdėta pradžiai bent 20%, kas priklauso nuo to, ką savivaldybės pačios uždirba, ar jos įmones plečia, ypač už tą išplėstą dalį, kad jos gauna, sakysim, naują įmonę ir iš tos naujos įmonės visos pajamos eina joms. Jeigu jos įkuria naujas darbo vietas, kad iš tų naujų darbo vietų joms eitų pajamos. O dabar nieko.
Yra visiškai plikas sovietinis biudžeto formavimo būdas. Apie tai kalbėjom, kalbėjom ir kalbėjom. Ir štai praėjo jau šešeri nepriklausomos Lietuvos metai, einam į rinką, ir vėl tas pat ir tas pat.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tas įstatymas bus priimtas, todėl prašau padaryti protokolinį įrašą, kad 1996 metais iki kito biudžeto formavimo būtų parengta biudžetų formavimo metodika, kad priklausytų biudžeto pajamos nuo kiekvieno įnašo. Ačiū už dėmesį. Ir labai prašau, kad būtų tas protokolinis įrašas. Galbūt galima būtų po balsavimo balsuoti už tą. O šiaip aš įstatymui nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš protokolinio įrašo neprašau, kadangi galiu pateikti pavyzdžių, kai jie buvo padaryti, bet neįvykdyti, taip pat ir dėl biudžeto, kai paskutinę šių metų biudžeto svarstymo dieną šimtas milijonų papildomai buvo paskirta vienai ministerijai. Buvo protokolinis įrašas, kad ta programa bus apsvarstyta šių metų pradžioj, bet nebuvo apsvarstyta. Aš pritariu tiems, kurie jau kelinti metai prašo, aiškina, kad biudžetas, taip pat ir savivaldybių, būtų daugiau planuojamas pagal tikslus, pagal programas, o ne pagal tai, kokios buvo pernai išlaidos. Šį kartą, aišku, kai tam nėra pasiruošta, nieko nepadarysi, šitam įstatymui reikės pritarti. Bet tenka pastebėti, kad (kelinti metai mes čia jau sėdim, jau treji metai) iš esmės biudžeto klausimu mes nepasistūmėjom. Vėl pateiktas kitų metų valstybės biudžetas, bet nepateikti makroekonominiai ir kiti makroelementai, kuriuos mes pasieksim turėdami valdžiai suteiktą teisę naudot Lietuvos milijardus. Todėl dar kartą prašau poną ministrą, kad jau septintų metų biudžetas būtų daugiau programinis, tikslinis, o ne išlaidinis. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Noriu pranešti Seimo nariams, kad dauguma Seimo protokolinių įrašų yra įvykdoma, net kai kurie A.Basko pasiūlyti įrašai yra įvykdyti. Tai - tam, kad būtų išsami ir objektyvi informacija.
Dabar kolega V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Juršėnai. Aš labai retai kalbu apie ekonominius įstatymus. Galima sakyti, kad beveik pirmą sykį. Bet aš noriu pakartoti tą patį, ką pasakė ponas A.Baskas. Būtent tada, kai Seimui jau pateiktas biudžetas, kuris svarstomas komitetuose, mes kalbame, kad būtų neblogai priimti ir patvirtinti tą metodiką. Pone Baskai, po metų jums pasakys, jog metodika priimta, ji bus įdėta į 1997 metų biudžeto formavimą - ta, kurią šiandien Seimas patvirtins. Ir neturėkit iliuzijų, kad kitais metais ji bus pakeista. Aš neturiu tos iliuzijos jau ketveri metai. Metodika visiškai niekam tikus, ir tai pripažino ponas F.Kolosauskas replikuodamas. Pasakė: nepritariu iš principo metodikai. Tai galbūt jūs priimkit kokį nors nutarimą, kad išimties tvarka leidžiam savo kabinetui šiemet pagal tą metodiką paskaičiuot, bet nuo 1997 metų biudžeto mes metodiką iš esmės pakeisim. Tada galbūt aš dar sutikčiau susilaikyt, o dabar aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Liūdna. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, tiek pristatyme, tiek svarstyme šio nutarimo, kurį Finansų ministerija dabar pateikia, buvo kalbama apie tai, kodėl tai reikia daryti. O daryti reikia todėl, kad atsiranda nauja savivaldybė, todėl, kad įsisteigia apskritys ir iš savivaldybių kai kurios funkcijos, taip pat ir finansai, pereina į apskritis. Ir ši metodika daroma tam, kad jau yra priimti įstatymai.
Savivaldybių komitetas dirba prie naujos metodikos ir kitais metais iš tiesų ji bus pateikta, manau, kad Seimas pritars jai. Aš, kaip kėdainietis, turbūt turėčiau pritarti gerbiamojo K.Antanavičiaus siūlymui, kad Kėdainiai, kaip gana užterštas miestas, turi gauti gerokai daugiau lėšų negu, sakysime, Palanga, Anykščiai ar kitos savivaldybės. Tačiau aš abejoju, ar tai labai teisinga, nes tiek Kėdainių gydytojas, tiek Anykščių gydytojas nori valgyti, jam taip pat reikia mokėti pinigus.
Aš pritariu šitai metodikai ir balsuosiu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Na, aš taip pat gal šiuo metu pritariu šiai metodikai, tik norėčiau, kad pranešėjas baigiamajame žodyje pasakytų. Yra išskirti trys miestai: Alytus, Marijampolė ir Visaginas. Na, Alytus, Marijampolė - suprantama, yra Dzūkijos ir Suvalkijos sostinės. O kuo nusipelnė Visaginas, gal pasakysite?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žurinskai, šitoje stadijoje į klausimus neatsakinėjama. Ir komiteto pirmininkas - kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau nuraminti gerbiamąjį V.Jarmolenką, kad tikrai tokia nauja metodika rengiama. Jūs žinot, kad nuo liepos mėnesio pradės funkcionuoti Lietuvos iždas, visiškai bus kiti finansavimo principai. Ir skaičiuojant, ruošiant naują 1997 metų biudžetą, jis bus suformuotas pagal naują metodiką. Taigi jūs tikrai galite susilaikyti. Geriau būtų, kad balsuotumėt už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai ir gerbiamasis ministre, ar vis dėlto galime įsirašyti į protokolą? Aš manau, kad taip bus teisinga. Ar galime įrašyti į protokolą, kad iki rudens tikrai bus parengta ir Seime patvirtinta metodika? Ar galime tai įsirašyti, gerbiamasis Kolosauskai? (Balsai salėje) Netgi iki liepos? Gerai, ministras sutinka, kad būtų įrašas, jog Finansų ministerija per Vyriausybę pateikia atitinkamą įstatymo projektą iki liepos mėnesio. Įrašom į protokolą. (Balsas salėje) Gerbiamasis Baleženti, nei Aukščiausiojoje Taryboje, nei Seime liepos mėnesį kitų metų biudžeto nebūdavo.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. (Salėje šurmulys) Prašom registruotis. Po balsavimo. (Balsai salėje) Tai juo labiau. 91 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom skaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos pakeitimo"? Kas už, prašom balsuoti. Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 21.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 51 Seimo nariui balsavus už, prieš - 2 ir 21 susilaikius įstatymas "Dėl Laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos pakeitimo" priimtas.
Dar kartą pasitikslinkime įrašą protokole dėl naujos metodikos parengimo. Kolega V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Jūs pažeidėte procedūrą ir puikiai tai žinote, todėl aš po to jūsų paprašysiu atsiskaityti mūsų Etikos ir procedūrų komisijoje.
PIRMININKAS. Jūs neturite teisės prašyti, nesivarginkite. Prašom kalbėti.
V.JARMOLENKA. Aš turiu teisę to reikalauti, pone Juršėnai. Aš stovėjau dėl procedūros. Jūs įrašėte protokole, kad liepos 1 d. jūs gausite šį projektą Seime. Liepos mėnesį jūs išeisite atostogų. Vadinasi, geriausiu atveju trečiasis svarstymas bus kada, spalio mėnesį? Spalio mėnesį ministras baigs formuoti biudžetą. Apie ką jūs kalbate? Jeigu ši metodika yra parengta, tai mažų mažiausiai reikia, kad ji būtų pateikta iki kovo mėn., kol visas procedūras praeis. Antraip bus taip kaip dabar. Praktiškai biudžetas jau turi būti patvirtintas, o mes tik dabar tvirtiname tą metodiką, ponai Seimo nariai, pagal kurią sudaromas biudžetas. Ir jūs priverčiate už tai balsuoti. O jūs visi tylite.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nesiginčyti dėl aiškaus dalyko. Galime įrašyti "ne vėliau birželio mėnesio", jeigu dėl to problema. "Ne vėliau birželio mėnesio".
Kolega P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Pirmininke, gal ir panašiai, bet turbūt būtų tiksliau iki gegužės 1 d. Tai įrašom ir bus normalu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kai kas sako - darbo žmonių pageidavimu.
P.PAPOVAS. Taip.
Įstatymo "Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1758 (pateikimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taip - gegužės 1 d. Protokolinis įrašas dėl naujos metodikos projekto pateikimo iki gegužės 1 d. Ačiū.
Dabar kitas klausimas. Gerbiamasis Šarkinai, prašom. Aš prašyčiau labai trumpai, kadangi šiek tiek atsiliekame nuo grafiko. Įstatymo "Dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas. Projekto Nr.1758. Pateikimo stadija. Pateikėjas - ministras R.Šarkinas. Taip pat primenu, kad Juridinio skyriaus išvada yra. Prašom, ministre, trumpai.
R.ŠARKINAS. Kaip žinome, priėmus Vyriausybės nutarimą "Dėl priemonių mokesčių administravimo teisinei bazei stiprinti" buvo numatyta pateikti Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus. Tie pakeitimai parengti. Iš esmės numatoma, kad bus patikslintas mokėtojų sąrašas. Pateks į mokesčių mokėtojų gretas ir užsienio piliečiai, kurie anksčiau buvo... galbūt jų tiek nebuvo, dabar jų yra daugiau ir jie turėtų mokėti pagal mūsų įstatymus.
Dar vienas svarbus momentas, kad šiuo įstatymu bus įteisinta nuostata, jog Lietuvos Respublikoje gyvenančių ir dirbančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos iš užsienio valstybių, įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat pajamos, gaunamos iš užsienio valstybių gyventojų ir iš komercinės veiklos, tampa kitomis pajamomis, apmokestinamomis pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 5 skyrių.
Dar vieną momentą noriu pažymėti, kuris yra labai svarbus, kad 34 straipsnyje iš dalies keičiama kitų pajamų apmokestinimo tvarka. Tai yra nustatyta, kad tais atvejais, kai pajamas mokėtojas gauna iš įmonių, įstaigų ar organizacijų ar per jas, privalo įskaityti ir sumokėti į biudžetą šios įmonės, įstaigos ar organizacijos. Tai yra teigiama ir tai palengvins surinkti visus priklausančius mokesčius. Todėl prašyčiau Seimo pritarti įstatymui "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom klausti ir tikrai maloniai prašau trumpai drūtai. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone ministre, 1 straipsnio 3 pastraipoje nurodyta, kad "Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, dirbantys Lietuvoje ir gaunantys su darbo santykiais susijusias pajamas už tą veiklą iš užsienio valstybių įmonių, įstaigų ir organizacijų, moka pajamų mokestį." Kyla klausimas, kuriai valstybei moka? Todėl ir noriu paklausti, ar nereikėtų 1 straipsnio pavadinimą patikslinti, kad fizinių asmenų pajamų mokestį moka Lietuvos Respublikai, o kas nemoka Lietuvos Respublikai, į šį įstatymą neturėtų patekti.
Ačiū.
R.ŠARKINAS. Sutinku. Tas patikslinimas priimtinas. Aišku, kad tai Lietuvos Respublikos įstatymas, bet galime įrašyti. Sutinku.
PIRMININKAS. Kolega A.Nesteckis. Prašom.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku, kad jums mokesčių išieškojimas, ką jūs numatote šio įstatymo pakeitime, gal ir bus gerai, tačiau yra kai kurių momentų, kurie ne visai išspręs jūsų problemą. Sakykime, dėl bankų, kad nesumokėjus fizinių asmenų pajamų mokesčio bus negalima išmokėti grynais pinigais iš bankų atlyginimus. Ar ir bankai mokės baudas, jeigu jie tai pažeis, ar tai nebus susiję su tuo, kad, sakykime, įmonės nerodys visos sumos, už kurią reikės sumokėti mokesčius, ir ar nuo to nenukentės bankai? Man atrodo, šiame įstatyme to nėra numatyta?
R.ŠARKINAS. Ne, yra nustatyta. Ir aš manau, kad neatsitiks taip, jog nukentėtų bankai. Bankų kontrolė turėtų būti... imamas darbo užmokestis ir kartu pervedamas įskaičiuotas pajamų mokestis. Aš manau, kad tai išsispręs.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, didelis skirtumas yra tarp mažiausio ir didžiausio atlyginimo Lietuvoje. Daug kartų buvo kalbėta, kad reikėtų įvesti progresuojantį fizinių asmenų pajamų mokestį. Tačiau tos kalbos liko kalbomis ir niekas to dalyko nejudina. Aš suprantu, kad nei Vyriausybei, nei galbūt mums, Seimo nariams, asmeniškai nebūtų naudingas šis įstatymas, bet vis dėlto ar jūs numatote jį parengti ir pateikti Seimui Vyriausybės vardu? (Balsai salėje)
R.ŠARKINAS. Aš ne visai supratau, bet pagal dabar veikiantį Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą yra numatytas neapmokestinamas minimumas, o kiti moka tą patį pajamų dydį. O neapmokestinamas minimumas kas ketvirtį indeksuojamas, jeigu infliacija viršija kažkokį dydį, jeigu vartojimo kainos per praėjusį ketvirtį išaugo. Jis yra nemažas, ir tie, kurie gauna mažesnį atlyginimą, moka kur kas mažesnę dalį į biudžetą. Nes dabar berods nuo 157 Lt mokesčiai neimami. O tie, kurie gauna didesnį, moka. Bet tas siūlymas, kuris buvo pateiktas Gyventojų mokesčių įstatyme, dar yra svarstomas ir rengiamas naujas įstatymo projektas, kuris bus pateiktas Seimui iki šių metų pabaigos. Ten bus nustatyta, ar progresyvinis, ar paliktas vienodas tarifas.
PIRMININKAS. K.Antanavičius. Prašom. Klausit?
K.ANTANAVIČIUS. Taip. Pone ministre, kaip jūs manote realizuoti 3 skyrių, 8-1? Kaip paimsite iš užsieniečių, ten gaunančių pajamas? Ir kiek jūs manote gauti iš viso šio pakeitimo, kiek jūs apskaičiavote, ar nieko neapskaičiavote, kiek tai sudarys papildomų įplaukų į Lietuvos valstybės biudžetą? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Aišku, apskaičiuoti dabar labai sunku, kiek būtų galima iš tų pozicijų surinkti. Priėmus įstatymą jis pagerins surinkimą. Tikėtis, aišku, labai didelės sumos nereikėtų, bet aš manau, kad tai būtų kelios dešimtys milijonų įplaukų į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, mes vakar Tėvynės sąjungos susitikime su jumis diskutavome apie tai, kad yra sumažinti atskaitymai į didžiųjų miestų savivaldybių biudžetus. Jūs šiandien sakėte, kad šio įstatymo pakeitimu yra išplečiamas mokėtojų kontingentas. Ar tai yra susiję su atskaitymų sumažinimu į didžiųjų miestų biudžetus?
R.ŠARKINAS. Visų pirma nesumažinti jokie atskaitymai į savivaldybių biudžetus. Negalima paimti vieno savivaldybių biudžeto formavimo rodiklio ir pagal jį daryti kažkokių išvadų. Priėmus šį įstatymą tik padidėtų savivaldybių biudžetų įplaukos, nes juk pagrindinė masė fizinių asmenų pajamų mokesčio patenka į savivaldybių biudžetus. Savivaldybių biudžetų padėtis nuo to tik išloštų.
PIRMININKAS. Kolega R.Žurinskas. Prašom.
R.ŽURINSKAS. Pone ministre, sakykite, ar šis įstatymas kiek pagerins tų fizinių asmenų, kurie dirba užsienyje, pajamų mokesčio surinkimą? Ne kurie oficialiai išvažiuoja, o patys išvažiuoja ir nemoka nei ten, nei čia?
R.ŠARKINAS. Ne visai supratau.
R.ŽURINSKAS. Tie Lietuvos piliečiai, kurie įsidarbinę užsienyje.
R.ŠARKINAS. Tai šiek tiek reglamentuoja ir kiti įstatymai su tomis šalimis, kur yra pasirašyti dvigubo apmokestinimo susitarimai, bet ir čia tai numatyta.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime nutarti, kad pradedame procedūras? (Balsai salėje) Ačiū. Pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas. Ar gerbiamasis F.Kolosauskas gali pasakyti, kada komitetas galėtų svarstyti, kad numatytume apytikrę svarstymo Seime datą? Prašom, gerbiamasis Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Lapkričio pirmą savaitę. Po Visų Šventųjų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" dalinio pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1713(3) (priėmimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Dabar 1-3 darbotvarkės punktas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" dalinio pakeitimo ir papildymo" projektas. Projekto Nr.1713(3), gerbiamieji kolegos. Kviečiu į tribūną pranešėją A.Deveikį. Prašom, gerbiamasis Deveiki. Taip pat noriu pranešti, kad, kiek žinau, yra kolegės Z.Šličytės pataisos, todėl prašysiu visų pirma pranešėją pasakyti apie pataisas, o po to jau kalbėsime toliau. Prašom.
A.DEVEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiamas įstatymo projektas buvo svarstytas Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, Biudžeto ir finansų komitete. Į visas šių komitetų pastabas yra atsižvelgta trečiajame įstatymo variante. Šiam variantui gavome Seimo narės gerbiamosios Z.Šličytės siūlymus, kad įrašytume 50% nuolaidą už komunalines paslaugas asmenims, gavusiems sunkų ir apysunkį kūno sužalojimą, taip pat numatytume vaistų lengvatas. Mes vaistų lengvatas esame įrašę trečiajame įstatymo projekte, tačiau komunalinių paslaugų neįrašėme todėl, kad praktiškai savivaldybės jau dabar atlieka visas šias operacijas ir jos suformavo biudžeto projektus kitiems metams. Todėl manėme savivaldybių biudžetų neliesti, o čia, kadangi tai valstybės biudžetas, iš kurio bus sumokama už vaistus, šitą bandėme įrašyti.
Noriu pasakyti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad ten, kur buvo 106 šeimos žuvusiųjų ir tapusių invalidais, dabar iš viso susidaro 311 šeimų, nes gavę sunkų kūno sužalojimą jie ir tapo invalidais. Taigi čia viskas yra viename krepšelyje. Mes manome, jeigu gerbiamieji Seimo nariai pritars, kad įrašytume gavusius sunkius ir apysunkius kūno sužalojimus ir į komunalines paslaugas, su tuo būtų galima sutikti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimo procedūrą. Dabar klausimas yra toks: ar iš tikrųjų sutinkame su tuo, kad kolegės Z.Šličytės abi pataisos būtų įrašytos į įstatymo projektą. Ar sutinkam? Ar dėl to dar reikia kalbėti? (Balsai salėje) Viena jau yra įrašyta, kita... Prašom. Ar sutinkam, nereikia balsuoti? Ačiū. Tada, gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Yra. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas yra tik maža dalinė priemonė nedideliam skaičiui šeimų ar asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, socialinėms garantijoms skirti. Įstatymo projektui reikia pritarti ir už jį balsuoti. Tačiau nesant jo tęsinio dalinė priemonė problemos neišspręs, o tik ją pagilins. Pagilins skirtumus tarp atskirų nukentėjusių nuo okupacinio režimo ar agresijos. Pasisakau už šio įstatymo priėmimą ir už visų asmenų, nukentėjusių nuo pasipriešinimo okupaciniams režimams, teisių grąžinimą, žalos kompensavimą ir socialinių garantijų suteikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš taip pat pasisakau už šio įstatymo priėmimą. Tuo bus žengtas pirmas žingsnis, ir toliau, aš manau, nei Seimas, nei Vyriausybė nesustos prie to ir neapsiribos vien tuo. Todėl ateityje būtina visa tai įvertinti ir priimti atitinkamus įstatymus ar nutarimus. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Aš irgi noriu pritarti šio įstatymo priėmimui. Labai malonu, kad įstatymo rengėjai atsižvelgė į mūsų pateiktas pastabas, ir kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Dabar ar yra kas prieš? Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Tik už.
PIRMININKAS. Už. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras. Dabar tik prieš galima kalbėti.
A.VAIŠNORAS. Aš nenoriu kalbėti prieš, aš pasisakau už, tačiau mes galbūt turėtume pagalvoti Seime, kaip mums reikia parengti įstatymą, kuris aprėptų visas nukentėjusiųjų grupes, o ne fragmentiškai. Reikėtų kažkaip kompleksiškiau visą problemą spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis, o gerbiamąjį pranešėją prašyčiau prisėsti. Ačiū tamstai. Kolegos, prašom registruotis. 67 Seimo nariai. Gerbiamieji, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl įstatymo "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" dalinio pakeitimo ir papildymo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 56.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 56 Seimo nariams balsavus už ir tik 1 susilaikius įstatymas "Dėl įstatymo "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių" dalinio pakeitimo ir papildymo" priimtas.
Ačiū pranešėjui, ačiū gerbiamiesiems kolegoms.
Įstatymas "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos" Nr.1380Gr (pateikimas, svarstymas ir priėmimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, mes pasivijom grafiką. Kviečiu į tribūną gerbiamąją S.Girijotienę, Jo Ekscelencijos Prezidento atstovę. 1-4 darbotvarkės punktas - įstatymo "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Lietuvos Respublikos įstatymu "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos", pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas. Prašyčiau gerbiamąją S.Girijotienę trumpai drūtai paaiškinti.
S.GIRIJOTIENĖ. Jeigu leisite, neskaitysiu įstatymo pavadinimo.
PIRMININKAS. Prašom.
S.GIRIJOTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateikiu Prezidento grąžintą Seimui pakartotinai svarstyti įstatymą, kurio pavadinimas labai ilgas, turbūt laiko taupymo sumetimais aš jo neskaitysiu. Čia yra tas lydintysis įstatymas kito įstatymo, kuriuo buvo suteikiamos lengvatos važiuoti transportu.
Prezidentas grąžina Seimui pakartotinai svarstyti šį įstatymą dėl tokių motyvų: visų pirma, kad tvarka ir lengvatos, numatytos šiame įstatyme asmenims ir pareigūnams nemokamai važiuoti arba gauti tam tikrą kompensaciją už transporto išlaidas, įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 d. Todėl manome, kad iki šiol galiojusios įstatymų numatytos lengvatos taip pat turėtų būti atšauktos tiktai nuo to paties laikotarpio. Nes tam tikra kategorija pareigūnų ir asmenų, turėję iki šiol teisę važiuoti nemokamai, tarsi pakibtų ore. Todėl Prezidento siūlymas yra papildyti įstatymą trečiąja dalimi, kur yra siūloma tuos įstatymus, kurie suteikė teisę važiuoti nemokamai, o Seime buvo numatyta, kad tos lengvatos turėtų būti atšauktos nuo įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. nuo paskelbimo "Valstybės žiniose" dienos, Prezidentas siūlo šių lengvatų galiojimą pratęsti dar iki Naujųjų metų, t.y. laikyti, kad atitinkami punktai įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 d.
Toks pasiūlymas. Nemanau, kad tai yra esminis įstatymo pakeitimas. Manyčiau, kad Seimo nariai galėtų...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tiktai prieš suteikdamas žodį jums, kad galėtumėte paklausti, noriu pasakyti, kad Seimo seniūnų sueiga šį klausimą nagrinėjo, kai mes aptarinėjom darbotvarkės formavimą. Buvo sutarta, kad čia iš tikrųjų yra taip, kaip kalbėjo pranešėja, ir kad Seniūnų sueiga sutinka, ir atitinkamai aš noriu tai pasakyti visam Seimui, kad aš galėčiau pasiūlyti ypatingos skubos tvarką ir tiesiog šiandien, neištęsdami procedūrų, priimtume sprendimą. Tiek norėjau pasakyti apie tai, kas buvo kalbėta Seniūnų sueigoje. Todėl labai prašyčiau ilgai neklausinėti, o iškart dėl balsavimo motyvų.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Ponia pranešėja, pirmosios dalies 3, 7 punktų įsigaliojimo laikas galėjo būti nurodytas ir toje pačioje pirmosios dalies pabaigoje įrašius naują pastraipą. Norėčiau paklausti, kodėl įstatymas papildytas trečia dalimi? Ar nebuvo galima to padaryti pirmoje dalyje? Ačiū.
S.GIRIJOTIENĖ. Su gerbiamuoju Seimo nariu šiuo klausimu šiek tiek diskutavau per pertrauką ir aš prisipažįstu, kad tai įvyko dėl mūsų, įstatymų rengėjų, nepatirties... Galbūt būtų buvę tiksliau tai įrašyti ten, kur gerbiamasis Seimo narys siūlo, tačiau dabar pateikta tokia formuluotė ir nemanau, kad jinai yra kur kas blogesnė. Gal ne tokia grakšti, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
PIRMININKAS. Manykim, kad tai pamoka ateičiai.
Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu jūsų paklausti, taip pat tas klausimas būtų adresuotas ir Prezidentui, nes čia jo dekretu jūs pasiūlėte. Ar turi didelės ar lemiamos reikšmės, sakykim, du mėnesiai ir ar verta dėl to "skaldyti malkas" ir daryti įstatyme pakeitimus? Galbūt tebūnie toks, koks Seimo priimtas, nes mūsų pataisos tiek žmones iškankino, ypač iškankino valdininkus, kurie dirba savivaldybėse ir valstybės institucijose, kad neduok Dieve.
S.GIRIJOTIENĖ. Aš nemanau, kad dabar, jeigu Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kariai turėjo iki šiol teisę važinėti nemokamai, staiga du mėnesiai jiems iškrenta kaip tam tikras brūkšnys ir jie turi tuos du mėnesius mokėti už transportą, o po to vėl nuo sausio 1 d. jie turės teisę važiuoti nemokamai arba jiems bus grąžinamos išlaidos. Tai tarsi, nežinau, kaip pavadinti.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš siūlau pagreitinti procedūras ir mažiau klausinėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš prisiimu kaltę sau dėl to, kad Prezidentas turėjo šį įstatymą grąžinti todėl, kad tame pagrindiniame įstatyme aš siūliau, jog jis įsigaliotų nuo sausio 1 d., o paprasčiausiai per žioplumą nepasiūliau, kad ir tame įstatyme būtų ta data nurodyta. Man gaila, kad Juridinis skyrius nepataisė mūsų, Savivaldybių komiteto. O pritarti reikia ir reikia svarstyti ypatingos skubos tvarka todėl, kad mes iš tiesų negalime be lengvatų palikti tą grupę žmonių, kuri du mėnesius turės pirkti visa kaina bilietus. Todėl siūlau pritarti Seimo Pirmininkui, kad ypatingos skubos tvarka priimtume šią pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar pagal Seimo statuto 169 straipsnį mes turim apsispręsti, ar svarstom grąžintą įstatymą iš naujo, t.y. pradedam tas ilgas procedūras, ar laikom, kad įstatymas nepriimtas.
