Septyniasdešimt
antrasis posėdis
1995
m. vasario 7 d.
Seimo Pirmininko pavaduotojo J. Bernatonio kalba (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom užimti savo vietas. Pradedame rytinį vasario 7 d. posėdį.
Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją poną J.Bernatonį.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau jums trumpai priminti, jog ši diena, vasario 7-oji, yra ypatinga mūsų nepriklausomybės atkūrimo istorijoje. Lygiai prieš penkerius metus LTSR Aukščiausioji Taryba, vadovaujama tuometinio Prezidiumo Pirmininko, dabartinio Respublikos Prezidento A.Brazausko, priėmė nutarimą dėl 1939 metų Vokietijos - TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo. Šiuo nutarimu Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad Lietuvos Liaudies Seimo 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS deklaracija, kaip neišreiškusi lietuvių tautos valios, yra neteisėta ir negaliojanti. Pareikšta, kad TSRS 1940 m. rugpjūčio 3 d. įstatymas "Dėl LTSR priėmimo į TSRS", grindžiamas ta Lietuvos Liaudies Seimo deklaracija, yra neteisėtas ir Lietuvos juridiškai nesaisto.
LTSR Aukščiausioji Taryba pasiūlė TSRS pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo. Tai buvo vienas iš svarbiausių žingsnių kelyje į nepriklausomybę, iš tiesų istorinis nutarimas, pagrindęs teisinius pamatus Kovo 11-osios Aktui. Kalbėdami apie šį nutarimą neturėtume pamiršti, kokiomis sudėtingomis sąlygomis jis buvo priimtas. Tik tuomet geriau suvoksime jo reikšmę. Ne mažiau buvo svarbu ir tai, jog šis nutarimas buvo priimtas vos ne vienbalsiai. Už balsavo 208 deputatai, prieš - 1 ir 10 susilaikė. Tai patvirtina teiginį, jog Atgimimo laikotarpiu ir senoji LTSR Aukščiausioji Taryba, kurios daugumą sudarė savarankiškos LKP nariai, gynė tautos interesus ir vykdė tautos valią.
Nors vėliau įvairiai buvo traktuojamos aplinkybės ir priežastys, paskatinusios žengti tokį drąsų istorinį žingsnį, tačiau niekas tuomet neabejojo ir dabar neabejoja jo reikšmingumu.
Pacituosiu tik keletą tuomet pasakytų minčių. Specialiosios komisijos 1939 m. Vokietijos-TSRS sutartims ir jų pasekmėms tirti pirmininkas, akademikas J.Požėla, savo pranešime pabrėžė: "Šio nutarimo priėmimas atveria kelią Lietuvos ir TSRS aukščiausiosios valdžios institucijoms pradėti derybas, kad būtų atkurti draugiški valstybių santykiai, pagrįsti 1920 m. liepos 21 d. Lietuvos ir Rusijos taikos sutartimi. Žengiant šiuo keliu į nepriklausomybę, mes visi turime principingai siekti, kad kuo greičiau būtų atstatytas Lietuvos valstybingumas."
Profesorius V.Landsbergis tą dieną kalbėjo: "Šis nutarimas yra esminis žingsnis mūsų kelyje, kuris vadinasi Lietuvos valstybinio suvereniteto teisių atgavimas, sąmoningas, valingas teisių atsiėmimas". O vienas iš Lietuvos demokratų partijos įkūrėjų - P.Pečeliūnas - taip pat tame LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdyje pasakė: "Šis jūsų žingsnis bus tikrai istorinis. Tai bus ne mažiau svarbus žingsnis, kaip kad būtų pakartojimas, kad Lietuva atkuria savo nepriklausomybę be jokių išlygų". Negaliu nepritarti šiai pranašiškai minčiai. Iš tiesų po to dar buvo demokratiniai parlamento rinkimai ir jau valstybės švente tapusi Kovo 11-oji, tačiau be vasario 7-osios to galėjo nebūti taip greitai.
Malonu, jog LTSR Aukščiausiosios Tarybos komisijoje, parengusioje šį nutarimą, dirbo greta kitų žymių to meto veikėjų ir 5 mūsų kolegos Seimo nariai: J.Kubilius, V.Landsbergis, J.Nekrošius, R.Ozolas ir J.Požėla. Todėl norime kukliai pasveikinti juos šios istorinės neužmirštamos datos proga ir palinkėti mums visiems, kad dirbtume taip, kaip jie anuo metu, sutartinai priimtume netgi sudėtingiausius sprendimus. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tęskime darbą. Prašom registruotis. Užregistruota 80 Seimo narių. Pakartosime registraciją, kai spręsime kokius nors klausimus.
Darbotvarkės pakeitimai (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje dar kartą buvo peržiūrėta darbotvarkė ir padaryti štai kokie pakeitimai, kuriems, tikiuosi, pritarsite. 1.3 klausimas atidėtas ir nebus svarstomas, vietoje jo Seniūnų sueiga nutarė perkelti iš posėdžio pabaigos klausimą 2.11 dėl Seimo kontrolierių įstaigos statuto patvirtinimo, ir tuo būdu mes galėtume šiek tiek anksčiau baigti posėdį, jeigu suspėsime.
Taip pat nebus svarstomas 1.5c klausimas, kadangi Juridinis skyrius mano, jog šis nutarimas nereikalingas, nes kiti norminiai aktai jau yra netekę galios, todėl jų taisyti nereikia.
Buvo pastabų dėl 1.7a ir 2.1a klausimų, kadangi ten yra pateikti papildomi projektai. Seniūnų sueigoje nutarta vis dėlto pradėti procedūras, bet mes iki galo šių klausimų neišspręsime, todėl atidėsime. Lygiai tas pat yra dėl 2.8 klausimo, kurį irgi pradėsime svarstyti, bet greičiausiai nebaigsime.
Noriu dar pasakyti, kad 2.9a klausimu pranešėjas bus ne ministras J.Biržiškis, o ministerijos sekretorius ponas A.Leščinskas.
Ar galime su tokiomis pataisomis? Deja, ne visi pritaria, kad galime. Minutėlę.
Seimo narys ponas V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl projekto 2.1a - Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo. Projekto Nr.642(4). Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai yra Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto projektas, kurį tribūnoje pristato Seimo narys ponas L.Alesionka. Tačiau Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete pagal Statuto 158 straipsnį pagrindiniame komitete nebuvo padarytos būtinos pataisos ir papildymai. Komitetas jų nesvarstė. Komitetas taip pat nesvarstė visų alternatyvų, kad būtų galima pasakyti vieningą komiteto nuomonę. Nors komiteto pirmininko parašas po projektu yra, tačiau komiteto nariai nėra svarstę. Sveikatos pakomitetyje vakar pasakėme savo nuostatą, kad šis projektas turėtų būti prieš trečiąjį svarstymą apibendrintas Sveikatos pakomitetyje ir būtų pasakyta pakomitečio išvada, kokioms pataisoms ir pasiūlymams pritariama, kokioms nepritariama. Priešingu atveju profilinis komitetas negalės atlikti šios savo pareigos. Alternatyvų yra labai daug, ir pagal Statuto 159 straipsnį tokioms esminėms alternatyvoms reikia net ir kriminogeninės ekspertizės. Deja, mes ir to neturime. Todėl prašyčiau Seimo, kad šį klausimą iš tikrųjų atidėtų arba, jeigu pradėtų šiandien svarstyti, tai būtų galima pakomitetyje ir bendrame komiteto pasėdyje apibendrinti pataisas ir pasiūlymus, priimti komiteto sprendimą, taip pat komiteto vardu pateikti kai kurias alternatyvas, jeigu diskusijose tai iškils. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad mes galime pradėti svarstyti, vis tiek įstatymas ilgas ir nebaigsime. Kita vertus, į ką noriu atkreipti dėmesį (taip jau yra, tai numatyta Seimo statute), kad komiteto pirmininkas turi teisę kalbėti komiteto vardu.
Seimo narys ponas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš irgi norėčiau dėl to paties 642 projekto. Yra vienas toks nekorektiškas dalykas, kad buvo sudaryta sveikatos apsaugos ministro darbo grupė. Tos darbo grupės nariai (aš išvardysiu: Čepauskas, Grinbergienė, Jakubčionis, Maskeliūnas, Subara, Tonkūnas ir kiti) buvo nušalinti paprasčiausiai nuo šito projekto. Mes manytume, kad tai yra negerai. Buvo labai geras bendradarbiavimas su komitetu, todėl aš siūlyčiau vis dėlto tokį baigiamąjį projektą pateikti kartu su darbo grupės nuomone, kartu su darbo grupe, kadangi jie yra pakankamai įsigilinę. Todėl galima būtų tik pradėti, o šiaip, aš manyčiau, kad vis dėlto reikia tokių didelių pakeitimų pagrindinį svarstymą ir parengimą nukelti į grupę ir į komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Manau, kad priėmimo metu visi galės pasakyti savo nuomonę, ir dar kartą kartoju, kad mes tik pradėsime. Seimo narys ponas A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pirmiausia prieš kalbėdamas noriu paklausti. Sakykite, štai 2.1a yra nurodyta, kad bus svarstomas dokumentas Nr.642(4). Ar taip, nes kažkas kalba, jog skliausteliuose turėtų būti skaičius 5? Iš tikrųjų koks dokumentas?.. Taip, kaip nuo ryto darbotvarkėje?
PIRMININKAS. Ne, tai bus 5 projektas. Bet dar kartą sugrįšiu prie to, jog mes tik pradėsime, kadangi visi Seimo nariai iki galo, kiek aš suprantu... Nors aš domėjausi, 5 projektas buvo įteiktas laiku.
A.J.RAŠKINIS. Tada aš noriu pasakyti tokį dalyką. 5 projektui, tam, kuris buvo įteiktas laiku, trūko kelių puslapių, jis ne visas buvo išdalytas. Dar vienas dalykas. 5 projektas buvo įteiktas tokiu metu, jog jau nebuvo galima suspėti tinkamai ir laiku jam pateikti alternatyvų.
Dar vienas dalykas. 5 projektas, jeigu mes prisimename, mes alternatyviai balsavome už tai, kad būtų ar Vyriausybės projektas, ar darbo grupės. Mes pasirinkome darbo grupės. Dabar 5 projektas iš esmės yra Vyriausybės projektas, t.y. sukeista ir prieštarauja Seimo bendram nutarimui. 5 projekte yra visai panaikinta valstybės monopolio nuostata, kurią mes priėmėm savo rezoliucija. 5 projekto jau pačiam 1 straipsniui yra pataisų. Todėl jokiu būdu negalima pradėti 5 projekto svarstyti. Aš protestuosiu, kreipsiuos į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKAS. Prašau. Noriu tik paaiškinti tai, kad iš tikrųjų, kai buvo išdalytas 5 projektas, trūko vieno ar kelių puslapių, bet tą pačią dieną buvo išdalytas visas geras projektas.
Ir dar Seimo narys ponas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vėl norėčiau jus nukreipti prie to klausimo, kuris pas mus darbotvarkėje yra 2.1, t.y. Alkoholio kontrolės įstatymo projektas. Būkime atviri, tai yra labai rimtas įstatymas, Seimui dėl jo reikės nemažiau atsakyti visuomenei negu, sakykime, dėl Pensijų įstatymo arba Mokesčių įstatymo. Todėl šio įstatymo svarstymas pirmiausia turi būti korektiškas. To, kad pasirašė mūsų komiteto pirmininkas ponas G.Paviržis, aš nė kiek nenoriu kvestionuoti, tačiau tai, kad komitetas nesvarstė įstatymo 5 projekto, kad tarp įstatymo 4 ir 5 projekto atsirado pataisų, kurios yra pateiktos nealternatyviai ir kurių komitetas neaprobuoja, yra faktas. Šiandien, jeigu jūs veržiatės būtinai jį pradėti svarstyti, tai aš logiškai pasižiūrėjęs matau, kad mes galėsime apsvarstyti pavadinimą, 1 straipsnį ir 2 straipsnį, tai bus maksimumą. Tuos dalykus reikia daryti korektiškai. Manau, kad Seimas, priimdamas profesoriaus B.Genzelio rezoliuciją, kuri buvo labai lakoniška ir labai aiški, dozavo monopolio ir kontrolės lygius. Ir mes visą šitą savo projektą turime suderinti su šios rezoliucijos nuostatomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar ponas L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, aš džiaugiuosi, kad tiek daug susidomėjimo kelia Alkoholio kontrolės projektas, kurį iš tikrųjų Seimas priimti vėluoja. Aš norėčiau, kad nebūtų klaidinami Seimo nariai, iš karto kai ką pasakysiu kalbėjusiems. Gerbiamasis A.Endriukaitis iš tikrųjų labai nuoširdžiai ir gerai dirbo darbo grupėje, tačiau paskutiniuosiuose darbo grupės keliuose posėdžiuose nedalyvavo, kadangi tuo metu buvo Čečėnijoje. Mes negalėjome atidėti darbo ir laukti, kol jis sugrįš, kad jis galėtų dalyvauti. Tačiau manau, kad mes pataisas iš tikrųjų aptarsime kaip Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikiamas alternatyvas, ir, be abejo, jis galės dalyvauti kaip ir kiti grupės nariai, durys neuždarytos, kaip ir kiti Seimo nariai, kurie tuo domisi, ir kurie nori ateiti ir dalyvauti.
Taip pat aš noriu pasakyti gerbiamajam kolegai A.Raškiniui, kuris tikrai daug prisidėjo prie šio projekto rengimo. Jūsų komiteto vardu profesoriaus B.Genzelio pasirašytas alternatyvas mes gavome tiktai vakar. Aš apie tai kalbėsiu tribūnoje, kai teiksime projektą, ir iš tikrųjų mes susitarsime, ką daryti toliau, kadangi tose alternatyvose yra tikrai racionalių pasiūlymų ir jie negali būti atmesti arba reikiamai neaptarti. Taip pat aš noriu pasakyti, kad dėkoju komiteto pirmininkui G.Paviržiui, jog jis penktadienį pasirašė už mane šį projektą. Visiškai pritariu jo tokiam žingsniui, nes aš pats to padaryti negalėjau, o projektas turėjo būti įteiktas laiku, kaip numatyta Statute.
Tai tiek. O visas kitas pataisas mes gavome raštu, 5 variante į jas atsižvelgta - tiek į kolegos K.Skrebio, tiek į kolegos...
PIRMININKAS. Ačiū, pone Alesionka, nesiplėskim.
L.ALESIONKA. Tai tiek...
PIRMININKAS. Dėkui, dėkui!
L.ALESIONKA. O kiek mes padarysime, tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Pone Endriukaiti, na, jeigu jūs dabar apie tai, dėl ko nedalyvavote, tai ar būtina pasakyti? Pone Endriukaiti, prašom dar kartą.
A.ENDRIUKAITIS. Labai trumpai, du momentus. Pirmas momentas - darbotvarkėje aiškiai yra įrašytas 4 projektas, ir visi ruošėmės 4 projektui. Antras dalykas. A.Endriukaitis Čečėnijoje buvo rugsėjo 2-8 dienomis, o 5 projektas išėjo patys žinote kada.
PIRMININKAS. Dėkui už pataisymą. Jeigu mes iš viso norime atidėti iki neapibrėžto laiko šį įstatymą, galime atidėti dar kartą. Aš siūlau tai, ką siūlo komiteto pirmininkas. Aptarkime įstatymo pavadinimą, priimkime 1, 2 straipsnius, jeigu sugebėsime priimti, o toliau neforsuokime. O dar turime šiek tiek laiko, galų gale gali susirinkti ir komitetas vieną kartą ir prieš pat priėmimo procedūrą, prieš pietus pareikšti savo galutinę išvadą.
Baltarusijos Respublikos Prezidento A. Lukašenkos kalba (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų posėdyje dalyvauja Baltarusijos Respublikos valstybinė delegacija. (Plojimai) Turiu garbės pakviesti į tribūną Baltarusijos Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją A.Lukašenką. (Plojimai)
A.LUKAŠENKA. Gerbiamasis pone Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke ir Seimo deputatai, gerbiamieji ponios ir ponai!
Leiskite paliudyti jums mano gilią pagarbą ir padėkoti už suteiktą galimybę suverenios Baltarusijos pirmajam Prezidentui kalbėti tokiame aukštame susirinkime.
Šią kalbą aš laikau aukštos pagarbos aktu mano respublikai, asmeniškai man, kaip Prezidentui, tiems santykiams, kurie egzistuoja tarp mūsų tautų.
Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika gyvena unikalų savo reikšmingumu laikotarpį. Mūsų valstybės pasirinko nepriklausomybės kelią. Tačiau kiekviena iš jų pasirinko savo ypatingą tolesnės raidos kryptį. Bet esame giliai įsitikinę, jog mūsų tautos nueis jį garbingai. Tad šis laikotarpis šiandien mums diktuoja kokybiškai naujus santykius tarp mūsų, pagrįstus tiek turtingos praeities tradicijomis, tiek šiuolaikine patirtimi. Turime pagrįsti juos pagarba visam tam, kas vyksta einant valstybingumo įsitvirtinimo keliu, ir tai, mūsų nuomone, leis dar stipriau įtvirtinti mūsų geros kaimynystės santykius.
To garantija - mūsų valstybių nužengtas konsultacijų ir derybų kelias sprendžiant daugybę sudėtingiausių klausimų, susijusių su valstybių sienomis ir nuosavybe. Vakar pasirašyta geros kaimynystės ir bendradarbiavimo tarp Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartis yra dar vienas liudijimas, jog mūsų tautos siekia nustatyti civilizuotus geros kaimynystės santykius, padėti stiprų pamatą ilgalaikiam politiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui. Aš nuoširdžiai dėkingas jums, pone Prezidente, už tas pastangas, kurias jūs asmeniškai dėjote tam, kad sudėtingi klausimai būtų sureguliuoti ir būtų pradėtas dviejų lygiateisių partnerių naujas dialogas.
Norėčiau atskirai akcentuoti valstybių sienos sutarties svarbą mūsų šalims. Kai kurie žurnalistai, linkę ironizuoti, jau pakrikštijo šį aktą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ketvirtuoju padalijimu. Ne paslaptis, kad mūsų šalyse yra nemažai oponentų, bandančių suformuoti savo politinį įvaizdį tuo metu, kai buvo kuriama ginčytinų klausimų tarp mūsų valstybių sureguliavimo koncepcija. Todėl visiems atsakyčiau štai kaip: "Mūsų kursas nesikeičia. Mes gerbėme ir gerbsime Lietuvą kaip nepriklausomą valstybę, gerbėme ir gerbsime sienas tarp mūsų valstybių ir jų nustatymą laikome nedalomu suverenumo atributu, kaip aktą, kuris mūsų tautas tik suartins, tačiau neatitolins, leis civilizuotu būdu plėsti mūsų santykius ateityje." Aš norėčiau dar kartą pakartoti mano didžiai gerbiamo Lietuvos Respublikos Prezidento žodžius, jo pasakytus praeitų metų liepos mėn. Minske, kad sienos turėtų ne skirti tautas, o vienyti. Mūsų tautos tam turi pagrindo.
Norėčiau pabrėžti, gerbiamieji Seimo nariai, kad tarp mūsų tautų nėra politinių nesutarimų, ir tai, mūsų nuomone, leidžia plačiai bendradarbiauti ekonomikos srityje.
Mes negalime likti buvusios komunistinės sistemos įkaitais. Bendras mūsų tikslas - perimti turtingą tarp mūsų susiklosčiusių tradicinių ekonomikos, kultūros kontaktų patirtį. Šiandien siekiame ne tik sudaryti tvirtą pagrindą visapusiškam tikrajam bendradarbiavimui tarp valstybių, tačiau ir atkurti nutrūkusius liaudies ūkio šakų gamybinius ryšius, įveikti prekybines bei ekonomines kliūtis. Tik tokiu būdu galėsime reanimuoti gamybą, atverti vieni kitiems savo rinkas.
Baltarusijos vartotojai geru žodžiu mini Lietuvos elektroniką, ypač jie pamėgo televizorius "Šilelis", žemės ūkio produkciją. Mūsų gamybininkai kenčia dėl to, kad negali tiekti visos savo produkcijos - atsarginių dalių, žemės ūkio technikos, komplektuojančių detalių ir t.t. - į Lietuvos rinką. Šiuo atžvilgiu paskutiniais metais daug praradome. Kaip tolesnio bendradarbiavimo planą norėtume pasiūlyti konkretų dialogą, tačiau jau pereinant prie rinkos.
