Dvyliktasis posėdis
1995
m. spalio 3 d.
Svarstyti klausimai:
Darbotvarkės aptarimas (95.10.03)
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 3 dienos rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji kolegos, aš prašysiu visų pirma registruotis. Turime pasitikrinti techniką, kuri, deja, kuo toliau, tuo labiau genda. Ypač tai noriu pabrėžti gerbiamajam F.Kolosauskui ir kitiems Biudžeto ir finansų komiteto nariams, kurie atkakliai nubraukia Seimo kanceliarijos siūlymus skirti papildomų lėšų elektroninei technikai įsigyti. (Balsai salėje)
Dėmesio, dabar bus registracija, kolegos! Registracija. 88 Seimo nariai. Dabar prašyčiau balsuoti dėl mano kreipimosi į F.Kolosauską. Kas už, kas prieš, kas susilaiko. Čia tikrinam balsavimą. Kiekvienas balsuoja kaip nori. Dėl mano kreipimosi į komiteto pirmininką F.Kolosauską. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ar už mane, ar už F.Kolosauską? Prašom. (Balsai salėje) 37 - už, 24 - prieš, 16 susilaikė... Atrodo, technika dirba.Dėmesio, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia dėl darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, deja, gyvenimas privertė kai ką patikslinti. Kaip matote, yra patamsintas visas 1, 2 klausimų blokas. Tai padaryta dėl tos priežasties, kad Seimo protokolinis nutarimas dėl trišalių konsultacijų iki galo buvo neįvykdytas, todėl tenka šių klausimų atsisakyti. Ryšium su tuo tie klausimai, kurie buvo numatyti vakariniam posėdžiui, yra perkelti į rytinį posėdį. Aš turiu galvoje 1, 2 klausimą - teisėjų skyrimas, pateikimo stadija ir taip pat pateikimo stadija įstatymo "Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso". Tiems pakeitimams Seniūnų sueiga pritarė, todėl kviečiu kolegas patvirtinti.
Gerbiamasis A.Patackas dėl vedimo tvarkos? Prašom.
A.V.PATACKAS. Taip. Dėl nepaprastai įžūlaus Rusijos pareiškimo, kad Lietuvą, Pabaltijį paskelbus NATO nariais jie įves kariuomenę. Siūlau arba šį posėdį, arba artimiausią specialų posėdį paskirti šiam klausimui.
PIRMININKAS. Prašom. Seniūnų sueiga tai aptars, o dokumento projektą prašom parengti arba jūs, arba Užsienio reikalų komitetas.
Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti patikslintą darbotvarkę? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nenorėčiau sutikti, kad iš darbotvarkės būtų išbrauktas 1-2d klausimas "Dėl mokslininkų pensijų laikinojo įstatymo papildymo", nes tas klausimas netgi nederinus gavo tam tikrą rezonansą. Turiu grupės mokslininkų, buvusių Vadybos akademijos darbuotojų, raštą, iš kurio paaiškėja, jog forminantis pensijas minėtoje aukštojoje mokykloje, darbo stažas yra neįskaitomas. Taigi klausimas svarstytinas. Ir nemanau, kad reikėtų tą klausimą atidėti nežiniai. Juo labiau kad yra Švietimo, mokslo ir kultūros ministerijos ministro pavaduotojo parengta įstatymo papildymo alternatyva.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, šis klausimas yra komplekso dalis, ir mūsų seniai sutarta, kad jis eis kartu su 2a klausimu. Vadinasi, jis nėra išbraukiamas todėl, kad jis netikęs, o todėl, kad jis yra kito klausimo dalis. Kai tik bus 1-2a ar kaip jis kitaip vadinsis, t.y. 1759 projektas, tada automatiškai eis ir tas klausimas.
A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio Pirmininke, aš norėčiau paminėti du dalykus. Pirmasis - dėl darbotvarkės laikymosi. Kokią mes patvirtinsime ir visas pertraukas - jūs malonėkite tą daryti. Nes kartais jūs taip įsijaučiate į svarstymo eigą, kad viskas sutrinka ir tęsiasi be saiko, be krašto. Kiekvienas turi savo reikalų, ir supraskite tai.
Ir antras klausimas. Aš reikalavau ir dabar dar garsiai pasakau - prašau patikrinti visų, t.y. 141 vietos kompiuterius, kad mes būtume įsitikinę. Tas niekad netikrinta. Aną kartą minėjau- šalia manęs yra mygtukas ir kitas mygtukas, jie yra blokuoti, sujungti į vieną vietą ir veikia, ir gali būti nesąmonių. Tai yra nesudėtinga ir garbinga tai padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo daryta iki posėdžio, o posėdžio mes nenutrauksime, kad užsiimtume techniniais procedūriniais dalykais. Nebent bus kokia bėda.
Taigi, gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti patikslintą darbotvarkę, ar reikalauja kas balsuoti? Pasisakymų užtenka. (Balsai salėje) Reikalaujate balsuoti? Prašom dar kartą registruotis. Dėmesio, registracija, ir balsuosime. Kolegos, dėmesio, registracija. Prašom registruotis. Net 102 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seniūnų sueigos aprobuota ir patikslinta darbotvarkė būtų patvirtinta? Prašom balsuoti. Už - 50, prieš - 9, susilaikė 23. Darbotvarkė patvirtinta. Ačiū.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną gerbiamąjį kolegą R.Markauską. 1-1a klausimas- įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas. Projekto Nr.1802-2. Gerbiamasis Markauskai, ar aš viską teisingai pasakiau?
R.MARKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Taigi pradedame priėmimo procedūrą.
R.MARKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pasakyti, kad šiandien gavau iš JAV faksą, kuriame iškarpos iš laikraščių su svarstymo eiga dėl Pilietybės įstatymo priėmimo Seime. Išeivija dėkinga už svarstymą, kuris vyksta Seime, ir tikisi, kad šis įstatymas bus priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Markauskai, dabar noriu, kad jūs mane dar kartą patikslintumėte. Mano duomenimis, nėra jokių pasiūlymų, išskyrus jūsų paties kitaip suredaguotą 29 straipsnį. Ar buvo kitų Seimo narių siūlymų? Prašom.
R.MARKAUSKAS. Kitų Seimo narių siūlymų nebuvo. Tik 1 straipsnyje yra redakcinių pataisymų.
PIRMININKAS. Čia ne problema. Gerbiamieji kolegos, kadangi pataisų ir pasiūlymų nebuvo, mes galime iš karto priiminėti, bet manau, kad kolegos norės pasisakyti dėl balsavimo motyvų, todėl klausiu dėl kiekvieno straipsnio. Tai yra 1 straipsnis ir bazinio įstatymo taip pat 1 straipsnis - "Lietuvos Respublikos piliečiai". Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galime bendru sutarimu su redakcinėm pataisom?
R.MARKAUSKAS. Galbūt aš paminėsiu tas redakcines pastabas.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Markauskai.
R.MARKAUSKAS. Pirmiausia 1 straipsnio pirmosios dalies 1 punkte yra sąvoka "jei jie nerepatrijavo iš Lietuvos". Kadangi iškilo dvigubas klausimas, kad tai yra taikoma tik vaikams, aš norėčiau pasakyti, jog mes su kalbininkais, jeigu Seimas leis, tą sąvoką truputį paredaguosime.
PIRMININKAS. Gerai.
R.MARKAUSKAS. Toliau. Dėl 1 straipsnio pirmosios dalies 3 punkto. Vietoje žodelio "šio" yra įrašytas žodis "pilietybės". Taip pat 1 straipsnio pirmosios dalies 5 punkte vietoje žodelio "šio" įrašytas žodelis "pilietybės 1991 12 05". Ir 1 straipsnio antroji dalis. Vietoje žodžio "pasirinktinai" - "jų pageidavimu". Taip pasiūlė kalbininkai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, Pilietybės įstatymas yra sukėlęs labai didelę reakciją ne tik tarp Lietuvos piliečių, bet taip pat ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Daugelį metų tas klausimas diskutuotas, pateikta įvairių pasiūlymų. Šis, paskutinis, projektas buvo parengtas bendromis mūsų ir išeivijos atstovų pastangomis. Jis yra pakankamai apsvarstytas, ir aš siūlyčiau, kad mes vienbalsiai priimtume šį įstatymą be tolesnių diskusijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega... Gerbiamasis Bendinskai, paspauskite. Arba prie šoninio mikrofono, būkite malonus. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Pritardamas šio įstatymo greitesniam priėmimui taip pat noriu pabrėžti tai, kad jau keleri metai... priimdami Aukščiausiojoje Taryboje tą nutarimą, kuris susiaurino jų, arba kitaip sakant, juos išbraukė iš Lietuvos piliečių tarpo... manyčiau, šiandien reikia baigti ir priimti, ir t.t. Turėdamas daug pažįstamų ir daug draugų JAV ir kitur, gavau labai daug priekaištų. Bet tas darbas jau buvo atliktas, t.y. tas įstatymas buvo priimtas. Šiandien mums reikia vieningai už jį pasisakyti - be tolesnių diskusijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu 1 straipsniui pritarti. (Balsai salėje) Ačiū.
Gerbiamieji kolegos! Gerbiamieji žurnalistai, prašyčiau palikti parterį! Dabar priiminėjamas įstatymas! Gerbiamasis Patackai, gerbiamasis Žičkau, ar jūs girdite? 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis, arba 3 straipsnio taisymas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
3 straipsnis, arba 7 straipsnio pataisymas. Galime priimti? Priimtas.
4 straipsnis, arba 12 straipsnio ketvirtosios dalies kitoks išdėstymas. Gerbiamasis E.Jarašiūnas nori kažką pasakyti. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad 12 straipsnio keturioliktoji dalis yra visai nesusijusi su išeivio problemų sprendimu. Čia yra numatomos tam tikros lengvatos asmenims, norintiems įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ketvirtoji dalis šiek tiek prieštarauja to paties straipsnio trečiajai daliai, kurioje išimtys nenumatomos.
Antra. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pilietybės prašymas yra tik individualus veiksmas. Aš sunkiai įsivaizduoju, kaip sergantis sunkiomis chroninėmis psichinėmis ligomis asmuo tos pilietybės prašys. Tokiu atveju 4 ir 1 punktų reikalavimai, t.y. mokėti valstybinę kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą, aš manau, iš viso yra problemiški.
Trečia. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pilietybės suteikimas yra veiksmas, kuris atliekamas atsižvelgiant į valstybės interesus, bet nesiekiama asmens, kuris turėjo vienos valstybės pilietybę, kažkokia lengvatine tvarka paversti kitos valstybės piliečiu.
Na, ir paskutinis dalykas, gerbiamieji Seimo nariai, mes turėtume atsižvelgti ir į savo rinkėjus. Aš nežinau, kodėl mūsų rinkėjai turėtų prisiimti kitų valstybių prievolę sau. Todėl aš esu prieš 12 straipsnio ketvirtosios dalies pataisą kaip nereikalingą. Todėl balsuojant kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosime.
R.MARKAUSKAS. Aš negaliu priimti šio pasiūlymo. Šį pasiūlymą pateikė Migracijos departamentas ir Valstybinės kalbos inspekcija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu reikalaujama balsuoti, tai balsuosime.
R.MARKAUSKAS. Komisija priėmė jų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 4 šio įstatymo straipsnį, arba bazinio įstatymo 12 straipsnio ketvirtosios dalies kitokį išdėstymą, tas balsuoja už. Kas mano, kaip kolega kalbėjo, kad tai nereikalinga, tai ir balsuoja kitaip. Prašom balsuoti. Gerbiamasis Markauskai, jūsų balsas... Aišku. Už - 28, prieš - 20, susilaikė 16. Straipsnis nepriimtas.
Prašom toliau. (Salėje šurmulys) Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio, dar kartą balsuojam. Trečią kartą perbalsuota nebus. Taigi kas už 12 straipsnį, kaip teikia kolega R.Markauskas, tas - už, kas mano, kad tai nereikalinga, kaip motyvavo gerbiamasis E.Jarašiūnas, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Trečio perbalsavimo nebus. Prašom balsuoti. Ar aišku? (Balsai salėje) Prašom. Už - 44, prieš - 18, susilaikė 9.
Prašom. 5, arba 13 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu, ar nori kas pasisakyti? Kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, kad turėtume atsisakyti 1 punkto. Galima išbraukti "įskaitant optavimo", o natūralizacija, tai yra pilietybės įgijimas natūraliu būdu, šiuo atveju nieko nereikštų.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
R.MARKAUSKAS. Nesutinku.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mes komisijoje dėl šių punktų tikrai rimtai diskutavome, ir aš kolegoms siūlyčiau palikti taip, kaip yra įstatymo projekte, kadangi tai yra svarbūs žodžiai ir atsisakyti jų negalima. Taip, kaip yra tekste. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Jarašiūnai, ar reikalaujate balsuoti? Reikalaujate. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 5 straipsnį, arba bazinio įstatymo 13 straipsnio pataisymą, prašom balsuoti už. Kas manote, kad tai ne visai gerai - balsuojate prieš. (Balsai salėje) Už - 52 su kolega R.Markausku, prieš - 10, susilaikė 11. Priimtas.
6 straipsnis, arba bazinio įstatymo 16 straipsnio papildymas. Galime priimti? Ačiū. Priimta.
7 straipsnis, arba kitoks 17 straipsnio išdėstymas. Kolega A.Ražukas. Prašom. Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke, pranešėjau ir Seimo kolegos! (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio! Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tą problemą, kuri praktiškai iškyla, kai mes paliekame neišaiškintą arba nepakankamai išaiškintą lietuvių kilmės žmogaus sąvoką. Dabar įstatyme įrašytas išaiškinimas. Tačiau man atrodo, kad jis yra nepakankamas ir sukels žmogiškų, kartais galbūt ir politinių problemų. Taip būna tada, taip buvo ir anksčiau, kada žmonės, kurie ne tik buvę Lietuvos piliečiai, bet ir tebeturintys prieškarinį Lietuvos pasą, kreipdavosi dėl pilietybės, o jiems pasakydavo, kad esi totorius, žydas ar dar kas nors, todėl negali tapti Lietuvos Respublikos piliečiu, nors tebeturi Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Tai yra nemalonūs atvejai, apie juos ir spauda tada rašė, pavyzdžiui, apie dvi seseris totores. Abi jos iš Lietuvos išvažiavusios, gyvenančios Didžiojoje Britanijoje. Viena suspėjo arba sugebėjo gauti pilietybę, kitai buvo tokiu jai užgauliu būdu atsakyta. Problema yra ir tada, kai žmonės turi įrodinėti, jog seneliai arba vienas iš senelių buvo lietuvis, nors tų metų dokumentuose tautybė niekad nebuvo rašoma. Įrodinėjama pagal tikėjimą ir tada atsiranda abejonių (aš nežinau, ar policija turi instrukciją, ar ne), kad jeigu katalikas, tai galbūt lietuvis buvo senelis, o jeigu evangelikas arba liuteronas, tai, matyt, jau nelietuvis.
PIRMININKAS. Laikas, prašom siūlyti.
V.LANDSBERGIS. Aš esu siūlęs ankstesniuose svarstymuose, kad būtų įrašyta sąvoka "lietuvių kilmė" arba "lietuviai" pilietine arba etnine prasme, kad žmogus nebūtų verčiamas įrodinėti etninės senelių kilmės, bet parodyti, kad pilietine prasme jo tėvai buvo lietuviai, ir jisai pats apsisprendžia tokia pačia prasme būti lietuviu ir prašo pripažinti jam Lietuvos pilietybę.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.LANDSBERGIS. Mes elgtumėmės europietiškai ir žmoniškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu įspėti, šimtąjį ar tūkstantąjį - dvi minutės, būkit malonūs, neviršykit dviejų minučių limito.
Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, komisijoje, pasakysiu atvirai, buvo labai daug ginčų dėl šito. Buvo komisijos narių, kurie argumentuotai įrodinėjo, jog iš viso lietuvių kilmės reikėtų atsisakyti ir šitos sąvokos apskritai įstatyme nereikia. Diskutavome įvairiausiais klausimais, žiūrėjome iš pačių įvairiausių, net pačių rečiausių pozicijų ir vis dėlto nusprendėme, kad šiame įstatyme atsižvelgiant į mūsų tautos, valstybės interesus, į tai, kad lietuviams Lietuva yra vienintelė žemė pasaulyje ir kitos šalies mes neturime, lietuvių kilmė yra būtina ir neišvengiama.
Aš noriu atkreipti dėmesį į įstatymo 28 straipsnį, kurį taisysim, arba 13 straipsnį. Ten netgi yra priesaikinis pareiškimas. Jeigu dokumentų yra nepakankamai, jeigu jų nedaug, taigi yra priesaikinis pareiškimas, kad žmogus save laiko lietuviu. Ir apskritai visos šios pataisos yra tokios, kad kuo mažiau būtų biurokratinių kliūčių, kad kuo mažesnis dokumentų kalnas būtų pateikiamas. Aš vis dėlto manau, kad pateikiama redakcija yra tikrai suderinta su visais galimais interesais, ir siūlau jai pritarti. Dėkui.
PIRMININKAS. Vienas - už, vienas - prieš. Dabar pranešėjas. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad gerbiamasis V.Petrauskas pasakė viską, ką aš norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar kolegos reikalauja balsuoti, ar galim bendru sutarimu? Priimta. (Balsai iš salės) Prašom. Pasiūlymas buvo pateiktas nenustatyta tvarka, laiko surašyti pasiūlymus buvo pakankamai, todėl aš galiu tik siūlyti, ar balsuojam dėl 7 straipsnio, arba bazinio įstatymo 17 straipsnio, ar ne. Jeigu reikalaujama balsuoti, prašom.
Kolegos, dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, arba bazinio įstatymo 17 straipsnio kita redakcija? Prašom balsuoti.
49 - už, 5 - prieš, 18 susilaikė. Priimtas.
8 straipsnis, arba 18 straipsnio panaikinimas. Galim priimti? Priimta.
9 straipsnis, arba 20 straipsnio patikslinimas. Priimta.
10 straipsnis, arba iš 21 straipsnio siūloma kai ką išbraukti. Galima priimti? Priimta.
11 straipsnis, arba 23 straipsnio papildymas ketvirtąja ir penktąja dalimis.
R.MARKAUSKAS. Čia yra redakcinis pataisymas.
PIRMININKAS. Prašom sakyti.
R.MARKAUSKAS. 23 straipsnio antrojoje dalyje, kur yra žodžiai "gali būti pripažintas", išbraukiame žodį "gali būti" ir įrašome "įgijimas pripažįstamas".
PIRMININKAS. Priimta.
12 straipsnis arba...
R.MARKAUSKAS. Galbūt aš vieną minutę, jeigu galima?
PIRMININKAS. Prašau.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs esate gavę M.Stakvilevičiaus pasiūlymą dėl asmenų, kuriems pasas buvo išduotas nepagrįstai arba neteisėtai. Aš norėčiau pasakyti, kad problema yra štai kokia. Dalis asmenų, kurie gavo pilietybės dokumentus pagal pasižadėjimus, jie tuos pasižadėjimus gavo ne laiku. Tačiau jie galėjo gauti pilietybę Lietuvos-Rusijos sutarties atžvilgiu. Kadangi mūsų valdininkai padarė klaidų ir jiems nebuvo paaiškinta, kad jie gali įgyvendinti teisę į pilietybę kitu būdu, jiems šiuo metu šie pasai yra atimami. Šių asmenų Lietuvoje yra apie 500, galbūt daugiau, aš negaliu tiksliai pasakyti, bet tai būtų labai nedidelis procentas nuo bendro piliečių skaičiaus. Ir jeigu Seimas sutiktų priimti M.Stakvilevičiaus pataisą, tai aš manyčiau, kad šią pataisą reikėtų priimti kaip vienkartinį aktą, kuris įteisintų tuos žmones, kuriems pasai buvo atimti neteisėtai ir nepagrįstai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai supratau, tai kolegos M.Stakvilevičiaus siūlymas yra kitam juridiniam aktui, t.y. įstatymui dėl įgyvendinimo.
R.MARKAUSKAS. Taip, yra įstatymas dėl įgyvendinimo, bet 23 straipsnio antrojoje dalyje kalbama, kad jeigu paaiškėja, jog pilietybė įgyjama nepagrįstai, iš jo paimami dokumentai.
PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas. Prašom.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manau, kad dėl pono M.Stakvilevičiaus pastabos mes šnekėsime, kai kalbėsime dėl įgyvendinimo tvarkos.
PIRMININKAS. Aš irgi taip manau, tai jeigu reikės...
E.JARAŠIŪNAS. Aš tiktai norėčiau gerbiamiesiems kolegoms priminti, kad tą klausimą vieną sykį jau sprendė Konstitucinis Teismas, ir aš manau, kad įstatymo nesilaikymą, t.y. neteisėtus veiksmus paversti teisėtais, deja, net ir mes neturime teisės. Taigi manau, kad šio klausimo geriausiai ir nespręsti. O šiaip aš turiu pastabų dėl 12 punkto.
PIRMININKAS. Dėl 12 punkto šiek tiek vėliau. Aš manau, kad iš tikro, gerbiamieji kolegos, formaliai pataisa yra pateikta kitam aktui ir ten apie tai turim kalbėti. O čia, šiuo atveju, kadangi niekas neprieštaravo, 11 straipsnis, arba 23 straipsnio papildymas, yra priimtas. Ar dar gerbiamasis M.Stakvilevičius vis tiek nori kalbėti? (Balsai iš salės) Minutėlę, kolegos! Kolega E.Jarašiūnas dėl 12 straipsnio, arba 24 straipsnio papildymo.
E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau atsisakyti. Todėl, kad tas pačias nuostatas įtvirtina Santuokos ir šeimos kodeksas, ir čia pakartojami tie dalykai, dėl kurių iš viso niekas nesiginčija.
PIRMININKAS. Sviestu košės nepagadinsi. Ar sutinkat?
V.JARMOLENKA. Bus sviestas, tai nepagadinsi, bet kai vandenį pili vietoj pieno, tai irgi...
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar būtinai reikalaujate, gerbiamasis... Tvarka.
12 straipsnis (bazinio įstatymo 24 straipsnis) priimtas.
Prašom. 13 straipsnis, arba bazinio įstatymo 28 straipsnis. Čia nėra pastabų?
R.MARKAUSKAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Galim priimti?
R.MARKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Priimta. Dabar 14 straipsnis, arba 29 straipsnis. Yra nauja redakcija. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, redakcija pateikta todėl, kad prieš tai buvo pasiūlymas ir tenai atsiranda naujas pilietybės teisių pripažinimas Prezidentui, o tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl mes pakeitėme šio straipsnio redakciją.
PIRMININKAS. Ar niekas neprieštarauja, galim priimti?
Priimta, bet priimta pagal naująją redakciją.
Ir paskutinis, 15 straipsnis, arba bazinio įstatymo 31 straipsnis, kelios pataisos. Galim priimti? Priimta. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Mielieji kolegos, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo"? Prašom.
