Devintasis posėdis
1995
m. rugsėjo 26 d.
Svarstyti klausimai:
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas (pateikimas) |
|
7. |
|
|
8. |
Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo projektas (pateikimas) |
|
|
Seimo narių pareiškimai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vyriausybės pusvalandis (95.09.26)
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 26 d. vakarinį plenarinį posėdį. (Balsai salėje: "Anksti!") Negali būti. Mano skaičiavimais, jau laikas. Gerai. Aš siūlau per tą laiką registruotis ramiai, o ministras minutę gali palūkėti.
Kolegos, prašom registruotis. Registracija! (Balsai salėje) Vadinasi, mano teisybė vis dėlto. Tą aš ir sakau. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Posėdis pradėtas. Pirmasis darbotvarkės punktas yra toks: Vyriausybės pusvalandis, ir tribūnoje turėtų būti ministras V.Domarkas. Norėčiau jo paklausti, kol jis eina į tribūną. Ar turite išankstinių klausimų? Ministras išankstinių klausimų neturėjo. Jeigu pageidaujate, kokias 5 min. jūs galite pasakyti, kas jums rūpi, o po to Seimo nariai klausinės. Iš anksto užsirašė 13. Prašom.
V.DOMARKAS. Ačiū. Aš tikrai galiu per 5 min. tarti įžanginį žodį, bet jeigu Seimo nariai pageidautų, galiu ir iš karto atsakinėti. Iškart.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, perskaitau sąrašą tų, kurie norėtų paklausti. Kolegos: J.Listavičius, V.Petrauskas, R.Hofertienė, A.Sakalas, V.Plečkaitis, P.Tupikas, R.Bloškys, P.Jakučionis, V.Astrauskas, A.Katkus, E.Kunevičienė, L.Milčius, A.Baležentis. Kadangi yra įvairių frakcijų atstovų, tai aš pagal šį sąrašą visus kviesiu. Kolega J.Listavičius - pirmasis. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, dar kartą grįžtu prie moksleivių patriotinio auklėjimo. Vien praėjusią savaitę - šeštadienį ir sekmadienį - buvo atidengti paminklai, pagerbti žuvę kovotojai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę Telšių, Šiaulių, Panevėžio, Švenčionių, kituose rajonuose ir, kaip jūs žinote, Latvijoje. Norėčiau paklausti, kurių iš paminėtų rajonų paminklų atidengimo priemonėse aktyviai dalyvavo mokytojai su savo mokiniais. Kaip ministerija įtakoja ir kontroliuoja šį procesą? Ačiū.
V.DOMARKAS. Iš karto turiu pasakyti, kad ministerija yra nepajėgi kontroliuoti visų renginių, kurie vyksta mokyklose, ir man sunku dabar atsakyti, kiek kurioje savivaldybėje dalyvavo mokinių atidengiant tuos paminklus. Yra mūsų ir mokymo planuose, ir mokymo programose bendrieji ugdymo klausimai įvairiuose dalykuose, pradedant tikybos pamokomis ir baigiant istorijos bei kitais dalykais. Visose mokyklose skatinamas ir popamokinis darbas, už kurį atitinkamai mokyklose net ir valandos duodamos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, norėčiau jūsų paklausti dėl pakankamai senos ir skaudžios problemos jau šeštaisiais nepriklausomybės metais - tai lietuviškų mokyklų padėtis rytinėje Lietuvos dalyje. Tam tikrų poslinkių yra, tačiau jie vis dėlto nepakankami. Ar jūs, kaip ministras, ar jūsų ministerija sugebėsite, ar pasiryšite tiek per kitų metų biudžetą, tiek visomis kitomis įmanomomis priemonėmis iš esmės pagerinti lietuviškų mokyklų ir materialinę, ir patalpų situaciją, ir padėti mokytojams atvykti į tą kraštą, kad jie nesusidurtų su įvairiom didelėm ir mažom kliūtim. Prisiminkime, kiek sprendėme vien priregistravimo klausimą ir pan. Ar pagaliau atsiras valstybinė lietuviškų mokyklų rėmimo politika ar bent jos bruožai? Dėkui.
V.DOMARKAS. Aš gal pradėsiu atsakinėti nuo konkrečių dalykų, kokių yra poslinkių šioje srityje. Šiais metais Vilniaus rajono Parudaminio pagrindinėje mokykloje atidaryta lietuviška klasė, Mastiškėse taip pat, Šalčininkų rajone, Pabradėje, pirmoji lietuviška klasė, Trakų rajone, Šventininkuose, lietuviška klasė, Švenčionių rajone lietuviškos klasės Bačkininkuose ir Zalave. Tose klasėse yra po 5-6 vaikus, ir stengiamės, kad tų mokyklų išdėstymo tinklas būtų toks, kad vaikai, norintys mokytis lietuviškai, galėtų palyginti nedideliu spinduliu jų rasti.
Kitas yra kur kas sudėtingesnis klausimas - dėl mokyklų materialinės bazės, dėl pastatų. Šiemet statoma "Aušros" vidurinė mokykla Jašiūnuose ir intensyviai statoma Šalčininkų vidurinė mokykla. Dar buvo abejojama dėl Eišiškių centro - ar pradėti statybą, ar ne. Ir ministerija buvo tokios nuomonės, ir, atrodo, Seimo komitetas galų gale sutiko su tuo, kad mums reikia forsuoti tas mokyklas, kurios yra pradėtos, ir nepradėti naujų statybų. Taigi ir siekiame, jog ir kitais metais minėtų mokyklų finansavimas būtų toks, kad kitais metais tų mokyklų statybą būtų galima baigti ir tada būtų galima pradėti statyti kitas mokyklas.
Dabar, kaip žinote, Vyriausybėje jau prasidėjo diskusijos dėl kitų metų biudžeto. Kol kas yra negalutiniai sprendimai. Mūsų pateikta ministerijos paraiška buvo tokia, kad tikrai galėtų pasistūmėti tų mokyklų statyba, bet, suprantama, dar yra tenkinamos mūsų paraiškos nepakankamai. Aš nenorėčiau detalizuoti tų projektų, kurie dabar yra pateikiami, tikiuosi, kad ir Seime diskutuojant tie klausimai bus dar kartą prisiminti.
PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau konkretaus atsakymo dėl vadovėlių leidybos. Daugelis vadovėlių, pavyzdžiui, matematikos, biologijos, istorijos, muzikos ir kai kurie kiti yra sovietmečio leidimo ir naudojami mokyklose netgi žemesnių klasių mokinių. Juose ne tik žmogaus kilmė iš beždžionės aiškinama, tačiau ir daugelis kitų dalykų, ypač nuteikinėjama prieš Bažnyčią, prieš tikėjimą, sakykime, Viduriniųjų amžių istorija ir kt. Vis dėlto eina šešti nepriklausomybės metai, o Švietimo įstatyme nurodyta ugdyti pilietį. Tokie vadovėliai tikrai ne tik neugdo piliečio, bet yra didžiulė mūsų gėda. Aš manau, kad jus klaidina savo informacija tie, kurie atsakingi konkrečiai už vadovėlių leidybą. Ir, man atrodo, jūs tikrosios padėties galbūt ir nežinote. Todėl kokių priemonių imsitės, kad tikrai būtų tam užkirstas kelias, nes iš tokių vadovėlių geriau iš viso nesimokyti, paimti iš mokyklos, negu rodyti juos vaikams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, vieną minutėlę! Kolegos, prašyčiau tylos, ministras kalba visiems. Ir antras dalykas. Gerbiamuosius Seimo narius prašyčiau taip klausti, kad neviršytumėte minutės limito. Prašom.
V.DOMARKAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia norėčiau atsakyti į pirmąją dalį, kad kai kurie vadovėliai dar yra iš senųjų laikų ir kad ten yra teiginių, neatitinkančių šiuolaikinio mąstymo. Taip, tokios mintys, tokia informacija pasiekia ministeriją. Ir kai mes paprašome konkrečių nurodymų, nuorodų į tuos vadovėlius, kur yra panašūs dalykai, mes gaunam net tokių, sako, ten dar apie komjaunuolius, pionierius ir t.t. Bet, deja, paprašius mums niekas negalėjo parodyti tų konkrečių vadovėlių. Aš būčiau labai dėkingas, tikrai, jeigu ir mane klaidina, kad, jeigu galima, ir man tuos vadovėlius parodytų, kad tikrai tokia situacija yra.
Ir apskritai dėl vadovėlių leidimo. Šiais metais mes turėjome išleisti 111 pavadinimų vadovėlių, įskaitant ir tuos vadovėlius, kurie yra kartojami, t.y. senesnių laidų ir yra papildomai tiražuojami. Iš 111 neišleista 26. Daugiausia tai yra iš tų vadovėlių, kurie yra tiražuojami, iš senųjų vadovėlių. Tai atsitiko dėl dviejų priežasčių, kodėl ne visi vadovėliai išleisti. Pirma, finansavimo problema, kadangi labai pabrango leidybos kaštai. Mes Vyriausybės prašėme, kad vadovėliams būtų skirta papildomai pinigų. Iš tikrųjų Vyriausybės sprendimas yra padarytas dėl papildomų lėšų skyrimo ir iš Finansų ministerijos turėtų ateiti prašymas Seimui, kad būtų atitinkamai padaryta biudžeto pataisa. Tikimės, kad iki metų pabaigos mes visus tuos vadovėlius išleisime.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas ar vietoje jo kuris kitas socialdemokratas? Prašom. Kolega V.Plečkaitis. Prašom. Jis irgi užsirašęs.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis ministre, tikriausiai kaip ir visi Lietuvos piliečiai žinote, kokia sunki yra aukštųjų mokyklų būklė. Ypač dėl to, kad studentai iš esmės neturi kaip pragyventi. Stipendijos labai mažos, ne visi jas gauna, ir kažkada buvo pradėta kalbėti apie kreditavimo sistemą. Ji yra gana sėkmingai diegiama, pavyzdžiui, Latvijoje, pritaikytas toks modelis, kai nereikalaujama nekilnojamojo turto užstatyti ir pan. Kas yra planuojama padaryti, kad mūsų studentai galėtų naudotis tokia normalia kreditavimo sistema, neapsunkinančia jų mokslo ir suteikiančia garantiją tą mokslą baigti?
V.DOMARKAS. Ačiū. Birželio mėn. yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl naujos kreditavimo sistemos. Pagal naują kreditavimo sistemą studentai, besimokantys Lietuvoje, galės per metus gauti 36 MGL ir užsienyje - iki 100 MGL. Ir nebus reikalaujama turto garanto iš pačių studentų, tačiau tame nutarime yra įrašyta, kad garantu bus pati aukštoji mokykla. Dabar vyksta tam tikros diskusijos pačiose aukštosiose mokyklose, kad tai yra negerai. Tačiau, antra vertus, šiuo metu kitaip ir nebuvo galima padaryti, užrašyti abstrakčiai, kad garantas yra Vyriausybė, neišeina. Ir atitinkamai mūsų, sakysime, ministerija aukštųjų mokyklų finansų nevaldo, todėl negali būti garantu. Todėl šiame variante yra, kad aukštosios mokyklos pačios bus garantu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Tupikas.
P.TUPIKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, dar tarybiniais metais po atkaklaus reikalavimo buvo pasiekta, kad mokyklose kiekvienoje klasėje būtų ne daugiau 24 mokinių. O dabar pakeitėte, kad ne mažiau 30 mokinių. Čia ir mokymo kokybė, čia ir mokytojų, ir mokinių sveikata. Norėčiau jūsų paklausti: kas šio Vyriausybės nutarimo iniciatoriai? Paminėkite pavardes.
V.DOMARKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary, aš norėčiau patikslinti. Dabartinėje situacijoje irgi dokumentuose yra įrašyta "ne daugiau 30". Ne "ne mažiau 30", o "ne daugiau 30". Ir, be to, tie visi nauji pakeitimai negalioja mokyklose su sustiprintu mokymu, negalioja specialiosiose mokyklose ir pan. Tai buvo padaryta todėl, kad jeigu anksčiau ir būdavo ne daugiau 24, esant 25 mokiniams jau reikėjo daryti klases po 12 ir 13. Dabar bus apribojimas ne daugiau 30. Tai reiškia, kad direktorius irgi neturės teisės laikyti klasėje 32, neskaidydamas jų į dvi klases. Šis nutarimo projektas buvo inicijuotas Valstybės kontrolės ir atitinkamai toks buvo priimtas. Bet dar kartą kartoju, jog toje formuluotėje yra "ne daugiau 30", bet ne mažiau. (Balsai salėje) Ne.
PIRMININKAS. Kolega R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre, 1994 m. pabaigoje, kol dar galiojo senasis Pensijų įstatymas, kai kurie pedagogai, o tokių buvo apie 2500, turėdami 25 metų darbo stažą, bet dar nebūdami pensinio amžiaus, susitarę su mokyklų vadovais išėjo į ištarnauto laiko pensiją. Nuo sausio 1 d., įsigaliojus naujajam Pensijų įstatymui, jie grįžo į darbą ir dabar jiems mokama bazinė pensija. Tačiau kur kas daugiau pedagogų, išdirbusių tuo metu 25 metus, nenorėjo eiti į tokį sandėrį, kiti apskritai nesusiorientavo, kad taip galima pasielgti, ir liko nuskriausti. Jiems bazinė pensija nemokama. Kaip ministerija ar Vyriausybė galvoja spręsti šią prieštaringą situaciją? Ar turite konkrečių pasiūlymų kad ir Seimui? Ačiū.
V.DOMARKAS. Ačiū. Labai geras klausimas. Ir prieš priimant Pensijų įstatymą, ir dabar mes teikėme pasiūlymų, kad vis dėlto stažinė pensija būtų palikta mokytojams, išdirbusiems 25 metus. Ir jeigu Seimo komitetas irgi palaikytų tą idėją, mes būtume dėkingi.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, čia jūs buvote paklaustas apie lietuviškų mokyklų padėtį Rytų Lietuvoje. Aš norėčiau jūsų paklausti ne apie lietuviškas mokyklas, bet apie lietuvių kalbos dėstymą tautinių mažumų mokyklose, nes yra nemažai nusiskundimų, kad arba labai trūksta tokių mokytojų, arba jie yra prastos kvalifikacijos. Ką galvoja ministerija daryti, kad tokią padėtį pataisytų? Ačiū.
V.DOMARKAS. Ačiū. Iš tikrųjų kai kuriuose rajonuose lietuvių kalbos dėstymas šlubuoja, kadangi daug kur trūksta mokytojų. Vienintelis dalykas, kurį mes galime padaryti įgyvendinant kreditų sistemą, kad gavę kreditus mokytojai vyktų į tas vietas, kur reikia, kad atitinkamai būtų galima nurašyti jiems tuos kreditus. Dabar atsidūrėme tokioje gana sunkioje situacijoje, nors yra ir Vyriausybės nutarimai dėl atitinkamų kompensacijų tiems mokytojams, kurie dirba tuose rajonuose, bet dėl lėšų trūkumo ir savivaldos institucijos ne visada gali apmokėti tas pašalpas ar išmokas. Jeigu būtų galima griežtai vykdyti tuos pažadus, kurie yra ir atitinkamuose Vyriausybės nutarimuose, reikia tikėtis, kad daugiau mokytojų vyktų į tuos kraštus.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti, kaip Vyriausybė panaudoja šalies mokslinį potencialą svarbiems valstybės uždaviniams išspręsti. Ar yra sudaromos kokios nors mokslininkų kompleksinės grupės ir t.t.? Susidaro įspūdis, kad Lietuva daugiau pasitiki užsieniečiais mokslininkais, kviečiami dažnai ekspertai, o tų ekspertų efektyvumas, atrodo, yra labai nedidelis. Norėčiau paklausti, kiek vis dėlto panaudojama pinigų tiems mokslininkams ekspertizei apmokėti? Ačiū.
V.DOMARKAS. Ačiū. Tikrai labai sudėtingas, labai platus klausimas. Mūsų mokslininkų potencialas labai įvairiai naudojamas. Reikia laikyti aukščiausiu mokslinės veiklos lygiu, kai yra valstybinės programos. Valstybinių programų mes turime: ekologijos, rengiama geologijos programa, yra dar kai kurių kitų projektų, bet tas skaičius nedidelis. O kiti institutai ir institucijos yra daugiau finansuojamos pagal atitinkamas paraiškas konkursine tvarka. Kaip žinote, Respublikoje yra įgyvendinta sistema, yra Lietuvos mokslo fondas, į kurį pervedama tam tikra dalis biudžeto lėšų mokslininkams finansuoti, ir per Lietuvos mokslo fondą konkursine tvarka gauna (...)
Jūsų klausimas dėl to, ar mes ne per daug pasitikime užsieniečiais ir kiek mes išleidžiame lėšų? Vienareikšmiai negaliu atsakyti už visas ministerijas, kiek jos kviečia užsienio ekspertų ir kiek tam išeina pinigų. Žinoma, Lietuvos pinigų mažai išeina, bet ten išeina didelė dalis PHARE programos pinigų, ir iš PHARE gana didelė dalis tikrai yra panaudojama užsieniečių finansavimui. Konkrečiai dėl mūsų mokslo institucijų veiklos vertinimo. Dabar mums tarnauja, mums dirba Norvegijos mokslo tarybos rekomenduota mokslininkų grupė. Ši tarptautinė grupė yra iš dalies finansuojama ir mūsų. Visas kelionės ir darbo išlaidas apmoka Norvegijos pusė. Mes apmokame gyvenimo Lietuvoje išlaidas. Čia dalijasi pusiau mūsų ministerija ir Atviros Lietuvos fondas. Tai kainuos apie 70 tūkst. Lt.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, vėl grįšiu prie Pietryčių Lietuvos. Pietryčių Lietuvoje lietuviškų mokyklų padėtis, švelniai tariant, yra nepatenkinama. Nesudaromos galimybės laisvai pasirinkti vaikų darželio, mokyklos valstybine ar kita kalba, nesteigiamos penktosios klasės baigiantiems pradines lietuviškas klases Turmante, Dūkštuose, Glitiškėse, Ėrėnuose. 1996 -1997 mokslo metais reikia sudaryti galimybę baigti vidurinę mokyklą Turgeliuose, Siužionyse, Medininkuose, Buivydiškėse ir kitur.
Ar jūs turite kokią nors komisiją ar skyrių, kuris analizuoja būtent to krašto problemas? Kas numatoma padaryti sudarant biudžetą (jūs jau minėjote) kitiems metams ne tiktai įsteigiant arba atkuriant buvusias mokyklas, bet ir sudarant tinkamas sąlygas mokytojams? Ar čia turi būti specialioji programa, ar yra tokia numatoma? Ką jūs darote?
V.DOMARKAS. Ačiū. Aš tikrai pritarčiau, kad oficialiai būtų galbūt ir Seime patvirtinta tokia programa, ir kad ta programa apimtų ne vien mokyklų statybą, bet taip pat ir mokytojų, dirbančių šiuose kraštuose, rėmimą. Aš jau minėjau, kas dabar yra daroma, bet jeigu atskira eilute būtų tai, kas dabar turėtų būti skiriama per savivaldybes, jeigu būtų, sakysime, tam paskirta atitinkama Tautinių mažumų departamento sąskaita, aš tikiu, kad darbas būtų efektyvesnis.
Dėl mūsų ministerijos. Mūsų ministerijoje yra tautinių mažumų sektorius, kuris tuos dalykus taip pat analizuoja.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis ministre, kokia dabar finansinė padėtis? Ar jūs gavote visas lėšas, kurios buvo numatytos biudžete? O jeigu ne, tai kokį procentą gavote, kiek buvo planuota?
V.DOMARKAS. Žinoma, tas procentas keičiasi kiekvieną dieną. Dabar mes esam gavę apie 84-85%.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt sutiksite, kad dabar švietimo sistema patiria labai rimtas deformacijas, t.y. dešimtys tūkstančių vaikų nelanko mokyklų, tiesiog plinta neraštingumas, krinta suinteresuotumas mokytis, mokiniai yra perkrauti - po 7-8 val. mokyklose ir dar namuose po 4-5 val., didėja vaikų sergamumas. Tikriausiai yra ir daugiau bėdų. Kaip jūs numatote šias deformacijas šalinti? Kokią jūs turite programą ar kokias matote perspektyvas esant, sakyčiau, dabar tikrai tokiai skurdžiai ekonominei padėčiai? Ačiū.
V.DOMARKAS. Ačiū. Pirmiausia aš norėčiau patikslinti tuos skaičius, kurie kartais pasirodo ir spaudoje, ir kai kuriuose pranešimuose. Dar kartą aš tikrai jausdamas, kad toks klausimas bus, pasitikslinau ir Statistikos departamente. Praeitais metais visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų, esančių savivaldybių žinioje, nelankė 2662 paaugliai, neturintys 16 m. Turbūt kartais į statistiką įtraukiami ir moksleiviai, kurie turi daugiau kaip 16 m., arba galbūt kartais į tą sąrašą pakliūna tie moksleiviai, kurie išėję į profesines mokyklas. Ką aš pateikiau, yra būtent tie paaugliai, kurie pagal įstatymą turėtų lankyti mokyklą, ir jų yra, kaip sakiau, apie 2600.
Pagrindinės nelankymo priežastys: neleidžia tėvai - 303, nenori mokytis - 922, šeimos skurdas - 156, tėvai neprižiūri vaikų - 322, pašalintų už blogą elgesį - 100, valkatauja - 126, silpna sveikata - 81, įsidarbino - 275, kitos priežastys - 377. Iš viso mes dabar turime pusę milijono mokinių. Iš to pusės milijono turime apvalinant beveik 3 tūkst. vaikų.
Problemų, žinoma, yra. Pirmiausia socialinių, kurias gerbiamasis Seimo narys minėjo. Skaudi problema, kad socialiai remtinų šeimų vaikai, gaunantys ir savivaldybės paramą pietums mokykloje, tos paramos negauna vasarą, ir tai juos dar labiau stumia į skurdą. Mūsų ministerijos nuomone, turėtų būti sudaryti atitinkami fondai, kad vaikus galėtume remti ne tik mokymosi laiku, bet taip pat ir vasaros metu.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis užsirašęs klausti Seimo narys kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, išsivysčiusiose valstybėse raštingumas yra tapatinamas su mokėjimu naudotis kompiuteriais. Tuo tarpu pas mus, kaip jūs žinote, absoliuti dauguma vidurinių mokyklų absolventų nemoka naudotis kompiuteriais. Dar daugiau - daugumoj vidurinių mokyklų net nėra kompiuterių, absolventai nėra matę kompiuterio. Kaip jūs žadate spręsti šitą problemą? Ir gal jūs galėtumėte nurodyti net ir laiką, kada visos vidurinės mokyklos turės kompiuterius, bent po vieną kompiuterį? Dėkoju.
V.DOMARKAS. Ačiū. Tikrai čia irgi mūsų labai skaudi problema, kai mokome informatikos ir kai kuriose mokyklose nėra kompiuterių. Šiais metais mes pradedame įgyvendinti bendrojo lavinimo mokyklų kompiuterizavimo projektą. Šiam projektui vykdyti esame gavę Vyriausybės leidimą skelbti konkursą kompanijoms, kurios galėtų įgyvendinti šitą projektą. Tas projektas yra ir technika, ir mokytojų mokymas, ir technikos priežiūra. Tam numatoma skirti apie 7 mln. dolerių. Konkurso pirminės stadijos jau praėjo. Turbūt gal šią savaitę ar kitą savaitę bus galutinis sprendimas dėl to, kokia kompanija įgyvendins tą projektą. Pagal tą projektą kiekviename rajone bus kompiuteriniai centrai vienoje ar kitoje mokykloje ir mažiausiai vienas kompiuteris pateks į visas mokyklas. Dar kartą kartoju - kartu su tuo projektu vyks ir mokytojų rengimas.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.DOMARKAS. Atsiprašau, gal patikslinsiu. To projekto įvykdymo terminą mes pradedame šį rudenį, tiksliau, šią žiemą, ir tai truks dvejus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes dar neišnaudojome viso Vyriausybės pusvalandžiui skirto laiko, todėl siūlau, kad dar du Seimo nariai paklaustų. Tie du, kurie pirmieji užsirašė kompiuteryje. Taigi kolega A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, mes visi suprantame, kad švietimas švietimui nelygu. Ir sovietinėje sistemoje buvo švietimas, bet ten buvo ugdoma visai kita visuomenė, iškreiptas pasaulio supratimas. Dabar mokykla ypač intensyviai yra skelbiama depolitizuota. Mes žinome važinėdami po rajonus ir kalbėdami su mokytojais, kad jie viešai bijo pareikšti savo principines politines nuostatas ir kartu tampa pasyvūs ir tautinio auklėjimo proceso, ir pilietinio auklėjimo proceso dalyviai. Ar jūs niekada nepagalvojote apie tai, kad iš tiesų tas depolitizavimas tampa depilietizavimu? Aš visai nesistebiu tuo, kad, sakykim (apie tai čia minėjo ir ponas J.Listavičius), mokytojai bijo ateiti su savo mokiniais atidengiant rezistentų paminklus ar dar kokiomis nors progomis viešai pasirodyti. Ar jūs nieko negalvojate šita kryptimi keisti?
V.DOMARKAS. Aš gerbiamąjį Seimo narį tikrai norėčiau dar kartą patikinti, kad ir ministerijos nuostata yra ta, jog mokykla turi būti depolitizuota, bet nedepilietizuota. Taigi ir dėl to, tarsi kažkas bijo ateiti į paminklo atidengimą, aš drįsčiau abejoti. Mes suprantame, kad depolitizavimas reiškia, jog švietimo klausimai nebūtų sprendžiami politinių ginčų pagrindu. Tai suprantame. O dėl piliečio ugdymo, piliečio, kuris dirbtų Lietuvai ir gerbtų Lietuvos siekius, mes visada pasisakome tiktai už tai.
PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Aš noriu dar grįžti prie vidurinių mokyklų vadovėlių. Jūs sakėte, kad yra tiktai mūsų bendri kaltinimai, negalime pateikti konkrečių pavyzdžių. Pasinaudodamas proga aš jums iš karto galiu pasakyti - 1989 m. "Bendrosios biologijos" vadovėlis 10-12 kl., puslapis 15, paskui 66 puslapis, 1990 m. "Fizinė geografija" 6 klasei - atitinkamus puslapius irgi galiu pasakyti - 146, 144 puslapiai, "Biologija" 7 klasei - 34-35 puslapiai. Bet labiausiai mane jaudina, kad tuos jaunus vaikučius, tuos želmenėlius, kurie dar tiktai trečioje klasėje, jau mes mokome dainų "Spalis ir spaliukas", "Daina Leninui", "Mes mylime Leniną", puslapiai 6...
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
I.S.UŽDAVINYS. ...25, 26. Štai jums konkretūs pavyzdžiai. Kaip galima nematyti, jeigu yra nupiešti tie vaikučiai su pionierių kaklaraiščiais ir ženkliukais. Manau, kad...
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Ministras suprato.
V.DOMARKAS. Aš supratau ir norėčiau tik tiek pasakyti: tai, ką jūs pacitavote, yra 1989-1990 m. vadovėliai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Uždaviny, aš labai prašau šitas kopijas įteikti ministrui, kad jis pasitikrintų ir galėtų aiškiai atsakyti, ar čia seni vadovėliai pakartoti, ar čia iš viso naujai išleisti, kas būtų dar įdomiau. Prašom įteikti gerbiamajam ministrui.
V.DOMARKAS. Taip. Ačiū. Jeigu galima, aš tikrai pasiimsiu.
PIRMININKAS. Klausimas baigtas. Gerbiamasis Markauskai, nebent repliką. Prašom.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis ministre...
PIRMININKAS. Klausti jau negalima. Prašom sakyti repliką.
R.MARKAUSKAS. Pamėginsiu suformuluoti. Mūsų mokyklose dirba užsieniečiai, kurie dėsto atitinkamas disciplinas. Mes žinome ir lenkų mokyklose, ir anglų kalba, ir paskutinis atvejis, kuris buvo aprašytas spaudoje. Aš noriu paklausti, ar mokyklose jūs išduodate licencijas tiems dėstytojams, ar tai yra asmeninis mokyklų vadovų reikalas?
V.DOMARKAS. Taip. Išduodamos licencijos.
PIRMININKAS. Bet kas išduoda, gerbiamasis ministre? Klausimas yra toks. Kuri institucija tas licencijas išduoda?
V.DOMARKAS. Išduoda iš esmės švietimo skyriai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis ministre.
V.DOMARKAS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus J.Bernatonis. O aš siūlau per tą laiką, kurį dabar mes turime užimti, patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę.
Darbotvarkės aptarimas (95.09.26)
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl ketvirtadienio darbotvarkės.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienio darbotvarkė buvo šįryt Seniūnų sueigoje aptarta. Buvo pasiūlyti kai kurie pakeitimai ir tai yra padaryta, tik aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į du tokius dalykus, kurie atsirado jau po to, kai jums buvo išdalytas darbotvarkės projektas. Prezidentas prašo, kad greta 1-4a ir 1-4b klausimų būtų įrašytas dar vienas klausimas, kuris yra susijęs su pilietybės reikalais. Jeigu bus atitinkamas Prezidento dekretas, kurio aš dar neturiu, tai, suprantama, čia mes tiesiog privaloma tvarka turėsime įsirašyti.
Antras dalykas, t.y. generalinio prokuroro ir mūsų Biudžeto ir finansų komiteto prašymas, kad mes įsirašytume šių metų biudžeto patikslinimo įstatymą, kurio Nr.1787, ne kitą savaitę, kas yra numatyta preliminariai, bet šią savaitę. Tai yra trumpas įstatymas, o prokuratūrai pinigų reikia šiandien.
Štai du tokie patikslinantys momentai. Ir atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad ketvirtadienį vakarinio posėdžio pabaigoje yra numatyta Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos ataskaita.
PIRMININKAS. Gerbiamasis...
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau. Į Vyriausybės pusvalandį sutarta kviesti ministrą M.Mikailą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras norėtų pasiūlyti.
A.VAIŠNORAS. Aš galvojau, kad ponas Pirmininkas pasisakys, jog Seniūnų sueigoje jūs nutarėte, kad reikia išbraukti 1-3 klausimą. Jau mes esame daug kalbėję ir per pirmąjį pateikimą diskutavome, kad tai yra absurdiškas klausimas, tai yra politizuota. Manyčiau, kad Seimo rinkimai, žinoma, gerai, bet per daug politikos nesveika. Aš siūlyčiau šitą klausimą išvis išbraukti iš darbotvarkės. Tai viena.
Antra. Aš labai džiaugiuosi, kad ketvirtadienį bus kalbininkas J.Šukys...
Č.JURŠĖNAS. Taip.
A.VAIŠNORAS. ...nes šiandien, pavyzdžiui, mūsų rytinėje diskusijoje tiek buvo kalbėta nesąmoningai lietuviškai, kad, duok Dieve, taip toliau nebūtų. Pavyzdžiui, kaip mane apibūdino vienas LDDP Seimo narys, atrodo, ponas V.Būtėnas, kad aš nelabai skaitęs įstatymą. Man įdomu, kaip aš galiu labai skaityti? Galbūt tada kalbininkas J.Šukys ir pakomentuos šitai.
PIRMININKAS. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Aš noriu iškart pasakyti. Kadangi Seniūnų sueiga aprobavo šitą darbotvarkę, tai, gerbiamasis Vaišnorai, tamstos klausimo aš net negaliu teikti balsuoti. Tai aš primenu posėdžio pirmininkui. Seniūnų sueiga šitą darbotvarkę aprobavo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl Vyriausybės pusvalandžio. Ministras M.Mikaila yra neseniai buvęs Seime.
Antras argumentas. Šiuo metu svarstomos pataisos, todėl jo buvimas ir tas pusvalandis būtų daugiau naudingas, kada bus priimtos tos pataisos. Ar negalima vietoje jo pakviesti pono K.Klimašausko? Tuo labiau kad grupė Seimo narių šiandieną išsiuntė jam užklausimą dėl kai kurių Kėdainių chemijos gamyklos rokiruočių.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Salamakinai, aš priverstas atsakyti tą patį, ką ir kolegai A.Vaišnorui. Seimo seniūnų sueigoje šita pavardė buvo aprobuota. Jeigu bus pasiūlyta sukeisti, tai aš asmeniškai nesipriešinsiu. Bet per Seniūnų sueigą rytoj ar...
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
Č.JURŠĖNAS. Tuo labiau kad su ministru M.Mikaila yra sutarta. Dabar nepatogu prieš ministrą. Mes jį stumdysime. Jau vieną kartą perkėlėme, dabar kitą kartą, po to trečią kartą.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Nuskambėjo kolegos pasiūlymas, kad reikia išbraukti vieną klausimą. Man iš tikrųjų labai keista, kada Sąjūdis paskelbė, kad ekonominiams nusikaltimams senaties terminų nėra ir kada du "berniukai" - G.Vagnorius su R.Survila - "paleidžia" visą sistemą ir padaro apie 16 mlrd. Lt nuostolį, ir šitie ponai nori nematyti visų šitų reikalų. Čia tarp kitko. Aš turiu dėl antrojo. Čia ne antrasis, bet bus trečiasis projektas.
Č.JURŠĖNAS. Dėl kurio?
M.PRONCKUS. Rezervinis antrasis - Augalų apsaugos įstatymas. Ne antrasis bus, bet trečiasis projektas.
Č.JURŠĖNAS. Prašau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis Juršėnai, aš matau, kad jūs jau atsikvėpėte. Aš noriu vėl grįžti prie to klausimo. Juk negalima jums vienam asmeniškai nuspręsti, kad A.Endriukaitis yra kupranugaris. Tegul šitai sprendžia visas Seimas, tegul balsuoja. Buvo nustatyta, kad rudenį bus svarstymas, ar gali A.Endriukaitis būti komiteto nario pavaduotoju. Jeigu Seimas nuspręs, kad jis negali būti (o nuspręs ne pirmininkas, sakysim, ponas J.Bernatonis ar ponas Č.Juršėnas), tai aš tada žinosiu, kas aš esu ir aš jokių klausimų daugiau nekelsiu. Todėl gal mes tikrai nesiginčykime, broliškai, draugiškai, kaip čia jūs sakėte, santarviškai įtraukime į būsimos savaitės darbotvarkę šitą mielą klausimą ir nuspręskime, kad A.Endriukaitis - kupranugaris, ir bus ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad ginčytis, ar kupranugaris, nereikia, tiktai ar vienakupris, ar dvikupris.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip ten bebūtų, net jeigu ir Seniūnų sueiga, ir Seimas nutartų, kad aš kupranugaris, vis tiek man šito neįrodytumėte. Todėl aš noriu vieno. Nežinau, kaip ten ta sueiga bus, bet gerbiamąjį K.Klimašauską reikėtų kitą ketvirtadienį pakviesti, nes čia yra klausimas - ar norime, kad "Kėdainių chemija" bankrutuotų ir kokia nors "Minta" ar kuri kita ją pasiimtų, ar iš tikrųjų mes turime laiku paklausti, kodėl direktorius, per visas pertvarkas išlaikęs įmonę ir dirbęs rentabiliai, staiga yra atleidžiamas iš pareigų? Tiksliau, neperrenkamas. Todėl manyčiau, kad reikėtų ketvirtadienį šitą dalyką išsiaiškinti čia, Seime.
Č.JURŠĖNAS. Aš nieko prieš, kadangi gerbiamasis K.Klimašauskas ir taip stovės tribūnoje, referuodamas 1-8 klausimą. Jeigu iš tikrųjų rytoj Seniūnų sueiga pritars kai kurių Seimo narių pasiūlymui, pakeisti nebus sunku. Aš atsiprašysiu dar kartą ministrą M.Mikailą, kurį jau atsiprašinėjau, kadangi jo pusvalandį kilnojame ne pirmą sykį. Jūsų vardu ir savo vardu atsiprašysiu.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Kad nereikėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, šiandieną noriu pasakyti, kad Seimas - tai ne senelių prieglauda, kur seneliai kitus gali vadinti berniukais. Seime yra Seimo nariai. Aukščiausiojoje Taryboje buvo deputatai. Ir ponui M.Pronckui neverta taip elgtis, nes nei G.Vagnorius, nei R.Survila pas jį kiaulių neganė. Todėl prašyčiau, kad jis atsiprašytų ir daugiau to nekartotų.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš dėl kolegos A.Endriukaičio prašymo. Man atrodo, kad neverta to klausimo svarstyti. Jo veikla iki šio laiko parodė, kad būdamas kito komiteto nariu jis praleido 38 komiteto posėdžius. Tuo labiau, jeigu jis bus pavaduotojas, na, tai visai bus prasti popieriai.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau. Nusibodo turbūt šnekėti, bet aš priverstas pasikartoti. Aš negaliu šito klausimo dėl pavaduotojo teikti, kadangi to nenumato Statutas. Arba gerbiamasis A.Endriukaitis įsirašo į kurią nors frakciją, tai tos frakcijos nario pavaduotoju jis ir galės būti. O priešingos frakcijos - Statutas nenumato. Prašom, gerbiamasis Endriukaiti, gerbiamasis Liutikai, pateikti Seimo statuto pataisas, ir tada visus tuos klausimus išspręsime.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Kada šitie berniukai - G.Vagnorius ir R.Survila padės 16 mlrd. Lt žemės ūkio atstatymui, tada aš pabandysiu jų atsiprašyti. Kol kas šitų pinigų nėra, o žemės ūkis paleistas šitų berniukų rankomis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš norėjau paklausti. Ar Prezidento dekretui, kuris numatomas, bus skirtas papildomas laikas? Ar tai įeis į tą laiką, kur dabar skirta...
Č.JURŠĖNAS. Ne. Gerbiamasis Markauskai, be abejo, papildomas laikas bus, tai yra 1-4a, 1-4b bus nagrinėjami ilgėliau, jeigu bus 1-4c.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Nėra prieštaravimų. (Balsai salėje) Dėkoju. Yra prieštaraujančių, taip?
Č.JURŠĖNAS. Tai aš dar kartą sakau: dėl ministro K.Klimašausko reikės atskirai tartis, ir jeigu susitarsim, o Seniūnų sueiga palaikys kai kurių Seimo narių siūlymus, tai tą bus galima pakeisti. Aš šitą pažadu padaryti.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 1 - už, 1 - prieš. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš siūlau Seimui patvirtinti darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Negaliu patvirtinti, kadangi tai yra asmeninė posėdžio pirmininko ir teikėjo nuomonė. Aš oficialiai pareiškiu, kadangi nebūdamas frakcijos nariu aš vis tiek esu Seimo narys ir mano, kaip Seimo nario, teisės yra pažeidžiamos, nes mano keliamas klausimas niekados nebus traukiamas į darbotvarkę. Konstitucija man garantuoja savo klausimą pateikti. Man neturi jokios reikšmės jūsų antikonstituciniai Statuto straipsniai, kurie draudžia frakcijai nepriklausančiam Seimo nariui pateikti savo nuomonę, savo klausimą svarstyti. Aš nereikalauju, kad jūs mano klausimui pritartumėte, bet aš reikalauju, kad jis būtų apsvarstytas ir būtų sprendimas. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Pranešu dar kartą. Tamstos klausimas bus apsvarstytas kartu su kitais eventualiais Seimo komitetų pasikeitimais. Tai čia jūsų teisės nebus pažeistos. O kai jūs sau reikalaujate specialių teisių, kaip vienas Seimo narys sau reikalauja specialaus Baudžiamojo proceso kodekso, tai, dovanokit, su tuo aš nesutikau ir nesutiksiu, kad ir kiek jūs šūkausit. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis.
Posėdyje dalyvauja 69 Seimo nariai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtinta ketvirtadienio darbotvarkė? Balsavimas pradėtas.
Už - 34, prieš - 9, susilaikė 9. Taigi ketvirtadienio darbotvarkė patvirtinta. Dėkoju Seimo Pirmininkui.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome darbotvarkės 2-2a klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo" projektą. Užsirašė pasisakyti 6 Seimo nariai.
Kviečiu į tribūną Seimo narį R.Dagį frakcijos vardu.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstome ne vien tik šito įstatymo vieną projektą, bet komplektą projektų: ir Socialinio draudimo, ir kitų įstatymų, ir bankroto taisykles. Aš kalbėsiu apskritai apie visą šitą pateiktą įstatymo pakeitimų paketą.
Socialdemokratų frakcijai belieka pasidžiaugti, kad į šitą projektą įtraukta ir mūsų anksčiau pasiūlyta nuostata dėl motinos ir tėvo, auginančių vieną vaiką nuo 1 m. iki 3 m. priežiūros atostogų apdraudimo iš biudžeto. Tas, aišku, labai gerai ir gerai, kad tai yra padaryta iš biudžeto, o ne "Sodros" lėšų. Tai yra valstybinės politikos klausimas, o ne draudimo klausimas.
Taip pat patenkinti tuo, kad įtrauktas ir mūsų ankstesnis pasiūlymas dėl darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, žalos atlyginimu bankrutuojant ir pan. Viskas tas yra labai gerai. Tai yra suderinta iš esmės su mūsų Tarptautine darbo chartija ir kitais konvencijos dokumentais, kuriuos mes ratifikavome.
Manyčiau, kad tos visos pateiktos pataisos, daugelis iš jų priimtinos. Jos palengvina, gerina dabartinę mūsų padėtį, tiksliau, mūsų pensijų išmokėjimo tvarką, kur žmonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių nespėja sutvarkyti savo dokumentų. Galų gale jiems besikeičianti tvarka padarė taip, kad ne visi galėjo apsiskaičiuoti palankiausias pensijas. Todėl naujai tvarkai, kuri leidžia per geriausius paskutinius 10 metų išsirinkti 5 metų laikotarpį, mes iš tikrųjų pritarėme. Pritarėme tai nuostatai, kad už ligos pašalpas turėtų mokėti ne 50%, o 80% vidutinio atlyginimo. Aišku, gerai, kad padaryta ta išlyga, kad socialinio draudimo biudžetas pasiima naštą už vaiko slaugos pašalpas. Jeigu būtume nukėlę darbdaviui, šis straipsnis taptų diskriminaciniu moterų atžvilgiu.
Tačiau frakcija negalėtų pritarti projekto Nr.1760 pataisoms, kurios numato sumažinti neapmokestinamos algos dydį nuo 1,5 minimalios mėnesio algos iki 1 minimalios mėnesio algos. Tai yra dėl kelių priežasčių. Iš esmės mes savo pakeitimais, kuriuos darome socialinio draudimo biudžete, jeigu neįtraukiam biudžetinių lėšų, iš tikrųjų nei didinam pensijų bendro katilo, nei jo mažinam. Katilas yra labai aiškiai fiksuotas pagal socialinio draudimo išmokas. Ir visa tai, ką mes priimame, tai yra tiktai perskirstymas tarpusavyje vienų ar kitų žmonių kategorijų, grupių naudai.
Todėl darydami šią pataisą mes turėtume atsakyti į kelis klausimus. Visų pirma ar tie žmonės, kurie dirba papildomai, užsidirbo tą pensiją, ar neužsidirbo. Kitas klausimas, kuris su tuo susijęs, ar mūsų pensijų lygis iš tikrųjų garantuoja tokį gyvenimo lygį, kad mes negalėtume leisti pensininkams dirbti. Į tuos klausimus iš tikrųjų negalima atsakyti teigiamai, kadangi pagal mūsų įstatymus yra tokie tarifai, kad pensininkui jau dabar garantuojame tik pusę vidutinio apmokestinamo atlyginimo dydžio pensiją. Apmokestinamo, atkreipsiu dėmesį, apmokestinamo atlyginimo dydžio. Vadinasi, visi tie mokesčiai, kurie nesumokami, kurie keliauja pro šalį, jau automatiškai iškrenta iš tos sekos. Kadangi mes žinome, kad ir vidutinis atlyginimas yra žemiau skurdo ribos, tai savaime aišku, kad tik pusę to kiekio pensininkas gaus. Kadangi kitose valstybėse yra kitokie standartai, yra priimama pensininkams 80% realaus vidutinio uždarbio... Jeigu mes leistume sau tokį tarifą, tada būtų galima pensininkams neleisti eiti tam tikrų pareigų ir t.t. Kadangi valstybė to negali padaryti, vargu ar mes galime šioms nuostatoms pritarti. Šiuo atveju dėl "Sodros" biudžeto papildymo mes turėtume galvoti, kaip gerinti mokesčių surinkimą. Jeigu iš tikrųjų mūsų biudžetas neleistų ir gerai surinkus mokesčius išspręsti visas problemas, tada kalbėti apie mokesčių tarifų keitimą ir panašiai... O tai iš tikrųjų šiuo laiku daryti be galo anksti, nes mokesčių surinkimą reikia gerinti, tada pensininkai gaus bent pusę realių pajamų, kurias gauna kiekvienas mūsų darbuotojas. Todėl šitam projektui mes nepritariam. O Seimui siūlytume kitus projektus, išskyrus Nr.1760, priimti kuo skubesne tvarka, ypatingos skubos tvarka, jeigu niekas neprieštarauja. Pataisos iš tikrųjų reikalingos. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, daliai pateiktų svarstyti Lietuvos Respublikos įstatymų projektų: "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo" Nr.1759(4), įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų pakeitimo" Nr.1760, "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" Nr.1799, "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo" Nr.1810, "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo" Nr.1810 reikia tikslinimų ir papildymų.
Įstatymo projekto Nr.1759(4) 38 straipsnio antro punkto žodžiai "atskirais atvejais" turėtų būti pakeisti konkretesne nuostata. Įstatymo projektui Nr.1760 išvis siūlau nepritarti po svarstymo. Vietoj "1,5 minimalios mėnesio algos" įrašyti "vienos minimalios algos dydžius" nėra pagrindo. Praktika rodo, kad perskaičiavus pensijas pagal naują įstatymą daugeliui pensininkų apskaičiuota pensija sumažėjo. Priėmus įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimus, siūlymus, pensininkai, kuriems sumažėjo pensija, nukentės. Gali būti atvejų, kad sumažės bendros pajamos. Tai konstatuoja Seimo Juridinis skyrius savo išvadoje. Uždirbtas uždarbis iš viso neturėtų būti ribojamas.
Įstatymo projektą Nr.1799 tikslinga papildyti dar keliais straipsniais. Reikėtų tikslinti darbo stažo skaičiavimą buvusių politinių kalinių ir tremtinių vaikams, kurie slapstėsi, dirbo ir gyveno Lietuvoje. Jų gyvenimo ir darbo sąlygos niekuo nesiskyrė ar buvo nedaug geresnės, palyginti su tremtinių vaikų tremtyje, kuriems darbo stažas pradedamas skaičiuoti nuo 14 metų. Reikėtų tikslinti stažą ir pensijos dydžius baleto artistams. Šiuo metu tikslinga pensininkus, sulaukusius 65 m., 70 m. ir 75 m., pagal socialines lengvatas ir garantijas prilyginti socialinėms lengvatoms ir garantijoms atitinkamų grupių invalidų. Tuo būdu jiems būtų sudarytos geresnės senatvės socialinės sąlygos, nereikėtų jų varginti suteikiant invalidumą. Jie tokias lėšas užsidirbo ir nusipelnė ramesnės ir geresnės senatvės.
Reikėtų patikslinti ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo buvusių politinių kalinių ir tremtinių bazinio dydžio pensiją atitinkamu koeficientu kaip valstybinės socialinio draudimo pensijos sudėtinę dalį. Žinodami, kokiomis sąlygomis ir kokius darbus dirbo okupuotoje Lietuvoje sugrįžę į Tėvynę buvę politiniai kaliniai bei tremtiniai, ir šiandien į tai neatsižvelgę būtume visiškai neteisūs.
Kitų pateiktų svarstyti įstatymo projektų pateiktiems pakeitimams bei papildymams galima pritarti. Padarę minėtuose įstatymų projektuose ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme patikslinimus ir papildymus, jų nuostatas padarytume socialiai teisingesnes, pagerėtų skurdžiausiai gyvenančių žmonių gyvenimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad dabar svarstome tik vieną projektą - Nr.1759(4). Kviečiu į tribūną Seimo narę V.Aleknaitę.
V.ALEKNAITĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi taip jau išėjo, kad buvo kalbama apie visus iš esmės pateiktus projektus, tai daug kas, ką aš ir norėjau pasakyti, yra pasakyta. Pasistengsiu nesikartoti.
Dar kartą priminsiu, jog mūsų frakcija tikrai negalės pritarti projektui Nr.1760.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamąją Seimo narę. Pertrauksiu jus. Trumpai noriu informuoti, kad komitetas šį projektą atsiėmė. Vėlgi prašau kalbėti apie tą projektą, kurį svarstome.
V.ALEKNAITĖ. Gerai. Aš norėčiau porą pastabų dėl projekto Nr.1759, kurį jūs ir minėjote, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gavome pono F.Kolosausko ir jo vadovaujamo komiteto paaiškinimą, jog 8 straipsnio antrosios dalies pataisa tokia, kokia yra pateikta dabar, dėl trijų kalendorinių nedarbingumo dienų, dar yra atidėta toliau svarstyti ir derinti. Galėčiau pasidžiaugti, jog mūsų ilga kova dėl to, kad būtų atsižvelgta į dirbančių motinų padėtį, susilaukė tam tikro atgarsio nepaisant, kad buvome kaltinamos ir kaltinami įvairiomis būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis. Be jokios abejonės, išlyga, padaryta dėl šeimos nario slaugos, kad šią pašalpą mokės "Sodra", palengvins moterų padėtį. Kita vertus, vis tiek tokia straipsnio formuluotė, kokia ji yra dabar, tai yra paslėptas mokesčių didinimas. Nereiktų stebėtis, kad nesusilaukė ši straipsnio redakcija Pramonininkų konfederacijos ir kitų panašių organizacijų susižavėjimo. Todėl, be abejo, verta to trišalio susitarimo siekti.
Dar viena pastaba dėl 38 straipsnio. Siūloma įrašyti tokią antrąją dalį, kad atskirais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įmonės, įstaigos ir organizacijos gali būti atleidžiamos nuo delspinigių mokėjimo už pavėluotai pervestas į valstybinio socialinio draudimo fondą įmokas. Labai abstrakti formuluotė. Yra visai neaišku, pagal kokius kriterijus Vyriausybė tas įmones parinks ir atleis nuo delspinigių mokėjimo. Iš šios formuluotės visiškai neaišku. Atrodo, kad ir vėl atveriamas kelias pareigūnų subjektyviam požiūriui ir kad jis taps pagrindiniu kriterijumi. Nes jeigu nenurodyta, pagal kokias normas, rodiklius bus sprendžiama, vadinasi, tai yra atviras kelias protekcionizmui, o gal netgi ir kažkam blogiau.
