Septyniasdešimt septintasis posėdis
1995 m. vasario 21 d.

Svarstyti klausimai:

Prezidento metinis pranešimas

Darbotvarkės aptarimas

Kredito unijų įstatymo projekto priėmimas

Alkoholio kontrolės įstatymo projekto priėmimas

Nutarimo "Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įgyvendinimo" projekto priėmimas

Prezidento metinis pranešimas (95.02.21)

5sesija 77p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Labas rytas, mielieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 21 d. rytinį plenarinį posėdį. Prašyčiau visų pirma registruotis. Dėmesio, registracija! Prašom registruotis.

90 Seimo narių. Pradedame nuo pirmojo klausimo, kurį mes įsirašėme į darbotvarkę, vykdydami Konstitucijos 84 straipsnio 18 punktą. Tai Lietuvos Respublikos Prezidento metinis pranešimas, todėl ir kviečiu į tribūną Jo Ekscelenciją Lietuvos Respublikos Prezidentą A.Brazauską. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Aukščiausiasis Seime, jau trečią kartą naudojuosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos suteikta teise išdėstyti Respublikos Seimui savo samprotavimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Tai - svarbi teisė ir sudėtinga pareiga.

Metinis pranešimas - tai bene vienintelė galimybė susidaryti vientisą valstybės gyvenimo per metus vaizdą. Todėl kiekvienas Seimo narys, kiekvienas Lietuvos gyventojas, besidomintis visuomenės gyvenimu, įsivaizduoja jį savaip. Apie vienus dalykus išgirsti norėtų ūkininkas, apie kitus - mokytojas. Tai, kas aktualu bedarbiui, menkai domina turtuolį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, metiniame pranešime sieksiu apibūdinti padėtį visose svarbiausiose valstybės gyvenimo srityse, apibūdinti Lietuvą kaip visumą, puikiai suprasdamas, jog dėl to neišvengiamai nukentės analizės išsamumas.         

Glausta praėjusių metų Lietuvos valstybės raidos analizė užtruktų 3-4 valandas. Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir pernai, Jums įteiktas iš anksto išspausdintas platesnis metinio pranešimo tekstas.

Žodiniame pranešime aš apsiribosiu tik svarbiausiųjų faktų, samprotavimų ir išvadų akcentavimu, turėdamas vilties, jog tie, kas susidomės visu pranešimu ar kuria nors jo dalimi, suras laiko perskaityti rašytinį tekstą.

Lietuva - nedidelė valstybė, tačiau joje kunkuliuoja labai įvairialypis gyvenimas. Ir apibūdinti jį galima įvairiai. Stengiausi nepraleisti nė vieno svarbaus dalyko, tačiau svarbiausia man buvo, kaip 1994 m. gyveno mūsų žmonės, kaip dirbo valdžios institucijos, kaip keitėsi įvairios valstybės gyvenimo sritys, ar pasikeitė žmonių gyvenimo kokybė, ar pasijuto jie ir jų vaikai saugesni savo nepriklausomoje valstybėje.

Kalbą apie Lietuvos Respublikos gyvenimą 1994-aisiais metais norėčiau pradėti nuo svarbiausiųjų valstybės valdžios institucijų veiklos charakteristikos. Ir pirmiausia, žinoma, apie Seimą, kurio tribūnoje kaip tik dabar turiu garbės stovėti.

Praėjusius metus Seimo veikloje iš esmės galima pavadinti įtempto, nuoseklaus darbo metais: priimta daug svarbių įstatymų, laiku suformuotas biudžetas, įvairios naujos valstybinės institucijos, efektyviau kontroliuota jų veikla pagal savo kompetenciją.

Mano nuomone, didžiausias laimėjimas Seimo darbe yra tas, jog pernai buvo priimti pirmaeilės svarbos įstatymai, įgalinę įvykdyti įvairių valstybės institucijų reformą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus. Teismų, Prokuratūros ir kiti įstatymai pagrindė teisinės sistemos reformą. Visas paketas įstatymų, reguliuojančių savivaldą, įgalino šį pavasarį rengti naujųjų savivaldybių tarybų rinkimus. Apskritai jau priimtų teisėtvarkos, socialinio gyvenimo, nuosavybės klausimus bei ūkinę sistemą reglamentuojančių įstatymų normos sudaro solidžią įstatymų bazę normaliai demokratijos plėtrai ir žmogaus teisių bei laisvių realizavimui.

Dabar svarbiausia sutelkti pastangas tam, kad būtų pagerinta priimamų įstatymų kokybė. Seimas turėtų taip organizuoti darbą, kad pradėtas svarstyti įstatymas būtų priimamas, nesikauptų neužbaigti darbai. Kai vieną ir tą pačią dieną svarstomi dešimtys projektų, Seimo nariams sunku juos aprėpti, įsigilinti. Turime pasiekti, kad vos tik priimtų įstatymų nereikėtų tuojau pat skubiai taisyti, tuo kenkiant jų įgyvendinimui ir taikymui. Be to, skubotas įstatymų lopymas skatina teisinio nihilizmo nuotaikas visuomenėje.

Pernai neretai tekdavo pasinaudoti man suteikta konstitucine teise grąžinti nepakankamai tobulus, mano nuomone, įstatymus Seimui pakartotinai svarstyti. Šią teisę realizuodamas, skyriau ir skirsiu ypatingą dėmesį tam, kad priimami įstatymai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstituciją ir neprieštarautų kitiems galiojantiems įstatymams, teisinei logikai ir tradicijoms, be to, nepažeistų arba nepagrįstai neribotų žmogaus teisių ir laisvių. Šią nuostatą sieksiu realizuoti kuo aktyviau bendradarbiaudamas su visomis to pageidaujančiomis Seimo frakcijomis, svarstant įstatymų projektus ir ieškant geriausių sprendimų.

Vyriausybės veiklos specifika tokia, kad jos darbo rezultatai yra labiausiai matomi kiekvienam žmogui - ir teigiami, ir neigiami. Kad ir kokia būtų Vyriausybė - oponentų ji visada turės per akis. Praėję metai Lietuvoje taip pat nebuvo išimtis. Vyriausybė buvo kritikuojama iš visų pusių. Tačiau pernai, mano manymu, buvo daugiau konstruktyvios kritikos, nemažai įdomių pasiūlymų iš įvairių Seimo komitetų ir frakcijų.      

Noriu akcentuoti tokį, mano nuomone, svarbų dalyką - Ministro Pirmininko Adolfo Šleževičiaus vadovaujama Vyriausybė su kai kuriais pakeitimais dirba jau beveik dvejus metus. Tai vienas iš požymių, bylojančių, kad Lietuva jau tampa brandesne ir politiniu požiūriu stabilesne valstybe. O tai - ir mūsų prestižo pasaulyje augimas, ir vis didėjantis patrauklumas užsienio investitoriams, ir spartesnis integravimasis į Vakarus.

Tačiau Vyriausybės veikloje būta ir trūkumų. Silpna vieta - nepatenkinamas įstatymų ir nutarimų vykdymas. Pernai nesklandžiai buvo įgyvendinamas pridėtinės vertės mokestis, šiemet - pensijų įstatymas. Abu šie įstatymai nebuvo staigmena, jų įgyvendinimui pasirengti laiko tikrai pakako. Dabar visuose Lietuvos socialinio draudimo skyriuose išsirikiavo ilgos pensininkų eilės, o perskaičiuotosios pensijos bus išmokėtos tik po pusmečio. Be to, laukiant naujojo įstatymo, nuo spalio mėnesio pensijos buvo “įšaldytos” ir šiandien jos labai atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio. Dėl valdininkų nerangumo kenčia žmonės.

Pernai daug kartų priekaištavau Ministrui Pirmininkui dėl neryžtingumo renkant mokesčius. Stigo kontrolės Mokesčių inspekcijoje, muitinėse. Iki metų vidurio labai blogai buvo renkamos biudžeto pajamos. Tik metų viduryje pareikalauta naudoti kasos aparatus degalinėse, parduotuvėse, prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais, sugriežtinta muitinių ir mokesčių inspekcijos kontrolė, imtasi kitų priemonių. Tačiau trūko sistemiškumo sprendžiant atskirus mokesčių politikos klausimus, tebesireiškė žinybiškumas. Būtina iš esmės pertvarkyti visą mokesčių sistemą, priimti naujus ją reglamentuojančius įstatymus.

Kadangi Vyriausybė dirba jau dvejus metus, mes pagrįstai galime iš jos reikalauti aukštesnio darbo lygio.

1994-aisiais buvo priimti nauji Vietos savivaldos, Rinkimų į savivaldybių tarybas, Apskrities valdymo, Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų bei kiti svarbūs įstatymai. Priėmus šiuos įstatymus atsirado teisinės prielaidos realiai decentralizuoti valstybės valdžią.

Valstybės valdymo ir vietos savivaldos reformos esmė - dabartinę valdymo sistemą pertvarkyti į demokratinę, sudarytą iš savarankiškų - valstybinio ir savivaldybių - valdymo lygių, įstatymiškai tarp jų paskirstant funkcijas ir finansinius išteklius toms funkcijoms vykdyti bei nustatant naujus tarpusavio sąveikos principus.

Po kovo 25 dienos savivaldybės įgis naują statusą. Padidės jų savarankiškumas, neišvengiamai keisis nuosavybės santykių sistema ir jos teisinis reglamentavimas. Pernai priėmus įstatymą “Dėl Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo”, įteisinta viešoji nuosavybė, valstybė ir savivaldybės pripažintos savarankiškais nuosavybės teisės subjektais. Savivaldybės įgijo teisę turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo valia ir savo interesams. Dabar nuo savivaldybių priklausys, kaip jos sugebės šiomis teisėmis pasinaudoti žmonių labui.

Jau pradėtas formuoti savivaldybių ekonominis pagrindas. Tam tikslui 1994 m. buvo priimtas įstatymas “Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn”. Dar iki rinkimų į savivaldybių tarybas visiškai savivaldybių nuosavybei bus perduotas minėtu įstatymu priskirtas ir inventorizuotas turtas.

1994 metais, įsteigus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją, buvo sudarytos organizacinės prielaidos koordinuoti Lietuvoje valdymo, vietos savivaldos ir administracinę-teritorinę reformą. Lietuvoje tokio tipo vykdomosios valdžios institucija įsteigta pirmą kartą, tačiau vėliau nei kitose kaimyninėse valstybėse. Gal todėl, kuriant naują visuomenės administravimo sistemą, padaryta kiek mažiau negu ten.

Apmąstymus apie praėjusių metų mūsų valstybės vidaus politinio gyvenimo realijas norėčiau pradėti pažymėdamas, jog vis didesnę įtaką jam daro politinių partijų veikla. Ir šiuo aspektu mes vis labiau panašėjame į demokratinių tradicijų valstybes, kur įvairių visuomenės sluoksnių interesus išreiškia ir dalyvaudamos valdžioje stengiasi juos praktiškai įgyvendinti įvairios partijos. Žmonės aktyviai dalyvauja valstybės politiniame gyvenime būdami kurios nors partijos nariais. Visokių yra politinių partijų: kairiųjų, dešiniųjų ir centristinių, reformistinių ir konservatyvių. Iš esmės taip yra ir Lietuvoje, nors galutinius bruožus mūsiškė partinė sistema, matyt, įgaus tik po kelerių visuotinių rinkimų. Artimiausias partijų brandos išbandymas - savivaldybių rinkimai. Tai bus patogi proga ir valdančiajai, ir opozicinėms partijoms pasitikrinti, kaip žmonės jomis pasitiki.

Kai partijų konkurencija vyksta demokratiškai, kultūringomis formomis, ji, mano nuomone, yra labai naudinga visiems Lietuvos piliečiams, suteikia jiems galimybę pasirinkti tas politines jėgas, kurios geriausiai išreiškia jų interesus.

Nepolitinius žmonių interesus padeda įgyvendinti visuomeninės organizacijos. Jų Lietuvoje dabar yra tiek daug, kad net kelia nuostabą - 985. Man regis, jog kiekvienas mūsų valstybės pilietis turi galimybę pasirinkti tas organizacijas, kurios labiausiai atitinka jo poreikius, bei pats gali nesunkiai įsteigti tokią organizaciją, kokios nori.

Ekonominių reformų, perėjimo į rinką laikotarpiu neišvengiamai turėtų išaugti profesinių sąjungų vaidmuo ginant ekonominius ir socialinius darbuotojų interesus. Todėl ir valdžios institucijos turi skirti joms didesnį dėmesį, kadangi šiuo metu profesinių sąjungų nariai yra daugiausia tie, kas dirba valstybiniame sektoriuje. Matyt, žmonės dar nejaučia poreikio vienytis.

Nors keturi penktadaliai Lietuvos gyventojų - lietuviai, neturime pamiršti tautinėms mažumoms priklausančių žmonių specifinių poreikių. Tuo labiau kad kovos už nepriklausomybę laikotarpis ir pirmieji penkeri suverenaus mūsų valstybės gyvenimo metai parodė, jog absoliuti dauguma tarp mūsų gyvenančių rusų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių, žydų ir visų kitų tautybių atstovų yra tikri Lietuvos patriotai, laiko ją savo vienintele Tėvyne. O teisę puoselėti savo tautinį savitumą jiems garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Tautinių mažumų įstatymas.

Išleistame metiniame pranešime pateikiau daug duomenų, rodančių, jog Lietuvoje sudarytos palankios sąlygos visoms joje gyvenančioms tautinėms mažumoms tenkinti specifinius poreikius švietimo, kultūros ir informacijos srityse. Tiesa, šiokį tokį nerimą tarp nelietuvių sukėlė šių metų sausio 31 dieną priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, tiksliau sakant, neteisinga jo interpretacija - tartum šis įstatymas eliminuoja iš viešojo gyvenimo visas kitas kalbas. Noriu pabrėžti, kad šis įstatymas reguliuoja tik valstybinės kalbos vartojimą, bet nereglamentuoja kitų kalbų.

Tautinių mažumų reikalais rūpinasi Tautinių ir regioninių problemų departamentas. Norėtųsi, kad jis būtų veiklesnis spręsdamas įvairias tautinių grupių problemas.

Svarbi ir gyvybinga mūsų tautos kamieno dalis yra išeivija. Tėvynainiai iš užsienio visada yra nuoširdžiai laukiami Lietuvoje. Galėčiau pateikti daug gražių pavyzdžių, bylojančių, jog daugelis mūsų išeivių neužmiršo Lietuvos, nors ir pragyveno daugelį dešimtmečių svetur. Konkrečiais darbais, savo patirtimi jie padeda spręsti susikaupusias problemas. Tenka pripažinti ir tai, kad dalis išeivių nėra pakankamai gerai perpratę dabartinių Lietuvos realijų ir nusivilia, kai jų požiūris bei patarimai nėra nuolankiai priimami. Manau, kad neseniai Seimo priimtas sprendimas sudaryti bendrą išeivių ir Seimo narių komisiją padės spręsti iškylančias problemas.

Jau sudaryta grįžtančių į Lietuvą tremtinių ir politinių kalinių apgyvendinimo programa, kuriai įgyvendinti turime surasti lėšų.

Viena iš svarbiausiųjų nūdienos problemų - geresnis žmogaus teisių užtikrinimas. Mano dekretu sudaryta darbo grupė jau baigė analizuoti mūsų įstatymų atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Taigi visiškai pasirengėme jos ratifikavimui. Žmogaus teisių padėties pas mus dar negalima pavadinti idealia, tačiau šioje srityje yra dirbama nuosekliai ir esame susilaukę palankios tarptautinės opinijos.           

Vien tik įstatymai neužtikrins to, jog kiekvienas žmogus jaustųsi esąs saugus ir orus. Dažnai skaudžiai žeidžia valdžios įstaigų darbo trūkumai, valdininkų savivalė. Kita vertus, susiduriama su nepakankamai išugdyta visuomenės politine kultūra, kategorišku savo teisių akcentavimu. Mums visiems reikia puoselėti geriausius tautos charakterio bruožus - santūrumą, dorą, toleranciją. Tuomet ir teisėsaugos institucijos turės mažiau darbo, kurio stoka jų pareigūnai pernai, deja, nusiskųsti negalėjo.

1994 metais, pirmą kartą per pastaruosius šešerius metus bendras nusikaltimų skaičius Lietuvoje nežymiai - 3 procentais - sumažėjo, nors apskritai nusikalstamumo mastai tebėra dideli. Be to, net 14 procentų padaugėjo sunkių nusikaltimų, 12 procentų - tyčinių nužudymų, 76 procentais - plėšimų, 46 procentais - turto prievartavimo atvejų.

Tai nemaloni, skaudi statistika. Už šių skaičių - daugelio žmonių ašaros, pažeminimas, fizinės ir moralinės traumos, netgi mirtis. Kriminogeninę padėtį vertinu ne tik kaip Prezidentas, bet ir kaip žmogus, kaip pilietis. Vartydamas kasdienines kriminalinės statistikos suvestines, kartais pagaunu save galvojant, kaip dažnai doras pilietis gali tapti nusikaltėlių auka.

Neverta kalbėti apie bent kiek geresnį gyvenimą, jeigu kiekvienam Lietuvos gyventojui ar jos svečiui nesaugu gatvėje ir namuose, jeigu jis priverstas drebėti dėl savo vaikų ir turto, mokėti duoklę reketininkui ar korumpuotam valdininkui. Štai kodėl aukščiausiosios šalies valdymo institucijos tokį dėmesį skiria policijai, prokuratūrai, teismams. Mes privalome išguiti baimės ir netikrumo jausmą iš mūsų visuomenės, apginti savo piliečių laisves, teises ir teisėtus interesus.

Kalbėti apie teisėsaugos problemas aš pradėjau nuo skaudžios ir nemalonios statistikos. Tačiau ta pati statistika byloja ir tai, kad nėra tuščios teisinių institucijų ir visuomenės pastangos kovojant su kriminaliniais elementais. Efektyvesnio visų pirma vidaus reikalų sistemos darbo dėka 1994 m. pagerėjo visų, tarp jų ir sunkių nusikaltimų, atskleidimas. Iliustruosiu šį teiginį keletu skaičių: išaiškinti beveik 24 tūkstančiai nusikaltimų, o tai 7,4 procento daugiau negu užpernai. Atskleisti tokie didelio atgarsio visuomenėje sulaukę nusikaltimai kaip žurnalisto Vito Lingio, Ščerbakovų šeimos Vilniuje bei Druskininkų verslininko Alfonso Jurevičiaus nužudymai, vaiko pagrobimas Kazlų Rūdoje. Sėkmingai atlikta įkaitės išlaisvinimo operacija Jonavoje. Pernai buvo demaskuoti beveik trys tūkstančiai (2 957) ūkinių ir finansinių nusikaltimų, beveik dvigubai daugiau išaiškinta kontrabandos ir kyšininkavimo atvejų.

Pagrindiniai Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai - tai pareigūnų profesinio lygio kėlimas, kadrų ugdymas, besąlygiškas teisėtumo pažeidimų išgyvendinimas. Svarbiausia veiklos kryptis - kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač ekonomikos sferoje, viešosios tvarkos stiprinimas, užkertant kelią smurtiniams nusikaltimams.

Kovą su nusikaltimais stiprinsime ir toliau. Ji bus tuo sėkmingesnė, kuo tikslesnius prioritetus nusistatysime. Pirmiausia reikia sukurti subalansuotą baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso ir kitokių įstatyminių bei operatyvinių organizacinių priemonių sistemą. Antra, toliau vykdyti aktyvią nusikalstamumo prevencijos politiką, sutelkiant kryptingam darbui visas valstybines institucijas ir visuomenines organizacijas. Trečia, iš esmės pagerinti padarytų nusikaltimų išaiškinimą. Tik tai gali sugriauti organizuotų nusikalstamų struktūrų ekonominį potencialą, išaiškinti neteisėtus pajamų šaltinius ir konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Gerai, kad į kovą su sudėtingais ekonominiais nusikaltimais - korupcija, kontrabanda, neteisėta prekyba radioaktyviomis medžiagomis - vis energingiau įsitraukia Valstybės saugumo departamentas, Muitinė ir Pasienio policija.

Visuomenės dėmesio centre praėjusiais metais periodiškai atsidurdavo teismų veikla. Nors prasidėjo teisminė reforma, teisingumo vykdymas nesutriko. Tačiau buvo atvejų, kai suinteresuoti asmenys, gynę teisme savo teises ir teisėtus interesus, pagrįstai reikšdavo nepasitenkinimą kai kuriais abejotinais teismų sprendimais. Turiu priekaištų buvusiam Aukščiausiajam Teismui. Ypač daug karčių žodžių norėčiau adresuoti apylinkių teismų teisėjams, kurių priimti sprendimai pakankamai dažnai būdavo naikinami aukštesnėje teismo instancijoje. Dėl to pernai neretai tolimam nuo teisės reikalų žmogui nelengva būdavo surasti teisybę netgi teisme.

Turiu atkreipti dėmesį į bylų nagrinėjimo teismuose operatyvumo problemas. Metų metais besitęsiantys teismų procesai jau nėra išimtis, tokios bylos skaičiuojamos dešimtimis. Vien tik senasis Aukščiausiasis Teismas perdavė apygardų teismams beveik 150 sudėtingų neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų. Panašūs ir apylinkių teismuose įstrigusių bylų skaičiai. Tokios tendencijos iš teismų praktikos turi būti išgyvendintos.

Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad 1994-ieji metai tapo teismų reformos - sudėtingo ir labai svarbaus valstybės gyvenimo įvykio - metais. Nuo šių metų pradžios jau veikia teismų sistema, atitinkanti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tai pakankamas garantas, kad gerės mūsų krašto gyventojų teisių, laisvių, teisėtų interesų apsauga. Tikiuosi, kad kiekvienas žmogus turės galimybę realiai įgyvendinti konstitucinę kreipimosi į teismą teisę, o teismų vykdomas teisingumas atitiks žmonių lūkesčius.

Praėjusiais metais prasidėjo ir Prokuratūros, kaip teisminės valdžios sudedamosios dalies, reforma: priimtas įstatymas, paskirta Generalinės prokuratūros vadovybė, apygardų vyriausieji prokurorai ir jų pavaduotojai. Esu įsitikinęs, jog šie metai taps naujosios prokuratūros įsitvirtinimo teisinių institucijų sistemoje sėkminga pradžia. Laukiame iš šios institucijos kvalifikuoto savųjų funkcijų vykdymo - tai svarbu kiekvienam šalies gyventojui.

Reformuojamos prokuratūros institucijai palinkėčiau kuo greičiau atsisveikinti su garbės nedarančiomis praeities “uodegomis”. Turiu galvoje seniai iškeltas ir plačiai išreklamuotas baudžiamąsias bylas, kuriose parengtinis tardymas skaičiuojamas metais, o galutinių sprendimų kaip nėra, taip nėra.

Per penkerius nepriklausomybės metus išryškėjo, kad Lietuva sugeba vykdyti europietišką užsienio politiką, kuriai būdingas tęstinumas ir perimamumas.

