Trečiasis posėdis
1995 m. rugsėjo 12 d.

Svarstyti klausimai:

Vyriausybės pusvalandis

Nutarimo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos sutarties su Europos investicijų banku Klaipėdos valstybiniam jūsų uostui plėtoti ratifikavimo"

Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" pakeitimo"

Lietuvos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas Nr.1550 ir lydintieji įstatymų projektai - įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo" ir įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo"

Įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo"

Įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo"

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ataskaitos

Įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo"

Seimo narių pareiškimai

J.Karosas. LDDP tarybos pareiškimas

V.Andriukaitis. LSDP tarybos pareiškimas

A.Endriukaitis. "Favete linguis arba užčiaupimą reikia padoriai apiforminti"

A.Albertyno pareiškimas

A.Vaižmužis. Lietuvos valstiečių partijos pareiškimą

Vyriausybės pusvalandis (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS

ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielos kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 12 d. vakarinį posėdį. Dabar pagal darbotvarkę - Vyriausybės pusvalandis. Ir kviečiu gerbiamąjį ministrą J.Laiconą į tribūną. Kol jis ateis, noriu priminti, kad gerbiamasis ministras, čia, žinoma, yra ne kartą stovėjęs ir kalbėjęs Seimo nariams, bet, man atrodo, Vyriausybės pusvalandyje jis dar nėra dalyvavęs. Ir antras dalykas. Kiek žinau, gerbiamasis ministras nėra gavęs iš jūsų, mieli kolegos, klausimų raštu, o žodžiu - čia kitas dalykas. Todėl, gerbiamieji, jeigu neprieštarausit, aš noriu ministrui pasiūlyti iš pradžių tarti keletą žodžių, o po to jau atsakinėti į klausimus. Prašom, ministre.

J.LAICONAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš dėkingas, kad Seimas rado pusvalandį laiko išklausyti Statybos ir urbanistikos ministerijos problemas. Na, statyba yra viena svarbiausių materialinės veiklos sričių Lietuvoje. Nė viena valstybė be statybos, be urbanistikos negali egzistuoti.

Iš pradžių noriu pateikti tokią informaciją. Neseniai yra išleista V.Seibučio knyga "Statybos raida Lietuvoje". Yra aprėptas laikotarpis nuo 1921 m. iki šių dienų. Aš tą knygą palikau sekretoriate ir prašau komitetų pirmininkus laisvalaikiu per pertraukėlę ją pasiimti ir paskaityti. Ten yra nemažai naudingos informacijos, ypač apie tarpukario laikotarpį, apie kurį mažiau žinoma, taip pat apie normavimo problemas. Taip pat noriu jums įteikti...

PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu pranešti, kad čia yra ministerijos ataskaita. Jeigu gerbiamieji opozicijos atstovai nori su ja susipažinti, prašom užsirašyti į eilutę pas mane. Prašom, ministre.

J.LAICONAS. Mes pateikėm 1994 m. ataskaitą. Ją parašėm 1995 m. pradžioje, ji yra gana išsami, apie mūsų atliktų darbų pagal funkcijas veiklą. Yra įteikta visiems Vyriausybės nariams. Aš manau, būtų naudinga, kad visos valstybės institucijos tokias ataskaitas rengtų ir su jomis galėtume susipažinti. O dabar aš pasirengęs atsakyti į klausimus, kadangi iš anksto jų neturėjau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti daugiau nei 20 Seimo narių. Dalis jų iš anksto užsirašė, dalis dabar kompiuteryje. Taigi gal taip sutarkim: vienas - iš sąrašo, vienas - iš kompiuterio. Kolega A.Ivaškevičius.

A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, mes žinome, kad Lietuvoje jau tęsiasi epopėja dėl kooperatinių namų statybos. Jau ne vieneri metai žmonės vargsta, bando gyventi nepastatytuose namuose ir t.t. Šių metų biudžete yra numatytos palyginti nemažos sumos, kad būtų galima užbaigti šias statybas. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip vyksta kooperatinių namų statybos, kaip vyksta jų finansavimas? Ar nepersikels į kitus metus tam tikra dalis statybų ir joms reikalingo finansavimo?

J.LAICONAS. Šių metų valstybės biudžete buvo numatyta 130 mln. kooperatinei statybai. Liūdniausia yra tai, kad pinigai pervedami pavėluotai. Štai šių metų pirmajame pusmetyje buvo finansuota tik 35,8% statybų, o per pusmetį buvo pervesta tiktai 63% numatytų lėšų. Buvo numatyta, kad už pervestas lėšas bus pastatyta beveik 6 tūkst. nebaigtų statyti kooperatinių butų. Mano manymu, jeigu lėšos būtų skirtos laiku, tą butų skaičių šįmet galima būtų pastatyti. Antra bėda, žinoma, objektyviai vertinti reikia tai, kad skiriant paramą iš valstybės pusės, gyventojai negali finansuoti tos dalies, kurią jie privalo finansuoti patys. Tokia yra šios dienos situacija.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs į dalį jau atsakėt, bet vis dėlto to paties klausimo kitu aspektu. Aš norėčiau paklausti, kaip įsisavinamos ministerijai skirtos valstybinio biudžeto lėšos ir kaip efektyviai naudojamos valstybinio biudžeto lėšos, skirtos gyvenamiesiems namams, butams statyti ar pirkti? Ačiū.

J.LAICONAS. Ministerijoje konkrečiai skiriamos biudžeto lėšos tiktai aparato išlaikymui, o čia, apie ką kalbėjau, tai yra skirtos gyvenamajai statybai. Ir, kaip minėjau, šiems metams buvo numatyta 130 mln. Vadinasi, lėšų įsisavinimas vyksta normaliai. Šiuo metu iš esmės užsakovai yra skolingi rangovams. Tai yra lėšų įsisavinimas aplenkia lėšų skyrimą.

PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys. Prašom.

I.S.UŽDAVINYS. Turbūt nereikia aiškinti, kad pasaulyje geri kurortai visada atneša didelį pelną ir patys kurortai egzistuoja ir gyvuoja pakankamai gerai. Be abejo, vienas iš tokių kurortų yra ir mūsų Palanga. Jūs puikiai žinote, turbūt jūsų kompetencijoje yra tai, kas darosi dabar Palangoje. Tai yra kai priekopio zonose vyksta statybos, kai yra paslėpti namai. Jūs galbūt puikiai susipažinote su Seimo kontrolierių darbu. Jie pasakė, kad visos to neteisėtumo gijos, ypač to Palangos architekto E.Benėčio, veda į ministerijos koridorius. Ką šiuo klausimu jūs galite pasakyti ir padaryti?

J.LAICONAS. Na, straipsnis, kuris buvo parašytas "Lietuvos ryte", išties yra tokiu mįslingu pavadinimu, kad nusikaltimai veda į ministerijas. Aš norėčiau paaiškinti situaciją. Lygiai taip pat kaip Seimo narius, taip ir mūsų ministeriją, taip pat Vyriausybę jaudina tai, kas darosi Palangoje arba kas jau yra ten įvykę, ypač 1991-1993 m. Pirmaisiais pastatų privatizavimo ir žemės nuosavybės atstatymo metais daugiausia savivaldybės, taip pat buvusio Aplinkos apsaugos departamento Palangos skyriaus derinimu buvo rekonstruojama iš esmės keičiant pastatų tūrius nemažai pastatų. Tai užkandinės "Krantas" rekonstrukcija, ji suderinta su tuometinio Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto inspekcija 1993 m. birželio mėnesį, dušo patalpos Gintaro alėjoje, taip pat rekonstrukcija, irgi buvo derinta 1992 m. rugpjūčio 10 d., taip pat dušo patalpos Meilės alėjoje. Rekonstrukcija derinta Aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto inspekcijoje 1992 m. rugsėjo mėnesį. Tai yra viena grupė pastatų, aš vardiju ne visus tuos, kurie iš esmės atsirado dėl pastatų privatizavimo, žemės nuosavybės atstatymo aktų, gal taip vadinkim, neteisingo įgyvendinimo. Mano manymu, prieškopio zonoje reikėjo tų pastatų arba visiškai neprivatizuoti, arba, jeigu privatizuoti, tai iš anksto numatyti labai konkrečias ir apibrėžtas sąlygas. Tai nebuvo padaryta privatizavimo metu. Naujieji savininkai po to pradėjo tuos pastatus rekonstruoti rekonstrukcijai gaudami leidimus.

Toliau norėčiau pasakyti. Antroji grupė tokių pažeidimų yra ta, kad atstačius nuosavybės teisę Palangoje į turėtą žemę, buvo suteikiami sklypai kurorto bendro naudojimo želdiniuose. Tai vyko 1992 m. liepos mėnesį, kai buvo suteiktas 1895 m2 sklypas poniai Januškienei prie Kęstučio ir Vytauto gatvių sankryžos. Vyriausybė, taip pat ministerija, siekdama sustabdyti stichiškumą įgyjant pastatus, žemę, nekilnojamąjį turtą, parengė 1993 m. spalio mėnesį ir buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr.781 "Dėl statybų reglamentavimo Palangoje". Na, jeigu lygintume dabartinę situaciją, kuri yra Palangoje, su padėtimi, kuri buvo iki 1993 m. to Vyriausybės priimto nutarimo Nr.781, galime tvirtinti, kad naujų nepageidautinos urbanizacijos reiškinių gerokai sumažėjo. Tačiau kartu reikia pridurti, kad vis dėlto šio Vyriausybės nutarimo nurodymai vykdomi vangokai ir ne viskas padaroma. Reikia pasakyti, kad Palangos miesto valdyba, vykdydama Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. pavedimus, pakeitė nemažai savo potvarkių, pagal kuriuos buvo padaryti mano paminėti ir panašūs pažeidimai.

Taip pat reikėtų, matyt, paminėti, kad buvo sudarytas Palangos miesto detaliųjų planų rengimo grafikas. Na, iš principo visi detalieji planai yra parengti, tačiau vėluojama juos tvirtinti. Štai, pavyzdžiui, Monsiškių detalaus išplanavimo projektas pagal grafiką turėjo būti derintas 1993 m. pabaigoje, o patvirtintas yra 1995 m. sausio mėnesį. Kvartalas Vasaros gatvėje taip pat suderintas pavėluotai - 1994 m. rugsėjo mėnesį. Plaušės kvartalas, Vilimiškės kvartalas, Nemirsetos kvartalas - taip pat suderinti pavėluotai. Na, ir ypač jaudina, kad prieškopio zonos statybų architektūrinis reglamentas pagal grafiką buvo irgi derintas, tačiau miesto taryboje iki šiol yra nepatvirtintas. Tačiau iš esmės atsakant į jūsų klausimą reikėtų pasakyti, kad visi šie minėti detalūs planai leidžia formuoti tiek sklypus, tiek reglamentuoja statybas tuščiose, periferinėse, neužstatytose miesto teritorijose, tačiau miesto centrinė dalis, kur yra didžiausi statytojų interesai, daugiausia iškyla urbanistinių problemų, iki šiol neturi naujo, atitinkančio šių dienų poreikius ir šiuolaikines kurorto sąlygas, generalinio plano. Kaip žinoma, jis buvo patvirtintas 1991 m., oficialiai galioja iki 2006 m., tačiau jį reikia remiantis naujais reikalavimais pakoreguoti ir patvirtinti iš naujo. Pagrindinė problema čia yra lėšų stygius. Ir Palangos miestui šiems klausimams spręsti reikėtų skirti apie pusę milijono litų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Bloškys. Jis buvo užsirašęs iš anksto. Prašom.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis ministre, pastaraisiais metais, kaip jūs žinote, buvo priimti keli Vyriausybės nutarimai dėl statybos pažeidimų Palangoje ir kitose pajūrio vietose. Tačiau reikalai pajūryje nesikeičia. Praėjusių metų pradžioje šiuo klausimu buvo priimtas bendras Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, taip pat Ekonomikos komiteto sprendimas. Jame atkreiptas Vyriausybės dėmesys į tai, kad "Statybos ir urbanistikos ministerija laiku neišaiškino ir nesustabdė neteisėtų statybų, toleravo paminklosaugos ir aplinkosaugos pažeidimus pajūryje". Seimo komitetai siūlė Vyriausybei nubausti pažeidėjus ir nugriauti be atitinkamų leidimų pastatytus pastatus. Šis Seimo komitetų signalas taip pat liko be atgarsio. Tai buvo priimtas nutarimas 1994 m. sausio mėnesį, ir štai paskutinysis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto sprendimas šių metų birželio mėnesį. Jame vėl pakartotinai atkreiptas jūsų ministerijos dėmesys. Dar daugiau. Jūsų ministerijos sekretorius gerbiamasis A.Lukšas toleruoja neteisėtas įvairių objektų ir statinių statybas.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Blošky, galioja ta pati taisyklė: 60 sekundžių, 69-ąją klausimas nutraukiamas. Prašom.

R.I.BLOŠKYS. Baigiu. Turiu konkrečiai galvoje Saulės laikrodžio statybą Nidoje. Taigi klausimas. Kaip jūs vertinate tokią situaciją, ar toks ministerijos vadovų abejingumas pajūryje vykstančioms negerovėms nesiriboja su nusikaltimu, ar jūs nejaučiate čia ir savo kaltės?

J.LAICONAS. Na, aš iš esmės statybas be leidimų tiek Palangoje, tiek visoje šalyje vertinu neigiamai. Todėl mes inicijavom Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą, kuris buvo padarytas Seime prieš metus. Ir turėčiau pasakyti, jeigu 1994 m. buvo užregistruota 1241 savavališka statyba, daugelis jų vyko kaimo vietovėse, apie 1000 įvairių statinių sodybose, apie 170 savavališkų rekonstrukcijų, tai priėmus Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą reikalai smarkiai pakrypo į gerąją pusę, kadangi buvo numatytos realios ir nemažos baudos. Po antrojo nevykdymo už savavališką statybą galima bausti iki 25 tūkst. Ir štai yra praeitų metų statistika, kad 592 savavaliautojai buvo nubausti, 150 statinių buvo nugriauta, 978 statiniai įteisinti. Tokiu būdu 91% savavališkų padarinių iš esmės buvo likviduota. Na, kadangi aš apie Palangą atsakiau detaliau, matyt, lieka atsakyti dėl Saulės laikrodžio.

PIRMININKAS. Prašom.

J.LAICONAS. Žinoma, čia yra tikrai grynai profesionalus dalykas. Aš žinau komiteto posėdyje tą svarstytą nuomonę, tačiau dėl jos yra pareiškę nuomonę ir pripažinti Lietuvos architektai, urbanistai. Laikoma, kad tas laikrodis tikrai neužgožia to kraštovaizdžio, nedarko tų kopų ir negalima sakyti, kad jis ten labai blogai atrodo Nidos kraštovaizdyje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kad jūs pasakytumėt savo motyvus, kaip jūs manote, dėl ko Kauno miestas taip siekia prijungti Kauno rajono žemes prie Kauno miesto ir kurti mokslinį technologinį parką, vadinamąjį "technopolį". Kauno rajonas tą patį galėtų padaryti, juo labiau kad ir tam tikrus darbus yra pradėjęs. Kaip jūs manote išspręsti tą konfliktą, problemą, rajoninių žemių jungimą prie miestų mažai atsižvelgiant į žemės savininkus? Čia vienas klausimas siejasi su kitu. Yra visas kompleksas. Ačiū.

J.LAICONAS. Na, aš manau, šitie prieštaravimai tarp miesto plėtimo ir miesto sutankinimo dar labiau paaštrėja. Tą patį turėčiau pasakyti ir apie Vilnių, ir apie kitus didesnius šalies miestus. Konkrečiai dėl Kauno. Kauno miesto teritorijos išplėtimas yra numatytas tose teritorijose, kur parengti detalūs išplėtimo planai. Kaip žinoma, tie klausimai dar yra nagrinėjami papildomai, tačiau mes rimtų pažeidimų, nukrypimų nuo normatyvinių reikalavimų Kauno mieste nematom. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. Dėl "technopolio"... Gal vėliau. Prašom. Kolega A.Sakalas. Į mikrofoną. Įjungta. Gerbiamasis Sakalai, aš labai atsiprašau, prašom prie centrinio. Gerbiamasis Sakalai, tamstai vis tiek minutė priklauso. Kai kurie kolegos yra užsirašę iš anksto, pradžioje sutarėm, kad vienas - iš sąrašo, vienas - iš kompiuterio. Taigi be kolegos A.Sakalo yra užsirašę kolegė V.Briedienė, V.Andriukaitis ir V.Petrauskas. Taigi vienas - iš ten, kitas - iš ten. Prašom. Kolegos A.Sakalo eilė.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau grįžti prie neteisėtų statybų, nors iš dalies jūs jau atsakėte. Kaip žinoma, tokių statybų technologija yra paprasta. Visais įmanomais ir neįmanomais būdais gaunami fiktyvūs leidimai, kuriuos, deja, išduoda jums pavaldūs vyr. architektai, toliau pastatomas pastatas ir po to lyg ir nebėra ko veikti. Ką jūs siūlysite daryti su tais neteisėtais pastatais? Matyt, yra keli variantai: vienas - nugriauti, kaip jūs minėjote, kitas - nacionalizuoti neatlygintinai, trečias - nacionalizuoti kompensuojant, na, o ketvirtas - įteisinti taip, kaip buvo. Ką jūs siūlysite Vyriausybei ir Seimui? Ačiū.

