Šeštasis
posėdis
1995
m. kovo 21 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
Nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo” |
|
|
|
|
|
|
|
|
Įstatymo “Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymo” projektas (pateikimas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Seimo narių pareiškimai
A.Endriukaitis. Pareiškimas "Dėl Vyriausybės alkoholio politikos pragaištingumo"
A.Endriukaitis. Paklausimas Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui "Dėl Seimo nario ignoravimo"
A.Endriukaitis. Pareiškimas dėl Seimo Pirmininko Č Juršėno, piktybiškai nesilaikančio Seimo statuto
V.Plečkaitis. Grupės Kovo 11-osios akto signatarų pareiškimas
R.Maceikianecas. Pareiškimas "Dėl bandymo apriboti lenkų tautinės mažumos teises"
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo kovo 21 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis. Gerbiamieji, registracija.
48 Seimo nariai. Kadangi pagal mūsų darbotvarkę dabar turi būti labai svarbus 2.1 klausimas, aš siūlau šiek tiek palūkėti, kad būtų daugiau salėje Seimo narių, o per tą laiką, aš tikiuosi, mes galim išspręsti du rutininius technologinius klausimus. Čia tiesiog poros minučių reikalas. Tai yra pirmiausia dėl Seimo Pirmininko pavadavimo. Ar turi kas kokių norų pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim iškart balsuoti? Dėl Seimo Pirmininko pavadavimo. Galim iškart balsuoti? Prašau. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo”? Kas už, prašom pakelti rankas. Gerbiamasis A.Sakalas sutinka pavaduoti mane, jeigu kam kyla abejonių.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Na, niekaip neįtiksi. J.Bernatonį skiriu pavaduoti - blogai, E.Bičkauską - blogai, A.Sakalą - vėl blogai. Matyt, reikia dar vieną pavaduotoją paskirti. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Minutėlę, Pirmininke, prieš 4 buvo.
PIRMININKAS. Prieš - 4. Atsiprašau, prieš - 4. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 37 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš ir 2 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo” priimtas. Dėl vedimo tvarkos V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Ką aš daugiau galiu daryti? Jūsų Statutas man palieka teisę tik dėl vedimo tvarkos kalbėti. Bet balsavimo metu, pone Pirmininke, nereikia komentuoti to, ko net nežinot. Dėl ko žmonės balsuoja prieš, tai tų žmonių ir Seimo narių valia. Aš balsavau prieš dėl to, kad nepritariu šiam nutarimui, kurio nemačiau.
PIRMININKAS. Visiems juk išdalytas, gerbiamasis Jarmolenka. Kodėl tamstą sekretoriatas skriaudžia, išsiaiškinsim. (Balsas salėje) Taip, žinoma, mano atsakomybė, jeigu jus skriaudžia.
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
Taip pat, gerbiamieji kolegos, antrasis procedūrinis klausimas dėl specialiosios tyrimo komisijos galutinio darbo rezultato nukėlimo, ar kaip mes jį vadinsim. Tai yra pakeisti jų darbo laiką taip: vietoj kovo 15 d., kaip buvo numatyta, prašoma iki gegužės 1 d. Ar galim? Ar nori kas kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamoji Z.Šličytė nori kalbėti? Ne. Kolega K.Bobelis. Ne. Kolegė Z.Šličytė. Prašom. Ar galim balsuoti dėl šito nutarimo? Gerai, ačiū. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo” pakeitimo”? Kas už, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Už - 39. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Nėra. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, vienbalsiai 39 Seimo nariams balsavus už, niekam - prieš, niekam nesusilaikius Seimo nutarimas “Dėl Seimo nutarimo “Dėl specialiosios tyrimo komisijos sudarymo” pakeitimo” priimtas. Ačiū.
Dabar, gerbiamieji kolegos, aš turiu perskaityti vieną dokumentą. Kovo 15 d. pareiškimas “Dėl Seimo Pirmininko pavaduotojo J.Bernatonio atšaukimo iš pareigų”.
“Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, remdamiesi Seimo statuto 219-220 straipsniais, teikiame siūlymą atšaukti Seimo Pirmininko pavaduotoją J.Bernatonį iš pareigų. Manome, kad pono J.Bernatonio pirmininkavimo Seimo posėdžiams būdai kelia nereikalingus konfliktus Seimo posėdžių salėje ir trukdo Seimo darbą.
Ponas J.Bernatonis, pirmininkaudamas Seimo posėdžiams, nevengia pažeisti Seimo statutą, pasižymi arogancija ir šališkumu. Į tai Seimo seniūnų sueigose ar specialiuose Seimo posėdžiuose ne kartą yra atkreipę dėmesį Seimo nariai.
Šių metų kovo 14 d., pirmininkaudamas vakariniam Seimo posėdžiui, ponas J.Bernatonis ypač šiurkščiai pažeidė Seimo statutą vienasmeniniu sprendimu nutraukdamas Seimo posėdžio darbą. Tai - pavojingas precedentas, keliantis grėsmę demokratijos raidai Lietuvoje, ir Seimas to negali toleruoti.
Vienasmeninis, antiįstatyminis Seimo darbo sustabdymas yra šiurkštus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas. Todėl ponas J.Bernatonis turi būti atšauktas iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų.”
Pasirašo 36 Seimo nariai.
Taigi atitinkama procedūra atlikta. Kadangi Seimo statutas nenumato datų, aš prašau gerbiamuosius Seimo narius šitą klausimą nagrinėti tada, kai aš būsiu čia, Seimo salėje, t.y. balandžio 4 d. arba balandžio 6 d. (Balsai salėje) Galima ir vėliau. Seimo statutas nedraudžia.
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar 2.1 darbotvarkės punktas - Seimo pareiškimo (Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų pakeitimo) projektas Nr.1485A, t.y. tas lapelis, kuris buvo įteiktas Seimo nariams su atitinkamų frakcijų atstovų arba vadovų parašais. Pranešėjas šiuo atveju yra gerbiamasis kolega Seimo narys A.Saudargas. Kviečiu į tribūną. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Noriu jums pristatyti pareiškimą dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties.
Gal nereikia viso pareiškimo teksto skaityti. Aš perskaitysiu, atkreipsiu dėmesį į pagrindinę, konstatuojamąją dalį.
Numatydamas, kad įsigaliojus Europos (asociacijos) sutarčiai Europos Sąjungos šalių bendrovių Lietuvoje įsteigtos dukterinės įmonės ar filialai turės įgyti Europos (asociacijos) sutartyje numatomą teisę įsigyti nuosavybėn, naudoti, nuomoti ir parduoti nekilnojamąją nuosavybę (pastatus kartu su jų užimta ne žemės ūkio paskirties žeme) bei įgyti teisę nuomoti gamtinius išteklius, žemės ūkio paskirties žemę ir miškus, kada tai būtina Europos Sąjungos šalių... “Aš čia atsiprašydamas noriu atkreipti dėmesį į įsivėlusią korektūros klaidą. Reikia sukeisti žodžius: “Europos Sąjungos šalių bendrovių įsteigtų įmonių ar filialų tiesioginei ūkinei veiklai”, čia tiesiog taip turėjo būti.
Ir štai yra numatomi tokie Seimo įsipareigojimai. Jis pareiškia “esąs pasiryžęs imtis iniciatyvos, kad būtų parengtas bei priimtas ir šiam tikslui būtinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymas bei atitinkamas konstitucinis įstatymas, reglamentuojantis tos naujos konstitucinės normos įgyvendinimą.”
Prie tos pagrindinės nuostatos yra numatoma, kad “pasibaigus Europos (asociacijos) sutartyje apibrėžtam pereinamajam laikotarpiui, šios teisės privalo būti garantuotos ir Europos Sąjungos valstybių piliečiams”.
Šitą projektą teikia arba remia, yra pasirašę Centro sąjungos pirmininkas R.Ozolas, Demokratinei darbo partijai atstovauja Seimo nario pono J.Karoso parašas, o pavardė yra G.Kirkilo (jis kaip pavaduojantis), Demokratų partijos - S.Pečeliūnas, Krikščionių demokratų partijos - P.Katilius, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos - B.Gajauskas, Socialdemokratų partijos - A.Sakalas (už jį yra pasirašęs Seimo narys R.Dagys) ir Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) - V.Landsbergis. Štai šitos parlamentinės partijos yra apsvarsčiusios, suderinusios pozicijas, išnagrinėjusios ir suformulavusios tokius įsipareigojimus.
Aš noriu pasakyti keletą pastabų. Tai, kas šitame pareiškime suformuluota, atitinka tai, ką Europos Sąjunga yra pateikusi kaip savo pageidavimą, kad Lietuva suderintų savo įstatymus su priimta tvarka Europos Sąjungoje. Būtent tokia formuluotė ir yra panaudota nieko nepridedant. Noriu pasakyti, kad ta pati formuluotė yra naudojama sutartyse, kurias Europos Sąjunga yra pasirašiusi ir jau kai kurias ratifikavusi su Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, t.y. su tomis valstybėmis, kurios jau yra asocijuotosios narės.
Dar vieną komentarą, galbūt informacijai dėl terminų. Yra parašyta “įsigaliojus Europos sutarčiai”. Tai kaip galima prognozuoti, kada sutartis įsigalios? Sutartis įsigalios, kada ji bus ratifikuota. Kadangi ją turi ratifikuoti dvylika, šiuo metu, atsiprašau, jau penkiolika Europos Sąjungos šalių, tai gana ilga procedūra. Nuo mūsų priklauso, kada bus ratifikuota Lietuvoje. O šitose šalyse gana ilgai užtrunka, tai turbūt prognozuojama, kad tas terminas galėtų būti apie 1997 m.
Kitas terminas. Parašyta, kad pasibaigus Europos sutartyje apibrėžtam pereinamajam laikotarpiui. Kaip mus informavo Užsienio reikalų ministerija, dabar yra numatoma, kad tas laikas turėtų būti 1999 m. pabaigoje. Tai jūsų orientacijai tokie terminai. Šitiek mano komentarų.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ačiū. Jūsų nori paklausti 13 Seimo narių. Seimo narys M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis kolega, jūs tikriausiai prisimenate, kad tokia konstitucinė pataisa yra pateikta. Kiek aš prisimenu, visa dešinioji pusė labai negatyviai prieš ją pasisakė. Tai štai man dabar nelabai aišku. Kaip čia suprasti? Ar jūsų pozicijos iš esmės keičiasi? Ar jūs stengiatės tarnauti tiktai užsieniečių interesams, negalvodami apie mūsų Lietuvos žmonių interesus? Tai kaip čia iš tikrųjų yra, gerbiamasis Saudargai?
A.SAUDARGAS. Tuoj aš pasakysiu...
M.PRONCKUS. Ir dar aš noriu pridurti. Kada mes pasirašėm Laisvosios Europos sutartį (aš turiu jūsų kalbas, pono V.Landsbergio kalbas), kaip jūs labai gražiai kalbėjote, kad mes nenorime eiti į Europą. Nejaugi jūs tada nesupratote...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary!
M.PRONCKUS. ... kad reikia derinti šiuos visus įstatymus su Europos Sąjungos įstatymais?
A.SAUDARGAS. Jeigu jūs turite omeny dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo (aš čia turiu šitą teikimą), tai aš noriu pasakyti, kad šiame pareiškime numanomi visiškai kiti dalykai. Taigi ta jūsų minima pozicija dėl jūsų siūlomų Konstitucijos pakeitimų, tai yra visiškai kiti pakeitimai ir kiti dalykai, ir jų nereikėtų painioti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai džiaugiuosi, kad šiuo atveju visos Lietuvos politinės jėgos sutarė tuo klausimu, kuris, mano galva, yra svarbus tolesniam Lietuvos integravimuisi į Europą. Tačiau iš tiesų žinant tai, kad pati idėja buvo iškelta pakankamai seniai numatant tokio reikalo būtinumą, mane vis dėlto domintų, kaip jūs manote, kada mes galėtume šią problemą išspręsti Seime?
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis kolega Karosai, aš turiu jums taip pat atsakyti, kaip ir į pirmą klausimą, kad buvo iškelta ne ta idėja. Todėl nereikia painioti. O šitas pareiškimas yra suformuluotas norint tiksliai atsakyti į tuos Europos Sąjungos pageidavimus, kuriuos ji yra pateikusi. Kaip matote, visos, na, ne visos, bet 7 parlamentinės partijos vieningai mano, kad šituos pageidavimus galima išpildyti. Kaip tą reikia padaryti? Čia reikia dirbti, aišku, svarstyti ir rengti tuos Konstitucijos pakeitimus. Ta idėja, kurią jūs minit, visiškai nieko bendro neturi su Europos Sąjunga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Ačiū. Aš norėjau tiktai patikslinti. Čia pirma, antra... Šitoj pastraipoj: “ir parduoti nekilnojamą nuosavybę (pastatus kartu su jų užimta ne žemės ūkio paskirties žeme)”. Aš norėčiau paprasčiausiai patikslinti. Ne žemės ūkio paskirties žemė gali būti gana įvairi. Tai gali būti rekreacinės zonos, gali būti landšaftiniai draustiniai, gali būti, pavyzdžiui, kitos vietovės, kurios tikrai neturėtų patekti į užsieniečių rankas. Ar nesutiktumėte su tuo, kad svarstymo metu gal būtų galima konkrečiau apibrėžti? Miškai, pavyzdžiui, irgi ne žemės ūkio paskirties žemė, tai atskira kategorija. Kaip jūs galvojate? Ar būtų galima šitą punktą patikslinti?
A.SAUDARGAS. Nesu tikras, kad tą reikėtų į pareiškimą dėti. Bet šie draudimai iš tiesų yra praktikuojami, tos žemės, kurios negali būti parduodamos. Tai yra įprasta praktika Europos Sąjungai, ypač kai kalbama apie pasienio zonas. Lietuvai tas būtų ypač svarbu, pajūris ir panašiai, ir kitos vietos. Šitą visada galima padaryti sudarant sąrašą tų teritorijų, kurios yra draudžiamos Lietuvoj parduoti. Aš manau, kad šitą bus galima padaryti ateityje. Tą visi turėjo galvoje, tai yra akivaizdus dalykas ir Europos Sąjungoje tai yra įprasta praktika rengiant konstitucinius pakeitimus ir konstitucinį įstatymą. Taigi jūsų pastaba, be abejo, turima galvoje. O ar reikia ją į šitą pareiškimą įrašyti? Ko gero, ne, nes čia būtų galima daug dalykų sudėti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Mūsų frakcija ir aš asmeniškai pritariu šiam pareiškimui. Bet norėčiau pasisakyti, o ne užduoti klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, vienas klausimas, kadangi daugiau negaliu. Iš tikrųjų malonu matyti šį pareiškimą, kuris aiškiai parodo, kad Lietuva nevykdys kieno nors pageidavimų arba nurodymų, o iš tikrųjų stengsis daryti taip: jūs mums tai priimat, mes tada sutinkam su tokiomis ir tokiomis sąlygomis. Tai iš tikrųjų yra gerai.
Klausimas būtų toks. Štai “bei numatydamas ir t.t. asmeniškai besiverčiantiems nuolatine ūkine veikla”. Šita “asmeniškai besiverčiantiems” kategorija yra labai neapibrėžta. Juk nebūtinai asmeniškai. Aš investuoju kapitalą ir galiu nebūtinai asmeniškai čia užsiimti, o apskritai samdyti tarnybas ir t.t., ir kaip užsienio kapitalo atstovas turėčiau turėti tas lengvatas. Tai tokia būtų pastaba. Kaip jūs žiūrėtumėte?
Antra pastaba. Aš norėčiau, kad jūs būtumėte nuoseklus, kada šiandieną kritikavote LDDP narius, kurie pasirašo po tekstu, po to atsisako teksto, kad jūs irgi, kada priiminėsime Užsienio investicijų įstatymą, kuriame draudžiama...
PIRMININKAS. Pone Veselka, laikas!
J.VESELKA. ... užsieniečiams turėti filialus, laikytumėtės šio pareiškimo ir iš tikrųjų jau po truputį prisiderintumėte prie asociacijos reikalavimų. Kaip jūs į tai žiūrite?
A.SAUDARGAS. Aš galiu tik atsižvelgti į jūsų pastabas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, pareiškime jūs siūlote tokią frazę: “numatydamas, kad per atitinkamą pereinamąjį laikotarpį bus ištaisyti sovietinės okupacijos metu Lietuvos Respublikos piliečiams padaryti nuosavybės teisės pažeidimai, kai buvo neteisėtai atimama žemė”. Prašau pasakyti, o jeigu per šiuos porą metų nebus ištaisyti šitie pažeidimai? Jeigu žmonėms nebus grąžinta žemė? Ar nesukels pavojingų padarinių štai toks pakeitimas, kad žemė parduodama užsieniečiams?
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis kolega Seimo nary Baleženti, aš negaliu dabar komentuoti, kas bus, jeigu Seimas negalės savo pasiryžimo įvykdyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Buvo labai pamokančių ir skaudžių privatizavimo pamokų. Ar nemanote, kad žemės pardavimas užsieniečiams gali būti antruoju neeiliniu pasipelnymo šaltiniu?
A.SAUDARGAS. Aš negaliu jokių galimų negerovių atmesti.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas. Atsiprašau, minutėlę! Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau paklausti. Ar rezoliucijos autoriai, rengdami tekstą, kai įsigalios Europos sutartis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo... Jūs iš esmės paėmėte tą variantą, kuris yra rengiamoj sutarty. Ar nestudijavot? Sakykim, vengrai analogiškoj sutarty yra išsiderėję dvi išlygas. Jų yra kur kas siauresnis variantas. Dabar aš žiūriu -tiek lietuviškas, tiek lenkiškas iš esmės yra analogiški. Jeigu lenkams tas yra pateisinama, nes jie buvo pirmieji, tai ar nebandėte šnekėti su tais, kurie veda derybas, kad būtų pasiūlyta ta formuluotė, kuri yra patogesnė ir, aš manau, naudingesnė?
A.SAUDARGAS. Aš manau, kad pagrindinis orientyras bus, kai Seimas dirbs prie to įgyvendinimo, ir bus ta sutartis, kuri bus pasirašyta. Jeigu derybininkai sugebės išsiderėti dar palankesnes situacijas, tai būtent ta sutartis ir bus, kuri teisiškai saistys Lietuvą, ir, be abejo, Seimas į tai ateity atsižvelgs.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Seimas šiuo pareiškimu tarsi pasižada tai, ką neaišku, ar jis dar galės padaryti stojant į Europos Sąjungą. Šiandien per anksti spręsti, ar Seimas spręs tą problemą.
Dabar aš girdėjau tokį džiaugsmą, kad visos partijos sutarė tuo reikalu. Turbūt džiaugsmas šiek tiek išankstinis. Visų partijų nuomonė šiuo požiūriu dar toli gražu nėra išsakyta. Šitame miglotame pareiškime žadama, praktiškai visiškai viskas išvardyta, kada tai būtina Europos Sąjungos šalių įsteigtų bendrų įmonių ir filialų tiesioginei ūkinei veiklai ir t.t. Aš pakartosiu tai, ką sakė gerbiamasis M.Pronckus. Yra pateiktos konstitucinės pataisos. Tai galvojant, kad Lietuvai vienodai rūpi ir užsienio šalių juridinių asmenų interesai, o ne mažiau ir Lietuvos juridinių asmenų interesai...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary!
A.RAŽAUSKAS. ... ar ne padoriausia būtų grįžti prie konstitucinių pataisų ir čia beveik, sakyčiau, anekdotiškų pareiškimų nepradėti ir svarstyti?
A.SAUDARGAS. Man sunku atsakinėti kelis kartus į tą patį klausimą. Aš turėčiau traktuoti tai kaip jūsų pasisakymą, nes jūs nieko naujo nepridėjote. Galiu tik tiek pasakyti, kad šitą pareiškimą partijos svarstė, ir parašai yra. Nelabai įsivaizduoju, kaip jūs tuos parašus galite nuneigti. Ne visai tiksliai jūs formuluojate savo poziciją. Čia ne visos partijos, taip. Bet yra 7 partijų parašai ir jų pozicijos yra išreikštos. Šito pareiškimo tikslas yra Lietuvos interesai. Tuo tarpu tų konstitucinių pataisų tikslas, kurias jūs nuolat minite, nėra Lietuvos, bet grupiniai interesai. Tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pateikėjau, mes tikėjomės ir stengėmės, kad tikrai visos parlamentinės partijos pasirašytų tokį bendromis jėgomis parengtą dokumentą. Man malonu matyti, kad čia yra ir LDDP atstovo, įtakingo atstovo, parašas, galbūt jam nebus liepta jį atsiimti, kaip kartais atsitinka. Bet mums pritrūko Lietuvių tautininkų sąjungos vadovo arba parlamentinio atstovo parašo. Aš tikiuosi, kad jis atsiras. Bet kokia maždaug šiuo metu yra situacija? Gal jūs paaiškinkite.
