Septynioliktasis posėdis
1995
m. spalio 17 d.
Svarstyti klausimai:
Seimo nario J.A.Antanaičio priesaika (95.10.17)
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 17 dienos rytinį plenarinį posėdį.
Visų pirma prašyčiau registruotis. 96 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, jūs žinote, kad praėjusią savaitę yra priimtas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas. Yra naujas - 139 Seimo narys, dabar jau mūsų kolega - gerbiamasis Jonas Algirdas Antanaitis. Kviečiu kolegas ir Konstitucinio Teismo pirmininką J.Žilį pasiruošti priesaikos ceremonijai. Primenu, kad tai atliekama pagal 4 Seimo statuto straipsnį. "Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jeigu jo nėra arba jeigu jis laikinai negali eiti šių pareigų - laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaitydamas priesaiką padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar teisėjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, sąrašą." Taigi, gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis naujasis Seimo nary, prašom pasiruošti prisaikdinimo ceremonijai. Į Seimo tribūną kviečiu gerbiamąjį Konstitucinio Teismo pirmininką J.Žilį. Prašom. Arčiau kviečiu ir gerbiamąjį A.Antanaitį.
J.A.ANTANAITIS. Aš, Jonas Algirdas Antanaitis, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas.
J.ŽILYS. Seimo narys Jonas Algirdas Antanaitis įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Aš dar kartą sveikinu ir visų Seimo narių bei svečių akivaizdoje noriu įteikti naujajam Seimo nariui jo ženklelį. (Balsai salėje. Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą sveikinu mūsų naująjį kolegą, linkiu jam visokeriopos sėkmės, o viską, kas priklauso ir ką čia jūs choru minėjote, ir dar daugiau, viskas bus savo laiku ir savo vietoje. Taigi aš jam linkiu visokeriopos sėkmės ir kviečiu pasakyti pirmąją kalbą iš Seimo tribūnos. Prašom, gerbiamasis Antanaiti.
J.A.ANTANAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamieji Lietuvos žmonės! Su virpančia širdimi žengiu į šią tribūną, kurioje svarstomi valstybės reikalai, aptariami įstatymai, kurie lemia žmonių gerovę ir saugumą. Į Seimą ateinu su nuostatomis, kurias Lietuvos šviesuoliai yra sukūrę svarstydami valstybės pagrindus siekiant visiškos demokratijos. Nors tie svarstymai išvydo šviesą prieš 40 metų, bet šiandien mes jais galime pasinaudoti spręsdami problemas, susijusias su valstybės kūrimu. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Prašom.
J.A.ANTANAITIS. Tikiuosi, kad mano darbas bus sėkmingas, kartu su jumis kuriant, dedant demokratijos pagrindus ir kuriant Lietuvos gerovę. Tesuteikia Dievas mums visiems stiprybės ir išminties.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą linkiu jums sėkmės. Jums ir jūsų artimiausiems kolegoms, ir visiems Seimo nariams. Mūsų dabar daugiau - esu įsitikinęs, kad darbas bus našesnis.
Darbotvarkės aptarimas (95.10.17)
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dėl šios dienos darbotvarkės. Jūs turite patikslintą variantą su kai kuriais, kaip matote, pajuodintais klausimais. Ir vienas kursyvas, plius rezervas. Taigi iš eilės. Seimo seniūnų sueigoje sutarta, kad pateikėjams atsiėmus 1-5 klausimą, t.y. projektą dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo pakeitimo, atsiėmus šį klausimą, o kolegei V.Briedienei prašant, kad jos klausimas būtų nagrinėjamas vėliau, į buvusio 1-5 klausimo vietą yra įrašytas kitas 1-5, t.y. įstatymo "Dėl mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo" papildymo, priėmimas. O į ankstesnę laisvą vietą yra įrašomas Vyriausybės prašomas kuo greičiau išspręsti klausimas - Seimo nutarimo "Dėl privatizavimo komisijos pirmininko bei jos narių skyrimo" projektas. Tai yra pateikimas. Yra pakviesti kandidatai, gerbiamasis premjeras juos pristatys, o mes spręsime, ką toliau daryti. Čia viena pataisų dalis.
Antroji pataisų dalis. Dėl formalių priežasčių išbraukiamas 2-9 punktas, kadangi atitinkamas komitetas per vėlai pateikė išvadą. Jeigu atsiras laisvo laiko, tada - trys rezerviniai klausimai, dėl kurių buvo susitarta anksčiau, ir du rezerviniai klausimai, t.y. 4 ir 5, dėl jų buvo sutarta šiandieną Seniūnų sueigoje. Todėl prašyčiau kolegas pritarti. Ar dar kas nors nori kalbėti? Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, man, pavyzdžiui, nelabai suprantamas 1-5 klausimas, kurį mes šiandien turime svarstyti, - dėl mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo. Statuto 151 straipsnyje yra aiškiai parašyta, kad turi būti ir Vyriausybės, ir Biudžeto ir finansų komiteto išvada, jeigu iš biudžeto reikia tam tikrų lėšų. Aš suprantu, kad tai, ką siūlo gerbiamoji V.Briedienė, paliestų gal ir nedidelį žmonių skaičių. Tačiau, kaip matote, yra tiek kolegų pataisų, kad išeitų pagal principą - prie sagos siuvamas švarkas. Todėl aš manau, kad tol, kol negausime išvadų, kokios yra numatytos Statute, mes negalime jo svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. birželio 1 d. raštu karštai pritarė Seimo protokoliniam sprendimui iki 1995 m. spalio 1 d. parengti naują Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektą. Kada paminėtas įstatymo projektas bus įrašytas į Seimo darbotvarkę? Kadangi tai nėra eilinis klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, negaliu atsakyti, nes kol kas neturiu ant stalo šito projekto. Bet aš pažadu pasiaiškinti, kadangi viešai paklausėte. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau Pirmininkui pasakyti priekaištų dėl Seimo statuto nesilaikymo. Praeitame posėdyje aš jums minėjau, kad tie rezerviniai klausimai, kurie buvo ketvirtadienio (12 d.) darbotvarkėje, kaip nebaigti, remiantis 87 Statuto straipsniu, būtų įrašyti į būsimos savaitės darbotvarkę. Dabar jie nėra įrašyti. Galbūt tai galima padaryti ketvirtadienį. Todėl aš nurodau jums, kad jūs įtraukėte 10 pateikimų ir iš tų rezervinių klausimų įtraukėte M.Pronckaus ir N.Germano klausimus, o neįrašėte A.Endriukaičio ir V.Landsbergio klausimų. Todėl aš manau, kad jūs galėtumėte dabar teigti, jog tai bus padaryta ketvirtadienį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū, kad jūs patvirtinot, jog aš laikausi Statuto, ir tas, kas buvo sutarta, yra įrašyta į savaitės darbotvarkę. O konkrečias dienas mes nagrinėsime atskirai. Šiandien, kaip matote, nebuvo kur ir kaip. Kolega K.Antanavičius. Prašom. Dėl šios dienos.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pone Pirmininke, aš esu pateikęs du įstatymėlius. Na, kada nors jūs teikitės, malonėkite įrašyti į savaitės darbotvarkę. Aš nemanau, kad į šios dienos beįrašysite... Bet galų gale vis tiek turėtų būti kokia nors dora, kad įstatymai, kurie nėra atmesti, kurie pradėti svarstyti, būtų svarstomi. Ačiū. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Taip. Jūs labai gražiai suformulavote - kada nors. Taip ir bus. Bet jūsų atstovas Seimo seniūnų sueigoje šių dalykų nesiūlė. Prašom ir jį taip pat atitinkamai veikti. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš dėl to paties, apie ką kalbėjo gerbiamasis G.Paviržis. Prieš 10 dienų klausiau gerbiamojo F.Kolosausko, ar komitetas turi išvadas, kiek reikės pinigų dėl šios pataisos. Jis man atsakė, kad jie lyg ir nepritarė ir neskaičiavo. Jeigu nėra paskaičiavimų, mes negalime svarstyti. Aš norėčiau, kad pasisakytų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šį dalyką išspręsti po pertraukėlės, o kol kas palikti darbotvarkėje. Kadangi iš tiesų apie tai buvo kalbėta daug kartų, o po to - klausimas vis vietoje ir vietoje. Taigi atidėlioti tikrai nusibosta. Todėl aš labai prašau - kol kas palikime taip, kaip yra, su tais patikslinimais, kuriems pritarė Seniūnų sueiga, o po pertraukos galėsime papildomai pasitarti. Juo labiau kad aš nematau pranešėjos, negražu be jos spręsti. Taigi palikime su klaustuku. Sutinkam? Ačiū. (Balsai salėje)
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, pagal patvirtintą darbotvarkę dabar yra 1-1a klausimas ir po to atitinkamai kiti, tik čia skirtingos stadijos. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projekto visų pirma turės pasisakyti pranešėjas gerbiamasis P.Žiūkas, ar ne?
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis V.Kunca.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti pavardę. Negirdėti. Įjunkite mikrofoną.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis V.Kunca.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Kunca. Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Kuncą, o pirmininkaus A.Sakalas. Prašom.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, vieną kartą mes jau svarstėme šį dokumentą, ir Seimas pareikalavo trišalės komisijos išvadų dėl vieno iš šių dokumento punktų. Galiu informuoti, kad trišalės komisijos išvada yra. Ji įvertinta naujajame to dokumento variante, kuris pažymėtas skaičiumi 5. Šis formalumas yra įvykdytas, Seimo pavedimas įvykdytas. Galiu informuoti, kad yra viena nedidelė Juridinio skyriaus pataisa ir Seimo nario P.Jakučionio alternatyva dėl 538 straipsnio 2 punkto. Prašysiu pasisakyti Seimo narį P.Jakučionį, kadangi jis tą alternatyvą teikė anam variantui. Ar ši alternatyva galioja ir šiam variantui, ar į tai, ką jūs teikiate, jau yra atsižvelgta naujajame variante? O dabar aš prašau poną V.Kuncą pasakyti savo įvadinį žodį ir patvirtinti, kad jūs šį dokumentą siūlote priimti. Ar siūlote jį atidėti? Prašom.
V.KUNCA. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs minėjote, kad buvo konsultacijos su profsąjungų darbdavių atstovais dėl 8 straipsnio pakeitimų. Tai, kas yra pateikta po konsultacijų, šiandien jums teikiame. Mes pritarėme tam tekstui. Atsižvelgiant į Seimo narių pageidavimus, yra šiek tiek pakeistas 38 straipsnio tekstas, kuris jums pateiktas. Aš manyčiau, kad turėtų tenkinti. Mes tokį tekstą teikiame. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs teikiate priėmimui?
V.KUNCA. Taip.
PIRMININKAS. Socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Pone Pavirži, būkite malonus, sėskite prie kurio nors šoninio mikrofono, kadangi jums galbūt teks komentuoti atskirus pasiūlymus. Prašom stenogramai patvirtinti, kad jūs taip pat teikiate dokumentą priėmimui.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, mes teikiame šį įstatymo projektą priėmimui.
PIRMININKAS. Priėmimo procedūra pradedama. Priiminėsime pastraipsniui. Visas dokumentas yra iš 5 punktų. Dėl 1 punkto yra tik Juridinio skyriaus pastaba, patikslinanti ir prašanti po žodžių "ne mažesnė kaip 100%" įrašyti "vidutinio mėnesinio uždarbio". Tuos 3 žodžius. Ar pranešėjas sutinka, kad taip būtų tiksliau?
V.KUNCA. Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Pataisymas priimtas. Daugiau dėl 1 punkto pastabų neturime. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 punktui? (Balsai salėje) Prašom, kompiuteris įjungtas. Seimo narys J.Beinortas. Seimo narys R.Dagys. Prašom. Atsisakė.
R.J.DAGYS. Man atrodo, kompiuteris kažką atsakė, bet aš pasakysiu panašias pozicijas, kaip ir gerbiamasis Julius, jeigu ne - gal pataisys. Manau, mes iš principo turėtume pritarti šiai pataisai. Galų gale net ir pasveikinti, kad valstybė įgijo tam tikrą brandą, ir po ilgų derybų tarp darbdavių ir profesinių sąjungų atstovų rastas kompromisas. Reikėtų balsuoti už šį.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti. Seimo narys A.Baležentis. Prašom. Mėginkite nepritarti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Seimo biudžeto ir finansų komitetas buvo rekomendavęs šio straipsnio nuostatas apsvarstyti trišalėje taryboje. Trišalė taryba taip pat minima ir aiškinamajame rašte dėl 1 projekto. Tuo tarpu šiandien jūs paminėjote ir pranešėjas paminėjo, kad tai aptarta ir suderinta dvišalėje konsultacijoje. Tai gal jūs galite pakomentuoti, koks čia yra skirtumas, ir kodėl jis yra? Tada mes galėtume arba pritarti, arba nepritarti šiam straipsniui.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom atsakyti į tą klausimą.
V.KUNCA. Šiuo atveju trečioji šalis - Vyriausybė, kuri buvo pritarusi ankstesnei nuostatai. Vyriausybės išrašas iš protokolo taip pat pateiktas. Taigi galime sakyti, kad yra visų trijų šalių pritarimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas - už, vienas - prieš. Jeigu ponas A.Baležentis sakė nei šį, nei tą, tai kaltinkite jį patys. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra reikalaujančių balsuoti dėl 1 punkto? Nėra. 1 punktui pritarta. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, puikiai žinote, kad klausti priėmimo proceso metu negalima. Aš turiu atsiprašyti Seimo nario K.Kuzminsko ir padaryti pastabą ponui A.Baleženčiui, kad nelaužytų tvarkos. Žodis K.Kuzminskui. Galima tik nepritarti. Prašau.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, taip, mes svarstėme trišalėje taryboje šį klausimą. Labai ačiū, kad nusileido nors vieną dieną, tačiau yra pagrindinė nuostata, kad vis dėlto šiuo metu esant tokiai sunkiai ekonominei būklei, kai darbdaviai faktiškai taip pat balansuoja ant bankroto ribos, dar jiems tos dvi dienos paliekamos už laikiną nedarbingumą. Darbdaviai ir toliau ignoruos tuos eilinius žmones, tuos ligotus žmones, stengsis nepriimti į darbą dėl to, kad po to jam susirgus nereikėtų už dvi dienas mokėti iš tos įmonės lėšų. Todėl aš nepritariu šiam straipsniui ir prašau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Prašau registruotis.
Užsiregistravo 80 Seimo narių.
Prašau pasiruošti balsuoti, kas pritaria 1 punktui. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašyčiau balsavimo metu nekalbėti labai garsiai ir neagituoti vieniems kitų. Tai buvo galima padaryti svarstant dokumentą ir pasisakant dėl motyvų. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 1 punktui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas.
38 - už, 13 - prieš, 8 susilaikė. Punktui pritarta.
2 punktui pastabų neturime. Galima pritarti bendru sutarimu? Oponuojančių taip pat nėra. Pritarta bendru sutarimu.
3 punktui? 24 straipsnis. Taip pat pastabų neturime. Galima pritarti bendru sutarimu? Taip pat nėra abejonių. Pritarta.
4 punktui pastabų neturime. Ar Seimo narys J.Antanaitis nori dėl 4 punkto?
J.A.ANTANAITIS. Ne.
PIRMININKAS. Tada pastabų neturime. Galime pritarti.
Seimo narį R.Dagį prašyčiau painstruktuoti Seimo narį J.Antanaitį, ką reikia daryti su mygtukais.
5 straipsniui yra Seimo nario P.Jakučionio alternatyva, bet jinai buvo pateikta pirmajam variantui, todėl aš prašyčiau Seimo narį P.Jakučionį patvirtinti, kad jisai ją teikia ir šiam variantui, arba pasakyti, kad jis jos nebeteikia. Prašau.
Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Taip, iš tikrųjų aš teikiau šią pastabą ketvirtajam variantui. Penktajame variante yra visai kitaip išdėstytas tas punktas ir, mano nuomone, tai, ką aš norėjau įrašyti į savo tekstą, čia yra, todėl aš neteikiu balsuoti savo pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiu atveju kitos alternatyvos nėra. Ar yra norinčių kalbėti dėl viso 5 straipsnio?
Seimo narys J.Veselka. Prašom. Galima už, galima prieš.
J.VESELKA. Gerbiamieji, pasižiūrėkite, ką gi tas 5 straipsnis daro. Praktiškai valdininkui leidžia vienas įmones apskritai atleisti nuo delspinigių, kitoms įmonėms delspinigius atidėti. Kas gi yra delspinigiai? Delspinigiai iš esmės yra finansinės drausmės užtikrinimas. Tačiau pas mus delspinigių skaičiavimo tvarka ir sistema neveikia. Galima iki begalybės skaičiuoti ir paskui nėra nei to turto, nei nieko. Bet leisti valdininkui delspinigius atidėti arba neimti, manau, netikslinga. Jūs pasižiūrėkite, kai svarstysime toliau Civilinio proceso kodeksą ir Bankroto įstatymą. Ten siūlo visai kitą sistemą, o šioje sistemoje kaip tik nori valdininkams suteikti teisę labai savarankiškai elgtis finansinės drausmės užtikrinimo atžvilgiu.
Todėl manyčiau, kad 5 straipsniui neturime pritarti. Jeigu yra priskaičiuojami delspinigiai, jie turi būti mokami kaip ir numatyta, už tuos pinigus sumokama ir "Sodrai" jokių atidėjimų negali būti. Todėl prašau šio 5 punkto nepalaikyti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Gaška gali tik palaikyti.
K.GAŠKA. Nepalaikau.
PIRMININKAS. Negali. Seimo narys A.Kairys. Prašom, galima tik palaikyti.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai kurios įmonės, ypač tuo laikotarpiu, kai buvo sunkūs atsiskaitymai su Rytų šalimis, iš tikrųjų įklimpo į ilgalaikes skolas ne dėl savo kaltės ir negalėjo laiku sumokėti įmokų "Sodrai", ir buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Antra vertus, tokių atvejų buvo ir vėliau. Dabar susidarė tokia padėtis, kad įmonės, kurios dirba gana sėkmingai, tačiau delspinigiai jas slegia ir jos gali bankrutuoti, jeigu mes jų arba neišdėstysime ilgesniam laikui, arba neatleisime nuo jų įmokėjimo. Aš manau, čia pavojaus nėra, kad valdininkas spręs, čia užrašyta, kad sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Ar atidėti delspinigius, ar atleisti nuo jų, ir tik steigėjo teikimu. Čia yra visapusiška kontrolė ir tų reikalų aptarimas. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjo nuomonė. Prašau.
M.MIKAILA. Aš paskutiniajam pasisakymui pritariu, kadangi Fondo tarybą sudaro penki darbdavių atstovai, penki apdraustųjų atstovai ir penki Vyriausybės atstovai, tačiau vargu ar vienas valdininkas galėtų ką nors padaryti norėdamas turėti savo interesus. Tai vienas dalykas. Antra. Antrinu ir tą momentą, kad iš tikrųjų tuo laikotarpiu, kada infliacija buvo nevaldoma... iš tikrųjų delspinigiai šiuo metu sudaro didelį lyginamąjį svorį iš bendros įsiskolinimų sumos. Todėl šią problemą reikia spręsti, nes ji yra pribrendusi, taigi pateikiu tą siūlymą, kuris yra.
PIRMININKAS. Taip. Ir komiteto pirmininkas. Pone Pavirži, ar turite komentarą 5 straipsniui? Prašome prie šoninio mikrofono, man bus paprasčiau įjungti. Kol jūs ateisite, ministerijos sekretorius ponas V.Žiūkas norėjo kažką pasakyti. Prašom.
V.ŽIŪKAS. Aš tiesiog norėčiau...
PIRMININKAS. Mikrofoną įjunkite.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Vieną minutę, pone Pavirži. Dar sekretorius V.Žiūkas. Prašom.
V.ŽIŪKAS. Čia yra kalbama apie praeitų metų delspinigius. Ir nekalbama apie šių metų delspinigius. Reikia atkreipti dėmesį į tai. Jie kaip mirtinas krūvis guli, yra 25% įsiskolinimų. Ir bus atleidžiamos tik tos įmonės, kurios gali ir sugeba šiuo metu gerai ir laiku mokėti. Aš manyčiau, kad reikėtų turėti tokį mechanizmą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir komiteto pirmininkas ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš, kolegos, siūlyčiau palaikyti, kadangi čia atleidžia tik tokiu atveju, jeigu dabar tie mokėjimai atliekami laiku, o tie delspinigiai kaip uodegos velkasi su procentais. Gaunam daug siūlymų iš įmonių, organizacijų ir čia tam tikra, sakykim, ir "Sodros" parama galėtų būti. Be to, čia mes nekalbam apie jokius valdininkus. Čia juk aiškiai parašyta, kad Socialinio draudimo fondo taryba. O Fondo taryba, gerbiamasis Veselka, tai ne vienas valdininkas, taryba sudaryta trišaliu principu. Ji sprendžia, atleisti ar neatleisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar ponas J.Veselka reikalauja balsuoti?
J.VESELKA. Reikalauju.
PIRMININKAS. Reikalauja. Prašom balsuoti. Kas pritaria 5 punktui, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
40 pritarė, 8 plius 4 nepritarė. 5 punktui pritarta.