J.LAICONAS. Na, pirmiausia dėl vyriausiųjų architektų. Iš tiesų susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos Respublikoje visi miestų vyriausieji architektai yra pavaldūs mums. Ne taip yra. Jie yra pavaldūs miestų valdyboms. Ir šiuo atveju dėl Palangos miesto architekto atitikimo savo pareigoms paprasčiausiai vyksta tyrimas, miesto valdyba turės spręsti dėl jo. Tokia pat procedūra būtų ir dėl kitų vyriausiųjų architektų. Dabar toliau dėl savavališkų statybų. Kaip žinia, savavališkas statybas reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, taip pat Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso pataisas mes siūlėme 1993 m. pabaigoje. Ten buvo numatytos gana griežtos nuobaudos, kaip jūs paminėjote, ir buvo siūlomas vienas iš variantų nevykdant visų reikalavimų pastatą nacionalizuoti. Tačiau Civiliniame kodekse ši nuostata nėra priimta ir daugelis specialistų ir politikų vis dėlto pasisakė prieš ją. Aš drįsčiau teigti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymai, kurie prieš metus buvo priimti, matyt, yra gana veiksmingi, tik reikia sugebėti jais naudotis.

Dėl Civilinio kodekso turėčiau tiek pasakyti. Dabar visa procedūra yra numatoma per teismus. Manyčiau, kad reikėtų padaryti nedidelį pakeitimą ir daugiau teisių suteikti miesto savivaldybėms, kad jos galėtų operatyviau spręsti. Tarkime, per pastarąjį pusmetį nežinau nė vieno atvejo, kada teismai būtų priėmę sprendimą dėl neteisėtai pastatyto pastato nugriovimo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Uoka. Prašom.

K.UOKA. Gerbiamasis ministre, prieš Seimo sesijos pradžią vyko keli susitikimai su Panevėžio stiklo fabriko atstovais jūsų kabinete ir žmonės išvažiavo nepatenkinti, nusivylę, kad dabartinėje fabriko vadovybėje nėra jų atstovų, juos tenkinančių atstovų. Jie jaučiasi apgauti ir nori, kad iš 5 valdybos narių bent 3 būtų jų atstovai, kadangi tik kolektyvas išgelbėjo fabriką praeitais metais nuo bankroto. Prašau pasakyti, ar nepasikeitė šiuo klausimu jūsų pozicija?

J.LAICONAS. Aš turiu pasakyti, kad tiek mano pozicija, tiek kitų, kurie šiuo klausimu rūpinasi, turėtų būti ta, kad mes visi privalome vykdyti Lietuvos įstatymus. Šiuos dalykus Lietuvoje reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. O konkrečiai atstovavimą valstybei numato 1995 m. kovo 31 d. Vyriausybės nutarimas Nr.469. Ten parašyta, kad renkant stebėtojų tarybą arba tarybą visuotiniame akcininkų susirinkime turi būti iškeltos įgaliotinių kandidatūros į bendrovės stebėtojų tarybą.

Toliau. Valstybei bendrovėje atstovaujantys subjektai visuotiniame akcininkų susirinkime turi iškelti tiek kandidatų į stebėtojų tarybą ar valdybą, kad jų skaičiaus santykis su stebėtojų tarybos arba valdybos narių skaičiumi nebūtų mažesnis už valstybės turimų akcijų teikiamų balsų dalį. Konkrečiai Panevėžio stiklo fabrike valstybei priklauso 99,3% akcijų. Ir ji visai teisėtai pasiūlė į valdybą 4 atstovus, 3 iš ministerijos ir vieną stiklo specialistą, buvusį Panevėžio stiklo fabriko darbuotoją. Tas nutarimas numato, kad kandidatūrą galima kelti turint 5% balsų. Šiuo atveju iš Panevėžio stiklo fabriko yra iškelta viena kandidatūra. Atvirai pasakysiu, mes nematome čia nieko blogo. Pagrindinė bėda su Panevėžio stiklo fabriku yra ta, kad kiekvieną mėnesį reikia 6 mln. apyvartinių lėšų. Reikia mokėti žmonėms, reikia pirkti žaliavas, reikia sumokėti už energetinius resursus, ir nors fabrikas pradeda dirbti gana stabiliai ir praeitą mėnesį buvo 7,4 mln. litų įplaukų, deja, jo likimas, drįstų pasakyti, vis dėlto kabo ant plauko. Jeigu finansavimo neišsprendžiame, tuomet visos gražios kalbos ir panašiai nueina perniek.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tokią gana dažną situaciją dabar atliekant statybos darbus, kai investitorius vykdo projektavimo arba statybos darbus savo jėgomis, nors nėra įsiregistravęs kaip projektavimo ar statybos įmonė, ir taip vyksta neregistruota ūkinė veikla? Aišku, šiais atvejais jokie mokesčiai nei biudžetui, nei "Sodrai" nemokami. Atsiskaitoma tiesiogiai su darbininkais. Ir atrodo, kad toks reiškinys dabar tampa masišku. Ką padarė šiuo klausimu jūsų vadovaujama ministerija? Ačiū.

J.LAICONAS. Na, iš viso, sakyčiau, reikalingas įstatymas, kuris skatintų investicijas. Štai dabar Vokietijoje susijungus rytinei ir vakarinei daliai vyksta labai aktyvus investicijų skatinimas. Ir jeigu daromos investicijos į gyvenamąją statybą ar kitur, investitorius yra skatinamas. Jiems sumažinami mokesčiai ir pan. Panašią praktiką taiko ir Lenkija.

Dėl jūsų keliamų klausimų, kad dalyvautų tik registruotos firmos. Iš tiesų ta problema yra. Tokį įstatymą reikėtų priimti. Mes esame siūlę Finansų ministerijai, kad toks įstatymas būtų priimtas. Kuomet stato registruota firma, žmogus turėtų turėti papildomas garantijas pirmiausia iš firmos, kad ji taisys broką, ir antra, kad tai daliai investicijų būtų sumažinti mokesčiai. Ši priemonė būtų labai veiksminga prieš tų neregistruotų žmonių darbą įvairiose statybose.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, gal jūs galėtumėte pakomentuoti statybų strategiją? Kokias statybas jūs ketinate remti kaime (vienkiemių statybą ar gyvenviečių plėtimą), taip pat miestuose? Kokius miestus žadate vystyti, ar remsite daugiabučių namų statybą, ar tik privačią statybą? Dėkoju.

J.LAICONAS. Iš pradžių reikėtų pasakyti dėl statybų apimčių. Kaip žinia, 1980 m. pabaigoje Lietuvoje buvo statoma 35 mln. kub.m pastatų. Iš jų didelė dalis teko gyvenamajai statybai, tuomet buvo statoma 30-32 tūkst. butų. Galiu pasakyti, kad tokių statybų apimčių, žinoma, Lietuva neturės niekada. Mes esame darę strateginį įvertinimą. Tą darbą yra atlikę ir užsienio specialistai, ir manome, kad maksimalios statybų apimtys sudarys apie 8-10 mln.kub.m pastatų per metus. Bendro vidinio produkto tai turėtų sudaryti apie 15%. Praeitais metais buvo pastatyta 4,4 mln. kub.m pastatų. Ypač mums svarbi socialinė sfera. Buvo pastatyta 7 tūkstančiai butų.

Kokias statybas remsime? Kaip žinote, prioritetai yra atiduoti transportui, energetikai. Žinoma, laukiame šių didžiųjų statybų ir norime, kad jose konkursus laimėtų Lietuvos rangovinės organizacijos. Tai ir terminalo statyba, ir geležinkelio statyba. Na, o gyvenamųjų namų statyba miestuose ir kaimuose vidutiniškai per metus turėtų sudaryti apie 10-12 tūkst. butų.

PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Prašom.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, aš kreipiausi raštišku paklausimu į jus dėl Žirmūnų mikrorajono Tuskulėnų gatvės 1, 3, 7 namų kieme atliekamos statybos. Savo paklausime aš jums iškėliau 4 klausimus. Deja, jūs man atsakėte raštu tik į vieną, kuriame irgi yra jūsų abejonė, kad atkuriant nuosavybės teises turėjo būti atlikta kvartalo detalaus plano korektūra, kurioje būtų suformuoti esamų ir numatomų pastatų sklypai, ir tik vadovaujantis šiuo projektu piliečiams galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės. Čia yra jūsų atsakymas.

Mano klausimas būtų toks. Aš, ko gero, kviesiu jus į susitikimą su tų namų gyventojais ir mes toliau mėginsime aptarti ir tęsti šią problemą, nes tai yra per daug skaudi problema. Bet mano klausimas toks. Ar gali būti, tarkim, viso Žirmūnų mikrorajono gyvenamųjų namų, gyvenamojo kvartalo tolesnis plėtimas be generalinio plano ir be to generalinio plano...

PIRMININKAS. Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ne daugiau kaip 69 sek. Prašom.

J.LAICONAS. Iš tiesų nuosavybės grąžinimas, kaip žinia, buvo priimtas kur kas anksčiau ir jame nebuvo numatyta, kad atkuriant nuosavybę reikia derinti su visuomene arba aplinkinių namų gyventojais. Žirmūnuose pasiliko senų gyvenamųjų namų, jiems grąžinta nuosavybės teisė į namus ir žemės sklypeliai. Tą statybą, kurią jūs minėjote, galima vertinti dvejopai. Teigiama yra tai, kad žmogus investuoja savo pinigus, savas lėšas į daugiabučio gyvenamojo namo statybą. To jam nedraudžia Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kurio 2 punktas skelbia, kad kiekvienas Lietuvos pilietis nuosavybės teise gali turėti neribotą skaičių butų arba namų.

Žinoma, jeigu darytume viską tvarkingai ir būtų galima atsukti istoriją atgal, be abejo, būtų geriau, jeigu būtų parengti detalaus išplanavimo planai Tuskulėnų gatvėje ir visame Žirmūnų kvartale.

Reikėtų pasakyti dėl užstatymo, kadangi tai gali paliesti ne tik šį statomą namą. Urbanistiniu požiūriu būtų labiau priimtina, kad ten būtų statomi kaip tik daugiabučiai namai. Jeigu dabar vietoje tų sukiužusių namelių pradės statytis vienbučiai namai, tai urbanistiniu atžvilgiu bus vertintina nelabai teigiamai. Todėl reikėtų rasti daugiabučių namų santykį su esamais namais, be abejo, nepažeidžiant veikiančių normų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis ministre, šiais metais paskirsčius paramos fondą gyvenamųjų namų statybai, tam tikra dalis pinigų buvo skirta savivaldybėms ir padalyta akcentuojant, kad tie pinigai skiriami socialiai remtinų šeimų namų statybai. Tarp kitko, šiai kategorijai pareiškėjų niekas kitas padėti negali, tik Valstybės paramos fondas. Tačiau, kaip jūs žinote, statybos konstruktyvų kaina yra labai didelė ir ji palaipsniui didėja. Miestų ir rajonų architektai skundžiasi, kad jie šiuo metu negali rasti tokio projekto, kad už nedidelius pinigus būtų galima statyti, sakykime, 4-6 butų namus. Noriu jūsų paklausti. Ar ministerija negalėtų pagelbėti savivaldybėms būtent parenkant tokius projektus socialiai remtinų žmonių butų statybai?

J.LAICONAS. Be abejo, tai atitinka ir mano nuostatas, ir aš manau, kad butų ūkis Lietuvoje neatitinka tų proporcijų, kurios yra naudojamos daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, kadangi apie 95% butų fondo dabar yra privatizuota. Manyčiau, kad ateityje, ir aš prašau Seimo narius į tai atsižvelgti tvirtinant 1996 m. biudžetą, turėtų būti numatytos lėšos municipalinių butų statybai. Aš taip įsivaizduoju perspektyvoje socialiai remtinų žmonių butų sprendimo problemą. O iš tų skiriamų kreditų, aš manau, kad tai ne pats tinkamiausias kelias. Jūs teisingai sakote, kad už tą sumą, kuri skiriama, sudėtinga pastatyti reikiamą namą. Savivaldybių butų fondas, kurį minėjau, arba municipalinis fondas, aš įsivaizduočiau, kad tai turėtų būti ne prabangūs, o kuklesni butai, kad ten gyvendamas žmogus galėtų mokėti tą nustatytą nuomos mokestį, sukaupti lėšų, o po to pats pasistatytų ar įsigytų jam tinkamesnį didesnį būstą.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nustatytas laikas baigėsi, bet dar nepaklausė vienas Seimo narys, kuris iš anksto užsirašė. Tai gal laikantis pariteto leiskim paklausti kolegai V.Petrauskui ir kolegai V.Būtėnui, ir baigsime. Sutinkame? Ačiū. Pabaigoje - kolega B.Genzelis, komiteto pirmininkas. Kolega V.Petrauskas. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, nesigilindamas į pliusus, minusus noriu paklausti jūsų vieno dalyko. Stambiaplokštė statyba nėra tokia ilgaamžė, kaip kitos rūšys - plytinė ar monolitinė. Vis dėlto tokių statybų Lietuvoje dar pakankamai daug ir dideliuose miestuose, ir kitur. Ar numatote jūs, kaip specialistas, per ministeriją ar Vyriausybę, ar teikiant pagalbą tiems žmonėms, kurie tokiu būdu statosi, spręsti šią problemą? Praeis nemažai dešimtmečių ir mes tikrai galime susidurti su didele problema mūsų valstybėje. Nes daugelis Vakarų Europos valstybių tokios statybos iš esmės atsisakė jau pakankamai seniai. Dėkui už atsakymą, ir jūsų nuomonė.

J.LAICONAS. Kaip žinome, stambiaplokštė statyba dabar nebeplečiama. Anksčiau Lietuvoje ji sudarė apie 60% visos vykdomos statybų apimties. Tačiau problema yra su pastatytais namais. Prognozių buvo įvairių, buvo minimi 25 metai, toks garantinis laikotarpis, kurį atlaikys stambiaplokščiai namai. Tačiau tyrimų išvados liudija, kad tas garantinis laikotarpis yra kur kas didesnis. Mes pagrindinį dėmesį vykdydami tų namų renovaciją dabar kreipiame į tai, kad pirmiausia būtų renovuojami stambiaplokščiai, ypač senos kartos, namai. Lygiai tokiu pat keliu eina ir Rytų Vokietija, ir jeigu teko matyti, tie senos kartos namai atgyja taip (pakeičiami jų langai, sutvarkomi stogai, fasadai, aplinka), kad praktiškai neįmanoma atskirti, kada jie pastatyti. Aš manau, tokiu keliu mums tenka eiti ir jo laikysimės.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausimas. Klausia kolega V.Būtėnas. Prašom.

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis ministre, kalbėdami apie Lietuvos ūkio būklę mes dažnai lyginame jos rodiklius su kaimyninių valstybių, ypač su Latvijos ir Estijos valstybių rodikliais. Juo labiau kad sąlygos ir anksčiau buvo panašios mūsų valstybėse. Sakykite, kaip atrodo Lietuvos statybinių medžiagų pramonės ir statybų būklė, palyginus su Latvijos ir Estijos rodikliais?

J.LAICONAS. Mes labai gerai sutariame su Latvijos ir Estijos statybos ir statybinių medžiagų specialistais. Jau 1990 m. buvo sudarytos 8 darbo grupės normų rengimo, statybos, kraštotvarkos, urbanistikos, taip pat statybinių medžiagų srityje. Iki šios dienos aktyviai veikia statybinių medžiagų grupė. Per tuos kelerius metus parengti darbai dalyvaujant žinomiems suomių, latvių ir estų ekonomistams. Pagal tarptautinę metodiką vertinama statybų apimtis, taip pat statybinių medžiagų apimtis ir jos perspektyvos. Turiu pasakyti, kad mano paminėta 4,4 mln. kub. m statybų apimtis praeitais metais yra adekvati statybų apimtims, kurios buvo Latvijoje ir Estijoje kartu paėmus. Tačiau tai neleidžia mums užmigti. Ypač tai pasakytina apie cemento gamybą, kadangi estai be didelių diskusijų prie Talino Gundos cemento gamyklos pastatė terminalą ant jūros kranto ir labai sėkmingai pradėjo eksportuoti cementą. Taip pat jiems pavyko gana sėkmingai rekonstruoti keletą gelžbetonio gamyklų. Piarnu mieste pradėjo veikti karkasinių konstrukcijų namų statybos kombinatas. Mes tuos rodiklius lyginame ir nemanome, kad mes būtume kažkur žemiau. Vieni iš kitų mokomės, taip pat pasidalijame kai kur ir rinkos sferomis.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dar Seimo komiteto pirmininkas B.Genzelis. Prašom.

B.GENZELIS. Gerbiamasis ministre, jūs neatsakėte į mūsų komiteto nario R.Bloškio klausimą dėl savavališkų statybų draustiniuose. Klausimo esmė yra tokia. Kai vyko išplėstinis mūsų komiteto posėdis, jūsų ministerijos sekretorius A.Lukšas iš esmės gynė savavališkas statybas. Jis įrodinėjo, kad netikslinga griauti tai, kas yra pastatyta. Tada mūsų komitetas pasiuntė jums raštą, nes visų dalyvių nuomonė buvo vieninga, kad tokia ministerijos pozicija, jeigu tai yra ministerijos pozicija, suteikia plačias galimybes savavališkoms statyboms. Jūs neatsakėte. Ar tai jūsų sekretoriaus pozicija, ar tai visos ministerijos pozicija? Ir šiandien iš jūsų atsakymo neišryškėjo, ar jūs už savavališkas statybas, ar ne? Nes nieko nedaroma, kad nebūtų leista to daryti.