Pagrindinis dalykas turi būti kooperavimas, abiem šalims naudingų programų ir projektų įgyvendinimas, mūsų šalių patogios geografinės padėties, atveriančios geras perspektyvas išeinant į Vakarų bei Rytų rinkas, panaudojimas. Mes šiandien vienodai suinteresuoti mūsų šalių galimybėmis. Baltarusija domisi Klaipėdos uosto galimybėmis, "Vakarų - Rytų" transporto koridoriaus projekto kūrimu, dalyvavimu Būtingės naftos terminalo statyboje. Įdomi mums Lietuvos ekonominių zonų kūrimosi programa, kurioje Baltarusija taip pat norėtų dalyvauti.
Lietuva susidomėjusi, kad būtų paruoštos tranzito per Baltarusijos teritoriją sąlygos, mūsų žemės ūkio technika ir t.t. Taigi turime daug bendrų problemų. Tad apmaudu, kad mes praradome daug pozicijų prekyboje, kur paskutiniaisiais metais sumažėjo prekių apyvarta žemės ūkyje, kitose tradiciškai susijusiose šakose.
Kol kas tarp mūsų nėra tiesioginių investicijų, skirtų mūsų šalių ekonomikos plėtrai. Tai, be abejo, negali mūsų patenkinti. Manome, kad siekdamos bendradarbiauti ekonomikos srityje mūsų valstybės turi suformuoti partnerystės sąlygas ir kuo greičiau sudaryti vyriausybinio lygio pagrindines ekonomines sutartis. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti. Pasirašyta ir greit įsigalios vyriausybinė prekybos ir bendradarbiavimo ekonomikos srityje sutartis, kuri nustato palankios prekybos režimą. Baigiama rengti abipusės investicijų apsaugos ir dvigubo apmokestinimo vengimo sutartis, kurią numatoma pasirašyti šį mėnesį.
Siekiant suaktyvinti bendradarbiavimą verslo ir prekybos srityse, buvo priimtas sprendimas įkurti bendrą nuolatinę mūsų valstybių komisiją. Žinoma, kad mums trūksta investicijų, naujų technologijų, kad atitinkamu būdu galėtume organizuoti gamybą. Tačiau mes turime pagrindinį dalyką - didelį kadrų potencialą, žmonių gabumus ir talentą, jų didžiulį norą atgimti. Ir tai leidžia viltis, jog mūsų tautos garbingai įteisins savo pasirinkimą. Pasitikėjimo sukelia ir tai, kad mūsų valstybių pasirinktas demokratijos kelias savo sistemos ypatumu yra pakankamas garantas, leidžiantis vykdyti tam tikras reformas.
Demokratija Baltarusijai visai nėra deklaracija ar politikų pareiškimai. Tai, kad buvo priimta suverenios valstybės pirmoji Konstitucija, leidžia kalbėti, kad buvo padėtas tvirtas teisinis pamatas, nustatyti garantai, kurie padės šaliai plėtotis bendrųjų Europos procesų tėkmėje, pasinaudojant Europos demokratijos patirtimi.
Principingą šalies demokratinių valdžios institucijų formavimosi užbaigimą mes siejame su naujos sudėties Aukščiausiosios Tarybos rinkimais. Šiuo atveju tikimės, kad aukščiausias Baltarusijos įstatymų leidimo organas sudarys palankias sąlygas priimti rinkos įstatymus, reikalingus tolesnėms ekonomikos reformoms.
Tačiau besirūpindami Ekonomikos ir politikos problemomis mes neturime pamiršti mūsų dvasinio kultūrų artumo. Baltarusių ir lietuvių tautos turi daug problemų, tačiau mes turime atsiminti, kad abi jos turėjo bendrą valstybingumo ir kultūros lopšį, kad per šimtmečius jos gyveno vienoje galingoje valstybėje - Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ji buvo mūsų tautų tėvynė, kuriai aukojam savo jėgas, likimus ir, kai prireikdavo, gyvenimus. Mūsų tautos davė pasauliui garsiuosius vardus: Lankos Kupamos ir Liudo Giros, Maksimo Bahdanovičiaus ir Eduardo Mieželaičio, Alaizos Paškevič ir Stepo Kairio, ir daug kitų. Turime atsiminti ir žmones, kurių darbais ji buvo kuriama, nepamiršti, kad būtent jų talentas visuomet kviesdavo tautas išmintingumo, didelio kantrumo bei darbo dėl ateities.
Mes turime atsiminti ir mūsų bendraamžius, kuriuos likimas šiandien nubloškė į kitas valstybes, norinčius joms gerovės ir dėl jos dirbančius. Baltarusijos Respublika visuomet su pagarba žiūrėjo į lietuvius, gyvenančius mūsų šalyje, ir visuomet laikė juos savo pilnateisiais piliečiais. Esame nuoširdžiai dėkingi Lietuvos Respublikai už tai, kad ji supranta mūsų tėvynainius ir garbingai elgiasi su jais. Tikiuosi, jog ir toliau mūsų santykiai bus pagrįsti geros kaimynystės, abipusės pagarbos, bendradarbiavimo, tarptautinės teisės normų laikymosi principais.
Gerbiamasis pone Prezidente, gerbiamieji ponios ir ponai, leiskite dar kartą išreikšti pačią giliausią pagarbą jūsų valstybei, gerajam mūsų kaimynui, ir palinkėti taikos, klestėjimo ir gerovės jos liaudžiai.
Gerbiamieji draugai, leiskite man jau po oficialaus pranešimo tarti porą žodžių rusų kalba, kuri, būkim atviri, vis dėlto suartina ir jungia daugelį ne tik buvusios Sovietų Sąjungos tautų. Pora žodžių.
Gerbiamieji draugai, jūs žinote, kad Lietuvos ir Baltarusijos požiūriai, pozicijos ir draugai gali būti skirtingi, bet mes niekada nekariavome. Niekada per visą mūsų istoriją. Ir niekada nekariausim. Leiskite baltarusių tautos vardu jus dėl to užtikrinti. Aš jau vakar sakiau, kad bet kuriai tautai kažkas lemta, visoms tautoms kažkas lemta. Laimei, mums su jumis lemta gyventi draugiškai ir kaimynystėje. Tai didelis mūsų pasiekimas.
Mes vakar su jūsų Prezidentu pasirašėm nemažai sutarčių. Ir jeigu kažkas čia įžiūri Lietuvos interesų pažeidimų, mes pasirengę tučtuojau sugrįžti prie derybų su tais žmonėmis ir prie tų pasirašytų dokumentų. Baltarusijos Respublika neturi jokių povandeninių srovių, neturi jokių tamsių interesų dėl broliško, draugiško kaimyno. Neieškokite ten tų povandeninių srovių. Viskas švaru ir atvira. Kalbant paprastai, žmogiškai prieš 2 mėnesius jūsų Prezidentas kreipėsi į mane, prašydamas paskubinti šį procesą, kuris tęsėsi dvejus, o galbūt ir trejus metus, kada buvo daugiau politinių žaidimų ( tarp kitko, iš mūsų pusės daugiau) negu dalykiško konkretaus bendradarbiavimo. Jis prašė manęs dėl dviejų krypčių - didžiosios sutarties, ir mes šią sutartį, įsidėmėkite, pasirašėme anksčiau negu su kitomis buvusios Sovietų Sąjungos respublikomis. Taip pat jis paprašė manęs paskubinti susitarimų ir sutarties dėl sienų įgyvendinimą. Mes per du mėnesius išsprendėme sudėtingiausią klausimą. Aš vakar pasakiau, kad šie susitarimai turi būti etalonu sudarant tokias sutartis ne tik tarp buvusios Sąjungos respublikų, bet ir tarp kitų valstybių.
Jeigu taip bus, vadinasi, dėl kitų klausimų mes galėsime susitarti dar greičiau ir efektyviau juos realizuoti. Nereikia jokių spekuliacijų dėl mūsų interesų Lietuvoje. Taip, mūsų santykiai nealtruistiniai, jūsų taip pat. Mūsų savitarpio santykių pagrindas visų pirma yra interesas. Ir aš sakau jums, aukščiausiajam įstatymleidystės organui: "Taip, mes suinteresuoti dėl pačių artimiausių, šilčiausių ir draugiškiausių ryšių ne tik politikos, bet ir ekonomikos srityse." Aš pasakyčiau dar daugiau. Jūsų Prezidentas, jūsų Vyriausybė, įgyvendindama tuos procesus, kurie mūsų respublikoje tik tik pradėjo plėtotis keičiantis valdžiai (aš turiu galvoje tranzitą), pasiekė gerokai daugiau.
Ir tai, kad šiandien dėl šios problemos įvyko derybos su premjeru ir susitikimas vakar su Prezidentu, paskatino mus sparčiau rengti šiuos susitarimus ir juos realizuoti.
Mes esame tranzitinės respublikos ir iš to turėtume daugiau laimėti. Likimas susiklostė taip, kad jūsų interesai glaudžiai susiję su Baltarusijos Respublika - tas transportas, kuris turi atvažiuoti pas jus, turi važiuoti per mūsų respubliką. Tai skatina mus, mūsų Vyriausybę, mane, kaip Prezidentą, aš atvirai jums apie tai sakau, greičiau sudaryti ir realizuoti sutartis tarp mūsų. Aš jums tiktai vieną pavyzdį to pasakiau, kai jūs parodėte mums, kaip reikia dirbti.
Šį nedidelį reziumė aš padariau dėl to, kad aš itin įdėmiai vakar žiūrėjau per jūsų televiziją savo vizito į Lietuvos Respubliką nušvietimą. Aš labai liguistai reaguoju (ir namie taip pat) į tai, kaip masinės informacijos priemonės nušviečia tą ar kitą įvykį. Todėl dar kartą noriu pabrėžti - mes neturime jokių kitų minčių, tik draugiškus, šiltus, broliškus santykius su jūsų valstybe. Nesiekite jų su mūsų respublikos santykiais su kitomis valstybėmis, kitomis respublikomis ir visų pirma su Rusija.
Dar daugiau. Mes neseniai paprastai, žmogiškai kalbėjome su Rusijos užsienio žinybos vadovybe apie procesus, kurie vyksta Nepriklausomų valstybių sandraugoje. Aš nuolat informuoju jūsų Prezidentą apie tai, kas vyksta per NVS šalių vadovų derybas. Jau poryt Alma-Atoje įvyks eilinis susitikimas. Aš nuolat jam pasakoju ir tai, ko galbūt ir nereikėtų, kad jis žinotų esmę reikalų, vykstančių NVS šalyse. Todėl, kad mes broliai, todėl, kad mes kaimynai. Aš nežinau, galbūt Lietuvoje yra žmonių, kuriems tai nepriimtina. Aš, kaip Prezidentas, mūsų santykius suprantu tik taip. Mes jau pakankamai nutolome vieni nuo kitų. Užteks. Pradėkime nuo ekonomikos. Nekurkime jokių konfederacijų, jokių sąjungų, spręskime bendražmogiškąsias ekonomines problemas, o jos mums iškels kitas problemas, kurių mes šiandieną nematome arba nepriimame. Tokia yra Baltarusijos Respublikos ir jos pirmojo Prezidento politika Lietuvos atžvilgiu. Užtikrinu jus, kad ji tokia liks ne tik mano vadovavimo metu. Tokia politika bus visada. Todėl, kad toks mūsų, baltarusių, tautos mentalitetas.
Labai ačiū jums dar kartą už tai, kad išklausėte manęs, pertraukdami savo posėdį. Dėkoju jums, jūsų asmenyje ir visai lietuvių tautai, linkiu laimės, klestėjimo ir taikos. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų Ekscelencija. (Plojimai)
Tęsiame posėdį.
5sesija 72p svarstyti klausimai
Svarstome 1.1 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo" įgyvendinimo" projektą Nr.1324(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną poną B.Genzelį. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos!
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai mes priiminėjome Valstybinės kalbos įstatymą, priėmėme 27 straipsnį, kuriame pasakyta, kad tas įstatymas įsigalioja priėmus įstatymą dėl kalbos įstatymo įsigaliojimo. Šiandien prieš jus yra šito įstatymo projektas. Gautas tik vienas papildomas 4 straipsnis. Taigi aš norėčiau iš eilės.
PIRMININKAS. Taip, kiekvieną straipsnį.
B.GENZELIS. 1 straipsniui naujų pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galima. Ačiū. Priimta. 2 straipsnis.
B.GENZELIS. 2 straipsniui pasiūlymų negauta.
PIRMININKAS. Galim priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
B.GENZELIS. 3 straipsniui pasiūlymų taip pat negauta.
PIRMININKAS. Ar galim 3 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
B.GENZELIS. Gerbiamasis E.Raišuotis pateikė pasiūlymą 4 straipsniui. Aš jį gavau tik šiandien. Aš konsultavausi su Juridiniu skyriumi, tai Juridinis skyrius man įrodinėja, kad tai, kas pasakyta 4 straipsnyje, iš esmės yra išdėstyta 1 straipsnyje, kur yra parašyta: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė per du mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimą’. Vadinasi, Vyriausybei suteikiami tam tikri įgaliojimai. Gerbiamasis E.Raišuotis po konsultacijų sutinka. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs turbūt visi turite jo pasiūlymus. Jis sutinka įrašyti į savo pasiūlymus tam tikras korektyvas, t.y. išbraukti 6 straipsnį. Kaip?
PIRMININKAS. Pone Genzeli, prašau perskaityti, kas pasilieka, ką jūs priimat...
B.GENZELIS. Atsiprašau, matyt, šiandien yra kitas projektas. Skamba taip: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė išimties tvarka gali atidėti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 6 ir 10 straipsnių taikymą atskirose Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose joms prašant, bet ne ilgiau kaip iki 1996 m. vasario 1 d.’ Gerbiamasis E.Raišuotis sutinka koreguoti, t.y. išbraukti 6 straipsnį, ir tada lieka 10 straipsnis, kuris būtų toks: "...taikymą atskirose Lietuvos Respublikos įmonėse ir organizacijose joms prašant, bet ne ilgiau kaip iki 1995 m. gruodžio 31 d." Iš esmės aš nematau čia ypatingo skirtumo, nes faktiškai yra tas pat, kas 1 straipsnyje, tik nurodytas terminas. Na, bet kadangi yra pasiūlyta, tai reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Pone Genzeli, ar priimate tokį patikslintą variantą?
B.GENZELIS. Aš siūlau balsuoti, nes aš nematau...
PIRMININKAS. Gerai. Tada prašau perskaityti visą galutinį tekstą. Visą 4 straipsnį.
B.GENZELIS. Gerai. "Lietuvos Respublikos Vyriausybė išimties tvarka gali atidėti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 10 straipsnio taikymą atskirose Lietuvos Respublikos įmonėse ir organizacijose joms prašant, bet ne ilgiau kaip iki 1995 m. gruodžio 31 d.’
PIRMININKAS. Gruodžio 31 d.?
B.GENZELIS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia aš norėčiau nesutikti su teiginiu, kad 1 straipsnio teiginys "vartojimo’ yra tas pat, kaip ir 4 straipsnyje išdėstyti principai. Esmė yra ta, kad 1 straipsnis kalba apie vartojimo ir ugdymo programą, t.y. programą, kuri neturi juridinės galios, nėra įstatyminis, teisinis aktas...
PIRMININKAS. Pone Raišuoti, aš norėčiau, kad jūs pereitumėt prie reikalo esmės.
E.RAIŠUOTIS. Dabar pereinu prie 4 straipsnio. Dėl 4 straipsnio aš sutinku, kad būtų balsuojama dėl 6 ir 10 straipsnių. Aš pasilieku prie savo siūlymo dėl 6 ir 10. Nesutinku, kad būtų išbraukta. Prašyčiau, kad būtų balsuojama alternatyviai ar už abu, ar už vieną. Toliau. Aš nesutinku, kad būtų išbrauktas žodis "įstaigose", nes įstaiga yra ir medicinos įstaigos. Tai yra vidutinis medicinos personalas, tai yra ir gydytojai, kuriems taip pat turėtų būti suteikta galimybė taikyti šią išimtinę sąlygą. Todėl aš prašau, kad būtų balsuojama alternatyviai, ar tik 10 straipsnis, ar ir 6, ir 10, taip pat kad būtų balsuojama, ar žodis "įstaigose" išbraukiamas, ar neišbraukiamas. O dėl datos aš sutinku. Gruodžio 31 d. gali būti.
PIRMININKAS. Dabar, prieš suteikdamas žodį ponui E.Jarašiūnui ir ponui B.Genzeliui, pone Raišuoti, aš norėčiau jus informuoti apie tai, kad iš principo mes jūsų pastabą galėtume iš viso atmesti, kadangi formaliai ji įteikta pavėluotai. Bet šiuo atveju, jeigu pranešėjas tą variantą priima... Gerai. Ponas B.Genzelis, po to E.Jarašiūnas.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iš tikrųjų šis pasiūlymas pateiktas nereglamentiškai ir ponas E.Raišuotis keičia savo nuomonę, aš savo ankstesnį pasiūlymą atsiimu. Dėl to pataisos nepriimu.
PIRMININKAS. Jūs siūlote nebalsuoti už šitą 4 straipsnį?
B.GENZELIS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Manau, kad mes iš tikrųjų neturėtume balsuoti už šitą straipsnį, nes yra kita problema. Mes norim įstatymu ir Vyriausybės nutarimu apriboti konstitucinės normos veikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnis veikia jau nuo 1992 m. ir tai, kad tas klausimas nebuvo keliamas, yra kitas dalykas, tačiau mes antikonstitucinio sprendimo dabar priimti negalim. Niekas negali riboti konstitucinės normos veikimo. Nei mes įstatymu, nei Vyriausybė nutarimu. Teisiniu požiūriu mes pasielgtume labai neteisingai.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Kryževičius ir dar kartą ponas E.Raišuotis.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Norėjau pasakyti, kad pritariu tam, ką pasakė kolega E.Jarašiūnas, ir kartu noriu priminti, kad mūsų komitetas šitas visas pataisas yra atmetęs ir mes balsavom prieš.
PIRMININKAS. Ir paskutinis Seimo narys - E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Pirmiausia noriu paneigti tą teiginį, kad mano pasiūlymai nebuvo teikti. Mano pasiūlymas buvo pateiktas sausio 26 d., kuriame buvo ir 1, ir 4 straipsniai. O dėl to, kaip nuspręs Seimas, tai lieka pačiam Seimui, bet aš pasiliksiu teisę kalbėti dėl motyvų balsuojant už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai, tą teisę aš jums suteiksiu. 4 straipsnis, kurį jūs pateikėte sausio 26 d., švelniai tariant, skamba šiek tiek kitaip. Jeigu pageidaujate, mes dėl to balsuosime. Jis pateiktas Statuto nustatyta tvarka. Poną R.Maceikianecą aš pastebėjau. Yra dar pono Z.Semenovičiaus pataisa, bet mes apie ją kalbėsim atskirai. Aš jos nepamiršau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tada apsispręsti... Prašau registruotis. Registravosi 85 Seimo nariai. Prieš balsuojant dar pranešėjas ponas B.Genzelis. Balsuosime dėl 4 straipsnio priėmimo arba nepriėmimo. 4 straipsnis, kuris išdėstytas ir pateiktas Statuto nustatyta tvarka 1995 m. sausio 26 d., skamba taip: "Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4, 5, 6, 10 straipsnių taikymo tvarką atskirose Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose." Dar ponas B.Genzelis, ir balsuosime.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad už tokį straipsnį negalima balsuoti, kadangi jis prieštarauja Konstitucijai. Ten Vyriausybei suteikiama teisė revizuoti Seimo nutarimus, Seimo įstatymus. Tai yra antikonstitucinis dalykas ir jeigu Seimo nariai balsuotų už tokį straipsnį, aš būsiu pirmasis, kuris pasirašys Konstituciniam Teismui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsavimu. Formuluoju klausimą. Kas už tai, jog būtų priimtas Seimo nario E.Raišuočio pasiūlytas 4 straipsnis? Kas už, balsuoja už, kas už komiteto pasiūlymą - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 27, prieš - 35, susilaikė 4. Taigi 4 straipsnis nepriimtas.
Yra dar Seimo nario Z.Semenovičiaus pasiūlymas taip pat dėl 4 straipsnio. Ponas Genzeli!
B.GENZELIS. Aš lygiai tokios pat nuomonės, kad jis ne... Aš siūlau nepriimti šito.