Integracija į Europos politines, ekonomines ir gynybines struktūras išlieka pagrindinė mūsų strategija, kuri ilgainiui turėtų tapti Lietuvos saugumo, stabilumo bei gerovės garantu. Tačiau Lietuvos integracijos į šias struktūras laiko trukmę nulems ne tik susiklosčiusi tarptautinė padėtis bei Vakarų valstybių noras išplėsti narystę, bet ir pačios Lietuvos pasirengimas prisiimti įsipareigojimus minėtųjų struktūrų atžvilgiu bei sugebėjimas juos vykdyti.

Su Europos Sąjunga 1994 metais mes pasirašėme laisvosios prekybos sutartį, o Asociatyvinės sutarties su šia sąjunga pasirašymas, tikiuosi, įvyks dar pirmojoje šių metų pusėje. Ateityje turėtume tapti pilnateisiais šios organizacijos nariais.

Esu įsitikinęs, kad jau šiemet Lietuva turi pradėti ruoštis organizacijos ateitį nubrėžiančiai tarpvyriausybinei 1996 metų Europos Sąjungos konferencijai, teikti savo pasiūlymus.

Šešerių metų pereinamasis periodas, numatytas Lietuvos-Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartyje, Vyriausybės ir Seimo turi būti išnaudotas intensyviam ir konstruktyviam darbui, visų pirma Lietuvos įstatymų suderinamumui su Europos Sąjungos normomis.

Lietuva yra Baltijos valstybių, Šiaurės šalių ir Vidurio Europos regionų sandūroje. Lietuva, Latvija ir Estija, žvelgiant iš toliau, tradiciškai laikomos vienu regionu. Manau, kad šio įvaizdžio išlaikymas bei jo stiprinimas konkrečiais veiksmais, nepaisant natūralių skirtumų tarp mūsų valstybių, Baltijos šalims yra naudingas. Įsigaliojus trišalei laisvosios prekybos sutarčiai, buvo likviduoti prekybiniai barjerai - tuo reikia kuo aktyviau naudotis.

Pasirašyti ypač svarbūs susitarimai dėl muitinių ir sienos apsaugos tarnybų bendrosios veiklos, užtikrinant sienų ir oro erdvės saugumą, užkertant kelius nelegaliai migracijai ir kontrabandai, taip pat supaprastinant legalų sienų kirtimą. Tačiau vykdomi visi šie susitarimai labai vangiai.

Neabejoju, kad reikia koordinuotos, netgi bendros kelių, uostų plėtojimo, ryšių, apsirūpinimo energetiniais ištekliais, vizų, muitų, sienų apsaugos, migracijos, gamtos apsaugos, socialinės, kovos su nusikalstamumu ir kontrabanda politikos. Šioms užduotims įgyvendinti neužtenka trijų Baltijos valstybių pastangų. Jas bendrai turėtų spręsti visos Baltijos jūros šalys. Todėl vis didėja Baltijos jūros valstybių regiono svarba ir mūsų kraštui.

Vis glaudesni ryšiai mus sieja su Šiaurės Europos šalimis. 1994 metais įvyko trys aukšto lygio valstybės pareigūnų susitikimai pagal formulę “3+5”, vienas iš jų - užsienio reikalų ministrų - Palangoje. Pasistūmėjo Baltijos investicijų programos įgyvendinimas, tariamasi dėl Šiaurės šalių konsulinės pagalbos teikimo Baltijos valstybėms. Dar dviem Šiaurės šalims tapus Europos Sąjungos narėmis, šioje organizacijoje stiprėja šiaurietiškoji orientacija.

Manau, kad Lietuva aktyviau turi imtis iniciatyvos regionų politinio, ekonominio, gynybinio bendradarbiavimo srityse. Regioninių bendrijų kelias leistų paspartinti ir pagilinti visos Europos integraciją.

Manyčiau, kad su Vyšegrado valstybėmis pradėtas laisvosios prekybos sutarčių sudarymo procesas yra labai reikšmingas. Mums labai praverstų Vidurio Europos šalių patirtis įgyvendinant Europos sutartį.

Lietuva viena negali garantuoti savo saugumo, jai reikalingi patikimi sąjungininkai bei partneriai. Lietuvos ir viso žemyno stabilumo bei saugumo interesų vardan būtina plėsti ir plėtoti bendradarbiavimą su NATO, tarp jų ir aktyvų dalyvavimą “Partnerystė vardan taikos” programoje. Esame įsitikinę, kad NATO plėtimasis į Rytus yra subrendęs procesas ir nekelia grėsmės jokiai kitai valstybei.

Vis didesnę svarbą įgauna ryšiai su Europos Sąjungos gynybiniu komponentu ir europiniu NATO ramsčiu - Vakarų Europos Sąjunga. Labai reikšminga, kad pernai Lietuva kartu su 8 kitomis Vidurio Europos šalimis tapo asocijuota Vakarų Europos Sąjungos partnere.

Įsisenėjusia problema išlieka ne tik Lietuvos piliečių bevizis važiavimas į Europos Sąjungos valstybes, bet ir vizų gavimas į šias šalis (visų pirma - į Vokietiją). Mūsų partneriai Vakaruose nurodo nepakankamą Lietuvos juridinę bazę dėl pabėgėlių ir neteisėtos migracijos. Turime kuo greičiau prisijungti prie tam tikrų tarptautinių konvencijų, pasirašyti atitinkamas dvišales sutartis. Patikima Lietuvos rytinių sienų kontrolė - irgi svarbus uždavinys, siekiant bevizio režimo.

Svarbiausias praėjusių metų įvykis dvišaliuose santykiuose buvo, be abejo, Lietuvos - Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymas ir ratifikavimas. Pirmą kartą naujausių laikų istorijoje abi šalys savo bendradarbiavimą gali grįsti tvirtais teisiniais pagrindais. Esu įsitikinęs būtinybe plėtoti visokeriopus ryšius su šia kaimynine šalimi. Tai, manau, turės teigiamą poveikį ne tik mūsų valstybių piliečių gyvenimui, bet ir padės integruotis į Europos Sąjungą. Atskirai noriu pabrėžti laisvosios prekybos ir pasienio bendradarbiavimo sutarčių svarbą.

Praėjusiais metais susitikau ir kalbėjausi su didžiųjų Vakarų valstybių - JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos - vadovais. Mums labai vertingi šių šalių dėmesys bei parama. Abipusiai naudingi kontaktai buvo plėtojami su kitomis valstybėmis. Pasirašyta daug sutarčių ir susitarimų ekonominio, karinio, prekybinio bendradarbiavimo ir kitose srityse. Visa tai atvėrė naujas galimybes žmonėms, firmoms, įmonėms, bendrovėms, bankams ne tik daugiau bendrauti, prekiauti, keliauti, bet tiesiog ir daugiau uždirbti. Svarbu, kad šios galimybės taptų kuo plačiau žinomos ir mūsų žmonėms.

Nors Lietuvos-Izraelio santykius vis dar temdo praeities šešėliai, 1994 metais jie ženkliai pagerėjo. Neabejoju, jog šiemet tapsime naujų teigiamų pokyčių liudininkais.

Santykiuose su Rusija tokių svarbių pokyčių, kaip 1993 metais, per praėjusius metus neįvyko. Metų pabaigoje pavyko sureguliuoti prekių tranzitą geležinkeliu per Lietuvos teritoriją į Kaliningrado sritį. Šių metų sausio viduryje įvestas didžiausio palankumo statusas Lietuvos ir Rusijos prekyboje, kurio netaikymas, sakyčiau, pakenkė abiem valstybėms.

Karinio tranzito problemos sureguliavimą vertinu kaip sugebėjimą civilizuotai ir konstruktyviai rasti abipusiai naudingą kompromisą.

Čečėnijos įvykiai parodė, kad Rusijoje galimi labai dideli sukrėtimai ir jos politika sunkiai prognozuojama. Mes turime būti labiau pasiruošę galimiems pakitimams Rusijos politikoje, apie kuriuos nedviprasmiškai perspėja Čečėnijos tragedija. Mes privalome reaguoti į Rusijos politinių jėgų veiksmus, tačiau Rusijoje matyti ir demokratinių reformų šalininkus. Jų buvo praeityje, yra dabar, jų bus visada.

Galiu tvirtai pasakyti, kad kai kurių žmonių nuogąstavimai, kad Lietuva pasaulyje pasirodys kaip silpnas ir nepatikimas partneris, kad Lietuva neapgins savo teisėtų nepriklausomybės interesų - visiškai nepagrįsti. Yra atvirkščiai. Vakarų politikams Lietuvos stabili ir lanksti užsienio politika kelia pasitikėjimą ir iš esmės prisideda prie Lietuvos bei viso regiono saugumo didinimo.

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos santykiuose atsirado naujų reiškinių - atgyja turizmas, kultūros veikėjų vizitai, verslo žmonių, firmų, kompanijų ryšiai. Ypač išskirčiau Lietuvos ir Rusijos verslininkų susitikimus Maskvoje 1994 metų rudenį. Tai rodo, jog santykiai tarp Lietuvos ir Rusijos žmonių užsimezga nauju aspektu - kaip dviejų kaimyninių valstybių piliečių. Juose vis mažiau lieka vietos tarpusavio pretenzijoms ir nesusipratimams, kylantiems iš dviejų valstybių istorijos.

Lietuva niekada nesiekė ir nesieks izoliuoti Kaliningrado srities. Tai keltų pavojų ne tik mūsų valstybės, bet ir viso regiono saugumui. Į dvišalius Lietuvos santykius su kiekviena valstybe, tarp jų ir su Rusija, privalome žvelgti per mūsų valstybės integracijos į tarptautines struktūras prizmę ir perspektyvą.

Lietuva ir Baltarusija tradiciškai puoselėja geros kaimynystės santykius. Mūsų tikslas buvo įforminti šiuos santykius politinio bendradarbiavimo sutartimi, kurioje būtų užfiksuoti svarbiausi tarpvalstybinio bendradarbiavimo principai. Tai padarėme, kaip jūs žinote, visai neseniai Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai apsilankius Vilniuje. Dabar su pasitenkinimu galiu konstatuoti, kad Lietuvos santykiai teisiškai sureguliuoti su visomis keturiomis kaimyninėmis valstybėmis, kad dar kartą dvišaliu pagrindu buvo patvirtinti Helsinkio baigiamajame akte užfiksuoti sienų neliečiamumo principai.

Per metus sukūrėme tvirtą teisinio bendradarbiavimo su Ukraina pagrindą. Intensyvius ir glaudžius santykius Lietuvos Respublika palaiko su Kazachstano Respublika.

Lietuvos užsienio politika paprastai dinamiškai reaguoja į įvykius, tačiau dažnai išlieka pasyvi iniciatyvos ir strateginio planavimo prasme. Vyriausybė turėtų labiau pasirūpinti, kad Užsienio reikalų ministerija galėtų suformuoti reikalingus padalinius, atsakingus už užsienio politikos planavimą, ir - tai dar svarbiau - Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą koordinavimą. Tam reikia skirti lėšų - jos tikrai atsipirks. Didesnio vaidmens turėtų imtis Užsienio reikalų ministerija, tobulindama ir nustatydama glaudesnius ryšius su akademiniais institutais.

Iš ministerijos laukiu ne tik daugiau iniciatyvos, bet ir tikslesnio, punktualesnio darbo. Nepaisant jaunimo energijos ir entuziazmo, jaučiamas patyrusių specialistų trūkumas. Grįžtantys iš tarnybos užsienyje diplomatai sustiprintų ministeriją, jeigu įsigalėtų rotacijos principas.

Keletu žodžių norėčiau paminėti Lietuvos ambasadų užsienyje darbą, kuris tapo nuoseklesnis, solidesnis. Tačiau retai kuri ambasada vienodai gerai dirba visomis trimis pagrindinėmis kryptimis - politine, ekonomine, informacine. Paprastai vyrauja viena kryptis, dažniausiai susijusi su buvusia ambasadoriaus profesija. Ypač šlubuoja informacinė veikla - darbas su žurnalistais, Lietuvos įvaizdžio formavimas atitinkamoje šalyje, atsikirtimai į tikrosios padėties neteisingą pateikimą. Retokai iš ambasadorių sulaukiame pasiūlymų dėl iniciatyvų dvišaliuose santykiuose arba apskritai dėl Lietuvos užsienio politikos vykdymo.

Pažymėtina, kad praeitais metais opozicinės partijos nebe taip aktyviai naudojo užsienio auditoriją išpuoliams prieš Lietuvos institucijas, vidaus politikos dalykų aiškinimuisi. Taigi ir partijų santykiuose palaipsniui pereinama prie normalios europietiškos praktikos, kai valstybės užsienio politika yra bendranacionalinis interesas, kai ji neįveliama į tarppartinius ginčus.

Kalbėdamas apie krašto apsaugą, padėtį joje vertinu kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Negalime užmiršti tų konkrečių žingsnių, kuriuos padarė Krašto apsaugos ministerija, stiprindama tarptautinį bendradarbiavimą. Tai davė konkrečius vaisius ir susilaukė labai teigiamo tarptautinių organizacijų, tarp jų ir NATO, įvertinimo.

Tačiau tenka apgailestauti, kad 1994 metais nebuvo išspręsta pagrindinė užduotis - juridinės norminės bazės sukūrimas. Apie tai kalbėjau ir pernykščiame metiniame pranešime, bet poslinkiai šioje srityje tikrai nedideli. Neturint po kojomis tvirto įstatyminio pagrindo, susidarė sąlygos išpūsti valdymo aparatą, egzistuoti dubliuojančioms struktūroms kariuomenėje ir ministerijoje, kurios, jeigu galima taip pasakyti, “suvalgo” kovinių dalinių iš dalies finansavimą ir etatus. Dėl tos pačios priežasties labai lėtai ir nerangiai juda pirmyn mobilizacinio rezervo rengimo klausimai, nerasta būdų, kaip išspręsti vengimo tarnauti kariuomenėje problemą.

Atkreipiu ir Krašto apsaugos ministerijos, ir jūsų, gerbiamieji įstatymų leidėjai, dėmesį, jog šiais metais privalu pagaliau išspręsti šią kelerius metus besitęsiančią problemą ir pagaliau sukurti krašto apsaugos juridinę norminę bazę.

Ne mažesnė problema, kurios sprendimo nebegalime vilkinti - tai krašto apsaugos sistemos finansavimas. Praėjusiais metais jis buvo ne laiku ir ne visas. Dalį savo kaltės dėl to, kad gaunamos biudžeto lėšos buvo eikvojamos ne visada taupiai, turi prisiimti ir Krašto apsaugos ministerija. Manau, kad Vyriausybė turėtų atkreipti rimtą dėmesį į tai, kad karys gautų laiku ir viską, kas jam yra skirta iš valstybės biudžeto ir patvirtinta mūsų Seimo.

Visi puikiai matome, kad intensyvesnis, gyvesnis mūsų kultūrinis gyvenimas, ir kiek dar daug nepavyko padaryti, kad atsiskleistų visos tautos ir kiekvieno atskiro talento kūrybinės galios. Išmokime vertinti visa, ką gero turime. O turime tikrai daug. Čia neįmanoma suminėti net visų pačių įdomiausių reiškinių, menininkų, viso krašto kultūros entuziastų.

Siekiant kryptingesnės valstybės paramos menininkams, įvairioms kultūros sritims, buvo reorganizuota Kultūros ministerija. Po nelengvų diskusijų pradėta kurti vieninga šalies paminklosaugos sistema. Manau, kad kultūros paveldo kontrolė po įvykusios reorganizacijos bus sustiprinta, o paminklų apsauga, restauravimas, atstatymas paspartės.

Daugiausia privačių iniciatyvų dėka intensyvėja tarptautiniai kultūriniai mainai, kontaktai, tačiau šis darbas vyktų dar geriau, jei tam sugebėtume panaudoti savo diplomatines atstovybes užsienyje.

Nors yra gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Santarvės premija, mūsų įstatymuose aiškiai nepakanka akstinų paramai.

Tautos atminčiai ir valstybės ateities vardan labai svarbūs visų trijų Lietuvos Respublikos Prezidentų atminimo įamžinimo darbai.

Kaip žinote, remiantis Seimo rezoliucija vyksta Žemutinės pilies, kitų Vilniaus pilių archeologiniai, istoriniai tyrimai, projektavimas ir statyba. Nuomonių sakoma įvairiausių. Galiu pasakyti viena: čia galės įsikurti muziejai, įvairios kultūrinės organizacijos ir tik nedidelė pastato dalis galbūt bus skirta valstybės reprezentacijos reikmėms ir Prezidento rezidencijai.

Mums gerokai kliudo įsisenėję ginčai dėl Vilniaus senamiesčio. Aš labai linkėčiau, kad apsispręstume dėl jo statuso, imtume kuo greičiau tvarkyti, restauruoti ir atstatinėti.

Nagrinėdamas švietimo reformos ypatumus, noriu akcentuoti keletą sprendimų, padarytų praėjusiais metais.

Visų pirma, labai svarbu, kad vėl buvo atskirtos Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos. Prieš kelerius metus įvykdytas minėtų ministerijų sujungimas buvo klaida, apsunkinusi tiek švietimo reformos vyksmą, tiek kultūros raidą.

Iš pozityvių permainų šioje srityje norėčiau paminėti tai, jog pernai buvo nuosekliai keičiamas ugdymo turinys, leidžiami nauji originalūs vadovėliai. Susikūrė naujų tipų švietimo įstaigos, galinčios geriau tenkinti vaikų ir jaunimo ugdymo bei suaugusiųjų švietimo poreikius. Jau veikia 43 gimnazijos ir mokyklos, turinčios gimnazijų klases. Įsteigta 12 jaunimo mokyklų vaikams, kurie nenori mokytis, vykdoma specialių poreikių vaikų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas. Tačiau ir šiemet, kaip praėjusių metų metinėje kalboje, esu vėl priverstas konstatuoti, kad mokyklose trūksta mokytojų, kad daug vaikų nelanko mokyklos, kad maži mokytojų atlyginimai.

Didėja konkurencija tarp aukštųjų mokyklų. Pagrindiniu jų darbo kriterijumi vis labiau tampa mokymo kokybė, absolventų sugebėjimas konkuruoti besiformuojančios rinkos sąlygomis. Akivaizdu, kad valstybė nebegali ir, mano nuomone, nebeturi finansuoti ekstensyviai formuojamo studentų kontingento. Privatus sektorius taip pat turi aktyviai dalyvauti rengdamas sau specialistus. O studentų atsakomybę turėtų skatinti neseniai praktikoje pradėta taikyti kreditavimo sistema. Tik, mano nuoširdžiu įsitikinimu, kreditų gavimo garantais turėtų būti ne tėvų butai, o baigusių mokslus specialistų darbas pagal sutartį tiek su aukštąja mokykla, tiek su būsimąja darboviete.

 1994 m. pradėtas valstybinių mokslo ir studijų institucijų veiklos vertinimas rodo, kad reikia patikslinti prioritetines institutų veiklos kryptis. Akivaizdu, jog šios institucijos turi reguliariai atsiskaityti už savo darbą. Tik tuomet bus aišku, ar efektyviai yra panaudojamos tegul ir kuklios valstybės skiriamos lėšos.

Gerbiamieji Seimo nariai, ištisą skyrių savo metinio pranešimo skyriau ekonomikai, tačiau ji yra toks daugiašakis reiškinys, kad nori nenori tenka apsiriboti tik pačiais svarbiausiais procesais, turėjusiais didžiausios įtakos visų Lietuvos žmonių gyvenimui.

Dabartiniai šalies ūkio rezultatai leidžia tvirtinti, kad kai kurios itin neigiamos tendencijos yra pristabdytos ar net įveiktos. Daugiausia teigiamų poslinkių įvyko stabilizuojant nacionalinės valiutos kursą. Infliacija, palyginti su 1992, 1994 metais sumažėjo apie 26 kartus ir sudarė 45,1 proc. Esminis infliacijos sumažinimas yra vienas iš svarbiausių dabartinės Vyriausybės ir Lietuvos banko laimėjimų. Aš manau, kad visuomenė tai supranta ir tinkamai vertina.

Pirmą kartą per penkerius metus pavyko pasiekti, kad bendrasis vidaus produktas ne mažėtų, o didėtų. Visiems be išimties Lietuvos gyventojams svarbiausia yra tai, kad neblogėja gyvenimo lygis, po truputį didėja realusis darbo užmokestis bei gyventojų indėliai bankuose.

Kalbant apie Lietuvos banko vykdomą politiką, būtina pabrėžti, kad jos svarbiausias tikslas yra tvirta nacionalinė valiuta. Šiuo metu to siekiama per bankų privalomąsias atsargas. Praėjusiais metais įvesta nauja jų sudarymo tvarka leidžia laisviau disponuoti kreditiniais ištekliais ir išlaisvino dideles paskolų išteklių sumas.

Pastaruoju metu kai kas sukėlė didžiulį triukšmą dėl Lietuvos banko užsienyje aktyvų valdymo. Ši funkcija susijusi su nacionalinės valiutos stabilumo laidavimu. Kaltinimas, kad valiutos rezervų laikymas užsienio bankuose daro daug žalos Lietuvos valstybei, visiškai nėra pagrįstas. Tai patvirtina ir tarptautiniai ekspertai. Užsienio valiutos atsargos kelia pasitikėjimą mūsų valstybe tarptautinėje bendrijoje. Suprantama, investavus šias lėšas į Lietuvos ūkį, būtų galima turėti šiek tiek naudos. Tačiau tai rizikinga. Man atrodo, geriau stabili padėtis valiutų rinkoje, užkertanti kelią kai kam pelnytis iš kurso svyravimų, kaip kad buvo anksčiau.

Praėjusiais metais visuomenę drebino įvairių kredito firmų žlugimo skandalai, apėmę daugybę žmonių. Tai atsitiko ne tik dėl pačių žmonių patiklumo ar neatsargumo tvarkant savo turtą, bet ir dėl to, kad šioje srityje nebuvo pakankamai sureguliuoti teisiniai santykiai. Įvairioms firmoms įstatymais nebuvo uždrausta kreditinė veikla, taip pat nebuvo griežtos valstybės kontrolės. Priėmus atitinkamus įstatymus, o visų pirma Lietuvos banko bei Komercinių bankų, bankų veikla valstybės bus griežčiau kontroliuojama ir galima tikėtis, kad ateityje tokių skaudžių Lietuvos žmonėms padarinių kaip indėlių praradimas galima bus išvengti. Kita vertus, būtina sukurti Lietuvoje gyventojų indėlių draudimo sistemą. Lietuvos bankas privalo kuo greičiau parengti atitinkamą įstatymo projektą.

