Ketvirtasis posėdis
1995 m. rugsėjo 14 d.

Svarstyti klausimai:

1.	Darbotvarkės aptarimas
2.	Lietuvos banko pirmininko K.Ratkevičiaus informacija
3.	Įstatymo projektas "Dėl lengvatų valstybiniame keleiviniame transporte ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų išlaidų už naudojimąsi keleiviniu transportu kompensavimo tvarkos"
4.	Darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas
5.	Archyvų įstatymo projekto pateikimas
6.	Įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų ir ribų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio papildymo" projektas
7.	Nutarimo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo"
8.	Įstatymo projektas "Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo"

Darbotvarkės aptarimas (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos ir mielieji radijo klausytojai, pradedame Lietuvos Respublikos rugsėjo 14 d. rytinį plenarinį posėdį.

Pirmiausia dėl darbotvarkės. Jūs turit šiek tiek patikslintą, papildytą darbotvarkę, palyginti su ta darbotvarke, kuri buvo mūsų patvirtinta antradienį. Dėl įvairių priežasčių kai kurių klausimų tenka atsisakyti. Tie klausimai, kaip matot, pagal tradiciją yra pajuodinti ir Seniūnų sueiga vieningai pritarė, kad šiandien pats pirmasis klausimas būtų Lietuvos banko valdybos pirmininko gerbiamojo K.Ratkevičiaus informacija. Metinė ataskaita, kiti dokumentai Seimui ar Seimo komitetams, frakcijoms buvo anksčiau išdalyti.

Antras pataisymas. Tai 1-5 klausimas. Jis buvo įrašytas į antradienio darbotvarkę, bet mes dėl vienų ar kitų priežasčių neišnagrinėjom, todėl Seimo seniūnų sueiga pritarė, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas šiandien. Ir iš rezervinių išbraukiamas arba iškrenta pats pirmasis rezervinis klausimas. Nagrinėsim vėliau.

Primenu, kad Seimo seniūnų sueiga vieningai tam pritaria, todėl prašyčiau ir kolegas Seimo narius pritarti, kad galėtume pradėti darbą. Pritariam? Ačiū.

Tada pirmasis darbotvarkės punktas - gerbiamojo K.Ratkevičiaus informacija. Primenu, kad pagal Lietuvos banko įstatymo 41 ir 42 straipsnius štai kas yra numatyta: "Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas. Lietuvos banko finansinėms ataskaitoms ir sąskaitoms patikrinti Lietuvos Respublikos Seimas skiria auditorius." Prisimenat, mes tai anksčiau buvom padarę ir tas auditas atliktas. Ir dar vienas straipsnis. "Per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Lietuvos bankas pateikia Seimui metinę finansinę ataskaitą." Dabar mes gerbiamąjį K.Ratkevičių kviečiam į tribūną, kad jis ir žodžiu kai ką paaiškintų Seimo nariams, o po to atsakytų į Seimo narių klausimus. Seniūnų sueigoje sutarėm, kad pranešimas turėtų trukti iki 20 minučių, o kita pusė skirtojo laiko būtų skirta klausimams ir atsakymams. Prašom. Minutėlę! Gerbiamasis A.Vaišnoras, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Ne, aš, pone Pirmininke, norėjau ne dėl vedimo tvarkos, bet norėjau, jeigu galima, labai trumpą skelbimą, porą sakinių.

PIRMININKAS. Skelbimai, žinot, per pertrauką.

A.VAIŠNORAS. Arba pranešimą.

PIRMININKAS. Per pertrauką. Prašom.

Lietuvos banko pirmininko K.Ratkevičiaus informacija (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

K.RATKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip Seimo Pirmininkas paminėjo, Lietuvos banko įstatyme yra numatyta, kad Lietuvos bankas finansinę ataskaitą turi pateikti Seimui, taip pat Seimas paskiria auditorius, kurie audituoja Lietuvos banko ataskaitą, metinį balansą, o savo išvadas pateikia Lietuvos bankui, o mes pateikiame Seimui. Kaip žinote, Seimo nutarimu š.m. kovo 1 d. buvo paskirta auditorių firma, su kuria š.m. balandžio 6 d. buvo pasirašytas kontraktas. Jie pradėjo darbą, kurį užbaigė š.m. birželio 15 d., ir Lietuvos bankui pateikė savo išvadas dėl Lietuvos banko balanso pelno ir nuostolių ataskaitas.

Žinoma, truputėlį šiais metais viskas buvo padaryta vėliau, negu turėtų būti, ir mes šiais metais taip pat jau esame išsiuntę 5 audito firmoms pasiūlymus, kad jos pareikštų savo pageidavimus, norus ir pasiūlymus dėl Lietuvos banko 1995 m. veiklos audito atlikimo. Aš manau, kad per artimiausias keletą savaičių mes gausim jų išvadas ir pasiūlymus, pabandysim jas apibendrinti, taip pat pateikti Seimui, kad būtų ir š.m. veiklos auditas paskirtas kiek galima anksčiau, dar š.m. rudenį, kad auditas galėtų pradėti dirbti darbą ir, kaip numatyta įstatyme, Lietuvos bankas per keturis mėnesius galėtų pateikti ataskaitą, jau audituotą nepriklausomo audito.

Kaip įstatyme ir yra numatyta, Lietuvos banko finansinę ataskaitą sudaro trys dokumentai. Tai Lietuvos banko balansas, pelno nuostolių ataskaita bei paaiškinamasis raštas. Ši ataskaita Seimui buvo įteikta, kaip minėjau, š.m. birželio 15 d. Taip pat noriu paminėti, kad pagal Lietuvos banko įstatymą Lietuvos bankas du kartus per metus turi pateikti savo ataskaitą apie savo veiklą. 1994 metų Lietuvos banko ataskaita Seimui taip pat buvo pateikta. Ji atrodo štai taip. Jų buvo pateiktos kelios dešimtys egzempliorių tiek komitetams, tiek ir Prezidentūrai. Š.m. 1 pusmečio mes tokią pat ataskaitą jau baigiame, ji beveik yra parengta, yra spausdinama ir turbūt po kelių savaičių mes taip pat ją galėsime pateikti Seimui.

Lietuvos banko įstatyme ir kituose dokumentuose nėra numatyta, ar Seimas turėtų priimti atskirą sprendimą, rezoliuciją ar nutarimą, ar ką nors kitą dėl Lietuvos banko finansinių ataskaitų. Mes šį klausimą svarstėme Finansų ir biudžeto komitete. Svarstėme gana detaliai, atskirus straipsnius ir atskiras Lietuvos banko balanso pelno, nuostolių ataskaitos pozicijas ir buvo prieita prie išvados, kad ši ataskaita turėtų būti svarstyta ir plenariniame posėdyje. Todėl yra pateikiamas Seimui nutarimo projektas šiuo klausimu.

Aš norėčiau tik keletą žodžių pasakyti. Galbūt daugelis yra susipažinęs su šiais dokumentais, jog Lietuvos banko pelno ir nuostolių ataskaita yra sudaryta tokiu principu, kad ji parodytų Lietuvos banko gaunamas pajamas ir daromas išlaidas dviem pagrindinėmis kryptimis. Tai yra iš veiklos užsienyje arba su užsienio valiuta ir iš veiklos šalyje dirbant su lietuviškais pinigais. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, kad pagrindinės pajamos vis dėlto Lietuvos banko yra gaunamos dirbant su užsienio valiuta, jos maždaug pusantro karto viršija pajamas, kurias mes gauname iš veiklos šalyje. Kadangi Lietuvos bankas yra kaip fiskalinis agentas ir aptarnauja valstybės vardu gaunamas įvairias paskolas, dėl to mes turim taip pat ir nemažų išlaidų, susijusių su šitų operacijų, šitų kreditų aptarnavimu ir palūkanų mokėjimu, todėl ir mūsų veiklos išlaidos užsienyje taip pat yra gana didelės, jos viršija mūsų išlaidas, kurios susijusios su palūkanų mokėjimu už veiklą šalyje.

Aš norėčiau akcentuoti porą tokių probleminių dalykų, dėl kurių buvo gana didelių diskusijų dirbant su mus auditavusia firma, taip pat iškilo nemažai klausimų ir svarstant Lietuvos banko finansinę ataskaitą Finansų ir biudžeto komitete. Tai Lietuvos banko veiklos rezultatas. Kaip jūs matote iš pateiktos ataskaitos, 1994 m. Lietuvos bankas gavo truputėlį daugiau kaip 28 mln. Lt pelną. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimui 1993 m. rudenį priėmus nutarimą ir nepasibaigus finansiniams metams išėmus iš Lietuvos banko pelno likutį ir visus fondų likučius, paliekant tik kapitalo ataskaitas, tai sudarė daugiau kaip 100 mln. Lt, per 120 mln. Lt, 1993 m. ketvirto ketvirčio veiklos rezultatai ir ypač valiutų kursų skirtumas, kuris tada susidarė Lietuvos banko veikloje, davė 14 mln. 650 tūkst. Lt nuostolį. Šio nuostolio padengimas Lietuvos banko įstatyme nėra detaliai reglamentuotas. Mes konsultavomės su mus audituojančia firma, todėl šis nuostolis - 14 mln. 650 tūkst. Lt - buvo padengtas iš 1994 m. Lietuvos banko veiklos pelno. Pagal Lietuvos banko įstatymą, 1994 m. veiklos rezultatas - pelnas buvo 13 mln. 390 tūkst. Lt. Jis pagal įstatymą buvo paskirstytas į pagrindinį, įstatinį kapitalą, atsargos kapitalą ir truputėlį daugiau kaip 4 mln. Lt buvo pervesta į biudžetą.

Čia aš noriu pasakyti, kad Valstybės kontrolė taip pat atliko Lietuvos banko tam tikros dalies veiklos patikrinimą ir šiuo atveju mūsų nuomonė dėl Lietuvos banko nuostolių padengimo ir 1994 m. pelno paskirstymo su valstybės kontrolieriumi išsiskyrė. Todėl pateikiamame Seimo nutarimo projekte yra siūlomas tam tikras variantas, kaip iš tos situacijos išeiti. Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad Lietuvos banke nėra jokių kitų iš pelno formuojamų fondų ar kapitalų, išskyrus įstatyme numatytus. Todėl ir valstybės kontrolieriaus akcentuojama dalis, kad Lietuvos bankas vis tiek turi sumokėti iš viso daugiau kaip 13 mln. Lt... Pas mus nėra tokio šaltinio, išskyrus einamąsias 1995 m. išlaidas, kurias mes galėtume padaryti atitinkamai sumažindami 1995 m. pelną, bet tokiu atveju lieka klausimas neišspręstas dėl 1993 m. Lietuvos banko nuostolio. Kaip minėjau, jis susidarė dėl to, kad visi lėšų likučiai ir visi fondai nepasibaigus metams iš Lietuvos banko buvo pervesti į biudžetą. Todėl mes siūlome, jeigu Seimas pritartų tokiam sprendimui, kad iš valstybės biudžeto jį patikslinus šiais metais būtų skiriama atitinkama pinigų dalis. Bet vėl klausimas. Lietuvos banko nuostolių šiuo metu nėra, jis yra padengtas, kaip minėjau, iš 1994 m. veiklos pelno ir ta suma galėtų būti skiriama, kaip ir yra numatyta įstatyme viena galimybė, į Lietuvos banko įstatinį kapitalą.

Pagal įstatymą Lietuvos banko įstatinis kapitalas yra numatytas 50 mln. Lt. Šiuo metu jis sudaro tik 7 mln. 690 tūkst. Lt, todėl toks variantas, mūsų manymu, būtų galimas. Žinoma, taip pat yra galimybė galbūt ir kitaip šį klausimą išspręsti, galbūt padaryti vadinamąją užskaitą tarp Lietuvos banko ir Finansų ministerijos ir į Lietuvos banko įstatinį kapitalą pervesti tik skirtumą, kuris susidaro dėl šitų sumų neatitikimo. Mes turėtume gauti iš biudžeto nuostolių padengimui, kaip minėjau, 14 mln. 654 tūkst. Lt, o Lietuvos bankas turėtų, galėtų pervesti, kaip kontrolieriaus akte yra užfiksuota, 13,5 mln. Lt.

Toliau galbūt dar vienas klausimas, kurį norėčiau akcentuoti, kuris taip pat buvo ir pasilieka iš dalies problemiškas, tai atsiskaitymų su buvusiomis Tarybų Sąjungos respublikomis užbaigimas.

Kaip žinote, 1990-1992 m. tie atsiskaitymai vyko per vieną sąskaitą ir tokiu būdu atsiskaitymus buvo galima įvykdyti ir neturint lėšų teigiamo kreditinio likučio savo sąskaitoje. Turbūt daugelis prisimena, kad tuo laikotarpiu pagrindinės dvi valstybės - Ukraina ir Baltarusija iš Lietuvos Respublikos pirko prekes ir mokėjo už tai faktiškai neturėdamos pinigų. Tie pinigai, arba tas skirtumas, kuris susidarė atsiskaitymuose tarp Lietuvos ir Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos, daugiausia, kaip ir su kitomis respublikomis, davė arba teigiamą, arba neigiamą rezultatą Lietuvos banko veiklai. Paprasčiau kalbant, Lietuvos bankas suteikė nemažą atsiskaitymo kreditą tiek Ukrainai, tiek Baltarusijai, ir detaliau galima tą pamatyti Lietuvos banko finansinės ataskaitos 13 puslapyje. Ką mes vadiname "blogi kreditai", Lietuvos banko balanse sudarė 198 mln. Lt, arba skirtumas 87,5 mln. Lt yra neigiami Lietuvos banko bendrieji rezervai, kuriuos reikia dengti (mes nematom kito šaltinio) iš Lietuvos banko pelno.

 Dar baigdamas norėčiau paminėti, kad šiais metais audito firma mums taip pat pateikė nemažai pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos banko veiklą, taip pat atkreipė dėmesį ir siūlo, kad būtų galbūt svarstytas klausimas dėl Lietuvos banko įstatymo patikslinimo. Jie akcentuoja du momentus. Pirma, kad Lietuvos banko pelnas būtų skirstomas finansiniams metams pasibaigus, o ne ketvirčiais, kaip yra dabar. Žinoma, toks klausimas, mūsų manymu, yra keliamas labai teisingai, ir mes pasirengę pateikti atitinkamus įstatymų pakeitimus. Taip pat yra siūloma, ir mes tam visiškai pritariam, kad būtų patikslinti įstatymų straipsniai dėl Lietuvos banko nuostolių padengimo galimų variantų. Todėl aš manau, kad Seimo nariai po diskusijų galėtų pritarti tokiam mūsų pasiūlymui, kad būtų pateikti atitinkami įstatymo pakeitimai.

Aš norėčiau pasakyti, kad šiandieną Seimo salėje dalyvauja ir kai kurie Lietuvos banko valdybos nariai, ir Finansų apskaitos departamento direktorė. Mes pasistengsime atsakyti į jums iškylančius klausimus dėl Lietuvos banko finansinės ataskaitos.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, tada iš karto dėl kai kurių organizacinių bei procedūrinių klausimų. Jeigu, gerbiamasis pirmininke, jums bus reikalinga kolegų, jūsų bendradarbių, pagalba, tai aš juos prašyčiau persibazuot į kitą ložę, t.y. į Vyriausybės ložę prie mikrofono, kad iš tikro, jeigu reikės, būtų galima be delsimo atsakyti į klausimus.

Seimo nariai iš anksto užsirašė klausti, todėl pagal tradiciją vienas klausimas iš kairės, kitas - iš dešinės. Pirmasis klaus kolega L.Milčius, antrasis - kolega V.Zimnickas. Taip pat primenu, kad klausimui yra skiriama minutė, jeigu kuris nors nespėja per minutę, tai dar 8, 9 sekundės ir po to bus išjungiama be perspėjimo. Atsakymui, gerbiamasis Ratkevičiau, iki 2 minučių.

Dar vienas dalykas. Prašyčiau registruotis, kad sekretoriatas fiksuotų tuos nelabai stropius Seimo narius, kurie dar neatvyko į posėdį. Prašom registruotis. Registracija, kolegos.

Salėje 89 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, o svarbiausia, gerbiamieji radijo klausytojai, primenu jums, kad šiuo metu į Seimo narių klausimus atsakinės Lietuvos banko valdybos pirmininkas K.Ratkevičius, po to, maždaug 10.40-45 val., priiminėsime įstatymą "Dėl lengvatų valstybiniame keleiviniame transporte ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų išlaidų už naudojimąsi keleiviniu transportu kompensavimo tvarkos". Po to, maždaug 12.10 val., - Archyvų įstatymo projektas. Čia pateikimo stadija.

Ir svarbiausia - noriu atkreipti visų jūsų dėmesį į tai, kad 15 val., arba vakarinio posėdžio pradžioje, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A.Šleževičius pateiks Seimui, o tuo pačiu ir jums, gerbiamieji klausytojai, informaciją apie ekonominę ir socialinę šalies padėtį. Kartu bus premjero atsakymai į Seimo narių klausimus. Tai užtruks maždaug 1 val. 15 min., t.y. nuo 15.00 val. iki 16.15 val.

Taigi pirmasis klausia kolega L.Milčius. Prašom, gerbiamasis Milčiau.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pirmininke, Lietuvos bankas duoda licencijas steigti komercinius bankus. Vėliau jis turi galimybę juos kontroliuoti. Sakykite, kaip jūs manote, ar Lietuvos bankui pakanka tų sąlygų, kad galėtų kontroliuoti komercinius bankus? Kadangi jūs vis tiek esate šiek tiek atsakingi už jų bankrotus. Kodėl, sakykim, jūs taip pasyviai stebėjote tas organizacijas, kurios teikė kreditus, kaip Kauno "Holdingas", dėl kurio vėliau indėlininkai patyrė nuostolių? Ačiū.