PIRMININKAS. Ponas Semenovičiau, gal nuo centrinio mikrofono.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš norėčiau truputį paaiškinti. Buvo išplatinta daug medžiagos ir gal kartais ta medžiaga suklaidino gerbiamuosius Seimo narius, tai aš norėčiau truputį patikslinti. Pavyzdžiui, dėl Šalčininkų rajono. Turi laikyti egzaminą 4262 žmonės, o išlaikė egzaminus tiktai 1117. Maždaug 25%. Ką daryti su likusiais žmonėmis? Po to čia parašyta, irgi buvo išplatinta medžiaga, kuri suklaidino gerbiamuosius Seimo narius. Ji buvo išplatinta valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nario A.Garšvos. Išplatino ir suklaidino. Čia daug netiesos. Pavyzdžiui, užrašyta, kad švietimo darbuotojų, nemokančių - 63, o iš tikrųjų yra 306 nemokančių lietuvių kalbos. Todėl visi tie duomenys labai netikslūs. Situacija nėra tokia paprasta. Čia, taip sakant, yra tų pasiūlymų ne dėl to, kad darytume kažką prieš, o iš tikrųjų situacija yra sudėtinga. Dėl to aš prašyčiau, kad vis dėlto balsuotumėte už mano tą pasiūlymą. Gaila, kad netiko pono A.Raišuočio pasiūlymas. Tas pasiūlymas buvo išvis kompromisinis. Nežinau, aš siūlyčiau už mano balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas neturi, aš galiu perskaityti garsiai. Seimo narys Z.Semenovičius siūlo taip pat papildyti įstatymą 4 straipsniu, kuris skamba: "Tose Lietuvos Respublikos gyvenvietėse ir apylinkėse, kur daugumą sudaro kitakalbiai gyventojai, perėjimo prie raštvedybos valstybine kalba terminą pratęsti iki 1998 m. sausio 1 d." Vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narė ponia V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Man šis pasiūlymas primena liūdno atminimo pasiūlymą Aukščiausiajai Tarybai dėl moratoriumo. Čia yra siūloma įvesti mūsų valstybingumui tam tikru aspektu irgi moratoriumą. O būtent valstybinės kalbos įsigaliojimui tam tikrose vietose. Aš negaliu su tuo sutikti. Būdama Lietuvos pilietė nepritariau moratoriumui širdyje ir tuomet.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Kada Lietuva priėmė įstatymą dėl lietuvių kalbos 1989 m., tokia išlyga buvo 1 punkte. Ir mes praktiškai... Klausykite, gerbiamieji Seimo nariai, per šiuos metus jokios valstybinės programos finansuojamos, kad būtų pakeista padėtis, nebuvo. Kadrai rengiami nebuvo. O mes dabar norim. Lyg laikas keistų. Bet darbo laikas nieko nekeičia. Tuo labiau kad Lietuva dabar pasirašė konvenciją dėl tautinių mažumų teisių apsaugos. Ryšium su tuo aš siūlau balsuoti prieš pono B.Genzelio pasiūlymą ir palaikyti Lenkų sąjungos pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ponas B.Genzelis, ir turėsim apsispręsti balsavimu.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia gerbiamasis Lenkų frakcijos atstovas suklaidino. Ten išplatinta ne gerbiamojo A.Garšvos, o mūsų komiteto oficiali medžiaga, kurią mes gavome iš Šalčininkų savivaldybės. Iš Šalčininkų savivaldybės. Aš galiu labai tiksliai pasakyti, kiek yra nemokančių. Ten ne tokie baisūs skaičiai yra.
Antra. Gerbiamieji, ar mes gerbiam įstatymus, ar negerbiam įstatymų? Mes priimam įstatymą, mes atidedam jį, paskui ateina laikas, mes vėl jį atidedam. Ir taip iki begalybės. Mano supratimu, mes bent save turime gerbti. Aš manau, čia nėra jokios problemos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsavimu. Formuluoju klausimą. Kas už tai, jog pritartume Seimo nario Z.Semenovičiaus pasiūlymui papildyti įstatymą 4 straipsniu? Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas už komiteto - prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti.
Už balsavo 10 Seimo narių, prieš - 41 Seimo narys, susilaikė 13. Taigi pasiūlymas nepriimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą.
Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš nebalsuosiu už šitą įstatymą, kadangi Seimas turėjo galimybę sušvelninti jį, kad visos Lietuvoje esančios tautos ir visi gyventojai galėtų geranoriškai integruotis į Lietuvą ir išmokti lietuvių kalbą. O šita vėzdo politika, kurią vis dėlto mes paleidome, man atrodo, mūsų Seimo nepuošia, kaip ir tų, kurie taip bruka šitą įstatymą per jėgą, patys lietuvių kalbos taip ir neišmokę.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Na, aš manau priešingai, kad tie, kurie norėjo išmokti lietuvių kalbą, tai turėjo galimybę per visus 5 metus ją išmokti. Aš turiu galvoje tarnautojus, kuriems yra būtina mokėti lietuvių kalbą, o paprastam žmogui, tai jisai gali ir niekada neišmokti. Čia nieko baisaus Lietuvoje neatsitiks, jeigu paprastas lenkas ar rusas nemokės lietuvių kalbos. Tačiau tarnautojui būtina mokėti ją ir jisai tam turėjo tikrai 5 metus. O dabar dar nustatinėti kažkokius periodus, tai čia, matyt, Vyriausybė pagal mūsų priimtą įstatymą galės kažką daryti. O aš siūlau balsuoti už. Tiktai prašau gerbiamąjį pirmininką pakartoti registraciją.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamieji, dėl valstybinės kalbos įstatymo buvo ilgai diskutuota Seime. Konsultuotasi su specialistais, su juristais. Jis yra visiškai neblogai parengtas, komitetas jam pritaria. Ir nesuprantu pono M.Stakvilevičiaus tokių samprotavimų, kaip tą įstatymą sušvelninti. Kaip panelė: buvau truputį ištekėjusi. Yra įstatymas ar nėra to įstatymo?
Antra vertus, atidėti tos kalbos įsigaliojimą, man atrodo, tų terminų buvo pakankamai. Na, o jeigu vienas kitas ir nesugeba lietuviškai susikalbėti, tai jau jo asmeninė problema. Skaičiai, pateikti komiteto, abejonių nekelia. Tragiško čia nieko nėra. Puikiausiai galim priimti tą Valstybinės kalbos įstatymą, ir siūlau jį greičiau priimti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, įstatymas dėl įgyvendinimo tikrai yra parengtas kokybiškai, atsižvelgta į daugelį niuansų. Manau, nereikia čia kalbėti apie paprastus piliečius ir tariamus jų vargus. Šitų vargų nėra. Kalbam apie tarnautojus, pareigūnus, kurie priima žmones, kurie kalbasi su žmonėmis, bet ir kurių pareigos yra teikti paramą, pagalbą, o pagaliau ir atsakomybė prieš žmones. Ypač turint galvoje artėjančius savivaldybių rinkimus. Taigi aš manau, kad ir lietuviai, gyvenantys rytinėje Lietuvos dalyje, taip pat turi gauti iš pareigūno atsakymą gimtąja kalba. Aš kviečiu palaikyti šį įstatymą, paremti ir balsuoti už jį. Dėkui.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas balsavimas visai kitaip atrodytų, jeigu mes turėtume priešaky Vyriausybės programą dėl, pavyzdžiui, lietuvių kalbos mokymo. Jeigu mes turėtume Tautinių mažumų įstatymo pataisas, bet mes šito dabartiniu metu neturime ir nežinom, kaip atrodys šitos programos.
Dabar ponas V.Petrauskas ir ponas J.Pangonis sako, kad čia netinka paprastam žmogui. Tinka. Todėl, kad tarnautojas su šituo žmogumi kitaip nekalba, tik lietuviškai. (Triukšmas ir juokas salėje) O yra vietovių... Tikrai. Tegu pabando Vilniuje lenkas arba rusas susitarti su biurokratu lietuviu. Pabandykite, gerbiamieji. Aš šitą praktiką žinau. Aš sekmadienį buvau Visagine, turėjau susitikimą su Visagino gyventojais. Ten kaip tik buvo krikščionių demokratų jaunieji atstovai, pasakojo, kaip jie gerbia tautines mažumas, kad jie viską padarys, balsavimo metu jie nepalaikys šito įstatymo. Dabar mes galėsim patikrinti. Vadovaujančiajai partijai prieš rinkimus, man atrodo, tokių griežtų įstatymų priiminėti netinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas G.Mincevičius.
G.J.MINCEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai apmaudu, kad mes priimam šiandien būtent tokį sprendimą dezinformacijos pagrindu. Apie tai jau kalbėjo ponas Z.Semenovičius. Tuose duomenyse, kurie pateikti ir išplatinti Seime, parašyta, kad, pavyzdžiui, 63 nemokantys, o yra 312 ir pan. Parašyta, kad 97% jau išlaikė ir moka, o faktiškai 25%. Tokios dezinformacijos pagrindu mes dabar priimam sprendimus. Klausimas, kurį mes svarstome, yra labai opus Rytų Lietuvos rajonams. Būtent dėl tokios padėties. O padėtis susiklostė ne dėl jų kaltės. Mes kiekvienas turim išplatintą švietimo ministro V.Domarko aiškinamąjį raštą. Jis rašo, kad lėšų stoka stabdo lietuvių kalbos mokymo programos vykdymą, lėšų reikėtų naujų vadovėlių, mokymo programų rengimui ir leidybai ir pan. Lėšų stoka ir visos objektyvios priežastys sudarė tokią padėtį, kokia yra. Šalčininkų rajone iš 74 dirbančių lituanistų tiktai 17 yra specialistai, o 10 išvis trūksta. Kai tokia padėtis, o priimam tokį sprendimą, tai mes aiškiai išreiškiam savo siekį, kad ne lietuvių tautybės žmonės šituose rajonuose būtų išvaryti iš darbo. Čia tiktai taip galima suprasti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt suprantu, kokį aš įvaizdį sudarau jums bandydamas jus įtikinti svarstant šį įstatymą, kad jį reikia tobulinti, kad jis gali būti geresnis. Aš ne prieš Valstybinės kalbos įstatymą. Taip, jis yra puikus, taip, jis yra geras, jis yra būtinas. Bet įstatymas dėl valstybinės kalbos įgyvendinimo, deja, mano įsitikinimu, nėra tobulas. Nėra tobulas dėl tų priežasčių, kad jis nebandė ir nebando išspręsti tų problemų, kurios atsiras pradėjus galioti Valstybinės kalbos įstatymui. Tiesiog aš matau mūsų nenorą įsigilinti, nenorą suprasti, paprasčiau sakant, užėmėm ožio poziciją ir nei pirmyn, nei atgal. Įsivaizduokime paprastos gamybinės organizacijos, įmonės susirinkimą, kuris yra oficialus susirinkimas, ir ten 99,9 nemokantys arba nesuprantantys lietuvių kalbos turės klausyti oratorių per vertėją. Dėl to aš siūlau, kadangi aš matau, mano nuomone, yra mūsų Statuto pažeidimų. Pirmiausia nėra Juridinio skyriaus išvados dėl šio įstatymo. Antra. Balsuojant dėl mano pateiktos pataisos nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Trečia. Nebuvo svarstymo čia, Seime, šio komiteto. Dėl to aš siūlau šio įstatymo nepriimti ir susilaikyti. Padaryti pertrauką ir pratęsti toliau jo priėmimą kitame posėdyje.
PIRMININKAS. Aš poną E.Raišuotį norėčiau informuoti, jog Juridinio skyriaus išvada 1994 m. gruodžio 23 d. Paieškokite tarp savo dokumentų.
Seimo narys R.Bloškys. Galima kalbėti tiktai už.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu dar mūsų valstybėje yra daug biurokratų, tai aš nemanau, kad tai priklauso nuo tautybės. Tai pirmiausia priklauso nuo žmogaus. O jų, tų biurokratų, yra visų tautybių. Tai vienas momentas. Antra. Iš darbo buvo ir dar kartais atleidžiami ne vien tiktai tokios ar tokios tautybės žmonės. Visiškai nėra ryšio. Aš manau, kad yra pakankamai gerai ir normaliai parengtas įstatymas. Mūsų komitetas jam pritarė, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi pasisakė už, keturi - prieš. Prašau dar kartą registruotis. O balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti.
Iš viso registravosi 78 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsavimui. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo" įgyvendinimo"? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. Taigi 59 Seimo nariams balsavus už, prieš balsavus 5 ir susilaikius 14 Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo" įgyvendinimo" priimtas.
Repliką po balsavimo. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, kad jau buvo susitarta su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku dėl pono E.Raišuočio pataisos, tačiau šiandien tai neįvyko. Aš labai apgailestauju. Todėl kviečiu komiteto pirmininką ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką nuvykti į Ignalinos atominę elektrinę ir ten pabūti susirinkime. Sakykim, ataskaitiniame metų susirinkime ir pakontroliuoti, kaip nuo šios dienos bus vykdomas šis įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu aš tada irgi nesusilaikysiu nuo vienos replikos. Visados, kada norima dar daugiau, negu susitarta, tiesiog tokia yra taktika, išeina toks neigiamas rezultatas. Buvo pasiekta ir komiteto pirmininkas ėjo į kompromisą, deja, jūs siekėte toliau.
Seimo kontrolierių įstaigos statuto patvirtinimo įstatymo projekto Nr.1422 pateikimas (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Taip, svarstome klausimą 2.11 - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos statuto patvirtinimo" projektas, Nr.1422. Kviečiu į tribūną poną A.Taminską.
Pateikinės ne ponas A.Taminskas, o ponas A.Jankauskas. Prašom.
A.JANKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vadovaudamasi Seimo kontrolierių įstatymo 6 straipsniu Seimo kontrolierių įstaiga pateikia jums svarstyti Seimo kontrolierių įstaigos statuto projektą. Šiame statute mes, Seimo kontrolierių įstaiga, siūlome nustatyti pagrindinę mūsų įstaigos struktūrą, reglamentuoti įstaigos valdybos, jos vadovo kompetenciją, taip pat konkretizuoti kai kurias įstatymo nuostatas, nustatant Seimo kontrolierių teises ir pareigas, taip pat jų tyrimo sritis ir objektus, išsamiau išnagrinėti ir numatyti skundų priėmimo, tyrimo tvarką, taip pat ir kitus klausimus. Mes šiame projekte pateikiame atskirus skyrius. Tai bendrieji nuostatai, įstaigos struktūra, dar išsamiau panagrinėjame Seimo kontrolierių veiklos kai kuriuos aspektus, jų garantijas tiriant piliečių skundus dėl biurokratizmo ir piktnaudžiavimo.
Mes atsižvelgėme į tą padėtį, kad vis dėlto Seimo kontrolieriai šiuo metu vykdys kai kurias iš dalies prokuratūros bendros priežiūros funkcijas atskirais klausimais, turėsime tarti kai kur lemiamą žodį nustatant pareigūnų kaltę, perduodant juos svarstyti kitoms institucijoms. Yra pateiktas projektas. Aš manau, kad visi susipažinę, turbūt galima... Aš daugiau nenoriu komentuoti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys ponas P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Atsiprašau, mane šiek tiek sutrukdė.
Gerbiamasis pranešėjau, Konstitucijoje numatyta, kad tokia institucija turi būti įsteigta ir, aišku, Konstitucijos nuostatos turi būti vykdomos. Tačiau dažnai po Konstitucijos priedanga slepiasi ir biurokratiniai elementai, didėja biurokratizmas. Todėl mane domina, kiek darbuotojų dirbs šioje įstaigoje, kiek kainuos ši įstaiga ir kokie bus atlyginimai, nes dabar žmones ypač domina tų visų biurokratinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Ačiū.
A.JANKAUSKAS. Kai praeitą kartą, keičiant įstatymą, kalbėjau, tada mes irgi kalbėjome apie struktūrą ir etatus. Šiuo metu numatome, kad artimiausiu laiku turėsime 24-25 etatinius darbuotojus. Nors tvirtinant biudžetą, tvirtinant visą struktūrą ir, kaip spauda rašė, kad čia nebe mūsų. Mes, Seimo kontrolieriai, atėjome vėliau. Buvo numatoma apie 50 etatinių darbuotojų. Dabar, kalbant... Šiuo metu, galiu pasakyti, turime 8 darbuotojus: 5 kontrolieriai ir 3 pagalbiniai aparato darbuotojai. Mes kol kas nepriimame naujų žmonių, kadangi neturime patalpų. Turime tik 6 kabinetus. Dėl atlyginimų. Kaip jūs žinote, atlyginimai Seimo kontrolieriams yra nustatyti įstatymu, taip, kaip Aukščiausiojo Teismo teisėjams vidutinis atlyginimas. Mes, svarstydami Valdyboje ir derindami su Finansų ministerija, numatėme, kad kitų aparato darbuotojų atlyginimai atitiks Seimo atskirų padalinių darbuotojų, specialistų atlyginimus, o mūsų skyrių vedėjų atlyginimų koeficientas (kai kur net matome), bus šiek tiek mažesnis už atskirų skyrių - Seimo kanceliarijos skyrių. Turint omenyje tai, kad biurokratinis aparatas auga visur... Manau, kad steigiantis pirmajai tokiai institucijai be tokio biurokratinio aparato mes turbūt irgi neišsiversime.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, Seimo kontrolierių įstatyme buvo numatyta gana komplikuota skundų padavimo tvarka. Prašom pasakyti, kaip statute? Galbūt jūs bandėte ką nors demokratizuoti, nes praktiškai pagal įstatymą parašyti skundą ir pateikti jį Seimo kontrolieriui reikia advokato pagalbos. Bet, deja, nors buvo siūlymų sudemokratinti patį įstatymą, bet Seimas tokių siūlymų nepriėmė. Galbūt statute jūs numatėte ką nors, kad eilinis žmogus galėtų parašyti ir paduoti pareiškimą Seimo kontrolieriui, kad tas pareiškimas būtų priimtas ir svarstomas, nors ne į visus punktus būtų atsakyta pagal įstatymą? Ačiū.
A.JANKAUSKAS. Mes Seimo kontrolierių įstaigos valdyboje šiuo klausimu ilgai diskutavome. Mes visi esame vieningos nuomonės, kad reikia supaprastinti šį klausimą. Mes matėme ir kitų valstybių praktiką, nors ten irgi yra tam tikra praktika, tam tikras apibrėžimas tų rekvizitų, tačiau mes irgi esame savo statute įrašę tokią 29 straipsnio antrąją dalį, kad įstatymu nustatytos skundo formos nesilaikymas ir kvitų nenurodymas negali būti pagrindas atsisakyti nagrinėti skundą, išskyrus atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas atsisako juos pateikti. Mes vis dėlto turime omenyje (praktikos dar neturime), kad mes nagrinėsime tikrai neeilinius klausimus, neeilinius butų ar kitus klausimus, bet tai bus pareigūnų piktnaudžiavimo, jų biurokratizmo atvejai, todėl mums bus reikalingi atskiri duomenys, kuriuos galės pateikti tik pareiškėjas. Be abejo, mes patys tų duomenų ieškosime, tačiau mes nenorime virsti tokia įstaiga, kaip priimamasis, kuris masiškai nagrinėtų visus skundus. Mes tikrai žiūrėsime, kad pareigūnų, pareigūnų - tiek savivaldybių, tiek valstybinių institucijų pareigūnų - piktnaudžiavimo ir biurokratiškumo... Čia reikalingi papildomi dokumentai. Taigi mes nesirengiame biurokratiškai laikytis to įstatymo nuostatos ir stengsimės padėti piliečiams. Vis dėlto mes esame piliečių teisių gynėjai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom truputėlį rimties!
J.BEINORTAS. Gerbiamojo pranešėjo norėčiau paklausti: į ką nusižiūrėjus rengiant šį įstatymą buvo "sukonstruotas" 10 jo skyrius, t.y. Seimo kontrolieriaus socialinės ir kitos garantijos? Ar jūs nesigėdijate dėl to, kas čia parašyta?
