Dvidešimtasis posėdis
1995
m. spalio 19 d.
Svarstyti klausimai:
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektas (priėmimas) |
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
Darbotvarkės aptarimas (95.10.19)
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
Seimo Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 19 d. rytinį plenarinį posėdį.
Darbotvarkė buvo patvirtinta vakar. Seniūnų sueiga šiek tiek patikslino. Tad štai ką jums noriu pranešti. Per pietų pertrauką bus jau tradicinės kalbininko Jono Šukio pastabos. Pirmasis rezervinis klausimas, tai yra Teritorijų planavimo įstatymas, yra atidedamas. Antrasis rezervinis klausimas turėtų būti popietiniame posėdyje maždaug po penktos valandos. Taip buvo sutarta Seniūnų sueigoje. Galime pradėti dirbti? (Šurmulys salėje)
Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad vakar televizijos laidoje "Nakviša" buvo kalbama apie tai, kad Seimas per trejus metus nepriėmė jokio sprendimo dėl mūsų Respublikos piliečių, kurie pasitraukė iš tarybinės armijos ir buvo nuteisti, reabilitavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ne apie tai kalbama. (Balsai salėje) Taip. Prašom Seniūnų sueigoj, gerbiamasis Baleženti, juk ne pirma diena Seime. Yra jūsų kolegos, jūsų oficialūs atstovai, ir prašom per Seniūnų sueigą.
Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mane domina darbotvarkės ištęstumas: 18.50 val. baigiasi, galimas daiktas, kad dar vėliau baigsis. Prašau man paaiškinti transliacijos laiką ir tvarką.
PIRMININKAS. Galiu paaiškinti, kadangi tai visiems rūpi. Radijas sutinka transliuoti mūsų posėdžius iki 18.30-18.40 val. maksimum. Mes turime maždaug tuo laiku baigti. Mūsų su jumis neoficialus susitarimas yra toks - jeigu matome, kad pagrindiniai klausimai bus nagrinėjami, sakykim, iki 18.25 val. ar 18.30 val., tada Seimo narių pareiškimai eina prieš paskutinius klausimus, kad jie būtinai būtų transliuojami ir baigtųsi maždaug 18.30 val. - 18.35 val. O kiti klausimai - jau po to laiko. Toks yra generalinis susitarimas, ir niekas tam neprieštaravo.
Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėčiau dar kartą priminti (cituodama iš oficialaus dokumento) tai, ką ir vakar sakiau svarstant šios dienos darbotvarkę. "Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas pritarė įstatymų "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" bei "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" pakeitimo ir papildymo" projektams iš esmės ir siūlė svarstyti juos kartu su iš naujo parengtu įstatymo "Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje" projektu. Čia buvo citata iš oficialaus dokumento - "Seimo kronikos" Nr.2. Noriu paaiškinti, kodėl komitetas buvo priėmęs tokį sprendimą...
PIRMININKAS. Gerbiamoji Jurkūnaite, aš labai atsiprašau, Seimo seniūnų sueigoje galėjo būti komiteto atstovas ir tai paaiškinti. Seimo seniūnų sueiga nematė rimto pagrindo keisti darbotvarkę. Aš jau vakar paaiškinau ir šiandien aiškinu - jūsų teikiamas ar komiteto teikiamas įstatymo projektas yra Seimo darbotvarkėje. Jis bus priimtas artimiausiu laiku.
Kolega K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pone Pirmininke ir kiti kolegos, aš norėčiau, kad jūs ne iš karto darytumėte kokius nors drastiškus žingsnius. Tačiau aš tuo pačiu klausimu kaip ir kolega A.Baležentis. Štai Seniūnų sueiga. Na, jeigu ta Seniūnų sueiga žiopla ir neatkreipia dėmesio į faktą, parodytą per televiziją : kad mūsų Aukščiausiosios Tarybos prašomi žmonės, pabėgę iš Sovietų Sąjungos, dar dabar yra kaltinami, ir mes neturime šiandien laiko įtraukti to į darbotvarkę, - man sprendimas yra visiškai aiškus. Kas agitavo, kas neužtikrino - turi ir atsakyti, sumokėti jiems visą kompensaciją iš savo algelės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanavičiau...
K.ANTANAVIČIUS. Todėl aš prašau...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Antanavičiau, jūs, kaip Seimo narys, turite galimybę per darbotvarkės 2-12 punktą pateikti pareiškimą, o vėlesniu laiku, jeigu nespėsite, pateikti įstatymo projektą, nutarimo projektą, rezoliucijos projektą. Yra nustatyta tvarka, ir prašome jos laikytis. O jeigu dar kartu su kolega A.Baleženčiu, tai, aš manau, jūs ir šiandien padarysite atitinkamą projektą. Ačiū.
Valstybės paslapčių apsaugos įstatymo projektas Nr.448(5) (priėmimas) (95.10.19)
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
Galime pradėti dirbti? Ačiū. Kviečiu į tribūną pirmuoju klausimu gerbiamąjį K.Pėdnyčią. Tęsiame Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos įstatymo projekto priėmimą. Minutėlę, gerbiamasis Pėdnyčia, dar vienas svarbus pranešimas.
Gerbiamieji kolegos, štai, nelietuviškai tariant, tas "grosbuchas", kuris laukia jūsų visų. Seimo narių dėželėse po pusvalandžio, jeigu dar neradote, rasite. Biudžeto projekto pateikimas 12 val. O čia yra 1996 m. Respublikos valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų projektas. Įstatymo projekto pateikimas, dar kartą pabrėžiu, 12 val. Po pusvalandžio visų Seimo narių dėželėse.
Gerbiamieji kolegos, registruojamės. Registracija. 80 Seimo narių. Gerbiamasis K.Pėdnyčia, mano skaičiavimais, priimti keturi įstatymo projekto straipsniai.
K.PĖDNYČIA. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Tada 5 straipsnis. Aš dar noriu kreiptis į kolegą E.Jarašiūną. Jūs ir toliau atstovausite Seimo narių grupei? Tada paimkite, būkite malonus, šoninį mikrofoną, ir bus lengviau dirbti.
Gerbiamasis Pėdnyčia, gerbiamasis Jarašiūnai, dėl 5 straipsnio yra apsčiai... (Balsai salėje) Minutėlę! Gerbiamasis Jarašiūnai, prašom paaiškinti savąsias pastabas. Dėl ko čia reikia balsuoti. Jeigu kai kas sutampa arba jau ir priimta, tai tada pasakykite.
E.JARAŠIŪNAS. Aišku tik viena, kad 6 punktas, kadangi mes, pasisakydami dėl šiek tiek kitokios koncepcijos, apsisprendėme, neteko prasmės. O kitur - iš esmės yra daugiau redakcinio pobūdžio pastabos. Kadangi taisant komitete, kaip aš supratau, tekstai supanašėjo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pėdnyčia, gerbiamasis Jarašiūnai, jeigu jūs galite gražiuoju, galutinai ir sutartinai suredaguoti, tada mums nereikėtų debatuoti. Ar galima taip susitarti?
K.PĖDNYČIA. Iš principo...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pėdnyčia.
K.PĖDNYČIA. Iš principo pasiūlymuose yra kai kurių redakcinių pastabų, dėl kurių galėčiau šiek tiek ir ginčytis. Norėčiau likti prie esamo projekto. Tačiau, viena vertus, pastabos duotos ne tiek dėl naujojo projekto, kuris jums išdalytas, gerbiamieji Seimo nariai, bet dėl ankstesniųjų. Aš nežinau- iš eilės prieš tai buvęs turbūt antras ar trečias projektas. Dėl to ir yra neatitikimų netgi punktuose. Bet manau, mes galėtume išsiaiškinti santykius.
PIRMININKAS. Tai gal tikrai.
K.PĖDNYČIA. Gal labai iš esmės turinys nesikeis.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Pėdnyčia, gerbiamasis Jarašiūnai, jeigu jūs sutariate dar šiek tiek paredaguoti nekeisdami iš esmės teksto, tada sutariame ir laikykim, kad...
E.JARAŠIŪNAS. Dėl šito straipsnio aš sutinku.
PIRMININKAS. Gerai.
E.JARAŠIŪNAS. Kadangi atkrito 6 punktas, kuris buvo esminis, nes yra apsispręsta kitais balsavimais, tai aš nedrįstu jų siūlyti.
PIRMININKAS. Aišku. Ar kas nors dar nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti bendru sutarimu šiek tiek patikslintą straipsnį? (Balsai salėje)
Kolega K.Gaška.
K.GAŠKA. Ką reiškia šiek tiek patikslintą? Arba pagal pataisas, arba taip, kaip teikia pranešėjas.
PIRMININKAS. Pranešėjas sako, kad jis turi savo reikalavimų, bet jis geranoriškai sutinka priimti tai, kur iš tikrųjų yra redakcinės pataisos.
K.GAŠKA. Vadinasi, balsavimas dėl straipsnio atidedamas?
PIRMININKAS. Ne, jis priimamas. Bet redakcinė pataisa gali būti iš tikrųjų. Jeigu yra "kad" su bendratimi, bus pataisyta taip, kaip reikia. Aš manau, visi sutiks.
K.GAŠKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš taip pat esu pateikęs dėl šio straipsnio pataisą. Tiesa, dėl ankstesnės (ketvirtosios) redakcijos - išbraukti 9 punktą. Bet dabar tas 9 tapo 7. Taigi aš taip pat norėčiau kreiptis į gerbiamąjį pranešėją. Galbūt reikėtų dėl to punkto - dėl valstybės paslapties perdavimo užsienio valstybėms ar užsienio piliečiams - numatyti kokį nors reglamentavimą, kad ne visos, bent jau valstybės, paslaptys galėtų būti perduotos užsienio valstybėms, arba numatyti leidimą jomis naudotis užsienio piliečiams. Man atrodo, na, truputį baisoka rašyti taip - be jokių apeliacijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pėdnyčia.
K.PĖDNYČIA. Aš ne visai norėčiau sutikti, kadangi šio straipsnio projektu įtvirtinama principinė nuostata. Čia juk rašoma, kad Vyriausybė turės nustatyti tvarką. Tai ten bus ir tvarka, ir ribos, ir būdai. Visa tai bus reglamentuojama poįstatyminiu aktu. O čia iš principo nustatoma...
PIRMININKAS. Galimybė.
K.PĖDNYČIA. ...galimybė ir kaip ta galimybė bus įtvirtinta. Dabar įstatyme detalizuoti... Na, aš nežinau, jeigu šį klausimą detalizuos, tada aš turėčiau sutikti, kad reikia detalizuoti ir kai kuriuos kitus klausimus. Bet mes jau labai išplėstume įstatymą ir užimtume poziciją, kad reikės iš naujo rengti įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai. Tai ar galime priimti 5 straipsnį, vadovaudamiesi ta nuostata, kad galimi kai kurie minimalūs redakciniai pataisymai? Galime priimti? Ačiū.
6 straipsnis. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Kadangi mes vėl balsavimu pasisakėme šiek tiek dėl kitokios koncepcijos, buvo siūloma pirmąją dalį konstruoti taip, kad žinių įslaptinimas - tai specialios žymos valstybės paslapties suteikimas žinioms. Tačiau ankstesniais balsavimais yra pasirinkta, kai slaptumo žymos yra visiškai slaptai ir slaptai, todėl aš vėl nematau prasmės teikti šitos pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
7 straipsnis. Prašom, gerbiamasis Jarašiūnai. (Balsai salėje)
E.JARAŠIŪNAS. Dėl 7 straipsnio. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. 6 priimtas. Na, gerbiamasis Baleženti, juk ne jūs vadovaujate Seimui, bent kol kas! (Balsai salėje)
Kolega A.Baležentis dėl 6 straipsnio. Prašom. Kad tikrai paskui nebūtų nereikalingų skundų.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju už demokratiją, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Aš noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji Seimo nariai, kad 6 straipsnio tokios redakcijos mes negalime priimti bendru sutarimu arba bent jau neapgalvoję. Štai aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kas sakoma dėl žinių įslaptinimo. Pati paskutinė pastraipa: "Valstybės paslapčių subjektai sudaro detalius valstybės paslaptis sudarančių žinių, susijusių su jų reguliavimo sferai priskirta veikla, sąrašus." Vadinasi, įslaptina valstybės paslapčių subjektai.
4 straipsnyje pasižiūrėkime, kas yra tie subjektai. Čia pamatysime, kad yra "kiti juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su žinių, sudarančių valstybės paslaptį, naudojimu (netgi!) ar jų apsauga". Vadinasi, jeigu mes tai priimtume, tada bet kas gali sudaryti bet kokius valstybės paslapčių sąrašus pradedant nuo Vyriausybės, baigiant bet kuria valstybine institucija. Šitaip negali būti, šitaip neturi būti. Turime atidėti 4 straipsnį arba 6 straipsnį ir juos tarpusavyje suderinti. Kadangi 4 straipsnis priimtas, tai turime atidėti 6 straipsnį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega K.Gaška. Prašom. Dėl 6 straipsnio ir dėl kolegos A.Baleženčio pastabų.
K.GAŠKA. Aš savo nuomonę pasakiau. Man dabar nekorektiška būtų traktuoti po pono A.Baleženčio. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Aišku. Dar kartą pranešėjas, ir, kadangi reikalaujama, balsuosime.
K.PĖDNYČIA. Kadangi 4 straipsnis priimtas, aš jį interpretuočiau ir aiškinčiau šiek tiek kitaip, negu aiškino gerbiamasis Seimo narys. Bet turbūt nėra prasmės dabar diskutuoti. Visiškai nematau prieštaravimo 6 straipsnyje. Nes valstybės subjektai, kad ir kokie jie būtų, jiems įgaliojimus suteiks Vyriausybė, o ne taip, kaip kai kas sako, jog bet kas galės, ko gero, tapti tuo subjektu. Tai bus tam tikras ratas, apibrėžtas įstatymo nustatyta tvarka, pagal Vyriausybės įgaliojimus patvirtintas objektų sąrašas. Ir 6 straipsnio trečiojoje dalyje, na, aš visiškai nematau, kad čia būtų kokia nors kolizija.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, ir balsuosime. Dėmesio! Registracija.
73 Seimo nariai. Prašom, kolegos, pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 6 straipsnis, balsuoja už. Kas mano kitaip, prašom kitaip ir balsuoti. Balsavimas pradėtas.
42 - už, 10 - prieš, 4 susilaikė. Straipsnis priimtas. Grįžtame prie 7 straipsnio. Gerbiamasis Jarašiūnai, prašom dėstyti savo poziciją.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau 7 straipsnį išbraukti. Štai dėl kokių motyvų. Šiame straipsnyje dabar yra numatoma - "žinių, neįtrauktų į valstybės paslapčių sąrašą, laikinąjį įslaptinimą". Kad ir kaip būtų, tačiau bet kokio įslaptinimo pagrindas yra žinios įrašymas į valstybinių paslapčių sąrašą. Nesant tokio įrašymo negalima kalbėti apie tos žinios saugojimo tvarką, atsakomybę. Iškiltų labai daug problemų. Todėl aš manyčiau, kad šis straipsnis prieštarauja kitiems straipsniams ir bendrai šio įstatymo nuostatai - kas yra valstybės paslaptis, kaip ji saugoma, naudojama ir panašiai. Todėl siūlyčiau atsisakyti šios nuostatos. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tik... Minutėlę, gerbiamasis Kubiliau, aš kitą dalyką noriu pasakyti. Čia yra dar dalinė pataisa. Tai ar mes iš karto balsuojame - priimam ar nepriimam? Nes šiuo atveju, kai siūloma išbraukti, tai reikia balsuoti priimti ar nepriimti. Bet man atrodo, bus logiškiau, kad pataisytume ar nepataisytume pagal kolegos P.Jakučionio siūlymą. Tada bus aiškesnis balsavimas dėl galutinio varianto. Tai gal pirma leidžiam pasisakyti kolegai P.Jakučioniui ir pranešėjui. Gal jie abu susitars. Tada vienas - už, vienas - prieš dėl viso straipsnio.
Gerbiamasis Pėdnyčia, yra siūloma kreipimosi terminą pailginti.
Kolega P.Jakučionis. Jeigu jūs sutinkate, tai tada nereikia ginčytis ir...
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš pasiūliau pailginti tą terminą, nes man atrodo, kad ne visi subjektai galės suspėti taip per tris dienas...
PIRMININKAS. Juo labiau jeigu jie subjektai.
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pėdnyčia, jeigu priimtumėte, tai, manau, reikalo esmė nepasikeistų.
K.PĖDNYČIA. Iš principo galima sutikti.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašyčiau vieną Seimo narį pasisakyti už šitą straipsnį ir vieną - prieš. Kadangi kolega E.Jarašiūnas, kaip siūlymų autorius, pasiūlė to straipsnio nepriimti.
Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau, visų pirma aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra tiesiog tam tikras juridinis kazusas. Štai 7 straipsnyje jūs sakote, kad jeigu žinios nėra numatytos valstybės paslapčių sąraše, tai jos nėra valstybės paslaptis. 1 straipsnio pirmoji dalis labai aiškiai sako : "Šis įstatymas reglamentuoja valstybės paslaptis sudarančių žinių įslaptinimą". Tai yra 7 straipsnis automatiškai prieštarauja 1 straipsniui, nes 7 straipsnyje kalbate apie žinias, kurios nėra numatytos valstybės paslapčių sąraše, taigi jos nėra valstybės paslaptis. Tokiu atveju šitas įstatymas pagal 1 straipsnį neturi jų minėti. Jūs galbūt galite parengti kažkokį kitą įstatymą, kuris kalbėtų apie žinias, kurias reikėtų daryti valstybės paslaptimi, arba dar kaip nors kitaip. Bet aš noriu dar kartą pasakyti, kad 7 straipsnis nepatenka į šito įstatymo koncepciją, kuri yra nusakyta 1 straipsnyje. Todėl mes ir siūlome šitą straipsnį išbraukti.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys gali paremti straipsnį. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šito straipsnio kriterijus yra žinių svarbumas. Jeigu svarbios žinios, tai siūloma turėti galimybę įslaptinti. Na, ar reikia šito?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, neapgaudinėkite manęs. Tai paskutinis kartas. Išjungsiu per antrą žodį.
V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Labai atsiprašau. Aš negalėčiau paremti šio straipsnio.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pranešėjas, įgaliotas tai daryti. Jeigu jis teberemia, teiksiu balsuoti.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
K.PĖDNYČIA. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pirmo žvilgsnio, kada buvo kalbama apie tai, jog šio straipsnio projektas yra kolizijoje su įstatymo įvardijimu, tai kažkiek galima, ypač to siekiant, rasti ir racijos. Tačiau vis dėlto iš esmės klausimas susijęs su šio įstatymo esme ir prasme. Kodėl šis straipsnis atsirado? Iš tiesų kas gali šiandieną pasakyti, kad valstybės paslapčių sąrašas bus užbaigtinis, bus galutinis? Viskas juda, kinta. Gal iš tiesų, ir aš neabejoju, kad taip bus, tikrai atsiras labai svarbių žinių, kurios prilygs valstybės paslaptims, tik nebus to įforminimo. Jas reikia saugoti, jas reikės nedelsiant saugoti. Tai yra tam tikra apsaugos priemonė, todėl mes siūlome per tą laikiną, pereinamąjį etapą priimti priemones, kad jos būtų apsaugotos.
Kita vertus, mes visiškai nekalbame apie tai, jog bus lygybė tarp valstybės paslapčių per 20 dienų (galbūt dabar jau išeis 22 dienos, kadangi penkios dienos pateikimui, per tą laikotarpį), mes visiškai neteigiame, kad šitos paslaptys taps Baudžiamojo kodekso atsakomybės prasme, na, identiškos, ir būtų galima taikyti visišką atsakomybę. Tačiau kaip apsaugos svertas, įpareigojantis spręsti nedelsiant... Mano nuomone, ir tų žmonių, kurie šį projektą svarstė (ilgai dėl jo mes ginčijomės), reikėtų jį palikti. Prašyčiau vis dėlto balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra toks. Čia kalbama apie laikiną priemonę. Pranešėjas neatsisako. Gerbiamieji kolegos, kurie siūlė, laikosi taip pat savo nuomonės, todėl prašau apsispręsti balsuojant.
A.KUBILIUS. Pirmininke, repliką galima dabar?
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo. (Balsai salėje) Prašom. Kas už 7 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 34, prieš - 15, 4 susilaikė. A.Kubilius. Prašom. Porą žodžių, tik trumpai. Prašom, įjungta.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes padarėme gana didelę politinę klaidą. Ypač prisiminę vakar dienos žurnalistų pareiškimą, t.y. laisvo žodžio fondo pareiškimą, kuriame jie labai aiškiai sako, kad šiandieninė politinė valdžia siekia apriboti informacijos laisvės galimybes Lietuvoje. Šitas straipsnis kaip tik ir leidžia bet kuriam pareigūnui 20 dienų laikyti įslaptintą informaciją. Na, vėliau Vyriausybė pasakys, kad ne, mes šito neįslaptinome, bet tas 20 dienų, kurios gali būti pakankamai svarbios pareigūnui išlaikyti visiškai paslapties nesudarančio turinio informaciją. Jis galės labai ramiai ją laikyti ir sakyti, kad mes norime įslaptinti. Manau, tai yra tikrai labai žalingas precedentas ir visiškai nereikalingas dalykas.
PIRMININKAS. 8 straipsnis. Gerbiamasis Jakučioni, ar jau realizuota jūsų pataisa? Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Na, paskutiniame variante ji nerealizuota. Man atrodo, čia reikėtų išplėsti sąrašą, kas negali sudaryti valstybės paslapties. Kartu galbūt būtų amortizuotas tam tikra prasme ir tas 7 straipsnis, dėl kurio dabar yra ginčijamasi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau...
P.JAKUČIONIS. Tai negali būti kokios nors ekonominės žinios. Galbūt ypatingos kokios nors ekonominės žinios: ar finansinės padėties, ar socialinės padėties. Kokia nors paslaptimi. Bendra, bendra. Gal kokie nors atskiri dalykai ir gali būti paslaptis. Bet bendros žinios, man atrodo, negali būti paslaptimi. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
K.PĖDNYČIA. Iš principo automatiškai aš negalėčiau atmesti šio pasiūlymo, bet negalėčiau ir sutikti su tuo, kaip formuluojamas pasiūlymas. Čia iš esmės prisideda ūkio, finansų. Nors, kita vertus, yra vienas punktas dėl biudžeto vykdymo. Tai kažkiek su finansavimu susijęs reikalas. Apie biudžeto vykdymą - 5 punktas. Jeigu siūlymas būtų teikiamas taip: ūkio, finansų, išskyrus kai kurias pozicijas, numatytas valstybės paslapčių sąraše. Tada, aš sakyčiau, būtų galima sutikti.
