Antrasis posėdis
1995
m. rugsėjo 12 d.
Darbotvarkės aptarimas (95.09.12)
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 12 d. plenarinį posėdį. Tai antrasis šios sesijos posėdis ir 444 šio Seimo posėdis.
Du svarbūs momentai. Kaip jau buvo susitarta, nuo šios dienos Lietuvos Respublikos Seimo plenariniai posėdžiai transliuojami per Lietuvos radijo antrąją programą. Taigi jūsų vardu sveikinu Lietuvos žmones, Lietuvos radijo antrosios programos klausytojus, kurie turi galimybę tiesiogiai patirti, kaip dirba Seimas, visas Seimas, ir kaip dirba atskiri Seimo nariai.
Antras dalykas, mielieji kolegos. Mūsų posėdžių salėje yra kalbininkas, docentas, filologijos daktaras Jonas Šukys. Suprantama, jis fiksuos mūsų kai kurias klaidas. Ne politines, bet kitas klaidas. Štai jis, prašom pasižiūrėt. Malonu, kad kolegos sutinka gerbiamąjį J.Šukį plojimais. Bet aš jį prašau, kad jis nepasiduotų plojimams, kaip čia pasakius, pakišai, kaip vienas kolega aiškino, ir kad principingai vertintų ir mano, ir mano kolegų klaidas. Gerbiamasis J.Šukys pasirinks sau darbo vietą. O kadangi, kaip jau sakiau ir kaip jūs žinot, mūsų posėdžiai transliuojami per radiją, tai jis galės ir savo darbo vietoje fiksuoti mūsų klaidas.
Mielieji kolegos, dabar dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo patvirtinta pirmajame mūsų posėdyje ir jokių esminių dalykų nėra, išskyrus keletą rezervinių klausimų. Seniūnų sueiga rezerviniams klausimams, kurie yra surinkti kursyvu, pritaria. Ar reikia formaliai balsuoti už visą darbotvarkę? Nereikia. Ačiū. (Balsai salėje)
Dabar darbotvarkė yra taip žymima: "Seimo patvirtinta tada ir tada", "Seimo seniūnų pasitarime ar sueigos posėdyje papildyta". Tas yra užrašyta dešiniajame viršutiniame kamputyje, o nauji dalykai yra fiksuojami kursyvu, ir kaip jūs matot, tas yra surašyta ir nurodyta tiksliai, kad pirmasis rezervinis klausimas turėtų būti nagrinėjamas 12 val., o 3a ir 3b rezerviniai klausimai - maždaug 11 val. Aš iš karto atsiprašau gerbiamojo kolegos P.Vitkevičiaus, kad jo klausimas, t.y. 1-3 klausimas, turėtų būti šiek tiek vėliau, bet irgi rytiniame posėdyje.
Taigi tada tęsiame darbą, ir dabar dar vienas techninis dalykas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio, dabar dar sykį bus tikrinama mūsų balsavimo sistema. Aš paskelbsiu registraciją, bet prašom nesiregistruoti. Registracija tik mašinai. Mašinai, jau pataisė mane kažkas. Ačiū. Registracija. Prašom nesiregistruoti, o kol kas kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke...
PIRMININKAS. Nesiregistruot, kolegos. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau jums pasiūlyti, kad jūs paskelbtumėt radijo klausytojams, kokie įstatymai kokiu laiku svarstomi. Tada tų sričių specialistai arba ir šiaip žmonės, kurie domisi atskirais klausimais, galėtų būtent tuo metu klausytis radijo programos, o ne visą dieną laukti, kada bus įdomus klausimas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš prašiau nesiregistruot. Dabar prašyčiau balsuot tuos, kurie registravosi. (Balsai salėje) Aš paaiškinsiu. Prašom. Tuoj pamatysim, kas nesilaikė tvarkos. (Balsai salėje) Matot, gerbiamieji kolegos. Man nepatogu gėdinti kai kuriuos, bet jeigu aš prašau nespaudyt mygtukų arba nelaikyt jų užspaustų, čia yra kitas dalykas.
Gerbiamieji kolegos, dabar jau rimtai registruojamės. Prašom registruotis. Gerbiamasis Jaskelevičiau, tie, kurie spaudė be komandos, bus pasižymėti. Kompiuteris nieko neužmiršta.
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Salėje 92 Seimo nariai. Mielieji kolegos, pirmasis darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos" projektas. Priėmimo stadija. Taigi pasisakymai dėl balsavimo motyvų, o kol kas aš noriu pasakyt, kad iš esmės į visus pasiūlymus yra atsižvelgta, tik dar nėra fiksuoti programoje du gerbiamojo A.Kubiliaus pasiūlymai. Seniūnų sueiga tam pritarė. Gerbiamasis A.Kubilius pasiūlė, kad į Seimo galimų diskusijų sąrašą būtų įtraukti dar du klausimai, t.y. Seimo diskusija apie kovą su korupcija valdžios institucijose (pranešėjas galėtų būti ministras R.Vaitekūnas) ir Seimo diskusija apie savivaldos reformos eigą (pranešėjas galėtų būti ministras M.Stankevičius). Tai, jeigu kolegos neprieštarauja, šituos dalykus irgi įrašom į darbų programą. Sutinkam? Prašom.
Dabar dėl darbų programos primenu, kad čia galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų.
J.LISTAVIČIUS. Ar galima klausti?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Tai, kaip matot, mano pasiūlymai yra duoti. Ta mintis buvo pasakyta ir svarstymo metu ir aš vis dėlto norėčiau žinoti, kodėl šie du klausimai nebuvo įrašyti?
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Oficialiai raštu aš juos gavau tik išvakarėse ir todėl nebuvo spėta įrašyti. Norėta, kad naujas programos variantas būtų įteiktas visiems kuo anksčiau, todėl nebuvo įrašyta. Bet šitą įrašom, kadangi niekas neprieštarauja, kad būtų šitie du punktai. Niekas neprieštarauja.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. 4 - už. Ne tas. Iš tikrųjų technika nenori tarnauti. Aš noriu pasakyti, kad keli kolegos užsirašė raštu ir jie pirmieji galės kalbėti. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tikrųjų suprantu, kad mums darbų programą reikia priimti, ir pasiūlyta darbų programa iš tikrųjų yra labai didelė. Aš abejoju, ar mes ją kokybiškai visą galėsim išnagrinėti per, sakyčiau, tokį trumpą laiką, o klausimų yra labai daug ir labai svarbių, ir labai reikalingų, ir tai yra labai gerai. Tačiau aš ir vakar spaudos konferencijoje pasisakiau prieš šią programą, ir šiandien abejoju, svarbiausia dėl pirmojo klausimo, t.y. dėl įstatymo dėl Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio keitimo. Seimo narių, frakcijų ar partijų pasiryžimas keisti Konstituciją ir jos 47 straipsnį mums ir man yra visiškai nepriimtinas. Aš manyčiau, kad būtų labai gerai, ir aš tikrai galėčiau balsuot už visą programą, jeigu už šitą pirmąjį dokumentą, kad jis būtų svarstomas, būtų balsuota atskirai. O jeigu vis dėlto mes balsuosime už visą programą, tai aš būsiu priverstas arba susilaikyt, arba balsuot prieš visą programą, kadangi šis pirmasis numatytas įstatymas yra labai pavojingas ir, aš manau, nesavalaikis, yra per anksti pradėt keisti Konstituciją, o tuo labiau pradėt spręsti ir keisti Konstituciją dėl žemės pardavimo juridiniams asmenims ir užsieniečiams. Aš nežinau, kokia partija prisiėmė kokius įsipareigojimus užsienio visokiems "internams" ar valstybėms, ar dar kam nors, bet norėčiau, kad šiuo atveju kiekvienas Seimo narys apsispręstų ir tikrai pagal savo sąžinę balsuotų, nežiūrėdamas, ką jam liepia partija, valdyba ar dar kas nors. Vien dėl šito Seimo pasiruošimo ar pasiryžimo keisti Konstituciją man ši programa būtų nepriimtina. Jei mes padarysime ir labai daug gerų darbų, bet aš matau, kad vien šiuo Konstitucijos keitimu mes nubrauktume tai, ką iš tikrųjų galėtume padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Milčiau, jeigu jūs reikalaujat, tai iš tikro dėl paties pirmojo mūsų darbų programos punkto mes balsuosime atskirai.
L.MILČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Jis iš anksto buvo užsirašęs. Prašom.
J.VESELKA. Paspaust reikia? Nereikia...
PIRMININKAS. Ne, jau dabar neklausinėjama, bet prašom savo pasisakymą formuluot taip, kad išeitų klausimas.
J.VESELKA. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu formaliai pasiūlyti nesudėtingą pastabą. Bet jeigu priimsite mano pasiūlymą, tai leistų bent iš dalies atkurti ryškiai pažeistą socialinį teisingumą ir pakoreguoti kai kuriuos jau priimtus įstatymus.
Štai pirmojoje programos dalyje yra trijų įstatymų paketas, susijęs su gyventojų indėlių draudimu, indėlių grąžinimu ir banko paramos fondu. Tai gerai, bet kartu su šiais įstatymais turi būti svarstomi ir priimami įstatymai, susiję su gyventojų santaupų kompensavimu, kuris jau pusantrų metų nepriimamas, nors liko tik priėmimo stadija. Šis įstatymas apima tuos 70% gyventojų, kurie tarybiniais metais sunkiu darbu ir ne apgavysčių, spekuliacijos keliu susitaupė po kelis tūkstančius rublių. Ir iš tų rublių buvo pastatyti tokie fabrikai kaip viešbutis "Lietuva", Kėdainių chemija, Vilniaus plastmasė, Jonavos "Azotas", ir todėl ten yra aiškus pasiūlymas tą turtą padaryti kaip atstatymo fondą tarybiniais metais sukauptiems indėliams kompensuoti. Tam, aišku, reikės pakoreguoti ir privatizavimo įstatymą, kur žinot, kokia sistema įteisinta. Čia R.Ozolas jeigu būtų kaltinęs ne konkrečiai, o būtent sistemą, kuri buvo šiuo įstatymu įteisinta... tą reikėtų pakoreguoti. Tai viena. Manyčiau, kad tą indėlių kompensavimo įstatymą reikėtų perkelti į tą dalį, kur priimti tie trys įstatymų paketai.
Taip pat manau, kad reikėtų į antrąją dalį perkelti įstatymus iš trečiosios dalies, susijusius su įmonių bankrotu, nes jūs žinot, kiek yra dirbtinių bankrotų, ir niekas neatsako, turtas iššvaistomas, ir taip pat valstybinė nuosavybė. Tada kartu su tais pirmaisiais trimis įstatymais (indėlių kompensavimo, valstybine nuosavybe) iš tikrųjų būtų paketas įstatymų, kuris apimtų ne tik tuos žmones, kurie dabar prarado indėlius, bet ir tuos žmones, iš kurių lėšų buvo Lietuvoje pastatyti fabrikai. Taip pat manau (jau šiandien įtraukta), reikėtų svarstyti ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, nes ten yra labai daug neteisybės. Pirma, tą liepos 1 d. datą reikia pakoreguoti, nes jeigu žmogus užsidirbo... Tai aš prašyčiau šiuos įstatymus, kuriuos paminėjau, perkelti į tą svarbiausią dalį ir svarstyti juos kartu. Tada iš tikrųjų balsuot, nes šiaip programa yra nebloga.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš norėčiau sugrįžti prie šios programos paties pirmojo punkto ir priminti, kad tada, jau prieš metus su viršum, buvo svarstomos galimos Konstitucijos pataisos, ir buvo aiškiai pasakytas pageidavimas, kad kartu su projektu dėl straipsnio keitimo reikia gauti visus įstatymus ir nutarimus, jų projektus, pagal kuriuos ta procedūra bus vykdoma. Tada iš tribūnos buvo atsakyta: kadangi neaiškus pats priėmimas, pats straipsnio keitimas, tai dėl to esą neverta teikti ir svarstyti kitus dokumentus.
Vis dėlto pati ta procedūra nieko neišspręs. Bus konkretus vykdytojas, bus konkretūs įstatymai, bus apibrėžta kiekvienos institucijos kompetencijos ribos, ar tai leidžia Seimas, ar tai vykdo Vyriausybė, atskiros ministerijos.
Kadangi šių dokumentų jau per pakankamai ilgą svarstymo laiką mes nematėme, kadangi yra daugybė kitų priežasčių, kurias paminėjo Seimo narys L.Milčius, tai vis dėlto aš taip pat siūlyčiau balsuoti dėl pirmojo punkto atskirai, ir tik tada galima svarstyti visos programos vertę ir reikšmę. Kadangi tikrai esu įsitikinęs, jog pirmojo punkto priėmimas ar svarstymas, pradžia šiais metais negali įvykti dėl labai objektyvių priežasčių. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš balsuosiu už šią darbų programą, tačiau norėčiau pasakyti kai kurių minčių. Seimo Pirmininkas sakė, kad atsižvelgta į visas pastabas. Na, ne visai taip. Aš siūliau, kad...
PIRMININKAS. Beveik visas.
A.SALAMAKINAS. ... dėl įstatymo "Dėl lengvatų keleiviniame transporte". Kad jis būtų svarstomas jau šio mėnesio pabaigoje arba spalio pradžioje. Tai jis iš 52 numerio dabar nustumtas į 62, bus svarstomas dar vėliau. Tačiau turbūt visi žinome, kad kai kurie autoūkiai jau nuo rugsėjo pirmosios atsisakė vežti žmones, turinčius lengvatų, ir, aišku, jie tuo savavaliauja, tačiau jie nesulaukia šito įstatymo. Įstatymas yra aprobuotas Vyriausybėje, jam pritarta, ir praėjo dvi stadijos, beliko priėmimas. Todėl aš siūlyčiau jį priimti. Ir nesuprantu, kodėl Tabako įstatymas bus svarstomas taip greitai. Aš žinau, kad Cukraus įstatymą priėmėme ir vasarą baigėsi cukrus. Jeigu baigsis tabakas, tai turbūt bus didesnė tragedija negu dėl cukraus. Todėl aš siūlyčiau Tabako įstatymą stumti toliau.
PIRMININKAS. Ačiū už šį sulyginimą, gerbiamasis Salamakinai, bet dabar jau rimtai noriu tamstai atsakyti, kad lengvatų transporte klausimas bus nagrinėjamas ketvirtadienį, šį ketvirtadienį, jeigu jūs būsit malonūs maždaug po pietų patvirtinti ketvirtadienio darbotvarkę tokią, kokią aprobavo Seimo seniūnų sueiga. Tai tikiuosi, kad jūs iš tikro balsuosit. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Čia sudarant programą turbūt buvo ar neatidumo, ar nenoro, nes, sakysim, Seimo statuto 87 straipsnis numato, kad klausimai, nebaigti svarstyti vieną dieną, svarstomi kitą dieną bendra tvarka ir be jokios eilės. Ir štai buvo daug neįtraukta į pirmąjį projektą. Aš įžiūriu ir tam tikrą sąmoningumą. Būtent buvo neįtrauktas mano projektas Nr.1610 ir, aš manyčiau, dabar jis įrašytas į trečiąją dalį. Taigi netinka į trečiąją dalį. Ką pradėjom, tą pabaikim. Už jį yra daug kartų balsuota ir jis tvirtintas, ir todėl tą reikia padaryti.
Toliau. Aš noriu pareikšti apie diskriminaciją, kurią vykdo Seimo dauguma, būtent dėl neleidimo dirbti Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko pavaduotoju. Aš nenoriu būti blogesnis už poną A.Terlecką, kurį socialdemokratai, nebūnantį Socialdemokratų partijos nariu, į savo sąrašą įtraukė, o Rinkimų komisija įregistravo ir visa kita. O kodėl aš negaliu nepriklausydamas frakcijai, būdamas krikščionių demokratų sąraše dirbti pavaduotoju? Prašau manęs nediskriminuoti. Kadangi šis klausimas buvo atidėtas, malonėkite jį įrašyti į pirmąją dalį ir greitai spręst. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Algirdai Endriukaiti, yra ne visai korektiška lygintis su A.Terlecku. Tai viena. O antras dalykas yra tas, kad jūsų klausimas Nr.1610 iš tikrųjų įrašytas, bet jis įrašytas, aš sakyčiau, gal šiek tiek man pasistengus tamstos labui. Primenu, kad šiam klausimui juk Seimas nepritarė. Tai jo iš viso buvo galima nerašyti. Negi neprisimenat pateikimo? Mes įrašėm ir tegul čia būna. Ateis eilė (ar opozicinė darbotvarkė, ar kuria kita proga), ir šitą įtrauksim.
Ir trečias dalykas. Seimo statutas nenumato, kad klausimas, kuris nebaigtas vieną dieną, būtų nagrinėjamas kitą. Tas klausimas įrašomas į kitos savaitės darbotvarkę. Prašom nepainioti.
Kolega A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Apskritai dėl programos. Gyvenimas Lietuvoje eina viena vaga, o Seimas eina ir dirba kita vaga. Seimo darbų programoje neatsispindi svarbiausi šių dienų klausimai, kuriuos reikia spręsti. Darbų programa sudaryta kabinetuose, o per kabineto langą matoma mažai realaus gyvenimo.
Viena bloga Seimo darbo metodika, kad pradėtą klausimą nebaigę svarstyti jį pamiršta ir ima svarstyti kitus klausimus. Konkrečiai. Praeitoje sesijoje buvo svarstomas klausimas apie komisijos sudarymą žemės ūkio reformos padariniams įvertinti. Šis klausimas turėjo būti svarstomas dar 1993 m. pradžioje. Dabar žemės ūkis atsidūrė tokioje situacijoje, kad žemės ūkiui reikėtų skelbti ypatingą padėtį. Nematyti ir negirdėti, kas dedasi kaime, gali tik aklas ir kurčias. Praeitoje sesijoje aš padariau pareiškimą apie Suvalkijos ūkininkų streiko 60 metų sukaktį. Kėliau klausimą, kad reikia reabilituoti šio streiko dalyvius. Mano pareiškimas buvo perduotas svarstyti Agrariniam ir Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetams. Agrarinis komitetas vienbalsiai priėmė sprendimą apie Seimo komisijos sudarymą minėtiems įvykiams įvertinti. Lietuvos žmonės turi žinoti teisybę, kas dėjosi Lietuvoje prieš 60 metų. Darbų programoje šio klausimo nėra. Pats svarbiausias klausimas - tai Seimo nario R.Ozolo pareiškimas, kuriame kaltinamas premjeras A.Šleževičius daugeliu nusikaltimų, už kuriuos galima jam uždėti antrankius ir nuvesti į Lukiškių kalėjimą. Čia yra ne tik premjero A.Šleževičiaus, bet ir visų Seimo narių, kurie balsavo už A.Šleževičių, problema. Lietuvos mastu kaltinami ir tie rinkėjai, kurie išrinko tuos Seimo narius, kurie pasirinko premjeru A.Šleževičių. Šitą klausimą būtinai reikia svarstyti Seime, ir kuo greičiau, tuo geriau.
Gali būti priimti tokie sprendimai. Pirmasis variantas. Premjeras iškviečiamas į Seimo posėdį. Čia Seimo narys R.Ozolas pateikia premjerui A.Šleževičiui konkrečius kaltinimus ir pats uždeda jam antrankius. Jeigu premjeras priešinsis, aš gerbiamajam R.Ozolui padėsiu: palaikysiu premjero rankas.
