Penktasis posėdis
1995 m. rugsėjo 14 d

Svarstyti klausimai:

1.	Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus informacija apie ekonominę ir socialinę šalies padėtį ir atsakymai į Seimo narių klausimus
2.	Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo projektas Nr.1779 ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl ne pelno organizacijų (įmonių) pertvarkymo" projektas
3.	Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo projekto pristatymas
4.	Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo projektas ir Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo" projektas
5.	Lietuvos Respublikos oro transporto kodekso projektas
	Seimo narių pareiškimai
	A.Kunčinas. Vilniaus miesto tarybos LDDP frakcijos pareiškimas
	A.Endriukaičio pareiškimas "Dėl tolerancijos pradmenų"
	V.Andriukaitis. LSDP frakcijos pareiškimas

Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus informacija apie ekonominę ir socialinę šalies padėtį (95.09.14)

7sesija 5 p. svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 14 d. vakarinį posėdį.

Pirmasis klausimas. Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus informacija apie ekonominę ir socialinę šalies padėtį. Į Seimo posėdį atvyko jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. (Plojimai) Ačiū.

Gerbiamasis premjere, pagal mūsų išankstinį susitarimą jūs žadėjote kalbėti 35-40 minučių, maksimum 45 minutes, o po to atsakinėti į Seimo narių klausimus. Jų, norinčių paklausti, patys suprantate, labai daug, daugiau kaip 30, o gali maksimaliai paklausti 15.

Prašom, premjere.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Ačiū. Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos ministrai, mielieji Lietuvos žmonės!

Pirmiausia aš norėčiau pasveikinti visus Seimo narius su šios sesijos pradžia, palinkėti sėkmingo darbo ir konstruktyvių politinių diskusijų sprendžiant aktualiausius Lietuvos klausimus, plėtojant šalyje tvarką ir demokratiją. Norėtųsi linkėti, kad visi Seimo nariai pirmiausia jaustų susirūpinimą paprastų šalies žmonių gyvenimu, o tik po to siektų savo arba atskiros partijos populiarumo. Demokratinės darbo partijos frakcijos nariams ir kitų nuosaikiųjų politinių partijų atstovams Seime norėčiau padėkoti už rimtį ir susitelkimą, nes daugiausia jūsų pastangomis po 1992 m. rinkimų mūsų valstybėje užtikrinamas demokratijos plėtojimas, politinis ir ekonominis stabilumas, ko ypač trūko pirmaisiais mūsų valstybės kūrimosi metais.

Politinis ir ekonominis stabilumas - tai didžiausias mūsų valstybės laimėjimas, įgalinantis siekti svarbiausio tikslo - nuoseklaus ekonominių ir socialinių problemų sprendimo. Ir dideliam mūsų oponentų liūdesiui bei pykčiui jau neginčijamai pastebimi teigiami rezultatai. Svarbiausias iš jų, be jokios abejonės, - tai hiperinfliacijos sustabdymas. Aš noriu pasakyti, kad per aštuonis šių metų mėnesius infliacijos lygis mūsų valstybėje sudaro 20,4%, metinės infliacijos lygis bus žemesnis negu 30%, jis bus beveik lygus vidutiniškam infliacijos lygiui 1992 m. ir mėnesiniam infliacijos lygiui 1993 m. balandžio mėn., kuomet mūsų Vyriausybė pradėjo savo darbą. Infliacijos lygis sumažintas 39 kartus. Aš noriu atkreipti dėmesį: ne 3, ne 4, ne 13, o 39 kartus. Rugpjūtį infliacija sudarė 0,4%, kitais metais infliacijos lygis nesieks 20%. Tai yra vienas iš esmingiausių valstybės ekonomiką charakterizuojančių parametrų. Beje, šiais metais jis bus beveik pirmame penketuke tarp visų Centrinės ir Vidurio Europos bei buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Bendro vidinio produkto augimo dinamika taip pat gerai charakterizuoja mūsų valstybės ekonomiką. Praėjusiais metais pirmą kartą pasiektas jos teigiamas augimas: 0,6% pagal mūsų Statistikos departamento duomenis, 2% ir 4% atitinkamai pagal Valiutos fondo ir Pasaulio banko vertinimą. 1995 m., t.y. šiais metais laukiamas bendro vidinio produkto augimas sudarys apie 5%. Ekonomikos augimą labai vaizdžiai charakterizuoja ir aukso, ir valiutos atsargos Lietuvos nacionaliniame banke. Be aukso ir Tarptautinio valiutos fondo kreditų, kurie šiandien sudaro 113 mln. dolerių, aukso atsargos, nuosavos aukso atsargos išaugo per tą laikotarpį 9,5 karto. Per šeštosios Vyriausybės darbo laikotarpį išaugo 9,5 karto ir sudarė 538,2 mln. dolerių. Beje, aukso atsargos tik per pastaruosius du mėnesius padidėjo 7,8%, arba 56 mln. To mūsų valstybės istorijoje dar nėra buvę ir tai akivaizdžiai rodo ekonomikos pagyvėjimą. Beje, ta pačia proga reikėtų dar priminti labai populiarią tezę apie galimą valstybės praskolinimą. Aš noriu pasakyti, kad per tą patį laikotarpį valstybės vardu įformintos paskolos išaugo 3,6 karto. 9,5 karto ir 3,6 karto - suprantama, kad tai yra tam tikras skirtumas. Beje, pakankamai žemo lygio yra palaikomas biudžeto deficitas, palūkanos per tą laikotarpį sumažėjo 4-5 kartus ir tai leidžia efektyviau vystyti ūkį, didėja krovinių srautai, elektros energijos suvartojimas. Vien rugpjūčio mėnesį pramonės produkcijos gamyba padidėjo 14%. Didėja parama žemės ūkiui ir gerėja socialinių problemų sprendimas.

Beje, labai charakteringas dalykas, apibūdinantis visuomenėje vykstančius procesus, - tai šiais metais gerokai padidėję konkursai į aukštąsias mokyklas. Studentų buvo gerokai daugiau, pirmą kartą jų buvo tiek daug per visus penkerius metus. Tai pasiekta kryptingai vykdant Demokratinės darbo partijos rinkiminę programą ir jos pagrindu parengtą šeštosios Vyriausybės programą bei konkrečių veiksmų planą. Jos realizavimui Vyriausybės skirta 2,5 metų, t.y. beveik tiek, kiek visų kitų penkių vyriausybių kartu paėmus. Nežiūrint tokių esminių skirtumų tarp ekonomikos vystymo tendencijų 1992 m. ir 1994 m., ypač 1995 m. Pirmąjį pusmetį, kuomet akivaizdžiai prasidėjo ekonomikos augimas (aš noriu akcentuoti Seimo nariams: ekonomikos augimas), kai kurie politikai vis dar kalba apie dabartinės Vyriausybės atsakomybę už sugriautą šalies ūkį. Manau, nereikia turėti geros atminties, kad prisimintume, kas ir kada totaliai griovė mūsų šalies ūkį ir ypač žemės ūkį.

Reikia pasidžiaugti, kad realiau nei kai kurie politikai valstybės sunkumus ir vykstančią ekonominių ir socialinių reformų tendenciją suvokia dauguma Lietuvos žmonių ir nuoširdžiai triūsia jos labui. Anksčiau vykusių ir 1994 m. rugpjūčio referendumo, rinkimų į savivaldybes, Seimo nario rinkimų rezultatai Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje rodo, kad Lietuvos žmonės pakankamai palankiai vertina dabartinės valdžios vykdomą politiką. Tai patvirtina ir partijų, politikų ir valdžios institucijų reitingai. Mes kartu suvokiame, kad valstybės pagrindinių makroekonominių rodiklių stabilizavimas - tai toli gražu ne tas pat, kas šeimos realių pajamų didėjimas ir socialinių problemų sprendimas. Taip pat gerai suvokiame, kad daugelio mūsų visuomenės narių padėtis yra labai sunki, kad būtina efektyviau kovoti su nedarbu ir kitomis socialinėmis problemomis, didesnę paramą skirti socialiai remtinoms šeimoms. Tačiau reikia laiko, kad bendro ekonomikos augimo aidas pasiektų kiekvieną šeimą, kiekvieną mūsų visuomenės narį.

Taip pat akivaizdu, kad iš esmės užbaigus nepopuliarių sprendimų priėmimo periodą atėjo socialinių sprendimų metas. Tas bus daroma nuosekliai ir kryptingai. Aš noriu pasakyti, kad artimiausiu laiku Demokratinės darbo partijos suvažiavime bus patvirtinta socialinės politikos programa kitiems metams ir tolesnei perspektyvai.

Pirmiausia dabartiniu metu koncentruojam pastangas ištekliams gausinti, o tas gausinimas mūsų valstybės sąlygomis yra vienintelis - tai biudžeto pajamų didėjimas. Ir aš noriu truputį atkreipti jūsų dėmesį į padėtį, vykdant šių metų valstybės biudžetą. Beje, šių metų valstybės biudžetas buvo patvirtintas 42% didesnis negu praėjusių metų faktinis įvykdymas. Ir visos priemonės, kurių buvo imtasi, leido mums šiais metais įveikti pirmo ketvirčio atsilikimą, kuris sudarė apie 16% pajamų plano vykdymo, ir per aštuonis mėnesius mes pirmą kartą pasiekėme biudžeto pajamų vykdymą 100%. Suprantama, tai ne tas pat, kas pajamų finansavimas, apie ką aš truputį vėliau kalbėsiu. Vyriausybė gerokai sustiprino mokesčių administravimą. Visų pirma geriau surenkami mokesčiai iš alkoholio, naftos produktų, tabako gaminių prekybos, pagerėjo pridėtinės vertės mokesčio administravimas, pakeista akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio surinkimo tvarka Mažeikių naftos gamykloje. Tai leido mums gerokai padidinti pajamas. Nustatyta, kad prieš importuojant naftos produktus, alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius būtina sumokėti akcizą, pridėtinės vertės mokestį ir muitą. Beje, ta tvarka yra labai paplitusi ir taikoma visose valstybėse, tas nepasitenkinimas yra dažnai be pagrindo. Sugriežtinta visų paminėtų gaminių eksporto kontrolė, muitinių sandėlių kontrolė, sustiprinta kasos aparatų kontrolė, įvedamos naujos banderolės su patikimesnės apsaugos ženklais, gerokai išplėstas patentinių pajamų apmokestinimas, peratestuoti mokesčių inspekcijų viršininkai. Imtasi ir daugelio kitų priemonių, kurios leido geriau administruoti mokesčius ir, svarbiausia, kaip minėjau, įveikti tą atsilikimą, kuris buvo renkant mokesčius pirmąjį ketvirtį. Todėl galima konstatuoti, kad, kaip minėjau, aštuonių mėnesių planas jau yra įvykdytas. Per tą laikotarpį gerokai pagerėjo savivaldybių biudžeto pajamų vykdymas, jis sudaro gerokai daugiau, negu reikėtų tuo laikotarpiu pagal pajamų plano vykdymą. Pakeistas taip pat Biudžetinės sandaros įstatymas, siekiant geriau administruoti pridėtinės vertės mokesčius. Ir šiuo metu savivaldybėms, be papildomų pajamų, dar buvo suteikta 38 mln. neprocentinių paskolų, kas leidžia efektyviau finansuoti savivaldybių biudžetuose numatytus straipsnius.

Suprantama, kad lieka dar mums problema finansuojant patvirtintą Biudžeto sandaros įstatyme biudžeto deficitą. Vertybinių popierių vidaus rinkoje padėtis dar nėra pakankamai gera ir tai trukdo mums išplatinti visus vertybinius popierius. Teigiamas vertybinių popierių platinimo saldo dabar sudaro apie 86 mln. Lt, kaip žinote, Biudžeto sandaros įstatyme deficitas yra patvirtintas 419 mln. Lt, todėl mes imamės priemonių, kad būtų užtikrintas mūsų vertybinių popierių platinimas užsienyje ir tai leistų iš esmės išspręsti šią problemą bei pakankamai finansuoti visus biudžeto išlaidų straipsnius.

Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad spaudoje dažnai pasirodo straipsnių, kaltinančių Vyriausybę blogu finansavimu. Ir šiandien yra publikacija gerbiamojo Grabausko, Kauno medicinos akademijos rektoriaus, kuris visiškai prasilenkia su sveika logika nurodydamas, kad dabartiniu metu Medicinos akademija gauna tiktai 10% reikalingų lėšų. Suprantama, galima samprotauti labai perspektyviai, tačiau negalima neįvertinti biudžeto galimybių ir realių valstybės ekonomikos vystymosi sąlygų. Todėl biudžeto pajamos yra padidintos daugiau negu kiti biudžeto straipsniai. Suvokiant mokslo ir studijų svarbą, beje, per pastaruosius dvejus metus mokslui ir studijoms skiriamų lėšų lyginamasis svoris padidėjo nuo 5,4% iki 7%. Ir dabartiniu metu, aišku, svarbiausias uždavinys - užtikrinti šių išlaidų finansavimą. Esu įsitikinęs, kad artimiausiu metu mes tą padarysime.

Yra kaltinimų, kurie girdėti iš atskirų savivaldybių apie nepatenkinamą finansavimą. Aš suprantu ir Vilniaus savivaldybės vadovus, kurie norėtų finansuoti atskirus straipsnius, kurie nenumatyti jų biudžete. Tai yra kur kas geriau daugiau lėšų skirti šventėms, gatvių asfaltavimui. Tačiau socialinių pašalpų sprendimas, žiemos kaštų kompensavimas dėl kainų skirtumo yra dalinai numatytas savivaldybių biudžete, todėl nuostabu, kad, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė nėra numačiusi nė lito kompensuoti kainų skirtumui už šildymą šeimoms su mažomis pajamomis. Taip pat noriu pasakyti, kad priėmus nemažai priemonių biudžeto administravimui pagerinti, taip pat gerokai pagerėjo "Sodros" biudžeto įplaukos ir, pavyzdžiui, šiandien jau sudaro beveik 90 mln. Lt, kai pensijų išmokėjimui per mėnesį mums reikia turėti apie 170 mln. Lt.

Aš noriu padėkoti Seimui, kad pastaruoju metu buvo priimta labai daug įstatymų ir norminių aktų, kurie leidžia mums geriau administruoti mokesčius. Tai ir Mokesčių administravimo pagrindų įstatymas, atsakomybės sugriežtinimas už mokesčių nemokėjimą. Suprantama, kad mokesčių administravimo griežtinimas kelia didelį nepasitenkinimą. Mes prisimename istoriją su kasos aparatais, Mažeikių naftos įmonės apmokestinimo tvarkos pakeitimą, parduotuvių streikus. Dabartiniu metu numatomos degalinių savininkų akcijos. Tačiau manau, kad visuomenė ir dauguma Seimo narių palankiai priims šias būtinas priemones ir toliau palaikys Vyriausybės siūlymus dėl geresnio mokesčių administravimo. Nes tiktai geriau administruojant mokesčius galima užtikrinti socialinių problemų geresnį sprendimą. Aš noriu pasakyti, kad nuo metų pradžios (minimalus mėnuo, lyginant su maksimaliu mėnesiu) biudžeto įplaukos padidėjo 55%.

Labai trumpai apie padėtį bankininkystėje. Suprantama, čia yra ne Vyriausybės darbo sfera, išskirtinė Centrinio banko funkcija. Tačiau neįmanomas ekonomikos normalus plėtojimas be išvystytos bankininkystės ir, suprantama, mes su Centriniu banku labai suderintai bandome įtakoti bankininkystės sistemą ir užtikrinti jos stabilumą. Todėl visos tos priemonės, kurios buvo priimtos siekiant išvengti gerokai stambesnių bankų bankroto negu smulkūs bankai kaip "Aurabankas" ir "Vakarų" bankas, mes manome, kad tai yra būtinos priemonės ir Vyriausybė nenukryps nuo tos politikos. Suprantama, kad mes viską turime padaryti, kad būtų užtikrintas bankinės sistemos stabilumas ir svarbiausia - plečiamas bankų pajėgumas. Taip pat labai svarbi priemonė, kuri kartu nagrinėjama ir rengiama su Lietuvos centriniu banku, - tai Indėlių apsaugos įstatymo projektas. Mes vakar Vyriausybės posėdyje svarstėm ir iš esmės jam pritarėme, kitą savaitę pateiksime Seimui jį svarstyti. Ir manau, tai padės apsaugoti indėlininkus nuo galimų bankų bankrotų. Taip pat yra priimtas principinis politinis sprendimas dėl fondų indėlių kompensavimui bankuose, kurie turėjo valstybės licenciją. Tos priemonės, suprantama, leis geriau užtikrinti bankų stabilumą.

Keletas žodžių apie vykdomą socialinę politiką. Aš noriu pasakyti, kad vykdoma socialinė politika galėtų duoti kur kas didesnį efektą, jeigu mes populistiškai tęstume buvusių vyriausybių vykdytą politiką, vienadienę ekonominę politiką, atsisakant strateginių valstybės uždavinių ir jų sprendimo. Pavyzdžiui, galima būtų (mūsų Vyriausybei tai būtų lengviau) ir socialiniams klausimams skirti gerokai daugiau lėšų, jeigu būtų atsisakyta, pavyzdžiui, talpų energetinėse sistemose kuro rezervui sukaupti statybos. Per dabartinį laikotarpį talpų apimtys išaugo beveik dvigubai ir artimiausiu metu jos dar gerokai padidės. Jūs pastebėjote, kad prie Gariūnų statomos 240 tūkst. tonų mazuto talpyklos, kurios padės mums išspręsti labai svarbius kuro sukaupimo klausimus. Būtingė, Klaipėdos terminalo statyba, Kruonis, Ignalinos konservacijos fondas, Klaipėdos uostas, Kalvarijų pasienio praėjimo punktas, vandenvalos objektai, parama žemės ūkiui ir visa kita. Aišku, tie klausimai turi ilgalaikę prasmę mūsų valstybės ekonomikoje ir jų rezultatas bus jaučiamas ilgus metus, nežiūrint į tai, kokia Vyriausybė bus valdžioje.

Noriu pasakyti, kad nuosekliai vykdant socialinę politiką ir siekiant užtikrinti pirmiausia mažas pajamas turinčių žmonių pajamų augimą, buvo priimta nemažai sprendimų, kurie šiek tiek leido sumažinti socialinę įtampą visuomenėje ir padidinti realias pajamas. Pavyzdžiui, minimali mėnesinė alga per dešimt mėnesių padidėjo 2,8 karto iki 180 litų. Ir aš noriu pasakyti, kad tokia politika yra ilgalaikė, minimali alga bus didinama ir toliau. Minimalus gyvenimo lygis padidėjo 45%, valstybės remiamos pajamos 1,8 karto. Taip pat gerokai padidėjo neapmokestinamo minimumo lygis. Tai valstybės biudžetui kainuoja apie 200 mln. Lt. Mažas pajamas gaunančioms šeimoms tokia suma papildomos pajamos.

Darbo užmokestis šiais metais po atlyginimų pakėlimo spalio mėnesį padidės maždaug 8%, o reali pensija per tą patį laikotarpį padidės 23% po pensijų perskaičiavimo liepos mėnesį ir po pensijų indeksavimo spalio mėnesį.

