Dvidešimt aštuntasis posėdis
1995
m. gegužės 11 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
Nutarimo "Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 52 straipsnio įgyvendinimo projekto priėmimas |
|
|
Įstatymo "Dėl įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo" projekto priėmimas |
|
|
Nutarimo "Dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sudėties" projekto svarstymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo ir pakeitimo" projektas.Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas (pateikimas) |
|
|
|
|
|
Įstatymo "Dėl baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto svarstymas |
|
|
|
|
|
Nutarimo "Dėl valstybės valdymo tarnybos A lygio valdininkų pareigybių sąrašo" projekto svarstymas |
|
|
Įstatymo "Dėl įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas |
|
|
|
|
|
Įstatymo "Dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros" projekto svarstymas |
Darbotvarkės aptarimas (95.05.11)
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SAKALAS ir J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 11 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Dėmesio! Registracija. Registracija, kolegos.
Salėje 78 Seimo nariai.Pirmiausia dėl darbotvarkės. Seniūnų sueigoje darbotvarkė buvo patikslinta, ir jūs turit šiek tiek pamargintą darbotvarkės variantą. Patikslinimai yra tokie: pirmojo kompleksinio klausimo 1b punktą pranešėjas siūlo nagrinėti vėliau. Todėl jis išbraukiamas.
Toliau. 1-8 punktas irgi pranešėjo prašymu nukeliamas kitai savaitei ir dėl to čia yra įrašytas buvęs rezervinis klausimas dėl Pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo.
Taip pat buvęs rezervinis klausimas yra įrašytas 13.40 val., t.y. Žemės gelmių įstatymo projekto pateikimas. Nr.1386, 87 ir 88, o darbotvarkės - 1-10a, 10b ir 10c. Jis buvo įrašytas į rezervą, o dabar - į pagrindinę darbotvarkę. Ir į rezervinę darbotvarkę įrašytas pirmuoju punktu nutarimo "Dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sudėties" projektas. Štai tokie patikslinimai, kuriems Seimo Seniūnų sueiga pritarė. Todėl siūlau pradėti dirbti pagal darbotvarkę. Prašom. J.Bernatonis. Ne. A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, aš esu iš Seimo tribūnos pareiškęs apie savo perėjimą į komitetą, išreiškęs pageidavimą, taip pat įteikęs raštu, ir šitas reikalas visiškai nejuda. Aš norėčiau paklaust, ar jis pajudės, ar man reikia daryt kokius nors apibendrinimus?
PIRMININKAS. Jis pajudės ir apie tai galima bus kalbėt, kai mes nagrinėsim tą rezervinį klausimą. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, čia...
PIRMININKAS. Į mikrofoną prašom.
K.KUZMINSKAS. ... yra klaida, na, ne klaida, bet Tabako kontrolės įstatymas sutrumpėjo keturiais punktais, todėl 2-2b straipsnis ne 34, o 30.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau kuo greičiau pradėti posėdį, nes pirmasis klausimas yra pakankamai aktualus, o jam skirta labai mažai laiko, todėl negaiškim ir pradedam dirbti pagal darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, čia labai įdomus pareiškimas, tuo labiau iš gerbiamojo V.Zimnicko pusės. Nesitikėjau. Ačiū. Bet vis dėlto aš turiu pranešti dar vieną dalyką.
Gerbiamieji kolegos, Seimo narys V.Einoris įstojo į Lietuvos demokratinės darbo partijos frakciją. Taigi šitoje frakcijoje yra 71 Seimo narys, Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcijoje - 24 Seimo nariai, Krikščionių demokratų frakcijoje - 12, Socialdemokratų frakcijoje - 7 Seimo nariai, Politkalinių ir tremtinių laisvės frakcijoje - 5 Seimo nariai, Lietuvos lenkų sąjungos frakcijoje - 4 Seimo nariai, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijoje - 4 Seimo nariai, Demokratų partijos frakcijoje - 3 Seimo nariai ir 10 Seimo narių nepriklauso jokioms frakcijoms.
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Dabar 1a ir 1c darbotvarkės punktai. Pranešėjas - Seimo narys L.Alesionka. Toliau pirmininkaus A.Sakalas. Prašom.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau. Ar jūs kalbėsite savo, kaip pranešėjo, vardu, ar ir komiteto vardu?
L.ALESIONKA. Ir to, ir to.
PIRMININKAS. Tai jūs teikiate dokumentą...
L.ALESIONKA. Nutarimą.
PIRMININKAS. ... kurio Nr... Tuoj, minutę, nutarimo numerį pasakysiu.
L.ALESIONKA. Nr.642 (6N)2.
PIRMININKAS. 642. Priėmimas. Priėmimas pradedamas. Primenu, kad tai lydintis nutarimas. Jokių pastabų, jokių pakeitimų ir pataisų šitam nutarimui negauta. Aš neturiu. Jūs, pranešėjau?
L.ALESIONKA. Taip pat negauta, tik aš noriu informuoti kolegas, kad čia, palyginus su prieš tai buvusiu variantu, mes pakeitėm datas. Kelis mėnesius pridėjom prie to, kas buvo, nes įstatymo priėmimas užsitęsė. Vadinasi, iki liepos 1 d. turi padaryti tą ir tą, iki 1997 m. gegužės 1 d. turi padaryti kitą darbą. Ir viskas. O toliau... Jokių kitų pasiūlymų ir pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte priimti visą nutarimą, ar reikalaujate priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Nereikalaujate. Reikalaujat? Gerai, tada prašom.
Dėl 1 straipsnio.
L.ALESIONKA. Jokių pastabų.
PIRMININKAS. Prašom, kas nori kalbėti. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Veselka. Dėl 1 straipsnio.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, žiūrėkime, ką šitas nutarimas nori padaryt iš rimto Alkoholio kontrolės įstatymo - galutinį jo įgyvendinimą nori nukelti iki 1998 m. sausio 1 d., galutinai parengti visus dokumentus. Vadinasi, reformą mes padarėm praktiškai per dvejus metus, o šitokį įstatymą, vieną iš įstatymų, norim įgyvendinti per ištisus dvejus metus. Aš turiu labai blogų įtarimų, kad kai kas turbūt gavo kyšių, kad būtent dvejus metus būtų galima toliau su šiuo įstatymu terliotis. Todėl manau, kad apskritai reikėtų 2 ir 3 punktus, kuriuose numatoma iki 1997 ir 1998 m., perkelti ir viską įvykdyti iki 1996 m. liepos 1 d., nes kitaip iš tikrųjų negeri dalykai gali tęstis. Todėl vis dėlto siūlau nepritarti, kaip yra suformuluota, o tokį įstatymą... tuo labiau kad kuriama atskira tarnyba, kuri nieko daugiau neturės veikti kaip tik rūkyti ir gerti. Todėl jos gali susitvarkyt su šiuo įstatymu greičiau. Siūlau paspartinti jo įgyvendinimą.
PIRMININKAS. Trys nepritarė. Dabar galima tik pritarti. Seimo narys V.Zimnickas, aišku, nepritaria.
V.V.ZIMNICKAS. Pritaria.
PIRMININKAS. Prašom. Tik 1 punktui.
V.V.ZIMNICKAS. Be abejo, aš visiškai pritariu pasakytoms J.Veselkos mintims. Jūs pagalvokit - kuriam tarnybą, kuri dar neturės darbo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, aš neprašiau pritart J.Veselkos mintims, aš prašiau pritart 1 punktui. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Čia buvo išreikšti nuogąstavimai, kad gerti būtinai reikia turėti tarnybą. Aš manau, kad galima gert ir be tarnybos. Pritarkim.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis.
L.ALESIONKA. Ar aš galiu pasakyti kelis žodžius?
PIRMININKAS. Kol vyksta registracija, prašom kalbėt.
L.ALESIONKA. Kol vyksta registracija, aš atkreipiu Seimo narių dėmesį štai į ką: tiek ponas J.Veselka, tiek ponas V.Zimnickas kalba apie kažkokią tarnybą, kurią reikia įkurti, sakykim, šią sekundę ar šią minutę. Tuo tarpu nutarimo 1 punkte apie jokią tarnybą nerašoma, o rašoma apie visai kitus dalykus, kuriuos iki š.m. liepos 1 d. turi padaryti Vyriausybė.
PIRMININKAS. Aš turiu tik apgailestauti, kad tekste parašyta viena, o Seimo nariai perskaito visiškai kita, ko tekste nėra.
L.ALESIONKA. Matyt, pavasarį trūksta vitaminų, tai ne dyvai...
PIRMININKAS. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Prašom, pranešėjau. Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Kas pritaria 1 punktui, spaudžia mygtuką "už". Balsavimas. Balsavimas pradėtas. Kas pritaria 1 punktui, spaudžia mygtuką "už".
Pritarė 49, 7 plius 12 nepritarė. 1 punktui pritarta.
Dėl 2 punkto.
L.ALESIONKA. 2 punktas apie darbus, kuriuos...
PIRMININKAS. Nereikia kalbėt. Seimo nariai skaityt moka.
L.ALESIONKA. Nėra jokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom. Dėl 2 punkto. Prašom, Seimo nary Endriukaiti.
A.ENDRIUKAITIS. Ne, ne, čia netyčia pasispaudė.
PIRMININKAS. Tai išjunkit savo mikrofoną. Tada Seimo narys J.Pangonis. Dėl 2 punkto.
J.PANGONIS. Aš norėčiau pritarti visam įstatymo projektui. Čia, atsiprašau, ne įstatymas. Kadangi ne įstatymas, tai Vyriausybė galės daryt, galės nedaryt, nes čia yra tik pasiūlymai. Siūlyčiau pritart, kadangi tai yra XXI amžiaus projektas.
PIRMININKAS. Dabar Seimo narys J.Listavičius. Galima tik nepritarti.
J.LISTAVIČIUS. Aš tą ir noriu padaryt, tačiau aš tą noriu padaryt ne savo vardu. Jūs paimkit Vyriausybės raštą šiuo klausimu ir paskaitykit 2 punktą, ką ten rašo apie būtent šitą 13 straipsnį. Man atrodo, kad jeigu nėra Vyriausybės atstovo šiuo atveju, tai reikėtų kažkaip kitaip spręsti klausimą. Juk ten aiškiai išdėstyta, kad šią dalį siūlytume išbraukti. Taip parašyta.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Ten apie nutarimą nieko nerašoma.
L.ALESIONKA. Aš atsiprašau, gerbiamasis kolega, bet šitame nutarimo projekto 2 straipsnyje...
PIRMININKAS. Punkte.
L.ALESIONKA. ... nieko nerašoma apie 13 straipsnį. Čia visai ne tas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti.
L.ALESIONKA. Rašoma apie tai, kad iki 1998 m. sausio 1 d. pamažu, etapais įgyvendinama visa tai, kas numatyta įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, gerbiamasis pranešėjau, visi Seimo nariai moka skaityti. Prašom...
L.ALESIONKA. Na, nelabai.
PIRMININKAS. Jūs tik abejojat, aš tikrai neabejoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošt balsuoti. Kas pritaria 2 punktui, spaudžia mygtuką "už".
L.ALESIONKA. Už, už.
PIRMININKAS. Jūs savo balsą galit pridėt, jeigu trūksta.
L.ALESIONKA. Mane prie "už" įrašykit.
PIRMININKAS. Už - 37 plius pranešėjas - 38, 14 plius 10 prieš ir susilaikė. Nutarimo 2 punktui pritarta. Dėl viso nutarimo nori kas kalbėti? Dėl viso nutarimo. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Visam nutarimui reikia pritarti. O čia buvo sakyta, kad yra atsiųstas toks raštas. Jis yra pono K.Klimašausko. Tai yra tokia ministro asmeninė nuomonė.
L.ALESIONKA. Ne, ne.
A.ENDRIUKAITIS. ... ir jis nieko bendro neturi su tuo.
L.ALESIONKA. Ne, neturi.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš suabejojau J.Pangonio teiginiu, kad čia XXI amžiaus nutarimas. Man atrodo, kad čia Amerikos XX a. pradžios, o Tarybų Sąjungos -1985 m. nutarimas. "Babulkos" džiaugsis, "babulkos" dėkos, o kuo tas baigsis - nežinau. Šiaip siūlyčiau šito nutarimo nepriimti. Gal Prezidentui tada irgi atsiras įtarimų dėl paties įstatymo pasirašymo.
PIRMININKAS. Aš galėčiau sakyti, kad Seimo narys J.Pangonis laiką skaičiuoja ne nuo Kristaus gimimo, o nuo kito laiko, nuo Mahometo. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš esmės, kai mes priėmėm pagrindinį įstatymą, kuris, jau, aš manau, šiandien yra atiduotas pasirašyti, aš manau, kad dėl šito nutarimo ponui Č.Juršėnui nebus problemų, jis greičiau pasirašys. Iš tikrųjų pažiūrėkime į atskirus punktus. Aš manau, kad šiandien reikėtų kuo skubiau balsuoti už tai, nes VTAKT-o dar nėra, o šiandien, priėmus nutarimą, rytoj jau jis gali būti. Jau jis rytoj pradės savo darbą, gana garbingą darbą. Todėl, aš manau, atsižvelgiant į tai, kas čia išdėstyta, reikia kuo skubiausiai priimti, nes mes vėlgi turim dar gerai nepamiršę, kaip minėjo ponas M.Stakvilevičius, 1985 m. ... Na, ir pažiūrėkim, gal iš tikrųjų vėl grįšim prie šito: prie eilių, prie bobučių, prie VTAKT-o ir visų kitų. Todėl aš pritariu visom keturiom.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų priimam vieną iš įžymiausių mūsų Seimo įstatymų. Mes teikėm daug pasiūlymų būtent pagrindiniam Alkoholio kontrolės įstatymui, į tai nebuvo atsižvelgta. Šitas Alkoholio kontrolės įstatymas, aiškiai galiu pasakyti, pasitarnaus nelegaliam bizniui, kyšininkavimui Valstybinėje tabako ir alkoholio kontrolės tarnyboje. Jis bus neveiksmingas. Todėl dar kartą akcentuoju, kad ir 2, ir 3 punktus, kuriais nukeliama iki 1998 m., reikėtų patikslinti - iki 1996 m. liepos 1 d., kadangi reikia, kad kuo greičiau kvailystės žlugtų, nes labai ilgai nusitęsia tai ir labai daug kas pasinaudos tuo nelegaliai, o valstybę nuskriaus.
Dar man yra neaišku, kodėl, pavyzdžiui, A.Sakalas, kuris šiek tiek išgeria, nepirmininkauja, o Č.Juršėnas, kuris visai negeria, pirmininkauja, tas nepirmininkauja. Nejaugi Č.Juršėnas suinteresuotas šito įstatymo priėmimu?
PIRMININKAS. Išgeria ir Č.Juršėnas kartais. Pats mačiau.
J.VESELKA. Todėl siūlau nepritarti nutarimui, kadangi jis labai ilgam nutempia šito įstatymo įgyvendinimą. Ir VTAKT-o darbuotojai tiktai ims kyšius, o nieko nedarys.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš pirmiausia norėčiau gerbiamajam posėdžio pirmininkui A.Sakalui pasakyti, kad neatsitiktinai paminėjau XXI amžių. Jeigu jūs skaitysit šį nutarimą, tai ten yra minimi 2001 metai. Skaitykit. Aš norėčiau pasakyti, dar kartą pakartot, kad čia yra tik pasiūlymai Vyriausybei ir nebūtina juos vykdyt. Juk tai yra ne įstatymas, o nutarimas. Skaitykit: "Lietuvos Respublikos Seimas nutaria pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei." Ten yra minimi 2001 metai. Tai kuriai Vyriausybei čia siūloma? Ar ne XXI a. Vyriausybei? Todėl aš labai prašau Seimo narius apsigalvoti ir susilaikyti, nebalsuoti už nesąmoningus nutarimus.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau paaiškinti gerbiamiesiems Seimo nariams, kad priesaga "k" yra slavų kilmės ir reiškia mažybinį, maloninį arba niekinimo atspalvį. Dėl to, kai aš vietoj žodžio "bobutė" girdžiu "bobulka", man kyla mintis, kad gerbiamasis M.Stakvilevičius labai niekina savo bendraamžes, gerbtinas Lietuvos moteris. (Juokas salėje) Todėl aš pasisakau prieš tai, už ką pasisakė jis.
PIRMININKAS. Pranešėjau, prašom. Jūsų nuomonė.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos... Aš galiu kalbėt, mane girdi?
PIRMININKAS. Vieną minutę! Gerbiamieji Seimo nariai, prašome... Gerbiamieji Seimo nariai, prašom atsisėsti į vietas. Balsų skaičiavimo grupę prašom suskaičiuoti, kiek Seimo narių yra salėje.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, tik ką svarstant...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Seimo salėje yra 92 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 92. Prašom.
L.ALESIONKA. Dalis jūsų prieštaravo, kad 13 straipsnio pirmoji dalis padarys blogą darbą, nes reikės uždaryti degtinės gamyklas ir t.t. Prieštaravo tie, kurie neperskaitė šio nutarimo projekto, kuriame parašyta, kad ta nuostata įsigalioja nuo 2001 m., o iki to veikia Specialiosios paskirties įmonių įstatyme numatyta tvarka.
Dabar tie patys žmonės sako, jog blogai, kad šitaip padaryta. Reikia, kad šito nebūtų.
Ir dar. Mes konsultavomės, ar reikia daryti...
PIRMININKAS. Vieną minutę, gerbiamasis pranešėjau! Minutės pertrauka, kol Seimo nariai nusiramins. Negali pranešėjas kalbėt esant tokiam triukšmui.
L.ALESIONKA. Mes konsultavomės...
PIRMININKAS. Pranešėjau, palaukit! Minutės pertrauka, kol nusiramins Seimo nariai. Seimo nary Salamakinai, Seimo nary Kirkilai! Jūsų frakcija triukšmauja, kai jūsų frakcijos atstovas dėsto savo mintis. Tiesiog gerbkit savo frakcijos žmones. Seimo nary Račai! Seimo nary Račai! Seimo nary Endriukaiti, pajudinkit poną A.Račą, kad jis netriukšmautų.
L.ALESIONKA. Na, negaišinkit laiko, Račai. Būk žmogus, atsisėsk.
PIRMININKAS. Seimo nary Račai, na, per jus negalima dirbti. Būkit malonus, sėdėkit. Tuoj bus balsavimas ir reikės sėdėt savo vietose. Balsų skaičiavimo komisija negali taip dirbti, kai jūs visi vaikštote. Prašom, pranešėjau, trumpai.
L.ALESIONKA. Kolegos, mes tarėmės, ar pateikti šitą nutarimo projektą kaip įstatymą dėl įsigaliojimo, ar kaip nutarimą. Kadangi kalbama apie vieno straipsnio įsigaliojimą, mums paaiškino, kad pakanka nutarimo projekto. Todėl jis nutarimas.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošt balsuoti. Gerbiamosios balsų skaičiavimo grupės nariai, prašom pasiruošt skaičiuoti. Kas už šitą nutarimą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 56 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 8 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 20 Seimo narių.
PIRMININKAS. 56 balsavo už, 8 - prieš, 20 susilaikė. Buvo registruoti 92 Seimo nariai. Nutarimas priimtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Replikos po antrojo įstatymo priėmimo. Asmeniniu klausimu taip pat po antrojo įstatymo priėmimo.
L.ALESIONKA. Registracijos Nr.625(6).
6sesija 28 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Vieną minutę, aš nepaskelbiau, kas svarstoma. Svarstomas pirmasis 1c darbotvarkės punktas - Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo dalinis pakeitimas ir papildymas. Prašau, pranešėjau. Ar teikiate balsavimui?
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, šiuo metu dėl šito projekto mes neturim jokių papildymų, pasiūlymų ir pastabų, nes visa tai, ką mes gavome svarstant iš Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir iš Teisingumo ministerijos, yra įtraukta į šitą projektą taip, kaip jie formulavo. Kaip jūs pamenate, dalį to projekto buvo teikęs teisingumo ministras J.Prapiestis, dalį teikiau aš, kadangi mes buvom sutarę, kad sudedam viską į vieną vietą ir teikiam kartu, kad nereikėtų po kelis kartus eiti ir pildyti tą Įmonių įstatymą. Taigi šiandien jokių pastabų nėra nei iš Vyriausybės, nei iš Seimo narių, nei iš atskirų ministerijų.
PIRMININKAS. Ar yra reikalaujančių priimti šitą įstatymą papunkčiui? Yra.
L.ALESIONKA. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra? Galima balsuoti už visą įstatymą? Prašau, jeigu kas nors nori šnekėti dėl motyvų. Kas oponuoja dėl įstatymo? Seimo narys V.Zimnickas nori oponuoti? Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Ne, ne tiek oponuoti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Dabar Seime kaip tik vyksta Įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo svarstymas. Jis irgi yra arti priėmimo stadijos. Tai ar nebūtų tikslinga ne kiekvieną dieną, kaip čia sakė ponas K.Antanavičius ir kiti, daryti įstatymo pataisas, o tiesiog sugrupuoti, kur yra 13 straipsnio, ir padaryti pilną komplektą Įmonių įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo? Mano giliu įsitikinimu, tai būtų racionalesnis variantas, bet aš jokiais būdais nesakau, kad šito galima nepriimti. Bet jūsų ir mano įsitikinimu, aš manau, jog jūs turėtumėte irgi pripažinti, kad negalima kasdien įrašyti kažkokią naują eilutę. Vieną kartą pradėkime dirbti kompleksiškai. Jeigu yra anas įstatymas, sujunkime arba įrašykime papildomai ir padarykime šitą dalyką.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų nuomonė?
L.ALESIONKA. Tai nieko bendro neturi su kitom teikiamom pataisom, kadangi čia teikiama 13 straipsniui, 15, 19 ir 20. Kitur teikiama kitiems straipsniams. Čia nereikia nieko sujungti ir gaišti laiką.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, aš galėčiau pritarti jūsų mintims, bet tai yra jūsų komiteto darbas. Jūsų komitetas turi siūlyti visus tuos pakeitimus kompleksu, jeigu nori, arba kaip nors kitaip. Bet tai ne mano šiandien darbas ką nors pasiūlyti. Pranešėjas... (Balsai salėje)
L.ALESIONKA. Nesusikerta.