Antras variantas. Jeigu Seimo narys R.Ozolas nepateikia konkrečių kaltinimų premjerui, tuomet Seimo nariui R.Ozolui uždedame antsnukį ir paskelbiame jį šmeižiku. Dar pakartosiu...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, laikas!
A.ALBERTYNAS. ... arba antrankiai, arba antsnukis.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.ALBERTYNAS. Trečia...
PIRMININKAS. Ačiū. Viršytas laikas. A.Kubilius. Prašyčiau geriau parinkti žodžius. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, man sunku kalbėti po tokios išraiškingos pono A.Albertyno, LDDP spikerio, kalbos. Bet vis dėlto aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į porą problemų, galbūt net tarp jų ir į kai kurias pasakytas pono A.Albertyno. Iš tikrųjų aš manau, kad programa parengta jūsų kabinete, nelabai matant ką nors per langą. Netgi man labiausiai kelia nuostabą tai, kad ir Vyriausybės nuomonės mes taip ir nežinome apie šią programą. Aš suprantu, kad po pono A.Albertyno gąsdinimo Vyriausybės atstovai gal bijo ir pasirodyti salėje. Bet vis dėlto man yra tikrai neaišku ir dar kartą kartoju, kad iš principo premjeras turėtų pasakyti kiekvienos sesijos pradžioj, ko jis nori iš parlamento, ko jis nori iš valdančiosios partijos daugumos Seime, kokie yra šio pusmečio prioritetai. Deja, premjeras nieko nepasakė. Kaip supratau iš vakar televizijos laidos, galimi kadriniai pasikeitimai, apie kuriuos kalbėjo ir ponas A.Albertynas.
Antras dalykas. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką ponas Seimo Pirmininkas nepaminėjo iš mano pateiktų siūlymų. Aš noriu, kad dar sykį protokoliškai būtų įrašyta į Seimo protokolą, kad šitame pusmety turi būti ratifikuotas Seime Europos Tarybos Žmogaus laisvių ir teisių apsaugos konvencijos pirmasis protokolas. Taip pat aš norėčiau, kad Seimas išsiaiškintų, kodėl nėra ratifikuojama Europos savivaldos chartija, kurią ratifikuoti buvo pažadėta stojant į Europos Tarybą ir apie ką kalba Europos Tarybos ekspertai.
Taip pat norėčiau Seimo Pirmininkui pasakyti, kad, mano manymu, į programos pirmąją dalį ir neatidėliojant turėtų būti įtrauktas profesoriaus V.Landsbergio pateiktas pasiūlymas dėl Seimo rinkimų įstatymo 81 straipsnio pataisos. Mano manymu, mes tiesiog neleistinai elgiamės laužydami Konstituciją ir neįvykdydami Konstitucijos reikalavimų dėl Seimo narių skaičiaus.
Ir paskutinė mano pastaba. Pone Pirmininke, aš sveikinu jus pasirūpinus radijo transliacijomis. Aš suprantu, kad jūs jau galvojate apie būsimus rinkimus ir savo vietą tarp opozicijos. Aš norėčiau, tiesiog sveikindamas jus su šiuo rūpinimusi opozicijos teisėmis, pasiūlyti jums vis dėlto artimiausiu metu surengti pasitarimą dėl opozicijos teisių. Mes esame demokratijos šalininkai ir galvojame, kad po metų, kai jūs būsite opozicijoj, jums šių teisių reikės.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, dėl vedimo tvarkos. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš suprantu, kad radijo transliacija yra geras dalykas, ir kai kas, matyt, pasiilgęs, kad jo balsą išgirstų. Bet aš vis dėlto siūlyčiau, gerbiamasis Pirmininke, laikytis tvarkos, kuri yra nustatyta Seimo statute, - kalbėti 2 minutes dėl balsavimo motyvų, ir ne daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš esmės taip ir yra, tik gerbiamasis A.Albertynas viršijo Reglamentą.
Dabar dėl esminių siūlymų. Su gerbiamojo A.Kubiliaus siūlymais dėl įrašymo į protokolą kai kurių siūlymų galima sutikti. Dėl premjero pranešimo, tai, gerbiamasis Kubiliau, man nepatogu, kad jūs žinodamas vis tiek kalbate kitaip. Juk ketvirtadienio darbotvarkėje yra numatytas gerbiamojo premjero pranešimas. Taigi išgirsime ir mes, ir radijo klausytojai išgirs, ką premjeras galvoja apie padėtį Lietuvoje ir ką jis siūlo.
Dar vienas dalykas, tai yra Rinkimų įstatymo keitimas. Irgi turiu pataisyti, kad yra 3 projektai: gerbiamųjų J.Bernatonio, J.Karoso ir V.Landsbergio. Tas punktas yra įrašytas į programą 12 numeriu, t.y. į trečiąją dalį. Vadinasi, šitą dalyką mes nagrinėsime artimiausiu metu.
Ir paskutinysis, kuris gali kalbėti dėl balsavimo motyvų, kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš tikiu, kad Seimo vadovybė, komitetai sudarė pakankamai realią darbų programą. Todėl jai iš esmės aš pritariu. Bet aš norėčiau štai ką pasakyti. Dabar mes "laužome ietis" dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo. Aišku, kad tas įstatymas yra būtinas, ir mes turėsime jį priimti. Bet jį priimti mes turime protingai, o ne kiekvienas užsilipęs ant kuo aukštesnės "bačkos" rėkti, kad būtų girdima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Todėl aš manau, kad šitą įstatymą neskubant reikėtų priimti. Vis dėlto įstatymas veiks tiktai tada, kada bus priimti atitinkami poįstatyminiai aktai. Todėl poįstatyminiais aktais mes galėsime sureguliuoti taip, kad negalės tie, kurie (...) Lietuvos žemę "išparceliuoti" arba kitaip sureguliuoti šiais poįstatyminiais aktais. Todėl aš pasisakau už šitą Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijos darbų programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar yra vienas principinis balsavimas, t.y. dėl 1 punkto. Prašom 1 - už, 1 - prieš. Ar šitas punktas yra įrašomas, tai yra įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo", ar neįrašomas. Prašom pasisakyti 1 - už, 1 - prieš.
Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke ir Seimo kolegos, šitas dalykas turi būti svarstomas, bet ne pagal tą tekstą, kuris yra pateiktas pono M.Pronckaus pavarde. Jūs puikiai žinote, kad iš tikrųjų partijos Seime, išskyrus vieną frakciją, yra susitarusios dėl principų, kuriems visos pritaria. Tai yra kas kita, negu pateikta pono M.Pronckaus vardu. Todėl mes galime manyti, kad jeigu bus forsuojamas pono M.Pronckaus projektas, tai bus tiktai torpedavimas tuo klausimu tam, kad pono M.Pronckaus projektą atmetus ar atidėjus, nebūtų galima svarstyti tikrojo teksto, kuris apsaugo visus mūsų valstybės ir žmonių interesus, kaip apie tai daug susirūpinusių kalba. Labai jūsų prašau atsižvelgti. Čia tos pavardės neturi būti, nes turės būti svarstomas kitas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiktai primenu, kad darbų programos projekte aiškiai įrašyta, kad rengia Vyriausybė ir Seimo frakcijos. Vadinasi, iš karto suponuojama, kad bus ieškoma kompromiso.
Prašom. Dabar vienas prieš gali pasisakyti. Gal kolega S.Pečeliūnas? Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes puikiai atsimename, kai tas klausimas buvo inicijuotas Seime. Labai garsiai visiems buvo kalbėta, kad bet koks Konstitucijos keitimas šiuo klausimu nesukels jokio pavojaus todėl, kad kartu bus priiminėjamas ir įstatymas, konstitucinis įstatymas dėl šitos pataisos įgyvendinimo tvarkos. Tai šiandien nei darbų programoje, nei kas nors iš mūsų yra matęs tokį įstatymo projektą. Tai yra niekas nežino, kokia gi bus ta tvarka. Pradėti svarstyti Konstitucijos keitimą tokiu svarbiu klausimu nežinant šitos tvarkos ir žinant, kokia yra netvarka valstybėje su nuosavybės teise, jos įteisinimu, sugrąžinimu ir dokumentų išrašymu, kai net pati valstybė neturi savo žemės nuosavybės dokumentų, yra tikrai mažų mažiausiai nekorektiškas elgesys. Todėl aš manyčiau, kol nėra visa tai žinoma, vieša, aptarta ir susitarta, taip forsuoti ir svarstyti šitą tikrai svarbų klausimą mes nematome jokios galimybės. Manome, kad jį reikėtų atidėti bent jau kitai sesijai, kad galbūt ponas M.Pronckus ar kiti sugebėtų parodyti, ką jie mato po tuo tekstu, kurį siūlo dabar. Nes iš to, ką jie siūlo, mes matome labai blogų dalykų. Ačiū. Aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Prašom registruotis. Kolegos, dėmesio! Registracija! Registracija pradėta. Kolegos, prašom registruotis.
93 Seimo nariai. Kolegos, kas už tai, kad į darbų programą pirmuoju numeriu būtų įrašytas įstatymo projektas "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo"? Kas už, spaudžia mygtuką "už". Kas mano kitaip, ir balsuoja kitaip. Prašom.
Už - 55, prieš - 12, 17 susilaikė. Punktui pritarta.
Dabar aš prašau balsų skaičiavimo grupę pasiruošti. Kas už tai, kad būtų pritarta visai programai ir būtų priimtas atitinkamas Seimo nutarimas, t.y. nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos". Kas už, prašom pakelti rankas. (Balsai salėje) Ir su kai kuriais pataisymais, su kuriais aš sutikau. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. 42?! Gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą pakelti rankas ir palaikyti. (Triukšmas salėje) Prašom skaičiuoti. Prašom palaikyti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52. Atsiprašom, buvo viena klaida.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš? Kas prieš, prašom pakelti rankas.
J.A.KATKUS. Dėl vedimo tvarkos.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 17.
PIRMININKAS. 52 balsavus už, 10 - prieš ir 17 susilaikius nutarimas dėl programos priimtas.
Prašom. Kolega A.Katkus dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.A.KATKUS. Pone Juršėnai, aš noriu kreiptis į jus, kad jūs nė kiek nepasimokėte iš savo senų klaidų. Balsavimą skelbiate tiek kartų, kiek norite, tol, kol LDDP nubalsuos jums... Vadinasi, pasakys, kiek yra tų balsų. Jūs per savo akinius žiūrite į juos ir fiksuojate, ir juos gąsdinate, ir verčiate juos balsuoti prieš savo norą. Ko vertos tos visos LDDP kalbos apie liberalų pasiūlymą palaikyti taiką ir t.t. Todėl aš siūlyčiau, jeigu jūs nors kiek norite, kad Seimas dirbtų sąžiningai ir dorai, tai tų įpročių atsikratykite. Be to, jeigu bus taip ir toliau daroma, aš manau, kad Seimas kuo mažiau dirbs, tuo mažiau žalos padarys Lietuvai.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Katkau, nepersistengti. Balsų skaičiavimo grupė turi irgi tvarkingai skaičiuoti.
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Dabar darbotvarkės 2 punktas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" projektas. Projekto Nr.1503. Pranešėjas A.Ignotas. Priėmimo stadija.
Prašom. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau tiktai konstatuoti, kad Seimo darbų programą jūs šiandien priėmėte nesilaikydamas Statuto. Pagal Statuto 86 straipsnį sesijos darbų programos projektą apsvarsto Seniūnų sueiga, gavusi raštiškus Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pasiūlymus. Ji gali projekte daryti pataisas, papildymus ir t.t. O šiandien mes gavome programą, kurią teikia ponas Č.Juršėnas, nors Seniūnų sueigos pirmininku visą šią savaitę buvo Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas - ponas I.Uždavinys. Taigi projektas yra, dar kartą konstatuoju, neapsvarstytas Seniūnų sueigoj, nebalsuota Seniūnų sueigoje, jį teikia ne Seniūnų sueiga, o ponas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Andriau Kubiliau. Seniūnų sueiga neprieštaravo, kadangi Seniūnų sueigoj buvo pateikti pasiūlymai ir beveik į visus juos buvo atsižvelgta. O Seimo statuto 86 straipsnis numato, kad sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu. Mums nėra kitos išeities, kaip tiksliai vykdyti Statutą. O ne atidėlioti be galo, kaip pageidauja kai kurie Seimo nariai, elementarių klausimų sprendimą.
Prašom, gerbiamasis Ignotai, į tribūną.
A.IGNOTAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu trumpai priminti, kad 1995 m. buvo priimtas Prekybos įstatymas, po to Vyriausybė priėmė mažmeninės prekybos taisykles ir prekių keitimo taisykles. Šitas siūlomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimas numato geriau atstatyti pažeistas vartotojų teises tuo atveju, kada yra nekeičiamos prekės arba apsveriami pirkėjai. Tai yra kaip Prekybos įstatymo pasekmė.
Čia yra pateiktos Juridinio skyriaus išvados apie tai, kad priėmus Savivaldos įstatymą, tai turi būti suderinta, kadangi baigėsi galiojimo laikas.
Aš noriu pasakyti, kad 222 straipsniu nurodytiems pareigūnams yra įgaliota nagrinėti 17 straipsnių numatytų pažeidimų bylas. Dabar keičiam tik du iš šių straipsnių: 160 ir 163 su žymėjimu 9. Be to, ryšium su Savivaldos pagrindų įstatymo įgyvendinimu būtina keisti ir kitas kodekso nuostatas. Dabar "prisirišti" prie keitimo ir keisti tik šitą Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį... Aš manau, kad reikia jį atskirai išnagrinėti ir kompleksiškai pateikti visus pakeitimus, kurie susiję su Savivaldos pagrindų įstatymu.
PIRMININKAS. Gerbiamas Ignotai, jeigu aš teisingai supratau jūsų siūlymą, jūs neprieštaraujate Juridinio skyriaus išvadai, bet tik siūlote tą klausimą spręsti vėliau?
A.IGNOTAS. Taip. Kadangi mes dabar...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, būkite malonus.
A.IGNOTAS. Kadangi mes dabar kalbame tik apie du iš šito 222 straipsnio numatytus punktus (ten iš viso yra 17), o reikia nagrinėti kompleksiškai viską. Tuo labiau kad ir kituose straipsniuose reikia daryti pakeitimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, technologinis klausimas. Ar jūs gavote daugiau pastabų? Čia yra šio įstatymo penki straipsniai. Ar jūs gavote konkrečių pasiūlymų iš Seimo narių?
A.IGNOTAS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, aš jūsų noriu paklausti. Ar reikalaujate kas nors balsuoti dėl kiekvieno šio įstatymo projekto straipsnio, ar iš karto pasisakome dėl balsavimo motyvų?
Kolega V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Pone Juršėnai, priimtas jūsų Statutas, J.Bernatonio suredaguotas ir harmonizuotas, su visais papildymais, reikalauja, kad mes mažų mažiausiai, jeigu turime papildymų, tai turėtume balsuoti dėl kiekvieno straipsnio. O jeigu ten nėra didelių prieštaravimų, tada mes galime balsuoti paskirsniui. Bet apskritai taip, kaip jūs siūlote, jūs nusižengiate Statutui. Etikos ir procedūrų komisija turėtų į tai reaguoti. Sėkmės jums balsuojant.
PIRMININKAS. Man labai gaila, gerbiamasis kolega, kad pirmasis jūsų pasisakymas ne į taikinį. Juk kaip tik mes nustatėme, kad nėra šitam įstatymo projektui jokių pastabų. Jūs tai irgi patvirtinote. Vadinasi, aš elgiausi absoliučiai teisingai, siūlydamas iškart pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Bet jeigu jūs ar kiti kolegos pageidaujat nepaisant to vis tiek balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, jūsų valia.
Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke, po to, ką jūs ką tiktai padarėte balsuojant dėl darbų programos, kai savavališkai nutraukėte balsavimą, įsikišote į balsavimą (ko daryti neturite teisės) tik todėl, kad pamatėte sau nenaudingą rezultatą, mes galime grįžti prie seno pasiūlymo. Tegul politbiuras nubalsuoja, o Seime negaiškime laiko. Taip pat dėl visų įstatymų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Landsbergi, labai ačiū, kad jūs leidžiate man pasisakyti aštriau. Jūs meluojate, kadangi Seimo statutas man duoda teisę perbalsuoti, leidžia, ir aš ja naudojuosi netgi be motyvavimo.
Prašom. Kolega P.Miškinis. (Balsai salėje) Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau! Man atrodo, kad šioje srityje yra nemažai painiavos. Taip pat rengiant tuos visus pakeitimus, taip pat ir taikant tuos administracinės teisės norminius aktus. Todėl galbūt ir reikėtų čia svarstyti kompleksiškai, o ne atskirai. Tuo labiau kad iš tų dviejų pateiktų straipsnių matome, kad šiuo metu kažin ar ką nors jie pakeistų, ar iš viso mes esame pasirengę juos įgyvendinti. Juk žvilgtelėkime į prekių keitimo taisyklių pažeidimus. Jie vyksta beveik kiekviename kioskelyje, kiekvienoje parduotuvėje. Ar administracija yra pasirengusi šiuo metu užkirsti kelią, ar turi pakankamai darbuotojų, ar tai bus tiktai eilinis oro suvirpinimas? Aš netgi pats mačiau, kaip žmogus, atėjęs keisti prekės, buvo pavarytas pagąsdinus policija. Sako: bėk greičiau, nes tuoj pat pakviesim policiją. Ir žmogelis susikūprinęs nubėgo nuo kiosko. Taigi, gerbiamieji, ar mes galėsime patikrinti kiekvieną kioską ir kiekvieną parduotuvę?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ignotai, jūs vėliau atsakysite. Gal kiti kolegos dar norės ką pasakyti.
Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Man labai keista, kad kai kurie Seimo nariai tiek įsijautę į šitas prekes ir prekių grąžinimo tvarką, kad jie patys norėtų atsisėdę ten, kioske, tuos įstatymus įgyvendint. Juk įstatymus įgyvendina ne Seimo nariai. Jie priima įstatymą, o įstatymą vykdo tie, kuriems ir privalu tai daryti. Kadangi dėl šito įstatymo pakeitimo nėra jokių pastabų ir t.t., aš manau, nėra reikalo čia, kaip pasakė vienas didžiai gerbiamas Seimo narys, "virpinti orą", ir balsuokime. Jeigu būtų kažkokių pastabų arba ko, žinoma, tada galėtume tą procedūrą tęsti.
Aš noriu tiktai pabaigoje pasakyti: štai ką duoda transliavimas per radiją. Kiekvienas nori pasakyti savo "auksines" mintis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bendinskai, bet jeigu Seimo nariai perpildyti tų "auksinių" minčių, tai ką daryti? Tegul pasisako.
Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis A.Bendinskas jau šiandien du kartus pasakė savo "auksines" mintis, bet jeigu mes rimtai svarstome įstatymą, tai galėtume daugiau kreipti dėmesį į jį patį.
