Septyniasdešimt
penktasis posėdis
1995
m. vasario 14 d.
A.ENDRIUKAITIS. Posėdžio metu neperskaitytas pareiškimas
5sesija 75p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai A.SAKALAS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 14 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Teisingai. Prašom, kolegos, registruotis. Prašom, stropieji kolegos, registruotis. Taip. Kadangi jūsų nedaug, tai aš irgi galiu taip atsargiai pasakyti, kad stropiesiems gali būti tam tikra premija. (Balsai salėje) Ne, baigiantis sesijai. Sesijai, o ne kadencijai. Duomenys. Prašom. (Salėje šurmulys) Čia paskutinis balsavimas, pardon. Aš labai atsiprašau.
Gerbiamieji kolegos, mums iš rytinio posėdžio liko vienas nebaigtas dalykas. Aš siūlau dabar dirbti tokia tvarka. Kadangi popietiniai klausimai yra klausimų nagrinėjimas arba net tik pateikimas, o po to tas mūsų uždarasis posėdis... Aš manau, kad mes ilgai neužtruksime, todėl galime baigti kai kuriuos darbus, kurių mes nepadarėme iki pietų. Po to iš eilės. Ar sutinkate su tuo? Turiu omenyje 1.8a ir 1.8b klausimus, vadinas, dėl rinkimų ir dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos dalinio pakeitimo. Sutinkam? Ačiū. Ir dar vienas klausimas, bet šiek tiek vėliau.
Taigi kviečiu į tribūną, juo labiau kad jau salėje gerbiamasis Z.Vaigauskas. Tai kad mes jo per daug nelaikytume rinkiminės kampanijos metu, prašau į tribūną ir prašyčiau operatyviai referuoti, kokie pakeitimai. Prašom.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
Vyriausioji rinkimų komisija siūlo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 45 straipsnyje padaryti pakeitimus. 41 straipsnio pakeitimai yra susiję su tuo, kad dabar rinkimų įstatymas nustato politinių partijų lygybės principą. Kai mes jį bandom įgyvendinti praktikoje, paaiškėja, kad įsigalioja tas principas ir sąlygoja kandidatų sąrašų nelygybės principą. Vadinas, partija, iškėlusi vieną sąrašą, turi tiek pat laiko, kiek partijos, kurios yra iškėlusios visose apygardose kandidatų sąrašus. Su tuo gal ir būtų galima sutikti, bet dėl to kenčia ir rinkėjai. Rinkėjai, kurių apygardose partija yra iškėlusi vieną sąrašą, gauna informacijos apie kandidatų programas daugiau, o tie, kurių partijos, sakykime, didžiausiuose miestuose, kurie buvo populiarūs, laiko gauna visai mažai. Todėl yra siūlomas pakeitimas įgyvendinti du principus. Pirmasis principas būtų minimas Politinių partijų įstatyme, vadinas, politinių partijų, politinių organizacijų lygybės principas. Antrasis principas yra kandidatų sąrašų lygybės principas. Iš esmės laikas skirstytinas štai taip: politinėms partijoms įgyvendinant jų lygybės principą laiką paskirti po lygiai - po 30 min., o likusį laiką padalytume proporcingai kandidatų sąrašų skaičiui. Tai leistų rengti televizijos laidas ir pagal atskirus regionus. Tai leistų, mūsų supratimu, kiek galima išsamiau informuoti rinkėjus apie kandidatų sąrašų politines programas.
45 straipsnio pakeitimas yra susijęs su tuo, kad šiuo metu 45 straipsnyje yra nustatyta, jog jeigu politinės partijos, politinės organizacijos sudaro koaliciją, tai koalicija registruojama mažiausiu vienos iš tų partijų numeriu. Tai nėra labai paranku kai kurioms organizacijoms vien dėl to, kad rinkimų kampaniją organizuojant jos norėtų, jog tas pats rinkimų numeris visuose Lietuvos miestuose arba daugumoje būtų vienas ir tas pats. Todėl manyčiau, kad yra visai priimtina pasiūlyti ir pakeisti įstatymą taip, kad pačios politinės partijos, sudarančios koaliciją, ir pasirinktų, kurios jų rinkimų numeris bus koalicijos rinkimų numeris. Ir pagal tą numerį partijos būtų įrašytos į rinkimų biuletenį.
Gerbiamieji Seimo nariai, trumpai tiek dėl to įstatymo.
Turiu Juridinio skyriaus išvadą. Ar apie ją dabar reikia kalbėti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu trumpai, prašom dabar pasakyti. Bet bus galima ir vėliau.
Z.VAIGAUSKAS. Juridinio skyriaus išvada iš esmės sutampa su mūsų siūlomomis pastabomis. Tik kiek abejojama dėl tų politinių sąrašų lygybės principo. Mano manymu, vis dėlto vertėtų taikyti įstatyme du principus, kadangi iš esmės sąrašų lygybės principas egzistuoja visame šiame įstatyme, kai kalbama apie kandidatus apygardose. Iš tikrųjų tada visas laikas yra dalijamas pagal sąrašų lygybės principą. Jeigu mes jį paminėtume, manyčiau, būtų tik geriau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Prašom. Visų pirma kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 41 straipsnyje kandidatus keliančioms partijoms ar politinėms organizacijoms laikas fiksuotas. Tai teisinga. Tačiau neaišku, kaip bus skiriamas laikas kiekvienam kandidatų sąrašui. To principo čia nesimato. Ar jūs esate numatę vis dėlto, koks čia principas galėtų būti - ar po minutę, ar po tris, ar kaip kitaip? Ačiū.
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui, gerbiamasis Seimo nary, tai tikrai labai geras klausimas. Mes esame su televizijos vadovybe preliminariai suderinę, kad kiekvieną dieną savivaldybių tarybų rinkimų laida būtų transliuojama vieną valandą. Kiekvieną dieną rinkimų kampanijos laikotarpiu. Toliau. Mums įrašyti kokį nors fiksuotą laiką kiekvienam sąrašui, atrodo, būtų nelabai tikslinga vien dėl to, kad mes galėtume vėl atsidurti toje pačioje situacijoje, kuri buvo per Seimo rinkimus, - po 5 min. vienam kandidatui. Dabar mes turime beveik tiek pat sąrašų, kiek tada buvo kandidatų. Tada per televiziją tektų tas rinkimines laidas transliuoti 3, 4 ar 5 valandas. Pagal šiuos paskaičiavimus būtų per 3,5 valandos. Man atrodo, tai būtų nepriimtina ir Lietuvos žiūrovams, jeigu televizijos laikas būtų visiškai užgožtas. Manyčiau, kad valandos laiko kiekvieną dieną visiškai užtenka. Tai šitas principas numato tokį paskirstymą. Jeigu mes turim 17 sąrašų, tai iš jų 8,5 val. iš karto atitenka partijoms, o likusios valandos (per savaitę jų yra daugiau) dalijamos sąrašams po lygiai, proporcingai sąrašų skaičiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad jūs šiek tiek pakomentuotumėt Juridinio skyriaus pastabas bei pasiūlymus. Ir tuo pačiu dar vienas klausimas. Jeigu traktuotume tik taip, kaip čia parašyta, lyg ir būtų aišku, kad jeigu organizacijos sujungia sąrašus, tai ir jų laikas sumuojasi. Štai jūs purtot galvą, vadinasi, manot, kad bus kitaip. Jeigu kiekviena organizacija dalyvauja rinkimuose atskirai, tai aiškus principas, kaip čia parašyta, jūs turbūt dar pakomentuosit. Jeigu sujungia, vadinasi, jos, padėdamos rinkėjams, mažindamos sąrašų skaičių vienoje ar kitoje apygardoje, tuo pačiu save nuskriaudžia, nes jų laikas, sudėjus trijų, net jeigu po minutę, - jau būtų trys minutės. Jeigu jos sujungia sąrašus, jos gauna tą pačią vieną minutę trims. Tai aš norėčiau, kad jūs tai pakomentuotumėt ir paaiškintumėt.
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui, gerbiamasis Seimo nary...
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, dėl Juridinio skyriaus išvadų jūs jau sakėt, prašom tik dėl klausimo esmės.
Z.VAIGAUSKAS. Gerbiamasis Seimo nary, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato, kad sujungiant sąrašus pradingtų politinės organizacijos teisės - ar rinkimų sąskaita banke, ar kas nors tokio. Visos šitos teisės ir laikas taip pat išsaugomas. Mes fiksuojame sąrašus būtent pagal politinę partiją. Politinė partija pateikia. Ir visi tie tolesni jūsų samprotavimai neturi pagrindo. Kiekvienas sąrašas koalicijoje, jeigu ją sudaro trys nariai, turi trigubai daugiau laiko negu sudarytas vienos partijos.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Aš pasisakysiu.
PIRMININKAS. Tai čia tik dėl balsavimo motyvų. Prašau. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, yra toks posakis. Sakoma “būkim ne turtingi, bet teisingi”. Ir iš esmės visur reikėtų laikytis teisybės. Tai ar jūsų siūlymai nesudarys tokios situacijos, kad vienos partijos bus lygios, kitos bus “lygesnės”, kad vienos turės daugiau laiko, kitos - mažiau. Juk einant į rinkimus niekas nežino, kol kas nežino, gal ateityje mūsų apklausos sudarys tokių galimybių sužinoti rinkėjų valią iš anksto. Bet dabar kol kas niekas nežino, kaip vis dėlto rinkėjai nuspręs. Tai galbūt neužbėkim jiems už akių ir palikim visoms partijoms, iškėlusioms kandidatus, vienodas galimybes.
Z.VAIGAUSKAS. Taip, mes galvojam, kad šiuo siūlomu lygybės principu kaip tik visoms partijoms sudarom vienodesnes galimybes, negu buvo iki šiol. Dabar partija, iškėlusi vieną sąrašą, turi labai daug laiko jį propaguoti, o partija, kuri iškėlė daugiau sąrašų, kiekvienam sąrašui to laiko netenka. Matot, gerbiamasis Seimo nary, mes susiduriam su filosofiniu principu, kad kiekviena lygybė įtvirtina tam tikrą nelygybę. Apie tai labai daug ir Hėgelis yra rašęs. Kai mes nustatome kuriam nors lygmeniui lygybės principą, kitame lygmenyje mes turim tam tikrą nelygybės principą. Mes siūlom, kad ta lygybė, kuri dabar nustatoma, būtų platesnė ir labiau, mūsų supratimu, priartėtų prie rinkėjų interesų, kad būtent rinkėjai (mes nežinom, kaip jie balsuos) galėtų apie kiekvieną sąrašą gauti bent jau kuo daugiau vienodos informacijos.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, yra nepatogu keisti įstatymus, kai paskelbti rinkimai. Dažnai kyla klausimas, o kodėl daromas būtent šitas pakeitimas? Kad tokių klausimų nekiltų, matyt, būtų patogiau daryti pakeitimus prieš skelbiant rinkimus. Aš norėčiau paklausti, ar bus daugiau šito Savivaldybių rinkimų įstatymo pakeitimų dar iki rinkimų? Ir ar neplanuojat pateikti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimų?