A.SAUDARGAS. Aš supratau, kad Tautininkų sąjunga dar svarsto. Kadangi reikėjo šitą pareiškimą jau registruoti Seime, tai jis užregistruotas be jų pritarimo, o jie savo nuomonę, aš manau, pareikš.
V.LANDSBERGIS. Jie galėtų ir ...
A.SAUDARGAS. Be jokios abejonės.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamasis pranešėjau, mano žiniomis, Užsienio reikalų ministerija po to, kai mes susitarėme, kad veiksime daugiau mažiau derindami savo pozicijas, nelaukusi, kol mes padarysime šitą pareiškimą, išsiuntė savo formuluotę Europos Sąjungai, kuri dabar, mano žiniomis, yra derinama. Ten pažadai yra kur kas didesni ir įsipareigojimai tokie, kad maždaug būtų galima ne tik Lietuvos kolūkiečius, bet ir kitus kolektyvinius asmenis aprūpinti Lietuvos žeme. Ar jums neatrodo, kad šita pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijos pozicija yra labai pavojinga, ir kaip būtų galima vis dėlto atkurti bendradarbiavimo nuostatą?
A.SAUDARGAS. Aš nenorėčiau dabar komentuot derybų eigos ar to, kiek mes turim informacijos apie tai, kaip tos derybos vyksta ir kokiais pasiūlymais keičiasi jau šiuo metu Užsienio reikalų ministerija su savo derybų partneriu. Bet norėčiau atkreipti dėmesį dar kartą į tai, kad šios normos, kurios fiksuotos šiame pareiškime, atitinka galbūt tuos niuansus, komentarus, kuriuos gerbiamasis kolega E.Jarašiūnas paminėjo. Esmė atspindi tas normas, pagal kurias buvo pasirašytos asocijuotos sutartys su Vidurio Europos, vadinamosiomis Vyšehrado valstybėmis. Seimas gali į jas orientuotis. Partijų pozicijos yra aiškios ir, man atrodo, ministerija turėtų derybų metu į šias pozicijas orientuotis, kad nesukeltų komplikacijų ateityje.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Lietuvių tautininkų sąjunga kol kas šio nutarimo projekto nepasirašė. Šio posėdžio pabaigoje mes pateiksim savo pareiškimą, kur išdėstysime savo poziciją.
Dabar aš norėčiau paklausti. Ar jums neatrodo, kad pagal Europos Sąjungos pageidavimą keičiant Konstitucijos nuostatas bus atverti per daug platūs vartai, per kuriuos dabartinė vienpartinė politika ir politikai galės priimti daug didesnes pataisas arba tiesiog pakeisti įstatymus, negu to reikalauja Europos Sąjunga?
A.SAUDARGAS. Aš norėčiau, atsakydamas į jūsų klausimą, kuris turi politinį kontekstą, kad jūs atkreiptumėt dėmesį į terminus, kuriuos aš minėjau pateikdamas šį pareiškimą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pasakėte, kad jeigu bus priimta pataisa, kurią teikia kolega M.Pronckus, tai bus kažkokie grupiniai interesai. Man taip neatrodo. Aš įsitikinęs, kad šią konstitucinę pataisą mes galėjom priimti iki savo kadencijos pabaigos. O šis pareiškimas vargiai ar bus iki kadencijos pabaigos kaip nors įgyvendintas. O klausimas būtų toks. Kokį jūs matote grupinį interesą, jeigu bus padaryta pataisa, kurią teikia M.Pronckus?
P.GYLYS. Nenoriu aš diskutuot, nes ne aš teikiau klausimą ir ne aš minėjau tą temą apie kitą konstitucinę pataisą. Aš teikiu šitą pareiškimą ir apsiriboju komentuodamas šitą pareiškimą. Todėl politinė diskusija kita tema. Aš leidžiu sau pratęsti diskusiją, kai bus svarstomas tas klausimas, kurį jūs minite, o ne dabar.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dabar prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Prašė Seimo narys V.Plečkaitis. Dėl balsavimo motyvų. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Aš manau, kad tai yra labai svarbus dokumentas ir jo reikšmė dar nevisiškai suvokiama. Tiek matau Seime, ypač tarp agrarininkų, tiek, ko gero, ir visuomenėje. Man atrodo, kad tam tikra kaltė tenka atitinkamoms žinyboms, kurios neveda propagandos šia linkme. Ir apskritai mūsų žmonės nelabai jaučia, ką reiškia ir kokią svarbą turi mūsų integracija į Europos struktūras. Aš manau, pirmiausia reikia akcentuoti tai, kad integruodamiesi į Europos Bendriją, arba Europos Sąjungą, mes pirmiausia tampame daug saugesni kaip valstybė. Ir kol kas, kol mes nesame NATO nare arba nepriklausome kitoms gynybinėms ir politinėms organizacijoms, kurioms garantuojamas saugumas, bent žengdami šia kryptimi galime tikėtis tapti šiek tiek saugesni. Aišku, kad mūsų ekonomikai galbūt dar nėra kol kas reikšmingas šis dalykas dabar, bet ateityje bus labai reikšmingas.
Man gaila, bet susidaro toks vaizdas, kad Norvegija gali būti tuo pavyzdžiu, kuri būdama NATO nare ir kuriai nėra taip svarbu būti Europos Sąjungos nare, yra lyginama su galimu Lietuvos variantu. Bus labai gaila, jei tai įvyks. Lietuva gali atsidurti visiškoje izoliacijoje, ir vienintelis kelias jai bus tik glaustis prie Rusijos arba prie NV sąjungos, jeigu mes nepasirinksime kitų, vakarietiškų Europos struktūrų.
PIRMININKAS. Dabar prašau pasisakyti tik prieš. Seimo narys A.Sadkauskas. Jūs prieš? Minutėlę, atsiprašau! Seimo narys A.Sadkauskas. Jūs prieš? Prašom.
A.SADKAUSKAS. Tokių nieko nesakančių pareiškimų priėmimas aiškiai parodo, kas Seime trukdo dirbti. Šis pareiškimas visiškai nieko nesprendžia. Šiandien mes jau antrą tokį pareiškimą priimam, ir aš nemanau, kad tai spręstų žmonių gyvybiškus, šiandien pribrendusius klausimus.
Todėl dar kartą gerbiamajam A.Saudargui norėčiau pasakyti, kad būtent žemės pardavimas užsieniečiams ir būtų tas sprendimas, kuris pritrauktų ir pagyvintų investicijų atsiradimą Lietuvoje. Taip pat atsirastų darbo vietų. Tai ir būtų tas sprendimas, kurio žmonės šiandien laukia. O eilinis pareiškimų priėmimas absoliučiai nieko nesako, ir aš balsuosiu prieš šį pareiškimą, nors kaip ten minėjo, mūsų lyderis ir pasirašė už jį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Kol registruojasi, dėl vedimo tvarkos...
Iš viso registravosi 72 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, jog būtų po pateikimo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimui dėl rengiamos Lietuvos ir Europos Sąjungos asociacijos sutarties projekto Nr.1485a? Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 48 Seimo nariai, prieš - 5, 6 susilaikė. Taigi pateikimui pritarta. Manau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Valstybės ir teisės komitetas, nes tai susiję su Konstitucijos pataisa. Papildomas gali būti Užsienio reikalų komitetas. Gali ir kiti komitetai svarstyti, tarkim taip.
Aš manau, kad Seimo sesijoje svarstysime pareiškimą maždaug balandžio pirmoje pusėje, balandžio pradžioje. Galim pritarti? Man atrodo, ne. Kitaip vargu ar išeis. Ką gi, klausimas baigtas.
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
Svarstomas klausimas 2.2 - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo papildymo” projektas Nr.1486. Kviečiu į tribūną ministrą poną M.Mikailą.
M.MIKAILA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Po 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo priėmimo skirtingai interpretuojami šio įstatymo 5 ir 45 straipsniai. Pagal 45 straipsnio trečiąją dalį valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. pradedant 1995 m. sausio 1 d. ir vėliau. Už asmenis, mirusius iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriamos maitintojo netekimo pensijos anksčiau galiojusia valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nustatyta tvarka. Skirtumas yra tas, kad yra dvi skirtingos pensijų rūšys - maitintojo netekimo pensijos ir našlių ir našlaičių pensijos, kurios naujai atsirado po 1995 m. sausio 1 d. Kadangi įstatymo 5 straipsnis nustatė, jog našlių ir našlaičių pensijos mokamos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis, atsirado asmenų, kurie pradėjo aiškinti, jog jeigu našlėms 1994 m. pabaigoje pensija būtų pakeista į maitintojo netekimo pensiją, ši pensija, įsigaliojus naujam pensijų įstatymui, būtų užfiksuota kaip našlės pensija ir būtų mokama kartu su senatvės ar invalidumo pensija, kurios našlė arba našlys kreiptųsi iš naujo, jau po 1995 m. sausio 1 d.
Taigi dėl to 1994 m. pabaigoje, ypač tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, ir 1995 m. sausio mėnesį socialinio draudimo skyrius užplūdo žmonės su pareiškimais, norėdami savo pensijas performinti į maitintojo netekimo, o vėliau į našlių pensiją ir įgyti teisę gauti antrąją pensiją. Tokių pareiškimų buvo surinkta 46 tūkst. Tačiau mes, atlikę analizę su socialinio draudimo skyriais, galime teigti, kad panašiu klausimu kreipėsi maždaug tik pusė piliečių, turinčių teisę gauti maitintojo netekimo pensiją, kadangi didžioji dalis pensininkų yra našlės arba našliai.
Siekiant išvengti skirtingo minėtų straipsnių interpretavimo, o skirtumas yra dviejuose žodžiuose: “pensijos mokamos” ir “pensijos skiriamos”, kai kas sako, kad skyrimas apima arba mokėjimą, arba tik paskyrimą... todėl po išsamios analizės Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Vyriausybei ir Vyriausybė pritarė, kad reikia papildyti 45 straipsnio trečiąją dalį tikslinančiu sakiniu: “Maitintojo netekimo pensijos kartu su senatvės ar invalidumo pensijomis nemokamos”. Kadangi tam yra svarbūs argumentai.
Pirmiausia maitintojo netekimo pensija yra visiškai kitos rūšies. Antras argumentas yra svarbus tuo, kad maitintojo netekimo pensijų skyrimo ir apskaičiavimo tvarka yra visiškai skirtinga pagal naują pensijų įstatymą. Trečias svarbus momentas yra tas, kad maitintojo netekimo pensijos turėjo daug didesnę dalį negu našlės arba našlio pensija, kuri dabar gali būti ne didesnė kaip pusė asmeniui priklausiusios pensijos.
Taigi vadovaujantis šitais kriterijais ir įvertinant tai, kad yra skirtingos pensijų rūšys, būtų labai neteisinga naujoje pensijų sistemoje nustatyti atgalinę pensijų traktavimo galią ir suteikti teisę maitintojo netekimo pensiją sutapatinti su našlių arba našlaičių pensijomis, ir pradėti jas kartu mokėti.
Taip pat yra labai svarus kitas argumentas - ekonominis argumentas, kadangi pensijos perskaičiuojamos ir mokamos atsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėtojų skaičių, o šiuo metu susidaro nepavydėtina situacija. Jeigu Seimo nariai leis, aš labai trumpai pabandysiu pailiustruoti...
PIRMININKAS. Ministre, galbūt nebūtinai, nes laikas ribotas.
M.MIKAILA. Gerai. Tada aš pristatymą baigiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų, ministre, niekas nepageidavo paklausti. Taigi dar nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis ministre, ar galėtumėte patvirtinti tą faktą, jog tarp Kalėdų ir Naujųjų metų iniciatyva pereiti iš senatvės pensijos į maitintojo netekimo pensiją buvo inspiruota socialinio draudimo tarnybos darbuotojų?
M.MIKAILA. Tokio fakto, kad konkrečiai tarnybos darbuotojų, jokiu būdu negalėčiau patvirtinti, tačiau kad kai kurie socialinio draudimo sistemos darbuotojai taip aiškino, aš tokių faktų esu girdėjęs. Deja, be konkrečių pavardžių.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas labai panašus į kolegos J.Beinorto klausimą. Vis dėlto tas laikotarpis, kurį minėjote, ir tie 40 tūkst. pareiškimų, t.y. ir 40 tūkst. Lietuvos piliečių likimų. Kai kalbėjau su jumis telefonu, buvo pasakyta taip, kad tie žmonės, kurie inspiravo šį procesą, bus nubausti. Ar yra nubaustas nors vienas žmogus, kuris privertė senutes ir senukus dienomis ir naktimis stovėti prie socialinio draudimo įstaigų?
M.MIKAILA. Buvo atliktas tyrimas. Konkrečiai atsakyti į jūsų klausimą dėl nuobaudų aš neturiu juridinio pagrindo, kadangi šiuo atveju mes darėm tarnybinį patikrinimą. Deja, mūsų profesionalumas, aišku, nesiekė prokuratūros darbuotojų patikrinimų ir mums nepavyko nustatyti konkrečių asmenų, kurių iniciatyva buvo pateikti klaidingi aiškinimai.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar norės kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų, ar galim pritarti įstatymo projekto pateikimui bendru sutarimu? Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Be abejonės, reikia svarstyti labai rimtai ir greitai tą klausimą, tačiau negalėsim apsiriboti vien tik pataisomis, kurios yra pateiktos, o dabar pono ministro... Nes maitintojo netekimo pensijos yra ir kituose, ne tik socialinio draudimo įstatymuose. Tai yra kompleksinis dalykas. Aš labai siūlyčiau pritarti pateikimui, tačiau kviesčiau komitetus, ypač Savivaldybių komitetą, Agrarinį komitetą, kuriems neužtenka įsigilinti į socialinius dalykus, šį kartą prie to dalyko sėstis laiku. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, galim pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū. Pritarta. Pagrindinis komitetas, aš manau, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kada bus svarstoma komitete? Komitete bus svarstoma kovo 28 d. O Seime, aš manau, galima bus svarstyti balandžio pirmoje pusėje. Ačiū.
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
Toliau svarstome klausimą 2.3 - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projektas Nr.1280(2). Pranešėjai - iš Teisingumo ministerijos ponia J.Aleksaitė ir ponas V.Buinevičius. Ponios J.Aleksaitės nematau. Užsirašiusių pasisakyti taip pat. Šiuo klausimu užsirašiusių pasisakyti iš anksto pasisakyti šiuo klausimu aš neturiu, galbūt sekretoriate yra? (Balsas salėje) Vienas iš pranešėjų, ponas V.Buinevičius, aiškina, kad turėjo būti pateiktos Valstybės ir teisės komiteto ir Savivaldybių komiteto išvados. Aš turiu abiejų komitetų išvadas.
Valstybės ir teisės komiteto: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų pakeitimo” projektui. Sudaryti naują darbo grupę, kuriai priklausytų komiteto nariai: Z.Šličytė, V.Ražukas, P.Miškinis - atstovas iš Krikščionių demokratų frakcijos, ir parengti vieningą projektą.
Ir Savivaldybių komiteto. Nutarta: sudaryti darbo grupę įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių...”tobulinimui šios sudėties. Ir nurodyta sudėtis. Prašyti Finansų, Statybos ir urbanistikos ir Žemės ūkio ministerijas iki tada ir tada pranešti Savivaldybių komitetui atstovų pavardes.
Gerbiamieji Seimo nariai ir pone Buinevičiau, ar jūs neprieštarautumėte, jeigu mes šiuo atveju padarytume svarstymo pertrauką? (Balsas salėje) Pertrauką. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, galime pritarti? Nepriimdami jokio sprendimo, darome svarstymo pertrauką. Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Mes kol kas lenkiame grafiką. Nematau ir žemės ūkio ministro. Ponia Z.Šličytė dėl vedimo tvarkos? Prašom.
Z.ŠLIČYTĖ. Aš ne dėl vedimo tvarkos, o dėl praėjusio klausimo. Noriu paskelbti, kad, jeigu Seimas nepatvirtina sudarytos grupės, tai darbo grupė, kurią pasiūlė Savivaldybės komitetas ir Valstybės ir teisės komitetas, renkasi rytoj 10 val. Socialinių reikalų komiteto posėdžių salėje. Todėl kviečiu visus dalyvauti, nes yra priekaištaujama, kad šito įstatymo projekto svarstymas vilkinamas. Todėl rytoj 10 val. kviečiu ir suinteresuotus asmenis, ir darbo grupės narius į posėdį.
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, turime truputėlį laiko. Svarstysime 3 rezervinį klausimą.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo” projektas (Nr.1494). Pranešėjas komiteto pirmininkas ponas P.Vitkevičius. Kviečiu į tribūną. O toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia jums pateikiamas trumpas Teismų įstatymo pakeitimas. Iš esmės jis buvo priimtas... Šitie žodžiai... Buvo pasiūlyta Teismų įstatymo 51 straipsnio trečiojoje dalyje po žodžių “perkeltas į” parašyti žodžius “Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar”. Taip yra todėl, kad 51 straipsnyje trečiojoje dalyje numatoma, kad apylinkės, apygardos teismo teisėjai, jiems sutikus, gali būti perkelti Prezidento dekretu, atleisti iš apylinkės, apygardos...
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamasis Vitkevičiau, į mikrofoną!
P.VITKEVIČIUS. ... perkeltas į Teisingumo ministerijos struktūrą. Prieš “perkeltas į Teisingumo ministerijos” įterpti “taip pat perkeltas” ar papildyti žodžiais “Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ar Teisingumo ministerijos struktūrą”. Čia yra tokia klaida. Faktiškai buvo balsuota, kad šitas straipsnis pakeičiamas. Praeitą kartą, kada mes keitėme Teismų įstatymą, redaguojant šitie 3 žodeliai nebuvo įrašyti ir įstatymas buvo paskelbtas be šitų 3 žodelių. Todėl aš teikiu ir prašau, kad ypatingos skubos tvarka... Jokio ginčo čia nėra. Jeigu Seimo Pirmininkas pritartų šiam klausimui... Na, tiesa, Juridinis skyrius siūlo išbraukti 89 kai kurias korektūros klaidas... Pataisyti nereikia... Tų žinių numerių nurodyti, kuriuose šitas straipsnis nebuvo keičiamas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau! Niekas nenorėjo klausti? Gerbiamasis A.Baležentis? Prašom.
A.BALEŽENTIS. Aš noriu pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Dabar ar vėliau?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Vitkevičiau, tada jūs prisėskite. O dabar kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Prisimenate, mes diskutavome, priimdami Seimo įstatymą dėl pasiūlymo, kurį buvo pateikęs gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius. Tada mes buvome apsisprendę, kad nereikia skubėti (berods tada buvo sesijos pabaiga ar kažkoks tai etapas, kai labai skubėjome), kad greitai grįšime ir ramiai apsvarstysime šį pasiūlymą. Mano manymu, kad nereikėtų ypatingai skubėti, o galėtume ramiai grįžti prie pataisos (prie papildymo), kurią siūlė gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius, ir kartu su šiuo pakeitimu padaryti jo siūlomą pakeitimą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis A.Baležentis iš tikrųjų priminė svarbų dalyką. Bet ir aš noriu priminti, kad iš šios tribūnos kalbėdamas gerbiamasis Aukščiausiojo Teismo Pirmininkas P.Kūris prašė, kad Seimas duotų laiko, t.y. kad Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai turėtų tam tikrą praktiką, kurią vėliau galėtų apibendrinti ir tada jau teiktų iš naujo tą siūlymą arba kokią nors kitą modifikaciją. Taigi tas siūlymas yra neatmestas, bet, man atrodo, dar reikia trupučio laiko. O štai šis dalykas, kurį siūlo gerbiamasis P.Vitkevičius, yra formalus. Mes turime pataisyti tą dalyką. Jeigu Seimo nariai neprieštarautų, aš iš tikrųjų siūlau tai atlikti ypatingos skubos tvarka, ir šiandien galėtume dėl to balsuoti. Ar sutinkam, atsižvelgdami į Juridinio skyriaus pastabas? Sutinkam. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galime iš karto balsuoti? Prašom registruotis. Registracija, gerbiamieji kolegos! 56 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Teismų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo”, atsižvelgiant į Juridinio skyriaus pastabas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 31.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 31 Seimo nariui balsavus už ir 7 susilaikius įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio pakeitimo” priimtas. Ačiū.
