Trisdešimt
aštuntasis posėdis
1995
m. gegužės 30 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
Įstatymų “Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” ir “Dėl Akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektų priėmimas |
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
|
|
11. |
|
|
12. |
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo” projekto priėmimas |
Darbotvarkės aptarimas (95.05.30)
6sesija38p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, mielieji kolegos!
Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 30 d. rytinį plenarinį posėdį. Kadangi mūsų tiek daug, prašom iš karto registruotis. Registracija. 90 Seimo narių.
Pirmiausia, gerbiamieji kolegos, malonūs, net itin malonūs dalykai: šiandien turime du jubiliatus. Pradėsiu nuo šiek tiek ankstėliau gimusio Vytauto Petkevičiaus. Sveikiname! (Plojimai)
Ir kviečiu taip pat vieningai, taip pat džiaugsmingai pasveikinti kitą jubiliatą, kuris ką tik gimė, - Egidijų Bičkauską. (Plojimai) Dar kartą sveikinu ir E.Bičkauską, ir V.Petkevičių ir linkiu tiek jiems, tiek visiems Seimo nariams šiandien intensyviai ir konstruktyviai dirbti. Taip pat linkiu, kad debatų karštis nepadidintų atmosferos įkaičio.
Mielieji kolegos, dėl darbotvarkės. Jūs turite šiek tiek patikslintą darbotvarkę. Tiems patikslinimams Seimo Seniūnų sueiga pritarė. Esminiai dalykai yra tokie. Pirmąjį rezervinį klausimą, tai yra įstatymą dėl valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo, sutarta svarstyti rytiniame posėdyje trečiojo klausimo sąskaita tikintis, kad gal trečiasis klausimas neužims visos valandos. Žodžiu, numatyta 11.30 val. Taip pat mes turime baigti vieną klausimą, kurį šiek tiek pristabdėme ankstesniuose posėdžiuose, t.y. trečiąjį rezervinį klausimą - įstatymo dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo projektą. Čia belieka tik priėmimas ir siūloma tai padaryti irgi rytiniame posėdyje 13.50 val. Dar kartą primenu, kad tam Seniūnų sueiga pritarė.
Tai štai tokie dalykai. Galime pradėti dirbti? (Balsai salėje) Prašom. Kolega A.Giedraitis, matyt, ne tuo klausimu?
A.GIEDRAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš vis dėlto norėčiau paklausti, kuriuo laiku bus antrojo rezervinio klausimo pateikimas?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš, naudodamasis proga, noriu jus pagirti, kad labai stropiai lankote Seimo posėdžius, ir, manau, tikrai atrasime laisvo laiko... Aš tikiuosi, nefiksuodami mes rasime tam laiko. Tas klausimas užrašytas antruoju, aš nematau problemų. Rasime ar iki pietų, ar greičiausiai po pietų. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, turiu du klausimus. Pirmasis dėl klausimo 1-2 - Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento A.Brazausko kalbos. Gal jūs galėtumėte įvardyti ir pavadinimą, apie ką ta kalba? Nes mes turėtume nusiteikti, pasiruošti ir susikaupti tokiai kalbai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš apie jus geriau galvojau. Aš esu įsitikinęs, ne manau, o esu įsitikinęs, kad jūs visada nusiteikęs dėmesingai, o juo labiau kai kalbės Prezidentas aktualiais Lietuvai politiniais klausimais. Ir kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti jums dėl darbotvarkės. Ar negalėtumėte pasirašydamas užrašyti datą ir valandą? Nes gauni kokias 4 ir galvoji, o kuri jų iš tikrųjų?
PIRMININKAS. Kur žvaigždučių daugiau. Trys žvaigždutės...
J.VESELKA. Tebūna be žvaigždučių. Pirmininke, jūs pasirašinėkite dieną ir valandą, ir bus mums aišku.
PIRMININKAS. Gerai. Kadangi, kaip sakė, trys žvaigždutės - menkas dalykas, kai bus 5 - tada aš pasirašysiu. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mums išdalytame darbotvarkės projekto variante su trimis žvaigždutėmis buvo šeštasis rezervinis klausimas - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Jungtinių Tautų organizacijos jūrų teisės konvencijos ratifikavimo” projektas Nr.1664. Dabar jo nėra. Gal jūs galite paaiškinti, ar tai reikštų, kad mes nebenorime pritarti Jungtinių Tautų organizacijos jūrų teisės konvencijai, ar kokios dar priežastys, kad tas klausimas iš viso išnyko? Dėkui.
PIRMININKAS. Galiu paaiškinti. Pirmiausia prie šeštojo klausimo, gerbiamasis Baleženti, jeigu jūs gerai įsižiūrėsite, yra klaustukas ir ne ranka parašytas, o atitinkama kita technika. Tas klaustukas buvo parašytas todėl, kad iš karto buvo neaišku, ar iš viso mes galime tą dalyką nagrinėti. Jeigu mes pradėtume nagrinėti Seimo narių iniciatyvos dėka, neprisijungę dar prie tos konvencijos, tai mes laužytume nustatytą tvarką. Tai buvo kelis kartus paaiškinta, o vadovaujantis tuo šis klausimas dingo. O Lietuva, aš esu įsitikinęs, prisijungs prie šios konvencijos ir, kai ateis laikas, Seimas ją ratifikuos.
K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs buvote pasižadėjęs šį mėnesį svarstyti mano pateiktą įstatymų nekaitaliojimo įstatymą. Deja, jau nebeliko nė vieno posėdžio, šiandien paskutinis.
PIRMININKAS. Šis klausimas, gerbiamasis kolega, yra savaitės darbotvarkėje ir jis yra įrašytas į ketvirtadienio darbotvarkę rezerviniu klausimu. Kai svarstysime darbotvarkę, jūs galėsite dar kartą pasisakyti. Nepamiršta.
K.ANTANAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau, galime nagrinėti pirmąjį klausimą. Ačiū.
6sesija38p svarstyti klausimai
Gerbiamąjį S.Staliūną prašom į tribūną. Gerbiamasis Staliūnai, gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai prisimenu, liko du ginčijami klausimai tarp jūsų ir Agrarinio komiteto iš vienos pusės ir Gamtos apsaugos komiteto iš kitos pusės. Prašom referuoti, ar sutarėt, o jeigu nesutarėt, tai tada ką darom?
S.STALIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Gamtos apsaugos komitetas pasiūlė bazinio įstatymo 4 straipsnio dvyliktosios dalies redakciją, su kuria sutinkame ir priimame.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar norite pasisakyti dėl balsavimo motyvų dabar dėl viso straipsnio, ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Ačiū.
Prašom toliau.
S.STALIŪNAS. Taip pat buvo likęs ginčas dėl bazinio įstatymo 6 straipsnio šeštosios dalies. Taip pat priimame Gamtos apsaugos komiteto pasiūlymą.
PIRMININKAS. Nuostabu. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar bendru sutarimu ir tada dėl viso įstatymo? Taip, prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūs sėskitės. Dabar Seimo nariai keturi - už, keturi - prieš dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo. Kolega A.Albertynas pirmasis. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Aš noriu kalbėdamas apie šį įstatymą pasakyti, kad jis yra nepilnavertis. Čia kalbama tik apie tą turtą, kuris buvo sukauptas iki 1940 metų. Nekalbama apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris buvo sukauptas po 1940 metų. Konkrečiai nekalbama apie tą turtą, kuris buvo atimtas iš žemdirbių. Tai sanatorijos, poilsio namai, pajai tarpūkinėse organizacijose, gyvenamieji namai, gyvenviečių infrastruktūra, vandentiekio bokštai, kanalizacijos įrenginiai, požeminės magistralės. Po šio įstatymo priėmimo turės gimti naujas įstatymas, kuris grąžintų tą turtą, kuris buvo atimtas vadovaujant G.Vagnoriui. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš nesupratau, ar gerbiamasis A.Albertynas balsuos už, ar prieš?
A.ALBERTYNAS. Aš balsuosiu už, kadangi...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bajoras. Prašom.
A.BAJORAS. Ačiū, aš būčiau pasakęs, kaip balsuos A.Albertynas, nes žinau, kadangi mes kaimynai.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BAJORAS. Aš norėčiau pasakyti, kad mes taisydami šitą įstatymą, jį tobulindami vis dėlto, jeigu taip galima pasakyti, nusižengėme gamtai. Mes daug kur nusileidome. Aš prašyčiau visų Seimo narių priiminėjant tokius įstatymus daug rimčiau į juos įsigilinti. Nekalbėti ir negalvoti, kad privatizavimas arba teisių susigrąžinimas į turėtą turtą yra pats geriausias dalykas. Vis dėlto mes turime dar ir pačias gražiausias vietas Lietuvoje ir, ko gero, jos turėtų vis dėlto būti valstybės žinioje. Aš pritariu šiam įstatymui ir visiems siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas. Prašom.
J.ŽEBRAUSKAS. Pataisas padiktavo pats gyvenimas. Žemė numatyta grąžinti ne užsieniečiams, bet čia gyvenantiems jų palikuonims, kurie čia gyvendami ir ūkininkaudami jos negalėjo atsiimti. Ūkininkų ūkis buvo paliktas grįžtantiems miestiečiams 20 ha, dabar jau sumažinta iki 3 ha, sudaroma geresnė galimybė. Sudaromos sąlygos atsiimti žemę pasienio ruožuose ir draustiniuose, kaip gerbiamasis A.Bajoras ką tik sakė. Toliau numatoma pratęsti pareiškimų padavimą. Taigi gyvenimas pats padiktavo. Aš siūlau balsuoti už šio nekilnojamojo turto grąžinimo įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, žemės reforma ir nuosavybės teisės į žemę grąžinimas vyksta kaip vientisas procesas ir tas procesas turbūt įpusėjo, ir daugeliui žemės savininkų paaiškėjo, kad jų teisė ir toliau liks gerokai pažeista arba apribota. Net ir šiame dideliame pataisų bloke mažai pasistūmėta to sutarimo link, kurio tikrai reikėjo. To teisingumo atkūrimo link taip pat. Atrodo, kad bus galutinai įteisinta konfrontacija tarp atskirų Lietuvos Respublikos piliečių ir tarp asmenų grupių. Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos siūlytos pataisos, kurios bandė kažkiek sušvelninti tą konfrontaciją, yra atmestos. Mes siūlėme suvienodinti sąlygas atgaunant nuosavybės teisę į žemę visiems Lietuvos Respublikos piliečiams nepriklausomai nuo to, kur jie šiandien gyvena - ar čia, Lietuvoje, ar už Lietuvos ribų, - atmesta. Norėjome, kad būtų vienodai traktuojami ūkininkai, kurių žemę pasiglemžė miestai po 1990 m. ar tai buvo 1950 m., ar, pavyzdžiui, 1993 m. (iš esmės tarp to skirtumo neturėtų būti), deja, tas skirtumas yra padarytas. Pirmieji kompensacijų pinigais negalės gauti, o antrieji gaus. Siekėme, kad atgavęs žemę asmuo turėtų pasirinkimo teisę, ką su ta žeme daryti, ypač kam tą žemę išnuomoti. Dabar lieka privalomas pirmumas nuomoti ankstesniam naudotojui, bet tas “pirmumas” atsirado uzurpavimo būdu, kai su savininku niekas anksčiau to sandorio nederino. Norėjome sudaryti galimybę Pietryčių Lietuvos gyventojams, ypač varėniškiams, atgauti žemę, kuri apsodinta arba apžėlusi mišku, bent tiek, kiek atgauna derlingiausių žemių savininkai, sakykime, Joniškyje ar Marijampolėje iki 50 ha. Deja, ir toliau mūsų dzūkai lieka skriaudžiami. Dalis pataisų yra, sakykime, racionalios, kitos yra technologiškai svarbios, bet esmės nekeičia, todėl jos ir neblogos. Bet dėl to, kad nebuvo einama sutarimo link, mes vis dėlto nesutiksime balsuoti už šias pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, ką duoda šio įstatymo pataisos? Pirma. Suteikiama teisė buvusiems žemės savininkams grąžinti žemės nuosavybę natūra miestų plečiamoje teritorijoje, maždaug 23 tūkst. ha plote, saugomose teritorijose maždaug 180 tūkst. ha plote, pasienio ruožuose ir kai kuriose kitose vietose. Antra. Suteikiama teisė piliečiams, pavėlavusiems paduoti pareiškimus dėl žemės nuosavybės grąžinimo, vėl juos paduoti ir atgauti savo nuosavybę. Trečia. Kad pagreitintų atsiskaitymą už valstybės išperkamą žemę, tam leidžiama naudoti ir biudžeto lėšas. Ketvirta. Siaurinami valstybės išperkamos žemės plotai, ir visiems, kuriems galima grąžinti žemės nuosavybę natūra, taip ir grąžinama. Taigi pildomas šventas savininkų noras atgauti žemę. Penkta. Padaromos pataisos, susijusios su Konstitucinio Teismo sprendimais. Šešta. Daromos pataisos, susijusios su apskričių valdymo įvedimu Lietuvoje.
Politiniai reikalai. Esmė ta, kad prieškarinis Lietuvos Seimas, suprasdamas žemės reformos esmę, iš pradžių tam tikrą žemės plotą - 720 tūkst.ha - paėmė valstybės žinion, o po to vykdė reformą. Dabar ir reforma, ir žemės grąžinimas vyksta vienoje ir toje pačioje vietoje - Lietuvos teritorijoje, t.y. tame pačiame objekte, arba žemės gabale, vyksta du prieštaringi veiksmai: žemės grąžinimas ir reforma. Arba, kitaip tariant, į tą patį objektą sukoncentruojamos du priešingus interesus turinčios visuomenės jėgos. Savaime suprantama, kad, esant tokiai situacijai, atsiranda visuomenėje galinga priešprieša ir bet kokie sprendimai dalies visuomenės priimami su nepasitenkinimu. Sunku pasakyti, ką savo laiku galvojo Aukščiausioji Taryba, pasirinkdama tokį kelią. Galima manyti, kad tai padaryta iš nepatyrimo, tačiau kai opozicinės jėgos bet kokį Seimo sprendimą žemės klausimais sutinka su įnirtinga priešprieša ir kritika...
PIRMININKAS. Laikas!
M.PRONCKUS. Todėl vadovaudamasis šiais visais argumentais, aš siūlau priimti šį įstatymą kaip tam tikrą kompromisą, kaip galimybę sparčiau vykdyti žemės privatizavimą, galimybę atsirasti tikram ir dirbančiam žemę jo savininkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė Z.Šličytė, kuri iš anksto buvo užsirašiusi. Nematau. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šiame įstatymo projekte buvo pateikta nemažai patikslinimų ir neblogų patikslinimų, tačiau yra esminių dalykų, kurie sugadina šio įstatymo projektą ir patį įstatymą. Iš tokių aš norėčiau paminėti, pirma, tai, kad yra atšaukiama kompensacija pinigais. Tai prieštarauja žmonių apsisprendimui. Tie žmonės, kurie prieš kelerius metus parašė pareiškimus ir prašė kompensacijos už žemę, žemę palikdami valstybei, dabar nebeturės nei žemės, nei kompensacijos pinigais. Taigi jie lieka be nieko. Tai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui.
Antra. Šiame įstatymo projekte nuosavybės teisės grąžinimas padaromas priklausomas nuo gyvenamosios vietos. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų valstybės Konstitucijos 32 straipsnis mūsų valstybės piliečiams leidžia laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą ir nuo to neturėtų priklausyti nuosavybės teisė. Taigi pažeidžiamas dar vienas Konstitucijos straipsnis ir pažeidžiamos žmogaus teisės. Mūsų išeivijos nuosavybės teisės šiame įstatyme sulyginamos su mirusiųjų teisėmis, kitaip sakant, jie yra nurašomi ir dabar belieka laukti Konstitucijos pataisos, kai bus galima užsieniečiams pirkti žemę, tai jie galbūt (aš su dideliu apgailestavimu pareiškiu) tada galės nusipirkti savo žemę. Štai prie ko priveda šis įstatymas. Ir trečias momentas, tai pilkosios zonos. Mūsų įstatymuose buvo aiškiai pasakyta, kad ši žemė priklauso nuomos teise bendrovėms tik tol, kol egzistuoja bendrovės. Tačiau dabar šiame įstatymo projekte...
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A.BALEŽENTIS. ...tai jau yra įteisinama ir paliekama buvusiam naudotojui. Dėl visų šių labai svarbių antikonstitucinių ir žmogaus teisių pažeidimų mes negalime pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Rudys. Dar du Seimo nariai gali pasisakyti prieš.
A.RUDYS. Man atrodo, kad du Seimo nariai galės pasisakyti prieš ir po manęs, nes aš noriu truputį padiskutuoti su kai kuriais čia kalbančiais. Galutinai supriešinti žmonės buvo dar 1991 m. Aukščiausiajai Tarybai priėmus bazinį įstatymą. Todėl visos kitos jo pataisos praktiškai supriešinimo neišsprendžia, tik keičia balansą tarp priešingų žmonių grupių interesų. Būtent todėl socialdemokratai, nematydami, kad šitas įstatymo projektas iš esmės sumažintų Lietuvoje supriešinimą, ir manydami, kad reikia ieškoti iš principo naujų problemos sprendimo būdų, atsisako dalyvauti priimant šitą įstatymą. Mes nebalsuosime iš viso.
PIRMININKAS. Kolega V.Saulis. Primenu, kad dabar galima pasisakyti tik prieš įstatymą. Ne. Tada kolega A.Greimas. Turbūt irgi ne?
A.A.GREIMAS. Ne. Aš taip pat nepasisakysiu.
PIRMININKAS. Kolega V.Lapė. Prašom.
V.LAPĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šio įstatymo pataisos, kaip ir iki šiol daromos ir darytos šito Seimo nuo darbo pradžios, įstatymą tik dar daugiau blogina ir atitolina nuo Konstitucijos. Padaro daugiau apribojimų ir painiavos, sudaro valdininkams dar didesnes landas savavaliauti. Dar daugiau pažeidžia piliečių teises, juos sugrupuoja į gerus ir blogus. Anksčiau apsisprendusiems šiandien reikia vėl keisti savo nuomonę, ir bekeičiant nuomonę jie bus aiškiai nuskriausti. Piliečiai, kurių žemė buvo prievarta paimta, įtraukta į miškų zonas arba apsodinta, šiandien tikrai negauna galimybių susigrąžinti savo žemę.
Aš manau, kad šito įstatymo pataisos yra vienas iš būdų dar daugiau spausti žemės savininką, kad būtų numušta kaina, ir ruošiamasi dideliam žemės supirkimo vajui: žemę supirks savi. Aš manau, kad reikėtų balsuoti prieš šitą pataisą. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Keturi - už, keturi - prieš, ir aš kviečiu pasiruošti balsuoti.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Minutėlę! Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Aš prašau frakcijos vardu vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom. Registracija. Prašom registruotis, kolegos!
90 Seimo narių. Reikia 30 balsų, kad būtų vardinis balsavimas. Prašom pasiruošt. Kas už vardinį balsavimą, tas - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 36, prieš - 27, susilaikė 14. Bus vardinis balsavimas. Kadangi dabar yra čia pat antras darbotvarkės punktas, t.y. jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento A.Brazausko kalba, aš siūlysiu vardinį balsavimą iš karto po Prezidento kalbos.
6sesija38p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, mes galėtume per porą minučių pradėti nagrinėti vieną rezervinį klausimą, t.y. gerbiamojo J.Listavičiaus rezervinį klausimą. Jeigu jis per porą minučių sugebėtų padaryti pranešimą, tai tada jį klausinėtume kitu laiku, bet darbo pradžia būtų padaryta. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisija dar 1995 m. gegužės 8 d. apsvarstė Lietuvos žemės ūkio, Lietuvos taupomojo ir Lietuvos valstybinio komercinio banko reorganizavimo į valstybinius akcinius bankus klausimus. Jums pateiktas platus aiškinamasis raštas. Aš tik trumpai pasakysiu, kad pagal 1992-1993 m. priimtus Vyriausybės nutarimus valstybinis Lietuvos žemės ūkio, valstybinis Lietuvos taupomasis ir Lietuvos valstybinis komercinis bankai buvo reorganizuoti - iš dalies privatizuoti ir įsteigti valstybiniai akciniai bankai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nevykdė Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 8 punkto pirmosios pastraipos įsigaliojimo”. O ką turėtų daryti Vyriausybė pagrindiniais ir svarbiais klausimais, apie tai kalba ir reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnis. Jo nesilaikyta. Nors visuose trijuose minėtuose bankuose pagal patvirtintus statutus valstybei priklauso 51% kiekvieno banko valstybinio kapitalo akcijų, Lietuvos Vyriausybė savo nutarimais valdymo teisę perleido į privačių, arba fizinių ir juridinių, asmenų rankas. Lietuvos taupomajame banke Vyriausybei skirta tik 35% balso teisę suteikiančių akcijų, Lietuvos žemės ūkio banke - 35,4% ir Lietuvos valstybiniame komerciniame banke - 33,5%.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė apribojo valstybinio turto valdymą ir naudojimą, nesant tam jokio įstatyminio pagrindo, todėl, žinoma, tokia padėtis negali būti toleruotina. Pradžia tam padaryta 1994 m. gruodžio 21 d. priėmus Komercinių bankų įstatymą, tačiau konkrečiai lėšų ir turto atstatymo arba papildymo klausimai lieka neišspręsti.