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis ministre! Aš labai atsiprašau. Aš padariau klaidą, jokių pasisakymų po Vyriausybės pusvalandžio nenumatyta. Tai reikėjo daryti to pusvalandžio rėmuose, bet jeigu dabar paklausta, gerbiamasis ministre, klausimas iš tikrųjų kapitalinis. Gal kitų klausimų sąskaita pabandykite atsakyti. Prašom.

J.LAICONAS. Aš labai atsiprašau, jeigu buvau kiek nesuprastas.

PIRMININKAS. Gal pakartokite, ministre. Prašom.

J.LAICONAS. Mes netoleravome ir netoleruosime savavališkų statybų. Kaip minėjau, galbūt lemtingą paslaugą mums čia daro Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Savavališkų statybų 159 punkte numatytos didelės nuobaudos, kurios už pakartotinius pažeidimus baudžia net iki 25 tūkst. Aš nebekartosiu tos statistikos už praeitus metus. Aš negirdėjau svarstymo komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo sekretorius A.Lukšas, tačiau aš galiu tvirtai pasakyti, kad sekretorius A.Lukšas irgi laikosi tos pozicijos, kad tų statybų toleruoti negalima. Žinoma, jeigu objektyviai vertinsime, tas klausimas yra gana aktualus visame pasaulyje ir stengiamasi savavališkas statybas sustabdyti pačioje pradžioje. Netgi 1920-1940 metais Lietuva vadovavosi tokiu įstatymu, kad jeigu iš kamino išrūko dūmai, vadinasi, tos statybos griauti jau negalima.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Ačiū, kolegos. Dėl tolesnio darbo. Pranešu ne tiek jums, kiek radijo klausytojams. Dabar turėtų būti nutarimo projektas "Dėl sutarties su Europos investicijų banku Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui plėtoti ratifikavimo", įstatymas dėl šių metų biudžeto normatyvų bei dotacijų patvirtinimo pakeitimo, Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas ir du lydintys kodekso ir Įmonių įstatymų pakeitimai, toliau Notariato įstatymo pakeitimo projektas ir dar atskirai Baudžiamojo, Administracinių teisės pažeidimų kodeksų pakeitimai.

Visais šiais klausimais ar beveik visais šiais klausimais turėtų referuoti finansų ministras R.Šarkinas. Aš jį kviečiu į tribūną. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A.Sakalas. Prašom.

PIRMININKAS (A.SAKALAS). Prašau, gerbiamasis ministre.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos sutarties su Europos investicijų banku Klaipėdos valstybiniam jūsų uostui plėtoti ratifikavimo" projektas Nr.1785 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas) (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

R.ŠARKINAS. Laba diena! Aš turiu pristatyti Seimo nutarimo projektą "Dėl Lietuvos Respublikos sutarties su Europos investicijų banku Klaipėdos valstybiniam jūsų uostui plėtoti ratifikavimo". Šis projektas jau buvo svarstomas, ir Seimas aptarė, ir Seimas leido šią sutartį pasirašyti. Ši sutartis yra dėl 14 mln. ekiu. Paskola suteikiama aštuoniolikai metų. Palūkanų norma bus apie 6,97%, ji kis priklausomai nuo sąlygų.

Aš manau, kad jis jau buvo detaliai nagrinėtas komitetuose, o smulkiau aiškinti nėra ko. Visi Seimo įpareigojimai pasirašant sutartį buvo numatyti ir įvykdyti. Aš prašyčiau pritarti sutarties ratifikavimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai.

Seimo narys A.Sadkauskas. Prašau. Ne? Atsisakė. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti. Ar numatytas koks nors šios paskolos panaudojimo ryšys su planuojamu Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos steigimu? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Šiuo atveju nėra numatytas tas ryšys, bet vykdant, aišku, jis kokį nors ryšį turės. Bet šiuo atveju paskolos sutartyje ir šiame projekte tokio ryšio nėra numatyta.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamasis ministre, visų pirma, aišku, norėčiau pasakyti tokią pastabą, kad pateiktasis projektas pilnas gramatinių klaidų. Pavyzdžiui, "užtikrinti ekvivalentišką saugumą banui". Nežinau, koks čia daiktas yra. Apskritai pagrindimas parašytas 29 mln. ekiu, o lentelėje tik 29 tūkst. ir pan. Tokių dalykų yra nemažai.

Aš norėčiau paklausti. Kokios gali būti sutartys, kur jūs kalbate skyriuje "Skolininkas ir paskolos gavėjas"? Ką jūs turite omeny? Čia taip neaiškiai parašyta, gal galėtumėte patikslinti? Skyriuje "Skolininkas ir paskolos gavėjas".

R.ŠARKINAS. Kaip? Skyrius...

R.J.DAGYS. "Skolininkas ir paskolos gavėjas". Apie kokias ilgalaikes nuomos sutartis kalbama? 14 puslapyje.

R.ŠARKINAS. Sutarties 14 puslapis?

PIRMININKAS. Sutarties 14 punktas.

R.ŠARKINAS. Ar yra sutarties 14 punktas?

R.J.DAGYS. 14 puslapis.

R.ŠARKINAS. 14 puslapis. Aš maniau, punktas.

PIRMININKAS. Prašau, pone ministre, atsakyti.

R.ŠARKINAS. Tai yra standartinės frazės, kaip priimta Europos investicijų banko sutartyse. Tai yra tas pat: skolininkas, paskolos gavėjas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, kaip jūs prisimenate, komitete iš tikrųjų svarstymas nebuvo sudėtingas, nes sutartis buvo parengta, sakyčiau, pakankamai gerai. Tačiau buvo pareikšta keletas pastabų, į kurias mes pavedėme jums derybų metu, t.y. prieš pasirašant, atkreipti dėmesį ir jas ištaisyti. Kaip jums pavyko?

R.ŠARKINAS. Viskas buvo sutvarkyta taip, kaip siūlė Seimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimai baigti. Aš jūsų norėčiau paklausti. Ar yra abejojančių, nepritariančių pateikimui? Galima bendru sutarimu pritarti pateikimui? Pritarta bendru sutarimu.

Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką, jeigu Seimas neprieštaraus. Galima? Nereikia balsuoti? Tada prašome pasiruošti balsuoti. Jeigu kas nori kalbėti dėl motyvų, prašome. Kas nori dėl motyvų, prašome.

Seimo narys P.Giniotas. Prašau. Ne. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašau.

F.KOLOSAUSKAS. Aš prašau ir agituoju savo kolegas balsuoti ir pritarti šiai sutarčiai, nes vartai į jūrą turi būti patikimi.

PIRMININKAS. Ar jūs agituojate tik savo kolegas, ar ir opoziciją?

F.KOLOSAUSKAS. Visus kolegas.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Aš taip pat siūlau pritarti šio įstatymo projektui, nes jo labai reikia Klaipėdos uosto plėtotei.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Povilaitis.

Z.POVILAITIS. Siūlau pritarti projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.

R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį. Aišku, mes suprantame Klaipėdos uosto svarbą ir pan. Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip ši sutartis yra parengta, nors ir gerbiamasis V.Zimnickas sako, kad čia labai viskas gerai, į visas pastabas atsižvelgta. Aš manau, kad ir jis nėra perskaitęs tos sutarties, nes iš tikrųjų čia yra tiek daug gramatinių klaidų, ir netgi finansinis pagrindimas skiriasi trim eilėm. Vadinasi, jeigu mes taip ratifikuojame sutartis, tai tokia mūsų Seimo atsakomybė. Kiek aš žinau iš konteksto, šiai sutarčiai reikėtų pritarti. Bet reikėtų padaryti pastabą mūsų ministrui: taip sutartys Seimui nepateikiamos.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš pirmiausia norėčiau pasakyti R.Dagiui. Aš kaip tik ir klausiau, ar atsižvelgta į komiteto narių pateiktas pastabas. Ministras, deja, pasakė, kad taip, atsižvelgta, gerbiamasis Dagy, ne Zimnickas. Tai viena.

Antra. Aš tikrai manyčiau, kad sutartį reikia ratifikuoti, ir skubos tvarka, nes, vienaip ar kitaip, šitame uoste reikia pradėti darbus, kad mes kuo arčiau ir kuo greičiau pritaptume, sakykime, prie tų standartų, kurie taikomi tarptautinėse jūsų perkėlose. Tai viena.

Antras prašymas būtų Seimo posėdžio pirmininkui. Gal galima registruotis?

PIRMININKAS. Taip, būtinai, nes prieš balsuojant reikės registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis. Primenu, kad ratifikavimui reikia ne mažiau kaip 57 balsų.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Ministras norėtų dar trumpą komentarą pabaigoje. Prašom.

R.ŠARKINAS. Aš noriu gerbiamajam R.Dagiui pasakyti. Ši sutartis buvo pasirašyta tik anglų kalba. Čia tiktai dėl aiškumo pridėtas tas vertimas. Ratifikuojam, aišku, anglų kalba, pagal originalo tekstą. Tai galbūt per tą greitumą... Skaičiai tai tie patys visur.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti. Balsų skaičiavimo komisija, prašome pasiruošti skaičiuoti balsus. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už Seimo nutarimą, prašome pakelti rankas. Dėl vedimo tvarkos balsavimo metu nekalbama, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi nebus suteiktas žodis dėl vedimo tvarkos. Po balsavimo, prašom.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Aš manau, kad už - 60.

PIRMININKAS. Ne. Jus prašome nemanyti, prašom suskaičiuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Suskaičiavome. (Salėje juokas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome dar kartą pasiruošti balsuoti. Kadangi balsų skaičiavimo komisija mano, o ne skaičiuoja balsus, todėl prašome pakelti rankas. Kas už šį nutarimą?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 59.

PIRMININKAS. Už - 59. Kas prieš?

Balsų skaičiavimo komisija, kas prieš, mes negirdime.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Prieš nėra.

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Neturime savo vadovo.

PIRMININKAS. Matyt, buvo labai sunku suskaičiuoti. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 3, atsiprašau, 4.

PIRMININKAS. Susilaikė 4. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas 59 Seimo nariams balsavus už ir 4 susilaikius yra priimtas. Dėkojame ponui ministrui.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kiek teko apklausti kolegų šalia, niekas nei nutarimo, nei šio teksto sutarties, kurią ratifikuojam, prieš savo akis neturime. Tai yra natūralu, nes šiandien yra tik pateikimo stadija, ir dokumentai pateikimo metu nedalijami, jeigu nebūna kokio specialaus prašymo iš anksto tai padaryti. Tai, matyt, prašymo nebuvo, ir tai nėra išdalyta. Kad kai kurie komiteto nariai turi, kaip ponas R.Dagys sakė, turi, ar kiti, tai yra jų asmeninis reikalas. Seimas čia, salėje, tų dokumentų neturi. Tai viena tokia pastaba.

Kita pastaba. Mes čia, štai, žiūriu, ponas K.Jaskelevičius, aš ir kiti susilaikėme ne todėl, kad būtume prieš. Bet turime tokį prašymą, kad ir Finansų ministerija, ir Vyriausybė (matyt, rasim tam laiko) atsakytų, kokia dabar yra paskolų ėmimo politika. Ar mes neįlendam į vieno banko kišenę ir netampam priklausomi, kaip valstybė, nuo to banko? Jeigu visos paskolos arba didelė jų dalis yra paimamos iš Pasaulio banko arba iš kokio kito, tai kyla tam tikras pavojus. Į šitą klausimą būtų tikrai įdomu išgirsti atsakymą čia, Seime, galbūt ne dabar, kitą kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, atsakysiu tik į pirmą klausimą, kadangi antrasis visiškai nieko bendro neturi su vedimo tvarka. Manau, kai ministras atsakinės per Vyriausybės pusvalandį, jis galės atsakyti į antrąjį klausimą.

Dėl pirmojo klausimo. Kada aš klausiau, gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariame pateikimui, visi pritarėme bendru sutarimu. Toliau klausiau, ar pritariate ypatingos skubos tvarkai? Nė vienas Seimo narys neoponavo. Vadinasi, tada reikėjo oponuoti, sakyti: nepritariame, neturime teksto ar pan. Tokių balsų aš negirdėjau, todėl paskelbiau balsavimą. Prašau veikti truputį operatyviau, gerbiamieji Seimo nariai, neiškils konfliktų.

Seimo narys K.Jaskelevičius dėl vedimo tvarkos?

L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

L.K.JASKELEVIČIUS. Mano susilaikymo motyvas iš tiesų toks pat kaip ir kolegos S.Pečeliūno, nes tai yra pateikimo stadija. Aš sutarties teksto, visiškai natūralu, nemačiau. Man dabar tiesiog įdomu, aš norėčiau paprašyti, jeigu tai pirmininkas leistų, kad pakeltų rankas tie, kas susipažinę su sutarties tekstu.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" pakeitimo" projektas Nr.1787 (pateikimas) (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Jaskelevičiau, Seimo statutas apklausų nenumato. (Balsai salėje) Seimo statutas apklausų nenumato, deja, aš neprašysiu Seimo narių, kad pakeltų rankas, kas skaitė, kas neskaitė. Klausimas baigtas.

Svarstome darbotvarkės 3 punktą - įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" pakeitimo". Projekto Nr.1787. Pateikimo stadija.

Pone ministre, prašau. Jūsų žodis.

R.ŠARKINAS. Seimui pateikiamas įstatymo "Dėl 1995 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo" pakeitimas. Kaip žinote, priėmus Teismų įstatymą ir susikūrus Aukščiausiajam Teismui, Apeliaciniam, apygardų teismams, atitinkamai turėjo būti pertvarkyta ir prokuratūra. Tai buvo įkurtos 5 apygardų prokuratūros. Todėl ir reikia padidinti lėšas, skirtas prokuratūros išlaikymui. Juridinis skyrius teigia, kad projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Mes prašytume pritarti šio įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, išlaidos, nepadengtos pajamomis, didinamos. Tai aš norėčiau paklausti: kada ir iš kokių lėšų numatoma nurašyti arba mažinti išlaidas, viršijančias pajamas? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad palaipsniui bus galima tą padaryti, ne per vienerius metus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pone ministre, matote, yra Statuto reikalavimas. Jeigu kuris nors projektas reikalauja papildomų išlaidų, tai jūs turite pateikti, iš kur papildomos lėšos bus paimtos. Aš dabar nereikalauju, kad tai padarytumėte pateikimo stadijoje, bet prieš svarstymą būkite malonus parašyti oficialų raštą, iš kur bus paimtos lėšos ir kiek išlaidų reikės kuriais metais. Ar sutinkate?

R.ŠARKINAS. Pirmininke, čia yra viskas parašyta: siūlome padidinti valstybės biudžeto deficitą. Čia yra nurodyta.

PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau klausiančių nėra. Aš noriu jūsų atsiklausti. Ar pateikimui pritariate? (Balsai salėje) Pritariate pateikimui? (Balsai salėje) Ne. Tada prašome dėl motyvų. Prašau, kas nori kalbėti dėl motyvų, 1 - už, 1 - prieš, kaip numato Statutas.

Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš dėkingas ministrui už paskutinį jo sakinį. Jis labai aiškiai pasakė, kad tai, ką dabar siūlo, tai yra pinigų, kurių nėra, išdalijimas, kitaip sakant, valstybės biudžeto deficito didinimas. Kokią ataskaitą mes turėsime pateikti tarptautinėms Europos organizacijoms, kurios vieną iš pagrindinių klausimų kėlė, kad biudžetas nebūtų deficitinis arba tas deficitas būtų tam tikrose ribose? Mes atsimename, kiekvienais metais (jau turbūt 2 ar 3 metai) tvirtindami biudžetą visą laiką kovojom su tuo deficitu, ir per tuos 12 mėnesių tas deficitas vis auga ir auga, ir auga. Kitaip sakant, vidaus skola tik didėja. Aš negaliu pritarti tokiam projektui, nes nėra nė tų išvadų, nepasakyta, iš kur imsim pinigų toms skylėms užkaišioti. Todėl, kol nėra išvadų, kol nėra visos argumentacijos, už tokį dokumentą balsuoti negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima tik pritarti. Seimo narys A.Endriukaitis. Tik pritarti galima. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Jeigu jau reikia pritarti, tai pritarsim. Pritarsim tam, kad aparatas pasipūstų, pritarsim, kad lėšų daugiau eitų. Kai buvo daroma reforma, buvo kalbėta, kad iš tų pačių, bet dabar, matyt, kitaip. Todėl juo bus daugiau, tuo bus blogiau, tuo greičiau bus lietaus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už savotišką pritarimą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome registruotis, po to balsuosime.

Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, aš tikėjausi, kad jūs mokate skaičiuoti iki dviejų. (Balsas salėje)

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas.

Pritaria 25, nepritaria 8 plius 13. Pritarta pateikimui. Kokį siūlote pagrindinį komitetą?

R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, pone Kolosauskai, sutinkate?

Svarstymo preliminari data? Seimo Pirmininkas siūlė šio mėnesio antrojoje pusėje. Ne komitete svarstymo data, bet Seime. Šio mėnesio antroji pusė jums tinka? Pone ministre, tinka?

R.ŠARKINAS. Gerai, tinka.

Lietuvos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas, Nr.1550, įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo" projektas Nr.1551 (pateikimas) ir įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektą Nr.1552 pranešėjas atsiėmė (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Tokiu atveju preliminari svarstymo data rugsėjo mėn. antroji pusė. Ačiū.

