Aštuonioliktasis posėdis
1995
m. spalio 17 d.
Svarstyti klausimai:
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
Nutarimo "Dėl Lietuvos muzikos akademijos statuto" projekto (pateikimas) |
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
Nutarimo "Dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo" projektas (priėmimas) |
|
9. |
|
|
10. |
Įstatymo "Dėl labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (pateikimas) |
|
11. |
|
|
12. |
|
|
|
Seimo narių pareiškimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vyriausybės pusvalandis (95.10.17)
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį posėdį. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 42 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą L.M.Stankevičių. Vyriausybės pusvalandis. Prašom, gerbiamasis ministre, tarti įžanginį žodį. Po to yra užsirašę paklausti 5 Seimo nariai. Dar galės, kiek spės, paklausti iš salės.
L.M.STANKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, visai neseniai, turbūt prieš porą ar trejetą mėnesių, taip pat buvau šitoje tribūnoje ir bandžiau paaiškinti, ką daro Vyriausybė, vykdydama valstybės valdymą ir savivaldybių reformą.
Norėčiau iš pradžių paminėti keletą įžanginių momentų. Noriu pasakyti, kad mūsų pastangomis.... mes baigiame rengti tolesnio valstybės valdymo ir savivaldybių problemų sprendimo koncepciją, kuri įvertintų jau esančius įstatymus, jų naudojimo praktiką. Tą koncepciją mes pateiksime Vyriausybei tvirtinti, ją paviešinsime ir aš tada pakviesiu visas politines jėgas padiskutuoti, nes valstybės kūrimas - mūsų bendras reikalas.
Keletas žodžių dėl savivaldybių. Ką mes dabar akcentuojame? Seimui priėmus atitinkamas įstatymų pataisas, Vyriausybė priėmė sprendimą pratęsti savivaldybių nuosavybės formavimo terminus ir bent jau per porą, trejetą metų tikrai Lietuvoje suformuoti pagrindines nuosavybės rūšis: privačią nuosavybę, municipalinę nuosavybę ir valstybės nuosavybę. Be to, mūsų supratimu, labai svarbu spręsti ir (apie tai daug kalbama) savivaldybių finansų formavimo problemas. Tai sudėtinga problema. Ir mes... čia padeda mums UNDP, mes esam sudarę grupę, kuri rengia naujus savivaldybių biudžetų formavimo principus, kurie būtų formuojami vadovaujantis nuosavomis pajamomis, skirtomis savivaldybėms, ilgalaikiais normatyvais, jeigu tai yra atskaitymai, pajamų išlyginimo kriterijais ir pajamų išlyginimu ir specialiomis subsidijomis, esant reikalui, savivaldybėms. Ši koncepcija ir šitie pasiūlymai iš esmės jau yra ir svarstomi. Jie taip pat buvo pateikti ir Savivaldybių asociacijai, jiems iš esmės pritarta. Tačiau mes apgailestaujame, kad nesuspėjome iki 1996 m. biudžeto formavimo. Todėl mes tarėmės kartu su Savivaldybių asociacija galbūt iki ateinančių metų kovo mėnesio parengti visą įstatymų paketą, kadangi reikės pakeisti ir Biudžeto sandaros įstatymą, ir atskirų mokesčių įstatymus, ir normatyvų įstatymą, parengti įstatymų paketą, kad 1997 m. savivaldybių biudžetas būtų formuojamas vadovaujantis naujais principais.
Spręsdami savivaldybių finansines problemas, kurios yra labai svarbios, mes taip pat susitarėme su Pasaulio banku, kad bus išanalizuotos galimybės sudaryti kredito fondus, panašiai taip, kaip, sakysime, yra Prancūzijoje, yra Savivaldybių kredito unija, kad per kreditą būtų galima spręsti kai kurias ilgalaikes savivaldybių problemas, žinoma, suteikiant valstybės garantijas šiems kreditams. Jau šią savaitę pradedam derybas su Pasaulio banko atstovais. Aš manau, kad artimiausiu metu ši problema bus išspręsta, galbūt jau ir kitais metais mes galėsime vykdyti šitas funkcijas.
Mes turime daug darbų ir galiu tiesiai pasakyti, kad ne viską spėjam, daug ką jau turėjom padaryti vakar. Aš nenoriu visiškai teisintis tuo, kad ministerijoje apskritai yra tik 38 žmonės ir mums iš tiesų labai sunku, tačiau artimiausiu metu mes pateiksime pasiūlymus dėl naujų savivaldybių formavimo, nes, mano supratimu, ateityje, subrendus ekonominėms ir socialinėms sąlygoms, savivaldybių turėtų būti daugiau, negu dabar yra, ir galbūt gal ir netolimoje ateityje transformuoti apskritis į aukštesnio lygio savivaldybes. Taip, kaip tai yra numatyta Europos standartuose.
Taip pat noriu pasakyti, kad intensyviai dirbame formuodami savivaldybių informacijos sistemą, kuri būtų susieta su valstybine informacijos sistema. Tokia sistema jau instaliuota septyniose savivaldybėse ir aš manau, kad kitais, arba 1996-1997 metais, mes baigsime šitos sistemos formavimą, kadangi tai vis dėlto nepigiai ir kainuoja.
Manau, kad toliau tobulinant savivaldybių klausimus... kuriuos turėtų spręsti savivaldybės, galbūt ir kitais metais, jeigu gausime bendrą visų pritarimą, matyt, reikėtų inicijuoti ir savivaldybių funkcionavimo terminų pratęsimą, nes savivaldybių išrinkimas tik dvejiems metams, mūsų supratimu, labai riboja savivaldybių galimybes spręsti savivaldos problemas.
Noriu pasakyti, kad taip pat nuolat gerėja mūsų santykiai su Savivaldybių asociacija, mes surandam kalbą. Ir Vyriausybė inicijavo tokio nuolatinio komiteto sudarymą, kuriame paritetiniais pagrindais atstovaujama Savivaldybių asociacijai ir Vyriausybei. Vyriausybė įgaliojo ten atstovauti mane, finansų ministrą, žemės ūkio ministrą ir statybos ir urbanistikos ministrą. Pirmininkauti šiam komitetui paritetiniais pagrindais įpareigotas aš iš Vyriausybės pusės ir ponas A.Vidūnas, kaip asociacijos prezidentas. Aš manau, kad tokio komiteto sudarymas leis mums iš anksto apsispręsti ir diskutuoti tuos klausimus, kurie gali iškilti rengiant įstatyminę bazę tiek savivaldybių, tiek valstybės reformos pagrindu.
Ir paskutinis. Mes daug dėmesio skiriam tam, kad vis dėlto būtų suformuota valstybės ir savivaldybės valdininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Čia kartu mes dirbame su Savivaldybių asociacija. Iš esmės jau yra nutarta, kad toks centras bus organizuotas Druskininkuose, ir čia mes turime pasirašę sutartį su Danijos vidaus reikalų ministerija, kuri žada mus paremti ir pasidalydama idėjomis, ir materialiai.
Tai gal tiek trumpai. Dabar aš pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad pagal Seimo statuto 211 straipsnį klausimų trukmė negali viršyti vienos minutės, atsakymas į vieną klausimą negali viršyti dviejų minučių. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius klausia.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, devynių mėnesių Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetai įvykdyti, tačiau nėra šalies savivaldybės, kuriai netrūktų lėšų. Tas trūkumas pagal savivaldybes svyruoja nuo 2 iki 22 mln. Lt jau padarytoms išlaidoms apmokėti. Vienų savivaldybių įsiskolinimas tęsiasi nuo ankstesnių metų, kitoms šiais metais per tris ketvirčius įsiskolinta 38,3 mln. Lt. Norėčiau paklausti, ar bus šiais metais bandoma atsiskaityti su savivaldybėmis, įskaitant ankstesnių metų įsiskolinimus joms, ar bus siekiama išsiaiškinti tikrą jų finansinę padėtį? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pradėti nuo antrosios klausimo dalies, kad tai išsiaiškinti būtina. Noriu pasakyti Seimo nariams, kad rengiamas 1996 m. biudžeto patikslinimas. Jis mėnesio pabaigoje bus pateiktas svarstyti Seimui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, kai buvo formuojamos apskritys, ir Vyriausybės atstovai, Vyriausybės nariai buvo tos nuomonės (ir tai yra užfiksuota), kad apskritys ir jų administracija, jų aparatas kuriamas ministerijų biudžeto sąskaita, kad mažės ir ministerijų funkcijos, mažės išlaidos, mažės etatų ir visas darbas, kiek įmanoma ir kas reikalinga, bus perkeltas į apskritis arčiau žmonių. Kol kas, kalbėkime atvirai, mes matome, kad iš tiesų to reikia, plečiasi apskričių etatai, didėja lėšos, tai suprantama, bet kita vertus, ministerijų nei funkcijos, nei etatai, nei lėšos kol kas nemažėja. Ar ilgai tęsis toks laikotarpis ir kada bus įvykdyti tie įsipareigojimai, kurie buvo teikti?
L.M.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau atsakyti pradėdamas nuo to, kad jau steigiant apskritis dalis apskričių aparatų (dabar apskrityse dirba apie 300 žmonių, įskaitant ir aptarnaujantį personalą), didesnioji dalis šitų etatų jau yra suformuota ministerijų sąskaita. Nes kai buvo tikslinami savivaldybių ir ministerijų biudžetai, tai ministerijose buvo panaikinta 210 etatų. Šita suma buvo atiduota apskritims. Tai pirma.
Antra. Jeigu kalbėtume apskritai dėl funkcijų decentralizavimo, tai jūs žinote, kad yra Seimo nutarimas, ir Vyriausybė turi pateikti programą per dvejus metus perduoti atitinkamas funkcijas iš ministerijų į apskritis. Tokia programa yra parengta, rytoj ji svarstoma Vyriausybės posėdyje, po to ji bus pateikta Seimui atitinkamai patikslinant 1996 m. biudžetą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau jums užduoti tokį politinį klausimą jau vien dėl to, kad savivalda yra politinė programa. Jūs turbūt pats žinote, kad savivalda šiuo metu pas mus yra taip iškreipta, jog iš esmės jos nėra. Po to, kai nelaimėjo savivaldybėje LDDP, buvo priimtas Valdininkų įstatymas, pagal kurį labai sunku atleisti netgi korumpuotą valdininką. Buvo atimta žemė iš savivaldybės kompetencijos, ir tie žmonės, kurie yra arčiau jų, svarsto svarbiausius jų klausimus. Dabar taip nėra. Kuriamas toks imidžas, kad savivaldybės kaltos dėl visų žmonių bėdų. Ar jūs manote, kad šiuo metu įmanoma, esant politinei valdžiai tokiai, kokia ji Lietuvoje yra, na, sakykim, tikra demokratinė savivalda? Ar jūs ką nors darote...
PIRMININKAS. Klausimui skirtas laikas baigėsi.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau pradėti nuo to, kad mes norim ar nenorim, turim vykdyti įstatymą, kurį priėmė garbusis Seimas, nustatęs savivaldybės kompetenciją. Man atrodo, kad ji yra pakankamai apribota. Galima ginčytis ir, žinote, šitas ginčas, mano supratimu, tęsiasi visose valstybėse ir daug metų, kur ta valdžia turi būti. Tačiau, mano supratimu, pirmas žingsnis savivaldai dabar jau yra padarytas.
Jeigu jūs kalbate apie žemę, tai aš galėčiau (žinoma, tai užtruktų ilgiau negu man skirtos dvi minutės) pasakyti, kad ten, kur tarnybos perėjo į apskritį, dabar kur kas labiau paspartėjo žemės grąžinimo, nuosavybės atstatymo ir visi kiti reikalai. Jeigu reikia, tai būtų galima pateikti raštiškai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Pone ministre, 1995 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr.1253 "Dėl B lygio valdininkų priėmimo į valstybės valdymo tarnybą konkurso ir egzaminų tvarkos patvirtinimo" Vyriausybė nustatė konkurso ir egzaminų tvarką, kurios 29 punkte leidžiama Vyriausybės atstovui apskrityje ne ginčo tvarka panaikinti savivaldybės administratoriaus sprendimus, priimtus dėl konkurso ir egzaminų komisijos sprendimo. Aš visiškai pritariu jūsų pasakymui, kad reikia laikytis priimtų įstatymų. Tai štai Vyriausybės atstovui įstatyme tokių galių niekas nesuteikia. Be to, ši nuostata yra priešinga Konstitucijos 124 straipsniui, kuriame nustatyta, kad savivaldybių vykdomųjų organų bei jų pareigūnų aktai ar veiksmai gali būti skundžiami ir, savaime suprantama, naikinami tik teisme. Norėčiau jūsų komentaro šiuo klausimu, kodėl Vyriausybės atstovui suteikiama teisė naikinti savivaldybės pareigūnų priimamus sprendimus.
L.M.STANKEVIČIUS. Šiuo klausimu aš norėčiau pakviesti į profesionalią diskusiją ir esu pasiruošęs diskutuoti su Seimo nariu. Mes buvom susirinkę su teisininkais ir čia, jeigu taip galima pasakyti, galima įžiūrėti teisinį kazusą tarp Valdininkų įstatymo ir Vyriausybės atstovų įstatymo. Tarp kitko, jeigu jau būčiau visai atviras, tai šitą formuluotę į šiuos nuostatus pasiūlė Savivaldybių asociacija. Aš nenoriu pasakyti, kad tai turi būti įstatymas. Mes pasiruošę dar kartą peržiūrėti šitą nuostatą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, kada, jūsų nuomone, bus pasirašyta Europos savivaldos chartija? Ir ką žada daryti Vyriausybė, kad būtų atlyginta praeitais metais pasilikusi Vyriausybės skola savivaldybėms 120 mln. litų? Ar žada Vyriausybė atpalaiduoti savivaldybes nuo tos problemos, pavyzdžiui, kad Finansų ministerija tiesiogiai atsiskaitytų su Energetikos ministerija? Nes tas tarpininkas - savivaldybė, man atrodo, šiuo atveju visiškai nereikalingas.
L.M.STANKEVIČIUS. Dėl skolų. Aš noriu pasakyti, kad yra sudaryta darbo grupė prie Vyriausybės ir ji ieškos sprendimų, ką daryti su šitom skolom. Aš noriu jus ir save nudžiuginti, kad tos skolos nuolatos mažėja.
Dabar dėl Savivaldybių chartijos. Tokie pasiūlymai Seimui rengiami ne tik dėl Europos savivaldybių chartijos, bet ir dėl Madrido konvencijos dėl pasienio savivaldos institucijų bendradarbiavimo. Šitie abu tarptautiniai dokumentai bus pateikti kartu. Taip pat noriu pasakyti, kad ministerija inicijavo per 20 įstatymų ekspertizę Europos bendrijos specialistams, kurie galėtų mums rekomenduoti, ką reikėtų keisti arba tikslinti mūsų įstatymuose, integruojantis į Europą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, jūsų ministerija vadinasi Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija. Kaip matote, didelis akcentas yra valdymo reformoms. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs žadate atgaivinti pramonės įmonių veiklą žemės ūkyje, kaimo gyvavimą? Ar ruošiate kokias nors reformas ir kaip jūs žadate atgaivinti miestą ir kaimą? Dėkoju.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš dėkoju už klausimą, bet, mano supratimu, tai visos Vyriausybės problema, o ne tik mūsų ministerijos, nes tai yra ir ekonominių įstatymų, ir socialinių įstatymų problema. Aš negaliu pretenduoti į buvusią liaudies ūkio tarybą, kuri tvarkytų visus šituos reikalus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis ministre, pagal jūsų vadovaujamos ministerijos nuostatus jūs vadovaujate Vyriausybės atstovams apskrityse. Jie turi teisę sustabdyti savivaldybių sprendimus, jeigu šie neatitinka įstatymų. Kaip dažnai būna, kad šie asmenys neatlieka savo funkcijų, nes neretai, ypač Vilniaus apskrityje, tokie įstatymai pažeidžiami ir ilgai nesustabdoma?
L.M.STANKEVIČIUS. Aš norėčiau, kad būtų konkrečiai pateikti skaičiai ir faktai, nes taip bendrai atsakyti aš negaliu. Mūsų ministerija administraciniu požiūriu nevadovauja Vyriausybės atstovams. Mums pavestas toks metodinis bendradarbiavimas su Vyriausybės atstovais. Nuostatos yra, bet tik metodinis vadovavimas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis ministre, po šių savivaldybių tarybų rinkimų aš pastebėjau, kad į jas atėjo nemažai žmonių, kurie tiesiog stokoja elementariausių valdymo žinių. Man atrodo, kad ypač trūksta teisinių žinių, žmonės dažnai nesiorientuoja įstatymuose. Jūs kalbėjote apie tai, kad bus sukurtas centras valdininkams mokyti. Sakykite, kokio lygio savivaldybių valdininkus mokysite? Ar bus mokomi merai, jų pavaduotojai ir kiti žmonės savivaldybėse?
L.M.STANKEVIČIUS. Bus pasiūlyta mokytis arba tobulinti savo žinias ir merams, įskaitant visus tarnautojus, kurie patenka į valstybės tarnybos lygį taip, kaip numatyta įstatyme.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamasis ministre, jau daug metų kalbame apie tai, jog Rytų Lietuva kada nors sulauks specialios vystymosi programos. Praėjusiais metais lyg ir buvo paskelbtas konkursas institucijų, kurios tą programą parengtų. Kokia šios programos būklė ir ką planuoja Vyriausybė, kad šitos kalbos būtų realizuotos? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Aš noriu apsakyti, jog praeitais metais tikrai buvo priimtas Vyriausybės sprendimas, kad būtina sudaryti tokią specialią programą Rytų Lietuvai. Tokia programa iš esmės jau parengta, tiesa, dar oficialiai ne Vyriausybė, bet mūsų ministerija ją gavo praeitą savaitę. Aš manau, kad ją būtų galima plačiai apsvarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Gerbiamasis ministre, daugelis savivaldybių dėl lėšų trūkumo nutraukė pagalbą socialinės infrastruktūros objektams, t.y. kultūros namų, vaikų darželių, pirčių funkcionavimui. Jie uždarinėjami, o ypač kaime. Mano klausimas būtų: ar yra šiais metais skirta lėšų iš biudžeto savivaldybėms infrastruktūrai, t.y., kaip minėjau, pirčių, kultūros namų, vaikų darželių bei kitų objektų funkcionavimui palaikyti?
L.M.STANKEVIČIUS. Kiek aš suprantu, šių metų savivaldybių biudžetai buvo sudaryti vadovaujantis Seimo patvirtintais normatyvais. Kiek jie atspindėjo poreikius, tiek savivaldybėse numatyta lėšų. Aš negaliu pasakyti, kad savivaldybės turi per daug lėšų, bet biudžetai buvo suformuoti vadovaujantis Seimo patvirtintais normatyvais.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Pone ministre, koks jūsų požiūris į Vilniaus rajono savivaldybės savavaliavimą atleidžiant lietuvių tautybės žmones iš pareigų? Ar jūs numatote imtis kokių nors priemonių tai padėčiai ištaisyti?
L.M.STANKEVIČIUS. Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad aš, kaip ministras, deja, negaliu imtis kokių nors priemonių, nes neturiu tam teisių. Bet šiandien kalbėjau su Vyriausybės atstovu ir žinau, kad savivaldybei įteikti atitinkami dokumentai, reikalaujantys panaikinti savivaldybės sprendimą. Kitu atveju bus pradėtas teisminis procesas taip, kaip suteikta tam teisė Vyriausybės atstovui.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis ministre, jūs dažnai pavaduojate premjerą. Paprastai, kai ministrai stovi šioje tribūnoje, tarp jų ir jūs, aš pastebėjau, pranešimo metu visą laiką žiūrite į dešiniąją pusę. Ar...
L.M.STANKEVIČIUS. Kad iš ten klausia.
G.A.PAVIRŽIS. Ne klausimai, o kai buvo pranešimas. Labai būtų malonu, kad jūs savo žvilgsniu pamalonintumėte ir kairiąją pusę. Mano klausimas būtų toks rimtesnis. Kokia padėtis dėl Vilniaus, kaip sostinės, įstatymo ir šio įstatymo rengimo eiga? Ar jūs galite pasakyti? Vilniaus, kaip sostinės.
L.M.STANKEVIČIUS. Dėl Vilniaus miesto. Turiu pasakyti, kad šito įstatymo rengimas užsitęsė. Mes buvom susitarę su Vilniaus miesto savivaldybe, kad ji bus pagrindinis šito įstatymo rengėjas ir iniciatorius. Tačiau praėjus pusei metų pasirodė, kad ten nieko nepadaryta. Dabar mes patys, mūsų ministerija, rengiam šitą įstatymą ir jį baigiam rengti. Aš manau, kad artimiausiu metu (tiesa, mes dar turėsime nustatyta tvarka apsvarstyti Savivaldybių asociacijoje) pateiksime jį Seimui. Aš tik noriu pasakyti, jog į šitą įstatymą neturėtų būti žiūrima kaip į iliuziją, kad Vilniaus miestas turės kažkokias labai dideles išskirtines teises. Aš neseniai buvau vieną dieną Madride ir buvau susitikęs su meru. Jis iš esmės vadovaujasi savivaldos įstatymu ir turi vienintelę privilegiją (gal čia nelabai kaip nuskambės), bet turi vienintelę privilegiją - priimti aukštus užsienio svečius.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Pone ministre, į mano klausimą jūs iš esmės jau pradėjote atsakinėti. Man, kaip senam vilniečiui, atstovaujančiam vilniečius šiame Seime, labai rūpi Vilniaus gerbūvis, statybos ir visi reikalai, pradedant nuo šiukšlių ir baigiant aukštuoju mokslu. Aš žinau, kad šioje sesijoje turbūt bus priimtas Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, įstatymas. Jis dabar yra rengiamas ir šlifuojamas. Kaip jūs galvojate, ką galima tokio geresnio įrašyti į šį įstatymą, kad Vilnius, kaip sostinė, tikrai būtų gražesnis, turtingesnis, kad vis dėlto išsiskirtų iš kitų miestų Lietuvoje? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Gal truputį grįždamas atgal aš norėčiau pasakyti, kad tiek Vilniaus, tiek kitų savivaldybių gerbūvis priklausys nuo to, kaip bus formuojami jų biudžetai. Aš minėjau, kad bus patikslinta apmokestinamoji bazė, nuo jos bus skaičiuojami atitinkami normatyvai. Aš manau, kad Vilnius ir naujame šitame įstatyme (aš nenorėčiau garsinti skaičių, nes jie dar yra projektuojami)... Bet atskaitymai arba normatyvai Vilniaus miestui turėtų būti pakoreguoti, atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto tai yra sostinė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis ministre, jūs čia gražiai išdėstėte valdymo dekoncentracijos programą, kurią numatoma per 2-3 metus gražiai, nuosekliai, tvirtai įgyvendinti. Aš, žinoma, pritariu tokiems nuosekliems žingsniams. Bet jūs paminėjote be valstybinės ir privačios nuosavybės dar trečią nuosavybės formą, o Konstitucijoje to nėra. Kaip jūs numatote tai įgyvendinti?
