Keturioliktasis (neeilinis) posėdis
1995
m. spalio 4 d.
Svarstyti klausimai:
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 4 d. neeilinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Dėmesio, registracija!
Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, su malonumu jums noriu pristatyti Seimo posėdyje dalyvaujantį naująjį Slovėnijos Respublikos nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių Ivo Vaiglį. (Plojimai) Savo ir jūsų vardu linkiu jam sėkmingo darbo, prisidedant prie Lietuvos ir Slovėnijos respublikų draugiškų santykių tolesnio plėtojimo.
Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandien yra neeilinis Seimo posėdis (jį, kaip žinote, sušaukė Seimo valdyba), taigi Seimo valdyba pateikė atitinkamą darbotvarkę, pagal ją mes ir dirbsime.Dabar yra 1a klausimas, t.y. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo projektas. Projekto Nr.555(3). Šio projekto tolesnis priėmimas pastraipsniui. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką ir pranešėją Seimo narį M.Stakvilevičių. Pirmiausia jį prašysiu priminti, kiek mūsų straipsnių priimta ir kaip toliau dirbam. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Laba diena. Yra priimti 8 straipsniai, galėtume tęsti priėmimą toliau, tik aš noriu atkreipti dėmesį, kad buvo sukeltas toks nesveikas, mano manymu, ažiotažas. Tiek, pasirodo, esama ožių ir ožkų ne tik Seime, bet ir už jo ribų, jog jeigu mes ir vieni, ir kiti taip užsispirsime, tai mūsų darbas nebus produktyvus. Todėl aš dar kartą labai nuolankiai prašau visus atsižvelgti labai rimtai į tai, ką siūlo mūsų komitetas. Man atrodo, kad ši formuluotė yra priimtina visiems tiems, kurie nusiteikę, kad būtų priimtas geras įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, nors čia kai kurių gyvulėlių galima buvo ir neminėti, juo labiau kad, atrodo, šiandien - Gyvūnų gynimo diena. Tikrai taip. O gerbiamasis M.Stakvilevičius kažkaip čia juos mini. Bet jeigu jie paminėti iš geresnės pozicijos negu kai kurie žmonės, tai gal ir nieko.
Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar nebūtų galima?.. Mes esame įpratę, kad paprastai darbo grupės vadovas aktyviai dalyvauja svarstyme. Tarkime, jeigu komiteto pirmininkas yra tribūnoje, aš nieko prieš neturiu, galbūt paprašykime gerbiamąjį A.Peškaitį, jog jis atsisėstų taip, kad galėtų dalyvauti diskusijoje ir per mikrofoną pasakyti, patvirtinti arba paneigti darbo grupės poziciją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Beinortai, aš sutikčiau su šiuo siūlymu su viena korektyva. Priimant įstatymą pastraipsniui jokių diskusijų nevedama, galima tik pasakyti savo nuomonę dėl vieno ar kito dalyko. Vienas - už, vienas - prieš. Taigi, jeigu gerbiamieji kolegos neprieštarautų, gal išties darbo grupės vadovas galėtų būti prie kurio nors mikrofono arba gal net geriau būtų prie Vyriausybės, ten būtų patogiau. Jį galima įsijungti, būtų patogu popierius išsiskleisti ir kalbėti.
Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau paprašyti, kad jūs informuotumėt. Jeigu neklystu, yra pas mus atvykę religinių bendruomenių atstovai. Ir būtų gerai, kad Seimo...
PIRMININKAS. Aš su malonumu tai padaryčiau, jeigu būtų jie man pristatyti ar būtų iš anksto apie tai pranešta. Aš vienam Seimo nariui jau paaiškinau jo nekorektišką elgesį ir religinių bendruomenių atstovų, ir Seimo atžvilgiu. Aš pristatysiu, bet aš nežinau, kas atėjo. Man labai nepatogu prieš jus ir prieš Lietuvos radijo klausytojus, kurie girdi mūsų šias ne visai vykusias kalbas. Tai prašom. Gal gerbiamasis A.Peškaitis galės pasakyti? Prašom, įsijunkite mikrofoną ir pasakykite, kas kartu su jumis.
A.PEŠKAITIS. Ar man reikėtų pasakyti, kas dalyvauja?
PIRMININKAS. Taip, aš manau, būtų malonu, kad mes matytumėm.
A.PEŠKAITIS. Norėčiau pristatyti mūsų darbo grupės narius: Evangelikų reformatų kunigas A.Kvederavičius, Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius, darbo grupės narys kunigas G.Grušas, Jėzuitų provincialas kunigas J.Boruta, Ortodoksų stačiatikių bažnyčiai atstovauja kunigas P.Miuleris.
PIRMININKAS. Sveikinam. Kviečiu dirbti pagal nustatytą tvarką. Taigi dabar yra 9 straipsnis "Tikybos mokymas". Gerbiamasis Stakvilevičiau, yra dviejų Seimo narių pasiūlymai. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. G.Jurkūnaitės ir S.Burbienės pasiūlymus svarstė komitetas ir nutarė nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stakvilevičiau, tiek kolegės S.Burbienės, tiek kolegės G.Jurkūnaitės siūlymams?
M.STAKVILEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau koleges pasisakyti. Kolege Burbiene, prašom motyvuoti.
S.BURBIENĖ. Aš labai gerai suprantu, jog vilties, kad toks pasiūlymas būtų priimtas, yra labai mažai. Norėčiau perskaityti pasiūlymą. Tai yra įrašyti, kad už tikybos dėstymą arba tikybos dėstytojui moka religinė konfesija, ta konfesija, kurios tikyba yra dėstoma. Pagrindinis motyvas yra tas, kad geriausiai tikybą turėtų dėstyti... Ir tas yra daroma, konfesijos ir tvirtina tuos dėstančius tikybą. Vis dėlto tai yra daugiau privatus mokinių ir jų tėvų reikalas. Ir vargu ar valstybė turėtų mokėti už tai pinigus. Tai čia toks pagrindinis motyvas, bet aš iš karto galiu pasakyti, kad tai šiek tiek nesutinka su Švietimo įstatymu, todėl reikėtų pataisas daryti ir Švietimo įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegė G.Jurkūnaitė pageidautų? Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Iš principo paremdama tai, ką pasakė S.Burbienė, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad apskritai už tuos dalykus, kurių tėvai nori, kad jų vaikus papildomai mokytų, paprastai tėvai ir moka. Sakykime, kai papildomai mokoma ar užsienio kalbų, ar matematikos, ar dar kažko, ir moka. Kadangi valstybinės mokyklos yra pasaulietiškos, logiška būtų, kad už tai mokėtų konfesija arba tėvai. Kitas momentas, kuris sunkina tos problemos sprendimą, yra tas nenormalus dalykas, jog mokyklose tapo supriešintas etikos ir tikybos dėstymas. Manau, kad Seimo nariai jau atkreipė dėmesį, spaudoje daugelis žymių kultūros veikėjų yra atkreipę dėmesį į tai, kad situacija nenormali, šia prasme iš tikrųjų reikia taisyti Švietimo įstatymą. Todėl būtų geriausia tuos dalykus - ir etikos, ir tikybos dėstymą - reglamentuoti Švietimo įstatyme. Ir labai gaila, kad taip ilgai nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei mūsų Seimo komitetas nėra pateikę pasiūlymų, kaip būtų galima normalizuoti šią padėtį, kad vaikai, kurie nori, galėtų ir etiką išklausyti. Juk nebūtinai vaikai, kurie nori mokytis tam tikros tikybos, nenori, sakykime, etikos girdėti. Etikos dalykai taip pat labai svarbūs ir įdomūs. Todėl šia prasme, aš manau, dabar reikia balsuoti už tą mūsų pataisą, bet artimiausiu metu reikėtų koreguoti Švietimo įstatymą šiuo požiūriu.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamoji Jurkūnaite, neišjunkite. Gerbiamoji kolege, aš jūsų noriu paklausti. Ar galima vienu ypu balsuoti už jūsų ir kolegės S.Burbienės siūlymą? Kartu, žodžiu, ir priedas, ir išbraukimas.
G.JURKŪNAITĖ. Aš manau, taip, jeigu S.Burbienė sutinka.
PIRMININKAS. Gerai. Žodžiu, aš supratau, kad jūs neatsisakote savo siūlymų.
G.JURKŪNAITĖ. Ne.
PIRMININKAS. Gerai. Aišku. Tada, gerbiamieji kolegos, pagal mūsų Statutą vienas - už, vienas - prieš. Tai yra kas remia kolegių bendrą siūlymą ir kas mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste, kurį referavo ir gynė komiteto pirmininkas.
Kolegė V.Aleknaitė. Būkite maloni, mikrofoną. Matyt, jūs ne tą mikrofoną paėmusi. Jūsų įjungtas. (Balsai salėje)
V.ALEKNAITĖ. Aš esu paėmusi savo mikrofoną, pone Pirmininke, bet tai ne taip svarbu.
Norėčiau paaiškinti, jog kolegės čia sukelia tam tikrą sąvokų painiavą. Jeigu mes kalbame apie valstybines mokyklas, tai valstybinės mokyklos sąvoka apima ir religinį auklėjimą. Pasaulietinės mokyklos samprata, kurią čia bandoma definuoti, iš viso neegzistuoja. Tai gali būti tik tam tikros interpretacijos. Pasaulietinės mokyklos sąvoka ateina iš labai senų laikų, iš šviečiamojo amžiaus, ir mes manome, kad šiandien ji visai nėra aktuali. O jeigu čia yra stengiamasi žūtbūt padaryti Lietuvos mokyklas agnostines, be religijos, tada tai galima vertinti tik kaip politinę tendenciją, ir nieko daugiau. Todėl aš siūlyčiau Seimui laikytis Švietimo įstatymo nuostatų ir nebalsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar gali pasisakyti vienas Seimo narys, kuris remia kolegių siūlymą.
A.PEŠKAITIS. Ar galėčiau aš paaiškinti?
PIRMININKAS. Minutėlę! Iš eilės kolega K.Antanavičius. Prašom. Bet tas, kuris remia kolegių siūlymą. Jeigu neremiat, tada kitas. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau paremti tą siūlymą todėl, kad aš manau, jog tas įstatymas yra padarytas vis dėlto su tuo siūlymu pagal pasaulio, Vakarų Europos standartą. Juk mes negalime dėstyti mokykloje už valstybės pinigus daug dalykų, kurie būtų tikrai naudingi vaikams. Taigi aš prisidedu prie to.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Peškaiti, matau, jūs pageidautumėt, bet aš noriu vieną principinę procedūrinę nuostatą pasakyti. Jeigu jūsų nuomonė sutampa su komiteto pateiktąja, tai jūsų pasisakymas, dovanokite, atimtų mums brangų laiką, kadangi mes jo mažai turime. Kai jūs norėsite ką papildomai pasakyti, tai prašom, bet jeigu jūs remiate tai, kas pasakyta, tai, man atrodo, jau to užtenka. Prašom.
A.PEŠKAITIS. Aš remiu komitetą.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, kadangi atsirado daugiau Seimo narių, ir balsuosime dėl pataisų. Kolegos, registracija! (Salėje šurmulys) 89 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuosime štai dėl ko. Ar pritariam kolegių S.Burbienės ir G.Jurkūnaitės kolektyviniam siūlymui 9 straipsnį papildyti sakiniu "Tikybos dėstytojams už darbą moka religinė konfesija" ir atitinkamai išbraukti trečiąją pastraipą? Kas remia šį siūlymą, tas balsuoja už, kas mano, kad turi būti taip, kaip yra pagrindiniame tekste be jokių išbraukimų, be jokių papildymų, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Ar gerbiamiesiems kolegoms aišku?
Gerbiamoji Jurkūnaite, prašom prie šoninio mikrofono. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau pasakyti, kad siūlymo išbraukti 3 pastraipą nemotyvavome, mes kalbėjome tik dėl 2 pastraipos, dėl vieno sakinio įrašymo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš galvojau, kad tai artimas pasiūlymas. Tada aš patikslinu savo formuluotę, t.y. balsuosime tik dėl kolegės S.Burbienės pasiūlyto ir kolegės G.Jurkūnaitės remiamo papildymo. Ar aišku? Dėl to papildymo, kuriam priešinasi komiteto pirmininkas, pranešėjas ir kiti Seimo nariai. Taigi kas už kolegių pasiūlymą papildyti vienu sakiniu, tas balsuoja už, kas mano, kad tai nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradedamas. Už - 12, prieš - 50, susilaikė 12. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamoji Jurkūnaite, jeigu jūs norite papildomai motyvuoti, prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Dėl trečios pastraipos išbraukimo?
PIRMININKAS. Taip. Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom. Kad būtų išbraukta 3 pastraipa.
G.JURKŪNAITĖ. Taip. Nes čia, mano manymu, yra numatytas nereikalingas valstybės kišimasis į tikybos dėstymo programas. Jeigu tikybos dėstymas yra tėvų pageidavimu, ir tas programas aprobuoja tos konfesijos, kurios tikyba ten dėstoma, tam tikra hierarchija, tai man ne visai suprantama, kodėl čia dar turi aprobuoti Švietimo ir mokslo ministerija. Ir dėl to manau, kad to nereikėtų daryti. Valstybė neturėtų kištis į tikėjimo dalykus, kadangi ji nelabai gali būti kompetentinga.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom. Remiat ar atvirkščiai? Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Negaliu... Kas yra mano mikrofonui?
PIRMININKAS. Naudokitės kitu. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Negaliu remti tokio pasiūlymo, kadangi kolegė G.Jurkūnaitė dar kartą bando priešpastatyti religinį auklėjimą bei mokymą bendrajam švietimui. Aš dar kartą pabrėžiu, jog religinis auklėjimas yra bendroji švietimo dalis, taip apibrėžta ir valstybinės mokyklos sąvoka. Todėl nematau jokios prasmės išbraukti šią trečiąją dalį. Tuo pačiu dėkoju kolegoms, kad nepritarė pataisai, nes jeigu mes būtume pritarę anai pataisai, tai būtų diskriminacija mokytojų atžvilgiu, būtų atvirai diskriminuojami religiją, tikybą dėstantys mokytojai. Todėl labai dėkoju Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, kas remiate kolegės G.Jurkūnaitės siūlymą? Gerbiamasis A.Vaišnoras?
A.VAIŠNORAS. Neremiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Patackas?
A.V.PATACKAS. Neremiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Hofertienė?
R.HOFERTIENĖ. Pasisakau prieš tokį siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Raišuotis?
E.RAIŠUOTIS. Neremiu.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis? Tai gal niekas neremiat?
Z.ADOMAITIS. Aš remiu šį pasiūlymą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Pranešėjas.
M.STAKVILEVIČIUS. Komitetas svarstė šį klausimą ir nutarė nepritarti pataisai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kaip siūlė kolegė G.Jurkūnaitė, kad būtų išbraukta 3 pastraipa, tas balsuoja už, kas mano, jog turi likti taip, kaip yra įrašyta pagrindiniame tekste ir kaip kalbėjo gerbiamasis M.Stakvilevičius, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradedamas. Už - 9, prieš - 48, susilaikė 12. Pastraipa lieka.
Gerbiamieji kolegos, ar kas reikalauja, kad būtų balsuojama dėl 9 straipsnio taip, kaip jis yra įrašytas pagrindiniame tekste, ir ar kas pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime? Gerai. Ačiū. Priimta.
Gerbiamasis Stakvilevičiau, 10 straipsnis. Atrodo, yra kolegės S.Burbienės siūlymai.
M.STAKVILEVIČIUS. Ir A.Basko.
PIRMININKAS. Atsiprašau, turbūt yra kolegos A.Basko, o ne S.Burbienės.
M.STAKVILEVIČIUS. Pasiūlymas labai paprastas - išbraukti žodį "tradicinės". Komitetas šitą pasiūlymą nagrinėjo ir pakeitimui nepritarė.
PIRMININKAS. Jis dar siūlė išbraukti antrąją dalį.
M.STAKVILEVIČIUS. Tai paskui.
PIRMININKAS. Gerai. Bet aš nematau gerbiamojo A.Basko ir nėra kam ginti jo siūlymą. Ar reikia dėl to balsuoti? Gal dėl šventos ramybės balsuokime, kad paskui nebūtų nesutarimų. Ar reikalauja kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl žodžio "tradicinės" išbraukimo? Ne? Kolega E.Raišuotis. Ar palaikote A.Basko siūlymą išbraukti žodį "tradicinės"?
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar posėdžio metu kolega A.Baskas man girdint pasakė, kad jis atsisako visų savo pataisų.
PIRMININKAS. Ačiū. Reikėjo šitai pasakyti anksčiau. Labai gerai. Tada sutaupom laiko. Vadinasi, 10 straipsnis yra toks, koks yra, bet dėl bendros tvarkos primenu, kad buvo kolegės V.Aleknaitės ankstesnis siūlymas dėl Teisingumo ministerijos arba, tiksliau, dėl Religijos reikalų tarybos ir kitų dalykų. Bet aš primenu, kad dėl to mes apsisprendėm anksčiau ir todėl iš naujo balsuoti nereikia. Lieka taip, kaip yra. Ar, gerbiamieji kolegos, nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim bendru sutarimu priimti 10 straipsnį, kaip yra pagrindiniame tekste? Galim? Priimta. Ačiū.
11 straipsnis. Kolegos A.Basko atkrenta, bet man atrodo, kad čia yra dar ir kitų.
M.STAKVILEVIČIUS. Yra, yra. Du V.Aleknaitės pasiūlymai. Pirmosios pataisos yra vėl...
PIRMININKAS. Atsiprašau...
M.STAKVILEVIČIUS. ... jau dėl balsuoto klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stakvilevičiau, čia tas pats principas kaip ir 10 straipsnio. Aš negaliu net teikti balsuoti, o kitų siūlymų, man atrodo, nėra.
M.STAKVILEVIČIUS. Yra.
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Yra pataisa. Gal ji pati paskaitys.
PIRMININKAS. Prašom. Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Dėl taikos dvasios Seime šitos pataisos aš atsisakau.
PIRMININKAS. Čia buvo papildymas.
V.ALEKNAITĖ. Čia buvo papildymas, ir aš jo atsisakau. Manau, kad šiuo metu tai nėra esminis dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.ALEKNAITĖ. Mane labiau domina 8 straipsnio problemos.
PIRMININKAS. Ačiū, kad pranešėt, nors tai ir anksčiau buvo žinoma. Ačiū, gerbiamoji kolege. Taigi konstatuoju, gerbiamasis Stakvilevičiau, gerbiamieji kolegos, kad kolegai A.Baskui atsiėmus savo pataisas ir kolegei V.Aleknaitei taip pat atsiėmus, ir mums nebalsuojant dėl tų dalykų, dėl kurių jau balsuota, 11 straipsnis lieka toks, kaip yra įrašyta pagrindiniame tekste. Ar reikalauja kas nors balsuoti, ar pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne? Ačiū. Priimta taip, kaip yra pagrindiniame tekste.
12 straipsnis. Man atrodo, jokių pataisų nebuvo.
M.STAKVILEVIČIUS. Ir 12, ir 13 straipsnyje pataisų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu priimti 12 straipsnį? Ačiū. Priimta. Ar galim bendru sutarimu priimti 13 straipsnį, kuriam pataisų irgi nebuvo? Ačiū. Priimta.
14 straipsnis. Čia, jeigu kolegos A.Basko pasiūlymas atkrenta, tai lieka kolegių S.Burbienės ir G.Jurkūnaitės pasiūlymai.Gerbiamoji Burbiene, prašome motyvuoti.
S.BURBIENĖ. Mūsų pasiūlymas buvo lygiai toks pat kaip kolegos A.Basko, bet jis, matyt, pasitikėjo mumis ir todėl nebešneka. Įstatymo projekte parašyta, kad mokyklos "gauna finansinę ir kitokią paramą iš valstybės ir savivaldybių biudžeto". Vadinasi, religinių bendruomenių ir kitos mokyklos. Mes abi siūlome, kad jos gali gauti tą finansinę paramą, t.y. kad tai nebūtų būtinai nustatyta. Nes pirmoji šitos pastraipos dalis - "įstatymų nustatyta tvarka" dar priešins vieną įstatymą su kitu. Todėl siūlome įrašyti lengvesnę formuluotę "gali gauti". Manau, mūsų valstybė jų nenuskriaus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar kolegė G.Jurkūnaitė norėtų motyvuoti, ar sutinka su gerbiamąja S.Burbiene? Sutinkat? Ačiū.
Tada vienas - už, vienas - prieš. Kolega E.Raišuotis. Prašom.
E.RAIŠUOTIS. Aš norėčiau paremti autorės siūlymą, motyvuodamas paprasta logika. Kai kurie jau priimti įstatymo straipsniai ir straipsniai, kurie bus priimti, taip pat kalba apie valstybės įsipareigojimą padėti, bet su sąlyga, jeigu valstybė turi galimybę. Galbūt ši švelnesnė sąvoka - "gali gauti" yra tikrai realesnė, negu prievarta reikalauti iš valstybės, kad lėšos būtų skiriamos privalomai. Todėl siūlyčiau paremti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Raškinis. Prašom, jūsų nuomonė?
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, jog šita nuostata prieštarauja jau esamam Švietimo įstatymui, kuriame yra numatyta, kad nevalstybinėse švietimo įstaigose yra mokama už mokslą lygiai taip pat kaip ir valstybinėse už visas bendrąsias programas. Taigi šitas dalykas yra numatytas viename įstatyme. Kitas dalykas, galimybė atiduoti spręsti valdininkui tai, kas numatyta įstatyme, yra blogas įstatymų leidybos tonas. O bendrąja teisingumo prasme kiekvienas pilietis, kuris moka mokesčius, turi teisę, kad valstybė jo vaikus mokytų iš tų mokesčių, švietimui skirtų pinigų, visiškai nepriklausomai nuo to, ar jis kokiai nors konfesijai priklauso, ar jis tikintis, ar netikintis. Todėl "privalo gauti" atitinka šias bendras nuostatas. Tai turi būti palikta. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Stakvilevičiau, dar kartą patvirtinkite komiteto poziciją, ir balsuosime.