PIRMININKAS. Vieną minutę. Pone Zimnickai, Seimas pritarė darbotvarkei, Seimas pritarė, kad būtų balsuojama dėl šito įstatymo, pranešėjas teikia ir jo neatsiima. Aš nieko negaliu daryti. Prašom pasiruošti balsuoti, kadangi oponuojančių nėra. Kas už šitą įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Labai prašom, kad iš salės išeitų ne Seimo nariai.
PIRMININKAS. Vieną minutę! Balsavimas nutraukiamas. Ne Seimo nariai, kurie yra salėje, prašome atsisėsti į parterį, atsisėsti į jums skirtas ložes.
L.ALESIONKA. Aš dar kartą informuoju, kol jūs...
PIRMININKAS. Nereikia nieko informuoti, gerbiamasis pranešėjau.
L.ALESIONKA. Kad čia niekas nesusikerta...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašome informuoti tada, kada aš jūsų prašysiu.
L.ALESIONKA. Įsigilink, Zimnickai, nors kartą.
PIRMININKAS. Prašau nesiginčyti su ponu V.Zimnicku. Jo vis tiek nenuginčysit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje 81 Seimo narys.
PIRMININKAS. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už šitą įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 57 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš? Ponas V.Zimnickas visus agitavo už, o balsuoja prieš.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 4 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14 Seimo narių.
PIRMININKAS. Pakartokit.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14 Seimo narių.
PIRMININKAS. 57 Seimo nariai balsavo už, 4 - prieš, 14 susilaikė. Įstatymas priimtas. Dėkojame pranešėjui.
Repliką Seimo narys V.Zimnickas.
L.ALESIONKA. Aš dėkoju V.Zimnickui, kad jis paįvairino Seimo darbą.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, replika ne jums, o V.Zimnickui.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir posėdžio pirmininke, kaip matot, mūsų, tokių mąstančių, gretos didėja. Įstatymui nepritarė 4, nutarimui - 8. Tai dabar noriu pasakyti, kad kai svarstysime ir kitus straipsnius, aš manau, kad Seimo salėje atsiras ir daugiau mąstančių žmonių, taip pat ir posėdžio pirmininkas.
PIRMININKAS. Ačiū. Posėdžio pirmininkas žiūri į Statutą ir mažai mąsto. Seimo narys M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos ar repliką?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš repliką.
PIRMININKAS. Jeigu asmeniniu klausimu, tai posėdžio pabaigoje.
M.STAKVILEVIČIUS. Repliką.
PIRMININKAS. Prašau.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš taip pat norėčiau pasakyti, kad šitas nutarimas yra mūsų brandaus amžiaus požymis. O dabar norėčiau atsiprašyti, kad pavartojau žargoną vietoj termino. Šito ateity nedarysiu, jeigu to nedarys kolegos ir nevartos tokių žargonų kaip "sovietai", "perestroika" ir t.t. Dėl to, kad kai kurie Seimo nariai ir kai kurie žmonės būdami pačioj jaunystėj...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary...
M.STAKVILEVIČIUS. ... būna nuvėsę, aš jiems palinkėsiu, kad ir jiems galų gale pražiltų ir plaukai, ir barzda, ir kas nors žemiau, kad sulauktų ir jie...
Nutarimo "Dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sudėties" projekto Nr.1601 svarstymas (95.05.11)
6sesija 28 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs peržengėt visas ribas!
Gerbiamieji Seimo nariai, sutaupėme truputėlį laiko. Pirmasis rezervinis klausimas - Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sudėties". Pranešėjas - Seimo narys N.Germanas. Prašau. Tai nenorminis dokumentas ir Seimo nariai jį galėtų priimti šiandien. Prašau.
N.GERMANAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, yra išrinktas 140 Seimo narys ir yra gautas Seimo nario V.Einorio pareiškimas - prašymas jį įtraukti į Biudžeto ir finansų komiteto sudėtį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia galbūt reikėtų daryti du nutarimus, nes pavadinimas yra "Dėl Biudžeto ir finansų komiteto sudėties", o antrajame punkte faktiškai sprendžiamas klausimas dėl visų Seimo komitetų sudėties peržiūrėjimo. Tai gal darykim du nutarimus?
N.GERMANAS. Aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju yra labai paprasta situacija. Kadangi buvęs Seimo narys J.Bastys yra miręs, o jis priklausė šiam komitetui, tai atitinkamai pagal mūsų Statuto 44 straipsnį proporcingo mažumos ir daugumos atstovavimo, jo pakeitimas nauju Seimo nariu nekeičia tos proporcijos. O Seimo statute numatyta, kad kiekvienos sesijos pradžioje būtų peržiūrėti komitetai. Tuo labiau kad yra daugiau pareiškimų, norinčių pakeisti, pereiti iš vieno komiteto į kitą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau pasakyti arba šiek tiek replikuoti, jog tai nereiškia, kad vietoj mirusių turi bet kuris narys ateiti į tą komitetą. Visiškai nereikia vieno su kitu sieti. Antras momentas - aš siūlyčiau spręsti Biudžeto ir finansų klausimą kompleksiškai, kadangi yra pareiškimas įstoti į tą komitetą ir yra pareiškimas išstoti iš šio komiteto. Todėl gal iš tikrųjų reikėjo Biudžeto ir finansų komiteto klausimą spręsti kompleksiškai, o jeigu šituo neapsiribosim, pratęsti, bet spręsti ne vieno Seimo nario, o kelių Seimo narių klausimą, susietą su Biudžeto ir finansų komitetu.
N.GERMANAS. Aš labai atsiprašau, bet reikia žinoti ir Statutą, ir reikia žinoti situaciją. Kadangi, aš dar kartą kartoju, pagal Statutą numatyta, kad komitetai sudaromi proporcingu mažumos ir daugumos atstovavimu. Šiuo atveju yra pakeitimas, nekeičiantis tos proporcijos. Tai yra visiškai nesusiję dalykai. Dėl komitetų peržiūrėjimo yra antrasis punktas, kad prasidedant rudens sesijai būtų peržiūrėti komitetai ten, kur yra iškilusios problemos, o jų iš tikrųjų yra kur kas daugiau, ir pareiškimų yra daugiau. Bet ten tada jau reikia peržiūrėti atstovavimo normas tarp mažumos ir daugumos, tarp atskirų frakcijų ir nefrakcionuotų Seimo narių.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, koks dabar būtų jūsų siūlymas, ko norėtumėt?
N.GERMANAS. Priimti.
PIRMININKAS. Priimti dabar?
N.GERMANAS. Jeigu galima, iš karto, dabar.
PIRMININKAS. Pranešėjas siūlo dabar priimti. Ar yra prieštaraujančių? Tik dėl motyvų. Prašau kalbėti dėl motyvų. Seimo narys... Prašau kalbėti. Aš jums suteikiau žodį, o jūs nenorit kalbėti. Prašau. Seimo narys K.Bobelis. Prašau.
K.BOBELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad kiekvienas Seimo narys turi teisę pasirinkti, kuriame komitete jis nori būti. Jeigu kolega V.Einoris pageidauja būti tame komitete, tai, aš manau, čia nėra net ko svarstyti. Reikia tik patvirtinti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Prašome. Prašome, jeigu pa-geidaujat, į tribūną, prašau, tribūna tuščia.
A.ENDRIUKAITIS. Iš šitos tribūnos aš esu žodžiu pareiškęs, kad išeinu iš Biudžeto ir finansų komiteto ir kur kas seniau, kur kas anksčiau, negu ponas V.Einoris buvo išrinktas į Seimą. Taip pat buvau pareiškęs, į kurį komitetą aš einu - į Nacionalinio saugumo komitetą. Paskui, kada Seimo Pirmininkas pasakė, jog reikia raštiško pareiškimo, aš tai irgi padariau. Dabar, kada ponas N.Germanas atėjęs teikia šitą nutarimo projektą ir neatsižvelgia į mano pageidavimą, aš tai vertinu kaip savo diskriminavimą ir neleidimą man dirbti ten, kur aš pageidauju, kur aš norėčiau. O tie atsikalbinėjimai, kad reikia svarstyti, reikia daryti, tai taip nekalbėkim. Čia, pone Germanai, yra pasaka ir nereikia tų pasakų sekti. Tai yra 5 minučių klausimas ir jūs galite svarstyti, galit dėstyti, kaip jums patinka. Aš noriu konstatuoti, kad jeigu šiandien bus priimtas tik šito komiteto nario patvirtinimas, o mano pareiškimas vilkinamas, nesvarstomas, atidėliojamas, tai aš oficialiai ir aiškiai pasakau, kad tai yra dorojimasis su manim, neleidimas man dirbti, tai yra mano, kaip Seimo nario, diskriminacija, ir kieno tai sąžinės reikalas, jūs puikiai žinote. Aš prašau šitame nutarime įrašyti ir tą punktą, kad mane paskirtų į mano pageidaujamą komitetą. Kito atvejo aš nematau. O jeigu jūs norite su manimi dorotis, kerštauti ar ant galvos tašyti baslį, tai jau jūsų klausimai.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man, aišku, nekyla abejonių, kad kiekviena frakcija, jeigu ji nepažeidžia savo balanso, turi teisę pakeisti savo žmogų ten, kur ji nori, jeigu tai neiškreipia balanso, bet šioje situacijoje iškyla klausimų ir dėl Biudžeto ir finansų komiteto. Jeigu vienas narys iš ten pasitraukė ir savęs nelaiko Biudžeto ir finansų komiteto nariu, tai tas balansas iš tikrųjų pasikeičia. Ar negalėtų pranešėjas šitos problemos išspręsti kompleksiškai? Tada kas nors iš opozicinės partijos turėtų pasiūlyti savo kandidatą į Biudžeto komitetą ir sukeisti tuos žmones, jeigu taip galima padaryti. Nes mes tą principą, dėl kurio susitarėm, turime išsaugoti, nors, aišku, jam kažkada kažkas ir prieštaravo. Bet yra tokia tvarka ir to principo nepažeidinėkim. Aš nežinau, gal pranešėjas vis dėlto tą problemą galėtų išspręsti kartu ir mes nekurstytume nereikalingų aistrų, nes tai grynai techninė procedūra, kurią visos frakcijos be didelio triukšmo aptarusios galėtų sutvarkyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Ponai Seimo nariai, aš manau, kad toks pakeitimas komitetuose turėtų būti priimtas bendru sutarimu, žinoma, laikantis tam tikrų mažumos ir daugumos proporcijų. Bet aš noriu pasakyti keletą žodžių dėl pono A.Endriukaičio. Aš tikrai manau, kad ponas A.Endriukaitis, kaip ir kiekvienas Seimo narys, turi teisę pasirinkti. Tuo labiau kad jis nepriklauso jokiai frakcijai. Jeigu tai bus neleidžiama jam padaryti, aš manau, tai bus kaip kerštas ir diskriminacija už Čečėniją, už Baltarusiją ir už kitus dalykus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Bernatonis. Prašau.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, diskusijos metu yra painiojami du dalykai. Pagal Seimo statuto 43 straipsnį komitetų sudėtis gali būti peržiūrima eilinės sesijos pradžioje. Šiandien mes sprendžiame klausimą dėl gerbiamojo Seimo nario V.Einorio, kadangi tai yra naujai išrinktas Seimo narys ir pagal Seimo statutą jis privalo dirbti viename iš komitetų. Mums pasisekė šį klausimą sklandžiai išspręsti dėl to, kad iš tiesų Biudžeto ir finansų komiteto dabar esantis narių skaičius neatitinka patvirtinto. Taigi mums nereikia keisti nei komiteto narių skaičiaus, nei esamos proporcijos tarp daugumos ir mažumos, kaip numato Statutas, o tiesiog, kadangi toks yra naujai išrinkto Seimo nario pageidavimas, galime jį patenkinti. Tuo tarpu yra daugiau pareiškimų kitų Seimo narių dėl perėjimo į kitus komitetus, tai paprastai komitetų sudėtis gali būti peržiūrima eilinės sesijos pradžioje, kaip numato Seimo statuto 43 straipsnis. Aš tikiuosi, kad per rudens sesiją tai ir bus padaryta.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys K.Bobelis jau kalbėjo. Antrą kartą kalbėti negalima. Seimo narys N.Germanas kalbės pabaigoje.
Pirmininke, prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi A.Endriukaitis iškėlė, aš sakyčiau, principinį klausimą, bet leidžia sau eilinį kartą traktuoti, kaip jam patogiau, aš privalau kai ką paaiškinti. Išties kiekvienas Seimo narys turi teisę pageidauti dirbti kuriame nori komitete, bet priklausomai nuo daugumos, mažumos proporcijų. Kažkodėl A.Endriukaitis šito nenori pastebėti. Neturi reikšmės, gerbiamasis Endriukaiti. Žinia, kieno pusėje jūs esate. Kiekvienam tai aišku ir tamstai tai labai ir labai aišku. Ir Lietuvos žmonėms taip pat aišku. Todėl prašom susitarti su savo kolegomis iš dešinės. Jeigu kuris sutinka išeiti iš Nacionalinio saugumo komiteto, kuris nors dešinysis, tada tamstos klausimą galima spręsti. Kol šito nebus, tamstos klausimas tikrai nebus sprendžiamas iki 1995 m. rugsėjo 10 d.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Man labai keista, kada atskiras Seimo narys savo asmeninį klausimą iškelia virš viso Seimo ir tautos, sakyčiau, interesų. Manyčiau, kad išties pasiskirstymo į komitetus proporcijos pas mus yra neišlaikytos, jei kalbėtume plačiau. Paimkime tą patį Nacionalinio saugumo komitetą, kuriame mūsų LDDP frakcija neišlaiko proporcijų. Taip pat kreipčiausi į dešiniąją pusę, kad ji užpildytų tas vietas Agrariniame komitete, kurių jie neskiria, nors jiems priklauso vietos Agrariniame komitete. Todėl aš visiškai pritariu, kad per rudens sesiją reikia dar kartą peržiūrėti visų komitetų sudėtį, dar kartą nustatyti proporcijas ir pareikalauti, kad visos frakcijos griežtai laikytųsi nustatytų proporcijų.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau ir kiti Seimo nariai! Tikrai ponas J.Bernatonis tik iš dalies yra teisus, cituodamas 43 reglamento straipsnį. Deja, turbūt jūs puikiai atsimenate, kad nė vienos sesijos pradžioje šita procedūra nebuvo atliekama. Nežinau, dėl kokių priežasčių, bet tai tiesiog nebuvo daroma. Sutikdamas su tuo, ką sakė J.Bernatonis, vis dėlto manyčiau, kad tie klausimai jau dabar galėtų būti mums žinomi.
Pone pirmininke, paprašykite tylos. Neįmanoma kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu jūsų energijos perteklių pavasarį, bet galbūt tą energiją pataupykite kitiems reikalams. Prašau tylos! Prašau tęsti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Taigi mus šiandien Seniūnų sueigoje informavo, kad yra ne vienas ir ne du pageidavimai keisti komitetą. Tai gal mes jau dabar pradėkime svarstyti kompleksiškai šitą klausimą, kad jeigu per šitą sesiją jo ir neišspręsime (aš nežinau, čia jau susitarimo reikalas), ar labai griežtai vadovaujamės 43 straipsniu, nors iki šiol į jį išvis nežiūrėjome, ar pradedame klausimą rengti jau dabar, kad kitos sesijos pradžioje tai tikrai būtų techninis klausimas, viskas būtų suderinta, visiems viskas žinoma ir galėtume tiktai padėti tašką. Tai jeigu taip po vieną mes stumdysime, tai bus, aišku, daug visokių emocijų, ginčų, kodėl dėl vieno pageidavimo sprendžiame, dėl kito ne. Aš siūlyčiau šio projekto autoriui ir Seimo Pirmininkui pradėti tą darbą, parengti projektą visų pakeitimų, išdalyti jį, kad mes galėtume svarstyti, derinti ir paskui nekiltų ginčų, tiktai reikėtų priimti sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas prašė informuoti, kad pritaria jūsų mintims, jog tokį projektą reikia pradėti iš karto rengti.
Seimo narys N.Germanas. Prašau. Prašau, Seimo nary Germanai.
N.GERMANAS. Man iš tribūnos?
PIRMININKAS. Prašau čia, kadangi bus priėmimas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, šitas svarstymas rodo puikų pavyzdį, kaip mes, svarstydami eilinį ir paprastą klausimą, atimame tikrai svarbių klausimų svarstymo laiką. Aš noriu dar kartą visų paprašyti, kad pasižiūrėtų į tą Statutą, kuris kiekvienam išdalytas, ir atkreiptų dėmesį į 43 ir 44 straipsnius. 43 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad komitetų sudėtys peržiūrimos kiekvienos sesijos pradžioje. Ir tai bus padaryta. Tai priklauso nuo visų frakcijų, nuo jūsų sutarimo.
Antras momentas. 44 straipsnis aiškiai sako, kad tai yra proporcingas daugumos ir mažumos atstovavimas, o mažuma tarpusavyje, savo viduje, atitinkamai pagal frakcijų dydį paskirsto vietas. Čia jokios problemos nėra. Todėl kiekvienas Seimo narys iš tikrųjų pagal Statutą turi teisę dirbti bet kokiame komitete, priklausomai nuo jo frakcijos, sakykime taip, svorio ir susitarimo su savo kolegomis. Todėl šis pakeitimas ir įtraukimas Seimo nario V.Einorio į komitetą - yra visiškai išlaikomos proporcijos ir jis absoliučiai nekeičia ir nesusijęs su kitų Seimo narių atstovavimo normomis. Todėl aš siūlau šiandien balsuoti ir priimti šitą nutarimą.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Prašom pasakyti, kiek yra užregistruota? Aš elektronika leisiu... Vieną minutę! Elektronika registruosimės. O balsų skaičiavimo komisija pasakys, kiek yra Seimo narių salėje. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 84 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Salėje 84 Seimo nariai. (Balsai salėje) Tai galbūt kuris nors Seimo narys paspaudė du mygtukus. Balsų skaičiavimo komisijos rezultatas yra lemiamas. 84 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už šį nutarimą - "Dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sudėties", prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo - 52 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 52 balsavus už ir 3 susilaikius nutarimas priimtas.
Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Noriu pasakyti repliką.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėkoju garbingiems vyrams iš kairės už mano darbo įvertinimą ir nenorą dirbti su manimi toliau.
Ponui Č.Juršėnui galiu pasakyti, kad aš neprašinėsiu, kad kas nors iš kito komiteto išeitų ir kad aš jo vietoje galėčiau būti. Galiu pasakyti - nedalyvausiu ir toliau jokiuose komiteto posėdžiuose. Jūs galite prieš mane imtis kokių norite sankcijų, galite diskriminuoti, galite bausti, galite daryti ką norite - pateiksiu šitą jūsų sprendimą tarptautinėms parlamentinėms organizacijoms, kaip yra pažeidžiamos mano teisės.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Turiu pasakyti dėl diskriminacijos. Kai kurių Seimo narių... Tėvynės sąjunga... (Balsai salėje) Jų...
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
J.A.KATKUS. Dėl kai kurių Seimo narių diskriminacijos. Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcija nebalsavo.
6sesija 28 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas baigtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome kitą darbotvarkės punktą - įstatymo dėl įstatymo "Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo" dalinio pakeitimo ir papildymo" projektą. Priėmimo stadija. Ministras ponas R.Šarkinas. Biudžeto ir finansų komitetas - pagrindinis komitetas. Kviečiu poną ministrą į tribūną. Biudžeto ir finansų komiteto atstovą prašau patvirtinti, ar jūs teikiate įstatymą priimti?
A.RUDYS. Taip, teikiame priimti įstatymą. Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę atstovauja Seimo narys V.Saulis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
Aš noriu paklausti dar tokio dalyko: šito įstatymo priėmimas buvo atidėtas, kol bus kriminologinė ekspertizė. Kriminologinė ekspertizė yra gauta. Ten yra įvairių pastabų, nors ekspertizė (toks bendras įspūdis) teigiama. Tačiau ar Biudžeto ir finansų komitetas sutinka atsižvelgti į tas pastabas, kurios čia yra parašytos? Prašau.
A.RUDYS. Kriminogeninės ekspertizės rezultatai buvo perduoti Finansų ministerijai. Ministras pasakys poziciją dėl atskirų...
PIRMININKAS. Prašau, pone ministre. Dabar ką jūs pasakysite? Teikiate įstatymą, prašote pertraukos?
R.ŠARKINAS. Ne. Mes teikiame įstatymą priimti. Čia yra dviejų Seimo narių pastabos.
PIRMININKAS. Taip. Mes apie jas kalbėsime atskirai.
R.ŠARKINAS. Prie kiekvieno punkto turbūt.
PIRMININKAS. Taip.
R.ŠARKINAS. Tada dabar jų galima ir nekomentuoti. Dėl pateiktos kriminologinės ekspertizės išvados. Taip, mes išnagrinėjome ir iš esmės pritariame šitam įstatymui. Yra atskiros redakcinio pobūdžio. Pavyzdžiui, kad ne dalinį pakeitimą, bet vieną įstatymą. Manome, kad čia nėra pagrindo.
Dėl sumos irgi bus apsispręsta balsuojant. Čia kitos pastabos "įtarti" ir "abejoti". Mes vis dėlto manome, kad yra geresnė formuluotė "įtarti".
Dabar dėl 11 straipsnio - per teismą šio turto registravimas. Pakeist žodžiais "Valstybinė mokesčių inspekcija". Čia ir taip aišku. Tiesiog toks redakcinis pataisymas. Iš esmės kriminologinė ekspertizė neprieštarauja pateiktam įstatymo projektui. Mes siūlome pradėti jo priėmimą.