Dabar galima kalbėti dėl viso įstatymo. Užsirašęs raštu yra Seimo narys J.Veselka. O kitus prašyčiau užsirašyti į kompiuterį. Prašom. Paspauskite mygtuką, pone Veselka, aš negaliu jūsų kitaip įjungti. Arba kalbėkite prie šoninio mikrofono, nes jūs neįsijungiate į kompiuterį.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, juk šiandien yra visas pluoštas įstatymų, kurie vienaip ar kitaip susiję su socialiniu draudimu. Ir jūs toliau pamatysite, kad bandoma per kitus įstatymus visiškai pakreipti kreditavimo sistemą. O čia labai aišku - jeigu mes norime, kad socialinis draudimas, t.y. susijęs su pensininkais, invalidais ir taip toliau veiktų, vadinasi, negali būti jokių atidėjimų, penkiolika žmonių ar septyniolika žmonių. Turi būti griežta drausmė. Turi būti mokama. Ir tai galima per bankroto bylas išreikalauti. Dabar kada teigia, kad tie, kurie anksčiau negalėjo sumokėti, tada reikia visiškai kito įstatymo, kuris tiems, kurie anksčiau nesumokėjo, leistų arba nebemokėti, arba sumokėti tam tikrą procentą. Bet negalima vienoms įmonėms leisti nemokėti, kitoms neleisti nemokėti. Nes tokiu būdu pažeidžiama finansinė drausmė ir tie patys socialinio draudimo reikalavimai, tos pinigų sumos neateina į "Sodrą". Todėl man keista, kodėl Seimas taip vieningai palaikė šią nuostatą. Aš manyčiau, kad dėl 5 punkto, kur ši blogybė yra įteisinama, už šį įstatymą nereikėtų balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš suprantu, kad kolega J.Veselka, šiuo metu kalbėdamas, tarsi daro gerą darbą ir pačiai "Sodros" valdybai, kadangi ji... Bet iš esmės žiūrint šie delspinigiai taip kaip oras - lyg ir yra, lyg ir jų nėra. Čia minima tiktai viena detalė. Šiame įstatyme mane labiau jaudina kiti punktai, kurie žmogiškąja prasme daro šį įstatymo projektą geresniu. O 1 straipsnyje, pavyzdžiui, man asmeniškai labiau patiko ši dalis, kur apskritai darbdaviai mokėjo už tris nedarbingumo dienas. Bet ką padarysi, jeigu konsenso būdu surastas toks sprendimas, tai aš siūlyčiau irgi palaikyti ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš, pritardamas kolegos G.Paviržio minčiai, kad vis dėlto trišalė komisija surado sprendimą dėl 8 straipsnio antrosios dalies, jog darbdaviai vis dėlto moka už dvi dienas, o už trečią jau pradeda mokėti "Sodra", manau, kad tai geras pavyzdys, kada galima susitarti. Kaip sakoma, ir vilkas sotus, ir avis sveika. O dėl tų delspinigių, tai čia klausimas yra įsisenėjęs, ir imdamasi žygių Socialinių reikalų ministerija tikrai padės įmonėms susitvarkyti su tomis problemomis ir toliau tvarkingai ir gerai mokėti "Sodros" įmokas į socialinį biudžetą. Taigi aš palaikau ir siūlau balsuoti už tą įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Čobotas. Atsiprašau, R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Veselka! Aš norėčiau atkreipti dėmesį į štai kokius momentus. Pirmiausia, aišku, dėl tų dviejų ar trijų dienų, už kurias turi mokėti darbdavys. Šita formuluotė jau išbraukė visus tuos slaugos, vaiko priežiūros mokėjimus, tą punktą, dėl kurio mes prieštaravom, kad negali būti šis įstatymas diskriminaciniu moterų atžvilgiu ir panašiai. Kita vertus, tai yra tokia tvarka, kuri yra praktikuojama beveik visur. Ir jeigu mes iš tikrųjų norime, kad slaugymo pašalpa pakiltų nuo 50% iki 100%, mes turime pasakyti, iš ko. Jeigu mes nedarom šitokios nuostatos kaip dabar, vadinasi, mes atimam iš pensijų, socialinio draudimo biudžeto. Ir man labai keista, kad profsąjungų atstovai tą palaiko.
Toliau dėl trišalės komisijos. Neužmirškime, kad yra du katilai ir dvi mokesčių rinkimo procedūros, t.y. valstybės mokesčiai ir socialinio draudimo mokesčiai. Valstybei mes palikom galimybę manevruoti ir vienaip ar kitaip tą mokesčių atidėjimo tvarką reguliuoti. Galbūt net mes leisime jiems atleisti ir panašiai. Socialinio draudimo mokesčių tvarkos kol kas visiškai nebuvo. Dabar jau atsiranda galimybė, kai steigėjo teikimu svarsto trišalė komisija. Ir čia apsaugos mechanizmų iš tikrųjų yra gerokai daugiau, nes trišalė komisija tai nėra vienas valdininkas, jų yra visiškai skirtingi interesai: ir darbdavių, ir profesinių sąjungų interesai, todėl...
PIRMININKAS. Laikas. Prašom baigti.
R.J.DAGYS. Tokio pavojaus, kad bus labai piktnaudžiaujama, aš nematau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tik moki įmonė gali mokėti mokesčius ir įnašus "Sodrai". Jeigu mes tokiai įmonei, kuri gali gyvuoti pakankamai gerai ir moka įmokas ir mokesčius, tačiau kažkada jai nesisekė, dabar priskaičiuosime delspinigius, ji tiesiog bankrutuos. Ir ne tik nebus įmokų "Sodrai", bet reikės ir jos žmonėms mokėti pašalpas ir visa kita. Todėl šios pataisos yra labai reikalingos. Kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Keturi Seimo nariai jau pritarė, vienas nepritarė. Dar trys Seimo nariai gali nepritarti.
Seimo narys J.Beinortas. Jums teisė nepritarti. Atsisakot.
Seimo narys A.Bendinskas. Jūs galite nepritarti. Negalite.
Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pasisakiau dėl 8 straipsnio, tačiau Seimas nubalsavo, kad vis dėlto paliktume už pirmas dvi kalendorines dienas, na, tegu būna. Tačiau komitete aš gyniau savo nuostatą dėl ūkininkų. Gyniau tuos ūkininkus, iš kurių taip pat atimamas paskutinis pinigas, kurie yra priversti draustis privalomuoju socialiniu draudimu, be to, ne tik pats ūkininkas, bet ir kiekvienas suaugęs šeimos narys. Aišku, reikia "Sodrai" surinkti pinigus, visko iš biudžeto negalima padengti. Tačiau kur yra Ūkininkų rėmimo fondas, kodėl per Ūkininkų rėmimo fondą negalėtume ūkininkų nors kiek paremti, nors juos apdrausti privalomu socialiniu draudimu?
Aš taip pat pasisakau prieš Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos manipuliacijas, kurias įmones atleisti nuo delspinigių mokėjimo, kurių ne. Aš vėl matau kažkokią savotišką korupciją, kada Taryba turės nustatyti, kuris geras, kuris blogas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas. Už. Daugiau prieš nėra. Prašom tada registruotis.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
Balsuosime dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos, priiminėjame įstatymą. Galutinis balsavimas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome tylos. Kas už šį įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 17 Seimo narių.
PIRMININKAS. Įstatymas 51 Seimo nariui balsavus už, prieš 6, susilaikius 17, yra priimtas. Dėkojame pranešėjai, dėkojame Socialinės apsaugos ministerijai ir Darbo ministerijai už gerą darbą, taip pat ir Seimo nariams.
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau pagal darbotvarkę yra 1b ir 1c punktai, t.y. svarstymai. Yra užsirašę... Jeigu Seimo nariai sutiktų, galima būtų pasisakyti iš karto abiem klausimais. Yra užsirašę Seimo nariai J.Veselka, P.Vitkevičius, P.Miškinis ir R.Dagys. Todėl aš kviečiu į tribūną, bet prieš tai galbūt ministerijos atstovas. Vieną minutę! Pone Žiūkai, aš noriu jus informuoti apie jūsų teises, kaip pranešėjo. Dabar svarstomi kiti dokumentai, kurie lydi šį įstatymą. Jūs, kaip pranešėjas, turite teisę tarti įvadinį žodį prieš svarstymą, tarti baigiamąjį žodį, netarti nė vieno žodžio arba tarti kurį nors vieną. Kokį jūs variantą pasirenkate?
V.ŽIŪKAS. Aš norėčiau dabar pasakyti keletą žodžių.
PIRMININKAS. Prašom. Prašom į tribūną. Po pono V.Žiūko ruošiasi kalbėti Seimo narys J.Veselka. Pone Žiūkai, prašom į tribūną. Pone Žiūkai, jūs ne G.Paviržiui turite sakyti žodžius, o Seimui. Prašom.
V.ŽIŪKAS. Labai atsiprašau gerbiamojo Seimo, tačiau aš maniau, kad vyksta Mokslininkų įstatymo svarstymas. Labai atsiprašau, aš kol kas atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai jums bus baigiamasis žodis. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai yra pakeitimai, siūlomi Socialinio draudimo ir Civilinio proceso kodeksuose. Štai kas yra siūloma, t.y. antrąja eile įteisinti atsiskaitymus dėl privalomo socialinio draudimo įmonės bankroto atveju, ir trečiąja eile nukelti įkaitų garantuotus reikalavimus kreditoriams. Atrodo, lyg viskas gražu, gerai. Labai rūpinamasi tais žmonėmis, kurie gauna pajamas iš "Sodros" - socialinio draudimo. Bet pažiūrėkime realiai, ką tas procesas duos? Ar neatsisuks prieš tuos pačius dirbančiuosius, pensininkus ir kitus, kurie būtent gyvena iš dirbančiųjų pajamų, ar neatsisuks prieš juos? Visuose pasaulio kraštuose, beveik visuose pasaulio kraštuose, kaip ne keista atrodytų, bet įkaitų įkeisti kreditai patenkinami...
PIRMININKAS. Pone Veselka, aš turiu atsiprašyti ir paprašyti, kad ponas V.Zimnickas, jūsų kolega iš komiteto ir pirmininkas, nekeltų triukšmo tuo metu, kai jūs kalbate. Prašom toliau tęsti.
J.VESELKA. ...kad įkaitų garantuoti kreditai būtų patenkinami pirmąja eile. Mums atrodo, kad čia yra banko interesų tenkinimas. Gerbiamieji kolegos, jokiu būdu ne. Jeigu mes nukeliame įkaitų garantuotų kreditų tenkinimą į trečią ar tolesnę eilę, bankai neduoda normalių kreditų. Jie žiūri taip: pirma, antra eilė yra tokie bankininkai, jis į trečią eilę... Vadinasi, jie turtą privalo, tą turtą, kuris realiai tiek kainuoja, 2-3 kartus pigiau vertinti. Vadinasi, 2-3 kartus mažesnius kreditus duoti ir tuo pačiu įmonės negaudamos kreditų varomos į bankrotą. Bankrotas, jūs patys žinote, atleidžiami žmonės, ir ta pati "Sodra" negali gauti pajamų. Todėl, gerbiamieji kolegos, pažiūrėkime toliau. O ką mes bankams darom? Man keista. Bankų sistemai neleidžiame normaliai vystyti kreditavimo, o bankų viršūnėlėms lobti leidžiame kiek nori. Pažiūrėkime, kaip. "Sodra". Jeigu aš gaunu 120 tūkst. litų mokestį, "Sodrai" iš manęs neatskaito. Iki tam tikros ribos tik atskaito. Toliau neatskaito. Kodėl? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka...
J.VESELKA. ... visą laiką tas buvo, gerbiamieji...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, jeigu jūs polemizuosite su Seimo nariais, tai jūsų žodis bus nutrauktas. Prašom kalbėti ir nepolemizuoti.
J.VESELKA. Gerai, nepolemizuosiu. Toliau. Dėl pelno mokėjimo. Vėl atidėta. Pirmąja suformuoja fondus, nemokėdami mokesčių ir t.t. Progresyvinis mokestis netaikomas. Ir ubagas, ir turtuolis moka 33%. Štai kaip dirbtinai yra keliama turtuolių grupė. O kai reikalinga normali kreditavimo sistema, kad bankai būtų suinteresuoti ir garantuoti, kad jie suteikę įkaitų kreditą gaus, ir tuo pačiu įmonės normaliau galėtų gauti kreditus ir veikti, mes tą sistemą griaunam. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš tai, kad įkaitų garantuoti kreditai būtų tenkinami trečia eile, nes tai gamybininkams blogai. Matau čia vieną kitą realų gamybininką. Jūs supraskite tai. Nepaisant, kad iš tikrųjų bankai šiandien "lupa" dideles palūkanas. Ir todėl siūlau palaikyti Civilinio proceso kodekso - gerbiamojo P.Vitkevičiaus projektą, kuris atitinka tai, kas reikalinga. Čia surašyta tai, kas atitinka bet kurią ekonominio kreditavimo logiką. Todėl projektas 809, kuris yra taip surežisuotas, tikrai netinkamas. Manau, kad labai tinkamas yra 1809 , tai yra gerbiamojo P.Vitkevičiaus parengtas Civilinio proceso kodekso projektas.
Tą patį galima pasakyti ir apie Bankroto įstatymą. Gerbiamieji, čia iš dalies būtų galima taip, kad visi su darbu susiję santykiai, na, jau nusižengiant ekonominei logikai, bet dar galima, bet jokiu būdu ne socialinio draudimo. Sekančioje eilėje turi būti bent įkaitų garantuoti kreditai ir socialinis draudimas, nes socialinio draudimo, kaip ir kitų mokesčių, yra visai kita išieškojimo sistema. Žiūrėkite, ką mes darome. Čia valdininkams leidžiame neimti delspinigių. Valdininkai ir taip delsia, o čia sujaukiame visą kreditavimo sistemą. Todėl manau, kad Bankroto įstatymui geriausiu atveju tinka tie siūlymai, kurie susiję pirma eile su darbo santykiais. Na, laikinai su žemės ūkio produkcijos tiekėjais, kol nesunormalizuoti santykiai. O turėtų būti išvardijami tik "Sodra" ir įkaitų garantuoti kreditai. Įkaitų garantuoti kreditai ir "Sodra" turi būti vienoje eilėje. Žinoma, dar kyla klausimas, kai prasideda tas procesas, dar bankroto byla neina, o procesas. Juk čia prekės tiekiamos ir tokiu būdu, jeigu mes priimsime pataisas, kad tos prekės tiekiamos iki bankroto užbaigimo, bus nukeliamos į paskutinę eilę, praktiškai vėl paspartinam patį bankroto procesą, nes iš karto automatiškai bus nutraukiamas prekių ir paslaugų tiekimas. Sakykime, energetikai. Jeigu jie veiktų pagal įstatymus, tada, jeigu tokią sistemą įkuriame, jie iš karto elektros energijos netiekia. O prieš tai buvo, kad jie galėjo tiekti, gal dar įmonė pagerins savo finansinę padėtį. Todėl manyčiau, kad ir Bankroto įstatymui taip, kaip norima, negalima pritarti, o pritarti būtent kaip vardiju: su darbo santykiais, toliau "Sodra" ir įkaitų garantuoti kreditai. Tai tik laikinai, kol yra tokia sujaukta padėtis. O toliau vis dėlto reikėtų prisilaikyti... Kada mes deklaruojame, įeiname į Europos Sąjungą, tai labai juokingai atrodys, kad darome priešingai, negu Europos Sąjungoje daroma. O ten kažkas skaito baltąją knygą. Tai kad čia paprastai užtenka proto ir be baltosios knygos. Nedarykite taip, kaip siūloma. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Vitkevičių. Ruošiasi Seimo narys P.Miškinis.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, dėl Bankroto įstatymo plačiai kalbėjo gerbiamasis J.Veselka. Aš maždaug pritariu toms mintims, kurios yra. Mūsų komitetas, man atrodo, kaip pagrindinis, svarstė šį Civilinio proceso kodekso projektą. Lietuvos civilinio proceso kodekso 198 straipsnyje pasakyta, kad kreditorius, įkaitų turėtojas, turi teisę skolininkui, neįvykdžiusiam įkeitimų užtikrintos prievolės, gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeistojo turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, išskyrus išimtis, nurodytas įstatyme. Pateiktas projektas prieštarauja Civilinio kodekso 198 straipsniui, kuriame įkaitų garantuoti reikalavimai nukeliami į trečią eilę. Keisti Civilinio kodekso 198 straipsniu, čia tame projekte klausimas nekeliamas. Projekte (aš drįstu pasakyti) dar yra kelios klaidos. Pavyzdžiui, pirmoje eilėje nurodomi tik darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir reikalavimai atlyginti žalą už suluošinimą, kitokius sveikatos sužalojimus, taip pat gyvybės atėmimą. Dingsta iš pirmos eilės kiti reikalavimai, atstojantys darbo santykius. Sakykime, atlyginimas už advokato teisinę pagalbą, atlyginimas autoriams už kūrybinio darbo panaudojimą, už išradimus, atradimus ir panašiai. Ir kas, dovanokite, absurdiška yra šiame projekte, kad alimentai vaikams išlaikyti nukeliami į paskutinę eilę. Vadinasi, vaikai alimentų negaus niekados, jeigu jie bus ketvirtoje eilėje. Nors ir dabar galiojančiame kodekse pirmoje eilėje yra ir prasideda pirmuoju paragrafu.
Dar sudaromos painiavos, kai bankrutavusios organizacijos kreditorių reikalavimus norima perkelti į CPK kodeksą. Bankrutuojanti įmonė atsako tik tuo turtu, kurį ji turi. CPK reguliuoja įvairių fizinių, juridinių asmenų turtinius santykius. Taigi yra atskiri objektai ir atskiri subjektai. Bankroto įstatymo 29 straipsnis nesikerta su CPK 463, 464 ir kitais straipsniais. Seimo juridinis skyrius padarė išvadą, kad įstatymo projektas nepriimtinas. Valstybės ir teisės komitetas padarė tokią pat išvadą, ir suformulavo mūsų nuomonę: priimtinas CPK 463, 464 straipsnių pakeitimo tekstas. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį, ruošiasi Seimo narys R.Dagys.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad projekte išdėstyti reikalavimai yra gražūs, humaniški ir labai reikalingi darbuotojams. Tačiau aš turiu sutikti su pono J.Veselkos nuomone, taip pat išdėstyti savąją, kad nukėlus įkaitų užtikrinto turto reikalavimus į paskutinę eilę, mes sudarysime labai rimtas komplikacijas, sukelsime sumaištį bankininkystėje ir, manau, padidės bankininkų reikalavimai prašantiems kreditų. Nedaug atsiras kreditų prašytojų, kurie galės pateikti padidintus reikalavimus turtui, nes šiuo metu, norint gauti paskolą, reikia pateikti daug didesnės vertės turto, negu prašomos paskolos suma. Faktiškai, apie 70-80% didesnį turtą reikia pristatyti. Manau, kad bankininkai, matydami, kad pirmoje eilėje bus patenkinama gausybė visų kitų reikalavimų, iš tikrųjų iškels didelius reikalavimus, ir kreditų kaina tikrai realiai pakils. Todėl aš remiu Valstybės ir teisės komiteto pateiktą projektą, kuriame labai protingai ir logiškai išdėstomi tie punktai, ir manau, kad nepažeidžia nė vieno čia išvardytų subjektų. Todėl aš gerbiamuosius Seimo narius prašau labai rimtai apgalvoti, čia yra rimtas klausimas. Nesukelkime nei bankininkystėje, nei kitose srityse sumaišties, kurią šis projektas gali sukelti. Aš siūlau pagrindinį projektą atmesti ir priimti alternatyvų projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R.Dagys. Ruošiasi Seimo narys G.Paviržis.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes išgirdome iš gerbiamojo J.Veselkos apeliacijas į visą pasaulį, bet aš supratau, kad gerbiamasis J.Veselka vargu ar kur nors buvo toliau išvažiavęs iš Lietuvos. Juo labiau kad mes visi taip vieningai (kaip pamenu, ir ponas J.Veselka) balsavome už tarptautines konvencijas darbo srityje, kurios ir sukėlė tų visų mūsų pakeitimų būtinybę. Mūsų frakcija taip pat teikia pataisas, ir mes manome, kad tie pakeitimai yra logiški. Aš nekalbėsiu apie Civilinio kodekso pakeitimus. Ten Juridinio skyriaus išvados gana aiškios. Aš norėčiau pasakyti mūsų Teisės komitetui, kad, jeigu Civilinis kodeksas prieštarauja tiems Bankroto įstatymo pakeitimams ir mūsų ratifikuotoms konvencijoms, tai jį reikia keisti, nes mes jį ratifikavę prisiimame tam tikrus įsipareigojimus.
O dabar dėl esmės. Kaip minėjau, kad tai, jog atsiskaitoma pirmoje eilėje su dirbančiaisiais, yra konvencinė norma. Ji atsirado ne šiaip sau, o suprantant tokius dalykus, kad ūkiniai santykiai - pirkimas, pardavimas, atsiskaitymas - viena sfera, akcinis turto valdymas yra kita sfera. Ir trečias dalykas - tie žmonės, kurie dirba toje gamykloje. Aišku, kad patys darbuotojai neturi įtakos nei svertams, nei mechanizmams ir su jais turėtų būti atsiskaitoma pirmoje eilėje, kadangi jie mažiausiai gali tuos dalykus įtakoti. Akcininkai turi galimybę įtakoti turto valdymą ir todėl jų atsakomybė yra mažesnė. Ir galų gale ūkiniai subjektai gali pasirinkti: arba parduoti, arba neparduoti tą produkciją ir atitinkamai imti tas firmas, kurios atsiskaito ir t.t. Jie turi dar didesnę laisvę. Tai lygiai tokia pačia logika yra sudėliotos ir tos konvencinės normos: pirma, antra ir trečia eile. Todėl manau, kad jas reikėtų palaikyti.