Gerbiamieji kolegos, galim kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar galim iškart balsuoti?
(Balsai salėje) Galim. Taigi prašom pasiruošti balsuoti, čia galima ir elektronika. Prašom registruotis. Bus balsuojama, ar sutinkam svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar (alternatyva) laikom įstatymą nepriimtu. Kas sutinka, kad grąžintume svarstyti ir tęstume procedūras, mygtukas "už", o kas mano, kad įstatymas nepriimtas, mygtukas "prieš". Prašom nepainioti. Susilaikę neskaičiuojami.
73 Seimo nariai.
Kas už tai, kad Prezidento grąžintą įstatymą svarstytume iš naujo, spaudžia mygtuką "už", kas mano, kad reikia laikyti įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.
Už - 60 ir tik 2 susilaikė. Taigi svarstom iš naujo.
Gerbiamieji kolegos, lyg ir niekas neprieštaravo, kad spręstume šiandien, o tam reikalinga ypatingos skubos tvarka. Galim su tuo sutikti? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ar priimam Prezidento pataisas, ar laikomės savo varianto? Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto reikia ir mums tada pripažinti, kad čia mes, konkrečiai Seimas, padarėm klaidą, kadangi iškrenta du mėnesiai, ir juo labiau kad tas klausimas lieka neišspręstas. Todėl siūlau palikti tuos du mėnesius taip, kaip ir buvo, o kadangi įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d., tai bus atitinkamai sutvarkyti ir finansiniai, ir kiti klausimai, ir tada, žinoma, bus nustatyta nauja tvarka, kuri išspręs tų išlaidų dalinį kompensavimą, kiek tai bus numatyta. Nors, kaip aš minėjau, jo redakcija galėjo būti kitokia, bet tas esmės nekeičia, todėl aš pasisakau už šio įstatymo papildymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai yra jūs formuluojate, kad reikėtų balsuoti už Prezidento grąžintąjį variantą?
J.LISTAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Mes dar kartą įsitikinom, kad dar yra institucija, kuri gali patikrinti Seimo sprendimus ir kartais gali pataisyti. Tai labai sveikintinas dalykas. Manau, kad ir Konstitucijoje nėra apsirikimo. Taigi aš sakyčiau, kad tas Seimo ir Prezidento bendradarbiavimas duoda savo vaisių. Aš - už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš, pritardamas gerbiamiesiems kolegoms, irgi noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes, matyt, ne iki galo viską buvome numatę, todėl suklydome. Dabar, be abejo, reikėtų tą klaidą ištaisyti, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš taip pat ilgai nekalbėdamas manau, kad tai prilygsta techninei klaidai, tas neapsižiūrėjimas, todėl siūlau balsuoti už, ir viskas.
PIRMININKAS. Ar yra Seimo narių, kurie norėtų balsuoti kitaip? Kolega A.Salamakinas turbūt ne?
A.SALAMAKINAS. Už ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Iš viso transporto sistemos yra labai sudėtinga situacija ir šiais metais lengvatos sukelia didelę painiavą ir finansinius nesklandumus. Bet jeigu biudžete nenumatytos kitaip lėšos, reikia pradėti nuo sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš jau seniai esu siūlęs, kad reikėtų įstatyme, o tą galėjo padaryti Prezidentas, surašyti tas kategorijas gyventojų, kurios turi mokėti už bilietus, o visus kitus atleisti nuo mokesčių. Būtų paprasčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar Statuto 171 straipsnis: "Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų (t.y. senąjį variantą), ar priimti visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus." Tai yra bus dvigubas balsavimas pakeliant rankas.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašome dar kartą registruotis. Registracija.
76 Seimo nariai.
Primenu, kad balsuosim du kartus. Pirmą kartą, ar priimam mūsų jau priimtą įstatymą, o tam reikia daugiau nei pusės visų Seimo narių, t.y. ne mažiau kaip 71 balso. O po to, jeigu nebus teigiamo rezultato, kaip galima prognozuoti pagal Seimo narių kalbas, tuomet bus antrasis balsavimas, ar priimam įstatymą su Prezidento pataisom, o tam užtenka paprastos daugumos. Ar aišku, gerbiamieji kolegos? Pirmiausia, ar dar kartą priimam savąjį įstatymą, kuris buvo anksčiau priimtas? Taigi kas už, prašom balsuoti. (Triukšmas salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už nėra.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 42.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 17.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, konstatuoju, kad 42 Seimo nariams balsavus prieš, 17 susilaikius Seimo įstatymas, priimtas š.m. rugsėjo 26 d., "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su įstatymu "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos", pakeitimo ir papildymo" pakartotinai balsavus nepriimtas.
Todėl dabar antrasis balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas tas pats įstatymas, bet su Prezidento papildymu? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 56.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 56 Seimo nariams balsavus už, 3 susilaikius įstatymas "Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su įstatymu "Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos", pakeitimo ir papildymo" su Prezidento papildymu priimtas.
Ačiū. Dabar repliką po balsavimo V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Juršėnai, jūs šiandien ypatingai dosnus, matant Estijos spikeriui.
Aš džiaugiuosi, kad galiu tai pasakyti jums. Seimo nariai, tie, kurie balsavo rugsėjo 26 d., ir tas įstatymas buvo priimtas jūsų balsais, ir lygiai po mėnesio jūs pasakėte, kad jūs klydot ir negalvojot priimdami. Todėl mes sugaišome dar laiko, o Prezidentas turėjo teikti dekretą. Jūs galite mosikuoti rankomis, bet jūs puikiai žinote, ką reiškia jūsų atsakomybė. Jūs priėmėte ir šiandien pasakėte: ne, mes buvome blogi, mes blogą įstatymą priėmėm. Lygiai mėnuo praėjo. Tai kas jums?
PIRMININKAS. Ačiū už palinkėjimus. Noriu tik pranešti, kad vienas iš įstatymo projekto autorių buvo pakankamai drąsus ir prisipažino. Taigi konstatuokim šį dalyką.
O dabar išties, gerbiamieji kolegos, noriu su malonumu pranešti, kad mūsų valstybėje ir Seime su oficialiu vizitu vieši draugiškos ir broliškos šalies Estijos Respublikos parlamento (Riigikogu) pirmininkas Tomas Savi. Kviečiu svečią pasakyti kalbą iš Lietuvos Respublikos Seimo tribūnos. Prašom. (Plojimai)
T.SAVI. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos! Sveikinu jus ir jūsų atstovaujamus visus Lietuvos žmones. Kai mes sakome: "mūsų šalys", mes visuomet galvojame apie mūsų bendrą padėtį, tolimus ir artimus bendrus kaimynus, mūsų bendrą istoriją. Šiandien mes gerai žinome, kaip svarbu būti kartu rūpesčiuose ir džiaugsmuose, laisvėje ir priespaudoje. Deja, pasaulinėje politikoje dažnai būna taip, jog lengviau suranda bendrą kalbą didelės ir stiprios šalys ir labai dažnai mažos tautos nukenčia. Tokių pavyzdžių daug, taip juk atsitiko ir su mumis prieš Antrąjį pasaulinį karą. Ar mes tada būtume galėję išvengti okupacijos ar ją palengvinti, elgdamiesi kitaip? Šiandien niekas negali tiksliai atsakyti į šį klausimą, bet privalome iš to pasimokyti. Paradoksalu, bet logiška, kad būtent imperijos priespauda ir buvo ta jėga, kuri mus suvienijo bendram pasipriešinimui ir laisvės siekimui. Jo kulminacija - Baltijos kelias. Kai susikibusių rankomis milijonų žmonių širdys plakė kaip viena, tai giliai emocionalus impulsas, kurį jaučiame ir šiandien. Jo dėka nemažai ir padarėme. Mes turime bendrą parlamentą - Baltijos Asamblėją. Jau turime bendrą vykdomąją valdžią - Baltijos Ministrų Tarybą. Ir svarbiausias, mano nuomone, šių struktūrų uždavinys šiandien - derinti mūsų šalių veiksmus kelyje į Europos Sąjungą. Mes laimėsime daug laiko, jeigu iš Baltosios Europos Sąjungos knygos kiekvienas iš mūsų skaitysime atskiras jos dalis ir tarpusavyje derindami, tardamiesi, paversime jas įstatymais. Trise šią knygą mes perskaitysime tris kartus greičiau. Integruodamiesi į Europą mes turime pasiekti, kad mūsų sienos, galimybė bendrauti atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Kalbėdamas apie sienas paliesiu tik du klausimus, kuriais nuolat domisi mūsų būsimieji Europos partneriai: 1. Ar gerai saugoma siena su mūsų bendru didžiuoju ir dažnai neramiu bei agresyviu Rytų kaimynu? Ką mes kartu padarėme, kad ją geriau saugotume? Sukurtas Baltijos batalionas. Organizavome bendrą karių mokymą. Tačiau tai tik pradžia, koordinuojant ir stiprinant sienų su Rytų kaimynu apsaugą.
2. Ar įmanoma tvarkingai pervažiuoti Baltijos šalių sieną? Ar lengva atvykti pas mus viešnagėn svečiams iš pietų, vakarų ir šiaurės pusių? Tai juk taip pat mūsų bendri rūpesčiai, bendros problemos, laukiančios sprendimų.
Mielieji Lietuvos bičiuliai, šiomis dienomis gavau Europos Parlamento pirmininko laišką, kuriame atkreipiamas mūsų dėmesys į biurokratiškumą ir kitus sunkumus, įvažiuojant į Baltijos šalis. Ir man buvo malonu, kad aš galėjau atsakyti jam, jog šalia tų mažų, gerų pakitimų mūsų šalių pasienio tarnybų punktų veikloje, Lietuvos - Lenkijos pasienyje, Kalvarijoje, neseniai atidarytas naujas, šiuolaikinis didelio pralaidumo pasienio punktas. Ačiū jums už tai, priimkite ir visų mano tautiečių nuoširdžią padėką. Juk džiugu matyti, kaip Baltijos kelio idėja materializuojama į Vakarų pusę, kaip projektas "Via Baltica" tampa vis realesniu.
Gerbiamieji Seimo nariai, kai mūsų šalių ekonomikos sustiprės, mes galėsime daugiau dėmesio skirti ir mūsų kultūros vystymui. Mūsų tautos turi keletą labai gražių, tradiciniais tapusių bendrų kultūros renginių. Praeitą vasarą mano gimtajame mieste Tartu įvyko Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė "Gaudeamus". Ši tradicija ir gimė Tartu 1956 m. "Gaudeamus" šventės ugnys uždegamos paeiliui - Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Mes visi esame susiję su šia švente. Esu įsitikinęs, jog šioje salėje taip pat daug buvusių šios šventės dalyvių. Šią vasarą šioje šventėje pirmą kartą susitikome su Lietuvos Seimo Pirmininku ponu Č.Juršėnu, kuris ir pakvietė atvykti į Lietuvą. Taigi tai, kad mes šiandien esame pas jus, ačiū puikiai jaunimo šventei "Gaudeamus" ir ponui Č.Juršėnui, kuris galėjo joje dalyvauti. Tartu Lietuvos studentai išsiskyrė iš kitų savo žvalumu, džiugia nuotaika, jie įkvėpė ir mus dainuoti ir šokti visą šviesią šiaurės naktį. Kokios skambios ir malonios buvo jūsų liaudies dainos! Skaitydami kartu Baltąją Europos Sąjungos knygą, mes pajėgsime greičiau integruotis į Europą. O skaitydami savo kaimynų autorių knygas, mes greičiau ir geriau pažinsime vieni kitus. Deja, ne taip jau daug mes jų turime. Todėl privalome abipusiškai rūpintis, kad mūsų knygos būtų verčiamos ir spausdinamos. Šio vizito metu mes būsime Kaune, mes galėsime aplankyti pasaulinio garso menininko M.K.Čiurlionio muziejų. Malonu, jog praėjusią savaitę Taline buvo atidaryta M.K.Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos paroda, skirta jo 120 metinių jubiliejui, kurią surengė Kauno M.K.Čiurlionio meno muziejus ir Lietuvos pasiuntinybė Estijoje.
Baigdamas norėčiau dar kartą patvirtinti, jog mus daug kas vienija. Europa, į kurią mes einame, taip pat norėtų mus matyti kartu. Ir mes patys manome ir gerai suprantame, jog būdami kartu esame daug stipresni ir ištvermingesni negu pavieniui. Tuo pačiu pripažįstame, jog turėjome skirtingus vystymosi kelius, mūsų skirtingos kalbos, skirtingos valstybinės tradicijos ir simboliai, esam skirtingos valstybės, ginančios savo tautų interesus. Bet argi tai blogai? Ne, sutikime, kad besivienijančios Europos stiprybės esmė ir yra tai, kad skirtingų kalbų, tikėjimų, kultūrų, temperamentų ir dydžių tautos papildo vienos kitas. Taigi ir mes gal duosime Europai savo dalelę, praplėsdami jos kalbų ir kultūros spektrą.
Kito pasirinkimo mes neturime. Karti 50 metų patirtis padėjo mums sąmoningai apsispręsti ir dar ilgai veiks pasąmonę, koreguodama mūsų veiksmus ateityje. Eidami į Europą ir siekdami didesnės mažų mūsų šalių įtakos pasaulio įvykiams, mes privalome būti vieningi savo mintimis, paremti vieni kitus darbuose.
Pone Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mažos mūsų delegacijos ir Estijos tautos vardu linkiu geros kloties jūsų darbuose Lietuvos labui ir Baltijos šalių vystymosi labui. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 5 minučių pertrauka.
Pertrauka
Savaitės darbotvarkės aptarimas (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Siūlau registruotis. Registracija.
61 Seimo narys.
Truputį mažoka ir tuo labiau, dar laikas neatėjo 1-6 punktui, todėl aš siūlau dabar, gerbiamieji kolegos, patvirtinti savaitės darbotvarkę. Ji buvo aptarta ir aprobuota Seimo seniūnų sueigoje. Bet gyvenimas, t.y. šios dienos posėdis, jau įnešė mažiausiai vieną pataisą, t.y. 12 punktą reikia išbraukti. Ir jeigu išspręsim šios dienos darbotvarkės 1-6 punktą, reikės išbraukti ir 1-ąjį. Atkreipiu jūsų dėmesį į labai svarbų 14 punktą, t.y. jau pirmasis Biudžeto įstatymo projekto svarstymas. Aš noriu iškart gerbiamąjį F.Kolosauską paklausti: ar tikrai jūs spėsite apibendrintas nuomones pateikti Seimui? Čia maždaug turėtų būti 9 d. posėdyje.
F.KOLOSAUSKAS. Visiškai taip, Pirmininke, bus pateikta.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Vyriausybės pusvalandžiui siūloma pakviesti ministrus J.Nekrošių ir V.Navicką. Mano žiniomis, jie dar tuose pusvalandžiuose nėra buvę. Prašom. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, vakar komitetų pirmininkų pasitarime prašėme, kad jūs įtrauktumėte trumpą klausimą, nagrinėjantį įtraukimą į spec.paskirties bendrovių sąrašą vieną įmonę. Ten yra labai trumpas projektas, prašytume kitą savaitę jį įtraukti. Tuo labiau kad atsiranda atitinkami, sakykim, langai, t.y. išspręsti kai kurie klausimai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, mes ieškojom atitinkamo projekto, bet neradom. Jis tikrai registruotas?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, įregistruotas prieš tris savaites. Aš paprašysiu patikslinti.
PIRMININKAS. Numeris?
V.V.ZIMNICKAS. Patikslins patarėjai.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Čia mes dėl to išties susitarėm.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Pone Pirmininke, noriu paprašyti, kad atsirastų vietos įstatymo projektui Nr.1781(2) - Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir represijų aukoms žalos dalinės kompensacijos fondo įsteigimo.
PIRMININKAS. Galima bus galvoti, bet Seniūnų sueiga šito nesiūlė.
Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti apie pirmą, sakykim, 7 d. darbotvarkę. Ar 7 d. yra neeilinė, kaip ir šios dienos mūsų sesija ir buvusi? Aš drįstu jus sutrukdyti ir pasakyti, kad iš tiesų jūs trukdote mums svarstyti biudžetą. Pagal Seimo statutą, biudžeto svarstymo metu negali būti jokių posėdžių, o kaip jūs suprantate, mes viską planuojame iš anksto, ir, sakykim, Gamtos apsaugos komitete vieną dieną mes negalėjome apie tai kalbėti.
PIRMININKAS. Sunkus atvejis, ypač jeigu kalbam apie Gamtos apsaugos komitetą. Bet aš noriu pranešti, kad pagal Statutą neeiliniai posėdžiai rengiami. Antra. Pagal spalvotąjį grafiką tiek praėjusią savaitę, tiek šią savaitę buvo numatyti posėdžiai, taigi šie papildomi neeiliniai nėra visiškai nauji, ir prašom neapgaudinėti nei manęs, nei savęs, nei kitų. Lapkričio 7 d. bus eilinis posėdis.
Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes antri metai vėl pateksim į keblią padėtį, kadangi svarstant biudžetą (ir pernai buvo iškilęs tas klausimas, ir šiemet), mes iki šiol neturim patvirtinto valstybinės reikšmės paminklų sąrašo. O kada tvirtinam lėšas Paminklotvarkos departamentui, tada ir neaišku, kokiems paminklams valstybė yra ypač įsipareigojusi ir privalo finansuoti jų priežiūrą, kokiems ne. Tas sąrašas buvo pateiktas pereitų metų vasaros viduryje, ir iki šiol mes jo vis nesvarstom. Vadinasi, mes pateksime į keblią padėtį svarstydami ir šių metų biudžetą. Tuo labiau kad mes esame priėmę Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymą ir pagal tą įstatymą mes turim turėti tokį sąrašą. Juk ir Konstitucija įpareigoja, kadangi pasakyta, jog tie valstybinės reikšmės paminklai yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs teisi, bet tik iš dalies. Dėl šio įstatymo, kaip ir dėl kai kurių kitų, reikia tartis su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Jie bent kol kas neteikė, todėl ir aš negaliu teikti Seniūnų sueigai ir Seimui.
Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, prašyčiau šios pateiktos darbotvarkės 11 klausimą įrašyti į 9 dienos darbotvarkę, jeigu būtų galima.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubertavičiau, aš bijau, kad šis klausimas gali likti su klaustuku. Ir štai dėl ko. Ar tikrai tam momentui Vyriausybė pateiks raštu savo išvadą? Ar pateiks?
K.KUBERTAVIČIUS. Lyg ir buvo sutarta...
PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, paliekame. Aš nesiūlau jo išbraukti, bet jeigu užklius, tai aš tada oficialiai negalėsiu įrašyti į darbotvarkę. Į 7 neįrašysime. Gerai. Dabar kolegos, kurie prie mikrofonų. Prie centrinio mikrofono kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes Seniūnų sueigoje kalbėjome, kad ateinančią savaitę bus Indėlių grąžinimo įstatymo pateikimas. Aš jo nematau. Tada iškrito 12 klausimas. Gal būtų galima čia įrašyti?
PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti tą patį, ką kolegai V.Zimnickui. Aš nemačiau jo įregistruoto. Jeigu jis įregistruotas, tai tada tikrai turime įrašyti, nes esame įsipareigoję pagal ankstesnį Seimo nutarimą. Bet jeigu jis neįregistruotas, aš jo negaliu įrašyti.
F.KOLOSAUSKAS. Projektas pas mus komitete yra.
PIRMININKAS. Tai neturi reikšmės. Turi būti oficialiai viskas padaryta, kaip numato mūsų Statutas.
F.KOLOSAUSKAS. Mes pasitikslinsime. Gerai?
PIRMININKAS. Bus - įrašysime. Kolega M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Dėl 13. Pastaruoju metu Vyriausybė priėmė sprendimą atidėti tą projektą.
PIRMININKAS. Aš turėjau vilties, kad iki lapkričio 9 d. bus galima svarstyti. Iki lapkričio 9 d., bet jeigu ne, tai, žinoma, neįrašysime į darbotvarkę. Jis irgi yra labai kilnojamas ir nusibodo, gerbiamasis Pronckau.
M.PRONCKUS. Sutinku.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vis pasigendu Tabako kontrolės įstatymo projekto priėmimo teikimo Seimui. Jis buvo mūsų įrašytas, kad rugsėjo-spalio mėn. bus, o dabar lapkričio mėnuo ir jūs dar nenumatote jo teikti balsuoti. Viskas yra parengta. Visi komitetai svarstė, visi palaimino. Taigi aš prašyčiau įrašyti į kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jeigu yra taip, kaip jūs sakote, tai tada ne į šitą savaitę, bet į vieną iš vėlesnių tikrai bus įrašytas. Jeigu yra taip, kaip jūs sakote.
K.KUZMINSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega L.Alesionka. Prašom.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš nematau savaitės darbotvarkėje labai svarbaus klausimo - Įmonių įstatymo pataisos dėl narkotinių ir psichotropinių vaistų. Abu profiliniai komitetai pritarė. Yra sveikatos ministro raštas, prašantis tai svarstyti skubos tvarka. Baigiasi vaistai. Vakar pasitarime, kur buvo komiteto pirmininkai, mes dar kartą prašėme, kad pačiame artimiausiame posėdyje jūs teiktumėte tą klausimą ypatingos skubos tvarka ir kad mes iš karto galėtume priimti. Viso labo ten tik vienas sakinys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Alesionka, ko gero, tai tas klausimas, kurį mes praleidome jau ne dėl kitų priežasčių, o dėl mūsų kaltės.
L.ALESIONKA. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 12 punktas iškrenta. 1 priklausys nuo to, kaip mes tuoj spręsime. Papildomai tai, ką siūlė kolega V.Zimnickas, kolega L.Alesionka, o kai kurie klausimai lieka su klaustuku ir dėl jų aiškinsimės, kai reikės formuoti konkrečią darbotvarkę. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu, ar nori kas balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. Kolegos, registracija! Klausimas susijęs su ratifikavimu. Prašom registruotis. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dar kartą registruojamės. Prašom registruotis. 59. Minimumas yra, tikėsimės, kad visi vieningai balsuos.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku transporto projektui finansuoti bei su Japonijos eksporto ir importo banku ratifikavimo" projektas Nr.1815 (priėmimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar yra 1-6 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku transporto projektui finansuoti bei su Japonijos eksporto ir importo banku ratifikavimo" projektas, kurio Nr.1815. Priėmimo stadija. Ar gerbiamasis R.Šarkinas dar nori ką nors pasakyti agituodamas Seimo narius? Prašom.
R.ŠARKINAS. Nėra daug ką pasakyti, nes projektas labai ilgai buvo svarstytas iki pasirašymo ir buvo leista pasirašyti ir pasirašius svarstyta. Visi pritarė. Aš prašyčiau ratifikuoti. Priimti nutarimą ir pradėti įgyvendinti labai svarbų mūsų valstybei projektą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra viena iš tų paskolų, kuri tikrai Lietuvai yra labai reikalinga. Žinoma, mes balsavome ne kartą ir už tokias paskolas, kur vienaip ar kitaip dūmeliais nuėjo, tačiau kada kalbama apie geležinkelius, kelius ir uostų rekonstrukciją ir darbus, tai, jeigu ji bus panaudota pagal tikslinę paskirtį, už tokią paskolą, žinoma, tiktai reikia pasisakyti už. Aš balsuosiu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų ši paskola buvo ilgai svarstoma, buvo svarstyta taip pat ir mūsų komitete. Mes taip pat esame pritarę. Aš manau, kad tai yra tikslinė paskola, šiandien labai reikalinga Lietuvai. Todėl siūlau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš pasisakydamas už irgi noriu priminti, kad ši paskola tikrai yra ir tikslinė, ir vykdoma ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių naudai. Todėl, manau, šitą paskolą pateisins tai, kad bus padaryti ir keliai, ir kitos transporto priemonės sutvarkytos, ir Lietuva taip pat galės įsijungti į bendrą Europos struktūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas. Atsiprašau, kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums labai svarbu, kad visa transporto sistema būtų kuo geriau išvystyta. Savų lėšų turime nepakankamai. Todėl kviečiu visus pritarti šiai paskolos sutarčiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. 4 Seimo nariai pasisakė už. Ar kas nors prieš? Kolega F.Kolosauskas prieš? Už. Kolega S.Malkevičius?
S.MALKEVIČIUS. Už.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius irgi už.
Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisiją prašyčiau stropiai skaičiuoti. Gerbiamąjį K.Dirgėlą prašyčiau kur nors atsisėsti. Kolega Dirgėla, labai svarbus balsavimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku transporto projektui finansuoti bei su Japonijos eksporto ir importo banku ratifikavimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 66 Seimo nariams balsavus už ir tik 1 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku transporto projektui finansuoti bei Japonijos eksporto ir importo banku ratifikavimo" priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis ministre.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo" projektas Nr.1805(5) (priėmimo tęsinys) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, yra dar 5 minutės. Siūlau netęsti ir šiek tiek ankstėliau pradėti nagrinėti 1-7 darbotvarkės punktą. Galim? (Balsai salėje) Pranešėją A.Salamakiną kviečiu į tribūną. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo" projektas. Priėmimo tęsinys. Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pranešti, kad mes vėl turime svečių. Jaunojo bankininko klubo nariai prieš jus. Labai svarbūs žmonės ir dabar, ir, svarbiausia, ateityje. Prašom įsižiūrėti. (Plojimai) Ačiū.
Gerbiamasis Salamakinai, prašom. Kur mes sustojome?
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, mes pradėjome svarstyti 2 straipsnio pirmąją pastraipą. Tiksliau, gerbiamojo E.Bičkausko siūlymą. Už šį siūlymą siūlau balsuoti, kadangi mes jau lyg ir apsisprendėme, kad šį siūlymą reikia priimti.
PIRMININKAS. Vis dėlto siūlau dėl šventos ramybės, kad žodį tartų ir pats siūlymų autorius E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Bijau, kad mes vis dėlto nesuradome tokio bendro sutarimo, nors aš linkęs prie šito pasiūlymo. Galbūt mes galėtume... Aš dėl vedimo tvarkos keletą pasiūlymų turiu. Mes čia aptarėme.
PIRMININKAS. Prašom, dėstykite.
