Ketvirtasis
(552) posėdis
2004
m. rugpjūčio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SKARDŽIUS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos Seimo nariai, garbingieji svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugpjūčio 23 d. rytinį plenarinį posėdį.
Dabar kreipiuosi į kolegas Seimo narius. Jeigu neprieštarausite, tai mes pirma pradėsime iškilmingąją dalį, o po pertraukos susitarsime dėl tolesnės darbotvarkės ir dėl tolesnių mūsų darbų. Ar tai priimtina? Ačiū.
Baltijos kelio 15-mečio minėjimas
Gerbiamieji, mielieji, brangieji! Į šį posėdį, kuris yra skirtas Baltijos kelio, istorinio, reikšmingojo Baltijos kelio, 15-osioms metinėms, atvyko Jo Ekscelencija Prezidentas, Respublikos Ministras Pirmininkas A.Brazauskas ir kiti Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo vadovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, aukštųjų mokyklų rektoriai, tautinių bendrijų atstovai ir kiti garbingi svečiai.
Gerbiamieji, yra gautas Ekscelencijos Prezidento Valdo Adamkaus kreipimasis į mus visus.
„Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji svečiai, prabėgo 15 metų nuo išskirtinio Baltijos šalių istorijos įvykio, kai trys broliškos tautos: lietuviai, latviai ir estai, susikibo rankomis gyvajame Baltijos kelyje. Atrodytų, tą kartą buvo pademonstruotas tik paprastas tautinis orumas, broliška žmonių vienybė siekiant laisvės ir demokratijos. Tačiau šis simbolinis šimtų tūkstančių žmonių rankų ir širdžių susijungimas pasirodė esąs stipresnis net už visą pasaulį bauginusią sovietinę karinę mašiną. Gyvasis Baltijos kelias neabejotinai buvo svarbus žingsnis sovietų imperijos suirimo link.
Gyvasis Baltijos kelias simbolizavo ne vien trijų šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos, vienybę bei ryžtą. Tai ir istorijoje išliksiantis nepaprasto Lietuvos žmonių susitelkimo, vieningumo pavyzdys. Mūsų visų širdys tuomet plakė vienu ritmu – laisvės ir demokratijos siekio ritmu. Lietuva dabar ne tik laisva. Jos laisvė apsaugota ir tvirtu NATO saugumo skydu.
Lietuvos nepriklausomybė neatsiejama nuo demokratijos, žmogaus teisių. Lietuvos žmonės šiandien gyvena demokratijos sąlygomis ir naudojasi visais jos teikiamais privalumais. Tačiau demokratija – amžinai tobulinama ir gilinama visuomenės būtis ir amžinai ginama bei saugoma vertybė.
Lietuvos demokratinei santvarkai nekyla jokių tiesioginių grėsmių. Vis dėlto visuomenė, valstybės institucijos, teisėtvarkos įstaigos, politikai turi būti be galo budrūs, kad net menkiausi nusižengimai demokratijos, žmogaus teisių normoms neliktų nepastebėti, ir būtų užkirstas kelias tokiems atvejams kartotis. Tai mūsų visų pareiga. Pareiga, kuri itin akivaizdi minint gyvąjį Baltijos kelią. Juk tą istorinę dieną mes susikibome rankomis, kad laisvoje Lietuvoje nebūtų pamirštų žmonių, kad nebūtų skriaudžiamų žmonių, kad niekas nepažeistų jų teisių.
Būkime ištikimi gyvojo Baltijos kelio priesakams. Linkiu jums sėkmės! Sėkmės mums visiems!
Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas. 2004 metų rugpjūčio 23 diena. (Plojimai)
Ačiū.
Dabar kalbės Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A.Paulauskas.
A.PAULAUSKAS. Mielieji renginių, skirtų Baltijos kelio 15-mečiui paminėti, organizatoriai, gerbiamieji Seimo nariai ir šio iškilmingo posėdžio svečiai!
Mieloji Lietuva, šiomis dienomis dalyvaujanti Baltijos kelio sukakties renginiuose, stebinti ar klausanti jų transliacijų per radiją, televiziją ir prisimenanti save tokią, kokia buvo lygiai prieš 15 metų.
Kitokia buvai, Lietuva, kitokia jau buvai, kitokia dar buvai pakilusi, bet dar neiškovojusi, atgimusi, bet dar be gimimo liudijimo, okupuota, bet jau laisva. Laisva savo dvasia, jau plevenančia, jau liepsnojančia virš Baltijos, virš Lietuvos vasaros ir virš Lietuvos, virš kiekvieno mūsų, nes tai buvo kiekvieno mūsų laisvės dvasia. Daugybė laisvės dvasių tą dieną tapo viena didele ir jau nesutramdoma, jau nenugalima laisvės dvasia.
Tiek daug ir tokios aukštos įtampos laisvės energijos tekėjo mūsų rankomis tada – prieš 15 metų. Tada, kai Lietuva, Latvija ir Estija susitiko Baltijos kely ir susikibo rankomis į grandinę. Į grandinę, kuri ne pančioja, o nudaužo pančius, grandinę, kuri žvanga ne mirtimi, ne tremtimi, o laisve. Toje grandinėje nebuvo nei politinės kairės, nei politinės dešinės. Ir tiesėme savo dešiniąją kaimyno kairiajai, tiesėme savo kairiąją kaimyno dešiniajai. Vien tik dešiniosiomis grandinės nesudarysi, ir kairiosiomis nesudarysi nei tos, kuria teka laisvė, nei jokios kitos.
Krūptelėjo imperija, tiek metų slėpusi nuo pasaulio akių slapta suprojektuotą Molotovo-Ribentropo šunkelį, nuvedusį tamson Baltijos šalis. Krūptelėjo išvydusi kitą ir visai kitokį mūsų Baltijos kelią, vedantį visai ne ten, kur jai norėtųsi. Ir pasaulis krūptelėjo.
Du milijonai rankų, susikibusių, ir ne Gineso rekordui siekti. Taip nebūna, ir vis dėlto taip buvo. Pasaulis pamatė tai, ko niekada nebuvo regėjęs. Mes patys nebuvome regėję ir gal net netikėjome, kad tokie galime būti. Pasaulis ir mes pamatėme, kaip atrodo gyvoji vienybė, kaip atrodo jau bundanti Baltija.
Baltijos kelias dar nebuvo dainuojanti revoliucija. Tai greičiau buvo tos revoliucijos generalinė repeticija, savęs patikrinimas, kiekvieno ir visų. Baltijos kelias tapo savotišku testu. Kur tu tą dieną buvai, kur stovėjai, su kuo stovėjai? Baltijos kelias egzaminavo mus, mes egzaminavome vienas kitą, o svarbiausia – save. Ir suvokėme: taip, mes jau pasirengę, mes jau verti. Verti sugrįžti iš Molotovo-Ribentropo šunkelio į Baltijos magistralę, kuri po metų kitų buvo paženklinta naujais istorijos kelio ženklais: lietuviškoji – kovo 11-ąją, latviškoji – rugpjūčio 21-ąją, estiškoji – rugsėjo 6-ąją.
Vis dėlto nemistifikuokime Baltijos kelio. Jis davė daug, bet Baltijos šalys į nepriklausomybę būtų atėjusios ir be jo, tik būtų atėjusios, ko gero, kur kas vėliau.
Baltijos kelias buvo galingas katalizatorius, privertė forsuoti įvykius ir Maskvą, ir pasaulį. M.Gorbačiovas savo kompartijos vardu paskelbė pareiškimą, sklidiną dezinformacijos ir bauginimo, įspėjo Lietuvą, Latviją ir Estiją, o asmeniškai telefonu gąsdino A.Brazauską, esą daugiau Lietuvos draugu nebūsiąs ir pereinąs į Lietuvos priešų pusę. Tuo metu Dž.Bušas, reaguodamas į jo grasinimus, pareiškė: „M.Gorbačiovas turėtų rodyti daugiau supratimo Baltijos respublikų atžvilgiu, jam reikia suvokti trijų respublikų problemas, įsiklausyti į jų reikalavimus. Manau, kad paskutinis M.Gorbačiovo sprendimas buvo neapgalvotas, nesiderina su demokratijos ir liberalizacijos šūkiais, kuriuos dabar skelbia TSRS. Sąjūdžio Seimo Taryba paskelbė pareiškimą, protestuojantį prieš M.Gorbačiovo skleidžiamą dezinformaciją, gąsdinimus ir apgailestavo, kad M.Gorbačiovas, reaguodamas į Baltijos kelyje pademonstruotą vienybę, pavadino ją nacionalistine isterija ir gąsdino, kad mūsų tauta gali prarasti gyvybingumą, jeigu mes sieksime nepriklausomybės.
Nuo Baltijos kelio dienos pajudėjo ledai, kaustę mūsų prisitaikėliškumą, Maskvos užsispyrimą nepaleisti Baltijos respublikų ir pasaulio didžiųjų sąžinę. Kaip žmonės šiandien žiūri į Baltijos kelią? Labai įvairiai. Dalis jaunimo jau ir neįsivaizduoja, kam viso to reikėjo. Negi taip greitai keičiasi kartos? 15 metų dar ne atstumas, reiškiantis naujos kartos atėjimą, anaiptol. Karta ta pati, net rankos tos pačios. Tik tada, prieš 15 metų, Baltijos kelyje jos buvo rankutės, jungusios tėvo ir motinos rankas. Tai kas gi atsitiko lietuviui? Manau, kad mumyse radosi daugiau nusivylimo, norisi greičiau pradėti gyventi taip, kaip gyvenama turtingose Vakarų valstybėse. Toks noras visiškai suprantamas, nepaisant to, kad judame palyginti labai greitai, kartais net greičiau nei kitos mūsų likimo valstybės. Tačiau per lėtai. Mes iš tiesų labai vėluojame, o kelionė tolima. Kaip toj dainoj, kurią dainavome Baltijos kelio metais, kai ėjome į Lietuvą. Vėluojame ne tiek dėl savo negebėjimo tvarkytis, kiek dėl noro pasivyti tai, ką praradome 50 metų klaidžiodami Molotovo-Ribentropo vingiuotais šunkeliais. Žinome, pasivysime. Žinome, geriau gyvensime, jeigu vėl nenusuksime į šunkelius, brėžiamus jau mūsų laikų molotovų, deja, randančių sau tinkamą dirvą mūsų valstybėje ir kai kurių mūsų sielose, jau išklydusiose iš Baltijos kelio, kuriame stovėjome tada, kai dar tik budome ir kėlėmės.
Tad paklauskime savęs, ar reikėjo tada stovėti tame istoriniame Baltijos kely? Ar reikėjo susikibti dviem milijonams rankų? Klauskime savęs šito, dažnai klauskime ir atsakykime sau gerai pagalvoję. Ir tik tuomet neišklysime iš Baltijos kelio ir tik tuomet jokie nauji šunkelių projektuotojai mūsų neišves iš jo, tikro kelio, kurį pradėjome tada, rugpjūčio 23 d., lygiai prieš 15 metų.
Nuoširdžiausiai dėkoju Baltijos kelio jubiliejaus renginių organizatoriams, juolab kad tarp jų yra ir tų, kurie Baltijos kelią organizavo ir tada, prieš 15 metų. Ačiū jums už dar kartą ištiestą ranką Lietuvai. Ačiū, kad primenate. Ačiū, kad vėl beldžiatės į Lietuvos sąžinę. Tokio beldimosi niekada nebūna per daug. Sveikinu visus su Baltijos kelio sukaktimi ir su Lietuvos krepšininkų pergalėmis. Tarp abiejų šių progų yra daug bendra, jos abi vienija tautą, jos abi kelia dvasią, o pakilios dvasios žmogus yra nepalaužiamas. Niekada neišklyskime iš Baltijos kelio. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, dabar paminėsime Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarės Birutės Nedzinskienės mirties 10-metį. Noriu jums pranešti, kad kartu su mumis yra signatarės duktė Ugnė Nedzinskaitė. Kviečiu kalbėti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatę, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarę, Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę. Prašom.
B.VALIONYTĖ. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signatarai, mieloji Ugne, artimieji ir visi susirinkusieji. Rytoj sukanka 10 metų, kai tarp mūsų nėra Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarės Birutės Nedzinskienės. Ta proga norėčiau pasidalyti savo prisiminimais ir mintimis apie šią kuklią iš iškilią Lietuvos moterį, kuri sudegė ant Lietuvos atgimimo aukuro.
Birutė Šiaulytė-Nedzinskienė gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intoje, Komijoje, Onos Girdžiūtės ir Prano Šiaulio šeimoje. Tėvas buvo Girdžių partizanų būrio, o motina Pavidaujo partizanų būrio ryšininkai Jurbarko rajone. Karo tribunolas abu tėvus 1946 m. liepos 11 d. nuteisė 10 metų kalėti griežtojo režimo lageryje ir 5 metus tremties bei konfiskuoti visą turtą. Tėvus, išleistus iš lagerio, sutuokė, o vėliau ir pirmagimę dukrą Birutę pakrikštijo tuo metu irgi ten tremtyje buvęs monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
1961 m. tėvai dukras Birutę ir Danutę parvežė į Lietuvą, kad Birutė galėtų lankyti lietuvišką mokyklą. Patys grįžo į tremties vietą, nes dar buvo nepasibaigęs trėmimo laikas. Mergaites Jurbarke iš pradžių augino teta, vėliau grįžo mama, ir 1965 m. visa šeima susitiko Jurbarke.
1962 m. Birutė pradėjo lankyti Jurbarko vidurinę mokyklą ir 1973 m. ją baigė. Tais pačiais metais šeima persikėlė gyventi į Kauną. Birutė įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros Kauno vakarinį skyrių, kurį 1981 m. baigė, įgijo filologės specialybę. Birutė gerai mokėsi, buvo darbšti ir labai pareiginga. Ji buvo auklėjama patriotine dvasia. Šeima nuolat jautė KGB struktūrų alsavimą į nugarą, visa tai formavo Birutės pažiūras ir gyvenimo principus. Ji daug skaitė, bendravo su žmonėmis, buvo smalsi. Liaudies priešų duktė irgi buvo KGB stebėjimo objektas. Šią struktūrą domino jos netinkamas požiūris ir pavojingi įsitikinimai apie tarybų valdžią. Tai byloja KGB įrašas tėvo byloje apie jo dukters, Vilniaus valstybinio universiteto studentės, nacionalistinę veiklą.
1976 metais Birutė išteka, 1979 metais pagimdo dukterį Ugnę. Vedybinis gyvenimas nesusiklosto sėkmingai, ir ji antrą kartą išteka už Kastyčio Nedzinsko 1984 metais. Nuo 1978 metų Birutė dirba Kauno valstybinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Vitražo ir skulptūrų galerijoje, kuri tada buvo Kauno Įgulos bažnyčioje, ekskursijų vadove, vėliau – moksline bendradarbe. Čia pradedamas kurti tremtinių klubas, pradedami rinki atsiminimai apie tremtį ir partizanus.
Tada tam reikėjo drąsos. Šiandien atrodo taip paprasta. Ir 1988 metų liepos 30 dieną Kaune įkuriamas Tremtinio klubas. Tų pačių metų spalio mėnesį Birutė kartu su Jaroslavu Banevičiumi ir Vytautu Žuku redaguoja pirmąjį „Tremtinio laikraščio numerį.
Ji įsitraukė į šį darbą visa, visiškai netausodama savęs, pamiršdama šeimą ir laiką. 1989 metais jos dėka (tai yra jos idėja) pasirodo Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago knyga „Daugel krito sūnų. Tai ne tik pirmoji vieša knyga apie ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje, bet ir autentiškas partizanų vado liudijimas apie tai.
Jos idėją įgyvendinant iš Sibiro į Lietuvą buvo parvežti ten nužudytų ir ištremtų lietuvių palaikai. Nusileidęs su palaikais Kėdainių oro uoste lėktuvas buvo toks galingas tautos žadinimo varpas, kuris kiekvienam lietuviui, kiekvienai šeimai atnaujino prisiminimus apie Ribentropo-Molotovo paktą, o tie, kurie jau nežinojo šios istorijos fakto, dabar sužinojo, nes parvežti karstai taip akivaizdžiai tai priminė. Ji tų dienų nuotaikas išgyveno atvira širdimi ir lyg kempinė gėrė žmonių patirtas kančias, skausmą ir neteisybes.
Negailėdama savęs ji dirbo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seime, ir Kauno miesto Sąjūdžio taryboje.
1990 metų vasario 24 dieną pirmajame rinkimų ture yra išrenkama į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Kauno miesto Panerių rinkiminėje apygardoje Nr.23. Ji laimi rinkimus prieš Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto sekretorių Vytautą Arbačiauską. 1990 metų kovo 10 dieną buvo tarp tų deputatų, kurie Arbatos klube labai aiškiai pasisakė už nepriklausomos valstybės paskelbimą dabar, o kovo 11-ąją nedvejodama už tai balsavo.
Aukščiausiojoje Taryboje Birutė priklausė Jungtinei Sąjūdžio, vėliau – Tautos pažangos frakcijai. Gerai suvokdama, kad demokratijos garantas yra daugiapartinė sistema, ji yra Nepriklausomybės partijos ir Tautos pažangos judėjimo steigėja.