PIRMININKAS. Aš paprašyčiau poną V.Saulį, kad atsisėstumėte šalia mikrofono ir paimtumėte mikrofoną į ranką, jeigu reikėtų Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės.
Taigi priėmimas pradedamas. Teikia Biudžeto ir finansų komitetas ir pranešėjas. Yra pateikiama 12 įstatymo punktų. Dviem punktams yra pataisos, visi kiti yra be pataisų. 1 įstatymo punktui jokių pataisų negauta. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
2 punktui yra gauta Seimo nario K.Snežko alternatyva. Visam 2 straipsniui. Ar Seimo narys K.Snežko norėtų kalbėti? Kas nors jį remia? Kas nors jam atstovauja? Niekas neatstovauja.
Pranešėjau, jūsų nuomonė. Gal jūs priimate jo alternatyvą?
R.ŠARKINAS. Ne. Jo negalima priimti, nes šis pagrindinis įstatymas įsigalioja nuo 1994m. birželio 1 d. ir čia ta data turi likti, nes tai paties įstatymo įsigaliojimo data.
PIRMININKAS. Ar gali Seimo nariai priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Nors išeina už šio įstatymo kompetencijos, bet aš norėčiau tiesiog išgirsti, ar šis įstatymas bus taip "rišamas", kaip dabar yra "surištas" šitas Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas? Jeigu jis taip "surištas", tada aš pritarti šitam straipsniui negaliu. Bet jeigu mes vis dėlto toliau žiūrėsime, kad šis įstatymas yra kaip Turto ir pajamų deklaravimo įstatymo pateisinimo dokumentas, tada jokių kalbų negali būti. Aš tai norėčiau išgirsti. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau, pone ministre.
R.ŠARKINAS. Aš nelabai supratau "surišimo" reikalą.
J.LISTAVIČIUS. Jūs žinote, kad dabar Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte yra užrašyta taip: gyventojų pajamos deklaruojamos orientuojantis į šito įstatymo 3 straipsnį. Jeigu Lietuvos gyventojas gauna mažiau kaip 50 tūkst. Lt pajamų, jis visiškai nepildo deklaracijos. Kiek tada Lietuvoje yra tokių gyventojų? Ačiū.
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad 2 straipsniui yra Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas dėl 50 tūkst. pakeitimo. Mes neprieštaravome, kad ta suma būtų sumažinta. Aš manau, kad tada bus teisinga, nes dabar indeksuota 15 tūkst. Lt suma jau viršijo 20 tūkst. O čia Biudžeto ir finansų komitetas siūlo įrašyti ne 50 tūkst. Lt, bet 30 tūkst. Lt, ir mes pritariame šitam įrašymui.
PIRMININKAS. Seimo nary...
R.ŠARKINAS. Aš manau, kad...
PIRMININKAS. ...Listavičiau, reikalaujate balsuoti?
J.LISTAVIČIUS. Aš negavau atsakymo, ir aš...
PIRMININKAS. Atsakymas - 15 tūkst. - yra numatytas kitame punkte.
J.LISTAVIČIUS. Mane...
PIRMININKAS. ...vietoje 50 tūkst.
J.LISTAVIČIUS. Aš dar kartą... Gal užimu laiką, bet aš noriu paklausti, ar bus šis įstatymas susietas su Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymu? Ir viskas. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Jis tiek susietas, kiek numato tas įstatymas.
J.LISTAVIČIUS. Tai manęs netenkina.
PIRMININKAS. Prašau tada pasiruošti balsuoti. Kas pritaria 2 punktui, paspaudžia mygtuką "už". Balsavimas pradėtas. Už 2 punktą.
R.ŠARKINAS. 2 punktą, ne 2 straipsnį.
PIRMININKAS. 2 punkto...
R.ŠARKINAS. Ar 2...
PIRMININKAS. Ne, ne. 2 punktą. Mes balsuojame už punktus. Ne straipsnius, o punktus.
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. 41 balsavo už, 5 ir 10 balsavo prieš, susilaikė. 2 punktas priimtas.
3 punktui yra pataisa, kurią siūlo ponas G.Paviržis - vietoje 50 tūkst. įrašyti 15 tūkst.
Jūsų nuomonė, pone Šarkinai?
R.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo 30 tūkst. Mes sutinkame su Biudžeto ir finansų komiteto siūlymu, kad čia būtų įrašyta 30 tūkst.
PIRMININKAS. Tada aš noriu paprašyti, kad pirmiausia pasisakytų siūlymo autorius ponas G.Paviržis. Prašau, pone Pavirži.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad parašyta 15 tūkst., tačiau, suprantama, šitas skaičius yra paliktas senajame projekte ir, be abejo, jis turi būti indeksuojamas. Jeigu dabar indeksavus 20 tūkst., tai, suprantama, toks ir turi būti.
PIRMININKAS. Tai jūs...
G.A.PAVIRŽIS. Tačiau, mano supratimu, tos sumos negalima didinti, kaip dabar sakoma - 30 tūkst. Vis tiek reikia, vienas dalykas, "pririšti" prie kokio nors indeksavimo, nes, praėjus metams, kitiems, tai ir 30 tūkst. suma gali pasikeisti. Bet aš vis dėlto pritariu, kad būtų paliktas bazinis. Jeigu mes dabar, sakykime... Jau dabar atsiima 50 tūkst., bet 50 tūkst., sakykime, yra kone 13 tūkst. Amerikos dolerių. JAV už 10 tūkst. dolerių operacijos atliekamos. Jos yra visur deklaruojamos, o Lietuvoje, suprantate, dabar paliekame kad ir 30 tūkst. (7,5 tūkst. dolerių). Amerikiečio ir lietuvio pajamos nelyginamos. Dabartinė suma, kuri būtų, sakykime, indeksuota 20 tūkst. Lt, dovanokite, tai čia tiktai labai mažai žmonių grupei pasiekiami dalykai. Aš manyčiau, kad mes darome negerą žingsnį, didindami šitą sumą, ir aš lieku prie savo sumos. Aš siūlau kolegoms palikti tą patį, suprantama, numatant indeksavimo koeficientą, kad nereikėtų kiekvieną kartą grįžti ir taisyti.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote 20 tūkst., taip?
G.A.PAVIRŽIS. Aš siūlau bazinę pensiją. Bet parašyti, kad ji indeksuojama atsižvelgiant į kainų indeksą, infliacijos koeficientą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, aš matau jūsų siūlyme tiktai sumą, daugiau nieko kito.
G.A.PAVIRŽIS. Todėl, kad taip yra parašyta senajame projekte. Bet, be abejo, ministras yra teisus, sakydamas, kad ta suma turi būti indeksuojama. Savaime yra aišku. Mes negalime niekada rašyti kokios nors tikslios sumos, nes jeigu ji šiandien yra teisinga, tai po metų bus jau neteisinga.
PIRMININKAS. Ministro nuomonė, ir balsuosime.
R.ŠARKINAS. Aš jau minėjau, kad mes pritariame Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui - nustatyti čia 30 tūkst.
PIRMININKAS. Bet fiksuotą sumą? Neatsižvelgiant...
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. ...į indeksavimus.
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Bendinskas pirmasis sąraše. Prašau.
A.BENDINSKAS. Žinoma, aš pritariu žemesnei ribai todėl, kad pagal Lietuvos pragyvenimo lygį, pagal žmonių gaunamas pajamas... Dabar čia neseniai buvo išdalytas Seime toks biuletenis, iš kurio mes matėme, kad žmogus gauna... Absoliuti dauguma žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Ir dabar, kai paliksime 30 tūkst., ir po to... Aš nematau loginio ryšio. Vadinas, pajamų negali būti, tai ir tie patys nieko neparodys. Taip ir biudžetas praras labai daug mokesčių pavidalu. Tai...
PIRMININKAS. Taip.
A.BENDINSKAS. ... todėl aš pritariu tai žemesnei ribai, t.y. 15 tūkst.
PIRMININKAS. Dabar vienas gali pritarti tik didesnei ribai - 30 tūkst. Seimo narys J.Listavičius tą nori padaryti? Jeigu ne, tada kitam perduosime.
J.LISTAVIČIUS. Ne. Aš šito nenoriu padaryti...
PIRMININKAS. Tada ačiū. Seimo narys K.Bobelis. Prašau.
K.BOBELIS. Gerbiamasis pone pirmininke, aš norėčiau paminėti... Čia ponas G.Paviržis minėjo Ameriką. Tai, manau, nelabai tiksliai minėjo. Amerikoje kiekvienas pilietis turi deklaruoti visas savo pajamas. Po to, jeigu jis nori, kad tos pajamos nebūtų apmokestinamos, turi deklaruoti savo išlaidas, kurios yra leidžiamos, ir nuo tų pajamų atskaitęs išlaidas jis moka mokesčius už likusią sumą. Todėl aš palaikyčiau, kad šiandien gal reikėtų nustatyti tą 30 tūkst. Lt sumą, atkreipti dėmesį į kiekvieną dieną vykstančią infliaciją ir tai atitinkamai indeksuoti.
PIRMININKAS. Prašau Biudžeto ir finansų komiteto atstovą. Prieš suteikdamas jums žodį noriu informuoti Seimą taip: aš teiksiu šitą straipsnį balsavimui, bet ne alternatyvas. Jeigu nepritarsite straipsniui, tada jis turės būti perredaguotas, ir Seimo narys G.Paviržis galės įterpti savo pastabas apie indeksavimą ir pan. Jeigu tam straipsniui bus pritarta, kaip čia fiksuota suma 30 tūkst., tai straipsnis liks koks buvęs. Dabar jūsų, pone Sauli, žodis.
V.SAULIS. Mes komitete gana ilgai svarstėme šitą ribą ir vis dėlto apsistojome prie 30 tūkst. litų. Todėl aš prašau visus kolegas palaikyti būtent šitą 30 tūkst. Lt ribą.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už visą straipsnį, už trečiąjį punktą, paspaus mygtuką "už". Bet balsavimo dar nepradedu. Aš kartoju, jeigu straipsniui bus nepritarta, jis bus redaguojamas atsižvelgiant į Seimo nario G.Paviržio ir kitus pasiūlymus. Bus teikiamas naujas straipsnis. Prašome balsuoti. Balsavimas pradėtas. Kas už trečiąjį punktą, paspaudžia mygtuką "už".
Už - 31, 8 plius 11 - prieš, straipsniui pritarta. Trečiajam punktui pritarta.
Ketvirtajam punktui pastabų nėra.
R.ŠARKINAS. Minutę, jeigu galima, aš dėl ketvirtojo punkto. Yra priimtina dėl pirmosios ir šeštosios dalių Juridinio skyriaus pastaba dėl patikslinimo - ne perleidžiamo, o dovanojamo ir ne tik Vyriausybės nustatyta, bet įstatymais ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Jūs priimat Juridinio skyriaus pastabas?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas V.Saulis. Prašau.
V.SAULIS. Aš noriu atkreipti dėmesį, kadangi mes 3 punkte priėmėm 30 tūkst., tai čia paskutinėje pastraipoje 50 tūkst. reikia pakeisti į 30 tūkst.
PIRMININKAS. Ar galim priimti bendru sutarimu? Pritarta. 5 punktui jokių pastabų nėra? Galima pritarti? 6 punktui nėra jokių pastabų. Galim pritarti? 7 punktui galima pritarti? Jokių pastabų nėra. 8 punktui?
R.ŠARKINAS. Galim.
PIRMININKAS. Pritarta 9 punktui?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Pritarta. 10 punktui? Oponuojančių nėra, pritarta. 11 punktui? Pritarta. Oponuojančių nėra. 12 punktui?
R.ŠARKINAS. Galima.
PIRMININKAS. Oponuojančių nėra, pritarta. 13 punktui?
R.ŠARKINAS. Galima.
PIRMININKAS. Pritarta. Ir 14 punktui? Ten yra klaida, buvo parašyta 12. 14 punktui galima pritarti? Pritarta. Ar yra oponuojančių visam įstatymui?
R.ŠARKINAS. Nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą noriu sugrįžti prie to klausimo, kurį aš kėliau ir į kurį negavau atsakymo. Aš noriu pasakyti, kad dabar šis įstatymas yra tampriai, arba neatsiejamai, susietas su Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymu. Žiūrint atskirai į šitą įstatymą, jis, žinoma, visiškai priimtinas ir gali toks būti, kai mes jo pagrindines nuostatas perkeliam į Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą ir kai jis tampa privalomu absoliučiai visiems Lietuvos gyventojams. Todėl aš sakiau ir kiti Seimo nariai apie tai kalbėjo, kad esant nuskurdintiems Lietuvos gyventojams kalbos apie tokias sumas ir tokias deklaracijas nevisiškai rimtai šiandien atrodo. Todėl orientuodamasis į Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą šitam įstatymui pritarti negalėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš čia ir su gerbiamuoju K.Bobeliu pasitikslinau, ir, man atrodo, paradoksas. Visame pasaulyje iš tikrųjų yra deklaruojamos pajamos. O išlaidos yra deklaruojamos tik tada, jeigu valstybė nustato, kad tam tikros išlaidų rūšys gali būti pagrindas sumažinti pajamų mokesčius. Mes ir pajamas deklaruojam, nors pajamų deklaravimo iš tikrųjų nesutvarkėm kaip reikia, o išlaidas deklaruoti reikia. Na, yra absoliutus paradoksas! Todėl manyčiau, kad mums būtų geriau priimti rimtą įstatymą, sutvarkantį pajamų deklaravimą ir atitinkamai bausmes, o išlaidas, jeigu tik priimtume, kad tokios tam tikros išlaidos, kur reikėtų sumažinti mokesčius. Todėl už tokį įstatymą aš taip pat negaliu balsuoti, kadangi jis yra tik tarybinės Lietuvos sampratos pratęsimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto vardu Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad šitas įstatymas tikrai buvo gana ilgai svarstytas. Seime jis užregistruotas jau praėjusių metų spalio mėnesį. Ir tikrai, kas norėjo, tas pateikė savo įvairius pasiūlymus ir pastabas. Sulaukėme ir kriminologinės ekspertizės, nors dėl kitų įstatymų mes jos sulaukiam labai retai. Todėl aš siūlau šitą įstatymą priimti.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir prašom balsų skaičiavimo komisiją patikrinti, kiek Seimo narių yra salėje.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 84 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jūsų žodis.
R.ŠARKINAS. Mes prašome pritarti pateiktam įstatymo projektui. Ir atsakydamas į tas pastabas aš manau, kad jis yra laikinas, kol bus priimtas Pajamų deklaravimo įstatymas, kaip sakė ir gerbiamasis Seimo narys J.Veselka. Taigi priėmus aną, šis įstatymas nebus reikalingas, bet dabar toks galioja, čia sunorminamos iki šiol galiojusios praeitais metais priimto įstatymo nuostatos. Todėl prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašome pasiruošti balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 86 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Salėje 86 Seimo nariai. Paskutinė registracija. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už šitą įstatymą, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 48 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš balsavo 3 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė... Prašom pakartoti, kas susilaiko.
PIRMININKAS. Prašome pakartoti, kas susilaiko.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12 Seimo narių.
PIRMININKAS. 48 Seimo nariams balsavus už, 3 - prieš ir 12 susilaikius įstatymas yra priimtas. Dėkojame finansų ministrui.
Repliką - Seimo narys J.Bernatonis. Ne? Seimo narys G.Vagnorius.
G.VAGNORIUS. Norėčiau išreikšti nusistebėjimą dėl tokio įstatymo priėmimo ir pataisų. Man atrodo, kurie sekė įstatymo priėmimą, prisimena, kad įstatyme buvo padaryta skylė, t.y. tie, kurie norėjo išvengti deklaravimo, galėjo nurodyti turto dovanojimą, pinigų dovanojimą. Be abejo, per tą laiką tie, kuriems reikėjo, šia įstatymo landa pasinaudojo ir, kaip dabar tapo Seime įprasta, po pusės metų, kai draugai jau skyle pasinaudojo, įstatymas yra pataisomas ir sutvarkomas. Jeigu ir toliau mes taip priiminėsime įstatymus su tokiom skylėm ir po to jas lopysim, kai įstatymo jau praktiškai nereikia, aš nemanau, kad toks mūsų darbo imitavimas duos kokios nors naudos.
Kelių įstatymo priėmimas (95.05.11)
6sesija 28 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną ministerijos sekretorių poną A.Leščinską. Svarstome Kelių įstatymo projektą. Tęsiame priėmimą. Buvome atidėję 6 straipsnį. Dabar yra įteikta nauja 6 straipsnio redakcija. Toje redakcijoje pateiktos dvi Savivaldybių komiteto pataisos. Prašau, pone Leščinskai, informuokite apie tas pataisas. Galbūt jūs jas priimate ir mums nereikės diskutuoti. Prašau.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš norėčiau pastebėt, kad naujai redakcijai pastabų raštu nebuvo pateikta. Buvo pateiktos tik ankstesniajam 6 straipsniui pono A.Sadkausko trys pastabos. Mes į pirmąją pastabą atsižvelgėme, naujoje redakcijoje į ją atsižvelgta.
PIRMININKAS. Taip, į pirmąją... Bet yra neatsižvelgta į kitą pastabą.
A.K.LEŠČINSKAS. Yra neatsižvelgta į antrąją pastabą ir padarytas pakeitimas to, kas yra skliausteliuose "išskyrus miestų savivaldybių teritorijose". Tenai buvo žodžiai "išskyrus respublikinės reikšmės". Šitas dalykas yra suderintas su Administracinių teritorinių vienetų įstatymu. Tokiu būdu galiu pasakyti, kad į antrąją ir trečiąją pastabas mes neatsižvelgėme.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas arba kas kitas. Prašau. Seimo narys A.Sadkauskas. Seimo narys A.Salamakinas. Paspauskit mygtuką, aš įjungsiu.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu priminti, kad priimant Kelių fondo įstatymo 9 straipsnį įvyko nesusipratimas. Ir Etikos ir procedūrų komisija patvirtino tai, kad Kelių fondo įstatymo 9 straipsnyje neturi būti žodžių "...magistralės, kelių, gatvių". Seimo valdyba šito dar nepatvirtino, bet aš tikiuosi, kad ji patvirtins Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Dabar, jeigu mes paliekame tuos žodžius "išskyrus miestų savivaldybių teritoriją", tai jau neatitiks dviejų įstatymo nuostatų. Todėl siūlau, kol Seimo valdyba nepriėmė savo sprendimo, patvirtinančio Etikos ir procedūrų komisijos nutartį, vis dėlto dar kartą atidėti, arba jūs išbraukite žodžius "išskyrus miestų savivaldybių teritoriją". Antras dalykas, miestas yra ir Druskininkai, o ne tik Vilnius ir Kaunas. Jūs turbūt vis dėlto nelabai suderinote šiuos žodžius.
PIRMININKAS. Prašau, pranešėjau.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš noriu pasakyti, kad šiuo metu ir Kelių fondo įstatymo, ir Kelių įstatymo formuluotės atitinka viena kitą. Aš nežinau, kokį sprendimą priims valdyba, bet šiuo metu visiškai atitinka. Todėl aš negalėčiau sutikti su tuo pakeitimu, kadangi tai prieštarautų Kelių fondo įstatymui.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas - pagrindinis komitetas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pasižiūrėkim strategiškai arba grįžkim prie Kelių fondo įstatymo, kuriame aiškiai apibrėžta, kad savivaldybių reikmėms yra skiriama 20% kelių fondo gautų pajamų. Taip, ir mano kita pataisa būtent apspręs šitą dalyką, o čia vis dėlto vienaip ar kitaip savivaldybės turi atlikti remontą, o magistraliniai keliai yra magistraliniai, jų remontą atlieka Susisiekimo ministerija. Plius prie šito eina miestų aplinkkeliai, kur vėl lieka jų kompetencijoj, tai yra jų balanse. Ir miestuose, faktiškai visuose miesteliuose ir mažesniuose miestuose jie taiso magistralinius kelius. Tai dabar jūs man pasakykite, kiek procentine išraiška sudaro tų kelių miestų keliai per miestą ir kiek sudaro magistraliniai ir apvažiuojamieji keliai? Aš manau, kad yra visiškai skirtingi skaičiai. Antra. Aš manau, kad 20% yra pakankamai ir miestų magistraliniams keliams pataisyti ir plius dar lieka savivaldybėms vidaus keliams tvarkyti. Todėl aš palaikau ministerijos variantą ir siūlau palaikyti ir už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateiktos pasirašytos Seimo nario A.Sadkausko pataisos. Į pirmąją pataisą atsižvelgta. (Balsai iš salės) Antroji pataisa antrajai pastraipai (vieną minutę). Siūloma įrašyti "už valstybinės ir vietinės", kuriai pranešėjas, kiek aš supratau, nepritarė.
A.K.LEŠČINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tai mes, jeigu pataisos autorius neatsiims, balsuosime, ar pritariame Savivaldybių komiteto siūlomai pataisai. Prašau, pone Sadkauskai.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad jūs, kaip pranešėjas, nesate per daug lankstus, o daugiau žiūrit monopolistiškai. Vis dėlto siūlyčiau skaitytis su Seimu, kadangi Etikos ir procedūrų komisija yra jau pripažinusi, kad buvo netikslumų, kai buvo anų įstatymų priėmimas. Ir dabar bus valdybos posėdis. Tai kam daryti sumaištį? Jeigu nesutinka šitų keturių žodžių išbraukti, tai aš siūlau sustabdyti ir nedaryti sumaišties.
PIRMININKAS. Jūs nieko nepasakėte apie pataisą. Ar atsiimate, ar siūlote? (Balsas iš salės) Kuriuos? Bet jūsų oficialioje pataisoje parašyta "išskyrus respublikinės reikšmės". Čia visai kiti žodžiai. Tai jūs viena siūlote raštu, kita siūlote žodžiu. Tai reikia siūlyti naujai redakcijai pataisas raštu, o ne žodžiu.
A.SADKAUSKAS. Taigi mes ir pateikėm.
PIRMININKAS. Neturiu. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlykite raštu tam projektui, kuris yra teikiamas, o ne tam, kuris buvo prieš pusę metų.
Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia dėl "valstybinės ir vietinės". Pranešėjas nesutinka įrašyti žodžių "vietinės". Prašome pasiruošti vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys P.Papovas gali paremti savo kolegas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamasis pranešėjau, mes, man atrodo, tarėmės ir dėl kai kurių dalykų susitarėme, tik pranešėjas nepasakė. Jeigu priimtina Ekonomikos komiteto pirmininko V.Zimnicko pataisa Kelių fondo įstatymo 9 straipsniui, tai mes tuos pasiūlymus, dėl kurių jūs teikiat balsuoti, atsiimam. Tačiau dėl dabar diskutuotos "išskyrus savivaldybių kelius", tai ana formuluotė buvo lygiai tokia pat, tik ji neatitiko Administracinių teritorinių vienetų įstatymo. Dabar pataisyta pagal Administracinių teritorinių vienetų įstatymą, tačiau esmė išliko tokia pat. Išliko ta pati problema. Posėdžio pirmininke, aš manau, kad jūs turite teisę ir padarykite, kol valdyba priims sprendimą dėl priimto Kelių fondo įstatymo protokolinių netikslumų.
Tikrai sustabdykim šio straipsnio priėmimą, tuo labiau kad nėra kur skubėt su Kelių įstatymu. Jis įsigalioja tik nuo kitų metų sausio 1 d. Tai geriau išspręskim tvarkingai tą klausimą ir priimsim įstatymą, kuris atitiks Kelių fondo įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Papovai, pranešėjas tik ką informavo, kad jis sutinka priimti pono V.Zimnicko siūlomą pataisą.
P.PAPOVAS. Tai mes tą atsiimam.
PIRMININKAS. Tada jūs pritariat tam 6 straipsniui, kuris dabar yra? Vis tiek nepritariat?
P.PAPOVAS. Išskyrus antrąją dalį dėl miestų savivaldybių teritorijų. O tuos kitus pasiūlymus mes atsiimam.
PIRMININKAS. Prašom tada, pranešėjau, jūs. Jeigu jūs šitą žodį atsiimat, išskyrus žodžius "miestų savivaldybių teritorijose". Neatsiimate?
A.K.LEŠČINSKAS. Ne, aš tų žodžių neatsiimu, bet sutinku su gerbiamuoju V.Zimnicku dėl Kelių fondo įstatymo 9 straipsnio papildymo. Nors aš ir prieštarauju tam, bet sutinku su šituo įstatymo pakeitimu. Tai iš tikrųjų duotų labai aiškų supratimą savivaldybėms, kad pagal jų pateiktus sąrašus ir finansavimo apimtis jie gali naudoti 20% kelių fondo lėšų, skirtų vietinėms gatvėms taisyti.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas. Prašom. Prašom, Seimo Pirmininke.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, išties Etikos ir procedūrų komisijos išvada yra ir pripažįstama, kad klaida padaryta. Bet, gerbiamieji kolegos, įstatymas yra pasirašytas Prezidento, sakykim, su ta klaida arba neapsižiūrėjimu. Įstatymas yra paskelbtas. Vienintelė išeitis yra pataisyti oficialiai tą priimtąjį įstatymą. Seimo valdyba skelbti korektūros klaidos atitaisymo negali, kadangi čia ne korektūros klaida, o šiek tiek kitas dalykas. Tai jeigu gerbiamojo V.Zimnicko pataisa kaip tik apima šitą... (Balsai salėje) Tai prašom įdėti kartu, ir klausimas bus išspręstas. Ir tą, ir tą. (Balsai salėje) Gerbiamieji, man atrodo, kad galima pagrindinį įstatymą priimti, o tai, ką siūlo kolega V.Zimnickas ir ką reikia padaryti... Kartu. Juk kalbama apie Kelių fondo įstatymą. Taip?
P.PAPOVAS. To nereikia taisyti, reikia šitą taisyti.
PIRMININKAS. Prašom, tada jūsų nuomonė. Ką siūlote? Ką mums daryti? Mes galim balsuot tik už vieną arba už kitą įstatymą, bet ne už abu kartu. Prašom, pone Zimnickai.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto pritarčiau Vyriausybės nuostatai. Priimkim šiandien tą 6 straipsnį, priimkim visą įstatymą, ir jeigu iš tikrųjų yra kolizija pagal naujus savivaldos paskirstymus, padarysim pataisą ir priimsim. Dabar dėl šitos vienos sustabdyti įstatymo priėmimą būtų nelogiška. Tuo labiau kad ten yra dar vienas dalykas. Todėl aš labai prašyčiau šiandien balsuoti, priimti...
PIRMININKAS. Vieną minutę, pone Zimnickai. Ar balsuojam tik už 6 straipsnį, bet nebalsuojam už visą įstatymą, ar balsuojam ir už 6 straipsnį, po to už visą įstatymą, ir po to darome pataisas? Kaip jūs siūlot?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, taip. Balsuojam ir už 6 straipsnį, ir už visą įstatymą. O po to darome pataisas.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom tada dėl viso 6 straipsnio. Kas nori kalbėti? Seimo narys A.Salamakinas. Galima remti arba galima siūlyti atmesti.
A.SALAMAKINAS. Na, aš negaliu paremti 6 straipsnio todėl, kad mes atsidursim gana įdomioje situacijoje. Gerbiamasis pranešėjas kažkodėl nenorėjo pasakyti, kad vis dėlto Etikos ir procedūrų komisija pripažino šitą, ir jūs, ir jūsų darbuotojai labai gerai šitą žinojo. Todėl manyčiau, kad iš Seimo tribūnos nereikėtų taip elgtis, gerbiamasis pranešėjau, ir sakyti tą, ką jūs žinote. Ir jūsų darbuotojai žinojo.
Dabar, jeigu mes priimsim 6 straipsnį, tada vėl iš naujo teks priimti pataisą ir jį taisyti. Prezidentas pasirašys ir vėl grįšim čia, ir vėl taisysime. Todėl aš siūlau, gerbiamasis pranešėjau, na, atidėti jo priėmimą, suderinti, ir tada bus viskas gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas gali remti, po to bus žodis pranešėjui, ką jis siūlo daryti su 6 straipsniu. Seimo narys R.Žurinskas. Prašom.
R.ŽURINSKAS. Aš paremiu Vyriausybės poziciją, kadangi...
PIRMININKAS. Remiat ar neremiat?
R.ŽURINSKAS. Taip. Remiu.
PIRMININKAS. Remiat. Paaiškinkit tada, kodėl.
R.ŽURINSKAS. Todėl, kad norima vienu įstatymu sutaisyti visus kelius. To negalima padaryti. Pataisykim nors 80% magistralinių ir 20% savivaldybių. Priimkim šitą įstatymą, o paskui galima pataisyti kitą.
PIRMININKAS. Pranešėjau, ką jūs siūlote? Jūs girdėjote, kaip į jus apeliavo Savivaldybių komitetas, prašydamas padaryti pertrauką? Jeigu jūs pasiūlysit, pertrauka bus padaryta, jeigu ne - bus balsuojama.
A.K.LEŠČINSKAS. Aš vis dėlto norėčiau, kad Seimas labai puikiai suprastų, jog mes neatsisakome remontuoti magistralinių gatvių, tačiau remontuoti tik mažesnių miestų, miestelių magistralines gatves, kaip darom ir dabar. Per didžiuosius miestus praeina tik 3% visų magistralinių gatvių. Palyginkim du skaičius. 3% magistralinių gatvių ir 20% lėšų, skirtų savivaldybėms iš kelių fondo. Ar neužtenka tų lėšų šitiems keliams sutvarkyti? Pagalvokit apie ministerijos strategiją. Strategija yra labai aiški ir paprasta, kurią pasako visi savivaldybių vadovai. Tai yra kuo greičiau tiesti aplinkkelius aplink miestus. Jeigu jūs norite paimti kelių fondo lėšas ir taisyti elementarias duobes, prašom tą daryti, bet tokiu būdu neliks lėšų aplinkkeliams. Yra paprasta ekonominė logika, kurios turime laikytis. Ministerija yra atsakinga už kelių vystymo strategiją ir mes jos laikomės. Aš siūlau balsuoti už šitą 6 straipsnį.
PIRMININKAS. Dar Ekonomikos komiteto pirmininkas. Jūs girdėjote taip pat iš savo kolegų, iš Savivaldybių komiteto, apeliaciją. Prašome savo nuomonę.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Mane domina tik tiek, ar teikiate 6 straipsnį balsuoti?
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Aš manau, kad buvo pakankamai išsakyta argumentų ir iš tikrųjų, gerbiamieji Savivaldybių komiteto nariai, įsiklausykim. 17% lieka jūsų vidaus reikmėms. Mes sprendžiame strategiškai, siekiame ekologinės švaros, todėl apvažiavimo keliai ir magistraliniai keliai yra aktualiausi.
Dar viena galiu pasakyt. Kolegos, jeigu mes važiuosim 100 km/h greičiu užmiesčio keliu ir rasim duobę, kas atsitiks? Ir kai važiuosi, sakykim, Savanorių prospektu 60 km/h greičiu ir ten rasi duobikę. Yra skirtumas. Kur logika? Todėl aš siūlau balsuoti už Vyriausybės variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tada aš teikiu balsuoti, nes nei pagrindinis komitetas neatsiima, neprašo pertraukos, nei pranešėjas neprašo pertraukos. Aš teikiu 6 straipsnį balsuoti. Kadangi daug diskusijų, elektronika gali parodyti viską, balsuosime pakeldami rankas.
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tokią 6 straipsnio redakciją, kokia yra dabar, prašom pakelti rankas. Primenu, kad balsai skaičiuojami nuo balsavusiųjų skaičiaus, o ne nuo registruotų narių skaičiaus. Nuo balsavusiųjų. Turi būti daugiau už negu prieš ir susilaikiusių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Straipsniui pritarta. 54 Seimo nariai pritarė, 5 ne, 10 susilaikė.
Dabar dėl viso įstatymo. (Balsai salėje) Prašom. Aš neturiu jos, o ką pateikė jums asmeniškai... jeigu jūs priimat, tai priimkit.
A.K.LEŠČINSKAS. Čia yra pateikta pono P.Papovo pastaba. Tai iš tikrųjų yra labai nedidelio pobūdžio redakcinė klaida, išbraukti iš 11 straipsnio antrosios dalies žodį "savivaldybė". Aš tam pritariu.
PIRMININKAS. Seimo nary Papovai, jums informacija. Jūsų pateiktai pataisai išbraukti žodį iš 11 straipsnio pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia kas tada pageidautų pasisakyti prieš visą įstatymą? Na, jeigu kas pasisakys prieš, tada ir už.
A.ALBERTYNAS. Repliką!
PIRMININKAS. Repliką galit sakyt kalbant dėl balsavimo motyvų. Seimo narys A.Ivaškevičius. Prašom. Negirdžiu. Seimo narys P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad šiandien tikrai nereikėtų priimti šito viso įstatymo. Man kažkaip keistai atrodo, kai kalbame apie tai, kad priimtume šiandien įstatymą, o paskui rytoj jį taisytume. Tikrai, kaip siūlo Savivaldybių komitetas, reikėtų suderinti visus klausimus, o tada jau įstatymą galutinai priimti. Tai viena.
Antra. Man atrodo, kad šiame įstatyme vis tiek liko neišspręstas sanitarinių zonų klausimas. Kam gi priklauso, kas tvarkysis tose sanitarinėse zonose? Aš buvau pateikęs pataisas šiuo klausimu, tačiau įstatymo projekto rengėjai į tas pataisas neatsižvelgė. Dėkoju.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prieš patį įstatymą nepasisakysiu, tačiau prieš jo pavadinimą. Įstatymo projektas pavadintas Lietuvos Respublikos kelių įstatymu. Tuo tarpu 1 straipsnyje rašoma: "Šis automobilių kelių", toliau - Kelių įstatymas. Gerbiamieji, jeigu jau mes 1 straipsnyje vadiname jį automobilių kelių įstatymu, tai taip pavadinkime ir patį įstatymą. Juk ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse yra ne vien tik automobilių keliai. Yra ir geležinkelių, ir kitokių kelių. Jeigu mes kalbame ir reglamentuojame kokią nors vieną kelių rūšį, tai taip pavadinkime ir įstatymą. Aš vis dėlto siūlyčiau pakoreguoti, o ne duoti tokį bendrą įstatymo pavadinimą, kuris neatitinka jo esmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Miškini, jūsų pastabos visada būna geros, bet pavėluotos. Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nepritarčiau tiems, kurie pasisakė prieš tai, kad vis dėlto reikėtų dar ir dar atidėlioti. Yra tokia sena kai kurių Seimo narių vilkinimo tradicija. Aš manyčiau, kad šiandien mes turėtume balsuoti už šį įstatymą, priimti sprendimą. Na, o jeigu iš tikrųjų bus reikalingos pastabos (nors, mano giliu įsitikinimu, reikėtų dar gerai ir gerai padiskutuoti, ar iš tikrųjų jos bus reikalingos ateityje), tai bus galima padaryti. Todėl siūlau pritarti ir balsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Labai įdomiai kalba V.Zimnickas. Įstatymas įsigalios nuo 1996 m., o jis jau skuba, lekia, o kur tikrai reikia priimti įstatymus, jis apie juos negalvoja. Bet čia dar nieko.
Dabar tas įstatymas, kurį mes priėmėm praeitą kartą ir kur buvo, sakykim, aš pasakysiu tiesiai, apgaulės keliu įrašyti tie žodžiai ir tai pripažino Etikos ir procedūrų komisija, tai ką, mes jau nepripažįstam jų išvadų? Dabar kertasi su šiuo priimamu įstatymu ir taip skubama jį priimti. Na, man nesuprantama, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jis būtų reikalingas rytoj, tai galbūt dar kompromisas, dar kažkas. Bet dabar gi mes turime laiko derinti. Kodėl jūs skubat? Mes vis tiek nenusileisim, gerbiamasis Juršėnai, nors ir pasirašė Prezidentas. Tai yra apgaulė ir vieną kartą nustokit apgaudinėti. Aš siūlau šiandien šio įstatymo nepriimti.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš suprantu, kada vilkinami šiandien reikalingi įstatymai. O šiuo atveju čia ne vilkinama, o reikia suderinti priimamą įstatymą su jau priimtu Kelių fondo įstatymu. Kodėl šiandien būtinai turi būti ta tragiška diena, kada mes turime balsuoti už jį, o po to teikti pataisas, jeigu įstatymas įsigalios tik nuo kitų metų, o mes jau prieš įsigaliojimo pataisas. O ta formuluotė, ta nauja redakcija "išskyrus miestų savivaldybių kelius" vietoj "didžiųjų miestų magistralinių kelių" vėl yra bloga, kadangi miestų savivaldybėms priklauso ir didieji miestai, ir mažieji kurortiniai miestai. Vėlgi yra blogai. Sakykim, Zarasų rajono magistralinį kelią per miestą remontuoja kelininkai, o per Druskininkus, per Birštoną, per Palangą turės remontuoti savivaldybės. Vis tiek ta formuluotė yra negera. Ji paimta iš Administracinių vienetų įstatymo ir vėl yra negerai. Jeigu jau kalbėtume ir tuo esminiu požiūriu, todėl aš siūlau šiandien nebalsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, kaip aš supratau, dauguma Seimo narių nesuprato, kodėl Savivaldybių komitetas siūlė išbraukti tuos keturis žodžius. Dabar aš jums paaiškinsiu pavyzdžiu, kad suprastumėte. Sakysim, važiuojant iš Panevėžio į Kauną per Kėdainius einantį tiesų kelią remontuos Susisiekimo ministerija, o važiuojant per Druskininkus, jau remontuos ne Susisiekimo ministerija, o savivaldybė. Jūs man paaiškinkite, kodėl šitaip daroma? Tas pat Vilniuje. Jeigu važiuosime per Vilnių, jau remontuos savivaldybė, bet ne Susisiekimo ministerija. Tai jeigu jau darom, tai darykim vienodai. Tada ir Kėdainiuose, ir Radviliškyje tegul remontuoja savivaldybė. Kodėl mes išskiriam vienus čia, kitus čia? Šito niekas taip ir nepaaiškina. Ačiū.
PIRMININKAS. Keturi Seimo nariai pasisakė prieš, dabar galima pasisakyti tiktai už. Prašom nebandyti kitaip, nes bus išjungti mikrofonai.
Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš pasisakysiu už, tik viena nelaimė, kad tie okupantai Lietuvoje nutiesė per daug tų kelių. Čia yra didžiausia problema. Man juokingai nuskamba tie žodžiai, ar ten savivaldybė, ar Susisiekimo ministerija. Juk vis tiek iš to paties biudžeto. Ar iš kairės kišenės, ar iš dešinės imsi pinigus. Na, koks skirtumas? Kam čia dabar vieni kitus apgaudinėjame? Aš siūlyčiau pasmerkti tuos okupantus, kam jie nutiesė per daug tų kelių, nors jų strateginiai tikslai buvo žinomi - kad čia įsitvirtintų. Vis dėlto balsuoti už šitą įstatymą, kurį šiandien pateikė, o paskui parodys Lietuvos visuomenė, kokie mes esame žiopliai, priimame įstatymą, o paskui siūlome pataisas. Tegul Lietuvos visuomenė žino, kokio lygio yra Seimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš negaliu pasisakyti už.
PIRMININKAS. Tada ačiū. Seimo narys G.Paviržis. Galima tik už.
G.A.PAVIRŽIS. Taip, kolegos. Aš pasisakysiu už ir motyvai tokie, kad tai, ką kalba kolegos iš Savivaldybių komiteto, yra ne visai teisinga. Yra aiškus savivaldybių suinteresuotumas. Tai vienas dalykas. Tačiau mums reikia žiūrėti valstybiškai ir remti Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos nuomonę. Jeigu tęsinys yra mažuose miesteliuose arba tokiuose, kur yra aiškus šitų magistralių tęsinys, nekyla jokių abejonių, ir anksčiau nekilo, ir dabar, aš manau, nekils, ir ministerija tvarkysis. Tačiau paimkim tokius miestus, sakykim, Vilnių ar iš dalies Kauną (Kaune gal daugiau apvažiuojamų kelių), Panevėžį ir Druskininkus, ir tą patį Birštoną. Ten nėra tų magistralinių tęsinių. Suprantat? Mes įvažiuojam į miestą ir galim per jį važiuoti kaip tik norim, įvairiomis gatvėmis. Tai pirmiausia sudaroma galimybė piktnaudžiauti savivaldybėms, kad va šita gatvė - tęsinys, nustatyt blogiausias gatves ir t.t. Tai čia viena medalio pusė. Kita medalio pusė, kolegos, paskaitykim, kas čia parašyta: "už valstybinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą". Kaip gali šita ministerija, turėdama, sakykim, savo padalinį Vilniuje ar Trakuose, atsakyti už mieste, magistralės tęsinyje padarytą avariją ir tinklai, kurie ten praeina... ji praktiškai šito negali daryti, net jokiu šeimininku ji negali būti. Ji gali tik tam tikru rangos būdu atlikti darbus. Kaip aš suprantu iš gerbiamojo sekretoriaus, stovinčio tribūnoje, jie to ir neatsisako. Aš pritariu Vyriausybės variantui, čia teisingai parašyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti.
A.RUDYS. Aš norėčiau tik procedūrinį klausimą, jeigu galima.
PIRMININKAS. Prašom, procedūrinį.
A.RUDYS. Ar dabar gali frakcija paprašyti pertraukos?
PIRMININKAS. Ne.
A.RUDYS. Jau viskas?
PIRMININKAS. Viskas.
A.RUDYS. Nes aš bijau, kad jeigu mes dabar nepriimsim, tai pusei metų atsidės priėmimas. Antra vertus, tikrai reikia atkreipti dėmesį į tuos argumentus, kuriuos pasakė A.Sadkauskas ir P.Papovas. Aš tiesiog kreipčiausi į sekretorių prašydamas šito klausimo sprendimą atidėti antradieniui ar kitam ketvirtadieniui. Tikrai gali būti suderintos pozicijos.
PIRMININKAS. Sekretoriau, prašom, jūsų žodis. Tik neagituokit už įstatymą, bet pasakykit, ar sutinkate atidėti.
A.K.LEŠČINSKAS. Derinimo pozicijos buvo pasiektos praeitą savaitę. Kaip derinimo rezultatas yra Kelių fondo įstatymo 9 straipsnio papildymas. Mes apie tai sutarėme su ponu P.Papovu ir štai šiandien teikiame to Kelių fondo įstatymo 9 straipsnio papildymą. Dėl to, kad savivaldybės pateiktų Vyriausybei objektų sąrašus, jų finansavimo apimtis, ir mes, kaip sako gerbiamasis G.Paviržis, neatsisakome turimomis savo gamybinėmis jėgomis tų darbų atlikti ir Vilniaus mieste, ir Kaune, ir Druskininkuose, ir kur tik reikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs teikiate balsuoti?
A.K.LEŠČINSKAS. Taip, aš teikiu balsuoti.
PIRMININKAS. Bus teikiama balsuoti. Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasakyti, kiek yra registruota Seimo narių?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Salėje yra 72 Seimo nariai.
PIRMININKAS. 72 Seimo nariai, reikia 37 balsų. Prašau pasiruošti balsuoti. Kas už visą įstatymą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Už įstatymą balsavo 54, 2 - prieš, 6 susilaikė. Įstatymas yra priimtas. Dėkojame pranešėjui.
Toliau darome svarstymo pertrauką, nes laikas jau seniai baigėsi.
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Kviečiame ministrą R.Šarkiną pristatyti dokumentus 1541, 1594 ir 1595. (Balsai salėje) Čia yra pateikimas. Pagal darbotvarkę - pateikimas. Vieną minutę! Aš patikslinsiu. 1541 - yra pateikimas. 876 - yra svarstymas. Prašau tada, pone ministre.