K.RATKEVIČIUS. Aš galėčiau atsakyti, kad iš esmės Lietuvos bankui pagal Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą yra suteiktos teisės, kurios, na, iš esmės yra pakankamos tiek komercinių bankų veiklos licencijavimui, tiek jų veiklos kontrolei. Žinoma, kitas klausimas, kad kai kuriuos įstatymo momentus būtina tikslinti, kad nebūtų dvejopo traktavimo dėl atskirų komercinių bankų veiklos momentų, ypač tada, kada iškyla tam tikrų problemų, ir ginčai sprendžiami teismuose.

Kitas klausimas dėl kitų nebankinių organizacijų, įstaigų, kurios užsiiminėjo indėlių priėmimu. Lietuvos Respublikos įstatymuose yra labai aiškiai pasakyta, kad ekonominė policija ir mokesčių inspekcija turi kontroliuoti, kad būtų vykdomi įstatymai ir neteisėta, įstatymais neleidžiama šių įstaigų veikla nebūtų vykdoma. Lietuvos bankui pagal įstatymus nėra pavestos kontroliuoti kitos nebankinės institucijos.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas. Prašom. Ruošiasi kolega K.Antanavičius.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Banko valdybos pirmininke, aš norėčiau pratęsti būtent kolegos L.Milčiaus mintį apie komercinių bankų situaciją ir kaip jūs juos kontroliuojate. Prašom pasakyti, paskutiniuoju metu vėl jaučiamas toks pablogėjimas, tai yra Kooperacijos banke, "Lietuvos verslo", "Vakarų" bankuose. Kaip jūs kontroliuojate juos, sakykim? Tai viena.

Antra. Ar žinot, kad blogėja kai kurių bankų situacija? Ar jūs intensyviau prižiūrite juos, ar daugiau darote jų priežiūrai, nes, vienaip ar kitaip, tai atsiliepia ne tik žmonėms, bet ir Lietuvos ūkio subjektams, kurių piniginės lėšos, sąskaitos yra būtent šiuose bankuose? Kaip jūs galvojate ateityje, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko, sakykim, Latvijoje arba, na, ypač paskutiniuoju metu Rusijoje su bankų veikla?

K.RATKEVIČIUS. Gerbiamasis V.Zimnickas pateikė trijų bankų pavadinimus, kurių veiklos arba kurių finansinė situacija dabar yra truputėlį skirtinga. Kooperacijos bankui yra iškelta bankroto byla, nors iki šiol mes su teismais ginčijamės dėl bankroto bylos eigos: ar ji vykdytina, ar nevykdytina. Todėl yra ir mūsų pateikti tam tikri skundai į aukštesnes instancijas, kad šitas klausimas būtų išspręstas.

"Lietuvos verslas", kiek mums yra žinoma, savo akcininkų susirinkime nusprendė likviduotis ir paskelbti bankrotą. Tačiau mes dar galutinių išvadų nepateikėme, ar šis bankas yra nemokus, ar mes pritariame tokiam jų žingsniui.

"Vakarų" banko situacija vėl yra truputėlį skirtinga, lyginant su šiais bankais. Po mūsų inspekcijos, kai buvo atskleisti tam tikri jų veiklos pažeidimai, o pagrindinis pažeidimas, kuris davė labai negerų banko veiklai rezultatų, - tai kreditų su mažesnėmis palūkanomis suteikimas Klaipėdos regiono įmonėms, mokant kur kas didesnes palūkanas savo indėlininkams ir tiems, kurie laiko depozitus. Aš manau, kad galbūt principinio profesionalumo stoka "Vakarų" banke atvedė jį į tokią situaciją. Dabar "Vakarų" bankas imasi tam tikrų priemonių. Man atrodo, jos dar yra nepakankamos, kad atstatytų savo finansinius rezultatus. Kol kas kitokių sankcijų mes nesame taikę. "Vakarų" banko inspekcijos, patikrinimo ataskaitą mes pateikėme generaliniam prokurorui, kadangi mums yra sudėtinga vertinti tam tikrų pareigūnų veiksmus teisine prasme. Todėl galbūt ten bus padarytos tam tikros išvados.

Na, žinoma, mums kelia nemažą rūpestį bankų sistemos situacija. Aš noriu dar kartą pasakyti, kad vis dėlto reikia matyti už atskiro, konkretaus banko finansinių problemų ir visą rezultatą. Apskritai daugumos bankų veikla šiuo metu yra pakankamai stabili, ir jie visapusiškai ir normaliai aptarnauja savo klientūrą.

Dėl atskirų bankų, žinoma, kyla kai kada nemažų problemų, bet į kiekvieną banką reikia žiūrėti labai individualiai. Aš sutinku, ir mes tą darysim, turbūt ir su jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, pagalba taip pat reikia tobulinti įstatymus tiek ir komercinių bankų veiklą reglamentuojančius, tiek ir kitus: Baudžiamąjį kodeksą, Civilinį kodeksą ir pan., kadangi matome pagrindinę problemą - paimti pinigai yra negrąžinami. O paimami daugiausia indėlininkų pinigai. Visi tie, kurie paima pinigus, juos investuoja daugiausia nesėkmingai ir labai yra sudėtinga juos išieškoti. Aš manau, čia dabar turėtų būti pagrindinis akcentas - kaip išieškoti negrąžinamus pinigus.

PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Po to klaus kolega K.Skrebys.

K.ANTANAVIČIUS. Pone pirmininke, norėčiau paklausti. Štai jūsų ataskaitoje ir šiaip matom kasdien, gaunam vis daugiau ir daugiau paskolų iš užsienio įvairių organizacijų. Tos paskolos yra su nedidele palūkanų norma: 3%, 5%, 7%, 8,2% iš Švedijos. Kaip atsitinka, kad paskui palūkanų norma išauga iki 15%, o dažnai iki 30%? Perduodat jūs komerciniams bankams... Prašau paaiškinti, kur, kaip tie procentai auga? Ačiū.

K.RATKEVIČIUS. Iš tikrųjų ir yra taip, kaip jūs pasakėte. Bet yra vienas pagrindinis paaiškinimas: kadangi šie kreditai yra gaunami valstybės vardu ir juos daugiausia pasirašo Vyriausybės įgalioti asmenys, Vyriausybė dėl kai kurių kreditų prisiima taip pat nemažą atsakomybę, todėl bendru Lietuvos banko ir Vyriausybės nutarimu yra numatyta, kad tam tikrą procentą (paprastai būna 1%, 3%) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ima į tam tikrą draudimų fondą galimiems negrįžtančių kreditų nuostoliams padengti. Žinoma, tie kreditai daugiausia panaudojami per Lietuvos komercinius bankus. Komerciniams bankams taip pat yra leidžiama iki 5% imti palūkanas už tų kreditų panaudojimą, paskirstymą, jų aptarnavimą ir taip pat atskirais atvejais už tam tikrą finansinę atsakomybę. Todėl komerciniai bankai toli gražu ne visi vienodai ir ne visiems klientams taiko vienodas palūkanas. Bet tokiu būdu tos palūkanos maksimaliai gali padidėti iki jūsų paminėtų sumų: nuo už 8% gaunamą iš užsienio, pridėjus Vyriausybės imamus 3% ir komercinių bankų 2%, 3% ir pan., palūkanos beveik padvigubėja. Suprantame, kad pramonei ar kitoms ūkio šakoms našta pasunkėja, bet, įvertinant riziką, kito kelio ar racionalesnio kelio šiuo metu vis dėlto nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Skrebys. Po to - J.Pangonis.

K.SKREBYS. 1995 m. biudžete nebuvo numatyta skirti lėšų bankams remti. Prašyčiau nurodyti, kiek Lietuvos bankas ir Finansų ministerija skyrė pinigų "Aurabankui" ir "Vakarų" bankui jų išeikvojimams padengti ir kokiu pagrindu?

K.RATKEVIČIUS. Aš galiu pasakyti, kad Vyriausybė iš biudžeto tų išlaidų ir nėra padariusi specialiai ar vieno, ar kito banko finansiniams rezultatams pataisyti. Vyriausybė, kaip jūs žinote, daugelį savo sąskaitų, taip pat ir ministerijos, laiko įvairiuose komerciniuose bankuose ir įvairiomis formomis, nebūtinai kaip einamąją sąskaitą, bet yra ir tam tikro termino su atskirai sutartomis palūkanomis depozitai. Šiuo metu "Aurabanke", kiek man yra žinoma, yra toks depozitas apie 10 mln. Lt. Lietuvos bankas "Aurabankui" yra suteikęs 32 mln. Lt kreditą iki 3 mėnesių. Taip pat Vyriausybė išleidžia vertybinius popierius, kurių lėšas taip pat panaudoja pagal įvairias paskirtis. "Aurabankui", kiek man yra žinoma, iš šių lėšų yra skirta apie 17,5 mln. Lt, o "Vakarų" bankui - apie 30 mln. Lt. Lietuvos bankas "Vakarų" bankui nėra suteikęs jokių kreditų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Pangonis. Ruošiasi A.Sakalas.

J.PANGONIS. Gerbiamasis pirmininke, per 1994 metus pagal audito išvadas paskolos jūsų banko darbuotojams padidėjo beveik 3 mln. Lt. Sakykite, už kokius procentus jūs teikiate paskolas saviems darbuotojams? Ar yra jūsų banke savų darbuotojų indėlių? Kokias palūkanas jūs jiems mokate?

K.RATKEVIČIUS. Kaip ir yra numatyta Lietuvos banko įstatyme, Lietuvos bankas gali teikti įvairias finansines paslaugas savo darbuotojams. Viena iš pagrindinių rūšių yra kreditai darbuotojams. Daugiausia jie susiję su gyvenamojo ploto statyba ir įsigijimu. Daugiausia tai yra butai. Vienas kitas kreditas yra suteiktas gyvenamojo namo statybai. Palūkanos priklauso nuo kreditavimo objekto. Jos yra 3-5%.

Lietuvos banke indėlių sąskaitų nėra. Lietuvos bankas tiktai nemoka... Galbūt kai kuriose įstaigose yra pagal žiniaraščius išmokami atlyginimai. Lietuvos banko darbuotojams yra atidarytos atlyginimų sąskaitos, kurių negalima papildyti jokiomis kitomis lėšomis. Ten yra pervedamos uždirbtos lėšos, atskaičius pajamų mokestį. Už šias lėšas yra mokamos 60% palūkanos per metus. Tarp kitko, noriu pabrėžti, kad iki 1994 m. buvo mokamos 120% palūkanos. Įvertinant infliacijos lygį buvo peržiūrėtos. Aš manau, kad jos bus dar peržiūrimos. Ir ateityje, mažėjant infliacijai, mažės.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Sakalas. Ruošiasi kolega K.Kubertavičius.

A.SAKALAS. Gerbiamasis banko pirmininke, kaip žinia, spaudoje yra daug rašoma apie abejotiną "Tauro" banko vadovo reputaciją, todėl mano klausimas būtų toks: ar 17 mln. ekiu paskol...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sakalai, į mikrofoną.

A.SAKALAS. Gerai. Ar 17 mln. ekiu paskolos atidavimas "Tauro" bankui nėra kaip nors susijęs su tuo faktu, kad "Tauro" banko vienas iš atsakingų darbuotojų - ponas V.Baldišis ir jūs - kažkada dirbote vienoje komandoje jums dirbant jo pavaduotoju? Ačiū už atsakymą.

K.RATKEVIČIUS. Aš galiu pasakyti, kad tikrai nėra susijęs nei su ponu V.Baldišiu, nei su bet kokiu kitu "Tauro" banko darbuotoju šio kredito skyrimas. Kaip jau esu ne vieną kartą kartojęs, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko yra priimtas bendras nutarimas, pagal kurį numatyta, kad Lietuvos bankas periodiškai pateikia Užsienio paskolų komisijai savo išvadas dėl komercinių bankų, turinčių pakankamą kapitalą ir to kapitalo tam tikrus rezervus ir galinčių priimti papildomus įsipareigojimus. Tokią išvadą mes pateikėme, įvertindami šių metų I pusmečio veiklos rezultatus. Užsienio paskolų komisijai pasiūlėme tiktai du bankus - tai "Tauro" banką ir "Hermio" banką, kaip galinčius priimti papildomą aktyvų riziką. Po to Užsienio paskolų komisijos sprendimu ir Vyriausybės sprendimu buvo skirti šitie kreditai, kurie gauti iš užsienio. Jokio kitokio tarpininkavimo iš konkrečių komercinio "Tauro" banko darbuotojų Lietuvos banke nebuvo. Man apie juos nėra žinoma. Bet tai ir negalėjo turėti kokios nors įtakos, kadangi mes pasakome tiktai komercinio banko galimybes ir nieko daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. K.Kubertavičius. Po to klaus A.Kubilius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Banko valdybos pirmininke, kiekvienas bankas, tiek komercinis, tiek valstybinis komercinis, norėdamas kuo daugiau pritraukti klientų, be abejo, turi būti patikimas. Manau, atėjo laikas, ir jau tas laikas tikriausiai ir yra toks, kad bankas turi ieškoti klientų, o ne klientai banko. Kalbant apie bankų patikimumą, aš manau, bankas pats turėtų būti suinteresuotas sukurti draudimo fondą, kad indėlininkai būtų garantuoti, jog jų indėliai nepražus. Dabar mes prievartine forma bandome tuos draudimo fondus kurti. Ar nemanote, kad iš tiesų dalį indėlių turi garantuoti valstybė, o kitą dalį jie patys privalo, užsiimdami savireklama, turėtų kurti tuos draudiminius fondus? Jūsų nuomonė.

K.RATKEVIČIUS. Aš manau, kad jūs esate visiškai teisus. Apie tai yra diskutuojama tarp bankininkų. Yra vienas dalykas: kiek Vyriausybė, kiek valstybė prisiima garantuoti indėlininkams ir kokią sumą. Kitas klausimas - kiek komerciniai bankai, jų tam tikra grupė galėtų aptarti žaidimo taisykles ir garantuoti vieni už kitus indėlininkams tų bankų, kurie patiria tam tikrų finansinių sunkumų. Aš galiu tik tiek pasakyti, kad kol kas komercinių bankų yra gana skirtinga finansinė situacija. Jie ne visada randa bendrą kalbą, kad sudėtų tam tikrus pinigus į bendrą vietą ir paskui juos pagal tam tikrus principus dalytų. Bet ir čia akivaizdu, kad kuo daugiau... gyvenimas turbūt reikalauja, kad būtų randama daugiau sąlyčio taškų ir tokie fondai tam tikros, galbūt pirmiausia stabilesnių, bankų grupės būtų kuriami. Apie tai, aš neabejoju, visuomenė taip pat bus informuojama.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Ruošiasi kolega V.Saulis.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis Banko pirmininke, aš norėčiau grįžti prie kolegos A.Sakalo klausimo. Jūs teigėte, kad Lietuvos bankas nustatė, jog "Tauro" banko rodikliai yra geri. Sakykite, kokiu būdu buvo nustatyta, jog "Tauro" banko rodikliai yra geri, nors jo patikrinimas, kai buvo skiriama 16 mln. ekiu lengvatinis kreditas, dar nebuvo atliktas?

K.RATKEVIČIUS. Lietuvos banko inspektoriai, žinoma, negali būti iš karto visuose komerciniuose bankuose. Mes tokias inspekcijas atliekam atskiruose bankuose pagal atskirą programą ir pagal atskirą planą. Bet komerciniai bankai Lietuvos bankui pateikia labai daug finansinių ataskaitų ir ataskaitų apie savo veiklą. Šių ataskaitų parengimo metodika yra gana sudėtinga, bet ji yra klasikinė turbūt visame pasaulyje. Ji parodo iš esmės komercinio banko tiek finansinę situaciją, tiek tam tikrus veiklos niuansus. Mes, žinoma, kalbėdami tiek apie "Tauro" banko finansines galimybes prisiimti papildomą aktyvų riziką, tiek apie "Hermio" banko galimybes, tą darome iš Lietuvos bankui pateikiamų finansinių ataskaitų. Žinoma, vėliau atliekant inspekcijas tos ataskaitos taip pat yra tikrinamos, tikrinami ir kiti veiklos momentai. Aš manau, kad tiek "Hermio" banke, tiek "Tauro" banke arba šiais metais, arba kitų metų pradžioje tokios inspekcijos bus atliekamos. Taip pat bus žiūrima, ar pateiktos ataskaitos yra teisingos. Jeigu pasirodys jos neteisingos, už tai, žinoma, pirmiausia turi atsakyti komercinis bankas ir jam turi būti taikomos sankcijos. Galbūt noriu tik tiek pažymėti, kad abu šie bankai pagal Lietuvos banko nustatytus ekonominės veiklos normatyvus vykdo juos visus. Nėra daugiau kito Lietuvoje banko, kuris vykdytų visus normatyvus ir su tam tikrais rezervais.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausia kolega V.Saulis. Ruošiasi kolega G.Vagnorius. Aš jo nematau. Tada kolegė E.Kunevičienė. Prašom. Kolega V.Saulis.

V.SAULIS. Gerbiamasis pirmininke, dažnai akcentuojama, kad komerciniai Lietuvos bankai turi gana nemažai laisvų kreditinių išteklių, tačiau norint gauti kreditą pradedantiesiems verslininkams arba jau dirbantiems verslininkams, praktiškai jie susiduria su neįveikiamomis kliūtimis. Ir ypač sunku gauti kreditus, kai kalbama apie gamybą. Jeigu kalbama apie prekybą, tai kažkaip lengviau, bet jeigu verslo planas pateikiamas dėl gamybos, dažnai susiduriama su tikrai neįveikiamomis kliūtimis. Kokia jūsų nuomonė šituo klausimu?

K.RATKEVIČIUS. Aš galiu pasakyti, kad atskiro kliento ir komercinio banko kreditiniai santykiai - tai yra jų susitarimo reikalas. Jeigu jie sutaria, jeigu klientas pateikia įtikinamą, efektyvų savo biznio planą ir prašomas kreditas yra pakankamai patikimas rizikos prasme komerciniam bankui, tai tokį kreditą komercinis bankas gali suteikti. Lietuvos bankas kokiu nors būdu įtakoti šituos procesus neturi jokių galimybių.