Birutė dirbo Socialinių reikalų ir Ekonomikos komisijose. Jai 1991 metų rugpjūčio 21 dieną Lietuvos bankas Lietuvos gynybos tarybos sprendimu išdavė pusę milijono rublių pogrindžio struktūroms organizuoti, jei pučas Maskvoje laimėtų. Praėjus pavojui tų pačių metų spalio mėnesį tomis pačiomis kupiūromis Birutė į banką grąžino pusę milijonų rublių, tačiau laikraščiuose skaitėme, kad Birutė Nedzinskienė pasinaudojo susidariusia situacija ir iš banko pasiėmė beprocentę paskolą. Tai ne tik ją, bet ir jos artimuosius labai žeidė.
Birutė dirbo laikinojoje komisijoje KGB veiklai tirti. Atsiprašau, ne tirti, o ištirti. Ji susipažino su šios tarnybos darbo sistema ir mastais, ji suprato šios struktūros pavojingumo laipsnį jaunai valstybei ir giliai suvokė jos galimos veiklos metamorfozes ir padarinius. Ji žinojo daug, buvo aktyvi ir todėl tapo pavojinga. Prasidėjo jos ir motinos šantažas. Birutės mama neišlaikė šios įtampos ir 1992 metų rudenį mirė. Jos mama niekaip negalėjo suprasti, kaip ryšininko duktė, auginta patriotine dvasia, gali būti naktį pakeliama ir išvadinama komuniste.
1992 metais ji dalyvavo rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą kartu su Tautos pažangos judėjimu ir nebuvo išrinkta. Nuo 1992 metų vasario mėnesio dirbo Krašto apsaugos ministerijos Kanceliarijos vadove ir 1994 m. rugpjūčio 24 d. po sunkios ligos Birutė mus paliko, sulaukusi tik 38 metų, palikdama našlaitę 15 metų dukterį Ugnę.
Birutė Nedzinskienė buvo valstybininkė, kokių reta. Ji suprato valstybės veikimo mechanizmą, gerai žinojo tuometinę situaciją Lietuvoje ir aplink ją, buvo labai ryžtinga ir aktyvi. Ji labai vertino žmonių pasitikėjimą, kartu ji matė, kaip organizuotai veikia KGB organizuojama destrukcija šalyje, ir įžvelgė tykančius pavojus. Gerai suprato, kad norėdami valdyti situaciją mes privalome būti ne tik vieningi, bet mūsų politika turi būti ryžtinga, gerai pasverta ir, svarbiausia, suprantama žmonėms. O žmonių pasitikėjimas Aukščiausiąja Taryba yra sėkmingų reformų sėkmės laidas. Ji tai bandė pasakyti, tačiau nebuvo išgirsta ir labai išgyveno.
Būdama patriote visa savo esybe, maksimaliste ir svajokle iš prigimties, ji negalėjo susitaikyti su melu, apgaule ir dviejų moralių realybe. Įtampa, kasdieninis darbas po 18, 16 valandų, išdavystės ir grasinimų banga jai buvo nepakeliami. Jos jaunas organizmas šitokių krūvių neišlaikė. Birutė tiesiog sudegė. Ji buvo lyg ta mitologinė vaidilutė, nuolat sergstinti amžinąjį laisvės ugnį, kad jos kas neužpūstų ir neišduotų.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Nedzinskienė savo pareigą Tėvynei atliko dorai ir sąžiningai. O kaip mes įvertinome jos dorą darbą? Ogi niekaip. Šiandien pirmą kartą prisimename ją. Jokia valdžios struktūra niekada nepasidomėjo, kaip gyvena jos duktė Ugnė. Valstybė, už kurią Birutė taip kovojo, ją tiesiog užmiršo.
Man belieka tikėtis, kad Lietuva ištaisys šią klaidą ir tinkamai įvertins jos nuopelnus Lietuvai. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
Dabar norėčiau…
PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamieji susirinkusieji, per tuos metus, ne dešimt, jeigu skaičiuosime nuo Baltijos kelio, per tuos 15 metų mes netekome daugelio ir signatarų, ir Baltijos kelio organizatorių, ir tiesiog tūkstančių to kelio dalyvių. Pagerbkime jų šviesų atminimą tylos minute. (Tylos minutė) Ačiū.
Mielieji bičiuliai, aš kviesčiau dabar arčiau signatarės dukterį Ugnę. Seimo Pirmininkas jai įteiks ženklelį, Signatarų klubo prezidentė – atitinkamą atminimo ženklą, tiksliau, balsavimo kortelės kopiją. (Plojimai)
B.VALIONYTĖ. Aš labai gerai žinau, Ugne, kad mama išėjo nepalikusi jokio oficialaus prisiminimo apie Kovo 11-ąją. Mes, klubas, tau dovanojame mamos gyvenime patį svarbiausią – balsavimo už nepriklausomos valstybės atkūrimą kortelę. Taigi saugok ją ir prisimink mamą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dar žodį nori tarti Seimo narys N.Medvedev. Prašom.
N.MEDVEDEV. Graži moteris didelėmis akimis, kurios, susitikus su ja, visada klausia: koks tu, žmogau? ar tavimi galima pasitikėti? kas tavo viduje, širdyje? Ir ji tiksliai kiekvieną kartą nustatydavo diagnozę. Tai buvo nepaprastai skvarbus žvilgsnis – ir šiltas, ir labai daug matantis. Bet mes dar nežinome… Jos draugai kauniečiai žino, aš noriu, kad visa Lietuva sužinotų dar apie vieną jos veiklą. Ta tremtyje gimusi moteris kaip niekas kitas sugebėjo rasti bendrą kalbą su bet kokios tautos atstovais, su tais pačiais okupacinės kariuomenės karininkais ir jų šeimomis. Kauniečiai, jūs turbūt prisimenate, sakydavo, ten, 108-ajame desantiniame pulke, kažkas negerai. Birute ir tu, Medvedevai, eikite tenai. Einam. Po to ten atsiranda mūsų draugų, kurie lemiamu momentu… 108 pulkas nepakėlė ginklo prieš Lietuvą. Sraigtasparnių gamykla – labai sunku vieta. Ten – irgi Birutė. Ten irgi aiškinamės ir paskui tos moterys ir tie vyrai tampa jos draugais nepaisydami to, kad ji buvo gimusi tremtyje. Ji tremtyje matė ir ukrainiečių, ir baltarusių, ir rusų bei kitų tautybių žmonių ir suprato, kad pagrindinis priešas yra bolševizmas, o tie žmonės yra apgauti. Ji labai sugebėjo atpažinti, kas yra apgautas, o kas yra tiesiog niekšas. Būtent ir jos veiklos dėka labai daug kur buvo neutralizuotos karinės jėgos, kurios galėtų būti panaudotos ir užimant Babtų radijo stotį, ir t.t., ir t.t. Aš noriu pasakyti, kad visi Lietuvos kitataučiai, kurie su ja susitiko, kurie su ja pabendravo, laikė ja kaip savo seserimi, jautė, kad reikalui esant bėgs pa ją ir ji padės. Aš noriu, kad to mes irgi neužmirštume. Toks buvo žmogus.
Ačiū, kad leidote man pasakyti šiuos žodžius. Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai Seimo nariui. Dabar, prieš paskelbdamas pertrauką iki 11.00 val., noriu pakviesti, jeigu kas neapžiūrėjote, fojė pažiūrėti dvi parodas: viena paroda skirta kaip tik šlovingojo, garbingojo istorinio Baltijos kelio 15-mečiui, o antroji paroda skirta tai šauniajai, įdomiajai ir tikrai daug nuveikusiai moteriai – signatarei Birutei Nedzinskienei. Taigi pertrauka. Kviečiu pasižiūrėti tas parodas ar gal dar susikaupti, atsitraukti nuo kasdienių reikalų, kurių imsimės 11.00 valandą. Ačiū.
Pertrauka
2004 m. rugpjūčio 23 d. (pirmadienio) darbotvarkė
PIRMININKAS (A.SKARDŽIUS). Laba diena. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-3 klausimas… (Balsai salėje) Palaukite, kodėl jūs mane nutraukiate? 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3776. Priėmimas. Pristatys ministras Algirdas Butkevičius. (Balsai salėje) Sekundėlę! Prašau. Gerbiamasis A.Sysas.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau priminti, gal jūs nebuvote pačioje posėdžio pradžioje, kai gerbiamasis Č.Juršėnas pasakė, kad mes dėl darbotvarkės nesiginčysime, kai pradėsime antrąją dalį, ir balsuosime dėl pačios darbotvarkės. Aš prašyčiau, kad mes išlaikytume tą susitarimą – pirmiausia aptartume darbotvarkę, pritartume jai ir tada pradėtume svarstyti 1-3 klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Iš tiesų siūlymas vertas dėmesio. Prašau. K.Glaveckas. Kitas siūlymas.
K.GLAVECKAS. Liberalų ir centro frakcijos vardu siūlau 1-3 klausimą sukeisti vietomis su 1a. Logika labai paprasta: visų pirma turime žinoti, kam, kiek ir kokia tvarka skiriami mokesčių mokėtojų pinigai ir tik po to nustatyti, kokia pinigų suma yra skiriama. Visų pirma reikia žinoti. Tai pagrindinis argumentas, kuriuo remdamiesi mes siūlome sukeisti 1-4 ir 1-3 klausimus vietomis. (Balsai salėje) Ne, ne 1-3, kurio priėmimas, yra pirmas. Svarstymas po priėmimo. Priėmimas yra 2-1a.
PIRMININKAS. Kolega R.Šukys. Prašau.
R.ŠUKYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau frakcijų, kurios nėra pateikusios Sekretoriatui Laikinosios tyrimo komisijos narių pavardžių, tą nedelsiant padaryti, nes 12.20 val. reikėtų patvirtinti komisijos sudėtį, o iki šiol ne visos frakcijos Sekretoriatui pateikė siūlomų narių pavardes. Atkreipiu į tai dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Išties, kolegos. Jūs kalbėjote, gerbiamasis Šuky, dėl visų komisijų, nes mes turime dvi komisijas?
R.ŠUKYS. Aš kalbėjau dėl komisijos teisėsaugos institucijų tam tikrai veiklai tirti, būtent apie tą konkrečią komisiją, dėl kurios 41 Seimo nario parašas yra ir dėl kurios buvo…
PIRMININKAS. Ačiū. Supratau. Kolegoms seniūnams primenu, kad taip pat nėra siūlymų ir dėl kitos komisijos, kuri yra dėl „Žalgirio bendrovės privatizavimo veiklos tyrimo. Dėl jos taip pat nėra siūlymų ir mes jų neturėjome Seniūnų sueigoje. A.Sysas siūlo antrą kartą.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dabar norėčiau paprašyti išbraukti kompleksinį 1-9 klausimą iš darbotvarkės. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio. Prašau registruotis. Vyksta registracija. Patikrinsime jėgų santykį.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašau Sekretoriatą aktyvuoti ir mano kortelę.
Gerbiamieji kolegos, kolega A.Sysas siūlė klausimų 1-9a iki 1-9d šiandien nesvarstyti. (Balsai salėje) Gerbiamasis Sysai, aš vėl kartoju savo siūlymą. Klausimai 1-9a, 19-b, 1-9c, 1-9d, teisingai? Ačiū. Ar galėtume bendru sutarimu nesvarstyti šių klausimų ir išbraukti iš šios dienos darbotvarkės? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Liberalų ir centro frakcijos vardu mūsų kolega K.Glaveckas teikia siūlymą 1-3 klausimo priėmimą perkelti po 2-1a, t.y. po Politinių partijų, politinių organizacijų, politinių kompanijų finansavimo kontrolės įstatymo projekto. Motyvų nepaaiškino. Prašyčiau… (Balsai salėje) Prašyčiau jūsų dar kartą pakomentuoti, kodėl jūs siūlote. Ar biudžetas susijęs vien tik su politinių partijų finansavimu?
K.GLAVECKAS. Remiantis elementaria logika. Visų pirma tam, kad reikia nustatyti taisykles ir tvarką, pagal kurią bus tvarkomi partijų pinigai, kitaip sakant, mokesčių mokėtojų pinigai, kurie bus skirti partijoms, o tik po to patvirtinti biudžeto pakeitimą. Jeigu mes padarysime atvirkščiai, išeis, kad mes paskyrėme pinigus, o ta tvarka, kaip bus kontroliuojama, koks skaidrumas ir kiti dalykai gali likti antrame plane ir nebus tokie svarbūs. Mes susirinkome į šią sesiją iš esmės dėl šio klausimo. Tai yra pagrindas, lemiantis mūsų frakcijos motyvus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlau alternatyvų balsavimą. Mes jūsų poziciją girdėjome, gerbiamasis Liberalų ir centro frakcijos atstove, kolega Steponavičiau, bet girdėjau ir kitų siūlymų, kuriuos šaukė taip pat iš vietos, kaip ir jūs, nesilaikydami Statuto. Todėl siūlau alternatyvų balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos K.Glavecko siūlymui 1-3 klausimą perkelti į popietinę darbotvarkę ir svarstyti apsvarsčius 2-1a klausimą, spaudžia mygtuką „už, kurie turite kitokią nuomonę, t.y. palikti tokį eiliškumą, kaip yra išdalyta ir numatyta darbotvarkės projekte, spaudžiate mygtuką „prieš, susilaikę neskaičiuojami. Skelbiu balsavimą. Kas palaikote K.Glavecko siūlymą, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš, susilaikę neskaičiuojami.
Iš viso užsiregistravo 81 Seimo narys: už K.Glavecko siūlymą balsavo 25 kolegos, prieš – 44, todėl svarstysime tokia tvarka, kokia ji yra. Gerbiamieji kolegos, daugiau pakeitimų nebuvo numatyta. Ar galėtume su mūsų ką tik apsvarstytais pakeitimais pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Ačiū.
Pradedame 1-3 klausimo svarstymą – 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr.IXP-3776.
Taip, prašom, gerbiamasis kolega Steponavičiau, kalbėti.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū, pone pirmininke. Liberalų ir centro frakcijos vardu prašome, kad būtų balsuojama dėl šio klausimo svarstymo pertraukos padarymo iki artimiausio Seimo posėdžio. Tai yra pertrauka iki posėdžio, kuris prasidės 16 valandą.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuosime. Ministras A.Butkevičius. Prašom.
A.BUTKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau truputį jums plačiau paaiškinti. Manau, kad jus kažkas informavo neteisingai. Biudžeto įstatymo priėmimas nieko bendro neturi su politinių partijų finansavimu. Yra numatyti 5 mln. litų, ir ši suma nesikeis. Jeigu po to priimsite kokius nors apribojimus Politinių partijų finansavimo įstatyme, mes avansu nefinansuosime politinių partijų, o vadovausimės priimtais įstatymais ir priimtais Vyriausybės nutarimais, kurie numato, kaip turi būti naudojami pinigai, kada jie gali būti pervesti atskiriems ūkio subjektams, taip pat ir politinėms organizacijoms. Man visiškai yra nesuprantamas ir nelogiškas jūsų pasiūlymas.
PIRMININKAS. Matau, kad jau prasidėjo rinkimai, todėl prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta siūlymui kolegos G.Steponavičiaus, kuris, primenu, kalbėjo opozicinės frakcijos vardu, kad projektas Nr.IXP-3776, t.y. 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, būtų svarstomas vakariniame posėdyje, t.y. 16 valandą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 82: už pertrauką balsavo 25, reikėjo vieno penktadalio tam siūlymui pritarti, tad daroma pertrauka iki 16 valandos.
Dėkojame ministrui už ryžtą pateikti šį projektą.
Gerbiamieji kolegos, Sekretoriatas nespėjo išdalyti išvados dėl 1-4a iki 1-4d projektų, todėl svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą – Administracinių pažeidimų kodekso 2096, 237, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.IXP-3773. Priėmimas. Kviečiu kolegą J.Sabatauską. Tada kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pavaduotoją. Jo irgi nėra. Kolega R.Šuky, ar galėtumėte pakeisti komiteto pirmininką dėl šio projekto per priėmimo stadiją? Gerbiamasis Šuky, negalite. Ačiū. Negalime.
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 42 straipsnio pakeitimo, įstatymo 2 priedėlio pripažinimo netekusiu galios ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3732. Priėmimo stadija. Kviečiu kolegą B.Bradauską.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip jau ir kalbėjau svarstant šį klausimą, jam pritarė. Pasiūlymų ir papildymų nebuvo. Siūlau balsuoti už šį įstatymą ir priiminėti pastraipsniui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlymų ir pataisų, dėl kurių turėtume priimti sprendimus, priėmimo stadijai nebuvo teikta. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Ar dėl 2 straipsnio dėl balsavimo motyvų būtų norinčių kalbėti? Nėra. Pataisų nebuvo. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Gerbiamieji kolegos, ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? Dėkoju. 3 straipsnis priimtas.
Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už – 68, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.
1-6b – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektas Nr.IXP-3733. Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininką B.Bradauską.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, čia yra lydintis įstatymas, jam pakeitimų ir pasiūlymų irgi nebuvo. Siūlau priiminėti pastraipsniui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą. Pataisų priėmimo stadijai nebuvo teikta. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio priėmimo. Nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
Kolegos, prašau kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas.