PIRMININKAS. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš manau, kad tos pataisos iš tikrųjų būtinos, kadangi jos susijusios su mūsų jau priimtais įstatyminiais aktais. Bet man kyla viena abejonė... Aišku, čia turbūt ne vien tiktai šitų pataisų klausimas, bet mes turėtume iš esmės peržiūrėti savo Baudžiamąjį kodeksą, kai mes nurodome baudų ribas nuo - iki. Mes labai daug kalbame apie korupciją ir apie visa kita, dabar įsišaknijus valdžios institucijose. Man atrodo, toks baudų traktavimas, kai baudžiantysis ir nusikaltęs gali derėtis dėl baudos, tai nėra gera praktika. Ir man atrodo, ateityje iš tikrųjų reikėtų reglamentuoti labai konkrečiai labai konkrečias baudas, kad nebūtų čia galimybių kokiam nors tarpusavio susitarimui. Aišku, šita pataisa nesusijusi... Susijusi ir su šita, bet, aišku, čia reikia peržiūrėti visą mūsų baudų sistemą. Negalima apsiriboti tokiais dalykais, bet aš labai prašyčiau, kadangi jūs irgi dažnai pristatote pataisas ir visa kita, peržiūrėti visą tą baudų sistemą. Man atrodo, reikėtų pereiti prie kur kas fiksuotesnės baudų sumos, o ne... Ypač Administraciniame kodekse. Ten dar dėl baudžiamosios atsakomybės ir pan. galima įvairiai, bet čia turėtų būti labai aišku, kad nebūtų jokių tarpusavio sandėrių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
Gerbiamasis Ignotai, aš prašyčiau tamstą tik labai trumpai reaguoti, kadangi, kaip jau ir jūs sakėte, ir, kaip žinoma, pastabų nėra, ir dabar kalbama ne tiek apie šito įstatymo projektą, kiek apie šiek tiek platesnius dalykus, kurie iš tikro svarbūs. Prašom trumpai.
A.IGNOTAS. Dėl paskutiniojo klausimo. Pareigūnas surašo protokolą vienas, po to jį kolektyviai nagrinėja komisija. Tai yra bendra formulė. Taigi vienas pareigūnas atėjęs baudos neužrašo. Jis surašo protokolą, kurį atiduoda nagrinėti komisijai. Aš manau, kad tai leidžia kiek nors atsakyti į tą klausimą, kad ne vienas pareigūnas priima sprendimą dėl baudos.
Dėl galimybės taikyti. Aš nenoriu visko čia sakyti, bet Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra du puslapiai institucijų, kurios turi teisę taikyti juos. Kiekvienas pagal savo sritį. Ar juos reikia keisti, ar inventorizuoti, bet yra pakankamai įgaliotų pareigūnų taikyti šituos kodekso straipsnius.
Kitas klausimas yra, ar jie uoliai juos taiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti balsuoti. Bet prieš tai registruojamės.
Gerbiamasis pranešėjau, jūs galite prisėsti.
A.IGNOTAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom registruotis! Registracija! 83 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo"? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.
PIRMININKAS. Kas prieš, gerbiamieji?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikėt? Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Pakartokite, būkit malonus.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 60 Seimo narių balsavus už ir tik 8 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo" priimtas.
Ačiū, gerbiamasis Ignotai, ačiū, gerbiamieji kolegos!
Nutarimo dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties projekto Nr.1795 pateikimas ir svarstymas (95.09.12)
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Mielieji bičiuliai, dabar mes pagal grafiką turėtume nagrinėti rezervinį klausimą, bet tas rezervinis klausimas yra numatytas 11.00 val. Bet čia, salėje, jau yra ministras, ir mes dabar turime apsispręsti: ar išsprendžiame labai paprastą pirmąjį rezervinį klausimą, kuris buvo numatytas 12.00 val., ar vis dėlto nagrinėjame antrąjį rezervinį klausimą, t.y. gerbiamojo ministro M.Mikailos teikiamus klausimus. (Balsai salėje) Tai abu jie rezerviniai, bet vienas numatytas 11.00 val., kitas - 12.00 val. Laikas dar neatėjo. Mes, sutaupę laiko, galėtume išspręsti gerbiamojo N.Germano teikiamą klausimą dėl Seimo seniūnų sueigos, jeigu niekas neprieštaraus. Galima? Prašom, gerbiamasis Germanai. (Balsai salėje)
Jeigu leisite, gerbiamieji kolegos, aš pateikčiau šitą projektą, kadangi jis yra labai aiškus. Dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties. Seimo seniūnų sueiga sudaroma iš frakcijų atstovų proporcingo atstovavimo principu. Taigi atsisakius Seimo narystės gerbiamajam A.Rudžiui, Lietuvos socialdemokratų partija ir frakcija turi teisę deleguoti vieną savo frakcijos atstovą į Seimo seniūnų sueigą. Jie deleguoja kolegą V.Andriukaitį. Tai štai toks nutarimas. Ar galime mes priimti, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ne, biografiją, gerbiamieji kolegos, paėmę knygą, perskaitysite. Galime balsuoti? (Balsai salėje) Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti! Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Seimo seniūnų sueigos sudėties"? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 72.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra, bet visus kolegas balsų skaičiavimo komisija nuoširdžiai kviečia sėdėti ramiai ir savo vietose, nes gali įvykti klaidų.
PIRMININKAS. Kaip jau ir buvo sykį. Prašom.
Kas susilaikė? Kolegos, kas susilaikėt?
Gerbiamasis Kirkilai, balsų skaičiavimo grupės pastaba ir tamstai.
Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš paskelbdamas, kad nutarimas priimtas, aš noriu paprašyti dar vieno dalyko: ar galim prie šito nutarimo prirašyti tradicinį sakinį, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo, t.y. nuo šios dienos? Galime? Ačiū.
Taigi 72 Seimo nariams balsavus už ir 3 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudėties pakeitimo" priimtas. Ačiū.
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Dabar antrasis rezervinis klausimas arba, kaip čia užrašyta, 3a ir 3b, t.y. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo" projektas Nr.1759(2) ir kartu kito įstatymo - "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo" projektas Nr.1760. Pranešėjas - ministras M.Mikaila. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija. Ministro bus galima klausti. Prašom, ministre.
M.MIKAILA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia pateikimą norėčiau pradėti nuo įstatymo projekto Nr.1759, kuris yra dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo", kuris sutrumpintai vadinamas "Sodros" įstatymu. Šiame įstatyme yra siūloma 8 straipsnio pakeisti antrąją dalį ir iš naujo išdėstyti. Ši dalis yra susijusi su nedarbingumo pašalpų mokėjimu. Seimas yra patvirtinęs, kad už pirmąsias tris nedarbingumo dienas moka darbdaviai. Analizuojant situaciją buvo prieita prie išvados ir specialistų pasiūlyta (Vyriausybė pritarė) pakeisti šią nuostatą, kad tais atvejais ligos pašalpą už tris pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, išskyrus motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį bei šeimos nario slaugos pašalpą, moka darbdavys iš savo lėšų. Ši pašalpa negali būti mažesnė kaip 80% jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio, apskaičiuoto iš paskutiniųjų trijų mėnesių darbo užmokesčio.
Šioje pataisoje yra dvi naujovės. Pirmiausia motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį, taip pat šeimos nario slaugos pašalpą yra siūloma iš karto perimti mokėti nuo pirmosios dienos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, kadangi darbdaviui sunku rasti kriterijus ir motyvus dėl šeimos nario slaugos. Tačiau kitais atvejais, kai yra siejama su sirgimais dėl blogų darbo sąlygų arba dėl priežasčių, veikiančių žmogaus sveikatą darbe, už pirmąsias tris dienas paliekama mokėti darbdaviui. Taip pat yra padidinama būtinoji šios pašalpos riba nuo 50% iki 80%.
Pašalpą dėl suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų už pirmąsias tris kalendorines dienas moka darbdavys iš savo lėšų 100% vidutinio mėnesinio uždarbio dydžio. Tai yra esminės 8 straipsnio pataisos.
10 straipsnį taip pat yra siūloma papildyti. Pirmojoje dalyje po žodžio "80%", t.y. nedarbingumo pašalpos mokėjimas, įrašyti žodžius "o sanatorinio ir reabilitacinio gydymo metu - 50%", kadangi sanatorinio ir reabilitacinio gydymo metu didelę dalį išlaidų dengia Socialinio draudimo fondas ir, žinoma, šitos pašalpos mokėjimas turi būti ribojamas mažesniu dydžiu.
Trečiojoje dalyje po žodžių "profesinė liga" įrašyti žodžius "taip pat asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius", kadangi šie žmonės dažnai yra paveikti radiacinio spinduliavimo ir, žinoma, susirgti turi didesnį rizikos faktorių.
23 straipsnio ketvirtosios dalies 2 punkte žodžius "nedirbantiems pensininkams" siūloma patikslinti vietoje jų įrašant žodžius "nedirbantiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo pensiją", kadangi pagal naująją pensijų sistemą pensininku gali būti asmuo, gaunantis nebūtinai socialinio draudimo pensiją ir kitas pensijų rūšis. Ir išmokos turi būti siejamos su teise gauti socialinio draudimo pensiją. 24 straipsnio trečiojoje dalyje yra redakcinis patikslinimas: Socialinės apsaugos ministerijos pavadinimas pakeičiamas į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Trečiosios dalies 3 punkte po žodžių "pensininkams, gaunantiems" įrašyti žodžius "arba turintiems teisę gauti", nes pensininkas, įgijęs teisę gauti, gali dėl tam tikrų priežasčių atsisakyti pensijos ėmimo ir jam šitos sąlygos turi būti išlaikomos.
34 straipsnio trečiojoje dalyje po pirmojo sakinio įrašyti sakinį: "Jie gali įmokų nemokėti." 34 straipsnis numato, kokia tvarka yra mokamos arba nemokamos socialinio draudimo įmokos. Ir čia yra išplėsta, kad asmenys, ypač ūkininkai ir ūkininkų šeimos nariai, jeigu jie yra pensinio amžiaus, turintys stažą, dirbdami... nebūtų reikalaujama mokėti nuo jų pajamų socialinio draudimo įmokos.
371 straipsnis ir 45 straipsnis yra taisomas susiejant su Civilinio proceso kodekso 463 straipsniu, kuriame yra numatyta civiliniai įsipareigojimai bankroto arba kitais nemokumo atvejais, kaip yra paskirstomos lėšos. Ir dėl to yra atitinkamai siūloma pataisyti socialinio draudimo įstatymą.
38 straipsnyje yra esminė pataisa dėl delspinigių skaičiavimo normos, kadangi delspinigių skaičiavimo normos yra sumažėjusios. Ir praktikoje taikant siūloma sumažinti delspinigių normą socialinio draudimo biudžetui, skaičiuojant ne 0,3% už vieną dieną, o 0,2%.
Tokios yra esminės Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo pataisos.
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Ar galiu pristatyti antrąjį projektą?
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad Seimo nariams taip bus patogiau. Jūs pateikit savo samprotavimus ir dėl kito projekto, po to jus Seimo nariai klausinės dėl abiejų. Prašom.
M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikiamas projektas Nr.1760 - "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo". Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis projektas yra aptartas Vyriausybėje ir pateiktas Seimui, tačiau pataisa yra tik viena. Pačiu artimiausiu metu, faktiškai rytojaus Vyriausybės posėdyje, bus aptariamos ir kitos pataisos ir nustatyta tvarka po posėdžio bus pateiktos Seimui.
Dabar šis pasiūlymas - taisyti 23 ir 32 straipsnius, kurie numato, kad dirbantys pensininkai, uždirbantys iki pusantros minimalios algos, turi teisę gauti visą pensiją ir visą darbo užmokestį. Ryšium su tuo, kad priimant šitą normą minimali mėnesinė alga buvo 60 Lt, o dabar priimtas Vyriausybės sprendimas sparčiai didinti minimalią algą, šiuo metu ji yra 150 Lt, nuo spalio mėnesio bus 180 Lt, todėl yra siūloma pakeisti Pensijų įstatymą ir apriboti visos pensijos gavimą vienos mėnesinės algos uždarbio dydžiu - nuo spalio 1 d. būtų 180 Lt. Tai labiau atitiktų konceptualius pensinio draudimo pagrindus, kai visa pensija mokama uždirbant nedaug, o nedaug - tai yra aiškus kriterijus - minimali mėnesinė alga. Aš baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti net 21 Seimo narys. Kadangi yra du įstatymų projektai, mes turim kokį 30 minučių, bet jeigu būtų galima ir labai lakoniškai klausti, ir lakoniškai atsakyti, be abejo, mums visiems būtų geriau. Prašom. Aš tikiuosi, kad būtent taip Seimo nariai klausinės, o gerbiamasis ministras atsakinės. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, mane daugiau domina ta liepos 1 d., iki kurios buvo leidžiama perskaičiuoti pensijas. Na, projektas neišdalytas, aš suprantu, kad Statutas nepažeistas ir pradinėj stadijoj jis gali būti neišdalytas, todėl aš su juo ir nesusipažinau. Bet aš jūsų noriu paklausti. Ar nereikia pratęsti laiko, kad vis dėlto žmonės galėtų pristatyti dokumentus, ir toliau vykdyti šitą perskaičiavimą, nes iš tiesų nuskriaudėme turbūt ne vieną šimtą tūkstančių pensininkų.
M.MIKAILA. Tai yra artimiausių mūsų siūlomų pataisų svarstymo objektas, tokios pataisos šią savaitę bus pateiktos Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl projekto Nr.1759. 38 straipsnio antrojoje dalyje nurodyta: "Atskirais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įmonės, įstaigos ir organizacijos gali būti atleidžiamos nuo delspinigių mokėjimo." Aš norėčiau paklausti, kokie tie atvejai ir ar nereikėtų juos čia paminėti, kad būtų vis dėlto matoma, kada Vyriausybė ką galės padaryti. Ir dėl projekto Nr.1760. Jūs pateikėte tik dviejų įstatymo straipsnių pakeitimus. Norėčiau paklausti, kodėl nepateiktas visas paketas, juk tie likusieji pasiūlymai arba likę įstatymo, galima sakyti, neatitikimai taip pat yra labai aktualūs. Ačiū.
M.MIKAILA. Pirmiausia dėl 38 straipsnio antrosios dalies. Tai yra siejama kartu su taisyklėmis, kurios yra numatytos biudžetui. Valstybinio socialinio draudimo biudžetas taip pat yra valstybės reguliuojamas biudžetas, todėl būtų tikslinga abiem biudžetams taikyti vienodą tvarką. Kadangi Vyriausybei yra suteikta teisė taikyti tvarką dėl mokesčių ir delspinigių valstybės biudžetui, taip pat yra pasiūlymas tokią pat tvarką pritaikyti ir socialinio draudimo biudžetui. Kokie galimi atvejai? Pirmiausia tai yra tie atvejai, kai dėl objektyvių priežasčių arba biudžetų atsiskaitymo, kada vienas biudžetas negali užtikrinti arba laikinai negali užtikrinti finansavimo ir atitinkamai laiku neatsiskaitoma su socialinio draudimo biudžetu, tais atvejais yra netikslinga skaičiuoti delspinigius.
Dėl Nr.1760, kad ne visos aktualios pataisos yra pateiktos. Šiandieną aš jų negaliu pristatyti dėl procedūrinių dalykų, kuriuos jau minėjau. Rytoj Vyriausybės posėdyje kitos pataisos bus aptartos ir šią savaitę pateiktos Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis ministre, š.m. liepos 4 d. Seimo posėdyje, priimant įstatymą "Dėl Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo", buvo pateiktas ir mano projektas Nr.1686p, dėl kurio buvo priimtas protokolinis sprendimas, kad šis pasiūlymas bus svarstomas rudens sesijos pradžioje. Jo esmė buvo ta, kad buvo siūloma išbraukti iš Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 49 straipsnio antrąją pastraipą. Dabartiniu metu yra gaunama aibė nuskriaustų žmonių laiškų, pareiškimų, ypač politinių kalinių, tremtinių, rezistencijos ir pasipriešinimo dalyvių (praktiškai tai yra visi nukentėjusieji, kurie pačioje blogiausioje padėtyje), kad perskaičiavus valstybinio socialinio draudimo pensijas nukentėjusieji asmenys tos valstybinės pensijos visai negauna arba gauna po keletą litų.
PIRMININKAS. Laikas.
V.BRIEDIENĖ. Atsižvelgiant į tai, kad šių žmonių uždarbiai buvo tikrai labai maži, jie yra labai nuskriausti šiuo metu visiškai negaudami valstybinės pensijos. Ar gerbiamasis ministras nesutiktų, kad kartu būtų svarstoma ir ši pataisa, t.y. projekto Nr.1686p pataisa?
PIRMININKAS. Ministre, vieną minutėlę. Aš turiu kai ką pasakyt. Pirmas dalykas. Gerbiamieji kolegos, klausimui yra skiriama minutė, t.y. 60 sekundžių, todėl įspėju, kad 70 sekundę be atskiro įspėjimo bus nutraukiama. Kadangi kalbėjo moteris, aš jos nenutraukiau. Vyrai bus nutraukti 69 sekundę.
Dabar dėl esminio siūlymo. Kadangi čia, gerbiamoji Briediene, yra pateikimas ir yra naujas dalykas, tai jūsų siūlymą ar kuriuos kitus siūlymus bus galima nagrinėti svarstymo stadijoje, o jeigu Seimas apsispręs - ir galutinėje stadijoje. Taigi jūsų siūlymas neprapuolė. Prašom, ministre, jūsų nuomonė.
M.MIKAILA. Į šį klausimą galėčiau atsakyti. Ta pateiktoji koncepcija nėra priimtina dėl to, kad ja norima įteisinti senąsias pensijas, kas negalima naujoje sistemoje. Tačiau aš buvau susitikęs šį rytą su keletu Seimo narių, mes aptarėm galimą kitą koncepciją, t.y. peržiūrint valstybinės pensijos dalį. Tai kitas variantas, šis variantas bus išnagrinėtas specialistų grupės ir nustatyta tvarka pateiksime Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas priimtas praeitais metais ir praeitais metais mes jį taisėm. Taisėm balandžio mėnesį, liepos mėnesį, o dabar dedam ketvirtąjį lopą, rytoj jūs dar pateiksite kažką. Sakykit, ar jūs tikitės, kad šitas įstatymas bus kada nors pataisytas taip, kad jis tiktų žmonėms? Ar vis dėlto pirma reikia priimti Savanoriškojo draudimo pensijų įstatymą ir šitą įstatymą reikia taisyti kardinaliai? Ar jūs turite tokią viltį pataisyt, kad jo nereikėtų lopyti kas mėnesį?
M.MIKAILA. Tikrai taip. Manau, kad padarius esmines pataisas, nereikės jo taip dažnai taisyti kaip dabar, nes modeliuojama pagal realią situaciją. O savanoriškasis pensijų draudimas galimas ir dabar, jis egzistuoja, tačiau jis jokiu būdu negali pakeisti privalomojo valstybinio socialinio draudimo, kuris užtikrina būtinąsias pensijos dalis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone ministre, mano klausimas galbūt bus kiek panašus į anksčiau pateiktus, bet vis dėlto iš tiesų labai daug problemų žmonėms sukėlė naujieji pensijų įstatymai ir tvarka. Dauguma skundžiasi ir dėl terminų - šių metų vidurys, ir dėl skaičiavimo būdo, ir dėl to, kad tie, kurie šiek tiek dirbo išėję į pensiją, buvo labiau nuskriausti, negu tie, kurie išėjo į pensiją ir daugiau nedirbo, ir panašiai. Ar, jūsų nuomone, nebūtų tikslinga surinkus visą tą medžiagą (o dabar, manau, ir ministerija, ir kitos institucijos ją turi) vienu metu pateikti visas galimas pataisas tam, kad palengvintume žmonių situaciją? Vienu metu, nes dabar yra tik keletas pataisų. Nejaugi po dviejų savaičių, po mėnesio ar po dviejų mėnesių ateisite į Seimą su kitom pataisom? Tai tikrai didelės naudos nebus. Ar nebūtų įmanoma padarius dviejų savaičių ar mėnesių pertrauką surinkti visą medžiagą, peržiūrėti kartu su Seimo komitetu?..