R.ŠARKINAS. Tai aš ta tvarka, kaip įrašyta darbotvarkėje, ir noriu pateikti šių įstatymų projektus.
Pirmas dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo papildymo ir pakeitimo yra labai trumpas. Siūloma papildyti 4 straipsnį 15 punktu, kur nemokėtų PVM sukarintos priešgaisrinės apsaugos paslaugos, didesnio pavojingumo objektas. Ir taip pat yra labai aktuali ta pozicija, kad dabar gavom mokėti PVM už technines bei humanitarines pagalbas užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų ir fondų, bei valstybei skirtų paskolų. Todėl ir siūlomi šie du pakeitimai.
Toliau pagal eilės tvarką eina dar vienas šio įstatymo pakeitimas. Siekdami sugriežtinti šio mokesčio mokėjimo tvarką ir atsižvelgdami į kai kurių Seimo komitetų siūlymus siūlome pakeisti 38 straipsnyje nustatytų lengvatų taikymą ir invalidų visuomeninių organizacijų įsteigtoms įmonėms.
Pirma, ką noriu pabrėžti, tai dėl 31 ir 35 straipsnių. Redakciją siūloma pakeisti įteisinant išankstinį PVM sumokėjimą už tuos naftos produktus, pagamintus Lietuvoje, kuriems išankstinis apmokėjimas nustatytas siūlomo Akcizų įstatymo pakeitimo projekto 6 punkte. Taip pat ir 38 straipsnio, kaip aš minėjau, dėl invalidų visuomeninių organizacijų įsteigtų akcinių bendrovių. Nuostata galioja invalidų visuomeninių organizacijų personalinėms įmonėms. Jos turi persiregistruoti į akcines bendroves ir tada netenka šitos galimybės. Taigi čia yra ne nauja, o tiktai pereina buvusi ligi šiol lengvata.
Trečias dokumentas, kurį noriu pristatyti, tai Akcizo įstatymo pakeitimo projektas. Labai trumpai, kokia esmė. Siekiant greičiau ir geriau surinkti mokestį už naftos produktus, pagamintus Lietuvoje, sukoncentruojamas šio mokesčio surinkimas akcinėje bendrovėje "Mažeikių nafta". Taip pat turbūt visi skaitėte spaudoje, kada vietoj skysto krosnių kuro buvo vežamas dyzelinis kuras. Todėl siūlome nustatyti akcizą ir skystajam krosnių kurui, kad būtų išvengta tokių piktnaudžiavimų. Taip pat suvienodinamas importuojamų ir gaminamų prekių apmokestinamos vertės dydis ir kiti dalykai. Aš prašyčiau pritarti pateikimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas įstatymo projektui Nr.1541, norėčiau paklausti, ar negalima būtų tokiu keliu eiti toliau? Sakykim, Ignalinos atominė elektrinė kelia tokį klausimą - taip pat atsisakyti PVM. Ir tas sukimasis keliuose lygiuose sumažėtų, kartu rezultatas išeitų turbūt tas pats. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Aš nelabai supratau klausimo.
J.LISTAVIČIUS. Jūs čia atsisakote tos tuščios apyvartos įstatymo projekte Nr.1541. Aš sakau: pratęsti tą klausimą ir panaudoti, sakykim, tokį patį būdą Ignalinos AE, kur atsisakyti PVM, kad jis nebūtų sukamas per kelis kartus. O rezultatas tai tas pats. Ačiū.
R.ŠARKINAS. Bet mes juk neatsisakėm. Projektas Nr.1541 taikomas produktams tiktai pagal techninės pagalbos programą ir gaunamai iš užsienio labdarai. O čia tiktai... priešgaisrinės apsaugos, be abejo, bus taikoma ir Ignalinai, ir visur. Jeigu tokia yra...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis ministre, jūs ankstesniuose pokalbiuose minėjote, kad ruošiamasi pakeisti PVM grąžinimo tvarką, kada visas pridėtinės vertės mokestis bus kaupiamas valstybės biudžete, o paskui dotacijų pavidalu atiduodamas į rajonų savivaldybes. Kadangi šitas klausimas dabartiniu metu labai aštriai iškyla, didžiules pinigų sumas reikia grąžinti įmonėms, eksportuojančioms savo produkciją į užsienį, ir labai dažnai rajono biudžetuose nebelieka pinigų paprasčiausiems einamiesiems reikalams finansuoti. Ar nereikėtų kartu ir čia spręsti?
R.ŠARKINAS. Šita norma yra apibrėžta Biudžetinės sandaros įstatyme. Ir yra parengtas Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo projektas, kuriam Vyriausybė jau pritarė. Jis kažkur yra: jeigu dar ne Seime, tai pakeliui į Seimą. Vyriausybėje jau apsvarstyta ir pritarta. Jis bus pateiktas artimiausiu laiku.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Pone ministre, sakykit, jeigu užsieniečiai įveža technikos, jie nemokės PVM, o jeigu Lietuvos žmonės nusipirks technikos ir įveš, jie mokės PVM ar ne?
R.ŠARKINAS. Na, čia atskirkim, kokie užsieniečiai įveža. Čia jeigu techninė pagalba Lietuvai įvežama, tada nemokės PVM. Tai yra dovanos. Tie, kas davė... arba dažniausiai iškyla dėl PHARE programų...
R.ŽURINSKAS. Aš atsiprašau, gal ne taip paklausiau. Jeigu lietuvis nusipirks užsienyje technikos ir padės lietuviui?
R.ŠARKINAS. Na, koks skirtumas, kas šitą... Jeigu čia yra techninė pagalba Lietuvai, tai valstybei tas pats, ar lietuvis, ar vokietis...
PIRMININKAS. Bet ponas R.Žurinskas nori pasakyti, kad tada susidaro puiki skylė.
Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, ar netiktų prirašyti šalia priešgaisrinės apsaugos technologijos medicininę technologiją, vaistus gaminančius aparatus ir pan.? Nes tai paskui vis tiek atsiliepia vartotojui, ligoniui.
R.ŠARKINAS. Vaistams dabar netaikomas PVM. Jau yra šitas.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, kurie norėjo paklausti, jau paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra manančių, kad reikia nepritarti pateikimui? Nėra. Visiems trims pateikimams yra pritarta. Dėkojame ponui ministrui. 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
6sesija 28 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Tęsiame posėdį. Svarstome 1-5 darbotvarkės klausimą - įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo". Kviečiu į tribūną pranešėją. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas gavo du Vyriausybės projektus apie fizinių asmenų pajamų mokesčio pakeitimą. Ir taip pat gavo pasiūlymą iš Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto. Mūsų komitetas pabandė šiuos projektus sujungti, dėl to jums dabar yra išdalytas įstatymo projektas, siejantis visus šiuos tris projektus.
Į ką aš norėčiau atkreipti dėmesį? Pirmiausia yra pritarta daugumai Vyriausybės pasiūlytų pakeitimų, išskyrus du atvejus. 25 straipsnio yra jums išdalyti du variantai. Vienas pateiktas Vyriausybės - oficialus projektas, antras - Biudžeto ir finansų komiteto siūlymo variantas.
Jeigu kalbam apie 25 straipsnį, tai iš esmės matom vieną skirtumą: Vyriausybės variante yra įrašyta ir samdomojo darbo nenaudojantiems fiziniams asmenims, o Biudžeto ir finansų komiteto šito varianto nėra. Šiuo atveju mes priėmėm poziciją specialistų, kurie tvirtina, kad nebūtina šitą dalyką pabrėžti. Mokesčių inspekcijos darbuotojai ateina tikrinti ten, kur yra atliekami darbai, pavyzdžiui, statybos darbai, ar kur vyksta prekyba ar kas nors, tai tada kiekvieno reikalauja šito patento. Todėl atskirai kalbėti, kad patentas gali būti tik tiems, kurie nenaudoja samdomojo darbo, nėra būtina.
Ir 6 punktas, kur kalbama apie 33 straipsnio pakeitimą. Ten mūsų komitetas nevisiškai pritaria Vyriausybės pozicijai, kai Vyriausybė siūlė privalomo patento mokesčio dydį nustatyti pati. Komitetas vis dėlto laikosi tos ankstesnės pozicijos, kad faktinį patento dydį turi nustatyti savivaldybės, nes jos tikrai geriau žino, kokios yra galimybės gauti pajamų, juo labiau kad vis tiek kiekvieną kartą dėl konkretaus patento dydžio turės individualiai apsispręsti. Jeigu mes paimsime, na, kad ir Raseinių savivaldybę, tai vienas dalykas - kioską pasistatyti prie autobusų stoties, o kitas dalykas - pasistatyti miesto pakraštyje į Šiluvos pusę. Man atrodo, kad tais atvejais prekybininkas turės mokėti tokį patento dydį, kokį galiausiai nustatys savivaldybės.
Todėl mes siūlom, kad Vyriausybė nustatytų ribinius dydžius, t.y. minimalų ir maksimalų patento mokesčio dydį, ir tokiu atveju savivaldybių rankos būtų laisvesnės. Tuo labiau kad fizinių asmenų pajamų mokestis (o patentų mokestis yra dalis šito mokesčio) yra pagrindinis balansuojantis savivaldybių biudžetus pajamų šaltinis.
Ir dar vienas punktas (jis realizuoja Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto mintį) yra mūsų jungtinio projekto 1 straipsnis. Jis yra kilęs dėl to, kad tam tikras prieštaravimas yra dabartiniuose įstatymuose. Profsąjungų įstatymas numato, kad profsąjungų lėšos yra neapmokestinamos. O pagal dabartinę Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo redakciją pašalpos, kurias, sakykim, profsąjungos ar invalidų draugija, ar kas nors kitas išmoka savo nariams, yra apmokestinamos. Biudžeto ir finansų komitetas, kiek aš suprantu, ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas yra gavęs daug laiškų, kuriuose prašoma paaiškinti situaciją, ir vis tiek mes esam priversti kreiptis į Finansų ministeriją. Ten aiškina taip, kad reikia mokėti. Ir mes nelabai turim ką pasakyti. Nors pati logika aiškiai sako, kad tos lėšos, kurios sukauptos kaip nario mokestis visuomeninėje organizacijoje, yra jau apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Tai mūsų siūlomas 2 straipsnio pataisymas, kuris kartu suderintas ir su 8 straipsnio pataisymu, yra tas, kad išvengtume šitos dviprasmybės. Nes Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas įsipareigojo, jeigu bus priimta šita pataisa, pasiūlyti iš Profsąjungų įstatymo išbraukti tą nuostatą, kad yra neapmokestinamos lėšos. Todėl, kad ta problema išsprendžiama per Mokesčių įstatymą. Mes labai sveikinam šitą jų iniciatyvą, nes laikomės nuomonės, kad mokesčių reikalai turi būti tvarkomi mokesčių įstatymuose.
Dar viena esminė pastaba: 25 straipsnyje numatoma parašyti, kad tiems verslininkams, arba tiems mokėtojams, kurie moka patento mokestį, nereikėtų mokėti atskaitymo į kelių fondą. Tai yra sutarta ir priimta komitete. Tačiau aš jau dabar savo vardu sakau: gerai, kad mes šiandien nepriėmėme Kelių mokesčių įstatymo pataisymo. Kai mes prie jo grįšime, mes ten turėtume įrašyti į atitinkamą straipsnį, kad tie ūkio subjektai, kurie moka patento mokestį, kelių mokesčio nemoka, nes Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme reglamentuoti kitą mokestį, sakyčiau, nėra racionalu.
Aš siūlau Seimui pritarti pateiktoms pastaboms po svarstymo ir leisti Biudžeto ir finansų komitetui, išklausius pastabų, toliau dirbti ir parengti projektą galutinai priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mano pagrindinės pastabos būtų dėl 2 straipsnio papildomo išaiškinimo. Ir kodėl?
Gerbiamasis A.Rudys teisingai pasakė: ekonominė logika. Jeigu žmogus sumokėjo mokesčius vieną kartą ir po to jis dar daro įnašus profsąjungoms, politinėms partijoms, draugijoms, organizacijoms, tai lyg ir antrą kartą nereikėtų apmokestinti. Bet manau, šitas įstatymas, galiojantis be pataisų, tą dalyką sureguliuoja. Kodėl?
Pavyzdžiui, 6 straipsnyje pasakoma, kad apmokestinamos vienkartinės premijos, priklausančios apmokestinti pašalpos. Vadinasi, nustatytas pašalpų tam tikras dydis, kuris yra neapmokestinamas. Tas pats pasakoma 7 straipsnyje, sukonkretinama, kas įtraukiama į neapmokestinamas... O dabar mes gaunam šitaip. Jeigu pagal šitą formuluotę, ką leidžia... Sakysim, gal tai daugiau teorija, bet galima ir praktiškai. Pavyzdžiui, politinės partijos, draugijos, visuomeninės organizacijos ir profsąjungos gali turėti daug pinigų ir gali nutarti vienam išmokėti 1 mln. Lt pašalpą. Tai teoriškai, bet gali būti ir praktiškai. Ne vienas 1 mln. (...). Ir pagal šitą formuluotę tada tas pilietis nemokės nieko. Imu antrą variantą. Žmogus dirba normalioje įmonėje, vargšas, ir jam reikia išmokėti daugiau, sakysim, negu ta nustatyta neapmokestinama pašalpa, minimumas. Ir jis jau mokės.
Tada kyla klausimas, kodėl žmones Lietuvoje numatoma diferencijuoti? Jeigu jis priklauso kokiai draugijai, visuomeninei organizacijai, politinei partijai ar profsąjungai, jam galima jau ir 500, ir 700 išmokėti, ir jis nemoka už tą pašalpą pajamų mokesčio, o jeigu jis dirba, niekam nepriklauso, normalus, tylus žmogus, dirba savo darbą, ir jam įmonė nutaria mokėti pašalpą, didesnę negu 1,5 MGL ar pan., jau ji bus apmokestinta. Atleiskite, mano galva, net ir Konstitucija draudžia žmonių pajamas skirtingai traktuoti, priklausomai nuo politinių partijų, draugijų. Yra žmogus, ir nepriklausomai iš ko, jeigu jis viršija tam tikrą ribą, jis turi mokėti. Ir veikiantis įstatymas šitai pasako. Todėl, manau, 2 punkte, jeigu jau reikia, tai taip pat reikėtų įteisinti tą dydį, kuris neapmokestinamas, ir jį prilyginti kaip bet kuriam eiliniam žmogui, kuris gauna šitas pašalpas iš bet kur. Tai viena pastaba.
Antra pastaba. Iš tikrųjų reikia palaikyti Biudžeto ir finansų komiteto nuostatą, kad Vyriausybė nustato tik minimalią ir maksimalią patento ribą, o savivaldybės tegul jas konkretizuoja, nes iš tikrųjų savivaldybės geriausiai žino. Aš žinau, kaip savivaldybės pritaiko Alkoholio įstatymą tam, kad gautų daugiau pajamų. Tai čia gerai.
Taip pat manyčiau, kad vis dėlto baudas reikėtų padaryti ne dvigubo dydžio, o penkiagubo dydžio. Mes turim vadovautis tokiu principu: visos laisvės normaliam verslui ir maksimalios baudos, jeigu verslas daro nusikaltimus. O mes dabar einam priešingu keliu: didinam normaliam verslui įvairius apribojimus ir taikom sankcijas tik pakutendami nesilaikančius įstatymo. Manyčiau, kad vietoj dvigubos nieko nebūtų blogo ir penkiaguba bauda. Tegul užmoka už tą normalų patentą, o tuos, kurie nori blogai prekiauti, juos iš tikrųjų reikia bausti. Atsižvelgiant į tai, ką aš pasakiau, reikėtų po svarstymo pritarti ir ministerijai atitinkamai pakoreguoti šitas įstatymo pataisas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Prašom. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau labai trumpai. Atsiliepdamas į tai, ką pasakė gerbiamasis J.Veselka, norėčiau kai ką patikslinti, turint omeny, kad buvo ir mūsų komiteto kreipimasis dėl profesinių sąjungų gaunamų lėšų, skiriamų pašalpoms ir kitiems išmokėjimams, neapmokestinimo, ką mes išbraukiam dabar iš Profesinių sąjungų įstatymo. Čia iš tikrųjų galima sutikti su tais nuogąstavimais, bet čia yra įrašyta nuostata, t.y. asmenų nario mokesčio surinktos lėšos, o ne kokios nors papildomos gautos lėšos į šitą fondą. Todėl, mano manymu, tas problemas išsprendžia, tas fondas negalės būti naudojamas tam, kam mes manėm. Čia yra tokia Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlyta formuluotė, kuri iš principo yra priimtina. Mes buvom truputį kitaip suformulavę, bet, man atrodo, ta problema yra išspręsta. Todėl manau, kad reikia pritarti, ir tos vietos nereikėtų daug tikslinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėsite pasisakyti? Prašom.
M.ŠARKINAS. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymai buvo suredaguoti pagal anksčiau pateiktus visus šio įstatymo pakeitimo variantus ir jie iš ėmės yra priimtini. Dabar tie, kurie buvo nesuderinti dėl 25 ir 33 straipsnių. Aš manau, kad Vyriausybė irgi sutiks su tuo, kad būtų nustatyti patento minimalūs ir maksimalūs dydžiai, o tame tarpe nustatytų savivaldybė. Galbūt siūlydamas pritarti po svarstymo balsavimui, norėčiau, kad 25 straipsnį dar papildomai pasvarsčius nebūtų išbraukti žodžiai "ir samdomojo darbo nenaudojantiems fiziniams asmenims", tiems, kam nustatomas patentas. Nes dabar komiteto siūlomoje redakcijoje ta dalis iškrito. Tai irgi yra aktualu. Aš galvoju, jeigu bus sutarta, tai gal nereikėtų ir balsavimo tam priimti. O dėl kitų pastabų, tai jos yra priimtinos. Ir tai, ką siūlo gerbiamasis J.Veselka dėl pašalpų apmokestinimo, tai mes irgi galvojom, kad reikėtų apmokestinti. Kadangi dabar suderinta, tai vis dėlto galbūt tegu lieka taip, kaip pasiūlyta komiteto redakcijoj. Siūlytume pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galim bendru sutarimu pritarti po svarstymo ir įpareigoti pagrindinį komitetą padaryti pagal pastabas būtinas pataisas, ar reikėtų balsuoti? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Dėkoju.
Įstatymo dėl baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo projekto Nr.1511 svarstymas (95.05.11)
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Svarstome 1-6 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo" projektą. Pranešėjas - gerbiamasis A.Urmonas. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, jeigu norėtumėte padaryti pranešimą. Kiek jums reikėtų laiko? Prašom.
A.URMONAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybės teikiamas Baudžiamojo kodekso pakeitimas susijęs su Seimo rezoliucija, kuri buvo paskelbta šiuose Seimo rūmuose balandžio mėnesį. Vienas iš etapų, vykdant kompleksinę kovos su transporto priemonių vagystėmis programą, - baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimas. Taip pat 271 ir 272 straipsnių papildymai, be atsakomybės sugriežtinimo, atlieka ir kitas funkcijas, t.y. socialinio teisingumo funkciją. Dabar daugiau ginami automobiliai, kai nusikaltimai padaryti stambiu mastu pagal 271 straipsnio ketvirtąją dalį, bausmė nuo 6 iki 10 metų. O eilinio piliečio automobilis dažniausiai yra ginamas pagal pirmąją dalį, bausmė nuo 3 mėnesių iki 4 metų.
Statistika rodo, kad pastaruoju metu vagiami visi automobiliai, tarp jų ir tie automobiliai, kurie neįeina į stambių automobilių kategoriją. Be to, 271 straipsnio taikymo praktika, kaip mes dažnai matome, susijusi su tam tikra korupcijos rizika. Pataisos šiuo atveju atlieka ir prevencinį vaidmenį. Tas pat susiję ir su 272 straipsnio papildymu, t.y. atsakomybė daugiau diferencijuojama. Noriu pabrėžti, kad pagal 271 straipsnį padidinus atsakomybę nuo 4 iki 8 metų, teisėjas galės taikyti 45 straipsnį, jeigu reikės individualizuoti atsakomybę, švelninti bausmę, bet tai jau bus tam tikra motyvacija. Tuo atveju šie pataisymai atliks tam tikrą prevencinę funkciją.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Vitkevičių - Valstybės ir teisės komiteto vardu.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nėra abejonės, kad reikia sustiprinti atsakomybę už automobilių vagystes, už plėšimus ir panašiai. Mes šitą klausimą komitete svarstėme ir iš esmės pritarėme. Bet pasiūlėme šią redakciją, kuri yra pateikta, suderinti su Juridiniu skyriumi. Juridinis skyrius perdavė grupei, kuri rengė kodeksą, ir grupė davė neigiamą atsakymą.
Na, kas dėl neigiamo? Aš nesakau, kad nereikia priimti. Aš galiu ir pritarti, kadangi komitetas iš dalies buvo pritaręs, bet redaguoti reikia. Pavyzdžiui, yra pasakyta, jog 271 straipsnio dalies dispoziciją reikia išdėstyti taip: "vagystė automobilio arba padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą". Na, aš suprantu taip, kad automobilio vagystė įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Reikėtų atskirti, vadinasi, vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą, o taip pat vagystė automobilių. Tai jau būtų daug aiškiau.
272 straipsnio antrojoje dalyje po žodžių "panaudojant šaunamąjį ginklą" siūloma įrašyti žodžius "arba užvaldant automobilį". Kas yra 272 straipsnis? Yra plėšimas. O kas yra plėšimas? Svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat panaudoti, arba plėšimas, atimant galimybę kitaip nukentėjusiam priešintis. Jeigu, pavyzdžiui, vagis išmuš automobilio langelį arba pritaikys raktą, sės ir nuvažiuos, tai jokio čia plėšimo nėra. Prieš jokį asmenį nepavartotas joks smurtas. Todėl šitame straipsnyje taip pat reikėtų parašyti, kad panaudojant šaunamąjį ginklą arba užvaldant automobilį, panaudojant smurtą arba grasinimą panaudoti smurtą. Tada bus plėšimas. O šitaip neatitinka baudžiamosios teisės nei teorijos, nei praktikos. Todėl aš siūlau vis dėlto pagalvoti apie redakciją. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį E.Bičkauską.