1-7 – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3774. Priėmimas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B.Bradauską.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstydamas šį įstatymą Biudžeto ir finansų komitetas… priėmė bendru sutarimu. Jokių kitokių pasiūlymų ir pakeitimų nebuvo. Šis įstatymas yra susijęs su pašto bendrųjų paslaugų pridėtinės vertės mokesčio panaikinimu. Siūlau priiminėti pastraipsniui. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Kadangi įstatymas reglamentuoja tik vieną straipsnį, prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra norinčių kalbėti. Kolega J.Veselka, nuomonė už. Atsisakote. Dėkoju. Prašau, kolegos, registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
1-8 – projektas Nr.IXP-3775. Priėmimas. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką B.Bradauską.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitete šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Kadangi priimti teisės aktai, Civilinis kodeksas ir kiti dokumentai dėl Europos Sąjungos dokumentų, šis įstatymas netenka galios… tai yra reikšmės. Siūloma jį panaikinti. Jokių kitokių pasiūlymų nebuvo, siūlau priimti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Įstatymą sudaro 1 straipsnis. Todėl prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio priėmimo. Nėra. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
1-10 – Vietos savivaldos įstatymo 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3779. Svarstymas. Kviečiu P.Papovą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Pritarė Seimo Teisės departamento pastaboms, patobulino projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų svarstymo stadijoje nėra teikta. Niekas nėra užsiregistravę dalyvauti diskusijoje. Gerbiamieji kolegos, klausiu, ar bendru sutarimu galima pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta po svarstymo bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė jį siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pradedame priėmimą. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną. Iš viso 2 straipsniai. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų nebuvo.
P.PAPOVAS. Galima priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų, ar 1 straipsnį galėtume priimti bendru sutarimu? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis.
P.PAPOVAS. Nėra pataisų.
PIRMININKAS. Pataisų nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? Ačiū. 2 straipsnis priimtas. Prašau kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Už – 67, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-11 klausimas, projekto registracijos Nr.IXP-3780. Svarstymo stadija. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką P.Papovą pateikti komiteto išvadą.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiam įstatymui pastabų nebuvo, bet buvo pastabų ką tik priimtam įstatymo projektui, todėl iš to įstatymo projekto kai kurios nuostatos yra perkeltos į šį įstatymo projektą. Komitetas patobulino ir bendru sutarimu pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kolegai. Pataisų svarstymo stadijoje nebuvo, diskusijoje dalyvauti norinčių ir užsiregistravusių mūsų kolegų taip pat nėra. Klausčiau jūsų, ar būtų norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų po svarstymo? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį įstatymą. Ar galėtume tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū už pritarimą. Pradedame priėmimą. Kviečiu komiteto pirmininką į tribūną. Pradėsime priėmimą. Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio?
P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis.
P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti 2 straipsnį? 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis.
P.PAPOVAS. Taip pat nėra.
PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas. 4 straipsnis.
P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 4 straipsnį? Priimta. 5 straipsnis.
P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis.
P.PAPOVAS. Taip pat nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 6 straipsnį? 6 straipsnis priimtas. 7 straipsnis.
P.PAPOVAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 7 straipsnį? Priimta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 8 straipsnį? 8 straipsnis priimtas. 9 straipsnis.
P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 9 straipsnį? Priimta. 10 straipsnis.
P.PAPOVAS. Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu priimti 10 straipsnį? 10 straipsnis priimtas. Gerbiamieji kolegos, baigus priimti pastraipsniui, prašom kalbėti dėl viso įstatymo priėmimo dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, manantys, kad jis turi būti priimtas, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai: už balsavo 64, prieš nėra, susilaikė 3, įstatymas priimtas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2096, 237 ir 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3773* (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas, projekto registracijos Nr.IXP-3773. Priėmimas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską į tribūną.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui yra teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Projekto tikslas – panaikinti kodekso 2096 straipsnio prieštaravimą 1983 m. kovo 28 d. Tarybos reglamentui, nustatančiam Bendrijos atleidimą nuo muitų sistemos, ir tinkamai įgyvendinti Vyriausybės 2002 m. liepos 20 d. nutarimą Nr.1086 „Dėl užsienio prekybos pridėtinės vertės mokesčių, duomenų rinkimo tvarkos 2.3 punkte numatytą pareigą Muitinės departamentui iš respondentų rinkti bei kaupti, Statistikos departamento informacinei sistemai teikti pirminius (…) duomenis. Kaip aš minėjau, buvo siekiama panaikinti prieštaravimą Bendrijos reglamentui, numatančiam atleidimą nuo muitų sistemos, kai minėtas reglamentas nedraudžia keleiviams asmeniniame bagaže esamas prekes įvežti į Bendrijos muitų teritoriją viršijant importo muitų nustatytas ribas.
Komitetas apsvarstė, gavo Teisės departamento pastabą. Kaip minėjau, pastaba neesminė, jai nepritarė ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų priėmimo stadijoje nebuvo teikta. Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 1 straipsnį? Ačiū. priimta.
2 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime priimti? Priimta.
3 straipsnis. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. Norinčių kalbėti nėra. Ar bendru sutarimu galime priimti 3 straipsnį? 3 straipsnis priimtas. Baigėme priėmimą pastraipsniui. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo priėmimo. Nėra norinčių. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už.
Egidijau, prašom neagituoti.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai: už balsavo 61, prieš nėra, susilaikė 2, įstatymas priimtas.
7 rezervinis klausimas, projekto Nr.IXP-3786. Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką pateikti komiteto išvadą.
B.BRADAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Jam pritarta bendru sutarimu. Motyvus išsakiau per pateikimo stadiją, todėl kartotis nenoriu. Prašom pritarti po svarstymo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pirmininkui. Svarstymo stadijoje pataisų nebuvo teikta. Dėl balsavimo motyvų dėl pritarimo po svarstymo nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo.
Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3794 (pateikimas)
8 rezervinis klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.IXP-3794. Prašom jį pateikti kolegą Z.Mačernių.
Z.MAČERNIUS. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas dėl privalomojo sveikatos draudimo buvo priimtas 1998 metais. Šį Sveikatos draudimo įstatymą administruoti buvo pavesta ligonių kasoms. Šių metų gegužės 6 dieną Vyriausybei priėmus nutarimą dėl sveikatos draudimo administravimo perdavimo mokesčių inspekcijoms ir joms pradėjus administruoti šį įstatymą, pasirodė, kad tai turi labai daug neigiamų pasekmių. Kodėl? Privalomuoju sveikatos draudimu privalo draustis visi žemės turintys naudotojai, turintys nuo 1 ha ir daugiau. Ar pensininkas, ar mokytojas, ar kitas asmuo, turintis žemės, kasmet turės mokėti apie 200 litų už kiekvieną asmenį.
Be to, kad būtų administruojamas šis nutarimas, reikalingos papildomos išlaidos. Todėl aš, gerbiamieji kolegos, teikiu šią įstatymo pataisą ir siūlau, nežinau, kokia tvarka, kad būtų svarstoma kiek galima greičiau, galbūt dar šios neeilinės sesijos metu.
PIRMININKAS. Kolega A.Sysas nori jūsų paklausti.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti du trumpus klausimėlius. Kieno sąskaita mes gydysime šiuos žmones? Ar jūs manote, kad priėmus šitą įstatymą nė vienas ūkininkas ir jo šeimos narys nesirgs ir nesikreips į gydymo įstaigas? Labai ačiū.
Z.MAČERNIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, gerbiamasis kolega, aš noriu pasakyti, kad apie ūkininkus, kurie yra registravę ūkius, čia nėra kalbama. Čia kalbama apie tuos žemės naudotojus, kurie yra socialiai drausti. Tai yra pensininkai, mokytojai – jie yra socialiai drausti. Be to, šiais metais administruojant šitą įstatymą yra surinkta tik 114 tūkst. Valstybės biudžetui ir ligoniams tai neturės jokios įtakos.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Daugiau nebuvo norinčių klausti kolegų. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo. Kolega M.Pronckus – nuomonė už.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, nejuokinkite žmonių su tokiomis įstatymo pataisomis, kurios buvo priimtos. Tarp kitko, šis įstatymas nebuvo administruojamas, o dabar, kai perdavėme mokesčių inspekcijoms, jos pradėjo administruoti ir šniūrais pradėjo eiti pensininkai, klausti, kaip čia yra: mes esam pensininkai, turim 3 hektarus ir dabar nei iš šio, nei iš to maždaug apie 200 Lt reikės mokėti už tai, kad turim tuos 3 hektarus. Tai yra juokinga ir netelpa į jokius rėmus tie reikalai, todėl kiek galima greičiau reikėtų šitą įstatymą keisti. Tiesiog nesuprantama, kaip žmogus, išdirbęs visą gyvenimą, turintis tik 3 ha sau pragyventi, dėdamas į jį savo lėšas, dar turi kažką už kažką mokėti. Tada varykim toliau – junkime kolektyvinius sodus, nes tie žmonės turi žemės ir šį tą gauna, dar kažką. Aš siūlau kiek galima greičiau šitą įstatymo pataisą priimti ir nejuokinti žmonių tokiais įstatymais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – A.Sysas. Kalbėkite.
A.SYSAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, ne šiaip tai yra draudimas už ką nors. Idėja labai graži – atleisti žmones, kurie neturi pajamų, nuo sveikatos draudimo. Bet aš noriu pabrėžti, kad mes jau padarėm meškos paslaugą ūkininkams, atleisdami juos nuo socialinio draudimo mokesčio pensijai. Ateis diena, kai jie neturės teisės gauti jokios socialinio draudimo pensijos, nes tokį įstatymą priėmė šitas Seimas. Mes dabar norim padaryti tą patį su gydymu. Tie žmonės ateis gydytis, jų niekas negydys, nes įstatymo teikėjai, teikdami įstatymo pataisas, nieko nekalba apie tai, kas už juos mokės tam tikrą mokestį. Tai reikėjo iš karto taisyti Valstybės biudžeto įstatymą, kad valstybė draustų tuos žmones, nes pensininkai, kurie gauna socialinio draudimo pensiją, nėra draudikai. Jie nemoka jokių įmokų, jie gauna išmokas tik iš Socialinio draudimo fondo. Taigi siūlymas yra labai geras, yra noras padėti ūkininkams, kurie jau yra garbaus amžiaus, bet mes galime padaryti jiems blogiau – jų paprasčiausiai nepriims jokia poliklinika, ligoninė, jie už viską turės mokėti. Taigi pagalvokime, ką darome.
PIRMININKAS.Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, spaudžiate mygtuką „už. Kurie nepritaria po pateikimo, balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Už – 31, prieš – 6, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, prašau siūlyti pagrindinį komitetą. (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas tyli. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pagrindinį siūlo Biudžeto ir finansų komitetą, nes tai susiję su lėšomis. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta Biudžeto ir finansų komitetui. Papildomi komitetai. Prašome siūlyti.
P.GRAŽULIS. Aš siūlau Kaimo reikalų komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Girdėti dėl dviejų komitetų. Ar pakaktų? Ačiū. Du papildomi komitetai – Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetai. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Ačiū.
Baigėme svarstyti šį klausimą. Rezervinis 4 klausimas. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją poną Č.Juršėną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų narių skaičiaus pakeitimo projektą Nr.IXP-3795. Pateikimas. Visos trys stadijos: pateikimas, svarstymas, priėmimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šis nutarimas reikalingas tam, kad į tam tikrą komitetą būtų padėta nauja Seimo narė, jeigu galima taip pasakyti. Susiderinome su kai kuriais komitetais ir reikėjo vieną komitetą šiek tiek padidinti, kitus pamažinti. Bet kadangi faktiškai dabar yra kur kas mažesnis Seimo narių skaičius negu kadencijos pradžioje, siūloma, kad ir kituose komitetuose, kur neužimtos Seimo narių vietos, taip pat būtų sumažintas komitetų narių skaičius ir atitiktų faktiškąjį, nes padaugėti Seimo narių negali, sumažėti dar iki kadencijos laiko dar yra galimybių. Aš siūlau nutarimo projektą nuleisti ant žemės, tai yra suderinti su mūsų realybe – su mažesniu Seimo narių skaičiumi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių kolegų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, pradedame priėmimą. 2 straipsniai. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. 2 straipsnis priimtas. Dėl viso Seimo nutarimo dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę balsuoja prieš arba susilaiko.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai. Visi 59 kolegos balsavo už. Seimo nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.10 valandos. Prašome susipažinti su ką tik išdalintomis išvadomis. Svarstysime 1-4a klausimą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Matyt, žiūri, nes krepšinio… Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš tiesiog žmogiškai prašyčiau susikaupti. Matyt, ne visi žino. Aš su dideliu nesmagumu, juo labiau tokią dieną – Baltijos kelio 15-mečio dieną, tą dieną, kai mes minime visi, o sąjūdininkai juo labiau, signatarai juo labiau, štai tokią dieną mes netekome signataro, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Povilo Aksomaičio. Prašyčiau jo atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė)
Ačiū. Apie laidotuves ir kitus su tuo susijusius dalykus bus pasakyta šiek tiek vėliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-4a klausimas – Politinių partijų, politinių organizacijų, politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektas, registracijos Nr.IXP-3308. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską pateikti komiteto išvadą.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas po padarytos svarstymo pertraukos, kai buvo atidėtas svarstymas, pagal Statutą pradėjo svarstyti iš naujo, įvertindamas tuos pasiūlymus, kuriems praeitą savaitę Seimo plenariniame posėdyje buvo pritarta. Dėl jų komitetas pateikė išvadą, taip pat apsvarstė vėliau registruotus Seimo narių pasiūlymus. Komitetas, svarstydamas, kaip minėjau, įvertino tuos siūlymus, kuriems buvo pritarta Seimo plenariniame posėdyje, dėl kai kurių iš jų, atsižvelgdamas į pasiūlymų esmę, pasiūlė atitinkamas įstatymo projekto pataisas, pasiūlydamas Vyriausybei parengti teisės aktų projektus, patobulindamas visų kitų, mūsų manymu, straipsnių redakciją, kad derėtų tarpusavyje ir įstatymas galėtų būti priimtas bei galėtų įsigalioti nuo 2004 m. rugsėjo 10 dienos, taip pat atidėdamas kai kurių straipsnių įsigaliojimą iki sausio 1 dienos, nes, mūsų manymu, juos dabar įgyvendinti jau būtų per vėlu. Taigi būtų galima nagrinėti šiandien, kaip komitetas, išnagrinėjęs visas pastabas ir pasiūlymus, pritarė išvadai bendru sutarimu. Pagal pateiktus pasiūlymus, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviesčiau diskusijai kolega A.Kubilių, kuris užsiregistravo, o po to pradėsime svarstyti pataisas.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, praeitą savaitę Seimas Seimo narių balsų dauguma, gana aiškiai išreikšta balsų dauguma, priėmė išmintingą sprendimą, pritardamas mano pateiktam pasiūlymui, kuris skambėjo labai paprastai ir aiškiai: „politinė reklama neskleidžiama televizijos reklamose. Be abejo, šis pasiūlymas susilaukė įvairių diskusijų jau po priėmimo. Jis buvo svarstomas ir Teisės ir teisėtvarkos komitete. Dabar aš, žiūrėdamas į komiteto siūlymus, esu labai nustebęs: komitetas nusprendė mano siūlymą, kuriam pritarė Seimo dauguma, išmesti į šiukšlių dėžę. Mano manymu, komitetas elgiasi nekorektiškai, nepaiso Seimo daugumos valios. Ką komitetas turėjo daryti? Turėjo pažiūrėti, ar reikia taisyti kokius nors kitus straipsnius, jau galbūt anksčiau apsvarstytus, kad būtų suderinta su šia priimta nuostata. Kadangi komiteto posėdyje paaiškėjo, kad nereikia taisyti jokių kitų straipsnių, nes ši nuostata neprieštarauja jokiems kitiems straipsniams, tai komitetas kažkodėl ėmėsi tokio veiksmo, kuris prieštarauja ir parlamentinės demokratijos, ir Statuto normoms. Mane tikrai labai stebina toks sprendimas. Galbūt nestebina potekstė, nestebina priežastys.
Aš suprantu, kad kai kurios komercinės televizijos stotys dėl tokio priimto sprendimo buvo ir yra sunerimusios, nes tai reiškia, kad galbūt tie planuoti pelnai, kurie buvo numatyti per šią rinkimų kampaniją, nebūtų gauti tokios apimties, kokia buvo suplanuota. Nors mes ir manėme, kad tą nerimą galima šiek tiek sumažinti numatant tam tikras kompensacijas iš valstybės biudžeto už diskusijų laidas, už ekspertų laidas, bet komitetas be jokių didelių argumentų atmeta šį sprendimą, na, ir kaip tam tikrą figos lapelį įrašo pavedimą Vyriausybei parengti teisės aktų, nustatančių draudimo skelbti politinę reklamą radijo ir televizijos programose įgyvendinimo tvarką, projektus. Tai turės būti padaryta iki gruodžio 1 dienos.
Taigi šie rinkimai bus visiškai neapsaugoti nuo didelių pinigų ir visos mūsų vėliavos bei trimitai, kad mes kovosime su korupcija, kad mums labai rūpi, kaip sumažinti korupciją Lietuvos politinėje sistemoje, yra tik spektaklis, kuris aiškiai parodo tik vieną dalyką, yra skirtas tik vienam dalykui, – pridengti politinės valios deficitą, dėl kurio ir nėra padarytos tokios pataisos.