L.M.STANKEVIČIUS. Jeigu nekeistume Konstitucijos, tai savivaldybei Vyriausybė gali perduoti naudotis turtu patikėjimo teise.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų dėl sveikatos apsaugos savivaldybėse. Dabar galvojama, kad pirminę medicininę pagalbą turėtų finansuoti savivaldybės. Tai čia yra klausimas, kaip ją atskirti nuo antrinės medicininės pagalbos, kadangi jos yra labai susiję, o šita jau būtų finansuojama visai iš kitų šaltinių. Kaip jūs žiūrite į šituos projektus ir kokia jūsų nuomonė dėl sveikatos apsaugos savivaldybėse?
L.M.STANKEVIČIUS. Aš turiu pasakyti, kad iš karto po Sveikatos įstatymo priėmimo labai atsargiai pasižiūrėjau į tai, kas yra numatyta savivaldybių ir apskričių įstatymuose. Aš sakau atvirai, kad pirmiausia turėtų susitarti sveikatininkai, kas tai yra pirminė, antrinė ir tretinė sveikatos apsauga. Aš pasisakiau griežtai, ir šito programoje nėra. Mes dabar nepasiruošę siūlyti draskyti tą vadinamąją pirminę ir antrinę sveikatos apsaugą, kadangi rajone tai yra vienas kompleksas, t.y. ligoninė, yra greitoji pagalba, yra poliklinika, yra felčeriniai punktai. Todėl savo programoje, kurią siūlysim Seimui, ir, manau, rytoj Vyriausybė jai pritars, mes nesiūlome šitos sistemos perduoti apskritims, o palikti jas savivaldybėse, kaip ir yra.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt girdėjote apie Kėdainių rajono spalio 12 d. priimtą sprendimą, kuriuo jie kreipiasi į Seimą, kad būtų panaikintas Vyriausybės nutarimas dėl netinkamų naudoti pesticidų tvarkymo Lietuvos Respublikoje programos vykdymo. Ir jeigu Seimas šio nutarimo neatšauks, jie pasiruošę kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo. Aš norėčiau, kad jūs pakomentuotumėte tokį tarybos sprendimą. Ir kaip galima jiems laimėti teisme? Ačiū.
L.M.STANKEVIČIUS. Kaip laimėti teisme, žinoma, aš pakomentuoti negaliu. Tai yra teismo prerogatyva. Vis dėlto reikia ieškoti būdų, kaip šitą problemą išspręsti. Mes gi negalime ir neturime galimybių kažkur išvežti, kažkur išsinuomoti kažkokią teritoriją, kurioje būtų galima šitai padaryti. Kiek aš žinau, kai ši problema buvo svarstoma Vyriausybėje, Gamtos apsaugos ministerija, gamtosaugos specialistai teigė, kad tai neturėtų didelės įtakos aplinkai. Bet dabar ši problema būtų sudėtingesnė, jeigu mes nieko nedarytume. Reikia ieškoti būdų, kaip šitai padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės pusvalandis baigėsi. Dėkoju gerbiamajam ministrui M.Stankevičiui.
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 2-2 klausimą - Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektą ir jį lydintį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo projektą. Dėl pirmo projekto kalbėti užsirašė Seimo narys A.Kunčinas. Kviečiu į tribūną.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu pasakyti, kad turbūt niekas šioje salėje neabejoja šio įstatymo svarba. Turbūt ta svarba yra nusakyta šio įstatymo 1 straipsnyje. Kadangi šiuo įstatymu numatoma sudaryti teisinį pagrindą saugiam, atviram ir efektyviam vertybinių popierių rinkos funkcionavimui, siekiant maksimaliai apsaugoti visų investitorių interesus bei užtikrinti konkurenciją tarp šios rinkos dalyvių. Todėl visiškai pritardamas šio įstatymo svarstymui, aš manau, kad galima jam pritarti iš esmės. Tačiau vis dėlto kai kurie šio įstatymo momentai kelia abejonių. Aš norėčiau pasidalyti savo nuomone su jumis.
Visų pirma remiantis šiuo įstatymu, numatoma įsteigti vertybinių popierių komisiją, ir tai yra visiškai logiška. Tačiau, mano galva, jai turbūt yra suteikiamos vis dėlto pernelyg didelės teisės. Dažnai šios teisės prilygsta tiesiog prokuratūros ar mokesčių inspekcijos teisėms, o tuo tarpu atsakomybė vertybinių popierių komisijai iš esmės lieka nenumatyta. Dėl to aš manyčiau, kad iki šio įstatymo priėmimo būtina pateikti alternatyvas, kurios vis dėlto aiškiau nustatytų ir apribotų šios vertybinių popierių komisijos teises.
Dabar konkrečiai. Šio įstatymo 30 straipsnyje yra teigiama, kad vertybinių popierių komisiją steigia ir likviduoja Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu. Sakyčiau, lyg tai viskas normalu, tačiau jau kitame, 31 straipsnyje, yra teigiama, kad vertybinių popierių komisijos pirmininką ir narius skiria Respublikos Prezidentas penkeriems metams, tris kandidatus siūlo Vyriausybė ir du - Lietuvos bankas. Tai aš noriu paklausti: koks gi tuomet lieka vaidmuo Lietuvos Respublikos Seimui, kuris praktiškai yra nušalinamas nuo šios vertybinių popierių komisijos sudarymo? Manyčiau, kad šiuo klausimu reikėtų vis dėlto formuluoti alternatyvą. Ir formuojant šią komisiją Seimas taip pat turėtų tarti savo žodį: kokį modelį pasirinkti, ar kaip daroma Lietuvos banko tarybos formavimo ar kitais atvejais, čia galima diskutuoti. Tačiau, be jokios abejonės, tvirtinant vertybinių popierių komisijos sudėtį tam tikra dalis turi tekti ir Seimui.
Toliau dėl atskirų straipsnių. 31 straipsnio trečiojoje dalyje yra numatoma, kad vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir komisijos nariai savo kadencijos metu gali būti atleisti iš pareigų tik jų pačių prašymu, taip pat įsigaliojus teismo nuosprendžiui, kuriuo jie teisiami už nusikaltimą ar šiurkščiai pažeidus atitinkamą etikos kodeksą. Manyčiau, kad tai yra labai griežta norma, užtikrinanti galimybę savarankiškai dirbti vertybinių popierių komisijai. Tačiau aš vis dėlto nemanau, kad vien tokių normų užtenka. Matyt, būtina numatyti ir kitokius atvejus, kada šios komisijos nariai gali būti atleidžiami.
Dabar apie teises, kurias nusako 32 straipsnis. Aš kaip minėjau, tų teisių yra labai daug. Kai kurios jų vis dėlto kelia abejonių. Pavyzdžiui, toks punktas, pažymėtas raide K, teigia: "atlieka kitus veiksmus, kurie, komisijos nuomone, yra būtini įgyvendinant šį įstatymą". Tai yra labai neapibrėžta įstatymo norma. Vertybinių popierių komisija gali gana laisvai traktuoti šio straipsnio dalį, numatydama ir tokias funkcijas, kurios gali būti tiesiog nesuderinamos su kitais įstatymais.
Toliau. Šio įstatymo 37 straipsnyje yra nusakomos vertybinių popierių komisijos teisės, nagrinėjant vertybinių popierių rinkos funkcionavimą reglamentuojančius norminių aktų pažeidimus. Tai vėlgi šios vertybinių popierių komisijos funkcijos labai dažnai dubliuoja prokuratūros ir mokesčių inspekcijos teises, kadangi jai suteikiamos labai didelės galimybės. Ypač, manyčiau, reikėtų patikslinti tokius išsireiškimus, kuomet galima vykdyti patikrinimą, ar asmuo ketina pažeisti šį įstatymą. Na, atleiskite, vertinti ketinimus, kaip sakoma šio straipsnio pirmojoje ar antrojo straipsnio a dalyse, taip pat numatoma priimti tam tikras sankcijas dėl numatomo padaryti pažeidimo. Turbūt kas šiek tiek susipažinęs su teise, tai žino, jog yra kalbama apie pažeidimus ar nusikaltimus, o apie ketinimus ir numatomus daryti pažeidimus- tai turėtų būti reglamentuojama kitokiu būdu.
Panašiai būtų galima pasakyti ir apie 38 straipsnio pirmąjį a ir b punktus, ir...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kiek jums dar laiko reikėtų?
A.KUNČINAS. Dar 3 minučių, jeigu galima?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas kalbėtų dar 3 minutes? Nėra prieštaraujančių? Prašom. Tik 2 minutes. Prašom kalbėti.
A.KUNČINAS. 2 minutes. Ačiū. Tai aš pirmu klausimu baigiau. Antras klausimas. Kiek Lietuvoje turėtų funkcionuoti vertybinių popierių biržų? Įstatymas numato galimybę steigti neribotą skaičių vertybinių popierių biržų, tačiau tai yra diskutuotinas klausimas. Suprantama, kad viena birža - tai yra šioks toks monopolis. Dauguma Europos šalių padarė išvadą, kad būtina formuoti vieną biržą šalyje, ir už tai pasisako įvairūs užsienio ekspertai, kurių medžiaga jums yra pateikta. Turbūt kyla klausimas: ar reikėtų tų klaidų ir bandymų metodų, kurį praeina kiekviena šalis atskirai, ar pasinaudoti tų šalių patyrimu, kurios vis dėlto nusprendė, kad efektyviausiai veikia vienos biržos modelis. Manyčiau, kad vis dėlto šiuo klausimu reikėtų rimtai diskutuoti apie galimybę veikti kelioms vertybinių popierių biržoms ar vienai, kaip šiuo metu yra. Jeigu vis dėlto būtų apsistota prie to modelio, kad gali veikti kelios vertybinių popierių biržos, tuomet tektų atsisakyti, manyčiau, to straipsnio, 21 straipsnio, kuriame teigiama, kad biržas registruoja vertybinių popierių komisija, kurios atsakomybė, kaip minėjau, yra labai maža. Aš vis dėlto siūlyčiau pasisakyti už alternatyvą, kad vertybinių popierių biržas, jeigu būtų nuspręsta steigti kelias biržas, jas registruoti, kad šiuo atveju sprendimą dėl biržų registravimo priimtų bent jau Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl Civilinio proceso kodekso pataisų kviečiu pasisakyti Seimo narį P.Vitkevičių. Po to prašysim kalbėti pranešėją - gerbiamąjį ministrą. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Civilinio proceso kodekso pataisų yra, sakyčiau, toks redakcinis nesusipratimas. Mes šitą klausimą svarstėme komitete. Esmė yra tokia: prašo suredaguoti 372 straipsnį: pakeisti 372 straipsniu 19 straipsnį, nes čia išeina iš to Vertybinių popierių įstatymo. Iš tikrųjų tai čia yra klaida. Dabar jau yra du galiojantys 372 straipsnio 19 ir 20 punktai. Todėl galima papildyti, kaip projekte rašo, ne 19 punktu, o reikia papildyti jau 22 punktu atitinkamai pakeičiant numeraciją. Panašiai ir dėl Civilinio proceso kodekso 373 straipsnio papildymo. Šis straipsnis turi jau 17 punktų. Todėl jį galima papildyti ne 15 punktu, kaip rašoma, bet 18 punktu. Kodėl taip gaunasi? Todėl, kad pagrindiniame įstatyme, šitame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, nepažymimi mūsų Seimo priimti pakeitimai. Todėl taip ir gaunasi. Kas seka, tas tiktai gali susekti šitą dalį. Mes komitete svarstėme ir nutarėme atitinkamai keisti ne tuos, o tuos straipsnius. Praktiškai čia yra techninis dalykas. Aš prašyčiau pritarti tokiam mūsų patikslintam daugiausia redakcinio pobūdžio projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį finansų ministrą R.Šarkiną. Po pranešėjo kalbos spręsime, ar pritarti šiems projektams po svarstymo.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis projektas buvo detaliai svarstytas ir atsižvelgta į daugumos Seimo narių, komitetų pastabas ir suredaguotas galėtų būti teikiamas priėmimui. Bet šiandien gerbiamasis A.Kunčinas pasakė kai kurių pastabų, ir aš norėčiau galbūt pakomentuoti.
Dėl komisijos skyrimo. Lyg tai eliminuojamas Seimas skiriant komisijos narius. Aš manau, kad neturėtų Seimas. Seimas priima įstatymą ir kontroliuoja tam tikra prasme to įstatymo vykdymą, o į eilinių komisijos narių skyrimą turbūt neturėtų kištis, tai galbūt vykdomosios valdžios teisė, tuo labiau kad skiria Prezidentas.
Dėl kitų. Praplėsti atleidimo sąrašą ir kai kurių alternatyvų, aš manau, kad bus galima apsispręsti balsuojant priėmimo metu. Todėl, kaip buvo pateikta, aš prašyčiau pritarti po svarstymo ir paskirti priėmimo datą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektui po svarstymo Seimo posėdyje? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo" projektui Nr.1551(2) po svarstymo? (Balsai salėje) Taip pat nėra prieštaraujančių. Pritarta.
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku transporto projektui finansuoti bei Japonijos eksporto-importo banku ratifikavimo" projektą.
Dėl vedimo tvarkos A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Taip, aš norėčiau kreiptis į Seimo valdybą. Kadangi aš spalio 12 d. negalėjau gauti posėdžių balsavimo protokolų 15.50, 17.40, 17.58, 19.07, 19.14 valandų. Manyčiau, kad reikia paaiškinti, kodėl yra tokie techniniai nukrypimai, ir kas dėl to kaltas?
PIRMININKAS. Dėkoju. Perduokite šį prašymą, nes sunku įsiminti visas valandas, ir mes jums būtinai atsakysime artimiausiu metu.
Dėl svarstomo klausimo niekas iš Seimo narių kalbėti nenorėjo. Kviečiu į tribūną pranešėją - finansų ministrą R.Šarkiną. Po to apsispręsime, ką daryti.
Prašom, gerbiamasis ministre.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šie projektai buvo jau svarstyti prieš leidžiant pasirašyti ir dabar pateikti ratifikavimui faktiškai pagal Seimo pastabas. Buvo apsvarstyti komitetuose, pritarta. Aš prašyčiau pritarti po svarstymo ir teikti priėmimui artimiausiu laiku.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų. Pritarta.
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamasis ministre, dar jūs turėtumėte pateikti darbotvarkės 2-4 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Respublikinio privatizavimo fondo panaudojimo" projektą ir jį lydintį Seimo nutarimo "Dėl Respublikinio ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatų dalinio pakeitimo" projektą. Prašom.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, baigėsi pirminis privatizavimo etapas, ir pereiname prie valstybės savivaldybių turto privatizavimo. Bet likviduojant privatizavimo tarnybas miestuose ir rajonuose, iškilo problemų atsiskaitant su atleidžiamais darbuotojais. Pavyzdžiui, mes turime surinkę rugsėjo mėn. duomenis. Iš viso buvo skolingi privatizavimo tarnybų darbuotojams 340 tūkst. Lt. Tai pagrindinė suma, yra dar išeitinėms pašalpoms 119,5 tūkst. Lt, darbo užmokesčio įsiskolinimui - 122 ir darbo užmokesčiui - 98. Todėl ir pateikiamas įstatymo projektas, kad būtų leista Respublikinio privatizavimo fondo lėšas panaudoti atsiskaitymui su savivaldybių privatizavimo tarnybų darbuotojais. Tame įstatyme yra Juridinio skyriaus visiškai teisinga pastaba, kad pavadinime įrašytų "fondo lėšų panaudojimą". Ji priimtina. Kartu eina nutarimas, kadangi Aukščiausiosios Tarybos nutarimu buvo patvirtinti Respublikinės ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondų nuostatai. Čia siūloma nemažai techninių pakeitimų, kadangi dabar nėra aukštesniosios pakopos savivaldybių, tai čia tiesiog techniniai pakeitimai: "savivaldybės valdyba" ir "aukštesniosios" padaryti visuose šio nutarimo punktuose. Siūloma įrašyti naują punktą - tai 42.12 punktą, kuriame numatyta parama savivaldybių privatizavimo fondams privatizavimo tarnybų darbuotojų darbo užmokesčiui bei išeitinėms pašalpoms mokėti ir darbo užmokesčio įsiskolinimui padengti. Aš prašyčiau pritarti pateikimui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
R.ŠARKINAS. Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, įstatymo projekte nurodyta: "Respublikinio privatizavimo fondo lėšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai miestų, rajonų savivaldybių privatizavimo fonduose nėra arba trūksta lėšų." Tai norėčiau paklausti. Ar yra žinomi miestų ir rajonų savivaldybių privatizavimo fondų lėšų likučiai ir reikmė jais pasinaudoti? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Taip. Mes surinkome. Daugelis miestų yra atsiskaitę, ir tie sutvarkyti yra dviejuose miestuose, kuriuose tų lėšų trūksta atsiskaitymui, ir 22 rajonuose. Tai yra Marijampolė ir Palanga bei 22 rajonai, kuriuose trūksta. Ir aš sakiau, kad iš viso reikia 340 tūkst. Lt, kad atsiskaitytų su tais atleidžiamais darbuotojais.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, šiuo metu lyg tai nėra privatizavimo komisijos, kadangi senoji komisija jau nedirba, o dėl naujosios tiktai šiandien pradėjome svarstyti. Vadinasi, kol ji bus sudaryta, turbūt praeis pora savaičių. Aš norėčiau paklausti. Ar privatizavimo fondas turės kokį nors poveikį šitai naujai sudarytai privatizavimo komisijai? Ar jį kontroliuos? Koks bus jo tolesnis likimas sudarius naują privatizavimo komisiją? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Ne. Čia šiuo atveju tie dalykai yra nesusiję. Tai, kad reikia atsiskaityti, tai bus patikrinta pagal savivaldybių privatizavimo tarnybas: kiek ten žmonių dirbo, su kuriais reikia atsiskaityti, kokie ten lėšų likučiai. Tai bus atlikti tie atsiskaitymai. O su ta komisija čia nesusieta. Čia patikrins mūsų tarnybos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš visus norėčiau pakviesti prisiminti, kad mes jau šitą klausimą dėl Respublikinio privatizavimo fondo lėšų panaudojimo svarstėme dar prieš mūsų atostogas. Ir įsiklausę į kai kurių mūsų kolegų populistinius svaičiojimus, šitą reikalą atmetėme. O dabar, kada realiame gyvenime susidūrėme su tokiais faktais, kad rajonų privatizavimo komisijos nuo liepos mėnesio dar iki šios dienos nėra gavusios atlyginimų, mes vėl grįžome prie šio klausimo. Tai šią klaidą reikėtų prisiimti mums patiems ir pripažinti kaip mūsų darbo broką. Tik aš norėčiau gerbiamojo ministro paklausti, kas vis dėlto turi įteikti pranešimus šiandien rajonų privatizavimo komisijų darbuotojams apie jų atleidimą iš darbo? Komisijos jau lyg ir panaikintos, bet iki šios dienos jie dar neturi pranešimų apie jų atleidimą iš darbo.
R.ŠARKINAS. Negaliu dabar tikrai atsakyti, kas turi. Aš manau, kad savivaldybės turėtų įteikti tuos pranešimus.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis ministre, aš iš dalies pritarsiu kolegos pono V.Saulio pasisakymams, tačiau yra viena tokia negera tendencija Vyriausybės darbe. Aš suprantu, buvo numatyta privatizavimo fondo ir jo panaudojimo tikslinė paskirtis, taip reliatyviai kalbant. Tačiau negi nebuvo aišku, kad tas privatizavimo periodas pasibaigs ir negi nebuvo aišku, kad žmonėms tikrai reikės išmokėti ir išeitines, ir visas kitas pašalpas? Aš sutinku, kad mes dabar būtinai turim pritarti ir būtinai turim išmokėti. Bet jūs, kaip senas finansininkas, negi jūs to strategiškai nenumatėt? Ačiū. Aš tikrai pritariu šiam projektui dabar.
R.ŠARKINAS. Matot, čia galbūt buvo daugiau ta problema, kad kai kuriose savivaldybėse tiek mažai lėšų surinko, kad jau atsiskaitymui nebeliko. Ir ten, kur vyko privatizavimas už investicinius čekius, galbūt toms savivaldybėms buvo palikti per maži procentai. Galbūt turėjo tekti didesni procentai, ten, kur mažai privatizuojamų objektų, tuomet gal būtų išsilaikę. Bet čia, kaip sako, po laiko toks sprendimas, faktiškai vis tiek dabar reikia rasti kažkokį...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Man būtų labai įdomu sužinoti, iš kokių lėšų bus sudaromas tas fondas. Negi iš privatizavimo lėšų nebuvo galima sudaryti ar iš biudžeto, kaip čia taip atsitiko?