Dabar dėl socialinio draudimo biudžeto įmokų antros eilės. Dėl ko mes siūlome ir aš palaikau, kad tai būtų padaryta. Čia su kokiomis nors konvencijomis nėra susijęs dalykas. Čia yra politikos klausimas ir mūsų vykdomos pačios reformos klausimas. Jeigu mes būtume sukūrę draudimo sistemą, kurioje darbuotojas moka įmokas, pats darbuotojas nori - draudžiasi, nori - ne, tada būtų galima kalbėti taip, kaip ir kiti prelegentai kalbėjo, kad galbūt jas reikėtų nutraukti ir keisti atsiskaitymo tvarką... Čia būtų paties dirbančiojo reikalas. Kadangi mes turime privalomąjį socialinį draudimą, kurio tik 1% mokamas paties darbuotojo, o visa kita yra valstybinė prievolė, ir jūs žinote, kokia situacija yra mūsų socialinėje sferoje, kad praktiškai neužtenka to socialinio draudimo biudžeto. Socialdemokratai manydami, kad reikia daryti didesnę išlyginamąją politiką ir nematydami didelės baimės, kad nukentės kažkokie akcininkų interesai, mano, kad reikalinga, jog socialinio draudimo biudžeto būtų atsiskaitoma antra eile. Todėl aš manau, kad šie Bankroto įstatymo pakeitimai yra logiški, priimtini ir tai neprieštarauja tarptautinėms konvencijoms, o Civilinio proceso kodeksą, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus išvadas, reikia taisyti taip, kad jis neprieštarautų Bankroto įstatymui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Dagy. Kviečiu į tribūną Seimo narį G.Paviržį.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kartais mes pradedame svarstyti klausimą, pamiršdami, kokiame laikmetyje ir kokioje sistemoje mes gyvename. Mąstome kaip tarybiniais laikais. Juk mes dabar gyvename socialinio draudimo sąlygomis ir Lietuva-Europos Tarybos narė. Reikalavimų, kurie keliami Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis (jas ratifikavome), mes privalome laikytis, besąlygiškai laikytis. Jeigu mūsų Civilinis kodeksas atsilikęs nuo to, tai Civilinį kodeksą taisykim, o nelaikykim jo, dovanokit, šventąja karve. Man labai gaila ir apmaudu, kad mūsų Valstybės ir teisės komitetas visada labai paviršutiniškai šiuos klausimus nagrinėja. Net nepasako galų gale, jeigu yra neaišku. Galima buvo iš mūsų komiteto pakviesti žmonių, kurie būtų paaiškinę šią situaciją. Dabar aš galiu suprasti kolegą J.Veselką. Jis dažnai taip pasako. Bet kada komiteto pirmininkas kalba visai ne tai, ką turėtų kalbėti, man būna kartais ir skaudu. Mes puikiai žinome, kad Lietuva ratifikavo daug Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų. Tas buvo pavasario sesijoje. Mes dabar norim nenorim turim tą daryti. O šioje konvencijoje kaip tik kalbama apie darbuotojų interesus, apie darbuotojų gynimą. Pirmiausia, kada bankrutuojama, turi būti atsiskaitoma su darbuotojais. Dabar mes painiojame. Socialinį draudimą mokesčiais vadinam. Čia juk ne mokesčiai, gerbiamieji! Tai yra įmokos, tai yra kapitalas. Žmogus dabar krauna ateičiai, savo senatvei, ligos atvejui, nelaimingo atsitikimo ar kitam atvejui. Nepainiokim mes šitų sąvokų. Socialinio draudimo įmokos ir atsiskaitymas su darbuotojais tai tas pats tolesnis darbo santykių tęsinys, tiktai jisai pakeitęs socialinę formą. Negalime laikyti, kad tai jau yra visai kiti dalykai. Priešingu atveju, pavyzdžiui, aš neįsivaizduoju, kaip mes galime kelti rankas priešingai, mes turime pirmiausia darbuotojų interesus ginti. Pirmiausia! O čia visą laiką girdžiu tik bankų ir kreditorių reikalavimus. Ir dar norėtųsi, nes, matyt, vyksta transliacija, gerbiamasis J.Veselka aiškiai suklydo kalbėdamas apie tai, kad nėra nustatytų ribų atskaitymams ir t.t. Yra tos ribos nustatytos, bet ateityje, matyt, vis tiek reikės prie to grįžti, ir tos ribos dabar yra panaikintos. Ribas, matyt, reikės nustatyti tada, kada mes grįšim prie papildomo savanoriško pensinio draudimo. Tik tada pensinis savanoriškas draudimas įgyja prasmę, kada yra paliekama galimybė nuo privalomo socialinio draudimo lėšų dar skirti savanoriškam draudimui. Aš, gerbiamieji kolegos, labai norėčiau, kad pritartume šiam įstatymo projektui. Be abejonės, į išvadas ir pastabas, kurias pateikė Juridinis skyrius, mes atsižvelgsime. Rasim būdų susėsti su Valstybės ir teisės komitetu ir parodyti mūsų motyvaciją ir jų. Aš manau, mes tada galėtume jau pateikti balsavimui daugmaž suderintą variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Zimnicką komiteto vardu. Prašau.
Z.POVILAITIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji svečiai! Mūsų Ekonomikos komitetas svarstė ir priėmė tokį nutarimą, su kuriuo noriu supažindinti. Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo.
PIRMININKAS. Aš truputį atsiprašysiu jūsų. Čia stenogramai ir radijo klausytojams - kalba Seimo narys Z.Povilaitis.
Z.POVILAITIS. Nusprendėme pritarti projektui su išlyga. Už balsavo 7, prieš - 2, susilaikė 1 komiteto narys. Nutarta papildyti pirmąją pastraipą antros pastraipos trečiąja dalimi ir išdėstyti ją taip:
"Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą už suluošinimą ar kitokį sveikatos sužalojimą, taip pat gyvybės atėmimą. Reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją." Už balsavo 5, prieš - 4, susilaikė 1 komiteto narys. Tai toks yra priimtas nutarimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Povilaiti.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime dėl projekto Nr.1809. Bet prieš tai vienas gali pasisakyti už šį dokumentą, vienas - prieš. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turim jau antrą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso projekto 463 straipsnio variantą ir, deja, mes negalime pritarti tokiai redakcijai, kokia yra pateikta. Štai, žiūrėkite, čia yra sakoma, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai darbininkų, tarnautojų, advokatų, autorių, tačiau visiškai nėra žemdirbių. Mes siūlome, kad čia būtų įrašyti reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją. Esant šiai redakcijai, mes galėtume pritarti kodekso pakeitimui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš primenu, kad tos pataisos, kurias pateikė Seimo nariai ir komitetai, bus svarstomos, kai bus galutinai balsuojama dėl dokumento. Tai nėra viso projekto alternatyvūs dokumentai, tai yra atskirų straipsnių pataisos.
Seimo narys P.Miškinis gali tik pritarti.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš galiu pritarti tik pačiam pakeitimui. Aš nematau, kad čia būtų labai dideli prieštaravimai tarp pagrindinio teksto ir Valstybės ir teisės komiteto pasiūlymų. Galbūt tiktai dėl vieno kito punkto. Galbūt visiškai teisingai keliamos mintys, kad keletas komitetų turėtų susitikti ir aptarti. Bet vis dėlto kaip yra pasiūlyta pagrindiniame komitete, kad reikia nukelti į pabaigą įkeitimų užtikrintus reikalavimus, manau, kad čia būtų labai didelė klaida. Aišku, pirmąja eile, pačioje pradžioje rūpinkimės darbininkų reikalais, tarnautojų reikalavimais, kylančiais iš darbo teisinių santykių, bet juk taip ir yra numatyta Valstybės ir teisės komiteto dokumente, todėl aš čia nematau ypatingų prieštaravimų. Galbūt šiuo metu balsuoti dar nereikėtų, reikėtų dar aptarti tuos dalykus, pasvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po svarstymo dokumentui Nr.1809, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
Už - 25, prieš - 4, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo dokumentui Nr.1809.
Dabar projektas Nr.1810 - dėl Respublikos įmonių bankroto įstatymo straipsnio pakeitimo. Užsirašė kalbėti Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Taip, aš esu užsirašęs kalbėti dėl motyvų dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo. Čia yra ta pati situacija, kad bankrutuojant įmonėms pirmąja eile būtų tenkinami taip pat ir reikalavimai apmokėti už perdirbimui supirktą ir neapmokėtą žemės ūkio produkciją. Žemdirbiai taip pat yra susiję darbo santykiais ir čia yra būtent atlyginimas už darbą. Tai tie reikalavimai turėtų būti pirmąja eile. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Seimo narys M.Čobotas. Prašom. R.Dagys įsijungė. Seimo narys R.Dagys įsijungė, atsiprašau. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, motyvai yra pasakyti ir reikėtų pritarti šitam svarstymui. Galima bus, jeigu reikės, ką nors taisyti. Tačiau aš noriu priminti, nors ir kaip gerbiu žemdirbių teises, bet vis dėlto noriu prašyti, kad mes nepainiotume darbinių santykių su, tiesiai pasakysiu, bizniu. Kai gali parduoti ir pirkti. Kitas dalykas, kai mes nesutvarkome tos atsiskaitymo tvarkos, bet čia negalima atsiskaitymo su žemdirbiais painioti su esamom bankroto sąlygom ir panašiai. Turi būti aiškiai sudėlioti prioritetai. Negalima jų painioti taip, kaip Ekonomikos komitetas siūlo, aš manau, kad negalima pritarti tokiai jų pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria dokumentui Nr.1810 po svarstymo, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Kas pritaria dokumentui, spaudžia mygtuką "už".
31 pritarė, 2 - prieš, 15 susilaikė. Dokumentui pritarta po svarstymo.
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
Ačiū. Svarstome darbotvarkės 2 punktą. Seimo nutarimo "Dėl Privatizavimo komisijos pirmininko bei jos narių skyrimo" projektas. Pranešėjas - premjeras A.Šleževičius. Pateikimas ir svarstymas. Nors yra skirta pusė valandos, mes vėluojame, todėl vėliau ir baigsime. Kviečiu į tribūną poną premjerą A.Šleževičių.
Kadangi, gerbiamieji Seimo nariai, pateikimui yra skiriama iki 10 minučių, nors aš prašyčiau premjerą trumpinti, klausimams skiriama iki 30 minučių, taip pat prašyčiau klausimų uždavinėti mažiau, todėl, matyt, svarstymo procedūra bus nukelta kitai dienai. Šiandien galėsime kalbėti tik apie pateikimą. Nebent Seimo nariai mažai ką klausinėtų. Prašom.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Sutinkamai su Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsniu jums yra teikiama privatizavimo komisijos sudėtis. Sutinkamai su Privatizacijos įstatymo nuostatomis 11 privatizacijos komisijos narių yra prerogatyva siūlyti Ministrui Pirmininkui ir 2 komisijos nariai yra pasiūlyti Savivaldybių asociacijos. Aš norėčiau pasiūlyti jums personalinį komisijos sąrašą. Komisijos pirmininku yra siūlomas E.Vilkas, akademikas, Nepriklausomybės akto signataras, Ekonomikos instituto direktorius, Akademijos viceprezidentas.
Komisijos nariais yra siūlomi:
A.Darulis, dabartiniu metu užimantis Privatizacijos agentūros prie Vyriausybės vadovo pareigas. Kaip žinote, greta komisijos, yra darbinis organas - Privatizacijos agentūra. Gerbiamasis A.Darulis yra dirbęs Ekonomikos ministerijos komercinio privatizavimo skyriaus viršininku, Privatizacijos departamento metodologijos skyriaus viršininko pavaduotoju, stažavęsis du kartus užsienyje, vieną kartą ilgalaikėje komandiruotėje Kanadoje. Manome, kad jo patirtis yra pakankama šioje srityje, kad jis galėtų sėkmingai vadovauti Privatizacijos agentūrai.
A.Duksa. Dabartiniu metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas privatizavimo klausimais. Prieš tai buvo Vyriausybės konsultantas privatizacijos klausimais. Išsilavinimas - inžinieriaus ekonomisto. Baigęs VISI.
A.Ignotas. Dabartiniu metu Pramonės ir prekybos ministerijos sekretorius. Prieš tai buvo Pramonės ir prekybos ministro pavaduotojas. Valstybinės akcinės įmonės "Eiva" direktoriaus pavaduotojas. Išsilavinimas - ekonominis. Inžinierius ekonomistas. Baigęs Kauno politechnikos institutą.
A.Karalius. Valdymo reformų ir savivaldybių ministerijos sekretorius. Prieš tai dirbęs gamybinį darbą įvairiose įmonėse. Išsilavinimas - ekonominis. Baigęs Vilniaus valstybinį universitetą.
A.Križinauskas. Finansų ministerijos sekretorius, Biudžeto departamento direktorius. Prieš tai visą laiką dirbęs įvairiose pareigose Finansų ministerijoje. Valdybos viršininko pavaduotoju, skyriaus viršininku ir departamento direktoriumi prieš paskiriant jį Finansų ministerijos sekretoriumi. Išsilavinimas - ekonominis. Ekonomistas. Baigęs Vilniaus valstybinį universitetą.
A.J.Merčaitis. Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos sekretorius. Prieš tai - pirmasis ministro pavaduotojas Ekonomikos ministerijoje, Plano komiteto pirmininko pavaduotojas. Išsilavinimas - ekonominis, ekonomistas. Baigęs Vilniaus valstybinį universitetą.
Č.Norkus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sekretorius. Prieš tai - Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius ir Medicinos įstaigų aprūpinimo ir aptarnavimo departamento direktorius, Sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas. Išsilavinimas inžinerinis. Inžinierius elektromechanikas. Baigė Charkovo komunalinį statybos inžinerinį institutą.
V.Putvinskis. Žemės ūkio ministerijos sekretorius. Prieš tai - ministro pavaduotojas, ministro pirmasis pavaduotojas, Eksperimentinio ūkio direktorius. Išsilavinimas - agronomas. Baigęs Žemės ūkio akademiją.
R.Sikorskis. Siūlomas remiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos rekomendacija. Vilniaus miesto mero pavaduotojas. Prieš tai - finansų ministras. Nuo 1957 m. ir 1990-1991 m. Lietuvos Respublikos finansų ministras. Specialybė - finansininkas. 1955 m. baigęs Finansų ekonomikos fakultetą.
G.Švedas. Respublikos teisingumo ministerijos sekretorius. Prieš tai - Seimo Valstybės ir teisės komiteto patarėjas, Teisingumo ministerijos pavaduotojas. Specialybė - teisininkas. Baigęs Vilniaus valstybinį universitetą.
V.Valentukevičius. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos sekretorius. Prieš tai - ministro pavaduotojas, Alytaus šilumos tinklų direktorius ekonomikai, direktorių valdybos narys. Specialybė - ekonomistas. Baigęs Vilniaus valstybinį universitetą.
Beje, gerbiamasis G.Švedas ir gerbiamasis V.Valentukevičius šios dienos Seimo posėdyje nedalyvauja, kadangi abu yra ilgalaikėse komandiruotėse.
Ir Savivaldybių asociacijos teikimu siūlomas į komisijos sudėtį R.Martinkus. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriato vadovas. Prieš tai - Tėvynės sąjungos Konservatorių valdybos konsultantas ekonomikos klausimais, Lietuvos taupomojo banko valdybos atsakingasis sekretorius. Specialybė - inžinierius chemikas technologas. Baigęs Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą.
Tokia yra siūloma personalinė Privatizacijos komisijos sudėtis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Jums klausimai Statuto nenumatyti. Bet užtai numatomas komisijos pirmininko E.Vilko žodis. Jam klausimai, tai pat klausimai bet kuriam komisijos nariui pagal Seimo narių pasirinkimą.
Kviečiu į tribūną poną E.Vilką.
E.VILKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tiesiog nesiruošiau kalbėti ir tuo labiau kad čia ne koks politinis postas, kad reikėtų teikti programą. Galiu tiktai taupydamas jūsų laiką pasakyti, kad aš pasiruošęs vykdyti įstatymą, kuris yra jūsų priimtas. Galiu tik pažadėti, kai ryšium su privatizacija paprastai turima galvoje, kad visi, kurie ten dalyvauja, yra apsivogę. Tai galiu užtikrinti, kad aš šito nepadarysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, akademike. Dabar norėčiau paprašyti kandidatus į komisiją nusileisti, atsisėsti čia į pirmąjį suolą. Galbūt Seimo nariai norės jūsų paklausti, tai jūs galėsite prieiti prie mikrofono ir atsakyti. O dabar prašom, klausimai numatomam komisijos pirmininkui.
Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pirmininke, privatizacija labai mažai domėjausi, nieko neprivatizavau, todėl klausdamas galiu ir suklysti. Kiek žinau, privatizavimo komisijos veikė ir anksčiau, dirbo, nežinau, ar jos gerai ar blogai, man sunku greitai įvertinti, bet jos buvo. Norėčiau vis dėlto paklausti, kokios priežastys privertė paleisti arba keisti tą ankstesnę komisiją ir sudaryti naują. Ko tuo siekiama?
E.VILKAS. Pamenat, kad Privatizavimo įstatymas iš pat pradžių vadinosi Pirminio privatizavimo. Kadangi pirminio privatizavimo etapas baigėsi, tai tos komisijos savo darbą atliko. Dabar nauja komisija yra prižiūrėti vykdymą naujo Privatizavimo įstatymo grynai komerciniais pagrindais, jau ne už investicinius čekius.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau prieš pateikiant klausimą arba po pateikimo pasakyti, kurio komisijos nario jūs norėtumėte paklausti.
Seimo narys G.Paviržis. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis turbūt pretendente ar pirmininke, aš nežinau, kaip kreiptis. Žinoma, man labiau norėjosi... Aš galvojau, kad aš premjerui klausimą pateiksiu.
PIRMININKAS. Deja, nenumatyta.
G.A.PAVIRŽIS. Aš žinau. Gal jūs tada. Kaip jūs manote, ar ši komisija, kuri iš esmės lyg žemesnio lygio kabinetas, sudarytas ministrų, sekretorių lygiu spręsti šiuos klausimus, ar neatrodo jums, kad čia verčiau būtų porą atstovų iš visuomeninių organizacijų, sakykim, profsąjungų ar kitokių, kur galėtų dalyvauti ir visuomenės atstovai, ne vien tik valdininkai?
E.VILKAS. Na, čia iš tikrųjų klausimas premjerui, nes tai yra jo pasirinkimas. Bet man neatrodo jis labai blogas todėl, kad visuomenė galės šitais klausimais domėtis per visuomenės informavimo priemones. Vis dėlto reikia priimti kvalifikuotus sprendimus, kad žmonės išmanytų tą sferą, apie kurią yra kalbama. Dėl to yra daug žmonių iš infrastruktūros, nes ten daugiausia yra likę neprivatizuoto turto.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pone pirmininke, žinoma, kad viena privatizavimo bėdų yra ta, kad jis buvo pradėtas komisijos, t.y. komisija sudaryta visuomeniniais pagrindais, jos atsakomybė tokia visuomeninė. Ar jūs nemanote, kad reikėtų keisti iš viso statusą šitos komisijos? Pavyzdžiui, aš žinau, kad daugelyje pokomunistinių valstybių nebuvo taip neatsakingai vykdomas privatizavimas, turima galvoje, instituciniu požiūriu. Ten buvo kaip tik valstybinės institucijos, kurios už šitą darbą ir gaudavo atlyginimą ir visiškai atsakė už tai. Kaip tik buvo priimta daugybė įstatymų, kurie Lietuvoje nepriimti, kad tas būtų. Ar jūs nemanote, kad iš viso reikėtų pakeisti šitos institucijos statusą? Ačiū.
E.VILKAS. Matote, komisija iš tikrųjų yra tik priežiūros organas, o darbinis organas yra Privatizavimo agentūra, kuri dirbs už pinigus. Čia yra analogija su kitais kraštais. Šiaip tai privatizavimo įvairovė buvo gana didelė, bet, tiesą pasakius, tik keletas valstybių liko išvengusios privatizavimo už čekius.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Kadangi į mano klausimą iš esmės atsakyta, aš perduodu teisę klausti kolegai A.Albertynui.
PIRMININKAS. Negalima. Kolega A.Albertynas taip pat gali įsijungti kompiuterį.
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau mane palikti dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis akademike, turbūt jūs žinote, kad pas mus buvo unikalus privatizavimas. Dabar jūs praktiškai einate į tokias pareigas, kai reikia biurokratiškai, ilgai ir nuobodžiai knistis po pusiau normalius ir pusiau nenormalius įstatymus. Ar nesutrukdys jūsų normaliai kūrybinei veiklai perėjimas į tokį biurokratinį... tikrai ten... kas dėl tų privatizavimo įstatymų vykdymo, ir sistema yra bloga, kaip vis dėlto jūs apsisprendėte į tokį nuobodų ir rizikingą, ir net tokį kvailoką darbą? (Salėje juokas)
E.VILKAS. Na, aš pasakysiu, kad, perskaičius įstatymą, mane labiausiai neramina tai, kad įstatyme parašyta, kad ta komisija atlieka... kol baigsis visos privatizavimo už čekius "uodegos", jie atlieka Centrinės privatizavimo komisijos pareigas. Štai tas man labai nepatinka. Bet aš sutikau pirmininkauti tai priežiūros komisijai, ir iš dalies apsigavau šito nepamatęs. Bet gal tos "uodegos" nėra tokios ilgos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis akademike, aš supratau, kad jūs dirbsite be atlyginimo. Bet aš manau, kad tai būtų labai neteisinga. Turbūt gausit kažkokį atlyginimą. Man kyla toks klausimas: kadangi jūs pasakėte, jog apie šitą komisiją yra visokių negerų kalbų, ar jūs nesutiktumėte, kad jūs ir pats, ir jūsų visi komisijos nariai deklaruotų savo turtą, turimą dabar? (Šurmulys salėje)
E.VILKAS. Aš manau, kad komisijos nariai dirbs, o už darbą yra privalomas atlyginimas. O deklaruoti yra numatyta visiems piliečiams, ir bus deklaruota.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad jūs vykdysite dalį teisių, pareigų ir uždavinių dar senosios komisijos. Tačiau ar nereikėtų šitame nutarime vis dėlto nurodyti, iki kada bus parengti jūsų komisijos nuostatai, pagal kuriuos jūs dirbsite? Dėl to, kad jūs užbaigsite, kaip jūs minėjote, tas "uodegas", ir kas toliau? Ačiū.
E.VILKAS. Nuostatų projektas yra parengtas. Jį tvirtins Vyriausybė. Šitas reikalas neužtruks.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis akademike, anksčiau Centrinės privatizavimo komisijos darbe dalyvavo, atrodo ir du Seimo nariai. Ar negalėtumėte pasakyti priežasčių, kodėl buvo atsisakyta Seimo narių paslaugų šioje naujojoje Privatizavimo agentūroje? Atsiprašau, komisijoje.