V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai! Jau anksčiau esu minėjęs, kad Lietuvos Respublikos pilietybės institucija nuėjo tikrai sunkesnį kelią, lyginant netgi su mūsų valstybės atgimimo laikotarpiu. 1989 m. dar sovietiniame Pilietybės įstatyme, 1991 m. Pilietybės įstatyme, deja, kaip nebūtų gaila, labai drąsiai buvo suteikta pilietybė nuo 1940 m. su tankais atvažiavusiems ir paskui tankus atėjusiems iš Rusijos žmonėms. Deja, nebuvo sudarytos sąlygos, nebuvo lengva gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą lietuviams, nuo raudonojo teroro prieš savo valią pasitraukusiems iš Lietuvos ir išsibarsčiusiems po visą pasaulį. Šiuo įstatymu komisija, sudaryta iš įvairių pažiūrų žmonių, iš Lietuvos ir pasaulyje gyvenančių lietuvių, dirbo tikrai sutartinai ir padarė viską, kad visi mūsų valstybės, mūsų tautos ir kiekvieno piliečio, kiekvieno lietuvio ar asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikų interesai būtų suderinti. Kita vertus, buvo stengtasi padaryti viską, kad tarpukario Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų palikuonys be problemų, ypač lietuvių kilmės, turėtų galimybę gauti Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Nepaisant tikrai žemo Seimo reitingo (tam, suprantama, yra ir objektyvių priežasčių) vis dėlto esu tos nuomonės, kad šis įstatymas bus vienas iš svarbiausių mūsų parlamento padarytų darbų, ir siūlau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas kolega K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos! Kaip minėjo anksčiau, viena iš didžiausių žalų, padarytų daugeliui lietuvių, buvo anksčiau nesutvarkytas pilietybės klausimas. Po daugelio metų diskusijų, ginčų, įvairių nuomonių pareiškimų, dėl ko kentėjo daugelis išeivijos lietuvių, šiandien yra galimybė tą klausimą ištaisyti. Visas įstatymas kol kas papunkčiui priimtas ir jokių ypatingų pakeitimų nėra. Aš prašyčiau, kad mes vienbalsiai in corpore šį įstatymą priimtume kaip gestą, kad ištaisome anksčiau padarytą tautiečiams klaidą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas. Prašom dėl viso įstatymo.
A.BENDINSKAS. Žinoma, labai gaila, kad mes tik po kelerių metų šitą klausimą galutinai išsprendžiam. Žinoma, nuskriausti savo piliečius, kurie pasitraukė į Vakarus, bet yra Lietuvai nemažai nusipelnę, ir atimti iš jų pilietybę... Buvo padaryta klaida ir tą reikia pripažinti. Tiktai man truputį keista, kad buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis dabar tokiais gražiais žodžiais ir taip liežuvį pasmailinęs nori žmonėms įrodyti tai, ko jisai pats nepadarė ir už ką jisai yra atsakingas iki šiandien.
PIRMININKAS. Kolega Bendinskai, prašyčiau geriau parinkti epitetus.
Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Komiteto nuomone, projektas yra geras. Norėčiau pasakyti tiek, kad mes labai dažnai ar iš pavydo, ar iš keršto blokuojame įstatymus, kurie gali pagerinti žmonių, šiuo atveju gyvenančių Lietuvoje ir ne Lietuvoje, sąlygas. Todėl prašau balsuoti vieningai ir, kad būtų ryškesnis šis mūsų aktas, siūlyčiau balsuoti vardiniu būdu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, už įstatymo projektą pasisakė keturi Seimo nariai. Ar yra norinčių kalbėti prieš įstatymą? Kolega V.Bubnys.
V.J.BUBNYS. Aš už.
PIRMININKAS. Ne. Kolega N.Medvedevas. Prieš įstatymą? Ne? Ne. Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Aš norėčiau pakomentuoti, kadangi buvo paminėta mano pavardė.
PIRMININKAS. Posėdžio pabaigoje. Ačiū. Kolega Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš tiktai noriu pasakyti, kad praeityje Lietuvos valstybingumas buvo stiprus ir kilmės sąvoka nebuvo taip linksniuojama. Reikia prisiminti 29 straipsnį, kur pasakyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl tautybės, kalbos ir būtent čia paminėta kilmė. Man šis momentas nepatinka. O šiaip aš pasisakau už be šio momento.
PIRMININKAS. Aišku. Ar kolega A.Kunčinas prieš?
A.KUNČINAS. Aš dėl balsavimo būdo norėčiau.
PIRMININKAS. Prašom.
A.KUNČINAS. LDDP frakcijos vardu siūlau vardinį balsavimą.
PIRMININKAS. Aišku. Kolega E.Raišuotis prieš?
E.RAIŠUOTIS. Už.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar kas prieštarauja dėl vardinio balsavimo, ar galim bendru sutarimu, ar turim balsuoti, nes reikalingas trečdalis Seimo narių už vardinį balsavimą? (Balsai iš salės) Nereikia? Tada reikia balsuoti. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Aš norėčiau repliką.
PIRMININKAS. Repliką po balsavimo.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosim dėl vardinio balsavimo reikalingumo. Registracija, kolegos!
79 Seimo nariai.
Taigi 27 turbūt turėtų būti.
Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas? (Balsai iš salės) Taigi klausimas yra aiškus ir čia jokie motyvai nereikalingi. Prašom vieną - už, vieną - prieš. Kolega V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke ir kolegos, man atrodo, šis balsavimas dėl balsavimo būdo yra beprasmis, nes mes visi balsuosime už įstatymą. Galime negaišti laiko. Man tiktai gaila, kad nebuvo leista paaiškinti prieš balsavimą, o po balsavimo, aš tikiuosi, bus leista.
PIRMININKAS. Bus, be jokios kalbos. Kolega V.Bogušis. Kas remia?
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau oponuoti ponui A.Kunčinui. Kadangi nė vienas salėje nepasisakė prieš įstatymą, kam gaišti laiką, eikvoti pinigus vardiniam balsavimui? Ir taip aišku, kad visi balsuos už, nebent tik ponas Pirmininkas susilaikys. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Kiek dabar aistrų dėl balsavimo? Būkim vis dėlto rimti Seimo nariai. Pasiūlė, pasiūlymas yra teisėtas ir tą atlikim. Keliom minutėm daugiau ar keliom mažiau, tai neturi reikšmės. Bus labai gražu, kad net ir vardiniu balsavimu visi pasisakys už.
PIRMININKAS. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, spaudžia mygtuką "už", kas mano kitaip, kitaip ir balsuoja. Prašom.
Už - 31, pakanka, prieš - 19, susilaikė 15.
Gerbiamieji kolegos... (Balsai salėje) Taigi trečdalis reikalingas, gerbiamieji, toks Seimo statutas.
Kolegos, balsų skaičiavimo grupe, prašom tuomet dalyti korteles, prašom kolegas pasirašyti žiniaraštyje, balsavimui skiriama 15 minučių, t.y. iki 10.55 val. Balsuosim dėl įstatymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo. Prašom pildyti korteles.
Po balsavimo - replikos. Kolegos V.Landsbergis, A.Patackas. (Salėje triukšmas) Po balsavimo.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu - dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo. Dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo. Gerbiamieji kolegos, prašome greičiau dalyti korteles. Kas dar neužpildė, arba juo labiau, kas nepasirašė žiniaraštyje, prašom pasirašyti. Gerbiamoji Aleknaite, dabar čia, prie stalelio, galima išsidėstyti patogiau, bet jeigu jums patogu ir ten, tai prašom dirbti. Taip, visus lapus išskleisti. Prašom. Kolegos, prašom paskubėti pasirašyti. Balsavimui liko trys minutės... Gerbiamieji kolegos, vardinis balsavimas baigtas. Balsų skaičiavimo grupę prašau skaičiuoti balsus.
O dabar, kaip sutarėm, prieš pradedant kitą klausimą, pasisakymai replikos teise. Gerbiamasis A.Patackas ir gerbiamasis V.Landsbergis. Prašom. Kas pirmiau? Gerbiamasis A.Patackas? Prašom. Dvi minutės.
A.V.PATACKAS. Dėl ką tik priimto įstatymo.
PIRMININKAS. Prašom.
A.V.PATACKAS. Suvokdamas, kad šie Pilietybės įstatymo papildymai, matyt, buvo neišvengiami, turiu konstatuoti, kad mano, kaip Lietuvos piliečio, pagarba yra mūsų, tiesą sakant, negausių išeivių pusėje, kurie, nepaisydami visų jiems tekusių asmeninių sunkumų ir nevilties, neišsižadėjo ištikimybės Lietuvos valstybingumui ir liko Lietuvos Respublikos piliečiais, išvengdami dviprasmiškos moraline prasme situacijos būti dviejų motinų sūnumis, iš kurių tikrajai motinai tenka tik teisės, bet ne sūnaus pareigos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Landsbergis. Prašom. Replikos, gerbiamieji kolegos, juk sutarėm.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke. Kairiųjų demagogija, lydinti šio įstatymo svarstymus, mūsų jau seniai nestebina. Dabar, kai mes turime naują tekstą, mes galime palyginti su ankstesniais, ir puikiai žinome, kas kėlė užsienio lietuvių tam tikrą nepasitenkinimą, abejones arba dėl ko ten buvo tam tikrų kurstymų. Tai yra nuostata, kad Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės piliečiu, nors lietuviams daromos tam tikros lengvatos. Tas buvo ir Aukščiausiosios Tarybos įstatyme, tas yra ir dabar. Taip pat kaip nuostata, kad asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos pilietybę, pagal jų prašymą išduodami patvirtinantys dokumentai. Dėl to taip pat buvo daug spekuliuojama, kodėl žmonės turi prašyti ir t.t. Žinoma, koks nors pareiškimas yra neišvengiamas. Pažiūrėsim, ar toliau bus tuo spekuliuojama. Dabar aš matau, kad kai kas tikrai yra pagerinta, t.y. teisė į pilietybę pripažinta vaikaičiams asmenų, turėjusių pilietybę. Tai yra nuostata, kurią opozicija gynė nuo pat 1993 m. Galų gale ji yra įtvirtinta. Yra pratęstas laikas asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos iki 1918 m. vasario 16 d., t.y. asmenims, kuriems dabar yra virš 80 metų, ir tai parašyta: "kurie neįgijo kitos valstybės pilietybės". Aš manau, kad šito buvo galima ir nerašyti. O svarbiausia...
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Dvi minutės.
V.LANDSBERGIS. Taip, nieko, leiskite pasakyti.
PIRMININKAS. Kaip nieko? Kodėl aš jums turiu daryti išimtį, gerbiamasis Landsbergi!
V.LANDSBERGIS. Pone Juršėnai, netrukdykit pats, pats netrukdykit...Ir štai šita nuostata, vadinasi, 17 straipsnio pastraipa, kas yra laikomas lietuvių kilmės asmeniu, ji yra netiksli, negera, tas apibūdinimas nepakankamas, ir aš tai argumentavau. Jis turės būsimų komplikacijų bei priekaištų mums. Todėl aš noriu pasakyti žmonėms, kurie pasijus šiuo atžvilgiu varžomi arba žeminami, kad įstatymą taisysime ir toliau, ir padarysime jį tikrai europietišku. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau daugiau nereplikuoti, išskyrus komiteto pirmininką M.Stakvilevičių. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Mielieji Seimo nariai, ačiū, kad balsavote ir po to nesibarėte.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar 1... Dar gerbiamasis Z.Semenovičius, kadangi jis frakcijos vadas. Prašom.
Z.SEMENOVIČIUS. Noriu tik pakartoti žodžius, kad aš labai retai palaikau poną V.Landsbergį, bet būtent šiuo momentu noriu jį palaikyti, kadangi jis buvo teisus. Man atrodo, kad ateity šį straipsnį reikėtų taisyti. Ačiū.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, 1-2 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo" projektas. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu gerbiamąją Lietuvos Respublikos Prezidento atstovę I.Urbonienę. Primenu, kad pagal Seimo statuto 204 straipsnį dabar žodį tars pranešėja, o po to, jeigu Seimo nariai pageidaus, čia, tribūnoje, bus ir abu kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Prašom.
I.URBONIENĖ. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukomplektavimui iki įstatymu nustatyto teisėjų skaičiaus dar reikia skirti šešis teisėjus. Todėl šiandien jūsų svarstymui pateikiamas 1995 m. rugsėjo 27 d. Prezidento dekretas Nr.716, kuriuo Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais gerbiamąją J.Januškienę ir A.Simniškį.
Tai nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuoti teisininkai, turintys didelę teisėjų darbo patirtį bei iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę tuo metu veikusio Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Visą medžiagą, biografinę medžiagą apie šių teisėjų kandidatūras jūs turite, todėl jums kiekvieno ir nepristatinėsime.
PIRMININKAS. Jus nori paklausti kai kurie Seimo nariai. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, aš manau, kad ir jūs gal galėsite atsakyti, kadangi tos abi biografinės pažymos labai panašios ir susijusios su tuo pačiu klausimu. Būtent abu kandidatai 1993-1994 m. dirbo Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Kažkodėl 1995 m. vienas iš jų pradėjo dirbti apygardos teismo teisėju, o antras - Apeliacinio teismo teisėju, ir ta rokiruotė daroma vėl atgal. Kokia to priežastis?
I.URBONIENĖ. Tuo metu mažėjo Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičius, ir šitie gerbiamieji teisėjai sutiko padirbėti žemesnės pakopos teismuose. Todėl jie ir buvo ten paskirti. O šiuo momentu, manome, kad tai tinkamos kandidatūros Aukščiausiojo Teismo papildymui.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašome.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamoji pranešėja, ta proga norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs galėtumėte pasakyti arba net patvirtinti, ar dabar yra nesvarstomų bylų dėl ekonominių nusikaltimų, ir ar būtų galima išgirsti informaciją, kiek tų bylų yra, kodėl jos vilkinamos, ir kaip būtų galima tą procesą pagreitinti, kad būtų sukomplektuotas teisėjų kolektyvas?
I.URBONIENĖ. Konkrečiai atsakyti apie bylas, kiek jų yra, tikrai negaliu. Dalyvauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, ir gal jis galės jums į tokius klausimus atsakyti.
PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, pirmiausia aš norėčiau paprašyti suteikti galimybę vėliau pasisakyti dėl pateikimo motyvų. O dabar norėčiau paklausti ponią pranešėją. Gal klausimas ir nelabai jums tinkamas, bet aš norėčiau paklausti jūsų, kaip Prezidentūros atstovę. Ar tas teisėjų skaičiaus didinimas yra susijęs su specialiu pavedimu, kurį turi tik Aukščiausiasis Teismas, t.y. apibendrinti teismų praktiką, nes, manau, to apibendrinimo dažnai pasigendame. Juk yra daug kolizijų, daug įstatymų, kodekso straipsnių, kuriuose yra tam tikrų neatitikimų. Ar, jūsų nuomone, Aukščiausiasis Teismas susitvarko su ta užduotimi? Gal tada Aukščiausiajam Teismui, kad būtų sėkmingai dirbama, reikia ir daugiau teisėjų?
I.URBONIENĖ. Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičius nustatytas įstatymu, ir jis turi būti sukomplektuotas taip, kaip numato įstatymas. Teisėjų skaičius turi būti padidintas ne tik šitais dviem, bet ir dar keturiais teisėjais, kad Aukščiausiasis Teismas galėtų vykdyti įstatymu jam numatytas funkcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamoji pranešėja, gerbiamieji kolegos! Prieš metus su trupučiu, dalyvaujant Prezidentui, pasakiau priekaištą, kad mes apie pretendentus gauname šykščius duomenis, kurie visiškai neatspindi jų profesinių įgūdžių. Prezidentas sutiko, kad ateityje, pristatant panašias kandidatūras, būtų bent jau analizė apie jų teismines bylas, kiek keista sprendimų, kiek palikta galioti ir t.t. Dabar mes nieko nematom be to, kada gimė, kad turi vaikučių, vedęs, nevedęs, dirbo. Gal vis dėlto reikėtų įgyvendinti tą praktiką, kurios nuostatai pritarė ir pats Prezidentas.
I.URBONIENĖ. Turbūt papildyti reikėtų, tačiau su šiomis kandidatūromis galima susipažinti ir čia, teisme. Jos taip pat bus svarstomos Seimo komitetuose, kur bus galima jiems patiems pateikti klausimus, ir jie, manau, jums duos išsamius atsakymus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Dabar kviečiu į tribūną vieną iš pretendentų, tiksliau - pretendentę J.Januškienę. Prašom. Gerbiamoji Januškiene, jeigu norite iš pradžių ką nors pasakyti Seimo nariams, prašom. Seimo statutas jums tokią teisę suteikia. Prašom.
J.JANUŠKIENĖ. Dirbu Lietuvos Apeliaciniame teisme, nagrinėju civilines bylas. Šiame teisme dirbu nuo 1995 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai norėtų paklausti? Kolega V.Petrauskas. Ne. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Norėčiau paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Kaip jūs vertinate šios dienos, dabartinės Lietuvos, teismų darbo lygį, jeigu paimsime žemiausią grandį?
J.JANUŠKIENĖ. Manau, kad teismai tarp teisėsaugos institucijų dirba neblogai. Vis dėlto žmogus visais atvejais kreipiasi į teismą ir į savo keliamus klausimus atsakymą ten suranda.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji pretendente, aš prašyčiau jus šiek tiek arčiau mikrofono. O dabar klaus kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gerbiamoji pretendente, kokio pobūdžio bylas jūs daugiausia nagrinėjote ir kaip jums sekėsi? Ar buvo bylų persvarstymų, atmetimų ir pan.?
J.JANUŠKIENĖ. Aš jau minėjau, kad nagrinėjau civilines bylas. Apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinėja Apygardų teismų pirmąja instancija išnagrinėtas bylas. Nuo 1995 m. sausio 1 d. išnagrinėjau 10 bylų. Kasacine tvarka panaikintų ir apskųstų nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamoji pretendente į Aukščiausiąjį Teismą, sakykit prašom, ar jums pasitaikė atvejų, kada buvo siūlomas kyšis už vienaip ar kitaip išsprendžiamos bylos?.. (Salėje juokas)
J.JANUŠKIENĖ. Aš teisėjauju nuo 1987 m. ir tokio atvejo nebuvo.
PIRMININKAS. Kolega Z.Povilaitis.
Z.POVILAITIS. Gerbiamoji pretendente, jūs, kaip moteris, tikriausiai esate geros širdies. Ar jūs iki šiol svarstėt bylas remdamasi įstatymais, pagal prokuroro kaltinimą, ar šiek tiek nuolaidžiavote?
J.JANUŠKIENĖ. Aš baudžiamųjų bylų nenagrinėju nuo 1993 m. balandžio mėnesio ir su prokurorais bei baudžiamosiomis bylomis nesusiduriu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną pretendentą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus A.Simniškį. Prašom.
Gerbiamasis Simniški, jeigu pageidaujate, irgi galite pradžioje tarti žodį. Prašom.
A.SIMNIŠKIS. Noriu pasakyti tik tiek, kad nagrinėju tik civilines bylas ir kaip tik pretenduoju tapti Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos teisėju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petrauskas dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Nors jūs ir civilines bylas nagrinėjate, tačiau, be abejo, domitės apskritai teismo darbu. Yra toks ginčas tarp prokuratūros, tardytojų ir teismų. Vieni kitus kaltina. Kaip jūs manote, kas Lietuvoje kvalifikuočiau dirba -ar teismai, ar prokuratūra ir tardytojai, pateikiantys tą medžiagą?
A.SIMNIŠKIS. Tiesiogiai atsakyti į šį klausimą negaliu, kadangi iš tikrųjų nagrinėju tik civilines bylas. Su baudžiamosiomis bylomis visai netenka susidurti. O dėl to, kas kvalifikuočiau dirba, kaip teisininkas galiu pasakyti tik tiek, kad neabejotinai visi daro tam tikrų trūkumų.
PIRMININKAS. M.Stakvilevičius. Nelaikykite prispaudęs mygtuko! Prašom. M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. (Negirdėti)
A.SIMNIŠKIS. Preliminariniai pokalbiai apie tai, jog būsiu pakviestas kandidatu dirbti į Aukščiausiąjį Teismą, jeigu neklystu, prasidėjo turbūt gegužės mėn. pabaigoje, birželio mėn. pradžioje.
PIRMININKAS. Kolega A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Norėjau paklausti, kaip jūs žiūrite į tokią situaciją, kai dabar teismų metu liudininkai atsisako savo parodymų, kuriuos davė tardymo metu, ir teisėjai dažnai atsižvelgia į tai, kad jie pakeitė savo parodymus, nors aiškiai matyti, kad jie yra paveikti ir tai daro įtaką teisėjų sprendimams.
A.SIMNIŠKIS. Kaip minėjau, baudžiamųjų bylų man nagrinėti netenka. Nagrinėju tik civilines bylas, todėl faktiškai su parengtiniame tardyme duotais liudytojų ar kitų profesinių asmenų parodymais susidurti civilinėse bylose netenka. Iš esmės klausimas yra apie įrodymų vertinimą. Įrodymų vertinimas kiekvienoje byloje, tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje, yra gan sudėtingas dalykas. O kaip žinia, kiekvienas nuosprendis arba sprendimas turi būti priimtas ir pagrįstas tik surinktais ir neabejotinais įrodymais.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom. Po to kolega A.Katkus.
V.ASTRAUSKAS. Visų pirma norėčiau pareikšti apgailestavimą, kad vis dėlto teisėjai yra skiriami civilinėms byloms spręsti, o šiandien yra svarbiausias klausimas - kova su korupcija. Vis dėlto teisėjo noriu paklausti, ar jam teko spręsti bylų su korupcija bent civiliniu atžvilgiu ir ar jis vis dėlto ketina spręsti tas bylas Aukščiausiajame Teisme. Ačiū.
A.SIMNIŠKIS. Kyšininkavimas, kiti korupcijos atvejai - tai yra veikos, už kurias yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Kartojuosi, bet baudžiamųjų bylų man nagrinėti jau gana seniai neteko. Jeigu būsiu išrinktas į Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų teisėjus, tokių baudžiamųjų bylų nagrinėti neteks.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Pone pretendente, civilinėse bylose kaip tik yra labai daug sumaišties, netikslumo ir negerovių, kaip ir visur. Ar jūs nemanote, kaip būtų galima pakeisti ar procedūrą, ar kodeksą, ar dar ką nors, kad būtų ištaisyta ši padėtis? Turbūt neneigsite, kad yra daug negerovių?
A.SIMNIŠKIS. Iš tikrųjų, kaip žinia, Civilinis procesinis kodeksas yra priimtas neseniai, jis yra gana naujas. Iš tiesų darbo metu tenka susidurti su tam tikrais netikslumais ir tam tikrais neaiškumais. Tačiau mes Kauno apygardos teisme, kuriame aš dirbu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų susirinkimuose aptariame tuos mums iškilusius neaiškius klausimus. Jeigu manome, kad tam tikrą įstatymą, tam tikrą straipsnį reikėtų kaip nors koreguoti ar keisti, tai siunčiame savo pasiūlymus Teisingumo ministerijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, kuo jūs galėtumėte pateisinti žemą teismų reitingą, kodėl žmonės nepasitiki teismais? Kas čia turi įtakos, jūsų manymu? Ačiū.
A.SIMNIŠKIS. Manyčiau, bent jau civilinėse bylose, pirmiausia įtakos turi tai, kad beveik kiekvienoje byloje viena šalis teismo sprendimu lieka nepatenkinta. Kita vertus, kaip žinia, atsirado naujos teismų grandys, kur kas padidėjo teisėjų skaičius, teisėjų etatai, atėjo dirbti teisėjais nauji žmonės, ir galbūt iš dalies, nors jie stengiasi dirbti tą darbą, galbūt dėl nežinojimo ar dėl patirties stokos teismo sprendimai ne visada yra priimami pakankamai pagrįsti.
PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Gerbiamasis pretendente, prieš tai buvusi jūsų kolegė į klausimą, ar teko susidurti su kyšiu, atsakė, kad ne. Ir aš nė kiek neabejoju jos atsakymu. Iš dalies ir jums adresuoju tą klausimą. Mano klausimas iš esmės yra šiek tiek kitas. Visuomenėje yra pakankamai įsigalėjusi nuomonė, kad teismai ir ypač pirmos instancijos yra masiškai paperkami. Panašų įvaizdį formuoja ir spauda. Sakykite, jūsų nuomone, ar teismų įvaizdis yra pagrįstas, ar tik yra išpūstas, ar visai neatitinka tikrovės?