Beje, aš taip pat noriu pasakyti, kad faktiškai realizuojant pensinio aprūpinimo įstatymų nuostatas iškilo būtinybė dėl atskirų įstatymo nuostatų pataisymo. Vakar tai svarstėme Vyriausybės posėdyje ir teikiame Seimui pataisas, kurios leistų perskaičiuoti pensijas atskiroms pensininkų grupėms įvertinant didesnę jų gaunamą algą. Beje, taip pat svarbus sprendimas (aš manau, Seimas pritars) dėl paramos motinoms, auginančioms vaikus nuo vienerių iki trejų metų draudžiant jas socialiniu draudimu iš valstybės biudžeto.

Socialinės politikos elementai nesusideda tik iš atlyginimų ar pensijų. Mes numatome Seimui Biudžeto sandaros įstatymo projekte kitais metais teikti siūlymus dėl būsto statybos rėmimo, mažas pajamas turinčių gyventojų rėmimo ir t.t. Tai ilgalaikė programa, kuri leis pasiekti svarbiausią mūsų tikslą - nuosekliai didinti realias mūsų pajamas. Beje, vykdant socialinę politiką mūsų socialdemokratinės partijos principinė nuostata yra mažinti socialinę diferenciaciją, kuri iš tikrųjų yra įgijusi gana grėsmingą mastą. Pirmiausia jau minėjau - neapmokestinamos pajamos, "Sodros" pajamų apmokestinimas nuo visų pajamų (to nebuvo anksčiau), parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Taip pat numatytas įstatymas dėl diferencijuoto pajamų apmokėjimo. Tai taip pat pasitarnautų realių pajamų, pirmiausia mažas pajamas turinčių šeimų, padidėjimui.

Keletą žodžių apie kriminogeninę situaciją. Suprantama, tai yra vienas iš svarbiausių ir skaudžiausių mūsų valstybės ir mūsų Vyriausybės darbo sričių. Deja, po 1994 m. bendro nusikaltimų skaičiaus sumažėjimo 2,9%, šiais metais vėl pastebimas bendro nusikaltimų skaičiaus didėjimas. Suprantama, tam, kad įveiktume tą tendenciją, reikia labai daug ir aktyviai dirbti visoms teisėsaugos institucijoms. Aišku, pirmiausia Vidaus reikalų ministerijai su jos padaliniais. Tam yra nukreiptos Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos vadovų pastangos.

Galima palyginti, kad Lietuvoje bendras nusikaltimų skaičius 10 tūkst. gyventojų per 8 mėn. sudaro beveik 108, Estijoje - 173 ir Latvijoje (jis dabar mažesnis) - 96%. Gerokai didesnis išaiškinamumo procentas mūsų valstybėje - 40%, atitinkamai Latvijoje ir Estijoje - 24,8% ir 29,2%. Tačiau pas mus gerokai padaugėjo asmeninio turto vagysčių, ypač transporto priemonių vagysčių, labai daug nusikalsta nepilnamečių. Beje, didėjant bendram nusikaltimų skaičiui per 8 mėn. 32% sumažėjo plėšimų, 31% turto prievartavimo, 21,7% nusikaltimų panaudojant šaunamąjį ginklą.

Aišku, kad kova su nusikalstamu pasauliu yra labai įvairiaplanė, apimanti visas teisines institucijas. Prezidento iniciatyva dar kartą buvo pavesta teisėsaugos institucijoms inventorizuoti esamą įstatyminę bazę ir padaryti reikalingas pataisas. Mes teikiame Seimui (prašėme Prezidento, kad tai būtų pateikta ypatingos skubos tvarka), kad būtų padarytos pataisos pirmiausia orientuojant į ekonominių nusikaltimų prevenciją taikant turto dalinį arba visą areštą.

Visų šalių praktika rodo, kad tai yra pati efektyviausia priemonė, geras būdas kovojant su šiomis negerovėmis. Manome, kad Seimas taip pat pritars tiems mūsų siūlymams.

Beje, aš noriu pasakyti, kad mūsų Vyriausybė nedviprasmiškai įvardijo organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos buvimą mūsų valstybėje, ir ėmėsi ryžtingų veiksmų kovai su šiomis negerovėmis. Tam pasitarnauja ir Prevencinio sulaikymo įstatymas, kuris buvo labai diskutuojamas ir neigiamas Seime, ekonominių nusikaltimų prevencijos programa ir daugelis kitų priemonių. Nusikalstamumo augimui labai didelę įtaką darė privatizavimo koncepcija, kurioje nebuvo numatyta jokio apribojimo turto koncentracijai ir turto išplovimui, o tai yra labai blogai.

Kalbant apie privatizavimą ir nuolatinius kaltinimus, kad dabartinė Vyriausybė labai dosniai pardavinėjo objektus, mes paskelbėme masinės informacijos priemonėse, kad mūsų spaudos tarnyboje yra sąrašas visų objektų, kurie buvo privatizuoti visais laikais, visų vyriausybių darbo laikais. Tačiau kažkodėl dėmesys tiems sąrašams yra labai mažas arba jo nėra, todėl pasinaudodami proga mes patys pradėsime platinti atskirų objektų privatizavimo kaštus, kad visuomenė geriau suvoktų, kas yra kas ir kas iš tikrųjų čia labiausiai "prichvatizavo". Labai populiari sąvoka iš dešinės mūsų oponentų pusės.

Keletą žodžių apie padėtį žemės ūkyje. Iš tikrųjų tai viena iš skaudžiausių sričių, viena iš jautriausių temų, ir, suprantama, reikės dar daug padirbėti, kad padėtis žemės ūkyje iš esmės pasikeistų. Kalbant labai telegrafiškai aš noriu pasakyti, kad šiais metais kol kas geriau vyksta grūdų supirkimas. Nebediskutuojama tokiomis problemomis kaip milžiniškos skolos, įsiskolinimai žemdirbiams. Mokėjimo skolos dabar sudaro 8 mln. Lt, o prieš pusantrų metų buvo diskusija ir mes kalbėjome apie 150-180 mln. Lt skolą.

Geriau vyksta grūdų paruošos. 230 tūkst.t maistinių grūdų dabar yra supirkta ir manome, kad dar labiau pasistengus pavyks padidinti maistinių grūdų atsargas. Sumokėta už 65%. Iš esmės yra įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, nes dalis apmokėjimų yra numatyta po grūdų supirkimo praėjus tam tikram laikui. Svarbiausia, kad dabar valstybės biudžeto pajamų eiga ir Biudžeto sandaros įstatymas leidžia gerokai didesnę paramą skirti žemdirbiams, jiems sumokant didesnę supirkimo kainą už parduotus žemės ūkio produktus ir pirmą kartą pradėjus subsidijuoti žemės ūkio produktus.

Todėl reziumuojant galima pasakyti, kad šiais metais per 8 mėn. kaimui, pirmiausia žemdirbiams, už parduotą produkciją buvo sumokėta per 300 mln. Lt daugiau negu už tą patį kiekį produkcijos praėjusiais metais. Suprantama, tai gana svarbi parama, ir nuotaikos žemės ūkyje šiek tiek keičiasi, nors mes suprantame, kad reikia dar labai daug padaryti. Todėl Žemės ūkio ministerija rengia projektą, kad gaunamų kreditinių išteklių sąskaita mes galėtume organizuoti kiekviename rajone po keletą agroserviso tarnybų, kad būtų galima įdirbti dabartiniu metu dirvonuojančius apleistus laukus.

Keletą žodžių apie energetiką. Aš noriu informuoti ir pasakyti, kad valstybės kuro atsargų rezervas, pirmiausia mazuto sukaupimas vyksta visai normaliai. Šiandien turime per 320 tūkst. t mazuto, t.y. beveik 100 tūkst. t daugiau, negu turėjome praėjusiais metais šildymo sezono pradžioje. Orimulsija yra sėkmingai bandoma valstybinėje Elektrėnų elektrinėje. Gerokai sumažėjo skolos energetinėje sistemoje (nuo 480 iki 273 mln.), tačiau ir toliau skolų likvidavimas energetinėje sistemoje yra viena iš jautriausių problemų. Energetinės sistemos įsiskolinimas Ignalinos AE, AE įsiskolinimas biudžetui, lėšų, reikalingų atominiam kurui įsigyti ir daugelis kitų temų yra labai jautrios. Jos nagrinėjamos, jos iš dalies sprendžiamos. Tiesa, jos išsprendžiamos šiek tiek vėliau, negu to norėtųsi.

Keletą žodžių apie Europos integracijos procesus. Mes visi prisiminsime birželio 13 d., kuomet buvo pasirašyta Europos sutartis, tačiau po iškilmių visada prasideda juodas darbas, ir jo visada yra daugiau, negu džiaugsmo po pasirašymo. Suprantame, koks didžiulis darbas dabar laukia mūsų visų valdžios institucijų harmonizuojant Lietuvos įstatymus, ypač laisvos prekybos srityje. Tam yra sudaryta speciali programa ir vyriausybinė komisija. Europos Sąjungos sutarties ratifikavimui išskirtinę reikšmę turi Konstitucijos 47 straipsnio pataisos. Mes numatome artimiausiu metu teikti siūlymus Seimui, kad būtų galima pradėti procedūrą, nes mūsų kaimynai iš esmės jau yra ratifikavę šią sutartį, ir būtų labai gerai, jeigu šios jūsų sesijos darbo metu šią sutartį būtų galima pateikti ratifikuoti, jeigu bus padarytos atitinkamos pataisos.

Norėtųsi pasakyti keletą minčių apie dabar vykstančias karštas politines diskusijas, skandalingas publikacijas, labai didelius kaltinimus Vyriausybei ir man, kaip jos vadovui ir LDDP pirmininkui.

Atskiri politikai bei leidėjai taip įsijautė į vaidmenį, kad prisiėmė sau tardytojo, prokuroro, advokato ir teisėjo vaidmenis viename asmenyje. Iš pirmo žvilgsnio tai labai kilni misija - kovoti su negerovėmis visuomenėje. Tačiau susipažinus su jų turiniu galima padaryti tik vieną išvadą - tai siekimas bet kokia kaina, nesiskaitant su jokiomis priemonėmis siekti vieno - diskredituoti valstybės Prezidentą, Seimo daugumą, jos suformuotą Vyriausybę ir, be abejo, mane. Šie siekimai nėra nauji. Jie nuolatos viena ar kita forma atnaujinami keičiant atakų kryptis bei metodus. Kaip neprisiminti dar Aukščiausiosios Tarybos laikais platinamų įvairių prasimanymų apie statomus kelis Jo Ekscelencijos A.Brazausko namus, areštuotus jo senus baldus ir t.t. Kaltintojai tie patys, kaltinamasis - kitas.

Dabar mano turtas vertinamas ne namais, bet mistiniais paketais, savanaudiška pagalba tariamiems biznio partneriams. Forma kiek kita - tikslas tas pats: diskredituoti, pasėti nepasitikėjimą. Dėl dabar vis labiau plintančių kaltinimų apie turimus mano akcijų paketus transporte, bankininkystėje, energetikoje bei kitur. Aš iš šios garbingos tribūnos noriu labai atsakingai pareikšti, kad aš niekur neturiu jokių akcijų paketų. Juk labai akivaizdu, jog jiems esant jie seniai būtų įvardyti ir paskelbti. Tam mūsų oponentai deda labai daug pastangų. Aišku, pastangos geras dalykas, tačiau patarčiau veltui nesitreniruoti, susikoncentruoti į kitus klausimus.

Kaip gerai mūsų politiniai oponentai įsisavino sovietinės propagandos formas, kad be jų negali eiti nė žingsnio! Formulė, kad kažkas su kailiniais buvo, ar iš jo pavogė, ar jis pavogė, taikoma kiekviename žingsnyje.

Kodėl šie nauji politiniai metai prasidėjo totaliniu Demokratinės darbo partijos ir Vyriausybės puolimu? Priežasčių tam yra keletas. Tai paskutinieji metai prieš Seimo rinkimus ir, suprantama, daugelis iš jūsų nori pasirodyti kuo sumanesnis. Tai siekimas bet kokia kaina nukreipti visuomenės dėmesį nuo pastebimų teigiamų ekonomikos bei užsienio politikos poslinkių, destabilizuoti padėtį visuomenėje, po to pasakant, kad valdžia nesugeba susidoroti su savo funkcijomis, išsikovoti atskiriems politikams tam tikrą populiarumą, nesvarbu, kad to politinio kapitalo vertė yra abejotina.

Be abejo, vienas iš faktorių yra artėjantis LDDP suvažiavimas ir siekimas pasėti nepasitikėjimą, o galbūt ir sumaištį mūsų partijoje. Tai iš esmės nėra nauja, tik kritikos koncentracija pasikeitė ir pasikeitė jos atakų smaigalys.

Šie procesai vyko ir vyksta nuo 1992 m. spalio mėn., kuomet, kaip teigia mūsų oponentai, tauta apsiriko ir išsirinko ne pačius geriausius, protingiausius, teisingiausius, su jų išimtinai įžvalgiais lyderiais priešakyje. Kiek per tą laiką girdėjome prognozių, kad šalies ekonomika neišvengiamai sužlugs 1993 m. pavasarį, po to rudenį, po to vėl pavasarį, po to rudenį ir t.t. Ponas K.Uoka vakar per televiziją atsakingai pareiškė, kad dabar valdžia priėjo liepto galą. Arba tas lieptas labai ilgas pastatytas, arba tas lieptas tampa tiltu per upę, per kurią brendame. (Balsai salėje) O kiek buvo gąsdinimų, kad visos reformos mūsų valstybėje sustos ir nuo mūsų nusigręš Vakarai? Kiek buvo platinama įvairių prasimanymų užsienyje ir šalyje? Tačiau prognozės nepasitvirtino. Pasiektas šalies ekonominis ir politinis stabilumas. Didėja šalies autoritetas ir spartėja investicijos, šiek tiek sparčiau sprendžiami socialiniai klausimai. Aišku, norėtųsi, kad jie spręstųsi dar greičiau.

Visus šiuos klausimus būtų galima spręsti dar sparčiau, jeigu nebūtų tekę eikvoti tiek laiko, pirmiausia Vyriausybei, įvairių prasimanymų paneigimui, interpeliacijos svarstymui, aiškinimui neigiamų ekonomiškai absurdiško, o politiškai labai pavojingo valstybei referendumo padarinių ir t.t., ir t.t. Visų šių opozicijos pastangų tikslas tik vienas - bet kokia kaina, kad ir ne konstitucinėmis priemonėmis, bet į valdžią. O čia jų moralinės nuostatos labai aiškios: tikslas pateisina priemones. Čia peržengiamos bet kokios moralinės ribos, sveika logika, ekonominiai dėsniai, o svarbiausia, užmirštamas paprastas Lietuvos žmogus su jo kasdieniniais vargais ir rūpesčiais, bandoma tik juo manipuliuoti jį suklaidinant. Nors visa tai yra pateikiama priešingai.

Kuo galima, pavyzdžiui, paaiškinti opozicijos kvietimą protestuoti prieš kainų pakėlimą energetiniame sektoriuje? Tai yra iš esmės kvietimas pačių neturtingiausių žmonių, kad jie sumokėtų už turtingųjų kaštus, nes nustačius visą energetinių išteklių kainą visi Lietuvos žmonės privalo sumokėti visą kainą ir tai yra socialiai teisinga. O šeimos su mažomis pajamomis, be abejo, turi būti remiamos, ir tai yra numatyta. 20% pajamų šeimos biudžete viršijant išmokas už būsto šildymą ir karštą vandenį, likusioji dalis yra padengiama iš valstybės biudžeto. Tai yra socialdemokratiškai teisinga politika. Ir keista, kaip, pavyzdžiui, akcijoje "Vyriausybe, neskriausk Lietuvos žmonių!" tarifus siūlo mažinti Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyrius. Aš nežinau, ar su gerbiamaisiais socialdemokratais Seime tai suderinta? Ir Seime socialdemokratai taip pat antisocialdemokratinę politiką propaguoja. (Balsai salėje) Aš dabar supratau, kad socialdemokratai, per brūkšnelį konservatoriai, labai toli nužengs realizuojant socialinę - ekonominę valstybės politiką. Aišku, visa laimė, kad kol kas dar jiems nereikia to daryti, šiek tiek žmonės bus apsaugoti nuo galimų padarinių.

Antra. Teiginiai, kad dabartinė Vyriausybė klasta bando sukaupti pinigus ir po to išmokėti žmonėms, yra pateikiami kaip labai neigiamas reiškinys. Aš nesuprantu to politiko motyvų, kuris priešinasi, kad Lietuvos žmogaus gyvenimas pasidarytų geresnis. Todėl energetinių išteklių kainą mes turime nustatyti tokią, kiek ji kainuoja. Yra vienas kelias. Rytuose yra, pavyzdžiui, kaimyninių valstybių, kur moka už energetinius išteklius mažiau. Tačiau aš nemanau, kad mūsų patriotiškai nusiteikę politikai tokią politiką mums norėtų siūlyti.

Aš noriu pasakyti, kad tų priemonių dėl socialinių programų mes anksčiau negalėjome realizuoti dėl labai suprantamų priežasčių. Pirmiausia reikėjo išspręsti ekonomikos stabilizavimo klausimus. Beje, labai žmones veiktų, jeigu būtų priimti sprendimai dėl galimo lito devalvavimo. Tie prasimanymai labai skaudžiai atsiliepia Lietuvos žmonėms. Sumažėjo depozitų lygis litais, didėja valiuta. Žmonės praranda didelius pinigus vien dėl to, kad sėjamas nepasitikėjimas. Ir tam nepasitikėjimui nėra jokio pagrindo.

Beje, aš dabar noriu pasakyti, kad dabartiniai politikai vis mažiau kalba apie valstybės ekonominį nuopolį. Tiesa, filosofai prisimena, kad dabar valstybė yra blogoje ekonominėje padėtyje. Dabar spekuliuojama jau kitomis temomis: korupcija, piktnaudžiavimais. Ir eilė norinčių paskelbti kuo sensacingesnius pasiekimus didėja. Ponas R.Ozolas, po to paskubėjo ponas G.Vagnorius, dar po to ponas V.Žiemelis. Taip ir norisi paklausti, kas sekantis ir kiek tų sekančių? (Balsai salėje) Arba publikacijos "Klanas", "Invazija". Aš noriu paminėti, kad į tuos klausimus buvo atsakyta ir aš nenoriu jų komentuoti, nes jie yra grynai propagandiniai.

Ir dar viena labai trumpa tema - pono R.Ozolo pareiškimas. Jis, suprantama, negali būti nepastebėtas. Labai sunkus kaltinimas man, Vyriausybės vadovui, visai Vyriausybei. Aš ponui R.Ozolui po pareiškimo penktadienį iš ryto paskambinau ir klausiu: "Ar jūs turite kokių duomenų?" Ponas R.Ozolas labai nustebo: o kam tie duomenys? Jis taip manąs, ir to užtenka. Ir jis taip nusprendė, kad jau laikas į priekį prieš visus kitus, kol nespėjo... Ir iš tikrųjų šioje srityje jis pirmas. Ir tuo sukėlė nepasitenkinimą kitų kai kurių politikų, kurie nesuspėjo būti pirmi (...) Ir tai būtų lyg ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, ir kitos problemos. Bet prisiminus pono R.Ozolo, kaip politiko, veiksmus praeityje, tai nelabai stebina. Prisiminkim mūsų derybas su Rusija, derybas su Lenkija. Vadinimas draugiškų mūsų valstybių ambasadorių žvalgybų agentais, teritorinės pretenzijos, per televiziją nuolat platinami sekmadieniniai pamąstymai, kad Lietuvoje pilietinis karas neišvengiamas, ir daugelis kitų. Tai yra būdas siųsti signalus apie save, kad visuomenė nuolat atsimintų, jog ponas R.Ozolas budriai stovi visų valstybės ir visuomenės narių interesų sargyboje.