PIRMININKAS. Kadangi kolega P.Jakučionis su tuo sutinka, tai ir mes sutikime su tokiu bendru patikslinimu.
Gerbiamasis B.Rupeika dėl to paties? Prašau.
B.V.RUPEIKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau trumpai.
B.V.RUPEIKA. Aš siūlyčiau Seimo Pirmininkui pasirūpinti, kad operatoriai išjungtų salėje nesančio Seimo nario R.Žurinsko pultelio mygtuką. Nes jis tarsi visą laiką balsuoja prieš. Aš sąmoningai balsuoju prieš šitą įstatymą dėl politinių įsitikinimų, o ten - dėl techninių kliūčių. Aš nenoriu prarasti šios monopolijos kairėje pusėje. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamieji dešinieji, jūsų padėtis pasunkėja.
Gerbiamieji kolegos, taigi 8 straipsnis su patikslintu 1 papunkčio variantu ar gali būti priimtas, ar dar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors jau esam apsisprendę dėl bendros koncepcijos, bet aš dar noriu pasakyti vieną pastabą. Tai 8 straipsnis, kuris skamba: "Žinios, kurios negali sudaryti valstybės paslapties", atrodo, bendrame Europos kontekste, kurį mums pavyko pamatyt, kaip atrodo įstatymai Europoje, tai atrodo pakankamai keistai. Nes pirmiausia straipsnis turėtų būti labai aiškiai įvardytas. Žinios, kurios gali sudaryti valstybės paslaptį. Jūs kažkodėl tą straipsnį, kaip aš suprantu, atmetėt. Tai šitas straipsnelis "Žinios, kurios negali sudaryti valstybės paslapties" yra pakankamai tuščias ir iš principo nieko neišsprendžia.
Aš dar kartą apeliuoju į pranešėjo sąžinę ir tam tikrą Konstitucijos ir informacijos laisvės visos problematikos suvokimą, ir gal būtų galima grįžti prie apibrėžimo: kas gi yra tos žinios, kurios gali sudaryti valstybės paslaptį? Nes aš dar kartą kartoju: šitas straipsnelis nieko iš principo neišsprendžia ir bendra viso įstatymo koncepcija tokiu atveju prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, kuris sako, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip kaip tik įstatymu. Deja, šiuo atveju viskas yra pavedama daryti Vyriausybei. Ir Vyriausybei yra suteikiamos visos teisės nustatyti, kokia informacija gali būti ribojama gauti ją ir skleisti. Taigi aš dar kartą kreipiuosi į pranešėją ir raginu svarstant šį 8 straipsnį išsakyti savo nuomonę dėl bendros koncepcijos, ar negalima būtų apibrėžti žinių, kurios gali sudaryti valstybės paslaptis taip, kaip yra daroma visoje Europoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, primenu Statutą. Jeigu pranešėjas matys būtina daryt, tai, kai priimsime įstatymą pastraipsniui, galima grįžti ir prie vieno, ir prie kito straipsnio. Dabar prašom šito nesiūlyti, ir turime priiminėti pastraipsniui. Kolega K.Gaška, po to pranešėjas. Dėl 8 straipsnio.
K.GAŠKA. Aš manau, gal 8 jau privalo būti, kadangi apsispręsta dėl to ankstesnio, ką ponas A.Kubilius minėjo. Ir palaikau pono P.Jakučionio priimtą pataisą, ir tada siūlau už visą balsuoti. Jau dabar šitas straipsnis čia turi būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
K.PĖDNYČIA. Iš principo tuo būtų viskas pasakyta. Į gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus kreipimąsi aš galėčiau pasakyti, kad 2 straipsnis, kuris jau priimtas, ir 8, jie vienas be kito lyg ir nelabai galimi. Kita vertus, jeigu svarstytume dar kartą klausimą, ar gali būti konkrečios žinios įvardytos šiame įstatyme, tai aš norėčiau paklausti, kas galės iš mūsų garantuoti, kad tas sąrašas tikrai bus baigtas? Tai čia ir yra sritys. O Vyriausybė yra tos pačios valstybės aukščiausioji vykdomoji valdžia. Aš nežinau, kodėl Vyriausybei mes bijom atiduoti detalizuoti sąrašą, kada apibrėžiam paslapčių sritis. Aš vis dėlto pasilieku prie savo nuomonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar, gerbiamieji kolegos, reikalaujat balsuoti už 8 straipsnį, ar galim priimti bendru sutarimu su kolegos P.Jakučionio patikslinimu? Galim. Priimta. Ačiū.
9 straipsnis, gerbiamasis Jarašiūnai.
E.JARAŠIŪNAS. Dėl pirmosios dalies. Aš siūlyčiau išbraukti žodžius "asmenys į tokias pareigas priimami atrankos būdu". Šis sakinys iš esmės yra visai nereikalingas, nes tokios atrankos nenumato. Straipsnis numato, kokias sąlygas turi atitikti asmuo, kad galėtų užimti pareigas. Jeigu jis atitinka tas sąlygas, jis gali gauti leidimą dirbti su žiniomis, kurios sudaro valstybinę paslaptį, jeigu neatitinka tų sąlygų, jis negali dirbti to darbo. Aš manyčiau, kad tas atrankos būdas yra nereikalingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes kalbam tik apie šitą pataisą, kadangi, kiek aš suprantu, čia yra dar vienas pasiūlymas. Taip, gerbiamasis Jarašiūnai? Bet apie jį mes kalbėsime vėliau. Taigi kas remia kolegos E.Jarašiūno ir kitų Seimo narių pataisą išbraukti iš 9 straipsnio pirmosios dalies sakinį "asmenys į tokias įstaigas priimami atrankos būdu"? Vienas Seimo narys, kuris remia, ir vienas, kuris yra prieš. Matau, gerbiamasis Gaška. Pirma A.Baležentis. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Pritariame išbraukimui, nes toliau tame pačiame straipsnyje yra išaiškinta, kokiu būdu parenkami asmenys į šitas pareigas.
PIRMININKAS. Kolega K.Gaška.
K.GAŠKA. Atsiprašau, aš irgi remiu poną E.Jarašiūną. Nes apskritai toliau ir yra ta pati atranka.
PIRMININKAS. Jeigu remiat, tada nereikia kalbėti. Minutėlę! V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dabar aš galiu paremti tik E.Jarašiūno siūlymą.
PIRMININKAS. Ne. Kaip tik neparemt tiktai galit.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl to aš atsisakau, nes...
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš tik remiu Vyriausybės ir dabar pristatomą. Kodėl mes bijom šitų visų apribojimų? Kodėl? Jeigu dabar mes galvojam, kad šito nereikia, tai mes jau netikim aukštesne organizacija, kuri šitą žmogų priims į darbą, ir jis turės ryšį su įvairiomis paslaptimis. Mes jau netikim, kad ji gali padaryt gerai. Būtinai kas nors bus blogai padaryta. Todėl aš manau, kad tai negadina pačios straipsnio esmės, o tik tam tikra prasme duoda laisvę tiems, kurie bus susiję su tuo klausimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas.
K.PĖDNYČIA. Šis sakinys nėra esminis šitame straipsnyje, tačiau tai tam tikras deklaravimas, tam tikras konkretizavimas principo, kaip bus priimami žmonės į šį darbą. Juk ne visi kandidatai atitiks šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyje numatytus reikalavimus. Todėl mes lyg ir pasakom: atrankos būdu ir toliau nurodom, ką reiškia ta atranka.
Dabar kiek tai susiję su darbo įstatymais? Aš nesakyčiau, kad tai prieštarauja darbo įstatymams. Darbo įstatymuose nėra draudimo. Jeigu nėra draudimo atrankos būdu priimti į darbą, vadinasi, neprieštarauja. Kiekvienas teisininkas tai turėtų pasakyti. Todėl čia daugiau galbūt neorientuota į darbo sutarties įstatymo sąvoką, tačiau tai nėra prieštaravimas. Aš vis dėlto siūlau palikti šitą deklaravimą.
PIRMININKAS. Gerai. Gal kolega E.Jarašiūnas siūlo atsiimti savo pataisą? Prašom. Gerbiamasis E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš tik norėčiau paaiškinti, kad šitas sakinys yra aiškiai perteklinis. Jeigu asmuo neatitiks straipsnyje nustatytų sąlygų, negali būti ir kalbos apie jo priėmimą. Įvedam sąvoką, kuri nereikalinga ir sukelia sumaištį, tačiau esmės nekeičia. Nuo to straipsnis nepasikeis. Aš manau, su tuo sutinka ir pats pranešėjas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad iš 9 straipsnio pirmosios dalies būtų išbrauktas paskutinis sakinys, kaip siūlo kai kurie Seimo nariai, tas balsuoja už, kas mano, kad to nereikia daryti, kaip kalbėjo pranešėjas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 31, prieš - 3, 8 susilaikė. Išbraukta.
Dabar antra pataisa. Prašom, gerbiamasis Jarašiūnai.
E.JARAŠIŪNAS. Antrosios pataisos projekto autoriai siūlo variantą "sutinka dėl jo kandidatūros tikrinimo". Čia siūloma šiek tiek kitokia redakcija, kad asmuo raštu prašo patikrinti, ar jo kandidatūra atitinka šio įstatymo nustatytas sąlygas. Tai yra numatomas raštiškas paties žmogaus prašymas, t.y. raštiškas sutikimas tikrinti. Čia siekiama patikslinti pačią procedūrą vėlgi nekeičiant esmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarašiūnai, ar neužtektų tada vieno žodžio "raštu sutinka dėl jo kandidatūros tikrinimo"?
E.JARAŠIŪNAS. Galimas ir toks variantas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau.
K.PĖDNYČIA. Aš kaip tik norėjau šito ir paprašyti. Jeigu būtų įrašyta "raštu sutinka", tai būtų tiksliau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarašiūnai, sutinkat?
E.JARAŠIŪNAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar yra vienas patikslinantis sąvoką siūlymas, t.y. gerbiamojo G.Paviržio siūlymas 3 papunktyje medicinos reikalavimus papildyti pagal Sveikatos apsaugos ministeriją, t.y. "pastaruosius reikalavimus ar kriterijus nustato Sveikatos apsaugos ministerija". Toks patikslinimas. Ar pranešėjas sutinka, ar ne? Tada gerbiamasis G.Paviržis motyvuotų.
K.PĖDNYČIA. Taip, aš galėčiau sutikti su tokiu patikslinimu.
PIRMININKAS. Gerai. Priimta. Ar reikalauja kas kalbėti dėl viso 9 straipsnio su vienu išbraukimu ir dviem patikslinimais, ar galime priimti bendru sutarimu? Galim priimti. Ne? Negalima. Yra kas protestuoja. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio straipsnio paskutiniosios dalies 4 papunktyje yra formuluotė, kuri yra pavojinga ir daro pavojingu visą šitą straipsnį. Šiame papunktyje yra teigiama, kad...
PIRMININKAS. Prašom skaityti, gerbiamasis Baleženti. Ar ne tą skaitot?
A.BALEŽENTIS. Taip. Atsiprašau, čia nėra toks pavojingas, kaip pasirodė. (Juokas salėje) Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums priminti, ką reiškia gerai perskaityt, ir iš karto pavojai dingsta. Labai ačiū. 9 straipsnis priimtas. Dar pavojų esama? A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paprašyti pranešėją, nors tai vėlgi nenumatyta Statute, bet kad būtų ramiau ir neatrodytų taip pavojinga, paaiškinti, kas yra asmuo, esantis operatyvinėje įskaitoje, kuris negali dirbti su paslaptim. Tai yra 9 straipsnio 7 papunktis. Pačioje pabaigoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad šitoje stadijoje į klausimus neatsakoma. (Triukšmas salėje) Gerai. Pranešėjas sutinka paaiškinti dėl šventos ramybės. Gal iš tikrųjų vėl kokie pavojai atslenka. (Triukšmas salėje) Minutėlę! Pranešėjas.
K.PĖDNYČIA. Norint detaliai paaiškinti, kas yra operatyvinė įskaita, tam turėtumėt man skirti šiek tiek daugiau laiko. Bet aš iš karto norėčiau pasakyti štai kokį dalyką: jūs esate priėmę Operatyvinės veiklos įstatymą. Ten šituos klausimus esate išsprendę.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą klausiu: ar reikalauja kas balsuoti, ar galime priimti? Priimta.
Dėl 10 straipsnio, atrodo, pastabų nebuvo. Gerbiamasis Pėdnyčia, aš bent nematau. Nėra? Galim priimti 10 straipsnį?
K.PĖDNYČIA. Dėl 10 yra.
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Dėl įgaliojimų. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, kad savaime suprantama, jog tik savo turimų įgaliojimų ribose. Jeigu pranešėjas sutiktų, ar ne geriau būtų, kad turi susipažinti vykdydami įstatymų numatytus įgaliojimus?
PIRMININKAS. Gal iš tiesų taip korektiškiau.
E.JARAŠIŪNAS. Dabar išeitų, kad subjektai žiūrės, kiek Prezidentas turi tų įgaliojimų.
K.PĖDNYČIA. Įstatymu numatytus, taip. O turimų... taip, galima.
PIRMININKAS. Prašom. Taigi pranešėjas sutiko. Dar kartą klausiu, ar galime tada priimti 10 straipsnį? Priimta.
Dėl 11 straipsnio. Čia tikrai nematau pataisų. Galime priimti? Priimta. 12 straipsnis. Irgi, atrodo, nėra pataisų. Galim priimti? Priimta.
Dėl 13 straipsnio. Čia yra dėl metų įvairios pataisos. Gerbiamasis Jarašiūnai.
E.JARAŠIŪNAS. Pataisos dėl 13 straipsnio yra susijusios su pirmaisiais keturiais straipsniais. Šiuo atveju čia yra vėl pasirinkta šiek tiek kita koncepcija, todėl aš... Kadangi yra priimti variantai, kai žinios yra skirstomos į klasifikaciją "slaptai" ir "visiškai slaptai", mano siūlomos pataisos yra beprasmės, nes jau pasisakyta kituose balsavimuose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jarašiūnai. Ar reikalauja kas balsuoti dėl 13? Galim priimti? Prašom. Dar pranešėjas.
K.PĖDNYČIA. Dar yra viena pastaba dėl antrosios dalies, aš norėčiau, kad ji būtų apsvarstyta. Čia siūloma išbraukti žodžius "kuriam pasibaigus, sunaikinamos".
PIRMININKAS. Kolegos P.Jakučionio?
K.PĖDNYČIA. Aš norėčiau sutikti su šiuo pasiūlymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jakučioni, prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš dėkoju gerbiamajam pranešėjui, kad sutinka su tuo pasiūlymu, jog nebūtų sunaikinamos tos žinios jau bent po 75 metų, bet man atrodo, kad aš siūliau tą terminą truputį sumažinti - iki 50 metų.
PIRMININKAS. Vietoje 75 metų 50.
P.JAKUČIONIS. Taip. Nes juk daugelyje valstybių yra iki 30 metų tokios paslaptys saugojamos. Nežinia, kam čia dabar toks didelis laikas. Gal pranešėjas pagrįs, tada aš atsiimsiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jakučioni, kadangi čia yra tam tikra gradacija, bet tegul pats pranešėjas pasakys. Prašom.
K.PĖDNYČIA. Na, kad daugumoje valstybių 30 metų, gal ne visai tikslu. Gal būtų galima įvardyti, kad daugumoje valstybių, jeigu apibendrintume, nuo 30 iki 50 m. Bet aš jums pateiksiu kai kurių valstybių pavyzdžių. Štai Prancūzijoje 60 metų nuo parengimo momento, Italijoje - 50 metų nuo parengimo momento, Anglijoje iš esmės nuo 50 iki 100 metų, Belgijoje - 100 metų, Prancūzijoje - 100, o kai kuriose... (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, prašom prieiti prie mikrofono ir sakyti savo nuomonę, jeigu tai būtina sakyti.
K.PĖDNYČIA. Švedijoje - 75, Anglijoje nuo 50 iki 100 ir t.t. Aš galėčiau tęsti tą sąrašą. Aš vis dėlto prašyčiau palikti šį terminą. Tai nėra tokie jau dideli terminai. Be to, šio įstatymo projektas numato bet kuriuo metu galimybę išslaptinti, jeigu netenka prasmės tas žinias laikyti slaptomis. Galima išslaptinti. Vis dėlto reikėtų atsargiai žiūrėti į šitą terminą. Aš prašyčiau palikti.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis P.Jakučionis sutinka, tada klausimo nėra. Ar nori kas kalbėti dėl 13 straipsnio dėl balsavimo motyvų? V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Taip, pone Pirmininke, jūs maloniai pakvietėte mane prie mikrofono, pirmą sykį per jūsų pirmininkavimo laiką. Labai jums ačiū. Noriu pasakyti, kad mane daugiau domina valstybės, kurios mus atitinka ir dydžiu, ir t.t. Aš noriu paklausti apie Daniją, Norvegiją, Slovėniją...
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Jarmolenka. Be reikalo tamstą pakviečiau prie mikrofono. Tikrai be reikalo.
K.PĖDNYČIA. Aš galėčiau pasakyti. Danijoje yra 80 metų.
PIRMININKAS. Pataikė gerbiamasis V.Jarmolenka... Dar geriau. Ar galim priimti, ar reikia balsuoti? Priimta.
13, 14 straipsniai. Irgi, atrodo... Prašom paaiškinti.
K.PĖDNYČIA. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 14 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Tačiau mes turime (pavėluotai, žinoma) Archyvų departamento nuomonę šiuo klausimu. Be to, jūs išbraukėte 13 straipsnyje žodžius: "kuriam pasibaigus sunaikinamos", todėl 14 straipsnis reikalautų pataisymų. Aš galėčiau jums labai preciziškai pateikti redakciją šio straipsnio, bet nėra pasiūlymų. Kaip jūs siūlytumėte?
PIRMININKAS. Prašom. Pranešėjas turi teisę. Jeigu kolegos sutiks, tai tada iš karto, jeigu nesutiks, tai pabaigoj.
K.PĖDNYČIA. Skambėtų šitaip. 14 straipsnis. Pavadinimas "Įslaptintų dokumentų saugojimas ir tvarkymas". Įrašomi žodžiai "saugojimas ir". Toliau tekstas: "Dokumentai, kuriuose yra valstybės paslaptis sudarančių žinių, saugomi, tvarkomi ir naikinami vadovaujantis Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos archyvų departamento nustatyta vieninga įslaptintų dokumentų raštvedybos organizavimo, saugojimo, tvarkymo, apskaitos bei kompiuterizuotos slaptos informacijos duomenų apsaugos tvarka." Čia faktiškai įsirašo žodžiai "saugomi ir naikinami". Visa kita tas pat.
PIRMININKAS. Čia yra patikslinimas.
K.PĖDNYČIA. Taip. Bet atsižvelgiant į tai, kad 13 straipsnyje jūs padarėte pataisą, išbraukdami tuos žodžius, čia taip pat būtina pataisyt. (Balsas salėje) Ne. Kaip tik čia susijęs 13 su 14. Nenaikinama automatiškai, bet jūsų įgalioti organai nustatys tvarką, kada, kaip, nes iš tiesų reikės išsaugoti kai kurias žinias, nors ir išslaptintas. Na, jos gal turės archyvinę, istorinę reikšmę. Gali būti įvairių motyvų. Aš labai prašyčiau priimti šį straipsnį tokį, kokį mes siūlome.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galim priimti? Priimta. 15. Prašom. 15 straipsnyje lyg ir nebuvo pastabų. Nebuvo. Galim priimti? Priimta. 16. Irgi, atrodo, nebuvo. Priimta.
Dėl 17 straipsnio yra pastabų. Gerbiamasis A.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Siūlytume 17 straipsnyje atsisakyti asmens dalinių teisių apribojimo. Šio straipsnio antroji dalis numato, kad asmenys, kuriems buvo patikėtos žinios, vieni negali emigruoti penkerius metus, kiti dvejus metus nuo to momento, kai nedirba pareigose. Aš manau, kad nėra nustatyto draudimo išvykti į užsienį. Tokiu atveju emigravimo prasmė, lyg ir pats draudimas, netenka prasmės. Tai vienas toks būtų argumentas. Kitas argumentas. Aš manau, kad, kol asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo pareiga saugoti šias žinias išlieka visą laiką, nesvarbu, kur jis bebūtų.
Trečias argumentas. Vargu ar Lietuva yra ta valstybė, kuri turi tokių paslapčių, dėl kurių negalėtų išleisti asmens išvykti į užsienį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs iš karto sutinkate, tai taip, o jeigu ne, tada dar Seimo nariai kalbės.
K.PĖDNYČIA. Iš dalies. Aš sutikčiau, kad būtų pavadinime išbraukta sąvoka "dalinai", nes ji tikrai yra beprasmė. Tačiau dėl emigravimo aš vis dėlto prašyčiau palikti, ir straipsnio dispozicija šiuo atžvilgiu yra suderinta su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taip pat su Lietuvos Respublikoje priimtu Emigracijos įstatymu. O manyt, ar bus tokių žinių, ar nebus, iš tikrųjų kada nežinom ar bus, ar nebus, tai gal vis dėlto ir reikėtų. Aš prašyčiau palikti šioje dalyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjo pozicija aiški. Dabar vienas Seimo narys, kuris remia siūlomą išbraukimą, ir vienas, kuris mano, kad turi būti, kaip yra pagrindiniame tekste. Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Manyčiau, jeigu žmogus gali išvykti bet kada į užsienį turėdamas tokių paslapčių, tai vadinsime uždangalą, vadinasi, toliau drausti jam emigruoti tikrai beveik nėra prasmės. Blogiausiu atveju galbūt reikėtų sutrumpinti tą terminą arba visai išbraukti, nes čia kertasi tarpusavyje. Galima kas dvi savaites išvažiuoti, perduoti tas paslaptis ir vėl grįžti.