Apie lėšų likučius, kuriais disponuoja komerciniai bankai. Žinoma, dalį šių lėšų yra būtina turėti laisvų, kad būtų galima užtikrinti kiekvieną dieną vykdomus atsiskaitymus. Štai aš prieš keletą savaičių buvau minėjęs, kad komercinių bankų sąskaitose Lietuvos banke yra virš privalomų atsargų 95 mln. Lt, paskui buvo 130 mln. Lt. Šiandieną galiu pasakyti, kad tokie pertekliniai pinigai sudaro 27 mln. 700 tūkst. Lt. Tai atsitinka todėl, kad šie pinigai yra panaudojami įsigyti banknotus ir monetas Lietuvos banke, kadangi kiekvieno mėnesio pirmojoje pusėje yra išmokamos didelės sumos grynais pinigais atlyginimams, pensijoms ir t.t. Rugsėjo mėn. jau grynųjų pinigų augimas apyvartoje siekia daugiau kaip 80 mln. Lt. Antrojoje mėnesio pusėje paprastai per prekybą ir kitas grynus pinigus imančias įmones gana žymi dalis šių lėšų sugrįžta. Pavyzdžiui, šių metų rugpjūčio mėn. sugrįžo keletu milijonų daugiau, negu buvo išleista pirmojoje mėnesio pusėje. Galbūt rugsėjo mėn. tokio rezultato ir nebus, kadangi grynų pinigų likutis šiek tiek nuolat kas mėnesį po truputėlį auga, bet tai nekelia kokio nors didesnio susirūpinimo. Žinoma, panaudojus lėšas sąskaitoje gryniems pinigams, kreditavimui jų santykinai lieka mažiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimams ir atsakymams numatytas laikas baigėsi, bet kadangi jau paskelbta paskutinioji klausėja, gerbiamoji E.Kunevičienė, prašom. E.Kunevičienė.

E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, Seimas leido jums pasamdyti užsienio auditorius ir jiems apmokėti, kiek aš atsimenu, apie 40 tūkst. dolerių. Jie turėjo atlikti, mano manymu, ir Seimas tikriausiai taip tikėjosi, viso laikotarpio auditą iki 1995 m. Iš jūsų pateiktų duomenų matyti, kad tas auditas kokybiškai neatliktas. Jie nesugebėjo įvertinti net 1994 m. pelno arba nuostolio.

Mano klausimas: ar jūs jiems visą tą sumą apmokėjote, ar dar laukiate, kol jie sugebės kaip reikiant viską atlikti?

K.RATKEVIČIUS. Aš manau, kad auditas darbą atliko visiškai tokį, koks buvo numatytas kontrakte. Jis pateikė vadinamąją kvalifikuotą išvadą Lietuvos bankui, kuri pateikiama ir Seimui. Taip pat jis pateikė gana platų laišką Lietuvos banko vadovybei, kuriame yra labai detalizuojami atskiri veiklos momentai. O 1995 m. pagal balansą iki 1995 m. gruodžio 31 d. turi būti atliekamas naujas auditas ir turi būti pasirašomas naujas kontraktas. Kiek man yra žinoma, yra visur taip daroma. Kontrakte numatyta pinigų suma yra sumokėta visiškai atlikus auditą ir pateikus išvadas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Ratkevičiau.

Dėl vedimo tvarkos, matyt, S.Pečeliūnas. Prašom.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone Pirmininke. Aš noriu jums padėkoti, kad jūs dabar pademonstravote tai, ko radijo klausytojai nemato, bet tie, kurie užsirašė į sąrašą, žino. Jūs pademonstravote puikų būdą manipuliuoti klausiančiaisiais. Tai yra jaučiate, kurie jums yra nepageidautini, ir tą eilę sudėstote taip, kad kai kurie negautų galimybės paklausti, nors sąraše buvo užsirašę anksčiau. Dėkoju už jūsų šitą puikią manipuliaciją.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pečeliūnai, kad jūs man duodate progą pasakyti teisybę. Skaitau sąrašą. Šalia manęs yra gerbiamasis A.Sakalas, kuris tikrins, ar aš ką nors skaitau neteisingai. Yra trys sąrašai. Štai LDDP klausia, ir užrašyta (prašom, gerbiamasis Sakalai, žiūrėti!): V.Zimnickas, J.Pangonis, K.Kubertavičius, V.Saulis. Antrasis sąrašas: E.Kunevičienė, K.Antanavičius. Ir trečiasis sąrašas: L.Milčius paklausė, V.Andriukaitis, bet jis susikeitė su kolega A.Sakalu, R.Dagys. R.Dagiui nesuteikiau žodžio, kadangi iš vienos frakcijos būtų keli. Po to užsirašė K.Skrebys, A.Kubilius, G.Vagnorius ir tik tada S.Pečeliūnas. Taigi ačiū už dėmesį ir suteiktą malonumą. Ačiū. Antrąkart tuo pačiu klausimu nekalbama. (Balsai salėje)

Kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų aš pritariu pono S.Pečeliūno pasakytai minčiai todėl, kad sąraše buvo G.Vagnorius ir jis paprašė (kadangi dabar jis užsiėmęs su savo rinkėjais, kurie atėjo pas jį konsultuotis) manęs vietoje jo pateikti klausimą Banko pirmininkui ponui K.Ratkevičiui. Jūs paprasčiausiai jį išbraukėte iš sąrašo ir jis negalėjo pateikti savo klausimo. Aš paprasčiausiai noriu jį...

PIRMININKAS. Ačiū. Paaiškinu. Aš juk garsiai pasakiau, kad vietoje kolegos G.Vagnoriaus - kolegė E.Kunevičienė, kuri tikrai yra ne prastesnė už kolegą A.Vaišnorą. Tikrai ne prastesnė. O jeigu jūs norėjote būti vietoje gerbiamojo G.Vagnoriaus, reikėjo ateiti ir tai pasakyti. Visiškai nesunku tai padaryti. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Dabar 1-2 darbotvarkės punktas. Toliau pirmininkaus A.Sakalas. Prašom.

Įstatymo "Dėl lengvatų valstybiniame keleiviniame transporte ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų išlaidų už naudojimąsi keleiviniu transportu kompensavimo tvarkos" projektas Nr.585A (priėmimas) (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 2 darbotvarkės punktą. Tai du įstatymai, kurių vienas yra lydintysis. Pirmasis įstatymas - "Dėl lengvatų valstybiniame keleiviniame transporte ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų išlaidų už naudojimąsi keleiviniu transportu kompensavimo tvarkos", projekto Nr.585A. Laikas, skirtas priėmimui, yra valanda. Aš noriu oficialiai paklausti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pono F.Kolosausko, kaip pagrindinio komiteto pirmininko, ar jūs teikiate šitą dokumentą priimti? Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Taip, teikiu. Galima pradėti procedūrą.

PIRMININKAS. Priėmimo procedūra pradedama. Kviečiame į tribūną Susisiekimo ministerijos sekretorių poną R.Gradauską. Prašau į tribūną.

Aš paprašyčiau, pone pranešėjau, kai jūs komentuosite pataisas, kurios čia yra, trumpai pasakyti, ką ta pataisa reiškia Lietuvos žmonėms, kadangi Lietuvos žmonės mus girdi ir norėtų žinoti ne tiktai formaliąją pusę, bet ir realiąją pusę. Bet tai paprašyčiau daryti kuo trumpiau.

Yra dėl įstatymo pateikta pataisų, kurias pateikė J.Listavičius, A.Salamakinas, P.Vitkevičius, P.Jakučionis, K.Skrebys. Priėmimo procedūra yra, kaip paprastai, priiminėjama pastraipsniui. Primenu Seimo nariams Statutą, kad dėl vedimo tvarkos nebus galima kalbėti. Bus galima kalbėti tiktai dėl balsavimo motyvų, o pabaigoje bus galima kalbėti ir dėl balsavimo būdo.

O dabar pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio aš jokių pataisų negavau. Ar yra oponuojančių 1 straipsniui? Seimo narys A.Vaišnoras. Prašau.

A.VAIŠNORAS. Aš norėjau tiktai pasakyti, kad galbūt reikėtų mus visus užregistruoti.

PIRMININKAS. Gerai. Prašau. Registracija! Prašau. Užsiregistravo 71 Seimo narys.

Taigi prašom. Dėl 1 straipsnio aš pataisų neturiu. Ar yra oponuojančių 1 straipsniui? Oponuojančių nematau. 1 straipsniui pritarta.

Dėl 2 straipsnio taip pat pataisų neturime. Ar galima 2 straipsniui pritarti? Oponuojančių nėra. 2 straipsniui pritarta.

Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario J.Listavičiaus pataisa, yra Seimo nario P.Jakučionio pataisos. Taigi svarstysime paeiliui. Seimo narys J.Listavičius pirmojoje pastraipoje siūlo vietoje 85 įrašyti skaičių 75. Prašom, pone pranešėjau, informuoti, ką tai reiškia.

R.GRADAUSKAS. Ministerijoje mes taip pat nagrinėjome šitą situaciją. 85 yra tai, kokia tvarka galioja šiandien, 85 metų. Tačiau atsižvelgiant į demografinę mūsų situaciją ir įvertinant tą dalyką, kad ne tiek daug mes turim pagarbaus amžiaus sulaukusių žmonių ir norėdami padaryti jiems šiokių tokių lengvatų, mes, ministerija, taip pat sutinkame, kad daug mums nekainuotų, jei važiuotų nuo 75 m.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai oponuotų? Pranešėjas priima pataisą. Visi Seimo nariai pritaria? Ačiū.

Antroji pataisa yra taip pat Seimo nario J.Listavičiaus. Pirmojoje pastraipoje po žodžio "įvykių" įterpti visą pastraipą.

Seimo nary Listavičiau, būkite malonus, gal jūs pasakykite, ką tai reiškia, paskui toliau pereisime prie debatų. Mygtuką spustelėkite, pone Listavičiau! Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau papildyti 1 punktą nuostata, kuri yra pateikta. Tai yra žmonėms, tapusiems invalidais ginkluotos pasipriešinimo okupantams kovos metu. Ji čia yra reikalinga, kadangi mes pastatome į visiškai nelygias pozicijas sausio 11-13 dienų įvykių invalidus, kai tų invalidų yra ir jie yra ne mažiau nusipelnę Lietuvai pasipriešindami okupantams kur kas anksčiau. Todėl aš ir siūlau, kad skirtumo tarp vienų, kovojusių už laisvę ir nepriklausomybę, ir kitų -nebūtų. Skirtumas čia yra tiktai laiko, o ne pasiryžimo ir aukos Tėvynei. Todėl ir siūlau atstatyti dabar čia esamą neteisėtą arba, galima sakyti, iškreiptą poziciją ir pastatyti visus invalidus į vieną lygią poziciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjo nuomonė. Prašom.

R.GRADAUSKAS. Ministerijos nuomone, šitame punkte yra kalbama ne apie kokias nors žmonių kategorijas, bet konkrečiai kalbama dėl invalidumo, kas susiję su invalidumo klausimu Lietuvoje, ir suteikiama lengvata invalidams. Čia šalia to yra išvardyti I grupės invalidai, antrojoje pastraipoje yra II grupės invalidai. Čia nėra skirstoma, kaip jis gavo tą invalidumą, bet yra skirstoma... Žmogus turi dokumentą, kuriame yra nurodytas invalidumas, ir pagal tai siūloma nustatyti jam lengvatos kategoriją. Tokia yra mūsų nuostata. Todėl manytume, kad čia nieko papildyti lyg ir nederėtų.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto, pagrindinio komiteto pirmininko pono F.Kolosausko nuomonė. Prašau.

F.KOLOSAUSKAS. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė tą klausimą ir, kaip prelegentas tribūnoje sakė, tai visiškai neskirstoma pagal kategorijas, o atsižvelgiama į invalidumo laipsnį. Taigi siūlau pritarti pagrindiniam tekstui.

PIRMININKAS. Siūlote pataisos nepriimti?

F.KOLOSAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Dabar pagal Statutą vienas Seimo narys gali remti pataisą, o kitas Seimo narys turėtų jai oponuoti. Seimo narys V.Zimnickas. Prašau.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu Biudžeto ir finansų komiteto nuomonei, t.y. manau, kad šitos pataisos remti nevertėtų. Tuo labiau kad tai aiškiai apspręsta ir pasakyta 1 punkte, t.y. I grupės invalidai. Antrojoje pastraipoje bus parašyta, kokios lengvatos suteikiamos II grupės invalidams. Jeigu mes pradėsime ieškoti tų visų kategorijų, tai iš tikrųjų šitas įstatymas arba, sakykime, 3 straipsnis bus begalinis. Todėl aš pritariu pagrindiniam tekstui.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys K.Antanavičius galėtų pritarti pataisai. Prašau.

K.ANTANAVIČIUS. Aš turėčiau, bet aš turėčiau ir dėl kito. Norėčiau paremti, bet jeigu neišbrauksite iš sąrašo.

PIRMININKAS. Ne, neišbrauksiu.

K.ANTANAVIČIUS. Neišbrauksit. Tada aš manau, kad siūlymas bendrai nukentėjusiems dėl Lietuvos laisvės, tapusiems invalidais būtų priimtinas. Todėl prisidėčiau prie pataisos, tačiau prašau neišbraukti dar iš sąrašo.

PIRMININKAS. O kuriame etape norėsite kalbėti?

K.ANTANAVIČIUS. Kaip?

PIRMININKAS. Dėl kurio punkto norėsite kalbėti?

K.ANTANAVIČIUS. Dėl to paties.

PIRMININKAS. Gerai.

K.ANTANAVIČIUS. Tiktai kitas dalykas.

PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji Seimo nariai. Vienas pasisakė už, vienas - prieš.

Prašom pasiruošti balsuoti. Balsavimo procedūra bus tokia. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, negirdėsite, kokia balsavimo procedūra ir tvarka. Kaip žinoma, yra balsuojama už pataisą. Ir tie, kurie paremia pataisą, paspaus mygtuką "už". Visi kiti spaus kitus mygtukus. Ar visiems aišku, gerbiamieji Seimo nariai?

Seimo nary Veselka... Seimo nary Veselka, balsavimo metu negali būti jokių konsultantų. Aš labai atsiprašau. Negali būti jokių konsultantų balsavimo metu plenarinio posėdžio salėje.

Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kartoju: kas paremia pataisą, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.

18 Seimo narių pritarė pataisai, 24 plius 8 nepritarė. Pataisa atmesta.

Dėl trečiosios pastraipos yra Seimo nario P.Jakučionio pataisa. Prašau, Seimo nary Jakučioni. Būkite malonus, spustelkite mygtuką! Prašau. Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Trečiojoje pastraipoje iš tikro kalbama apie lengvatas nukentėjusiems ir čia išvardyti tiktai sausio 11-13 d. įvykių nukentėjusieji nuo agresijos. Aš siūlau pridėti dar ir buvusius politinius kalinius ir tremtinius. Šiuo klausimu mes su pateikėjų grupe tarėmės, lyg ir yra sutikimas priimti. Aš norėčiau tada, kad pateikėjas ir pasakytų.

PIRMININKAS. Pranešėjau, prašau, jūsų nuomonė. Pranešėjau, jūsų nuomonė. Prašom.

R.GRADAUSKAS. Mes tarėmės, kalbėjome. Mes iš principo sutiktume su pataisa, tiktai čia galutinis žodis, be abejo, priklauso Seimui, kadangi tai bus susiję su papildomais biudžetiniais asignavimais, nes tą apmokėjimą, ko mes norim ir siekiam įstatymu, vis dėlto reikės kompensuoti. Jeigu mes išplėsime lengvatų kategorijas, tai tokiu atveju teks gauti papildomų asignavimų iš biudžeto.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.

R.GRADAUSKAS. O iš principo pritariame.

PIRMININKAS. Prašau.

F.KOLOSAUSKAS. Komitetas pritaria tekstui, nes tas klausimas yra išspręstas atskiru įstatymu dėl sausio 13 d. nukentėjusių žmonių dėl agresijos ir nederėtų plėsti žmonių kategorijų. Siūlome priimti taip, kaip yra tekste.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar tokia yra padėtis: pranešėjas priimtų pataisą, Biudžeto ir finansų komitetas oponuoja. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti pataisą, o kitas galėtų pataisai oponuoti. Seimo narys A.Salamakinas sąraše. Prašau.

A.SALAMAKINAS. Aš...

PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų ši pataisa, kaip ir sakė pranešėjas, reikalaus iš biudžeto trupučio lėšų, tačiau reikia ir skaičiuoti. Rezistentai ir visi kiti išvardyti patenka į ketvirtą, t.y. į 3 straipsnio ketvirtą paragrafą. Jie yra vyresni negu 70 metų. Juk praėjo 40-50 ir daugiau metų nuo tos tremties ir jie visi iš esmės jau turi tas lengvatas. Todėl papildyti šito sąrašo iš tiesų nereikėtų, ir pranešėjas į tai turėtų atsižvelgti. Jie visi jau lengvatas gauna, jie yra senyvo amžiaus žmonės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Nesteckis. Galėtų pasakyti kitą nuomonę. Prašom.

A.NESTECKIS. Ne. Aš pritariu A.Salamakino žodžiams.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Aš taip pat pritariu.

PIRMININKAS. Kam pritariate? Man neaišku, kam pritariate. Ar pritariate pataisai, ar Seimo nario A.Salamakino žodžiams?

L.MILČIUS. Atsiprašau, tuomet aš, matyt, žiūriu ne į tą straipsnį, kurį gerbiamasis A.Salamakinas...

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime vėl už pataisą. Gerbiamieji Seimo nariai, kas dvi minutes neregistruosiu, Seimo nariai turi būti salėje balsavimo metu. Registruosiu prieš galutinį balsavimą.