M.STAKVILEVIČIUS. Komitetas šitos pataisos nepriėmė, tačiau aš siūlyčiau ją vis dėlto priimti. Čia mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Aišku. (Balsai salėje) Minutėlę, prašom netriukšmauti. Dar gerbiamasis A.Peškaitis. Prašom.
A.PEŠKAITIS. Darbo grupė, kuri dirbo kartu su visų konfesijų atstovais, manytų, kad čia turėtų būti įrašytas žodis "gauna", kaip yra siūloma Seimo komiteto dabartiniame tekste. Iš tikrųjų sutinku su pono A.Raškinio argumentavimu. Jis labai racionalus. Tuo labiau kad čia parašyta "įstatymų numatyta tvarka". Vis dėlto tai yra įpareigojimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta kolegių S.Burbienės ir G.Jurkūnaitės pataisa žodį "gauna" pakeisti žodžiais "gali gauti", tas balsuoja už. Kas mano, kad tai nereikalinga ir turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom pasiruošti balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš labai apgailestauju, kad kai kurie Seimo nariai net į vėliau prasidėjusį Seimo posėdį vis tiek pavėlavo. Prašome registruotis. Prašom registruotis! Prašom. Registracija jau įvyko, bet kadangi čia kaltas aš, laiku nepastebėjęs, prašom, kolega Boguši, labai trumpai.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs tikrai neįrašykite tos nejuridinės sąvokos...
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs ne apie tai kalbate. Ačiū. Turi būti tvarka. Kolegos, salėje 94 Seimo nariai. Kartoju. Kas už tai, kad būtų priimta kolegių S.Burbienės ir G.Jurkūnaitės 14 straipsnio pataisa, tas balsuoja už. Kas mano, kad to daryti nereikia, kaip dar kartą patvirtino ir komiteto pirmininkas, ir darbo grupės vadovas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 27, prieš - 44, 11 susilaikė. Pataisai nepritarta.
Ar reikalauja kas nors balsuoti dėl viso straipsnio, ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ar galim priimti taip, kaip pagrindiniame tekste? Priimta. Ačiū. Gerbiamoji G.Jurkūnaitė reikalauja balsuoti. Prašom. Tada vienas - už, vienas - prieš. 14 straipsnis taip, kaip yra pagrindiniame tekste. Ar niekas nereikalauja pasisakyti? Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Prašau balsuoti negaištant.
PIRMININKAS. Kas mano, kad tokio straipsnio nereikia? Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Bogušis. Matyt, reikia. Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Manau, kad čia, aišku, ne straipsnio reikalas. Bet tada per tą minutę aš perskaitysiu visą pastraipą. "Įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka tradicinių ir kitų juridinių asmens teises turinčių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokymo įstaigos, tokių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų mokyklos, suteikiančios valstybės nustatytą išsilavinimą, gauna finansinę ir kitokią paramą iš valstybės ir savivaldybių biudžeto". Jeigu dar būtų įrašyta, kad gauna tik tam, tam ir tam, dar būtų galima ginčytis. Bet dabar, ponai, man atrodo, yra šiek tiek kitaip.
PIRMININKAS. Aišku. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 14 straipsnis būtų priimtas taip, kaip yra pagrindiniame tekste, tas balsuoja už. Kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už - 56, prieš - 16, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.
15 straipsnyje pataisų nebuvo? Nebuvo. Kad viskas būtų tvarkingai, aš noriu pasakyti, jog pavėluotai buvo pateikta dar viena pataisa, tiksliau, A.Kubiliaus suformuluotas papildymas, bet dėl šito papildymo jau buvo balsuota priimant 7 straipsnį. Todėl aš šito papildymo teikti negaliu. 15 straipsnis yra toks, koks yra, ar reikia dėl jo balsuoti? Nereikia? Priimtas.
16 straipsnis.
V.ALEKNAITĖ. Pone Pirmininke, aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Aš nesuprantu motyvų, kodėl jūs neteikėte šitos pataisos.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, paaiškinu - šita pataisa buvo kolegės V.Aleknaitės, man atrodo... taip, kolegės V.Aleknaitės pasirašytame pataisų bloke. Mes dėl šito dalyko balsavom ir jam nepritarėm. Antrą kartą jo teikti negalima.
V.ALEKNAITĖ. Aš manau, kad galima ir galima dar kartą balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Aleknaite, aš tamstai nesuteikiau žodžio. Nepaisant to, kad jūs moteris, prašyčiau laikytis tvarkos ir nepiktnaudžiauti mikrofonu, kuris yra balsų skaičiavimo grupėje. (Balsai salėje) Taip, be abejo, švelnus, todėl aš jos ir prašau, o neįsakau. Ačiū.
16 straipsnis. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Čia yra A.Basko pakeitimas, nuo kurio, kaip žinote, jis atsisakė. Ir S.Burbienės.
PIRMININKAS. Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Gaila, kad iš Seimo išėjo kolega A.Rudys, kuris turbūt šituo atveju pasisakytų taip pat kaip aš. Nes jis visada tvirtindavo, kad mokesčių klausimai turi būti sprendžiami mokesčių įstatymuose. Per tuos metus aš šitą gerai perpratau ir, man atrodo, ne viename įstatyme tokią normą jau priėmėme. Todėl siūlau išbraukti visą 16 straipsnį, kuriame yra nurodyti mokesčiai. Beje, mokesčių lengvatos, kurios yra neaptartos kituose įstatymuose... O jeigu iš tikrųjų jų reikia, tai labai būtų malonu, kad kolegos pateiktų Mokesčių įstatymo, Muitų įstatymo arba kitų įstatymų pataisoms. Jeigu jų reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar prašyčiau vieną - už, vieną - prieš, kadangi čia iš esmės kalbama dėl viso straipsnio, todėl prieš galutinį balsavimą vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Aš būčiau prieš, nes straipsnio reikia tam, kad pabrėžtų tam tikrą religinių bendruomenių autonomiškumą. Tai visiškai neprieštarauja mokesčių įstatymams. Gal tas pataisas galima ten padaryti, tačiau tam tikra autonomija, jeigu mes... būkime nuoseklūs. Jeigu mes nenorime pernelyg didelio bažnyčios ir valstybės susiliejimo, o tokios nuostatos yra, tai šitas straipsnis tai ir fiksuoja.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas mano, kad šitą straipsnį reikėtų išbraukti? Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš manau, kad jūs privalote teikti tas pataisas, kurios yra pateiktos, o ne savavališkai atmetinėti vieną ar kitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Skreby, aš puikiai žinau, kad jūs skaitot Statutą ir žinote nustatytą tvarką. Jeigu jau vieną sykį balsuota, tai, dovanokit, galimybių nėra. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Taip, aš remiu šitą pataisą ir manau, kad Seimo narė S.Burbienė pakankamai aiškiai motyvavo, kad visi dalykai, reglamentuojantys mokesčius, turėtų būti mokesčių įstatymuose.
PIRMININKAS. Dar kartą komiteto pirmininkas.
M.STAKVILEVIČIUS. Komitetas šiai pataisai nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 16 straipsnis būtų priimtas toks, kaip suformuluotas pagrindiniame tekste, tas balsuoja už. Kas mano, kad jo nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Kokia pataisa? Jeigu siūloma išbraukti visą straipsnį, tai ne pataisa, o reikia balsuoti už straipsnį arba prieš jį. Gerbiamieji kolegos, dar sykį kartoju. Kas už tai, kad 16 straipsnis būtų priimtas, tas balsuoja už. Kas mano, kad jo nereikia ir jį reikia išbraukti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už - 59, prieš - 12, 11 susilaikė. Straipsnis priimtas.
17 straipsnis. Atrodo, pataisų nebuvo.
M.STAKVILEVIČIUS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
18 straipsnis. Atrodo, buvo kolegos G.Paviržio siūlymas.
M.STAKVILEVIČIUS. Taip. Antrojoje dalyje po žodžio "pajamų" reikia įrašyti žodį "privalomai". Čia dėl valstybinio socialinio draudimo fondo.
PIRMININKAS. "Pajamų - privalomai moka".
M.STAKVILEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Žodžiu, kad būtų stipriau. Ar jūs priimat šitą pataisą?
M.STAKVILEVIČIUS. Siūlau priimti.
PIRMININKAS. Kadangi pranešėjas priima, tai man nereikėtų siūlyti diskutuoti toliau. (Balsai salėje) Tinka? Ačiū. Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim priimti visą straipsnį? Galim priimti. Ačiū. Priimta su kolegos G.Paviržio nedidele pataisa.
Dabar 19 straipsnis. Čia irgi, atrodo, yra kolegos G.Paviržio siūlymas.
M.STAKVILEVIČIUS. Taip, aš norėčiau pasakyti, kad nors komitetas ir nespėjo šito apsvarstyti, bet aš siūlyčiau pritarti. Štai kas čia yra parašyta: "Religinės bendruomenės ir bendrijos gali gauti tarptautinių organizacijų ir privačių asmenų religinius reikmenis, literatūrą, taip pat kitokį turtą." Man atrodo, kad geriau būtų parašyti "ne kitokį turtą", o "labdarą". Šitaip padaryti būtų geriau kovojant prieš įvairias sektas, kurios po "kitokio turto" skraiste gali mums atvežti tokių dalykų, dėl kurių mes visiškai nesidžiaugsime. Todėl siūlyčiau šitai pataisai pritarti.
PIRMININKAS. Minutėlę! Kad aš suprasčiau teisingai, taip pat ir visi Seimo nariai, kurie turės balsuoti, žodžiu, vietoj žodžių "taip pat kitokį turtą" - "taip pat kitokią labdarą"?
M.STAKVILEVIČIUS. Ne, tiesiog "labdarą".
PIRMININKAS. Tiesiog "labdarą". Literatūrą, labdarą. Sutinkam? Gerbiamasis A.Peškaitis. Prašom.
A.PEŠKAITIS. Aš nemanau, kad čia yra didelis skirtumas.
PIRMININKAS. Pritarkim, manau, bus šiek tiek tiksliau ir aiškiau. (Balsai salėje) Prašau. Kolega E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji, aš tikrai sutikčiau su pasakyta gerbiamojo A.Peškaičio nuomone, kad tai yra tas pat. Kitokį turtą ar labdarą įforminsim labdaros forma ir atkeliaus įvairus turtas. Bet yra kitas siūlymas - įterpti žodžius "taip pat ir kitokį religinio kulto turtą, religinį turtą".
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia jau kažkas naujo, aš čia esančiuose pataisų lapeliuose nerandu tokio siūlymo, gerbiamasis Raišuoti.
A.PEŠKAITIS. Čia keistųsi esmė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Peškaitis sako, kad keistųsi esmė. Todėl aš vis dėlto siūlau kompromisą. Pritarkim taip, kaip yra su ta maža pataisa, bet dar išklausykim kolegos S.Pečeliūno nuomonės. Prašom. Ir po to - komiteto pirmininkas.
S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Bet vis dėlto labdara ir kitoks turtas nėra vienas ir tas pat. Tai nėra tik patikslinimas. Jeigu Lietuvos pilietis nuspręs savo pastatą atiduoti bažnyčiai, kad jinai ten galėtų įsteigti kokius senelių namus ar ką kita, tai juk nėra labdara, tai yra kitas turtas. Taip pat ir nekilnojamasis turtas. Todėl labdara yra netiksli sąvoka. Aišku, tie gąsdinimai, kurie čia buvo pasakyti, kad sektos gali prisidengdamos kitu turtu atvežti vieną ar kitą, tai ir prisidengdamos labdara jos taip pat gali atvežti vieną ar kitą nereikalingą čia mums dalyką. Aš manau, kad tas patikslinimas, kurį siūlo, neatstoja to sumanymo, kurį norėjo komiteto pirmininkas pasakyti. Arba palikim, kaip yra, arba, jeigu norim taisyti, gerai išdiskutuokim, ko gi mes iš tikrųjų norim. Taip greitai taisyti aš nesutikčiau.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Komiteto pirmininkas dar sykį, bet minutėlę... Minutėlę, gerbiamasis Stakvilevičiau.
Gerbiamieji kolegos, matyt, mes su S.Pečeliūnu vienas kito nesupratome. Čia kalbama apie turtą arba labdarą iš užsienio, o ne mūsų piliečių, sakysim, norą atiduoti savo namą ir būtent mūsų piliečių, gyvenančių čia.
Prašom, gerbiamasis komiteto pirmininke.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš vis dėlto siūlyčiau rašyti žodį "labdara", kadangi 16 straipsnyje jau šitai yra nusakyta. O ten su bet kokiu turtu galės pasielgti bet kaip. O čia jau reglamentuota, todėl siūlau vis dėlto balsuoti už žodį "labdara".
PIRMININKAS. O gal galim bendru sutarimu? Pritariam vis dėlto, kad liktų labdara? (Balsai iš salės) Ne, ne, būtent taip. Arba labdara, arba taip pat kitoks turtas. Gerai. Tada prašom pasiruošti balsuoti.
Yra siūloma pataisa, kuriai pritaria komiteto pirmininkas, kad vietoj žodžių "taip pat kitokį turtą" būtų įrašytas žodis "labdara". Kas už šį pasiūlymą, tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar aišku? Prašom.
Už - 48 plius 1, 49, prieš - 3, susilaikė 16. Taigi - labdara.
Ar dabar reikia pasisakyti dėl viso šiek tiek patikslinto straipsnio, ar reikia balsuoti? Galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Ačiū.
20 straipsnis. Čia buvo tas senas pasiūlymas, dėl kurio mes jau balsavom. Daugiau pasiūlymų, atrodo, nebuvo. Galim priimti bendru sutarimu? Galim. Priimta. 20 straipsnis priimtas.
21 straipsnis. Dėl įgyvendinimo. Irgi pataisų nebuvo. Galim priimti? Priimta.
Ačiū, gerbiamieji kolegos, visi straipsniai priimti.
Prašom, gerbiamasis Stakvilevičiau.
M.STAKVILEVIČIUS. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, atsižvelgdamas į visuomenės prašymus, įvairių organizacijų prašymus, taip pat religijos atstovų prašymą ir atskirų Seimo narių pageidavimus, nutaria vis dėlto grįžti atgal prie 8 straipsnio, kuriam pasiūlė kai kurias naujas redakcijas. Tačiau prieš tai reikėtų mums susitarti, ar Seimas norėtų perbalsuoti iš naujo, prieš priimant visą įstatymą, 8 straipsnį. Mums svarstant komitete prieštaravimų nebuvo, kad vis dėlto galima rasti kompromisą, kuris gal sukels tam tikrą nepasitenkinimą tų, kurie yra ypač užsispyrę, bet jis būtų naudingas. Todėl aš komiteto vardu prašau patenkinti komiteto prašymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikia dėl to pasisakyti, ar galim iš karto balsuoti, kad perbalsuotume pagal naująjį variantą? (Balsai salėje) Sutinkam? Vis tiek mes turėsim formaliai balsuoti. Kas už tai, kad būtų atšauktas tas balsavimas ir būtų balsuojama dėl naujos 8 straipsnio redakcijos?
M.STAKVILEVIČIUS. Tos, kurią pasiūlė komitetas.
PIRMININKAS. Taip, kolega E.Raišuotis. Mes ne iš karto, pirmiausia mes balsuosime dėl perbalsavimo, o po to dar turės Seimo nariai pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Kolega E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš pritariu, kad reikia balsuoti už perbalsavimą, bet prieš tai labai noriu, kad būtų pakartota registracija, nes aš šiuo metu neregistruotas.
PIRMININKAS. Negali būti. Prašom registruotis dar kartą.
M.STAKVILEVIČIUS. Jau man gerklė išdžiūvo.
PIRMININKAS. 89 Seimo nariai. Gerbiamasis Stakvilevičiau, net ir tokį svarbų pareiškimą jūs galite daryti tik gavęs mano leidimą.
Prašom. Taigi, jeigu niekas nenori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, balsuojam iškart, kad būtų perbalsuotas 8 straipsnis. Sutinkam? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų perbalsuota?
Už perbalsavimą - 74 Seimo nariai, prieš - 5, susilaikė 4. Taigi perbalsuosim.
Dabar, gerbiamasis Stakvilevičiau, jūs trumpai pasakykite esmę, po to kolegos Seimo nariai pasisakys dėl balsavimo motyvų.
M.STAKVILEVIČIUS. Komitetas siūlo perredaguoti 8 straipsnio antrąją dalį ir ją padalyti į dvi pastraipas. Pirmoji - tokia, kaip buvo, t.y. apie religinių apeigų atlikimą tam tikrose vietose, ir atskira dalimi užrašyti, kaip tai yra daroma kariniuose daliniuose. Ir antras. Mes buvome išbraukę dėl religinių apeigų bendrojo lavinimo valstybinėse mokyklos, visiškai išbraukę, o dabar siūlome naują redakciją. Gal reikia perskaityti? Aš nežinau.
PIRMININKAS. Manau, ne tiek Seimo nariams, kiek radijo klausytojams. Jeigu nesunku, gerbiamasis Mindaugai, prašom visą straipsnį ramiai perskaityti.
M.STAKVILEVIČIUS. Tai tada... Visą straipsnį?
PIRMININKAS. Taip, visą 8 straipsnį.
M.STAKVILEVIČIUS. Gerai.
Pirmasis nepasikeitęs, kartoju. Tiesa, jeigu jau skaitau, tuomet ir pavadinimą. "8 straipsnis. Laisvė atlikinėti religines apeigas." Čia labai taikli S.Pečeliūno pastaba, kad žodį "atlikinėti" reikia pakeisti žodžiu "atlikti", kadangi nėra lietuvių kalboje tokios bendraties.
PIRMININKAS. Nesvarbu.
M.STAKVILEVIČIUS. O dabar pats straipsnis.
Pirmoji dalis. "Religinės apeigos bei kulto ceremonijos laisvai atliekamos kulto pastatuose ir aplink juos, piliečių namuose ir butuose, šarvojimo patalpose, kapinėse ir krematoriumuose." Čia pakeitimų nėra.
O dabar antrojoje dalyje bus pakeitimų. Skaitau galutinę redakciją: "Tikinčiųjų prašymu religinės apeigos atliekamos ligoninėse, socialinio aprūpinimo pensionatuose, laisvės atėmimo vietose. Apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinamos su minėtų įstaigų vadovybe. Šių įstaigų vadovybė sudaro galimybę atlikti religines apeigas." Ši dalis taip pat nepakeista. Tačiau dabar kita dalis. Ji užrašyta atskira pastraipa: "Karinių dalinių vadovybė tikinčiųjų prašymu sudaro galimybę atlikti religines apeigas statutų numatyta tvarka."
PIRMININKAS. Prašom skaityti toliau.
M.STAKVILEVIČIUS. Ketvirtasis. "Tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymu valstybinėse švietimo ir auklėjimo įstaigose gali būti atliekamos tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų apeigos (dovanokit, čia buvo praleisti du žodžiai "ir bendrijų", jūs gavote tekstą be tų dviejų žodžių), neprieštaraujančios pasaulietinės mokyklos sampratai, kuriose dalyvaujama laisvu apsisprendimu." Kitos trys dalys - be pakeitimų, aš jas skaitau: "Religinės apeigos gali būti atliekamos ir kitose viešose vietose, jeigu jos nepažeidžia viešosios tvarkos, žmonių sveikatos ir dorovės arba kitų asmenų teisių ir laisvių. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos savivaldybės nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines arba savo teritoriją bendrose kapinėse. Laidojimo tvarką konfesinėse kapinėse arba konfesijai skirtoje kapinių teritorijoje nustato atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Atsisakymas leisti ar trukdymas atlikti religines apeigas gali būti apskųstas aukštesnei valdymo instancijai ar teismui." Šiai redakcijai pritarė visi, kurie dalyvavo komiteto posėdyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi straipsnis tikrai svarbus, aš siūlyčiau, kad dėl jo pasisakytų po du Seimo narius: du - už, du - prieš.
Dabar pranešu dėl pataisų. Šios pataisos nebus nagrinėjamos, kadangi tai prieštarauja galiojančiam Seimo statutui. Kol jis nepakeistas, aš jų neteiksiu. Mes balsuosim arba už tokį, arba už tokį.
Statuto 162 straipsnis. "Pranešėjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai (pabrėžiu, komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai), kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami." Taigi ačiū už dėmesį ir prašom pasisakyti du - už, du - prieš. Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Pone Pirmininke, jeigu jūs leidžiate sau savavališkai neteikti pataisų balsavimui, tai galbūt galėtumėte paklausti darbo grupės vadovo nuomonės. Kadangi teikiamos pataisos yra tik redakcinės ir jos neturėtų sukelti labai didelių prieštaravimų, galbūt jūs suteikite jam galimybę paaiškinti, koks yra jo požiūris į tai.
PIRMININKAS. Taip, kolega A.Peškaitis galės pasisakyti. Atsiprašau, gerbiamasis A.Peškaitis galės pasisakyti, prašom, bet pataisos nebus teikiamos, nepriklausomai nuo jo argumentų. Prašom, gerbiamasis Peškaiti.
A.PEŠKAITIS. Aš norėčiau paprašyti Seimo narių dėmesio. Iš tikrųjų tos pataisos tėra redakcinės, bet labai svarbios. Galima jų neįvardyti pataisomis, bet jeigu mes pasižiūrėsim - pasaulietinė mokykla, pats jos terminas yra niekur neapibrėžtas. Yra valstybinė mokykla, kurios samprata skiriasi priklausomai nuo šalies, kurioje tokia mokykla yra. Mūsų šalyje jinai apibrėžta Švietimo įstatyme. Todėl mums atrodytų, kad čia įrašymas "pasaulietinės mokyklos sampratai" visiškai nereikalingas ir iškrentantis iš konteksto. Užtenka, jog pasakyta, kad apeigose dalyvaujama tik laisvu apsisprendimu. Dėl statutų, tai reikėtų pasakyti, kad tokiu atveju įstatymas darosi pavaldus statutams. O statutai negali apibrėžti visų konfesijų galimų religinių apeigų. Labai prašyčiau turėti tai omenyje.
Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Tauras. Prašom.
A.P.TAURAS. Gerbiamieji kolegos, gaila, bet šiandien dar kai kas tebesivadovauja suskaldytos, supriešintos pasaulietinės ir religinės ideologijos politika. O juk visi tik laimėtų, jeigu mes būtume tolerantiški vieni kitiems. Už tai aš pasisakau už komiteto naujai suredaguotą 8 straipsnį.
Dabar aš norėčiau atsakyti į gerbiamojo A.Peškaičio pastabą. Šie žodžiai "pasaulietinės mokyklos sampratai" ir buvo įrašyti siekiant kompromiso. Ir antra. Tai yra parašyta mūsų Konstitucijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Norėčiau paklausti, kurioje Konstitucijoje yra įrašytas žodis "pasaulietinė"? Aš esu skaitęs Konstituciją, bet tokio žodžio ten nesu radęs. Tai viena. Antra. Dėl statuto, tai galiu tikrai pasakyti, kad esamuose statutuose jokios nuorodos apie religinių apeigų atlikinėjimą nėra. Statutas ne tik negali būti pavaldus įstatymui, bet juos tiesiog reikėtų keisti. Vadinasi, būtų dar tam tikras nesusipratimas, kai įstatymas galioja, o statutai dar ne ir panašiai.
Apskritai pritardamas šioms pataisoms, vis dėlto siūlau tas korekcijas vieną kartą padaryti ir nedviprasmiškai. Valstybinė mokykla yra valstybinė, o skirstymo jos į pasaulietinę ir religinę neturėtų būti, nes įvardydami vieną arba kitą terminą mes iš karto tampame šališki.
PIRMININKAS. Dar vienas, kuris nori paremti tą tekstą taip, kaip yra. Kolega J.Tartilas ar kolega V.Liutikas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, šios pastraipos redakcija sudėtinga ir labai reikšminga. Viena iš redakcijų, prisimenu papildymą, buvo labai dviprasmiška, tačiau labiau priimtina. "Karinių dalinių vadovybė tikinčiųjų prašymu sudaro galimybes atlikti apeigas." Tada diskutavome, pone Stakvilevičiau, ir mes nepriėjome prie išvados, ar karinių dalinių vadovybė atlieka daliniuose, sudaro, ar už dalinių teritorijos? Jūs bandėte aiškinti dviprasmiškai. Konkretaus atsakymo netgi radijo diskusijoje mes iš jūsų negavome. Manau, kad pasiūlymą teikęs autorius suvokia, jog vadovybė daliniuose sudaro galimybę kareiviams atlikti tas apeigas.
Tai vienas momentas. Antra. Priklausomai nuo šio punkto redakcijos sprendžiasi ir karo kapelionų likimas. Todėl manyčiau, kad dangstytis statutų nustatyta tvarka, kai statutai dar apie tą tvarką nutyli... Mes turėtume šiandien priimti aiškų, nedviprasmišką, konkretų atsakymą: kareiviukas eis atlikti apeigų į miestą ar dalinyje jam bus sudaryta tokia galimybė? To betrūko, kad mes džiaugiamės nediskriminavimu ir džiaugiamės tuo, kad laisvu nuo tarnybos laiku jam leidžiam užeiti į bažnyčią. Negi iki tiek nusigyvenom redaguodami tą punktą?
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Mano nuomonė bus savotiškas aritmetinis vidurkis. Aš esu užkietėjęs LDDP narys ir kartu Kretingos pranciškonų gimnazijos absolventas, kurį laiką net vargonininku ten buvęs. Man atrodo, kad ta formuluotė, kurią surado komitetas, yra labai gera, ir aš siūlau jai pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar dar du, stovintys prie šoninių mikrofonų, ir balsuosim. Kolega K.Skrebys.
M.STAKVILEVIČIUS. Ir aš dar norėsiu.
PIRMININKAS. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Pirmininke, aš noriu pasakyti dėl paskutinės pastraipos. Suprantat, čia yra tokia keista frazė: "Atsisakymas leisti ar trukdymas atlikti religines apeigas gali būti apskųstas aukštesnei valdymo institucijai ar teismui." Tuos leidimus iš straipsnio konteksto turi duoti savivaldybė. Aukštesnės instancijos nėra. Aukštesnės instancijos už savivaldybę nėra šiuo atveju, tai tokia tuščia frazė, visiškai keista.
PIRMININKAS. Vyriausybės atstovas, yra ta instancija. (Balsai salėje) Kolega V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš buvau pateikęs 8-ojo straipsnio šios pastraipos redakciją, kuri, mano nuomone, būtų nuėmusi visas diskusijas ir kuri vis dėlto yra detali ir tiksli. Tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymu, valstybinėse švietimo ir auklėjimo įstaigose tikybos pamokų metu gali būti atliekamos tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių apeigos. Jų atlikimo tvarka suderinama su įstaigų vadovybe. Tikinčiųjų mokinių ir jų tėvų prašymu, valstybinėse švietimo ir auklėjimo įstaigose, suderinus su mokyklos tėvų ir mokinių bendruomenės atstovais bei įstaigų vadovybe, gali būti atliekamos įstaigų įšventinimo ar kitos apeigos, neprieštaraujančios pasaulietinės mokyk-los sampratai, laisvu nuo pamokų metu. Jose dalyvaujama laisvu apsisprendimu. Norėčiau pasakyti, kad pasaulietinė mokykla įvardyta 40-ame Konstitucijos straipsnyje: "Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos." Aš manau, kad šiame straipsnyje buvo galima siekti labai konkrečių formuluočių, kurios nepažeistų nei tikinčiųjų teisių, nei procedūrų, juo labiau kad tai yra paprotinė teisė. Juk niekas nepriima įstatymo, kad reikia sakyti "laba diena" ir pan. Manyčiau, kad komiteto redakcija tikrai nėra visiškai tobula. Mano siūlytas variantas labiau atitinka realią diskusiją, nes tikybos pamokų metu apeigos yra galimos, kadangi tai leidžia Konstitucija. Čia tik reikia derinti dėl tvarkos. O štai dėl viso kito ta formuluotė būtų priimtina. Gaila, kad aš negaliu diskutuoti dėl šios pataisos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš galiu išimtį padaryti tik Seimo narėms. (Balsai salėje) Tai aš labai atsiprašau. Gerbiamoji R.Hofertienė, gerbiamoji G.Jurkūnaitė, po to komiteto pirmininkas ir viskas. Prašom. Bus beveik 10 Seimo narių. Prašom, gerbiamoji Hofertiene.
R.HOFERTIENĖ. Labai dėkinga Seimo Pirmininkui už išimtį. Ir aš pritarčiau daugeliui komiteto siūlymų dėl 8 straipsnio. Aš manau, kad aš neprieštaraučiau siūlydama išbraukti 4 pastraipos sakinio pabaigą, būtent žodžius: "neprieštaraujančias pasaulietinės mokyklos sampratai, kuriose dalyvaujama laisvu apsisprendimu", ir būtent kodėl? Tai nėra esminis siūlymas, tai yra tik redakcinis. Todėl, kad Švietimo įstatyme niekur nėra pavadinimo "pasaulietinės mokyklos". Yra valstybinės mokyklos ir nevalstybinės. Todėl mano siūlymas išbraukti neprieštarautų ir komiteto siūlymui, tačiau išbraukimas neprieštarautų Švietimo įstatymui, kas būtų mums nepatogu. Dar kartoju: Švietimo įstatyme nėra įvardytos "pasaulietinės mokyklos". Yra "valstybinės mokyklos", yra "nevalstybinės mokyklos". Labai prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Aš galiu tik pasakyti, kad teks, matyt, taisyti Švietimo įstatymą, kad jis atitiktų Konstitucijos tekstą. Prašom. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Sprendžiant iš kai kurių pasisakymų šiandien, matyt, kai kurie Seimo nariai yra nusprendę taisyti ir Konstituciją, aš taip suprantu. Jie mėgina paaiškinti, kad lyg apskritai nėra pasaulietinės mokyklos sampratos. Čia visai teisingai prieš mane kolega V.Andriukaitis citavo, kad ji yra įrašyta mūsų Konstitucijoje. 40-ame straipsnyje labai aiškiai pasakyta: "valstybinės ir savivaldybių auklėjimo ir mokymo įstaigos yra pasaulietinės". Ir vienintelis dalykas, kas pagal Konstituciją jose daroma, yra tai, kad jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Vadinasi, mūsų Konstitucijoje yra pakankamai aiškiai pasakyta, kas yra pasaulietinė mokykla ir ką joje galima daryti. Taip pat apie jokias apeigas čia nėra kalbama. Tame pačiame straipsnyje toliau pasakyta, kad gali būti steigiamos ir nevalstybinės mokyklos. Vadinasi, ir privatūs žmonės, ir įvairios religinės konfesijos gali steigti savas mokyklas ir tada jau jose jos nustatys tvarką ir kokias apeigas atlieka savaip. O valstybinės ir savivaldybių mokyklos yra pasaulietinės ir, vadinasi, jose gali būti mokoma tik tikybos. Todėl keista, kad kai kur skamba, lyg tik šiandien Seimas sugalvojo pasaulietinės mokyklos sampratą. Reikėtų kai kam paskaityti Konstituciją.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas. Ne. Gerbiamieji kolegos, daugiau niekas nepasisakys. Jau pasisakė per daug Seimo narių. Šiaip pasisako vienas - už, vienas - prieš. O dabar 10 Seimo narių. (Balsai salėje) Po balsavimo prašom, gerbiamasis Pečeliūnai, jūsų teisė. Seimo komiteto pirmininkas M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėčiau pasakyti, kad čia vienos kolizijos nėra, kadangi buvau perspėjęs. Yra korektūros klaida. Parašyta "aukštesnei valdymo institucijai ar teismui", ne " ir teismui". Todėl dėl skundų negali būti jokių prieštaravimų. Dabar aš norėčiau dėl viso straipsnio truputį paagituoti. Gerbiamieji, dar kartą, jeigu mes taip užsispirsime, tai niekad nepriimsime normalaus įstatymo. Bus vilkinamas, vilkinamas ir vilkinamas. Daugelis religinių bendruomenių, bendrijų laukia nesulaukia, kada jos galėtų įsiregistruoti. Todėl mes daug kam darome tiesiog blogą paslaugą. O tos formuluotės, kurias komitetas siūlo, yra pakankamai lanksčios, jos nėra kategoriškos, jose nėra draudimo ir konkrečiais atvejais pagal konkrečius statutus išaiškės galutinis ... O kol tai nėra nustatyta, tai kas, sakykite, draudžia atlikti religines apeigas kariniuose daliniuose, kas draudžia, pavyzdžiui, buvusioje A.Vienuolio vidurinėje mokykloje, kuri lig šiol yra valstybinė, atlikti apeigas ir jos yra atliekamos du kartus per savaitę; ir mokytojai, ir mokiniai jas atlieka. Juk tokio draudimo mes neįrašome. Todėl kam tas nereikalingas užsispyrimas? Žodžiu, aš dar kartą noriu pasakyti, kad vis dėlto, komiteto supratimu, yra rasta pakankamai lanksti formuluotė. Nevilkinkime, neužsispirkime tuščiai, nebūkime panašūs į tuos atvirų partinių susirinkimų dalyvius, kurie būtinai stengdavosi, kad į rezoliuciją būtų įrašyta... Juk tų rezoliucijų niekas neskaitydavo. Gyvenimas eidavo savo vaga. Todėl, kolegos, dar kartą prašau balsuoti už tą redakciją, kurią siūlo mūsų komitetas. Bus galima pataisyti, jeigu išaiškės, kad ir Seimas ne paskutinę dieną dirba. Pavyko agitacija?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dabar registracija ir balsuosime. Registracija. (Balsai salėje) Balsuosime už naująjį 8 straipsnį arba prieš jį. Ne, nieko. Arba taip, arba taip. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš pritariu komiteto pirmininko nuomonei. Jeigu mes norime daugiau ar mažiau priimtino įstatymo, tai reikia balsuoti. Jeigu nenorime, tai kitas dalykas. Žodžiu, koks yra šiandien patobulintas įstatymas, jis yra priimtinas. Taigi, gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimta 8 straipsnio redakcija, kurią pateikė Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, tas balsuoja už. Kas mano, kad toks straipsnis nereikalingas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Už - 67, prieš - 4, susilaikė 6. Gerbiamasis Mindaugai, prašom būti tribūnoje, dar reikės. Straipsnis priimtas. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo ir S.Pečeliūnas turi gauti žodį pirmas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gaila, kad kiekvieną dalyką, kurį jūs pažadate, reikia jums dar kartą priminti. Bet yra principinis dalykas. Tai, kas buvo anksčiau čia kalbama ir kas buvo priimta, pono V.Petkevičiaus pataisa yra tikrai tikslesnė, negu ta, kuri buvo ankstesniajame 8 straipsnyje, negu dabar komiteto siūloma. Iš to, kas buvo kalbėta per radiją ir iš šios tribūnos, ir taip, kaip dabar parašyta, tai yra labai aišku, kad liko ta senoji nuostata. Karinių dalinių vadovybė, tikinčiųjų prašymu, sudaro galimybę atlikti religines apeigas Statuto nustatyta tvarka. Praktiškai šis tekstas, kuris yra priimtas, beveik sako tą patį, dėl ko anksčiau buvo ginčas: "ne kariniuose daliniuose". To žodžio nėra. Pono V.Petkevičiaus siūlymas buvo visai tikslus. Mano yra tik jo redakcija, kad "kariniuose daliniuose vadovybė sudaro sąlygas", taip buvo priimta anksčiau. Dabar mes net to atsisakom. Mes vis siauriname, siauriname ir siauriname. Ponas komiteto pirmininke, nereikia klaidinti Lietuvos visuomenės ir Seimo narių. Jūs uždraudėte atlikti religines apeigas kariniuose daliniuose. Viskas priklauso ten nuo vadovybės ir tikinčiųjų gero susitarimo, bet ne nuo šio įstatymo. Įstatymas to neleidžia daryti. Aš dėkingas, kad jūs priėmėte mano pirmąją pastabą, tik kažkodėl reikėjo tai viešai pasakyti, o paskutines būčiau atsiėmęs. Nes ji yra skirta pas mus tokioms tradicinėms, o kai kalbame apie netradicines, tas įrašas reikalingas. O dėl antros aš labai apgailestauju, kad vis dėlto ši diskusija nukrypo į kitus dalykus, ir šiandien mes uždraudėme kariniuose daliniuose atlikti apeigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 4 - už, 4 - prieš. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš pasisakydamas už šio įstatymo priėmimą...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Bendinskai, aš tamstai pridėsiu keletą sekundžių. Aš noriu paaiškinti vienam Seimo nariui, kurio pavardės neminėsiu. Aš labai aiškiai ir garsiai pasakiau, kad dabar pasisakysime dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Ir Seimo nariai užsirašė, kai kurie eilinį kartą pražiopsojo, man belieka labai apgailestauti. Gerbiamasis Bendinskai, prašom. Tamstai pridedama 10 sekundžių.
A.BENDINSKAS. Šis įstatymas yra būtinas, jis labai reikalingas. Žinoma, debatai parodė, kad jis tikrai yra reikalingas. Susidomėjusi visuomenė ir t.t. Toks, kokia dabar jo redakcija, žinoma, jis nėra tobulas ir galima tobulinti iki begalybės. Įstatymas reikalingas, ir mes turime jį priimti. Be kita ko, aš noriu štai ką pasakyti. Aš esu baigęs Prienų "Žiburio" privačią gimnaziją. Tai buvo katalikiška gimnazija. Direktorius buvo kunigas, inspektorius buvo kunigas, lotynų kalbą dėstė taip pat kunigas. Ir pas mus niekada neiškilo tokių problemų, kurias dabar Seimas bando "suvirškinti" arba pateikti žmonėms. Apeigų atlikimas buvo aiškiai apibrėžtas ir visi atlikinėjo bažnyčioje. Todėl ir dabar tos apeigos, kada mes neapibrėžiam ir t.t., jos palieka kažkokį mums visai nemalonų įspūdį. Aš noriu štai ką pasakyti, kad šiandien mes dedame pagrindus tradicijai, mokyklos tradicijai, ir kurioje mokykloje kurios tradicijos nusistovės - ar jos daugiau katalikiškos, ar jos daugiau protestantiškos - tas neturi esminės reikšmės. Svarbu, kad jos būtų žmoniškos, svarbu, kad žmonės būtų geresni, remdamiesi šiuo įstatymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, vis dėlto jūs kalbėjote ilgiau, negu buvo leista. Kolegė G.Jurkūnaitė. Prašom.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos, Seimo nariai, nediskutuojant dėl klausimo, ar toks įstatymas reikalingas (be abejo, kad įstatymas, reglamentuojantis valstybės ir Bažnyčios santykius, reikalingas), aš vis dėlto noriu apie šį įstatymą pasakyti kai kuriuos principinius dalykus, kurie jį padaro tokį, kad už jį labai sunku balsuoti. Noriu priminti priešistoriją. Pristatant šį įstatymą buvo pasakyta, kad jis pradėtas kurti labai seniai, dar anoje Aukščiausiojoje Taryboje, ir noriu pasakyti tiems, kurie nėra atkreipę dėmesio, kad jis vadinosi "Sąžinės laisvės įstatymu". Vadinasi, vaduojantis Lietuvai iš totalitarinės ideologijos, buvo manoma, kad visuomenei yra reikalingas Sąžinės laisvės įstatymas. Kaip matome, jis virto Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu ir jo esminė ašis juk yra tokia, kad atliekamas religijų rūšiavimas. Numatoma tam tikra procedūra, kad valstybė užsiims religijų rūšiavimu: vienoms suteikiamas pripažinimas, kitoms - ne, vienos įgyja teisę dėstyti mokyklose savo tikybą ir apeigas turėti, kitos - ne. Sąžinės laisvės įstatymas virsta įstatymu, sustatančiu religijas į nevienodą rangą ir vienoms teikiančiu privilegijas, o kitoms - ne. Todėl dar keisčiau, kad to paties įstatymo 3 straipsnyje yra pasakyta, kad dėl religijos negalima teikti jokių privilegijų, nei tiesioginių, nei netiesioginių. To tarpu, kaip sakau, šis įstatymas aiškiai suskirsto žmones pagal tai, kokias religijas jie pripažįsta: vienas - vertingesnes, kitas - ne.
Toliau. Ši diskusija apie tai, ar galima atlikti religines apeigas valstybinėse mokyklose, parodė, kad Konstitucijos kūrėjų kažkada įrašyta labai atrodytų racionali nuostata, kad valstybinėse mokyklose vaikai neturi būti skirstomi ar jie katalikai, ar jie musulmonai, ar jie pravoslavai - visi vienodi, ir todėl buvo įrašyta ta nuostata, kad valstybinės mokyklos yra pasaulietinės.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš ir tamstą būsiu priverstas nutraukti.
G.JURKŪNAITĖ. Prašom, galite nutraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Aš noriu šiek tiek replikuoti poniai G.Jurkūnaitei. Man yra aišku, kodėl sąžinės laisvės sąvoka buvo aktuali Aukščiausiajai Tarybai. Paskaitykite Katalikų bažnyčios kroniką ir jūs suprasite, kodėl. Suskaičiuokite kunigus, kurie buvo nukankinti gulaguose, ir jūs žinosite, kodėl. Bet šiandien mes gyvename Lietuvos Respublikoje ir kol kas man neteko girdėti, kad už tikėjimą arba tikybos dėstymą kas nors būtų pasodintas į Lukiškių kalėjimą. Ačiū Dievui. Todėl mes šiandien galime priimti įstatymą apie religines bendrijas ir bendruomenes. Tačiau, žinoma, jeigu mūsų valstybėje įsigalėtų karingasis ateizmas, turbūt sąžinės laisvės sąvoka vėl taptų aktuali. Bet aš tikiu, kad to nebus, ir pritardama komiteto pirmininko M.Stakvilevičiaus optimizmui, o jis pasakė, kad tikriausiai ką nors, jeigu kas nors ne taip, ateityje bus galima pataisyti. Aš manau, kad galima bus daug ką pataisyti. Taip pat kaip galima bus patvirtinti realų MGL ir pamaitinti pensininkus, todėl siūlau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad mums yra kuo pasidžiaugti dėl šio įstatymo, ir iš kitos pusės mes gerai suprantame, kad šis įstatymas nėra tobulas. 50 metų buldozerinio ateizmo dvasios (kai kurių Seimo narių pasisakymuose ji jaučiasi) privertė mus daugumos valia šį įstatymą, sakykime, ne visai tinkamą, priimti. Mane labiausiai tai neramina, kad 8 straipsnio formuluote yra nesudaroma atitinkamų sąlygų atlikti religines apeigas. Čia yra tam tikras kazusas ir nelogiškumas, nes mes, pavyzdžiui, nežinome, kokie bus padaryti statutuose pakeitimai, o Seimo sprendimai neturėtų priklausyti nuo statutų tvarkos, kuriuos priims Krašto apsaugos ministerija ar dar kas nors. Mes suprantame, kad šis Seimas geresnio įstatymo negalėjo priimti. Aš manau, kad iš tiesų šį įstatymą reikės po naujų Seimo rinkimų pakeisti. Man labai gaila, kad ponas Č.Juršėnas manipuliavo ponu M.Stakvilevičiumi dėl 8 straipsnio, tačiau nematome kitos išeities, ir aš siūlyčiau balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Vaišnorai. Aš noriu pasakyti, pasvarstykite, kad nebūtų po kitų Seimo rinkimų blogesnio įstatymo. Kolega K.Bobelis.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, laisvo žmogaus teisės apima taip pat ir laisvas religines teises. Lietuva yra pasirašiusi Tarptautinių žmogaus teisių konvenciją ir įsipareigojusi vykdyti visus tos konvencijos nuostatus. Vienas iš tos konvencijos punktų yra laisvas žmogaus religinis apsisprendimas. Mes visi stengiamės ir kaip galime siekiame tobulesnio kūrinio, bet ne visada tai pavyksta. Aš manau, kad šitas įstatymas dabartinėmis sąlygomis yra vienas tobuliausių mūsų projektų, kurį mes galime šiame Seime sukurti. Jis nepaneigia niekieno religinių teisių: nei kareivių, nei mokinių, nei kalinių, nei kitų. Aš nesutinku su kai kurių kolegų sakymu, kad šis įstatymas kam nors uždraudžia vykdyti savo religinius įsipareigojimus. Todėl aš manau, kad tai labai geras įstatymas, ir siūlau, kad jį priimtume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, keturi Seimo nariai pasisakė už. Ar kas nors iš įsiregistravusių į kompiuterį nori pasisakyti prieš įstatymą? Kolega V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš pasirašau po profesoriaus K.Bobelio žodžiais.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Tauras.