Z.VAIGAUSKAS. Dėkui. Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai, mano supratimu, yra tiesiog būtini, reikia labai atidžiai Seimo rinkimų įstatymą redaguoti, ten yra daug ir deklaratyvių dalykų ir reikia patikslinti kai kurias normas. Šiaip tai Rinkimų įstatymas, man regis, tikrai subalansuotas, bet pradinėse dalyse tikrai yra kai kurių dalykų - dėl rinkimų agitacijos tvarkos ir dar dėl kai kurių dalykų. O štai kodėl mums tenka daryti ir siūlyti gerbiamajam Seimui daryti pakeitimus, kai jau rinkimų agitacija priartėjusi, tai ji dar nėra prasidėjusi, jūs turbūt tą puikiai žinot. Todėl, kai mes susiduriame su įstatymu, kuris Seime buvo svarstomas vykstant didelėms diskusijoms, mes galvojam, gerbiamieji Seimo nariai, kad į kai kuriuos momentus galbūt nebuvo atkreipta pakankamai dėmesio. Mes, praktikai, dabar pamatėm, kad dėl tų dalykų iškyla kai kurių negerovių. O Savivaldybių rinkimų įstatyme taip pat dar yra likę kai kurių atgarsių, samprotavimų. Pavyzdžiui, svarstymų dėl visuomeninių ir politinių organizacijų teisės dalyvauti, kai kur yra minimos visuomeninės organizacijos, yra dar likę kai kurių kitų dalykų. Bet mes galvojam, kad visi šie dalykai nelabai mums trukdo, ir mes galim eiti į rinkimus su tuo įstatymu. O šie straipsniai, t.y. 45, suvaržytų politinių partijų teises, o 41 iš tikrųjų tam tikra prasme suvaržytų televizijos žiūrovus gauti išsamesnę informaciją apie visus sąrašus.
PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Užsimezgė labai įdomi filosofinė diskusija apie lygybę. Aš dar vieną klausimą norėčiau jums pateikti: ar nebūtų teisingiausia ir “lygiausia”, jei kiekviena partija gautų tiek laiko, kiek yra iškėlusi kandidatų į deputatus?
Z.VAIGAUSKAS. Kandidatų į deputatus skaičių mes sužinom likus 35 dienoms iki rinkimų. Rinkimų kampanija prasideda prieš 30 dienų. Kandidatai dar turi teisę 17 dienų iki rinkimų atsistatydinti, atsiimti savo pareiškinius dokumentus, o štai už tokį kandidatą laikas būtų jau įskaitytas. Tai mes turėtume tam tikrą nenuoseklumą, partijos galėtų kelti kandidatus vien laikui gauti. Žinoma, jos to nedarytų. Bet lygybės principą numatyti atsižvelgiant į tai, kad Druskininkuose renkamas vienas narių skaičius, gyvena vienas gyventojų skaičius, mano supratimu, tai jau techniškai labai sudėtinga. Mes jums siūlome tokį lygybės principą, kuris, mūsų supratimu, labiausiai priartintų rinkėjus prie partijų ir partijas prie rinkėjų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Z.VAIGAUSKAS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji kolegos, situacija tokia. Pagal įstatymą Vyriausiosios rinkimų komisijos teikimai nagrinėjami ypatingos skubos tvarka. Bet aš siūlyčiau vis dėlto galutinį balsavimą paskirti ne šiandien, o rytoj. Vis dėlto gal dar kas norės pateikti kokių pataisų ar ką, kad iš tikro galėtume galutinai apsispręsti dabar. O dabar mes turėtume pritarti pateikimui. Aš manau, niekas neprieštarauja. Ir jeigu kas nori svarstyti ar ką, kaip gerbiamasis R.Dagys, tai taip pat prašom, o jeigu pritariam, tai tiesiog pasiskirkim rytoj laiką, kada balsuosim dėl galutinio teksto. Gal bus tas variantas, kurį pateikė Vyriausioji rinkimų komisija, o gal bus koks nors patikslinimas.
Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Jūs teisingai pasakėt, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos siūlymai svarstomi ypatingos skubos tvarka ir nepasakėt praktiškai nė vieno argumento, nes niekas iš salės neprieštarauja, kodėl mes negalim šitų pataisų priimti šiandien. Nebent kas nors iš Seimo narių prieštarautų ir pateiktų argumentus, bet tokių aš negirdėjau. Ar jūs tokių turit?
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyt tai, ką pasakė pats pranešėjas, yra Juridinio skyriaus išvados. Tai gal tegu dar pusdienį Vyriausioji rinkimų komisija pasitaria pati su savim, su specialistais, ir rytoj nubalsuosim. Aš tik dėl to. O šiaip tai, be abejo, mes galėtume šiandien balsuoti. Bet sutarkim taip, kad dabar įvyko pateikimas ir svarstymas, o rytoj pasisakom dėl balsavimo motyvų ir balsuojam, ir jeigu tas pats variantas, juo labiau. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
5sesija 75p svarstyti klausimai
Dabar toks pat klausimas, kur aš siūlysiu iš karto balsuoti, tai 1.8b. Seimo nutarimo “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos dalinio pakeitimo” projektas. Projekto Nr.1439. Kuris kolega - ar gerbiamasis R.Dagys, ar gerbiamasis A.Sakalas eis į tribūną? Prašau.
Kolega R.Dagys. Prašyčiau irgi trumpai išdėstyti reikalo esmę ir čia jau galėsim iš karto apsispręsti.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote... (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Įjungta.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo principą ji sudaroma iš dviejų dalių: viena dalis - teisininkai, kita - partijų deleguoti atstovai. Socialdemokratų frakcija, vykdydama mūsų partijos prezidiumo sprendimą, siūlo pakeisti savo atstovą prie Vyriausiosios rinkimų komisijos A.Žilinską nauju komisijos nariu, paskelbiant vietoj jo Menšikovą.
Trumpai motyvai būtų tokie. Mes neturim kokių nors didelių pretenzijų ir dėkojam už darbą gerbiamajam A.Žilinskui, bet jis nėra mūsų partijos narys ir jo sprendimai nėra derinami su mūsų partijos sprendimais, o šiuo atveju, kadangi jis deleguotas kaip partijos atstovas, visą laiką tai siejama su oficialia partijos vienokia ar kitokia pozicija ir jos nuomone vienais ar kitais klausimais. Todėl, manome, tikslinga, kad būtų atstovas, kuris tai darytų suderinęs tas pozicijas, juo labiau kad gerbiamasis Menšikovas irgi turi tam tikrą pasirengimą, jis yra Pedagoginio universiteto absolventas, jo specialybė - istorija ir teisė.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, dabar situacija tokia. Partija deleguoja savo atstovą į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir yra jos reikalas, bet formaliai kiekvieno juridinio akto pateikimo metu Seimo nariai pranešėją gali klausinėti. Penki Seimo nariai nori paklaust. Ar mes leidžiam sau šitą prabangą, ar vis dėlto iš karto priimam sprendimą? Bet jeigu, žinoma, Seimo nariai nori klausinėt, tai neuždrausi. Formaliai yra teisybė.
Gerai. Kolega K.Gaška. Prašyčiau labai trumpai.
K.GAŠKA. Aš norėčiau paklausti, kas gi atsitiko per tuos dvejus metus, kai ponas A.Žilinskas tiko partijai, o dabar netinka.
R.J.DAGYS. Nieko tokio ypatingo neatsitiko. Paprasčiausiai atėjo laikas, mūsų manymu, pakeisti atstovą kitu. Nieko ypatingo neatsitiko, gerbiamasis A.Žilinskas kokių nors ypatingų prasižengimų arba kokių nors ... Jis dirbo taip, kaip sugeba. Jis yra žmogus, turintis savo asmeninę nuomonę, kurią aš gerbiu. Bet jeigu jis būtų mūsų atstovas, jeigu komisija būtų sudaroma pagal tam tikrų žmonių principą, nepriklausomų žmonių principą, o ne deleguotų partijos atstovų, tada mes jokių pretenzijų A.Žilinskui neturėtume. O šiuo atveju tai yra mūsų partijos atstovas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kreipiuosi, aš sakau, negaliu priversti jūsų atsisakyti klausti, bet jeigu kas neklausit, tai aš būsiu laimingas.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar pakeitimas nesusijęs su jūsų delegatų kokybės gerinimu? Turiu omenyje kandidatų į Seimo narius pasitelkimą. Ačiū.
R.J.DAGYS. Nesusijęs.
PIRMININKAS. Kolega A.Tauras. Prašom.
A.P.TAURAS. Taupydamas laiką atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Matot, yra sektinų pavyzdžių. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Mano klausimą jau paklausė ir supratau, kodėl atšaukė.
PIRMININKAS. Kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Ačiū. Man jau atsakė.
PIRMININKAS. Malonu. (Balsas iš salės) Taip, tikrai. Ačiū, gerbiamasis Dagy. Gerbiamieji kolegos, čia iš tikro kaip tik yra tas klausimas, kur mes galim sprendimą iš karto priimti.
Gerbiamasis A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad būtų labai įdomu išklausyti A.Žilinsko ataskaitą apie darbą rinkiminėje komisijoje.
PIRMININKAS. Pasiūlymas labai įdomus, bet tada klausimo sprendimas bus nukeltas kitai savaitei. Kaip norit. (Balsai iš salės)
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.
69 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, kaip sakiau, mes galim sprendimą priimti iš karto, bet vėl formaliai aš jūsų klausiu, ar nori kas pasisakyt dėl balsavimo motyvų. Prašom.
Kolega J.Žebrauskas. Kolega A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Aš manyčiau, kad kolegos A.Kunčino pasiūlymas tikrai racionalus, būtų visai neblogai paklausyti gerbiamojo A.Žilinsko.
PIRMININKAS. Buvęs frakcijos narys siūlo tai padaryti frakcijos posėdyje. Ne J.Veselka siūlė? Kas siūlė?
BALSAS IŠ SALĖS. Kadangi Seimas priima sprendimus, Seimas turėtų ir paklausyti.
PIRMININKAS. Ne. Dar kartą sakau, gerbiamieji, partijos deleguotų narių klausimus sprendžia kiekviena partija.