A.JANKAUSKAS. Na, klausimas labai atviras ir teisingas. Tačiau mes rėmėmės tuo, kad šios socialinės garantijos, visos ar ne visos - tiksliai negaliu pasakyti, nes vienas pagrindinis rengėjas yra numatytas... Mes žiūrėjome į Aukščiausiojo Teismo ir teisėjų socialines garantijas, taip pat į Vyriausybės narių. Mes gal ir nekukliai galvojame, kad vis dėlto, kontroliuodami valstybinių institucijų veiklą, mes turime turėti tam tikrų garantijų, taip, kaip turi teisėjai ar Vyriausybės nariai. Mes atliksime vis dėlto kai kurias prokuratūros bendrosios priežiūros funkcijas. O čia, kaip sakoma, Seimo narių teisė spręsti, kas mums bus palikta. Ta institucija pirmą kartą įsteigta. Mes tokius klausimus susirašėm.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ponas J.Beinortas nenori pritarti. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Siūlau pritarti. Man atrodo, čia problemų nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mums reikės paleisti šį darbo mechanizmą, susipažinti su šiuo dokumentu, jį svarstyti. Bet aš kreipiuosi į tuos kolegas, kurie turi kažkiek kantrybės ir gali susikaupti prie tokių dalykų. Čia reikia pasakyti T.Burbos žodžiais: "Ja tekia porodil..." ir toliau. Nes iš tikrųjų... (Balsai salėje) Pasakysiu ir valstybine kalba. Pirmiausia tai Seimo sukurta institucija. Seimo sukurta teisinė institucija, kuri preciziškai prižiūrėtų kitas valstybės institucijas. Todėl šis statutas pirmiausia turi būti nukreiptas šioms funkcijoms atlikti. O čia yra prisiimta daugybė dalykų, kurie iš esmės... Aš galiu tiesiai pasakyti, kad visas šis statutas yra parašytas dėl to, kad 41, 42, 43 - ir taip iki 49 straipsnio, kad būtų praktiškai išdėstyti tie grobuoniški socialinių garantijų reikalavimai. Aš paskaitysiu tik du. Man gaila, kad jūs visi to dokumento neturite priėmimo metu. Tai bloga praktika, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Štai 46 straipsnis: "Seimo kontrolieriui, išeinančiam į pensiją, skiriama 50% mėnesinio uždarbio dydžio premija". Kam Lietuvoje, kokiam dar pareigūnui ar kokiam darbuotojui panaši lengvata yra taikoma? Premija. Toliau. "Seimo kontrolieriui, paskyrimo vietoje neturinčiam gyvenamojo ploto (paskyrimo vietoje - Vilniuje - neturinčiam gyvenamojo ploto), per 6 mėn. nuo paskyrimo dienos suteikiamas tarnybinis butas, numatant teisę į ne mažesnį kaip 20 kv. m papildomą gyvenamąjį plotą". Tarnybinis butas yra tarnybinis butas. Tarnybinio buto funkcija visai aiškiai nėra susijusi su jokiu papildomu plotu. "Išdirbus 10 metų Seimo kontrolieriumi, leidžiama šias patalpas išsipirkti". Tai yra aiškus nonsensas, tai yra visiškas nesiskaitymas nei su Lietuvos Respublikos atostogų įstatymu...
PIRMININKAS. Laikas, pone Beinortai!
J.BEINORTAS. ... nei su Darbo užmokesčio įstatymu, nei su Pensijų įstatymu, nei su Sveikatos ir gyvybės draudimo įstatymu. Ir su kitais, kurių aš neturiu laiko išvardyti.
Kviečiu kolegas neteršti mūsų sąmonės ir laiko tokiu broku. Prašau atsiimti šį projektą ir jį pataisyti taip, kaip turi atrodyti statutas, o ne pretenzijos į išpūstas socialines garantijas. Dėkui.
PIRMININKAS. Aš noriu pataisyti poną J.Beinortą. Šiuo metu ne priėmimo procedūra, šiuo metu yra tik pateikimo procedūra, o apsispręsime balsuodami. Vienas pasisakė už, vienas - prieš. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Prašom apsispręsti balsuodami. Kas už tai, jog būtų pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos statuto patvirtinimo" projektui po pateikimo, tik po pateikimo? Kas už - už, prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 26 Seimo nariai, prieš balsavo 14 Seimo narių, susilaikė 8 Seimo nariai.
Taigi statutui po pateikimo pritarta. Aš manau, kad svarstymo metu galima ir reikės atsižvelgti į tas rimtas pastabas, kurias pasakė ponas J.Beinortas. Manau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Valstybės ir teisės komitetas. (Balsai salėje) Ponas M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Kuruoja šitą tarnybą Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas. Todėl prašyčiau, kad mūsų komitete būtų svarstoma. Tai būtų... Laiką reikia ar nebūtinai?
PIRMININKAS. Taip, taip.
M.STAKVILEVIČIUS. Manau, kad tai būtų apie kovo vidurį.
PIRMININKAS. Ir papildomas komitetas vis dėlto tegul būna Valstybės ir teisės, aš manau. Ponas A.Rudys ir ponas E.Jarašiūnas.
A.RUDYS. Aš prašau, o gal net reikalauju, kad vis dėlto Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat nebūtų iš šio darbo pašalintas, nes, kaip matėte, statutas susijęs su labai svarbiais socialiniais reikalais.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paprašyti pagrindinio komiteto ir pranešėjo, kad, teikdami projektą toliau svarstyti, vis dėlto pagalvotumėt apie tas pareikštas pastabas. Ir vis dėlto siūlyčiau, kad statutas eitų kartu su paties Kontrolierių įstatymo pakeitimu, kad pačiam žmogui būtų patogiau kreiptis. Labai prašyčiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Tai apsispręskime, kad pagrindinis komitetas - Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, o du papildomi komitetai - Valstybės ir teisės bei Socialinių reikalų komitetai. Gerai? Ačiū. Pritarta.
Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projekto Nr.1215(2) priėmimas (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Svarstome 1.4 klausimą - Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projektas. Projekto Nr.1215(2). Priėmimas. Jeigu aš teisingai prisimenu, buvo priimti visi įstatymo straipsniai, išskyrus 13 straipsnį, kuris atidėtas. Taip, pone V.Mačiuli?
V.MAČIULIS. Taip. 13, ir Socialdemokratų frakcijos buvo vienas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Pirmiausia pradėkime dėl 13 straipsnio.
V.MAČIULIS. Dėl 13 straipsnio vakar komiteto posėdžio metu ilgai buvo diskutuojama ir prieita vieningos nuomonės - šį straipsnį panaikinti. Motyvai. Pirmoji straipsnio dalis yra dėl lengvatų tarybos nariams. Yra rengiamas įstatymas, jis buvo pateiktas svarstyti ir toliau svarstomas. Įstatymas dėl lengvatų naudojantis transportu ir pan. Tai jau nebeaktualus klausimas. Toliau. Antroji pastraipa yra numatyta Vietos savivaldos įstatyme. Čia tik yra pakartojama. Manom, kad to daryti nereikia. Vieningai nutarta šį straipsnį išimti.
PIRMININKAS. Jūs siūlote atsisakyti šio straipsnio?
V.MAČIULIS. Taip.
PIRMININKAS. Yra manančių priešingai? Seimo narys V.Andriukaitis. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, vakar mes komitete kalbėjome dėl 13 straipsnio pirmosios dalies, tai yra, kad tarybos nariai gali naudotis valstybiniu savivaldybių transportu savivaldybės teritorijoje nemokamai. Mes lyg ir sutarėme, kad ši norma bus nutarime dėl įstatymo įgyvendinimo tvarkos tol, kol nebus parengtas atitinkamas įstatymas, kuris numatys kompleksiškai, kam yra taikomos lengvatos. Mes parašome nutarime, kad iki to laiko jie galėtų naudotis ta lengvata. Ar ne taip?
V.MAČIULIS. Ne, ne taip, kadangi yra rengiamas įstatymas ir turėtų būti kitą mėnesį priimtas. Dėl naudojimosi lengvatomis.
V.BOGUŠIS. Bet jeigu jis nebūtų priimtas, ar nebūtų logiškiau, kad tai būtų nutarime? Kai tas įstatymas bus priimtas dėl lengvatų, nutarimas automatiškai netenka galios.
V.MAČIULIS. Šiuo metu visos lengvatos galioja, kol nėra priimtas būtent anas įstatymas, ir nėra problemos. Po rinkimų galios šita nuostata. Čia, aš manau, yra netikslinga.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Taip, mes vakar komitete būtent taip ir kalbėjome, kaip dabar V.Bogušis minėjo. Pasitikslinom dėl to projekto, apie kurį kalba gerbiamasis V.Mačiulis, kad jis bus tikrai priimtas. Ilgiausiai tai truks mėnesį. Jeigu jis nebus priimtas, tai tuomet tas nutarimas, dėl kurio mes sutarėm komitete, tikrai bus reikalingas.
PIRMININKAS. Pone Sadkauskai, jūs už tai, kad atsisakytume šio 13 straipsnio, taip?
A.SADKAUSKAS. Taip, mes taip nutarėm komitete.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra manančių kitaip, ar reikia balsuoti? Galime sutarti, jog įstatymo 13 straipsnio atsisakom, atitinkamai keičiasi 14 ir 15 straipsnių numeriai.
O dabar dėl socialdemokratų pasiūlymo papildyti įstatymą nauju straipsniu "Tarybos narys, valdybos narys". Ponas V.Mačiulis.
V.MAČIULIS. Taip, buvo siūloma tarp 12 ir 13 straipsnių priimti būtent šį straipsnį - "Tarybos narys, valdybos narys". Noriu pasakyti gerbiamiesiems socialdemokratams, kad šis įstatymas nereglamentuoja valdybos ir tarybos veiklos. Čia yra konkrečiai kalbama apie tarybos narį, jo statusą. Tie valdybos ir tarybos klausimai yra reglamentuoti Vietos savivaldos įstatyme.
Toliau. Jeigu imtume tą nuostatą, kuri yra siūloma. Komiteto pozicija - visiška tarybų savivalda. Taryba pati sprendžia, kokius sudaryti komitetus, kokias komisijas ir kokią valdybą. Jeigu ji nutartų, kad būtų valdybos nariams mokama, - ji pati sprendžia ir savo statute patvirtina, kaip tai yra daroma. Manau, kad neturi prasmės šis pasiūlymas. Komitetas priėjo prie nuomonės nepriimti šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Juridiškai gal ir būtų galima sutikti su ta formuluote, kad valdybos, tarybos nario įgaliojimai būtų aprašyti Vietos savivaldos įstatyme. Tačiau ten yra palikta tokia laisva formuluotė. Mes, manydami, jog kalbama apie tarybos nario teises, tarybos nario statusą, tai mes į šią problemą žiūrime per tarybos nario statuso problemą. Ne per struktūros formavimo problemą, bet per tarybos nario statuso problemą. Ta prasme mums kilo klausimas: jeigu, tarkime, priimtų sprendimą vienokį ar kitokį, kad valdybai mokama, tai kad nesusidarytų taip, kad jis, dirbdamas toje pačioje darbo vietoje, gautų du atlyginimus. Vienu atveju - kai jis dirba valdyboje ir kitu atveju - jis dar gauna tuo pačiu laiku atlyginimą kitoje darbo vietoje. Kad būtų išvengta tokios kolizijos. Ši formuluotė būtent sprendė šį uždavinį. Kita vertus, iškyla socialinių garantijų problema ir to, kas atsitinka, kai jam pasibaigia darbas... Jeigu, tarkime, jis dirba tik valdyboje. Ta prasme mes iš dalies kalbame apie tarybos nario statuso problemą, atsižvelgdami į tai, jog kai kurios mūsų formuluotės šiek tiek galėtų būti pritaikytos Vietos savivaldos įstatymui. Mes vis dėlto siūlytume balsuoti už mūsų pasiūlymą.
V.MAČIULIS. Aš visiškai pritariu, kad tarybos narys negali gauti dviejų atlyginimų, ir 5 straipsnyje yra akcentuota, kad tarybos narys gauna atlyginimą už atliktą darbą. Jeigu jis gauna savivaldybėje, jis gauna tenai ir negauna pagrindinėje darbovietėje. Čia problemos nėra, nes 5 straipsnyje tai yra reglamentuota. Bet jūs sutikite ir su tuo, kad valdybos sudėtis turi būti reglamentuota būtent Vietos savivaldos įstatyme. Aš manau, jeigu gyvenimas parodys, kad taip turi būti, tai nėra problemos, šitam įstatymui galima pateikti pataisą ir tai įtvirtinti, jeigu tai bus reikalinga.
PIRMININKAS. Ačiū ponui V.Mačiuliui už paaiškinimą, tik būčiau dėkingas, jei kitą kartą paaiškintumėt tada, kai aš jums suteiksiu žodį.
V.MAČIULIS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Sadkauskas. Atsiprašau, minutėlę. Prašau.
A.SADKAUSKAS. Dar kartą įsitikinau, kad mano gerbiamas Vytenis moka "įsukti" taip, kaip jam reikia. Aš jį dėl to mokėjimo sveikinu, nes ne kiekvienas tai gali. Bet dėl konkretaus klausimo mūsų komiteto pozicija labai aiški - laisvė savivaldybei. Atsiverskite įstatymą, ten parašyta, kad taryba sprendžia, ar būti valdybai, ar nebūti, taryba sprendžia, ar būti jai apmokamai, ar nebūti. Ir nenorim, kad į jokias savivaldybės struktūras nei komitetas, nei Seimas savo priimtais įstatymais kištųsi. Turi būti demokratinis veiksmas, kadangi nevienodos savivaldybės, nevienodos funkcijos. Ir mes savo tokiu įpiršimu, kaip buvo senajame Vietos savivaldos pagrindų įstatyme, negalim to daryti. Taip, kaip dabar parašyta, turėtų ir būti.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis komiteto pirmininke Sadkauskai, aš irgi už kuo didesnę laisvę taryboms. Bet dabar ne apie tai kalbama. Taryba gali pasirinkti kokią nori formą, bet kalbama apie tai, ar tiems pareigūnams, kurie gaus atlyginimą, laisvė netaikoma jų darbo santykiams, jų socialinėms garantijoms ir pan., ar jie gyvens pagal kitokius Lietuvoje galiojančius įstatymus? Kalbama apie tai, kad jie negautų dviejų atlyginimų. Tai yra visiškai logiška, tai yra įtvirtinta ir kituose įstatymuose - ir Valdininkų, ir kitur. Kodėl mes čia padarome skylę, kuria būtų galima pasinaudoti, o paskui mes turėsim taisyti? Jeigu galim sutvarkyti dabar, tai geriau sutvarkykim dabar arba tada iš karto reikia teikti pataisą Vietos savivaldos įstatymui. Bet tada reikėtų jūsų įsipareigojimo, kad jūs tai padarysite. Mane jau kartą iš tos tribūnos yra apgavę, pavyzdžiui, dėl Grigiškių miesto prijungimo prie Vilniaus, kai pasakė, kad rudenį tikrai bus padaryta, čia užprotokoluota, bet, deja, taip nebuvo padaryta. Aš kaip tas nudegęs katinas siūlau balsuoti dabar dėl šito straipsnio, o paskui taisyti, nes kitaip bus blogai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta kolegų socialdemokratų pasiūlymui papildyti įstatymą dar vienu straipsniu? Kas už šį pasiūlymą - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 9 Seimo nariai, prieš - 23 Seimo nariai, susilaikė 1. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Tada prašau registruotis. Vis dėlto yra norinčių pasisakyti? Prašau registruotis. Užsiregistravo 46 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai... Balsų skaičiavimo komisiją prašau pasiruošti. Prašau balsuoti pakeliant rankas. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 40 Seimo narių balsavus už, nė vienam prieš ir nė vienam nesusilaikius Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymas priimtas.
Pone Mačiuli, prašau.
V.MAČIULIS. Visų pirma noriu nuraminti socialdemokratus, kad pati valdyba sprendžia ir savo statute numato apmokėjimo tvarką ir visa kita. Bus sudaromos sutartys, ir darbo įstatymai toliau reglamentuoja valdybos nario veiklą. Noriu labai padėkoti už aktyvią paramą ir, manau, šitas įstatymas vis dėlto išėjo neprastas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Kadangi gerbiamasis R.Dagys minėjo dėl Grigiškių, ir jaučiu, jog tai mano adresu, pirmiausia noriu pasakyti, kad nebuvo pasakyta, kokių metų rudenį. Tai viena. Antra, aš galiu R.Dagį dar kartą užtikrinti, kadangi čia, Seime, nėra priimta konkrečių ribų, dabar yra labai intensyviai svarstoma, yra mūsų komitete, ir, aišku, mes vėluojam. Todėl aš jo atsiprašau už pavėlavimą, bet jokiu būdu ne už neįvykdymą. Kol kas aš to dar nevykdžiau ir negaliu sakyti, kad savo pažado neįvykdžiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš suteiksiu žodį visiems, tik turėkit galvoje, kad dirbam pertraukos sąskaita.
Ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Dėkingas gerbiamajam A.Sadkauskui. Ateity įsipareigoju, kad kai pranešėjas sakys apie rudenį, aš visuomet paklausiu, kurių metų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikrai balsavau už šį įstatymą, jis reikalingas ir gana neblogas, tačiau yra viena problema šitame įstatyme, t.y. vienas straipsnis, konkrečiai 14 straipsnis. Tarkim, kad norint patraukti tarybos narį baudžiamojon atsakomybėn kyla problemų, nes tai sankcionuoja per 72 valandas generalinis prokuroras. Aš siūliau, kad tai būtų sprendžiama Seime. Čia truputį pažeidžiami demokratiniai principai ir atsiranda tam tikro subjektyvizmo. Na, bet nežiūrint į tai aš vis dėlto balsavau už. Ačiū.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ir aš balsavau už, tačiau lieka vis dėlto labai diskutuotina problema dėl deputatų atšaukimo, kadangi sąrašinė proporcinė sistema. Galėtume įvesti ir dublerius, galėtume iš tikrųjų eiti tuo keliu, kad deputatinis korpusas galėtų ne tik sėdėti tarybos posėdžiuose, bet ir išvykti specializuotis, o tuo metu dubleriai juos galėtų keisti. Kita vertus, partijos turėtų turėti galimybę pagal sąrašus sudarančius mechanizmus atšaukti deputatą, jeigu jis iš tikrųjų nebevykdo partijos programos arba yra išėjęs iš partijos frakcijos ir pan. Ši pataisa, manau, verta dėmesio ir ateity prie jos turėtume sugrįžti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra dar norinčių pasisakyti? Jeigu nėra, tai pertrauka iki 12.05 val.
Pertrauka
5sesija 72p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną ministrą poną A.Vasiliauską. Svarstome 1.5a klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, sąrašo" papildymo". Projektas Nr.1375(2). Priėmimas.
Prašau, pone Vasiliauskai.
A.VASILIAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Jums yra pateikti pasiūlymai papildyti jau anksčiau patvirtintą neprivatizuotinų ir neakcionuotinų įmonių sąrašą. Aš norėčiau pasakyti dar porą papildymų iš Vyriausybės pusės dėl pateiktos medžiagos. Pirmasis papildymas susijęs su tuo, kad skyriuje "Finansų ministerija" (šalia to, kas pateikta)... Skyriuje "Finansų ministerija" reikia išbraukti Lietuvos monetų kalyklą, kadangi įvyko struktūrinis pertvarkymas, Lietuvos monetų kalykla dabar yra Lietuvos banko žinioje. Todėl siūlome dar vieną papildymą, kad įrašant šitą Lietuvos banko skyrių ten ir nurodyti Lietuvos monetų kalyklą. O skyriuje "Finansų ministerija" siūlytume įrašyti "Valstybinė įmonė - Lietuvos valstybės vertybinių popierių fondas". Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas būtų į "Aplinkos apsaugos ministerijos" skyrių papildomai įrašyti Laukystos žuvų veislyną. Tai siūlytume dar tuos papildymus be to, kas pateikta. Dar dėl alternatyvų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, visų pirma aš neturiu tų papildymų, apie kuriuos jūs dabar kalbate. Aš jų nematau. Seimo nariai taip pat jų nėra matę.
A.VASILIAUSKAS. Aš siūlau papildyti.
PIRMININKAS. Na, tai kuo papildyti? Aš negaliu tiesiog spręsti iš žodžių, kuo papildyti. Seimo nariai taip pat negali tuoj pat čia, neapsvarstę komitetuose, apsispręsti dėl jūsų papildymų. Jokių papildymų raštu aš neturiu. Raštu aš turiu pono J.Bernatonio ir N.Germano papildymus, na, ir alternatyvas, kurias siūlo kelios partijos ir frakcijos, o Vyriausybės papildymų aš jokių neturiu. Jeigu jūs siūlote ką nors iš pateikto projekto išbraukti, - prašau, galim svarstyti. O papildymų aš neturiu.
A.VASILIAUSKAS. Tada kitą kartą pateiksim raštu, dabar šitų papildymų nesvarstome. Dar yra alternatyvų...
PIRMININKAS. Minutėlę, dar ponas V.Zimnickas nori.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis ministre, aš visiškai pritariu pono E.Bičkausko pasakytai minčiai. Šiandien mes priimkim tai, ką turim, o jūs, kaip Vyriausybės atstovas, galėsit bet kada parengti ir papildyti. O šiandien, kad nebeklaidžiotume tais labirintais, priimkim ką turim, panagrinėkime J.Bernatonio ir N.Germano pasiūlymus, ir viskas. O Vyriausybė galės pateikti papildymą atskiru raštu dėl tų neprivatizuotinų įmonių sąrašo.
PIRMININKAS. Taip, deja, tiktai taip. Tada prašau pagal tą projektą, kurį mes turim. Minutėlę, pone Vasiliauskai.
Ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto išeina painiava. Darbotvarkėje parašyta, kad mes svarstome projektą Nr. 1375(2). V.Zimnickas tvirtina, kad mes svarstome Vyriausybės sausio 31 d. projektą Nr.1375. Tai kurį projektą mes dabar svarstome? Nekalbant apie tai, kad gerbiamasis ministras išdėstė žodžiu, nepateikęs raštu.
A.VASILIAUSKAS. Nekalbame apie papildymus, svarstome tai, kas pateikta Seimo nariams.
J.VESELKA. Ar 2 projektą, ar Vyriausybės?
A.VASILIAUSKAS. Vyriausybės suderintą su komitetu projektą Nr.1375...
J.VESELKA. O darbotvarkėje kas?
PIRMININKAS. Minutėlę! Aš manau, kad darbotvarkėje iš tikrųjų šiokių tokių netikslumų yra. Aš manau, kad svarstome pateiktą Vyriausybės, kaip iniciatorių, bet Nr.1375(2) kaip alternatyvą. Tai yra mes turėsim apsispręsti ir tais klausimais, kurie išdėstyti projekte Nr.1375(2). Teisingai supratau? V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai gal būtų galima paprašyti gerbiamojo ministro, kad vis dėlto jis iš tikrųjų pakomentuotų ir alternatyvą kartu, kadangi tai yra ištisi ilgi tekstai. Tada būtų galima pirmiausia apsispręsti kalbant tiksliai. Jeigu būtų galima, tai jis turėtų pakomentuoti kartu ir alternatyvų projektą, kuris yra pateiktas. Tai mums būtų aišku, apie ką mes kalbame. Tik dėl procedūros.
PIRMININKAS. Tai taip ir bus, aš taip ir suprantu. Prašau, ministre.
A.VASILIAUSKAS. Taip. 1375 alternatyva, kuri čia yra pateikta su frakcijų parašais. Kas dėl naftos perdirbimo įmonių, t.y. naftos perdirbimo ir jos produktų importo bei eksporto įmonių, gali būti privatizuojamos tik pagal atskirą įstatymą, nustatant jų privatizavimo tvarką ir sąlygas. Vyriausybė siūlytų šito pasiūlymo nepriimti, kadangi tai ribotų tikrai ypatingai tokios svarbios šakos kapitalo pritraukimą iš užsienio.
Dėl įstatymo priedėlio. (Balsai salėje) Ar čia balsuosim papunkčiui, ar pakomentuoti visą?
PIRMININKAS. Pakomentuokite visą, o paskui spręsime.
A.VASILIAUSKAS. Dėl pasiūlymo papildyti jau patvirtintą neprivatizuotinų įmonių sąrašą objektais. Tai aš čia pakomentuosiu. Susisiekimo ministerijos skyrių siūlo papildyti šiomis pastraipomis: Valstybinę įmonę "Lietuvos geležinkeliai" siūlo įtraukti į pirmą sąrašą, Vyriausybė siūlo palikti jį sąraše būtent šitų nespecialiosios paskirties įmonių, kurias patvirtintų Seimas. Valstybinę įmonę "Vilniaus aerouostas", valstybinę įmonę "Kauno aerouostas", valstybinę įmonę "Palangos aerouostas" Vyriausybė sutinka, kad būtų galima įtraukti į neprivatizuotinų įmonių sąrašą.
Energetikos ministerijos skyrių papildyti šiomis pastraipomis. Siūlo papildyti Biržų valstybine naftos transporto įmone "Naftotiekis", Vyriausybė pasilieka prie nuomonės, kad tai turėtų būti specialiosios paskirties bendrovė; siūlo įtraukti valstybinę įmonę "Lietuvos dujos"; Vyriausybė irgi mano, kad tai turėtų būti specialiosios paskirties bendrovė; Lietuvos energetinę sistemą siūlo įtraukti į pirmą sąrašą, Vyriausybė yra pateikusi antruoju klausimu, kad tai turėtų būti specialiosios paskirties bendrovė su 15% privatizavimo laipsniu, ir įtraukti Ignalinos valstybinę atominę elektrinę, o Vyriausybės pasiūlymas, kad šita valstybinė atominė elektrinė būtų 100% valstybinio kapitalo, bet kaip specialiosios paskirties bendrovė, o ne kaip valstybinė įmonė.
Galų gale yra nemažai pasiūlymų, t.y. visi likę punktai, susiję su vandens tiekimo įmonių įtraukimu į pirmą sąrašą. Vyriausybė taip pat svarstė šitą klausimą. Vienaip ar kitaip, šiai sferai reikalingas tam tikras ir privataus, ir užsienio kapitalo dalyvavimas. Iš pradžių jo pakaktų ne daugiau 30% lygio. Siūlytume visas šitas vandens tiekimo įmones įrašyti į tą vadinamąjį Seimo tvirtinamų specialiosios paskirties įmonių sąrašą.
Tiek trumpai aš galiu pakomentuoti būtent šitą alternatyvą, kurią siūlė 7 minėtos frakcijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, čia yra dar Zoknių aerouostas, įrašytas prie Šiaulių miesto valdybos.
A.VASILIAUSKAS. Taip, aš nepastebėjau. Teisingai, Zoknių aerouostas.
PIRMININKAS. Taip.
A.VASILIAUSKAS. Zoknių aerouostas visų pirma dabar yra Šiaulių savivaldybės žinioj. Vyriausybė nagrinėjo šitą klausimą, kad tokio aerouosto išlaikymui, tolesnei eksploatacijai ir kokiai nors rekonstrukcijai valstybė negalės rasti lėšų. Tokio objekto eksploatavimas įmanomas tik pritraukiant užsienio kapitalą ir net steigiant ten laisvąją ekonominę zoną. Tikrai siūlytume šito objekto į pirmą sąrašą neįtraukti.
PIRMININKAS. Dar Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos.
K.SKREBYS. Aš labai atsiprašau, bet iš tikrųjų yra problemų su šitais projektais. Kas gali pasakyti, kokį dabar projektą svarstome? Nes pagal tą, kuris yra išdalytas, čia yra du numeriai. 1375 be jokio ženklo skliausteliuose, tai yra tik lydraštis. Pats įstatymas yra pavadintas Nr.1248(5). Jeigu būtų tik tas formalumas, tai pusė bėdos. Bet tekstai nuo to, ką sakė ponas ministras, šiek tiek skiriasi. Tai būtų tikrai įdomu sužinoti, pagal kokį dokumentą mes dabar dirbam ir kada jis buvo išdalytas Seimo nariams? Kokia registravimo data ir kada išdalytas?
PIRMININKAS. Aš pripažįstu, kad tai yra tam tikras brokas. Svarstome, dar kartą kartoju tiems, kurie pavėlavo į posėdžio pradžią, kai mes svarstėme šį klausimą, svarstome Nr.1375, kur nurodyta Vyriausybės. Šį projektą svarstom. Ir kartu svarstome tas alternatyvas, kurios yra pateiktos, užrašytos įvairių partijų.
K.SKREBYS. Bet Nr.1375 neišdalytas Seimo nariams.
PIRMININKAS. Na, ką jūs šnekate? 1995 m. sausio 31 d. registruotas. Visi Seimo nariai turi. Aš siūlyčiau tokią tvarką. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų pripažinsiu, kad čia mes su tais sąrašais painiojamės, painiojamės, galų gale sunku susigaudyti. Aš siūlau pirmiausia svarstyti ir priimti tai, ką siūlo Vyriausybė, arba išbraukti iš to, ką siūlo Vyriausybė. O po to svarstyti ir arba nepriimti, arba priimti papildymus.
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš niekaip negaliu nekalbėti dėl vedimo tvarkos, nes ką tik paėmiau iš sekretoriato. Būtent taip, kaip sakot jūs, projekto Nr.1375 papildymas. Papildytas skliausteliuose Vyriausybės. Ir aš jį atskleidžiau. Čia visiškai nėra šio įstatymo, kurį svarstom. Lydraštyje yra užrašyti abiejų įstatymų du numeriai - 1248(5), 1375 (Vyriausybės), čia nėra šito. Tas pat yra pas visus Seimo narius. Aš ką tik paėmiau iš sekretoriato norėdamas pasitikslinti, ar aš neapsirinku. Ir nėra. Ir pas visus kitus Seimo narius yra tas pat. Mes negalim tokio atsakingo įstatymo priimti jo nematydami. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs padėkit mums kažkaip. Arba padarykim šio klausimo pertrauką.
PIRMININKAS. Padarykime dviejų minučių pertrauką, iš tikrųjų išsiaiškinsim.
Prašom užimti savo vietas. Iš tikrųjų ne visi Seimo nariai turi tokį patį dokumentų komplektą, kurį turiu aš. Deja, tenka tai konstatuoti. Ir todėl aš paprašysiu dabar labai greitai padauginti. Paprašysiu dar kartą padauginti ir išdalyti visiems Seimo nariams.
5sesija 72p svarstyti klausimai
O dabar mes svarstysime klausimą 1.5b dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių. Projektas Nr.1248 (5). Po to sugrįšime prie šito, kai bus išdalyta. Prašom, ministre.
A.VASILIAUSKAS. Kas dėl šio svarstomo klausimo, tai čia yra pats įstatymo tekstas, yra veiklos sričių sąrašas ir yra specialiųjų įmonių sąrašas, kurį turi patvirtinti Seimas. Ir aš turiu alternatyvas kiekvienu minėtu klausimu. Turiu alternatyvas, pateiktas dėl paties įstatymo teksto, turiu alternatyvas dėl veiklos sričių ir turiu alternatyvas dėl specialiųjų įmonių sąrašo. Aš jas pasistengsiu komentuoti atskirai ir iš eilės.
PIRMININKAS. Gerai, ministre, tada gal...
A.VASILIAUSKAS. Tai pirma imam įstatymą ir imam jo tekstą.
PIRMININKAS. Svarstom pastraipsniui, taip.
A.VASILIAUSKAS. Aš turiu gerbiamojo K.Kubertavičiaus alternatyvas...
PIRMININKAS. Ministre, tarkimės taip: svarstykim pagal kiekvieną straipsnį ir prie kiekvieno straipsnio sustosime.
Ponas J.Veselka dėl vedimo tvarkos.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, negalima, kadangi pastraipsniui svarstydami iškart patvirtiname. Todėl reikia pirma patį sąrašą peržiūrėti, o kai iš sąrašo išbrauksim ar pridėsim, tik po to galėsim priimti pastraipsniui. Todėl pirma sąrašą, nes straipsniai turi tvirtinti sąrašą. Todėl mums būtų geriausia pirma peržiūrėti pagal veiklos sritis, o tik po to grįžti prie straipsnio. Taip būtų logiška.
PIRMININKAS. Ministre, man atrodo, pakankamai konstruktyvus pasiūlymas. Galime šitaip svarstyti? Ar galim pirmiausia pradėti nuo sąrašo?
K.SKREBYS. Ar galima dar dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Taip, gerbiamieji Seimo nariai, būtų labai logiška pradėti nuo priedų turinio ir tiktai apsisprendus dėl priedų turinio jau įstatymu jį įtvirtinti, o ne atvirkščiai. Nes ta procedūra, pagal kurią mes anksčiau dirbom, truputį nelogiška.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną niuansą. Ketvirtadienį, kai buvo opozicijos darbotvarkė, buvo svarstomas mano ir A.Kubiliaus parengtas įstatymo projektas, alternatyvus tam, kurį dabar pateikia ponas ministras, ir jam buvo pritarta. Tai dabar mes turim tokią savotiškai pikantišką situaciją. Lyg ir yra pritarta vienų autorių projektui, o priimamas kitas. Tai čia irgi išeina toks savotiškas juridinis kazusas. Tai buvo padaryta praėjusį ketvirtadienį. Tai arba reikėtų priimti tą projektą, kuriam buvo pritarta, t.y. mano ir pono A.Kubiliaus, arba mes tada turėtume kažkaip kitaip elgtis.
PIRMININKAS. Ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, vienaip ar kitaip mes esam 1248(5) pritarę ir yra jau šiandien priėmimo stadija. Mes dėl to balsavom, atrodo, antradienį čia, Seime. O čia mes priimam kaip alternatyvius siūlymus tam, ką sakė ministras, kiekvienam konkrečiam straipsniui 1248(5). Taigi šita kolizija, apie kurią sakė ponas K.Skrebys, yra visiškai išsprendžiama, nes mes kaip tik ir peržiūrėsim kiekvieną konkretų straipsnį, kiekvieną konkrečią sritį.
PIRMININKAS. Aš pritarčiau ponui V.Zimnickui. Iš tikrųjų svarstome ir priimame tą įstatymą, kuris yra darbotvarkėje, bet galima bus svarstyti alternatyvius pasiūlymus, papildymus. Pradėkime nuo priedėlio, ministre.
A.VASILIAUSKAS. Dėl sričių sąrašo mes turim keletą alternatyvų.
PIRMININKAS. Ministre, aš labai norėčiau, kad pradėtume nuo pradžių, pasakytumėt kiekvieną sritį ir sakytumėt, ar yra pasiūlymų, ar nėra pasiūlymų. Iš eilės. Pradėkime nuo žemės ūkio.
A.VASILIAUSKAS. Dėl žemės ūkio yra konservatorių pasiūlymas vietoj tų trijų čia išvardytų smulkesnių sričių įrašyti vieną sritį su pavadinimu "Žemės ūkio paslaugos, paslaugos gyvulininkystei bei veterinarijos paslaugos". Taigi mes siūlytume palikti Vyriausybės variantą. Jis yra detalesnis ir aiškesnis.
PIRMININKAS. Prašau pasisakyti vieną - už, vieną - prieš. Seimo narys V.Astrauskas. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš kaip tik ir norėčiau pasakyti, kad Vyriausybė yra patikslinusi, tai yra pasižiūrėkim į kodus. Opozicijos yra siūlomas alternatyvus projektas (pono K.Skrebio), čia tokia abstrakti sritis. O Vyriausybė čia jau konkretina kiekvieną. Tai jau rodo kodas. Tai yra tos sritys, kurios tikrai turėtų būti. Štai kur esmė. Todėl, aš manau, kai mes svarstysim kiekvieną, tai lygiai taip pat iškils. Bet imant iš esmės, viskas taip pat, tik Vyriausybė skrupulingiau išskiria. Ir tai labai aiškiai parodo kodo numeris, t.y., kiek kode įrašyta tų, sakykim, atskirų sričių. Todėl aš siūlyčiau pritarti vis dėlto Vyriausybės projektui, nes jis yra konkretesnis.
PIRMININKAS. Ponas Veselka, jūs tuo pačiu klausimu?
J.VESELKA. Aš tik noriu pasakyti, kad yra ir mano alternatyvūs pasiūlymai. Aš nežinau, ar ministras juos turi.
A.VASILIAUSKAS. Taip, turiu. Yra pasiūlymas išbraukti...
PIRMININKAS. Minutėlę, ministre, pirmiausia apsispręskim vienu klausimu. Prašau registruotis. Po to balsuosime, ar pritariame konservatorių pasiūlymui.
Užregistruota 60 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant alternatyviai. Kas už tai, kad būtų pritarta?.. O paskui pono J.Veselkos dar atskirai kaip papildomas... Kas už tai, kad būtų pritarta Vyriausybės variantui, balsuoja už, kas už konservatorių variantą, balsuoja prieš. Susilaikę šiuo atveju neskaičiuojami. Už Vyriausybės variantą - už, už konservatorių pasiūlymą - prieš.
Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš - 11 Seimo narių. Taigi konservatorių pasiūlymui nepritarta. Ar yra daugiau šitam?..
A.VASILIAUSKAS. Yra gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymas šioje dalyje išbraukti "Uždaro grunto daržininkystę". Vyriausybė siūlytų palikti šią sritį.
PIRMININKAS. Ponas J.Veselka. (Balsai salėje) Ponas Zimnickai!
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, prisiminkime, kodėl buvo siūloma įteisinti specialiąsias bendroves. Pirma, kad valstybė galėtų duoti užduotis, antra, kad galėtų nustatyti kainas, ir trečia, kad neleistų kam nori riboti privatizavimą. Štai trys tikslai. Uždaro grunto daržininkystė. Kam Vyriausybei nustatyti pomidorams arba ridikėliams kainas, kam duoti užduotis iš Vilniaus vežti ridikėlius į Klaipėdą ir kam ten reikia riboti privatizavimą? Todėl manau, kad visiškai logiška būtų, jeigu uždaro grunto daržininkystei būtų suteiktas paprastos akcinės bendrovės statusas, kur ji dirbtų kaip bendrovė. O kiek ten privatizuoti, iš tikrųjų tegu Vyriausybė sprendžia. Todėl siūlyčiau pritarti šiam išbraukimui.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas. Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš manyčiau, kad gerbiamasis J.Veselka nėra visiškai teisus, nes įrašymas į šį sąrašą nereiškia, kad ten būtinai turės būti specialiosios paskirties bendrovės. Ir čia Vyriausybė galės nuspręsti, ar jai reikia turėti tokių specialiosios paskirties bendrovių, ar nereikia. Ir palikime Vyriausybei tą klausimą spręsti, nesiimkime vykdomosios valdžios funkcijų Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Formuluoju klausimą. Kas palaiko Seimo nario J.Veselkos pasiūlymą iš srities "Žemės ūkis" išbraukti "Uždaro grunto daržininkystę", kas palaiko šį pasiūlymą, balsuoja už, kas palaiko Vyriausybės pasiūlymą, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 8, prieš - 28, 10 susilaikė. Taigi neišbraukiama. Pasilieka taip, kaip siūlo Vyriausybė. Ar galim pritarti šiai visai veiklos sričiai be balsavimo? Ką gi, negalim, balsuosim.
Dėl balsavimo motyvų vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš būsiu labai trumpas. Siūlau pritarti tam, dėl ko mes balsavom, pagal Vyriausybės variantą.
PIRMININKAS. Šiaip reikėtų kalbėti trumpai, bet jeigu jūs "trumpas"... Seimo narys ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, labai įdomus išeina tų dalykų svarstymas. Aiškiai buvo parinkti tam tikri kriterijai, kodėl nusprendžiama skirti tam tikros veiklos sritims specialiosios paskirties bendroves. Ir tie kriterijai turėjo atitikti tam tikrą logiką. Dabar tęsiam seną tradiciją. Užsimanė kažkas, kad paliktų ir neleistų kito privatininko ateiti ten, taip ir darom. Ir Seimo nariai nesusimąsto dėl paties principo, o tik dėl to, kad pasiūlė Vyriausybė, ir balsuoja. Todėl manau, kad iš tikrųjų negalima pritarti apskritai tokiai svarstymo tendencijai, kai skiriama ne pagal tam tikrą principą, o skirstoma todėl, kad kažkas taip užsinorėjo, turėjo "blatą" prakišti šitą dalyką. Ir prašau nepritarti tam straipsniui todėl, kad tai yra ne pagal principus, o pagal "blato" principą visi pasiūlymai.
PIRMININKAS. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad, tarkim, skyrelis "Žemės ūkis" pasiliktų taip, kaip projekte, kaip siūlo Vyriausybė, balsuoja už, kas už tai, kad jis būtų išbrauktas, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 29 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė 11. Taigi paliekama taip, kaip siūloma Vyriausybės. Toliau - miškininkystė.
A.VASILIAUSKAS. Miškininkystės skyreliui jokių pastabų nėra.
PIRMININKAS. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. Skyrelis "Žvejyba, žvejybos ūkių ir fermų veikla". Pastabų taip pat nėra.
PIRMININKAS. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
A.VASILIAUSKAS. "Maisto produktų ir gėrimų gamyba". Yra du alternatyvūs pasiūlymai. Vienas yra konservatorių ir vienas pono J.Veselkos. Tai konservatorių pasiūlymas būtų visas tas smulkias pozicijas išbraukti ir įrašyti vieną sustambintą - "Spiritinių gėrimų destiliavimas, (...) ir maišymas, etilo spirito gamyba ir suraugintos žaliavos". Vyriausybė siūlytų laikytis detalesnės redakcijos. O ponas J.Veselka siūlytų išbraukti dvi pozicijas - būtent "Žuvies ir žuvies produktų perdirbimas ir konservavimas" ir antra - "Augalinių ir gyvulinių aliejų ir taukų gamyba". Išbraukti šias dvi pozicijas.
PIRMININKAS. Gal vis dėlto imkim po vieną. Ar kas norės argumentuoti konservatorių pasiūlymą?