Vyriausybės pusvalandis (95.03.21)
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, iki numatyto darbotvarkės punkto svarstymo liko šiek tiek daugiau negu minutė. Ar mes galime pradėti svarstyti tą darbotvarkės punktą? Ačiū. Tada kviečiu į tribūną gerbiamąjį V.Einorį. Pagal mūsų susitarimą klausia tie, kurie yra užsiregistravę raštu ir kompiuteryje. Prašom, gerbiamasis Einori, į tribūną. Gerbiamasis Einori, prašom arčiau. Gerbiamasis Einori, aš noriu pranešti, kad užsirašė 11 Seimo narių, gerbiamieji: J.Žebrauskas, V.Landsbergis, A.Pocius, M.Pronckus,V.Ražukas, A.Bajoras, V.Buinevičius, V.Mačiulis, V.Petkevičius, A.Bendinskas, A.Būdvytis - ir kompiuteryje dar 16 pavardžių. (Balsai salėje) Ir A.Kubilius? Taigi ir kompiuteryje yra tas pats. Gerbiamieji kolegos, gal taip darykime, kad vis dėlto būtų vienas klausiantysis iš vienos pusės, kitas - iš kitos pusės, kad nebūtų viena pusė teklausinėjanti. Ar sutinkam su tuo? Taigi tada pradedame. Gerai. Gerbiamasis Pociau, prašom paspausti mygtuką. Radijas tik įrašą daro. (Balsai salėje) Ne, ne, įrašui daryti irgi reikia įjungti mikrofoną. Gerbiamasis Pociau, prašom!
A.POCIUS. Gerbiamasis ministre, spaudoje įvairiai komentuojamas tas faktas, kad kai kurios maisto pramonės įmonės, pavyzdžiui, Joniškio pieninė, už eksportuotą savo produkciją neatgauna pinigų. Dar nebūtų keista, kad negalima atgauti iš Azerbaidžano, bet negaliu suprasti, kad to negalima atgauti iš Šveicarijos. Ar Vyriausybė negali padėti išspręsti tokių problemų?
V.EINORIS. Taip jau išėjo dėl kritiškos žemės ūkio padėties. O turbūt kiekvienam iš mūsų aišku, jeigu praeitais metais mes supirkome 21% galvijų ir mažiau negu 40% mūsų pieno kombinatai ir mėsos kombinatai supirko pieno ir mėsos, tai tokiu pajėgumu dirbo, galima sakyti, ir mūsų šitos stambiosios įmonės. Ir ypatingai išsiskyrė iš kai kurių kitų įmonių Joniškio pieninė. Todėl, kad nepakako žaliavos, dirbo nevisišku pajėgumu; mokėjo atlyginimus, kadangi algas mokėti reikėjo; šaldytuvus įjungus laikyti irgi reikėjo, nepaisant ar buvo daug, ar mažai produkcijos. Dėl to atsidūrė labai keblioje būklėje. (Balsai iš salės) Kaip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, prašom nereaguoti į pastabas iš vietos. Bus papildomi klausimai.
V.EINORIS. Joniškio pieninė, galima sakyti, tuoj bankrutuos. Netrukus bus priimtas sprendimas dėl Joniškio pieninės. Atsiskaitymai, kurie dabar slegia... Ieškoma būdų ir galimybių, kad tie atsiskaitymai būtų kažkaip išieškoti.
Aš pasakysiu, kada mes pradėjome rimtai analizuoti, kaip vyksta perdirbamosios pramonės įmonių atsiskaitymas su žemdirbiais, tai mes niekur neradome 54 mln. Lt. Kur jie yra? Medžiaga buvo perduota Prokuratūrai... Prokuratūra atsisakė nagrinėti šitą klausimą. Per šį laikotarpį mes jau suradome, kur yra 16 mln. Daugiausia produkcijos yra išvežta į Rytus, su kuriais buvo sutrikę atsiskaitymai, ir dėl to negauta lėšų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašom klaust.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti. Kodėl gyvulius, mėsą superka lenkų ir vokiečių verslininkai pietiniuose mūsų valstybės rajonuose, ją perdirba ir realizuoja Europoje arba pietinėse valstybėse, o jūsų vadovaujamos ministerijos institucijos šito nedaro? Kodėl neieškoma rinkos žemės ūkio produkcijai?
V.EINORIS. Matote, čia ne rinkos klausimas, o supirkimo kainų neekvivalentiškumas visiems kitiems reiškiniams (prekėms), kurie yra susiję su žemės ūkiu. Sakykime, praeitais metais vidutinė galvijienos supirkimo kaina buvo 1,80 Lt. Tai padengė tik 62% gamybos kaštų. Ir įvairūs supirkėjai - mūsiškiai ir atvykę - stengiasi kiek galėdami tuo pasinaudoti. Praeitais metais dalis produkcijos, daugiau nei 100 tūkst. galvijų, buvo išvežta į Lenkiją ir kitur. Šiais metais, manau, to nebus. Dar sausio mėnesį buvo parduota gyvulių, tačiau dabar šis procesas sustabdytas, kadangi Seime priimtas Žemės ūkio valstybinio reguliavimo įstatymas. Vienas įstatymo punktas sako, kad galima taikyti palaikomąsias kainas, kurios iki šio įstatymo priėmimo nebuvo taikomos. Kada mes pradėjome taikyti... Dabar yra nustatyta, kad jeigu bulius įmitęs, užaugęs iki 450 kg, už kilogramą bus mokama 3,50 Lt, iš jų 70 ct subsidijų už 1 kg. Dabar pono A.Baleženčio minėtas procesas nevyks ir jam kelias bus uždarytas. Vietoje bus superkama, perdirbama. Mes skatiname mūsų pramonės perdirbimo įmones, kad būtų gaminami geresni produktai ir ieškome rinkos Rytuose bei kitur.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamasis ministre, jūs dabar dažnai susitinkate su kaimo žmonėmis. Įdomu, kaip jie ir jūs vertinate prieš Naujuosius metus priimtą Žemės ūkio santykių reguliavimo įstatymą ir po to Vyriausybės bei Žemės ūkio ministerijos atliktus darbus? Ar tai yra rimta parama kaimui, ar tai, kaip rašo ponas G.Vagnorius “Ūkininko patarėjuje”, yra žemdirbių apgaudinėjimas kvotomis ir kitomis administracinėmis priemonėmis?
V.EINORIS. Aš labai esu nustebęs minėto autoriaus rašomais straipsniais. Tas buvo rašoma ir šeštadienio “Valstiečių laikraštyje”, kur buvo pasakyta, kad šitaip valdžia nori nuskurdinti kaimą. Buvo įšaldžius kainas, nemokėjo priedų, nemokėjo palaikomų kainų ir pan. Aš noriu pasakyti, kad autoriui, kuris rašė šitą straipsnį, nereikėtų pamiršti, kad 1992 m. pradžioje šis autorius pasirašė dėl kainų priedų, dėl subsidijų nemokėjimo. Iš išmokėtų 3 mlrd. rublių už parduotą produkciją žemės ūkiui... Buvo 1 mlrd. 800 mln. subsidijų, kaip kainų priedai, ir tai 1992 m. buvo panaikinta. Pasakysiu viena: gal tik galima kritikuoti už tai, kad per ilgai buvo tęsiamas šios neteisybės atstatymas. Dabar ši neteisybė yra atstatyta ir, žinoma...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, teisybė ar neteisybė atstatyta?
V.EINORIS. Ir atstatyta teisybė. Kada tie klausimai sutapatinami su rinkimine kampanija, aš pasakysiu: visiškai yra neteisinga, niekuo nepagrįsta, kadangi kainų klausimai buvo svarstomi jau nuo spalio mėnesio. Man net nekilo mintis, kad artėja rinkimai, kad aš būsiu pastūmėtas balotiruotis kandidatu į Seimą. Apie kainas tada buvo kalbama, ir kainos buvo pertvarkytos, jų visai nesiejant su rinkimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašom rinkiminės temos neaptarinėti, ne šio posėdžio klausimas. Ačiū. Nereikia... Gerbiamasis Dringeli, prašom klausti apie žemės ūkį. Kolega J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis ministre, pagal Vyriausybės nutarimą valstybės parama, kaip lengvatiniai kreditai, teikiama tik ūkininkams, turintiems daugiau kaip 15 ha žemės. Ar toks nutarimas teisingas? Jeigu ne, tai ką padarėte, kad jis būtų pakeistas? Dėkui.
V.EINORIS. Žiūrint į ateitį, žinoma, yra teisingas sprendimas, bet kada dabar yra susidariusi tokia krizinė ekonomikos situacija, žinoma, be išimties visi ūkininkai, kiek jie beturėtų žemės, svajoja ir laukia valstybės paramos. Šitai reikia žinoti. Tačiau kas pirmiausia daroma? Mes dabar visi, kas tik turim sąlytį su žemės ūkiu, visos asociacijos, Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio rūmai, Žemės ūkio ministerija ir kiti, mes agituojame, kad burtųsi į kooperatyvus kaip ir kitose valstybėse, ir kooperatyvų pagrindu galima duoti įvairias lengvatas nuperkant techniką, pavyzdžiui, nesvarbu, koks tas ūkis kooperatyve bus, ar smulkus, ar stambesnis. 30% pigiau gali pirkti kombainą, traktorių, kitą įrangą ir pan. Per kooperaciją mes matome vienintelę išeitį. Kadangi mes kuriam 8 ha ūkį, mes turbūt visi suprantame, kad jam nekonkuruoti Europos Sąjungoje, į kur mes dabar pretenduojame, su šitokio dydžio ūkiu. Be abejo, tik kooperatyvai gali mums padėti išsilaikyti.
PIRMININKAS. Kolega V.Ražukas. Prašom.
V.RAŽUKAS. Čia kai kurie kolegos mėgino įpiršti nuomonę, kad valdžia apskritai nieko nedaro, kad palengvintų žemdirbių dalią. Man kyla įtarimas, kad tokie teiginiai yra nepagrįsti, ir galbūt jūs galėtumėte sutvirtinti mano tą įtarimą išvardydamas tas priemones, kurių ėmėsi valdžia, siekdama palengvinti žemdirbių situaciją.
V.EINORIS. Aš jums pasakysiu: jeigu mes būtume dar toliau toleravę ir jeigu Seimas nebūtų priėmęs šito istorinio įstatymo, jeigu būtume toliau toleravę prisidengdami laisvos rinkos dėsniais, žinoma, nieko gero nebūtų buvę. Man atrodo, pats pagrindinis veiksnys, kuris yra dabar atliktas Seimo ir Vyriausybės, yra ribinių kainų, kvotų priėmimas, teikimas lengvatinių kreditų ir t.t. Tai vienas iš pagrindinių dalykų. Kada mane įtikinėjo, kad kitose pasaulio šalyse netaikomos ribinės kainos, tai aš suradau praeitais metais parašytą knygą apie Jungtinių Amerikos Valstijų pienininkystę, kur parašyta, kad Jungtinių Amerikos Valstijų parlamentas patvirtina ribines kainas, kurios vidutinėmis sąlygomis užtikrina ūkį ir apsaugo nuo gresiančio bankroto. O mes norėjom save įtikinti, kad nereikia reguliuoti, kad viską sureguliuos rinka. Tai kai rinka pareguliavo, tai dabar kai kuriuose rajonuose buvo mokama po 16 centų už kilogramą pieno.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau irgi šiek tiek apie pienininkystę. Ir iš pradžių jus patikslinti. Kaip žinote, Joniškio pieninę sužlugdė žymiausia pienininkystės akcinė bendrovė “Baltic...” ir jos buvęs prezidentas, dabartinis Ministras Pirmininkas ponas A.Šleževičius. Antra, kaip jūs žinote, per paskutiniuosius dvejus metus, valdant jūsų atstovaujamai Lietuvos demokratinei darbo partijai, dėl Vyriausybės visiško neišmanymo produkcijos supirkimo politikos ir korumpuoto neatsiskaitymo su žemdirbiais buvo visiškai sužlugdyti ūkininkai ir bendrovės. Dabar kaip išsigelbėjimą žemės ūkiui jūsų partija pateikia stambių dvarų kūrimo viziją. Sakykite, ar jūs pritariate šitam stambių dvarų kūrimui, kada jūs numatote jų kūrimo pradžią ir ar dvarininkais bus tik jūsų partijos nariai?
V.EINORIS. Atleiskite, nesupratau, apie kokius stambius dvarus čia kalbama.
A.KUBILIUS. Taigi rašo spaudoje ir kalba.
V.EINORIS. Apie kokius dvarus? Aš, pavyzdžiui, tikrai niekada nė iš vieno negirdėjau, o tuo labiau man ir į galvą nebuvo atėję.
A.KUBILIUS. O ką kalba Žemės ūkio instituto atstovas ponas Rudys? Kaip apie išsigelbėjimą apie stambiuosius dvarus 2000 ha. Šitie dalykai žinomi.
V.EINORIS. Aš jums pasakysiu, kaip mes suprantame dvaro klausimą. Ponas Liaugaudas net savo firminį blanką pasirašė, kad jis dvarininkas. Tai nereiškia, kad čia kažkoks dvaras. Aš nemanau, kad kada mokslininkas Rudys kalba apie dvaro kūrimą, tai kuria kažkokį dvarą. Matyt, nori grįžti prie senų terminų ir šitą dalyką įvardija. Nemanau, nėra tokių kalbų Žemės ūkio ministerijoje, ir apie tai niekas rimtai nekalba. Kalbama, kad stambus ūkis - mūsų ateitis, ūkininkas. Apie tai mes kalbėjom ir kalbėsim toliau. Aš buvau Anglijoje ir ten vidutinis ūkis yra 70 ha, o mūsų vidutinis ūkis yra 8 ha. Tai jeigu mes galvojame, kad su 8 ha mes pražydinsim Lietuvą, tai aš manau, kad labai apsirinkam.
A.KUBILIUS. Tai o kaip su 3 ha?
V.EINORIS. Jeigu galima, aš noriu pasakyti. Pati didžiausia blogybė, kad niekur nėra tiek daug nusimanančių žmonių, kaip apie žemės ūkį. Nė apie vieną šaką, o apie žemės ūkį, atrodo, kad visi profesoriai ir geriau negali būti. Sako, mano tėvas gyvena kaime, aš ganiau karves ir apie žemės ūkį gerai žinau. Žinoma, jeigu mes žiūrim iš tų pozicijų, tai galim kalbėti bet kaip.
PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas. Prašom.
J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas, žinoma, labiau tiktų premjerui, bet gal atsakysite ir jūs. Lietuvos žemdirbiai labai daug prarado elektros variklių, įrengimų, kurie buvo pavogti ir parduoti kaip spalvotas metalo laužas. Be spalvoto metalo vagysčių dabar atėjo eilė juodajam metalui. Pavagiami ir išvežami, iškomplektuojami įrengimai, atskiros žemės ūkio mašinos ir jų mazgai. Kodėl leidžiama iš Lietuvos masiškai išvežti metalą, kurio Lietuvai ir taip trūksta? Jeigu jau negalima uždrausti metalo išvežimo, tai supirkėjai supirkdami turėtų išreikalauti metalo nuosavybę įrodančius dokumentus. Ką jūs manote apie tai ir kaip galima padėti žemdirbiams apsaugoti jų turtą?
V.EINORIS. Matot, kai mes leidom sumaišyti demokratiją su anarchija, tai dabar kaime vyksta visokių dalykėlių ir ne tik kaime. Aš, žinoma, kategoriškai prieš tokią sistemą, kad išvežami spalvoti metalai, bet reikia atsiminti, kad negalim užsidaryti ir sustabdyti judėjimą, tačiau čia turi būti įvesta reikiama tvarka, reikiama kontrolė. Kiekvienas judėjimas turi būti žinomas. Negi čia yra adata? Čia pačias griežčiausias priemones turi priimti vidaus reikalų organai, pasienio tarnyba, muitinė ir pan. Aš dabar gerai neprisimenu, bet man atrodo, kad leista tik kelioms firmoms ir man atrodo, kad šitą dalyką galima sukontroliuoti ir būtina. O tai, kas yra pridaryta grobstant kabelius, variklius, kurie turi spalvoto metalo, žinoma, reikia tik apgailestauti. Nėra kalbos. Aš kategoriškai prieš šitą dalyką ir keliu klausimą Vyriausybėje ir dar ruošiuosi kelti, kad reikia kuriam laikui gal ir sustabdyti iš viso, kol suvoksime, kad reikia įvesti tvarką.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis ministre, Seime vėl bus svarstomos įstatymo pataisos dėl išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo, o kartu ir dėl žemės grąžinimo. Mane nustebino viena idėja, kad būtų mokama kompensacija už žemę ne taip, kaip praeityje iki 80 ha, bet už visą turėtą plotą. Žinant, kad Vilniaus krašte buvo dvarų nuo 600 iki 1000 ha (Vokės dvaras), jų galimi paveldėtojai dabar gautų tą didžiulę kompensaciją. Man norėtųsi sužinoti, kas yra tos idėjos iniciatorius ir kaip jūs ją rėmėte, nes jūs ją teiksite?
V.EINORIS. Čia reikia būti atviram. Gal daug kam nepatiks ir aš nebūsiu populiarus, bet jeigu aš priimčiau sprendimą, tai paveldėtojams, kurie gyvena mieste, jeigu jie neturi išimčių, o išimtys gali būti tremtiniams, kaliniams ir dar labai labai ribotam žmonių skaičiui, apie jokią kompensaciją neturėtų būti kalbama. Mes su šita kompensacija dabar pasodinsime Lietuvą į labai negražią padėtį. O kompensuoti reikia, jeigu paėmėm žemę į žaliąją zoną, be jokių kalbų. Pirmiausia yra sudarytos eilės, pirmumai. Aš manau, kad tie pirmumai yra pakankamai pagrįsti. Žinoma, mes juk neturim pinigų. Praeitais metais buvo paduota 200 mln. pareiškimų dėl kompensacijos gavimo už žemę, o mes sugebėjome išmokėti tik 5 mln. su trupučiuku. Juk nėra pinigų. (Salėje šurmulys) Tai grąžinkim ir grąžinam žemę. O kas gi negrąžina? Aš pasakysiu, kad per mano darbo 5 su trupučiuku mėnesio nė vienas neatėjo pas mane dėl žemės pirkimo, o dėl kompensacijų. Aš nespėju iš mašinos išlipti, kai mane keletas žmonių tampo už skvernų, kad duočiau pinigus. Pinigų nėra. Ir tampo daugiausia žmonės, kurie gyvena mieste, neturintys jokių nuopelnų, nieko.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis.
V.EINORIS. Mes neturim pinigų, juk jūs geriau žinot už mane. Na, yra biudžetas, kiek biudžete skiriam, tiek ir galim. Jeigu neskiriam pinigų, tai mes čia galim gražiai kalbėti, pudruoti smegenis ir niekam iš to nebus naudos. Yra biudžetas.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis. Prašom.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Gerbiamasis ministre, 1991-1992 m. žemdirbiai buvo įkyriai įtikinėjami pono G.Vagnoriaus ir siūloma už parduotus gyvulius pinigus pervesti į investicines sąskaitas, tas vadinamąsias žalias knygutes. Taip pat pervesti į tas pačias knygutes ir grynus pinigus iki 10 tūkst. vienam žmogui. Žadėjo tuos pinigus keisti į litus palankiausiomis sąlygomis. Kol kas buvo iškeista... Tuomet už parduotą bekoną žemdirbys gavo tiek pinigų, kad dabar galima nusipirkti vieną kilogramą subproduktų. Ką galima atsakyti tiems apgautiems žemdirbiams?
V.EINORIS. Ką galima pasakyti? Buvo priimtas visiškai neapgalvotas sprendimas, na, ką daugiau galima atsakyti. Ir apgailestauti. Na, ką daugiau galim pasakyti?
PIRMININKAS. Kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis ministre, jūs gražiai pasisakote prieš demokratijos sumaišymą su anarchija. Čia visi turbūt prisimins pažadus. Užviršiuokim piramidę ir padarysim tvarką, nebus anarchijos. Rezultatai, deja, tragiški. Ypač prastai atrodo požiūris į įstatymus. Pavyzdžiui, ir čia ką tik nuskambėjo žodžiai, kad žemė gali būti grąžinama už nuopelnus, o ne savininkui ir pan. Štai šitoje salėje yra priimtas įstatymas, kuris draudžia žemės ūkio perdirbimo pramonės įmonėms skirstyti pelną, kol neatsiskaityta su produkcijos tiekėjais - žemdirbiais. Jis buvo daug kartų laužomas. LDDP Vyriausybė negynė žemdirbių interesų ir nepaisė įstatymų. Be kita ko, ir praėjusių metų liepos mėnesį jūsų pirmtakas ir pats premjeras...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Landsbergi.
V.LANDSBERGIS. ... pasirašė Vyriausybės nutarimą, pagal kurį Marijampolės pieno konservų įmonėje buvo leista neatsiskaičius su žemdirbiais daug milijonų ir nesumokėtus mokesčius įsiskaityti sau į pelną ir pasididinti įstatinį kapitalą.
PIRMININKAS. Laikas!