Kas naudinga R.Ozolui, yra klausimas. Tai labai kenkia valstybei, ir Lietuvos žmonės tai turėtų aiškiai atrinkti. Beje, ponas R.Ozolas pabandė dar toliau nueiti bandydamas inicijuoti, paskelbti, kad konstituciškai išrinkta Demokratinė darbo partija turi būti paskelbta už įstatymo ribų. Aišku, gerai, kad kitiems politikams užteko nuovokos neprisidėti prie tokio fantastiško pareiškimo.

Ir dar. Aš noriu pasakyti, kad pono R.Ozolo gynėjų gretos nelabai didelės. Čia visuomenės veikėja garsi ponia A.Aukštikalnienė dalyvauja. Ir aš noriu ką pasakyti. Ponia Auksė Aukštikalnienė dabar skolinga Lietuvos kooperacijos bankui nei daug, nei mažai, kuklią sumą - 2,3 mln. Lt. Kas primygtinai rekomendavo šią kreditinę paskolą suteikti, kaip jūs manote? "Labai prašau kiek įmanoma paremti šią vertingą ponios A.Aukštikalnienės iniciatyvą." Aš nežinau, kiek ši rekomendacija prisidėjo prie to, kad kreditas būtų suteiktas, bet aš manau, indėlininkai turėtų žinoti adresus, kur reikia ieškoti prarastų indėlių. O pirmiausia kažkodėl rodoma į Vyriausybę.

Ir dar pabaigoje. "Lietuvos ryte" 1993 m. vasario 2 d. straipsnis "Politinės kvailybės žemiškų reikalų apsuptyje" yra labai išmintinga frazė: "Viskam yra ribos. Jos turi būti ir opozicionieriškai kvailybei." Kas, jūs manote, šių labai išmintingų minčių autorius? Iš tikrųjų žinomas Lietuvos filosofas ir politikas R.Ozolas. Todėl aš norėčiau pakviesti ir poną R.Ozolą, ir kitus opozicijos atstovus iš tikrųjų nepaklusti "opozicionieriškai kvailybei".

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis premjere, jus nori paklausti daugiau negu 30 Seimo narių. Bet pagal bendrą sutarimą, kuris buvo fiksuotas Seimo seniūnų sueigoje, pusė klausimų - iš vienos pusės, pusė klausimų - iš kitos pusės, o kadangi čia frakcijų yra labai daug, tai du iš Konservatorių frakcijos, o iš visų kitų frakcijų ir iš frakcijoms nepriklausančių - po vieną. Taigi pirmas - kolega J.Karosas. Ruošiasi klausti kolega A.Katkus. Jeigu bus tik dėl vedimo tvarkos, tai bus galima suteikti žodį po to, kai paklaus kolega J.Karosas. Prašom.

J.KAROSAS. Gerbiamasis premjere, Lietuvoje ir užsienyje jūs esate žinomas kaip racionaliai mąstantis optimistas. Todėl norėčiau paklausti. Žinant, kad bendras vidutinis produktas praėjusiais metais priaugo maždaug 0,3%, per kiek metų, jūsų galva, Lietuvos pramonė, apskritai ūkis pasieks tą lygį, kuris buvo 1989 m., ir kartu bus sukurtos prielaidos ženkliam, arba labai ryškiam, daugelio žmonių gyvenimo pagerėjimui? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Ačiū. Aš visų pirma suprasčiau, kad iš opozicinės frakcijos atstovas taip sumenkintų mūsų rezultatus. Ne 0,3% bendras vidutinis produktas, o 0,6%, t.y. du kartus daugiau, negu jūs paminėjot. Bet jeigu rimtai... Iš tikrųjų visų postkomunistinių valstybių vystymosi eiga rodo, kad tai ilgas procesas. Pavyzdžiui, Lenkijoje daugelį metų tęsiasi ekonominės reformos, visą laiką buvo savarankiška valstybė su savo teritorija, pinigais ir maždaug savarankiška ekonomine politika. Apie 200 dolerių sudaro vidutinė alga. Todėl jeigu imtume kitas valstybes... Čekija - 300 dolerių. Aukščiausias atlyginimų lygis iš postkomunistinių valstybių - Slovėnija - 400 dolerių. Mes pasiekėme 132 dabar ir po pakėlimo spalio mėnesį, aišku, jis gerokai padidės, bet sudarys nedidelę sumą. Todėl tai yra gana ilgalaikis procesas ir negalima tikėti lengvais pažadais, kad vienas, po pagalve turėdamas ekonomikos gelbėjimo programą, jos nerodo, laukia kažkokio specialaus... kitos programos, lito devalvavimo politikos pagrindu, kad jos gali padaryti kokį stebuklingą poveikį. Tai ilgas procesas. Svarbu, kad mes pasiekėme esminių makroekonominių rodiklių, jų pakankamai kontroliuojamą lygį per trumpą laikotarpį. Beje, mūsų žmonių darbštumas, išskiriamas visų be išimties investitorių ir ekspertų, taip pat yra didžiulis mūsų privalumas. Mūsų jaunų verslininkų, biznierių talentas kuriant efektyvią ekonomiką ir daugelį kitų. Todėl negalima čia pasakyti, kad po penkerių metų mes gyvensime labai gerai. Tai paprastas procesas, ilgalaikis procesas, bet mes akivaizdžiai įėjome į periodą, kada, jeigu nebus padaryta esminių nukrypimų nuo vykdomos politikos, realios gyventojų pajamos didės. Jos didės šiemet ir dar daugiau galės padidėti kitąmet. Ir, aišku, jeigu teisingai rinkėjai balsuos kitų metų rudenį, tas didėjimas bus užtikrintas ilgą laiką. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, premjere, už gerą perspektyvą.

Gerbiamieji kolegos, dabar du Seimo nariai nori pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Pabrėžiu: dėl vedimo tvarkos. Jeigu bus pasisakymas ne dėl vedimo tvarkos, bus nutraukta, kaip ir buvo susitarta. A.Kubilius. Po to - K.Antanavičius. Prašom į mikrofoną.

A.KUBILIUS. Aš norėčiau paprašyti Seimo Pirmininko leisti pasisakyti kolegai R.Ozolui, nes tai yra Seimo garbė. Kai Ministras Pirmininkas atėjęs pusę laiko skyrė vieno Seimo nario pareiškimų svarstymui, tai, aš manau, Seimo narys turi turėti galimybę atsakyti toje pačioje auditorijoje.

PIRMININKAS. Labai ačiū. Bet premjeras neprivalo prašyti, kad atitinkamas Seimo narys dalyvautų Seimo posėdyje. Jeigu jis nenori dalyvauti, tai jo valia. (Balsai salėje) Tai kada jisai atėjo? Tai yra vienas dalykas. O antras dalykas - gerbiamasis R.Ozolas pats turi liežuvį ir jis sugeba pakovoti už save.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Beje, šmaikštų.

PIRMININKAS. Taigi ačiū. K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs pasakėte, kad pusę klausimų galės duoti kairioji pusė, pusę - visi kiti. Na, juk yra Seimo statutas ir pagal užsirašymo tvarką jūs čia pažeidžiat ir Statutą, ir Konstituciją. O be to, juk jie viską žino, juk jie visada pritaria visiems įstatymams ir siūlymams. Ko jiems beklausti? Mes štai painiojamės, balsuojam vis prieš, vis nesuprantam. Na, tai mums reikia duoti paklausti, o ne jiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas labai geras, bet, gerbiamasis Antanavičiau, jis buvo šiek tiek anksčiau aptartas ir jam nebuvo pritarta. Jeigu pagal užsirašymo eilę, vis tiek jums eilė neprieitų, kadangi jūs užsirašęs dvidešimtas. O gerbiamasis J.Veselka - trisdešimtas. Kolega A.Katkus. Atsiprašau. Prašom. Kolega A.Katkus.

J.A.KATKUS. Pone premjere, pradžioje porą pastebėjimų dėl jūsų kalbos. Nereikia populistiškai lyginti lito infliacijos su rublio infliacija, kurią valdė Maskva, jūs žinot, kieno sferoje... Ir paskui jūs moralizavot opozicijos atstovus, ir reikia įvardyti, kokiomis antikonstitucinėmis priemonėmis apkaltinot opoziciją. Konkrečiai įvardyti.

Dabar klausimas. Šių metų biudžete nebuvo numatyta skirti paramą bankams, ypač tiems, kurie išeikvojo svetimus pinigus, indėlius. Prašau konkrečiai nurodyti, pagal kokį biudžeto straipsnį ir kiek valstybės lėšų skyrė Vyriausybė išeikvojimus padariusiems "Aurabankui" ir "Vakarų" bankui? Kodėl Vyriausybė suranda biudžete lėšų bankams finansuoti, o, sakysim, aukštųjų mokyklų skoloms likviduoti neranda? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Suprantamas jūsų susirūpinimas ir aš visiškai solidarizuojuosi su juo, ir būtų kur kas geriau, jeigu Vyriausybei nereikėtų teikti finansinės paramos bankinei sistemai. Tai būtų idealus atvejis. Tačiau jūs formuluojat klausimą vienaip, o Seimo nariai klaipėdiečiai formuluoja kitaip - kad būtina surasti būdų paremti stambiausią Vakaruose esantį banką, kuriame yra 90 mln. Lt individualių indėlininkų depozitų, kuriame yra daugelio valstybinių įmonių sąskaitos, ir, suprantama, ekonomikai tokio banko griūtis yra nepageidautina. Todėl Vyriausybė laikinai paskolino šiam bankui finansinės paramos forma 30 mln. Lt. Manome, kad tai nevisiškai pakankama, ir nagrinėsime galimybę dar paremti. Tai, beje, priimta visame pasaulyje, kad Vyriausybė remia komercinius bankus. Kiek šalių apvažiavau... Beje, parėmimo kaina, jeigu prasidėtų finansinė griūtis, būtų gerokai didesnė, negu dabar paimta 40 mln. Lt suma. 6 mlrd. dolerių Venesuelos vyriausybei kainavo komercinių bankų griūtis. Estijos Vyriausybei taip pat kainavo ne vieną milijardą dolerių ne finansinė bankų griūtis, bet tam tikras sutrikimas. Suomijoje... (Balsai salėje) Suomijoje. Nekalbu apie labai nedideles pasekmes, kurios yra santykinai Latvijoje... Atsiprašau, ne Estijoje, o Suomijoje. O Latvijoje finansinė krizė, suprantama, ne tokio masto, bet tos šalies ekonomikai pasekmės labai skaudžios. Beje, Seimas latvių pritarė Vyriausybės nuostatai sumažinti biudžetą 5,6% ir tas sumažinimas dar ne visai atspindi realią padėtį. Todėl finansinės bankinės sistemos griūties sustabdymas yra greta centrinio ir Vyriausybės uždavinių. Be to negalima užtikrinti stabilios ekonomikos. Todėl laikinas paskolinimas turėtų daryti įtaką. Jeigu to nepakaks - dar paskolinsime.

PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašom. Ruošiasi kolega I.Uždavinys.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, po jūsų tokios kalbos kažkaip prarandi ūpą ir paklausti. Bet vis dėlto jūsų kalboje buvo paminėtas perskaičiavimas. Aš norėjau klausti... pensijų perskaičiavimas. Aš norėjau klausti visai kito - dėl žemės ūkio. Bet tai aš jau vis dėlto girdžiu ir vakar, ir šiandien. Ir jūs gerai pamenat, kai mes frakcijoje labai ginčijomės ir siūlė mūsų komitetas visai kitą formulę tų perskaičiavimų, kas pritrauktų tuos žemiausius arčiau, sakykim, padidėtų pensija truputį. Dabar jūs vėl perskaičiuosit, vėl kainuos. Aš noriu paklausti, kada jūs nubausit tuos savo "specus", kurie priveda? Ar jūs čia nematot, atrodo, kad čia viskas gerai?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Na, aš nemanau, jog reikėtų sutikti su jūsų nuostata, kad tiktai Vyriausybė kalta, jeigu Seimas priima vieną ar kitą įstatymą, kurį reikia kažkiek pakoreguoti. Todėl įstatymų suformavimo procesas nėra toks paprastas. Ir čia nėra esminės klaidos. Galima įvairių metodikų prigalvoti ir jos visos bus teisingos. Todėl negalima visiškai nuneigti to, kas padaryta. Tai leido labiau diferencijuoti pensijas. Savo ruožtu reikia kompensuoti tas spragas, kad mažas pensijas gaunantys turėtų galimybę pateikti atlyginimus už vieną ar kitą laikotarpį, ir jų padidėjimas ženklesnis. O Vyriausybė dabartiniu metu siekdama pataisyti padėtį Vyriausybės sprendimais pirmiausia paremia mažas pajamas turinčius pensininkus. Ir aš noriu pasakyti, kad po spalio mėnesio pensijų indeksavimo vidutinė pensija mūsų valstybėj sudarys ne mažiau kaip 190 Lt.

PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys. Prašom.

I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis premjere, jūs šiandien savo kalboje ir ne tiktai šiandien nuolatos tvirtinate, kad opozicija pateikia kaltinimus apskritai, nepateikdama konkrečių faktų. Aš norėčiau jūsų paklausti vieno labai konkretaus klausimo. Palangoje, priekopio zonoje, gausiai išdygo ir sparčiai auga neteisėtos statybos. Aišku, kažkieno leidimu. Tuo tarpu Palangos miesto vyr.architektas (...) pateikė tvirtinti miesto savivaldybei detalų kvartalų planavimą, kuriame neteisėtos statybos jau įtrauktos į planą kaip ir teisėtos. Užvakar čia, Seime, Statybos ir urbanistikos ministras gerbiamasis J.Laiconas kaltino savivaldybes, kad jos vangiai tvirtina pateikiamus tvirtinti detalius planus. Kaip jūs pavadintumėte tokią architekto ir ministro veiksmų darną ir kuo čia kvepia? Ir norėčiau išgirsti jūsų tokios darnos įvertinimą.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš sutinku su tuo, kad iš tikrųjų labai daug sprendimų, kurie yra priimami, prasilenkia su galiojančiais įstatymais. Ypač didelė trauka...

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Minutėlę! Gerbiamieji Seimo nariai, na, prašom nešūkauti. Prašom.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Ypač didelė trauka priimti savivaldybėse vieną ar kitą neteisėtą sprendimą tai kurortų zonoje, tai akivaizdu... Iš tikrųjų Palangoje pirmiausia dėl savivaldybės institucijos nepakankamos disciplinos buvo galimi tokie savavališkų statybų atvejai. Suprantate, kad Vyriausybė nereguliuoja namo Palangoje statybos. Tai yra išskirtinė savivaldos organų prerogatyva. Ir labai svarbu, kad ten būtų tinkamai nustatyta kontrolė pagal galiojančius įstatymus. Beje, apie netvarką Palangos statybose Urbanistikos ministerija pateiks išsamią informaciją ir tada bus galima įvertinti vieną ar kitą pareigūną. Todėl adresuoti visus prasižengimus tiktai Vyriausybei yra ne visai tikslu.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis premjere, aš manau, kad jūs nevisiškai tikslus buvot, kai kalbėjot apie savo turimas akcijas. Aš esu įsitikinęs, kad jūs turite akcijų, tačiau ne materialių, ne piniginių, o turite kontrolinį akcijų paketą Lietuvos demokratinėje darbo partijoje. Ir jeigu Seimo narys R.Ozolas, kuris anksčiau iš vidaus ardė Lietuvos komunistų partiją, dabar iš išorės stiprina Lietuvos demokratinę darbo partiją... aš manau, ši jo veikla per tarybos posėdį aiškiai parodė, kad tikrai kontrolinį akcijų paketą partijoje jūs turite.

O norėčiau paklausti štai ko. Čia mes išgirdom nemažai faktų ir argumentų, kurie aiškiai parodo, kad makroekonomikos rodiklių požiūriu mūsų valstybė pasiekė neblogų rezultatų, ir paneigti šiuos teiginius išties yra sunku. Tačiau tai gali suvokti tik žmogus, bent šiek tiek išmanantis ekonomiką. Kaip jūs teisingai pastebėjote, dauguma Lietuvos žmonių šių teigiamų makroekonomikos pokyčių savo realiame gyvenime, deja, nejunta. Norėčiau jūsų paklausti, o galbūt tiksliau, paprašyti paprognozuoti remiantis kitų šalių patirtimi ir konkrečia Lietuvos situacija, kada šiuos pokyčius pajus dauguma Lietuvos žmonių?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis premjere. Noriu priminti ir kolegai A.Kunčinui, ir kitiems, kad klausimui - 60 sekundžių. 69-ąją klausėjo mikrofonas išjungiamas.

Prašom, premjere. Atsakymui - dvi minutės.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš paminėjau jau atsakydamas į kolegos klausimą apie galimas tendencijas. Viena akivaizdu, kad šiais metais bus užtikrintas gerokai ženklesnis realių pajamų didėjimas, negu tai buvo praėjusiais metais. Pirmiausia pensininkų, tas yra svarbiausia. Ir taip pat minėjau, kad mes rengiame ilgalaikę socialinę vystymo programą, kurioje būtent ir numatysime ne atsitiktinį minimalaus atlyginimo indeksavimą ar minimalaus gyvenimo lygio indeksavimą, o strategiją, kaip tuos uždavinius pasiekti. Ir, suprantama, dabartiniu metu galima akivaizdžiai kalbėti apie ženklesnį realių pajamų didėjimą. Tą su visa atsakomybe galiu patvirtinti.

PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, jūs ne kartą aiškinot Lietuvos žmonėms apie sėkmingą 1995 m. valstybės biudžeto vykdymą.

Tokiu atveju norėčiau paklausti. Kodėl skiriant Generalinei prokuratūrai papildomą finansavimą buvo didinamas biudžeto deficitas? Šiuo metu vien energetikos sistema savo kreditoriams skolinga per 1 mlrd. 70 mln. litų. Ignalinos AE neturi už ką nusipirkti branduolinio kuro, kuris baigėsi ir iškyla pavojus dėl elektrinės stabdymo. O dėl 189 mln. Lt skolos padavė aukštesnę organizaciją į teismą, kodėl katastrofiškai didėja įsiskolinimas savivaldybėms? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš noriu jus nuraminti, tegul atominio kuro tiekimo problemos jūsų nejaudina. Aš noriu tik garantuoti, kad atominio kuro tiekimas bus vykdomas laiku ir elektrinės normalus darbas bus garantuotas. O tas problemas, kurias jūs paminėjote, aš minėjau savo informacijoje. Skaičiai, kuriuos jūs pateikėte virš milijardo, kur kas prasilenkia su realia tikrove, bet ne tai svarbiausia. Aš minėjau, objektyviai, kad energetinėje sistemoje mokėjimų, įsiskolinimų likvidavimo problemos egzistuoja, jos gerokai pastūmėtos į priekį, bet nepakankamai. Suprantama, kad čia dar reikia atlikti gana didelį darbą ir jis atliekamas. Beje, prie energetinės sistemos ekonominės padėties pagerinimo ženkliai prisideda sudaryti kontraktai ir aptarti kontraktai dėl elektros energijos eksporto į Rytus. Tai ekonomiškai  labai naudinga. Nors kyla klausimas, kad per mažos kainos, bet vien tik 2 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos eksportas į Baltarusiją, vien šis kontraktas papildomai duoda pelno energetinei sistemai 80 mln. litų. Todėl atsakant į šį klausimą tiek.