A.SIMNIŠKIS. Į pirmąjį klausimą galėčiau atsakyti taip, kad vis dėlto kyšio man nesiūlė. Į antrąjį klausimą galėčiau atsakyti, kad toks įvaizdis yra ar nėra, man sunku spręsti. Ar jis yra pagrįstas, vėl man sunku spręsti. Kadangi teisėjais dirba ne kas kitas, o žmonės, todėl aš neatmetu galimybės, kad tokie faktai vis dėlto yra pagrįsti.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Atsiprašau, mano klausimą jau paklausė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis teisėjau, dažnai būna atvejų, kai kaltinami asmenys yra paleidžiami iš teismo salės, nes liudininkai atsisakė savo parodymų. Prašom pasakyti, kodėl teisėjas nekelia liudininkams bylos už neteisingus parodymus, kurie buvo pateikti pirmos apklausos metu? Ačiū.
A.SIMNIŠKIS. Aš kartojuosi, tačiau baudžiamųjų bylų man netenka nagrinėti nuo 1993 m. Todėl atsakyti į šį klausimą kategoriškai šiandien vis dėlto aš negaliu.
PIRMININKAS. Kolega A.Patackas. Prašom.
A.V.PATACKAS. Jūs ketinate specializuotis civilinėse bylose. Ten teks susidurti su tuo, kas vadinama nuosavybė. Kurį iš tų dviejų apibrėžimų jūs pasirinktumėte: nuosavybė yra šventa ir nuosavybė yra gerbtina?
A.SIMNIŠKIS. Aš turbūt pasirinkčiau trečiąjį apibrėžimą, kuris yra suformuluotas Konstitucijoje.
PIRMININKAS. Neliečiama!
Gerbiamieji kolegos, ačiū. Visi, kurie norėjo paklausti, paklausė. Ar reikia balsuoti po pateikimo, ar reikia dar pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis V.Petrauskas norėtų. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš tik norėčiau jums priminti, kad ir kaip būtų gaila, daugiau kaip prieš metus, kada buvo balsuojama dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo (juk vis dėlto tai yra pati aukščiausia teisminė institucija, virš jos tik Konstitucinis Teismas, bet jo kompetencijos ir jo ribos jau yra kitos ir darbo pobūdis) balsavimas vyko vienos frakcijos rankomis. Visai neabejodamas siūlomų kandidatų kompetencija, žiniomis, išmanymu, visai neginčydamas jų kaip pačių geriausių, tinkamiausių į Aukščiausiąjį Teismą, aš vis dėlto norėčiau atkreipti ir Seimo vadovybės dėmesį, ir Seimo narių dėmesį, kad mes labai norėtume žinoti, ką ir ponas A.Tartilas paminėjo, truputėlį platesnes biografijas, kvalifikacinius dalykus. Ar tikrai yra konkursai į šias vietas. Kas renka pretendentus, kas juos klausinėja, kas tikrina jų atitikimą, tam tikrus kategorinius reikalavimus ir visa kita. Būtų labai gerai, kad ir kitą kartą, kaip Prezidentūros atstovai paminėjo, dar laukia keturi kandidatai į Aukščiausiąjį Teismą, kad vis dėlto ši praktika truputėlį pasikeistų ir mes žinotume, kiek pretendentų buvo ir kad prieš mus tribūnoje dekretu pateikiami yra patys tinkamiausi asmenys į Aukščiausiąjį Teismą. Nes profesionalumas tikrai yra pats svarbiausias dalykas, ne tik čia, bet, aišku, ir visur kitur, bet Aukščiausiajame Teisme -ypač. Šiaip tikrai neturiu nieko prieš pateikimą ar prieš šio klausimo svarstymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Aš pritarčiau siūlymui dėl pasiūlytų kandidatūrų balsuoti, nes norėčiau išreikšti požiūrį į čia kalbėjusių pretendentų neutralumą kalbant apie korupciją ir kitus jiems mažai girdėtus reiškinius. Pabrėžtinas sterilumas, kuriuo jie save apgaubia kaip civilinių bylų nagrinėjimo specialistai, man atrodo, daugiau negu keistas. Nes jie negirdi apie tokius reiškinius ir nemato jiems sudaromų sąlygų, o beveik visi kiti Lietuvos piliečiai ne tik pastebi, bet ir kalba, ir rašo. Reikia balsuoti, nes Lietuvoje stručių nėra, kurie kiša galvą į smėlį, ir reikėtų dėl to pabalsuoti ir išreikšti savo požiūrį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, mes balsuosime dėl kiekvieno teisėjo tada, kai bus priėmimo stadija, o dabar tik klausimas, ar pritariam nutarimo projekto pateikimui, o po to dar frakcijos nagrinės ir komitetai. Galutinis balsavimas dėl kiekvienos kandidatūros bus minimum po savaitės. Bet jeigu jūs reikalaujate balsuoti ir po pateikimo, jūsų teisė. Prašom.
Taigi kolegos pasisakė, prašom registruotis ir balsuosime. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo čia esančio Aukščiausiojo Teismo pirmininko P.Kūrio, ar jis pageidautų pasakyti žodį, ar nebūtinai? Nes dar bus svarstymo stadija. Gerbiamasis profesoriau, prašom į tribūną. 60 Seimo narių, bet jums sutikus, pirma Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas P.Kūris. Prašom.
P.KŪRIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Buvo klausimas dėl Aukščiausiojo Teismo darbo krūvio, dėl bylų nagrinėjimo. Galiu pasakyti, kad pagal jūsų priimtą įstatymą Aukščiausiajame Teisme turi būti 23 nariai. Per 9 mėnesius nepavyko rasti kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą. Man irgi būtų malonu pasvajoti apie tą laiką, kai į Aukščiausiąjį Teismą bus galima skelbti konkursą. Mes nesurandame žmonių. Priežastys labai yra rimtos. Aš šiandien tuo klausimu nepasiryžęs kalbėti, turbūt jūs jaučiate, dėl ko? Aukščiausiasis Teismas absoliučiai pakeitė savo veiklos pobūdį. Jis tampa grynai kasaciniu teismu, kuriame turi būti nagrinėjami ginčai dėl teisės, ne dėl faktų. Visi faktai turi būti nustatyti prieš tai esančių teisminių instancijų. Kol kas taip neišeina. Žmonės kreipiasi galvodami, kad Aukščiausiasis Teismas, kaip ir anksčiau, yra priežiūrinė instancija. Ir štai jums skaičiai. Per 9 mėnesius gauta 2276 kasaciniai skundai. Iš jų 1311 dėl civilinių bylų, 965 dėl baudžiamųjų. Dar buvo pateikti pirmininko ar skyrių pirmininkų 165 kasaciniai teikimai pagal naujas įvairias aplinkybes. Iškeltos 345 kasacinės bylos, 214 civilinių ir t.t. Bylos labai sudėtingos. Daugėja įvairių bankinių machinacijų bylų, dėl garantijų ir t.t. Mes dabar specialius apibendrinimus darome dėl tų reikalų. O teisėjų trūksta. Todėl aš noriu pasakyti, kad dabar civilines bylas nagrinėja... Tik dvi kolegijas galima sudaryti po 3 žmones, iš viso 6 žmonės. Reikia, kad būtų bent 9. Krūviai baisūs, žmonių nėra. Klausimas vienas: kodėl žmonių nėra? Kaip sakiau, kai kam neįdomus toks darbas. Jis tampa daugiau intelektualiniu teoriniu apibendrinamuoju darbu. Antra vertus, kai kas nori gyvų bylų, susidurti su tikruoju gyvenimu. Pas mus ir taip jis ateina. Aš į jūsų...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs taip pasakėte, kad iš tiesų kyla kai kurių minčių. Ne apie jūsų teisėjus, bet apie kitus.
P.KŪRIS. Aš to ir norėjau, kad kiltų jums minčių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Ar pritariam nutarimo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo" pateikimui? Kol kas tik pateikimui. Po to, jeigu teigiamas balsavimas, bus nagrinėjama frakcijose ir komisijose. Prašom balsuoti. Už - 37, prieš - 1, 4 susilaikė. Pritarta po pateikimo. Dabar aš prašyčiau kolegas, visų pirma gerbiamąjį P.Vitkevičių ir gerbiamąjį M.Stakvilevičių, taip pat jeigu ir kitų komitetų pirmininkai pageidaus susitikti, taip nustatyti laiką ir taip suplanuoti posėdžius, kad kitą antradienį būtų galima paskirti galutinį veiksmą. Bet jeigu nespėsime, tai, žinoma, vėliau. Taip pat kreipiuosi į frakcijų vadovus. Jeigu pageidaujate susitikti su kandidatais, prašom skirti laiką, suderinti ir kalbėtis su jais. Būtų gražu, kad tai būtų padaryta per savaitę, t.y. iki kito antradienio. Ačiū. Klausimas baigtas.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji kolegos, 1-3 darbotvarkės punktas - įstatymo "Dėl administracinių teisės pažeidimų kodekso, Įmonių įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų" projektas. Projekto Nr.1792. Pranešėjas - Spaudos kontrolės valdybos vadovas gerbiamasis Š.Vipartas. Toliau pirmininkaus A.Sakalas. Prašom, gerbiamasis Vipartai, į tribūną.
Š.VIPARTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad Seimo Pirmininkas gerbiamasis Č.Juršėnas ką tik padarė klaidą pasakydamas "spaudos kontrolės valdybos viršininkas", nes Spaudos kontrolės valdybos du mėnesiai jau nėra. Yra Visuomenės informavimo priemonių valdyba. Man atrodo, jog čia tas spaudoje bandymas visą laiką sieti Spaudos kontrolės valdybą su cenzūra - jisai yra jokiu būdu nenaujas. Jeigu kalbėtume apie cenzūrą kaip apie tokią, apie kurią šiandien kalbama laikraščių puslapiuose, per radiją, per televiziją, tai reikėtų turbūt priminti, kad cenzūra yra uždrausta Lietuvos Respublikos Konstitucijos, uždrausta atitinkamais įstatymais. Jeigu yra tokių įstatymų pažeidimų, asmenų arba institucijų, vykdančių cenzūrą, derėtų kreiptis į teismą, nurodyti tokius faktus ir nagrinėti bylą, o ne eskaluoti, sakyčiau, tą patį klausimą apie tai, kad yra kažkokia cenzūra. Jeigu kalbėtume apie cenzūrą, tai turbūt būtų galima kalbėti apie pačių informacijos priemonių sukurtą vidinę cenzūrą, kada "nepraeina", nepapuola į spaudos puslapius, į radijo ir televizijos laidas publikacijos, kurios prieštarauja tų informavimo priemonių savininkų norams arba interesams.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Pone Vipartai, aš turėčiau jus pertraukti, kadangi jums skirta laiko yra apie 10 minučių, ne daugiau. Jūs savo laiką išnaudosite, nesugebėsite pateikti dokumento. Būkit malonus, grįžkite prie dokumento.
Š.VIPARTAS. Aš tiktai norėčiau Seimo nariams parodyti vieną publikaciją. Štai čia yra parašyta, kad Seimo nariai - aferistai. Vadinasi, visi šioje salėje sėdintys yra aferistai. (Balsai iš salės) Na, bet taip yra rašoma. Ir po to mes kalbam... ir kai už įstatymų pažeidimus "Respublikoje" Vilniaus miesto 2-asis teismas paskiria baudą 1 tūkst. Lt, tada pasirodo straipsnis "Spaudos laisvė nepraeis" ir vėlgi kalbama apie cenzūrą ir vyriausiąjį valstybės cenzorių Š.Vipartą, kai aš irgi pirmą kartą išgirdau, kad tokia pareigybė išvis egzistuoja.
Kalbant apie pateiktą įstatymo projektą, tai Vyriausybė... tiesą pasakius, iš tiesų žodis "kontrolė"... Europos Tarybos ekspertai atvykę atkreipia dėmesį į du klausimus. Vienas - kad mes kalbam apie spaudą, kai informacijos priemonės nėra tik spauda, o informacijos priemonės yra radijas, televizija, yra video, yra audio, yra informacijos agentūros, yra leidyklos, kitaip tariant, informacijos priemonių gama yra daug platesnė, o mes čia kalbam tik apie spaudą. Ir, antra vertus, žodis "kontrolė", kai faktiškai... aš kartoju, tai daromas brūkšnelis tarp kontrolės ir cenzūros, nors tai yra du visiškai netapatūs dalykai. Įstatymų vykdymo kontrolė tai nėra cenzūra, bet iš karto bandoma klijuoti, tikėti, kad tai yra cenzūra. Todėl Vyriausybė beveik prieš du mėnesius pakeitė pavadinimą. Kadangi šis pavadinimas yra daugelyje jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, priimtų įstatymų, tai mes prašytume, kad Seimas greičiau pakeistų tuos įstatymus, nes šiandien susiklosto tokia situacija, kai realiai jau nebegalima vykdyti tų įstatymų kontrolės, nes tai yra Įmonių įstatyme, tai yra Alkoholio kontrolės įstatyme, tai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekse, kuriame yra net septyni straipsniai, pagal kuriuos ši institucija privalo vykdyti kontrolę. Tačiau šiandien tas pavadinimo pakeitimas jau nebeleidžia tokios kontrolės atlikti. Todėl yra siūloma būtent su pavadinimo pakeitimu pakeisti ir atitinkamus įstatymus, kuriuose yra pavadinimas "Spaudos kontrolės valdyba". Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Alkoholio kontrolės įstatyme siūloma ne tik pavadinimą pakeisti, bet tuo pačiu siūloma pakeisti įsivėlusią, nežinau, tyčia ar netyčia, klaidą. Alkoholio kontrolės įstatymo 30 straipsnyje yra pasakyta, kad Lietuvos Respublikoje alkoholinių gėrimų reklama draudžiama per Lietuvos radijo ir televizijos stotis, per "Lietuvos spaudą", o priimtame Seimo Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitime liepos 3 d. jau kalbama tiktai, kad baudos skiriamos už reklamą spaudoje. Radijas, televizija kažkaip iškrito. Taigi 33 straipsnis nebeatitinka 44 straipsnio, nes, kaip minėjau, pačiame įstatyme kalbama apie reklamos uždraudimą visose informavimo priemonėse.
Ir trečias dalykas. Įmonių įstatymas, kuriame vėlgi figūruoja pavadinimas "Spaudos kontrolės valdyba". Ir kartu siūloma po to, kai Seimo nariai... turbūt atsimenat, kai buvo įrašytas papildymas, kad spaustuvės turi turėti registracijos dokumentus, tada buvo parašyta "Spaudos kontrolės valdyboje". Dabar siūloma įrašyti, kad ir visos informacijos priemonės (konkrečiai projekte yra išvardytos) turėtų turėti tuos registravimo dokumentus, nes šiuo metu yra įstatymų neatitikimas: Spaudos įstatymas kalba apie registravimą, o Įmonių įstatyme tokio registravimo nėra. O kiekviena informacijos priemonė yra įmonė - ir radijas, ir televizija, ir laikraštis, ir leidykla yra įmonė. Kad būtų panaikinti tie tarpusavio prieštaravimai įstatymuose...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis pranešėjau.
Š.VIPARTAS. ... yra siūlomas būtent toks pakeitimas. Prašyčiau pritarti tokiam ... įstatymui.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius nori paklausti. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, nors jūsų valdyba turi naują pavadinimą, bet savo darbais tai vis dėlto šiek tiek turi ir seno kvapo. Aš norėčiau pateikti konkretų klausimą. Koks numatomas alkoholio reklamos kontrolės mechanizmas, ar jis veiks tik į priekį, ar ir atgal, pavyzdžiui, filmai, dainos, arijos ir panašiai? Ačiū.
Š.VIPARTAS. Alkoholio kontrolės įstatymą... tarp kitko, aš jau kreipiausi ir į Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, ir Seimo nario gerbiamojo A.Endriukaičio prašymu pateikėm Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, nes šiame įstatyme yra... 33 straipsnis uždraudžia alkoholio reklamą per visas informacijos priemones, tuo tarpu, kaip jūs matėt, ta reklama vyksta. Ir vyksta jinai todėl, kad tame pačiame Alkoholio kontrolės įstatyme yra rašoma, kad tą visą kontrolės mechanizmą turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Aš nežinau, kam tas mechanizmas reikalingas, galbūt jis naudingas toms firmoms, kurios reklamuoja alkoholį, nes jau Seimo priimtas nutarimas kalba konkrečiai, kad reklama yra uždrausta. Bet kadangi atsirado dar toks 44 straipsnis, tai praktiškai turim laukti to mechanizmo, kokiu būdu bus draudžiama reklama, kurį turi patvirtinti Vyriausybė. Aš negaliu atsakyti, kada Vyriausybė tai patvirtins.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti dar 12 Seimo narių. Todėl prašyčiau ir telegrafiškai klausti, ir telegrafiškai atsakinėti.
Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte teigiama, kad šis Įmonių įstatymo papildymas įteisintų jau nusistovėjusią ir save pateisinusią informacijos priemonių registravimo tvarką. Savo pranešime jūs minėjote, kad dabar įmonės turėtų registruoti ir tokias veiklos sritis, kaip radijo, televizijos stotys, kino, garso, vaizdo studijos, informacinės agentūros. O aiškinamajame rašte jūs teigiat, kad dėl to iš esmės pavyko išgyvendinti priešgaisrinės apsaugos, higienos, gamtosaugos reikalavimų pažeidimus. Labai keista, kaip gali, pavyzdžiui, kaip jūs čia minite, įstatymo projekte, radijo, televizijos stotys, kino, garso, vaizdo studijos, informacinės agentūros kelti pavojų gaisro požiūriu arba higienos požiūriu arba teršti gamtą...
PIRMININKAS. Laikas. Prašom.
Š.VIPARTAS. Aš nežinau, ar jūs, gerbiamasis Seimo nary, nesupratote aiškinamojo rašto, bet čia kalbama apie tai, kai Seimas priėmė Įmonių įstatymo papildymą dėl spaustuvių registravimo, tai tada iš tiesų Lietuvoje sumažėjo 41 spaustuvė, kurios buvo įsikūrusios privačiuose namuose ir kurios būtent pažeidinėjo priešgaisrinės apsaugos reikalavimus ar higienos reikalavimus, ar gamtosaugos reikalavimus. Būtent tas įrašymas įgalino panaikinti tuos pažeidimus, kurie yra. Bet tai jokiu būdu nesietina su informavimo priemonėmis, nes aš visiškai sutinku, kad čia nieko bendro su gamtosaugos reikalavimais neturi. Kaip pavyzdys, spaustuvių registravimo...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš manyčiau, galima čia pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs atstovaujate Visuomenės informavimo priemonių valdybai, norėčiau jūsų paklausti: per šį laikotarpį, kai buvo priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas, kiek buvo administracinių baudų už jo nevykdymą ir kiek buvo iškelta baudžiamųjų bylų? Ačiū.
Š.VIPARTAS. Aš apie tai kalbėjau, bet dar kartą galiu pakartoti, kad jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, priimtas įstatymas neleidžia nė vienos administracinės nuobaudos taikyti. Todėl, kad vienas straipsnis, konkrečiai 30 straipsnis, kalba, kad alkoholio kontrolė yra draudžiama, o kitas straipsnis - 44 straipsnis - kalba, kad draudimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybė iki šiol tos tvarkos nėra nustačiusi. Todėl ir būtų prašymas panaikinti šią nuostatą, kad Vyriausybė nustato, nes aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo sąvokas jau yra išaiškinta, kas tai yra reklama, kas yra netiesioginė reklama. Aš nežinau... kad dar reikia Vyriausybės nutarimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 2465 straipsnio. Čia yra siūloma, kad Visuomenės informavimo priemonių valdybos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę Visuomenės informavimo priemonių valdybos viršininkas ir jo pavaduotojas. Kodėl siūloma vienvaldiškai spręsti? Ar jūs nemanote, kad tikslingiau būtų turėti bent 3-5 žmonių komisijos nuomonę ir ja remtis? Ačiū.
Š.VIPARTAS. Matote, visa administracinių bylų nagrinėjimo tvarka... nėra kolektyvinio svarstymo - ar tai būtų gamtosaugos klausimai, ar higienos, ar priešgaisrinės apsaugos tarnybos. Protokolą surašo pareigūnas tos tarnybos, o baudą skiria arba tos įstaigos vadovas, arba jo pavaduotojas. Tokia visame Administraciniame kodekse bendra tvarka. Jeigu būtų keičiamas visas kodeksas, visa tvarka, tada reikia visą kodeksą keisti.
V.BRIEDIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pakeitus 19 straipsnį, sakykite, kaip atsilieps toms įmonėms, t.y. spaustuvėms, radijo stotims, televizijos, kurios ir dabar yra, kaip atsilieps tolimesniam jų likimui: ar jos bus uždarytos, ar turės persiregistruoti, ar dabar jos, išgirdusios, kad kažkas daroma, gal jos į didelę paniką kris?
Š.VIPARTAS. Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl pavadinimo pakeitimo, jau įrašė, kad Spaudos kontrolės valdybos išduoti steigimo liudijimai galioja. Reiškia, apie jokį naują persiregistravimą nekalbama, o kalbama tik apie tai, kas iš naujo registruosis. Šiuo metu mes turime 1800 informavimo priemonių, vidutiniškai per mėnesį įsiregistruoja 30-40 naujų. Čia kalbama tik apie naujas, o senos galioja.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas truputį susijęs su praeitu darbotvarkės klausimu. Viena vertus, jūs siūlote Administracinio kodekso pakeitimus, kita vertus, aš žinau, kad jūs turite daug bylų ir bylinėjatės su laikraščiais. Jūsų įvertinimas teismų darbo? Ir ar šie pakeitimai pagelbės jūsų teismų procesams?
Š.VIPARTAS. Į pirmąją klausimo dalį man yra sunku atsakyti. Aš galiu tik pateikti vieną pavyzdį, kai Vyriausybė, remdamasi Spaudos įstatymo 6 straipsniu, uždraudė spalvotųjų metalų reklamą spaudoje ir mes, tuo remdamiesi, surašėm protokolą ir paskyrėm baudą. Teismas tą baudą panaikino, nepripažindamas blanketinės normos. Mano galva, čia buvo teismų darbo brokas, bet po to teismai ištisai naikino visus mūsų priimtus sprendimus dėl spalvotųjų metalų reklamos. Bet aš negaliu atsakyti už teisėją, kadangi jis vienasmeniškai priima sprendimą. Taip mes atsiduriam tokioje situacijoje, na, ką, ačiū, gerbiamasis teisėjau, ir viso gero. O šiaip mes iš teismų neišeinam. Šiuo metu yra šešios bylos, nes kiekvieną sprendimą praktiškai apskundžia teismui. Labai gaila, kad kartais, man atrodo (čia mano grynai privati nuomonė), kad galbūt teismai nevisiškai atsižvelgia į tą situaciją, jog informavimo priemonė tai nėra kažkokia batų taisykla, tai yra vis dėlto priemonė, turinti didžiulį poveikį visai visuomenei, kiekvieno žmogaus sąmonei, jo įsitikinimui. Kai, pavyzdžiui, tenka bylinėtis su ponu Banevičiumi, "Europos" laikraščio redaktoriumi, dėl kiekvieno pareikšto įspėjimo arba kiekvienos nuobaudos, kas buvo padaryta, ir po to, kai buvo straipsnis, kad Seimo nariai-aferistai, kurį aš jums rodžiau, tai kiekvieną tokį sprendimą praktiškai duoda į teismą, apskųsdami pareigūnų veiksmus, kaip neteisėtus pareigūnų veiksmus. Aš manau, galbūt naujasis Visuomenės informavimo įstatymas, kuris bus priimtas, galbūt truputį tą spragą ištaisys. Nes šiandien iš tikrųjų mes painiojam du dalykus, nes, laisvė, anarchija nėra tapatu. Mes, man atrodo, kai kur norim prieiti prie anarchijos.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Ačiū. Gerbiamasis Vipartai, gal galėtumėte atsakyti, ar daug jūsų sąlyginėje kartotekoje susikaupusių pažeidimų, kuriuos reikėtų spręsti pagal tą būsimą įstatymą. Tai viena klausimo pusė. Antroji pusė. Matyt, būtų įdomu ir kolegoms, ne tik man...