V.LANDSBERGIS. Ką jūs padarėte, kad nors šis neteisėtas nutarimas būtų atšauktas, išimant iš įstatinio kapitalo, kas ten neteisėtai priskaičiuota ir grąžinta žemdirbiams su visais vilkinimo procentais?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jus labai prašyčiau nesekti garbingojo V.Landsbergio pavyzdžiu. Klausimui skiriama minutė. Minutė! Atsakymui ne ilgiau kaip dvi minutės. Prašom.
V.EINORIS. Man atrodo, kad ponas V.Landsbergis uždavė klausimą ir atsakė. Aš visiškai solidarizuojuosiu su šitais veiksmais, jeigu jie pasitaiko. Bet dėl atsiskaitymų norėčiau jus patikinti, kad aš bijau, jog neperlaužčiau lazdos į antrą pusę reikalaudamas šitos tvarkos. Patikėkit, aš visiškai šitos netvarkos priešininkas ir, man atrodo, kad ir Afrikoje nėra tokių reiškinių, kad paėmė gyvulį ar pieną, neapmokėjo, leidžia sau už kito pinigus daryti pinigus. Aš kategoriškai prieš. Bet patikėkit manim, kad šita netvarka yra atėjusi ne per metus. Kai mes pradėjom toleruoti, kada kalbama apie tvarką ir drausmę, tai tuoj pat grįžtam į buvusią sistemą. Aš taip manau. Sakiau ir dar pakartosiu, jeigu nėra rankos, nėra drausmės, tai ir šeimoje, jeigu tėvas turi vaikų ir nesugeba palaikyti drausmės, tai vaikai be kaliošų ir be duonos. Taip ir pas mus. Aš dabar imuosi visų priemonių, kokias tik leidžia mano įgaliojimai, bet ne taip lengva yra padaryti. Buvo 170 mln. skolinga žemdirbiams prieš dvejus metus, dabar liko 53 mln. 16 mln. praleistų terminų. Aš suprantu, čia yra didžiulis skausmas žmonėms, kad jie negali net ir už savo gyvulį laiku atgauti pinigų. Čia reikia kovoti visomis galimomis priemonėmis ir, aš manau, toks pasigardžiavimas kartais, kad yra taip ir taip... Aš jus visus kviečiu padaryti nepakantumo atmosferą šitoje šakoje. Aš tai stengiuosi padaryti. Aš kada ėjau, pirmiausia prisiėmiau įsipareigojimą, kad šitą sutvarkyčiau, ir tikėjausi labai greitai sublizgėti, bet ne taip lengva tai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš truputėlį noriu jums padėti, kadangi kartu su valstybės kontrolieriais ir jūsų Žemės ūkio ministerijos žemės ūkio specialistais tikrinau Joniškio pieninės būklę, noriu pasakyti, kad A.Kubilius, paskelbęs, kad neva buvusi firma ar jos vadas A.Šleževičius sugriovę tą pieninę, yra absoliutus melas. Ten nedalyvavo, nebuvo jokių pažadų nei to, ką rašo A.Kubilius ir visi kiti, yra grynas melas. Ta įmonė subankrutavo todėl, čia klausiama dabar A.Pociaus, kad nei Azerbaidžiane, kur už 2,8 mln. parduota produkcijos, nei Šveicarijoje, kur parduota už 5 mln., tokių įmonių nėra, tai buvo fikcija ir įkliuvo grynai vadovai.
Dabar klausimas. Mes šiandien priėmėme Kooperacijos įstatymą. Ką jis galėtų padėti kaimui?
V.EINORIS. Pirmiausia noriu atsakyti į pirmą klausimą. Aš labai nustebau, kad premjerui ponui A.Šleževičiui primetama, jog jis sužlugdė pieno pramonę. Man atrodo, ką ne ką, jis yra pienininkas ir jam labiausiai prie širdies šita pramonės šaka.
O dėl Kooperacijos įstatymo, tai jis šiandien reikalingas kaip oras ir vanduo. Ir kuo jis bus tobulesnis, tuo greičiau mes kaime pradėsime atrasti savo vietą, tuo greičiau mes matysime, koks ūkis bus po 10 metų ir kokioj vietoj jis turės būti. Kol nebus tobulo šito įstatymo, mums nėra ko kalbėti apie šviesią kaimo ateitį, kadangi, dar kartą kartoju, 8 ha ūkis negali konkuruoti laisvoje rinkoje.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis.
V.EINORIS. Vienintelis, vienas, vienišas.
PIRMININKAS. Gerai. A.Kubilius vietoj V.Bogušio.
A.KUBILIUS. Aš noriu repliką, nes buvo paminėtas mano vardas.
PIRMININKAS. Tai replika paskui, po to. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš nežinau, jūs darote privilegiją tiems, kurie įsisegę 10 numerius. Nežinau, kodėl jūs taip elgiatės.
PIRMININKAS. Labai atsiprašau, kolega Salamakinai, po lygiai viena pusė, kita pusė, viena pusė, kita pusė. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis ministre, grįžus į rajoną tenka susidurti su tokiu reiškiniu, kada energetikai atjunginėja elektrą bendrovėms. Dabar prie to prisidėjo ir ryšininkai, taip pat jiems atjungia telefonus. Nors gerai žino, jog tos bendrovės yra tokioj padėty, kad neatsiima tų pinigų, kuriuos jiems skolingi. Na, o ryšininkai ir energetikai turi žirkles ir greitai tą problemą išsprendžia ir tarsi specialiai varo į bankrotą bendroves. Mano klausimas toks. Vis dėlto ar neįmanoma susėsti jums ir dar dviem ministrams ir išspręsti, kad taip nebūtų elgiamasi. Kas daroma šioje srityje?
V.EINORIS. Nors visiškai pritariu jūsų minčiai, kad taip nebūtų daroma, bet esu atsakingas, kad būtų tvarka kaime, kad jis atsiskaitytų už elektros energiją. Tačiau žinodamas, kad kaime tokia kritiška ekonominė padėtis, aš irgi prisijungiu ir prašau pono A.Stasiukyno... Labai rimtai premjeras su ponu A.Stasiukynu kalbėjo, kad daugiau nebūtų tokių dalykų, kaip buvo čia kalbėta, išjungiama, kur be elektros energijos neįmanoma gyventi. Reikia ieškoti kitų būdų padengti, atsiskaityti ir pan. Man atrodo, kad dabar šitas procesas yra sustabdytas. Ponas A.Stasiukynas labai smarkiai buvo pasmerktas ir kritikuotas, kad kai kurioms švietimo, sveikatos įmonėms buvo atjunginėjama elektra. Man girdint premjero jam buvo labai aiškiai pasakyta visu griežtumu. Aš manau, kad ypač biudžetinės organizacijos. Juk ne nuo jų priklauso, jeigu mes neatiduodame pinigų, o paskui jas baudžiame. Tai valstybė valstybę baudžia. Šito negali būti. Kaip ten bebūtų, ar sunku energetikams, ar ne, bet, man atrodo, ligoninės, mokyklos, fermos, kur viskas yra su elektra, atjungti neįmanoma. Čia yra valstybinės svarbos reikalas. Man atrodo, kad Vyriausybė labai rimtai įvertino tokius nepagrįstus veiksmus.
PIRMININKAS. Kolega A.Bajoras. Nematau. Kolega S.Malkevičius. Nematau. Kolega I.Uždavinys. A.Kubilius už visus.
A.KUBILIUS. Kad neduodat man pasakyti.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom. Labai trumpai.
A.KUBILIUS. Labai trumpai. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad jūs skaitote “Valstiečių laikraštį” ir “Verslo žinias” ir skaitėte apie tai, kaip Joniškio pieninė buvo sužlugdyta. Aš nesuprantu, kodėl ponas V.Petkevičius čia, salėje, meluoja. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar jūs skaitėte tuos straipsnius ir ką jūs galvojate, ir ar Ministras Pirmininkas pasiruošęs paduoti į teismą, jeigu tai yra netiesa?
V.EINORIS. Labai norėčiau, kad neprasidėtų teismai. Aš jums duosiu, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, išsamią informaciją, pažymą, kaip ten tikrai buvo - iki kapeikos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad A.Šleževičius vieną Seimo narį jau yra padavęs į teismą. Tai negi dar daugiau reikia? Kolegos, gerbiamasis ministras atsakė į dvylikos Seimo narių klausimus. Laikas baigiasi. Dar vienas Seimo narys kolega A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš nesu mėgėjas girti vykdomosios valdžios atstovų, bet žinau, kad jūs tikrai sąžiningas žmogus. Noriu jūsų paklausti: ką daugiau reikėtų teisti - konservatorius ar LDDP - už Lietuvos kaimo sugriovimą? Po kiek metų jūs jiems skirtumėte ir ar negalvojate to siekti?
V.EINORIS. Leiskite man pasakyti keletą sakinių. Aš noriu pasakyti, kad kaimas labai ryškiai kelia balsą, kad mes įvardytume, kas už ką yra atsakingas, ir klausia, kada gi jūs tai įvardysit. Aš, pavyzdžiui, manau, jeigu Seimas sudarytų autoritetingą komisiją, būtų visiškai neblogai duoti įvertinimą, kas labiausiai prisidėjo prie dabartinės kaimo tragedijos, tokios padėties sukūrimo.
A.KUBILIUS. Tai pradėkite nuo Joniškio pieninės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į trylikos Seimo narių klausimus ir atsakinėjote ilgiau negu pusvalandį. Ačiū.
V.EINORIS. Jeigu tik būtų Joniškio pieninė, tai aš jums pasakyčiau, mes labai gerai gyventume. Gaila, kad čia mažumėlė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Prašom. Dėl vedimo tvarkos S.Pečeliūnas. Ačiū, gerbiamasis ministre. Viskas.
S.PEČELIŪNAS. Aš jau ne ministrui, nes jau ministro negalime nieko klausti. Tai aš turiu porą sakinių pasakyti mūsų Seimo Pirmininkui. Pirma. Ar apie šitą vis dėlto rinkiminį benefisą yra informuotas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir kokia jo reakcija? Tai viena.
Antra. Ar ponas ministras, matydamas, kad vis dėlto, norim to ar nenorim, tai vis tiek taps rinkimine agitacija papildoma, o kiek žinau, ponas Z.Vaigauskas draudė net interviu imti žurnalistams iš kandidatų tokiu atveju, ar jis nerado drąsos kreiptis į jus, pone Seimo Pirmininke, ir atsisakyti šito pusvalandžio šiandien, o nukelti jį į kitą savaitę? Ar jūs galėtumėt atsakyti į šiuos du klausimus?
PIRMININKAS. Aš galiu atsakyti. Aš nemačiau pakankamo pamato kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, nes pagal Konstituciją ir Seimo statutą Seimo nariai turi teisę ir net privalo kamantinėti savo ministrus. Tai viena.
Antra. Kai šitas klausimas buvo planuojamas, jis buvo aptarinėjamas keliuose Seimo seniūnų sueigos posėdžiuose. Jokių pastabų nebuvo. Toliau. Čia, šitoje salėje, irgi buvo konkrečiai tartasi dėl darbotvarkės, buvo konkrečios pavardės. Buvo dvi pavardės. Seimo narių pasiūlymu viena buvo išbraukta. Liko šitas ministras, kad jis galėtų ilgiau atsakinėti į mūsų klausimus. Kadangi per kelis pasitarimus, posėdžius ir čia, Seimo salėje, jokių pastabų nebuvo, tai aš maniau, kad mes tik atliekam savo pareigą pagal Konstituciją ir Seimo statutą.
M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
M.PRONCKUS. Aš iš tikrųjų stebiuosi, kaip kai kurie kolegos bando sumaišyti šiuos dalykus. Iš tikrųjų Seimas apsisprendė išklausyti gerbiamąjį ministrą, neturėdamas jokių... institucijų dėl kažkokių rinkimų. Ir čia gerbiamasis ministras atsakinėjo į klausimus apie žemės ūkį. O jeigu kalbėčiau toliau, tai man iš tikrųjų didelį susidomėjimą kelia, kaip televizija V.Landsbergio, kitų kalbas ir visokius kitokius renginius demonstruoja ištisai dabar, šiuo metu, per mūsų valstybinę televiziją. Todėl aš gerbiamojo Pirmininko norėčiau paklausti: ar iš tikrųjų valstybinė televizija tarnauja pono V.Landsbergio rinkiminei kampanijai?
PIRMININKAS. Man taip neatrodo. Dabar kitas darbotvarkės punktas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Salamakiną. Taip? Mes sutarėm, kad šiek tiek “užtempiam” šitą posėdžio dalį, kad 2.5 klausimas prasidėtų 17.15 val. O mes 17.00 val., kas pageidaujate, dalyvautume pakeliant vėliavą Nepriklausomybės aikštėje.
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
Taigi prašom. 4 rezervinis klausimas - Seimo nutarimas “Dėl savivaldybių tarybų renkamų pareigūnų atsistatydinimo ir jų socialinių garantijų”. Ar gerbiamas A.Sadkauskas, ar gerbiamasis A.Salamakinas? Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos! Šis klausimas iš tiesų reikalingas dėl savivaldybių rinkimų, kadangi naujame Savivaldos pagrindų įstatyme nenumatyta, kaip bus elgiamasi su tais dabar savivaldybėse dirbančiais pareigūnais, kurie netaps savivaldybių vadovais po naujų rinkimų, ir kokios numatomos jiems garantijos paliekant savivaldybėse darbą. O Savivaldos pagrindų įstatyme numatoma, kaip bus po dvejų metų, t.y. kai bus renkami jau kitos kadencijos. Todėl mes teikiame Seimui Savivaldybių, t.y. ... taip ir vadinasi - dėl savivaldybių tarybų pareigūnų atsistatydinimo ir jų socialinių garantijų. Išsyk norėčiau pasakyti, kad mes pavadinome tai nutarimu, tačiau Juridinis skyrius mus pataisė. Vis dėlto tai turi būti įstatymo projektas. Juridinis skyrius taip pat supaprastino kai kuriuos punktus, kad nereiktų kartoti 4 straipsnio 4 dalyje ir t.t., ir t.t.
Todėl aš prašyčiau šiandien pritarti po pateikimo. Bus pateiktas pirmajam svarstymui suderintas su Juridiniu skyriumi įstatymo projektas. Bus įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Jarmolenka. Prašom. Nematau. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau gerbiamąjį pranešėją paklausti. Kažin, ar savivaldybių pareigūnai turi moralinę teisę į kompensacijas, didesnes negu kitų kategorijų darbuotojų, kai jie netenka darbo įstatymo nustatyta tvarka? Kodėl jūs pasirinkote na, vadinkim, analogišką kitoms kategorijoms kelią, o norite vis dėlto tam tikrų privilegijų? Aš jus pažįstu kaip deputatą, kuris tų privilegijų vengia.
A.SALAMAKINAS. Pritariu jūsų klausimui. Tačiau mes, priiminėdami Savivaldybių įstatymą... vis dėlto Seimas priėmė nuostatą, kad išeitinė pašalpa būtų sumokėta ne dviejų mėnesių, ką jūs turėjote mintyse, o trijų mėnesių. Ir mes, norime ar nenorime, šitiems, kurie dabar išeis, turime vis dėlto mokėti tiek, kiek jau sykį Seimas nusprendė. O mes apsisprendėme balsuodami taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Aš manau, galima sureaguoti ir į gerbiamojo Seimo nario J.Beinorto klausimą. Noriu tuo pačiu paklausti: ar neatrodo, kad savivaldybių darbuotojai per tuos penkerius metus atlyginimais buvo labiausiai skriaudžiami, kaip mokytojai, medikai - jų kategorija buvo ta pati. Gailėti jiems vieno atlyginimo... ar neatrodo jums, kad neverta?
A.SALAMAKINAS. Taip, jų atlyginimai iš tiesų nebuvo dideli, kaip ir mokytojų, kaip ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų, todėl ir buvo tokia didelė kaita savivaldybėse. Turbūt nė vienoje organizacijoje tiek nepasikeitė, t.y. kitose organizacijose, kaip savivaldybėse. Keitėsi merai, keitėsi tarybų pirmininkai, valdytojai, nekalbu jau apie kitus darbuotojus. Todėl iš tiesų neprarasime daug, jeigu išmokėsime jiems trijų mėnesių išeitinę pašalpą už 5 metus darbo ar mažiau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar, gerbiamieji kolegos, mes turėtume susitarti. Manau, kad pritarsim po pateikimo be diskusijų. Ačiū. Ar pagrindinis komitetas bus Savivaldybių komitetas? Tvarka. Tada papildomas - Valstybės ir teisės ar Biudžeto ir finansų komitetas? Socialinių reikalų. Gerai. Tai papildomas - Socialinių reikalų. Savivaldybių - pagrindinis, papildomas - Socialinių reikalų. Ačiū.
Ir paskutinis dalykas. Kad mes galėtume šitą įstatymą, kaip siūlo Juridinis skyrius ir su kuo sutinka pranešėjas, kad mes šitą įstatymą galėtume priimti antradienį, reikėtų susitarti dėl ypatingos skubos tvarkos. Aš ją siūlau. Tai reiškia - ne šiandien priimam. Gerbiamasis A.Salamakinas, gerbiamas A.Sadkauskas ir kiti kolegos suredaguoja įstatymo projektą ir pateikia jį ne vėliau kaip penktadienį, kad antradienį galima būtų jį priiminėti. Ar sutinkam su tuo? Nespėsim? Tai, galų gale, pirmadienį galim. Aš manau, dėl dienos nesiginčysim, kad komitetas tada vėliausiai pirmadienį pasižiūrėtų. Gerai.
Gerbiamasis Beinortai, prašom pasakyti - jūs už pirmadienį?
J.BEINORTAS. Mūsų komitetas jau turi pirmadienio darbotvarkę ir ji tikrai tiek “supakuota”... Mes nespėsim. Mes geriausiu atveju galim trečiadienį jį svarstyti. Antra vertus, juk iš esmės mes pritariam, kad reikės šitos kompensacijos, tačiau turim vis dėlto svarstyti dėl išskirtinumų. Aš sutinku su ponu A.Sadkausku. Taip, tai buvo, tačiau išskirtinumų buvo prisidariusios ir kitos, vadinkim, struktūros, tai mes jas nuosekliai svarstom. Todėl komitetas, be abejonės, turi svarstyti ir komitetas turi...
PIRMININKAS. ...savo nuomonę pasakyti. Aišku. Bet aš vis dėlto labai prašau, gerbiamieji kolegos, ir gerbiamasis Beinortai, ir gerbiamasis Pavirži, raskit laiko, kad pirmadienį apsvarstytumėt, o gerbiamąjį A.Salamakiną, gerbiamąjį A.Sadkauską įstatymo projektą pateikti ne vėliau kaip penktadienį. Tada mes antradienį jį galim jau baigti, jeigu, kaip aš sakiau ir kaip pastebėjau, nieks neprieštaravo dėl ypatingos skubos tvarkos. Ačiū, gerbiamieji kolegos, sutarėm.
Dabar pertrauka iki 17 val. ir 15 min. 17 val. ir 15 min. diskusijos apie užsienio politiką tąsa. O 17.00 val. kviečiu gerbiamuosius kolegas į Nepriklausomybės aikštę, į vėliavos pakėlimo Žemės dienos proga ceremoniją.
Pertrauka
Diskusija užsienio politikos klausimais (95.03.21)
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Tęsiame posėdį. Prašom registruotis. Registracija. Po to 2.5 darbotvarkės punktas - diskusijos užsienio politikos klausimais tąsa. Yra užsirašę daugiau negu 10 Seimo narių, norinčių kalbėti. Net 29 Seimo nariai.
Pirmasis pagal sąrašą yra kolega P.Jakučionis. Prašom. Toliau - kolega V.Bulovas arba kolega V.Plečkaitis. Prašom. Jeigu gerbiamasis P.Jakučionis frakcijos vardu, tada 7 min. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Laisvos tautos, nepriklausomos valstybės turi būti laisvi sprendimai ir politika. Jeigu Vyriausybė aiškiai nepasako nuomonės, dairosi, varžosi, bijo, tai ji nelaisva. Su tokia ... nuomone niekas nesiskaito, tikisi ją paveikti, pakeisti savo naudai. Tokia, mūsų nuomone, yra dabartinė Lietuvos Vyriausybės nuomonė apie Rusijos agresiją prieš Čečėniją, kuo mes įsitikinome čia, Seime, Rusijos karinį tranzitą, NATO reikalus ir kt. Prastas, mūsų nuomone, toks principas - kad Rusija nesupyktų, o Vakarai pagirtų.
Praėjusių metų Lietuvos užsienio politikos negalima vertinti teigiamai. Kaip ir buvo galima tikėtis iš į šį savarankiškumą nepratusios valdančiosios partijos, Vakarų fronte ji Lietuvos saugumo siekių aiškiai neišdėstė. Dvilypė politika leido Vakarų politikams suabejoti, kur link Lietuva iš tikro nori eiti: link Briuselio ar link Maskvos. Rytų politika pavojingai prasta. Jeigu manytume, kad staigus kūlverstis su Rusijos karinio tranzito vokiškuoju variantu įvyko, o kartu ir palankiausios prekybos ir teisinės pagalbos sutartys su Rusija įsigaliojo jau šiais metais, tai praėjusiais metais Rytų fronte taip pat nebuvo nieko naujo. Gal iš tikro geriausia naujiena - tai jokios naujienos.