Gerbiamieji Seimo nariai, primenu jums, kad balsuosime dėl pataisos, kurią pasiūlė Seimo narys P.Jakučionis. Pataisos esmę girdėjote, pranešėjas sutinka ją priimti. Biudžeto komiteto pirmininkas oponuoja ir nesutinka, mano, kad jos nereikėtų priimti. Prašome, gerbiamasis Seime, gerbiamieji Seimo nariai, nuspręskite, ar pataisą priimat, ar ne, ir tie, kurie pataisą palaiko, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradedamas. Prašom.

18 Seimo narių palaiko pataisą, 26 - prieš, 8 susilaikė. Pataisa nepriimta. Ar nori kas kalbėti dėl viso 3 straipsnio? Dėl viso 3 straipsnio. Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kai mes kalbam apie socialinio draudimo pensijas, neišskiriam visų nukentėjusiųjų. Jų visų vienas pavadinimas - nukentėjusiųjų: tiek Sausio 13-osios, tiek buvę rezistentai, tremtiniai. O jeigu į šią pataisą įrašysime likusius politinius kalinius ir tremtinius, tai tikrai nepadarysime didelės žalos biudžetui. Čia labai nedaug reikės pridėti. Aš siūlyčiau straipsnį vis dėlto pataisyti taip, kaip pasiūlė ponas P.Jakučionis, ir tik tada balsuoti už straipsnį. Nes dabar nukentėjusieji tikrai yra nuskriausti. Sausio 13-osios lyg ir kovojo, o visi kiti nelaikomi jokiais nukentėjusiais. Jiems jokių lengvatų nesuteikiama.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare Briediene, aš, deja, turiu elgtis formaliai, visiškai prijausdamas Seimo nario P.Jakučionio pataisai, bet toks yra formalumas. Pataisą Seimas atmetė. Nebent pranešėjas sutiktų tą straipsnį atidėti arba Seimas nubalsuotų prieš visą straipsnį, tada prieš galutinį balsavimą pranešėjas turėtų teisę taisyti šitą straipsnį.

Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dar kalba vienas Seimo narys. Gali paremti visą straipsnį. Seimo narys A.Salamakinas. Prašom. Jūsų žodis.

A.SALAMAKINAS. Aš remiu šį straipsnį ir norėčiau truputį paaiškinti dėl pono P.Jakučionio pataisos. Jis siūlo ne tik tremtyje buvusiems žmonėms, o ir jų šeimos nariams. Aš nežinau, ar Seimas gali suteikti lengvatas visiems kitiems tremtyje buvusiems šeimos nariams. Tai iš tiesų sudarys labai didelę sumą. O dėl Sausio 13-osios - čia įrašyta todėl, kad Sausio 13-ąją nukentėjo žmonės, ir trečiosios grupės invalidams suteikiama lengvata. Todėl čia ir minima šita grupė žmonių. O rezistencijos dalyviai iš tiesų visi gaus šitą lengvatą. Tą užtikrinu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą 3 straipsnį, paspaus mygtuką "už". Kas už visą 3 straipsnį, paspaudžia mygtuką "už".

Už - 32, prieš - 12, 6 susilaikė. Straipsniui pritarta.

Dėl 4 straipsnio pastabų neturime. Tai yra lengvatos mažamečiams vaikams. Ar yra oponuojančių Seimo narių? Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl prieš einančio straipsnio aš nekalbėsiu dabar, kai pasibaigs. Vis tiek jau balsuota. Mano pastabos yra pateiktos... taip, pavėluota, neužregistruota. Tačiau ar jums svarbiau ta pati procedūra, kad kažkas pavėlavo pusę valandos, ar svarbiau, kad įstatymas būtų geresnis?

Dabar dėl 4 straipsnio. "Kiekvienam keleiviui leidžiama nemokamai vežti vieną vaiką." Pasakykit, o jeigu mama viena vežasi tris vaikus, na, tai ką jai daryti? Kodėl čia toks skrupulas įvestas? Parašykim "kiekvienam keleiviui savo vaiką"... Kiekvienam keleiviui leidžiama nemokamai vežti savo vaikus iki trejų ar penkerių metų, ar iki 10 metų, kaip čia parašyta. Bet savo vaikus gali vežti? Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs nepritariat tai 4 straipsnio redakcijai, kuri dabar yra? Pranešėjau, prašom.

R.GRADAUSKAS. Aš norėčiau šiek tiek paprieštarauti. Mes esam tą numatę įstatyme. Yra numatyta taip. "Tolimojo susisiekimo autobusais, vietinio susisiekimo traukiniais antram ir kitiems vaikams taikoma 50% bilieto vertės nuolaida." Ir štai dėl ko, gerbiamasis deputate. Dėl to, kad vieną vaiką iki penkerių metų keleivis vežasi ant kelių. Jis neužima papildomos vietos. Manom, kad jis, pirkdamas bilietą, užmoka. O antram, trečiam vaikui jau reikia vietos, ir saugumo technika reikalauja. Tas vietos išpirkimas, bilietas... kad nebūtų skriaudžiama, ir numatyta padaryti 50% nuolaidą tos bilieto kainos, kadangi jie užims vietą.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Taip, yra siūlymas ir pačiame įstatyme tos lengvatos yra numatytos, ir aš siūlau pritarti tam, kaip yra pagrindiniame tekste, - taikyti 50% nuolaidą.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys gali oponuoti. Tik vienas gali oponuoti. Tai yra pritarti, kadangi oponavo Seimo narys K.Antanavičius. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom. Galite tik pritarti.

V.V.ZIMNICKAS. Taip. Aš noriu pritarti tam, kas siūloma pagrindiniame tekste, t.y. kaip siūloma įstatymo, o ne su kažkokiom kitom išlygom.

PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 4 straipsnį, spaudžia mygtuką "už". Dėl gerbiamojo K.Antanavičiaus žodžių "kas yra svarbiau - įstatymas ar procedūra, ar geri pasiūlymai", aš sutinku, kad geri pasiūlymai yra svarbūs. Aš tikiuosi, kad pranešėjas tuos pasiūlymus galbūt pažiūrės ir dabar. Ir, jeigu jam pasirodys, kad jie yra labai svarbūs, jis paprašys galutinio balsavimo nedaryti ir apsvarstys tuos pasiūlymus. Kita vertus, Seimo narys negali reikalauti ir pats negali daryti, negali nevykdyti įstatymo, negali reikalauti, kad kuris nors kitas Seimo narys, įskaitant posėdžio pirmininką, nesilaikytų įstatymo, o Statutas, kaip žinia, yra įstatymas. Todėl jeigu Seimo narys laiku nepadarė to, ką jis turėjo padaryti, jis neprivalėtų kaltinti posėdžio pirmininko, privalėtų pagalvoti apie save. Ačiū.

Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario A.Salamakino pataisa, kuri siūlo pabaigoje priedą. Prašom. 4 yra pritarta. (Balsas salėje) Už 4 straipsnį balsavo 30, prieš - 3, 14 susilaikė. 4 straipsniui pritarta.

Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario A.Salamakino pataisa. Prašau, Seimo nary Salamakinai.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, ši pataisa, kalbant "šposais", studentams ir visiems kitiems, tiems žiopliams ar žiopliukams, kurie nespėjo nusipirkti mėnesio pradžioje mėnesinio bilieto, kurie tada jau praranda teisę į lengvatą. Kadangi tie mėnesiniai bilietai parduodami, jeigu aš neklystu, iki mėnesio 5 ar 6 dienos, o čia numatyta taip: jeigu jie nenusipirko tuo laiku bilieto, jiems nuolaida mažėja. Jeigu ten yra lengvata 80%, tai čia 50%. Jokių papildomų išlaidų spausdinant jiems atskirus bilietėlius nereikia, kadangi 50% nuolaida yra pensininkams. Tad jie galės bet kuriuo momentu nusipirkti šitą talonėlį su 50% nuolaida. Aš tiek.

PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė?

R.GRADAUSKAS. Taip, su šituo galima sutikti.

PIRMININKAS. Pataisą pranešėjas priima. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

F.KOLOSAUSKAS. Taip, reikia sutikti su A.Salamakino pataisa.

PIRMININKAS. Ar yra oponuojančių pataisai? Seimo nario A.Salamakino pataisai yra oponuojančių? Galima jai pritarti? Ne. Yra oponuojančių. Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Aš dar kartą no-rėčiau dėl tų pastabų. Štai yra 5 straipsnis: "Pensininkams, važiuojantiems vietinio susisiekimo miesto keleiviniu transportu." Kur pažymėta, kas yra tas vietinis susisiekimas? Čia skliausteliuose parašyta "vietiniu". Pažiūrėkit į 7 straipsnį. Lygiai tas pat. Tai yra 6 straipsnį, lygiai tas pat - "važiuojantiems vietinio susisiekimo (priemiestiniu)". O pirmuose straipsniuose apskritai nieko nėra. Todėl čia prie vietinio susisiekimo reikėtų pridėti ir "priemiestinių". Juk iš tiesų, kiek yra tų senelių, kurie gyvena mieste, bet gyvena priemiestyje ir turi naudotis tuo transportu kasdien.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti, kadangi vienas oponavo. Prašom. Kas palaiko 5 straipsnį su pataisa, kurią pranešėjas ir Biudžeto ir finansų komitetas priėmė? Dar Seimo narys G.Paviržis. Gali tik pritart, oponuot dabar jau negalima.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pirmininke, aš nenoriu nei pritarti, nei nepritarti. Aš noriu truputį dėl vedimo tvarkos. Mes...

PIRMININKAS. Negalima, gerbiamasis Pavirži. Deja, negalima. Aš atsiprašau, kad negalima.

G.A.PAVIRŽIS. Aš suprantu. Bet ar mes čia nedarome klaidos? Aš tiesiog noriu...

PIRMININKAS. Jūs pakalbėkite su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, kad jis nedarytų galutinio balsavimo.

G.A.PAVIRŽIS. Aš kreipiuosi, ar jūs nedarot...

PIRMININKAS. Aš negaliu, gerbiamasis Pavirži, jums... Paprašykite, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas atidėtų galutinį balsavimą arba dėl kurio nors straipsnio. (Triukšmas salėje) Gerbiamojo A.Bajoro pataisa nėra registruota, ir sekretoriatas mums neperdavė, ir aš jo ne... Kviečiu sekretoriatą. Kur yra Seimo nario A.Bajoro pataisa? Sekretoriate, prašom tą Seimo nario A.Bajoro pataisą. Seimo nariai tvirtina, kad yra Seimo nario A.Bajoro pataisa. Aš jos neturiu. Pranešėjau, gal jūs turite? (Balsai salėje)

Taip. Matau, kad pataisa yra užregistruota gegužės mėn. 30 d., bet ji registruota kitam dokumentui, ne šiam dokumentui, ne alternatyvai. Tačiau jeigu pranešėjas ją sutinka nagrinėti, galima ją nagrinėti. Pataisa yra dėl 5 straipsnio, kurį siūloma papildyti 8, 9 punktais ir išdėstyti taip. Bet čia nei 8, nei 9 punkto nėra. Aš tiesiog nežinau, ką daryti. Pranešėjau, prašom, jūsų komentaras.

R.GRADAUSKAS. Iš principo ten esmė yra ta. Svarstant 8 straipsnį, mes, kaip pateikiantys įstatymą, siūlysime įrašyti vienuoliktą pastraipą, kurią... Taip. Dar mes prieisim. Aš nežinau, gal aš čia procedūriškai... Tačiau svarstant 8 straipsnį mes siūlysime vienuoliktą pastraipą, kuri yra susijusi su pono A.Bajoro pasiūlymo esme. 8 straipsniui siūlysime vienuoliktą pastraipą.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai sutinka su tuo, kad ta pataisa bus nagrinėjama, kada kalbėsim apie 8 straipsnį? Na, gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu kitos galimybės, kaip 5 straipsnį atidėti, kol jūs sutarsite, ką reikia daryti.

Dėl 6 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji dviejų komitetų pirmininkai, aš manau, kad jūs galite atsisėsti ir pasitarti, ir nevelti į tas diskusijas Seimo.

6 straipsnis. "Teisė į važiavimo išlaidų dalinį atlyginimą." Seimo nario P.Jakučionio pataisa. Prašom, Seimo nary Jakučioni, jūsų pataisa. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš esu labai nusivylęs dėl 3 straipsnio nepriėmimo. Man atrodo, kad čia tikrai įvyko nesusipratimas ir reikėtų prie jo grįžti. Bet galbūt kada balsuosim dėl viso įstatymo.

O dabar dėl 6 straipsnio 3 papunkčio. Mes vakar kalbėjomės su įstatymo rengimo grupe ir bendromis jėgomis nesuradom, kaip nustatyti šio 3 straipsnio įgyvendinimą. Neradom įgyvendinimo mechanizmo. Todėl susitarėm, kad bus priimtas 3 straipsnio 3 papunktis, pagal kurį buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai gaus nemažas lengvatas transporte, o šį klausimą atidėti ateičiai, kol bus surastas mechanizmas. Todėl aš dabar nedrįstu jo iš naujo teikti. Ir dar sykį noriu, kad vis dėlto būtų grįžta prie 3 straipsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo valia. Dabar šiuo metu pataisos neteikiate. Aš teisingai supratau?

P.JAKUČIONIS. Taip.

PIRMININKAS. Daugiau dėl 6 straipsnio pataisų neturime. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Negalima? O kas nepritaria? Aš norėčiau, kad pasakytumėt kompiuteriui. Seimo narys K.Antanavičius. Prašom.

K.ANTANAVIČIUS. Aš jau sakiau. Antroje pastraipoje pažiūrėkit. "Važiuojantys vietinio susisiekimo (priemiesčio) autobusais." Tai miesto negalės turėti tų lengvatų. Kas čia vyksta? Koks čia įstatymas? Ten buvo parašyta "vietinio susisiekimo (miesto)", dabar čia vėl priemiesčio. Tai ar miesto galės, ar negalės naudotis transportu? Čia juk parašyta tik "priemiesčio".

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs trumpai pakomentuotumėt, kadangi Seimo narys K.Antanavičius turbūt skirtingai interpretuoja įstatymą. Prašom.

R.GRADAUSKAS. Yra dvi kategorijos. Vietinis susisiekimas: tai yra ir miestas, ir priemiestis. Ir yra tolimojo susisiekimo. Čia ir naudojamos tos dvi kategorijos. Yra lengvatos dėl vietinio ir lengvatos dėl tolimojo susisiekimo.

PIRMININKAS. Ar toliau reikalausit balsuoti?

K.ANTANAVIČIUS. Na, čia yra nesąmonė.

PIRMININKAS. Prašom. Kas už 6 straipsnį, spaudžia mygtuką "už". Kas palaiko 6 straipsnį, spaudžia mygtu-ką "už".

Už - 34, susilaikė 12. 6 straipsniui pritarta.

Dėl 7 straipsnio yra Seimo nario J.Listavičiaus, Seimo narių P.Jakučionio ir A.Salamakino pataisos. Prašom, gal eilės tvarka. Seimo narys J.Listavičius, Seimo narys P.Jakučionis siūlo pakeisti pirmosios pastraipos žodžius - "atitinkamai padidinant keleivių vežimo tarifus". Vienas iš pataisų autorių siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti, kitas iš valstybės ir savivaldybių biudžeto. Aš prašyčiau pranešėjo. Gal jūs sutinkate su pataisomis? Tada nebūtų diskusijų.

R.GRADAUSKAS. Taip. Sutinkam su pataisomis, kad būtų parašyta: "Kompensuojama iš savivaldybių ir valstybės biudžeto."

PIRMININKAS. Ar sutinkate? Pritariam.

R.GRADAUSKAS. Tarifų nelieka.

PIRMININKAS. Nepritariate. Gerai, tokiu atveju, prašom. Pranešėjas priėmė. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Pataisą, taip?

F.KOLOSAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Siūlo priimti pataisą. Kas oponuoja? Prašom. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Aš neoponuoju. Aš kaip tik noriu trumpai pasakyt, kur čia esmė.

PIRMININKAS. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Didinant keleivių vežimo tarifus kompensuoti nuostolius dėl lengvatų yra tiesiog nelogiška ir aritmetiškai klaidinga. Vien dėl tokio keleivių vežimo principo tarifai didės kaip sniego gniūžtė, paridenta nuo kalno. Reikia įsivaizduoti tai. Vadinasi, jeigu mes padidinam, iš karto padidėja pusė. Tą padidinom - vėl didėja. Tai ties tuo ir žaisim. Iš viso negalima. Todėl kompensuoti iš valstybės biudžeto būtų ir logiška, ir teisinga, tuo labiau kad taip kompensuojami nuostoliai dėl lengvatų savivaldybėse. Aš matau tik vieną būdą.

Galbūt galėtų būti ir antras kelias, tačiau jis čia visiškai nenumatytas ir nesvarstytas, t.y. sudaryti specialų rezervą tiktai tiems nuostoliams kompensuoti. Tačiau jau yra pradžia pačiame įstatyme, todėl ją logiškai reikėtų tęsti ir tai priskirti ir pradžiai, o pabaiga yra gera. Ačiū.

PIRMININKAS. Jums nori oponuoti Seimo narys V.Bogušis. Prašau.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš dalies aš su pono J.Listavičiaus argumentais sutinku, tačiau niekaip nesutinku, kad šitą naštą užkrautume savivaldybei. Nors čia bus parašyta, kad Lietuvos Respublikos ir savivaldybės, bet pagrindinė problema vis dėlto kris ant savivaldybės pečių. Jau ir šiandieną visas vidinis transportas priklauso savivaldybėms, skiriamos didžiausios dotacijos, subsidijos autoparkams, ir dar mes į šitą kategoriją įtrauksime tarpmiestinius (aš taip vadinu). Na, taip išeitų. Todėl aš tikrai nesutinku, kad būtų įrašytos ir savivaldybės. Jokiu būdu.

PIRMININKAS. Savivaldybių komiteto pirmininkas ponas A.Sadkauskas. Jūsų komentaras.

A.SADKAUSKAS. Kaip jūs matote, šį projektą mes rengėme kartu su ministerija. Vakar mes jį dar kartą svarstėme komiteto posėdyje. Aš turėjau informaciją, kad ministerija sutinka šią pastraipą išbraukti. Šiandien gi jau kitaip. Tai ar informacija buvo bloga, ar jūs per naktį pakeitėte savo nuomonę? Aš pritariu J.Listavičiui, kad tikrai reikia išbraukti.