R.ŠARKINAS. Čia iš privatizavimo lėšų, ne iš biudžeto. Čia iš Respublikinio privatizavimo fondo. Suteikia teisę iš Respublikinio privatizavimo fondo skirti savivaldybių privatizavimo tarnyboms šias lėšas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, man atrodo, kad mes kiekvienoje sesijoje šį klausimą vis svarstome.
R.ŠARKINAS. Antrą kartą.
P.JAKUČIONIS. Man atrodo, daugiau. Sakykite, dabar jau bus viskas baigta su tom privatizavimo komisijom, jau jų nebebus ir to klausimo daugiau nebebus, jau išspręsim galutinai, taip?
R.ŠARKINAS. Jeigu priimsit šį įstatymą.
P.JAKUČIONIS. O jeigu ne?
R.ŠARKINAS. Jeigu ne, tai vis tiek klausimas liks.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime mes pritarti šių projektų pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Ar sutiktumėte, kad būtų patenkintas Vyriausybės siūlymas ir šie projektai būtų svarstomi ypatingos skubos tvarka? (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, primenu Seimo statutą, kad gali pasiūlyti ne tiktai Seimo Pirmininkas, čia aš gerbiamajam Seimo nariui J.Listavičiui, bet taip pat gali pasiūlyti ir Prezidentas, ir Vyriausybė ypatingos skubos tvarką. Ar pritariam? (Balsai salėje) Gerai. Dėkoju. Tuomet galima bus dėl šių projektų priėmimo balsuoti ketvirtadienį.
Nutarimo "Dėl Lietuvos muzikos akademijos statuto" projektas Nr.496(2) (pateikimas) (95.10.17)
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome rezervinį klausimą. Kviečiu į tribūną Seimo narį B.Genzelį. Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos muzikos akademijos statuto" projekto pateikimas.
B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, man tenka teikti standartinį klausimą, t.y. dėl aukštosios mokyklos statuto patvirtinimo. Kaip mes žinome pagal Mokslo ir studijų įstatymą, statutus turi tvirtinti Seimas, taip pat iš Vyriausybės mes turime gauti pažymą, kokiu turtu ir kokiais pastatais disponuoja. Vyriausybės pažymos kol kas dar nėra. Mūsų komitetas svarstė, mes jokių nukrypimų nuo įstatymų šiame statute nesuradom. Todėl siūlome Seimui tvirtinti šį statutą.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Statuto 56 straipsnyje yra nurodyta, kad papildomos lėšos negali būti pretekstas biudžetiniam finansavimui mažinti. Tačiau kartu nenurodyta, o kam tos papildomos lėšos gali būti naudojamos. Todėl aš ir norėčiau paklausti, ar nereikia šio punkto ir ten dar yra tokių dalykėlių, kur jisai turėtų būti tikslinamas, bet konkrečiai dėl šitų papildomų lėšų. Ačiū.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, aš manyčiau, kadangi tai yra tik pateikimas, tai Muzikos akademijos senatą informuosime, ir aš manyčiau, kad jūsų pastaba yra tiksli. Iš tikrųjų susidaro problema, nebeaišku, kur dedamos lėšos, ir paskui kontrolieriai turi problemų. Aš jūsų pasiūlymą priimu, manyčiau, kad ir jie turėtų priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jūsų pasakytam teiginiui, kad Muzikos akademijos statutas atitinka visus reikalavimus. Tačiau ar sugebės pateikti tą turto sąrašą?
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, čia priklauso nuo Vyriausybės, jeigu jie nepateiks sąrašo, mes neturėsime, todėl šiandien ir nesiūlome tvirtinti. Kada bus sąrašas, tada. Neakivaizdiniu būdu sąrašų netvirtiname.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jums atrodytų, ar nereikėtų padaryti pataisos Mokslo įstatyme, kad vis dėlto tų statutų nereikėtų tvirtinti Seime? Ar tai ne per didelė prabanga?
B.GENZELIS. Gerbiamasis Seimo nary, tai, kad statutus tvirtina Seimas, aš galvoju, kad tai nėra prabanga, nes ir šiaip su mūsų aukštosiomis mokyklomis, aš sakyčiau, nėra ideali tvarka. Aš siūliau mūsų komitetui sudaryti nešališką komisiją, galbūt pakviečiant užsienio mokslininkus, nes ši iniciatyva eina iš mūsų kolegų lietuvių užsienyje, kurie mano, kad vis dėlto tas dabartinis statutas ir Mokslo ir studijų įstatymas, kurį mes, remdamiesi estais, labai greitai priiminėjam... Yra labai daug tokių dalykų. Visų pirma, kad valstybė finansuoja ir paskui net negali kontroliuoti, kur tos lėšos patenka. Nėra valstybinių užsakymų, todėl mes komitete priėmėme tokią nuostatą, kad reikia sudaryti komisiją iš neutralių žmonių, t.y. nedirbančių aukštosiose mokyklose, iš užsienio, iš mūsų pramonės atstovų, ir rengti naują. Bet aš nemanyčiau, kad tai reikia daryti skubos tvarka. Galbūt kitas Seimas tai padarytų, bet reikia rengti. Reforma aukštojoje mokykloje, mano supratimu, yra būtina. Bet jeigu mes dabar visiškai netvirtinsime statutų, tai bus visiškas chaosas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš, neturėdamas nieko prieš šį siūlomą statutą, vis dėlto norėčiau paklausti štai kokio dalyko. Prieš šešerius metus ir devynis mėnesius Šiaulių pedagoginio instituto sąjūdžio grupei organizavus buvo priimtas labai pažangus statutas. Bet iki šiol jis net nebuvo pateiktas Seimui ir neaišku, kodėl jis yra vilkinamas. Kuo tai būtų galima paaiškinti?
B.GENZELIS. Labai trumpai aš galiu paaiškinti. Jeigu jūs peržiūrėjote Seimo darbotvarkę, tai artimiausiu metu jis bus pateiktas. Komitetas jį jau aprobavo. Bet problema buvo ta, kad ten buvo pernelyg didelių norų. Aš suprantu gerbiamąjį M.Stakvilevičių kaip Šiaulių patriotą, bet ten buvo norima įsteigti dar vieną universitetą. Ir ten buvo nemažai dalykų, kurie nevisiškai atitiko Mokslo ir studijų įstatymą. Todėl mūsų komitetas visą laiką diskutavo, dabar Šiaulių pedagoginis institutas jau pateikė tai, ir jis yra vieningai mūsų komitete patvirtintas. Aš nemanau, kad Lietuvai reikia gausybės universitetų. Aš manyčiau, kad universitetų mes turime per daug. Mes žinome, kiek kartų Švedija yra didesnė už Lietuvą, tačiau ji turi 10 aukštųjų mokyklų, tarp jų tik 6 universitetus. O mes norime tapti universitetine valstybe.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti, paklausė. Ar galim bendru sutarimu pritarti projekto pateikimui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Ar sutiktumėte pagrindiniu komitetu paskirti Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą? Pritarta. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitą mėnesį? Sutinkat. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes dirbam labai sparčiai, gerokai aplenkę grafiką. Todėl aš siūlyčiau dabar padaryti 10 minučių pertrauką, kuri buvo numatyta po 50 minučių, ir tęsti mūsų posėdį 16.10 val. (Balsas salėje)
Gerbiamasis Seimo narys A.Katkus patikslino, aš taip pat tikslinu - 16.15 val.
Pertrauka
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiame posėdį.
Dabar aš siūlau išspręsti 4 rezervinį klausimą. Yra jau pakviestas ir atvyko ministerijos sekretorius A.Šakalys. Tai yra nutarimo dėl Tarptautinių civilinės aviacijos konvencijų ir protokolų ratifikavimo projektas Nr.1828. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamasis Šakaly.
A.ŠAKALYS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite man pristatyti Tarptautinių civilinės aviacijos konvencijų ir protokolų ratifikavimo projektą. Ratifikuoti teikiamos tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos bei protokolai yra itin svarbūs dokumentai Lietuvai įsijungiant į tarptautinę civilinės aviacijos veiklą. Prisijungimas prie jų - būtina sąlyga Lietuvai tapti lygiaverte pasaulio civilinės aviacijos aktyvia dalimi bei harmonizuoti Lietuvos nustatytus reikalavimus su tarptautiniais.
Mūsų teikiamus dokumentus galima sąlyginai skirstyti į dvi grupes. Tai Varšuvos konvencija (ir ją papildančios konvencijos bei protokolai) ir civilinės aviacijos saugumą užtikrinančios konvencijos bei protokolai. Į pirmąją grupę įeina Konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru unifikavimo, pasirašyta Varšuvoje 1929 m., protokolas apie konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru unifikavimo, pasirašytos Varšuvoje 1929 m. spalio 12 d., pakeitimas, pasirašytas Hagoje 1955 m. Šioje konvencijoje ir protokole yra numatomi ir suvienodinami bendrieji reikalavimai tarptautinio vežimo oru dokumentams, t.y. keleivio bilietui, bagažo kvitui, važtaraščiui, vežėjo atsakomybė už žalą, padarytą keleiviui, jo turtui arba krovinio siuntėjui ir gavėjui, žalos atlyginimo dydis, išieškojimo tvarka bei sąlygos.
Reikalavimų vežimo dokumentams suvienodinimas yra svarbus tuo, kad nesant šio reikalavimo kiekviena valstybė galėtų taikyti savus reikalavimus, o tai labai apsunkintų kompanijų veiklą.
Ypač svarbu Lietuvai yra tai, kad šiuose dokumentuose numatyta ribota vežėjo atsakomybė, t.y. numatyta viršutinė riba, iki kurios vežėjas atlygina padarytą žalą. Neprisijungus Lietuvos aviakompanijos turėtų žalą atlyginti visiškai, o tai gali būti ir nelimituojamos sumos. Sakysim, viršijančios visą Lietuvos Respublikos biudžetą. Tuo tarpu, sakysim, 23 straipsnio 2 dalis sako, kad vežant įregistruotą bagažą vežėjo atsakomybė ribojama 250 frankų suma už kilogramą. Čia yra minimi Prancūzijos frankai. O vežant keleivius vežėjo atsakomybė kiekvieno keleivio atžvilgiu apribojama 125 tūkst. frankų suma.
Aišku, aš nesigilinsiu į visus straipsnius, tai yra neįmanoma, tai yra gana dideli dokumentai. Aš tiktai paminėjau, kaip yra svarbu tai apibrėžti.
Labai svarbi antros grupės konvencija, į kurią įeina konvencija dėl nusikaltimų ir tam tikrų veiksmų, padarytų orlaiviuose, pasirašyta Tokijuje 1963 m. Joje nustatomos valstybės jurisdikcijos nusikaltimams, padarytiems orlaiviuose, ribos, orlaivio vado įgaliojimai užkertant kelią nusikaltimams, valstybių teisės ir pareigos.
Konvencijoje dėl kovos su neteisėtu orlaivių pagrobimu, pasirašytoje Hagoje 19...7 m., nustatomos valstybių teisės ir pareigos kovojant su orlaivių pagrobimu.
Konvencija dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą, pasirašyta Monrealyje 1971 m., ir Protokolas dėl kovos su smurtu tarptautinę civilinę aviaciją aptarnaujančiuose oro uostuose, pasirašytas Monrealyje taip pat 1971 m., nustato valstybių teises ir pareigas kovojant su nusikaltimais, kuriais sukeliama grėsmė orlaivių, oro navigacijos, įrengimų ir oro uostų saugumui.
Šiomis konvencijomis siekiama apsaugoti oro transporto keleivius ir apskritai oro eismą nuo nusikaltimo veikų. Jose nustatoma, kokia veika yra laikoma nusikaltimu, ir valstybės įpareigojamos imtis atitinkamų veiksmų bausti nusikaltėlius. Čia taip pat aptariami asmenų, padariusių nusikaltimus, išdavimo kitai valstybei klausimai. Šių konvencijų laikymosi klausimas yra visuomet keliamas sudarant dvišales sutartis dėl oro susisiekimo. Lietuvai yra svarbu, kad už nusikaltimus, padarytus jos orlaiviuose, asmenys būtų persekiojami ir kitose užsienio valstybėse.
Labai svarbu, kad šios konvencijos 8 straipsnis numato, kad jeigu susitarianti valstybė, kuri sąlygoja išdavimą sutartim, gauna kitos sutariančios valstybės, su kuria neturi sutarties dėl išdavimo, prašymą išduoti, ji savo nuožiūra to nusikaltimo atžvilgiu kaip juridinį pagrindą išduoti gali laikyti šią konvenciją. Taigi ši konvencija papildo ir bendras mūsų tarptautines sutartis. Todėl mes, manydami, kad jos yra labai svarbios, faktiškai mes jomis vadovaujamės, ir reikėtų jas įteisinti juridiškai. Aš labai prašyčiau Seimo jas ratifikuoti.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Keli Seimo nariai norėtų paklausti. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ratifikavus šią konvenciją Lietuva įgis tam tikrų teisių, bet ir atitinkamai atsakys. Norėčiau paklausti, kokių reikėtų padaryti išlaidų, kad būtų galima įgyvendinti šią ratifikuotą konvenciją? Ačiū.
A.ŠAKALYS. Aš teiravausi mūsų juristų ir praktikų aviatorių, ir aš galiu pasakyti, kad jokių papildomų materialinių išlaidų mes neturėsime, kadangi iš esmės mes jau dabar laikomės šių konvencijų. Tiktai reikėtų, kad jos juridiškai būtų galiojančios.
PIRMININKAS. Kolega R.Markauskas. Prašom. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, man prisimena Jūrų konvencija, kai mes ratifikavom, ir pasirodo, kad ji yra pasenusi, ir mes pralaimėjom reikalus derybose su Latvija dėl jūrų sienos. Tai aš dabar žiūriu į jūsų pateiktą projektą ir čia yra 1.1 punktas - 40 metų senumo konvencija, 1.3 punktas - 30 metų senumo konvencija, kitos čia - 24-25 metai. Ar tikrai pasaulis tiek metų nieko netobulino, ir ar tikrai čia yra pačios paskutinės konvencijos, kuriomis mes turėtume vadovautis? Dėkoju.
A.ŠAKALYS. Jeigu jūs pastebėjote, prie tų konvencijų yra protokolai, sakysim, Konvencija pasirašyta 1929 m. Varšuvoje, tai ją papildantis protokolas buvo pasirašytas Hagoje 1955 m., o kita buvo pasirašyta 1961 m. Antras dalykas. Kitos konvencijos, kada buvo aktuali kova su smurtu civilinės aviacijos sferoje, tai jos jau yra naujesnės, sakysim, 1971 m. Konvencija ir t.t. Mūsų juristai tikrai išrinko visas galiojančias konvencijas, ir mes turim pilną informaciją. Taip pat mes turim labai daug kitų šalių civilinės aviacijos juridinių aktų. Sakysim, mes turim visą Amerikos civilinės aviacijos kodeksą, kurį sudaro 900 puslapių, taip, kad mes čia nieko nepraleidom šioje sferoje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Mielieji kolegos, ar galim pritarti pateikimui, ar nori kas dar pasakyti kalbą? Gerbiamasis J.Veselka pageidauja. Prašom. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Aš noriu pritarti pateikimui.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes esame (lietuviškai nemoku pasakyti) "vpėrėdi planėty vsei" pagal privatizavimą. Todėl manyčiau, kad mums reikėtų aplenkti visus kraštus pagal konvencijas ir tarptautines sutartis. Kuo greičiau mes visas ratifikuosim, tuo greičiau išryškės, kad neturim pinigų ir pradės mus išvarinėti iš tų visų organizacijų. Todėl siūlau palaikyti ir pritarti šiandien.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Bet negaliu nutylėti, gerbiamasis Juliau, mes tikrai nesam planetos priešaky, civilizuotesnės šalys tarptautinių konvencijų, susitarimų yra ratifikavusios žymiai daugiau. Mums reikia dar pasivyti, o jau tada išties bus taip, kaip jūs sakote. (Balsai iš salės) Tai prie ko čia privatizavimas, jeigu kalbam apie civilinę aviaciją? Kodėl jūs taip kalbat, ar kad radijas transliuoja visas tas mūsų kalbas? Gerbiamasis Juliau, šiek tiek sulaikykim vienas kitą, jūs mane, o aš - jus.
Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Seimo nutarimo dėl tarptautinių civilinės aviacijos konvencijų ir protokolų ratifikavimo projektas iš tikro vertas ratifikuoti ir jam reikia pritarti. Manau, kad mes, prisijungę prie pasaulyje pasirašytų konvencijų, tikrai nepralaimėsim ir aš nenorėčiau pritarti tokiai humoristinei savo kolegos J.Veselkos pasakytai minčiai. Aš manau, kad vis dėlto kiekviena civilizuota valstybė turi tai daryti. Aš negalvoju, čia girdžiu apie klausimą, kad mes necivilizuoti, kažin. Čia irgi, matyt, humoristinis toks pokštas.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus pritarti. Čia reikalingi dokumentai, ir manau, kad padarysim tikrai gerą darbą jam pritarę.
PIRMININKAS. Tai jeigu aš teisingai supratau ir kolegą J.Veselką, ir kolegą P.Miškinį, ir kolegą V.Liutiką, visi pritaria, tiktai su tam tikrom pastabom, taip? Gerai, sutariam.
Dabar, gerbiamieji kolegos, kuris pagrindinis komitetas turėtų būti - Valstybės ir teisės komitetas ar Ekonomikos, ar dar kuris? Valstybės ir teisės komitetas? Gerai. Bet gal kuris galėtų būti ir papildomas? Gerai. Valstybės ir teisės komitetas. Sutariam. Gerbiamasis Vitkevičiau, aš tik prašyčiau kitą savaitę, kadangi bus mažiau posėdžių, rasti laiko apsvarstyti šiam nutarimo projektui, tuomet dar po savaitės galėsime susitarti ir dėl priėmimo.
Ačiū, gerbiamasis sekretoriau, ačiū, gerbiamieji kolegos. Klausimas išspręstas.
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar aš siūlau imtis to klausimo, kuris užrašytas šiek tiek vėliau, bet, kadangi mes ir pertrauką šiek tiek anksčiau padarėm, tai gal sutiksit, kad dabar būtų 2-5 darbotvarkės punktas. Ačiū. Tada Lietuvos Respublikos įstatymo dėl įstatymo "Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių dalinio pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1713. Pateikimo stadija. Pranešėjas gerbiamasis A.Deveikis. Prašom.
A.DEVEIKIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šiuo metu galiojančiame įstatyme dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (jis buvo parengtas labai skubotai, per tris dienas), yra kai kurių netikslumų. 3 straipsnyje buvo užrašyta: "tik žuvusiųjų šeimoms ir invalidais tapusiems asmenims". Mes manome, kad vis dėlto ne tik žuvusiųjų šeimoms, bet ir invalidais tapusių asmenų šeimoms taip pat reikia taikyti tas visas nuolaidas, kurios taikomos žuvusiųjų šeimoms. Be to, mes norime padidinti tų paslaugų, kurioms taikoma 50% nuolaida, skaičių. Papildomai prie ano įstatymo įrašyti, kad eksploatacinės išlaidos, laiptinių ir rūsių apšvietimas, laiptinių valymas, šiukšlių bei skystųjų nešvarumų išvežimas, liftas, laidinių radijo imtuvų, televizijos antenų, žemės mokestis ir panašiai. Žodžiu, visos komunalinės paslaugos, kokios tik teikiamos, su 50% nuolaida žuvusiųjų šeimoms ir invalidais tapusių asmenų šeimoms, ne invalidams. Toliau. Nebuvo numatyta įstatyme, kas gi dengia tas 50% išlaidas. Mūsų nuomone, kad vis dėlto tai turi dengti savivaldybės iš savo lėšų. Nei bendrijos, nei kitos institucijos negalės dengti. Ir dar yra papildymas. Buvo taikoma 80% nuolaida už vaistus, parduodamus pagal gydytojų išrašytus specialius receptus. Dabar siūloma, kad visą vaistų bazinę ir visą medicininės pagalbos priemonių, įrašytų į sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministerijų patvirtintą sąrašą, kainą dengti. Ir šios išlaidos turi būti dengiamos iš Lietuvos valstybės biudžeto. Taip pat noriu informuoti gerbiamąjį Seimą, kad Vyriausybė šiuos klausimus š.m. birželio 1 d. svarstė ir jau priėmė atitinkamą nutarimą. Tas nutarimas galioja iki bus priimtas Seimo papildymo įstatymas. Bet praktiškai tos nuolaidos jau yra visoje Lietuvoje taikomos, t.y. šių šeimų labai nedaug, tik 106 šeimos Lietuvoje, ir manome, kad tokias lengvatas tikrai būtų tikslinga jiems teikti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Klausimas tikrai gražus, kilnus ir reikalingas. Bet, man atrodo, ir aiškus. Ar reikalingos dar čia papildomos diskusijos? Man atrodo, mes galim ypatingos skubos tvarka, jeigu ne šiandien, tai kuriame kitame posėdyje priimti. Ne? Yra kitų nuomonių? Tuomet prašom. Gal tikrai, jeigu kai kurie gerbiamieji kolegos galėtų atsisakyti klausti, tai tikrai būtų lengviau, bet jeigu reikalaujate, Statutas jūsų pusėje.
Kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, skaitant medžiagą susidaro toks įspūdis, kad šio įstatymo daliniai pakeitimai ir papildymai daugiausia liečia miestų žmones. Aš, turėdamas savo rajone konkretų atvejį, noriu paklausti, kadangi susidaro galimybė įvairiai traktuoti šio įstatymo 3 straipsnį. Pavyzdžiui, jeigu paimsime dujas, tai dujos būna ir suskystintos, ir gamtinės. O ar įeina į šias lengvatas, pavyzdžiui, kaime gyvenančio žmogaus, to, kurį liečia šitas įstatymas, aprūpinimas kietu kuru: malkomis, akmens anglimi? Ar nereikėtų čia truputį patikslinti? Ir dar norėdamas pasitikslinti noriu paklausti: tapusiems invalidais, kokios grupės invalidus apima šios taikomos lengvatos?
A.DEVEIKIS. Aš į pirmą klausimą. Čia iš tiesų rimtas pasiūlymas, ir man atrodo, kad čia kaimo žmogui, tam, kuris kietą kurą perka, tikrai nenumatyta. Reikėtų šia pastaba įstatymą papildyti. O invalidais, tai visų grupių invalidais. Negalim skirti nei I, nei II, nei jokios kitos. Invalidu tapo ir viskas, žmogus invalidas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekte nurodyta, kad mokesčiai už butų fondo nuomą ir komunalines bei ryšių paslaugas apmokami iš savivaldybių biudžetų, kurie, kaip jūs žinote, yra kiauri. O už vaistus ir ambulatorinį gydymą jau iš valstybės biudžeto. Tai ar reikia čia dar iš valstybės biudžeto į savivaldybes ir tada, ar nebūtų geriau, kad visos išlaidos būtų apmokamos iš valstybės biudžeto? Ačiū.
A.DEVEIKIS. Kada buvo svarstoma Vyriausybės posėdyje, irgi buvo tokių nuomonių, bet praktiškai tos 106 šeimos išsibarsčiusios po visą Lietuvą ir viename rajone yra 2 ar 3, man atrodo, kad tas skylėtas savivaldybės biudžetas irgi nelabai ką nukentės padengdamas tą 50%. O vaistų kainos yra žymiai didesnės, yra visai kitos kainos, todėl čia numatyta apmokėti iš valstybės biudžeto.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Čia nurodyta labai siaura asmenų grupė. Ar jūs negalėtumėte paaiškinti, kokios yra socialinės garantijos šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojusių už laisvę apskritai Lietuvoje. Ir ar mes neatsiliekam, pavyzdžiui, nuo Amerikos nuostatų, kuriose netgi šiais klausimais, t.y. asmenų, kurie kovojo už JAV interesus ir turėjo dėl to nuostolių ar nukentėjo nuo to. Netgi yra specialus valstybės departamentas vien tik šiems klausimams spręsti. Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje yra per mažai rūpinamasi ne tiktai tais, kurie sausio 11-13 dienomis nukentėjo, bet apskritai? Ačiū.
A.DEVEIKIS. Aš visiškai pritariu, gerbiamasis Seimo nary, jūsų nuomonei, tačiau, matyt, šiuo metu, kada ir valstybės biudžetas toks skurdokas, ir tuo labiau savivaldybių, na, šiuo etapu gal tik reikėtų visas lengvatas taikyti nedidelei grupei, o ateityje, gal sekančiais, gal kitais metais pasižiūrėsim, koks biudžetas bus, gal galėsim visiems nukentėjusiems padėti. Teisingas pasiūlymas, reikėtų visiems, kad jaustųsi, jog žmonės prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis pranešėjau, projektas numato lengvatas šeimoms tokių asmenų, kurie nukentėjo dėl agresijos. Ar jūs nesutiktumėte, kad į projektą vietoje žodžių "tapusių invalidais" būtų įrašyti žodžiai "buvo sužaloti dėl agresijos". Todėl, kad, pavyzdžiui, yra tokių nukentėjusiųjų, kurie, būdami II, III grupės invalidai, buvo apysunkiai sužaloti prie televizijos bokšto šių įvykių metu, ir jie, turėdami II grupės invalidumą dėl kito susirgimo, negalės gauti vaistų, nors gydysis ir dėl susirgimo, kilusio dėl sužalojimo prie televizijos bokšto. Taigi kalbant apie šeimas, kurių, jūs sakote yra 106, nedidelis skaičius, ar nesutiktumėte pakeisti sąvoką "dėl to tapti invalidu" žodžiais "kad tokiems asmenims, kurie buvo sužaloti".
A.DEVEIKIS. Aš palaikau tą mintį. Bet šiuo metu aš neturiu to skaičiaus žmonių, kiek buvo sužalota, jeigu tai jų nedaug, tai tikrai reikėtų sudaryti, jeigu tai ne tūkstančiai.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, prašau, ar šios pataisos turės reikšmės asmenims, kurie, sakysim, nukentėjo 1945 m.? Sakysim, 1945 m. Vetrovo daliniuose buvo nušautas tėvas, liko vaikai, jie, žinoma, dabar užaugo ir vedė, sukūrė šeimas ir t.t. Ar jiems tos lengvatos priklausys, ar iš viso ne?
A.DEVEIKIS. Šios pataisos liečia tiktai tuos, kurie nukentėjo dėl 1991 m. sausio 11-13 d. įvykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Tik šiems nukentėjusiems. 1940 m. - kiti metai, čia neliečiami. Čia yra pildomas 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad tikrai klausimas aiškus. Ar dar likusieji 8 Seimo nariai būtinai nori paklausti? Ar sutariame, kad pritariame po pateikimo, įpareigojame pagrindinį komitetą įvertinti dar papildomas pastabas, kurių esmė yra aiški, ir artimiausios savaitės posėdyje galime iškart priimti, be didelių atidėliojimų. Ar galim sutikti?
BALSAS IŠ SALĖS. Galim sutikti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Žodžiu, aš nesiūlau ypatingos skubos. Aš siūlau skubos tvarka. Kad komitetas pasvarstytų, vis tiek artimiausiu metu posėdžiai yra kažkur po kelių dienų, tai ar kitą savaitę, ar po dešimties dienų, tada mes imtumės svarstyti. O komitetas, t.y. gerbiamojo G.Paviržio komitetas, manau, apsvarstytų. Jeigu ir gerbiamojo M.Stakvilevičiaus komitetas, t.y. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas taip pat imtųsi svarstyti, aš manau, blogiau nebūtų. Ar sutinkam? Taigi pagrindinis komitetas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Prašom. Gerbiamasis G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū už pasitikėjimą, gerbiamasis Pirmininke. Aš noriu kolegoms pasakyti, kad mes, tikėdamiesi, kad gausim tokią užduotį, rytoj numatėme komiteto posėdį šio klausimo svarstymui. Kviečiame dalyvauti.
PIRMININKAS. Prašau. Ir gal, kadangi matau S.Pečeliūną, gal ir Nacionalinio saugumo komitetą kaip papildomą paimti? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš nemanau, kad reikia mūsų komiteto kokios nors atskiros nuomonės, aš tik norėčiau, kad komitetai svarstydami ir pranešėjas atkreiptų dėmesį į tai, ką sakė ponia Z.Šličytė, todėl, kad nukentėjusiųjų tikrai yra, tai nėra visi Lietuvos gyventojai, aišku, bus ne 100 ir ne 200, gal bus 1000 ar daugiau. Tie duomenys yra. Tai vis dėlto, aš manyčiau, net jeigu jų, jūsų nuomone, bus šiek tiek daugiau negu tikėtasi, reikia spręsti ne pagal kiekybę (na, jeigu daug, tai mes negalim, o jeigu yra 3-4, tai tada galim), vis dėlto reikia spręsti iš esmės, priklausomai nuo sužalojimų, bet kad būtų įvertinta. Jie nukentėjo, gindami mūsų valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Beinortas. Po to kolega A.Endriukaitis.
J.BEINORTAS. Gal kolegos ne visi žino, kad rytoj yra neeilinis mūsų plenarinis posėdis.
PIRMININKAS. 12 val. pradžia.
J.BEINORTAS. Todėl rytoj komitetas šitų klausimų tikrai neišnagrinės. Ir dar noriu štai ką pasakyti. Čia stovi pranešėjas, kuris dalija savivaldybių pinigus lengvatoms. Todėl Savivaldybių komitetas turi irgi reaguoti. Toliau antra. Čia yra biudžeto pinigai. Biudžetą reikia svarstyti, reikia, kad kiekvieną papildomą grafą Biudžeto ir finansų komitetas aprobuotų. Trečia. Mes čia pradedam naują spiralę, vadinkim lengvatų teikimo. Kur bus ta riba? Aš nenoriu, kad radijo klausytojai mane įvertintų kitaip, negu mano populiarus kolega, bet aš noriu pasakyti, kad mes turime labai blaiviai apgalvoti, kiek mes dar didinsim spiralę lengvatomis, užuot didinę kompensacijas ir pensijas teisėtais įstatymais? Tai yra labai rimtas dalykas. Aš siūlyčiau, prieš priimant populistinę įstatymo pataisą, galvoti apie visumą: apie nukentėjusiuosius, pradedant nuo Lietuvos savanorių, o neišskiriant 160 ar 106 žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet vis dėlto - geriau, kilniau žiūrėkim į "sausiukus", jeigu galima taip pasakyti.
Todėl aš siūlau pritarti dar kartą, juo labiau niekas neprieštaravo. O dėl papildomo Savivaldybių komiteto arba Biudžeto ir finansų komiteto, žinoma, su tuo reikia sutikti.
Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Prie šito paties klausimo norėčiau pranešėjui pateikti ir tokį prašymą, kad būtų mums pateikti duomenys, kiek iš viso mums buvo padaryta nuostolių, kalbant vien tiktai apie nukentėjusius žmones, vien tik šiuo straipsniu, ir kartu atsakytų į klausimą, ar mūsų Vyriausybė negali be eilės, ekstra tvarka, šiuos nuostolius pateikti Rusijos pusei?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamieji kolegos, sutarėm. Pagrindinis komitetas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Papildomi - Biudžeto ir finansų bei Savivaldybių komitetai. Tikiuosi, kad vieni komitetai rytoj tai nagrinės, kiti - kitą savaitę, bet po to maždaug po savaitės ar po 10 dienų mes galėtume šį klausimą galutinai išspręsti. Ačiū, gerbiamasis Deveiki.
Gerbiamieji kolegos, dabar du klausimai, susiję tam tikra prasme su procedūrom, su mūsų organizaciniais reikalais. Turiu naujo Seimo nario J.Antanaičio pareiškimą. Jis įsitraukia į Seime veikiančią Socialdemokratų frakciją. Konstatuodamas tai ir juo labiau girdėdamas, kaip frakcijos seniūnas kolega A.Sakalas patvirtina, kad tai jau septintasis frakcijos narys, aš dar kartą noriu jums štai ką pasakyti. Didžiojoje frakcijoje yra 70, Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcijoje yra 24, Krikščionių demokratų frakcijoje - 12 Seimo narių, Socialdemokratų - 7, Politinių kalinių, tremtinių Laisvės frakcijoje - 5, Tautininkų sąjungos frakcijoje - 4, Lenkų sąjungos frakcijoje - 4, Demokratų partijos frakcijoje - 3, mišri Seimo narių grupė (naujoji) - 8 Seimo nariai ir frakcijoms ir mišriajai SNG nepriklausantys Seimo nariai yra 2 - A.Endriukaitis ir Č.Juršėnas. (Balsai salėje)
Nutarimo "Dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo" projektas Nr.1858 (priėmimas) (95.10.17)
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar dar vienas organizacinis techninis klausimas. Jūs gavote nutarimo projektą "Dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo". Čia irgi yra oficialus frakcijos pareiškimas, tiksliau, nutarimas, kad frakcija vietoje savo seniūno B.Gajausko deleguoja seniūno pavaduotoją P.Jakučionį, t.y. Laisvės frakcija deleguoja į Seniūnų sueigą kitą savo atstovą. Ar Seimo nariai neprieštarauja, kad šitą klausimą mes dabar spręstume ir, svarbiausia, išspręstume iki galo? (Balsai salėje) Biografijos nėra, teisingai. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, opozicija dažnai kviečia tuos kandidatus į tribūną ir paklausinėja. Ar negalima atlikti tos procedūros ir abu juos paklausinėti?
PIRMININKAS. Ne, negalima, gerbiamasis Salamakinai.
A.SALAMAKINAS. Kodėl?
PIRMININKAS. Negalima. Kadangi čia yra atitinkamos frakcijos teisė deleguoti vieną ar kitą savo vadovą. Toks yra Seimo statutas. (Balsai salėje) Tai ar sutinkam? Jeigu kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų - prašom. Gali kalbėti net keturi - už, keturi - prieš. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Aš palaikau šį sumanymą. Gerai pažįstu kolegą P.Jakučionį. Tikrai, kad jis vertingai pakeis pirma buvusią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manau, kad tai yra frakcijos teisė deleguoti ką nori į Seimo seniūnų sueigos sudėtį, ir visiškai palaikau šį pasiūlymą. Kad būtų aišku, aš noriu, kad būtų užfiksuota. Kiek man anksčiau teko dalyvauti Seniūnų sueigos posėdžiuose, tai paprastai priimta, kad ne frakcijos seniūnas negali pirmininkauti Seniūnų sueigos posėdžiui. Norėčiau gauti atsakymą į šį klausimą.
PIRMININKAS. Deja, esate šį sykį teisus.
A.KUNČINAS. Ne deja, o laimei.
PIRMININKAS. Tiktai frakcijos seniūnai gali pirmininkauti Seniūnų sueigoms. Taigi, matyt, frakcija taip nutarė, kad jai viena teise gali būti ir mažiau Seniūnų sueigoje, bet nemanau, kad tai yra lemiamas dalykas. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Palaikau frakcijos teisę paskirti savo asmenį į Seniūnų sueigą.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Negaliu palaikyti šio siūlymo, nes nežinau, kodėl skriaudžiamas B.Gajauskas ir atleidžiamas iš pareigų?
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Čia yra frakcijos klausimas ir frakcijos problema. Jeigu frakcija priėmė tokį sprendimą, nebūtinai visiems išsiaiškinti, kodėl, kas ir kaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Keturi pasisakė už, dar gali pora pasisakyti prieš. Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Aš gal ne visai tuo klausimu.
PIRMININKAS. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Aš norėjau paklausti: gerbiamasis Pirmininke, ar jūs Seniūnų sueigoje atstovausite A.Endriukaičio - Č.Juršėno frakcijos atstovams, ar kaip valdybos Pirmininkas?
PIRMININKAS. Taip, aš atstovausiu Seimui, gerbiamasis Uždaviny. (Balsai salėje) Čia, gerbiamasis Endriukaiti, ne mano reikalas. Įstokite į kurią nors frakciją. (Balsai salėje) Ir dar jeigu kas priims, kaip sako Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Kolega K.Gaška. Prašom.
K.GAŠKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
K.GAŠKA. Kadangi radijo klausytojai nežino, kiek dabar Seime dalyvauja narių, prašyčiau registruotis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai svarbus pareiškimas, į kurį aš negaliu nereaguoti.
Kolegės Seimo narės ir kolegos Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. 71 Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už balsavo 53.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš balsavo 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė taip pat 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 53 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 1 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo" priimtas. Klausimas išspręstas.
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar, jeigu gerbiamoji V.Blinkevičiūtė yra, nematau aš jos, tada matau gerbiamąjį J.Šimkūną. 5 rezervinis klausimas - Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių techninės priežiūros įstatymo projektas. Pateikimas. Projekto Nr.909. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Šimkūną. Prašom.
J.ŠIMKŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiama svarstyti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių technikos priežiūros įstatymo projektas, parengtas vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr.1-267 "Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje numatytų straipsnių įgyvendinimo", taip pat įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvas ir normas.
Potencialiai pavojingas įrenginys - tai toks įrenginys, kuris kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai dėl jo sukauptos energijos ir vykstančių procesų. Prie tokių priskiriami tokie įrenginiai: garo katilai, vandens šildymo katilai, slėginiai indai, slėginiai vamzdynai, garotiekiai, karšto vandens vamzdynai, magistraliniai dujotiekiai, naftotiekiai, nuodingų medžiagų saugojimo gabenimo įrenginiai, kėlimo įrenginiai, eskalatoriai, pasivažinėjimo atrakcionai ir kiti įrenginiai. Įstatymo projekte numatyta, kad šių įrenginių sąrašą ir atitinkamais parametrais tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Potencialiai pavojingų įrenginių avarijos dėl blogos konstrukcijos, neteisingo montavimo, remonto ir naudojimo gali turėti sunkių padarinių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai, padaryti didelių materialinių nuostolių. Todėl šio įstatymo projekte yra reglamentuota juridinių, fizinių asmenų, projektuotojų, remontuotojų, naudotojų įrenginių priežiūros tvarka ir atsakomybė už šios tvarkos pažeidimus. Įrenginių savininkai ir valstybinės priežiūros institucijų pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos, normatyvinių dokumentų priežiūros klausimais taikymas, reikalavimai iš užsienio gaunamiems potencialiai pavojingiems įrenginiams ir kitos nuostatos.
Noriu pasakyti, kad 1924 m. Lietuvoje buvo priimtas panašus įstatymas apie potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą. Jis vadinosi Technikos inspekcijos įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. 6 Seimo nariai norėtų paklausti. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įsteigus Technikos priežiūros tarnybą ir vykdant pavojingų įrenginių techninės priežiūros darbus, bus daromos atitinkamos išlaidos. Norėčiau paklausti ir gal jūs galėtumėte pasakyti, kiek tam reikėtų išlaidų per metus. Ačiū.
J.ŠIMKŪNAS. Galiu atsakyti. Pagal Žyminio mokesčio įstatymą, kuris yra priimtas praeitų metų birželio mėn. ir pagal Vyriausybės nutarimą dėl Žyminio mokesčio įstatymo už potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, už ekspertų veiksmus imamas nustatytas žyminis mokestis. Šiais metais planuojama surinkti žyminio mokesčio apie 2 mln. Lt. Šiuo momentu, šiais metais tos tarnybos išlaikymui buvo skirta 0,7 mln. Lt.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasitikslinti dėl šio įstatymo projekto objekto. Būtent, kas yra potencialiai pavojingi įrenginiai. Jūs savo pranešime truputėlį atskleidėte plačiau, bet štai įstatymo projekte yra toks sakinys: "Potencinės arba kinetinės energijos atsipalaidavimo, kai žmonės arba kroviniai juda įrenginio konstrukcijos apribotoje erdvėje." Tas sakinys yra labai miglotas ir neapibrėžia šio įstatymo objekto. Ar jūs negalėtumėte patikslinti, kas slypi už šio sakinio ir dabar, ir vėliau projekte?
J.ŠIMKŪNAS. Dėl potencialiai pavojingų įrenginių sąvokos. Ši sąvoka yra apibrėžta žmonių Saugos darbe įstatyme. Tai turime omenyje. Jeigu juda, turime omenyje, kėlimo įrenginiai. Bet sąvoka yra apibrėžta Saugos darbe įstatyme ir aš tą pačią sąvoką ir naudoju. Gal reikėtų truputį patikslinti.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar vykdant šį įstatymą reikėjo sukurti naujas struktūras, ar tik bus reglamentuotas esamų struktūrų darbas pagal šį įstatymą? Ačiū.
J.ŠIMKŪNAS. Vykdant šį įstatymą jokių papildomų struktūrų nereikia kurti, tik čia bus reglamentuota potencialių įrenginių priežiūros tvarka. Tokius įstatymus turi ir mūsų kolegos kitose šalyse. Kaip minėjau, tai buvo ir Lietuvoje 1924 m. Jokių papildomų institucijų šio įstatymo vykdymui nereikės.
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Seimas gauna duomenų, kad savivaldybės nesirūpina dujų, šiluminių tinklų būkle. Prasidėjus šildymo sezonui, gali būti įvairių avarijų, susijusių su pavojum žmogaus gyvybei. Dažnai tai prirašoma Vyriausybei. Ar šis įstatymas paskirstys atsakomybę (pabrėžiu) tarp savivaldybių, apskričių ir Vyriausybės?
J.ŠIMKŪNAS. Taip. Šis įstatymas kaip tik bus vienas iš pagrindinių skirstant atsakomybę, tai įrenginio savininkas, savivaldybės ir kas vykdo priežiūrą. Turiu omenyje instituciją, kuri vykdys įgaliota Vyriausybės, kai pati įmonė vykdys arba asmuo.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mane irgi šiek tiek domina terminai, naudojami šiame įstatyme. Visų pirma pavadinimas - potencialiai pavojingi įrenginiai. Yra arba pavojingi įrenginiai, arba potencialiai sugriūsiantys, potencialiai susprogsiantys ir t.t. Nes viskas, ką jūs rašote, tai yra apie pavojingus įrenginius. Ką reiškia "potencialiai pavojingas"? Tai jis arba yra pavojingas, arba jis nėra pavojingas, arba jis potencialiai susprogsiantis.
Antra. Vėl tas terminas "potencinės arba kinetinės energijos atsipalaidavimo, kai žmonės arba kroviniai juda įrenginio konstrukcijos apribotoje erdvėje". O jeigu žmonės stovi konstrukcijos apribotoje erdvėje, tai kas tada? Ar čia nėra pavojaus? Aš noriu paklausti, kodėl yra naudojami žodžiai: "potencialiai pavojingi"? Ar čia dėl tam tikro mandrumo, ar čia kas nors turima galvoje, ir ką reiškia, kad tik judančių žmonių atžvilgiu yra nagrinėjamas pavojus?