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tas konservatorių siūlymas iš tiesų nėra priimtinas ir reikėtų paremti Vyriausybės sprendimą. Ir dar norėčiau tuo pačiu pasakyti, kad ir J.Veselkos siūlymas išbraukti tą žuvies produktų perdirbimą ir konservavimą taip pat neturi logikos. Juk čia dar pavadinime yra įrašyta ir iš anksto užprogramuota, kad Vyriausybė galės pasirinkti, ar ten bus specialios paskirties bendrovė, ar nebus specialios paskirties bendrovės. Mes čia įrašykime kuo daugiau sričių. O ten nereiškia, kad tai būtinai turės būti specialios paskirties bendrovė. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Aš norėčiau dėl eilutės 155101 ir kitų dviejų po to einančių. Degtinės ir likerio gamyba pagal Įmonės įstatymą priklauso valstybei. Ir mes šį neteisėtą privatizavimą, kuris buvo tų įmonių padarytas (...) valstybės nuosavybei esant, dabar norime praėjus tam procesui įteisinti. Bet įstatymas tuo metu veikė ir tai buvo padaryta neteisėtai. Juo labiau mes dar svarstom Alkoholio kontrolės įstatymą, tai irgi persipina tie klausimai. Todėl aš siūlyčiau šį klausimą atidėti, kol Alkoholio kontrolės įstatyme išnagrinėsime šią problemą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta konservatorių pasiūlymui apibendrinti kelis punktus, balsuoja už, kas prieš šį siūlymą, - prieš arba susilaiko.
Už balsavo - 6, prieš - 29, susilaikė 5. Taigi konservatorių pasiūlymui nepritarta.
Dar kartą paminėkite pono J.Veselkos pasiūlymą.
A.VASILIAUSKAS. Pono J.Veselkos pasiūlymas yra išbraukti dvi veiklos sritis. Būtent: žuvų ir žuvų produktų perdirbimas ir konservavimas. Viena sritis. Antra. Augalinių ir gyvulinių aliejų ir taukų gamyba. Vyriausybė siūlytų palikti šitai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vėl tas pats principas. Jūs supraskite, kad šitas įrašymas yra padarytas tų įmonių vadovų prašymu, kurie šiandien valdo tas įmones. Jie nenori įsileisti jokio kito privataus kapitalo į šitas veiklos sritis. O jūs pagalvokite, ar būtinai reikia tik valstybei turėti kontrolinį paketą, t.y. 70% rūkyti (...)? Arba spausti aliejų? Jūs pagalvokite, ar yra prasmė valstybei turėti 70% savo nuosavybėje rūkyti ešeriuką, spausti aliejų arba spausti karosą? Nėra prasmės. Iš tikrųjų prašyčiau išbraukti, nes čia yra labai gudriai, tik sau bandyti pasiimti šitas įmones.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Palaikydamas gerbiamąjį J.Veselką irgi niekaip negaliu suprasti, kodėl aliejaus ir žuvų gamyba, ir t.t. ... negalima jų privatizuoti? Tai mes neprivatizuodami, palikdami valstybei reguliuoti užkertame bet kokį kelią plėtrai, nes dabar valstybė turi tiek problemų, kurių jau nepajėgia išspręsti, o dabar dar ir šituo įstatymu kažkokią velniavą sukursime.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai noriu atkreipti visų dėmesį į gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos žodžius. Jūs pažiūrėkite, dėl ko mes čia ginčijamės. Pažiūrėkime pirmojo priedėlio viršuje, koks yra pavadinimas - "Veiklos sričių, kuriose gali būti..." Taigi įstatyme nieko nereiškia. Vadinasi, visa tai gali būti, o gali ir nebūti. Ta frazė, kad "gali būti", iš viso daro absurdą. Tai mes juk sukuriame situaciją, pagal kurią atėjęs tokios įmonės vadovas į Vyriausybę sakys: "būkite geri, mums patogiau šitaip". Ir bus padaryta, nes "gali būti". O jeigu neateis, tai nebus padaryta, nes tai neprivaloma. O Vyriausybė gali leisti, gali neleisti, nes čia gali būti, o gali ir nebūti.
Negali iš viso būti tokio įstatymo. Aš iš principo pritariu gerbiamajam J.Veselkai ir manau, kad mes čia darome kažkokį absurdą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario J.Veselkos pasiūlymui išbraukti du pirmuosius punktus, prasidedančius žodžiais "žuvų, augalinių". Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už. Atsiprašau. Kas už pono J.Veselkos pasiūlymą - "už", kas prieš - "prieš" arba susilaiko.
Už balsavo 11 Seimo narių, prieš - 23, susilaikė 3. Deja, pasiūlymui nepritarta.
Ar galima bendru sutarimu pritarti visam skyreliui "Maisto produktų ir gėrimų gamyba"?
1 - už, 1 - prieš. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš viso šito įstatymo projekto struktūra yra nelogiška ekonomiškai. Štai kaip tik šitame skyriuje "Maisto produktų ir gėrimų gamyba" tai labai gerai išryškėja. Pirmosios dvi antraštės dėl žuvų ir dėl augalinių ir gyvulinių aliejų (sakau antraštes sutrumpintai) yra viena situacija. Tuo tarpu dėl degtinės, dėl alkoholio, spirito, šampano, vyno ir t.t. gamybos - visai kita situacija. Pirmosiose dviejose pastraipose labai vargiai ir iš bėdos galima vartoti formuluotę "gali būti", o štai paskutiniosiose, kur kalbama apie alkoholio produktus, reikėtų vartoti formuluotę "privalo". Tai yra visiškai skirtingi dalykai. Dėl to aš negaliu balsuoti už tokį įstatymą, nes čia yra... Ir negaliu balsuoti už šitą pastraipą.
PIRMININKAS. Dėkui. Ponas J.Veselka gali pasisakyti tiktai už.
J.VESELKA. Aš tiktai galiu pasisakyti už, jeigu būtų įrašyta, kad tik karoso rūkymas. Tada už. Bet kadangi dauguma kitokių, tai dar kartą noriu pasakyti: čia yra grupinių, labai siaurų interesų tenkinimo pozicija. Seimo nariai, neapsimeskite, kad jūs šito nesuprantate. Kurie balsuoja, viskas aišku. Tai yra svarbu direktoriui, jo grupei turėti šitą pavaldžią įmonę.
PIRMININKAS. A.Endriukaitis abejoja ar pasisakys už? V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos ir ypač kolega Baleženti! Pasižiūrėk antrąjį priedėlį! Išmokime skaityti iki galo. Taigi kaip tik įrašyta. Pasiskaitykite, kurios turi būti specialios paskirties: "Vilniaus degtinė", "Stumbras", "Anykščių vynas", "Alita". Tai ką jūs darote? O čia yra kalbama visai apie ką kita. Tai skaitykime ir tada balsuokime, o ne varykime demagogijas visai salei. Siūlau pritarti tam, ką siūlo...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta skyreliui "Maisto produktų ir gėrimų gamyba", tas už. Kas prieš - prieš arba susilaiko. Už - pritarti. Ne, už - pritarti Vyriausybės pasiūlymui.
Už balsavo 25 Seimo nariai, prieš - 8, susilaikė 3. Taigi pritarta.
Toliau. Ministre, prašau toliau.
A.VASILIAUSKAS. Skyrelis "Leidyba, poligrafijos pramonė ir medžiagos spausdinimas". Konservatoriai siūlo visą šitą skyrelį išbraukti. Vyriausybė siūlo jį palikti. Kitų alternatyvų nėra.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių pasisakyti? Seimo narys J.Žebrauskas. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš, pavyzdžiui, iš tikrųjų... Mūsų manymu, yra šiek tiek keista, kam reikalinga daryti valstybės monopolį spausdinimo, leidybos srityje, kada yra pakankamai ir privačių spaustuvių, ir privačių leidyklų? Kam užkrauti naštą valstybei?
PIRMININKAS. Seimo narys S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Iš pradžių aš dalyvavau šitame spektaklyje, bet dabar žiūriu, kad viskas pavirto į kažkokią neaiškią procedūrą, kada iš tikrųjų ginami kažkieno interesai. Kaip aš girdėjau, kad čia ir žuvų konservų fabrikai, ir kita negali būti... Juk tai turėjo likti valstybei svarbūs strateginiai dalykai. Reikėjo pirmiausia juos išskirti, o paskui daryti sąrašą, už kurį balsuoti. Aš nežinau, reikės po viso to, kai priimsime, vėl iš naujo panaikinti ir daryti naują. Mums svarbu, kad ten būtų tinklai, kad būtų naftotiekiai, dujotiekiai privatizuoti, o ne kokios nors konservų gamyklos.
Kolegos, aš kalbu abstrakčiai, galbūt ne ta tema, bet man labai nesmagu, kai taip darosi.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, negalima taip paviršutiniškai žiūrėti į poligrafijos pramonę ir t.t. Nepamirškime, kad yra spausdinami vadovėliai, yra spausdinama kitokia medžiaga, kur valstybė daro ir atitinkamų nuolaidų, ir kur valstybė privalo dalyvauti šitame procese ir reguliuoti jį. Todėl aš manau, visiškai teisingai pasakyta, kad valstybė gali turėti ten savo atskirų įmonių, bet jokiais būdais tai nesako, kad jos bus visos tokios. Be abejo, veiks ir privačios, ir kitokios, bet valstybė čia tikrai turi turėti ir gali turėti jai reikalingiems spausdiniams spausdinti savo srities įmones. Todėl aš siūlau pritarti ir nediskutuoti. Truputį įsigilinkime.
PIRMININKAS. Ir dar Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Čia turbūt iš tikrųjų teisingai išdėstė, kadangi vadovėliams ir kitiems gali nustatyti ir kainas, ir duoti užduotis ta, kuri yra populiari. Todėl manau, kad viena ar kita gali būti. Čia kitas dalykas, kaip vykdys.
PIRMININKAS. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog pritartume konservatorių pasiūlymui šitą skyrelį iš viso išbraukti? Kas už tai, kad pritartume šiam pasiūlymui, balsuoja už. Kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 4 Seimo nariai, prieš - 22, susilaikė 6. Ar galime bendru sutarimu pritarti šitam skyreliui, kad jis liktų? Ačiū.
Seimo narys A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Matyt, mes nuėjome ne pačiu geriausiu keliu svarstydami šį įstatymo projektą. Todėl aš noriu paprašyti gerbiamojo pirmininko, kad kada mes baigsime pirmąjį priedėlį, kad mes jo viso netvirtintume, o po to aptartume antrąjį priedėlį ir patį įstatymą ir tik po to dar kartą grįžtume tvirtinti pirmąjį priedėlį.
PIRMININKAS. Ministre, toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Kokso, naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba". Pastabų neturime.
PIRMININKAS. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Cheminių medžiagų ir produktų gamyba". Yra konservatorių pasiūlymas vėl vietoje visų čia išvardytų smulkesnių veiklos sričių įrašyti vieną tokiu pavadinimu: "Farmakologinių preparatų, medicininių, cheminių medžiagų ir augalinių preparatų gamyba". Vyriausybė siūlytų laikytis šitos detalesnės klasifikacijos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat dar kartą paprašyčiau kolegų, kad pritartume Vyriausybės siūlymui. Vienaip ar kitaip, čia yra jau išskaidytos tos sritys. Tai yra jau sukonkretinta, o ne abstrakčiu pavadinimu.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš vis dėlto pasisakyčiau už mūsų frakcijos siūlymą, nes ponas V.Zimnickas ne taip seniai rekomendavo pasižiūrėti kodus. Tai aš irgi rekomenduočiau pasižiūrėti šį kartą į kodus. Bendras kodas 242300 ir apima būtent farmakologinius preparatus ir vaistines medžiagas. Tuo tarpu... Aš dabar po ranka neturiu, bet jeigu pasižiūrėsime Vyriausybės projektą, tai ta veiklos sritis, kuri, pavyzdžiui, yra 243304... jau valstybė negalės ten turėti kontrolinio paketo. Tuo tarpu mūsų siūlymai tai leistų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog pritartume konservatorių pasiūlymui sujungti ir trumpiau parašyti - už. Kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 5, prieš - 20, susilaikė 6. Taigi nepritarta.
Galime bendru sutarimu pritarti skyreliui "Cheminių medžiagų ir produktų gamyba"? Ačiū. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Mašinų ir įrengimų gamyba". Pastabų neturime.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
A.VASILIAUSKAS. "Medicinos prietaisų, tikslių ir optinių instrumentų, rankinių ir kitokių laikrodžių gamyba". Pastabų nėra.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
A.VASILIAUSKAS. "Kitų transporto priemonių gamyba". Pastabų neturime.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
A.VASILIAUSKAS. "Kitų gaminių, neįtrauktų į kitas kategorijas, gamyba". Pastabų neturime. (Balsas iš salės) Yra čia viena... "Vaizdinių mokymo priemonių gamyba". Čia yra sujungta tokia bendresnė grupė, bet... Taip, taip. Šitą palikti. Pastabų čia mes...
PIRMININKAS. K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš atsiprašau. Pone ministre, jūs praleidote vieną veiklos sritį. Būtent "Transporto įrengimų, neįtrauktų į kitas kategorijas, gamyba". Mūsų frakcijos siūlymas. Aš iš tikrųjų prašyčiau paklausyti ir valdančiosios partijos, ir įsiklausyti ne į tai, ką siūlo, bet į esmę.
Mes siūlome, kad būtų įrašyta veiklos sritis - "Dviračių ir invalidų vežimėlių gamyba". Galbūt kada yra kalbama apie invalidų reabilitavimo priemones, jau "nesuveiks" jūsų partinė drausmė.
A.VASILIAUSKAS. Aš manau, kad galima priimti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu šį pasiūlymą? Ačiū. Priimta.
A.VASILIAUSKAS. Kita grupė - "Elektros energijos, dujų, garo ir karšto vandens tiekimas". Čia yra siūloma palikti visas ir siūloma įtraukti "karšto vandens tiekimas". Aš manau, kad galima čia neprieštarauti.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Vandens surinkimas, valymas ir paskirstymas". Čia pastabų neturime.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta.
A.VASILIAUSKAS. "Statyba". Čia yra pastabų. Siūloma išbraukti visas grupes, paliekant tiktai dvi. Irgi konservatorių pasiūlymas palikti tiktai čia "Kelių ir gatvių tiesimas" ir palikti "Restauravimo darbai", ir papildomai įtraukti "Geležinkelių tiesimas". Aš manau, kad "geležinkelių tiesimą" čia galime įtraukti, tačiau siūlytume ir kitas čia pasiūlytas grupes palikti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad dėl konsenso ponas K.Skrebys pritars tam mūsų bendram pasiūlymui.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti, kad vis dėlto turbūt mažai žmonių atsiras šitoje salėje, kurie drįstų teigti, kad netrukus privačios bendrovės Lietuvoje ties geležinkelius. Todėl iš tikrųjų siūlyčiau, kad geležinkelių tiesimas būtų įrašytas į šitą sąrašą.
A.VASILIAUSKAS. Mes priimame.
K.SKREBYS. Tvarka.
Dabar toliau. Bet kada šitame sąraše yra tokia veiklos sritis kaip remontas, kaip statybos darbai, dovanokite, tai iš tikrųjų yra jau daugiau negu lobizmas. Daug statybininkų Lietuvoje yra be darbo. Statybos organizacijų iš tikrųjų yra per daug, su tuo sutinka ir valdančiosios partijos atstovai. Kada iš tikrųjų per daug statybos paslaugų, pakankamai daug yra galimybės suteikti, mes dar paliekame landą, kad valstybė galėtų turėti valstybines įmones būtent remonto darbams ir statybai. Kam šito reikia? Juk galioja konkurso sistema. Skelbiame konkursą, kurie pigiau vykdys darbus, tie tegul ir atlieka tiek remontą, tiek statybą.
PIRMININKAS. Ką gi, apsispręsime balsuodami. Jeigu aš teisingai supratau, mes įtraukiame geležinkelių tiesimą, o yra pasiūlymas išbraukti. Dar pakartokite, kurias pozicijas siūlo.
A.VASILIAUSKAS. Išbraukti "Sprogdinimo, išlyginimo, žemių nustūmimo ir užpylimo darbai", išbraukti "Melioravimo darbai", išbraukti "Specialūs statybos darbai" ir išbraukti "Remontas". Keturias pozicijas. Vyriausybė siūlytų jas palikti.
PIRMININKAS. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta konservatorių pasiūlymui išbraukti minimas penkias berods pozicijas, balsuoja už. Kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 3, prieš - 20, susilaikė 9. Taigi nepritarta konservatorių pasiūlymui.
Ar galime bendru sutarimu pritarti visam šiam skyreliui? Ačiū. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Didmeninė ir komisinė prekyba". Čia yra pasiūlymų. Konservatoriai siūlo įtraukti kitą poziciją - "Didmeninė prekyba chirurginiais, ortopediniais instrumentais...’ Tai yra siūlo įtraukti dvi pozicijas. Pirma, "Didmeninė prekyba chirurginiais ir ortopediniais instrumentais bei prietaisais".
Antra. Siūlo įtraukti "Užsienio prekybos pirkimo - pardavimo operacijos".
Ir konservatoriai siūlo išbraukti dvi pozicijas. Būtent "Didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais" ir "Didmeninė prekyba benzinu, dujiniu kuru, tepalais, dyzeliniu kuru, žibalu ir kitais naftos produktais". Būtų priimtinas įtraukimas tų dviejų pozicijų, bet Vyriausybė siūlytų ir tas sąraše pasiūlytas pozicijas palikti.
Yra dar gerbiamojo J.Veselkos viena nedidelė...
PIRMININKAS. Gerai. Gal ne...
A.VASILIAUSKAS. Pataisa.
PIRMININKAS. Gal neskubėkime. Apsispręskime... Tuos konservatorių pasiūlymus, kur papildomai įrašyti, Vyriausybė priima.
A.VASILIAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Taip.
A.VASILIAUSKAS. Bet siūlo...
PIRMININKAS. Minutėlę, pone Andriukaiti! Priimame tai, ką įrašyti.
Dabar atskirai kalbėkime apie tai, ką siūloma išbraukti. Išbraukti Vyriausybė nepriima.
Ar bus norinčių... Atsiprašau. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Jeigu nėra šitai palaikančių, tai tada ir nebalsuosime. Ką gi, tada pasiūlymas išbraukti atmestas.
Dabar galime prie pono J.Veselkos pasiūlymo...
A.VASILIAUSKAS. Čia yra nedidelis patikslinimas. Pozicija 514901 "Prekyba cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis ir trąšomis". Siūlo išbraukti "trąšomis". Mes siūlytume čia palikti. Gal J.Veselka jau atsiims tą pasiūlymą?
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka niekaip negali atsiimti.
J.VESELKA. Niekaip negaliu, nes rengiau Akcinių bendrovių įstatymą. Žinau, kaip jie buvo rengiami, kokios buvo pozicijos. Todėl "trąšomis" vėl... Ką jūs darysite? Nustatysite trąšų kainas? Vežiosite šitas trąšas? Juk nieko nedarysite. Seniai einame rinkos keliu, ir visa tai seniai svarstyta. Ne, vis tiek kažkam parūpo laikyti savo įtakos zonoje. Siūlau išbraukti tas trąšas.
PIRMININKAS. Seimo nary Baleženti, siūlote priešingai?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas principinėms gerbiamojo Seimo nario J.Veselkos nuostatoms dėl trąšų vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra labai sunki padėtis kaime. Žemdirbiai negali įpirkti trąšų. Būtent kainų reguliavimo, kainų nustatymo klausimą turi turėti savo rankose Vyriausybė. Turint omeny, kad ten viršuje yra užrašyta "Gali būti" (priedo pavadinimas), siūlyčiau palikti.
PIRMININKAS. Ar ponas J.Veselka reikalaus balsuoti?
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Registruokitės! Registravosi 63 Seimo nariai. Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario pono J.Veselkos pasiūlymui "Prekyba cheminėmis augalų apsaugos priemonėmis" išbraukti žodžius "ir trąšomis". Kas už tai, kad pritartume ponui J.Veselkai, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 13, prieš - 19, susilaikė 16. Taigi nepritarta.
Ar galime pritarti visam skyreliui bendru sutarimu? Ar ponas J.Veselka norės dėl balsavimo motyvų? Ką gi, prašau toliau.
A.VASILIAUSKAS. Skyreliui "Mažmeninė prekyba" yra pataisų, pasiūlytų konservatorių. Siūlo įtraukti straipsnį "Mažmeninė prekyba medicinos ir ortopedinėmis prekėmis". Pasiūlymas priimtinas. Ir siūloma išbraukti keturias pozicijas, būtent "mažmeninė prekyba benzinu, dujiniu kuru, tepalais, dyzeliniu kuru, žibalu ar kitais naftos produktais, mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, mažmeninė prekyba knygomis ir mažmeninė prekyba trąšomis". Mažmeninę prekybą trąšomis siūlo išbraukti gerbiamasis J.Veselka. Čia jo ir tėra vienintelis pasiūlymas tam skyriui. Išbraukti šituos...