Daug valdžios vyrų važinėta į Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną, net į Kiniją ir Korėją. Daug daryta nuolaidų, pasirašyta keletas sutarčių. Bet jos neveikia. Jokių rezultatų. Viską blokavo Rusijos politiniai interesai dėl jos karinio buvimo Lietuvoje. Ar vokiškasis tranzitas šį klausimą jau išsprendė? Ar tai tik pirmas žingsnis į pragaištingą nuolaidų seriją?
Susitarimo dėl sienos su Baltarusija ir sutarties su Lenkija politiškai teigiamai mes nevertiname, nes jos pasiektos daugelio ir nepagrįstai didesnių Lietuvos pusės nuolaidų, o ne kompromisų sąskaita. Trauktis, užleisti, atiduoti pozicijas nei daug proto, nei valios nereikia. Nors Karaliaučiaus kraštas Vakaruose, bet jis, tikime, laikinai priskirtinas Rytų politikai. Labai norėtume, kad Lietuvos Vyriausybės vadovai ir atstovai, priešingai Lietuvos interesams, nuolat nekartotų apie juridinį priklausymą Rusijai, nebent yra nauji slapti protokolai, nes tai yra Lietuvai ir Europai nenaudinga, netiesa.
Vakarų politikos pasiekimas yra laisvos prekybos su Europos Sąjunga sutartis. Ta politika šiais metais turi būti daug aktyvesnė, Lietuva turi tapti asocijuota Europos Sąjungos narė, turi pasirašyti GATO, arba pasaulinės prekybos organizacijos, sutartį. Reikia visų politinių partijų bendru sutarimu baigti rengti Nacionalinio saugumo koncepciją. Užsienio politika taip pat privalo būti nacionalinė, o ne vienos partijos politika. Vyriausybė turi atsisakyti mažos valstybės sindromo. Tas mažumas yra proporcingas neveiklumui tarptautinėje politikoje. Europoje esame vidutinė, o ne maža valstybė.
Mūsų siūlymai dėl užsienio reikalų politikos prioritetų šiais ir ateinančiais metais:
1. Greitesnė integracija į Europos struktūras, pirmenybę atiduodant NATO, aktyvus bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis ekonomikos, kultūros, ekologijos, gynybos, įstatymdavystės srityse.
2. Didesnis ekonominis bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių, sienų perėjimo ir muitų liberalizavimas, gynybos sistemų integravimas iki apibrėžtų ribų.
3. Platūs ekonominiai ryšiai ir bendradarbiavimas gynybos srityje su Vyšehrado šalimis. Būtina aktyviai išnaudoti sutarčių su Lenkija pozityvias ekonomines puses, kad bent kiek atsvertų jų politiškai pavojingas dalis.
4. Sienų su NVS apsaugos ir kontrolės stiprinimas, karinio tranzito mažinimas ir jo kontrolės griežtinimas, Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo, jo savarankiškumo stiprinimo ir teisinio statuso internacionalizavimo siekimas, ekonominių ryšių su Ukraina stiprinimas.
5. Okupacijos padarytos žalos atlyginimo reikalavimas, Rusijos pasisavintų gyventojų ir įmonių indėlių sugrąžinimas, iš Lietuvos išvežtų kultūros vertybių sugrąžinimas.
Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašau. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, sakykit, ar jūsų partijos atstovas - užsienio reikalų ministras - sąmoningai nedalyvauja šitoje diskusijoje, ar čia taip sumanyta?
PIRMININKAS. Ne, nesąmoningai, o integruojasi į Europos struktūras.
Kviečiu gerbiamąjį V.Bulovą. Prašom.
A.BAJORAS. Aš irgi dėl vedimo tvarkos, jeigu galima. Labai trumpai.
PIRMININKAS. Gerai. Iki ateis kolega V.Bulovas, kolega A.Bajoras dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A.BAJORAS. Aš dar kartą...
PIRMININKAS. Prašom į mikrofoną.
A.BAJORAS. Aš į mikrofoną. Aš dar kartą sveikinu visus su Žemės diena, linkiu visiems sveikatos, nepamiršti, kad mūsų Žemė - viena, kad ją turim ne tik mylėti, bet ir kiekvieną dieną prižiūrėti. Ta proga visų gamtosaugininkų vardu šiandien įteikiu Seimo Pirmininkui gėlių ir juostą, kurios jis tik per savo triūsą ir per didelius darbus negalėjo pasiimti. (Plojimai. Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nė kiek, kadangi, žinot, Vilniaus krašte su tais dokumentais dėl žemių yra problemų. (Balsai iš salės) Ačiū. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Bulovai, dėl ceremonijos. Taigi prašom.
V.V.BULOVAS. Gal aš pirmiausia bandysiu paaiškinti, kodėl Užsienio reikalų ministerija nedalyvauja.
Tiek ministras, tiek sekretorius A.Januška, kuris kuruoja, užsiima politika, abu išvykę. Vienas - Stabilumo Pakte, kitas - Vakarų Europos Sąjungoje. Daugiau nelabai kam ir buvo atstovauti.
Dabar dėl užsienio politikos pačios koncepcijos. Pirmiausia, mano nuomone, turi būti dvi koncepcijos. Viena turėtų būti užsienio politikos strategija. Jeigu žiūrėtume į strategiją, tai būtų galima išskirti dvi jos puses. Viena - tai ekonominiai ir politiniai tikslai, tai integravimasis į Europos Sąjungą, Vakarų Europos Sąjungą. Ir saugumo garantijos - tai integravimasis į NATO. Manau, kad strategijos klausimais skirtumų tarp pozicijos ir opozicijos turbūt nėra. Visų nuomonės vienodos. Gali skirtis tik taktika, t.y. kaip mes to tikslo siekiame. Kalbant apie taktiką, tai tas dokumentas, kuris kaip tik apibrėžtų mūsų koncepciją, neturėtų būti viešas dokumentas. Tai turėtų būti dokumentas, turintis valstybinės paslapties statusą. Taktika negali būti viešų diskusijų svarstymas. Gali diskutuoti politologai, gali diskutuoti mokslininkai, to negali daryti valstybės tarnautojai, kurie susiję tiesiogiai su šiuo darbu, ir net Seimo nariai diskutuoti turėtų arba Seimo patalpose, arba tose konferencijose, kurios yra tam skirtos, bet ne gatvių mitinguose. Jeigu strategija nesikeičia, tai taktika keičiasi visą laiką, ji nėra pastovi. Ir kartais net ir smulkmenos, iš pirmo žvilgsnio smulkmenos turi pasekmes, kurios yra tarptautinės ir gali pabloginti santykius tarp šalių. Kaip pavyzdį galiu pasakyti smulkmeną - padidinti apsaugos policijos, kuri lydi tranzitinius sunkvežimius, mokesčius. Atrodo, tai buvo smulkmena, pasekmės buvo politinės ir buvo svarstomos pačiu aukščiausiu lygiu.
Dėl taktikos pasirinkimo. Taktikos gali būti skirtingos. Aš norėčiau prisiminti sausio įvykius, kurie buvo Lietuvoje, ir panašūs įvykiai buvo Latvijoje. Strateginis tikslas buvo vienas, taktikos buvo skirtingos. Jeigu Lietuvoje buvo kviečiami beginkliai žmonės rinktis ir saugoti svarbius objektus, Latvijoje (pats aš klausiausi radijo transliacijos) buvo priešingai. Žmonės prašomi neiti į miesto centrą, bet kviečiami iš rajonų ginkluoti milicininkai. Strateginį tikslą abi šalys pasiekė, taktikos buvo skirtingos. Todėl ir natūralu, kad dėl to skiriasi ir mūsų politinių partijų požiūriai.
Kalbant apie santykius su Rytais ir NVS šalimis, tai dauguma principinių klausimų, kurie yra tarpvalstybinės reikšmės, yra išspręsti. Paskutiniame premjero susitikime buvo sutarta, kad bus sudaryta bendra komisija iš abiejų Vyriausybių atstovų, kuri spręs visus pagrindinius klausimus. Reikia pasakyti, kad pasirašius laisvos prekybos sutartį ir dabar dirbant prie asociatyvinės sutarties, iškilo nemažai klausimų, kurie susiję su mūsų santykiais su Rusija ir NVS šalimis.
Yra parengti pasiūlymai pakoreguoti mūsų užsienio politikos taktiką. Jeigu opozicijai kartais atrodys, kad keičiasi užsienio politika, tai netiesa, keisis tiktai mūsų taktika šitame etape. Ne viskas buvo padaryta idealiai gerai, neklysta tie, kas nedirba. Ir gaila tik, kad labai retais atvejais mes randam bendrą kalbą su opozicija. Mane asmeniškai džiugina pakomitečio sudarymas Užsienio reikalų komitete, ir galbūt šitas bendravimas, tas pakomitetis, kuris suvienys partijų pastangas integruojantis į Vakarų Europą, ir bus pirmoji kregždė mūsų bendradarbiavime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu pasisakyti kolegą V.Plečkaitį. Jis turėtų kalbėti frakcijos vardu. Ruošiasi kolega M.Treinys.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Tas faktas, kad diskusijoje užsienio politikos klausimais nėra užsienio reikalų ministro, nė vieno jo pavaduotojo, nė vieno žmogaus iš užsienio reikalų žinybos, taip pat ir Prezidento atstovo, rodo, kiek daug dėmesio skiriama užsienio politikai pas mus atskirai. Ir ką reiškia tie debatai šitoje salėje? Matyt, mes kalbame daugiau tai knygai, kuri bus išleista ir kurioje bus tie pasisakymai istorijai.
Kalbėdamas Socialdemokratų frakcijos vardu savo dėmesį skirsiu problemoms, aktualijoms ir klaidoms, kurios, deja, būdingos dabartinei užsienio politikai. Žinoma, santykis su Rusija buvo, yra ir, matyt, dar ilgai bus viena labiausiai diskutuojamų Lietuvos užsienio politikos krypčių. Nuo Petro I-ojo laikų Rusijos užsienio politika iš esmės nesikeičia. Tą patvirtino ne kartą ir patys Rusijos politikai. Keičiasi tik jos vykdymo metodai ir formos. Lietuvą jie laikė ir tebelaiko, deja, savo įtakos sferoje. Tą įtaką ji palaiko rusų finansinio kapitalo dominavimu Lietuvoje, darydama spaudimą dėl Būtingės terminalo statybos atidėliojimo, siekdama primesti jai naudingą karinio tranzito sutartį ir kitais įmanomais ir neįmanomais būdais.
Lietuvai esant tokioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje sunku išvengti karinio tranzito per Lietuvą. Tačiau būtina to siekti, priešintis Rusijos diktatui, stengiantis šią problemą europizuoti. Su Rusija dera siekti normalių tarpvalstybinių santykių pariteto pagrindais, bet nedera nuolaidžiauti ir pataikauti jos interesams, o tai kartais pastebima, tarsi dabartinė valdžia atstovautų nesavarankiškai valstybei. Lietuvos užsienio politikos prioritetine kryptimi turėtų tapti siekimas kuo greičiau integruotis į gynybines, politines ir ekonomines Vakarų struktūras, tapti pilnateise NATO nare, nes dabar egzistuojantis saugumo vakuumas yra pavojingas Lietuvos valstybės gyvybei. Deja, net metiniame Prezidento pranešime užsienio politikos srityje šie klausimai nėra pirmaeiliai. Ačiū Dievui, kad jie nėra dar paskutiniai. NATO yra gynybinė sąjunga, ji niekam negraso, ir dalyvavimas joje neturi nieko gąsdinti. Prasidėjusios derybos dėl asocijuotos narystės pasirašymo su Europos Sąjunga parodė Lietuvos užsienio žinybų ir Prezidento nepakankamą pasirengimą ir menką propagandinį darbą visuomenėje. Susidaro įspūdis, kad nėra gerai suvokiama nei būtinybė tapti NATO, nei Europos Sąjungos nare. Lietuva, deja, negali būti neutrali valstybė. Ne vien todėl, kad neutralumas labai brangiai kainuoja, bet ir todėl, kad jis negarantuoja mūsų valstybės gyvybingumo ir elementaraus saugumo užtikrinimo. Negali garantuoti mūsų saugumo ir Baltijos gynybinė sąjunga. Nors ir būtina stiprinti įvairiapusį bendradarbiavimą (taip pat ir karinį) tarp mūsų šalių, kur kas perspektyvesnis Lietuvos saugumui yra karinis bendradarbiavimas su Lenkija ir kitomis Vyšehrado šalimis, galinčiomis greitu laiku tapti NATO narėmis.
Socialdemokratai ne kartą yra pabrėžę, kad būtina vykdyti ne vienos partijos užsienio politiką, o bendranacionalinę, mobilizuojant visas turimas Lietuvos pajėgas iš visų partijų. Tokios politikos vykdymui pasitarnautų koordinacinės užsienio reikalų tarybos išplėtimas, papildymas opozicijos atstovais. Tai padėtų sumažinti įtampą tarp pozicijos ir opozicijos, padėtų užtikrinti užsienio politikos tęstinumą ir perimamumą. Deja, Prezidentas to nedaro ir iš esmės vykdo vienos partijos politiką, nors privalėtų stovėti aukščiau partijų.
Dar viena mūsų užsienio politikos silpna vieta yra ta, kad iš esmės nevykdoma prevencinė diplomatija. Nėra ministerijoje strateginio planavimo padalinio, prognozuojančio kitų valstybių galimus žingsnius, teikiančio alternatyvius sprendimus ir siūlymus. Kol to nėra, mūsų užsienio politika tesugeba reaguoti į įvykius ir kitų valstybių iniciatyvas.
Mūsų manymu, būtina racionalizuoti ambasadų išdėstymą pasaulyje, kad jų darbas būtų gerokai efektyvesnis. Ir pagaliau reikia vieną kartą Prezidentui pabaigti su buvusių nomenklatūros žmonių, neretai visai nekompetentingų užsienio politikoje, skyrimu ambasadoriais. Deja, kaip rodo paskutinis pono V.Brėdikio paskyrimas ambasadoriumi Čekijoje, tokia praktika tęsiama ir toliau daroma žala Lietuvos užsienio politikai. Nemažai ambasadų, įskaitant atstovybes Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, konsulatą Karaliaučiuje, dirba neleistinai neefektyviai ir net neinformatyviai. Ambasada JAV, kaip rodo praktika, deja, atitrūkusi nuo išeivijos, kurios poveikis Valstybės departamentui dėl mūsų įstojimo į NATO yra labai reikšmingas. (Baigiu.)
Norime atkreipti dėmesį ir į nepakankamą užsienio politikos koordinavimą tarp įvairių ministerijų bei žinybų. Gerokai pagausėjo Seimo Pirmininko Č.Juršėno vizitų į užsienius, kurie dažnai primena turistines keliones po egzotiškus kraštus, todėl labai menka nauda, o dažnai absoliučiai jokios Lietuvos užsienio politikai, galbūt asmeniškai ponui Pirmininkui. Kai kurie vizitai net nederinami su Užsienio reikalų ministerija. Esame per daug maža ir neturtinga valstybė, kad galėtume taip švaistyti biudžeto lėšas. Beje, finansinių ataskaitų nei apie Seimo Pirmininko, nei apie kitų valdančiosios partijos narių keliones po užsienius jau seniai Seimas negauna, o jos turėtų būti privalomos.
Paskutinės šios mano pastabos tebūnie oficialus mano kreipimasis į Seimo Pirmininką, tikintis gauti raštišką informaciją visiems Seimo nariams apie kelionių išlaidas. Tikimės gauti ir pono Seimo Pirmininko ar jį lydinčių asmenų pro memoria. Kol kas jų negavo net Seimo Užsienio reikalų komitetas. Dėkui.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Ruošiasi kolega M.Pronckus.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau, kad stenogramoje liktų toks užrašas, jog svarstant šį klausimą dalyvavo 15% Socialdemokratų frakcijos narių. Keliant kaltinimus kitiems, reikia ir apie save pagalvoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, aš siūlau dėl šitų dalykų nesiginčyti. Seimo posėdžių stenogramos yra visiems prieinamos ir, kiek žinau, tiek Vyriausybės nariai, tiek kiti pareigūnai atidžiai studijuoja. Ir kai gerbiamajam P.Gyliui ar kam kitam reikės apibendrinti šitas diskusijas, stenogramomis bus pasinaudota ir bus viskas paaiškinta. Jeigu reikės, ir aš pats kai ką paaiškinsiu, jeigu kai kam yra neaiškumų.
Prašom, gerbiamasis Treiny. Frakcijos vardu, jeigu neklystu.
M.TREINYS. Kalbėsiu Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos vardu. Gerbiamieji Seimo nariai, užsienio politika turėtų būti svarstoma bent dviem aspektais. Pirmas, kaip valstybingumo įtvirtinimo pasaulyje įrankis, ir antras, kaip vidaus ekonominės politikos tęsinys pasaulyje. Abu aspektai, ko gero, vienodai svarbūs. Kalbant apie pirmąjį aspektą norėčiau pažymėti vieną tautininkų nuostatą užsienio politikos klausimu, kad negali būti vienpartinės užsienio politikos, ir dar plačiau - negali būti partinės užsienio politikos. Dabar, deja, mes matome vienos partijos - LDDP - užsienio politiką. Mes taip pat nepritariame ir kokiai nors opozicinės užsienio politikos praktikai, nors šiuo metu ją kaip tik ir gimdo vienos partijos pastangos atstovauti tautai ir valstybei. Mes siūlome sutarimo būtinybę. Ir tą sutarimą, dėl kurio mes čia sutartume, turėtų ir vykdyti Lietuvos Respublikos aukštieji valstybės pareigūnai. Taip turi būti ir dabar, ir ateityje. Nesvarbu, kas būtų valdžioje.
Lietuvių tautininkų sąjunga siekia ir sieks, kad valstybės užsienio politika būtų garbinga ir ori, ginanti tautos ir valstybės garbę. Ar skuboti mūsų vadovų žemi nusilenkimai, amžinos kaltės jausmo už svetimas nuodėmes eskalavimas kels mūsų prestižą pasaulyje? Ir pagaliau ar kels prestižą mūsų pačių akyse? Turbūt atsakymas vienas - nekels. Nekels prestižo ir politinės nuolaidos vertinant istoriją, kai pasirašomos tarpvalstybinės sutartys, kai daromi skuboti reveransai visuomeninėms kitų šalių organizacijoms ir beatodairiškai pritariama jų priekaištams. Ir čia kyla klausimas: ar taip nekuriamas ir ar mes patys sau nekuriame mažos silpnos valstybės įvaizdžio mumyse? Tegul tai lieka retoriniu klausimu. Norėčiau pateikti vieną praktinį tautininkų siūlymą. Netrukus kai kurios Vakarų ir Rytų šalys švęs Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje jubiliejų. Tai yra jų pergalės jubiliejus. Ar Lietuvai reikia švęsti pergalę, ar tinka švęsti pergalę, kurios nebuvo mums? Juk Antrasis pasaulinis karas mums baigėsi 1993 m. rugpjūtį, o 1945 m. į Lietuvą atėjo ne pergalė, o perokupavimas ir okupacijos teisinis įamžinimas Potsdamo konferencijoje. Likome, anot profesoriaus Brazaičio, vienui vieni. 1945 m. - tai yra nuožmaus tautos karo su sovietų okupantais pradžia. Ir tas karas tęsėsi dešimt metų. Gal geriau, kad mūsų Prezidentas kartu su tauta paminėtų abiejų okupacijų aukas, paminėtų kritusius lietuvius, abiejų okupantų rekrutus. Tai galbūt labiau suartintų tautą negu svetimų pergalių fanfarų aidas, deja, mūsų alkanos buities fone. Tautininkai siūlo ponui Prezidentui nevažiuoti švęsti pergalės nei į Maskvą, nei į Londoną.