E.VILKAS. Čia vėlgi yra premjerui klausimas. Aš iš tikrųjų jau sakiau, kad komisijoje yra tų ministerijų sekretoriai, kurios turi daugiausia neprivatizuoto turto. Kad būtų garantuotas tam tikras vis dėlto profesionalumas svarstant tuos klausimus. Šiaip iš tikrųjų dar... visą iš esmės darbą atliks Privatizavimo agentūra. Komisija tiktai priežiūros tvarka žiūrės, ką jie ten padarė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Ačiū. Man tenka tiktai pasidžiaugti, kad akademikas E.Vilkas, žinomas žmogus Lietuvoje, sutiko dirbti šitą atsakingą darbą. Norėčiau patikslinimui paklausti Pramonės ir prekybos ministerijos sekretorių A.Ignotą.
PIRMININKAS. Prašau, pone Ignotai, prie šoninio mikrofono. Būkite malonus. Prie kurio nors - ar prie centrinio, ar prie ten esančio. Prašome klausti.
A.P.TAURAS. Premjeras pristatydamas paminėjo, kad jis be darbo, be sekretoriaus darbo, ar tai turėjo dirbti, ar dar tebedirba kažkokioj AB. Ar šitas netrukdys jo darbui komisijoje?
PIRMININKAS. Vieną minutę! Prašom.
A.IGNOTAS. Ten buvo valstybinė akcinė įmonė. Be abejo, aš iš karto atsisakiau ir po to, kai buvau paskirtas pavaduotoju, nebedirbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis akademike, aš irgi sveikinu tai, kad jūs sutikote ir būsite šios komisijos pirmininkas. Tai viena. Antra. Kaip jūs žinote, įstatymas turėjo pradėti veikti nuo rugsėjo 15 d. Dabar, jeigu būtų galima, prašau pasakyti, kaip jūs manote, ar iš tikrųjų pakankami svertai kontroliuoti tai, ką vykdys Privatizavimo agentūra, o jūs kaip komisija, priežiūros komisija? Ar įstatymas yra pakankamas?
E.VILKAS. Iš tikrųjų man atrodo, kad smulkiai reglamentuoti šį procesą būtų beprasmiška, nes tai yra darbas, dažnai ilgos derybos su būsimu pirkėju arba yra organizavimas viešų konkursų. Tai yra tokia specifika, profesionali specifika, kurios kišti į įstatymą nėra reikalo. Man atrodo, kad reglamentavimas - kas, kaip privatizuoja, kokiais būdais - yra pakankamas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis būsimasis pirmininke! Privatizavimas už investicinius čekius jau praktiškai beveik baigtas. Tiktai liko "galiukai". Rezultatai, kuriuos šiandien mes turime Lietuvoje, yra apverktini. Tuo labiau kad kai kurie net ir Seimo nariai šitą privatizavimą laiko, kaip jie dažnai naudoja terminą, "prichvatizavimu". Todėl tas klausimas, ta "prichvatizacija" visą laiką yra eskaluojama ir žmonėms įteigiama, kad kas dirba šioje sistemoje, visi daugiau, mažiau, o gal ir visiškai nepadorūs žmonės. Kaip jūs galvojate, ar galima ši nuomonė? Kokių jūs imsitės priemonių, kad šita nuomonė ir tarp žmonių, ir net tarp Seimo narių būtų pakeista?
E.VILKAS. Manau, kad yra, ko gero, vienintelis būdas - jeigu kas nors sugebės įrodyti, kad buvo neteisėtai privatizuota, tai šitą pasodinti į kalėjimą. Tada, man atrodo, kalbos gana greitai baigtųsi.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis kolega daugiameti! Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje užtektinai yra kontrolės komisijų? Kokias jūs teises turėsite? Kaip jūs numatote bendradarbiauti su prokuratūra, su Kontrolės komitetu? Kokios jums yra suteiktos teisės? Ar jūs nemanote, kad bent pirmininkas turi būti tikrai pasišventęs tam darbui, o ne tarp kitko? Ačiū.
E.VILKAS. Na, čia nelabai toks elementarus klausimas, sakyčiau. Pasišvęsti tam klausimui labai nereikėtų, nes aš tikiuosi gyventi ilgiau, negu tęsis šitas privatizavimas, nes nedaug ten bėra likę. O...
K.ANTANAVIČIUS. Kaip dirbsite su kontrole?
E.VILKAS. Matote, čia yra... jokia komisija ir joks įstatymas vagių arba kokių sukčių negaudo.
K.ANTANAVIČIUS. O kaip?
E.VILKAS. Mes irgi negaudysime. Mūsų reikalas yra tvirtinti sandorius, kuriuos sudarys agentūra. Jeigu kils įtarimas, kad tie sandoriai yra kuo nors neteisėti, tai tada mes kreipsimės į teisėsaugos organus. Jeigu jie bus ekonomiškai pagrįsti - tai mes juos tvirtinsime. Ir viskas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pretendente, jūs čia pateikėte tokią mintį, į kurią premjeras, aišku, atkreips dėmesį, - dėl apsivogimo anksčiau privatizuojant. Ar jūsų komisija negalėtų grįžti su savo kvalifikacijos lygiu prie kai kurių aiškiai, akivaizdžiai blogai privatizuotų objektų?
E.VILKAS. Labai, labai nenorėčiau. Iš tikrųjų šitas... Juolab kad yra tokių dalykų, prie kurių Seimas pats grįžo. Tikrai aš nepasižadu tokių dalykų daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Norėčiau jūsų paklausti vieno dalyko. Nekomentuodamas, kuri pusė buvo teisi ar neteisi, tiesiog priminsiu aiškiai žinomą Kėdainių chemijos gamyklos privatizavimo atvejį, kai sprendimai iš esmės priklausė Centrinei privatizavimo komisijai, o teisminiuose ginčuose viena iš pagrindinių pusių buvo Pramonės ir prekybos ministerija, kitaip sakant, kita institucija, o komisija liko lyg ir šešėlyje. Sakykite, ar, jūsų nuomone, atsakomybė štai naujosios komisijos, kuri siūloma, yra pakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžta? Ar bus ir toliau pakankamai didelių ginčų, kas vis dėlto teisus, kas neteisus? Ar tikrai pagal įstatymus visi sprendimai yra priimti? Jūsų nuomonė? Dėkoju.
E.VILKAS. Gyvenimas yra visada margesnis, negu gali numatyti įstatymas. Be abejo, gali atsitikti kas nors tokio neaiškaus. Bet tam yra ekonominė logika, kuri tuos sprendimus turėtų padaryti aiškesnius. Be abejo, visus tuos neaiškius sprendžia teismai, jeigu kas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas. Prašau.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes, Seimo nariai, tikrindami privatizavimą, susidūrėme su daugeliu pažeidimų. Aš labai nustebau, kad jūs prie privatizavimo pažeidimų nenorite sugrįžti. Mes susidūrėme su Kėdainių chemijos kombinato privatizavimu, kada svarstėme Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijoje. Ten įvardijome vieną pavardę, balsavome dėl atleidimo, pritrūko vieno ar dviejų balsų. Šiandien ta pavardė figūruoja šiame sąraše. Toliau. Yra didelių nemalonumų "Lietuvos kure". Iš "Lietuvos kuro" irgi, iš Energetikos ministerijos figūruoja pavardė. Toliau. Kai mes tyrėme privatizavimą Šilalėje, mums sutrukdė toliau tvarkyti reikalą iki galo - teisiškai įvertinti Teisingumo ministerijos ministro pavaduotojas...
PIRMININKAS. Laikas!
A.ALBERTYNAS. Dabar tie žmonės... Ar jūs susipažinote su jų praeitimi?..
PIRMININKAS. Prašom atsakyti.
E.VILKAS. Na, kolega K.Antanavičius teisingai sakė, ar mes, komisija, tikimės pakeisti teisėsaugos organus? Be abejo, nesitikime. Jeigu jie iki šiol nesugebėjo, jūsų požiūriu, patenkinamai išspręsti tų klausimų dėl neteisėto privatizavimo, tai būtų visiškai beviltiška mums šito imtis. Nes pagal įstatymą nėra mūsų funkcija šito imtis.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš pirmiausia sveikinu, kad jūs ryžotės. Tiesiog noriu pasitikslinti, ar iš karto ryžotės šitą darbą dirbti, ar ne. Klausimas būtų maždaug toks: prieš penkerius metus Aukščiausiojoje Taryboje buvo pasakyta maždaug tokia nuomonė, kad ne taip svarbu, kaip bus privatizuota ir kas ten privatizuos, svarbu, kad valstybės turtas atsidurtų privačiose rankose. Tada, savaime suprantama, būsimi šeimininkai mokės juo disponuoti tautos labui. Štai dabar jūsų būsimos komisijos nuostata - ar politika bus tęsiama, ar jau dabar griežtai žiūrėsite?
E.VILKAS. Reikia žiūrėti į įstatymą, nes įstatyme yra surašyta, kokie principai ir ko siekiama tuo privatizavimu. Tai pirmiausia yra komerciniai dalykai. Kartais gali būti ir kiti dalykai. Jeigu tas, kuris nori įsigyti privatizuojamą turtą, tarkim, pasiūlys jį visiškai modernizuoti iš naujo, išlaikys darbo vietas, - tokiu atveju kaina gali būti labai maža iš jo paprašyta. Tai tie dalykai turės būti derinami. Bet visa tai yra sveiko proto ribose ir sąžinės ribose.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas dėl vedimo tvarkos.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu paįvairinti - akademikui duoti truputį poilsio ir paklausti gerbiamąjį A.Ignotą, jeigu jūs man leistumėte. Kadangi čia tokia tvarka ir labai neaišku...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, kiekvienas klausiantysis, o jūs, deja, neužsirašėte, tai turi teisę... (Balsai salėje) Nieko, vieną minutę! Turi teisę klausti bet kurį iš komisijos narių. Taigi vienas jau ta teise pasinaudojo. Jums ta teisė nebus suteikta, kadangi jūs neužsirašėte kompiuteryje.
Seimo narys A.Gricius. Prašau.
A.GRICIUS. Gerbiamasis pretendente! Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad tai, kas Lietuvoje vyksta su privatizavimu, tai yra turto perdavimas į privačias rankas, ir nesutikčiau su gerbiamuoju M.Stakvilevičiumi, kad pakliūva į teisingas privačias rankas. Aš nekalbu apie teisinį aspektą. Man atrodo, todėl privatizacijos procesas Lietuvoje bus ilgas ir skausmingas, kol atsidurs rankose tų, kurie gali tą turtą valdyti ir žino, ką su juo daryti. Todėl man labai keistai nuskambėjo jūsų teiginys, kad jūsų komisija neturi programos, kažkokio požiūrio, o tiesiog prižiūrės Privatizavimo agentūros veiklą. Tai atleiskite, jeigu tai yra juridinė veikla, tai tą puikiausiai galėtų atlikti teisininkai. Kam jums, tokio aukšto rango valdininkams, vargintis? Ir todėl aš norėčiau paklausti jūsų: kaip jūs žiūrėsit į tolesnę privatizacijos eigą Lietuvoje, jeigu jūs neturit nei programos, nei apie ją čia iš viso kalbėjot? Ačiū.
E.VILKAS. Taip. Na, aš taip bjauriai neklausiu, bet reikia pasakyti, kad įstatyme yra viskas surašyta. Programas rengia Privatizavimo agentūra. Ji rengia programas. Ir komisijai nėra reikalo programų rengti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Ačiū, į mano klausimą atsakė.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs politikoje esat patyręs, senas vilkas ir galėjote stebėti privatizacijos procesus. Kada, jūsų nuomone, buvo padaryta daugiau klaidų vykdant privatizaciją - ar valdant dešiniesiems, ar valdant kairiesiems? Ačiū.
E.VILKAS. Man regis, kad iš esmės Lietuvos privatizacija bent jau tuo efektyvi, kad ji vyko sparčiai. Ir visi pašaliečiai, užsienio ekspertai tai labiausiai ir vertina. Ir iš tikrųjų mes ta prasme esam aplenkę praktiškai visus, jau nekalbant apie estus ar latvius, kurie tik pradeda privatizaciją, taip pat čekinę. Bet mano požiūris yra toks, kad skylės dabar vadinamam neteisėtam privatizavimui buvo atvertos tuoj susirinkus Seimui.
Pirma, kad buvo sustabdyta privatizacija, tai tas buvo didelis smūgis Lietuvos prestižui, atseit, atėjo buvę komunistai, iškart sustabdė privatizaciją. Tai paskui reikėjo ilgai ilgai, taip sakant, tą dėmę plauti, kol ji, atrodo, nusiplovė. O toliau buvo padarytas kitas žingsnis, leidus privatizuoti ne konkurso tvarka iki 50%, dėl to atsirado galimybė privatizuoti ir visą šimtą procentų ne konkurso tvarka. O kai ne konkurso tvarka, tada pradeda veikti visos kitos aplinkybės. Tarkim, viena iš svarbiausių buvo turto indeksavimas. Tol, kol vyksta privatizavimas konkurso tvarka, indeksavimas neturi jokios reikšmės, nes yra visas turtas už visus čekius. O kai ne konkurso tvarka, tada ką, žiūri, kiek knygose parašyta, tiek moka už tą... O knygose parašyta senais pinigais labai mažos sumos. Na, va, taip ir atsirado pagrindinės priežastys. Be to, sumaišty visada yra vikrių žmonių, kurie ta sumaištimi pasinaudoja.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Juškus.
V.JUŠKUS. Gerbiamasis akademike, visų pirma tai, žinoma, labai džiugu, kad jūs, toks padorus žmogus, sutikot dirbti šitą darbą, t.y. tęsti toliau privatizacijos darbą. Tačiau mano klausimas būtų toks. Ar jūs, kaip buvęs Aukščiausiosios Tarybos deputatas, nemanot, kad privatizacija už vadinamuosius čekius buvo klaidinga ta prasme, kad nebuvo inventorizuotas turtas, nepriimtas turto deklaravimo įstatymas, o pradėta pati privatizacija? Ar nebuvo padaryta tuomet pagrindinė, esminė klaida?
E.VILKAS. Na, kas pamena tuos laikus, aš iš tikrųjų buvau čekinės privatizacijos priešininkas, bet dabar aš linkęs manyti, kad tai nebuvo klaida, kito būdo greitai privatizuoti iš tikrųjų nebuvo, kitos valstybės irgi neranda. Iš 22, man atrodo, tiktai 5 yra nenaudojusios čekinės privatizacijos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Aš norėčiau paklausti poną R.Sikorskį.
PIRMININKAS. Gerai, prašom. Pone Sikorski, jus kviečia prie mikrofono. Pone Vilkai, kadangi paskutinis klausimas, tai tada jau poną R.Sikorskį prašom.
A.POCIUS. Gerbiamasis pone Sikorski, noriu paklausti, kaip įsivaizduojate antrąjį privatizacijos etapą Vilniaus mieste? Kiek jis galėtų atnešti naudos ir sostinei, ir jos gyventojams?
R.SIKORSKIS. Na, aš manau, jeigu Privatizavimo agentūra gerai organizuos programas, jeigu mes, savivaldybė, pateiksime visus reikiamus duomenis privatizacijai, aišku, jis turi atnešti didelę naudą Vilniaus miestui ir Lietuvos valstybei. Nes privatizuoti yra ką, bet tik nėra konkrečiai suformuluotų sąlygų tai privatizacijai. Pavyzdžiui, dabartiniu metu savivaldybė ir aš, kaip mero pavaduotojas, esu priėmęs apie 30 delegacijų iš įvairių pasaulio šalių. Visi klausia, ką Vilniuje galima įsigyti, bet, deja, aš galiu tik skėsčioti rankomis, nes mes dabartiniu metu nieko negalim parduoti, tik išnuomoti. Visi kalbam apie senamiestį, kad jis griūva. O ką mes galim dabar? Nieko negalim. Todėl aš neatsitiktinai per neatsargumą pats pasipiršau į šią komisiją, buvau asociacijos palaikytas ir labai džiaugiuosi, kad ponas E.Vilkas yra tos komisijos pirmininkas. Ir aš manau, kad mes vis dėlto atitinkamai veikdami Privatizavimo agentūrą ir savivaldybės Privatizavimo tarnybą pasieksime gerų rezultatų, nes laikas nelaukia. Brangiausias turtas yra laikas, be pinigų, jį reikia tinkamai išnaudoti. Todėl aš einu su dideliu įdomumu į šias pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Sikorski. Daugiau klausimų nėra. Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pas mus, Seime, įsigali praktika, kad mes skiriame naujas komisijas, naujus pareigūnus, neišklausę senųjų. Aš Lietuvių tautininkų frakcijos vardu siūlau padaryti svarstymo pertrauką, išklausyti senosios Centrinės privatizavimo komisijos ataskaitą, gauti ją raštiškai, pasižiūrėti, kiek turto liko, kas jau yra privatizuota, kokios ten buvo problemos, įvertinti visa tai ir tada visos valstybės, viso turto likimą perduoti naujai komisijai. Prašau balsuoti dėl šio pasiūlymo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia kreipiuosi į vieną iš Tautininkų frakcijos vadovų - poną A.Baležentį. Na, jeigu jis taip už frakciją kalba, tai, matyt, jis įgaliotas, tai reikia taip ir sakyti. Mes Ekonomikos komitete iš tikrųjų išklausėm buvusios komisijos ataskaitą, t.y. Centrinės privatizavimo komisijos ataskaitą apie nuveiktą darbą, apie tai, kiek ir kokio turto buvo privatizuota ir kokio turto dar liko šiandien naujai komisijai dirbti. Iš esmės tai buvo išklausyta, todėl, jeigu jus domina, prašom, tą medžiagą mes turim.
O aš manyčiau, kad jokios svarstymo pertraukos Seime daryti nereikėtų. Visų pirma mes gerai pasiskaitykim įstatymą arba prisiminkim įstatymą. Iš tikrųjų ši komisija savo darbą turėjo pradėti jau rugsėjo 15 d. Kaip žinot, šiandien iš esmės antrinis privatizavimas nepradėtas. Tai yra pirminis privatizavimas sustabdytas, antrinis nepradėtas. Todėl aš šiandien prašyčiau Seimo Pirmininko, kuris sėdi šalia jūsų, kad tas klausimas būtų svarstomas skubos tvarka ar ypatingos skubos tvarka. Iš esmės, kaip girdėjot, dauguma Seimo narių paklausė ir neturėjo kažkokių didelių priekaištų ar pretenzijų. Kitaip tariant, aš manau, kad mes jau galim leisti šiai komisijai pradėti dirbti. Tai aš siūlau balsuoti už skubesnę tvarką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, procedūra numatyta yra tokia, aš ją perskaitysiu gerbiamiesiems Seimo nariams bent sutrumpintai: "Po pateikimo kandidatūrą svarsto Seimo frakcijos ir atitinkami komitetai." Tačiau Seimo frakcijos gali pareikšti, kad joms viskas aišku, jos nieko nenori svarstyti. Komitetai taip pat gali pareikšti, kad jiems viskas aišku, jie nieko nenori svarstyti. Tokiu atveju galima patvirtinti komisiją nors ir šiandien arba atidėti, sakykim, artimiausiam laikotarpiui, artimiausiam posėdžiui, tarkim, ketvirtadieniui.
Tai aš norėčiau paklausti, ar yra frakcijų, kurios norėtų kalbėti su visa komisija arba atskirais jos žmonėmis? (Balsai salėje)
Noriu pasakyti ponui A.Baleženčiui, jog ta komisija nebuvo Seimo skirta. Ji buvo ne mūsų skirta, ne mums atskaitinga, bet mes, suprantama, galim bet kada ją iškviesti. Bet aš tada nesiūlyčiau dvivaldystės. Sena komisija nedirba, o nauja taip pat nedirba, nes nepatvirtinta.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš klausiu frakcijų ir komitetų: ar yra frakcijų ir komitetų, kurie reikalauja, kad komisijos nariai ateitų?.. (Balsas iš salės) Prašau. Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos.
K.ANTANAVIČIUS. Koks čia klausimas - ar buvo susirinkę komitetai ar frakcijos? Aš komiteto vardu pasakau: taip, mes reikalaujam. Aš vienas komiteto vardu reikalauju. Bet koks klausimas - ar gali komitetai pasakyti nesusirinkę ir nesvarstę?
PIRMININKAS. Pone Antanavičiau, jeigu bent vienas Seimo narys reikalauja, tokiu atveju aš klausiu tada Seimo narių, ar pritariame pateikimui. Ir jeigu pritariame pateikimui, tada frakcijos, komitetai kviečia komisijos narius ir su jais šnekasi. Tai ar galima bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ne. Seimo narys V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, norėdamas būti nuoseklus, ir kadangi balsavau prieš tą įstatymą, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, noriu pasakyti argumentus. Aš tikrai ne prieš šią komisiją, bet prieš pačią procedūrą. Didžiosios "prichvatizacijos" eroje užtekdavo kabineto, kad patvirtintų visą komisiją, ir tai visiškai logiška. Šiandien, kai liko trupiniai po didžiosios "prichvatizacijos" eros, jūs visą šitą principą sureikšminat ir atiduodat Seimui. Seimui ir pačiai komisijai bus didelė problema vėliau keisti savo narius. Aš dar galbūt galėčiau diskutuoti išties dėl komisijos pirmininko, kad tvirtintų Seimas, bet visą komisiją - tai yra absoliučiai absurdas. Ir kam mes sunkinam savo darbą? Todėl aš iš principo prieš pateikimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis. Ir balsuosime, ar pritariame šio dokumento pateikimui.
E.KUNEVIČIENĖ. Kol registruojasi, ar galima būtų patikslinti?