K.PĖDNYČIA. Ne, tai emigruoti, o ne išvažiuoti.
PIRMININKAS. Laikina kelionė, ne emigracija, gerbiamasis Katkau. Kas remia pagrindinį tekstą? Prašom. A.Kubilius turbūt ne?
A.KUBILIUS. Kaip čia dabar pasakyt. Man tik keista, kad...
PIRMININKAS. Ačiū. V.Andriukaitis. Galima tik paremti pagrindinį tekstą. (Balsai salėje) Jūs gi esate siūlymo autorius, gerbiamasis Kubiliau, kam apgaudinėjate?
V.P.ANDRIUKAITIS. Negaliu paremti pagrindinio įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Remiu.
PIRMININKAS. Kolega Bendinskai, remiat?
A.BENDINSKAS. Taip, remiu todėl, kad čia bus tik tam tikras saugiklis. Čia nekeičia nei paties įstatymo, nei Emigracijos įstatymo esmės. Bet tam tikras saugiklis yra, tai nekenkia įstatymui, nekenkia nei jo logikai, nei esmei.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija! 62 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, kas remia grupės Seimo narių siūlymą išbraukti iš 17 straipsnio antrąją dalį, tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Už išbraukimą - 17, prieš - 22, susilaikė 13. Lieka taip, kaip buvo.
Ar reikalauja kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje) Gerbiamasis Jarmolenka, prašom nešūkauti! Aš labai tamstos prašau. A.Kubilius. Prašom. Prašom paspausti savo mygtuką ir galėsite kalbėti, jeigu spėsite paspausti. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Pirmininke, aš neišgirdau: dėl viso įstatymo?
PIRMININKAS. Ne, dėl 17 straipsnio. Dėl 17 straipsnio, jis lieka toks, koks buvo, išskyrus žodį "dalinai".
A.KUBILIUS. Taip, Pirmininke. Aš noriu pasakyti, kad jis negali būti paliekamas toks, koks yra, nes Konstitucija labai aiškiai teigia: "Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Gali laisvai išvykti iš Lietuvos."
PIRMININKAS. Absoliučiai!
A.KUBILIUS. "Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu, ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą, tai vykdymas teisingumo atkrenta, būtina valstybės saugumui." Tai gerbiamasis pranešėjas nori pasakyti, kad į darbą bus priimami, remiantis 9 straipsniu, remiantis visa atranka tokie žmonės, kurie gali kenkti Lietuvos saugumui. Tai jau yra nevisiškai suprantami dalykai. Ir paskutinis dalykas, kuris mane labiausiai verčia pasisakyti prieš šį įstatymą: aš labai nerimauju, kad Prezidentas, kuris turės teisę susipažinti su valstybės paslaptimi, negalės po to 5 metus emigruoti į kurią nors kitą valstybę. Tai yra labai (Balsai salėje) prastas precedentas, ir vis dėlto aš siūlau balsuoti prieš, nes, aš manau, visos mūsų valstybės paslaptys seniai jau yra nuskenuotos, nuskaitytos ir seniai žinomos ten, kur privalo būti žinomos.
PIRMININKAS. Ir dar kolega A.Bendinskas. Po to - pranešėjas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, prieš tokį išvedžiojimą be logikos nėra nė argumentų ir nevertėtų apie tai kalbėti. Visas įstatymas ir kiekvienas šis straipsnis buvo labai ilgai svarstomi ir Nacionalinio saugumo komitete, gilinomės į kiekvieno žodžio prasmę ir lyginom su visais kitais įstatymais. Saugumo departamento žmonės taip pat į šį klausimą atsižvelgė. Dabar, nesuprasdamas esmės, A.Kubilius seka čia (nenoriu sakyti, kad pasakas), bet tai, ko jis nesupranta.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
K.PĖDNYČIA. Kiek tai būtų susiję su Konstitucija, tai ten kaip tik ir citavote: "Ši teisė negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu." Tai dabar mes ir pasižiūrėkime į mūsų Emigracijos įstatymą, kurį jūs patys priėmėte. Ten kaip tik ir numatyta tokia galimybė, ir ji realizuojama šio įstatymo projekte. Aš girdžiu kažką apie Strasbūrą. Jeigu Seimo nariai iš manęs pareikalautų, aš galėčiau pacituoti straipsnius ir jo dalis iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, kurios kaip tik paremtų mūsų siūlomą projektą ir parodytų, kad nėra prieštaravimo nei tarptautinei teisei, nei mūsų Konstitucijai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 17 straipsnį su minimaliu pataisymu, tas balsuoja už, kas mano, kad jis vis tiek netinkamas, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. 17 straipsnis. Už - 26, prieš - 14, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.
18 straipsnis. Pastabų nebuvo. Galime priimti? (Balsai salėje) Dėl vedimo vėliau. Priimam. (Balsai salėje)
19 straipsnis. Nėra prieštaravimų? (Balsai salėje) Dėl 19 straipsnio V.Jarmolenka. Prašom. 19 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo tvarka. Prašom. V.Jarmolenka dėl 19 straipsnio...
V.JARMOLENKA. Dėl 19 straipsnio. Įgyvendinimo tvarka, pone Juršėnai.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš prašyčiau, kad jūs inicijuotumėte procesą, kuris vadinasi "Apkaltos procesas" ir paduoti į Konstitucinį Teismą bylą, nes jūs diskriminuojate dalį Lietuvos piliečių šio įstatymo 17 straipsnio priėmimu. Todėl, kad aiškiai pažeidžiama Konstitucija. Ir jūs galite tai inicijuoti, pone Juršėnai. Aš kategoriškai balsuoju prieš tai, kad 19 straipsnis įsigaliotų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar iš tikrųjų kas reikalaujate balsuoti dėl 19 straipsnio, kuris teigia, kad įstatymas įgyvendinamas pagal nutarimą. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Šiaip pas mus įstatymai, jų įgyvendinimo tvarka reglamentuojama ne Seimo nutarimais (po to, kai mes priėmėme įstatymą dėl įstatymo rengimo tvarkos), bet įstatymu dėl įstatymo įsigaliojimo. Tuo tarpu čia paliekama tokia senesnė, ankstesnė juridinė tvarka, kai siūloma įstatymo įgyvendinimą įtvirtinti Seimo nutarimu. Vargu ar juridiškai tai yra korektiška. Tai juridinės technikos požiūriu. Tuomet turėtų būti įstatymas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Tai būtų logiška, nes Seimo nutarimas vargu ar gali, ypač tokį svarbų, beveik konstitucinį įstatymą, vargu ar gali reglamentuoti. Man atrodo, juridinės technikos aspektu reikėtų redaguoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešu gerbiamajam kolegai ir kitiems, kad pagal Konstituciją - nutarimai dėl įstatymų vykdymo. Pagal mūsų Statutą - įstatymai ir nutarimai. Tai, vadinasi, formaliai viskas tvarkoje.
Gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs laikotės tos pačios nuostatos, kaip parašyta, tai siūlysiu balsuoti.
K.PĖDNYČIA. Aš lieku tos pačios nuomonės.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad būtų priimtas 19 straipsnis, prašom balsuoti. Už - 27, prieš - 15, susilaikė 6. Priimta.
20 straipsnis. Įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d. Ar sutinkam? Ne? Prašom. Kolega V.Jarmolenka dėl 20 straipsnio įsigaliojimo nuo sausio 1 d.
V.JARMOLENKA. Aš manau, kad tai yra nereali data, jeigu mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą dėl dalies pareigūnų ir Lietuvos piliečių diskriminacijos. Teismas nespės iki sausio 1 d., pone Juršėnai. O jeigu šnipas išdavė ten kažkokią Lietuvos paslaptį, tai gaudykite jį Argentinoje ir pakarkite, bet nediskriminuokite 17 straipsniu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, jeigu aš čia būčiau kuris kitas, tai pasakyčiau, kad jums "vėl užėjo". Aš to nesakysiu. O tik pranešu, kad jeigu jūs kreipsitės į Konstitucinį Teismą, tai jūsų kreipimasis nesustabdys įstatymo galiojimo. (Balsai salėje)
Taigi kas remia 20 straipsnį? A.Kubilius?
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu pastebėti, kad iš principo pasižiūrėjus į 20 straipsnį kyla dideli nesusipratimai ir dideli įtarimai, nes tuoj pat po 20 straipsniu yra prierašas: "Respublikos Prezidentas (pavardė A.Brazauskas)", o pasirašo Č.Juršėnas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau (Balsai salėje), ar čia 20 straipsnis? Aš pasirašiau, kad teikiamas šio įstatymo projektas, ir jūs tai puikiai suprantate. Kam atimate brangų laiką? Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš kreipiuosi į jus, kad jūs vis dėlto surengtumėte kai kuriems Seimo nariams seminarą, nes ne šio plenarinio posėdžio metu reikėtų aiškintis, kad jie nežino Statuto arba nesupranta jo straipsnių. Būkite geras, suorganizuokite jiems seminarą. Dabar aš dėl diskriminacijos. Diskriminacija būtų tada, jeigu žmogus nukristų iš dangaus ir t.t. Bet jis eidamas dirbti žino tas sąlygas, jis su šiomis sąlygomis sutinka ir dirba, o po to nutraukęs darbo sutartį jis išeina, tai kokia čia gali būti diskriminacija. Sakau, būtinai surenkite tiems žmonėms seminarą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti dėl 20 straipsnio? Reikalaujama. Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad būtų priimtas 20 straipsnis, kuris teigia, kad įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d.? Kas už, prašom balsuoti. Už - 24, prieš - 6, susilaikė 8. Įstatymas pastraipsniui priimtas. Bet, atsižvelgdamas į tai, kad laikas baigėsi, ir į tai, kad reikia dar priimti nutarimą dėl įgyvendinimo, aš siūlau galutinį balsavimą dėl viso įstatymo šiek tiek atidėti. Dar kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau, kad prasižioplinau su 19 straipsniu. Matote, nutarime dėl įgyvendinimo 3 ir 4 punktas yra norminiai, kurie nustato tam tikras taisykles. Tai, matyt, norminius dalykus turėtume priimti įstatymu. Nes 1 ir 2 punktai, t.y. pavedimai vykdymui. Aš prašyčiau, galbūt projekto autorius iki galutinio balsavimo sutvarkytų tuos dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarašiūnai, gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš neskelbiu galutinio balsavimo, kad būtų galimybė dabar pranešėjui ir Seimo nariams ramiai pagalvoti, kokie konkrečiai, kokioje redakcijoje straipsniai priimti, ir jeigu reikės, pasiūlyti dar ką nors taisyti. Galutinis balsavimas, žinoma, bus ne šiandien, o kurią nors kitą dieną. Ar gerbiamasis R.Dagys dėl to paties? Taip sutarėm. Žodžiu, galutinio balsavimo dabar nerengiam ir taip pat nepriimam nutarimo ar galbūt įstatymo dėl įgyvendinimo, o vėliau. Taigi viskas, ir kolega R.Dagys dėl vedimo tvarkos. Ačiū, gerbiamasis Pėdnyčia. Seimo narys R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Nežinau, ar būtent dėl šio klausimo vedimo tvarkos, bet dėl kolegų pasiūlyto seminaro. Aš labai prašyčiau...
PIRMININKAS. Prašom, seminaras geras dalykas. Prašom.
R.J.DAGYS. Labai prašyčiau gerbiamojo A.Bendinsko ten nekviesti, nes jis į visus klausimus turi vieną atsakymą ir nereikia daryti jo gyvenimo sudėtingesnio.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, vienu seminaro dalyviu bus mažiau.
J.A.KATKUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dar vienas dėl seminaro. Prašom.
J.A.KATKUS. Ne, aš noriu pasiūlyti tematiką ponui Č.Juršėnui.
PIRMININKAS. Prašom.
J.A.KATKUS. Paprašykite, kad logikos seminarą pravestų kairiajai pusei, kad perskaitytų 17 straipsnį. Taigi gėda prieš visą Lietuvą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi kairioji pusė nuo manęs kaip tik, matot, čia, tai aš mielai tokį seminarą jums surengsiu.
Augalų apsaugos įstatymo projektas Nr.1482(4) (priėmimas) (95.10.19)
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar yra 1-2 darbotvarkės punktas - Augalų apsaugos įstatymo projektas. Projekto Nr.1482(4). Pranešėjas - gerbiamasis J.Panamariovas. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas. Prašom.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Priėmimas. Prašau, gerbiamasis Panamariovai.
J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įvyko šio Respublikos augalų apsaugos įstatymo pristatymas, buvo svarstymas, buvo pateikta pastabų ir grupė, kuri rengė šį įstatymą, tas pastabas išnagrinėjo, ir yra pateiktas projektas Nr.4. Siūlau jį svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mes svarstome 4 projektą. Aš turiu pataisas Gamtos apsaugos komiteto ir Seimo nario pono G.Paviržio. Tai pastabos ne šiam projektui. Ar į tas pastabas, siūlymus atsižvelgta 4 projekte?
J.PANAMARIOVAS. Į daugumą pastabų yra atsižvelgta, tačiau ne į visas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada balsuosime pastraipsniui ir tose vietose, kuriose iškils problemų, sustosime.
1 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta.
2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ne. Seimo narys ponas M.Treinys.
M.TREINYS. Aš norėčiau Seimo narių dėmesio. Galbūt ir pono pristatytojo dėmesio. Yra pora pastabų, viena iš jų - viso įstatymo reikalas. Čia kalbama, kad mes saugome augalus nuo ligų, kenkėjų, piktžolių arba kovojame su ligomis, kenkėjais, piktžolėmis. Taigi dėl sąvokos "ligų". Ar mes kovojame su ligomis, ar su ligų sukėlėjais? Logiška būtų (bent mane kažkada mokė redaktorius), kad reikėtų kovoti su ligų sukėlėjais, šiuo atveju būtų virusai, grybeliai, bakterijos, ir tada ligų sukėlėjai būtų analogiški kenkėjams, piktžolėms, t.y. faktoriai, o ne pati liga, kuri jau yra rezultatas ir kuri gali būti rezultatas, sakykime, ne vien tų sukėlėjų, bet ir kenkėjų ar dar ko nors kito. Taigi, kad mes taip sutartume, kad nuo ligų sukėlėjų, reikėtų visame įstatyme maždaug vienodai įrašyti. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas: vis dėlto ir po visų taisymų pats įstatymas liko konceptualiai technokratiškas ir augalų apsaugos apibrėžimas orientuotas tik į augalą. Tačiau šioje vietoje mes pasigendame štai ko: mes, siekdami vieniems augalams sudaryti sąlygas, neatsižvelgiame į ekologinę pusiausvyrą, kad gali būti pažeistos sąlygos gyvūnijai, galų gale - žmogui. Tai-gi norint šitą trijulę: augalas, gyvūnas, žmogus - vienodai traktuoti arba artėti prie vienodos pusiausvyros, reikėtų augalų apsaugos apibrėžimą užbaigti dar tokiais žodžiais: "kartu išsaugant ekologinę pusiausvyrą gamtoje", nes apie tokius dalykus...
PIRMININKAS. Laikas!
M.TREINYS. 3 straipsnyje iš esmės užsimenama, kai kalbama apie medicinos svarbą augalų apsaugai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Treiny, laikas! Vienas dalykas. Antras dalykas, jūs tikrai galėjote pateikti raštu pastabas šiam įstatymui. Jūs kalbate, kiek aš suprantu, dar konceptualiai dėl viso įstatymo. Deja, jau nėra laiko. Ar jūs siūlote balsuoti prieš 2 straipsnį? Gerbiamasis Treiny, jūs prieš 2 straipsnį?
M.TREINYS. Aš norėčiau, kad pristatytojas priimtų šias mintis.
PIRMININKAS. Mintis gali priimti, bet mintis gali priimti sau į galvą, o neredaguoti dabar iš naujo viso įstatymo.
M.TREINYS. Tokiu atveju aš atsisakyčiau balsuoti už, kadangi... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis.
Mes dabar kalbame ne dėl viso projekto. Kalbama tik dėl 2 straipsnio. Dėl viso projekto aš leisiu pasisakyti. Iš viso registruota 54 Seimo nariai. Jeigu yra pageidaujančių paremti 2 straipsnį, prašom. Pirmas pageidavo ponas B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Dėkui posėdžio pirmininkui. Retas lankstumo atvejis, nebūdingas kitiems pavaduotojams. Po to, kai išgirdau prieš mane kalbėjusio gerbiamojo žemės ūkio reikaluose nusimanančio profesoriaus mintis, laukiau, kad nuo augalų bus pereita prie politikos. Kai aš sulaukiau, kad galima politizuoti ir tokį dalyką, kaip augalų kenkėjų naikinimas, padaryti jį politiniu reiškiniu, aš nutariau paremti pranešėjo teikiamo straipsnio redakciją. Nes mane mokė kiti redaktoriai.
PIRMININKAS. Pranešėjas ponas J.Panamariovas.
J.PANAMARIOVAS. Aš manau, kad gerbiamojo M.Treinio pasiūlymas yra teisingas. Manau, kad galima atsižvelgti ir pataisyti. Žinoma, nėra ligos be ligos sukėlėjo ir čia būtų galima papildyti, kur yra "ligos, ligų sukėlėjai". O dėl ekologinės pusiausvyros, manau, kad ji labai svarbi visiems, ir manau, kad galėtume suredaguoti ir, kaip siūlė gerbiamasis M.Treinys, papildyti 2 straipsnio tą pastraipą šiais žodžiais.
PIRMININKAS. 2 straipsnį papildyti. Konkrečiai pasakykite, pone Panamariovai.
J.PANAMARIOVAS. "Išsaugant ekologinę pusiausvyrą gamtoje."
PIRMININKAS. Ir formuluojant "apsaugančius augalus nuo ligų sukėlėjų", taip?
J.PANAMARIOVAS. Taip.
PIRMININKAS. Ar galime su šiom pataisom priimti 2 straipsnį? Galim. (Balsai salėje) Priimta. Ačiū.
3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Negalime. Seimo narys ponas V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 3 straipsnio paskutinis sakinys: "Valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai turi teisę žemės naudotojus traukti administracinėn atsakomybėn už augalų apsaugos priemonių naudojimo pažeidimus." Lyg ir užtektų. O čia kablelis ir rašoma "taip pat už nesiėmimą priemonių piktžolėms naikinti bei jų paplitimui sustabdyti". Pasaulyje nėra valstybės, kuri neturi piktžolių. Piktžoles platina ne tik laukai, bet miškai, pamiškės, pakelės ir t.t. Sunaikinti piktžoles, kurios plinta nedirbamuose laukuose, fiziškai yra neįmanoma ir ekonomiškai neapsimoka.
Antra. Šio įstatymo ir paskirtis nėra kariauti su piktžolėmis, o aiškiai pasakyta, kad tas įstatymas nustato fizinių asmenų veiklą, susijusią su tam tikrais darbais. Aš manau, kad šį sakinį reikia išbraukti. Ir dar dėl ko. Jeigu mes paliekame šį sakinį, atsiveria kelias - vėl korupcija, apie ką mes šiandien labai plačiai kalbame. Kas gali nustatyti, kad to ūkininko lauke piktžolių yra, o to - nėra. Arba to miškininko miškuose piktžolių yra arba nėra. Gerbiamieji, aš prašau pagalvoti ir šį sakinį išbraukti. Tai labai negeras ir nereikalingas sakinys.
PIRMININKAS. Ponas J.Panamariovas norėjo pasisakyti.
J.PANAMARIOVAS. Pirmuose trijuose projektuose šio papildymo nebuvo, kur kalbėjo gerbiamasis V.Lapė, tačiau Seimo Agrarinis komitetas siūlė įrašyti atsižvelgiant į šiuo metu Respublikoje susidariusią padėtį, nes, žemėtvarkos tarnybų duomenimis, praeitais ir šiais metais Respublikoje dirvonuoja per 270 tūks. ha žemės. Iš jų dalį yra atsiėmę savininkai. Jie žemės nedirba, auga piktžolės, ir kad būtų galima imtis kokių nors priemonių, buvo įrašytas šis papildymas. Mūsų nuomone, jį reikėtų palikti.
PIRMININKAS. Ir pranešėją remiantis ponas J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Manau, kad reikia imtis administracinių priemonių dėl piktžolių platinimo, nes kuris platina piktžoles, jis teršia ne tik savo žemę, bet ir kaimynų. Taigi siūlau šį punktą palikti ir balsuoti už visą 3 straipsnį.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog 3 įstatymo straipsnis būtų priimtas tos redakcijos, kuri jums pateikta, už, prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 19 Seimo narių, prieš - 4, susilaikė 5. 3 straipsnis priimtas. Ar galima 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galime 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galime 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. (Balsai salėje)
Minutėlę! Todėl aš ir klausiu, ar galime priimti straipsnį bendru sutarimu. Klausiu štai dėl ko, pone Pavirži. Kadangi pranešėjas mane informavo, jog pataisos yra kitiems projektams. 4 projekte atsižvelgta. Jeigu neatsižvelgta į jūsų, tai prašom pasakyti. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų dėl 5 aš tylėjau, kadangi pranešėjas ir komisija, darbo grupė atsižvelgė į mano siūlymą. O štai... Mes dabar apie 6 kalbame?
PIRMININKAS. Taip, apie 6 straipsnį.
G.A.PAVIRŽIS. Aš matau, kad 6 straipsnis nepasikeitė, o mano siūlymas yra truputį kitoks. Jeigu reikia, aš komentuosiu.
PIRMININKAS. Gal gerbiamasis pranešėjas tegu pasako savo nuomonę.