V.PETKEVIČIUS. Ar galima?
PIRMININKAS. Taip. Gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius, kol ateis Seimo narys E.Bičkauskas.
V.PETKEVIČIUS. Mes komitete svarstėme šitas pataisas. Reikia pasakyti, kad gerbiamasis profesorius ne visai teisus. Juridinio skyriaus nurodytos pataisos buvo priimtos, pataisyta. Tačiau negalima sutikti su ponu profesoriumi, kad tai ne plėšimas. Jeigu ateina žmogus į butą, gražiai atsirakina arba išlaužia duris, susikrauna daiktus ir išneša, jis niekam smurto nepanaudoja, tačiau plėšimo aktas įvyko. Lygiai taip pat ir vagiant automobilį: išlaužė spyną, išdaužė langą, atėjo ir norėjo paimti, tai yra plėšimo atvejis. Mes tai pataisai pritarėme ir manome, kad tokia pataisa turėtų būti Baudžiamajame kodekse.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Bičkauskai. Tačiau jeigu durys atrakinamos raktu, tai nėra plėšimas, o yra vagystė. Aš, kaip Valstybės ir teisės komiteto narys, patikslinu.
E.BIČKAUSKAS. Aš irgi norėsiu į pono V.Petkevičiaus žodžius replikuoti taip, kad populiaria žmonių kalba tai yra plėšimas, bet baudžiamosios teisės prasme tai nėra, deja, plėšimas. Čia visai kas kita.
Be jokios abejonės, ir čia nėra ko ginčytis, kad automobilių vagysčių problema yra didelė ir kad reikia imtis kažkokių priemonių. Bet kokių ir ar tuo keliu einame? Šiuo atveju mes siūlome sugriežtinti bausmes. Kai vidaus reikalų ministras pristatinėjo šias pataisas, uždaviau tokį klausimą ir dabar paprašysiu tą patį padaryti bent iki priėmimo. Padarykim apibendrinimą, kaip pas mus teismai baudžia už automobilių vagystes. Dabar mes turime už paprastą eilinę ir automobilio vagystę sankciją iki 4 metų laisvės atėmimo. O gal mes įsitikinsime: turim, teismas gali teisti. O gal mes pamatysime, kad baudžia po 1 metus laisvės atėmimo. Ir gal tada suprasime, kad problemą sudaro ne sankcija. Problema yra kur kas gilesnė. Truputėlį ponas A.Urmonas teisingai užsiminė apie korupcijos galimybę ir prevencinę. Bet panagrinėkime šitą problemą kur kas plačiau ne tik dėl automobilių.
Kitas dalykas. Deja, su Juridiniu skyriumi nesuderinta, nes Juridinio skyriaus išvada yra tokia. Todėl siūlymas į atitinkamus BK straipsnius įrašyti automobilio vagystę kaip kvalifikuojančią aplinkybę nesiderintų su baudžiamosios teisės teorine nuostata. Iš karto pasakyta. Taigi šiuo atveju Juridinis skyrius prieš, Baudžiamojo kodekso rengimo grupė taip pat prieš. Ačiū Dievui ir gerai, kad bene pirmą kartą, o gal ne pirmą kartą, pataisas pirmiausia mes aprobuojam Baudžiamojo ar kitų kodeksų rengimo grupėje. Jūs įsivaizduokite: sėdi metus žmonių grupė, kuri turi savo tam tikras nuostatas, kaip turi atrodyti to kodekso galutinis rezultatas, o mes čia pradedame kaitalioti visiškai jų neatsiklausę. Kaip jie gali toliau konkrečiai dirbti? Gerai, kad tai buvo padaryta. Jeigu jau būtų taip priimama, aš turiu vieną nedidelį pasiūlymą. Kad nekaitaliotume visų straipsnių, yra Baudžiamojo kodekso 280 straipsnis "Sąvokų išaiškinimas", kuris skamba taip: "Šio skirsnio straipsniuose numatytas turto pagrobimas laikomas stambiu, jeigu pagrobtojo turto vertė viršija 250 MGL." Aiškinamajame rašte taip ir rašoma, jog problema yra dėl to, kad tas stambus mastas numatytas tik 250 MGL ir susijęs su brangiomis mašinomis. Tai šitą sąvoką papildykime paprasčiausiai: "Jeigu pagrobtojo turto vertė viršija 250 MGL, arba pagrobtas automobilis." Trys žodžiai, ir viskas, mano nuomone, atsistoja į savo vietas, jeigu jau darom tokią pataisą konkrečiai dėl automobilio, dėl ko aš abejoju. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, visi norėję pasisakė. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo ir pavesti pagrindiniam komitetui pataisyti pagal diskusijoje pasakytas pastabas? Prieštarauja gerbiamasis Seimo narys A.Baskas. Reikės kalbėti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti. Prašom, gerbiamieji Seimo nariai.
Seimo narys A.Baležentis. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo pasakyti motyvai, kodėl reikėtų koreguoti pasiūlytą įstatymo projektą. Aš manau, kad reikia jam pritarti. Štai dėl ko. Ta logika, kad automobilio vagystė nėra stambus vogimas, man atrodo, neišlaiko kritikos. Dėl to sunku patikėti, kad nusikaltėlių gauja pavogtų vieną automobilį ir po to išsiskirstytų. Paprastai vagiamas ne vienas ir ne du automobiliai. Dėl to čia yra praktiškai visada vagystė stambiu mastu.
Toliau. Čia buvo abejonė, kad automobilio vagystė nebus smurtas prieš asmenį. Aš norėčiau paryškinti, kad šiuo metu tai yra jau smurtas ne prieš asmenį, bet net prieš visuomenę, net prieš didesnę visuomenės dalį, nes žmonės negali palikti automobilių atvažiavę į darbą. Dėl to aš siūlau pritarti pateiktam projektui ir pateikti jį priėmimui.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys dar galėtų nepritarti. Seimo narys A.Baskas.
A.BASKAS. Taip. Aš noriu atkreipti dėmesį, jog Seimo nariams buvo išdalyta Vidaus reikalų ministerijos pažyma, kurioje buvo nurodyta, kad viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių padaugėjo automobilių vagysčių, buvo ta, jog buvo panaikintos jų prekybos taisyklės, o naujos nebuvo patvirtintos. Kaip tik vagys pasinaudojo tuo, kad teisininkams yra sunkiau kvalifikuoti. Todėl nekelia abejonių, ir aš sutinku su ponu E.Bičkausku, jog šito nepakaks, kas čia yra padaryta, kad sustabdytų vagystes. Tą patį efektą, tą patį rezultatą mes galime gauti įrašę tuos tris žodžius: "brangūs" ir "automobiliai pavogti". Mes turime visuomet atkreipti dėmesį ir praktikoje to laikytis, kad jeigu grupė, kuri rengė bet kurį kodeksą - ar Civilinį, ar Baudžiamąjį, ar kitą, - ir kuri toliau prižiūri ir kuruoja, nepritarė, tai ji mato, kad iš šito keitimo efekto nebus. Keitimas tik tam, kad apsigautume: štai mes pakeitėme, mes rūpinomės, o rezultatas "piš". Todėl, kad reikalas būtų sprendžiamas iš esmės, siūlau nepritarti, kitaip sakant, pritarti tai grupei, kad tuo keitimu mes nieko nepasieksim. Jeigu priimsime, atrodys, kad jau mes padarėme, vagysčių sumažės. Todėl siūlyčiau nepritarti, kad tie, kurie atsakingi, imtųsi ryžtingesnių ir svarbesnių dalykų. Ir pirmiausia Vyriausybė kiek galima greičiau pateiktų tas prekybos taisykles. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau gerbiamuosius Seimo narius registruotis, kadangi reikės balsuoti.
Posėdyje dalyvauja 72 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr.1511 po svarstymo?
Už - 40, prieš - 1, susilaikė 4. Taigi pritarta po svarstymo.
Savaitės darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas (95.05.11)
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką pateikti darbotvarkės projektą.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kitą savaitę yra dvi posėdžių dienos, taip pat sutarta, kad pirmadienį, t.y. gegužės 15 d., 18 val., pažymint tai, kas buvo lygiai prieš 75 metus, rengiamas Seimo posėdis Steigiamojo Seimo 75-osioms metinėms pažymėti. Kviečiu Seimo narius aktyviai dalyvauti, bus pakviesti ir signatarai, ir kiti garbūs vyrai ir moterys. Taigi pirmas posėdis, iškilmingas posėdis - pirmadienį, 18 val.
O dviem posėdžių dienom yra įvairūs klausimai ir priėmimo, ir svarstymo, ir pateikimo stadijų. Pirmiausia Valstybės kontrolės įstatymo tolesnis priėmimas. Kaip prisimenat, mes pradėjom, bet priėmėm tiktai pirmąją dalį. Įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo ir papildymo projektas. Čia gerbiamojo V.Einorio teikiamas projektas. Dar vieną įstatymą išskirčiau, jeigu šiandien viskas tvarkingai baigsis, tai valstybės valdymo tarnybos A lygio valdininkų pareigybių sąrašo projekto tvirtinimas. Tarp teikiamų svarstyti ar tik pateikiamų klausimų - visų pirma privatizavimo, mokesčių klausimai, taip pat kai kurių miestų ir rajonų ribų patikslinimo reikalai. Bet papildomai dar norėčiau pažymėti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo projektą, tai svarstymo tęsinys, ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo svarstymas. Manau, tai visiems labai aktualus klausimas. Ir Seimui taip pat. Į Vyriausybės pusvalandžius, kaip jau buvo susitarta ir Seniūnų sueigose, ir pačiame Seime, kviečiamas kariuomenės vadas, ministras R.Vaitekūnas ir muitinių vadas gerbiamasis V.Geržonas. Kviečiu patvirtinti. Tiesa, dėl vieno klausimo Seniūnų sueigoje visuotinio sutarimo nebuvo. Tai 7 darbotvarkės punktas - nutarimas "Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų". Dėl to reikės balsuoti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau jūsų paklausti, ar septintasis klausimas tikrai yra pirmaeilės svarbos klausimas, kad mes turėtume skirti brangų Seimo laiką? Aš noriu priminti jums, kad mes treti metai skubos tvarka svarstome sanatorijų nuosavybės klausimą. Ten švaistomas mūsų milijoninis, milijardinis turtas, neturi savininko. Ar negalėtume vietoj siūlomo septintojo klausimo įtraukti būtent šį klausimą?
Č.JURŠĖNAS. Aš pirmiausia atsakau, ar tai svarbus klausimas. Žinoma, tai ne pats svarbiausias, todėl jis užrašytas ne pirmas, ne antras ir ne trečias, o tik septintas. O dėl antrojo siūlymo, tai turi pateikti frakcija arba komitetas. Seniūnų sueigoje jis nebuvo nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš ne klausti, aš iš tikrųjų tiktai džiaugsmą noriu išreikšti, kad galų gale atėjom su septintu klausimu. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš norėjau paklausti, kada į Seimo darbų programą pateks klausimas, kuris labai ilgai atidėliojamas, tai būtent Visuomenės informavimo priemonių įstatymas. Kaip pamenam, Seimo valdyba buvo sudariusi darbo grupę, darbo grupė buvo įpareigota parengti iš dviejų alternatyvių projektų vieną, jį parengė ir, atrodo, spalio mėnesį jau įteikė. Dabar jau yra gegužės mėnuo, vadinasi, apie pusę metų tas nepatenka. Aš įsivaizduoju, kad tai yra ir darbo grupei nepagarba, ir Seimui, nevykdančiam savo sprendimų, nepagarba. Todėl aš prašau, kad Seime bū-tų svarstomas tas projektas, ką mes su juo darom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamoji kolege, 20-u punktu numatyta atitinkama žurnalistams reikalinga rezoliucija, o įstatymas arba keli įstatymai planuojami birželio mėnesį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Seimo Pirmininke, aš vis dėlto siūlyčiau, jeigu tai leidžia Statutas, balsuoti dėl 7 punkto įtraukimo.
Č.JURŠĖNAS. Taip.
V.PETRAUSKAS. Dar aš norėčiau jūsų paklausti, ar mes su šeštojo dėl A lygio nustatymo (tikrai čia bus daug ginčų), ar neskubam su priėmimo procedūra? Gal tokį klaustuką pasidėkime dėl 6 punkto? Dėkui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš dar sykį paaiškinu, nes prieš tai jau sakiau: jeigu šiandien šis klausimas teigiamai išsprendžiamas, t.y. pritariama po svarstymo, tai tas bus teikiama kitą ketvirtadienį. Jeigu šiandien mes padarysim pertrauką ar kaip kitaip pasielgsim, tai, be abejo, 6 punktas iškris.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamasis Pirmininke, praėjusiame posėdyje antradienį buvo priimamos Darbo sutarties įstatymo pataisos ir svarstymo metu visi norintys pasisakė, buvo laukta tiktai Vyriausybės išvadų, ir Seime buvo nuspręsta, kad mes jau šį ketvirtadienį svarstysim, galutinai apsispręsim po svarstymo. Ketvirtadienį mes šito nepadarėm. Būtų gerai tą padaryti kitą savaitę, juo labiau kad tai yra susiję su įstatymu, šio mūsų valdininkų sąrašo patvirtinimu. Jie tarpusavyje susiję, tai vis dėlto reikėtų lygiagrečiai tuos klausimus nagrinėti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš nieko prieš, bet iš tikro, ar jau yra Vyriausybės nuomonė, suformuluota ar nesuformuluota? Jeigu yra, tai, be jokios kalbos, mes galim antradienį arba ketvirtadienį nagrinėti. Bent į savaitės darbotvarkę aš siūlau įrašyti. Darbo sutarties pataisos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pone Juršėnai, mano pareiškimas buvo Seimui parašytas ir šiandien nutarimas, kurį jūs priėmėt dėl pono V.Einorio, tai manęs personaliai nepaliečia. Pagal nustatytą tvarką kiekvienam piliečiui reikia atsakyti ir todėl aš norėčiau, kad vis dėlto man būtų raštu įteiktas atsakymas dėl mano pareiškimo. Todėl jūsų Seimo valdyba galėtų suformuluoti, kad aš rankose turėčiau dokumentą, nes šiaip yra draugiška pono Č.Juršėno, pono J.Bernatonio nuomonė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes dabar svarstom darbotvarkę...
A.ENDRIUKAITIS. Taip, aš kalbu apie...
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, aš...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę, gerbiamasis pirmininke...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji, prašom nesiginčyti, mano paaiškinimas Seimo tribūnoje yra oficialus paaiškinimas, bet galima bus tai pakartoti ir raštu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu paklausti, ar mes iš viso turime teisę įtraukti tokį 28 punktą dėl Karaliaučiaus krašto gyventojų genocido atminimo, kadangi tai yra akivaizdus kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus, nes Karaliaučius niekada Lietuvai nepriklausė. Genocidas nėra įteisintas kaip toks, kad ten buvo. Čia jau yra parašyta, kad jo atminimas, vadinasi, jis jau pripažįstamas kaip buvęs. Ar nėra tokių darbotvarkės klausimų įtraukimas kišimasis į kitų šalių reikalus ir nesantaikos kurstymas? Siūlau balsuoti neįtraukti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, čia kol kas projektas, vadinasi, niekas neįamžinta ir nėra jokių kitų, sakykim, kol kas baisių dalykų. O dėl įtraukimo į darbotvarkę buvo sutarta Seniūnų sueigoje, apie tai buvo kalbėta ir Seimo posėdyje. Bet tiktai primenu, kadangi prieš mane kolega M.Treinys stovi, buvo sutarta, kad kolega M.Treinys pateiks naują variantą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, 16 punktas - Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymo projektas. Buvo svarstytas Ekonomikos komitete, iš esmės jam nepritarta, buvo grąžintas tobulinti iniciatoriams, sudaryta darbo grupė, kuri turi parengti naują įstatymo variantą. Po to Ekonomikos komitetas jį apsvarstys ir tik po to bus galima jį įtraukti į darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Dovanokit, apie kurį įstatymą jūs kalbat?
K.KUBERTAVIČIUS. 16 punktas. Todėl nerealu, kad kitą savaitę jis bus.
Č.JURŠĖNAS. Prašau. Išbraukti visada malonu.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Aš dėl 10 punkto - laisvų ekonominių zonų. Kadangi mes dar nesam gavę projekto, tai anksčiausiai ketvirtadienį bus galima įtraukti į darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
S.BURBIENĖ. O jeigu kartais pirmadienį nesvarstysim, tai tada ir visai...
Č.JURŠĖNAS. Suprantama, tada bus nukelta dar tolesniam laikui.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare Jurkūnaite, ar jūs teiksite savo siūlymą balsuoti, ar jūs sutinkate su pranešėjo paaiškinimu?
G.JURKŪNAITĖ. Jūs turite galvoje dėl Visuomenės informavimo priemonių įstatymo?
PIRMININKAS. Taip.
G.JURKŪNAITĖ. Aš tai siūlyčiau jį įtraukti.
PIRMININKAS. Tai siūlot balsuoti, taip?
G.JURKŪNAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, ar kartais čia nėra klaida 34 ir 35, nes čia rašoma 34, kad Vyriausybės pusvalandžiai, ir surašom net tris asmenis. Na, galbūt ... O toliau rašom, kad Vyriausybės valanda. Tai ar mes tai Vyriausybės valandai dvi valandas skirsim per savaitę? Aš nelabai supratau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, kiti skiria dar daugiau laiko. Aš turiu galvoje, kiti parlamentai. Bet čia viskas yra pagal Statutą. Pusvalandžiai - tai klausimai-atsakymai, trumpi klausimai-trumpi atsakymai. O valanda tada, kai yra jau ilgesnis pašnekesys su kuriuo nors ministru.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, daugiau nestokite prie šoninių mikrofonų. Reikėjo užsiregistruoti, kai pradėjom klausimo svarstymą. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik dėl to ir noriu pasakyti, kad esu diskriminuojamas kaip opozicijos atstovas, nes mano mygtukas, matyt, sąmoningai yra išjungtas ir jis neveikia. Aš norėjau užsirašyti kompiuteryje normaliai. Tai dabar siūlyčiau šią techninę problemą išspręsti arba aš negalėsiu atlikti savo Seimo nario pareigos - dirbti balsų skaičiavimo komisijoje.
O dabar noriu paklausti poną Č.Juršėną dėl darbotvarkės. Ar septinto klausimo įtraukimas reiškia, kad jūs atsisakot noro apgailestauti dėl to, ką Komunistų partija padarė per 50 metų?
Č.JURŠĖNAS. Čia vienas su kitu nesusiję, kadangi mokydamasis Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje aš kai ko pramokau. Gerų dalykų. Sakykim, revizionizmo pramokau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis. Kalba paskutinis Seimo narys.
A.J.RAŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pateikti šiek tiek informacijos dėl kolegės G.Jurkūnaitės pasiūlymo. Iš tikrųjų tie dalykai nėra užmiršti ir nustumti, tik po to, kai buvo atvykusi pas mus Europos Tarybos delegacija, ekspertai radijo ir televizijos klausimais pasiūlė mums šį įstatymą pertvarkyti, atskirti radijo ir televizijos klausimus nuo spaudos klausimų. Šitie dalykai dabar vykdomi, yra Radijo ir televizijos įstatymo projektas pateiktas, jis derinamas ir su tos žurnalistų grupės žmonėmis. Kolega J.Baranauskas kaip tik yra tos darbo grupės pirmininkas. Vadinasi, darbai vyksta, ir manau, kad būtų labai nei šis, nei tas, jeigu dabar staiga mes visiškai sujauktume tą darbų tvarką. Aš prašyčiau kolegės G.Jurkūnaitės tiesiog pasitarti su mumis, gauti informaciją ir tada būtų galima kažką toliau daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė dar kartą. Jūs atsiimat savo siūlymą?
G.JURKŪNAITĖ. Ne, ne...
Č.JURŠĖNAS. Birželio mėnesį, gerbiamoji kolege.
G.JURKŪNAITĖ. Aš tik norėjau patikslinti vieną dalyką. Kolega A.Raškinis kalbėjo apie žurnalistų grupę. Aš turiu galvoje ne žurnalistų. Aš turiu galvoje tą grupę, kurią sudarė Seimo valdyba. Ten yra ir žurnalistų, ir Seimo narių. Mano žiniomis, rodos, yra penki Seimo nariai. Todėl aš turiu galvoje tą bendrą darbo grupę, kurią sudarė Seimas, ir jų parengtą projektą.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas profesorius B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji kolegos, mano supratimu, kiekvienas darbas turi būti normalus ir man nesuprantama, kai kas nors nori darbą visiškai sujaukti. Ta pati Žurnalistų sąjunga į tą darbo grupę pasiūlė priimti du įstatymus. Du įstatymus. Aš norėčiau kreiptis į gerbiamąjį Č.Juršėną, kad antrą kartą jis tokių triukų neišdirbinėtų, kaip buvo praeitą kartą, kaip išvakarėse Žurnalistų sąjungoje tas susitikimas. Vis dėlto užkulisiuose negali būti vedamos jokios derybos. Aš manyčiau, kad ateityje tokie triukai yra negalimi mūsų Seime. Jeigu yra komitetas, tai komitetas visiškai atsakingas už įstatymų parengimą. Ir jeigu šiam įstatymo projektui buvo tam tikra prasme pritarta, aš manyčiau, kad vis dėlto komitetui turi būti reiškiamas tam tikras pasitikėjimas. Mūsų komitetas dirba gana vieningai, visur surandam konsensą tarp įvairių politinių grupuočių, o kažkam tai yra nenaudinga.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis profesoriau, arba jūs...
B.GENZELIS. Siūliau netraukti to, ko nesvarstė komitetas ir ko komitetas nerekomenduoja.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis profesoriau, arba jūs pavėlavot į šią posėdžio dalį, arba jūs negirdėjot, ką aš sakiau. Aš siūliau, kad šis klausimas gali būti įtrauktas ne anksčiau kaip birželio mėnesį. O dar kartą aš esu iš tikrųjų be pakankamo pamato kaltinamas.