E.BIČKAUSKAS. Būčiau linkęs dėl vedimo tvarkos. Galbūt padarome taip: priimkime visus kitus nutarimo punktus, nes man atrodo, jokių esminių pastabų nėra. O paskui sugrįškime prie to ir galutinai apsispręskime. Tada aš keletą pasiūlymų irgi pasakysiu.
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašom. Gerbiamasis Bičkauskai, būkite prie mikrofono!
A.SADKAUSKAS. Aš manau, kad nėra logiška šį straipsnį praleisti, nes jis yra labai svarbus. Aš manau, kad tie žmonės, kurie truputį prieštaravo E.Bičkausko pasiūlymui, lyg apsisprendė ir galbūt šiandien jau neprieštaraus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kolega E.Bičkauskas, po to pranešėjas ir spręsime. (Balsai salėje) Dėl motyvų buvo kalbėta, bet, kaip sakiau, vis tiek vienas - už, vienas - prieš galės kalbėt. Bet aiškiai suformuluokim, dėl ko mes balsuosime.
Gerbiamasis Bičkauskai, jūs girdėjote projekto autoriaus nuomonę. Prašom. Jūs laikotės tos pačios savo nuomonės? Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Ne, aš savo pasiūlymo neatsisakau, savaime aišku. Bet jeigu norime, kad ta komisija normaliai dirbtų, tai reikia, kad būtų priimta iš esmės bendru sutarimu, kitaip mes nieko negalėsime padaryti. Todėl vien formaliai balsuoti, aš nežinau. Aš, aišku, balsuosiu už, bet tai gali sužlugdyti pačios komisijos darbą, nes jei opozicija, pavyzdžiui, nepasiūlys jokių kandidatūrų, mes vėl atsidursime tuščioje vietoje. Taigi gal geriau padiskutuoti ir...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime išspręsti formalų klausimą, ar atidedame šitą punktą, ar neatidedame. Nes pagal viską, jeigu projekto autoriai nesutinka, tai, žinoma, negalima, bet dėl demokratijos... (Balsai salėje. - Dėl vedimo tvarkos galima?) Prašom. Minutėlę. Dėl vedimo tvarkos dabar penki. V.Andriukaitis. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš čia stoviu jau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, pirmiausia reikia kreiptis "jūs".
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, galiu kalbėti?
PIRMININKAS. Taip. V.Andriukaitis, kuris yra mandagus, todėl pirmas. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar Seimo seniūnų sueigoje buvo diskutuota dėl šitos problemos ir Seimo seniūnų sueigos metu buvo apsvarstyta tokia kompromisinė formulė, kurią gerbiamasis E.Bičkauskas šiuo metu turi. Kita vertus, iš tikrųjų problema yra labai rimta, kad ši komisija dirbtų. Aš kalbėjau su opozicijos konservatorių atstovais. Jie iš principo neneigia būtinybės dirbti šioje komisijoje, tik jie norėtų, kad pasitikėjimo principu būtų išlaikyta visiškai normali proporcija. Todėl netgi ir pirmasis variantas, kuris buvo pagrindiniame projekte, galėtų būti lengvai papildytas. Aš manau, kad abu šituos papildymus gerbiamasis E.Bičkauskas turi raštu ir Seimas tikrai galėtų priimti protingą sprendimą, nes turbūt visi norime, kad pasitikėjimo principu komisija būtų suformuota. Formaliu balsavimo principu komisijos formavimas rezultato tikrai neduos. Tai šia prasme aš siūlyčiau, kad gerbiamasis E.Bičkauskas dabar pakomentuotų tas alternatyvas, kurios gali būti visam Seimui priimtinos.
PIRMININKAS. Pirmiausia kolega V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Pagaliau, pone Pirmininke. Labai jums ačiū. Tam, kad žmonės žinotų, apie ką mes kalbame, ne dėl to, kad kažkoks punktas priimtas, kažkoks nepriimtas. Aš noriu pasakyti, kad mes kalbame apie Seimo komisiją, kuri tirs korupcijos atvejus. Tai visi turi įsisąmoninti. Pone Pirmininke, kada mes Aukščiausiojoje Taryboje pabaigoje visai negalėjome dirbti, o dėl to, kad jūs labai sustiprėjote, o mes labai susilpnėjome, mes padarėme vidaus derybų grupę ir tada derėjomės, ką įrašyti į darbotvarkę, ko neįrašyti. Jūs tai atsimenate. Jūs buvote vienas iš derybininkų, pone Juršėnai. Kiek aš atsimenu. Man atrodo, mes prieiname pagaliau po trejų metų prie to, kad stovime ant vieno pagrindo - sudaryti komisiją ir pagaliau dirbti. Vieną sykį baigti su ta korupcija Lietuvoje arba pradėti baigti ją, arba ji pribaigs mus. Aš siūlau padaryti pertrauką, padaryti darbo grupes, duoti tiems žmonėms mandatus, kad jie žinotų, jog atstovauja frakcijai ir kad paskui būtų balsavimai. O taip, kai išeina vienas žmogus, Seimo Pirmininkas pradeda dešimt minučių anksčiau, niekas nežino, kas čia darosi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, pranešėjas nesuprato, ko jūs norite. Bet ne apie tai kalba. Dabar kolega F.Kolosauskas ir po to kolegos, kurie stovi dešinėje, ir daugiau nė vieno.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, mes gaištame laiką visiškai be reikalo. Pirmiausia mes turime apsispręsti dėl principinių dalykų, o po to dėl visų kitų. Dabar mums opozicija siūlo atvirkščiai: apsispręsti dėl visų šalutinių, o principinius dalykus spręsti po dviejų mėnesių. Tai komisija tada visiškai nieko nepadarys.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, tamstą dar kartą įspėju dėl nemandagumo. Į vyresnį žmogų kreipiatės "tu". Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš matau, kad Statuto nesilaikymas, ką, man atrodo, jūs šiuo metu darote, veda mus į aklavietę. Ir matoma iš anos pusės, kad bandoma dar kartą atidėti šio klausimo ir šio nutarimo sprendimą. Aš siūlau laikytis Statuto. Yra raštu pateiktas E.Bičkausko siūlymas. Prašom - mes už jį balsuokime. Kitų pasiūlymų mes neturime ir negavome. Jeigu kas nors ką nors kišenėje turi, tegu ištraukia iš kišenės. Mes su E.Bičkausko pasiūlymu sutinkame. Kodėl jūs nesilaikote Statuto?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, prašome neaiškinti. Aš kaip tik laikausi ir mes kalbame apie tai, kad pagal Statutą mes galime sukeisti straipsnių arba dalių priėmimo eilę. Statutas tai leidžia. Gerbiamasis Sadkauskai, prašome nevadovauti. Kai jūs būsite mano vietoje, tada aš tamstai patarinėsiu, o jūs manęs neklausysit. Taigi kolega B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Į mikrofoną.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man susidarė įspūdis, kad tiek vienoje pusėje, tiek kitoje pusėje esama žmonių, kurie nesuinteresuoti, kad būtų kovojama prieš korupciją. Suinteresuoti, kad būtų šnekama apie korupciją ir kad šnekos liktų šnekom. Jeigu mes atidėliosime, tai aš suprantu, kad kaip tik šis pasiūlymas išeina iš tų žmonių, kurie nesuinteresuoti, kad pagaliau būtų įvardyta korupcija. Aš laikausi to principo: nesvarbu man, ar iš kairės, ar dešinės, ar mano frakcijos, ar iš opozicijos, jeigu jis yra vagis, tai jis yra vagis. Jis neturi partiškumo ir politinės nuostatos. Mes visi vienodai turime į šitą žiūrėti. Mes neatidėliokime. Turbūt komisija turi būti iš tų žmonių, kurie Lietuvoje kelia pasitikėjimą, o ne iš politikuojančių. Tačiau mes žinome, kad iš tikrųjų tas žmogus, nesvarbu kokiai frakcijai priklausytų, bet jis nuoširdžiai ieškos ir analizuos, ar yra, ar nėra, ir jokių nuolaidų nebus daroma, jeigu bus įrodyta, kad taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nutarimą mes šiandien priimsime, tik klausimas, kada baigsime posėdį. Taigi kuo ilgiau ir daugiau kalbėsime, posėdis bus, garantuoju, užbaigtas, bet vėliau.
Taigi dabar, gerbiamieji, balsuosime, ar iš eilės, taip, kaip yra pateikta pranešėjo, priimame, ar sukeičiame vietomis. O dėl esmės balsuosim vėliau. Prašom. Iš jūsų pusės kalbėjo kolega V.Jarmolenka, labai atsakingas konservatorius. Prašom registruotis ir netriukšmauti. O po to, kai dėl esmės, gerbiamasis K.Skrebys kalbės pirmasis. Prašom registruotis.
69 Seimo nariai. Balsavimas dėl to, ar priimam nutarimo projektą iš eilės, t.y. dabar 2-1 dalis ir po to taip toliau, ar 2-1 dalį praleidžiam. Tai yra balsavimas alternatyvus: kas už tai, kad eitume iš eilės, kaip siūlo pranešėjas ir kai kurie Seimo nariai, tas balsuoja už, kas mano, kad reikia kitaip, balsuoja prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Priėmimas iš eilės - mygtukas "už", vieno straipsnio dalies praleidimas - mygtukas "prieš". Prašom.
Už pirmąjį variantą - 36, už antrąjį variantą - 17. Pasirinktas pirmasis variantas, todėl dabar prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kaip žadėjau, kolega K.Skrebys - pirmasis. Kolega A.Bendinskas - antrasis. Kompiuteryje pirmasis buvo užsirašęs kolega K.Skrebys, antrasis - kolega A.Bendinskas. Jie ir kalbės. Prašom. Kolega K.Skrebys. O pasiūlymų autorius taip pat galės kalbėti. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš noriu pasakyti, kad mes pasisakom už tą variantą, kuris buvo pagrindiniame nutarimo projekte. Ir galima tik prisijungti prie tų žodžių, kuriuos pasakė ponas B.Genzelis, kad šioje komisijoje turi būti visi gerbiami ir tie žmonės, kuriais visi pasitiki. Tačiau, dovanokit, aš nenoriu sutikti, kad LDDP turi nustatyti, kurie žmonės yra gerbiami ir kuriais pasitikima. Mes esam kategoriškai prieš, kad opozicijos atstovus į šią komisiją parinkinėtų būtent LDDP frakcija. O dėl tos pataisos - tai, suprantat, jeigu mes eisim tokiu keliu, kad kažkas pasirašo pataisas tam, kad taptų komisijos pirmininku, tai mes nueisim labai toli.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Matot, norint susitarti ir nebijant išaiškinti tą korupciją, kuri tikrai egzistuoja Lietuvoje, man atrodo, nereikia ieškoti to, ko mes niekur nepadėjom. Jeigu nori ir iš karto atrodė, kad visa dešinioji pusė tikrai nori (jie net buvo šito iniciatoriai), dabar kažkodėl jie perša mintį, kad jiems kažkas kažką turi parinkti, kažkur kažką padaryti. Visi tie, kurie tikrai nuoširdžiai nori dalyvauti šioje antikorupcinėje veikloje, tikrai turės puikią dirvą. Aš manau, kad tolesni išvedžiojimai, tuo labiau filosofiniai išvedžiojimai, visiškai ne vietoje.
PIRMININKAS. Prašom. Dar sykį siūlymų autorius kolega E.Bičkauskas, po to - pranešėjas. Prašom, gerbiamasis Bičkauskai.
E.BIČKAUSKAS. Vis dėlto aš replikuosiu kolegai K.Skrebiui, kuriam jau sakiau Seniūnų sueigoje, kad jeigu kalbama apie mano asmenybę, tai aš pasiruošęs viešai įsipareigoti nebūti jokiu pirmininku, o jeigu dar reikės - net ir nedalyvauti (nors nenorėčiau šito) toje komisijoje. Taigi tegul kolega K.Skrebys susilaiko. Visiškai pritariu ponui B.Genzeliui, kad reikia priimti šį nutarimą, bet problema štai kokia: mes galim priimti nutarimą, bet nesuformuoti komisijos. Ir kas iš to? Bus "žalias" nutarimas. Todėl ir reikia ieškoti tam tikro susitarimo. Jeigu Pirmininkas ir pranešėjas leistų, aš siūlyčiau tokį variantą: mes ir su ponu A.Sadkausku aptarinėjom tris variantus, iš kurių pasirinktume vieną priimtiną. Vienas variantas tas, kurį aš siūliau kaip pataisą, kadangi yra suformuluotas raštu. Antrasis variantas būtų, kad Seimo LDDP frakcija siūlo šešis komisijos narius iš opozicijos ir iš nefrakcionuotų. O opozicija ir nefrakcionuoti iš tų šešių pasirenka tris. Trečiasis variantas - nefiksuoti šios tvarkos. O esmė būtų, kad Seimo narių kandidatūros tvirtinamos abipusiu - pozicijos ir opozicijos - frakcijų sutarimu. Trys pasiūlymai: pirmasis - kad po tris, antrasis - kad šešis; ir opozicija, ir pozicija pasirenka iš tų šešių sau tris priimtinus. Trečiasis - visiškai nefiksuoti, tiktai fiksuoti abipusį susitarimą. Galbūt tokią išeitį pasirinkim, ir tada viskas atsistos į savo vietas.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Bičkauskai, gerbiamieji kolegos, aš negaliu nepasakyti, kad raštu yra pateiktas tiktai siūlymas, kuris yra pagrindiniame tekste, - pirmasis siūlymas, kuris jūsų suformuluotas. Ne, gerbiamieji kolegos, pranešėjas, ir balsuosim, užtenka debatuoti. (Balsai salėje) Prašom netriukšmauti. Gerbiamasis pranešėjas.
A.SALAMAKINAS. Norėčiau atsakyti į klausimą, kodėl...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Salamakinai, prašom šnekėti. Jeigu kolega A.Baležentis yra nemandagus, tegul stovi...
A.SALAMAKINAS. Norėčiau atsakyti, kad visi konservatorių siūlymai, kuriuos teikė ponas V.Žiemelis, yra priimti ir yra į projektą Nr.5 visi tie straipsniai įtraukti. Dabar dėl gerbiamojo E.Bičkausko siūlymo vis dėlto išskaidyti į tris dalis tai, ką jis pateikė. Aš pritarčiau antrajam siūlymui. Galima sutikti, tegul pasiūlo po šešis viena ir kita pusė, o po to atsirinkti, kas vis dėlto ten bus. Tai yra dar vienas žingsnis, kurį mes žengiame į opozicijos pusę. Aš tiktai negaliu suprasti, kodėl jie šiam siūlymui prieštarauja. Kai mus kiekvieną dieną kaltina... vagimis ir visa kita, mes atiduodame ir vadovavimą komisijai, ir lygiais pagrindais sudarome komisiją, ir jūs dar nesutinkate. Na, aš šito nesuprantu.
PIRMININKAS. Minutėlę! Galės A.Kubilius kalbėti. Minutėlę! Kadangi čia vis dėlto pranešėjas teikia...
A.SALAMAKINAS. Todėl aš siūlau pritarti...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau! Kad A.Baležentis be eilės kalba, tai suprantama, bet pranešėjas turi laukti eilės. Gerbiamieji kolegos, čia yra patikslintas variantas. Aš noriu pats suprasti ir kad visiems Seimo nariams būtų aišku ir radijo klausytojams, kurie taip pat klausosi. Vadinasi, gerbiamasis Salamakinai, jūs patobulinat gerbiamojo E.Bičkausko pasiūlymą? Siūloma ne po tris, bet po šešis. Teisingai supratau? Ačiū.
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar A.Kubilius ir A.Baležentis. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke ir gerbiamieji kolegos! Ar girdėti, ar ne?
PIRMININKAS. Girdėti. Prašom, gerbiamasis Kubiliau. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau, kad šioje Seimo salėje būtų kiek nors mažiau demagogijos, nors aš suprantu, kad iš kairės pusės yra sunku tikėtis tokių dalykų. Aš noriu pasakyti labai kategoriškai ir aiškiai: mes esam už šią komisiją, tačiau mes norėtume, kad toje komisijoje būtų tie žmonės, kurie gali tokioje komisijoje dirbti. Jūs vakar pasiūlėte, gerbiamasis A.Sadkauskas pasiūlė, iš mūsų frakcijos, pavyzdžiui, poną E.Jarašiūną. Mes juo labai pasitikime, tačiau aš jo pats paklausiau. Pasirodo, kad pono E.Jarašiūno niekas nebuvo klausęs, ponas A.Sadkauskas nebuvo klausęs. Ponas E.Jarašiūnas įgaliojo mane oficialiai pareikšti, kad jis negali šioje komisijoje dirbti, nes jis yra labai užsiėmęs su Konstitucijos pataisa, su kuria irgi Seimo pavedimu dabar dirba. Mes siūlome iš savo frakcijos kolegą V.Žiemelį ir norėtume, kad šis pasiūlymas dabar būtų priimtas. Dabar jūs kažkodėl bijote poną V.Žiemelį įtraukti į šią komisiją ir galvojate, kad jis atras per daug korupcijos faktų jūsų pusėje. Tai šitaip ir kalbėkime - labai konkrečiai. Mes sutinkame ir norime, kad ši komisija būtų, bet mes reikalaujame, kad ši komisija dirbtų, o ne būtų vien tiktai priedanga kažkokioms demagogijoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke...
PIRMININKAS. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Šį klausimą, kurį mes dabar sprendžiame, kaip yra padalijamos vietos tyrimo komisijoje, reglamentuoja Statuto 77 straipsnis. Ten labai aiškiai pasakyta, kaip sudaromos tokios komisijos. Nekiltų jokių diskusijų, jeigu mes dirbtume pagal jūsų parengto ir jūsų patvirtinto Statuto 77 straipsnį. Aš kaip vieną iš variantų siūlau komisijos formavimą svarstyti būtent pagal 77 straipsnį. Manau, kad diskusijų tada būtų mažiau iš abiejų pusių. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, ačiū, kad priminėt 77 straipsnį, aš jį garsiai paskaitysiu. "Tam tikrais atvejais Seimas gali nustatyti ir kitokią komisijų sudarymo tvarką, tačiau niekada jų negali sudaryti vienos frakcijos ar vieno regiono atstovai." Taigi, ką siūlo kolegos ir A.Sadkauskas, ir E.Bičkauskas, atitinka 77 straipsnio paskutiniosios dalies reikalavimus. Tokia yra teisybė, gerbiamasis Baleženti. Kolega A.Kunčinas, ir viskas.
A.KUNČINAS. Norėčiau pritarti Seimo nariui A.Kubiliui, kuris sakė, kad kolega E.Jarašiūnas tikrai daug dirba. Iš tikrųjų taip yra. Tačiau man labai kelia abejonių V.Žiemelio, kuris net nedalyvauja komiteto posėdžiuose, kandidatūra. Manyčiau, kad išties yra užsiėmęs kitais reikalais ir Seimo pareigos jam yra labai neįdomios. Todėl, aš manyčiau, siūlant tokį žmogų reikėtų pažiūrėti, kaip jis dirba Seime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Diskusijų užtenka. Prašom registruotis. Balsuosim alternatyviai. Prašom registruotis. Alternatyvos bus tas tekstas, kuris yra pagrindiniame tekste, ir patobulintas kolegos E.Bičkausko pasiūlymas: Seimo opozicijos, frakcijos, nefrakcionuoti Seimo nariai pasiūlo į šią komisiją po šešis, bet atitinkamai opozicija ar pozicija išrenka tris.
75 Seimo nariai. Kolegos, dėmesio! Kadangi pagrindinis tekstas yra pirmasis, tai bus mygtukas "už". Tai yra tas tekstas, kad Seimo LDDP frakcija komisijos nariais pasiūlo tris savo frakcijos, Seimo opozicijos ir kiti pasiūlo tris... Tai yra mygtukas "už". Mygtukas "prieš" - už modifikuotą kolegos E.Bičkausko pasiūlymą. Ar aišku? Gerbiamieji kolegos, mygtukas "už" - pagrindinis tekstas, kurio neremia pranešėjas, ir mygtukas "prieš" - kolegos E.Bičkausko pasiūlytas ir pranešėjo paremtas, bet pataisytas variantas. Ar aišku? Prašom... (Balsai salėje) Prašom pasiruošti balsuoti. Už pagrindinį variantą - už, už kolegos E.Bičkausko šiek tiek patobulintą variantą - mygtukas "prieš". Susilaikę neskaičiuojami.
Už - 24, prieš - 47 plius kolega A.Salamakinas - 48. Pasirinktas... Prašom. 25 - už. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau! Aš norėjau ir savo replikoje prieš tai aš sakiau, kad esmė yra ne procedūra, vienokia ar kitokia procedūra. Jūs "perlaužėt" į šitokią procedūrą. Bet esmė yra pavardės, kurios bus pasiūlytos. Ir susitarimo reikalas. Todėl aš niekaip nesuprantu, kodėl vakar Seimo Pirmininkas pavedė Seniūnų sueigai išspręsti šį klausimą, Seniūnų sueiga nieko neišsprendė, nieko nesusitarė, šiandien šis klausimas yra forsuojamas. Aš matau, kad ponas A.Salamakinas ir kiti jo kolegos iš LDDP specialiai torpeduoja šios komisijos sukūrimo reikalą. Jeigu norit, kad ši komisija dirbtų, tai iš tikrųjų ieškokim visų pirma pasitikėjimo čia, Seimo salėje, dėl visų procedūrų, o ne spauskite su savo dar likučiais 68...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti tai, kas buvo aptarta Seime praėjusį kartą: Seniūnų sueiga bando suderinti, o jeigu nesuderins - vis tiek turės spręsti Seimas, kadangi Seimas norėjo tai išspręsti jau praėjusią savaitę. Gerbiamieji kolegos, ar dėl 2 punkto daugiau yra kokių pataisų, papildymų? Čia yra pačių autorių pasiūlymas, kad pavardės būtų pateiktos per savaitę. Sutinkam su tuo? Ačiū. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso 2 punkto? Prašom. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad nuo tokių komisijų sudarymo korupcija Lietuvoje nesumažės. Ir jeigu jau sudaroma dar viena papildoma komisija tai korupcijai tirti, na, aišku, ji kažkiek patenkins tam tikrų Seimo narių galbūt savas pretenzijas kovoti su korupcija, ieškoti ne šaknų, o kovoti su priežastimis, kurios yra Lietuvoje. Jeigu kalbėtume apie komisijos narius, kaip ji sudaroma, aš manau, kad ji turi būti sudaroma tik susitarimo principu. Jeigu skiriama opozicijai tiek ir tiek vietų, tai opozicija turi pati iš savo tarpo išrinkti 3 ar 6 žmones, kurie įeis į tą komisiją. Niekas negali jai arba kitai pusei primesti konkrečių pavardžių, nes tai yra nonsensas ir tai ves į susiskaldymą tarp Seimo narių, ir ves prie to, kad ta komisija iš esmės nedirbs.
PIRMININKAS. Dovanokit, jūs už 2 punktą pasisakot ar ne? Ar prieš? Dabar mes kalbam dėl 2 punkto. Tai yra nutarimo 2 punktas, visas 2, kadangi niekas jokių pataisų neteikė. Gerbiamasis Plečkaiti, už ar prieš?
V.P.PLEČKAITIS. Dėl viso pasisakau.
PIRMININKAS. Dėl viso dar anksti.
V.P.PLEČKAITIS. Neturi reikšmės už ar prieš. Aš manau, kad būtų svarbu išlaikyti tokį bendro susitarimo principą.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Dar kartą... Aš nelabai supratau, ką Pirmininkas vadina 2 punktu, kai čia yra 2 punkto 2 papunktis. Taip reikėtų sakyti.
PIRMININKAS. Matot, gerbiamasis Kubiliau, dėl 2 papunkčio nekalbam, kadangi nebuvo jokių pataisų ir siūlymų. O kalbam...
A.KUBILIUS. Tai...
PIRMININKAS. Minutėlę! Nėra jokių pataisų ir siūlymų, todėl balsuojama už visą arba prieš visą. Prašom.
A.KUBILIUS. Taip. Bet dėl 2 papunkčio kalbam, taip?
PIRMININKAS. Ne, dėl viso 2 punkto.
A.KUBILIUS. Tai tvarka, gerai.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šio 2 punkto 1 papunktis, dėl kurio balsavo LDDP, taip, kaip sakė kolega V.Plečkaitis, yra iš esmės ydingas. Ir aš noriu labai aiškiai fiksuoti mūsų frakcijos nuomonę: jeigu į šią komisiją nebus leista mūsų frakcijai pasiūlyti tokio asmens, kurį mes norime pasiūlyti, mes galime derėtis, galime tartis ir t.t. - tinka, netinka, bet jeigu už mūsų frakciją be jokio tarimosi nutars LDDP, mes nematome jokio reikalo dalyvauti šios komisijos darbe ir imituoti, kad štai, yra komisija, LDDP pradėjo kovą su korupcija. Imitacijų buvo jau visus 3 metus, Prezidentas imitavo, kiti čia pirštines mėtė kovai su korupcija ir t.t., ir t.t. Turime šiandien tokią situaciją, kokią turime. Todėl arba pradedam ir rimtai pradedam, arba šito žaidimo daugiau iš tikrųjų nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom dėl 2 nutarimo punkto.
A.BENDINSKAS. Visai teisingai, ne dėl kokio kito. Aš tiktai noriu pasakyti, kad didžiai gerbiamas Seimo narys A.Kubilius turėtų parinkti žodžius ir neįžeidinėti kitų savo įtarinėjimais. Įtarinėjimus jis turi pasilikti sau, savo žmonai ar kitiems, bet ne Seimo nariams. O jeigu jis įtaria savo žmoną, o ne Seimo narius, tai yra kita kalba. O Seimo nariams įtari-mus jis gali pagrįsti, nes ir Konstitucijoje numatyta apkaltos tvarka. Todėl aš manyčiau, kad vis dėlto čia ieškant galimybių, kaip šį klausimą "nustumti" kuo toliau, tai, žinoma, galima surasti. Bet man labai keista, kad tie žmonės iš dešinės pusės, kurie inicijavo šį reikalą, ir jis tikrai reikalingas, ir tikrai būtinas, ir aš buvau labai nusiteikęs, kad nors vieną kartą jau ir dešinė pritaria kairei, o kairė - dešinei, kad reikia šį klausimą spręsti, dabar suranda kažkokių formalių, visiškai niekam nereikalingų ir nepagrįstų nuomonių kaip nors šį klausimą suvelti ir nustumti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad aišku. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas nutarimo 2 punktas su patikslintu 1 papunkčiu, tas balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Už 2 nutarimo punktą. Prašom balsuoti.
41 plius pranešėjas - 42, 20 - prieš, 4 susil... (Balsai salėje) Vyrai! Jau per daug kai kam kai kas neveikia. Gerai, ačiū. 2 punktas priimtas.
Dėl 3 pataisų nebuvo. Prašom, pranešėjau.