Noriu priminti, kad tai, ką mes siūlėme, iš tiesų yra visiškai normali europinė praktika, taikoma daugelyje valstybių, pradedant Skandinavija ir baigiant Didžiąja Britanija ar net demokratiškąja Šveicarija. Tokios nuostatos ten galioja jau ne pirmą dešimtį metų. Praeitais metais man teko atidžiai paskaityti Britanijos vyriausiosios rinkimų komisijos parengtą studiją apie politinės reklamos situaciją Didžiojoje Britanijoje. Toje studijoje nagrinėjamas klausimas, ką daryti su politinės reklamos draudimu, kuris Didžiojoje Britanijoje galioja nuo 1990 metų, politinės reklamos draudimu televizijos ir radijo kampanijose. Komisija priėjo prie išvados, kad bendra politinių partijų ir televizijos ir radijo kanalų – tiek komercinių, tiek ir nacionalinių – nuomonė yra ta pati, kad tokį politinės reklamos draudimą reikia išlaikyti ir toliau, nes, pirma, jis apsaugo politinę sistemą ir demokratiją nuo hipertrofuoto didelių pinigų poveikio, antra, rinkėjų pilietinę mąstyseną jis apsaugo nuo vėl tokios pat tuščios reklamos, nes šalia politinės reklamos draudimo Didžiojoje Britanijoje yra numatyta, kad visos televizijos programos, visi televizijos kanalai privaloma ir nustatyta tvarka turi suteikti politinėms partijoms laisvo laiko išreikšti savo politines nuostatas, savo politines programas ir kitus jų pagrindinę veiklą atspindinčius dalykus.
Deja, turiu pasakyti, kad komitetas į šiuos argumentus visiškai neatsižvelgia. Man dėl to tenka apgailestauti. Aš tikiuosi, kad vis dėlto ta dauguma, kuri praeitą trečiadienį parėmė mano pasiūlymą, dabar nepritars komiteto siūlymui visiškai tokias nuostatas išmesti. O jeigu vis dėlto dauguma nepritars savo nuomonei, kuri buvo išreikta praeitą trečiadienį, turėsiu manyti, kad kolega V.Uspaskich turi labai didelę įtaką valdančiajai daugumai. Todėl valdančiosios daugumos nuomonė ir pasikeitė, nes šiandien V.Uspaskich pareiškė (cituoju BNS pranešimą): „Protestuodamas prieš politinės reklamos uždraudimą, Darbo partijos lyderis atsisako dalyvauti Seimo posėdžiuose. Taigi jeigu jūs išsigandote ir panaikinsite politinės reklamos draudimą, aš turėsiu konstatuoti, kad V.Uspaskichas turi labai didelę galią. Ačiū už dėmesį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J.Sabatauską į tribūną. Prašyčiau pirmininką paaiškinti dėl visos procedūros, kuri buvo atliekama komitete, kam buvo pritarta, kas buvo svarstyta. Komitetui per mūsų plenarinį posėdį buvo suteikta teisė persvarstyti visas pataisas. Todėl apie šią procedūrą ir ypač apie kolegos A.Kubiliaus pataisą prašytume keletą žodžių.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Seimas atidėjo svarstymą pagal Seimo statuto 154 straipsnio 4 dalį, todėl svarstymas prasideda iš naujo, nuo svarstymo stadijos komitete. Ir komitete buvo svarstomas šis įstatymo projektas, įvertinti pasiūlymai, buvo analizuojama, kaip tie pasiūlymai galės derėti su kitais įstatymo straipsniais bei su kitais įstatymais. Priimant įstatymą, kolegos, teikiant siūlymus ar įstatymo projektus, jūs puikiai žinote, siūlant naują konceptualų dalyką ar kitokius įstatymo pakeitimus, jie turi būti suderinti su galiojančiais įstatymais, o jeigu matoma, kad reikia keisti kitus įstatymus, turi būti pateikti kitų įstatymų pakeitimo projektai.
Komitetas, analizuodamas pataisas, taip pat ir kolegos A.Kubiliaus, pamatė, kad nuo rugsėjo 10 d., jeigu Seimas išreiškė politinę valią, kad šis įstatymas po priėmimo įsigaliotų jau rugsėjo 10 d., neįmanoma įgyvendinti, neįmanoma taikyti tokios 18 straipsnio 1 dalies, kaip ją suformulavo kolega A.Kubilius, dėl kelių priežasčių. Pirma, kad reikėtų iš karto keisti kitus įstatymus, tarp jų Biudžeto įstatymą, Visuomenės informavimo įstatymą, kitus teisės aktus, reglamentuojančius televizijų darbą. Be to, taip pat keisti ir šio įstatymo kitus straipsnius.
Įvertindamas tai, kad jau šiandien prasidėjo politinė kampanija, o ji prasideda pagal šio įstatymo antrą straipsnį, kur pateikiamos sąvokos, nuo rinkimų datos paskelbimo... Realiai dabar šios nuostatos įgyvendinti neįmanoma. Nes įvertinus tai, kad uždraudimas politinės reklamos televizijose… net Konservatorių partija taip pat yra sudariusi sutartis su televizijomis dėl politinės reklamos, o pagal Civilinį kodeksą imperatyvios įstatymo normos pakeitimas nekeičia sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad juridiniai asmenys, transliuotojai, privalės vykdyti tas sutartis ir transliuoti tą politinę reklamą, kurią įsipareigojo skleisti pagal tas sutartis. Tai yra, kaip buvo įsipareigoję tose sutartyse. Iš karto išeitų kolizija. Įstatymas lyg ir draudžia, tačiau jie vis tiek turėtų transliuoti. Matome, kad šiandien tai neįmanoma. Juo labiau kad komitetas gavo „Tranparency Internacional Lietuvos skyriaus pareiškimą, Žurnalistų sąjungos pareiškimą, kuriuose pritariama pastangoms riboti ir sutvarkyti politinės reklamos skleidimą televizijoje, siūloma neskubėti priimant tokius svarbius šio įstatymo pakeitimus, o detaliai išanalizuoti ir, sudarius darbo grupes, parengti atitinkamus teisės aktų projektus. Todėl komitetas, atsižvelgdamas į šį pasiūlymą, konkrečiai į kolegos A.Kubiliaus, atsižvelgdamas į Seimo politinę valią, išreikštą praeitą savaitę balsavimu, kai Seimas apsisprendė drausti politinę reklamą televizijoje, teikia šio įstatymo projekto 32 straipsnio 2 dalį, kuria siūloma Vyriausybei parengti teisės aktų projektus dėl politinės reklamos uždraudimo radijuje ir televizijoje. Klausite, kodėl ir radijuje, jeigu buvo tik dėl televizijos apsispręsta? Šiuo atveju taip pat atsižvelgiame ir į „Tranparency Internacional Lietuvos skyriaus siūlymą, kad iš esmės radijo reklama mažai kuo skiriasi nuo televizijos. Mes pasiūlėme Vyriausybei… Aišku, Vyriausybė tokius darbus atlieka sudariusi atitinkamas darbo grupes, kad būtų rimtai, nuosekliai ir nuodugniai išanalizuota situacija ir parengti teisės aktų projektai. Todėl teigti, kad komitetas išmetė ir neatsižvelgė, mažų mažiausiai nekorektiška, kolega Andriau.
PIRMININKAS. Ačiū. Sekundėlę dėmesio. Paklausime gerbiamojo A.Kubiliaus, gal išties gerbiamasis A.Kubilius atsižvelgtų į komiteto siūlymus ir leistų toliau svarstyti šį įstatymą dabar, šiame plenariniame posėdyje?
A.KUBILIUS. Ačiū, kad man suteikiama tokia garbė spręsti, ar leisti, ar neleisti, taip dar nebuvo Statute. Aš manau, kad Seimas turi apsispręsti, nes iš tiesų Seimas trečiadienį padarė vieną sprendimą, komitetas siūlo iš esmės visiškai kitokį sprendimą. Man atrodo, kad prieš pradėdamas bet kokią diskusiją ir dėl visų kitų pataisų, Seimas turėtų apsispręsti, ar pritaria komiteto pateiktam 18 straipsnio redakciniam variantui, ar, kitaip sakant, komiteto išvadų 14 punktui. Tai yra esminis skirtumas, ir, kol mes neišsiaiškiname, kokia yra dabar Seimo valia, man atrodo, nėra racionalu toliau svarstyti kokius nors kitus pasiūlymus ar net spręsti ir dėl įstatymo likimo.
PIRMININKAS. Pradedame svarstyti iš eilės pataisas, kurioms nepritarė komitetas, pakartotinai svarstydamas. Prašau. Pristatykite pirmą pataisą, kurią teikia kolegė, Seimo narė K.Prunskienė 10 straipsniui.
K.D.PRUNSKIENĖ. Gerbiamieji kolegos, po mūsų pataisų ir po įvairių interpretacijų, kurios dar ir praėjusią savaitę nebuvo visiškai vienareikšmės ir kaitaliojosi, be galo svarbu tiesioginiu tekstu išreikšti nuostatą, kad kandidato įnašai sau, savo rinkimų kampanijai, nėra ribojami. Dėl mano ankstesnės pataisos buvo teigiama, kad žodis „auka yra taikomas ir kandidatui, ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Dabar gi niekur nėra pasakyta, kad paties kandidato įnašas nėra auka, tiesioginiu tekstu to nepasakyta.
8 straipsnyje kalbama apie kitus savarankiškus dalyvius, tačiau neaišku, ar tie kiti dalyviai yra partijos keliami ir kaip čia tada yra su tuo interpretavimu.
Kadangi nebuvo priimta mano ankstesnė pataisa, kurioje kalbant apie auką buvo pasakyta, kad paties kandidato įnašas nėra auka, šiame straipsnyje, kurį mes dabar svarstome, tiesiai reikia pasakyti, įtvirtinti nuostatą, kad paties kandidato įnašas savo rinkimų kampanijai finansuoti nėra ribojamas, nes lieka nevienareikšmis interpretavimas. Tas leis Mokesčių inspekcijai savarankiškai spręsti, nes įstatymo žodis čia aiškiai neišreikštas.
Aš siūlau tai priimti. Tai tikrai nieko negadins. Tiesiog bus aišku, kad paties kandidato įnašas neribojamas. Tai tikrai nieko negadina. Tuo labiau kad mes sutarėme, kad taip ir yra. O išbraukus, jeigu to nebus įrašyta, pasilieka neaiškus interpretavimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė, kodėl nebuvo pritarta šiam siūlymui. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų praėjusią savaitę svarstant buvo įvairių interpretavimų, kaip sakė kolegė, dėl kandidato įnašo, ar tai yra auka, ar ne auka. Vis dėlto atsižvelgus, dar kartą išanalizavus visą projektą, pradedant šio įstatymo projekto 2 straipsniu, kuriame apibrėžiama, kas yra auka, taip pat pasižiūrėjus, kas yra aukotojai, projekto 7 bei 8 straipsniuose apibrėžiama, kokie yra šaltiniai politinės kampanijos dalyvių, tiek partijos, tiek kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių, yra du realūs šaltiniai: aukos ir nuosavos lėšos. Jeigu kalbėsime apie kitus savarankiškus dalyvius. Taigi aukos 10 straipsnyje ribojamos apibrėžiant, kad maksimali auka yra 300 MGL, o dėl nuosavų politinės kampanijos dalyvio lėšų niekur nėra ribojimo. Vadinasi, nuosavos lėšos yra neribojamos ir jas traktuoti 10 straipsnyje nėra reikalo, nes tai nėra aukos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prašom kalbėti svarstant šią pataisą. Nuomonė prieš – kolega J.Veselka. Prieš pataisą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, štai išaiškino įstatymo dvasią. Vienas dvasiškai suprato, kad aukos ribojamos ir savęs finansavimas lyg ir ne auka. Kitas dvasiškai suprato, kad aukoti, jeigu pats sau aukoji, gali kiek nori, nors 10 ar 100 milijonų, ir lyg auka sau taip pat ne auka. Nesupratau net kaip.
Įstatyme iš karto atsiranda labai ryški spraga. Vieniems apribojame 300 MGL – apie 38 tūkst. litų, o kitiems – kiek nori. Palaukite! Arba įstatymo koncepcija turi būti, kad ribojama, ir visiems ribojama, arba įstatymo koncepcija turi būti ne ribojama, o siekiama viešumo ir skaidrumo. O dabar vienur ribojate, kitur neribojate. Visi ribojimai – tai antiskaidrumas, antiviešumas, nes dabar galima įvairiai: pinigus persidalijame, save finansuojame ir t.t.
Gerbiamasis pranešėjau, turite laikytis vienos koncepcijos. Jeigu jau įrašote ribojimus, tegul lieka ribojimai. Arba jūs nelaikykite mūsų kvailiais, kad mes nematome, ko tuo įstatymu realiai siekiama. Makalynė, gerbiamasis Sabatauskai, kaip ir buvo per Prezidento apkaltą. Todėl aš esu prieš neribojimą arba neribojame ir tų 300 MGL.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome. Kolega A.Matulevičius remia šią pataisą. Prašom.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymo projektas išeina labai neaiškus, ir tai, kad jis galios, bus taikomas jau šiuose rinkimuose, kai iš tikrųjų, kaip pasakė pranešėjas, jau vyksta rinkimų kampanija, mes keičiame žaidimo taisykles dabar ir labai daug dalykų čia bus sugriauta. Dabar jau išsigandote ir dėl televizijos reklamos, bėgate į krūmus, nors labai drąsiai pradėjote viską daryti. Ir dėl šios pataisos iš tikrųjų yra labai daug neaiškumų, bet, man atrodo, geriau pritarti pataisai. Tada būtų truputį aiškiau, nors aš nesu šimtu procentų garantuotas, kad tai yra gerai. Iš tikrųjų šis įstatymas lopytas, lopytas ir, man atrodo, iki rinkimų jį dar kartą reikės taisyti. Bet aš siūlau pataisai pritarti.
PIRMININKAS. Prašom, komiteto pirmininke.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, šiame siūlyme iš esmės yra du siūlymai. Ne tik neribojimas kandidatui, nors kaip aukos traktavimas, bet 30% riba. Dabar yra 10% aukotojo praėjusių metų pajamų riba, kurią peržengus Valstybinė mokesčių inspekcija turės savo išvadoje tai išanalizuoti ir paskelbti išvadą dėl tokio aukotojo galimybės aukoti. Čia yra siūloma vėl padidinti ribą. Du kartus buvo svarstytas ribos padidinimas, ir jūs, ir komitetas tam nepritarėte. Todėl dabar tikrai negalima pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsavimu priimti sprendimą, ar pritarti kolegės K.Prunskienės teikiamai pataisai. Kurie pritariate, balsuojate už, kurie nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas. Prašom neagituoti.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
Už pataisą balsavo 9, prieš – 13, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.
Prašom gerbiamąjį kolegą Seimo narį G.Vagnorių pateikti savo teikiamą pataisą dėl 13 straipsnio 3 dalies.
G.VAGNORIUS. Ačiū. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog nereikėtų iš akies nustatyti, kiek procentų turi surinkti partija, kad galėtų gauti finansinę paramą. Tikriausiai reikėtų remtis paprastu faktu – ar Seime ši partija turi atstovą, ar neturi, ir pagal tai numatyti paramą. Vienas dalykas.