Keletas pastabų dėl užsienio politikos ekonominių aspektų. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Lietuvos pasiuntinybės daug nuveikė ieškodamos rinkos Lietuvos prekėms, kurių asortimentas buvo siauras, daugiausia žemės ūkio produktams. Mes turime platesnį asortimentą. Bet ką daro mūsų ambasados, ieškodamos rinkų? Ko gero, labai nedaug ką daro. Štai Statistikos departamento direktorius ponas K.Zaborskas kartą pasiūlė gerą kriterijų, pagal kurį galima spręsti, ar pasiuntinybė dirba tuo klausimu, ar nedirba. Tiems, kurie dirba, reikia informacijos iš Lietuvos, jie kaip tik jos prašo Statistikos departamente. Ir tokių pasiuntinybių yra, deja, kokios 3,4. Kitoms nereikia jokios informacijos, vadinasi, jos niekam neperteikia ir nieko naudingo ekonominėje srityje Lietuvai neduoda. Ir nemanau, jog pasiuntinybės daug nusipelno pritraukdamos investicijas į Lietuvą. Štai spauda skelbė, kad vienam gyventojui investicijų Čekijoje ir Vengrijoje tenka maždaug 250 dolerių, Estijoje apie 200 dolerių, o Lietuvoje - 14 dolerių. Ir šie skaičiai rodo Lietuvos ekonominės politikos bankroto požymius, tos vienpartinės politikos bankroto požymius tiek viduje, tiek užsienyje.
Apie lietuvių reikalus pasaulyje. Lietuvių tautininkų sąjunga pripažįsta, kad tautos kultūriniai ir politiniai interesai negali būti dalomi ir skaidomi į savų lietuvių, gyvenančių Lietuvoje, interesus ir nesavų, t.y. gyvenančių už sienos, interesus. Ar tai būtų Gudijoje, Suvalkų krašte, pagaliau Sibire ar Kanadoje. Mūsų nuostata: lietuvių kilmės asmenims - vienodas politines, turtines ir kitas teises. Ir šiandien Lietuvoj nepasakoma, ar pasaulio lietuvių reikalai yra Lietuvos vidaus, ar užsienio politikos sfera. O gal greičiausiai visiškai iškrito šis komponentas iš LDDP partinės politikos konteksto, bet būtina grąžinti jį. Laikas atsibusti. Negindami lietuvių interesų pasaulyje kai kam duodame iliuzijų, kad galima varyti antilietuvišką propagandą ir antilietuvišką politiką jau pačioje Lietuvoje. Tai rodo agitacinė medžiaga, kurią platina kai kurios rinkiminės partijos. Į švelnų Rinkimų komisijos parodymą pirštu, kad tai negražu, - deja, triukšmingi išpuoliai. Į Lietuvos televiziją braunasi nevalstybinė kalba be vertimo, ir štai mūsų rinkėjui teks mokytis 4-5 kalbas, kaip “litbelo” laikais. LDDP ir jos tam tikra dalis reklamuoja pastangas Lietuvą priimti į Europos Sąjungą ir ta proga pralaužti Konstituciją ir padaryti nemažai pataisų, taip pat įteisinant kolektyvinę žemėvaldą. Ar tai vėl ne savo partinių interesų realizavimas, spaudžiant visas politines jėgas į kampą Europos Sąjungos vardu? Kaip tokie partiniai interesai vykdomi ir vidaus politikoje, puikiai matėme šiandieną, kai buvo priiminėjamos ir Kooperacijos įstatymo pataisos. Taigi dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą mes, tautininkai, turime savo viziją, savąjį projektą ir šiandien mes atitinkamą pareiškimą Seime pateiksime. Tai nebus atsiribojimas, bet bus garantijos, bus aiškios paieškos, kaip ginti žmogaus ir tautos interesus.
Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu M.Pronckų. Ruošiasi V.Landsbergis.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, iš mūsų tarpo yra nemažai skubančių į Europą. Galbūt tai ir neblogai, tačiau kažkur einant paprastai kažką ir nešamasi. Ką šiuo metu Europai galime pasiūlyti mes? Sugriautą ekonomiką, nuskurdintą, supriešintą, nusikaltimuose paskendusią visuomenę, pasiruošusią parsiduoti už grašius. Jeigu turime nors šiek tiek savigarbos, manau, prieš ruošiantis kažkur eiti reikėtų padaryti kuo geresnę tvarką savo kieme. Žinomas pasaulyje politikas yra pasakęs tokį daugeliui žinomą sakinį: Anglija neturi nei draugų, nei priešų, ji turi savo interesus. Lietuva, manau, taip pat turi savo interesus. Tokia maža tauta, kaip mes, gali būti tvirta ne savo kariniais pasirengimais ar kokiais nors butaforiniais renginiais, o politika, kuria būtų kuriama gerovė savo žmonėms. Siekiant šių tikslų, manau, svarbiausia palaikyti kuo geriausius santykius su visais kaimynais ir tolimesnėmis valstybėmis, nesijungiant į kokius nors blokus ar sąjungas. Šalies militarizavimui ar jungimuisi prie kokių nors blokų neturi būti skiriama jokių lėšų. Gerų santykių pagrindu vystyti prekybą, naudingus ekonominius ryšius ir tuo būdu kelti savo krašto žmonių gerovę. Praėjusiais metais Lietuvos eksportas buvo maždaug vienu milijardu dviem šimtais milijonų litų mažesnis už importą.
Štai pagrindinis, deja, apgailėtinas mūsų užsienio ir vidaus politikos rodiklis. Kol šis rodiklis nebus teigiamas, į mūsų šalį bus žiūrima kaip į elgetišką, išlaikytinę ir šiai nuomonei pakeisti nepadės nei mūsų užsienio žinovų vojažai, nei pono L.Linkevičiaus kariniai butaforiniai žaidimai, tuo labiau mūsų garbios opozicijos politiniai tauškalėliai ir visokių čečėnijadų organizavimas.
Beje, ponams iš opozicijos tenka priminti, kad pernai pasaulyje įvyko daugiau kaip 40 karų, o tai reiškia, kad pasaulis ir jo raida toli gražu ne ideali. Keisti jį į gerąją pusę gali padėti ne kišimasis į kitų šalių vidaus reikalus, ne pamokymai joms, o geresnės tvarkos ir klestėjimo ugdymas savo šalyje, rūpinimasis pirmiausia savo šalies interesais.
Pastarieji opozicijos veiksmai priešinant Lietuvą su Rusija, manau, yra žalingi mūsų šalies interesams, nes Rusijoje plinta antilietuviškos nuotaikos, o tai trukdo abiejų šalių ekonominių santykių normalizavimui. Esu giliai įsitikinęs, kad svarbiausias užsienio politikos uždavinys - per naudingus prekybinius mainus, užsienio šalių investicijas padėti kuo greičiau atsistoti ant kojų Lietuvos ūkiui.
Vertinant šiuo aspektu Lietuvos užsienio politiką yra daug kas taisytina. Yra dar daug butaforinio, vojažinio užsienio reikalų tvarkymo, ir kiek galima greičiau reikia pereiti prie santykių, kurie naudingi šalies ūkiui. Lemiamą žodį užsienio politikos srityje turi turėti žmonės, išmanantys ūkio reikalus, o ne kokie nors politiniai tauškaliai ar muzikavimo meistrai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu kolegą V.Landsbergį. Ruošiasi kolega A.Endriukaitis. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau sužinoti, ar ponas M.Pronckus kalbėjo frakcijos vardu? Pagal skirtą laiką taip išeina.
PIRMININKAS. M.Pronckus kalbėjo komiteto vardu.
A.KUBILIUS. Suderinta nuomonė, taip?
PIRMININKAS. Čia jau komiteto pirmininko reikalas, jis turi teisę neatsiklausęs dėstyti komiteto nuomonę ir atstovauti komitetui, kadangi jis pirmininkas.
Prašom, gerbiamasis Landsbergi. Jeigu neklystu, jūs frakcijos vardu.
V.LANDSBERGIS. Iš dalies taip, iš dalies ne. Aš kai ką galiu pasakyti frakcijos vardu, kai ką kaip savo komentarą.
PIRMININKAS. Čia laiko klausimas.
V.LANDSBERGIS. Nutrauksit, tai nutrauksit.
PIRMININKAS. 7 min. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Užsienio politika, kokia vykdoma dabar, turi savo autorystę, žymimą keturiomis raidėmis - LDDP. Mes visą laiką siūlėm, kad būtų kitaip, kad bent svarbiausi klausimai būtų kitaip formuluojami. Deja, darant užsienio politiką ne tik nesiekiama bendros nuostatos, ką jau seniai konstatuojame, bet dažnai net ir priešingai: norima pasinaudoti ja arba jos problemomis vidaus politikos reikalams, savo partijos propagandai, o kitų žeminimui arba diskreditavimui.
Pastaruoju metu labai daug visokių dalykų susiję su Rusijos charakteristika, Rusijos politika, jos doktrinomis ir tuo, kas ten vyksta. Dabartinės Rusijos vadai - tai nėra Rusija. Kai mes priešinamės dabartinės Rusijos politikai ar manom, kad reikia pasipriešinti, valdančioji partija mėgsta pakreipti, lyg mes antirusiški ar prieš Rusiją. Dabartinės Rusijos vadai demonstruoja atvirą agresyvumą ir nesiskaitymą su tarptautine teise, laužo daug tarptautinių įsipareigojimų. Tai konstatuojama pasaulyje, tik, deja, pasaulis nesiima adekvačių priemonių, vis bijo, kad ten kas nors dar pablogės, nors laužomos žmogaus ir tautų teisės. Mes žinome, kas vyksta Kaukaze; dabar labai neaiškūs dalykai prasideda Kryme, kur pagrindo nėra, kad būtų didinamas konfliktas, o jis pradeda didėti, ir nesunku įsivaizduoti, kad po Ukrainos ateis eilė ir Baltijos šalims.
Žinoma, galima įvairiai elgtis smauglio akivaizdoje, galima bent kiek pasišiaušti ir priešintis ar stengtis atkreipti pasaulio dėmesį, o galima tiesiog išsitepti vazelinu, kad mažiau skaudėtų. Štai vazelino šalininkai ir kaltina kitaip galvojančius, neva jie kokiu nors apeliavimu į pasaulį ar dėmesio atkreipimu kenkia Lietuvai.
Jie mano, kad pasaulyje yra tik Lietuva ir Rusija - be jokio konteksto. Tačiau yra dideli kontekstai. Vienas iš Rusijos kontekstų yra Čečėnija. Jeigu Čečėnija atsilaikys, mums bus geriau, ponai iš LDDP, jūs pagalvokit apie tai. Jeigu Čečėnija bus sunaikinta, mūsų padėtis bus pavojingesnė. Jeigu jūs manot kitaip, elkitės kitaip, bet jūs turbūt apie tai dar nepagalvojot. Jeigu Čečėnija atsilaikys, Rusija turės grįžti prie demokratiškesnių normų. Mes būsim saugesni.
Vidaus politikos darymas užsienyje ypač neskaniai atrodė Prezidento atsiprašymo kalboje Izraelyje. Galima buvo ta proga pasakyti atsiprašymus, jeigu jau taip nuspręsta, suderinta savo partijoje, bet galima buvo priminti ir tai, ką Lietuva yra pasakiusi ir padariusi po Kovo 11-osios.
O Lietuva padarė daug. Buvo Aukščiausiosios Tarybos pareiškimas ir priimti įstatymai, ir aš jau čia nebepriminsiu tiems, kurie nenori prisiminti, bet štai ką mes turime toje kalboje: užuot matę nuoseklų Lietuvos vaizdą po nepriklausomybės atgavimo, turime insinuacijas ir iškreiptą vaizdą. Ir nežinia kodėl. Aš suprantu iš čia žiūrėdamas, kad norima pakenkti dabartinei opozicijai, bet iš tikrųjų daroma žala Lietuvos vardui bei veidui po nepriklausomybės atkūrimo.
Aš keletą citatų pacituosiu, kol mane nutrauks Pirmininkas. Štai yra tam tikra tema, tam tikra problema, apie kurią Prezidentas kalba Izraelio Knesete. Jis sako, kad tai skaudi tema, “ilgai ją buvo norima apeiti, o gal ir bijoma pažvelgti tiesai į akis”. Kada ilgai, kada tai buvo, iki Prezidentui atvažiuojant, matyt? Taip? Mes galime pasižiūrėti, ir nustatysime tą laiką. “Po to, kai Lietuva išsilaisvino, deja, nebuvo skiriama pakankamai dėmesio.” Vadinasi, po Kovo 11-osios buvo blogai iki dabar. “Buvo norima apeiti.” Tai jūs atsiverskit dokumentus, ponai! Jūs atsiverskit ne tik Aukščiausiosios Tarybos, atsiverskit ir Prezidiumo, kiek buvo dokumentų prieš antisemitizmo apraiškas mūsų spaudoje! Jūs nė vieno tokio perspėjimo nepadarėt žinomiems laikraščiams. O mes keletą kartų padarėm.
Jūs dabar kalbate: “mes kuriame įstatymus, kurie galėtų užkirsti kelią” antisemitizmui ir rasizmui. Tai viskas jau nuo tada yra, “tokio pavadinimo pareiškimą” mat Lietuvos Seimas “priėmė praeitą mėnesį”. Nuo dabar Lietuva (ir tai fiksuoja tarptautinė spauda) pasižadėjo, kad antisemitizmo Lietuvoje daugiau nebus, o iki šiol tartum buvo, ir iki šiol niekas nieko nedarė. Tai ką jūs paistot, kaip sukišę galvas į smėlį? Jeigu nežinot, kur gyvenat, tai apsišvieskit, bet nešmeižkit savo šalies, kuri po Kovo 11-osios nuosekliai ėjo šiuo keliu. Ir dar štai koks pavyzdys yra: “yra prasidėjęs tiesos atstatymo procesas”, grąžinti pastatai. Argi tai ne nuo Restitucijos įstatymo tęsiasi ir sinagogų, ir kitų pastatų grąžinimas religinėms bendruomenėms? Ką, gal jūs dabar tą sugalvojat?
Tiek to, daugiau nekalbėsiu, bet negražu šitaip žaisti, iš tikrųjų kenkiant Lietuvos vaizdui. Jūs padarėt nemažai, kad pakenktumėt Lietuvai šituo klausimu, nors manėt, kad pakenksit opozicijai. Deja, toks jūsų supratimas.
PIRMININKAS. Kviečiu A.Endriukaitį. Ruošiasi J.Karosas.
Prašom. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Mes gyvename tarp Scilės ir Charibdės ir kur beeitume, kur besisuktume, ten mūsų tyko pavojai. Aš nekalbėsiu apie Rytų mešką, kurios intencijos akivaizdžios ir aiškios, ir kuriai į krepšį įdeda galybės ir kai kurios Vakarų šalys. Man kyla abejonių dėl Europos Sąjungos ir rūpi, kada vyks derybos, kad mūsų politikai pagalvotų ir pamąstytų, ir plačiai ir giliai į tai pažvelgtų. Tarkim, dabar nenori mūsų priimti, suprantama, bet pats priėmimas, kad daugiau tai Europos Sąjungai reikalingi tie nariai. Sakysim, kada buvo priiminėjamos naujos keturios šalys, tai pirma buvo balsuojama Austrijoje, paskui Suomijoje, paskui Švedijoje ir galų gale Norvegijoje, kuri atsisakė. Nuo silpniausios iki stipriausios. Man kyla klausimas, man kyla abejonės, kad Europos Komisijoje dirba 1600 biurokratų. Taip pat man kyla klausimas, kad Europos Parlamente dirba 622 deputatai ir 3500 įvairių tarnautojų. Bendrai visas Europos Sąjungos aparatas susideda iš 50 tūkst. darbuotojų biurokratų, tarp kurių šmirinėja įvairūs pramušėjai, lobistai ir kiti žmonės.
Aš norėčiau pasakyti, kad niekas iš jūsų negali paneigti ar patvirtinti, kad tarp jų nėra Dž.Andreočio, Betino Kraksi ar panašaus lygio darbuotojų. Aš norėčiau priminti pono D.Meidžoro 1994 m. gruodžio mėn. sudarytą planą, kaip kovoti su sukčiavimu, sudarant ir vykdant Europos Sąjungos biudžetą, kuris yra 66 mlrd. ekiu. Jie patys patvirtina, kad ten yra tokios galimybės ir tokie žmonės. Man kelia abejonių, kad Europos Sąjungoje iš esančių 18 mln. bedarbių Lietuvai irgi, sakysim, kažkokiu atveju tektų tam tikra dalis, ir jeigu apsistotume ties 10%, tai 170 tūkst. bedarbių Lietuvoje būtų kažkokia norma. Kas jiems padės, jeigu jų bus didesnis skaičius arba net tas pats skaičius?
Norėčiau pacituoti Europos Sąjungos Komisijos spaudos sekretoriato vadovo P.Diksono žodžius vienam Lietuvos žurnalistui. Cituoju: “Niekas negali padėti Suomijos, taip pat ir jūsų”, t.y. Lietuvos “žemės ūkiui. Jis nepajėgus konkuruoti su Pietų Europos šalimis. Reikia apie tai galvoti. Valstiečiai turės ieškotis kito darbo.” Kada mes sudarėme Europos Sąjungos laisvos prekybos sutartį, tai mums buvo duotos tam tikros kvotos, išskyrus tekstilę, kuri šiek tiek, kiek mes žinome, yra konkurentinio pajėgumo, tačiau jie labai save gina ir apsigina.
Galėčiau priminti iš Lietuvos išvykusio Britanijos ambasadoriaus mintis. Cituoju: “Pavyzdžiui, jei Lietuva ir Lenkija bus priimtos vienu metu, lietuviai galės laisvai važiuoti dirbti ir gyventi į Varšuvą, o lenkai į Vilnių, kaip kad portugalai gali dabar vykti, pavyzdžiui, į Airiją ir atvirkščiai.” Taip pat pono Ž.Deloro mintis. Cituoju: “Šalis - Europos Sąjungos nares - ištiks didelis šokas, kai supras, jog 80% visų ekonominių, socialinių ir mokestinių techninių įstatymų priims Europos Sąjunga, o ne kiekvienos šalies parlamentas.”
Šiuo metu ruošiamas Europos Sąjungos konstitucijos projektas ir aš pabaigai norėčiau pacituoti prancūzo A.Frossardo, knygos apie popiežių autoriaus, mintis. Cituoju: “Tikrai nesuprantu, kodėl demokratinės valstybės pasiduoda beasmenei, kvazianoniminei valdžiai?” Ir dar viena jo citata: “Dvasinės prigimties šalis yra pasmerkta gyventi dvasinį gyvenimą arba žūti.” Svarbi V.Havelo pernai išsakyta nuomonė Europos Parlamente, kad Europai trūksta dvasinės ir moralinės dimensijos.
Aš netikiu principu, kad yra dovanų karalius, kad gali kažką duoti. Aš netikiu ir nepalaikau principo, kad mes esame elgetos arba turime būti išlaikytiniai. Aš apsistočiau ties asocijuota naryste Europos Sąjungoje ir naryste NATO organizacijoje, nes kitu atveju, aš manyčiau, kad Lietuva suvereniteto neturėtų, prarastų ir todėl kiltų mums pavojus žūti dėl kosmopolitinės biurokratijos ir atitinkamai iškreiptos bedvasės tų šalių kultūros. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Gricių. Ruošiasi V.Petrauskas. Atsiprašau. J.Karosas, po to V.Petrauskas.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, apie Lietuvos užsienio politiką Seime kalbama ne pirmą kartą. Manau, kad dabartinė diskusija užsienio politikos klausimais turėtų:
pirma, išryškinti pagrindinius Lietuvos užsienio politikos tikslus bei iš jų kylančius prioritetus;
antra, apibrėžti bei išgryninti tas sąlygas ir prielaidas, kurios būtinos minėtiems tikslams ir prioritetams realizuoti.
Bendrai tariant, esminis Lietuvos užsienio politikos tikslas yra integruotis į Europos politines, ūkines bei gynybines struktūras. Būtent šio siekimo įgyvendinime mes matome tiek šalies ūkio atgaivinimo, tiek Lietuvos saugumo užtikrinimo, tiek ir demokratinių procesų plėtojimo mūsų valstybėje perspektyvą.
Tikriausiai nedaug kas ginčys, jog aukščiau paminėto esminio mūsų užsienio politikos tikslo įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su kitu, labai svarbiu užsienio politikos tikslu - gerų paritetinių santykių palaikymu su kaimyninėmis valstybėmis. Būtent ties šiuo Lietuvos užsienio politikos aspektu ir norėčiau sustoti šiek tiek plačiau. Pirmiausia todėl, kad nuo ką tik paminėto mūsų užsienio politikos uždavinio sprendimo neabejotinai didele dalimi priklauso mūsų integracijos į Europos struktūras sparta. Kitaip tariant, formuluojant pagrindinį Lietuvos užsienio politikos tikslą būtina matyti tiesioginę koreliaciją tarp mūsų pastangų integruotis į Europos politines, ūkines bei ekonomines gynybines struktūras ir normalių paritetinių santykių palaikymą su kaimyninėm valstybėm.
Tai norėtųsi ypač pabrėžti. Reikalas tas, jog ne vienas mūsų politikas, o ypač opozicijos atstovai, aukščiau paminėtą koreliaciją sąmoningai ar nesąmoningai išleidžia iš akių bei ignoruoja. Pastaraisiais mėnesiais man, kaip Seimo delegacijos ryšių su Europos Sąjunga vadovui, šiuo klausimu teko ne kartą kalbėti su įvairiais Europos Tarybos ir Europos Sąjungos institucijų atstovais.