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš norėčiau paprieštarauti mano kolegai, kad nieko neliko. Liko apie 10 mlrd., ir tuo labiau kad liko komercinė prekyba, ir tas 10 gali būti parduota už 40, jeigu komisija sumaniai prekiaus. Todėl liko labai daug darbo.
PIRMININKAS. Ponia Kunevičiene, aš noriu replikuoti. Jums 10 mlrd. yra didelė suma, ponui V.Bogušiui - nedidelė.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pateikimui, spaudžia mygtuką "už".
Pritaria 59, nepritaria 8, 12 susilaikė. Pateikimui pritarta. Toliau frakcijos... Aš paprašysiu pono E.Vilko, kaip kandidato į pirmininkus, su frakcijomis ir komitetais, kurie domisi jūsų būsimos komisijos darbu, suderinti grafiką, kada jūs norėsit pasikalbėti su jais. Geriausia tai padaryti per mūsų kanclerį poną N.Germaną. Ačiū.
A.BALEŽENTIS. Dėl vedimo tvarkos.
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Antrą kartą tuo pačiu klausimu negalima.
Kviečiu į tribūną poną S.Kutą ir svarstome Seimo nutarimą "Dėl Branduolinio saugumo konvencijos ratifikavimo". Užsirašiusių kalbėti nėra, todėl... A, yra, atsiprašau. Seimo narys P.Papovas užsirašė kalbėti. Pertrauka po 5 minučių. (Balsai salėje) Prašom. Prašom, pone Kutai.
S.KUTAS. Ekonomikos ir Gamtos apsaugos komitetai apsvarstė Tarptautinę branduolinės saugos konvenciją ir pritarė jos ratifikavimui. Konvencija buvo pateikta praeitą savaitę, tai aš padariau praeitą savaitę. Manau, kad pateikiau visą informaciją, kuri buvo. Jei būtų papildomų klausimų, prašyčiau klausti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų. Čia ne klausimai, gerbiamieji Seimo nariai, yra tik svarstymas. Seimo narys P.Papovas norėjo kalbėti. Paspauskite mygtuką, Seimo nary Papovai. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, jog visi Seimo nariai pritartų šiam nutarimui "Dėl Branduolinio saugumo konvencijos ratifikavimo" todėl, kad tai bus turbūt pirmas dokumentas, pirmas žingsnis, kai Lietuvoje branduolinė energetika būtų pradėta reguliuoti teisiškai. Šiuo metu nėra jokio įstatymo, kuris nagrinėtų branduolinės energetikos panaudojimo ir jos saugumo teisinius dalykus. Aš manau, kad ratifikuojant šią konvenciją atsiras papildomų galimybių iš tarptautinių organizacijų, kitų valstybių teikiant paramą, užtikrinant Ignalinos atominės elektrinės saugumą. Taigi kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra Seimo narių, abejojančių, kad tokia konvencija reikalinga? Gal mes be reikalo vienas kitą įtikinėjame? Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Nėra abejojančių? Pritariame bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Jeigu Seimo nariai dar registruotųsi, galbūt užtektų mums balsų... Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Galėtume ir galutinį balsavimą padaryti. Tai registruokimės, gerbiamieji Seimo nariai.
Salėje 71 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, tam, kad konvencija būtų ratifikuota (o Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką), reikia 57 balsų, ne mažiau. Todėl labai prašau atidžiau... Pone Kolosauskai, prašom gražias moteris laikinai nukreipti į ložę. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai?.. (Balsai salėje) Seimo nary Kunčinai, kur jūs jaučiatės - ar Seime, ar miške? Miške. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad Branduolinio saugumo konvencija būtų ratifikuota, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 84.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 84 Seimo nariams balsavus už ir 1 susilaikius konvencija ratifikuota. Dėkojame ponui S.Kutui. Jūsų įtaka Seimui yra milžiniška.
Darome pertrauką iki 12.15 val.
Pertrauka
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Svarstome 1-4 darbotvarkės punktą - įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu" pakeitimo ir papildymo". Projekto Nr.1806. Pranešėjas - Pramonės ir prekybos ministerijos sekretorius ponas A.Ignotas. Priėmimo stadija. Kviečiame į tribūną poną A.Ignotą.
A.IGNOTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke! Šitas įstatymo projektas buvo apsvarstytas abiejuose komitetuose. Komitetai pakeitimui buvo pritarę. Tiek Ekonomikos komiteto, tiek K.Kubertavičiaus ir dar kažkurio Seimo nario buvo pasiūlyta nedaryti naujo prierašo pačiame įstatyme, kaip mes buvome suformulavę iš pradžių, o įstatyme tiesiog pakeisti datą ir vietoj anksčiau buvusio gegužės mėnesio parašyti gruodžio 31 d., ir apsiriboti tokia minimalia pataisa. Taip pat įstatymo antrojoje pastraipoje pakeisti į gruodžio mėnesį. Visa tai reikštų, kad įstatymas leistų Vyriausybei dar kartą grįžti prie to klausimo, iki gruodžio 15 d. patikslinti sąrašą ir iki gruodžio 31 d. sudaryti mokestinės paskolos sutartis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų dokumentas dabar yra toks, bet yra ir Seimo nario A.Baleženčio pataisa. Prieš svarstant pataisas aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs teikiate priėmimui šitą dokumentą? Pone Ignotai, teikiate priėmimui?
A.IGNOTAS. Taip.
PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto, kuriuo buvo paskirtas Ekonomikos komitetas, pirmininkas ponas V.Zimnickas taip pat patvirtina, kad dokumentą teikia priėmimui, todėl priėmimo procedūra pradedama.
Dabar registruosimės, o po registracijos iš karto Seimo narys A.Baležentis yra pasiūlęs pataisą išbraukti paskutinį sakinį, kuris prasideda žodžiais "Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išnagrinėjusi argumentuotus..." ir t.t. Šitą sakinį išbraukti. Ar aš teisingai supratau, pone Baleženti? Jūs savo nuomonės nepakeitėte? Nepakeitė. Vieną minutę, jūs gausite žodį, kada ponas A.Ignotas prisimins tą pataisą.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Seimo narys A.Baležentis siūlo pataisą. Prašom, Seimo nary Baleženti. Nematau. Prašo pakartoti registraciją. Tai pakartosim prieš balsavimą. Prašau, Seimo nary Baleženti, kalbėkite.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau! Iš tiesų dabar, kada yra priimama šita pataisa ir vietoj gegužės mėnesio įrašomas šių metų gruodžio mėnuo, visiškai nereikia to trečiojo sakinio, kur sakoma, kad "Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išnagrinėjusi argumentuotus įmonių prašymus bei skaičiavimus, gali pratęsti paskolos sudarymo terminą". Tas jau yra pasakyta anksčiau. Aš manau, gerbiamasis pranešėjau, jūs logiškai sutiksit, kad ir to naujojo sakinio nereikia.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau, jūs sutinkate?
A.IGNOTAS. Taip. Kadangi tokia pat pataisa, esminė pataisa buvo Ekonomikos komiteto, t.y. neįrašyti to papildomo sakinio, o pataisyti...
PIRMININKAS. Taip, ačiū.
A.IGNOTAS. Ir įrašyti pirminę datą. Tai sutinka su ankstesniu siūlymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Tokiu atveju pataisa priimta. Prašome registruotis. Dar kartą skelbiu registraciją. Ir iš karto gerbiamųjų Seimo narių klausiu, ar yra oponuojančių šitam įstatymo pakeitimui? Jeigu bus oponuojančių...
Vis tiek užsiregistravo 51 Seimo narys.
Taip, prašome, kas oponuoja šitam įstatymui? Seimo narys V.Zimnickas nori oponuoti pasiūlydamas.
V.V.ZIMNICKAS. Ne. Jokiu būdu. Aš tik noriu patikslinti, kad įstatymo, kuris buvo priimtas balandžio 6 d., 1 straipsnyje buvo numatyta gegužės 15 d. Dabar Ekonomikos komitetas siūlo, kad būtų gruodžio 31 d. To pirminio įstatymo ir pirmojoje, ir antrojoje pastraipoje.
A.IGNOTAS. Ne.
PIRMININKAS. Pone Zimnickai, jums prieštarauja ponas A.Ignotas. Jūs kažką ne taip siūlote. Taip, patikslina Seimo narys K.Kubertavičius. Prašome.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, Ekonomikos komitetas pritarė, kad 1 straipsnio trečiojoje dalyje būtų pakeista data iki gruodžio 31 d., t.y. įmonės gali sudaryti sutartis su Finansų ministerija, o Vyriausybei suteikti galimybę sudaryti tų įmonių, kurioms bus leista sudaryti sutartis, sąrašą (tai yra 1 straipsnio antrojoje dalyje) iki gruodžio 15 d. Bet aš siūlyčiau sutikti ir pranešėjui, kad tai būtų galima padaryti iki gruodžio 1 d. Kad vėl neliktų dviejų savaičių ir kad nesakytų, jog įmonės nesuspėjo sudaryti sutarčių su Finansų ministerija. Todėl tą datą parašome antrojoje dalyje - gruodžio 1 d. Aš manau, Vyriausybė spės sudaryti tą sąrašą iki gruodžio 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pradedu kai ko nebesuprasti. Jūs priėmėte Seimo nario A.Baleženčio pataisą išbraukti paskutinį sakinį. Todėl aš labai jūsų prašau dabar perskaityti tekstą nuo pradžios iki galo, kad mes žinotume, apie ką kalbama. Prašome. Pakeisti ir papildyti... Prašome skaityti.
Priešingu atveju, jeigu mes nežinosime, koks čia tekstas, aš būsiu priverstas daryti pertrauką. Man regis, pranešėjas sako viena, Ekonomikos komiteto pirmininkas - kita, o ponas K.Kubertavičius -trečia. Jeigu man jie įrodys, kad jie kalba apie tą patį, tada teiksiu balsavimui. Seimo nary Veselka, prašome nekalbėti. (Salėje triukšmas)
A.IGNOTAS. Ne, ne, gerbiamasis Veselka, viskas yra labai suprantama ir daroma sąmoningai. Pažiūrėkim, kaip dabar yra. Mes visą laiką svarstėme trečiąją straipsnio dalį, kuri skamba: "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuostatos įsigalioja įmonei sudarius su Finansų ministerija mokestinės paskolos sutartį. Paskolos sutartis bus leidžiama sudaryti iki 1995 m. gruodžio 31 d." Šita dalis buvo aptarta, ji yra pataisyta, pakeista, ir mes dėl jos esame visi susitarę, ir čia nėra jokių problemų.
PIRMININKAS. Ir ją teikiate balsavimui?
A.IGNOTAS. Taip. Dabar papildomai yra Seimo nario K.Kubertavičiaus pasiūlyta leisti Vyriausybei išplėsti sąrašą įmonių, kurios galėtų dar papildomai sudaryti mokestinės paskolos sutartis. Nes buvo sudarytas 53 įmonių sąrašas ir buvo apribota data, kad sąrašą galima sudaryti iki gegužės 15 d. Dabar gerbiamojo K.Kubertavičiaus yra siūloma ir šitas siūlymas vakar buvo aptartas pas Prezidentą dalyvaujant gerbiamajam F.Kolosauskui, gerbiamajam V.Zimnickui, ministrams, ir ten buvo sutarta, kad reikia siūlyti Seimui balsuoti papildomai dėl šitos nuostatos, ar leisti Vyriausybei plėsti sąrašą, ar neleisti. Taip? Ir čia jokios maišaties ir jokio nesusipratimo nėra. Tik reikia sąmoningai suvokti, ką mes darom. Mes pratęsiam terminą (tą, ką jau padarėm) ir antruoju klausimu yra papildomas siūlymas leisti Vyriausybei plėsti sąrašą. Vakar pasitarime pas Prezidentą visi ministrai ir, kaip supratau, ir Ekonomikos komiteto pirmininkas, ir gerbiamasis F.Kolosauskas pritarė Prezidento prašymui, kad Vyriausybei reikėtų grįžti prie šito klausimo ir išplėsti tų įmonių sąrašą. Buvo paklausta, kiek tokių įmonių potencialiai gali būti? Mes atmetėm į neįtrauktų įmonių sąrašą apie 12-13 įmonių, kurios nebuvo įrašytos. Tai buvo smulkios įmonės su nedidelėm biudžeto skolom ir didelių įmonių už borto neliko. Bet po to buvo labai daug priekaištų iš Pramonininkų konfederacijos, iš kitų, kad buvo padaryta atranka ir kad buvo lobistinis, na, kitas žodis, aš nenoriu jo vartoti, sprendimas ir kad tokiu būdu Vyriausybė atrinko gerus ir blogus. Buvo Prezidento prašymas nerūšiuoti į blogus ir gerus, o leisti dar kartą visiems. Taigi kalbama apie naują pataisą, už kurią, aš manau, reikėtų balsuoti atskirai, ir jeigu Seimas pritartų, tai Vyriausybei ta teisė būtų suteikta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ignotai, dar kartą jūsų prašau... Nelaukit prie mikrofono, nes žodis nebus suteikiamas. Prašau jūsų perskaityti tą pataisą, už kurią siūlote balsuoti, ir neskaitykite kitų pataisų, dėl kurių mes šiandien nebalsuosime. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary, yra dokumentas Nr.1806 su išbrauktu paskutiniu sakiniu. Aš taip suprantu?
A.IGNOTAS. Taip.
PIRMININKAS. Aš jį perskaitysiu pats, o ponas A.Ignotas patvirtins. Jeigu aš perskaitysiu neteisingai, tai tada mes, matyt, galvosime ką nors kita, darysime pertrauką. Na, ten yra preambulė pakeisti ir papildyti ir t.t., aš ją praleisiu. 1 straipsnio trečiąją dalį išdėstyti taip: "Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatos įsigalioja įmonei sudarius su Finansų ministerija mokestinės paskolos sutartį." Teisingai?
A.IGNOTAS. Taip.
PIRMININKAS. "Paskolos sutartį leidžiama sudaryti iki 1995 m. gruodžio 31 d." Taškas.
A.IGNOTAS. Taip.
PIRMININKAS. Ir visa pataisa. Toliau nieko nėra. Toliau nieko nėra ir už tai bus balsuojama. Jeigu, kolegos, siūlysite ką nors kita, tada aš nutrauksiu balsavimą ir paprašysiu Ekonomikos komitetą, kad jis pateiktų savo išvadą. Pone pagrindinio, t.y. Ekonomikos, komiteto pirmininke, prašom atsistoti prie mikrofono ir pasakyti, ką jūs teikiate balsavimui. Ar teikiate tai, ką aš perskaičiau, ar teikiate ką nors kita?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, iš tikrųjų mes teikiam šitą dalį. Ekonomikos komiteto pasiūlymas buvo šitai daliai - pratęsti sutartį. Bet dabar aš norėčiau pasitarti. Aš matau, kad jeigu mes šiandien tai priimsim, tai, matyt, paskui mums reikės koreguoti, jeigu nutarsim plėsti tą sąrašą. Todėl aš komiteto vardu prašau padaryti pertrauką ir ketvirtadieniui mes išsamiai parengsime šitą dalį. Nes dabar matau, kad už pirmąją dalį tikrai bus nebalsuojama ir visi susipainios.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi komitetas yra pagrindinis, tai jis turi teisę prašyti pertraukos. Ar Seimas sutinka, kad ketvirtadienį būtų privalomai įrašytas į darbotvarkę šitas klausimas? Sutinka, taip? Ačiū. Daroma pertrauka.
Svarstome pirmąjį rezervinį klausimą. Pranešėjas N.Germanas. Kviečiu į tribūną.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, praėjusios sesijos pabaigoje mes pradėjome svarstyti klausimą dėl komitetų sudėties ir remiantis mūsų Statuto 44 straipsniu bei frakcijų atstovų ir seniūnų susitarimu aš teikiu Seimo nutarimą, kuriuo patvirtinamas Seimo komitetų narių skaičius. Tiksliau sakant, mes jį patiksliname. Noriu priminti, kad prieš tai buvęs nutarimas keičiamas tik trijų komitetų atžvilgiu. Tai yra patys minimaliausi pakeitimai ir mes frakcijų atstovų susitikime buvome sutarę, kad laikomės tokio principo, jog yra daromi minimalūs pakeitimai atsižvelgiant į tai, kad Seimo nariai, dirbantys komitete, jau įgijo ir patirties, ir sugebėjimo, ir pakeitimai daromi tik tam, kad mes galėtume juos patvirtinti vadovaudamiesi mūsų Statuto pakeitimais ir patikslinimais. Todėl jums teikiamas Seimo nutarimas, kurį jūs, matyt, visi turite, ir aš prašyčiau jį palaikyti. Nes pagal mūsų Statutą kitas žingsnis bus tas, kad Seimo seniūnų sueiga turės patvirtinti tikslius daugumos ir mažumos atstovavimo principus. Po to jau bus galima pereiti prie konkrečių komitetų Seimo narių formavimo.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Biudžeto ir finansų komitete pagal sąrašą yra 11 žmonių, o dirba 10. Jūs dar padidinote dviem. Gal galėtumėte pasakyti, kokie yra motyvai didinti Biudžeto ir finansų komiteto narių skaičių? Ačiū.
N.GERMANAS. Aš noriu pasakyti, ką aš jau minėjau. Paskutiniame nutarime, kuriame buvo tvirtinamas Seimo komitetų narių skaičius, t.y. 1993 m. lapkričio 25 d., Biudžeto ir finansų komitetas buvo patvirtintas kaip tik iš 13 žmonių. Kadangi Seimo narys A.Rudys paliko mandatą, o jis buvo to komiteto narys, toliau mes tą bendrą skaičių paliekame tokį, koks jis ir buvo. O tai, kad jis neužpildytas, čia jau kitas reikalas. Jį dabar reikės užpildyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Germanai, teikdami tokį skaičių, o po to tik performuodami komitetus ar mes nepasidarome nereikalingo barjero? Juk Seimo statute pasakyta, kad komiteto narių gali būti iki 17, taip?
N.GERMANAS. Taip.
A.ENDRIUKAITIS. Tai kodėl mes pirmiausia atliekame ne ta eilės tvarka? Gal pirmiau tegu susiformuoja komitetai, o paskui tai patvirtinsime. Sakysim, aš galiu jūsų tiesiai paklausti. Tarkim, mano pageidavimo, kurį jūs žinote, atveju jūs man iš karto norite padaryti barjerą, kad A.Endriukaitis nepereitų į norimą komitetą. Ar nėra toks jūsų motyvas?
N.GERMANAS. Gerbiamasis kolega, mano motyvų čia apskritai jokių nėra. Kaip aš minėjau, buvo susirinkę visų frakcijų atstovai, frakcijų seniūnai ir buvo sutarta ir suderinti kaip tik tokie veiksmai, kurie numatyti ir mūsų Statute. Aš dar kartą galiu pacituoti ir pasakyti, kad 44 straipsnyje sakoma: "Tikslus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu. Sesija gali patikslinti komiteto narių skaičių." Aš vėlgi sakau, atstovauju įvairių frakcijų susitarimui, kur buvo sutarta, kad mes kiek galima mažiau keistume komitetų narių skaičių. Toliau bus antrasis etapas, t.y. dalijimas pagal mažumos ir daugumos proporcijas. Tą turės padaryti Seniūnų sueiga. Kol mes nepatvirtinsime komitetų narių skaičiaus, tol mes negalėsime pereiti prie kito etapo ir tada negalėsime patikslinti Seimo narių, kurie galės ar turės noro pereiti iš vieno komiteto į kitą. Kol mes to nepadarysime, mes negalime pradėti to viso darbo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dabar neturiu jūsų projekto, bet aš prisimenu jį. Ten buvo kai kurių komitetų, pavyzdžiui, Gamtos apsaugos komiteto porinis narių skaičius. Man įdomu, kaip mes galėsime balsuoti, jeigu, sakykim, keturi - keturi?
N.GERMANAS. Matote, aš noriu priminti, kad komitetai sudaromi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principu. Šiandien mes turime tokią situaciją, kad jeigu yra lyginis komiteto narių skaičius, tarp daugumos ir mažumos dalijama per pusę. Bet aš noriu priminti tą patį Statutą, kur sakoma, kad esant lygiam skaičiui lemiamas balsas yra pirmininko.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Pone kancleri, prašau pasakyti, juk pagal Statutą kiekvienas Seimo narys turi dalyvauti kokio nors komiteto darbe. Tiesa? Jo teisė pasirinkti tą komitetą, tačiau ponas A.Endriukaitis kažkodėl buvo ignoruojamas, kad jis taptų Nacionalinio saugumo komiteto nariu. Ar jūs, tvirtindami ir numatydami šio komiteto narių skaičių, numatėte, kad ponas A.Endriukaitis galės dalyvauti šito komiteto darbe?
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu pastebėti ir jums priminti. Mes galime įvairiai vertinti Statutą, bet Statutas yra mūsų pagrindinis dokumentas, lemiantis mūsų darbo tvarką. Statuto 44 straipsnyje pasakyta labai aiškiai. Aš galiu pacituoti: "Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių mažuma, opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė paskirsto vietas komitetuose." Tai, kiek aš žinau, jau yra daroma. Vyksta, sakykim taip, derybos ir kiekvienas Seimo narys pagal savo pageidavimus, bet kartu atitinkamai pagal vietų skaičių, skirtą mažumai, užims tą vietą, kuri... Aš manau, tai yra logiška ir taip, kaip yra numatyta.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Ar klausimas, ar dėl vedimo tvarkos?
J.VESELKA. Klausimas.
PIRMININKAS. Tada palaukit, eilės tvarka. Seimo narys J.Tartilas. Prašom. Palaukit prie mikrofono.
J.TARTILAS. Ačiū. Gerbiamasis Germanai, mano klausimas panašus į pono A.Katkaus. Susidaro įspūdis, kad ir atliekant tą perstumdymą pono A.Endriukaičio problema, dėl kurios mes keletą kartų čia bandėm net taip karštokai aiškintis, nebus išspręsta.