J.ŠIMKŪNAS. Tokia sąvoka "potencialiai pavojingi renginiai", kaip minėjau, yra Saugos darbe įstatyme įrašyta. Jis yra priimtas. Kitose šalyse tuos įrenginius vadina ne "potencialiai pavojingi renginiai", bet "padidinto pavojingumo". Tai tie įrenginiai, kuriems reikalinga ypatinga, didesnė priežiūra negu kokiam nors paprastesniam įrengimui. Aš minėjau, kad Vyriausybės bus priimtas sąrašas, kuriame turėtų būti aptarta, kokie Lietuvoje yra potencialiai pavojingi įrenginiai, kuriems reikalinga atitinkamai didesnė priežiūra. Pavyzdžiui, negalima kažkokio katilo arba slėginio indo, arba magistralinių dujotiekių, kurių slėgis yra 50 atmosferų, lyginti su kažkokia paprasta darbo priemone. Pavyzdžiui, su kokiomis nors staklėmis arba kita. Tai jiems ir reikalinga išskirtinė priežiūra, kaip ir kitose šalyse.
PIRMININKAS. Kolega K.Gaška. Prašom.
K.GAŠKA. Aš taupydamas laiką atsisakau klausimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Norėčiau priminti, kad 9 klasės fizikos vadovėlyje parašyta, kad ir judėjimas, ir rimtis yra reliatyvūs. Todėl keista girdėti tokius klausimus iš aukštąjį mokslą turinčio fiziko.
PIRMININKAS. Kadangi pavardė nebuvo minėta, vadinasi, čia apie mane kalbama. (Juokas salėje) Gerai.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Ačiū.
O dabar, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, kuris pagrindinis komitetas turėtų būti? Ar Žmogaus ir piliečių teisių komitetas, vadovaujamas fiziko, ar Ekonomikos? Ekonomikos ir Socialinių reikalų, kadangi tai susiję su pasekmėm žmogui. Gerai. Ekonomikos komitetas - pagrindinis ir Socialinių reikalų - papildomas. Sutinkam? (Balsai salėje) Ačiū. Ar gerbiamieji kolegos galėtų apsvarstyti komitetuose artimiausią savaitę, t.y. kitą savaitę? Tada atitinkamai po dviejų savaičių galėtume įrašyti į savo darbotvarkę. Ačiū.
Kolegos ir gerbiamieji svečiai, dabar pagal mūsų darbų tvarką turėtų būti 2-6 darbotvarkės punktas, t.y. ... Gerbiamieji kolegos, šiandien daug pareiškimų. Vadinasi, jeigu mes dirbsime su pertrauka, tai pareiškimai prasidės, matyt, apie 18.20-18.25, o radijo transliacija baigsis laiku. Jeigu kas nori pareiškimus skaityti po transliacijos - prašom, tada darom pertrauką. Nematau norinčių.
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
2-6 punktas. Įstatymas "Dėl labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo". Projekto Nr.1587(2). Pranešėja gerbiamoji ministerijos sekretorė V.Blinkevičiūtė. Pateikimo stadija. Prašom į tribūną. Kviečiu į tribūną. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektui Vyriausybė pritarė balandžio mėn. ir pateikė Seimui. Įstatymo projektas buvo pataisytas įvertinus Seimo Juridinio skyriaus išvadą. Šis įstatymas jau galioja beveik 2 metus, todėl atsižvelgiant į praktikoje iškilusias tam tikras problemas Vyriausybė nusprendė pateikti šio įstatymo pakeitimus bei papildymus.
Dabar norėčiau pakomentuoti kai kuriuos straipsnius, kuriuose siūloma daryti pakeitimus, šiek tiek plačiau. Pirmiausia Labdaros ir paramos galiojančio įstatymo 2 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kokioms programoms remti gali būti suteikiama parama. Tai mokslo, kultūros, švietimo, meno ir t.t. programoms. Tačiau iki šiol praktikoje iškildavo tokių klausimų, kas turi patvirtinti tas programas, kokios tai yra programos, kas jas tvirtina, kokia yra tų programų struktūra. Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama patikrinimus, dažnai kabindavosi prie darbdavių, kur yra tos programos. Taigi kad šis darbas būtų palengvintas ir sunormintas, siūlome 2 straipsnio trečiąją dalį papildomai įrašyti, kuri numato, kas tvirtina programas, kurios yra remiamos, ir kaip turi būti numatyta tų programų struktūra.
Toliau. 3 straipsnis yra Labdaros ir paramos pripažinimas. Siūlome papildyti penktąja dalimi, t.y. numatyti, kad parama pagal šį įstatymą yra nepripažįstamas tiesioginis pinigų ar materialinių vertybių perdavimas fiziniams asmenims. Išskyrus, kai tai daroma, kaip numatyta 2 straipsnio antrojoje dalyje programoms remti. Vadinasi, tik kada bus remiamos programos, gali būti paremiamas atskiras fizinis asmuo.
Siūlomi pakeitimai 4 straipsnio, kuriame ir numatyti paramos ir labdaros davėjai. Siūloma keisti šio straipsnio antrąją dalį. Antrojoje dalyje kalbama apie užsienio valstybių juridinių bei fizinių asmenų teikiamą labdarą bei paramą fiziniams ir juridiniams asmenims. Siūloma, kad užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys labdarą ar paramą fiziniams asmenims gali teikti tik per Lietuvoje registruotus labdaros ir paramos fondus ar per valstybės valdymo organus, t. y. ne tiesiogiai, o tuo tarpu juridinius asmenis remti tiesiogiai arba per trečiuosius asmenis, žinoma, jeigu tai atitinka tikslus, kurie yra numatyti šio įstatymo antrajame straipsnyje.
Taip pat siūlome 7 straipsnyje - "Labdaros ir paramos dalykas" - įrašyti antrąją dalį, t.y. griežtai apibrėžti, kad labdaros ir paramos dalyku negali būti Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto lėšos, o už valstybės biudžeto ir savivaldybių lėšas įsigytos materialinės vertybės gali būti labdaros ir paramos dalyku tik steigėjui sutikus. Čia gali būti įvairių niuansų, kad galbūt bus švaistomos tos lėšos, tačiau šitas antrosios dalies antras sakinys atėjo tikrai iš praktikos, kuomet, sakykime, yra iš valstybės biudžeto lėšų įsigytos tam tikros vertybės, sakykime, pagrindinės priemonės, kad ir lovos, kad ir kokie įrengimai, kurie, paprasčiausiai, yra nereikalingi, jų nurašyti irgi negalima. O šiuo metu yra labai daug programų, savivaldybių programų, visuomeninių organizacijų programų, turiu omenyje tas organizacijas, kurios rūpinasi invalidų reikalais ir tikrai yra veiksmingos; tai ne taip, kad fondas tas, kuris nieko neveiktų. Į mūsų ministeriją ateina labai daug prašymų. Šią savaitę yra bent keli prašymai paremti. Gal galite kokią lovą, steigiam senelių namus ar vaikų namus, gal patalynės ir t.t. Deja, mes nieko perduoti negalime, kadangi mes labdaros teikti negalime.
Toliau. Siūlome padaryti pataisą 9 šio įstatymo straipsnyje - "Labdaros ir paramos apskaita". Čia grynai išplaukia iš patikrinimo, kurį atliko tiek Statistikos departamentas, tiek valstybinės mokesčių inspekcijos. Deja, iš tikrųjų tos institucijos, kurios gauna labdarą ar paramą, arba tos, kurios teikia tą labdarą ir paramą, na, ne visada tvarkingai arba taip, kaip numato įstatymas, tvarko šią apskaitą. Kaip teko pastebėti, tai dažnai yra aiškinama tuo, kad jos ne visai supranta tokį dalyką, kaip yra parašyta, kad labdaros davėjai, rėmėjai kiekvieną ketvirtį privalo teikti nustatytos formos informaciją valstybės institucijoms, atliekančioms finansinės veiklos kontrolę ir tvarkančioms atskaitomybę. Žinote, čia buvo tuo motyvuota, kad tie labdaros davėjai ir rėmėjai nesupranta, kas tai yra tos institucijos. Čia lyg ir toks tam tikra prasme pasiteisinimas. Todėl nusprendėme, jog reikia patikslinti tiek pirmosios dalies (kalbu apie 9 straipsnį) paskutinį sakinį, tiek antrosios dalies paskutinį sakinį, jog labdaros ir paramos davėjai bei labdaros ir paramos gavėjai kiekvieną ketvirtį privalo teikti nustatytos formos informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui pagal nustatytas formas.
To paties 9 straipsnio penktąją dalį, kurioje kalbama apie tai, jog kaip labdara ar parama gautos lėšos ir materialinės vertybės, jeigu jos yra naudojamos ne pagal paskirtį, jos teismo sprendimu gali būti konfiskuojamos ir perduodamos į valstybinius labdaros fondus, siūlome panaikinti, kadangi šis straipsnis praktiškai neveikė ir, matyt, artimiausiu metu jis tikrai negalės veikti. Pirmiausia nėra tokių valstybinių labdaros ir paramos fondų. Manau, kad šie fondai absoliučiai nereikalingi, juo labiau kad dabar lygiagrečiai turėtų būti Seime svarstomas (gal jau buvo svarstomas) Labdaros ir paramos fondo įstatymo projektas. Taigi tokie fondai nenumatyti ir tokių fondų nebus, ir, matyt, konfiskuotų daiktų perduoti negalima ir netikslinga. Antra vertus, šita norma, kaip išaiškino Teisingumo ministerija, prieštarauja galiojantiems Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso įstatymams, todėl ji yra neveiksminga ir joks teismas nepriims tokio ieškinio, pareiškėjo, pagaliau ir neaišku, kas jį turėtų pateikti, kas būtų ginčo šalys.
Toliau. 10 straipsnyje kalbama apie labdaros ir paramos skatinimą. Šio straipsnio pirmojoje - penktojoje dalyse buvo numatyta, kokios yra taikomos mokesčių lengvatos labdaros ir paramos davėjams. Atsižvelgiant į tai, jog šio įstatymo pagrindinis tikslas yra nustatyti ne mokesčių dydį ar tų lengvatų dydį, kokias gauna duodantys ar gaunantys labdarą asmenys - juridiniai ar fiziniai, bet į tai, kokiais atvejais yra nustatoma labdara ir kokiais atvejais yra pripažįstama labdara. Taigi tai yra ne to įstatymo tikslas. Mes sutikome su finansininkų siūlymu, Finansų ministerijos, jog mokesčių dydžiai turi būti nustatyti mokesčius reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi siūlome šitas pirmą - penktą dalis panaikinti arba sujungti ir parašyti vieną pirmąją dalį: "Labdaros ir paramos skatinimo ir mokesčių lengvatų teikimo tvarka nustatoma mokesčių mokėjimą reglamentuojančiuose įstatymuose." Juo labiau kad po to, kai buvo priimtas Labdaros įstatymas, buvo padaryti atitinkami galiojančių mokesčių įstatymų pakeitimai. Aš atsinešiau mokesčių knygą, čia yra viskas reglamentuota, sutvarkyta, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, atlikdami atitinkamus patikrinimus, vadovaujasi mokesčių įstatymais, o ne Labdaros.
Dabar dar noriu pakalbėti apie 11 straipsnį - "Labdaros ir paramos kontrolė". Nežinau, ar reikia baigti, kai ta lemputė žiba?
PIRMININKAS. Jeigu galėtumėte šiek tiek greičiau, būtų geriau, bet jeigu turite ką svarbaus pasakyti - jūsų teisė.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Porą sakinių.
PIRMININKAS. Prašom.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. "Labdaros ir paramos kontrolė". Kadangi tai yra labai svarbus dalykas, mes siūlome 1 straipsnį papildyti, jog gautų, ne tik gautų, lėšų panaudojimo teisingumą, panaudojimo teisingumą kontroliuoja Valstybės kontrolės departamentas, bet taip pat ir materialinių vertybių panaudojimo teisingumą, be to, ir savivaldybių kontrolės tarnybos. Dar norėčiau paminėti tokį dalyką, kad būtina pripažinti negaliojančia 13 straipsnio antrąją dalį, kurioje kalbama apie šio įstatymo galiojimo pasibaigimą, t.y. kad jis baigia galioti 1995 m. gruodžio 31 d. Mūsų buvo siūlyta, kad pradeda galioti šis naujas įstatymas, nauja įstatymo redakcija kaip atskiras straipsnis, nuo liepos 1 d., tačiau kadangi nebuvo spėta šio įstatymo priimti, tai, matyt, reikėtų siūlyti naują datą - nuo sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. 9 Seimo nariai norėtų jūsų paklausti. J.Listavičius pirmasis. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 8 punkte, arba 9 straipsnyje, nurodyta, kad labdaros ir paramos tiek davėjai, tiek gavėjai, kaip jūs minėjote, atsiskaito ketvirčiais. Aš norėjau paklausti, kaip bus vykdoma kontrolė, ar atitinka labdaros ir paramos davėjų ir gavėjų informaciją. Todėl, kad jeigu mes tokios kontrolės nevykdysime, tai kas iš to, kad jie atsiskaito. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne. Tokia kontrolė yra vykdoma, juo labiau kad vykdys tos pačios institucijos. Jeigu pažiūrėtume, šie straipsniai yra labai susiję - 9 su 11. Apskaita ir kontrolė tarpusavyje yra susijusios ir institucijos - Valstybinė mokesčių inspekcija ir Statistikos departamentas. Ir atitinkamai už nepateikimą, netgi 9 straipsnio trečiojoje dalyje galiojanti jau yra, kokios yra taikomos sankcijos už tos informacijos neteikimą.
PIRMININKAS. Kolega E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis Pirmininke, šio įstatymo pataisos tikrai būtinos, bet aš jūsų vietoje, jeigu būčiau Seimo Pirmininkas, aš siūlyčiau šio įstatymo priėmimą paskelbti ypatingos skubos tvarka, kadangi šiandien yra šventė ir tribūnoje tikrai mes turime žavią damą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuostabu! Gerbiamieji kolegos, matote, kokių mes turime džentelmenų. O jūs, mielosios Seimo narės, kartais galvojate... (Balsai salėje) Ne, kad vyrai kai kurie, kaip čia pasakius, kaip čia pasakius... kad kai kurie vyrai - stuobriai, pasirodo - ne. Ačiū, gerbiamasis kolega Raišuoti!
V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Mieloji pranešėja, noriu paklausti, ar jūs nesutiktumėt, kad būtų įrašyta į šias pataisas, kad labdaros davėjas neturi teisės turėti ar gauti kokios nors naudos ar pan., išskyrus mokesčių lengvatas. Kaip žinote, važiuoja sportininkai žaisti, sakykime, į Graikiją ir kartu važiuoja labdaros davėjai, kurie sponsoriavo šią sportininkų komandą. Ačiū.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš nevisiškai, gerbiamasis Seimo nary, norėčiau su jumis sutikti. Galbūt ir nėra taip blogai, kad tas, kuris duoda labdarą, kartais ir nuvažiuoja. Galbūt jis už savo pinigus nuvažiuoja. Aišku, čia reikėtų išsiaiškinti, todėl man ne visai suprantama, kad... Be abejo, yra įstatyme pasakyta, kad tiek labdarai skiriamos lėšos, tiek materialinės vertybės turi būti naudojamos pagal paskirtį, tam, kam jos yra skiriamos, be to, ir įstatymo 6 straipsnio paskutinėje dalyje yra nustatyta, kad labdara ir parama yra teikiama savitarpio pasitikėjimo ir neatlygintinumo principu. Taigi aš manyčiau, kad... nežinau, kokia čia galėtų būti kontrolė. Šiaip ji turi būti, ir pats įstatymas... kad nustatoma, jog iki 20% leidžiama administravimui panaudoti. Ir tai griežtai reglamentuota, kaip ir kur. Yra kontrolė, nustatys, bus taikomos atitinkamos sankcijos. Aš negalvočiau, kad kažko dar trūksta įstatyme. Jeigu trūksta, tai prašom.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamoji pranešėja, praėjusią savaitę mes turėjome susitikimą Seimo narių - agrarininkų su Žemės ūkio mokslinio tyrimo instituto ir kitų mokslo organizacijų atstovais. Jie iškėlė klausimą, kad pasaulyje yra tik dvi valstybės - Lietuva ir Rusija, - kuriose yra apmokestinama įvairiausiais mokesčiais labdara. Kitur paprasčiau tie dalykai daromi. Šiandieną aš perskaičiau jūsų pateikiamus papildymų tris puslapius ir niekur nerandu, ką jūs norite palengvinti. Gal jūs galite pakomentuoti. Ar jūs norite apsunkinti labdarą, jos kelią nuo labdaros davėjo iki labdaros gavėjo, ar palengvinti ir kaip palengvinsime šiais papildymais? Dėkoju.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš ne visai norėčiau sutikti, kad labdara yra apmokestinama. Kaip tik atvirkščiai - yra numatytos tai labdarai lengvatos, ir tai yra mokesčių įstatymuose sureguliuota. Todėl negalvočiau, kad taip turi būti. Nežinau, kokia yra patirtis kitų valstybių, man sunkiau yra atsakyti. Bet aš manyčiau, tie, kurie nori duoti labdarą ar paramą... tiek užsienio valstybės muito mokesčių netaiko. Be to, šio įstatymo paskirtis nebuvo palengvinti labdaros gavimą. Jokiu būdu nebuvo palengvinti. Atvirkščiai - buvo siekta šiek tiek įvesti tvarką šiuo įstatymu - apskaitos, kontrolės, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų. Ypač kuomet labdara yra skiriama tiesiogiai fiziniams asmenims. Jeigu pastebėjote, mes kaip tik padarėme pakeitimą, kad tiesiogiai fiziniams asmenims labdarą ar paramą negali šiaip sau duoti. Sakykime, kas nors panorėjo - man duoda 10 tūkst. dolerių nei iš šio, nei iš to. Ir po to nori, kad būtų taikomos atitinkamos mokesčių lengvatos. Aš tikiu, kad jokioje pasaulio valstybėje taip nėra, taip negali būti. Nori - duodi, bet už tai negali turėti iš to jokių lengvatų. Yra. Turi būti reglamentuota ir įvesta tvarka.
PIRMININKAS. Kolega A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Mano klausimas toks: šiuo metu gana sunki padėtis yra kultūros, meno leidinių, redakcijų, leidyklų. Kai buvo suteikta redakcijoms galimybė privatizuoti jų užimamas patalpas, redakcijos turėjo persiorganizuoti į uždarąsias akcines bendroves. Tuo pačiu jos, kaip pelno siekiančios įmonės, lyg ir nebetenka galimybės gauti labdarą ar paramą. Iš tikrųjų jų tikslas ne pelnas, o elementarus siekimas išsilaikyti ir leisti savo leidinį. Koks jūsų požiūris į šią problemą?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Tai yra išdėstyta įstatymo straipsnyje, kuriame kalbama apie leidinius, t.y. 5 straipsnio antrojoje dalyje, kur yra numatoma... bei jų leidiniai yra remiami. Sakykime, paramos gavėjai yra mokslo ir studijų institucijos, sveikatos apsaugos, socialinės, globos ir rūpybos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, aplinkos apsaugos ir kitos įstaigos, organizacijos bei jų leidiniai, jeigu jie gauna paramą 2 straipsnio antrojoje dalyje nurodytoms programoms remti. Na, matote, jeigu užsiregistravo kaip privati įmonė...
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš nežinau net į ką kreiptis. Turbūt į gerbiamąjį Pirmininką. Neretai pasitaiko, kad pranešėjas ilgai pristato įstatymo projektą, atsiranda daugiau klausimų, negu jų kyla pačiam skaitant įstatymo projektą. Šiuo atveju tokia maloni išimtis, gal todėl, kad tai padarė moteris. Man tapo aišku net ir tai, kas buvo pirmą kartą skaitant neaišku. Taigi aš ir klausimo neturiu. Ačiū. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Nuostabu! Daugiau pranešėjų-damų! Išvada neabejotina. Seimo vadovybė padarys tokią konkrečią išvadą. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamoji pranešėja, mane vis dėlto jaudina šiame įstatyme ir pagrindiniame įstatyme, ir pataisose, kad nėra pakankamos labdaros kontrolės. Kontrolės atkeliaujančių iš užsienio. Daug girdime priekaištų tiek medicinos įstaigoms, į kurias ateina labdara, kad spekuliuoja, į turgus veža vaistus. Gal iš tikrųjų taip daro, o patikrinti nėra kur. Tas pat yra kalbama ir apie tų vadinamųjų padėvėtų rūbų atvežimą. Labdara, užuot ėjusi nemokamai, kalbama, kad kioskuose pardavinėjama. Ar jūs numatote šio įstatymo pataisose numatyti kontrolę, kas turi kontroliuoti? Jeigu ne, tai prašom paaiškinti.
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Aš manyčiau, kad tai yra numatyta 11 straipsnyje - "Labdaros ir paramos kontrolė". Lygiai tas pat taikoma, sakykime, kai aš gaunu labdarą ar paramą, taikoma ir kontroliuoti iš užsienio gaunamą labdarą arba paramą. Tai gali atlikti... kaip tik dabar, kai yra pildymas gautų lėšų, mes siūlome ir materialinių vertybių. Įstatyme yra neapibrėžta ir nėra eliminuota iš užsienio gauta labdara ar parama. Yra parašyta... Dabar mes siūlome įjungti kaip tik ir materialines vertybes, kad Valstybės kontrolės departamentas galėtų pasižiūrėti ir kartu tikrinti. Mes svarstant... ne tik pinigines lėšas, bet kartu ir materialines vertybes. Ir jų teritoriniai, t. y. savivaldybių kontrolės tarnybos. Man sunku pasakyti - pakankama ar nepakankama. Esu įsitikinusi, kad labai dažnai kiekvienas įstatymas ir kiekviena tvarka priklauso tik nuo tų pareigūnų ir žmonių, kurie įgyvendina tą įstatymą. Valstybė lėšas kontroliuodavo. Taip.