A.SALAMAKINAS. 3 punktui yra gerbiamojo A.Sadkausko pataisa, kuri truputį patikslina komisijos veiklą. Siūloma įterpti...
PIRMININKAS. Jūs priimat?
A.SALAMAKINAS. ... po žodžio "tik Seimo komisijai" įterpti "komisijos veiklos metu", o po žodžių "tiesioginio darbo" įterpti "paliekant pareigybinį statutą ir darbo užmokestį pagrindinėje darbovietėje". Mes siūlome pritarti šiems siūlymams ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Dėl 3 punkto nori kas kalbėti? A.Endriukaitis. Prašom. Dėl 3 punkto.
A.ENDRIUKAITIS. Gerai, man pristatantysis paaiškino, kad visus V.Žiemelio jūs priėmėt... Bet aš turiu tą projektą.
Ar jis atsisakė? Tarkim, Seimo LDDP frakcija pasiūlo vieną trečdalį, o opozicija pasiūlo du trečdalius narių į komisiją. Buvo toks V.Žiemelio pasiūlymas. Kodėl už jį nebuvo balsuota tada?
A.SALAMAKINAS. Galima?
PIRMININKAS. Prašom. Čia buvo senajam variantui.
A.SALAMAKINAS. Noriu atsakyti gerbiamajam A.Endriukaičiui, kad tai pažeidžia mūsų Statutą. Galima sudaryti tiktai lygiais pagrindais, tačiau kai opozicija sudaro daugumą, na, mes negalėjome šito siūlymo priimti todėl, kad jis yra antistatutinis.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Ačiū. Aš neturiu...
PIRMININKAS. Pritariate?
J.KAROSAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, kolegos, registruotis. Dėmesio! Prašom registruotis.
84 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas šio nutarimo 3 punktas su paskutiniosios pastraipos patikslinimu? Kas už, prašom balsuoti.
Už - 32, prieš - 24, 10 susilaikė. Prašom pasiruošti perbalsuoti. (Balsai salėje) Todėl, kad tokia posėdžio pirmininko valia. Pagal Statutą neprivalau aiškinti. (Triukšmas salėje) Dėmesio! Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas 3 punktas, prašom balsuoti. Susilaikę skaičiuojami. (Balsai salėje) Dėmesio! Kas už 3 punktą, prašome balsuoti pakartotinai.
Už - 33, t.y. 34, prieš - 27, susilaikė 11. Nepriimta. (Triukšmas salėje) Nepriimta tai nepriimta, nieko negaliu padėti. Kaip pageidavote, taip ir įvyko. Jūs juk priešinotės.
Dabar 4 punktas. Pataisų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom dėl 4 punkto kalbėti.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima ar ne?
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, pasirodo, kad pranešėjas visiškai neatsižvelgė į kolegos V.Žiemelio pataisas. Pasiūlė 3 punktą, kur yra sudaroma tyrimo grupė, bet sudaroma ne Seimo sudarytos komisijos sprendimu, o sudaroma Prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos ir t.t. deleguotų asmenų. Mes tokiam dalykui nepritariam, bet tai yra esminis punktas. Mes nepritariame pačiam sudarymo mechanizmui, bet reikalaujame, kad būtų sudaryta tokia tyrimo grupė. Dabar jūs einate toliau... Aš siūlau vis dėlto galbūt sustoti ir nepriiminėti, o sudaryti rimtą derybų grupę, kaip sakė ir kolega V.Jarmolenka, ir susitarti iš principo dėl visų dalykų, o nevaryti per balsavimo mechanizmą, kai matome, kad net ir jūsų frakcijoje nėra aiškaus sutarimo.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis pranešėjas.
A.SALAMAKINAS. Aš čia stovėdamas nemačiau, kaip kas balsavo. Tačiau jeigu nepritarta 3 punktui, ką gi darysi. Siūlau priimti 4.
PIRMININKAS. Prašau. Dėl 4 punkto...
A.SALAMAKINAS. Nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Nėra. Prašom, vienas - už, vienas - prieš. Prašom. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš pasisakau už todėl, kad jau vis dėlto turbūt ir besiklausantiems Lietuvoje, ir čia, salėje esantiems turbūt jau nusibodo šitas filosofinis žaidimas: vienąsyk - už, kitąsyk - prieš. Priimam 4 straipsnį ir einam toliau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Galima tik prieš tą punktą kalbėti.
A.SADKAUSKAS. Aš prieš negaliu kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas. Prašom dėl 4 punkto.
A.BASKAS. Pone Pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, aš labai prašau atkreipti dėmesį, kad komisijos sudarymo procedūra lemia komisijos veiksmingumą. Jeigu prokuratūra ir kitos institucijos dirbtų nepriekaištingai, šitos komisijos nereikėtų. Jeigu jos dirba priekaištingai, tai joms negalima suteikti teisės, kad jos sudarytų komisijas ir grupes. Kaip tik reikia sudaryti pagal kitą principą, atsižvelgiant į tai, kaip siūlo A.Kubilius. Labai prašau atkreipti dėmesį į šį dalyką. Tikrai čia yra kiekvienos komisijos dėsniai. Nuo sudarymo principo priklauso jos tendencingumas, objektyvumas, veiksmingumas. Tai sakau, kad mes kaip tik dabar turime tokį atvejį. Dėl Prokuratūros ir kitų institucijų aplaidumo iškilo reikmė steigti šitą komisiją. Dabar jūs numatote, kad tą grupę sudarys, žmones skirs Prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija...
PIRMININKAS. Neliko šito punkto, gerbiamasis Baskai!
A.BASKAS. Tai labai apgailestauju, todėl ir kalbu.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Jau kalbėta. Reikėjo laiku užsiregistruoti. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 4 punktas, prašom balsuoti.
57 - už, 1 - prieš, 9 susilaikė. Punktas priimtas.
5 punktas. Irgi, atrodo, nebuvo papildymų.
A.SALAMAKINAS. Dėl 5 punkto nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Prašom. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 5 punkto?
Kolega P.Tupikas. Prašom. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Dėl 5 punkto aš norėčiau pastebėti viena. Aš nesutinku, jog siūlo išbraukti "išskyrus Lietuvos Respublikos Prezidentą". Aš manau, jis galėtų pateikti daug duomenų, nes turi labai daug informacijos. Siūlyčiau neišbraukti šitos institucijos iš tos komisijos darbo sferos.
PIRMININKAS. Pasiūlymas teikiamas nenustatyta tvarka. Kolega A.Sadkauskas dėl 5 punkto.
A.SADKAUSKAS. Man atrodo, kad gerbiamajam A.Vaišnorui reikia paskaityti Konstituciją dėl Prezidento. Jis yra neliečiamas. Jam yra tiktai apkaltos būdas. Čia mes negalime rašyti taip, kaip jis siūlo. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 5 punktas, balsuoja už. Kas mano kitaip, kitaip balsuoja. Prašom.
41 plius kolega A.Salamakinas - 42 už, 20 - prieš, 7 susilaikė. Punktas priimtas.
Dėl 6 irgi, atrodo, pastabų nebuvo.
A.SALAMAKINAS. Dėl 6 pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime priimti? (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.
7 punktas. Dabar "KTG" turi būti išbraukta.
A.SALAMAKINAS. Taip. Kadangi mes nepriėmėme 3, tai turime išbraukti "ir KTG nariai", toliau palikti kaip tekste.
PIRMININKAS. Taip. Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti? Priimta.
Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlyčiau 7 punkte palikti KTG, kadangi aš tikiuosi, kad per savaitę mums vis dėlto pavyks su LDDP ir kitomis frakcijomis susitarti, jog tokia KTG būtų. Tiktai problema, kaip ir dėl pačios komisijos sudarymo, kilo dėl šitos KTG, t.y. tyrimo grupės, sudarymo tvarkos. Aš manau, kad tokia grupė yra būtinai reikalinga, ir tai yra esminis šitos komisijos darbo elementas. Aš labai apgailestaučiau, jeigu LDDP vis dėlto atsisakytų šito pasiūlymo, kuris buvo pateiktas mūsų kolegos V.Žiemelio.
Kitu atveju, aš tikiuosi, teks remtis šito nutarimo 4 punktu, kuris leidžia pasitelkti visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybės institucijų darbuotojus komisijai. Aš manau, kad tokiu atveju vis tiek komisija pasitelks prokuratūros, vidaus reikalų ir kitus atstovus. Bet užfiksuoti tokią struktūrą, kaip čia yra minima KTG, būtų labai naudinga pačiame nutarime.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet, gerbiamasis Kubiliau, kadangi esminis punktas jau yra atmestas, tai čia, be abejo, neturi likti. Balsuosime tiktai dėl punkto, kuris skamba: "Komisijos nariai gali skelbti tik komisijos sprendimu leistą skelbti informaciją."
Kolega A.Sadkauskas. Prašom. (Triukšmas salėje)
A.SADKAUSKAS. Na, aš kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad ypač konservatoriai tikrai nenori, jog ši komisija būtų kuo greičiau sudaryta. Dabar matau, kaip sujaukėme nepriimdami 3 punkto. Noriu akcentuoti, kad ne LDDP siūlė naujos tvarkos dėl komisijos narių pasiūlymą. Ne LDDP, siūlė iš nefrakcionuotų Seimo narių - būtent iš tos pusės, kurios nariai bus tie žmonės. Tai kam tie kaltinimai mums? Bet mes, matydami šiame siūlyme, kad tikrai gali būti neblogai sudaryta ta komisija, netgi siūlėme pavardes, iš kurių vieną paminėjo. Aš asmeniškai galiu paminėti ir daugiau: ir V.Bogušis, ir J.Dirgėla, ir K.Kuzmickas, ir V.Andriukaitis, ir Z.Šličytė, ir galų gale V.Žiemelis, ir E.Bičkauskas... Ką, blogi žmonės? Geri žmonės. Kodėl jūs jų bijote? Koks čia reikalas? Aš niekaip šito nesuprantu. (Triukšmas salėje) Jeigu norite sujaukti, tai galų gale aš dar kartą sakau. Ketvirtadienį, jeigu toliau taip bus, aš atsiimu šį projektą ir sakau, kad tiek konservatoriai, tiek kai kurie ir iš mūsų (galiu atvirai sakyti) nenori, jog ši komisija rimtai dirbtų.
PIRMININKAS. Ačiū už dėmesį. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 7 punktas? (Balsas salėje) Užtenka kalbėti, gerbiamasis Andriau Kubiliau, jūs jau dešimtą kartą dėl vedimo tvarkos. Užtenka! Prašom balsuoti. 7 punktas.
33 - už, 4 - prieš, 3 susilaikė. Priimta.
8 punktas irgi be KTG?
A.SALAMAKINAS. Taip. Įsteigti KTG buvo pono V.Žiemelio siūlymas, opozicija nepalaikė savo nario, todėl dabar belieka visur išbraukti iš įstatymo šitą grupę. Nežinau, kaip V.Žiemelis. Šiuo metu jo nematau. Ponas A.Kubilius paaiškins, kodėl jų frakcija balsavo prieš V.Žiemelio siūlymą.
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu dar sykį paaiškinti. Kolegos, V.Žiemelio šiandien nėra dėl to, kad jis jau kovoja su korupcija. (Juokas salėje) Ir kolegai A.Sadkauskui, ir kolegai A.Salamakinui aš noriu labai aiškiai pasakyti dar kartą ir turbūt paskutinį kartą. Jeigu kolega A.Sadkauskas dar sykį pakartos tą savo frazę, aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad kolegai A.Sadkauskui būtų uždrausta meluoti. Konservatoriai - Tėvynės sąjunga, esanti čia, Seime, visa frakcija pasisako už šitos komisijos sudarymą. Tačiau reikalaujame, kad šita komisija būtų darbinga ir kad prie jos sudaryta tyrimo grupė būtų taip pat darbinga. Mes nepasitikime, ponai, draugai iš LDDP, jūsų siūlymais ir jūsų sudarytos Vyriausybės pasiūlytais kandidatais į visas šitas tyrimo grupes. Todėl mes ir reikalaujame, kad į tyrimo grupę taip pat būtų įtraukiami tie žmonės, kuriuos siūlo sutarusi pati komisija, o ne Vyriausybės viena ar kita struktūra. Aš tikiuosi, kad jau paskutinį kartą išaiškinau ir kolegai A.Sadkauskui, ir kolegai A.Salamakinui. O jeigu jiems dar sykį neaišku, tai aš siūlau kreiptis į kitas institucijas dėl paaiškinimo.
PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas, po to - pranešėjas.
V.BŪTĖNAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad konservatoriai nesupranta ir neskaito mūsų Statuto. Juk Statute parašyta, kad kiekviena speciali sudaryta komisija gali savo darbui pasitelkti ekspertus, sudaryti visokias darbo grupes sau padėti tą darbą atlikti geriau. Tai kodėl tas yra trukdoma? Sudarysime komisiją, tegul komisija pati nusprendžia, ką pasitelkti. Nes jeigu mes sudarysime tik tokią grupę, tai mes tarsi apribosime tos komisijos darbą, ji galės bendrauti tiktai per tą grupę. Kam to reikia? Naudokimės Statutu protingai.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.SALAMAKINAS. Aš suprantu, kad konservatoriai niekuo nepasitiki, bet kad nepasitiki savais, kuriuos pasiūlė LDDP ir kurie yra taip pat Seimo nariai kaip ir visi, na, čia - jau stebuklų laukas.
Dėl pono V.Žiemelio. Aš nemanau, kad ponas V.Žiemelis yra tas Štirlicas, kuris vienas išgaudys korupciją. Aš manau, kad komisijos tikslas - sutartinai dirbti. Supraskite viena, kad trys iš LDDP, trys iš opozicinių frakcijų. Opozicija - ne vien konservatoriai. Mes manome, kad turėtų atstovauti ir socialdemokratų vienas žmogus, ir krikščionių demokratų vienas žmogus, ir vienas gali atstovauti iš konservatorių, o gal iš nefrakcionuotų žmonių. Todėl ir šitas pono E.Bičkausko siūlymas yra gan konstruktyvus. Jis jokiu būdu nesujauks komisijos darbo, o kaip tik pagerins.
Dabar aš nežinau (iš tiesų sakau), kaip ta komisija dirbs, kadangi konservatoriai nepalaikė V.Žiemelio siūlymo įsteigti darbo grupę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už 8 punktą be KTG darbo reglamento, prašom balsuoti. Kas už 8 punktą, prašom balsuoti.
56 - už, 5 - prieš, 9 susilaikė.
Dabar 9 punktas. Irgi be KTG.
A.SALAMAKINAS. 9, mano galva, turėtų visai iškristi, kadangi čia kalbama tik apie KTG. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, gerai. Atsiimama. Ačiū. 10 punktas.
A.SALAMAKINAS. Dėl 10 punkto pataisų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom dėl 10 punkto. (Balsai salėje) KTG neliko, ir pranešėjas jį atsiėmė. (Balsai salėje)
A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Neliko KTG, tai neliko. Aš norėčiau pastebėti ponams, kolegoms iš LDDP frakcijos, kad kolega V.Būtėnas pasisakė labai teisingai. Mes tą poziciją palaikome. Dar sykį siūlau A.Salamakinui ir A.Sadkauskui kaip nors išgirsti, ką mes kalbame. Aš siūlau 9 punkte išbraukti... (Balsai salėje) Pone Pirmininke ir pone pranešėjau, aš...
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom tęsti savo rimtą kalbą.
A.KUBILIUS. Taip. Aš visada rimtai kalbu, ne taip, kaip Seimo Pirmininkas.
PIRMININKAS. Aš pripažįstu šitą trūkumą.
A.KUBILIUS. Aš siūlau 9 punkte, kurį jūs taip mikliai sugebėjote išbraukti iš viso, išbraukti žodžius "KTG", jeigu jau jūs prieš juos taip nusistatę, bet 9 punktą palikti taip, kaip jis skambėtų be "KTG": "Komisijos darbui išskiriamos patalpos, organizuojamas techninis aptarnavimas". Nes vis tiek reikia ir patalpų, ir aptarnavimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, gerbiamieji kolegos, tai yra Seimo valdybos prerogatyva, ir, kaip sakoma, darbo tvarka tuos dalykus sureguliuosim.
A.KUBILIUS. O mes nepasitikim...
PIRMININKAS. Prašom nustatyta tvarka tai daryti. (Balsai salėje) Prašom dėl 10 punkto. Kas prieš? (Balsas salėje) Dėl 9 jau viskas. Prašom. 10 punktas. Nėra norinčių kalbėti?
Kolega A.Kunčinas. Prašom.
A.KUNČINAS. Man atrodo, kad eilinį kartą mes stebime tą vaizdą. Kai salėje nėra buvusio opozicijos lyderio pono V.Landsbergio, konservatoriai pasimeta, jų nesuderinti veiksmai. Buvo jų frakcijos pasiūlymas, vėliau kažkodėl kiti tos frakcijos kolegos balsuoja prieš tą pasiūlymą. Tai liudija, kad išties kovoje su korupcija jie yra pasimetę. Matyt, iniciatyvą šioje srityje perims mūsų frakcija. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimta?.. Prašau, pranešėjau, dėl 10 punkto.
A.SALAMAKINAS. Dėl iniciatyvos. Iš tiesų ponas A.Kunčinas teisus. Iniciatyva sudaryti komisiją kilo LDDP frakcijoje. Aš nesutikčiau su tais, kurie kalba, kad kai kurie LDDP frakcijos nariai nenori kovoti su korupcija. Iš tiesų yra visai atvirkščiai. Aš šiandieną dar labiau įsitikinau, kad tai yra atvirkščiai. Visi tie kaltinimai, kad LDDP - vagys ir kita, tai yra politika. Ir šitas būtinas V.Žiemelio įterpimas į tą komisiją - tai yra tik politikavimas, o ne noras dirbti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už 10 punktą, prašom balsuoti, kas prieš - taip pat.
54 - už, su kolega A.Salamakinu 55, 4 - prieš, 10 susilaikė. Priimta. Taigi pastraipsniui priimta.
Dabar prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo ir ar balsuojame dabar. Prašom. Jeigu taip, prašau. Kolega A.Gricius - pirmasis.
A.GRICIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, man atrodo, tikrai buvo pasiekta protingų sprendimų šito nutarimo punktuose. Aš tikrai neabejoju, kad tie žmonės, kurie bus pasiūlyti iš opozicijos į šią komisiją (aš tikiuosi, kad opozicijoje visi yra garbingi žmonės ir sugeba tą darbą dirbti lygiai taip pat, kaip opozicija pasiūlys iš daugumos), tikrai sugebės sėkmingai spręsti tuos klausimus. Todėl aš siūlau šiandieną patvirtinti šitą nutarimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš taip pat džiaugiuosi, kad mes galų gale šitos komisijos formavimo tvarką ir principus nustatėme. Bet norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aspektą, kuris tokiais atvejais iškyla. Man atrodo, kad visi, kurie klausėmės šitų svarstymų, susidarėme labai aiškią nuomonę, jog kai kuriems mūsų kolegoms, turiu omeny mūsų gerbiamuosius opozicijos kolegas, rūpi ne reikalo išsiaiškinimas, bet tam tikras pakankamai pigus politikavimas. Man nesinorėtų, kad Seimo posėdžiai virstų tokių blogų partinių susirinkimų įvaizdžiu. Todėl, žinoma, aš norėčiau, kad ateity svarstant tokius klausimus pirmiausia būtų pasikliaujama esamomis teisinėmis valstybės institucijomis. Antra, kad jie nevirstų paprastu politikavimu. Šiuo atveju aš remiu priimtą papunkčiui nutarimą. Dėkui. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos, kai kalbama dėl balsavimo motyvų, jau nekalbama, gerbiamasis Astrauskai. Minutėlę! Kolega E.Bičkauskas. Prašom. Jis prašė raštu.
E.BIČKAUSKAS. Aš norėčiau tik kolegai A.Salamakinui pasakyti, kad dėl 3 punkto daugiausia nebalsavo jūsų kolegos iš frakcijos, ir tai turbūt po vakarykščio susitikimo su atitinkamais pareigūnais frakcijos posėdyje. Aš manau, kadangi mes nebalsavome dėl 3 šio nutarimo punkto, tai iš esmės tai yra pati aštriausia ir galbūt racionaliausia nutarimo dalis. Iš esmės nutarimas praranda bet kokią prasmę, kadangi tada būtų galima formuluoti labai paprastai, tik iš 6 punkto: "Pavesti Valstybės ir teisės komitetui bei Nacionalinio saugumo komitetui išnagrinėti galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų kovai su korupcija bei teismų sistemos trūkumus, parengti reikiamus projektus ir pateikti juos Seimui ir Vyriausybei svarstyti." Tai tada nereikia kurti naujos komisijos. Aš nežinau, ką pasiūlys dabar stovintis kolega A.Sadkauskas, bet aš siūlyčiau vis dėlto nepriiminėti galutinai šio nutarimo, apsvarstyti, ar jis iš viso dabar reikalingas po tokios korektūros. Na, už jį balsuoti negalėčiau, nes tai tik tuščias svarstymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas - komiteto pirmininkas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Vis dėlto aš privalau pritarti gerbiamajam E.Bičkauskui ir siūlau prie 3 punkto sugrįžti. Aš turiu du siūlymus: vienas - vietoj "Korupcijos tyrimo grupė" parašyti "Ekspertų grupė". Tai būtų kompromisas. O jeigu šitai netinka, tada iš viso dėl viso nutarimo šiandien nereikia balsuoti, kadangi iš tikrųjų tai praranda prasmę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi vis tiek pertraukos laikas, tai aš siūlyčiau štai ką: jeigu visi sutariam, kad šiandien reikia baigti, tai prašom per pertrauką pasikonsultuoti kiekviena frakcija ir tarp frakcijų, ir 13 val. galėtume užbaigti. O jeigu ne, tai tada antradienio posėdyje. Ar sutinkam su tuo? Tai yra dėl to papildomo dalyko, kurį dabar ką tik iškėlė vienas iš siūlymo autorių - kolega A.Sadkauskas, - dėl pavadinimo "Ekspertų grupė". Jeigu sutariam - taip, jeigu ne, tai vis tiek reikės balsuoti. Bet tada 13 val. spręsim, ar šiandien galutinai, ar užbaigiam antradienį. Ačiū. Pertrauka iki 13 val. 13 val. dar grįšime prie 1-7 punkto, o po to 8 punktas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo" papildymo" projektas. Pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Dar kartą primenu, kad mes turėtume baigti priimti 1-7 punktą. Gerbiamasis pranešėjau Salamakinai, prašome į tribūną. Ar pavyko per pertrauką susitarti?
A.SALAMAKINAS. Taip, šis tas pavyko, ir siūlome 3 punktą formuluoti taip: "Korupcijos faktų tyrimo komisija savo sprendimu patvirtina korupcijos tyrimo - ekspertų grupes." Ir viskas. Toliau viską išbraukti.
PIRMININKAS. Sutinkam?
A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, - "ekspertų grupę".
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Prašom registruotis ir, kol registruojamės, kolega G.Vagnorius. Prašome.
G.VAGNORIUS. Ar verta įrodinėti, kur yra korupcija. Korupcija visados yra valdančiojoje partijoje ir Vyriausybėje. Kitur jos paprasčiausiai nebūna. Buvo keista girdėti kai kurių komiteto narių...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vagnoriau, ne apie tai kalba. Prašome, ar pritariate tam mūsų...
G.VAGNORIUS. Aš pasakyčiau dėl mūsų balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Vėliau, gerbiamasis Vagnoriau, laikykitės tvarkos. Ką reiškia, kai žmogus retai būna posėdyje. Prašom. Ar pritaria kas nors, ar nepritaria? Ačiū. Prašom dėl šito punkto, kurį paminėjo kolega A.Salamakinas susitaręs ir su kolegomis dešiniaisiais. Pritariam ar nepritariam, o po to dar bus galima kalbėti. Prašom. Kolega G.Vagnorius ar V.Žiemelis? Jeigu dėl asmeninių motyvų, tai posėdžio pabaigoje. Aš įspėju iš karto. Kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš dėl konkretaus punkto.
PIRMININKAS. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Štai dabar mes su A.Kubiliumi pakalbėjome, kad buvo sutarta ne taip. Mes siūlėme "tyrimo grupę", o "ekspertų - tyrimo grupė" per brūkšnį yra visiškai skirtingi dalykai. Keičia esmę. Be abejo, turėtų būti tik "tyrimo", nes čia yra esminis dalykas. Jeigu bus parašyta "ekspertų-tyrimo grupę", tai iš esmės ta grupė užsiims kaip tik ekspertine veikla, o ne tiriamąja. Tokios grupės nereika. Mes galim pasikviesti ekspertus specialistus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega E.Bičkauskas, kadangi buvo toje grupėje. Prašome.
E.BIČKAUSKAS. Jeigu aš suprantu, 3 punktas teikiamas tik vienu sakiniu. Tokiu atveju aš irgi turėčiau pasisakyti prieš, bet visai dėl kitų motyvų, negu ponas V.Žiemelis. Nesvarbu, kaip pavadinsim. Nors diletantų grupe pavadink, svarbiausia, kokie yra tos grupės įgaliojimai. Šiuo atveju viskas dingsta. Nelieka įgaliojimų, kurie numatyti kitais sakiniais: tai yra, atleidžiami nuo tiesioginio darbo, tiesiogiai atsiskaito komisijai. Jeigu šitaip paliekame, aš klausiu, ar aš vieno?.. Pone Salamakinai, jeigu tai paliekama, tada aš ne prieš.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašom trumpai.
A.SALAMAKINAS. Mes dar siūlome, aš norėjau, kad baigtume 3, o 4 punkte siūlome papildyti "reglamentu nustatyta tvarka". Bus toks sakinys: "Komisija turi teisę pasitelkti visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybės institucijų darbuotojus reglamentu nustatyta tvarka." Reglamente tada mes apibrėšime plačiau, kaip ta komisija dirbs.
E.BIČKAUSKAS. Supratau, aišku.
PIRMININKAS. Tai ar Statutas, ar reglamentas, nes 8 straipsnyje kalbama apie Statutą?
E.BIČKAUSKAS. Statutas, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Statutas yra, jeigu aš suprantu, komisijos veiklos pagrindimas, o reglamentas yra tyrimo - ekspertų grupės pagrindimas.
PIRMININKAS. Taip.
E.BIČKAUSKAS. Taip, čia du skirtingi dokumentai.
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Bičkauskai, taip negali būti, kadangi 3 punkte kalbama apie tuos ekspertus, o 4 kalbama apie reglamentą, bet neaišku, kieno tas reglamentas.
A.SADKAUSKAS. 4 papildo 3.
PIRMININKAS. Čia painiava. Aš bijau, kad bus ir tas, ir tas...
V.P.ANDRIUKAITIS. Siūlymo autoriui galima pasisakyti?