PIRMININKAS. Pone Pangoni, nereplikuokite iš vietos! Seimo narys ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Aš tiktai pasisakau dėl trąšų išbraukimo. Tai vėl tas pats. Tai jūs geriau, Baleženti, pasakykite, kad "Azotas" trąšas turi pardavinėti tokiomis ir tokiomis kainomis. O kur, tegul kur nori parduoda. O dabar, vadinasi, valstybinis kapitalas nori pardavinėti trąšas rinkos kainomis. Paradoksų paradoksas!
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlau palaikyti Vyriausybės variantą. Vienaip ar kitaip, reguliavimą prekyba alkoholiu, prekyba, sakykim, naftos produktais ir t.t. turėtų išlaikyti Vyriausybė. Todėl prašyčiau visų balsuoti būtent už tą pasiūlymą, kurį teikia Vyriausybė.
PIRMININKAS. Prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta kolegų konservatorių pasiūlymui išbraukti keturias pozicijas iš šito skyrelio, balsuoja už. Kas už tai, kaip palikta Vyriausybės, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už konservatorių pasiūlymą, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Dar kartą registruokimės. Prašau. Registravosi 65 Seimo nariai. Kas už kolegų konservatorių pasiūlymą, balsuoja už, kas taip, kaip Vyriausybė, - prieš. Kas už kolegų konservatorių pasiūlymą - už, prieš - prieš arba susilaiko. Už balsavo 10, prieš balsavo 28, susilaikė 15. Taigi neišbraukta.
Ar ponas J.Veselka reikalaus, kad atskirai balsuotume dėl jūsų išbraukimo? Ačiū. Kadangi Seimo nariai negirdėjo, pasakysiu, kad Seimo narys J.Veselka nesiūlo balsuoti. Eikim toliau.
A.VASILIAUSKAS. Skyrelis "Viešbučiai ir restoranai". Čia yra viena pozicija, kurią konservatoriai siūlytų išbraukti, būtent "moksleivių, specialiai remtinų žmonių bei invalidų maitinimas ir dietinis maitinimas". Apskritai jie siūlytų visą šitą skyrių išbraukti. Gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymas yra įtraukti viešbučio paslaugas dar į šitą skyrių. Taigi yra tokie pasiūlymai.
PIRMININKAS. Atsiimat išbraukimą? Ačiū. Vadinasi, tiktai Seimo narys J.Veselka.
A.VASILIAUSKAS. Dėl viešbučių įtraukti...
PIRMININKAS. Irgi? Ponas J.Veselka dėl viešbučių irgi atsisakė. Tokiu atveju nereikia balsuoti. Galime pritarti bendru sutarimu? Toliau.
A.VASILIAUSKAS. Sausumos...
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau!
PIRMININKAS. Ponas A.Baležentis nepritaria tai pozicijai? Prašau. A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs negalėtumėte priimti šitame skyrely tarpusavio sutarimu ir žodį "studentų"? Čia yra "moksleivių". Bet tie klausimai aukštosiose mokyklose studentijai yra dar aktualesni. Įrašyti "moksleivių, studentų", toliau - kaip tekste. Būčiau dėkingas.
A.VASILIAUSKAS. Visiškai priimtinas pasiūlymas. Tvarka.
PIRMININKAS. Taip, nestatutinis, bet jeigu pranešėjas priima, tai priimkim.
Toliau - "Sausumos kelių transportas, vamzdynų transportas".
A.VASILIAUSKAS. Čia siūlo konservatoriai įrašyti "vamzdynų transportą". Manyčiau, kad priimtinas pasiūlymas. Ir siūlo išbraukti dvi pozicijas: "operacijos siurblinėse" ir "naftos ir naftos produktų transportavimas". Mes siūlytume šitą konservatorių pasiūlytą poziciją įrašyti, o pasiūlytas išbraukti pozicijas vis dėlto palikti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Jeigu yra priimamas siūlymas priimti tą siūlymą, kad būtų įrašyta tokia veiklos sritis kaip "vamzdynų transportas", tai ji tada kaip bendra veiklos sritis apima ir tai, kas yra išdėstyta toliau. Jeigu būtų atsisakyta priimti tą siūlymą, ir paliktas tas detalizavimas, tai aš atkreipčiau Seimo narių dėmesį...
PIRMININKAS. Palaukit! Pone Skreby, jau priėmė jūsų pasiūlymą. Jau priėmė įtraukti "vamzdynų transportą".
K.SKREBYS. Jeigu įtraukiam "vamzdynų transportą", tai paprasčiausiai nebėra prasmės rašyti "operacijos siurblinėse" ir "naftos ir naftos produktų transportavimas", nes tai įeina į vamzdynų transportą. Ir pagal kodą tai aiškiai matyti. Kitaip sakant, tas įeina. Nebėra prasmės rašyti šitų dviejų arba tada reikia rašyti visas keturias, jeigu detalizuojam.
PIRMININKAS. Ministre, ar priimat?
A.VASILIAUSKAS. Ne visai taip. Matot, paskutinė pozicija yra "naftos ir naftos produktų transportavimas", o čia vamzdynų transportas ir nafta, ir dujos galbūt... Na, čia, aš manau, reikėtų paredaguoti. Tik dabar aš taip greitai apima ar ne, negaliu pasakyti. Nesu tos srities specialistas, bet ... Aš manyčiau, kad įrašius ir šitą, niekas nepablogėtų, ir galima palikti tai, kas yra.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš noriu paprašyti Vyriausybės atstovo, ministro, kad jis neatsiimtų to, kas dabar yra parašyta. Kodėl? Todėl, kad jis jau ir pats paminėjo, kad vamzdynais galima transportuoti ne tik naftos produktus. Šiuo atveju užrašyta yra visai gerai.
Dabar "operacijos siurblinėse". Tai čia gali būti tiktai viena iš transportavimo stadijų. Ji yra Lietuvai ypatingai svarbi. Nes būtent operacijos siurblinėse tai yra iš esmės naftos produktų perkrovimo terminalas. Aš labai prašyčiau, gerbiamasis Skreby, gal atsiimkit šitą, tas detalizavimas tikrai nepakenks.
A.VASILIAUSKAS. Įtraukim "vamzdynų transportą", palikim šitą. Čia nėra didelių prieštaravimų. Yra tam tikra, kaip matot, specifika, ir čia nieko blogo neatsitiks.
PIRMININKAS. V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Aš pritariu tam, ką Vyriausybė papildomai įtraukė. Ir pritariu tiems argumentams, kuriuos išsakė ponas A.Rudys, ir siūlau balsuoti, nebediskutuoti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Ir K.Skrebys.
K.SKREBYS. Matot, čia yra traktavimo reikalas. Jeigu mes traktuojam, kad ta veiklos sritis, kur paskutinis skaičius yra nulis, apima visas kitas, tada yra vienas dalykas. Bet ponas ministras linkęs traktuoti šiek tiek kitaip, kad reikia išvardyti visas. Tai aš dabar norėčiau atkreipti Seimo narių ir ypač pono A.Rudžio dėmesį, kad 603000 yra vamzdynų transportas. Toliau yra detalizuojama. Pirma, dujų, skysčių, skystų tirpiklių transportavimas. Antra, vamzdynų techninis aptarnavimas, kas yra Vyriausybės projekte. Ir trečia, operacijos siurblinėse. Tai jeigu mes traktuojam, kad valstybė turės teisę vykdyti veiklą tik ten, kur yra įrašyta, tada aš siūlyčiau (aš suprantu, kad tas nėra išdalyta raštu) įrašyti ir poziciją 603001, t.y. veiklos sritį, kuri skamba taip: "dujų, skysčių, skystų tirpiklių transportavimas". Nes jeigu mes traktuosim, kad to, ko nėra įrašyta, negalima, tai tada valstybė dujotiekių negalės turėti. Matot, čia toks traktavimo reikalas. Jeigu mes įrašome visa apimantį bendrą pavadinimą ir traktuojam, kad visa, kas eina po to, į tai patenka, tada tvarka. Bet jeigu mes traktuojam, kad galima daryti tik tai, kas yra konkrečiai parašyta, tada reikėtų įrašyti ir dujų transportavimo vamzdynus.
A.VASILIAUSKAS. Aš siūlyčiau priimti šitą jūsų detalesnę antrąją alternatyvą, tą bendrąją išbraukti ir prirašyti šitą papildomą poziciją apie dujas ir kitus skysčius ir...
PIRMININKAS. Palaukit! Aš nelabai jus supratau.
A.VASILIAUSKAS. Atmetam tada šitą vamzdyno transporto pasiūlymą, įtraukiam tą, kuri kalba apie skysčių ir dujų transportavimą, ir tada bus apimtos visos vamzdyno transporto sritys.
PIRMININKAS. Galim tokiam variantui pritarti? Galim bendru sutarimu? Pone Skreby, netrukdykite dabar procedūrai.
Taip. "Vandens transportas".
A.VASILIAUSKAS. Pastabų neturim.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū.
A.VASILIAUSKAS. "Oro transportas". Pastabų neturim.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū, toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Pagalbinė ir papildoma transporto veikla." Konservatoriai siūlo įtraukti gelbėjimo darbus. Aš manau, kad pasiūlymas priimtinas. Visos kitos pozicijos paliekamos.
PIRMININKAS. Galima priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
A.VASILIAUSKAS. "Paštas ir ryšiai". Turime pono J.Veselkos pasiūlymą įtraukti "Telekomo" paslaugas. Na, aš manyčiau, kad galime įtraukti.
PIRMININKAS. Ar ponas J.Veselka nori atsiimti? Jeigu... Minutėlę! Pone Veselka, leisiu aš jums pakalbėti, jeigu taip norite. Prašau.
J.VESELKA. Aš ne tiek noriu. Bet atsiminkite du dalykus. Pirma, mes "Telekomą" įrašėme į valstybinių įmonių statusą. Aš tada prieštaravau, galvojau, kad jis bus neįrašytas. Dabar ten įrašėme, ir čia įrašom, išeina paradoksas. Viename įstatyme grynai valstybinė...
PIRMININKAS. Gerai. Jūs atsiimate savo pasiūlymą?
J.VESELKA. Aš neatsiimu, bet noriu, kad tada logiškai būtų išbraukta iš valstybinių įmonių sąrašo.
PIRMININKAS. Kai pateiksite šitą pasiūlymą raštu. Jūs dabar savo pasiūlymą paliekate ar nepaliekate?
J.VESELKA. Palieku.
PIRMININKAS. Paliekate. Jūsų pasiūlymas priimtas. Ačiū.
J.VESELKA. Ačiū Dievui.
PIRMININKAS. Toliau. "Tyrimai ir konstravimo bandomieji darbai".
A.VASILIAUSKAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. "Pastatų valymas ir tvarkymas".
A.VASILIAUSKAS. Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Švietimas". Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
A.VASILIAUSKAS. "Sveikatos apsauga ir socialinės paslaugos." Nėra pastabų.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
A.VASILIAUSKAS. Kitame skyrelyje - "kanalizacija" ir t.t., yra konservatorių pasiūlymas įtraukti gyventojų šiukšlių ir atliekų transportavimą. Priimtinas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Galime su šituo pasiūlymu priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. "Poilsio ir pramogų organizavimas, kultūros ir sporto veiklos išvystymas." Konservatoriai siūlytų visiškai išbraukti šitą skyrių. Ir kino, ir videofilmų gamybą kaip konkrečią veiklos sritį irgi siūlytų išbraukti.
PIRMININKAS. Nepriimate šito?
A.VASILIAUSKAS. Ne. Vyriausybė siūlytų palikti.
PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad reikia palikti Vyriausybės. Dabar kas darosi filmuose ir televizijoje - tai siaubas!
PIRMININKAS. Ar yra norinčių palaikyti konservatorių pasiūlymą, jog išbrauktume šį skyrių? Jeigu nėra, tada aš net nesiūlysiu balsuoti. Galime priimti taip, kaip Vyriausybės? Ačiū. Toliau.
A.VASILIAUSKAS. Paskutinis. "Kitų paslaugų rūšių suteikimas." Yra konservatorių pasiūlymas išbraukti penkias pozicijas: "mirusiųjų kremavimas ir laidojimas, karstų gamyba, duobių kasimas, kapų priežiūra ir prekyviečių paslaugos". Gerbiamasis J.Veselka siūlytų turbūt irgi beveik tas pačias išbraukti: karstų gamybą, duobių kasimą, kapų priežiūrą, laidojimo paslaugas ir pirčių... Čia pirčių paslaugas dar siūlytų išbraukti. Tokie pasiūlymai.
PIRMININKAS. Ar ponas J.Veselka norės kalbėti? Jūs pirmiausia, jeigu galite... Tuojau, minutėlę! Prašau. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, juk logiškai būtų šitaip. Jeigu iš tikrųjų reikia karstus dotuoti, duobių kasimą dotuoti laidojant kažkokius žmones, tai reikia duoti dotacijas. O kam valstybei šitą dalyką įteisinti, kad turi būti 70% valstybinio kapitalo? Viskas labai paprasta. Maždaug tokiu būdu ir einame. Vargšas numiršta, jo laidojimui duodama tam tikra pinigų suma, valstybė padeda. Ir kam šituos dalykus surašyti? Todėl manau, kad visiškai logiškai konservatoriai ir aš siūlome. Jeigu jau mes einame prie rinkos, tai bent nevaržykime tokių elementarių dalykų, nesirodykime juokingi.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, na, nemaišykime dar vieno dalyko. Juk Vyriausybė pasilieka tiktai dalį tų paslaugų, kad ji turėtų įtaką. Tai viena. O antra, juk neuždraudžiama konkuruoti, t.y. alternatyvią tų visų dalykų gamybą steigti ir teikti tas visas paslaugas. Todėl aš nemanyčiau, kad reikėtų dėl to daug ginčytis arba, sakykim, galvoti kitaip. Valstybė turi turėti tam tikrose vietose įtaką, gali turėti, juo labiau įstatyme taip sakoma. Bet tai nereiškia, kad bus uždrausta turėti ir privačiam verslui, sakykim, alternatyvią veiklą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų... (Balsai salėje) Ponas K.Skrebys labai nori pasisakyti kaip pasiūlymo autorius. Prašau.
K.SKREBYS. Aš noriu pasakyti, kad buvo iškraipytas vienas mūsų pasiūlymas. Konservatoriai nesiūlė išbraukti tų punktų, kur yra kalbama apie mirusiųjų aptarnavimą. Esmė tokia: arba mūsų siūlymą priimam ir įrašom laidotuvių paslaugas, kuris apima visus tuos Vyriausybės detalizuotus, arba mes sutinkam, kad liktų tai, ką siūlo Vyriausybė. Mes šito išbraukti nesam siūlę.
Aš norėčiau pasisakyti dėl paskutinio punkto, būtent dėl prekyviečių, turgaviečių paslaugų. Na, jeigu jau reikia valstybinio turgaus, tai tada įrašykim ir tokį veiklos punktą (kodas 930402) kaip masažo kabinetų paslaugos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi, kaip aš suprantu, Vyriausybė neatsiima savo detalizavimo, tada konservatoriai pritaria. Vadinasi, šitoj daly atkrenta. Konservatoriai siūlo išbraukti "prekyviečių, turgaviečių paslaugas". Dėl to mes turėsime apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog iš skyrelio "Kitų paslaugų rūšių suteikimas" būtų išbraukta "prekyviečių, turgaviečių paslaugos", balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Kas už konservatorių pasiūlymą išbraukti, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - balsavo 14 Seimo narių, prieš - 8, susilaikė 10. Deja, neišbraukiama. Buvo pono J.Veselkos pasiūlymas išbraukti...
A.VASILIAUSKAS. ...išbraukti pirčių paslaugas šalia... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Neišbraukėm prekyviečių. Neišbraukėm. Kas už pono J.Veselkos pasiūlymą...
A.VASILIAUSKAS. Išbraukti dar pirčių paslaugas...
PIRMININKAS. ... už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 4, prieš - 6, susilaikė 6. Taigi pasilieka taip, kaip yra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galim pritarti pirmam priedėliui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jei negalim, prašau. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų užsidavėm sau tokį darbelį Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnyje numatę, kad reikia patvirtinti veiklos sritis, kurios iš principo absoliučiai nieko nereiškia. Juk tų bendrovių, kurios privalės būti specialiosios paskirties bendrovėmis, sąrašėlį tvirtins Vyriausybė. Tai čia kyla klausimas, ar mes Vyriausybe pasitikim, ar ja nepasitikim, kaip kad anksčiau mėgo kalbėti gerbiamasis kolega J.Veselka. Tą sąrašą tvirtins Vyriausybė. Kuo daugiau mes čia įrašytume tų veiklos sričių, nuo to blogiau nebūtų. Tai tiek. O dabar...
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu dar kartą priminti, kad teikiau pasiūlymą dėl vedimo tvarkos. Jo metu prašiau jūsų, kad mes nepritartume visam pirmajam priedėliui tol, kol neaptarsim antrojo priedėlio ir neaptarsim įstatymo pastraipsniui. Aš jį dar kartą pakartoju ir labai prašau tai daryti. O...
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs turėsite galimybę balsuoti prieš arba susilaikysit...
A.BALEŽENTIS. Ne, tai yra visiškai ne tas pat. Čia yra naujas pasiūlymas ir reikėtų apsispręsti mums visiems. O dabar konkrečiai aš norėčiau pasakyti dėl šito priedėlio. Kadangi jo antraštė skamba taip: "Veiklos sričių, kuriose gali būti specialiosios paskirties bendrovių, sąrašas". "Gali būti" nieko nereiškia. Tai yra neįstatyminė formuluotė. Aš siūlyčiau ir prašyčiau, kad šitas priedėlis būtų išskaidytas į dvi dalis ir vienoje dalyje atsidurtų tai, kas gali būti, o antrojoje dalyje kad atsidurtų tos veiklos sritys, kurios privalo būti. Taigi pirma dalis - gali būti, antra dalis - privalo būti.
PIRMININKAS. Laikas, ponas Baleženti.
A.BALEŽENTIS. Tada jis būtų logiškas. Priešingu atveju, tai yra tai, ką sakė gerbiamasis Seimo narys J.Veselka, - tik pasinaudojimui yra kuriamas šis įstatymas.
PIRMININKAS. Aš siūlysiu vis dėlto balsuoti, ar pritariame šiam priedėliui. Tai esmės nekeičia, tai dar ne įstatymas, priimtas galutinai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta pirmajam priedėliui, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 28 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 8. Taigi pirmajam priedėliui pritarta. Klausimui skirtas laikas baigėsi. Pratęsime kitą kartą. Ačiū, ministre.
Darbotvarkės aptarimas (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pavaduotoją poną J.Bernatonį, kuris kalbės dėl kitos savaitės darbotvarkės.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums yra išdalytas kitos savaitės darbotvarkės projektas Nr.5. Seniūnų sueiga jam vienbalsiai pritarė. Aš taip pat norėčiau pasiūlyti į kitos savaitės darbotvarkę įtraukti tuos klausimus, kurių mes dabar nebaigėme, t.y. įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti", sąrašo papildymo" projektą ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių" projektą. Siūlau patvirtinti tokią kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau, kad būtų įtrauktas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl buvusio DOSAAF turto tolesnio panaudojimo, nes jis praėjęs dvi stadijas, pateikimą ir po svarstymo priimtas, todėl manyčiau, kad būtina šį klausimą užbaigti ir įtraukti. Aš manau, kad pranešėjas neprieštarautų.
J.BERNATONIS. Sutinku.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš labai atsiprašau. Aš sutinku, kad pritarė pirmininkas, bet J.Veselka nori toj vietoj, jeigu galima.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo narys ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Bernatoni, iš tikrųjų Ekonomikos komitete buvo Kredito unijų įstatymas svarstytas. Buvo padaryta labai daug pastabų ir ten buvo daug ką pataisyti. Mes vis dėlto nematėm to pataisyto projekto, o čia jau priėmimas. Ar vis dėlto negalėtų būti atidėtas kitai savaitei?
PIRMININKAS. Prašau, ponas Bernatoni.
J.BERNATONIS. Galima būtų sutikti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, ar jūs negalėtumėt panaudoti savo tvirtos rankos štai tokiam įstatymui įtraukti į savaitės darbotvarkę. Būtent treti metai mes sprendžiam sanatorijų nuosavybės klausimą. Žmonės nuolat skundžiasi. Jis buvo, kaip prisimenat, svarstomas praėjusių metų pabaigoje skubos tvarka ir yra visiškai įstrigęs. Ar jūs negalėtumėt išjudinti sanatorijų nuosavybės klausimo?