O dėl to, kad prokuratūrai buvo skirtos papildomos lėšos neženkliai padidinant biudžetą. Aš suprantu, jog jūs sutiksite, kad kai 5,7 mlrd. 18 mln. Lt biudžeto deficitas, tas padidinimas toks nedidelis skaičius, kad jo nereikėtų komentuoti. Yra paprasčiausia priežastis. Visu pirma minėjau, kad biudžeto pajamų planas 8 mėn. vykdomas, tačiau vertybinių popierių platinimas vykdomas nepakankamos apimties. Be to, įsiskolinimas biudžetinėms organizacijoms, kuris tęsiasi nuo praėjusių metų pradžios , - apie 100 mln. Lt. Be to, dar atliktas atlyginimų ir kitų išmokų indeksavimas, kuris buvo vykdytas metų pradžioje iki indeksavimo spalyje mums pareikalavo per 100 mln. Lt ir, be to, paskutinis indeksavimas nuo spalio mėn. taip pat pareikalaus apie 150 mln. Lt papildomų lėšų. Be to, dar papildomai buvo skirta lėšų iš valstybės biudžeto socialinio draudimo biudžetui, nes liepos mėn. reikėjo išmokėti vietoje 113 mln. Lt normaliai per mėnesį - 300 mln. Lt. Iš esmės tai didelės papildomos lėšos, tačiau biudžeto pajamų tendencija leidžia mums viltis ir tuo įsitikinę, kad spalio mėn. mes teiksime Seimui Biudžeto sandaros įstatymo papildymą, kuriame numatome siūlyti biudžeto pajamų dalį padidinti ir kartu finansuoti tas išmokas, kurios buvo padarytos indeksuojant, kurias reikia padaryti.

PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Po to S.Pečeliūnas. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, kaip žinome, Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos nariai numato savanoriškai deklaruoti savo turtą ir pajamas. Ar nenumato pasekti šiuo geru pavyzdžiu ir Vyriausybės nariai? Tai būtų mano klausimo pirmoji dalis. Bet aš norėčiau truputį pakalbėti apie energetinę sistemą ir AE reikalus. Kaip žinome, finansinė situacija yra sudėtinga. Kada ir kokiu būdu Vyriausybė numato visiškai likviduoti tarpusavio įsiskolinimus ir spręsti didžiulės energetinės sistemos įmonės nesugebėjimą dirbti rentabiliai?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Man tik telieka džiaugtis, kad Seimo abu komitetai į Ignalinos AE atvažiavo kur kas vėliau, nes prieš tai buvusi situacija buvo kur kas sudėtingesnė. Tačiau aš minėjau, kad tos priemonės, kurios priimamos, leidžia viltis, jog padėtis bus iš esmės pataisyta. Iš tikrųjų nenormalu, kai tokio objekto kaip Ignalinos AE periodiškai areštuojamos sąskaitos ir iš to visi neigiami padariniai. Todėl priemonės priimamos, tarp jų ir užskaitų taikymas. Labai svarbu energetinėje sistemoje efektyviau atlikti užskaitą, nes savivaldybių biudžeto, centrinio biudžeto įsiskolinimai energetinei sistemai ir tų objektų įsiskolinimas biudžetui leistų mums likviduoti apie 130 mln. Lt skolą. Toks visas kompleksas priemonių. Aš nenorėčiau užimti gerbiamųjų Seimo narių ir Lietuvos žmonių dėmesio. Jos yra dėmesio centre, jų sprendimu užsiima atitinkamos ministerijos ir žinybos. Padėtis gerėja dinamiškai, tačiau nepakankamai. Mes iškėlėme uždavinį energetinei sistemai per pusmetį sumažinti įsiskolinimus dvigubai. Tas pavedimas vykdomas sėkmingai.

O dėl pirmosios dalies, mes vakar Vyriausybės posėdyje patvirtinome pajamų deklaravimo tvarką. Suprantama, kaip visi valstybės piliečiai, o sąmoningesni būdami mes, kabinetas, tai turime atlikti anksčiau. Pajamų deklaravimą, aišku, įvykdysime.

PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Po to K.Jaskelevičius. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone pranešėjau, tiek laikraščiuose, tiek spaudoje, tiek per radiją man neteko girdėti nė vieno pasisakymo, kuriame būtų pasakyta, kad Lietuvoje korupcijos nėra. Visi, kiek teko girdėti, nuo eilinio žmogelio iki aukštesnių pareigūnų tvirtina, kad vis dėlto Lietuvoje korupcija yra. Net Seimo Pirmininkas tą patvirtino, tik mėgino apibrėžti, iki kokio lygio ji yra išsiplėtojusi. Net mūsų Prezidentas sakė, kad turėjo tokių bylų, net kai kuriuos pareigūnus atleido - vieną ar du, tam, kad po to nereikėtų sėsti už grotų, matyt, o greičiau jais atsikratyti, bet, sakė, dar bylų turi. Tai vienintelis tik žmogus, tribūnoje sėdintis, kuris visą laiką tvirtina, kad Lietuvoje, na, tiesa, stovintis, kad Lietuvoje korupcijos nėra, ir turi vieną savo kolegą padėjėją, tai mūsų Vidaus reikalų ministrą. Tai drįsčiau paklausti...

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, aš daugelį kartų įspėjau - klausimui - minutė. Maksimum - 70 sek. Aš labai atsiprašau. Bet premjeras, matyt, suprato klausėją.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš nežinau, ar visi Seimo nariai sėdi ir pusiau snaudžia, nes aš savo pranešime aiškiai įvardijau šią problemą. Paminėjau. Labai keista ir apmaudu, kad jūs nesiklausote to, ką aš nuoširdžiai norėjau pateikti, informaciją visiems Seimo nariams, taip pat ir jums. Iš tikrųjų problema egzistuoja ir aš įvardijau ir organizuotą nusikalstamumą, ir korupciją, ir jaučiamas didelis spaudimas įvairioms institucijoms, įvairia forma, todėl neturėtumėte išskirti manęs iš tą reiškinį neįvardijusių aukščiausių pareigūnų.

PIRMININKAS. Kolega K.Jaskelevičius. Po to E.Bičkauskas. Prašom.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis premjere, neabejoju, kad jūsų žvalumas ir optimizmas įkvėps Seimą vis naujiems ir naujiems darbams. (Salėje šurmulys) Jūs labai teisingai pasielgėte nuplėšdamas kaukę nuo pono R.Ozolo tikrojo veido. (Juokas salėje) Manau, kad su juo drąsiai galime nuo rytdienos nesisveikinti.

 O klausimas apie bankininkystę, kuri, mano manymu, šiandien išgyvena, patiria tokią giliai užslėptą krizę. Ar jūs nemanote, kad buvo klaida prieš keletą metų likviduoti investicijų banką, kurį Vyriausybė tuomet visiškai kontroliavo, ir ar nemanote, kad dabar nebūtų didelės dalies problemų, susijusių su užsienio kreditų paskirstymu. Kadangi dabar Vyriausybė mėgina atstatyti ir kai kada nelabai sėkmingai valstybinio kapitalo dalį daugelyje bankų, ir ar čia neteisus ponas R.Ozolas, kai jis sako, kad štai ši tvarka yra valstybės alinimas?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Dėl optimizmo. Seime man sudėtingiausias uždavinys pasėti optimizmą pono K.Jaskelevičiaus mąstyme. Bet aš neprarandu vilties, nes pastebimas progresas, kuris leidžia viltis, kad ir Seimo narys K.Jaskelevičius taip pat pradės spinduliuoti didesniu optimizmu negu dabar, ir palinkėti, kad žemės ūkio reikalai pono K.Jaskelevičiaus ūkyje taip pat klostytųsi kuo geriausiai.

Apie bankininkystę. Aš labai atsakingai ir tvirtai pareiškiu - ne, ne klaida. O tai buvo labai teisingas ir reikalingas sprendimas. Kadangi tai buvo finansinė kontorėlė, daugiau nieko. Dabar įsteigtas Lietuvos plėtros bankas iš tikrųjų gali pradėti tas funkcijas, kurias ir pridera vykdyti. Bet aš noriu, kad jūs nesuklaidintumėte visų, pataisyti. Negali būti Lietuvoje nė vieno banko - labai talentingo, labai gero, labai modernaus, kuris galėtų aptarnauti visą ūkį. Todėl, gerbiamasis Jaskelevičiau, reikalinga bankinė sistema su daugeliu smulkių ir didesnių komercinių bankų, kurie galėtų užtikrinti komercinių kreditų valstybės vardu ar tiesiogiai skolintų priėmimą ir jų aptarnavimą. Kad kiltų tų bankų darbuotojų kvalifikacija, kad būtų išvengiama finansinių aferų, netikusių biznio planų finansavimo ir t.t., ir t.t. Todėl dar kartą noriu pasakyti, kad tai nėra valstybės alinimas, o tai yra valstybės stiprinimas, nes be stabilios bankinės sistemos negalima kalbėti apie jokią ekonomiką. Aš manau, kad mokslų daktaras K.Jaskelevičius su tuo sutiks.

PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas. Minutėlę, gerbiamasis Bičkauskai, aš labai atsiprašau. Sekundės bėga. Dabar klaus kolega E.Bičkauskas, ruošiasi A.Nesteckis. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis premjere, jūsų Ekscelencija. Labai vertinu jūsų šmaikštumą, tačiau leisiu sau pastebėti, kad nors daug ką iš politikų apkaltinote nekorektiškumu, manyčiau, kad baigiamoji jūsų pagrindinio pasisakymo dalis taip pat nebuvo korektiškumo pamoka.

Man labai malonu, jog galų gale apibūdinant kriminogeninę situaciją atsisakyta nusiraminimų ir stabilizatoriškos nuotaikos, kuri buvo anksčiau skelbiama. Šių metų pradžioje aš keletą kartų raštu kreipiausi į jus norėdamas sužinoti, ar Vyriausybė ruošiasi realizuoti Seimo dar 1994 m. liepos mėn. priimtą nutarimą dėl nusikalstamumo, konkrečiai, dviejų nuostatų. Kad Vyriausybė dar iki praėjusių metų lapkričio mėnesio turi parengti visuomenės įtraukimo į kovą su nusikalstamumu programą ir taip pat, kad Seimas rekomenduoja įkurti ypatingą padalinį kovai su korupcija pačiuose aukščiausiuose valstybinės valdžios sluoksniuose. Atsakymą gavau iš Vidaus reikalų ministerijos. Jis yra neigiamas. Aš norėčiau žinoti konkrečiai jūsų nuomonę. Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Tokie padaliniai yra įkurti ir Saugumo departamente, ir kovai su organizuotu nusikalstamumu Vidaus reikalų ministerijoje. Kaip pamenate, tie padaliniai buvo labai energingai likviduoti anksčiau, ne mūsų Vyriausybės, todėl tie padaliniai labai reikalingi, kaip ir mes kuriame imuniteto tarnybą mokesčių inspekcijoje, kuri taip pat turi atlikti reikalingą profilaktinį darbą. Todėl čia suprantamas jūsų susirūpinimas, ir mes tą darbą dirbame ir privalome dirbti.

Dėl nekorektiškumo. Suprantu, kad kur kas geriau, kai žaidimas vyksta į vienus vartus. Tačiau jis negali būti be galo. Patyręs politikas turi jausti atsakomybę. Jeigu mano, kad užtenka tik turėti nuovokos ir jau galima visiems kabinti etiketes, taip pat visam kabinetui be jokios atsakomybės, be jokių faktų, aš manau, korektiškumo čia taip pat nebuvo laikytasi. Todėl gerbiamajam R.Ozolui buvo sudaryta galimybė viešai pateikti duomenis, viešai paneigti, jeigu neturi, o ne dabar įsijautus į kankinio rolę masinėse informacijos priemonėse sakyti, kad jau prasideda persekiojimas. Pono R.Ozolo niekas nepersekioja ir niekas nemano persekioti, bet ponas R.Ozolas turi atsakyti už savo žodžius.

PIRMININKAS. Vieną minutę! Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis premjere, ministras R.Vaitekūnas, kuris lyg buvo žodžiu užkabintas, norėtų kai ką pasakyti. Manau, leisime. Prašom. Ministras R.Vaitekūnas.

R.VAITEKŪNAS. Paprasčiausiai norėčiau...

PIRMININKAS. Į mikrofoną. Įjungta! Tai prašom gal prie centrinio. Būkite malonus, gerbiamasis ministre, prašom čia, yra kitas mikrofonas. Prašom.

BALSAS IŠ SALĖS. Pone Juršėnai, na, aš vis tiek stovėsiu.

PIRMININKAS. Ir gerbiamasis Boguši, būkite malonus ateiti čia, nes tas, pasirodo, lyg neveikia. Prašom į mikrofoną.

R.VAITEKŪNAS. ... vieną minutę! Noriu papildyti gerbiamojo premjero atsakymą į Seimo Pirmininko pavaduotojo E.Bičkausko paklausimą, kad gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojas toli gražu prasilenkė su teisybe. Vykdant Seimo pavedimą, Generalinėje prokuratūroje įsteigtas toks organas, vadovaujamas generalinio prokuroro pavaduotojo pono R.Paulausko, ir E.Bičkauskas gerai apie tai žino, net dalyvauja toje veikloje. Todėl atsiprašau už tokį netikslumą. (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS. Kolega A.Nesteckis. Po to P.Jakučionis. Prašom.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis premjere, mes matome, kad šiandien jau yra mažinami žemės ūkio produkcijos išvežimo muitai. Aš norėčiau paklausti, ar tai yra susiję su mūsų žemės ūkyje gauto derliaus dydžiu, ar tai priklauso nuo išankstinių susitarimų su Vakarų šalimis?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aišku, kad visame procese mūsų dialogo su Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu jautriausia, problemiškiausia sritis yra mūsų žemės ūkio produkcijos rinkos apsauga. Kaip žinote, su Europos Sąjunga pasirašytas ilgiausias pereinamasis laikotarpis iš visų Baltijos šalių, aukščiausi muitai, tačiau vykdant Ekonominio memorandumo nuostatas, kurios yra pasirašytos su Valiutos fondu 3 metams, mes įsipareigojome ir tas įsipareigojimas buvo derintas orientaciniai su Agrariniu komitetu, kad iš lėto mes turime mažinti įvežimo muitų lygį. Procentine išraiška. Mes taip pat dėsime pastangas, kad fizine apimtimi įvežimo muitų lygis galimai būtų išlaikytas aukštesnis, nes suvokiame, kad vis dėlto mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojai dar nėra pasirengę konkurencinei kovai su efektyviais žemės ūkio produktų gamintojais pirmiausia Vakarų šalyse.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Po to V.Būtėnas.

P.JAKUČIONIS. Pone premjere, jūs minėjote, kad Vyriausybė negali didinti socialinės paramos, nes reikia kuro talpas statyti, kitus svarbius objektus. Pirmiausia noriu žinoti, ar tos kuro talpos dabar jau visos pilnos? Antra. Jūs taip pat minėjote, kad pensijos spalio mėnesį bus padidėjusios 23%. O bendroji infliacija dabar 24,5%. Bet tai, ką vartoja pensininkai, būtent maistas, komunalinės paslaugos, transportas, tai, mano manymu, apie 30% ar net daugiau procentų yra jų kainos padidėjusios. Ar jūs nemanote, kad būtų teisinga, jeigu tą pensininkų, kitų remtinų šeimų vartojimo krepšelį įvertintume pagal tas prekes, kurias tie žmonės vartoja, tai maisto prekės ir komunalinės paslaugos.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Matote, būtų iš tikrųjų unikalu. Statistikos departamentas teikia duomenis, kad infliacija 20,4%, gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis mano, kad 30%. Ir atitinkamai pagal 30% kainų augimą Vyriausybė privalo indeksuoti. Jeigu taip samprotautume, tai čia atsirastų daugiau norinčių pakelti tą infliacijos lygį ir atitinkamai realių pajamų augimą. Dar kartą noriu pasakyti, kad realių pajamų didėjimas užtikrinamas ir ateityje bus užtikrinamas dar didesniu mastu.

O dabar priešpriešinimas kuro talpų, jų užpildymo ir socialinės politikos. Noriu dar kartą akcentuoti, kad ne visai teisingai jūs supratote akcentus, ką aš norėjau pasakyti. Mes, vykdydami socialinę politiką dabartiniu metu, realizuodami tas socialines programas, palengva didindami realias pajamas, savo ruožtu neatsisakome strateginių valstybės uždavinių ir tikslų. Tai yra būtina. Šiandieną kuro talpos yra nepakankamos, kad būtų garantuota net pusė mūsų šildymo sezono kuro apimčių. Jos šiais metais pildomos, kaip minėjau, kur kas geriau negu praėjusiais metais. Vylėmės, kad sezono pradžiai jos bus artipilnės. Tačiau jeigu galvotume tik apie šią dieną, suprantama, kuro talpų nereikia statyti. Tačiau valstybėje turi ateiti laikas, kad visam šildymo sezonui, o dar ir daugiau, valstybė turėtų pakankamai kuro atsargų. Tai yra labai normali praktika ir labai reikalinga ilgalaikė strategija. Be kuro talpų, aš paminėjau nemažai projektų (vandenvala ir visa kita), kur būtų galima sumažinti finansavimą, šiek tiek padidinti socialines išmokas.

Bet mes turime surasti kompromisą tarp einamųjų sprendimų, kurie būtini, ir kartu "nepamesti" ilgalaikės valstybės vystymo strategijos. Vienadienės politikos vykdymo pasekmes mes jausime dar ilgokai.

PIRMININKAS. V.Būtėnas. Ruošiasi kolega L.Milčius. Prašom. (Balsai salėje) Minutėlę!

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Būtėnai. Tamstai sekundės nebus skaičiuojamos.

Gerbiamieji kolegos, kadangi norima, jog paklaustų visų frakcijų atstovai, ir dar gerbiamasis V.Bogušis, matyt, replikuos, tai siūlau dirbti iki pertraukos. Iš karto atsiprašau gerbiamojo ministerijos sekretoriaus V.Navicko, kad jo klausimas tada būtų 17.00 val. Tai gal vis dėlto sutikime, kad 5 Seimo nariai dar paklaustų. Tada iš esmės bus visų norėjusių paklausti frakcijų atstovai plius kolega V.Bogušis.

Taigi V.Būtėnas. Prašom.

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau sugrįžti prie jūsų dialogo su gerbiamuoju R.Ozolu temos. Skaitant spaudą, kažkaip susidaro tokia nuomonė, kad galbūt esama tam tikrų asmeninių nesutarimų tarp jūsų. Aš esu girdėjęs, kad Vyriausybė šiais metais yra tarsi pasipriešinusi vienam iš Vilniaus seniūnijos sprendimų praplėsti gerbiamajam Seimo nariui R.Ozolui butą rūsio sąskaita bei padvigubinti. Ar iš tiesų buvo tas konfliktas, ar jo nebuvo?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš iš esmės esu labai taikus žmogus, nesu nė su vienu konfliktavęs. Ir gerbiamasis R.Ozolas turbūt patikins, kad mes esame nuoširdūs, ištikimi draugai. (Plojimai salėje) Tam tikras nuomonių skirtumas ir tam tikras problemos formulavimas, kuris dabar pono R.Ozolo galvoje yra gimęs, jokiu būdu mums nesutrukdys, mūsų santykiams. Aš tuo įsitikinęs. Todėl nėra jokio pagrindo asmeniniams kokiems nors konfliktams. Aš negaliu pasakyti apie pono R.Ozolo butus, kadangi nesu informuotas ir ne mano uždavinys gilintis. Jeigu yra klausimų, aš manau, geriau būtų gerbiamajam R.Ozolui adresuoti ir jis tiksliau galėtų įvardyti apie savo planus, ketinimus ir kas sutrukdė tuos ketinimus įgyvendinti.