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia nėra jokios painiavos. Ekspertų darbo grupė iš tikrųjų dirba pagal komisijos patvirtinamą reglamentą. Čia apie tai ir kalbama. Ir apie tai taip pat bus A.Sadkausko papildymas, kadangi tie dirbantys ekspertai išsaugo savo pareigybinį statusą. Visas tas papildymas irgi yra. Iš esmės mes tik suredagavome bendrą tikslą ir nieko daugiau.
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad tikrai čia painiava, ir paskui nežinia, už ką mes balsuosime. Todėl labai prašau, gerbiamieji kolegos, arba tuoj pat, per pusę valandos, atnešate atspausdintus lapelius ir visiems Seimo nariams juos padalijate, arba galutinis balsavimas - antradienį, nes nežinia, ką mes priimsim, ir paskui vienas punktas prieštaraus kitam. Dabar jau čia reikalo esmė nesikeičia. Aš labai prašau suredaguoti. Šiandien mes galim ilgėliau padirbėti, entuziastų yra (aš matau pagal norinčių kalbėti skaičių), taigi padirbėsime ilgiau ir užbaigsime. Padarykime tikrai tvarkingai, kad nepripainiotume, ir kad viena pusė nekaltintų kitos.
A.SALAMAKINAS. Gerai, sutinkam.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutinkat?
A.SALAMAKINAS. Bet šiandien baigsim.
PIRMININKAS. Prašau. Per pusę valandos suredaguojat, pavizuojat, kad paskui nebūtų neaiškumų. Prašom.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume pereiti prie 1-8 punkto. Gerbiamasis G.Vagnorius vis tiek repliką norėtų pasakyti? Prašom.
G.VAGNORIUS. Mes norim dalyvauti ir dalyvausim komisijoje, jeigu ji bus sudaryta tirti korupcijai. Jeigu ji bus sudaryta korupcijai slėpti, mes dalyvauti negalėsime. Bet kuriuo atveju mes esame pasiryžę paremti šitą nutarimą, balsuoti už šitą nutarimą, tačiau mes dar kartą prašome pakeisti 2 punktą. Keistai atrodo, kada korumpuoti valdančiosios partijos pareigūnai arba Vyriausybės pareigūnai siūlo patys sudaryti komisiją, kuri jų pačių veiklą tirs. Tai pagaliau yra negražu ir begėdiška. Jeigu iš tikrųjų jūs jaučiate, kad korupcijos nėra, tai iš viso nereikėtų ginčytis. Atiduokite opozicijai šitą komisiją, ir ji savo darbu įrodys, ar yra korupcija, ar nėra. Bet jeigu bus priimtas sprendimas, jog valdančioji partija parinks, kas turi tirti jos korupciją, tai, be abejo, mes tokioje korupcijos slėpimo komisijoje nedalyvausime, o korupcijos atvejus skelbsim viešai įprastais būdais taip, kaip yra daroma dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pirmiau registruotis. Registracija. Prašom registruotis. Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Repliką kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš galiu tik apgailestauti, kad naujas opozicijos lyderis atėjo ir visą mūsų susitarimą, kurį mes taip nuoširdžiai vykdėme, griauna. Aš negaliu suprasti jo teiginio, kad visuomet vyriausybės yra korumpuotos, kadangi ponas G.Vagnorius pats buvo Vyriausybės vadovas. Iš tiesų jis meta kaltinimus ir sau, todėl komisijai, matyt, reikės pradėti tirti pono G.Vagnoriaus Vyriausybės korupcijas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlau kol kas nusiraminti ir, jeigu kas norės, tai po to, kai bus Seimo narių pareiškimai, galės pasakyti, ką vienas apie kitą galvojam.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo" papildymo" projektas Nr.1881(2) (svarstymas ir priėmimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Dabar 1-8 darbotvarkės punktas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo" papildymo" projektas. Projekto Nr.1881(2). Kviečiu į tribūną pranešėją M.Stakvilevičių. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Norėčiau pasakyti, kad komitetai pritarė. Pagrindinis Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas priėmė netaisydamas - vieningai. Būtų galima priimti šitą dokumentą, bet aš noriu pasakyti, kad per tą laiką išaiškėjo dar viena aplinkybė. Būtent, kad be šitų 23 nukentėjusiųjų sąrašo, kurie buvo įkalinti po nepriklausomybės paskelbimo, dar yra tokių, kurie nebuvo įkalinti, bet pateko į bausmės batalionus ir ten ilgai buvo. Todėl vykdant šią akciją, patvirtinant šitą reabilitavimo aktą, reikės atsižvelgti ir į juos. Juos nuteisė karinis tribunolas pagal tuos pačius straipsnius ir keisti įstatymo, kiek aš tariausi su ekspertais, dėl to nereikia. Todėl prašyčiau šitą įstatymą priimti.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Svarstymo metu norėtų pasisakyti du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo" papildymo projektas yra tęsinys tų dalinių kosmetinių priemonių, kurias LDDP Seimo dauguma minėtu klausimu tarsi vykdo visą savo darbo laiką. Šiandien bus padėtas dar vienas paukščiukas ties asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo klausimu. Tačiau kiek šimtų metų reikėtų, tokiais tempais ir mastais judant į priekį, kad galima būtų išspręsti visą klausimą? Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, yra ne kelios dešimtys, o kelios dešimtys tūkstančių. Jiems reikėtų ir atstatyti teises, ir kompensuoti žalą. Tačiau LDDP Seimo dauguma jų nenori net prisiminti. O prisiminti reikia ir būtina. Visų pirma reikia prisiminti 1939 ir 1940 metais okupantų represuotus žmones, toliau būtų politiniai kaliniai, tremtiniai, Rainių, Šiaulių, Pravieniškių kankiniai, Červenės aukos ir 1941 m. birželio sukilimo dalyviai. 1943 metų kovo mėnesį represuotųjų gretas papildė 46 Lietuvos inteligentų grupė - Štuthofo kaliniai. Tai profesoriai V.Jurgutis, kurio 110 gimimo metinės bus paminėtos šių metų lapkričio 6 d., profesorius B.Sruoga, gimnazijų direktoriai, kunigai, karininkai, ekonomistai, teisininkai ir kt. Jų bylose parašyta: "Vadovavo lietuvių pasipriešinimo judėjimui, siunčiamas neribotam laikui į Vokietijos reicho koncentracijos stovyklą." 1943 m. balandžio mėn. į Štuthofą pateko dar 16 žmonių, kaltinamų pogrindžio spaudos organizavimu. Dalis minėtų žmonių, sugrįžusių į Lietuvą, praėjo ir gulagų kelius. Kuo minėti žmonės nusikalto Lietuvai? Ar nereikia jiems atstatyti teisių ir laikyti juos nekaltais, kada ateis jų eilė? O 1944-1953 m. ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyviai? Nėra kam ir kada valstybiniu lygiu net apskaitos sutvarkyti, nekalbant jau apie jų palaikų sutvarkymą, pagarbą jų atminimui ir teisių atstatymą dar gyviems. LDDP įsteigtas Genocido tyrimo centras su jo statytiniais "sėkmingai" darbuojasi naikindamas istorinę atmintį ir kankindamas protestuojančius, dar likusius gyvus kovotojus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Žuvusių už laisvę auka, artimųjų atmintis ir likę gyvi negali taikstytis su dabar vykdoma "atrankos taktika ir praktika". Laikas pažiūrėti į represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams teisių atstatymą ne vakarykščiu valstybiniu požiūriu. Laikas baigti juos skaldyti, kiršinti, niekinti ir skurdinti.
Įstatymo projektui po svarstymo pritariu kaip mažai, mažai dalelytei to didelio darbo, kurį neatidėliotinai turėtume atlikti, atstatant asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teises. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Atsiprašau. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis protestuoja.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū.Teikiamas projektas tam tikra prasme yra labai panašus į 1994 m. birželio 20 d. Seimo pritarimą gavusį projektą Nr.636 - tai Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo". Ponas M.Stakvilevičius tai žino ir, man regis, kadangi šitas mano minėtas įstatymas Nr.636 yra įtrauktas į sesijos darbų planą, ir pirmoji dalis yra vienoda, tai, regis, būtų racionalu išnaudoti tą patį laiką ir išspręsti kartu. 1 dalis iš esmės ta pati, bet yra vienas skirtumas, kurį aš paminėsiu šitoje dalyje. Būtų taip: vieną dalį išsprendžiam, o kitą spręsim jau kitu laiku. Tai vienas ir tas pats įstatymas, viena ir ta pati problema, viena ir ta pati idėja, ir todėl mes turime ją nagrinėti. Aš manau, kad ją galima teikti balsavimui kaip papildomą siūlymą ar kaip kitaip, nebūtinai net papildomą, sujungiant šituos. Būtinai reikia sujungti, nes tada nereikės grįžti prie ano įstatymo, o šitame, kuris buvo pateiktas, įsiklausykime į šiuos žodžius: "Visiškai sutampa su minėto įstatymo straipsnių išvardijimu, bet tie, kurie nuteisti po kovo 11 d." Nereikėtų manyti, kad tie, kurie nuteisti iki kovo 11 d., nebuvo drąsūs vyrai ar žmonės. Jeigu jie atsisakė tarnauti rusų kariuomenėje, dezertyravo ir bausti pagal tuos pačius straipsnius, kaip čia yra įvardyta, tai koks skirtumas, ar kovo 10 d. jis pabėgo, netgi sakyčiau, buvo kur kas narsesnis ir atsisakymas tarnauti okupacinėje kariuomenėje. Mes turim atvejį, kada vienas lietuvis tarnavo Kazachstane, jį tampė iš vienos karinės dalies į kitą, jis atsisakė duoti priesaiką, atsisakė tarnauti ir iš jo buvo visaip tyčiojamasi. Galų gale jį ten nuteisė, kitais atvejais tokius žmones siųsdavo į psichiatrines ligonines. Todėl negalima išskirti, kaip čia projekte teikiama, tik po kovo 11 d. Apskritai visi, kurie buvo kaltinami dezertyravimu, turi būti vienodai vertinami ir įteisinami. Aš norėčiau Seimo nariams priminti, kad 1994 m. lapkričio 10 d., t.y. maždaug prieš metus, mes patvirtinom projektą Nr.636. Ir balsavo 33 - už, tiktai 13 balsavo prieš. Todėl šių projektų sujungimas yra prasmingas, būtinas ir nuoseklus šio įstatymo projekto užbaigimas. Projektas yra visiškai įregistruotas ir jungtinas. Todėl aš, pasisakydamas už šį teikiamą projektą Nr.1881, išskyrus tą pataisą, kad nereikia rašyti tik po kovo 11 d., prašau šiuos projektus sujungti. Galima sudaryti ir kažkokią grupę, ir netgi atskiro svarstymo nereiks, ir tada galima būtų teikti balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės vienas iš siūlymo autorių - Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Kaip minėjo gerbiamasis posėdžio pirmininkas, aš esu vienas iš autorių, kuris po laidos, kurią jūs matėt, ėmėsi iniciatyvos, kuriai pritarė ir Seimo nariai iš kitos pusės. Buvom susitarę, kad politikavimo iš šios problemos nedarysim. Reikia pripažinti kaltę ir vieniems, ir kitiems. O kaltės yra. Aš rankose turiu kreipimąsi į Lietuvos jaunuolius, pasirašytą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko V.Landsbergio, ir Prezidiumo nutarimą. Šio nutarimo vienas punktas yra toks: "Įpareigoti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybą spręsti šių asmenų apgyvendinimo, įdarbinimo ir asmens apsaugos klausimus." Šito nebuvo padaryta tuomet, kai šis nutarimas buvo priimtas. Mes gi, reikia pripažinti, dabar jau pavėluotai svarstom ir kalbėjom, na, padarėm klaidą ir vieni, ir kiti, nepolitikuokim. Dabar žiūriu, išeina gerbiamieji Seimo nariai, kalbėję prieš mane, ir vėl viską suveda į politiką. Aš dar kartą kreipiuosi į jus: jeigu mes norim šiems žmonėms padėti, iš tikrųjų padėti, nuoširdžiai padėti, tai baikim politikuoti ir nesuveskim vėl į kažką, ko šiandien nesvarstom. Ir aš manau, kad tas suvedimas, kai buvo vedama į labai gražų norą kažką padaryti... todėl ir buvo vilkinamas šio įstatymo pakeitimas. Dabar sutarėm. Ir jeigu sutarimas galioja, tai aš dar kartą kreipiuosi: būkim sąžiningi iki galo, priimkim tai, ką mes negero padarėm, ir šiandien pritarkim skubos tvarka šiam įstatymo pakeitimui, kad tie žmonės būtų ramūs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Seimo Pirmininkas pasiūlė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar reikia dėl to balsuoti, ar galim bendru sutarimu? Pritariat. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi svarstoma ypatingos skubos tvarka, tai dabar galime pradėti priėmimą. Kviečiu į tribūną pranešėją.
Priėmimas.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš noriu priminti, kad šis projektas buvo bendru sutarimu Konservatorių partijos būstinėje priimtas. Sugalvojome, kad palengvinsime tiems žmonėms, nors ir pavėluotai. Aš dabar nenoriu gilintis į tai, kas kaltas, kad taip ilgai užtrukome, ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šis projektas susideda iš esmės iš vieno punkto, dabar galėtų pasisakyti 4 - už, 4 - prieš šio įstatymo priėmimą. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom iš vietos. Dėl balsavimo motyvų.
A.ENDRIUKAITIS. Seimo nariai, aš kalbėjau, bet mano pasiūlymas... ir štai kuris teikia projektą, kad išplėstume, aš visiškai pritariu tam, ką jūs pateikiat, bet kodėl jūs nereaguojat į tai, kad žmonės, kurie dezertyravo iki kovo 11 d., palikti už borto? Kodėl? Na, atsakykit, kokia prasmė? Ką, jis buvo tik po to drąsesnis, prieš tai jis nebuvo drąsus? Prieš tai jam reikėjo būti drąsesniam dezertyruoti iki kovo 11 d., negu po kovo 11 d. Aš nematau prasmės. Aš teikiu balsuoti šį dalyką, kad įtrauktume, ir bet kuris... Jokio vėlavimo nėra, nes jūs tik šiandien patvirtinot, kad ypatingos skubos tvarka. O kaip yra pasakyta? Svarstymas, yra pasakyta. Ir iki balsavimo mes turim teisę pateikti projekto papildymus. (Balsas salėje) Laiko nebuvo, pone Kairy. Jūs, kaip Etikos komisijos pirmininkas, apskritai, kaip jūs taip drįstat kalbėti? Aš siūlau trumpai drūtai, siūlau šioje vietoje išbraukti žodžius, kad iki kovo 11 d. Apskritai, kurie dezertyravo, tų teisės yra atstatytinos. Tai vienas dalykas. Ir antras klausimas, kurį aš taip pat siūlau, prašau balsuoti už aną projektą, kaip mano alternatyvų papildomą pasiūlymą. Aš turiu tokią teisę siūlyti, kadangi yra paskelbta svarstymo fazė. Jeigu reikia, aš galiu pateikti ir raštu. O jeigu jūs priimat žodžiu, prašau žodžiu. Paprastas klausimas. Du dalykai - dėl bendro ir dėl konkrečios datos. Prašau už tai balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, na, tikrai nesinori čia taip tampyti vienas kitą, bet dar kartą noriu, kad jūs suprastumėt, jog yra kažkokia siūlymų pateikimo tvarka. Mes juk jau dvi savaitės dirbam prie šio projekto. Gerbiamasis A.Endriukaitis nieko nesiūlė ir net nepriėjo, ir nepaklausė, ką mes ten darom ir kaip mes darom. Šiandien jis jau ne statutiškai, turbūt daugiau radijui negu šiam įstatymui kažką siūlo. Na, absurdas. Galų gale jeigu A.Endriukaitis tikrai matė, kad kažką dar reikia siūlyti, kažkas čia nepakliūva, tai jis turėjo teisę tą daryti dvi savaites, ką darė kiti jo kolegos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary, nekreipkit dėmesio į...
A.GRICIUS. Pirmiausia gal galima salėje tyliau, konfliktus išspręskit kur nors koridoriuje. Aš tik noriu pasakyti, kad aš visiškai pritariu siūlomam projektui ir siūlau už jį balsuoti. O gerbiamajam A.Endriukaičiui norėčiau pasakyti tik vieną pastabą: mes visi labai drąsūs šiandien. Ne visi galėjo būti praeityje drąsūs, tokie kaip jūs. Nes tiek jūsų pusėje, tiek kitoje pusėje mes turėjom žmonių, kurie normaliai gyveno ir nerodė tos drąsos. O šiandien aš galvoju, kad tą mūsų jaunuolių dalį, kuri po kovo 11 d. grįžo, mes tikrai turėjom didesnę galimybę, teisę galbūt juos apginti, bet nesugebėjom. Vadinasi, mes juos neteisingai nuskriaudėm, todėl kalbėkime būtent apie juos, o ne apie tai, kad jūs dabar vėl taip politiškai dėl radijo šnekate: o kodėl nėra tų, nėra tų? O kuo galėjo Lietuva, sakykim, tiems, kurie būtų pabėgę, padėti? Juk jie irgi būtų sėdę į kalėjimą ir visa kita. Todėl aš nemanau, kad čia reikia dabar prie to klausimo grįžti. Tai yra atskiras klausimas, ir aš nieko prieš, kad mūsų Seimas jį svarstytų. Šiuo atveju aš siūlau pritarti siūlomam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Na, aš, aišku, projektą remiu ir siūlau už jį balsuoti. Iš tikrųjų tai turėjo būti padaryta seniai, dar Aukščiausiosios Tarybos, tų žmonių, kurie kvietė jaunuolius pasitraukti iš tarybinės kariuomenės. Tačiau aš irgi niekaip nenorėčiau sutikti su siūlymais, kad reabilituotume ir tuos, kurie pasitraukė ar pabėgo, dezertyravo iki kovo 11 d. Jeigu mes šitaip elgsimės, galim nueiti iki absurdo. Aš atsimenu, tarybiniais laikais vienas žmogelis, sėdėjęs konclageryje už miltų vogimą, sakė, kad taip silpninęs vokiečių ekonomiką ir norėjo gauti privilegijų. Taip mes, reabilituodami dezertyrus... Tuometinė valstybė gera buvo ar bloga, bet šitokia buvo, ir jie niekur negalėjo bėgti, ir niekas jiems negalėjo padėti. Ir dabar šiandien, jeigu mes reabilituojam dezertyrus ir suteikiam įvairių lengvatų, tai gal kitas pasiūlys irgi, kurie silpnino imperiją, sakykim, ir paprasčiausius kriminalinius nusikaltėlius?
Todėl aš dar kartą siūlau tuos žmones, kurie pasitraukė po kovo 11 d., reabilituoti, kadangi buvo toks valstybės vadovų ir tuometinės Aukščiausiosios Tarybos sprendimas. Ir čia, aš manyčiau, viskas yra normalu. Tačiau mes negalime iš tikrųjų to klausimo politizuoti ir svarstyti visų kitų. Vis dėlto tvarka yra tvarka. Ir mes šitaip elgdamiesi skatinam ir kitus, ir dabartinius Lietuvos žmones. Sakau, mes galim nueiti iki absurdo. Tai, sakys, blogas Seimas buvo, jeigu jie bėgo iš ten, bloga tuometinė valdžia buvo, bloga armijos valdžia. Sakau, taip negalima. Mano nuomone, turi būti tvarka, ir aš dar kartą siūlau balsuoti už ir reabilituoti tiktai tuos, kurie pasitraukė po kovo 11 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo paminėta, kad čia vyksta kažkoks politikavimas. Mano supratimu, čia nėra jokio politikavimo, o reikia daiktus vadinti jų vardais. Aš minėjau ir dar kartą paminėsiu, kad toks skaldymas ir ieškojimas kažkokių dalelyčių, ir ieškojimas kažkokių geresnių ir blogesnių... Štai čia yra šuva pakastas, kad iš viso nenorima pripažinti, jog buvo tokia okupacija, kad kai kas, taip sakant, normaliai gyveno ir buvo tylus rezistentas ar teigiamas kolaborantas. Va apie tai reikia galvoti.
Todėl toks dalinis sprendimas niekada nebus teisingas aktas, kadangi į tą mūsų kiršinimo veiksmą žiūri šimtai ir tūkstančiai niekuo ne blogesnių, o gal ir geresnių. O mes juos pamirštam. Va kur yra šuo pakastas, ir tai būtų laikas suprasti. Ir jeigu jūs šito nesuprantat, tai čia jau jūsų problema. Bet kartu nuo to kenčia ir tie šimtai ir tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie tos paniekos ir to skurdo šiandien nėra nusipelnę. Štai apie ką jums reikia galvoti. O jūs kalbat apie kažkokią santarvę, santarvę per užmiršimą, santarvę... Apie ką jūs kalbat? Čia jūs pradėkit galvoti ir tada viskas atsistos į vietą. Jeigu mes šiandien kažkieno pagalba esam ubagai, tai dar nereiškia, kad mes nesam sąžiningi ar garbingi žmonės, ir dauguma tokių. Tačiau jūs šito nenorit suprasti, o dar toliau tas žaizdas draskot, dar toliau jas gilinat ir vis kovojat už kažkokią teisybę.
Ačiū už dėmesį. Aš pasisakau už, tačiau aš pasisakau ir už tai, kad tas darbas būtų neatidėliojamas, kad būtų vienu matu matuojami visi tie, kurie nukentėjo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o ne jūsų matu, ne vakarykščiu matu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man ne žodžiais ir ne iš tribūnos teko susidurti su ta sistema. Dar Sąjūdžio nebuvo, o aš ant savo "skūros", ant savo bičiulių vaikų "skūros" pajutau, ką reiškė anais metais papulti į tą baisią kariuomenę, ypač kai prasidėjo karas Afganistane. Todėl aš sutinku, kad dabar reikėtų priimti šį įstatymą, bet įpareigoti poną M.Stakvilevičių, kad tas klausimas dėl reabilitacijos tų žmonių, kurie papuolė anais laikais į kariuomenę dėl dezertyravimo, būtų išspręstas, kad Lietuvoje neliktų jaunuolių, kurie už dezertyravimą būtų nuskriausti ir nebūtų reabilituoti. Reikia prašyti poną M.Stakvilevičių, aš tikiuosi, kad jis atsakys į mano prašymą... Pone Mindaugai, pone Mindaugai, aš norėčiau, kad jūs sureaguotumėt į šį reikalą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Medvedevai, prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų.
N.MEDVEDEVAS. Dėl balsavimo motyvų. Todėl siūlau priimti šią pataisą, bet įpareigoti poną M.Stakvilevičių, kad komitetas parengtų naują pataisą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, keturi pasisakė už šį įstatymą, vienas - prieš. Dar trys galėtų pasisakyti prieš. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Ne, aš negaliu pasisakyti prieš, nes iš viso čia pasidarė kažkoks vandens malimas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Aš bandysiu pasisakyti iš dalies prieš. Projektas galbūt ir nėra ydingas, jis reikalingas, nors galbūt pavėluotas. Na, čia objektyvių priežasčių neanalizuosime, kodėl jis pavėluotas, čia irgi tam tikra skaudi istorija. Tačiau aš prieš jį tik ta prasme, kad jį reikėtų išplėsti. Ir pritariu, kad tą datą - kovo 11-ąją - reikėtų išbraukti, taikant tai ir ankstesnėms tokioms nemalonioms istorijoms, tokiems nuteisimams. Ponas A.Gricius teisingai sakė, jog tai gali būti atskiras projektas, bet argi neįmanoma jų sujungti dabar? Kam šios pataisos naują pataisą, anot pono N.Medvedevo, bandyti jau dabar kurpti? Ar ne per daug bus tų pataisų? Taigi pasisakydamas, kad projektas yra remtinas, aš tik pasisakau prieš toje dalyje, kad jis nėra pakankamai išplėstas. Jį reikėtų taikyti ir prieš kovo 11 d.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis. Jūs prieš?
J.DRINGELIS. Aš pritariu projektui.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Aš norėčiau ne tik pritarti projektui, bet kai ką priminti gerbiamiesiems kolegoms, kurie šiek tiek painioja faktus. Taigi 1990 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos piliečius, tarnaujančius TSRS ginkluotosiose pajėgose. Ir ten yra toks sakinys: "Prašome piliečius, tarnaujančius TSRS ginkluotosiose pajėgose, pasilikti tarnybos vietose, kol derybose su TSRS vyriausybe bus išspręstas jūsų sugrąžinimas į Lietuvą. Kviečiame savo elgesiu neduoti priežasties konfliktams."
Taigi teigti, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba skatino kažką panašaus, nėra jokio pagrindo. Kita vertus, belieka tik apgailestauti, kad beveik dvejus metus Seimo stalčiuose užsigulėjęs profesoriaus V.Landsbergio panašaus pobūdžio projektas taip ir liko nepateiktas balsuoti Seime. Tačiau aš pritariu šiam projektui ta prasme, kad jeigu atmetus ar išbraukus profesoriaus V.Landsbergio pavardę pavyko čia pasiekti kažkokį kompromisą, na, ką gi, ką gi... Čia iki šiol dar bijomasi kai kurių asmenų, štai šiandien pono V.Žiemelio buvo labai bijomasi. Na, tiek to, priimkim tą projektą, kad tik būtų geriau žmonėms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad galėję pasisakyti už įstatymą jau pasisakė pagal mūsų reglamentą. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Seimo narė Z.Šličytė - prieš.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kategoriškai pasisakau prieš šitokio įstatymo priėmimą. Jeigu toks įstatymas bus priimtas, mes padarysime šiurkščią politinę ir teisinę klaidą. Tarptautinės teisės dokumentai draudžia versti okupuotų teritorijų jaunuolius ir vyrus tarnauti okupacinėje kariuomenėje. Taigi kadangi visos mūsų valdžios yra pripažinusios, jog Lietuva buvo okupuota ir prievarta inkorporuota į SSRS sudėtį, tai tarnyba šioje raudonojoje armijoje buvo neteisėta. Ir bet koks dezertyras iš tarybinės armijos arba jaunuolis, kuris vengė karinės tarnybos, juridiškai ir politiškai yra visiškai teisus. Todėl, jeigu mes priimsime įstatymą, kuris tik po kovo 11 d., po nepriklausomybės atkūrimo reabilituoja jaunuolius, mes savotiškai politiškai įteisinsime okupacijos faktą, kad mes pripažįstame, kaip čia, Seimo salėje, skamba tokie išsireiškimai - gera ar bloga, bet buvo valstybė... Jokios Lietuvos valstybės nebuvo. Iš jokios Lietuvos kariuomenės nuo 1940 m. nedezertyravo. Dezertyravo iš Sovietų Sąjungos kariuomenės, dezertyravo mūsų neteisėtai imami rekrūtai iš Lietuvos, ir šio įstatymo priėmimas įteisins, kad mes pripažįstame, jog okupacija buvo teisėta, ir pripažįstame, kad ateityje, jeigu kas nors okupuos, mūsų jaunuoliai nedrįstų priešintis ir pabėgti iš tokios okupacinės kariuomenės tarnybos, nes ir atkūrus valstybę jie vis tiek nebus reabilituoti. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu šiandien nepadaryti šios šiurkščios politinės ir teisinės klaidos arba Laisvės frakcijos vardu prašau vardinio balsavimo.