Nemažą veiklos patirtį sukaupė komerciniai bankai. Tarp jų vyksta stipri konkurencija. Taip ir turi būti, tai skatina veikti. Užmegzti ryšiai su užsienio finansų institucijomis, sustiprėjo kapitalo bazė. Per metus visų bankų kapitalas padidėjo nuo 385 mln. Lt iki 807 mln. Lt, t.y. daugiau kaip du kartus. Tačiau to dar nepakanka. Sparčiai augo teikiamų paskolų sumos. Praėjusiais metais buvo suteikta beveik 3,4 mlrd. Lt paskolų, arba pusantro karto daugiau negu 1993 metais. Dėl nelengvos pramonės, žemės ūkio bei verslo finansinės padėties padidėjo bankų blogų paskolų lyginamasis svoris. Praėjusių metų pabaigoje bankų blogos paskolos sudarė maždaug 16 procentų paskolų portfelio. Tai yra gana daug.

Priėmus naują Komercinių bankų įstatymą susidarė palankios teisinės sąlygos užsienio bankų steigimuisi Lietuvoje. Tai itin svarbu, atsižvelgiant į didžiulį pigių kredito išteklių poreikį šalies ūkiui.

Suprasdama, kad visų ūkio problemų vienu kirčiu išspręsti neįmanoma, Vyriausybė pirmiausia siekia pagerinti energetikos padėtį. Energetikos ūkio visapusiška įtaka krašto ekonomikai verčia valstybę reguliuoti kainas ir tarifus. Tai ne visada pavyksta. Todėl energetikos sistemos nuostoliams padengti reikia skirti apie 330 mln. Lt biudžeto lėšų. Ir tai įrodo, kad būtina atsakingai nustatyti energetinių išteklių kainas. Be abejo, socialiai remtiniems žmonėms tokios kainos gali tapti nepakeliamomis. Todėl reikia numatyti išlaidų kompensaciją, tačiau vartotojams, o ne gamintojams. Antra vertus, ir patys gamintojai turėtų susirūpinti energetinės sistemos racionalumu, geresniu pajėgumų ir išteklių panaudojimu. Būtina sudaryti energetinių išteklių kainų prognozę 2-3 metams, lygiagrečiai parengti gamybos bei socialines programas.

Vis svarbesnį vaidmenį šalies ekonomikoje atlieka ir Lietuvos transporto sektorius. 1994 m. jo indėlis bendrajame vidaus produkte siekia beveik 12 proc. Įvertinant tranzitinį Lietuvos transporto vaidmenį ir jo tiesioginę įtaką kitų ūkio sektorių veiklos plėtrai, šio sektoriaus reikšmė artimiausioje ateityje ir toliau turėtų didėti. Todėl būtina užtikrinti pakankamą investicinių projektų finansavimą. Tik 50 proc. tenkinant šios šakos investicijų poreikį, kaip tai numatyta 1995 metams, toli nenuvažiuosi. Nepakankamą lėšų skyrimą transporto plėtros programai teks kompensuoti didinant investicijas ateinančiais metais.

Taip pat labai svarbu išspręsti sienų kirtimo, “siaurųjų vietų” šalinimo problemas. Tai labai neigiamą rezonansą turinti problema, kenkianti visam šalies įvaizdžiui. Pagaliau sparčiau reikėtų derinti norminius aktus bei techninius standartus su Vakarų šalių atitinkamais dokumentais. Kad transportas ateityje netaptų stabdžiu plėtojant šalies ūkį ir integruojantis į Europos Sąjungą, būtina suteikti realią, o ne formalią paramą transporto sektoriaus plėtrai.

Valstybinio turto privatizavimas Lietuvoje iš trijų Baltijos valstybių yra pažengęs toliausiai. Privatizavimui jau panaudota apie 82 procentus visų gyventojams išduotų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų. Dabar reikia aktyviai ruoštis privatizavimo tik už grynuosius pinigus etapui. Jis turi būti pradėtas šiais metais. Antrojo privatizavimo etapo programa apims visas ūkio šakas, išskyrus strateginės bei specifinės paskirties įmones. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad be galo ilgai užsitęsė svarstymas Vyriausybėje įstatymų projektų, reglamentuojančių privatizavimo tik už grynuosius pinigus etapą. Vyriausybė privalo kuo skubiau pateikti Seimui visus su šiuo etapu susijusius įstatymų projektus, o Seimas - operatyviai apsvarstyti ir juos priimti. Kiekgi tai gali tęstis?

Pastarųjų metų perėjimo prie rinkos ekonomikos sunkumai lėmė tam tikrą investicinio proceso sąstingį. Valstybės biudžetas kol kas neturi galimybių kaupti reikiamų lėšų investicijoms. Dauguma pramonės įmonių dar negali tinkamai dalyvauti investiciniame procese su savomis lėšomis. Todėl iškyla būtinybė pritraukti kuo daugiau tiesioginių užsienio kapitalo investicijų bei užsienio paskolų pačioms svarbiausioms ūkio prioritetinėms kryptims plėtoti.

Greičiau įveikti bendrą Lietuvos ūkio nuosmukį galima vis daugiau lėšų skiriant restruktūrizacijai ir funkcionavimui užtikrinti. Šiandien visiškai aišku, kad Lietuvos ūkis į Vakarų rinką gali integruotis tik turėdamas naujausias užsienio technologijas. O šios technologijos į Lietuvą gali atkeliauti steigiant bendras su užsieniu įmones, imant užsienio paskolas arba efektyviau panaudojant Lietuvos ūkio subjektų turimas lėšas ir finansines galimybes.

Tiesioginės investicijos į bendras ir užsienio kapitalo įmones sudaro per 225 mln. JAV dolerių. Užsienio paskolų taip pat kasmet daugėja. 1994 m. jų gauta apie 160 mln., o iš viso - beveik 640 mln. JAV dolerių. Užsienio investicijos, tenkančios vienam žmogui, Lietuvoje yra gana mažos. Todėl reikalingas iš esmės naujas užsienio investicijų įstatymas, suteikiantis investicijoms ypatingą dėmesį, saugumo garantijas bei lygias teises su rezidentais. Kol kas nepakankamai patrauklus Lietuvos įvaizdis pasaulyje, jis, be to, dažnai dar ir tendencingai iškreipiamas į blogąją pusę. Todėl užsienio paskolų bei investicijų integravimo į Lietuvos ūkį tvarka yra tobulintina. Kur tai matyta, kad dalis užsienio paskolų liktų nepanaudota vien dėl realių projektų trūkumo? Žinoma, čia lengviausia apkaltinti pačias įmones, tačiau atsižvelgiant į dabartinę ūkio situaciją, ministerijų vaidmuo turi būti kur kas svarbesnis.

Labai nemalonu girdėti, kad kartais paskolos skirstomos ne pagal investicinių projektų svarbą, o atsižvelgiant į subjektyvius interesus. Jeigu valstybė imasi turtinės atsakomybės gaudama užsienio paskolas, tai lėšos turėtų būti panaudotos atsižvelgiant į finansuojamų objektų ekonominį efektyvumą.

Kalbėdamas apie Lietuvos užsienio prekybą norėčiau atkreipti dėmesį į jos neigiamą balansą. Lemiamos reikšmės tam turėjo kuro energetinių išteklių importas iš Rusijos. Neigiamas balansas užsienio prekyboje rodo, kad būtina imtis ryžtingų priemonių skatinant eksportą, ypač padedant mažoms ir vidutinėms įmonėms. Vyriausybė turėtų ryžtingiau realizuoti smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą. Man atrodo, kad tam tikro pereinamojo laikotarpio metu iš biudžeto finansuojamos įmonės, organizuojančios konkursus įsigyti prekes ir gauti paslaugas, pirmiausia turėtų orientuotis į vietinę rinką ir vietinės produkcijos panaudojimą. Taip būtų skatinami Lietuvos gamintojai, mažinamas Lietuvos importas.

Iš Statistikos departamento pateiktų duomenų matomos Lietuvos ūkio subjektų pastangos įsitvirtinti Vakarų šalių rinkoje. Pirmą kartą praėjusiais metais prekybos apyvarta su Vakarų šalimis viršijo prekybos su NVS šalimis apimtį. Noriu paminėti ir kitą teigiamą šio proceso faktorių - eksportas į Vakarų šalis viršijo importą iš jų. Tačiau Rusija vis dar išlieka pagrindine Lietuvos prekybos partnere. 1994 metais eksportas į šią šalį sudarė 28,2 procento bendro eksporto, importas - 39,3 procento. Kitos svarbios užsienio prekybos partnerės - Vokietija, Ukraina, Latvija, Baltarusija, Lenkija, Nyderlandai.

Lietuvos Respublikos nacionalinis 1994 m. biudžetas buvo neįvykdytas. Liko nesurinkta nemažai lėšų. Tai lėmė daugelis priežasčių. Viena jų - netobula mokesčių sistema. Ne kartą buvo tobulinami dabartiniai mokesčių įstatymai, priimami nauji. Apie juos nekalbėsiu. Tik noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad Seimas turėtų skubiai apsvarstyti bei priimti visą mokesčių įstatymų paketą ir nebesivelti į ilgas ir nesibaigiančias diskusijas. Priėmus šiuos įstatymus iš esmės bus baigtas mokesčių sistemos pertvarkymas.

Šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama mokesčių administravimui pagerinti. Vis labiau griežtinamos priemonės prieš nesąžiningus ūkio subjektus, kurie slepia pajamas, nemoka mokesčių, taip susikuria geresnes konkurencines sąlygas ir įgyja pranašumo prieš dorus verslininkus. Dėl tos pačios priežasties siekiama kontroliuoti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, numatyti atsakomybę už kelių sąskaitų turėjimą bankuose, griežtinama apskaitos ir finansinė atsakomybė, įmonių rejestrų tvarkymas, kasos darbo organizavimas.

Atliktas darbas davė teigiamų rezultatų. Pirmąjį pusmetį vidutinės nacionalinio biudžeto pajamos per mėnesį buvo 300 mln. Lt, o 1994 metų spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais jos jau padidėjo nuo 368 mln. Lt iki 430 mln. Lt.

Praėję metai buvo sunkūs Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms. Visų pirma todėl, jog sudėtinga buvo jų finansinė ir ekonominė būklė, komplikuoti žemės nuosavybės santykiai, be to, ir sausra apsunkino situaciją.

Žemės reforma buvo tęsiama visų pirma grąžinant žemę buvusiems savininkams ar jų paveldėtojams natūra.

Vis daugiau žmonių nori gauti kompensaciją už priklausiusią žemę pinigais. Kadangi galimybės pagal dabar galiojančią tvarką ribotos, būtina kuo greičiau rasti racionalius šių problemų sprendimo būdus, ypač atsižvelgiant į vyresnio amžiaus ir invalidų interesus.

Ekonominės žemės ūkio problemos, deja, buvo sprendžiamos vangiai. Turiu galvoje atsiskaitymus (nors pastaraisiais mėnesiais teigiamų poslinkių yra) ir, suprantama, kainas. Vis dėlto, atsižvelgdamas į pastaruoju metu priimtus šiuo klausimu teisinius dokumentus bei numatomą didesnį žemės ūkio biudžetinį finansavimą, drįstu teigti, jog ekonominė situacija turėtų pagerėti. Neužmirškime, kad praėjusiais metais buvo nustatyti pakankamai dideli muitai importuojamiems maisto produktams, o įsigaliojusi laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga labiau nei kitose reformuojamose valstybėse gina mūsų žemės ūkio produkcijos gamintojus. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės turėjo nemažai mokesčių lengvatų, kurios, manyčiau, turėtų išlikti ir ateityje.

Daugeliui akivaizdu, jog svarbia parama ūkininkams galėtų tapti kooperacijos plėtra kaime ir naujų rinkų paieškos. Deja, kol kas Žemės ūkio ministerijos veikla šiais aspektais buvo menka, o kooperacijos idėjos buvo įgyvendinamos, pasakyčiau, atskirų entuziastų dėka. Tai pasakytina ir apie verslų plėtotę kaime. Privalau taip pat atkreipti dėmesį į tai, jog kaimo socialiniai reikalai yra apleisti. Pastebėjau, kad neretai, priimant įvairius įstatymus ir nutarimus socialiniais klausimais, į kaimo žmogų nenorima pažvelgti įdėmiau, įsigilinant į jo reikmes. Demografinė situacija kaime, deja, irgi nedžiugina.

Yra ir tam tikrų teigiamų permainų. Kaime daugėja mažų perdirbimo įmonių, kurios jau konkuruoja su didžiosiomis, o dėl to vartotojui tik geriau. Atskiri gamintojai atranda rinkas užsienyje. Vis labiau suvokiama, kad rinkos ekonomikos sąlygomis svarbu mokėti ne tik pagaminti, bet ir parduoti.

Spręsdami ekonomikos problemas negalime pamiršti aplinkos apsaugos. Atsižvelgdami į realias galimybes ir užsienio patirtį, turime aiškiai apibrėžti prioritetus ir stengtis juos realizuoti. Svarbiausia yra vandenų apsauga, pavojingų atliekų tvarkymas ir racionalus gamtos išteklių naudojimas.

Visas pastangas gerinant ekonomiką turi vainikuoti gyventojų gerovės augimas.

1994-ieji metai šiuo požiūriu gali būti laikomi sustabdyto smukimo, bet nepakankamo gerėjimo metais. Neturime rimto pagrindo girtis išaugusiomis realiosiomis pajamomis, apskritai ženkliu gyvenimo lygio pakilimu.

Realusis darbo užmokestis per metus išaugo 8 procentais, nes išmokėtasis vidutinis darbo užmokestis didėjo sparčiau negu kainos.

Gyventojų pajamos vienam šeimos nariui per metus išaugo pusantro karto - nuo 161 Lt iki 240 Lt. Kaimo gyventojai ketvirtadalį pajamų gauna iš individualaus ūkio ir tik mažiau negu pusę jų sudaro darbo užmokestis, o miestiečių pajamose darbo užmokesčiui tenka net 80 procentų.

Per praėjusius metus vidutinio atlyginimo perkamoji galia, jeigu žvelgsime į ją per pagrindinių maisto produktų kainų prizmę, šiek tiek padidėjo. Tačiau sparčiau už vidutinį darbo užmokestį augo būsto išlaikymas ir elektros energija.

Pastaroji aplinkybė ypač apsunkino mažas pajamas turinčių žmonių gyvenimą. Todėl, manau, sprendžiant šią problemą, labai teisingi buvo neseniai priimti Vyriausybės nutarimai sparčiau didinti minimalią algą. Sausio mėnesį ji padidinta iki 85 Lt, o nuo vasario 1 dienos - iki 100 Lt.

Keletas žodžių apie nedarbą, kurio grėsmė vis labiau ryškėja. Oficialiais Darbo biržos duomenimis, dabartinis nedarbo lygis Lietuvoje yra palyginti žemas - 4,5 proc. Tačiau tai tik registruoti bedarbiai. Nedirbančių, ieškančių darbo asmenų skaičius kur kas didesnis ir didėja gerokai sparčiau negu registruotų bedarbių. Bedarbių skaičius per praėjusius metus padidėjo 3 tūkstančiais, o nedirbančių, ieškančių darbo - net 12,5 tūkst.

Pastebima mūsų gyvenime ir gerų poslinkių. Didėja žmonių, turinčių nuosavą automobilį, skaičius - jį turi jau kas antra šeima. Sparčiai auga individualių namų statyba; nepaisant didelių bilietų kainų, pilnėja teatrų, koncertų, sporto salės.

Esminė socialinės gerovės charakteristika yra piliečių sveikata.

Pats gyvenimas kelia naujus uždavinius valstybės politikai šioje srityje - daugiau dėmesio skirti sveikatos išlaikymui, jos stiprinimui bei ligų profilaktikai.

Todėl Lietuvos sveikatos politiką stengiamasi orientuoti į Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos šalyse įgyvendinamą strategiją “Sveikata - visiems”, kuriai būdingas naujoviškas požiūris į sveikatos priežiūrą, akcentuojant sveikos gyvensenos reikšmę. Jau yra gerų poslinkių - sėkmingai įgyvendinama programa “Sveika mokykla”, kurioje dalyvauja 17 mokyklų, puoselėjančių sveiką gyvenseną.

Pažymėsiu ir tai, kad 8 miestai ir 4 rajonai įsijungė į Pasaulinės sveikatos organizacijos “Sveikų miestų” programą, kuria siekiama formuoti naują požiūrį į visuomenės sveikatą savivaldybių lygiu. Tikiuosi, kad šis judėjimas plėsis, taps municipalinių tarnybų veiklos pagrindu.

Manau, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas sveikatos sistemą reguliuojančius įstatymus, galėtų aktyviau paremti joje vykstančias reformas.

Daugelį žmonių jaudina vaistų problema. Nereguliuojamas ir nekontroliuojamas brangių vaistų antplūdis pamažu išstumia iš vaistinių pigius, ligoniams reikalingus vaistus. Būtina pertvarkyti esamą farmacijos tinklą ir sukurti gerai organizuotą farmacijos politikai subordinuotą struktūrą.

Naujas nacionalinės sveikatos politikos įgyvendinimas reikalauja, kad praktinė sveikatos priežiūra būtų pertvarkyta - šalies žmonių sveikatos išsaugojimas, jos stiprinimas ir ligų profilaktika turi tapti sveikatos garantais.

Gerbiamieji Seimo nariai, vieneri metai valstybės gyvenime yra daug ir nedaug. Daug tiems, kurie svajoja apie stebuklingai greitą ūkio atgaivinimą ir visuotinės gerovės visuomenės sukūrimą. Nedaug tiems, kas supranta, jog išsivysčiusios demokratijos, kultūros, ekonomikos ir socialinės saugos šalimi Lietuva taps tik po daugelio metų atkaklaus visos tautos triūso.

Tuo keliu žengiant mums svarbiausia yra valstybės išorinis saugumas, pasitikėjimas savo jėgomis, dvasinė ramybė ir santarvė tarp skirtingai galvojančių, skirtingus interesus turinčių žmonių. Svarbiausia yra tai, kad mūsų ateitis tvirtai yra mūsų pačių rankose.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, Jūsų Ekscelencija! (Plojimai)

Mieli kolegos, tęsiame mūsų posėdį ir pagal susiklosčiusią tradiciją aš prašyčiau atkreipti jūsų visų dėmesį į kai kuriuos Seimo narius. Du iš jų jau atšventė savo gražius jubiliejus, prašyčiau juos pasveikinti. Tai mūsų gerbiamoji Seimo narė I.Šiaulienė. (Plojimai)

Jubiliejų atšventė ir gerbiamasis Seimo narys K.Snežko. (Plojimai)

Ir taip pat noriu pranešti apie dar vienos Seimo narės - N.Ambrazaitytės gimtadienį. Sveikiname! (Plojimai)

Darbotvarkės aptarimas (95.02.21)

5sesija 77p svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos! Dėmesio! Siūlau dar kartą registruotis ir pasitikslinsim darbotvarkę. Dėmesio! Registruojamės. Registracija.

103 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, noriu pranešti, kad Seimo seniūnų sueiga tiek vakar, tiek šiandien nagrinėjo kai kuriuos klausimus. Siūlomi štai tokie dalykai. Pirma dėl 1.4 punkto buvo siūlymų, kad šitas klausimas būtų nagrinėjamas vėliau. Kadangi Seniūnų sueiga nebuvo vieninga šiuo klausimu, Seimo nariams reikės apsispręsti. Sutarta, kad 2.2 klausimas išbraukiamas, kai bus būsimos komisijos sudėtis galutinai suderinta. 2.5 klausimas. Du pranešėjai: kolegė G.Jurkūnaitė ir Č.Juršėnas. 2.10 klausimas. Pranešėjas - ne ministras J.Biržiškis, o gerbiamasis Gradauskas. Ir Seniūnų sueigoje buvo sutarta dar dėl vieno rezervinio klausimo, tai yra dėl Sveikatos sistemos įstatymo patikslinimo. Įstatymo projekto autorius kolega J.Veselka. Štai dėl visų šitų dalykų, išskyrus 1.4 klausimą, buvo sutarta. Ir jeigu kolegos turi kitų nuomonių, prašom. Ar paliekam 1.4, ar išbraukiam?

Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau palikti 1-4, kadangi jis daug derintas, ir aš norėčiau priminti, kad praeitą trečiadienį buvo pradėtas priėmimas. Aišku, dalyvavo tada labai mažai Seimo narių ir mes taip sutarėm, kad jį pratęsime šiandien. Todėl galbūt nekeiskime savo sutarimo ir tęskime jo priėmimą.

PIRMININKAS. Tik, gerbiamasis Salamakinai, aš manau, svarbu priminti, kad yra patikslintas variantas.

A.SALAMAKINAS. Taip, patikslintas.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad buvo diskutuota jau daug, ir tas klausimas nėra šiandien tiek aktualus, kad mes jį turėtume traukti į darbotvarkę, juo labiau kad mes turim Ekonomikos ministro A.Vasiliausko išvadą. Jis kaip tik Vyriausybės vardu siūlo kai ką kita ypatingos skubos tvarka svarstyti. Todėl aš manau, arba mes apsisprendžiam ir svarstom visa tai kartu, arba darom iki tol, kol susitarsim. Nemanyčiau, kad šiandien tai būtina svarstyti.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad 1.4 būtų išbrauktas iš darbotvarkės, tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Dėl 1.4 išbraukimo iš darbotvarkės.

Už -17, prieš - 33, susilaikė - 7. Punktas lieka. Taigi ar reikalauja kas balsuoti dėl visos darbotvarkės su tais patikslinimais, kurie buvo suderinti seniūnų sueigoje ir atsižvelgiant į paskutiniojo balsavimo rezultatus? Ačiū.

Kredito unijų įstatymo projekto Nr.1255 priėmimas (95.02.21)

5sesija 77p svarstyti klausimai

Tada 1.2 darbotvarkės punktas - Kreditų unijų įstatymo projektas. Priėmimo tęsinys. Kviečiu pranešėją į tribūną.

Pranešėjas - autorių grupės atstovas gerbiamasis S.Vėlyvis.

Pirma, gerbiamasis pranešėjau, priminkit (aš pasakysiu, bet jūs turit priminti), ar viskas gerai taip, kaip aš sakysiu. Mes priėmėm nuo 1 iki 39 straipsnio, išskyrus 17, ir įstrigom ties 40 straipsniu. Pataisos yra dėl 40, 42 ir 53.

S.VĖLYVIS. Taip, gerbiamasis Pirmininke, jūs teisus. Gerbiamieji Seimo nariai, praeitą kartą mes su jumis iš esmės baigėme svarstyti 39 straipsnius ir toliau atidėjome. Didžiausi nesutarimai, kaip jūs atsimenate, buvo tarp projektų autorių ir pateikėjų, ir taip pat tarp Agrarinio komiteto narių. Norėdamas pašalinti tuos nesutarimus vasario 15 d. Biudžeto ir finansų komitetas buvo susirinkęs. Posėdyje dalyvavo darbo grupės vadovas, taip pat buvo kviesti Agrarinio komiteto atstovai. Iš esmės dėl visų nesutarimų Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje vasario 15 d. su agrarininkais mes sutarėme. Tačiau kad šiandien nekiltų nesutarimų, aš norėčiau gerbiamojo posėdžio pirmininko, taip pat ir Seimo narių prašyti svarstymą pradėti nuo 53 straipsnio, kuris buvo visų mūsų ginčų kertinis akmuo. Tai neprieštarautų Seimo statuto 160 straipsniui, kuris leidžia tai daryti. Ir jeigu mes priimtume tokį straipsnį, kaip dabar siūlo Biudžeto ir finansų komitetas, tada agrarininkams iš tikrųjų dingtų tas pavojus, kad kredito unija užkerta kelią steigtis kooperatinėms žemės ūkio kreditavimo bendrovėms. Tada 17 straipsnio ir 40 straipsnio klausimai būtų sprendžiami lengviau. Taigi mano prašymas, posėdžio pirmininke, jeigu galima, pradėti nuo 53 straipsnio. Tai neprieštarauja Statutui.