A.P.TAURAS. Aš taip pat pasisakau už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Iš esmės už, nors trūkumų yra daug.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega E.Raišuotis. Nematau. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Kadangi vieną iš svarbesnių klausimų mes paliekam statuto malonei, o koks bus statutas, dar labai neaišku, ir taip spręs nemažos dalies jaunuolių, atliekančių karinę tarnybą, galimybę atlikti religines apeigas, bent balsuodamas aš susilaikysiu. Manau, kad iš blogiausių variantų mes pasirinkome kiek geresnį.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Balsuosiu už šį įstatymą, nors kitą kartą tikrai balsuosiu už geresnį.
PIRMININKAS. Visi balsuosime už geresnį. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Po balsavimo aš replikutę.
PIRMININKAS. Gerai. Jau penktas, kuris nori replikuoti. Kolegė S.Burbienė. Prašom.
S.BURBIENĖ. Man labai nemalonu, bet vis dėlto aš už šitą įstatymą balsuoti negalėsiu. Aš žinau, kad po to susilauksiu daug epitetų iš kolegų, bet geriau aš būsiu penkis kartus ožka, bet vis dėlto pasakysiu tai, ką galvoju. Man atrodo, kolegoms reikėtų prisiminti, kad sąžinės laisvė yra ne tik tikėjimas į tuos dievus, į kuriuos norima tikėti, bet ir netikėjimas. Tai vienas dalykas. Antras dalykas. Viso svarstymo metu iš kolegų, aišku, dažniau iš dešiniosios pusės, buvo girdėti tokia tezė, kad tik tikėjimas leidžia ugdyti dorą žmogų. Aš suprantu, kada taip aiškina žmonės, na, sakysim, ne visai gal turguje, čia nemėgstamas toks pasakymas "žmogus iš gatvės", bet kada tai šneka Seimo narys, pasiekęs tam tikrą išsilavinimo lygį, darosi šiek tiek liūdna. Negi mes taip netoli nuėjom nuo tos buvusios komunistinės ideologijos, kuri tvirtino, kad žmogus be tam tikro tikėjimo - jau yra ne žmogus. Aš suprantu, kad šitas įstatymas tiesiogiai šitokių dalykų nereglamentuoja, tačiau atsižvelgiant į pataisas, kurios buvo padarytos, ir į tuos kompromisus, kurie yra ne kompromisai, o nusileidimas iš vienos pusės ir, beje, antrosios pusės nepatenkinantis, su pažadais, kad vis tiek mes viską kitaip padarysim, aš tikrai negalėsiu už jį balsuoti. Nors, manau, kad jis labai labai reikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Už.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš šį įstatymą ir jo priėmimą ir apskritai religijų puoselėjimą Lietuvoje sieju su atgimimu. Todėl, manau, nors jis ir pusiau ateistinis, bet bus priimtas, ir aš balsuosiu.
PIRMININKAS. Dabar dar komiteto pirmininkas tars paskutinį paakinantį žodį, o kol jis kalbės, prašau registruotis. Prašom, gerbiamasis Stakvilevičiau.
M.STAKVILEVIČIUS. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į vieną aplinkybę. Būtent dėl tradicinių religijų ir valstybės pripažintų religijų registravimo. Visiškai aišku, kad religija, kaip ir netikėjimas, atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį visuomenėje, taip pat ir Lietuvoje. Vieniems labai reikia vienokios religijos, kitiems - kitokios, kitiems jos nereikia. Tos religijos, kurios buvo Lietuvoje, jos yra patikrintos gyvenimo, tačiau šiuo metu pasinaudodamos sumaištimi skverbiasi tam tikros sektos, apie kurias mes mažai žinome ir kurios gali pasirodyti esančios labai pavojingos, kaip kad paprasčiausia sloga ar gripas anuomet išpjovė indėnus ir kitas tautas. Juk gydytojams neleidžiama vartoti bet kokių vaistų. Taip daro tik šarlatanai. Vaistai yra išbandomi tam tikrose įstaigose ir pradžioje išbandoma ne su žmonėmis. Štai toks mano požiūris į naujų religijų pripažinimą tradicinėmis. Gerai, kad mes šitaip padarėme ir nesimetėme į kraštutinumą. Todėl labai dėkodamas Seimo nariams, kiek aš supratau, už gilų šitos problemos supratimą, kompromiso supratimą, ir tai, kad kai kuriuos klausimus, kurių mes nepajėgėm čia pat išspręsti, trupučiuką nustumti toliau, kviesčiau balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas? Kas už, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 74.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 75 Seimo nariams balsavus už, prieš - 3 ir 6 susilaikius Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas priimtas.
M.Stakvilevičius, o po to kai kurie Seimo nariai. Prašau.
M.STAKVILEVIČIUS. Labai ačiū. Komiteto vardu norėčiau padėkoti tiems žmonėms, kurie trumpiau ar ilgiau rengė šitą įstatymą. Tai buvęs grupės vadovas kunigas V.Aliulis, dabartinis vadovas, baigęs darbą, A.Peškaitis, kunigas G.Grušas, kunigas A.Kvedaravičius, kunigas J.Miuleris, A.Darakšienė, Vyriausybės patarėjas P.Plumpa ir V.Linkevičius, V.Vaičaitis, A.Baltušytė ir ponas Ulmantas iš Teisingumo ministerijos. Ir dar labai mielai komiteto narei, kuri kuravo šį klausimą, J.Savickienei. Ačiū jums, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Stakvilevičiau. Dabar iš eilės kolega A.Patackas. Perskaitysiu visas pavardes, kad paskui nebūtų abejonių, nes klausimui skirtas laikas baigiasi. Kas dabar papildomai nori atsistoti prie mikrofono, žodžio negaus. Kolega A.Patackas, kolegė R.Hofertienė, V.Andriukaitis, kolegė G.Jurkūnaitė, A.Endriukaitis ir E.Zingeris.
Prašom. Kolega A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš dėl kariuomenės reikalų. Deja, atsitiko taip, kad įstatyme yra fiksuota tik gera valia (čia jau tai buvo sakyta). Deja, "gera valia" nėra juridinė sąvoka. Ir vis dėlto geros valios impulsas, kuris padarė taip, kad šioks ar toks įstatymas buvo priimtas, padarytų taip, kad tai atsispindėtų ir statutuose. Aš kreipiuosi į Nacionalinio saugumo komiteto narius, kurie yra pagrindinė šių reikalų struktūra. Tikiuosi, kad šitas geranoriškumas, ta juridiškai jau įforminta gera valia atsispindės ir šito komiteto darbe.
Dar vienas sakinys apie tai, kas čia įvyko. Patikėkit, žmonės, kurie tiki, jie supranta, kas yra tikėjimo laisvė, sąžinės laisvė turbūt nė kiek ne mažiau, o gal net tam tikrais atvejais daugiau už tuos, kuriems šito nereikia. Todėl tam tikra prasme yra suinteresuoti ir padarys, ir darė viską su tam tikrais nuostoliais sau, kad šita sąžinės laisvė būtų įvykdyta. Tai parodė pastarieji 50 metų. Man atrodo, kad mūsų paskutinieji penkeri metai yra toks savotiškas eksperimentas. Kitai pusei atsirado proga tai taip pat įrodyti. Lauksime tolesnių darbų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Ačiū. Man atrodo, kad už šį įstatymą ne vienas balsavo su skaudama širdimi, nes jis iš tiesų buvo rengiamas ne taip ir visų konfesijų atstovų sutarimu. Mums, Seimo nariams, nežinantiems šitų klausimų, nereikėjo taip aktyviai prieštarauti tam, kam pritarė visų konfesijų atstovai vieningai. Man atrodo, kad šitas Seimas, galbūt nereikia ir pyktis, negalėjo kitokio priimti. Moters paskirtis Seime yra gerokai atsakingesnė negu vyrų, ir kada moterys, Seimo narės, prieštarauja prieš tikėjimą, prieš tikybos dėstymą mokykloje, tikrai tokiam Seimui nepatogu. Tikimės, kad kito panašaus nebus ir įstatymas bus geresnis.
Dar norėčiau priminti, kad kaip buvusi mokytoja labai nepatogiai jaučiuosi prieš Lietuvos pedagogus. Kada buvo siūlyta nemokėti tikybos mokytojams už mokymą. Jeigu už anglų kalbos mokymą mokam, tai nejaugi mokės Anglija? Jeigu mokom rusų kalbos, tai negi mokės Rusija? Jeigu tikybos mokymas yra kaip dėstomas dalykas, tai, man atrodo, turi mokėti ne konfesijos, o valstybė lygiai taip pat, kaip už rusų kalbos mokymą neprašome Rusijos. Su viltimi tikimės, kad tas įstatymas veiks kiek galima teisingiau ir kad kitas įstatymas bus kur kas priimtinesnis Lietuvos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Nematau. Kolegė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, čia aistringai diskutuojant dėl kai kurių punktų buvo paminėtas kovingasis ateizmas. Aš noriu pasakyti, kad kai kurie Seimo nariai nepaprastai gražiai demonstruoja tas pačias kovingąsias ateistų ypatybes, tik apvertus blyną kita puse. Tarybų valdžios metais oficialiąja valstybine ideologija buvo padarytas ateizmas, o dabar oficialiąja valstybine ideologija norima padaryti katalikybę. Ta tendencija įstatyme yra labai akivaizdi. Todėl aš noriu labai trumpai pasakyti: aš nemanau, kad kovingasis ateizmas ir kovingasis klerikalizmas yra labai skirtingi dalykai. Priešingai, aš manau, kad abu labu yra tokie. Aš, žinoma, neatsimenu prieškarinės Lietuvos, bet kada vienoje aplinkoje senas profesorius, gerai atsimenantis anuos laikus, pasakė, kad net anoje, prieškarinėje Lietuvoje, nebuvo tokio klerikalizmo, koks yra dabar, aš manau, kad tai kai ką reiškia. Todėl nereikėtų čia kai kurių kaltinti tik kovinguoju ateizmu. Aš manau, kad kai kurie yra labai kovingi, ginantys tam tikras vienos valstybinės ideologijos pozicijas žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Endriukaitis. Po to E.Zingeris.
A.ENDRIUKAITIS. Aš manau, kad kompromisai, kurie buvo padaryti kairiosios pusės, aišku, atspindi priešsukilimines maišto nuotaikas, kurio mes laukiame. Už tai ačiū. Tai būtų vienas linksmas ir pritartinas dalykas, tačiau kitas yra truputėlį liūdnesnis. Norėčiau pasakyti posėdžio pirmininkui, kad vis dėlto, jeigu mes už 8 straipsnį nubalsavom, panaikinom ir jo neliko, vadinasi, liko nulis. Pradedam nuo nulio. Tokiu atveju negalėjom leisti, kad projektą pateiktų vien komitetas, dešimt žmonių, aštuoni ar keli, bet galėjo pateikti, kaip teikė, sakysim, ir ponia Vilija. Ji taip pat turėjo galimybę tai pateikti ir reikėjo taip padaryti. Tai ne visai statutiška. Na, ir jums priekaištas - neatitinka Kovo 8-osios koncepcijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi aš esu Kovo 8-osios šalininkas, tai leiskit man interpretuoti tą koncepciją. Kolega E.Zingeris ir po to V.Andriukaitis, jeigu jis yra. Jeigu jo nėra, tai antrą kartą žodžio negaus. Kolega E.Zingeris.
E.ZINGERIS. Mielieji kolegos, norėčiau tikrai pasveikinti su tokiu svarbiu žingsniu dvasios srityje, kada mes bandom atstatyti tuos dvasios ir mentaliteto nuostolius, kurie įvyko prieš 50 metų šioje nedidelėje valstybėje. Mano mama iki karo paskutinėse klasėse mokėsi lietuviškoje mokykloje (tai buvo 4-oji vidurinė mokykla), ir tada valstybė mokėjo tiek atvykstančiam rabinui žydų vaikams, tiek kitiems mokytojams, kurie mokė dvasios dalykų. Todėl aš manau, kad kuriant pilietinę visuomenę šitas įstatymas bandys kompensuoti tuos dvasios nuostolius, kurie įvyko mūsų visuomenėje. Na, prisimenant ikikarinę Lietuvą, kada vyravo klasikinė gimnazijos aplinka, tai buvo europinė mokykla, mes matome, kaip karo metais įvyko daugybė negerų dalykų, nepaisant klasikinės aplinkos. Aš manau, po 50 metų mūsų visuomenėje yra dar didesnė dvasinė sumaištis. Todėl šios dienos įstatymas yra rekonstruojantis tam tikrus pagrindinius visuomenės gyvenimo aspektus. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dar sykį V.Andriukaitis. Konstatuoju, kad aš jo nematau.
Taigi 1-2 darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo". Projekto Nr.1763(3). Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį J.Jacevičių. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas. Bet prieš jam suteikdamas žodį arba užleisdamas postą, aš noriu oficialiai perskaityti štai tokį raštą. Kolegos, dėmesio!
"Seimo Pirmininkui. Siekdami efektyviau realizuoti savo, kaip Seimo narių, galimybes, mes, žemiau pasirašiusieji Seimo nariai, nepriklausantys jokioms Seimo frakcijoms, vadovaudamiesi Seimo statuto 27 straipsniu, prašome įregistruoti mišriąją Seimo narių grupę, turinčią frakcijos teises. Grupei atstovaus, išskyrus politinius klausimus, Seimo narys E.Bičkauskas.
Pasirašo 8 Seimo nariai: E.Bičkauskas, A.Vaižmužis, R.Ozolas, K.Antanavičius, K.Gaška, J.Veselka, K.Bobelis, V.Bubnys."
Taigi liko du Seimo nariai ir tai yra labai įdomi kompanija ar duetas: A.Endriukaitis ir Č.Juršėnas, kurie nepriklauso frakcijoms ir nepriklauso mišriajai Seimo narių grupei. Pabrėžiu, kad mišrioji Seimo narių grupė sudaryta remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu ir galiojančiu Lietuvos Respublikos Seimo statutu.
Taigi suteikiu žodį arba teisę pirmininkauti gerbiamajam E.Bičkauskui. Prašom.
V.BOGUŠIS. Ar repliką galima? Neleidžia replikos.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Jeigu galima, pone Boguši, kadangi jau yra pranešėjas, repliką iš karto po šito klausimo. Aš suprantu, jūs norite šituo klausimu. Gerai? Iš karto, kai baigsime su muitine, aš duosiu jums.
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.1763(3). Priėmimas.
Gerbiamasis Jacevičiau, ar yra kokių trečiajam projektui pataisų, papildymų?
J.JACEVIČIUS. Buvo atsižvelgta į komitetų pareikštas pastabas. Paskutinė redakcija, kuri yra dabar pateikta, mus, kaip įstatymo pakeitimo ir papildymo rengėjus, patenkina. Tačiau turime vieną prašymą. 22 straipsnyje, kuriame kalbama apie neapmuitinamas parduotuves, ten Biudžeto ir finansų komitetas prašė, kad neapmuitinamų parduotuvių steigimą ir veiklos tvarką reglamentuotų įstatymas. Mes manome, kad vis dėlto reikėtų palikti, kad reglamentuoja Vyriausybė, nes čia per daug smulkus yra reikalas. Pasaulyje tokios praktikos, kad šias parduotuves kas reglamentuotų, jų veiklą, įstatymuose nėra. Mes pasitikslinome dar kartą, norėtume paprašyti gerbiamąjį Seimą, kad paliktų tokią redakciją, kokia buvo.
PIRMININKAS. Gerai. Mes prieisime iki šio straipsnio. Dabar prašau pastraipsniui.
Ar įstatymo 1 straipsnį (bazinio įstatymo 3 straipsnį) galim priimti bendru sutarimu? Galim. Ačiū. Priimta.
2 straipsnį (bazinio įstatymo 5 straipsnį) galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
3 straipsnį (bazinio įstatymo 6 straipsnį) galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
4 straipsnį (bazinio įstatymo 7 straipsnį) galim priimti bendru sutarimu? Negalim.
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš šitos redakcijos nelabai aišku, ką reiškia "prižiūri per valstybės sieną ir teritoriją gabenamas prekes". Man tai jis netrukdo, tas žodis, bet ar jis jums netrukdys dirbti?
PIRMININKAS. Man atrodo, klausimų - atsakymų laikas jau yra pasibaigęs. Jeigu jums netrukdo, jūs galėsite balsuoti už? Galim priimti bendru sutarimu? Ar jūs prieš?
A.BALEŽENTIS. Aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ką gi, tuomet balsuokime. Prašau registruotis.
43 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas 4 straipsnis tokios redakcijos, kokia yra, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 24, prieš - 1, susilaikė 5. Taigi 4 straipsnis priimtas.
Galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
6 straipsnį? Negalima. Minutėlę!
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir per svarstymą komitete apie tai kalbėjau. Žinoma, gal didelių nuostolių nebus, bet mes dabar svarstome ir priiminėsime Biudžetinių įstaigų įstatymą. Aš turiu mintyje šio straipsnio paskutinę pastraipą: "Muitinės mokykla, laboratorija ir kitos muitinės įstaigos, steigiamos Muitinės departamento savo uždaviniams bei funkcijoms vykdyti ir turinčios juridinio asmens teises..." Ir mes ten nurodydavom, kad suderinus su finansų ministru. Žinoma, čia buvo kalbama apie tai, kad ten tas viskas prieš tai daroma. Bet, žinoma, būtų visai gerai, jeigu tai būtų užfiksuota būtent tame pačiame įstatyme ir nebūtų taip, kad vieną rašom, o du mintyje turim. Aš prieš nepasisakysiu, tačiau toks papildymas būtų reikalingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Listavičiau, dėl 5 straipsnio jūs neturėjote nieko? Mes truputį peršokom į 6 straipsnį. Ar galim vis dėlto 6 straipsnį su kolegos J.Listavičiaus paaiškinimu priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.
Ar galim 7 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galim 8 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ar galim 9 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalim. Prašau. Jeigu negalim, spauskite. Kas norite kalbėti, kodėl negalima?
Seimo narys A.Baležentis dėl 9 straipsnio.
A.BALEŽENTIS. Dėl 9 straipsnio ir dėl 5 straipsnio tuo pačiu.
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio jūs truputį pavėlavote, atleiskite, negalėsite kalbėti.
A.BALEŽENTIS. Taip. Dėl 9 straipsnio. Štai teigiama, jog pareigūnas, padaręs šiurkštų tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą, gali būti nušalintas nuo einamųjų pareigų. Išeitų, kad padaręs nusikaltimą pareigūnas gali būti ir nenušalintas, jeigu naudojama formuluotė "gali būti". Iš viso reikėtų vengti mums įstatymuose tų žodžių "gali būti", nes jie nieko nesako. Vadinasi, gali būti, o gali ir nebūti. Lygiai ta pati formuluotė yra ir 5 straipsnyje. Aš siūlyčiau išimti tuos du žodžius "gali būti".
PIRMININKAS. Deja, galiu tiktai pasiūlyti balsuoti...
A.BALEŽENTIS. Gal pranešėjas gali priimti?
PIRMININKAS. Negali priimti. Negali nei pranešėjas, niekas. Nepriiminėsim jokių pataisų žodžiu. Vienintelis, ką galim, balsuoti prieš visą straipsnį.
Kolegai A.Baleženčiui norėčiau paaiškinti štai ką, kad bent aš, kaip turintis teisinį išsilavinimą (kaip kažkas čia vakar minėjo), galiu paaiškinti tiek, kad pagal šią formuluotę aš suprantu, jog muitinės pareigūnas gali būti padaręs nusikaltimą, bet nebūtinai susijusį su tarnybinėmis pareigomis. Sakykim, autoavariją. Ar būtinai jis tokiu atveju turi būti nušalinamas nuo savo tarnybinių pareigų? Aš sakyčiau, kad čia netobula formuluotė, aš su tuo sutinku, bet, deja, taip.
A.BALEŽENTIS. "Tarnybinių" čia pasakyta.
PIRMININKAS. Toliau eina žodelis "ar", kas teisėje reiškia ne visai tą patį. Turėtų būti: "ar nusikaltimą, susijusį su tarnybine veikla"... Arba kažkas panašaus. Deja, taip, juridiškai galvojant.
Aš siūlau pasiruošti balsuoti, ar priimti 9 straipsnį, ar nepriimti. Kas už tai, jog būtų priimtas 9 straipsnis?