Trečias dalykas, į kurį aš norėjau atkreipti dėmesį. Taip, Vyriausybė savo pažadą pateikti pluoštą su socialiniais klausimais susijusių įstatymų pataisų tesėjo, pateikė tas pataisas, ir mes tuo džiaugiamės. Tačiau ar tomis pataisomis problema yra sprendžiama iš esmės? Aš esu įsitikinusi, jog žmonių gyvenimą iš esmės lemia ne mūsų pataisos, ne sudėtingos pensijų apskaičiavimo formulės, o kur kas labiau realiųjų pajamų lygis. Dar kartą noriu jums priminti seniai jau palyginti priimtą įstatymą (1990 metais) - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymą. Šis įstatymas nustatė pagrindines sąvokas, jas apibrėžė, tokias kaip minimalus gyvenimo lygis, indeksavimas ir pan. Šitas sąvokas vartoja ir dabartinė Vyriausybė, tik gaila, kad eliminavusi tų sąvokų turinį, nes minimalus gyvenimo lygis pagal Pajamų garantijų įstatymą - tai mėnesio pajamų suma, tenkanti vienam žmogui ir garantuojanti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį. Į šitą lygį įeina viskas, ne tik maistas, bet ir drabužiai, avalynė, baldai, sanitarijos bei higienos reikmenys, butas, komunalinės paslaugos ir t.t. Mes patys sau turime atrodyti juokingi skaitydami šios sąvokos apibrėžimą, kadangi MGL atsilikimas ir kitų socialinių išmokų atsilikimas nuo realių žmonių poreikių darosi jau tiesiog katastrofiškas. Juk ne kokie maži vaikai, o Darbo ir socialinių tyrimų institutas apskaičiavo, kad MGL šiandien turėtų būti ne 80, o 268 Lt. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, laikas.
L.ALESIONKA. Todėl reikia iš esmės galvoti apie mūsų žmonių socialinę padėtį. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto vardu kalbės Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikro kuo toliau, tai aš bent susidarau vaizdą, kad radijo transliacija kažkiek trukdo darbą. Vieni skaitom, nagrinėjam viena, kiti kalbam kita. Nagrinėjam vienas pataisas, kalbam apie MGL’us. O mes kalbam apie Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir jo pataisas. Tai čia šiuo atveju nieko bendro nėra.
Gerbiamieji kolegos, šiame išdalytame ketvirtame Socialinio draudimo įstatymo variante neliko prieštaravimų iš esmės, kadangi šiame variante neliko ir 10 straipsnio pirmosios dalies, ir 371 pirmosios dalies pakeitimų, dėl ko komiteto narių dauguma taip pat pasisakė. 8 straipsnio antrosios dalies redakcija, kur atsižvelgiama kaip tik į ankstesnius kitų Seimo narių siūlymus, moterų organizacijų rekomendacijas, na, ir Lietuvos Vyriausybės pristatymą. Už tris pirmąsias ligos dienas slaugos metu apmoka "Sodra", kaip minėjau, už likusius atvejus darbdaviai ne mažesniu kaip 80% kompensuojamo atlygio dydžio ir 100% dėl traumos darbe atveju. Aš manau, tai logiška, ne taip, kaip kai kurie kolegos prieš tai kad kalbėjo, nes liūto dalis yra respiratorinės ligos dėl blogų darbo sąlygų, skersvėjų, šaltų patalpų, blogai organizuojamo trumpalaikio poilsio ir kt. Tokios priemonės, kai darbdavys moka už tris pirmas kalendorines nedarbingumo dienas kitais atvejais, visiškai ne naujiena daugeliui Europos šalių. Šita formulė seniai naudojama ir toli gražu ne tris dienas, o dešimčia kartų daugiau. Pavyzdžiui, lenkai net šiais metais kovo mėnesį nustatė visais atvejais tokią priemoką - moka pašalpą ligos atveju 30 dienų. Pagerėjo taip pat padėtis ir ligos atveju asmenims, likvidavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, šio įstatymo pataisose. Išplečiama sąvoka asmenims, gaunantiems kompensacijas už bazines vaistų kainas bei medicinos pagalbą. Taip pat atsižvelgta į darbdavių siūlymus ir sumažintas delspinigių dydis už pavėluotą socialinių draudimo įmokų laiką. Taip pat numatoma galimybė Vyriausybei nustatyta tvarka atleisti nuo delspinigių mokėjimo. Šiuo metu kaip tik vykdomos normalios nustatytos įmokos "Sodrai". Čia jokių korupcijos elementų įžiūrėti negalima, nes priešingu atveju mes pjaunam šaką, ant kurios sėdim. Mes tada negalėsim iš viso nei įmokų surinkti, sąlygas bloginam žmonėms, kurie ten dirba ir gali tapti bedarbiais.
Šių metų rugsėjo 13 d. komitete svarstant pateiktą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų ir papildymų projektą Nr.1759 buvo siūlyta Bankroto įstatymu įmonių bankroto atveju pirmiausia tenkinti valstybinio socialinio draudimo reikalavimus ir pretenzijas. Kadangi tam prieštarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnis, mes kartu pateikiame šio straipsnio pakeitimus. Kartu tenka konstatuoti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniuose, kurie yra pridėti ir mūsų pataisose, kitokia eiliškumo tvarka išieškomų sumų. Civilinio proceso kodekso, kadangi 1 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso ir kitų Respublikos įstatymų normos... Aišku, jis turi viršenybę. Tokiu atveju pateiktos įstatymų pataisos ir Civilinio proceso kodekso. Jeigu jūs pamenat, kada pristatinėjo šio įstatymo pataisas gerbiamasis ministras M.Mikaila, ten buvo įtraukta būtent į šį projektą, bet šiuo metu mes svarstydami negalėjom jo pateikti ir išskyrėm, nes reikia daryti įstatymo pataisas. Todėl aš jų nenagrinėju. Komitete mes pritarėm, respublikinėje trišalėje taryboje nagrinėjant irgi pritarta ir po šio mūsų svarstymo gerbiamasis V.Kunca juos pateiks mums, atsakys į klausimus. Žodžiu, pradėsime jų svarstymo procedūrą, nes kito kelio nebuvo.
Dabar aš siūlau pritarti po svarstymo, nors mūsų giminingo Biudžeto ir finansų komiteto kolegos dėl 8 straipsnio antrosios dalies truputį kitokios nuomonės, bet ne todėl, kad nepritaria. Reikia bandyti dar suderinti tam tikrus nesutarimus. Mes manom, kad dabar pritarę, o tai palaiko ir komiteto pirmininkas kolega F.Kolosauskas, tikimės, kad iki kitos savaitės svarstymo mes galėtume suderinti šias pozicijas. Na, jeigu netektų suderinti, tada apsispręstume balsavimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį P.Miškinį į tribūną.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra labai gerai, kad šalys pradeda suprasti viena kitą, pradeda rasti bendrus vardiklius, iš kurių galbūt bus galima surasti abipusį naudingą sprendimą. Bet prieš pateikiant svarstyti įstatymus ir jų pakeitimo projektus, reikėtų atsižvelgti į jų efektyvumo perspektyvas, kokią naudą ir kokią žalą gali duoti, ir ar nauda bus didesnė už galimą žalą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto 8 straipsnio antrosios dalies naudingumo momentas kelia labai rimtų abejonių. Manau, kad šis pakeitimas buvo daromas tik vienu tikslu - surinkti daugiau lėšų į socialinio draudimo fondus. Atrodytų, kad norai išties geri, tačiau kokią iš to turės naudą darbuotojai? Darbdaviai už savo darbuotojus moka nustatytas ir nemažas socialinio draudimo įmokas. Nustatant šių įmokų dydžius, buvo atsižvelgta ir į tai, kad "Sodra" turės iš šių gautų lėšų mokėti ir ligos pašalpas už tas pirmąsias 3 kalendorines dienas. Perkeliant šią prievolę darbdaviams, faktiškai didinamos socialinio draudimo įmokos. Mokesčių, kaip žinom, tuo labiau jų didinimo, niekas nemėgsta. Manau, kad niekam ne paslaptis, jog darbdaviai šio mokesčio padidinimą sutiko labai nepalankiai. Žinoma, būtų galima paklausti, na ir kas, kad jiems nepatiko. Tačiau, ponai, būkime iš tikro realistai. Pašalpas darbuotojai gaudavo ne iš darbdavių, o iš "Sodros". Su darbdaviu jiems tiesiogiai netekdavo susitikti. Dabar gi darbuotojas tiesiogiai pastatomas prieš mokesčių padidinimu nepatenkintą darbdavį, turės pašalpą gauti iš jo rankų. Žinant šią nuostatą, daugelis darbuotojų vengs kreiptis į darbdavius dėl pašalpų išmokėjimo. Taigi priimdami tokią pataisą, padarysime meškos paslaugą patiems darbuotojams. Galbūt geriau atsisakyti tokio tiesioginio priešpriešinimo ir atsisakyti 38 straipsnyje numatyto atleidimo nuo prievolių vykdymo. Manau, kad atsisakius tokio atleidimo nuo delspinigių mokėjimo į socialinio draudimo fondą, tas fondas turės daugiau pajamų, daugiau naudos, negu įvykdžius tokią konfrontaciją tarp darbdavių ir darbuotojų. Aš labai patenkintas, kad prasidėjo derybos dėl šio straipsnio, bet aš manau, kad vis dėlto šio projekto autoriai ir toliau sieks, kad nemaža dalis turės būti mokama pačių darbdavių, o ne "Sodros", tačiau manau, kad štai šitoks reikalavimas gali būti nenaudingas patiems darbuotojams. Todėl aš vis dėlto kviesčiau rimtai, labai rimtai pagalvoti dėl šito straipsnio likimo ir, matyt, siekti kažkokios kitos redakcijos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Jakučionį frakcijos vardu kalbėt.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes iš tikrųjų šiuo klausimu turime pateiktą visą paketą iš penkių įstatymų projektų. Bet kaip jau posėdžio pirmininkas nukreipia, kad būtų kalbama tik apie vieną įstatymą, tai juo ir apsiribosime. Tai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr.1759 ketvirtasis variantas. Konkrečiai kalbėsiu dėl 38 straipsnio antrosios dalies. Iš viso šis įstatymas turėtų būti labai griežtas, kaip kiekvienas mokesčių įstatymas, ir labai aiškus. Nes kitaip sudaromos galimybės piktnaudžiauti ir nesurenkami mokesčiai. Štai oficialiai paskelbta, kad apie 400 tūkst. darbingo amžiaus žmonių yra neapdrausti socialiniu draudimu. Vien 1994 metais į "Sodros" biudžetą buvo nesurinkta 375 mln. Lt, jeigu neklystu, nors jie buvo priskaičiuoti. Tai tie skaičiai sako, kad pensijos mažos ne vien dėl nusmukdytos ekonomikos, bet ir dėl socialinio draudimo mokesčių nesurinkimo. Ir čia jau Vyriausybė savo kaltės neturėtų "nusiimti". Jei visi dirbantieji būtų apdrausti privalomuoju draudimu, privalomuoju, jei draudimas privalomas, tai kokiu būdu gali likti tiek daug tūkstančių žmonių neapdraustų? Ir jei visi priskaičiuoti mokesčiai būtų išieškoti, tai "Sodros" biudžetas turbūt būtų bene dvigubai didesnis nei kad dabar yra. Na, ir kartu, žinoma, ir pensijos, ir kitos socialinės pašalpos. Tokios laisvai plaukiojančios įstatymo formuluotės kaip šio įstatymo 38 straipsnio antroji dalis ir sudaro prielaidas įvairiems piktnaudžiavimams. Tekstas parašytas taip, kad neaišku, kokiais konkrečiais atvejais įmonės, įstaigos ir organizacijos atleidžiamos nuo delspinigių mokėjimo, neaišku net, kas, kokia institucija gali atleisti nuo šio mokėjimo. Visą tvarką nustatyti pavedama Vyriausybei. Seimas "nusiplauna" rankas, nors privalo pats nustatyti visą mokesčių reglamentavimą. Mano nuomone, čia paliekama skylė, galimybė valdininkams piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi. Pagal principą - aš tave atleisiu nuo delspinigių mokėjimo, o tu man, ką tu man, pasakysi ačiū.
Siūlau kitą šio straipsnio antrosios dalies išdėstymą, kuris yra užregistruotas ir Seimo nariams išdalytas, ir galbūt nėra reikalo jo teksto kartoti. Manyčiau, kad nuo pačių įmonių nepriklausančios priežastys galėtų būti tik tokios. Arba netobuli įstatymai ar kiti teisiniai aktai, na, pavyzdžiui, kaip ir galiojantys atgal ir pan., arba neteisėti valdininkų veiksmai, dėl kurių mokesčių mokėtojas patyrė nuostolių. Ir tokias priežastis galėtų patvirtinti esant ginčui teismas. Taip pat šio įstatymo straipsnio antrojoje dalyje neaišku, kodėl delspinigių mokėjimo laikotarpis ribojamas būtent 1990 m. sausio 1 d. ir 1994 m. gruodžio 31 d. Šitą taip pat turbūt projekto rengėjai galėtų išaiškinti. Paketas kitų įstatymų projektų, kitų pataisų, mūsų frakcijos nuomone, iš esmės yra priimtinas, išskyrus tą projektą, kurį jau Seimo komitetas pats atsiėmė. Čia turbūt ir frakcijų, ir Seimo narių nuomonė dėl to projekto buvo gana vienoda ar solidari. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją, gerbiamąjį ministerijos sekretorių V.Žiūką.
V.ŽIŪKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, Socialinio draudimo įstatymo pakeitimas yra labai svarbus, kad vis dėlto į socialinio draudimo biudžetą kiek mes surinksime įmokų, tiek paskui mes galėsime indeksuoti pensijas ir toliau gerinti mūsų pensininkų padėtį. Gal plačiai nesustodamas ties tais straipsniais, aš norėčiau šiek tiek apsistoti būtent dėl šito delspinigių atidėjimo. Tiesiog noriu pasakyti, kad šiuo metu apie 25% viso socialinio draudimo biudžeto sudaro įmonių skolos. O iš tų visų skolų delspinigiai sudaro kartais labai didelę dalį. Ir delspinigiai lieka pusantrų - dvejiems metams ir kai kurios įmonės faktiškai beveik neturi jokių galimybių tuos delspinigius sumokėti. Aš manyčiau, jeigu Vyriausybė nustatys specialią tvarką jokiu būdu nepiktnaudžiaudama tuo, galės lanksčiai kaip reguliavimo svertą naudoti, kad įmonėms, ypač toms, kurios turi kreditus, kurios daro pažangą, kurios žada pradėti dirbti įmokėdamos visas įmokas, tiktai reguliuoti atleidimą nuo delspinigių. Aš manyčiau, kad šis svertas būtų geras, nes šiuo metu ta skola tiesiog kaip nereikalingas krovinys guli ant socialinio draudimo valdybos pečių, o reguliuoti mes šiuo metu to negalime.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, atsižvelgiant į Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, siūlyčiau priimti bendru sutarimu protokolinį nutarimą pasiūlyti trišalei tarybai apsvarstyti šio projekto 8 straipsnio antrosios dalies pataisą iki priėmimo Seimo posėdyje ir pateikti išvadas. Ar sutinkat su tokiu protokoliniu nutarimu? Nesutinkat? Kadangi yra nesutinkančių dėl protokolinio nutarimo, aš manau, kalbėti dėl balsavimo motyvų nereikia. Prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas toks protokolinis nutarimas?
Už - 27, prieš - 4, 5 susilaikė. Protokolinis nutarimas priimtas. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar ar bendru sutarimu galim pritarti šiam projektui po svarstymo? Ar galim pritarti po svarstymo šiam projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Nematau. Taigi pritarta šiam projektui po svarstymo.
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Kuncą pateikti įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo" projektą Nr. 1809 ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo" 29 straipsnio pakeitimo projektą Nr. 1810. Prašom, gerbiamasis Kunca.
V.KUNCA. Gerbiamieji Seimo nariai, jau pasisakymuose svarstant praėjusį klausimą dėl Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo buvo kalbėta apie šiuos projektus ta prasme, kad jie buvo svarstyti komitetuose. Ta iniciatyva dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo buvo siejama su tuo, kad profsąjungos pateikė siūlymą pakeisti Bankroto įstatymą vadovaudamosios tuo principu, kad darbuotojų socialinės garantijos, kurios užtikrinamos pensijų, pašalpų, kompensacijų forma, t.y. kurios išmokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, jos yra darbuotojų garantijų tąsa. Šitos garantijos yra darbo santykių tąsa. Būtent to buvo principinė nuostata, kuria vadovautasi teikiant šias pataisas. Pagal senas Civilinio proceso kodekso normas buvo nustatyta taip, kad pirmąja eile reikalavimai patenkinami dėl darbuotojų darbo užmokesčio, žalos atlyginimo, t.y. tai, kas tiesiogiai susiję su darbuotojų darbo santykiais. Antrąja eile reikalavimai buvo pagal esamas normas tenkinami... daug reikalavimų, tarp jų ir socialinio draudimo įmokų reikalavimai, ir bankų reikalavimai su turto įkeitimu, ir valstybės biudžeto mokesčių, ir kiti. Aš čia galėčiau perskaityti. Buvo didelė problema ta prasme, kad būtent tos darbuotojų socialinės garantijos nuskęsdavo kitų reikalavimų masėje. Todėl ir siūloma socialinio draudimo įmokų reikalavimus perkelti į antrąją eilę, kaip čia yra formuluojama. Tai principinė nuostata, kuri čia pateikiama, tiek Civilinio proceso kodekso pakeitimo, tiek Bankroto įstatymo pakeitimo.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys R.Markauskas. Atsiprašau, Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ne, aš tikrai nenorėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs norit pirmąja eile patenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais? Paprastai tai kaip tik gali būti susiję su tų darbuotojų darbu būtent toje bankrutuojančioje įmonėje. Kitaip tariant, dalis iš šių darbuotojų gali būti ir kalti dėl šio bankroto. Tuo tarpu štai žemdirbių reikalavimai užmokėti už perdirbamą, už supirktą ir neapmokėtą produkciją, žemdirbių, kurie tikrai nekalti dėl įmonės, sakykim, perdirbimo įmonės, bankroto, reikalavimus jūs norit patenkinti tik trečiąja eile. Aš manyčiau, kad reikėtų sukeisti šiuos reikalavimus ir žemdirbių reikalavimus patenkinti pirmąja eile kaip visiškai nekaltų, o įmonės darbuotojų reikalavimus - trečiąja eile, t.y. vietoje žemdirbių. Kaip jūs manote?
V.KUNCA. Vargu ar taip galima kelti klausimą, nes ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencija įteisina darbuotojų reikalavimų pirmenybę, ir mūsų profsąjungos bei darbdavių organizacijos palaiko šitą normą. Ši norma dabar galioja. Na, o antroji eilė, kad įmokos, t.y., kaip aš minėjau, socialinės garantijos, yra darbo santykių tąsa, tai būtent tas ir siūloma. Aš nežinau, kaip čia galima kitaip. Čia susiję su konvencija, kaip aš minėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Man viskas tapo aišku po gerbiamojo V.Kuncos aiškinimo. Tik dėl to, ko paklausė kolega A.Baležentis, noriu priminti, kad mes ratifikavom konvenciją vasarą, dėl kurios reikalavimų dabar mes turime taisyti kodeksą ir Bankroto įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 1810 projekto. Čia, paskutinėje pastraipoje jūs rašot, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Iš viso, ar taip sulaipsniuoti yra teisinga? Aš sakyčiau, kad gal pirmosios eilės reikalavimai, gal jie 100% ir galėtų būti tenkintini, o toliau, matyt, reikėtų apibendrinti visą tą sumą ir, sakykim, nustatyti tam tikrą santykį. Sakykim 80 - 60 - 40 ir pan. Dėl to, kai jūs iškeliat tokias sąlygas, tai jau tos ketvirtosios eilės reikalavimai iš viso vargu ar kada nors bus tenkinami. Ačiū.
V.KUNCA. Čia yra perrašytos esančios normos. Vienintelis tas pakeitimas, kad į antrąją eilę iškeliami reikalavimai, susiję su socialinio draudimo įmokomis, o kiti dalykai yra perrašyti pagal esamas normas. Čia reikėtų tada keisti tą.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas vis dėlto tada lieka panašus į tą, kurį uždavė prieš tai gerbiamasis kolega. Vis dėlto iškyla klausimų, taip pat ir profesinės sąjungos kreipėsi išaiškinti, kaip vis dėlto ta pirmoji, antroji, trečioji eilė realizuojama. Ar nemanytumėt, kad vis dėlto tvarka turėtų būti šiuose įstatymuose numatyta, nes ar tai pirma... tvarka yra kartu visiems, ar ji pirmiausia vienai, o paskui kitiems? Vis dėlto ši procedūra yra labai svarbi ir būtų gerai, kad nebūtų niekur skirtingai tai traktuojama, nes tai sukels daugybę darbo ginčų bylų.
V.KUNCA. Mūsų supratimu, tą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso 462 straipsnis, kuris nekeičiamas ir lieka. Jis skamba taip: "Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, ši suma paskirstoma tarp išieškotojų šio kodekso 463, 70 straipsniuose nustatyta tvarka", t.y. ten, kur toliau yra išdėstyta ta tvarka. Čia toliau seka, kad "kiekvienos paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai. Jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, tie reikalavimai patenkinami proporcingai priklausančiai kiekvienam išieškotojui sumai". Šio straipsnio nesiūloma keisti. Tada reikėtų keisti tą straipsnį, jeigu būtų bandoma kažkaip kitaip sureguliuoti šitą reikalą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, tarkim, įmonė bankrutavo ir jos turto likučių pakako tik padengti pirmąją, vadinkim, eilę, t.y. atlyginimą už darbą. Ir kaip subjektas jis jau negalės padengti mums socialinio draudimo. Kaip jūs žiūrit tada į susidarančią koliziją, kad tie patys dirbantieji nebus apdrausti tą laiką, už kurį nebus padaryti šitie socialinio draudimo įnašai?
V.KUNCA. Taip, iš tikrųjų tai yra kolizija. Šiandieninės turbūt šitos pataisos irgi neišspręs šios problemos. Iš tikrųjų mes šiandien susiduriame su tuo. Yra labai bloga situacija, kai įmonė negali atsiskaityti, bankrutuoja. Jeigu mes laiku sugebam įsijungti į šį procesą, tai mes bandom kelti reikalavimą, sakykim, dėl tų konkrečių žmonių, kurie eis artimiausiu metu į pensiją, kad būtų už juos sumokėtos įmokos. Bent taip. Bet tai yra tik dalinis problemos sprendimas. Įstatymais ateityje tai reikėtų labai aiškiai sureguliuoti. Lieka ta problema.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, visame pasaulyje yra laikoma, kad įkaitų garantuoti kreditorių reikalavimai yra patikimiausiai užtikrinantys. Ar jums neatrodo, kad, priėmus šitą projektą, skolininkai įvairiausiomis kombinacijomis sugebės visiškai išvengti tos turtinės atsakomybės arba labai ilgam laikui atidėti įkeisto turto pardavimo galimybę? Man atrodo, kad čia tokioms kombinacijoms, priėmus šitą projektą, kai turto... galimybė nukeliama tolyn, labai paveiks skolininkų ir kreditorių interesus. Ypač bankai ir kreditoriai ims nepasitikėt turtine garantija ir gali netgi atsirasti tokių atvejų, kad gali prasidėti, padažnėti tų neteisinių sankcijų, neteisinių veiksmų.
V.KUNCA. Taip. Lazda turi du galus. Šiandien yra kita problema. Kadangi, sakykime, bankai už įkeistą turtą turi pirmumo teisę, palyginti su socialinio draudimo įmokom, tai šiandien žmonės lieka socialiai neapginti įmonės bankroto atveju. Šiandien yra atvirkštinis reiškinys. Reikia pasirinkt, kas svarbiau. Mano supratimu, taip.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui Nr.1809? Yra prieštaravimų. Prašom. Seimo narys R.Dagys. Vienas - už, vienas - prieš.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes tikrai turime pritarti šitam projektui, nes tada iškyla klausimas, ar mes gerai skaitom tas tarptautines normas ir konvencijas, kurias mes čia ratifikuojam, ir po to kalbam apie kažkokią tarptautinę praktiką ir pan. Pabrėžiu, mes ratifikavom tarptautines konvencijas, tai tokia yra praktika. Iš tikrųjų įmonių darbuotojai turi gauti atlyginimą pirmąja eile, o toliau - socialinio draudimo biudžetas ir visi paskesnieji "įkaitai", nes patys žmonės nepriima sprendimų dėl kokio nors įmonės valdymo ar pan. Jie nėra tiek kalti dėl to, kad jiems, įmonei bankrutavus, atlyginimai neišmokami, įsiskolinama ir pan. Lygiai taip kreditoriai ir visi kiti teikia paskolas, atsižvelgdami į ūkinę veiklą, į tos įmonės valdymo pobūdį ir pan. Ji gali gerai išsinagrinėti tos įmonės veiklą, žinoti jos finansinę situaciją ir neteikti tokių kreditų, kurie, manoma, yra rizikingi. Galimybių kontroliuoti šį procesą turi daug didesnių. Todėl aš manau, kad šios pataisos yra padarytos iš tikrųjų logiškai. Aišku, išlieka ta kolizija, apie kurią gerbiamas J.Beinortas sakė. Kaip dėl socialinio draudimo mokesčių, ar jie bus kartu mokami su darbuotojų atlyginimais, ar tai bus atskiras procesas? Ir (jeigu aš kreipčiaus į mūsų Vyriausybę, į Socialinio draudimo valdybą), jeigu jie mano, kad vis dėlto reikia ateityje šitą problemą išspręsti ir turi tam tikrų pasiūlymų, tai geriau išspręsti tai iš karto, negu laukti, kada susidarys kokia nors kolizija, o po to lopytume.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar galima pasisakyti tik už tai, kad būtų nepritarta šiam projektui po pateikimo. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš prašyčiau kolegą posėdžio pirmininką nenurodinėti, kaip aš turiu pasisakyti...