Dabar toliau ponas ministras pristato projektus Nr.4a, Nr.4b ir Nr.4c. Tai Lietuvos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektas Nr.1550 ir du lydintieji įstatymai - "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo" projekto Nr.1551, ir įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo", projekto Nr.1552. Ar sutinkate, pone ministre, kalbėti apie visus tris projektus kartu?

R.ŠARKINAS. Taip. Kitaip ir negalima. Tik aš noriu atsiprašyti, kadangi šis projektas buvo pateiktas labai seniai. Dėl Įmonių įstatymo pakeitimo jau yra priimtas, ir tas registracijos Nr.1552 jau nereikalingas. Jis yra priimtas, todėl tiktai...

PIRMININKAS. Tai šito dokumento nebus visiškai, taip?

R.ŠARKINAS. Visiškai nebus. Jo nereikia. Jis jau yra...

PIRMININKAS. Ačiū.

R.ŠARKINAS. ...jau yra sutvarkytas.

PIRMININKAS. Tokiu atveju lieka du dokumentai. Prašom, pone ministre, jūsų žodis.

R.ŠARKINAS. Dabar noriu pateikti Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo projektą. Tai tikrai yra labai reikalingas įstatymas ir labai platus, apimantis labai svarbius mūsų ūkio, mūsų ekonomikos klausimus. Faktiškai dabar daugelį šitų vertybinių popierių apyvartos procesų reglamentavo Vyriausybės nutarimai, Vyriausybės instrukcijos, Vertybinių popierių komisijos atskiri nutarimai. Šitame įstatyme jau yra viskas sudėta į vieną vietą ir labai plačiai viskas, man atrodo, gerai išspręsta. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, yra pateiktas užsienio specialistų vertinimas, kuriam pritarė Seimo Juridinis skyrius. Aš tiktai norėčiau perskaityti vieną sakinį. Vienas iš tų vertintojų labai teigiamai atsiliepė apie šį įstatymo projektą sakydamas, kad tai buvo pats geriausias savo apimtimi ir turiniu, ir savo redakcija iš visų kitų aštuonių šalių vertybinių popierių įstatymo projektų, kuriuos jam teko vertinti. Taigi manome, kad įstatymo projektas neblogai parengtas ir jis gali būti svarstomas ir priimamas. Kur dabar surašyta labai daug pastabų, tai aš manau, kad kai kurios tos pastabos yra priimtinos, kitos svarstytinos ir kai kurios, aišku, netinkamos galbūt mūsų sąlygoms ar dar kaip nors negali būti priimtos. Bet aš manau, kad svarstymo metu komitetuose visa tai galima aptarti ir išspręsti. Todėl prašyčiau pritarti šio įstatymo pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 28 straipsnio 11 punkte nurodyta: "Vertybiniai popieriai apskaitomi sąskaitose pagal dvejybinę buhalteriją." Įrašomas principas. Norėčiau paklausti, nurodžius principą, ar nereikėtų nurodyti, kokį sąskaitų planą naudoti? Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš manau, kad įstatyme turbūt nereikėtų nurodyti sąskaitų plano. Jeigu reikės, tai svarstymo metu patikslinsime tą parašymą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš gavau atsakymą. Norėčiau dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu paklausti štai ko prelegento. Jeigu tas įstatymas, manote, bus geras, gerai parengtas ir yra neblogų atsiliepimų, tai tikriausiai pagerins Vertybinių popierių komisijos darbą, nes dabar yra tokia nuomonė, kad toje komisijoje susirinko visi didžiausi Vilniaus biurokratai.

R.ŠARKINAS. Aš nepasakyčiau, kad ten susirinko didžiausi biurokratai, nes galbūt jie sąžiningai ir griežtai laikosi mūsų įstatymų ir pagal tai vertina pateikiamą medžiagą. Daug kas (ir aš tokių skambučių gaunu) norėtų galbūt lengviau praeiti, bet jie griežtai žiūri. Be abejo, šitas įstatymas, kuris apima visą procesą, turėtų dar pagerinti tą veiklą.

PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat norėčiau, kad jūs paliktumėte dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerai. Tokiu atveju ir kalbėkite dėl balsavimo motyvų, pone Zimnickai. Daugiau klausiančių nėra.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Iš tikrųjų aš manau, kad šito įstatymo projektas yra reikalingas ir pats šis įstatymas. Tuo labiau kad pavasarį buvo priimtas Investicinių akcinių bendrovių įstatymas. Čia yra kažkokia tąsa visos šitos vertybinės apskaitos ir vertybinių dokumentų, kuriuos leidžia valstybė. Todėl aš manyčiau, kad mes turėtume šiandien pritarti po svarstymo. Be abejo, komitetai...

PIRMININKAS. Pateikimui, gerbiamasis Seimo nary.

V.V.ZIMNICKAS. Oi, pateikimui. Atsiprašau. Be abejo, komitetai svarstydami galbūt ras pastabų ir pasiūlymų. Aš manau, kad reikia tą procedūrą paleisti.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius dėl motyvų. Prašau.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš taip pat siūlau pritarti po pateikimo. Įstatymas, sakyčiau, specifinis ir yra sukaupta tam tikra patirtis šioje srityje. Mane, atvirai pasakysiu, gana maloniai nustebino, kad tiek daug yra patarimų ir pastabų dėl projekto. Tai visiškai nereiškia, kad projektas prastas, o priešingai, įvyko dialogas tarp ekspertų ir mūsų specialistų, kurie rengė šį projektą. Aš sveikinu finansų ministrą, parengusį nors nedažnai, bet šį sykį vykusį projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pasveikinsite, kai projektas bus priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra nepritariančių pateikimui? Nematau. Ar galima sutarti bendru sutarimu, kad pritariame pateikimui? Negalima? Aš nematau kompiuteryje nė vieno nepritariančio. (Balsai salėje) Niekas neoponuoja, bet reikalauja balsuoti.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Nors nebuvo nepritariančių, bet kadangi Seimo nariai reikalauja balsuoti, reikalavimas teisėtas. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta dokumento Nr.1550 pateikimui, prašom paspausti mygtuką "už".

28 - pritarė, 1 - nepritarė, 3 susilaikė. Dokumentui pritarta.

R.ŠARKINAS. Dabar...

PIRMININKAS. Vieną minutę! Jūs dėl civilinio kodekso dabar norite?

R.ŠARKINAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašau.

R.ŠARKINAS. Dabar kartu, priėmus šį įstatymą, turėtų įsigalioti ir civilinio proceso kodekso papildymai, kurie yra pateikti prie šio įstatymo. Registracijos Nr.1551. Ten numatoma, kad vertybinių popierių komisijos sprendimai išieškoti piniginę baudą iš ūkio subjektų ne ginčo tvarka.

PIRMININKAS. Ar nori kas...

R.ŠARKINAS. Tik tokie ir yra.

PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra? Ar nori kas kalbėti dėl motyvų? Seimo narys P.Miškinis. Prašau.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, visame pasaulyje iškilus ginčui laikoma, kad civilinėje apyvartoje vyrauja rungtyniškumo principas. Kiekviena šalis laisvai gali įrodinėti. O jūs siūlote administracinį ginčų sprendimo būdą. Faktiškai tai ne civilinės teisės jau reguliavimo objektas. Tada jį reikėtų iškelti į Administracinės teisės kodeksą. O čia prieštarauja tam pagrindiniam, kertiniam rungtyniškumo principui. Todėl aš prašyčiau paaiškinti, kodėl taip darom?

PIRMININKAS. Gerbiamasis... Vieną minutę! Gerbiamasis Seimo nary Miškini, kai aš klausiau jūsų, ar yra norinčių paklausti, niekas neatsakė. Dabar prašiau kalbėti dėl motyvų. Dabar jūs klausiate. Jeigu ponas ministras sutinka, prašom atsakyti.

R.ŠARKINAS. Aš atsakysiu. Tai yra norma, išplaukianti iš paties įstatymo projekto ir iš įstatymo. Aš manau, tai tik baudos išieškojimas ne ginčo tvarka. Tai nevisiškai taip, kaip jūs apibūdinote. Tai ne ginčo sprendimas, o ta bauda jau paskirta. Jos tik išieškojimas ne ginčo tvarka. O iki paskyrimo visi ginčai.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Galima kalbėti tik dėl motyvų. Prašom.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš manyčiau, kad projektas yra visiškai nesutvarkytas, nes 372 civilinio proceso kodekso straipsnis turi jau dabar 20 punktų. Nesuprantama, kodėl siūloma jį papildyti 19 punktu, o be to, yra turbūt reikalingas koks nors nurodymas, kad šitas įstatymas neįsigaliotų pirma, kol nebus Lietuvoje sudaryta vertybinių popierių komisija. Manyčiau, kad dėl tokių esminių trūkumų šitam projektui negalima pritarti po pateikimo, ir prašyčiau Seimo narius balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl projekto Nr.1551 "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso papildymo". Kas pritaria projektui, paspaus mygtuką "už". Prašau. Balsavimas pradėtas.

24 - pritarė, 5 - nepritarė, 9 susilaikė. Projektui pritarta.

Kurį siūlote pagrindinį komitetą...

R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų...

PIRMININKAS. ...dėl pirmojo projekto?

R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetą.

PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetą. Pone Kolosauskai, sutinkate? Svarstymo data? Pirmininkas siūlo spalio pradžią, kadangi mano, kad antrojoje pusėje... Pirmininkas rugsėjo antrojoje pusėje nesiūlo. Jūs svarstysite. Ar sutinka Seimas spalio pirmojoje savaitėje jau svarstyti tą dokumentą? Taip. Sutinka. Ačiū.

Dabar dėl antrojo dokumento Nr.1551. Kokį komitetą siūlytumėte?

R.ŠARKINAS. Jie susiję. Turbūt reikėtų tą patį.

PIRMININKAS. Čia kitas dalykas. Gal siūlytumėte Valstybės ir teisės komitetą? Komiteto pirmininko pavaduotojai pasakė abejonių dėl to dokumento. (Balsai salėje) Taip. Pagrindinis komitetas - Valstybės ir teisės komitetas, papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas. Ačiū.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo" projektas Nr.1767 (pateikimas) (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

Toliau svarstome darbotvarkės 2.5 punktą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo" projektą Nr.1767. Pateikimo stadija. Pranešėjas ponas ministras R.Šarkinas. Prašom. (Balsai salėje)

R.ŠARKINAS. Taip.

PIRMININKAS. Pertrauka 16.30, kaip numatyta darbotvarkėje.

R.ŠARKINAS. Pateikiamas įstatymo...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tokiu atveju aš turiu jūsų paklausti. Jeigu iš tikrųjų norite, kad ponas ministras dar pusę valandos, sakyčiau, vaikščiotų kažkur aplink, o ne dirbtų savo tiesioginį darbą, skelbsiu pertrauką. Bet jeigu jūs sutinkate, tai mes pertrauką paskelbsime 16.30. Ponas ministras per tą laiką pristatys dokumentą. Pritariate? Ačiū.

Prašau, pone ministre.

R.ŠARKINAS. Pateikiamas svarstyti Notariato įstatymo pakeitimo projektas. Siūlom papildyti 14 straipsnio trečiąją dalį tokiu sakiniu: "Pažymos apie notarinius veiksmus, kuriais tvirtinami fizinių asmenų piniginių lėšų ir turto dovanojimo, paskolos, pirkimo, pardavimo, palikimo ir kiti sandoriai, išduodamos valstybinių mokesčių inspekcijų reikalavimu jų funkcijoms vykdyti." Manome, kad tai yra labai reikalinga ir tai padės kažkiek vykdyti biudžetą ir galbūt geriau kontroliuoti. Mažiau sudarys galimybių nuslėpti tikrąsias pajamas ir kitus dalykus. Taip pat manome, kad labai svarbus yra 19 straipsnio papildymas, kad būtų sunormintas notarų imamas atlyginimas, dėl kurio dabar tikrai reikalingas tas pakeitimas, nes ir vykdant Lietuvos Respublikos paveldimo ir dovanojamo turto mokesčių įstatymą, tai irgi reikia padaryti. Juridinis skyrius pastabų neturi. Aš prašyčiau pritarti pateikimui ir svarstyti tą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas. Prašau.

S.PEČELIŪNAS. Pone posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į paskutiniąją jūsų frazę. Vis dėlto esam vienodi pareigūnai ir gerbtini asmenys - ir 138 Seimo nariai, ir ministras. Negalima priešpriešinti viso Seimo vienam asmeniui. Šitokios interpretacijos sukelia tikrai nereikalingą įtampą Seimo salėje. Aš čia neskirstau Seimo į kairę ar dešinę. Tai tinka visiems. Kalbama apie visus ir toks jūsų pasakymas įžeidžia visus. Aš prašyčiau ateity šitaip nepasisakyti, neprilyginti vieno asmens 138-iems, nes ir jis, ir mes - visi irgi esam vienodai svarbūs.

PIRMININKAS. Gerbiamasis...

S.PEČELIŪNAS. Kitas dalykas, jeigu buvo koks asmuo pažiūrėjęs į darbotvarkę ir rengėsi to įstatymo svarstymui 17.00 val., jis gal dabar sėdi kabinete ir rengiasi, o čia jau vyksta svarstymas. Tai čia toks jau detalus dalykas, ne taip gal svarbus, bet į tai irgi reikia atkreipti dėmesį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, tačiau aš norėčiau jus informuoti, kad Seimas pagal darbotvarkę turi dirbti iki 16.30, ir aš nė vienos minutės neužlaikysiu gerbiamųjų Seimo narių negu šita minutė.

Antra. Dėl to, kad kai kurie Seimo nariai sėdi kabinetuose. Yra transliacija, puikiai girdi, kas čia vyksta, ir bet kada gali atvykti.

Trečias dalykas. Aš atsiklausiau Seimo narių, ar sutinkate. Seimo nariai sutiko. Taigi aš nematau, dėl ko čia keliamas triukšmas. Man atrodo, mes 5 min. sugaišome Seimo darbo nereikalingoms diskusijoms.

Seimo narys J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 1 punkte, arba 14 straipsnio antrojoje eilutėje, nurodyta: "Tvirtinami piniginių lėšų ir turto dovanojimo, paskolos, pirkimo, perdavimo, palikimo ir kiti sandoriai." Norėčiau paklausti, kas tie "kiti sandoriai"? Arba juos galima įvardyti, arba kažkaip kitaip, bet vis dėlto tas "kiti" nieko mums nesako. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Turėjome galvoje, kad kiti sandoriai, kurie registruojami notariškai pas notarą ir kurie susiję su pajamomis ar mokesčiais.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė. Prašau.

Z.ŠLIČYTĖ. Aš norėčiau jūsų paklausti, gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs užtikrinsite, kad valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai nepagarsins šitų duomenų apie notarų biuruose tvirtinamus sandorius? Nes jau dabar yra labai daug faktų, kad valytojos ir notarinių biurų darbuotojos po 50 Lt gauna už informaciją apie sudarytus sandorius. Ta informacija yra perduodama reketininkams ir reketininkai ima mokestį netgi nusipirkus butą arba įgijus kitą turtą remdamiesi notarinių biurų duomenimis. Notarai yra tokioje dabar labai sudėtingoje padėtyje, ir jeigu bus be jokios kontrolės, be atsakomybės duodama bet kuriam mokesčių inspekcijos darbuotojui šita informacija, tai reketas Lietuvoje suklestės. Ar jūs nemanote, kad šitas įstatymas yra inspiruotas reketininkų pajėgų?

R.ŠARKINAS. Jokiu būdu. Kaip jūs žinote, prieš Seimo atostogas priimtas Mokesčių administravimo įstatymas kaip tik ir apibrėžia mokesčių inspekcijos atsakomybę už tų žinių pagarsinimą. Taigi aš manau, kad jaudintis dėl to, kad iš mokesčių inspekcijos išeis, nereikėtų, nes jų atsakomybė yra griežtai reglamentuota ir jie atsakys pagal įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, iš tiesų galima pritarti jūsų minčiai, kad šie Notariato įstatymo pakeitimai turėtų padėti geriau surinkti mokesčius, patikrinti, kaip renkami tie mokesčiai, ar neslepiamos kokios nors pajamos. Bet norėčiau jūsų paklausti: ar jūs matėte atsiųstą Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui F.Kolosauskui ir Valstybės ir teisės komiteto pirmininkui P.Vitkevičiui Lietuvos notarų rūmų raštą, kuriame rašoma, kad šitie kai kurie pakeitimai prieštarauja šiandien kai kuriems galiojantiems įstatymams?

R.ŠARKINAS. Kurie pakeitimai?

K.KUBERTAVIČIUS. Notariato įstatymo pakeitimai.

R.ŠARKINAS. Bet Juridinio skyriaus išvada pritaria tam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau tarpusavyje nediskutuoti šiuo klausimu. Seimo narys K.Kubertavičius atkreipė jūsų dėmesį. Jo nuomone, taip yra.

K.KUBERTAVIČIUS. Atkreipiau...

PIRMININKAS. Aš manau, kad jis jums pertraukos metu paaiškins, kuriems įstatymams prieštarauja šitie jūsų siūlomi pakeitimai.

Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš prašau mane palikti pasisakyti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašau.

A.ENDRIUKAITIS. Čia turbūt galima pritarti tai daliai dėl duomenų pateikimo inspekcijai, bet jūs paaiškinkite dėl mokesčių, kuriuos čia paminėjote. Ką jūs ten naujo teikiate?