Už - 19, prieš - 5, susilaikė 3. Taigi 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Ar 10 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? S.Pečeliūnas dėl 10 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėl bendros mūsų čia dabar tvarkos. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku, kad kai kas iš jūsų turi aukštesnį juridinį išsilavinimą, bet kai juristai pradeda ginčytis dėl kalbos dalykų, tai atsiranda visokių keistenybių. Vis dėlto aš prašyčiau, kad pranešėjas vis dėlto pasikonsultuotų su kalbininkais. Aš manau, jam įrodys, kad tai, ką sakė ponas A.Baležentis ir ką mėgino užginčyti ponas mūsų posėdžio pirmininkas, - nesutampantys dalykai. Ir tai, ką sakė A.Baležentis, tikrai tik šitaip galima perskaityti. Jeigu taip, kaip norėtų ponas pirmininkas sakyti, tada turėtų būti "tarnybinį pažeidimą ar kitą nusikaltimą". Tada būtų taip. O dabar yra aišku - tarnybinis pažeidimas ar nusikaltimas. Nesiginčykit dėl kalbos dalykų. Kai kurie Seimo nariai pripažino, kad nesu toks visai žioplas tokiuose dalykuose, net ir šiandien M.Stakvilevičius.
PIRMININKAS. Gerai, dėkui.
S.PEČELIŪNAS. Tai aš prašyčiau vis dėlto tą vietą patikslinti. Po to, kai "praeisim" visus straipsnius.
PIRMININKAS. Galbūt redaguojant ir bus patikslinta, tik norėčiau pasakyti kolegai, kad pažeidimas ir nusikaltimas yra visiškai ne tas pat.
10 straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
11 straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
12 straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
Ir 13 straipsnis. Yra kolega F.Kolosauskas. Jo tuo metu salėje nebuvo, kai pranešėjas minėjo, jog jis nenorėtų atsisakyti paskutinės redakcijos, tiksliau - ankstesnės 22 straipsnio redakcijos, jog neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos tvarką reglamentuoja įstatymas. Pranešėjas siūlytų palikti taip, kaip jie siūlė - Vyriausybė. Aš norėčiau, kad pasisakytų ir būtų balsuojama dėl to.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Negalima sutikti su pranešėjo siūlymu, kadangi čia, matyt, bus laisvos ekonominės zonos. Laisvose ekonominėse zonose mes nesam taip toli pažengę, todėl reikėtų, kad vis dėlto... bus toks įstatymas ir įstatymo nustatyta tvarka, kadangi ten bus kalba ir apie mokesčius. O mokesčių klausimo tikrai nesprendžia Vyriausybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Ir aš vis dėlto norėčiau išgirsti ir poną F.Kolosauską.
Prašau. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto aš manyčiau, kad reikėtų palaikyti Vyriausybę. Jeigu mes kiekvieną neapmuitinamą parduotuvę steigsime įstatymu, visi žinote, koks tai yra dalykas tos muitinės parduotuvės ir t.t. Todėl siūlau, kad jau ką, ką, o dėl kiekvienos apmuitinamos parduotuvės įstatymą priiminėti - tikrai būtų... Mes Vyriausybei palikim rimtesnius dalykus spręsti, o dėl kiekvienos parduotuvės... Todėl siūlau paremti Vyriausybės projektą, kad būtent dėl parduotuvių tvarkos ir galimybės spręstų Vyriausybė, o ne atskiri įstatymai.
Ir Seimo narys ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Mes šį įstatymo projektą svarstėme du kartus. Komitetas lieka prie tos nuomonės, kaip yra suredaguotas 22 straipsnis. Ir prašom balsuoti taip, kaip yra projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi aš pasiūlysiu dabar registruotis. Po to balsuosim alternatyviai.
Užsiregistravo 31 Seimo narys.
Gerbiamieji kolegos, prašau registruotis dar kartą. (Triukšmas salėje)
Užsiregistravo 33 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, balsuosime alternatyviai. Kas už tai, jog neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos tvarką reglamentuoja įstatymas, balsuos už, o kas už tai, jog reglamentuoja Vyriausybė, balsuos prieš. Susilaikę šiuo atveju nebus skaičiuojami. Prašau.
Už balsavo 19, prieš balsavo 11. Deja, lieka įstatymas. Deja, aš sakau... Atsiprašau, aš čia jau perlenkiau. "Deja" aš pasakiau todėl, kadangi aš buvau už Vyriausybę.
Dabar prašau pasiruošti balsuoti dėl viso straipsnio. Reikia balsuoti, ar galim priimti bendru sutarimu? Už visą, t.y. 13, straipsnį. Galim.
14 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
15 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo. Ar bus norinčių pasisakyti? Keturi - už, keturi - prieš.
Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kelios pastabos, kurios mane privers (ir agituočiau kitus) balsuoti prieš šias pataisas. 1.5, kur 10 straipsnis. Kur įsipareigojimų, susijusių su prekėmis, taikoma ... muitinė gali reikalauti garantijos, užstato. Čia, mano nuomone, leidžiama didelė savivalė. Geriau būtų, kad būtų išvardytos prekės, kurioms turi būti užstatas. Visos kitos turi eiti bendra tvarka. Dabar, kada mes įteisinom "gali", tai praktiškai jūs žinote - gerbiamąjį A.Endriukaitį priversiu užstatą daryti, o, pavyzdžiui, A.Baleženčiui gali ir neleisti. Gali leisti be užstato. Todėl šitas principas įteisina savivalę. Todėl yra blogas. Toliau, devinto 17 straipsnis. Gerbiamieji, A.Baležentis čia teisingai pasakė, nors gerbiamasis E.Bičkauskas iš tikrųjų išryškino, kad nusikaltimas yra kitas, bet žiūrėkite, ką reiškia paskutinė formuluotė: "iki bus priimtas atitinkamas sprendimas". Visiškai neaišku, ar kol bus priimtas teismo sprendimas, ar kol priims pats muitinės viršininkas kažkokį kitą atitinkamą sprendimą. Todėl toks padarytas juridinis jaukalas irgi neleis normaliai veikti šioms pataisoms.
Ir paskutinis, kur jūs, gerbiamieji Seimo nariai, sugadinote. Vis dėlto kiek mes leidžiam klausimų privatizavimo, ką norim, tą duodam privatizuoti, kitus rimtus klausimus Vyriausybei leidžiame spręsti, o paprasto dalyko dėl neapmuitinamos parduotuvės - kiekvienai parduotuvei reikės atskiro įstatymo. (Balsai iš salės) Vėl apsunkinom, gerbiamieji. Pažiūrėkit, kokia yra formuluotė priimta, ką jūs mojuojat!
Todėl, manau, nereikėtų balsuoti dėl šių pataisų, nes jos tik sujaukia tai, kas yra iki šiol, o pagerinti nieko nepagerina.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, mes Ekonomikos komitete svarstėme gana atidžiai ir buvo išsakytos pastabos. Į kai kurias pastabas yra atsižvelgta, tačiau liko štai ši: "padaręs šiurkštų pažeidimą, muitinės darbuotojas gali būti..." ir t.t. Na, vis dėlto yra tiek korupcijos, dabar už šiurkštų... na, už paprastą pažeidimą dar galim, dabar už šiurkštų pažeidimą jisai tik... gali būti ir toliau nutylima. Yra, taip, kitame straipsnyje, kad už nusikaltimą jis perduodamas teismui. Tačiau šiurkštus pažeidimas gali būti... ribotis su nusikaltimu.
Ir kitas dalykas. Taip pat norėčiau dėl tų garantijų. Ne muitinė, jau blogiausiu atveju Vyriausybė galėtų nustatyti, už kokius produktus reikia sumokėti garantiją, o ne pati muitinė. Juk žmogus, tas, kuris veža, turi žinoti, už ką jis turės mokėti, už ką jis neturės mokėti. O čia muitinė ims ir pasakys: už tą turi mokėti garantiją. Ir kas iš to? Tai yra vėlgi tas pat - valdininkai, muitininkai ir kiti tarnautojai neturi atsakomybės, o žmogus turi kentėti. Todėl aš irgi pritarčiau kolegai ponui J.Veselkai. Nepritarkim, tegu pataiso ir kuo greičiau. Atidėkim klausimo svarstymą, tegul pataiso tuos dalykus, ir priimam. Tada taip. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Vėlgi susiduriam su ta pačia problema, su kuria susidūrėm svarstydami prieš tai buvusį Religinių bendruomenių įstatymą, kurį priėmėm.
9 straipsnis, arba 17 įstatymo straipsnis. Galų gale ar mes nemokam skaityti, ar tiktai matom tą, ką norim matyti, bet ne tą, kas parašyta. Tai skaitykite, kas parašyta: "muitinės pareigūnas, padaręs šiurkštų tarnybinį nusikaltimą, gali būti nušalintas muitinės direktoriaus įsakymu". Jeigu muitinės direktorius turės ten gerą draugą, tai jis gali ir nenušalinti, nors jisai ir padarė tarnybinį nusikaltimą. Čia kalbama tik apie tarnybinius pažeidimus ir nusikaltimus. Jeigu norite, kad būtų taip, kaip jūs kalbėjote, turėtų būti: "padaręs šiurkštų tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą...", "ar kitą nusikaltimą". Štai, jeigu būtų "ar kitą nusikaltimą", tuomet - taip. Būtų taip, kaip mūsų čia teisininkai aiškina. Kai šio žodelio "kitą" nėra ir yra parašyta "gali būti", tai yra pirmas žingsnis tokiai draugiškai korupcijai muitinėje. Draugų ratas susidarys. Kad ir jie nusikaltėliai, bet jie geri draugai Muitinės departamento direktoriaus ir todėl nenušalina nuo pareigų. Tai aš tikrai palaikyčiau J.Veselką būtent dėl šios priežasties. Dabar - arba balsuoti prieš, arba... pirmininkui siūlau šiandien nebalsuoti už šitą, tegul pagalvoja apie tą 17 straipsnį, suredaguoja ir juridiškai, ir kitaip teisingai, nes dabar yra jovalas, ir tada balsuokim už viską susitarę. Dabar balsuoti už jį negalim arba turim balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Tie pakeitimai, už kuriuos mes dabar balsavom, Muitinės įstatymo pakeitimai ir papildymai, jie reikalingi, ir šiandien aš siūlyčiau juos priimti. Todėl, kad jau po to galima bus į kai kuriuos pataisymus ar patobulinimus atsižvelgti. Šiandien jau bus pateikinėjamas Muitinės kodekso projektas, ir iš šio įstatymo pakeitimų bus formuojamas kodeksas. Kodekse bus galima atsižvelgti. Todėl aš siūlyčiau balsuoti už šiuos pakeitimus.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, aš balsuosiu už, tik aš norėčiau truputį pasakyti apie ne visai pagrįstus aiškinimus kalbant apie garantijas. Reikia iki galo skaityt straipsnį, ten parašyta: kurių taikymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadinasi, ne kažkoks muitininkas, ne kažkoks asmuo savo nuožiūra, o Vyriausybė. Toliau dėl tos parduotuvės - vienos ar dviejų. Vis dėlto mes ne apie parduotuves kalbam, o kalbam apie laisvąsias ekonomines zonas ir tose zonose esančias parduotuves arba, sakykim, bendrą principą, o ne apie tą ar kitą gražią parduotuvę. Irgi nereikėtų klaidint. Arba jeigu jau savo nuomonę turi labai aiškią, tai reikėtų apsiribot, kad štai kalbame būtent apie parduotuvę. O čia vis dėlto kalbama apie principą, kaip aš suprantu, čia kalbama apie laisvąsias ekonomines zonas, apie mokesčius. Ir dar kartą galima pasakyt, kad mokesčių klausimą reguliuoja Konstitucijos 127 straipsnis, ir niekam nesuteikta teisė, išskyrus Seimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas V.Ražukas.
V.RAŽUKAS. Aš nesinaudoju tokiu Seimo pripažinimu aiškinant juridinius ir kalbinius dalykus, kaip kai kurie kolegos, bet vis dėlto mėginsiu bent jau išdėstyt savo nuomonę. Pagrindiniai argumentai, dėl ko balsuojama prieš įstatymą, buvo dėl 17 straipsnio formuluočių. Aš pamėginsiu suskirstyt tą formuluotę tokiu būdu: "Pažeidimas ir nusikaltimas". Aš šiuos žodžius laikyčiau objektais, o "šiurkštų tarnybinį" laikyčiau predikatu. Vadinasi, kolegos mano, kad "šiurkštus tarnybinis", t.y. šis predikatas, galioja abiem objektams - ir pažeidimui, ir nusikaltimui. Bet tokiu atveju skambėtų lietuvių kalba šitaip: "šiurkštūs tarnybiniai pažeidimas ar nusikaltimas". Tuo tarpu dabar čia parašyta "šiurkštų tarnybinį pažeidimą ar nusikaltimą". Vadinasi, predikatas "šiurkštus tarnybinis" galioja tik objektui "pažeidimas", bet ne "nusikaltimui". Tokiu atveju tie argumentai, kurie verstų balsuoti prieš įstatymą, tampa negaliojantys, ir aš balsuosiu už.
Dabar dėl 19, atsiprašau, dėl 22 straipsnio. Čia kolegos vėl mėgina teigti, jog mes dėl kiekvienos parduotuvės priimsim įstatymą, steigti ar nesteigti neapmuitinamą parduotuvę. Paskaitykit, kolegos, kas parašyta: "Neapmuitinamų parduotuvių steigimo ir veiklos tvarką reglamentuoja įstatymu numatyta tvarka." Vienu žodžiu, aš nematau jokių argumentų, kurie verstų mane balsuoti prieš šitą įstatymą, ir aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vakar iš šios tribūnos Valstybės saugumo departamento direktorius aiškiai pasakė, kad vežant kontrabandą į Lietuvą mokamas pusės kontrabandos vertės kyšis. Vadinasi, šitie dalykai labai gerai žinomi ir net nustatyta taksa. O dabar aš nežinau, ar iš viso buvo bent vienas kyšį pasiūlęs pristatytas nubausti už tai, kad siūlė kyšį. Šitas dalykas jau yra tarnybinis nusižengimas. Manyčiau, kad vis dėlto reikėtų labai griežtai reglamentuoti muitinės darbuotojų pareigas ir jų sąžinės klausimą dėl to, kad jie ne tik nepraleistų kontrabandos, bet ir tuos, kurie siūlo kyšius, atiduotų nubausti už kyšių siūlymą. Taigi mane priskirkit prie tų, kurie siūlė, kad turi būti griežtesni reikalavimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pora žodžių ponui J.Jacevičiui, po to balsuosim.
J.JACEVIČIUS. Dėl 17 straipsnio, kur siūlomas 9 punktas šio įstatymo pakeitimo ir papildymo, noriu pasakyti, kad iki šiol iš viso muitinės vadovybė neturi teisės nušalinti muitinės pareigūną, padariusį ar pažeidimą, ar nusikaltimą. Iš viso mes laukiam, jeigu iškelta tik baudžiamoji byla pagal šiandien galiojančius įstatymus, ir jeigu tokį nutarimą priima tardytojas toje byloje. Čia yra pirmas žingsnis, kad muitinė, nelaukdama tardymo veiksmų, pati gali nušalinti darbuotoją. Ir, aišku, tai yra susiję su tarnybiniu pažeidimu ar su tarnybiniu nusikaltimu. Jei mums taip atrodo, dar nesant tardymo išvadų ir tardymo įvertinimo, bet jeigu mums taip atrodo, mes iš karto norim jį nušalinti, kad jis negalėtų paslėpti savo nusižengimo ar nusikaltimo pėdsakų. Ir po to, jeigu pasitvirtins mūsų įtarimai, tai jis negaus už tą laiką atlyginimo ir bus nubaustas, nuteistas, jeigu nepasitvirtins, jam bus vėl leista dirbti ir bus sumokėtas atlyginimas.
PIRMININKAS. Prašom registruotis, o kol registruosimės, V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs teisininkas. Man atrodo, kad nusikaltimą ir nusižengimą reikia atskirt. Už bet kokį nusikaltimą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė, o prasižengimas yra įvairus. Jeigu čia rašom "šiurkštus", tai jau negali būti tose pareigose šiurkščiai pažeidęs, o nusikaltimą, man atrodo, reikia atribot ar kableliu, ar kaip nors kitaip, nes už nusikaltimą iš karto pagal įstatymą skiriama bausmė.
PIRMININKAS. Kadangi pranešėjas neprašė pertraukos (aš su juo tariausi) paredagavimui, aš vis dėlto norėčiau paaiškinti. Taip, mano įsitikinimu, ši formuluotė irgi nėra tobula. Ne kiekvienas nusikaltimas... Ne po kiekvieno nusikaltimo reikia, mano nuomone, nušalinti nuo darbo. Kartoju tą patį pavyzdį. Padarė netyčinį nusikaltimą, padarė autoavariją. Tai nusikaltimas. Ar reikia padaryt?.. Tai dar ne tarnybinis. Formuluotė būtų geresnė "nusikaltimą, susijusį su tarnyba". Štai kaip turėtų būti. Todėl sakau, formuluotė, mano nuomone, nėra tobula, bet kadangi manoma, kad tai yra vis tiek geriau, negu buvo bent iki šiol, todėl pranešėjas prašo balsuoti už visą įstatymą. Todėl, neturėdamas teisės redaguoti šio įstatymo, aš siūlau pasiruošti balsuoti, balsų skaičiavimo komisijai skaičiuoti. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 29.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.
PIRMININKAS. Už balsavus 29 Seimo nariams, prieš - 2, 5 susilaikius įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek pratęsiu pertrauką, pasitvirtinkim darbotvarkę.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną.
Savaitės darbotvarkė (95.10.04)
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, dėl spalio 12 d. darbotvarkės ir tuo pačiu kitos savaitės darbotvarkės, kadangi pagal spalvotąjį grafiką, kaip prisimenat, numatyta posėdžiauti vieną dieną. Esminis dalykas, kad popietinis posėdis - tai Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcijos siūloma darbotvarkė. Ir, žinoma, šios darbotvarkės Seimo dauguma negali keisti, net jeigu ir pageidautų. Vienintelis patikslinimas - tai Vyriausybės pusvalandžio iššifravimas. Kolegos konservatoriai siūlo į Vyriausybės pusvalandį pakviesti patį A.Šleževičių.
Dabar dėl pagrindinės darbotvarkės, arba rytinio posėdžio, darbotvarkės. Tai pirmiausia priėmimai. Paslapčių apsaugos įstatymas, kurį šiek tiek anksčiau esam nukėlę, dabar, man atrodo, jau yra atitinkamos kondicijos ir mes galim priimt pastraipsniui. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas ir, kaip susitarėm vakar, Valstybinės kalbos komisijos statuso įstatymo papildymas. Manau, irgi neturėtų būti problemų. Taigi aš kviesčiau patvirtinti su tais rezerviniais klausimais, bet yra vienas "bet". 1-8 punktas Seniūnų sueigoje nesusilaukė balsų daugumos. Dalis Seniūnų sueigos narių siūlė šito klausimo neįtraukti, todėl dėl jo reikėtų balsuoti atskirai. Tai yra dėl Seimo nutarimo "Dėl 1991-1992 m. vykdytos agrarinės reformos padarinių" projekto.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Čia nematau įstatymo apie Religinių bendrijų ir bendruomenių įstatymo įgyvendinimą. Ar nebūtų galima?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Stakvilevičiau, aš šitą turiu galvoje, bet kol kas negaliu sugalvoti, ką čia reikėtų išbraukti. Tai gal laikykim jį rezerve.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone Pirmininke, štai ir susiduriam su problema, kai žinom, kad darbotvarkės tvirtinimas yra balsuojamas klausimas, tačiau nė vienos dienos darbotvarkėje šito klausimo nėra įrašyta. Ir štai dabar pažiūrėkit į salę, pakelkit akis nuo tribūnos ir nuo savo popierių, ir jūs pamatysit, kad sprendimas bet kokiu klausimu yra iš anksto aiškus. Nėra net dėl ko balsuoti. Nesvarbu, kas ką sakys.
Todėl aš jūsų prašau ateity į visas darbotvarkes įrašyti ir kitos savaitės ar kitos dienos darbotvarkės klausimą su konkrečiu balsavimo laiku. Tada niekas negalės jums pareikšti jokių pretenzijų. Aš galiu tik apgailestauti, aš jums tą sakau jau turbūt kelintą kartą, sunku ir besuskaičiuoti. Bet kol nesusiduriam vėl akis į akį su tokia procedūra ir su tokia situacija, kai Seniūnų sueigoje balsai pasiskirstė, frakcijos nežino, kada bus balsuojama. Dabar jau yra 11 minučių, kai turėjo būti pertrauka pagal mūsų darbotvarkę, ir yra tokia bloga situacija. Aš prašau dėl darbotvarkės balsuoti trečią valandą, kai visi susirinks čia, t.y. 14.30 val.
PIRMININKAS. Prašom, Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, man tikrai nepatogu, bet nustatyt griežtą laiką neįmanoma, kadangi nežinai, kada kuris klausimas bus užtęstas. Tai tada dėl kito klausimo bus bėda. Ir principinis, arba filosofinis, klausimas. Sakykim, padarysim taip, kaip jūs siūlot. Bet ir jūs pats, ir kiti vis tiek rasit kur ir kaip prie manęs prisikabint. Aš neturiu jokių iliuzijų iki pačios kadencijos pabaigos.
S.PEČELIŪNAS. Čia jau mūsų problema, o ne jūsų.
Č.JURŠĖNAS. Galbūt.
PIRMININKAS. Ir vis dėlto naudodamasis posėdžio pirmininko teise pasakysiu, kad Seimo Pirmininkas eilinį kartą mane gražiai, na, nežinau, kaip pavadinti... Kadangi iš tikrųjų aš pamiršau, kad dėl vieno klausimo tikrai reikės rimtai balsuot.
Č.JURŠĖNAS. Bet aš pasakiau.
PIRMININKAS. Taip, taip. Aš su tuo sutinku, todėl net ir nepykstu. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, yra klausimai 1-8 dėl 1991-1992 m. vykdytos agrarinės reformos padarinių ir rezervinis klausimas 2a - dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties. Tie klausimai yra personalijų klausimai. Norėčiau paklausti, ar jau yra parengti projektai, ar dar nėra tų kandidatūrų, nes čia jau būtų svarstymas ir pateikimas.