PIRMININKAS. L.Milčius. Ruošiasi kolega A.Albertynas.

L.MILČIUS. Pone Ministre Pirmininke, ar jūs žiūrite į Vyriausybės įstatymą kaip į įstatymą, kurį privalu vykdyti, o jo nevykdant atsiranda teisminės pasekmės? Jei taip, ar pagal šį įstatymą Vyriausybei neįvykdžius nuostatų, kad Vyriausybė užtikrina, jog būtų vykdoma gyventojų apsauga, įgyvendina priemones, garantuojančias gyventojams realų minimalų gyvenimo lygį, užtikrina ekonomines sąlygas visiems gyventojams įsigyti pageidaujamą išsilavinimą, imasi priemonių gyventojus aprūpinti butais ir kitų, Vyriausybė ir jūs, kaip jos vadovas, sutinkate atsakyti teismine tvarka? Ačiū.

A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų labai paradoksali situacija. Aš bandau išaiškinti tuos klausimus, lyg ir neturėtų kilti klausimų, o klausimai vėl formuluojami, į kuriuos jau atsakyta. Aš minėjau, kad užtikrinamas realių pajamų augimas - ir dirbantiesiems, ir pensininkams. Ir šiais metais realiųjų pajamų augimas bus gerokai didesnis negu praėjusiais metais. Nekalbant apie tris kartus įvykusį nuosmukį per pirmuosius trejus metus. Todėl pagal šį straipsnį Vyriausybė kaltinama visiškai be pagrindo ir formuluojama ne visai tiksliai.

Kadangi mano buvęs bendramintis ir bendradarbis gerbiamasis L.Milčius paklausė, aš atsiminiau vieną įdomią mintį, kurią aš ir norėčiau pasakyti. Gerbiamasis L.Milčius, kiek supratau, per televiziją... labai pasipiktinęs dėl Demokratinės darbo partijos ir Vyriausybės siūlymo apie galimybę įsigyti užsieniečiams žemės, neva tai būtų kėslas, leidžiantis kompensuoti savininkams už žemę pinigais. Kaip gerbiamieji tautininkai, gindami tautą, prieštarauja tautos interesams, kad valdžia galėtų kompensuoti? Todėl, aš manau, tuo klausimu jūsų pozicija turėtų būti kažkiek pakoreguota ir tiems prieštaravimams jūs neturėtumėte pasiduoti, jeigu yra jums spaudimas iš jūsų kolegų. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Vytenis... Atsiprašau. Klausia A.Albertynas ir po to - kolega V.Andriukaitis. Prašom.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamasis premjere, aš stebėjau tokį vaizdą - nukrito ta Vyriausybės lentelė žemyn, bet jūs tuo laiku ten nesėdėjote, nebuvote. Tai ne jums, žinoma, tas klausimas.

Dabar klausimas. Matote, tas mestas kaltinimas dėl korupcijos - čia ne jums vienam mestas. Mestas Seimo daugumai, kuri jus paskyrė, mestas kaltinimas tiems Lietuvos rinkėjams, kurie išrinko šitą Seimo daugumą. Taigi čia ne jums vienam skirtas. Tiesiog aš savo vardu prašau: arba gerbiamasis Seimo narys R.Ozolas viešai atsiprašo, arba jūs jį paduodate į teismą. Reikia teisiškai įvertinti. Čia ne jūsų vieno problema. Čia mūsų visų, kurie jus išrinkome. Jūs šito kaltinimo R.Ozolo neprisiimkite sau vienam, o mums visiems, kurie jus išrinkome. Šitokia yra problema. (Balsai salėje)

A.ŠLEŽEVIČIUS. Gerbiamajam R.Ozolui yra parašytas mano laiškas, kuriame aš prašau įvardyti apie tariamus paketus ir visa kita, yra Vyriausybės pareiškimas tuo klausimu. Aš manau, save gerbiantis politikas turi būti iki galo garbingas: arba įvardyti, arba atsiprašyti. Priešingai - jis negerbia nei savęs, nei Lietuvos žmonių, nei kitų politikų.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis - V.Andriukaitis. Po to - repliką kolega V.Bogušis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis premjere, po jūsų informacijos čia įsivyravo tokia gana linksma aplinka, tuo tarpu, aišku, rimti klausimai "praslysta" ir jūs stengiatės į juos neatsakyti. Norėčiau pasakyti, kad jūsų Vyriausybės programoje yra labai geri žodžiai: "Bus nedelsiant reaguojama į korupcijos faktus, į visuomenės ir masinės informacijos priemonių signalus šiais klausimais." Kaip Vyriausybė reaguoja, jau mes daugmaž žinome.

Dabar mano klausimas būtų toks: 1993 m. vasarą jūs, kaip Ministras Pirmininkas, pasirašėte dokumentą, kuriame buvo pasakyta, kad visi pinigai, nepriklausomai nuo jų kilmės, yra teisėti. Kitaip sakant, pinigai, nesvarbu, kaip jie įgyti - ar pavogti, ar gauti už paslaugą, ar t.t., yra teisėti. Prašom pasakyti, kokios vertės dabar jūsų pasisakymo motyvai, kad jūs taikysite dalinį konfiskavimą ir t.t., kai šitas teisės aktas lieka galioti?

A.ŠLEŽEVIČIUS. Ta tezė labai sena ir išnaudota. Suprantama, ją galima nuolatos kartoti. Iš tikrųjų buvo adresuojami kaltinimai, kad pinigų įvedimo metu... pinigus pritraukti iš užsienio. Teiginiai buvo tokie pasakyti. Aišku, ne Vyriausybės uždavinys yra tikrinti pinigų teisėtumą. Yra teisėsaugos institucijų prerogatyva. (Balsai salėje) Todėl šių klausimų turi būti išlaikyta normali procedūra. Ne pirmiausiai apkaltinama, kad jis vagis, o pirma reikia įrodyti, kad iš tikrųjų vieni ar kiti pinigai įgyti nedorais keliais. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere.

Dabar repliką kolega V.Bogušis ir, matyt, kolega A.Kunčinas. Prašom.

Ačiū, premjere. Galit prisėsti.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis premjere! Nors jūs jau baigėte ir pabėgote iš tribūnos, mano replika bus tokio pobūdžio: apie 5%, kur ten tvyroja Vyriausybėje... Aš žinau, jūs šiandieną nesugebėsite atsakyti, jūs pasiruošite ir atsakysite kitą kartą. Ponas A.Kunčinas šiandieną pasakė: "Juk jūs, premjere, turite kontrolinį LDDP partijos paketą." Jūsų klausiu: ar galima teigti, jog nuo šiandienos bus Vyriausybėje terminai ne 5%, bet 51%, o gal 95%? Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas, ir bus pertrauka. Prašom. Kolega A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Labai gaila, kad Seimo narys V.Bogušis išgirsta tuos žodžius, kuriuos nori išgirsti, ir neišgirsta tų, kurių nenori. Aš aiškiai sakiau, kad premjeras turi akcijų paketą ne medžiaginį, ne materialų, ne piniginį, o politinį ir moralinį. Turbūt aišku, kaip kolega Seimo narys V.Landsbergis turi moralinį Konservatorių partijos akcijų paketą (kuo aš visiškai neabejoju), tai aš lygiai taip pat neabejoju, kad mūsų partijos pirmininkas turi moralinį ir politinį mūsų partijos akcijų paketą. Jeigu kolega V.Bogušis neskiria šių dalykų, tai, matyt, jam reikia pasigilinti į tuos dalykus giliau. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ir kolega K.Bobelis, komiteto pirmininkas. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai džiaugiuosi, kad, esant tokiai sunkiai situacijai, ir premjeras, ir kolegos Seimo nariai dar nepamiršo humoro. Bet ką aš noriu pasakyti: jūs pasakėte, kad klaus frakcionuotas, nefrakcionuotas... Vadinasi, dešinė, kairė pusė ir nefrakcionuoti nariai. Aš užsirašiau, ir jūs mane praleidote, ir aš labai apgailestauju.

PIRMININKAS. Aš taip pat apgailestauju. Noriu pasakyti, kad iš nefrakcionuotų pirmasis užsirašęs yra būtent kolega E.Bičkauskas, po to, kad būtų teisybė, A.Endriukaitis, K.Antanavičius, J.Veselka ir tiktai po to daktaras K.Bobelis. Man iš tikro labai liūdna.

Taigi, gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 17.00 val. Kaip susitarėme, 17.00 val. - 2-2a ir 2-2b klausimai. Tai yra Viešųjų įstaigų įstatymo ir įstatymo "Dėl ne pelno organizacijų (įmonių) pertvarkymo" projektai. Pranešėjas - ministerijos sekretorius V.Navickas.

Pertrauka iki 17.00 val.

Pertrauka

Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo projektas Nr.1779 ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl ne pelno organizacijų (įmonių) pertvarkymo" projektas Nr.1780 (pateikimas) (95.09.14)

7sesija 5 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Toliau svarstysime 2-2 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo projektą Nr.1779 ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl ne pelno organizacijų (įmonių) pertvarkymo" projektą Nr.1780. Kviečiu į tribūną Ekonomikos ministerijos sekretorių gerbiamąjį V.Navicką. Projektų pateikimas.

V.NAVICKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau trumpai pristatyti du įstatymų projektus.

Pirmasis įstatymo projektas - Viešųjų įstaigų įstatymo projektas. Šis įstatymo projektas parengtas reglamentuoti tam tikrai nesiekiančių pelno įmonių arba organizacijų veiklos steigimosi, reorganizavimo ir likvidavimo tvarkai. Iki šiol Seime yra priimtas Visuomeninių organizacijų įstatymas, Labdaros ir paramos organizacijų įstatymas. Taip pat Seimui yra Vyriausybės pateiktas biudžetinių įstaigų, kaip tam tikros viešųjų įstaigų rūšies, įstatymo projektas. Trumpai tariant, šis įstatymo projektas baigtų reglamentuoti galutinai realiai mūsų šalyje egzistuojantį ne pelno įmonių sektorių. Būtent todėl po šio įstatymo projekto eina kitas, palydintysis įstatymo projektas, kad visos ne pelno įmonės, organizacijos, kurios įsteigtos iki šiol pagal Vyriausybės nutarimą, būtų reorganizuotos į tam tikrą įstatymu reglamentuotą ne pelno įmonių (organizacijų) rūšį. Tai atitiktų bendrą teisinį pelno siekiančių įmonių sektoriaus reglamentavimą, taip pat pelno nesiekiančių įmonių sektorių reglamentuotų įstatyminiu lygiu, o ne Vyriausybės nutarimais.

Pagrindiniai Viešųjų įmonių įstatymo projekto dalykai. Šios rūšies įmonės (organizacijos), kaip minėjau, - tai pelno nesiekiančios įmonės, organizacijos, kurių veiklos sritis būtų socialinė, švietimo, mokslo, kultūrinė, sportinė ir panaši veikla. Pateiktasis įstatymo projektas reglamentuotų tik šių įstaigų steigimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Be to, yra priimti atskiri minėtų sričių įmonių įstatymai (pavyzdžiui, Švietimo įstatymas). Steigiant viešąją įmonę, kuri užsiimtų švietimo veikla, reikėtų jos nuostatus, veiklą ir visą tvarką taip pat reglamentuoti atsižvelgiant ir į minėto Švietimo įstatymo nuostatas, taip pat ir į šio įstatymo nuostatas.

Pagrindiniai šios rūšies įmonių steigėjai pagal šį įstatymo projektą turėtų būti juridiniai ir fiziniai asmenys arba po vieną iš jų. Tai reiškia, kad įvairūs deriniai. Gali būti grynai fiziniai asmenys arba fizinių ir juridinių asmenų tam tikras junginys, arba atskirai po kiekvieną iš jų. Kaip matome, nėra išskirta, kad jas steigiant dalyvauja tik Lietuvos fiziniai, juridiniai asmenys. Tokio tipo įmones steigiant galėtų dalyvauti ir užsienio fiziniai bei juridiniai asmenys. Kaip steigėjai galėtų dalyvauti ir valstybinės valdžios bei valdymo institucijų (šiame įstatymo projekte numatyta), bet turtą, jeigu jos perduos naudotis, šio tipo įmonės galės jį perduoti tik panaudos pagrindais. Tai yra nustatyta tam tikrame šio įstatymo straipsnyje. Pats tokio tipo įmonių valdymas taip pat yra reglamentuotas įstatymu. Numatyta, kad aukščiausiasis šio tipo įmonių valdymo organas yra susirinkimas ir administracija. Tai būtini valdymo organai. Taip pat pasirinktinai steigėjų susirinkimas gali numatyti kolegialų valdymo organą. Pavyzdžiui, valdybą arba tarybą. Bet tai yra paliekama įstatyme spręsti pačiam steigėjų susirinkimui.

Finansai. Tokio tipo įstaigos pagal įstatymą galėtų naudotis steigėjų įnašais, taip pat labdaros forma gautomis lėšomis, taip pat valstybės teikiamais finansais ir kitais būdais užsidirbtomis papildomomis pajamomis, kurios būtų susijusios su papildoma veikla, kuri išplaukia iš pagrindinių įmonės veiklos principų. Tai nebūtų kažkokia visiškai priešingo pobūdžio veikla, bet veikla, susijusi su pagrindiniais steigiamos įmonės tikslais.

Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad, likviduojant arba reorganizuojant tokio tipo įmonę, sprendimai būtų priimami aukščiausiojo valdymo organo - susirinkimo arba atitinkamų kitų institucijų, kurios yra aprašytos 15 ir 16 įstatymo straipsniuose. Likviduojant įmonę, viešą įstaigą, jos turtas po visų privalomų atsiskaitymų su valstybe,  taip pat su kitais kreditoriais, yra padalijamas jos steigėjų sprendimu. Tokios būtų pagrindinės šio Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatos. Jeigu būtų konkretesnių klausimų, susijusių būtent su šio įstatymo kitais straipsniais, kitomis nuostatomis, aš pasistengčiau atsakyti į Seimo narių klausimus.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 12 straipsnis vadinasi "Finansinės veiklos kontrolė". Norėčiau paklausti, ar nereikėtų straipsnio pavadinimą papildyti žodžiu "apskaita"? Straipsnis vadintųsi "Finansinės veiklos apskaita ir kontrolė". Kartu turinyje aptarti apskaitos tvarką arba nukreipti į įstatus, nes kontrolė paprastai negalima be apskaitos. Ačiū.

V.NAVICKAS. Aš pasižymėjau jūsų pasiūlymą. Mes aptarsime diskutuodami, nors šį įstatymo projektą žiūrėjo, teikė pastabas Finansų ministerija. Būtent už šitą dalį, už šito straipsnio formuluotę, kiek suprantu, ji ir buvo atsakinga ir pateikė tokią redakciją. Mes pabandysime papildomai išsiaiškinti. Jeigu tai bus priimtina, žinoma, pakeisime formuluotę.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Juridinis skyrius skeptiškai vertina paties įstatymo koncepciją. Kaip jūs žiūrite į Juridinio skyriaus išvadas?

V.NAVICKAS. Aš tas išvadas gavau ką tik, šiandien, atvykęs į Seimą pristatyti šį įstatymo projektą. Galiu trumpai pasakyti tiek, kad pagrindinė Juridinio skyriaus mintis išvadose yra ta, kad įstatymo pavadinimas ne visai tiksliai atspindi formuluojamą atskiruose straipsniuose turinį. Jie siūlo, kad tai būtų Ne- biudžetinių viešųjų įstaigų įstatymo projektas ir tada atitiktų tą bendrą turinį, kuris yra atspindėtas straipsniuose. Iš tiesų tai diskutuotinas dalykas, kadangi, kaip minėjau, Seimui yra jau pateiktas biudžetinių įstaigų, t.y. valstybinių ir savivaldybės viešųjų įstaigų, įstatymo projektas ir būtų galima, atitinkamai pakoregavus abu įstatymo projektus, surasti kompromisą su šiuo niuansu.

Kitos pastabos, žinoma, reikalauja aptarimo su Seimo juristais, kurie teikia šias pastabas. Aš manau, kad didelio prieštaravimo tarp tų pastabų, kurios čia yra pateiktos, ir įstatymo projekto nėra. Yra vienas, kitas pastebėjimas iš tiesų rimtas ir mes, matyt, su jais kartu ieškosime bendro sprendimo.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų norėčiau pasitikslinti, kadangi jūs savo įstatymu sukuriate nepaprastai naują dalyką. Normalių valstybių tiek viešoji, tiek privačioji teisė pripažįsta juridinius asmenis. Jūs sukuriate tokį įdomų hibridą. Kaip čia taip išėjo? Ar dėl nežinojimo, ar čia yra specialus jūsų toks, taip sakant, kūrybinis įnašas į mūsų teisę?

V.NAVICKAS. Gerbiamasis Seimo nary, šis įstatymo projektas tikrai labai sunkiai gimė. Kaip aš pradžioj minėjau, mums buvo kilusi principinė idėja reglamentuoti įstatymais vienodo teisinio lygio pelno siekiančio sektoriaus ir pelno nesiekiančio sektoriaus veiklą, kad būtų vienodas teisinis lygis. Ieškant sprendimų buvo bandoma ne pelno sektoriaus veiklą reglamentuoti pagal tokį pat principą kaip yra reglamentuota mūsų įstatymais pelno siekiančio sektoriaus veikla. Būtent padaryti vieną bendrą ne pelno įmonių įstatymo projektą, kaip dabar yra Įmonių įstatymo projektas, ir po to parašyti atskirus įstatymo projektus, reglamentuojančius tam tikrą pelno siekiančių įmonių rūšį, pavyzdžiui, kaip akcinių bendrovių, valstybės, savivaldybės įmonių dabar yra reglamentuotas pelno sektorius. Tačiau svarstant Vyriausybėj buvo atsisakyta tokio principo ir buvo nuspręsta rengti atskirų ne pelno siekiančių įmonių rūšių įstatymus. Kaip aš minėjau, atskiros ne pelno sektoriaus įmonės jau yra reglamentuotos Visuomeninių organizacijų įstatymu, atskirai ne pelno įmonių sektorius yra reglamentuotas Labdaros ir paramos įstatymu, dar bus jūsų priimtas įstatymo projektas dėl biudžetinių įstaigų.

Ir štai lieka viena sfera, kuri realiai egzistuoja ir yra kitose valstybėse, kurią nutarėme reglamentuoti tokiu įstatymo projektu. Galiu pasakyti, kad tai neoriginalus mūsų, kaip įstatymo kūrėjų, pasiūlymas. Šį įstatymo projektą recenzavo ir paramą teikė tarptautinė firma, kuri teikia pagal PHARE programą mums teisinę pagalbą, t.y. (...) iš Prancūzijos. Galiu pasakyti, kad Prancūzijoje ne pelno sektorių reglamentuoja net 16 įstatymų dėl atskirų rūšių, juose yra gana detaliai aprašomi kiekvienos veiklos funkcionavimo mechanizmai, kadangi jie yra specifiški kai kuriais atvejais. Taip pat aš negaliu pasakyti, kad šio įstatymo projekto nerecenzavo Teisingumo ministerija, kuri už teisinę formą, būtent už teisinių normų pritaikymą pagal mūsų teisinės reformos metmenis yra atsakinga. Būtent mes gavome sutikimą tokį įstatymo projektą teikti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jums šį įstatymą parengti buvo labai sunku vien dėl to, kad dabar Vyriausybė savo nutarimais yra labai daug įsteigusi ne pelno siekiančių įmonių. Mano būtų klausimas toks. Ar jums vis dėlto pavyko į šitą Viešųjų įstaigų įstatymą sutraukti visas šiandieną Vyriausybės patvirtintas ne pelno siekiančias organizacijas? Tai, mano manymu, buvo vienas iš sunkiausių jūsų momentų.