PIRMININKAS. Ne, viena pusė. Būkit malonus, tik po vieną klausimą.
Š.VIPARTAS. Matote, šiuo metu galiojančiame Spaudos įstatyme yra parašyta, kad informacijos priemonės veiklą nutraukia Spaudos kontrolės valdyba. Nors nėra buvę tokio atvejo per visą valdybos egzistavimo laikotarpį, kad informacijos priemonės veikla būtų nutraukta arba sustabdyta, nes aš labai gerai žinau, kas sektų. Reiškia, nutraukimas įsigalioja tik po to, kai tą patvirtina teismas, bet informacijos priemonė galėtų valdybą paduoti į teismą. Aš 100% garantuotas, kad mes bylą pralaimėsim ir mums priskaičiuos milijonus patirtų nuostolių, kuriuos informacijos priemonė patyrė dėl veiklos nutraukimo. Dėl to mes turim jau per 600 įspėjimų pareiškę, bet čia kaip kinų amerikiečiams savo laiku įspėjimai. O aš, pavyzdžiui, galvočiau, kad naujajame įstatyme turėtų būti įrašyta, kad informacijos priemonės veiklos sustabdymo arba nutraukimo klausimus sprendžia teismas, medžiagą pateikus Informacijos priemonių valdybai. Tuomet išvengtume to tokio pavojaus, kad Informacijos priemonių valdybai reikės mokėti tas milijonines sumas. Mes pateikiam visus pažeidimus įstatymo - ar Alkoholio, ar Įmonių, ar Tabako, kurį, žinau, rengiamasi svarstyti, ar Autorių teisės kodekso papildymas tuoj pat bus, jame mums numatyta kontrolė, kaip laikomasi autorinių teisių. Bet tokiais atvejais mes atiduodam medžiagą teismui, o teismas jau sprendžia - nutraukti, nenutraukti ar sustabdyti veiklą. Kartoju, šiandien tokių pažeidimų yra, bet nutraukti veiklą šiandien yra pavojinga, nes bylos nelaimėsim, jeigu nelaimim tų paprastų dalykų.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas klausimo atsisako. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, man vis dėlto neaišku. Jūs į naują projektą, t.y. į Administracinį ir Baudžiamąjį kodeksą įrašote savo įstaigos pavadinimą. Tačiau yra priimamas naujas įstatymas, jis jau yra svarstymo stadijoje, - Visuomenės informavimo įstatymas, kuriame tas pavadinimas gali būti visiškai kitoks. Vadinasi, šitai, ką mes dabar svarstome, galios vieną ar du mėnesius. Ar jums neatrodo, kad būtų geriau palaukti, kol bus priimtas tas bendrasis įstatymas, kuris apibrėžia visą visuomenės informavimo priemonių sistemą ir jų kontrolę, o tada galvoti apie Baudžiamąjį ir Administracinį kodeksą?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš turiu informuoti, kad Visuomenės informavimo priemonių įstatymas bus priiminėjamas jau kitą savaitę, o čia yra pateikimas. Matyt, po pateikimo pranešėjas lauks, kol Visuomenės informavimo priemonių įstatymas bus priimtas. Aš bent taip įsivaizduoju, bet prašom jus informuoti. Prašom, pone Vipartai.
Š.VIPARTAS. Matote, aš taip negalvoju todėl, kad nei dabartiniame Spaudos įstatyme nėra tokios institucijos kaip Spaudos kontrolės valdyba, nei projekte nėra Visuomenės informavimo priemonių valdybos. Čia kalbama apie instituciją, kuri vykdo įstatymo priežiūrą. Vienokia ar kitokia institucija, vykdanti įstatymų priežiūrą, - ar autorinės teisės, ar alkoholio, ar tabako, ar įmonių įstatymo, ar kitų įstatymų, poįstatyminių aktų. Tokia institucija. Taigi nebus įstatymas be kontrolės mechanizmo. Jeigu toks įstatymas gali būti, tai tada nereikia svarstyti, bet man atrodo, kad čia kalbama jokiu būdu ne apie tai.
PIRMININKAS. Mūsų laikas baigiasi. Paskutinis klausimas. K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip sakoma, norint mušti šunį, lazdą rasi. Tai šiandieną mūsų informacijos priemonės pastebi bet kuriame sprendime ar kokiame visuomenės reiškinyje tik to reiškinio neigiamą dalį. Ir ji tiek užakcentuojama, kad, atrodo, visas tas reiškinys blogas. Žodžiu, tiek suniekinam save ir savo valstybę. Ar apskritai yra numatyta kokia nors informacijos priemonių atsakomybė už valstybės niekinimą? Ir apskritai kaip tas užrašas, kaip jūs sakėte, "visi Seimo nariai-aferistai"?
Š.VIPARTAS. Matot, deja, to numatyta nėra. Aš pastebiu tik priešingą dalyką, kad yra siekiama iš viso panaikinti tą instituciją, Informavimo priemonių valdybą. Informavimo priemonių savininkai patys pasirašo įstatymą ir patys kontroliuoja to įstatymo vykdymą. Ir kontroliuoja visas likusias tris valdžias. Tą aš pastebiu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui, ačiū gerbiamiesiems Seimo nariams.
Dabar aš klausiu Seimo narių: ar sutinkate pritarti pateikimui? Balsuoti nereikalaujate? (Balsas iš salės) Aš klausiu, ar sutinkate? Prašau. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visada, kai klausiate Seimo narių, prašome įjungti kompiuterį.
O dėl motyvų aš norėčiau pasakyti, kad tai yra beprecedentis atvejis, kai vienu metu viename popieriaus lapelyje pateikiami trijų įstatymų pakeitimai. Šito reikėtų vengti. Žiūrėkite, yra keičiamas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Įmonių įstatymas ir Alkoholio kontrolės įstatymas. Pavyzdžiui, aš siūlyčiau pirmojo ir trečiojo įstatymų pateikimui pritarti, o tuo tarpu antrojo - Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo - pakeitimo pateikimui siūlyčiau nepritarti. Dėl to, kad čia yra iš naujo svarstoma masinių informacijos priemonių veikla, įvedami nauji apribojimai. Jeigu tai reikia daryti, tai reikia atskirai ir rimtai diskutuoti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Aš tik primenu, kad mes negalime pritarti daliai įstatymo. Mes galim pritarti viso įstatymo pateikimui arba nepritarti. O toliau komitetas galės skirstyti į tris atskirus įstatymus arba daugiau. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Pritardamas pateikimui aš noriu priminti tiek, kad svarstymo metu bus galima daryti viską, ką sugalvosime. Be to, šitokius dalykus galima pagrįsti, o ne taip, kad aš sutinku arba nesutinku. Pateikimas yra pateikimas, o toliau svarstymo metu bus galima viską išsiaiškinti ir atitinkamai nuspręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Registracija. Užsiregistravo 58 Seimo nariai.
Kas pateikimui pritaria, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas.
Už - 34, 6 plius 5 nepritarė. Pateikimui pritarta.
Gerbiamasis pranešėjau, kokį komitetą siūlytumėt pagrindiniu?
Š.VIPARTAS. Kadangi šitas Vyriausybės projektas jau buvo svarstomas Seimo Kultūros, švietimo ir mokslo komitete, aš siūlyčiau, kad būtų perduota būtent šitam komitetui.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininko nematau. Vicepirmininke pone Raškini, sutinkate? Sutinka. Komitetas sutinka. Seimas sutinka? Sutinka. Tada pagrindinis komitetas - Švietimo ir mokslo komitetas. Ar norite numatyti svarstymo Seime datą?
Š.VIPARTAS. Būtų prašymas, kad tai būtų greičiau, nes (aš kartoju) šiandien pažeidimų yra, o veikti negalima, nes atsiremiam į įstatymą. Įstatyme - Spaudos kontrolės valdyba, o Vyriausybės tokio sprendimo nėra.
PIRMININKAS. Pone Raškini, ar galėtumėte pasiūlyti Seimui svarstymo datą? Ponas P.Jakučionis, atsiprašau. Pone Jakučioni, ar galėtumėt? Gal prie šoninio mikrofono, būkit malonus, bus paprasčiau ir greičiau. Kada galėtumėte pasiūlyti Seimui svarstymo datą? Gal galėtumėte pasiūlyti bent savaitę?
P.JAKUČIONIS. Turbūt pirmiausia reikėtų pasiūlyti, kada bus svarstoma komitete. Šią savaitę nebus, bet bus kitą savaitę. Atitinkamai Seime, aš manau, galėtų būti šio mėnesio pabaigoje arba lapkričio pradžioje.
PIRMININKAS. Ar sutinkate, kad Seime šitas dokumentas būtų svarstomas mėnesio pabaigoje? Ne vėliau kaip mėnesio pabaiga. Sutinka. Seimas pritaria. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar pertrauka iki 12.10 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Skelbiu vardinio balsavimo rezultatus. Buvo balsuota dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo. Rezultatai štai tokie: Adomaitis - už, Aleknaitė - už, Andrikienė - už, Astrauskas - už, Bajoras - už, Baležentis - už, Bendinskas - už, Bernatonis - už, Bičkauskas - už, Bloškys - už, Bobelis - už, Bogušis - už, Briedienė - už, Bubnys - už, Buinevičius - už, Bulovas - už, Burbienė - už, Būtėnas - už, Čobotas - už, Dagys - už, Dirgėla - už, Dringelis - už, Endriukaitis - už, Giniotas - už, Greimas - už, Hofertienė - už, Ivaškevičius - už, Jagminas - už, Jakučionis - už, Jaskelevičius - už, Juršėnas - už, Juškus - už, Kairys - už, Kanapeckas - už, Katilius - už, Katkus - už, Kryževičius - už, Kubertavičius - už, A.Kubilius - už, J.Kubilius - už, Kunčinas - už, Kunevičienė - už, Kuzminskas - už, Landsbergis - už, Lapė - už, Listavičius - už, Lozuraitis - už, Mačiulis - už, Malkevičius - už, Markauskas - už, Medvedevas - už, Milčius - už, Miškinis - už, Nesteckis - už, Ozolas - už, Pangonis - už, Patacko biuletenis negaliojantis, Paukštys - už, Pečeliūnas - už, Petkevičius - už, Petrauskas - už, Plečkaitis - už, Plokšto susilaikė, Pocius - už, Povilaitis - už, Požėla - už, Pranevičius - už, Pronckus - už, Raišuotis - už, Raškinis - už, Ražukas - už, Rupeika - už, Sadkauskas - už, Sakalas - už, Salamakinas - už, Saulis - už, Semenovičius susilaikė, Skrebys - už, Stakvilevičius - už, Stasiškis - už, Šiaulienė - už, Šumakaris - už, Tartilas - už, Tauras - už, Treinys - už, Uždavinys - už, Visakavičius - už, Vitkevičius - už, Žebrauskas - už, Žurinskas - už.
Bendri balsavimo rezultatai: už - 88, prieš - nėra, susilaikė 2, negaliojantis biuletenis vienas.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
Svarstome 1-4 darbotvarkės punktą - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" papildymo" projektą. Projekto Nr. 1570(3). Priėmimo stadija. Pranešėjai - M.Pronckus ir Z.Semenovičius. Seimo narys Z.Semenovičius norėtų paaiškinti. Prašome, Seimo nary Semenovičiau.
Z.SEMENOVIČIUS. Kadangi mano pataisa įrašyta į punktą 2.2, kurį parengė gerbiamasis ponas M.Pronckus, tai man atrodo, kad būtų tikslinga, jog jis eitų į tribūną ir tada mes pradėsim šito įstatymo priėmimą.
Be to, aš prašyčiau atsižvelgti į Konstitucijos 38 straipsnį, kur pasakyta, kad vaikai turi tausoti tėvų palikimą. Būtent ši pataisa ir atsispindi šitame Konstitucijos straipsnyje. Dabar aš norėčiau, kad ponas M.Pronckus eitų į tribūną.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kviesdamas poną M.Pronckų į tribūną turiu jį informuoti, kad pagrindinis komitetas buvo Agrarinis komitetas. Jo pirmininkas ponas M.Pronckus kviečiamas į tribūną. Aš noriu jo paklausti, ar jis, kaip pagrindinio komiteto pirmininkas, teikia šitą dokumentą priėmimui? Kad būtų galima pradėti priėmimo procedūrą, aš turiu žinoti jūsų nuomonę.
M.PRONCKUS. Taip, aš teikiu šitą dokumentą priėmimui. Komitetas dėl šio dokumento pateikė savo pataisas. Svarstymo metu nebuvo gauta jokių pasiūlymų, taip pat ir po to jokių oficialių papildymų nebuvo gauta. Todėl aš siūlau šitą dokumentą svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Priėmimo procedūra pradedama. Gerbiamasis pranešėjau, yra du dokumentai. Vienas, kurį pateikė Z.Semenovičius ir kurį jis pakomentavo. Aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, pone Semenovičiau, ar išlieka, ar neišlieka preambulė?
M.PRONCKUS. Gerbiamasis Z.Semenovičius sutinka su mūsų padarytais projekto pataisymais. Aš siūlau svarstyti mūsų pataisas, kurios yra. Ten viskas susikomponuoja.
PIRMININKAS. Vadinasi, jūsų dokumentas prasideda nuo punkto 2.1. Ar taip aš suprantu?
M.PRONCKUS. Taip.
PIRMININKAS. Vadinasi, jokios preambulės jūs nesiūlote, tiesiog...
M.PRONCKUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl punkto 2.1 yra pastabų? Kaip paprastai, priiminėsime pastraipsniui. Seimo narys V.Petrauskas dėl 2.1 punkto.
V.PETRAUSKAS. Atsiprašau, ar galiu kalbėti dėl punkto 2.2, ar ne?
PIRMININKAS. Dabar prašome dėl 2.1.
V.PETRAUSKAS. Atsiprašau, tada vėliau.
PIRMININKAS. Dėl 2.1 pastabų neturime. Ar galime manyti, kad punktą 2.1 priimame bendru sutarimu? Pritarta. Dėl punkto 2.2 Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti. Jau dabar atsirado papildymas, kad buvusieji savininkai būtinai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai yra teigiamas dalykas, bet aš noriu pasitikslinti, ar čia, tarp eilučių, nėra pakeičiamos sąlygos susigrąžinant nuosavybę? Lietuvos pilietybė ir gyvenimas Lietuvoje įvykdžius tam tikras sąlygas. Dėl savininkų aišku, o tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai - truputėlį neaišku, ar tai nėra Išlikusio nekilnojamojo turto įstatymo kitoks vertinimas ir kitoks parašymas negu tame įstatyme? Aš labai norėčiau, kad ponas pranešėjas tai patikslintų, nes čia apie tai, kas turi teisę susigrąžinti nuosavybę, nėra paaiškinta. Ar nebus kitokių vertinimų? Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, nors klausimai priėmimo metu nepateikiami, tačiau, kad Seimo nariams nekiltų abejonių, aš paprašysiu poną pranešėją pakomentuoti 2.2 punktą.
M.PRONCKUS. Kai vyko svarstymas, diskusija šiuo klausimu buvo. Ir aš manau, kad mes lyg ir pakankamai išsiaiškinom. Kitaip sakant, pirmoji šito punkto dalis kalba apie priimtą ankstesnį įstatymo punktą, tačiau ten buvo parašyta, kad Vyriausybės nustatyta tvarka. Kadangi Konstitucinis Teismas mano, jog Vyriausybė neturėtų kažko reglamentuoti, ir siūlo, kad tai būtų įrašyta įstatyme, atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo išvadas mes tai ir darom. Šito punkto antroji dalis kalba apie tuos žmones, kurie gyvena Lietuvoje, kurie yra Lietuvos piliečiai, kurie galbūt ilgus metus dirbo žemę, o jų tėvai dėl kažkokių priežasčių išvykę į užsienį ten gyvena, nežada grįžti ir mano, jog savo atitinkamu notariniu įgaliojimu gali tiem žmonėms perleisti savo turtą, kad jie galėtų tą žemę valdyti ir dirbti. Tokia yra esmė. Komitete daug kartų buvo ginčijamasi ir Seime buvo dar kartą analizuojama. Kitų pasiūlymų nebuvo ir aš siūlau jį priimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas Seimo narys gali remti punktą 2.2, vienas - oponuoti.
Z.SEMENOVIČIUS. Ar galima paklausti?
PIRMININKAS. Ne, Seimo nary Semenovičiau, klausti buvo galima pateikimo metu arba kalbėti per svarstymą, o dabar - ne. Vieną minutę. Seimo narys Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Kadangi mano pasiūlymas įtrauktas į punktą 2.2, tai aišku, kad aš remiu. Bet aš noriu priminti, kad jeigu mes norim rimtai padėti žmonėms, tai šitie klausimai... Kitus klausimus dėl įtėvių ir įvaikių galima išspręsti, tas įstatymas galios nuo priėmimo. Ir man atrodo, kad neatsiras žmonių, kurie norės apgaudinėti. Labai gerai ir visapusiškai paaiškino ponas M.Pronckus, ir man atrodo, kad klausimų jau neturėtų būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis. Dabar 2 straipsniui galima oponuoti.
V.LANDSBERGIS. Nors tą klausimą buvau kėlęs anksčiau, matau, kad į tai nebuvo atsižvelgta. Mano klausimas buvo toks, kad kalbant apie įvaikius, kuriems atstatoma nuosavybės teisė, įvaikiams, gyvenantiems Lietuvoje, nepasakyta, kad tie įvaikiai įvaikinti iki kada nors. Tai palieka galimybę pradėti dabar įvaikinti ir su žeme daryti visokias spekuliacijas. Man gaila, kad ponas M.Pronckus ir kiti, kurie rengė šitą įstatymą, į tai neatsižvelgė. Gal būtų galima kokiu nors būdu atsižvelgti, kad nebūtų atvertos durys būsimoms spekuliacijoms ir dirbtiniams įvaikinimams.
PIRMININKAS. Pone Pronckau, jūsų baigiamasis žodis, ir balsuosime dėl 2 punkto.
M.PRONCKUS. Kokių nors oficialių straipsnio pakeitimų ir pasiūlymų nėra gauta, mes gana ilgai dėl šių reikalų diskutavom. Aš noriu priminti, kad tas įstatymas buvo pateiktas prieš Seimo atostogas, vadinasi, visiems buvo pakankamai laiko teikti bet ką, todėl aš siūlau tą punktą priimti. Jeigu atsirastų kokių nors ypač protingų siūlymų, tai po kurio laiko bus galima dar ką nors keisti, jeigu iš tikrųjų taip bus, kaip čia kai kas abejoja.
A.BALEŽENTIS. Ar galima...
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Negalima. Balsavimo metu negalima. Pabaigoje bus galima. Negalima, gerbiamasis Seimo nary Baleženti! Pabaigoje galėsite pasiūlyti tik dėl balsavimo būdo.
A.BALEŽENTIS. Dėl balsavimo procedūros.
PIRMININKAS. Kol kas negalima. Pabaigoje, po punkto priėmimo arba atmetimo galėsite pasiūlyti. (Salėje triukšmas)
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Kas pritaria antrajam punktui 2.2, t.y. visam 10 straipsniui, spaudžia mygtuką "už". Prašom.
Pritaria 24, nepritaria 11 plius 9. Straipsniui pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Prašom. Kas pageidauja kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Seimo narys J.Žebrauskas. Gali kalbėti 5 - už, 5 - prieš. Tarp jų ir Seimo narys A.Baležentis, jeigu jį kas nors ten užregistruos. Seimo narys J.Žebrauskas. Prašom.
J.ŽEBRAUSKAS. Siūlau balsuoti už įstatymą, kadangi būtų išvengta neteisybės, nes kuo kalti vaikai, jeigu jų tėvas savininkas pakliuvo kažkur į užsienį? O jeigu vaikas Lietuvoje išgyveno iki pensijos ir dabar tebegyvena toje žemėje, žinoma, jam nuosavybę reikia grąžinti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mieli kolegos, pažiūrėkime, juk yra neigiamos Valstybės ir teisės komiteto išvados. Ir aš manau, kad ponas pranešėjas tikrai neturėtų peikti kitų kolegų Seimo narių, kurie nepateikė pataisų, pavėlavo ar pražiūrėjo. Man atrodo, siūlymo autoriai, projekto autoriai patys turėjo būti suinteresuoti įtikinti Valstybės ir teisės komitetą teigiamai įvertinti jų darbą. Šito nebuvo. Tai, aš manau, yra tam tikras tvarkos pažeidimas.
Dabar apie patį įstatymą. Vis dėlto nepasakyta, ar tie, kurie gali atstatyti nuosavybę, t.y. sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai, yra Lietuvos piliečiai ir ar jie gyvena šiandien Lietuvoje. Maža to, kad savininkai buvo Lietuvos piliečiai. Tikrai šito maža. Ir labai teisingai paminėjo profesorius V.Landsbergis, iš tiesų ta įvaikinimo procedūra, kada prasidėjo, kada baigėsi. Ir kitas klausimas - jeigu buvęs Lietuvos pilietis iš principo nenori grįžti į Lietuvą, tai vienas dalykas, bet jeigu jis miręs, tai yra kita situacija. O gal kitam žmogui nerūpi Lietuva - valstybė, o rūpi, kaip, kokiu būdu tenkinti kitų asmenų turtinius interesus. Aš labai apgailestauju, kad Agrarinio komiteto pirmininkas vis dėlto savo kolegų iš kito komiteto, lygiai tokio pat lygiaverčio, neigiamų pastabų neįvertino ir į jas neatsižvelgė. Labai norėtųsi išgirsti ir poną P.Vitkevičių arba kitą Valstybės ir teisės komiteto atstovą, kuris pasakytų, kokios priežastys ir kaip Valstybės ir teisės komitetas dabar žiūri į šį projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės ir teisės komiteto pirmininką aš paprašyčiau pasiruošti ir pateikti savo komiteto išvadą dėl to jau pataisyto projekto. Bet truputį vėliau. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš...
PIRMININKAS. Vieną minutę. Kažkas nepersijungė... O, prašau, persijungė.
K.KUZMINSKAS. Pratęsiant tą V.Petrausko mintį, man taip pat nesuprantama, vis dėlto kada bus grąžinta ir sutuoktiniui? Ar neprasidės masinės vestuvės? Pavyzdžiui, tiek Vokietijoje gyvenantys, tiek Lenkijoje gyvenantys, tiek kitur gyvenantys masiškai pradės tuoktis, Lietuvoje atsiras sutuoktinių, kuriems atiteks nekilnojamasis turtas - žemė. Tuo tarpu man nesuprantama ir Agrarinio komiteto pirmininko M.Pronckaus pozicija. Koks buvo karas dėl žemės grąžinimo Lietuvos piliečiams, kurie gyvena Lietuvoje! Kokie kliudymai ir šiuo metu vyksta! Tuo tarpu čia dabar siūlomos įstatymo pataisos kelia labai daug abejonių dėl to. Todėl aš dėl šio įstatymo balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas. Vieną minutę! Niekaip nejungia jūsų kompiuterio. Dabar prašom. Būkit malonus, nuo šoninio mikrofono. Technika eilinį kartą šlubuoja.