Dėl laiko stokos aš trumpai norėčiau sustoti prie paties nutarimo projekto. Siūlau nutarime, kur “pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei” padėti dvitaškį, o 1 punkte nurodyti datą: sakysim, iki birželio 20 d., kad Vyriausybė pateiktų savo požiūrį į šiuos klausimus (jau baigiu) ir galėtų priimti kokį nors nutarimą. Ir antra, kaip nurodyta, iki rugsėjo 10 d. Aš norėčiau paprašyti Seimo Pirmininką pasiūlyti svarstyti šį klausimą ypatingos skubos tvarka. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad galėsim taip spręsti, kaip kolega J.Listavičius siūlo, bet šiek tiek vėliau.
Prezidento A.M.Brazausko kalba (95.05.30)
6sesija38p svarstyti klausimai
Dabar, mielieji kolegos, antrasis darbotvarkės punktas - Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento A.Brazausko kalba. Kviečiu Prezidentą į tribūną. Prašom. Prašom, Jūsų Ekscelencija.
A.M.BRAZAUSKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien šitame trumpame savo informacinio pobūdžio pasisakyme norėjau šiek tiek pakalbėti ir papasakoti jums, kas daroma Lietuvos užsienio politikos srityje, ypač vienoje iš svarbių ir prioritetinių sričių, t.y. sienų nustatymo klausimais.
Šie darbai pradėti ne šiemet ir ne pernai, tęsiasi maždaug jau trejetą metų. Bendrais bruožais galima būtų konstatuoti esamą padėtį štai taip. Visų pirma ilgiausią sieną - 700 km - turime su Baltarusija, su Latvija - apie 600 km, su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi - apie 300 km, su Lenkija - 100 km. Lietuva taip pat turi beveik 100 km jūros sienos. Taigi visų Lietuvos sienų ilgis su visomis valstybėmis sudaro arti 2000 km. Tai nemažas atstumas, nemažas darbas, kurį turi atlikti mūsų valdžios institucijos, turiu galvoje Vyriausybės institucijas, kurios užsiima šiuo reikalu.
Trumpai informuoju, kokia šiandieną padėtis, ir norėčiau kalbėti ne tik apie tai, ko čia daugiausia galbūt ir laukia, ką aš pasakysiu apie Latviją. Žinoma, tai bus pasakyta, tačiau iš eilės norėčiau pradėti nuo Baltarusijos.
Per visą mūsų valstybės egzistavimo laikotarpį, istoriškai vertinant, su Baltarusija niekada nebuvo nustatyta siena. Lietuvos-Baltarusijos derybos dėl valstybės sienos nustatymo vyko trejus metus. Suderinta labai daug techninių dalykų, buvo ginčijamasi dėl 85 ruožų, irgi spręsti klausimai. Š.m. vasario 6 d. kartu su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka Vilniuje pasirašėme sutartį dėl valstybės sienos. Tai labai rimtas politinis aktas. Kadangi Lietuvoje nėra tinkamų techninių galimybių nustatyti sieną žemėlapiuose, t.y. delimitaciniuose žemėlapiuose, o Baltarusijoje (Minske) yra tokia bazė, todėl buvo sutarta, kad šitą darbą atliks Baltarusija, o paritetiniais pagrindais už jį bus mokama abiejų valstybių. Bet, deja, darbas užtruko iki šiol. Jau praėjo nemažai laiko (nuo vasario mėn.) ir belieka apgailestauti, kad šiandien dar mes neturime žemėlapių ir negalime pateikti Seimui ratifikuoti šitos labai svarbios sutarties. Aš manau, kad Užsienio reikalų ministerija ir kitos tarnybos, kurios tuo užsiima, turėtų pagreitinti tuos reikalus, kad galima būtų paspartinti visus darbus, taip pat ir demarkaciją, sukuriant mišrią demarkacijos komisiją, kaip tai priklauso, parengiant nuostatus ir pradedant tuos darbus. Mes šiandien susiduriame su daugeliu problemų, kadangi nėra nustatyta siena. Tai yra netgi teisinė kategorija, ne tik fizinė, nes kontrabandos persijojimas, sienos kontrolė, sienos aprūpinimas techninėmis priemonėmis taip pat susijęs su šituo teisiniu aktu.
Dėl sienos su Lenkija. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos atstovai susitaria, kad teisinės, politinės problemos... kad būtų tokie išeities duomenys: de facto egzistuoja buvusi Lenkijos ir buvusios TSRS valstybės siena; Lietuva palaiko (tai derybų delegacijų darbas, bet iš principo palaiko) tokią nuomonę ir įsitikinimą, kad ją reikėtų įteisinti, šitą sieną. Žinoma, neperimant jokiu būdu TSRS teisių arba dabartinės Rusijos Federacijos teisių ir neatsisakant tos nuostatos, kad Lietuva niekada nebuvo teisėta TSRS dalis.
Sutartis dėl sienos su Lenkija būtų platesnė, ji turėtų apimti kur kas daugiau komponentų, t.y. ir sienos režimo nuostatas, ir atsakingų žinybų funkcionavimą pasienyje. Mes šiandien, kaip jūs gerai žinot, susiduriam su praktiniais klausimais: sienos kirtimo ir vienoje, ir antroje perėjoje, ir geležinkelio taip pat, ir daugeliu kitų dalykų. Ir štai sienos teisinis ratifikavimas Seime. Deja, jis kol kas užsitęsė. Aš manau, kad mūsų Užsienio reikalų ministerijos grupė, kuri užsiima tuo reikalu, turėtų paspartinti tuos veiksmus, ir mes nematome, kad čia gali iškilti kokių nors ypatingų problemų. Belieka labai nuosekliai, atkakliai imtis šitų darbų, o ne pripuolamai, ne paliekant kokiam nors laikotarpiui ir užmirštant tuos svarbius reikalus.
Dėl sienos su Rusija. 1993 m. pradžioje buvo pradėtos šitos derybos, jos tęsiasi iki šiol. 10 derybų susitikimų tarp dviejų valstybių, tarp komisijų, žinoma. Darbas vyko gan sėkmingai, atrodė, kad jau artėjam prie susitarimų, kurie abiem pusėms yra visiškai priimtini ir nepažeidžia nacionalinių interesų (nei vienos, nei kitos pusės). Buvo suderintos sutarties dėl valstybės sienos projektas, pats turinys, valstybės sienos aprašymas ir žemėlapiai. Tačiau pastaruoju metu dėl nesuprantamų priežasčių (aš turiu pranešti Seimui) šitie darbai sustojo. Sustojo ne dėl mūsų kaltės, ne dėl mūsų delegacijos, tačiau yra kažkokių kitų priežasčių, kurios veikia tą įvykių eigą. Deja, paskutiniame derybų raunde Rusijos delegacija bando atsiimti arba savaip interpretuoti jau ankstesnius susitarimus, fiksuotus net protokoluose tarp abiejų šalių.
Reikėtų toliau aiškinti, dirbti, ir aš manau, kad tas darbas bus tęsiamas. Mes suprantam, kad tai yra ne vienos dienos, ne vienos savaitės, galbūt mėnesio ir metų klausimas. Tai yra fundamentalūs reikalai, tačiau vis tiek jie turi būti, nepaisant jų sudėtingumo, dėmesio centre, ir visą laiką prie jų reikia dirbti.
Iš principo abi šalys nutarė, kad teritorinė jūros siena ir ekonominės zonos siena - tie du klausimai bus svarstomi kompleksiškai, kartu, ir kad Lietuva nesutinka naudotis vien lygių atstumų metodu, kuris yra praktikuojamas ir pagal vieną konvenciją, ir pagal kitą, ir 1982 m. Mes labai gerai suprantam, kad nuo mūsų delegacijos sėkmingos veiklos derantis su Rusija, nuo tų rezultatų priklausys mūsų ekonominės sienos dalis su Švedija. Tai yra principinis klausimas ir labai svarbus. Aš nenorėčiau plačiai aiškinti visų niuansų, dėl ko, jūs patys šitai labai gerai suprantate. Mes turim pradėti kitus santykius su kitom kaimynėm.
Deja, mūsų kranto konfigūracija tokia, kad labai apsunkina šitas derybas ir tą derybų eigą. Laikomasi principų, kurie naudojami 1982 m. Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos Jūrų teisės doktrinoje, taip pat naudojami šitie lygių atstumų principai kaip vienas iš sienos nustatymo teisinių metodų. Žinoma, ten palikta didelė laisvė kitiems būdams ir metodams, kuriais ir naudojasi mūsų derybininkai, tačiau šiandieną štai tokia padėtis.
Ir dėl sienos su Latvija. Prisimenat turbūt, kad 1993 m. birželio 29 d. Biržuose sutartimi buvo atkurta iki 1940 m. birželio 15 d. buvusi valstybės siena. Mūsų Seimas ratifikavo šią sutartį š.m. sausio 26 d., o Latvijos seimas - tik praeitą savaitę, t.y. gegužės 25 d. Čia iš karto pasklido gandai ir susirūpinimo balsai, kad Latvija elgiasi neteisingai, vienašališkai nustato sienas su Lietuva. Man teko girdėti šitokių nesuprantamų susirūpinimo balsų.
Aš galiu dar kartą pasakyti, kad nieko panašaus nėra ir kad Latvija elgiasi pagal tuos tarptautinės teisės metodus, kurie priimti. Tiesa, pati ratifikavimo procedūra Latvijos seime yra šiek tiek kitokia negu Lietuvoje. Bet čia jų vidaus reikalas. Mums svarbiausia pats faktas, kad siena yra pripažinta ir sutartis ratifikuota. Aš kalbu apie sausumos sieną. Dabar vyksta darbai, mišrioji valstybės sienos atstatymo komisija dirba, yra patvirtinti atstatytos Lietuvos-Latvijos sienos aprašymai ir žemėlapiai. Tai jau didelis darbas. Ir būtų labai gražu, kad iki parlamento vasaros atostogų, jūsų atostogų, galėtume apsikeisti ir Biržų sutarties ratifikaciniais raštais. Tai būtų užbaigtas mūsų vienas veiklos etapas ir tokiu būdu šita sutartis įsigaliotų.
Vyksta taip pat fiziniai sienos atstatymo darbai. Lietuvos pusė jau atliko didesnę dalį to, kas buvo numatyta Lietuvai padaryti: atstatomi valstybės sienos ženklai, kertamos miškuose proskynos, užtikrinamas būtinas sienos apsaugai matomumas ir techninių priemonių panaudojimas, jeigu to reikės, nors nemanau, kad tai pirmaeilio aktualumo klausimai; mes turim kur kas didesnių problemų dėl rytinės sienos. Demarkavimo darbai galėtų vykti kur kas sparčiau, ir aš manau, kad Vyriausybė turėtų gerokai pagelbėti tiems, kurie užsiima sienos demarkavimu. Iškilo papildomų finansinių išteklių klausimas ir t.t., nors jie nežymūs, ir aš manau, kad juos galima būtų išspręsti.
Deja, reikia pasakyti, kad Latvijos pusėje padėtis yra prastesnė: toje dalyje, kur jie turi vykdyti, tik pradedami sienos žymėjimo darbai. Žinoma, jie gali ilgokai užtrukti. Dar kartą norėčiau pabrėžti, jog šioje Biržų sutartyje buvo numatyta, kad valstybės siena jūra, turiu omeny teritorinius vandenis, taip pat ekonominė zona ir sienos ekonominės zonos, bus nustatytos atskiru susitarimu. Štai šitas darbas, dėl kurio tiek daug emocijų, nuomonių įvairovės, fantazijos ir visokių kitokių dalykų, ir vyksta.
Noriu pasakyti, kad mūsų delegacija, kuri labai sėkmingai dirbo nustatydama jūrų sieną, deja, pastaruoju metu atsidūrė tokioje padėtyje, nežinau net, kaip charakterizuoti, bet nelabai geroje (ir viena, ir kita pusė), ir tolesnė įvykių eiga visiškai nepatenkina nei vienos, nei kitos pusės. Todėl iškilo klausimas inicijuoti, pagreitinti šitų susitarimų eigą, delegacijų susitikimą, nes, kaip jūs prisimenat, komentarų buvo daug. Dar lapkričio mėnesį, po to dar vėliau mūsų premjeras buvo susitikęs su Latvijos premjeru, bandė ieškoti būdų, kaip inicijuoti ir pagreitinti šitos sutarties parengimą ir delegacijų darbą. Iki gegužės mėnesio praėjo jau daug laiko, deja, delegacijos per tą laiką nebuvo susitikusios. Kaip jūs pastebėjote, spaudoje ir kitose informacijos priemonėse, diskusijų klubuose tarp politikų pradėjo bręsti savaiminga diskusija, kuri, man atrodo, yra labai nenaudinga abiem valstybėms, juo labiau mūsų abiejų valstybių prestižui, ir mes, kaip dvi draugiškos valstybės (pasaulis mus mato kaip labai draugiškas valstybes), turėtume rasti būdų ir metodų susitarti ir dėl jūros sienos. Tai buvo vienas iš motyvų, kodėl mes su prezidentu G.Ulmaniu susitarėme neoficialiai pasimatyti ir, šalia kitų klausimų, aptarti taip pat ir jūros sienos nustatymo eigą.
Kodėl tai reikalinga ir kodėl reikėtų pagreitinti šitą darbą?
Aš jau minėjau, kad tokia neaiški padėtis sukelia labai daug nereikalingų emocijų, nuomonių, kurios, nors ir neoficialios, bet dažnai perauga į tokį rangą, kitų akimis žiūrint, netgi oficialių santykių rangą tarp dviejų valstybių, kas yra visiškai nepriimtina. Antra. Ir mes, ir latviai esame labai suinteresuoti nustatyti šitą jūros sieną. Kodėl? Jūs žinote, kad Lietuva, Latvija, Kaliningradas, t.y. Rusijos Federacija, Lenkija - visos tos valstybės yra labai suinteresuotos pradžioje bent žinoti, kokių galimų naftos atsargų, išteklių yra šiame Baltijos jūros rytiniame šelfe. Iš pasaulio praktikos matom, kad tos valstybės, kurios rimtai užsiėmė savo jūros šelfu, ypač Šiaurės jūros, Šiaurės Atlanto, šiandien klesti, šiandien turi milžiniškų pajamų eksploatuodamos naftos ir dujų telkinius net atvirame vandenyne. Kai pas mus tuos darbus pradėjo daryti sąjunginės žinybos (dar 1987-1988 metais), Lietuvoje buvo didelė reakcija. Ir teisingai, nes techniškai tos organizacijos, kurios pradėjo vykdyti darbus, buvo nepasiruošę. Ir man pačiam, ir daugeliui iš jūsų, čia sėdintiems, teko susipažinti.
Tačiau dabar atėjo visai kiti laikai. Mes esam valstybė, mes esam suinteresuoti turėti alternatyvius organinio kuro šaltinius, ir vienas iš tokių šaltinių kaip tik gali būti eksploatacija tų naftingų struktūrų, kurios yra nustatytos tokiais, sakyčiau, netiksliais metodais, pagal C2 ir panašias kategorijas. Reikia labai detalios žvalgybos. Ji reikalinga ir mums, ir latviams, ir kitiems. Todėl ginčytinos zonos stabdo šituos veiksmus.
Deja, šiandieną mūsų Vyriausybė (galėčiau padaryti tam tikrą priekaištą) nepakankamai gerai užsiima šito naftingo jūros šelfo žvalgybos reikalais. Aš manau, kad tai yra dar viena priežastis.
Dabar keletą žodžių dėl paties principo. Neoficialūs susitikimai tarp valstybės vadovų (jūs turbūt skaitėte, matėte ir spaudoje, ir kituose agentūrų pranešimuose) tai yra normalus reiškinys. Vadovai susitaria, kalba įvairiais klausimais ir priima daugelį politinių principinių sprendimų. Žinoma, aš, turėdamas tam tikrų įgaliojimų pagal Konstituciją, taip jau kategoriškai šita teise nesinaudoju ir ja nepiktnaudžiauju. Bet tokiais momentais kaip šis, aš manau, man reikėjo dalyvauti. Tai aš ir padariau.
Dabar apskritai dėl memorandumo. Tai nėra juridinis dokumentas, įpareigojantis šalis. Tai yra orientacinis dokumentas, pareiškimo formos. Ir viena, ir kita pusė šitai puikiausiai supratom ir įvertinom. Konkrečiai šitas dokumentas yra labai trumpas, parašyta pusantro puslapio. Jis nebus skelbiamas, pone Saudargai, nes mes taip susitarėme su Latvijos puse (jo neskelbti), ir derybų eigoje tokių dalykų daryti nereikia. Juo labiau aš jau minėjau kitą kaimyną, su kuriuo mums reikia tartis. Kai kurie principai, kurie ten įrašyti, neturėtų būti garsiai komentuojami ir žinomi tiems, kam nereikia jų žinoti. Tai nėra joks išdavimo aktas, tai nėra koks nors savo teisių viršijimas. Aš jums visiškai atsakingai tai garantuoju.
Toliau. Kas tame memorandume iš tikrųjų yra? Visų pirma mes pripažinom principą, kuriuo derybų delegacijos nustatė teritorines jūros sienas. Mes pripažinom tą principą. Todėl tai negali kelti jokių abejonių. Mūsų delegacijos nariai ir jos vadovas - ministerijos sekretorius R.Šidlauskas su tuo visiškai sutinka. Latvijos pusė taip pat.
Antra. Jokių konvencijų nepaminėta, kai kalbama apie ekonominės sienos nustatymą jūra. Konkrečiai yra numatyta, aš pasakyčiau, rekomenduojama tam tikra paralelė ir jos susikirtimo taškas su Švedijos ekonomine zona, kuri gali tarnauti kaip orientyras tolesnėse delegacijų diskusijose. Man atrodo, kad aš visiškai tiksliai pasakiau ir dar kartą tą patį galiu pakartoti.
Trečia, kas yra tame memorandume, tai mes aptarėme principą, kad abi šalys šitoj šiandien ginčytinoj zonoj neatlikinės jokių veiksmų, susijusių su žvalgyba ar eksploatacija galimų naftingų struktūrų, kurios yra iš dalies apibrėžtos. Bet, žinoma, darant detalią jūros šelfo žvalgybą gali atsirasti papildomos informacijos. Ir tokia informacija atsirado, kai buvo žvalgomos E6 ir kitos struktūros tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos štai šitoje zonoje ir kai buvo pradėti pirmieji gręžiniai, jie gerokai skyrėsi nuo tų dabar pažymėtų labai nekonkrečių zonų. Aš norėčiau pasakyti, kad ir vienoje, ir kitoje pusėje. Tai štai toks memorandumo turinys.
Toliau. Vakar ministras P.Gylys ir jo sekretorius R.Šidlauskas buvo Rygoje. Jie nuvyko mano prašymu todėl, kad kilo aistros, kurios buvo skleidžiamos spaudoje ir kitur, visokie spėliojimai ir panašūs dalykai, švaistymasis visokiais žodžiais: “slapti”, “apgavystė”, “parsidavimas” ir pan. Mes turim nutraukti šitą dalyką. Žmonėms šiandien yra transliuojama per radiją, ir aš tikiuosi, kad visi, kuriems įdomu, šiandien girdi, ką aš kalbu. Aš dar kartą galiu patvirtinti, kad mes, kaip dvi valstybės, palaikėme ir palaikysime normalius santykius ir prezidentų lygiu, ir premjerų lygiu, ir pasistengsime visus neaiškius klausimus išsiaiškinti. Todėl du atsakingi pareigūnai vakar buvo išvykę į Rygą ir susitiko su prezidentu Ulmaniu, premjeru Gailiu, užsienio reikalų ministru Birkavu ir dar su kai kuriais pareigūnais, aptarė, tiksliau, patikslino sampratą, ką reiškia šitas mūsų pareiškimas. Ką tai reiškia? Kad būtų vienoda interpretacija, nes ir Latvijoje atsirado įvairių šito dokumento interpretacijų, kai kas sau leidžia matyti jį kaip kokią pasirašytą sutartį.
Tai jokiu būdu ne sutartis, ir aš tai pareiškiu oficialiai. Mūsų derybų delegacijai paliekama šimtaprocentinė teisė toliau vykdyti darbus, rengti posėdžius ir susitarimus su Latvijos puse. Aš manau, kad tas memorandumas, arba tas pareiškimas, yra neblogas stimulas tolesniems įvykiams. Mes turim nustatyti šitą sieną. Aš nesakau, kad tai bus šiandien, kad tai bus liepos mėnesį, tačiau turėtume stengtis ir ieškoti būdų, kaip greičiau sutvarkyti šitą nelengvą, bet taip pat ir nemalonų reikalą.