V.NAVICKAS. Taip. Dabar štai eidamas į Seimą aš pasitikslinau, jog pagal rejestro duomenis Lietuvoje yra įsteigtos 266 ne pelno įmonės pagal čia pateikto įstatymo projekte minimą Vyriausybės 1992 m. nutarimą Nr.393. Būtent mes rengdami šį projektą galvojome, kad ne pelno įmonės, kurios jau yra įsteigtos, turėtų (čia ir yra tas įstatymo projektas dėl jų persitvarkymo arba reorganizavimo) pasirinkti kurį ne pelno įmonės veiklą reglamentuojantį įstatymą. Jos galėtų pasirinkti iš tų, kas yra priimta ir kas bus dabar priimta. Mes siūlome, kad tas paskutinis antrasis įstatymo projektas būtų priimtas tik po to, kai atskirų ne pelno įmonių veiklos rūšis reglamentuojantys įstatymai bus priimti. Tai yra jos matys, kokios gali būti ne pelno įmonės. Tada jos rinksis, kuri joms labiausiai priimtina, arba pasirinks vieną iš pelno siekiančių įmonių rūšių, t.y. pats susirinkimas priims tam tikrą sprendimą, kokia ateityje nori būti įmonės forma. Bet kad teisinis reglamentavimas turi būti tik įstatymais, tai ta nuostata yra pagrindinė, todėl mes negalime, kad būtų išreguliuota tam tikru teisiniu lygiu dalis ne pelno siekiančių įmonių.

Aš manau, didžiausia problema bus taikant šio įstatymo nuostatas toms įsteigtoms ne pelno įmonėms, kadangi dabar pagal galiojančią tvarką jos moka, užsiimdamos bet kokia veikla, 5% pelno mokestį. Šitame įstatymo projekte, kaip matote, nėra nieko kalbama apie apmokestinimą. Tokio sektoriaus apmokestinimo klausimai pagal mūsų susitarimą su Finansų ministerija turės būti atskirai reglamentuoti mokesčių įstatymuose, kaip tai yra numatyta Mokesčių administravimo įstatyme - ne atskiruose, o konkrečiai mokesčių įstatymuose. Todėl, kaip ten bebūtų išspręsta, turbūt pagrindinis klausimas ir problemos bus toms ne pelno siekiančioms įmonėms, kurios dabar yra, kaip bus sureguliuoti jų apmokestinimo dalykai.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bubnys.

J.V.BUBNYS. Norėjau klausti dėl Juridinio skyriaus neigiamų išvadų, tačiau į tą klausimą atsakyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar norėtumėte dėl antrojo įstatymo projekto pasisakyti?

V.NAVICKAS. Aš, atsakydamas į Seimo nario A.Nesteckio klausimą, pasakiau apie jo prasmę, kad dabar dalis ne pelno siekiančių įmonių yra įsteigta pagal įstatymo 1 straipsnyje minimus du Vyriausybės nutarimus. Būtent šis antrasis įstatymo projektas turėtų būti priimtas po to, kai bus priimtas čia minimas Biudžetinių įstaigų įstatymas ir šis pirmasis, kurį aš pristačiau, įstatymo projektas. Būtent tada įsteigtų 260 ne pelno įmonių galės pasirinkti, pagal kokį ne pelno įmones reglamentuojantį įstatymą arba pagal kokį įmonių rūšių įstatymą jos ateityje turėtų per metus (tai viename iš įstatymo straipsnių minima) reorganizuotis. Kaip reorganizavimo procedūra turėtų įvykti, šiame pateiktame įstatymo projekte taip pat aprašoma. Tai yra reorganizavimo projektą turi priimti dabar esančios ne pelno įmonės susirinkimas, taip pat jis turi parengti reorganizavimo projektą. Reorganizavimo projektui pagal šito įstatymo nuostatas turės pritarti ir būsimos įsteigtos įmonės susirinkimas, t.y. įsteigtos pagal tam tikrą pelno arba ne pelno įmonių rūšį. Štai tokia procedūra būtų techniškai ir juridiškai galima, kad baigtųsi reglamentacija įstatymais ne pelno įmonių, įsteigtų pagal Vyriausybės nutarimą.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui, Ekonomikos ministerijos sekretoriui ponui V.Navickui.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui ir pradėti svarstymo procedūras? Nėra prieštaraujančių. Ar sutinkate, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas? Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nematyti. Taigi Ekonomikos komitetas bus pagrindinis. Ar sutinkate, kad...

Seimo narys V.Jarmolenka. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje? Nėra prieštaravimų? Dėkoju.

Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo projekto Nr.1082 pristatymas (95.09.14)

7sesija 5 p. svarstyti klausimai

Tuomet svarstome darbotvarkės 2-3 klausimą - Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministrą G.Žintelį.

G.ŽINTELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pristatomas Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo projektas. Ryšių ir informatikos ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą ryšių ir informatikos plėtojimo programą, pateikė šį projektą.

Kaip teisinio ryšių valdymo dalis šis Radijo ryšių įstatymo projektas parengtas tikslesniam radijo ryšių valdymui nustatyti Lietuvoje. Anksčiau Lietuvos radijo ryšių valdymo administracija buvo tik vykdomasis organas ir vykdė regioninio padalinio funkcijas. Sparčiai auga radijo ir televizijos ryšio stočių skaičius, tiesiami kabelinės televizijos tinklai, diegiamos judriojo radijo ryšio sistemos, plečiamas skaitmeninis telefono tinklas. Visa tai dažnai vykdoma radijo ryšio pagrindu ir tam reikia taisyklių, reguliavimo. Pasaulis pateikė naujausių palydovinio ryšio sistemų, kurios vis plačiau naudojamos tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvai reikia integruotis į šias sistemas. Tai iškelia papildomų klausimų.

Projektas nustato Lietuvos administratorių, kuris operatyviai ir teisėtai bendrautų su radijo dažnius registruojančia ir koordinuojančia organizacija, tarptautine telekomunikacijų sąjunga, kaimyninių šalių radijo ryšio administracijomis. Būtina gynybos ir civilinių organizacijų sąveika, todėl įstatymas numato radijo ryšio konsultacinę komisiją, kuri ir spręs tarpžinybinius radijo ryšio valdymo, dažnio juostų paskirstymo klausimus.

Projektą rengusi darbo grupė vadovavosi Europos šalių, pirmiausia Šiaurės šalių, suteikta metodine pagalba, yra įvertinta pasaulinė praktika. Šiuo metu radijo ryšio valdymas yra glaustai apibrėžiamas Ryšių įstatymu ir Ryšių statutu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 15 d. nutarimu. Šie dokumentai jau šiandieną yra per siauri.

Projektas buvo svarstomas ministerijose ir kitose įstaigose. Praktiškai visos pastabos yra įvertintos, t.y. šiandieną nėra principinių nesutarimų arba tokių klausimų, kurie būtų ginčijami iš esmės. Iš principo pradinis peržiūrėjimas buvo Ekonomikos komitete, ne svarstymas, bet peržiūrėjimas. Mintys, kurios ten buvo pareikštos, taip pat buvo įvertintos.

Norėčiau prašyti pritarimo tolesniam svarstymui. Jeigu būtų, aišku, daugiau laiko, aš galėčiau čia gilintis į detales. Norėčiau pabaigai pasakyti, kad šiandieną mes numatome, kodėl reikalingas koordinavimas. Trijų rūšių instancijos, t.y. civilinė, Radijo ryšių ir informatikos ministerija, toliau yra (gal sąlyginai pavadinkim) jėgos ministerijų institucijos, t.y. Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Todėl projekte siūloma radijo ryšių konsultacinė komisija turėtų derinti tarpusavio klausimus, ypač paskirstant dažnių juostas. Tai yra praktiškai priimta visame pasaulyje, mes čia nieko naujo neišrandame. Galėčiau paminėti, kad tokiu metodiniu pagrindu klausimai yra sprendžiami Vengrijoje, Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Mes, priderinę prie Lietuvos sąlygų, siūlome tokius pačius variantus. Tai turėtų eiti kaip vienas paketas kartu (vėliau) su Ryšių įstatymu todėl, kad jie yra vienas su kitu susiję. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 13 straipsnyje nurodyta: už licencijų bei leidimų išdavimą ir kitas paslaugas apmokama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus valstybės rinkliavos tarifus. Norėčiau paklausti. Kodėl tarifų tvirtinimą jūs pavedate Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kai jie turėtų būti tvirtinami Lietuvos Respublikos įstatymu? Kuo tai paaiškintumėte? Ačiū.

G.ŽINTELIS. Paaiškinama tuo, kad mes norime operatyviau spręsti iškilusius klausimus. Jeigu Seimas nutars, kad tai turėtų būti daroma kitaip, mes tikrai neturime kokių nors specialių pasiūlymų. O apskritai, mano nuomone, tai per daug klausimų yra keliama į aukštesnį rangą, negu reikėtų. Jeigu yra kokie nors, pavyzdžiui, manymai, kad tai sprendžiama neteisingai, tai, vadinasi, reikia keisti arba asmenis, arba pertvarkyti žinybą. Bet jeigu viską spręsime pačiu aukščiausiu lygiu, tai mes paprasčiausiai prarasime tempą. Labai dažnai yra daromi pakeitimai. Šiandieną ši sritis vystosi taip dinamiškai, kad jeigu mes pabandysime kitaip daryti... Galų gale, bus sprendžiama. Tai paprasčiausiai bus neracionalūs sprendimai. Bet dar sykį sakau, Juridinis skyrius gali pripažinti, kad tai negerai. Tegul būna kitaip.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes žinome, kad anksčiau žemės ūkis turėjo labai daug leidimų įvairiems dažniams, kuriais jis naudojosi savo operatyviniam darbui. Tai aš norėčiau paklausti. Kaip įstatymas numato pasielgti su tomis žemės ūkio bendrovėmis, kurios šiuo momentu nesinaudoja tais dažniais, tačiau jos dar turi tą aparatūrą ir yra vilties, kad dar naudosis?

G.ŽINTELIS. Dažniai yra valstybės nacionalinis turtas. Juos reikia naudoti labai atsakingai. Pirmiausia mes turime įsipareigojimus tarptautiniu mastu kaip ir visos pasaulio valstybės, kad tam tikri diapazonai turi būti naudojami tam tikriems tikslams. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Karinius, vidaus reikalų, visus tuos, kurie skirti civiliniams tikslams, mes turime maksimaliai ir racionaliai panaudoti. Yra speciali žinyba, speciali tarnyba, speciali pasaulyje standartizuota dažnumų lentelė. Jeigu juos bus galima palikti, mes juos tikrai paliksime, nes jie reikalingi darbui, čia jokių trukdymų negali būti. Tik noriu pateikti vieną principinę nuostatą: tai yra nacionalinis valstybės turtas. Tai yra principinis klausimas. Visame pasaulyje kuo toliau, tuo labiau dažnių kaina kyla.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, radijo ryšių organizavimas iš tikrųjų yra painus dalykas. Jūs pats minėjote, kad įvairios žinybos ir netgi kryptys kaip, sakykim, karinė, policinė ir civilinė turi būti koordinuojamos. Aš norėčiau paklausti. Ar be šio įstatymo projekto, kurį siūlote Seimui priimti, yra parengti ir poįstatyminiai aktai, reglamentuojantys kaip tik šią veiklos sferą daug smulkiau ir aiškiau?

G.ŽINTELIS. Ačiū. Jie yra, mes pagal juos dirbame jau šiandieną. Na, jie yra neformalūs, nes mes tuos dažnius skirstome. Ankstesniame įstatyme buvo iš viso tiktai viena frazė apie šituos klausimus. Bet buvo parengti atitinkami metodiniai, kitokie nurodymai ir mes pagal juos dirbome. Dabar, jeigu tas įstatymas bus priimtas, mes parengsime visą formalų paketą, perdirbsime pagal tą įstatymą ir, aišku, jie bus. O darbiniai dokumentai yra ir šiandien.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, nemažai Lietuvoje yra įvežta kontrabandiniu būdu įvairiausių ryšio priemonių, kurios yra neregistruojamos ir, kaip sakoma, dažniai yra vagiama ir trukdoma normaliai dirbti kitoms valstybinėms ar nevalstybinėms institucijoms. Ar jūs nenumatote pateikti Baudžiamojo ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pataisas, sugriežtinančias atsakomybę už įvežamas kontrabandiniu būdu ryšio priemones ir nelegalų naudojimąsi tais dažniais?

G.ŽINTELIS. Ačiū. Tikrai tai yra problema. Mes ją turime jau seniai. Dirbame. Galbūt net ne pagrindinė bėda yra tai, kad negalima nubausti jų, jeigu jie surandami. Visa problema dėl to, kad mes vis dėlto neturime pakankamai lėšų. Tomis priemonėmis, kurias mes turime, juos surandame ir nubaudžiame, rekvizuojame tas priemones, tas viskas padaroma. Aišku, ne taip greitai ir ne taip operatyviai, kaip mes norėtume. Tuo klausimu dirbama. Aš sakyčiau, jog gal mes ne tiek pasigedome to įstatymo griežtumo, kiek mes norėtume turėti daugiau techninių priemonių, kad greičiau galėtume tai realizuoti. Bet, aišku, mes dirbame ir prie to klausimo.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Požėla.

J.POŽELA. Aš turiu tą patį klausimą dėl radijo ryšio trukdymų, įvairių radijo siųstuvų egzistavimo, kurie kontrabanda ar kitaip atvežami pas mus ir teršia radijo eterį. Ar jums atrodo, kad įstatymas yra pakankamas instrumentas, kuris galės tuos trukdymus greitai naikinti ir trukdytojus nubausti?

G.ŽINTELIS. Ačiū. Aš atsakysiu taip. Mūsų norai praeituose svarstymų etapuose buvo didesni. Po derinimų su kitomis instancijomis jie sušvelnėjo. Jeigu gerbiamasis Seimas mums padės juos sugriežtinti, mes tiktai džiaugsimės. Suprantate, iškyla tokių norų gamintojų požiūriu, sakysim, kad gaminamos priemonės neatitinka Lietuvos reikalavimų. Sako: mes jų Lietuvoje nepardavinėsime, o išvešime į užsienį. Kodėl jūs reikalaujate, kad mes gamintume taip ar kitaip? Jeigu mes tuo momentu nekontroliuojame, iškyla problema, kad mums reikės gaudyti, jeigu jie liks Lietuvoje, ir jau bus sudėtingiau. Bet čia tam tikras prieštaravimas su pramone. Pramonė nori gaminti, jeigu kas nors pageidauja ir tokių. Tai iškyla kai kada tokie kompromisiniai variantai. Bet jeigu Seimas padėtų tai sugriežtinti, mes visur palaikysime tą liniją.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, jūs iš dalies atsakėte į kai kurias mano abejones. Aš dar kartą norėčiau pasitikslinti. Ar kaip nacionalinis turtas radijo dažnių skirstymas iš tikrųjų toliau išliktų valstybės monopolis su griežta reglamentacija ir su griežta kontrole? Ar šis įstatymas jums padėtų tai toliau įgyvendinti?

G.ŽINTELIS. Ačiū. Aš manau, kad jis tikrai padės ir mums, ir visai valstybei. Kita vertus, aš noriu pasakyti, kad mes neturime praktiškai sudėtingų problemų derinant klausimus valstybės viduje. Iš esmės problemos iškyla, kadangi Lietuva yra maža, kai reikia derinti šiuos klausimus su gretimais mūsų kaimynais. Nes pastačius bet kokį elektromagnetines bangas spinduliuojantį įrenginį Lietuvoje netoli sienos, jis labai greitai pasiekia kitų valstybių teritoriją. Tada iškyla begalė problemų. Kol kas mes jas sprendžiame gal ir ne taip blogai. Kaip žinote, šiandieną ir mobilus skaitmeninis (...) veikia, ir analoginis veikia, ir nacionalinė radijo paieškos licencija išduota, kitą mėnesį pradės veikti. Vadinasi, viskas juda. Be abejo, mums padės šis įstatymas. Dar daugiau, mes tada dirbsime tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos Europos šalys. Na, aišku, ir pasaulio. Bet pirmiausia Europos. Ir iš esmės tada mes kalbėsime ta pačia kalba, nes dažnumas auga, mes jau kylame į viršų, jau megahercai baigiasi, prasideda gigahercai ir kuo toliau, tuo sudėtingiau, ir jūs turbūt jaučiate, kad staiga televizijos kanale pas jus susidaro trukdymai ir kažkas pasiėmęs radijo telefoną dirba ne tuo dažniu, kuriuo reikia. Mes glaudžiai bendradarbiausim su kitomis žinybomis, nes priešingu atveju mes turėsime daug nemalonumų.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, man būtų labai įdomu žinoti, ar yra perspektyvos radijo ryšius panaudoti informacijai gauti iš kompiuterinių sistemų, įsijungti į kompiuterinę sistemą Europoje arba pasaulyje?

G.ŽINTELIS. Aš labai atsiprašau, galbūt jūs turėjote omenyje vadinamąją multimediją, taip? Jeigu taip, tai aš atsakysiu (gal gerbiamiesiems Seimo nariams bus įdomu), kad pagal pasaulines prognozes artimiausiu metu, t.y. per kokius penkerius metus, 90% perduodamos informacijos bus duomenys, o ne garsas, kaip buvo iki šiol. Antra, dominuojantis tinklas bus skaitmeninis ir trečia, kad telefonizavimo srityje pereinama prie mobilaus. Kadangi kainos krenta ir tada nustoja prasmės stacionarinis telefonas kaip toks. Mes dirbame ta linkme, gal tai dar nelabai jaučiasi. Ne tik mes, kaip valstybinė institucija, bet taip pat dirba ir daug privačių kompanijų, ir šiandieną tos paslaugos jau siūlomos. Kai kada gal ne tokios efektyvios kaip norėtųsi. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad netgi interneto panaudojimą vidurinėse mokyklose mes sprendžiame kartu su Švedija, Latvija ir gal prisijungs Lenkija ir Suomija, ir tai darosi jau nebe kažkoks atrakcionas, bet normalus darbas. Dar noriu paminėti atsakant gerbiamajam A.Endriukaičiui, kad visos mūsų žinyboje esančios įmonės yra valstybės. Mes neprivatizavome nė vienos įstaigos nė vienu procentu. Vadinasi, šiandieną valstybė absoliučiai valdo visas priemones ir turi galimybę daryti tai, ką nori. Tai nereiškia, kad mes trukdom privačiam kapitalui. Tai yra galimybės, bet mes nepalietėm nė vienos, tarp jų ir dažnio, tarnybos. Ji yra šimtu procentų neakcionuojama ir neprivatizuojama iki 2000 metų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, 9 straipsnyje kalbama apie radijo ryšių slaptumą. Ten sakoma, kad draudžiama užrašyti, atskleisti, platinti ir t.t. 14 straipsnyje kalbama apie atsakomybę už šio įstatymo nevykdymą ar pažeidimus. Ten yra numatyta, kad ministerija gali panaikinti išduotą veiklos licenciją arba leidimus įvežti ir išvežti. O jeigu tas slaptumas pažeidžiamas, sakysim, neturint licencijos arba gali būti dvigubas bei trigubas pažeidimas? Ar tai tikslinga? Aš manau, kad reikia.