PIRMININKAS. Ačiū. Aš įspėjau. 69 sekundę išjungiama.
M.MIKAILA. Aš priimu pastabą. Kaip minėjau, šitos pataisos yra pateiktos anksčiau, Vyriausybėje aptartos. Rytoj aptarus bus pateiktos pataisos dėl 2 straipsnio, dėl 8 straipsnio, 45, 50, 54 ir t.t. Jūsų pageidavimas yra realizuojamas. Dar kartą kartoju, kad dėl nustatytos procedūrinės tvarkos (negalime jos pažeisti) šiandieną aš jų nepateikiu ir nekomentuoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, aš dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio, kuriame ligos pašalpą už pirmąsias 3 kalendorines nedarbo dienas moka darbdavys. Buvo daug susitikimų vasaros metu su akcinių bendrovių darbuotojais, su vadovais. Jie mato tiesioginį tų mažų akcinių bendrovių, valstybinių smulkių įmonių žlugdymą, kad darbdavys turės mokėti už tas tris dienas. Ar jūs nemanot vis dėlto pataisą kol kas, kol sustiprės tos įmonės, - išbraukti tas tris dienas, kad būtų mokama iš socialinio draudimo lėšų? Ačiū.
M.MIKAILA. Ne. Jeigu aš manyčiau kitaip, gerbiamasis Seimo nary, mes kitaip ir formuluotume šitą pataisą. Kita vertus, mes šias problemas esam dar pavasarį nagrinėję ir aptarę ir komitete. Pagrindiniai komiteto siūlymai ir nuostatos atsispindi šiose pateikiamose pastabose. Kur yra aiškūs kriterijai (dėl šeimos nario susirgimo, dėl vaikų susirgimo) - taip, mes priimam ir šitą grąžinam nuo pirmos dienos socialinio draudimo fondui arba socialinio draudimo skyriams. O tais atvejais, kai suserga pats darbuotojas, yra labai natūralu, kad atitinkamai atsakomybės dalį prisiima ir darbdavys, nepriklausomai nuo nuosavybės formos - ar jis yra valstybinis, ar jis yra privatus darbdavys.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, gerai, kad sakėt, jog pateiksit kitas pataisas, pastabas ir mūsų Socialdemokratų frakcijos aukščiau siūlytą dėl motinos apdraudimo iki trejų metų. Bet aš vis dėlto siūlyčiau tokią procedūrą. Gal jūs priimtumėt, kad visas tas pataisas mes nagrinėtume kompleksiškai? Nes tai vis dėlto yra "Sodros" pinigai, yra bendras katilas ir būtų gerai žinoti visą tą finansinį balansą. Tuo labiau kad ir ta mūsų siūloma pataisa irgi reikalauja tam tikrų pinigų iš valstybės biudžeto. Kita vertus, realizuojant šitą mechanizmą dėl 8 straipsnio pakeitimo reikėtų turbūt diskutuoti dėl tos mūsų nuostatos, ar nereikėtų atsisakyti tos neapmokestinamos socialinio draudimo biudžeto ribos ir pan. Taigi gal galima būtų ateityje svarstyti kompleksiškai, sujungus visas į vieną vietą?
M.MIKAILA. Atsakydamas į tą klausimą noriu priminti, kad socialinio draudimo įmokų riba jau yra panaikinta liepos 5 d. įstatymu ir ji dabar negalioja, apdraudžiamas visas darbo užmokestis. O dėl komplekso ir dėl paskaičiavimų, tai projektai yra pateikti, pagal susitarimus tokie paskaičiavimai yra atlikti ir jie bus pateikti komitetams, kurie nagrinės šiuos projektus.
PIRMININKAS. Kolega V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, jūs minėjote, kad rengiama nemažai pataisų dėl Pensijų įstatymo. Aš norėčiau trumpai paklausti. Ar atsižvelgta į tokį to įstatymo, sakyčiau, trūkumą, dėl kurio dabar mes susilaukiam tikrai daug priekaištų, kad žmogus, sulaukęs 60 metų ir išėjęs į pensiją, po to dar dirbo keletą metų už daug mažesnį atlyginimą, negu jis gaudavo atlyginimą iki išeidamas į pensiją. Dabar pensijos paskaičiavimo metu tas laikas, pakliuvęs su mažesniu atlyginimu, jam smarkiai nurėžia socialinio draudimo pensiją. Ar tame pakete bus koks nors pakeitimas, ar ne?
M.MIKAILA. Taip. Tai yra vienas iš esminių pakeitimų dėl dokumentų pateikimo, dėl fiksuoto darbo užmokesčio ir draudimo koeficiento skaičiavimo. Bus 45 straipsnio pataisa, kuri suteiks žmonėms, jeigu ji bus priimta, teisę pasirinkti geriausią variantą. Taip pat bus siūloma pratęsti dokumentų pateikimą iki 1996 m. liepos 1 d., įvertinant visą šitą žmonių norą papildyti savo duomenis nesutraukiant didelio žmonių srauto rudenį, kada jie ne tik kreipsis dėl pensijų, bet ir dėl šildymo kompensacijų. Siūloma išdėstyti daug platesnį laiką.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt sutiksit, kad dabar jūsų pateiktos pataisos yra ne tai, ko laukė pensininkai arba socialiai remtini žmonės, o yra "Sodros" biudžeto taupymas iš principo. Tai tokia pastaba.
Norėčiau jūsų paklausti tiesiog taip. Kaip jūs, kaip ministras, na, kaip žmogus, vertinate: ar korektiška, ar teisinga, kad Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymas numato pensijų nesumažinimo taisyklės netaikymą tik nukentėjusiems? Čia pagal Valstybinių pensijų įstatymą. O nusipelniusiems ta taisyklė taikoma. Kitaip tariant, turtingam dar pridedama, o iš nuskurdinto lyg ir atimama dalis jo buvusios pensijos. Ačiū.
M.MIKAILA. Nenorėčiau visiškai su tuo sutikti. Ta pati taisyklė taikoma ir nukentėjusiems asmenims tuo atveju, jeigu perskaičiuota socialinio draudimo pensija kartu su nukentėjusiojo asmens pensija negali būti mažesnė už anksčiau gautą. Tačiau pasitaikė atvejų, ir tokį vieną atvejį aš pats asmeniškai tyriau, kai buvo padarytos klaidos ir žmogui buvo išmokėta mažiau.
Dėl valstybinės pensijos lygio pakankamumo buvo gerbiamojo Seimo nario paklausimas anksčiau ir gerbiamosios V.Briedienės. Aš manau, kad šitą klausimą mes ateityje taip pat turėtume nagrinėti Valstybinių pensijų įstatymo plotmėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, pensininkai į mus neretai kreipiasi su klausimu, kad jiems pensija buvo paskaičiuota ne pagal patį geriausią koeficientą. Jūs dabar ką tik pasakėte, kad pensininkas turi teisę pasirinkti. Ar ne geriau būtų, kad įstatyme būtų įrašyta, jog socialinio draudimo darbuotojai nustato geriausią, palankiausią koeficientą patys turėdami kompiuterius ir duoda tam žmogui paskaičiavimus, kaip geriau jam gauti didžiausią pensiją. Ar nebūtų geriau perkelti šitą atsakomybę pasirinkti ne pačiam pensininkui, o tiesiog socialinio draudimo darbuotojams.
M.MIKAILA. Atsakau į jūsų klausimą. Taip ir yra, taip ir turi būti, tačiau socialinio draudimo darbuotojas arba valstybinio socialinio draudimo skyriaus darbuotojas tai gali atlikti tik pagal duomenis, kurie yra byloje. Pensininko pasirinkimas - tai yra jis sužino visą informaciją, pensininkui paliekama teisė šiuos duomenis papildyti, o skaičiavimus, žinoma, atlieka darbuotojai.
PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Pone Juršėnai, pirmiausia yra pristatomi du projektai, todėl aš prašyčiau dvi minutes man skaičiuoti, nes jūs asmeniškai pažeidėt mūsų reglamentą. Čia buvo replika dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Jūs praradot 15 sekundžių. Prašom.
V.JARMOLENKA. Dėl jūsų kaltės.
PIRMININKAS. 20 sekundžių.
V.JARMOLENKA. Aš noriu paklausti pono ministro tik dėl antro projekto. Aš nesutinku su tuo, kad iš tikrųjų ribojama (jūs pasakėt, jog apribot viena minimalia alga, nors ir 160 Lt nuo spalio 1 d. ji bus) pensininko gaunama suma už tą darbą, kurį jis atlieka. Vis tiek valstybė imasi ribojimo funkcijų. Aš noriu jūsų paklausti, kodėl vis dėlto? Pusantro - tai buvo 90 Lt, o dabar - 160 Lt. Labai gerai. Bet kodėl iš pusantro koeficiento pereinam prie vieno ir vis tiek ribojam? Dar trupučiuką atimam. Visiškai nedaug, bet vis tiek atimam. Aš prieš 23 ir 22 straipsnio pakeitimo tokią redakciją. Prašau man atsakyt labai aiškiai: ką reiškia "ribojamas"?
M.MIKAILA. Atsakau. "Ribojamas" - tai reiškia, kad pirmiausia pensija yra skiriama asmenims, praradusiems galimybę dirbti dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl senatvės apribotas darbingumas. Tačiau daroma išlyga tiems asmenims, kurie mažai uždirba, jiems leidžiama gauti visą pensiją ir visą darbo užmokestį. Kodėl dabar yra skirtumas? Ši situacija buvo sumodeliuota, kai minimali alga buvo ir biudžetinės srities darbuotojų. Aišku, ji didėjo labai ir labai lėtai. Nuo sausio mėn. biudžetinei sričiai taikant bazinę algą, o bendrame ūkyje minimalią mėnesinę algą, minimali alga kyla kur kas sparčiau. Siūloma apsiriboti konceptualiai priimtinu dydžiu, t.y. mažos pajamos, t.y. minimali mėnesinė alga - viena dimensija, kuri būtų visiems aiški. Žinoma, koeficientas tai yra svarstymo objektas.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė. Gerbiamasis Jarmolenka, prašom nešūkauti. Prašom. Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Ačiū. Pone ministre, mes daug kartų girdėjome, jog "Sodra" turi problemų dėl savo biudžeto. Tačiau tuo pat metu niekam nėra paslaptis, jog esama pensininkų, kurie gauna po kelis tūkstančius litų ir po kelis šimtus. Juolab kad dalis tokių pensininkų gauna dar pensiją ir iš Rusijos. Aš turiu omeny buvusius kariškius ir stribus. Na, jūs esate leiboristų vyriausybė. Ar jums neatrodo, kad reikėtų labiau apriboti šitų asmenų, kurie kas mėnesį nugriebia po keletą tūkstančių, pensijas? Galbūt iš tikrųjų padalyti tiems, kurie miršta šiandien iš bado? Ačiū.
M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, šitai jau yra padaryta: liepos 5 d. priimta įstatymo pataisa, kuri apriboja draudžiamųjų pajamų koeficientu - 5. Galima tiktai teoriškai suskaičiuoti kelių tūkstančių pensiją, tačiau realiai jos negali būti mokama daugiau kaip 530 Lt.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Nematau. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, darbdaviai labai nepatenkinti tuo, kad jiems reikia mokėti iš savo lėšų už pirmąsias tris dienas, t.y. mokėti nedarbingumo pašalpas. Mokesčiais nepatenkinti verslininkai sugeba išvengti netgi verslo mokesčių. Ar tikite, kad darbuotojas išdrįs imti pašalpą iš darbdavio, kuris jam mokės, turėdamas kankinio išvaizdą? Paprasčiausiai dauguma žmonių bijos tokias pašalpas imti. Tai ar neišeis taip, kad administracinėmis priemonėmis mes imsime gerinti žmonių sveikatingumą? Ar neatsigręš ta priemonė prieš pačius dirbančius žmones?
M.MIKAILA. Atsakydamas į šį klausimą, labai tikiu, kad Lietuvos įstatymus kiekvieną dieną vis labiau gerbs tiek Lietuvos darbdaviai, tiek ir visi Lietuvos piliečiai. Nustatant šią tvarką įstatymu, negali būti jokio baimės jausmo. Žinoma, ne visi darbdaviai yra nepatenkinti arba labai protestuoja dėl tokių sprendimų, kadangi ši sistema yra plačiai taikoma daugelyje Europos ir pasaulio valstybių ir ji yra kur kas didesnė.
Kita vertus, baimindamiesi dėl darbdavio nepasitenkinimo, mes negalėsime priimti ir kitų socialinio draudimo rūšių - kaip antai, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kuris taip pat numato darbdavio atsakomybę. Socialinėje srityje atsakomybės dalijimasis tarp valstybės darbdavio ir piliečio yra labai natūralus procesas.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Nematau. Kolega K.Paukštys. Prašom.
K.P.PAUKŠTYS. Dėkui. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Kokia bus galutinė jūsų nuostata ir nuomonė dėl 54 straipsnio antrosios dalies? Pataisa, kuri siūlo nustatyti ilgesnį laiką draudžiamojo pajaus koeficientui apskaičiuoti? Čia yra siūloma, kad ne nuo 1984 m. sausio 1 d., o nuo 1979 m. Kokia būtų galutinė jūsų nuomonė? Ačiū.
M.MIKAILA. Galutinė nuomonė... Yra parengta nauja pataisos redakcija. Kol ji nėra pateikta, aš jos nenorėčiau komentuoti. Tačiau yra siūlomas kitas variantas, imant iš dešimties metų pagal fiksuotus dydžius ir žmogui pateikiant papildomus duomenis. Jeigu pensininkas dirbo ir jam geriausias draudžiamųjų koeficientas išeina iki išėjimo į pensiją, įgyjant teisę gauti pensiją, tas ir bus parinktas. Tai yra geriausias, optimaliausias variantas žmogui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šiam klausimui skirtas laikas baigėsi. Dar buvo užsirašę paklausti 5 Seimo nariai. Tai užtruktų 5-6 minutes. Ar jau nutraukiam klausinėjimą, ar leidžiam ir likusiems?
Komiteto pirmininkas G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš vis dėlto siūlau, kad mes baigtume.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, gerbiamasis Pavirži. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlyčiau nutraukti klausimus, tuo labiau kad klausimai visai neatitinka to turinio, kurį ministras pateikė. Kadangi rytoj Vyriausybė svarsto labai daug šio įstatymo pataisų, ir mes turėsime galimybę klausinėti: kitą savaitę ministras vėl tribūnoje stovės ir vėl bus užduodami tie patys klausimai, todėl aš siūlyčiau baigti, netrukdyti laiko, perduoti mūsų komitetui. Mes nustatyta procedūra toliau svarstysim papildomai tai, ką rytoj apsvarstys Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Galime? Taip pat primenu, kad, gerbiamieji kolegos, yra Juridinio skyriaus išvada ir dėl vieno, ir dėl kito projekto. Yra Juridinio skyriaus išvados. Pagrindinis komitetas turėtų būti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pritariam. Ar reikia kurio nors papildomo? (Balsai salėje) Teisingai, Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi pagrindinis - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas ir papildomas - Biudžeto ir finansų komitetas.
Gal gerbiamasis J.Beinortas ką nors dar papildomai pasiūlys? Prašom.
J.BEINORTAS. Kadangi buvo pristatinėjami du projektai, tačiau tik vienas projektas faktiškai yra parengtas, o apie antrą kalbame mistiškai, kad jį rytoj svarstys Vyriausybė, o kitą savaitę vėl ministras ateis mums aiškinti, ką Vyriausybės posėdyje nutarė, tai mes šiandien galime apsispręsti, jog pritariame Socialinio draudimo projekto pateikimui, o Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto pateikimą pratęsime po to, kai mes jį pamatysime. Nereikia tos katės maiše siūlyti, nes pasiūlymų yra daug. Jie yra iš visų pusių, juos reikės aptarti. Komitetas tikrai imsis. Negesinkime to gaisro, kuris dar nekilo. Aš siūlau pritarti pirmajam, o dėl antrojo - padaryti pertrauką iki pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, žinoma, būtų galima priimti tamstos pasiūlymą, bet tai reikalo esmės nekeičia. Jeigu mes ir pritariam po pateikimo, vis tiek komitetas turės nagrinėti. O papildomus siūlymus ar naujus pasiūlymus mes sujungsime - čia jokia problema. O šioje stadijoje, kaip jūs puikiai žinote, projektas išdalijamas tik komitetams ir frakcijoms.
Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, bet mes jau sakysim, kad yra pateikimas, ir negalėsime paklausti. O galbūt dėl Pensijų įstatymo bus tiek klausimų, kad mes negalėsime paklausti, o bus tik svarstymas, tik pasisakymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, jeigu jūs šito pageidaujate, tai naujus Vyriausybės siūlymus pradėsim nuo pateikimo stadijos. Sutinkate su tuo kompromisu? Gerai. Ačiū. Taigi po pateikimo komitetas nagrinėja, o nauji pasiūlymai pradedami iš pradžių, t.y. nuo pateikimo. (Balsas salėje) Gerbiamasis Veselka, prašome netriukšmauti. Taigi kai bus naujų siūlymų, mes juos operatyviai nagrinėsime ir pradėsime nuo pirmosios stadijos, t.y. nuo pateikimo. Ačiū, gerbiamasis ministre. Klausimas baigtas.
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Dabar yra darbotvarkės 1-3 punktas - dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo. Užsirašė diskusijoms tik du Seimo nariai. Aš siūlau dirbti pagal patvirtintą darbų programą ir šiek tiek pertraukos sąskaita.
V.Andriukaitis. Ar kalbės? V.Andriukaitis nepageidauja kalbėti. Kalbėsite? Prašom. Jūs savo ar frakcijos vardu?
V.P.ANDRIUKAITIS. Savo vardu.
PIRMININKAS. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl pateiktos pataisos turėtų būti diskutuojama keliais aspektais. Vienas aspektų yra šios pataisos suderinimas su Valstybės tarnautojo įstatymo reikalavimais. Viena vertus, aišku, kad buvę apylinkės, apygardos teismų teisėjai, pereidami į Aukščiausiojo Teismo, į ministerijos struktūrinius padalinius, ten nevykdys savo teisėjo pareigų. Jie ten dirbs valstybės tarnautojais. Dirbant valstybės tarnautojais tuo laiku, kai jie ten dirbs, jiems bus mokama taip, kaip teisėjams. Socialinės garantijos bus tokios pačios kaip teisėjų, ir susidarys įdomi situacija valdymo prasme. Aukščiausiojo Teismo teisėjas ir visi teisėjai bus tokie patys teisėjai kaip ir Aukščiausiojo Teismo struktūrinio padalinio tarnautojas, kuris yra jiems pavaldus, kuris yra tokio paties statuso. Tuo tarpu Valdininkų įstatymo reglamentacija yra vienokia, nustatanti aiškias žaidimo taisykles, ir šitoje vietoje iš tikrųjų yra kolizija.
Kita vertus, kažkodėl kiltų klausimas. Jeigu Prezidentūroje gali dirbti patarėju teisėjas, kuris dirbo apylinkėje, Aukščiausiajame Teisme ir Teisingumo ministerijoje, tai lygiai taip pat turbūt patarėju galėtų dirbti toks pat teisėjas ir Seime. Tarkime, Seimo Valstybės ir teisės komitete. Taigi kyla klausimas: jeigu toks teisėjas ateitų dirbti patarėju Seimo komitete, kodėl jam čia nebūtų jokių garantijų ir nieko, vadinasi, būtų vienokie reikalavimai, kai žinyboje - kaip Teisingumo ministerijoje ar Aukščiausiojo Teismo struktūroje, jam reikalavimai yra kitokie. Tai prašom pasakyti, koks tokių patarėjų, kaip valstybės pareigūnų, statusas, kodėl jis pasidaro skirtingas?