N.GERMANAS. Gerbiamasis kolega, aš dar kartą noriu priminti. Kadangi Seime susidarė mišri frakcijoms nepriklausančių Seimo narių grupė, pagal jos apimtį, t.y. jos skaičių (9 žmonės, jeigu aš neklystu), jiems iš esmės priklauso viena vieta kiekviename komitete. Jie gali skirstyti tą vietą. Jeigu ponas A.Endriukaitis niekur nepriklauso, jokiai grupei, tada pagal daugumos šalių patirtį Seimo valdyba, Seimo vadovybė, parlamento vadovybė nurodo tam Seimui nariui, kur jis turėtų būti. Bet šito pas mus nėra. Taigi Seimo nariui A.Endriukaičiui aš pasiūlyčiau įstoti į mišrią Seimo narių grupę, kuri atstovautų jo interesams.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pone kancleri, aš suprantu, kad čia nėra komisijų klausimas, bet, man regis, mes ta pačia proga galėtume išgirsti jūsų nuomonę ir dėl nuolatinių komisijų, kurios vienaip ar kitaip egzistuoja Seime. Viena iš tokių komisijų - administracinė - stengiasi šiek tiek padėti ir jums. Bet jos narių skaičius nėra reglamentuotas ir tie pasikeitimai, kurie Seime įvyko, irgi atsiliepė tos komisijos darbui. Be to, dabar atsirado, vadinkim, išeivių frakcija, kurios anksčiau nebuvo. Ar jūs nemanot, kad tuo pačiu metu galėtume kartu su komitetų skaičiumi reglamentuoti ir nuolatinių komisijų skaičių, ir atstovavimą?
N.GERMANAS. Aš sutikčiau su jumis. Visų pirma aš įsivaizduoju, kad mes turėtume Seimo nutarimu patikslinti konkrečiai Administracinės komisijos sudėtį, kadangi vienas Seimo narys, kaip jūs žinot, išėjo. Vadinasi, mes neišvengiamai turėsim jį pakeisti arba patikslinti. O ten atstovavimo principas irgi yra lygiai toks pat - frakcijų mažumos atstovavimas. Bet, man atrodo, šioje komisijoje pas mus kol kas jokių problemų nebuvo ir galima ją tikrai tikslinti. Tuo labiau kad mes konsenso principu iš esmės visą laiką dirbom, bent šioje komisijoje.
PIRMININKAS. Ir paskutinis Seimo nario J.Veselkos klausimas.
J.VESELKA. Gerbiamasis kancleri, kiek atsimenu, mes su gerbiamuoju E.Bičkausku buvom sutarę taip, kad jeigu LDDP labai užsispirs, tada aš išeinu iš Ekonomikos komiteto narių. Bet tada ir klausimas: kodėl jūs taip norite, kad J.Veselka nedirbtų Ekonomikos komitete?
N.GERMANAS. Gerbiamasis kolega ir gerbiamasis Veselka, aš tikrai nieko nenoriu: nei taip, nei ne. Aš jums dar kartą pakartoju ir pasakau. Kadangi visos frakcijos priklausomai nuo jos dydžio turi savo vietą arba vietos dalį, gal taip pasakykim, kiekviename komitete, tai jeigu jūsų mišri Seimo narių grupė nutars, ji gali siūlyti. Šiuo atveju mes padarom tiktai patį pirmą žingsnį, t.y. patvirtiname komitetų narių skaičių. Kitas etapas bus Seniūnų sueigoje, ten proporcingai dalysim ir tada užpildysim tas vietas. Prašom, jeigu jūs taip norėsit, galima taip. Jūsų mišriai grupei tikrai viena vieta, man atrodo, priklauso pagal visus skaičiavimus.
PIRMININKAS. Seimo valdyba svarstė šį klausimą ir nusprendė, kad tokių dviejų įžymių ekonomistų kaip Seimo nario J.Veselkos ir K.Antanavičiaus viename komitete yra aiškiai per daug. Dėkojame.
N.GERMANAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau, dar niekas nepritarė jūsų projektui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu pritarti projektui? Negalima. Tada prašom, vienas - už, vienas - prieš. Standartinė procedūra. Prašau. Kas norės pasisakyti už arba prieš? Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau šiam projektui pritarti, kadangi išties gyvenimas daro pataisas. Seimo nariai nori pereiti iš komiteto į komitetą ir tam mums reikia patikslinti komiteto narių skaičių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Galima tik nepritarti.
A.BENDINSKAS. Nepritarti negaliu.
PIRMININKAS. V.Liutikas. Galima nepritarti. Neišeina. A.Gricius. Nepritarti. Negali. Seimo narys J.Veselka gali.
J.VESELKA. Taip, ačiū, gerbiamasis Sakalai, kad jūs mus su K.Antanavičiumi labai aukštai įvertinot. Bet iš tikrųjų nesuprantu LDDP poelgio, kai žino, kad kuriami nauji ekonominiai įstatymai ir ten iš tikrųjų reikia koncentruoti ekonomistų jėgas, tai nebūtina ekonomistus išskaidyti. Juk žiūrėkit, dabar Ekonomikos komitete yra 13 žmonių: 7 - LDDP frakcijos nariai ir 6 - ne. Jūs galite kaip visada išklausyti argumentus, viską atmesti, elgtis, kaip norite. Ir dabar padarysit 7 - LDDP ir 5 - ne LDDP. Na, kur čia, gerbiamieji, logika? Na, kad jūs manęs nebeišleidžiat už Varšuvos sutarties ribų dabar, kai atėjau į Seimą, na, dar suprantu, prie TSRS apskritai niekur manęs neleido. Bet kad ir Ekonomikos komitete dirbti neleidžiat, tai aš jau darysiu revoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet dabar reikės balsuoti prieš revoliuciją, gerbiamasis Seimo nary. Baigiamasis žodis Seimo nariui N.Germanui.
N.GERMANAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad ekonomistai, kai mokėsi, kiek aš atsimenu, tikrai visada būdavo geri matematikai. Ir aš labai gerbiu kolegą J.Veselką, ir manau, kad matematikas jis irgi ne prastesnis negu ekonomistas, jis skaičiuoti irgi moka. Taigi aš noriu pasakyti, kad jeigu jis dar kartą pažiūrėtų, iš trylikos arba iš dvylikos per pusę ne septyni ir penki, o šeši ir šeši. Tiktai šitaip bus. Ir nereikia klaidinti Seimo narių. Mes atstovaujam daugumai ir mažumai. Taip, jeigu ponas J.Veselka nori pereiti į LDDP, būti LDDP nariu, prašom, jam vieta irgi priklauso. Aš taip suprantu, ponas A.Kunčinas jau tai pasiūlė jam. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Pono N.Germano prašyčiau nepabėgti. Yra dar tolesnė procedūra.
72 Seimo nariai užsiregistravo. Kas pritaria pateikimui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
43 pritaria, 4 nepritaria, 17 susilaikė. Pateikimui pritarta. Kadangi tai yra svarstymo procedūra, niekas neužsirašė kalbėti. Baigiamasis žodis Seimo nariui N.Germanui. Nėra užsirašiusių kalbėti.
N.GERMANAS. Ačiū už tai, kad palaikėte. Aš dar kartą noriu priminti: čia tiktai pirmas žingsnis. Ir jeigu mes norime, kad būtų svarstoma ir toliau, tai mes, pritarę šitam, eisim toliau, t.y. suderinsim komitetų proporcingo atstovavimo sudėtį. Jeigu mes nenorime spręsti to klausimo ir norime palikti, kaip yra dabar, vadinasi, mes tada nieko nedarom. Čia yra labai logiška. Taigi ačiū. Ir aš pasiūlyčiau šiandien ir priimti tą nutarimą.
PIRMININKAS. Ne, ne, tik po svarstymo galima. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom. Galima kalbėti dėl motyvų arba dėl vedimo tvarkos.
A.ENDRIUKAITIS. Aš dėl motyvų ir pasakysiu.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Čia pateikiamu projektu ponas N.Germanas, aišku, nori pirmiausia pastatyti tam tikrą narvą, į kurį niekam nebūtų galima įeiti. Aš tai suprantu. Ir dabar, pavyzdžiui, netgi kalbant apie komiteto nario pavaduotoją, netgi šitą institutą mūsų gerbiamieji valdybos nariai nedrįsta A.Endriukaičiui patikėti. Vadinasi, bus infiltracija ir bus ten kažkokia bloga kolektyvizacija. Taip? Tai aš noriu pasakyti, kad toks poelgis nėra rimtas, nėra garbingas ir nėra valstybinis. Todėl aš negaliu šiam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kunčinas. Galima tik pritarti.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man visų pirma labai gaila, kad svarstant tokį svarbų klausimą nedalyvauja nei buvęs opozicijos lyderis ponas V.Landsbergis, nei ponas G.Vagnorius, kurie galėtų pasakyti, kad nesupažindino savo frakcijų narių su šios problemos sprendimu. Seniūnų sueigoje ne kartą buvo kalbėta šiuo klausimu ir ponas A.Kubilius, kuris berods šiandien dalyvauja, taip pat galėtų patvirtinti, kad tuo klausimu mes esame gana normaliai ir demokratiškai sutarę. Man atrodo, šiandienos kalbos apie tai, kad kažkieno teisės yra pažeidžiamos, yra mažų mažiausiai demagogija. Aš noriu dar kartą aiškiai pasakyti, kad paskirstymas komitetuose bus proporcingas daugumos ir mažumos atžvilgiu. Ir jei kurie Seimo nariai nepatenkinti, kad nepatenka į vieną ar kitą komitetą, tai jie turi skųstis savo frakcijos viduje. LDDP frakcijos nariai - savo viduje, o mažumos nariai savo viduje tegul aiškinasi tuos visus santykius. Aš manau, kad tas projektas yra visiškai logiškas, suderintas su visų frakcijų vadovais ir siūlau jam pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik vieną patikslinimą noriu pasakyti. Kadangi jūsų Seimo narys K.Jaskelevičius suspendavo savo veiklą frakcijoje, dabar jau jūsų frakcija yra mažuma. (Balsai salėje)
A.KUNČINAS. Ne, neteisinga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. (Balsas salėje) Dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Aš norėčiau tiktai pasiūlyti. Tai, kas čia vyksta, rodo, kad mūsų Seimo statute yra viena vieta, kurią reikia taisyti - dėl komitetų narių pavaduotojų. Matyt, reikia tą korektūrą padaryti, kad galėtų vienas Seimo narys pavaduoti kitą nepriklausomai nuo kokių nors politinių orientacijų. Jeigu jie tarpusavyje sutaria, tai visiems tik į naudą. Aš manau, tą korekciją reikia daryti ir tada tokie ginčai nebeteks prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi ponas A.Kunčinas čia įvairiai interpretavo Seniūnų sueigos pasitarimo rezultatus, aš turiu labai aiškiai pasakyti, kad visų pirma Seniūnų sueiga niekaip nesprendė pono A.Endriukaičio klausimo. Tai yra ponų Seimo pirmininkų ir visos valdybos problema, kad Seimo statutas yra visiškai prastas. Antras dalykas, aš turiu oficialiai pasakyti, kad tai, ką pasakė ponas A.Sakalas, yra iš tikrųjų absoliuti teisybė. Šiandien LDDP nebėra dauguma Seime, ji yra mažuma, todėl visi Seimo komitetų pirmininkai turi būti perrinkti remiantis Seimo statutu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bet vis dėlto mes, gerbiamieji Seimo nariai, turim komiteto narių skaičių arba patvirtinti, arba atmesti. Seimo narys A.Kunčinas jau kalbėjo.
A.KUNČINAS. Aš dėl vedimo tvarkos noriu.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.KUNČINAS. Aš noriu pasakyti, kad kai kurių Seimo narių ir posėdžio pirmininko pono A.Sakalo interpretacija nėra visiškai tiksli. Ponas K.Jaskelevičius yra sustabdęs įgaliojimus frakcijoje, tačiau iš frakcijos jis nėra išėjęs. Ir skaičiuojant daugumos ir mažumos santykį jis yra priskaičiuojamas mūsų frakcijai, todėl siūlyčiau šio dalyko neiškraipyti. Dabar dėl pono A.Kubiliaus pasakymo aš noriu pasakyti, kad mūsų susitarimas dėl komitetų narių skaičiaus Seniūnų sueigoje yra užprotokoluotas. O pono A.Endriukaičio klausimas yra visai kitas klausimas, kuris, nagrinėjant komitetų sudėties skaičių, yra visiškai nenagrinėjamas. O jeigu jūs norite padėti ponui A.Endriukaičiui, suformuluokite, prašau, Statuto pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Aš priimu pastabą, kad ponas K.Jaskelevičius yra tik sustabdęs narystę, taip, mes turim dar palaukti, kol jis išeis. O dabar prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį dokumentą, kad jam būtų pritarta po svarstymo, prašom paspausti mygtuką "už".
38 - už, 8 plius 12 nepritaria. Pritarta po svarstymo dokumentui Nr.1847 "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus".
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, dabar dėl tolesnės darbotvarkės. Pagal patvirtintą darbotvarkę dabar turėtų būti 1-5 klausimas, t.y. įstatymo dėl Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymo, kurio Nr.732) papildymo. Projekto Nr.1694. Problema, gerbiamieji kolegos, yra ta, kad pagrindinis komitetas, t.y. gerbiamojo G.Paviržio vadovaujamas komitetas, kelia abejonių dėl galimybės užbaigti šį klausimą šiandien. Tai yra pagal mūsų Statuto atitinkamą straipsnį, kai kalbama apie papildomus pinigus, kurie neišvengiamai čia būtų, papildomos išlaidos ryšium su ta galima pataisa, turi būti Biudžeto ir finansų komiteto išvada ir Vyriausybės išvada. Nepaisant visų pastangų aš kol kas nematau nei vienos, nei kitos išvados. Todėl dėl formalių priežasčių reikėtų dar kartą atidėti šio klausimo priėmimą įspėjant Biudžeto ir finansų komitetą ir Vyriausybę, kad išvada artimiausiomis dienomis būtų pateikta. Vienokia ar kitokia, o tada Seimas spręstų. Štai čia yra tokia problema. Ar nori kas tarti žodį? Pati autorė gerbiamoji kolegė V.Briedienė. Prašom. Prašom paspausti.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, kaip tiktai klausimas yra suderintas ir su ponu G.Paviržiu, ir aš prašyčiau, kad jūs leistumėt man pasisakyti šiuo klausimu, ir galima tą sagą nuo švarko atsiūti, kaip buvo pasakyta iš ryto. Galima svarstyti vieną pasiūlymą, antrą ar trečią, nebūtinai juos sujungiant į vieną vietą. Aš norėčiau pakalbėti dėl savo pateikto pasiūlymo, kuris yra praėjęs ir pateikimo, ir svarstymo stadiją, ir dėl kurio ponas G.Paviržis ir jo komitetas neturi jokių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Briediene, gal jūs ateikit į tribūną, paaiškinkit, o po to galės tarti žodį ir gerbiamasis G.Paviržis, ir gerbiamasis F.Kolosauskas, ir gerbiamasis V.Astrauskas, kuris taip pat, atrodo, norėtų kalbėti, ir tada galutinai susitarsim. Vis tiek laikas yra skirtas. Prašom trumpai drūtai referuoti. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pažymėti, kad mano siūlomo Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo papildymo esmė yra kita negu pateiktose Seimo narių pono J.Listavičiaus ir pono S.Malkevičiaus pataisose. Aš palaikyčiau šiuos jų pasiūlymus, tačiau siūlyčiau balsuoti atskirai už mano pateiktą įstatymo papildymą ir atskirai už pono J.Listavičiaus, ir atskirai už pono S.Malkevičiaus pateiktus pasiūlymus.
Reikalas tas, kad yra visiškai kitas svarstymo subjektas. Pabrėžiu - kitas svarstymo subjektas. Mano pasiūlyme prašoma neteisėtai represuotiems asmenims įskaityti mokslinį darbą buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose į mokslininko darbo stažą. Tai visai ne tas pat, kas teikiama kituose pasiūlymuose ir Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus pono J.Puodžiaus rašte, kur kalbama apie 400 mokslinių darbuotojų kitose įstaigose, tarp jų mokslininkus, grįžusius iš įvairių Rusijos miestų. Yra ir dabar įvairiuose Rusijos miestuose dirbančių Lietuvos mokslininkų. Tada reikia spręsti, ar jie visi buvo neteisėtai represuoti, ar jie baigę mokslus pasiliko ten, sukūrė šeimas ir gyvena. Aš keliu klausimą tiktai apie neteisėtai represuotus žmones, kurių yra labai nedaug.
Mano teikiamas įstatymo papildymas taikomas tik tokiems, kurių yra galbūt keletas, galbūt dešimt žmonių. Ir dar kartą pabrėžiu, tai yra neteisėtai represuotiems asmenims, kurie turi įstatymiškai patvirtintus dokumentus, kad jie buvo neteisėtai represuoti. Tai visiškai ne tas pat, apie ką kalbama kitose pataisose.
Todėl aš siūlau atskirai balsuoti už mano pataisą ir atskirai balsuoti už pono S.Malkevičiaus, ir atskirai už pono J.Listavičiaus pataisą. Nes tai yra visai kitas svarstymo subjektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašysiu gerbiamąjį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką tarti žodį. Kolega F.Kolosauskas. Po to - Seimo narys V.Astrauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Na, jeigu įsiklausysime dabar į prelegentės pasakymą, tai čia yra trys skirtingi projektai, kalbantys apie vieną ir tą patį dalyką. Tai vienas klausimas. Antras klausimas yra tas, kad Juridinio skyriaus išvada tuo klausimu yra visiškai neigiama. Toliau reikia patikrinti, ar jie dirbo mokslinį darbą, ar jie dirbo gamyboje. Tai vėlgi neaiškus klausimas. Turi būti patvirtinta dokumentais, o ne šiaip sau, buvo jis ar nebuvo, ką jis ten veikė. Taigi aš įsivaizduoju, kad yra trys pasiūlymai, reikia juos tris kartu apsvarstyti, sujungti į vieną, ir arba priimti, arba nepriimti. Kito kelio aš nematau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom, kolega.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu pasakyti, kad nė viena iš pateiktų pataisų negali būti net svarstoma, kadangi ji verčia per galvą visą Seimo priimtą nutarimą dėl mokslininkų pensijos. Visų pirma Seimo nutarimas priimtas taip, kad visi turi turėti mokslinį vardą, turi turėti ne mažiau kaip 10 metų stažo mokslinėje įstaigoje, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje, ir kad tų įstaigų sąrašą turi sudaryti Švietimo ir mokslo ministerija. Dabar pataisose yra visai naujų dalykų, kurie jau arba vieną, arba visus tuos principus, kurie yra šiame įstatyme, atmeta ir supainioja galutinai visą įstatymą. Taigi negalima svarstyti nei politinių kalinių, nes jie jau yra nebe Lietuvos Respublikos mokslinėse įstaigose, ir iš viso neaišku, ar mokslinėse įstaigose. Tai va, negalima svarstyti, kad būtų... sudaryta kažkokia komisija, kuri svarstytų, ar pripažinti mokslininku, ar ne, kadangi mokslininku turi būti dirbęs mokslinėje įstaigoje. Taigi šie visi pateikti pasiūlymai visą įstatymą sumaišo ir supainioja. Manyčiau, kad siūlyti dabar svarstyti, kiek pinigų reikės, nėra jokio pagrindo, nes tas svarstymas neturės jokios reikšmės svarstant toliau įstatymą. Turėsim vis tiek arba atmesti, arba visą įstatymą perdirbti iš esmės.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis - kito komiteto pirmininkas. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, jeigu mes perskaitysim ir Juridinio skyriaus išvadą, vieną tą sakinį... mes norime dabar kolegės V.Briedienės įstatymo pataisą svarstyti ar priimti, bet ji taip pat yra ginčytina. Ten nekalbama konkrečiai apie mokslininko darbą, kur jis dirbo - ar mokslo įstaigose, ar gamyboje. Ten parašyta tiesiog: "buvusiose Sąjungos respublikose".
Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums priminti aną svarstymą, kai buvo motyvuojama, kodėl šis įstatymas reikalingas. Tada ir mūsų komitetas sutiko su tais argumentais, kad reikia mokslą remti, reikia palaikyti tuos mokslininkus ir kadrus, kad jie galėtų mokyti studentus aukštojoje mokykloje ir t.t. Čia rimti motyvai, be abejo, mokslas - ateitis. Dėl to ir buvo tas Mokslininkų pensijų įstatymas priimtas. Dabar aš žiūriu, kolegės V.Briedienės jis toks galbūt artimesnis, jeigu ji sutiktų ten mokslo institucijose... žinoma, svarstytinas toks dalykas. Tačiau dabar, kai kolegos pateikė, kad žmogus gavo laipsnį gamyboje ir jau už tai jam turi būti priskaičiuojama pensija šalia socialinio draudimo pensijos, na, kolegos, tai nonsensas! Na, nedarykime, nejuokinkime žmonių. Toks vaizdas, kad jau baigėsi Seimo kadencija ir bet kokiais būdais mes norim surasti sau ar pažįstamiems, ar kitiems privilegijų. Nedarykim šito, nedarykim gėdos sau ir kitiems. Anų aš siūlyčiau, kaip ir kolega V.Astrauskas minėjo, nesvarstyti. O dėl kolegės V.Briedienės, be abejo, mums reikia išlaikyti procedūrą, kuri numatyta Statute, nors ten gal ir nedaug reikės finansų, bet tegu Biudžeto komitetas apsvarsto. Vyriausybė irgi žadėjo, kitą savaitę jie pateiks išvadą. Aš manau, galbūt ji bus teigiama ir bent tą pataisą sutvarkę galėtume... Bet apie kitas kalbėti, dovanokit, nėra prasmės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar keturi Seimo nariai prie šoninių mikrofonų. Aš štai ką norėčiau pasakyti - laikas baigėsi. Vis tiek mums reikės daryti pertrauką. Aš siūlau štai ką: 10 dienų, gerbiamasis Kolosauskai, 10 dienų ir jūs pateikiat bet kokią išvadą, teigiamą ar neigiamą, vis tiek Seimas spręs. Tas pat ir Vyriausybėje. Tuo labiau, kaip sakė kolega G.Paviržis, Vyriausybė turi pateikti savo išvadą. Tai ar bus pateikta, ar nepateikta, po 10 dienų bus darbotvarkėje ir turėsime balsuoti ir dėl kolegės V.Briedienės, ir dėl kitų siūlymų, kadangi jie pateikti Statuto nustatyta tvarka. Aš dabar noriu paklausti 4 Seimo narių, kurie yra prie vieno ir prie kito mikrofono: ar sutinkat su šita išvada, nes priešingu atveju aš tiesiog baigiu šitą klausimą ir jokių diskusijų. Aš prašyčiau... (Balsas salėje) Taigi dabar ne diskusijos, gerbiamieji kolegos. O ar pritariat, ar nepritariat, kad po 10 dienų, nepriklausomai nuo komiteto išvados, nepriklausomai nuo Vyriausybės išvados (aš tikiuosi, kad jos, tos išvados, bus), tas klausimas bus darbotvarkėje privaloma tvarka? Ar su tuo sutinkate, gerbiamasis Malkevičiau? Gerbiamasis Malkevičiau, sutinkate su tuo?