PIRMININKAS. Tai jeigu aš teisingai supratau, komiteto pirmininkas siūlo įtraukti į darbotvarkę to klausimo svarstymą.
Č.JURŠĖNAS. Ne.
PIRMININKAS. Nes jūs taip ir nepasakėte. Aš supratau, kad jūs siūlote įtraukti kaip Seimo narė G.Jurkūnaitė, ar siūlote neįtraukti kaip gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas? (Balsai salėje)
Č.JURŠĖNAS. Birželio mėnesį, dar kartą sakau.
PIRMININKAS. Bet čia mes kalbame apie kitą įstatymo projektą, gerbiamasis Seimo nary Genzeli. (Balsas salėje) Ačiū, supratau.
Gerbiamieji Seimo nariai, taigi dėl pasiūlymų reikės balsuoti. Pirmiausia prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 71 Seimo narys. Dėl balsavimo motyvų buvo pasisakyta. Kas už tai, kad būtų įtrauktas septintas darbotvarkės klausimas "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomo nepripažinimo" pripažinimo netekusiu galios", prašau balsuoti.
Už - 39, prieš - 25, susilaikė 4. Šis klausimas įtraukiamas.
Dabar balsuosime dėl gerbiamosios Seimo narės G.Jurkūnaitės siūlymo dėl Visuomenės informavimo priemonių įstatymo projekto įtraukimo į savaitės darbotvarkę. Kas už tai, kad būtų įtrauktas Visuomenės informavimo priemonių įstatymo projekto svarstymas į savaitės darbotvarkę, prašau balsuoti.
Už - 21, prieš - 22, susilaikė 16. Taigi šis klausimas į savaitės darbotvarkę neįtraukiamas.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar dabar bendru sutarimu galim patvirtinti savaitės darbotvarkę? Ne, yra prieštaraujančių. Tuomet prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Bogušis. Nenorit kitą savaitę dirbti?
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš iš tiesų labai noriu dirbti, bet mane labai sujaudino septintas darbotvarkės klausimas. Aš tikrai negaliu taip valingai apsispręsti nesužinojęs pono G.Kirkilo nuomonės. Jeigu, pavyzdžiui, G.Kirkilas pasakytų, na, reikia jam diplomo. Tai argi gaila vienam protingam žmogui diplomo? Tada aš balsuočiau. Bet jis į tai nieko neatsakė. Todėl aš dabar tikrai drįstu pasakyti, kad turėsiu balsuoti prieš.
Č.JURŠĖNAS. O jeigu aš pasakysiu, kad man reikia, neužtenka?
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik už. Seimo narys V.Petrauskas. Jūs už darbotvarkę?
V.PETRAUSKAS. Taip, aš pasisakau už, nes manau, kad reikia Lietuvai padaryti kuo didesnę gėdą Europoje ir pasaulyje būtent su 7 punktu. Aš tikrai būtinai už. Manau, negali valdančioji partija elgtis kitaip, ne pagal principus.
PIRMININKAS. Turiu padaryti pastabą gerbiamajam Seimo nariui, kad tautos atstovo pareiga būtent nedaryti gėdos Lietuvai, o ne taip, kaip jūs ketinat padaryti gėdą.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, reikės balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtinta kitos savaitės darbotvarkė, prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 43 Seimo nariai.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 10.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. 43 Seimo nariams balsavus už, 10 - prieš, 7 susilaikius darbotvarkė patvirtinta. Dar gerbiamasis Seimo Pirmininkas norėtų padėkoti Seimo nariams.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai dėkingas, kad kolegos tokia didele persvara patvirtino tokią labai svarbią darbotvarkę. Vienas svarbus pranešimas. 14.14 val. Seimo Seniūnų sueigos posėdžių kambaryje kviečiu paskanauti kavos mano sąskaita. Bus rimta kalba. (Balsai salėje) Ne, Seniūnų sueigą tiktai.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys G.Kirkilas.
G.KIRKILAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau pakviesti gerbiamąjį kolegą V.Bogušį, kurį labai gerbiu, į viešą intelektualinę diskusiją, kad jis galėtų įsitikinti partinio diplomo kokybe. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Dėl procedūros.
PIRMININKAS. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Pone pirmininke Bernatoni, jūs mane nutraukėte, kai aš pateikiau klausimą ir pasiūlymą dėl darbotvarkės pirmininkaujančiam Č.Juršėnui. Tai yra darbotvarkės klausimo svarstymas, ir aš turiu tokią teisę - pasisakyti bet kuriuo klausimu. Todėl prašyčiau jus ateityje taip nesielgti ir nenutraukinėti manęs.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kadangi mane pavedė technika, o aš supratau, kad jūs kalbate ne ta tema.
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Svarstome 1-7 darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos A lygio valdininkų pareigybių sąrašo" projektą. Svarstymui skiriama 20 min. Kviečiu į tribūną pranešėją, gerbiamąjį ministerijos sekretorių J.Novicką. Prašom, gerbiamais pranešėjau.
J.NOVICKAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
Jūsų dėmesiui teikiamas jau apsvarstytas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybės valdymo tarnybos A lygio valdininkų pareigybių sąrašo" projektas. Šis projektas po pateikimo Seime buvo svarstytas Savivaldybių komitete. Yra pateiktos pataisos. Pataisos yra tokios: iš sąrašo pirmosios dalies išbraukti 6 punktą, taip pat išbraukti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos pareigybes ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pareigybes. Antrąją dalį papildyti dviem punktais: 9 ir 10, t.y. vyresnysis konsultantas ir konsultantas. Šiomis Lietuvos Respublikos Prezidentūros, jos Kanceliarijos pareigybėmis. Iš trečiosios dalies išbraukti 6, 7 ir 8 punktus. Atitinkamai Vyriausybės atstovas apskrityje, Vyriausybės atstovo apskrityje padėjėjas sekretorius, Vyriausybės atstovo apskrityje konsultantas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Pasisakyti užsirašė 6 Seimo nariai. Visų pirma komiteto vardu kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Papovą. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Savivaldybių komitetas svarstė pateiktą sąrašą, analizavo pagal visą struktūrą. Tai, ką ministerijos sekretorius pasakė, taip ir yra. Tik kol kas nebuvo pasakyta nuomonė, ar priimtini Savivaldybių komiteto pasiūlymai, ar ne.
Aš norėčiau argumentuoti. Pirmosios dalies 6 punktas - tai Seimo nario padėjėjas - sekretorius siūlomas išbraukti todėl, kad vis dėlto šie sekretoriai, jie dirba ir kitą darbą. O jeigu būtų šiame sąraše, jų funkcijas reguliuoja mūsų Statutas ir įstatymai.
Toliau dėl Seimo kontrolierių įstaigos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos. Tai irgi suprantama. Tai veikiančios pagal atskirus įstatymus įstaigos ir kaip tik jų politinė veikla būna sustabdyta tuo laikotarpiu, kada jie vykdo pareigas.
Mes analizavome ir Prezidentūros struktūrą. Čia buvo pasiūlymas įtraukti vyresnįjį konsultantą ir konsultantą. Tai siūlė komitetas. Mes gavome B lygio sąrašą. Šios pareigybės yra B lygio sąraše. Žinoma, aš negaliu keisti Savivaldybių komiteto nuomonės, tačiau asmeniškai aš sutikčiau, kad jie būtų B lygio sąraše. Vis dėlto reikėtų padiskutuoti ir dėl kitų Prezidentūros pareigybių. Vis dėlto turėtų būti ir Prezidentą aptarnaujanti struktūra, ta , kuri yra susijusi su techniniu darbu, su vykdymu Prezidento dekretų, kad ji būtų pastovi ir kad būtų B lygio. Turbūt būtų galima diskutuoti dėl Kanceliarijos vadovo ir Kanceliarijos vadovo pavaduotojo. Aš tų funkcijų nežinau, gal yra tam tikrų ir kitų funkcijų, bet vis dėlto reikėtų atskirti. Atskirti ir Prezidentūroje politikus nuo valdininkų.
Na, ir toliau. Mano manymu, ūkinius reikalus tvarko Reikalų valdybos viršininkas. Tai irgi galėtų būti pastovus B lygio. Būtų ir finansų, ir visų kitų dalykų perėmimas ir t.t.
Toliau. Vyriausybės Kanceliarijoje mes nepateikėme... Dėl Vyriausybės atstovo. Čia turbūt yra viskas aišku, kadangi jie perima prokuratūros priežiūros funkcijas - kontroliuoja arba prižiūri, kaip savivaldybės vykdo įstatymus. Čia tikrai žmonės neturi politikuoti, o turi kontroliuoti ir žiūrėti įstatymo raidės. O jeigu mes laikysime, kad tai politikai, vykdantys Vyriausybės politiką, o ne įstatymų politiką, tai bus nonsensas. Taigi juos išbraukti.
Ir dar vienas būtų pasiūlymas. 3 punktas - Vyriausybės ryšių su Seimu atstovas. Tai irgi ne premjero ryšių su Seimu atstovas, o visos Vyriausybės ryšių su Seimu atstovas. Jis turėtų būti valdininkas, kuris nesikeistų keičiantis Seimui, Vyriausybei, o jis... žinantis tą darbą, atliekantis vykdomąsias funkcijas, kad tik geriau dirbtų Vyriausybė, turėtų geresnį ryšį su Seimu, o ne vaikščiojantis žmogus, politikuojantis žmogus.
Toliau. Buvo diskutuojama dėl ministerijų sekretorių Savivaldybių komitete. Savivaldybių komitetas priėjo išvados, kad ministerijų sekretoriai arba, kitaip sakant, sekretorius neturėtų būti A lygio, o turėtų būti vienas asmuo ir turėtų būti B lygio. Lygiai taip pat, kaip ir Vyriausybės sekretorius. Kadangi nėra ministerijose pavaduotojų ir negali būti tokių sekretorių, kurie pavaduotų ministrą. To neleidžia daryti Konstitucija. Atstovauti ministrui Vyriausybėje, Seime ir Prezidentūroje gali tik kitas ministras, o ne koks nors pavaduotojas arba sekretorius. Todėl Savivaldybių komitetas siūlo keisti Vyriausybės įstatymo 29 straipsnį, kad tai būtų sekretorius, kuris tvarkytų ministerijos vidaus reikalus. Kitas reikalas, kiek ten dabar yra departamentų direktorių. Pakanka departamento direktoriaus statuso vietoje to sekretoriaus statuso. Dabar tie sekretoriai yra departamentų direktoriai.
Ir toliau dėl savivaldybių struktūrinių padalinių. Papildomai dar kartą išnagrinėjo Savivaldybių komitetas ir siūlo išbraukti mero patarėjus, padėjėjus, referentus iš A lygio valdininkų sąrašo, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsniu, kuriame kalbama apie administraciją. Cituoju: "Tarybos, mero, valdybos sprendimus įgyvendina bei tarybą, merą, valdybą techniškai aptarnauja administracija". Taigi nėra numatyta, kad kokia kita struktūra, kokie kiti pareigūnai aptarnautų merą, jo pavaduotoją. Tai daro administracija. O administracija - tai, aišku, yra B lygio valdininkai. Jokių čia A lygio valdininkų negali būti. Kaip tik Savivaldos įstatymas ir mes administraciją sudarėme tam, kad, keičiantis tarybai, nesikeistų administracija, o ji keistųsi Valdininkų įstatyme nustatyta tvarka - konkursai ir t.t. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Konservatorių frakcijos vardu kalbės Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aukštasis Seime! Išnagrinėję pateiktą A lygio valdininkų pareigybių sąrašą, galime padaryti tik vieną išvadą - juo siekiama išsaugoti, išlaikyti stabilią valstybės tarnyboje susikompromitavusią partinę nomenklatūrą.
Norėčiau truputį apie atskiras sąrašo dalis keletą žodžių tarti. Seimo Kanceliarijoje... nemanau, kad turėtų būti šiame sąraše Seimo nario padėjėjai - sekretoriai, nes daugelis iš jų turi antraeiles pareigas. Jeigu jie pateks į valdininko sąvoką, jie turės atsisakyti kito darbo. Taip pat, mano supratimu ir mūsų frakcijos supratimu, yra nonsensas, kad į šį sąrašą Vyriausybė pasiūlė įrašyti Seimo kontrolierių įstaigą. Vyriausiosios rinkimų komisijos - tiek pirmininko, tiek ir atskirų narių - Vyriausybės siūlymu įrašymas į šį sąrašą tik dar kartą patvirtina, kad Vyriausioji rinkimų komisija klusniai vykdė valdančiosios grupuotės valią.
Jeigu kalbėsime apie Prezidento Kanceliariją, tai čia, kaip jau buvo minėta, siūlome, kad į šį sąrašą būtų įtraukiami ir Prezidentūros, Prezidento konsultantai.
Dabar apie Vyriausybės Kanceliarijos etatų sąrašą. Yra truputį keista, kai argumentuojama, kad yra Vyriausybės atstovas ryšiams su Seimu ir pan., ir pan., ir tai nėra politinė pareigybė, nes yra ne premjero, o Vyriausybės. Tai gal ir Vyriausybė savo politikos nebeturi? Taip pat, kalbant apie Vyriausybės Kanceliariją, manyčiau, kad turėtų būti įrašyti ir apskričių valdytojai, ir Vyriausybės atstovai apskrityje.
Jeigu pasižiūrėsime, kaip buvo paskirti tie pareigūnai ir kokie tai yra pareigūnai, tai mes aiškiai pamatysime, kad buvo pasirinktas partinis pasirinkimo principas ir buvo paskirti į tuos postus būtent politikai. Precedentas yra padarytas. Kita vertus, yra keista, kad Vyriausybės patarėjai atskirais politikos klausimais irgi priskiriami ne politikams. Kyla klausimas: ar viena ir kita Vyriausybė gali turėti savo politiką mokesčių klausimais, ekonomikos klausimais ir kitais klausimais? Ar ši politika bus visą laiką stabili ir vienoda, tokia, kokią bandė pasirinkti LDDP?
Toliau dar gražiau. Ministerijos sekretoriai, jų patarėjai, padėjėjai, referentai irgi nėra laikomi politikais. Galime pažiūrėti, kiek ministerijos sekretorių tapo ministrais. Aš nežinau, ką sako partinio diplomo kompetencija, bet, mano manymu, pono A.Ambrazevičiaus paskyrimas Krašto apsaugos ministerijos sekretoriumi yra grynai politinis paskyrimas.
Yra dar keletas ministerijų, pavyzdžiui, Ekonomikos, Pramonės ir prekybos, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Žemės ūkio, kurių sekretoriai, be jokios abejonės, yra tam tikros politikos formuotojai.
Kalbant apie savivaldybių valdininkus, mūsų manymu, savivaldybės administratorius irgi turėtų būti priskirtas prie A lygio valdininkų, būtent prie politinių pareigybių.
Reziumuodamas dar norėčiau pasakyti vieną mintį. Galbūt pamatysime, kokia yra partinių diplomų kokybė, kaip čia kai kas siūlė. Profesorius J.Novickas pasakė, kad Lietuvoje yra apie 20 tūkst. valdininkų. Jeigu būtų priimti mūsų pasiūlymai, tai politikais, politinio lygio valdininkais, kurie keistųsi pasikeitus politinei situacijai, būtų apie 200 valdininkų. Ponas G.Kirkilas tai vadina "šlavimu". Tai irgi kalba apie tam tikrą požiūrį.
Baigdamas siūlyčiau padaryti svarstymo pertrauką, sudaryti darbo grupę iš frakcijų atstovų ir susitarti, kokios pareigybės bus laikomos politinėmis, kokios - ne. Mes galime rašyti įvairius nutarimus, galime priiminėti vienus ar kitus sprendimus, tačiau jeigu politinės jėgos, didžiausios politinės partijos nesusitars, kokie postai yra politiniai, kokie ne, tai, pasikeitus valdžiai, pasikeitus Seimo daugumai, be jokios abejonės, bus priimti tie sprendimai, kurie atitiks valdančiosios daugumos nuomonę. Aš reiškiu viltį, kad po kitų rinkimų valdančioji dauguma bus šiek tiek kitokia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Dagį kalbėti Socialdemokratų frakcijos vardu. Po to spręsime klausimą dėl konservatorių siūlomos pertraukos.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į kai kuriuos prieštaravimus ir kokia mūsų dabartinė padėtis dėl to Valdininkų įstatymo. Aš kalbėjau, pateikdamas Socialinių reikalų komiteto pataisas Darbo sutarties įstatymui. Mūsų tie visi prieštaravimai iš esmės lieka.
Jeigu mes pradedame kalbėti apie neabejotinus A lygio valdininkus, kurie, išeinant politikams, pasikeičia - tai patarėjai, frakcijų referentai ir pan. - aš manau, kad reikia tvarkyti arba Valdininkų įstatymą, arba tada reikia daryti Darbo sutarties įstatymo pataisas, arba dar kur nors. Jeigu mes dabar patvirtinsime šią instituciją, tai mes sunaikinsime patarėjų korpusus. Lietuvoje... netgi Rusijoje yra tvarka, ir jie mano, kad jiems valdininkų trūksta, kvalifikuotų patarėjų trūksta. Mes irgi nepasižymime dideliu pertekliumi. Jeigu mūsų kokie patarėjai, ypač dirbantys puse etato ir pan., dirba universitete ar dar kur nors, tai pagal mūsų Valdininkų įstatymą jie neturės teisės ten dirbti. Tai iš ko mes formuosime patarėjų korpusą? Kaip jie dirbs? Mums reikia apsispręsti juos tvarkyti: arba išbraukti iš Valdininkų įstatymo, arba taisyti kitus. Tai viena problema. Tai yra susiję ne tik su Seimo patarėjais, bet ir su Prezidentūros patarėjais, referentais ir pan. Mes neturėtume mažinti to savo korpuso kokybės. Jeigu patarėjas sugeba daug kur patarti, tai dėl to kvalifikacija turėtų būti užtikrinama ir būtų žmogus labiau vertinamas. Kol kas mes negalime sau leisti išlaikyti jį taip, kad jis būtų patenkintas savo padėtimi, apginti jį kitais įstatymais, kad po to jis ten gautų pakankamą išlaikymą įvykus nesėkmingiems rinkimams...
Taip pat yra daug neapibrėžtumų šitame įstatyme, jis susijęs su ta pačia problema. Pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys apskritai pas mus yra beveik visuomeninės pareigos. Tai iš ko jis tada gyvena? Nes kol kas jis negali dabar užsiimti kitokia veikla, jeigu mes čia įtraukiam. Lygiai taip pat kontrolieriaus patarėjas. Dabar klausimas, kokio lygio Vyriausybės atstovai turėtų būti. Mano supratimu, Vyriausybės atstovai turėtų likti šitoje dalyje, nes Vyriausybė keičiasi. Jeigu Vyriausybė keičiasi, vadinasi, keičiasi visas jos atsivestas aparatas. Jeigu mes būtume anksčiau priėmę koncepciją, kad Vyriausybės atstovas apskrityje yra teisininkas, kaip ir buvo mūsų frakcija siūliusi, tada būtų visiškai kitaip. Bet mes apsibrėžėm, kad tai yra politikas, jam jokių kvalifikacinių, teisinių reikalavimų neįrašėm. Tai ar mes turim apsispręsti? Jeigu norim palikti taip, tuomet turim apsispręsti tame įstatyme.
Toliau. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį ir į tam tikrą būtinybę taisyti mūsų įstatymus, taip pat, man atrodo, grįžti prie Valdininkų įstatymo, kadangi ten yra apibrėžti tam tikros moralės kodeksai, kurie yra, mes juos įtraukėm, neapibrėžtos jokios funkcijos, kas tuos moralės klausimus spręs, ar jis atitinka etikos normas, ar neatitinka etikos normų. Ir daugelis kitų pastabų, kurias mums pasakė kolegos. Iš tikrųjų, man atrodo, dar šitas A lygio valdininkų pareigybių sąrašas nėra pakankamai suderintas. Ir Savivaldybių komitetas siūlo daug ką keisti. Todėl manau, kad reikia padaryti šito svarstymo pertrauką, būtinai padaryti pertrauką, sutvarkyti šitą pareigybių sąrašą. Taip pat, matyt, reikėtų pamąstyti dėl Valdininkų įstatymo kai kurių pataisų. Arba jeigu ne dėl Valdininkų įstatymo pataisų, tai sutarti Seime dėl Darbo sutarties įstatymo pataisų, kad mes dirbtinai taikydami tokią schemą nepakenktume mūsų Seimo, Prezidentūros ir kitų darbo kokybei. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo pateikti siūlymai, kad būtų daroma svarstymo pertrauka, tačiau ir šiam svarstymui skirtas laikas baigėsi. Todėl darome pertrauką nenagrinėdami tų siūlymų. Pratęsim svarstymą kitą kartą.
Pereiname prie 1-8 darbotvarkės klausimo - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo" projekto. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministerijos sekretorių V.Putvinskį.
V.PUTVINSKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Pateikiamas įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo" pakeitimas, kuriame siūlome mūsų redakciją svarstymui. Ji apsvarstyta dviejuose komitetuose: Biudžeto ir finansų komitete bei Agrariniame komitete. Pritarimai yra gauti. Noriu priminti, kad įstatymo 12 straipsnio mintis, jog gali pirkti ir parduoti vienkartines išmokas fizinis asmuo, tačiau bendrovės, juridiniai asmenys gali tiktai pirkti, nenumatytas pardavimas. Įstatymo pataisa numato suteikti teisę juridiniams asmenims, žemės ūkio bendrovėms parduoti vienkartines išmokas aukcionuose. Siūlome svarstymui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, užsirašiusių pasisakyti dėl šio klausimo svarstymo nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Dėkoju gerbiamajam ministerijos sekretoriui.