PIRMININKAS. Visiškai teisingai. Statutas šitai leidžia. Tada 53 straipsnis. Kiek prisimenu, kaip tik yra Agrarinio komiteto siūlymai. Tai gal jūs savo nuomonę trumpai išdėstykit, nes vis tiek jums paskui reikės reaguoti, ir aš suteiksiu žodį M.Pronckui.

S.VĖLYVIS. Pirmoji 53 straipsnio redakcija įpareigoja visas jau veikiančias savitarpio kreditavimo įstaigas per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsiregistruoti. Tai ir kėlė pavojų Agrarinio komiteto nariams, kad nebus galima kurti(...) kooperatinių agrarinių kreditavimo bendrovių. Bet 53 straipsnį... Dabar, žinoma, būtų jau 52, nes mes vieną straipsnį esam išbraukę. Bet pagal senąjį - 53 straipsnis. Mes iš jo išbraukiam pirmąją, antrąją, trečiąją dalis ir vietoj jų įrašome tokias dvi dalis. Pirma. “Kredito unijos iki 1997 m. gruodžio 31 d. atleidžiamos nuo juridinių asmenų pelno mokesčio per pirmuosius dvejus savo veiklos metus, skaičiuojant nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka dienos. Nuo 1998 m. sausio 1 d. arba iki to laiko, suėjus dvejų metų terminui nuo kredito unijos įsiregistravimo dienos, kredito unijų pelnas apmokestinamas 70% sumažintu juridinių asmenų pelno mokesčiu.” Antroji dalis. “Kitos mokesčių lengvatos kredito unijoms taikomos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, reglamentuojančiais mokesčių klausimus.” Štai tokia nauja straipsnio redakcija. Ketvirtąją dalį laikome trečiąja dalimi ir išdėstom ją taip: “Kol bus sukurtos unijų veiklos (...) institucija ir patvirtinti jos nuostatai, visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų kredito unijų bei jų asociacijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas.”

PIRMININKAS. Ačiū. Tai gal tada M.Pronckus. Gal priimtini šitie siūlymai, tada būtų mažiau debatų. Prašom, gerbiamasis kolega.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, mes visiškai sutinkam su ta naująja formuluote. Mes siūlom ją dabar priimti ir kartu atsiimam visus savo ankstesnius siūlymus, taip pat ir 40 straipsnio pirmąją dalį, dėl kurios balsuota. Mes galim siūlyti jos atsisakyti.

PIRMININKAS. Nuostabu. Ar kiti kolegos pritaria šitam sutarimui, ar nori pasakyti savo nuomonę? Gerbiamasis A.Plokšto ir gerbiamasis P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Pritariu pasiūlytai redakcijai ir siūlau jai pritarti bei balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Plokšto. Prašom.

A.PLOKŠTO. Biudžeto ir finansų komiteto vardu mes pritariam tokiai formuluotei ir siūlom ją priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu taip gražiai, tai, vadinas, nereikia ir balsuoti. 53 straipsnį priimam, o tada grįžtam prie kitų. Ačiū. 53 straipsnis priimtas.

S.VĖLYVIS. Tada aš norėčiau pasiūlyti Seimo nariams grįžti prie 40 straipsnio, dėl kurio alternatyvos praeitą posėdį jau buvo balsuota. Mes siūlome jį palikti tokį, koks jis buvo pasiūlytas iki to balsavimo, kad antroji jo dalis būtų “Indėlių draudimo bei papildomų kapitalų sudarymo tvarką nustato kredito unijos įstatai”.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu aš teisingai supratau, gerbiamasis Pronckau... Gerbiamasis Albertynai, prašome netrukdyti savo viršininkui. Gerbiamasis Pronckau, jeigu aš teisingai supratau, dabar jūs ir dėl 40 straipsnio sutinkat su tuo, kas buvo sakyta, taip? Ačiū. Minutėlę, aš vis dėlto įjungsiu, kad visi girdėtų. Kolega M.Pronckus. Prašom. Garsiai pakartokit.

M.PRONCKUS. Taip, sutinkam, kad 40 straipsnis būtų toks, kokį siūlė įstatymo rengėjai.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega A.Plokšto komiteto vardu, matyt.

A.PLOKŠTO. Taip, mes irgi norim, kad būtų ta formuluotė, kuri buvo.

PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. 40 straipsnis priimtas. Dabar prašome iš eilės.

S.VĖLYVIS. Prie 17 straipsnio negrįšim?

PIRMININKAS. Šituos pravarom, tada 17 straipsnis. 41 straipsniui, atrodo, pataisų nebuvo.

S.VĖLYVIS. 42 straipsnyje iš antrosios dalies buvo išbraukti “nepiniginiai turtiniai įnašai”, nes mes su visais jumis sutarėm, kad viskas tik pinigais.

PIRMININKAS. Pritariam. Ačiū. 42 straipsnis. Buvo kolegos A.Basko pataisa 10% keisti į 20%.

S.VĖLYVIS. Taip. Mes šitą pataisą priimame.

PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Baskas nenori kalbėti? Ačiū. 42 straipsnis priimtas. 43 straipsnis.

S.VĖLYVIS. 43 straipsnį mes siūlome visiškai išbraukti ir toliau keičiama kitų straipsnių numeracija.

PIRMININKAS. Tai suprantama, bet kol kas eikim pagal seną. 44 straipsnis.

S.VĖLYVIS. 43 straipsnį išbraukiam iš viso.

PIRMININKAS. 44 straipsnis pagal suderintą redakciją?

S.VĖLYVIS. Taip, pagal suderintą redakciją. Į visas pastabas atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ačiū. Priimtas. 45 straipsnyje irgi tas pats?

S.VĖLYVIS. Tas pats.

PIRMININKAS. Priimtas. Gerbiamasis Pavirži, jūs dėl kurio straipsnio? Prašau dėl 44 straipsnio.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl šito straipsnio lyg ir neturėčiau, bet kadangi mes dabar nustatėm vietoj 500 minimalią 300, tai turi keistis ir kituose straipsniuose. 41 straipsnyje suma 12,5 tūkst., o dabar turėtų būti kita.

S.VĖLYVIS. Ne, pajaus dydis nemažėja. Mes praeitą kartą nustatėm 50 narių. Kai kredito unijų minimalus narių skaičius 50, pajaus dydis yra 300. Tai 1500. Visur lieka...

G.A.PAVIRŽIS. Tai ne 1500, o 15 000.

S.VĖLYVIS. Atsiprašau, 15 000.

G.A.PAVIRŽIS. O čia parašyta 12,5.

S.VĖLYVIS. Tai čia dar netaisyta, bet kada... Šitas savaime taisoma.

PIRMININKAS. Suprantama. Ačiū. Tai sutariam ir dėl 45 straipsnio taip pat. 46 straipsnis.

S.VĖLYVIS. 46 straipsniui pastabų neturėjom.

PIRMININKAS. Nėra. Priimtas. 47 straipsnis.

S.VĖLYVIS. 47 straipsnis. Kaip matote pažymoje, vietoj 2 nustatyti 3 kredito unijos veiklos normatyvai. Tai...

PIRMININKAS. Prieštaravimų nėra? Ačiū. Priimtas. 48 straipsnis.

S.VĖLYVIS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Priimtas. 49 straipsnis.

S.VĖLYVIS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Priimtas. 50 straipsnis.

S.VĖLYVIS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Priimtas. 51 straipsniui lyg ir buvo.

S.VĖLYVIS. Taip. 51 straipsnio redakciją atsižvelgdami į pasiūlymus mes pakeitėm. Rašom: “Kredito unijų santykius, atsirandančius ją likviduojant, bankroto bylos iškėlimo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos komercinių bankų bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymai, numatantys banko bankroto atlikimo procedūrą.” Mes lyginamės su banku.

PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu niekas neprieštarauja. Priimtas. 52 straipsnis. Pastabų, atrodo, nebuvo?

S.VĖLYVIS. Nebuvo.

PIRMININKAS. Priimtas. Ir 53 mes jau priėmėm. Tada, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, mes turim dar grįžti prie to straipsnio, kuris buvo atidėtas.

S.VĖLYVIS. 17 straipsnis.

PIRMININKAS. 17 straipsnis. Kiek prisimenu, vienas skaičius jau buvo pakeistas. Vietoj 25 narių - 50.

S.VĖLYVIS. 50. Tarp mūsų kilo ginčas dėl to, ar gali būti kredito unijos nariais juridiniai asmenys. Didžiausias prieštaravimas buvo ponų agrarininkų. Ir dabar mes tą klausimą, atrodo, išsprendėm. Jis neturėtų...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kokia dabar formuluotė lieka? Lieka tik fiziniai ar šito žodelio nelieka, ar yra dar kas kita? Prašom.

S.VĖLYVIS. Mes laikomės tos nuomonės, kad kredito unijos nariais gali būti tik “fiziniai” asmenys. Nariais. Kredito unijos veikloje, kaip atsimenate, pagal 7 straipsnio trečiąją dalį, remiant ją arba laikant joje depozitus, gali dalyvauti ir kai kurie juridiniai asmenys. Bet nariais... Išvardyta 7.3 straipsnis. Tada aš turėčiau prie jo grįžti, bet mes jau priėmėm.

PIRMININKAS. 7 straipsnis priimtas. Gerbiamieji kolegos, jeigu yra daugiau ar mažiau suderinta, tai laikykim, kad ir 17 straipsnis priimtas su patikslintu skaičiumi ne 25, o 50. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

S.VĖLYVIS. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Gal jūs kol kas prisėskit, jeigu staiga reikėtų reaguoti ar pan. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.

Kolega P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji įstatymo projekto rengėjai, iš tiesų šitas įstatymas buvo labai reikalingas. Jau seniai žmonės jo laukia, kadangi šiuo laiku, susikūrus tiek Valstybiniam bankui, tiek komerciniams bankams, fiziniai asmenys, piliečiai liko už kreditavimo ribų, kadangi bankų pareigūnai, darbuotojai nenorėjo su jais kalbėtis. Aišku, siekiant patenkinti žmonių poreikius kreditams būtinai reikėjo atskiro įstatymo. Ir kaip tik šitas įstatymo projektas patenkina daugumos žmonių, kiek man žinoma, lūkesčius. Todėl aš šiam projektui pritariu ir kviečiu visus gerbiamuosius savo kolegas šiam įstatymui pritarti ir už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Treinys.

M.TREINYS. Remiu šitą įstatymo redakciją, kuri iš esmės Lietuvoje įteisins vartotojiško kredito kooperaciją. Galbūt gaila, kad mes taikome jo naują terminą - kredito unija. Juk galėjome išsiversti ir paprastesniu pavadinimu - savitarpio paskolų bendrovė ar pan. Bet tai neesminis dalykas. Pirmoji šito įstatymo redakcija buvo nepalanki agrarininkams, nes ji siekė įteisinti, monopolizuoti visą kooperatinio kredito veiklą, nors ji gamintojų kreditui nelabai tinkama. Dabartinė redakcija ištaisė tą klaidą, tą prieštaravimą, todėl siūlyčiau protokoliškai pažymėti, kad reikėtų parengti ir priimti dar vieną kooperatinio kredito paketo įstatymą, kurį galbūt galėtume pavadinti Žemės ūkio kredito bendrovių įstatymu.

Tai būtų savotiškas priminimas ir pavedimas mūsų Vyriausybei, kad nereikėtų dėl šio įstatymo delsti, nes šiuo metu besisteigiančios gamintojų kooperatinio kredito bendrovės naudojasi tik Kooperacijos įstatymu, nors ten tie visi dalykai nedetalizuoti. Ir kad nebūtų naujų nesusipratimų, reikia tai konkretizuojančio įstatymo, kuris galėtų paimti daug nuostatų ir iš Kredito unijų įstatymo, ir iš Kooperacijos įstatymo. Siūlau balsuoti už šitą įstatymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad kolegos neprieštarautų mūsų tokiam protokoliniam įrašui, tik prašyčiau gerbiamąjį kolegą M.Treinį tiksliai suformuluoti to galimo įstatymo projekto pavadinimą ir atiduoti jį sekretoriatui. O į protokolą, aš manau, galim tai įrašyti. Ačiū.

Kolega V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau priimti dar ir tokį protokolinį nutarimą: “Pritarti iniciatyvai įsteigti Seime kredito uniją.” Tai 1 punktas. Ir 2 punktas: “Prašyti Seimo vadovybės skirti Seimo kredito unijai patalpas.”

PIRMININKAS. Geras pasiūlymas. Seimo valdyba apsvarstys.

Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, Kredito unijų įstatymas iš tiesų yra reikalingas, bet kelia abejonių kai kurie jo straipsniai ir apskritai reglamentacija. Šis įstatymas tai nei, sakykime, komercinio banko pavyzdys, nei akcinės bendrovės su jai suteiktomis teisėmis ir pareigomis pavyzdys. Iš tiesų ar ji bus steigiama savišalpos pagrindu, kad jos nariai vieni kitiems padėtų, ar kaip veikianti kokia nors bendrovė, užsiimanti netgi... Pagal suteiktas teises galima įžvelgti netgi komercinius, biznio reikalus ir visa kita. Abejonių kelia ir tai, kad 53 straipsnyje mes jau įteisinom kai kurias mokesčių lengvatas šioms kredito unijoms, o tas turėtų būti padaryta mokesčių įstatymuose. Aš balsuodamas susilaikysiu.

PIRMININKAS. Žinoma, gerbiamasis Kubertavičiau, gaila. Kolega A.Plokšto.

A.PLOKŠTO. Aš manau, kad šis įstatymas užpildo spragą, kuri vis labiau matoma, nes smulkių taupytojų interesai vis mažiau domins komercinius bankus. Manau, kad jis labai laiku atsirado ir yra labai reikalingas. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pagrindiniai argumentai už šio įstatymo priėmimą, įskaitant jo pavadinimo patikslinimą, buvo pasakyti, man telieka pritarti šio įstatymo nuostatoms ir siūlyti balsuoti už jį. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis, o balsų skaičiavimo grupę prašome pasiruošti skaičiuoti. Registruojamės. Salėje 53 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas? Kas už, prašome pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 46 Seimo nariams balsavus už ir tik 2 susilaikius Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Darbas padarytas. Ir tiksliai pagal grafiką - pertrauka. 12 val., įspėju, Alkoholio kontrolės įstatymas. Iki 12 val. galima rizikuoti.

Pertrauka

Alkoholio kontrolės įstatymo projekto Nr.642(6) priėmimas (95.02.21)

5sesija 77p svarstyti klausimai

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Ilgai lauktas Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimas. Matau pagal salę, kad Seimo nariai nelabai domisi. Siūlau užsiregistruoti istorijai. Registracija. Posėdyje dalyvauja 36 Seimo nariai.

Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti, ar nebus nusižengta Seimo statutui, jeigu šiandien pradėsime šio įstatymo priėmimą? Štai dėl ko. Šitas įstatymas paskutinį kartą buvo svarstytas komitete ir Seime prieš vasaros atostogas. Po to jis labai smarkiai pasikeitė.

Ir po to mes svarstėme tik vakar, tik vakar sugebėjome pradėti svarstymą Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Ir jeigu šiandien pradėsime priėmimą, tai vargu ar žmonės galės pareikšti savo pastabas. Ir štai dėl ko. Todėl, kad šis paskutinis variantas (6) buvo įteiktas prieš pat šventes, įregistruotas vasario 15 d. Vasario 16 buvo šventė, vasario 17 buvo susitikimas su rinkėjais, po to šeštadienis, sekmadienis, manau, kad niekas jo negalėjo gerai išstudijuoti. Be to, turiu pažymėti, kad ir šios savaitės darbotvarkėje yra įrašytas ne 6, o 5 projektas. Jie sekė vienas po kito. Buvo išleistas 5 ir po kelių dienų 6. Taigi dabar, mano manymu, būtų labai malonu, jei reikėtų visa tai iš naujo pradėti svarstyti, jeigu šiandien mes negalime priiminėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Aš manau, jog turėtume atsižvelgti į tai, kad vis dėlto šis įstatymas buvo svarstytas ne tik mūsų profiliniame komitete, kuris teikia jį, bet jis buvo nagrinėtas ir tarpkomitetiniuose posėdžiuose, kur buvo svarstytos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisos bei pastabos. Vakar komitete mes priėmėme tokį sprendimą: prašyti Seimo Pirmininką, jog svarstant šį įstatymą pagal jo apimtį (mes taip jaučiame) šiandien būtų priimami tik pirmasis ir antrasis skyriai, o po to būtų daroma pertrauka suteikiant teisę kitiems Seimo nariams ir komitetams dar teikti pataisas kitiems straipsniams, kurie bus nepriimti. Taip išvengtume ir kolizijų, ir nesusipratimų. O šiaip kviečiu priiminėti.

PIRMININKAS. Jūs siūlote pagrindinio komiteto vardu po pirmųjų dviejų skyrių daryti pertrauką, taip?

J.BEINORTAS. Toks buvo vakar komiteto sprendimas. Manau, kad jis yra ir raštu įteiktas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, jeigu mes priiminėsime 11 ar kiek ten straipsnių, tai viename man užkliūva tas VTAKT’as t.y. Valstybinė tabako, alkoholio kontrolės tarnyba. Manau, kad tai yra principinis dalykas, nes toliau visame įstatyme yra ši tarnyba. O kaip žinote, kovai su alkoholiu ir tabaku yra sukurta įvairių tarnybų. Todėl, mano manymu, pirmiausia reikėtų šį įstatymą arba pataisyti, arba atmesti. Jeigu pataisom, tai tada automatiškai kituose straipsniuose to VTAKT’o nelieka. Jeigu atmetam tą pataisą, tai lieka VTAKT’as, tada supaprastėtų šio viso įstatymo svarstymas. Jeigu nusprendžiam, kad šiandien priimame, manau, kad pirma reikėtų šią pataisą apsvarstyti, pateikti ir apsvarstyti arba susilaikyti, bet ten, kur yra VTAKT’as, bet kuriame straipsnyje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, apie tai galėsime kalbėti, kai svarstysime pastraipsniui. Primenu, jog jau buvo padaryta šio klausimo priėmimo pertrauka. Į darbotvarkę šis klausimas yra įrašytas. Pagrindinio komiteto reikalavimas padaryti po 11 straipsnio pertrauką yra teisėtas, jis yra išdalytas. Tačiau pradėti šio įstatymo priėmimo procedūrą, arba, teisingiau, tęsti šią procedūrą mes pagal Seimo statutą galime. Jeigu kas nors abejoja, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją.

Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją Seimo narį L.Alesionką. Prašom. Jūs galite supažindinti su atliktais pakeitimais, taip pat pateiktais siūlymais, o po to priiminėsime pastraipsniui.

L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, aš, prieš pradedant priiminėti pastraipsniui ir prieš pradedant skaityti konkrečias pataisas, gautas raštu, taip pat ir prieš pasakydamas komitete pasakytas vakar mintis ir pasiūlymus, noriu informuoti jus, koks darbas padarytas, kaip derinti interesai svarstant šį įstatymo projektą.

Nuo tada, kai Seimas apsisprendė čia, salėje, ir balsavimo tvarka buvo pritarta projektui, kurį aš teikiu, mes neatmetėme kategoriškai Vyriausybės siūlymų ir Vyriausybės dalyvavimo. Ir paprašius premjeras A.Šleževičius paskyrė du savo atstovus (...), kurie nuolat dirbo drauge su mumis toliau kuriant šį įstatymą ir juos būtų galima laikyti net ir pilnaverčiais darbo grupės nariais. Šis darbas vyko.

Raštu buvo pateikta daug pasiūlymų. Išvardysiu chronologine tvarka. Vyriausybės pasiūlymai raštu buvo pateikti praeitų metų balandžio 28 d., juos pasirašė premjeras A.Šleževičius. Tie pasiūlymai buvo išnagrinėti darbo grupėje, o po to bendrame darbo grupės posėdyje kartu su Vyriausybės įgaliotais asmenimis ir pačiu premjeru Vyriausybėje. Iš esmės buvo pritarta Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams. Jie buvo priimtini, išskyrus paskutinįjį 9, kuriame Vyriausybė siūlė, kad nebūtų tos VTAKT’o tarnybos. Tačiau kai mes paaiškinome, kad tai jau yra apsprendęs Sveikatos sistemos įstatymas, daugiau problemų neliko ir pats premjeras tokio siūlymo atsisakė. Taigi tuo būdu jau į ketvirtąjį variantą mes įrašėme visus tuos siūlymus, kuriuos suderinome kartu su Vyriausybe. Nors kai kurių punktų redakcija buvo dar keičiama, sakinys galėjo truputį keistis, liko kitoks negu Vyriausybės teikime, bet tai iš esmės buvo priimtina abiem pusėms. Ir į visus pasiūlymus, kurie buvo išdėstyti ir pateikti premjero, buvo atsižvelgta.

Toliau. Svarstymo eigoje, kaip jūs prisimenate, Seimo narys kolega V.Astrauskas buvo pateikęs vieną iš alternatyvių šio įstatymo projektų, kurį aš jums rodžiau ir dar kartą galiu parodyti. Tai faktiškai buvo mūsų įstatymo projekto trečiojo varianto, na, švelniai tariant, labai tiksli kopija. Aš dar kartą ją rodau. Ten, kur spalvotai subraukyta, tai yra žodžiai, paimti iš mūsų projekto, o ten, kur tų brūkšniukų nėra, tai gerbiamojo V.Astrausko mintys. Ir čia, Seimo salėje, o vėliau ir pakomitetyje, ir komitete šis variantas buvo atmestas ir Seimo nariui kolegai V.Astrauskui buvo pasiūlyta teikti Statuto numatyta tvarka raštu pataisas konkrečiam įstatymo projektui, ką jis ir padarė 1994 m. gegužės 5 d. Mes svarstėme tas visas pataisas bendrame darbo grupės ir Sveikatos pakomitečio posėdyje ir iš esmės konstatavome, kad tai yra tas pat, ką Seimo narys teikė savo alternatyviame projekte, kurį Seimas atmetė. Jis teikė variantui 642(3). Atkreipiu kolegų dėmesį, kad, kaip jūs žinote, pagal Statutą galioja tik tie projektai, kurių numeracija yra spaude, rėmeliuose. Visa kita - tai yra juodraštiniai darbo grupės žymėjimai, kad mes patys tobulindami projektą geriau orientuotumės. Taigi gerbiamojo V.Astrausko pasiūlymai yra projektui Nr.3, kuris jau seniai nebeegzistuoja, jo nebėra. Tačiau kaip Seimas nuspręs. Jeigu Seimo narys sugebės ir pajėgs tuos konkrečius siūlymus pritaikyti jau šiandieną egzistuojančiam ir oficialiai registruotam 6 variantui pagal punktus, aš manau, kad mes galime juos aptarinėti, jeigu tai Seimo statutas leidžia ir neprieštarauja.