O dėl gerbiamojo V.Bogušio, tai baimintis nereikia, kadangi yra savivaldybių transporto įmonės ir yra ministerijos. Taigi ir vieni, ir kiti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, čia niekas nieko nesiūlo išbraukti, siūlo vienus žodžius pakeisti kitais.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime taip: kadangi yra du pasiūlymai... (Balsai salėje) Vienas yra valstybės ir savivaldybių biudžetas, kitas pasiūlymas yra savivaldybių biudžetas... (Balsai salėje) Kitas - žodį "savivaldybių" išbraukti. Pirmiausia balsuosime dėl viso, ar valstybės ir savivaldybių biudžetas. Jeigu jūs nubalsuosite, kad šitą priimtume, tada - taip, jeigu nubalsuosite, kad pataisa nepriimta, tada aš teiksiu tik valstybės biudžetą, o žodžių "savivaldybių biudžeto" ten nebus. Ar visi supratote, gerbiamieji Seimo nariai?

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pirmininke, na, minutę!

PIRMININKAS. Ne. Gerbiamasis Seimo nary, aš negaliu jums duoti minutės, nes tada atsistos dar 10 Seimo narių, kurie taip pat norės po minutę.

A.SALAMAKINAS. Ne. Mes balsavome, kad 75 metai. Reikia ir čia pataisyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs, matyt, kažkur buvote. Jau šitas yra pataisyta. Tai priimta. Jūs, matyt, kažką kita veikėte.

Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju prašau pasiruošti balsuoti. Dabar balsuosime už formuluotę, į kurią įeina ir valstybės, ir savivaldybių biudžetas. Jeigu jūs jai nepritarsite, tada balsuosime už formuluotę, į kurią įeina tiktai valstybės biudžetas. Jeigu ir jai nepritarsite, tada liks ta formuluotė, kuri yra dabar tekste.

Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad vietoj "atitinkamai padidinant keleivių vežimo tarifus" būtų įrašyta "kompensuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžeto"? Kas už šitą pataisą, spaudžia mygtuką "už".

44 pritarė būtent tokiai formuluotei. Taigi lieka formuluotė, į kurią įeina valstybės ir savivaldybių biudžetas.

Toliau. Paskutinėje pastraipoje yra Seimo nario A.Salamakino pataisa. Jis siūlo vietoj žodžio "ministerija" įrašyti "Lietuvos Respublikos Vyriausybė".

Prašau, pranešėjau, jūsų nuomonė?

R.GRADAUSKAS. Mes sutinkame.

PIRMININKAS. Sutinkate. Seimo nariai taip pat sutinka? Sutinka. Pataisai pritarta.

Dėl 7 straipsnio. Prašom. Kas nori oponuoti visam 7 straipsniui? Bendru sutarimu pritarta 7 straipsniui.

8 straipsnis. 8 straipsniui yra Seimo narių K.Skrebio, A.Salamakino, J.Listavičiaus ir P.Vitkevičiaus pataisos. Seimo narys K.Skrebys ir Seimo narys A.Salamakinas siūlo išbraukti pirmąjį papunktį, kuris skamba taip: "Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Lietuvos Respublikos teritorijoje važiavusiems visų rūšių keleiviniu transportu."

Pranešėjau, pakomentuokite, ką reiškia šio papunkčio išbraukimas. Prašau.

R.GRADAUSKAS. Čia dėl pirmojo papunkčio?

PIRMININKAS. Taip, pirmojo papunkčio dėl Seimo narių...

R.GRADAUSKAS. Šitas įstatymas buvo rengiamas laikantis tokios koncepcijos: lengvatos yra nedidinamos ir nemažinamos. Visa tai įstatyme yra išlaikyta, ir nors dabar buvo siūloma padidinti, bet nepriimta. Vadinasi, iki šiol išlaikome. Taigi aš nieko daugiau negaliu pasakyti ir siūlau spręsti Seimui dėl šios pataisos.

PIRMININKAS. Taip. Prašau. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aišku, kiekvienam iš mūsų gal ir sunkoka bus apsispręsti atsisakant vienos iš lengvatų, tačiau būkime biedni, bet teisingi. Kiekvienas iš mūsų gauname tam tikrą sumą transporto ar ūkinėms išlaidoms ir kiekvienas sprendžiame, kaip jas naudoti. Jeigu norime, važiuojame autobusu - perkame bilietą, jeigu norime, važiuojame savo transportu - pilame benziną, jeigu norime, skrendame lėktuvu. Ir taip iš mūsų kiekvienas apsisprendžiame,..

PIRMININKAS. Būkite malonus, į mikrofoną.

A.SALAMAKINAS. ... kaip tas išlaidas naudoti. Kalbant apie socialines garantijas čia ponas N.Germanas siūlė pažiūrėti į mūsų kaimynines valstybes, kaip aprūpinami Seimo nariai arba parlamentarai. Tai mes iš tiesų esame paskutinėje vietoje. Tačiau tai jau kitas klausimas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys - kitas pataisos autorius. Prašau.

K.SKREBYS. Aš siūlyčiau iš tikrųjų atsisakyti šitos lengvatos, kad mes galime nemokamai važinėti visų rūšių transportu visoje Respublikoje. Kartais prieinama iki kuriozų, kad ir į pajūrį važiuojama su Seimo nario pažymėjimu, ir pan., ir pan. Iš tikrųjų prireikus visi turime galimybę užsisakyti tarnybinį automobilį su vairuotoju, mums yra suteiktas vienas automobilis tarnybiniam naudojimui. Pagaliau jeigu būtų kokia nors komandiruotė, į kurią reikėtų vykti kažkokių Seimo struktūrų liepimu, tai galima normaliai išsirašyti komandiruotės pažymėjimą ir atsiskaityti kaip už komandiruotę. Bet nemokamai važinėti visų rūšių transportu iš tikrųjų, aš manau, šios privilegijos mes turėtume atsisakyti. Juo labiau kad mes taip skrupulingai skaičiavome, kiek kainuos rezistentų rėmimas ir pan.

PIRMININKAS. Biudžeto komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Taip. Labai teisinga mintis, ir reikia atsisakyti tos lengvatos.

PIRMININKAS. Vadinasi, jūs siūlote taip pat išbraukti 1 pastraipą?

F.KOLOSAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Ar yra Seimo narių, kurie siūlytų neišbraukti 1 pastraipos? Yra.

Seimo narys V.Bogušis. Prašau.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visai neseniai priimta Konstitucija, ir jūs pamiršote, kokios normos ir kokios pareigos yra įrašytos Seimo nariui. Jūs truputį ne taip interpretuojate šitos pastraipos išbraukimą. Pirmiausia mes einame tuo keliu iš dalies, kada pradedamas dotuoti vartotojas, bet ne Susisiekimo ministerija, kuri yra labai suinteresuota. Seimo nariai, net jeigu ir bus išbraukta ši pastraipa, savo Statute gali įteisinti, kad jie turės tas lengvatas. Tačiau apmokėjimo principas turėtų būti ne už visus metus pervedant Susisiekimo ministerijai ar autobusų parkams tuos pinigus, tačiau atsiskaitant, kai pristatai bilietą ar mėnesinį pravažiavimo bilietą. Tai čia jau iš dalies einame keliu, kada dotuojamas vartotojas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys gali tiktai remti pataisą. Prašau. Negali remti. Seimo narys A.Vaišnoras. Galima remti pataisą.

A.VAIŠNORAS. Aš pritarčiau šiai pataisai, nes mes turime šimtus tūkstančių žmonių, kurių yra kur kas blogesnės gyvenimo sąlygos, mažesni atlyginimai. Galvoju, kad reikėtų paremti ir išbraukti tokią mūsų privilegiją. Aš tiktai labai džiaugiuosi, kad ir iš kairės pusės pagaliau susiprato ir parėmė šitą išbraukimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl 1 pastraipos išbraukimo. Kas už tai, kad 1 pastraipa būtų išbraukta, prašome paspausti mygtuką "už". (Balsai salėje) Vardinis nenumatytas.

36 siūlo išbraukti, 2 prieštarauja, 11 neturi nuomonės. Tokiu atveju pataisa išbraukta. Atsiprašau, pataisa priimta, punktas išbrauktas. Seimo nariai neturės tokių privilegijų.

2 punktas yra dėl analogiškų savivaldybių tarybų narių. Seimo narys A.Salamakinas taip pat siūlo išbraukti. Pranešėjau, jūsų nuomonė?

R.GRADAUSKAS. Mano nuomonė būtų analogiška kaip ir pirmajam punktui. Jie dabar taip pat turėjo tokias lengvatas, jomis naudojosi, bet čia reikėtų spręsti Seimui.

PIRMININKAS. Ar yra oponuojančių? Pataisai oponuojančių yra? Nėra? Visi vieningai pritariame? Pritarta. Seimo narys K.Antanavičius. Tokiu atveju reikia...

Seimo narys A.Salamakinas. Prašau. Jūs esate pataisos autorius.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, na, žinome, kad rajono tarybos narys ar miesto tarybos narys į sesiją važiuoja galbūt vieną dieną per mėnesį, nes dažniau pas juos sesijos nevyksta, o ši lengvata praktiškai naudojama visai kitam... (Blogai girdėti)

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, kažkas nutiko jūsų mikrofonui. Gal būkite malonus, prie šoninio mikrofono. Prašom pakartoti.

A.SALAMAKINAS. Rajono tarybos narys ar miesto tarybos narys nėra ta kategorija, kuri turėtų turėti šitą lengvatą. Tai nėra nepasiturintys žmonės, o naudojasi šia lengvata. Jie galbūt į sesiją vyksta vieną ar du kartus per mėnesį, o visais kitais atvejais naudojasi asmeniniais tikslais, t.y. važinėja po miestą ir pan. Tarybos nario statute yra numatyta, kad kiekviena taryba pati nusprendžia, kaip apmokėti jiems už šitą lengvatą. Jie gali duoti pinigų benzinui ar kitiems reikalams, bet tai yra asmeninis tarybos reikalas. Įrašyti šitą lengvatą į įstatymą tikrai nereikia.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys K.Antanavičius turi kitą nuomonę.

K.ANTANAVIČIUS. Aš labai pritariau, kad Seimo nariai neturėtų lengvatų, tačiau niekaip negaliu pritarti, kad neturėtų lengvatų rajonų tarybų nariai. Jie yra rajone, suprantat, jie gauna lengvatą tik rajonų teritorijoje. Jie nėra tam, kad atvažiuotų į sesiją, kaip buvo prie sovietų, kaip sako vienas kolega, o yra tarybos nariai. Jie turi nuvykti ten, kur juos pakviečia, jie turi matyti savo rajoną, turi matyti savo kaimus. Tai kiek jie sumokės? Aš manau, kad ši lengvata turi išlikti. Visiškai yra skirtingi dalykai negu Seimo nariai. Seimo nariai gauna dar kompensaciją, o jie nieko negauna. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Yra pasiūlyta: Seimo narys A.Salamakinas siūlo išbraukti 2 papunktį, t.y. lengvatas savivaldybių tarybų deputatams. Kas palaiko Seimo narį A.Salamakiną ir taip pat mano, kad tą pastraipą reikia išbraukti, atimant iš savivaldybių tarybų narių transporto lengvatas, tas paspaus mygtuką "už". Ar visi supratome? Prašome pasiruošti balsuoti. Prašom balsuoti.

27 pritarė pataisai, 9 nepritarė, 10 susilaikė. 2 punktas taip pat išbrauktas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar yra pataisos 5 ir 6 papunkčiams, kur Seimo nariai J.Listavičius ir P.Vitkevičius siūlo išbraukti žodžius "išskyrus karininkus". Pranešėjau, pasakykite, ką tai reiškia, o paskui mes paprašysime ir pataisų autorių. Prašau. Prašau, pranešėjau, jūsų komentaras. Priimate pataisą išbraukti žodžius "išskyrus karininkus"?

R.GRADAUSKAS. Dėl karininkų būtų tokia mūsų nuomonė. Apskritai manom, kad tai yra neblogai socialiai aprūpinta kariškių arba policininkų, vidaus reikalų darbuotojų kategorija, ir galbūt būtų galima ir nesudaryti tokios lengvatos. Tačiau vėl jūsų valia.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašau. Pataisos autorius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, palikti karininkams vykdyti savo pareigas valstybei savo lėšų sąskaita, aš manyčiau, kad ne visai logiška. Tokiu atveju, sakykim, kaip dabar, matyt, ir kai kurie Seimo nariai padarė sau lengvatą arba vėl naudosis tomis pačiomis valstybės mašinomis, arba galės laisvai sėdėti. Žinoma, tai neblogas pasirinkimas. Todėl aš vis dėlto sakyčiau, kad reikėtų už darbą, kartu ir už važiavimą, matyt, mokėti, ir tada galima pareikalauti. O jeigu mes viską išbraukysim ir tikėsimės, kad kažkas galės tomis pačiomis valstybės lėšomis, o kai kas turės savo lėšomis važinėti, tai nevisiškai teisinga. Juo labiau kad šiame įstatyme tokiu keliu ir einama. Mes matėme, kai vieni invalidai yra invalidai, o kiti invalidai jau nėra invalidai, kadangi iš tikrųjų pagal LDDP ir okupacijos nebuvo. Tai kaip galėjo būti okupacijos invalidai? Nebuvo, žinoma. Ačiū.

PIRMININKAS. Kitas pataisos autorius - Seimo narys P.Vitkevičius. Prašau.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, vidaus reikalų tarnybos karininkai yra praktiškai tardytojai, kuriems reikia keltis ir naktį ir važiuoti į vietą. Policijos pareigūnams, kurie vaikščioja gatvėmis, ir kitiems vidaus tarnybos darbuotojams tos kompensacijos numatytos. O iš tų žmonių, kurie daugiau dirba ir iš tikrųjų tarnybiniais reikalais naktimis keliasi, mes atimsime. Tai būtų didžiausia neteisybė ir nesusipratimas.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Manau, kad pastebėjimai yra teisingi. Nė vienas pėsčias ar valstybiniu transportu į įvykių vietas nevažinėja. Visi turi savo transportą arba gauna komandiruotpinigius ir gali visiškai užsimokėti, jeigu yra toks reikalas. Yra siūlymas išbraukti ir...

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, čia turbūt truputį susipainiojome. Ši pataisa "išskyrus karininkus" įrašyta todėl, kad jie, kaip ir pranešėjas sakė (...). Jeigu jūs man įrodysite, kuo pedagogas skiriasi nuo karininko, kad pedagogas yra geresnėje situacijoje negu karininkas, tada aš tikrai sutiksiu, kad šitie karininkai būtų išbraukti ir jiems būtų palikta lengvata. Tačiau jeigu pedagogas važiuoja į Vilnių, į kursus, jis gauna komandiruotę. Už šią komandiruotę ir už kelionę jam sumokama. Tas pat paliekama ir karininkui. Jeigu jis važiuos į komandiruotę, kaip sakė ponas P.Vitkevičius, jam sumokės iš valstybės biudžeto. Tačiau jeigu jis važiuos pas bobutę į kaimą, aš manau, kad karininkui už tai mokėti nereikia, todėl šita lengvata yra įrašyta, kad karininkai išbraukiami iš lengvatų sąrašo. Aš prašyčiau palaikyti, kaip yra projekte, ir už pataisas nebalsuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Prašau.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi manau taip pat, kad būtent šiai kategorijai žmonių yra skiriamos biudžeto lėšos, ir kiekviena žinyba jas gauna ir pajėgia nupirkti vykstantiems bilietus arba kitaip kompensuoti. Šitas įstatymas ir yra tam, kad sureglamentuotų, jog kuo mažiau būtų tų lengvatų, tų spragų. Todėl man yra labai keista, paklausius pono J.Listavičiaus ir kitų, labai ginančių kai kurias kategorijas. Mes reglamentuokime, pasižiūrėkime, kad kuo mažiau būtų, juo labiau puikiai matome, kad šiandien transportui yra pakankamai daug problemų, ir didelės biudžeto dotacijos nueina į tą pusę. Tai mes galų gale irgi galvokime.

PIRMININKAS. Jūs siūlote palikti taip, kaip tekste? Nepritariate pataisai. Aš teisingai supratau?

V.V.ZIMNICKAS. Taip. Taip, kaip tekste. Žinoma.

PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Dabar galima tiktai paremti pataisų autorius.

G.A.PAVIRŽIS. Deja, aš negaliu paremti pataisų autoriaus.

PIRMININKAS. Tada atsiprašau. Aš noriu Biudžeto ir finansų pirmininko patikslinti. Ką jūs turite galvoje, ar jūs siūlote vis dėlto išbraukti, t.y. pataisą priimti, ar siūlote pataisos nepriimti?

F.KOLOSAUSKAS. Aš truputį suklydau. Siūlau palikti kaip tekste.

PIRMININKAS. Kaip tekste?

F.KOLOSAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Nes jūs sakėte išbraukti. Bet aš paskui iš teksto supratau, kad jūs turėjote omeny ne tą. Teisingai supratau?

F.KOLOSAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pataisos, kurią pasiūlė Seimo nariai P.Vitkevičius ir J.Listavičius, - 5 ir 6 papunkčiuose išbraukti žodžius "išskyrus karininkus". Kas pritaria tai pataisai, paspaus mygtuką "už". Balsavimas pradedamas.

A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs tikrai įkyriai mūsų neregistruojate. Mes jau valandą sėdime čia. Gal buvome porai minučių pasitraukę, bet mūsų jau valandą nėra salėje. Ponas A.Giedraitis visą laiką sėdi čia. Mes neturime to televizoriaus, kad matytume, kada vyksta registracija. Aš du kartus kreipiausi į jus. Prašau užregistruoti balsų skaičiavimo komisiją. Jūs sąmoningai, specialiai nenorite, kad mūsų balsai būtų priskaičiuojami šio balsavimo metu, o paskui reikalausite, kad mes skaičiuotume salėje sėdinčius žmones ir balsus. Gal galima užsiregistruoti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Griciau, aš registruosiu iš tikrųjų. Bet balsų skaičiavimo komisija turi ateiti minutę anksčiau prieš posėdį ir išeiti minutę vėliau, o ne tada sėdėti, kada jiems šauna į galvą.