Antras dalykas, kurį aš siūlau, – vis dėlto apriboti, kad partijai iš valstybės biudžeto niekada nebūtų skiriama daugiau kaip 1 mln. litų. Nes gali susiklostyti keista situacija, jog, vieną kartą už pinigus nusipirkusi rinkėjų balsus, kitą kartą tokia partija jau toliau gali pirkti rinkėjų balsus iš mokesčių mokėtojų pinigų. Vis dėlto reikėtų apriboti maksimalų dydį ir sukurti tradiciją, jog net ir toms partijoms, kurios, tarkim, atsitiktinai vieną kartą gali gauti daug balsų, viršutinė paramos riba nebūtų viršyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, pirmiausiai paprašysiu komiteto pirmininką pakomentuoti, kodėl nebuvo pritarta 13 straipsnio 3 daliai. Dėl jos priimsime sprendimą. Po to bus kita pataisa dėl to paties straipsnio 7 dalies. Kolega G.Vagnorius pateikė abi pataisas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Kolega G.Vagnorius iš esmės siūlo visiškai kitokį principą dėl valstybės biudžeto dotacijų dydžio apskaičiavimo. Įstatymo projekte yra nustatyta 3% riba, kurią turi surinkti politinė partija, dalyvaujanti rinkimuose. Kolega G.Vagnorius siūlo išvis neatsižvelgti į tai ir dar įveda naują sąvoką, kurios nėra įstatymo projekte, – parlamentinė partija, tarsi parlamentine partija tampama neapibrėžiant, kokiu būdu išrenkami parlamentarai, bet turbūt reikėtų suprasti, kad tiek sąrašo būdu, tiek vienmandatėse apygardose. Iš karto turiu pasakyti, jeigu žiūrėtume į daugiamandačių apygardų rinkimų rezultatus, tada kolegos G.Vagnoriaus pasiūlymą galima suprasti kaip dar didesnį kvotos padidinimą, iki 5% ribos. O jeigu atsižvelgtume tik į vienmandačių rinkimų apygardų rezultatus, gali būti, kad partija, surinkusi 0,1% visoje Lietuvoje, bet vienoje vienmandatėje apygardoje, tarkim, laimėjus jos kandidatui, jau būtų finansuojama lygiom teisėm su kitom, kurios surinko kur kas daugiau. Kaip sakiau, įvedamas naujas terminas, kuris niekaip nėra apibrėžiamas įstatymo projekte, – parlamentinės partijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome komiteto nuomonę. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų. H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, susidaro toks vaizdas, kad jūs dirbate finansų ministru ir galvojate, kaip čia jums apsaugoti biudžetą, kad nereikėtų daugiau išleisti tų pinigų. Bet kuriuo atveju parlamentaro prievolė yra siūlyti. Jūs, kaip komiteto pirmininkas, privalote atsižvelgti į tų siūlymų valstybingumą. Aš visiškai pritariu pasiūlymui kolegos G.Vagnoriaus, kuris bent bando išlyginti arba įvesti tokį visuotinį teisingumą šiuo aspektu, nes jo argumentai yra gana svarūs. Tas, kuris kokiu nors būdu atsidūrė Seime, turi turėti galimybę gauti ir valstybės dotaciją. Ar nebus precedentas kitam Seimui, kai mūsų visų mylima Darbo partija atsisės, užims visas vietas ir toliau bus finansuojama iš valstybės biudžeto? Ar jūs nekuriate tokio precedento? Aš manau, kad reikia pritarti kolegos G.Vagnoriaus siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau priminti Seimo nariams, tiesiog pasakyti, kad kai kuriose valstybėse politinė partija, norinti įgyti mandatą, net jeigu ji pagal proporcinę sistemą ir laimi ką nors, bet ji, pavyzdžiui, ne mažiau kaip trijose apygardose turi laimėti rinkimus ir t.t. Todėl šiuo atveju mes kalbame ne apie paskiro, pavienio asmens ar politiko finansavimą, mes kalbame apie politinių partijų rėmimą iš biudžeto. Man atrodo, siūloma pataisa yra neteisinga, nes pagal mūsų įstatymą mes beveik 12–13 mln., jeigu valstybė rimtai imsis remti politines partijas, kad nebūtų tų galimų korupcijos elementų… Tai tikrai lėšų yra gana. Ką reiškia apriboti iki vieno milijono? Reiškia, kad pusė tų pinigų bus skiriama ne pagrindinėms partijoms, o įvairioms smulkioms partijėlėms arba paskiriems Seimo nariams. Todėl manyčiau, kad ši pataisa tikrai yra nereikalinga ir siūlau pritarti komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pirmajai kolegos G.Vagnoriaus 13 straipsnio 3 daliai teikiamai pataisai, kuriai komitetas nepritaria, balsuojate už, kas prieš pataisą – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 55. Už pataisą – 14, prieš – 9, susilaikė 27. Nepritarta.
Taip pat buvo pateikta antra mūsų kolegos G.Vagnoriaus pataisa 13 straipsnio 7 daliai. Išklausykime komiteto nuomonę, kodėl nebuvo pritarta. Po to priimsime sprendimą balsuodami.
J.SABATAUSKAS. Kolega siūlo įstatymo projekte įvardyti absoliutų dydį – 1 mln. litų, kuriuo būtų ribojama biudžeto dotacija partijai. Kaip matėte, įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas kitas ribojimas. Tai yra 25% kampanijos išlaidų. Plius nustatytas maksimalus dydis 16 straipsnio 3 dalyje, kiek gali partija išleisti visoje Lietuvoje. Taigi paskaičiavus išraišką, kokia yra šiandien, o jūs žinote, pusantro lito dauginant iš rinkėjų skaičiaus, kuris šiandien yra 2 milijonai 650 tūkstančių, išeitų truputį mažiau negu 4 milijonai – 3 milijonai 80 keli tūkstančiai. Tai reikštų, kad ketvirtadalis išlaidų bus dar mažiau negu 1 milijonas. Susieti su absoliučiais dydžiais, kaip matyti, projekte niekur nesiūloma, o siūloma taikyti skaičiavimo tvarką, kad visą laiką būtų lengva suskaičiuoti, kad ir kiek keistųsi tie dydžiai. Jūs matėte, maksimalios aukos ribojimas susietas su minimaliu gyvenimo lygiu, taip pat kiti. Taigi iš esmės kolegos siūlymas yra įtvirtintas įstatyme, tiktai kitu būdu. Todėl nepritarta tokiam siūlymui, nes jis jau yra nustatytas 15 straipsnio 2 dalyje, o 16 straipsnyje galima paskaičiuoti, kokia suma išeina. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės dėl balsavimo motyvų. Apgailestauju, kolega G.Vagnorius, pateikęs pataisą, pats negali kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis ir balsuosime. K.Prunskienė. Prašom.
K.D.PRUNSKIENĖ. Labai gaila, kad kai kurie pasiūlymai atsiranda visiškai nediskutavus. Pavyzdžiui, kai mes kalbėjome apie ribojimą ir neribojimą, kolega J.Veselka buvo teisus, kad vis dėlto neribojimas… Ir mano toks buvo siūlymas neriboti, nes jau buvo nuspręsta neriboti nuosavų lėšų. Vis dėlto vienas gali įnešti 5 ar 10 mln. nuosavų lėšų, o kitas ir 5 tūkstančių nesukrapštys, nors kažin ar politiniu ir valstybinio požiūrio atžvilgiu tokia situacija yra teisinga. Lygiai ir dabar mes matome, kad artėjant naujiems Seimo rinkimams, nuotaikos, žmonių palankumas, simpatijos partijoms iš esmės yra pasikeitusios, tačiau finansavimas iš biudžeto remiasi prieš ketverius metus įvykusių Seimo rinkimų rezultatais. Turint minty, kad demokratija yra atviras procesas žiūrint į priekį, kad būtų keičiama situacija ir kad biudžetas neįšaldytų to, kas įvyko prieš keletą metų, ir kad partija, kuri galėtų teoriškai gauti net pusę balsų, per ketverius metus sukaupusi kokį 20 mln. vien iš biudžeto, vien per tai negalėtų amžiams pasilikti, tas apribojimas, gal ne milijoną, gal pusantro milijono, galvojant, kad ne dvi, o bent trejetas stipresnių partijų galėtų naudotis iki pusantro milijono, būtų visiškai logiškas. Aš sutinku, kad vienas milijonas, koncentruojantis, konsoliduojantis politinėms jėgoms, stambėjant, jungiantis partijoms, gali būti ir nevisiškai pagrįstas, bet pati idėja apriboti tikrai yra prasminga. Gal iki trečdalio vienai partijai, ne daugiau kaip trečdalis viso finansavimo. Tada išeitų, kad tokia trinarė politinė sistema būtų…
PIRMININKAS. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. …prognozuojama ir šiuo atžvilgiu. Aš pritarčiau bent taip, nors dėl sumos būčiau linkusi diskutuoti, kad nebūtų…
PIRMININKAS. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. …pasipriešinimo liberalų, kurie…
PIRMININKAS. Ačiū.
K.D.PRUNSKIENĖ. …gauna pusantro milijono, leisti pusantro milijono.
PIRMININKAS. Dėkoju. Primenu kolegoms – 2 minutės, iki 2 minučių turėtų trukti kalbos dėl balsavimo motyvų.
Prašom, gerbiamieji kolegos, registruotis. Balsuosime dėl kolegos G.Vagnoriaus teikiamos pataisos 13 straipsnio 7 daliai. Kas remiate šią pataisą, balsuojate už, kas ne, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 66. Už balsavo 16, prieš – 9, susilaikė 34. Kolegos, pataisai nepritarta.
Pradedame svarstyti kolegos J.Veselkos teikiamas pataisas 7 straipsnio 3 daliai, kuriai komitetas nepritarė. Prašom, gerbiamasis pataisos autoriau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš nebežinau, ar Lietuvą valdys Lietuvos partijos, ar kokios nori partijos. Kodėl? Todėl, kad dabar jau vienos partijos, kaip jūs žinote, jeigu nesurinks 3%, negaus nė lito, nors turės Seimo narių, kitos partijos, jeigu joms pritruks ir to ketvirčio, ir po tų apribojimų 300, ir nario mokesčio po 5 mln., dar gaus iš Europos ir tarptautinių organizacijų pinigų. Išeina, gerbiamieji, kad Lietuvą rengiasi valdyti nebe lietuviai, ne Lietuvos žmonės, o kas nori, kas duos pinigų – Izraelis, Amerika ar kas nors, ir viskas bus. Todėl aš siūlau, pirma, išbraukti, ir pinigai politinėms kampanijoms Lietuvoje turi būti surenkami tik iš Lietuvos gyventojų. Viena.
Antra. Praėjusiame posėdyje pats pranešėjas sakė: politika – ne verslas. Todėl siūlau išbraukti, kad negalėtų politinei kampanijai imti banko paskolų, o iš tikrųjų užsidirbkite, kaip įstatyme numatyta, gaukite aukų, o ne imkite paskolas iš bankų. Bankai tarnauja komercinei, ne politinei veiklai. Todėl tuos du dalykus siūlau iš 7 straipsnio 3 dalies išbraukti. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, šis siūlymas tiek neleisti iš tarptautinių organizacijų, kurių Lietuva yra narė arba politinė partija yra tarptautinės organizacijos narė, bei neleisti partijai imti paskolą iš banko… Partija, kaip juridinis asmuo, tiek kitų įstatymų nustatytais atvejais gali imti paskolas iš banko, ir tai yra laikytinos kaip nuosavos lėšos ir kaip nuolatinis galimas finansavimo šaltinis. Tai nereiškia, kad paskola bus imama politinės kampanijos laikotarpiu, partija veikia nuolat. Kartą per ketverius metus vyksta Seimo rinkimai, savivaldybių rinkimai, o tarp jų vis tiek yra partijos veikla. Čia yra teisėti lėšų šaltiniai, ir uždrausti naudoti teisėtus lėšų šaltinius komitetas nemato pagrindo, nes tai prieštarautų kitiems įstatymams.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė dėl balsavimo motyvų. Prašom. Kolega P.Gražulis – nuomonė už pataisą.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš ypač norėčiau paremti gerbiamojo J.Veselkos antrą pataisą, kad politinės partijos negalėtų imti pinigų iš bankų. Atsidaro dar viena galimybė piktnaudžiauti. Tokiu būdu savivaldybėse, kur ta politinė partija turi daugiau balsų, tuoj pradės uždarinėti sąskaitas viename banke, atidarys tame banke, kuris duos paskolą. Aš manau, kad tai išties labai negeras ir precedento neturintis atvejis. Politinė partija nėra UAB, kuri užsiima verslu, kuri turi verslo planus, ir žiūrėdamas į tuos verslo planus bankas duoda ar neduoda paskolą, arba turi dar užstatą, garantą – nekilnojamąjį turtą. Čia, aš manau, atsiveria galimybės korupcijai.
Kitas dalykas dėl antros pataisos, dėl tarptautinių organizacijų. Aš manau, mes matėme, kai buvo kaltinamas Prezidentas Rolandas Paksas, kad jį parėmė Rusijos kompanijos. Tai buvo nešvarūs pinigai. Vakaruose yra įvairiausių tarptautinių organizacijų, kuriose gali būti įvairiausių pinigų, ir jeigu vyksta rinkimai mūsų valstybėje, nemanau, kad reikėtų, kad finansuotų tą rinkimų kampaniją viena ar kita tarptautinė organizacija, tuo labiau kad Europos Parlamente tos tradicinės politinės partijos draudžia finansavimą, net pačios nefinansuoja kitų valstybių rinkimų kampanijų. Todėl, aš manau, būtų logiška, kad Lietuvos valstybėje vykdomi rinkimai tik iš Lietuvos Respublikos piliečių, tik remiant Lietuvos valstybei, ir nereikėtų čia ieškoti kokių nors gudrybių, per įvairiausias tarptautines organizacijas dar ieškoti finansavimo. O dažnas atvejis bus ir toks: kokiai nors tarptautinei organizacijai perves pinigus, neaišku, švarius ar nešvarius, ir vėl susigrąžins politinė partija sau.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega, ačiū. 2 minutės!
Prašom registruotis. Balsuojame! Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos J.Veselkos teikiamai pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 62. Už pataisą – 14, prieš – 7, susilaikė 37. Pataisai nepritarta.
Prašom, gerbiamasis kolega Juliau Veselka, pateikti 7 straipsnio 4 daliai teikiamą pataisą, kuriai komitetas nepritarė.
J.VESELKA. 7 straipsnio 4 daliai siūlau paprastą dalyką. Kadangi ten yra prievarta įteisintas nario mokestis, siūlau įrašyti papildomą sakinį: „Partijos gali ir nenustatyti nario mokesčio. Labai paprastas dalykas. Tai turi būti pasirinkimo teisė.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Čia visai ne šio įstatymo reglamentavimo dalykas. Taisykite, gerbiamasis kolega, Politinių partijų įstatymą. Ten tas mokestis yra nustatytas.
PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Balsuojame. Prašom, gerbiamieji kolegos.
J.SABATAUSKAS. Mes privalome tai įrašyti, nes, sakau, Politinių partijų įstatyme tai numatyta.
PIRMININKAS. Prašom balsuoti nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Už pataisą balsavo 6 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 28. Pataisai nepritarta.
Prašom pateikti, gerbiamasis kolega, 7 straipsnio 6 daliai teikiamą pataisą, kuriai komitetas nepritarė. Prašom.
J.VESELKA. Siūlau, kad politinės kampanijos laikotarpiu nebūtų galima gauti paskolų iš bankų, tuo labiau kad šios paskolos visiškai neapribotos, gali kokio nori dydžio gauti. Jeigu jūs tvirtinate, kad 4 mln. nuo to gyventojų skaičiaus, padauginta iš pusantro… apie 4 mln., tai čia nėra apribojimo, kokio dydžio noriu iš banko paskolą politinei kampanijai (ne partijai, o politinei kampanijai), tokią galiu gauti. Siūlau tai išbraukti, politinės kampanijos metu į įsiskolinimus nelįskite.
PIRMININKAS. Politinei kampanijai, o ne politinei partijai. Supratau. Manau, kolegos taip pat pritars, kad reikia balsuoti, nes dėl politinių partijų mes nubalsavome, kad ne, o dėl politinių kampanijų tada balsuosime atskirai. Prašom komiteto išvadą, gerbiamasis kolega.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, vienas iš politinės partijos finansavimo galimų šaltinių arba galimų būdų gauti lėšų (mes prieš tai kalbėjome) yra paskolos. Jeigu mes nepritarėme pirmam siūlymui, būtų logiška nepritarti ir šitam, nes partija veikia nuolat, ar prasidėjusi kampanija, ar ne. Tai yra teisėtas lėšų gavimo būdas, apriboti mes neturime teisės, nes tai leidžia kiti įstatymai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Matulevičius norėtų remti šią pataisą. Prašom kalbėti dėl balsavimo motyvų.
A.MATULEVIČIUS. Aš noriu remti šią pataisą grynai vadovaudamasis sveiko proto logika. Mes čia turėjome apkaltos procesus. Prezidentui buvo pareikšta kritika už pinigus, gautus legaliai. Negana to, dabar naujas skandalas ir naujos apkaltos, matyt, bus naujame Seime dėl to, kad per kažkokius fondus neaiškūs pinigai kitiems prezidentams nuėjo, ir tai yra neskaidru. Ar skaidru leisti politinei kampanijai imti kreditą? Tai iš ko atiduos? Iš to, kad ateisiu į valdžią, pasivogsiu ir atiduosiu bankui kreditą? Juk biznio nedaro partijos arba kandidatas į Seimo narius ar Prezidentus. Anekdotas, ponai. Kokia logika politinę kampaniją finansuoti iš kredito? Tai žmogui galbūt žmona leis atiduoti tą kreditą, bet kaip partija uždirbs pinigų? Aš nežinau, aš sakiau, kad šitas įstatymas ne kovoja su korupcija, o atvirkščiai – įteisina tam tikrus korupcijos elementus, todėl kategoriškai reikia priimti gerbiamojo J.Veselkos pataisą ir kaip nors apsaugoti Seimo renomė. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau registruotis, gerbiamieji kolegos, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Už – 10, prieš – 6, susilaikė 31. Pataisai nepritarta.
Prašau pristatyti 13 straipsnį. 13 straipsniui teikiama gerbiamojo kolegos J.Veselkos pataisa.