Kolega J.Veselka. (Juokiasi)
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, visiškai teisingai, partija sprendžia, bet žmogus dvejus ar kiek ten metų dirbo, todėl būtų visai neblogai jo išklausyti.
PIRMININKAS. Informacijos. Bet informacijos mes galim išklausyti tada, kai turėsim laiko, sutikim su tuo.
J.VESELKA. Galima ir vėliau, aš sutikčiau, bet vis dėlto reikia išklausyti.
PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas.
V.BŪTĖNAS. Man klausantis gerbiamojo R.Dagio pranešimo, jeigu taip galima būtų jį pavadinti, susidarė įspūdis, jog gerbiamajam A.Žilinskui nėra didelių priekaištų, kad jis yra neblogas Socialdemokratų frakcijos narys ir kad jis gali tas pareigas vykdyti.
PIRMININKAS. Ne narys jis!
V.BŪTĖNAS. Todėl galvočiau, kad vis dėlto šiuo metu išklausyti gerbiamojo A.Žilinsko nuomonės būtų visiškai tikslinga, mes galėtume objektyviau už tai balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponas A.Žilinskas nėra Vyriausiosios rinkimų komisijos tik narys, jis yra Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretorius, tai yra pareigūnas, todėl, mano manymu, jo atleidimas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos irgi turėtų būti sprendžiamas kaip pareigūno atleidimas.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš pritariu J.Bernatonio minčiai, kad vis dėlto žmogus, dirbęs apie ketverius metus ar daugiau šitose pareigose ir parodęs tikrai labai daug gražios iniciatyvos, dabar staiga, kad jis nestojo į Socialdemokratų partiją, dabar tas man... (Salėje triukšmas)
Aš tik noriu pasakyti. Kadangi jis nestojo (jam buvo siūlyta vieną kitą kartą, nesvarbu), bet kadangi jis nestojo, tai man primena tuos praėjusius laikus. Jeigu nestoji į komjaunimą, tai tau kelio nėra, jeigu tu nestoji į kompartiją, tu jau sukryžiuotas visiškai ir viršininku nebūsi. Dabar vis dėlto man norėtųsi (jau čia be humoro), kad tikrai socialdemokratai, kurie siūlo jį atleisti ir priimti naują, kad vis dėlto argumentuotų savo šį sprendimą. Aš suprantu, aš pripažįstu, kad socialdemokratai turi šitą teisę, kad jie gali šitą daryt, bet vis tiek mes turėtume išklausyti ir vieną pusę, ir kitą. Čia niekas neskubina, suspėsim šitą reikalą atlikti, bet vis dėlto reikėtų išklausyti abi puses.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sakalas dėl vedimo tvarkos, ir tada spręsim. Yra keli sprendimo variantai. Prašom, gerbiamasis Sakalai.
A.SAKALAS. Aš labai norėčiau padėkoti ponui A.Bendinskui, nes jis atskleidė tikrąsias priežastis, kodėl mes keičiame poną A.Žilinską. Bet aš norėčiau ir kitą dalyką pasakyti, kad į tokią partiją, kokia yra Socialdemokratų, dėl minėtų priežasčių, kurias minėjo ponas A.Bendinskas, siūlyčiau jam niekada nestoti.
O dabar iš esmės. Mes tikrai neturim pretenzijų ponui A.Žilinskui. Jis nėra mūsų partijos narys, tačiau jis priima savarankiškus sprendimus, kurie ne visada derinasi su mūsų nuomone. O kada... Vieną minutę, aš viską paaiškinsiu, gerbiamieji Seimo nariai. Kadangi jis yra mūsų atstovas, tada natūraliai žmonės klausia: tai kaip čia jūsų atstovas priima sprendimus, kurie yra visiškai kitokie negu jūsų nuomonė? O kadangi numatyta Statute ir numatyta įstatyme, kad mes deleguojame savo atstovą, mes ir norime deleguoti tokį atstovą, kuris laikysis mūsų sprendimų, o nepriiminės savarankiškų sprendimų kaip mūsų atstovas, už kuriuos mums vėliau reikės atsakyti. Aš manau, kad aš paaiškinau visiškai aiškiai ir atvirai. Aš labai stebiuosi Seimo nariais, kurie nepanorėjo išgirsti pono M.Lošio ataskaitos, pono A.Paulausko ataskaitos. Man regis, Rinkimų komisijos atsakingojo sekretoriaus figūra šia prasme yra kur kas svarbesnė už generalinio prokuroro figūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnis. Čia rašoma, kaip sudaroma Vyriausioji rinkimų komisija. Štai yra toks sakinys: “Seimas negali pasiūlytų kandidatų atmesti”. (Balsai salėje) Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos... Aš suprantu, kad jūs, ko gero, balsuosite taip, kaip reikia, visi: ir kairieji, ir dešinieji. Bet klausimas dabar yra toks. Mes turime patvirtintą darbotvarkę ir jeigu mes dabar ją taip radikaliai keisime, tai sujauksime mūsų uždarąjį posėdį (jis neprasidės laiku ar dar kas nors), o po to vėl bus triukšmo. Todėl aš siūlau pasirinkti du variantus. Pirmasis variantas: mes priimame sprendimą, o gerbiamojo Žilinsko informaciją išklausome kitos savaitės antradienį arba trečiadienį. Tai vienas sprendimo būdas. O kitas sprendimo būdas - antradienį arba trečiadienį išklausome jo informaciją ir priimam nutarimą, apie kurį dabar kalbame.
S.Pečeliūnas gal racionalų sprendimą pasiūlys. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, Seimas nėra partijų atstovų veiklos vertintojas. Tai yra ne mūsų darbas. Partija mano, kad tas asmuo jiems neatstovauja taip, kaip jie norėtų. Jie keičia savo atstovą, ir viskas. Yra techninis klausimas. Ir kokios priežastys yra jiems keisti, tai jų asmeninis reikalas. Ačiū. Aš manau, mes turime balsuoti, priimti sprendimą. Čia nėra dėl ko ginčytis.
PIRMININKAS. Gerai. Tai, gerbiamieji kolegos, jeigu neprieštaraujate, priimam sprendimą. Informaciją galime išklausyti kitą savaitę. Sutinkam su tokiu variantu? (Balsai salėje) Ne. Tada prašom, alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad šiandien priimtume nutarimą ir informaciją po balsavimo? O kas už tai, kad pirma būtų informacija, po to balsavimas? Už pirmąjį - už, už antrąjį variantą - prieš. Prašom registruotis. Registracija! (Balsai salėje) Taigi jau pasisakyta pakankamai. Gerai. Prašom užsiregistruoti. Aš dar sykį suformuluosiu. Alternatyvos yra tokios. Dabar balsuosime elektronika. Ar šiandien, štai dabar, priimam nutarimą, kurio Nr.1439, “Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos dalinio pakeitimo” ir informaciją išklausom antradienį arba trečiadienį, ar antradienį arba trečiadienį išklausom informaciją ir po to priimam nutarimą, kurio Nr.1439? Ar aišku? (Balsai salėje) Aišku. Už pirmąjį variantą - už, už antrąjį variantą - prieš, susilaikę neskaičiuojami.
S.MALKEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega S.Malkevičius dėl vedimo tvarkos.
S.MALKEVIČIUS. Aš nežinau, kas prašė informacijos. Gal ir prašė. Tada atskirai balsuokim, reikalinga ji ar ne. Čia visiškai nekonstruktyvus jūsų formulavimas.
PIRMININKAS. Viskas suformuluota taip, kaip reikia. Nepraraskim laiko. Dar kartą sakau: už vieną variantą ar už kitą. Už pirmąjį variantą - už, t.y. šiandien priimam nutarimą, informacija paskui. Balsavimas prieš: pirma informacija - kitą savaitę, ir balsavimas - kitą savaitę. Prašom balsuoti.
Už pirmąjį variantą - 18, už antrąjį variantą - 38 ir vis tiek 5 susilaikė. Taigi klausimas išspręstas. Ačiū. Išsprendėme, kad informacija ir balsavimas kitą savaitę. Darbotvarkę juk mes dar vėliau tvirtinsime.
Dabar, kadangi kalbame apie darbotvarkę, kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Norėčiau repliką dėl balsavimo. Vis dėlto Seime susidaro kažkokia kazuistika. Kai atleidžiame Aukščiausiojo Teismo pirmininką, LDDP frakcija atsisako išklausyti Aukščiausiojo Teismo pirmininką, o čia eilinį iš balsavimo...
PIRMININKAS. Kalbėjo gi gerbiamasis M.Lošys. Kalbėjo! Gerbiamieji kolegos, kadangi kalbame apie darbotvarkę, klausimas yra toks. Jį kėlė gerbiamasis V.Zimnickas, gerbiamasis J.Veselka ir dar kai kurie Seimo nariai, kad rytoj (jau mes patvirtinome darbotvarkę) vietoj kredito unijų būtų šios dienos spec. bendrovių ir kiti privatizavimo reikalai, kad pagaliau mes užbaigtume. Ar sutinkame su tokiu pakeitimu? Ačiū.
Dar kartą kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Aš repliką po balsavimo, jeigu leisite.
PIRMININKAS. Prašau, kolega.
S.PEČELIŪNAS. Šitas balsavimas, jo rezultatai parodė, kad Lietuvoje prasideda nauji procesai. Prasideda partijų vidinių nuomonių kontroliavimas. (Balsai salėje) Kai kam atrodo labai “O!”, bet man atrodo, tai yra labai pavojingos tendencijos. Galiu tik apgailestauti, kad šitaip vyksta, galbūt iš dalies pasidžiaugti, kad yla pradeda lįsti iš maišo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, na, nesiginčykime, kadangi, man atrodo, mes kartu su kai kuriais signatarais balsavome 1990 m. ar kada už Politinių partijų įstatymą, kur yra numatyta... (Balsas salėje) (Gal ir apsirikome iš tikrųjų.)... kad viena partija gali skųsti kitą partiją dėl jos neteisingų veiksmų. Tai Aukščiausiojoje Taryboje kai sprendėme, atrodo, buvo viskas gerai. O štai kai Seime šitą pritaiko, pasirodo, vėl blogai. Matyt, senus įstatymus reikia keisti.
Gerbiamieji kolegos, dar yra vienas formalus dalykas dėl mūsų priimto įstatymo “Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus”. Teisininkai siūlo vis dėlto pasirinkti tikslesnį variantą, t.y. juridinės technikos formą taip, kaip teikė Prezidentas. Tai ar sutinkame, kad būtų tokia redakcija? Ta, kurią priėmėm, yra painesnė.