J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis G.Paviržis siūlė 6 straipsnyje priešpaskutinėje eilutėje, kur yra įrašyta, kad "cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių sąrašą, kurį tvirtina Žemės ūkio, Miškų ūkio, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos apsaugos ministerijos". Gerbiamasis G.Paviržis siūlė vietoje šių ministerijų, išvardytų šiame straipsnyje, įrašyti žodį "tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Darbo grupė į šį siūlymą siūlo neatsižvelgti, nes sąraše yra daug priemonių ir tos taisyklės yra patvirtintos šių 4 ministerijų. Jeigu dabar įvežamas naujas chemikalas, būtų labai apsunkintas darbas, nes reikėtų nuolat kreiptis į Vyriausybę ir prašyti atitinkamų pakeitimų. Mes manome, kad šios 4 ministerijos yra kompetentingos, ir kad būtų greičiau sprendžiami šie klausimai, siūlome neatsižvelgti į gerbiamojo G.Paviržio pastabą, o palikti redakciją tokią, kokia buvo ankstesniame projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu G.Paviržis neatsiima savo pataisos, tai keletą motyvuojančių žodžių, ir balsuosime.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, nelabai aš noriu sutikti ir aš labai norėčiau, kad kolegos paklausytų. Kolegos, mes visų pirma nesilaikome valdžių atskyrimo principo, apie ką aš ne vieną kartą esu kalbėjęs, ir lendame į Vyriausybės kompetenciją. Vyriausybė ne blogiau už mus žino, kokiai ministerijai pavesti, ar vienai, ar dviem, ar trim, ar keturiom. Kitas dalykas. Ministerijos, dovanokite, yra laikinas dalykas, o įstatymus mes kuriame ilgesniam laikui. Kam juos kaitalioti vien dėl ministerijų pavadinimų keitimo, jų stambinimo, likvidavimo ir t.t. Pavyzdžiui, šiame 6 straipsnyje rašome: 4 ministerijoms pavedame sudaryti komisiją. Iš karto kyla klausimas, kuri iš jų viršesnė, kuri organizuos, ar ta, kuri pirma parašyta, ar ta, kuri paskutinė. Galų gale, kai taip užrašyta, žiūrėkime, komisija, kurią sudaro: Žemės ūkio, Miškų ūkio, Sveikatos apsaugos ir Aplinkos apsaugos ministerijos. Dovanokite, bet man iš to neaišku, ar čia 4 ministerijos, ar trys. Sakykime, Žemės ūkio, Miškų ūkio ir Sveikatos apsaugos bus sujungtos į krūvą. Žinoma, gal aš čia juokauju, bet taip užrašius galima suprasti, kad viena, dvi arba trys ar net keturios ministerijos. Mano siūlymu būtų kaip tik duodama laisvė Vyriausybei ateityje taisyti savus sprendimus, nutarimus nekeičiant jokio įstatymo. Manau, kad 6 straipsnio ir pirmojoj, ir antrojoj daly aš racionaliai siūlau. Aš taip manau.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Aš remiu G.Paviržio siūlymą. Iš tikrųjų, jeigu šį projektą rengtų ne Vyriausybė, o komitetas, tai jis pavestų Vyriausybei tuos dalykus daryti. Bet kada Vyriausybė rengia, tai ji lyg ir daro veiklą ir numatė ministerijas. Taigi savo nutarimais ji gali numatyti ministerijas, kam čia rašinėti įstatyme. Mūsų dabar tradicija tampa, kad visur rašome - "Vyriausybė", o ne "ministerija". Jau ne pirmas įstatymas. Į tai reikia atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto pranešėjas linkęs priimti šį pasiūlymą. Ar galime 6 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Priimta.
7 straipsnyje į G.Paviržio pastabą atsižvelgta. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galime 8 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galime 9 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ne, negalime. Seimo narys ponas M.Treinys.
M.TREINYS. Norėčiau, kad gerbiamasis pranešėjas įvertintų tokią situaciją. Čia rašoma, kad "Augalų apsaugos priemonių naudotojas gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys šiai veiklai nustatyta tvarka Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos išduotus leidimus". Naudotojų bus labai daug. Tai bus keli šimtai tūkstančių sodininkų, daržininkų, galų gale namų šeimininkė, darželyje turinti 3 rožių kerus, kuriuos norės nupurkšti kuo nors. Ir jie visi turės arba gauti leidimą, arba formaliai pažeisti šį įstatymą. Gausime tokią nemalonią koliziją. Ar neverta pratęsti tą antrąją dalį, kur be leidimų, "tik mažo nuodingumo preparatai arba jie naudojami nepramoninės paskirties objektuose". Kitaip sakant, savo darže, sode ir t.t.
PIRMININKAS. Pone Panamariovai, priimate?
J.PANAMARIOVAS. Priimu.
PIRMININKAS. Ar galime su šiuo siūlymu bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Ačiū. Priimta.
Ar galime 10 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galime 11 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Taigi pastraipsniui įstatymas priimtas. Atsiprašau.
J.PANAMARIOVAS. 12 straipsnis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, praleidau 12 straipsnį. Ar 12 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Taigi įstatymas pastraipsniui priimtas. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant Gyvūnijos įstatymą, aš pateikiau tokį klausimą: ar tas įstatymas buvo suderintas su Augalų apsaugos įstatymu? Atsakymas buvo toks, kad Augalų apsaugos įstatymas dar neparengtas ir nebuvo galima suderinti. O išeina priešingai, jis ne tik kad parengtas, bet jau ir priimamas. Tai ar jis nebuvo suderintas su Gyvūnijos įstatymu? Nes tai, kas naudinga augalams, gali išnuodyti gyvulius. Tai kaip čia dabar yra? Svarstome įstatymą apie gyvūniją, o nežinome, kas apie augalus yra daroma. Ar nebus tokia painiava, kad vienas kitam prieštaraus ir bus nenaudinga nei gyvuliams, nei augalams. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamieji kolegos, aš labai gerbiu poną B.Rupeiką už tą mintį, kurią jis neseniai pasakė, kad nereikėtų žemės supainioti su politika arba augalus su politika. Štai buvo vienas įstatymas, kurio visi projektai buvo parengti be politikos. Vis dėlto 3 straipsnyje tas sakinys, kurį aš siūliau išbraukti, yra pridėtas dirbtinai, jis neįsikomponuoja į šį įstatymą. Jis yra priemonė. Kaip čia pasakius, pati efektyviausia priemonė kariauti su Lietuvos ūkininkais arba, kitaip sakant, prieš juos. Mes į visus įstatymus įdėjome kokį nors būdą padaryti taip, kad ūkininką šiandien apsunkintume. Šiuo straipsniu įduodame į rankas didžiulį ginklą, kurį pajus Lietuvos ūkininkai labai skaudžiai. Ne tik ūkininkai, bet ir miškininkai. Dar kartą siūlau, ponai, pamąstykite, nepainiokite augalų, žemės su politika.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Aš vėl noriu prieštarauti. Žemė yra skirta ne tam, kad būtų auginamos piktžolės, o tam, kad būtų auginama duona, auginami pašarai gyvuliams, o ne piktžolynai veisiami. Tie, kurie veis piktžolynus, galės tos žemės atsisakyti. Arba galvoti, kaip tą žemę... Jeigu nenori auginti kultūrinių augalų, tegu laiko juodą pūdymą, išdirba, kad piktžolės ten nesiveistų, kad jis neapkrėstų ne tik savo, bet ir kaimynų žemių. Manau, čia nėra blogas įrašymas, ir siūlau balsuoti už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Aš po to, ką pasakė ponas J.Žebrauskas, beveik neturiu, ko pridėti. Tik dar kartą norėjau atkreipti dėmesį, kaip mes visur sugebame politiką įvelti, įsivaizduoti. Ir dabar pono V.Lapės pasakymas "įduodamas galingas ginklas kariauti su atsikuriančios Lietuvos ūkininkais" ir pan. Na, tai ar galvoja ponas V.Lapė, ką jis kalba? Kas čia, iš kur ta kariauna ateis ir kaip kariaus? Vien dėl to, jog įstatymas numato, kad kiekvienas, naudojantis žemę, turi ją naudoti taip, kad nedarytų žalos aplinkai ir kitiems ūkininkams ar bet kuriems žmonėms, gyvenantiems ir dirbantiems tvarkingai, jau įduodamas galingas ginklas su kažkuo kariauti. Aš manau, kad daugiau neverta politikuoti prie to paprasto ir žemiško įstatymo ir siūlau už jį balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Man keista, kad mūsų politikai nebenori politikuoti. Tai tiesiog nuostabu. Nes trejus metus tik tą ir darė. Norėčiau kreiptis į poną J.Žebrauską, kad jis pagalvotų, kodėl gi tie žemės sklypai taip apaugo piktžolėmis? Kodėl iki šios dienos nė vieno lito kompensacijų negali gauti žmonės, faktiškai pardavę valstybei žemę? Ar dar jūs juos bausite, kad jų žemė taip parduota, kad nedirbama, valstybė perėmė ir apleido žolėmis? Tai dar jūs juos bausite? Tai reikia ir sau prisiimti atsakomybę. Atsiskaitykime su vienais, ir tie, kurie nusipirks žemę už tikrąją kainą, jie tikrai piktžolėmis neapaugins jos. Tą aš jums garantuoju.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš gerbiu E.Kunevičienę ir pasiūlysiu jai pavaikščioti po Šilalės laukus, piktžolėtus ir apleistus. Atiduotus savininkams, kurie nedirba ir nežada dirbti. Čia ne ta problema, ką ji sako. Politika lieka politika, o žemdirbys gyvena ant žemės, jam reikia dirbti ir jis turi užtikrinti tinkamas sąlygas, kad neterštų kitų laukų. Įstatymui siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Aš siūlau pritarti šiam įstatymui, nors apgailestauju, žinoma, aš pats kaltas, kad pavėlavau, kad pranešėjas 2 straipsnyje sutiko su pataisa. Tai dabar taip išeitų, kad bus galima kovoti prieš ligų sukėlėjus, kurių kartais niekas nežinom ir negalime pamatyti, kas tai per daiktas. O prieš ligą, prieš marą, prieš miltligę, prieš rūdis ir t.t. jau nebus kovojama. Tačiau nors ta klaida padaryta, vis dėlto aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėjau dar sykį, kad ponai iš kairės pusės - agrarininkai - suvoktų paprastą tiesą. Šiandien ūkininkai nedirba žemės todėl, kad yra tokia tobula agrarinė politika, vykdoma LDDP, kai niekas nesuperka pagamintos produkcijos. Aš suprantu, kad agrarininkai vis tiek liepia dirbti laukus, nors niekas išaugintos produkcijos ir nesupirkinės. Ta pono V.Lapės pasakyta pastaba yra labai teisinga ir nereikėtų daryti iš normalaus įstatymo, kuris yra skirtas tai įsisenėjusiai problemai - chemikalų ir kitų nuodingų dalykų naudojimui, daryti priemonę dar sykį susidoroti su ūkininkais, su kuriais jau ir taip yra pakankamai sėkmingai susidorota visos valdančiosios partijos pastangomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas J.Panamariovas norės tarti keletą žodžių, ar pradedam balsuoti?
J.PANAMARIOVAS. Aš norėčiau labai trumpai pasakyti, kad čia prasidėjo kalbos apie politiką. Kiek prisimenu, politika - tai yra koncentruota ekonomikos išraiška. Šis klausimas... ir aš, atsakydamas gerbiamajam A.Kubiliui, turiu pasakyti, jeigu kas nors turi kokios nors žemės ūkio produkcijos, prašom pranešti Žemės ūkio ministerijai. Šiuo metu visa produkcija superkama be apribojimų, nes yra galimybė ją eksportuoti į kitas valstybes. Aš manyčiau, kad gerbiamasis A.Ražauskas pasakė. Galbūt klaida padaryta, ligų sukėlėjai. Liga neatsiranda be sukėlėjų, galbūt redaguojant dar būtų galima pataisyti: kovojant su augalų ligų sukėlėjais ir ligomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. O ne Seimo narius prašau palikti parterį. (Balsai salėje) Prašau registruotis. Ne Seimo narius prašau palikti parterį.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas, kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 38.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. Taigi už balsavus 38 Seimo nariams, prieš balsavus 2 ir susilaikius 15 Seimo narių Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas priimtas.
J.PANAMARIOVAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ponui J.Panamariovui.
Ponas J.Bernatonis repliką po balsavimo.
J.BERNATONIS. Labai gaila, kad priimant šį įstatymą nedalyvavo opozicijos lyderiai Seimo nariai V.Landsbergis ir G.Vagnorius. Opozicija nežinojo, kaip elgtis, dėl to susilaikė. Padarė politiką iš augalų apsaugos.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes tiesiog buvom pasimetę, nes nedalyvavo nei G.Kirkilas, nei J.Karosas ir niekaip nesupratom, kokia yra LDDP pozicija.
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstome 1-2a ir 1-2b klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektą Nr.1803 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" projektą. Priėmimas. Kviečiu į tribūną poną R.Markauską.
R.MARKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Jums yra teikiamas projektas "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos". Šiuo metu šis projektas yra sutvarkytas pagal Juridinio skyriaus pasiūlymus. Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimo pastraipsniui procedūrą.
Dėl 1 straipsnio bus norinčių pasisakyti ar galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar bus norinčių pasisakyti dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų?
Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai! Dabar pateiktas įstatymo projektas, kuris pastraipsniui jau priimtas. Taip pat buvo darbo grupėje, kuri rengė ir pagrindines Pilietybės įstatymo pataisas, parengtas, įvertinant visas aplinkybes, suderinant su įstatymo nuostatomis. Manau, kad kokių nors didesnių priekaištų projektui išsakyti negalima. Siūlau už jį balsuoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Taip, mūsų komitetas pritarė. Aš tik norėčiau pasakyti, kad tarp kitų juridinių patikslinimų yra nemažai žmoniškumo, todėl, atsižvelgdamas į tai, prašyčiau visus vieningai balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš galiu tiktai prieš turbūt, taip?
PIRMININKAS. Ne, ne, galite dar ir už.
B.V.RUPEIKA. Tada aš sakau už, ir tuo baigiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių pasisakyti prieš nematau. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją.
Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos", kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi vienbalsiai. 52 Seimo nariams balsavus už, nė vienam Seimo nariui nebalsavus prieš ir nė vienam nesusilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" priimtas.
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
Toliau priiminėjame Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos". Projekto Nr.1857.
Pone Markauskai, turėtumėte ką nors pasakyti?
R.MARKAUSKAS. Norėčiau truputį paaiškinti, kodėl šitas nutarimas yra siūlomas. Kadangi dalis punktų, kurie yra Aukščiausiosios Tarybos nutarime, mes jų neįtraukėme į Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarką, kadangi jie, praėjus tam tikram laikui, bus naikinami. Todėl mes nenorėjome gadinti Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir pateikėme jums nutarimą dėl Aukščiausiosios Tarybos... dėl Pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū.
Nutarimas susideda iš dviejų punktų. Ar galime priimti 1 punktą bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
2 punktą galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo?
Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Oi, ne, ne.
PIRMININKAS. Ne? Nėra norinčių. Tada prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją.
Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 51 Seimo nariui balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos" priimtas. Ačiū.
Ponas R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš noriu padėkoti Seimui už vieningą balsavimą. Lietuvos žmonės tikrai bus dėkingi Lietuvos Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12 val. Primenu, jog po pertraukos, 12 val., bus pateikinėjamas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" projektas.
Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu registruotis.
55 Seimo nariai. Ir kai kurie dar dabar ateina, vadinasi, bus daugiau.
1-4 darbotvarkės punktas. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1996 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" projektas Nr.1861. Pranešėjas - Ministras Pirmininkas A.Šleževičius. Kviečiu jį į tribūną.
Kol jis ateis, perskaitau atitinkamą Seimo statuto straipsnį. 181 straipsnis: "Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 17 d. pateikia jį Seimo kancleriui." Tas buvo padaryta. "Gavęs projektą, kancleris per 2 darbo dienas perduoda jo kopijas komitetams ir frakcijoms." Tas taip pat padaryta. Netgi ir visa didelė knyga dabar įteikta ne tik komitetams ir frakcijoms, bet ir Seimo nariams. Ir štai Seimo statuto 181 straipsnio antroji dalis: "Artimiausiame Seimo posėdyje (štai šiame) išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto projektą. Toliau biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 10 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo posėdžiai nerengiami." Šitai aš irgi jums noriu pranešti. Mes turėsim laikytis Seimo statuto. O kaip komitetai ar frakcijos svarstys po gerbiamojo premjero pranešimų ir jo atsakymų į Seimo narių klausimus, kalbės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas kolega F.Kolosauskas.
Prašom, gerbiamasis premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiandien pristatomas Valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo projektas. Prieš pristatydamas jums pagrindinius principus ir pagrindinius straipsnius ateinančių metų biudžeto projekto, aš noriu jus trumpai informuoti apie šių metų biudžeto vykdymo eigą, taip pat kai kuriuos pagrindinius parametrus valstybės socialinės - ekonominės raidos.
Noriu pasakyti, kad 1995 m. - pirmieji didesnio ekonomikos augimo metai. Tai patvirtina visi pagrindiniai makroekonominiai rodikliai ir kiti su tuo sietini ekonominiai parametrai. Bendras vidinis produktas šiais metais padidės palyginamosiomis kainomis 5%. Infliacija sudarys apie 30%, t.y. beveik 40 kartų mažesnė, negu buvo 1992 m. Reali pensija šiais metais padidės 12-13%. Realus darbo užmokestis - per 10%. Lyginant su realiųjų pajamų nuosmukiu per pirmuosius trejus metus, trys kartai, kada sumažėjo realiosios pajamos, suprantama, yra gerokai pozityvesnė tendencija. Aišku, kad tą pajustų kiekvienas žmogus, mums reikia dar labai daug dirbti sprendžiant socialinius klausimus. Vienas iš ekonomikos augimo faktorių, charakterizuojančių, kad šis procesas yra stabilus ir nenukrypstantis... Aš noriu pasakyti, kad šiuo metu aukso ir valiutos atsargų vertė jau sudaro 764 mln. dolerių. Ypač nemažas aukso ir valiutos atsargų didėjimas yra pastaraisiais mėnesiais. Vien per spalio mėnesį jos padidėjo 33,3 mln. dolerių. Tokių aukso ir valiutos atsargų didėjimo tempų mūsų valstybės istorijoje dar nebuvo. Beje, aš noriu pasakyti, kad per tuos 2,5 metų jos padidėjo - nuosavo aukso ir valiutos atsargos - beveik devynis kartus. Tai labai svarbus parametras, charakterizuojantis šį rodiklį. Dabartiniu metu jos, aukso ir valiutos atsargos, sudaro 3,9 mėnesio importo apimties. Tai labai svarbus rodiklis, charakterizuojantis šalies ūkio būklę. Per šiuos metus žemės ūkio produkcijos gamintojams buvo išmokėta daugiau už tą patį produkcijos kiekį per 350 mln. Lt. Beje, birželio mėnesį pirmą kartą pasiektas teigiamas prekybos balansas. Importas mažesnis negu eksportas apie porą šimtų mln. litų.
Suprantama, kad pozityvios ekonomikos raidos tendencijos ir socialinės raidos tendencijos visiškai nepriimtinos mūsų politiniams oponentams. Todėl dabartiniu metu labai daug dedama pastangų nukreipti visuomenės dėmesį nuo šių pozityvių tendencijų, akcentuojant problemas, kurios, be abejo, yra aktualios, tačiau jos yra nei paneigiamos, nei įrodomos. Korupcija, įvairios akcijos - ir apmaudu, kad į tokias akcijas yra kviečiami ir jose dalyvauja kai kurie politikai, tuo didindami įtampą visuomenėje. Suprantama, kad tai neprisideda prie mūsų valstybės prestižo. Aš noriu atkreipti kai kurių politikų dėmesį, kad viena iš tokių akcijų numatoma ateinantį antradienį Vilniuje. Ją organizuoja Lietuvos invalidų, pensininkų socialinių teisių gynimo koordinacinis komitetas. Jo tarybos pirmininkas ponas Andrijauskas neseniai buvo instruktuojamas, matyt, Seimo narių, t.y. ši akcija aktyviai remiama politikų - kai kurių Seimo narių. Aš manau, kad jie turėtų prisiimti atsakomybę už pasekmes, kurios galimos visada, kada vyksta masiniai žmonių susibūrimai. O siekimas konfrontacijos - jis yra akivaizdus. Ir dabartiniu metu... Aš noriu dar vieną, kitą sakinį apie šių metų biudžeto vykdymo eigą.
Aš minėjau, kad bendras vidinis produktas augs šiais metais 5% ir palyginamosiomis kainomis sudarys 17 mlrd. Lt. Biudžeto įplaukos į nacionalinį biudžetą sudarys per 5 mlrd. 560 mln. Lt arba 186 mln. Lt daugiau, negu buvo planuota. Kol kas mums nevisiškai sekasi finansuoti šių metų biudžeto deficitą - patvirtinta 419 mln. Lt. Tačiau vyksta aktyvios derybos su įvairiomis finansinėmis organizacijomis. Manome, kad dar šiais metais mums pavyks išplatinti vertybinius popierius užsienyje. Tai labai teigiamai turėtų veikti ir vidaus finansinę rinką, ir papiginti biudžeto deficito finansavimą. Pajamų planas bus viršytas juridinių asmenų pelno mokesčio, akcizų, kelių mokesčio, žyminio, nekilnojamojo turto, konsulinio, prekyviečių ir kitų mokesčių dėka. Tam, kad būtų padengtos padidėjusios išlaidos, Vyriausybė ruošia pasiūlymus Seimui ir atitinkamą įstatymo projektą dėl 1995 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų patikslinimo. Tiekiant pasiūlymus bus atsižvelgta į papildomą poreikį lėšų, reikalingų padengti kompensacijoms ir subsidijoms už šiluminę energiją, taip pat Vyriausybės atliktus sprendimus dėl atlyginimų indeksavimo.
1996 m. valstybės bei atskaitymų į savivaldybes biudžetų normatyvų ir dotacijų projektas ir atitinkama medžiaga bei paaiškinimas jums, gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikti atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo projektą. Rengiant valstybės biudžeto projektą dalyvavo ministerijos, departamentai, valstybinės institucijos. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio raidos prognozę bendrasis vidinis produktas faktinėmis kainomis kitais metais sudarys 28 mlrd. Lt, arba 25% daugiau negu praėjusių metų lygis. Palyginamosiomis kainomis bendrojo vidinio produkto augimas sudarys 4,2%, t.y. toliau planuojamas ekonomikos augimas. Infliacijos lygis, kuris buvo priimtas formuojant biudžetą, numatytas 15% lygio, t.y. 77 kartus mažesnis negu 1992 m.