A.SADKAUSKAS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausausi ir juokas ima. Paskutinės kalbos iš viso nesupratau, nežinau, ką norėta pasakyti. Aš kreipiuosi į tuos Seimo narius, kurie buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatais. Atsakykite jūs man, kas jums trukdė per dvejus su puse metų parengti ir priimti tuos įstatymus, apie kuriuos jūs šiandien nubudę kalbate? Kam jūs kalbate, man kalbate? Aš nebuvau Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Buvote jūs. Kodėl jūs nepriėmėt to, apie ką jūs šiandien kalbate? Miegojote? Sakykite, kad miegojote. Dabar, kai mes pradėjom siūlyti ir šį klausimą svarstyti, jūs galų gale nubudote ir pradėjote kalbėti visiškai ne apie tai. Aš vis dėlto, pritardamas N.Medvedevui, kuris irgi buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir kuris turėjo teisę, ir dabar turi teisę siūlyti tai, ką ir aš siūliau, kodėl jūs nesiūlote? Prašom, siūlykite! Aš vis dėlto jam pritariu ir galvoju, kad ir tų žmonių likimus reikia spęsti ir neatidėliotinai.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas ir po to pranešėjas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu tik apgailestauti dėl to, apie ką dabar kalbėjo ponas A.Sadkauskas, ir frakcijos vardu prašau dėl šio klausimo posėdyje padaryti pertrauką, kad mes galėtume sueiti, tiek aš, kuris buvau Aukščiausiosios Tarybos deputatas, tiek A.Sadkauskas, tiek ponia Z.Šličytė, tiek A.Endriukaitis, ir mes paaiškinsime A.Sadkauskui, kokia buvo situacija ir kodėl, kas buvo daroma arba nedaroma. Aš manau, jis ir pats puikiai žino. Pertraukos tikslas: susirinkti tiems, kuriems tikrai rūpi šitas klausimas, ir susitarti dėl galutinio teksto, kad būtų tie žodžiai "po kovo 11-osios" išbraukti, t.y. kad tie straipsniai negaliotų asmenims, kurie pasitraukė iš sovietų kariuomenės anksčiau kovo 11-osios arba vengė šitos tarnybos. Ponas Gražulis, kunigas, žinot, koks teismas buvo vien dėl to, kad jis atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Jo teistumas dar nėra panaikintas. Ir tokių atvejų yra daug.
M.STAKVILEVIČIUS. Panaikintas.
S.PEČELIŪNAS. Aš nekalbu, kad mes turėtume...
M.STAKVILEVIČIUS. Jis reabilituotas.
S.PEČELIŪNAS. ... reabilituotas yra visai kas kita. Aš norėčiau vis dėlto baigti, todėl prašau, kad pranešėjas netrukdytų. Jeigu aiškinamajame rašte ir Juridinio skyriaus išvadose yra parašyta, kad daugelis iš jų, kurie pasitraukė, paskui buvo pagauti, teisti ir už kitokius nusikaltimus, sakykim, kriminalinius, tai dėl šitų dalykų reikia aiškintis atskirai. Bet už pasitraukimą arba už vengimą šitam straipsniui "įkirsti" kažkokią datą jų galiojimui būtų tikrai taip, kaip sakė ponia Z.Šličytė, ne tik kad politiškai pavojinga, bet net ir žalinga, neteisinga. Todėl prašytume posėdyje pertraukos tuo klausimu, sueinam pusvalandžiui, išsiaiškinam ir tęsiam. Tada dėl to klausimo galėsim balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, už siūlymą. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, jog priėmimo metu, kai priėmimas pradėtas, dėl vedimo tvarkos nekalbama. Dėl balsavimo motyvų buvo kalbėta. Pagal Statuto 110 ir 162 straipsnius gerbiamojo S.Pečeliūno siūlymo patenkinti negaliu.
Dabar kalbės pranešėjas. Po to apsispręsime dėl balsavimo būdo.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau dar kartą priminti, kad šitas projektas buvo pasiūlytas, susitarus geruoju Konservatorių frakcijoje bei dalyvaujant ir žurnalistams. Todėl man dabar labai keista, kad, kada mes žmonėms bandome palengvinti gyvenimą, padaryti jį geresnį, prasideda tokia, dovanokite man, erzelynė. Vėl iš naujo, vėl agresyvumas, kodėl taip, kodėl taip? Žinoma, mes ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir Seime daug kartų klydome, bet šiandien kalbama apie tai, kad tiems žmonėms, kurie yra ir dabar atsiranda vis naujų, mes šiandien jiems galėtume pagelbėti. Juk mums ateityje niekas nedraudžia, kaip sakė gerbiamasis N.Medvedevas, pasižiūrėti ir toliau. Bet užtikrinu jus, kad naujo įstatymo priėmimas dėl tų visų, kurie dezertyravo nuo 1940 metų, ne toks paprastas procesas. Čia reikės labai ilgai konsultuotis ir mes nustumsime šito klausimo sprendimą vėl kažkuriam tai laikui: ar pusei metų, ar kiek. Jeigu mes galime šiandien atlikti gerą darbą, tai kodėl mes negalim jo padaryti? Kam dabar vėl reikia politikuoti ir rodyti savo agresyvumą, rodyti tai, kad kiti yra blogi? Visiškai nenormalu. Mes, Seimo nariai... (Salėje triukšmas) Mes, Seimo nariai, aš dar kartą noriu pabrėžti, turime užmiršti savo asmenines nuoskaudas, kurių kiekvienas turi, ir nekeršyti kam nors kitam. O tai, ką jūs darote, iš tikrųjų yra kerštas. Dabar galiu pasakyti, kad šitokia kalba (kaip čia atsitiko), buvo vilkinama ir Seime dvejus metus. Dar kartą primenu, kad mūsų komitetas Kalinių globos draugijos vadovo prašymu apsvarstė šitą klausimą, priėmė, pritarė. Tačiau, kad būtų svariau, suteikė iniciatyvą opozicijos lyderiui V.Landsbergiui ir jis prie šito prirašė tokį 2 punktą, kuriam nei komitetas, nei Seimas nepritars. Todėl šitie dveji metai ir praėjo. Kiek mes nekvietėme gerbiamąjį V.Landsbergį ateiti į mūsų komiteto posėdį, kada svarstėme šitą problemą, arba siųsti žmogų, kuris galėtų referuoti, jis šito nepadarė, mes nesulaukėme. Tai buvo aiškus politinis aktas parodyti, kad dabartinė Seimo valdžia nesirūpina štai šitokiu būdu užblokuojant. Labai ačiū televizijai, kad šitą klausimą vis dėlto iškėlė iš naujo, kad mes galime išspręsti tų žmonių likimą. Todėl siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prašau registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad pagal Seimo statutą, priėmimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. (Salėje triukšmas) Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai.
Kad būtų balsuojama vardiniu būdu, reikia surinkti 21 balsą. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, yra pateiktas Laisvės frakcijos siūlymas, kad dėl šio įstatymo priėmimo būtų balsuojama vardiniu balsavimu. Kas už šį siūlymą, prašau balsuoti.
Už - 18. Taigi balsuosime ne vardiniu būdu.
Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, prašau pakelti rankas. (Salėje triukšmas)
Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo metu nekalbama. (Salėje triukšmas)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. 48 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius, Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo" papildymo" priimtas.
Repliką po balsavimo - Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkoju. Man tikrai labai gaila, gerbiamasis Endriukaiti, kad jūs šiuo metu stovite tribūnoje ir siekiate to, laužiatės į atviras duris. Gerbiamasis N.Medvedevas pasiūlė, kad praėjus savaitei mes galime pateikti platesnį įstatymo projektą, apimantį dezertyravimą iš okupacinės kariuomenės per tuos 50 metų, ir niekas neatsisako to svarstyti. O šita visa erzelynė, kaip sakė gerbiamasis M.Stakvilevičius, tai yra toks politinis žaidimas, kad, jeigu būtų mano teisė, aš tuoj pat išjungčiau mikrofonus, nes mes sugaišome beveik valandą laiko dėl tokių klausimų, kurie visiems buvo aiškūs. Konservatorių partijoje buvo suderintas šitas projektas, buvo galima teikti pasiūlymus normalia tvarka. Nebuvo nieko padaryta, o šiandien, kai įjungti mikrofonai, mes daugiau nieko nežinom, ką veikti Seime, kaip tik aušinti burnas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis repliką po balsavimo.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis prašo posėdžio pirmininką atsakyti, kodėl nepriimtas jo siūlymas? Siūlymas pateiktas teisėtai iš karto po to, kai buvo priimtas nutarimas ir siūlymas svarstyti klausimą ypatingos skubos tvarka. Štai jam nesudaryta galimybė pateikti šitą siūlymą. O pagal Statuto 168 straipsnį, kuriame yra nustatytas įstatymų projektų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka, tokia galimybė turėjo būti suteikta. Tai prašom atsakyti.
PIRMININKAS. Seimo statutas nenumato, kad priėmimo metu būtų atsižvelgiama į siūlymus, pateiktus žodžiu, o ne raštu. Jeigu gerbiamieji Seimo nariai turėjo siūlymų, jie galėjo prašyti, kad būtų pasiūlyta svarstymo metu padaryti pertrauką ir per tą laiką siūlymus įteikti. Tokių siūlymų nebuvo. Seniūnų sueigoje klausimas dėl ypatingos skubos buvo taip pat suderintas su visų frakcijų... (Salėje triukšmas) Dabar Seimo narys A.Kubilius repliką po balsavimo.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad Konservatorių frakcija irgi nėra visiškai patenkinta tuo įstatymu, kurį dabar priėmėme. Tačiau matydami, kad šiandien mes negalime daugiau tikėtis, mes balsavome už šitą nutarimą, kuris bent iš dalies išsprendžia bent kelių žmonių problemą. Aš noriu pasakyti, kad man labai gaila, jog kolega M.Stakvilevičius savo problemas, savo nemokėjimą dirbti ar sąmoningą nedarbą dvejus metus bando vėl užkrauti ponui V.Landsbergiui. Be abejo, Seimo narys V.Landsbergis yra kaltas dėl visko. Čia jau visiškai yra aišku. Tačiau aš norėčiau, jog į Seimo šio posėdžio protokolą būtų įrašytas kategoriškas Tėvynės sąjungos Konservatorių frakcijos reikalavimas, kad įstatymas dėl visų pabėgusių iš sovietinės okupacinės kariuomenės teisių atstatymo būtų parengtas nedelsiant. Jeigu šito įstatymo negali parengti pono M.Stakvilevičiaus vadovaujamas komitetas, aš siūlau nedelsiant savanoriškai sudaryti tokio įstatymo rengimo grupę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinote, kad į protokolą rašomi tik Seimo nutarimai, o ne kategoriški vienos ar kitos frakcijos reikalavimai. Aš manau, kad Seimo valdyba, įvertindama šio klausimo svarbą, tokią darbo grupę sudarys.
Seimo narė Z.Šličytė repliką po balsavimo. Daugiau, gerbiamieji Seimo nariai, žodžio replikai po balsavimo nesuteiksiu.
Z.ŠLIČYTĖ. Lieka tik apgailestauti, kad neaišku, kada ir kaip principingai bus sprendžiamas mūsų, sakyčiau, tiesiog valstybės garbės klausimas, ar mes pripažįstame, kad mus 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo? O dabar, kadangi šitas projektas buvo priimtas itin skubiai, šitokia tvarka, aš, žinoma, jai neprieštaravau, bet gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis pasiūlė iš šito įstatymo išbraukti žodžius "Kovo 11-oji", o tada įstatymo prasmė tampa, jog šie straipsniai apima visus laikotarpius, aš manyčiau, kad Seimo nario A.Endriukaičio reikalavimas yra teisėtas, nes įstatymas priiminėjamas labai skubiai, ir vis dėlto siūlau atšaukti tą balsavimą ir balsuoti už A.Endriukaičio siūlymą dėl tų žodžių išbraukimo. Anksčiau pateikti siūlymo jis negalėjo, kadangi įstatymas priimamas skubiai. O kad buvo pasipriešinta ir vardiniam balsavimui, ir dabar nenorima pagal Statutą balsuoti dėl A.Endriukaičio siūlymo, tai man yra nesuprantamas dalykas. Aš visos frakcijos ir savo vardu reikalauju, kad būtų balsuojama už A.Endriukaičio siūlymą šiandien.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu manote, kad posėdžio pirmininkas pažeidė Seimo statutą, prašome kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išnagrinėtų šiuos procedūrinius klausimus. Tačiau aš, kadangi negaliu pažeidinėti Seimo statuto, todėl negaliu teikti svarstyti siūlymų, kurie nėra įforminti Statute nustatyta tvarka ir teikiami ne laiku.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo" projektas Nr.1846 (svarstymas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 1-9 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo" projektą. Nėra užsirašiusių pasisakyti. Pranešėjas - gerbiamasis Finansų ministerijos sekretorius P.Navikas. Aš paprašysiu jūsų kalbėti iš Vyriausybės ložės, kadangi Seimo narys A.Endriukaitis užgrobė tribūną. Kaip mane pataisė, ilsisi tribūnoje. (Salėje triukšmas) Gerbiamasis ministerijos sekretoriau... Seimo nary Juškau, netrukdykite ministerijos sekretoriui. Prašom įjungti mikrofoną.
P.NAVIKAS. Praeitą kartą iš tribūnos pristačiau šitą projektą ir daugiau nieko nenorėčiau pridurti. Prašome svarstyti arba pateikti klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pranešėjas nebeturi ką pasakyti, ar galime pritarti šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje? Yra prieštaravimų.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Iš principo šitam įstatymo projektui gal ir reikėtų pritarti, tačiau vis dėlto yra neaiškumų ir tie neaiškumai, mano manymu, yra nurodyti Juridinio skyriaus išvadoje. 2 punkte yra nurodyta, kad siūlymas, pasikeitus akcizų tarifams, išieškoti išmokėtų akcizų skirtumą, kurį turėtų sumokėti realizuojančios prekes didmeninės ar mažmeninės prekybos įmonės, nesuderinta su įstatymo 2 straipsniu, pagal kurį akcizo mokėtojas yra prekių gamintojai ir importuotojai. O šiuo atveju yra parodyta, kad akcizų mokėtojai yra jau ir tretieji, jeigu taip sakyti, asmenys. Tai vienas klausimas, į kurį reikėtų atsakyti.
Antras klausimas - dėl kainos. Šiuo atveju kainas tam tikra prasme jau diktuoja ir Vyriausybė. Kadangi anksčiau buvo susitarta tarp pirkėjo ir pardavėjo viena kaina, dabar įsiterpė po įvykusios operacijos Vyriausybė su savo reikalavimais, ir kainas jau pradeda diktuoti Vyriausybė. Todėl šitiems visiems likučiams, kurie bus nuo šio įstatymo pataisos įsigaliojimo, vis dėlto klausimas nėra visiškai aiškus ir išspręstas. Žinoma, kad į šituos klausimus reikėtų atsakyti.
Trečias klausimas. Čia nurodyta, kad įstatymo įsigaliojimo data yra jau čia pat, tai galima sakyti, kad ir šio įstatymo įsigaliojimo datą taip pat reikėtų koreguoti. Aš tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, kada ministerijos sekretorius ponas P.Navikas praeitą sykį pateikinėjo šitą įstatymą, jis užsiminė ir mes buvome lyg ir sutarę, kad šitą įstatymą priimsime skubos tvarka. Aš posėdžio pirmininko norėčiau paprašyti, kad jie tokį pasiūlymą pateiktų ir jau šiandieną priimtume šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke pone Bernatoni, aš siūlyčiau atsižvelgti į teisėtus Seimo nario A.Endriukaičio reikalavimus ir tuo būdu taikiai išspręsite šią problemą, nes iš tiesų jis elgiasi pagal jūsų atmintinai žinomą Statutą, o jūs neduodate jam laikytis šito Statuto.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, man labai gaila, kad mano žemietis, kaunietis, kuriam suteikiau žodį dėl įstatymo, kalba apie savo kolegą A.Endriukaitį.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, ar pranešėjas norėtų ką nors pridurti dar dėl šio įstatymo projekto?
P.NAVIKAS. Aš norėčiau atsakyti Seimo nariui gerbiamajam J.Listavičiui. Čia kaip tik ir siūlomas 2 straipsnio papildymas, kad mokėtojais tampa didmeninės-mažmeninės prekybos firmos. Dėl to, kad yra susitarimas dėl kainų, o pardavėjai kol kas nėra susitarę su tais pirkėjais, kurie yra gatvėje, nes mokės žmonės, atėję į parduotuves. Trečia, dėl įvedimo termino. Būtų galima nuo š.m. gruodžio 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariate, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, ar yra prieštaravimų? Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Kaip aš supratau, mes dabar svarstome mūsų darbotvarkės devintąjį klausimą. Ačiū. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio mūsų darbotvarkės devintu, dešimtu ir vienuoliktu klausimais. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra paprašyta 1-9 klausimo svarstymą atidėti iki kito posėdžio. Prašom gerbiamuosius Seimo narius registruotis.
Posėdyje dalyvauja 53 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už Demokratų frakcijos siūlymą, kad šio klausimo svarstymas būtų atidėtas iki kito posėdžio, prašom balsuoti.
Už - 17. Taigi pritrūko balsų.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas... (Balsai salėje) Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, prašome atsisėsti, nusiraminti. Aš paaiškinsiu, paskaitysiu Statutą. Žinote, kad aš mėgstu Statutą skaityti, bet mums reikia užbaigti procedūras. Po to aš jums paskaitysiu Statutą. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi Seimo Pirmininkas pasiūlė ypatingos skubos tvarką. Ar yra prieštaravimų, ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos? Reikia, taip? Prašom dar kartą registruotis.
Posėdyje dalyvauja 55 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, prašome balsuoti.
Už - 28, prieš - 17, susilaikė 6. Taigi svarstome ypatingos skubos tvarka. Atsiprašau, reikiamo balsų skaičiaus siūlymas dėl ypatingos skubos tvarkos nesurinko, kadangi reikia 36 balsų už. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti po svarstymo šiam projektui? Yra prieštaravimų, prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Baležentis dėl balsavimo motyvų, dėl vedimo tvarkos - vėliau.
A.BALEŽENTIS. Prašom man nenurodinėti, dėl ko man kalbėti. Seimo Statutas reglamentuoja šitą klausimą ir dėl vedimo tvarkos aš galiu kalbėti be eilės. Noriu tą pasakyti, kad Demokratų frakcija paprašė pertraukos, ir ji turi būti padaryta. Prašome padaryti tokią pertrauką.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Taupydamas laiką, pasisakau už.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos iš dešinės, jūs darote "meškos paslaugą" tiems, kurie nori sužerti valstybės pinigus į savo kišenę, o ne į valstybės kišenę. Labai ačiū už jūsų pastangas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti.
Už - 30, prieš - 6, susilaikė 3. Dabar gerbiamojo Seimo nario A.Baleženčio pageidavimu skaitau Seimo statuto 110 straipsnį. "Svarstant kiekvieną klausimą iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, klausimo svarstyme daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 val. pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui." Kadangi trečdalio Seimo narių nebuvo, klausimas buvo nepriimtas. (Triukšmas salėje)
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų tam pasiūlymui pritarė gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis, tik jis neturėjo mygtuko ir negalėjo jums parodyti ir gerbiamasis Seimo narys V.Lapė, kuris tuo metu buvo nepaspaudęs mygtuko. Todėl tie balsai yra surinkti. Prašome pakartoti balsavimą, jeigu netikite.
PIRMININKAS. Gerbiamajam Seimo nariui A.Baleženčiui dar kartą paaiškinu. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis mygtuką turi savo darbo vietoje, niekas iš jo mygtuko neatėmė. Gerbiamasis Seimo narys V.Lapė, jeigu būtų buvęs posėdžių salėje laiku, jis būtų užsiregistravęs ir problema nebūtų iškilusi. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, neieškokite to, ko nepametėte. Dabar daroma 5 minučių posėdžio pertrauka.
Pertrauka
Darbotvarkės aptarimas (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką pateikti lapkričio 7 d. darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašyčiau šiek tiek susikaupti ir kol kas norėčiau visai kitą temą aptarti. Noriu pranešti, kad Seimo vadovybė šiandieną, rytoj arba poryt aplankys kapus tų šešių signatarų ir Seimo narių, kurie paliko mus per tuos pusšeštų metų. Kviečiu tai padaryti ir kitus Seimo narius. Mūsų bičiuliai, mūsų darbo draugai, nusipelnę Lietuvai žmonės, yra palaidoti Vilniuje. Viena signatarė B.Nedzinskienė - Kaune ir Seimo narys A.Bastys - Šakiuose. Taigi kas kada galėsite. Suprantama, lankote savo tėvų, senelių ar artimųjų kapus, bet aš prašau kartu neužmiršti ir mūsų garbingųjų kolegų, su kuriais dirbome ar Aukščiausiosios Tarybos laikais, ar šiais, jau Seimo, laikais.
Na, o dabar leiskite porą žodžių pasakyti apie lapkričio 7 d. darbotvarkę. Tai jau yra ketvirtasis projektas. Jis buvo aprobuotas Seimo seniūnų sueigoje ir prašyčiau gerbiamuosius kolegas patvirtinti. Į Vyriausybės pusvalandį siūloma pakviesti ministrą J.Nekrošių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš neabejoju, kad šiandieną vis dėlto pavyks priimti nutarimą dėl komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo. Mes balsavome už vieną punktą, kuriuo per savaitę komisija turi būti sudaryta. Aš prašyčiau, kad į kitą antradienį būtų įtrauktas klausimas, jeigu, aišku, iš tiesų priimsime nutarimą, kad būtų įtrauktas klausimas dėl komisijos sudarymo.
Č.JURŠĖNAS. Suprantama, nes tai bus mūsų pačių nutarimas. Tai čia beveik automatiškai. Bet galime iš karto į rezervą įrašyti, po to spręsime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš kaip tik apie tą patį norėjau kalbėti. Aš labai abejoju, ar šiandien bus pasiektas sprendimas, nes čia iš tiesų yra derybų objektas, o kaip jūs žinote, derybos negali vykti labai greitai, nes tada galima padaryti daug klaidų. Manyčiau, kad šiandien mes jau neturėtume svarstyti nutarimo dėl tos komisijos. Aš siūlyčiau, kad 7 d. jis būtų įtrauktas į darbotvarkę. Nurims visos aistros, kurios čia putojo, aš galiu taip vaizdžiai pasakyti, ir tada galėsime ramiai pabaigti svarstyti. Manau, kad per tą laiką jau bus visiškas sutarimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš tą patį sakiau, ką ir jūs, tik šiek tiek anksčiau. Aš ir siūliau, kad geriau būtų galutinai susitarti, suredaguoti tekstą ir tada balsuoti. Bet vis dėlto Seime dauguma nutarė, kad būtų galima per pertraukėlę dar pasitarti, pateikti daugmaž suderintą tekstą ir šį svarbų darbą užbaigti šiandien. Aš galiu dabar tiek pasakyti, atsižvelgdamas į vienų ir kitų siūlymus, jeigu iš tikrųjų mes šiandien nubalsuojam - taip, tada tik rezervinis klausimas dėl komisijos personalinės sudėties, bet jeigu nebaigiame, tai, be abejo, tada antradienį šis klausimas privaloma tvarka turi būti užbaigtas. Man asmeniškai atrodo, kad iš tikrųjų geriau būtų tai padaryti antradienį, tikintis, kad personalinė sudėtis bus pateikta daug greičiau negu per savaitę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Darbotvarkė patvirtinta.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio pakeitimo" projektas Nr.1868 (svarstymas ir priėmimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 1-10 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio pakeitimo" projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską.
Diskusijoje dalyvauti nenorėjo nė vienas Seimo narys. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, ir spręsime.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jokių pasiūlymų negauta, siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Seimo narys V.Jarmolenka norėtų pasisakyti. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, pone Bernatoni. Ko gero, važiuosite į Kauną šiandien, dėl to man suteikėte žodį.
Dėl ko aš nepritariu. Aš norėčiau, kad dėl šio įstatymo būtų išlaikyta procedūra ir būtų balsavimas. Jūs žinote mano argumentus. Tai būtų labai korektiška. Mes sugaišime porą minučių, ir tiek.
PIRMININKAS. Prašome. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš prieštarauti nenorėčiau, bet vis dėlto aiškumas turėtų būti, kadangi dabar jau yra sudarytas 1996 m. biudžetas ir iš jo iškrinta apie 255 mln. Lt, kaip čia aiškinamajame rašte nurodyta, tai vis dėlto reikėtų, matyt, jeigu ne pačiame įstatymo projekte, tai kur nors aptarti galbūt žodžiu, ką darysime ir kokie bus šaltiniai tą sumą padengti, arba mes mažinsime 1996 m. biudžetą ta suma. Čia toks momentas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių prieštarauti šiam projektui? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau aiškinau, kokiais būdais bus surinkti tie pinigai. Geresniu mokesčių administravimu, atitinkamu akcizų padidinimu, kurį mes jau priėmėme nuo lapkričio 1 d., ir t.t., ir t.t. Kitaip tariant, šita duobė bus išlyginta kitais būdais, o žmonėms nuo to bus tik geriau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo?
Už - 27, susilaikė 7. Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas pasiūlė šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaravimų? Yra prieštaravimų, taip? Prašom, kas norėtų pasisakyti? Seimo narys J.Žebrauskas. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Pone Bernatoni, mano procedūra lieka ta pati. Per tą biudžeto svarstymą, kur jūs buvote prieš mėnesį? Kur jūs buvote prieš dvi savaites? Būtinai reikia paskutinę savaitės dieną skubos tvarka priimti penkis nutarimus ir penkias pataisas. Šiandien jūs jau darote ketvirtą skubos tvarką, nes visą laiką "neeiliniai" dirbate, pone Juršėnai. Aš prieštarauju.