Č.JURŠĖNAS. Aš atsakysiu tik dėl rezervinių 2a ir 2b. Gaila, kad čia nėra mano "poros" arba mano "dueto" nario A.Endriukaičio. Kai aš tik atsižvelgiu į jo pageidavimus, jo salėje nėra ir jis negali man paplot. Komitetų sudėtis bus pateikta Seimui tik tada, t.y. ta patikslinta, kai bus galutinai susitarta tarp frakcijų vadovų. Man atrodo, šiandien iš principo buvo susitarta, bet kadangi aš neturiu teksto, todėl neparašytas nutarimo projekto numeris ir nežinia, ar šitas klausimas bus pateiktas. Bet jeigu bus nustatyta tvarka viskas padaryta, klausimas bus nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, 4-2, 4a.
Č.JURŠĖNAS. 2-4a jūs norėjot pasakyt?
F.KOLOSAUSKAS. Taip. Ir 2-4b. Jie yra ištraukti iš konteksto. Konservatorių atstovai pateikė pasiūlymus šitam Gyventojų indėlių draudimo įstatymui. Dabar išeina taip, kad tas įstatymas dalijamas į dvi dalis. Na, nei šis, nei tas. Arba mes jį svarstykim bendrame kontekste, arba tada išbraukit mano pavardę. Aš tame žaidime nedalyvausiu.
Č.JURŠĖNAS. Nieko negaliu daryt, gerbiamasis Kolosauskai, kadangi ne aš įrašiau. Aš galiu tik prie tamstos pavardės parašyt klaustuką. Ne daugiau.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš noriu patikslint, kad niekas nieko į dvi dalis nedalija, yra teikiamas jūsų projektas su ponios E.Kunevičienės papildymais. Dėl to įrašyta jos pavardė. Jeigu jūsų frakcija, turėdama daugumą, nubalsuos į tuos papildymus neatsižvelgti, tai bus neatsižvelgta, kaip ne vieną kartą buvo.
O dabar dar vienas konkretus prašymas - į rezervinius klausimus įrašyti pareiškimą, teikiamą profesoriaus V.Landsbergio.
Č.JURŠĖNAS. Prašom. Jūsų valia.
K.SKREBYS. Į rezervinius klausimus, kad būtų užfiksuota.
Č.JURŠĖNAS. Prašom. Gerai. Taigi rezerve yra du klausimai: "Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo" pakeitimo ir pareiškimas, t.y. tie klausimai, kuriuos teikiat jūs. O Seimo vadovybės teikiami yra pirmieji du rezerviniai klausimai.
PIRMININKAS. Dar kartą F.Kolosauskas, ir po to Pirmininkas apibendrins.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti tai, kad mes praeitą kartą padarėm plenarinio posėdžio pertrauką ne dėl to, kad svarstytume ištraukę iš konteksto tą klausimą, o tam, kad visi komitetai, frakcijos, visi suinteresuoti asmenys ir grupės apsvarstytų tą įstatymą. Tai pernelyg svarbus ir visiems Lietuvos žmonėms reikalingas įstatymas. Todėl manyčiau, kad dviejų savaičių pertrauka turėtų būti dėl to įstatymo. Ir aš tiesiog prašau kolegų iš dešinės neįrašyti to klausimo į darbotvarkę, o svarstyti bendrai po dviejų savaičių, kai tikrai mes surinksim bendrą medžiagą ir apibendrinsim ją Biudžeto ir finansų komitete.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku su tais papildymais, kurie čia buvo fiksuoti, t.y. kad į rezervą dar būtų įrašytas pareiškimas, o gerbiamojo M.Stakvilevičiaus pasiūlymą dar reikės papildomai Seniūnų sueigoje aptart, gal kas nors bus išbraukta, tada galėsim įrašyt, kadangi ten to įstatymo dėl įstatymo įgyvendinimo nagrinėjimas neturėtų būti ilgas, tada žiūrėsim. Ir lieka paskutinis klausimas, t.y. 1-8, kur Seniūnų sueiga susiskaldė, todėl prašau Seimo narius dėl to balsuoti, ir pagal to konkretaus balsavimo rezultatus aprobuot visą spalio 12 d. ir kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Iš viso užsiregistravo 42 Seimo nariai. Ar norės kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Norės. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Dėl klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų galvot, ką dabar daryt kaime ir kaip dabar padėt žemdirbiams, o ne užsiimti vien žemės ūkio istorija. Todėl aš siūlyčiau, kad tokios redakcijos mums nereikėtų įtraukti į darbotvarkę. Klausimą reikėtų išplėsti iki šių dienų, ką reikia dabar daryt, tada būtų galima aptart tokį klausimą.
E.BIČKAUSKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, netgi opozicija mums dažnai priekaištauja, kodėl to klausimo nesprendėm prieš dvejus metus. Jau manoma, kad tas klausimas sprendžiamas pavėluotai, dar vilkinti jį, žinoma, tikrai būtų labai negerai.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog klausimas dėl Agrarinės reformos komisijos sudarymo būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už, kas už tai, kad paliktas - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 6 plius aš, bus 7, prieš balsavo 28 plius Pirmininkas, tai 29, susilaikė 1. Deja, klausimas darbotvarkėje lieka. Ar galim priimti ir pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalim. Minutėlę! Negalim. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mano buvo teisėtas frakcijos vardu pasakytas reikalavimas, kad balsavimas dėl visos darbotvarkės būtų ne mūsų darbotvarkės nustatytu pertraukos laiku, o iš karto 14 val. 30 min., kai Seimo nariai susirinks į teisėtai paskelbtą posėdį. Dabar posėdis nebuvo pratęstas, nebuvo dėl to Seimo sprendimo. Ir iš viso aš tik apgailestauju, kad teisėti frakcijos reikalavimai yra visiškai ignoruojami. Ačiū. Ir Statuto visiškai nesilaikoma.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš taip pat nesu patenkintas darbotvarke, ypač ta, kurią pateikė Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcija, nes ten apstu įvairiausių kvailysčių, tačiau Seime tai nesvarstoma. Esu priverstas balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar balsuosime dėl darbotvarkės dabar, ar taip, kaip frakcijos vardu siūlo ponas S.Pečeliūnas? Kas už tai, kad būtų balsuojama dabar - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 30 Seimo narių, prieš - 6, susilaikė 1. Balsuosime dabar. Kas už tai, jog būtų pritarta darbotvarkei, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 29, prieš - 5, susilaikė 2. Taigi darbotvarkei pritarta.
Dar Seimo Pirmininkas porą žodžių.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš jums dėkoju. Noriu atkreipti dėmesį į naująjį Seimo leidinį "Seimo kronika". Gal tai dar tik pirmasis blynas ir, kaip sakoma, pirmasis blynas būna prisvilęs, bet vis dėlto tai leidinys, kuris yra reikalingas visiems: ir Seimo nariams, ir žurnalistams, ir kitiems suinteresuotiems asmenims. Aš labai prašau kolegų pateikti savo siūlymų, pastabų. Specialiai prašau frakcijų vadovų pateikti kitam numeriui iki mašinraščio puslapio dydžio rašinių apie savo frakcijų veiklą šios sesijos metu. Frakcijų veiklą aprašo kiekviena frakcija pati, ne Seimo kanceliarijos padaliniai, bet pačios frakcijos. Taigi prašom rašyti, ir tai bus skelbiama. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka iki 14.50 val. Dėl vedimo tvarkos ponas V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pasakyti, kad pareiškimo projekto dėl padažnėjusių Rusijos pareigūnų grasinimų panaudoti karinę jėgą dabar yra antrasis variantas, truputį trumpesnis, paprastesnis. Man tiktai gaila, kad jūs atidėjote tokį dalyką taip ilgai. Galbūt galėtume apsvarstyti dar po pertraukos ir šiandien?
PIRMININKAS. Ne mes atidėjome, atidėjo statutiniai reikalavimai. Pertrauka iki 14.50 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiame posėdį. Prašau registruotis. Svarstysime darbotvarkės 1-3 klausimą - Lietuvos Respublikos muitinės kodekso projektą. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį J.Jacevičių.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pasisakymui skiriama 10 minučių.
Muitinės kodekso projektas Nr.1812 (pateikimas) (95.10.04)
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
J.JACEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra pateikiamas Muitinės kodekso projektas. Tai didelės apimties teisės dokumentas. Tai yra dvejų metų darbo grupės darbo rezultatas.
Kaip žinome, visi Lietuvos Respublikos muitinės veiklą reglamentuojantys įstatymai turi būti suderinti su atitinkamais Europos Sąjungos įstatymais. Tai yra numatyta Lietuvos ir Europos Sąjungos sutartyje dėl asocijuotos narystės. Todėl jums pateikiamas Muitinės kodeksas yra parengtas pagrindinių muitinės veiklą reglamentuojančių tarptautinių konvencijų pagrindu, Euromuitinės kodekso pagrindu ir suderinus, įtraukus į šitą kodeksą Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės elementus, kad atspindėtume realią padėtį, kuri šiuo metu yra Lietuvos Respublikos ekonomikoje, ir pabandytume teisiškai sureguliuoti muitinės veiklą parengiant ir priimant tokį teisės dokumentą kaip Muitinės kodeksas.
Noriu pasakyti, kad čia labai daug pasidarbavo ne tik geriausi Muitinės departamento specialistai, bet ir Teisingumo ministerijos, Ekonomikos ministerijos specialistai, taip pat Vokietijos muitinė, atsiuntusi mums į pagalbą savo ekspertą poną Kilman.
Trumpai apibūdinsiu kodeksą. Jo struktūra: preambulė, 10 dalių, kurios suskirstytos į 24 skyrius, 18 skirsnių ir viso labo šitas kodeksas sudaro 242 straipsnius. Jeigu žiūrėtume pagal apimtį, tai yra 152 mašinraščio puslapiai.
Apibūdinti kiekvieną dalį nėra laiko ir galimybių. Aš norėčiau, kad paskui būtų svarstoma nustatyta procedūros tvarka Seime. Tik dar noriu priminti, kad šitas kodeksas buvo rengiamas gana ilgai, apie 2 metus. Yra suderintas su visomis Lietuvos Respublikos ministerijomis, taip pat su Generaline prokuratūra, Aukščiausiuoju Teismu, Statistikos ir Valstybės saugumo departamentais. Taip pat savo pastabas pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija "Linieka", Lietuvos nacionalinė vežėjų automobilių asociacija "Linava", Lietuvos verslininkų asociacija, Nacionalinė muitinės tarpininkų asociacija, Prekybos ir pramonės rūmų asociacija. Taigi visos suinteresuotos žinybos, kurios turi nors mažiausią kontaktą su muitinės veikla, šitą dokumentą matė, jį įvertino. Jis buvo svarstomas Vyriausybės posėdyje du kartus. Pataisyta redakcija yra pateikiama Seimui. Tai tiek norėjau pasakyti, pristatydamas šitą dokumentą.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos Respublikos muitinės kodekse aptartos muitinės funkcijos, draudimai, apribojimai, procedūros, operacijos, veiksmai, tarifai, mokesčiai, skolos. Buvo sukaupta aibė informacijos. Tačiau apie informacijos kaupimą, sisteminimą, apskaitą, apskaitos registrus, kontrolę ir atskaitomybę, galima sakyti, nieko nėra. Noriu paklausti, kodėl kodekse neaptarti anksčiau paminėti klausimai, ypač apskaitos kontrolės ir atskaitomybės? Ačiū.
J.JACEVIČIUS. Šituos klausimus reguliuoja kiti jau veikiantys Lietuvos Respublikos įstatymai. Dėl to nebuvo pasirinktas tas kelias, kad čia pasikartotų.
Antra vertus, kai ką jūsų rūpimais klausimais detalizuoja atskiri Vyriausybės nutarimai. Tai irgi jau yra sureguliuota teisės normomis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, reikia jus pasveikinti su tokio svarbaus darbo užbaigimu ir pateikimu mums. Ta pačia proga norėčiau jūsų paklausti. Kaip jums pavyko suderinti tokį prieštaringą uždavinį? Viena vertus, tai turėtų būti toks Muitinės kodeksas, kad Europos, sakykim, transportininkai, verslininkai neužkliūdami galėtų įvažiuoti į Lietuvą arba net ir toliau pervažiuoti į Latviją, Estiją ar kitas valstybes. Arba kuo mažiau užkliūdami.
Kita vertus, muitinė turi apginti mūsų vidaus rinką. Reikia daryti kažkokius barjerus. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, kaip pavyko išspręsti pirmąjį uždavinį, t.y. kad neužkliūtų verslininkai pervažiuodami arba įvažiuodami į Lietuvą, ir antrąjį uždavinį - kaip pavyksta su šiuo kodeksu apginti mūsų vidaus rinką?
J.JACEVIČIUS. Čia yra gana profesionalus klausimas. Drįsčiau įtarti, kad gerbiamasis Seimo narys labai gerai nusimano apie muitinės reikalus. Tai yra labai džiugu, kad mes būsime suprasti. Mums tai pavyko išspręsti šitokiu būdu. Šitas kodeksas yra skirtas truputį ateičiai, ir jo įsigaliojimo tvarka bus priimta atskiru įstatymu. Jį priėmus dar jis ne iš karto galės veikti visas arba atskiros jo nuostatos, atskiri skyriai. O vidaus rinką mes giname ir šiuo metu, tarifų ir netarifinio importo ir eksporto reguliavimą. Tarifinis, kaip žinote, padidinant arba sumažinant muito normas, o netarifinis importo-eksporto reguliavimas - tai draudimai, apribojimai, kvotos, licencijos ir panašiai.
Kokie lygiai yra nustatomi valstybinės muitų politikos, tokią mes ir vykdome. Šitas kodeksas tiesiogiai šitų dalykų nereguliuoja. Mes vykdome tiktai Vyriausybės nutarimus. Šitas kodeksas turi truputėlį kitokį uždavinį. Mes norime savo instituciją priartinti prie civilizuoto lygio, kad atitiktų Europos valstybių standartus, kas čia ir pabandyta padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jau svarstant Muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą aš kalbėjau apie tai, kad čia vienas iš svarbiausių dalykų yra kyšių davimas muitininkams. Turbūt jūs sutiksite su tuo, kad nėra muitininko, kuriam nebūtų buvęs pasiūlytas vienoks ar kitoks kyšis.
Aš norėčiau jūsų paklausti, kokias vis dėlto priemones būtų galima įtraukti į Muitinės kodeksą, kad būtų išaiškinti ne tiktai tie, kurie veža kontrabandą, bet ir tie, kurie siūlo kyšius? Jeigu muitininkas per tam tikrą laiką nepristato nė vieno kyšio davėjo, tai jis turbūt blogai atlieka savo pareigas. Būtų galima kelti klausimą dėl jo nepasitikėjimo. Nes iš tikrųjų to nėra, kad per mėnesį muitininkui nebūtų pasiūlytas kyšis. Kaip jūs manote, ar būtų galima su tuo kovoti efektyviau?
J.JACEVIČIUS. Su tais dalykais kovojama kasdien ir bus kovojama. Tačiau toks reiškinys kaip kyšio davimas, kyšio ėmimas yra ne šio kodekso reguliavimo objektas. Tai reguliuoja kiti įstatymai, kiti teisės aktai - Baudžiamasis kodeksas, kuris numato baudžiamąją atsakomybę, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kurį greitai gerbiamasis Seimas turės progą svarstyti. Mes pateikėme naujas muitinės veiklą reglamentuojančių Administracinių teisės pažeidimų kodekso atskirų straipsnių redakcijas. Gerbiamasis Seimas dar turės progos susidurti su muitine priimant įstatymą dėl tarnybos statuto. Ten bus kitaip, jau įstatymiškai sureguliuotos pareigūnų teisės, pareigos ir atsakomybė. Jeigu bus priimti šie du norminiai aktai ir šitas kodeksas, mes manysime, kad Lietuvos muitinės teisinė bazė iš esmės jau bus sukurta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas galbūt susijęs su kitu darbotvarkės klausimu, t.y. dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose. Ar Muitinės kodekse atsispindi mūsų kaimyninių valstybių bendras darbas, jeigu taip galima išsireikšti, po vienu stogu? Nes kartais mūsų tokios geros pastangos, kaip čia buvo minėta, susiduria su kaimyninių valstybių nenoru dirbti po vienu stogu. Aš, gyvendamas Latvijos pasienyje, tuos klausimus labai gerai žinau, jau nekalbant apie didesnes valstybes. Ir su latviais mes labai sunkiai tuos klausimus kol kas sprendžiame.
J.JACEVIČIUS. Galiu atsakyti tik tiek. Kodekse yra numatyta bendroji nuostata, kaip ir visuose tokio pobūdžio aktuose, kad tai reguliuojama tarptautiniais susitarimais. O konkrečiai Lietuvos santykiai su Latvija, aš tikrai galiu patvirtinti, yra gana sudėtingi, sunkiai mums sekasi. Tačiau tai šios darbovietės kitas klausimas. Aš paskui jums pakomentuosiu atskirai, plačiau apie Lietuvos santykius su Latvija.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, apskritai yra teigiama Juridinio skyriaus išvada. Ar galime pritarti šio projekto pateikimui bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Pritarta Lietuvos Respublikos muitinės kodekso projekto pateikimui. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Kitų siūlymų nėra. Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje kitą mėnesį? Ar reikėtų anksčiau? Nėra kitų siūlymų. Dėkoju pranešėjui.
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
Dabar prašau pateikti Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose ratifikavimo" projektą.
J.JACEVIČIUS. Gerbiamasis Seime, Rygoje šių metų 9 dieną buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienų perėjimo punktuose. Lietuvos Respublikos įstatymai, konkrečiai - Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio dešimtasis punktas, numato, kad tarptautinės sutartys, įtvirtinančios kitokias normas nei Lietuvos Respublikos įstatymai, yra ratifikuotinos. Todėl ir kreipiamasi į Seimą ratifikuoti šį tarpvyriausybinį susitarimą. Tikslas yra toks, kaip jau ir Seimo nariai pastebėjo, paspartinti keleivių ir krovinių transporto priemonių judėjimą per Lietuvos-Latvijos valstybės sieną, taip pat, kas mums yra labai svarbu, be reikalo neeikvoti valstybės lėšų ir nestatyti galingų muitinės įrenginių Lietuvos-Latvijos pasienyje, kadangi mes kalbame apie vieningą muitinės erdvę tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kad mes galėtume pastatyti bendrus pastatus ir juose kartu dirbti. Bendras darbas suprantamas ne taip, kad po vienu stogu dirba muitininkas, ir vienas dirba savo darbą, kitas - savo darbą. Muitininkai turi prieiti kartu prie, sakysim, vairuotojo, latvis ir lietuvis, ir kartu pasižiūrėję beveik vienu metu uždėti savo antspaudus, ir tas krovinys važiuoja.
Antra vertus, pasienio funkcija turėtų būti truputį vėl kitokia negu šiuo metu. Pagrindinis prekių patikrinimas, kodų nustatymas ir ar teisingai įforminti dokumentai turi būti atliekamas vidinėje muitinėje. Ten įforminami reikiami dokumentai, krovinys užplombuojamas, ir jis ramiai vyksta prie sienos. Atvykus prie sienos, jeigu viskas gerai, plombos nepažeistos, atliekami tie veiksmai, antspaudais pažymima dokumentuose ir nesustodamas krovinys kerta sieną ir juda toliau pagal savo paskirtį. Aišku, kilus įtarimams arba esant kokiems pranešimams, tas krovinys gali būti iš naujo patikrinamas prie sienos, nuimamos plombos, dar kartą patikrinta. Bet tam reikalinga speciali infrastruktūra pasienio poste, aikštelės, apžiūros duobės ir panašiai. To mes šiandien nelabai turime, išskyrus vieną modernų muitinės postą Lenkijos pasienyje, t.y. Kalvarijų postą.
Taigi man reikalingas ratifikavimas ta prasme, kad aš, kaip Muitinės departamentas, galėčiau imtis kitų juridinių veiksmų jau detalizuojant (čia būtų kaip tramplinas) konkrečius susitarimus ir pradėčiau vykdyti konkrečius veiksmus Lietuvos-Latvijos pasienyje. Nors tai, sakau, sunkokai sekasi. Galiu pasakyti, kad Muitinės departamento iniciatyva įvyko aštuoni darbiniai susitikimai su Latvijos muitinės vadovybe, su pasienio apsaugos tarnybomis ir laukiama šito teisinio veiksmo - ratifikavimo. Tada bus kitas teisinis pagrindas žengti ryžtingesnius žygius, pasirašyti kitus tarpžinybinius susitarimus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, susitarimo 1 punkte kalbama, kad steigia jungtinius valstybės sienos perėjimo punktus ir t.t. Norėčiau paklausti, ar yra detalesnis paskirstymo planas sujungiant ir perkeliant perėjimo punktus iš vienos valstybės į kitos valstybės teritoriją? Ar čia yra tiktai dar pati pradžia, toliau negalvota? Ačiū.
J.JACEVIČIUS. Jau viskas yra parengta, suderinta ir netgi susitikime, kuris įvyko š.m. rugsėjo 25 d. Vilniuje, Latvijos atstovams mes įteikėme Lietuvos Respublikos muitinės departamento patvirtintas bendro darbo jungtiniuose pasienio postuose schemas, kuriose schematiškai pavaizduotas konkretaus posto planas ir net muitinės pareigūnų darbo vieta. Dabar laukiame atsakomojo žingsnio tik iš latvių pusės ir, jeigu tik bus geranoriškumas, dar šiais metais dalis Lietuvos pareigūnų galėtų pereiti dirbti į Latvijos postus, dalis Latvijos pareigūnų galėtų pereiti į Lietuvos teritorijos pusę ir dirbti bendrai, kad padidintų pralaidumą per sieną.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Aš, pratęsdamas kolegos J.Listavičiaus klausimą, norėčiau paklausti, ar perėjimo punktų skaičius patenkina mus, nes, kiek žinau, vykstant toms deryboms, kurias jūs minėjote, kartais iškildavo probleminių klausimų: mums lyg ir reikėtų toje vietoje muitinės punkto ar pan., latviams lyg ir nereikėtų. Ar mus patenkina tas perėjimų skaičius?