Trečia vertus, kyla dar vienas klausimas: ar iš tikrųjų reikia adaptuoti teisinę situaciją realiai padėčiai, o ne priešingai - realią padėtį keisti taip, kad ji būtų kartu palanki teisinei sistemai? Šiuo atveju mes aiškiai matome, kad aplinkybėms verčiant dėl 2, 3, 4 tarnautojų, kurių reikia vienoje ar kitoje struktūroj, daroma įstatyminė pataisa, toliau visiškai negalvojant, kad ta įstatyminė pataisa nesiderina su kitais įstatymais ir nesiderina su bendra valstybės tarnautojų sistema, kurią mes bandome vienaip ar kitaip kurti. Juk lygiai taip pat, vadovaudamiesi ta pačia logika, galėtume pasakyti, kad jeigu trūksta specialistų ne tik Teisingumo ministerijoje, bet, tarkime, ir Sveikatos ministerijoje, ir Ekonomikos ministerijoje, ir kitur, tai tuomet vadovaukimės ta pačia taisykle, perimkime specialistus, dirbančius kitur, ir jiems garantuokime ten ir darbo vietą, ir visas socialines garantijas, ir t.t. Šitą taisyklę darykime universalią, bet ne vien tiktai išimtinę, pritaikytą būtent šitai situacijai.
Dar vienas dalykas. Labai kyla klausimas dėl socialinių garantijų. Ar pareigūnas, dirbdamas visiškai kitą darbą, gali turėti tas pačias socialines garantijas, kaip tie pareigūnai, kurie dirba tiesiogiai tame darbe? Todėl aš manau, kad ši pataisa iš tikrųjų dar verta labai rimtų diskusijų. Manau, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete mes turėtume rimtai apsvarstyti socialinių garantijų siūlymą. Vis dėlto siūlau, kad dėl šio klausimo dar reikėtų diskutuoti mažiausia keliuose komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį P.Miškinį. Ruošiasi ministras J.Prapiestis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir visi gerbiamieji, kurie mus girdi. Valdžių pasidalijimo principas yra labai aktualus ir buvo aktualus visų demokratinių valstybių vystymosi laikotarpiais. Teismas yra trečioji nepriklausoma valdžia. Ir kuo laisvesnė teisminė valdžia nuo kitų valdžių, tuo didesnė yra demokratija, tuo didesnis demokratijos laipsnis. Tačiau tokia demokratine ir nepriklausoma teismine valdžia teismas bus tiktai tuo atveju, jeigu vykdomosios valdžios nesikiš į teismų darbą ir neveiks teisėjų. Pagal šią pataisą teisėjas laisvai gali tapti Prezidento patarėju, įsidarbinti grynai vykdomosios valdžios institucijose, Teisingumo ministerijoj, dirbti šios struktūros vadovu, specialistu ir pan. Faktiškai dirbdamas šiose vykdomosios valdžios institucijose teisėjas išlaiko visas teisėjų socialines garantijas, atlyginimą, darbo stažą. Tai sudaro geras sąlygas veikti teisėjus, skatinti juos būti paklusniais vykdomajai valdžiai. Aš nekalbu apie paklusnumą kokiai nors vienai valdžiai, partijai ar pan. Šito mes turime vengti visais laikais. Manau, kad teismai, teisėjai turi būti nepriklausomi. Bet kokia poveikio galimybė (o šiuo atveju yra labai didelė) turėtų būti pašalinta. Manau, kad toks projektas vis dėlto turėtų būti labai rimtai pakoreguotas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną teisingumo ministrą - gerbiamąjį J.Prapiestį. Prašom. Ruošiasi Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas P.Vitkevičius.
Prašom, ministre.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamosios Seimo narės ir gerbiamieji Seimo nariai, išeina įdomi situacija. Kai kalbame apie teismų darbą, visą laiką prisimenama Teisingumo ministerija, teisingumo ministras, tiesiogiai ar netiesiogiai, bet aiškinama, kodėl nedirba savo darbo. Šiandien vėl girdime: kalbama apie valdžių nepriklausomumo principą ir t.t. Aš noriu priminti, kad kai buvo priimamas Teismų įstatymas, aš prašiau, suprasdamas, kad galbūt tam tikra prasme mano prašymas yra ties teisėjų nepriklausomumo principo išsaugojimo riba, prašiau, kad būtų suteikta kasacinė teikimo teisė. Kad aš, gavęs vienokią ar kitokią informaciją (pagaliau žmonių skundai, pareiškimai apie vieno ar kito teisėjo sprendimą, kuris kelia abejonių), turėčiau teisę kreiptis į kitą aukštesnę teisminę instanciją, kad ta byla būtų peržiūrėta, nepaisant visų kitų proceso dalyvių nuomonių, skundų ir t.t. Aš tos teisės negavau.
Po to, kai buvo kalbama apie teisėjų socialines garantijas... Deja, Seimas irgi, suprasdamas, kad trūksta teisininkų, kad prasideda reforma, kad darbas sudėtingas, atsakingas, įvairiausių faktorių, pašalinio poveikio ir t.t., kad viso to išvengtų, reikia užtikrinti ir dabartinę padėtį, ir ateitį. Tas irgi nebuvo Seimo palaikyta. Nors po to, netrukus viena teisėjų grupė buvo išskirta.
Dabar, kai vis dėlto aš puikiai jaučiu ir suprantu, kad viena iš pagrindinių Teisingumo ministerijos funkcijų - teismų darbo tikrinimas nesikišant į procesinius sprendimus bei darbo organizavimas teismuose, pagaliau teisėjų mokymo klausimai, tam tikra prasme praktikos apibendrinimas, turėtų būti kitaip dirbamas Teisingumo ministerijoje. Suprasdamas, kad vis dėlto tokį darbą turi dirbti tiktai kvalifikuoti žmonės, išmanantys teismo darbo specifiką, sudėtingumą ir pan., ir kartu, kaip kalbėjo ponas P.Miškinis, išliktų nepriklausomi, tai būtent čia ir fiksuojamas nepriklausomumo principas. Jeigu teisėjas, atėjęs į tokį darbą, jaučia, kad viena ar kita valdžia jam daro poveikį, jis turi galimybę grįžti į tą darbą, kur tokio poveikio nereikėtų patirti, ir jis galėtų likti iki galo teisėjas. Taigi ši pataisa yra būtina.
Puikiai žinote, kokia situacija su teisininkais. Atskiros ministerijos nebeturi nė vieno teisininko. Jeigu Teisingumo ministerijoje dar yra išlikę nemažai specialistų, kurie gali užtikrinti vieną iš tokių Teisingumo ministerijos funkcijų - rengti įstatymų projektus, tapti kitų ministerijų ekspertais, rengiant atitinkamus dokumentus, tai Teismų departamente tokių specialistų nėra. Jūs negalvokite, jog yra konkursas, kad užimtų šitą vietą. Aš džiaugiuosi, kad esu prikalbinęs 2-3 žmones metams, kad ateitų į Teisingumo ministeriją dirbti šį darbą. Šitas pasiūlymas nėra atradimas. Šita situacija yra fiksuojama daugelio valstybių įstatymuose, ir daug paprasčiau tai yra daroma. Ir Lenkijoje. Štai šiuo metu yra Švedijos teisingumo ministerijos atstovas, mes apie tai kalbėjome, tokia praktika yra ir ten. Jeigu Seimo narys V.Andriukaitis pradėjo savo kalbą, nurodydamas tam tikrą koliziją, kurios, aš vis dėlto manau, nėra, tai baigė siūlymu pažeisti įstatymą. Būtent taip - imkit į ministeriją darbuotojus ir sudarykite ypatingas sąlygas. Kaip tai sudaryti, jeigu dabar ir Valdininkų įstatymas, ir būsimasis Darbo užmokesčio įstatymas apskritai apie jokias tokias lengvatas, išskirtinumą, nepaisant to, kokio lygio būtų darbuotojas, kiek jis duotų naudos, nekalba ir neleidžia. Todėl jeigu jūs iš tikrųjų norite, kad Teisingumo ministerija galėtų atlikti savo funkciją ir toje srityje bent patenkinamai, prašyčiau vis dėlto šitą siūlymą paremti ir balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dabar kolega P.Vitkevičius - komiteto pirmininkas. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes komitete ne kartą svarstėme šį klausimą. Dauguma Seimo narių priėjo prie išvados, kad tokia pataisa yra būtina. Tokio įstatymo būtinumas reiškiasi tuo, kad į Prezidentūrą būtų galima paimti tikrai kvalifikuotą teisininką, o į Teisingumo ministeriją ir Aukščiausiąjį Teismą praktikai apibendrinti paimti tokius žmones, kurie išmano tą praktiką. O kas išmano tą praktiką? Tą praktiką išmano kaip tik teisėjai, kurie praktiškai tam tikrą laiką dirba šį darbą. Teisminės praktikos apibendrinimai yra būtini, kad būtų galima išaiškinti teisėjų klaidas, kad teisėjai skirtų didesnes bausmes ir nepagrįstai nešvelnintų jų už sunkius nusikaltimus. Padarius apibendrinimą, tokie duomenys pateikiami Aukščiausiojo Teismo senatui, senatas priima būtinus privalomus nurodymus, kaip taikyti tuos įstatymus. Taip galima įvesti didesnę kontrolę teismams, kad jie teisingiau ir griežčiau taikytų įstatymus taip, kaip dera.
Na, čia sakoma, kad prieštaraus Valdininkų įstatymui. Neprieštarauja jokiam Valdininkų įstatymui. Kol dirbs ministerijoje arba Aukščiausiajame Teisme, jis bus tarnautojas. Kitos jo, kaip teisėjo, funkcijos taip pat sustabdomos. Jam lieka kai kurios garantijos, kurios yra būtinos. Kai kas mano, kad šitaip reikėtų elgtis ir kitose ministerijose. Bet čia nepalyginami dalykai. Jeigu teisėjams yra garantuotas darbas iki pensijos, tai jie, aišku, gali laikinai pasitraukti į aparatą, sakysim, Teisingumo ministerijos ar Aukščiausiojo Teismo ir vėl turės galimybę grįžti. O teisininkas, kuris turi gerą darbą, kvalifikuotas, neis nei į ministeriją, nei į Aukščiausiąjį Teismą laikinam darbui. Todėl tų pakeitimų reikia. O jeigu ministerijoje, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijoje, jeigu darbuotojas dirba savivaldybėje ar dar kur nors, tokiu atveju pasiūlymas pervesti į centrinį aparatą, yra paaukštinimas, ir jokios problemos čia nėra, o teismams yra būtina. Aš siūlau visiems balsuoti už, jeigu norime įvesti geresnę kontrolę teismams ir pagerinti jų darbą. Taigi pataisa būtinai reikalinga. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega E.Bičkauskas. Jis pasiprašė iš anksto.
E.BIČKAUSKAS. Kad tam tikra problema yra, aš visiškai su tuo sutinku, bet ar geras sprendimo būdas, labai abejoju. Įstatymo projekte kalbama apie teisėją, jam sutikus ir t.t., ir t.t. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 113 straipsnis tiesiogiai sako, kad teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų. Tokiu atveju, jeigu jisai pereina dirbti Prezidento patarėju, į Teisingumo ministeriją, jis jau yra nebe teisėjas ir negali būti teisėjas. Tai reikia fiksuoti. Kad yra tam tikra problema, taip. Bet galbūt spręskim kitu būdu. Galbūt taisant, aš nežinau, ar prieštarauja Valdininkų įstatymui, ar ne, galbūt kažką per atlyginimus, kitu būdu, bet šiuo atveju jis jau yra nebe teisėjas, todėl už tokią redakciją, tokį sprendimo būdą aš pasisakyti tikrai negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas kolega turėtų pasisakyti už. Prašom. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Aš prieš.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Čia motyvuotai buvo pasakyta, kodėl mes negalim palaikyti šios pataisos.
PIRMININKAS. Tai už?
J.BEINORTAS. Aš prieš, bet motyvus jau išdėstė ponas E.Bičkauskas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasisakyti aiškiai už, ir galiu pasakyti, kodėl. Visų pirma mes nuolat keliame vis didėjančius reikalavimus teisėtvarkos sistemai, kartu mes puikiai suprantame ir žinome, kad nemažai, ko gero, ir geriausių juristų išeina į privačias struktūras, ir norėdami suderinti vieną ir kitą problemą, t.y. padėti teisėtvarkos organams, ministerijai, kitiems aukščiausiems teisėtvarkos organams spręsti savo problemas, mes turime sudaryti sąlygas jiems priimti į darbą teisėjus, turinčius patirties. Aišku, tuo metu jie yra nebe teisėjai ir nutarimo projekte parašyta, kad jie nevykdo teisėjų funkcijų, bet socialines garantijas ir galimybę grįžti atgal į tą patį darbą mes jiems turime garantuoti. Tai galbūt yra ir laikinas sprendimas, bet kadangi tokie sprendimo variantai yra ir kitose Europos šalyse, man atrodo, mes čia nieko neišradinėsime, reikia tiktai sudaryti sąlygas ir pritarti tam sprendimo būdui, kuris yra siūlomas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Prašom registruotis. Pakeliui noriu vieną pastabėlę: prašom per daug nelamdyti pultukų. Seimo sekretoriatas ir netgi visa Seimo kanceliarija garantuoja, kad naujieji pultukai dirba ir ilgai dar turėtų dirbti gerai. Taigi jų nekankinkit, kaip yra, taip yra, tik prašom pagal jūsų pageidavimus spaudyti vieną, antrą ar trečią mygtuką. Prašom registruotis.
65 Seimo nariai.
Balsuosim štai dėl ko - ar pritariam po svarstymo įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo" pakeitimo" projektui. O po šitos procedūros, jeigu, sakykim, bus pritarta, komitetas turės dar kartą susirinkti ir apsispręsti, ar atsižvelgia į kai kuriuos pasiūlymus ir kai ką pataiso, arba teikia šį siūlymą, o Seimo nariai tada turės teisę teikti savo alternatyvas.
Taigi kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo "Dėl teismų įstatymo" pakeitimo" projektui, prašom balsuoti.
29 - už, 24 - prieš, 10 susilaikė. Nepritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, tada iš tikro komitetas ar kiti suinteresuoti (gaila, nėra ministro) turi teikti kitą, kur kas geresnį, projektą. O dabar po svarstymo nepritarta. (Balsai salėje) Jeigu kas siūlys, prašom. Aš nesiūlau perbalsuoti šį sykį. Kadangi aiškus balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.05 val. Posėdžio tąsa nuo 12.05 val. Toliau pirmininkaus kolega E.Bičkauskas. O jums, gerbiamieji Seimo nariai, noriu parodyti naująjį spalvotąjį grafiką, o radijo klausytojams pranešti, kad Seimo valdyba tą grafiką patvirtino, ir kai tik jis bus padaugintas, jūs, gerbiamieji Seimo nariai, taip pat žurnalistai, taip pat Vyriausybė ir kiti suinteresuotieji, gausit. Ačiū. Taigi pertrauka iki 12.05 val.
Pertrauka
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamieji kolegos, prašome užimti savo vietas, tęsiame posėdį. Svarstome 1-4a, 1-4b ir 1-4c klausimus, t.y. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo" projektą Nr.1471, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Druskininkų miesto ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo" projektą Nr.1472, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Marijampolės miesto ir Marijampolės rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo" projektą Nr.1473.
Prieš pradedant svarstymą (galbūt tai aktualu radijo klausytojams, kurie klauso) norėčiau pasakyti, kad iki pietų bus svarstomas Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas, Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo" projektas ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo projektas.
Taigi klausimai 1-4a, 1-4b ir 1-4c -dėl administracinių ribų pakeitimų. Pagrindinis komitetas buvo Savivaldybių komitetas. Jums išdalyta Savivaldybių komiteto išvada, jog komitetas iš esmės pritarė pateiktiems projektams. Ar komitetas norėtų padaryti kokį nors papildomą pranešimą tuo klausimu? Pone Sadkauskai, jeigu galima, nuo šoninio mikrofono.
A.SADKAUSKAS. Kaip jūs, pone posėdžio pirmininke, minėjote, viskas yra išdalyta ir nieko papildomai mes pasakyti neturime ir nematome reikalo.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas taip pat buvo Agrarinis komitetas, kuris irgi (turite protokolą) pritarė. Pasisakyti užsirašė vienas Seimo narys - Seimo narys J.Listavičius. Aš kviesiu jį į tribūną, o ministerijos sekretorių poną J.Jurginį baigiamajai kalbai galbūt atsakant ir į Seimo nario J.Listavičiaus pastabas. Prašom. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo projektai dėl Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo, dėl Druskininkų miesto ir Varėnos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo ir dėl Marijampolės miesto, Marijampolės rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo turi tą pačią paskirtį ir, galima sakyti, tuos pačius trūkumus. Išvardyti įstatymų projektai sprendžia tik minėtų miestų iškeltus klausimus, bet lieka nepaliestos Alytaus, Varėnos, Marijampolės rajonų ir perduodamose teritorijose gyvenančių žmonių bei juridinių asmenų problemos. Įstatymo projektuose nenustatyta tvarka, kaip turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą gyventojams tose teritorijose, kurios bus priskirtos miestams. Pagal esamas įstatymų projektuose sąlygas nukentės perduodamų teritorijų gyventojai ir juridiniai asmenys. Gyventojai ir juridiniai asmenys privalės persiregistruoti, mokėti didesnius žemės mokesčius, pasikeis priskirtose teritorijose išlikusio nekilnojamojo turto, ypač žemės, sugrąžinimo sąlygos. Gal kiek geriau bus sprendžiamos miestų integruotose teritorijose gyvenančių žmonių socialinės problemos.
Norint kompleksiškai teigiamai išspręsti miestų administracinių ribų pakeitimą, juridiniams bei fiziniams asmenims perduodamose teritorijose iškilusias problemas reikėtų kiekvienam įstatymo projektui parengti atitinkamą įstatymo projektą dėl pirmųjų įstatymų projektų įgyvendinimo tvarkos. Tam reikėtų atlikti tam tikrus apskaičiavimus, parengti bendras išlaidų sąmatas, numatyti lėšų šaltinius ir atsiskaitymų su juridiniais bei fiziniais asmenimis tvarką. Nesant įstatymų projektų dėl pirmųjų pateiktų įstatymų projektų įgyvendinimo tvarkos, aš negalėsiu svarstomiems įstatymų projektams pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos sekretorių poną J.Jurginį baigiamajam žodžiui.
J.JURGINIS. Gerbiamasis Seime! Seimo nario J.Listavičiaus išsakytos pretenzijos šių įstatymų projektams, sakyčiau, yra ne visai pagrįstos. Norėčiau Seimui priminti, kad iš tikrųjų tokios įstatymo pataisos jau yra priimtos. Tai yra priimtos Žemės įstatymo pataisos, Žemės nuomos įstatymo pataisos. Yra priimtos įstatymo pataisos dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo Lietuvos Respublikos piliečiams. Savaime aišku, kad įgyvendinant šį įstatymą savivaldos procese turi būti numatomos lėšos, kaip ta žemė vienu ar kitu atveju bus kompensuojama arba vienu arba kitu atveju grąžinama piliečiams.