PIRMININKAS. Deja, toks Statutas, gerbiamasis Seimo nary. Seimo narys A.Baležentis. Galima pasisakyti tik prieš pritarimą šiam projektui.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jokia tarptautinė konvencija negali pasakyti, kad žemdirbiai yra ne darbuotojai ir kad žemdirbiams nereikia mokėti už jų pagamintą produkciją. Tai taip pat yra jų atlyginimas. Vienintelis atlyginimas. Pavyzdžiui, ūkininkas jokio kitokio atlyginimo negauna. Dėl to aš kategoriškai pasisakau, kad ir žemdirbių reikalavimai už žemės ūkio produkciją turi būti patenkinami pirmąja eile. Ir dėl to, kadangi čia šito nėra, aš negaliu pritarti tokiam projektui po pateikimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Prašau gerbiamuosius Seimo narius registruotis.
Posėdyje dalyvauja 55 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo?
Už - 32, prieš - 3, susilaikė 11. Taigi Civilinio proceso kodeksui po pateikimo pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu paskirti pagrindiniu komitetu Valstybės ir teisės komitetą, o papildomu - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą? Nėra prieštaraujančių? Yra prieštaravimų. Yra siūlymas, kad būtų abu komitetai pagrindiniai. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ir balsuosim alternatyviai. Prašom. Kas už tai, kad būtų taip, kaip siūlė posėdžio pirmininkas, kas už siūlymą iš salės? Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad jūsų pasiūlyti komitetai abu yra logiški, manau, kad iš tiesų jie šioje situacijoje yra lygiaverčiai, nes mūsų komitetas kuravo ir darbo santykius, ir lygiai taip pat ir šiuo klausimu turėtų pakankamai svarbią nuomonę. Manau, kad vis tiek, jeigu komitetai tarpusavyje abu nesutars, vargu ar mes labai konstruktyviai priimsim tą įstatymą. Čia, man atrodo... jeigu komiteto pirmininkas neprieštarauja, tai svarstymai vis tiek abiejuose bus įvykę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu paskirti du pagrindinius komitetus? Nėra prieštaravimų. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nematau. Ar galim sutarti, kad šį projektą svarstytume Seimo posėdyje kitą savaitę? Spės komitetai? Dėkoju. Dabar dėl antro projekto - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 29 straipsnio pakeitimo. Ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas komitetas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? Nėra prieštaravimų? Ar sutinkate, kad šį projektą svarstytume Seimo posėdyje kitą savaitę? Nėra prieštaravimų. Dėkoju.
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
Tuomet pereinam prie 2-2e darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.1799(2). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Dagį kalbėti frakcijos vardu. (Balsas salėje) Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę E.Kunevičienę. Kadangi Seimo nariai atsisako, šiuo klausimu kviečiu į tribūną kalbėti Seimo narį G.Paviržį.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviečiu kalbėti tuos, kurie užsirašė posėdžių sekretoriate. Prašom. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis komiteto vardu.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėjau tik anuo, pirmuoju klausimu, bet aš kartu dar norėčiau... vis tiek čia ilgai nekalbėsiu. Kolegos atkreipė dėmesį į užregistruotą dokumentą Nr.1760, tą, kuriame kalbama apie tai, kad dirbantys pensininkai (projekte numatyta, siūloma bent taip), kad dirbantys pensininkai, jeigu jie gauna pusantros bazinės pensijos, kaip yra dabar, pusantro minimalaus atlyginimo, jie gauna visą pensiją. Yra siūloma tą pusantro sumažinti iki vieno. Na, galiu pasakyti, komitete šitam nebuvo pritarta. Bet mes ieškosim kitos formulės, ieškosim kitų būdų. Be to, dar yra kitų siūlymų, kuriuos mes bandysim kartu vėliau pateikti. Bet šiuo metu tokiai redakcijai komitete nepritarta.
Na, o dėl Pensijų įstatymo, tai aš, kolegos, turiu pasakyti, kad mes komitete stengėmės kaip nors suderinti šias pozicijas ir kažkokių prieštaravimų nėra likę. Čia, kaip žinote, jau buvo kalbėta, kolega R.Dagys daug ką išsakė, aš kartoti nelabai noriu, kadangi praktiškai jis perskaitė visą tą įstatymo projektą ir tas mintis, kurios yra mūsų įstatymo projekte. Čia yra dėl vaiko priežiūros nuo vienerių iki trejų metų, be to, yra sudaryta galimybė žmonėms, kurie laiku nepateikė dokumentų dėl pensijos, dėl termino pratęsimo iki kitų metų liepos 1 d. Be to, yra sudaryta galimybė pasirinkti geresnį laikotarpį pensijai apskaičiuoti. Yra kai kas perkelta iš nuostatų. Kai kurie kolegos siūlė, kad tai būtų įstatyminiai dalykai. Na, taip pat yra ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas nustatytas - ne didesnis kaip 5. Kitaip tariant, tas įstatymų pataisas mes siūlome, kad įsigaliotų, kaip ir priklauso, paskelbus "Valstybės žiniose", jeigu priimtumėm ir pasirašytų Prezidentas. Na, o tie... straipsnis dėl vaiko nuo vienerių iki trejų metų nuo kitų metų sausio 1 d. ... Yra kai kurių Juridinio skyriaus pasiūlymų, mes žiūrėjom ir mes pataisysim, įvertinsim galutinėje redakcijoje. O čia kai kas nelabai priimta. Jeigu būtų kokių nors pasiūlymų, tai galima būtų svarstyti. Bet jeigu mes aptartume ir sutartume jį priimti kuo greičiau, tai būtų iš to tiktai naudos, nes mes gauname ir šiuo metu daug pareiškimų ir siūlymų. Aš manau, to nereikia ir žmonėms, kurie rašo, sumažinti socialinę įtampą, be to, mes apkrauname visus valstybės darbuotojus, tarnautojus atsakymų rengimu. Aš manau, kad šitas svarstymas kokia nors prasme sumažins įtampą, nes gal kas nors girdi. Bet geriau būtų, kad mes paskubintume jų priėmimą.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį J.Veselką.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti keletą pastabų būtent dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr.1799, nes dar yra Nr.1760. Pataisose yra papildomai numatyta drausti valstybės lėšomis, t.y. mokesčių mokėtojų lėšomis tėvą ar mamą, kada jie prižiūri vaiką nuo 1 iki 3 m. Teisingas principas, kai valstybė rūpinasi gimstamumu, kuris yra grėsmingai sumažėjęs stabilizuotoje Lietuvoje. Bet gyvenime yra daug asocialių šeimų, kurios niekur nedirba, vagia, gimdo vaikus ir juos taip pat ugdo asocialiais. Ar reikia valstybei skatinti asocialių žmonių gausėjimą Lietuvoje? Mano galva, ne. Reikėtų įteisinti socialinį draudimą mamoms ir tėčiams, dirbusiems bent jau 3 m. per paskutiniuosius 5 m. iki gimdymo arba besimokantiems, arba būtent baigusiems mokslą prieš 3-5 m., o ne šiaip visiems, kur mama gyvena kaime, o jų ten visas namas, ir jie niekuo daugiau neužsiima, kaip tik šituo dalyku. Todėl manyčiau, kad visiems taikyti bendrą principą būtų neteisinga.
Toliau. Dėl 45 straipsnio. Kaip žinoma, visi pensininkai buvo "suvaryti" į eiles iki 1995 m. liepos 1 d., kad suspėtų perskaičiuoti padidėjusias pensijas. Kadangi valdininkai taip pat buvo nepasiruošę šitam įstatymo vykdymui ir jį blogai aiškino, todėl dalis žmonių patikėję valdininkais nepateikė dokumentų. Dabar vėl numatoma "suvaryti" pensininkus iki 1996 m. liepos 1 d., kad jie pateiktų dokumentus, ir tada nuo spalio mėn. jiems tas padidėjimas bus atitinkamai skaičiuojamas. Mano galva, šis principas iš esmės yra neteisingas štai kodėl. Žmogus dirbo 25-30 ar 40 m. Ir jau ne valdininko reikalas, kada jis atneš dokumentus savo pensijos perskaičiavimui. Priėmėme įstatymą su visomis jo galimybėmis, ir žmogus turi turėti teisę. Kada jis norės, tada jis ateis, pateiks dokumentus ir būtent jam turi būti šitas priedas prie pensijos išmokėtas ne nuo tada, kaip jūs numatote, kad jeigu jis iki liepos 1 d., tai tada nuo spalio mėn., o jeigu vėliau, tai mėnesiu vėliau, negu jis atnešė dokumentus. Jam priedas turi būti išmokėtas nuo įstatymo priėmimo dienos. Sakysim, pensininkas nenešė dokumentų. Atneša po 5 m., ir malonėkite nuo 1994 m., kai buvo priimtas įstatymas, primokėti jam visą priedą. Žiūrėkite logiškai, infliacija. Jam skaičiuoti tą nominalą. Jeigu jis laiku nepateiks, jis praranda pinigus. O jeigu užmiršo, nesuprato, neatnešė, jis turi būti... Todėl vis dėlto siūlyčiau ne liepos 1 d., o neterminuotą dokumentų padavimo terminą, ir visi priedai jam mokami nuo įstatymo įsigaliojimo dienos.
Toliau. 45 straipsnis. Dėl stažo, jeigu žmogus išeina nuo 1995 m. į pensiją. Ten yra numatyta taip: jeigu jo atlyginimas yra mažesnis negu minimali mėnesinė alga, tada jam stažas atitinkamai mažinamas. Tai jūs dabar įsivaizduokite žmogų. Jis dirbo, dirbo 12 mėn., ateina, sako: broleli, tu dirbai tik 10 mėn. Žmogus sako: 12 mėn. dirbau. Ne! Dirbai 10 mėn. pagal formulę K. Gerbiamieji socialinės apsaugos darbuotojai, šitokių dalykų net jau pats Saliamonas neišgalvotų. Kitas dalykas, jeigu iš tikrųjų nuo draudžiamųjų pajamų, tai jūs įveskite koeficientą, kad jo atitinkamai buvo mažesnės pajamos. Jam dėl to koeficiento sumažėja, bet jau ne darbo stažas sumažėja todėl, kad jam mažai mokėjo.
Todėl šitai nuostatai taip pat nereikia pritarti. Todėl dar kartą akcentuoju. Būtent dėl tėvo ir mamos vis dėlto reikėtų, kad asocialios, tinginiaujančios šeimos neturėtų vienodų teisių kaip kiti žmonės. Jis yra bedarbis, bet jis mokosi, persikvalifikuoja ar tik kurį laiką nedirbo. Šita nuostata.
Dokumentų pateikimo laikas turi būti neribojamas. (Jau mane gerbiamasis J.Bernatonis varo iš tribūnos.)
Baigdamas dar norėčiau pasakyti. Šitos pensijos, kaip sugalvota 0,05 padauginta iš S, padauginta iš K, padauginta iš D plius vėl 0,05 SKD. Galiu suruošti beveik visiems, išskyrus gal J.Beinortą ir dar ką nors kitą. Nė vienas nepasakytumėte, kaip apsiskaičiuoti sau pensiją. Ir dar keistas šitas D. Apskritai pensininkas jokios įtakos D negali turėti ir jau dirbti negali. O jeigu D sumažės, jam pensija gali sumažėti.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary!
J.VESELKA. Todėl jeigu bus priimtos pataisos tokios, kokios jos pateiktos, iš tikrųjų joms pritarti negalima. Reikia pritarti tik tam, kad pensininkas turi teisę bet kuriuo metu paduoti dokumentus, ir nuo įstatymo įsigaliojimo jam visas priedas turi būti sumokėtas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Kanapecką.
V.KANAPECKAS. Gerbiamieji kolegos, kažkaip iš tiesų keistokai išėjo, kad ilgai svarstę ir priiminėję įstatymą, priėmę dar daug pataisų pačiomis paskutinėmis praėjusių metų dienomis, šiandien mes vėl sugrįžome prie to įstatymo. Aš matau, kad čia jo daug kas nesupranta ir iš Seimo narių, dar ne viską supranta ir prieš mane kalbėjęs kolega. Drįstu pabrėžti jums tokią mintį.
Aš vis dėlto noriu trumpai pasakyti, kur čia yra visa problemos esmė. Suskirstykime visus pensininkus, kurie šiandien yra ir kuriems buvo perskaičiuota pensija, į dvi kategorijas. Vieni, kurie išėjo į pensiją iki infliacijos. Pagal seną įstatymą jis galėjo pasinaudoti atlyginimo palankiausiu variantu - arba iš paskutinių dvejų metų dvylikos mėnesių, arba iš dešimt metų 5. Jiems visiems pagal naują įstatymą pensija buvo perskaičiuota pagal socialinį draudiminį principą labai teisingai ir visiems buvo atseikėta teisingai. Tam, kam išėjo mažesnė pensija, tiesa, negu dabar gaunama, buvo palikta taisyklė, kad jam pensija negali sumažėti. Vyksta pensijų diferencijavimas, kaip tai turėtų atsispindėti iš tiesų.
Antroji pensininkų kategorija - tai tie, kurie išėjo į pensiją infliacijos laiku arba nacionalinės valiutos įvedimo laiku, arba tie pensininkai, kurie pakartotinai pagal seną įstatymą jau daug metų dirbę persiskaičiavo naujai dar pagal seno įstatymo taisykles. Pirmos iš tų dviejų kategorijų yra tie, kurie išėjo į pensiją infliacijos metu ir nacionalinės valiutos įvedimo metu. Mūsų įstatymo pataisa buvo numačiusi teisę, kad jie gali iki liepos 1 d. pateikti dokumentus papildomai apie darbo užmokestį. Deja, šita teise ne visi pasinaudojo. Tiksliau sakant, labai nedaug kas. Sakyčiau, galbūt tam tikras nesusipratimas, problemos nesuvokimas, gal mažokai buvo skelbta ir aiškinta. Aš su tuo sutinku. Ir, be abejo, tada šitiems žmonėms pensija buvo perskaičiuota pagal esamus dokumentus byloje, t.y. kad jie išėjo infliacijos metu, kai senasis pensijų įstatymas buvo visiškai išsiderinęs ir neatspindėjo pagrindinio principo, kad pensija turi priklausyti nuo atlyginimo dydžio, kai didžiausią pensiją galėjai gauti ir gaudamas vidutinį mėnesinį atlyginimą 4 Lt. Šita žmonių kategorija pagal naują pensijų įstatymą pasinaudojo pačiu blogiausiu variantu, t.y. pats blogiausias uždarbis. Tai buvo tiems žmonėms, kurių atlyginimas, lyginant su Respublikos vidurkiu, infliacijos laiku labai buvo sumažėjęs. Tie žmonės įstatymo buvo nuskriausti.
Visiškai mūsų įstatymas nebuvo numatęs tos kategorijos žmonių, kurie pakartotinai buvo persiskaičiavę pensijas. Kadangi, aš sakau, paskutiniais metais maksimali pensija be jokių išimčių buvo skiriama visiems. Kai jie grįžo atgal ir jų paskutiniai duomenys byloje pagal atlyginimą buvo paimti ir sugretinti su Respublikos vidurkiu, ir santykis išėjo nepalankus, jie taip pat buvo nuskriausti. Dabar vis dėlto pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybes žmonėms, kurių pensija buvo perskaičiuota nepalankiausiomis sąlygomis, dalyvauti žaidime pagal tokias pat taisykles kaip ir visiems kitiems pensininkams, kad jiems nereikėtų naudotis pačiomis blogiausiomis situacijomis pagal savo uždarbį. Todėl aš labai prašyčiau Seimo narių neapvelti šito įstatymo svarstymo ilgomis procedūromis. Pataisykime kuo greičiau tą klaidą taip, kad tie žmonės iš tiesų nebūtų nuskriausti, o kad visiems įstatymas būtų vienodas. Siūlau šį įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka arba skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar darbotvarkėje numatyta 10 min. pertrauka. Po pertraukos tęsime šio klausimo svarstymą. Po pertraukos kalbės Seimo narys V.Saulis.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Sauli.
V.SAULIS. Aš, norėdamas pratęsti savo kolegos V.Kanapecko mintį, noriu pasakyti, kad mes šitą įstatymą pasistengtume priimti kaip galima greičiau, kadangi jau pirmieji signalai apie naujojo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo trūkumus pasigirdo vos tik gavus pirmąsias perskaičiuotas pensijas. Ir jie visų pirma pasiekė mus, kai mes atostogavome. Todėl buvome iš karto priversti kreiptis į Socialinio draudimo valdybą, į Socialinių reikalų ministeriją. Ir jų garbei galbūt šiandien reikėtų pasakyti, kad jie labai operatyviai sureagavo ir jau pirmosiomis rugsėjo mėnesio dienomis pateikė šitas įstatymo pataisas Vyriausybei. Nežinau, ar yra socialinio aprūpinimo skyrių nesupratimas, kad...
Aš dar norėčiau iškelti vieną problemą, su kuria susidūriau praktikoje, konkrečiai savo rajone gavau ne tiek jau mažai nusiskundimų viena problema. Atsirado grupė žmonių, kurie iki pensijos arba išėję į pensiją dirbo namudininkais, audėjomis, mezgėjomis, pardavinėjo meno dirbinius arba užsiiminėjo kitomis verslo rūšimis ir gaudavo, pavyzdžiui, 300 Lt per mėnesį atlyginimą, nuo kurio jie (noriu pabrėžti) mokėjo ir socialinio draudimo įmokas. Dabar socialinio aprūpinimo skyriai, vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu, pensijų perskaičiavimui tam tikroms specialybėms taikė nustatytus tarifus, dėl ko jiems buvo užskaitytas ne uždirbtas 300 Lt per mėnesį atlyginimas, bet, pavyzdžiui, tiktai 150 Lt dydžio atlyginimas, dėl ko jiems sumažėjo perskaičiuotos pensijos. Aš čia nekalbu apie tuos žmones, kurie nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir kuriuos sunku sukontroliuoti. Tiktai kalbu apie tuos žmones, kurie tvarkingai šiandien mums parodo, kad jie tikrai mokėjo socialinio draudimo įmokas ir jiems lyg ir nepagrįstai sumažėjo perskaičiuotos pensijos. Ar nereikėtų šioje vietoje perskaičiuojant pensijas imti jas skaičiuoti nuo faktiško uždarbio vidurkio, o ne taikyti tam tikrus tarifus, jei tas žmogus tikrai sumokėjo socialinio draudimo įmokas?
Šiandien, naudodamasis ta proga, kad čia dalyvauja ir Socialinio aprūpinimo ministerijos, ir "Sodros" žmonės, norėčiau iškelti dar vieną problemą, su kuria labai neseniai teko gana aštriai susidurti. Iš nukentėjusių asmenų, kurie vienokiais ar kitokiais būdais buvo suluošinti dirbant, gauta daug nusiskundimų dėl 1992 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr.607 "Dėl žalos atlyginimo už pakenkimą sveikatai ar nukentėjusiojo mirties mokėjimo keičiantis nuosavybės formoms" papildymo. Dabar iš nukentėjusių gauname tikrai daug nusiskundimų, kad pasikeitus nuosavybės formoms nukentėję asmenys, norėdami gauti žalos atlyginimą, priversti kreiptis į teismus dėl žalos išieškojimo. Kadangi jie dėl sveikatos būklės negali atstovauti teismuose, siūlyčiau minėto nutarimo 1 punktą papildyti tokiu sakiniu: "Naujieji savininkai nukentėjusiam žalos atlyginimą moka per valstybinio socialinio draudimo skyrius." Aš čia norėčiau paprašyti, kadangi socialinio draudimo atstovai dalyvauja, šitą problemą panagrinėti. Šio nutarimo papildymas galbūt sudrausmintų įmonių savininkus ir apdraustų nukentėjusius asmenis, kurie kiekvieną mėnesį gautų jiems priklausantį atlyginimą, kadangi "Sodra" jau turi kažkokių priemonių išreikalauti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Beinortą.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Man gaila, kad aš užsirašiau lyg ir kalbėti dėl to paketo, tačiau dabar negaliu grįžti prie Socialinio draudimo įstatymo, kurio Nr.1759, nes jūs patvarkėte šitą svarstymą savaip. Tačiau...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary. Žodis buvo suteiktas Seimo nariams taip, kaip buvo užsirašyta posėdžių sekretoriate. Prašom kalbėti tuo klausimu, kurį svarstome.
J.BEINORTAS. Gerai. Dėl Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų, kurios yra pateiktos šitame projekto pataisyme, taip pat dėl kai kurių kolegų nuomonių ir kartu mano nuomonės dėl šitų pataisų. Pirmoji pataisa, kuri, atrodo, visiems suprantama kaip gera, t.y. motinoms arba tėvams, auginantiems vaikus iki 3 m., užtikrintas valstybės draustumas. Tai, žinoma, yra labai gerai, žinant mūsų demografinę situaciją, tačiau kartu yra ir nepakankama, žinant problemą, esančią Lietuvoje. Jau aš nekalbėsiu apie kitus dalykus, o tiktai apie šitą draustumą. Kaip tada laikytis principo, kad mes vienodai remiame kiekvieną vaiką? Jeigu tuo pačiu metu motina augina dvynukus arba augina du pametinukus vaikus, kaip mes ją draudžiame? Vadinasi, susidarys natūrali nelygybė. Viena, sakykim, turės draudimą už tris vaikus 9 m., kita turės tik 5 m. Ir vėl negalėsime paaiškinti, kodėl valdžia nemokėjo suskaičiuoti. Šitai įstatyme turėtų būti reglamentuota.
Antras dalykas, kuris yra kur kas svarbesnis, tai yra apskritai valstybės požiūris į socialinę paramą žmonėms, vienaip ar kitaip atliekantiems valstybei svarbų darbą. Vaikų auginimas, be abejonės, valstybiškai labai svarbus dalykas. Tačiau vaikų invalidų iki 16 m. slauga, taip pat slauga suaugusių žmonių I grupės invalidų, kurių slauga patvirtinta medicininės komisijos ir medicininės indikacijos, yra daug sunkesnis darbas. Todėl, kad būtume teisingi, turėtume pagalvoti, o kaip valstybei tada drausti tuos žmones, kurie iš tikrųjų negali užsiimti darbine veika ir negali realizuoti savo sugebėjimų, nes jie prikaustyti prie šito slaugos objekto? Aš manyčiau, kad mums apie šitą dalyką (komitete aš apie tai kalbėjau) reikėtų pagalvoti ir pabalansuojant, kiek mes turim tų pinigų, galbūt iš pradžių nepereiti prie 3 m., gal pereiti prie 2 m., bet kartu apsvarstyti ir draustumą asmenų, kurie slaugo vaikus.
Dabar dėl tų įstatymo straipsnių, kuriuose vienaip ar kitaip taisomos mūsų klaidos, atsiradusios ar dėl nenuoseklumo, ar dėl situacijos. Aš noriu atkreipti dėmesį dar į du dalykus, kurie, man regis, yra neišspręsti. Pirmasis klausimas - tai yra tremtinio statusas. Tremtinio statusas turi būti apibrėžtas. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad gete gimusiųjų vaikai laikomi gete nukentėjusiais. Tuo tarpu tremtyje gimusiems ir tapusiems invalidais čia, ne po tremties, netaikoma tremtinio sąvoka. Šitas dalykas yra niekur neapibrėžtas ir jį reikia kuo greičiau spręsti. "Sodra" savavališkai neturėtų motyvuoti, kad tremtis pasireiškia tik jau gimusio kūdikio deportacija, o ne gimusio tremtyje. Aš su tuo nesutikčiau.
Antras dalykas iš tos pačios mūsų sistemos, t.y. sutapatinimas slaugos priedo su invalidumo pensija I grupės invalidams. Mes turime labai aiškiai visuose įstatymuose - tiek šalpos įstatymuose, tiek socialinio draudimo įstatymuose - išspręsti, kas yra slaugos priedas, taikomas I grupės invalidui, reikalingam slaugos. Tokie skaičiavimai, kai invalido pensija, pereinant iš maitintojo netekimo pensijos prie I grupės invalido pensijos, pridedamas slaugos priedas ir laikoma, kad tai yra tas pat, neatitinka mūsų sumanymo nuostatos. Mes slaugos priedą numatėme būtent I grupės invalidui kaip realią galimybę pasamdyti arba kiek nors atsilyginti jam pagalbą suteikiančiam žmogui. Mes juk esame sutarę, kad iš esmės tas įstatymo pataisas, kurias mes padarome, taikysime nuo šito įstatymo, kurį taisome, įsigaliojimo. Todėl forsavimas ypatingos skubos ar skubos tvarka visiškai nereikalingas. Geriau įsiklausykime ir įsižiūrėkime į visas kolizijas, atsiradusias socialinio draudimo skyriuose perskaičiuojant pensijas. Dėl to galėtume dar neskubėti ir apsvarstyti tai, ką aš pasakiau arba kiti kolegos atkreipė dėmesį.
Dar noriu pasakyti vieną sakinį dėl to, dėl ko mano kolega J.Veselka abejojo, t.y. ar teisingai laikomas stažo netapatumas išdirbtų mėnesių skaičiui. Mano nuomone, mes turėtume suprasti. (Balsas salėje) Aš jam paaiškinsiu atskirai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas baigiasi. Jeigu galima, greičiau baikite.
J.BEINORTAS. Dar vieną sakinį. Noriu pasakyti, kad draustumas vis dėlto remiasi į minimalią algą, kurią nustato Vyriausybė, kuri privaloma darbdaviams, todėl pajamos turi atitikti ir draustumo laiką mėnesiais. Gali būti per metus ir 6 mėnesiai drausti, jeigu dirbta puse etato ir pan. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Milčių.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, jeigu gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis vėl apkaltins radiją dėl mano kalbos. Tačiau kam gi kaltinti veidrodį, jeigu nosis kreiva? Jeigu turime tokią nelaimę su pensijomis, su mūsų ekonomine padėtimi, tai nieko nepadarysi. Mes negalime giedoti ditirambus, panegirikas, jeigu reali situacija yra daug liūdnesnė.