Tie trys punktai, apie kuriuos aš kalbėjau, pasilieka memorandume, kaip ir yra. Tai rekomendacinio pobūdžio pasiūlymas, kaip orientacija štai šito taško, apie kurį kalbėjau, įvertinimai ir panaudojimas tolesnėje derybų eigoje. Aš manau, kad variantų ateity dar bus labai daug, jie bus svarstomi ir bus priimti atitinkami sprendimai.
Baigdamas norėčiau štai ką pasakyti. Gandai dėl vieno ar kito ministro atsistatydinimo, turiu omeny ministrą P.Gylį, ministrą L.Linkevičių, Saugumo departamento direktorių J.Jurgelį, neturi jokio pagrindo. Tai yra gandai. Valstybėje yra ramybė, Seime, kiek suprantu, taip pat. Todėl noriu palinkėti Seimui sėkmingai užbaigti šitą sesiją, priimti produktyvius sprendimus, o aš savo ruožtu, kaip Prezidentas, pasistengsiu kaip ir iki šiol vykdyti šitą užsienio politiką labai atsargiai, pasitardamas, labai pasverdamas kiekvieną savo veiksmą.
Baigdamas norėčiau pasveikinti, kaip ir jūs iš ryto padarėte, labai garbingus Seimo narius - E.Bičkauską, kuris švenčia tokį jaunatvišką, gražų jubiliejų, ir V.Petkevičių, švenčiantį labiau subrendusio žmogaus jubiliejų, ir palinkėti jiems sėkmingo darbo mūsų valstybės naudai. Ačiū jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, Jūsų Ekscelencija. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, grįžtam prie 1-1 klausimo.
6sesija38p svarstyti klausimai
Dabar skelbiamas vardinis balsavimas dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo” projekto. Vardinis balsavimas tęsis 15 minučių iki 11.10 val. Prašome dalytis korteles ir pasirašyti specialiame biuletenyje. Atsižvelgiant į Seimo narių pastabas dabar yra staliukas. Taigi vardinis balsavimas iki 11.10 val. Po to bus 1-3 klausimas.
Gerbiamieji kolegos, ar visi užpildėt korteles, ar visi pasirašėt žiniaraštyje? Dar turim 3 minutes.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo laikas baigėsi.
Įstatymo “Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto Nr.1541(2) ir įstatymo “Dėl Akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto Nr.1595(2) priėmimas (95.05.30)
6sesija38p svarstyti klausimai
Dabar 1-3a ir 1-3b klausimai. Kviečiu į tribūną ministrą R.Šarkiną. Ministre, prašome į tribūną, o gerbiamuosius Seimo narius prašau registruotis. Dėmesio, registracija! Ministre, vieną minutėlę!
Salėje - 69 Seimo nariai.
Gerbiamasis ministre, dabar įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo”, priėmimo stadija. Prašom priminti, ar daug pataisų. Bent aš matau gerbiamųjų V.Šumakario ir G.Paviržio pataisas. Ir, žinoma, paties Biudžeto ir finansų komiteto.
R.ŠARKINAS. O kur G.Paviržio?
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis ministre, jeigu aš teisingai pasakiau, tai prašome patvirtinti, o jeigu neteisingai, tada patikslinti. Prašom.
R.ŠARKINAS. Aš nematau G.Paviržio pataisos.
PIRMININKAS. Neturiu gerbiamojo V.Zimnicko. Atsirado. Taip, gegužės 30 d., sveikinu. (Balsas iš salės) Nebent ministras priimtų. Taigi, ministre, gal iš eilės. Prašom.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau priimti pagal galutinę redakciją, kurią pateikė Biudžeto ir finansų komitetas. Ir pagal tuos straipsnius. Prie kurių straipsnių bus pateiktos pastabos, ten siūlyčiau ir apsvarstyti. Jeigu taip priimtina, tai iš karto dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Ir iš karto sakykit bazinio įstatymo straipsnį, kad būtų aišku.
R.ŠARKINAS. Bazinio įstatymo 21 straipsnio 4 punktą siūloma išdėstyti taip. Ta redakcija yra pateikta. Čia yra tik Seimo nario V.Zimnicko siūlymas 21 straipsnio 4 punkto pirmajame sakinyje po žodžių “valstybei skirtų” įrašyti žodžius “ir su Lietuvos Respublikos Vyriausybės garantija gautų”. Tai...
PIRMININKAS. Priimat?
R.ŠARKINAS. Mes negalim pritarti.
PIRMININKAS. Jūs negalit priimti? Gerbiamasis Zimnickai, pirmiausia gal atsiimsit?
V.V.ZIMNICKAS. Ne. Aš manau, kad atsiimti nereikia, bet aš bandysiu paaiškinti. O kaip paskui salė nuspręs, tegul taip ir bus. Iš esmės mes gaunam valstybines paskolas, gauname kitas paskolas su valstybės garantu. Tai kodėl mes šiandien turim bijoti, kad už šitas paskolas taip pat nereikėtų mokėti pridėtinės vertės mokesčio? Galų gale jeigu valstybė garantuoja, tai žino, kam, kokiam ūkio subjektui duoda garantiją. Mes šiandien svarstome ir komitetuose, ir Seime dėl paskolų suteikimo, ratifikavimo, suteikiama teisė pasirašyti paskolas. Tai aš labai atsiprašau, ar valstybė gali suteikti garantą atėjus mums su ponu Č.Juršėnu ir visais kitais, ar iš tikrųjų jūs galvojate, kokiam ūkio subjektui reikia suteikti garantiją, kad jis pirks technologijų, įrenginių arba kitos reikalingos produkcijos? O ne šiaip, kad atėjo simpatiškas V.Zimnickas su Č.Juršėnu ir gavo garantiją. Todėl, aš manyčiau, vis dėlto tuos žodžius reikia įrašyti. Be to, dar yra Prekybos ir pramonės ministerijos prašymas.
PIRMININKAS. Ar yra remiančių gerbiamojo V.Zimnicko siūlymą arba besipriešinančių tam? Kito komiteto pirmininkas kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti štai ką. Tas punktas, kuris yra parašytas, kalba apie humanitarinę ir techninę pagalbą, kurią teikia mums užsienio šalys per tam tikras programas - PHARE programą ir kitas. Duoda, kaip sakoma, Vyriausybei šitas paskolas. Jeigu čia, kur ponas V.Zimnickas kalba apie paskolas, su valstybės garantijomis duotas, tai yra mechanizmas, kai valstybė gauna kreditinę liniją, ji garantą duota komerciniam bankui. O komercinis bankas pagal biznio planus renkasi ūkio subjektus ir ten gali būti įvairiausių dalykų. Ir prekės, ir žaliavos, ir atsarginės dalys, ir kas tik nori. Kas tada sugaudys visą šį dalyką? Mes padarysim šitokią skylę šiame įstatyme, kad paskui pats velnias koją nusilauš. Aš niekaip nepritariu šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolega B.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, kolegos! Pone pranešėjau, aš norėjau jūsų paklausti tokį praktišką klausimą. Paskutiniu metu už importuotas prekes imami įvairūs mokesčiai, už kai kurias importuotas prekes ar produktus imama net iki 25 nuošimčių muito mokesčiai. Tas pats produktas ar ta prekė, kuri yra atvežta ir už kurią sumoka kompanija, kuri importuoja tą prekę, sumokėjusi 25 nuošimčius, kai ji parduoda tą prekę Lietuvos piliečiui, tai jis turi dar papildomai prie tų 25 nuošimčių mokėti papildomus 18 nuošimčių - pridėtinės vertės mokestį. Pavyzdžiui, skalbimo mašina, gaminta Suomijoje, šiuo metu yra apmokestinama 43 nuošimčiais. Tai yra visiškai nerealus dalykas. Man teko kalbėti su “Elektrolux” kompanija, kuri užsiima tų įvairių mašinų importu. Jos visos eina prie bankroto, kadangi tas 43 nuošimčių mokestis yra perleidžiamas piliečiui ir piliečiai negali visiškai tomis prekėmis pasinaudoti. Ar yra priimtinas dvigubas apmokestinimas?
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis daktare, šioje stadijoje pranešėjas neklausinėjamas, bet jeigu jis bus malonus ir paaiškindamas dar kartą klausimo esmę atsakys, tai čia jo valia. Tas pat ir kolegai A.Baleženčiui. Buvo įjungtas elektroninis užsirašymas. Kažkodėl jūs nespėjote, jūs tai norėjote pareikšti? Prašom.
A.BALEŽENTIS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėjau kreiptis į gerbiamąjį pranešėją dėl konkretaus bazinio įstatymo 21 straipsnio 4 punkto. Ten yra du kartus vartota frazė “gali būti”. Ir pirmoje pastraipoje, ir antroje - “gali būti panaikintas”, “gali būti grąžinamas”. Gal jūs galėtumėte sutikti išbraukti ir vienoj, ir kitoj vietoj iki balsavimo, ir mes tada galėtume balsuoti už. Tiesiog panaikinamas ir grąžinamas. O jeigu gali būti, tai įstatymas nieko nereiškia. Gali būti taip, gali būti kitaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ir jūs pavėlavote.
Kolega A.Rudys. Prašom. Tada ministras, apsispręsim pirma dėl kolegos V.Zimnicko pataisos, o po to dėl viso straipsnio.
Prašom, gerbiamasis Rudy.
A.RUDYS. Aš noriu pasakyti, kaip oficialiai esu įgaliotas šnekėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu. Pirmas dalykas, pataisa yra pateikta ne laiku. Antras dalykas, ji visiškai sugriauna šito mokesčio sistemą. Trečias dalykas, norėdamas atkreipti dėmesį į pono A.Baleženčio pasisakymą, noriu pasakyti, kad gali būti parašyta labai sąmoningai, nes kai kur sutartys gali nenumatyti to, taip sakant, sutartys gali neuždrausti paimti šitą mokestį. Todėl nereikia kitų valstybių biudžetų finansuoti savo biudžeto sąskaita. Aš siūlau, kad Seimo nariai apsispręstų už Biudžeto ir finansų komiteto rekomenduotą variantą.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis ministre, prašom trumpai paaiškinti, o aš paaiškinsiu formalumus. Kadangi vienas Seimo narys priminė man Seimo statutą, tai iš tikro aš kolegos V.Zimnicko pataisos negaliu teikti balsuoti, kaip pateiktos pavėluotai. Prašom dėl straipsnio. Prašom ministre, bet labai trumpai.
R.ŠARKINAS. Jeigu dėl šios pataisos nebalsuojama, tai...
PIRMININKAS. Ne, mes dabar tik dėl viso 21 straipsnio 4 punkto kitokio išdėstymo, arba šio įstatymo 1 straipsnio.
R.ŠARKINAS. Mes siūlom priimti tokį, koks yra išdėstytas Biudžeto ir finansų komiteto pateiktame variante. Jis yra suderintas ir priimtinas.
PIRMININKAS. Ar reikalauja kas iš kolegų balsuoti, ar galim bendru sutarimu? Reikalaujate? Prašom. Prašom registruotis. Dėmesio, registracija!
Gerbiamasis Zimnickai, jūs turite savo lapelį, ant kurio rankute gražiu raštu užrašyta “pavėluotai”. 9.45 val., ir viskas atkrenta. Gerbiamieji kolegos, buvo pakankamai laiko, mes atidėliojom. Išmokim laiku viską padaryti ir nebus problemų.
69 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šio įstatymo 1 straipsnį, arba bazinio įstatymo 21 straipsnio 4 punkto kitokį išdėstymą, kaip pateikė Biudžeto ir finansų komitetas, tas balsuoja už, kas mano, kad čia ne visai gerai, balsuoja kitaip.
Už - 52, prieš nėra, susilaikė 4. Straipsnis priimtas.
2 straipsnis, arba bazinio įstatymo 31 straipsnis. Ar buvo pataisų?
R.ŠARKINAS. Nėra pataisų.
PIRMININKAS. Galim priimti bendru sutarimu?
Ačiū, priimta.
3 straipsnis, arba bazinio įstatymo 35 straipsnio pirmoji dalis. Irgi, atrodo...
R.ŠARKINAS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti?
R.ŠARKINAS. Galim.
PIRMININKAS. Priimta.
4 straipsnis, arba bazinio įstatymo 381 straipsnio antroji dalis. Čia, atrodo, kaip tik ir yra gerbiamojo G.Paviržio papildymas. Ar čia antroji dalis iš viso?
Taip, dėl stomatologinių reikalų. Jūs turit? Ne. Prašau.
Gerbiamasis Pavirži, būkit malonus, motyvuokit.
Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, siūlymo esmė yra ta, kad kai kurios savivaldybės sudaro sutartis su privačiom stomatologinės priežiūros įstaigom ir, parašyta, su tam tikrom gyventojų grupėm. Bet konkrečiai kalbama apie invalidus ir pensininkus. Už tam tikrą sumą apmoka jų dantų protezavimą. Kai mes įvedam pridėtinės vertės mokestį (sakykim, Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdys, jinai ketina sudaryti sutartį 640 tūkst. Lt), tokiu atveju įvedus tą pridėtinės vertės mokestį, suprantama, ta įstaiga taip apskaičiuoja, kad apytikriai iš 500 pensininkų ir invalidų atimama ta paslauga. Aš siūlyčiau, kolegos, kad mes tą pastabą įrašytume. Jeigu savivaldybės randa tokių lėšų, tai nesunku ir patikrinti. Be to, tos sumos nėra didelės. Aš norėčiau, kolegos, kad jūs nustotumėte visi kalbėti, negirdite, apie ką kalbama. Ir būtent palaikytumėte mano siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, jeigu jūs priimtumėte, tai nebūtų problemų, o jeigu ne, tada dar pasisakys Seimo nariai. Prašom, gerbiamasis ministre.
R.ŠARKINAS. Mes negalim priimti, nes visose savivaldybėse vis dėlto yra valstybinės ir valstybinės turi tvarkytis su biudžeto lėšom. Jeigu norim daugiau biudžeto lėšų panaudoti, tai tada savivaldybė gali spręsti. Bet yra valstybinės, ir manom, kad priimti šito nereikėtų.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš prašyčiau dabar pasisakyti tą Seimo narį, kuris parems kolegos G.Paviržio siūlymą, ir vieną, kuris nenorėtų remti. Kolega V.Šumakaris. Dėl kolegos G.Paviržio siūlymo.
V.ŠUMAKARIS. Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia aš norėčiau porą sakinių pasakyti dėl to, kad vis dėlto projektą iš pono F.Kolosausko mes irgi gavom 29 dieną. Jo iš esmės irgi paanalizuoti realiai nebuvo laiko. Todėl, jeigu jūs sakot, kad mano vėluoja, tai vis dėlto tas bazinis projektas irgi pateiktas pakankamai vėlai, kad komitetai arba atskiri jo nariai galėtų diskutuoti.
O dabar konkrečiai dėl pono G.Paviržio. Aš manyčiau, kad čia būtų tikra painiava. Jeigu jau mes norėtume, jeigu jau taip, taip sakant, eitume tokia kryptimi, tai atleiskim visai, bet jokiais būdais nedarykime kažkokios išimties kažkokiai mažai žmonių grupei, tuo labiau, kaip paminėjo ministras, kad yra valstybinės stomatologinės įstaigos, kurios, be abejo, gali paritetiniais arba sutartiniais pagrindais atlikti visas šias paslaugas. Todėl arba visas šitas privačias atleidžiam, arba iš tikrųjų įvedam čia PVM mokestį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra kas paremtų kolegą G.Paviržį? Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš remiu poną V.Zimnicką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėsiu kalbėti komiteto vardu.
PIRMININKAS. Kol kas tiktai dėl kolegos G.Paviržio. Aš jus palieku.
Pats kolega G.Paviržis, be abejo, save parems. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų gerbiamojo Seimo nario G.Paviržio pasiūlymas yra vertas dėmesio. Stomatologinėms paslaugoms, ypač teikiamoms pensininkams, invalidams, iš tiesų reikia taikyti lengvatas, kurios yra čia siūlomos. O kad privačiose stomatologinėse priežiūros įstaigose ar valstybinėse, tai čia ir susidarys ta situacija, jeigu kokioje nors seniūnijoje, ar kokiame nors miestelyje nėra valstybinės stomatologinės priežiūros įstaigos, o yra tik privati, tai pensininkams, pavyzdžiui, arba invalidams ir bus patogu ten gydytis. Jeigu savivaldybė sudaro sutartį, tai jos į tai atsižvelgs. Dėl to aš siūlau palikti ir pritarti gerbiamojo G.Paviržio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, turėsim balsuodami apsispręsti. (Balsas iš salės) Jūs vis dėlto dėl šito. Prašom.
Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji kolegos, aš išklausiau šiuos argumentus, tačiau aš noriu pasakyti, kad jie nėra korektiški. Štai, pavyzdžiui, sakoma, iš savivaldybės lėšų, bet aš turiu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės randa lėšų ne tik dantims, bet stalams, telefonams, statybinėms medžiagoms ir panašiai. Tai tada būkim nuoseklūs, jeigu iš savivaldybės lėšų, tai atleiskim viską.
Toliau. Antras dalykas. Dėl pensininkų motyvuojant. Jeigu stomatologines paslaugas jiems atleidžiam, tai būkim nuoseklūs, atleiskim už batus, atleiskime už automobilių kurą, jeigu pensininkas turi automobilį, ir panašius dalykus. Mes šito tikrai negalime daryti. Tikrai nereikia įrodinėti, kad mes šiuo momentu įvedam mokestį. Jis yra. Neapsunkinam jokiu būdu.
Dar dėl procedūrinių priekaištų. Aš sakyčiau, jog tikrai gana stebėtinai atrodo, kai yra įteikiami radikaliai keičiantys pasiūlymai, o turim galimybę dalyvauti komiteto posėdyje svarstant įstatymo projektą. Juk nepalyginamai būtų lengviau apginti savo pozicijas, jeigu Ekonomikos komiteto žmogus būtų deleguotas į Biudžeto ir finansų komitetą, atvyktų...
(Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti.
A.RUDYS. Deleguotas gal ir buvo, bet visuose posėdžiuose tai nebuvo. Ir dalyvautų pirminiame redagavime, mes tikrai sutaupytume laiko.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėsim balsuoti, ar pritariam kolegos G.Paviržio suformuluotam šio įstatymo galimam papildomam 4 straipsniui, arba bazinio įstatymo 38 straipsnio antrosios dalies papildymui, dėl stomatologinių paslaugų ir pensininkų. Kas pasisako už, tas balsuoja už, kas mano, kaip pranešėjas ir kolega A.Rudys, kad tai nereikalinga, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už - 28, prieš - 15, susilaikė 14. Nepriimta. (Balsas iš salės) Aš pridėsiu į kitą pusę ir bus tas pat. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl 4 straipsnio, pagal pagrindinį tekstą 381 straipsnio. Dėl invalidų visuomeninių organizacijų. Čia lyg ir nebuvo pataisų?
R.ŠARKINAS. Ne.
PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta.
Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto dar yra kolegos V.Šumakario siūlymas dėl 4 straipsnio. Ar šitas jau įtrauktas?
Gerbiamasis Šumakari, prašom paspausti.
V.ŠUMAKARIS. Buvo derinama labai glaudžiai. Ekonomikos komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Visą laiką buvo tvirtinama, kad tikrai nereikia apmokestinti įrenginių, technologijos, kurie atvežti iš užsienio. Gerbiamasis ministras ir gerbiamasis F.Kolosauskas, kai paaiškino, kad būtų raštiškai parašyta, aš šitą pataisą galėčiau atsiimti.
R.ŠARKINAS. Aš galiu paaiškinti, kad tai yra Vyriausybės nutarimu pakeista sumokėjimo tvarka. Yra nustatytas šiuo atveju sumokėjimo terminas 40 dienų ir, kaip žinom, per 30 dienų pateikiama atskaitai ataskaita ir per 10 dienų grąžinama. Faktiškai jo mokėti nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar 5 punktas dėl įsigaliojimo. Nėra abejonių?
Tada prašom, gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų, o jūs, ministre, gal šiek tiek pailsėsit.