G.ŽINTELIS. Ačiū. Šitas klausimas yra, švelniai kalbant, slidus, jis sukėlė diskusijų ir anksčiau. Iš tikrųjų mes labai atidžiai analizavome, kaip yra pasaulyje. Čia iš esmės susiję ne su civiliais pokalbiais, bet, pavyzdžiui, kas bus, jeigu pradės dirbti policijos banga arba pradės užrašinėti, ką daro policija ir t.t.

Trumpai norėčiau atsakyti taip, kad tai yra toks kompromisinis variantas, kurį mes sugalvojom, bet mes puikiai suprantam, kad tai nėra optimalus variantas, ir derinant komitetuose, aš manau, mes jį tikrai patobulinsime. Yra čia momentų, bet kada parengi kitą variantą, lygiai tiek pat atsiranda argumentų kitam variantui. Ir trečiam vėl atsiranda argumentų, ir dėl kiekvieno varianto beveik po lygiai pasidalija oponentų ir pritariančių. Kažkokį variantą reikėjo fiksuoti. Tai yra bazinis. Jeigu bus pasiūlyta geresnių, pakeisim į geresnį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar sutiktumėt pagrindiniu komitetu paskirti Ekonomikos komitetą, o papildomu - Nacionalinio saugumo komitetą?

G.ŽINTELIS. Ar aš galiu žodį?

PIRMININKAS. Prašom, ministre.

G.ŽINTELIS. Mes čia diskutavom, ir kai kurie aspektai siejasi su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, todėl mes prašytume, kad įtrauktume ir tą komitetą. Blogiau nebus, jeigu daugiau pažiūrės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos, o papildomi Nacionalinio saugumo ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetai? Sutinkat? Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje spalio mėnesio pradžioje? Dėkoju. Dėkoju gerbiamajam ministrui.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo projektas Nr.1769 ir Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo" projektas Nr.1770 (pateikimas) (95.09.14)

7sesija 5 p. svarstyti klausimai

Toliau svarstome 2-4 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo projektą ir Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo" projektą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą J.Laiconą. Prašom.

J.LAICONAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jūsų dėmesiui Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo" projektus, kuriems buvo pritarta Vyriausybės 1995 m. liepos 26 d. posėdyje. Teikiamo įstatymo tikslas yra užtikrinti sprendimų dėl žemės naudojimo tikslinės paskirties ir režimo veiklos apribojimo teisėtumą.

Teritorijų planavimo uždaviniai, atitinkantys šį tikslą, yra sunorminti veiklą planuojant teritorijas, reglamentuojant teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo procedūrą, taip pat visuomenės dalyvavimo planavime tvarką, valstybės teritorijų planavimo, priežiūros bei kontrolės vykdymą, atsakomybę dėl netinkamų planų rengimo ar vykdymo bei sureguliuoti fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio santykius teritorijų planavimo procese.

Įstatymo projektas buvo pateiktas pastaboms 50-čiai adresatų, t.y. visoms ministerijoms, suinteresuotiems departamentams, savivaldybėms ir kitoms institucijoms. Iš principo su visomis pateiktomis institucijomis teiktas įstatymo projektas buvo suderintas. Taip pat noriu pabrėžti, kad įstatymo rengimo darbe dalyvavo ir užsienio ekspertai, kurie mums suteikė gana vertingą pagalbą.

Rengiant Teritorijų planavimo įstatymo projektą buvo atsižvelgta į šiuo metu Lietuvoje veikiančius įstatymus, kurie reguliuoja santykius nustatant žemės naudojimo tikslinę paskirtį, naudojimo sąlygas ir veiklos apribojimus. Iš jų turėčiau paminėti Aplinkos apsaugos įstatymą, Saugomų teritorijų įstatymą, Žemės įstatymą, Miško įstatymą. Na, be abejo, įvertinom ir teikiamą Seimui Statybos įstatymą, taip pat Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą ir neperseniausiai priimtą Apskrities valdymo įstatymą.

Rengiant įstatymą buvo pasinaudota užsienio valstybių patirtimi: neseniai Lenkijoje (1994 m. liepos mėn.) priimtu įstatymu dėl teritorijų įsisavinimo, taip pat analogiškais Estijos, Kanados, Norvegijos, Švedijos, Danijos įstatymais. Pateikiamas įstatymo projektas visiškai atitinka Europos rajonų ir teritorijų planavimo chartiją, priimtą 1983 m. gegužės mėn. šeštojoje Europos šalių ministrų, atsakingų už teritorijų planavimą, konferencijoje. Aš norėčiau pabrėžti, kad pagrindinis šitos chartijos tikslas yra svarstymo viešumas, kuris yra pažymėtas ir šitame įstatyme.

Toliau norėčiau pasakyti, kad pageidautume, jog pagrindinis Seimo komitetas, kuruojantis šį įstatymą, būtų Teisės ir valstybės komitetas, o pagalbinis būtų Ekonomikos komitetas. Taip pat reikėtų pridurti, kad įstatymo projektas buvo pateiktas Juridiniam skyriui, jo pastabos yra įvertintos juridinės technikos požiūriu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 31 straipsnis yra priežiūros institucijų teisės. Norėčiau paklausti, ar nereikėtų tikslinti priežiūros institucijų teises, kadangi tokios teisės, kaip sustabdyti plano rengimą, nenurodant laiko, spręsti ginčus tarp planavimo organizatoriaus ir priežiūros institucijos, nenurodant lygio, laikyti priežiūros institucijos sprendimą galutiniu, mano nuomone, nėra pakankamai objektyvios. Ačiū.

J.LAICONAS. Aš manau, kad 31 straipsnyje - priežiūros institucijų teisės - kaip tik yra apibrėžta tvarka. O laiką ir kitus dalykus, kuriuos jūs siūlote, galima numatyti ir privalome numatyti poįstatyminiuose aktuose.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 9 straipsnio penktojoje dalyje yra numatyta, kad savivaldybės teritorijos arba jos dalių bendrieji planai rengiami remiantis savivaldybės tarybos sprendimu. Jo rengimą organizuoja savivaldybės valdyba. Sakykit, kaip jūs įsivaizduojat realiai šio straipsnio įgyvendinimą, kai iš savivaldybių yra atimtos visos žemėtvarkos tarnybos, atimti visi archyvai ir apskritai viskas, kas susiję su žeme? Kaip galės savivaldybė rengti kokį nors planą ir paskui jį svarstyti ir tvirtinti?

J.LAICONAS. Na, rengiant bendrojo planavimo dokumentus, savivaldybės lygiu turėtų dalyvauti, kaip jūs minėjote, ir žemėtvarkos tarnybos, taip pat turėtų dalyvauti architektūros ir urbanistikos skyriai. Architektūros ir urbanistikos skyriai šiuo atveju turėtų būti svarbiausi, ir jie iš savivaldybių nėra atimti. Be abejo, reikia tam darbui pasitelkti ir projektavimo, mokslines bei kitas organizacijas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų susijęs su Kairėnų teritoriniu išplanavimu, magistralinių tinklų nebuvimu. Aš norėčiau paklausti, ar čia dabar numatoma, kad planuojant teritorijas pirmiausia bus atsižvelgta į tai, kaip galima atvesti magistralinius inžinerinius tinklus, ar tai bus paliekama savieigai? Po to, kai teritorija apgyvendinta, tik tada pradedama galvoti, kaip nutiesti magistralinius inžinerinius tinklus.

J.LAICONAS. Na, mes laikomės nuostatos, kad magistraliniai ir teritoriniai planai būtų įgyvendinti pirmiausia. Ta praktika, kuri buvo naudojama dabar, ypač pastaruoju metu, kada paskirstomos teritorijos ir neįrengiami reikiami tinklai, tikrai nepasiteisino.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti, ar čia įeina ir nacionalinių parkų teritorijų planavimas, ar bendradarbiaujama su Gamtos apsaugos ministerija ir departamentu dėl vertybių ir parkų apsaugos bei su kitomis ministerijomis, kurios yra atsakingos už šiuos dalykus?

J.LAICONAS. Nacionalinių parkų planavimą reglamentuoja keletas dokumentų. Pirmiausia reikėtų paminėti Saugomų teritorijų įstatymą, Aplinkos įstatymą, Žemės įstatymą, neabejotinai Miškų įstatymą, taip pat dabar siūlomą Teritorijų planavimo įstatymą. Jais vadovaujantis turi būti planuojami nacionaliniai parkai.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs tikriausiai matėte Juridinio skyriaus pateiktas išvadas. Ten yra berods net septyniolika pastabų šiam įstatymo projektui. Bet aš norėčiau jūsų paklausti, ar šio įstatymo priėmimas leis mums tikrai labai sumažinti neleistinų statybų skaičių Lietuvoje?

J.LAICONAS. Aš tuo neabejoju. Pirmiausia, kaip aš kalbėjau iš šios garbingos tribūnos antradienį, tai neleistinų arba savavališkų statybų skaičių ypač efektyviai padėjo apriboti Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kurio 59 straipsnis už savavališkas statybas numato baudą net iki 25 tūkst. Lt.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, Teritorijų planavimo įstatyme iš tiesų per daug neturėtų būti apibrėžta, sakykime, ekonomika, finansai ir, kaip jūs sakėte, neteisėtos statybos ar dar kas nors kita. Pirmiausia šiame įstatyme prioritetai turėtų būti atiduodami aplinkos apsaugai. Tuo labiau kad Lietuva yra prisijungusi prie įvairių tarptautinių konvencijų ir paskutinė jų yra apie bioįvairovę, ir kai jūs sakote, jog šį įstatymą reikia pavesti svarstyti tik Ekonomikos ir Biudžeto ir finansų komitetams (gal aš suklydau), manau, kad be Gamtos apsaugos komiteto čia iš tiesų neturėtų būti apsieita, ir aš siūlyčiau jums dar įtraukti ir Gamtos apsaugos komitetą.

J.LAICONAS. Neprieštarauju tam. Aš pagrindiniu komitetu šiuo atveju paminėjau Teisės ir valstybės komitetą, ir tikrai neprieštarauju, jeigu dar būtų Gamtos apsaugos komitetas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, mudviem jau ne kartą teko bendrauti labai sudėtingais ir painiais klausimais, tiek Palangos, tiek Vilniaus, Tuskulėnų, ir mes turbūt abu esame įsitikinę, kad toks įstatymas gerokai vėluoja. Nes jau prieš porą metų, o gal ir anksčiau, mums reikėjo turėti šitokį įstatymą. Ar jums neatrodo, kad šis įstatymas turėtų būti svarstomas ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, nes socialinė infrastruktūra, butai, gyvenamieji namai ir t.t., t.y. visas kompleksas socialinių problemų, į kurias planuojant vis tiek tenka atsižvelgti, kadangi tai yra viena iš sudėtinių dalių ir tikslų? Ar tikrai nebūtų blogai, jeigu prisijungtų ir mūsų komitetas?

J.LAICONAS. Labai teisingai pasakėte. Tas įstatymas galbūt vėluoja, nors pirmasis jo projektas buvo parengtas dar 1991 metais. Tada buvo bandoma įtraukti į Seimo darbotvarkę, tačiau kadangi buvo laikoma, jog pirmiausia reikia priimti įstatymus, reguliuojančius makroekonomiką, tai 1993 m. Vyriausybei teko priimti tokį kompromisinį variantą ir 1993 m. kovo 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr.161 buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo laikinieji nuostatai, kuriais mes vadovavomės. Mes neprieštaraujam, kad ir jūsų komitetas aktyviai dalyvautų šio įstatymo svarstyme.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Aš gal ko ir nenugirdau. Čia truputį kitais klausimais ginčijamės, bet jūs, posėdžio pirmininke, labai gerai žinot, kad kur teritorijos, ten ir mūsų komitetas. Mes darbo turim daug, bet tais klausimais, man atrodo, visi Seimo nariai pritars, nors gal gerbiamasis ministras ir nelabai nori su mumis bendrauti, kadangi gal ką ir negera jaučia, tačiau mes vis dėlto norėtume pasisiūlyti.

J.LAICONAS. Aš iš visų komitetų ir Seimo narių įžvelgiu tik geranoriškumą ir jūsų pageidavimą dalyvauti taip pat. Aš manau, kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Be abejonės, be jūsų aktyvaus dalyvavimo savivaldybėse irgi neįmanoma, kadangi tai aktualu, kaip minėjau, visai mūsų šalies teritorijai, daugeliui institucijų. Taigi aš jūsų pastabą priimu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas, o papildomi - Ekonomikos, Gamtos apsaugos, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo ir Savivaldybių reikalų komitetai? Prašom. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto atvirkščiai. Turbūt pagrindinis turėtų būti Savivaldybių reikalų komitetas, nes valdymo administracinė teritorinė reforma ėjo per šį komitetą ir iš tikrųjų labai daug problemų. O Valstybės ir teisės, Socialinių reikalų, Ekonomikos ir Gamtos komitetai būtų tie, kurie kuruotų. Tai būtų logiška, nes tai iš tikrųjų...

PIRMININKAS. Gerbiamajam Seimo nariui V.Andriukaičiui primenu, kad pagal Seimo statuto 71 straipsnį valdymo klausimai yra Valstybės ir teisės komiteto kompetencija. O čia yra ne teritorijų, bet valdymo klausimas. Todėl suprantama, kad pirmiausia turėtų būti pagrindinis tas komitetas, pagal kurio kompetenciją yra rengiamas projektas.

Ar yra dar prieštaravimų dėl pagrindinio ir papildomų komitetų? Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Jūs, gerbiamasis pirmininke, labai gerai kalbate, kad tuo turėtų užsiimti būtent jūsų komitetas. Bet kadangi šiuo metu kažkaip jau teko mums šita dalia ir jūs dabar norite perkirsti toje vietoje, tai aš nemanau, kad tai bus gera tvarka. Jeigu perimate, tai tuomet reikia viską perimti, ir tas teritorijas, kuriomis dabar mes užsiimame: tiek Vilnių, tiek Visaginą, tiek Kauną. O jeigu dirbs jau du komitetai, tai mums ten šalutiniu būti tikrai nereikia. Tada braukite mus iš tų šalutinių.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad kiekvienas turime užsiimti savo darbu. Taigi aš siūlau, kad pagrindinis būtų Valstybės ir teisės komitetas, o papildomi - Ekonomikos, Gamtos apsaugos, Socialinių reikalų ir Savivaldybių komitetai.

Ar reikia dėl to balsuoti? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis. Prašom registruotis. Posėdyje dalyvauja 35 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia pateiksiu balsuoti klausimą taip: kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas, paspaus mygtuką "už", kas už tai, kad būtų du pagrindiniai komitetai - Valstybės ir teisės ir Savivaldybių reikalų - "prieš". (Balsai salėje) Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo - 5 Seimo nariai, prieš - 27. Taigi pasirinktas... (Balsai salėje) Pasirinktas variantas, kad būtų du pagrindiniai komitetai.

Gerbiamasis Seimo nary Kunčinai, aš jus įspėju: netriukšmaukite, nereplikuokite iš vietos!

A.KUNČINAS. Aš atsiprašau...

PIRMININKAS. Jums žodis nebuvo suteiktas.

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos norėčiau.

PIRMININKAS. Taigi šį klausimą svarstant bus du pagrindiniai komitetai: Valstybės ir teisės ir Savivaldybių komitetas. O papildomi - Ekonomikos, Gamtos apsaugos ir Socialinių reikalų komitetai.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad šis klausimas Seimo posėdyje būtų svarstomas spalio mėnesį? Galime bendru sutarimu sutarti?

Dėkoju gerbiamajam ministrui.

-Lietuvos Respublikos oro transporto kodekso projektas Nr.1730 (pateikimas) (95.09.14)

7sesija 5 p. svarstyti klausimai

Dabar svarstome 2-5 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos oro transporto kodekso projektą Nr.1730. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministerijos sekretorių R.Gradauską.

A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos norėčiau.

PIRMININKAS. Prašom.

R.GRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiu jums Oro transporto kodeksą. Svarbiausias šio kodekso tikslas ir uždavinys - sureguliuoti civilinės aviacijos valdymo, oro erdvės, transporto priemonių, aerouostų, kitų įrenginių naudojimo civilinėje ir kitos paskirties valstybinėje aviacijoje, vežimo oru, paieškos, gelbėjimo, turtinės atsakomybės bei draudimo santykius. Šio kodekso parengimas numatytas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje 1991 m. spalio 8 d. bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. spalio 15 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo įsigaliojimo ir teisinės sistemos reformos įgyvendinimo" programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. birželio 9 d. nutarimu Nr.455.

Teisinio reguliavimo būklė. Lietuvos valstybės tarpukario laikotarpiu nuo 1917 m. iki 1940 m. civilinė aviacija krovinių ir keleivių vežimo srityje neturėjo žymesnės reikšmės. Todėl per tą laikotarpį nebuvo priimta šiai veiklai reguliuoti įstatymų. Sovietinės okupacijos laikotarpiu santykius, kilusius iš civilinės aviacijos keleivių ir krovinių vežimo, reguliavo TSRS oreivystės kodeksas ir jo normas detalizuojančios atitinkamos taisyklės. Šie teisės aktai reguliavo tiek vidaus, tiek tarptautinio vežimo oro santykius visoje Sovietų Sąjungos teritorijoje. Todėl Lietuva neturėjo savo teisės aktų, kurie reguliuotų vežimo oru santykius. Iš esmės padėtis pasikeitė, kai 1990 m. kovo 11 d. Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe.

Būtina nacionalinės teisės normomis reguliuoti oro transporto santykius Lietuvoje. Keleivių, bagažo, krovinių vežimas yra komercinė - ūkinė veikla, kurios organizavimas tiesiogiai susijęs su valstybėje vyraujančia ekonomine sistema. Pertvarkant visą valstybės ūkį į rinkos ekonomikos santykius, atsirado būtinumas atitinkamai nustatyti ir vežimo oru santykių teisinį reguliavimą. Rengiant Lietuvos Respublikos oro transporto kodekso projektą panaudota: tarptautinės konvencijos, Varšuvos 1929 m. konvencija dėl tarptautinių oro vežimų, kuri papildyta 1955 m. Hagos protokolu ir kitomis oro susisiekimo organizavimo konvencijomis, Čikagos 1944 m., Gvatemalos 1971 m. protokolu, Monrealio 1975 m. protokolu, užsienio valstybių - Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, JAV, Skandinavijos valstybių - civilinės aviacijos teisės aktais, Lietuvos ir užsienio valstybių autorių mokslo darbais bei komentarais, Lietuvos Respublikos valstybinio arbitražo, ūkinio teismo praktika.

Naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje pirmą kartą parengtas susistemintas civilinės aviacijos transporto veiklą reguliuojantis teisės aktas, kuriame reguliuojami keleivių bagažo, krovinių ir pašto vežimo santykiai. Parengtas Lietuvos Respublikos oro transporto kodekso projektas, suderintas su Varšuvos 1929 m. tarptautinio oro vežimo konvencija ir ją papildančiais tarptautiniais susitarimais, kurių pagrindinės nuostatos inkorporuotos į kodekso projektą.