Mes gavome taip pat raštu gerbiamųjų Seimo narių G.Paviržio, V.Andriukaičio, A.Kunčino, K.Skrebio ir J.Veselkos pasiūlymus jau paskutiniams variantams, kurie iš esmės turėjo būti teikiami trečiajam svarstymui, priėmimui. Taigi variantui, kurio numeris būtų 642(4) ir kuris įregistruotas gruodžio 13 d., ir variantui 642(5), kuris įregistruotas vasario 3 d. Ir atsižvelgiant į visas raštu gautas pastabas, kurias mes svarstėme darbo grupėje ir dabar dar pakartotinai, ir jums pageidaujant, to paties norint ir darbo grupei, mes pateikėme tą paskutinį variantą, kuris oficialiai šiandieną galioja. Jis įteiktas Statute numatytu laiku, netgi anksčiau, negu Statute numatyta. Mes manome, kad reikia reaguoti į tas pastabas, pavyzdžiui, ir dėl 4, ir dėl 5 varianto, nepriklausomai nuo to, kad yra 6, nes iš esmės 6 variantas - tai yra to 4 varianto tąsa, jis yra tik šiek tiek juridiškai, literatūriškai patobulintas arba atsižvelgiant į konkrečią pastabą, kurią pateikė raštu Seimo narys.

Gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymai yra užrašyti 64(4) variantui, o apačioje parašyta: “Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymui (projektas 8)...” Tokio varianto nėra, neegzistuoja. Projektas 8 - tai yra mūsų juodraštis. Tačiau mes vis dėlto nebuvome formalūs ir to neatmetėme, bet pasiėmėme ir tą juodraštį, ir tą pagrindinį tekstą. Kai kur punktų numeracija skiriasi, bet esmė atitinka. Esmė išlieka ir šio 6 varianto siūlymuose. Į kai kuriuos pasiūlymus mes atsižvelgėme ir juos priėmėme (kaip ir kolegos K.Skrebio), tačiau su kai kuriais mes negalime sutikti, nes jie prieštarauja arba veikiančiam Sveikatos sistemos įstatymui, arba veikiančiam Įmonių įstatymui. Taigi priėmę pataisas mes turėtume atsidurti situacijoje, kai įstatymas prieštarauja kitiems veikiantiems įstatymams. Mes jų priimti negalėjome ir apie tai jau konkrečiai kalbėdami apie konkrečias pataisas jums pasakysime.

Taip pat mes gavome Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto raštu pateiktas alternatyvas Alkoholio kontrolės įstatymo 4 variantui. Štai dėl šių alternatyvų iš esmės tiek darbo grupė, tiek ir vakar tą darbą svarstyti pradėjęs komitetas atsidūrė tokioje situacijoje. Kai kurie siūlymai yra priimtini. Galbūt aš juos galėsiu pakomentuoti po to, kai mes baigsime darbą su tais 11 straipsnių, jeigu laikas leis, arba ateityje. Tačiau kai kurie siūlymai iš esmės keičia šio įstatymo finansinę struktūrą, mokesčių surinkimo tvarką, kitaip sakant, lėšų gavimo į valstybės biudžetą tvarką, keičia baudų sistemą, jeigu tas įstatymas pažeidžiamas, taip pat sukelia gana dviprasmišką padėtį, mano požiūriu, kuri nenumatyta kituose Lietuvos įstatymuose, kai už tą patį baudžiama tris kartus. Kitaip tariant, žmogus, firma arba valstybinė įmonė, pažeidus įstatymą, prarastų ne tik mokestį už licenciją, kuris šiandien yra 300 tūkst. Lt, jeigu aš nemeluoju, sakykime, už leidimą eksportui, bet prarastų ir pusę mln. Lt užstato. O jeigu tas užstatas konkurso tvarka, kaip siūlo komitetas, galėtų pakilti, pavyzdžiui, iki milijono, tai jis praranda tą milijoną ir dar gauna baudą iki 10% nuo turėto pelno. Tai yra trigubas baudimas už tą patį įstatymo pažeidimą, kas Lietuvos Respublikoje jokiais kodeksais - nei Administraciniu, nei Baudžiamuoju - nenumatoma. Taip pat susidaro labai keista ekonominė kolizija. Faktiškai sumokėjus tokį užstatą... Kartoju, tai mažiausiai 500 tūkst. Lt, kaip siūlo autoriai, o daugiausiai gali būti ir milijonas, ir daugiau. Ir tai turi būti įdėta į banką, ir tai tampa įšaldytu kapitalu. Sakykime, valstybinė įmonė “Anykščių vynas” sumoka milijoną litų. Banke ta sąskaita įšaldoma ir laikoma įšaldyta iki to laiko, kol “Anykščių vynas”, neduok Dieve, ims ir pažeis įstatymą, tada jis iš karto praranda ir t.t.

Jeigu mes priimtume tas pataisas, mes galėtume atsidurti labai keistoje situacijoje, kuri numatyta mūsų Statuto 162 (jeigu aš neklystu) straipsnyje. Tą sistemą Seime priėmus dviprasmiškoje padėtyje atsidurtų Vyriausybė, kadangi tai neaptarta nei Seimo Biudžeto ir finansų, nei Ekonomikos komitetuose. Taip pat mes neturime nei Finansų, nei Ekonomikos ministerijų išvadų, taip pat ir Vyriausybės išvadų. Tai mes sutarėm, kad pradedant 12 straipsniu, nuo kurio turėtų įsigalioti šios siūlomos alternatyvos, padaryti pertrauką ir, gavus minėtų institucijų išvadas, toliau būtų galima dirbti.

Tai tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtume pradėti priėmimą pastraipsniui?

L.ALESIONKA. Manau, kad galime pradėti.

PIRMININKAS. Visų pirma prašom dėl įstatymo pavadinimo.

L.ALESIONKA. Dėl pavadinimo... (Balsai salėje) Prašom?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į replikas iš vietų. Prašom dėl pavadinimo.

L.ALESIONKA. Dėl pavadinimo mes turime du pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas, kurį teikia Seimo narys J.Veselka. Jis siūlo išbraukti... Jis siūlo vadinti įstatymą taip: Lietuvos Respublikos alkoholinių gėrimų kontrolės įstatymas. Tiek darbo grupėje, tiek komitete mes nutarėme, kad toks pasiūlymas yra nepriimtinas. Šis įstatymas neapsiriboja vien tik alkoholinių gėrimų sritimi. Jis taip pat kalba apie kitus produktus, kurių gamybai naudojamas alkoholis įvairiais jo pavidalais. Mes manome, kad šis įstatymas taip pat privalo užtikrinti tų priedų, naudojamų maisto produktams, kontrolę, kokybę, standartų parametrus ir kitus reikalingus parametrus, kad ir vaikų saldainiams, ir kulinariniams priedams, ir įvairiems padažams ir tinktūroms naudojamo (maistui troškinti, mėsai, žuviai, sriubai arba kitiems patiekalams) alkoholio būtų užtikrinta kokybė, panaudojimas, apskaita, kontrolė ir netgi kainos. Todėl šis pasiūlymas nėra priimtinas.

Ar man iš karto vardyti ir kolegos V.Astrausko pasiūlymus?

PIRMININKAS. Taip, prašom iš karto visas alternatyvas.

L.ALESIONKA. Kolegos V.Astrausko ankstesnis siūlymas buvo šį įstatymą vadinti Alkoholio monopolio įstatymu. Tuo metu Seimas balsuodamas to pavadinimo atsisakė. Todėl kolega V.Astrauskas siūlo šį įstatymą pavadinti: Lietuvos Respublikos valstybės alkoholio monopolio ir kontrolės įstatymas. Mes manome, kad tai taip pat nepriimtina, juo labiau kad mes dėl to pavadinimo buvome susitarę ir Seimo salėje, juo labiau kad ir Respublikos Prezidentas savo kalboje, kurią jūs turite išdalytose knygutėse, rašo apie tai, kad Lietuva, kur nuolat daugėja smurtinių mirčių, savižudybių, iš kurių apie 80% pagrindinė priežastis yra alkoholizmas, iki šiol neturi Alkoholio kontrolės įstatymo.

Aš jau aiškinau šioje Seimo salėje nebežinau kiek kartų iš šios tribūnos, apie tai kalbėjo ir kiti Seimo nariai. Mes vadovaujamės tarptautiniu mastu priimta samprata, kuri galioja šalyse - SNO narėse. Alkoholio kontrolė - tai yra ta sritis, kuri apima viską: ir monopolinę valstybės teisę, ir tam tikrą monopolio sistemą, ir kontrolę, ir kokybės užtikrinimą, ir kainų politiką. Visa tai sudėta į šį žodį.

Darbo grupė, o vakar ir komitetas, yra tos nuomonės, kad šie abu pasiūlymai nepriimtini ir kad reikėtų palikti pavadinimą - Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra trys alternatyvūs siūlymai, reikia pagal Seimo statutą juos suporuoti. Aš siūlyčiau suporuoti taip. Pirmiausia reikia mums išspręsti, ar tai yra alkoholio įstatymas, ar alkoholinių gėrimų įstatymas, po to suporuoti gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko ir pranešėjo siūlymus į vieną, o gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos kaip kitą siūlymą. Tai yra pirmiausia spręsti ar alkoholio, ar alkoholinių gėrimų, o po to spręsti ar kontrolės, ar monopolio ir kontrolės. Ar sutinkat su tokiu? Pirmiausia alternatyvių siūlymų autoriai. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia pažiūrėkime šio įstatymo 2 straipsnį. Jis nori mažinti bendrojo alkoholio suvartojimą, reguliuoti santykius, susijusius net su maisto produktais, kuriuose yra alkoholio priedų, ir t.t. Mano įsitikinimu, šis įstatymas neturi reguliuoti, kiek ir kokio alkoholio dėti į limonadą, dešras, saldainius ir t.t. Tai turi spręsti maisto produktų specialistai ir ten turi būti apibrėžta maisto įstatyme, kurį mes žadame priimti.

Toliau. Techniškai, kur yra prižiūrimos visokios detalės. Vėl turi spręsti technologai. Ir šie visi dalykai nėra tiesiai vartojami, dėl ko prasigeriama. Galima sakyti, kad tas įstatymas taip ir nedarys, ten nesigilins. Bet jeigu formaliai pažiūrėsim, tai ir tuos mano paminėtus dalykus turi teisę biurokratai reguliuoti, o ne specialistai.

Toliau. Antra. Šis įstatymas turi būti skirtas tam, kad žmogus neprasigertų. O kol jis neprasigeria, jis nevartoja nei odekolono, nei denatūros ar kitų surogatų. O prasigėrusiam žmogui, jei jis pats nenorės nutraukti gėrimo, šis įstatymas nepadės. Todėl jo paskirtis ir pavadinimas turi atitikti būtent skatinimą nevartoti alkoholinių gėrimų. Jis turi būti siauresnės paskirties. Būdamas tik siauresnės paskirties jis galės pasiekti savo tikslą. Kitaip tai bus tiktai gorbačioviškos kovos atmaina, ir viskas. Todėl aš siūlau jį pavadinti siauresnės paskirties, t.y. Alkoholinių gėrimų kontrolės įstatymu, o kitus dalykus tegu sprendžia maisto ar koks ten yra įstatymas ir, sakysime, įvairių technologijų, kur priimamas įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti už alternatyvą - Alkoholio kontrolės įstatymą, kitas už alternatyvą - Alkoholinių gėrimų kontrolės įstatymas.

Prašom. Seimo narys R.Bloškys.

R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek mes suprantame, alkoholį galima ne tiktai gerti, bet ir valgyti. Tuo labiau yra tokių alkoholio gaminių, kur išvis negalima gerti. Pavyzdžiui, spiritas 90 laipsnių. Norėčiau sužinoti, kas čia dabar ryžtųsi gerti. Todėl aš pritariu darbo grupės pasiūlymui palikti tokį pavadinimą, koks yra projekte.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasisakyti dėl Seimo nario V.Astrausko pasiūlymo.

L.ALESIONKA. Tai vėliau turbūt.

A.ENDRIUKAITIS. Vėliau galima?

PIRMININKAS. Truputį vėliau, kai rinksimės kitas alternatyvas.

A.ENDRIUKAITIS. Tai prašom manęs tada neišbraukti.

PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys V.Andriukaitis komiteto vardu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, esu įgaliotas pasisakyti svarstant šį įstatymą komiteto vardu. Komitetas pasisako už tai, kad būtų priimamos sąvokos, kurios atitinka Europos Sąjungos įstatymų normas, kad vėliau nereikėtų įstatymų derinti, nereikėtų jų keisti, nes kaip ir girdėjome šiandien metiniame pranešime, Seimo laukia sudėtingas darbas suderinti Europos Sąjungos ir mūsų įstatymus. Todėl mes iš karto vartojame sąvokas, kurios egzistuoja Europos Bendrijoje. Todėl komitetas pasisako už šią formulę, kurią teikia darbo grupė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas Seimo narys galėtų paremti gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlymą. Seimo narys A.Tauras.

A.P.TAURAS. Ne, neparemsiu.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Prašom.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus išgertas alkoholinis gėrimas, ar bus įpiltas į kokį maisto produktą - jis vis tiek bus gėrimas. Taigi čia aš nematau tiesioginio prieštaravimo tarp to, ar jis vartojamas dedant į maistą, ar tiesiog pilant į burną. Taigi, manyčiau, būtų galima palikti net Alkoholinių gėrimų monopolio ir kontrolės įstatymą. Tai čia būtų galima net suderinti šituos du dalykus. Tuo labiau kad įrašyti “produktas” čia iš viso netinka. Toliau bus galima pasisakyti dėl 2 punkto. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, ir po to balsuosime alternatyviai.

L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, priimta tarptautinė praktika, kuria ir mes vadovaujamės, kad alkoholiniai gėrimai tai yra gėrimai, kurių koncentracija sudaro nuo 1 iki 60%. Dauguma Amerikos žemyno, Europos žemyno, taip pat Japonijos šalių vadovaujasi šita samprata todėl, kad per 49,3% alkoholio koncentracija jau veikia kaip šarmas, deginantis gleivinę, koaguliuojantis ir suardantis baltymus. Taigi jeigu mes priimtume gerbiamojo J.Veselkos teikiamą pavadinimo pataisą ir išbrauktume žodį “alkoholio produktai, alkoholis”, mes atidarytume vartus juodajai rinkai, kuri viską, kas viršija šituos laipsnius, daro ką tik nori, be jokios kontrolės, priežiūros.

Antra. Mes iš tikrųjų pašalintume bet kokią valstybės atsakomybę už tuos alkoholio produktus, kurie vartojami maistui, iš to skaičiaus - konservavimui ir vaikų mitybai, nes vis dėlto mes turime garantuoti kokybę. Todėl aš dar kartą kartoju - tai nepriimtina.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 71 Seimo narys.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio. Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų priimtas autorių siūlymas, jog šis įstatymas vadintųsi Alkoholio, paspaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad šis įstatymas vadintųsi, kaip siūlė gerbiamasis Seimo narys J.Veselka, Alkoholinių gėrimų - “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Už - 52, prieš - 6. Taigi pakankamai balsų, kad būtų priimtas autorių siūlomas pavadinimas.

Dabar pereisime nagrinėti kitą alternatyvą, t.y. pateiktą gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko, ir nuspręsime, ar tai bus Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas, ar Alkoholio monopolio ir kontrolės įstatymas. Prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Pirmiausia siūlymo autorius - gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tai prašyčiau pritarti šitam monopolio įstatymo pavadinimui vien dėl to, kad du kartus premjeras šitoje salėje pasisakė už tai, kad jis priima, kad būtų priimtas įstatymas alkoholio monopolio didmeninei ir mažmeninei prekybai, gamybai, importui ir eksportui. Tai galime patikrinti įrašytuose dokumentuose. Man atrodo, kodėl mes turime nubalsuoti taip, kad būtų ne toks griežtas, jeigu Vyriausybė sutinka, kad būtų griežtesnis? Šitas įstatymas duotų galimybę surinkti daug pinigų į biudžetą. Manau, tai irgi yra labai svarbu. Taigi aš nematau jokio pagrindo, kad turėtų būti nepriimtas šitas mano siūlymas įrašyti žodį “monopolio”, nes iš tikrųjų šituo įstatymu ir siekiama įgyvendinti monopolį. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau pacituoti premjero A.Šleževičiaus žodžius 1994 m. liepos mėn. 12 d. Cituoju: “Vyriausybė vienareikšmiai pasisako už Alkoholio monopolio įstatymo greitesnį priėmimą. Ta diskusija, kuri užsitęsė Seime, nieko, be žalos, neduoda. Vyriausybė savo sprendimais griežčiau reglamentavo prekybą alkoholio produktais.”

Monopolis yra toks konceptualus klausimas ir kontrolei neprieštarauja. Yra platesnis. Mes juk neturime tikslo, kad, tarkime, bus valstybiniai restoranai. Valstybė deleguos teises, kaip iki šiol delegavo ir prekybai, ir kokiam nors vartojimui, tačiau ji pasilieka sau teisę kada nori šitai sustabdyti, kam nori - neduoti, kam nori - drausti ar neleisti priklausomai nuo medicinos, sveikatos reikalų. Todėl šitame pavadinime, kuris apimtų ir monopolį, ir kontrolę, būtų mūsų labai aiškus apibrėžimas, ir ateityje priimant Vyriausybei ar netgi Seimui kokius nors aktus nekiltų klausimas, kad štai yra ribojamos kažkieno teisės, neleidžiama kokia nors veikla. Tai yra specifinis produktas ir specifinės sąlygos turėtų būti pavadinime išvardytos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už autorių siūlymą. Seimo narys A.Albertynas.

A.ALBERTYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kada mes pradėjome svarstyti šitą Alkoholio įstatymą, visi iš esmės turėjome nuostatą, kad čia turi būti valstybės monopolis šitoje vietoje, ir visai kitokių kalbų mes tada nesvarstėme. Aš pasisakau už V.Astrausko variantą, kad turi būti valstybės monopolis šituo klausimu, ir jokių kitokių diskusijų negali būti. Jeigu šitoje vietoje valstybė nesuvaldo, tai ko mes tada čia sėdime? Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis pagrindinio komiteto vardu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitete buvo balsuota už šį klausimą. Komiteto daugumos nuomone, yra pritarta darbo grupės variantui dėl šių motyvų: alkoholio kontrolės sąvoka apima tiek ekonomines, tiek kontrolės, tiek finansines, tiek teisines ir tiek visas kitas valstybinio reguliavimo priemones, kuriose ekonominė monopolio problema yra tik viena iš jų. Tarybų Sąjungoje, kaip čia tik ką neseniai citavo gerbiamasis J.Veselka, buvo alkoholio gamybos monopolis, tačiau visiškai nebuvo alkoholio kontrolės kaip tokios, kuri iš tikrųjų monopolyje sudaro tik vieną dešimtąją tos problemos, kuri apskritai sprendžiama alkoholio kontrolės visoje politikoje. Todėl komitetas pasilieka prie Europos Sąjungos ir Pasaulio Sveikatos organizacijos siūlomos teisinės normos - Alkoholio kontrolės įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar suteikiu žodį pranešėjui. Po to balsuosime alternatyviai.

L.ALESIONKA. Tiek Respublikos Prezidentas, gerbiamieji kolegos, kurį aš tik ką citavau, tiek ir premjeras A.Šleževičius savo oficialiajame rašte, be to, tame posėdyje, apie kurį aš kalbėjau, sutinka ir pritaria, kad šitas įstatymas vadintųsi Alkoholio kontrolės įstatymu. Puikiai suprasdamas, kaip ką tik kalbėjo kolega V.Andriukaitis, kad monopolis yra tik viena iš priemonių suvaldyti šitą procesą, ir nieko daugiau. Apie monopolį mes kalbame pradedant 2 straipsniu, mes toliau įstatyme kalbame ne viename straipsnyje. Kada mes tai svarstysime, jūs matysite. Be to, apie monopolio įvedimą kalbama ir tik ką priimtame Prekybos įstatyme. Aš vėliau cituosiu tą straipsnį. Taigi prašau pritarti darbo grupės pavadinimui - Alkoholio kontrolės įstatymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

L.ALESIONKA. Monopolį taip pat reikia kontroliuoti.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad bū-tų priimtas autorių siūlymas - Alkoholio kontrolės įstatymas, paspaus mygtuką “už”. Kas už gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlymą - Alkoholio monopolio ir kontrolės įstatymas - “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Už - 24, prieš - 30. Taigi pasirinktas gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlymas.

Kadangi balsų priimti sprendimui nepakanka, dabar prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir balsuosime dėl viso pavadinimo. Tai yra vienas - už pavadinimą, vienas - prieš. Pirmiausia prašom gerbiamąjį pranešėją. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pasisakyti dėl pavadinimo.

L.ALESIONKA. Aš atsiprašau. Aš vis dėlto lieku prie savo pozicijos, kad įstatymas turi vadintis Alkoholio kontrolės įstatymu, kaip jis vadinasi kitose šalyse. Tai tokia mano pozicija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu balsavimo rezultatus. 24 Seimo nariai pasisakė už autorių siūlytą pavadinimą. 30 Seimo narių pasisakė už gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlytą pavadinimą. Kadangi nėra... 6 susilaikė. Nėra daugumos nuo bendro skaičiaus, todėl mes dabar spręsime, ar priimti tokį pavadinimą. Vienas - už, vienas - prieš.

Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai! Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį...

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary...

A.BALEŽENTIS. Aš labai noriu, kad išgirstų gerbiamasis pranešėjas. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad verčiant iš anglų kalbos į lietuvių kalbą žodį “kontrolė” yra nevisiškai tas pat. Anglų kalboje “kontrolė” reiškia ne tik kontrolę, bet vartojama platesne prasme, ji reiškia daugiau valdymą. O lietuvių kalboje žodį “kontrolė” mes esame įpratę vartoti kaip vienos iš valdymo funkcijų reiškimą. Taigi kada mes čia parašome “alkoholio kontrolė”, tai iš esmės susiauriname įstatymo prasmę.

L.ALESIONKA. Ne.