Visi jie pabrėžė mūsų santykių su kaimyninėmis valstybėmis svarbą Lietuvai integruojantis į Europos politines, ūkines bei gynybines struktūras. Toks jų požiūris yra visai suprantamas žinant, kad Vakarų Europos valstybės turi daug savų problemų, ir atėjimas valstybių su jų problemomis, žinoma, tą klausimą dar labiau komplikuotų.
Beje, civilizuotų, normalių santykių palaikymas su kaimynais svarbus Lietuvai ir ekonominiu aspektu. Apie tai šiandien čia buvo kalbėta. Taigi sunku paneigti, kad pripažinus pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos tikslu mūsų šalies integraciją į Vakarų Europos politines, ūkines bei gynybines struktūras, mes kartu turim visais įmanomais būdais gerinti, o ne bloginti santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Visi žinome, kad tokių santykių gerinimo srityje per pastaruosius metus esame nemažai pasiekę. Pasirašytos Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Baltarusijos sutartys, teisiškai sureguliuoti prekybiniai santykiai su Rusija ir t.t., ir t.t.
Plačiai žinoma, jog visus šiuos Lietuvos užsienio politikos veiksmus labai pozityviai įvertino mūsų partneriai Vakarų Europoje. Be jokios abejonės, tai yra reikšmingi žingsniai mūsų integracijos į Vakarų Europą kelyje.
Turint omenyje tai, kas buvo pasakyta, negali nekelti susirūpinimo kai kurių mūsų politikų veiksmai, kurie, objektyviai žiūrint, niekaip nepasitarnauja santykiams su Rytų kaimynais gerinti. Čia turime omenyje ne baimę prieš kaimynines valstybes, o lygiu tarpusavio paritetu pagrįstus santykius ir bendradarbiavimą.
Prisiminkime diskusiją apie Lietuvos - Lenkijos sutartį, tą didelį triukšmą, kurį kai kurie Lietuvos politikai kėlė dėl Lietuvos - Baltarusijos sutarties bei sienų delimitavimo. Negalima nepaminėti ir Seimo opozicijos permanentiškai iškeliamos Čečėnijos problemos. Visi Seimo nariai, aš tuo visai neabejoju, jaučia reikalą moraliai paremti Čečėniją, yra prieš kraują ir ašaras, lygiai taip pat kaip ir užjaučia, yra susirūpinę to krašto vaikų likimu. Tokią bendrą mūsų visų nuostatą esame pasakę net trijuose, vos ne absoliučiai visų Seimo narių priimtuose pareiškimuose.
Kaip pamenate, Seimui pritarus esame sudarę geros valios misiją, kurios tikslas - padėti civilizuotai spręsti kruviną konfliktą. Tačiau kai kurie opozicijos politikai ir toliau nenurims. Operuodami vien moraliniais bei emociniais nusistatymais ir visiškai ignoruodami politinio pasaulio opinijos racionalias nuostatas ir toliau primygtinai eskaluoja Čečėnijos problemą Lietuvos Respublikos Seime. Tie, kurie tokiam šio klausimo eskalavimui nepritaria, kaltinami sąžinės neturėjimu, tarnavimu Maskvai ir panašiais dalykais. Tačiau aš norėčiau paklausti, ar sugeba tokie mūsų pozicijos kritikai pakilti aukščiau dorovinio bei emocinio lygmens ir įžvelgti tikrąjį Lietuvos valstybės interesą, integraciją į Vakarų Europos politines, ūkines bei gynybines struktūras?
Tikriausiai visi suprantame, kad Čečėnijos Respublikos, kaip nepriklausomos valstybės, pripažinimas de facto dabar, o de jure palankiu metu (būtent šitai ir siūlo savo paskutinėje rezoliucijoje gerbiamasis V.Landsbergis) reikštų viešą ir oficialų mūsų santykių su Rusija komplikavimą. Matyt, ryžtis eiti į tokių santykių su Rusija komplikavimą, o kartu ir į mūsų integravimosi į Vakarų Europos struktūras pabloginimą būtų galima galvojant, jog šitoks Lietuvos veiksmas iš tikrųjų padės Čečėnijai nutraukti kraujo praliejimą ir paskelbti nepriklausomybę.
Tačiau visi gerai žinome, jog šito nebus. Vadinasi, tokiu veiksmu, kurį mums siūlo opozicija, mes iš esmės nieko daugiau, be moralinio apsivalymo bei moralinės paramos, nepasieksime, o gyvybiškai svarbiai Lietuvos integracijai į Vakarų Europą neabejotinai pakenksime.
Noriu jūsų, gerbiamieji kolegos, paklausti, ar tai iš tikrųjų yra tarnavimas Lietuvos valstybės stiprinimui? LDDP frakcija mano, kad užsienio politikoje mes turime būti realistai, suvokiantys tikruosius valstybės interesus, pirmiausia integraciją į Vakarų Europą, o ne valstybės nepilnavertiškumo kompleksų kamuojami pasipūtėliai. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu kolegą V.Petrauską. Ruošiasi A.Gricius. Prašom, gerbiamasis Petrauskai. Atrodo, taip pat frakcijos vardu? Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkui. Kalbėsiu Lietuvos demokratų partijos frakcijos vardu.
Nelengva analizuoti mūsų valstybės užsienio politiką. Viena vertus, atrodo, visiems aišku, kad gyvybiškai būtina visokeriopai ir kuo sparčiau mūsų valstybei integruotis į Vakarų Europos politines, ekonomines ir gynybines saugumo struktūras. Kita vertus, kaip šitie dalykai įgyvendinami. Pateiksiu keletą pavyzdžių.
JAV kongreso Užsienio reikalų komitetas buvo išbraukęs Baltijos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, iš kandidatų į NATO sąrašo. Pasirodė, kad mūsų valstybės ambasadorius JAV apie tai iš anksto neturėjo jokios informacijos, negalėjo imtis jokių prevencinių veiksmų. Dar blogiau, pasirodė, kad menki ryšiai su JAV gyvenančiais lietuviais, ir taip yra ne tiktai JAV, bet ir ne vienoje kitoje šalyje, kurioje gyvena lietuvių. Viešai buvo pateikti Vakarų politikos atskiri vertinimai apie, švelniai tariant, Lietuvos užsienio politikos nenuoseklumą ieškant kelio tarp Rytų ir Vakarų.
Ne naujiena tai, kad pakankamai kvalifikuota yra Estijos diplomatija Vakaruose, kuo negali pasigirti Lietuva. Tai yra ir informacijos pateikimas apie savo šalį, ir atsakymas į nepagrįstus užpuolimus, ir tikrai normali, natūrali propagandinė kova, taip pat investicijų skatinimas, pritraukimas į savo atstovaujamą valstybę. Mes čia tikrai atrodome silpnai. Nekalbėsiu apie tai, ar svarbūs Lietuvos santykiai su Izraeliu. Tačiau lietuvių tautos genocido organizatorių bei vykdytojų turėtume ieškoti ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose, taip pat ir Izraelyje. Ir tai taip pat turėtų būti viena iš užsienio politikos sudėtinių dalių. Ir Rezistencijos ir genocido tyrimo centras, kaip valstybinė institucija, turėtų tuo užsiimti. Deja, jie šito visiškai neketina daryti. Tačiau neabejotinai Lietuvai svarbūs geri santykiai su Vatikanu. Deja, šiandien priimtas Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į iš-likusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas šių santykių nepagerino.
Labai pasigendame valstybinės užsienio šalyse, kaimyninėse šalyse gyvenančių lietuvių rėmimo politikos. Tai ne tik valstybinė politika, tai yra ir ambasadorių teikiama informacija, ir tai, ar lietuviai ir jų poreikiai yra įvertinami. Kaip dažnai mes matome, kada kaimyninės šalies vadovo, prezidento, ministro pirmininko kritika suprantama kaip neva bloginanti tarpvalstybinius santykius. Nieko panašaus! Juk galima korektiškai, mandagiai, tačiau tiesiai ir tvirtai pasakyti: mūsų tautiečiai jūsų šalyje, deja, turi problemų, ir jūsų valstybė, galėdama jas spręsti, to nedaro.
Pasirašytos svarbios sutartys su Baltarusija, kuri vis labiau tampa Rusijos dalimi. Ar tikrai su kiekvienu dabartiniu ar būsimu Rusijos Federacijos subjektu turime pasirašyti atskiras politines sutartis, jeigu jau su Rusija jos pasirašytos? Vykstant deryboms dėl Lietuvos sienos su Baltarusija šios šalies atstovai atvirai džiaugėsi, kad Baltarusija pagaliau gavo priėjimą prie visų pasienio vandens telkinių. Įdomu, ar Lietuvos plotas dar 65 tūkst. km2, ar jau mažiau? Apie tai, kad pirmiausiai patys ignoravome, nustūmėme 1920 m. liepos 12 d. sutarties su Rusija principus, net gėda kalbėti.
Daug prieštaringų vertinimų net opozicijos pusėje sukėlė Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinės sutarties tema. Manau, kad apie tai reikia kuo mažiau viešai kalbėti, o daugiau dirbti.
Pagaliau Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimas. Prieš pusantrų metų buvo ši tema. Jokios informacijos nei Vyriausybė, nei Užsienio reikalų ministerija apie ryšį su stojimu į Europos Sąjungą nepateikė, vadinasi, šitie padaliniai tikrai dirba neprofesionaliai, tikrai trūksta žinių, trūksta elementarios informacijos. Neatsirado šitas punktas kaip būtinas dalykas stoti į Europos Sąjungą dabar, šiais metais ar šį mėnesį.
Taigi tokių dalykų ateityje neturi būti, o tai, kaip tai daroma dabar, neatsižvelgiant į Lietuvos gyventojų interesus, mūsų valstybę tikrai žemina. Atrodo, kad nuolaidžiavimas tampa kertiniu valstybės užsienio politikos akmeniu, ar tai būtų Maskva, ar Varšuva, ar Tel Avivas. Pagaliau, atrodo, ketiname nusileisti ir Latvijai derybose dėl jūrų sienos. Kam tai naudinga?
Svarbiausias dalykas - tai, kad mūsų valstybė prie Rusijos rišama ekonominiais ir finansiniais svertais. KGB sovietinės kompartijos, mafijos kapitalo įtakos didėjimas šiandien gali tapti didžiausia kliūtimi mūsų integracijai į Vakarus. Imperialistinių tendencijų stiprėjimas Rusijoje visiems yra aiškiai matomas. Padėdami Kremliaus vadovybės naikinamoms ir Rusijos pavergtoms tautoms pirmiausia padedame patys sau, pirmiausia padedame Baltijos šalims - Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Estijos politikai tą supranta geriau. Net ir po šių rinkimų jie neketina keisti savo principinių nuostatų.
Aš labai kviesčiau kolegas iš didžiosios frakcijos liautis tyčiotis iš tikrai mums brangių ir mūsų saugumui, mūsų valstybės ateičiai ypač svarbių dalykų. Dėkui.
PIRMININKAS. Kalbės A.Gricius. Ruošiasi kolega K.Skrebys. Jeigu jo nėra, tada kolega A.Kubilius. (Balsas iš salės) Aišku.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Griciau. Dar tamstai laikas neskaičiuojamas. Tada paskutinysis - N.Germanas.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija mūsų valstybės užsienio politikos klausimais, mano nuomone, yra svarbi daugeliu požiūrių. Pirmiausia tai viešas nuomonių pasikeitimas tarp skirtingų politinių jėgų apie jos prioritetus ir jų įgyvendinimą praktikoje. Antra, tai diskusija apie Užsienio reikalų ministerijos, jos ambasadų užsienyje, Prezidentūros aparato bei Seimo Užsienio reikalų komiteto darbo efektyvumo bei jų tarpusavio santykius. Ir pagaliau tai mūsų priimamų įstatymų bei vidaus politinio ir ekonominio gyvenimo raidos įtakos mūsų valstybės santykiams su išoriniu pasauliu nagrinėjimas. Trumpai norėčiau pareikšti keletą pastabų 2 ir 3 nagrinėjamo klausimo aspektu.
Šiandien negalima sakyti, kad bendradarbiavimas tarp Seimo Užsienio reikalų komiteto bei Užsienio reikalų ministerijos, o ypač Prezidentūros aparato, būtų itin produktyvus. Žinoma, negalima teigti, kad pačiame Seimo Užsienio reikalų komitete darbas irgi vyksta sklandžiai ir efektyviai. Kvalifikuotų ekspertų ir patarėjų stoka, beveik nuolatinis kvorumo nebuvimas komiteto posėdžių metu, daugelio klausimų gana paviršutiniškas aptarimas neleidžia Seimo komitetui kiek nors efektyviau daryti įtakos užsienio politikos prioritetų formavimui bei jų įgyvendinimui. Norisi tikėti, kad sukurtas Vakarų Europos pakomitetis padės efektyviau nagrinėti Lietuvos integracijos į tarptautines daugiašales Europos struktūras klausimus. Optimistiškai nuteikia ir tai, kad Užsienio reikalų ministerijoje šiuo metu taip pat svarstoma galimybė prie Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įkurti Vakarų studijų centrą, kuris padėtų nagrinėti ryšium su integracija į Europą kylančias problemas akademinėje ir specialistų rengimo srityse. Manau, kad panašų pakomitetį Užsienio reikalų komitete galima būtų įkurti ir Rytų bei Centrinės Europos klausimais, kuriam galėtų vadovauti komiteto narys V.Bulovas.
Grįžtant prie bendradarbiavimo su Užsienio reikalų ministerija ir Prezidentūra reikia pabrėžti ir tą faktą, kad daugelis teigiamų rezultatų užsienio politikoje (Lietuvos - Lenkijos, Lietuvos - Baltarusijos sutartys, Prezidento vizitai į Vatikaną ir Izraelį, laimėjimai bendradarbiaujant su NATO, Vakarų Europos Sąjunga, Baltijos bei Šiaurės valstybėmis) nesulaukia reikiamos paramos Seime, o dažnai, mano nuomone, nepagrįstai yra kritikuojami opozicinių politinių jėgų. Tačiau, antra vertus, galbūt nors minimalios paramos ir konsenso, kuris yra be galo reikalingas integruojantis į Europos Sąjungą, NATO, vystant normalius santykius su kaimynais, galima būtų pasiekti, jeigu Prezidentūros patarėjas užsienio politikos klausimais ponas J.Paleckis nebūtų toks retas svečias Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, o jų metu, jeigu dalyvauja, nebūtų tik nė žodžio nepasakantis stebėtojas.
Būkime atviri ir pasakykime viešai, ar nors kartą Užsienio reikalų komitetui buvo pateikta svarstyti mūsų ambasadų plėtimo užsienio valstybėse planai? Aš jau nekalbu apie kai kurių iš jų darbo efektyvumą. Ar žino komiteto nariai apie planuojamus mūsų valstybės vadovų vizitus į užsienio valstybes ir rengiamų pasirašyti dokumentų turinį, apie užsienio valstybių ir jų parlamentų požiūrį į Lietuvą, politinę bei ekonominę situaciją mūsų regione? Aš kalbu apie informaciją iš ambasadų, o ne iš laikraščių.
Noriu pareikšti savo nuomonę ir kitu opiu mūsų valstybei klausimu. Tai Lietuvos Respublikos nepriklausomybės tvirtinimas. Aš jį suprantu kaip pagrindinį mūsų užsienio politikos prioritetą. Siekiant šio tikslo nepakanka vien tik mūsų šalies Prezidento ir Užsienio reikalų ministerijos pastangų. Jį mes turime paremti savo priimamais įstatymais, demokratijos ir rinkos ekonomikos įtvirtinimu, stabilia politine situacija šalies viduje, normaliais dalykiškais santykiais su kaimyninėmis valstybėmis.
Deja, šiandien tenka konstatuoti, kad užsienio investicijų srityje esame beviltiškai atsilikę, pavyzdžiui, nuo Estijos. Tai, mano nuomone, vyksta todėl, kad nenorime įsileisti nors vieno rimto užsienio banko filialo į Lietuvą. Politizuotai ir vargu ar pakankamai argumentuotai plečiame neprivatizuojamų objektų sąrašą, draudžiame užsienio privatiems ir juridiniams asmenims įsigyti žemės savo ūkinei ne žemės ūkio srityje veiklai. Aš manau, daugelis iš mūsų sutiks, kad užsienio investicijos yra vienas iš didžiausių valstybės saugumo garantų.
O štai kitas pavyzdys. Mes norime tapti NATO nare, integruotis į Vakarų Europos Sąjungos politines ir karines struktūras. Bet tam (tikriausiai daugelis žino) reikia, kad būtų stabili demokratija, civilinė kariškių kontrolė, gal ir negausios, bet šiuolaikiškai apginkluotos karinės pajėgos. O kas vyksta pas mus? Įvykiai Pakaunės miškuose, vienpusiškai politizuotos, sukarintos organizacijos, karingi ir nepamatuoti opozicijos vadovo pareiškimai kaimyninių valstybių adresu, kartais net pareiškiant teritorines pretenzijas joms, vargu ar padeda kurti palankų mūsų valstybės, kuri nori integruotis į Europą, įvaizdį tiek JAV, tiek Vakarų Europoje. O jeigu prie to dar pridursime nuolatinį mūsų išeivijos nuteikimą, kad reikia ignoruoti šiuolaikinę Lietuvą, tai tikrai kyla klausimas, ar mūsų opozicijos veikėjai supranta, kad tokiais savo veiksmais jie pirmiausiai ir labiausiai kenkia ne LDDP, ne jos Vyriausybei ir Prezidentui, o Lietuvai. (Dar pusę minutės.)
PIRMININKAS. Prašom.
A.GRICIUS. Ir kas liūdniausia, kad kenkia jai ne tik šiandien, bet ir jos artimiausiai ateičiai. Ir ypač jos trapiai nepriklausomybei. Dauguma šioje salėje, aš manau, supranta, kad šiandien Lietuvos nepriklausomybei gresia nemaži pavojai, ir pagrindiniai jų yra Rytų pusėje. Mes skaitome, ką rašo kai kurie Rusijos laikraščiai, ką kalba nemaža dalis Rusijos politikų. Tai gal atskirkime savo siaurus partinius interesus ir asmenines politikų ambicijas ir ieškokime sutarimo ten, kur jo šiandieną labiausiai reikia Lietuvai. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ir N.Germanas. Prašom.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, diskusija užsienio politikos klausimais, mano įsitikinimu, turėtų būti vienu svarbiausių, šalia valstybės biudžeto, bet kurio parlamento svarstomų klausimų. Įvairiais, kad ir pačiais svarbiausiais ekonominiais, socialiniais, kultūriniais, kitais klausimais tarp politinių jėgų gali būti skirtingi požiūriai, bet kertiniais užsienio politikos klausimais, nacionalinio saugumo turėtų būti vis dėlto tie principai derinami.
Aš įsitikinęs, kad pas mus ir Seime, ir valstybėje dėl tokių esminių klausimų neturėtų būti prieštaravimų. Bet šiandien klausantis šitos diskusijos ir, be to, žinant, kad įjungta radijo transliacija, man atrodo, mes puikiai jaučiame, kad kalbame ne tiek dėl pačios užsienio politikos principų, bet grynai dėl to, kad vyksta politinė diskusija ir kad vyksta dar ir priešrinkiminė kampanija. Gaila, kad pas mus dar iš tikrųjų yra ambicingų ir norinčių matyti tai, kas jiems naudinga, politikų, kurie vis primeta dabartinei Vyriausybei kaltinimus, kuriuos mes ir šiandien girdėjome, ar Lietuva eina į Rytus, eina į Rusijos glėbį, ar vykdo vienos partijos politiką ir pan.
Bet man atrodo, kad tai yra daroma siekiant apjuodinti savo politinius oponentus. Kada tai kalbama viešose vietose, kada kalbama susitikimuose su rinkėjais, tai yra vienas dalykas, bet kada kalbama čia, iš Seimo tribūnos, man atrodo, tai yra jau nerimta, ir to neturėtų būti. Kartu neturėtų būti taikoma ir dvejopa moralė kalbant apie užsienio politikos klausimus.