J.JACEVIČIUS. Lietuvos pusė visą laiką siūlė didesnį perėjimo punktų skaičių. Sakykim, Rokiškio rajone Suvainiškių postas merdi, Lietuvos pusė pasirengusi ir pakankamai pareigūnų yra. Biržų rajone yra Germaniškių - Skaistkalnės postas, kurį mes taip pat siūlome, kad gyventojams būtų patogiau, nes pagrindinis kelias, kuris eina per Saločių postą, yra perkrautas. Kartais būna eilės. O kelias per Germaniškių ir Skaistkalnės postą eina paraleliai šitam pagrindiniam keliui ir taip pat veda į Rygą; jis iš dalies išspręstų problemą. Tačiau latvių pusė visą laiką kartoja vieną motyvą - jiems neužtenka lėšų ten įrengti tam tikrą infrastruktūrą, kad tas muitinės postas galėtų funkcionuoti. Lietuvos pusė visą laiką tai siūlė.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar šitas ratifikavimas padės jums, sakykim, susitarti su Latvija dėl to, ką jie dabar siūlo ir nelabai nori daryti dėl pinigų stygiaus? Ir antras klausimas. Man labai įdomu, kokia kalba bendrautų mūsų ir latvių kartu dirbantys muitininkai?
J.JACEVIČIUS. Šitas ratifikavimas yra tik teisinė prielaida imtis kitų teisinių veiksmų, kad būtų pasirašyti tarpžinybiniai susitarimai tarp mūsų žinybų. Be abejonės, mes negalim kištis į kitos valstybės finansinius reikalus. Tačiau, jeigu būtų pasirašyti susitarimai dėl jungtinių sienos perėjimo punktų, tai ir Lietuvos biudžetiniai dalykai galėtų pagerėti, kadangi būtų taupomos lėšos, ne visuose postuose reikėtų statyti savus pastatus. Koks antras klausimas? Mes su latvių muitininkais kalbamės rusiškai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote, kad latviai visą laiką skundžiasi, jog neturi lėšų. Norėčiau paklausti, ar jūs jau turit preliminarius paskaičiavimus? Pagal jūsų pasiūlymus, kiek reikėtų papildomai lėšų numatyti šitai pusei?
J.JACEVIČIUS. Kiek tų lėšų reikėtų Lietuvos-Latvijos pasienio infrastruktūrai sukurti, dabar pasakyti negaliu, aš neturiu tų skaičių, bet jie gana įspūdingi. Gerbiamasis Seimas juos pamatys, kai bus svarstomas 1996 m. biudžeto įstatymas. Ten bus pateikti skaičiavimai, kiek reikėtų valstybinių įdėjimų kapitalinei statybai. Tos sumos gana didelės, mes nelabai turime vilčių, kad jas gausime, tačiau mums reikia pasirengti kitiems dalykams: saugoti kitas sienas, o ne vidinę sieną su Latvija. Į Latvijos pasienį didelių įdėjimų nebuvo ir nebus planuojama. Mes daugiausia esame susirūpinę dėl kitos sienos, kurios perimetras yra.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim šiam projektui pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl tikrinimo jungtiniuose valstybės sienos perėjimo punktuose ratifikavimo" projektui pritarta po pateikimo. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Nėra prieštaravimų? Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje spalio mėnesį? Sutinkate. Dėkoju.
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstome 1-5 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku transporto projektui finansuoti bei Japonijos eksporto-importo banku ratifikavimo projektą. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją - Finansų ministerijos sekretorių A.Križinauską. Jūsų pasisakymui skiriama 10 min.
A.KRIŽINAUSKAS. Laba diena. Aš pasistengsiu sutaupyti laiko. Tiesiog norėčiau priminti, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1994 m. liepos 14 d. priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei Japonijos eksporto-importo banku, kuriuo pavedė Vyriausybei parengti ir pasirašyti paskolos sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dėl 18,9 mln. JAV dolerių transporto projekto daliai finansuoti, suteikia turtinius įsipareigojimus visam transporto projektui 37,8 mln. JAV dolerių bei Lietuvos Respublikos paskolos sutartys su Japonijos eksporto-importo banku dėl 40 mln. JAV dolerių ekvivalento jenomis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko projektams Lietuvoje koofinansuoti. Sutartys buvo pasirašytos 1994 m. rugsėjo 26 d. Londone. Buvęs finansų ministras E.Vilkelis pasirašė sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dėl 18,9 mln., o šiemet, liepos 3 d., buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos Respublikos ir Japonijos eksporto-importo banko dėl 40 mln. JAV dolerių ekvivalento jenomis.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 84 straipsnio 2 punktu ir 138 straipsniu Vyriausybė parengė minėtų sutarčių teikimui reikiamų dokumentų projektus Seimui ratifikuoti ir teikė šias sutartis ratifikuoti.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti jūsų, kokiomis sumomis paskirstyta paskola geležinkelio, kelių ir uostų išlaidų programoms finansuoti. Tai būtent 18,9 mln. Lt. Ačiū.
A.KRIŽINAUSKAS. Aš neturiu tiesiog šiuo metu informacijos, kaip paskirstyta šioms trims dalims. Gal transporto ministerijos sekretorius gerbiamasis A.Šakalys gali pakomentuoti?
PIRMININKAS. Prašom. (Negirdėti) Prašom įsijungti. Prašom kalbėti.
A.ŠAKALYS. Geležinkeliui yra skirta 27 mln. JAV dolerių: geležinkelio nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos blogiausioms atkarpoms (numatoma atnaujinti 314 km). Taip pat numatoma įsigyti eksploatacinę įrangą kelių daliai, ypač dangų stiprinimui, praplatinimui ir t.t. Tam skiriama virš 10 mln. JAV dolerių ir tik 1,5 mln. skiriama uostui, ir ne vien uostui, o tik geležinkelio ir uosto jungties pagerinimui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras klausia.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti, kokiais būdais žadama grąžinti šias pa-skolas ir kokie terminai, kokie procentai?
A.KRIŽINAUSKAS. Grąžinimo terminai prasideda nuo 1997 m. liepos mėnesio ir per 12,5 metų reikės grąžinti. Londono biržos kintamos palūkanos plius marža 1%. Šiuo metu Liboro palūkanos apie 6%, vadinasi, plius 1, tai maždaug 7, bet tai yra kintamos palūkanos. Negalima tiksliai visam laikui pasakyti. Viskas, taip? (Balsas salėje) Taip yra numatyta sutartyje.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ŠAKALYS. Bus grąžinama iš tikrųjų, kadangi keliai neturi kitų galimybių kaip tiktai per kelių fondą arba kaip iki šiol buvo biudžetas. Kadangi dabar grąžinamas kelių fondas, tai bus per kelių fondą. O geležinkeliai, kadangi yra valstybės keliams skiriama, o valstybė atsakinga, tai bus dalinis padengimas, bet esant reikalui valstybė prisidės, kadangi tai yra skirta ne riedmenims, ne vežėjui, o būtent infrastruktūrai, kuri yra valstybės nuosavybė ir pasiliks valstybės nuosavybe.
PIRMININKAS. Kalbėjo Transporto ministerijos sekretorius ponas A.Šakalys. Dabar klausia Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau sužinoti, kokios pagrindinės geležinkelio šakos bus elektrifikuotos? Čia jau yra senas klausimas, ir energetikai kaip tik siūlo naudoti daugiau elektros, o čia nesigirdi, kad tai būtų daroma artimiausiu metu. Ar yra plane pažymėta, kada tai bus padaryta? Be to, man dar rūpėtų (ir jau esu kitų klausęs apie tai), kada bus padarytos geležinkelio linijos, atitinkančios Europos standartus?
A.KRIŽINAUSKAS. Jeigu galima, aš vėl paprašyčiau A.Šakalio pagalbos, kadangi techninė projekto pusė finansininkams yra tikrai sunkiai suvokiama.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis ministerijos sekretoriau.
A.ŠAKALYS. Aš noriu dar kartą priminti, kad šis projektas susijęs su geležinkelių kelių atstatymu ir eksploatacinės technikos keliams įrengimu, o ne...
Klausimą dėl elektrifikacijos mes turėsime spręsti kartu su energetikais. Tai labai susiję su Ignalinos atominės elektrinės funkcionavimu ateityje. Jeigu toliau funkcionuos - bus vienaip, jeigu bus uždaroma - vėl bus kitaip, nes čia yra regioninis klausimas, ne vien tik Lietuvos, kadangi transporto ryšiai, transporto magistralės kerta kelias valstybes. Mes turime koordinuotis ir su kaimyninėmis šalimis. Čia ne vien transporto klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau užduoti jums du klausimus. Pirmasis klausimas būtų toks. Štai mūsų valstybės paskolos auga ir mūsų visų taip pat. Ką visa tai duos mūsų valstybės piliečiui, eiliniam konkrečiam piliečiui? Darbo vietą, atlyginimo padidėjimą ar dar ką nors ir kokiu lygiu?
Antrasis klausimas. Jūs čia pateikėte labai painią sutartį, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublika, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Japonijos eksporto-importo bankas. Kodėl reikia trijų partnerių, kodėl negalime susitarti tiesiogiai su Europos rekonstrukcijos banku arba tiesiogiai su Japonijos banku? Kokia šios trišalės sutarties esmė?
A.KRIŽINAUSKAS. Į pirmąjį klausimą pabandysiu atsakyti. Manau, kad bendras infrastruktūros plėtojimas be jokių abejonių mūsų piliečiams turi suteikti ir darbo vietų, ir didesnį atlyginimą, bet netiesiogiai, o tiesiog visos ūkio šakos reikalauja, kad būtų išvystyta valstybės infrastruktūra. Atsiranda galimybės ir jūrų uostui geriau dirbti, ir bet kuriam ūkio subjektui, kai yra susisiekimas, kai yra keliai ir visa kita.
Antras klausimas dėl koofinansavimo. Toks yra terminas. Mes pradžioje norėjome, kad visos lėšos būtų tik iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, tai buvo sąlygos iš jų pusės, kad vis dėlto projektas būtų finansuojamas ne vieno subjekto lėšomis, ir tokiu būdu Europos importo-eksporto bankas lygiai tokią pačią sumą pinigų po įvairių susitarimų skyrė šio projekto koofinansavimui. Kitaip sakant, to paties projekto finansavimui iš tikrųjų lėšos yra skiriamos iš dviejų tarptautinių finansinių institucijų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui - Finansų ministerijos sekretoriui A.Križinauskui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Taigi pritarta Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos paskolų sutarčių su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku transporto projektui finansuoti bei Japonijos eksporto-importo banku ratifikavimo" projektui po pateikimo. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas - Ekonomikos komitetas? Nėra kitų siūlymų? Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje spalio mėnesį? Taip pat kitų siūlymų nėra. Pritarta. Dėkoju.
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
Dabar svarstom 1-6 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Branduolinio saugumo konvencijos ratifikavimo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją - Energetikos ministerijos sekretorių poną S.Kutą. Prašom. Jūs galite kalbėti ne ilgiau kaip 10 min.
S.KUTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusių metų rugsėjo 20 d. Vienoje Tarptautinės atominės energijos agentūros būstinėje buvo pradėta pasirašyti Branduolinės saugos konvencija. Konvencija buvo rengiama dvejus metus įvairiuose komitetuose ir, kaip minėjau, pateikta pasirašyti. Lietuva šią Konvenciją, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliojimais, Vienoje pasirašė š.m. kovo 23 d. Pagal Konvencijos visas nuostatas yra numatyta, kad ši Konvencija turi būti ratifikuojama. Po pasirašymo turi būti ratifikuojama. Vyriausybė apsvarstė šį klausimą ir rugsėjo 5 d. kreipėsi į Seimą prašydama, kad Prezidentas pateiktų ir ši Konvencija būtų ratifikuota. Š.m. spalio 2 d. Konvenciją aptarė Gamtos apsaugos komitetas ir pritarė, kad ji turėtų būti ratifikuota.
Kokie yra Konvencijos pagrindiniai tikslai? Būtent, užtikrinti saugią branduolinių įrenginių eksploataciją ir užkirsti kelią avarijoms bei sumažinti galimų avarijų pasekmes. Ko valstybės, pasirašančios Konvenciją ir ją ratifikuojančios, imasi ir ką įsipareigoja? Pirmiausia, imasi visą atsakomybę už branduolinę saugą. Įsipareigoja sukurti įstatyminę bazę, turėti kontroliuojantį organą, saugos priemonėms suteikti prioritetą, užtikrinti branduoliniams objektams reikiamus finansinius išteklius ir pakankamą personalo kvalifikaciją bei kiekį. Visuose įrenginio gyvavimo etapuose atlikti išsamų ir sisteminį saugos įvertinimą bei sudaryti avarijų likvidavimo planus. Kaip numatyta įgyvendinti Konvenciją? Konvencija bus įgyvendinama, reguliariai organizuojant šalių, pasirašiusių šią Konvenciją, susitikimus, kuriems kiekviena valstybė - Konvencijos dalyvė - turi pateikti išsamią ataskaitą apie atliktą darbą, didinant branduolinę saugą per ataskaitinį laikotarpį. Nuolatiniu veikiančiu organu Konvencijai bus TATENA - Tarptautinė atominės energijos agentūra Vienoje. Joks naujas organas nekuriamas. Kokia yra pasirašymo ir įsigaliojimo procedūra? Pirmiausia, dabar ji yra atvira visoms valstybėms pasirašyti, kol ji įsigalios. Po to, jai įsigaliojus, irgi kitos valstybės galės prisijungti prie Konvencijos. Konvencija įsigalios po 90 dienų, kai 21 valstybė ją ratifikuos, tarp jų 17 valstybių, turinčių branduolinius įrenginius. Kadangi prie Konvencijos gali jungtis ir valstybės, neturinčios branduolinių įrenginių.
Kokia nauda ir kodėl mes prašome ratifikuoti šią Konvenciją? Pirmiausia, tai yra viena iš sąlygų, kad mes gautume iš pasaulinių Europos organizacijų ir kitų valstybių techninę ir finansinę paramą, kadangi, kaip aš minėjau, ši Konvencija patvirtina, jog valstybė tikrai laikysis visų saugios eksploatacijos reikalavimų. Antra nauda, kad ji patvirtins mūsų atvirumą ir siekį sudaryti gerus kaimyninius santykius tarp visų valstybių, o jos gali būti ir gana tolimos, ne tik kaimyninės, kadangi branduolinės avarijos atveju žala gali būti padaryta daugeliui valstybių. Ir paskutinis. Tai yra vienas iš integruojančių į Europą ir, sakyčiau, į pasaulio branduolinių valstybių tarpą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, branduolinio saugumo konvencijos 11 straipsnyje "Finansiniai žmonių resursai" nurodyta, kad kiekviena susitariančioji šalis turi imtis atitinkamų žingsnių užtikrinant, kad bus prieinami adekvatūs finansiniai resursai branduolinio įrenginio saugumui paremti jo veikimo metu. Atitinkama pastraipa ir dėl žmonių resursų. Tai aš norėčiau paklausti. Ar yra daromi kokie perspektyviniai skaičiavimai finansiniams ir žmonių resursams? Ar mes tik pasirašėm, ir tuo viskas? Ačiū.
S.KUTAS. Taip, yra daroma. Visų pirma gal nuo antrosios klausimo dalies - nuo darbuotojų skaičiaus ir jų kvalifikacijos. Dabar darbuotojų skaičius ir jų kvalifikacija atitinka. Tai yra pripažinta tarptautinių ekspertų. Kad ateityje mes turėtume kuo pakeisti šituos savo darbuotojus, Kauno technologijos universitete yra atidaryta branduolinės energetikos specialybė. Jau šiais metais šeši (bakalaurai turbūt pirmiau eina, paskiau magistrai) bakalaurai baigia šią specialybę. Kitos specialybės nėra kažkokios ypač specifinės, būtent elektrikai, šilumininkai, statybininkai ir visi kiti. Jie yra rengiami Lietuvoje ir jų yra pakankamai.
Dėl ekonominių. Iš tikrųjų dabar Ignalinos atominė elektrinė yra labai sunkioje finansinėje būklėje. Tai yra todėl, kad Lietuvoje yra labai didelės abipusės skolos tarp visų įmonių. Labai gaila, bet vis dėlto atominė elektrinė irgi pateko į tą tarpą, kuriai yra nemokama ir kuri kartais pati nemoka.
Ką numatome daryti? Jeigu paimtume atominės elektrinės balansą, tai pardavimo tarifas užtikrina visas atominės elektrinės išlaidas, įskaitant ir saugumo padidinimo priemones, ir dar duoda tam tikrą pelną. Tačiau dar nėra įvertintos dvi sudedamosios, kurios yra būdingos tiktai branduolinei energetikai. Būtent panaudoto branduolinio kuro tvarkymo išlaidos ir fondas, kuris bus reikalingas, kada mes uždarysime. Ne naują pastatyti elektrinę, bet tai uždaromai elektrinei sutvarkyti taip, kad ji būtų neveikianti arba ją iš viso išardyti. Vyriausybėje tie du klausimai jau buvo svarstyti. Jiems iš esmės pritarta. Tačiau dar buvo paprašyta tarptautinių ekspertų nuomonės dėl šių lėšų dydžio.
Toliau yra gaunama gana didelė parama tiek daugiašaliu, tiek dvišaliu pagrindu. Vienas iš stambiausių projektų, kuris susideda, sakyčiau, iš 18 projektų, tai yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko dovana 33 mln. ekiu kaip tik specialiai saugumo priemonėms didinti. Gana didelė, dabar jau ji siekia per 10 mln., Švedijos parama Ignalinos atominės elektrinės saugumui didinti. Sutvarkius atsiskaitymo mechanizmą ir visą aparatą aš drįsčiau tvirtinti, kad bus ekonominiai ištekliai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvai prisijungus prie branduolinio saugumo konvencijos, be abejo, reikės įvykdyti tos konvencijos keliamus reikalavimus. Reikės pakeisti turbūt, kaip jūs minėjote, įstatyminę bazę. Kiek, jūsų manymu, reikėtų keisti įstatymų ar naujų sukurti? Vykdant tuos reikalavimus, kiek kainuos mūsų biudžetui? Ar tai bus dengiama tik iš pasaulio teikiamų įvairių finansinės paramos fondų?
S.KUTAS. Ir dabar iš biudžeto Ignalinos atominei elektrinei lėšų nėra skiriama nė kiek. Ji, kaip ūkinis objektas, kaip valstybės įmonė, turi užsidirbti ir turi gyventi. Žinoma, būtų labai gerai, kad biudžetas galėtų kartais ir paremti. Tačiau mes suprantame, kad šiuo metu turbūt tokios padėties Lietuvoje nėra.
Dabar dėl įstatymų. Pirmasis etapas jau yra praeitas. Šių metų pradžioje Seimas patvirtino bendrąjį Energetikos įstatymą. Jis jau galioja. Tiesa, dar ten reikia dirbti, dar daug dokumentų. Dabar iš esmės jau yra parengtas ir du kartus jau derintas su ministerijomis ir žinybomis. Na, kaip neoficialus dokumentas yra patekęs ir į Seimo komitetus. Jie irgi galėjo. Bet Vyriausybės dar yra neaprobuotas ir Seimui nepateiktas tvarkyti kaip įstatymas. Tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu. Tai Branduolinės energijos įstatymas, kuris sutvarkys svarbiausius dalykus.
Ir trečiasis, kuris labai reikalingas, bet jo būklė dar truputį yra žemesnio lygio, tai Radiacinės saugos įstatymas. Jį turi rengti Sveikatos apsaugos ministerija. Yra susitarimai, jie dirba. Beje, jie labai aktyviai dalyvauja ir rengiant šitą Bendrąjį branduolinės energijos įstatymą. Na, o ateityje iš tikrųjų dar reiks. Praktiškai štai šita saugumo konvencija yra tokia bendro pobūdžio, yra daug konvencijų, kurios jau dabar galioja. Pavyzdžiui, fizinės apsaugos, kur Lietuva yra prisijungusi, atsakomybės už branduolinę žalą, Lietuva yra prisijungusi prie tos konvencijos. Dar jų yra ir daugiau. Dabar, jau rengdami šituos dokumentus, stengiamės, kad visi tie reikalavimai, kurie numatyti šiose konvencijose, būtų atspindėti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, Ignalinos atominę elektrinę numatoma uždaryti. Nauja statyba taip pat nenumatoma. Kyla toks klausimas. Ar verta tokias dideles milijonines sumas skirti jos saugumo užtikrinimui? Ar nebūtų galima ją anksčiau likviduoti, ir be reikalo nereikėtų kišti tų pinigų saugumo užtikrinimui? Ačiū.
S.KUTAS. Aš manyčiau kitaip. Atominė elektrinė dabar yra elektrinė, kuri gamina pigiausią elektros energiją. Tokio aiškaus sprendimo ir tikslo, kad ji turi būti uždaryta, nėra. Bet atominės elektrinės, kaip ir visi energetiniai ir ne tik energetiniai įrenginiai, turi savo tarnavimo laiką. Kada šitas laikas sukanka, iš tikrųjų atominė elektrinė turi būti uždaryta. Tai, kad mes sakome, reikia sukurti fondą, atliekami skaičiavimai, minimi metai 2007, 2010 antrajam blokui, tai yra tiktai skaičiuojamieji metai. Tai nereiškia, kad tais metais ji bus uždaryta. Priklausomai nuo eksploatacijos sąlygų ir nuo jos būklės tai bus padaryta.