Gerbiamasis V.Zimnickas. Dėl balsavimo motyvų. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kad mes plečiam bazę pridėtinės vertės mokesčio mokėjimui, tai yra gerai, tačiau mes daug kur neatsižvelgiam į realią situaciją, į tą situaciją, kuri yra šiandien. Sakykim, kai ministras tvirtina, kad vis dėlto įrenginiai ir technologijos yra neapmokestinamos, yra tiktai fiksuojama balansinė jų apskaita ir tas mokestis neimamas, tai būtų labai gražu, kad vis dėlto ministerija savo, sakykim, lydraščiu ar kokiu kitokiu aplinkraščiu vis dėlto parašytų ir išaiškintų šitą dalyką. Šiandien, pavyzdžiui, skambina viena įmonė ir klausia, kaip čia dabar yra? PVM mokesčiu neapmokestinamas kietasis kuras ir kas susieta su šiuo kuru, bet muitinės, deja, verčia mokėti PVM. Todėl aš pritardamas šitam įstatymui dar kartą kreipiuosi į Finansų ministeriją: būkit geri, pateikite aiškų įstatymą įmonėms, organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, kad iš tikrųjų jie žinotų, kur galima, už kokią sumą pirkti ir kokia yra apskaitos tvarka. O dabar mes priimam, paskelbiam “Valstybės žiniose”, bet Finansų ministerija jokių kitų papildomų išaiškinimų nesuteikia. Todėl pritardamas dar kartą sakau: vis dėl padarykim mes ir tai, kad nereikėtų čia, Seime, mums ginčytis, ginčytis komitetams, kad nereikėtų ginčytis ir žmonėms, atvažiavusiems į muitinę, arba, sakykim, atliekant kažkokį pirkimą, susietą su įrenginiais, technologijomis. Mes norim kito, mes norim, kad galima būtų už gautą paskolą nusipirkti maksimaliai, o ne taip, kad dalį lėšų reikėtų iš karto įšaldyti.
R.ŠARKINAS. Tikrai padarysim.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, niekaip negalėsiu balsuoti dabar už šį įstatymą, kadangi ministras ir kai kurie kolegos atmetė gana humanišką siūlymą. Motyvacija, kad gali valstybinėse įstaigose ar įmonėse, sakykim, dabar protezuoti dantis. Juk prasilenkiam su tikrove, nes yra labai menkas procentas tų valstybinių, o yra iš esmės privatizuotos. O vieno kolegos, ir labai autoritetingo, palyginimas su stalais, kėdėm ir žibalu protezavimas dantų, tai aš manau, kad netelpa į jokius rėmus. Be stalo ir kėdės žmogus gali gyventi, o be dantų vargiai, tuo labiau senyvas. Aš kviesčiau kolegas dabar būtent susilaikyti ir nebalsuoti už tą įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, padaryti įstatymo pakeitimai ir pataisymai konkretizuoja ir patikslina PVM apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Ypač tai pasakytina apie 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo 24 straipsnio 4 punktą, kur aiškiai sudarytos sąlygos įsigyti prekes ir teikti paslaugas pagal techninės pagalbos programas. Iš Lietuvoje gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų kartu sudaromos sąlygos didinti prekybos apyvartą ir stimuliuojama gamyba Lietuvos Respublikoje. Įstatymo papildymai ir pakeitimai buvo svarstyti ne kartą Biudžeto ir finansų komitete. Aš šio įstatymo projektui pritariu ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš, suprantama, palaikau pono J.Listavičiaus nuomonę ir prašau kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Man atrodo, kad turėtų susimąstyti visi autoriai ir prisidedantys. Nesenai priimtos Pridėtosios vertės įstatymo pataisos, dabar vėl keičiam. Taip. Jos gana priimtinos, bet už savaitės vėl keisim. Tai kiek galima? Ar nėra galvų, kad tikrai pagalvotų. Buvo siūlymų šitoms grupėms mažinti pridėtosios vertės mokestį ir... Pataisoms aš pritariu, bet visam įstatymui niekaip negaliu pritarti. Imkim kad ir tokią, ministras atsakė - 30 dienų. Jie moka arba nemoka, tiksliau sakant, gali, jeigu užsitęsia apskaita, paskui grąžina ir t.t. Tai kam čia visas šitas? Tik tam, kad įstatymui būtų patogu. Ne žmogui, tik ne žmogui. Žmogui - atleiskit šitą visą... Ir baikit visą tą “kanitelį”. Nelietuviškai, bet nežinau, kokios čia tautos žodis yra. Ir ne rusiškas. Man visiškai nekyla ranka, bet, matyt, pakils. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Šumakaris. Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Aš šitoms pataisoms pritariu ir balsuosiu už, tačiau vis dėlto tai, ką pasakė ponas V.Zimnickas, komiteto primininkas, reikia ne tik mums išsiaiškinti Seime, bet išaiškinti įmonėms ir Vyriausybės vardu vis dėlto tą paaiškinimą aiškiai atspausdinti ir išsiuntinėti. Nes šiandien toks ginčas vyksta. Štai ir du mūsų komitetų pirmininkai, ir aš viduryje, ir jūs, ministrai, šiandien... Taip tiktai šiandien išsiaiškinom, kas čia parašyta. Aš manyčiau, kad reikia dar kartą pasiaiškinti ir išsiuntinėti, nes kalba labai negražiai apie šituos reikalus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šitos pataisos nėra blogos, bet vis dėlto dėl vienos, kurią paminėjo G.Paviržis. Mes jau tada padarėme didelę klaidą, kad atleidom valstybines stomatologines paslaugas ir pažeidėm savo pagrindinį principą, kurį visada deklaruojam, kad, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, visos turi veikti vienodomis sąlygomis. G.Paviržis tik bandė ištaisyti tą mūsų padarytą klaidą, kad tiek privačios, tiek valstybinės veikia pagal vienodą principą. Deja, kažkodėl šito principo nepalaikėme. Tai vienas momentas.
Antras momentas. Aišku, padarėm tokią lengvatą valstybinėms. Mes nesinaudojom Valstybinių įmonių įstatymu, kad joms apibrėžtume ir kainas, tai jos papildomai lupa pinigus ir visus sau į kišenę. Todėl gerbiamojo G.Paviržio pasiūlymas iš tikrųjų buvo logiškas, teisingas. Mums arba reikia atsisakyti tiek valstybinėms ir privačioms atsisakyti ir taikyti vienodą principą, arba reiktų... Todėl dėl šito vieno menko nepritarimo iš tikrųjų negalima palaikyti. Arba gerai būtų, jeigu ministras sutiktų vėliau, galbūt po savaitės ar kitos dienos tai pasiūlyti.
Kitas momentas. Man nelabai aiškus yra 541, pagal kurį imamas mokestis už techninę paramą, jeigu įsigyjama. Bet jeigu jis nesumokėtas, tai gali ir atleisti. Negalima šitaip daryti. Jeigu imam, tai turi visi atiduoti... Ir grąžinam arba neimam iš viso. Dabar tiems, kurie nesumokėjo, gali būti ir panaikinti, o tiems, kurie sumokėjo, tiems gali būti grąžintas. Formuluotės tikrai negeros. Todėl siūlau pritarti, bet prašyti ministrą, kad sugrįžtume prie pagrindinio principo.
PIRMININKAS. Gal išties gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymas yra konstruktyvus, kad nežlugdytume šito įstatymo projekto, o prie tos idėjos dar grįžtume gal ir šioje sesijoje. Gal taip sutarkim.
Kolega A.Rudys. Prašau.
A.SADKAUSKAS. Galima?
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis L.Alesionka. Iš eilės. Prašau. Prašom paspausti mygtuką.
Kolega L.Alesionka, po to - kolega A.Sadkauskas. Prašom.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis Pirmininke ir kolegos! Aš palaikau viską, ką pasakė kolega G.Paviržis ir kolega J.Veselka. Mes daug svarstėm ir mūsų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete kalbėjom apie lengvatas stomatologijai. Jeigu šiandieną būtent Vyriausybė sveikatos apsaugai skolinga, kaip vakar pasakė ministras, 60 mln. Lt, tai kalbėti apie tai, kad iš kur nors kitur mes atrasim galimybę palengvinti senų žmonių, kuriuos reikia protezuoti ir gydyti, dalią, tai būtų naivu. Todėl aš prašau jūsų, ministre, pratęsdamas J.Veselkos išsakytą mintį: šitą klausimą atidėtikim savaitei, nes kitokiu atveju aš tikrai ir balsuosiu prieš šį įstatymą, ir siūlysiu visiems tai padaryti. Prašau dar kartą.
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jeigu jūs neatidėsit šio klausimo, tai mes prie jo galėsim grįžti tik po pusės metų, nes aš jaučiu, kad mes balsuosim prieš šitą įstatymą. Taigi geriau atidėti, tegul jie atsisėda, pasitaria savaitę ir bus tvarka.
L.ALESIONKA. Tuo labiau kad mes buvom radę Biudžeto komiteto pritarimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, yra paprastesnis sprendimas. Jau keturi - už, keturi - prieš.
Gerbiamasis Rudy, prašom prie centrinio mikrofono. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, logiškiau būtų priimti šitą įstatymą, o papildomą klausimą mes galim nagrinėti. Gerbiamieji kolegos, jeigu ministras įsipareigojo, siūlyčiau balsuoti, bet jeigu ministras - prieš, tai ką darysi.
Kolega A.Katkus, kolega A.Rudys. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
A.J.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, tam tikroms reikia pritarti, ypač pasiūlymui, kuris buvo atmestas, pono G.Paviržio, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad tokios tam tikros ne privilegijos, o lengvatos yra priimamos ir stengiamasi priimti vykdant tam tikrą specialią politiką, kad našta būtų perkelta savivaldybėms. O savivaldybės, jūs patys suprantat, priklauso nuo Vyriausybės, kiek leis pasiimti pinigų. Ir čia jau yra gryna politika. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad mes nenorim padėti gyventojams, bet kažkaip vykdyti savo kažkokią negerą, specialią politiką.
PIRMININKAS. Kolega A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti į vieną aspektą dėmesį, kad niekas taip neblogina socialiai remtinų žmonių padėties, kaip mokesčių vengimas ir piktybinis nemokėjimas. Šitos įstatymo pataisos, kurias dabar komitetas siūlo, jos nesudaro sąlygų mokesčių vengti. O tai, ką pasiūlė gerbiamasis G.Paviržis, tai tikrai yra dar viena mokesčių sistemos skylutė. Todėl aišku, kad pajamų nesurinkimas krenta ant tų žmonių ir skaudžiai kerta tiems žmonėms, kuriais dabar ponas G.Paviržis rodo rūpestį. Reikia pastebėti, kad su pridėtosios vertės mokesčiu yra glaudžiai susijęs ir kitų mokesčių išieškojimas. Jeigu mes sugriausim dabar pridėtosios vertės mokesčio sistemą tokiomis neapgalvotomis pataisomis, tai tada paprasčiausiai ir socialinio draudimo biudžeto pajamos bus renkamos kur kas blogiau, ir būsimo Sveikatos draudimo įmokos taip pat bus renkamos kur kas blogiau. Dėl to aš dar kartą kviečiu visus tuos, kurie šiandien, kurių ausys atviros, priimti teisingą sprendimą. Socialinės problemos turi būti sprendžiamos ne tiek mokesčiais, kiek iš mokesčių surinktų lėšų panaudojimo būdais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dabar pakviesiu jus registruotis ir paprašysiu ministrą pasisakyti. Jeigu, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pavirži, gerbiamasis Alesionka, jeigu ministras įsipareigotų grįžti prie šito klausimo ( o vis dėlto mes šitą įstatymą turim priimti), kadangi čia labai svarbūs kiti dalykai sprendžiami? Štai toks kompromisas. Ar galima būtų taip padaryti? Prašom, ministre. Prašom registruotis.
R.ŠARKINAS. Visiškai reikia pritarti gerbiamojo A.Rudžio pasakytoms mintims tuo klausimu. Kitokio varianto negali būti. Aš sutinku su tuo pasiūlymu, kurį siūlė gerbiamasis J.Veselka - galbūt grįžti ir išnagrinėti, jeigu bus tikrai reikalas. Bet yra pensininkams nemokama. Jeigu yra kokių nors problemų, išnagrinėjus galima būtų pateikti papildomai, bet šiuo atveju tai nepriimtina.
PIRMININKAS. Tai gal su tuo kompromisu, gerbiamieji, sutikim ir įrašykim tai net į posėdžio protokolą - kad ministras įsipareigojo šitą klausimą dar kartą nagrinėti. Ir mes jam priminsim. Todėl kviesčiau vis dėlto balsuoti.
Kas už tai, kad būtų priimtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas? Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 56.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Balsavusių prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 16 Seimo narių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 56 balsavus už, 16 susilaikius įstatymas “Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas. Ir į protokolą įrašom įsipareigojimą, gerbiamojo G.Paviržio siūlymą dar kartą išnagrinėti.
Dabar Akcizų įstatymas. Bent aš pataisų neturiu. Gal galim iš karto, ar reikalausit pastraipsniui? Gerbiamieji kolegos!
Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom. Čia, jeigu aš teisingai supratau, susideda iš dviejų dalių. Tas projektas, kuris pateiktas gegužės 5 d., ir papildomas vienas punktas, t.y. 10 straipsnio antrosios dalies 4 punktas, kuris įregistruotas šiandien, atsižvelgiant į komiteto siūlymą.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti, atkreipti kolegų dėmesį štai į ką. Komitete spausdinant įsivėlė trys klaidelės, štai kokios...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, čia yra minusas. Aš iškart konstatuoju.
F.KOLOSAUSKAS. Bet protokole yra įrašyta taip, kaip reikia. Štai koks reikalas.
PIRMININKAS. Tai čia premiją nubraukti tam, kuris blogai įrašė.
F.KOLOSAUSKAS. Tai bus padaryta, gerbiamasis Pirmininke, bet vis dėlto mums tą klausimą reikia sutvarkyti. 2 straipsnyje yra užrašyta: “Už naftos produktus, pagamintus akcinėje bendrovėje “Mažeikių nafta”, nepriklausomai nuo to, iš kieno naftos šie produktai pagaminti, akcizus apskaičiuoja, surenka ir moka akcinė bendrovė “Mažeikių nafta”. Praleisti du žodžiai: “apskaičiuoja” ir “surenka”.
PIRMININKAS. Gerai.
F.KOLOSAUSKAS. Toliau, 9 punktas: “Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 1 ir 6 punktus, kurie įsigalioja nuo įstatymo paskyrimo dienos.” Tiktai tiek. Čia iš esmės įstatymo nekeičia, o yra praleista. O atitinkamą “premiją” mes skirsim.
PIRMININKAS. Jeigu ministras patvirtina, kad čia techninė klaida, tada nesiginčysim. Prašom, ministre.
R.ŠARKINAS. Tikrai taip yra. Bet aš dar noriu pasakyti, kad yra gautas Seimo nario F.Kolosausko pasiūlymas dėl 3 straipsnio 5 punkto redakcijos. Čia būtų sutvarkyta redakcija su 3 straipsnio 10 punktu, kuris yra pagrindiniame. Tiesiog benzinas varikliams, žibalas, kuras reaktyviniams varikliams, gazoliai, dyzelinis kuras, skystasis krosnių kuras. Tai yra priimtina, ir mes pritariam šiai redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
R.ŠARKINAS. Daugiau pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Aišku. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, ir ponas A.Salamakinas man užkulisiuose kėlė klausimą dėl to, kad atitinkamai įvertinus, uždėjus akcizą skystajam krosnių kurui gali padidėti šio kuro kaina. Ir tai gali atsiliepti gyventojams, kurie naudoja šį kurą gyvenamųjų namų šildymui, ypač kaimo vietovėse. Mes norėtume pasiūlyti Seimui priimti rezoliuciją, kurioje paprašytume Vyriausybę nustatyti kompensacijų gyventojams, kurie naudoja tokį kurą gyvenamųjų namų, patalpų šildymui, tvarką. Kitaip tariant, tą akcizą surinkus, jie galėtų nustatyti atitinkamą mechanizmą, kaip tiems gyventojams kompensuoti šito akcizo, tos kainos padidėjimą. Nes, matot, išeina taip, kad mes, gaudydami vagis, turim dirbtinai pabloginti kai kurių gyventojų padėtį. Būtų siūloma tokia rezoliucija. Toks yra tekstas. Jeigu tai būtų priimtina, aš prašyčiau paremti.
PIRMININKAS. Prašom pateikti tekstą, tada susitarsim galutinai.
F.KOLOSAUSKAS. Gerai, pateiksim.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš galbūt tikrai nelabai... pasakysiu tai, ką nelabai gerai žinau, nes man kilo abejonių dėl jūsų pirmo, dėl “Mažeikių naftos”. Kiek žinau, už naftą akcizas netaikomas. Čia jūs rašot, kad jeigu pagamino iš bet kurios naftos produktus, tada už tuos produktus turi sumokėti. Bet sistema yra ta, kad jeigu tu eksportuoji tuos produktus, tas akcizas grąžinamas. Taip? Tai ar nereiks “Mažeikių naftai” papildomų apyvartinių lėšų, kadangi ar ji eksportuos, ar neeksportuos - ji pagamino, turi sumokėti akcizą, o vėliau jai grąžinama. Jeigu šitaip, tai ar mes nedarom tos blogybės, kad žlugdom labai naudingą Lietuvai, būtent “Mažeikių naftos”, gamybos problemą, tuo, kad iš tikrųjų vagims taikomos per mažos baudos, mes norim žlugdyti ir normalų verslą. O gal aš klystu? Jeigu aš klystu, tada tikrai palaikau, bet jeigu reiks papildomų apyvartinių lėšų todėl, kad nesugebam vagių gaudyti, tai čia iš tikrųjų negeras motyvas. Jūs pasakykit - klystu ar ne? Jeigu klystu, tai tada aš balsuoju.
R.ŠARKINAS. Ne, jūs klystat. Šiuo atveju tikrai nereikia - ir papildomų lėšų nereikalaus, ir jau ta sistema veikia.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau padėkoti komiteto pirmininkui F.Kolosauskui, kad jis prisiminė, ką mes kalbėjome, ir kad vis dėlto pasiryžę padaryti, kad kažkoks kompensacijų mechanizmas būtų. Tačiau, mano galva, pirmiausia, prieš einant su įstatymu, reikėtų atnešti šitą mechanizmą - kas numatoma daryti, o po to priiminėti įstatymą. O tai išeina, kad mes priimam įstatymą, o po to galvosime, kaip mes tą mechanizmą darysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad iš tikrųjų šis Vyriausybės pasiūlymas nėra iki galo apmąstytas. Ir šiandien dėl to akcizo, ką ir sakė J.Veselka, matyt, ir papildomos apyvartinės lėšos, ir visa kita. Todėl aš irgi palaikyčiau Biudžeto komiteto pirmininko siūlymą, kad vis dėlto mes, kaip Seimas, galėtume priimti rezoliuciją, o Vyriausybė tegul jau ieško mechanizmų, kaip tiems žmonėms kompensuoti arba kaip neskaičiuoti tų papildomų mokesčių. Ir aš manyčiau, kad čia turėtų Vyriausybė spręsti, nereikia Seimui visur ir į kiekvieną tą problemą taip gilintis. Aš manau, mes iškelsim tik pačią problemos esmę, o toliau palikim Vyriausybei ją spręsti. Todėl aš siūlau šiandien to klausimo nenagrinėti, o skubos tvarka parengti rezoliuciją ir priminti Vyriausybei apie esamą problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tikiuosi, kad kolega F.Kolosauskas kartu su kolega V.Zimnicku tai padarys. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į šio įstatymo projekto bazinio įstatymo 8 straipsnio paskutinę dalį, kurioje sakoma, kad už Lietuvoje pagamintus ir įvežamus (noriu pabrėžti) alkoholinius gėrimus, tabako gaminius bei naftos produktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti kitokią akcizo skaičiavimo ir mokėjimo į biudžetą tvarką bei terminus. Man čia kyla įtarimas, kad Vyriausybė kažką nori nuslėpti nuo Seimo. Kodėl jai reikia pasilikti teisę būtent šitiems trims produktams, dėl kurių kontrolės pas mus, Seime, visada kyla didžiausios diskusijos, ir daryti išimtis. Jeigu kokia nors kitokia tvarka Vyriausybei reikalinga, tai atskirame straipsnyje tegul ji parašo ir išdėsto, ko ten reikia, o ne pasilikti štai tokias kažkokias ypatingas, nuo Seimo nepriklausančias sąlygas, tvarką ir t.t. Dėl to aš kategoriškai pasisakau prieš šitos redakcijos priėmimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Jeigu ministras dar nori kokį patikinimą ar pareiškimą padaryti, prašom.
R.ŠARKINAS. Aš norėčiau paaiškinti dėl to... Gali nustatyti 8 straipsnyje, kad netaikant tų dienų. Ir dažnai, matyt, bus pasinaudota ta tvarka, tik sugriežtinant šio sumokėjimo terminus. Nieko nuslėpti nenoriu.
PIRMININKAS. Ačiū. Registracija. 68 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl Akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo”? Kas už, prašom balsuoti. (Balsai salėje)
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 41 Seimo nariui balsavus už, prieš - 3 ir 11 susilaikius įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo” priimtas. Ir su gerbiamojo F.Kolosausko įsipareigojimu parengti rezoliucijos tekstą.
A.SALAMAKINAS. Ar galima?
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš nežinau, ką duos ta rezoliucija, tačiau mes dirbame 2,5 metų, na, ir dirbti neišmokome. Pirma eina įstatymas, po to galvosime apie kompensaciją... Negi neįmanoma visko atlikti kartu? Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis ministre, juk galima tai padaryti. Tai kodėl jūs ateinate čia, panervinate mus, po to išeinate. Rezoliuciją priiminėdami vėl nuo pradžių diskutuosime apie tą patį. Na, taip negerai! (Balsai salėje)
6sesija38p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol kas skaitau vardinio balsavimo rezultatų sąrašą. Balsavome dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo. Skaitysiu pavardes ir rezultatą.