A.BALEŽENTIS. Ir ta prasme, jeigu mes lietuvių kalba įrašytume - Valstybės monopolio ir kontrolės įstatymas, tai mes tik pagerintume kokybiškai ir įstatymo pavadinimą, ir išplėstume įstatymo objektą, ir jį patikslintume. Todėl aš siūlau iš tų abiejų pasiūlymų padaryti bendrą variantą - Alkoholio valstybės monopolio ir kontrolės įstatymas. Tai tada būtų ir grupės pavadinimas, ir gerbiamojo V.Astrausko pavadinimas, ir įstatymas būtų toks, kokio reikia. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką. Įstatymo pavadinimas turi atitikti įstatymo turinį. Jeigu mes konstruojame įstatymą, kad tai yra monopolis ir kontrolė, tai turime parašyti šiek tiek kitokį įstatymą. Šiuo atveju pateikta koncepcija yra kontrolės koncepcija. Tai aš tik į tai noriu atkreipti jūsų dėmesį. Mes galime įstatymą bet kaip pavadinti, bet darykime taip, kad pavadinimas atitiktų vis dėlto turinį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti, nes man atrodo, kad kai kurie Seimo nariai paprasčiausiai nesuprato, apie ką kalbama šitame įstatyme. Aš prašyčiau frakcijos vardu perbalsuoti ir manau, kad tada galutinai nuspręstume. Bet prieš perbalsavimą prašyčiau dar, kad pranešėjas papildomai paargumentuotų, kodėl šitas įstatymas būtent turi taip vadintis. O Seimo narių prašyčiau labai atidžiai paklausyti, kad mes dar sykį nepadarytume klaidos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai yra Socialdemokratų frakcijos siūlymas. Jeigu aš teisingai supratau, motyvas tas, kad nebuvo aiškiai suformuluotas balsavimui klausimas. Taip?

L.ALESIONKA. Tai aš dar motyvus pasakysiu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Tai prašom...

L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums dar žodis nesuteiktas.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis. Prašom registruotis.

Posėdyje dalyvauja 68 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Socialdemokratų frakcijos siūlymas ir būtų perbalsuota dėl šio klausimo? Prašom balsuoti.

Už - 35. Taigi trečdalis yra. Prašysiu tuomet pagal Seimo statutą Seimo narius dėl pavadinimo perbalsuoti.

Prašom pranešėją pasisakyti.

L.ALESIONKA. Aš noriu, kad kolegos nepasiduotų emocijoms. Švedija, Suomija, 18 JAV valstijų, Kanada, tos šalys, kurios įkūrė arba eina alkoholio kontrolės keliu, naudodamos kaip ekonominį svertą alkoholio monopolio vakarietišką supratimą, niekur savo pavadinimuose nerašo “Alkoholio monopolio ir kontrolės įstatymas”. Vienos iš priemonių neiškelia aukščiau už visą esmę. Tai lygiai taip pat, kaip pasakyti - alkoholio kriminalistikos sukeliamų pasekmių likvidavimo ir kontrolės įstatymas arba alkoholio sukeliamų socialinių pasekmių likvidavimo ir kontrolės įstatymas. Lygiai toks pat nonsensas. Todėl aš dar kartą prašau - atidėkim tas emocijas į šalį ir balsuokim už tą pavadinimą, kuris priimtas visose šalyse, kurių patirtį mes studijavom ir kuriose monopolio elementai, kaip vienos iš ekonominio poveikio priemonių, yra pakankamai ryškūs, pradedant Švedijos monopoliu ir baigiant, sakykim, Japonija arba Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Todėl aš dar kartą kviečiu nesusižavėti žodžiu, apie kurį tiek daug šnekam visur, ir negadinti įstatymo pavadinimo esmės.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi klausimas išties labai svarbus, prašysiu dar po vieną pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys...

L.ALESIONKA. Minutėlę, gerbiamasis pirmininke. Tiek Kultūros, mokslo ir švietimo komitetai, tiek Ekonomikos, tiek Finansų ir biudžeto komitetai, kurie svarstė šį projektą, visi palaiko Alkoholio kontrolės įstatymo pavadinimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis.

A.J.RAŠKINIS. Susidaro įspūdis, kad mes iš tikrųjų čia sprendžiame valstybinės reikšmės problemą, kaip pavadinti šitą įstatymą. Būtų kur kas svarbiau, kad jis būtų greičiau priimtas ir geriau veiktų. Tačiau iš tikrųjų, kadangi mes gauname gana daug žmonių kreipimųsi (kiekviename susitikime į mane patį vis kreipiasi: kada gi jūs priimsit Alkoholio monopolio įstatymą?), man regis, kad vien dėl to, jog žmonėms būtų aiškiau, o esmės tai visai nekeičia, palikim žodį “monopolis”, kaip siūlo kolega V.Astrauskas, ir viskas bus paprasčiau. Aš pritariu. Manau, kad tai nėra labai svarbu, bet būtų žmonėms paprasčiau ir mieliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal ir galima būtų svarstyti, ar ten reikia žodžio “monopolis”, bet aš palaikau pagrindinę redakciją, kur žodžio “monopolis” nėra, ir kviečiu pritarti. Su tuo žodžiu, kaip siūlo tą pavadinimą, tai tiesiog blogai suredaguotas tas pavadinimas, būtų nepatogu, reikėtų perbalsuoti ir palaikyti pateiktą čia pagrindinę redakciją, kur žodžio “monopolis” nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą teiksiu šį klausimą perbalsavimui, kaip jūs nusprendėt. Kas už tai, kad būtų priimtas Alkoholio kontrolės įstatymo pavadinimas, balsuoja už. Prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 49.

PIRMININKAS. Pridedu savo balsą, už - 50. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlymas - Valstybinio monopolio ir kontrolės įstatymas, balsuoja prieš. Prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 16.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių 3.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, reikiama balsų dauguma patvirtintas autorių siūlomas pavadinimas - Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas. Gerbiamasis pranešėjau, prašom dabar dėl 1 straipsnio.

L.ALESIONKA. Dėl 1 straipsnio gauti Seimo nario J.Veselkos pasiūlymai, kurie skamba taip: 1 įstatymo straipsnyje išbraukti visą antrąją dalį ir jis užrašo tos dalies pavadinimą - “Alkoholio produktai”. Iš esmės mes tai jau išsprendėm, balsuodami dėl pavadinimo. Mes palikom žodį “alkoholio produktai” ir pavadinime, aš manau, kad ir šiame straipsnyje jie turi likti. Ir darbo grupės, ir komiteto nuomonė šiuo atžvilgiu yra vienoda. Ar man toliau skaityti...

PIRMININKAS. Prašom.

L.ALESIONKA. Ar aš skaitau toliau, ar dėl šito mes apsisprendžiam?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio. Pranešėjas supažindina su pateiktais siūlymais.

L.ALESIONKA. Gal aš perskaitysiu visus, kadangi iš esmės tai yra tas pats. 1 straipsnio penktojoje dalyje, o penktoji dalis yra “Reklama”, jis siūlo vietoj žodžių “alkoholio reklama” įrašyti žodžius “Alkoholinių gėrimų reklama”. Kitaip sakant, gryną spiritą reklamuoti galima. Taip pat jis siūlo visuose straipsniuose ir skirsnių skyrių pavadinimuose vietoj žodžių “alkoholio produktų” įrašyti žodžius “alkoholinių gėrimų”. Taip pat jis siūlo 1 straipsnio šeštąją dalį “Netiesioginė alkoholio reklama” išbraukti. Dėl 1 straipsnio šeštosios dalies, taip pat ir dėl visų kitų dalių vis dėlto mes sutikti negalim. Todėl, kad mes jau apsisprendėm, jog žodis “alkoholio produktai” lieka, o kitas pasiūlymas - “...tiesioginė alkoholio reklama” - tokia samprata yra visame pasaulyje ir mes jos atsisakyti negalim.

PIRMININKAS. Viskas?

L.ALESIONKA. Viskas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra dar alternatyvus gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlymas dėl viso straipsnio. Pagal Seimo statutą mums pirmiausia reikėtų apsispręsti, kurią straipsnio redakciją pasirenkam: ar teikiamą autorių, ar teikiamą gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko. Prašau jūsų pakomentuoti, po to suteiksiu žodį dėl balsavimo motyvų.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas siūlo 1 straipsnio sutrumpintą variantą, ką jis siūlė ir savo alternatyviame projekte, kuris buvo atmestas. Jis siūlo sutrumpinti žodžio “alkoholis” arba “etilo alkoholis” (šiame įstatyme toliau žodis “alkoholis”), kad tai yra narkotinio veikimo medžiaga, galinti sąlygoti pripratimą ir priklausomybę nuo jos. Gerbiamasis V.Astrauskas siūlo suformuluoti taip, kad tai yra narkotinio veikimo medžiaga, galinti sąlygoti pripratimą. Matot, vien tik pripratimu negali būti apsiribota todėl, kad pripratimas yra vienas dalykas, o priklausomybė nuo jos - tai yra antras dalykas, kuris ne mažiau svarbus. Todėl atsisakyti formuluotės, kurią mes pateikiam šeštajame variante, negalim ir tai mums nepriimtina.

Taip pat jis siūlo įrašyti “maistinis etilo alkoholis, pagamintas iš maisto žaliavų”. Tai taip pat nepriimtina, nes kai mes dirbam su technologais, išmanančiais šią gamybą ir šį procesą, nėra tokios sąvokos kaip “maistinis alkoholis”. Gali būti alkoholis, pagamintas ir ne iš maisto žaliavų. Bet jeigu jo kokybė, jo sintezė yra užtikrinama nepaprastai aukštu technologiniu lygiu, jis gali būti grynesnis ir geresnis negu, sakykim, gamintas iš bulvių arba rugių. Todėl mes negalim sutikti su tokiu smulkiu išskyrimu, juo labiau kad tokio smulkaus išskyrimo nėra ir analogiškuose kitų šalių įstatymuose.

“Taip pat technikinis etilo alkoholis, pagamintas hidrolizės būdu iš naftos krekingo produktų.” Technikinis etilo alkoholis nėra technikinis vien dėl to, kad jis pagamintas iš naftos produktų. Jis gali būti technikinis, pagamintas ir iš maisto produktų, sakykim, grūdų, bet naudojamas technikinėms reikmėms arba dar įdedant į jį visokių kitokių priedų. Todėl ši sąvoka taip pat netiksli ir ji neatitinka šiandieninių technologijos reikalavimų.

Toliau. “Denatūruotas etilo alkoholis su medžiagomis, darančiomis jį netinkamu gerti, arba Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotoms įstaigoms pripažinus jį denatūruotu.” Apie denatūruoto alkoholio bet kokį vartojimą alkoholinių gėrimų gamyboje arba maisto produktų su alkoholiu gamyboje nėra net kalbos.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio. Netriukšmaukit! Jeigu kam nors neįdomu, pasikalbėkit kitoj vietoj, netrukdykit tiems Seimo nariams, kurie įdėmiai klauso pranešėjo ir nori kuo greičiau priimti šį įstatymą. Prašom.

L.ALESIONKA. Nėra net kalbos. Ši vieta viską pasako. Mūsų 2 straipsnis, kuris vadinasi “Alkoholio produktai”. Aš jį pacituosiu: “Alkoholio produktai - nedenatūruotas etilo alkoholis, denatūruotas etilo alkoholis, techninis etilo alkoholis, alkoholiniai gėrimai, ingredientai ir žaliavos, kurių sudėtyje yra etilo alkoholis.” Šiame straipsnyje yra viskas įdėta, viskas išvardyta ir teikti jį atskiromis dalimis, kaip iš esmės siūlo kolega V.Astrauskas, mes manom, kad netikslinga.

Toliau. Gerbiamasis kolega V.Astrauskas siūlo alkoholiniais gėrimais vadinti tuos... Aš cituoju: “Alkoholiniai gėrimai - kai alkoholio tūrio koncentracija ne mažesnė kaip 2,25%.” Gerbiamieji kolegos, mes puikiai žinom, kad šiandieną tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek dalyje Europos šalių gaminamas alus, kurio tūrinė koncentracija yra 2, kitaip sakant, alkoholio ten yra 2%. Pagal kolegą V.Astrauską alų, kuriame yra 2% alkoholio, mes galim duoti vaikų darželiams, kūdikių namams ir įvairiais būdais maitinti kūdikius, ir laikyti, kad tai yra tas pat kas limonadas. Absoliutus nonsensas. Tarptautiniai susitarimai ir tarptautinė reglamentacija tvirtina, kad gėrimas yra nuo tada, kai yra 1% alkoholio tūrinės koncentracijos. Tai nepriimtina.

Toliau. Nepriimtinas ir siūlymas “narkologinė priežiūra - apsinuodijusių alkoholiu detoksikacija, priklausomybės nuo alkoholio profilaktika, diagnozavimas, sergančių alkoholizmu gydymas, regeneravimas į visuomenę”. Tai, dovanokit, mes toliau tekste kalbam apie panašius dalykus. Bet tai yra ne pirmosios dalies, ne pagrindinių šio įstatymo sąvokų turinys.

Toliau. “Alkoholio kontrolė”. Gerbiamasis kolega V.Astrauskas siūlo, kad ji skambėtų taip: “Teisinės, socialinės, ekonominės ir kitos priemonės, skirtos mažinti alkoholio bendrą suvartojimą bei riboti jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui.” Mes, atsiliepdami į kitų Seimo narių, į komitetų, į Vyriausybės siūlymus, suformulavome šią dalį kur kas plačiau ir juridine technika tiksliau. Ir štai kaip ji skamba: “Alkoholio kontrolė šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytų alkoholio produktų gamybos, importo, vidaus prekybos, vartojimo, alkoholio reklamos, valstybinio reguliavimo priemonių, skirtų mažinti alkoholinių gėrimų bendrąjį suvartojimą, alkoholinių gėrimų, kitų produktų, kurių sudėtyje yra etilo alkoholis, vartojimas sąlygoja kenksmingas pasekmes sveikatai ir ūkiui (...).” Taigi priėmę kolegos V.Astrausko siūlymą mes alkoholio kontrolės sampratą taip supaprastintume ir sutrauktume, kad iš jos iškristų nemažai funkcijų, kurios būtinos norint, kad mes vykdytume šitą įstatymą.

Jis siūlo 3 straipsnį išbraukti, tas atitinka ir naująjį įstatymą, nes pateikta alkoholinių gėrimų klasifikacija įstatyme beveik nevartojama. Ji gali būti poįstatyminiuose dokumentuose. Mes atsisakėm darbo metu nuo klasifikacijos pagal alkoholio turinio koncentraciją, kalbėdami apie alų. Ir manom, kad tai yra jau po to Vyriausybės lygio dokumentuose... teikimu bus sudaromos tos grupės. Tokios grupės yra pasaulio šalyse ir atitinkamai pagal tai bus formuojama kainų politika. Kitaip sakant, silpnesnis gėrimas kainuos pigiau, stipresnis - daugiau. Išvis 1 straipsniui siūlomos gerbiamojo kolegos pataisos, kaip jūs suprantate, nepriimtinos, nes jos arba susiaurina įstatymo veiklą, arba juridiškai geriau suformuluotos teikiamame įstatyme.

PIRMININKAS. Alternatyvaus siūlymo autorius gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turiu pasakyti, kad dauguma šių pastabų, kurias čia pareiškė kolega pranešėjas, buvo pirmajame variante. Taigi negalima kalbėti apie tai, kad čia viskas yra tiktai mano surašyta. Aš sutinku, kad daug dalykų buvo paimta iš to pirmojo varianto, ir jis buvo pateiktas paties kolegos L.Alesionkos, ne ko kito. Jis dabar pats nuo jų atsisako. Taigi čia nereikia sakyti, kad tai yra mano.

Bet aš labiausiai noriu atkreipti dėmesį į alkoholio produktus. Čia yra nonsensas. Vadinasi, alkoholio produktai yra nedenatūruotas etilo alkoholis. Alkoholio produktas yra alkoholis. Tai argi šitaip kas nors rašo, kad pieno produktas yra pienas? Arba dabar, jeigu yra įrašyti į alkoholio produktus alkoholiniai gėrimai, tai ar galim pasakyti, kad vynas yra alkoholio produktas? Juk vynas yra vynuogių produktas, o ne alkoholio. Iš viso netinka šis punktas. Ir aš sutinku su kolega J.Veselka, kad šis punktas turėtų būti išbrauktas kaip visai nelogiškas. Alkoholio produktai čia surašyti neteisingai ir negalima vadinti alkoholio produktais nei techninio alkoholio, nei denatūruoto alkoholio. Tai yra faktiškai alkoholis, tiktai jo tam tikra rūšis. Jeigu reikėtų įrašyti rūšis, galima būtų įrašyti, bet nereikia. Taigi aš lieku prie savo nuomonės ir manyčiau, kad šį punktą reikia išmesti. Be to, netiesioginė alkoholio reklama irgi yra nereikalinga, kadangi iš viso yra panaudotas šis terminas, ta sąvoka tiktai, galima sakyti, vienoje vietoje. Tai kam čia dar rašyti į pagrindines sąvokas, jeigu ji nėra pagrindinė sąvoka - netiesioginė alkoholio reklama? Siūlau ją išmesti iš šio punkto. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis pagrindinio komiteto vardu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, komitete buvo pritarta darbo grupės pateiktai sąvokų klasifikacijai, nes tos sąvokos atitinka tarptautinių dokumentų normas, ir jeigu mes norime įstatymo, kuris iš tikrųjų kalbėtų apie tuos pačius dalykus, mes turime suvienodinti visas tarptautines normas ir jas vartoti mūsų įstatymų leidyboje. Kita prasme, taip, kaip čia yra sudėliotos sąvokos, taip apie jas kalbama visuose įstatymo straipsniuose ir su tuo yra susiję ištisi straipsniuose pateikti reguliavimo mechanizmai. Todėl pakeitus sąvokas taip, kaip siūlo kolega V.Astrauskas, būtų labai daug prieštaravimų daugelyje terminų, daugelyje straipsnių, todėl siūlome palikti taip, kaip yra pateikusi darbo grupė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti už vieną alternatyvią straipsnio formuluotę, kitas - už kitą. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir galbūt jūs sutiktumėt dėl trečiosios pastraipos. Šioje pastraipoje yra apibrėžiamas iš esmės šio įstatymo objektas, kur išaiškinta, kad alkoholiniai gėrimai yra tada, kai alkoholio koncentracija sudaro nuo 1 iki 50%. Aš bijau, kad mes tokiu būdu galim palikti už įstatymo ribų tuos alkoholinius gėrimus, kuriuose alkoholio koncentracija yra per 50%. Ir dar labiau paskatinti būtent šitų gėrimų vartojimą, nes jiems nebus taikomi nei reklamos, nei kitokie apribojimai. Kad šito neatsitiktų, ar jūs nesutiktumėt nubraukti viršutinę ribą ir trečiojoje pastraipoje palikti formuluotę, kad alkoholiniai gėrimai - tai gėrimai, kuriuose alkoholio koncentracija sudaro daugiau kaip 1%? Viskas tas pat, tik nubraukti viršutinę ribą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti dėl kitos alternatyvos. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai atidžiai išklausiau pono V.Astrausko išdėstytas alternatyvas ir vis dėlto aš manau, kad jos yra pakankamai argumentuotos. Vis dėlto jos yra truputį tokios siauresnės, geriau suprantamos kiekvienam - ir vartotojui, ir tam, kuris užsiims šita industrija, todėl aš siūlyčiau palaikyti pono V.Astrausko alternatyvas.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Kairys.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau palaikyti pagrindinį variantą. Čia gal yra geriau ir aiškiau suredaguota, tačiau vis dėlto man kelia susirūpinimą pavadinimas “alkoholio produktai”. Gal tai nėra pakankamai tikslus atitikmuo verčiant iš užsienio kalbų. Bet šis terminas vartojamas toliau visame įstatyme. Gal dar visa darbo grupė galėtų pasitarti ir su chemikais, ir lietuvių kalbos specialistais, gal galima pažiūrėt, vėliau, priėmus įstatymą, suredaguot taip. Galbūt tai yra alkoholio turintys produktai ar kaip, bet jis nevisiškai atspindi. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys R.Dagys. Prašom.

R.J.DAGYS. Aš irgi pasiūlyčiau pranešėjui galbūt remdamas jo poziciją, bet ten yra denatūruotas spiritas, nedenatūruotas spiritas, tai terminų požiūriu tai yra nesusipratimas. Nėra tokio dalyko. Spiritas niekada nedenatūruoja, jis skyla, žiūrint chemiškai. Taigi jo redakcija turėtų būti kitokia. Bet jeigu priimtų pranešėjas, kad jie suredaguos su specialistais, tai tada galima būtų balsuot. Bet jeigu būtų taip palikta, tai reikėtų taisyt.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Čobotas.

M.ČOBOTAS. Aš norėčiau pateikti jums informaciją, kuri nekeičia įstatymo. Aš dar kartą peržiūrėjau visą įstatymą vakar per svarstymą, ten yra taip: kalbama apie alkoholį. Bet mes žinom, yra etilo, propilo, butilo, metilo alkoholiai. Mes labai dažnai tą žodį kartojam, bet nors keletą kartų reikia įterpti, kad kalbama tik apie vieną rūšį, apie etilo alkoholį. Tai įstatymo nekeičia, bet reikia patikslinti, kad mes nekalbam apie visus alkoholius, kurių chemijos literatūroje egzistuoja gana daug. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pasisakyt, kadangi tai gali būti svarbu.

L.ALESIONKA. Aš pirmiausia pasakysiu dėl kolegos V.Astrausko. Aš nebekomentuosiu, juo labiau kad jo siūlymas 3 straipsnį išbraukti apie klasifikaciją ir po to... Minutėlę!..

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio.

L.ALESIONKA. Prašom manęs nepertraukt. Aš negaliu reaguot jus blogai girdėdamas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nekreipkit dėmesio į replikas.

L.ALESIONKA. Aš kalbu apie 1 straipsnį ir sakau, kad prie to, ką aš pasakiau dėl kolegos V.Astrausko pasiūlymų, nieko papildomai nepridedu. Šie siūlymai visiškai netinka prie tos klasifikacijos, kuri šiandien priimta tarptautiniu lygiu. Tai, kas pateikta mūsų įstatymų, atitinka tarptautinį lygį. Mes negalim sugalvot savų terminų, kuriuos po to reikės iš naujo taisyti. Jeigu mes eisim į tą Europos Sąjungą ir mūsų įstatymų bent jau terminai turi būti suderinti.

Toliau. Dėl kolegos A.Baleženčio. Gerbiamasis kolega, mes jokiu būdu negalime sutikti, kad alkoholiniai gėrimai tai nuo 1% iki 96,6% tas absoliutus spiritas. Jokiu būdu. Aš dar kartą kartoju. Jau ir 50 laipsnių riba yra suapvalintas skaičius po tų 49,3, jeigu aš nesupainiojau. Tai yra tai, kas sveikatai vartojant nedideliais kiekiais tiesioginės žalos nepadaro. Visi šitos didžiosios ribos priešininkai, o tokių mes turėjom labai daug, tarp jų tiesioginių firmų atstovų, visos šios diskusijos sukosi apie lietuvišką gėrimą “Žalgiris”, kuris turi 70% alkoholio koncentraciją. Gerbiamieji kolegos...