R.ŠARKINAS. Labai dažnai yra atvejų, kai nuslepiamos tikros sandorių sumos ir nesumokami mokesčiai, priklausantys valstybei. Šiuo atveju mokesčių inspekcija galės kontroliuoti ir patikrinti, ar teisingai sumokėti mokesčiai už tuos notariškai registruotus sandorius.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, šitą klausimą dėl mokesčių nustatymo dabar sprendžia finansų ministras, suderinęs su teisingumo ministru. O kas ta Vyriausybė? Visas kabinetas spręs šitą klausimą. Ir apskritai aš prašyčiau, kad mūsų komitetas, kadangi čia civiliniai reikalai, būtų pagrindinis svarstant šitą projektą. Dėkui.

R.ŠARKINAS. Pagal įstatymą Vyriausybė reglamentuoja darbo užmokesčius, Vyriausybė tvirtina darbo užmokesčio dydžius ir t.t. atitinkamiems darbuotojams. Aš manau, kad tai yra teisinga, bet yra įpareigota ir Paveldimo ir dovanojamo turto mokesčio įstatyme numatyta, kad tai turėtų būti priimta.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar yra kokių nors konkrečių duomenų, kurie duotų pagrindą manyti, kad notarinėse kontorose yra susikaupę nuslėptų nuo mokesčių inspekcijų sandorių sumų? Ar tai tiktai prielaida, padaryta jūsų pareigūnų? Jeigu tai tiktai prielaida, tai tokiu atveju aš sutikčiau su Seimo narės Z.Šličytės klausime išdėstyta mintimi. Aš prašau į tai atsakyti.

R.ŠARKINAS. Dabar pateikti konkrečių faktų aš, aišku, negaliu, nes mokesčių inspekcija neturi teisės pasižiūrėti, kokie sandoriai pas notarą registruoti. Bet tokių faktų buvo. Buvo, kad užrašoma deklaracijoje, kurią pateikia mokesčių inspekcijai, visiškai kitokia sandorio suma, negu ji iš tikrųjų buvo registruota pas notarą.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.

Juridinio skyriaus išvadoje pasakyta: "Projektą teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Alternatyvų įstatymo projektui Juridiniame skyriuje negauta. Įstatymo projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus."

Dabar prašom kalbėti dėl motyvų. Seimo narys F.Kolosauskas. Vieną minutę! Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom kalbėti dėl motyvų.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji...

PIRMININKAS. Būkite malonus, dar kartą paspauskite mygtuką. Na, gal tada po Seimo narės Z.Šličytės. Seimo narė Z.Šličytė. Prašau.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs puikiai atsimenate, kad šių metų birželio mėn. buvo padarytas Notariato įstatymo pakeitimas ir buvo nustatyta, kad notarų imamą atlyginimą už paslaugas nustato Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija. Nepraėjo mėnuo, jau Seime vėl atsirado siūlymas keisti šitą 19 straipsnį, - kad nustato ne Teisingumo ministerija, suderinusi su Finansų ministerija, o Vyriausybė. Yra visiškai nesuprantama, kaip galima kas mėnesį kaitalioti tą patį Notariato įstatymo 19 straipsnį. Tai labai yra tiesiog... mes, Seimo nariai, jau esame kritikuojami. Nepriimtinas toks dalykas nuolat kaitalioti. Ką dabar duoda pakeitimas, kad Vyriausybė nustato? Be abejo, nieko, nes Susisiekimo ministerija nesikiš į notariato reikalus. Vis tiek tą klausimą spręs Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija. Todėl aš manau, kad tas pakeitimas yra nereikalingas ir nesuprantamas. Noriu pasakyti, kad iš esmės neišsprendžia reikalo. Visoje Europoje (ir mūsų broliškoje ar seseriškoje Estijoje) šituos dalykus reguliuoja įstatymas. Be abejo, mes turime dėti pastangas, kad jau bent per pavasario sesiją šitą klausimą Seimas sureguliuotų įstatymu. Bet įstatymo parengimas, įkainių, turi užimti ilgesnį laiką, nes reikalinga tam tikra praktikos analizė. Todėl aš manau, kad toks pasiūlymas, kuris yra siūlomas, visiškai nieko neišsprendžia, prieštarauja Konstitucijos 127 straipsniui, prieštarauja mūsų notariatui, kaip Lotynų unijos sąjungos nariui, kadangi notariatas pas mus yra privatus. Vyriausybė neturi reguliuoti privačios struktūros atlyginimų ir įkainių už paslaugas. Tai gali nustatyti tiktai įstatymas. Todėl visiškai nesuprantama yra, kas inspiravo vėl po mėnesio...

PIRMININKAS. Laikas!

Z.ŠLIČYTĖ. ... įstatymo pataisas. Siūlau balsuoti prieš. Taip pat siūlau balsuoti ir prieš šito įstatymo 14 straipsnio pateikimą dėl anksčiau išdėstytų argumentų, kad informaciją, nepadarius Baudžiamojo kodekso papildymų, gaus reketininkai apie sudarytus notarų biuruose sandorius. Todėl, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, tikrai aš labai prašau Seimo narių balsuoti prieš šito projekto pateikimą.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas. Dabar galima tik siūlyti balsuoti už pagal Statutą.      

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes visada čia, posėdžių salėje, verkšlename, kad nesurenkamas biudžetas, kad atitinkami pareigūnai, tarp jų ir notarai, piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Tuo skundžiasi ir eiliniai Lietuvos gyventojai, todėl ta nuostata, kuri čia yra parašyta, kad Mokesčių inspekcija turi teisę patikrinti sandorių teisingumą, yra labai logiška. Tuo labiau kad Seime mes priėmėm įstatymą dėl mokesčių administravimo, kuriame aiškiai nubrėžtos mokesčių inspektorių pareigos dėl paslapties pasakymo ar išdavimo. Jų atsakomybė ten yra numatyta įstatymu. Tad visiškai nėra pagrindo baimintis, kad mokesčių inspekcija neužtikrins slaptumo. Tą patvirtino ir ponas A.Endriukaitis. Jis irgi neabejoja, kad mokesčių inspekcija tikrai slaptumą išlaikys.

Toliau. Dėl atlyginimų reguliavimo. Gerbiamieji, mes piktinamės, kad Vilniaus banko valdytojas gauna pasakišką atlyginimą. Pakankamai didelį atlyginimą gauna ir notariato darbuotojai. Taigi valstybė turi šioje situacijoje kažkuria prasme reguliuoti, ir tai labai teisingai, ir socialiai labai teisingai. Taigi siūlau pritarti po svarstymo šitam įstatymo projektui po pateikimo, ir pradėti jo svarstymą Seime.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo" projektui Nr.1767 po pateikimo, paspaus mygtuką "už". Bet dabar registracija. Registracija! Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai. Salėje 58 Seimo nariai.

Prašau pasiruošti balsuoti. Kas pritaria dokumento projektui po pateikimo, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradedamas. Prašom.

Pritarė 30, nepritarė 5, susilaikė 15. Dokumentui pritarta.

Kaip pagrindinį komitetą Valstybės ir teisės komitetą siūlo Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas. Pritariate, pone ministre?

R.ŠARKINAS. Aš galvoju, kad turėtų ir Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Papildomas komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo Seime data - spalio mėn. pirmoji pusė. Tinka? Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.

Dabar, nors dar liko vienas klausimas, bet kadangi Seimo nariai nesutinka, kad pertraukos metu dirbtume, todėl pertrauka iki 17.00 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Dabar turėtų būti 2-6 punktas, t.y. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo" projektas Nr.1765 ir kito kodekso klausimai, t.y. įstatymo "Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" projektas Nr.1766. Pranešėjas turėtų būti ministras R.Šarkinas. Po to - 2-7 darbotvarkės punktas - Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ataskaita. Pranešėjas - gerbiamasis kolega F.Kolosauskas, ir Seimo narių pareiškimai. Kolegos iš Socialdemokratų frakcijos, jeigu atsiras, kolega J.Karosas, kolega A.Albertynas ir kolega A.Vaižmužis. Visi rezerviniai klausimai išnagrinėti.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo" projektas Nr.1765 (pateikimas) (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

Taigi dabar toliau tribūnoje ministras R.Šarkinas, o posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J.Bernatonis. Prašom.

R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo" projektas. Čia visa pakeitimų esmė - 324, 325 straipsnio sankcijose siūloma panaikinti pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmę ir skirti tik laisvės atėmimą ir baudą. Pagal galiojantį įstatymą baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami tik fiziniai asmenys. Todėl čia ir siūloma sukonkretinti, patikslinti 324 ir 325 straipsnių redakciją.

Dabar yra pateiktos Juridinio skyriaus pastabos, kad galbūt neturėtų būti mažesnė bausmė 325 negu 324. Aš manau, kad tai pastabai būtų galima pritarti ir svarstymo metu atitinkamai sutvarkyti. Šitie įstatymai, manom, yra labai svarbūs. Tai yra viena iš Vyriausybės numatytų priemonių, kurias ji įgyvendina gerindama mokesčių administravimą šiais metais. Aš manau, kad jeigu Seimas pritartų, tai dar geriau padėtų tvarkyti mokesčių administravimą. Prašau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamasis ministre, jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau dėl įstatymo projekto Nr.1766.

PIRMININKAS. Prašom klausti.

J.LISTAVIČIUS. Tada norėčiau paklausti, ar nereikėtų 171 pirm straipsnio patikslinti pavadinimą ir jo turinį, būtent po žodžių "dokumentų" įterpiant "ir ataskaitų", kadangi čia vis tiek šiek tiek kalbama apie apskaitą? Kalbant apie apskaitą, "dokumentas" ir "ataskaita" skirtingai suprantami, todėl, mano supratimu, čia būtų galima ne bendrai pavadinti, o įterpti "dokumentų ir ataskaitų apie savo arba įmonės pajamas, pelno ir mokesčių pateikimo tvarkos pažeidimus". Ačiū.

R.ŠARKINAS. Mums tai būtų visiškai priimtina, jeigu juridiškai dokumentas neapima ataskaitos. Bet mums tai priimtina.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs puikiausiai žinote, kiek kainuoja kalinio išlaikymas. Mokesčių nemokėtojas nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų būtinai izoliuoti ir pasodinti. Jau nemokėdamas mokesčių padarė nuostolių valstybei. Užuot palikę jį laisvą, kad galėtų uždirbti ir atlyginti valstybei nuostolius, mes jį pasodinsime. Tai gal geriau nustatyti solidžią kriminalinę bausmę, kad jis, būdamas laisvėje, atsiskaitytų su valstybe ir su visuomene? Manau, kad nekiškime jo į kalėjimą, kad jis nedarytų dar papildomų nuostolių, visuomenės duonos nevalgytų, o atsiskaitytų savo darbu. Siūlyčiau laisvės atėmimo bausmes išmesti. Ar ne geriau taip būtų?

R.ŠARKINAS. Ne. Aš manau, vis dėlto geriau drausmins ir laisvės atėmimas. Bet visiškai sutinku su jumis, kad galbūt geriau reikėtų padaryti didesnes baudas, o atskirais atvejais nesodinti į kalėjimą. Bet aš sakyčiau, kad tada galbūt turėtų būti formuluotė: tokia bauda arba kalėjimas. Jeigu susimoki, galbūt kur kas naudingiau būtų, sakysim, 20 tūkst. Lt bauda negu pusė metų kalėjimo ar kas nors tokio panašaus. Aišku, čia... svarstyti, bet šiuo atveju kalėjimas kažkiek drausmina.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, jūs iš tikrųjų Baudžiamojo kodekso pataisą pateikėte taip lakoniškai, kad tie žmonės, kurie dabar klauso radijo (dabar transliuojami mūsų posėdžiai), mažai ką ir supras, apie ką jūs kalbėjote.

Aš norėjau paklausti, kaip jūs manote dabar, jeigu mes ir pritartume po pateikimo, tai kiek jau čia žmonių reikėtų per metus pasodinti? Ar labai padidėtų? Gal netilps Pravieniškėse? Kiek tokių atvejų buvo? Ar jūs turite kokią statistiką iš Teisingumo ministerijos ar iš kur nors kitur? Mums visada norėtųsi žinoti šiek tiek skaičius, statistiką, jeigu turime ką nors keisti. Ar čia tiks šiaip keitimas, profilaktikai? Bus šiek tiek sustiprinta, tai gal kažkas pabijos. Ačiū.

R.ŠARKINAS. Aš kalbėjau ne radijo klausytojams, bet Seimo nariams. Seimo nariai turi visus dokumentus ir dėl to galbūt... Aš nežinau, kaip reikėtų susiorientuoti šitoje situacijoje, su kuo, aš įsivaizduoju, šnekam. Tai Seimo nariai turi. Bet pateikimas... Aš manau, kad šituo konkrečiu atveju, kiek, pakeitus tą įstatymą, bus galima pasodinti... jeigu pavyks jį pritaikyti nors vieną, kitą kartą, manom, kad turės nemažos įtakos visiems tiems, kurie dabar vengia mokėti mokesčius.

PIRMININKAS. Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti, ar jūs parodėte įstatymo projektą darbo grupei, kuri rengia Baudžiamojo kodekso projektą? Nes ir Valstybės ir teisės komitetas yra nutaręs, kad Baudžiamojo kodekso nekeisime be darbo grupės išvados.

R.ŠARKINAS. Aš asmeniškai tikrai negaliu atsakyti, ar rodė. Teisingumo ministerija pritarė šitam projektui. Aš manau, kad Teisingumo ministerija su ta darbo grupe turi kontaktų.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau kalbėti dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo" projektui Nr.1765? Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta.

Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaravimų.

R.ŠARKINAS. Ir Biudžeto ir finansų komitetas.

PIRMININKAS. Ar sutinkate, kad papildomas komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas? Sutinkate.

Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šio mėnesio pabaigoje - kito pradžioje? Nėra prieštaravimų.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti lydinčio įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo" projektui Nr.1766? Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta bendru sutarimu.

Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaravimų. O papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas? Taip pat nėra prieštaravimų.

Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje rugsėjo mėn. pabaigoje - spalio mėn. pradžioje? Nėra prieštaravimų.

Dėkoju gerbiamajam ministrui.

Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ataskaitos (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

Dabar pereiname prie 2-7 darbotvarkės klausimo - Kviečiu į tribūną šio komiteto pirmininką gerbiamąjį Seimo narį F.Kolosauską. Ataskaitai ir atsakymams į klausimus skiriama pusė valandos. Prašom.

F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jums ataskaitos tekstas yra išdalytas. Aš trumpai, telegrafiškai akcentuosiu tuos momentus, kurie, mano supratimu, buvo svarbiausi per šeštąją sesiją komiteto darbe. Po to pasakysiu, kokių sričių žadama pagerinti darbą ir ką padaryti per šią, septintąją, sesiją.

Komitetas per ataskaitinį laikotarpį posėdžiavo 32 kartus. Iš jų du kartus bendrai su Ekonomikos komitetu ir Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Šeštosios sesijos metu komitetas buvo pagrindinis svarstant 52 dokumentų projektus ir tiek pat kaip papildomo komiteto išvadų buvo pateikta dėl kitų normatyvinių aktų.

Ypač daug dėmesio buvo skirta mokesčių administravimo klausimams. Kaip jūs žinote, šį pavasarį Seimas priėmė Mokesčių administravimo įstatymą, kuriame yra reglamentuoti mokesčių rinkėjo ir mokesčių mokėtojų santykiai. Turiu pasakyti, kad šių metų kovo pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva buvo išvykusi grupė į Estiją pasidalyti darbo patirtimi su Estijos Respublikos mokesčių inspekcija ir muitine. Tos kelionės metu išryškėjo tokių klausimų, kuriuos komitetas pasiūlė Vyriausybei aprobuoti. Vyriausybė savo atitinkamais nutarimais tuos pasiūlymus priėmė. Tai davė teigiamų rezultatų vykdant šių metų valstybės biudžetą. Jeigu jūs prisimenate, sausio, vasario ir kovo mėnesiais valstybės biudžetas tesurinkdavo 320-350 mln. Lt. Dabar stabiliai surenkame kiekvieną mėnesį apie 500 su viršum milijonų Lt per mėnesį. Iš esmės 8 mėn. valstybės biudžetas yra įvykdytas beveik 100%. Kaip jūs žinote, baigiama atsiskaityti su visomis buvusiomis pusmečio skolomis asignavimų valdytojams. Ypatingai būtų akcentuojama tai, kad baigiama atsiskaityti ir su Sveikatos apsaugos ministerija. Vakar kaip tiktai šiai ministerijai buvo pervesta 11 mln. Lt.

Yra padaryti esminiai biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai. Noriu pasakyti, kad mes kartu, kolegos, svarstydami biudžeto lėšų panaudojimo klausimą,  pasiūlėme Biudžeto sandaros įstatymo pataisas, pagal kurias Vyriausybė per pusantro mėnesio nuo einamųjų metų Valstybės biudžeto įstatymo įsigaliojimo turi pateikti Seimui valstybės biudžeto išlaidų paskirstymą pagal visas įstaigas, organizacijas ir biudžeto išlaidų kvalifikacinius kodus, t.y. pagal visus išlaidų straipsnius. Gavęs tokią medžiagą kiekvienas komitetas turės galimybę žinoti, kam konkrečiai numatyta skirti biudžete patvirtintas jų kuruojamai ministerijai, žinybai lėšas. Be to, palengvės jų panaudojimo kontrolė. Tas klausimas buvo iškilęs, atskiri komitetai reikalavo, kad tas darbas būtų padarytas, tai yra įtvirtinta įstatymu. Patvirtinus 1996 m. biudžetą, kiekvienas komitetas turės galimybę kontroliuoti, kaip yra naudojamos asignavimo laikytojų lėšos. Be to, kai mes priėmėm Mokesčių administravimo įstatymą, Vyriausybei buvo pasiūlyta, kad iki 1996 m. sausio 1 d. būtų pateikta programa, kuri numatytų galimybes visų šalių mokesčių ir įmokų administravimą perduoti vienai institucijai. Jūs žinot, kad dabar mokesčių inspekcija, muitinė, "Sodra" ir kitos institucijos administruoja mokesčius. Gavęs konkrečius pasiūlymus komitetas juos nagrinės ir, jeigu prireiks, teiks galiojančių įstatymų pataisas. Užsienyje yra praktika, kad daugeliu atvejų mokesčių administravimas yra vienose rankose, tai pigiau kainuoja valstybei, galima geriau tvarkytis šiais klausimais.