Dėl pataisų siūlymų. Mes ne pirmą kartą svarstome Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas. Turbūt tai jau ketvirtas ar penktas lopas. Ir, matyt, dar ne vieną kartą prie jo grįšime ir dar ne vieną kartą lopysime. Kalbą būtų galima greitai baigti ir pasakyti, kad taip, iš tikrųjų balsuokime už šias pataisas, kai kuriems žmonėms nuo to tiktai bus geriau. Būtų galima net ir šiandien priimti siūlomas pataisas, aš būčiau visiškai nieko prieš. Iš tikrųjų aš net negaliu pasakyti ir nesutinku su gerbiamuoju J.Veselka, kad štai žiūrėkime - čia socialios šeimos, nesocialios. Na, sutikime, šiandien tokia realybė: yra invalidai, yra socialios šeimos, čia yra skurdžiai gyvenantys žmonės, ir niekur mes jų nepadėsime. Jie tokie yra. Ir valstybė, ir mes turime tuo pasirūpinti.
Iš tikrųjų šitos pataisos jų netenkina. Mes ne vieną kartą siūlėme ir siūlysime, ir aš šiandien taip pat noriu pasakyti, kad turėtume kalbėti apie "Sodros" biudžetą. Dabar atrodo, kad mes kalbame apie kajučių paskirstymą skęstančiame laive: ar į tą kajutę dėsime žmones, ar į patogesnę, minkštesnę, ar kietesnę, bet iš tikrųjų laivas skęsta. Štai priėmus (o aš tikiu, kad mes, Seimas, priimsime) tas pataisas papildomai reikia 180 mln. Lt. Ar "Sodros" biudžetas šiandien juos turi? Gali atsakyti, gal turi, bet, mano giliu įsitikinimu, jie turbūt jų neturi.
Aš su malonumu siūlyčiau ir manyčiau, kad tai būtų verta, jog žmonėms, kurie turi didelį darbo stažą, sakykime, per 30 metų, už kiekvienus papildomus darbo metus jiems pridėtume dar po 10 litų. Bet papildomai reikės vėl apie 200 mln. Lt. Iš tikrųjų kada minimalus gyvenimo lygis yra toks labai menkas (nustatytas tik 80 Lt), tai jeigu jį padidintume nors 1,5 karto, dar reikėtų apie 200 ar 300 mln. litų.
Aš matau vienintelę išeitį ir padėties gerinimą, jeigu svarstydami valstybės biudžetą mes surastume galimybes tiems žmonėms, kurie dirbo anksčiau, kurie turi didelį darbo stažą, kurie šiandien negali papildomai užsidirbti, kurių pensijos labai mažos (beveik apie 50% žmonių pensijos nepadidėjo ir nepadidėjo patiems skurdžiausiems žmonėms, ir šitas Pensijų įstatymas jiems nieko nedavė), jeigu iš valstybės biudžeto būtų galima papildomai skirti į "Sodros" biudžetą ir pasirūpinti tais žmonėmis, kurių pensijos liko pačios skurdžiausios.
Baigdamas aš dar kartą kviečiu Seimo narius iš tikrųjų balsuoti už šias pataisas. Jos yra geriau negu nieko, tačiau aš tai matau tik kaip eilinį penktą ar šeštą lopą ant suplyšusios pensinės striukės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar kalbės gerbiamasis ministerijos sekretorius V.Žiūkas.
V.ŽIŪKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiek tiek plačiau kalbėjau apie šituos klausimus pristatymo metu, tačiau dabar irgi noriu į kai kuriuos dalykus atkreipti jūsų dėmesį.
Pirma. Svarbiausias akcentas šiame pakeitime yra tas, kad žmonės galės papildomai pateikti duomenis. Jiems bus apskaičiuojama iš paties palankiausio fiksuoto periodo. Iš šiuo metu turimų dokumentų, kurie pateikti su pareiškimais, matome, kad daugeliui žmonių pensijos padidės. Iš tikrųjų dabar niekas negali pasakyti, kad padidės tiems žmonėms, kuriems perskaičiavimo metu nepadidėjo. Aš labai bijau, kad po perskaičiavimo pasirodys, jog tiems, kuriems perskaičiavimo metu padidėjo, po to, kai pateikė papildomus duomenis, jiems padidėjo dar kartą, o tiems, kurie nepateikė duomenų, liko tas pats, ir problema gali likti. Ta problema biudžetui kainuos apie 14 mln. Lt per mėnesį arba, kaip sakė gerbiamasis L.Milčius, kuris vienintelis prisiminė finansinę pusę, apie 170 mln. Lt per metus.
Pasiūlymas dėl moterų draudimo ir pasiūlymas išrinkti socialias ar asocialias šeimas buvo šiek tiek diskutuotas. Iš tikrųjų, esant tokiai blogai demografinei situacijai, vargu ar mes gautume tokį pritarimą. Turbūt tai nesudaro labai didelės dalies, tačiau tai papildomai biudžetui kainuos dar 48 mln. Lt. Aš noriu pasakyti, kad kai buvo kalbėta apie tris dienas, o tos trys dienos sudaro tiktai 20 mln. Lt papildomų įplaukų "Sodrai" per metus, tai buvo minėta, minėta ir minėta, o šie per 200 mln. Lt papildomų išmokų iš biudžeto beveik nebuvo paminėti. Aš norėčiau, kad svarstant ateity labai aktualų "Sodros" biudžetui klausimą, biudžetą, kuris yra 2,3 mlrd. Lt, kiekvieną kartą be išsamių finansinių pateikimų, finansinių skaičiavimų siekiant tik to, kad kažkam pagerintume, tai nebūtų daroma. Visada reikia prisiminti: jeigu kažkokiai socialinei grupei mes tą reikalą pagerinom, tai vargšui nedirbančiam pensininkui visą laiką nuo to išeina santykinai šiek tiek mažiau. O vis dėlto jis šiuo metu yra atsidūręs pačioj blogiausioj situacijoj.
Dabar aš noriu pasakyti dėl dokumentų pateikimo. Aš manau, kad kokia nors tvarka turėtų būti. Tai, kad mes dar duodam papildomai metus laiko, yra gerai, juo labiau kad neužkertamas kelias pateikti dokumentus ir vėliau. Aš manyčiau, kad šitas punktas turėtų likti įstatymo pakeitime.
Dabar dėl stažo. Mes susiduriame su tokiais dalykais, kad kai kurios bendrovės, pateikdamos duomenis, pateikia labai mažus atlyginimus. Jiems, žinoma, dabar, kai minimalus darbo užmokestis taip kyla, labai patogu nerodyti viso darbo užmokesčio. Mes, gindami "Sodros" biudžetą, neatsižvelgti, nuo kokio dydžio buvo mokamos įmokos, tikrai negalime. Vadinasi, tas proporcingumas socialiai yra gana teisingas.
Dabar dėl skaičiavimo formulės. Aš vėl, matyt, parašysiu gerbiamajam Seimo nariui laišką, nušviesiu Europos Bendrijoje esančių pensijų sistemų apskaičiavimo formules, tada jis turės visą komplektą ir pamatys, kad mūsų formulė tikrai nėra pati sudėtingiausia.
Aš manyčiau, kad vis dėlto įstatymų pakeitimus reikėtų priimti, nes kažkokią socialinę įtampą tai šiuo metu tikrai sumažins. Bet dėl kitų metų socialinio draudimo biudžeto, matyt, svarstant valstybės biudžetą, reikės į tai atsižvelgti, ir kokios nors iš valstybės biudžeto dotacijos bus būtinos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Galime pritarti. Seimo Pirmininkas pasiūlė šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti, ar reikėtų balsuoti? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų dėl ypatingos skubos tvarkos? Yra prieštaravimų. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ir balsuosim dėl ypatingos skubos tvarkos.
Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, ypatingos skubos tvarka - taip, kai kurias nuostatas, be abejo, priimti galima. Bet priimti jį šiandien, kada buvo įrašyta daug pastabų, ir žmonėms reikia parengti pataisas, tikrai šiandien jo priimti negalima. Jeigu kitą savaitę - kitas reikalas. Arba ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų palaikyti Seimo Pirmininko siūlymą dėl ypatingos skubos tvarkos. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mano asmenine nuomone, tikrai reikėtų svarstyti šį įstatymą kuo skubiau, kadangi jį rengiant ir prieš keletą mėnesių priiminėjant į daugelį dalykų nebuvo atsižvelgta. Yra žmonių, kurie labai laukia šitų pataisų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau registruotis gerbiamuosius Seimo narius. Posėdyje dalyvauja 59 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad šis projektas būtų toliau svarstomas ypatingos skubos tvarka? Balsavimas pradėtas.
Už - 32, prieš - 9, susilaikė 8. Taigi reikiamas balsų skaičius nesurinktas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte bendru sutarimu, kad šis projektas būtų svarstomas skubos tvarka, ir jo priėmimas numatytas ketvirtadienį? Sutinkat? Dėkoju.
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
Tuomet svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo" projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministrą K.Klimašauską.
K.KLIMAŠAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektą parengė Pramonės ir prekybos ministerija kartu su Teisingumo ministerija. Įstatymo projekto parengimą lėmė tai, kad susidarė sudėtinga situacija prekiaujant transporto priemonėmis. Dabar dažni atvejai, kai transporto priemonių pirkimas ir pardavimas tarp fizinių asmenų įforminamas įvairiose privačiose tarpininkavimo firmose, kurios tik išduoda pažymas-sąskaitas, nurodydamos nerealias parduodamų transporto priemonių kainas. Tai leidžia įmonėms nuslėpti gaunamas pajamas, sudaromos sąlygos įvairiems piktnaudžiavimams, parduodami vogti automobiliai, priklausantys sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise, parduodami be antrojo sutuoktinio sutikimo, neįskaitomas pajamų mokestis ir pan.
Siekiant sugriežtinti transporto priemonių ir numeruotų agregatų prekybos tvarką, siūlome papildyti Civilinio kodekso 255(2) straipsnį nustatant, kad transporto priemonių ir jų numeruotų agregatų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą pirkimo-pardavimo sutartys turi būti būtinai patvirtintos notariškai, išskyrus atvejus, kai bent viena iš šalių yra įmonė, turinti teisę mažmeniniu būdu prekiauti transporto priemonėmis ir jų numeruotais agregatais.
Ši Civilinio kodekso pataisa neatsiejama nuo anksčiau Vyriausybės pateiktos svarstyti Seimui Įmonių įstatymo 13 straipsnį papildančios nuostatos, kad mažmeninė prekyba transporto priemonėmis ir jų numeruotais agregatais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą yra licencijuotina veikla.
Siūlyme dėl Civilinio kodekso 255(2) straipsnio pakeitimo pateikta Juridinio skyriaus pastaba pakeisti žodžius "turinti licenciją" yra priimama. Taigi 255, 279 ir 282 straipsnių pakeitimų esmė yra ta, kad turi būti patvirtinta notariškai.
Tai tiek dėl Civilinio kodekso.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs aiškinamajame rašte rašote, kad parduodant ir išduodant pažymas - sąskaitas nurodomos nerealios kainos ir pan. Tai aš ir norėčiau paklausti, kaip apsaugos notariškai sutarčių patvirtinimas nuo tų nerealių kainų? Kaip rašė, taip ir rašys. Ačiū.
K.KLIMAŠAUSKAS. Kadangi bus suteikta teisė įmonėms, kurios prekiauja mažmeniniu būdu, o tų įmonių sąrašai Lietuvoje bus žinomi ir jas bus galima sukontroliuoti, kokią sumą ji galėjo nustatyti... Dabar visos įmonės, kurios yra įsirašiusios į savo nuostatus prekybą automobiliais, gali išduoti sąskaitą, kad tas automobilis pirktas pas juos ir tų automobilių pardavėjų gali būti dešimtys tūkstančių. Ir nei Vidaus reikalų ministerija, nei kas kitas negali surasti, ar ta įmonė turi teisę, ar neturi, bet ji sąskaitą išduoda. Taigi sąskaitas išduos tik tie, kurie turi tam teisę, o notarai (toliau bus Notariato įstatymo pakeitimai) turės teisę... dovanojimo asmenims, šeimos nariams ir t.t.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Pone ministre, jūsų teikiamame tiek Civilinio kodekso 68 straipsnio papildyme, tiek 280 straipsnio papildyme nurodoma, kad dovanotojas dovanojimo sutartimi lengvuosius automobilius gali perduoti tik sutuoktiniui, tėvams, įtėviams, vaikams, įvaikiams, vaikaičiams, seneliams, broliams, seserims, globėjams ir niekam kitam. Tai jeigu tai siekia tikslą sumažinti neteisėtai įgyto automobilio įforminimą dovanojimo sutartimis, įdomu, kokiu būdu tai lems automobilių vagysčių sumažėjimą? Juo labiau kad tai, ką jūs siūlote, apriboja nuosavybės teisę ir prieštarauja nuosavybės teisės įgyvendinimui, kaip tai supranta Europos Sąjungos valstybės. Jūs žinote, kad mes turime savo įstatymus truputį derinti su Europos Sąjungos įstatymais. Ačiū.
K.KLIMAŠAUSKAS. Aš labai dėkingas jums už tą pastabą. Tačiau aš pateikiau tik vieną pakeitimą, dar turėjau pateikti Įmonių įstatymo pakeitimą, o po to tą 280 straipsnį, apie kurį jūs šnekate. Ten mes priėmėme Juridinio skyriaus pastabą, kurioje dovanojimas yra nedraudžiamas. Įgaliojimas draudžiamas, kad įgaliotas asmuo dovanotų, bet pats dovanoti gali. Mes priėmėme Juridinio skyriaus pastabą, ir tai, ką jūs pasakėte, yra priimta.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, tie sąrašai, kur sakote, kad bus pateikti Vyriausybei, kokie tai sąrašai? Ar transporto priemonių, lengvųjų automobilių, sunkvežimių, ar visi sąrašai? Tai vienas klausimas. Antras. Kokių agregatų numeriai ir kaip jie bus numeruojami? Ar bus pakeista visų tų agregatų numeracija?
K.KLIMAŠAUSKAS. Ne. Ten yra numeracija, kaip ir priimta, variklis, kėbulas, važiuoklė. Ten yra minimi tik keturi. Jokiu būdu nekeičiami kokie nors sąrašai ar kas. Viskas, kaip buvo numeruojama, taip ir bus numeruojama. Vyriausybės pateiktame dokumente ten viso šito nėra, jokių naujų numeracijų ar ko nors panašaus, tik parašyta, į kokius numerius bus žiūrima. Kaip ir anksčiau, vienose mašinose buvo keturi numeriai, antrose - 2, trečiose - 1. Vadinasi, kokia priimta numeracija, tokia ir lieka.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, dėl 255 straipsnio antrosios pastraipos: "Transporto priemonių ir jų numeruotų agregatų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą pirkimo-pardavimo sutartys turi būti patvirtintos notariškai." Tačiau man nesuprantama, kodėl jūs privilegiją suteikėte vienai iš šalių, kurioms nereikia notariškai tvirtinti? Ar čia mes neužkirsime kelio tiems, kurie pavieniui veža transporto priemones į Lietuvą ir taip užsidirba pinigus? Ar vėl nebus išrinktos Vyriausybės įmonės, kurioms privilegijuotai bus suteiktos sąlygos verstis automobilių prekyba be jokios kontrolės, be jokio notaro? Ačiū.
K.KLIMAŠAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad, be abejo, tai bus tam tikras susiaurinimas, ne taip, kaip dabar dešimtys tūkstančių įmonių gali verstis mažmenine prekyba. Be abejo, taip bus. Šiandien yra irgi. Jūs puikiai suprantat, kad imamas įgaliojimas kažkieno vardu, važiuojama jam pirkti automobilio arba dešimtys įgaliojimų iš karto, atvežama dešimt automobilių, įteikiama savininkams. Kadangi už vieną automobilį nereikia mokėti mokesčių, tai visi automobiliai vežami su įgaliojimais. O ten, kur atveš normali įmonė į Lietuvą automobilį, ir ji jį pardavinės normalia tvarka, kaip dabar yra labai daug prisisteigusių normalių automobilių parduotuvių... Jos kaip veikė, taip ir veiks.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, tai, kad automobilių pardavimo sutartys būtų tvirtinamos notariškai, yra gerai ir teisinga. Bet visame pasaulyje notarų patvirtintos sutartys yra įslaptintos, išskyrus atvejus, kai iškeliama baudžiamoji byla ir pareikalaujama atitinkamų duomenų. Jeigu bus leista kažkam dar kitam prieiti prie sandorių paslapčių, sakysim, mokesčių inspekcijoms ar dar kažkam, tai apie sandorius žinos labai daug žmonių, o kai žino daug, tai žinos ir pas mus paplitęs reketas. Ar šitai nepasitarnaus tam tikram sluoksniui, neteisėtai įgyjančiam pinigus?
K.KLIMAŠAUSKAS. Čia aš nematau... Jeigu notariatas įslaptina tuos dokumentus, jie gi jų turbūt nespausdins, ir mokesčių inspekcija visada už visus mokesčius ima. Kad ji neimtų mokesčių ir nebendrautų su notariatu, tai būtų keistoka. Aišku, galima ir neimti, galima ir apskritai nieko nedaryti. Bet pavogta 3509 automobiliai per aštuonis mėnesius, surasta 1600. Per metus vidutiniškai daugiau kaip 5 tūkst. automobilių, tai sudaro per 100 mln. Lt. Vis dėlto tai jau yra problema. Galima jos nespręsti, bet man atrodo, kad ją reikėtų spręsti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Pone ministre, leiskite su jumis truputį pasiginčyti. Prieš kurį laiką Tautininkų, Demokratų, Politinių kalinių ir tremtinių laisvės frakcijos buvo susitikę su kelių policijos atsakingais darbuotojais ir visapusiškai svarstė tas problemas. Ar jūs įsitikinęs, kad šiais projektais šaudote į tikrus taikinius?
Pažiūrėkime situaciją. Jie iškėlė keletą aktualių problemų. Nepaprastai lengvai padirbami notarų įgaliojimai, ant paprasto lapelio. Gal tada Vyriausybė galėtų pasistengti blankus su vandens ženklais įvesti? Kita problema - perįgaliojimo problema. Savininkas neva įgalioja kitą žmogų vairuoti, o tas įgalioja dar trečiąjį, ir čia yra dirva automobilių vagystėms ir išvežimams. Ar tikrai tos pataisos yra aktualiausios ir ar tiktai tos, kurios padės įveikti automobilių vagystes? Leiskite tuo suabejoti. Dėkui.
K.KLIMAŠAUSKAS. Aš neabejoju, kad jūsų pasisakyme yra labai daug tiesos, kad visko mes turbūt neišspręsime. Bet numatyta, kad sąskaitos, kurias išduos parduotuvės, bus su tam tikrais ženklais, kad nebūtų galima taip lengvai jų falsifikuoti. Taip pat dėl notariatų, jeigu toks klausimas iškyla, kad turi būti specialūs blankai, tai čia turbūt irgi nėra tokios didelės problemos, kad jos nebūtų galima išspręsti. Bet, aišku, landų visada vagys suranda, ir aš negaliu sakyti, kad visas landas uždarysim. Bet tokie straipsniai ir tokie prašymai yra ir iš prokuratūros, ir dauguma žmonių mato, kad tokiu būdu galima spręsti problemą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti jūsų, kaip jūs prognozuojate, kiek pakils automobilių kaina Lietuvoje, kada įvesit šiuos apribojimus ir suvaržysit asmeninę iniciatyvą?
K.KLIMAŠAUSKAS. Man atrodo, kad automobilių kaina daugiau priklauso nuo aplink esančių valstybių kainų ir... (Balsai iš salės) Pakils ar nepakils kaina, jeigu užmokės mokesčius ir nepavogs automobilio. Aš nemanau, kad nuo to pasikeis kaina.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, be abejo, čia reglamentuojantis ir galbūt teisingas jūsų pasiūlymas. Vienaip ar kitaip, jūs patys pasakėte tą situaciją, kuri yra šiandien. Bet aš vis dėlto pradėčiau suabejoti tuo, kad notarai ir šiandien yra pakankamai apkrauti. Kada nueini, sakykim, kokios nors sutarties tvirtinti arba kokio nors kito juridinio dokumento patvirtinti, reikia laukti didžiules eiles ir dar čia prisidės pakankamai daug. Jūs puikiai žinote, kiek per metus atliekama pirkimo-pardavimo sutarčių. Kaip jūs manote, kaip tas notaras suspės ir kas čia išeis? Štai tokia problema, kurios kiti Seimo nariai, atrodo, nepaminėjo.
K.KLIMAŠAUSKAS. Kadangi notarams jokie apribojimai čia nenumatyti, notarų kiekis ir notariatų atsiranda priklausomai nuo paklausos, ir paklausa didina notarų kiekį. Jų atsiras tiek, kiek reikės, ir viskas bus savo vietoje. Aš taip manau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, jūsų pateikiamų įstatymų projektuose dažnai minima formuluotė: "transporto priemonių ir jų numeruotų agregatų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą". Šitą formuluotę galima suprasti trejopai. Pirmiausia tai gali būti išvardytos transporto priemonės pagal transporto rūšis, būtent automobilių, oro, vandens, kitas transporto rūšis. Tai vienas variantas. Antra, galima suprasti kaip automobilių įvairių markių sąrašą. Ir trečia formuluotė, trečias variantas, galima suprasti, kad tas sąrašas pagal šitą redakciją susiaurina ir išvardija tiktai numeruotus agregatus. Įstatymas niekaip negali būti trejopai suprantamas, ir jūs turėtumėte pasakyti ir vėliau suredaguoti šią formuluotę, kad ją būtų galima suprasti tik viena prasme.
K.KLIMAŠAUSKAS. Gerai, aš jums labai dėkingas. Toks yra dokumentas, jis labai trumpas, jis remiasi tik kubiniais centimetrais variklio ir ten jokių pavadinimų, nieko nėra. Mes jį pateiksim per svarstymą, rytoj mes pateiksim tą sąrašą. Aš jo tiesiog neturiu dabar.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar negresia tos pataisos monopolizavimu šioje srityje, panašiai kaip ir parduodant naftos produktus?
K.KLIMAŠAUSKAS. Aš nemanau, kad kokiu nors monopolizavimu gresia. Visais atžvilgiais tai yra tam tikros tvarkos įvedimas. Šiandien, man atrodo, nė vienas iš Seimo narių, turbūt ir kiti žmonės nesutinka su esama automobilių prekybos situacija ir vagystėmis.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš kaip tik ir norėjau kalbėti apie tai, kad licencijuotojai neturi vykdyti policijos pareigų, o policija yra policija, ir jūs kalbėkite, arba ne jūsų čia klausimas yra, o policijos, kaip šiuos dalykus saugoti ir ginti. O dabar licencijos. Ką jos duoda? Juk bankų licencijos yra, kitų verslų licencijos yra, naftos licencijos yra. Ką jos duoda? Nusikaltimų mažina? Tiesiog naivu! Manot, kad čia maži vaikai susirinkę? Aš galiu pasakyti: vargšai vaikiukai, kurie neturi jokio pragyvenimo šaltinio, baigę studijas neturi darbo, nuvažiuoja, parveža porą automobilių, parduoda, užmoka jūsų "šventą mokestį" ir jau pradeda ką nors daryti, kokį verslą. Tai duokit lengvatinius kreditus, tada licencijuokit viską...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary.
K.ANTANAVIČIUS. Baigiu. Kada nieko neduodat, visus smaugti - tai tiesiog atrodo, kad pražūties ieškom. Ačiū.
K.KLIMAŠAUSKAS. Aš puikiai suprantu jūsų pasisakymą ir norėčiau pasakyti, kad aš irgi esu gana laisvos rinkos šalininkas, ir jūs gana toli pažengėt. Bet su ta situacija, kuri šiandien yra, vis dėlto reikėtų skaitytis, ir ta kriminogeninė situacija visais atžvilgiais turi būti tvarkoma. Mano tokia nuomonė. Aišku, gal aš nesu visiškai teisus, į visišką teisumą taikyti negalima turbūt.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Ne. Yra prieštaraujančių. Taigi prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, aš manau viena, kad iš tiesų tokie apribojimai, kurie įvedami pas mus valstybėje tai vienai, tai kitai įvežamos produkcijos rūšiai, yra gan tokie simptomiški, ir tas monopolizmas, kurį matome prekyboje naftos produktais, dabar automobilių prekyboje pradėtas daryti, visiškai nėra susijęs su nusikalstamumu, su mašinų vagystėm. Aš manau, labai teisingai ponas K.Antanavičius sakė, kad čia yra policijos reikalas, kaip sumažinti automobilių vagysčių. Čia yra, sakykim, mūsų pasienio sargybinių reikalas, kaip nepraleisti vogtų automobilių per sieną arba kaip neleisti policijai realizuoti vogtų automobilių Lietuvos viduje. Žinoma, padidės popierizmo, padidės notarų skaičius. Manau, kad notarai nėra blogiausiai gyvenanti žmonių kategorija. Man labiau patiktų, jei mes galėtume priimti kad ir šio įstatymo pataisose, kad neįvyktų tokių fokusų arba tokių situacijų kaip su neskraidančiu Prezidento lėktuvu "Jetstar" pirkimu, o ne su vienu ar kitu automobiliu. Tai aš siūlyčiau dar gerai pagalvoti prieš priimant šias pataisas ir užkirsti kelią monopolizmui.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad monopolizmas priklausys nuo mūsų pačių. Jeigu mes jau labai norėsim, tai joks įstatymas ir nesuvaržys šito monopolizmo. Bet aš manau, kad įstatymas vis tiek reikalingas. Ar čia mes vienaip kalbėsim, ar kitaip, jisai uždeda tam tikras pareigas ir įpareigoja tam tikrus žmones elgtis pagal esamas taisykles. Galbūt ir nėra ši pataisa ideali, bet vis tiek ji prisideda prie tam tikros tvarkos. Todėl pateikimui reikia pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 64 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta šio projekto pateikimui.