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom dėmesio! Dar kartą prašau dėmesio. Specialistų daug šitos srities, bet vis dėlto dėmesio reikia.

L.ALESIONKA. Lietuva nesužlugs, mes nekuriam įstatymo konkrečiai “šnapso” rūšiai, gerbiamasis Zimnickai. Lietuva nesužlugs, jeigu ji atsisakys tokio stiprumo gėrimų, kur pasaulio praktikoje yra tik dar viena valstybė - Islandija, kurioje tokio stiprumo gėrimas gaminamas, bet leidžiamas tik eksportuoti. Nė viena kita valstybė tokio stiprumo, tokios alkoholio turinčios koncentracijos gėrimų savo teritorijoje vartoti neleidžia. (Salėje šurmulys) Būtų kitas klausimas, jeigu stiprų gėrimą, kad ir tų pačių 50%, būtų galima skiesti, kaip amerikiečiai skiedžia viskį, arba mes jau išmokom ir skiedžiam tą patį viskį ir tą patį džiną su tonika. Joks tokio stiprumo lietuviško midaus gamybos produktas, kurį bet kuo atskiedus išeina drumsto pieno pavidalo tirpalas, dėl savo skonio savybių, savo juslinių ir estetinių savybių iš viso nevartojamas. Kalbėti apie kažkokias lietuviškas tradicijas masiškai vartojant “Žalgirio” gėrimą yra taip naivu, kad aš nematau reikalo net komentuoti. Todėl toks siūlymas nepriimtinas. (Salėje triukšmas)

PIRMININKAS. Jūs, pranešėjau, baigėt? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom tylos! Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad gerbiamasis L.Alesionka nevisiškai teisingai vertina. Ypač “Žalgiris” turi tam tikras tradicijas. Iš tikrųjų jo masiškai niekas nevartoja, bet uždrausti jį gaminti, kada yra technologijos, receptūros ir už jį nevalstybinis fabrikas gauna pajamų ir eksportuoja jį?! Staiga kažkas užsimano, kad jo nereikia, galima apsieiti be jo. Be jo beveik visi apsieina, bet tai yra tradicija ir todėl reikia įtraukti, kad ir tie 70% įeitų į tų produktų reguliavimą ir neužsimanytų L.Alesionka jį uždrausti.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ir balsuosim.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega Veselka, jūs dezinformuojat Seimą, ir būtų gerai, kad nors kartą jūs vis dėlto perskaitytumėt visą įstatymą. Diskutuojant šiuo klausimu Vyriausybėje buvo prieita prie bendros išvados, kad eksportui gaminti šitą gėrimą, kaip Islandija leidžia gaminti kitą panašų “tarmalą”, mes nedrausim. Jeigu atsiras pirkėjų ir Lietuva galės už tai gauti valiutą - prašom. Bet Lietuvos Respublikos teritorijoje tokios alkoholio koncentracijos gėrimų, siūlomų vartoti žmonėms grynu pavidalu, nes kitokiu pavidalu neįmanoma jo vartoti, neturi būti. Tai kenkia žmonių sveikatai. Laikas suprasti, kad šis sveikatos įstatymas yra skirtas mažinti alkoholio suvartojimą. Kuo silpnesnius gėrimus jūs pakelsit savo taurėje bet kokia proga, tuo mažesnę koncentraciją alkoholio, o tai narkotinė medžiaga, mes apie tai susitarėm, jūs gausit.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nereplikuoti iš vietų. Klausimas kai kam iš tiesų labai aktualus. Dabar prašysiu balsuoti alternatyviai.

L.ALESIONKA. “Žalgirio” mėgėjų draugija?

PIRMININKAS. Kas pasisako už pirmąjį straipsnį, pateiktą darbo grupės, tas balsuos už. Kas pasisako už gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko siūlomą redakciją, balsuos prieš. Po to, jeigu... Paaiškinu gerbiamiesiems Seimo nariams J.Veselkai ir V.Zimnickui, kurie nežino Seimo statuto. Jeigu bus pasirinktas darbo grupės variantas, tuomet bus nagrinėjami jūsų siūlymai dėl atskirų to straipsnio dalių. Ar aiškiai suformuluotas klausimas? Prašom registruotis ir po to balsuosim.

Posėdyje dalyvauja 65 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas darbo grupės siūlymas, paspaus mygtuką “už”, kas už gerbiamojo Seimo nario V.Astrausko - “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.

Už - 39, prieš - 13. Taigi pasirinktas darbo grupės variantas. Tuomet pereinam prie gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos siūlomų pataisų. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 1 straipsnio antrosios dalies.

L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, visi kolegos J.Veselkos pasiūlymai šitam straipsniui yra iš esmės vienodi. Aš turiu galvoje siūlymus dėl 1, 2, 3 ir 4 tų mažųjų straipsnelių. Jis visur vietoje žodžių “alkoholio produktai”, ką mes apsisprendėm balsuodami, siūlo žodžius “alkoholio gėrimai”. O dėl išbraukimo netiesioginės reklamos, aš pasakysiu atskirai.

PIRMININKAS. Taigi pirmiausia dėl 1 straipsnio antrosios dalies. Siūlymo autorius gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu L.Alesionkai dėl kitų, kur susiję su produktais ar gėrimais. Kad netrukdytumėm mes laiko. Aš tik noriu pasakyti, kada gerbiamasis L.Alesionka kalbėjo, supratau, kad šito įstatymo jie žada iš dalies nevykdyt. Tai yra formaliai. Jis bus, bet iš dalies bus nevykdomas. Kas susiję su vaistais, maisto produktais, nealkoholiniais gėrimais, tai jie čia lyg ir nereguliuos. Na, o pagal raidę jie visa tai turi reguliuoti. Ir ne specialistai, o jie reguliuos. Čia yra faktas. Todėl aš norėjau alkoholio produktus išbraukti, kad būtų susikoncentruota tik prie alkoholinių gėrimų. Seimas iš tikrųjų jau nubalsavo už visai kitą formuluotę, todėl ten, kur susiję su produktais ir gėrimais, aš atsiimu, kadangi jau neišeina. Bet tik matau, kad jūs darot blogai, kad jūs jo kaip reikiant nevykdysit.

O toliau dėl reklamos. Aš tuos atsiimu.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate siūlymą dėl šio straipsnio antrosios dalies?

J.VESELKA. Taip, taip. Ir dėl kitų, kur...

PIRMININKAS. Prašom dabar dėl 1 straipsnio ketvirtosios dalies. Vietoje žodžių “alkoholio reklama” įrašyti žodžius “alkoholinių gėrimų reklama”.

J.VESELKA. Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiimat ir šitą, taip? Toliau dėl šeštosios dalies. Atsiimat taip pat? Ne, neatsiimat. Tai prašom argumentuoti.

L.ALESIONKA. Šeštoji dalis...

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt Seimo narys J.Veselka dabar, o jūs pabaigoj, nes jau įjungtas jo mikrofonas.

J.VESELKA. Jūs paskaitykit šitą dalį “Netiesioginė alkoholio reklama”, ir, man atrodo, kad faktiškai jos įgyvendinti yra neįmanoma. Įsigilinkite į šios dalies formuluotę. Faktiškai draudžia rašyti alkoholinių gėrimų gaminių įmones, jų pavadinimus, prekių ženklus, simbolius. Vadinasi, stovės tamsus butelys, kuriame bus kažkoks skystis, ir jokio pavadinimo. Žiūrint formaliai, kaip reikalauja įstatymas. Todėl šitas iš tikrųjų taip.

Toliau. Jis praktiškai draudžia... Jeigu kino filmuose ar knygose bus nupieštas butelys arba rodomas geriantis žmogus, tai taip pat yra netiesioginė alkoholio reklama. Vėl pagal raidę viso šito neturėtų būti. Net klebonas per mišių auką negalės gerti vyno, o turės gerti pieną, kadangi tai taip pat galima traktuoti kaip netiesioginę alkoholio reklamą. Todėl siūlau šitą išbraukti visiškai, o palikti kaip ir buvo “alkoholio reklamos ribojimas”. Tiesioginis, o ne netiesioginis.

PIRMININKAS. Prašom argumentuot, gerbiamasis pranešėjau.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis kolega J.Veselka absoliučiai neįsigilinęs į šitų žodžių “netiesioginė alkoholio reklama” reikšmę ir, matyt, net neperskaitė to, ką mes teikiame šiame įstatymo projekte. Aš perskaitysiu.

“Netiesioginė alkoholio reklama” - tai, atleiskit, ne draudimas klebonui pakelti vyno taurę per mišias, o “tai alkoholinių gėrimų realizavimo ir vartojimo rėmimas naudojant alkoholinius gėrimus gaminančių, importuojančių ir realizuojančių įmonių pavadinimus, populiarinimą, prekės ženklus, simbolius, kitus charakteringus alkoholinių gėrimų požymius, taip pat Lietuvos Respublikoje realizuojamas prekes, gaminius, kitas materialinės informacijos laikmenas, paslaugas, tiesiogiai nesusietas su alkoholiniais gėrimais ir jų vartojimu”. Jokie lipdukai ant drabužių, jokie plakatai su firmos ženklais ir t.t. negalimi. Ar tai efektinga? Panaikinę netiesioginės alkoholio reklamos punktą, mes vėl atidarom šliuzą tokiai reklamai, kokia tik firmai reikalinga.

Prancūzijos patirtis. Prancūzija iškėlė sau uždavinį artimiausiu metu sumažinti 25% alkoholinių gėrimų suvartojimą. Prancūzija pasiekė tai uždraudusi jų reklamą, taip pat ir netiesioginę reklamą jaunimui. Alkoholinių gėrimų suvartojimas krito 16%. Štai jums patirtis. Todėl išbraukti šitą straipsnį - tai praktiškai atidaryti šliuzą, kaip aš sakiau, bet kokiai reklamai prisidengiant lyg ir netiesiogine.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis. Pagrindinio komiteto vardu.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas pritaria darbo grupės siūlymui, ir tai, kas čia išdėstyta, tai yra ta pati tarptautinė norma, kurios realizavimas Lietuvoje yra numatytas kitais šio įstatymo straipsniais. Aiškiai kalbama toliau, kaip tai gali būti kontroliuojama, tai visiškai nereiškia to, ką kolega J.Veselka kalbėjo apie meninius filmus ir t.t. Čia yra aiškiai susieta su įmonių pastangomis save reklamuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, vienas Seimo narys gali pasisakyti už šią 1 straipsnio dalį, vienas prieš ir po to balsuosim. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, mes Ekonomikos komitete svarstėm ir tada tą patį pasakėm, kad tai yra visiškai nereikalinga pastraipa. Dabar, kada salėje, aš jums pasakysiu, štai paklausykit įdėmiai, vieną prie vieno mes imam Kanados, Amerikos ir, tarkim, Norvegijos, Švedijos pavyzdžius, kitur jau puolam prie Prancūzijos pavyzdžio. Mes kiek kartų sakėm, pateikit konkrečiai nors vieną suformuluotą vakarietišką įstatymą. Jūs kaip? Šokinėjat nuo vieno prie kito. Iš tikrųjų, na, kolegos, įsiskaitykim ir paklausykim: “charakteringus alkoholinių gėrimų požymius”. Kaip čia tuos charakteringus alkoholinių gėrimų požymius kitaip netiesiogiai galėsi reklamuot?! Todėl Ekonomikos komitetas pasisako prieš, nes tai buvo mūsų tada irgi pasakyta. Visus prašom balsuoti, kad šita pastraipa būtų išbraukta, nes jeigu mes norėsim uždrausti kažkokią kitą reklamą, tai galima bus Vyriausybę... Yra Vyriausybės, kur bus galimi variantai. Įstatyme daryti tokias nuostatas tikrai neprotinga ir necivilizuota. Juo labiau kad L.Alesionka sako, jog mes labai skubam į Europos Bendriją ir įstatymas turi būti tik tokio stiliaus. Bet, gerbiamasis Alesionka, Švedijoje šiandien tas įstatymas yra, deja, taisomas ir taisomas būtent pritaikant Europos Bendrijos teikiamas nuostatas. Todėl aš dar kartą kreipiuosi į Seimo narius. Nedarykim to, kad paskui apsijuoktume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti už autorių siūlymą. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš susidariau nuomonę, kad kolegos turbūt per daug važinėja į užsienį ir pradėjo čia, vienas švedas, kitas jau pasidarė anglas, trečias “biesas” žino kas. Aš vis dėlto remiu L.Alesionkos siūlymą. Paliekam kaip jis ten įrašė.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ir po to balsuosim.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis V.Zimnickas turi talentą dezinformuot Seimą, kaip ir jo kolega, sėdintis šalia. Mes nesivaikom vienos šalies patirties. Gerbiamasis Zimnickai, nereikia dezinformuot, kad Švedija jau rekonstruoja savo alkoholio tarnybą ir alkoholio įstatymus. Aš ką tik Norvegijoje Osle dalyvavau tarptautinėje konferencijoje, kurios tema “Alkoholio politika ir visuomenės gerovė”, ir kalbėjau akis į akį su švedų monopolio direktoriumi. Dovanokit, nieko švedai nesiruošia  daryt, ir būkit malonūs, nepanikuokim mes čia Lietuvoje dėl švedų. Atvirkščiai, kuo daugiau pasaulio valstybių prisijungia prie reklamos ir būtent netiesioginės reklamos draudimo.

Aš siūlau, kolegos, balsuoti ir dar kartą sakau, po to komentuodamas kitus pasiūlymus, akivaizdžiai Seimui pademonstruosiu, kiek yra suinteresuotų sugriauti kontrolės mechanizmą, palikti skyles tokiai įvairiai veiklai. Šitas siūlymas, mano supratimu, vienas iš tokių. Aš prašau kolegų balsuoti ir pritarti darbo grupės siūlomam variantui. Tai yra tarptautinė praktika, tarptautinė patirtis.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galėję pasisakyti dėl balsavimo motyvų, pasisakė.

Dabar prašysiu registruotis. Prašom registruotis.

R.ŽURINSKAS. O ką daryti, kas balsų skaičiavimo komisijoje sėdi ir nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Žurinskai, prašom nereplikuoti! Netrukdykite vesti posėdžio pirmininkui. Posėdyje dalyvauja 60 Seimo narių.

L.ALESIONKA. Aš, pirmininke, atsiprašau. Jeigu galima, aš patikslinsiu.

PIRMININKAS. Prašom.

L.ALESIONKA. Šeštajame variante šita netiesioginė alkoholio reklama yra...

PIRMININKAS. Penktoji dalis.

L.ALESIONKA. Penktoji dalis. Vadinasi...

PIRMININKAS. Taip.

L.ALESIONKA. Čia tik numeracijos problema.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimta 1 straipsnio penktoji dalis apie netiesioginę alkoholio reklamą, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, aš negaliu pasakyti kaip, nes tuomet aš būsiu apkaltintas, kad suorientuoju jus balsuoti taip, kaip man patinka.

Už - 35, prieš - 6, susilaikė 5. Taigi šio straipsnio penktoji dalis priimta.

Dabar prašysiu pasisakyti dėl viso šio straipsnio dėl balsavimo motyvų, kadangi klausimas labai svarbus. Du - už, du - prieš. Gerbiamasis Seimo narys R.Žurinskas.

R.ŽURINSKAS. Aš niekaip negaliu pasisakyti už šitą straipsnį, nes nežinau, kaip švedai, kiniečiai ir amerikiečiai daro, bet čia yra labai aiškiai parašyta - “Importuojančių ir realizuojančių įmonių pavadinimų populiarinimas.” Tarkime, jeigu “Philip Morris” gamina degtinę, tai aš suprantu, degtinės pavadinimo nepopuliarina ir degtinės nepopuliarina. Bet savo firmos pavadinimo kad negali populiarinti, tai jau atleiskite! Čia yra nonsensas.

Norėčiau dar pasakyti pirmininkui dėl vedimo tvarkos, kad...

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos priėmimo metu nekalbama, gerbiamasis Seimo nary Žurinskai.

R.ŽURINSKAS. Taip, bet...

PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Aš manyčiau, kad teikiamas darbo grupės projektas yra neblogas ir tiktai vieną mintį pasakyčiau dėl laipsnių arba procentų. Besvarstant mums gydytojai yra paaiškinę, kad jeigu yra alkoholio skiedinys 49,2%, tai jis jau veikia kaip šarmas ir naikina skrandžio ląsteles. Todėl jis vertinamas kaip nuodas ir šita norma, prieš kurią čia prieštaravo kai kurie kolegos, nėra mediciniškai pagrįsta. Siūlau šitam straipsniui pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad laikas taip bėga, gal mes vis dėlto koncentruokimės... Sveikatos komitetas remia šią formuluotę. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš šitą straipsnį. Seimo narys R.Dagys. Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Vėl mes šituo straipsniu įteisiname, kad kai kurie tradiciniai gėrimai kaip “Žalgiris”, “Malūnininkų”, kurie iš tiesų yra lietuviški, vėl formaliai mes turėsime juos uždrausti arba... Prašau nešaukti. Ten socdemai kelia triukšmą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...

J.VESELKA. Toliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai socdemai, prašau dėmesio! Kalba Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Toliau. “Netiesioginė reklama”. Juk vėl aš aiškinau formaliai, pagal raidę, o įstatymas turi būti vykdomas taip, kaip reikalauja raidė. Jūs vėl draudžiate tai, ko niekaip negali padaryti. Todėl siūlau šiandien nesvarstant priimti visus šio įstatymo straipsnius ir paskirti L.Alesionką jo vykdytoju. O jeigu neįvykdys per porą metų, duosime penkmetį. Tada jam jau ką nors blogo padarysime. (Balsai salėje)

L.ALESIONKA. Aš mažą repliką, jeigu galima?

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ir balsuosime.

L.ALESIONKA. Kolegos, aš dėkoju jums. Aš tik mažą repliką reaguodamas į kolegos J.Veselkos pasisakymą. Taip neseniai buvo laikai, kai vienas iš nacionalinių ir tradicinių lietuvių gėrimų buvo “Kalvadosas”. Vėliau šitą “brudą” pavadino “Senu ąžuolu”. Šiandieną jau daug metų - gal kokie šešeri, kai jo nėra. Tai ką - žlugo lietuviškos tradicijos? Labai neseniai buvo sulfituotas, spirituotas vynas “Rubikiai”, “Voruta” ir kitoks “brudas”, kur stovėjo mėlynanosiai ir laukė. Šiandieną jų nėra. Ką, žlugo Lietuva ir jos tradicijos? Ir t.t. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs baigėte dėl 1 straipsnio?

L.ALESIONKA. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnis?

Už - 37, prieš - 5, susilaikė 4.

Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs eilinį kartą pažeidėte Statutą. Pagal Statutą šio klausimo svarstymui yra numatytas laikas iki 13.20. Pasižiūrėkite, kiek dabar. Todėl aš vieną kartą prašyčiau pirmininką pasitaisyti...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, visų pirma žodis “eilinis” mūsų valstybinėje kalboje šiuo atveju nevartotinas.

Antra. Jūs ne teisėjas, jūs ne Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Ir prieš darydami tokias pastabas pasikonsultuokite su gerbiamuoju Seimo nariu A.Kairiu.

Dėkoju pranešėjui. Šiam klausimui skirtas laikas baigėsi.

Nutarimo "Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įgyvendinimo" projekto Nr.1427(2) priėmimas (95.02.21)

5sesija 77p svarstyti klausimai

Toliau nagrinėjame 1.4 darbotvarkės klausimą. Toliau pirmininkaus gerbiamasis Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.

L.ALESIONKA. Ačiū, kolegos.

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū, gerbiamasis Alesionka.

Dėl vedimo tvarkos kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, svarstomas Alkoholio kontrolės įstatymas yra labai svarbus, jo labai laukia žmonės. Mes prašytume, kad jūs kitą kartą skirtumėte daugiau laiko šio įstatymo projekto svarstymui, kad mes galėtume daugiau straipsnių priimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kolega A.Baležentis palietė ar “užkabino” labai svarbų dalyką. Išties reikia skirti šitam ką tik nagrinėtam įstatymo projektui daugiau laiko. Bet juk, gerbiamieji, buvo skirta beveik dvi valandos. Ir vienas straipsnis priimtas. Teisingai. Gerbiamieji kolegos, jeigu būtų mažiau pasisakymų dėl kiekvieno siūlymo arba dėl kiekvieno kablelio ir skaičiaus, tai mes būtume seniai priėmę šitą įstatymą. Aš manau, kad tiek, kiek yra sutarta, t.y. 10 ar 11 straipsnių, mes šitoje sesijoje priimame. Jeigu dar komitetas suderina, galima ir daugiau, ir įsirašysime jeigu ne rytoj, tai ketvirtadienį, ir skirsime daugiau laiko. Bet aš labai nuoširdžiai prašau kolegų, kad tikrai būtų mažiau kalbų. Aiškiai taip arba taip. Priešingu atveju mes čia galime visus metus priiminėti šitą įstatymą, nebent priimtume kolegos J.Veselkos pasiūlymą. Buvo jo pasiūlymas priimti visą įstatymą ir paskirti vieną atsakingą.

Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar Seimo nutarimas “Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo vykdymo eigos ir pabaigos”. Projekto Nr.1427 ir, atrodo, yra naujas variantas. Aš prašau...

A.J.RAŠKINIS. Ar replikos neduosite?

PIRMININKAS. ...gerbiamąjį A.Sadkauską paaiškinti. Dar gerbiamasis A.Raškinis. Prašau.

A.J.RAŠKINIS. Mano trumpa replika. Sakykite, Pirmininke...

PIRMININKAS. Prašau.

A.J.RAŠKINIS. Klausimas jums. Ar mūsų...

PIRMININKAS. Minutėlę! Prašom netriukšmauti! Minutėlę! Aš negirdžiu. Prašom.

A.J.RAŠKINIS. Ar mūsų Seimas nerašo savos Gineso knygos? Praeito klausimo pavadinimo svarstymas truko 47 min. Tai galėtų būti rekordas.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymas labai įdomus, bet aš noriu priminti, kad kai aš ir mano pagalbininkai šiek tiek bandome analizuoti Seimo darbą pasiremdami statistika, man vis prikiša, kad aš tai darau. Tai arba darome taip, arba taip. Aš manau, kad reikia skaičiuoti ir tokius dalykus. Kiti parlamentai tai daro.

Taigi prašom, gerbiamasis Sadkauskai.

A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų nubalsuota ypatingos skubos tvarka taip greitai eina, kad priekyje eina jau kitas ir nutarimas “liesėja”. “Liesėja” ne gerąja prasme, bet ką darysi. Aš, jeigu liks laiko, tai dar pakomentuosiu ir V.Zimnicko pašnekėjimus, kur jis labai klysta. Jis tikrai mato, kas darosi energetikų sistemoje, bet jam, matyt, tai labai patinka. Aš paskui įrodysiu, kad jam tai patinka, jeigu man liks laiko. 10 min., Pirmininke, man laiko reikės pridėti...

PIRMININKAS. Gerai.