Turiu pasakyti, kad komitetui buvo pareikšta kritika dėl nepakankamo darbo kontroliuojant valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymą. Be abejo, ji yra teisinga, mes komitete padarėm atitinkamus pakeitimus, yra papildomai įsteigtas etatas biudžeto vykdymo kontrolei, mes gauname informaciją kiekvieną dieną apie įplaukas, su tomis žiniomis yra supažindinti komiteto nariai. Pas mus yra tos žinios atviros, kiekvienas Seimo narys gali susipažinti. Dar daugiau - mes galvojam (tas darbas jau pradėtas) kontroliuoti, kaip yra suteikiamos subsidijos savivaldybėms, ar laiku jos atiduodamos, ypač kai buvo iškilęs klausimas dėl mokytojų atostoginių išmokėjimo ir gydytojų atlyginimų. Tai mums, be abejonės, padės bendradarbiaujant su savivaldybėmis geriau kontroliuoti Finansų ministeriją, kad dotacijos būtų atiduodamos laiku. Juolab kad vykdydama Iždo įstatymą Finansų ministerija iki kitų metų liepos 1 d. žada pakeisti finansavimo tvarką asignavimo laikytojams.

Biudžeto ir finansų komitetas, be abejo, svarstė Lietuvos bankininkystės klausimus. Buvo išklausyta birželio mėnesį Lietuvos banko vadovų ir valstybės kontrolieriaus informacija apie padėtį bankininkystėje, taip pat nagrinėta Lietuvos komercinių bankų finansinė padėtis kartu su Ekonomikos komitetu ir Seimo ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Suprantama, Lietuvos bankininkystėje problemų yra, jūs tas problemas žinot, yra 8 bankai, kuriems paskelbtas bankrotas, tačiau žiūrint į visą bankininkystės sistemą, tai šiandieną yra per 70 mln. likvidumo lėšų. Kitaip tariant, krizinės situacijos Lietuvos bankininkystėje nėra, kaip kas teigia. Yra kai kurių problemų, kurias Lietuvos komerciniai bankai kartu su Lietuvos centriniu banku ir Vyriausybe turi artimiausiu metu spręsti. Juo labiau kad mūsų komiteto iniciatyva liepos 3 d. Seimas priėmė įstatymą apie valstybės investicijas į bankų akcijas, kuriame apsisprendė, kokiuose bankuose valstybė laikys akcijų paketą. Svarstydami, priimdami tą įstatymą mes pavedėm Vyriausybei parengti įstatymą dėl bankų sanavimo fondo, jo statuto. Dar daugiau. Norėdama apginti Lietuvos žmonių, indėlininkų interesus, Vyriausybė rengia įstatymą dėl indėlių draudimo ir indėlių grąžinimo, kai indėlininkai laikė savo indėlius tuose bankuose, kurie bankrutavo ir kuriems Lietuvos nacionalinis bankas buvo išdavęs licenciją darbui. Šis įstatymas rengiamas, dabar atliekama ekspertizė padedant užsienio ekspertams ir tikimasi, kad šie įstatymų projektai rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje pateks į Seimą ir mes juos operatyviai svarstysim ir priimsim.

Be abejo, yra svarstomi ir kiti klausimai, nagrinėjami atskirų piliečių ir organizacijų pasiūlymai, kaip gerinti mokesčių administravimą, mokesčių įstatymus. Ir ypač noriu atkreipti dėmesį į tai, kad yra rengiamas naujas Juridinių asmenų pelno mokesčių įstatymas, kuris kardinaliai pakeis santykius tarp mokėjimo į biudžetą, jeigu juridinis asmuo savo pelną investuos į gamybos vystymą. Ši pelno dalis turėtų būti neapmokestinama.

Toliau. Biudžeto ir finansų komitetas numato gilintis į investicinių bendrovių veiklą, kaip panaudojamas investicinių bendrovių surinktas kapitalas, ar jis efektyviai panaudojamas, taip pat į žemės ūkio bendrovių veiklą, nes yra signalų, kad žemės ūkio bendrovių vadovybė reikalauja iš bendrovės narių atsiskaityti pajais, o tai gali sukelti visiškai nepageidautinų reiškinių.

Mūsų darbotvarkėje yra klausimas dėl Energetikos ministerijos darbo ir energetinių tarifų bei kainų energetikos srityje. Artimiausiu metu bus išvažiuojamasis posėdis Ignalinos atominėje elektrinėje kartu su Ekonomikos komitetu. Be abejo, mes gilinsimės ir į kuro įsigijimo klausimus, kurie yra susieti su kreditiniais ištekliais. Taip pat mus domina klausimas apie pridėtosios vertės grąžinimą savivaldybėms. Tas klausimas taip pat bus svarstomas komitete, surinkus atitinkamą medžiagą. Suprantama, kad vienas pagrindinių ir didžiausių darbo uždavinių komitetui ateityje bus 1996 m. biudžeto projekto svarstymas, aprobavimas ir pateikimas svarstyti Seimui.

Tai tiek trumpai aš norėčiau pasakyti apie mūsų komiteto padarytus, daromus darbus ir ateities planus. Jeigu bus kokių klausimų, aš pasirengęs atsakyti.

PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti 15 Seimo narių. Kadangi šiam klausimui dar liko 20 min., todėl prašyčiau Seimo narius klausti trumpai ir jūsų prašyčiau atsakyti taip pat trumpai, kad kuo daugiau Seimo narių galėtų paklausti. Seimo narys J.Listavičius. Atsiprašau, Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš iš pradžių norėčiau vieną klausimą, paskui prašyčiau mane palikti sąrašo gale. Pirmas klausimas būtų toks. Ar laikote normaliu dalyku, kad 17 mln. ekiu paskola atiduota privačiam bankui, o ne kuriam nors valstybiniam komerciniam? Kodėl leidote, kad palūkanas už šią paskolą gautų būtent privatus bankas, o ne valstybė? Argi valstybei jau nereikia pinigų? Ačiū.

F.KOLOSAUSKAS. Į jūsų klausimą aš galiu atsakyti štai kaip. Kokiam bankui suteikti užsienio paskolą, apie kurią jūs minėjot, pasiūlymus teikia Lietuvos nacionalinis bankas pagal atitinkamus normatyvus, kurie yra suderinti su Pasaulio banku ir Tarptautiniu valiutos fondu. Valstybė kreditinius išteklius ir ateityje atiduos tik per komercinius bankus, kurie garantuos už šias paskolas savo turtu. Šiuo atveju, kai jūs kalbėjot apie komercinį banką, jo normatyvai atitinka tuos reikalavimus, kuriuos kelia Lietuvos centrinis bankas, ir tai visiškai normalūs dalykai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėt pasakyt, dėl kokių priežasčių komitetas svarstant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą neefektyviai dirbo? Dabar šis darbas kartojamas, o šio įstatymo projekto priėmimas vilkinamas. Ačiū.

F.KOLOSAUSKAS. Aš galiu jums pasakyti, kad Lietuvos gyventojų pajamų ir turto deklaravimo įstatymo nuostatos buvo įtrauktos į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Tačiau mes ilgai nagrinėjom ir priėjom išvadą, kad vis dėlto proporcinis apmokestinimas mūsų sąlygomis dabar netinka ir reikia grįžti prie progresyvinio apmokestinimo principo. Tas įstatymas dabar skubiai rengiamas, bus naujai pateiktas Seimui ir jame yra numatyta visa deklaravimo sistema. O Brangaus turto deklaravimo įstatymas yra ir pagal jį visi Lietuvos piliečiai privalo deklaruoti, o visuotinis deklaravimas, be abejo, bus įgyvendinamas palaipsniui.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, pakankamai daug ir atkakliai kalbame apie mokesčių politiką, apie mokesčių surinkimą, administravimą. Kodėl tos spragos, kodėl biudžete nėra lėšų ir pan.? Įvairiai parlamente frakcijos siūlo spręsti tą problemą. Mūsų Demokratų partija yra pateikusi memorandumą dėl mokesčių politikos. Mes labai kvietėme ir raginame jau pakankamai seniai Vyriausybėje ar Prezidentūroje, ar čia, Seime, sukviesti visų suinteresuotų šalių atstovus tiek iš Vyriausybės, tiek iš Finansų ministerijos, mūsų komiteto, Prezidentūros ir t.t. Pagaliau apibrėžkime kriterijus, apibrėžkime deklaravimo normatyvus, nubrėžkime tas ribas, nes kai versle nuo 5 iki 80% mokesčiai sudaro priklausomai nuo verslo rūšies, tai nėra normalu. Ar galite jūs, kaip komiteto pirmininkas, inicijuoti tuos procesus, kad jie pagaliau prasidėtų, o ne baigtųsi žodžiais? Dėkui.

F.KOLOSAUSKAS. Jeigu jūs atsimenat, jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas buvo surinkęs visų frakcijų atstovus, tais klausimais buvo kalbama. Tačiau jūsų pasiūlymas vertas dėmesio ir aš galiu užtikrinti, kad mes galime inicijuoti šį susitikimą ir aptarti tuos pagrindinius principus. Aš visiškai pritariu jūsų minčiai.

PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pirmininke, jūsų ataskaitoje, kurią pateikėte Seimo nariams raštu, daugiau yra kalbama apie jūsų komiteto darbo organizavimą, tačiau nėra apie biudžeto vykdymo politiką. Man norėtųsi... Gal jūs galėtumėt pakomentuot, ar daroma analizė, kaip veikia mokesčių įstatymai, kas pasiteisino, kas nepasiteisino, kokia politika bus ateityje, ką kardinaliai reikėtų keisti ar nekeisti, kad pakomentuotumėt ateities strategiją, kokią matote jūs, kaip specialistas ir komiteto pirmininkas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš tik noriu pasakyti vieną dalyką, kad mokesčių mokėti visame pasaulyje niekas nenori. Tačiau valstybė be mokesčių gyventi negali. Tam yra atitinkamos institucijos, tarp jų ir Seimas, yra atitinkamos struktūros. Tik viena svarbu, kad visi prieš įstatymą būtų lygūs ir visi mokėtų atitinkamus mokesčius. Tai yra laiko klausimas, tai yra moralės klausimas ir, kaip sakoma, dabar mes visi kartu lopom arba uždarom tas skyles, pasitelkdami užsienio partnerių, mūsų kaimynų partnerių patyrimą, ir tai akivaizdžiai duoda rezultatų. Labai neteisinga, kai mokesčius mokantis ūkio subjektas atsiranda nelygioje padėtyje su kitu partneriu, kuris vengia mokėti mokesčius. Tai labai piktina ir ūkio subjektus, ir eilinius Lietuvos žmones. Mes turim pasiekti, kad prieš įstatymą visi būtų lygūs ir visi mokėtų tai, kas priklauso. O mokesčių lygis neišsiskiria iš visų buvusių postkomunistinių šalių, Centrinės Europos, netgi ir Vakarų arba Šiaurės Europos kraštų. Jis nėra didesnis, kai kuriais atvejais yra netgi mažesnis. Tačiau, kaip minėjo kolega V.Petrauskas, ta diskusija bus surengta ir mes galėsim dar kartą grįžti prie mokesčių politikos. Iš esmės žiūrint į ateitį, be abejonės, gerinant mokesčių administravimą, jeigu mokesčių administravimas gerės, visi mokės pakankamai normaliai mokesčius, vadinasi, galimas ir mokesčių mažinimo variantas.

PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, dar ankstyvą pavasarį buvo priimtas Kredito unijų įstatymas, taip pat atsirado galimybė pradėti kurti kredito kooperaciją Lietuvoje. Tačiau tas Unijų įstatymas rodo tam tikras silpnas galimybes organizuotis kredito kooperacijai ir jau buvo numatyta tada rengti žemės ūkio kredito bendrovių įstatymą. Ir pavesta protokoliniu nutarimu, kad tai būtų š.m. birželio 15 d. Kaip žinoma, nepadaryta nieko. Ar jūs imsitės iniciatyvos, kad tas įstatymas atsirastų ir kad taip pat atsirastų Lietuvoje ir kredito kooperacija?

F.KOLOSAUSKAS. Taip. Aš jums visiškai pritariu. Pirma kredito unijos kregždė jau yra. Dokumentai yra pateikti kredito unijai registruotis. Be abejo, tai procesas, jis gali būti pakankamai sudėtingas todėl, kad kredito įstaigų veikla, jeigu taip galima būtų pasakyti, labai "nuliūdino" ir "įskaudino" Lietuvos žmones. Labai daug žmonių prarado savo indėlius ir, be abejo, pakelti atitinkamą lygį ir pasiekti pasitikėjimą reikės laiko. O dėl kooperacijos, kur jūs minėjot, mes to klausimo nepaliksim ir dar kartą judinsim Vyriausybę, kad toks projektas būtų pateiktas Seimui.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pagal Seimo statuto 63 straipsnio 7 punktą, t.y. straipsnį, kuris apibrėžia jūsų komiteto veiklos kryptis, yra numatyta, kad jūsų komitetas privalo atlikti valstybės turto naudojimo parlamentinę kontrolę. Mes pamenam valstybės kontrolieriaus ataskaitą, kurioje buvo pasakyta, kad dėl jūsų Vyriausybės veiklos neindeksuojant valstybės kapitalo buvo neteisėtai "prichvatizuota" valstybės turto už 2,5 mlrd. litų. Mūsų frakcija mano, kad tokio turto buvo "prichvatizuota" už 8 mlrd. Sakykit, ką jūs, kaip komiteto pirmininkas, padarėte, kad sustabdytumėt šitą procesą? Ir kaip jūs vertinat, kokia yra vertė to valstybės turto, kuris buvo neteisėtai "prichvatizuotas"?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, reikėtų kalbėti valstybine kalba.

F.KOLOSAUSKAS. Na, ką aš galiu pasakyti tuo klausimu. Mes Seimo posėdžių salėje tą klausimą ne vieną kartą svarstėme, indeksavimo elementai yra, turtas yra indeksuotas. Ir dabar pasakyti, ar 2,5 mlrd., ar 8 mlrd., ar 20 mlrd. - tai čia tik grynai, galima sakyti, tik žodžių ir skaičių interpretavimas. Iš esmės pirminis privatizavimo etapas baigtas, o kokie buvo jo trūkumai, teigiamos ir neigiamos savybės,- prie to atitinkamai dar bus grįžta, matyt, ir įvertinta. Tuo klausimu užsiima ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija. Dabar prasidės antrinis privatizavimo etapas už pinigus. Ir, be abejo, rinka įvertins, kiek kainuoja tas turtas. O mes čia galime sakyti, jog jo buvo tiek ar tiek.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jau šiandien kolegos pateikė nemažai klausimų dėl mokesčių administravimo, mokesčių surinkimo. Pastaruoju metu nemažai daroma šioje srityje, bet vėlgi teigiama, kad tiems, kurie mokėjo mokesčius, yra dar sunkiau. Jie moka ir toliau jiems dar sunkiau, o kurie nemokėjo, taip ir nemoka. Ar čia netrukdo tai, kad daugiausia versle atsiskaitoma grynais pinigais, o ne per bankus? Ar pritariate jūs tokiai nuomonei? Kokių pasiūlymų arba idėjų turi komitetas?

F.KOLOSAUSKAS. Kaip nebūtų keista, jūs esate labai teisus, kad mokesčių inspektoriai eina tiesiausiu keliu - eina pas tuos, kurie moka mokesčius, o nedirbamas darbas su tais, kurie nemoka mokesčių. Mes šiandien kalbėjome apie atitinkamas pataisas Administraciniame ir Baudžiamajame kodeksuose. Reikia būtinai numatyti atsakomybę ir kaip galima greičiau. Tada viskas sustos į savo vietas. Iš tiesų neretai atsiskaitoma grynais pinigais. Bet mes priėmėme atitinkamą įstatymą, kuris reglamentuoja šį klausimą dėl atsiskaitymo grynais pinigais. Be abejo, ir mokesčių inspekcija, ir ekonominė policija, ir kiti teisėsaugos organai turi pasirūpinti, kad tokie dalykai būtų pašalinti iš mūsų gyvenimo.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, labai aktualus klausimas dėl mokesčių administravimo (čia jau ne vienas klausimas buvo). Lietuvoje kartu su kitais mokesčius administruoja ir muitininkai. Visuomenės nuomone, gan paplitusia nuomone, muitininkai iš tiesų serga (ne visi, žinoma, galbūt), nemaža dalis serga jau sena, gal porą tūkstančių metų turinčia, neišgydoma liga. Tai ar galima tokius žmones leisti mokesčius administruoti? Kokia ten yra padėtis? Nes jeigu taip yra, kaip kalba žmonės, tai tikrai yra negerai. Ar jūs domėjotės tuo?