Adomaitis, Albertynas - už, Aleknaitė - prieš, Alesionka - už, Ambrazaitytė, Andrikienė, Andriukaitis nedalyvavo, Antanavičius susilaikė, Arbačiauskas, Astrauskas, Bajoras - už, Baležentis - prieš, Baranauskas, Baskas, Beinortas nedalyvavo, Bendinskas - už, Bernatonis, Bičkauskas nedalyvavo, Bloškys, Bobelis - už, Bogušis nedalyvavo, Briedienė - prieš, Bubnys, Būdvytis, Buinevičius - už, Bulavas nedalyvavo, Bulovas, Burbienė, Būtėnas - už, Čobotas - prieš, Dagys nedalyvavo, Dirgėla - prieš, Dringelis nedalyvavo, Einoris - už, Endriukaitis, Gajauskas - prieš, Gaška, Genzelis, Germanas, Giedraitis - už, Gylys nedalyvavo, Giniotas - prieš, Greimas - už, Gricius nedalyvavo, Hofertienė - prieš, Ivaškevičius, Jagminas - už, Jakučionis, Jarašiūnas - prieš, Jarmolenka nedalyvavo, Jaskelevičius, Jurkūnaitė - už, Juršėnas - už, Juškus nedalyvavo, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius, Katkus - prieš, Kirkilas - už, Kolosauskas nedalyvavo, Kryževičius - prieš, Kubertavičius - už, A.Kubilius nedalyvavo, J.Kubilius, Kunčinas - už, Kunevičienė nedalyvavo, Kuzminskas - prieš, Landsbergis nedalyvavo, Lapė - prieš, Linkevičius - už, Listavičius - prieš, Liutikas nedalyvavo, Lozuraitis - už, Maceikianecas nedalyvavo, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas, Medvedevas nedalyvavo, Milčius - prieš, Mincevičius nedalyvavo, Miškinis - prieš, Navickas, Nekrošius - už, Nesteckis, Ozolas, Pangonis nedalyvavo, Papovas - už, Patackas nedalyvavo, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas nedalyvavo, Petkevičius - už, Petrauskas, Plečkaitis nedalyvavo, Plokšto susilaikė, Pocius nedalyvavo, Povilaitis, Požėla, Pranevičius, Pronckus - už, Račas nedalyvavo, Raišuotis - už, Raškinis - prieš, Ražauskas, Ražukas, Rudys, Rupeika nedalyvavo, Sadkauskas - už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas -už, Saudargas - prieš, Saulis - už, Semenovičius susilaikė, Skrebys, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius - už, Stasiškis nedalyvavo, Šaltenis - prieš, Šiaulienė - už, Šličytė - prieš, Šumakaris - už, Tartilas nedalyvavo, Tauras - už, Treinys, Tupikas, Uoka, Uždavinys - prieš, Vagnorius, Vaišnoras nedalyvavo, Vaižmužis, Velikonis - už, Veselka nedalyvavo, Visakavičius, Vitkevičius - už, Zimnickas, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - už, Žiemelis, Žurinskas nedalyvavo.
Iš viso balsavime dalyvavo 90 Seimo narių. Už balsavo 58, prieš - 29, susilaikė 3. Taigi įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo” priimtas.
Gerbiamieji kolegos... (Balsas iš salės) Gerbiamasis Albertynai, šiek tiek vėliau, mes neturime laiko. Turėkite kantrybės. (Balsai salėje)
Dėmesio, gerbiamieji kolegos! Aš siūlau dabar per 10 min. išspręsti pirmąjį rezervinį klausimą, kaip buvo susitarta Seniūnų sueigoje ir kam neprieštaravo Seimas posėdžio pabaigoje. O pertrauką darytume šiek tiek vėliau. Ar sutinkate, kad gerbiamasis ministras nevaikščiotų kelis kartus? Sutinkam. Ačiū.
Gerbiamasis Albertynai, pagerbkite ministrą, po to pasakysite kalbą. Ir gerbiamasis L.Milčius taip pat. Po pateikimo, gerai?
6sesija38p svarstyti klausimai
Gerbiamasis ministre, prašom trumpai.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas įstatymo projektas dėl š.m. patvirtinto valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų patvirtinimo pakeitimo. Aiškinamajame rašte parašyta, kodėl keičiasi. Dėl apskričių įsteigimo ir atskirų funkcijų perdavimo apskritims. Todėl 142,8 mln. iš savivaldybių biudžeto perduodama apskritims. Taip pat apskritims perduodama dalis iš ministerijų, valstybės valdymo aparato sumažinimo išlaidų. Ir kitos problemos. Šiek tiek nepavyko išspręsti nedidinant deficito. Tai tokios vėliau paaiškėjo priemonės, kurios yra reikalingos, todėl siūlome šiek tiek padidinti deficitą, bet manome, kad jeigu pasiseks ir toliau išlaikyti tokį pajamų tempą, tai praktiškai deficito didinti nereikės. Bet kol kas pagal šią situaciją taip išeina. Todėl siūlytume šio įstatymo projekto pateikimui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Vis dėlto keli Seimo nariai nori paklausti. Tikiuosi, kad klausimai bus trumpi, atsakymai taip pat lakoniški. Kolega P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs žinote, kad Vyriausybė Seimui pateikė didžiųjų ir kitų miestų teritorijų ribų pakeitimus ir patikslinimus. Ar tai šiame projekte įvertinta?
R.ŠARKINAS. Tie pateikti pakeitimai esminės įtakos patvirtintiems biudžetams neturi. Todėl čia kol kas nėra įvertinta.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, jeigu pasižiūrėtume į suvestinius duomenis, tai savivaldybėms biudžetas sumažintas 146,8 mln., ministerijoms, konkrečiai galima sakyti - Žemės ūkio ministerijai - 11,5 mln., ir, kaip jūs minėjote, padidintas deficitas. O aš norėčiau paklausti, kodėl nesumažintas Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos biudžetas? Juk čia kaip tik, galima sakyti, visas darbas perkeltas į periferiją. Kodėl jos biudžetas nesumažintas? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Šiek tiek sumažintas. Labai nedidelė jo sąmata, šiek tiek yra sumažintas.
PIRMININKAS. Kolega A.Sadkauskas. Prašom. Kolega Sadkauskai, jūs norite paklausti?
A.SADKAUSKAS. Taip. Pirmiausia aš paprašysiu, kad mūsų komitetas būtų šiuo klausimu vienas iš pagrindinių, kadangi mes rengiame kitus įstatymus. Ir noriu paklausti. Įstatyme dėl apskrities įgyvendinimo buvo parašyta, kad negali būti didinamos valdymo išlaidos, o dabar didinat. Man atrodo, šis prieštaraus anam įstatymui, ko negali būti. Ir mes, man atrodo, komitete to nepalaikysime.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašau, ministre!
R.ŠARKINAS. Valdymo išlaidos...
BALSAS IŠ SALĖS. Pirmininke, mane galite išbraukti.
PIRMININKAS. Minutėlę...
R.ŠARKINAS. Dėl Visagino miesto. Faktiškai atskirti ir suformuoti tas tarnybas nepadidinus šiek tiek nebuvo galima. Tai todėl... (Balsas iš salės) Kaip atskirai? Čia pateikiamas kartu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti pateikimui? (Balsai salėje) Vis dėlto kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, siūlau pritarti pateikimui, paskirti mūsų komitetą pagrindiniu ir kad būtinai Savivaldybių komitetas duotų savo išvadas.
PIRMININKAS. Gerai. Ar sutinkame, kad būtų Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Savivaldybių komitetas? Sutinkam. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, čia buvo siūlymas šiek tiek skubesne tvarka svarstyti. Ar pritartina, ar normalia tvarka svarstom, gerbiamasis ministre?
R.ŠARKINAS. Mes prašėme skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ar pritariam skubos tvarkai? Tada tarp svarstymo etapų turi būti tik viena darbo diena. Sutinkam? Taigi skubos tvarka. Ačiū.
Ačiū, gerbiamasis ministre.
Dabar, kaip tarėmės, kolega L.Milčius ir kolega A.Albertynas. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėjau trumpą repliką dėl priimto įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo. Žmonėse kalbama, kad jeigu peršoki per šunį, tai peršoki ir per uodegą. Šiandien tenka apgailestauti, kad pono M.Pronckaus, V.Einorio ir A.Albertyno komanda šio dalyko nesugebėjo padaryti. Aš nežinau, dėl kokių priežasčių nebuvo įsiklausyta į opozicijos pasiūlymus, jog šios pataisos ir pakeitimai būtų priimti tokie, kad patenkintų daugumos žmonių lūkesčius. Ar senas mąstymas pakenkė, ar politinės nuostatos, ar interesai, šiandien sunku pasakyti. Matyt, ir pirma, ir antra, ir trečia. Iš tikrųjų aš tik apgailestauju, kad mes negalėjome padaryti darbo gražiai, kaip iš tikrųjų derėjo ir privalėjome šiame Seime padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš irgi apgailestauju dėl šio įstatymo, kadangi šis įstatymas yra diskriminacinis. Tų žmonių, kurie iki 1940 m. neturėjo turto, turtas, užgyventas Tarybų valdžios metais, atimtas ir atiduotas tiems, kurie į tą turtą neturi jokių teisių. Pirmiausia reikėjo priimti senaties įstatymą ir tik po to svarstyti įstatymą dėl negrąžinamo turto. Aš dar siūliau po rinkimų eiti tokiu keliu, kokiu ėjo po Pirmojo pasaulinio karo vykdydami Krupavičiaus reformą. Tiems, kurie kolaboravo su okupantais, turto negrąžinti. Tiems, kurie kolaboravo su naciais ir su bolševikais. Dabar taip įdomiai išeina. Vadinasi, Sniečkus ir jo parankiniai, kurie turėjo dvarus, jiems grąžinama žemė, o tie kumečiai, bernai, dirbę 50 metų, lieka be jokio turto. Bet šito dešinieji nedrįso priimti, kadangi patys dešinieji kolaboravo tiek su naciais, tiek su bolševikais, nes juos pačius būtų palietę. Būtų palietę ir poną V.Landsbergį, kadangi jo tėvas kolaboravo su naciais ir padėkos laišką rašė...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai, na, vėl įsismaginote....
A.ALBERTYNAS. ...ir toliau dirbo toje vyriausybėje, kiti po karo irgi kolaboravo su jais. Taigi šis įstatymas buvo neparankus nei dešinei, nei kairei, nei centrui. Ir priimdami šį įstatymą nuskriaudė tuos žmones, kurie sąžiningai dirbo Lietuvos labui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš skelbiant pertrauką labai svarbus pranešimas. Dėmesio! Seimo nariai, kurie nori įsigyti šaunamųjų ginklų savigynai, pasilieka šioje salėje. Pertrauka 15 min. iki 12.25 val. Toliau pagal darbotvarkę - 12.25 val. posėdžio tęsinys.
Pertrauka
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Svarstome darbotvarkės punktą 1-4- įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo” projektą Nr.1267. Pranešėjas - F.Kolosauskas. Pranešėjo nėra.
Valstybės kontrolės įstatymo projekto Nr.746(5) priėmimo tęsinys (95.05.30)
6sesija38p svarstyti klausimai
Svarstome darbotvarkės punktą 1-5 - Valstybės kontrolės įstatymo projektą. Pranešėjas - valstybės kontrolierius ponas V.Kundrotas. (Balsai salėje) Jau paskelbiau, vėlu. Prašom, pone Kundrotai. (Balsas iš salės) Grįšime prie to, pone Kolosauskai, na, kad aš jau paskelbiau. Man nepatogu prieš poną V.Kundrotą.
Prašom, pone Kundrotai. Aš informuosiu gerbiamuosius Seimo narius, kad yra priimti 22 straipsniai. Tęsiame priėmimą. 23 straipsnis. Turite pataisų?
V.KUNDROTAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Aš taip pat noriu informuoti, kad yra vienas naujas pasiūlymas, tai gerbiamojo pono P.Vitkevičiaus, o kitų pasiūlymų ar pastabų negauta.
PIRMININKAS. Priimate pono P.Vitkevičiaus pasiūlymą?
V.KUNDROTAS. Yra keletas ...
PIRMININKAS. Tai prašom.
V.KUNDROTAS. Pagal pono P.Vitkevičiaus pasiūlymą... Ir pirmą pasiūlymą, taip?
PIRMININKAS. Dėl 23 straipsnio.
V.KUNDROTAS. Dėl 23 straipsnio nėra, apskritai yra gauta. Dėl 23 straipsnio yra du siūlymai išbraukti, atsiprašau. Tačiau jie yra išspręsti priėmus 14 straipsnį.
PIRMININKAS. Autoriai atsiėmė. Taip, 23 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
24 straipsnis. Prašom.
V.KUNDROTAS. Dėl 24 straipsnio yra pono A.Greimo du siūlymai, kad trečiojoje dalyje išbrauktume žodžius “kuriuos į pareigas priima ir iš jų atleidžia valstybės kontrolierius”. Ir dėl trečiosios dalies taip pat yra pono A.Greimo siūlymas: “ir vykdo patikrinimus”. Antrajam siūlymui mes pritarėme, o pirmajam siūlymui nepritarėme.
PIRMININKAS. Ar ponas A.Greimas norėtų kalbėti? Prašom.
A.A.GREIMAS. Suderinta. Aš dėl pirmos pataisos. Pirmą pataisą atsiimu, o dėl antros sutarta, kad bus priimta.
PIRMININKAS. Ačiū. Galbūt, gerbiamasis pranešėjau, aš Seimo narius informuosiu, kad buvo diskusija tarp pono A.Greimo ir pono valstybės kontrolieriaus, derino pasiūlymus ir pastabas, daug ką suderino. Taigi trumpai informuokite, ir nediskutuokim apie tai.
Tai 24 straipsniui galima pritarti, kadangi autoriai suderino savo pasiūlymus? Galima.
Dėl 25 straipsnio pataisų neturiu. Galima pritarti? Pritarta.
Dėl 26 straipsnio pataisų neturiu. Galima pritarti? Prašom. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad 26 straipsnį iš viso reikėtų išbraukti dėl to, kad jis nieko nepasako. Sakysim, valstybės kontrolės pareigūnais priimami tie žmonės, kurie tinka valstybės kontrolės pareigūnų darbui. Kaip? Taigi čia tinka. Visi turi tikt. Ir posėdžio pirmininkas turi tikti, ir pats kontrolierius turi tikti. Ar jis ką nors sako?
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasakysiu, kokia procedūra dėl išbraukimo. Reikės balsuoti dėl 26 straipsnio. Jeigu 26 straipsnis nesurinks reikalingų balsų, jis bus išbrauktas. Kitokio nėra. Pranešėjo nuomonė. Prašom.
V.KUNDROTAS. Aš siūlau palikt.
PIRMININKAS. Tada prašom registruotis. Ar, pone Katkau, atsiimate siūlymą, ar reikalausite balsuoti? Nereikalaujate balsuoti. Nesutinka ponas kontrolierius. Tada atsiima pasiūlymą. Nereikalaus balsuoti. 26 straipsniui pritariame. Užsiregistravo 43 Seimo nariai.
Dėl 27 straipsnio prašau pareferuoti, pone Kundrotai.
V.KUNDROTAS. 27 straipsnyje yra pono A.Greimo siūlymas vietoje 1 m. įrašyti “iki 6 mėn.”. Mes su gerbiamuoju A.Greimu taip pat aptarėme šitą situaciją ir mes sutinkame su ta pataisa, kad įrašytume žodelį “iki 1 m.” į mūsų redakciją.
PIRMININKAS. Sutarėte su ponu A.Greimu, taip?
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau, dar yra pataisa. Mačiau pono P.Vitkevičiaus pataisą...
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. ...ir pono E.Jarašiūno pataisą.
V.KUNDROTAS. 27 straipsnyje yra pono P.Vitkevičiaus naujas siūlymas, kuris išsprendžia 28 pirm straipsnio siūlomą pataisą, kurią teikia gerbiamieji Seimo nariai A.Kubilius ir E.Jarašiūnas. Jis išsprendžia šitą problemą, aš manau, ta prasme, kad įrašius žodžius, kuriuos siūlo gerbiamasis P.Vitkevičius...
PIRMININKAS. Jūs gal perskaitykite.
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. O poną E.Jarašiūną paprašyčiau paklausyti, nes jūsų siūlymas kaip tik apie tai kalba. Gal jūs tada matysite, jeigu ta pataisa atitinka, nereikės jums nieko siūlyti.
Prašau perskaityti visą sakinį.
V.KUNDROTAS. Paties įstatymo pradžioje yra tokia redakcija: “Pareigūnai savo pareigas pradeda eiti po to, kai prisiekia Lietuvos valstybei.” Ir ponas P.Vitkevičius siūlo: “ir įstatymų bei Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka deklaruoja savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas”. Ta prasme, kad ir prisiekia, ir deklaruoja, ir tada gali pradėti dirbti visi pareigūnai.
PIRMININKAS. Pone Jarašiūnai, jūs siūlėte 28 pirm pataisą, kurioje taip pat numatomas deklaravimas. Ar jūs sutinkate, kad tai yra tas pat? Jeigu čia bus priimta, tai nereikės jūsų papildomo straipsnio. Būkite malonus, pakartokite dar kartą.
V.KUNDROTAS. To sakinio redakcija būtų tokia: “Pareigūnai savo pareigas pradeda eiti po to, kai prisiekia Lietuvos valstybei ir įstatymų bei Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka deklaruoja savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas.”
PIRMININKAS. Pritariate? Ačiū. Pritarta. Tada 27 straipsniui galime pritarti? Pritariame.
28 pirm. Pone Jarašiūnai, jūs turbūt tada atsiimate savo... Pone Jarašiūnai! Atsiima 28, kadangi 27 įrašyta ta pati norma. 28 straipsniui - “Pareigūno priesaika” pastabų neturiu. Galima pritarti? Pritariame.
29 straipsnis.
V.KUNDROTAS. 29 straipsnyje yra gerbiamojo A.Greimo siūlymas, išskyrus skyrių viršininkus, išbraukti šitą, kur...
PIRMININKAS. Skyrių vadovus.
V.KUNDROTAS. Skyrių vadovus.
PIRMININKAS. Sutikote, taip?
V.KUNDROTAS. Taip. Mes sutinkame su šita...
PIRMININKAS. Daugiau pataisų nėra. Galima pritarti? Pritariame.
30 straipsniui? Seimo narys A.Greimas siūlo jį visai išbraukti, nepriimti.
Jūsų, pone kontrolieriau, nuomonė.
V.KUNDROTAS. Aš manyčiau, kad vis dėlto tokia norma, kadangi ji yra ir kituose teisėsaugos institucijų įstatymuose, ji nepablogintų tos situacijos, bet būtų įforminta įstatymo nustatyta tvarka. Manytume, kaip įstatymo rengėjai, kad ji turėtų būti.
PIRMININKAS. Pone Greimai! Po to ponas A.Katkus.
A.A.GREIMAS. Aš nenorėčiau atsiimti savo pasiūlymo vien todėl, kad šitas straipsnis yra daugiau ar mažiau ideologizuotas. Turinčios ilgalaikės demokratijos tradicijas... ten turės savo kvalifikaciją kelti valstybės kontrolės kadrai, pareigūnai ar kiti kokie nors tarnautojai. Dabar čia reikėtų... Labai abejotina. Pavyzdžiui, ar turėjo Čekija kokias nors demokratines tradicijas, jeigu ten reikės, ar neturėjo. Šitas dalykas, man atrodo, šiuo metu gal kažkiek ir aktualus, bet už penkerių metų tikrai, kai tokius įstatymus vartysime, mums patiems bus gėda dėl jų. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau išbraukti.
PIRMININKAS. Ir ponas A.Katkus.
A.J.KATKUS. Aš 30 straipsnyje neįžiūriu ypatingo ideologizavimo. Matyt, ponas A.Greimas tikrai yra alergiškas šitam dalykui. Bet ponas V.Kundrotas iš tikrųjų mėgsta tokius beveik nieko nepasakančius straipsnius, kaip 26 ir 30, nes čia yra kiekvienam aišku. Taigi jūs ir nusistatysite savo departamente, kur jis turi mokytis. Jeigu reikia, ir siųsit. Čia kiekvienoje įstaigoje būtų galima tai parašyti. Aš siūlau išbraukti ne dėl ideologizavimo, bet todėl, kad ten yra bendro pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime taip: kas pritaria 30 straipsniui, paspaus mygtuką “už”. Kas nepritaria, paspaus kitus mygtukus. Jeigu nepritariančių ir susilaikančių bus daugiau, straipsnis bus išbrauktas. (Balsai salėje) Prašom registruotis. Registracija pradėta. Užsiregistravo 45 Seimo nariai.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas mano, kad 30 straipsnis reikalingas, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Kas mano, kad 30 straipsnis reikalingas, spaudžia mygtuką “už”.