Kodekso projektą sudaro 10 skirsnių, iš viso 122 straipsniai, kuriuose iš esmės naujai atsižvelgiant į Lietuvos sąlygas reglamentuota: bendrieji oro transporto santykių nuostatai, transporto objektų nuosavybė, civilinės aviacijos valdymo bei organizavimo tvarka, teisinis šios veiklos reguliavimas, oro transporto priemonių, orlaivių bei įrenginių, aerouostų teisinis statusas, jų gamybos, registravimo, licencijavimo, valdymo bei eksploatavimo tvarka ir ypatumai, reikalavimai civilinės aviacijos specialistams, orlaivių įgulos komplektavimo tvarka ir pareigos, erdvės naudojimo ir skrydžio vykdymo tvarka, civilinės aviacijos saugumas, paieškos, gelbėjimo darbų ir aviacinių įvykių santykiai bei ypatumai, oro susisiekimo sertifikaciniai santykiai, specialūs aviaciniai darbai, keleivių ir bagažo vežimo oro transportu ypatumai, krovinių ir pašto vežimo oro transportu tvarka, draudimo tvarka ir atsakomybė už žalą, padarytą keleiviui, bagažo ar krovinio bei pašto siuntėjui, gavėjui, taip pat laivo įgulai ir tretiesiems asmenims.

Galima teigti, kad priėmus šį kodeksą bus iš esmės sureguliuoti pagrindiniai Lietuvos civilinės aviacijos transporto santykiai, kurie turėtų būti reikšmingi ne tik šalies viduje, bet ir tarptautiniuose skrydžiuose. Projektas suderintas su tarptautinėmis normomis. Gautos įvairių Lietuvos institucijų išvados dėl projekto yra iš esmės teigiamos. Pareikštos atskiros pastabos bei pasiūlymai buvo apsvarstyti ir įvertinti, padaryti atitinkami pakeitimai kodekso projekte. Be to, projekto rengimo darbą konsultavo ir projektą teigiamai įvertino nepriklausomos aviacijos specialistas, konsultantas Batleris (Anglija).

Norint realizuoti Oro transporto kodeksą būtina bus parengti ir priimti šiuos teisės aktus: leidimų, licencijų orlaivių gamybai ir techninei priežiūrai išdavimo taisykles, leidimų, licencijų orlaivių gamybai ir techninei priežiūrai turėtojų darbo kontrolės taisykles, keleivių ir bagažo vežimo oro transportu taisykles, krovinių vežimo oro transportu taisykles, pašto siuntų vežimo oro transportu taisykles.

Oro transporto kodekso projektą parengė autorių grupė, sudaryta prie Teisės instituto pagal sutartis su Lietuvos susisiekimo ministerija. Grupėje dirbo daug teisininkų. Vadovas - ponas Misiūnas iš Teisės instituto. Taip pat dalyvavo Susisiekimo ministerijos specialistai.

Prašau pritarti teikiamam oro transporto kodekso projektui, pritarti jo svarstymui ir pavesti Seimo Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo komitetams svarstyti šį projektą.

Taip pat kartu norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 453 straipsnio pakeitimo", kuris glaudžiai siejasi ir yra išdava pateikiamo Oro transporto kodekso, jei jis bus priimtas toks, koks yra teikiamas. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 64 straipsnyje "Rinkliavos" nurodyta: "Rinkliavų dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Norėčiau paklausti, kodėl rinkliavų dydžius jūs pavedate tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kai tai turėtų daryti Lietuvos Respublikos Seimas savo įstatymu? Kuo tai galėtumėte paaiškinti? Ačiū.

R.GRADAUSKAS. Mano atsakymas būtų kažkuo panašus į gerbiamojo ministro G.Žintelio atsakymą į panašų klausimą, kadangi šiuo metu vis dėlto vyksta gan gyvas procesas, susijęs su kainomis, ir todėl nustatyti tarifus, kurie būtų labai griežti ilgam laikotarpiui, galbūt būtų šiandieną ne visai teisinga. O kadangi leidimas pakeisti tarifus būtų tokiu atveju gan sudėtinga procedūra, todėl mes šiame dokumente įrašėme tokią formuluotę, kuri yra projekte.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, transportas teisine prasme yra civilinių santykių dalyvis. Taigi jis turi turėti lygias teises su jo kliento teisėmis. Tačiau puikiausiai, matyt, irgi žinote, kad SSRS laikotarpiu transporto kodeksai transportui suteikė išties vyraujančias teises darydami jį valstybe valstybėje, klientą palikdami antroje vietoje. Norėčiau paklausti, ar išlaikytas lygybės principas iškilus transporto ir konkrečiai oro transporto konfliktui su klientūra? Žinoma, jeigu tas momentas yra išlaikytas, aš po susipažinimo kviesiu palaikyti šitą dokumentą.

R.GRADAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš iš esmės norėčiau kaip tik pabrėžti būtent tai, kad galbūt net per plačiai yra minima šita problema ir labai daug dėmesio šitam kodeksui, kuris daugiausia reikalingas tam, kad būtų sutvarkytas visas procesas, vykstantis ore. Išeina taip, kad mes labai daug dėmesio kreipiame į darbą su klientu šitame kodekse ir labai daug kodekse yra pasakyta to, kas galėtų būti pasakyta poįstatyminiais aktais. Bet būtent dėl to, sakyčiau, jis ir yra reikšmingas, kad būtų pabrėžtas momentas, kurį jūs kaip tik ir paminėjote. Taip, tas palikimas kad būtų greičiau griaunamas. Todėl taip ir yra padaryta šitame įstatyme.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pastebėjau tai, ką jūs ką tik sakėte. Iš tiesų šitame kodekse yra, kaip jūs sakėte, per šimtą straipsnių, jo svarstymas bus labai ilgas ir užims daug laiko Seime. Aš iš tiesų manau, kad mes Seime turime labai svarbių ekonominių klausimų, dėl socialinės padėties ir t.t. Daug yra šitame kodekse, kaip jau jūs minėjote pristatydamas (aš jo neturiu prieš akis), tokių instrukcijos lygio teiginių. Ar jums neatrodo, kad dalį iš to kodekso straipsnių galėtų įtvirtinti Vyriausybė, Susisiekimo ministerija, ir čia mums nereikėtų užsiimti tokiomis smulkmenomis, kaip kokias mokėti baudas už pamestą bagažą arba kaip sukomplektuoti kokiame lėktuve kokį ekipažą, ar kaip turi pilotas elgtis ir t.t., ir t.t.? Gal tai reikėtų spręsti Transporto ministerijai ar kokiems nors specialistams, kurie turi siauresnę specializaciją? Ačiū.

R.GRADAUSKAS. Matote, aš nesu šio kodekso autorius, tačiau kiek man teko kalbėti su autoriais ir kiek žinau jų nuomones, jie būtent pabrėžia, kad čia labai svarbūs momentai, kurie vis dėlto turi būti kodekse. Tai toks būtų trumpas atsakymas. Bet jeigu svarstant komitetuose bus priimta ta nuostata, kurią jūs pasakėte, aš manyčiau, mums, transportininkams, svarbiausia turėti tokį dokumentą, kad būtų tikrai lietuviška mūsų norminė bazė. O be šito kodekso, deja, mes negalime pereiti prie antrojo žingsnio, prie visų taisyklių ir visų kitų poįstatyminių aktų kūrimo, kuriuos aš jau jums minėjau.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.

V.LIUTIKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina toks klausimas. Kaip Lietuvos oro transporto pajamos atrodo šalia pajamų, kurias gauna Latvijos ir Estijos oro transporto organizacijos?

R.GRADAUSKAS. Aš pasakyčiau taip. Nenorėčiau sakyti, kad yra labai geros ir didelės mūsų oro transporto pajamos, bet tiktai norėčiau pasakyti gerbiamiesiems nariams, kad suprastume situaciją. Oro rinka yra užpildyta Vakarų oro rinkos ir mūsų Lietuvos nacionalinė aviakompanija dabar dirba labai sunkiomis sąlygomis, ieško kelio toje rinkoje. Palyginti su kaimynais latviais, tai ji tikrai yra geresnė negu pas juos. Tai jums galiu tvirtai užtikrinti. Bet aš nenoriu pabrėžti, kad mūsų situacija labai gera. Jokiu būdu ne. Kaip jūs žinote, reikia pertvarkyti techninę bazę, lėktuvų parką. Jis yra pasenęs, ne toks, koks reikalingas dabartiniam klientui. Yra paleistas tam tikras įvaizdis, kad buvusi sovietinė technika nėra tinkama skrydžiams, nėra saugi, o tai labai atbaido didelę dalį klientų, nors apskritai tai nėra teisinga nuostata. Vienaip ar kitaip, visa tai leidžia man sakyti, kad mes lenkiame latvius, leidžia man sakyti, kad, palyginti su kaimynais, mes už latvius stovime geriau tuo klausimu.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar turės Lietuvos Respublikos oro transporto kodekso normos kokią nors reikšmę ar įtaką rusų kariniam tranzitui per Lietuvą iš Karaliaučiaus?

R.GRADAUSKAS. Šis dokumentas lems visą darbą ore. Čia dėl visų procesų, kurie vyksta Lietuvos oro erdvėje. Taip trumpai norėčiau pasakyti. O toliau yra nemažai kitų...

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galėtume bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Nėra prieštaravimų. Ar sutiktumėte, kad pagrindiniu komitetu būtų Ekonomikos komitetas, o papildomu - Nacionalinio saugumo komitetas? Ar nėra daugiau norinčių komitetų būti pagrindiniais ar papildomais? Nematau. Ar sutiktumėte, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje spalio mėnesį? Dėkoju. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Dabar Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kunčiną.

Gerbiamieji Seimo nariai, aš primenu, kad pagal mūsų susitarimą Seniūnų sueigoje, tuomet, kai nelieka laiko radijo transliacijos metu, suteikiam pirmenybę Seimo narių pareiškimams, kadangi jie turėtų būti apie labai svarbius valstybės įvykius. O jūsų minėtą klausimą svarstysime kitame posėdyje.

Seimo narių pareiškimai (95.09.14)

7sesija 5 p. svarstyti klausimai

A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ne taip seniai, pavasarį, mūsų frakcija priėmė pareiškimą, kuriame kreipėsi į partijas, kurios turi daugumą savivaldybėse, kad opozicijai būtų sudarytos bent tokios galimybės dirbti savivaldybių tarybose, kokias turi opozicija Seime. Deja, situacija yra apgailėtina daugelyje savivaldybių. Todėl aš norėčiau paskaityti LDDP frakcijos Vilniaus miesto taryboje pareiškimą, kurį taip pat apsvarstė ir kuriam pritarė LDDP frakcijos nariai, išrinkti Seime.

"Mes, LDDP frakcijos nariai, esam susirūpinę susiklosčiusia situacija Vilniaus miesto taryboje. Tarybos narių konservatorių iniciatyva vis didesnę dalį problemų, esančių tarybos kompetencijoje, perima spręsti Vilniaus miesto valdyba, kurią sudaro tik trijų frakcijų atstovai. Todėl šiuo metu visus pagrindinius Vilniaus miesto gyvenimo klausimus sprendžia devynių etatinių pareigūnų valdyba. O beveik pusė tarybos narių yra nušalinti nuo šių klausimų nagrinėjimo. Valdyba be tarybos žinios, pažeisdama tarybos statutą, savo sprendimu pakeitė 1995 m. savivaldybės biudžetą. Kai kurie valdybos posėdžiuose priiminėjami sprendimai, mūsų nuomone, pažeidžia vilniečių interesus. Antai mes nesutinkame su tuo, kad miesto valdyba sumažino lėšas sveikatos apsaugos ir švietimo objektų remontui, didina kainas už miesto transporto paslaugas. Tarybos posėdžiai, mūsų nuomone, vyksta pernelyg retai, juose apsiribojama neesminių klausimų nagrinėjimu. Todėl miesto tarybos nariai turi vis mažesnę galimybę nagrinėti gyvybiškai vilniečiams svarbius klausimus. Esame įsitikinę, kad svarbiausi miesto gyvenimo finansiniai ir socialiniai klausimai turi būti nagrinėjami ir sprendžiami tik miesto tarybos posėdžiuose, kuriuose savo nuomonę gali pareikšti visi vilniečių rinkti miesto tarybos nariai. Tai atitiktų ir Tėvynės Sąjungos - Lietuvos konservatorių programinę nuostatą, kad Vilniaus problemas turi spręsti jos žmonių atstovai, o komunalinių paslaugų kainos Vilniuje neturi būti aukštesnės nei kituose Lietuvos miestuose. Mes kreipėmės į kitas frakcijas kviesdami palaikyti šiuos reikalavimus. Panaikinti Vilniaus miesto tarybos 1995 m. birželio 9 d. sprendimą dėl Vilniaus miesto tarybos dalies kompetencijos delegavimo Vilniaus miesto valdybai. Jame numatyta, kad valdyba be svarstymo taryboje tvirtina kainas ir tarifus už savivaldybės įmonių teikiamas paslaugas. Tvirtina nebiudžetinių fondų ir lėšų nuostatų sudarymo bei naudojimo tvarką, jų panaudojimo apyskaitas. Panaikinti Vilniaus miesto tarybos 1995 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą dėl gyvenamųjų patalpų išbraukimo iš tarnybinių patalpų kategorijos 2 punktą. Juo valdyba įgaliojama priimti analogiškus sprendimus be svarstymo taryboje. Artimiausiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje apsvarstyti ir įvertinti valdybos veiklą, jos priimtus sprendimus."

Šį pareiškimą pateikiu LDDP frakcijos Seimo narių, rinktų Vilniaus mieste, vardu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vaišnorai, nelaukite, žodis pareiškimams suteikiamas tik tiems, kurie užsirašė iš anksto.

Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį.

BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos norėjau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos posėdžio pabaigoje. (Juokas)

A.ENDRIUKAITIS. O darbotvarkės ar šiandien mes netvirtinsim kitai dienai? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, jūs nedalyvavote tuo metu posėdyje, kai mes darbotvarkę patvirtinom.

A.ENDRIUKAITIS. Labai dėkoju.

"Dėl tolerancijos pradmenų. Pareiškimas. Ponas J.Karosas rugsėjo 12 d. Seime perskaitė LDDP pareiškimą - kvietimą politinės kultūros ir tolerancijos. Galima tokį siūlymą bei pageidavimą priimti ir norėčiau tikėti, kad tai nebus tušti žodžiai ir gražbylystė. Prašyčiau po kurio laiko Seimo narį J.Karosą vardan tolerancijos atlikti veiksmus ir parodyti darbus, tuomet patikėsiu. Po jūsų siūlymo ir teikimo 1993 m. gruodžio 21 d. buvo pakeistas 1993 m. liepos 16 d. kompromiso keliu priimtas Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas, kuriuo buvo eliminuotos politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Šių organizacijų žmonės nuo 1993 m. gruodžio 11 d. vykdo pilietinio nepaklusnumo akciją. Gal galėtumėte su šiais žmonėmis pasikalbėti ir tolerantiškai išspręsti jų problemą. LDDP Seimo nariai nepranešę, nesitarę ir nesiderinę su rezistencijos organizacijomis savavališkai ir piktdžiugiškai šiemet išvaikė rezistencijos dalyvių teisių komisiją. Ar jūs nepripažįstate, kad rezistencijos kovų, kančių ir kraujo seserys bei broliai turi daugiau pareigos, atsakomybės ir teisių už žuvusiuosius negu VPKG, TSKP, LKP, LDDP nekalbant apie NKVD, NKGB ir KGB. Šiandien gera proga atsikirsti Volterui. Žmonės niekada nejaučia sąžinės graužimo dėl poelgių, tapusių jų įpročiu. Ar galiu tikėtis, kad šių žodžių negalėsiu taikyti valdančiajai LDDP? Neprašau lengvatų ir pinigų, nors suprantu, kad gera valia brangesnė už pinigus, bet dalijantis nieko nekainuoja. Lauksime." Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite perskaityti Socialdemokratų frakcijos pareiškimą, kuris šiek tiek sietųsi su šiandien įvykusiu premjero pasisakymu.

"Dėl energijos tarifų padidinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo nutarimais energijos srityje nepakeliamai didina energijos kainas. Lietuva, palyginti su savo kaimynėmis Estija, Latvija, Baltarusija, turi didžiausius santykinius energetinius pajėgumus, o dabar ir didžiausias energijos kainas. Lietuvos energetinė sistema šiandien - tai didžiulė monopolija. LDDP valia joje atsiradus privačiam kapitalui ši monopolija tampa nebevaldoma. Šiai sistemai nei valstybės, nei jos gyventojų interesai nebeegzistuoja. Socialdemokratų frakcija, realizuodama 1995 m. liepos 10 d. Socialdemokratų partijos ir Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimų pasirašytą dokumentą dėl bendrų veiksmų įtakojant Lietuvos energetikos pertvarkymą bei energetikos kainų valstybinį reguliavimą, siūlo, kad Lietuvos Respublikos Seime būtų nagrinėjamos šios kompleksinės priemonės:

1. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą sudaryta valstybinė energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisija nedelsdama privalo išanalizuoti naujų energijos tarifų pagrįstumą ir pateikti jų pagrindimą Seimui.

2. Skubiai nagrinėti Seime galimybę sustabdyti energetikos sistemos įmonių privatizavimą.

3. Visas energetikos įmones skubos tvarka įtraukti į neprivatizuotinų įmonių sąrašą ir tolesnį jų darbą organizuoti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą.

4. Valstybinę įmonę "Lietuvos valstybinė energetikos sistema" išskaidyti į atskiras įmones, šilumos ir lokalines elektros energijos gamybos bei tiekimo įmones perduoti savivaldybėms.

5. Centralizuotą kuro pirkimą pereinamuoju laikotarpiu palikti valstybės žinioje, leidžiant kurą pirkti ir savivaldybių įmonėms.

6. Gaunamas paskolas bei kitą tikslinį finansavimą skirstyti savivaldybėms centralizuotai, proporcingai jų perimtų įmonių gamybiniam potencialui.

7. Valstybinės reikšmės elektros energijos perdavimo tinklus integruoti į Europos Sąjungos energetikos sistemą.

8. Valstybės mastu remti Būtingės naftos terminalo statybą bei Mažeikių valstybinę įmonę "Nafta" siekiant išsaugoti ir optimaliai panaudoti Lietuvos naftos perdirbimo pajėgumus bei naftos produktų prekybos rinką. Klaipėdos miesto įmonės "Naftos terminalas" interesus būtina sureguliuoti taip, kad jie nesikirstų su Mažeikių valstybinės įmonės "Nafta" interesais.

9. Tuo atveju, jeigu valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetikos veiklos kontrolės komisija nustatys, kad dalinis energetikos kainų tarifų pakilimas yra pagrįstas, turi būti pateiktas Seime svarstyti aiškus kompensavimo mechanizmas dėl tų visuomenės sluoksnių, kuriems energetikos tarifų padidinimas taps jų šeimos biudžetui nepakeliama našta.

Visa komisijos medžiaga turėtų būti skelbiama viešai." Socialdemokratų frakcija. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamajam Seimo nariui, norėjusiam kalbėti dėl vedimo tvarkos, pacituosiu Statuto 95 straipsnį: "Kiekvienos dienos vakarinio posėdžio paskutinis pusvalandis skiriamas Seimo narių pasisakymams dėl svarbių valstybės, rinkėjų ar tarptautinių problemų. Norintieji pasisakyti ankstesnės dienos posėdžio metu įteikia Seimo posėdžių sekretoriatui raštišką prašymą, kur trumpai nurodo temą, apie kurią norėtų kalbėti." Taigi tokio prašymo nebuvo.

Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks rugsėjo 19 d., 10 val. Seniūnų sueiga rugsėjo 18 d., 9.30 val.