Už - 25, prieš - 21, susilaikė 9. Taigi projektui nepritarta.
Dabar pereiname prie 2-4 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo". Projektai Nr.1800 ir Nr.1801. Kviečiu į tribūną Seimo narį L.Alesionką. (Balsai iš salės)
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Alesionka, į tribūną. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, nereplikuokite iš vietos, jūs puikiai žinote Statute nustatytą tvarką. Prašom pateikti.
A.SALAMAKINAS. Na, palaukit. Ar galima dėl vedimo tvarkos, kol nepradėjo...
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. LDDP frakcijos vardu prašau perbalsuoti rankų pakėlimu.
PIRMININKAS. Kokie motyvai?
A.SALAMAKINAS. Motyvai tie, kad aš suskaičiavau opozicijos atstovus ir jų yra mažiau, negu balsavo. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, frakcijos reikalavimas yra teisėtas, kaip jūs žinote. (Salėje triukšmas) Jeigu pritars trečdalis salėje dalyvaujančių Seimo narių, teks dar kartą balsuoti. (Salėje triukšmas) Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, nešūkaukite iš vietos, nešūkaukite.
Taigi kas už tai, kad... (Salėje triukšmas)
Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, aš jus įspėju už tai, kad keliat triukšmą Seimo posėdžių salėje. Po to siūlysiu jums įrašyti įspėjimą į protokolą. Jeigu jūs triukšmausite toliau, šalinsim iš posėdžių salės. (Balsai iš salės)
Gerbiamajam Seimo nariui A.Endriukaičiui dėl triukšmo, keliamo posėdžių salėje, įrašomas įspėjimas į posėdžio protokolą. Darau trijų minučių posėdžio pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį, pertrauka baigėsi. Tiems Seimo nariams, kurie domėjosi, kuriuo Seimo statuto straipsniu remdamasis paskelbiau perbalsavimą, primenu, jog paskelbiau jį remdamasis Statuto 125 straipsniu. Posėdžio pirmininkas tokią teisę turi. (Salėje triukšmas) Taigi dabar prašysiu dar kartą balsuoti, ar pritarti... Gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs žinote, kad pagal Statutą aš turiu nurodyti, kuriuo straipsniu remiuosi. Cituoti nereikia. (Salėje triukšmas) Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimui... (Salėje triukšmas)
A.ENDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos duokit žodį!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, dar kartą jus įspėju.
A.ENDRIUKAITIS. Įspėjimas trečią kartą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, prašome sėstis į savo vietą. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą skelbiu dviejų minučių posėdžio pertrauką.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Opozicijos atstovus prašau nusiraminti. Kadangi elektronine sistema balsavo tie jūsų frakcijų nariai, kurie nedalyvauja posėdyje, dėl to bus perbalsavimas. Kas už tai, kad būtų pritarta svarstomam projektui, prašau pakelti rankas. (Salėje triukšmas)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 28.
PIRMININKAS. Kas prieš? Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo metu nevaikščiojama, sėdima savo vietose. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, sėskit į savo vietą. Balsų skaičiavimo komisija negali dirbti. Gerbiamieji Seimo nariai, kas prieš, prašau dar kartą pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 32.
PIRMININKAS. Kas susilaikė? Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, įspėju jus, kad balsavimo metu nekalbama. (Salėje triukšmas)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Už balsavus 29, prieš - 32, susilaikius 2 šiam projektui nepritarta.
Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke pone Bernatoni, jums šioje vietoje reikėtų atsiprašyti opozicijos, kurią jūs įžeidėte, tvirtindamas, kad jus apgaudinėja spausdami mygtukus. Kaip matote, atviras balsavimas rankomis šitos jūsų versijos nepatvirtino. Aš jums ateičiai noriu priminti Statuto 125 straipsnį, kad balsavimą pakeliant korteles arba naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas kitas darbotvarkės klausimas. Ir frakcija to gali reikalauti tik tuo atveju, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsavimui teikiamas klausimas. Šias abi sąlygas jūs pažeidėte. Prašytume ateityje šito nedaryti.
PIRMININKAS. Aš matau, kad per didelį triukšmą kai kurie Seimo nariai nesuprato, ką aš jau vieną kartą aiškinau. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, aiškinu, kad kitas klausimas dar nebuvo pradėtas svarstyti. (Salėje triukšmas) Pranešėjas atėjęs į tribūną nespėjo pradėti kalbėti. Pirmiau buvo kalbama dėl vedimo tvarkos. (Salėje triukšmas) Seimo posėdžio pirmininkas bet kuriuo metu pagal Statuto 125 straipsnį gali paskelbti perbalsavimą. (Salėje triukšmas) Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau tylos! Gerbiamąjį Seimo narį A.Baležentį įspėju pirmą kartą.
Taigi kviečiu į tribūną kitu klausimu...
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos žodį suteiksiu vėliau, kad truputį nurimtumėte. Prašom, gerbiamasis.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos... (Salėje triukšmas)
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis pranešėjau. Aš matau, kad opozicijos atstovai labai norėtų vykdyti destrukciją ir nutraukti šį posėdį. Tačiau, gerbiamasis Seimo nary Dagy, jums tai nepavyks. (Salėje triukšmas) Sėskite į savo vietą. Prašom, pranešėjau.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, teikdamas Įmonių įstatymo pataisas norėčiau jums priminti, kad įstatymo 13 straipsnis kalba apie tai, kokia veika be Vyriausybės leidimų arba, kitaip sakant, licencijų Lietuvos Respublikoje draudžiama. 13 straipsnio antrojoje dalyje priimtos pataisos, kurios kalba apie tai, kad tik valstybinės įmonės gali gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką narkotines ir psichotropines medžiagas, tarp jų ir vaistinės, sukūrė tokią situaciją, kada šiandieną apytikriai po pusantro mėnesio mes galime pritrūkti šitų vaistų. Ne įstatymas sukūrė šitą situaciją, bet gana aktyviai per tą laiką, kada tos pataisos buvo priimtos, ėjęs privatizacijos procesas. Kai mes čia, Seime, svarstėme objektus, kurie neįtraukiami į privatizuotinų objektų sąrašus, mes neįtraukėme bazių, firmų, kurios tiekė tokius vaistus. Tai šiandieną Lietuvoje yra tokia situacija, kad liko tik viena valstybinė įmonė, kuri gali tiekti į Lietuvą narkotines ir psichotropines vaistines medžiagas. O per tą laiką atsirado gana rimtų firmų, kurios šitą darbą dirba tikrai profesionaliai ir sąžiningai, vedama griežta kompiuterinė apskaita, ir todėl Sveikatos apsaugos ministerijos specialistams paprašius ir jiems pateikus svarius argumentus dėl situacijos, kuri gali susidaryti Lietuvoje pritrūkus šių vaistų, mes teikiame šio įstatymo pataisas.
Kartu aš noriu priminti, kadangi jūs jau skaitėte, aš jums neskaitysiu, aš noriu priminti, kad Juridinio skyriaus išvados yra palankios. Mes į jas atsižvelgėme ir formuluotę patobulinom. Kitaip sakant, palikom, kad visos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios yra nevaistinės, ir toliau yra valstybės reikalas. Todėl toliau jomis užsiimti Lietuvos Respublikoje galės tik valstybinės įmonės. Tačiau vaistinės medžiagos galės ateiti į Lietuvos Respubliką ir jas galės atvežti jau padidintas įmonių kiekis. Tai tiek pristatymo. Aš pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Sveikatos ministras A.Vinkus taip pat kaip ir mūsų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo svarstyti šį įstatymo projektą skubos tvarka.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau palikti mane pasisakymui dėl balsavimo motyvų. O pranešėjo noriu paklausti tokio dalyko. Kada mes svarstėme Alkoholio monopolio įstatymo projektą, jūs buvote už visišką valstybinį alkoholio monopolį. Toliau jūsų pozicija minkštėjo ir jūs sutikote, kad būtų galima mažmeninė nemonopolizuota prekyba. Tačiau jūs visą laiką aiškiai pasisakėte už tai, kad narkotinės medžiagos būtų griežtai kontroliuojamos, valstybės rankose. Dabar jūsų pozicija pasikeitė ir šičia. Kaip jūs paaiškinsit, kodėl visą laiką ji kito minkštėjimo kryptimi ir kas jus paveikė?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega Astrauskai, tiek Alkoholio kontrolės įstatymas, tiek šios Įmonių įstatymo pataisos buvo svarstomos keletą metų. Per tą laiką gyvenimas nestovėjo vietoje. Kaip aš sakiau savo įžangoje, ėjo į priekį. To svarstymo metu Lietuvoje mes turėjome penkias valstybines įmones, kurios puikiai tarpusavyje konkuruodamos galėjo mus aprūpinti ir šios rūšies vaistais, o šiandieną tokia įmonė tik viena, o sandėlis Kaune privatizuojamas ir tampa akcine bendrove. Kita vertus, tuo laikotarpiu ir Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija buvo būtent tokia, kad būtų leista tik valstybinėms įmonėms. Trečia. Tuo metu griaudėjo tokie skandalai kaip "Sekundės" bankas ir pan. Nieko nuostabaus, kad mes visi galvojome, jeigu kokį darbą leisim dirbti akcinėms bendrovėms ar kitoms, tai jos būtinai padarys kokią nors avantiūrą ir bus blogai. Šiandieną, kaip aš sakau, situacija pasikeitė, gyvenimas eina į priekį, atsirado akcinės, atsirado uždarosios akcinės bendrovės ir liko tik vienintelė valstybinė įmonė. Jos dirba gerai, rimtai, laikas jas patikrino, o ekonominiai svertai ir ta laisvų kainų politika (bazinės kainos) šiandieną mums davė rezultatą, kad mes galime visiškai pasitikėti tomis firmomis ir leisti joms dirbti šitą darbą. Kita vertus, aš dar kartą sakau, kad tokios medžiagos, kurios nėra gydomosios arba psichotropinės medžiagos, kurios gali būti ir cheminiu psichologiniu ginklu, pavyzdžiui, haliucinogenai, kurias naudoja karinės struktūros, be abejo, jos turi būti valdomos tik valstybės. Jeigu tokios į Lietuvą ateitų ir jos būtų reikalingos, tai čia jokios akcinės bendrovės ir kitos tuo neturėtų užsiimti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Prašom išvardyti, kokios akcinės bendrovės, kiek jų šitą darbą galėtų ar turėtų atlikti?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, šiandieną į Lietuvą tiekia vaistus per 200 firmų. Be to, šiame įstatyme mes formuluojam straipsnį taip, kad tik Sveikatos ministerijos teikimu, tik ypatingos atrankos tvarka, nustatytos atrankos tvarka, kelios firmos, laimėjusios konkursą ir gavusios teisę, gaus leidimą įvežti konkretų kiekį konkrečių vaistinių narkotinių arba psichotropinių medžiagų. Šiandieną pasakyti tris ar keturias firmas, kurios tokius leidimus gaus, aš negaliu. Tai nuspręs Vyriausybė Sveikatos ministerijos teikimu ir remdamasi mūsų pataisomis. Todėl aš negaliu išvardyti tų firmų, kurios laimės šitą teisę. O pretendentų šiandieną, aš manau, gali būti ir dešimt, ir daugiau. Kita vertus, šiandien vaistus teikiančių įmonių yra tiek daug, kad bent vienai pažeidus bet kokią tvarką, mes galim iš karto anuliuoti leidimą ir čia pat atsiranda dešimtys kitų, kurios gali pretenduoti į rimtą, dorą, sąžiningą reikalų tvarkymą.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, šio įstatymo pataisa man, kaip medikui, susipažinusiam su gydymo įstaigų būkle, tikrai reikalinga, nes valstybinės vaistinės faktiškai perėjo į akcines bendroves ir tų valstybinių mažai yra. Ir su Alkoholio įstatymu, kurį minėjo profesorius V.Astrauskas, neturi nieko bendro. Tačiau aš noriu jūsų paklausti, kokie kriterijai yra numatyti, ar bus numatomi Vyriausybės arba Seimo atrinkti akcines bendroves, kurioms bus leista prekyba narkotikais, o kurioms ne? Ačiū.
L.ALESIONKA. Pirmiausia tai techninės galimybės vesti ir turėti griežtą kompiuterinę apskaitą, kuri pakankamai gerai kontroliuojama. Antra. Šitos firmos Lietuvoje jau dirba keletą metų. Mums yra žinoma jų veikla. Aš manau, kad antra - tų firmų prestižas. Trečia - kainos ir tos sąlygos, kuriomis jos apsiima mus aprūpinti šitais vaistais. Kaip suprantate, narkotinės medžiagos morfijaus grupės, kurios naudojamos pooperaciniam nuskausminimui arba mirštančių, sakykim, vėžiu sergančių ligonių kančių palengvinimui, tai yra labai svarbios, labai brangios ir būtent tos palankiausios pristatymo sąlygos, kokias pateiks firmos, aš manau, bus vienas iš svarbiausių argumentų. Šiandieną aš negalėčiau labai tiksliai išvardyti visų tų sąlygų, kurios turėtų būti įvykdytos, kad gautų tokius leidimus. Matyt, ir įsipareigojimų tvarka, ir kita, bet tai jau ne mano funkcija. Kiek aš žinau, Sveikatos ministerija iš esmės yra parengusi tokius reikalavimus ir jie Vyriausybėje bus tvirtinami. Kiek aš žinau, kiek pateikė ministerijos sekretorius Budnikas komiteto posėdyje, jie bus pakankamai griežti. Kita vertus, kaip jūs žinote, mes vis tiek suprantam, kad ir medicininiai narkotikai, ir medicininės psichotropinės medžiagos gali nueiti į tą narkomanijos lygį, nors jie ir nėra populiarūs. Lygiai taip pat kaip ir kiti medikamentai, pavyzdžiui, efedrinas, iš kurio galima padaryti narkotinę medžiagą efedroną. Bet tai jau kita klausimo problema. Kadangi aš susijęs su darbu sprendžiant narkomanijos problemą, ratifikuojant kai kurias tarptautines sutartis čia, Seime, nuo pernai metų, tai aš tikrai atsakingai sakau, kad šitas įstatymo pakeitimas neturėtų pabloginti situacijos, ir kriminogeninės.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, tai, kad privačios įmonės vis labiau keičia nerangias valstybines įmones, tikrai gerai. Jeigu tos privačios įmonės sugebės aprūpinti vaistais mūsų žmones, tai irgi labai puiku. Tačiau man šiek tiek kelia nerimą tai, ar valstybė sugebės visiškai užtikrinti kontrolę ir ar tie pakitimai nesukels vaistų kainų padidėjimo?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega, kaip rašo ministras A.Vinkus, vienintelė valstybinė įmonė, kuri šiandieną galėtų tą darbą daryti, skendi skolose. Gydymo įstaigos yra skolingos didelius pinigus už vaistus ir, savaime aišku, mes galime atsidurti tokioje padėtyje, kada šita įmonė neturės pinigų nupirkti vaistų ir atsidursime blogoje situacijoje. Kita vertus, sutikit, gerbiamasis kolega, kad per tą laiką, kiek mes dirbam Seime, ir mes patys, ir mūsų mąstymas keičiasi. Ir labai dažnai čia, šioje salėje, ypač, sakau, po tų sukrėtimų su "Sekundės" banku, manėme, kad privatininkas - tai mažų mažiausiai gangsteris, "žulikas", kurį reikia čia pat sunaikinti ir areštuoti, tai dabar po trupučiuką mes matome, kad vis dėlto kuo daugiau žmonių, kuo daugiau firmų įsijungia į padorų biznį ir ten asmeninė iniciatyva, privati iniciatyva duoda gražių rezultatų. Aš manau, kad kuo toliau, tuo daugiau mūsų valstybė kelsis ir kuo toliau, tuo mažiau mes kalbėsim apie nešvarius machinatorius, bet kalbėsim apie gražią iniciatyvą Lietuvoje. Aš manau, kad akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės šitą darbą jau šiandien dirba gerai. Tačiau jeigu jus domina šis klausimas plačiau, nes mano laikas labai ribotas, aš kviečiu jus ateinantį pirmadienį 11 val. atvykti į sveikatos pakomitečio posėdį Signatarų salėje. Mes kaip tik svarstysime vaistų, visos farmacijos veiklos Lietuvoje problemas ir darysime tai jau trečią kartą nuo darbo Seime pradžios. Jūs pamatysite, kad yra gana gražių rezultatų, taip pat, o tai labai svarbu, mažėja ir kainos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs mane paliktumėte pasisakyti dėl balsavimo motyvų. O mano klausimas būtų toks. Kaip medikai sako, laikas gydo žaizdas. Iš tikrųjų, kada klausaisi jūsų pateiktos pataisos... Mes liepos pirmosiomis dienomis, t.y. priešpaskutinėmis dienomis prieš išeidami atostogų, priėmėm tą pataisą, kad šios medžiagos turi būti tik valstybės kontroliuojamos ir jomis aprūpinti gali tik valstybinės įstaigos. Lygiai taip pat kaip ir apie Alkoholio įstatymo kai kurias... Gerbiamasis Alesionka, per vasarą iš tikrųjų jūs pasikeitėte, ir iš tikrųjų pasikeitėte į kitą pusę. Šiandien jūs giriate privatų verslą, juo didžiuojatės ir tikitės, kad iš tikrųjų jis jūsų nepaves, nepaves valstybės, nepaves ir medikų. Man labai keista ir noriu paklausti, tai kiek dar reikės laiko kitoms atlikti tokioms pat pataisoms, susietoms su privačiu verslu?
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega Zimnickai, ne jūs vienas pastebite, kad aš per šią vasarą ir pagražėjau, ir pagerėjau, tačiau aš vis dėlto nepagerėjau tiek ir netapau toks gabus, kad įrodyčiau jums ir kaip nors paaiškinčiau tai, kas šiandien aišku, pradedant N.Rokfeleriu, visiems pasaulio ekonomistams, biznieriams ir kitiems, kad alkoholis - tai ta narkotinė medžiaga, kurios platinimui rinkos sąlygos, asmeninė iniciatyva, asmeninis privatus biznis būtų stebuklingas. Mes tokią situaciją turime Lietuvoje. Iš tikrųjų alkoholio rinka, bet jis pražūtingas valstybei... ir tą situaciją būtent reikia pabloginti įvedant tam tikrus monopolio elementus, tam tikrus ekonominius svertus. Taip daro visas pasaulis ir taip supranta. Nesuprantate šito jūs ir aš niekaip nesugebu jums to išaiškinti ir, ko gero, aš toks gabus ir nebūsiu, o visų kitų sričių, tų, kur veikia gera, sąžininga, ne avantiūrinė privati iniciatyva - tų rezultatai iš tikrųjų būna nuostabūs. Tegu jūsų firmos, kurių balsus jūs taip sėkmingai perduodavote čia, Seime, užsiima ratais, batais, automobiliais, vaistais ir aš visada palaikysiu jus, kaip savo kolegą ir komiteto pirmininką, bet ten, kur alkoholis, ten, kur pasekmės yra kur kas liūdnesnės ir baisesnės negu pelnas, tą minutę gaunamas, - aš jūsų palaikyti negaliu.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Pirmiausia norėčiau padėkoti destrukcijų meistrui J.Bernatoniui už 15 min. sugaištą laiką, o jūsų norėčiau paklausti...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. (Balsai salėje)
L.ALESIONKA. Manęs paklausti nori.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius ne klausimą uždavė, o kalbėjo dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos galima bus kalbėti, kai baigsime klausimus. (Salėje triukšmas) Prašom. Seimo narys A.Vaišnoras. (Salėje triukšmas)
L.ALESIONKA. Aš atsiprašau, pirmininke, bet aš išgirdau, kad gerbiamasis J.Listavičius nori manęs paklausti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, jūs klausite?
A.VAIŠNORAS. Taip, klausiu, klausiu. Dabar aš noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo, kuris, žinau, na, mokosi intensyviai anglų kalbos. Gal dėl to, kad iš Anglijos bus atvežama daugiau narkotinių medžiagų, bet galbūt ir ne. Aš suprantu, kad prekyba narkotikais yra geras biznis. Dabar tai, kad valstybinė įmonė bankrutuoja, sakykime, visai nėra rimtas argumentas atiduoti tą prekybą į privačias rankas. Jeigu valstybinė įmonė bankrutuoja, tai reikia aiškintis, kur žiūri Vyriausybė ir atitinkamos valstybinės struktūros. Aš noriu paklausti, ar jau bus pajėgi mūsų teisėtvarka tikrinti privačias struktūras? Tai, ką jūs pasakėte, kad tikriausiai, tai man primena tą atsakymą apie Černobylio atominę elektrinę, kai prieš sprogimą pasakė vienas atominės energetikos specialistas iš buvusios didžiosios tėvynės: "dievaži nesprogs", o ji ėmė ir sprogo.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega Vaišnorai, aš iš tikrųjų mokausi su jumis anglų kalbos, bet ne dėl to, kad iš Anglijos ateitų narkotinių vaistų kuo daugiau. Aš nežinau, iš kurios šalies tie vaistai ateis. Iš tos, iš kurios bus galima nupirkti pigiausiai ir kuri duos kokybiškiausius preparatus. Aš manau, čia tokie kriterijai. Dėl tos bankrutuojančios valstybinės įmonės. Ji nėra bankrutuojanti, ji turi sunkumų (kaip ir visa medicina šiandieną), kai jai pritrūksta lėšų. Tačiau ta įmonė taptų vienu monopolistu. Kaip žinote, grynų valstybinių įmonių nebėra. Dalis ir ten yra akcionuota. Todėl vienas monopolistas iš tikrųjų gali diktuoti mums kainas ir mus šokdinti ir pastatyti į padėtį, kai mes, stokodami vaistų, sveikatos biudžete dar ir už šiuos... o aš pabrėžiau, dalis tų vaistų eis mirtininkų skausmų palengvinimui, tai ir šios kainos gali iškilti per daug. Todėl manydamas, kad monopolis negali būti geriausias variantas šioje situacijoje, o kaip tik reikia, kad keletas firmų atvežtų, ir tada labai greitai tos kainos susireguliuoja, gali rinktis, tai dėl to aš palaikau šį projektą. Tuo labiau kad mes šioje vietoje tiek su ministru A.Vinkumi, tiek su sekretoriumi Budniku (o jis - šios srities specialistas), mes labai vienodai galvojame. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo narys K.Paukštys. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nusiraminti. Kai baigsime šį klausimą, aš suteiksiu žodį dėl vedimo tvarkos. Taip, kaip numato Seimo statutas. Prašom. Seimo narys K.Paukštys klausia ar neklausia?
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis pranešėjau, mes šiandieną įsitikinome tuo, kad privačios vaistinės, jos save absoliučiai pateisina, ir norisi tikėti, kad privatūs žmonės, kurie turės teisę, licencijas įvežti narkotines medžiagas... Kaip jūs galvojate, ar vis dėlto visi vaistai suras kelią iki to mirštančiojo esant didelei netvarkai medicinos srityje?
L.ALESIONKA. Atsakau gerbiamajam kolegai. Aš nė kiek neabejoju, kad šie vaistai kelią iki mirštančiojo suras. Juo labiau kad daliai onkologinių ligonių tų vaistų kainą padengia valstybė. O kadangi padengia valstybė, tai vėlgi reikia, kad tos kainos būtų kaip galima mažesnės. Aišku, jos negali būti dirbtinai sumažintos, kadangi kiek kainuoja - tiek kainuoja. Bet jos negali būti tokios, kaip mūsų darbo Seime pradžioje, kada farmacininkai gaudavo beveik 300% pelną, nesąžiningai keldami vaistų kainas, arba užversdavo vaistines vien tik brangiais vaistais, nes jiems taip naudingiau. Šiandieną tie reikalai tvarkomi. Ir ta vaistų politika, sakykime, ir ekonominiai svertai, tos bazinės kainos (aš kartojuosi) - jos kaip tik duoda kitą rezultatą, tokį, kokio mums ir reikia. Ir čia mums labai daug padėjo Europos Sąjunga, kuri finansavo belgų specialistų darbą, jų ekspertų darbą. Jų padedami mes radome tuos svertus ir juridines išeitis, kurios duoda gana gerų rezultatų. Čia Lietuva neatrado Amerikos. Taip pasaulyje, taip yra Europoje. Todėl aš manau, kad iš tikrųjų reikia leisti šioms firmoms atvežti vaistus, kurios laimės konkursą. Taip, jūs visai teisus. Tos vaistinės, kuriose dirba dori farmacininkai, ir kurios, sakykime, yra nuosavos, jos iš tikrųjų dirba gerai. Nors aš nesakau, kad šimtu procentu visos ir kad visur viskas gražu. Bet, lyginant su mūsų darbo pradžia, jos tikrai dirba kur kas gražiau. Jeigu prisimenate, mes Seime svarstėme įstatymo pataisas ir mes neleidom ne farmacininkams būti savininkais tų vaistinių. Kitaip sakant, bet kokia mafijos struktūra negalėjo kur nors supirkti Vilniaus ar Kauno senamiestyje gražių vaistinių ir paversti jų restoranais, kaip kad anksčiau atsitiko kaimuose su pirtimis.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Atsakymams į klausimus laikas baigėsi. Dėl vedimo tvarkos kalbės Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau į jus kreiptis, kad jūs LDDP frakcijos vidaus problemų neperkeltumėte čia, į Seimo posėdžių salę. Jeigu tos problemos yra tokios didelės, kad jūs negalite savo nervų suvaldyti, tai aš jums siūlyčiau tiesiog nepirmininkauti. Ir aš norėčiau, kad ponas L.Alesionka grįžtų į tribūną ir jūs padarytumėte tai, pone Bernatoni, ko jūs negalite padaryti ponui J.Listavičiui, t.y. leistumėte jam užduoti klausimą ir baigtumėte komentuoti klausimus ir kitus pasisakymus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs puikiai žinote, kad aš niekuomet nesinervinu... (Salėje juokas)
A.VAIŠNORAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. ... pirmininkauju objektyviai, taip, kaip numatyta Seimo statute. Jeigu jūs manote, kad aš pažeidžiu Seimo statute numatytą procedūrą, jūs galite kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Tačiau negaišinkite brangaus Seimo laiko. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš pasinaudoju ta proga, kurią suteikėte dabar, pasakyti dėl vedimo tvarkos praėjusiu klausimu. Nors jūs apkaltinote destrukcijos kėlimu, bet, manau, didžiausias destruktorius šiuo atveju yra posėdžio pirmininkas. Aš jums noriu priminti, kad praėjusiu klausimu (ir tada norėjau tą patį padaryti) neapsisprendėme, kaip reikalauja Statutas, ką mes darome su tuo projektu - atiduodame jį toliau tobulinti ar atmetame iš esmės. Jūs šį klausimą pažeidėte, manau, dėl to, kadangi jums šiuo metu nepalankus balsavimo santykis Seime. Aš jums siūlyčiau laikytis Statuto, nors, mano nuomone, apie jūsų pirmininkavimą seniai išdėstyta ir aš abejoju, ar jūs tai darysite.