Norėčiau dar kartą gerbiamajam Seimui priminti, kad įstatymas nenumato jokių pokyčių atkuriant nuosavybę į žemę Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems šiandien kaimo vietovėse ir persikeliantiems į miesto gyvenamąją teritoriją. Jeigu jam buvo galimybė grąžinti kažkiek hektarų, sakykim, kaimo vietovėje, jam lygiai ta pati galimybė išlieka tuos pačius hektarus atgauti ir miesto teritorijoje. Kitas dalykas dėl mokesčio. Aš jau pristatydamas šiuos įstatymus minėjau, kad ne žemės ūkio paskirties žemėje, jeigu jinai keičiama iš vienos paskirties į kitą, savaime aišku, mokesčiai bus kitokie. Bet žemės ūkio paskirties žemėje, ar jinai kaimo vietovėje, ar jinai miesto vietovėje, iš esmės tokių didelių pokyčių nėra. Be abejo, savivaldybės turės numatyti lėšas, t.y. jeigu savivaldos procese bus numatyta išpirkti šitą žemę, tas lėšas savivaldybės privalės numatyti ir, be abejo, su tuo konkrečiu Lietuvos Respublikos piliečiu turės būti sudaryta sutartis dėl šios žemės išpirkimo. Norėčiau pabrėžti, kad juridiniai asmenys kol kas nuosavybės teisės į žemę neturi. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aš prašyčiau gerbiamąjį Seimą pritarti šiems įstatymams.
PIRMININKAS. Ačiū ministerijos sekretoriui. Prašau prisėsti.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume balsuoti už visus tris projektus, ar už kiekvieną norėsime balsuoti atskirai ir pasisakyti dėl kiekvieno projekto?
Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš manau, kad mes galėtume balsuoti už visus tris, bet kada bus galutinis svarstymas, aš norėčiau matyti, kokios yra tų savivaldų, apie kurias šis įstatymas kalba, išvados, t.y. jų dokumentai, pritariantys arba nepritariantys pasiūlymams, kuriuos mes šiandien svarstome. Kaip tik šiandien buvau Varėnoje, Druskininkuose ir, man regis, juos ši problema labai jaudina, todėl prašyčiau galutinio balsavimo. Aš turiu galvoje ne paskirti, t.y. šiandien galima pritarti, bet galutinio balsavimo nepaskirti, kol nebus savivaldybių išvadų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šiuos klausimus mūsų komitete buvo pakviesti visų savivaldybių atstovai ir būtent Druskininkų, Alytaus, Marijampolės buvo pats lengviausias variantas, kuriam tie atstovai pritarė. Nebuvo didelių ginčų. Jeigu A.Sakalą domina tie jų dokumentai, tai jie yra pas mus ir aš galiu bet kada su jais supažindinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt tai iš tikrųjų teisinga išeitis, galbūt tie, kurie domisi, gali susipažinti su Savivaldybių reikalų komiteto protokolu arba kitais dokumentais ir taip apsispręsti galutiniam balsavimui. O dabar ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl šio įstatymo projekto?
Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pristatant nebuvo pakankamai gerai argumentuota ir išsakyta, kokie ten dokumentai, gal jie yra, bet kiekvienas Seimo narys nebėgs tų dokumentų ieškoti. Pristatančiam ponui J.Jurginiui reikėjo ir išaiškinti, kokia yra reakcija tiek iš savivaldybių, tiek iš atskirų gyventojų, kokia žmonių nuomonė. Kodėl pilietis iki šios dienos mokėjo 1 Lt, o nuo rytdienos jis turės mokės 200 Lt už tą patį dalyką? Visa tai reikėjo labai gerai argumentuoti. Šiuo metu vyksta toks ėjimas ir ponas J.Jurginis yra pristatęs labai daug tokių žemių eksproprijavimo, pasakyčiau, variantų. Jūs jau įeinate į istoriją, todėl reikalinga labai gera argumentacija. Ir mus turite įtikinti, ir neaiškinti, kad mes turime važiuoti į Alytų ir klausti, kaip kas galvoja. Tai yra jūsų funkcija mus įtikinti ir tada mes išsakysim nuomonę. Šiuo atveju neįtikinta.
PIRMININKAS. Jūs prieš. Seimo narys J.Dringelis už, prieš?
J.DRINGELIS. Gerbiamieji kolegos, čia pateikiamam projektui pritarė abiejų savivaldybių tarybos. Čia turimi galvoje miestai ir rajonai, iš kurių pridedama žemių minėtiems miestams. Savivaldybių komitetas buvo pasikvietęs visų tų savivaldybių atstovus ir Savivaldybių komitetui nekelia jokių abejonių šie projektai. Aš siūlau jiems pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis.
Iš viso užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog po svarstymo būtų pritarta įstatymų projektams (aš perskaitysiu tiktai numerius) Nr.1471, Nr.1472, Nr.1473? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaikė.
Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš balsavo 2 Seimo nariai, susilaikė 14 Seimo narių. Taigi įstatymų projektams pritarta.
Ar būtų galima priėmimo procedūrą paskirstyti maždaug taip: dėl Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybių surengti priėmimą kitą savaitę, o dėl kitų dviejų projektų šiek tiek vėliau, dar po savaitės? Galima pritarti tam? Ačiū. Mes šiek tiek sutaupėme laiko...
A.SALAMAKINAS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas repliką po balsavimo.
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau atsakyti ponui A.Endriukaičiui ir kolegoms Seimo nariams, kad jis vis dėlto klaidina mus sakydamas visišką netiesą. Ar Alytaus miestui, ar Alytaus rajonui priklausys tas žemės savininkas, juk mokesčiai nesikeis, ir nereikia gąsdinti, kadangi įjungta transliacija, žmonių. Pone Endriukaiti, jūs kitą kartą susipažinkite su įstatymais ir po to teikite, kas kaip yra.
Ketvirtadienio, rugsėjo 14 d., darbotvarkė (95.09.12)
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Mes sutaupėme truputį laiko, todėl aš kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną, kad mes pristatytume ketvirtadienio, rugsėjo 14 d., darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės projekto numeris jau yra antrasis ir jam buvo pritarta Seimo seniūnų sueigos posėdyje. Lyginant su savaitės darbotvarke, yra vienas toks, sakyčiau, nedidelis, nors gal kai kam ir svarbus, pasikeitimas. Kūno kultūros ir sporto įstatymas nukeltas vėlesniam laikui, kadangi, pasirodo, kai kurie komitetai nespėjo apsvarstyti. O įstatymo dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo pakeitimo projektas yra įrašytas tiktai į rezervinių klausimų sąrašą. (Balsai salėje) Jis įrašytas kaip tik dėl tos aplinkybės, kadangi komitetas žada nagrinėti tiktai rytoj. Jeigu viskas sėkmingai baigsis, tada galbūt ir šį klausimą nagrinėsim. O šiaip, kaip jau esu sakęs anksčiau ir atsižvelgdamas į tas kalbas, kurios buvo iki pertraukos, manau, svarbiausias momentas rytdienos posėdyje - ne paslapčių apsaugos įstatymas, ne lengvatų valstybiniame keleiviniame transporte klausimas, o Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus informacija apie ekonominę ir socialinę krašto padėtį. Žinoma, ir kiti klausimai yra svarbūs. Prašyčiau patvirtinti, kadangi Seimo seniūnų sueiga pritarė be didesnių abejonių.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti arba replikuoti, arba jums pasiūlyti trys Seimo nariai. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, tai aš vis dėlto norėčiau sužinoti jūsų galutinę nuomonę dėl Valstybės paslapčių apsaugos įstatymo, t.y. tai, ką mes kalbėjom Seniūnų sueigoje, kad yra neaišku, yra labai daug Vyriausybės pastabų, ir kaip ponas J.Jurgelis, ar pateiks bendrą projektą, ar tiktai į kai kurias pastabas atsižvelgs? Ir ką mums daryti?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Kubiliau, aš šio savo įsipareigojimo iki galo neįvykdžiau, bet mažesni veikėjai man patvirtino, kad viskas turi būti taip, kaip siūlo Vyriausybė. Bet jeigu gerbiamasis J.Jurgelis, tarkim, sakys kitaip, tai tada, kaip ir anksčiau aiškinau, čia bus klaustukas, o galutinai spręsim rytoj ir ketvirtadienį. Man atrodo, mes galim pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš dėl rezervinio klausimo. Šio rezervinio klausimo kaip tokio nėra jau patvirtintoje Seimo VII (rudens) sesijos darbų programoje. Kaip jis čia atsirado? Tai yra vienas klausimas. Todėl, kad programą šiandien patvirtinom ir seniau ji buvo svarstoma, ir šis klausimas iš viso į programą nėra įtrauktas. Tai viena. Antra, ir Pirmininkui taip pat gerai žinoma, ir vakar premjero nuomonė buvo, kad šitas klausimas nėra svarstytinas, nes šiuo metu Vyriausybėje yra parengtas nutarimas jį iš viso atsiimti, kadangi nei pirminis įstatymas nebuvo vykdomas, nei abudu Vyriausybės nutarimai nebuvo Krašto apsaugos ministerijos įvykdyti ir vykdomi, ir pateikta tiktai šita pataisa. Todėl manau, kad net ir kaip rezervinio klausimo čia nėra reikalo jo palikti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Bendinskai, aš turiu tamstai paaiškinti. Kadangi Seniūnų sueiga tam pritarė, aš neturiu teisės savavališkai šio klausimo išbraukti. Ir vis dėlto palauksim, ką pasakys Vyriausybės posėdis ir ką pasakys jūsų komitetas oficialiai. Jūsų, gerbiamasis Bendinskai, nuomonė yra labai svarbi, bet tai yra vieno Seimo nario ir vieno Nacionalinio saugumo komiteto nario nuomonė.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, nors jūs kažkur žadėjot, bet aš norėčiau pasitikslinti vis dėlto dėl Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus informacijos, ar ji raštu bus pateikta ir kada? Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Listavičiau, šį sykį su apgailestavimu aš turiu pareikšti, kad gerbiamasis premjeras nespės pateikti raštu iš anksto, kadangi čia ta informacija, kuri yra kaip, sakykim, tarpinė, kokių mes dar turėsim ir daugiau. Štai kai bus Ministro Pirmininko ataskaita, matyt, sausio mėnesį arba vasario mėnesį apie Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymą, Seimo nutarimų vykdymą, štai tada, be jokios kalbos, informaciją gausim iš anksto ir pakankamai plačią.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar po Seimo Pirmininko paaiškinimų mes galėtume bendru sutarimu pritarti darbotvarkės projektui? Ačiū. Galim. Ačiū.
Mieli kolegos, mes sparčiai viršijame grafiką, lenkiame. Rezerviniai klausimai taip pat priimti. Deja, aš privalau paskelbti 10 min. techninę pertrauką, kadangi kito klausimo pateikėjas - Muitinės departamento direktorius - dar neatvyko. Pertrauka. Jau yra? Yra. Tada atsiprašau. Savo sprendimą dėl pertraukos pakeičiu ir, jeigu leisite, nes darbotvarkėje numatytas šiek tiek kitas laikas, jeigu leisite, pradėsime pateikimo procedūrą. Dabar kviečiu į tribūną Muitinės departamento generalinį direktorių poną V.Geržoną.
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
Svarstome klausimą 1-5 - Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo". Projektas Nr.1763. Pateikimas. Prašom.
V.GERŽONAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Atleiskite, kad pavėlavau arba neįvertinau, kad jūs po atostogų energingai dirbsit. Muitinės departamentas parengė ir šiandien jūsų dėmesiui pristato Lietuvos Respublikos muitinių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Šito norminio akto parengimą sąlygojo kelios priežastys. Visų pirma ir bene svarbiausia priežastis yra ta, kad iki šio laiko tarnybos muitinėje statutą tvirtino Finansų ministerija. Manau, kad kaip ir policijos bei kitų tokių struktūrų tarnybos muitinėje (...) ir reikalavimai turėtų būti patvirtinti įstatymu. Todėl, kad šiame statute, kurio projektas yra parengtas, suderinta su ministerijomis ir žinybomis ir artimiausiu metu jums bus pateiktas, yra reglamentuojama specifinė šių pareigūnų tarnybos muitinėje tvarka, griežtinama jų atsakomybė, palyginti su darbo sutarties įstatymais. Bus bandoma išplėsti jų atleidimo pagrindus. Ryšium su tuo Muitinės įstatyme... Bet tam, kad mes galėtume pateikti Seimui šį muitinės statutą, kad jį patvirtintume įstatymu, mums reikia padaryti pakeitimų atitinkamai Muitinės įstatyme, kuris numato, kad šį statutą tvirtina finansų ministras. Antra vertus, pasinaudodami ta proga, mes padarėm ir kai kurių kitų šio įstatymo pakeitimų bei papildymų, kurie, mūsų supratimu, šiandien yra gyvybiškai reikalingi, kad muitinė galėtų geriau atlikti savo funkcijas.
Ryšium su tuo, šiuo statutu mes siūlome pateikti naujas įstatymo 14, 16 ir 17 straipsnio redakcijas. Šiose redakcijose mes siūlome, kad būtų išplėstos muitinės pareigūno teisės, t.y. kad jo teisėti reikalavimai būtų privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat piliečiams be pilietybės. Ir kartu mes siūlome, kad Muitinės departamento direktoriui būtų suteikta teisė už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, taip pat už nusikaltimą leisti pašalinti muitinės pareigūną iš pareigų. Mes pastaruoju metu tokios teisės neturim ir kartais susidaro keblumų, kai aiškiai įtariamas nusikaltimo padarymu pareigūnas dar kurį laiką dirba ir gauna valstybės atlyginimą.
Yra kai kurių redakcinio pobūdžio pakeitimų arba patikslinimų. Štai 3 straipsnis. Senojo įstatymo redakcijoje buvo numatyta, kad muitinė yra juridinis asmuo. Muitinė kaip sąvoka, kaip sistema negali būti juridinis asmuo. Juridinis asmuo gali būti departamentas, taip pat struktūriniai muitinės sistemos elementai.
Toliau. 5 straipsnį mes irgi siūlome sukonkretinti, kadangi išsiplečia muitinės funkcijos. Visų pirma sugriežtinti nurodant, kad prekės ir kitos vertybės, transporto priemonės ir asmenys vyksta tik per muitinės postus. Ir antra, kad jos turi būti pateiktos deklaravimui ir muitiniam tikrinimui. Ankstesnėje straipsnio redakcijoje buvo kalbama tiktai apie muitinių tikrinimą.
6 straipsnio naują redakciją mes siūlome todėl, kad dabar mes manom, jog Muitinės įstatymo senojoje redakcijoje yra pernelyg biurokratinė muitinės pareigūnų apskundimo tvarka. Tai yra trys laipsniai, netgi keturi: iš pradžių muitinės viršininkui, jo teisėtu sprendimu žmogus apskundžia Muitinės departamento direktoriui, paskui, jeigu nepatenkintas sprendimu, Finansų ministerijai ir tiktai po to teismui nustatyta tvarka. Siūlom išbraukti Finansų ministeriją. Gali apskųsti muitinės viršininkui arba Muitinės departamento direktoriui, jeigu nepatenkintas - iš karto į teismą.
10 straipsnio redakciją mes siūlom išdėstyti irgi kitaip dėl to, kad šiuo metu muitinė ne tiktai tikrina, bet ir prižiūri prekių laikymo vietas. Ką aš turiu galvoje? Steigiami muitinės sandėliai, metų pabaigoje pradės funkcionuoti muitinės terminalai, ir muitinė atsakinga, kad prekės ir tose vietose būtų saugomos. Todėl mes ir siūlom naują šio 10 straipsnio redakciją, kad muitinė ne tiktai atlieka muitinį tikrinimą, bet taip pat prižiūri prekes, tų prekių judėjimą, visą tranzitą per krašto teritoriją, taip pat jų laikymo vietas.
Šiuo metu jūs žinote, kovojant su tuo vadinamuoju prekių nusodinimu, taip pat siekiant, jog būtų sumokėti muito mokesčiai, t.y. kad importuotojas ir eksportuotojas įvykdytų savo mokestines prievoles valstybei, jau yra taikoma garantijų sistema, arba piniginių užstatų, arba palyda. Tačiau įstatymo senojoje redakcijoje šios garantijos nebuvo įteisintos. Siūlom jas įteisinti todėl, kad tai iš tikrųjų padeda efektyviai kovoti su kontrabanda, taip pat mokesčių nesumokėjimu.
Jūs žinote, dabar yra patvirtintos apskritys, todėl mes siūlome 12 straipsnio redakciją išdėstyti kitaip, numatant, kad įkuriamos teritorinės muitinės. Šių teritorinių muitinių bus dešimt, jos iš tiesų atitiks apskritis.
Taip pat mes siūlome, kad kitas pavaldžias įstaigas būtų suteikta teisė steigti Muitinės departamentui, kad nereikėtų kiekvieną kartą keisti įstatymo. Aš turiu galvoje, kad gali, pavyzdžiui, artimiausiu metu atsirasti kinologijos centras. Tai mes įstatyme viso to neišvardysim, todėl siūlom pagrindinę struktūrą įtvirtinti, o jau tokius smulkius padalinius leisti steigti Muitinės departamentui.
Kaip minėjau, 14, 16 ir 17 straipsniai susiję su statutu. Aš jau apibūdinau, kodėl mes jį siūlom. Yra grynai redakcinio pobūdžio pakeitimų. 19 straipsnyje dar buvo likę Krašto apsaugos ministerijos Valstybinės sienos apsaugos tarnyba. Reikia įteisinti, kas yra šiandieną, t.y. Pasienio policijos departamentą. 20 straipsnis tiesiog patikslinamas: kadangi dabar yra "muitinės pareigūno" sąvoka, tai mes vietoj "muitinės darbuotojo" rašom "muitinės pareigūnai ir darbuotojai". 21 straipsnyje mes siūlome ne tiktai suteikti Muitinės departamentui teisę kreiptis, bet ir reikalauti informacijos apie įvairius pažeidimus, kas padės mums analizuoti ir geriau atlikti savo funkcijas.
Dėl 22 ir 23 straipsnių, tai senojoje Muitinės įstatymo redakcijoje jie buvo pateikti ne kaip įstatymo norma, o kaip apibūdinimas. Pavyzdžiui, kas tai yra neapmuitinama parduotuvė ar ta vadinamoji "Duty free". Tai tikrai įstatymuose paprastai taip nereglamentuojama. Mes čia siūlome nurodyti, kur gali būti steigiamos tos parduotuvės ir kokia tvarka, ir kad jų veiklą privalo prižiūrėti muitinė. Lygiai taip pat 23 straipsnis. Ten buvo irgi senojoje redakcijoje pateikta, kaip apibūdinama, kas tai yra muitinės sandėlis. Mes siūlom, kad būtų įteisinta teisė steigti tokius sandėlius, taip pat papildyti šią normą eksporto-importo terminalais, kurių veikimo mes laukiam šių metų pabaigoje. Na, ir siūlom išbraukti 24 straipsnį, kadangi jis yra praradęs prasmę, nes tie numatyti veiksmai Finansų ministerijos yra atlikti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Direktoriau, jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 12 straipsnio trečiojoje pastraipoje nurodyta: "Muitinės mokykla, laboratorija ir kitos muitinės įstaigos steigiamos Muitinės departamento". Norėčiau paklausti, iš kokių šaltinių bus finansuojamas minėtų įstaigų steigimas? Tai yra ar iš valstybės, ar iš savivaldybių biudžetų, ar iš ūkiskaitinių lėšų? Ir noriu pasakyti, kad pirmuoju atveju ši dalis taisytina. Ačiū.