Apie pajamas. Fiskalinės politikos pagrindą sudaro ekonomiškai pagrįsta biudžeto pajamų strategija. Veikianti mokesčių sistema atspindi visuotinai pripažintus principus - lygybę, teisingumą, efektyvumą. Įmonių apmokestinimo lengvatos taikomos ne pavieniams mokėtojams, o pajamoms, panaudotoms gamybai plėtoti, ekologijos ir mokslo technikos pažangai, darbuotojų kultūriniam sveikatingumui, kadrų rengimui, labdarai ir kitoms priemonėms.
Paskutiniu metu Vyriausybė gerokai sugriežtino mokesčių administravimą. Ir tos priemonės, kaip minėjau, leido užtikrinti biudžeto pajamų viršijimą šiais metais. Numatytos kardinalios papildomos priemonės greta tų, kurios yra priimtos, ir apie jas keletą kartų esu informavęs Seimo narius, taip pat įgyvendinant 1995 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą.
Vyriausybė, žinodama mokesčių politikos svarbą pertvarkant ekonomiką, supranta mokesčių politikos tobulinimą kaip procesą. Todėl formuojant biudžeto projekto pajamų skaičius, nepakako turimų faktinių duomenų, o reikėjo pasitelkti visus galimus skaičiavimus, apibūdinančius makroekonomikos rodiklių kaitą ir tendencijas. Nacionalinio biudžeto pajamų planuojama 6,9 mlrd. Lt, t.y. 29% daugiau negu šių metų laukiamas pajamų planas. Palyginti su bendruoju vidiniu produktu, nacionalinio biudžeto pajamos sudarytų 24,7%, t.y. tiek, kiek numatyta mūsų suderintame su Tarptautiniu valiutos fondu ekonomikos memorandume. Jame yra numatytos ribos 24-27%.
1995 m. planinės pajamos turėtų sudaryti 23,9% bendrojo vidinio produkto. Nacionalinio biudžeto pajamų struktūra yra tokia. Pagrindiniai pajamų straipsniai yra keturi pagrindiniai mokesčiai. Pridėtinės vertės mokesčio sąskaita planuojama gauti 2,6 mlrd. Lt pajamų, arba 37,5% viso pajamų lygio. Fizinių asmenų pajamų numatoma 2 mlrd. 50 mln., arba 29,53%. Akcizų - 883 mln., arba 12,7%. Ir juridinių asmenų pelno mokestis - 10,9% ir 754 mln. Lt. Tai yra šių keturių pagrindinių mokesčių sąskaita bus gauta per 90% visų biudžeto pajamų. Tokia praktika yra visuose pasaulio kraštuose. Valstybės biudžeto pajamų planuojama 4,8 mlrd. Lt, arba palyginamomis sąlygomis, be kelių mokesčio, vienu trečdaliu daugiau, negu patvirtinta šiais metais.
Išlaidos. Valstybės biudžeto projekte numatoma 5,4 mlrd. Lt išlaidų, t.y. 608 mln. Lt daugiau negu pajamų. Tai yra 608 mln. Lt siūlomas biudžeto deficitas, kuris procentine išraiška sudarytų 2% bendrojo vidinio produkto. Tai yra riba, kuri taip pat nustatyta suderintame su Tarptautiniu valiutos fondu ekonominiame memorandume.
Čia norėčiau atkreipti dėmesį į praėjusiais metais pareikštas abejones dėl biudžeto deficito ir patvirtinti, kad deficitas save ekonomiškai pateisina, nes padeda sukaupti kapitalą investicijų pavidalu ir spręsti svarbias socialines programas. Nacionalinio biudžeto projekte kapitalo investicijoms numatyta 912 mln. Lt, arba 3,5% bendrojo vidinio produkto. Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo aprobuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, didesnė išlaidų dalis tenka socialinei-kultūrinei sričiai, žemės ūkio gamybai remti, teisėsaugai užtikrinti. Beje, teikdami biudžeto projektą, mes siekėme paryškinti socialinę jo orientaciją. Tuo remdamiesi mes padidinome lyginamąjį išlaidų svorį švietimui nuo 10,8% laukiamo šiais metais iki 11,3%. Sveikatos apsaugai - nuo 7,6% iki 8,2% ir socialinei apsaugai, globai ir rūpybai - nuo 6,2% iki 8,4%. Deja, reikia pasakyti, kad mums nepavyko išlaikyti tokio pat santykinio lygio finansuojant nacionalinio žemės ūkio programą. Nors bendros apimtys fizine išraiška gerokai didėja, tačiau lyginamasis svoris yra šiek tiek sumažėjęs - nuo 13,6% iki 12,7%. Tačiau dėl objektyvumo reikia pasakyti, kad žemės ūkis papildomai vis labiau finansuojamas gerokai augančiomis supirkimo kainomis. Tokia tendencija ir toliau turi būti išlaikyta ir tai padėtų kompensuoti šį santykinį struktūrinį sumažėjimą. Valstybės biudžeto projekte darbo užmokesčio numatyta 1,3 mlrd. Lt, arba 17,9% daugiau, skaičiuojant palyginamosiomis sąlygomis, negu skirta šiais metais.
Valstybės biudžeto projektas padės įgyvendinti prioritetinę socialinės-kultūrinės srities programą. Numatoma, kad internatinėse mokyklose ir vaikų namuose mokysis 13,4 tūkst. vaikų, profesinėse mokyklose - 43,6 tūkst. jaunuolių, aukštesniosiose mokyklose - 23,3 tūkst. moksleivių ir 15 šalies aukštųjų mokyklų studijuos daugiau kaip 46 tūkst. studentų. Iš lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, bus išlaikoma 18 specializuotų ligoninių, 15 sanatorijų, slaugos ir reabilitacijos ligoninių, 10 klinikų, 36 rajonų regioniniai higienos centrai, kitos sveikatos priežiūros įstaigos.
Lietuvos Vyriausybė, vadovaudamasi Seimo aprobuota veiklos programa bei ekonominės politikos memorandumu, reguliuoja energijos išteklių kainas vartotojams. Kokios dabartiniu metu nustatytos, vos visiškai padengia gamybos kaštus ir šiek tiek leis panaudoti lėšų subsidijuojant šeimas su mažomis pajamomis, nes, kaip žinote, mūsų yra nustatyti apribojimai, kad kaštai kiekvienos šeimos už šildymą ir karštą vandenį bendrame šeimos biudžete neturi viršyti 20%. Suprantama, kad kita suma turės būti finansuojama iš valstybės biudžeto ir papildomo pelno, kurį gautų energetinė sistema, efektyvindama gamybos kaštų panaudojimą ir gaudama papildomų pajamų. Be to, biudžeto projekte yra numatyta 94 mln. Lt bendra suma, iš kurios būtų dengiamos kompensacijos akcinei bendrovei "Lietuvos energija" dėl paminėtų kaštų ryšium su subsidijomis.
Valstybės biudžete, kaip minėjau, yra numatytos gana ženklios sumos valstybės ūkiui finansuoti, investicijoms. Lietuvos transporto sistema yra viena iš prioritetinių sričių, kurios finansavimui numatyta 111 mln. Lt. Suprantama, tai nėra pakankama suma, tačiau įvertinant tai, kad ši sistema yra finansuojama dar didele dalimi iš gaunamų užsienio paskolų, tai objektyviai atspindi mūsų galimybes. Beje, didžiausia lėšų dalis - 63 mln. - numatoma skirti Lietuvos geležinkeliams plėtoti, taip pat geležinkelių kapitaliniam remontui, linijoms Klaipėda-Šumskas, Kaišiadorys-Kybartai, pasienio perdavimo stočiai rekonstruoti Kybartuose, Kauno tunelio rekonstrukcijai ir kai kuriems kitiems reikalams. Taip pat yra numatytos lėšos krovinių paskirstymo terminalui Lenkijos-Lietuvos pasienyje statyti. Kol kas priimtas sprendimas, kad tai turėtų būti statoma Mockavoje, tačiau Prezidento pavedimu šis klausimas dar nagrinėjamas ir galutinė šio terminalo dislokacijos vieta gali būti patikslinta. Integruojant Lietuvos transporto sistemą į Baltijos jūros regiono ir Europos transporto tinklą, taip pat numatytos lėšos Vilniaus aerouosto infrastruktūrai, Kauno ir Palangos aerouostų infrastruktūroms plėtoti.
Pastaraisiais metais šalies žemės ūkyje vyksta gana ryškūs žemėnaudos struktūriniai pokyčiai. Planuojama, kad šių metų pabaigoje, t.y. kitų metų sausio 1 d. turėtų būti per 150 tūkst. ūkininkų, kurie disponuos 1,2 mln. ha žemės plotu. Tai sudarytų apie 36% naudmenų. Be to, įvertinant, kad 0,8 mln. ha disponuojama 2-3 ha savininkų, iš viso privatininkų bus disponuojama 61% visų žemės ūkio naudmenų. Tuo aš noriu akcentuoti dėmesį, kad tos spekuliacijos dėl labai lėto žemės grąžinimo buvusiems savininkams tėra tik politinis spekuliavimas. Nacionalinei žemės ūkio programai finansuoti numatyta 413 mln. Lt. Viena iš prioritetinių sričių - tai melioracija. Svarbu užtikrinti melioracijos objektų priežiūrą ir jų plėtrą. Numatyta skirti 130 mln. lėšų. Kapitalo investicijoms - 669 mln. Lt iš viso.
Valstybės biudžeto projekte numatyti asignavimai indėlių draudimo fondui - 30 mln. Lt. Valstybinių bankų, kuriuose valstybė turi 51% akcinio kapitalo, kapitalams didinti numatyta 15 mln. Lt. Taip pat vakar Vyriausybės posėdyje buvo svarstyta galimybė kompensuoti indėlininkams prarastus indėlius bankuose, kurie turėjo valstybės išduotas licencijas. Ir mes priėmėme sprendimą, ir Seimui teikiame įstatymo projektą, kuriame bus numatyta ir kompensavimo tvarka, ir fondo sudarymas. Ir tam reikėtų apie 20 mln. Lt. Suprantama, kad vakarykštis sprendimas negalėjo būti atspindėtas pateiktame biudžeto projekte. Mes manome, kad koreguodami po jūsų pareikštų pastabų mes turėtume taip pat numatyti bent 10 mln. Lt, kad būtų galima kompensuoti tuos indėlininkų prarastus pinigus. Siekiant pagerinti bankų, kuriuose yra valstybės kapitalo dalis, t.y. Taupomojo banko, Komercinio banko ir Žemės ūkio banko padėtį, taip pat numatyta, kaip minėjau, lėšų, kad būtų galima padidinti įstatinį kapitalą. Ta suma sudaro 15 mln. Lt.
Atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų projektai paskaičiuoti remiantis Seimo patvirtinta metodika. Numatoma, kad 1996 m. į savivaldybių biudžetą bus įskaityta per 2,1 mlrd. Lt pajamų, tai yra 30% daugiau, negu planuota šiais metais. Didžiausią savivaldybių biudžeto pajamų dalį (72%) sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis. Į savivaldybių biudžetą įskaitoma net 75% beveik visų šio mokesčio įplaukų. Juridinių asmenų pelno mokesčio įmokos sudarys 286,4 mln. Lt, arba 38% visų šio mokesčio įplaukų. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacijos ir subsidijos 1996 metais bus dengiamos iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų išlaidų padidėjimas, palyginus su 1995 metais, sudaro 30%. Labai padidėjo išlaidos švietimui, sveikatos apsaugai, kapitalo investicijoms. Dalis gamtos apsaugos objektams skiriamų lėšų yra numatyta Aplinkos apsaugos ministerijoje, kuri metų eigoje teiks siūlymus skirti jas papildomai savivaldybėms. Atsižvelgiant į savivaldybių prašymus, 26,6 mln. Lt yra numatyta katilinių remontui. Taip pat padidinti asignavimai miestams ir gyvenvietėms tvarkyti, autotransporto įmonėms iš dalies finansuoti, kietajam kurui įsigyti socialiai remtiniems gyventojams numatyta 12 mln. Lt kompensacijoms. Savivaldybių statybos objektams, kurių sąmatinė vertė viršija 5 mln. Lt, ir gamtosaugos objektams projekte numatomi tiksliniai asignavimai.
Valstybės ir savivaldybių biudžetų stabilumui užtikrinti labai svarbu yra sumažinti maksimaliai įmoką nepriemokų, kuri šių metų spalio 1 d. pasiekė iš tikrųjų labai didelę sumą - per 1 mlrd. Lt. Todėl mes ir toliau didinsime griežtumą mokesčių administravimo srityje ir manome, kad tos priemonės, kurios buvo priimtos, duoda rezultatą ir toliau bus plėtojamos. Svarbu yra mums sukurti, ir dabartiniu metu yra pertvarkoma mokesčių inspekcijos struktūra, kurioje bus mokesčių mokėtojų konsultavimo, švietimo sistema, rengiamos mokesčių inspekcijų darbuotojų mokymo programos bei darbuotojų skyrimo procedūros. Labai svarbu sukurti mokesčių informacinę sistemą, parengti mokesčių audito ir išieškojimo metodologiją. Jau rengiamas verslo pajamų mokesčio įstatymo projektas, kuris turėtų pakeisti Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą. Manome, kad tai labiau sutelks mūsų pastangas ir leis viršyti Seimo patvirtintų biudžeto pajamų planus.
Tiek labai trumpai apie kitų metų biudžeto projektą. Ir prašome gerbiamųjų Seimo narių pritarti biudžeto projekto pateikimui.
PIRMININKAS. Ačiū dar kartą, gerbiamasis premjere, bet jūs kalbėjot šiek tiek ilgiau, negu tarėmės. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, klausimams premjerui lieka 10 arba daugiausiai - 15 minučių. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, 10 dienų bus galima visus veikėjus klausinėti kiekviename konkrečiame komitete. Aš kompromiso vardan siūlau taip, kaip numatyta ir kaip buvo susitarta: 20 minučių - pranešimas, 20 minučių - klausimai, atsakymai. Kadangi premjeras kalbėjo ilgiau, tai vis tiek skirkim atsakymams 20 minučių kurio nors kito klausimo sąskaita. Sutinkam? Ačiū.
Taigi iš eilės. Užsirašė 11, ir paklaus pirmiausia tie, kurie užsirašė. O po to tie, kurie įsirašė į kompiuterį. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Pone premjere, pirmiausia būtų toks pageidavimas. Kai kurie rodikliai čia, aiškinamajame rašte, pateikiami faktinėmis kainomis, kai kurie palyginamosiomis kainomis. Būtų labai gerai, kad visi, bent jau svarbiausi rodikliai, būtų duodami ir tomis kainomis, ir palyginamosiomis, ir faktinėmis. Nes kitaip atrodo, kad iš tikro bendrasis vidinis produktas kitais metais išaugs 25%. Aš pagalvojau, kad čia kadencijos pabaigai toks akordas.
PIRMININKAS. O kodėl gi ne? Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dabar aš norėčiau jūsų paklausti. 1996 m. numatomas dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas. Tai įdomu, ar atsiras tie dingusieji - maždaug 370 tūkstančių? Į tą dirbančiųjų tarpą grįš ar negrįš? Ir taip pat infliacija numatoma 15%, o darbo užmokesčio fondo didinimas - 11%. Ar čia iš tikrųjų taip, ar čia irgi tos palyginamosios ir faktinės kainos? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, vieną minutę! Aš labai prašau gerbiamųjų kolegų po vieną klausimą ir neviršyti 60 s limito. Priešingu atveju kai kurie Seimo nariai, net ir užsirašę, negalės paklausti.
Prašom, gerbiamasis premjere.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamajam P.Jakučioniui aš noriu pasakyti, kad pateiktame projekte iš tikrųjų ne visur kainos yra sulyginamos. Mes pabandysime dar kartą inventorizuoti pateiktą medžiagą. Jeigu reikės papildomos medžiagos, mes galime pateikti. Suprantama, tai turi būti padaryta, kad Seimo nariams būtų galima geriau analizuoti. Aš minėjau, kad kitų metų bendrojo vidinio produkto augimas palyginamosiomis kainomis sudaro 4,2%, faktinėmis kainomis - 25%. Tai nėra kadencijos, kaip minėjote, pabaigai. Aš manau, kad tai bus kadencijos tarpinis etapas. 25% neturėtų mūsų labai gąsdinti.
O kalbant apie atlyginimų ir infliacijos santykį, aš minėjau, kad darbo užmokesčiui iš viso numatyta 1,3 mlrd. Lt, arba 17,9% daugiau skaičiuojant palyginamomis sąlygomis, kiek yra skirta šiais metais.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ką tik paminėjote, kad dabar yra nesumokėta mokesčių su delspinigiais per 1 milijardą 100 mln. Lt. Biudžeto projekte nenumatyta, kad jūs juos galėtumėte gauti kitais metais. Tai kaip jūs galvojate: taip ir neišreikalausite nė vieno cento? Tai pirmas klausimas. Antras - pageidavimas. Kodėl skriaudžiate savivaldybes? Jūsų įstatymo projekte numatyta, kad darbo užmokesčio savivaldybės negali planuoti didesnio negu 1995 m. Sau tai leidote padidinti 18%, savivaldybėms neleidžiate. Kodėl?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, tokia padidinta jūsų meilė savivaldybėms suprantama, tačiau ta informacija nevisiškai tiksli. Atlyginimų indeksavimas vykdomas vienodai visiems valstybės tarnautojams, nepriklausomai nuo to, ar jie savivaldos organuose dirba, ar centrinėse žinybose. Todėl čia jokios diskriminacijos nėra.
Kalbant apie kiek skirtingus valstybės ir savivaldybių biudžeto augimo tempus, aš minėjau, kad dalis išlaidų bus finansuojama iš valstybės biudžeto, tarp jų ir kompensacijos už šildymą bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto, kad supaprastintume šių išlaidų skyrimo procedūrą.
Kalbant apie skolas, įsiskolinimus - tai iš tikrųjų labai opi problema. Mes kitų metų biudžeto pajamose numatome, kad skola mažės, yra numatytos įplaukos, beje, Seimui pritarus dėl kai kurių įmonių įsiskolinimų atidėjimo, fiksuojami einamieji mokėjimai į kitų metų biudžetą. Atidėti įsiskolinimai kartu su skolomis sudaro apie pusę milijardo litų. Aišku, vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių yra įsiskolinimų mažinimas. Dėl to priimamos labai radikalios priemonės. Tačiau visos tos priemonės yra įdiegiamos vertinant ir tai, kad vis dėlto dirbtinai nestumtume įmonių į bankrotą. Nes neatidėjus mokėjimų daliai įmonių, jų būtų laukęs neišvengiamas bankrotas. Tos skolos niekur nedingsta, paprasčiausiai pervedamos į kitus metus. Įsiskolinimas yra gerokai sumažėjęs energetinėje sistemoje, aš noriu jus informuoti. Jis buvo pasiekęs beveik pusę milijardo litų, dabar jis nesiekia 200 mln. Lt, ir toliau tos priemonės yra priimamos. Valstybės biudžeto įsiskolinimas energetinėje sistemoje yra praktiškai eliminuotas. Tiesa, savivaldos organizacijų įsiskolinimas dar yra gana didelis, tačiau priimamos visos priemonės, kad jis taip pat sumažėtų. Opi problema, suprantama problema, stengiamės, kad įsiskolinimai mažėtų.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. 1996 m. valstybės biudžeto projekte numatytas valstybės biudžeto deficitas 608 mln. 224 tūkst. Lt, arba 2,17% nuo bendrojo vidinio produkto. Tai jūsų valdžios rekordas. Norėčiau paklausti. Ar pateiktas valstybės biudžeto deficitas nėra Tarptautinio valiutos fondo reikalavimo pažeidimas? Ir ką reikėtų daryti, kad biudžeto deficitas būtų mažinamas, o ne fiksuojami rekordai? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš minėjau ir apie kitus mūsų Vyriausybės rekordus, kuriuos jūs labai nenoriai išgirstate. Tuos visus rodiklius reikėtų nagrinėti kontekste: apie infliacijos lygį, bendrojo vidinio produkto augimo tendencijas, paramos žemės ūkiui plėtimą. Suprantama, kad finansuoti visas šitas programas, esant tokiai ekonominei situacijai be labai minimalaus biudžeto deficito, paprasčiausiai yra utopinė idėja. Aš labai noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mūsų valstybės biudžeto deficitas yra niekingai mažas, lyginant su visomis aplinkinėmis valstybėmis. Jūsų paminėtas 2,17% biudžeto deficitas yra suderintas su Tarptautiniu valiutos fondu, jo ekspertais. Mes dar kartą tuos klausimus derinsime kitą savaitę Lietuvoje lankantis Valiutos fondo misijai. Suprantama, kad atsisakius 600 mln. biudžeto deficito, įvairių socialinių programų finansavimas gerokai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Todėl aš manau, kad tokia valstybės minimalios skolos politika yra labai pateisinama priemonė mums pertvarkant ekonomiką, lygiagrečiai sprendžiant ir socialines problemas, o tai yra labai svarbu. Aš manau, nė vienas Seimo narys nepasisakytų prieš socialinių problemų sprendimą ir socialinių programų finansavimą. Jos, tiesa, dar nepakankamos. Reikėtų ieškoti būdų jas padidinti. Tas bus daroma, kaip minėjau, geriau administruojant mokesčius, ir tikimės, kad biudžeto įplaukos kitiems metams yra suformuotos realiai ir leis finansuoti visus išlaidų straipsnius.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Ministre Pirmininke, vėliausiai kitų metų rudenį turėtų vykti Seimo rinkimai. (Triukšmas salėje) Taigi tiek parlamentui, tiek Vyriausybei ateinantys finansiniai metai bus šiek tiek trumpesni negu kalendoriniai. Aš norėčiau jūsų paklausti. Ar Vyriausybė, jūs, kaip Ministras Pirmininkas, tikrai galėtumėte patikinti iš šios tribūnos, kad tiek vidaus įsiskolinimai, tiek biudžeto deficitas, tiek mokesčių rinkimas ir visos biudžetinės problemos bus iš tiesų ryžtingai sprendžiamos? Ar ta, vadinkime atvirai, pakankamai sudėtinga mūsų biudžeto situacija bus perkelta tiek kitam parlamentui, tiek kitai Vyriausybei? Dėkui.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš esu jau minėjęs, kad mes, spręsdami pačius aktualiausius einamuosius klausimus, kartu investuojame lėšas į strateginius Lietuvos ūkio projektų sprendimus. Nors yra labai sudėtinga ekonominė situacija, tačiau investuojama į valstybės energetinio nepriklausomumo stiprinimą. Aš esu minėjęs, kad mes praktiškai padvigubinome talpų dydį mazutui sukaupti, dabar mes galime sukaupti per pusę milijardo tonų mazuto. Tai yra labai svarbu. O programoje yra numatyta (ir ta programa jau realizuojama), kad talpų ūkis dar turėtų būti plečiamas. Keliamas uždavinys, kad vienų metų šildymo sezonui mes turėtume tiek talpų, kad visiškai užsitikrintume autonominį mūsų ūkio energetinį aprūpinimą.