S.MALKEVIČIUS. Dėl to galbūt reikėtų pagalvoti: sutikti ar ne. Bet aš norėčiau pasakyti, kad visiems būtų aišku, apie ką kalbama. Pirmiausia mes galėtume svarstyti, ar išskirti mokslininkus, ar ne. Tai kitas dalykas. Bet jau išskyrėme. O jeigu jau išskyrėm, tai kodėl dabar tarp tų mokslininkų yra vieni "juodi", kiti "balti"? Tuo labiau kad tų "juodų" liko labai nedaug - 4% nuo viso skaičiaus. Todėl aš noriu, kad komitetas, rengdamas savo išvadas, pagalvotų apie tai. Ir aš visiškai nesutinku su savo kolegės nuomone, kad vienus dar reikėtų išskirstyti, vienus diskredituoti, o kitus palikti. Na, ne.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, aš labai...
S.MALKEVIČIUS. Ir tie mokslininkai, kurie Sibire "padarė" mokslą, ir tie, kurie gydydami žmogų klinikose, irgi "padarė" mokslą, tai irgi tas pat. Arba dirbdamas gamyboje. Na, gal ir ne tas pat, ponia Briediene, bet vis tiek jie yra mokslininkai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Malkevičiau, principinis dalykas. Dar kartą aš jus klausiu, gerbiamasis Malkevičiau: ar sutinkat, kad šitą klausimą galutinai spręstume, nepriklausomai nuo komiteto ar kieno nors kito išvadų, po 10 dienų? Ar sutinkate? Ačiū. Klausimas baigtas. Gerbiamasis Listavičiau, čia tik šitas dalykas. Dėl procedūros. Ar sutinkate? Įrašom į protokolą.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Sutinku. Bet aš noriu porą žodžių pasakyti. Vis dėlto kad čia...
PIRMININKAS. Laikas baigėsi. Bus progų pasisakyti. Ačiū, gerbiamasis Listavičiau. Taigi sutarėme ir įrašome į protokolą, kad priėmimas paskiriamas maždaug po 10 dienų. Čia viena diena šen ar ten, bet po 10 dienų. (Balsas salėje) Ne pateikimas,o priėmimas, gerbiamasis Beinortai. Aš tada atsiprašau. Tada aš patikslinu. Ne tiktai Biudžeto ir finansų komitetas, bet taip pat ir gerbiamojo G.Paviržio komitetas visus siūlymus ir tuos kontrapasiūlymus apsvarsto ir pateikia savo išvadą, kad Seimo nariams būtų tikrai aišku. Gerbiamasis G.Paviržis sutinka? Ačiū. Gerbiamasis Tartilai, visi klausimai išspręsti. Nesiginčykim, gerbiamieji kolegos. Bent jau kolegės V.Briedienės siūlymas praėjęs visas stadijas, o kitus siūlymus prašome svarstyti ir spręsime tada po 10 dienų. Vis tiek anksčiau nespręsim. Tai svarbiausia.
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
Kolegos, 1-6 darbotvarkės punktas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo" papildymo" projektas Nr.1804. Svarstymo stadija. Pranešėjas - M.Pronckus. Užsirašė kalbėti vienas Seimo narys kolega J.Veselka. Prašom į tribūną. Kol jis ateis, gerbiamasis J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkite malonus.
J.TARTILAS. Norėčiau, kad paaiškintumėte, kodėl gerbiamajam žmogui, ponui V.Astrauskui, davėte žodį ignoruodamas tuos, kurie du sykius užsirašė kompiuteryje ir kuriuos jūs labai sumaniai ištrynėte iš to kompiuterio? Kokia privilegija, komiteto pirmininkas ar kas? Tai jūsų nuolatinė klaida ir manipuliavimas posėdžių metu.
PIRMININKAS. Sutinku, kad aš be reikalo įjungiau kompiuterį. Čia mano klaida. Ačiū. Prašom. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto, nors šis įstatymas, atrodo, yra ir paprastas, ir tikriausiai ir ta pusė, ir ta pusė vieningai už jį balsuos, bet aš siūlyčiau pagalvoti apie tai. Ir štai kodėl. Žiūrėkite, žmonėms, kurie gyvena blokiniuose namuose, tų žemės sklypų išsipirkti nereikia, nes čia yra tik nuoma. Toliau. Dauguma kaimo žmonių arba atgavo savo žemę ir turi savo žemėje namus, arba tie, kurie miesteliuose gyvena, jau išsipirko žemę, tiktai dar nesudarė geodezinių planų.
Toliau. Žiūrėkim, štai kas yra. Pasekime pačią tendenciją. Kada mes priėmėme įstatymą, baigiantį privatizavimą už čekius, dar buvo superkami čekiai. Iš karto klausiu: kodėl taip yra? Praeina kiek laiko, vasarėlė, ir, sakysim, vienas buvęs komjaunimo sekretorius, su savo "chebra" pasitaręs, rašo: "ogi žinote, ponai, dar Vilniuje yra laisvų sklypų". Arba dar nesumokėta. Ir tuose sklypuose, ne tik Vilniuje, labai daug kur auga gražios pilaitės. Ir šitie vargšai neturi pinigų. Todėl logiška, kadangi 338 tūkst. dar nori pirkti tų sklypų, po 338 neva tai ir galima padaryti. Bet pažiūrėkime kitaip. Mes turime kompensuoti žmonėms už žemę, kuri atitenka valstybei. Čia mes kompensuojame pinigais arba akcijomis. Dauguma žmonių nenori tų akcijų, nori pinigų. Tai iš kur mes imsime pinigų? Sklypą atiduodame už čekius, t.y. veltui, taip? Biudžete pinigų nėra, vadinasi, vėl reikės eiliniam mokėtojui mokėti dvigubai. Tam, kuris nei sklypo negavo, nei kitų privilegijų - dvigubai. Todėl manau, 90-80% žmonių pagal šiandieninį uždarbį individualaus būsto statytis negali, o tie, kurie turi didelius pinigus, tai jie pilnai gali ir už žemę mokėti grynais pinigais. Todėl nepasiduokime mes tam grupiniam turtingų žmonių spaudimui, kurie ir taip daug prisiplėšė per tą laikotarpį ir, mano manymu, nereikia skirti žemės sklypų butų statybai, arba reikia, kad už sklypą, kuriame pastatytas butas, atsiskaitytų grynais pinigais. O kainos, kur yra maži miesteliai, maži miestukai, pakraščiai, žemės sklypams bus mažesnės. Mažiau reikia kištis valstybei. Todėl aš pasisakau, kad šitą įstatymą vis dėlto atmestume.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar turėtų pasisakyti projekto teikėjas kolega M.Pronckus, o kol jis ateis į tribūną, noriu pranešti, kad projektui pritarė Agrarinis komitetas, Valstybės ir teisės komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat yra Vyriausybės raštas, kurį aš noriu perskaityti visiems. "Pranešame, kad Vyriausybė spalio 4 d. posėdyje (protokolo numeris ir t.t.), apsvarstė Seimo agrarinio komiteto pateikto įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybės vienkartinių išmokų bei kitų tikslinių kompensacijų panaudojimo" papildymo" projektą Nr.1804 ir jam pritarė. Gerbiamasis M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Kolegos, aš nemanau, kad čia reikia ką nors ypatingai daug aiškinti. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas pasakė, kam yra pritarta, tik man keista gerbiamojo J.Veselkos pozicija: kada pirmą kartą mes pateikėm, jis žadėjo pateikti savo siūlymą, kaip užkirsti kelią turtingiems žmonėms. Dabar jis šiandien kalba jau ne apie pasiūlymą, bet apskritai apie to įstatymo netikslingumą. Įdomu, per kiek valandų pono J.Veselkos nuomonė keičiasi. Tai viena.
Antra. Kada buvo ekonomikos ministro gerbiamasis prelegentas, jam kaip tik turėjo rūpėti, kad kaip galima greičiau ir patogiau tie visi čekiai būtų panaudoti. Bet, pasirodo, to neįvyko. O dabar kalbėti apie komjaunimo sekretorius ir dar kažką, aš lygiai taip pat galiu kalbėti apie kitus žmones. Žinoma, čia daryti iš to tokią populistinę politiką galbūt nelabai verta ir nelabai reikalinga. Todėl aš, daugiau nesigilindamas į tuos reikalus, dar kartą sakau, kad yra 330 tūkst. žmonių, kurie turėdami namų valdas dėl valstybės sudarytų nepatogių sąlygų neišsipirko, nepanaudojo čekių, valstybė už tai turėtų atsakyti ir leisti lygiomis sąlygomis, kaip ir tiems, kurie išsipirko, panaudoti tuos čekius, kurie jų dar turi. Tai tokia mano pozicija. Ir aš siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Dabar tik dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia reikėtų ieškoti išsakytų minčių vidurio. O tas vidurys būtų būtent, mano nuomone, toks: gali išsipirkti namų valdą tie asmenys, kurie turi savo čekius, o ne nusipirkę po 4 ar 5 centus. Tada, matyt, būtų išspręsta problema, kad tas, kuris iš tikrųjų nespėjo, nesuprato ar kaip kitaip, bet tai yra jo čekiai, o kad jo, tai būtų nesunku nustatyti, kadangi jie nesimėtė gatvėse, o buvo išrašyti pavardėmis, tai tada tas iš tikrųjų galėtų apmokėti tais čekiais, kadangi jis jų nerealizavo, kadangi jis jais nepasinaudojo. O visi tie, kurie nusipirko už tuos centus, tai iš tikrųjų jie gali sumokėti dar ir stambesnę sumą. Todėl į šitą klausimą galima būtų atsakyti ir pagrindiniam pranešėjui, kad tą ribą, arba tą apsaugą, reikia nustatyti, kad negalima būtų dar kartą žmonių sąskaita pasipelnyti atskiriems vyrukams. Aš tiek. Ačiū. O šiaip tokiam, koks yra, aš nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, į šitą klausimą aš norėčiau pažiūrėti iš kitos pusės, negu nušvietė ponas J.Veselka savo pasisakyme. Kada mes priėmėme Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl vienkartinių valstybės išmokų tolesnio panaudojimo", nežinau, kaip į kitus kolegas, bet į mane masiškai kreipėsi ypač miesto žmonės, kurie ne dėl savo kaltės nesugebėjo išsipirkti savo turimos namų valdos už investicinius čekius. Noriu pabrėžti - ne dėl savo kaltės. Kadangi pirminiai namų valdų išsipirkimai vyko pagal principą: kiek žmogus turėjo žemės, jis tik tą sumą investiciniais čekiais sumokėjo. Bet kada buvo atlikti tikslūs geodeziniai matavimai, pasirodo, kad žemės sklypas didesnis puse, vienu arba dviem arais. Ir už šitą dabartiniam žmogui, kuris išsipirko didžiąją dalį už investicinius čekius, reikia mokėti grynais pinigais. Ir kaip nekeista (kiek man praktikoje teko susidurti), į šitą ratą patenka ne patys turtingiausi, o tie senyvo amžiaus žmonės, kurie neturi didelių pinigų sumų sumokėti už tą skirtumą. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi įvairios nuomonės, prašom registruotis, ir balsuosim. Registracija. Gerbiamasis Veselka, prašom registruotis. Po balsavimo tamstai žodis. Kadangi tuo klausimu jau kalbėjote vieną sykį. Prašom registruotis.
Salėje 72 Seimo nariai. Kas pritaria po svarstymo, tas spaudžia mygtuką "už", kas mano kitaip - kitaip ir balsuoja. Prašom. Balsavimas pradėtas.
Už - 37, prieš - 2, 16 susilaikė. Pritarta. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Aš dėl gerbiamojo M.Pronckaus. Žinoma, gal ir neturėčiau kritiškai pasisakyti, kadangi senyvi žmonės dažnai būna truputį... Bet vis dėlto tai yra...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, vieną sykį baikite tokias kalbas. Aš tikrai išjungsiu.
J.VESELKA. Tai prašau manęs neįžeidinėt iš pradžių. O kai mane įžeidžia, aš jau duodu atgal kaip reikia.
PIRMININKAS. Dar žodis ir išjungsiu. Prašom ramiai kalbėti.
J.VESELKA. Dabar noriu pasakyti. Teisingai, aš pasisakiau taip, kad reikėtų apriboti būtent turtiniu požiūriu. Bet praėjo dvi savaitės, ne kelios valandos ir aš, pastebėjęs, kaip vyksta šitie procesai, iš kur gimė šie procesai, kas parašė raštus, supratau, kad vis dėlto tai yra ne dėl tų vieno ar dviejų, kaip sakė V.Saulis, savo arų išpirkimo. Čia iš tikrųjų galbūt būtų galima paieškoti kompromiso. Čia yra didelė politika dėl didelių sklypų. Ir jeigu jau mes taip dejuojame, kad ne visi panaudojo čekius, tai tada kodėl mes apskritai sustabdėme pirminį privatizavimą už čekius? Kadangi vieni pirko, kiti nepanaudojo, tai tada reikėjo tęsti šitai iki galo. Turi būti iš tikrųjų bent kokia logika. Dabar logikos nėra. Parašė raštą iš tikrųjų pats pirmas Vilniaus apskrities vadas, ir nuo čia viskas prasidėjo. Todėl dar kartą manau, jeigu jis nusipirko penkis arus, tai 1-2 arus gali pirkti už pinigus. Terminas gali būti 10 metų, 15 metų, bet jau gavęs 5 ar 6 arus, dar 2 arus gali nusipirkti už pinigus. Manau, kad iš tikrųjų vis dėlto šitą įstatymą reikėtų atmesti arba tada grįžtam apskritai prie privatizavimo už čekius, kas dar nepanaudojo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, tuo labiau jūs pats siūlėte. Pateikite pataisą. Ne problema. Ir iš tiesų tada galima arba sušvelninti, arba sugriežtinti atitinkamą normą ir visi bus patenkinti, nereikės nieko kaltinti.
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
1-7 darbotvarkės punktas. Nors šiek tiek anksčiau, negu mūsų parašyta, tačiau niekas neužsirašė kalbėti. Tai gal galim bendru sutarimu šitam rimtam klausimui pritarti? Tai yra nutarimui "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose ratifikavimo". Galime pritarti? Ačiū. Bet jeigu visi taip gerai nusiteikę, gerbiamasis Baskai, tamstos balso tuoj reikės. Vieną minutę. Palaukite. Tai gal galime ypatingos skubos tvarka jį ratifikuoti? Jeigu visi pritariam. Kadangi čia tikrai reikalingas reikalas ir geras reikalas. Ačiū. Balsų skaičiavimo grupę prašyčiau pasiruošti ir tada prašau visus kolegas vieningai balsuoti. Gerbiamasis Kunčinai, prašom arčiau parterio. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas dėl Lietuvos ir Latvijos susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose ratifikavimo? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 61.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Malonu. Vienbalsiai. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsavus už 62 Seimo nariams, Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose ratifikavimo" priimtas. Ačiū, gerbiamasis Jacevičiau, už moralinį Seimo palaikymą. Ačiū gerbiamiesiems Seimo nariams. Nutarimas priimtas. Tai tikrai gerai. Mes sutaupėme laiko ir dar vieną klausimą nagrinėsime. O kol kas kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš repliką dėl šio nutarimo.
PIRMININKAS. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Taip, šis nutarimas labai reikalingas, tačiau man labai gaila, kad mūsų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jacevičiau, minutėlę... Gerbiamasis Jacevičiau, paklausykit, ką Seimo narys kalba.
K.KUZMINSKAS. Labai gaila, kad tiek Lietuvos, tiek Latvijos vyriausybės pasirašė ir kad išplatinta yra dviem egzemplioriais: lietuvių-latvių ir rusų kalbomis. Kodėl rusų kalba? Jeigu mes einame į Europos Sąjungą, kodėl negalėjome anglų kalba? Vėl reikės pakartotinai versti šį darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Išvers. Ne problema. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau dabar nagrinėti antrąjį rezervinį klausimą - įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektą Nr.1790. Pateikėjas - A.Lozuraitis. Prašom.
A.LOZURAITIS. Gerbiamieji kolegos...
7sesija 17 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Paaiškinu dar kartą. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas. Projekto Nr.1790. Pateikimo stadija. O pateikimo momentui projektai įteikiami frakcijoms ir komitetams. Jeigu kas nors iš vadovų negavo, tai tada patikrinsime: ar frakcija blogai dirba, ar Seimo sekretoriatas blogai dirba.
Prašom, gerbiamasis Lozuraiti.
A.LOZURAITIS. Kaip mes žinome, Konstitucinio Teismo įstatymas buvo priimtas 1993 m. vasario mėn. Per šį laiką jis iš esmės nebuvo keistas, išskyrus vieną mažą smulkmeną. Tačiau jau yra susikaupę kai kurių pasiūlymų. Todėl praeitų metų pabaigoje, praėjusių metų gruodžio mėn., Seimo valdyba sudarė darbo grupę iš teisininkų. Aš galiu jums paminėti pavardes. Tai ponai Dapšys, Katuoka, Normantas, Skaisgiris ir aš, kaip Seimo narys. Mums buvo pavesta surinkti visus pasiūlymus Konstitucinio Teismo įstatymui papildyti ir koreguoti. Mes dirbome šitą darbą, kiek sugebėjome, ir teikiame šito įstatymo papildymų ir pakeitimų projektą.
Mūsų darbo grupės aiškinamajame rašte gana smulkiai išdėstyti motyvai ir pagrindinės idėjos, dėl ko šiek tiek Konstitucinio Teismo įstatymas yra keičiamas. Aš labai trumpai paminėsiu, kas ten yra galbūt šiek tiek esminio. Pirmoji idėja yra tai, kad pagal Konstituciją šis Teismas turi būti keičiamas rotacijos principu. Tai yra vienas trečdalis to Teismo narių turi būti pakeistas. Kad čia nesusidarytų painiavos, mes siūlome, kad šita rotacija, šitas pakeitimas vyktų tam tikrais periodais: tiesiog nustatoma data, šiuo atveju pasirinktas sąlygiškas terminas balandžio mėnuo, kada šitie trys Konstitucinio Teismo teisėjai yra keičiami. Tada atsiranda labai normalus ciklas, prieš du mėnesius siūlomi nauji kandidatai ir iki to laiko tas ciklas užbaigiamas normaliai, o nauji teisėjai ateina į savo darbą. Šita pataisa nėra esminė, iš esmės ne ką pakeičia, bet dėl tvarkingumo ji, matyt, yra reikalinga.
Kitas dalykas, kuris čia taip pat yra mėginamas šiek tiek reglamentuoti, tai yra jau mūsų Seime gana toks susipainiojęs, gana kontraversiškas klausimas dėl teisėjų nepriklausomumo sąlygų. Mes mėginame pasiūlyti kai kurių idėjų dėl pensijų, dėl atostogų, kai kurių kitų sąlygų. Savaime suprantama, jos svarstytinos. Kol nėra bendrų įstatymų, kurie apibrėžia, sujungia visų - Aukščiausiojo Teismo, policijos, krašto apsaugos ir kitų pareigūnų - socialines garantijas, tol, deja, mes turime eiti, matyt, šiuo keliu. Bet šitie dalykai, be abejo, turės būti svarstomi.
Trečioji grupė klausimų, kuriais siūloma papildyti, pakeisti, kad įvairūs Teismo procesiniai dalykai būtų labiau racionalizuoti, nes kai kurių nesklandumų per 2,5 metų ten yra iškilę. Tai čia visi tie pagrindiniai dalykai yra pasiūlyti. Aš manau, kad reikėtų pritarti pačiam pateikimui, o po to svarstyti komitetuose, laukti pasiūlymų iš atskirų Seimo narių. Žodžiu, paleisti svarstymo mechanizmą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jus nori paklausti 9 Seimo nariai. Taip pat noriu jums pasakyti (nors man atrodo, jūs ir turite) yra Juridinio skyriaus išvada ir dėl kai kurių naujų siūlymų yra, sakyčiau, kritiškas vertinimas. Todėl aš prašyčiau įsigilinti ir, jeigu pateikimui bus pritarta, arba priimti siūlymus, arba tik po kritiškos analizės likti prie savo nuomonės. Žodžiu, Juridinio skyriaus išvada dėl kai kurių punktų yra labai rimta ir kritiška.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, matyt, kiti paklaus dėl tų garantijų, kurios netelpa į ribas. Tačiau aš norėčiau paklausti dėl 85 straipsnio - tai teismo finansavimas. Man neaišku, kodėl toks šio straipsnio smulkus reglamentavimas: kad būtinai pagal teismo teikimą, kad būtinos lėšos, kad jos neturi būti mažinamos, vienu žodžiu, jau tokia apsauga, kad laikykis. Tai gal vis dėlto užtektų taip, kaip ir visam biudžeto svarstymui, kad bendra tvarka. Jeigu tai bus apginta komitetuose ir Seime, tada jokių čia išimčių gal neturėtų būti. Štai kodėl tokia smulkmeniška globa, man dar neaišku. Ačiū.