A.GRICIUS. Mes sėdime nuo pat pradžios...

PIRMININKAS. Vieną minutę, Seimo nary Griciau!

A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, mes sėdime nuo pačios pradžios ir iš pradžių buvome užregistruoti.

PIRMININKAS. Tai būkite malonūs ir registruokitės.

A.GRICIUS. O paskui per visą suirutę mes neužsiregistravome. Aš du kartus kreipiausi į jus. Jūs į tai nekreipėte dėmesio.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, prašom netriukšmauti. Aš noriu paskelbti rezultatus.

Už pataisą balsavo 3, prieš - 28, susilaikė 11. Pataisa nepriimta. Tokiu atveju prieš balsuojant už visą 8 straipsnį paskelbsime registraciją. Prašome registruotis.

F.KOLOSAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Negalima, deja. Jūs, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, galite pasiūlyti, aišku, kadangi laikas baigiasi, ką nors daryti. Prašau.

F.KOLOSAUSKAS. 8 straipsnyje reikia įvertinti A.Bajoro pataisą, kad Kuršių Nerijos gyventojai turėtų turėti lengvatas, ir klausimas bus išspręstas. Mes galėsime balsuoti už visą įstatymą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, mums liko tik dvi minutės. Aš nemanau, kad mes tą galėtume padaryti.

Be to, aš turiu pretenzijų ir ponui A.Bajorui. Ponas A.Bajoras pateikė savo senojo įstatymo varianto pataisą. Formaliai aš galiu nepripažinti tų pataisų iš viso. Ir jeigu ponas A.Bajoras būtų pamatęs naująjį variantą ir pamatęs, kad jo siūlomame dokumente nėra 8-9 punkto... Jis turėjo tas pataisas perrašyti arba susitarti su pranešėjais. Seimo nariai kai kada nepadaro savo darbo ir verčia tai daryti visą Seimą. Todėl mums dabar reikės galbūt, jeigu pranešėjas sutinka įrašyti kažką, tai padaryti ir dėl 8 straipsnio, tada arba balsuosim, arba jį atidėsime. Yra pasiūlymas, kadangi laikas baigiasi, mes 8 straipsnį... pataisos visos surašytos, išskyrus pono A.Bajoro pataisas. Aš manau, kad jis jas performins taip, kaip turi būti, o ne taip, kaip jam norėjosi prieš pusę metų. O dabar straipsnį atidedame ir darome pertrauką, kadangi pertraukos laikas jau atėjo. Dėkoju pranešėjui, dėkoju Seimo nariams.

Seimo posėdžio tęsinys pagal patvirtintą darbotvarkę.

Pertrauka

PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašome sėstis. Prašome registruotis. Registracija. Seimo Pirmininkas paprašė žodžio, nori pristatyti darbotvarkę. Kviečiu Seimo Pirmininką į tribūną. Bet prašau dar nepradėti, kol nebus paskelbti rezultatai.

Užsiregistravo 43 Seimo nariai. A.Gricius tarp jų.

Darbotvarkės aptarimas (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

Prašau, Seimo Pirmininke.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo valdybos patvirtintąjį mūsų darbų grafiką, o tą grafiką jūs gal jau ir šiandien visi pagaliau gausit. (Balsai salėje) Taip, neturite. Todėl aš ir atsiprašau. Artimiausiu metu tikrai gausit... Taigi pagal šį grafiką kitą savaitę numatyta posėdžius rengti tiktai vieną dieną. Taigi Seimo seniūnų sueiga aprobavo štai tokią darbotvarkę, kuri yra jums pateikta. Čia praleistas prieš 2-6 vienas lydintis įstatymas, jį prirašysim. Ir dabar esminis dalykas yra tiktai toks: ką darom su šiandien nebaigtu lengvatų transporte įstatymo projektu? Ar jį užbaigiam 19 d., ar tą savaitę, kuri prasidės nuo rugsėjo 25 d.? Jeigu aš teisingai supratau, kilo tam tikrų ginčų, ir aš bijau, kad per porą dienų nebus spėta susiderinti. Galbūt būtų tikslingiau, kad mes tą klausimą baigtume savaitę nuo rugsėjo 25 d., sakysim konkrečiai, rugsėjo 26 d. O tą darbotvarkę, kokia jinai yra, patvirtintume.

PIRMININKAS. Seimo nariai sutinka su jūsų pasiūlymu dėl lengvatų keleiviniame transporte. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jūsų pasiklausti. Darbotvarkę visi gavote, Seniūnų sueigoje nebuvo oponuojančių. Ar galima bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Pritarta.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariams ir Pirmininkui.

Archyvų įstatymo projekto 539A pateikimas (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

Toliau svarstome darbotvarkės 3 punktą - Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo projektą Nr.539. Čia užrašyti 2 numeriai. Kviečiu į tribūną poną G.Ilgūną, kuris yra pranešėjas, ir paprašysiu pakomentuoti, ką reiškia du numeriai - Nr.539(3) ir Nr.539(A). Pateikimo stadija. Skirtas laikas - 20 minučių. Todėl aš prašysiu Seimo narių, kas norėsite užduoti klausimų, atitinkamai registruotis kompiuteryje. Prašau, pone Ilgūnai.

S.G.ILGŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu Lietuvos archyvai vadovaujasi dar LTSR Aukščiausiosios Tarybos priimtu Archyvų įstatymu, ir labai gerai, esame dėkingi Seimo nariams, kad pagaliau pradedamas svarstyti Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, kuris atitiks mūsų nūdienos reikalavimus. Pateikiamame Lietuvos archyvų įstatyme aptariama Lietuvos archyvų fondų sudėtis, kurią sudaro valstybinis archyvų fondas ir nevalstybinių institucijų bei fizinių asmenų archyvų fondai.

PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau! Aš tik norėčiau, kad pradžioje pasakytumėte - yra du projektai: Nr.539(3) ir Nr.539(A). Apie kurį jūs norėsite kalbėti?

S.G.ILGŪNAS. Neturiu šių numerių...

PIRMININKAS. Gerai, prašom tęsti.

S.G.ILGŪNAS. Archyvų įstatyme toliau aptariama Lietuvos archyvų fondo nuosavybė, numatoma, jog valstybinis archyvų fondas, t.y. archyviniai dokumentai, saugomi mūsų valstybėje, yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė.

Įstatymas aptaria valstybinę archyvų sistemą, numato, jog archyvų sistemą sudaro Lietuvos archyvų departamentas, kitos Lietuvos archyvų departamentui pavaldžios įstaigos. Lietuvos archyvų departamentas formuoja ir įgyvendina valstybės politiką raštvedybos ir archyvų srityje, valdo Lietuvos valstybinį archyvų fondą ir valstybinius archyvus bei kitas pavaldžias įstaigas, prižiūri ir kontroliuoja visą Lietuvos archyvų fondą, tvarko Lietuvos archyvų fondo sąvadą, registruoja privačius archyvus, rengia, tvirtina ir derina norminius dokumentus Lietuvos archyvų fondo saugojimo, tvarkymo, panaudojimo ir kitais klausimais, atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose.

Valstybinė archyvų sistema finansuojama iš valstybės biudžeto. Įstatymas numato, jog archyvų sistema gali turėti nebiudžetinių lėšų, kurias sudaro pajamos, gautos už archyvų teikiamas paslaugas. Archyvas aptaria valstybinių ir vietos savivaldos institucijų dokumentų tvarkymą, taip pat nevalstybinių institucijų ir fizinių asmenų dokumentų tvarkymą. Įstatymas teigia, jog asmenys, radę archyvinių dokumentų, privalo apie tai pranešti Lietuvos archyvų departamentui.

Labai svarbus archyvų įstatymo straipsnis yra apie archyvinių dokumentų vertės ekspertizę ir archyvinių dokumentų saugojimo terminus. Įstatymas numato, jog archyvų fondo dokumentai yra nuolatinio saugojimo: ilgo, t.y. nuo 10 iki 100 metų, ir laikino, iki 10 metų saugojimo.

Įstatymas numato, jog dokumentus bei apskaitos ir informacinę sistemą valstybiniams archyvams perduoda Seimas, Respublikos Prezidento kanceliarija, Vyriausybės, ministerijos, kitos vyriausybinės įstaigos, teisėtvarkos institucijos, Lietuvos bankas, vietos savivaldos institucijos. Nuolatinio saugojimo dokumentų saugojimo laikas valstybinėse institucijose yra: bendrosios raštvedybos dokumentų - 15 metų, slaptosios raštvedybos - 30 metų, civilinės metrikacijos, teismo bylų, hipotekos, kadrų dokumentų - 75 metai, mokslo, technikos, kūrybos dokumentų - 15 metų.

Įstatymo projekte numatoma, jog kai likviduojamos valstybinės vietos savivaldos ar valstybės remiamos nevalstybinės institucijos, nuolatinio saugojimo dokumentai iki likvidavimo pabaigos nustatytu laiku turi būti perduoti valstybiniam saugojimui į valstybinius archyvus. Ilgo saugojimo dokumentai perduodami tai valstybinei ir vietos savivaldos institucijai, kurios reguliavimo srityje jie yra. Įstatymas taip pat aptaria Lietuvos archyvų fondo sąvadą, jo sudarymo principus, archyvų fondo dokumentų naudojimą, taip pat numato archyvų fondo dokumentų naudojimo ribojimą. Įstatymo projekte numatyti tokie ribojimai: dokumentų, kuriuose yra valstybinę arba tarnybinę paslaptį sudarančių žinių, asmenų bylų, - 50 metų po bylos baigimo; dokumentų, turinčių medicinos pobūdžio informacijos apie asmenis, - 75 metai po dokumentų sudarymo; dokumentų, susijusių su turtiniais ir teisiniais asmens interesais, - 75 metai po dokumentų sudarymo; dokumentų, kurių naudojimas gali pakenkti jų fizinei būklei.

Archyvų fondo priežiūra pavedama archyvus tvarkančiai institucijai. Šiai institucijai pavedama teisė susipažinti su Lietuvos archyvų fondo dokumentų saugojimo sąlygomis, patikrinti jų būklę ir kiekį, gauti visą tam reikalingą informaciją.

Įstatymo projekte numatoma, jog valstybė rūpinasi Lietuvos istorinio paveldo dokumentų, esančių kitose valstybėse, susigrąžinimu, skatina jų arba jų kopijų, reikšmingų Lietuvos istorijai ir kultūrai, įsigijimą. Projekte numatoma, jog valstybinių archyvų fondo dokumentus išvežti į užsienį visam laikui draudžiama. Tačiau projekte numatoma, jog išimties tvarka pagal susitarimą su kitos valstybės institucija dėl valstybinių archyvų palikimo atkūrimo Vyriausybė, remdamasi jos sudarytos ekspertų komisijos teikimu, gali leisti mainais išvežti dokumentus, priklausančius valstybiniam archyvų fondui, jeigu jie buvo sudaryti kitos šalies teritorijoje. Čia vadovaujamasi tarptautinės archyvų praktikos principu, jog dokumentai turi būti saugomi ten, kur jie yra suformuoti. Ir, sakykime, jeigu atsirastų tokia galimybė, kad mes gautume labai vertingų mums dokumentų iš kitos valstybės mainais už pas mus esančius dokumentus, tai paliekama tokia teisė, tačiau pa-vedama Vyriausybei šito dalyko kontrolė.

Na, ir įstatymo projekte numatoma, jog pareigūnai ir asmenys, pažeidę Archyvų įstatymą, turės atsakyti įstatymų numatyta tvarka.

Ačiū jums už dėmesį. Prašyčiau pritarti pristatymui ir numatyti tolesnę įstatymo svarstymo eigą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Bet prieš klausimus aš vis dėlto norėčiau paklausti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovo. Yra du projektai: vienas, kuris pasirašytas pono G.Ilgūno - Nr.593(A), o kitas - Nr.539(3). Tai ar bus abu dokumentai teikiami, ar vienas kuris nors? Ar galėtų kas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto... Pirmininko pavaduotojas Seimo narys P.Jakučionis. Būkit malonus, prie šoninio mikrofono.

Ar jūs teiksite du dokumentus, t.y. tą, kur pateikė ponas G.Ilgūnas? Aš supratau, jis teikė dokumentą, pažymėtą raide A. Pone Ilgūnai, kurį jūs dokumentą teikėte?

S.G.ILGŪNAS. Aš neturiu šitos raidės, tačiau aš teikiau dokumentą, kuris yra suderintas su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu gegužės 24 d. posėdyje, paskutiniame posėdyje.

PIRMININKAS. Pone Ilgūnai, štai dokumentai, būkite malonus pažiūrėti, kurį jūs teikiate.

Pone Jakučioni.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis G.Ilgūnas teikia būtent tą dokumentą, kuris yra gegužės mėn. mūsų komitete aprobuotas, ir mes jam esame pritarę.

PIRMININKAS. Numerį pasakykite.

P.JAKUČIONIS. Aš dabar numerio neturiu galvoje.

PIRMININKAS. Pone Ilgūnai, prašome pasakyti.

S.G.ILGŪNAS. Tai Nr.539(A).

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi yra du projektai, tai aš turėsiu du klausimus.

PIRMININKAS. Ne, vienas tik projektas yra.

J.LISTAVIČIUS. Kuris?

PIRMININKAS. A.

J.LISTAVIČIUS. Jeigu a, tai bus ir b. Ačiū. Tai būtent dėl 4 straipsnio, kuriame kalbama, kad valstybė rūpinasi Lietuvos istorinio paveldo dokumentų, esančių kitose valstybėse, susigrąžinimu. Aš noriu paklausti, ar yra žinomas istorinio paveldo dokumentų, esančių kitose valstybėse, kiekis, jų saugojimo vietos ir kas daroma jų susigrąžinimui? Ačiū.

S.G.ILGŪNAS. Taip, yra žinoma. Jau prieš keletą metų parengtas sąrašas archyvinių dokumentų, išvežtų į kitas valstybes. Pirmiausia tai yra Rusijos Federacija, nes dar prieš Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimą buvo iš Lietuvos išvežta Lietuvos metrika. Pradžioj į Lenkijos teritoriją, po to į Rusiją. Čia aš pirmuosius archyvinius dokumentus, išvežtus iš Lietuvos, paminėjau, o paskutiniai iš Lietuvos išvežti archyviniai dokumentai yra 1991 sausio mėnesį, per mūsų šiuos įvykius, t.y. iš KGB išvežti archyviniai dokumentai. Ir pagal tuos mano minėtus tarptautinius principus, kad archyviniai dokumentai turi būti saugomi ten, kur jie sudaryti, jie turėtų būti sugrąžinti Lietuvos teritorijai, Lietuvos valstybei. Duomenis mes turime, kur jie saugomi, taip pat turime. Šituo klausimu aš pats ne vieną kartą kalbėjausi su Rusijos archyvų tarnybos vadovu profesoriumi Pichoje ir kitomis institucijomis. Šiuos dokumentus mes esame perdavę Užsienio reikalų ministerijai, kad per Užsienio reikalų ministerijos kanalus būtų veikiama dėl jų sugrąžinimo. Yra sudaryta komisija šiuo klausimu, tačiau rezultatai kol kas mūsų nedžiugina, turint galvoje tai, jog, pavyzdžiui, šiandien pagal Rusijos nuostatus iš Rusijos archyvinius dokumentus galima išvežti tik su Rusijos dūmos leidimu. O kokia Rusijos dūmos sudėtis ir nuostata šiandien, jūs žinote.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Gerbiamasis generalini direktoriau, neseniai spaudoje teko skaityti labai įdomų straipsnį, kuriame, remiantis Rusijos archyviniais dokumentais, yra įrodomas Lietuvos tautininkų sąjungos finansavimas iš Maskvos. Aš norėčiau paklausti ir pasidomėti, ar jūs nenumatote, kad ir Lietuvos archyvuose reikia pasidomėti, ar nėra tokių dokumentų, galbūt labiau detalizuojančių ir atskleidžiančių, kaip tie pinigai buvo panaudojami lietuvių tautos labui?

S.G.ILGŪNAS. Taip, Lietuvos archyvuose yra labai daug labai įdomių ir aktualių dokumentų. Tačiau čia minimo istoriko Butkaus pateiktas straipsnis ir medžiaga yra šaltiniai iš Rusijos specialiųjų archyvų. Taigi tuo atveju, sakykim, apie užsienio valstybių paramą Lietuvos politinėms jėgoms ar asmenims daugiausiai yra tų valstybių archyvuose. Šiuo atveju Rusijoje. Taip pat didelė dalis Vokietijos archyvų po hitlerinės Vokietijos karo pralaimėjimų irgi yra Rusijoje arba JAV.

PIRMININKAS. Aš norėčiau Seimo nariui A.Kunčinui pastabą pasakyti, kad jisai neklausinėtų bendrų dalykų, o klausinėtų tiktai to, kas yra parašyta projekte.

A.KUNČINAS. Ten apie...

PIRMININKAS. O kada bus gerbiamojo pono G.Ilgūno spaudos konferencija, prašom klausti, ko tiktai norite.

A.KUNČINAS. Aš atsiprašau, ten apie keitimąsi dokumentais...

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymai įtvirtina, kad advokatai arba turintys Teisingumo ministerijos licenciją užsiimti teisininko praktika yra savo įgaliotojų atstovai ir jie gali jų vardu atlikti įvairius teisinius veiksmus. Tačiau dabar susidaro nemažai atvejų, kai žmonės, pavyzdžiui, ruošiasi byloms, advokatai kreipiasi į archyvus prašydami duomenų apie vienus ar kitus juridinius faktus, o archyvai atsako, kad tiesiog į archyvą negalima kreiptis, o reikia kreiptis per kažkokius tarpininkus, sakykim, dėl nuosavybės atstatymo į atitinkamas įstaigas. Juk tai nenormalus dalykas. Ar naujasis įstatymas ir jo pagrindu rengiami kiti norminiai aktai numatys tokius nepagrįstus piliečių teisių suvaržymus, ar jų čia nebus?