Investuojama į infrastruktūros objektus. Daromos milžiniškos investicijos Klaipėdos uosto rekonstrukcijai, gilinant, pertvarkant, statant papildomus terminalus. Suprantama, tam naudojamos ne tik biudžeto lėšos, bet ir gaunami kreditai. Mes nevykdome vienadienės mūsų ūkio vystymo politikos. Aš jus patikinu, kad ir kitais metais mes vadovausimės tik tokiomis nuostatomis: greta einamųjų reikalų neužmiršdami ir mūsų valstybės strateginių objektų statybos ir finansavimo.
Aišku, labai apmaudu, kad kai kuriuos objektus mes dabar turime finansuoti dėl kai kurių buvusių politikų karštakošiškumo, jeigu taip galima pasakyti, nes jų statyba buvo nutraukta, sustabdyta tariamai dėl kokių nors rimtų pavojų. Štai Kaišiadorių hidroakumuliacinė elektrinė. Mes privalome eikvoti biudžeto lėšas ir statyti šį labai svarbų mums objektą. Ignalinos atominės elektrinės trečio bloko demontavimas vyksta taip pat biudžeto lėšomis. Tai yra labai skaudi kaina už kai kuriuos nevykusius sprendimus. Tačiau nieko nepadarysi, reikės už juos sumokėti. Todėl apmaudu, kad gerbiamasis Seimo narys neatmeta ir priešlaikinių Seimo rinkimų idėjos, nes buvo pasakyta frazė, kad rinkimai turėtų įvykti vėliausiai kitų metų rudenį. O kodėl jie turėtų įvykti anksčiau? Štai klausimas. Kam tai yra naudinga? Kitas klausimas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau jūsų paklausti tokį paprastą klausimą. Jūs turbūt gerai atsimenate, kad šių metų sausio 1 d. valstybė buvo skolinga savivaldybėms 120 mln. Lt. Dabar biudžeto pirmajame puslapyje jūs rašote, kad šiais metais bus surinkta lėšų 186,4 mln. Lt daugiau, negu planuota. Sakykite, kada bus padengta skola savivaldybėms? Ar iš šitos sumos, ar jūs planuojate ją padengti kitais metais? Jeigu planuojate padengti kitais metais, tai kokiame biudžeto straipsnyje tai yra numatyta?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Kažkodėl toks išskirtinis susirūpinimas savivaldybėmis iš dešiniųjų Seimo narių. O kodėl nerūpi mokytojų padėtis, gydytojų padėtis? (Triukšmas salėje) Dabar tik savivaldybės akcentuojamos. Aš noriu jus nuraminti, kad dabar visiškai finansuojamos savivaldybių biudžetuose numatytos lėšos. Suteikia-mos dotacijos ir finansuojami visi išlaidų straipsniai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega V.Lapė. Prašom.
V.LAPĖ. Pone premjere, Seimui padarius įstatymo dėl Nekilnojamojo turto grąžinimo tvarkos ir sąlygų pataisą, kompensacijas už išperkamą žemę bus galima mokėti iš biudžeto. Kaip jūs vertinate šitą pataisą? Ar šitame biudžete jūs nemanote surasti tokių lėšų?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gal finansų ministras patikslins. Mes esame numatę 50 mln. Lt kompensuoti už žemę buvusiems savininkams. Aišku, ta suma yra labai maža, palyginus su poreikiais. Ką tuo klausimu noriu pasakyti? Aišku, labai reikalinga Konstitucijos 47 straipsnio pataisa. Visų pirma, tai mūsų įsipareigojimai prieš Europos Sąjungą, kad sudarytume sąlygas visiems ir mūsų, ir ūkio subjektams įsigyti žemę naudoti (pirmiausia žemė, skirta investicijoms), ir šio straipsnio pataisa leistų mūsų juridinių asmenų disponuojamą žemę nuomos sąlygomis parduoti, leistų sukaupti gerokai daugiau lėšų, negu reikia kompensuoti už žemę savininkams, kurie nori atgauti ne žemę, o gauti kompensaciją. Kompensacijoms reikia per 550 mln. Lt, o įplaukos galėtų būti kur kas didesnės. Labai apmaudu, kad kai kurie Seimo nariai, tautininkai, kitos frakcijos pasisako prieš to straipsnio pataisą ir pasisako prieš galimybę kompensuoti buvusiems savininkams pinigais per labai trumpą laiką. Čia, Seime, turėtų būti labai rimta diskusija ir politinis apsisprendimas. Manau, tie sprendimai turėtų būti labai greitai priimti. Jie labai reikalingi, kadangi spręs labai svarbią savininkų kompensacijų už žemę problemą. Tie politikai, kurie pasisako prieš šį sprendimą, turėtų būti įvardyti, ir tauta turėtų žinoti, kas prieštarauja kompensacijai už žemę.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Nematau. Tada kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis premjere, jūs savo kalbos pradžioje kalbėjote kaip LDDP pirmininkas ir pradėjote mokyti, kur dalyvauti ir nedalyvauti opozicijos Seimo nariams, kokiose akcijose. Aš noriu jums pasakyti: nebijokite, antradienį perversmo iš tiesų nebus. Žiūriu, kad visi iš daugumos esate išsigandę. Jeigu jūs sakote, kad reali pensija ir darbo užmokestis didėja, tai ateis žmonės pasidžiaugti jūsų vykdomos politikos vaisiais. Čia yra viena tokia pastaba.
Na, o kita pastaba yra...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vaišnorai, ne pastabas sakykite, o klauskite. Dabar laikas ne tam skirtas. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Jūs man sutrukdėte, pone Juršėnai.
PIRMININKAS. 10 s. Prašom klausti.
A.VAIŠNORAS. Ačiū. Aš norėjau paklausti. Kodėl yra numatytos tokios didelės išlaidos Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, t.y. pusė tų išlaidų, kurios yra skirtos Seimui? Negi vienas Prezidentas atstoja 70 Seimo narių? Ir dar drįsiu paklausti - iš kurios pusės?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, jūsų lyginimas, lygybės ženklo rašymas tarp Prezidento ir Seimo, yra nekorektiškas. Tokie lyginimai neturėtų skambėti iš aukštos Seimo tribūnos. Didesnis kiekis lėšų numatytas dėl labai paprastos priežasties. Kaip jūs žinote, yra priimtas principinis sprendimas dėl Prezidentūros įkūrimo buvusiuose Menininkų rūmuose. Suprantama, kad tie rūmai, dešimtmečius buvę be kapitalinio remonto, reikalauja investicijų, kad atitiktų tai institucijai keliamus reikalavimus. Suprantama, kad kiekviena valstybė, turinti Prezidentą, turi sudaryti sąlygas normaliai tos institucijos egzistencijai. Čia nereikėtų sieti su asmenimis, personalijomis, o kalbama apie labai svarbių, garbingų valstybės institucijų egzistenciją.
O dėl mūsų baimės, jūs gerokai pervertinate šį reiškinį. Jokios baimės nėra. Aš tik noriu pasakyti, kad bet kokia kaina konfrontacijos visuomenėje siekimas tarnauja tiktai atskirų politikų interesams, bet netarnauja valstybės interesams. Ir štai kada Seime vyksta aktyvios instrukcijos tais klausimais, tai kelia tam tikras mintis. Jos kyla ne tik man, kaip jūs sakėte, partijos pirmininkui, o daugeliui Lietuvos žmonių. Konfrontacija visuomenėje, kuri buvo labai įsibujojusi 1992 metais, yra sumažėjusi, todėl pastangos vėl didinti įtampą nieko gero be valstybės prestižo bloginimo neduoda. Tą aš noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, šių metų ankstyvą pavasarį Seime buvo pradėtas priiminėti fizinių asmenų mokesčių įstatymas, po to buvo nutrauktas jo priėmimas ir grąžintas Vyriausybei pataisyti dėl to, kad būtų diferencijuota mokesčių mokėjimo sistema, t.y. tie, kurie uždirba daugiau, mokėtų didesnį procentą už tuos, kurie uždirba mažiau. Tas pat ir dėl dividendų. Kaip jūs žinote ir kaip mes tarėmės, nuo sausio 1 d. nebus taikomas PVM maisto produktams ir komunalinėms paslaugoms. Tai, aišku, sumažins įplaukas į biudžetą. Ar, jūsų manymu, nereikėtų paspartinti to įstatymo priėmimo, kad tas turtingasis sluoksnis vis dėlto sumokėtų tai, ko negausime netaikydami PVM?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų jūs palietėte labai aktualią temą suvokdami, kad pridėtinės vertės mokestis, kurio papildomas įsigaliojimas buvo numatytas nuo kitų metų sausio 1 d., gerokai paveiktų neigiama kryptimi žmonių perkamąją galią. Iš tikrųjų ta iniciatyva, kuri kilo Seime, kad atidėtume to mokesčio įsigaliojimą dar metams, yra Vyriausybės palaikoma. Manau, tai teisinga nuostata. Savo ruožtu iš tikrųjų mums reikia galvoti apie galimybę kompensuoti tą praradimą, kuris buvo biudžete suformuotas, t.y. ketvirtis milijardo litų pajamų bus negauta. Iš tikrųjų mums reikia labai spartinti minėtų įstatymų pateikimą Seimui, ypač numatant diferencijuotą apmokėjimą asmenims, gaunantiems skirtingas pajamas. Aišku, reikia kuo greičiau šį įstatymą priimti. Tai leistų realizuoti socialdemokratines nuostatas, kada turtingesni visuomenės nariai daugiau sumoka į biudžetą, ir kartu būtų galima geriau paremti žmones su mažomis pajamomis. Iš tikrųjų socialinės diferenciacijos žeminimas, mažinimas yra vienas iš svarbiausių strateginių uždavinių, ir tai bus daroma visomis kryptimis kitais metais.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone premjere, prašau pasakyti, kiek teikiamu biudžetu numatoma sumažinti skurdo apimtį? Nes vienos anglų kalba išleistos knygos duomenimis skurdo mastai Lietuvoje 1993 metais buvo kelis kartus didesni negu Latvijoje. Jo išgyvendinimui Latvijai reikėjo 1,7% bendrojo vidinio produkto, o Lietuvai net 4,8%. To klausiu todėl, kad demokratijos pagrindas atsiranda, kai dauguma valstybės gyventojų tampa pasiturinčiais. Tai turėtų būti vienas iš pagrindinių biudžeto tikslų. Manau, skaičiais dabar nesakysite, bet prašau paskaičiuoti ir atsakyti iki balsavimo už šį įstatymą. Kiek numatoma sumažinti skurdo apimtį Lietuvoje 1996 m.? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Klausimas toks filosofinis, kad, neturėdamas pakankamai filosofinių žinių, į jį taip pat filosofiškai atsakyti man yra labai sudėtinga. Aišku, ta skurdinimo, skurdo tema aktuali. Mes akcentuojame, kad pajamos, kurios yra gaunamos ir pensininkų, ir įvairių biudžetinių ir kitų sričių darbuotojų, jos nėra pakankamos. Tačiau aš minėjau, pristatydamas pradžioje, kad realios pajamos šiais metais didėja, realus darbo užmokestis padidės per 10%, reali pensija šiais metais padidės 12%-13%. Tam sudarytos visos sąlygos. Infliacija čia nieko bendro neturi, jeigu įsiklausytumėte, apie ką aš kalbu. Realios pajamos - tai pajamų augimas lenkia infliacijos lygį atitinkamai 12-13 punktų ir 10 punktų. Todėl Seimo nariams neturėtų kilti papildomų klausimų, kuomet įvardijami realių pajamų rodikliai. Ir kitais metais, aš minėjau, vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių yra realių pajamų didėjimas ir socialinių programų prioritetinis finansavimas. Aš akcentavau jūsų dėmesį, bet jeigu ta informacija neužsifiksavo, aš dar kartą noriu pasakyti, kad švietimui, sveikatai, socialinei apsaugai, globai ir rūpybai visoje valstybės biudžeto išlaidų struktūroje numatytas daug didesnis lyginamasis svoris, tai yra socialinė biudžeto orientacija aiškiai pastebima norint tą pastebėti. Nenorint pastebėti, suprantama, yra labai sunku pastebėti ir bet kokią tendenciją, ir reiškinį.
PIRMININKAS. M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Pone premjere, įvyko valdymo reforma, turime apskritis, turime jų administraciją. Ji perėmė dalį ministerijos funkcijų, dalį savivaldos funkcijų. Taigi norėtume jūsų įvertinimo. Kaipgi atsiliepė mūsų biudžetui? Kiek kainuoja mums apskričių išlaikymas? Kaip sumažėjo ministerijų išlaidos ir vietos savivaldos administracijos išlaidos?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Realizuojant Seimo priimtą įstatymą dėl apskričių, Vyriausybė parengė konkretų planą dėl funkcijų perėmimo iš atskirų ministerijų ir perdavimo savivaldybėms. Tas yra padaryta taip pat tarp apskričių ir savivaldos organų. Atskiros funkcijos perimtos ir gana sėkmingai tvarkomi, pavyzdžiui, žemės grąžinimo klausimai, dabar apskrityse gerokai dinamiškiau, negu anksčiau, vyksta žemės grąžinimas. Šią programą mes pateiksime Seimui artimiausiu metu, kad jūs galėtumėte aprobuoti tų funkcijų perėmimą sutinkamai su priimtais jūsų įstatymais ir Vyriausybės norminiais aktais.
Dėl finansavimo aš noriu pasakyti, kad mes laikomės principinės nuostatos, kuri buvo Seimo priimta, kad apskričių įvedimas neturėtų padidinti bendrų valstybės valdymo kaštų. Todėl vadovaujantis šia nuostata mes siūlome biudžeto projekte bendram valstybės valdymui numatyti tokį pat lygį išlaidų kaip ir šiais metais, t.y. 9,6% nuo viso biudžeto. Tai yra vyks funkcijų ir darbuotojų persiskirstymas, o dabar negaliu dar tiksliai atsakyti, kiek pasikeis darbuotojų skaičius, lyginant su atskiromis ministerijomis. Viena principinė nuostata, kad valstybės valdymo išlaidos nebus santykinai didinamos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausė 9 dešinieji kolegos ir tik vienas kairysis kolega A.Salamakinas. Gal pusiausvyrai ištaisyti leiskime bent dviem LDDP nariams paklausti, ir tuo baigsime šitą klausimą.
J.Bernatonis.
V.P.ANDRIUKAITIS. O socialdemokratams?
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, nors gerėjimo tendencijos ekonomikoje akivaizdžios, tačiau iki šiol tai mažai teatsiliepia žmonių gyvenimui. Socialinė situacija Lietuvoje labai sudėtinga. Todėl mano klausimas toks. Kokią dalį 1996 m. biudžeto lėšų mūsų socialdemokratinės orientacijos Vyriausybė siūlo skirti visų socialinių programų vykdymui?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš minėjau, kad iš tikrųjų, nors makroekonominiai rodikliai turi pozityvias vystymosi tendencijas, tačiau realių pajamų didėjimo tempai, nors jie yra pozityvūs, yra nepakankami. Todėl vienas iš aktualiausių uždavinių yra toliau siekti didesnio realių pajamų didėjimo, tai tendencijai suteikiant ir dinamiškumo, ir pastovumo. O kalbant apie išlaidas bendrai socialinėms programoms, aš dabar labai tiksliai negalėčiau pasakyti. Tačiau dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad ir bendroje nacionalinio biudžeto išlaidų struktūroje, ir savivaldybių struktūroje socialiniams reikalams, t.y. sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai ir globai skiriama gerokai daugiau lėšų. Tai yra apie pusę viso biudžeto. Tai yra didelė našta, bet tai yra reikalinga, kad užtikrintume šių programų finansavimą.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis - kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis premjere, džiugu konstatuoti, kad socialiniams reikalams: švietimui, kultūrai, medicinai kur kas daugiau skiriama lėšų. Tačiau čia ne visiems turbūt aišku ir gal būtų aiškiau, kaip didės atlyginimai? Sakėte, kad realios pajamos daugiau negu 10 - apie 11%, o švietimo darbuotojų, kultūros darbuotojų ar daugiau didės, ar irgi apie 11%?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš paminėjau vidutinius rodiklius: šių metų vidutinių pensijų didėjimo ir vidutinio atlyginimo - darbo užmokesčio didėjimo. Tačiau suvokdami, kad minėtos švietimo, kultūros, sveikatos kategorijos darbuotojų pajamos yra iš tikrųjų labai mažos, mes, šiais metais indeksuodami atlyginimus, du kartus indeksavome minėtų kategorijų darbuotojams neindeksuodami kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų. Tai leido priartinti minėtų kategorijų darbuotojų atlyginimus (mokytojų, gydytojų) prie vidutinio biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimo vidurkio. Tačiau vidurkis dar nepasiektas. Manome, kad kitais metais indeksuojant atlyginimus mes taip pat turėtume labiau orientuotis vykdyti žmonių ar darbuotojų grupių su mažomis pajamomis dinamiškesnio indeksavimo politiką. Tas buvo daroma šiais metais, nes didesnes pajamas turintiems darbuotojams indeksavimas galėtų būti vykdomas ir bus vykdomas mažesniu mastu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra kai kurie, norintys kalbėti. Tada iš eilės.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų laukia didelis ir kruopštus darbas - tinkamai, tvarkingai ir teisingai suformuoti 1996 m. biudžetą. Aš manau, kad medžiaga yra parengta gerai. Darbą galima pradėti. Aš siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kas kitaip mano? Kolega V.Astrauskas. Galime pritarti?
V.ASTRAUSKAS. Aš taip pat pritariu, tiktai prašyčiau...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Taip pat pritariu.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasiūlyti tokią išlygą. Gal būtų galima gauti informacijai planuojamą "Sodros" biudžeto projektą? Tai yra labai svarbus dokumentas svarstant visą panoramą. Juo labiau kad mes gerai žinome, kiek "Sodros" biudžetas bus svarbus kitiems metams. Kad vis dėlto būtų pateikti bent, tarkime, Finansų ministerijos planuojami skaičiavimai, kiek kuriai savivaldybei bus projektuojama lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar reikalauja kas balsuoti? Kolega V.Jarmolenka reikalauja, nieko nepadarysi. Prašom registruotis. Registracija. Kolegos, prašom registruotis. Registracija.
78 Seimo nariai. Kas pritaria projekto pateikimui, t.y. 1996 m. valstybės biudžeto projekto pateikimui, tas balsuoja už. Kas galvoja kitaip, prašom ir kitaip balsuoti.
51 - už, prieš - 1, 14 susilaikė. Pritarta pateikimui. Dabar, gerbiamasis Kolosauskai, prašyčiau arba iš tribūnos, arba prie centrinio mikrofono dėl tolesnio mūsų darbo. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu jums pateikti biudžeto projekto svarstymo Seimo komitetuose grafiką. Norėčiau atkreipti daugiau komitetų pirmininkų, taip pat ir komiteto narių dėmesį. Jums yra išdalytas tas grafikas, tačiau truputėlį įvyko kai kurių pakeitimų. Aš juos noriu pagarsinti.
Agrarinis komitetas: spalio 23 ir 26 dienomis nuo 10 val. Biudžeto ir finansų komiteto išplėstinis posėdis nesikeičia: lapkričio 2 d. ir 3 d. nuo 10 val., Ekonomikos komitetas - spalio 23 d. ir 30 d. nuo 10.30 val., spalio 31 d. - nuo 9 val. ryto. Gamtos apsaugos komitetas - spalio 23, 24, 26 d. nuo 11 val., Nacionalinio saugumo komitetas - spalio 25 d. nuo 9 val., spalio 30 d. - nuo 10 val., Savivaldybių komitetas - spalio 23 ir 26 d. nuo 10 val., Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas - spalio 24, 26 ir 30 d. nuo 10 val., Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas - spalio 25 d. nuo 9 val., 26 d. ir 30 d. nuo 10 val., Užsienio reikalų komitetas - spalio 30 d. nuo 10 val., Valstybės ir teisės komitetas - spalio 24 d. nuo 10 val., spalio 31 d. nuo 9 val., Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas - spalio 25 d. ir 31 d. nuo 9 val. Pastabas ir pasiūlymus Biudžeto ir finansų komitetui pristatyti iki spalio 31 dienos. Toks yra grafikas. Prašau patvirtinti.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paklausti ir pono F.Kolosausko, ir Seimo Pirmininko. Ar sąmoningai nėra numatyta biudžeto svarstymo frakcijose, tai yra kodėl nėra numatyta? Ar galima tą dalyką numatyti? Aš manau, kad bent jau mūsų frakcija tikrai norėtų susitikti ir su ponu F.Kolosausku, ir su visais biudžeto pateikėjais, su Ministru Pirmininku ir su finansų ministru...
F.KOLOSAUSKAS. Iš esmės jūs galite numatyti, nes komitetų posėdžiai vyksta iki pietų, o po pietų jau galima užsiimti ir frakcijoms, ir kitiems.
A.KUBILIUS. Dar vienas klausimas. Ar jūs numatote konkrečią svarstymo datą Seime? Ar galima ją numatyti?
PIRMININKAS. Lapkričio 7 d., atrodo, ar 9 d.
F.KOLOSAUSKAS. Mes galvojame, kad lapkričio 9 d.
A.KUBILIUS. 9 d.?
F.KOLOSAUSKAS. Taip.
A.KUBILIUS. Jau Seime?
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Visos išvados bus apibendrintos ir pristatytos Seimui pirmajam svarstymui.