A.SADKAUSKAS. Taigi pradedu nuo pavadinimo. Yra du pasiūlymai dėl pavadinimo: gerbiamojo Seimo nario P.Jakučionio ir gerbiamojo Seimo nario P.Papovo. Priimtinesnis (ne dėl to, kad P.Papovas arčiau manęs sėdi) tikrai būtų P.Papovo siūlymas. Aš jį priimu.

PIRMININKAS. Prašom. Ar sutinkame su tuo, ar nori kas pasisakyti? Visų pirma siūlymo autorius kolega P.Jakučionis. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Jeigu norite, galiu perskaityti.

PIRMININKAS. Prašom perskaityti.

A.SADKAUSKAS. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įgyvendinimo”. O priimu todėl, kad jeigu dėl įgyvendinimo, tai tas nutarimas kai kam bus privalomas ir vykdyti. O jeigu tiktai nutarimas, tai Vyriausybė jo galėtų ir nevykdyti. Tik dėl to.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Ačiū. Mano siūlymas buvo toks rekomendacinis ir aš tiktai pritariau Juridinio skyriaus nuomonei, kad jeigu nutarime nieko nekalbama apie jo vykdymo eigą, tai ir pavadinime nereikia kalbėti apie vykdymo eigą. Jeigu kolegos P.Papovo yra kitoks siūlymas, kad dėl...

PIRMININKAS. Dėl atitinkamo įstatymo įgyvendinimo.

A.SADKAUSKAS. Įgyvendinimo.

P.JAKUČIONIS. Dėl įgyvendinimo, tai aš visiškai sutikčiau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Kolega A.Sadkauskas taip apie mane blogai pradėjo šitą pradžią...

PIRMININKAS. Jis dar nekalbėjo. Prašom...

V.V.ZIMNICKAS. ...bet aš vis tiek, kad ir labai jo bijodamas, vis dėlto sutinku ir siūlau pritarti P.Papovo variantui, bet ne A.Sadkausko.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi prieštaraujančių nėra, pavadinimas tada toks: Seimo nutarimas “Dėl valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įgyvendinimo”. Sutarėme.

Prašom toliau.

A.SADKAUSKAS. Taip. Pirmasis buvo jau mūsų nubalsuotas, kad birželio 1 d., bet po didžiulių konsultacijų, po didžiulių įtikinėjimų ir po didžiulių debatų aš siūlau perbalsuoti šį straipsnį ir įrašyti liepos 1 d.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Eilinį kartą pritariu. Atkreipkite dėmesį.

PIRMININKAS. Ar reikia balsuoti? Ačiū. Žodžiu, 1 straipsnis baigiasi iki... Tai yra 1 straipsnio pirmoji dalis baigiasi iki 1995 m. liepos 1 d.

A.SADKAUSKAS. Taip.

PIRMININKAS. Prašom toliau.

A.SADKAUSKAS. Tai jau paskuti-nė data.

PIRMININKAS. Taip.

A.SADKAUSKAS. Ir nediskutuotina jau daugiau.

PIRMININKAS. Prašau toliau. 1.2.

A.SADKAUSKAS. 1.2. Manau, kad čia visiems aišku, jog dalis žmonių dar tikrai neišsipirko butų ir dėl mūsų kaltės yra neišsipirkusių. Yra neišsipirkusių žemės irgi dėl mūsų kaltės. Šitas straipsnis yra labai reikalingas. Tiktai prirašėme iki kovo mėn. 15 d. Čia daugiau pagal V.Briedienės siūlymą.

PIRMININKAS. Tai ar kovo 15 d....

A.SADKAUSKAS. Pateikti Seimui pasiūlymus.

PIRMININKAS. Tai pasiūlymus...

A.SADKAUSKAS. Dėl šitų. Vyriausybė turi pateikti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, pasiūlymus kaip pasiūlymus, ar kaip įstatymo konkretų projektą?

A.SADKAUSKAS. Taip, pasiūlymus per įstatymą.

PIRMININKAS. Tai tada iš tikro 15 d. gal truputį per anksti atsižvelgiant į tai, kad šiandien jau 21 d. Trys savaitės. Prašau. Jeigu neatsiimate, tai prašom...

A.SADKAUSKAS. Ne, aš neatsiimu.

PIRMININKAS. Gerai.

A.SADKAUSKAS. Tegu dirba.

PIRMININKAS. Gerai. Kolega R.Žurinskas dėl 1.2.

R.ŽURINSKAS. Man lygiai taip pat, kaip ir Juridiniam skyriui, neaišku, ką reiškia pasiūlymas? Vyriausybė gali pateikti pasiūlymą, kuris nieko neduos. O jeigu pateikti įstatymo projektą, tai iki kovo 15 d. aiškiai nepateiks. Mes paskui kaltinsime Vyriausybę, kodėl nepateikė, nes dabar viską Vyriausybė turi mesti ir pateikinėti nutarimą ar kažkokį įstatymo projektą. Reikia vėl redaguoti šitą punktą ir parašyti konkretų pasiūlymą ir apgalvoti šitą reikalą.

A.SADKAUSKAS. Aš, kiek žinau...

PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Kai pasisakys...

A.SADKAUSKAS. Kiek žinau...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, prašom išklausyti ir kitus Seimo narius. Tada apibendrinti.

Kolega V.Zimnickas dėl 1.2 punkto ir datos.

V.V.ZIMNICKAS. Dėl 1.2 punkto aš kai ką noriu pasakyti. Iš esmės reikia, kad Vyriausybė priimtų sprendimą būtent žemės ir butų išpirkimui, kurie savo laiku nesuspėjo dėl kitų priežasčių. Aš visiškai pritariu. Kartu aš pritariu jums, Pirmininke, kad kovo 15 d. yra nereali data. Vienaip ar kitaip, jeigu mes nusprendžiame pirminį privatizavimą užbaigti liepos 1 d., aš manau, kad Vyriausybė galėtų iki kovo 31 d. ar iki balandžio 1 d. sau ramiai, apgalvotai suskaičiuoti pirmiausia vis dėlto tą kiekį ir pateikti įstatymą... Čia bus reikalingas įstatymo projektas dėl tolesnio investicinių čekių galimo panaudojimo. Ir ne vien tiktai žemę išsipirkti, kolegos. Jeigu mes norime pasakyti tai, kad mes pirminį privatizavimo procesą baigiame liepos 1 d., tai mes turime pasakyti ir dėl kitų, kurie bus nesusieti su žemės ir butų išpirkimu, panaudojimo.

Aš manau, kad optimaliausia būtų taip: pavesti Vyriausybei pateikti Seimui pasiūlymus dėl investicinių čekių tolesnio panaudojimo iki šių metų balandžio 1 d. Tai būtų kompleksas. Aš labai prašau A.Sadkausko... Gerai, kad jis rodo iniciatyvą už Ekonomikos komitetą, deja, reikėtų tuos dalykus irgi suderinti. Aš pats rodžiau iniciatyvą. Sakiau A.Salamakinui: susėdame, suderiname. Vis dėlto, man atrodo, Ekonomikos komitetas turi savo nuostatas, žino daugiau privatizavimo... O ne taip, kad spontaniškai, kaip jūs norite, pabūti populistu čia, toje tribūnoje. Todėl vis dėlto čia reikėtų priimti kompleksinį sprendimą. Iš esmės aš pritariu, kad toks straipsnis tikrai reikalingas.

PIRMININKAS. Ir kolega A.Salamakinas. Po to pranešėjas.

A.SALAMAKINAS. Aš tikrai nebūsiu populistas. Jeigu V.Zimnickas daugiau dirbtų, o neužsiimtų populizmu, jau tie investiciniai čekiai būtų seniai užmiršti ir apie juos šiandieną nereikėtų kalbėti Savivaldybių komitete. Tai turėjo padaryti Ekonomikos komitetas.

O dėl datos vis dėlto aš manyčiau, kad nėra tragedija. Dar iki 15 d. liko nemažai laiko ir tas įstatymas iš tiesų nebus didelis. Ten gali susidaryti gal 5 punktai ar paprasčiausiai tas siūlymas, ne daugiau, kaip juos panaudoti. Todėl ta data yra gana reali. Manyčiau, čia nereikia išsigąsti, kad įstatymas bus iš 40 ar 50 straipsnių. Galbūt užteks ir 4.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjas.

A.SADKAUSKAS. Čia dėl vienos kitos dienos ginčytis gal ir nevertėtų. Aš manau, tegul būna iki kovo 25 d. Labai graži data.

PIRMININKAS. Rinkimai.

A.SADKAUSKAS. Rinkimai. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Nesiginčykime. Pakeitė vieną skaičių, ir sutinka.

A.SADKAUSKAS. Tegu būna iki 22 d., kaip sako A.Rudys. Man tai tikrai nieko čia...

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji, čia yra strateginis klausimas, iki kurios dienos. Ir rinkimams, ir žmonėms, ir valstybei... Man atrodo, kad čia kaip tik jūs galite laimėti arba nelaimėti. Tai ir pateikite, kaip čia pasakyta, kovo 15 d., ir tos kortos tada bus aiškios. Aš už kovo 15 d. Gal mes galime apsispręsti balsuodami alternatyviai?

PIRMININKAS. Jis aiškiai nenori, kad kolega A.Sadkauskas laimėtų rinkimus.

Gerbiamieji kolegos, tai 15 d. ar 22 d. kaip kompromisas? Ar reikia balsuoti alternatyviai?

A.SADKAUSKAS. 22 d.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, ar reikalaujate balsuoti dėl 22 d.?

A.BALEŽENTIS. Ne, nereikalauju.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar galim laikyti, kad bendru sutarimu priimam 1.2 punktą pakeitę tiktai datą iki kovo 22 d.? Tada prašom registruotis ir balsuosime.

Gerbiamasis Zimnickai, aš noriu štai kaip pasakyti: jeigu Vyriausybė pateiks ir papildomų pasiūlymų, niekas jos nelimituoja. Tiktai tam tikra kryptis suteikiama, o jeigu Vyriausybė dar ką pasiūlys, tai jos valia.

57 Seimo nariai. Prašom. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Kovo 15 d. ar 22 d.

Kolega V.Ražukas. Ne. Kolega K.Uoka.

K.UOKA. Atsiprašau, netyčia paspaudžiau.

PIRMININKAS. Kolega A.Rudys.

A.RUDYS. Aš pasisakau už 22 d. Vis dėlto kovo 22 d. yra lygiadienis, yra tokia puiki kalendorinė metų ciklo data. Ir būtinai reikia, kad Vyriausybė ką nors iki to laiko atliktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Žurinskas.

R.ŽURINSKAS. Manau, kad tą dieną pačiai Vyriausybei nustatyti bus optimaliau. Ir dar aš norėjau paklausti dėl žodžio “negalioja”. Ką jis reiškia šitame punkte? Irgi taip pat ponas A.Sadkauskas galėtų geriau paaiškinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar reikalauja kas nors balsuoti dėl šito punkto? Ne. Priimtas. (Balsas iš salės) Gerbiamasis Pangoni, prašom netriukšmauti už V.Zimnicką. Prašom sėsti.

1.3 punktas.

A.SADKAUSKAS. 1.3 punktas. Jau minėjau, kad kol mes nutarimą priiminėjom, atsirado jau įstatymas. 3 straipsniu dėka kai kurių Seimo narių iniciatyvos mes leidom energetikos sistemai privatizuotis 15%, o čekių dabar energetikai turi už 150 mln. Tai sudaro 8-9%. Manau, kad nelabai apgalvotai mūsų priimtas šitas įstatymas, bet, deja, jis priimtas po to, kai buvo pateiktas šitas nutarimas. Ir dabar aš negaliu nieko kito, o tik atsisakyti šito straipsnio.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas išspręstas.

Nutarimo 2 punktas.

A.SADKAUSKAS. 2 punktas. Viskas aišku. Patikrinti “Azotą”. Kadangi irgi daug neaiškumų ir energetikos sistemoje. Ypač “Lietuvos kurą” ir taip toliau. Ir data, man atrodo, turi būti nekeičiama, ir patikrinimas turi būti labai rimtas. Turi būti pateikta Seimui galų gale, kas ten iš tikro yra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Bernatonis dėl nutarimo 2 punkto, pavedimo Valstybės kontrolės departamentui.

J.BERNATONIS. Man atrodo, gerbiamasis autorius ir pranešėjas nepakankamai argumentavo, kodėl iš viso privatizavimo išskiriami tik du šie objektai. Galbūt autorius sutiktų padaryti bendrą tokį pavedimą Valstybės kontrolės departamentui, kad galbūt tam tikru laikotarpiu patikrintų privatizavimo procesus. Nes jeigu mes sutelksime dėmesį į du objektus, ar nebus kai kurių suinteresuotumo tą dėmesį nukreipti nuo kitų objektų.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Paprastai aš irgi iš karto pasakau, gerbiamasis kolega, kad remiu. Tiktai aš vėl noriu papildyti dar šitą. Aš norėčiau, kad ne energetikos sistemoje, bet Energetikos ministerijos sistemoje. Vis dėlto nereikia vien tiktai... Sakykim, jeigu taip daug šnekam apskritai apie Energetikos ministerijos sistemą, tai bus tada tas visas dalykas. Dėl “Azoto” aš ne specialistas. A.Sadkauskas kur kas geriau supranta tą dalyką. Aš tikrai pritariu, o data galbūt, kaip A.Rudys sako, iki 22 d. Beje, yra labai graži data ir taip toliau. O jei rimtai, tai siūlyčiau įrašyti žodžius “Energetikos ministerijos sistemoje”.

PIRMININKAS. Raštu pasiūlymas nepateiktas.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.SADKAUSKAS. Aš manau, kad nieko blogo, nors įstatyme... V.Zimnickas labai daug kalbėjo ir liko taip. Bet vieni sako taip, kiti... Tegu būna taip, kaip V.Zimnickas. Galbūt išsamesnis. Aš neprieštarauju.

PIRMININKAS. Gerai.

Gerbiamieji kolegos, pranešėjas sutinka, kad “Energetikos ministerijos sistemoje bei buvusioje valstybinėje įmonėje “Azotas”. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad 2 punktas būtų priimtas su nedideliu patikslinimu, tas balsuoja už.

A.SADKAUSKAS. Labai atsiprašau. Buvo dar P.Jakučionio - “už privatizavimo fondo lėšas”. Taip supratau? Irgi priimu šitą. Taip gal aiškiau, nors nieko neteigia.

PIRMININKAS. Pavesti Valstybės kontrolės departamentui patikrinti... Privatizavimo teisėtumui už privatizavimo fondo lėšas. Taip?

A.SADKAUSKAS. Taip. Tai čia buvo P.Jakučionio pasiūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Jakučioni, ar taip aš pridėjau?

P.JAKUČIONIS. Na, turbūt ne ta prasme buvo siūloma. Tai siūlymas ankstesnei redakcijai. Ten buvo 4 punktas. Buvo siūloma išpirkti čekius. Tai aš labai suabejojau, už kokias lėšas ir kaip tie čekiai bus... Kad nebūtų iš biudžeto išperkama. Dabar man atrodo, kad nutarime lyg ir nereikalinga. Bet jeigu tai kur nors pritampa, autoriaus nuomone, tai gerai.

A.SADKAUSKAS. Tai gerai, kaip yra.

PIRMININKAS. Netriukšmaukit. Taigi yra tik tas patikslinimas. Energetikos ministerijos sistemoje. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad nutarimo 2 straipsnis būtų priimtas su tuo nedideliu kolegos V.Zimnicko patikslinimu, tas balsuoja už, kas mano, kad tas straipsnis nereikalingas, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už - 23, prieš - 2, susilaikė 6. Priimtas.

Prašom tada pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.

Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu dar pakalbėti, kol nebalsavom už visą nutarimą, dėl 1.3 punkto.

PIRMININKAS. Tai jo juk nebeliko.

A.BALEŽENTIS. Aš nežinau, kas prispaudė, išgąsdino gerbiamąjį A.Sadkauską. Bet kiti Seimo nariai galbūt nepakeitė savo nuomonės. Tas straipsnis yra jau nebe gerbiamojo A.Sadkausko nuosavybė, bet mūsų visų. Aš siūlau grįžti prie jo, diskutuoti ir jį priimti arba atmesti balsavimu.

PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakom dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo.

Kolega R.Žurinskas.

R.ŽURINSKAS. Dėl viso nutarimo siūlyčiau pritarti, bet ateity taip pat patarčiau ponui A.Sadkauskui palaukti Juridinio skyriaus išvados. Jeigu mes nagrinėjam 1427(2), tai lai būna ši išvada šitam nutarimui, nes čia iš esmės yra visai kitas nutarimas.

PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau, kad gerbiamasis A.Sadkauskas manęs labai įdėmiai klausytų. Vis dėlto aš noriu pasisakyti už visą šitą nutarimą ir siūlau visus kitus pakviesti balsuoti už. Aš tikiuosi, kad mes tikrai užbaigsim liepos 1 d. pirminį privatizavimą. Aš tikrai visa širdimi pasisakau, kad tikrai reikia užbaigti. Na, aš manau, kad jeigu mes dar ir patikrinsim tai, kas yra aktualu, iš ten gausim savo savotiškus rezultatus. Todėl kviečiu visus balsuoti už, aš manau, kad vardinis balsavimas čia tikrai nereikalingas. Visi ir taip balsuos už.

PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.

P.PAPOVAS. Aš pasisakau už ir noriu pasakyti kolegai A.Baleženčiui, kad tikrai nutarimo 1.3 punktu, kurį išbraukėm, negalim pakeisti įstatymo. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis.

J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra dar vienas pavyzdys, kai Seimas daro ne tai, ką jam reikia daryti. Seimo prerogatyva pagal Konstituciją priiminėti įstatymus, o ne įvairius nutarimus ir panašius aktus, kurie nieko neduoda. Juk pagal Pirminio privatizavimo įstatymą Vyriausybė turi pati paskelbti prieš 3 mėnesius apie pirminio privatizavimo pabaigą ir pasakyti, ką ji darys su likusiais nepanaudotais investiciniais čekiais.

Gerbiamasis A.Sadkauskas įsivaizduoja, kad jis yra kolūkio pirmininkas. Jis galvoja, kad jis, priėmęs šitą nutarimą, padarys kažkokią didesnę įtaką Vyriausybei. Tai, gerbiamasis Sadkauskai, jūs turėtumėte pateikti įstatymo projektą ir pakeisti Pirminio privatizavimo įstatyme šiuos punktus, kurie numato, kad Vyriausybė tą turi daryti. Ir tada Seimas galėtų tikrai labai gražiai priimti įstatymą, kuriuo baigtume privatizavimą liepos 1 d. bei pasakytume, ką mes darysime su investiciniais čekiais, kurie liks Lietuvoje nepanaudoti. O dabar mes užsiimame, žinote, kuo? Aš nenoriu sakyti, gerbiamasis Sadkauskai...

PIRMININKAS. Nereikia, tada prašom nesakyti.

Kolega J.Bernatonis.

J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiam projektui išties nėra Juridinio skyriaus išvados. O paprastai, kai nebūna tokių išvadų, Seimas priima teisės aktus, kuriuos po to turime taisyti, kai išaiškėja kolizijos su kitais įstatymais. Aš nesu įsitikinęs, ar tai yra Seimo kompetencija šiuos klausimus spręsti. Be to, nesu įsitikinęs, kad šis nutarimas neprieštarauja nė vienam šiuo metu galiojančiam įstatymui. Todėl norėčiau pasiūlyti šiandien dėl viso nutarimo nebalsuoti, įtraukti jį į kitos dienos darbotvarkę ir paprašyti, kad Juridinis skyrius skubiai pateiktų juridinę išvadą.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, šiandieną Jo Ekscelencija Prezidentas skaitė savo metinį pranešimą. Man gaila, kad bičiulis J.Pangonis turbūt neklausė arba jam neegzistuoja Prezidento žodžiai. Jis pabrėžė, kad reikia baigti privatizavimą už investicinius čekius ir pradėti normalų privatizavimą. O šitas nutarimas yra įstatymo dėl Pirminio privatizavimo įstatymo įgyvendinimo arba užbaigimo, sakykime, kad ir kaip būtų. Todėl šitas nutarimas ypač reikalingas. Jis turi įstatymo galią, ir jokio jo atidėjimo tikrinimui iš tiesų nereikia. Siūlau balsuoti todėl, kad pagal Juridinio skyriaus išvadą jis buvo pataisytas. Šiuo metu iš esmės atitinka visas Juridinio skyriaus išvadas.

PIRMININKAS. Keturi - už. Dabar dar gali pasisakyti vienas arba du prieš. Kolegė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Iškyla iš tikrųjų toks rimtas klausimas. Ne formalus dalykas yra Juridinio skyriaus išvada. Mes įstatymą keičiame nutarimu, aš taip suprantu. Na, taip išeina, kad mes norime pakeisti įstatymą nutarimu. Todėl aš manyčiau, kad iš tikrųjų yra netikslinga balsuoti už tą nutarimą. Na, ir siūlau atidėti balsavimą dėl šito teisinio akto priėmimo.

Kartu noriu pasakyti pastabą Seimo nariams, kurie gerbiamąjį Seimo narį A.Sadkauską pravardžiuoja klebonu, kiti kolūkio pirmininku. Aš skubu greitai perskaityti, kas jis yra iš tikrųjų. Jau labai daug yra tokių salėje komentarų apie žmogaus pareigas. Gal nereikėtų.

PIRMININKAS. Kaip tik gerbiamoji kolegė patvirtina, kad jis viskam tinka.

Prašom. Kolega V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Kitas ginčytųsi ir aš tam pritarsiu, pone Pirmininke. Tačiau aš norėčiau atkreipti gerbiamųjų Seimo narių dėmesį. Mes kalbam apie tą, ko neperskaitėm. Konstitucijoje aiškiai yra parašyta, kuo Vyriausybė gali vadovautis. Taip pat ir nutarimais dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Taigi formalioji pusė čia yra visiškai tiksliai reglamentuota ir išlaikyta. Ir aš tik prašyčiau atkreipti dėmesį, kad labai argumentuotai ponas A.Sadkauskas pateikė šį nutarimą. Atkreipkit dėmesį, kad ruošė ne ekonomistai, o dalis savivaldybininkų. Ir vien tik iš solidarumo aš tikrai pritariu pono A.Sadkausko pateiktam projektui. Balsuosiu už. Kviečiu visus balsuoti už ir tik už.

PIRMININKAS. Prašom registruotis. Dėmesio! Prašom registruotis. Prašom netriukšmauti!

56 Seimo nariai. Dėmesio, balsų skaičiavimo grupe, kolegos! Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įgyvendinimo”? Mes patikslinom nutarimo pavadinimą. Kas už šį nutarimą, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 3.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 42 Seimo nariams balsavus už, 3 prieš ir 4 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įgyvendinimo” priimtas.

Gerbiamieji kolegos, klausimai, kurie turėjo būti išspręsti rytiniame posėdyje, yra išspręsti. Posėdis baigiamas. Gero apetito! Vakarinis posėdis 15 val. pagal numatytą darbotvarkę.