PIRMININKAS. Atsakau. Ir prieš mėnesį, ir prieš dvi savaites buvau Kaune. Prašome, gerbiamasis Seimo nary.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo pakeitimų projektas buvo apsvarstytas mūsų Biudžeto ir finansų komitete ir jam buvo pritarta. Jo esmė yra ta, kad mes paliekame dėl PVM žemės ūkiui ir kai kuriems kitiems dalykams tokią tvarką, kokia dabar galioja, dar vieneriems metams. Labai svarbu yra palikti mažesnes žemės ūkio produktų kainas. Iš esmės tai bus ir netiesioginis žemės ūkio produktų subsidijavimas. Taip reikėtų laikyti. Taigi labai svarbu kuo greičiau priimti, nes kartu mes turime atsižvelgti galutinai formuodami kitų metų biudžetą. Todėl pritarčiau ypatingos skubos tvarkai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos tvarkos? Reikia. Taigi kas už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Pirmiausia registruojamės ir po to balsuosime. Gerbiamieji Seimo nariai, registracija pradėta.
Posėdyje dalyvauja 61 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, prašome balsuoti. Už - 39 Seimo nariai. Taigi svarstome ypatingos skubos tvarka. Pereiname prie priėmimo procedūros.
Gerbiamasis pranešėjau, ką norėtumėte pasakyti?
F.KOLOSAUSKAS. Niekuo daugiau papildyti negaliu. Yra du sakiniai. Prašom balsuoti ir priimti pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš.
Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš norėčiau Seimo nariams pasakyti. Aš matau, kad čia ne visi labai supranta, ką mes čia svarstome. Dėl šito PVM, kuris gultų ant žmonių pečių, ypač komunaliniai patarnavimai: anglis, malkos ir t.t. - buvo diskutuojama ne vieną ir ne dvi savaites, kaip čia vienas Seimo narys minėjo. Buvo diskutuojama gana ilgai. Daug diskutavome su Vyriausybe. Galų gale po ilgų diskusijų, svarstymų ir skaičiavimų buvo priimtas sprendimas, kad reikia pateikti Seimui ir svarstyti. Vis dėlto per metus to PVM, kuris padidintų visas be išimties komunalinių patarnavimų kainas, kas ir dabar jau žmogui labai sunku... vis dėlto būtų priimta. Aš siūlau, kad čia labai daug nereikėtų diskutuoti, ypač tiems Seimo nariams, kurie nedalyvavo tose diskusijose, kurie nežino tų smulkmenų ir plonybių, o balsuoti ir priimti, ir žmonės padėkos už tai.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tas pasiūlymas - pritarti šiai pataisai yra socialiai teisingas, jis remia mūsų skurdžiai gyvenančius žmones. Tai viena. Antra. Man reikia pasidžiaugti, kad mūsų Vyriausybė ir mūsų Seimo Biudžeto ir finansų komitetas surado būdų, kaip kompensuoti tą sumą, kurią šiuo atveju valstybės biudžetas praranda. Dėl to aš manau, kad mes turime palaikyti vieningai šitą sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Šios pataisos naudingos ne tik valgytojui, bet ir žemdirbiams. Aš palaikau jas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Aš negaliu sakyti prieš, todėl aš tiktai už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar 4 Seimo nariai dar galėtų pasisakyti prieš šio įstatymo projektą.
Seimo narys V.Juškus. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš - už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie nenorite pasisakyti dėl balsavimo motyvų, prašau nesiregistruoti, kai turite tokią galimybę. Taigi balsavimas pradedamas. Kas už tai, kad būtų priimtas šis įstatymas, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 47.
PIRMININKAS. Už - 47. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 47 Seimo nariams balsavus už - vienbalsiai, Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 38 straipsnio pakeitimo" priimtas.
Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo" projektas Nr.1805(5) (priėmimo tęsinys) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį A.Salamakiną. Tęsiame priėmimą Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios komisijos korupcijos faktams tirti sudarymo".
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, pataisymai yra minimalūs. 4 straipsnį siūloma papildyti žodžiais: "Komisijos statuto nustatyta tvarka." Visas 4 straipsnis skambės taip: "Komisija turi teisę pasitelkti visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybės institucijų darbuotojus komisijos statuto nustatyta tvarka."
Dabar dėl 3 straipsnio. Buvo opozicijos siūlymas, kad vietoj žodžio, nors mes už jį balsavome, bet aš vis dėlto pakomentuosiu, ir jį atmetėme, vietoj "privalomo pareigūnų skyrimo", t.y. kad vidaus reikalų ministras pateikia generalinio prokuroro pateiktas kandidatūras, už ką nebuvo balsuota, buvo siūloma, kad komisija pasikviečia. Tačiau šitas siūlymas yra visiškai netinkamas. Todėl, kad komisija negali nueiti į Vidaus reikalų ministeriją ir pasakyti: "Jonai, eikš pas mane dirbti." (Balsas salėje) Todėl, kad tai bus visiškai nesuprantama. (Balsas salėje) Aš abejoju, ar tai įmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, ne jums nesuprantama, Jonui bus nesuprantama. Prašom tęsti. (Balsai salėje)
A.SALAMAKINAS. O 4 straipsnis kaip tik leidžia šitą daryti. Kaip skaičiau, komisija pasitelkia visų Lietuvos Respublikos institucijų darbuotojus. Todėl dubliuoti du kartus visiškai nereikia. Daugiau jokių pakeitimų nėra. Tad siūlau priimti šiandieną Seimo nutarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, jūs labai daug kalbėjote. Konkrečiai pasiūlykite Seimo nariams, kad būtų aišku, ką jūs siūlote, kad būtų priimta. (Balsai salėje)
A.SALAMAKINAS. Gerai, pakartosiu dar kartą...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, kadangi nėra išdalyta raštu, aš prašau dar kartą pateikti Seimo nariams, kokią siūlote pataisą.
A.SALAMAKINAS. Taupydamas laiką ir popierių, vis dėlto manau, kad gerai padarėme, kad neplatinome. Skaitau. 4 straipsnis skambės taip: "Komisija turi teisę pasitelkti visų Lietuvos Respublikoje esančių valstybės institucijų darbuotojus komisijos statuto nustatyta tvarka." Viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, po to, kai buvo priimtas šis nutarimas be trečio punkto, Seimo Pirmininkas ir posėdžio pirmininkas pavedė surengti tolesnes derybas ir susitarti dėl 3 punkto. Tą 3 punktą... mes buvome sutarę 309 kambaryje dėl tyrimo grupės sudarymo. Ponas A.Salamakinas sako, kad negalima naudoti žodžio "kviečia", bet kitame punkte - ketvirtame punkte, prie kurio niekas mums neliepė sugrįžti, jis dabar vartoja žodį "pasitelkia". Tai aš siūlau kompromiso vardan 3 punkte toje mūsų redakcijoje, dėl kurios mes buvome sutarę 309 kabinete, vietoj žodžio "pasikviečia" vartoti žodį "pasitelkia". Tada visi sutarsime. Tai yra ta formuluotė, kurią mes siūlėme, kad komisija savo sprendimu pasikviečia Generalinės prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus. Vietoj "pasikviečia" vartokime žodį "pasitelkia". Nes mes manome, aš dar sykį noriu fiksuoti, mes esame įsitikinę, kad šito įstatymo esmė yra būtent šios tyrimo grupės sudarymas. Jeigu paliekame "pasitelkia ekspertus" arba dar kažkokius talkininkus, po vieną, po antrą ir t.t., mes vėl turime "tuščią" komisiją, kuri nieko negali padaryti. Taip pat, kaip iki šiol egzistavusios komisijos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, jog tai ne įstatymas, o Seimo nutarimas.
Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Gerbiamieji, aš prašyčiau vis dėlto neforsuoti, kadangi iš tikrųjų neaišku, ar yra tas visas susitarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi paaiškėjo, kad iki galo nesusitarta, šis klausimas atidedamas iki antradienio. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui A.Salamakinui.
Įstatymo "Dėl statybų uždraudimo Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje" projektas Nr.1838, įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo" projektas Nr.1839, įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo" projektas Nr.1840, įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 straipsnio papildymo" projektas Nr.1841 ir nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl statybų uždraudimo Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje" įgyvendinimo" projektas Nr.1842(pateikimas) (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Dabar svarstome Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl statybų uždraudimo Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje" projektą ir jį lydinčius aktus.
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį S.Stažį.
S.STAŽYS. Per trumpą Seimo kontrolierių veiklos laiką gauta per 100 Lietuvos Respublikos gyventojų skundų, prašymų ir pareiškimų, kuriuose išreiškiamas susirūpinimas Lietuvos Respublikos pajūrio juostos išsaugojimu, ypač Palangos miesto teritorijoje, jos urbanizavimu, statant menkaverčius statinius, tenkinant privatizavusių asmenų užgaidas neatsižvelgiant į gamtinių objektų išsaugojimą vykdomos statybos niokoja pajūrio kopas ir prieškopes. Vietoj nedidelių apimčių komunalinės paskirties objektų, skirtų paplūdimio lankytojų aptarnavimui (tualetų, dušinių, laikinų prekybos paviljonų), projektuojami, perstatomi ir statomi didelių tūrių ir aukščio neaiškios paskirties objektai, taikstomasi su savavališkos statybos faktais.
Aš norėčiau, Seimo Pirmininke, Seimo nariams įteikti pasižiūrėti...
PIRMININKAS. Prašom įteikti. Jūsų norėtų Seimo nariai paklausti.
S.STAŽYS. Bet aš dar...
PIRMININKAS. Prašom tęsti.
S.STAŽYS. Be to, gauta nemažai nusiskundimų, kad Palangos miesto savivaldybė pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus nuomodama ir parduodama žemės sklypus, atstatydama nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nesaugomas ir niokojamas valstybinis turtas. Susipažinus su Palangos miesto savivaldybės darbu, tiriant nurodytus piliečių skundus, tenka konstatuoti, kad gyventojų pareiškimai iš esmės pagrįsti. Tai patvirtina ir kitų įvairiausių komisijų, dirbusių prieš mus, išvados. Todėl neatidėliotinas, mūsų nuomone, ir išskirtinis klausimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos pajūrio juostos rekreacinio griovimo sustabdymu. Priežastys, sąlygojusios Lietuvos Respublikos pajūrio juostos, ypač Palangos miesto teritorijoje, urbanizavimą, - tai, kad teisiškai nebuvo reglamentuotas Lietuvos Respublikos pajūrio juostos statusas, nes dabar vadovaujamasi 1973 m. Lietuvos kurortų valdymo tarybos nustatytomis apsaugos zonomis. Todėl suprantama, kad vieniems šis dokumentas galioja, o kitiems negalioja. Todėl Palangos miesto savivaldybė, atitinkamos ministerijos ir kitos institucijos neretai, spręsdamos statybų klausimus, reikiamai neįvertino gamtos objektų vertės, kurorto specifikos, paklusdavo užsakovų užgaidoms.
Dėl to mes teikiame penkis teisės aktų projektus, kurių tikslas - nustatyti Lietuvos Respublikos pajūrio teisinį statusą, sustiprinti atsakomybę už savavališkas statybas. Aš labai trumpai norėčiau pristatyti tuos projektus.
1. "Dėl statybų uždraudimo Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje." Siūlome uždrausti statyti naujus ir perstatyti esamus pastatus, statinius ir kitus įrenginius Lietuvos Respublikos pajūrio juostoje. Juostos ribas turėtų patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mūsų manymu, ją turėtų sudaryti paplūdimys, kopos ir prieškopės.
2. Dėl Žemės reformos įstatymo papildymo. Siūlome, kad nustačius Vyriausybei pajūrio juostos ribas, žemė pajūrio juostoje neturėtų būti privatizuojama.
3. Dėl įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo. Siūlome, kad nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai žemės sklypus Palangos miesto centrinėje dalyje, turėtų būti atstatomos tik piliečiams, turintiems privačios nuosavybės teise pastatus. Taip būtų išsaugoti želdiniai, parkai, savita Palangos miesto centro dalis. Tiems asmenims, kurie neturi statinių, nuosavybės teisės... turėtų būti ekvivalentine tvarka suteikiami sklypai kitoje vietoje.
Ir 4, kuris taikytinas ir visai Lietuvos Respublikos teritorijai, - tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 straipsnio pataisa dėl atsakomybės už savavališkas statybas. Tų pataisų esmė - suteikti įgaliojimus apskrities valdytojams, nes, kaip parodė praktika, šių klausimų sprendimas teismuose yra neefektyvus ir nepasiteisino. Manome, kad teismai turėtų spręsti tik nugriovimo klausimus. Taip pat siūlome, kad atskirais atvejais, kaip už teisės pažeidimus, būtų galima paimti tuos pastatus valstybės nuosavybėn.
Ir 5. Siūlome Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pagal Seimo kontrolierių pateiktą informaciją įvertinti pareigūnų bei asmenų veiklą Palangos mieste, patraukti juos atsakomybėn už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus ir ginti valstybės turtinius interesus.
Baigdamas prašau gerbiamuosius Seimo narius pritarti šių teisinių aktų projektams po pateikimo ir artimiausiu metu pradėti svarstymo procedūrą.
Gerbiamąjį Seimo Pirmininką prašyčiau teikti Seimui nurodytų įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka, nes ir toliau projektuojami statiniai ir vyksta statybos pajūrio juostoje. Šioje teritorijoje bandoma privatizuoti žemę. Juk kalbama apie nedidelį žemės lopinėlį - tiktai paplūdimį, kopas ir prieškopes. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis pranešėjau, dar 1991-1992 m. prabilta apie savavališkas, neteisėtas statybas Palangoje. 1994 m. sausio mėn. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė tas problemas, priėmė sprendimą. Į tai buvo atkreiptas Vyriausybės, ministerijų bei departamentų dėmesys. Taip pat buvo papildytas ir pakeistas Civilinio kodekso 114 straipsnis, tačiau reikalai iš vietos nepajudėjo. Kodėl jūs, gerbiamasis pranešėjau, rodote šiandien iniciatyvą, kuriai aš pritariu, - pateikėte šių įstatymų, kurie uždraudžia statybas pajūrio juostoje, projektus? Ar tik jūs vienas, ar ir kiti Seimo kontrolieriai labiausiai myli pajūrį? Ar neatsirado kitų institucijų, kurios būtų parodžiusios šią iniciatyvą nepalyginamai anksčiau? Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimui skiriama 1 minutė.
S.STAŽYS. Kadangi mes, Seimo paskirti pareigūnai, privalome tirti piliečių skundus ir pareiškimus, todėl mes dar kitų pareigūnų veiklos neįvertinome. Mes savo jėgomis suradome tokią susidariusią padėtį, matėme tuos visus dokumentus apie jūsų minėtas visas komisijas, todėl mes radome juridinį pagrindą kreiptis į Seimą su šitų įstatymų paketu ir vieną kartą padaryti galą tiems negatyviems reiškiniams.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia aš norėčiau pasveikinti Seimo kontrolierius, kad per tokį trumpą savo egzistavimo laiką jūs jau pabaigėte procesą, kurį pradėjo Seimo nariai V.Andriukaitis ir A.Rudys prieš metus ar daugiau, kuomet jie paskelbė apie nesąžiningas, savavališkas statybas Palangos kopų rajone. Jūsų atliktas darbas tikrai yra vertinamas teigiamai. Jis turėtų būti Seimo priimtas.
Į mane kreipėsi 66 Palangos gyventojai, kurie pareiškė savo skundus dėl jiems negrąžinamos žemės ir dėl jų teisių negerbimo. Jie kreipėsi į įvairias vyriausybines institucijas ir negavo jokio atsakymo. Dabar tikrai reikia džiaugtis, kad jūs pristatėte tą įstatymą. Aš nežinau, ar Seimo nariai atkreipė dėmesį į tą albumą, kurį jūs man parodėte prieš pat šio posėdžio pradžią ir kurį dabar turi kolegos. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad jūs pasižiūrėtumėte į tą albumą ir pamatytumėte, kokie yra statomi pastatai Palangos kopų rajonuose, ypač vietose tie pastatai yra pavadinti tualetais, vadinasi, "išeinamosiomis" vietomis. Jeigu tokie pastatai gali būti vadinami tais vardais, tai ten yra tiesiog, amerikietiškai kalbant, didžiausi "palociai". Todėl aiškiai matome, kad yra nepaprastai didelis korupcijos procesas. Sveikinu jus. Šiuos dokumentus reikėtų tuoj pat priimti ir skubos tvarka vykdyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia prašau užduoti klausimus. Klausimui skiriama viena minutė.
Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar čia, jūsų siūlomame pakete, bus pasiūlyti konkretūs teisiniai sprendimai dėl šių neteisėtų objektų, kaip sakytume, fizinio pakeitimo ten, kur jie atsirado neteisėtai, ne tokie, kad jie ir išnyktų? Jeigu mes juos kokia nors forma paliksime, įteisinsime, jie vis tiek žalos mūsų pajūrį.
S.STAŽYS. Šių dokumentų pateikimas yra tiktai mūsų darbo pirmasis etapas. Mes tą darbą dirbsime ir toliau, nagrinėsime tų statinių visus atvejus. Jeigu Seimas pritars mūsų pasiūlytoms įstatymo pataisoms, ypač tam, kas susieta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 straipsniu, tada atsiras mechanizmas efektyviau taikyti civilines ir teisines tų statinių pasekmes ir spręsti jų likimą. Dabar nėra to mechanizmo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tiesų sutinku, kad tai yra problema. Jūs sakėte, kad Palangos savivaldybė, turbūt ta savivaldybė, kuri buvo prieš rinkimus, neteisėtai skirstė sklypus ir neteisėtai statėsi namus gavę sklypus žmonės. Tada kyla klausimas: kur yra teisėtvarkos organai, kur yra prokuratūra ir kitos teisėtvarkos institucijos, jeigu Seime reikia priimti atskirą sprendimą? Man atrodo, kad tuos dalykus riboja ir įstatymas dėl nuosavybės teisės. Jeigu dabar jūs sakote, kad nebegrąžinsit tiems žmonėms, kurie turi nuosavybės teisę į sklypus, aš manau, bus nuosavybės teisės pažeidimas.
S.STAŽYS. Aš labai trumpai norėčiau paaiškinti. Paprastai tuos statinius, apie kuriuos kalbama salėje, privatizavus (tualetai, dušai, kioskai), savininkai nesikreipė dėl žemės sklypo. Nėra jokio dokumento, kuris užfiksuotų to sklypo priklausomybę. Klausimas lieka atviras ir jį kur kas paprasčiau spręsti. Dabar dėl nuosavybės teisių atstatymo. Tai susiję tik su vienu kitu, mūsų nuomone, asmeniu ir tai tik toje miesto dalyje, kuri yra įtraukta į Lietuvos kultūros paminklų vertybių sąrašą ir yra užimta žaliaisiais plotais arba parkais, kurie reikalingi visuomenės poreikiams.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti: gal jūs žinote kokias nors priežastis, kurios sąlygojo tai, kad prieš jus buvusios komisijos, išskyrus konkrečius aktus, daugiau nieko nenuveikė ir kodėl šių vykstančių nelegalių statybų atveju visiškai abejingai žiūrėjo tokios ministerijos kaip Urbanistikos ir Aplinkos apsaugos?
S.STAŽYS. Aš, teikdamas tuos įstatymo projektus, tikrai norėčiau išreikšti apgailestavimą. Mes su visom kitom ministerijom randam bendrą kalbą ir visi yra suinteresuoti mūsų pajūrio juostos likimu, išsaugojimu, tačiau mes nerandam atgarsio Statybos ir urbanistikos ministerijoje. Mes galim tik apgailestauti. Aš, pavyzdžiui, labai apgailestauju ir manau, kad čia yra nonsensas, kad mes negaunam jų palaikymo.
PIRMININKAS. Seimo narys. R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs paliktumėte mane ir pasisakyti. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau pasitikslinti: koks numatomas mechanizmas dėl tų pastatų, kurie dabar yra, kaip nuosavybės teise jie bus nusavinti valstybės žinion, kieno dispozicijon jie pereis - ar savivaldybės, ar apskrities, kas bus tolesnis jų šeimininkas?
S.STAŽYS. Pagal dabar galiojančias Civilinio kodekso pataisas yra nustatyta, kad už teisės pažeidimą tie pastatai gali būti paimami valstybės arba savivaldybės nuosavybėn. Aš manau, kadangi statinių priežiūra perėjo apskričių administracijų nuožiūron, tą teikimą teismui turėtų daryti apskritis, vis tiek nustatom teisminę procedūrą, tačiau pritarus savivaldybei arba pagal savivaldybės išvadą.
R.J.DAGYS. Kam atiteks?
S.STAŽYS. Atiteks valstybės nuosavybėn visuomenės reikmėms. Savivaldybės dispozicijon.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, vietoj tų menkaverčių pastatų (dušų, tualetų) buvo pastatyti gražūs pastatai, bet jie neatitinka poilsiautojams reikalingų pastatų, įstaigų paskirties. Jeigu valstybė juos vienokiu ar kitokiu būdu nusavins, tai ar juos rekonstruos, kad poilsiautojams tai būtų naudingi pastatai? Ir prašom pasakyti, kaip bus nubausti tie pareigūnai (šiandien gal jau ir ne pareigūnai), kurie piktnaudžiavo įstatymais, nesilaikė Vyriausybės priimtų nutarimų ir vis dėlto leido tenai statyti tuos pastatus?
S.STAŽYS. Tų vadinamųjų menkaverčių statinių sąrašas per salę keliauja ir jūs juos matote. Mums architektai, Statybos ir urbanistikos ministerijos specialistai įrodinėja, kad čia yra tualetai. Tualetai. Išsprendus jų teisėtumo klausimą gal tikrai bus galima juos panaudoti tualetams, bet dabar aš nesiimu spręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėsiu ir pasisakyti. Klausimas toks: ar jūs spėjate viską, ką reikia, padaryti ir ar nereikia kokios nors pagalbos? Keisti įstatymus, kaip matome, būtina.
S.STAŽYS. Aš galiu pasakyti, kad mums paskirtos atitinkamos sritys. Pavyzdžiui, aš pats, Seimo kontrolierius, šiandien turiu per 300 pareiškimų. Galima suprasti. Jie yra įvairiausio turinio, gana sudėtingi, ir mums gana sunku dirbti. Mums reikia su pataisom ateiti ne tik į Seimą, bet ir į Vyriausybę. Tačiau mes kol kas manom, kad esam tokioje organizacinėje stadijoje, neturim normalių darbo sąlygų, neturim kur pasodinti savo darbuotojų, Seimas per ilgai delsė dėl patalpų suteikimo. Dirbti yra sunkoka.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pone pranešėjau, 114 straipsnio 2 punkte nurodyta: "Įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti tokį gyvenamąjį namą", o 3 punkte nurodyta: "Pasiūlyti statytojui nugriauti tokį statomą gyvenamąjį namą". Aš norėčiau paklausti, kokios priežastys sąlygoja, kad vienu atveju bus galima taikyti 2 punktą, o kitu atveju 3 punkto nuostatas? Ar čia turėtų būti nurodytos kokios ribos, ar jas kas nurodys? Kokiu matu matuodami tai darysime? Ačiū.
S.STAŽYS. Aš manau, kadangi šitos pataisos yra taikomos ne tik Lietuvos Respublikos pajūrio juostai, bet ir visai Lietuvos Respublikos teritorijai, todėl, jeigu yra statomas statinys ir yra kokie nors nežymūs nukrypimai nuo projekto, tai taikoma pirmoji stadija. Jis gali tą projektą pasitvirtinti. Pavyzdžiui, jis pasistatė kokią daržinę ar nežymų priestatėlį, kuris nepažeidžia kitų piliečių interesų. Tuo atveju tokį projektą galima tik pakoreguoti. Bet jeigu yra pastatoma vietoj ūkinio pastato arba, kaip šiuo atveju, vietoj tualeto gyvenamasis namas, tada gal reikėtų tas sankcijas taikyti griežčiau. Žodžiu, tai turi įvertinti apskrities valdytojo administracija.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Aš norėjau paklausti, ar jūs neplanuojate pratęsti savo kelionės nuo Palangos iki pat Klaipėdos? Ir ten pakrantėse gali būti įvairių statybų.
S.STAŽYS. Mes, prieš teikdami Seimui tuos įstatymų projektus, apžiūrėjome pajūrio zoną nuo Palangos iki Klaipėdos miesto. Aš noriu pasakyti, kadangi ten buvo sovietinė armija, kol kas ta zona yra išlikusi tokia, kokią aš įsivaizduoju. Paplūdimys, kopos ir prieškopės yra gamtos reliktas tokios būklės, kaip turi būti apsaugota ir kaip mes rekreaciniu požiūriu įsivaizduojame. Vienintelis ten yra faktas, kad toje teritorijoje (ten yra tik vienintelis ežeras) atstatytos nuosavybės teisės kažkokiam asmeniui, 10 ha plotas. Mes bandysime išsiaiškinti. Kol kas ten jokių statybų nevyksta. Jeigu Seimas pritars šiam įstatymui, tai, aišku, tų statybų nebus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Seimo kontrolieriau, jūs gerai žinote, kad ypač Šventosios rajone yra daug vasarnamių. Ten miškeliai jų tiesiog grūste prigrūsti. Ten žmonėms gal visai neblogai pailsėti, nes ir oras geras, ir jūra čia pat, ir t.t. Ar jūs numatote leisti ir toliau plėsti tokių namelių statybą, turint omeny, kad ten stambios organizacijos, pavyzdžiui, energetika, turi jų nemažai? Ar ir toliau jūs leisit, ar neleisit?
S.STAŽYS. Gerbiamasis Seimo nary, kas susiję su zona už pajūrio zonos, vadinasi, ta zona, dar kartą kartoju, paplūdimys, kopos ir prieškopės, mes manome, kad tai turėtų spręsti kitos institucijos. Turėtų susirūpinti kitos institucijos, nustatydamos arba remdamosi įstatymu. Yra Saugomų teritorijų įstatymas, jeigu reikėtų apriboti, bet tai yra atitinkamų ministerijų darbas ir jos turi tą darbą dirbti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti. Prieš pradedant bet kokią statybą, juo labiau pajūrio zonoje, prieš pradedant statyti kiekvieno projekto techninė dokumentacija derinama. Ją pasirašo ir Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai. Ar jums teko rasti projektų, suderintų su Aplinkos apsaugos ministerija? Jeigu teko, tai kiek?
S.STAŽYS. Aš konkrečiai išvardyti visų objektų negaliu. Mes šiuo metu esame apžiūrėję tik 22 tokius objektus. Aš manau, kad ir Seimo nariai Palangą įsivaizduoja labai supaprastintai, tik senąją, centrinę Palangos dalį. Reikia nepamiršti, kad yra ir kita Palangos dalis, t.y. nuo centrinės dalies iki pat Latvijos sienos. Jeigu jūs turėdami laiko kada nors ten užsuktumėte, jūs pamatytumėte, kokie ten statiniai stovi. Ten yra pilių pilys! Jos yra toje pačioje kopų, prieškopio arba pliažo teritorijoje. Žinoma, kad buvo derinta. Kaip galėtų atsirasti tokia pilis, investuojant tokius pinigus, be jokio derinimo?