PIRMININKAS. Dar kolega J.Listavičius ir kolega G.Paviržis. Prašom. Į mikrofoną, gerbiamasis Listavičiau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, juk pasižiūrėjus į šitą grafiką atskiras komitetas dirba, sakykim, tris kartus. Mes staiga sugebėsim per du sykius. Juk ne pirmas sykis. Tai kam tada tokį grafiką rašyti? Ar mes sugebėsime, sakykime, visų komitetų medžiagą apibendrinti padalijus į dvi dalis? Tai yra nesąmonė. Mažiausiai reikėtų trijų, keturių susitikimų.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Listavičiau, aš jus noriu patikinti, kad mūsų komitetas biudžetą pradės svarstyti lapkričio 24 d. ir svarstys kiekvieną dieną...
PIRMININKAS. Spalio 24 d.
F.KOLOSAUSKAS. Spalio 24 d., atsiprašau. O kitų komitetų pasiūlymų ir išvadų apibendrinimui mums visiškai užteks dviejų dienų.
PIRMININKAS. Ir dar kolega G.Paviržis - kito komiteto pirmininkas. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš nebūčiau ėjęs prie mikrofono, bet mane šiek tiek suneramino kolegos F.Kolosausko žodžiai, kad iki pietų svarsto komitetai, o po to - frakcijos. Aš labai norėčiau, kad tos dienos, kada vyksta plenariniai posėdžiai, t.y. antradieniais ir ketvirtadieniais, kur pas mus dabar numatytas svarstymas, būtų paliktos tik komitetams. Frakcijos turi pirmadienius, trečiadienius, tegul taip ir lieka. Mes ne vien tik biudžetą svarstome. Seimo pavedimų komitetai taip pat, gerbiamasis pirmininke, daug turi, ir mes esame suplanavę tomis dienomis svarstyti visą dieną. Aš labai norėčiau, kad būtų paliktos tos dienos komitetams. Priešingu atveju mes nevykdysime Seimo pavedimų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, gerbiamasis Kolosauskai, aš manau, kad būtų galima taip susitarti. Kadangi frakcijos, matyt, nevienodai intensyviai svarstys, tai būtų galima rekomenduoti pirmadieniais, trečiadieniais. Bet jeigu pageidaus ir kitomis dienomis, man atrodo, bus galima suderinti. Čia aš nematau problemos. Aš tiktai prašyčiau, gerbiamasis Andriau Kubiliau ir kiti frakcijų vadovai, pateikti konkrečius pasiūlymus, kad būtų galima suderinti ir su Vyriausybe, ir su Biudžeto ir finansų komitetu.
Dar sykį A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Viskas gerai, bet trečiadienį Vyriausybė paprastai po pietų posėdžiauja. Taigi automatiškai mes su ja negalime susitikti. Mes tiktai šiandien gavome šitą knygą. Tai jeigu mums kitų dienų negalima naudoti dėl to, kad dirba komitetai, tai praktiškai mes negalime susitikti.
PIRMININKAS. Galima, gerbiamasis Andriau Kubiliau. Galima, bet tiktai rekomenduojama pirmadienį, trečiadienį. O jeigu kitaip neišeina, prašome ir antradienį, ir ketvirtadienį, ir penktadienį taip pat.
Prašom, gerbiamasis Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Aš labai atsiprašau. Juo labiau kad tai bus rengiama pirmajam svarstymui. Po pirmojo svarstymo Vyriausybė vėl darys pauzę, žiūrės pasiūlymus, ir mes vėl turėsime laiko mažiausiai dar 10 dienų. Mes tikrai turėsime laiko. Čia nėra ko nuogąstauti, kad frakcijos neturės laiko apsvarstyti tų klausimų, susijusių su...
PIRMININKAS. Ir... Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Kolosauskai. Dar ministras R.Šarkinas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Aš tiesiog tokį pageidavimą. Čia tą grafiką kai pažiūrėjom, tai tą pačią dieną, tą pačią valandą dirba iš karto keli komitetai ir iš esmės, kad galėtų dalyvauti mūsų darbuotojai, bus sunkumų. Gal galima nors valandas sukeisti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Šarkinai, man atrodo, kad jūs turit etatų ne tiek jau mažai. Tai, gerbiamieji kolegos, galim aprobuoti tokį grafiką? Žinoma, konkrečiai bus galima kai ką patikslinti. Galim? Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes šiek tiek atsilikom nuo grafiko, ir aš bijau, kad visų klausimų nespėsim išnagrinėti. Bet 1-5 klausimą mes būtinai turim išnagrinėti, kadangi jis susijęs su biudžetu.
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
Įstatymo "Dėl Laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos, patvirtintos 1994 m. spalio 12 d. įstatymu Nr.1-602, pakeitimo" projektas. Projekto Nr.1826. Pranešėjas - ministras R.Šarkinas. Kviečiu į tribūną. Prašau ir ministrą trumpai kalbėti, ir kolegas gal šįsyk trumpiau klausinėti, kad mes galėtume pasivyti grafiką. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo projektas dėl metodikos pakeitimo, tai iš esmės yra techniniai pakeitimai. Jau anksčiau Seimas yra priėmęs kitų įstatymų pakeitimus. Aš turiu galvoje dėl fizinių asmenų ir juridinių asmenų pelno mokesčio atskaitymų. Pakeisti paskirstymai. Faktiškai reikia patikslinti metodiką. Tai, ką siūlė Seimo juridinis skyrius, aš manau, yra priimtina, ir svarstant galima atsižvelgti ir priimti Juridinio skyriaus pastabas. Aš tiek trumpai. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiktai keli Seimo nariai nori paklausti. Visų pirma J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 3 punkte nurodyta, kad "nekilnojamojo turto (įskaitant žemės nuomos) ir žemės mokesčiai, ir pajamos į savivaldybių nuosavybę ir savivaldybių biudžetus įskaitomi visi". Tačiau jūs žinot, jau kelinti metai nuo žemės nuomos ir žemės mokesčio, kaip taisyklė, bendrovės yra atleidžiamos. Tuo pačiu ir kitiems žemdirbiams suteikiama lengvatų. Tai aš ir noriu paklausti: įrašius tokį papildymą, ką tai duos praktiškai? Mes juk nieko neturėsim, jeigu atleidinėsim nuo mokesčių. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Ne, tai čia paskirstomas kaip šaltinis savivaldybių biudžetų. Žemės mokestis taip ir buvo nustatytas, o nuo žemės mokesčio gali atleisti savivaldybių tarybos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš, šiandien klausydamas premjero kalbos ir jo dalyvavimo diskusijose dėl to, kad mes labai mylim savivaldybes, galbūt galiu įtarti, kad šis pakeitimas bus nenaudingas jam finansine prasme. Na, sakykim, formuojant jiems arba didinant jų biudžetus. O kita vertus, norėjau jums pateikti dar vieną klausimą. Vyriausybė priėmė nutarimą, kad bendrijas savivaldybės atleidžia nuo mokesčio. O tų bendrijų, kurios dabar kuriasi, daugiaaukščiuose namuose gyvena žmonės, jie tos žemės nėra išsipirkę. Tai gal nuo nuomos mokesčio juos atleidžiate, ar nuo mokesčio? Tada toks pasakymas nieko nereiškia.
R.ŠARKINAS. Ne, šitos metodikos pakeitimas jokiu būdu nepablogins savivaldybių biudžeto. O nuo mokesčių savivaldybių tarybos turi teisę atleisti.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Pone ministre, jeigu savivaldybės atleidžia nuo žemės mokesčio, tai savivaldybių biudžeto sąskaita ar biudžeto?
R.ŠARKINAS. Taip, savivaldybių biudžeto sąskaita.
Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas Nr.1572(3) (priėmimas) (95.10.19)
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim pritarti bendru sutarimu pateikimui? Ar galim nagrinėti skubos tvarka, kadangi čia turi būti svarstoma gal šiek tiek pirma biudžeto. Ir pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų? Ačiū. Ir gal iš tikrųjų ir Savivaldybių komitetą skirkime kaip papildomą komitetą? Gerai. Taigi pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų, papildomas - Savivaldybių, ir nagrinėjam skubos tvarka. Todėl abu komitetus prašau, nepaisant biudžeto projekto, kitą savaitę apsvarstyti. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar dar vienas klausimas, susijęs su finansais. Tai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo projektas. Pranešėjai yra ministerijos sekretorius A.Križinauskas ir mūsų komiteto pirmininkas F.Kolosauskas. Priėmimo stadija. Projekto Nr.1572 (3). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Križinauską.
Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma priiminėti pastraipsniui, kadangi yra daug pataisų. Prašysiu gerbiamąjį pranešėją dėl 1 straipsnio. Čia yra gerbiamųjų Seimo narių V.Andriukaičio ir J.Veselkos siūlymai. Prašom.
A.KRIŽINAUSKAS. Nepritariam.
PIRMININKAS. Pranešėjas siūlymams nepritaria. Ar siūlymų autoriai norės pasisakyti? Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis A.Križinauskas turbūt neįdėmiai skaitė ir nežino, kam jis nepritaria. Mano siūlymas yra priimti, ir straipsnis taip suformuluotas. Todėl neaišku, ką A.Križinauskas dabar atmeta.
PIRMININKAS. Čia gerbiamasis Seimo narys J.Veselka suformulavo, kad 1 straipsnyje po žodžių "biudžeto lėšų" įrašyti žodžius "visiškai ar dalinai". O toliau - kaip tekste, gerbiamasis pranešėjau. Po žodžių "biudžeto lėšų" - "visiškai ar dalinai". Ar priimtina ši pataisa?
A.KRIŽINAUSKAS. Žinoma, taip gali būti, bet tiksliau yra parašyta 2 straipsnyje, kuriame yra biudžetinės įstaigos apibrėžimas. Manau, kad 1 straipsnis daugiau yra bendro pobūdžio.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis - kito siūlymo autorius.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano siūlymas perredaguoti 1 straipsnį taip, kaip jums yra išdalyta, remiasi štai kokiais samprotavimais. Visų pirma biudžetinių įstaigų apibūdinimas šiandien iš tikrųjų reikalaus dar daug tikslinimo. Tiek Seimas, tiek Vyriausybė, tiek Prezidentūra, tiek Konstitucinis Teismas - visi jie yra biudžetinės įstaigos, ir turbūt jie reglamentuojami atskirais teisiniais aktais - Konstitucinio Teismo įstatymu, Vyriausybės įstatymu ir t.t. Kita vertus, jų steigimas, jų organizavimas, likvidavimas vėlgi numato kitokią procedūrą, negu, tarkim, reglamentuoja šis įstatymas. Todėl mano siūlymas būtų, kad taip būtų ir numatyta, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Kita vertus, oponuočiau pasiūlymui įvesti pataisą "iš dalies ar visiškai išlaikomas iš biudžeto". Ta pataisa būtų pažymima taip steigimo akte. Tai jeigu būtų priimta gerbiamojo J.Veselkos pataisa, tai steigimo akte reikėtų rašyti: "biudžetinė įstaiga iš dalies biudžeto išlaikoma". Tai būtų nonsensas. Kita vertus, mano įsitikinimu, valstybinės valdžios, valdymo įstaigos ir tarnybos turi būti išlaikomos tik iš biudžeto. Tuo tarpu, jeigu mes kalbame apie ligonines, mokyklas, darželius, jiems tiktų Viešųjų įstaigų įstatymas, kuris šiandien bus svarstomas Seime. Aš manau, kad tik ta redakcija, kurią pateikiu aš, yra iš principo tikslesnė ir labiau atitinka siūlomo įstatymo prasmę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pranešėjas gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlytos redakcijos nepriėmė, mums reikės dabar alternatyviai pasirinkti. Prašyčiau pasisakyti vieną - už pranešėjo siūlomą redakciją, vieną - už Seimo nario V.Andriukaičio siūlomą redakciją. Po to balsuosim. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, pono V.Andriukaičio nuogąstavimai turi kai kurio pagrindo, tačiau, kai mes priimsim Viešųjų įstaigų įstatymą, tai viskas atsistos į savo vietas. Juo labiau kad įstatymai, kurie reglamentuoja ir Konstitucinio Teismo steigimą, ir Prezidentūrą, jie yra, jie galioja ir kitaip nebus finansuojama. O kad iš dalies, tai dabar tokia situacija yra, ir ji dar bus pakankamai ilgai. Taigi aš siūlau 1 straipsnį priimti su pono J.Veselkos pataisa taip, kaip yra suformuluota.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš irgi pritariu tai redakcijai, kuri yra pagrindiniame įstatymo projekte. O išimčių ir tikslinimų ribų pabaigos, žinoma, nėra, todėl, pradėję čia ieškoti tų išimčių, mes įklimptume dar giliau. Todėl, matyt, tokia redakcija, kokia pateikta ir kokiai buvo pritarta komitete, aš sakyčiau, yra optimali. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 49 Seimo nariai. Balsuosime alternatyviai. Kas už pranešėjo siūlymą - paspaus mygtuką "už", kas už gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymą - "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Pirmiausia spręsim, gerbiamasis Seimo nary Veselka, dėl redakcijos, pirmiausia pasirinksim vieną iš alternatyvių straipsnių, o po to spręsim dalinius dalykus - pildyti, nepildyti. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Veselka, iš vietos nereplikuokit. Statute yra numatyta tvarka, kaip jūs galite išreikšti savo genialias mintis. Taigi balsavimas paskelbtas. Kas už pranešėjo variantą - už, kas už Seimo nario V.Andriukaičio variantą - prieš. Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už - 32, prieš - 4. Taigi pasirinktas pranešėjo siūlomas variantas. Gerbiamasis pranešėjau, ar priimat Seimo nario J.Veselkos siūlymą? Gerbiamasis pranešėjau, ar nepriimat?
A.KRIŽINAUSKAS. Aš vis dėlto nenorėčiau priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka - savo siūlymo autorius.
J.VESELKA. Kaip jūs pasakėt?
A.KRIŽINAUSKAS. Nepritariu.
J.VESELKA. Bet tai F.Kolosauskas pasakė, ir trečio varianto 1 straipsnyje yra suformuluota su mano pasiūlymu. Ir F.Kolosauskas taip pat jį palaikė. Tai ar jūs išbraukiate tai, ar jūs sutinkat su ta formuluote?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, su pranešėju nesiginčykit. Jūs argumentavot savo siūlymą. Dabar vienas gali pasisakyti už, vienas - prieš, ir balsuosime. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Siūlyčiau pranešėjui sutikti.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų siūlyti nesutikti. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ne, aš irgi sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Jūs prieš?
F.KOLOSAUSKAS. Ne, aš ne prieš. Manau, čia nesusipratimas. Tas klausimas buvo aptartas, ir čia tiesiog gal prelegentas truputėlį ne visai taip perskaitė arba komentuoja. Aš siūlau sutikti su tuo, kaip yra dabar projekte, ir balsuoti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti: kas už tai, kad būtų priimtas gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlomas papildymas? Prašau balsuoti.
Už - 24, prieš - 2, 5 susilaikė. Taigi pritarta gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dabar dar reikia balsuoti dėl viso straipsnio?
V.P.ANDRIUKAITIS. Reikia, tuomet perskaitykit visą straipsnio formuluotę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, jums nebuvo žodis suteiktas. Nepiktnaudžiaukit tuo, kad turite pašonėje mikrofoną. Ar reikia balsuoti? Yra prieštaraujančių? Prašom, kas norėtų pasisakyti? Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Tai aš perskaitau šį straipsnį: "Šis įstatymas nustato iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto lėšų visiškai ar iš dalies išlaikomų įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą, finansavimą ir kitus, su jų veikla susijusius pagrindus." Už ką mes ir balsavom.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš negalėčiau pritarti tokiai formuluotei, kadangi ji iš tikrųjų suvelia biudžetinių įstaigų nomenklatūrą su ta, kuri turėtų būti paskirta viešųjų įstaigų, ne pelno įmonių, ne pelno įstaigų, asociacijų ir kitų. Kita vertus, jis neatsako į klausimą, kaip pravesti liniją tarp valstybinių valdžios ir valdymo institucijų bei tarnybų, kurios turi dirbti griežtai pagal biudžetą, ir nuo tų, kurios gali teikti paslaugas, turėti nebiudžetinių lėšų. Trečia, kaip minėjau, yra įstatymai, kurie reglamentuoja kitaip. Todėl netgi ta pataisa, kuri galėjo būti, jeigu įstatymai nenustato kitaip, netgi ši pataisa gerokai pagerintų net ir šios formuluotės variantą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti: kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 1 straipsnis?
Už - 28, prieš - 2, susilaikė 6. Taigi 1 straipsnis priimtas. Prašau, gerbiamasis pranešėjau, dėl 2 straipsnio kokių yra siūlymų?
A.KRIŽINAUSKAS. Dėl 2 straipsnio yra gerbiamojo V.Andriukaičio siūlymas pakeisti 2 straipsnio redakciją. Nepritariu siūlymui. Ir labai trumpai noriu pakomentuoti. Esmė yra žodyje "finansuojama". Mes rašom "išlaikoma". Tai yra sąmoningai padaryta todėl, kad sąvokos yra skirtingos. "Išlaikoma" - tai reiškia, kad mokamas darbo užmokestis, apmokama už šildymą, už elektros energiją, o ne šiaip finansuojama, kaip, tarkim, ir kiti ūkio subjektai, kapitalo investicijos. Bet kuris ūkio subjektas gali būti finansuojamas. Čia kalbama tik apie tai, kas išlaikoma. Ir tai yra biudžetinė įstaiga.
PIRMININKAS. Taip pat 2 straipsniui yra gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymas.
A.KRIŽINAUSKAS. Kiek aš suprantu, kai žiūriu į J.Veselkos pastabas, visa tai iš esmės buvo aptarta komitete, todėl tai, kokia yra redakcija, tai ir yra galutinis sutarimas, koks turėtų būti įstatymas. Todėl atskirai gal nevertėtų dabar žiūrėti gerbiamojo J.Veselkos pastabų.
PIRMININKAS. Tai ar buvo atsižvelgta į gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymą dėl 2 straipsnio? Nebuvo atsižvelgta. Todėl reikėtų pateikti, ką siūlė Seimo narys J.Veselka. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, supažindinkit Seimo narius.
A.KRIŽINAUSKAS. 2 straipsnį papildyti tokiu sakiniu: "Biudžetinėms įstaigoms gali būti priskirtos valstybės arba savivaldybės institucijos, kurių nebiudžetinės lėšos sudaro ne daugiau kaip 50% visų metinių lėšų." Sutikti negalima, kadangi iš esmės neįmanoma nustatyti tokios ribos - 50%, 30% ar 80%. Šiuo metu vaikų darželyje gali būti tik 10% tėvų įnašų, tačiau tai bus biudžetinė įstaiga. Keičiantis ekonominei situacijai gali būti visiškai priešinga padėtis. Gali būti 60% tėvų įmokų. Bet tai turi būti iš principo nulemta kitais kriterijais, labai konkrečiai žiūrint į kiekvieną biudžetinę įstaigą, ir tai turi būti užfiksuota nuostatuose, kas ir yra steigimo akte ir nuostatuose. Tai, kas ir yra pasakyta mūsų apibrėžime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narys V.Andriukaitis pasiūlė naują 2 straipsnio redakciją, todėl pirmiausia mums reikės pasirinkti alternatyviai, kuriai redakcijai pritariam. Pirmiausia autorius - Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš principo pritarčiau, kad vietoj žodžio "finansuojama" būtų "išlaikoma". Bet šio straipsnio paskirtis yra biudžetinės įstaigos samprata. Taip ir vadinasi straipsnis - "Biudžetinė įstaiga". Kitaip sakant, čia pateikiama jos samprata. O sampratoje turi būti visiškai aiškiai pasakyta, kad tai yra valstybės steigiama ar savivaldybių steigiama. Kitaip negali būti, nes tai yra institucija. Gal ji gali būti valstybės institucija, savivaldybės institucija, bet svarbiausia, kad steigėjas yra valstybė arba savivaldybė ir niekas kitas. Kita vertus, ir redagavimo požiūriu ji prašosi pataisos. Todėl aš siūlyčiau paprastą redakciją, kad biudžetinė įstaiga yra valstybės ar savivaldybių steigiama institucija bei valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis išlaikoma įstaiga. Taip įvardyta steigimo akte ir nuostatuose. Biudžetinė įstaiga gali turėti nebiudžetinių lėšų. Jeigu mes priimsime pataisą, kad iš dalies arba visiškai finansuojama, vadinasi, ir nuostatuose turės būti rašoma: "Iš dalies finansuojama biudžetinė įstaiga". Kitaip sakant, valstybė arba savivaldybė steigia įstaigą, kurią finansuoja tik iš dalies. Tai mes turbūt apsispręskime, kad valstybė ir savivaldybė steigia tas įstaigas, kurias ji visiškai finansuoja. Visiškai nesvarbus finansavimo procentas - ar 1%, ar 2%, ar 10%. Svarbiausia, kad tai yra valstybės biudžetas, savivaldybių biudžeto įstaiga. Todėl, man atrodo, mano redakcija yra šiek tiek logiškesnė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti už vieną alternatyvų variantą, kitas - už kitą. Seimo narys K.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau įstatymo 1 straipsnyje fiksavome nuostatą - visiškai ar iš dalies. Toliau tos pačios nuostatos yra kituose straipsniuose. Kam dabar čia vėl išsigalvoti, vėl filosofuoti vienaip ar kitaip? Gyvenimas yra gyvenimas ir mes ne vieną... Ir gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymus, ir kitus pasiūlymus nagrinėjome du kartus. Buvome grąžinę tą projektą atgal į Finansų ministeriją, tarėmės su ekspertais. Priėjom prie išvados, kad dabar reikia pasielgti būtent taip, kaip čia yra parašyta. Nereikia mums gaišti laiko. Aš siūlau balsuoti taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už alternatyvų Seimo nario V.Andriukaičio variantą. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ne, šito aš padaryti negaliu. Galiu trumpai paaiškinti. Juk pačioje pradžioje jau parašyta, kad biudžetinė įstaiga yra valstybės ar savivaldybės institucija. O paskui aišku, kad jos abi iš biudžeto. Dabar rasti ribą tarp tų, kurios yra steigiamos kitų institucijų ir jų išlaidos iš dalies dengiamos, tai 3 straipsnis dar paryškina, kad steigdami biudžetines įstaigas steigėjai privalo steigimo aktą suderinti su Finansų ministerija. Vadinasi, tos, kurios jau nesuderino, jos bus kitų institucijų. Man atrodo, kad aišku taip, kaip čia yra parašyta.