Perskaitau: “Nustatyti, kad Aukščiausiąjį Teismą sudaro 23 Aukščiausiojo Teismo teisėjai.” Taškas. “Iš jų skiriami Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai.” Sutinkam? Ačiū.
5sesija 75p svarstyti klausimai
Tai, gerbiamieji kolegos, dabar mes pagaliau grįžtame prie popietinės darbotvarkės. 2.1 punktas - įstatymo “Dėl Respublikinės savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų” projekto svarstymas. Projekto Nr.1369. Užsirašė kalbėti gerbiamasis K.Kuzminskas. Aš jį kviečiu į tribūną. Prašė žodžio gerbiamasis A.Balutis - Didžiųjų miestų sąjungos pirmininkas. Aš manau, kad mes jam leisime pasisakyti. Ačiū.
Tai prašom, gerbiamasis Kuzminskai. Kviečiu toliau pirmininkauti gerbiamąjį J.Bernatonį.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, na, Savivaldos pagrindų įstatyme yra numatyta, kad reikia kurti tokias asociacijas. Tačiau aš iš principo nepritariu, kai mes sukuriam įvairias asociacijas iš viršaus. Visa savivalda turi būti iš apačios. Jeigu jau taip yra, šis įstatymas pristatytas svarstyti, norėčiau pasisakyti.
Na, man yra nesuprantamas 4 straipsnis, kur savivaldybės atstovaujama asociacija, norma yra vienas asmuo nuo 10 rajonų savivaldybės tarybos narių ir 3 nuo 10 miestų savivaldybės narių. Aš esu miesto gyventojas, tačiau nenorėčiau sutikti su tokiu santykiu. Matau, kad gali būti šiokia tokia uzurpacija - skriaudžiamos rajonų savivaldybės. Paskaičiuokime, kad 51 Vilniaus miesto, 41 Kauno miesto, tai į tą asociaciją įeina 15 narių iš Vilniaus, 12 narių iš Kauno ir atitinkamai iš kitų miestų. Todėl gali būti skriaudžiamos ir rajonų savivaldybės. Gali būti taip, kad miesto ribų didinimas gali atsirasti tų rajonų sąskaita. Rajonai negalės pasipriešinti miesto nariams ir tuo gali skriausti rajonus.
Taip pat aš manau, kad 6 straipsnyje yra per didelis reikalavimas. Asociacijos narių atstovų suvažiavimas tvirtina nario mokesčio dydį, kuris neturi viršyti 0,04 %. Šį procentą turbūt reikėtų sumažinti iki 0,02%.
Dar viena man nesuprantama 7 straipsnyje. Asociacija taip pat gali steigti ne pelno siekiančias paslaugų įmones savivaldybių poreikiams tenkinti. Tai man nesuprantama, kaip asociacija įsteigs tokią ne pelno siekiančią įmonę, kuri galės tenkinti savivaldybės įvairius poreikius. Tai automatiškai bus pelno siekianti įmonė. Ar ta asociacija turi tokias teises? Nes, kiek žinome, ne pelno siekiančias įmones turi steigti tik Vyriausybė.
Rekomenduoju šį įstatymą iš principo pataisyti, pakoreguoti. Aš nepritarčiau po svarstymo šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Dėkoju. Kviečiu į tribūną poną A.Balutį. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu prašau padaryti pusės valandos posėdžio pertrauką. Kaip Seniūnų sueigos seniūnas šią savaitę, kviečiu Seniūnų sueigą dabar į 308 kabinetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Yra pateiktas frakcijos siūlymas. Žodį suteikiu gerbiamajam Seimo Pirmininkui Č.Juršėnui.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai rengiami paskelbus apie tai prieš 6 valandas. Bet posėdžio pertrauką... (Balsai salėje) pasitarimą galime padaryti. Taip. O dėl pertraukos reikia nubalsuoti, kad kas žinotų, kiek būtų Seimo narių, kurie remia pertrauką, nes pertrauka pasiūlyta be motyvų.
PIRMININKAS. Tai galbūt gerbiamasis Seimo narys pasakytų motyvus. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Labai trumpai. Aš manau, ponas Seimo Pirmininkas tyčia provokuoja, kad aš sakyčiau tuos motyvus. Jis puikiai juos žino. Yra sulaužytas Seniūnų sueigos susitarimas.
Č.JURŠĖNAS. Prašom sakyti tiksliai, paraidžiui, pažodžiui, kaip buvo susitarta.
S.PEČELIŪNAS. Buvo susitarta, kad iki uždarojo posėdžio Seimo posėdžiams ponas J.Bernatonis nepirmininkaus. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, tokio susitarimo nebuvo. Susitarimas buvo “įšaldyti”. O jeigu J.Bernatonis nepirmininkaus, tai gerbiamasis A.Endriukaitis turėjo nedalyvauti 5 posėdžiuose. Buvo susitarta “įšaldyti”, vadinasi, viskas lieka kaip buvę. Gerbiamasis J.Bernatonis Seimo sprendimu buvo paliktas mane pavaduoti ir jis turi visas teises pirmininkauti. Toks buvo susitarimas. Prašom, gerbiamieji kolegos, nepainioti. Buvo susitarta viską “įšaldyti”.
S.PEČELIŪNAS. Gerai. Gal mes nesiginčykime. Buvo pasiūlymas padaryti (jūs sakote, ne) vieną formuluotę, kitą. Aš su ja sutinku, tai prašom balsuoti ir einam susirinkti.
Č.JURŠĖNAS. Prašom.
PIRMININKAS. Taigi kviečiu į tribūną gerbiamąjį poną A. Balutį. (Balsas salėje) Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, aš prašyčiau iš vietos nereplikuoti. Kalbėtojas jau buvo paskelbtas, dėl to jis pasisakys. Po to spręsime procedūrinius dalykus.
A.BALUTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už galimybę pasisakyti. Džiaugiuosi, kad Seimas rūpinasi Lietuvos savivaldybių atstovavimu ir jų vienijimusi.
Didžiųjų miestų sąjunga susipažino su pateikiamu Savivaldybių komiteto parengtu projektu ir pateikė savo pastabas dviem projektų variantais. Mūsų pagrindinės mintys, kodėl mes pateikėm tuos projektų variantus, yra šios.
Dviejų savivaldos struktūrų - apylinkių ir rajonų centrų tarybų - po kovo 25 d. neliks. Tiktai liks didžiųjų miestų ir rajonų tarybos. Sąjungos išnyks, nes tie subjektai, kurie sukūrė žemesniosios pakopos savivaldybių sąjungą ir miestų sąjungą, išnyks. Savivaldybės kurį laiką tvarkys savo organizacinius klausimus. Miestams galės atstovauti Didžiųjų miestų sąjunga, o rajonams - Rajonų savivaldybių sąjunga. Bendrai mūsų veiklai yra susitarimas, ir mes jo laikomės. Todėl aš sakyčiau, kad įstatymo, jeigu galima, nereikėtų priimti iš viso kol kas arba bent neskubėti.
Mūsų įstatymo projektai yra pateikti dėl to, kad naudotumėtės tuo atveju, jeigu vis dėlto nuspręsite priimti įstatymą. O mes manome, kad Savivaldybių asociacijos kūrimas iš viršaus nelabai derinasi su savivaldos pagrindiniais principais. Manome, kad savivaldybės vienoj ar kitoj sąjungoj jau turi savo praktiką ir gali veikti savarankiškai.
Dėl konfrontacijos arba dėl normų atstovavimo. Noriu pasakyti, kad jeigu asociacijoje dirbama vien tik balsuojant, o ne konsenso pagrindu, tai tokia asociacija niekam nereikalinga, ir mažuma praranda norą joje dalyvauti. O atstovavimo normos - tai geriausia, kad būtų priimtos proporcingai gyventojų skaičiui. Jūs suprantate, kad Kaune vienas tarybos narys nuo 10 tūkst., o rajone - gal tik nuo 1,5 tūkst. Tai aš manyčiau, kad tas atstovavimas nėra labai teisingas. Todėl mūsų sąjunga yra pasiūliusi variantą, kuris yra projekte Nr.2 ir projekte Nr.1, - nustatyti atstovų skaičių proporcingai gyventojų skaičiui. Jeigu jūs priimsite įstatymą (aš negaliu jums patarti), bet jis turėtų būti labai trumpas, labai lakoniškas ir tiktai nusakantis pagrindinius principus, kaip tos savivaldybės turėtų susirinkti į patį steigiamąjį suvažiavimą, jame priimti pagrindinius dokumentus ir po to pagal jį dirbti. Ačiū jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Aš prašau gerbiamąjį Seimo narį S.Pečeliūną, kuris frakcijos vardu siūlė pertrauką, patikslinti, ar tai reiškia, kad jis siūlo padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką, kadangi pagal Seimo statutą siūlyti Seimo posėdžio pertrauką nėra numatyta. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Jūs galite formuluoti taip, kaip reikalauja Statutas. Klausimas yra aiškus. Kodėl prašome pertraukos, irgi paaiškinta. Formuluokite taip, kaip jūs tik ką pasakėte. Svarbu, kad ji būtų ir kad mes turėtume galimybę ramiai susirinkti ir aptarti susidariusią situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, jog Seimo statute nėra numatyta, kad frakcijos siūlymu būtų galima daryti Seimo posėdžio pertrauką. Jeigu man gerbiamieji Seimo nariai pateiks motyvų, kuriuo straipsniu jie remiasi, ir tie motyvai bus pagrįsti, mes galėsime padaryti Seimo posėdžio pertrauką. Dabar mes galime padaryti, jeigu Demokratų frakcija siūlo, šio klausimo svarstymo pertrauką ir pereiti prie kito klausimo svarstymo. Jeigu jūs tai siūlote. Bet aš supratau, kad jūs norite pasiūlyti ką kita.
Tai aš prašau dar gerbiamąjį Seimo narį S.Pečeliūną frakcijos vardu, po to jūs, gerbiamasis Seimo nary Baleženti, taip pat galėsite pasisakyti.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Man atrodo, jūs pakankamai gerai išstudijavę Statutą ir pats jį rašėt, ir žinote, ką ir kodėl tenai parašėte.
PIRMININKAS. Taip.