Dėl šitų priemonių. Šitos priemonės, kurios dabar yra diegiamos, yra trumpo veikimo, kad užtikrintų saugią eksploataciją dabar, negalvojant apie eksploatacijos pratęsimą kur kas ilgiau. Tai yra numatyta ir sutartyje, Lietuvos ir Europos rekonstrukcijos banko sutartyje gauti šitai dovanai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes jau Gamtos apsaugos komitete diskutavome apie tai, apie šitą konvenciją. Aš norėjau jūsų paklausti. Žinoma, galima gyventi ir be konvencijos, nes pas mus daug yra daroma, kas yra parašyta konvencijoje. Bet man labai norėtųsi, kad pasitikėjimas, apie kurį jūs kalbate dėl kaimyninių valstybių, būtų didesnis pačioj Lietuvoj, žmonių, Lietuvos piliečių pasitikėjimas ta atomine elektrine. Noriu pasakyti, kad iš dalies jis kyla dėl kadrų klausimo, kad ten daug yra ne Lietuvos gyventojų, daug yra rusakalbių arba rusų. Be to, niekas, eiliniai žmonės negali aplankyti elektrinės, pasižiūrėti bent jau demonstracinių stendų, kaip jie dirba. Be to, mes dažnai girdime apie vienokią arba kitokią avariją, aplaidumą ar dar ką nors. Tai čia bendram supratimui.
Dar aš norėčiau paklausti. Ar jūs, kaip Vyriausybės atstovas, ir Vyriausybė turite strategiją, ką mes darysime po 10 ar 12 metų, kai reikės uždaryti atominę elektrinę? Ir kaip apsirūpinsime elektros energija?
S.KUTAS. Papildomai prie šitos dovanos iš Europos banko padidinti saugumui yra atliekamas darbas, vadinamas Ignalinos atominės elektrinės saugumo įvertinimu. Tai yra irgi labai brangus darbas, jis kainuoja apie 6 mln. ekiu, ir yra tarptautinė komanda, kuri kitais metais -1996 metais - baigs studiją. Bus visiškai aišku, kas Ignalinos atominėje elektrinėje yra blogai, kas yra gerai. Po to bus galima priimti galutinius sprendimus. Mes turime strategiją. Mes manome, kad ir uždarius Ignalinos atominę elektrinę, na, gal reikėtų sakyti, aš manau, kadangi dar tai nėra patvirtinta, o galutinį sprendimą turės patvirtinti Seimas, kad Lietuva, turėdama taip mažai savo organinių energetikos išteklių, ir ateityje turėtų likti branduoline valstybe. Be abejo, kalbama apie naujus ypač saugius reaktorius.
Dėl informacijos visuomenei. Iš tikrųjų tos sovietinio laiko nuosėdos ir uždarumas iš tikrųjų dar yra. Tačiau šiais metais irgi naudojantis ta pačia dovana, apie kurią aš jau kelis kartus kalbėjau, yra atidarytas, sakyčiau, gal dar nevisiškai gerai įrengtas informacinis centras. Specialus informacinis centras ... (Balsai salėje) Ne Visagine, bet prie pačios atominės elektrinės. Jis kaip tik ir stengsis užpildyti tą spragą - skleisti šitai visuomenei.
Dėl avarijų. Avarijų, žinoma, pasitaiko. Tačiau, kaip būna parašyta spaudoje, jos visos yra arba nulinio... Aukščiausias - pirmojo laipsnio pagal tarptautinę TATENOS skalę, buvo paskutiniu laiku. Jie yra ištiriami ir imamasi priemonių, kad jų nebūtų. Palyginti su kitomis elektrinėmis, Ignalinos atominėje elektrinėje nėra daugiau. Įvykusios dvi vadinamosios ASET misijos, kurios kaip tik nagrinėjo šituos atvejus, šitą konstatavo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bajoras.
A.BAJORAS. Aš atsiprašau. Aš visai nenorėjau paklausti, kadangi mes jau prisiklausėme gerbiamojo S.Kuto komiteto posėdžio metu. Aš tik noriu pasakyti, kad posėdyje mes visi vieningai pritarėme šiai Konvencijai. Aš manau, nėra ko daug jaudintis ir labai daug apie tai kalbėti, kad reikia uždaryti ir greičiau uždaryti, kaip šiandien čia nuskambėjo klausimuose. Reikėtų pasakyti, kad 80% elektros energijos mes kaip tik iš ten ir gaunam. Tai ką darysime uždarę? Reikia kaip tik rūpintis šitos elektrinės saugumu ir jai leisti dirbti tiek, kiek ji galės dirbti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau, kad pranešėjas paaiškintų. Kiek mes turėsime mokėti būdami TATENOS nariais? Ir kiek mes gausime atgalios?
S.KUTAS. Mes esame TATENOS nariai nuo 1991 metų. Pačiais pirmaisiais mūsų nepriklausomybės metais, tiksliau, pirmojoj sesijoj, kada Lietuva buvo nepriklausoma, TATENOS sesijoje buvo pritarta Lietuvos narystei TATENOJE. Tačiau mes dar porą metų nemokėjome nario mokesčių ir nariais su visomis balsavimo teisėmis tapome 1994 metais. Nario mokestis TATENAI yra maždaug (jis truputį keičiasi) 240 tūkst. dolerių per metus. Be to, dar yra antroji dalis, kuri vadinama "savanoriški įnašai techniniam bendradarbiavimui", kur pagal skaičiavimus mums priklausytų mokėti apie 70 tūkst. dolerių. Tačiau šito įnašo mes, kaip neturtinga šalis, kol kas nemokėjome. Tokių šalių yra ir daugiau. Ypatingų pretenzijų dėl to nėra.
Kiek mes gaunam? Iš tikrųjų, jeigu mes nebūtume TATENOS nariai, tai tikrai negalėtume galvoti apie kokią nors, kad štai ir šitą didelę dovaną ir panašiai.
Dėl techninio kooperavimo. Be abejo, mes, nė kiek neįnešdami, gaunam. Taigi ekonominis efektas iš tikrųjų, paviršutiniškai sakant, yra teigiamas.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui - Energetikos ministerijos sekretoriui ponui S.Kutui. Visi Seimo nariai, norėję paklausti, paklausė. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam Seimo nutarimo projektui? Nėra prieštaravimų? Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Branduolinio saugumo konvencijos ratifikavimo" projektui pritarta po pateikimo. Galėsime pradėti jo svarstymo procedūrą. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Yra prieštaravimų. Seimo narys J.Veselka kategoriškai prieštarauja, kad šis komitetas būtų pagrindinis. Prašau pasisakyti.
Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, paskutiniu metu Ekonomikos komitetas pradeda svarstyti įvairiausius - nuo oro, saugumo ir kitus, tai iš tikrųjų susidaro taip. Komiteto pirmininko nėra, jis, matyt, kažkur kažką muša. Visiškai ne mūsų specifika. Paimi tokius įstatymus, kur nieko negali apie juos protingo pasakyti. Todėl manyčiau, kad vis dėlto šis įstatymas daugiau būdingas Valstybės ir teisės komitetui. Tegul jis būna pagrindinis komitetas. O mūsų, jeigu ten yra ekonominių aspektų, mes galėtume būti pagalbiniu komitetu, nes šiaip mes labai neprofesionaliai nagrinėsime šitą klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bajoras.
A.BAJORAS. Man atrodo, jeigu jau kyla tokie ginčai, mes pradėjome šitą darbą ir su mielu noru galime jį užbaigti. Mūsų komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jums tiktai primenu, kad pagal Seimo statutą energetikos klausimus kuruoja Ekonomikos komitetas. Taigi ar sutiktumėte, kad Gamtos apsaugos komitetas būtų pagrindinis komitetas svarstant šį Seimo nutarimą? Nėra prieštaravimų? O papildomas komitetas - Ekonomikos komitetas. Ar sutiktumėte, kad šis nutarimas būtų svarstomas Seimo posėdyje spalio mėnesį? Nėra prieštaravimų.
Visus šios dienos darbotvarkės klausimus apsvarstėme. Teliko Seimo narių pareiškimai. Prieš tai aš norėčiau jums paskelbti tokią informaciją. Šių metų spalio 7 d., šeštadienį, sueina metai, kai mirė Seimo narys J.Bastys. Šiai datai pažymėti Kriūkuose įvyks Seimo nario J.Basčio atminimui skirti renginiai. 13.40 val. gėlių padėjimas ant velionio kapo Paežerių kapinėse, 14 val. bus laikomos šventos mišios Paežerių bažnyčioje, o 15 val. - gedulingi pietūs Kriūkų restorane "Banga".
Seimo narių pareiškimai (95.10.04)
7sesija 14 p. svarstyti klausimai
Dabar pereiname prie Seimo narių pareiškimų. Pirmasis kalbės Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Dvi dienas Seime norėjau perskaityti pareiškimą, kad posėdžio pirmininkas mano raštišką prašymą du kartus pametė. Dėl šios dienos pareiškimo kreipiausi į Seimo sekretoriatą. Sekretoriatas dokumentų nepameta. Pareiškimą, kurį norėjau perskaityti rugsėjo 28 d., o blogiausiu atveju spalio 3 d., atidedu ateičiai.
Šiandien noriu priminti, kokie įvykiai vyko spalio 3 d. praeityje ir 1995 m. spalio 3 d. Prieš 105 metus gimė Vincas Grybas - žymiausių Lietuvoje paminklų autorius. Jo gyvenimas lietuvių patriotų pastangomis tragiškai baigėsi 1941 m. liepos 3 d. Mes neįsivaizduojame, kaip atrodytų Kudirkos Naumiestis be šio skulptoriaus paminklo Vincui Kudirkai, Raseiniai - be paminklo Žemaičiui, Papilė - be paminklo Simonui Daukantui. Sintautų bažnyčios didįjį altorių puošia šio skulptoriaus darbai. Būtų galima ilgiau tęsti Vinco Grybo darbų sąrašą.
Prieš 100 metų gimė S.Jeseninas. Prieš 5 metus susijungė Vokietijos, prieš dvejus metus Maskvoje jėga buvo išvaikomas Rusijos parlamentas.
1995 m. spalio 3 d. Dotnuvoje-Akademijoje į amžinąją poilsio vietą buvo palydėtas žymiausias žemdirbystės mokslininkas, gamybininkas, profesorius, žemės ūkio mokslų daktaras Petras Vasinauskas. Tarp žemdirbių jis buvo vadinamas žemdirbių patriarchu.
1995 m. spalio 3 d. vyko eilinis Lietuvos Respublikos Seimo posėdis-spektaklis, kuriame dominavo du klausimai: Saugumo departamentas turėjo sakyti, ar Lietuvoje rengiamas valstybės perversmas. Antras labai svarbus klausimas - tai Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos ir jos pirmininko V.Juškaus tolesnis likimas. Į pirmąjį klausimą aiškaus atsakymo negavome. Iki šios dienos nėra teisiškai įvertinta Kauno savanorių išėjimas į miškus 1993 m. rudenį. Ar tai buvo bandymas įvykdyti valstybės perversmą, ar čia glūdi kiti dalykai. Kada Seimas ir Lietuvos visuomenė gaus į šį klausimą aiškų atsakymą?
Seimo narys A.Kunčinas rugsėjo 28 d. Seime perskaitė pareiškimą, kuriame įvardijo Seimo narius, kurie aiškina savivaldybėms nevykdyti Seimo priimtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų.
Įstatymų nevykdymas yra pats svarbiausias nekonstitucinio valstybės perversmo elementas.
Seimo ekonominių tyrimų komisija su jos pirmininku V.Juškumi stipriai užmynė korupcijai ir mafijai ant nuospaudų ir uodegų, kad toks puolimas vyksta prieš šią komisiją ir jos pirmininką. Šio klausimo svarstymas parodo, kas iš Seimo narių kovoja prieš korupciją ne žodžiais, o darbais ir kas ją gina.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį.
A.ENDRIUKAITIS. Ačiū. Aš noriu perskaityti pareiškimą dėl Seimo darbo, o prieš tai, jeigu man posėdžio pirmininkas leis, trumpą repliką dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Nesilaikydamas nustatytos darbotvarkės, šiandien Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas pasitvirtino darbotvarkę per pietų pertrauką, kai reikėjo visiems pietauti. Jis labai gudriai, mikliai susisuko ir nusibalsavo, susistatė, ką reikia. O dabar pareiškimas ta pačia tema.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kam buvo svarbiau darbotvarkė, tie sėdėjo salėje, o kam buvo svarbiau papietauti, tie pietavo. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Aš jums trumpai atsakysiu, kad yra nustatyta jūsų pačių patvirtinta darbotvarkė, kuriai ir aš pritariau, ir reikėjo jos laikytis.
"Dėl netvarkingo Seimo darbo ir Statuto prasmės.
Vakar plenariniam Seimo posėdžiui svarstyti buvo pateikti 26 klausimai: 4 - priėmimui, 5 - svarstymui, 15 - pateikimui ir dvi ataskaitos.
Dėl apimties. Josifas Visarionovičius Stalinas: "Bolševikams nėra neįveikiamų tvirtovių." Su 26 klausimais susipažinti, juos išnagrinėti ir pasirengti posėdžiui, beje, paskutinę minutę išbraukiant 5 klausimus ir pakeičiant klausimų svarstymo laiką - reiškia nepaprastų gabumų pripažinimą Seimo nariams. Be patikslinimo vakarykštėje darbotvarkėje būtų buvęs 31 klausimas. Tempas!! Jungtinių Tautų Organizacija, turinti 185 narius, per metus apsvarsto 150 klausimų. Jiems nosį nušluostome per pusantro mėnesio.
90 Seimo statuto straipsnis numato, kad Seimo Pirmininkas kartu su kancleriu parengia detalų kiekvienos posėdžio dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui nurodomas svarstymo ar balsavimo laikas. Pabrėžiu: svarstymo ar balsavimo laikas. Ir tai atliekama ankstesnę posėdžio dieną. Dar kartą pabrėžiu: ankstesnę posėdžio dieną.
Tarp posėdžių nustatytos 10 minučių pertraukos, kurių paprastai nebūna arba būna bet kuriuo, tik nenumatytu laiku.
Ką reiškia tokia metodika?
1. Perkrauta darbotvarkė neleidžia įsigilinti į problemą.
2. Antistatutinė tvarka verčia laukti prelegentus.
3. Darbotvarkės tąsymas išvargina žmones.
4. Nedėmesingi Seimo nariai greičiau pasiduoda posėdžio pirmininkų klausimų "stūmimui".
5. Svarstomi klausimai neišgvildenami.
6. Svarstymai užtęsiami, kad nebūtų Seimo narių pareiškimų transliavimo per radiją.
7. Seimo nariai negali planuoti savo darbo, susitikimų laiko.
8. Juo daugiau narių nebus posėdyje, tuo geriau bus posėdžio pirmininkui.
9. Šturmo principu viskas "pramušama".
10. Kritiniu atveju vykdomas antidemokratinis perbalsavimas.
11. Seimo narys nežino, kas bus po to.
12. Seimo nariai visuomet jaučiasi "įkirpta uodega".
Ponas Č.Juršėnas yra išvystęs parlamentinę "nešiurkštaus" Seimo statuto pažeidimo teoriją. Ką tai reiškia? Tai - darbotvarkės klausimų primetimas, klausimų svarstymo laiko pakeitimas, pertraukų minimalizavimas ir nesilaikymas, posėdžių pratęsimas. Visa tai galima daryti tik konsenso pagrindu, o ne mechaninio balsavimo metodu.
Tvirtinu: Seimo statutas nereikalingas, nes viską gali nuspręsti LDDP balsavimu. Siūlau Statute palikti vieną straipsnį: viskas sprendžiama balsavimu.
Naudodamasis iki valstybės perversmo turimomis galimybėmis ir žinodamas pono Č.Juršėno meilę nešiurkštiems Statuto pažeidimams ir deklaruotą meilę vokiškai tvarkai, kreipiuosi į Jį ir į poną N.Germaną su prašymu įvertinti tokį Seimo darbo organizavimą. Kuris statusas tą atitinka:
- smulkiaburžuazinė stichija,
- anarchosindikalizmas,
- materializmas ir empiriokriticizmas,
- kas yra liaudies draugai ir kaip jie kovoja prieš socialdemokratus,
- valstybė ir revoliucija,
- žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal,
- eiliniai tarybų valdžios uždaviniai,
- apie kooperaciją,
- verčiau mažiau, bet geriau,
- gresianti katastrofa ir kaip su ja kovoti,
- ką daryti?
Pasvarstykime kartu."
Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Aš ne kartą esu sakęs, kad dešinėje mūsų Seimo pusėje yra nuostabių marksizmo-leninizmo klasikų veikalų žinovų. Aš lenkiu galvą prieš juos. Aš jau beveik užmiršau, o jie vis prisimena ir ragina lietuvių tautą toliau rinktis ką nors iš marksizmo-leninizmo klasikų. Norėčiau padėkoti, bet man lyg ir neišeitų tai daryti, juo labiau - baigusiam partinę mokyklą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimams dar buvo užsirašę Seimo nariai I.Uždavinys arba V.Landsbergis, tačiau jų posėdyje nėra. Taigi jie praranda teisę pasisakyti. Pasirodo, Seimo narys K.Skrebys nori pavaduoti Seimo narius I.Uždavinį ir V.Landsbergį. Prašom į tribūną.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti posėdžio pirmininkui, apie kurio elgesį Lietuvoje jau sklinda legendos, kad aš nieko nenoriu pavaduoti. Paprasčiausiai dėl to, kad eilinį kartą nesilaikoma darbotvarkės ir užtęstas posėdis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Skreby, sekretoriate yra užsirašę pareiškimams Seimo nariai I.Uždavinys arba V.Landsbergis. Aš jums suteikiau žodį, kadangi jūs pasakėte, kad jūs darot pareiškimą vietoj jų. Jeigu jūs savo kitą pareiškimą darot neužsirašęs, tuomet aš jus nutrauksiu. Prašom.
K.SKREBYS. Aš tik norėjau paaiškinti, kad dėl to, jog Seimo narys V.Landsbergis turėjo išvykti į komandiruotę, jis to pareiškimo negali padaryti, ir aš esu įgaliotas perskaityti jo pareiškimą.
PIRMININKAS. Prašom.
K.SKREBYS. Taigi. Aukštasis Seime! Lietuvos Respublikos Seimo nario V.Landsbergio pareiškimas.
"Dėl padažnėjusių Rusijos pareigūnų grasinimų panaudoti karinę jėgą prieš Lietuvos Respubliką.
Jau kelintą kartą Rusijos Federacijos aukšti oficialūs asmenys grasina karine agresija, jeigu Lietuvos Respublika elgsis kaip savarankiška suvereni valstybė, o tarptautinės organizacijos nepaklus branduolinės šalies šantažui. Dabar toks bauginimas paskelbtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabo vardu kaip Rusijos karinės doktrinos numatomoji dalis: į Lietuvos Respubliką, taip pat į Latviją ir Estiją Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos formalaus sprendimo atveju būsianti įvesta Rusijos kariuomenė.
Siūlau Lietuvos Respublikos Seimui kategoriškai protestuoti prieš tokią Rusijos oficialių struktūrų politiką ir raginu tą patį padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybę."
Pasirašo Seimo narys V.Landsbergis.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 95 straipsniu prašau, kad šis pareiškimas be diskusijų būtų perduotas ištirti atitinkamam Seimo komitetui. Aš manau, kad atitinkamas Seimo komitetas yra Užsienio reikalų komitetas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų pagal Seimo statuto 95 straipsnį dėl pareiškimų nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti pasisakančiojo siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai. Pritariu gerbiamajam Seimo nariui K.Skrebiui, kad tai turėtų būti Užsienio reikalų komitetas. Dabar Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Aš vakar kalbėjau su profesorium V.Landsbergiu. Mes kalbėjom tuo klausimu, ar mūsų Seimas turi daryti pareiškimą. Čia yra pirmiausia ne gerbiamojo V.Landsbergio pareiškimas, o čia yra Seimo pareiškimo projektas, kurį perskaitė gerbiamasis K.Skrebys. Todėl aš manyčiau, kad... vakar mūsų Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, kaip žinote, kreipėsi į Rusijos ambasadorių N.Obiortyševą, kurio atsakymas tikrai yra gana pavojingas, nes jis patvirtino tą faktą, kad Rusijos Dūmoje tikrai yra pateiktas kažkoks naujas Rusijos gynybos projektas. Mes kalbėdami su gerbiamuoju V.Landsbergiu sutarėme taip: jeigu per savaitę Rusijos oficialiosios tarnybos neduos atsakymo, ar iš tikrųjų tame dokumente, apie kurį gerbiamasis N.Obiortyševas sakė, kad jis lyg ir nežino, kas ten yra, nebus mums paaiškinta, aš tikrai esu tos nuomonės, kad mūsų Užsienio reikalų komitetas gali parengti tokį Seimo nutarimo projektą. Mums reikia aiškiai išreikšti savo nuomonę apie tai, kas yra daroma Rusijos Dūmoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, kad paaiškinot. Ir Seimo nariams, ir Lietuvos žmonėms tapo ramiau. Pasirodo, rusai dar nepuola. Tačiau siūlymas buvo toks pateiktas, todėl teks balsuoti. Prašom registruotis. Palauksim, kol mūsų techniniai darbuotojai kompiuterius įjungs.
A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, galima patikslinti?
PIRMININKAS. Negalima, gerbiamasis Seimo nary Griciau. Pradedame registraciją. Registracija pradėta.
Posėdyje dalyvauja 30 Seimo narių. Prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad gerbiamojo Seimo nario K.Skrebio perskaitytą Seimo nario V.Landsbergio pareiškimą atiduotume išnagrinėti Užsienio reikalų komitetui? Balsavimas pradėtas.
Už - 18, prieš - 4, susilaikė 7. Taigi šis pareiškimas perduodamas išnagrinėti Užsienio reikalų komitetui.
Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks spalio 12 d., 10 val. Seniūnų sueigos posėdis - spalio 9 d., 9.30 val.