V.GERŽONAS. Šiuo metu tiek muitinės laboratorijos, tiek muitinės mokykla yra finansuojama iš valstybės biudžeto. Tai yra Muitinės departamentas, sudarinėdamas biudžetą, įtraukė į sąmatą šių įstaigų išlaikymą. Kartu šioms įstaigoms yra leista teikti paslaugas ir imti tam tikrą mokestį. Bet jo išsilaikymui tikrai niekada neužteks todėl, kad tos paslaugos yra labai ribotos. Pas mus muitinės mokykla yra labai specifinė todėl, kad mes pirmiausia žmones įdarbinam, o tik po to, kaip ir kitose pasaulio šalyse, siunčiam į tą muitinės mokyklą. Todėl kalbėti, kad ji pati tokiu būdu išsilaikytų, tikrai šiandien nerealu. Laboratorija irgi, kadangi mes ją valdome ir ji mums pavaldi, mes galim jai operatyviai vadovauti, pavyzdžiui, imant mėginius, priverčiant atlikti vieną ar kitą tyrimą, ir manau, kad ją padaryti tik ūkiskaitine irgi nebūtų tikslinga. Beje, šitokia praktika ir kitur, tai nėra mūsų išsigalvojimas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai gražiai kalbėjot, pateikėte Muitinės įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto tezes, nemažai jūsų minčių patiko. Kai kurios mintys kelia abejonių. Juk muitininkai didelio autoriteto neturi. Dar nuo Jėzaus Kristaus laikų į juos buvo neigiamai žiūrima. Tuo labiau dabar. Ar jūs savo projektu tikitės padaryti kokių nors esminių pakeitimų, kurie tuos neigiamus atsiliepimus, kurie, matyt, vis dėlto turi gana rimtą pagrindą, apie muitininkus, pakeistų?
V.GERŽONAS. Na, matote, turbūt būtų nesolidu ir naivu man teigti, kad šiais pakeitimais pasieksime esminio persilaužimo. Aš manyčiau, kad šie pakeitimai padės mums siekti šio esminio persilaužimo. O turbūt šiandien negalima teigti, kad štai šiuos įstatymo pakeitimus... Siekti šio tikslo, žinoma, padės. Ir nušalinimo nuo darbo galimybė, ir tai, kad tarnyba bus įstatymu reglamentuojama, o ne nuostatais. Man atrodo, tai padės šito siekti. O dėl neigiamos nuostatos, tai aš manau, kad vis dėlto po truputėlį gerėja verslininkų nuomonė ir kitų keliautojų per mūsų pasienį apie muitininkus. Mes pastaruoju metu pradėjom gauti ir padėkos raštų, ir gerų žodžių išgirsti.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis direktoriau, čia jūs pateikdamas išvardijot nemažai lengvatų dėl jūsų darbuotojų atleidimo, t.y. sugriežtinimo darbuotojų atžvilgiu. Aš pritariu, kad tikrai tai reikia griežtinti, bet noriu jūsų paklausti, ar čia nebus prieštaravimo galiojančiam Darbo sutarties įstatymui? Ar čia jūs numatot dar kokių nors pasiūlymų?
V.GERŽONAS. Matote, kaip aš minėjau, šiame įstatyme įteisinama, kad tarnybos tvarka muitinėje, kaip specifinėje įstaigoje, bus reglamentuojama specialiu statutu, kuris bus patvirtintas įstatymu. Visi klausimai dėl atleidimo, priėmimo ir kitko bus reglamentuoti statute. Šis statuto projektas, kaip aš minėjau, yra parengtas, suderintas su visom ministerijom, žinybom, tarp jų ir Teisingumo ministerija, kurie nemato prieštaravimų ir mano, kad tokiu būdu, kaip mes žadam reglamentuoti šią tarnybą, galima tai padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, turistiniams autobusams vykstant per sieną, kai yra eilė, surenkamas pagreitinimo mokestis iš visų keliaujančių tuo autobusu. Ar nebūtų galima šį dalyką iš tikrųjų reglamentuoti teisėtai, kad už tą pagreitinimą būtų oficialiai imamas mokestis kaip už greitą batų pataisymą?
V.GERŽONAS. Aš labai atsiprašau, bet šis mokestis situacijos neišgelbės, jis bus naudojamas piktam. Reikia padaryti taip, kad apskritai jokio mokesčio nebūtų ir kad nebūtų pagreitinimo. Tokių galimybių po truputį atsiranda. Jūs žinote, kad nuo rugsėjo 15 d. dabar, atvirai kalbant, automobilių eilės jau kuris laikas susidaro tiktai dėl Lietuvos muitinės ir pareigūnų... galiu pareikšti atsakingai, tiktai lengviesiems ir autobusams, vykstantiems per Lazdijų postą. Krovininių automobilių važiavimui ypatingų trukdymų pastaruoju metu tikrai nėra. Dabar nuo rugsėjo 15 d., kaip žinote, mes susitarėm su Lenkijos puse, Kalvarijos postą atidaro ir lengviesiems, ir autobusams. Tai yra per Lazdijų postą važiuos lengvieji autobusai ir krovininiai iki 3,5 t, o visi kiti krovininiai, taip pat autobusai ir lengvieji važiuos ir per Kalvarijos postą. Vadinasi, prie turimų 10 juostų Lazdijų poste prisideda 16 juostų Kalvarijos poste. Tai galite įsivaizduoti, kad jeigu tarnybos nepiktnaudžiaus (o čia jau mūsų pareiga užtikrinti, kad taip būtų) ir gerai suksis, tai, žinoma, tokių didelių problemų neturėtų būti. Šiuo metu kaip tiktai dirba dvi ekspertų grupės iš Lenkijos ir iš Lietuvos pusės. Šiandien nuo 11 val. pradėjo darbą. Jos išanalizuos priežastis, kodėl vis dėlto kai kada žmonės, esant net nedidelėms eilėms, priversti taip ilgai stovėti pasienyje, ir pateiks abiem pusėms konkrečių pasiūlymų, kaip šią problemą išspręsti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog vyksta konkretaus įstatymo projekto pateikimas. Konkretaus. Tai nėra Vyriausybės valanda. Kiekvienas Seimo narys kitu dominančiu klausimu turi teisę padaryti oficialų paklausimą. O dabar visi būkime malonūs, kalbėkime apie konkretų projektą. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, jūs duodat tokias replikas, kad... mes norim įsitikinti, ar tos pateikiamos pataisos tinka, ar reikšmingos. Dėl to iškyla klausimų.
PIRMININKAS. Formuluokit klausimą, tada bus gerai.
A.ENDRIUKAITIS. Būkit geras, pone pranešėjau, ir atsakykite. Jeigu, tarkime, mes priimsime jūsų tuos teikiamus pasiūlymus... Jūs čia kalbėjote apie esminį persilaužimą. Išvardykite bent dvi arba tris pozicijas, nulemiančias šį jūsų esminį darbo persilaužimą.
V.GERŽONAS. Tris pozicijas, jeigu galima. Juridinė bazė, arba infrastruktūra. Juridinė bazė visų pirma, kai išnyksta dviprasmybės ir ne muitininkas pasienyje lemia, tiek žmogui mokėti ar tiek mokėti, taip jam elgtis ar ne taip. Todėl, kad muitinė, kaip sistema, pradėjo savo veiklą turėdama lygiai nulį toje grafoje, kur yra juridinė bazė. Ir jums jau per Vyriausybę yra pateiktas šis Muitinės kodeksas, kuris, manau, padės užpildyti šią spragą, žinoma, po to peržiūrėjus visus kitus poįstatyminius aktus.
Antroji problema... Aš nesakau, kuri iš jų svarbesnė... Antroji - tai yra žmonių atranka ir žmonės, nes kad ir kokie geri būtų įstatymai ir kokia technika apginkluosim, sukčiaus ir nesąžiningo žmogaus rankose ji visada bus sukčiaus ir nesąžiningo žmogaus rankose.
Ir trečia - tai infrastruktūra. Tai yra ką mes turime pasienyje: kokią techniką, kuo apginkluoti žmonės, kokiomis sąlygomis jie dirba. Štai trys pagrindinės priežastys, kur pasiekus tam tikrą lygį galima bus kalbėti apie esminį persilaužimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateiktame įstatymo projekto 12 straipsnyje, kur kalbama apie muitinės struktūrą, yra akcentuojamos teritorinės muitinės ir netgi teigiama, kad teritorinė muitinė yra juridinis asmuo. Savo pranešime jūs kalbėjot apie 10 apskričių ir 10 teritorinių muitinių. Aš noriu jūsų paklausti: ar tokia struktūra neapsunkins jūsų darbo? Ar neatitolins muitinių valdžios nuo pasienio ir teritoriškai, ir fiziškai, ir juridiškai? Ir ar tai nepareikalaus daug lėšų kuriant šias teritorines muitines ir pastatams, ir atlyginimams, ir naujiems žmonėms? Ir ar visa tai tikrai pagerins muitinės darbą? Dėkoju.
V.GERŽONAS. Aš noriu pasakyti, kad atvirkščiai. Dėl vienos paprastos situacijos. Dabar mes turim 14 tokių teritorinių muitinių su visomis juridinio asmens teisėmis. Jos buvo įkurtos kadaise Kybartuose, Druskininkuose, Zarasuose, Joniškyje ir pan. Suprantama, jos turi juridinio asmens teises. 10 tų teritorinių muitinių tai reiškia, kad keturiom sumažinsim, vadinasi, keturių administracijų atsisakysim. Antras dalykas - šias muitines įkurdinsime didžiuosiuose pramonės ir prekybos miestuose: ne Druskininkuose, o Alytuje, ne Joniškyje, o Šiauliuose, ne Rokiškio... O tai bus patogu klientui, kadangi ūkio subjektai koncentruojasi čia ir jiems patogu. Jeigu jiems reikia tranzitų, jiems reikia mokesčius mokėti, jiems reikia garantijas pristatinėti ir jeigu kiekvieną kartą važinės į Muitinės departamentą, jūs įsivaizduokite, kokia bus situacija. Todėl mes visada turime galvoti, kad mes vis dėlto aptarnaujame ūkio subjektus. Mes jiems skirti. Nebus ūkio subjektų, nebus muitinės. Todėl mes ir reorganizuojame, kad priartintume prie ūkio subjektų... O dėl valdymo, aš abejoju, ar jis pasunkės. Mano manymu, jis turėtų palengvėti todėl, kad vietoje 14 mes turėsime 10.
PIRMININKAS. Seimo narys Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, koks numatytas muitininkų darbo kontrolės mechanizmas ir koks numatytas patobulinimas įstatyme, nes iki šiol galiojantis buvo nepakankamai drausmingas ir buvo daug nepasitenkinimo? Ačiū.
V.GERŽONAS. Kontrolės mechanizmo turbūt nenustatysime konkretaus, kaip Muitinės departamentas, jo tam tikros struktūros, regioninių teritorinių muitinių struktūros privalo kontroliuoti eilinių muitinės pareigūnų darbą. Reikia suteikti teises Muitinės departamento vadovybei, regioninėms muitinėms ir poveikio priemones nesąžiningiems pareigūnams. O jau po to reikalauti iš Muitinės departamento vadovybės, regioninių muitinių arba teritorinių muitinių, kaip jie šias priemones naudoja. O formos čia yra pačios įvairiausios. Kaip vieną pavyzdį. Ką tik mes įkūrėme žinybinės kontrolės grupę, kurią atskyrėme nuo kontrabandos ir kuri yra pavaldi tik Muitinės departamento direktoriui. Bus priimami į darbą Muitinės departamento, bus mokamas atlyginimas Muitinės departamento, o jie privalės atsakyti už tvarką, kuri yra teritorinėse muitinėse. Yra kitų poveikio priemonių. Dar vienas dalykas. Yra techninių kontrolės priemonių svarstyklės, videokamerų įrengimas, tai bus artimiausiu metu bent dviejuose postuose padaryta. Artimiausiu metu gausime. Galėčiau vardyti daugybę konkrečių, bet aš manau, šiuo atveju, kada mes kalbam apie įstatyminę bazę, tai reikia duoti įgaliojimus kontroliuoti, o po to reikalauti atsakomybės.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutiktumėte į savo pateiktus pasiūlymus įrašyti dar vieną pasiūlymą, t.y. pasiūlymą, kad visi muitininkai artimiausiu metu pradėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas? Na, sakykime, gal ir ne viešai, gal kokiai nors specialiai grupei Muitinės departamente ar Finansų ministerijai. Manau, kad tai būtų esminis persilaužimas kontroliuojant muitininkų darbą, nes šiandieną mes puikiai žinome, kad Lazdijuose, sakykime, visi kvartalai yra pastatyti tų, kurie dirbo muitinėse.
V.GERŽONAS. Ačiū už klausimą. Bet jis... Matote, šiuo atveju mūsų mintys sutapo. Reikalas tas, kad deklaravimo tvarką nustato įstatymas. Tačiau neatsižvelgdamas į tai, šiais metais prieš tris mėnesius pasirašiau Muitinės departamento įsakymą, kuriuo rekomendavau absoliučiai visiems muitinėms pareigūnams iki rugsėjo mėn. 1 d. deklaruoti savo ir savo artimųjų pajamas. Kadangi aš pažeisti įstatymo negaliu, galiu tik rekomenduoti, kadangi patį deklaravimą rekomenduoja įstatymai. Tačiau jūs suprantate, kad informacijos nebuvimas yra taip pat informacija. Jeigu kuris muitinės pareigūnas nedeklaruos pagal mano rekomendaciją, tai irgi yra informacija. Tai jau yra padaryta. Dabar žinybinės kontrolės grupė apibendrino šitą deklaravimą. (Balsas iš salės)
PIRMININKAS. Gerbiamasis direktoriau, iš tikrųjų leiskite patenkinti smalsumą. Ar deklaravo kas?
V.GERŽONAS. Taip, ir ne vienas.
BALSAS IŠ SALĖS. Direktorius deklaravo?
PIRMININKAS. Ačiū.
V.GERŽONAS. Dėl direktoriaus. Jus galiu užtikrinti, mažiausiai visiems skaudės galvą dėl jo turto.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Jūs, pristatydamas įstatymo pakeitimus, minėjote garanto klausimus. Norėčiau sužinoti, kokia jūsų nuomonė apie galimybę vadinamųjų rimtų įmonių, gamyklų ir firmų garantuoti pačioms sau. Nes dabar mes praktikoje susidūrėme su šiuo klausimu. Ar jūs nesusidūrėte su problemomis, kada įmonė garantuoja už save? Ir antra klausimo dalis. Ar įkūrus teritorines muitines nesuteiktumėte teisės teritorinės muitinės viršininkui nušalinti nuo darbo muitinės pareigūnus, kaip jūs minėjote pristatydamas, įtariamus pažeidžiant kokią nors tvarką?
V.GERŽONAS. Dėl deklaravimo. Taip. Garantijų naujoje tvarkoje leista patikimiems ūkio subjektams, o patikimų ūkio subjektų sąrašą nustato Finansų ministerija, pusę savo įstatinio kapitalo garantuoti savo eksporto-importo deklaracijose. Tokių įmonių iki šios dienos yra, jeigu aš neklystu, arti 400, ir joms yra išduoti tokie garanto liudijimai. Jeigu mes nors vieną atvejį nustatysime... Beje, turiu pasakyti, kad tikrai kol kas neturime tokių atvejų, kad jie pažeidžia tą garantavimo tvarką, nes mes turime teisę tai atimti. Tai yra pakankamai rimta poveikio priemonė, ir rimtos įmonės stengiasi nepažeisti šio įstatymo. O dėl jūsų pasiūlymo - jis svarstytinas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Pone departamento direktoriau, aš norėčiau paklausti dėl 4 ir 5 punkto 10 straipsnio, kur 10 straipsnio penktąją dalį jūs norite papildyti žodeliu "gali". Kaip tik mes kalbėjome apie dviprasmybes. Ir man atrodo, kad "muitinė gali reikalauti garantijos" skamba kaip dviprasmybė. Gal būtų geriau išbraukti ar kaip kitaip suformuluoti. Nes muitinė gali, o gal ir negali. Kaip nori, taip ir nutars muitininkas.
Ir dėl 10 straipsnio pirmosios dalies. Norėjau paklausti. Dabar per muitinės teritoriją gabenamas prekes lydi policija. Ar čia šis pakeitimas reiškia, kad per teritoriją gabenamas prekes muitinė apsiims prižiūrėti ir visą atsakomybę prisiims dėl dingusių Lietuvoje prekių, ir kaip tą situaciją suderinsit su policija? Ačiū.
V.GERŽONAS. Prižiūri - tai nereiškia lydi. Prižiūri tai reiškia... Pavyzdžiui, yra išorinis tranzitas. Mes, kaip muitinės įstaiga, privalome sekti, kad prekės, įvežtos per Kalvarijos postą (yra nustatyti terminai - 5 paros), privalo išvažiuoti per Saločių postą. Joms yra numatomi maršrutai. Tai yra mes prižiūrime ir atsakome, nes šią prekę mes įleidome į muitinės teritoriją, mūsų vienas postas, ir mes atsakome, kad ji išvažiuotų. Jeigu ji neišvažiavo, mes imamės priemonių ieškoti, išskaičiuoti mokesčius ir pan. Prieš dvi savaites kaip tik mes išbandėme elektroninę, tik išbandėme tranzito sekimo kompiuterinę sistemą, kada įvedus Saločiuose iš karto į Muitinės departamentą eina duomenys, kas ką ir kaip veža, kokiu maršrutu turi važiuoti, ir Kalvarijos perduoda išvažiuojant. Mes galime sekti, ar jie išvažiavo. Tai čia turimas toks judėjimas, prižiūrimas. Plius, kaip minėjau, mes prižiūrėsime prekes, pavyzdžiui, kurios bus padėtos į muitinės sandėlius, kurių laukia tolimesnės kelionės, t.y. mes nesusiauriname, kad mes tik atsakome, kas įvažiuoja per sieną. Mes atsakome, ir kad išvažiuotų, ir kad vietoje gulėtų, ir kad... Tai turėjome omenyje.
Kas dėl jūsų ... (Balsai salėje) Gali. Matote, įstatymas turi būti kuriamas su perspektyva. Užsienyje taikoma praktika, kada muitinė savo nuožiūra, bet ne vyriausybės, sudaro patikimų eksportuotojų, importuotojų sąrašą ir suteikia teisę nereikalauti garantijų. Na, didžiulė gamykla, ji pastoviai vykdo eksportą, pavyzdžiui, Jonavos chemijos kombinatas ar dar kokios kitos. Mes galime skatinti tuos eksportuotojus-importuotojus, nes jie laiku atsiskaito, viskas gerai. Mes jiems galime netaikyti tų garantijų. Vieną kartą per mėnesį nueiname, patikriname, ar atsiskaitė, viskas gerai. Bet, pavyzdžiui, galime, mums kilo įtarimas, ir pareikalauti tos garantijos. O šiaip, dabar yra labai griežta Vyriausybės nustatyta garantija ir užstatų taikymo tvarka ir mes jos šventai bandome laikytis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, iš tikrųjų situacija muitinėse lemia valstybės įvaizdį ir jūsų dabar pateiktuose projektuose straipsnių pakeitimų, sutikite, esminį persilaužimą sąlygojančių veiksnių yra nelabai daug. Tai tiek nušalinimas, tiek Statutas. Kiti dalykai yra organizacinio ir tvarkomojo pobūdžio. Ar nebūtų galima, ar jūs nesutiktumėte, kaip šios srities specialistas, pateikti tuo pačiu svarstymu visų įmanomų įstatymo pataisų, kurios tikrai padėtų pasiekti tą persilaužimą? Pavyzdžiui, yra viena problema, kai vykstantys į svečią šalį negauna informacijos. Lietuvos muitinėje dažnai nežino, ar tiesiog nepateikia, kokie yra tos šalies įstatymai muitinėje už kelių dešimčių metrų, ir to verslininkai labai pasigenda. Ar, jūsų požiūriu, tai įmanoma?