S.PEČELIŪNAS. Tai pirma darykim klausimo pertrauką, dėl to apsispręskim. Po to Seimas turi teisę spręsti visus klausimus. Frakcija turi teisę siūlyti Seimui spręsti įvairius klausimus. Taigi frakcija ir siūlo Seimui išspręsti posėdžio pertraukos klausimą todėl, kad tai Statute nėra aptarta. Pasinaudokime šia galimybe.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlymas yra pateiktas Demokratų frakcijos pagal Statuto 267 straipsnį. Kadangi posėdžio pertrauka nėra numatyta, tačiau toks siūlymas yra pateiktas, aš prašysiu dėl jo balsuoti. Toks siūlymas gali būti priimtas tiktai posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dauguma. Posėdyje dalyvauja 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų padaryta... (Balsai salėje) Gerbiamųjų Seimo narių prašymu kartoju registraciją. Prašom registruotis!
Posėdyje dalyvauja 59 Seimo nariai.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Pirmininke, gal reikėjo mūsų klausimą užbaigti ir tuomet imtis kitų reikalų? Gal užbaikime? Aš nenoriu jūsų užgauti.
PIRMININKAS. Aš irgi norėčiau taip pasielgti, deja, Statutas kalba kitaip: procedūriniai dalykai sprendžiami pirma nagrinėjamo klausimo. Buvo pasiūlytas procedūrinis dalykas. Jūs turbūt sutiksite, kad posėdžio pertrauka - tai yra procedūrinis klausimas. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto siūlyčiau neįsivelti į procedūrinius dalykus, nes jeigu mes dabar nepadarysime pertraukos... Būkite sau sąžiningi. Mes dabar Seime padarysime tokį “jovalą” ir vis tiek negalėsime dirbti. Todėl aš siūlau padaryti pertrauką ir neįsivelti į tuos procedūrinius, grynai formalius dalykus, nes mes Seimą padarysime nedarbingą.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad posėdyje būtų padaryta pusės valandos pertrauka, paspaus mygtuką “už”. Kas prieš - “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 33, prieš - 26, susilaikė 7. Taigi pertrauka nebus daroma.
Tęsiame šio klausimo svarstymą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį B.Jagminą.
S.PEČELIŪNAS. Kol ateis pranešėjas, vieną sakinį galima?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš repliką po balsavimo. Kadangi yra sulaužytas, kaip aš manau, Seniūnų sueigos susitarimas, mūsų frakcija toliau posėdyje dalyvauti neturi jokių galimybių. Susitiksime uždarame posėdyje. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Jagminai. Jūs pakviestas į tribūną. Prašom...
L.MILČIUS. Dėl vedimo tvarkos prašau leisti!
PIRMININKAS. Po to, kai pakalbės gerbiamasis pranešėjas.
L.MILČIUS. Jūs ir aną kartą neleidote man kalbėti dėl vedimo tvarkos, o kas paskui išėjo, patys matėte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Milčiau, aš suteikiau žodį gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui. Kol jis kalbėjo, į tribūną atėjo pranešėjas.
L.MILČIUS. Mes kartu ėjome...
PIRMININKAS. Aš dabar elgiuosi tiksliai pagal Seimo statutą.
Prašom, gerbiamasis Seimo nary Jagminai. Po pranešėjo jūs galėsite pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
B.JAGMINAS. Gerbiamieji kolegos, nelabai smagu, kai reikia tokioj konfliktinėj situacijoj išeiti į tribūną ir kalbėti klausimu, kuris yra labai rimtas ir dėl kurio mes čia vis dėlto norime išreikšti savo nuomonę. Girdėjote miestų sąjungos pirmininko pasisakymą ir jo nuostatas to įstatymo atžvilgiu. Mes Savivaldybės komitete aptarsime šituos du projektus, kuriuos pateikė miestų sąjunga. Kai ką iš tų projektų, matyt, įrašysime į savo projektą, kurį jau galėsime pateikti priimti.
Dėl šito projekto yra išsakyta Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Jis yra nusiteikęs taip, kad priimtume šitą įstatymą tik praėjus tam tikram laikotarpiui po rinkimų į savivaldybes, bet turbūt šito dalyko nereikia. Išrinktos savivaldybės turi žinoti, kad jos turi galimybę įstoti į tokią asociaciją. Nėra ko ir laukti. Tegul taip ir būna. Tegul būna žinoma. Didžiųjų miestų sąjungos, rajonų sąjungos nori tiesiog pratęsti truputėlį savo buvimą, egzistavimą ir nutęsti toliau Savivaldybių asociacijos kūrimąsi. Man rodos, kad šito dalyko daryti nereikia. Mūsų komitetas yra nusiteikęs taip, kad reikia kurti Savivaldybių asociaciją tuoj pat po savivaldybių rinkimų.
Biudžeto ir finansų komitetas truputį abejoja, kiek čia bus tų etatinių darbuotojų, kiek kainuos jų išlaikymas. Žinoma, čia yra svarbus dalykas, bet, matyt, kiek savivaldybė sutiks išlaikyti, tiek ir bus galima tų žmonių išlaikyti. O šiaip nesinori patikėti vien suvažiavimui to klausimo, kuris nustatytų, kiek jos ten biudžeto turės, kiek ko. Šiame įstatyme reikėtų vis dėlto nustatyti, koks turėtų būti biudžetas šitai asociacijai, kokia to biudžeto dalis. Keturiasdešimt tūkstantųjų procento ar kiek. Reikia nustatyti, kad nebūtų daugiau, kad niekas nesavavaliautų, ne mažiau kaip 0,0002% ir ne daugiau kaip 0,004%. Mes beveik nusiteikę šitaip Savivaldybių komitete ir, matyt, savo galutiniame įstatymo projekte, kurį pateiksime priimti, taip ir įrašysime.
Dabar dar yra toks momentas, kai norima nukelti šitos asociacijos buveinę į Kauną. Nežinau, kas čia traukia: miestų sąjungos buveinės buvimas Kaune ar čia kokie kiti dalykai, bet man rodos, kad šitie visi dalykai turi būti Vilniuje. Mes taip rašome projekte ir nenumatome pakeisti šitos buvimo vietos, nebent Seimo nariai balsuotų už tai, kad reikėtų perkelti šitos asociacijos centrą į Kauną.
Yra ir G.Paviržio siūlymas nukelti į Kauną. Aš manau, kad čia bus galima balsuoti, tačiau mes siūlome, kad reikėtų vis dėlto palikti Vilniuje.
Tiek. Pasiūlymų yra labai nedaug. Prieš mane kalbėjęs A.Balutis pasakė, kaip deleguos atstovus į suvažiavimą. Jo siūlymai galbūt yra verti dėmesio ir mes dar apsvarstysime komitete.
Dar yra toks siūlymas, kad suvažiavimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvaus pusės rajonų savivaldybių atstovų ir pusės miestų savivaldybių atstovų. Daugiau kaip pusės. Tuomet bus galima suvažiavimą tęsti. Aš manau, kad čia irgi bus galima pagalvoti. Kaip mes nutarsime Savivaldybių komitete. Gal bus galima atsižvelgti į tokias pastabas.
Šiaip ačiū už tas pastabas, kurios yra pasakytos, ir laukiame naujų pastabų. Dar yra laiko: ši savaitė ir kita savaitė. Jeigu gerai nusiteiksime, aš siūlau priėmimą surengti kitos savaitės ketvirtadienį. O jeigu kartais nukeltume toliau, tai jau tada po visko, kovo mėnesį.
Ačiū už dėmesį. Daugiau aš neturiu ką jums ir pridurti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui.
Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju noriu kalbėti kaip Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos seniūnas. Seniūnų sueigoje buvo sutarta ir buvo pripažinta teisė gerbiamajam Pirmininkui Č.Juršėnui, kad jis turi palikti ir gali palikti tą, kas, jo nuomone, galėtų jį pavaduoti jo kelionėse į užsienį metu. Kada buvo paprašyta, kad iki uždaro posėdžio nebūtų leista pirmininkauti gerbiamajam J.Bernatoniui, gerbiamasis Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas pasakė, kad dėl to nėra jokių problemų. Šiandien aš matau, kaip yra laužomas šitas susitarimas ir tuo specialiai Seime keliama destrukcija. Aš noriu pasakyti, kad iš tikrųjų, matyt, ponui Pirmininkui gerbiamajam Č.Juršėnui šita destrukcija patinka ir jis ją šiandien pasiekė. Mes, Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos Seimo nariai, negalime dalyvauti, protestuodami prieš šio susitarimo laužymą, prieš tai, kad iš tikrųjų gerbiamasis ponas Č.Juršėnas Seime šiandien... Liko tiktai kelios valandos iki uždaro posėdžio ir pasiekta tokia destrukcija Seime. Mes išeiname iš šio posėdžio ir dalyvausime tik uždarajame posėdyje. Iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad Seimo darbą Seimo vadovybė paverčia tokia destrukcija.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Milčiau! Kokie susitarimai buvo sudaryti? Aš dalyvavau nuo pradžios iki pabaigos tuose susitarimuose ir yra labai nekorektiška, o aš pasakyčiau ir daugiau, savaip interpretuoti susitarimus. Susitarimas buvo aiškus, kad konfliktas, jeigu tai buvo konfliktas, yra “įšaldomas”.
Ką reiškia “įšaldyti”? Viena pusė “įšaldoma”, o kita pusė “neįšaldoma”. Štai taip suprantama, vėl ta pati dviguba moralė, su kuo mes susidūrėme, tarp kitko, būdami Kipre, išsiaiškinę, kaip kai kurie elgiasi vienų skriaudžiamų tautų atžvilgiu ir kitų skriaudžiamų tautų atžvilgiu. Taigi, jeigu konfliktas “įšaldomas”, tai abi pusės “įšaldomos”.
Gerbiamasis kolega A.Endriukaitis ramiai sėdėjo visus posėdžius. Tuo tarpu J.Bernatonis buvo, taip sakant, “nukabintas” nuo ano posėdžio pirmininkavimo. Jau tai buvo susitarimo pažeidimas.
Toliau. Nors jis liko vietoje manęs, jis nepirmininkavo antradienį nė vienam posėdžiui. Vadinasi, buvo kažkiek atsižvelgta. Šiandien jis turėjo ir juridinę, ir moralinę teisę pirmininkauti, jeigu aš jam pavedžiau, kadangi aš turiu ir kitų reikalų, gerbiamieji kolegos. Turite tai suprasti. O konfliktas (prašom pasižiūrėti Seniūnų sueigos protokolą) “įšaldomas”. Tai jeigu “įšaldomas”, vadinasi, dėl abiejų pusių. Prašyti, žinoma, jūs galite. Jūs turite teisę. Jūs turite teisę daug ko prašyti. Galite prašyti pirmalaikių rinkimų, galite prašyti, kad mes visi iš čia išsilakstytume. Prašom, prašykite. Jūsų valia. Bet štai čia ir yra jūsų moralė, gerbiamieji kolegos. Aš jums tiesiai sakau. Jūs žinote, kad aš retai piktai šneku, bet aš priverstas šitaip pasakyti. Turi būti ribos elgesiui ir “sąžinės” pasireiškimams.