A.BENDINSKAS. Man nesuprantamas vienas toks aiškus dalykas. Kai priimsim įstatymą, tai visokios vestuvės, ar jos bus pavasarį, ar rudenį ir t.t., negalės paveikti šio įstatymo vykdymo. Jeigu kas nors dabar, gyvenantis Vokietijoje, panorės po šio įstatymo susituokti, kad galėtų paveldėti tėvų arba senelių žemę, tai bus aiškiai matyti, ką jis nori tuo padaryti. Todėl manau, kad sutrukdyti šio įstatymo veikimui arba jo nepriimti nėra jokio pagrindo.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Semenovičius. (Balsai salėje) Nežinau, matyt, kompiuteryje. Paspauskit mygtuką dar kartą. Čia aš niekuo dėtas. Prašom. Seimo narys Z.Semenovičius.
R.J.DAGYS. Kompiuteryje yra, nepriima mano...
PIRMININKAS. Gaila. Aš negaliu... Nuo šoninio mikrofono, Seimo nary Dagy, pasisakykit. O kompiuterininkus paprašytume sutvarkyti techniką. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad priimdami tokį įstatymą mes šiuo atveju turėtume nuleisti savo emocijų kartelę ir vertinimus, kas iš kokios pusės pasisako. Iš tikrųjų pagalvokime, ką mes šiuo atveju darome ir kaip mes apskritai vykdysim reformą, jeigu visą laiką kaitaliosim jos žaidimo taisykles. Tada paliekam kažkuriai grupei visą laiką tikėtis, kad kažkada kažkaip bus pakeistos taisyklės jų naudai.
Tai vienas argumentas. Tą galima buvo daryti, jeigu mes jau norėjom, prieš trejus metus, o ne dabar, kai iš esmės jau visi procesai yra pasibaigę. Mes vėl iškeliam tas visas bylas, dar bus papildomų bylų, vėl negrąžinama nuosavybė. Kas iš to išloš? Jokio ekonominio laimėjimo iš to nebus. O tas teisybės atstatymas irgi gana simbolinis, nes buvo laikas, kai galima buvo visa tai sutvarkyti. Įvaikių, sutuoktinių problemos irgi iš tikrųjų labai rimtos ir mes, gerbiamasis Bendinskai, atidarom landą, o paskui nereikia verkti, kad mes įstatymais paliekam skyles. Tai štai skylę mes čia ir įteisinam.
Toliau. Grąžinimo procedūros dabar irgi bus labai painios, prasidės tarpusavio bylos ir mes kaišiosim ir kaišiosim tas skyles tarpusavyje. Tikrai mes šiuo įstatymu nieko gero neišlošim ekonomine prasme, tiktai įsitrauksim į tolesnes tarpusavio turto grąžinimo ir atstatymo kolizijas dėl labai neaiškios naudos, o problemų iš tikrųjų iškyla labai daug. Ir Vilniaus mieste daug problemų, ir Klaipėdos krašte, ir visur kitur. Epštein bylos, kurios bus, jos nebebus sprendžiamos, nes jos bus labai lengvai išsprendžiamos į vienus vartus. Todėl aš siūlau nebalsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Semenovičius. Dar neveikia mikrofonai. Prašom prie šoninio. Po to Seimo narys A.Baležentis.
Z.SEMENOVIČIUS. Čia kažkodėl kai kurie bijo, kad prasidės masinės vestuvės. Kaip tik gimstamumas Lietuvoje labai mažas, gal padidinsim gimstamumą. Kita vertus, man atrodo, reikia pagalvoti apie tuos žmones, kurie ne šiaip sau išvažiavo į kurortą, bet buvo ištremti, o dabar nori suteikti galimybę savo vaikams atgauti turtą. Ir yra žmonių, kurie kažkodėl priešinasi. Man įdomu, jeigu politinis kalinys gyvena Sibire, kodėl dabar jo vaikams negalima grįžti? Kodėl nepasako savo žodžio politiniai kaliniai? Ir aš džiaugiuosi, kad už šią pataisą balsuota teigiamai. Man atrodo, reikia pritarti ir pagalvoti, kad tai naudinga visiems.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Mėginkite. Gal jau veiks mikrofonas.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijose buvo pasakyta (čia kalbėjo ir profesorius V.Landsbergis, ir kiti Seimo nariai), kad yra netikslinga palikti žodį "įvaikiams", nenurodant, kada įvykęs įvaikinimas. Ir čia mes turėjom dvi galimybes. Galėjo pranešėjas priimti šį pasiūlymą, sutikti, kad reikia išbraukti tuos žodžius, arba mes galėjom posėdžio pirmininko sprendimu balsuoti dėl to, palikti tuos žodžius ar ne. Tačiau to neįvyko. Dabar dar posėdžio pirmininkas ponas A.Sakalas turi galimybę ištaisyti savo klaidą. Priešingu atveju mes būsime priversti balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Aš, deja, neturiu tokių galimybių. Turiu vadovautis tik Statutu. Seimo narys J.Dringelis dabar gali tik girti įstatymą. Jeigu jis tai ruošiasi daryti, prašom.
J.DRINGELIS. Negaliu pagirti šitų pataisų...
PIRMININKAS. Tada ačiū. Seimo narys R.Žurinskas. Prašom. Ne. Tada Seimo narys P.Vitkevičius. Jo komentaras. Tada apsispręsime, ką darome. Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Svarstėm šį klausimą, bet čia buvo gerbiamojo Z.Semenovičiaus projektas, kuris šiek tiek kitaip buvo suformuluotas, negu dabar parengtas bendras. Todėl mes ir pasisakėm prieš. Dabar mūsų komitetas nemato kliūčių.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Balsų skaičiavimo komisija, prašom pasiruošti darbui.
66 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria visam įstatymui taip, kaip pateikė Seimo narys M.Pronckus, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 29.
PIRMININKAS. Kas prieš? Atsiprašau, vis dėlto pakartokite, kiek buvo už.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Dešinėje pusėje buvo 29, kairėje - 7. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 15.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. 36 balsavo už, prieš - 15, 11 susilaikė. Įstatymas priimtas. O balsų skaičiavimo komisiją prašyčiau pranešti ne dalinius rezultatus, kiek viena arba kita pusė pakėlė rankų, o galutinį rezultatą.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Skaičiavimo komisija norėtų perspėti gerbiamąjį A.Baską, kad balsuojant reikia būti savo vietoje, o ne prie išėjimo iš Seimo salės. Ačiū.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū už perspėjimus. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau svarstome 1-5 darbotvarkės punktą, t.y. įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo" pakeitimo". Pranešėjas - Seimo narys A.Ambrazevičius. Svarstymo stadija. Primenu pranešėjo teises. Pranešėjas gali kalbėti prieš svarstymą, gali kalbėti po svarstymo, o gali atsisakyti ir vieno, ir kito žodžio. Yra užsirašę kalbėti du Seimo nariai.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Trys Seimo nariai: A.Endriukaitis, A.Bendinskas ir ponas A.Stasiškis. Prašom. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs netiksliai pristatėte pranešėją. Gerbiamasis A.Ambrazevičius yra Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, o ne Seimo narys.
PIRMININKAS. Na, taip, buvęs Aukščiausiosios Tarybos narys. Šiuo metu yra Vyriausybės patarėjas. Ačiū už pataisą, kuri bus naudinga... (Balsai salėje) Irgi ne? Šiuo metu yra ministerijos sekretorius, bet pataria Vyriausybei. Prašau, pone Ambrazevičiau, jūsų žodis.
A.AMBRAZEVIČIUS. Gal po svarstymo...
PIRMININKAS. Po svarstymo. Ponas A.Ambrazevičius atsisakė įvadinio žodžio. Tada kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį.
A.ENDRIUKAITIS. Čia yra pateiktas rugsėjo 25 d. projektas Nr.1711. Aš pasakysiu tiktai, kaip buvo kalbėta Nacionalinio saugumo komitete ir kokie nuogąstavimai buvo išreikšti dėl šio projekto. Šiek tiek neaišku (dar kartą galės tai patvirtinti pranešėjas) dėl 4 punkto, kur yra nurodyta papildyti įstatymo 3 priedėlį, pastraipą "Vilniaus vairuotojų mokykla". Iš šio konteksto nevisiškai aišku, tačiau aš norėčiau išdėstyti tas nuomones, kurios ten buvo pasakytos ir su kuriom negalima sutikti, t.y. kad ši vairuotojų mokykla būtų atiduota visuomeninei organizacijai, o nebūtų atiduota Vilniaus technikos universitetui, kaip buvo anksčiau kalbėta. Argumentai būtų tokie, kad 1994 m. įsteigtas Transporto inžinerijos fakultetas ir įkurta transporto edukologijos specializacija, kuri ruoš ir dėstytojus, kvalifikuotus vairavimo specialistus. Jų ryšiai su Švedijos ir Suomijos specialistais to paties lygmens. Tokių ryšių negalėtų turėti privati automokykla. Todėl šis pastatas turėtų būti atiduotas universitetui. Mokslas ir mokslo įstaigos Lietuvoje yra prioritetinės ir Lietuvos garbės reikalas, ir jeigu mes, kaip ten buvo siūlyta, atiduotume tokiu sprendimu šią mokyklą privačiai institucijai, tai, be abejo, ji po kurio laiko būtų privatizuota. Ir ką reikštų "privatizuota", kas liktų iš aukštosios mokyklos? Tai mes tada švarką prisiūtume prie sagos. Jeigu ten yra kokių nors jų problemų, tai aukštoji mokykla gali spręsti dėl tos mokyklos buvimo, leidimo ar dalinio dalyvavimo, ar panašiai. Čia yra valstybės garbės reikalas, Lietuvos mokslo reikalas ir aš, gavęs galutinį atsakymą iš pono A.Ambrazevičiaus, pasisakyčiau dėl šio klausimo. Toji vairuotojų mokykla turi atitekti Vilniaus technikos universitetui ir niekam daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Bendinską. Ruošiasi A.Stasiškis.
A.BENDINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymas "Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo" labai sunkiai, bet vis dėlto skinasi kelią į gyvenimą. Šių metų vasario 23 d. priimtas įstatymas praėjo labai sunkų kelią ir tam įstatymui yra ir vienas Vyriausybės nutarimas, ir antras Vyriausybės nutarimas, ir po to pataisa. Dabar tai pataisai dar pateikta pataisa. Todėl, kaip matote, reikalas gan supainiotas, nors jį buvo galima ir seniau, ir dabar išspręsti.
Čia yra du dalykai. Pirma, Vilniaus technikos universitetas nori gauti visą tą kompleksą Plytinės gatvėje Nr.25, 27, 27a, kurį įsisavinti universitetas ne tik negalės, bet ir lėšų paprasčiausiai pritrūks. Tai viena. Antra, universitetas, norėdamas rengti Lietuvos ūkiui vairuotojus, man atrodo, persistengia ta prasme, kad ne universiteto lygis ir ne universitetui rengti liaudies ūkiui vairuotojus. Man atrodo, kad šis klausimas yra pakankamai išnagrinėtas ir aiškus, ir šiuo klausimu neturėtų būti jokių ginčų.
Dabar toliau. Svarstant Nacionalinio saugumo komitete šį klausimą buvo pasikeista nuomonėmis ir neprieita prie vieningos nuomonės. Šiuo metu dirba ir Techninio sporto draugija, ir pats universitetas, ir tuos pastatus jie atitinkamai, žinoma, pasidalys. Čia taip pat ginčų nėra. Prie šios pataisos yra dar vienas toks klausimas, kurį šiuo metu taip pat dar reikia svarstyti, tai Kauno technikos mokykla, kurioje yra įsikūrusi Puskarininkių mokykla. Ta mokykla (mes buvom joje, apžiūrėjom) nėra visiškai pilnai panaudojama. Galėčiau pabrėžti štai ką, pirma: kartodromas visiškai užaugęs kiečiais ir piktžolėm, garažai apgriuvę. Toliau viešbutis, kuris turi 320 ar 360 vietų, šiuo metu jų panaudojama tik trečdalis. Jame gyvena apie 120 puskarininkių, kurie šioje mokykloje mokosi. Visa kita neužimta. Iš 15 kabinetų teisingai įrengti 6, kurie gali būti panaudojami puskarininkių mokymui, bet lankymosi metu nematėm tose auditorijose nė vieno besimokančio. Todėl manyčiau, kad šitą klausimą reikia vis dėlto spręsti ir pritarti po svarstymo, o dėl viso kito susitars Krašto apsaugos ministerija su Techninio sporto draugija ir, manau, bus priimtas teisingas sprendimas. Todėl aš pasisakau už pritarimą po svarstymo ir neskubėkime priimti, kol Techninio sporto draugija ir Krašto apsaugos ministerija bei Vilniaus technikos universitetas nepateiks šių dalykų. Todėl pasisakau už pritarimą po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Stasiškis. Ruošiasi Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas V.Petkevičius.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas gal nėra fundamentalios politikos dalykas ir, atrodo, nebūtų apie ką kalbėti, bet vis dėlto aš noriu pasakyti kelis bendresnius žodžius. Mano supratimu, neturintis precedento atvejis, kai parlamentas - įstatymų leidimo struktūra - įsivelia į mašinų, staklių, kambarių, pastatų dalybas, kitaip tariant, paverčiamas atviru Gariūnų turgeliu. Tai yra liūdnas pavyzdys. Jūs būtumėt matę, kas buvo mūsų komitete, kiek kūrybinių paskatų sukėlė šis skaičiavimas: kiek pastatų, kiek mašinų. Ten buvo pradėta kalbėti eilėraščiais, jeigu dar truputį, tai poemas būtume deklamavę apie patriotizmą, apie meilę Lietuvai ir t.t. Žiūri tik į kurią pusę, kokį pastatą kam atiduoti. Aš manyčiau, kad šis įstatymas yra gana gėdingas faktas mūsų Seimo darbe. Yra Vyriausybė, yra ministerijos, ir jos privalo atsakyti už tai, kaip yra tvarkoma.
Kadangi čia buvo minimas komiteto sprendimas, tai aš irgi noriu priminti. Pas mus komitete irgi yra tokia ypatinga atmosfera, kažkoks ypatingas evoliucijos laukas, kada sprendimai balsuojant priimami vienaip, paskui iki jo parašymo veikia kažkokios įtakos, ir jos įgyja kažkokius kitus žodžius. Tai dabar, konkrečiai svarstant paskutinį pataisų projektą, kaip ir nutarime yra parašyta, trys punktai priimti vienbalsiai, o dėl 4 punkto balsai pasiskirstė: keturi - už, keturi - prieš. Deja, nieko neparašyta apie tai, kad tai buvo iš karto komitete aptarta, ir pirmininkas irgi balsavo už ir tokiu būdu pritarė. Deja, atspausdintame nutarime to nėra. Na, ką darysi.
Dabar iš esmės. Aš manau, kad tos pataisos (aš net nekomentuoju, jos geros, negeros), jeigu Vyriausybė ir ministerijos susitarė, jeigu yra toks įstatymas priimtas, reikia tas pataisas priimti, pataisyti tą įstatymą ir tegul tvarkosi tas, kam priklauso. O šios pastangos remti Techninio sporto draugiją, sakyčiau, man net nesuprantamos, nekorektiškos. Aš nieko prieš neturiu prieš tą Techninio sporto draugiją, tuo labiau kad jos vadovas, mano manymu, yra absoliučiai padorus ir sąžiningas žmogus, bet kažkodėl čia įsivėlė lobistų brigados, kurios kovoja antri metai dėl kažkokių pastatų.
Dabar konkrečiai dėl 1 straipsnio. Be šitų teikiamų pataisų, manau, būtina pataisyti įstatymo 1 straipsnį, kuriame aiškiai išvardytas tarp kitų įstaigų ir Vilniaus technikos universitetas, o toliau priedėliuose jis dingsta kaip mėnulis iš dangaus ir visiškai neaišku, kur jis dingsta ir kodėl. Todėl, jeigu jam tikrai nutarsim nieko neskirti, tada jį reikia išbraukti arba reikia atitinkamai suformuluoti trečią priedėlį, įrašyti, kad ten yra Vilniaus technikos universitetas. Manau, kad tą mokyklą perduoti universitetui yra prasminga ir tikslinga. Jis turi tokią ruošimo programą, todėl valstybė ir Vyriausybė turi remti valstybines mokslo įstaigas. Aukštosios mokslo įstaigos šiandien ir taip "sėdi ant bado davinio", mes neturime pakankamai biudžetinių lėšų, todėl iš universiteto atimti ir skirti kažkokioms privačioms sporto draugijoms, nors jos būtų puikiausios, yra netikslinga. Galėtų ta sporto draugija puikiausiai bendradarbiauti su universitetu, o universitetas būtų šeimininkas. Taip būtų užtikrintas ir mokymo lygis, ir parama universitetui. Kaip teigiamą šio įstatymo pataisos punktą reikia pripažinti tai, kad Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubas ir Šilutės aeroklubas yra paliekami Krašto apsaugos ministerijai, kas anksčiau buvo akivaizdžiai nusižengta bet kokiai logikai ir valstybės interesams. Todėl aš apskritai siūlau pataisoms pritarti ir jas nedelsiant priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas ponas V.Petkevičius, po to ministerijos sekretoriaus baigiamasis žodis.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, labai įdomus atvejis. Gerbiamasis A..Endriukaitis buvo mūsų komiteto svečias, ir mes jo neįpareigojom komentuoti mūsų sprendimų. Bet jeigu jis tai nori daryti, reikėtų truputėlį sąžiningiau atlikti tai. Iš tiesų, mes jau praeitame posėdyje pritarėm šitoms visoms pataisoms, tiktai buvo iškilusi problema dėl 4 punkto, dėl kurio balsai iš tikrųjų pasidalijo 4:4, ir kadangi aš pirmininkaudamas buvau Vilniaus technikos universiteto pusėje, vadinasi, mano balsas nulėmė šį sprendimą. Tačiau į protokolą nebūtina tai rašyti, tai yra aišku pagal mūsų Statutą. Tačiau aš norėčiau dar priminti ir gerbiamajam A.Stasiškiui. Jūs balsavot, jūs išreiškėt savo nuomonę, jūs pasakėt, ką galvojat, visa tai yra surašyta protokole ir manau, kad kitų nuomonė, kurie taip pat tyrė šį reikalą, yra gerbtina. O sakyti, kad čia yra kažkas ne taip, kažkas negerai, tiktai dėl vieno aš jums galiu pritarti. Jūs galbūt neįsigilinot į įstatymo esmę, Seimas nedalijo turto ir nedalys, tai padarys Vyriausybė. Yra senas nutarimas jau daugiau nei metai laiko Vyriausybėje ir tik reikia stebėtis, kad iki šiol Vyriausybė neprivertė Krašto apsaugos ministerijos ir kitų įstaigų paklusti šiam nutarimui. Štai komitetui įsikišus tai buvo padaryta. Todėl aš irgi siūlau pritarti po svarstymo ir manau, kad mūsų Nacionalinio saugumo komiteto priimtas sprendimas yra teisingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Baigiamasis žodis, kurį pasakys Krašto apsaugos ministerijos sekretorius ponas A.Ambrazevičius.
A.AMBRAZEVIČIUS. Siūlomų pataisų esmė yra tai, kad Krašto apsaugos ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai yra paliekami tie objektai, kuriuos minėtos ministerijos naudojo savo tiesioginei veiklai. Krašto apsaugos ministerijai - tai Puskarininkių mokykla, SKAT-o štabas, dvi eskadrilės ir šaudykla Vingio parke. Vidaus reikalų ministerijai - dvi mokyklos, kurias naudoja pasienio tarnyba. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau pritarti pataisoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra abejojančių, norinčių nepritarti po svarstymo? Galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame bendru sutarimu po svarstymo šiam dokumentui. Dėkojame pranešėjui, o dabar svarstome 1-6 darbotvarkės punktą, bet aš nematau pranešėjo pono A.Ignoto. Jeigu jo nėra, tada svarstome 7 darbotvarkės punktą, o 1-6 svarstysime po to - prieš pietų pertrauką.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
1-7 darbotvarkės punktas. Tai dviejų įstatymų kompleksas: įstatymo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir įstatymo dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo. Dokumentų numeriai 1765 ir 1766(2). Pirmąjį dokumentą pristatys, ne pristatys, o dalyvaus priėmime finansų ministras ponas R.Šarkinas, antrasis dokumentas sudėtinis, taigi atstovaus ir ponas R.Šarkinas, ir ponas K.Zaborskas iš Statistikos departamento. Kviečiame į tribūną poną R.Šarkiną. Aš noriu jūsų paklausti, gerbiamasis ministre, ar jūs teikiate tą dokumentą priėmimui.
R.ŠARKINAS. Taip, šis dokumentas teikiamas priėmimui.
PIRMININKAS. Valstybės ir teisės komitetas kaip pagrindinis komitetas. Valstybės ir teisės komiteto pirmininke, ar teikiate dokumentą priėmimui? Taip, teikia dokumentą priėmimui. Priėmimo procedūra pradedama.
R.ŠARKINAS. Pirmasis "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo" 324 straipsnis.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Informuosiu gerbiamuosius Seimo narius, kad pataisas yra pateikę Seimo nariai P.Vitkevičius, F.Kolosauskas. F.Kolosauskas pateikęs nuo Biudžeto ir finansų komiteto. 324 straipsnyje yra Seimo nario F.Kolosausko pataisa. Aš jo nematau, bet gal kas nors atstovauja? Taip, Seimo narys J.Listavičius atstovauja Biudžeto ir finansų komitetui. Dėl 324 straipsnio yra taip pat Seimo nario P.Vitkevičiaus pataisa. Taigi pradėkime nuo pirmosios pataisos. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo vietoj žodžių "patvirtintas dokumentas" kitą formuluotę. Galbūt jums, pone ministre, priimtina, tada nereikėtų man suteikti žodžio ponui J.Listavičiui ir diskutuoti Seime dėl...
R.ŠARKINAS. Taip, yra visiškai priimtina pono F.Kolosausko teikiama pataisa.
PIRMININKAS. Pone Listavičiau, jūsų pataisa yra priimta. Viskas tvarkoje. Toliau Seimo narys P.Vitkevičius Valstybės ir teisės komiteto vardu antrajame sakinyje "baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų" siūlo papildymą. Prašom tada. Gal jūs taip pat priimate? Seimo narys P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Mes svarstėm ir iš esmės pritarėm šiam projektui. Gavom atsiliepimą darbo grupės, kuri rengė Baudžiamąjį kodeksą, ir jie siūlo, kad nereikia keisti sankcijų. "Baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ir pataisos darbais, taip pat bauda." Toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. "Arba pataisos darbais". Siūlo įterpti tokius žodžius. Pone ministre, jūsų žodis.
R.ŠARKINAS. Mes manytume, gal geriau būtų taip, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas - "laisvės atėmimu...
PIRMININKAS. Nekeist formuluotės?
R.ŠARKINAS. "... iki ketverių metų ar bauda". Nekeist formuluotės.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, prašom paimt į rankas mikrofoną. Arba ponas J.Listavičius, arba jūs. Kuris atstovausite? Prašom turėti rankoje mikrofoną, kad galėtumėte komentuoti. Seimo narys J.Veselka. Prašom. Galima už pataisą arba prieš pataisą.
J.VESELKA. Aš už tą pataisą, bet nežinau, kaip bus dėl antro 325, nes Juridinis skyrius yra labai teisingai pastebėjęs, kad už didesnį nusikaltimą norite taikyti mažesnę bausmę. Tai jeigu jos suvienodintos, tai tada aš palaikau šito...
PIRMININKAS. Suvienodino, sako.