S.G.ILGŪNAS. Galiu atsakyti, jog ir dabar tokių piliečių teisių suvaržymų nėra. Matyt, taip sakę asmenys jums apie tai, kad pilietis, asmuo negali kreiptis tiesiai į archyvą, yra neteisūs. Bet kuris Lietuvos pilietis arba net neturintis pilietybės žmogus gali kreiptis į Lietuvos archyvus ir jis gaus informaciją bei jam reikalingus dokumentus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

S.G.ILGŪNAS. Tas pats yra įtvirtinta ir įstatymo projekte. Apskritai archyvų sistemoje mes stengiamės įdiegti ir drįsčiau pasakyti, kad beveik įdiegėme europines archyvinių dokumentų naudojimo normas ir taisykles.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis direktoriau, aš norėčiau jūsų paklausti, ar bus visi šie archyviniai duomenys įtraukiami į kompiuterius, ar bus sisteminami, ar bus tuose kompiuteriuose duomenų apie su Lietuva susijusius dokumentus, esančius kitose valstybėse, ir kaip visa tai bus galima panaudoti moksliniam darbui? Ar bus kokių apribojimų, ar bus galima bet kam, kas norės medžiagą gauti ir net savo asmeniniam smalsumui patenkinti, pavyzdžiui, išsiaiškinti, ar jis yra bajorų kilmės, ar ne?

S.G.ILGŪNAS. Taip, mes rengiame archyvų fondo sąvadą, kuriame numatysime ir numatome bendrus archyvų kompiuterizavimo principus, tačiau mums labai trūksta kompiuterių. Mums trūksta technikos. Mes kol kas darom šitą, bet būtų labai gerai, jeigu Seimas pritartų, jog mūsų biudžetas rastų galimybę padidinti lėšas, kad mes turėtume techninių galimybių įgyvendinti šį savo projektą. Dėl tyrimų, tai pirmiausia mes įvesime, norime kompiuterizuoti fondus, po to eisime tolyn iki apyrašų kompiuterizavimo, iki bylų kompiuterizavimo ir toliau, suprantama, iki atskirų dokumentų, bet tai tolimos ateities klausimas. O dėl savo kilmės, dėl savo genealogijos bet kuris žmogus gali ateiti į jį dominantį archyvą ir gauti informaciją nemokamai ir archyvinius dokumentus, kurių jis norės, archyvuose numatyta tvarka.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kryževičius.

K.V.KRYŽEVIČIUS. Kadangi į mano klausimą jūs atsakėt kolegai J.Listavičiui, man telieka tik padėkoti, bet norėčiau dar jūsų paprašyti, kad dėl archyvų grąžinimo vis dėlto reikėtų turbūt nuolat reikalauti iš kitų valstybių, ypač iš Rusijos, ir neleisti, kad tai tęstųsi iki begalybės.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar neprieštarauja dabartiniam jūsų teikiamam įstatymui ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams dabartinis KGB rūmų ar okupavimas, ar užėmimas ir toks Lietuvos archyvų "saugojimas"?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia taip pat klausimas, kurio nėra šiame įstatyme, todėl prašau neatsakinėti. Čia klausimas teisėtvarkos organams. Seimo narys G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos archyvų fondo dokumentai yra nuolatinio, ilgo - nuo 10 iki 100 metų ir laikino - iki 10 metų saugojimo. Dokumentų saugojimo terminai nustatomi darant jų vertės ekspertizę, vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento patvirtintais norminiais dokumentais. Apie tai yra kalbama 11 straipsnyje. O antai 12 straipsnyje, ten, kur jau rūšiuojame visus dokumentus, šalia kitų, raštvedybos yra irgi vienas žodelis - terminas "dokumentai" ir ten numatyta, kad jų saugojimo laikas - 75 metai. Man kyla abejonė, ar Archyvų departamento darbuotojai gali būti pajėgūs, pavyzdžiui, nustatyti, kokiai kategorijai ir kokiam saugojimo laikui tie dokumentai turėtų būti surūšiuoti arba priskirti. Ir tada mano klausimas tamstai ryšium su tuo būtų toks: koks vaidmuo tų institucijų, kurios, sakykim, pateikia dokumentus saugoti? Ar jūs atsižvelgiat į jų nuomonę, pavyzdžiui, kad jos rekomenduoja saugoti dokumentus ar kitus raštus būtent tiek ir tiek laiko? Ar jūs sprendžiat patys komisijoje?

S.G.ILGŪNAS. Ne, atsižvelgiame į tos institucijos, kuri dokumentus saugo, tvarkė, formavo ir perduoda saugojimui, nuomonę. Pirmiausia atsižvelgiame į jos nuomonę, o po to šiuos dalykus sprendžia ekspertų komisijos, archyvų ekspertų komisijos, jeigu iškyla problemos - departamento centrinė ekspertų komisija.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Požėla. Paskutinis klausimas.

J.POŽELA. Gerbiamasis pranešėjau, ar gali būti įtraukti į Lietuvos Respublikos archyvus asmeniniai žmonių archyvai? Yra daug visokių... daug asmenų Lietuvoje turi sukaupę asmeninius archyvus. Kokia tvarka ir iš viso ar gali būti jie perduoti į Lietuvos Respublikos archyvą saugojimui?

S.G.ILGŪNAS. Taip, žinoma. Bet kuris Lietuvos pilietis, manantis, jog jo turimi dokumentai turi išliekamąją vertę, turi teisę kreiptis į bet kurį norimą archyvą ir tame archyve bus suformuotas jo asmens fondas.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. O aš, gerbiamasis pranešėjau, norėčiau jūsų paklausti, kokį komitetą norėtumėt matyti pagrindiniu?

S.G.ILGŪNAS. Siūlyčiau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą.

PIRMININKAS. Bet prieš tai noriu pasiklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar sutinkate, kad būtų pritarta pateikimui? Pritariame pateikimui bendru sutarimu? Pritarta pateikimui bendru sutarimu. Pranešėjas siūlo pagrindiniu komitetu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Komiteto pirmininkas gali patvirtinti, kad sutinka? Pirmininko aš nematau, bet pavaduotojas... Yra? Kur ponas pirmininkas? A, prašom. Galite patvirtinti, jog sutinkate? Pirmininkas patvirtino, kad gali būti pagrindiniu komitetu. Kokią preliminarią svarstymo datą siūlote? Pirmininke, žodis jums. Kokią preliminarią svarstymo datą siūlytumėt Seime? Po dviejų savaičių. Seimas sutinka? Po dviejų savaičių Seime šio dokumento svarstymas. Sutinka Seimas.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau paklausti.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų ir ribų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1699 ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio papildymo" projektas Nr.1700 (svarstymas ir priėmimas) (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Kad nebegalima. Tada asmeniškai paklauskit. Dėkoju pranešėjui. Registruoti 54 Seimo nariai. Svarstome 4 darbotvarkės punktą - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių teritorinių vienetų ir ribų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo ir papildymo". Dokumento Nr.1699. Ir antrąjį įstatymą - "Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio papildymo". Dokumento Nr.1700. Tai lydintis dokumentas. Ir trečią dokumentą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo". Dokumento Nr.1701. Svarstymo procedūra. Yra užsirašęs kalbėti...

J.LISTAVIČIUS. Tai aš tada dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Taip, minutę. Yra užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys - Seimo narys R.Dagys. Todėl aš kviesiu jį į tribūną. O dabar dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Tai aš nenorėjau asmeniškai G.Ilgūno paklausti. Aš norėjau paklausti: yra du projektai, tai kurio pateikimui mes pritarėm ir kuris toliau bus svarstomas?

PIRMININKAS. Svarstymo metu komitetas pats nusprendžia, kurį projektą priima, arba abu teikia Seimui. Seimas tada nusprendžia - atmesti ar ne. Be to, prieš tai aš klausiau komiteto atstovo, ir komiteto atstovas patvirtino, ir ponas G.Ilgūnas patvirtino, kad teikia tik vieną dokumentą, kuris pažymėtas raide A. Tai mes išsiaiškinom prieš... Prašom, pone Genzeli, prie šoninio mikrofono, būkit malonus, nes jus turi girdėti ir rinkėjai, ir mūsų stenografistai.

B.GENZELIS. Yra šioks toks nesusipratimas.

PIRMININKAS. Būkit malonus į mikrofoną.

B.GENZELIS. Gerai, atsiprašau. Čia iš esmės yra projektas "A", kur užrašytas... Ten yra iš esmės tas pat, bet Švietimo komiteto posėdyje sutikslintas, o čia išeina lyg ir du projektai. Tai paskutinis projektas, tas, kuris čia užrašytas Nr.539(3). Čia to paties projekto paskutinis variantas.

PIRMININKAS. Aišku. Tada aš prašyčiau, gerbiamasis Seimo nary, kai esate Seniūnių sueigoje ir matote, kad du projektai įrašyti, tai Seniūnų sueigoje informuoti, kad po to nebūtų klaidinamas Seimas.

B.GENZELIS. Atsiprašau. Čia prisipažįstu.

PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys R.Dagys. Savo ar frakcijos vardu kalbate?

R.J.DAGYS. Frakcijos.

PIRMININKAS. Prašom, jums 7 minutės.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad gal tų 7 minučių ir neprireiks, nes pakeitimas gana aiškus. Tiktai mes turėtume labai gerai apsispręsti, ar pakankami yra tokie pakeitimai šiame įstatyme. Be jokios abejonės, dėl registracijos seniūnams suteikti tokią galimybę iš tikrųjų reikia, nes tai palengvina dabartinę situaciją ir žmonėms nereikės ten kažkur toli važinėti ir tikslinti tų įrašų. Tai paslaugos priartinimas prie žmogaus. Lygiai taip pat turbūt ir ta tvarka, kuri sudaryta dabar, gatvių numeracija, jų pavadinimas ir pan. Tai irgi visiškai suprantama. Juo labiau kai yra įvairiuose miestuose kelios tos pačios gatvės, yra painiavos ir panašiai, reikia sutvarkyti, ir Kalbos inspekcija turi savo prieštaravimų. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį daugiau į tai, kad apskritai nėra sutvarkyta žmogaus registravimo tvarka kaip tokia, jau nekalbant apie tai, kad mes seniai kalbam apie tą mūsų įrašą pase dėl registracijos, kurį mes dar 1989 m. visi vieningai pasmerkėm kaip sovietinę atgyveną, bet, deja, kol kas kitokios užgyvenos mes neturim. Kita vertus, ir mūsų pase pamatysi tuos duomenis, yra įtraukti į registrą labai simboliškai, nes nėra nei gyvenamosios vietos, nei šeimos padėties ir pan. Žodžiu, ši apskaita nėra kompiuterizuota tokiu lygiu, kokio reikalauja ir mūsų integracija į Europos Sąjungą, kur bus tokia ne vieninga pilietybė, bet vieninga apskaita ir pan. Todėl mums reikėtų apsispręsti, ar tai jau yra pakankama, ar galim mes jau pereiti ir daryti kitokią apskaitą. Manau, tą apskaitą, taip, kiek aš žinau, ir užsienio ekspertai pataria, turėtų vis dėlto daryti civilinės būklės aktų biurai arba kitaip vadinami metrikacijos biurai, kurie dabar tai daro, ir ten turėtų būti vedama išsami ir kompiuterizuota apskaita. Manau, mūsų kompiuterinė bazė truputį yra jau pagerėjusi ir tai reikėtų daryti. Man atrodo, mes jau galėtume po truputį pereiti prie tos tvarkos. Galbūt mes negalėtume pasakyti, kad mes pereinam nuo 1996 m. pirmos dienos, galima numatyti pereinamąjį laikotarpį, tačiau tam institucijos turėtų ruoštis, tos pataisos turi būti padarytos. Tada galima būtų tam perėjimui prie naujos tvarkos numatyti tam tikras išlaidas biudžete, numatyti, kiek visa tai kainuos. O jeigu mes šito nepadarysim, tai tiktai nukelsim tos tvarkos reglamentavimą vėlesniam laikui ir, man atrodo, tada daug daugiau kainuos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Baigiamasis žodis pranešėjui - Vidaus reikalų ministerijos sekretoriui R.Pukanasiui. Prašom į tribūną.

R.PUKANASIS. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitoje sesijoje pateikus šių trijų įstatymų paketo pakeitimus, esminių pastabų ir pasiūlymų nebuvo gauta. Aš ir pateikimo metu, ir dabar prieš mane kalbėjęs jūsų kolega pranešėjas akcentavo dvi problemas, kurias siekia išspręsti Vyriausybė. Visų pirma - palengvinti kaimo gyventojams registruotis ir išsiregistruoti, kad būtų suteikta kompetencija atlikti šį darbą kaimo vietovių seniūnams. Priešingu atveju tektų vykti į rajonus, 50-60 km nutolusius nuo gyvenamosios vietos. Ir antra problema, ji taip pat buvo akcentuota, tai reikėtų sutvarkyti gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus, jų pakeitimo ir suteikimo tvarką. Savivaldybės labai dažnai naudojasi ta savo teise, o tvarkos, kaip tai atlikti, nėra numatyta. Ir tai apsunkina kuriant adresų registrą ir gyventojų registrą. Aš prašyčiau Seimo palaikyti šiuos pateiktus pasiūlymus ir priimti įstatymą. O atsakydamas į gerbiamojo prieš tai kalbėjusio deputato pastabas dėl gyvenamosios vietos registracijos tvarkos pakeitimo, tai Vyriausybė yra numačiusi tuos dalykus. Yra parengtas gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, jis iš esmės atitinka Europos standartus. Jo įgyvendinimui reikalingos didžiulės lėšos. Po teisinės bazės, aišku, seks ir atitinkami darbai, kad tai galima būtų įgyvendinti. Kalbama apie kompiuterizacijos lygio pakėlimą. Ačiū už dėmesį. Siūlau priimti įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Ar sutinkame bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Vieną minutę! Seimo narys V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktiems projektams išties iš dalies reikėtų pritarti. Tai didelis patogumas gyventojams, ypač dėl registracijos. Tą funkciją galėtų atlikti seniūnai. Tačiau vis dėlto yra didelė problema, ką minėjo ir prelegentas, ir ponas R.Dagys. Aš norėčiau labai akcentuoti tą problemą. Vis dėlto senoje metodikoje ir pačioje registravimo procedūroje, neįsižeiskit, bet kyšo Lenino barzdelė. Jis dar kažkada pasakė, kad nugalėję carinį režimą mes būtinai panaikinsim pasų režimą, t.y. registraciją. Aš tikrai nenoriu įžeisti pačios policijos, nes čia ji atlieka tikrai gražų darbą, tačiau reikia pradėti gerbti žmogaus teises ir panaikinti tą registraciją, kuri tikrai žemina žmogaus orumą ir suteikia daug problemų, tačiau šiandien mes gaudami naujus pasus jau turim asmens kodą ir per tai mes galim reguliuoti ir žinoti... tarkim, vokiečių principu žinoti, kur gyventojai gyvena. Tačiau aš siūlyčiau priimti ar protokolinį nutarimą, ar kažkokią rezoliuciją, kad numatytume datą, kada tokį įstatymą Vyriausybė turėtų pateikti Seimui. Nes, kiek aš atsimenu, šitos kalbos jau vyksta nuo pat Seimo pradžios. Iš tiesų šios problemos buvo iškeltos dar Aukščiausiosios Tarybos laikais. Aš tikrai labai atkreipčiau dėmesį, kad būtų kažkoks protokolinis nutarimas, kuris tiksliai reglamentuotų datą, kada būtų pateiktas toks įstatymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Jūs pritariate šiems dokumentams? Vieną minutę. Pranešėjau, prašom. Seimo narys A.Bendinskas. Dabar galima nepritarti.

A.BENDINSKAS. Ne, aš priešingai - pritariu.

PIRMININKAS. Tada ačiū. Seimo narys J.Listavičius. Galima nepritarti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl pritarimo aš, žinoma, susilaikysiu. Tačiau norėčiau pasakyti, kad vis dėlto pas mus kartojami tokie pasakymai, kad tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiuo atveju dėl numerio suteikimo, keitimo ir apskaitymo tvarkos. Mano supratimu, čia vis dėlto galima vienu sakiniu ar kitais žodžiais nusakyti principus, kad būtent taip ar kitaip. Dabar mes priimam įstatymus ir visiškai neaišku, kas kur toliau bus. Aš iš dalies pritariu jau anksčiau pasakytai minčiai dėl tos nuolatinės gyvenamosios vietos įrašymo. Dabar esant kodui ir esant skaičiavimo technikai mes iš tikrųjų kiekvieną dieną galim žinoti, kur kas yra arba kur kas gyvena. O jeigu jis pakeitęs, irgi galima išsiaiškinti. Todėl tos atžymos kaip atgyvenos, žinoma, neturėtų būti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų komentaras pabaigai prieš balsavimą.

R.PUKANASIS. Aš norėčiau dar kartą pažymėti, kad asmens kodas negali duoti tikslaus... Dabar būtent turim tokią kompiuterinę sistemą, kad negali sekti, kas kur gyvena. Nes tie pakeitimo duomenys patenka labai pavėluotai. Mes turim problemų jau sudarant ir rinkėjų sąrašus, ir... Dabar dar kol kas reikia rankiniu būdu apskaityti gyventojų nuolatinę gyvenamąją vietą ir sekti jų judėjimą. O ateityje, be abejo, tai bus daroma.