PIRMININKAS. Man jūsų nuomonė žinoma. Gaila, kad šis posėdis netransliuojamas per televiziją. Visa Lietuva galėtų pamatyti, kaip šaunioji opozicija laksto ir grūmoja kumščiais posėdžio pirmininkui. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl vedimo tvarkos suteiksiu žodį kitiems truputį vėliau, kadangi reikia ne tik kalbėti dėl vedimo tvarkos, bet ir vesti tą posėdį, kad būtų ta vedimo tvarka. (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo", projektui Nr.1800? Ar yra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Kiek man yra žinoma, profesionalo mediko nuomonė yra palaikanti šį projektą. Tuo labiau kad situacija... kaip iš visuomenės informavimo priemonių yra žinoma, gali baigtis šios vaistinės medžiagos, kurios yra gyvybiškai svarbios likimo nuskriaustiems žmonėms. Dėl to manome, kad konkurencijos prasme, tuo labiau rinkos prasme, tas projektas nedraudžia dar turinčioms valstybinio kapitalo įmonėms dalyvauti šiuose veiksmuose ir tiekti vaistus, ieškoti tarpininkų ir ieškoti tiekėjų. Taigi aš kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dabar galima būtų tik nepritarti. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Aš tai ir norėčiau pasakyti. Iš esmės, kolegos, na, dar kartą parodo mūsų neūkiškumą ir nenorą rimtai pagalvoti svarstant ar priiminėjant įstatymo pataisas arba konkrečiai įstatymą. Dar kartą kartoju: mes liepos pradžioje šią nuostatą įrašėme į 13 Įmonių įstatymo straipsnį, t.y. kad tik valstybinės įmonės turi teisę užsiimti būtent šių preparatų ir vaistų organizavimu, gavimu ir prekyba. Mes puikiai žinome, kad privatizavimo procesas nuėjęs pakankamai toli, kad valstybinių vaistinių tinklas yra sumažėjęs, kad nebeliko valstybinio aprūpinimo sistemų, t.y. jos yra privačios sistemos, ir todėl pasidaro labai keista, kada tokie siūlymai pasiekia Seimą, o po to, be abejo, dėl jų balsuojama. Tai dar kartą rodo, kiek mūsų įstatymai yra ne iki galo baigti ir kaip dažnai juos reikia kaitalioti. Vien tik dėl to principo reikėtų nesutikti. O priekaištas, be abejo, yra didžiausias Sveikatos pakomitečiui. Kolegos, vis dėlto pagalvokime, kur mes šiandien galime išlaikyti valstybės monopolį, kur iš tikrųjų reikia palaikyti valstybės monopolį ir kur iš tikrųjų mes galime šiandien atiduoti privačioms struktūroms ir visa tai daryti. Aš, suprasdamas medikų rūpestį, kad vaistai yra reikalingi, bet aš iš principo nepritariu tam, kad komitetas ir, sakykime, atitinkamos institucijos nedaro normaliai savo darbo, t.y. neskaičiuoja kelių ėjimų į priekį.
PIRMININKAS. Prašau registruotis gerbiamuosius Seimo narius. Posėdyje dalyvauja 64 Seimo nariai. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po pateikimo? Balsavimas pradėtas. Už - 51, prieš - 1, susilaikė 8. Taigi po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas? (Balsai salėje) Ar yra prieštaravimų? Yra prieštaravimų. Prašom siūlyti. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Ar čia neveikia?
PIRMININKAS. Prašom kalbėti, gerbiamasis Seimo nary, ir ten veikia, ir čia veikia. Kalbėkite.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš suprantu jūsų humorą, kuris dažnai būna nepaprastai įdomus, tačiau iš tikrųjų yra tik humoras siūlyti Ekonomikos komitetą kaip pagrindinį ten, kur kalbama apie narkotikus, gydymą, vaistus ir kitus dalykus. Todėl aš prašau Seimą pritarti, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas (kaip ir dera), o kiekvienas komitetas, kuris domisi šiuo klausimu ir nori dalyvauti, be abejo, gali dalyvauti ir jau nuo šiandien teikti pataisas raštu, kaip priimta Seimo statute. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūliau pagrindinį komitetą patvirtinti pagal kompetenciją, pasiskirstymą pagal Seimo statutą tarp komitetų. Jeigu netenkina toks pasiskirstymas, tai galbūt reikėtų perimti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui Įmonių įstatymo visas pataisas. Jeigu siūlytumėte, galime patvirtinti 2 pagrindinius komitetus, 3, 4 - kiek tik pasiūlysite. (Balsai salėje) Sutinkate, kad Ekonomikos komitetas bei Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetai būtų pagrindiniai? (Balsai salėje) Dėkoju. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje spalio mėnesio pradžioje?
Tęsiame posėdį. Dabar svarstysime 2-6 darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį Finansų ministrą R.Šarkiną, kadangi... Dėmesio! Opozicija šaunioji, nurimkite! (Balsai salėje) Kadangi ministras K.Klimašauskas teiktus projektus atsiėmė, todėl svarstome viską iš eilės. Kol ministras ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke pone Bernatoni! Aš noriu pasakyti apie tai, kas vyko per praėjusį balsavimą ir perbalsavimą. Paprasčiausiai, jūs buvote apgautas. Ponas A.Salamakinas, nepateikęs jokių konkrečių skaičių, pasakė, kad opozicijos balsavo daugiau, negu jos buvo salėje. Aš visą laiką buvau salėje ir aš reikalauju paprasčiausiai, kad Etikos ir procedūrų komisija ištirtų šį teiginį. Todėl, kad nebuvo pateikta jokių skaičių, apgavo ir jus, apgavo ir Lietuvos žmones, kurie klausosi radijo.
A.SALAMAKINAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, aš prašysiu Seimo nario A.Salamakino sėsti į vietą, nes mes nebaigsime dėl vedimo tvarkos kalbėti, jeigu tiek daug kalbėsime. Aš tik noriu pasakyti, kad mačiau, už ką Seimo narys A.Vaišnoras balsavo. Taigi čia problemos nematau. Prašom, gerbiamasis ministre. (Balsai salėje) Žinoma, už save, visi už save turime balsuoti. Prašom, ministre.
Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo projektas Nr.1808 (pateikimas) (96.09.26)
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien norime pristatyti Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo projektą. Manome, kad tai yra labai svarbus projektas. Mūsų specialistai kartu su Lietuvos banko specialistais daug dirbo, kad būtų parengtas kuo geresnis įstatymas. Šį įstatymą taip pat padėjo rengti Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo specialistai. Buvo atsižvelgta į jų pastabas ir pagal jų pastabas jis atitinkamai pakoreguotas.
Kadangi jūs visi turit, aš detaliai galbūt nekomentuodamas noriu išskirti pagrindinius įstatymo momentus. Visų pirma draudimo objektas yra Lietuvos bankuose laikomi gyventojų indėliai litais. Mes siūlom, kad būtų draudžiami tik litai, nors dabar didesnioji dalis indėlių yra užsienio valiuta. Taip pat siūloma apriboti ir draudimo sumą. Mes siūlom, kad draudimo suma būtų lygi indėlio dydžiui, bet būtų ne didesnė kaip 5 tūkst. Lt. Taip pat siūlom, kad draudimo kompensacijos dydis sudarytų 80% indėlio draudimo sumos. Kodėl ne šimtas? Taip yra kitose Europos Sąjungos šalyse, nekompensuojama visa suma. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje yra tik 75%. Dalį rizikos vis dėlto prisiims pats indėlininkas. Na, kompensacijos nebūtų mokamos už palūkanas, už indėlius, kurie teismo sprendimu pripažinti kaip įgyti neteisėtu būdu, su banku susijusių asmenų indėlius ir kitais numatytais atvejais.
Tam visam draudimo organizavimui siūloma įsteigti indėlių draudimo fondą. Tai būtų valstybės įmonė, kuri turėtų juridinio asmens teises ir kuri tvarkytų šias fondo lėšas. Yra aptarti fondo įstatai, funkcijos, veikla, teisės. Fondo tarybą siūloma sudaryti iš penkių narių, kuriuos sudarytų Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovai, o eilinį darbą tvarkytų fondo administracija. Fondo kapitalą siūloma suformuoti iš valstybės biudžeto lėšų ir steigimo momentu kapitalas turėtų būti, mes manom, apie 30 mln. Lt. Palaipsniui per 1997-1998 m. jis galėtų būti padidintas iki 50 mln. Lt. Šių metų biudžete lėšos tam nebuvo numatytos, todėl manom, kad tik teikiant 1996 m. biudžeto projektą bus numatytos lėšos šio fondo suformavimui.
Mes susipažinom su Juridinio skyriaus pastabomis ir iš esmės daugumai šių pastabų reikia pritarti. Jos yra daugiausia redakcinio pobūdžio ir priimtinos. Dabar tiktai galbūt iškiltų problema dėl įstatymo įsigaliojimo - ar sausio 1 d., ar vėliau. Jeigu sausio 1 d., kaip Juridinio skyriaus 10 pastaboje sakoma, tai turėtų būti iki tos dienos suformuotas įstatinis kapitalas. Kaip žinoma, šių metų biudžete tų lėšų nėra, tada turbūt tektų nukelti jo įsigaliojimo terminą iki to laiko, kai realiai būtų galima suformuoti fondo įstatinį kapitalą.
Tai aš pateikiu, ir prašyčiau pritarti pateikimui, pradėti šio įstatymo svarstymo procedūrą Seime, nes jis tikrai labai reikalingas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Atsakymams į klausimus skiriama 20 min. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, šio įstatymo projektas buvo labai reikalingas jau prieš keletą metų, kai daug Lietuvos indėlininkų liko faktiškai apiplėšti, ir šiuo metu nežinia, koks bus tų žmonių indėlių likimas. Sveikintina, kad bus galbūt ir greitai priimtas šis įstatymas. Man kilo klausimas (gal aš ir klystu) dėl fondo teisės. 12 straipsnis, pirmoji pastraipa: "turėti sąskaitą Lietuvos banke". Ar pagal Lietuvos banko įstatymą leidžiama Lietuvos bankui vykdyti tokias pinigines operacijas, ar ne?
R.ŠARKINAS. Taip, leidžiama. Ir ta sąskaita - tai nebūtų komercinės operacijos, kurias vykdytų Lietuvos bankas, bet siekiant užtikrinti tų lėšų išsaugojimą. Sąskaita Lietuvos banke todėl, kad neprarastume jų kokiame nors komerciniame banke.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, Lietuvos bankas turėjo vykdyti komercinių bankų priežiūrą. Kaip "gerai" ta priežiūra buvo vykdyta, šiandien aišku - beveik dešimtį bankų viena ar kita forma ištikęs bankrotas. Bankrutavo pakankamai daug kredito firmų, kurios buvo registruotos rejestro skyriuose, kurių darbo vis dėlto netikrino nei Ekonominė policija, nei tuo labiau Lietuvos bankas. Sakykite, ar šis įstatymas, kurio projektą teikiate, numato vis dėlto tam tikrą paramą ir garantijas tiems žmonėms, kurie laikė lėšas pagal licencijas ne tiktai bankuose, bet ir registruotose kredito firmose? Ir ar tai yra suderinta su Vyriausybės sprendimu skirti 52 mln. Lt kompensacijoms už vien bankuose laikytus indėlius, kurie prapuolė? Dėkui.
R.ŠARKINAS. Ne. Kaip matėt, čia siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 1996 m. sausio 1 d. ir jis dėl šių indėlių atgal neveiks. O dėl tų indėlių, kurie prarasti bankrutavusiuose bankuose, yra rengiamas kitas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, 25 straipsnyje yra nurodyta: "Bankai šio įstatymo nustatyta tvarka draudimo įmokas į fondą pradeda mokėti nuo 1996 m. sausio 1 d." Tačiau tos nustatytos tvarkos aš taip ir neradau šiame įstatyme. Todėl ir norėčiau paklausti, kokia nustatyta bankams indėlių draudimo tvarka ir kokias draudimo įmokas jie mokės? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Nustatyta šiuo įstatymu, kitais straipsniais ir pasakyta, kada mokama. Yra nustatyta 2%, t.y. 6 straipsnis apibrėžia draudimo įmokas. O ten, jeigu pažiūrėjot, fondo administracija ir taryba nustato įmokėjimo tvarką.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, niekam ne paslaptis, kad svarbu, jog žmonės laikytų pinigus bankuose, o ne kojinėse. Tačiau jeigu apdraustų indėlių suma bus apribota tik 5 tūkst. Lt, tai reikia tikėtis, jog ir indėlininkai neviršys šios sumos ir nelaikys bankuose daugiau kaip 5 tūkst. Lt. Tai ar protinga apsiriboti šia suma? Juk, galų gale, ir lito prestižą reikia stiprinti. Ar nereikėtų vis dėlto sustoti ties kažkokia bent jau 15, 20 tūkst. Lt riba?
R.ŠARKINAS. Aš norėčiau atsakyti. Čia, kaip žinot, 5 tūkst. Lt pasiūlyta, bet pasižiūrėkim, kas tai yra indėlis. Tai vienas ar keli vardiniai indėliai, priklausantys vienam gyventojui tame pačiame banke. Tai yra jis galės turėti 5 tūkst. Lt kitame banke ir t.t. Taip yra priimta ir daugelyje užsienio šalių, kad pagal vieną sąskaitą draudžiama kažkokia nelabai didelė suma. O žmonės laiko daugiau sąskaitų ir keliuose bankuose.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
V.P.PLEČKAITIS. Aš paklausiu vietoj R.Dagio.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo nario V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad bus apdraudžiami tik tie indėliai, kurie padėti litais. Ar jūs turite duomenis, kiek žmonių laiko litais ir kiek žmonių savo pinigus laiko konvertuojama užsienio valiuta? Juk ne paslaptis, kad gana daug žmonių, net eilinių piliečių, labiau pasitiki užsienio valiuta negu litais. Ir ar čia yra koks skirtumas, jeigu litas irgi yra konvertuojamas? Kodėl toks skirtumas daromas?
R.ŠARKINAS. Na, matot, vis dėlto mūsų valiuta yra litas, o faktiškai didesnė dalis dabar turbūt laiko indėlius ne litais. Didesnės sumos, jeigu jas palygintume su litais. Ir manom, kad pagal Lito patikimumo įstatymą ir mūsų priimtus kitus dokumentus vis dėlto galima būtų drausti tik litus. Tai pakeltų ir mūsų valiutos prestižą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis ministre, na, aš iš tiesų galvoju, kad tas draudimas, ta litų suma ir draudimas tik litais nepadarys gero darbo, sakykim, mūsų finansinei sistemai, nes iš tiesų žmonės gali pagalvoti, kad šis draudimas tiktai litais gali būti susietas su lito nuvertėjimu ateityje. Jau apie tai čia buvo kalbama ne kartą. Ir, man atrodo, tai sustiprins tam tikrus įtarimus, kuriuos, na, intensyviai neigia mūsų valdžios atstovai. Kita vertus, aš noriu pasakyti, kad Indėlių draudimo įstatymas jau buvo teiktas pernai kelis kartus, tai darė mūsų Tėvynės sąjungos narė E.Kunevičienė, ir jis kažkodėl buvo LDDP daugumos atmestas. Tada jau buvo galima apsaugoti tų žmonių, kurie buvo pasidėję bankuose, pinigus nuo bankroto.
PIRMININKAS. Laikas.
A.VAIŠNORAS. Tai aš noriu jūsų paklausti, ar vien tik litais padedami indėliai nėra rodiklis, kad litas greitai nuvertės?
R.ŠARKINAS. Nemanau. Tai visiškai nesusiję su jo nuvertėjimu.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis ministre, iš salės girdisi kolegų pasakymų apie nuvertėjimą ir panašius dalykus, bet dabar aš norėčiau paklausti trumpai drūtai. Prašom pasakyti, ar yra tvirti jūsų argumentai, kodėl tiktai 5 tūkst., o ne 15, kaip kai kurie kolegos sako, kodėl tiktai tiek manoma drausti? Jūsų argumentai.
R.ŠARKINAS. Aš jau minėjau, kad 5 tūkst. vienam indėliui viename banke. Tai nereiškia, kad kitame banke to paties piliečio negali būti dar 5 tūkst. ir trečiame, ir taip toliau 5 tūkst., bet kad nebūtų draudžiamos didelės sumos viename banke.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Neseniai kolega A.Baskas buvo paskelbęs, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra draudžiama iki 10 tūkst. Amerikos dolerių. Jeigu, sakykim, ten vidutinis atlyginimas - 3 tūkst. dolerių, tai maždaug tris kartus daugiau. Pas mus vidutinis atlyginimas, jeigu imsime apie 500 Lt, ir mes draudžiame 5 tūkst. Lt, tai reiškia dešimt kartų. Tai mūsų situacija kur kas geresnė. Dar, kaip žinoma, įstatymas atgal neveikia. Todėl visiems tiems, kurie tikėjosi lengvo pelno ir patikėjo savo pinigus aferistams, be abejo, atgauti tuos savo indėlius ar kažkokias kompensacijas bus sudėtingiau. Bet aš norėčiau jūsų, gerbiamasis ministre, paklausti. Gyventojų indėlių draudimo fondo sudarymas tai iš tiesų turėtų būti kas - ar tiktai valstybės prievolė, ar ir pačių bankų rūpestis?
R.ŠARKINAS. Jeigu jūs pažiūrėjot į įstatymą, tai ten pasakyta: valstybė padeda suformuoti įstatinį kapitalą. O paskui yra nustatytas įmokos dydis, kurį jau bankai įneš į tą fondą. Ir iš tų įneštų pajamų prireikus bus kompensuojami indėliai. Bet tai, kad jūs pateikėt pavyzdį su skaičiais ir Jungtinių Valstijų vidutiniu darbo užmokesčiu, tai jūs kažką ne taip pasakėt. Mes skaičiuojam, kad 5 tūkst. - tai yra metinis vidutinis darbo užmokestis dabar. O Jungtinėse Valstijose metinis - tai yra visiškai kitokia suma, ir taip pasakyti, kad čia kelis kartus daugiau negu ten, negalima.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Jūs aiškinamajame rašte rašote, kad yra gauti komentarai iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Ekonomikos, Teisingumo ministerijų, Lietuvos komercinių bankų asociacijos. Tačiau šių dokumentų visi Seimo nariai negauna. Ar jūs nemanot, kad tai sukelia daug visiškai nereikalingų klausimų ir gaištamas laikas? Ar galima tokią praktiką išgyvendinti? Visi dokumentai turėtų būti pateikti Seimo nariams prieš pateikiant dokumentus ant stalo.
R.ŠARKINAS. Aš nemanau, kad Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo kokios nors pastabos turi būti pateiktos Seimui. Tos pastabos buvo pateiktos dar projekto nagrinėjimo ir derinimo metu. Ir šiame paskutiniame projekte, kuris pateiktas Seimui, jau yra atsižvelgta į Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo pastabas. Bet jeigu jus domina, tai mes, be abejo, galėsim svarstymui pateikti ir tas pastabas. Bet iš esmės tai bus pastabos, į kurias čia jau atsižvelgta.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, dėl gyventojų indėlių draudimo yra suinteresuoti ne tik indėlininkai, bet ir bankai. Ir bankai dar labiau turėtų būti suinteresuoti, nes jeigu indėlininkai nelaikys savo santaupų bankuose, tai bankai turės dėl to didelių nuostolių.
O štai jūsų pateikiamo projekto 17 straipsnyje, kur kalbama apie fondo kapitalą, teigiama, kad fondo įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. Ir čia pateikiami skaičiai - 30 mln., vėliau, po poros metų - 50 mln. Be to, jeigu reikės, bus papildoma tvirtinant ateinančių metų valstybės biudžetą. Kodėl tik iš valstybės biudžeto įstatinis kapitalas formuojamas - mokytojų, gydytojų, pensininkų ir mūsų visų sąskaita? O kodėl negalėtų, pavyzdžiui, bent pusė šio įstatinio kapitalo būti formuojama iš bankų arba net ir didesnė pusė iš bankų pelno? Kodėl negalėtų būtent bankai remti šį įstatinį kapitalą?
R.ŠARKINAS. Matot, įstatinis kapitalas juk nebus naudojamas tų indėlių kompensavimui. Įstatinis kapitalas suformuoja fondo bazę, pagrindą, kuris galės uždirbti tas lėšas, kad galima būtų kompensuoti. O bankai mokės 2% nuo indėlių sumos į šį indėlių draudimo fondą. Ir šios lėšos - tai jau bus nebe kapitalas, bet fondo pajamos, iš kurių bus daromos reikalingos fondo išlaidos. O tie 30 mln. bus neliečiami.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš užsirašiau pasisakyti. Jeigu galima nuo frakcijos, tai tada kartu. Neklausiu dabar.
PIRMININKAS. Tai galbūt vėliau. Čia pateikimas.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, ar jūs galėtumėt vis dėlto pasakyti, kokia gi priežastis, kad šis įstatymas nebuvo priimtas, sakysime, 1993 m. arba 1994 m., kai analogišką teikė konservatoriai? Ar tai nebuvo ta priežastis, kad reikėjo leisti Vyriausybei, tam tikroms grupuotėms - EBSW, "Luokei" ar dar kokiai nors kitai pasitvarkyti su gyventojų indėliais laisvai, netrukdomai - jokių įstatymų. O dabar jau galima ir leisti tokį įstatymą. Tai kokia gi, jūsų manymu, priežastis, kad tas įstatymas nebuvo priimtas kur kas anksčiau?
R.ŠARKINAS. Na, aš negaliu pasakyti, kodėl jis nebuvo priimtas anksčiau. Bet kai pradėjom dirbti prie šių reikalų, tai mes jį visą laiką skubinom ir dirbom, kad jis būtų kuo greičiau priimtas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Aš jau paklausiau savo klausimą, bet vis dėlto matau iš to fakto, jog gerbiamasis ministras negali pateikti skaičių, kiek žmonės kokių indėlių laiko, tai šis įstatymo projektas tikrai nėra reikiamai parengtas. Nes kaip galima drausti vienokius ar kitokius indėlius nežinant kiek, kokia valiuta žmonės turi pinigų?
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, šiandien mes iš tikrųjų turbūt visi gavome iš Klaipėdos gerbiamosios Aleksavičiūtės laišką, kur skundžiasi, kad nekilnojamojo turto agentūra "Realija" apvogė (čia yra dar kiti 32 parašai) žmones. Sakykite, ar priėmus šį įstatymą šie žmonės ateityje būtų apginti nuo tokių agentūrų ir visokių kitokių bendrovių? Ir aš dar turiu tokį prašymą į jus, kad jūs paimtumėte šį raštą ir atsakytumėte gerbiamajai Aleksevičiūtei iš Klaipėdos. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Gerai, aš tą raštą paimsiu, atsakysim. Bet, aišku, šiame įstatymo projekte kalbama apie bankus, kurie įrašyti. O dėl indėlių valiuta, tai juk aš minėjau sakydamas, kad daugiau kaip pusė indėlių yra indėliai valiuta. Bet aš tikslios sumos įvardyti negaliu.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Į mano klausimą, ar nebus pirmą mėnesį "suvalgytas" įstatinis kapitalas, jau atsakyta, todėl neturiu...
R.ŠARKINAS. Nebus.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar žodis suteikiamas gerbiamajai Seimo narei E.Kunevičienei. Ji užsirašė iš anksto. Galit iš vietos.
E.KUNEVIČIENĖ. Šis įstatymas reikalingas, tačiau jis neišsprendžia indėlių apsaugos. Ir tai, kas buvo pateikta mūsų daugiau nei prieš metus, aš nesakau, kad vien konservatorių, tai buvo tik mūsų iniciatyva, bet parašai buvo ir iš LDDP pusės, ir iš socialdemokratų pusės, ir iš centristų, iš visų. Anas įstatymas buvo ir jis dabar reikalingas kaip indėlių apsaugos įstatymas, kuriame turi būti išspręsti tie visi klausimai, kur bankuose buvo laikomi indėliai ir kur dėl valstybės nekontroliuojamų įstaigų neteisėtos veiklos buvo apvogti indėlininkai.