A.LOZURAITIS. Na, aš manau, kad bendras motyvas yra gerai suprantamas. Konstitucinio Teismo yra tokia jautri situacija - jis turi spręsti įvairius ginčus tarp labai solidžių valstybinių institucijų. Todėl aišku, jeigu yra įmanoma įstatymu suteikti labai apibrėžtas, griežtas garantijas, tai yra neblogai. Savaime suprantama, tie dalykai turi būti svarstytini.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš esu pastebėjęs (matyt, ir tą mato daugelis), kad rengiant įvairius įstatymų projektus dalyvauja tam tikros srities specialistai. Tai yra suprantama. Bet tas dalyvavimas, man atrodo, kelia tam tikrą problemą, būtent tam tikrus žinybinius interesus inkorporuoja, įjungia į tą rengiamą įstatymo projektą. Kaip yra atsitikę šiuo atveju?
A.LOZURAITIS. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad tokius įstatymo projektus, pakeitimų, papildymų projektus turi rengti teisininkai. Tai yra teisės sritis. Čia reikalinga labai griežta terminologija, labai griežtas, tikslus procedūrų apibrėžimas ir t.t. Manyti, kad šitie žmonės, kuriuos aš išvardijau, turi kokių nors žinybinių interesų... Aš, tiesą sakant, neturiu kokio nors pamato tai teigti.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai pastebėjote, kad per šį Konstitucinio Teismo darbo laiką jau išaiškėjo kai kurios problemos. Man atrodo, kad mums jos yra žinomos. Mums, sakysim, su jumis, pranešėjau, yra tekę susidurti Konstituciniame Teisme, tiesa, skirtingose pusėse, ir tas problemas turbūt mes panašiai galėtume suprasti. Aš manau, kaip kad jūs minėjote, viena iš pagrindinių problemų turbūt yra ta, jog Konstitucinio Teismo priimami sprendimai nelabai yra akcentuojami čia, Seime. Konstitucinis Teismas priima sprendimą, pavyzdžiui, dėl nuosavybės teisių Seimas priėmė neteisingus sprendimus, o Seimas vėl pakartotinai priima sprendimą, priima įstatymo pataisą, šiek tiek pakeitęs kitais žodžiais, bet iš principo tą patį, ir viskas eina toliau. Turbūt jums yra žinoma profesoriaus V.Landsbergio pateikta pataisa dėl to, kad tokie žinomai nekonstituciniai Seimo nutarimai būtų pripažįstami negaliojančiais nuo jų priėmimo datos. Deja, jūsų šitame projekte į tai visiškai nekreipiama dėmesio. Kaip jūs galite tai paaiškinti?
A.LOZURAITIS. Aš galiu paaiškinti tiek, kad darbo grupėje šita idėja buvo svarstoma. Darbo grupės narių ji buvo pripažinta nelabai juridiškai solidžia, tačiau, be abejo, ją galima pakeisti, kaip papildymą, pasiūlymą ją galima svarstyti Seime. Čia yra savaime suprantamas dalykas.
PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, aš neturiu to projekto, kurį jūs išdalijote galbūt frakcijoms ir komitetams, bet, kiek supratau, čia yra įdėtos pataisos, kurios reikštų, jog teisėjams yra didinami atlyginimai ar pensijos, ar teikiamos lengvatos. Manyčiau taip, kaip tikriems nomenklatūros darbuotojams. Kaip jūs galėtumėte atsakyti į tai? Aš matau, kad visi tie reikalai krypsta į jėgos struktūrų lygmenį.
A.LOZURAITIS. Aš jau minėjau, kad, matyt, iš tikrųjų būtų tikslingiau, kaip čia, Seime, daugelis ne kartą yra konstatavęs, kad visus tuos klausimus reglamentuotų atskiri bendri įstatymai. Tačiau, deja, kol kas to nėra. Matyt, mes esame tokioje situacijoje, kad išskirti vieną teismą, vieną labai solidžią instituciją iš kitų, palyginkim, pavyzdžiui, Aukščiausiąjį Teismą, yra nelogiška. Taigi kol mes einame šiuo keliu, matyt, dar tuo keliu ir reikia eiti. Galbūt ateityje apskritai visus šiuos dalykus iš įstatymų pavyks pašalinti. Aš manyčiau, kad tai būtų tikslinga.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Pone pranešėjau, jau ne pirmą kartą mes svarstome įvairias socialines garantijas būtent teisėjams. Man kyla tam tikrų minčių, kodėl LDDP taip stengiasi pamaloninti teisėjus? Ar čia nėra susieta, jog po Seimo rinkimų nori, kad jie būtų atlaidesni LDDP? Kaip jūs manote?
A.LOZURAITIS. Aš manyčiau, kad kiekvienas motyvus, kokius nori, gali priskirti tam tikriems veiksmams. Tai jų pačių reikalas. Bet aš norėčiau paprieštarauti štai kaip. Aš manau, jeigu mes kalbėsime rimtai, pačios aukščiausios kategorijos teisininkų buvimas tokiose institucijose, valstybei nepaprastai svarbus. Visi mes puikiai žinome, kad jie turi daug pagundų eiti dirbti kitur, kur kas daugiau uždirbti, turėti geresnį aprūpinimą ir t.t. Todėl aš nemanau, kad čia yra kažkokių privilegijų teikimas.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Pone pranešėjau, visų pirma aš norėčiau sužinoti, kieno konkrečiai iniciatyva nutarta taisyti šį įstatymą? Aš beveik visiškai nesupratau, ką jūs pristatote? Nes labai neaiškiai papasakojote, ką žadama keisti šiuo siūlomu projektu. Viena supratau, kad siūloma nustatyti tikslų terminą, kurio metu keičiami teisėjai. Tačiau yra Konstitucija ir aišku: vieni - trejiems, kiti - šešeriems, kiti - devyneriems. Nuo paskyrimo dienos skaičiuojamas terminas. Tai kam reikia taisyti tą, ko nereikia taisyti?
A.LOZURAITIS. Aš manyčiau, kad svarstyti tokius dalykus, kurių jūs dar nesate skaitę, aš suprantu, vargu ar apsimoka. Blogai, kad jūs dar nematėte to projekto. Tačiau čia yra tiktai pateikimas. Jūs, be abejo, jį paskaitysite, su juo susipažinsite, ir tuomet mes galėsime jau dalykiškai konkrečiai pagal straipsnius diskutuoti.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis pranešėjau, jūs neatsakėte į dar vieną klausimą dėl iniciatyvos. Tai aš čia galiu pagelbėti. Man atrodo, vienas pirmųjų iniciatorių taisyti Konstitucinio Teismo įstatymą buvo kolega V.Landsbergis. Kaip matote, dar kartą LDDP frakcija atsižvelgė į rimtus siūlymus ir pateikė projektą. (Balsas salėje. - Atmetė.) Neatmesta. Taigi čia tik pateikimo stadija. Bet kokie variantai galimi.
Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs paminėjote, kad yra kritiška Juridinio skyriaus išvada. Pagal Seimo statuto 148 straipsnį, ar jūs negalėtumėte po atsakymų į klausimus konkrečiai cituodamas supažindinti, kokia yra išvada? Dėkoju.
A.LOZURAITIS. Konstitucinio Teismo išvada yra gauta...
PIRMININKAS. Juridinio skyriaus, ne Konstitucinio Teismo.
A.LOZURAITIS. Juridinio skyriaus išvada yra gauta nelabai seniai. Ji bus pridėta prie šito projekto. Mes visi ir aš manau, kad ir pati darbo grupė, pateikdama tolesniam svarstymui, į šituos dalykus pamėgins atsižvelgti.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Šiandien mes turime dešimt pateikimų. Tai subėgioti per dešimt institucijų, susirankioti buvo kebloka, todėl aš irgi nežinau tiksliai, kaip suformuluoti tą klausimą. Tačiau aš suvokiau tokį dalyką ir jums pateikčiau tokį klausimą. Ar šitame keitime numatytas teisėjų išankstinis pristatymas (jūs čia minėjote du mėnesius), ar jūs nenumatėte, kad kai kuriose šalyse teisėjai yra narstomi pusę metų, aprašinėjami spaudoje ir tik po to jie patenka tvirtinimui, t.y. visuotiniam žmonių apžiūrėjimui ir įvertinimui?
A.LOZURAITIS. Kadangi šiuo atveju tų teisėjų yra nedaug, bus tik trys teisėjai, tai mes manėme, kad gal būtų dviejų mėnesių gana tokiam detaliam, solidžiam jų išnagrinėjimui, išklausinėjimui, medžiagos surinkimui ir t.t. To laiko lyg ir užtenka. Tačiau, jeigu bus idėja, kad tą laiką reikia trupučiuką ištęsti, na, iki trijų mėnesių ir panašiai, tai aš manau, kad tuos dalykus galima svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų bus galima tarti žodį. Tai prašom pasiruošti. Aš per tą laiką perskaitysiu visą Juridinio skyriaus išvadą. Gerbiamasis Lozuraiti, jūs galite prisėsti.
"Įstatymo projektą teikia Seimo narys A.Lozuraitis. Alternatyvių įstatymo projektų Juridiniame skyriuje negauta. Vertinant projektą juridinės technikos požiūriu būtų galima pateikti kai kurių pastabų bei pasiūlymų.
Pirma. Antrosios dalies pataisoje siūloma nustatyti, jog teisėjų kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų balandžio mėn. antrasis ketvirtadienis. Šią nuostatą reikėtų vertinti kritiškai. Konstitucijos 103 straipsnis labai aiškiai nustato, jog Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams. Įstatymo "Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 7 straipsnis numato trejų, šešerių ir devynerių metų terminus. Metų skaičiuojamo termino apibrėžimas yra pateiktas Civilinio kodekso 79 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog (citata) "metais skaičiuojamas terminas pasibaigia atitinkama paskutiniųjų termino metų mėnesį ir dieną". Civiliniame kodekse pateiktas terminų skaičiavimas taikomas ne tik civiliniuose, bet kituose teisiniuose santykiuose. Taigi Konstitucinio Teismo teisėjų įgaliojimai turėtų pasibaigti paskutiniųjų termino metų atitinkamo mėnesio atitinkamą paskutiniąją dieną, o ne tada, kaip tai siūloma nustatyti projekte. Kitaip tariant, jeigu teisėjas buvo paskirtas vasario 17 d., jo įgaliojimai turi pasibaigti po devynerių arba trejų, šešerių metų vasario 17 d., o ne balandžio mėn. antrąjį ketvirtadienį.
Projekte pateiktas pasiūlymas iš esmės reiškia galimybę prailginti arba atvirkščiai - sutrumpinti Konstitucijoje nustatytą teisėjų įgaliojimų laiką, o tai gali būti pagrindas abejoti šios nuostatos konstitucingumu.
Antrosios dalies pataisoje siūloma nustatyti, kada turi prisiekti naujai paskirti teisėjai, ir svarstytina, ar tai tik šio įstatymo reguliavimo dalykas. Šiuos klausimus atitinkamai reikėtų reglamentuoti ir Seimo statute.
Antra. Iš esmės diskutuotina projekte pasiūlyta 4 straipsnio antrosios dalies paskutiniojo sakinio redakcija. Galiojančiame įstatyme yra nustatyta, jog pasibaigus teisėjų įgaliojimų laikui, teisėjai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti naujieji teisėjai. Projekte šis sakinys išdėstomas kitaip, t.y. nurodoma, kad nustatytu laiku nepaskyrus naujojo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol nebus paskirtas naujas teisėjas.
Naujoje redakcijoje iš esmės pakartoja galiojančią nuostatą. Jos patikslinimas nieko naujo nenustato, todėl reikėtų panagrinėti, ar šio sakinio pakeitimas apskritai yra reikalingas.
Trečia. Projekte siūloma papildyti 4 straipsnį naująja dalimi ir įrašyti ją po antrosios dalies. Nepriimtina šios naujosios dalies paskutiniojo sakinio redakcija, kurioje numatoma, kad jeigu likęs kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip šešeri metai, nepilną kadenciją dirbąs, dirbęs teisėjas į šias pareigas gali būti skiriamas dar vienai kadencijai.
Konstitucijos 103 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Taigi kas treji metai į Konstitucinį Teismą turi ateiti trys kiti teisėjai, anksčiau šioje instancijoje nedirbę. Pagal įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" 7 straipsnį asmenys, kurie buvo paskirti Konstitucinio Teismo teisėjais, turi išbūti teisėjo pareigose atitinkamai trejus, šešerius ar devynerius metus, o teisėjai, kurie buvo paskirti trejiems ar šešeriems metams, gali užimti teisėjo pareigas dar vieną kadenciją tik po ne mažesnės, kaip trejų metų pertraukos. Kitokių būdų ar atvejų, kai teisėjas gali užimti šias pareigas dar vieną kadenciją ar dirbti ilgesnį laiką, įstatymas "Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" nenumato. Įstatymas "Dėl Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos" turi tokią pat galią, kaip ir Konstitucija. Paprastas įstatymas negali išplėsti normų, kurios nustatytos įstatyme, turinčiame konstitucinę galią. Tuo tarpu projekte pateiktos nuostatos išplečia minėtas konstitucines normas ir faktiškai leidžia jų nepaisyti.
Ketvirta. Pasiūlymas papildyti 4 straipsnį naująja dalimi, kuri bus įrašyta po antrosios dalies, ir nustatyti, jog tuo atveju, kai teisėjo įgaliojimai nutrūksta pirma laiko, į atsilaisvinusią vietą likusiam kadencijos laikui skiriamas naujas teisėjas, gali būti vertinamas keliais aspektais. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į Konstitucijos 103 straipsnio pirmosios dalies nuostatas. Šio straipsnio pirmajame sakinyje nustatyta, jog teisėjai skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucijos 103 straipsnio pirmosios dalies antrame sakinyje rašoma, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Esant normaliai situacijai, kai teisėjai išbūna pareigose visą laiką, kuriam jie buvo paskirti, nurodytas Konstitucijos 103 straipsnio pirmosios dalies antrasis sakinys gali būti įvertinamas kaip visiškai logiškai susijęs su pirmuoju. Tačiau kai teisėjo įgaliojimai nutrūksta prieš laiką, minėtų sakinių tarpusavio santykis tampa problemiškas. Paskyrus naują teisėją tik likusiam anksčiau buvusio teisėjo kadencijos laikui atsiras galimybė tvirtinti, jog tokiam laikui teisėjo paskirti negalima, nes Konstitucijos 103 straipsnis aiškiai nurodo, kad teisėjas skiriamas devyneriems metams. Kita vertus, paskyrus naująjį teisėją devyneriems metams, o ne likusiam anksčiau buvusio teisėjo kadencijos laikui, bus neįmanoma kas treji metai atnaujinti Teismą vienu trečdaliu. Todėl galima teigti, kad tuo atveju, kai teisėjo įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, atsiranda konkurencija tarp Konstitucijos 103 straipsnio pirmosios dalies pirmame ir antrame sakinyje įtvirtintų normų. Spręsdami šį klausimą, projekto rengėjai atidavė prioriteto nuostatą, jog Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Šią nuostatą reikėtų nedviprasmiškai susieti su Konstitucijos 103 straipsnyje ir įstatymo dėl Konstitucijos įsigaliojimo 7 straipsnyje numatytu teisėjų įgaliojimų laiku, kuris negali būti aiškinamas plečiamai. Kitaip tariant, reikėtų aiškiai nustatyti, kad teisėjas, kuris bus paskirtas į atsilaisvinusią teisėjo vietą likusiam kadencijos laikui, pasibaigus šiam laikui negali būti paskirti naujai teisėjo kadencijai.
Kaip matote, pastabos tikrai rimtos, bet tik kai kuriems projekto straipsniams. Ir gerbiamasis A.Lozuraitis jau pasakė, kad jis rimtai į tai žiūrės. Todėl, nepaisydamas visų kalbų, aš prašau ir V.Landsbergį, ir dar vieną Seimo narį pasakyti savo nuomonę, ar pritariam po pateikimo, ar nepritariam. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia dėl to, kad buvo paminėta mano pavardė ir jūs, matyt, įsismaginęs eilinį kartą piktnaudžiavot mikrofonu ir radiju ir pasakėt netiesą visuomenei. Tai, kas dabar siūloma, nieko bendro neturi su mano pasiūlymu, kaip taisyti ir papildyti Konstitucinio Teismo įstatymą. Mano papildymas yra nukreiptas į tai, kad korupciniai elementai ir lobistinės grupės nesinaudotų mechanine Seimo dauguma tvarkydamos savo reikaliukus, kol juos atitaisys Konstitucinis Teismas. O tai užtrunka pusę metų arba metus.
Dabar dėl esmės. Jūs pats perskaitėte, kiek daug yra esminių konstitucinių pastabų dėl šito pateikto projekto. Mes esame čia daug sykių matę, kaip, nepaisant Juridinio skyriaus išvadų, kurios būna neigiamos, yra "prastumiami" įstatymai vėl kažkam naudingi ir gausinama šito Seimo arba šitos Seimo daugumos gaminama "chaltūra". Geriau būtų to nedaryti, atidėti dabar, tegul pataiso, tegul atsižvelgia į Juridinio skyriaus pastabas, ir tada mes spręsime.
PIRMININKAS. Ačiū. Viena nuomonė yra. Dabar J.Karosas.
J.KAROSAS. Po itin kultūringos mano kolegos kalbos aš noriu pasakyti, kad tas siūlymas yra visiškai racionalus ir dėl jo nebuvo iš esmės jokių pastabų iš klausiančių kolegų pusės. Juo labiau kad įstatymo rengėjai, kuriems atstovauja gerbiamasis A.Lozuraitis, sutinka svarstyti visus ir visas nuomones. Žodžiu, aš manau, kad būtų galima pritarti po pateikimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir, naudodamasis savo teisėmis, kurios įtvirtintos Statute, aš noriu dar kartą paaiškinti ir pakviesti ramiai visus įsiklausyti, apie ką buvo kalbama ir kaip tai po to kai kurių Seimo narių išverčiama. Buvo klausimas: kas pataisų iš principo iniciatorius? Tas, kas davė stimulą. Tai aš ir paaiškinau, kas pirmasis pateikė pataisą. Tai ta prasme gerbiamasis A.Lozuraitis galvojo, galvojo, o kadangi jo specialybė - filosofija, jis sugalvojo šiek tiek rimtesnį pataisymą, negu siūlė vienas Seimo narys. Bet, kaip reikalauja mūsų Statutas, visi pasiūlymai, kurie yra įregistruoti, bus nagrinėjami. Ir taip pat noriu priminti, kad dėl tamstos, gerbiamasis Landsbergi, projekto buvo labai kritiška Juridinio skyriaus išvada. Jūs kažkodėl šitą jau spėjote užmiršti. Tai čia tarp kitko.
O dabar siūlau registruotis ir balsuoti. Prašom registruotis. Pirma registruojamės, po to vedimo tvarka. Prašom registruotis. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gal jūs galėtumėte paaiškinti Seimo nariams, kokiu Statuto straipsniu remdamiesi jūs galite komentuoti visus pasisakymus ir apskritai bendrą situaciją Seime.
PIRMININKAS. Tuoj pat. Gerbiamasis kolega, Seimo Pirmininkas turi teisę kalbėti be eilės bet kuriuo klausimu.
Salėje 62 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo "Dėl Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektui? Kas šito įstatymo projektui po pateikimo pritaria, tas balsuoja už, kas mano, kad jis yra netinkamas, tas balsuoja kitaip. Ar supratot? Prašom balsuoti.
Už - 28, prieš - 20, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Atsižvelgdamas į Juridinio skyriaus išvadą, aš siūlau dabar nenustatyt svarstymo datos, kad iš tikrųjų būtų laiko apsvarstyt labai rimtai. Kaip pagrindinį komitetą siūlau Valstybės ir teisės komitetą. Ar reikalingas papildomas komitetas? Nereikalingas. Ar reikia balsuoti? Ar papildomas komitetas reikalingas, pavyzdžiui, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas? Nereikalingas. Nesupratau. Dar kartą klausiu. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės ir teisės komitetas. Sutinkam su tuo? Niekas nereikalauja balsuoti? O dėl papildomo komiteto - nereikalingas jis? Kolega K.Skrebys. Prašom. Ar sutinkat dėl papildomo komiteto?
K.SKREBYS. Aš dėl vedimo tvarkos noriu pasisakyt.
PIRMININKAS. Prašau pasisakyt.
K.SKREBYS. Pone posėdžio pirmininke ir Seimo Pirmininke, jūs eilinį kartą bandote visus apgauti. Seimo statuto 98 straipsnis:
"Seimo posėdžio pirmininkas:
3) nedalyvauja diskusijose ir negali kitaip daryti Seimo nariams įtakos dėl priimamų sprendimų."
Jūs negalėjote dalyvauti diskusijose ir tuo labiau komentuoti Seimo narių pasisakymų. Taip, jūs turit teisę pasisakyti be eilės. Bet tokiu atveju posėdžiui turėtų pirmininkauti, pavyzdžiui, jūsų geriausias mokinys. Žinot, kas? Pavardės, tiek to, galima ir neminėt. Ir tada, kaip Seimo Pirmininkas, jūs galėtumėte gauti žodį be eilės pasisakyti. Kitaip niekaip posėdžio pirmininkas negali komentuoti pasisakymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu tamstą papildyti. Kai reikės, aš tikrai kitą kartą leisiu gerbiamajam J.Bernatoniui pirmininkauti ir tada aš pasisakysiu kelis kartus be eilės. Taigi. Ačiū. Posėdis baigtas. Kitas posėdis 15 val. Jis prasidės Vyriausybės pusvalandžiu, kuriame dalyvaus ministras L.M.Stankevičius. Gero apetito, gerbiamieji kolegos!