Daugiau esminių pastabų, kurios galėtų pakeisti šį mūsų siūlomą variantą, aš lyg ir nemačiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Pritariame bendru sutarimu. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau jums pateikti kitą klausimą. Seimo Pirmininkas prašo paklausti, kadangi oponentų, kaip matome, dėl šio dokumento nėra, Juridinis skyrius tik vieną nedidelę gramatinę pastabėlę pasiūlė. Pranešėjas atsižvelgtų į tai. Pirmininkas siūlo, jeigu Seimas neprieštarautų, ypatingos skubos tvarką, priimam šiandien ir čia padedam tašką. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu pasiūlytai tezei, kad galima skubos ar ypatingos skubos tvarka, tačiau su viena sąlyga, kad būtų protokolinis nutarimas, kada keičiama registracijos metodika, t.y. ji iš karto yra panaikinama. Mes iš karto numatom datą. Jeigu mes tai priimam, tai aš balsuoju už. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjau, ką jūs galėtumėt pasiūlyti?

R.PUKANASIS. Registracijos metodika gali būti po įstatymo priėmimo.

V.BOGUŠIS. Kada pateikiamas....

R.PUKANASIS. Įstatymas jau yra parengtas ir jis derinamas visų institucijų, ir šioje sesijoje pateiksim.

PIRMININKAS. Ar visus tenkina: šiai sesijai bus pateiktas įstatymas, kuriame kaip tik bus atsižvelgta į tai, ką jūs siūlote? Tada, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu daugiau oponuojančių nėra dėl ypatingos skubos tvarkos... Gerbiamasis Seimo nary, pranešėjas pasakė, čia yra detalės. Pranešėjas pasakė, kad šiai sesijai bus pateikta netgi iki Naujųjų metų. Taip? Iki Naujųjų metų bus pateiktas dokumentas. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, tada dar prašome registruotis prieš balsavimą. Papildoma registracija. Po to balsuosime. Balsuosime dėl trijų projektų. Dėl kiekvieno atskirai balsuosime, suprantama. Jeigu užsiregistravę 62 Seimo nariai... Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl projekto Nr.1699. Kas už tai, kad projektas būtų priimtas... Minutę, aš dar turiu paskelbti balsavimo pradžią. Kas už tai, kad projektas Nr.1699 būtų priimtas, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašo pakartoti balsavimą.

PIRMININKAS. Kurį, ar kas prieš?

BALSAS IŠ SALĖS. Ne, kas už.

PIRMININKAS. Ar visą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Visą.

PIRMININKAS. Tada kartojame balsavimą visą iš pradžių balsų skaičiavimo komisijos prašymu.

Kas už dokumentą Nr.1699, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dokumentas Nr.1699 yra priimtas.

Toliau teikiu balsavimui dokumentą Nr.1700 - "Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio papildymo". Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį dokumentą, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dokumentas Nr.1700 54 Seimo nariams balsavus už ir dviem susilaikius yra priimtas.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo" projektas Nr.1701 (svarstymas ir priėmimas) (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

Ir paskutinis dokumentas iš komplekto. Dokumentas Nr.1701 - Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo". Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šį dokumentą, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos piliečio paso nuostatų pakeitimo" 52 Seimo nariams balsavus už yra priimtas. Dėkojame pranešėjui, dėkojame Seimui.

Įstatymo "Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo" projektas Nr.1768 (pateikimas) (95.09.14)

7sesija 4 p. svarstyti klausimai

Toliau 1-5 darbotvarkės punktas - įstatymo "Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo" projektas Nr.1768. Pranešėjas - ponas K.Baranauskas. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Dėkoju kolegai A.Sakalui už nuveiktus darbus. Prašom, gerbiamasis Baranauskai.

K.BARANAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Jūsų dėmesiui teikiamas įstatymo "Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo" projektas. Iki šiol pagal veikiančius įstatymus nebuvo leidžiama nurašyti arba parduoti lengvųjų automobilių bei pagrindinių priemonių pasyviosios dalies. Per tą laikotarpį, kai buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas 1991 m., pasikeitė visa situacija. Pirmiausia ta prasme, kad atsirado naujos įmonės - savivaldybės įmonės, kurių iš viso nebuvo, pasikeitė pagrindinių priemonių traktavimas. Keitėsi sąvokos, dabartinis ilgalaikis materialusis turtas  anksčiau buvo vadinamas pagrindinėmis priemonėmis ir t.t. Be to, ankstesnis nutarimas neleido arba leido įvairiai traktuoti biudžetinių organizacijų, ypač savivaldybės įmonių, pagrindinių priemonių nurašymą. Šis siūlomas projektas kaip tiktai ir parengtas tam, kad būtų pašalinti minėti teisinių aktų trūkumai. Šiuo įstatymu reglamentuojamas valstybinės valdžios bei valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus žemę, laikinuosius pastatus, statinius, įrenginius bei perdavimo įtaisus, nurašymo tvarka ir sąlygos. Ilgalaikio materialiojo turto objektai, kurių likutinė vertė neviršija 50 tūkst. Lt, gali būti nurašomi valstybės ir savivaldybių įmonėse administracijos ar direktorių valdybos sprendimu, pritarus steigėjui. Už savivaldos institucijų... valstybės, savivaldybės įstaigose, organizacijose - vadovo sprendimu, pritarus taip pat steigėjui. (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Sakalai, aš labai prašau visus tylos!

K.BARANAUSKAS. Teisminės valdžios valstybės valdymo institucijų ilgalaikis materialusis turtas nurašomas šios institucijos vadovų sprendimu. Ilgalaikio materialiojo turto objektui, kurio likutinė vertė viršija 50 tūkst. Lt, ir nekilnojamajam turtui nurašyti reikalingas Vyriausybės nutarimas ar atitinkamai savivaldybės tarybos sprendimas. Valstybinės valdžios institucijų, išskyrus teisminės valdžios institucijas, ilgalaikis materialusis turtas nurašomas šios institucijos vadovo sprendimu. Nurašant ilgalaikį materialųjį turtą negali būti sumažintas valstybės ar savivaldybės įmonės kapitalas. Tai praktiškai susiję su valstybės ir savivaldybės įmonėmis. Nesusiję su privačiomis firmomis ir organizacijomis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 7 straipsnyje nurodyta: "Lėšų, gautų realizavus nurašomą nenaudojamą ilgalaikį materialųjį turtą, apskaitą ir paskirstymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė." Norėčiau paklausti, kodėl šių lėšų paskirtį turi nustatinėti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jeigu jos vienareikšmiai turi būti skirtos tik investicijoms? Ačiū.

K.BARANAUSKAS. Čia pirmiausia reikėtų atsižvelgti į kiekvienos organizacijos savitumą. Taip negalima būtų iš karto apibrėžti, kur jos turėtų būti panaudojamos. Žiūrint, kokia institucija, jeigu... Pavyzdžiui, kad ir Vyriausybės autoūkis nurašinės mašinas, tai Vyriausybė turi teisę spręsti, kur jį padėti. (Balsai salėje) Gal nebūtinai.

PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, valstybinio nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo procedūra žinoma jau nuo seno. Žinoma, tokia procedūra labai pasinaudodavo, ypač sovietmečiu, pasigrobdavo nemažai turto. Ar atsižvelgta į ankstesnę patirtį ir ar yra įvesti kokie nors papildomi slenksčiai, apsaugantys valstybės turtą? Gaila, projekto neturiu, negalėjau smulkiau paskaityti ir turėti savo nuomonę, bet, man atrodo, vadovo teisės, nurašant turtą, ko gero, yra per didelės.

K.BARANAUSKAS. Liko kaip tik tas pirminis Aukščiausiosios Tarybos nutarimas, kuris neleido nurašyti automobilių. Prieš 5 metus, taip, jis buvo veiksmingas ir reikalingas. Todėl, kad tuo metu "Volga" buvo aukštos klasės mašina ir ją nurašius arba pardavus kažkokiu būdu, net ir aukcione, buvo galima ir uždirbti, tarp jų gal ir kai kuriam vadovui. Tačiau šiandien, duok Dieve, kad tą "Volgą" būtų galima parduoti, jeigu rasime pirkėją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, prašom paklausti nustatyta tvarka. Kolega V.Šumakaris. Prašom.

K.BARANAUSKAS. Dabar tokio efekto iš to nurašymo aš nematau, kad būtų galima padaryti kokį nors biznį ir dar nusižengimą.

PIRMININKAS. Kolega V.Šumakaris. Prašom.

V.ŠUMAKARIS. 5 straipsnyje sakoma, kad, nurašant nenaudojamą ilgalaikį materialųjį turtą, negali būti sumažintas įstatinis kapitalas. Tai gal plačiau paaiškinkite. Jeigu už 50 tūkst. nurašiau, kodėl aš turiu įstatinio kapitalo nemažinti? Tai viena. Ir 6 straipsnyje rašoma, kad gali būti perduota parduoti aukcione. Vis tiek pinigus gauname, tai kodėl to įstatinio kapitalo nereikia mažinti?

K.BARANAUSKAS. Čia buvo įdėtas tas barjeras dėl to, kad kaip tiktai nebūtų sudarytos sąlygos dirbtinai nurašant turtą, sumažinti įstatinį kapitalą ir tokiu būdu kenkti savo organizacijai. Toks buvo... Tarp kitko, ne pirmą kartą šiuo klausimu buvo diskusijos ir, jeigu jūs prisimenate, anksčiau buvo, kad tiktai nebūtų mažinamas įstatinis kapitalas. Buvo tokia nuomonė, ir Seimo narių taip pat.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš jūsų noriu paklausti, patikslindamas kolegos V.Šumakario klausimą: o kokiu būdu bus nesumažinamas tas įstatinis kapitalas, jeigu dalis to įstatinio kapitalo bus nurašoma arba parduodama?

K.BARANAUSKAS. Taip. Tie pinigai bus ne pravalgomi, o investuojami vėl į investicijas. Prašau.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis - kolega V.Astrauskas. Prašom.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau taip suformuluoti klausimą: "Nenaudojamas ilgalaikis materialusis turtas pagal paskirtį." Bet jeigu jis gali būti panaudojamas žemesniu lygiu kur kitur, ar jis gali būti paliekamas toje pačioje įstaigoje, perpajamuojant jį iš naujo, kaip menkesnės vertės, ir toliau jį naudoti kitiems reikalams?

K.BARANAUSKAS. Čia gal tokia formuluotė, gal nėra teisiškai visai vykusi. Tačiau tai... yra šiandien tokių statinių, kurių negalima nei nurašyti, nei nugriauti, nei kitur panaudoti. Turimi omenyje tokie statiniai. Šiandien tokių įmonėse, ir biudžetinėse tarp jų, pilna. Paimkime savivaldybių įmones. Aš žinau tokių statinių, kuriuos... aš nežinau, kam juos galima panaudoti. Ir garažui nebegalima. Lieka tik nurašymas ir nugriovimas. Tačiau tai buvo apribota, to nebuvo galima padaryti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Mielieji kolegos, mes dabar turime susitarti, ar pritariam po pateikimo, ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galim. Ačiū. Koks turėtų būti pagrindinis komitetas, gerbiamasis Baranauskai, gerbiamieji kolegos? Matyt, Ekonomikos.

K.BARANAUSKAS. Ekonomikos.

PIRMININKAS. Ekonomikos. Gerai. Tai gal Biudžeto ir finansų taip pat?

K.BARANAUSKAS. Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų.

PIRMININKAS. Gerai. Pagrindinis - Ekonomikos, plius Biudžeto ir finansų komitetas.

Gerbiamieji kolegos, ar jums užteks laiko, kreipiuosi į komitetų žmones, per šią ir kitą savaitę apsispręsti, kad būtų galima neatidėliojant šį klausimą toliau svarstyti? Arba rugsėjo pabaigoje, arba spalio pradžioje. Užteks laiko? Ačiū. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

K.BARANAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, dėl tolesnio mūsų darbo. Šis posėdis, t.y. rytinis posėdis, tuoj baigsis, o popietinis posėdis, kaip žinote, prasidės jau jums žinomu klausimu. Aš tik dar kartą jį priminsiu mūsų radijo klausytojams. 15.00 val. prasidės vakarinis ir čia, tribūnoje, bus Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A.Šleževičius. Su juo yra tartasi, kad jis kalbės maždaug 40-45 min. Likusį laiką, t.y. 30-35 min., gerbiamasis premjeras atsakinės į kolegų Seimo narių klausimus. Užsirašė klausti apie 30 Seimo narių. Mes paskaičiavome, kad galės paklausti 10-12. Pagal proporcingą atstovavimą išeitų, kad maždaug 5-6 LDDP frakcijos nariai ir 5-6 likusių frakcijų ir nefrakcionuoti Seimo nariai. Gal gerbiamasis J.Listavičius tuo pačiu klausimu? Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Matyt, tuo pačiu. Kad nesikartotų taip, kaip jau buvo, kad kažkokie 3 sąrašai. Mano manymu, turėtų būti vienas sąrašas ir turėtų eiti iš eilės taip, kaip užsirašė. Taip gal būtų geriausia. Todėl, kad kai pradedame manipuliuoti, tada nieko gero neišeina. Todėl būtent šiuo klausimu ir reikėtų rasti kažkokią tvarką. Užsirašom, ir taip, kaip visur, - eilė viena, ir viskas aišku. O dabar pradėsime rūšiuoti, po to dar proporcijas skaičiuoti ir t.t., tai tada iš viso nieko neišeis. (Balsai salėje) Ačiū.

PIRMININKAS. Matote, gerbiamasis Listavičiau ir gerbiamieji kolegos, štai dar, matyt, kolega A.Kunčinas tuo pačiu klausimu nori pasisakyti, bet gal aš trumpiau viską paaiškinsiu. Šis klausimas buvo du kartus nagrinėtas Seimo seniūnų sueigoje ir buvo sutarta, kad pusė klausėjų iš vienos pusės ir pusė - iš kitos. Tai aš dabar noriu perskaityti tuos, kurie galėtų paklausti. Jeigu bus keblumų, tada prašom per pertrauką susitarti. Jeigu imsime kairiąją pusę, Seimo nariai: J.Karosas, A.Salamakinas, A.Kunčinas, K.Kubertavičius, K.Jaskelevičius ir, jeigu liks laiko, A.Nesteckis, V.Būtėnas. Arba jeigu kas susikeis, bet ne daugiau. Dabar iš dešinės ir iš centro. Kolegos: A.Katkus, A.Kubilius, K.Skrebys, G.Vagnorius. Jie yra vienos frakcijos nariai. Iš šios frakcijos gali paklausti tik du. Tai tegu jie pasirenka: ar kolega A.Katkus, ar A.Kubilius, ar K.Skrebys. G.Vagnoriaus aš ir vėl nematau. Toliau - S.Pečeliūnas (jis tikrai iš anksto užsirašė). Tai būtų 3 ir dar 2. Arba 3 gali būti iš kitų, kurie užsirašė. Eilės tvarka: V.Andriukaitis, L.Milčius, E.Bičkauskas, P.Jakučionis. (Balsai salėje) Viskas iš eilės, nieko negaliu padėti, negaliu reikšti simpatijų kuriai nors frakcijai daugiau, negu priklauso pagal Statutą. Kolega J.Veselka.

J.VESELKA. Tvarka, su frakcijomis tvarka, bet ką daryti, kaip įsiterpti nefrakcionuotiems, laisviems žmonėms? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas yra nefrakcionuotas, jis užsirašė, ir jis pretenduoja. Iš 4 gal 2 ar 3 paklaus. Gal. E.Bičkausko tokia pati situacija, kaip jūsų. Kolega A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, jūs prisimenate, čia buvo tokių siūlymų, ir čia yra tik džentelmeniškas siūlymas ir prašymas: premjerą klausinėja ir jis daug atsakinėja LDDP partijos įvairiuose forumuose, pasitarimuose, konferencijose ir t.t. Tai gal jūs galėtumėte taip vyriškai, draugiškai, kairieji, atsisakyti klausimų, kadangi jūs labai gerai žinote poną A.Šleževičių. Leiskite mums jį truputį paklausinėti ir "pakutenti" arba "pakedenti".

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu paaiškinti remdamasis pasaulio parlamentų patyrimu. Kiek žinau, Britanijos konservatorių vadas reguliariai susitinka su savo partijos kolegomis, tuo labiau kad jis yra parlamento narys. Nepaisant to, per Vyriausybės pusvalandį kamantinėjama vienodai - ir iš vienos pusės, ir iš kitos pusės. Štai buvau Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Irgi tas pat - paeiliui tai vieni, tai kiti klausia. Kadangi mes orientuojamės į priešakinį patyrimą, tai aš siūlau tuo ir toliau vadovautis. Bet jeigu kolegos LDDP nariai atsisakys klausti, tai tada štai - tas sąrašas yra. Ir dar čia kolega J.Veselka, kaip buvęs LDDP frakcijos narys, taip pat turės tam tikrų teisių. (Salėje balsai) Kolega J.Veselka dvidešimtas.

A.KUNČINAS. Jeigu galima.

PIRMININKAS. Prašom. Dar kolega A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš norėčiau kreiptis į Seimo narius A.Endriukaitį ir J.Listavičių, kurie labai nori daug klausinėti, kad jie pasidalytų patirtimi su Vilniaus miesto tarybos deputatais, kurių truputį kitokia situacija. Ar prašyčiau, jeigu jie sutinka, kad jie pasidomėtų, kokias teises turi opozicija Vilniaus miesto taryboje. Aš garantuoju, kad mes jiems tų teisių suteiksime 3 kartus, lygiai 3 kartus daugiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, taigi, jeigu... Gerbiamasis Endriukaiti, prašom nešūkaut!

Gerbiamieji kolegos, taigi daugiau ar mažiau sutarėm. Jeigu bus kokių keblumų, tai aš labai prašau iki 15.00 val. prieiti prie manęs ir mes galėsime kai ką suderinti. Dar vienas dalykas - jeigu, žinoma, jūs klausite labai trumpai, o premjeras taip pat trumpai atsakinės, sakykime, "taip" arba "ne", tai galės paklausti visi iš trisdešimties Seimo narių sąrašo.

Ačiū už dėmesį. Posėdis baigtas. Kitas posėdis - 15.00 val. Ir, kaip sakiau, pradedame posėdį premjero pranešimu.