19 - už, 6 plius 10 - prieš arba susilaikė. Straipsnis lieka.
31 straipsniui pataisų neturime. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galima pritarti bendru sutarimu.
32 straipsniui yra pataisų. Prašau, pone kontrolieriau.
V.KUNDROTAS. Taip, yra gerbiamojo G.Paviržio pastaba, taip pat yra gerbiamojo A.Greimo pastaba pirma-jai daliai. Mes priimame gerbiamojo A.Greimo pastabą išbraukti žodžius “pedagoginę mokslinę ar”. Gerbiamojo G.Paviržio yra principinė nuostata, kai siūloma išbraukti “ir kūrybinę veiklą”. Kadangi visiems kitiems pareigūnams mūsų valstybėje nėra draudžiama kūrybinė veikla, tai jeigu būtų priimtas gerbiamojo G.Paviržio siūlymas, tada mes būtume vieninteliai pareigūnai, kuriems būtų tokia veikla draudžiama.
PIRMININKAS. Pone Pavirži! Prašau. Ar laikotės savo pataisos, ar po to, kai...
G.A.PAVIRŽIS. Ne.
PIRMININKAS. Seimo nario A.Greimo pataisa yra priimta. Gal jūs sutinkate...
G.A.PAVIRŽIS. Aš sutinku. Jeigu A.Greimo pataisa priimama, aš sutinku, kad nebalsuotų dėl mano pataisos.
PIRMININKAS. Tada ačiū.
Tai, gerbiamieji Seimo nariai, galima pritarti bendru sutarimu 32 straipsniui?
V.KUNDROTAS. Dar yra siūlymas 32 straipsnio antrajai daliai.
PIRMININKAS. Kas ten yra?
V.KUNDROTAS. Taip pat gerbiamojo A.Greimo. Išbraukti pastraipos pradedant žodžiais “Valstybės...” antrąją dalį.
PIRMININKAS. Išbraukti visą pastraipą.
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Pone Greimai!
A.A.GREIMAS. Siūlyčiau išbraukti šią pastraipą todėl, kad ji nieko nepasako. Tuo labiau kad šitos nuostatos yra kituose konstituciniuose įstatymuose, pavyzdžiui, Statute ir kituose.
V.KUNDROTAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kontrolieriau!
V.KUNDROTAS. Aš norėčiau pasakyti taip, kad dėl Seimo narių, žinoma, šita nuostata yra ir kitur, tačiau dėl savivaldybės narių čia yra neteisingai užrašyta. Jau sena redakcija. Turėtų būti nariai. Tačiau jie pagal dabar priimtą Valdininkų įstatymą yra politikai, priskirti politikų kategorijai ir, suprantama, kad valstybės kontrolėje politikai dirbti negali. Todėl visi žmonės, kurie kelia savo kandidatūras į savivaldybės tarybos narius, turėtų žinoti, kad yra tokia nuostata, ir jeigu jie taps politikais, tada jiems teks atsisakyti tų pareigų, kurios yra depolitizuotos. Todėl aš prašyčiau, kad šita nuostata būtų priimta.
PIRMININKAS. Pone Greimai, reikalausite balsuoti?
A.A.GREIMAS. Aš tada prašyčiau, gal sutiktų gerbiamasis prelegentas, tik patikslinti. Tada reikėtų gal išbraukti “tapus Seimo nariu”, kadangi tai yra numatyta kituose įstatymuose.
V.KUNDROTAS. Dėl Seimo narių, tai mes turbūt pritartume, kadangi tai iš tikrųjų yra Konstitucijoje ir Seimo nario įstatyme.
PIRMININKAS. Tada nereikalaujate balsuoti, jeigu pritariate šitam? Ačiū.
Seimo nary Salamakinai, ar norite ta tema kalbėti? Prašau.
A.SALAMAKINAS. Ne. Iš esmės viską pasakė. Jeigu čia rašysime, tada reikia rašyti “ir tapus Prezidentu negali būti kontrolieriumi”, ir tęsti toliau. Bet jeigu išbraukiame Seimo narius...
V.KUNDROTAS. Ne. Matote, čia yra...
PIRMININKAS. Ne. Prašom nesiginčyti. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš pritariu. Jeigu tapęs Seimo nariu, tai negali būti.
PIRMININKAS. Tvarka. Tai visi sutariame. Galima bendru sutarimu pritarti 32 straipsniui.
33 straipsnis. Prašau. Čia daug pataisų.
V.KUNDROTAS. Čia taip pat yra gerbiamojo A.Greimo siūlymas paskutinėje pastraipoje išbraukti “išskyrus pagrindus...” 3 punkte, be to, yra...
PIRMININKAS. Ir išbraukti 3 punktą.
V.KUNDROTAS. Ir 3 punktą išbraukti, taip. Pradžioje išbraukti 3 punktą, po to “išskyrus pagrindą...” 3 punkte paskutinėje dalyje.
PIRMININKAS. Taip.
V.KUNDROTAS. Mes, kaip įstatymo rengėjai, norime, kad liktų šita norma, kuri taip pat yra ir kituose teisėsaugos institucijų darbą reglamentuojančiuose įstatymuose. Ji yra labai svarbi, kadangi užtikrina ir pareigūnų atsakomybę, ir kvalifikacijos kėlimą, ir kitus dalykus, nes kitaip nėra tokio normalaus kriterijaus, kuriuo būtų galima įvertinti situaciją.
PIRMININKAS. Pone Greimai!
A.A.GREIMAS. Kadangi buvo suderinta, kad pasilieka 3 punktas, taigi atkrenta būtinybė išbraukti ir paskutinį sakinį.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Nesupratau.
A.A.GREIMAS. Kadangi mes sutarėme, kad aš atsiimu pataisą dėl 3 punkto išbraukimo, taigi atkrenta ir...
PIRMININKAS. Aišku. Atsiimate pataisą.
A.A.GREIMAS. Antroji pataisa. Taip.
PIRMININKAS. Tada ačiū.
V.KUNDROTAS. Dar yra viena pastaba.
PIRMININKAS. Yra Seimo narių E.Jarašiūno ir P.Vitkevičiaus papildymas. Siūlo įrašyti 8 papunktį.
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai pritariate?
V.KUNDROTAS. Aš pritariu gerbiamojo P.Vitkevičiaus siūlymui papildyti 8 punktu, kuris skambėtų taip, kad...
PIRMININKAS. Pone Jarašiūnai, klausykite, kadangi apie tą patį dalyką vėl kalbama. Būkite malonus.
V.KUNDROTAS. Tai iš esmės yra tik redakcijos patikslinimas. 8 punktas skambėtų taip: “Atsisakius deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas arba juos neteisingai deklaravus.”
PIRMININKAS. Pritaria ponas E.Jarašiūnas šitai pataisai. Tokiu atveju lieka viena pataisa, kuriai, kiek supratau, pritaria pranešėjas.
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Balsuoti nereikia. Ar galima 33 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima.
34 straipsnis. Prašom.
V.KUNDROTAS. 34 straipsniui taip pat yra gerbiamojo Seimo nario A.Greimo siūlymai. Pirmojoje pastraipoje po žodžio “viršininkai” įrašyti žodžius “bei kontrolieriai”. Toliau siūloma pirmąją pastraipą papildyti sakiniu “Valstybės kontrolės vieną antrąją jos sudėties sudaro vadovaujantys pareigūnai, o antrąją dalį kontrolieriai”. Taip pat dėl antrosios dalies yra siūlymas...
PIRMININKAS. Pone Kundrotai, po vieną dalį nagrinėkime, nes mes visi susipainiosime. Pirmajai daliai yra du pono A.Greimo pasiūlymai. Ką priimate, ką ne, o ponas A.Greimas pasakys savo nuomonę.
V.KUNDROTAS. Na, pirmajai daliai pasiūlymo mes nepriimame...
PIRMININKAS. Nė vieno pono A.Greimo pasiūlymo.
V.KUNDROTAS. Nepriimame, kadangi tai yra veikianti tvarka, kuri ir dabar yra dėl tarybos, ir mes pasiliekame prie tokio pat siūlymo.
PIRMININKAS. Pone Greimai!
A.A.GREIMAS. Čia buvo ilgos diskusijos dėl šito dalyko ir kai išaiškėjo, kokias funkcijas atlieka šita taryba, aš savo pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Ačiū.
Dėl antrosios dalies, prašom, pone kontrolieriau.
V.KUNDROTAS. Antrojoje dalyje taip pat yra siūlymas: “Valstybės kontrolės tarnybos nuostatus tvirtina Seimas.” Taip pat mūsų yra derinta su komitetais, kuriuose buvo svarstoma ir tokia redakcija, kuri yra įstatyme, ji, matyt, yra priimtina, tačiau yra dar gerbiamojo G.Paviržio siūlymas.
PIRMININKAS. Taip. Vėliau. Yra 3 punktui. Bet 2 punktui yra “valstybės kontrolierius ir valstybės kontrolės tarybos pirmininkas”. Čia turbūt kalbame apie šitą sakinį, taip? Kur yra pono A.Greimo alternatyva.
V.KUNDROTAS. Čia, matyt, gerbiamasis A.Greimas 3 turėjo...
PIRMININKAS. 3 turėjo galvoje?
V.KUNDROTAS. 3 turėjo omenyje.
PIRMININKAS. Pirmiausia patikinkite, kad jūs sutikote su pono G.Paviržio pataisa išbraukti žodžius “suderinę su Seimo komiteto, kontroliuojančio valstybės kontrolės darbą”.
V.KUNDROTAS. Aš manyčiau, kad tai buvo ir mūsų siūlymas, tačiau svarstant komitete tokia redakcija buvo priimta. Aš tam tikra prasme esu susijęs su komiteto nuostata. Todėl galbūt vis dėlto man reikėtų likti prie to, kas yra tekste.
PIRMININKAS. Ponas G.Paviržis. Prašau. Kaip siūlymo autorius.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, valstybės kontrolės instituciją, tarybą kontroliuoja valstybės kontrolierius, kurį Seimas patvirtina ir niekam geriau nėra matyti, kaip būtent tą tvarką viduje jis turėtų nustatyti. Kita vertus, kai užrašome, kad dar su Seimo komitetu, kontroliuojančiu valstybės kontrolės darbą, tai, dovanokite, kas per vienas tas komitetas, kuris gali kontroliuoti tokią instituciją? Jis pavaldus tiktai Seimui. O siūlyti, ką daryti, ką tikrinti, be abejo, gali visi komitetai, ir čia jokia prerogatyva. Aš įsivaizduoju, kad čia turimas omenyje Valstybės ir teisės, neturėtų jo čia būti.
PIRMININKAS. Vienas gali už, vienas - prieš. Seimo narys A.Salamakinas. Prašau.
A.SALAMAKINAS. Man taip pat kelia nuostabą šitas įrašymas. Dar neteko skaityti įstatyme, kad būtų taip įrašyta, jog kažkas su kažkuo derina. Šiandien aš ir nelabai žinau, kas vis dėlto kuruoja kontrolės veiklą. O jeigu bus taip, kad Seimas nesiims tos kontrolės? Juk Seimas paskiria vyriausiąjį kontrolierių ir jūs ten dirbkite. Aš tikrai manyčiau, kad nedarkykime įstatymo tokiais parašymais, jog kažkas su kažkuo turi derinti.
PIRMININKAS. Dabar dar kas nors gali pritarti.
Seimo narys A.Lozuraitis ruošiasi pritarti.
A.LOZURAITIS. Taip. Aš mėginsiu pritarti. Čia tas ginčas buvo mūsų komitete ir mes manėme, kad galbūt iš tikrųjų nuostatus galėtų patvirtinti Seimas, bet kadangi Seimui tai būtų per didelis laiko gaišinimas, tai mes lyg ir siūlėme tokį tarpinį variantą. Aišku, kad viską parengs pats kontrolierius, bet pasiginčyti, pasitarti, aš manau, visiškai nepakenkia. Mes tą siūlymą savo komitete teikėme ir dabar jam pritariame.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Balsuosime dėl pono G.Paviržio pataisos. Ponas G.Paviržis siūlo išbraukti paskutiniame sakinyje žodžius “suderinę su Seimo komitetu” iki taško viską. Kontroliuojančių valstybės kontrolės darbą, jeigu visą sakinį pasakyčiau. Kas pritaria šitam pasiūlymui, paspaus mygtuką “už”. Prašom nesumaišyti mygtukų. Kas pritaria pono G.Paviržio pasiūlymui, siūlo išbraukti tą sakinio dalį, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
24 - pritarė, 5 plius 4 nepritarė. Sakinio dalis išbraukiama.
Toliau. Ar lieka kokių nors pono A.Greimo pastabų, ar ne šitam straipsniui?
V.KUNDROTAS. Tai turbūt visos yra išspręstos, kadangi...
PIRMININKAS. Taip.
V.KUNDROTAS. ...ponas A.Greimas atsisakė.
PIRMININKAS. 34 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
35 straipsniui yra tiktai pono E.Jarašiūno pastaba. Prašau, pone Kundrotai.
V.KUNDROTAS. Mes įvertinome tą pastabą ir manome, kad galime pritarti, nes tai nekeičia situacijos, ir mes pritariame.
PIRMININKAS. Pataisa priimta. Daugiau pastabų nėra.
Ar 35 straipsniui galima pritarti? Pritarta.
36 straipsnis. Prašau. Čia yra dvi pataisos.
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Yra 37 straipsniui papildymas, o 36 ir 37 ponas A.Greimas siūlo sujungti. Prašau.
V.KUNDROTAS. Mes derinome šitą sujungimo klausimą su gerbiamuoju A.Greimu ir mes lyg ir nutarėme, kad techniškai būtų galima tai palikti.
PIRMININKAS. Sutariame, pone Greimai?
V.KUNDROTAS. Kaip yra.
PIRMININKAS. Ponas A.Greimas gali patvirtinti, taip?
A.A.GREIMAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai dabar lieka pono E.Jarašiūno pataisa. 36 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu?
37 straipsniui yra pono E.Jarašiūno pataisa prie pirmojo sakinio dar pridėti priedą. Prašau.
V.KUNDROTAS. Na, mes nesutinkame su šituo pasiūlymu, kadangi tai sugriautų visą apeliacinę tvarką mūsų institucijoje - ir dabar veikiančioje, ir būsimoje.
PIRMININKAS. Gal trumpai pasakykite, kas tai per...
V.KUNDROTAS. Esmė yra ta, kad mūsų skyriaus pirmojo lygio viršininkai priima sprendimus ir jie yra skundžiami valstybės kontrolieriui. Tiktai po to, kai valstybės kontrolierius įvertina, jie skundžiami teismui. Jeigu mes priimsime šitą pataisą, tada ir pirmasis lygis bus skundžiamas teismui, ir bus neaišku, ar valstybės kontrolieriui skųsti, ar į teismą. Bus sistemos išderinimas.
PIRMININKAS. Pone Jarašiūnai!
E.JARAŠIŪNAS. Savo pataisa aš ir siekiu šito išderinimo, kadangi dabartinis variantas yra patogus valstybės kontrolės sistemai. Mano siūlomas variantas yra patogus besiskundžiančiam piliečiui. Čia skiriasi išeities pozicijos, todėl siūlomas skirtingas sprendimo būdas. Tegul Seimo nariai sprendžia, kam atiduoti prioritetą - piliečiui ar institucijai.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys A.Katkus. Piliečiui ar institucijai atiduodate prioritetus?
J.A.KATKUS. Aš siūlyčiau prioritetą atiduoti piliečiams. Nors kontrolieriai, kiek suprantu, irgi piliečiai, bet jie jau tada atlieka savo kontrolę ir negalės.
PIRMININKAS. Taip. Ponas A.Kairys gali dabar tik nepritarti pono E.Jarašiūno siūlymui. Prašom.
A.KAIRYS. Taip, aš nepritariu. Vis dėlto manau, kad pati sistema, jeigu Valstybės kontrolė... padarė klaidą kur nors žemesnioji grandis, tai aukštesnioji grandis turi ją ištaisyti. Pirmiausia taip turi būti ir taip numatyta pagrindiniame projekte. O jeigu jie nebeištaiso jos, jeigu pilietis nepatenkintas sprendimu, tada reikia skųstis teismui. Tai daug geriau, negu jis pradės pirminėj stadijoj skųstis į visas puses.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime dėl pono E.Jarašiūno pataisos, kur siūlo prie pirmojo sakinio pridėti dar ir žodžius “ir”... Kaip tenai, pacituokite žodžius.
E.JARAŠIŪNAS. “...arba teismui”.
PIRMININKAS. “Arba teismui”. Kas palaiko šitą pataisą... Gerbiamieji bičiuliai, negirdėsite. Gerbiamieji kolegos, negirdėsite. Kas palaiko pataisą, kurią pateikė Seimo narys E.Jarašiūnas, kad būtų prirašyti žodžiai “ir (arba) teismui”, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
12 pritaria, 16 plius 6 nepritaria. Pataisa nepriimta. Ar galima 37 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 38 straipsnio yra Seimo nario A.Basko ir Seimo nario E.Jarašiūno pataisos. Prašau.
V.KUNDROTAS. Taip. Dėl gerbiamojo A.Basko pasiūlymo. Mes sutinkame pakeisti žodį vietoj “pareigūnų” - “asmenys”. Tai bus gal tiksliau. O dėl antro siūlymo - išbraukti žodį “administracinėn” (čia turbūt yra pas mus “administracinėn atsakomybėn”) - tai nesutinkam. Kadangi viso šito straipsnio esmė, kad valstybės kontrolės pareigūnai tampa subjektai, turintys teisę taikyti administracinę atsakomybę. Būtent šito straipsnio esmė ir yra šitame žodyje. Mes taip pat turime teisę taikyti kitokias sankcijas, jūs įstatyme matėte, bet mes tampam ir administracinės teisės subjektu, kuris turi teisę taikyti administracinę atsakomybę. Todėl šito mes negalime priimti.
PIRMININKAS. Pone Jarašiūnai? Būkite malonus, paspauskite mygtuką. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Atsisakymas žodžio “administracinėn”, priešingai, tiktai išplečia teisę. Nes viena iš atsakomybės rūšių yra administracinė. Tai man šiek tiek keistas valstybės kontrolės atstovo toks suvokimas, kad vietoj didesnių galimybių nori pasirinkti mažesnę.
PIRMININKAS. Tai ar reikalausite balsuoti, mane daugiau domina?
E.JARAŠIŪNAS. Reikalausiu.
PIRMININKAS. Reikalausite. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Seimo narys E.Jarašiūnas priešpaskutinėje eilutėje siūlo išbraukti žodį “administracinėn”. Kas pritaria šiam pasiūlymui, spaudžia mygtuką “už”.
14 pritaria, 14 plius 7 nepritaria. Lieka taip kaip tekste. 38 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Primenu, kad priimta Seimo nario A.Basko pataisa.
Dėl 39 straipsnio. Pataisų neturiu. Galima bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Dėl 40 straipsnio yra alternatyva - Seimo nario E.Jarašiūno alternatyvus variantas (viso straipsnio). Prašom, pone pranešėjau.
V.KUNDROTAS. Man atrodo, kad esmės tikrai šitas pasiūlymas nekeičia. Tačiau jame yra tam tikrų netikslumų, kurių mes negalime priimti, pavyzdžiui, materialinės lėšos ir panašūs dalykai. Iš esmės mūsų redakcija nekeičia esmės, siūlymas nekeičia, todėl mes palaikome savo redakciją.
PIRMININKAS. Pone Jarašiūnai, prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Aš siūlyčiau balsuoti. Iš tiesų čia yra tiktai tam tikri redakciniai skirtumai, nes esmė yra ta pati. Manau, kad siūloma formulė yra tikslesnė.
PIRMININKAS. Tai gal, pone Jarašiūnai, su ponu V.Kundrotu, kadangi dėl redakcinių taisymų Seimas neturi būtinai balsuoti, sutiktumėte susėsti, padaryti bendrą redakciją, o straipsniui galima pritarti?
V.KUNDROTAS. Tegul Seimo nariai nutaria, taip bus paprasčiau.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašau. Pasirinkite redakciją.
F.KOLOSAUSKAS. Aš pritariu pagrindinio projekto redakcijai.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Balsuosime alternatyviai. Susilaikę nebus skaičiuojami, gerbiamieji Seimo nariai. Pone Patackai, prašom netrukdyti! Susilaikę nebus skaičiuojami. Kas balsuos už pagrindinį variantą, spaus mygtuką “už”, už alternatyvą - spaus mygtuką “prieš”. Kartoju: susilaikę nebus skaičiuojami. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Negaliu kas minutę registruoti, vos tik vienam Seimo nariui įėjus į salę. Jau per pusę valandos du kartus registravau.
Pasirinktas pagrindinis variantas. 27 Seimo nariai balsavo už pagrindinį, 8 balsavo už alternatyvą. Pritarta pagrindiniam variantui. Ar galima sutarti bendru sutarimu pritarti 40 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 41 straipsnio pataisų nėra. Galima pritarti? Pritarta. Dėl 42 straipsnio yra pono A.Greimo pataisa.