PIRMININKAS. Kolega A.Greimas. Prašom.
A.A.GREIMAS. Gerbiamoji prelegente, jūs kalbėjote, kad šiam įstatymui teikiamuose papildymuose numatyta atsiskaitomybė už gautą labdarą. Kam vis dėlto turėtų atsiskaityti savivaldybės vadovas, asmeniškai vadovavęs labdaros pargabenimui iš užsienio ir išleidęs nemažą sumą pinigų tos labdaros pargabenimui?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Pirmiausia aš manyčiau, kad turi atlikti patikrinimą atitinkama Valstybinė mokesčių inspekcija ir taip pat Valstybės kontrolės departamentas ar Savivaldybių kontrolės departamentai. Manyčiau, kad yra nustatyta ši tvarka.
PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs teigiate, kad fiziniams asmenims neįmanoma suteikti labdarą. Tai yra labai ydinga nuostata, nes man teko susidurti su tokiais atvejais, kad kai kurios organizacijos norėjo šelpti daugiavaikes šeimas, pavyzdžiui, dovanoti padėvėtą mikroautobusą 11 asmenų šeimai, ir negalėjo to padaryti dėl Labdaros ir paramos įstatymo. Kuo vadovaudamasi jūs tvirtinate, kad fiziniams asmenims labdarą netikslinga suteikti?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Na, aš ne visai norėčiau sutikti, kad pagal šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatas negalima suteikti fiziniams asmenims labdaros. Ją galima suteikti ir ją būtina suteikti, ir paprastai, aš manyčiau, kiekvienu atveju tik žmonėms, t.y. fiziniams asmenims, yra tiek labdara, tiek parama teikiama. Tačiau yra pasiūlytas kelias, kad tai būtų daroma per labdaros ir paramos fondus. Ir taip turi būti daroma. Manyčiau, kad vadovaujamasi yra labai paprastai: turi būti tvarka, apskaita turi būti. Juo labiau kad tas, kuris teikia tą labdarą, kaip jūs žinote, turi mokesčių lengvatų. Taip, kad kam sugalvojau... Antra vertus, aš manau, kad turi būti patvirtintos programos, tos, kurios iš tikrųjų yra reikalingos ir kurias būtina remti.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Pirmiausia aš norėčiau, gerbiamasis Pirmininke, jūsų prašyti, kad paliktumėte mane pasisakyti dėl motyvų prieš balsavimą.
PIRMININKAS. Prašom.
J.BEINORTAS. O dabar gerbiamajai prelegentei vienas klausimėlis. Kad nebūtume visiškai abstraktūs, gal jūs pasakytumėte, tarkime, per pusę 1995 metų, kaip ataskaitinį laikotarpį, gavėjai: kokios sferos, kokios kryptys - kultūra, sportas, mokslas, globa, rūpyba, invalidai, daugiavaikės, vienišos šeimos? Kas kiek maždaug gavo?
V.BLINKEVIČIŪTĖ. Ne, aš šito nepasakysiu. Tikrai šito nepasakysiu, nes aš manau, kad ir šio įstatymo yra tikslas, kad būtų sutvarkyta apskaita, kontrolė ir informacija. Nes aš tikrai noriu pasakyti, jog tuos patikrinimus kai kuriose įmonėse atliko ir apibendrino iš pradžių Statistikos departamentas, paskui Valstybinė mokesčių inspekcija, Vidaus reikalų ministerijos Ekonominė policija, mūsų ministerijos atstovai. Ir turiu pasakyti, jog mes labai ilgai ginčijomės su Valstybine mokesčių inspekcija, su Finansų ministerija, kad iš tikrųjų jie užsiimtų ir tai tvarkytų. Nes kiekvienas norėdavo, kai buvo taip nesukonkretintai parašyta, taip, kaip buvo kontroliuojančios institucijos, tai visi gali pasakyti, kad jau pasidaro net ir pačioms toms kontroliuojančioms nebeaišku, ar jos iš tikrųjų tokios yra. Aš manau, kad galbūt dabar pagerės šis dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji, ir, kiek aš sprendžiu pagal kolegų veidus, simpatiškoji, man sunku spręsti. Ačiū. (Balsas salėje) Dabar galiu patvirtinti. Viskas tvarkoje.
Gerbiamieji kolegos, yra Juridinio skyriaus išvada. Čia, sakyčiau, daugiau tokios konkrečios pastabos dėl atskirų straipsnių, kaip geriau redaguoti, kaip geriau sudėlioti. Ir ta prasme, aš manau, Juridinio skyriaus išvada tik padės priimti geresnį projektą. Kolegos, kiek supratau, pritaria pateikimui, bet kai kurie vis dėlto nori tarti žodį. Ir kolega J.Beinortas - pirmasis. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, Labdaros ir paramos įstatymas - tai iš esmės Biudžeto įstatymo dalis, nes pinigai nueina į labdarą tie, kurie neatėjo į valstybės biudžetą. 1994 m., pagal mokesčių inspekcijos duomenis, labdaros davėjai išeikvojo, t.y. išdalijo 34 mln. Lt. Todėl natūralu, kad kyla klausimas, kas juos gavo ir kaip pasiskirstė. Kiek, tarkim, gavo leidyba, kiek, tarkim, gavo globa, kiek, sakykim, liko sportui - ar liūto dalis, ar kąsnelis? Ir todėl natūralu, kad valstybė turi žinoti. Tačiau, deja, aš negalėčiau pasidžiaugti šitomis pataisomis, kurias pateikė Socialinės apsaugos ministerijos sekretorė. Jos yra kosmetinės, nes jos iš esmės nepadaro dviejų dalykų: neįpareigoja gavėjo kontrolės ir atsakomybės, ir, antra, nenumato priemonių, kada ta, sakykim, gavėjo atsakomybė yra neteisinė. Va, dėl to aš manau, kad šiam įstatymui dar daug ko trūksta. Mums jau buvo pateiktas ir mes dabar turim svarstyti dar vieną įstatymą - Labdaros fondo įstatymą. Tai yra, tarkim, atskira rūšis įmonių, per kurias tam tikru mastu dalis labdaros praeis. Tačiau ne visa, nes dalį jau praleidžia šis įstatymas.
Todėl aš siūlyčiau pateikimui pritarti, tačiau priiminėti įstatymus kartu, bent jau kad jie koresponduotų, nes šiandien aš galiu pasakyti: nei Valstybės kontrolės įstatymas, nei Savivaldybių kontrolės tarnybos įstatymas tokių funkcijų, apie kurias čia, sakykim, kalba prelegentė, neturi įrašytų, juos reikia kartu taisyti. Žodžiu, tai yra didelis darbas ir labai gerai, jeigu Socialinės apsaugos ministerija tesės žodį, kad ji žiūrės visų įstatymų sąveikų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pasisakyti prieš pateikimą. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, štai pagal pateikto įstatymo projekto 5 straipsnio pataisymus paramos gavėjai yra mokslo ir studijų institucijos, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, aplinkos apsaugos, kitos įstaigos, organizacijos, gaunančios paramą pagal 2 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų programų įgyvendinimą. O jeigu atvežė žemietis, tėviškėnas kompiuterį savo tėviškėn į mokyklą, tai kaip bus tada? O jeigu ta mokykla nėra programoje, vadinasi, jis turės važiuoti pas ministrą, kad ministras arba ministerija, arba Vyriausybė, arba kokia kita institucija sudarytų programą, ir tik tada tai bus labdara. O šiaip tai labdara nebus. Be to, jis turės pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Statistikos departamentui. Yra pavojus, kad šitie įstatymų pakeitimai ne tik nubaus kaltuosius, bet apsunkins gyvenimą sąžiningiesiems. Dėl to mes turim patys apsispręsti, ar reikia pritarti, ar nepritarti šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija!
60 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad pradėtume svarstyti, t.y. pritartume po pateikimo įstatymo "Dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektui? Kas už, prašom balsuoti už, kas galvojat kitaip, kitaip ir balsuojat. Prašom, balsavimas pradėtas. Aiškiai vienas kolega laiku pasakė "už".
40 - už, 3 - prieš ir 8 susilaikė. Pritarta. Kuris komitetas turėtų būti pagrindinis? Matyt, Socialinių reikalų. Ar papildomas Ekonomikos ir Biudžeto turėtų būti? Taip. Tai du papildomi - Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetas. Ir, kaip čia kolegos siūlė, visapusiškai aptarti ir, jeigu įmanoma, paraleliai su kitu įstatymo projektu. Ačiū. (Balsas salėje) Kolega E.Raišuotis, kolega ne šiaip sau, o džentelmenas, neturi teisės siūlyti tos skubos. Tvarka yra tvarka. Pažiūrėsim, kokias išvadas padarys komitetai, tada aš spėsiu pasiūlyti.
Gyvūnijos įstatymo projektas Nr.1430 (pateikimas) (95.10.17)
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, 2-7 darbotvarkės punktas - Gyvūnijos įstatymo projektas. Projekto Nr.1430. Pranešėjas - gerbiamasis G.Tursa. Prašom. Pateikimo stadija.
G.TURSA. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, labai simboliška, kad šiais Gamtos apsaugos metais Europoje, kurių šūkis "Kas saugo gamtą, globoja ateitį", pateikiama nemažai gamtosauginių įstatymų. Vienas iš jų - Gyvūnijos įstatymas.
Gyvūnijos įstatymas reglamentuoja gyvūnijos apsaugą, jos gyvenimo aplinką, migracijos kelius ir racionalų naudojimą. Gyvūnijos įstatymas buvo priimtas ir sovietiniais laikais, 1981 m. Tai buvo bendras visos Tarybų Sąjungos įstatymas. Reikia pažymėti, kad jis buvo pasaulyje priimtas kaip vienas pažangiausių įstatymų, kurio kai kurios nuostatos, kurios neprieštaravo mūsų Konstitucijai ir kitiems aktams, galiojo iki šio laiko ir buvo pasiekta gan gerų rezultatų. Šiuo metu šie reikalavimai kinta ir gyvenimas reikalauja pakeisti įstatymą, atsižvelgiant į žemės privatizavimą, atsižvelgiant į tai, kad jūs neseniai ratifikavot Biologinės įvairovės konvenciją, kuri yra labai svarbi, apima labai plačią gamtos apsaugos sritį. Ir visi šitie reikalavimai, visos šios sąlygos reikalauja pataisyto įstatymo priėmimo.
Šis įstatymas buvo plačiai svarstomas su žinybom. Gauti visų žinybų pritarimai. Rengiant ir dabar skaitant tą įstatymą Seimo Gamtos apsaugos komitete buvo apsvarstytos Juridinio skyriaus pastabos, kurioms iš esmės pritarta ir jos bus įtrauktos į įstatymą. Todėl aš prašyčiau priimti tą pateikimą. Jeigu būtų kokių neaiškumų, klausimų, aš pasirengęs atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Buinevičius. Prašom.
V.A.BUINEVIČIUS. Norėjau paklausti gerbiamojo pranešėjo, ar Gyvūnijos įstatyme yra numatyta Lietuvos vietinių bičių apsauga ir ar yra gauta pasiūlymų iš Lietuvos bitininkų sąjungos ir iš Dotnuvos žemdirbystės instituto bitininkystės skyriaus dėl jų apsaugos?
G.TURSA. Čia yra atskiras punktas, kuriame rašoma apie tai, kad bičių veiklos produktai naudojami, o dėl bičių apsaugos įtraukimo atskirai nėra kalbama, tik apie jų darbo, veiklos išnaudojimą arba panaudojimą žmogaus poreikiams. Ką jūs turite omenyje? Dėl bičių rezervatų buvo iškilęs klausimas ir dėl bičių apsaugos. Na, čia sudėtinga buvo, čia buvo pasiūlymas mums prie Viešvilės rezervato steigti bičių rezervatą, bet tai kirtosi su kai kuriomis vietinių bitininkų problemomis. Ką reiškia įsteigti vietinių bičių rezervatą? Tai reiškia uždrausti laikyti kitas bites tam tikroje didelėje teritorijoje, kad jos nesimaišytų ir kad būtų išskirta ta populiacija. Tokią vietą labai sunku surasti todėl, kad mes negalim atskiriems žmonėms arba atskiriems kitiems žemių naudotojams uždrausti arba priversti laikyti tas mūsų vietines bites, kurios yra mažiau produktyvios, bet turi kitų teigiamų savybių.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 9 straipsnyje yra nurodyta, kad gyvūnijos apsaugos priemones finansuoja pagal atitinkamus norminius aktus valstybė, savivaldybės ir gyvūnijos naudotojai. Norėčiau paklausti, ar turite kokių paskaičiavimų, kiek reikėtų gyvūnijos apsaugos priemonėms lėšų metams? Ačiū.
G.TURSA. Kaip jūs žinot, lėšų niekad nebūna gana. O priemonių gyvūnijos apsaugai yra numatyta labai daug. Ir remiantis tais vietiniais fondais, kur jūs paminėjot, gamtos apsaugos fondas, vietinės savivaldybės fondai, dabar steigiamas medžioklės fondas - tai yra labai labai nedidelis kiekis. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad šiomis dienomis renkam grupę iniciatorių, kurie Lietuvoje domisi fazanų veisimu, kurapkų veisimu, ančių veisimu. Dabar šis darbas yra apleistas. Ar tai reikalinga Lietuvai, ar ne? Tai reikalauja didelių investicijų. Žinoma, nei savivaldybės, nei biudžetas tam lėšų neskirs, bet galima pritraukti entuziastus ir kitus mėgėjus dėl šitų reikalų.
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Telšių rajone brakonierių sužeis-tų ir žuvusių žvėrių skaičius viršija teisėtai sumedžiotų žvėrių skaičių. Brakonierių padaugėjo, kai buvo suteikta teisė žmonėms turėti ginklus savigynai nuo plėšikų. Kaip šį keistą prieštaravimą išspręsti? Ar turi sumanymų Lietuvos medžiotojų organizacijos ir gamtosaugininkai? Ačiū.
G.TURSA. Mes šią problemą nagrinėjom. Reikia pasakyti, kad tie ginklai, kurie buvo išduoti savigynai, Respublikoje dviem ar trim atvejais buvo panaudoti brakonieriavimui. Brakonieriaujama ne tais ginklais, kurie savigynai, o tais, kurie laikomi palėpėse paslėpti. Kad brakonieriavimas tapo didele rykšte, mes tai žinom. Rengiam nemažai priemonių. Galvojom ir tikėjomės, kai atidavėme medžiotojams visą produkciją, sumedžiotą produkciją, kuri gaunama, kaip anksčiau, žinot, buvo dalys pristatomos įvairioms organizacijoms ir valstybei, dabar visa medžioklės produkcija tampa medžiotojų kolektyvo nuosavybe. Galvojom, kad tas kolektyvas kovos ir bandys surasti jėgą prieš brakonieriavimą. Deja, tai tik iš dalies pasitvirtino. Ką tai reiškia - brakonierius sumedžiojo elnią? Tai reiškia, kad iš būrelio arba iš kolektyvo kasos pavogė 600 Lt.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, kaip pamenu, Seime jau ko gero prieš porą metų buvo kreiptasi dėl įstatymų, kurie draustų žiaurų elgesį su gyvūnais, ar tai būtų naminiai, ar laukiniai. Sakykite, ar tai yra jūsų atstovaujamos grupės darbo objektas? Ne paslaptis, kad žiaurus elgesys su gyvūnais - tai pirmas žingsnis į žiaurų elgesį su žmonėmis. Ar tai yra kitų įstatymų objektas ir kaip galvojate tą problemą spręsti? Dėkui.
G.TURSA. Galiu pasakyti, kad šis įstatymas Seimo prašymu dabar eina per mus ir dabar yra šio įstatymo antroji redakcija, kurią baigiama padaryti. Tačiau yra nemažai prieštaravimų. Bet manau, kad per mėnesį ar du šis įstatymas gali būti pateiktas Vyriausybei. Tai yra labai aktualus įstatymas, labai reikalingas įstatymas, bet dėl kokių priežasčių jis buksuoja, labai sunku pasakyti. Bet šis įstatymas yra, jeigu gerbiamajam V.Petrauskui būtų įdomu, aš turiu paskutinį variantą, galėčiau duoti pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis prelegente, jūs čia labai daug kalbat apie medžioklę, apie gyvūnų apsaugą. Ir man išties labai džiugu, nes medžioklė, medžioklės plotai mane visą laiką žavėjo ir labai domino. Tai apie vieną plotą aš jūsų vis dėlto norėčiau paklausti. Čia neseniai spaudoje gana plačiai rašė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Boguši, čia lyg ir ne to įstatymo objektas.
V.BOGUŠIS. Taip, aš į temą. Aš žinau, pone...
PIRMININKAS. Jeigu į temą pataikysit, tai prašom.
V.BOGUŠIS. Pone Pirmininke, pridėkit man laiko.
PIRMININKAS. Taip, 10 sekundžių.
V.BOGUŠIS. Kaip tik dėl to įstatymo. Spaudoje buvo rašoma, kad mūsų Prezidentas A.Brazauskas su premjeru Oleksiu miškuose prie Panevėžio, voljeruose šaudė stumbrus. Buvo nušauti stumbrai, į vieną ten, atrodo, aštuoni, į kitą dvylika. Spaudoje rašė, kad Oleksis tikrai gana sėkmingai pataikė iš penkto karto. Ar jūs galėtumėt pakomentuoti, kas antrą stumbrą nušovė ir ar buvo išduotos licencijos? Jūs negalėtumėt man pasakyti?
PIRMININKAS. Dovanokit, čia nesusiję su Gyvūnijos įstatymo projektu. Bet jeigu pranešėjas G.Tursa norės atsakyti, prašom. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nepiktnaudžiaukit savo padėtimi. Klausimai apie konkretų įstatymą, o ne iš šalies.
V.BOGUŠIS. ... saugojimas gyvūnų.
G.TURSA. Pasistengsiu labai konkrečiai atsakyti. Turbūt jus pasiekė tai, kad Lietuvoje buvo labai daug probleminių klausimų - laikyti ar nelaikyti stumbrus. Lietuvoje buvo nutarta laikyti stumbrus. Kokia padėtis yra? Lietuvoje mums mokslininkai rekomendavo laikyti apie 30 stumbrų. Vieną patiną, tris pateles su prieaugliu voljeruose, kad žinotume jų genofondą ir veisimą. Kitus - laisvėje. Laisvėje laikyti apie 20 stumbrų. Šiuo metu laisvėje yra 30 stumbrų ir voljeruose per 10. Kiekvienais metais komisija brokuoja tuos stumbrus. Stumbras, sulaukęs 15-18 metų, nustoja veisęsis. Patinai susimuša bandoje, ir tas patinas, kuris išvarytas iš bandos, išeina iš jos ir klajoja įvairiose vietose. Aš nenoriu plėstis. Šiais metais Lietuvoje oficialiai leista sumedžioti 5 stumbrus, dabar iš jų sumedžioti 2.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs neprieštarausite, jeigu aš pasakysiu, kad saugodami gyvūniją kažkaip mes pakenkiame augmenijai. Augalijos saugojimas taip pat kenkia kitu galu gyvūnijai. Čia reikia kažkokio balanso. Aš norėčiau paklausti: ar jūs derinote šitą įstatymą su Augalijos įstatymu? Ačiū.
G.TURSA. Ką aš galiu pasakyti? Augalijos įstatymo dar nėra, bet jaučiu, ką jūs norėtumėte išgirsti. Žvėrys ir gyvūnija veikia augaliją, ir turi būti tam tikras balansas, balansas tarp augalijos ir gyvūnijos. Mūsų žmonės tai vadina ūkiškai leistinu tankumu žvėrių arba kitų gyvūnų. Tokį tankumą esame nustatę Lietuvoje ir juo vadovaujamės. Šitas tankumas atitinka miškų, iš dalies ir žemės ūkio poreikius. Šitas tankumas pritaikytas prie Europos tankumo, gal kiek žemesnis.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis prelegente, aš norėjau jūsų paklausti dėl santykio. Gyvūnų apsauga ir, suprantama, gyvūnų populiacijos išlaikymas ir nuostoliai, kuriuos padaro koncentruota gyvūnų populiacija, ypač specifiniuose medžioklės ūkiuose... Įstatymiškai nėra labai griežtos atsakomybės už padarytą žalą žemės ūkiui, konkrečiai, pasėliams. Todėl aš noriu jūsų klausti. Galbūt šiame įstatyme kokiu nors straipsniu ar postraipsniu būtų galima reglamentuoti, kaipgi iš tikrųjų bus tuose priemedžiokliniuose laukuose, tuose ūkiuose, kurie nuolat būna pažeisti?
G.TURSA. Jokio skirtumo nėra, ar žvėrys daro nuostolius, kaip jūs sakote, reprezentaciniuose plotuose, ar paprasto klubo, būrelio ar kituose plotuose. Yra padarytos dvi metodikos. Viena metodika - miškams padarytos žalos atlyginimo. Antrą metodiką padarė Žemės ūkio ministerija žemės ūkio kultūroms padarytų nuostolių atlyginimo. Šitos metodikos buvo daug svarstytos. Dabar yra jau galutinėje stadijoje, jos siunčiamos ir jomis naudojamasi. Aš galiu pasakyti, kad visa, na, ne visa, iki 5% padaryta žala neapmokama. Bet jeigu per 5% ir daugiau procentų žala padaryta, apmoka tie medžioklės plotų naudotojai, kurie naudojasi medžioklės produkcija. Kas medžioja, tas moka. Tai yra gana didelės išlaidos. Negalutiniais duomenimis, pavyzdžiui, mes rinkome užpernai, tai Lietuvoje siekė per 3 mln. Lt. Buvo. Dabar atskiri būreliai moka gana dideles sumas, bet nemažas sumas ir gauna. Jokio nėra skirtumo, ar tuose, ar tuose plotuose žvėrys maitinasi.