Įstatymo "Dėl įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.1396 pateikimas (95.05.11)
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Dabar 1-9 darbotvarkės klausimas - įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministerijos sekretorių V.Navicką. Jūsų pranešimui skiriama 10 minučių.
V.NAVICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pateikiami Įmonių įstatymo pakeitimai susiję su dviem problemomis. Įstatymo 1 straipsnyje siūlomas pakeitimas išspręstų dabar egzistuojančią problemą, kai išperkantys patentą žmonės prieš išpirkdami patentą turi įregistruoti individualią įmonę. Įregistravus individualią įmonę reikia pateikti finansų inspekcijoms ketvirtines mokesčių deklaracijas. Tai apsunkina jų veiklą, be to, tai nereikalingas darbas, kadangi išperkant patį patentą yra sumokamas tam tikras valstybei mokestis, kurį gali nustatyti Vyriausybė. Todėl siūloma Įmonių įstatymo 1 straipsnio pataisa kaip tik padėtų išspręsti šią problemą. Fiziniai asmenys, žmonės galėtų nusipirkti patentą užmokėdami valstybei, neregistruodami individualios įmonės ir pradėti savo veiklą tose srityse, kurias Vyriausybė apibrėžtų atskirai savo nutarimu taip, kaip ir vyksta dabar tas dalykas.
Antroji Įmonių įstatymo pataisa yra dėl 21 straipsnio. Dabartiniu metu 21 straipsnyje nėra tvirtai reglamentuotas laikotarpis nuo steigimo sutarties pasirašymo iki įmonės įregistravimo. Ir tuo laikotarpiu daugelis įmonių pradeda vykdyti savo ūkinę komercinę veiklą, neįgiję dar juridinės teisės, t.y. netapę juridiniu asmeniu, neįsiregistravę įmonės. Todėl siūloma redakcinė pataisa išspręstų šitą egzistuojančią koliziją ir būtent šioje redakcijoje yra užfiksuojama, kad nuo sutarties pasirašymo laikotarpio iki įmonės įregistravimo įmonė negali užsiimti komercine ūkine veikla, o jeigu ji tokią veiklą vykdytų, tai finansų institucijos, finansų inspekcijos teismo keliu išieškotų neteisėtai gautas jų pajamas. Teisėta veikla prasidėtų tik nuo įmonės įregistravimo įgijus juridinį statusą. Tokia yra 21 straipsnio pataisos esmė.
Tai štai tokios dvi Įmonių įstatymo pataisos reikalingos priimti. Be to, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl šio įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo reikia atlikti Fizinių asmenų apmokestinimo įstatymo pataisas. Vyriausybė jas yra pateikusi. Šis Įmonių įstatymo 1 straipsnio pakeitimas turėtų būti svarstomas kartu su Fizinių asmenų mokesčio įstatymo 25 straipsnio atitinkama redakcija. Tada ta problema būtų išspręsta abiejuose įstatymuose ir nebūtų priėmus šį įstatymą tam tikros įstatyminės kolizijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministerijos sekretoriau, o dėl kitų dviejų projektų - Nr.1412 ir Nr.1413? Ar jūs juos teikiat kartu su šiuo projektu?
V.NAVICKAS. Taip, čia yra tiktai projektas Nr.1412. Projekto Nr.1413 mano darbotvarkėje nėra įvardyta visiškai. Turim įstatymo projektą Nr.1412, kadangi dabar rejestro vyriausiasis tvarkytojas yra Statistikos departamentas, o šis Įmonių rejestro įstatymo pakeitimas susijęs būtent su šia funkcija. Štai matau salėje yra gerbiamasis K.Zaborskas, departamento direktorius, ir apie projektą Nr.1412 turėtų kalbėti jis. O projekto Nr.1413 aš neturiu ir nežinau, kaip jis vadinasi. Jeigu tai yra Fizinių asmenų įstatymo...
PIRMININKAS. Tai yra Banko įstatymo papildymo projektas.
V.NAVICKAS. Aš neįgaliotas šitą projektą pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius norėtų jūsų paklausti.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, plečiamas patentų išdavimas supaprastina mokesčių surinkimą, tačiau čia gali atsirasti piktnaudžiavimų. Norėčiau paklausti, kokia vykdoma patentinės veiklos kontrolė ir kokie tos kontrolės yra rezultatai? Ačiū.
V.NAVICKAS. Pagal dabar nustatytą tvarką patentus išduoda tos vietovės, kurioje gyvena žmogus arba įregistruota individuali įmonė, mokesčių inspekcijos. Jos taip pat atsakingos ir už kontrolę, kad tie asmenys išsiėmę patentą vykdytų veiklą, atitinkančią patento naudojimą, kuri įteisinta Vyriausybės nutarimu. Būtent tos institucijos, vietinės mokesčių inspekcijos, ir atlieka tą kontrolę. Jeigu tai yra pažeidimai ir vykdoma ne ta veikla, kuriai išpirktas patentas, arba naudojamas samdomasis darbas, tai tas patentas gali būti atimtas ir nustatytos tam tikros baudos, kurios yra apibrėžtos tuose dokumentuose.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš irgi tuo pačiu kontrolės klausimu, bet dėl 21 straipsnio. Norėčiau jūsų paklausti. Čia teigiama, kad įmonę steigiantys asmenys steigimo laikotarpiu, nuo įmonės steigimo sutarties sudarymo iki įmonės įregistravimo, neturi teisės įmonės vardu užsiimti komercine ūkine veikla.
V.NAVICKAS. Taip.
V.BRIEDIENĖ. Prašom pasakyti, kas užsiims kontrole ir tikrins? Šiuo atveju mokesčių inspekcijos netikrins jų. Kas kontroliuos, ar jie užsiima ta komercine ūkine veikla, ar ne? Labai ačiū.
V.NAVICKAS. Čia yra žodžiai "įmonės vardu". Jeigu steigėjai - akcinės bendrovės, - sakykim, trys ar keturi asmenys, vienas iš jų pradės sudarinėti kontraktus dar neįsteigtos įmonės vardu...
V.BRIEDIENĖ. Ne, ne.
V.NAVICKAS. Tiktai būsimos įmonės vardu, tai čia yra parašyta taip, kad jie negali tokia veikla užsiimti. Jei kaip asmenys, kaip žmonės, turi kitokią veiklą įsiregistravę, kitas įmones, jie gali veikti, bet neįregistruotos įmonės vardu jie negalės veikti. Tiktai po to, kai, sakykim, bus steigimo dokumentai įregistruoti ir įmonė įgaus juridinio asmens teises, galės užsiimti teisėti valdymo organai, administracija tos įmonės vardu komercine ūkine veikla, sudarinėti kontraktus, užsiimti gamyba ir kitokiu bizniu. Uždraudžiama tuo laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo iki teisinio įregistravimo būtent šia pataisa.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Giniotas.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Visi, norėję paklausti, paklausė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo šiam projektui, ar reikės balsuoti? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Ar sutiktumėte paskirti pagrindinį komitetą - Ekonomikos komitetą? Nėra prieštaraujančių. Ar reikalingi papildomi komitetai, ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nematau. Ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje šį mėnesį? Nėra prieštaravimų. Pritarta.
Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamasis A.Zaborskas informavo mane, kad įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto Vyriausybė kol kas neteikia. Dėkoju.
Žemės gelmių įstatymo projekto Nr.1386(2) pateikimas (95.05.11)
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Dabar pereiname prie 1-10 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo projekto. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį G.Motuzą. Prašom. Pateikimas. Jūsų pranešimui skiriama 10 minučių.
G.MOTUZA. Šitas teikiamas įstatymo projektas pirmiausia remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 47 punkte pasakyta, kad žemės gelmės yra išskirtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Tuo pačiu tai reiškia ir išskirtinę atsakomybę už tų žemės gelmių ir jų išteklių apsaugą ir jos naudojimą, reguliavimą. Be to, žemės gelmių įstatymas remiasi Aplinkos apsaugos įstatymu, kuris bendra tvarka traktuoja žemės gelmes kaip vieną iš svarbiausių aplinkos komponentų. Tačiau Aplinkos apsaugos įstatymas suformuluotas tiktai bendrai, tai yra... įstatymas. Ten yra bendros nuostatos dėl žemės gelmių apsaugos ir naudojimo reguliavimo numatant, kad šio įstatymo pagrindu turi būti priimami specialūs gamtos išteklius ir aplinkos apsaugą reguliuojantys įstatymai. Žemės gelmių įstatymas ir yra toksai papildomas, detalizuojantis ir sukonkretinantis įstatymas.
Šiuo metu Lietuvoje praktiškai veikia Lietuvos TSR žemės gelmių kodeksas, priimtas Aukščiausiosios Tarybos 1976 m., kuris šiaip yra neblogas įstatymas ir suvaidino pakankamai teigiamą vaidmenį. Tačiau šiuo metu tiek politiniu aspektu, tiek dalykine prasme nebeatitinka reikalavimų ir turi būti pakeistas, nors dalis jo nuostatų yra perkelta į šį įstatymą ir tuo pačiu yra užtikrintas tikslingas, reikalingas perimamumas ir tęstinumas. Praktiškai šiuo metu žemės gelmių apsauga, išteklių naudojimas yra reguliuojami Vyriausybės nutarimais. Jų yra apie 13. Tai yra atskiros taisyklės, sakykime, naftos darbų licencijavimui, statybinių medžiagų ir kitų naudingų iškasenų naudojimo reguliavimui ir taip toliau. Tačiau šitie nutarimai neturi pakankamo įstatyminio pagrindo. Ir yra labai sunku reikalauti, kad jie būtų vykdomi, ir į jų vykdymą orientuoti visus, kurie jiems yra pavaldūs. Yra daug veiklos sričių, daug santykių, kurie praktiškai yra nereguliuojami. Ir šitos įstatyminės spragos kelia didelį pavojų žemės gelmėms, didelį pavojų ištekliams ir gali sukelti tiek ekologinius, tiek ekonominius bei materialinius nuostolius visuomenei ir atskiriems asmenims.
Šiame įstatyme žemės gelmės yra traktuojamos ne tik kaip naudingų iškasenų ir kitų išteklių šaltinis, bet taip pat traktuojamos kaip mūsų ekosistemos pagrindas, kaip sfera, kuri gyvybiškai veikia žmogaus gyvenimo sąlygas, žmogaus veiklos sąlygas ir kuri turi būti saugoma atskirai. Tai yra visi jos komponentai, kurie gali įtakoti žmogaus gyvenseną, ūkinės veiklos sąlygas. Tokiu būdu šiame įstatyme yra numatomos ne tiktai nuostatos, reguliuojančios naudingų iškasenų naudojimą, licencijavimą, bet ir nuostatos, reguliuojančios žemės gelmių apsaugą, žemės gelmių tyrimus ir, kas yra nauja, duomenis apie žemės gelmių naudojimą, kurie taip pat yra labai svarbi vertybė, turinti tiek komercinę vertę, tiek svarbūs ir privalomi naudoti daugeliu atvejų priimant sprendimus įvairiuose lygiuose - nuo Vyriausybės iki atskirų asmenų.
Įstatymas yra parengtas kolegialiai visų suinteresuotų žinybų. Jam yra pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jis yra pagal visus reikalavimus pateiktas Seimui.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punkte nurodyta: "Tiesioginius ir distancinius žemės gelmių tyrimus gali vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą užsiimti šios rūšies ūkine veikla. Norėčiau paklausti, kas ir kam gali išduoti tokius leidimus? Ačiū.
G.MOTUZA. Čia yra pasakyta, kad leidimus žemės gelmių tyrimui ir įmonių, užsiimančių šia veikla, registravimą vykdo Geologijos tarnyba. Noriu pabrėžti, kad žemės gelmių tyrimai dar nereiškia teisės ją naudoti. Jeigu tyrimai susiję su tęstinumu naudoti žemės gelmių išteklius, tarkim, suradus telkinį jį eksploatuoti, tokių darbų, tokios veiklos licencijavimas yra aptariamas atskirame 4 straipsnyje. Ten yra nustatyta kita licencijų išdavimo tvarka. Tai arba Vyriausybė, arba kitos žinybos.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš neturiu po ranka Žemės gelmių įstatymo. Aš norėjau jūsų paklausti, kaip jos yra apibrėžiamos ir ar visos naudingos iškasenos patenka į šito įstatymo vykdymo, reguliavimo sferą - ir tos, kurios yra ne tiktai žemės gelmėse giliai, bet ir paviršiuje, po vandeniu?
G.MOTUZA. Šitas įstatymas reguliuoja žemės gelmes pradedant podirviu, t.y. viskas, kas yra žemiau dirvožemio. Ir tai yra tiek Lietuvos teritorijos sausumos žemės gelmės, tiek jos kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos. Praktiškai visi žemės gelmių ištekliai, kurie tenai yra įskaitant ir šiluminę energiją, ir, tarkim, žemės gelmių ertmes (kaip atskirą objektą galima naudoti), yra reguliuojami šito įstatymo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau paklausti, ar šis įstatymas bus daugiau orientuotas į žemės gelmių naudojimo apsaugą, ar vis dėlto daugiau į eksploatacijos skatinimą? Vis dėlto, kiek yra žinoma, mes turime nemažai žemėje naudingų iškasenų, tačiau ilgą laiką mes jų niekaip nepradedam eksploatuoti ir naudoti.
G.MOTUZA. Geologija apskritai šiuo atveju yra tokioje dviprasmiškoje situacijoje, ji tarnauja tarsi dviem ponams. Tai yra iš vienos pusės geologai ir visi, tiriantis žemės gelmes, turi pateikti objektyvią informaciją apie ekonomines vertybes, apie naudojimo galimybes, bet kartu turi informuoti apie galimus rezultatus ir tarnauti aplinkosaugos tikslams. Todėl mūsų uždavinys, kad ta informacija būtų objektyvi ir nešališka. Įstatyme būtent ši pozicija yra atspindėta. Pirmiausia turi būti nešališka, objektyvi informacija ir apie vieną, ir apie kitą rezultatą, tiek ekonominį efektą, tiek ir galimą ekologinį efektą. Čia yra numatytos ir skatinimo priemonės. Pavyzdžiui, licencijų suteikimas naudoti žemės gelmių šilumą yra deleguotas apskritims, apskričių valdytojams, kad būtų betarpiškas kontaktas ir lengviausiu būdu būtų galima gauti licenciją įsirengti kokią nors šiluminę jėgainę netgi individualiame ūkyje. Ir daugiau tokių nuostatų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, susipažinus su pateikiamu įstatymo projektu, susidarė įspūdis, kad šis įstatymas yra skirtas apginti mūsų žemės gelmes nuo Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų ir visas šitas gelmes atiduoti užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims. Aš noriu pailiustruoti štai tokiais skyriais.
13 straipsnis. Ir užsienio, ir mūsų Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys yra šalia, teisė naudoti žemės gelmes.
14 straipsnis dėl leidimų naudoti žemės gelmes ir išteklius. Užsienio kapitalo įmonės ir bendros su užsienio kapitalu įmonės yra nurodomos net pirma negu mūsų Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys.
Pagaliau pačioje pabaigoje skyrius, kuris yra specialiai...
PIRMININKAS. Kalbėkite į mikrofoną!
A.BALEŽENTIS. Skyrius, kuris yra specialiai tarptautiniams santykiams... Taip ir vadinasi 8 skirsnis: "Tarptautiniai santykiai". Čia iš viso nėra jokių sąlygų ir jokių apribojimų nei fiziniams, nei juridiniams užsienio asmenims dėl jų naudojimosi žemės gelmėmis. Būkite geras, paaiškinkite, kodėl taip atsitiko?
G.MOTUZA. Aš norėčiau pasakyti pirmiausia apie bendrą įstatymo nuostatą. Įstatymas apibrėžia ir teises, ir pareigas tiek valdžios organų, pradedant Vyriausybe, tiek fizinių ir juridinių asmenų, tai yra abipusė atsakomybė. Vieniems ir kitiems keliami tam tikri konkretūs reikalavimai.
Dabar dėl užsienio ir Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų. Užsienio ir Lietuvos fiziniai ir juridiniai asmenys traktuojami artimai, suteikiama pakankamai galimybių tiek vieniems, tiek kitiems pasireikšti, bet nėra Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų diskriminavimo užsienio fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu. Tai, kad 14 straipsnyje pirmiausia paminėti užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatant licencijų išdavimo tvarką, yra tik dėl to, kad jiems tas licencijas išduoda Vyriausybė atskiru sprendimu. Tai yra ne tik pagal šį įstatymą, bet tai yra pagal Užsienio investicijoms draudžiamų ir ribojamų veiklos sričių įstatymą, kur reikalaujama, kad leidimai naudoti gamtos išteklius užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims būtų išduodami tiktai atskiru Vyriausybės nutarimu. Tai yra ten teisės iš principo yra panašios kaip ir Lietuvos fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau formalumų atranka yra griežtesnė, labiau yra nagrinėjama, kas tie asmenys ir ar jiems tikslinga suteikti teisę eksploatuoti Lietuvos naudingąsias iškasenas.
Dėl tarptautinių santykių, kurie yra paminėti paskutiniame įstatymo skirsnyje, tai yra tarptautiniai santykiai, susiję su aplinkos apsauga, su galimu poveikiu kitoms šalims, kad išvengtų tam tikrų konfliktų ir kad valstybė ta prasme galėtų elgtis kultūringai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Patackas.
A.V.PATACKAS. Aš norėjau patikslinti. Kiek suprantu, durpynai čia lyg ir neįeitų į žemės gelmių sąvoką, taip?
G.MOTUZA. Atsiprašau. Nesupratau, kas?
A.V.PATACKAS. Durpynai. Durpės.
G.MOTUZA. Įeina.
A.V.PATACKAS. Įeina?
G.MOTUZA. Taip.
A.V.PATACKAS. Sakykite, kokia yra durpynų situacija Lietuvoje? Aš čia neradau. Įstatyme nėra atskiro skirsnio durpynų apsaugai, o jie šiuo metu turbūt labiausiai kenčia iš visų Lietuvos naudingųjų iškasenų. Ar nevertėjo tai išskirti kaip pačią aktualiausią sritį, kuri verta apsaugos?
G.MOTUZA. Durpės yra taip pat reguliuojamos šito įstatymo kaip viena iš žemės gelmių išteklių rūšių. Jeigu kalbėtume apie jų ypatybę, tai yra apie durpynų, arba pelkių, ekologinę reikšmę, į tai atsižvelgiama skyriuje, kur sakoma, kad prieš pradedant naudoti naudingųjų išteklių telkinius, būtina ištirti jų poveikį aplinkai. Tas ištyrimo laipsnis turi būti įvertintas Valstybinės išteklių komisijos. Tik po to, kada bus nustatyta, kad tas įvertinimas yra pakankamai išsamus ir objektyvus, galima rengti projektą, kurio pagrindu jau bus eksploatuojama. Tas projektas taip pat yra tvirtinamas atitinkamų institucijų. Kitaip sakant, atsižvelgiama į šitą durpynų ypatybę.
A.V.PATACKAS. Dabar durpynai yra eksploatuojami laukiniu būdu. Ar čia nevertėtų ką nors juridiškai sugalvoti, kas pagreitintų šitą kontrolę? Jeigu eitume tuo tradiciniu keliu, mes tiesiog galime nebesuspėti.
G.MOTUZA. Taip. Sutinku. Šiuo metu tas darbas yra daromas. Lietuvos geologijos tarnyboje šiuo metu yra nuodugniai peržiūrimi visų durpynų ištekliai. Peržiūrimi tokiu būdu: šiuo metu Lietuvoje yra įregistruota apie 1600 durpynų, o atrinkti tiktai 157 durpynai, kuriuos būtų galima eksploatuoti, t.y. dauguma durpynų, kurie įeina į saugomas teritorijas, kurios neseniai išskirtos, į įvairius draustinius, į įvairias apsaugines zonas ir t.t., yra išbraukti iš balanso kaip nenaudotini. Tie 157 durpynai sudaro didesnę dalį mūsų Lietuvos išteklių, tai yra patys didžiausi durpynai, kurie jau pradėti naudoti arba iš tikrųjų gali būti naudojami be didelės įtakos aplinkai. Tačiau jų naudojimo klausimas yra taip pat derinamas su Aplinkos apsaugos ministerija ir vietine valdžia. Išteklių peržiūrėjimą, kadangi tai didelis darbas, mes šiemet baigiam ir jo pagrindu parengsime rekomendacijas dėl durpių naudojimo reguliavimo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti šio labai svarbaus įstatymo projektui bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta. Ar sutinkate, jog pagrindinis komitetas būtų Gamtos apsaugos komitetas? Nėra prieštaraujančių. Kadangi yra lydintys teisės aktai, ar sutiktumėte, jog papildomas komitetas būtų Ekonomikos komitetas? Prašom rimtai dalyvauti svarstyme, gerbiamieji Seimo nariai. Sutinkat. Ar sutiktumėte, jog svarstymas Seimo posėdyje būtų birželio mėnesį? Dėkoju.
6sesija 28 p svarstyti klausimai
Kadangi liko laiko, dabar siūlau svarstyti darbotvarkės 2 rezervinį klausimą - įstatymo "Dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros" projektą. Svarstymo diskusijose pasisakyti niekas neužsirašė. Yra teigiama pagrindinio komiteto nuomonė. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių siūlymui balsuoti. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom vieną - už, vieną - prieš.
Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš jums patarčiau nekomentuoti ir įsigilinti: ne prieštaraujančių yra, o yra prašančių balsuoti, tai yra šioks toks skirtumas, pone Bernatoni. Nors baigus partinę mokyklą gal ir sunku tą suvokti.
PIRMININKAS. Prašom dėl balsavimo motyvų, gerbiamasis Seimo nary Skreby. Motyvų nėra. Kadangi yra prieštaraujančių, teks balsuoti. Taigi prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 41 Seimo narys. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros" projektui po svarstymo? Balsavimas pradėtas.
Už - 28, prieš nėra, susilaikė 7. Tai-gi pritarta po svarstymo. Rytinis posėdis baigtas.