J.VESELKA. 13 straipsnio pataisa labai paprasta – kad valstybės skiriama biudžeto dotacija dalijama ne pagal 1, pusę procento ar ten 0,001, o įvertinant, kiek partija turi Seimo ir savivaldybių tarybos narių, padalinti dotacijos sumą iš to skaičiaus ir kiekvienai partijai, kuri turi vieną ar du, ar tris Seimo ar savivaldybių narius, skirti atitinkamą sumą. Dabar, aš žinau, mano oponentai pasakys: taip nėra pasaulyje. Tai pasakysiu: kai Izaokas Niutonas išrado traukos dėsnį, irgi nebuvo pasaulyje. Kai Albertas Einšteinas išrado reliatyvumo teoriją, taip pat nebuvo. Bet A.Einšteinas nežinojo, kad yra I.Niutono teorija, ir taip toliau. Todėl jeigu mes nuspręsime, kad svarbu, ar tapo Seimo nariu arba savivaldybės nariu ir ten tie žmonės balsuotų, yra vienodi, ir pagal šį principą balsuosime, taip ir bus pasaulyje, nes mes – pasaulio sudėtinė dalis. O tie, kurie bijote naujovių, eikite padieniais darbininkais. Tada viskas bus gerai, viskas aišku, taip pasaulyje yra ir taip bus. Man nieko nereiškia, kad taip pasaulyje nėra. Lietuva yra valstybė ir jeigu priims nauja, taip bus ir pasaulyje. Todėl siūlau objektyviai nustatyti dotacijas partijoms nuo realiai gautų Seimo ir savivaldybių tarybų narių skaičiaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė, kodėl nepritariate.
J.SABATAUSKAS. Trumpa replika prieš pateikiant komiteto nuomonę.
Gerbiamieji, ne I.Niutonas užgriuvo ant obels viršūnės, o obuolys nukrito nuo viršūnės jam ant galvos. Dėsniai ne išrandamai, o atrandami. Taigi nesugalvojame naujų dėsnių, nes jie egzistuoja, o čia nėra bendro vardiklio. Jūs suplakate savivaldybių tarybų narius ir Seimo narius į vieną krūvą ir manote, kad juos galima sudėti kaip garsiajame animaciniame filme arklį su karve. Taigi čia yra bendras vardiklis – rinkėjų skaičius, todėl šita jūsų pasiūlyta skaičiavimo metodika yra nenuosekli ir prieštaraujanti esmei.
PIRMININKAS. (Triukšmas salėje) Prašom netriukšmauti. Nuomonė dėl balsavimo motyvų. Kolega P.Gražulis.
P.GRAŽULIS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad J.Veselkos pataisa yra labai logiška. Finansuojamas, galima sakyti, iš esmės kiekvienas rinkėjas arba kiekvienas Seimo narys ar tarybos narys. Labai panaši yra švietimo sistema, kai mokinys, moksleivis, turi savo krepšelį, kurį atsineša ateidamas į mokyklą, ir finansuojamas jisai. Taigi aš manau, kad būtų labai teisinga. Ta politinė partija, kurios kandidatų Seime yra proporcingai 10, 1 ar 2 procentai, gauna taip pat tam tikrą paramą iš valstybės. Lygiai taip pat ir taryboje. Manau, taip būtų teisingiau, o ne taip, kad būtų finansuojamos tos politinės partijos, kurių būstinėse buvo padarytas dokumentų poėmis. Tai tikrai nebūtų labai teisinga, todėl aš prašau atsižvelgti į J.Veselkos pastabą ir pritarti jai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, balsuojate už. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Už – 9, prieš – 6, susilaikė 35. Pataisai nepritarta.
Prašau pristatyti 5 pataisą 13 straipsnio 2 punktui. Prašau, gerbiamasis Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi nepritarėte kitokiam dotacijos skirstymui, tai mano antroji dalis taip pat netenka prasmės ir 13 straipsnio 3 punktas taip pat netenka prasmės, nes ten viskas buvo susiję su tuo, kad aš kitokį dotacijų skirstymo principą…
PIRMININKAS. Reikia suprasti, jūs atsiimate kaip netekusias prasmės.
J.VESELKA. Ne atsiimu, bet jos neteko prasmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada prašau pristatyti kitas pataisas. 7 pataisa, taip, pone Veselka?
J.VESELKA. 15 straipsnio 2 dalis buvo susijusi su mano siūloma nauja lėšų paskirstymo metodika. Kadangi Seimas, partiečiai, atmetė tą pasiūlymą, jie mano, kad Seimo nariai yra skirtingi, kaip J.Sabatauskas sakė, kad savivaldybių tarybų nariai yra maždaug arkliai ar karvės, o ne tokie patys valstybei atstovaujantys žmonės, todėl tai ir netenka prasmės.
PIRMININKAS. 8 pataisa 16 straipsnio 6 daliai.
J.VESELKA. Dar 15 straipsnio 2 daliai yra mano pataisa, kuri nesikerta su tomis pirmosiomis.
PIRMININKAS. Žvelgiant pagal numeraciją, 15 straipsnio 2 daliai jūs išskiriate 7 pataisą.
J.VESELKA. Taip, kur 2 dalies antrajame sakinyje paliekama politinės kompanijos… ne daugiau, kur siūlau apribojimą. Dabar dėl to turime apsispręsti.
PIRMININKAS. Prašau pristatyti.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia dėl politinių kampanijų apribojimų siūlė G.Vagnorius. Aš siūlau, nes man labai gaila valstybės biudžeto ta prasme, kad pagal dabartinę metodiką iki 4 mln. partijos gali išlaidauti… Todėl aš siūlau apriboti išlaidas politinei kampanijai – vienam aukotojui ne daugiau kaip 5 nustatyti dydžiai. Tai maždaug 5 dauginti iš 40 tūkst. Tai yra 200 tūkst. litų dotacija. Kad partija gautų ne didesnę kaip 200 tūkst. litų… išlaidų, padarytų politinei kampanijai.
PIRMININKAS. Prašau. Komiteto nuomonė, kodėl nepritariate šiai pataisai.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projekte yra pasirinktas išlaidų kompensavimo variantas, kuris nustatytas iki 25% politinės kampanijos išlaidų, turint omeny, koks gali būti maksimalus išlaidų dydis, kuris ribojamas 16 straipsnyje. Tai yra visai kitos koncepcijos siūlymas ir jam nepritarta kaip nenuosekliam. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau kalbėti dėl balsavimo motyvų. Nėra. Prašau registruotis. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Už – 7, prieš – 7, susilaikė 29. Pataisai nepritarta.
Prašau pristatyti 8 pataisą, teikiamą 16 straipsnio 6 daliai.
J.VESELKA. Ten yra, už ką galima atsilyginti politinių kampanijų dalyviams. Ten įvairūs. Ir už balius galima. Aš siūlau įteisinti tokią nuostatą kaip premijavimą. Tai yra, pavyzdžiui, jeigu žmogus padeda rinkti parašus norinčiam išsikelti vienmandatėje ar referendumo metu, kad partija turėtų teisę tam žmogui, kuris renka parašus, taip pat atsilyginti nesudarant įvairių darbo sutarčių, o paprasčiausiai, jeigu jau skiriate baliams pinigus, leidžiate išleisti, kodėl negaliu lygiai taip pat atsilyginti žmogui, jeigu jis renka parašus, pavyzdžiui, išsikelti vienmandatėje, kad renka parašus referendumui. Aš nesuprantu, baliams leidžiate, atsilyginti žmogui be baliaus neleidžiate.
PIRMININKAS. Komitetas. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Turiu pataisyti gerbiamąjį kolegą. Ne mes baliams leidžiame, o jūs baliams leidžiate pinigus. Įstatymas įpareigoja visas išlaidas, kurias sunaudojate, ir susijusias su kampanija, ir maitinimu, taip pat turėtų būti… Tačiau jūs siūlote premijuoti kampanijos savanorius, kurie padeda kampanijos dalyviams – politinei kampanijai. Deja, turiu pasakyti, kad įstatymo projektas numato tik vienam asmeniui, tai yra iždininkui, apmokėjimą už darbą. Su savanoriais darbo santykių nėra ir todėl Darbo kodekso 233 straipsnyje numatytas skatinimo būdas – premijavimas negalimas, nes su tais asmenimis nėra darbo santykių ir jie dirba neatlygintinai.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Kolegos, balsuosime nesant norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, balsuojate už, nepritariantys prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 47.
Už pataisą balsavo 22, prieš – 4, susilaikė 19. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Nėra reikalo. (Balsai salėje) Kolegos! (Balsai salėje) Statute toks dalykas nenumatytas. Kolega G.Steponavičius norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.
G.STEPONAVIČIUS. Ačiū. Aš suprantu, kad kyla klaustukų dėl to, ar atitinka darbo santykių reguliavimo srities įstatymus, bet mes puikiai suprantame, kad ši pataisa suteiktų kur kas daugiau skaidrumo ar stebėtojams rinkimų dieną, ar dar kitiems dalykams… Mes patys stumiame tuos pačius rinkimuose galinčius figūruoti pinigus į šešėlį. Aš siūlau… Ne visi galbūt Seimo nariai suprato, dėl kokios pataisos mes balsuojame, keletas bent jau taip sako, todėl Liberalų ir centro frakcijos vardu mes norėtume, kad būtų perbalsuota. Jeigu pirmininkas būtų toks supratingas, mes būtume dėkingi.
PIRMININKAS. Bet ar čia pagrindas, kad Liberalų frakcija nesuprato, dėl ko balsuojame? (Balsai salėje) Tai yra išdėstyta raštu. (Balsai salėje)
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs perskaitykite, kas yra 16 straipsnio 5 dalies 5 punkte, kad politinės kampanijos finansavimo išlaidomis pripažįstami politinės kampanijos laikotarpio įsipareigojimai ir išlaidos, skirtos politinės kampanijos savanorių, politinės partijos ar kandidato atstovų rinkimams, rinkimų stebėtojų ryšiui, maitinimui, apgyvendinimui ir transportui apmokėti. Būtent čia yra įpareigojimas tas išlaidas rodyti, o kokį jūs siūlote premijavimą, jeigu tai prieštaraus Darbo kodeksui?
Mielieji kolegos, norėdami tai taisyti, siūlykite Darbo kodekso pataisas. (Balsai salėje) Pirmiausia su šiais asmenimis darbo santykių nėra, todėl skatinimas premijavimo forma negalimas, o auka… neatlygintinas darbas būtent jų neatlygintinas darbas yra laikomas kaip auka. (Balsai salėje) Nėra jokio pagrindo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, prašom nusiraminti.
J.SABATAUSKAS. Aš prašysiu tada pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, ar bendru sutarimu galime perbalsuoti? (Balsai salėje) Ačiū. Prašom dėmesio! Dėl balsavimo motyvų nekalbėsime, tai nenumatyta perbalsuojant. Prašom, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolega J.Veselka, 16 straipsnio 6 daliai, kas už pataisą, kad ji būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
J.SABATAUSKAS. Komitetas bendru sutarimu nepritarė šiai pataisai. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
Už – 25, prieš – 9, susilaikė 17. Pataisai nepritarta.
Prašom, gerbiamasis kolega, pateikti pataisą, teikiamą 17 straipsniui. Devintoji pataisa.
J.VESELKA. Kadangi jūs nepritarėte anksčiau visiems kitiems, tie mano pasiūlymai taip pat netenka prasmės.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate ir devintą, ir dešimtą pataisas?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Dėkojame jums. Seimo narys V.Zabiela teikia pataisą, kuriai nepritaria komitetas. Prašom ją pateikti.
V.ZABIELA. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Prašom garsiau, arčiau mikrofono. Tiesiog kalbėkite arčiau mikrofono.
V.ZABIELA. Dabar turbūt girdėti ar ne? Manau, kad čia yra principinis dalykas. Dėl ko? Visų pirma visi politinės kampanijos dalyviai turi būti lygiateisiai. Šiuo atveju, šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta dalį išlaidų politinėms kampanijoms ir politinėms partijoms finansuoti, išsikėlęs kandidatas išmestas už borto. Taigi konstitucinis principas… Konstitucijos 29 straipsnyje teigiama, kad visi asmenys yra lygūs įstatymui. Šiuo konkrečiu atveju taip nėra. Finansuojama politinė partija, jos iškelti kandidatai, išsikėlęs kandidatas nefinansuojamas, negaunama jokia dalinė piniginė kompensacija. Todėl aš ir teikiu pataisą, kad tolygiai būtų finansuojamas ir išsikėlęs kandidatas. Tai numatyta, jeigu rinkimuose surenkami 3%, iki 25% jo turėtų išlaidų. Vadinasi, nuo 1% iki 25% atitinkamai, kokios būtų nustatytos nuostatos. Taigi mes dabar negalime akivaizdžiai pažeisti Konstitucijos principo, tai yra 29 straipsnio. Todėl aš prašau pataisą, kurią teikiu, paremti.
PIRMININKAS. Prašom. Komiteto nuomonė.
J.SABATAUSKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiamasis kolega V.Zabiela iš dalies irgi nori netgi keisti koncepciją. Tada įstatymas vadintųsi ne Politinių partijų ir politinių kampanijų, o ir politinėse kampanijose dalyvavusių, bet neišrinktų asmenų finansavimo įstatymas. Iš esmės, kodėl tada jūs nesiūlote, kad tiems politinių partijų vienmandatėse iškeltiems kandidatams, bet neišrinktiems, būtų grąžinamos arba kompensuojamos išlaidos? Iš tikrųjų, jeigu būtų kompensuojama pagal tą patį principą, – gavai 3% balsų vienmandatėje, bet neišrinktas, ir taip kiekvienoje kampanijoje dalyvauji, kiek biudžeto lėšų pareikalauta būtų? Iš tikrųjų kur kas daugiau negu dabar. Šiuo atveju komitetas tikrai nemato prieštaravimo Konstitucijai, kaip teigia kolega, ir nepritaria siūlymui, kad save iškėlęs kandidatas gautų kompensavimą išlaidų, padarytų per politinę kampaniją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega A.Matulevičius – nuomonė už pataisą.
A.MATULEVIČIUS. Aš noriu pritarti gerbiamojo Seimo nario V.Zabielos pataisai, nes ji yra logiška. Juk mūsų politinė sistema ir Seimas yra sudaryta ne vien pagal partinius sąrašus, išrinktus daugiamandatėje apygardoje Seimo narių… bet lygiai, netgi daugiau vienu Seimo nariu, daugiau kaip pusė Seimo yra išrenkama vienmandatėse apygardose, ir toli gražu ne vien partijų iškelti kandidatai.
J.SABATAUSKAS. Tik trys išrinkti yra patys išsikėlę.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamasis Sabatauskai, apskritai nežinau, kuo jūs čia šiandien užsiimate. Jūs šiandien mus mokote Niutono dėsnių ir panašiai. Turėtumėte tik pateikti pataisą ir nekomentuoti, nes…
PIRMININKAS. Prašom mandagiau. Atsiprašom. Niekas nenutraukė, čia techninė kliūtis, bet prašyčiau mandagiau kolegos atžvilgiu, gerbiamasis Algimantai. (Balsai salėje)
A.MATULEVIČIUS. Aš galiu ir be mikrofono baigti. Ačiū.
Aš manau, kad galbūt negirdėjo gerbiamasis J.Sabatauskas, kad gerbiamojo V.Zabielos pataisa nesiekiama kompensuoti visų lėšų, tik ketvirtadalį tų lėšų. Todėl aš nemanau, koks bus kvailys, kuris dar 75% mėtys kiekvieną rinkimų kampaniją. Žmonės, kurie eina, bando keltis, jie iš tikrųjų galvoja rimtai dirbti politinį darbą. Bet kodėl mes tik tiems, kurie partijose, duodame, o negalime kompensuoti tiems, kurie dar, pavyzdžiui, nėra partijoje, bet ateityje gali būti geri partijų nariai. Aš siūlau paremti šią pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Balsuosime, gerbiamieji kolegos. Kas už tai, kad būtų priimta ši pataisa, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 43.
Už balsavo 7, prieš – 4, susilaikė 30. Šiai pataisai nepritarta.
Prašom pateikti kitą pataisą, gerbiamasis kolega Zabiela. Ar jos susijusios? Ačiū. Tada ir jai nepritarta. Dėkoju.
Seimo Pirmininkas A.Paulauskas teikia pataisas. Daliai pataisų buvo pritarta, bet prašyčiau komiteto pirmininką pateikti pataisą, kuriai nebuvo pritarta, dėl viešosios informacijos rengėjų, platintojų, dėl 12 straipsnio. Prašom.
J.SABATAUSKAS. Man pateikti?
PIRMININKAS. Jūs pateikite ir paaiškinkite, kodėl nepritarėte.
J.SABATAUSKAS. Seimo Pirmininkas siūlo pataisyti 18 straipsnio 2 dalį, nes į 1 dalį atsižvelgta apibrėžiant 2 straipsnio 17 dalyje nustatytą politinės reklamos turinį. Dėl 2 dalies yra šiek tiek prieštaringas siūlymas, nes siūlymo pradžioje numatyta informacijos rengėjų, platintojų teisė, galimybė reklamą skleisti neatlygintinai, tačiau po to jau kalbama ne vien apie (…), bet ir nuolaidas, ir atlyginimą kitais būdais.
Be to, turiu pasakyti, kad atsižvelgdamas į pirmąjį siūlymą komitetas 2 straipsnio 17 dalyje suformulavo, kas yra auka. Ta neatlygintinai paskleista reklama taip pat laikytina auka. Todėl komitetas šiam siūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kviesčiau kolegas balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią Seimo Pirmininkas A.Paulauskas teikia dėl 18 straipsnio 2 dalies, jai nepritarė pagrindinis komitetas? Kas pritariate šiai pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai.
Už pataisą – 3, prieš – 3, susilaikė 34. Pataisai nepritarta.
Prašom kitą pataisą (ji dėl 18 straipsnio 8 dalies, komitetas nepritarė) pateikti komiteto pirmininką ir taip pat komiteto nuomonę dėl šios pataisos.