V.KUNDROTAS. Taip, yra pataisa išbraukti žodį “sąžiningi”. Na, mes diskutavom, žinoma, ir priėjom prie tos nuomonės, kad objektyvūs - tai kartu ir sąžiningi, ir visai kiti kriterijai. Šitą žodį turbūt būtų galima išbraukti, nes šito straipsnio esmės nepakeis.
PIRMININKAS. Pono A.Greimo pataisa priimta. Seimo narys A.Katkus. Prašau.
J.A.KATKUS. Iš tikrųjų aš irgi išsibraukęs esu “būti sąžiningi ir objektyvūs”, nes taip privalo būti. Negalima įstatyme rašyti “nevogti”, pavyzdžiui.
PIRMININKAS. Taip. Bet jis jau priėmė pataisą.
J.A.KATKUS. Tai dėkoju.
PIRMININKAS. Daugiau nesutarimų nėra. 42 straipsniui pritarta. Yra 43 straipsnio pataisa. Prašau. Seimo nario E.Jarašiūno pataisa.
V.KUNDROTAS. Taip. Čia yra parašyta “savo iniciatyva”... Po žodžio “nustato” įrašyti “savo iniciatyva vykdomu tikrinimu”. Visus patikrinimus mes darome, galima sakyti, savo iniciatyva, išskyrus tai, ką Seimas mums paveda patikrinti, nurodo kokį nors objektą ar terminą. Žinoma, tai mums privaloma vykdyti, ir mes dėl to nediskutuojame. Tačiau Seimas mums nenurodo būdų ir kitokių dalykų, kaip mums šitą patikrinimą atlikti. Todėl tas patikslinimas neturi didelės reikšmės, nes, kaip aš minėjau, mes atskaitingi Seimui. Visuomet mes padarysime taip, kaip Seimas prašo.
PIRMININKAS. Tai ar priimat, ar nepriimat?
V.KUNDROTAS. Mes nepriimam.
PIRMININKAS. Nepriimat, taip? Seimo narys E.Jarašiūnas. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Lygiai dėl tų motyvų, kuriuos nurodė gerbiamasis pranešėjas. Jeigu yra Seimo pavedimas, tai aš manau, kad Seimas vis dėlto turi teisę nustatyti terminą, kada jis turi gauti ir kokios apimties tyrimus. Aišku, dėl būdų yra kitas dalykas. Todėl manau, kad tegul geriau būna tikslesnė formuluotė. Dėl tų patikrinimų, kuriuos vykdo valstybės kontrolė savo iniciatyva, aišku, kad ji pati nusistato terminus, būdus, apimtis. Tačiau jeigu yra valstybės pavedimas, tai kitaip tas valstybės pavedimas netenka prasmės.
PIRMININKAS. Ar kas nori paremti vieną arba kitą pusę? Seimo nary Baskai, neveikia vietinis mikrofonas?
A.BASKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Balsavimo metu nepriiminėjama. Pone Baskai, tvarką gerai žinote: balsavimo metu negalima kalbėti dėl...
A.BASKAS. Jau 30 minučių - praėjo laikas!
PIRMININKAS. Skirta pusantros valandos, drįstu aš jums pasakyti, šitam įstatymui. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo narys E.Jarašiūnas neatsiima pataisos, tada reikia balsuoti.
Seimo narys A.Katkus. Prašom.
A.KATKUS. Aš iš tikrųjų norėčiau pasiūlyti, kad jūs sutiktumėte priimti šitą. Jeigu yra Seimo ar Vyriausybės pavedimas ir būtinai reikia atlikti, tai galėtų ir tą datą nurodyti bent jau sutarimu.
V.KUNDROTAS. Vyriausybės - ne. Seimo.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Po to balsuosime, ar pritariame pono E.Jarašiūno pataisai, kuris siūlo po žodžio “nustato” įterpti žodžius “savo iniciatyva vykdoma”, toliau kaip tekste. “Savo iniciatyva vykdoma” - tris žodžius įterpti po žodžio “nustato”.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Prašome balsuoti. Kas palaiko Seimo na-rio E.Jarašiūno pataisą, spaudžia mygtuką “už”.
11 - už, 23 plius 7 - prieš. Nepritarta pataisai. Galima tik 43 straipsniui pritarti bendru sutarimu. Galima? Pritarta.
44 straipsnis. Dar ponas A.Greimas turi?
V.KUNDROTAS. Taip, yra. A.Greimo.
PIRMININKAS. Taip, prašau.
V.KUNDROTAS. Yra dar siūlymas gerbiamojo A.Greimo. 43 straipsnį siūlo sujungti su 44 straipsniu pakeičiant pavadinimą: “Kontrolės vykdymo terminai, apimtys ir darbo sąlygos”. Iš esmės galima pritarti šitam, nes nieko...
PIRMININKAS. Tai pritaria jūsų pasiūlymui.
A.A.GREIMAS. Gerai tada.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai palaukite, jūs pritariate sujungimui, taip?
V.KUNDROTAS. Sujungimui.
PIRMININKAS. Tada tokiu atveju 43 ir 44 straipsniai sujungiami, o straipsnio pavadinimas tikslinamas, taip?
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. 45 straipsnis. Pataisų nėra. Galima pritarti? Pritarta. Dėl 46 straipsnio yra Seimo nario A.Greimo papildymas. Prašau, pone kontrolieriau.
V.KUNDROTAS. Taip. Yra siūlymas papildyti pirmąją pastraipą: “Už sprendimą, teikimą ar nutartį, priimtą, surašytą akto pagrindu, visiškai atsako jį pasirašęs Juridinio skyriaus darbuotojas.” Na, mes iš tikrųjų giliai ir plačiai analizavome šitą situaciją, kuri yra departamente. Priėjome prie bendros nuomonės, kad tai nėra kažkoks atsakingas pareigūnas, visuomet atsako vyriausiasis kontrolierius arba valstybės kontrolierius, o jis tik vizuoja. Dėl to sutarėme, kad galima šitos pastraipos nepriimti.
PIRMININKAS. Pone Greimai?
A.A.GREIMAS. Taip, aš atsiimu pataisą. Galiu truputį paaiškinti, kodėl aš ją atsiimu. Kadangi... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo nariai nenori girdėti aiškinimų, sako. Jiems svarbu, kad jūs atsiimate. O kodėl, jų visai nedomina. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, galima bendru sutarimu pritarti straipsniui? Pritariame.
47 straipsnio pataisų neturime. Galime pritarti. 48 straipsnio pataisų neturime. Galime pritarti? Pritarta ir 47, ir 48. Dėl 49 straipsnio Seimo nario A.Basko dvi pataisos. Prašau, pranešėjau.
V.KUNDROTAS. Man atrodo, būtų galima pritarti, kadangi tai yra bendra procesinė norma. Ar mes ją įrašysime į šitą įstatymą, ar neįrašysime, ji vis tiek veikia.
PIRMININKAS. Pone kontrolieriau, mane domina jūsų tikslesnė formuluotė. Pritariate ar nepritariate?
V.KUNDROTAS. Ne, tai yra dar dvi pastabos, atsiprašau.
PIRMININKAS. Taip, dvi pastraipos yra.
V.KUNDROTAS. Aš kalbėjau tik dėl paskutinės. O dėl pirmosios, tai iš tikrųjų mes išsiaiškinome ir nepritarėme, kadangi teismo procesas ir taip viską sprendžia. Šito nereikia daryti.
PIRMININKAS. O antrai pritariat?
V.KUNDROTAS. O antrai pritarėm, kadangi tai yra bendra procesinė norma.
PIRMININKAS. Pone Baskai, prašau dėl pirmosios pataisos. Prašau.
A.BASKAS. Pone pirmininke, man taip atrodo, kad vietoj žodžių “neįskaitant laiko”, kuris numato pareigūno nebuvimą darbe dėl ligos ar kt., reikia įskaityti ir tą laiką, kuris gali užsitęsti dėl to, kad vyks teisminis procesas. Todėl aš ir siūliau: vietoj žodžių “neįskaitant laiko” įrašyti “neįskaitant teisminio proceso laiko” ir laiko, kuris yra numatytas, kai pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ir panašiai.
PIRMININKAS. Kas nors nori remti šią pataisą? Prašom pasiruošti balsuoti. Teikiama balsuoti Seimo nario A.Basko pataisa: vietoj žodžių “neįskaitant laiko” įrašyti kitus žodžius, kuriuos jis perskaitė. Kas už šią pataisą, paspaudžia mygtuką “už”.
6 - už, 22 plius 4 - prieš. Pirmai pataisai nepritarta. Primenu, kad antrajai pritarta. O 49 straipsniui galima bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Dėl 50 straipsnio pataisų neturime. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 51 straipsnio yra alternatyvų: Seimo nario A.Greimo, Seimo nario E.Jarašiūno. Prašau, pranešėjau, po to - alternatyvų autoriai.
V.KUNDROTAS. Taip, yra gerbiamojo Seimo nario A.Greimo siūlymas dėl 51 straipsnio. Nauja redakcija: “Valstybės kontrolės pareigūnams suteikiama teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą.” Toliau: “Šaunamojo ginklo įsigijimą, saugojimo ir naudojimo tvarką reglamentuoja įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.” Tai mes, žinoma, gal ir priimtume gerbiamojo Seimo nario A.Greimo siūlymus, kadangi jis išplečia mūsų šį sąrašą. Žinoma, kaip institucijai nėra blogai, aš manyčiau.
Dėl gerbiamojo E.Jarašiūno pasiūlymo, kur siūloma pirmojoje dalyje pridėti prie paskutinio žodžio “savigynai”. Mūsų nuomone, nereikia ir iškreipia esmę, kadangi savigynai mes visi, kaip piliečiai, galime ir taip bendra tvarka turėti ginklus. O tarnybinis šaunamasis ginklas... ir yra nuspręsta, kam jis naudojamas, kur jis naudojamas, yra įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir panašūs dalykai. Todėl mes gerbiamojo E.Jarašiūno ir gerbiamojo A.Kubiliaus pataisai nepritariame, o gerbiamojo A.Greimo galėtume priimti.
PIRMININKAS. Pone Jarašiūnai.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal tą redakciją, kur yra siūloma pranešėjo...
PIRMININKAS. Ne. Pono A.Greimo dabar, jis priėmė pono A.Greimo.
E.JARAŠIŪNAS. Šiuo atveju išeitų, kad valstybės kontrolės pareigūnai savo funkcijas atliks naudodami šaunamąjį ginklą. Vis dėlto siūlyčiau, kad šiuo atveju tarnybinio šaunamojo ginklo išdavimas turi būti siejamas su labai konkrečiu dalyku, t.y. su valstybės kontrolės pareigūno saugumu. Įstatymas nenumato nė vienos funkcijos, kad valstybės kontrolieriui, panaudojus šaunamąjį ginklą, reikėtų atlikti tikrinimus. Tam yra kitos institucijos, kurios, jeigu iškiltų toks reikalas, užsiimtų tokia funkcija. Todėl manyčiau, kad neturi vienos valstybės institucijos keisti kitų. Toms funkcijoms, kurioms yra skirta valstybės kontrolė, jų atlikimui šaunamasis ginklas yra nereikalingas. Šiuo atveju tarnybinio šaunamojo ginklo turėjimas turėtų būti siejamas tiktai su valstybės kontrolės pareigūno asmens saugumu.
PIRMININKAS. Pone Jarašiūnai, būtų priimtina (aš nežinau, ar kontrolieriui būtų priimtina), kad po žodžių “ir panaudoti savigynai tarnybinį šaunamąjį ginklą” vieną žodį įterptume?
V.KUNDROTAS. Ne, kadangi iškreipia esmę. Antra, jūs prisiminkite, kad valstybės kontrolierius ir aš taip pat turiu kvotėjus, kurie turi ir kitas funkcijas negu kontrolieriai. O kvotėjai kelia baudžiamąsias bylas ir t.t., ir t.t.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada balsuosime pasirinktinai, alternatyviai. Yra dvi alternatyvos: viena, kurią siūlo pranešėjas, t.y. pono A.Greimo alternatyva, kita, kurią siūlo ponas E.Jarašiūnas. Balsuosime kaip paprastai. Procedūra tokia: už pranešėjo alternatyvą spaudžiamas mygtukas “už”, už kitą alternatyvą spaudžiamas mygtukas “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. Prašom rinktis alternatyvą. Balsavimas pradedamas.
23 palaikė pranešėją, 12 palaiko poną E.Jarašiūną. Palikta pagrindinė alternatyva - tai pono A.Greimo pasiūlytas variantas.
51 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Negirdžiu. Galima? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 52 straipsnio pastabų neturime. Galima pritarti? Pritarta. Dėl 53 straipsnio yra pastabų. Prašau, pone Kundrotai.
V.KUNDROTAS. Taip. Dėl 53 straipsnio yra gerbiamojo A.Greimo pasiūlymas. Trečiojoje pastraipoje po žodžio “padarytus” įrašyti žodį “grubius”.
PIRMININKAS. Gal pradėkime šitaip, pone Kundrotai. Ponas E.Jarašiūnas siūlo išbraukti antrą ir trečią pastraipas. Jeigu ji bus išbraukta, tai pono A.Greimo pataisa neteks prasmės. Aš pirmiausia noriu suteikti žodį ponui E.Jarašiūnui, ir apsispręsime, ar braukiame tas dvi pastraipas, ar ne. Prašau.
E.JARAŠIŪNAS. Aš manyčiau, kad visiškai užtenka šio straipsnio pirmos dalies, kur pasakyta, kad “socialines garantijas numato Lietuvos Respublikos įstatymai”. Kaip šitie įstatymai numatys, taip ir bus. Dabar gi norima jau numatyti ir šito įstatymo kryptį: tai yra valstybės kontrolieriaus padėtį prilyginti Vyriausybės nariui, kas yra visiškai nelogiška. Aš nežinau, pagal kokią rangų lentelę tai daroma. Lygiai taip pat dėl trečiosios dalies nuostatų “jeigu tai bus nustatyta įstatymu...” Manau, kad pirmoji dalis viską apima. Jeigu įstatymai, kurie yra specialiai skirti socialinių garantijų klausimams, tai numatys, tie klausimai bus išspręsti. Papildomas reguliavimas, kai pirminė pagrindinė nuostata nukreipia į kitus įstatymus, manau, yra nereikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš norėčiau pono G.Paviržio komentaro. Kalbama apie socialines garantijas, apie 53 straipsnį. Aš primenu, apie ką kalbama. Ponas E.Jarašiūnas siūlo išbraukti antrąją ir trečiąją pastraipas, palikti tik pirmąją pastraipą. Jūsų komentaras, kadangi jūs Pensijų įstatymą ir kitokius socialinių garantijų įstatymus žinot atmintinai. Prašom, jūsų komentaras. Ką siūlote Seimui? Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Aš visada, kaip žinot, laikausi to, kad jokių socialinių garantijų nebūtų. Vyriausybės garantijos, kurias (...) priėmė įstatymu, tai yra iš tikrųjų nonsensas. Šiuo metu, kai yra Seimo pavedimas Seimo valdybai būtent visas šias garantijas sutvarkyti, arba panaikinti, arba padaryti atskiras, šiuo metu, gerbiamasis kontrolieriau, jūs pats atsisakykite, ir geriau, kad jų nebūtų.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate...
G.A.PAVIRŽIS. Aš pritariu gerbiamojo E.Jarašiūno siūlymui.
PIRMININKAS. Pone kontrolieriau, jūsų žodis ir tada, jeigu jūsų žodis bus ne toks, balsuosime.
V.KUNDROTAS. Suprantama, jeigu Seimas taip mano, aš visada atsisakysiu. Man dėl tų garantijų tikrai nėra jokio klausimo, mano asmeniškų. Aš tiktai noriu kartu padėkoti ir gerbiamajam G.Paviržiui, ir kitiems, kurie mus prijungė prie kitų institucijų, kai bus bendrai sprendžiamas klausimas. Tai iš tikrųjų labai teisinga, nes buvom nustumti į šoną. O dėl šito iš tikrųjų užtektų tos pirmosios dalies. Palikti, ir tada bendras įstatymas ir nustatytų tą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešėjas priėmė pono E.Jarašiūno siūlymą, kurį palaikė ponas G.Paviržis. Lieka 53 straipsnio pirmasis sakinys tiktai. Galima jam pritarti? Pritariame. Dėl 54 straipsnio pastabų neturime. Galima pritarti? 55 straipsnį ponas N.Greimas siūlo išbraukti. Prašau, pone kontrolieriau.
V.KUNDROTAS. Na, čia viena iš tokių nuostatų, kurios yra visuose teisėsaugos institucijų įstatymuose. Mes taip pat ją čia įtraukėme ir prašome, kad tokią galimybę mes turėtume turėti, nes kartais reikia atkelti ir iš periferijos gerus, kvalifikuotus darbuotojus į centrą ir atvirkščiai, sustiprinti, sakykim. Ir tokia galimybė - įstatyminių normų turėjimas - mums iš tikrųjų būtų didelė pagalba. Nors dabar mes neturim nieko.
PIRMININKAS. Pone Greimai, jūsų pozicija.
A.A.GREIMAS. Mano pozicija tokia, kad tokių nuostatų, man atrodo, nėra kituose įstatymuose dėl tarnybinių butų.
V.KUNDROTAS. Yra.
A.A.GREIMAS. Čia irgi kažkokios pusiau socialinės garantijos. Na, aš tada atsiimu, tegul jie čia...
PIRMININKAS. Tai vis dėlto aš norėčiau pono G.Paviržio komentaro, vėl norėčiau paklausti jūsų apie socialines garantijas. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Čia ne socialinės garantijos. Tarnybinės patalpos, tai yra butai, kuriais, kol dirba, naudojasi. Taigi jų privatizuoti jie negali.
PIRMININKAS. Tai jūs, vadinasi, palaikote, kad toks straipsnis turi būti, kadangi ponas A.Greimas atsiėmė savo pataisą.
G.A.PAVIRŽIS. Aš manau, gali būti.
PIRMININKAS. Tada nėra problemų. 55 straipsniui galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 56 straipsnio pataisų neturime. Galima pritarti? Pritarta.
Dėl 57 straipsnio pataisų neturime. Galima pritarti? Pritarta.
Dabar reikia grįžti dar prie vieno straipsnio. Pone kontrolieriau, tarp 18 ir 19 kažką norėjote įsprausti. Prašom pakomentuoti.
V.KUNDROTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs prisimenate, kad buvo siūlymas dėl 171 straipsnio gerbiamojo A.Kubiliaus ir gerbiamojo E.Jarašiūno - dėl turtinių interesų deklaravimo. Mes tada sakėme, kad iš principo įstatymo rengėjai pritaria, tačiau jis buvo tokios redakcijos, mūsų nuomone, nelabai sėkmingai suformuluotas. O dabar yra gauta gerbiamojo Seimo nario P.Vitkevičiaus redakcija ir, be to, sakykim, taip gana sėkmingai atsitiko, kad mes, tiksliau, Seimas, nutarė sujungti 18 ir 19 straipsnius ir liko tuščia 19 straipsnio vieta. Kaip tik šią problemą dėl deklaravimo galima išspręsti įtraukiant naują 19 straipsnį, kuris, kaip ir suformuluota gerbiamojo P.Vitkevičiaus, vadinasi “Valstybės kontrolieriaus turto ir pajamų deklaravimas”. Skamba taip: “Valstybės kontrolierius pradeda eiti pareigas po to, kai deklaruoja savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas. Turto ir pajamų deklaravimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.” Mes išsprendžiam šitą problemą, kad pradėdamas eiti pareigas valstybės kontrolierius pateikia visą savo turtą ir pajamas ir tik tada gali pradėti eiti pareigas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai pritaria tokiam straipsniui? Straipsniui pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, tada prašom, ar norėtų kas nors oponuoti prieš visą Valstybės kontrolės įstatymą? Pirmiausia noriu kreiptis į oponentus. Seimo narys A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Kolegos, kadangi ankstesniame posėdyje dėl vieno balsavimo buvo nesutarimų ir buvo paduotas kreipimasis į Etikos komisiją, o dar iki šiol negautas atsakymas iš ten, todėl mūsų frakcijos vardu aš prašau padaryti pertrauką dėl viso įstatymo tol, kol nebus gautas Etikos komisijos sprendimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Raškini, turiu jums priminti, kad trečiojo balsavimo metu, priėmimo metu, pertraukos nenumatytos. Deja, negaliu jūsų patenkinti, nebent pats pranešėjas norėtų dar ką nors tikslinti ir prašytų pertraukos. Arba atsižvelgtų į jūsų pasiūlymą. Seimo narys F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes šį įstatymą tikrai ilgai ir kantriai rengėm, šlifavom visus jo aštrius kampus. Dabar teliko tiktai pakelti rankas. Aš kviečiu jus balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pirmiausia prašiau pasisakyti oponentus. Jeigu tokių neatsirastų, tai girti to įstatymo nėra reikalo. Bet kol kas tiktai giria įstatymą. Seimo narys A.Kairys ruošiasi girti įstatymą?