PIRMININKAS. Ir kolega M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar bus aišku įrodant, kad būtent tie medžioklės ploto gyvūnai padarė nuostolius? Pavyzdžiui, man šįmet zuikiai lubinus nuėdė. Kaip aš įrodysiu?
G.TURSA. Man atrodo, kad lubinai neįeina į tuos didelius nuostolius...
M.STAKVILEVIČIUS. Baltieji!
G.TURSA. ...ir zuikiai nepadarė jūsų lubinams turbūt daugiau kaip 5% nuostolio.
PIRMININKAS. Ir kolega M.Stakvilevičius zoofobu netapo. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pagrindinis komitetas, matyt, Gamtos apsaugos? Ačiū. O papildomo reikia? Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas? (Triukšmas salėje) Ne. Ačiū.
Gerbiamasis Stakvilevičius... A, labai atsiprašau. Taigi klausimas baigtas.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 2 projektai Nr.1693(3), 1693(A2) (pateikimas) (95.10.17)
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 2-8 punktas - Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektai. Čia yra du projektai ir du pranešėjai: kolegos Seimo nariai A.Bendinskas ir S.Pečeliūnas. Pagal abėcėlę pirmą į tribūną kviečiu A.Bendinską. Toliau pirmininkaus kolega J.Bernatonis. Tik prašyčiau tiek vieną pranešėją, tiek kitą pranešėją viską trumpai išdėstyti, o po to gal jūs abu kartu galėsite atsakyti į klausimus, tiktai nuo skirtingų mikrofonų.
Prašom. Kolega A.Bendinskas. Šaulių sąjungos įstatymo projektas. Projekto Nr.1193(3), taip, gerbiamasis Bendinskai?
A.BENDINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš pasistengsiu labai trumpai. Kadangi šitas klausimas bent Lietuvoje yra labai aiškus, labai plačiai žinomas. Jis žinomas nuo nepriklausomybės laikų. Šita organizacija, kuri tuo metu egzistavo, kada už laisvę buvo kovos 1918-1921 m., ji atliko savo funkcijas. Po to ji buvo visuomeninė organizacija iki 1935 metų, kai buvo priimtas Šaulių sąjungos įstatymas. Šiuo įstatymu ji buvo pusiau sukarinta ir priklausė Krašto apsaugos ministerijai. Dabar Šaulių sąjunga atkurta 1990 m., jos įstatai patvirtinti 1990 m. kovo 23 d. Nr.78. Yra atitinkami registracijos numeriai, ir visa kita. Atkūrus Šaulių sąjungą praėjo tikrai... Ir tie laikai buvo neramūs, ir pats jos atkūrimas, ir įstatų derinimas tuo metu. Jūs suprantate, kokiomis sąlygomis tai vyko: reikėjo derinti ir su KGB, ir su Vidaus reikalų ministerija, ir t.t. Visa tai buvo atlikta. Ji buvo užregistruota (skaitau įstatų 1 straipsnį): "Šaulių sąjunga yra visuomeninė tautinė organizacija". Tuo metu ir tada buvo žmonių, kad ji būtų padaryta ginkluota, bet tokiomis sąlygomis, visi puikiai suprantate, kad to nebuvo galima padaryti ir nebuvo tikslinga.
Dabar praėjus kuriam laikui susidarė tam tikra situacija. Situaciją pagimdė nemažai, aš manyčiau, padarytų Šaulių sąjungos neteisingų žingsnių, kurie sukėlė tam tikrą šaulių nepasitenkinimą pačioj sąjungoj, nes ji pradėjo tvarkytis taip, kaip išmano, taip pat ir visuomenėj. Tokiu būdu vėl atsirado poreikis šitą visuomeninę Šaulių sąjungą "įrėminti" į tam tikrą įstatymą. Štai dabar parengtas šitas įstatymas. Jis neprieštarauja tai dvasiai ir tai tradicijai, kuri buvo iki 1940 metų. Pagrindu paimtas 1935 m. Šaulių sąjungos įstatymas ir parengtas.
Toliau, ką aš norėčiau pasakyti dar trumpiau. Parengtas projektas buvo atiduotas mūsų Juridiniam skyriui. Jis pasakė savo nuostatas, į kurias buvo atsižvelgta. Buvo išsiuntinėta Šaulių sąjungai, Krašto apsaugos ministerijai, Finansų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir t.t. Daugiausia gauti tokie patenkinami įvertinimai, išskyrus Šaulių sąjungą, kuri labai kritiškai į šitą klausimą pažiūrėjo. Pažiūrėjusi šitą, po to ji atsiuntė savo įstatus. Jie taip pat... Čia irgi yra Juridinio skyriaus atitinkamas įvertinimas. Jis ne tiek kritiškai, bet iš viso žiūri į šį įstatymą kaip reikiant. Todėl aš manyčiau, kad tenkindamas ir tenkindami mes šimtų žmonių (aš šimtus laiškų gavau iš Šaulių sąjungos buvusių narių ir net ne narių), kurie prašė, kad toks įstatymas vis dėlto būtų parengtas ir Šaulių sąjunga galėtų veikti įstatymo ribose.
Dabar aš skaitau "Lietuvos aide" 1994 06 02 Mintauto interviu. Jis sako: "Šiuo metu nesulaukiama iš Krašto apsaugos ministerijos jokios pagalbos, nei įrangos, nei aprangos, nei ginkluotės". Žinoma, šitie norai yra labai geri, jų reikia, bet be įstatymo, be įstatyminės bazės mes šito negalime padaryti. Šauliai, kaip visuomeninė organizacija, gali atlikti savo pareigas stabilizuojant Lietuvoje kriminogeninę situaciją, kovoti su nusikaltėliais ir kitaip savo moraline jėga. O jai suteikti tam tikras teises ir pareigas ir jau ją padaryti ginkluotą, be įstatymo šito daryti negalima. Visi puikiai tą žino. Pirma, kad turi būti įstatymu nustatyta, kas ginklą gali turėti ir jo negali turėti. Be to, šauliai, atlikdami savo pareigas, turi turėti socialines įstatymo numatytas garantijas. Kol šito nėra, šitos jų pastangos lieka tik visuomeninės, dėl kurių, manau, kad bent šiuo metu nejaučiama, kad tai būtų kokia nors pagalba policijai ir t.t. Visi Seimo nariai esate gavę šituos įstatymus, visi jūs esate juos peržiūrėję ir t.t. Aš laukiu štai ko, kad visi labai rimtai pažiūrėtumėte, nes tai labai rimta organizacija. Galbūt ateityje ji ir sudarys Lietuvos tautinės gvardijos branduolį t.t., ir į šitą reikalą labai rimtai pažiūrėtumėte.
Prašau po pateikimo pritarti. Seimo narių prašau šito. Dar ką aš norėčiau, kad šitas parengtas įstatymas būtų publikuotas (būtina Seimo nutarimu) spaudos organuose. Aš manyčiau, kad "Lietuvos aidas" gali atspausdinti Šaulių įstatymą, gali "Lietuvos rytas" ir "Diena". Kada sulauksime iš visuomenės atitinkamo įvertinimo, atsiliepimų, tada bus galima ir galutinai viską aptarus pateikti svarstymui. Aš manau, kad mes surasime ir tą bendrą kalbą, kalbą Nacionalinio saugumo komitete, nes iš pateiktų įstatymų, jeigu bus atsižvelgta į Šaulių sąjungos (tai pateiks po manęs kalbėsiantis), galbūt iš jų bus galima padaryti bendrą ir t.t. Aš vieno prašau, kad šitas įstatymas būtų paskelbtas visuomenei, o visuomenė taip pat pasakytų nuomonę. Atitinkamos organizacijos jau savo išvadas tuo klausimu yra pasakę. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Dėkoju gerbiamajam pranešėjui Seimo nariui A.Bendinskui. Prašyčiau jūsų, kad atsisėstumėte prie šoninio mikrofono.
Dabar kviečiu į tribūną kito Šaulių sąjungos įstatymo projekto pranešėją gerbiamąjį Seimo narį S.Pečeliūną. Prašom registruotis, kas norėtų paklausti abiejų pranešėjų.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš kai ko nekartosiu, ką ponas A.Bendinskas sakė apie istorinius dalykus, kada buvo priimtas Šaulių sąjungos įstatymas 1935 m., kada buvo registruotas. Visa tai jis pasakė. Tačiau norim mes to ar nenorim, priėmus Visuomeninių organizacijų įstatymą, šiandien iškyla labai paprastas ir aiškus klausimas. Šaulių sąjungai reikės persiregistruoti, nori ji to ar nenori. Pagal savo uždavinius ji 100% neatitinka visuomeninės organizacijos reikalavimų, nes tai yra tam tikru būdu sukarinta visuomeninė organizacija. Ji iškrenta iš to bendro konteksto. Jūs turbūt skaitėte ir atsimenate Nacionalinio saugumo koncepcijos projektą, kur irgi yra įvertinant visuotinio arba totalinio pasipriešinimo modelį ieškoma vietos ir visuomeninei iniciatyvai. Šaulių sąjunga labai gražiai dera į tą bendrą modelį. Tam, kad mes neatsisakytume visuomenės iniciatyvos, turime tą iniciatyvą tam tikru būdu reguliuoti įstatymu.
Kodėl čia tribūnoje esu būtent aš, o neužtenka vieno pono A.Bendinsko? Reikalas labai paprastas. Aišku, jam galima padėkoti, kad jis ėmėsi iniciatyvos tą įstatymą rengti, bet jis darė tą vienas. Aš ėmiausi kitos iniciatyvos. Mano pristatomas projektas buvo rengiamas kartu su Krašto apsaugos ministerijos Juridiniu skyriumi ir su Šaulių sąjunga. Tarp mūsų yra toks principinis skirtumas. Na, o dėl teksto jūs turbūt galite pasižiūrėti ir patys pamatyti, kokie tie skirtumai yra. Jie suderinami ar nesuderinami. Aš manau, viską galima suderinti, jeigu tik yra gera valia ir noras. Man atrodo, ir ta valia, ir tas noras yra.
Ponas A.Bendinskas ką tik paprašė Seimo, kad būtų šis įstatymas skelbtas spaudoje. Man klausantis tiesiog buvo neaišku, ar jis nori, kad tik jo rengtas įstatymas būtų skelbtas spaudoje, ar tik mano, ar abudu? Kad žmonės galėtų palyginti ir tada įvertinti. Apie tai irgi reikėtų mums apsispręsti, kaipgi mes darome.
Aš siūlyčiau kitą išeitį prieš skelbiant spaudoj. Vis dėlto tai yra tiek pono A.Bendinsko, tiek gal ir mano tam tikra dalimi lyg ir asmeninės tam tikra prasme iniciatyvos. Vyriausybė į šituos reikalus nesikišo. Gal mes galėtume protokoliškai nuspręsti, kad mes siunčiame, na, Seimas perduoda tuos projektus Vyriausybei ir paprašo jos išvados: koks yra Vyriausybės požiūris į vieną ir į kitą projektą. Vis tiek mums reikės, mes norim to ar nenorim, matyt, kažkada apsispręsti, kurį imam kaip pagrindą, kuriam iš mūsų reikės viens kitam teikti pastabas ar pataisas. Gal mes rasime kitą išeitį. Gal reikėtų sudaryti kokią nors grupę, ir ji parengtų tą suderintą projektą. Galimi įvairūs variantai. Aš manau, svarbiausia yra viena. Nei ponas A.Bendinskas, nei aš neabejojame, kad toks įstatymas yra reikalingas. Vadinasi, prašome, kad po pateikimo būtų įrašytas į sesijos darbų programą, t.y. gautų jūsų pritarimą.
Kaip elgsimės toliau? Mano siūlymas yra prašyti Vyriausybės išvados, kuris yra priimtinesnis Vyriausybei, tada apsispręsti, kurį imam kaip pagrindą, t.y. kas kam teiks pataisas? Ar darom bendrą grupę? Ar imsim vieną, ar kitą, ar kaip nors darysim, vis tiek reikės sudaryti bendrą grupę tobulinti tam projektui. Tai mums būtų aiškiau apsispręsti, kuris yra jau šiandien po Vyriausybės pastabų tobulesnis, kurį mažiau reikia taisyti. Tai tik toks klausimas yra.
Na, o šiaip aš norėčiau tiktai priminti kai kuriuos laiškus, kuriuos jūs galbūt matėte, iš Šaulių sąjungos, kuri truputį buvo šokiruota, kad tokį įstatymą teikia ponas A.Bendinskas, kuris turi ir turėjo bent jau tam tikrų konfliktų su Šaulių sąjunga. Na, ką padarysi. Taip jau atsitiko. Aš norėčiau, kad mes dabar į tai labai aštriai nereaguotume, o paprašytume Vyriausybės jos nuomonės, atsietos nuo kokių nors politinių iniciatyvų, nepriklausomai pažiūrėtų, palygintų projektus su numatoma Nacionalinio saugumo koncepcija ir pasakytų, kuris labiau atitinka mūsų siekius ateityje įgyvendinti visoms valstybės ir piliečių institucijoms mūsų valstybėje totalinės gynybos principus ir sistemas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Aš prašyčiau gerbiamąjį Seimo narį S.Pečeliūną taip pat atsisėti prie kito šoninio mikrofono, o klausiančius Seimo narius adresuoti klausimus vienam ar kitam pranešėjui.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš turiu du klausimus - kiekvienam po vieną. Pirmajam pranešėjui. 13 straipsnyje nurodyta, kad sąjunga finansuojama iš valstybės biudžeto pagal tikslines programas. Tai ir noriu paklausti. Kiek šiais metais gauta lėšų pagal tikslines programas, konkrečiai, Krašto apsaugos ministerijai, ir visiškai tiksliai - Šaulių sąjungai?
Antram pranešėjui. 8 straipsnyje nurodyta, kad sąjungos struktūriniai padaliniai turi juridinio asmens teises ir čia taip pat nurodyta, kad turi patvirtinto pavyzdžio savo vėliavą. Tai noriu paklausti. Kodėl nėra aptarti antspaudo, sąskaitų ir padalinio statuto klausimai? Kadangi be šito taip pat negali būti įstatymas, jeigu mes užsiminėme, kad jie - juridiniai asmenys. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
A.BENDINSKAS. Aš labai tiksliai, aiškiai ir trumpai atsakysiu. Ne, neišskirta ir biudžete nenumatyta nei pagal tikslines, nei pagal kitokias programas nė cento. Nes Šaulių sąjunga, būdama visuomeninė, kultūrinė organizacija, neįeina į tą remiamų sąrašą.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū už klausimą. Taip, buvo galima čia parašyti ir tai, ką jūs sakėte, ir antspaudą, ir kitus dalykus, bet, aš manau, žodžiai "juridinio asmens teise" apibrėžia iš karto, kad turi turėti ir savo antspaudą, ir savo sąskaitą. Jeigu jūs manote, kad tai reikia dar papildomai įrašyti, tai čia techninis klausimas ir labai greitai tai galima pataisyti.
Dėl Statuto. Kiekvienam juridiniam atskirai turbūt statuto nebūtina rašyti, nes yra vienas statutas visai sąjungai ir čia aptarta, kas ir kaip jį tvirtins. Jeigu jūs manote, kad to nepakanka, tai tame statute galima išskirti ir nurodyti, kad jis galioja visiems vienodai. Tą galima sutvarkyti, ir aš nematau čia problemos. Aš manau, kad tai galima išspręsti, ir tuos patikslinimus įrašyti labai nesudėtingai. Iš esmės šito įstatymo struktūra nedraudžia to padaryti ir jokių pavojų dėl to nekyla.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Norėčiau pateikti klausimą Seimo nariui ponui A.Bendinskui. Paprastai rengiant kokių nors organizacijų įstatymus, juose dar rengiant įstatymą dalyvauja ir suinteresuotoji pusė. Analizuojama, ieškoma bendrų sprendimų, teikiamos pastabos. Aš norėčiau pranešėjo paklausti, koks buvo jūsų ryšys su Šaulių sąjunga dirbant šitą darbą? Ar jūs priėjote prie kokios nors vieningos nuomonės, ar jūs turite konkrečius jų pasiūlymus ir kaip į juos atsižvelgėte?
A.BENDINSKAS. Ačiū už klausimą ir atsakau. Kada buvo parengti tik šito įstatymo metmenys (dar jis nebuvo nė projektas), šitie metmenys buvo išsiuntinėti ir Šaulių sąjungai, ir kitoms organizacijoms. Buvo sulaukta jų atsakymų. Šaulių sąjunga įvertino gana kritiškai ir stilių, ir kita, bet čia jau kita kalba. Kadangi jie nieko konkretaus dėl šito įstatymo nesiūlė, o pateikė savo naują įstatymo projektą, todėl buvo labai sunku derinti. Bet vis dėlto tai buvo padaryta. Aš paprašiau tiesioginius technikinius rengėjus, t.y. juristą J.Stašinską ir Nacionalinio saugumo komiteto patarėją, kad jie susitiktų su Šaulių sąjunga ir pasakytų savo nuomonę. Jie buvo atvažiavę, jie patys pasakė, ko jie nori, gavo atitinkamas instrukcijas ir taip buvo baigtas rengimo etapas, bendradarbiaujant su Šaulių sąjunga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Norėjau paklausti poną A.Bendinską. Pabaigoje yra parašyta, kad pataisyta pagal suinteresuotų žinybų pataisas. Gal jūs galėtumėte detalizuoti, kokios buvo suinteresuotos žinybos, pagal kurių pastabas jūs pataisėte įstatymo projektą?
A.BENDINSKAS. Atsakau. Juridinis skyrius, Vidaus reikalų ministerija, Saugumo departamentas, Finansų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau paklausti pono A.Bendinsko. Kas įvyko ir kokios priežastys, kad jūs, kaip buvęs Šaulių sąjungos narys, pats vienas ėmėtės pirminės iniciatyvos? Galbūt reikėjo kreiptis į buvusius kolegas ir kartu, iš anksto, ne pateikiant jiems projektą, bet kartu su jais išsiaiškinti, kokio reikia įstatymo. Tada nebūtų buvę tam tikro nesusipratimo, dviejų projektų atsiradimo ir viso kito. Tuo labiau (na, pripažinkite) kad jūsų projektas Šaulių sąjungos sukritikuotas. Dėkoju.
A.BENDINSKAS. Aš galiu tik tiek atsakyti, kad mes kiekvienas turim savo technologiją, kaip rengti įstatymą ir kaip jį pateikti. Šituo atveju buvo taip. Ir dar kas mane paskatino, tai jau savo įžanginiame žodyje sakiau, t.y. šimtai laiškų. Neperdedu, šimtai laiškų ir iš Šaulių sąjungos pašalintų žmonių, ir Šaulių sąjungos narių, ir ne narių, kurie prašyte prašė, kad Šaulių sąjungą įrėmintume į įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prieš užduodamas klausimą aš noriu paklausti jūsų. Mūsų darbo grafikas jau yra kitoks, tai ką man daryti?
PIRMININKAS. Klauskite.
A.ENDRIUKAITIS. Klausti. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo projekte teikiate, kad šauliais gali būti piliečiai, ne jaunesni kaip 27 metų amžiaus. Koks yra motyvas išstumti iš Šaulių sąjungos moksleivius, studentus ir pan.?
A.BENDINSKAS. Motyvas toks, kad moksleiviai turi mokytis, studentai turi studijuoti, o 27 metai pasirinkti todėl, kad šaukiamojo amžiaus žmonės yra iki 27 metų. Piliečiai, tik atlikę karinę tarnybą ir sugebantys valdyti ginklą, ir t.t., gali būti tikraisiais nariais. Nariais rėmėjais ir visais kitais atvejais šiame įstatyme galime numatyti ir jaunesnius, ir t.t. Bet tikrasis šaulys turi būti tas, kuris mokės valdyti šautuvą, mokės su juo elgtis, kuris bus atlikęs karinę tarnybą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Klausimas Seimo nariui A.Bendinskui. Norėčiau paklausti, iš kur jūs ėmėte šitiek pilietinės drąsos, kad išvarytas iš Šaulių sąjungos pats vienas ėmėtės iniciatyvos kurti šitą statutą?
A.BENDINSKAS. Gerbiamajam K.Kryževičiui atsakau, kad į šitą klausimą jau esu atsakęs, ir jo toks pasakymas "tiek drąsos", aš manau, ir jis turi ne mažiau drąsos užduodamas šitą klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Buinevičius.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš norėjau paklausti gerbiamojo A.Bendinsko arba abiejų pranešėjų dėl Šaulių sąjungos nepolitiškumo. Vis dėlto Šaulių sąjunga save laikė nepolitine organizacija, tačiau anksčiau buvo pareikšti tam tikri apribojimai tiems, kurie buvo komunistų partijoje. Tačiau nebuvo apribojimų tiems, kurie kolaboravo su vokiečiais. Kadangi mes negavom kol kas teksto (ir mano kai kurie kolegos negavo), kaip dabar bus su tuo Šaulių sąjungos nepolitiškumu?
PIRMININKAS. Prašom.
A.BENDINSKAS. Jeigu pagal pirmąjį projektą, kurį aš pateikiau, Šaulių sąjunga bus iš dalies Krašto apsaugos ministerijoje, ji savaime tampa nepolitine. Todėl visos karinės struktūros, visos represinės struktūros negali būti politizuotos. Tai yra ir Konstitucijoje, ir mūsų įstatymuose. Kodėl šitas klausimas iškilo? Todėl, kad yra daug pareiškimų, tarp jų ir buvusio Šaulių sąjungos pirmininko, kur jis labai aiškiai (aš galiu tą dokumentą pateikti) sako, kad jie gali fiziškai sudoroti kolaborantus.