V.GERŽONAS. Mes dabar peržiūrime visus norminius aktus, kurie reglamentuoja pareigūnų atsakomybę, nes visų pirma muitininkas šiuo atveju yra valstybės pareigūnas ir jam reikia efektyviai taikyti už pareigūno įgaliojimų viršijimą ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir pan., ir pan. Taigi poveikio priemonių yra pakankamai daug.
Dabar dėl jūsų informavimo apie užsienio valstybes. Aš supratau jūsų klausimą. Informuoti mūsų važiuojančius keleivius apie tai, kokios taisyklės galioja, pavyzdžiui, Lenkijoje, Rusijoje ir pan. Tikrai, sakau jums visai atsakingai, šių metų pavasarį mes išvertėme į anglų, rusų, vokiečių kalbas pagrindinius Lietuvos norminius aktus, reglamentuojančius muitinės veiklą, nustatančius tarifus ir išsiuntinėjome visoms kaimyninėms valstybėms prašydami iš jų analogiškos informacijos. Deja, iki šiol mes negavome tos informacijos. Prieš mėnesį mes papildomai išsiuntėme informaciją, kokie Lietuvoje papildomi aktai galioja, ir vis tiek negauname. Susitikimuose darbo tvarka bandome įvairiais būdais gauti tą informaciją, kad galėtume pateikti. Žinote, sunkoka dirbti, kada prasideda kažkokie mokymai kaimyninėje šalyje ir staiga Medininkuose dviejų kilometrų eilė ir po dvi paras žmonės stovi. Be abejo, mes po to buvome susitikę su kolegomis baltarusiais ir vis dėlto pripažinome, kad tai yra nenormali situacija, kada apie tokius dalykus iš anksto neperspėja. Čia reikia dirbti visais kanalais. Mes bandome tai daryti.
PIRMININKAS. Ačiū direktoriui. Prašom, sėskite.
Gerbiamieji kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ar norės kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Koks, jūsų nuomone, turėtų būti pagrindinis komitetas? (Balsai salėje) Aš manau, sutarkime taip. Biudžeto ir finansų komitetas - pagrindinis. Bet, mano nuomone, papildomas turėtų būti Valstybės ir teisės komitetas. Galime taip sutarti? Ar gali Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas pasakyti, kada galėtų būti svarstomas komitete šio įstatymo projektas? Prašom, pone Kolosauskai.
F.KOLOSAUSKAS. Kitą trečiadienį.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada kitą trečiadienį bus svarstymas komitete ir nuo to priklausys, kada mes pradėsime svarstymo procedūrą Seime.
Gerbiamieji kolegos, kaip visados, tiksliau, šiandien, mes aplenkėme mūsų sudarytą grafiką. Turėtume svarstyti klausimą 1-6, bet aš nematau Ekonomikos ministerijos atstovo. Aš matau keliantį ranką ir norintį pristatyti kitą klausimą Ekonomikos komiteto pirmininką, bet aš nežinau, ar jis tam turi įgaliojimus. Kadangi įstatymas yra pateiktas, įstatymo projektas pateiktas Vyriausybės, kad sulauktume ir išlaikytume visus formalumus, aš skelbiu techninę pertrauką iki 13.10 val., kada numatytas šio klausimo pateikimas pagal grafiką. Ačiū.
Pertrauka
7sesija 2 p. svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Vyriausybės lydraštyje numatyta, jog 1-6 klausimą pateikinės arba ekonomikos ministras A.Vasiliauskas, arba jo nesant ministerijos sekretorius K.Baranauskas. Vyriausybės atstovas pranešė, jog pateikinės ministerijos sekretorius ponas V.Navickas, bet nematau nė vieno Ekonomikos ministerijos atstovo. Manau, deja, nepadėjo ir radijo transliacija, vargu ar kas nors klauso, todėl nori nenori šį klausimą aš privalau atidėti. Ar Seimo nariai neprieštaraus, jeigu mes pradėsime šiek tiek anksčiau nagrinėt klausimą 1-7 - Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo projektą? Projekto Nr.910. Mes šiek tiek anksčiau baigtume rytinį posėdį. Neprieštaraus? Ačiū. Tada kviečiu į tribūną ministerijos sekretorių poną J.Panamariovą.
J.PANAMARIOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos Vyriausybė praeitais metais gegužės mėn. pateikė Seimui parengtą Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo projektą ir prašė jį svarstyti. Noriu pabrėžti, kad parengto augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymo tikslas yra užtikrinti augalų veislių ir selekcininkų teisių apsaugą, reguliuoti sėklų ir sodmenų dauginimo bei fizinių ir juridinių asmenų santykius kuriant, tiriant ir dauginant veislinę sėklinę medžiagą. Iki šiol daugelis įstatymo projekte aptariamų klausimų nėra teisiškai reguliuojami. Kai kuriuos naujų veislių tyrimo organizavimo, sėklų ir sodmenų dauginimo, eksporto ir importo klausimus reglamentuoja tik atskiri Vyriausybės nutarimai ir Žemės ūkio ministerijos kolegijos nutarimai bei įsakymai ir kiti dokumentai. Jeigu būtų priimtas šis Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymas, tai ateityje būtų reglamentuojama visų kultūrinių augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės padalinių veikla, tiksliau apibrėžiama jų struktūrinė ir teisinė padėtis. Visoms sėklininkystės tarnyboms būtų sudarytos sąlygos geriau koordinuoti sėklų ir sodmenų dauginimą bei platinimą, užtikrinti augalų genetinio fondo išsaugojimą. Priimtas įstatymas padėtų spręsti kitus sėklininkystės klausimus. Šiuo įstatymu įteisinamos konkrečios naujų veislių pripažinimo sąlygos, nustatoma veislių apsaugos dokumentų ir veislinių sėklų ir sodmenų dauginimo licencijų išdavimo tvarka, apibrėžtos užsienio šalių selekcininkų ir sėklininkyste užsiimančių fizinių ir juridinių asmenų teisės, aptartas tarpvalstybinis bendradarbiavimas selekcijos ir sėklininkystės srityje. Mes tikimės, jog priėmus nurodytą įstatymą bus sudarytos sąlygos Respublikoje auginti tik vertingiausių Lietuvoje ir užsienyje sukurtų veislių augalus, dauginti ir platinti jų sėklas bei sodmenis. Sumažės nežinomų ir tų menkaverčių veislių augalų pasėlių plotai. Bus galima siekti kur kas didesnio kultūrinių augalų derlingumo, gerinti augalininkystės produkcijos kokybę, o neigiamų padarinių priėmus įstatymą neturėtų būti. Panašūs įstatymai yra priimti beveik visose Vakarų valstybėse, o prieš porą metų juos priėmė ir mūsų kaimynai - Latvijos Respublika ir Rusijos Federacija. Rengiant jums pateikiamo įstatymo projektą, buvo išnagrinėti minėtų ir kitų šalių analogiški įstatymai, taip pat buvo vadovaujamasi tarptautinės konvencijos dėl naujų augalų veislių apsaugos taisyklėmis. Mūsų nuomone, Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymas mūsų šaliai yra labai reikalingas, todėl mes prašome ir tikimės, kad jūs pritarsite pateiktam šio įstatymo projektui.
Baigdamas noriu pažymėti, kad yra gautos Juridinio skyriaus pastabos. Jos yra parašytos gana seniai. Per tą laiką gyvenimas padarė kai kurių pataisų. Pradėjo galioti Apskričių valdymo įstatymas, ir manau, jeigu būtų pritarta šio įstatymo pateikimui, tai ateityje reikėtų atskirus straipsnius suredaguoti atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas ir į kitas gyvenimo padarytas pataisas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manote, ar augalų veislių apsaugos negali užtikrinti Patentų įstatymas? Ir Tarnybinių išradimų įstatymas, kurį žada priimti Seimas šioje sesijoje? Vis dėlto norėčiau paklausti. Nuo ko reikia apginti augalus, kurie pateikti šiame sąraše dviem kalbom?
J.PANAMARIOVAS. Aš, gerbiamasis Lape, ne visai supratau klausimą. Galbūt blogai girdėti. Pradedu nuo antrosios dalies. Čia yra pateikiamas sąrašas ir pirmiausia yra nurodyti augalai, lauko augalai ir kiti. Daržovės nurodytos, vaisiniai ir uoginiai augalai bei miško augalai. Čia yra, kaip jūs sakėte, apsauga, apginti. Kad būtų įteisinta sistema sėklininkystės ir kad nebūtų į mūsų valstybę įvežamos iš kitų valstybių visokios veislės, kurios praktiškai nurungia Lietuvoje išvestas veisles. Su tuo kiekviena valstybė kovoja. Ateityje už dauginamas užsienietiškas veisles reikės mokėti didelius mokesčius. Kol kas dar tų mokesčių nemokam, bet ateityje, jeigu jos bus dauginamos, reikės mokėti. Čia yra ekonominė pusė, o pirmosios klausimo dalies aš nesupratau. Jeigu galite, pakartokite.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Lape, iš šoninio mikrofono, tik prašau labai trumpai.
V.LAPĖ. Ar augalų veislių apsaugos negali užtikrinti Patentų įstatymas?
J.PANAMARIOVAS. Dėl šio klausimo mūsų darbo grupės, kurios rengia šį įstatymą, buvo priėjusios tokios nuomonės, kad Patentų įstatymas negali visiškai užtikrinti. Ir ta grupė, remdamasi užsienio patirtimi, siūlė vis dėlto priimti šį įstatymą. Aš negaliu pateikti šiandien visų motyvų, kokia prasme negali apginti Patentų įstatymas, bet buvo tokia jų nuomonė.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, projekto 24 straipsnyje nurodyta: iš fizinių ir juridinių asmenų imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybinė rinkliava. O tai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Kodėl neparengtas atitinkamo įstatymo, šiuo atveju - dėl rinkliavų, papildymas ir nepridėtas prie šio projekto? Ačiū.
J.PANAMARIOVAS. Matote, priėmus šį Augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės įstatymą, mes manom, kad bus parengti poįstatyminiai aktai ir kiti dokumentai (juos net išvardijau), turėtų būti parengta augalų veislių atnaujinimo, naujumo, vienodumo, stabilumo ir skirtinumo nustatymo tvarka, turėtų būti parengta augalų veislių vertinimo valstybinių tyrimų atlikimo tvarka, turėtų būti parengta augalų veislių registro ir kitų dokumentų pildymo tvarka ir turėtų būti papildytas Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 12 d. nutarimas dėl valstybinės rinkliavos nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės rinkliavos už šio įstatymo projekto 24 straipsnyje nurodytus veiksmus dydį ir tvarką. Jeigu bus priimtas šitas įstatymas, jūsų keliamas klausimas turės atsispindėti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, man ne visai aiškus 16 straipsnis, kuriame kalbama apie veislių apsaugos dokumentų anuliavimą. Čia nepasakyta, koks dokumentas, bet iš konteksto... kad tai yra veislės savininko liudijimas. 4 punkte pasakyta, kad jis anuliuojamas, kai selekcininkas daugiau kaip vienerius metus nemoka metinės rinkliavos už veislės apsaugą. Mūsų mokslininkai dabar iš esmės yra tapę elgetomis, galbūt jis ir to pinigo gali neturėti. Bet principinis dalykas: ar veislę, kaip autorinį dalyką, kaip kūrybinį rezultatą, gali panaikinti valdininkas? Tai juk taip pat analogiškai koks nors valdininkas gali panaikinti L.Tolstojaus autorystę, sakysim, "Karo ir taikos". Tai ir čia kažkas panašaus. Aš manau, kad galima dėl kokių nors blogų falsifikatų ar to, kas yra išvardyta 1.3 punkte, sutikti, bet kad dėl kokio nors nesumokėto mokesčio, kurį uždės valdininkas, naikinama autorystė, tai čia visai nesuprantamas dalykas.
J.PANAMARIOVAS. Teisingai, gerbiamasis Seimo nary, aš su jumis sutinku. Žinoma, tikslindami darbo grupėje šį projektą, atsižvelgsime į jūsų pastabas, bet, kaip matote, šiame įstatyme yra net nustatytas terminas, kad jis galioja, tas liudijimas, 25 metus, nes per 25 metus, manoma, veislė morališkai pasensta, jinai kaip veislė bus patobulinta, užregistruota kita arba jinai nustos funkcionuoti. O dėl mokesčio - aš manau, kad mes šį pasiūlymą išnagrinėsime.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip bus realizuojamas šitas registras? Ar čia bus koks nors bankas, kuriame bus laikomos tos sėklos, ar tai bus kokio nors instituto prerogatyva įvertinti, ar ta veislė yra geresnė, ar surasta už ją dar geresnė, kaip tai bus publikuojama ir kaip bus prieinama žmonėms, kurie norės įsigyti, būtent nusipirkti tos veislės sėklų ir t.t.? Ar jau yra numatyti šitie poįstatyminiai aktai, kaip jie bus konkrečiai realizuojami?
J.PANAMARIOVAS. Teisingai, dalis šių klausimų atsispindės vėliau parengtuose poįstatyminiuose aktuose. O registras bus vedamas, visos veislės registruojamos ir visi suinteresuoti (tos veislės bus platinamos) turės teisę įsigyti už atitinkamą mokestį tos veislės augalų: tiek lauko, tiek vaisių, daržovių, tiek miško augalų. Bet tie klausimai turės atsispindėti poįstatyminiuose aktuose ir kituose dokumentuose.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš, pritardamas po pateikimo, norėčiau jūsų paklausti: juk iki šio laiko egzistavo šie augalų veislių tyrimo centrai ir t.t., kokia dabar jų padėtis, ar iš viso mes kursim naują ir t.t., nes įstatymas pats kaip toks negali ore kabėti, jisai turi turėti savo realią bazę, t.y. tyrimo centrus ir t.t.? Kokia dabar šių tyrimo centrų padėtis?
J.PANAMARIOVAS. Turiu pasakyti, kad, priėmus šį įstatymą, nenumatoma kurti jokių naujų žinybų. Tas visas funkcijas vykdys šiuo metu esančios... kitaip sakant, Veislių tyrimo centras, kuriam priklauso keli veislių tyrimo punktai, kurie Respublikoje yra įsteigti, jie išlaikomi, jų steigėja yra Žemės ūkio ministerija. Jų veiklą kontroliuoja Žemės ūkio ministerija. Jie yra išlaikomi iš valstybės biudžeto ir visą šį darbą, vadovaujantis šiuo įstatymu, vykdys šios žinybos, žinoma, vadovaujant Žemės ūkio ministerijai.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, savo pranešime jūs sakėte, kad augalų veislių apsaugos ir sėklininkystės klausimai buvo reguliuojami žinybiniais aktais. Kokie papildomi klausimai, palyginti su tais aktais, yra nagrinėjami šiame įstatyme? Ar čia tiktai iškyla klausimas dėl to, kad visa tai būtų pervesta į aukštesnį norminį aktą?
J.PANAMARIOVAS. Šie klausimai, priėmus šį įstatymą, būtų pervesti į aukštesnių norminių aktų lygį. Lydraštyje yra išvardyti tie norminai dokumentai, kuriais buvo dabar vadovaujamasi, ir kurie reguliavo šį procesą. Čia aš galiu išvardyti, bet yra paminėta 10 punktų, iš jų 3 yra Respublikos Vyriausybės nutarimai nuo 1991 iki 1993 m. Ir Žemės ūkio ministerijos įsakymai bei kolegijos nutarimai, kurie yra priimti nuo 1990 m. iki 1994 m.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų kelia abejonių, ar 14 straipsnyje nurodytos selekcininkų teisės nepažeidžiamos tuo atveju, jeigu be jų sutikimo arba netgi ir be nuorodos į autorystę jo sukurta veislė yra naudojama moksliniam darbui arba kaip pradinė medžiaga? Ar šiuo atveju nesusidarys galimybė pasisavinti svetimą kūrybinės veiklos rezultatą?
J.PANAMARIOVAS. Į šį straipsnį atkreipė dėmesį ir Seimo Juridinis skyrius. Mes manom, kad jau išvestas veisles moksliniam darbui ir kitų naujų veislių kūrimui galima bus panaudoti, nes bet koks selekcininkas, jis nepradeda nuo nulio, bet jis visuomet turi kažkokią pradinę medžiagą ir ja naudojasi išvesdamas šią veislę. Jeigu būtų čia uždėtas draudimas, mūsų manymu, matyt, būtų nelabai teisinga. Bet yra jūsų pastaba ir Juridinio skyriaus pastaba, mes dar darbo grupėje šį klausimą išnagrinėsim.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš norėjau paklausti dėl 3 straipsnio. Čia yra numatyta, kad augalų apsaugos valstybinį valdymą vykdys keturios ministerijos. Kas koordinuotų bendrai šitą visų ministerijų valdymą? Ar neatsitiks taip, kad kur daug auklių, vaikas liks be galvos?
J.PANAMARIOVAS. Jūs apie 3 straipsnį kalbat? Aš išgirdau, kad 3 straipsnyje. Čia nėra nurodyta, kad keturios žinybos. Čia praktiškai šis įstatymas susijęs tik su Žemės ūkio ir Miškų ūkio ministerijomis. Jeigu galėtumėte man šį straipsnį, kuriame parašyta, aš atmintinai neatsimenu tos redakcijos, bet manau, kad nesusipratimų nebus. Žemės ūkio ministerijai priklauso visos veislės lauko augalų, daržovių, vaisinių ir uoginių kultūrų, gėlių ir dekoratyvinių augalų, o Miškų ūkio ministerijai - miško augalų veislės. Pagal savo kuravimo sferą jos atitinkamai koordinuos.
PIRMININKAS. Ačiū sekretoriui. Prašom prisėsti.
Gerbiamieji kolegos, ar galime mes pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Aš manau, pagrindinis komitetas turi būti Agrarinis komitetas. Nebus prieštaravimų? Ir dar vienas dalykas, dėl kurio norėčiau prašyti pasitarti. Vyriausybės lydraštis, kuris yra parašytas 1994 m. gegužės 4 d., tradiciškai skamba, jog prašome šį įstatymą svarstyti skubesne tvarka. Aš norėčiau pasitarti su jumis, ar yra tikslinga šį įstatymą, ar yra palaikančių, svarstyti skubesne tvarka? Lygiai taip pat ir pono J.Panamariovo, kaip Vyriausybės atstovo, norėčiau paklausti, ar yra ypač skubu, ar mes galim "praeiti" normalias procedūras?
Ačiū. Jeigu nėra pasiūlymų svarstyti skubesne tvarka, įstatymas bus svarstomas paprasta tvarka. Priešpietinio, rytinio posėdžio darbotvarkę mes baigėme. Aš noriu priminti, kad 15 val. prasidės vakarinis posėdis Vyriausybės valanda. Konkrečiai - Statybos ir urbanistikos ministras ponas J.Laiconas pasisakys, ir jūs turėsite teisę užduoti klausimų. O dabar posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 val.