A.KAIRYS. Girti.
PIRMININKAS. Tai palaukit, aš jūsų neišbraukiu. Jeigu atsiras oponuojančių, leisiu jums girti. Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Oponuoju.
PIRMININKAS. Oponuojat. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Taip, reikia kuo ilgiau šį įstatymą laikyti, jeigu jau ne stalčiuje, tai bent Seimo posėdžio pirmininko kėdės lygyje tam, kad kontrolieriai kuo ilgiau negalėtų ramiai dirbti, nes tiktai jie liko Lietuvoje vienintelė instancija, kuri dar gali vienaip ar kitaip ką nors surasti ir atradusi pasakyti. Visos kitos arba pačios susikompromitavo, arba sėkmingai kompromituojamos iš įvairių pusių.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš pritariu šiam įstatymui ir prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Pritariu daugumai šio įstatymo straipsnių, bet nepritariu 22 straipsnio redakcijai, kurioje numatyta, kad ministrus, ministrų kontrolierius skirs asmuo, kuris skiria ministrus. Balsuojant dėl šio klausimo buvo tokie rezultatai: 23 - už, 23 - prieš. Tuomet posėdžio pirmininkas pasakė, kurią pusę jis palaiko, čia kilo ginčas. Po to buvo jau balsuojama ne elektroniniu būdu, o rankų pakėlimu. Aš manau, kad tai yra neetiškas posėdžio pirmininko elgesys. Kadangi paaiškėja, kurią pusę jis palaiko, tai balsavimas rankų pakėlimu jau yra balsavimas “po spaudimu”. Šitą savo poziciją aš išdėsčiau Etikos ir procedūrų komisijai raštu ir maniau, kad ji į tai atkreips dėmesį. Jinai neatkreipė dėmesio. Žinoma, aš visų prašyčiau šitą straipsnį perbalsuoti, kadangi tai tikrai turi esminės įtakos valstybės kontrolei. Kas skiria ir kokia yra valstybės kontrolieriaus pavaduotojų skyrimo procedūra. Man nekelia abejonių, jeigu šis skyrimas būtų viešas, t.y. Seimo pritarimu skiria Prezidentas, bet Seimo pritarimu, tai tikrai būtų didesni reikalavimai tiems pavaduotojams ir tikrai reikalai būtų geresni, daugiau vykdytų šias funkcijas. Mano supratimu, dar daugiau, turėtų skirti ne Prezidentas, o skirti Seimas taip, kaip ir kontrolierių. Bet kadangi jūs nesutikot, aš ėjau į kompromisą, bet ir tas kompromisas netiko. Labai gaila.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Aš jau prie ano mikrofono išreiškiau poziciją. Iš tikrųjų ponas Č.Juršėnas netgi kažkada oficialiai yra pareiškęs, kad jis leidžia sau leistinose ribose manipuliuoti balsavimais. Bet kaip ten bebuvę, tai neetiška ir tuos dalykus vis dėlto turėtų spręsti Etikos komisija. Aš negalėsiu dabar niekaip balsuoti, kol Etikos komisija savo išvadų nepadarė dėl pono Č.Juršėno manipuliacijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Siūlau etiškai pakelti rankas ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.
A.KAIRYS. Aš pritariu šiam įstatymui ir neatsimenu, kad mums būtų pavesta nagrinėti kažkokius procedūros pažeidimus dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Jūs negavot jokio Seimo narių rašto?
A.KAIRYS. Mes gavom iš A.Basko, bet jis dėl procedūros pažeidimų neturi teisės į mus kreiptis. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Jūs teikiate Kontrolierių įstatymą balsavimui? Dar žodis jums.
V.KUNDROTAS. Taip.
PIRMININKAS. Teikiate. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom paskaičiuoti, kiek yra Seimo narių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 49.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
Pakartokit. Ką jūs ten kalbat ne į mikrofoną?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 4.
PIRMININKAS. 32 Seimo nariams iš 49 balsavus už ir 4 susilaikius įstatymas priimtas.
Pone kontrolieriau, galit teikti lydintįjį įstatymą priėmimui, jeigu Seimas neprieštaraus. Prašom. Lydintysis įstatymas.
V.KUNDROTAS. Aš labai norėčiau padėkoti gerbiamajam Seimui už tai, kad mūsų įstatymas yra iš tikrųjų priimtas. Norėčiau paprašyti, kad būtų priimtas lydintysis įstatymas, kadangi visos tos normos, kurios įstatyme yra įrašytos, jos turėtų būti įrašytos ir į porą kitų įstatymų, taip pat panaikinti tie įstatymai, kurie yra keičiami. Tai yra projektas Nr.1240 (2). Jis yra taip pat jau išnagrinėtas ir svarstytas Valstybės ir teisės komitete dar svarstant pagrindinį įstatymą. Todėl aš prašyčiau jį priimti.
PIRMININKAS. Galima priimti, gerbiamieji Seimo nariai? Priėmimo procedūra pradedama. Yra trys punktai iš viso su daugeliu papunkčių, kur įvardyta, kokios normos netenka galios. Ar galima 1 punktui pritarti? Pritarta 1 punktui. 2 punktui galima pritarti? 3 punktui? Oponuojančių nėra. Pritarta 3 punktui. Kas nori oponuoti dėl viso lydinčiojo įstatymo? Niekas. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 31 - už.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. 31 Seimo nariui balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir nesusilaikius įstatymas yra priimtas.
Pone kontrolieriau, jūsų baigiama-sis žodis.
V.KUNDROTAS. Aš dar kartą norėčiau padėkoti Seimui už tai, kad mums yra sudarytos galimybės, sakyčiau, dar efektyviau veikti, kadangi institucijos įstatymai, kurie reglamentavo darbą per tą laikotarpį - 5 metus, kuriuos mes dirbom pagal senąjį įstatymą, žinoma, atsiliko ir nuo galiojančios įstatyminės bazės, ir nuo situacijos valstybėje. Tie įgaliojimai, kurie mums yra suteikti, aš esu įsitikinęs, bus panaudoti iš tikrųjų valstybės labui ir ginant valstybės interesus. Todėl dar kartą noriu pasakyti: ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
PIRMININKAS. Ačiū, pone valstybės kontrolieriau.
6sesija38p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 1-4 darbotvarkės punktą. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo”. Pone Kolosauskai, jūs per anksti tribūnoje, truputį per anksti. Bet kviečiu į tribūną pranešėją poną F.Kolosauską. Priėmimo procedūra. Pone komiteto pirmininke, patvirtinkite, kad jūs tą dokumentą teikiate priėmimui.
F.KOLOSAUSKAS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu priėmimui ir prašau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Aš noriu tik patikslinti. Darbotvarkėje parašyta - dokumentas Nr.1267 (2). Jūs teikiate Nr.1267 (3), aš turiu naują variantą. Ar jūs teikiate Nr.1267 (3), ar Nr.1267 (2)? Kurį dokumentą teikiate?
F.KOLOSAUSKAS. Mes teikiame Nr.1267 (3) ir lydintįjį dokumentą Nr.1464 (2).
PIRMININKAS. Aš tokio neturiu, bet, matyt, surasiu. Tai čia tai, kas neparašyta darbotvarkėje. Matyt, Seimo Pirmininkas norėjo apgauti Seimą.
F.KOLOSAUSKAS. Tikriausiai taip.
PIRMININKAS. Pradedame priėmimo procedūrą. Priminsiu, aš neturiu jokių pataisų dėl dokumento. Yra trys straipsniai iš viso, trys punktai.
F.KOLOSAUSKAS. Yra viena gerbiamojo A.Albertyno pataisa, kitaip tariant, Agrarinio komiteto viena pataisa dėl 3 straipsnio trečiosios dalies. Kitur nėra pastabų. Tai gal mes tada priiminėkim, prieisim prie to straipsnio, tada diskutuosim, kaip pasirinkti.
PIRMININKAS. Taip. Aš tik primenu, kad ta pataisa yra dėl antrojo projekto, bet jeigu ir trečiajam ji galioja, tada prašom. Tai kuriam, 3 straipsniui, taip? Pirmiausia dėl 1 straipsnio, ar kas nors abejoja? Pritarta. Dėl 2 straipsnio kas nors abejoja? Pritarta. Pataisa dėl 3 straipsnio. Prašom, pone Kolosauskai. Pono A.Albertyno nėra, tai niekas nerems jo pataisos.
F.KOLOSAUSKAS. Tai aš manau, gal gerbiamasis M.Pronckus gali pasakyti savo samprotavimus.
PIRMININKAS. Gerai, prašom, pone Pronckau, samprotaukit.
M.PRONCKUS. Taip ir išėjo, kad čia mes teikėm antrajam projektui, o čia trečiajame projekte yra kitaip suformuluotas 3 straipsnis, ir todėl ši mūsų pataisa iš tikrųjų nelabai tinka.
PIRMININKAS. Tai jūs ją atsiimat? Nes aš irgi nežinau, kur ją dėti. Aš pažiūrėjau, bandžiau dėti į įstatymo pradžią, įstatymo galą. Ji man niekur netiko.
M.PRONCKUS. Taip, dėl trečiojo mes nesam nieko pateikę oficialiai.
PIRMININKAS. Neturit trečiajam variantui. Labai ačiū. Tai galima pritarti dėl 3 straipsnio? Pritarta. Ar yra oponuojančių dėl viso įstatymo?
F.KOLOSAUSKAS. Dar jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, nepastebėjot, kad yra ketvirtas papildyti aštuntą pastraipą...
PIRMININKAS. Atsiprašau, ketvirtas yra papildyti 8 straipsniu: “Šis įstatymas galioja iki 1995 m. gruodžio 31 d.” Galima pritarti 4 straipsniui? Pritarta. Oponuojančių dėl viso įstatymo aš nematau. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 37 - už.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Prieš nėra? Prieš - 1.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra. Suklydau.
PIRMININKAS. Nėra. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Irgi nėra.
PIRMININKAS. Susilaikiusių nėra. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo ir papildymo” Nr.1267(3) yra priimtas 37 Seimo nariams balsavus už.
Dabar lydintysis įstatymas - “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo”. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Pastabų nėra gauta.
PIRMININKAS. Galima jį priimti?
F.KOLOSAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Kas nors nori oponuoti?
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už šitą Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimą ir papildymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių taip pat nėra.
PIRMININKAS. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo” Nr.1464(2) 32 Seimo nariams balsavus už yra priimtas.
F.KOLOSAUSKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pone Kolosauskai, matote, kai įstatymas, kaip sakoma, susiguli, subręsta, jis yra labai greitai priimamas. Po pertraukos nebūtų jis taip greitai priimtas.
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką pristatyti darbotvarkę.
Darbotvarkės aptarimas (95.05.30)
6sesija38p svarstyti klausimai
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Seniūnų sueiga aprobavo darbotvarkės projektą. Svarbiausi dalykai - tai mokesčių įstatymai. Per Vyriausybės pusvalandį vėl bus Ministras Pirmininkas ir yra keletas klausimų, kurie buvo užsigulėję, užsilikę, t.y. lengvatos keleiviniame transporte, profsąjungų turtas ir nutarimas “Dėl kultūros politikos nuostatų”. Taigi turime baigti tam tikrus etapus ir eiti tolyn. Ir, kaip matote, gana ilgas rezervinių klausimų sąrašas tikintis, kad mums pavyks sėkmingai dirbti kaip ir šiandien ir įveikti daugiau klausimų, negu numatyta pagrindinėje darbotvarkėje. Kviečiu patvirtinti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, čia aš noriu dėl rezervinių klausimų. Tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo projektas Nr.1593(3) įrašytas į rezervą. Reikėtų pataisyti ne 28 straipsnyje, o 29 straipsnyje.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
K.KUZMINSKAS. 29 straipsniai yra pagrindiniame įstatyme. O tikiuosi, kad įvykdysime rezervą.
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, kadangi pirmasis įrašytas, visada lengviau rasti laiką.
K.KUZMINSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl Tabako įstatymo, tai, Pirmininke, reikėtų ten tikrai rasti laiko, kadangi rytoj, mes taip jaučiame, kad bus demonstracijos ir vaikai ateis sveikinti tuos, kurie nerūko. O klausimas mano būtų. Gerbiamasis Pirmininke, savaitėj buvo Sveikatos draudimo įstatymo svarstymas. Iš tikrųjų, kad jis dabar neįtrauktas, tai nedidelė bėda, bet kitą savaitę labai norėtųsi, kad būtų įtrauktas.
Č.JURŠĖNAS. Turėsime galvoje.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Tai čia, pone Juršėnai, prašyčiau mano tą klausimą suformuluoti solidžiau.
Č.JURŠĖNAS. Kiekvienas Seimo narys turi teisę formuluoti, kaip jam atrodo. Aš N.Germanui negaliu nurodinėti, kaip formuluoti jam rūpintį klausimą.
PIRMININKAS. Bet kiekvienas Seimo narys turi teisę ko nors prašyti.
Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš neturiu pastabų dėl pačios darbotvarkės, bet dėl tų sveikinimų ir tų piketų ar ko nors panašaus, tai man atrodo, kad mes vaikų neturime traukti į politiką. Manęs tai neveikia, nes jau liepos 6 d. sueis 30 m., kai nerūkau, ir nėra čia ko priminti.
PIRMININKAS. Tai gal po demonstracijos užrūkysite, pone Stakvilevičiau?
Taip, daugiau dėl darbotvarkės pastabų nėra?
M.STAKVILEVIČIUS. ...demonstratyviai, taip?
PIRMININKAS. Kviečiu pritarti. Darbotvarkei pritarta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kolegos.
6sesija38p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome trečiąjį rezervinį klausimą, kuris numatytas 13.50. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo” priėmimo procedūra. Pranešėjas ponas A.Urmonas. Bet kur jis yra? Prašau. Kviečiame į tribūną. Atsiprašau. Pranešėjas ponas P.Vitkevičius nori atsakyti. Yra. Tai, pone Vitkevičiau, jūs jeigu norėsite kalbėti, tai jūs, kaip pagrindinio komiteto vadas, visada galite kalbėti.
Prašau, pone Urmonai.
A.URMONAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gegužės 25 d. kaip tik Teisės ir valstybės komitete įvyko posėdis. Aptarti visi ginčytini klausimai, susiję su Baudžiamojo kodekso pataisymais, pasiūlymais. Buvo susirinkęs, taip sakant, teisės elitas, visi pagrindiniai rengėjai, taip pat ir Baudžiamojo kodekso grupės vadai. Buvo prieita prie vieningos nuomonės, kad reikia teikti naują pasiūlymą dėl 280 straipsnio, kur yra sąvokų išaiškinimas. O straipsnis skamba būtent taip. Aš tada jį perskaitysiu, nes matau pas jus kodekso...
PIRMININKAS. Projekto numeris, gerbiamieji Seimo nariai, yra 1511(2). Teisingai sakau, pone Urmonai?
A.URMONAS. Taip.
PIRMININKAS. Apie šitą projektą jūs kalbate, nes Seimo Pirmininkas pasakė, kad, jo nuomone, jis per trumpas, bet aš kito neturiu. Prašom pažiūrėti, ar šitas projektas, ar ne?
A.URMONAS. Taip, šitas.
PIRMININKAS. Prašom man jį grąžinti. Prašom tada, gerbiamieji Seimo nariai.
Jūs norite dar, pranešėjau, ką nors pridurti? Prašau.
A.URMONAS. Ne. Jeigu kils diskusijos, tada aš linkęs pasisakyti.
PIRMININKAS. Per priėmimo procedūrą diskusijų nebūna. Aš prašau tada komiteto pirmininką. Ar teikiate dokumentą balsavimui, nes čia jau yra balsavimo procedūra? Bet būkite malonus, į mikrofoną. Stenografistai nieko neužrašys iš to, ką jūs ten šnekate. Tuoj, minutę. Aš įjungsiu mikrofoną. Prašau.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstėme šį klausimą. Iš tikrųjų buvo visa Baudžiamojo kodekso rengimo grupė ir mes apskritai priėjome prie tokios išvados. Ten Baudžiamojo proceso, Civilinio kodekso paimti atskirus gabaliukus iš šitų įstatymų, neatsižvelgiant į visą, taip sakant, koncepciją, yra neįmanoma. Mes nutarėme, kad toliau mes šitaip nenagrinėsime. Pareikalausime iš grupės. Čia buvo susirinkusi grupė. Kaip teisingai ir gerbiamasis A.Urmonas sakė, mes nutarėme, kad 280 straipsnyje po žodžių “dydžio sumą” įrašyti žodžius “arba pagrobtas automobilis”.
Dar vieną dalyką čia mes pražiopsojome. 272 straipsnis buvo teikiamas. Mes 272 straipsnio trečiojoje dalyje, paskutiniuose dviejose eilutėse, nutarėme pakeisti: “Baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 12 m. su bauda arba be baudos”. O čia buvo parašyta: “Nuo 6 iki 12 m. su bauda arba be baudos”. Mes norėtume, kad ir tai būtų priimta.
PIRMININKAS. Tai, pone pirmininke, aš juk neturiu dokumento. Tai ką mums dabar daryti? Jūs žodžiais pasakėte. Seimas negali jūsų žodžių priimti. Gali priimti kokį nors dokumentą. Ką jūs dabar siūlote?
P.VITKEVIČIUS. Čia nieko blogo neatsitiks, jeigu dar ir palauks.
PIRMININKAS. Tai ką, jūs siūlote nepriimti šito? Ai, šitai priimti, o su anuo palaukti.
P.VITKEVIČIUS. Šitą 280 priiminėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Bičkauskas. Prašau.
E.BIČKAUSKAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Negalima. Gaila.
E.BIČKAUSKAS. Tada galbūt...
PIRMININKAS. Galite paremti įstatymą arba jį siūlyti atmesti.
E.BIČKAUSKAS. Aš jį, be jokios abejonės, paremsiu, tik aš...
PIRMININKAS. Labai ačiū.
E.BIČKAUSKAS. ...noriu pirmininkui priminti, kad mes jau gegužės 23 d. nubalsavome truputėlį kitaip. Taigi kalbėdamas dėl vedimo tvarkos noriu pasakyti, jog pirmiausia mums reikia, kaip ir suformuluota Valstybės ir teisės komiteto išvadoje, panaikinti gegužės 23 d. balsavimo rezultatus. Kodėl juos panaikinti, jeigu reikės, aš galėsiu paaiškinti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš atidžiai išstudijavau Statutą ir niekur ten apie jokius panaikinimus niekada nebūna jokios kalbos. Galioja bendra norma.
Pone Bičkauskai, prašom nesiginčyti su manimi šiuo atveju. Galioja bendra norma - visada galioja vėlesnis įstatymas ir vėlesnė formuluotė, kuri vėliau priimta, jeigu kalbama apie tą patį dalyką. Jeigu kalbama apie kitą dalyką, tame pačiame įstatyme turi būti įrašyta antroji eilutė “panaikinti tokio, tokio įstatymo arba toks ir toks įstatymas, toks punktas neteko galios”. O dabar nieko šito nėra. Galioja. Nieko nereikia naikinti, tiktai reikia priimti naują. Ką jūs siūlote?
P.VITKEVIČIUS. Mes įtrauksime...
PIRMININKAS. Ar teisingai suprantu, pone pirmininke? Gal aš klystu. Pone Vitkevičiau, į mikrofoną kalbėkite, būkit malonus.
P.VITKEVIČIUS. Į kitą įstatymą įtrauksime. Kaip tiktai Baudžiamojo kodekso įstatymas bus greitai priimamas.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji Seimo nariai, niekas neoponuoja. Gal galima tada priimti tą įstatymą? Prašom pasiruošti balsuoti. Suskaičiuokite dėl viso pikto. Suskaičiuos, bus tiksliau. Paskui visada būna ginčų. Ta proga galite registruotis. Čia liks protokolui. Bet vis tiek, ką pasakys balsų skaičiavimo komisija, tas bus protokole.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 39.
PIRMININKAS. Pažiūrėsime, kiek parodys technika. 37. 2 nepaspaudė laiku mygtuko, bet nieko nepadarysi. Manysime, kad salėje yra 39 Seimo nariai. Įstatymui priimti reikia 20 balsų.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už šitą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 34 - už.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Įstatymas priimtas 34 Seimo nariams balsavus už. Dėkojame ponui A.Urmonui. Gal ponas A.Urmonas dar nori tarti žodį? Prašom.
A.URMONAS. Prašau priimti nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Į mikrofoną prašom. Būkite malonus.
A.URMONAS. Prašau priimti nustatyta tvarka, kai bus publikuota “Valstybės žiniose”.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pone Urmonai.
A.URMONAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar mes turėtume svarstyti kurį nors rezervinį klausimą, bet aš nežinau, kas yra iš pranešė-jų. (Balsai salėje) Pradėsime nuo galo. Pono S.Malkevičiaus nematau, ponas A.Urmonas jau buvo, ponas R.Šarkinas jau buvo. Daugiau nėra nieko. Posėdis baigtas.