Ką aš turiu omenyje? Pavyzdžiui, ir šiandien, ir anksčiau daug kalbama apie ištartus Lietuvos Prezidento atsiprašymo žodžius. O juk tie patys politikai dar visai neseniai kalbėjo apie tai, kad Lenkijos Prezidentas turi atsiprašyti Lietuvos. Be to, ką tik buvo kalbėta apie tai, ir aš norėčiau priminti dar kartą: Seimas priėmė rezoliuciją prieš antisemitizmą, ksenofobiją ir toleranciją. Bet, deja, nelabai kam malonu prisiminti, kad ta rezoliucija iš tikrųjų buvo priimta tiktai LDDP balsais, ir vis dėlto tokia rezoliucija neturėtų būti priimama ir balsuojama prieš. Be to, aš norėčiau priminti ir čia neseniai minėto V.Havelo žodžius. V.Havelas kaip tik yra pasakęs, kad antisemitizmas šiais laikais tai yra viena iš didžiausių problemų. Ir jeigu tai problema yra Čekijoje, aš manau, kad Lietuvoje tai irgi vis dėlto dar neišgyvendinta problema. Ir man labai malonu, kad Konservatorių partijos atstovas E.Zingeris, kuris kartu buvo Izraelyje, visiškai yra kitos nuomonės apie šio vizito metu ištartus žodžius ir apie šio vizito išdavas.
O kiek daug Seime yra kalbama apie Čečėnijos problemą. Tiek, kiek, ko gero, nė vienoje kitoje šalyje nekalbama. Bet juk karai vyksta ne tik Čečėnijoje, žūsta žmonės ir kitur. Matyt, Seime to vis dėlto nenorima matyti.
Aš galėčiau pasakyti dar ir daugiau tokių pavyzdžių, bet, man atrodo, mes visi turėtume sutikti, kad šiandien yra aiškiai suformuluoti ir vykdomi Lietuvos užsienio politikos principai. Tai yra pirmiausia orientacija į politines ir saugumo tarptautines organizacijas, siekiant kaip galima greičiau užtikrinti Lietuvos pilnateisį dalyvavimą jose, glaudūs ryšiai su Vakarų valstybėmis ir pan. Svarbiausia, išskiriant iš visų kitų santykių, mano manymu, tai yra Lietuvos santykiai su Baltijos valstybėmis ir juos remiantys ryšiai su Šiaurės šalimis bei Europos Sąjunga. Tai tam tikra prasme yra etapai siekiant Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare. Ypač man norėtųsi pabrėžti Lietuvos santykius su Baltijos kaimynėmis. Pastaruoju metu šie santykiai tampa glaudesni, ką rodo ir suaktyvėjusi Baltijos Asamblėjos veikla bei pradėjusi dirbti Baltijos šalių taryba. Vien tiktai per pastaruosius metus trišalių sutarčių tarp Baltijos valstybių buvo pasirašyta daugiau negu per visą likusį laikotarpį po nepriklausomybės atkūrimo. Pirmaisiais metais tie ryšiai buvo daugiau deklaratyvūs, o dabar jie tampa vis konkretesni. Aišku, mes visi kartu turime matyti ir tuos objektyvius prieštaravimus, kurie egzistavo ir dabar egzistuoja tarp mūsų (...) laiku jie gali ir pagilėti. Bet esminė mūsų linija yra tolesnis bendradarbiavimas siekiant ir greičiau, ir visapusiškiau Lietuvai, Latvijai ir Estijai integruotis į Europos Sąjungą. Savaime suprantama, narystė Europos Sąjungoje - tai ilgalaikis procesas, kurio pabaigoje, po visų darbų, taip pat ir įstatymų leidimo srityje, Lietuvai apsispręsti, matyt, reikės referendumo būdu, kas ir daroma kitose valstybėse.
Kadangi jau čia mirkčioja lemputė, tai gal aš toliau nebekalbėsiu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamasis V.Jarmolenka. Dėl vedimo tvarkos ar repliką? Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš pasakysiu repliką dėl rezoliucijos, kuri buvo priimta dėl ksenofobijos ir antisemitizmo.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Šita rezoliucija tiesiog yra nurodymas mūsų Vyriausybei ir Prezidentūrai skirti pinigų šitam reikalui. Tai yra nuo 1993 m. spalio mėn. skola Lietuvos valstybės Vyriausybės. Ir aš norėčiau, kad Seimas nepamirštų šito.
PIRMININKAS. Ir A.Endriukaitis. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Čia buvo užsiminta dėl Čečėnijos problemos eskalavimo. Jokio eskalavimo nėra. LDDP frakcija savo žmogaus į geros valios misiją nepasiuntė, niekas jos už tai nebaudžia ir neprievartauja. O eskalacija vyksta tokia, kurią jūs žinot, kad per 100 karo dienų kiekvieną valandą Čečėnijoje buvo paguldyta po 12 lavonų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad per baigiamąją diskusijų dalį, matyt, po poros savaičių, turėtų kalbėti ne tik užsienio reikalų ministras, bet, manau, ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, ir, jums sutikus, Seimo Pirmininkas, nors, primenu, pagal Konstituciją ir Statutą jis betarpiškai neatsako už užsienio politiką, o atsako tik už parlamento reikalus ir tarpparlamentinius ryšius. Taigi po tų baigiamųjų kalbų galima bus nuspręsti ir dėl užsienio politikos koncepcijos ar doktrinos, ar kai kurių kitų svarbių dalykų. Taigi baigiamoji dalis, manau, po dviejų savaičių.
Seimo narių pareiškimai (95.03.21)
6 sesija 6 p svarstyti klausimai
O dabar paskutinysis darbotvarkės punktas - kolegų M.Treinio, J.Listavičiaus, A.Endriukaičio, V.Plečkaičio, R.Maceikianeco pareiškimai. Prašom. Kolega M.Treinys pirmasis. Prašom, gerbiamasis Treiny.
M.TREINYS. Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos pareiškimas “Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio keitimo ir žemės nuosavybės santykių normalizavimo”.
“Valdančioji LDDP dauguma ir jos suformuotos valdžios institucijos, siekdamos atkurti gerokai smukusį populiarumą visuomenėje, pastaruoju metu ėmė aktyviai reklamuoti savo pastangas dėl Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą. Viena iš šios akcijos dalių - bandymas pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį. LDDP siūloma šio straipsnio formuluotė įteisintų Lietuvoje kolektyvinę žemės nuosavybę ir leistų ją parduoti užsieniečiams. Konstitucijos keitimo būtinybė motyvuojama Europos Sąjungos reikalavimu, kurio neįvykdžius, Lietuva esą negalėtų tapti asocijuota Europos Sąjungos nare. Tačiau žinant tai, kad LDDP dalis, o ypač jos agrarininkų elitas, būdami visai nesuinteresuoti Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą, pritaria šios Konstitucijos pataisai, galima padaryti išvadą, kad pagrindinė siūlomo keitimo priežastis yra ne išorinė, t.y. Europos Sąjungos reikalavimai, o vidinė. Tokį siekimą padiktavo noras pigiai išparduoti žemę kolektyvams, žemės ūkio bendrovėms, akcinėms bendrovėms ir pan. Apie tai liudija ir kairiųjų agrarininkų bandymas įteisinti kolektyvinę žemės nuosavybę dar tada, kai apie Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą nebuvo nė kalbos. LTS frakcija nori atkreipti Seimo ir visuomenės dėmesį į tai, kad pakeitus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos teikiamą redakciją ir pradėjus jį taikyti praktiškai, kol dar neužbaigta žemės reforma, neišvengiamai būtų sustabdytas ūkininkų ūkių kūrimas. Tai atvertų kelią buvusios nomenklatūros valdomų dvarų kūrimui, į LDDP rankas sutelkiant ne vien didžiąją nekilnojamojo turto dalį, bet ir žemę, o daugelį kaimo gyventojų paliekant be jokių socialinių garantijų. Pripažindama būtinybę Lietuvai ateityje integruotis į Europos Sąjungą, LTS frakcija siūlo nuosekliai ruoštis šiam suartėjimui. Pereinamuoju laikotarpiu reikia priimti būtinas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų juridinių aktų pataisas, kad šie dokumentai atitiktų Europos Sąjungos šalyse taikomas teisės normas. Atsižvelgdama į tai, kad žemės reforma įstrigo dėl nepateisinamo jos biurokratizavimo ir valdininkų savivalės, kad dar neparengtas teisinis mechanizmas žemės rinkai funkcionuoti, vilkinama parama žemės ūkio produkcijos gamintojų kooperacijai plėtoti, sužlugdyta vietinių žemės ūkio produktų rinka, bei įvertindama kitas dabartinės ekonominės politikos negeroves, LTS frakcija reikalauja pirmiausia įgyvendinti visas priemones sovietmečiu padarytiems nuosavybės teisės pažeidimams ištaisyti, garantuoti fizinių asmenų pirmenybę įsigyjant žemę, parengti socialinių garantijų sistemą visiems kaimo gyventojams. Todėl prieš keičiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, LTS frakcija siūlo Seimui priimti šias žemės nuosavybės santykių ir žemės rinkos normalizavimo nuostatas:
1. Žemės ūkio naudmenos pirmiausia turi būti grąžintos savininkams tiesiogine arba ekvivalentine natūra, griežtai laikantis žemės ūkio reformą reguliuojančių įstatymų tvarkos. Sukūrus laisvų valstybinio fondo žemių paieškos sistemą, žemė pirmiausia turi būti parduodama Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims. Tik užbaigus šį etapą, galima spręsti klausimą dėl valstybės fonde esančių žemės ūkio naudmenų pardavimo Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims.
2. Galimybę juridiniams asmenims pirkti žemę iš fizinių asmenų įteisinti, tik baigus grąžinti ją savininkams pagal žemės ūkio reformos įstatymus ir sutvarkius visą jos nuosavybės dokumentaciją, ir pradėjus funkcionuoti žemės hipotekai.
3. Užstatytus žemės plotus leisti parduoti Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims ir užsieniečiams tik tada, kai tie objektai pradės visiškai funkcionuoti kaip numatyta.
4. Teisę užsieniečiams nuomoti Lietuvos gamtos turtus, miškus ir žemės ūkio naudmenas suteikti atskiru Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, supažindinus visuomenę su šių išteklių naudojimo taisyklių projektais ir gavus žemdirbių organizacijų pritarimą.”
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Nematau. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kelis pareiškimus galima daryti, pone posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Vieną pareiškimą pagal tvarką. Statutas nenumato... Jūs Statutu ypač rūpinatės.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu nenumato, vadinasi, galima daryti praeito posėdžio pareiškimus.
PIRMININKAS. Nesiginčykim. Prašom, nesitrukdykim laiko. Dabar nesileiskim į smulkmenas.
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu leidžiate du, tai aš tris padarysiu.
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Tai patvirtins, kaip mes visi rūpinamės Statutu. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Taip. Pirmas trumpas. Aš prašau įrašyti mane į Nacionalinio saugumo komiteto narius. Viskas. Neatstovauju jokiai frakcijai. Taip. Dabar Čečėnijos frakcija, jeigu G.Jurkūnaitė sutiktų įstoti, mes su ja sudarytumėme frakciją. Dabar pridėsiu vieną pareiškimą kovo 14 d., kadangi čia nebuvo posėdžio. Jis buvo išdalytas Seimo nariams, tai būtent dėl Vyriausybės alkoholio politikos pragaištingumo. Perskaitysiu tik vieną sakinį, paskutinį, čia ponui A.Šleževičiui: “Pasiklausę diskusijų Lietuvos Respublikos Seime, pavartę balsavimo protokolus, susipažinę su jūsų nuomonės paslankumu, norime fiksuoti jūsų asmeninę atsakomybę už blogą Alkoholio kontrolės įstatymo pateikimą ir tolesnį tautos nusigėrimą. Galutinį sprendimą jūs priimsite, skirdamas ... vadovą, neatsižvelgdamas į nesuinteresuotų iš alkoholio gaunamu pelnu žmonių ir organizacijų pasiūlymus.”
PIRMININKAS. Ačiū.
A.ENDRIUKAITIS. Toliau būtų paklausimas ponui A.Šleževičiui dėl Seimo nario ignoravimo. “Sausio 6 d. jums pateikiau raštišką paklausimą dėl Lietuvos prisidėjimo prie karo Čečėnijoje. Negavau atsakymo, ar teisingas 1994 m. gruodžio 24 d. 21 val. 12 min. padarytas įrašas Kybartų pasienio tarnybos darbo žurnale, skaitant galutinės maršruto stoties “Prochladnyj” pavadinimą. Sausio 11 d. gavau ne atsakymą, o neapibrėžtą informaciją, pasirašytą Kavaliausko, Vyriausybės atstovo spaudai. Aš į jį nesikreipiau. Trečia. Sausio 17 d. gavau raštą iš pono P.Gylio, jame tik bendros frazės, aš į jį nesikreipiau. Ketvirta. Sausio 31 d. Seime pareiškiau ponui A.Šleževičiui dėl vengimo atsakyti į pa-klausimą. Atsakymo negavau. Vasario 7 d. gavau neapibrėžtą, neįvardytą ir beprasmį raštą, pasirašytą Kavaliausko, Vyriausybės atstovo spaudai, kuriame jis tyčiojosi iš manęs, cituoju: “Jūs likote patenkintas nors atsakymo turiniu.” Citatos pabaiga. Aš į jį nesikreipiau. Išvada. Ministras Pirmininkas nesilaiko 214, 215, 216 Statuto straipsnių, nepateikia atsakymo, ignoruoja Seimo nario teises. Papildomi klausimai:
1. Ar jums žinoma, kad sausio 7 d. iš Čkalovsko, Karaliaučiaus srities aerodromo, į Čečėniją išvyko apie 800 Baltijos laivyno desantinio šturmo bataliono jūrų pėstininkų? Ar jie skrido per Lietuvos teritoriją?
2. Ar jūs galite paneigti faktą, kad krovinys Nr.200, t.y. ne mažiau kaip 26 žuvę rusų kariškiai, cinkuotuose karstuose iš Čečėnijos į Karaliaučiaus sritį buvo gabenami lėktuvais per Lietuvą?
3. Ar jums žinoma, kad 1995 m. kovo 6 ir 7 d. vidurnaktį į Čkalovsko aerodromą iš Čečėnijos parskrido per 700 kariškių, išbuvusių ten du mėnesius? Ar galite patvirtinti, kad jie skrido ne per Lietuvos teritoriją?
4. Ar buvo per Lietuvą geležinkeliu 1995 m. kovo 7-10 d. arba kitu laiku, lydint 70 kariškių, gabenama šarvuota technika iš Čečėnijos į Karaliaučiaus sritį?”
Prašau atsakyti raštu.
Ir paskutinis pareiškimas dėl Seimo Pirmininko Č.Juršėno piktybiško Seimo statuto nesilaikymo.
“Vasario 23 d. Seimo posėdžiui pirmininkavo Č.Juršėnas. 13.35 val., svarstant įstatymo projektą “Dėl pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms”, balsuojant jis buvo atmestas, 35 - už, 7 - prieš, susilaikė 4. Buvo paskelbtas rezultatas ir pranešta, jog įstatymas nesurinko balsų daugumos, todėl yra atmetamas. Po to repliką pasakė A.Salamakinas. Vėliau buvo pradėtas svarstyti rezervinis klausimas - įstatymo projektas “Dėl buvusios SDAALR laisvanoriškos draugijos laivynui remti turto”. Čia Č.Juršėnas svarstymą pertraukė ir pasiūlė balsuoti pakartotinai už atmestą įstatymą. Taip pažeistas Seimo statuto 125 straipsnis, nurodantis, kad pakartotinis balsavimas galimas iki pradedant svarstyti kitą klausimą. O tai jau buvo padaryta. Ponas Č.Juršėnas tvirtai vadovaujasi principu “Balsuokime iki pergalingos pabaigos”. Primename tokių neteisėtų pakartotinių balsavimų fiksuotus atvejus: 1994 m. gegužės 10 d. - dėl Tabako kontrolės įstatymo, 1994 m. gruodžio 13 d. - dėl sunkios žemės ūkio būklės, 1995 m. sausio 26 d. - dėl Kultūros paveldo generalinio direktoriaus ir 1995 m. vasario 23 d. neteisėtai priimtas įstatymas jau paskelbtas kovo 3 d. “Valstybės žiniose”. Prašau Etikos ir procedūrų komisiją apsvarstyti vasario 23 d. Č.Juršėno veiksmų teisėtumą ir pateikti atsakymą raštu.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Kairys, tikiuosi, elgsis tiksliai pagal Statutą. Kolega V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, manęs paprašė kai kurie signatarai, padarę pareiškimą kovo 10 d., ir pats manau, kad būtina tą pareiškimą perskaityti Seime, nes ne visi spaudos leidiniai tiksliai jį atpasakojo.
PIRMININKAS. Tylos, kolegos, prašom klausyti.
V.P.PLEČKAITIS. Tai aš dabar jį perskaitysiu.
Grupės 1990 m. Kovo 11 d. Akto “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės įstatymo” signatarų pareiškimas.
“Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. gegužės 2 d., priimdama įstatymą “Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams teisių atstatymo”, pabrėžė, kad Pilietinių teisių atstatymo įstatymas netaikomas tiems asmenims, kurie dalyvavo genocido nusikaltimuose, beginklių civilių žmonių žudynėse ir kankinimuose. 1992 m. balandžio 15 d. Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą “Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą”, kuriuo numatė, kad atsakomybė už genocidą turi grįžtamąją galią, o asmenims, dalyvavusiems genocide, netaikoma senatis. Mes, 1990 m. Kovo 11 d. Akto “Dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atstatymo” signatarai, tęsdami anksčiau minėtų įstatymų dvasią, manome, kad Lietuvos Respublikos Prezidento atsiprašymas žydų tautos už žydų genocide dalyvavusius lietuvius buvo reikalingas ir prasmingas žingsnis dėl lietuvių ir žydų santykių. Lietuvių tauta pati patyrė bolševikinį ir fašistinį genocidą ir tebejaučia jo pasekmes. Tikimės, kad atsiprašymo žodis pradės naują erą tarp lietuvių ir žydų, bus pamoka ateinančioms kartoms. Žengus nelengvą, bet būtiną, atitinkantį besivienijančios Europos nuostatą žingsnį, Lietuva dar darniau įsilieja į demokratinių laisvų valstybių šeimą.
V.Plečkaitis, G.Ilgūnas, A.Januška, E.Zingeris, E.Petrovas, M.Gerdaitytė, J.Pangonis, R.Rudzys, L.Apšega, P.Vaitiekūnas, B.Kuzmickas, N.Oželytė, V.Andriukaitis, J.Liaučius.”
Be to, dar keletas signatarų siūlo papildyti tekstą šiais žodžiais: “nusikaltimo prieš lietuvių tautą vykdytojai, kokios tautybės jie bebūtų, nusipelno griežto juridinio ir moralinio įvertinimo.” Pasirašo M.Laurinkus, B.Kuzmickas, N.Medvedevas, S.Šaltenis, E.Zingeris ir A.Patackas.
Vilnius, 1995 m. kovo 10 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar vienas pareiškimas. Kviečiu į tribūną kolegą R.Maceikianecą. Prašom.
R.MACEIKIANECAS. Pareiškimas “Dėl bandymo apriboti lenkų tautinės mažumos politines teises”.
“Šių metų kovo 20 d., savivaldybių rinkimų išvakarėse, kai dalis rinkėjų jau nuo kovo 18 d. balsavo paštu, teisingumo ministras ponas J.Prapiestis pateikė Janui Sinkevičiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui, laišką, kuriame nurodo rinkiminėje deklaracijoje tariamai esančius Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus, reikalauja deklaracijos pakeitimo, neatmeta galimybės sustabdyti politinės organizacijos veiklą.
Reikalavimai išbraukti iš deklaracijos įrašą apie vietinių kalbų naudojimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos 1991 m. sausio 29 d. įstatymui “Dėl tautinių mažumų”, kurio 4 straipsnis numato, kad administracinių teritorinių vienetų įstaigose ir organizacijose, kur kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, greta valstybinės kalbos vartojama ir tautinės mažumos kalba. O 5 straipsnyje pasakyta, kad 4 straipsnyje minimuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti tautinės mažumos (vietine) kalba.
Taip pat nesuprantamas yra teiginys apie neteisėtą siekimą įkurti Vilniaus apskritį, apjungiant Vilniaus ir Šalčininkų rajonus, todėl, kad iki šiol veikia 1991 m. sausio 29 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas “Dėl valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti” išvadų, numatantis tokios apskrities įkūrimą.
Neramina valdžios draudimas politinei organizacijai rinkiminėje deklaracijoje, skirtoje dalyvauti visų pakopų rinkimuose, reikšti savo nuomonę dėl įstatymų tobulinimo ir problemų sprendimo. Tuo labiau kad nėra įstatymo, reglamentuojančio politinių organizacijų ir partijų rinkimų deklaracijų vertinimą. Ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deklaracija taip pat, kaip ir kitų partijų deklaracijos, išreiškia tik pasiūlymus.” Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi klausimai išnagrinėti, net rezerviniai. Linkiu sėkmingos rinkiminės kovos, kas joje dalyvausit. Kitas posėdis antradienį, 10 val. Seniūnų sueiga pirmadienį, 9.30 val. Linkiu jums visokeriopos sėkmės! Ačiū, gerbiamasis Blošky, už palinkėjimus!