J.SABATAUSKAS. Pirmininkas siūlo, kad politinė reklama, skleidžiama per radiją ir televiziją, negali trukti trumpiau kaip vieną minutę. Seime ir komitete prieš tai buvo svarstyta ir buvo nepritarta šiam siūlymui. Tačiau atsižvelgę į tai, kad Seimas išreiškė politinę valią dėl politinės reklamos neleistinumo televizijoje ateityje ir 32 straipsnio 2 dalyje yra pasiūlymas Vyriausybei parengti teisės aktų projektus, manome, kad dabar skubotai priimti irgi nėra prasmės. Geriau tai padaryti nuodugniai išanalizavus ir parengus teisės aktų projektus. Tą Vyriausybė turėtų padaryti iki sausio 1 dienos. Todėl nepritarta šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už pataisą – kolega A.Indriūnas.
A.V.INDRIŪNAS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto psichologiškai visiškai kitaip turime žiūrėti. Jeigu yra keletas sekundžių, tai veikia pasąmonę, ne sąmonę, ne protą, ir tas veikimas yra visiškai atsitiktinis, žmogus nesusimąsto, jį veikia ir tiek. Reklamos, ar viešųjų ryšių, teorijoje labai plačiai propaguojama, kad galima paveikti žmogaus pasąmonę, jis visiškai negalvoja ir priima sprendimą. Mes ne už tai. Šią pataisą priimdami mes esame už sąmoningus balsuotojus, o ne už nesąmoningą minią. Kviečiu paremti šią pataisą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Rinkevičius turi kitą nuomonę – nuomonę prieš pataisą. Prašom.
V.RINKEVIČIUS. Ačiū, pirmininke. Galima įvairių teorijų pateikti, tačiau matyti vienas dalykas – didžiųjų partijų noras, kad mažesnės, ne tokios turtingos partijos negalėtų reklamuotis televizijoje, nes tam neturi tiek pinigų. O kadangi didžiosios partijos buvo valdžioje, jos nemažai rezervų turi prikaupusios ir turi iš ko reklamą finansuoti, aišku, tai yra labai naudinga. Aš manau, tai yra vienintelė viltis, todėl esu prieš, kad reklamą galėtų užsakyti ne tik didžiosios partijos, bet ir mažesnės, kurios nėra finansiškai tokios galingos ir negali leisti sau tokio malonumo kaip kai kurios didžiosios partijos. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų. Prašom registruotis. Balsuosime! Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia Seimo Pirmininkas A.Paulauskas dėl 18 straipsnio 8 dalies? Kas remiate šią pataisą, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 51 Seimo narys.
Už pataisą balsavo 10, prieš – 16, susilaikė 21. Pataisai nepritarta. Tada ir šeštoji pataisa, kuri keistų numerį, jeigu būtų priimta ši pataisa, yra nesvarstoma.
Dar viena pataisa, kuriai nepritarė komitetas. Tai aštuntoji pataisa, teikiama dėl 33 straipsnio 1 dalies 5 punkto. Ją teikia Seimo Pirmininkas A.Paulauskas. Prašom, gerbiamasis Juliau Sabatauskai, pateikti.
J.SABATAUSKAS. Seimo Pirmininkas siūlo įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, be kitų pareigų, nustatyti politinės reklamos nustatymo kriterijus, politinės reklamos turinio, kitus reikalavimus, skleidimo, žymėjimo tvarką nurodant apmokamą šaltinį ir t.t. Vienu žodžiu, siūlo nustatyti reklamos apibūdinimo kriterijus, politinės reklamos. Tai būtent susiję su 5 siūlymu dėl laiko ribojimo televizijoje ir radijuje. Kadangi 5 siūlymui buvo nepritarta, taip pat nepritarta ir šiam. Be to, aš atkreipiu dėmesį, yra suformuluotas siūlymas Vyriausybei, kad būtų konceptualiai parengti teisės aktų projektai dėl politinės reklamos uždraudimo. Todėl siūloma tokios pataisos skubotai nepriimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Prašau registruotis, balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta šiai pataisai, kuriai nepritaria pagrindinis komitetas, balsuojate už pataisą. Turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Už – 7, prieš – 3, susilaikė 35. Pataisai nepritarta.
Imsimės pagrindinės pataisos, kurią mes nagrinėjome prasidėjus šio klausimo svarstymui, pataisos, kurią teikia A.Kubilius. Šį kartą tai būtų pataisa 18 straipsnio 1 daliai. Prarašau, gerbiamasis Kubiliau.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai ne mano pataisa, o komiteto pataisa ir siūlymas išbraukti. Šitoj vietoj aš noriu visų pirma iškelti procedūrinį klausimą ir noriu žinoti, kas yra tokios pataisos autorius, siūlantis išbraukti Seimo aprobuotą nuostatą, kad politinė reklama televizijos programose yra neleidžiama, nes tik įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos gali būti svarstomos. Komitetas nėra tokia institucija. Aš norėčiau žinoti, kas yra tokios pataisos autorius.
Antras dalykas. Noriu pasakyti, kad iš tiesų mes turime suprasti labai aiškų dalyką – kas lemia korupciją politinėje sistemoje, dėl kurios mes taip išgyvename? Lemia du dalykai. Tai neaiškios pinigų panaudojimo taisyklės ir, antras dalykas, hiperatrofuotai didelis pinigų kiekis. Tai su panaudojimo taisyklėmis mes lyg ir tvarkomės, tačiau dėl pinigų kiekio nesiimame jokių žingsnių. Mano įsitikinimu, kaip tik pinigų kiekis šiandien Lietuvoje, Lietuvos politinėje sistemoje ir per rinkimų kampanijas, darosi kur kas pavojingesnis negu kokios nors nelabai tikslios buhalterinės pinigų apskaitos taisyklės. Todėl turime atsakyti patys sau į klausimą: ar ateinančius Seimo rinkimus bandom apsaugoti nuo tokio per didelio pinigų kiekio, ar nebandome? Šičia atsakymas turi būti nedviprasmiškas.
Jeigu iš tiesų nėra politinės valios, kad būtų apsaugoti Lietuvos žmonės nuo per didelių pinigų, tai reikia taip ir sakyti, o jeigu yra politinė valia ir noras apsaugoti, tai tada visus sprendimus galim padaryti. Motyvacija, kad, girdi, per vėlai priimame, kad sudarytos įvairios sutartys ir kiti dalykai, yra, mano manymu, tik figos lapelis, kad pridengtume, kad nėra tokios politinės valios. Jeigu remtumės ta logika, kad, girdi, sudarytos komercinės sutartys tarp politinių partijų ir televizijų, todėl pagal Civilinį kodeksą bus patirta žala, tai tada iškyla klausimas, pavyzdžiui, kaip bus taikoma 18 straipsnio 2 dalis, kurioje numatoma, kad viešosios informacijos rengėjai turės pateikti, politinę reklamą gali teikti pagal visiems politinėms kampanijos dalyviams vienodus įkainius. O jeigu sutartys jau pasirašytos pagal kitokius įkainius, tai kaip tada? Šiai daliai, vadinasi, tokios nuostatos netaikomos, o mano pateiktai pataisai, kuriai Seimas pritarė, jau sutarties sąlygos, girdi, tampa svarbiausiu faktoriumi.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau neapgaudinėti savęs, neapgaudinėti Lietuvos žmonių ir labai aiškiai atsakyti. Jeigu yra politinė valia, kad būtų sumažinta korupcija, tai tada paliekame taip, kaip pritarėme praeitą trečiadienį, o jeigu nėra ir jeigu V.Uspaskicho gąsdinimas, kad jis išeis iš Seimo, jeigu bus priimtas toks įstatymas, yra toks labai svarbus motyvas, tai tada reikia taip ir sakyti, kad dideli pinigai ir V.Uspaskich yra svarbesnis motyvas, negu kokios nors deklaracijos, kaip apsaugoti Lietuvą nuo korupcijos.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs pristatėte pataisą. Gerbiamasis Klumby, norite kalbėti dėl vedimo tvarkos? Prašom.
E.KLUMBYS. Taip. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš dabar turiu prieš akis Statuto 154 straipsnį, pagal kurį mes praeitą savaitę grąžinome Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą taisyti. Toliau yra pagal 4 punktą, jeigu Seimas šį pasiūlymą priėmė, o jis šį pasiūlymą priėmė, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Aš manau, kad šioje situacijoje jau projekte yra gerbiamojo A.Kubiliaus pataisa. Tai atsakykite dėl šios situacijos į procedūrinį klausimą, ar ketvirtadienį Seimo priimta per svarstymą A.Kubiliaus pataisa yra tame projekte, ar jos nėra, o po to mes žinosime, ką toliau daryti.
PIRMININKAS. Aš manau, kad ne, bet prašau komitetą. Kuo jūs vadovavotės, gerbiamasis komiteto pirmininke, pakomentuokite. Pagal galimybes atsakykime gerbiamajam savo kolegai ponui E.Klumbiui. Prašau, gerbiamasis Juliau.
J.SABATAUSKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Statuto 154 straipsnio 4 dalis sugrąžina svarstymo stadiją į svarstymą komitete, komitetas, svarstydamas projektą, analizuoja kiekvieną straipsnį tarsi jis būtų naujas ir kaip po pateikimo. Jeigu vienas ar kitas straipsnis prieštarauja kitiems straipsniams, jis yra neįgyvendinamas, tai ar dėl to reikia taisyti kitus įstatymus? Jis nepritaria tam ir siūlo tokią išvadą jums, kolegos, visam Seimui, kad būtų nepritarta. Matote, išvados 14 punktą, kuriame parašyta, kad 18 straipsnio 1 dalį reikia išbraukti kaip neįgyvendinamą, tačiau, atsižvelgiant į pačią siūlymo esmę, reikia suformuluoti pasiūlymą Vyriausybei, kad būtų parengti teisės aktų projektai iki sausio 1 dienos. Juo labiau kad, manau, didesnių korupcijos prevencijos šalininkų… arba korupcijos priešininkų, kaip „Transparent International, Seime nėra. Jų siūlymas – taip pat neskubėti priimti tokius aktus, o sudaryti darbo grupę, kad šis reklamos uždraudimas tiek televizijoje, tiek radijuje būtų parengtas kruopščiai ir atsakingai. Komiteto išvada, kad šios 18 straipsnio 1 dalies negalima įgyvendinti nuo rugsėjo 10 dienos. Viena priežastis nurodyta, kad tai yra neįmanoma.
Gerbiamieji kolegos, traukinys nuvažiavo. Nuvažiavo tuo atžvilgiu, kad jeigu jūs norite iš tikrųjų šią idėją dabar įgyvendinti, dabar šito įstatymo nebus galima priimti, nes reikės priimti kur kas daugiau įstatymų pataisų, ne tik šito, bet ir kitų. Visuomenės informavimo, kitų su televizijos darbu susijusių teisės aktų projektus. Be to, yra korektiška teikti siūlymus ir teisės aktų projektus, jeigu reikia dėl to keisti kitus įstatymus. Būkite malonūs, tai ir padarykite. Nes, pirma, reikės ir papildomų biudžeto išlaidų. Kur Biudžeto įstatymo projektas? Reglamentuoti, kaip tai turi būti daroma, kas tai yra informavimas, šviečiamosios laidos ir t.t. Plius pareikalavimas visose televizijose. Pats kolega A.Kubilius komitete, svarstant ketvirtadienį, pripažino, kad čia jis padarė klaidą. Pradėjo aiškinti apie konkursus jau ne visose televizijose. Kolegos, idėja nebloga, į ją atsižvelgta ir todėl pasiūlyta Vyriausybei parengti atitinkamus projektus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėkoju gerbiamajam komiteto pirmininkui. Kaip posėdžio pirmininkas bandyčiau paaiškinti, kaip suprantu šią situaciją. Išties komitetui grąžinus, komitetas savo išvadoje gal ir galėjo pateikti, gal ir privalėjo pateikti atsakymus, tai yra vertinimus visų jau svarstytų pataisų. Deja, kai kurių pataisų nėra šioje išvadoje ir komiteto nėra parašyta dėl jų vertinimo, pritaria ar nepritaria. Toks būtų mažas nusižengimas, kurį mes galėtume ištaisyti dabar plenariniame posėdyje balsuodami dėl gerbiamojo A.Kubiliaus pataisos ir priimdami tą sprendimą. Aš primenu, kad nesvarbu, ar buvo balsuota ar nebalsuota, grąžinus komitetui, komitetas arba pritaria, arba ne. Kur nepritaria, balsuojama iš naujo. Šiuo atveju tos pataisos, kurią teikia kolega A.Kubilius, tiesiog nėra išvadoje reikiama forma. Bet mes čia turime teisę dėl jos priimti sprendimą. Matau gerbiamųjų kolegų, norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Kubilius jau du kartus pristatė savo pataisą. Girdėjome… (Balsai salėje) Atsiprašau, nepertraukite, mielieji, bus suteiktas žodis, kai baigsiu kalbėti. Gerai, ponas Algimantai? Taip pat girdėjome komiteto išvadą, todėl aš siūlyčiau dabar apsispręsti dėl šios pataisos, o po to suteikti jums teisę visiems kalbėti dėl vedimo tvarkos. Ar sutinkate su tuo? (Balsai salėje) Prieš balsavimą. Bet kalbama dėl balsavimo motyvų prieš balsavimą. Taip, pagal procedūrą? (Balsai salėje) Prašau. Gerbiamasis A.Kubilius dėl vedimo tvarkos. Kalbėkite.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, E.Klumbys iškėlė visiškai esminį ir racionalų klausimą. Po ketvirtadienio Seimo posėdžio, trečiadienio Seimo posėdžio, kai Seimas pritarė daugeliui pataisų, taip pat ir mano pateiktai pataisai, komiteto pirmininkas paprašė pertraukos, remdamasis 154 straipsniu, kad galėtų peržiūrėti visą priimtą įstatymą, apsvarstytą įstatymą su priimtom pataisom ir pateikti kažkieno pasiūlymus. Komitetas penktadienio posėdy svarstė trečiadienį aprobuotą įstatymo projektą po svarstymo. Komitetas svarstė tas pataisas, kokios penktadienį buvo pateiktos. Ponios K.Prunskienės, pono A.Paulausko ir dar kitų. Kas pateikė pataisą išbraukti iš 18 straipsnio nuostatą, draudžiančią politinę reklamą, aš taip ir nežinau. Nes nėra pasakyta, kas ją pateikė. Komitetas gali svarstyti svarstymo stadijoje tik tas pataisas, kurias pateikė tie, kas turi tokią teisę. O teisę turi pateikti Seimo nariai, Vyriausybė ir Prezidentas. Tai aš ir klausiu, kas pateikė 18 straipsnio pataisą, kuri anuliavo trečiadienį priimtą mano pataisą. Turėtume žinoti, kas yra tokio sprendimo iniciatorius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, jeigu jūs dar kartą paklausytumėte manęs, aš vėl atsiverčiu išvadą, kurią jūs taip pat turite, ir skaitau: „Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados. Mes dėl jų nebalsuojame, gerbiamasis kolega. Ir čia nėra jūsų pataisa. Gali būti sietina su jūsų pataisa, kuri buvo teikta 17 straipsnio 2 daliai. Bet ji neatsidūrė išvadoje. Komitetas ją svarstė, bet į išvadą neįrašė. Todėl jūs klaidinate gerbiamuosius kolegas, nurodydamas visai kitą išvados dalį. Dėl jos mes net nebalsuosime. O kodėl jos nėra išvadoje? Dėl to aš ir prašiau jūsų ją pristatyti, girdėjome komiteto nuomonę, kolegos nori kalbėti dėl balsavimo motyvų ir mes turime priimti sprendimą. Aš čia nematau nieko blogo. Prašau dėl vedimo tvarkos kolegą A.Matulevičių.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad vyksta labai originalus dalykas. Komiteto pirmininkas mums labai daug aiškina, kad traukinys jau nuvažiavo, galbūt dėl viso šito įstatymo traukinys jau nuvažiavo. Aš su tuo sutikčiau, nes rinkimų kampanija, kaip jūs pats sakėte, jau prasidėjo, viską darom pavėluotai. Bet jeigu būtume preciziškai tikslūs, pagal išaiškinimus, ką pasakė ponas E.Klumbys, iš tikrųjų komitetas neturėjo teisės išbraukti to, ką Seimas buvo priėmęs per plenarinį posėdį. Jūs paėmėte ir perrašėte tai. Šiandien antrą kartą balsuoti už tai visiškai nėra reikalo. Jeigu posėdžio pirmininkui neaišku, tai kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją, tegu išaiškina. O galų gale šitą įstatymą galime priimti ir rudenį, nėra kur skubėti, nes mums buvo išaiškinta, kad jo įgyvendinti neįmanoma.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega E.Skarbalius.