PIRMININKAS. Ir dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Račas.
A.RAČAS. Aš esu frakcijos įpareigotas pasakyti - tol, kol pirmininkaus ponas J.Bernatonis, iki uždaro posėdžio, mūsų Tėvynės sąjungos frakcija posėdyje nedalyvaus.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 36 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo Seimo posėdyje? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar galime bendru sutarimu paskirti priėmimo datą kitą savaitę? Nėra prieštaraujančių. Pritarta šiai datai.
5sesija 75p svarstyti klausimai
Dabar pereiname prie 2.2 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Respublikos miestų ir rajonų tiesioginio valdymo” projekto. Užsirašė pasisakyti gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas. Kadangi jo nėra salėje, jis neperspėjęs nedalyvauja, taigi praranda teisę pasisakyti. Todėl kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį A.Sadkauską.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kaip malonu žiūrėti į vieną pusę. Galiu pasakyti dėl to įstatymo tik tiek: pasiūlymų negauta. Mes savo komitete dar kartą apsvarstėme ir patys kai ką dar pataisėme. Vienas pataisymas yra pavadinime - įrašome žodžius “laikino tiesioginio valdymo”, kadangi taip yra parašyta Konstitucijoje.
Toliau 2 straipsnyje mes papildėme, kad... Taip yra: “Paskelbus Seimo nutarimą laikinai įvesti Respublikos miestų ir rajonų tiesioginį valdymą Vyriausybė valdymo...” Štai šituos žodžius: “valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro teikimu per savaitę paskiria savo įgaliotinį to miesto, rajono laikinam valdymui”. Mes norime, kad vis dėlto ta ministerija, kuri dabar yra, dalyvautų tame veiksme, kadangi ji ir toliau atsakys už to įgaliotinio darbą. Vadinasi, ji turi dalyvauti ir sprendžiant to įgaliotinio paskyrimo klausimą.
8 straipsnyje yra tokie žodžiai, kad “Vyriausybės įgaliotinis objektyvesniam klausimų sprendimui gali sudaryti visuomeninę tarybą kaip patariamąjį organą” ir pridedame šituos žodžius: “iš mieste ar rajone veikiančių ir turinčių Seimo narių mandatų Seime, partijų bei politinių organizacijų atstovų”. Mes sakome, kad ta taryba turėtų susidaryti vis dėlto iš tų partijų, kurioms atstovaujama Seime. Tai tiek buvo pakeitimų. Dar kartą laukiu vertingų pasiūlymų šiam įstatymui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo Seimo posėdyje, ar yra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių.
Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ir balsuosime. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Aš nežinau, kodėl A.Sadkauskas pasakė, kad jis žiūri į vieną pusę? Juk ir kitoje pusėje yra žmonių. Todėl nežinau, kaip dabar daryti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. J.Veselka “tempia” laiką. Nebuvo tuo laiku, dabar atsirado.
PIRMININKAS. Vadinasi, gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas žiūri į abi puses.
Ar reikia balsuoti dėl to, kad pritartume po svarstymo? (Balsai salėje)
Pritariame bendru sutarimu. Ar sutinkate paskirti šio projekto priėmimo datą kitą savaitę? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
5sesija 75p svarstyti klausimai
Taigi svarstome 2.3 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį. Pateikimas.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, prieš Naujuosius metus mes priėmėme Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Šios pensijos papildomos iš valstybės biudžeto ir kiekvienas jų skyrius vadinasi “Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos”. Čia ir mokėjimo šaltinis.
Kitas straipsnis kalba apie jų skyrimo sąlygas. 16 straipsnio pataisa teikiama norint suvienodinti pensijų skyrimo sąlygas krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems kariams, palyginus su kitų karinių struktūrų pareigūnais. Po “pareigūnams” praleistas žodis “ir kariams”. Mes žiūrėjome, čia nėra. Svarstymo metu paskutiniame variante tai buvo pateikta. Ir mes pražiūrėjome, ir Nacionalinio saugumo komitetas, kuris irgi buvo suinteresuotas. Kitaip sakant, reikia tai atstatyti. Raštu kreipiasi Krašto apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ministerija. Jas palaikė komitete. Mes svarstėme ir siūlome, kad čia būtų papildyta žodžiu “ir kariams”. Čia mes kalbame apie 16 straipsnio aštuntąją dalį: “Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ištarnavusiems ne mažiau kaip 30 metų ir tebetarnaujantiems pareigūnams gali būti skiriama ir mokama valstybinė socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija iki 2005 m. sausio 1 d.” Čia tiesiog reikia papildyti, ir viskas.
O tolesniame 2 punkte yra mūsų redagavimo klaida. Reikia ištaisyti. Vietoje 5 - 7. Jeigu paskaitysime, 5 dalyje kalbama visai ne apie priedus. Ten buvo įvelta mūsų klaida. O žodį “kariams” reikia įrašyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti Seimo narys J.Veselka. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjau, būtų toks klausimas: į mane kreipiasi žmonės, kurie kalėjimuose yra išdirbę po 2530 m., bet jie neturi antpečių. Jie klausia, ar negalima būtų sulyginti jiems išėjimo į pensiją sąlygas su tais, kurie dirba tokį pat darbą kalėjimuose, tačiau jie yra su antpečiais? Sulyginti karininkų ir kitų darbuotojų, kurie dirba tomis pačiomis sąlygomis, išėjimo į pensiją sąlygas? Ar yra tokia galimybė, ar nėra?
G.A.PAVIRŽIS. Aš atsakysiu. Mūsų įstatyme parašyta, kad teisę gauti šitą pensiją turi vidaus reikalų... Aš suprantu, čia kaip tik ir pakliuvo valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnai ir kariai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Aš suprantu, kad tai ne vien pareigūnai, kurie su antpečiais, kariai, jeigu jie yra kaip kariškiai. O jeigu jie kaip buhalteriai, atlieka finansininkų vaidmenį, aš suprantu, jie neturi pakliūti į tą kategoriją. Tačiau jeigu jie atlieka tą apsaugos darbą, tai, aš manau, kad jie turėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bendru sutarimu galėtume pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių? Ar galime paskirti pagrindiniu komitetu Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą, o papildomu Nacionalinio saugumo komitetą ir Biudžeto ir finansų komitetą taip pat papildomu? Nėra prieštaravimų? Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, jog šio projekto svarstymas būtų Seimo posėdyje kitą sesiją? Ar reikėtų svarstyti skubesne tvarka ir svarstyti šioje sesijoje. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Pavirži. Jūs, kaip pagrindinio komiteto pirmininkas, pasiūlykit. Prašom pasiūlyt.
G.A.PAVIRŽIS. Savo nuomonę? Ministras savo rašte prašo kuo skubiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt svarstyti skubesne tvarka bendru sutarimu? Sutinkam, taip? Nėra prieštaraujančių. Tuomet svarstymą turėtume surengti dar šioje sesijoje, taip? Aš nelabai suprantu, gerbiamieji Seimo nariai. Ar prieštaraujate, ar kalbatės kitomis temomis? Gerbiamoji Seimo nare Jurkūnaite, jūs prieštaraujate dėl tokios? Neprieštaraujat. Taigi sutariam.
5sesija 75p svarstyti klausimai
Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių S.Čipkų. 2.4 darbotvarkės klausimas - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 13 straipsnio pakeitimo” projekto pateikimas.
S.ČIPKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas svarstyti labai trumpas įstatymo projektas dėl Žemės mokesčio įstatymo 13 straipsnio pakeitimo, kuriuo siūloma sumažinti delspinigių dydį nuo 0,5% už kiekvieną pradelstą dieną iki 0,3%.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio!
S.ČIPKUS. Toks delspinigių dydis jau buvo nustatytas skaičiuojant, tiksliau, atsiskaitant su biudžetu už pelno, pridėtinės vertės mokestį, gyventojų ir kitus mokesčius. Šis įstatymo projektas buvo pateiktas, jeigu jūs pastebėjote iš šio lydraščio, bendrame įstatymų pakete svarstant pridėtinės vertės mokesčio pataisas, juridinio pelno mokesčio pataisas ir gyventojų pajamų mokesčio. Paprasčiausiai jis turbūt iškrito iš to įstatymų paketo, pateikto tuo metu. Yra suvienodinamas delspinigių skaičiavimo dydis iš 0,5 į 0,3%, kaip ir visuose kituose įstatymuose.
PIRMININKAS. Jūsų norėjo paklausti Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Mes visai neseniai svarstėme ir priėmėme delspinigius už šilumą ir visa kita imti 0,2%, kiek aš prisimenu. Tai vienas dalykas. Tai, manyčiau, būtų racionalu. Jeigu banko palūkanų normos per metus dabar yra 20%, tai netgi 0,2% bus daug daugiau ir žmogui bus nenaudinga nemokėti pinigų, o juos laikyti banke ar kaip nors uždirbt. Tai ar nereikės, jeigu mes priėmėm delspinigius... Tikriausiai žmogus nemoka ne dėl to, kad jis nenori, o dėl to, kad turbūt tuo metu neturi. Dėl to nemoka. Ačiū.
S.ČIPKUS. Aš jau minėjau, kad ta delspinigių skaičiavimo tvarka ir pats dydis yra siūlomas toks pat kaip ir kiti mokesčiai, kaip jau minėjau, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, gyventojų mokestis, kelių ir kiti mokesčiai. Iš esmės Žemės mokesčio įstatymo pataisos nebuvo padarytos laiku, kaip jau minėjau, teikiant visą įstatymų paketą dar 1994 m. sausio mėnesį.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kol žemdirbiams neatsiskaitoma už jų parduotą produkciją po metus ir daugiau laiko ir jų perdirbamosios pramonės įmonės bankrutuoja, netgi teismo keliu negalima išreikalaut, mano manymu, reikėtų sulyginti valstybę su žemdirbiais. Jeigu žemdirbys negali atsiimt, jis neturėtų mokėt jokių mokesčių, jokių delspinigių už tą nesumokėtą laiką.