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis kontrolieriau, na, mes žinome, kad pagal dabar galiojančius įstatymus miestų savivaldybėms, taip pat ir Palangos savivaldybei labai nedaug beliko kas veikti. Iš esmės tik komunaliniai patarnavimai. Tačiau kažkodėl Respublikoje sudaromas imidžas, kad kalta yra savivaldybė visose srityse. Kiek žinau, savivaldybei dar nėra pavaldžios nei ministerijos, nei apskritys. Todėl noriu paklausti, kiek yra kalta dabartinė miesto savivaldybė? Ačiū.
S.STAŽYS. Matot, aš norėčiau pasakyti nuomonę dėl dabartinės miesto savivaldybės. Mums pradedant tuos tyrimus, į mus kreipėsi ir miesto savivaldybė. Dabartinis meras, jo administracija iš esmės negali sustabdyti to proceso.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau užduoti tokį klausimą. Žinoma, kad žmonės veržiasi ne tik prie jūros, bet veržiasi ir prie sostinės. Kokia jūsų nuomonė apie ponios Kvedarienės straipsnį dėl pilaičių Vilniaus rajone? Ir ar jūs bendradarbiaujate su Vilniaus rajono administracija, su apskrities atstovais ir kaip jums sekasi spręsti tuos klausimus Vilniaus rajone? Ačiū.
S.STAŽYS. Žinote, man atsakyti dėl Vilniaus rajono gana sudėtinga, kadangi Vilniaus miestą ir Vilniaus rajoną kuruoja ponia N.Šidagienė. Čia yra ne mano įtakos sfera. Tą klausimą jūs turėtumėte adresuoti jai.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Visi Seimo nariai, norėję paklausti, paklausė. Taip pat norėjo pasisakyti Seimo narys R.Dagys. Prašom. Seimo narys R.Dagys ir Seimo narys M.Stakvilevičius.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, čia turbūt didelių abejonių, kad reikia tų pataisų, nebus. Iš tikrųjų reikia įvesti tam tikrą tvarką dėl tų savavališkų statybų ne tik Palangos mieste, bet tokia problema yra apskritai. Mes galim džiaugtis, kad mūsų tualetai yra geresni, nei "palociai" Amerikoje, kaip sakė gerbiamasis K.Bobelis. Aišku, tai mūsų gerėjančio gyvenimo požymis. Aš su tuo sutinku, bet nelabai norėtųsi toleruoti tokius požymius mūsų valstybėje.
Kita vertus, aš manau, kad šitas atvejis turėtų susilaukti naujai kuriamos komisijos dėl korupcijos dėmesio, nes iš tikrųjų ten yra daug įdomių dalykų. Manau, kad tai sulauks ir mūsų centristų dėmesio, nes ne be jų buvusio miesto mero Ulbos palaiminimo, atsiprašau (...), palaiminimo, toleravimo, vyko tokie dalykai ir, man atrodo, jų garbės reikalas išaiškinti, kas kiek prisidėjo. Turbūt čia bus labai didelis darbas mūsų komisijai, nes nuo Palangos, kaip nuo kurorto, tęsiasi labai daug visokių dalykų. Taigi aš siūlau už tai balsuoti ir šitas pataisas kuo greičiau svarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Mūsų komitetas, neformaliai kalbėjęsis su Seimo kontrolieriais šituo klausimu, oficialaus dokumento nepriėmė, bet pritarė Seimo kontrolierių veiksmams ir šitam pasiūlymui. Todėl norėčiau padėkoti, kad jau antras pasiūlymas pakeisti įstatymus yra parengtas. Prisiminkime N.Šidagienės dėl įvaikinimo ir dabar šitą. Linkiu sėkmės ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti bendru sutarimu pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Prieštaravimų nėra? Nėra. Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindiniu komitetu dėl pagrindinio projekto ir projekto dėl jo įgyvendinimo būtų Gamtos apsaugos komitetas? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Nutarta.
Ar sutinkate, kad dėl įstatymo projekto "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo" pagrindinis komitetas būtų Agrarinis komitetas? Nėra prieštaravimų. Pritarta. Ar sutinkate, kad dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos bei sąlygų" bei dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 straipsnio papildymo projekto pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? (Balsai salėje) Neprieštaraujate. Pritarta.
Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje lapkričio mėnesį? Nėra prieštaravimų. (Balsai salėje) Anksčiau, gerbiamieji Seimo nariai, negalima, kadangi kitas posėdis įvyks jau lapkričio mėnesį. Spalis netikėtai pasibaigė.
Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka, ar reikia dėl to balsuoti? Prieštaravimų taip pat nėra. Pritarta skubos tvarkai.
Dabar gerbiamasis Seimo narys R.Bloškys. Replika. Prašom, replika po svarstymo.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, labai prašytume, kad papildomas komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros, kadangi jis taip pat į tuos klausimus yra pakankamai gerai įsigilinęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš nežinau, galbūt reikėtų pasiteirauti gerbiamojo pranešėjo, ar yra Švietimo, mokslo ir kultūros statinių pajūrio juostoje, nes... (Balsai salėje: "O kraštovaizdis, o saugomos teritorijos!") Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad kai atliekam gerą darbą, nori visi prie jo prisidėti, tačiau komitetus mums reikėtų tvirtinti pagal jų kompetenciją, o Seimo nariai galės aktyviai dalyvauti.
Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš, pavyzdžiui, pritarčiau R.Bloškio nuomonei, nes yra toks posakis: "Jeigu nori sužinoti apie tautos kultūrą, pirmiausia nueik į tualetus." Ten tualetų daug pristatyta, tai rodo kultūrą.
PIRMININKAS. Ir Kultūros komiteto pirmininkas gerbiamasis profesorius B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji, atsiprašau, bet mane labai šokiruoja gerbiamojo posėdžio pirmininko pastabos. Jeigu jis įdėmiai klausėsi kontrolieriaus, tai turbūt suprato, kad šitos problemos labai seniai buvo keltos ir kai kurių mūsų frakcijos gerbiamųjų ponų dėka šis klausimas buvo nesprendžiamas. Mūsų komitetas anksčiau už šiuos nusikaltimus, aš nebijau to žodžio, siūlė iš pareigų pašalinti buvusį urbanistikos ministrą Vapšį. O dabar daromi kažkokie nepamatuoti priekaištai. Aš manau, gerbiamasis J.Bernatonis prieš pradėdamas ką nors kalbėti, visą laiką turi pagalvoti, ką jis kalba.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi kalbėti galiu tik taip, kaip numatyta Seimo statute, galvoti daug nereikia. Seimo statutas - elementarus dokumentas, todėl teiksiu balsuoti. Prašom registruotis. O kol registruojamės, Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau kreiptis į pranešėją. Ar jis nemano, kad Savivaldybių komitetas vis dėlto turėtų tą problemą svarstyti? Kai jūs buvote pas mus atėjęs, jūs sakėte, kad, be pagrindinių komitetų, būtų Savivaldybių komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jau minėjau, gerus darbus atlikti yra labai daug norinčių. Todėl pirmasis balsavimas bus dėl to, kad papildomas komitetas būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, o po to teiksiu balsuoti, kad papildomas komitetas būtų Savivaldybių komitetas.
Kas už tai, kad papildomu komitetu būtų paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, prašau balsuoti.
Už - 34, prieš - nėra, susilaikė 4. Taigi pritarta.
Dabar prašysiu balsuoti, kad būtų paskirtas papildomu komitetu visiems šiems klausimams Savivaldybių komitetas. Balsavimas pradėtas.
Už - 25, prieš - 10, susilaikė 2. Taip pat pritarta. Ar bus dar siūlymų dėl papildomų komitetų? Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš tik norėjau pasakyti repliką po balsavimo. Kaip jūs dabar žinote, iš savivaldybių yra atimtos žemės dalijimo teisės ir jos nieko nesprendžia tais klausimais. Savivaldybių komitetas galėjo pagal savo kompetenciją spręsti tuos klausimus. Dabar nėra ką daryti Savivaldybių komitetui.
PIRMININKAS. Prašom išsiaiškinti su siūliusiais Seimo nariais, nes Seimas jau priėmė sprendimą. Šį klausimą apsvarstėme. Replika po balsavimo. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš rizikuoju, kad ponas J.Bernatonis dar kartą pasakys ką nors šmaikštaus, o tai turbūt nenumatyta Statute. Bet aš vis dėlto dar kartą kreipiuosi į poną S.Stažį, kad jis pasakytų, kas vis dėlto turėtų būti pagrindinis komitetas?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą aš primenu Seimo statutą: kas yra pagrindinis komitetas, sprendžia Seimas. Žinoma, ne J.Bernatonis, gerbiamasis Seimo nary Salamakinai. Bet kol kas dar ir ne A.Salamakinas, nes pas mus iki šiol yra parlamentas, kuris priima tokius sprendimus.
Seimo narių pareiškimai (95.10.31)
7sesija 23 p svarstyti klausimai
Dabar pereiname prie Seimo narių pareiškimų. Seimo narys L.Milčius. Prašome. Kviečiu į tribūną.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums perskaityti Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos pareiškimą agrariniais klausimais. Manau, kad į šį pareiškimą atsilieps ne vien tik gerbiamasis Seimo narys A.Albertynas, kad agrarininkų ir Žemės ūkio ministerijoje intelektualinio potencialo yra daugiau. Taigi pareiškimas.
"Valdančioji partija ir jos suformuota Vyriausybė nuolat reklamuoja savo rūpinimąsi žemės ūkiu. Tačiau per trejus jos veiklos metus žemdirbiai atsidūrė gilioje krizėje. Ją sąlygojo šios priežastys:
1. Žemės ūkio reforma nepagrįstai užsitęsė, nes valdžia nesirūpina ją užbaigti siekdama suniekinti pačią reformos idėją, kurdama neprekinius 2-3 ha dydžio ūkius ir kiršindama kaimo žmones tarpusavyje.
2. Daug ūkininkų, atsiėmusių žemę, metų metus negauna jos nuosavybės dokumentų, todėl jie negali normaliai disponuoti žeme, t.y. ją parduoti, dovanoti, įkeisti, mainyti.
Nereti atvejai, kai žeme nemokamai naudojasi bendrovės, o savininkai apdedami žemės nuomos mokesčiais. Tais atvejais, kai savo žemę išnuomojantys savininkai iš jos gauna pajamų, dažniausiai natūra, jos apmokestinamos 20% dydžio pajamų mokesčiu. Per mėnesį jo nesumokėjus, imamos drakoniškos baudos. Tokiu būdu tiesiog tyčiojamasi iš savininkų verčiant juos mokėti net už nerangumą valdžios, tvarkančios žemės nuosavybės atstatymo dokumentus.
3. LDDP agrariniai politikai, skatindami imti kompensaciją už žemę, jau praskolino per 630 mln. Lt, tačiau mokėti kompensacijas žemės savininkams nėra iš ko. Motyvuodama būtinybe sukaupti lėšas kompensacijoms išmokėti, valdžia demagogiškai reikalauja keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir, nebaigus reformos, t.y. neatstačius žemės nuosavybės visiems savininkams Lietuvos piliečiams, leisti parduoti ją užsienio šalių juridiniams ir fiziniams asmenims.
4. Vykdydama chaotišką agrarinę politiką Vyriausybė per trejus metus nesuteikė realios paramos ūkininkų veiklai efektyvinti, ypač žemės ūkio kooperacijai formuotis. Buvo sužlugdyta perdirbimo pramonės kooperatinimo idėja, užkirstas kelias steigti žemės ūkio kooperatinių kreditų bendroves, neįsteigtos žemės ūkio produktų eksporto organizacijos. Nesukurta efektyvi rinkų paieška. Tokia LDDP agrarinė politika yra palanki tik bankininkams, žemės ūkio produkcijos perpirkinėtojams ir perdirbimo pramonės monopolistams, tačiau pragaištinga privatiems šeimos ūkiams. Ji griauna ūkininkų pasitikėjimą valstybe, verčia žmones, gavusius žemę, jos atsisakyti. Visuomenė psichologiškai ruošiama priimti LDDP peršamą žemės ūkio naudmenų pardavimo juridiniams asmenims idėją. Esą tai pakels rinkos žemės kainą. Tačiau iš tikrųjų bendrovėms bankrutavus arba supirkus jų pajus, bus sudarytos prielaidos kaime formuotis nomenklatūros agroklano valdomoms latifundijoms. Toks kaimo raidos posūkis neišvengiamai sukeltų socialinę katastrofą, nes būtų sunaikintas pagrindinis Lietuvos vidurinysis visuomenės sluoksnis - ūkininkija.
Neseniai LDDP atstovas Seimo narys A.Būdvytis "Opozicijos" lakštuose šaukė: "Būk budrus, sklypininke!" Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija kviečia būti budrius visus žmones, kurių šaknys Lietuvos žemėje. Mes siūlome nedelsiant įvertinti LDDP vykdomos agrarinės politikos pragaištingumą. Ūkininkų likimu susirūpinusios politinės jėgos turi užkirsti kelią juodajam Lietuvos kaimo ateities scenarijui įgyvendinti."
Pasirašo Seimo nariai: M.Treinys, L.Milčius ir A.Baležentis. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Vaišnorą.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra ko dėkoti, žinoma, kad šiandien šitas visas mūsų neeilinis posėdis buvo toks triukšmingas, nėra ko dėkoti ir LDDP frakcijai, kuri, matyt, neatsigavo dar...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, tačiau dabar yra laikas Seimo narių pareiškimams. Jūs užsirašėte iš anksto ir negalėjote žinoti, koks bus posėdis, ir jūs turėjote nusakyti temą, kuria kalbėsite. Taigi prašome skaityti pareiškimą.
A.VAIŠNORAS. Eilinį kartą jūs man užčiaupiate burną. Gerai, skaitau pareiškimą.
"Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimas Lietuvos Respublikos Seimui. 1995 m. spalio 31 d.
Dėl LDDP frakcijos vadovybės antikonstitucinių veiksmų prieš savo narius.
Į Seimą buvau išrinktas kaip Sąjūdžio koalicijos atstovas, tačiau privalau vadovautis tik valstybės, visų rinkėjų interesais, taip pat ginti ir Seimo LDDP frakcijos narius, kaip ir kitus Lietuvos piliečius, kurie, ypač pastaruoju metu, skundžiasi dėl nuolatinio jų teisių pažeidinėjimo. Per trejus Seimo darbo metus ne kartą mačiau, kaip nuolat tai daro LDDP vadovybė. Štai Seimo Pirmininkas, nors ir turi tris pavaduotojus, važinėdamas po užsienius, perdėm dažnai užkrauna tik ant savo partijos nario pečių ne visada jam pakeliamas pirmininkavimo Seime pareigas.
LDDP frakcijos vadovybė verčia vieną savo Seimo narį posėdžių metu sekti opozicijos atstovų dalyvavimą juose, o tai kenkia jam vykdyti tiesiogines Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigas. Kitas Seimo narys verčiamas pasisakyti vos ne visais svarstomais klausimais, tai dažnai jį trikdo, veda iš pusiausvyros, o tai irgi trukdo visą Seimo darbą. Sąrašą galėtume ir pratęsti.
Labai eksploatuojami dar keli LDDP frakcijos nariai, o per trejus metus kitiems savo nuomonę buvo leista pareikšti vos vieną, kitą kartą. Pavardės šio pareiškimo autoriui žinomos.
Paskutinis ryškus faktas buvo šių metų spalio 18 d. Balsuojant dėl Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko V.Juškaus, LDDP frakcijos vadovybė, bijodama, kad jos narių balsai gali lemti minėtos komisijos pirmininko nušalinimą, uždraudė jiems dalyvauti slaptame balsavime. Tai grubus Seimo narių teisių pažeidimas. Akivaizdu, kad pasibaigus LDDP 1995 m. spalio 28 d. suvažiavimui, artėjant LDDP pirmininko premjero A.Šleževičiaus interpeliacijai ir Seimo rinkimams panašūs atvejai gali padažnėti.
Tokia LDDP vadovybės politika, nesuderinama su Konstitucijos 59 straipsniu, kelia pavojų demokratijai, kuri turi sklisti po valstybę iš Seimo, o ne būti čia žlugdoma.
Vadovaudamasis Seimo statuto 95 straipsniu, prašau Seimo Pirmininką teikti balsavimui, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija ištirtų ir įvertintų mano minėtus ir kitus LDDP frakcijos vadovybės veiksmus, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį. Esu pasiruošęs šiai komisijai pateikti savo parodymus.
Su pagarba - Seimo narys A.Vaišnoras."
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 18 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad šis pareiškimas būtų perduotas svarstyti Etikos ir procedūrų komisijai, prašom balsuoti.
A.VAIŠNORAS. Aš prašau, kad ne šis pareiškimas, o paskutinėje pareiškimo dalyje parašyta, kas turėtų būti prašoma Etikos ir procedūrų komisijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija susiorientuos. Aš teikiu taip, kaip yra parašyta Statute.
Už - 14, prieš - 1, susilaikė 3. Taigi pareiškimas perduodamas nagrinėti Etikos ir procedūrų komisijai.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galiu paklausti, ar nebus išjungtas mano mikrofonas?
PIRMININKAS. Jeigu kalbėsite darbotvarkės klausimu, išjungtas nebus.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū. Aš matau, kad pas mus klesti demokratija.
"Spalio 24 d. Niujorke, spalio 24 d. Čečėnijoje. Jungtinių Tautų Organizacijos 50-mečiui.
Viskas praėjo ir viskas užmirštama. 1945 m. spalio 24 d. sukuriamos Jungtinės Tautos, nurašoma Tautų Lyga, pašalinusi Rusiją už jos agresiją prieš Suomiją. Dideliems reikia naujos pasaulio tvarkos, kad niekas nesimaišytų po kojomis.
Viskas praėjo ir viskas užmirštama. Grozne nėra lavonų kvapo, buldozeriai kasė gilias duobes, jau nesimėto nutraukta koja su batu, jau nekelia nuostabos, kad šunys nelietė lavonų ausų ir rankų, kojų, o nugrauždavo tik nosį, o po to išėsdavo vidurius iki kaklo.
Į Niujorką suvažiavo 180 prezidentų, premjerų, karalių, princų prabangiais lėktuvais, blizgančiais kostiumais ir batais. Išsišiepę iki ausų fotografuojasi kaip abiturientų klasė išleistuvėse, kai visos šunybės atleidžiamos ir priekyje viliojanti, šviesi ir reikšminga ateitis.
Rusijos gynybos ministerija Čečėnijoje išleido 2 trilijonus rublių, karininkai negauna algų, kariuomenės skola sudaro 110 mlrd. rublių, kareiviai plėšia ir prievartauja žmones, iš pravažiuojančių per blokpostus atima net cigaretes.
Gimnazistiškos nuotraukos centre stovi Bilas Klintonas, iš kairės jam - Butrosas Galis, iš dešinės - Kinijos Liaudies Respublikos vadovas. (Pusantro milijono nužudytų tibetiečių turbūt jau supuvo.)
Rusų šarvuočiai, vairuojami girtų kareivių, pragarišku greičiu laksto visur, traiško viską kelyje. 1995 m. spalio 24 d. 16 val. prie Chankalos aerodromo Grozne sutraiško vieną žmogų ir du sužeidžia, minia ginasi, pagrobia įgulas.
Prezidentas B.Klintonas myli tiesą, į vakarą nepakvietė Irano, Irako, Sudano, Šiaurės Korėjos, Libijos, Kubos ir Somalio atstovų. Jie blogi, juos galima bausti. Rusija stipri, jos negalima bausti, netgi priekaištauti.
Spalio 24 d. prie Vedeno BMP sutraiško žmogų ir sužeidžia du. Vairuotoją-mechaniką minia užmuša, nes supranta, kad šarvuočiais traiškyti žmones - taktika. 506 motošaulių pulko grupė vyksta į šią vietą, čečėnų pasala nušauna 18 rusų kareivių.
Kadangi F.Kastro nemyli demokratijos, o Prezidentas B.Klintonas labai myli demokratiją, tai Fideliui į Niujorką atvykti leidžiama keturioms dienoms ir judėti leidžiama tik 25 mylių atstumu - tegul pajunta blogieji, kad Amerika turi laisvės principus.
Spalio 24 d. Grozne mitinge vienas žmogus nušaunamas, keturi sužeidžiami, naujasis Rusijos statytinis, senasis Čečėnijos obkomo sekretorius D.Zovgajevas, pateisina tai. Girdi, mitinguotojai buvo nupirkti. Suaugusieji gavo po 150 tūkst., o vaikai po 50 tūkst. rublių.
Prezidentas myli žmones, šaudžiusius į parlamentą. Jis ruošiasi priimti E.Ševardnadzę, nes jis geidžia paremti demokratiją. Bet šis demokratas negalėjo palikti savo šalies, nes jam išvykus neliktų demokratų jo šalyje.
Spalio 24 d. 14 val. 30 min. Slebcovskaje 7 malūnsparniai puola aerodromą, šaudo. Vieną žmogų nušauna, penkis sužeidžia. Kitus muša kaip Vilniuje automatų buožėmis. Išaiškėjo, kad nieko nerasta, bet taip įprasta elgtis nuolatinio Saugumo tarybos nario šalyje.
Pasaulio galiūnai oriai klausosi Bethoveno "Odės džiaugsmui". Skambant šiems garsams, sureikšminamas jų pačių buvimas, netgi nematyti didžiausių poliomielito, hepatito, niežų, tuberkuliozės židinių Čečėnijoje. Tegul dvesia bjaurioji tauta, skambant Bethovenui.
Pasaulio galiūnai kelia taures, apsidairo aplinkui klausdami, ar tikrai visi supranta, kad jie reikšmingi, o patys dėsto, kaip gerai, kad jie yra, kad be jų pasaulyje būtų tuštuma.
Kaip mažieji pataikauja didiesiems, kaip mažieji nori įsiteikti galiūnams. Mūsų Prezidentas ploja Vokietijos ir Japonijos skyrimui į nuolatinius Saugumo tarybos narius, kad didžiųjų klubas būtų pilnas, kad didiesiems būtų veto teisė, kad didieji neužpyktų. Mes žinome, ką reiškė valstiečiui užrūstinti "kolchozo" pirmininką.
Trečdalis čečėnų tautos išvyta iš savo krašto, 80 procentų buvo išvaryti iš savo namų. Jungtinių Tautų emisarai vyksta į Lietuvą, Latviją ir Estiją ginti rusakalbių teisių, bet nevažiuoja į Čečėniją, nes ten šaudo ir neleidžia Rusija, nes tai vidaus reikalas.
Mes parduodame mažuosius, nes rūpinamės savimi. Šiandien eilė Čečėnijai, pasaulis be eilių nebūna. Nuo mūsų nusisuks kiti, kad neužrūstintų galingesnio. Koncepcija - nematyk kito, gerai elkis, būsi pamalonintas. Reketo ir aukos koncepcija. Stovėk po medžiu, nematyk, nesakyk, gal tave aplenks niekšybės banga, gal užteks čečėnų aukos. Ar slibinas pasotinamas?
Čečėnijoje kuriama marionetinė valdžia, Čečėnijoje nesilaikoma tarptautinių karo konvencijų, Čečėnijoje Rusija nevykdo susitarimų. Mes esame išdresiruoti. Anksčiau - ką pasakys ir lieps žiaurioji Maskva, šiandien - kaip reikia veidmainei Jungtinių Tautų Organizacijai ir galiūnams, rytoj - ką lieps savanaudiškas Briuselis. Kaip mes ištreniruoti, įkalta, paprasta, įprasta, nesunku ir iš išorės visai gražu. Ypač kai kraujas čečėnų tautos, patikėjusios Jungtinių Tautų Organizacijos deklaruota tautų apsisprendimo teise ir užtarimu.
Šluosto Jungtinių Tautų valdininkai rusų pralietą kraują Čečėnijoje. Nemokamai, nusiplauna rankas, atvirai mindo fundamentalų tautų apsisprendimo principą, švenčia savo 50-metį su dėkingumu galiūnams už leidimą būti po saule. Jungtinės Tautos per 10 karo mėnesių nė žodžio neištarė apie Čečėniją. Buvo ruoštasi 50-mečiui. Atvirai.
Butrosas Galis per iškilmes pasakė B.Jelcinui: "Be jūsų buvimo tautų sandrauga būtų kaip žmogus viena koja." Atvirai. Kitos tautos vienakojės. Invalidės. Vien dėl to vertėjo susirinkti Niujorke. Paaiškėjo po 50 metų. Atvirai. Viskas praėjo ir viskas užmirštama."
Pasirašo A.Endriukaitis.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį. O kol jis ateis, pranešu, kad tai buvo 65-asis Seimo nario A.Endriukaičio pareiškimas.
P.JAKUČIONIS. Šių metų birželio pradžioje Seimui buvau pateikęs rezoliucijos Dėl Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijos ratifikavimo projektą. Rezoliucijoje Lietuvos Respublikos Prezidentas buvo prašomas pateikti Seimui ratifikuoti Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją, pasirašytą 1982 m. gruodžio 10 d. Jamaikoje.
Su tokiu pat prašymu į Prezidentą kreipėsi ir Vyriausybė savo šių metų birželio 7 d. nutarimu Nr.784. Seimas tada dėl rezoliucijos nebalsavo, nes Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas užtikrino, kad Prezidentas Seimo narių susirūpinimą supranta, konvenciją ratifikuoti pateiks ir be tokios rezoliucijos. Praėjo 5 mėnesiai. Konvencija ratifikuoti nepateikta. Kodėl? Ar ji prieštarauja Maišiagalos memorandumui?
Paklausimai Prezidentui nenumatyti, todėl klausiu Seimo Pirmininką. Kodėl? Tikiuosi oficialaus atsakymo. Tuo tarpu jūrų sienos tarp Lietuvos ir Latvijos, tarp Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto vis dar nenustatytos. Vyksta sunkios derybos. Minima konvencija yra palankesnė Lietuvai nei kiti tarptautinės teisės dokumentai, kuriais iki šiol derybose remtasi.
Gal Seimas šiuo klausimu galėtų priimti bent protokolinį nutarimą? Paskutinis klausimas.
Pareiškimą pateikiau Laisvės, Lietuvos demokratų partijos ir Lietuvos tautininkų sąjungos frakcijų vardu, perskaičiau aš.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, jūs žinote, kad ir protokolinis nutarimas turi būti atitinkamai suformuluotas ir jo tekstas išdalytas.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, į tam tikrus klausimus bus atsakyta vėliau. Dabar negausiems Seimo nariams, bet gal šiek tiek gausesniems radijo klausytojams noriu pranešti, kad kai kurios frakcijos surašė interpeliaciją Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui Romasiui Vaitekūnui. Noriu oficialiai pareikšti, kad šita interpeliacija pateikta nesilaikant Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatytos tvarkos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks antradienį, lapkričio 7 d.