E.SKARBALIUS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kas dedasi su mūsų profesionaliais teisininkais? Vieni Konstituciją skaito „iš dvasios, o ne iš teisinės raidės, kitiems Seimo statutas jau pasidaro kaip ir antrarūšis įstatymo priedas. Gerbiamieji, nors aš šio įstatymo didžiajai daliai nepritariu, nes jis yra skubotas, o skubotą darbą, patys žinote, kas gaudo… Toliau, man atrodo, kad važinėja ne traukiniai, o stogai kai kuriems. Gerbiamieji, laikykimės Statuto. Visi deklaruojate, kad esate Statuto žinovai, aš nesigviešiu į šią formuluotę, bet jeigu profesionalūs teisininkai daro tokias mažytes klaidas, kaip jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke, sakote, ir netikslumus, tai būkime preciziški bent patys sau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš vėl remiuosi tuo pačiu Statutu, jo suteiktomis teisėmis ir pačia procedūra. Kolegos, jūs galite savaip interpretuoti, aš manau, galėsite apskųsti Etikos ir procedūrų komisijai, jeigu kas nors būtų neteisėta arba ne pagal Statutą, jie išnagrinės jūsų siūlymą. O dabar siūlau balsuoti, pirma išklausius dėl balsavimo motyvų gerbiamuosius kolegas J.Razmą ir A.Gricių, balsuoti dėl A.Kubiliaus pataisos. Todėl pirmasis kalba kolega J.Razma už pataisą, kurią teikia gerbiamasis A.Kubilius. Prašau.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, komitete yra nekorektiškai pasielgta su jau Seimo priimta A.Kubiliaus pataisa. Ją ramiausiai buvo galima palikti tokią, kokia ji priimta. Jeigu komitetas, o ypač jo pirmininkas, mato, kad ją sudėtinga dabar įgyvendinti, 34 straipsnyje buvo galima formuluoti išlygas dėl jos įgyvendinimo. Bet tikrai nekorektiška ją tiesiog išbraukti. Dėl to aš dabar kviečiu balsuoti už tai, kad ši pataisa liktų tekste, o kai svarstysime 34 straipsnį, kur yra siūlymai kai kurias nuostatas atidėti vėliau įgyvendinti, tada dar kartą grįžti prie šitos problemos ir išsiaiškinti, ar tikrai yra didelių trukdžių įgyvendinti šitą nuostatą per šiuos rinkimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Prezidentas savo laiške Seimui aiškiai pasakė, kad jis tikrai pageidautų, jog reklama televizijoje būtų tam tikra prasme ribota, o nebūtų tokia, kokia ji buvo iki šiol. Tačiau man labai gaila, kad mano kolega A.Kubilius nuėjo drastiškiausiu keliu, t.y. visiškai ją uždrausti. Man atrodo, mes, svarstydami šį įstatymą, kaltiname televiziją, kad per ją atsiranda didžiausia korupcija. Korupcija atsiranda ne iš čia, korupcija atsiranda iš partijų finansavimo ir to finansavimo kontrolės, kuri, man atrodo, šiame įstatyme nėra labai tvirta.
Todėl norėčiau pasakyti, kad jeigu mes norime imtis tokių drastiškų priemonių ir uždrausti, tai kur radijas liko? Kodėl mes neuždraudžiame? Ir radijui tą patį galime daryti. Kodėl mes neuždraudžiame kitose visuomenės informavimo priemonėse? Vien tik apsiriboti televizija, taikyti tokį drastišką draudimą, man atrodo, yra neteisinga. Todėl nenorėčiau pritarti šiai pataisai lygiai taip pat, kaip penktadienį mūsų priimtam nelabai vykusiam įstatymui dėl išorės reklamos uždraudimo. Aš įsivaizduoju, kad šioje rinkimų kampanijoje liko vienintelis būdas išorės reklamai – kandidatams pasigaminti stendus ir vaikščioti juos užsidėjus ant pečių, nes visos kitos priemonės yra uždraustos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Girdėjome nuomones dėl balsavimo motyvų dėl pataisos, kurią teikia kolega A.Kubilius. Prašom registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, kurią teikia kolega A.Kubilius, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš ar susilaikote. Komitetas jam nepritarė. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 50 Seimo narių: už pataisą balsavo 20, prieš – 12, susilaikė 16. Gerbiamieji kolegos, pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, du kartus ponas A.Kubilius pateikė ją, du kartus girdėjome komiteto išvadą. Vienintelis mažas trūkumas, kad komitetas, ją apsvarstęs, neįrašė į išvadą. Bet mes turime svarstyti kiekvieną pataisą, kada antrą kartą komitetas susirenka, ir Statutas prašo to, kurioms nepritarė arba pritarė, visas surašyti į išvadą. Šios pataisos komitetas apsvarstęs neįrašė, todėl plenariniame posėdyje mes visą teisę turime atlikti šią procedūrą. Atsakau gerbiamajam E.Klumbiui, kuris kalbėjo dėl vedimo tvarkos, ir visiems kitiems.
Ar galime tęsti posėdį? (Balsai salėje) Kadangi mes nubalsavome, turėtume dėl komiteto išvados balsuoti, o po to – po svarstymo. Gerbiamasis E.Klumbys norėtų pasiūlyti kitą posėdžio vedimo tvarką. Prašom.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, Seimo plenariniame posėdyje yra svarstomos tos išvados, kurios yra pateiktos, tik už tokias pataisas mes galime balsuoti. Dabar jūs pateikiate balsuoti pataisą, kurios mes nematome ir nežinome, kokia tai yra pataisa.
PIRMININKAS. Valandą kalbėjome ir nežinome. Prašom. Gerbiamasis H.Žukauskas. Prašom.
H.ŽUKAUSKAS. Aš, gerbiamasis pirmininke, puikiai suprantu, kas yra chemija. Šiuo atveju, jeigu jau visiškai laikytumės Seimo etikos, tai reikėtų pavesti Etikos ir procedūrų komisijai (aš to prašau frakcijos vardu) išsiaiškinti, kokios pataisos buvo priimtos trečiadienį, kokios buvo siūlytos. Ir kai turėsime Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, tada mes turėsime kuo tikėti. Dabar, atsiprašau, aš susilaikiau dėl to, nes nežinau, už ką balsuoti. Siūlau frakcijos vardu atkreipti dėmesį į tai, gauti Etikos ir procedūrų komisijos išvadas, o dabar daryti svarstymo pertrauką, nes kuo toliau į mišką, tuo mes daugiau pridarysime klaidų. Ačiū.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Siūlymas buvo frakcijos vardu ar ne, gerbiamasis? (Balsai salėje) Frakcijos vardu. Prašom. Seimo narė K.D.Prunskienė.
K.D.PRUNSKIENĖ. Ar galima dar repliką dėl vedimo tvarkos? Man nelabai suprantama, kodėl komiteto pirmininkas tos pataisos, kuri įrašyta, kad 18 straipsnio 1 dalis išbrauktina, nepateikė kaip komiteto pasiūlymo. Komitetas galėjo kolegialiai prieiti prie tokio pasiūlymo, jį suformuluoti, taip aš suprantu, bet problemos čia nematau, nes mes tuo balsavimu, kuris įvyko, ir tuo, kuris galėjo būti kaip komiteto pasiūlymas išbraukti, dar kartą grįžome prie šios nuostatos ir dar kartą tai patvirtinome kitaip, negu buvo ketvirtadienį, t.y. ją išbraukėme. Ar būtų vienaip, ar kitaip, komitetas tikrai galėjo pateikti kaip savo teikimą, nes akivaizdžiai matyti, kad komitetas apsvarstė ir priėjo prie tokios bendros nuomonės. Taigi autorius, kurį taip norėjo sužinoti ponas A.Kubilius, faktiškai yra komitetas. Tai nieko blogo.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, aš vis dėlto suprantu taip, kad komitetas svarstė šią pataisą, ką ir privalėjo daryti, nesvarbu, ar ji priimta, ar nepriimta. Jos visos svarstomos iš naujo. Tik šiuo atveju įrašė ne prie savo išvados, o į kitą išvados skirsnį, todėl sukėlė visą painiavą, t.y. prie ekspertų konsultantų išvados. Tą galėtų dar kartą aiškiai pakartoti gerbiamasis J.Sabatauskas. Prašom, gerbiamasis kolega.
J.SABATAUSKAS. Iš tikrųjų, gerbiamieji kolegos, tai ir yra komiteto išvada, kad 18 straipsnio 1 dalį, kuri atsirado po balsavimo plenariniame posėdyje praėjusį trečiadienį, komitetas siūlo išbraukti kaip neįgyvendinamą nuo rugsėjo 10 dienos. Tai yra komiteto išvada, komiteto siūlymas.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Kubiliau, replika po balsavimo.
A.KUBILIUS. Aš jau žiūriu į posėdžio pirmininką. Man atrodo, kad jūs tikrai supainiojote procedūrą, bet ne procedūra yra esmė. Jeigu reikia, turbūt procedūrą išsiaiškins Etikos ir procedūrų komisija.
Šiuo atveju noriu pasakyti, kad šis balsavimas aiškiai parodė, kad politinės valios kovoti rimtai su korupcija nėra. Todėl siūlau posėdžio pirmininkui informuoti Darbo partijos lyderį, kuris šiandien spaudos konferencijoje pasakė, kad jis, protestuodamas prieš politinės reklamos uždraudimą, atsisako dalyvauti Seimo posėdžiuose, kad jis jau dabar gali dalyvauti Seimo posėdžiuose, nes Seimas, atsižvelgdamas į jo taip ryžtingai išsakytą nuostatą, protestą ir Seimo šantažą, pakeitė savo nuomonę, nuostatas, kurias buvo priėmęs praeitą savaitę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, iš tiesų tai nėra reakcija į kažkieno protestus. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, manau, kad Seimas elgiasi pagal Statutą. Jeigu kam neaišku, prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir neklaidinti kolegų. Kol kas dar svarstymo stadija. Dar mūsų laukia šio įstatymo priėmimas.
Gerbiamieji, kadangi pataisos apsvarstytos, siūlyčiau balsuoti, ar pritariame komiteto išvadai, ir tada balsuoti dėl pritarimo po svarstymo arba daryti pertrauką, ką siūlo kolega H.Žukauskas Liberalų demokratų frakcijos vardu. Ar galėtumėte dėl išvados? Daugiau jokių nėra. (Balsai salėje) Kolegos siūlo balsuoti dėl pertraukos.
Gerbiamieji kolegos, Etikos komisija dirbo savo, parlamentas savo režimu ir pagal savo tvarką. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, klausimas buvo toks: kada darome pertrauką? Klausčiau gerbiamojo H.Žukausko, kada jūs siūlėte daryti pertrauką? Prašom kalbėti per mikrofoną.
H.ŽUKAUSKAS. Aš prašyčiau pertrauką daryti iki rudens sesijos, nes kuo daugiau laiko, tuo daugiau atšals smegenėlės, ir paskui galėsime priimti normalų įstatymą, nes dabar ten kažkas kunkuliuoja.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau atkreipti dėmesį į Statutą, o ne tik į smegenėles, – numato ilgiausią pertrauką iki kito posėdžio, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kol jūs nusiraminsite, aš tiesiog skelbiu, 10 minučių pertrauką. Kolega H.Žukauskas siūlė daryti šio klausimo svarstymo pertrauką baigus svarstyti visas pataisas prieš balsuojant dėl komitetų išvados, ar jai pritarti, ar ne. Todėl prašom registruotis ir balsuosime. Kas už šią pertrauką? (Balsai salėje) Yra 105 straipsnis, gerbiamasis Kubiliau. Už pertrauką… Kokią pertrauką, gerbiamasis?..
Prašom sustabdyti balsavimą. Prašom aiškiai suformuluoti, gerbiamasis kolega. Prašom. Statutas numato tris pertraukas. Pusė valandos iki kito posėdžio. Kolega pataisė savo siūlymą patikslindamas, kad siūlo daryti pertrauką iki kito posėdžio. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuosime. Kas už tai, kad būtų padaryta šio įstatymo svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas manote, kad pertraukos nereikia, balsuojate prieš arba susilaikote. Pertraukos nėra.
Tęsiame posėdį. Kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų prieš balsuojant, ar pritarti pagrindinio – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai. Prašau kalbėti. Nuomonė prieš – kolega A.Matulevičius.
A.MATULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų vyksta labai originalus procesas. Lyg ir sakome, kad kovojame su korupcija, norime politines kampanijas padaryti skaidresnes, jų finansavimą skaidresnį. Sukūrėme produktą, kurį, man atrodo, patys dar rudenį lėksime taisyti, nes net dabar, svarstymo metu, jau yra bandoma pažeisti Statutą, bandoma neaiškiai interpretuoti. Kartais autoriai arba oponentai net nueina į tam tikras aliuzijas, sako, negalima įgyvendinti to ar kito įstatymo. Iš esmės penktadienį skubotai priimta Seimo rinkimų įstatymo vieno straipsnio pataisa ir neaišku, kokias pasekmes ji turės tiems, kurie užsisakė išorinę reklamą. Taip pat ir dėl šitų visų dalykų. Man atrodo, kad iš tikrųjų matome vieną paprastą dalyką – dokumentas neparengtas, jis priimamas skubotai, o skuboti darbai naudos neduoda. Tikros, realios kovos su korupcija ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumo aš tikrai nematau, todėl, mano supratimu, reikėtų labai aiškiai, neklaidinant rinkėjų, pasiimti iniciatoriams šitą projektą, jį gerai parengti ir galbūt rudenį priimti. Žinoma, ką padarysi – nespėjam tai nespėjam iki šių rinkimų, bet būtų padaryta mažiau klaidų. Dabar bus bandoma apgauti rinkėjus, o rezultatas – naudos nebus. Vien tai, kad politines kampanijas galima finansuoti pasiimant banke kreditą, jau yra anekdotas, nes priskolinsiu pinigų, kad paskui… Ką, iš biudžeto grąžinti, tai yra pasivogęs, aš niekaip nesupratu. Ar galima politinius rinkimus maišyti su verslu? Tik verslui galima banko paskolas imti ir panašiai. Yra daugybė dalykų. Aš tiesiog, taupydamas laiką, siūlyčiau šitą dokumentą tobulinti. Jis iš tikrųjų kol kas neišsprendžia pagrindinio uždavinio – kad būtų skaidresnis finansavimas ir kad būtų kovojama su korupcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka – nuomonė už.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, viena iš šio įstatymo priėmimo priežasčių – kad V.Uspaskicho partija žada turėti Seime daugumą. Dabar, atrodo, visi sukilo, kaip čia pakenkti V.Uspaskichui. Kas yra? Panika ir baimė atima sveiką protą? Juk V.Uspaskichui dabar būtų geriausia, jeigu apskritai uždraustume bet kokią politinę reklamą – tiek radijuje, tiek televizijoje, tiek laikraščiuose. Jis per dvejus metus sukūrė savo partijos tokį gerą įvaizdį, kad vienintelis būdas… Kuo ilgiau jis dabar diskutuos, tuo labiau gali pakenkti sau, nes pasimatys kai kurie ne tokie jau šventi dalykai. Taigi man labai keista, kad neva kovojama su Darbo partija, o iš esmės šis įstatymas yra kaip tik skirtas kuo daugiau padėti Darbo partijai. Vadinasi, vyksta tas pats, kad vyko nuo 1992 metų. Atrodo, V.Landsbergis su A.Brazausku labai kovojo vienas su kitu, buvo nesutaikomi, o pasirodo, kad vienas ir tas pats diedukas. Todėl jeigu norime visiškai sukompromituoti Seimą rinkėjų akyse, balsuokime už tą įstatymą.
PIRMININKAS. Išties kalbant apie balsavimo motyvus visos kalbos apie rinkimus, o ne apie įstatymą. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Už – 33, pieš – 2, susilaikė 18. Pritarta po svarstymo.
Gerbiamieji kolegos, dėkoju. Pertrauka… Dar rytiniame posėdyje trumpą klausimą norėtų pristatyti kolega Č.Juršėnas. Rezervinis 5 klausimas. Prašau, gerbiamasis.
Č.JURŠĖNAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, klausimas labai paprastas: naujoji Seimo narė turi dirbti kuriame nors komitete, todėl štai dabar patikslinus komitetų narių skaičių V.Aleknaitę-Abramikienę siūloma įrašyti į Aplinkos apsaugos komitetą. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolega E.Klumbys.
E.KLUMBYS. Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, aš noriu paklausti jūsų. Pagal Seimo statutą komitete turi būti ne mažiau kaip 7 žmonės. Informacinės visuomenės plėtros komitete yra šeši.
Č.JURŠĖNAS. Septyni. Ten yra korektūros klaida, septyni.
E.KLUMBYS. Atsiprašau.
Č.JURŠĖNAS. Mes kaip tik papildėme.
PIRMININKAS. Klausia kolega H.Žukauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Gerbiamasis pirmininke, aš noriu…
Č.JURŠĖNAS. Įrašytas A.Ramanauskas.
H.ŽUKAUSKAS. Aš noriu tik paklausti, ar pati pretendentė su tuo sutinka?
Č.JURŠĖNAS. Taip, tikrai taip, ji labai nori su kolega H.Žukausku ir kitais kartu dirbti ir jiems padėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, iš karto pradedame priėmimą. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio dėl balsavimo motyvų. Ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Priimtas.
2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti? Priimtas.
Prašau registruotis ir balsuosime. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, turintys kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtą. Kviečiu visus 16.00 val. į posėdžių salę. Gerbiamieji kolegos, prašome per tą laiką ką tik pritartam po svarstymo Politinių partijų, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektui Nr.IXP-3308 pateikti pataisas, nes priėmimas numatytas 16.00 val. Skelbiu rytinį posėdį baigtą.