S.ČIPKUS. Matot, su žemės mokesčiu problemų yra. Jeigu pamenate, praeitais metais buvo padaryta korekcija atsiskaitant dėl šio mokesčio, buvo padarytas sumažinimas. Kokio principo dabar laikytumėmės, atsiskaitant pagal šio mokesčio nustatytus terminus. Vis dėlto yra atsiskaitymo terminai ir turi būti laikomasi tos tvarkos. Čia ne vien tik žemdirbiams žemės mokestis. Tai ir individualūs sklypai, ir žemės mokestis miesto gyventojams. Taigi būtų sunku išskirt tą žemdirbį iš kitų žemės mokesčio mokėtojų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis sekretoriau, iš tikrųjų su tais delspinigiais yra bėda. Bet ar nereikėtų mums įteisinti tokią normą, kad, pavyzdžiui, delspinigių dydis būtų 30 ar kiek procentų aukštesnis negu metinė palūkanų norma. Nes dabar mes delspinigius dvigubai, trigubai taikome didesnius, o iš tikrųjų bėda yra ta, kad labai blogai vyksta atsiskaitymai. Žmonės, žemdirbiai ir kiti patenka į tokias sąlygas, kad jie negali atsiskaityti laiku, t.y. jie negauna ir jie... Todėl mums reikia vadovautis tokia norma, kad 25% didesni, ir šiuo atveju iš tikrųjų užtektų 0,15. Tai būtų pakankamai didelė bausmė esant šiandieninei palūkanų normai, kuri dar mažės. Po ketvirčio tikrai dar bus mažesnė. Todėl 0,3 yra tikrai per didelė. Mano manymu, ar nereikėtų vis dėlto pažiūrėti plačiau, negu tik baudimo principu.
S.ČIPKUS. Na, taip, atsiskaitymų už mokesčius drausmė yra pašlijusi. Jeigu mes minimaliai sumažinsim tuos delspinigius, manau, kad atsiskaitymas su biudžetu tikrai nepagerės, o tik pablogės. Vis dėlto buvo 0,5, pataisos padarytos visuose mokesčių įstatymuose 0,3. Pelno mokesčio ir visuose kituose mokesčiuose.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
S.ČIPKUS. Taip, čia atsiskaitant už komunalines paslaugas tiktai.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėt, kad turėtų būti vienodas delspinigių dydis. Aš sutinku, tačiau Vyriausybė irgi turėtų sudaryti vienodas sąlygas per Konkurencijos įstatymą dėl monopolistinių įmonių, kurios vis dėlto turėtų atsiskaityti su žemdirbiais. Jūs čia ponui J.Žebrauskui atsakėt, kad sunku atskirti, nes žemės mokestį moka ir žemdirbiai, ir ne žemdirbiai. Betgi galima atskirti. Yra žemės ūkio paskirties žemė ir ne žemės ūkio paskirties žemė. Tai, man atrodo, lengva atskirti ir galima būtų tai spręsti. Kaip jums atrodo?
S.ČIPKUS. Čia ne vien tik atskyrimo problema. Bet vis dėlto mokėtojai turėtų būti vienodi. O ne taip, kad kažką išskiriam, kažko neišskiriam, vieni gali atsiskaityt, kiti negali atsiskaityt. Priežasčių galima surasti daug, be abejo.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu nutarti pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Ar sutiktumėt, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas - Agrarinis komitetas? Nėra prieštaraujančių? Pritarta. Ar sutiktumėt, jog šio klausimo svarstymą įtrauktume į kovo mėnesio darbotvarkę? Sutinkat. Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
5sesija 75p svarstyti klausimai
Svarstome 2.5 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros (pagalbos) įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį L.Alesionką.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, šiandieną Seimas pradeda grąžinti skolą sveikatos apsaugai, skolą visai psichiatrijos tarnybai, kadangi šis įstatymas buvo visai parengtas ir turėjo labai gerus įvertinimus tiek Juridinio skyriaus, tiek Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos, tiek pasaulinių psichiatrų organizacijų, ir jis galėjo būti svarstomas ir priimtas Seime dar pernai vasario mėnesį. Tačiau, kaip matote, tik dabar mes radom galimybę pateikti šito įstatymo projektą.
Aš taip pat turiu pasakyti, kad šį įstatymo pakeitimą mes šiandieną svarstome salėje dalyvaujant darbo grupės nariams, gerbiamajam Radavičiui (vadovas), Bardžiukaitei, Birmontienei, Pūrui ir beveik tiktai kairiajai Seimo pusei, t.y. LDDP frakcijai, taip pat kolegai A.Vaižmužiui. Aš tikėjausi, kad dešinioji Seimo pusė sugebės suvaldyti savo nervus ir bus aukščiau tarpusavio nesutarimų, rietenų ir politinių intrigų, kada svarstomas sveikatos sistemos įstatymas. Vienas iš svarbiausių įstatymų, kuriame labai aiškiai skamba ir žmogaus teisių, žmogaus orumo, žmogaus interesų gynimo akcentai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, tai tik rodo, kad toks įstatymas yra labai aktualus. Galbūt mes apie patį projektą dabar kalbėkim.
L.ALESIONKA. Rengdami projektą mes vadovavomės ir dirbdami vadovavomės ne tik sukaupta šios srities, šios specialybės patirtimi, bet taip pat sukaupta Europos, pasaulio patirtimi, ir pagrindinis kelrodis vadovėlis buvo Lietuvos Respublikos Konstitucija, ypač jos 20, 22, 25 straipsnis. Tas įstatymas gimė toks, koks jis yra. Mūsų požiūriu, yra geras įstatymas, ir mes pasiruošę atsakyti į visus jūsų klausimus. Aš nenorėčiau užsiimti to įstatymo reklama. Aš taip pat turiu pasakyti, kad vis dėlto aš be reikalo visą dešinę pusę smerkiau salėje. Aukščiau konfliktų ir ambicijų yra pakilęs Seimo narys gerbiamasis A.Endriukaitis, taip pat gerbiamoji E.Kunevičienė, kuri tribūnoje, taip pat dalyvauja svarstant. Ačiū jiems, kad jie sugebėjo sveikatos interesus laikyti aukščiau už visus kitus Seimo nesutarimus.
Galbūt pagrindinis naujadaras ir dėmesys šio įstatymo yra toks - mes bandėme spręsti klausimą ir pasiūlyti sprendimo kelius situacijoms, kada žmogaus laisvė yra apribojama vadovaujantis jo paties sveikatos interesais, jo gyvybiniais interesais, taip pat vadovaujantis visuomenės interesais, kuriems pakenkti gali sutrikusios psichikos žmogus, ligonis. Taip pat gali pakenkti medikui, bet kuriam kitam žmogui, tokia praktika, kada šiandieną Lietuvoje nėra įstatymo ir nėra nustatytos tvarkos, kada žūsta gydytojai, nušauti tų pačių pacientų. Deja, tokių faktų yra.
Tai štai ta komisija, kurią sudaro savivaldybės, tik tos savivaldybės, kuriose yra stacionarinė psichinės sveikatos priežiūros įstaiga ir kurios pagrindinis narių skaičius yra visuomenės atstovai, teisininkai, kur medikas turi tik patariamąjį balsą. Siūlydami tokią komisiją mes norėjome išvengti bet kokios įtakos, bet kokio negero medikų spaudimo arba naudojimosi, jeigu kartais toks galėtų atsirasti. Nors, atvirai pasakius, aš labai įdėmiai per tą laikotarpį sekiau visą šitą puolimą, visą šitą škvalą priekaištų gydytojams ir mokslininkams, dirbusiems psichinės sveikatos priežiūros srityje. Deja, deja, mes Lietuvoje buvom nusigyvenę iki to, kad mitingas teisia, mitingas kaltina arba išteisina, mitingas smerkia. Laikas tai daryti įstatymu. Mes pasiruošę atsakyti į jūsų klausimus, gerbiamieji kolegos.
PIRMININKAS. Jūsų norėtų paklausti gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų klausimas, kuris dabar yra svarstomas, tai būtent psichikos sveikatos priežiūra, yra labai svarbus. Mes patys matome, kaip reikalinga ta psichikos sveikatos priežiūra ir mums patiems. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad pavadinimas ne visai atitinka turinį. Nes iš tikrųjų, ne visai čia yra psichikos sveikatos priežiūra. Aš manau, kad pranešėjo, turbūt vargu ar aš galėčiau pasakyt, kad jo yra bloga psichikos sveikata. Bet ar jis galėtų pasakyt, kad yra bent vienas straipsnis šiame įstatymo projekte, kuris tiktų jo paties sveikatos priežiūrai. Dar aš paskui norėčiau pasisakyt dėl balsavimo motyvų.
L.ALESIONKA. Aš nesupratau klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas klausia, ar šiame įstatyme yra nors vienas straipsnis, kuris tiktų jūsų sveikatos priežiūrai.
L.ALESIONKA. Mano asmeninės sveikatos? Tiek šiame įstatyme, gerbiamasis profesoriau, tiek ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme yra pakankamai straipsnių, kurie garantuoja ir mano sveikatos priežiūrą, kaip ir jūsų, kaip ir visų kitų Lietuvos Respublikos piliečių arba užsienio piliečių, kurie į mūsų valstybę atvyks ir naudosis šiomis paslaugomis.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tik pasitikslinti. Kiek kainuoja valstybei, sakysime, išlaikyti vaiką ar vyresnio amžiaus žmogų tuose psichiniuose internatuose, ar kaip jie ten vadinas, jūs geriau žinot. Kiek litų kainuoja per mėnesį? Ir ar ne geriau suteikti tam tikrų lengvatų motinoms ar tėvams, kad juos vis dėlto daugiau laikytų namuose?
L.ALESIONKA. Aš negaliu dabar atmintinai pasakyti jums skaičiaus, tačiau tokią medžiagą mes jums galime pateikti komitete, jeigu jūs prieisit prie manęs individualiai. Aš tik viena pasakysiu. Be abejo, brangiai kainuoja. Taip, yra kai kurių situacijų, kur galima ir, be abejo, reikia paremti šeimas ir leisti tuos vaikus maksimaliai laikyti šeimos aplinkoje. Tačiau yra situacijų, kur šitaip leidę mes vaiką tik pražudytume. Aš turiu omenyje šeimas, kurios geria, kuriose tas psichikos fonas yra labai nepalankus ir blogas. Ne paslaptis ir jūs skaitote spaudoje, kad yra šeimų, auginančių kelis vaikus būtent tokiomis sąlygomis, kada motina arba tėvas tą vienerių arba dvejų metų vaikiuką su sutrikusia psichika dėl alkoholio, dėl kitų priežasčių tėškia į sieną ir paskui jį kančiose laiko, kol jis miršta. Deja, yra ir tokių tragedijų. Todėl čia nėra vienareikšmiško sprendimo. Mes negalim pasakyt tik taip arba kitaip. Ir tas, ir tas reikalinga, kiek tai bekainuotų visuomenei.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Pocius.