F.KOLOSAUSKAS. Taip, be abejo, Lietuvos muitinės darbe yra spragų. Tai rodo iškeltos baudžiamosios bylos muitininkams už neteisingą pareigų vykdymą (turiu omeny kyšininkavimą ir t.t.). Be abejo, kontrabandinių prekių į Lietuvą pakliūva nemažai. Tai stato į nevienodas sąlygas mūsų ūkio subjektus. Šiandien pristatydamas Muitinės įstatymo pataisas Muitinės departamento direktorius ponas V.Geržonas jums plačiai aiškino, kaip ir ką reikia padaryti, ir kas yra daroma, kad pagerėtų darbas Lietuvos muitinėje. Be abejo, dar yra daug neartų dirvonų. Reikės atrinkti žmones, reikės kovoti su tomis negerovėmis, tai yra gyvenimas, procesas, ir reikalai muitinėje po truputėlį gerėja. Tikimasi, kad vis dėlto kiekvienais metais padėtis bus geresnė. O kad yra negerovių ir jų bus, tai nuo jų niekas neapsaugotas, nes muitinėje taip pat dirba gyvi žmonės.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Kanapeckas.

V.KANAPECKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mūsų biudžeto įplaukose labai didelę dalį sudaro fizinių asmenų mokestis. Rodos, per 30%. O kaimyninėse respublikose (turiu galvoje Latviją, Estiją) kur kas mažesnis. Ten kur kas didesnės yra įplaukos iš pridėtinės vertės mokesčio. Ar jūs nenagrinėjote savo komitete šios problemos tuo aspektu, kaip padidinti pridėtinės vertės mokesčio dalį į bendras biudžeto įplaukas, tarkim, tokiu keliu - padidinant tarifus prabangos dalykams?

F.KOLOSAUSKAS. Na, matote, tai yra jau kito įstatymo reikalas - tai muitų ir akcizų klausimas. Tai viena. Antra, dar ne viskas padaryta Pridėtosios vertės mokesčio įstatyme. Dar yra pakankamai skylių, kurias kartu su jumis reikės, liaudiškai tariant, užkamšyti. Kuo daugiau lengvatų, tuo blogiau administruojamas mokestis ir tuo mažiau jo surenkama. Jūs, be abejo, teisus. Geriau būtų išplėsti bazę, geriau administruoti kitus mokesčius ir sumažinti mokesčius fiziniams asmenims. Aš su jumis sutinku.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Baranauskas.

J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, šių metų Biudžeto sandaros įstatymo projekte Socialinio aprūpinimo ministerijai atskira eilute buvo numatyta asignuoti 5 mln. Lt ekstremalioms situacijoms paremti globos ir rūpybos įstaigas. Tačiau jau Biudžeto sandaros įstatyme šios eilutės neliko. Vietoj jos buvo įrašyta nauja eilutė - pagalba prie religinių bendruomenių kuriamiems senelių globos namams. Yra paskirta 2 mln. Lt suma. Prašau pasakyti, kokiu būdu dingo iš įstatymo ta projekto eilutė, skirianti 5 mln. Lt, ir atsirado nauja eilutė? Kokiu būdu dabar galima šelpti, finansiškai paremti ministerijos ir savivaldybių globos įstaigas?

F.KOLOSAUSKAS. Na, ji niekaip negalėjo dingti. Ji buvo svarstoma priimant įstatymą, ir jį patvirtino Seimas. Čia jokio mūsų komiteto nuopelno tuo klausimu nėra.

PIRMININKAS. Seimo narys Z.Povilaitis.

Z.POVILAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvoje vis daugėja žmonių, norinčių atsiimti kompensaciją už žemę. Dabar biudžete skiriama tiek mažai lėšų, kad nė per šimtą metų žmonės neatsiims. Kaip jūs galvojate paspartinti tą reikalą? Iš kur tų lėšų surasti?

F.KOLOSAUSKAS. Labai paprastas dalykas. Seimas turi priimti Konstitucijos 47 straipsnio pataisą, ir lėšų bus tiek, kiek reikia.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Šumakaris.

V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis pirmininke, ar jūsų Biudžeto ir finansų komitetas kontroliuoja biudžetinėms organizacijoms skirtų pinigų panaudojimą statybai, pavyzdžiui, internatams ir kitiems? Ar jūs kontroliuojate?

F.KOLOSAUSKAS. Na, aš jau sakiau prieš tai darydamas pranešimą, kad tai kontroliuoti turi tie komitetai, kurie kuruoja atitinkamas ministerijas. Jie turi visą išklotinę, kaip yra naudojamos lėšos, gali pasikviesti asignavimo laikytoją ir paklausti, kaip naudojamos lėšos ir t.t. Mūsų komitetas iš principo prižiūri, kaip lėšas naudoja Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė ir valstybės kontrolierius. Visi kiti komitetai pagal Biudžeto sandaros įstatymą gali pasižiūrėti, kaip naudojamos lėšos (ar teisingai, ar neteisingai) tų ministerijų, kurias tie komitetai kuruoja.

PIRMININKAS. Seimo narys R.Bloškys.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis pirmininke, Respublikoje vyksta švietimo reforma. Dažnai svečiai, atvykę iš užsienio, klausia: kiek kainuoja švietimo reforma, kaip ji finansuojama? Ar yra kokie nors paskaičiavimai? Ką apie tai žino jūsų komitetas? Ačiū.

F.KOLOSAUSKAS. Reforma vyksta pakankamai vangiai. Mes su jumis, gerbiamasis kolega, ne vieną kartą kalbėjome tais klausimais. Komitetas tokių paskaičiavimų neturi.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pirmininke, jūsų ataskaitoje yra paminėta, kad jūsų komitetas šiek tiek kritikuotas už tai, kad jūs per mažai skiriate dėmesio parlamentinei Vyriausybės biudžeto vykdymo kontrolei. Aš vis dėlto norėčiau dar kartą paklausti (ši vieta jūsų pranešime nėra išplėtota) to. Daugelis biudžetinių sveikatos apsaugos sferų nuolat kenčia nuo to, kad biudžetinės lėšos neskiriamos, vėluojama, ir Vyriausybė turi didžiulį įsiskolinimą. Vis dėlto jūsų principinė pozicija. Jau daug kartų buvo žadėta, kad jis bus likviduotas ir pan. Ir štai dabar norėčiau išgirsti jūsų poziciją. Kiek dar tai tęsis?

F.KOLOSAUSKAS. Na, noriu jums pasakyti, kad viskas priklauso nuo pinigų. Jūs žinote, kad biudžeto įplaukos metų pradžioje buvo blogai surenkamos. Aš noriu jums pasakyti, kad Sveikatos apsaugos ministerijai finansuoti per 9 mėnesius yra likęs 49 mln. Lt įsiskolinimas. Vakar Finansų ministerija pervedė 11 mln. Lt, ir ši skola, kaip mane patikino finansų ministras, bus likviduota.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis komiteto pirmininke, aš galvoju, kad jūsų komitetas Seime turėtų būti pagrindinis komitetas, nes nuo jūsų komiteto darbo iš tiesų valstybėje labai daug kas priklauso: ir mokesčių surinkimas, ir bankų veikla, ir visos kitos nelaimės, kurios atsitinka žmonėms dėl indėlių ir t.t. Tačiau jūsų ataskaitoje vis dėlto yra mažoka tos savikritikos, ką jūs padarėte bloga ar ko nepadarėte, ką turėtumėte padaryti. Aš jums priminsiu vieną dalyką, t. y. Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymą, kurio mes priėmėme 6 straipsnius, po to sustabdėme jo priėmimą ir vėl grąžinome jums dirbti prie šio įstatymo. Vis dėlto, gerbiamasis pirmininke, gal trumpai pasakykite tas klaidas, kurias padarė jūsų komitetas?

F.KOLOSAUSKAS. Jeigu kalbėsime apie Fizinių asmenų pajamų mokesčių įstatymo problemas, tai aš jau minėjau, kad yra du principai: proporcinis ir progresyvinis. Progresyvinis apmokestinimas. Na, ilgų diskusijų metu vis dėlto buvo nutarta, kad dabar naudosime progresyvinio apmokestinimo principą. Dabar šis įstatymas yra keičiamas iš pagrindų, yra visai kiti principai. Priėmę šį įstatymą mes galėsime jį taikyti, nors didelių abejonių, didelių problemų dabar taikant proporcinį principą nėra. Nors, be abejo, progresyvinis yra socialiai teisingesnis, tačiau administravimo atžvilgiu yra pakankamai sudėtingas. Na, gyvenimas parodys, kaip bus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsakydamas į mano pirmąjį klausimą jūs patvirtinote, kad 17 mln. ekiu paskola atiduota privačiam bankui, nes tik šitas bankas, jūsų nuomone, gali atsakyti savo turtu prieš Pasaulio banką, kuris suteikė šią paskolą. Mano klausimas būtų toks, ir labai prašyčiau atviro ir tiesaus atsakymo. Ar, jūsų nuomone, trys valstybiniai komerciniai bankai, kuriuose valstybė turi 51% akcinio kapitalo ir kurių likvidumą tuo atveju garantuoja valstybė, yra prastesni bankai, nesugebėsiantys atsakyti savo turtu prieš Pasaulio banką? Kaip žinia, valstybinių komercinių bankų turtas yra valstybės turtas, bent 51%.

F.KOLOSAUSKAS. Na, komerciniai bankai neatsako savo turtu prieš Pasaulio banką. Jie atsako prieš Vyriausybę, imdami paskolas. Tai viena. Antra, ne tiktai vienas privatus komercinis bankas gavo tą paskolą, gavo ir kitas komercinis bankas. Taigi valstybiniuose bankuose šiuo metu yra kai kurių problemų dėl atitinkamų normatyvų vykdymo. Užsienio paskolų komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas, yra tokios nuomonės, kad vis dėlto šiuo atveju buvo pasielgta taip, kaip yra pasielgta. Sprendimas yra teisingas.

Įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas Nr.1766 (pateikimas) (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už pranešimą ir atsakymus į klausimus. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 2-6c klausimą - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektą Nr.1764.

Kviečiu į tribūną pranešėją poną K.Zaborską. Prašom labai trumpai pristatyti šį projektą.

K.ZABORSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šie Administracinių teisės pažeidimų kodekso siūlomi papildymai ir pakeitimai susiję su tuo, kad kai kuriuose, pavyzdžiui, 1722 straipsnyje nebuvo pakankamai reglamentuotas kai kurių registravimo momentų pažeidimas. Konkrečiai yra įtrauktas registravimo dokumentų, įregistravimo duomenų sąmoningas nuslėpimas arba neteisingų pateikimas registravimo tarnybai. Tai šiuo metu pereinant iš valstybinės nuosavybės į akcines bendroves pasitaikantys reiškiniai, ir jie turėjo atsispindėti būtent šiame straipsnyje. Iš esmės yra ta pati ankstesnė redakcija, tik ji yra labiau sukonkretinta ir pritaikyta šiandieninėms sąlygoms.

Antra. Visiškai nebuvo nustatyta registro tvarkytojų (tai tie žmonės, kurie registruoja savivaldybėse arba Ekonomikos ministerijoje) atsakomybė už nustatytos registravimo tvarkos laikymąsi.

Aš noriu pasakyti, kad ta atsakomybė turėtų būti tiek to, kas teikia dokumentus registracijai, tiek tų, kas tikrina jų teisingumą. Mes puikiai žinome Šiaulių atvejį, kada buvo užregistruota personalinė įmonė, pateikus tik pasą to žmogaus, kurio visiškai nebuvo. Kad iš tikrųjų veiktų ši teisinė norma, yra numatyta bauda iki 300 Lt. Ar daug, ar mažai, aš norėčiau pasakyti, kad šiandien rajonų savivaldybių registratorių vidutinis atlyginimas yra 250 Lt.

Antras momentas. Yra patikslintas, įrašytas naujas straipsnis - neteisėtas įmonių registro duomenų naudojimas. Mes atsižvelgėme į Juridinio skyriaus pastabą (aš paskui pasakysiu dėl kitų jo pastabų). Konkrečiai įrašėme tokį punktą - nesankcionuotas duomenų naudojimas. Mes įrašėme punktą - paskelbimas arba platinimas be registro tvarkytojo sutikimo žinios. Tokių dalykų jau pasitaikė, kadangi atskiros institucijos, ypač užsienio organizacijų Lietuvoje, yra labai suinteresuotos tokios informacijos platinimu ir skleidimu. Žinoma, tiems, kurie tvarko registrą valstybės vardu, tai daro didžiulius nuostolius. Taigi reikėjo, kad toks klausimas būtų pakankamai reglamentuotas ne tik atitinkamais Vyriausybės nutarimais. Tarp kitko, čia visiškai atitinka priimtus Vyriausybės nutarimus dėl registro duomenų nemokamo naudojimosi ir jo platinimo tvarkos, tačiau ten visiškai nebuvo numatyta materialinė atsakomybė, būtent ta numatyta administracinė bauda. Ar daug, ar mažai iki 20 tūkst., aš noriu pasakyti, kad praktiškai viso registro informacijos duomenų pardavimas kokiai nors užsienio organizacijai maždaug tiek ir kainuoja. Vadinasi, praktiškai pardavus viso registro informaciją, sakykim, ar telefonų katalogą, ar dar kokį nors specifinį katalogą, galima gauti tokias pajamas. Atsižvelgiant į tai yra įrašytos tokios sumos.

Aš norėčiau dar trumpai pasakyti, kad mes atidžiai išnagrinėjome Juridinio skyriaus pastabas, kuriomis jie siūlo labiau sukonkretinti 172 straipsnio penktąją poziciją (aš turiu omeny apie nustatytos registravimo tvarkos pažeidimą). Deja, mes negalime sukonkretinti šiame įstatyme ir parašyti, kad registro tvarkytojas už nepasižiūrėjimą ir neidentifikavimą žmogaus turi būti baudžiamas vienaip, o visiškai neišnagrinėjęs įmonės balanso, įregistravęs įmonės įstatinį kapitalą, kuris neatitinka tikrovės ir pan., - kitaip. Mes manome, kad čia būtų sukonkretinimas, kuris tik iš dalies aprėptų tuos mūsų visuomenės negerus reiškinius. Tą registravimo tvarką reglamentuoja daugelis dokumentų, daugelis įstatymų. Jų yra pakankamai daug ir įvairūs pažeidimai pasireiškia įvairiomis formomis.

Antras momentas, kuris buvo pateiktas Juridinio skyriaus, t.y. šiek tiek patikslinti, kas tai yra nesankcionuotas, arba neteisėtas, registro duomenų naudojimas. Mes tai antrajame variante patikslinome. Sutinkame su ta jų pastaba, kad bus konkrečiai parodytas įmonių registro duomenų naudojimas, paskelbimas ir platinimas be įmonių registro tvarkytojo žinios.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 236 straipsnyje nurodyta, kad Vyriausybės vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines baudas turi teisę Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius ir jo pavaduotojai. Norėčiau paklausti. Ar nereikėtų nurodyti, kokias bylas nagrinėja generalinis direktorius ir kokias jo pavaduotojai, kadangi čia, matyt, nevienodo svorio ir turinio tos bylos? Ačiū.

K.ZABORSKAS. Į šį klausimą aš norėčiau atsakyti tiek, kad čia yra padaryta taip, kaip šiuo metu veikia Statistikos įstatymas. Irgi nėra apibrėžta konkrečiai. Arba generalinis direktorius, jeigu jo nėra, tai yra jo pavaduotojas, kuris priima galutinius sprendimus ir iškviečia būtent tuos kaltus atstovus dėl duomenų nepateikimo arba jų klaidingo pateikimo. Tokių bylų mes esam išnagrinėję jau per šimtą. Aš manau, kad konkrečiai nubrėžti, kokiais atvejais generalinis direktorius turėtų nagrinėti arba jo pavaduotojas, tai vis dėlto yra daugmaž atsakomybė aiški, kuris priima galutinį sprendimą, būtų labai sudėtinga.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, tą vargšą Administracinių teisės pažeidimų kodeksą tiesiog prievartauja visi, kas tiktai beišmano. Aš tiesiog negaliu suskaičiuoti, kiek kartų buvo pildytas tas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Aš ne prieš tai, kad būtų daromi pakeitimai, jeigu jie duotų kokios nors naudos. Bet ar kas nors iš siūlančių domėjosi, koks tų pakeitimų efektyvumas, ar tie pakeitimai duoda naudos, ar tai daroma tiktai tam, kad būtų pažymėtas paukštelis kokioje nors ataskaitoje? Vis dėlto kelia tokias mintis. Žiūrėkite, tas kodeksas pučiasi kasdien, kiekviename puslapyje gal dešimtys pakeitimų. Tai vis dėlto reikėtų pagalvoti apie priemonių efektyvumą, kas ten yra iš tikrųjų.

K.ZABORSKAS. Gerbiamajam Seimo nariui P.Miškiniui aš norėsiu atsakyti, kad jau dabar, šiuo metu priimtos tos pataisos, kurias jūs turėjote galvoje. Aš turiu omenyje konkrečiai Statistikos įstatymo taikymą arba visai neseniai priimtas pataisas dėl nepersiregistravusių įmonių. Kaip jūs prisimenate, baudos yra pakankamai solidžios, ir aš noriu pasakyti, kad įmonės, kurios nepaisė šių įstatymų, laiku nepersiregistravo, maloniai ar nemaloniai moka šias didžiules baudas ir po to registruoja tas įmones. Jeigu nebūtų Statistikos įstatymo taikyme numatytų tokių administracinių nuobaudų, aš manau, mes visiškai dezorganizuotume šitą dalyką.