Antras momentas yra tas, kad šis įstatymas netinka, ir aš negalėčiau už jį šiandien balsuoti, nes net pavadinimas neatitinka turinio. Tai įstatymas, kuris turėtų vadintis Indėlių privalomojo valstybinio draudimo įstatymu. Todėl, kad tas fondas, pavadintas kaip valstybinė įmonė, su valstybiniu kapitalu, su valstybine kontrole, su valstybei organizuotu valdymu... Čia kaip ir socialinio draudimo įstatymas yra valstybinis, tai valstybinio draudimo įstatymas turėtų būti. Dabar norėčiau pasakyti, kad tą įstatymą reikėtų būtinai taisyti. Pirmas punktas. Negalima jame padaryti skirtumų. Valstybinių bankų...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamoji Seimo nare.
E.KUNEVIČIENĖ. Nuo frakcijos kalbėjau.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų kalbama dvi minutes pagal Statuto...
E.KUNEVIČIENĖ. Dar pusę minutės leiskit.
PIRMININKAS. ...108 straipsnį. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Pusę minutės leiskit. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
E.KUNEVIČIENĖ. Nebijokit, tegul šaukia, kad išjungs. Čia labai gražus rūpestis žmonėmis. Negalima skirti valstybinių bankų, kur iš viso nesidraudžia, ir kur draudžiami bankai. Visi jie dirba komerciniais pagrindais ir visi jie turi būti valstybės draudžiami. Kitus klausimus pateiksiu Biudžeto ir finansų komitete, kai svarstysim šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad šiandien tik šio projekto pateikimas, ir mes turime nuspręsti, ar iš esmės reikalingas toks projektas. Tai yra ar galim pritarti bendru sutarimu šiam projekto pateikimui? Nėra prieštaravimų? O svarstymo metu kiekvienas galėsit pateikti savo pataisas, siūlymus. Yra prieštaravimų? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš, ir balsuosime. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, kad mes Biudžeto ir finansų komitete sutarėm, pagal kokį scenarijų, kaip mes dirbsim formuodami Indėlių draudimo įstatymą. Ponia Kunevičiene, jūs puikiai žinot visą šį scenarijų. Mums dabar reikia pritarti. Siūlau pritarti pateikimui, o po to mes jį nagrinėsim po kauliuką, sudėliosim taip, kad visi Lietuvos žmonės būtų patenkinti.
PIRMININKAS. Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš sutikčiau, kad galima būtų pritarti svarstymui, jeigu būtų pritarta pavadinimui - Privalomojo valstybinio draudimo įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, čia mes ne po svarstymo pritariam. Mes tiktai pritariam, kad procedūra būtų pradėta.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu pavadinimo...
PIRMININKAS. Jūs prieštaraujat, taip? Taigi prašysiu Seimo narius registruotis ir teks balsuoti.
Posėdyje dalyvauja 56 Seimo nariai. Prašau prieš balsavimą pasakyti savo nuomonę gerbiamąjį ministrą R.Šarkiną.
R.ŠARKINAS. Aš tik dėl to įstatymo pavadinimo norėjau pasakyti, kad jis šitaip buvo įvardytas įstatyme, kuriuo Vyriausybei buvo pavesta tokį įstatymą parengti. Kitaip negalėjo pavadinti. Toks pavadinimas jau yra suformuluotas priimtame įstatyme.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, matom, kad Seimas pavedė, Vyriausybė parengė. Jeigu norėsim pakeisti pavadinimą, viskas mūsų valioje. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui.
Už - 49, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi pritarta. Prašau siūlyti pagrindinius komitetus. Mano manymu, pagrindinis komitetas turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariat? Dėl papildomų komitetų yra siūlymų? Nėra. Ar sutinkate, kad šis projektas būtų svarstomas spalio mėnesio viduryje? Sutinkate. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už aktyvų dalyvavimą.
Seimo narių pareiškimai (96.09.26)
7sesija 9 p. svarstyti klausimai
Dabar pereisim prie įdomiausio darbotvarkės klausimo - Seimo narių pareiškimų. Paskelbiu, kas norėtų pareikšti: Seimo nariai A.Kubilius, L.Milčius, V.Plečkaitis, P.Katilius, A.Albertynas, R.Hofertienė ir A.Endriukaitis. Pagal Statutą reikėtų užsirašyti iš vakaro. Tačiau pas mus susiklostė tradicija užsirašyti iš ryto. Kadangi pasisakančių gausėja, aš manau, kad teks nuo kito posėdžio pereiti prie Statute nustatytos tvarkos, o dabar tęsiame susiklosčiusią tradiciją. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paskelbti Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcijos šios dienos pareiškimą.
"Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininkas, LDDP frakcijos narys ponas V.Juškus, pažeisdamas komisijos reglamento 6 punktą, nepatikrinęs gandų, viešai paskelbė, kad Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) neva organizuoja perversmą Lietuvoje. Tai yra melas ir šmeižtas. Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) nerengia jokių perversmų.
Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcija reiškia griežtą pasipiktinimą dėl tokio LDDP frakcijos nario V.Juškaus elgesio. Esame įsitikinę, kad ponas V.Juškus negali toliau būti Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininku, kuriuo būdamas jis mano turįs teisę skleisti tokius gandus apie perversmus, o tikrų finansinių skandalų netiria. Siūlome LDDP frakcijai nedelsiant atšaukti savo narį poną V.Juškų iš šios komisijos narių. Jeigu LDDP frakcija to nepadarys, Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcija, remdamasi Seimo statuto 219 straipsniu, inicijuos Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pono V.Juškaus atšaukimo procedūrą Seime.
Taip pat reikalaujame į artimiausią Seimo posėdį iškviesti Valstybės saugumo departamento direktorių J.Jurgelį, prašant jį atsakyti į šiuos klausimus: pirma, ar yra patikrintų duomenų apie kokį nors perversmo organizavimą Lietuvoje? Antra, ar gali pateikti pavardes asmenų, kurie Lietuvoje organizuoja valdžios pakeitimą nekonstituciniu būdu?" Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, ne tik Seimo nariams, bet ir visai Lietuvai tapo ramiau. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį L.Milčių.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti pareiškimą "Dėl kai kurių Lietuvių tautininkų sąjungos istorijos faktų vertinimo pastarojo meto spaudos publikacijose".
"Lietuvių tautininkų sąjunga pritaria istorikų pastangoms visapusiškai išnagrinėti nepriklausomoje Lietuvoje buvusių politinių organizacijų bei asmenų veiklą. Tačiau kai kurios politinės jėgos, pasitelkdamos vienpusiškus šaltinius ir ignoruodamos bendrą istorinę situaciją, bando tendencingai vertinti pavienius faktus. Taip siekiama pakenkti dabartinėms politinėms partijoms, sukelti visuomenės nepasitikėjimą jomis ir kurstyti nesantaiką. Akivaizdus tokios elgsenos pavyzdys - kai kurių šiandieninių politikų mėginimai tikrus ar tariamus 70-ties metų senumo įvykius sutapatinti su dabartine Lietuvių tautininkų sąjungos veikla ir ją sukompromituoti. Taip pat matome ir bandymą sumenkinti iškilias tarpukario Lietuvos valstybės vadovų asmenybes. Mėginimai šališkai vertinti istorijos faktus ir juos panaudoti siauriems partiniams tikslams nesuderinami su politinės kultūros nuostatomis. To niekada neturėtų pamiršti nei politikai, nei mokslininkai, nei žurnalistai." Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį V.Plečkaitį.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, mane iš pradžių šiek tiek nustebino ta reakcija į A.Kubiliaus padarytą pareiškimą, nes iš tikrųjų vieši Seimo nario pasisakymai, tuo labiau klaidinantys visuomenę, verčia rimtai susimąstyti.
Socialdemokratų frakcija taip pat įgaliojo mane padaryti pareiškimą ryšium su tuo, kad praeitą savaitę Seimo LDDP frakcijos narys V.Juškus padarė viešą pareiškimą apie rengiamą perversmą. Seimo narys V.Juškus nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie tariamai rengiamą perversmą ir apkaltino jo rengimu didžiausią opozicinę partiją. Socialdemokratų frakcijos narių nuomone, tokie pareiškimai, turintys aiškiai populistinį ir dar klaidinantį pobūdį, yra netoleruotini ir turi būti viešai Seimo pasmerkti. Jie žemina Seimo nario vardą ir diskredituoja Seimą kaip parlamentinę instituciją.
Vieši atsakingų valstybės asmenų klaidinantys visuomenę pareiškimai dėl galimų perversmų daro žalą Lietuvos valstybės prestižui pasaulyje, sukelia abejonių dėl teisinės sistemos buvimo mūsų šalyje, dėl demokratijos pastovumo, dėl valdžios galimybės kontroliuoti situaciją savo valstybėje.
Seimo nario neatsakingumas, nesuvokimas savo viešai pasakytų žodžių svarbos rodo apskritai valstybinių reikalų ir valstybės interesų nesuvokimą, negerbimą tautos ir konkrečiai tų žmonių, kurie rinkimų metu delegavo savo atstovą į parlamentą. Toks veiksmas yra taip pat vertintinas kaip teisinio nihilizmo išraiška ir net jo propagavimas.
Kaip rodo visuomenės apklausos, labai didelė Lietuvos žmonių dalis nepasitiki Seimu kaip valstybine institucija. Tai yra visų pirma todėl, kad kai kurie Seimo nariai nekelia pasitikėjimo žmonėms, kad užuot dirbę valstybinį darbą užsiima populizmu, neretai peraugančiu į demagogiją, negerbia visuomenės, izoliuojasi nuo jos problemų, dažnai paskęsdami vidinėse intrigose.
Lietuvos socialdemokratų frakcija, siekdama užkirsti kelią tolesniam Seimo, kaip parlamentinės institucijos, diskreditavimui, siūlo visiems Seimo nariams atsisakyti populistinės, teisiniu nihilizmu paremtos politikos, griaunančios dar nesustiprėjusios mūsų valstybės pamatus. Mes taip pat siūlome Seimo nariui V.Juškui viešai atsiprašyti tiek Seimą, tiek visą Lietuvos visuomenę už sąmoningą klaidinimą ir gąsdinimą. Taip pat manome, kad Seimo narys V.Juškus, savo pareiškimais diskreditavęs Seimą ir suklaidinęs visuomenę, privalo atsistatydinti iš užimamų Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininko pareigų.
Manome, kad Seimo narys dar turi garbės suvokimo jausmą ir atsistatydins savo noru, nes pasitikėjimas juo ir kaip Seimo nariu, ir ypač juo kaip Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos pirmininku sumažėjo iki tokio laipsnio, kad jis vadovauti paprasčiausiai neturi moralinės teisės. Šia prasme mūsų pozicija iš tikrųjų tokia pat kaip Konservatorių frakcijos, nors visiškai apie tai nežinojom. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet kadangi mūsų klauso kalbininkas, mano manymu, ne intrigos, bet intrigos. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Katilių.
P.KATILIUS. "Krikščionių demokratų partijos valdybos pareiškimas dėl korupcijos priežasčių ir kovos su ja.
Analizė rodo, kad Lietuvoje išsikerojusi korupcijos sistema neatsirado savaime, bet buvo planingai sukurta, kai nuo 1993 m. Prezidentas ir LDDP dauguma sudarė prielaidas demokratinės valstybės institucijas panaudoti tarpusavyje susijusios nomenklatūros interesams.
Deklaruotas ir įgyvendintas valdančiosios piramidės politinis diktatas pažeidė konstitucinius valstybės valdžios šakų savarankiškumo ir tarpusavio kontrolės pagrindus, sukūrė sąlygas korupcijai įsigalėti. Į svarbius valstybinės valdžios, įskaitant teisėsaugos institucijas, postus buvo paskirti asmenys, parinkti paklusnumo nomenklatūrai ir tarnavimo jos interesams motyvais. Daugelis priimtų teisės aktų taip pat tarnauja tik grupiniams tikslams ir interesams. Teisėsaugos institucijos kovoja su nusikalstamumu tik tol, kol reikalas nepaliečia valdančioje piramidėje įtakingų asmenų ir grupuočių interesų. Prezidentas nešalina pareigų neatliekančių ar susikompromitavusių pareigūnų. Sukurta savivalės ir visuotinio nebaudžiamumo valdžioje atmosfera. Pragmatizmu vadinamas savanaudiškumas tapo valdžios ideologija.
Privatizavimo sistema buvo pertvarkyta taip, kad nomenklatūra ir nusikalstamos grupuotės pusvelčiui ir be teisinės priežiūros galėtų perimti valstybės turtą, kuris tyčia buvo ilgai neindeksuojamas. Didžiulis turtas pasisavinamas ir per UAB, kurios steigiamos neindeksuoto kapitalo pagrindu, o po to pusvelčiui perleidžiamos į privačias rankas. Atitinkamos grupuotės toliau remiamos taikant protekcionistinius muitus, atleidžiant jų įmones nuo mokesčių, jas dotuojant, perimant skolas, o ypač valdžiai dalijant užsienio kreditus, naudingus užsakymus bei licencijas. Iš mokesčių mokėtojų lėšų teikiama parama valdžios proteguojamiems komerciniams bankams ir padengiamos pasisavintos lėšos. Abejotina, ar visi Lietuvos nomenklatūrinio verslo ryšiai su analogiškomis struktūromis NVS respublikose atitinka Lietuvos interesus. Trejus LDDP valdymo metus buvo leidžiama veikti firmoms, išviliojančioms ir pasisavinančioms gyventojų santaupas bei perpumpuojančioms jas į nusikalstamų grupuočių rankas. Už visa tai niekas iš valdžios netraukiamas atsakomybėn, nepriimami antikorupciniai ir nukreipti prieš nešvaraus kapitalo legalizavimą teisės aktai. Taigi vietoje civilizuotos rinkos ekonomikos kuriamas nomenklatūrinis kapitalizmas, žlugdantis smulkaus verslo iniciatyvą ir skurdinantis daugumą gyventojų.
Korupcija ir su valdžia susijusių grupuočių savanaudiški veiksmai jau pasiekė mastą, keliantį grėsmę ne tik demokratijos, bet ir konstitucinės santvarkos pagrindams Lietuvoje. Tad korupciją būtina ryžtingai stabdyti konstitucinėmis priemonėmis.
Krikščionių demokratų partija siekia, kad daromi pareiginiai nusikaltimai būtų ištirti, o kaltininkai be jokios senaties nubausti. Dabar jau aišku, kad Prezidento ar Seimo komisijos yra nereikšmingos. Būtina panaikinti teisėsaugos institucijų priklausomybę ir nedelsiant sudaryti sąlygas, kad jose galėtų laisvai veikti pareigai ištikimų žmonių tyrimo ir tardymo grupės, pajėgios profesionaliai ištirti skandalingus faktus ir akivaizdžius protekcionizmo bei piktnaudžiavimo valdžia atvejus iki pačių viršūnių. Neatsitiktinai šiemet valdančiosios daugumos balsais priimtame Valdininkų įstatyme atsirado straipsnis, draudžiantis tarnautojams pareikšti spaudai apie savo nesutikimą su vykdoma politika ar veiksmais. Korumpuoti pareigūnai ir grupuotės negalėtų daryti bei nuslėpti savo darbų, jeigu valstybės tarnautojai nepaklustų protekcionistiniams ir neteisėtiems pareigūnų nurodymams. Todėl krikščionys demokratai kreipiasi į sąžiningus valstybės tarnautojus: neleiskite, kad kas nors jūsų rankomis tvarkytų savo nešvarius reikalus."
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis dėl vedimo tvarkos.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau labai sąžiningai, kultūringai paklausti visų: ar Seimo tribūna tai yra partijų tribūna, ar tai yra Seimo tribūna? Jeigu kalbama partijų vardu, aš siūlyčiau, kad tai būtų sprendžiama kitoje vietoje. Čia yra ne partijų tribūna. Mano nuomonė tokia.
PIRMININKAS. Pareiškimui žodis suteikiamas nepartiniam A.Albertynui.
A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš pareiškimą - trumpa informacija. Rytoj dėžutėse rasite skulptoriaus V.Grybo 105-ųjų gimimo metinių minėjimo programą. Čia yra užrašyta spalio 1 d., Šakiai, Jurbarkas. Visą dieną. Išvykstame 8 val. nuo II Seimo rūmų. Kurie norės vykti autobusu, būtų gerai, kad ketvirtadienį mane informuotumėte. Man būtų gerai, kad aš žinočiau, kiek žmonių numato vykti tuo autobusu.
Pareiškimas. "Vilkaviškio rajone gerai žinomas kunigas ir garsus pamokslininkas šių metų vasarą vieno pamokslo metu palietė labai aktualią Rymo Katalikų Bažnyčiai problemą - ar leisti moterims tapti kunigais, dvasininkais. Šis kunigas kategoriškai pasisakė prieš moterų įšventinimą į dvasininkų luomą. Po piktų šios temos aiškinimų niuansų pareiškė: "Jeigu moterims Rymo Katalikų Bažnyčia leis tapti kunigais, tuomet aš metu kunigystę. Tikiuosi, kad šito nebus." Aš, atidžiai išklausęs pamokslą ir šiam kunigui mintimis pritaręs jo teiginiams, sau ir kitiems tikintiesiems iškėliau kitą klausimą - jeigu mes, kai kurie tikintieji, nenorime prie altoriaus matyti moters dvasininkės, skelbiančios Kristaus mokslą, tai kaip mes galime pakęsti eilinius pasauliečius, kurie stovėdami prie Didžiojo altoriaus ar iš sakyklos sako kalbas, nieko bendro neturinčias su Šventuoju Raštu?
Šių metų žurnale "Gairės" Nr.539 puslapyje rašoma, kad Seimo narys V.Landsbergis pamokslavo Šiauliuose Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, o Plungės bažnyčioje iš sakyklos pamokslą sakė Seimo narys, garsusis žemės ūkio reformatorius G.Vagnorius.
Šių metų rugsėjo 1 d. Jurbarke po 3-osios vidurinės mokyklos atidarymo aš nuėjau į Jurbarko bažnyčią. Priėjęs netoli altoriaus pamačiau Seimo narį A.Račą, kalbantį į tikinčiuosius.
Jurbarke š.m. rugsėjo 1 d. vyko įdomūs dalykai. Premjero LDDP pirmininko A.Šleževičiaus vadovaujamos Vyriausybės dėka buvo atiduota naudoti 3-oji vidurinė mokykla. Seimo narys A.Račas su grupe užsieniečių jurbarkiečiams atvežė medalikėlių, kuriuos įteikė bažnyčioje. Vieni jurbarkiečiams įteikė mokyklą, kiti - medalikėlių.
Rymo Katalikų Bažnyčios tikintieji anksčiau niekada negirdėjo pasauliečių kalbant bažnyčioje.
Po šitokių pasauliečių pamokslų daug tikinčiųjų nusigręš nuo Bažnyčios.
Tikintiesiems kyla didelis klausimas - ar Bažnyčia bus Dievo namai ir juose bus skelbiamas Kristaus mokslas, ar taps pasauliečių propagandos namais? Visiems pasauliečiams pamokslininkams reikėtų prisiminti, kaip jie gyveno tarybų valdžios metais, ar visi santuokas įteisino su kunigo palaiminimu, ar gyveno civilinėje santuokoje, tuo pažeisdami šeštąjį Dievo įsakymą, ar auklėdami jaunimą mokyklose neskiepijo ateistinės pasaulėžiūros mokinių sąmonėje. Tų klaustukų yra ir daugiau.
Pasauliečiai pamokslininkai, savo veiksmais nesityčiokite iš Dievo namų."
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narę R.Hofertienę.
R.HOFERTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai. "Jau šešti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metai, tačiau nemaža dalis mokinių dar mokomi iš sovietinių istorijos, biologijos, geografijos, muzikos, braižybos, matematikos vadovėlių, kuriuose garbinama komunistų partija, kolūkiai, pasisakoma aktyviai prieš Bažnyčią, tikinčiuosius, propaguojamos Lenino, Markso, Engelso idėjos.
Švietimo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, jog pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti valstybės kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. Dažnai tėvų bei visuomenės kaltinimai adresuojami mokytojams, mokyklų vadovams, tuo aštrinant visuomenės ir mokyklos santykius.
Man žinoma daug mokytojų kreipimųsi šiuo klausimu, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Pagal Švietimo įstatymą Švietimo ir mokslo ministerija atsakinga, kad mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės poreikius. Sovietiniai vadovėliai trukdo mokytojams ir mokyklų vadovams įgyvendinti Švietimo įstatymą bei juos kompromituoja visuomenės akyse. Švietimo ministerija net šiandien nežino tikrosios padėties vadovėlių klausimu. Tokių vadovėlių naudojimas mokyklose šeštaisiais nepriklausomybės metais yra kenkimas Lietuvos valstybingumui, ir tas klausimas privalo būti skubiai išspręstas. Įsitikinusi, jog būtų naudingiau visiškai nenaudoti vaiko sąmonę nuodijančių vadovėlių, skubiai išleidžiant bent laikiną dėstymui reikalingą medžiagą. O svarstant biudžetą privalo būti pakankamai skirta lėšų vadovėlių leidybai.
Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė privalėtų artimiausiu metu informuoti mokytojus, tėvus ir visuomenę, per kiek laiko bus išspręstas sovietinių vadovėlių nenaudojimo klausimas.
Seimo narė, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė R.Hofertienė". Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Žodis pareiškimui suteikiamas Seimo nariui A.Endriukaičiui.
A.ENDRIUKAITIS. Perskaitysiu pareiškimą, pasirašytą 53, visų Seimo frakcijų narių.
"Boutrosui Boutrosui Ghali,ui, JTO Generaliniam sekretoriui,
Migueliui Martinezui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Prezidentui,
Klausui Hänsh,ui, Europos Parlamento Pirmininkui,
Frankui Swaelen,ui, ESBO Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui,
Jose-Ayla Lassui, JTO Vyriausiajam žmogaus teisių komisarui,
Maksui van der Stoeliui, ESBO Tautinių mažumų teisių komisarui.
Pareiškimas dėl Čečėnų tautos apsisprendimo teisės.
Tarptautinės parlamentarų grupės Čečėnijos problemoms nariai ir parlamento nariai pareiškia:
a) pripažindami čečėnų tautos teisę į apsisprendimą,
b) įvertindami 330 metų čečėnų tautos kovą už savo laisvę ir nepriklausomybę,
c) atsižvelgdami į Čečėnijoje 1991 m. spalio 27 d. įvykusius prezidento ir parlamento rinkimus, 1992 m. kovo 12 d. priimtą Konstituciją bei ketverių metų de facto Čečėnijos valstybės funkcionavimą,
d) tvirtindami, kad Čečėnija 1992 m. kovo 31 d. nepasirašė Rusijos Federacijos sukūrimo sutarties ir 1993 m. gruodžio 12 d. nedalyvavo Rusijos parlamento rinkimuose ir teisiškai nesusieta su Rusija, yra kaip atskiras politinis vienetas - nepriklausoma nacija,
e) pabrėždami, jog Rusija nesilaiko savo 1990 m. birželio 12 d. deklaracijos "Dėl Rusijos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybinio suvereniteto" 4 straipsnio dėl kiekvienos tautos apsisprendimo teisės,
f) matydami masinius žmogaus teisių pažeidimus, Čečėnijos gyventojų žudymą ir tautos naikinimą po 1994 m. gruodžio 11 d. Rusijos karinės invazijos,
g) teigdami, kad Rusija pažeidžia 1948 m. gruodžio 9 d. konvencijos "Dėl genocido nusikaltimo įspėjimo ir nubaudimo už jį" 2 straipsnį, masiškai persekiodama ir žudydama čečėnus pagal tautybę,
h) įžvelgdami Rusijos nenorą pastaruoju metu atvirai spręsti problemą politiniu būdu ir toliau "tyliai" vykdyti karinę prievartą,
i) nepritardami Rusijai dirbančios marionetinės valdžios kūrimui Čečėnijos okupuotoje dalyje,
j) suprasdami, kad maža čečėnų tauta šiandien palikta vienų viena prieš didelę valstybę,
1) smerkiame Rusijos agresiją Čečėnijoje;
2) reikalaujame Rusijos viešo pareiškimo apie prievartos nenaudojimą Čečėnijoje;
3) siekiame, kad Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos institucijos nedelsdamos fiksuotų ir įvardytų Rusijos įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus ir jos pasirašytų karo konvencijų bei tarptautinių dokumentų pažeidimus Čečėnijoje;
4) manome, kad tų pažeidimų pagrindu būtina numatyti Rusijos žiaurumų moralinį ir politinį įvertinimą bei teisinę atsakomybę;
5) suvokiame, kad tik politinėmis derybomis ir tik garantuojant čečėnų tautos apsisprendimo teisę galima taika Čečėnijoje ir visame Kaukaze;
6) demaskuojame Rusijos vykdomą Čečėnijos pusės derybų delegacijos izoliavimą, varžymą ir žeminimą.
Reikalavimai:
Tarptautiniai stebėtojai privalo būti įsileisti ir aktyviai dalyvauti taikos procese, kad būtų pasiektas šalių tarpusavio pasitikėjimas ir padėties kontrolė. Mūsų grupės atstovai tam pasirengę.
Jungtinių Tautų Organizacijos Specialiajame komitete dėl Dekolonizavimo deklaracijos įgyvendinimo skubiai išklausyti Čečėnijos atstovus ir svarstyti to krašto problemą." Ačiū.
PIRMININKAS. Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks ketvirtadienį, rugsėjo 28 d., 10 val.