J.VESELKA. Suvienodino? Tai gerai. Tada aš palaikau. Gera nuostata.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Vis dėlto komitete nusprendė, kad kaip ir kitose pasaulio šalyse, arba laisvės atėmimas, arba bauda, ir pakankamai didelė. Aš manau, kad tą nuostatą reikia palaikyti.
PIRMININKAS. Kokia jūsų formuluotė? "Baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų ar bauda". (Balsai salėje) Ne "ir", o "ar bauda"? Ar bauda. Komiteto pirmininkas ponas P.Vitkevičius. Siūlysit balsuoti už savo pataisą? Prašom, jūsų žodis.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlysiu balsuoti. Vis dėlto reikia atsižvelgti į visą kodekso struktūrą. O čia kiekvienas iš savo žinybinių interesų išeina ir keičia taip, kaip kam patinka.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl Seimo nario P.Vitkevičiaus pataisos, kurioje siūloma paskutiniame sakinyje po žodžių "baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų" įterpti žodžius "arba pataisos darbais", o toliau kaip tekste "ar bauda". Taigi prašom, kas pritariate Seimo nario P.Vitkevičiaus pataisai, kad būtų įterpti žodžiai "arba pataisos darbais"? Kam oponuoja ministras ir Biudžeto ir finansų komitetas, tas paspaudžia mygtuką "už", kas pritaria Seimo nario P.Vitkevičiaus pataisai, spaudžia mygtuką "už". Stabdau. Dar kartą. Neaiškios formuluotės. Registraciją galiu kartoti, tuo tarpu aiškinsiu formuluotę. Seimo narys P.Vitkevičius pasiūlė pataisą dėl 324 straipsnio. Paskutiniame sakinyje "baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų" įterpti dar žodžius "ar pataisos darbais, ar bauda". Tokia formuluotė būtų, jeigu Seimo nario P.Vitkevičiaus pataisą priimtumėte. Jeigu Seimo nario P.Vitkevičiaus pataisos nepriimat, lieka toks tekstas "baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų ar bauda". Ar visiems aišku?
Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Kas pritaria pataisai, spaudžia mygtuką "už". (Balsai salėje)
Pritaria pataisai 18, nepritaria - 11 plius 3, pataisa priimta. Ar būtina balsuoti dėl viso 324 straipsnio? Pritarta. Ne. Prašom. Seimo narys... Kas nori kalbėti dėl 324 straipsnio? Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šio įstatymo projekte turim 324 ir 325 straipsnių pakeitimus. Šiuo metu yra numatytos vienodos bausmės ir už neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimą, ir už vengimą mokėti mokesčius. Kaip Juridinio skyriaus išvadoje teigiama, tai yra nevienodo sunkumo nusikaltimai. Neteisingus duomenis galima pateikti ir per apsirikimą. Tuo tarpu mokesčių vengimas visada yra sąmoningas. Čia yra mokesčių inspekcijos priminimas ir to priminimo nepaisymas. O bausmes mes siūlome skirti vienodas. Taigi reikėtų į tai atsižvelgti. Juk negali būti skiriamos vienodos bausmės. Dėl to mes negalėtume pritarti tol, kol bus vienodos bausmės, numatytos projektuose.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes žinom, kokia padėtis dabar yra pataisos darbų kolonijose. Ir nereikia akcentuoti dabar būtent, esant ir nedideliems nusikaltimas bei nepavojingiems nusikaltėliams, kad mes juos dar baustume laisvės atėmimu. Todėl čia ir buvo Biudžeto ir finansų komitete akcentuota, kad tik bauda. Bet bauda palyginus gana didelė ir tokiu atveju, žinoma, žmogus, padaręs klaidą, sakykim, 324a sąmoningai ar nesąmoningai. Jis tai žinotų ir bauda pagal mūsų siūlymus nuo 5000 iki 100000 Lt jam būtų gana veikli ir efektyvi. Todėl, aš manau, tas žodis visiškai nereikalingas ir šiuo atveju aš tokiam straipsniui nepritarsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome, tada jūsų, pone ministre, žodis ir po to balsuosime dėl viso 324 straipsnio.
R.ŠARKINAS. Siūlom pritarti, jeigu jau buvo pritarta pataisai, tai mes tada...
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą 324 straipsnį, spaudžia mygtuką "už".
18 pritarė, 6 - prieš, 2 susilaikė. Straipsniui pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 325 straipsnio yra pateiktos Seimo nario P.Vitkevičiaus, Biudžeto ir finansų komiteto pataisos. Tai gal jūs kai kurias pataisas priimate iškart?
R.ŠARKINAS. Taip. Biudžeto ir finansų komiteto pataisas priimam. Tik suvienodinti bausmes, vietoje dvejų, ketverių metų.
PIRMININKAS. Kaip ten? "Baudžiamas laisvės atėmimu iki..."
R.ŠARKINAS. "... ketverių metų ar bauda".
PIRMININKAS. "... iki ketverių metų ir bauda".
R.ŠARKINAS. "... ar bauda".
PIRMININKAS. Ar bauda, taip? Ar Seimo nario P.Vitkevičiaus pataisas priimate, kuris siūlo šiek tiek kitokias formuluotes? Vieną minutę! Įjungsiu kompiuterį, bet aš klausiu pirma, ar priimat pataisas. Prašom, pone Vitkevičiau, teikite savo pataisas. Tada ministras jas įvertins.
P.VITKEVIČIUS. 325 straipsnio turinio antroje eilutėje siūlomi žodžiai "ar kitokio nustatyta tvarka patvirtinto dokumento". Man atrodo, ir mūsų teisininkai nusprendė palikti taip, kaip buvo: "ar kitokių pajamų apskaitos dokumento". Nes nustatyta tvarka, kokia tvarka, kas nustatys ir t.t. Tai čia neaiškus šitas dalykas.
R.ŠARKINAS. Aš manyčiau, kad yra patvirtinama, sakykim, priėmus Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą, įrašyti žodžius "patvirtintos ataskaitos ir dokumentai". Todėl ta formuluotė yra labai aiški ir priimtina.
PIRMININKAS. Pone Vitkevičiau, gal jums priimtina būtų?
P.VITKEVIČIUS. Na, aš neprieštarauju. Čia neesminis dalykas.
PIRMININKAS. Neprieštaraujat? Ačiū. Ar oponuojančių yra? Tada pataisa priimta. Aš kalbu apie formuluotę, kurią pateikė Biudžeto ir finansų komitetas. Ponas P.Vitkevičius savo pataisą atsiėmė. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl viso straipsnio? Nėra. Galima pritarti? Pritariame 335 straipsniui.
Ar yra norinčių kalbėti dėl viso dokumento? Seimo narys A.Baležentis. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau kalbėjau, kad šitie pakeitimai yra nelogiški. Yra numatytos bausmės už du skirtingus nusikaltimus, iš kurių vienas yra kur kas lengvesnis, o kitas yra kur kas sunkesnis, vienas galimas padaryti per apsirikimą, o kitas yra sąmoningas, o numatytos vienodos bausmės. Taigi tokie pakeitimai yra nelogiški. Mes nepriimame gero įstatymo šiuo atveju. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pirmo žvilgsnio atrodytų gal taip - tos pačios baudos. Bet jeigu mes žiūrėsime į visą baudžiamąją dalį, tai pirmuoju atveju galima bausti ir pinigine bauda, o antruoju atveju - laisvės atėmimu. Todėl tos lygybės visiškai nėra. Kaip jau aš minėjau anksčiau, 324 straipsnį mes iš dalies sugadinome. Tačiau šiuo atveju aš vis dėlto pritarsiu šio įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys F.Kolosauskas - Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
F.KOLOSAUSKAS. Man nieko nelieka daugiau pasakyti, kaip tik pritarti pono J.Listavičiaus minčiai, kad mes sugadinome 1 straipsnį. O dėl viso įstatymo pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome papildomai registruotis, po to balsuosime.
Salėje užsiregistravo 66 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Už - 37. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš - 1. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Susilaikė 7. Įstatymas, 37 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 7 susilaikius yra priimtas.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
Toliau svarstome kitą dokumentą - punktas 7b - įstatymo "Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" projektas Nr.1766(2). Pranešėjai, kiek supratau, pageidauja, kad tas dokumentas būtų priimtas dalyvaujant ponui R.Šarkinui ir ponui K.Zaborskui esant tribūnoje. Taip reikia. Tada aš prašau poną R.Šarkiną pradėti.
R.ŠARKINAS. Aš tik dėl 1721 straipsnio.
PIRMININKAS. Šitam straipsniui, beje, yra daugiausia pataisų. Kiti straipsniai jokių pataisų neturi. Šitam straipsniui yra Seimo nario J.Veselkos alternatyva. Jeigu ji bus nepriimta, tada kalbėsime apie pataisas, kurios pasiūlytos pirmajam straipsnio variantui, pagrindinio straipsnio variantui. Iš pradžių aš suteikiu žodį Seimo nariui J. Veselkai.
Prašau, Seimo nary Veselka.
J.VESELKA. Iš tikrųjų tą formuluotę "savo ir įmonės" Juridinis skyrius teisingai pastebėjo. Ką reiškia "savo"? Turbūt turima omenyje fizinio asmens. O jeigu tai ne fizinio asmens, tai vis tiek tas "savo" yra labai neaiškus. Aš kiek supratau, tai yra fizinio asmens, todėl paaiškinu, kad tai yra fizinio asmens. Tai vienas dalykas. Ir išvardiju, kas turi būti atsakingas taip, kaip išvardyta 172 straipsnyje. Nes pasakyti, kad įmonės... Neaišku, kas vis dėlto atsako.
Toliau yra gerai išvardyta, kad tai yra individualių įmonių savininkai, administracijų vadovai, tai aš tą tiktai pakartoju, kad būtent būtų aiškiai, konkrečiai, kas turi sumokėti tas baudas. Tai yra tas, kas tas funkcijas atlieka. Todėl mano tos pataisos yra logiškos, nes išaiškina tą "savo", tai yra fizinio asmens, sukonkretina pareigūnus, kurie turi atsakyti, sumokėti tas baudas. Tai viena.
Trečias dalykas. Vis dėlto pačios tvarkos pažeidimas nepažeidžiant apskritai mokėjimo baudų neturi būti taip pat baudžiamas. Nes tvarką aš galiu pažeisti, bet toliau visą procesą įvykdyti: laiku sumokėti mokesčius, laiku pateikti visus kitus dokumentus. Todėl, mano nuomone, pačios tvarkos pažeidimas turi būti baudžiamas mažesne suma. Siūlau 300 Lt, nes po to gali būti, kad aš viską įvykdau. Vis dėlto siūlau nustatyti baudą ne nuo - iki, o nustatyti, man atrodo, 5 tūkst. Jeigu kas pasiūlys daugiau, sutinku ir su daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjau, galbūt priimate alternatyvą? Jeigu ne, tai motyvuokite, kodėl ji nepriimtina.
R.ŠARKINAS. Aš negalėčiau priimti, nes mes esame suderinę, kad reikėtų pritarti Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui, kur baudą siūlo nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. Lt. Bet mums visiškai nepriimtina tai, ką siūlo Seimo komitetas, įrašyti 10 dienų: "be pateisinamų priežasčių daugiau kaip 10 dienų". Šitas irgi būtų nepriimtinas.
Tai, ką siūlo gerbiamasis J.Veselka, mes tik dabar gavome. Gal čia nieko ir nesugadintų tą "savo" įvardijus, iššifravus ir sukonkretinus, ką turime konkrečiai: savo ar įmonės. Manau, kad būtų galima priimti.
PIRMININKAS. Pone ministre, gal būtų galima taip padaryti. Gal mes taip padarykime: 171 straipsnį laikinai atidėkime, priimkime kitus straipsnius. Jūs per 10, 15 ar 20 minučių su Biudžeto ir finansų komitetu, su ponu J.Veselka, su kitais suinteresuotais asmenimis aptartumėte ir galbūt pasirinktumėte vieną kurį nors variantą. Be abejo, su pataisų autoriais. Jūs pasakėte, kad pono J.Veselkos pasiūlymą galima priimti, tai būtų gerai, kad jūs patikslintumėte ir padarytumėte tą. Ar pritartų gerbiamasis Seimas?
Seimo narys J.Listavičius. Vieną minutę! Prašau, Seimo nary Listavičiau, jūsų pasiūlymas.
J.LISTAVIČIUS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma mes turėtume nepamiršti, kad mes jau anksčiau pataisėme 324 ir 325 straipsnius. Kalbant apie baudas, čia būtent tuos straipsnius reikia susieti su 1721 straipsniu. Todėl visų pirma ir jo pavadinimas turėtų būti analogiškas tiems. Jis turėtų vadintis "Ataskaitų ir dokumentų apie savo... "O gerbiamasis ministras čia sakė, kad "savo" pakeisti "fiziniu asmeniu". Tai čia nereikia gi didelio kažkokio pasitarimo ar svarstymo. Jeigu priima, kad pakeistų į fizinio asmens arba įmonės pajamas, tai ir viskas. Jeigu ministras priima, tai viskas gerai. Todėl dar grįžtu prie to, kad pats jo pavadinimas turėtų būti "Ataskaitų ir dokumentų apie fizinio asmens arba įmonės pajamas, pelną ir mokesčius, pateikimo tvarkos pažeidimus", taip pat prasideda "Ataskaitų ir dokumentų... "Kadangi mes susiejam 324 ir 325 straipsnius su šiuo, mes sakėme vietoj 4 metų, tai mes ne 10 parų ir ne 300 Lt turime, o keičiam į 5 arba 100 tūkstančių. Būtent apie tai ir kalbama. Todėl kažkokio ilgo pasitarimo čia nereikėtų. Jeigu ministrui priimtina "savo" pakeisti "fiziniu asmeniu", tai viskas gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, bet labai sunku priimti dokumentus iš klausos. Aš vis dėlto siūlyčiau ponui ministrui trumpai pasitarti, bent jau surašyti tokią formuluotę ir paskui atidžiai perskaityti, kad Seimo nariai galėtų bent atidžiai išklausyti, kas ten yra pakeista.
R.ŠARKINAS. Aš sutinku.
PIRMININKAS. Sutinkate. Tada aš kviečiu poną K.Zaborską. Aš manau, pone ministre, ilgai netruksite. Ten susirinksite, pasitarsite su kolegomis ir greitai pateiksite formuluotę, jau priimtiną daugumai Seimo narių.
172 straipsnis, antrasis punktas. Jokių pataisų neturime. Ponas K.Zaborskas tribūnoje. Pone Zaborskai, taip pat nesiūlote jokių naujų pataisų, naujų redakcijų?
K.ZABORSKAS. Tikrai ne.
PIRMININKAS. Ar yra oponuojančių šitam straipsniui? Galima pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
3 punktas. Prašau, pone Zaborskai. Aš pasiūlymų neturiu.
K.ZABORSKAS. Mes jokių pastabų neturime, kadangi pritarta Valstybės ir teisės komitete. Anksčiau jau buvo atsižvelgta į sakytas Seimo narių pastabas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai... Seimo narys A.Baležentis. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra labai keistas dalykas. 172 du straipsnis ir 172 penki straipsnis yra analogiški: įmonių registravimo tvarkos pažeidimas. Tik pirmajame straipsnyje kalbama apie tai, kad tą tvarką pažeidžia įmonių steigėjai, o antrajame, kad tą tvarką pažeidžia įmonių registro tvarkymą vykdantys asmenys. Jūs pažiūrėkite iš karto, kokie baudų skirtumai?! Žmonės, kurie kuria įmones, baudžiami bauda iki 2 tūkst. Lt, o žmonės, registruojantys įmones, už tą patį pažeidimą baudžiami tik iki 300 Lt bauda. Na, kokie nevienodi reikalavimai darbo žmonėms, kaip anksčiau sakytų, iki 2 tūkst., o štai valdžios vyrams - tik iki 300. Man atrodo, kad bausmės turi būti vienodos arba valdžios vyrams dar didesnės, nes tai yra jų pagrindinis darbas. Dėl to mes niekaip negalime pritarti. Čia jau būtų mūsų nelogiškumas. Mes niekaip negalime pritarti tiems abiem straipsniams. Dėkoju.
PIRMININKAS. Pone pranešėjau?
K.ZABORSKAS. Aš jau praėjusį kartą, atrodo, minėjau, kad paimta būtent tokia suma, atsižvelgiant į tai, kad šiandien registratoriaus rajonų savivaldybėse vidutinis atlyginimas yra 240 Lt. Čia yra paimta didesnė, negu yra jo atlyginimas. Aš negaliu tvirtinti, kokius personalinių individualių įmonių kūrėjai šiandien gauna atlyginimus. Manau, kad visi Seimo nariai žino, kiek oficialiai, ir kitus dalykus. Taigi vis dėlto manome, kad tam registratoriui, kuris gauna tokį mažą atlyginimą, bauda pakankama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra remiančių straipsnį? Yra. Seimo narys A.Raškinis. Galima tik remti straipsnį, oponuoti, deja, negalima. Toks Statutas.
Seimo narys P.Vitkevičius. Prašau.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiu šitą straipsnio tekstą. Aš manau, kad jis yra visiškai logiškas ir žmoniškas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 3 punktui, į kurį įeina dviejų straipsnių pataisos, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
23 pritaria, 2 - prieš, 10 susilaikė. Punktui pritarta.
4 punktas.
K.ZABORSKAS. Pastabų mes neturime. Aš manau, kad čia tiktai pakoregavimas to ankstesnio straipsnio.
PIRMININKAS. Aš taip pat pataisų neturiu. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritarta 4 punktui.
5 punktas grynai redakcinis: vietoj 172 trys įrašyti skaičių 172 šeši. Turbūt Seimo nariai tikrai neoponuoja. Seimo narys A.Raškinis oponuoja tam? Prašau.
A.J.RAŠKINIS. Aš noriu pasakyti pastabą dėl bendro principo. Apskritai, man atrodo, netinkamas bendras principas skiriant baudas orientuotis į atlyginimo dydį. Reikia orientuotis į kyšio dydį. Baudos turi būti tokios, kad neapsimokėtų imti kyšio, nes kyšiai būna keliasdešimt kartų didesni negu atlyginimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia jūsų departamentui pasiūlymas apskaičiuoti vidutinį kyšio dydį, pone Zaborskai.
K.ZABORSKAS. Mes pabandysim penktųjų metų.
PIRMININKAS. Tai 5 punktui niekas neoponuoja? Galima pritarti? Pritarta.
6 punktas. Pataisų neturiu. Pranešėjau, jūs?
K.ZABORSKAS. Neturime.
PIRMININKAS. Oponentų yra? Nėra. Pritariame 6 punktui. Mes daugiau punktų neturime. Dėkojame pranešėjui.
K.ZABORSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar, jeigu būtų ponas A.Ignotas, būtų galima pateikti dokumentą. Aš pono A.Ignoto nematau. Matyt, jo nėra. Pone Šarkinai, kiek jums dar reikėtų minučių? Ar mes galime palaukti, ar jau galite eiti į tribūną? Prie šoninio mikrofono pasakykite, pone Kolosauskai. Jau einate į tribūną? Prašau.
Ponas R.Šarkinas tribūnoje dėl 1721 straipsnio.
R.ŠARKINAS. Dabar suderinę siūlytume taip surašyti 1721 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš paprašyčiau atidžiai paklausyti, o ministrą labai lėtai skaityti, nes mes turime pasverti kiekvieną žodį.
R.ŠARKINAS. "Ataskaitų ir dokumentų apie fizinio asmens arba įmonės individualių įmonių savininkų, asmenų, įgaliotų tvarkyti ūkinių bendrijų reikalus, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, akcinių bendrovių administracijos vadovų, žemės ūkio bendrovių valdybos pirmininkų ar administracijos vadovų, kooperatinių bendrovių valdybų pirmininkų ar valdytojų ir valstybės bei savivaldybės įmonių administracijų vadovų neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir mokesčių vengimą ar ir jų pateikimo tvarkos pažeidimas."
PIRMININKAS. Tai čia straipsnio pavadinimas?
R.ŠARKINAS. Taip. Antra pastraipa irgi tokia pat: ataskaitų, dokumentų... Tas pats kartojama apie fizinį asmenį, išvardijam tą patį visą tekstą kaip pavadinime, išvardijam visas galimas įmones ir nerašome daugiau kaip 10 dienų. Užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 100 tūkst. Lt.
PIRMININKAS. Nuo 500, taip?
R.ŠARKINAS. Nuo 500 iki 100 tūkst. Lt.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Visų pirma, tas baudų diapazonas yra labai platus. Iš tikrųjų čia teisininkams bus, be abejo, daug problemų, kokią baudą skirti. Dėl tos baudos irgi galima rasti kontrargumentų, kad ji buvo ar nepakankama, ar per daug griežta, arba teisininkai vėl pasielgė daugiau suinteresuotai. Tai viena.
Antra. Mes labai plačiai išvardijom visus galimus ūkinius subjektus. Tačiau aš manyčiau, kad galėtume rasti tokią formuluotę, kad ūkinių subjektų vadovai ar valdybų nariai, ar kaip kitaip. Suprantate, dabar toks labai neaiškus išvardijimas. O gal dar ko nors ir nepaminėjom.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate, nepritariate?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš pritariu. Vis dėlto formuluotę reikėtų dar galbūt tikslinti. Iš esmės taip, pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš prašyčiau dar Seimo nario J.Veselkos, kaip alternatyvos autoriaus, pasakyti nuo šoninio mikrofono, ar tai yra jūsų suderinta bendra nuomonė?
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, taip, kaip ministras perskaitė (kadangi jis skubėjo, greitai perskaitė), tai iš tikrųjų tokia formuluotė bus tik chaosas. Todėl, mano galva, yra 1722 straipsnis teisingai išvardytas. Bet taip, kaip pasakėt, reikėtų suderinti su 1722, ir jūs, kai praleidote "savo", tik užrašėte "fizinio asmens", tai tada iš viso neaišku: "bet kurioje įmonėje dirbančio fizinio asmens". "Savo" - tai buvo administracijos vadovas arba kuris deklaruoja. Todėl ši formuluotė, gerbiamasis ministre...Aš taip siūlyčiau ir taip daryčiau: sugrįžčiau į ministeriją, aiškiai suformuluočiau, dar pasiginčiju, ir galų gale mes ar po pietų, ar kada galėtume priimti. Jeigu dabar priimsim, tai tikrai - chaosas. Paskui pareikšime, kad ne taip priėmėme, o jūs suformulavote visai kitaip. Todėl, ministre, šitą formuluotę, parėjęs namo, gerai suformuluokite, tada mes priimsime, nes kitaip bus blogai.
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis ministre, jūsų būtų pasiūlymas. Gal būtų priimtinas?
R.ŠARKINAS. Galima, aišku, surašyti, kad nebūtų paskui nereikalingų ginčų.
PIRMININKAS. Pone ministre, kada jūs galėtumėt pateikti jau surašytą formuluotę? Būtų galima išdalyti ją Seimo nariams. Ar šiandien spėsit po pietų, ar norėtumėt kitą dieną?
R.ŠARKINAS. Spėsim šiandien...
PIRMININKAS. Kurią valandą jūs pateiktumėt, nes čia yra balsavimas? Tada aš padarysiu pertrauką iki tos valandos. Seimo nariai žinos, kad... balsavimas.
V.V.ZIMNICKAS. Rytoj neeilinis plenarinis, ir viskas...
PIRMININKAS. Rytoj negalime, nes Seimo valdybos patvirtinta darbotvarkė. Šiandien galima. Kurią valandą siūlytumėt, pone ministre?
R.ŠARKINAS. Na, apie 17 val.
PIRMININKAS. 17 val. Gerbiamieji Seimo nariai, daroma šio klausimo pertrauka iki 17 val. 17 val. bus tęsiamas balsavimas. Būtent balsuojama dėl šio punkto ir paskui balsuosime dėl viso įstatymo. Dėkojame ponui ministrui.
Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo projektas Nr.1808 (svarstymas) (95.10.03)
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
Dabar, pone ministre, toliau iš eilės eitų Indėlių draudimo įstatymo projektas. Ar jūs norėsit įvadinį žodį tarti, ar apsiribosite pabaigoje? Kalbėti yra užsirašę 9 Seimo nariai. Aš kviečiu Seimo narį J.Listavičių į tribūną. Prašom. Svarstome Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo projektą Nr.1808. Pranešėjas - finansų ministras ponas R.Šarkinas. Svarstymo stadija. Ir tribūnoje Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių privalomojo draudimo įstatymas, nors ir pavėluotas, bet reikalingas. Pateiktame svarstyti šio įstatymo projekte Nr.1808 (2) neišvengta trūkumų ir diskutuotinų klausimų. Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikta nuostata, kad gyventojų indėliai užsienio valiuta nedraudžiami. Šiuo metu jų vertė yra kur kas didesnė už indėlių litais. Palikta tokia nuostata indėlininkams atneštų nemažai rūpesčių valiutą išsaugant arba išlaidas ją keičiant į litus. Pasisakau ir už valiutos draudimą. 3 straipsnio trečiojoje pastraipoje reikėtų nurodyti 5 tūkst. Lt draudimo sumą viename banke. Atsisakius valiutą drausti, draudimo suma - 5 tūkst. Lt - yra per maža. Ją reikėtų bent du kartus padidinti. 4 straipsnio pirmojoje pastraipoje draudimo kompensacijos dydis 80% arba 4 tūkst. Lt diskutuotinas. Jis per mažas, reikėtų drausti visu šimtu procentų. 4 straipsnio trečiojoje pastraipoje fondo tarybai suteikimas galimybės pratęsti kompensacijos mokėjimo pradžią dar tris mėnesius nepamatuotas. Tokių pratęsimų neturėtų būti. 6 straipsnis. Kasmetinė draudimo įmokų tvarka turėtų būti nustatyta šiuo įstatymu, o ne suteikiama tokia teisė nustatyti fondo tarybai. 7 straipsnyje, manau, nėra išspręstas indėlininko informavimo klausimas apie indėlių draudimo nutraukimą. Tokios informacijos paskelbimas "Valstybės žiniose" problemos neišsprendžia. 9 straipsnyje aptariami fondo įstatai. Lietuvos Respublikos Seime jau yra praktika, kai įstatymo projekte paminėjus įstatus ar nuostatus čia pat pateikiamos jų pagrindinės nuostatos. Šiuo atveju to nepadaryta. Paminėti kiti reikalavimai taip pat nieko nesako. Fondo įstatus greta Lietuvos Respublikos Vyriausybės turėtų tvirtinti ir Lietuvos bankas. 11 straipsnyje aptariant fondo veiklą kita veikla neturėtų būti fiksuojama. Ją reikėtų įvardyti pačiame įstatyme. Neturėtų būti kitos veiklos ir 11 straipsnio 10 punkte, 18 straipsnio 5 punkte. Kažin ar fondo taryboje (14 straipsnis) vietoj Seimo Biudžeto ir finansų komiteto kandidatūros ne geriau tiktų komercinių bankų kandidatas? 24 straipsnyje fondų sprendimo apskundimo vieno mėnesio trukmė nėra pakankama. Per nurodytą laiką vargu ar galima bus sužinoti apie fondo neteisėtus veiksmus. 26 straipsnyje pateiktos draudimo kompensacijos išmokėjimo sąlygos yra nepriimtinos. Draudimo įmokos sumokėjimas neturi nieko bendro su indėlininko kompensacija. 27 straipsnyje fondo pavadinimas turėtų išsamiau atspindėti jo turinį. Jį tiktų vadinti "Indėlio privalomojo draudimo fondas". Padarius minėtus įstatymo projekto patikslinimus, jis taptų labiau priimtinas indėlininkams, kurių interesus ruošiamasi ginti. Nereikėtų pamiršti Lietuvos Respublikos gyventojų jau prarastų indėlių kompensavimo. Todėl pritariu Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių privalomojo draudimo įstatymo įgyvendinimo" projektui. Valstybė turi pasirūpinti savo piliečiais ir vėliau, jeigu to nepadarė laiku. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Petrauską. Ruošiasi Seimo narys J.Veselka. Primenu, kad klausimui skirta 20 min. Po 20 min. darysime svarstymo pertrauką.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, pateiktas įstatymas iš tikrųjų yra labai reikalingas. Jis jau buvo reikalingas pakankamai seniai, prieš keletą metų. Bet dabar tokia padėtis ir, be abejo, jį reikia priimti kuo sparčiau. Tačiau, nepaisant to, jo kokybė yra toli gražu ne antraeilis dalykas. Taigi keletas labai konkrečių pastabų.
Pritariu pasakytai nuomonei, kad draudimo objektas turėtų būti ir indėliai valiuta. Be jokios abejonės. Diskutuotinas teiginys apie 5 tūkst. Lt suminę ribą. Dėl to sugrįšiu truputį vėliau ir pasakysiu savo nuomonę. Kol kas manau, kad ši suma aiškiai per maža. Jeigu jau pagaliau Vyriausybė, Finansų ministerija atsižvelgė į tai (ir visiškai pagrįstai), kad Lietuvos nacionalinis piniginis vienetas yra litas ir kad atsiskaitymai kitomis valiutomis yra negalimi, tai galbūt tada galima galvoti apie diferencijavimą. Tarkime, indėlis litais - 100%, indėlis valiuta, tarkim, - 80%. Aš čia kaip siūlymą ir toli gražu kritikuotiną. Be abejo, su tuo sutinku. Bet visiškai atsisakyti valiutinių indėlių draudimo tikrai būtų neteisinga. 5 straipsnyje... manau, reikėtų suformuluoti 7 punktą kur kas anksčiau. Kad indėlius, laikomus bankuose... turima galvoje ten, kur valstybė turi daugiau kaip 51% akcijų, taip ir pasakyti: 51% arba daugiau. Nes kol kas tokia formuluotė yra šiek tiek netiksli. Dėl 9 straipsnio "Indėlių draudimo fondo įstatai". Kadangi 12 straipsnyje minima kita veikla, fondo įstatuose numatyta veikla, 12 straipsnyje ta kita veikla neišdėstyta, aš vis dėlto siūlyčiau, kad įstatus Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Jeigu jau yra kita veikla, kuri įstatyme neapibrėžta, tai, tvirtindami Vyriausybės parengtus įstatus, mes juos turėtume matyti. Vien Vyriausybės tvirtinimo, mano asmenine nuomone, nepakanka. Dėl 17 straipsnio "Fondo įstatinis kapitalas". Jau esu matęs kai kurių Seimo narių siūlymų. Iš tiesų vien iš valstybės biudžeto lėšas formuoti, manau, būtų netikslinga. Juk jokia paslaptis, pakankamai daug komercinių bankų valdytojų tikrai gauna labai didelius atlyginimus ir gal vien net ta sąskaita fondai galėtų būti formuojami 50% ar 30%, ar 40% iš fondo lėšų. Manau, kad patys stambiausi ir tvirčiausi Lietuvos bankai tikrai yra pajėgūs tą padaryti. Pasisakau už tai, kad pagal įstatymus būtų suvienodintos visų bankų sąlygos. Ir tų trijų bankų, kuriuose valstybė turi 51% akcijų, ir komercinių bankų. Mano asmenine nuomone, visos draudimo sąlygos turi būti vienodos visiems bankams.
Na, ir dabar noriu sugrįžti prie kito klausimo, kurį paminėjau. Kai buvo šio įstatymo pateikimas, ponas ministras iš tribūnos pasakė, kad tie 52 mln. Lt, kuriuos Vyriausybė skyrė nuo uždarųjų akcinių bendrovių, nuo anksčiau bankrutavusių bankų nukentėjusiems žmonėms padėti, jie bus pateikti pagal atskirą įstatymą. Aš labai norėčiau, kad tą tvarką, tą ar Vyriausybės, ar ministerijos sprendimą mes Seime pamatytume. Kadangi jeigu mes dabar įstatyme priimam tik 5 tūkst. Lt, valiutiniai indėliai nedraudžiami, tai aš labai nenorėčiau tikėti, kad tokia sistema, toks požiūris gali būti pritaikytas ir anksčiau jau nukentėjusiems žmonėms. Tai iš tiesų būtų neteisinga. Iš tiesų tada galima kalbėti apie siūlymus, kad ta suma galėtų būti du ar tris kartus didesnė, apimtų ir indėlius valiuta. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka kviečiamas į tribūną. Ruošiasi Seimo narys V.Andriukaitis.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 1 straipsnis. Kadangi jis vis dėlto neapima valstybinių komercinių bankų, čia, matyt, reikėtų aiškiai įrašyti, kad jis apima privačius komercinius bankus arba kitą formuluotę, kad ten, kur valstybė neturi kontrolinio akcijų paketo. Nes taip yra neaišku pagal 1 straipsnį. Toliau. 3 straipsnis, kuris, mano galva, yra pats svarbiausias. 3 straipsnyje principas yra lyg logiškai teisingas įteisintas, kad valstybė nori stiprinti savo valiutą ir todėl draudžia indėlius tik valiuta. Bet tai yra teisingas principas tik tada, kai valstybė turi pilnaprotį centrinį Banką ir nacionalinės valiutos pagrindinė funkcija - stiprinti ir vystyti šalies ekonomiką. Mūsų atveju, kai litai dirbtinai "pririšti" prie dolerio ir veikia valiutų tarybos modelis, tada, kai valstybė įsipareigojusi 1:4 santykį, tada jau valstybė turi būtent drausti ir indėlius valiuta, nes tai jau yra dirbtinis kursas ir žmogus visiškai pasitiki tiek ta, tiek ta valiuta. Dabar pasižiūrėkim, ką vis dėlto ši nuostata duoda, jeigu mes priimam, kad draudžiami tik indėliai nacionaline valiuta. Sakysim, pagal tuos skaičiavimus kokie 300 mln. dolerių yra padėta konvertuojama valiuta indėlininkų. Ką dabar indėlininkai daro? Jie pradeda savo dolerius atsiiminėti ir pradeda keisti, sakysim, į litus. Žiūrėsim, čia, banke, čia, banke, 3,96 kursas. Gal jie dar numuš. Vadinasi, jau bankai uždirba vien šios nuostatos dėka 12 mln. Lt. Plius kai žmonės išsikeičia savo į litus, po to jam reikia važiuoti daryti biznį, jis priverstas papildomai pirkti valiutą, užuot atsiėmęs iš sąskaitos. Čia vėl bankams plius kokie 4 mln. Lt. Taigi vien šios nuostatos dėka indėlininkai praranda apie 16 mln. Lt ir bankai dirbtinai uždirba apie 16 mln. Lt. Gerbiamasis Ozolai, kaip jūs galvojate, ar čia korupcijos reiškinys, ar čia paprasčiausias valdžios nemokšiškumas? (Balsas salėje) Abu kartu. Tai čia labai blogai. Einam toliau. Kai bankai prisipirks tos valiutos, jie pradės pardavinėti centriniam Bankui. Tada čia papildoma pinigų lito emisija, logiškai - infliacija. Ir iš čia seka, kad ne tiktai indėlininkai ir bankai vėl pradeda kažką, bet visi žmonės. Tas, kuris niekada indėlių neturėjo, ir tam tenka kaltė už šio įstatymo nuostatas. Todėl, esant mūsų modeliui, yra būtina drausti ir valiuta padėtus indėlius, ne tik nacionaline valiuta. Jeigu įlindot į blogą sistemą, gerbiamieji, garbingai iš jos išeikite, o ne pataikaukite tik vienai, sakysime, grupei, kuri atstovauja bankams. Toliau. Iš tikrųjų čia jau buvo pastaba, yra neaišku pagal šias formuluotes, ar 5 tūkst. Lt tai yra tiktai visuma, kur po tūkstantį litų įvairiuose bankuose, ar tai tik viename banke, ar tik vienoje knygutėje? Aš žinau, kad ... bet formuluotės yra tokios, kad gali interpretuoti kaip nori. Todėl reikėtų čia viską patikslinti. Toliau, 4 straipsnis. Man neaišku, kodėl gyventojas gauna kompensaciją tik tada, kai bankas sumokėjo visą kasmetinę draudimo sumą. Gyventojas paveikti, indėlininkas paveikti, kad bankas sumokėtų laiku, negali. Tai yra jau fondo pareiga. Todėl indėlininkas turi gauti nepriklausomai nuo to, ar fondas susitvarkė, nesusitvarkė, indėlininkas turi gauti, jeigu jo indėliai buvo apdrausti. Ir visada, o ne tai... jeigu sumokėjo... Todėl ta formuluotė taip pat yra taisytina. Toliau. Neaišku, kodėl kompensaciją numatoma mokėti tik po trijų mėnesių. Gerbiamieji, juk atėjo į fondą pinigai, jau krizinė situacija, ir indėlininkas nori, tie pinigai yra... Todėl, mano nuomone, turi jau po mėnesio pradėti mokėti šiuos pinigus. Gerbiamasis A.Sakalas mane jau varo iš tribūnos. Manyčiau, nebeturiu laiko apie ... vis dėlto straipsnis yra... taip, kaip įstatymas yra parengtas, jis tikrai atitinka arba korupcijos modelį, arba nemokšiškumo modelį. Todėl vis dėlto siūlyčiau jį grąžinti tobulinti atsižvelgiant į tai, ką čia pasakė Seimo nariai, ir nedelsiant, o po mėnesio pateikti jį Seimui, atsižvelgti į šias pastabas. Nes jeigu mes tokį priimsim, tai... žinoma, jį galima priimti, rankų miškas gali... tai jis gyventojų indėlių neapgins, o kai kas dirbtinai pralobs tų pačių indėlininkų sąskaita. Tai siūlau grąžinti ir po mėnesio atnešti patobulintą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, aš nesutikčiau su formuluote, kad varo iš tribūnos. Ne varo, o kviečia iš tribūnos. Tai yra kur kas mandagesnė formuluotė.
J.VESELKA. ... Ačiū. Kviečia iš tribūnos.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys V.Andriukaitis. Bet prieš tai dėl vedimo tvarkos Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mūsų komitetas, pateikdamas svarstyti šį labai svarbų dokumentą, tikėjosi tokios reakcijos. Mes taip manom, kad vis dėlto turėtų būti padaryta svarstymo pertrauka ir visi suinteresuoti komitetai, frakcijos, partijos apsvarstytų šį dokumentą ir pateiktų savo pasiūlymus, sakykim, per dvi savaites Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, aš turiu priminti jums Statutą, kad jūs komiteto vardu galite prašyti pertraukos, dėl kurios nebalsuojama. Ar tai dabar ir darote?
F.KOLOSAUSKAS. Taip ir darau.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada po paskutinio pasisakymo bus daroma klausimo svarstymo pertrauka. Prašom, pone Andriukaiti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Kadangi čia iš esmės, atrodo, ryškėja nuomonė, kad įstatymas gerokai tobulintinas, tai iš tikro turbūt mūsų pasisakymai bus trumpesni ir mes mėginsime pastabas perduoti komitetui. Keletas bendrų pastabų, į kurias, mano nuomone, visiems mums reikėtų atsižvelgti ir pamėginti jas spręsti. Viena pastaba. Visiškai pagal šį įstatymą neaišku, kada atsiranda prievolė išmokėti draudimo kompensaciją. Ar tik po to, kai bankas bent metus mokės draudimo įmokas? Neaiški padėtis susidarytų bankuose, kuriuose valstybės kapitalo lieka mažiau kaip pusė. O mes juk žinome, kad dabar iš esmės yra trys valstybiniai komerciniai bankai, kuriuose valstybė turi savo 51%, ir tuo atveju ši problema yra labai principinė. Todėl reikalingas atskiras sprendimas, numatantis tokiu atveju perėjimo procedūrą. Dar viena pastaba. Pagal šį projektą Vyriausybė, investuodama 30 mln., sukuria tiek laiko, tiek lėšų apimties požiūriu gana bedugnį savo fondą. Todėl turbūt reikėtų svarstyti, ar ne geriau būtų kurti akcinę bendrovę, kurioje dalyvautų komerciniai bankai, valstybė ir draudimo kompanijos. Tokiu atveju laisvos lėšos liktų ūkio kreditavimo ištekliams, o ne valstybės biudžeto skylių kamšymui. Dar viena pastaba būtų ta, kad visiškai nesprendžiamas einamųjų sąskaitų draudimas. Ūkio stabilumo požiūriu tai labai svarbu ir beveik vienodai svarbu kaip ir gyventojų indėliai. Pagaliau įmonės pinigus laiko bankuose ne dėl aukštų palūkanų, o daugiausia dėl atsiskaitymų, kur komercijos nėra nė kvapo. Tai iš principo šios bendros pastabos turėtų būti aptartos Biudžeto komitete. Socialdemokratai jas siūlys. O dabar, kalbant apie atskirus straipsnius, iš tikrųjų reikėtų geriau apibrėžti, kas yra draudiminis įvykis, nes vis dėlto vargu ar draudiminis įvykis yra tik pačios bankroto bylos iškėlimas. Kadangi bankroto byla gali baigtis įvairiai, gali būti įrodyta, kad jos nėra ar panašiai, todėl reikėtų peržiūrėti, kad vis dėlto draudiminis įvykis yra banko likvidavimas dėl nemokumo bankroto bylai pasibaigus. Tada būtų visiškai aiški logika. Tai, kad nedraudžiami indėliai valiuta, čia vis dėlto yra politinis sprendimas. Šiaip jis vargu ar yra teisingas ir pateisinamas. Čia turbūt bus politinių debatų objektas.
Toliau. Labai diskutuotina 3 straipsnio ketvirtoji dalis, kurioje yra du neapibrėžti dalykai. Pasakyta: ne dažniau kaip kartą per metus dėl infliacijos indeksuoja. Tai pernelyg lėtai, kai infliacijos skaičius yra dviženklis. Vadinasi, reikėtų galvoti apie tai, kad šitas indeksavimas būtų vykdomas dažniau. Kita vertus, vykdomoji valdžia galės laipsniškai mažinti realią draudimų sumą.
4 straipsnio antroji dalis: "Gyventojai turi įgyti teisę į kompensacijas nepriklausomai nuo visos metinės sumos įmokėjimo". 4 straipsnio penktoji dalis irgi yra diskutuotina. Ją jau kritikavo gerbiamasis J.Listavičius, jog neaišku, koks tos tvarkos turinys: ar tipinis, ar kiekvieno banko bankroto atžvilgiu vis kitoks. Reikėtų ir apie tai galvoti.
5 straipsnis. Taip pat yra diskutuotinas punktas dėl to, ar savų bankų darbuotojai neturi būti ten draudžiami. Tada jie bus verčiami laikyti pinigus kituose bankuose ir t.t., vėl susidarys tam tikros dirbtinės protekcijos.
6 straipsnio pirmoji dalis taip pat yra labai diskutuotina. Visiška neteisybė yra 2% imti nuo sumų, kurios nėra draudžiamos.
Toliau būtų galima pereiti prie 6 straipsnio trečiosios dalies, prie baudų, kur, deja, pažeidžiama susiklosčiusi baudų mokėjimo sistema. Tą patį būtų galima pasakyti apie kitus straipsnius.
Kadangi laikas jau baigiasi, iš principo pritardami, kad šis įstatymas svarstomas gerokai pavėluotai ir su labai skausmingom pasekmėm daugumai Lietuvos žmonių, vis dėlto mes pritariame opozicijai, konkrečiai aš pritariu opozicijai, kad jį reikia tobulinti. Mes pateiksime pastabas raštu. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinio komiteto prašymu darome svarstymo pertrauką.
Dabar svarstome darbotvarkės 9 punktą. (Balsai salėje) Komiteto yra valia. Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, po to, kai padaryta pertrauka, dar vienas Seimo narys gali kalbėti, o visų kitų sąrašas yra išsaugotas, kiti kalbės kitą kartą, kai bus tęsiamas svarstymas.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
1-9 punktas - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo" projektas Nr.1816. Pranešėjas - finansų ministras ponas R.Šarkinas. Pateikimo stadija.
Kviečiu į tribūną poną ministrą.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė apsvarsčius teikia Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo dalinio pakeitimo". Siekdami apriboti įvairių labai senų automobilių įvežimą į Lietuvą ir šiek tiek sunorminti jų įvežimo tvarką, siūlome įvesti akcizus įvežamiems lengviesiems automobiliams. Kadangi muitų... įvežti dabar nebegalima, tai akcizas padėtų išspręsti šį reikalą. Visiškai reikėtų sutikti su Seimo Juridinio skyriaus pastabomis, iš įstatymo pavadinimo išbraukti žodį "dalinio" ir patikslinti, kad ne apskritai įstatymas, o šis įstatymo pakeitimas įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. Todėl mes siūlytume pritarti pateikimui ir pradėti svarstyti šį įstatymą Seime.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, gal ir reikia kažkaip sutvarkyti tų senų automobilių įvežimą į Lietuvą. Tačiau kol pati Lietuva negamina automobilių, iš kur mes gausime naujų? Tai yra kaip iš viso gyventojus aprūpinsime automobiliais? Nauji automobiliai labai brangūs, faktiškai žmonėms neįkandami. Ir jeigu mes šiuo metu uždėsime labai didelius akcizų mokesčius, žmonėms sudarysime papildomų sunkumų. Aš nematau didelės kliūties, jei pradėtų remontuoti, gerai dirbti techninės aptarnavimo stotys, įmonės, galėtų sutvarkyti ir senesnį automobilį. Ar negalite įstatyme numatyti, kokio amžiaus automobiliams bus uždėti didesni mokesčiai? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Na, aišku, konkretus mokesčio tarifas būtų sprendžiamas Vyriausybės nutarimu tiems senesniems, kurie praktiškai teršia gamtą ir... Aš manau, kad jeigu tai bus iki 5 ar kiek metų, tai tikrai neturėtų būti. Aišku, tai bus senesniems automobiliams.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal paskaičiuota, kiek galvojama surinkti akcizų mokesčio apmokestinus lengvuosius automobilius? Kodėl leidžiama metalo laužą įvežti į Lietuvą? Būtent ta išimtis, kad daugiau kaip 40 metų. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Ne. 40 metų - tai turima galvoje, jog yra antikvariniai automobiliai, labai seni. Čia turbūt yra tiktai atskiri vienetai. Tokie praktiškai jokios reikšmės neturės. Taip yra priimta. O kokia būtų suma, tai priklausys, aišku, nuo tų mokesčių tarifų ir nuo įvežamų automobilių. Dabar pasakyti, tokius skaičiavimus padaryti kol kas neįmanoma. Nežinom, kokie bus priimti tarifai. Kokia bus suma, dabar nustatyti negalima.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Pone ministre, sakykite, kur jūs buvote tuo metu, kai spekuliacija automobiliais buvo pačiame įkarštyje, ir valstybė galėjo ne iš mokesčių mokėtojų, nevažinėjančių į užsienius, šiek tiek uždirbti, o iš spekuliantų? Kur jūs tuo metu dirbote? Kokias užėmėte pareigas prieš 3 metus, prieš 2 metus? Kodėl tuo metu šito nesiūlėte?
R.ŠARKINAS. Jūs pats gerai žinote, kur aš buvau.
B.V.RUPEIKA. Bet Seimo nariai nežino. Pakartokite.
PIRMININKAS. Seimo nary Rupeika, paklausėte, ir ačiū. Dabar tikėkitės atsakymo.