A.POCIUS. Šiame įstatyme parašyta, kad savivaldybės psichikos sveikatos komisija steigiama ten, kur yra stacionarinė psichiatrijos įstaiga. Žinome, kad šios įstaigos yra tik kai kuriuose rajonuose ir didžiuosiuose miestuose. Be šios komisijos dalyvavimo negalima spręsti daugelio psichinių ligonių gydymo klausimų. Kaip elgtis žmonėms ir medikams tuose rajonuose, kur nėra šios įstaigos? Iš Skuodo važiuoti į Klaipėdą ar Šiaulius yra ne taip paprasta. Čia būtų vienas klausimas. O antras. Ar ne per daug naujų pareigų šiuo įstatymu užduodama teismams? Jie ir taip yra perkrauti.
L.ALESIONKA. Atsakau į pirmąjį jūsų klausimą. Mes kaip tik dėl šio klausimo labai aktyviai diskutavom darbo grupėje ir buvo vienas iš svarbiausių klausimų svarstant šį įstatymo projektą Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Mes puikiai supratom, kad kiekviename rajone steigti po tokią komisiją, kuri iš esmės darbo turėtų labai mažai arba gali būti taip, kad ištisus metus iš viso darbo neturėtų, tai būtų pernelyg didelė prabanga. Tačiau mes radom tokį sprendimą, kad komisijos, kuri iš esmės dirbs visuomeniniais pagrindais, tai ne etatinė, neišlaikoma iš biudžeto, jos tikrai pakanka ten, kur yra stacionarai. Sakykim, Rokiškis, Naujoji Vilnia, kitur. Ji neturės tiek ypatingai daug darbo ir tokių kreipimųsi. Bet ta komisija būtų kvalifikuota ir ji, mūsų nuomone, tikrai pakankama.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė.
L.ALESIONKA. Aš atsiprašau. Dėl antro klausimo. Dėl teismų. Matot, vis dėlto mes teisinė valstybė. Teisės reforma, kuriai šiandieną čia mes duodam pagrindus ir kurią aktyviai palaiko ir remia Respublikos Prezidentas... Viso to tikslas toks, kad ten, kur yra, kur reikia pritaikyti įstatymą apriboti žmogaus laisves, apriboti jo teises tam tikromis situacijomis, galutinį žodį turi pasakyti teismas. Štai kuri numatyta šiame įstatyme. Tos įstaigos, kai žmogus teismo sprendimu yra uždaromas. Aš tik ką kalbėjau su gerbiamąja Birmontiene. Mes taip pat klausėm, ar reikia šešių mėnesių, kad teismas patvirtintų tą sprendimą. Vis dėlto medicina eina į priekį, atsiranda naujų gydymo metodų, atsiranda medikamentų. Gali būti taip, kad žmogus, kuriam šiandieną nustatyta diagnozė, kad jis turi būti ilgą laiką ir yra neišgydomas, gali atsirasti tokia situacija, kad jis galbūt bus išgydomas, sveikata gerės. Tokiu atveju vis dėlto reikėtų... Mes galim ginčytis dėl termino, dėl šešių mėnesių, bet reikėtų, kad teismas priimtų sprendimą ir patvirtintų tą patį tolesnį buvimo laiką. O tais atvejais, kai yra tik gydymas, kai jis paguldytas dėl to, kad jo sveikatai ir gyvybei arba kitų sveikatai ir gyvybei kilo pavojus - tai tais atvejais, kaip jūs matot, ir įstatymo projekte terminai trumpesni. Vis dėlto mes kartu su teisininkais likom tos nuomonės, kad galutinį žodį turėtų pasakyti teisininkas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė.
S.BURBIENĖ. Šio projekto 26 straipsny yra apibrėžta, kas gali būti prievarta hospitalizuojamas - tie, kurie gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tačiau turbūt kur kas dažnesnis reiškinys, apie ką ne vienas iš mūsų iš savo patirties žinom, kad labai dažnai būna, ypač vieniši psichiniai ligoniai, kurie sveikatai ir gyvybei negresia, tačiau vis dėlto yra tikimybė ir gana didelė, kad aplinkinius gali paversti tokiais pačiais ligoniais. Ką su tokiais siūlytumėt daryti, nes jie ir gydytis nenori, jie nelaiko savęs ligoniais?
L.ALESIONKA. Gerbiamoji kolege, aš nežinau tokio atvejo, kai absoliučiai sveiką žmogų, neturintį polinkio sirgti šios grupės ligomis, vien buvimas šalia sergančio šia liga gali padaryti veidrodiniu ligonio atspindžiu. Galbūt jam didesnis vargas bendraujant, galbūt jam didesnė įtampa, bet tai vis dėlto situacija... Aš suprantu jūsų rūpestį, kadangi tikrai aplinkiniams sunku. Bet vien dėl to uždaryti žmogų prievarta į stacionarią gydymo įstaigą, o būtent apie tai kalba 26 ir 27 straipsniai, kažin ar mes turime teisę. Kitas dalykas, kad su socialinės rūpybos darbuotojais, o kartu ir su medikais, galbūt ir su savivaldybių komisija mes turim pagalvoti, kaip tam žmogui padėti, kur jam geriausia būti: galbūt pensionate, gal senelių namuose, galbūt net slaugos ligoninėse, kur ateina... Kaip jam geriau padėti. Bet tai nėra priežastis, jog sunku su juo būti aplinkiniams, jeigu jis nepavojingas, tiesiogiai neagresyvus, kad tai būtų pretekstas jį izoliuoti, atimti jo laisvę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, jums buvo pateiktas Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros pagalbos įstatymo projektas bei jį lydintys Seimo nutarimo dėl šio įstatymo įgyvendinimo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo projektai. Ar galim bendru sutarimu pritarti ir pradėti šių projektų svarstymo procedūrą?
Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas prieštarauja. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš noriu trumpai pasisakyti. Žinoma, toks įstatymas galėtų būti - Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Tačiau čia visiškai to nėra, nes čia yra įstatymas, kuris skirtas ligoniams, kurie jau tą psichiką, sveikatą turi sutrikusią, jau ji pakenkta. Čia nėra į ką bežiūrėti, juos reikia gydyti. O tai gali būti ir priežiūra, kai gadinama sveikų žmonių psichika, galima svarstyti protinio darbo higienos klausimą. Bet to nėra. Vadinasi, pavadinimas neatitinka įstatymo turinio. Faktiškai čia mes turim Psichiatrijos įstatymą. Jį taip ir reikėtų vadinti. Čia buvo jau toks siūlymas atsiradęs. Dabar dar įrašytas žodis “pagalbos”. Iš viso jis netinka, jis su niekuo nesiderina, nes psichikos sveikatos pagalba... Kokia čia gali būti pagalba, jeigu ne sveikatai reikia pagelbėti, bet reikia gydyti ligonį, kažką su juo daryti, kažkaip jam leisti... Teisiniai klausimai ir t.t. Vienu žodžiu, tai yra ligonio, sergančio psichinėmis ligomis, turinčio didesnių ar mažesnių sutrikimų, įstatymas. Taigi sveikiems žmonėms, nors ponas L.Alesionka prisiima, kad jam irgi tiktų šitas įstatymas, aš nematau nė vieno punkto, kuris galėtų jam tikti. Reikia jį pavadinti Psichiatrijos įstatymu. Tada viskas atsistos į savo vietas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pastebėti, jog dabar mes tiktai sprendžiame klausimą, ar toks įstatymas ir jį lydintys aktai reikalingi, ar galime pradėti procedūrą. Kadangi nieks neprieštarauja, visi sutinka, jog tokie teisės aktai reikalingi, galbūt bendru sutarimu galėtume nutarti, jog pradedame jų svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, jog pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi komitetai - Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas bei Valstybės ir teisės komitetas dėl lydinčio akto - Baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, jog šių projektų svarstymas būtų įtrauktas į kovo mėn. darbotvarkę? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes vėluojame... Dėkoju gerbiamajam pranešėjui... Todėl 2.6 klausimo apsvarstyti nespėsime. Aš siūlau jį įtraukti į rytdienos darbotvarkę. O dabar skaityti pareiškimą suteikiu žodį Seimo nariui A.Endriukaičiui.
Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis atsisakė daryti pareiškimą. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar pertrauka. 17.00 val. pradėsime uždarą Seimo posėdį. Prašau visus jam pasirengti.
A.ENDRIUKAITIS. (Posėdžio metu neperskaitytas pareiškimas)
Estijos Respublikos Prezidentas Lenartas Meris ir Estijos Valstybės susirinkimas vieninteliai pasaulyje teisiškai ir morališkai pamatuotai apibūdino Rusijos ir Čečėnijos konflikto esmę - čečėnų tautos apsisprendimo teisės paneigimas iš Rusijos pusės, taip pat visiškas Rusijos pasirašytų tarptautinių dokumentų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje nesilaikymas. Ši ir kitos tarptautinės organizacijos visiškai nekalba apie Rusijos atsakomybę už tarptautinių įsipareigojimų piktybišką nevykdymą. Tai yra teisinis ir moralinis žlugimas su blogomis pasekmėmis mažoms tautoms.
Užuot, kaip didelei valstybei privalu, gerai ir pavyzdingai elgusis, Rusija vienašališkai nesilaiko 1920 metų Estijos ir Rusijos sutarties, savavališkai demarkuoja sieną su Estija, bando paveikti Estijos politiką per vadinamuosius “rusakalbius”, preziumuodami, kad trečiasis čečėnų tautos genocidas yra jų vidaus reikalas. Estijos ambasadoriaus Maskvoje iškvietimas į Rusijos URM ir priekaištai dėl Estijos parlamente svarstomo čečėnų tautos apsisprendimo klausimo yra nepamatuoti, kadangi užtarti mažos tautos teises ir įvertinti masiškus žmogaus teisių pažeidimus yra kiekvieno pasaulio bendrijos nario priedermė, o tai yra ir savo teisių gynimas.
Estijos Valstybės susirinkimo pareiškimas “Dėl čečėnų tautos apsisprendimo teisės įgyvendinimo” tiesiogiai parodo D.Dudajevo reikšmę nepriklausomybės atkūrimui Estijoje ir netiesiogiai Vakarų politikų demoralizavimo bei liguistą Rusijos baimės lygmenį.
Mes dėkojame Estijos politikams už tarptautinės ir žmogiškosios moralės principų gerbimą. Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentarai pasirašo kreipimąsi į pasaulio parlamentus ir vyriausybes dėl čečėnų tautos teisės į apsisprendimą ir nepriklausomybę. Lietuvoje jau pasirašė 78 Seimo nariai. Kviečiu likusius pasirašyti tą dokumentą ir kartu paremti Estijos valstybės užsienio politiką. Jauskimės esą išdidūs ir garbingi Lietuvos piliečiai.