PIRMININKAS. Ir gerbiamasis pranešėjas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū už klausimą. Aš manau, yra labai aiškiai suformuluota 11 straipsnyje - "Asmenys, dalyvavę politinėje kovoje prieš Lietuvos valstybę, negali būti sąjungos nariais." Tai nėra taip, kad, sakykim, vienoje ar kitoje partijoje. Yra labai aiškiai suformuluota. Na, o kitas klausimas, kuris, manau, yra svarbesnis, ar dabartiniai partijų nariai gali būti šauliai, tai Politinių partijų įstatymas labai aiškiai tuos dalykus apibrėžia. Jie gali būti šauliais, bet negali vadovauti Šaulių sąjungai. Taip, kaip ir šauliai negali vadovauti kokiai nors partijai ar būti jos vadovaujančiose pareigose. Eiliniu nariu - prašau, vadovu - ne. Tai labai aiškiai apibrėžta Politinių partijų įstatyme ir čia kolizijų nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš norėjau paklausti pono A.Bendinsko. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turbūt sutiksite, kad kiekvienoje valstybėje, jeigu yra demokratija, aktyviausia visuomenės dalis priklauso vienoms ar kitoms partijoms. Pagal jūsų įstatymą šauliai neturėtų priklausyti politinėms partijoms. Vadinasi, jūs turėtumėte įsivaizduoti, kad tai turėtų būti pasyviųjų piliečių kokia nors organizacija. Ar jūs nemanote, kad jeigu šitas jūsų teikiamas įstatymas būtų priimtas, tai suskaldytų Šaulių sąjungą arba iš viso ją sunaikintų? Ar jūs galite garantuoti, kad jūs tikrai to nesiekiate? Kadangi už savo žodžius, matyt, anksčiau ar vėliau reikės atsakyti. Aš norėčiau, kad jūs nuoširdžiai pasakytumėte tiesą. Ačiū.
A.BENDINSKAS. Gerbiamajam Seimo nariui L.Milčiui galiu atsakyti. Šitas klausimas, kurį jūs užduodate, yra tiesiog provokacinis. (Balsai salėje) Aš norėčiau štai ką pasakyti: bet kokiu atveju Šaulių sąjunga, kada bus įstatymas, veiks įstatymo ribose ir jokios kitos pašalinės jėgos jos negalės paveikti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš turiu vieną klausimą ir vieną prašymą. Dėl klausimo. Pone Bendinskai, pas jus 1, 10 ir 15 straipsniai sako, kad čia yra visuomeninė organizacija. Jeigu čia yra visuomeninė organizacija, vadinasi, ji registruojama visai kita tvarka. Nuo šių metų vasario 2 d. yra įstatymas dėl visuomeninių organizacijų ir jų registracija visai kitokia. Prašymas būtų toks: 1 straipsnyje sakoma, kad organizacija veiks pagal savo statutą. Ar nebūtų galima, kad Seimo nariai gautų statutą?
A.BENDINSKAS. Matot, įstatymas numato, kad Šaulių sąjunga parengs savo statutą ir jis bus tvirtinamas Krašto apsaugos ministerijoje, ir tik tada jį bus galima gauti. Šiuo metu jo gauti negalima. Dabar aš noriu jums perskaityti 1 straipsnį, nes jūs, matyt, gerai neįsiskaitėt. "Lietuvos šaulių sąjunga (toliau Sąjunga) yra savanoriška visuomeninė sukarinta, nepolitinė Lietuvos piliečių organizacija, veikianti pagal savo statutą." Statutą sudarys ji pati ir tvirtins jį, kaip toliau pasakyta, ir veiks pagal šitą įstatymą ir savo statutą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Stasiškis.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Man jau iš dalies ponas A.Bendinskas atsakė, bet nelabai aiškiai, kaip ginti savo krašto piliečius mokys tuos, kurie priklauso nepolitinėms partijoms. Vadinasi, politinėms partijoms priklausantys yra arba nepiliečiai, arba jie neturi ginti savo šalies?
Bet tiek to. Mano klausimas bus šiek tiek bendresnis. Dabar yra parengtas Nacionalinio saugumo koncepcijos projektas, kurio šerdis yra visuotinė gynyba ir pilietinis pasipriešinimas. Ten taip pat speciali vieta skirta Šaulių sąjungai. Man atrodo, kad įstatyme turėtų būti specialus skyrius, kuris aptartų šitos sąjungos vaidmenį rengiant šalies piliečius tiek visuotinei gynybai, tiek pilietiniam pasipriešinimui. Ar jūs sutinkate, kad toks specialus straipsnis turėtų būti suderintas su nacionalinio saugumo koncepcija? Aš tą klausimą adresuoju tiek vienam, tiek kitam prelegentui, kadangi, man atrodo, šitas dalykas yra nepakankamai išryškintas ir alternatyviame projekte. Ačiū.
A.BENDINSKAS. Taip, aš šitą klausimą supratau ir tikrai galiu pritarti gerbiamajam A.Stasiškiui, kad šitas bus. Aš savo įžanginiame žodyje taip pat esu pasakęs, kad galbūt ateity, kada bus ruošiama visa Lietuva totalinei gynybai, tai Šaulių sąjunga gal bus vadovaujantis organas, kuris bus Lietuvos nacionalinės gvardijos branduolys.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš pamėginsiu trumpai. Aišku, gal ir nėra pakankamai tas išryškinta, bet Nacionalinio saugumo koncepcijos projektas buvo rengtas visoms partijoms sutarus su Krašto apsaugos ministerija ir kitomis ministerijomis. Krašto apsaugos ministerija rengiant šį projektą aktyviai veikė ir palaikė tuos principus. Čia yra parašyta, kad Šaulių sąjunga vėlgi labai aktyviai bendradarbiauja (taip norėčiau pasakyti) su Krašto apsaugos ministerija. Nurodyta, kas, kaip ir ką ten tvirtina, kokie yra ryšiai ir pavaldumai. Norim mes to ar nenorim, bet tai tikrai taps sudėtine visuotinio, arba totalinio, pasipriešinimo grandimi. Jeigu ponas A.Stasiškis mano, kad tą reikėtų dar labiau išryškinti, mielai priimsime jo pasiūlymą, tik norėtume, kad jis jį labai konkrečiai suformuluotų ir nurodytų vietą, kur tai reikia įrašyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
P.GINIOTAS. Klausiu pono A.Bendinsko. Pristatydamas įstatymo projektą jūs teigėte, kad turite visuomenės nuomonę, šimtus laiškų, kad turite Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos, Saugumo departamento nuomonę. Sakykite, ar negalėtumėte mums, Seimo nariams, pateikti arba kokiu nors būdu supažindinti su tais laiškais, su informacija iš ministerijų? Tai būtų mums labai svarbu apsisprendžiant priimti įstatymo projektą.
A.BENDINSKAS. Šita visa medžiaga yra Nacionalinio saugumo komitete ir ją visuomet galite gauti. Išdalyti visiems Seimo nariams, kurie galbūt nesuinteresuoti, mes negalėtume tiesiog fiziškai. Visa medžiaga yra Nacionalinio saugumo komitete pas patarėją A.Orenių ir juristą J.Stašinską.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Klausimas abiem pranešėjams. Aš norėčiau sužinoti, kur glūdi esminis skirtumas tarp Šaulių sąjungos ir SKAT’o?
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis Bendinskai.
A.BENDINSKAS. Aš pasakysiu, kad Šaulių sąjunga pagal dabar esančius nuostatus ir įstatus, pagal kuriuos ji yra įregistruota, yra visuomeninė organizacija ir ji užsiima kultūrine veikla. Tai yra plečia savo kultūrinę, sportinę veiklą ir t.t. Aš galiu tik priminti, kad 1940 m. likviduojant Šaulių sąjungą, ji turėjo per 100 orkestrų, per 120 chorų, buvo didžiulė galinga sportinė organizacija ir t.t. Kas šituo domisi, gali paskaityti Lietuvos archyvų 4 tomą. O savanoriai yra dalis kariuomenės. Ji negali būti politinė, ji negali užsiiminėti politika, nes ji turi užsiiminėti krašto gynyba įstatymų ir Konstitucijos nustatytuose rėmuose.
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Arba aš kažko nesupratau, arba ponas A.Bendinskas šiek tiek susipainiojo. Nei savanoriai, nei šauliai nėra politinė organizacija. Šauliai irgi politika neužsiims ir tame įstatyme tai irgi aiškiai parašyta, nors Šaulių sąjungos nariai gali būti eiliniai politinių organizacijų nariai. Tai vienas kitam netrukdo.
Dėl savanorių, jūs žinote, kad visa vadovybė iš esmės yra Krašto apsaugos ministerijos sudėtinė dalis, t.y. etatiniai darbuotojai. Šaulių sąjungoje etatinių darbuotojų, apmokamų iš valstybės biudžeto, nėra. Čia yra principinis skirtumas. Čia ir yra principinis skirtumas. Tai grynai visuomeninė iniciatyva, grynai visuomeninė organizacija, pasiryžusi ginti kraštą ir pasiryžusi išmokti tai daryti bendradarbiaudama ir su savanoriais, ir su mūsų kariuomene, ir su ministerija.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pirmininke, aš gerbiamajam ponui A.Bendinskui klausimų neturiu, o ponui S.Pečeliūnui ačiū už išsamų paaiškinimą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Požėla.
J.POŽELA. Aš neturiu.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Mano klausimas ponui A.Bendinskui. Jums turbūt yra žinomas toks lietuvių liaudies posakis - "Per prievartą mielas nebūsi". Aš, gerbdama jūsų solidų amžių, tikrai necituosiu to Šaulių sąjungos laiško, kuris buvo išplatintas, adresuoto jums. Tačiau, švelniai tariant, jie nelabai pageidautų, kad būtent jūs rūpintumėtės jų likimu. Atrodo, kad prievarta jūs vis dėlto žadate pasinaudoti. Aš turiu omeny LLDP daugumą Seime ir pasinaudodamas šita dauguma jūs norėtumėte, kad būtent jūsų projektas būtų paimtas pagrindu. Nors pono S.Pečeliūno projektui (tegul jis ir tobulintinas, kaip, beje, ir jūsų) yra pritarusi pati Šaulių sąjunga. Ar jums neatrodo, kad toks noras būti mielam per prievartą yra šiek tiek provokacinis ir gal vis dėlto vertėtų nusileisti ir atsiimti savo projektą? Ačiū.
A.BENDINSKAS. Didelis ačiū gerbiamajai V.Aleknaitei už patarimą. Žinoma, patarimas vertas tiek, kiek už jį mokama dolerių. Taip sako amerikiečiai. (Salėje šurmulys) Bet aš pasakysiu iš esmės. Per prievartą mielas nebūsi, bet ir prievartai yra tam tikros ribos. V.Aleknaitei norėčiau priminti, kad įstatymus priiminėja ne kas nors kitas, o Seimas. Ir priiminėja ne kas kitas, o Seimo dauguma. Todėl šitas jos pasakymas, kad atsiimčiau, yra jos asmeninis patarimas man, kuriuo galbūt kada nors ir pasinaudosiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi Seimo nariai, norėję paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu nutarti pradėti šio projekto svarstymo procedūrą, ar bus prieštaravimų? Nėra prieštaravimų. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo komitetas?
P.A.MIŠKINIS. Sutinkam, sutinkam.
PIRMININKAS. Nėra prieštaravimų? Gerbiamasis pranešėjas S.Pečeliūnas norėjo kažką pasakyti.
S.PEČELIŪNAS. Taip, aš norėčiau, kad jūs neužmirštumėte mano prašymo...
PIRMININKAS. Ne, neužmiršau, aš siūlymus teikiu iš eilės. Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitą mėnesį? Ar sutiktumėte, kad abu projektai būtų pateikti Vyriausybės išvadai gauti? Sutinkate bendru sutarimu?
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar buvo gerbiamojo pranešėjo A.Bendinsko siūlymas, kad projektai būtų pateikti svarstyti visuomenei. Dėl to mums reikės balsuoti. Reikia vieno ketvirtadalio Seimo narių balsų. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Seimo narė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Jūs toks malonus, kad aš neatsisakau pagundos pasisakyti. Žinote, pone pirmininko pavaduotojau, man regis, kad visuomenei įdomiau žinoti, kada minimalus gyvenimo lygis pakils ir bus suteikta galimybė žmonėms pragyventi ir prasimaitinti. Todėl šitie projektai vargu ar taps bestseleriu. Aš manau, kad tai yra visai nereikalingas propagandinis triukas. Ir aš siūlyčiau nesivarginti ir konstruktyviau dirbti.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pasisakyti už tai, kad projektas būtų pateiktas visuomenei svarstyti. Seimo nary V.Petrauskai, jūs pritariat, kad svarstoma būtų?
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Na, dabar turiu pasisakyti už, nors, kita vertus, jeigu abu projektus spausdinti, tai reikėtų pridėti būtinai lydraščius ir įvertinimus, nors tam tikra prasme aš palaikyčiau kolegės V.Aleknaitės požiūrį, tuo labiau kad pono S.Pečeliūno pateiktas projektas visiškai atitinka Šaulių sąjungos požiūrį, atitinka Krašto apsaugos ministerijos nuostatus. Taigi gal iš tiesų būtų Seimo pinigų švaistymas, bet, jeigu spausdinti, tai tik abu ir su atitinkamais lydraščiais. Dėkui.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad atspausdinti laikraščiai galėtų ir nepaskelbus visuomenės svarstymo. Taigi vienas kitam netrukdo.
Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad šie projektai būtų paskelbti visuomenei, prašom balsuoti. Kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 18, prieš - 16, susilaikė 19. Pagal Seimo statutą reikėjo, kad siūlymas surinktų 36 balsus. Taigi visuomenei svarstyti nebus pateikta. Tuo šio klausimo svarstymas baigtas.
Seimo narių pareiškimai (95.10.17)
7sesija 18 p. svarstyti klausimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Pirmiausia į tribūną kviečiu gerbiamąją Seimo narę R.Hofertienę. Jeigu gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė nedalyvauja, tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Miškinį.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau keletą žodžių pasakyti apie šiuo metu visiems labai rūpimus klausimus, todėl dažnai ir iš Seimo tribūnos minimus, ir visuomenėje, ir spaudoje. Į nusikalstamumą negalima žiūrėti kaip į visą laiką vienodais nusikaltimais pasireiškiantį visuomenės skaudulį. Vystosi ir keičiasi gyvenimo sąlygos, tobulėja nusikaltimų įvykdymo priemonės ir būdai, atsiranda nauji nusikaltimai, naujos nusikaltimų rūšys. Tačiau labai gaila, kai teisėsaugos institucijos ir tos valdymo institucijos, kurių veiklos srityje įvyksta nusikaltimai, savo veiklos netobulina arba tobulina nepakankamai ir dažnai lieka tik stebėtojai, įvykdytų nusikaltimų registratoriai. Ypač tose veiklos srityse, kurios mūsų valstybėje ir mūsų visuomenėje yra naujos. Viena tokių sričių tapo komercinė bankininkystė bei oficialiai įregistruotos indėlių priėmimo firmos. Tvirtinama, kad šiuo metu yra apie 1 mln. indėlininkų, nukentėjusių nuo finansinių sukčių. Šie indėlininkai, pasitikėję Lietuvos valstybe, jos institucijomis, joje galiojančiais įstatymais, skelbusiais, jog valstybė garantuoja indėlių slaptumą, jų saugumą ir išmokėjimą pirmu indėlininkų pareikalavimu. Tačiau valstybinės institucijos šių žmonių, ypač indėlininkų, lūkesčių nepateisino. Lietuvos bankas, vykdantis komercinių bankų ir kredito firmų priežiūros funkcijas, bei teisėsaugos institucijos negalėjo nematyti laikraščiuose mirgėte mirgėjusių skelbimų apie komercinių bankų ir minėtų firmų, o dažnai firmų, neturinčių teisės priimti indėlių, mokamas labai dideles palūkanas. Jau iš šių skelbimų buvo galima suvokti, kad skelbiami apgaulingi pažadai. Specialistai galėjo numatyti jų pasekmes, suprasti, jog atvirai ruošiamasi nusikaltimui arba vykdomi nusikaltimai. Tačiau nė viena minėta valstybinė institucija, turėdama akivaizdžiausius įrodymus, nieko nepadarė, išskyrus galbūt keletą banko pagraudenimų indėlininkams. Nieko nepadarė, kad atvirai ir įžūliai vykdantiems finansines aferas, nuo kurių nukentėjo šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių, būtų užkirstas kelias, o nusikaltėliai būtų sutramdyti. Nors kaip jau minėjau, įžūliausiu būdu ir matant Lietuvos bankui bei Lietuvos teisėsaugos institucijoms, buvo apvogti apie milijonas Lietuvos piliečių. Iki šio laiko ne tik kad nenuteistas nė vienas toks vagis ir sukčius, bet daugumai sukčių, matyt, neiškeltos net baudžiamosios bylos. Lietuvos bankas ir Lietuvos teisėsaugos institucijos turėtų nurodyti Lietuvos visuomenei keistą trumparegiškumo ir vilkinimo priežastį ir turėtų paskelbti, kas šiuo metu daroma, kad visi nusikaltėliai būtų išaiškinti ir be jokių pasiteisinimų, nepagrįstų vilkinimų būtų patraukti atsakomybėn. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį.
A.ENDRIUKAITIS. Ponui Č.Juršėnui, J.Bernatoniui, E.Bičkauskui, N.Germanui, A.Sakalui, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos nariams. Pareiškimas dėl manipuliavimo darbo kalendoriumi. Pagal Seimo Statuto 95 straipsnį, kas trečio ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro opozicinės frakcijos. 1995 m. rugsėjo 11 d. patvirtintas kalendorius šią teisę sumažina per pusę. Nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 21 d. yra 15 antradienių ir 15 ketvirtadienių. Pagal grafiką posėdžiaujama 13 antradienių ir 8 ketvirtadieniai. Neposėdžiaujama 7 ketvirtadienius: rugsėjo 21, spalio 5, 26, lapkričio 2, 16, 30 ir gruodžio 14 d. Ir tik du antradienius: spalio 10 ir lapkričio 21 d. Taip manipuliuojant ketvirtadieniais, opozicijai vietoje keturių savo darbotvarkės teikimų rudens sesijoje paliekamos tik dvi dienos: spalio 12 ir lapkričio 23 d. Deja, darbo pusvalandį atimant savo Vyriausybės valandai. Kodėl būtinai neposėdžiaujama antradieniais, o tik ketvirtadieniais? Tai yra būdas užčiaupti burną opozicijai. Tai patvirtina ir praktikuojami posėdžiai trečiadieniais: spalio 4, 18 d., kurie į bendrą skaičių neįskaitomi. Be to, keturi posėdžiai planuojami projektuojamoje pratęsti sesijoje 1996 m. sausio mėnesį. Pažeidžiant Statuto 94 straipsnį, kas tris savaites nedaromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos, o vietoje to praktiškai išjungiami ketvirtadieniai. Šį pareiškimą teikiu išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisijai dėl opozicijos teisių pažeidimo. Jeigu posėdžio pirmininkas leis balsuot, tai šito prašyčiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymas yra pagal Seimo statutą, kadangi pareiškėjas pasiūlė, kad atitinkama komisija ar komitetas nagrinėtų, be diskusijų šis klausimas sprendžiamas balsavimu. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 32 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis pareiškimas būtų perduotas išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisijai?
Už - 18, susilaikė 8, taigi prašysime Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti šį pareiškimą.
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Maceikianecą.
R.MACEIKIANECAS. Paskutiniu metu informacijos priemonės ir oficialūs asmenys masiškai platina neatitinkančią tiesos informaciją, tarsi Vilniaus rajono savivaldybė be priežasties atleido švietimo skyriaus vedėją ponią Sabienę, vienintelę lietuvę, tuo pačiu dirbtinai kurstant neapykantą lenkų tautinei mažumai. Informacijoje nesakoma, kad ponia Sabienė padarė ypač grubių finansinių pažeidimų, neteisėtai panaudojo virš milijono Lt, nesumokėjo "Sodrai" daugiau kaip 120 tūkst. Lt, lėšas, skirtas mokytojų atlyginimams, panaudojo ne pagal paskirtį, vadovaudama skyriui įdarbino seserį, pusseserę, kurioms be pagrindo mokėjo premijas ir pašalpas. Lietuviai, dirbantys savivaldybėje ir skyriuose, kurie paskutiniu metu tapo pavaldūs apskričiai, sudaro daugumą. Tik savivaldybėje iš 12 skyrių keturiems pagrindiniams vadovauja lietuviai. Noriu atkreipti dėmesį, kad Vilniuje, kur lenkų tautybės piliečiai sudaro, kaip ir Vilniaus rajone lietuviai, apie 20%, nė vienas lenkas nebuvo paskirtas į vadovaujančias pareigas valdyboje, skyriaus vedėju ar seniūnu, bei ten, kur lenkų rinkimų akcija laimėjo rinkimus. Kelia rimtą susirūpinimą, kad įstatyminė valstybė savivaldybės veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu ir Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsniu, nori pakeisti mitingais, šmeižtu ir dezinformacijos platinimu masinėse informacijos priemonėse, streikais ir isterijos kėlimu. Manau, kad tai daroma, stengiantis pridengti finansinius pažeidimus ir korupcijos faktus.
Kreipiuosi į Prezidentą A.Brazauską, generalinį prokurorą V.Nikitiną, kad būtų sustabdytas tendencingumas, sprendžiant Vilniaus rajono savivaldybės reikalus ir paverčiant juos rajono švietimo problemomis, tautine problema. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai kalbėjo. Posėdis baigtas. Kaip ir buvo nutarta, kitas posėdis įvyks rytoj, 12 val. Seniūnų sueiga 9 val. 30 minučių.