R.ŠARKINAS. Čia yra ne mano, čia yra Vyriausybės siūlymas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Pone ministre, praeitą sykį tribūnoje buvo ministras ponas K.Klimašauskas ir pateikė variantą, kuriam Seimas nepritarė. Dabar jūs teikiate šį lyg ir kitais motyvais. Šiek tiek anksčiau buvo tokia diskusija čia, Seime, yra tokia nuomonė, kad kuo daugiau tarifų, skaičių ir pačių mokesčių būtų tiesiogiai įrašoma į įstatymus, kad kuo mažiau liktų Vyriausybei tvarkyti tokių finansinių reikalų, nes tai vis dėlto yra įstatymo lygmuo.
Norėčiau jūsų paklausti esminio dalyko. Ar nebus taip, kad Vyriausybė visiškai sutrukdys žmonėms, kurie iš to gyvena ir tuo verčiasi užsidirbdami pragyvenimui? Ar nebus perlenkta lazda, kad žmonės tiesiog negalės jų vežti?
R.ŠARKINAS. Aš nesuprantu, kodėl jūs galvojate, kad Vyriausybė būtinai turi eiti prieš žmonių interesus. Aišku, kad taip nebus. Nė vienas akcizo tarifas įstatyme nėra įrašytas. Jie yra keičiami operatyviai. Turiu galvoje alkoholio, tabako, naftos produktų. Aš manau, kad šiuo atveju irgi negalima įrašyti į įstatymą, nes situacija keičiasi ir kartais reikia operatyviai pakeisti tarifus, reguliuoti ar įvežimą, ar išvežimą ir pan., prekybą riboti ar neriboti ir t.t. Šiuo klausimu, aš manyčiau, nereikia galvoti, jog Vyriausybė būtinai padarys, kad žmonėms blogiau būtų. Taip juk nebus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasakyti daugelio mūsų ir mūsų valstybės gyventojų nuomonę. Iš tiesų Vyriausybė daug ką daro prieš gyventojų interesus. Jūs patys žinote, kaip šiandien mes gyvename. Aš norėjau paklausti jus, kaip Vyriausybės atstovą, kokiu tikslu yra siūlomas šitas akcizas? Ar dėl to, kad papildytų valstybės biudžetą? Ar dėl to, kad seni automobiliai teršia (čia yra visai kita problema)? Sakykim, galima šitą dalyką sureguliuoti paprastai. Bet norint, kad būtų uždedami akcizai, t.y. pabranginami automobiliai, pirmiausia reikia atsižvelgti į žmonių perkamąją galią.
Kita vertus, jeigu yra kokia nors politika, sakykim, dėl gamtos apsaugos, tai tokius įstatymus priiminėja...
PIRMININKAS. Laikas, atsiprašau. Reikia per minutę sugebėti suformuluoti klausimą. Prašom atsakyti, pone ministre.
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad nustatant akcizo tarifą bus visiškai atsižvelgta, kaip jūs sakėte, į žmonių pirkimo galią ir visas tas problemas, kurias minėjote. Iš esmės galima sutikti su jūsų...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl Vyriausybės intencijų blogumo tai mes neabejojame. Čia jūs be reikalo taip kalbėjote. Pavyzdžiui, vakar jie sumažino muitus įvežamiems žemės ūkio produktams. Tarkim, PHILIP MORRIS nemoka nė vieno cento už tabako įvežimą į Lietuvą. Tai šitą irgi reikia žinoti, kam atstovauja. Klausimas būtų toks: kokio dydžio jūs numatote akcizą už įvežamus automobilius procentais ar kaip kitaip?
R.ŠARKINAS. Jis būtų nustatytas, aišku, priklausomai nuo variklio darbinio tūrio apimties ar nuo automobilio pagaminimo metų. Dabar pasakyti procentais tikrai negalima. Bus paskaičiuota, ir specialistai pasiūlys konkrečius procentus ir konkrečius dydžius.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė. Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš kaip tik ir norėjau paklausti gerbiamąjį ministrą, kad jis pasakytų nors vieną pavyzdį, kokiu būdu pasiseks akcizais sureguliuoti automobilių įvežimą. Bet kadangi tas klausimas konkrečiais duomenimis neparemtas, todėl aš negalėsiu pritarti to įstatymo pateikimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašau.
K.KUBERTAVIČIUS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo ministro. Ar iš tiesų nereikėtų...
PIRMININKAS. Arčiau prie mikrofono.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerai, ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar nereikėtų padaryti taip, jog šiandieną akcizas yra mokamas už prabangius automobilius, iki 10 metų senumo apskritai nereikėtų jo mokėti, o už senesnius kaip 10 metų reikėtų mokėti akcizą, kad neįvežtume to metalo laužo? Bet aš noriu pasakyti, kad reikėtų turbūt ir pagalvoti, kaip pakeisti muitų tarifų sistemą įvežant automobilius. Vis dėlto šiandieną muitininkams yra palikta tikrai nemaža pasirinkimo laisvė nustatant kainą. Kaip jūs manote?
R.ŠARKINAS. Be abejo, muitai išnyks, o jūsų pasiūlymas dėl akcizo yra priimtinas. Vyriausybė, aišku, atsižvelgs - ar iki 5, ar iki 10 metų, kokio senumo automobiliai. Aišku, tiems senesniems bus nustatytas kur kas didesnis akcizo mokestis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimai baigti. Prašome dėl balsavimo motyvų 1 - už, 1 - prieš. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre...
PIRMININKAS. Ne, ne. Nebe klausimas, jau pasisakymai dėl motyvų.
K.KUZMINSKAS. Taip, taip. Nepertraukinėkite.
PIRMININKAS. Prašau.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, taip, šis įstatymas reikalingas. Aš jam pritarčiau. Tačiau šį įstatymą reikėtų diferencijuoti. Aš sutinku su jūsų aiškinamuoju raštu, kuriame sakoma: kadangi Lietuvos prekybos sutartis su Europos Sąjunga jau nebeleidžia vienašališkai didinti importo muitų, tai mes uždėsime dar akcizus. Jau ir taip muitai yra dideli, Europos Sąjunga prieštaraus mums. Todėl reikėtų tobulinti šį įstatymą, numatyti, pavyzdžiui, iki 10 metų senumo automobilius visiškai atleisti nuo akcizų mokesčių, o senesnėms kaip 10 metų mašinoms didinti akcizus taip, kad tikrai apsimokėtų Lietuvai. Ir naujiems automobiliams taikyti didelius akcizus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, jūs pritariate pateikimui ar tik siūlote tobulinti?
K.KUZMINSKAS. Susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Aiškiai matyti, kad įstatymo dalinis pakeitimas yra neparengtas, nesavalaikis ir visiškai nepriimtinas. Aš balsuosiu prieš pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas dar norėjo. Prašau, kol vyksta registracija.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad tas projektas iš esmės reikalingas. Aš manyčiau, kad reikėtų pritarti pateikimui, po to išnagrinėti po kauliuką, viską sudėlioti į lentynėles ir pažiūrėti, kad nepažeistume žmonių atitinkamų interesų ir neapšiukšlintume Lietuvos. Čia irgi svarbus dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsti balsuojant. Kas pritaria pateikimui, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradedamas. Vyksta balsavimas, gerbiamieji Seimo nariai.
18 - už, 7 - prieš, 9 susilaikė. Pateikimui pritarta. Kokį siūlote komitetą, pone ministre?
R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetą. (Balsai salėje) Ar Ekonomikos?
R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Ekonomikos komitetą pagrindiniu.
R.ŠARKINAS. Gerai.
PIRMININKAS. Sutinkate? Pritariame. Ačiū. Gal siūlysite kokią nors preliminarią svarstymo datą? Prašau? (Balsas salėje) Lapkričio antrą pusę ar spalio antrą pusę siūlote? Spalio antrą pusę siūlo. Seimas priima. (Triukšmas salėje) Ačiū.
7sesija 12 p. svarstyti klausimai
Paskutinis klausimas. Darbotvarkės 1-6 punktas - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl įmonių, kurių sunki finansinė būklė, bet yra galimybių stabilizuoti ir plėtoti gamybą, atsiskaitymų su biudžetu" pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1806. Pateikimo stadija. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paklausti jūsų, kadangi mes jau truputį vėluojame, ar sutinkate, kad būtų 10 minučių, kol vyks pateikimas, pratęstas posėdis? (Balsai salėje) Tada prašau, balsuosime be motyvų pasakymo. Kas mano, kad reikia pabaigti paskutinį 1-6 klausimą iki pietų pertraukos, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.
20 mano, kad reikia pratęsti, 8 plius 4 prieštarauja. Todėl kviečiu į tribūną poną A.Ignotą - Pramonės ir prekybos ministerijos sekretorių.
Pone Ignotai, jūsų laukiame tribūnoje. Prašom į tribūną. Prašome trumpai pristatyti dokumentą, nes Seimo nariai ir taip jau dirba pietų pertraukos sąskaita.
A.IGNOTAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gegužės mėn. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį buvo leista pramonės įmonėms, kurios turi įsiskolinimų už trečius, ketvirtus metus, fiksuoti įsiskolinimus iki sausio 1 dienos ir sudaryti mokestinės paskolos sutartis. Tada mes įrašėme jūsų siūlymu labai trumpą terminą - iki gegužės 30 d. visi turėjo sudaryti šitas mokestinės paskolos sutartis. Gegužės 17 d. "Valstybės žiniose" buvo atspausdintas šis nutarimas. Praktiškai buvo dvi savaitės pramonės įmonėms sudaryti tas paskolines sutartis. Iš 53 įmonių, kurios buvo preliminariai įtrauktos į sąrašą kaip galinčios sudaryti tokias paskolos sutartis, tiktai 23 sudarė, 2,3 iškrito dėl kitų priežasčių (kitaip išsprendė mokestinės paskolos klausimus), 30 nesuspėjo to padaryti. Dabar mes negalime pagal tą įstatymą šitų paskolų sutarčių daryti. Dėl to prašome leisti toms įmonėms... Čia ne visos, praktiškai kokios 5, 6 dar galėtų išlaikyti tuos aukštus reikalavimus, grįžti ir sudaryti sutartis, išdėlioti trečiųjų ir ketvirtųjų metų įsiskolinimą biudžetui keleriems metams, mokant einamuosius mokėjimus į biudžetą. Tai yra labai svarbu, einamieji mokėjimai turi būti mokami. Dabar prašom leisti pratęsti šitų sutarčių sudarymo terminus iki lapkričio mėnesio.
Labai svarbu yra ir kitkas. Iš pradžių, kai mes ketvirtaisiais ir trečiaisiais metais dirbome su skolomis, tai tų įmonių buvo keli šimtai. Dabar praktiškai sąraše liko apie 30, 17 įmonių yra bankrutuojančios. Jau šitos tuose sąrašuose neegzistuoja. Išeina klaidinimas. Yra paskelbta: milijardas įsiskolinimo biudžetui. Iš šito milijardo įsiskolinimo biudžetui "Naftos" ir Ignalinos yra daugiau kaip 400 mln., 200 mln. yra bankrutuojančių įmonių įsiskolinimas, kuris praktiškai... Jau čia yra visai kiti klausimai, kaip su juo elgtis. Reikia ieškoti sanavimo galimybių. Jau 600 atkrinta. Realiai kalbama apie sumažėjusį pramonės įmonių įsiskolinimą biudžetui, mokėjimo situacija iš esmės yra pasikeitusi ir iš principo pozityvi. Dėl to mes galvojam, kad bendrai pramonės įmonių atsiskaitymų su biudžetu situacija yra pagerėjusi, nepalyginamai pagerėjusi. Vis dėlto toms įmonėms, kurios dėl įvairių priežasčių dar nesugebėjo laiku to padaryti (be abejo, ir įmonių direktoriai, ir kolektyvai, ir ministerija nepadarė visko), reikėtų leisti nenaikinti darbo vietų ir dirbtinai jų neskandinti dideliais delspinigiais ir dar tuo pačiu metu. Yra didelis Pramonės konfederacijos spaudimas apie delspinigių nurašymą. Visas tas mechanizmas, kuris čia buvo per tuos dvejus metus, iš dalies redukavo, mažino arba pati mokestinės paskolos sutartis, kuri fiksuoja skolą ir išdėlioja ją iki 2000 metų, kada delspinigiai yra 60% ir mes išdalijam penkeriems metams, praktiškai kreditas yra su 15% metinių. Galėtų būti diskutuotinas klausimas nebent tik dėl delspinigių įšaldymo toms įmonėms, kurios moka einamuosius mokesčius ir kurios turi skolos išmokėjimo grafikus. Įšaldyti kažkuriam laikui. Bet čia yra kitas, dabar neteiktinas klausimas. Prašau pritarti šitai galimybei. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Prašom, jūsų klausimas.
K.DIRGĖLA. Gerbiamasis pranešėjau, na, jūsų norai yra geri ir galima rasti daug argumentų pateisinti tą sprendimą. Bet kaip, jūsų manymu, išvengti tokios situacijos, kai šių metų biudžeto pajamų straipsnis dėl šio sprendimo sumažės, taip pat susidaro dviguba klausimo sprendimo galimybė, t.y. ir Seimas įstatymu sprendžia mokesčių atidėjimą, ir šiuo atveju jūs prašote suteikti tokią teisę Vyriausybei. Juk tuo pažeidžiamas konkurencijos klausimas.
A.IGNOTAS. Kad įmonė sudarytų mokestinės paskolos sutartį, paprastai ji turi rasti 3-4 milijonus ir vieną kartą sumokėti į biudžetą. Visas tas darbas dėl mokestinių paskolų praktiškai prievartavo įmones papildomai sumokėti, ko jos nedarydavo. Mes turime skaičiavimus, kiek jie papildomai įmokėdavo, kadangi reikia išlaikyti sąlygas, reikia sumokėti fizinių asmenų mokestį, visą įsiskolinimą iki sutarties, reikia sumokėti kelių mokestį, reikia sumokėti palūkanas ir kt. O dėl Vyriausybės kompetencijos, Vyriausybei įstatymas leidžia tą daryti ir mes jau dveji metai šitą mokestinių paskolų problemą šitaip sprendžiam, ir aš manau, kad jeigu Seimas pritaria galimybei iš principo, paskui tai jau technikos reikalas. Aš čia nematau pažeidimo.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikiuosi, kad sudarius tokią mokestinės paskolos sutartį įmonei neskaičiuojami delspinigiai. Tačiau kodėl nenurodoma, kokiam terminui turėtų būti sudaroma tokia sutartis? Ar taip, kaip jūs sakėt, iki 2000 metų? Ačiū.
A.IGNOTAS. Delspinigiai yra suskaičiuojami iki 1995 m. sausio 1 d. ir visa suma - delspinigiai apie 60% ir pati skola apie 40% - yra įtraukiama į sutartį ir išdalijama iki 2000 metų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis sekretoriau, gyvenime buvo tokių situacijų, kai 1993-1994 m. įmonės, stokodamos pinigų, atsiskaitinėjo su savo dirbančiaisiais pramonės gaminiais. Šiuo metu kai kuriose gamyklose susidarė tokia situacija, kad gamykla turi sumokėti didelį fizinių asmenų pajamų mokestį už gyventojams išduotą produkciją, kuria atsiskaitė. Mokesčių inspekcija patikrina įmonę, nesumokėta didelė fizinių asmenų pajamų mokesčio suma, sankcija aiški ir įmonę tiesiog paklupdo ant kelių. Kokia jūsų nuomonė dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio išdėstymo tam tikram laikotarpiui kai kurioms įmonėms?
A.IGNOTAS. Fizinių asmenų pajamų mokesčio įsiskolinimas per milijoną litų yra ne daugiau kaip dešimtyje įmonių. Mes visas jas personaliai žinome. Nėra čia tokios labai didelės problemos. Jeigu ten yra keli šimtai tūkstančių ir jeigu jie mokėjo gaminiais, situacija nesikeičia, vis tiek reikia mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį. Atskirais atvejais, jeigu yra labai... pavyzdžiui, kaip "Ekrano". Prisiminkim. Netgi "Ekraną" įtraukėm į mokestinės paskolos sutartį, jie sumokėjo keletą milijonų į priekį ir dabar kas mėnesį moka po milijoną į biudžetą. Tai yra labai svarbus dalykas, jeigu elektronikos pramonės įmonė išsilaikė ir moka. Nėra tos pačios problemos. Ir jeigu iš tikrųjų iškyla tokia problema, fizinių asmenų pajamų mokestį galima peržiūrėti. Padaryti kaip "Ekranui".
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, priėmus šį įstatymą, iš kokių lėšų numatoma kompensuoti biudžetui įmonių nesumokėjimą? Nes vis dėlto priimtas biudžetas yra įstatymas. Iš kokių lėšų numatote kompensuoti šias lėšas, kurios neįeis į biudžetą? Ačiū.
A.IGNOTAS. Tai yra įsiskolinimas už 1993-1994 metus ir aš nemanau, kad yra tokia absoliučiai tvirta aritmetika, kaip jūs dabar klausdamas galvojate, kad čia balansas yra suvedamas iki kapeikos. Biudžetas yra vykdomas sėkmingai ir kompensuoja tai, kad pramonės įmonės vietoj neplanuotų pajamų šiandien moka po 50 mln. per metus. Tai yra kiti struktūriniai padaliniai didesnėmis įplaukomis kompensuoja bendrą finansinę būklę. Aš taip suprantu situaciją. Reikėtų lanksčiau žiūrėti, o ne skaičiuoti kapeiką.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, analizuojant kai kurių įmonių finansinę būklę (jūs, aišku, taip pat visa tai darot), ar jums neatrodo, kad vis dėlto būtų geriau skirti kreditinius resursus ir tos įmonės gyventų iš kreditų, o ne atidėti mokesčius ir dar neaiškiomis aplinkybėmis? Kaip jos 2000 metais šitą dalį sugrąžins, nes vyksta ir kitas finansinis dalykas, t.y. tų įmonių įsiskolinimai?
A.IGNOTAS. Jos grąžina ne 2000 metais, o kiekvienais metais lygią dalį. Taip ir įrašyta aname įstatyme, ir jos jau pradeda mokėti iš karto po mokestinės paskolos sudarymo sutarties. Faktiškai tai ir yra kreditas iš biudžeto su, jeigu imtume 5 metams, 15%. Tai yra normali situacija.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte pasakyti, už kokią sumą apytikriai bus sudarytos mokestinės paskolos sutartys ir kaip ta suma išsidėstys per metus? Ačiū.
A.IGNOTAS. Aš minėjau, kad sąraše yra apie 30 įmonių, kurios potencialiai galėtų sudaryti tokias sutartis. Bendra tų įmonių, kurios galėtų sudaryti tas sutartis, suma, jeigu atmestume... būtų apie 200 mln. Ir koks čia buvo paskutinis? Kiek per metus?
J.LISTAVIČIUS. Per metus.
A.IGNOTAS. Labai sudėtinga pasakyti. Jeigu mes turėtume mokestinių paskolų sutarčių už kokius 100 mln., aš manau, būtų labai gerai, ir iš to galėtų būti keliasdešimt milijonų įplaukų per metus. Keliolika. Bet labai sunku pasakyti. Tai priklauso nuo kiekvienos įmonės galimybių ir situacijos.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, tos įmonės, kurios pretenduoja, kad bus atidėti mokesčiai, kaip minėjote, turi padaryti nemažus vienkartinius įnašus ir joms reikia apyvartinių ar kreditinių lėšų. Bet jų turtas yra užstatytas, joms paprastai jau sudėtinga gauti tų lėšų. Be abejo, šiuo atžvilgiu yra iš tiesų sunku. Bet, sakykime, jos peržengė tą ribą ir sudaro sutartį su Finansų ministerija, bet po kelių mėnesių išryškėja nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Kokios sankcijos taikomos toms įmonėms? Svarstymo metu mes pageidautume matyti bent tipinius tų sutarčių pavyzdžius.
A.IGNOTAS. Sankcijos yra numatytos, ir jeigu įmonė nevykdo sutarties mokestinių įsipareigojimų, jai yra atstatoma visa delspinigių suma, kuri buvo per tuos metus susikaupusi, ir yra indeksuojamas įsiskolinimas infliacijos dydžiui, kuris buvo per tą laikotarpį. Nutraukus sutartį, praktiškai įmonėje atsiranda iš karto papildoma keliolikos milijonų suma. Tas absoliučiai žudo įmonę ir mes turime pavyzdžių, kada jos nesugebėjo ištempt mokestinės paskolos sutarties, jiems pritaikė tas sankcijas, indeksavo sumas ir finansinė griūtis būna beviltiška. Taigi sankcijos yra labai griežtos. Netgi kategoriškai griežtos.
O bendra finansinė apyvartinių lėšų situacija, taip, tokia yra. Be abejo, yra būtina turėti kreditinį šaltinį kokiems 200-300 mln., kad įmonės galėtų už normalų procentą skolintis toms apyvartinėms lėšoms. Tai iš karto labai padidintų pardavimo apimtis ir darbo vietas, pagerintų ūkinę-finansinę situaciją. Padidėtų ir mokesčių į biudžetą, kadangi daugelio įmonių situacija yra kritiška: turi užsakymus, turi kontraktus, neturi galimybės nusipirkti medžiagų, neturi galimybės pradėti gamybą ir parduoti produkciją. Nėra apyvartinio kapitalo, nėra kreditinių resursų. Bankai nepajėgūs skolinti normaliu procentu apyvartai pinigus. Šiandien tai aktualiausia problema. Mes siūlom apyvartos lėšoms steigti fondą, pritraukti kreditinius šaltinius, taip pat siūlysime numatyti biudžeto dalį kurti apyvartiniam fondui įmonėms kredituoti. Tai nebūtų suvalgyti pinigai, tai būtų kredituota pramonės įmonių apyvarta, tų, kurios gyvena ir kurios normaliai dirba. Tai būtų labai stiprus impulsas padidinti šiaip jau gerėjančią situaciją pramonėje.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis. Paskutinis klausimas.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs daug aiškinate žodžiu, bet mums, Seimo nariams, būtų kur kas priimtiniau, jeigu būtumėte pateikę pažymą, kaip tas įstatymas veikia jau pusę metų. Kaip pasiteisino tos sutartys, kaip jos vykdomos ir pan. Dabar mes lyg ir turim tikėti jūsų žodžiu.
A.IGNOTAS. Tokią pažymą mes esame parengę. Mus žadėjo kviesti Ekonomikos komitetas. Medžiagą esame paruošę, ten viskas yra išdėstyta. Aš ją turiu, bet dar kol kas... Ekonomikos komitetui mes esam pateikę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Aš noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar yra oponuojančių šio įstatymo pateikimui? Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad vis dėlto reikėtų pritarti po pateikimo, o po to gerai pasverti viską už ir prieš. Manau, kad mūsų pastangos padėti pramonei yra visiškai akivaizdžios ir iš dešinės, ir iš kairės. Taigi manau, kad vis dėlto reikėtų pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra reikalaujančių balsuoti dėl pateikimo? Ne. Pateikimui pritarta bendru sutarimu. Gerbiamasis sekretoriau, siūlykit pagrindinį komitetą. Ekonomikos komitetas. Ekonomikos komiteto atstovai sutinka? Ar galėtumėt? Ir Biudžeto ir finansų komitetas - papildomas. Aš paklausiu komiteto atstovų, kada norėtumėte teikti šitą projektą Seimui svarstyti? Dabar pateikimas. Kada siūlysite svarstymo stadiją? Kada? Po dviejų savaičių. (Balsai salėje) Ponia Burbiene, po dviejų savaičių? Aš taip supratau. Seimas sutinka, kad šis klausimas būtų įrašomas į savaitės darbotvarkę po dviejų savaičių. Ačiū, gerbiamasis sekretoriau.
Dėkojame Seimo nariams. Posėdis baigtas. Vakarinis posėdis 15 val.