PIRMININKAS. Galbūt Seimo narys J.Veselka galėtų paremti gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlomo straipsnio variantą?
J.VESELKA. Aš dėl savo...
PIRMININKAS. Dėl jūsų vėliau.
J.VESELKA. Tai gerai.
PIRMININKAS. Nors niekas gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlomos redakcijos neremia, tačiau mums reikės balsuoti. Prieš balsavimą žodį suteikiu pranešėjui.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš labai trumpai. Visa esmė yra žodyje "steigiama". Mūsų redakcijoje nėra žodžio "steigiama". Biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija. Mes rašome "įstatymų nustatyta tvarka", o ne steigiama valstybės ar savivaldybės. Ir 3 straipsnyje aiškiai pasakyta, kas gali būti steigėjai. Ne tik valstybė ar savivaldybė, kaip institucijos, bet ir apskritys, ir ministerijos, ir t.t. Todėl iš esmės negalime pritarti.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime. Kas už pranešėjo siūlomą 2 straipsnio variantą, paspaus mygtuką "už". Kas už gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlomo straipsnio redakciją - prieš. Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 29, prieš - 3. Taigi priimta pranešėjo siūloma 2 straipsnio redakcija.
Seimo narys J.Veselka pasiūlė šį straipsnį papildyti tokiu sakiniu: "Biudžetinėms įstaigoms gali būti priskirtos valstybės arba savivaldybės institucijos, kurių nebiudžetinės lėšos sudaro ne daugiau kaip 50% visų metinių lėšų". Prašom. Siūlymo autorius Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, idėja buvo tokia, jeigu pas mus būtų tik biudžetinės įstaigos, t.y. eitų pagal vieną sistemą, kurios bent kiek gauna lėšų iš biudžeto, tada šita mano formuluotė būtų nereikalinga. Bet mes kitą mėnesį priiminėsim Viešųjų įstaigų įstatymą. Vadinasi, ten taip pat yra, kad biudžetas gali viešosioms įstaigoms skirti lėšų pagal tikslinę paskirtį. Todėl pati idėja buvo, kad būtų įrašyta ta riba, kur skiriasi, kada jau turi pereiti į kitą statusą. Buvo sumanymas, jeigu nebiudžetinės lėšos sudaro jau daugiau kaip pusę pajamų, tai tokios įstaigos negali būti biudžetinės, o turi pereiti į viešųjų įstaigų statusą. Bet nežinau, kodėl to nepriėmėm, nes dabar tikrai bus neaišku. Pagal šitą formuluotę, net jeigu 1% bus biudžeto lėšų, gali vadintis biudžetine įstaiga. Ne praktiškai kaip jūs darysite, bet juridiškai. O kada bylos atsiduria kitur, tai juridinis momentas labai svarbus. Na, atvedėt, tai atvedėt, bet buvo bandymas pabandyti surasti ribą. Kur yra ekonominė riba tarp viešosios ir biudžetinės įstaigos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius dėl vedimo tvarkos.
J.LISTAVIČIUS. Visiškai teisingai, kadangi, matote, mes jau ir taip pažeidžiame grafiką, o buvo numatyta 20 minučių. Man atrodo, mes jas išnaudojom, laukia kiti projektai. Todėl aš siūlyčiau, kad posėdžio pirmininkas padarytų pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinote, kad buvo užtęstas biudžeto pateikimas. Dėl to mes truputį pažeidžiame grafiką, bet aš tikiuosi, kad mes galbūt jį pasivysime.
Dabar dėl gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymo. Vienas galėtų pasisakyti už, vienas - prieš. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Būtent dabar gerbiamasis Seimo narys J.Veselka ir iškėlė akivaizdžią painiavą, kuri bus, jeigu mes neapibrėšime tų žodelių "iš dalies". Tai jau jeigu priėmėm pono J.Veselkos logiką dėl 1 ir 2 straipsnių, tuomet tenka būti nuosekliems. Priešingu atveju aš visiškai nematau prasmės analizuoti Viešųjų įstaigų įstatymo, nes šie du įstatymai taip viską supainios, kad vargu ar kas supras, ką mes čia darom. Manau, kad tai kaip tik verčia paremti pono J.Veselkos pasiūlytą formuluotę, nes priešingu atveju šis įstatymas netenka logikos.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymą. Seimo narys K.Gaška.
K.GAŠKA. Na, aš neprieštarauju.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Ne, aš jau sakiau, kad gyvenimas yra toks. Juo labiau kad mes priimsime Viešųjų įstaigų įstatymą ir ten bus suformuluotos tos nuostatos, kaip reikės elgtis. O čia, kaip ponas V.Andriukaitis minėjo, yra nuoseklumas ir taip nuosekliai mes pradėjome nuo 1 straipsnio. Eikime toliau taip, kaip yra įstatymo projekte. Aš nepalaikau pono J.Veselkos siūlymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 44 Seimo nariai.
Gerbiamasis pranešėjau, kokia jūsų nuomonė dėl šios pataisos?
A.KRIŽINAUSKAS. Sutikti su pataisa negalima ir baimė, kad 1% bus biudžetinė įstaiga, visiškai neturi jokio pagrindo. Aš noriu tiesiog į priekį parodyti esminį punktą, kad steigėjai privalo steigimo aktą suderinti su Finansų ministerija. Tam ir yra valstybės institucija, kuri žiūrės visus būsimus įstatymus, kokie tik būtų.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymas ir 2 straipsnis papildytas jo pasiūlytu sakiniu, prašau balsuoti už. Kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 13, prieš - 16, susilaikė 11. Taigi gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymui nepritarta.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašome dėl viso straipsnio. Ar yra norinčių pasisakyti dėl viso straipsnio? Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu išspręsti tą koliziją. Kaip paaiškino gerbiamasis A.Križinauskas, kad Finansų ministerija spręs, tai jūs patys pakliūsite į nepatogią padėtį. Įstatymas leidžia net 1%, o jūs neleisit. Jums patiems bus nepatogu. Jeigu būtų šitas apribojimas, aišku, būtų įstatyminė norma. Jeigu tik tos nebiudžetinės lėšos gali sudaryti daugiau kaip 50%, tada, atleiskite, negali būti biudžetinė įstaiga. Tai jau pereina į viešųjų įstaigų statusą. Na, bet viskas aišku, neįrodžiau.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas dėl vedimo tvarkos.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad yra akivaizdus pavyzdys, kaip yra gaišinamas Seimo laikas. Vakar gerbiamasis J.Veselka aiškino, kiek tas laikas kainuoja valstybei. Šiandien akivaizdžiai matyti, kiek jis kainuoja, ir dabar ponas J.Veselka to laiko neskaičiuoja.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka dėl vedimo tvarkos.
J.VESELKA. Aš galėčiau F.Kolosauskui atsakyti. Iš tikrųjų bet koks laiko gaišinimas, kai diskutuojama dėl rimtų įstatymų su pasiūlymais dėl vieno ar kito, yra prasmingas. Kuo geresnį įstatymą priimam, tuo gerėja ūkio padėtis. O kada mes kalbam apskritai arba politikuojam, štai kur nuostoliai. Todėl kam kam, o biudžeto vadovui reikėtų vis dėlto mokėti skaičiuoti pinigus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, asmeniniais klausimais galima kalbėti tik posėdžio pabaigoje. Jūs kalbėjote ne dėl vedimo tvarkos. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu kalbėti ne dėl vedimo tvarkos, bet...
PIRMININKAS. Jūs dėl balsavimo motyvų turėtumėte kalbėti, kiek aš žinau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, dėl balsavimo motyvų. Aš manau, kad ir mano oponentas gerbiamasis F.Kolosauskas irgi turėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų, nes vargu ar mes įtikinsime vieni kitus, kas daugiau šiuo atveju atima laiko. Mano nuomone, taip, kaip dabar yra formuluojama, iš tikrųjų yra labai geros sąlygos "išplauti" finansinę ribą tarp biudžetinių ir kitokio tipo įstaigų. Vargu ar valstybė gali būti tokia, kai valstybės institucijos gali daryti pelną, biznį, turėti pajamų ir t.t. Tai iš viso vargu ar galima suprasti ir su tuo sutikti. Kita vertus, gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gavo pataisas ir komentarą. Tikrai buvo proga praeitą savaitę susėsti ir pasišnekėti. Aš kalbėjau su gerbiamuoju F.Kolosausku ir sakiau, kad pamėginkime dar diskutuoti. Jis pasakė, kad darbo grupė viską įvertins. Tuomet aš, kaip Seimo narys, turiu teisę šiandien kalbėdamas dėl motyvų pasakyti, kad šis straipsnis man dabar kelia didelių abejonių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti gal porą žodžių. Vis dėlto šiame įstatyme, jeigu tiesiai šviesiai, yra viena koncepcija. Gerbiamasis V.Andriukaitis turi kitą koncepciją. Jeigu pasakė A, bet netinka nei A, nei B, tai kam toliau propaguoti savo teoriją, nes koncepcija juk visiškai kita. Gal jūs ir teisus, jeigu šitas įstatymas būtų parengtas jūsų. Jis padarytas dabar toks, koks yra, ir jūs jo neperdarysit. Aš manau, kad jūs turite teisę pasakyti savo nuomonę, bet rezultatas bus visiškai aiškus, kad negali būti pusė - skusta, pusė - lupta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnis?
Už - 28, prieš - 4, susilaikė 3. Taigi 2 straipsnis priimtas. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Kadangi darbotvarkėje skirtas laikas šiam klausimui baigėsi, priėmimą tęsime kitame posėdyje.
7sesija 20 p. svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Pramonės ir prekybos ministerijos sekretorių A.Ignotą. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu" pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1806. Priėmimas. Prašom. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, kur mes sustojome praeitą kartą.
A.IGNOTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš esmės prieštaravimų dėl to ankstesnio straipsnio, kad duotume įmonėms didesnį terminą iki gruodžio 31 d. sudaryti mokestinės paskolos sutartį, nebuvo. Bet praeitą kartą priimant, buvo papildomas pasiūlymas žodžiu "dar praplėsti sąrašą". Dabar šitas pasiūlymas yra pateiktas raštu, kad pratęstume ne tik terminus, kaip minėjo J.Veselka, bet ir praplėstume sąrašą. Dabar jis yra išdalytas. Aš manyčiau, mes jau daug kalbėjom ir situacija aiški, todėl dabar reikėtų prašyti Seimo narių pritarti šitoms dviem pataisoms. Jeigu bus abejonių, gal dėl vienos ir antros pataisos balsuoti atskirai?
PIRMININKAS. Pirmiausia, kurią pataisą teikiate?
A.IGNOTAS. Pirmiausia tą, kuriai buvo pritarta ir Ekonomikos komitete, ir Biudžeto ir finansų komitete, kad mokestinės paskolos sutartis leidžiama sudaryti iki gruodžio 31 d. Tai, kas ir buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti dėl šio siūlymo.
Seimo narys J.Listavičius.
A.IGNOTAS. Dėl termino.
J.LISTAVIČIUS. Dėl balsavimo motyvų. Šitam, kur mes aną kartą pritarėme, galima pritarti.
PIRMININKAS. Ar yra prieštaraujančių Seimo narių šiam siūlymui? Nėra prieštaraujančių. Galim bendru sutarimu priimti šį siūlymą? Priimta.
Gerbiamasis pranešėjau, prašome akcentuoti antrąjį siūlymą.
A.IGNOTAS. Antrasis siūlymas buvo, kad būtų leista Vyriausybei grįžti prie 53 įmonių sąrašo ir, jeigu yra pageidavimų, papildyti šitą sąrašą naujomis įmonėmis, kurios turi tokias pat galimybes. Šitą padaryti leisti iki gruodžio 1 d. Tai yra antrasis siūlymas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Čia visiškai aišku. Toms įmonėms, kurioms buvo atidėti mokesčiai ir visa kita, tos įmonės tikrai pradėjo dirbti, biudžetas gauna pinigų. Aš manau, leiskim dar kartą peržiūrėti tą sąrašą, kad sudarytų ir mums pateiktų. Čia nėra ir negali būti jokio ginčo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis prelegente, vis dėlto aš turėčiau tokį pasiūlymą. Jūs pats matote, kai tą sąrašą jūs tada sudarėte, dabar vienos jau bankrutuoja, jų tas sąrašas negelbėja, reikia įtraukti naujas. Gal iš tikrųjų būtų geriau padaryti tokias sąlygas, kad šito sąrašo nereikėtų tvirtinti. Vis dėlto metinis biudžetas yra patvirtintas ir Vyriausybė, vykdydama biudžetą, turėtų teisę be jokio sąrašo, o analizuodama konkrečių įmonių vienaip ar kitaip sutrikusį atsiskaitymo mechanizmą laikinai ar ką, kad tų beprasmiškų delspinigių nebūtų. Kad mes paliktume šitą teisę Vyriausybei vykdant biudžetą nuolat operatyviai reguliuoti. Su sąlyga, kad jūs vykdote biudžetą. Kaip jūs manote?
A.IGNOTAS. Jūsų siūlymas yra iš viso išmesti antrąją pastraipą. Aš pritarčiau. Bet čia jau yra naujas siūlymas.
J.VESELKA. Jūs sutinkate tame pačiame tik be šito.
A.IGNOTAS. Jūsų siūlymas yra išmesti antrąją pastraipą iš viso. Taip, būtų galima.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš dėl šito straipsnio papildymo. Iš principo gal ir būtų galima sutarti, tačiau dėl balsavimo motyvų mane domina kitas klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 46 Seimo nariai.
Gerbiamasis pranešėjau, prašome patikslinti siūlymą.
A.IGNOTAS. Vienas siūlymas buvo Ekonomikos komiteto pratęsti sąrašo sudarymo terminą iki gruodžio 1 d. Antrasis siūlymas, kaip aš supratau, buvo Seimo nario J.Veselkos - išbraukti antrąją pastraipą iš viso.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia reikės balsuoti dėl to, ar taisom antrąją pastraipą, t.y. keičiam terminą, taip? O po to balsuosime, ar apskritai priimame tą pastraipą. Jeigu nepriimsim, tai ji bus nepriimta. Dar norėtų pasisakyti Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš manyčiau, kad man jau gėda. Ketvirtą kartą ministras stovi šioje tribūnoje. Mes tris kartus svarstėm dėl trijų žodžių. Ir dabar dar kažką naujo sugalvoti - pati ministerija, leiskim mes jai, surašys visas tas įmones, sužinos, kurios įmonės bankrutuoja, kurios nebankrutuoja. Toms paskelbs bankrotą. Toms, kurios nebankrutuoja, atidėsim visus mokėjimus, ir viskas. Ką mes čia dabar tęsiam? Imkim ir padarykim taip, kaip parašyta tekste.
PIRMININKAS. Jūs siūlote antrą pastraipą išbraukti, jeigu aš teisingai supratau?
V.ŠUMAKARIS. Ne, dabar balsuoti dėl to, kas buvo pasiūlyta, iki gruodžio 31 d. leisti sudaryti sąrašą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime dėl terminų.
Prašom. Dar pranešėjas.
A.IGNOTAS. Aš nebeturiu siūlymų. Man atrodo, aišku yra. Balsuojama yra už Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Taip, dabar balsuosime dėl Ekonomikos komiteto pasiūlymo. Balsavimas pradėtas.
A.IGNOTAS. Už Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Arba prieš Ekonomikos komiteto pasiūlymą.
Už - 27, prieš - nėra, susilaikė 7.
Gerbiamieji Seimo nariai, buvo Seimo nario J.Veselkos siūlymas, kad reikėtų spręsti, ar priimam antrą pastraipą. Gerbiamasis pranešėjau, taip?
A.IGNOTAS. Tiksliau, ar išmetam antrą pastraipą.
PIRMININKAS. Išmesti, kadangi raštu nepateikta, negalime, bet dėl priėmimo galime balsuoti atskirai, kaip dėl...
A.IGNOTAS. Nėra prasmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka atsiima savo siūlymą, taip?
Siūlymo autorius nenorėtų dar kartą kalbėti? Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, truputį blogai, kad mes neprisimenam visos sistemos, kurią priėmėm. Prisiminkim, ką mes darėm su socialiniu draudimu. Mes priėmėm nuostatą, kad Socialinio draudimo taryba gali atleisti nuo delspinigių įmones už nesumokėtus arba atidėti. Ir mes ten jokių terminų nenustatėm. Mano idėja buvo pratęsti šią mintį, kadangi iš tikrųjų banguoja įmonės - viena prie bankroto ribos atsiduria, kitos taip išeina... Tai idėja ir buvo tokia pati - leisti Vyriausybei, nenurodant jokio termino, ten, kur mato, kad įmonės laikinai sunki būklė, kad ji galėtų atidėti šį mokesčių mokėjimą sudarant atitinkamas sutartis. Mano galva, tai būtų geriau, negu mes sąrašą, po to vėl grįžtam prie sąrašo. Būtų operatyviai leidžiama Vyriausybei leisti padėti įmonėms. Ir tai gerbiamasis A.Ignotas puikiai suprato, deja, nepriėmėm, nieko nepadarysi. Kaip priėmėm, taip priėmėm.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš manyčiau, kad labai geras pasiūlymas, bet reikėjo iškart, svarstant pirmą kartą. O dabar, kadangi atėjome iki šios ribos, tai mes nedarykim, o pavedam Prekybos ir pramonės ministerijai, kad jie tikrai pasižiūrėtų tas įmones, kurioms reikia skelbti bankrotą, paskelbtų, o toms įmonėms, kurioms reikia padėti, - padėtų. Ir ką reikia padėti, ir kaip padėti. O kitas įmones pagal šį įstatymą bus greičiau... Mes Ekonomikos komitete... yra ministerijos prašymas, kad jos pateiktų visą medžiagą, kaip joms padėti. Ir šiandien, aš manau, reikia balsuoti už tuos du pateiktus punktus, ir baikim šį klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad mokesčio atidėjimo klausimas nėra išspręstas tiek teoriškai, tiek ir praktiškai. Ši priemonė šalies įmones suskirsto į geras ir blogas. Mat nėra galimybių atidėti mokesčius, t.y. dotuoti visus norinčius. Čia, tiesa, su sąrašo korektūra gal šiek tiek padėtis pasitaisys, tačiau vis tiek nevisiškai klausimas bus išspręstas. Nenumatytos galimybės sekti, kaip efektyviai panaudojamas mokesčio atidėjimas. Kai įmonės, kurioms atidėti mokesčiai, bankrutuoja, tai rodo, kad ši priemonė buvo joms neefektyvi ir mažai reikalinga. Nematydamas mokesčio atidėjimo objektyvumo, analizės ir kontrolės mechanizmo, aš susilaikysiu priimant šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai gaila. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Aš noriu dar kartą paaiškinti: toms įmonėms, kurioms buvo atidėta iki gegužės 15 d., jų buvo labai nedaug, ir aš noriu visiems kolegoms patvirtinti ir klausytojams, kad tos įmonės pradėjo mokėti į biudžetą mokestį, atsiskaitė su "Sodra" ir taip toliau. Tai labai gerai seka Finansų ministerija. Ir jeigu jos neįvykdo šių reikalavimų, tuoj pat sutartis nutraukiama. Tai ko jūs bijote ir ką jūs čia kalbat apie tai? Tą galima labai lengvai padaryti. Bet mes tęsiam visą mėnesį. Tikrai, yra pavyzdys, kaip visi mulkinami ir nedaroma mūsų Seime. Man labai, labai gaila. Aš siūlau balsuoti ir toliau nekalbėti apie tai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gerbiamasis V.Šumakaris nesuprato mano pasiūlymo, todėl dar kartą noriu paaiškinti: iš tikrųjų Pramonės ir prekybos ministerija, kuri gegužės mėnesį sudarė tą programą, kurios dar gali nukelti, dalis įmonių - 3 ar 5 - jau nebegali nukelti. Vadinasi, iš tikrųjų sudaryti tokį stabilų sąrašą yra neįmanoma, nes padėtis yra labai sudėtinga, ir viskas. Todėl mano pasiūlymas buvo, kad mes, Seimas, turim kontroliuoti biudžeto vykdymą. O Vyriausybė turėtų teisę pati, kad nepriskaičiuotų beprasmių, didelių delspinigių, kad svyruoja tas... vienos turi galimybę išlįsti, kitos jau skęsta, - kad šiai operatyvinei veiklai Vyriausybė turėtų "lengvesnes" rankas. Aš jums garantuoju, 1996 m. vėl jūs turėsite grįžti prie sąrašo. Ir ko čia prie to sąrašo kasdien grįžti? Bet šitas įstatymas, kaip toks, jis vėl dalinai 5 tik mėnesius "išskleidžia" problemą. Todėl manyčiau, kad būtų gerai, kad vėliau galbūt mes priimtume tą mano nuostatą. Šiandien pritariu, kad priimtume taip, kaip yra, nes labai sunku išaiškinti čia visai salei.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Šitie visi ginčai, teisingai, yra turbūt nereikalingas laiko gaišinimas. Ir štai kodėl: ar mes norim, ar nenorim padėti atsikelti mūsų pramonei? Tai yra bendra nuostata. Toliau. Jeigu mes nutariam ir manom, kad yra būtina padėti pramonei greičiau atsikelti ant kojų, tai kodėl mes norim bet kokiais, tokiais visokiais pasipasakojimais ir taip toliau šitą procesą trukdyti? Aš nemanau ir niekada nemanysiu, kad tai jau išspręs visas problemas iki vienos. Tikrai taip nebus. Laikas ir įmonių veikla padiktuos, ką reikia toliau daryti. Todėl aš manyčiau, kad vietoj tų ilgų debatų, kurie dabar yra ir jie visiškai beprasmiai, priimkim, ir tegu įmonės dirba.
PIRMININKAS. Visi, norėję pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, pasisakė. Dabar prašau registruotis. Balsų skaičiavimo grupės narius prašau užimti savo vietas ir pasirengti darbui.
Posėdyje dalyvauja 51 Seimo narys.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu" pakeitimo ir papildymo", prašau pakelti rankas. Po vieną, gerbiamieji Seimo nariai, ranką, po vieną.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 35 Seimo nariams balsavus už ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu" pakeitimo ir papildymo" priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, rytinis posėdis baigtas.