Yra kitas klausimas, kurį jūs teisingai pastebėjote, kad jeigu ir numatyta konkrečiai nuobauda dėl vieno ar kito pažeidimo, ne visais atvejais ji taikoma, arba dėl įvairių biurokratinių momentų nekreipiama į tai dėmesio, neatsižvelgiama, stumdomi žmonės vieni prie kitų. Yra tokia problema, egzistuoja. Tačiau iš esmės tai yra veiksminga priemonė ir aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tai būtų kaip savitikslis tą pasiekti. Bet šitas Damoklo kardas turi kabėti ir žmonės turi jausti, kad kiekvienas už bet kokį pažeidimą gali būti nubaustas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Valstybės ir teisės komitetas yra nutaręs, kad visi kodeksų pakeitimai būtų derinami su darbo grupėmis, kurios koordinuoja tų kodeksų pildymą. Aš norėjau paklausti, ar šitas siūlomas, teikiamas projektas yra derintas, ar gautas tos grupės atsiliepimas ir kokia yra tos grupės nuomonė apie pateikiamą projektą?

K.ZABORSKAS. Aš Seimo nariui A.Kunčinui turiu pasakyti su apgailestavimu: aš neturiu. Konkrečiai yra Juridinio skyriaus pastabos. Ar šiame mechanizme dalyvavo konkrečiai Valstybės ir teisės komitetas, negalėčiau pasakyti. Manau, kad mes mielai, jeigu būtų rasta laiko, galėtume aptarti šiuos pasiūlymus.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis prelegente, 172 straipsnio šeštoje dalyje, kur kalbama apie neteisėtą įmonių registro duomenų naudojimą, jūs rašote, kad tai užtraukia baudą nuo 2 iki 20 tūkst. Lt. Paliekamas labai didelis tarpas pasirinkti, sakykim, teisėjui ar kitam asmeniui, kuris tą baudą skirs, manipuliuoti tos sumos dydžiu. Mes ne kartą esame kritikavę Teisingumo ministeriją ir kitas teisėsaugos institucijas, kad tokiuose priimamuose teisės dokumentuose būtų palikta kuo mažesnė pasirinkimo galimybė. Kaip jūs manote, ar nevertėtų čia įrašyti vieną skaičių, sakykim, kad ir 15 tūkst. Lt, ir bet kuriuo atveju tas, kuris pažeis šitas numatytas taisykles, žinos, kad jis bus nubaustas 15 tūkst. Lt?

K.ZABORSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad nesankcionuotas, sakykim, registro duomenų platinimas irgi gana plati sąvoka. Galima duomenis perduoti dešimties, penkiolikos įmonių ir galima perduoti visą registrą kokiai nors organizacijai. Todėl aš bijau... šiuo atveju aš visiškai suprantu jūsų pastabą... kad bus be galo sunku įvertinti to pažeidimo laipsnį. Jeigu, tarkim, keletas įmonių dėl kokių nors motyvų pažeidžia, tai, be abejo, jos turi būti nubaustos, bet galbūt nesiektų 20 tūkst. Tačiau jeigu jis perdavė kokiai nors organizacijai visą registro informaciją, manyčiau, kad čia bauda turėtų būti pakankami solidi ir grėsminga.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šio projekto pateikimui? Nėra prieštaravimų. Ar sutiktumėte paskirti pagrindiniu komitetu Valstybės ir teisės komitetą? Nėra prieštaravimų. Ar sutinkate, kad šis klausimas būtų svarstomas Seimo posėdyje šio mėnesio pabaigoje - kito pradžioje? Nėra prieštaravimų. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Seimo narių pareiškimai (95.09.12)

7sesija 3 p. svarstyti klausimai

Dabar Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Karosą.

J.KAROSAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau perskaityti pareiškimą, kurį priėmė mūsų partijos taryba praėjusį šeštadienį.

Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos pareiškimas:

"Lietuvos demokratinės darbo partijos taryba gavo Lietuvos liberalų sąjungos tarybos kreipimąsi į Lietuvos politines partijas ir organizacijas. Šiame dokumente kritiškai analizuojami veiksniai, valstybės kūrimo proceso eigoje gimdantys klaidingas idėjas ir tikslus. Anot kreipimosi autoriaus Liberalų sąjungos pirmininko Venciaus, piktnaudžiavimas populizmu kaip politinės kovos metodu bei tiesiogine jo prielaida, žmonių polinkis matyti tik tiesioginius trumpalaikius rinkimų pažadų ar vykdomos politikos rezultatus nesiaiškinant, kokie bus ilgalaikiai padariniai. Ieškodami išeities iš nenormalios situacijos liberalai siūlo visoms Lietuvos partijoms ir politinėms organizacijoms atsisakyti populistinių, nihilistinių veikimo metodų artėjančių rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą išvakarėse, savo veiklą grįsti tik politinės kultūros ir tolerancijos principais, jausti tiesioginę atsakomybę prieš rinkėjų valią bei lūkesčius.

LDDP taryba pareiškia, kad partijai, ilgą laiką buvusiai opozicijoje, politinės kultūros ir būties pilnavertiškumo problemos mūsų valstybėje yra gerai žinomos. Ir dabar LDDP jaučiant realią atsakomybę už valstybės ir visuomenės gerovę šio kreipimosi nuostatos nėra svetimos.

Rinkimų programos palaipsnis, bet nuoseklus vykdymas - tai viena iš prielaidų sukurti visapusiškai palankias sąlygas socialinei ir ekonominei pažangai šalyje, savo ruožtu laiduojančiai visuomeninį bei politinį stabilumą valstybėje. Nėra abejonių, kad jei Lietuvos politiniame gyvenime likus vieneriems metams iki rinkimų į Seimą bus vadovaujamasi, kaip siūlo liberalai, politinės kultūros principais, šis darbas taps lengvesnis.

LDDP taryba pritaria Lietuvos liberalų sąjungos tarybos siūlymui laikotarpį nuo š.m. spalio 1 d. iki rinkimų į Seimą datos paskelbti politinės kultūros metais. LDDP politikai ir aktyvistai buvo, yra, išlieka nuoseklūs garbingos politinės kovos šalininkai. LDDP yra atvira sąžiningai ir pelnytai kritikai. Ji pasiruošusi geros valios diskusijai su Lietuvos politinės arenos partneriais bei oponentais ne siaurų partinių interesų, o vaisingo darbo visų Lietuvos žmonių, mūsų valstybės stiprinimo labui." Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

Leiskite paskelbti Socialdemokratų partijos tarybos pareiškimą dėl pasikeitimo Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratų frakcijoje.

"Lietuvos Respublikos Seimo Socialdemokratų frakcijos nariui A.Rudžiui 1995 m. rugpjūčio 30 d. atsisakius Seimo nario mandato, Vyriausiosios rinkimų komisijos nutarimu Seimo nario pažymėjimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje išduotas LSDP rinkimų į Seimą sąraše esančiam J.V.Paleckiui.

LSDP taryba, apsvarsčiusi A.Rudžio motyvus atsisakyti Seimo nario mandato ir eiti dirbti į Taupomojo banko valdybą, pareiškia, kad A.Rudžio apsisprendimas yra priimtas dėl asmeninių motyvų, neatsižvelgus į partijos vadovybės prieštaravimą. Toks precedentas nestiprina parlamentarizmo ir demokratinių tradicijų, neprisideda prie tautos atstovo mandato bei Seimo, kaip įstatymų leidybos institucijos, stiprinimo. Nuogąstavimai dėl Seimo nario socialinių garantijų nebuvimo bei ėjimas jų ieškoti į gerai apmokamą tarnybą yra nepagrįsti, kai dauguma Lietuvos piliečių neturi tokių garantijų. Seimo nario mandato atsisakymas nuvilia už jį balsavusius rinkėjus.

LSDP taryba apgailestauja dėl tokio Seimo nario poelgio ir jam nepritaria. Atsiprašo tų rinkėjų, kurie į Seimo narį buvo sudėję savo viltis, ir vertina šį poelgį kaip didelę Seimo nario politinę klaidą.

Socialdemokratų partijos taryba dėkoja A.Rudžiui už jo darbą Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime, už jo indėlį į valstybės biudžeto sandaros, finansų ir kredito sistemos reformą, už jo atsakingumą svarstant svarbiausius Lietuvos valstybingumo klausimus. Niekas neapsaugotas nuo klaidų, bet nedaugelis lieka atviri ir sąžiningi kaip A.Rudys, tai pademonstravęs savo spaudos konferencijoje, už kurios turinį Lietuvos demokratinė darbo partija jį nubaudė atidavusi banko valdytojo pavaduotojo vietą Konservatorių partijos nariui J.Dieniniui.

Kartu Socialdemokratų partijos taryba abejoja, ar į Seimo nario vietą pretenduojantis J.Paleckis galėtų vykdyti Seime Socialdemokratų partijos rinkimų programą, nes jis jau beveik dveji metai kaip yra susistabdęs savo narystę partijoje ir nedalyvauja jos veikloje, atsako už tuos Prezidento sprendimus, kuriems socialdemokratai nepritaria. Turės nemažų ir neišsprendžiamų etinių problemų, nes prieš pusmetį jis yra oficialiai pareiškęs, jog A.Rudžio pasitraukimo atveju nepereis dirbti į Seimą, todėl į Socialdemokratų frakciją buvo kviečiamas ir dalyvavo jos posėdžiuose kitas iš eilės socialdemokratų rinkimų sąrašo narys J.A.Antanaitis. Jeigu J.Paleckis, neatsižvelgęs į šias abejones, nuspręstų prisiekti kaip Seimo narys, tai jis privalo prieš priesaiką nedviprasmiškai įvardyti tuos Prezidento žingsnius, kuriems jis nepritarė, pasakyti savo požiūrį į LDDP užsienio politiką ir įvertinti LDDP veiklą.

Socialdemokratai niekad nebuvo vieno žmogaus partija, todėl frakcijos nario pasitraukimas iš darbo Seime negali daryti įtakos Socialdemokratų partijos ir jos frakcijos vykdomai politikai. Visuomenės ir politikų dėmesys šiam įvykiui rodo, jog socialdemokratai yra vertinami kaip rimta, politinį svorį turinti jėga, todėl ji ir toliau aktyviai dirbs Seime.

Socialdemokratai 1992 m. rinkimuose į Seimą yra paskelbę korektiškos priešrinkiminės kovos pareiškimą ir dėl to mano, kad jie per tuos metus, kuriuos jie dirba Seime, išliko korektiški, ir toliau tęs savo politinę liniją."

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį.

A.ENDRIUKAITIS. Pareiškimas. "Favete linguis, arba užčiaupimą reikia padoriai įforminti.

Turėdamas nusiteikimą, kad dideliam reikia ne tiktai paklusti, bet ir iš jo mokytis, vienos nedidelės šalies parlamento pirmininkas savarankiškai, kūrybiškai ir naudingai grupei draugų suformavo delegaciją ir išvyko į didelę šalį. Buvo atostogos, kepino saulė, filtraciniuose lageriuose čečėnams traiškė plaštakas ir šonkaulius. Tos šalies karo vyrai pripažino nekonvencinius ginklus ir taškinį bombardavimą, o galingieji jų politikai - taškinę demokratiją. Šalies Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nevalia svarstyti ir įvertinti slaptus įstatymus, nes tai būtų valstybės paslapties išdavimas, nors ta paslaptis buvo kasama visiems matant tranšėjose.

Kadangi ta šalis skolų grąžinti nesiruošia, tai apie tai kaip dera ir nebuvo kalbėta. Tik vienas dalykas labai patiko ir bus mažoje šalyje panaudotas, kaip tai pasakyta spaudos konferencijoje, - atimti iš parlamentaro žodį, tarkim, 10 arba 15 parų, tada žinos nenaudėlis, kad čia ne koks orinis įspėjimas arba nepatogiai įgyvendinamas parlamentaro išnešimas iš posėdžių salės, o konkreti demokratijos saviraiška.      

Bet ir čia buvo, kaip paprastai, persistengta. Visai netoli yra kraštas, kur parlamentarai iš posėdžių salės išgabenami, išgarbinami su "omonininkų" lazdomis ir panaikinamas jų deputatinis neliečiamumas. Taigi laikas į ten greičiau ir pigiau, viskas kartu. Favete linguis, nutilkite!"

PIRMININKAS. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šį pareiškimą dabar darom prieš savo valią. Yra žmonių, kurie sugeba susikalbėti ne tik su žmonėmis, bet ir su gyvuliais, o ekstrasensai - su kito pasaulio dvasiomis, bildukais. Aš, daug metų dirbęs agronomu, sugebu susikalbėti su kai kuriais augalais.

Šių metų vasarą turėjau pokalbį su pikčiausiais kultūrinių augalų priešais - usnimis, kurios Lietuvoj gavo lietuviškos medvilnės pavadinimą. Jos man pareiškė, kad bet kokia kova su jomis yra beprasmė, kadangi jų sėklos draugo vėjo padedamos plinta dideliais atstumais. Jos keikia kapitalistus ir socialistus, kurie nežiūrėdami idėjinių skirtumų vykdė žūtbūtinę mechaninę ir cheminę kovą su jomis. Vykdant šią kovą jų sėklos perėjo į letargo miego būklę ir laukė tinkamo momento pasirodyti, kad jos nežuvę ir ruošiasi užkariauti kultūrinių augalų pasėlius. Jos pasakė, kad tas auksinis laikas joms atėjo Lietuvoje paskelbus ir įgyvendinus žemės reformą. "Žemės reformos įgyvendinimas - tai mūsų reabilitacija"! - vieningu choru sušuko usnys. Jos prašė perduoti nuoširdžią padėką žemės reformos autoriams ir vykdytojams, žemės savininkams, kurie atsiėmę žemę paliko ją piktžolių karalystėms steigti. Taip pat prašė perduoti padėką visam Seimui, kad iki šiol nepriimtas kultūrinių augalų apsaugos įstatymas. Dabar ruošiamasi svarstyti Augalų apsaugos įstatymą. Pagal jo pavadinimą jis gins visus augalus, tarp jų ir usnis. "Kadangi mes su kitomis savo draugėmis valdome didelę dalį Lietuvos teritorijos, norime išeiti į didžiąją politiką ir įkurti usninių partiją. Mūsų draugai bus visos tos Lietuvoje įsikūrusios partijos, kurios padėjo mums išeiti iš pogrindžio. Partijos lyderiu skelbsime tą mūsų draugą, kuris daugiausiai prisidėjo prie žemės ūkio griovimo, atsiprašome, prie idealios žemės ūkio reformos. Tegul nebando į usninių partiją stoti tie žmonės, kurie priešinosi nemokšiškai žemės reformai. Sėkmė einant į aukščiausią valdžią usninių partijai garantuota."

Aš numojau ranka ir pasakiau, kad šis mūsų pokalbis nerimtas. Su manimi kalbėjusios usnys vienu kartu graudžiai pravirko ir maldavo mane būtinai šį pokalbį paskelbti Seime. Prieštaraudamas savo įsitikinimams be didelio noro vykdau usnių prašymą.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Vaižmužį.

A.VAIŽMUŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

Lietuvos valstiečių partijos pareiškimas dėl Vyriausybės paramos suteikimo kaimo gyventojams perkant kurui malkas ir akmens anglis.

"Šiuo metu esant giliai ekonominei krizei dauguma Lietuvos žmonių gyvena labai skurdžiai. Jų gyvenimo sąlygos dar labiau pablogėja žiemos periodu, kada didžiąją dalį darbo užmokesčio ar pensijos jiems reikia išleisti mokesčiams už komunalines paslaugas, buto šildymą, karštą vandenį ir panašiai. Lietuvos valstiečių partija pritaria ir remia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kuriais numatoma kompensuoti miestuose skurdžiai gyvenančių žmonių tam tikrą išlaidų dalį už šildymą ir kitas sezonines komunalines paslaugas.

Deja, tokios kompensacijos kaimo gyventojams Vyriausybės nutarimuose nenumatyta. Kaip žinote, nuo š.m. spalio 1 d., o gal jau ir nuo rugsėjo 1 d. beveik dvigubai pabrangs arba pabrango malkinė mediena, dar tiek pat kainuos jos paruošimas ir pervežimas iki vartotojų. Tuo tarpu žinome, kad 1 t akmens anglių kaina siekia iki 300 ir daugiau litų, arba vidutiniškai dvi mėnesinės pensijos. Vidutiniškai viena kaime gyvenanti šeima per rudens-žiemos sezoną sukūrena apie 10-15 kubų malkų arba 5-7 t akmens anglių.

Lietuvos valstiečių partijos valdyba mano, kad skurdžiai gyvenantiems kaimo žmonėms, pensininkams, invalidams, daugiavaikėms šeimoms ir kitiems išlaidos perkant kurą iki 15 kubų malkų arba iki 7 t akmens anglių turi būti subsidijuojamos iš valstybės biudžeto lėšų kaip ir miesto gyventojams už šildymą ir kitas komunalines paslaugas.

Prašome Lietuvos Respublikos Seimo vadovybę ir visus Seimo narius tarpininkauti su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, kad ji skurdžiai gyvenantiems kaimo žmonėms subsidijuotų išlaidas perkant kurą iki 10-15 kubų malkų arba 5-7 t akmens anglių kaip ir miesto gyventojams už šildymą ir kitas komunalines paslaugas."

Su pagarba Seimo narys - Lietuvos valstiečių partijos pirmininkas A.Vaižmužis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks rugsėjo 14 d., 10 val.