J.BERNATONIS. Aš atsiprašau...
PIRMININKAS. Sanatorijų...
J.BERNATONIS. Taip, toks projektas yra pateiktas ir, man regis, yra įtrauktas į kitos savaitės darbotvarkę, jeigu šioje... Taip, į kitos savaitės darbotvarkę siūloma įtraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš pirmiausia nematau Valdininkų įstatymo. Buvo sutarta, kad jau šią savaitę jis vėl pradės judėti. Kita, 8 punktas, kur pranešėjas gerbiamasis J.Veselka. Aš norėčiau tokio oficialaus atsakymo, kaip su tomis rezoliucijomis, kadangi mes esam pateikę jau nutarimą sujungti abi tas rezoliucijas, kurios buvo pateiktos. Kaip čia šitoj vietoj, gal galit, pirmininke, atsakyti?
J.BERNATONIS. Jeigu yra neaiškumų, aštuntą klausimą galima atidėti dar kitai savaitei.
A.SADKAUSKAS. Mes ne apie atidėjimą...
J.BERNATONIS. Jeigu Seimas sutiks.
PIRMININKAS. Ne, aš matau, kad Seimas vis dėlto nenori atidėti, o tą aiškumą turbūt galima bus darbo tvarka... Seimo narys ponas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Kadangi pranešėjas neatsakė dėl Valdininkų įstatymo...
PIRMININKAS. Jeigu leisite, aš atsakysiu.
P.PAPOVAS. Leiskit man pabaigti.
PIRMININKAS. Prašau.
P.PAPOVAS. Praeitą kartą, kai mes siūlėm įtraukti jį į šios savaitės darbotvarkę, Pirmininkas Č.Juršėnas sakė, kad tik vieną dieną dirbam, kitą savaitę bus. Dabar nėra. Šis klausimas labai siejasi su savivaldybių rinkimais.
PIRMININKAS. Jeigu leisite, Pirmininke, aš galiu atsakyti. Iš tikrųjų ir su ponu A.Sadkausku kalbėta, ir turbūt ponas P.Papovas žino problemą, kiek tas įstatymas yra susijęs su tarnybine etika ar bent taip jau vadinasi. Galbūt ponui P.Papovui atrodo, kad nesusijęs, man asmeniškai atrodo šiek tiek kitaip ir ponui A.Lozuraičiui taip pat atrodo šiek tiek kitaip. Autoriai susėdo ir iš tikrųjų dabar daro ir nori padaryti, kad abu įstatymo projektai eitų paraleliai. Todėl dar kitą savaitę jau yra ir tas, ir kartu paraleliai eina ir tarnybinės etikos kodeksas. (Balsas salėje. Nespėsim priimti)
J.BERNATONIS. Turim suspėti priimti.
PIRMININKAS. Ar galim pritarti kitos savaitės darbotvarkei su tais patikslinimais, kuriuos pasakė ponas J.Bernatonis? Tada ačiū, pritarta.
Įstatymo "Dėl visuomeninio 1990 metų Blokados fondo įsteigimo"projekto Nr.1416 pateikimas (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Svarstome vieną rezervinį klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl visuomeninio 1990 m. Blokados fondo įsteigimo". Projektas Nr.1416. Pranešėjas A.Rudys. Pateikimas.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau esu ne vieną kartą iš tribūnos šnekėjęs, kad reikia kažką daryti su Blokados fonde sukauptomis vertybėmis. Ir štai jums pateikiamas įstatymo projektas, pagal kurį bandoma Blokados fondą reorganizuoti į visuomeninį fondą, kuris perimtų vertybes ir galėtų jas investuoti, gauti pajamų, o pajamas naudoti remti socialiai pažeidžiamiausius visuomenės narius, remti sveikatos apsaugos, kultūros ir švietimo sritis ir visuomenei svarbių kultūros, sveikatos apsaugos, globos ir rūpybos, gamtosaugos objektų statybą ir finansuoti. Manau, kad šiuo projektu ar kaip nors kitaip būtinai reikia padaryti taip, kad fondą galima būtų reorganizuoti arba jį likviduoti, kurti naują arba kitus žingsnius padaryti iki kovo 26 d. savivaldybių rinkimų. Priežastis labai paprasta: Kaune yra saugoma daugiau kaip pusė visų šitų vertybių. Tiesiogiai visus darbus, susijusius su tų vertybių priėmimu, inventorizacija atliko Kauno savivaldybės Blokados fondo deputatų grupė. Labai norėtųsi, kad šitie žmonės, dar turintys deputatinius įgaliojimus, baigtų savo pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Paklausti pranešėjo neužsirašė nė vienas Seimo narys. Manau, kad nepageidavo. Ar galim pritarti bendru sutarimu pateikimui? Ačiū. Pritarta. Koks komitetas bus pagrindinis?
A.RUDYS. Aš siūlau Biudžeto ir finansų pagrindinį komitetą, o papildomą - Piliečio teisių ir tautybių.
PIRMININKAS. Gerai, tada susitarkim, pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų, papildomas - Žmogaus ir piliečio teisių. Gerbiamasis Rudy, jūs kažką minėjot apie skubesnę tvarką? (Balsas salėje) Ačiū.
Namų eksploatavimo bendrijų įstatymo projekto Nr.890(6) priėmimas (95.02.07)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome klausimą 1.7a - Lietuvos Respublikos namų eksploatavimo bendrijų įstatymo projektas, Nr.890. Šeštas variantas. Pranešėjas ponas A.Deveikis. Kviečiu į tribūną.
A.DEVEIKIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pateikiamas priimti Lietuvos Respublikos namų savininkų bendrijų įstatymas. Siūloma iš karto į pavadinimą dar įrašyti: "Lietuvos Respublikos namų ir butų savininkų bendrijų įstatymas". 1 straipsnis...
PIRMININKAS. Minutėlę. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti šiam pasiūlymui?
A.DEVEIKIS. Įrašyti po "namų" - "butų".
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta.
A.DEVEIKIS. Galima. Dėkui. 1 straipsnis. Šiame įstatyme naudojami terminai... Mes siūlome pritarti alternatyvai be izoliuotų patalpų. Kokia būtų... Pritariama, taip?
PIRMININKAS. Galim pritarti? Alternatyvai. Ačiū, pritarta.
A.DEVEIKIS. 2 straipsnis. Jokių pastabų neturėjome. Mes siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Galim pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis.
A.DEVEIKIS. 3 straipsnis. Buvo Seimo nario V.Bogušio pastaba, kad būtų įrašyta po "susivienijimų" - "savanoriškas susivienijimas". Tačiau Civilinio kodekso 117 straipsnio trečiojoje dalyje užrašyta, kad "asmenys, susivieniję...", o žodžio "savanoriško" nėra. Mes manom, kad šiame įstatyme nereikėtų prieštarauti Civilinio kodekso nuostatoms.
PIRMININKAS. Prašom, paspauskite, Seimo nary Boguši.
A.DEVEIKIS. Nes tokiais atvejais, jeigu mes ieškosim...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Gerbiamasis Boguši, jeigu galite, prie šoninio mikrofono, kadangi kažkas... Prašau. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs vis dėlto šią sąvoką labai dviprasmiškai interpretuojat. Aš jums paprasčiausiai paskaitysiu Konstitucijos 35 straipsnį. "Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas." Tai 1 punktas. O 2 punktas - "Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai" ir t.t. Todėl čia aš ir siūlau, kad tai būtų savanoriška. Čia jokio prieštaravimo Civiliniam kodeksui nėra. Atvirkščiai, daugelis traktuoja, jeigu bus savanoriška, tai ne visai turtingi žmonės ar, tarkim, šiurkščiai pasakius, asocialūs asmenys nestos į bendriją ir už eksploataciją, už namo amortizaciją nebus galima iš jų išreikalauti šių lėšų. Bet tai neteisybė. Tam yra numatytas 27 straipsnis, kuris grindžia, kokiu principu visa tai gali būti sprendžiama. Taip pat numato ir Civilinis kodeksas. Todėl mes kolūkinio, prievartinio principo stoti į bendriją išties negalim taikyti, jokiu būdu. Aš tikrai labai prašau, kad tas terminas "savanoriškas" būtų įrašytas, ir prašyčiau dėl to balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Minutėlę. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, man labai gaila, kad kolega V.Bogušis remiasi Konstitucija, kurioje kalbama, sakykim, apie bendrijas, bet ten yra vis dėlto kitokia mintis. Ir Civiliniame kodekse taip pat rašoma apie bendrijas, kooperatyvus, visuomenines organizacijas, kur minėjo gerbiamasis A.Deveikis, tačiau čia yra žodis "susivienija", kuris apima viską. Tačiau šiuo atveju, mūsų konkrečiu atveju dėl namų bendrijų, mes kalbame apie turto apsaugą. Ji nėra kokia nors visuomeninė organizacija, siekianti politinių tikslų ar kokių kitų dalykų. Čia mes norime apsaugoti tuos žmones, kurie nori stoti į bendriją, kurie mato, kad jo turtas kasdien yra ir jis privalo jį saugoti. Mes, kaip įstatymų leidėjai, gerbiamieji kolegos, jeigu taip reaguosim, sakysiu, šiuo atveju tikrai populistiškai... Na, negalima. Jeigu viename viršutiniame namo aukšte žmonėms ant galvų teka stogas, o apačioje žmonės sakys: "man nereikia jūsų tos bendrijos", sakys: "tau varva ant galvos, tu ir jaudinkis". Tai bus neteisinga. Visos bendros konstrukcijos yra visų žmonių turtas. Tie žmonės vienydamiesi būtent tiems, kurie nenori vienytis, iš dalies ir padeda rūpinimusi. Tai yra ne koks nors diktatas, o būtent iniciatyvos rodymas, kurį mums reikia skatinti, o ne gniuždyti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mums reikia apsispręsti, ar privalomai turi visi namo gyventojai tapti bendrijos nariais, ar savanoriškai. Čia negali būti kokios nors pusinės alternatyvos, nes tada atsitiktų taip, kad viduryje namo turintis butą galėtų sakyti: o man nerūpi stogas arba nerūpi pamatai. Šiuo atveju mūsų įstatyme niekur nėra pasakyta nei apie savanorišką, nei apie privalomą tvarką. Aš manau, kad paskui reikės priimti nutarimą dėl įgyvendinimo, nes šiuo atveju bus sunku realizuoti šį įstatymą.
A.DEVEIKIS. Mes manome, jeigu bus savanoriškai, tai ir toliau bendrijos merdės kaip ir šiandien. Namai toliau pus, nes niekas nesteigia bendrijų. Vyriausybės buvo patvirtinti tipiniai nuostatai ir pagal juos šiandien galėjo steigti savanoriškumo pagrindais. Mes norime akcentuoti įstatyme, kad jeigu bendrija įregistruota savivaldybėje, visi savininkai tampa bendrijos nariais. Tik tada mes galėsime išgelbėti tą didžiulį turtą, kuris jau baigia griūti. Nes šiandien, kai nėra bendrijų... Į priėmimus ateina žmonės, gyvenantys penktame aukšte. Bėga stogas, tai jiems ir sako: jeigu jums bėga, tai jūs patys ir remontuokitės, aš gyvenu pirmame, antrame, man dar nebėga stogas. Kitaip mes bendrijų niekada neįsteigsime, jeigu bus savanoriškumo pagrindas. Galų gale prisiminkime anuos laikus, kai buvo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai. Ten irgi rašydavo, kad kreditą gautų, ir tvirtindavo valdyba šiuos sąrašus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turėsime apsispręsti balsuodami. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog 3 straipsnyje po žodžio "susivienijimas" būtų įrašytas žodis "savanoriškas", t.y. tai, ką siūlo kolega V.Bogušis, balsuoja už, kas taip, kaip yra tekste - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 7 Seimo nariai, prieš - 22, susilaikė 6. Taigi žodis "savanoriškas" neįrašomas. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 3 straipsniui? Ačiū. Pritarta. Toliau.
A.DEVEIKIS. Dėl 4 straipsnio pastabų neturėjom.
PIRMININKAS. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
A.DEVEIKIS. Dėl 5 straipsnio irgi pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
A.DEVEIKIS. Dėl 6 straipsnio buvo Seimo nario... Savivaldybių komiteto siūlymas, kad pakartotiniame susirinkime dalyvauja vienas trečdalis. Mes siūlome vis dėlto suvienodinti, kad ir pakartotiniame susirinkime dalyvauja bent vienas ketvirtadalis ir ne mažiau kaip trys savininkai. Kad būtų suvienodintos visos sąvokos. Mes siūlome palikti taip, kaip yra tekste.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš atsiprašau, truputį dar į priekį. Viena 3 punkto formuluotė yra neteisinga. "Meras arba valdyba". Aš siūlyčiau ir ateityje rašyti "meras (valdyba)". Čia iš Savivaldos pagrindų įstatymo išplaukianti norma. Arba žodelio atsisakyt (6 straipsnio 3 skirsnyje). O dabar, kalbėdamas apie 4 skirsnį, aš vis dėlto siūlyčiau... Aš nevisiškai supratau, ką prelegentas sakė, koks suvienodinimas yra. Tačiau ir komiteto nuomonė, na, ir man atrodo, kur kas lengviau būtų, jeigu liktų vienas trečdalis savininkų. Kaip tik objektyviau. Jeigu jūs nenorit, nepadarėt savanoriškos, o primetat prievartą, na, tai tada būkit nuoseklūs dėl tam tikro gyventojų skaičiaus, dėl tam tikrų gyventojų kvotų. Jei jūs nepritariat šiam pasiūlymui, prašau tada balsuot. Ačiū.
A.DEVEIKIS. Mes pritariam taip pat ir Seimo nario A.Baleženčio pasiūlymui. Jis irgi vieną ketvirtadalį siūlė.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Taip. Aš taip pat siūliau ir pritarčiau Savivaldybių komiteto nuomonei, kad reikėtų, jog bent 1/3 gyventojų dalyvautų steigiamajame susirinkime. Nes gali susirinkti keletas žmonių iš 60 ar 80 butų namo ir primest savo valią ar nuomonę visiems kitiems žmonėms. Man atrodo, kad nebūtinai taip, kaip gerbiamasis pranešėjas kalbėjo, jog kitaip nesubursim. Bet juk gali būti tų būrėjų ne vienas, o žmonės gali palaikyt vienus iniciatorius arba kitus. Tai jeigu vieną palaikys tik 10 butų savininkų, sakysim, o kitus gal 20 ar 30, tai...
PIRMININKAS. Laikas.
P.JAKUČIONIS. Žodžiu, aš už vieną trečdalį.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs žiūrėjot šio įstatymo patį pirmąjį variantą, tai turėjot pastebėti, kad mes siūlėm skatinti ir visokeriopai padėti net trims name atsiradusiems savininkams, kurie rodo iniciatyvą. Galų gale mes komitete irgi nusileidom ir pritariam A.Baleženčio nuomonei - kalbam apie ketvirtadalį.
Kolegos, priekyje parašyta, kad kreipiamės į visus savininkus. Visiems raštu pranešta apie šį susirinkimą. Neatėjo pusė. Antrą kartą vėl pranešama. Tai klausykit, gerbiamieji, negi yra koks nors demokratijos pažeidimas? Na, ketvirtadalis atėjo. Čia vėl tuos pavyzdžius... Kalba dažnai apie stogus. Aš dabar galiu pakalbėt apie pirmus aukštus. Užsikemša kanalizacija, teka srutos į vieną, į antrą butą. Viršutiniams aukštams vienodai rodo. Taigi mes turim apgint. Tokį įstatymą... Mano manymu, net vienas ketvirtadalis. Aš jį ginu su didžiausiu skausmu, todėl kad ir čia neteisingai padaryta. Bet jau nekeldinkim dar tos kartelės. Jau dabar priimta įstatyme 50 plius 1. Pabandykit jūs kada nors organizuoti ne iš viršaus, o savo iniciatyva, pažiūrėkit, kaip atrodo šitas kūrimasis. Mes su ankstesniais kooperatyvais lygintis, kolegos, negalim. Tuo metu žmogus, stodamas į kooperatyvą, raštiškai įsipareigodavo viską, o dabar, išsipirkę butus, mes laukiam kaip manos iš dangaus: kada kas nukris, kas ateis remontuot butų, tvarkyt. Niekas neateis, gerbiamieji. Turim tą padaryt savo rankomis ir turim savo piliečiams tą parodyti. Ir ne vien tiktai saldainiukais viliot juos į bendriją, o reikia ir imperatyvinio tam tikro... Todėl aš, kolegos, tikrai prašau - pritarkim ketvirtadaliui. Jau ir taip didelės nuolaidos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog pritartume Savivaldybių komiteto ir pono V.Bogušio pasiūlymui vietoje 1/4 įrašyti 1/3 savininkų? Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas siūlo palikt taip, kaip tekste - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 10 Seimo narių, prieš - 23, susilaikė 2. Taigi pasiūlymui nepritarta. Ar galim bendru sutarimu priimti visą 6 straipsnį? Ačiū. Pritarta. Toliau. Prašom.
A.DEVEIKIS. Dėl 7 straipsnio pastabų mes negavome.
PIRMININKAS. Galim pritarti bendru sutarimu 7 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
A.DEVEIKIS. Dėl 8 straipsnio. Prie 4 punkto Seimo narys V.Bogušis siūlė įrašyti "nustatytos formos raštiškus pritarimus įstatams". Jeigu mes priėmėm įstatymą, kad įregistravę įstatus visi savininkai tampa bendrijos nariais, tada nėra prasmės gauti raštišką sutikimą. Praranda prasmę.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs negalėtumėt sutikti ir priimt pataisą, kurią aš esu teikęs anksčiau ir kurią jūs turėtumėt turėti. Dėl įsigaliojimo. Jūs sakot, kad privalot per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pakeisti ir papildyti savo įstatus. Tai visos Lietuvos kiekviename name galvos, kaip juos parašyt ir kaip suformuluot. O jeigu jūs parašytumėt, kad per 6 mėnesius nuo tipinių įstatų, kuriuos parengs Vyriausybė, patvirtinimo, tada viskas būtų savo vietoje.
A.DEVEIKIS. Galima pritarti.
A.BALEŽENTIS. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerai. Šitą priimam. Bet, pone Baleženti...
A.BALEŽENTIS. Aš supratau, atleiskit.
PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys V.Bogušis. Turbūt pritars savo pataisai.
V.BOGUŠIS. Aš vis dėlto nenoriu sutikt. Mano formuluotė skamba taip: "kuriame turi būti ne mažiau kaip 1/2 savininkų raštiškas pritarimas įstatams". Tai yra visiškai logiška, kad tam tikra grupė žmonių nediktuotų ir neprimetinėtų sąlygų kitiems. Jeigu yra bendras sutarimas, kad neiškiltų jokių kolizijų, nors ir primetama iš viršaus, vis dėlto tai yra žmonių, gyventojų interesas. Sutikim su šituo, kad bendras sutarimas - tai būtų raštiškas patvirtinimas. Aš čia nematau kazuistikos. Jeigu žmonės stos, tai jie ir pasirašys. Bet tai yra tam tikras "saugiklis". Ir aš tikrai prašau gerai pamąstyti ir priimti šitą mano pasiūlymą.
Aš dar grįžtu prie vieno... Ar jūs sutinkat išbraukt tą žodelį "arba", kur kalbama: arba meras, arba valdyba. Meras (valdyba). Kad ateity mums nereikėtų dėl to diskutuot.
A.DEVEIKIS. Gali būt.
V.BOGUŠIS. Ačiū. Aš siūlau dėl mano pataisos vis dėlto pagalvot, o jei ne, tada aš siūlau balsuot.
A.DEVEIKIS. Aš galėčiau atsakyti. Tarkime, steigiamasis susirinkimas neįvyko. Mes balsavome, kad pakartotinis susirinkimas įvyksta tada, jeigu atvyksta 1/4 savininkų. Tai kaip dabar gaut pusės raštiškus sutikimus, jeigu jau įvyko 1/4 susirinkimas? Tada nesisieja anas straipsnis su šiuo. Niekaip nesisieja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręst balsuojant. Kas už tai, jog pritartume Savivaldybių komiteto ir pono V.Bogušio pasiūlymui 5 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto sakinį pratęsti įrašant žodžius "kuriame turi būti ne mažiau kaip 1/2 savininkų raštiškas pritarimas įstatams"? Kas už kolegos V.Bogušio pasiūlymą - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 7, prieš - 20, susilaikė 5. Taigi pataisai nepritarta. Ar galim priimt 8 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. Prašom toliau.
A.DEVEIKIS. Dėl 9 straipsnio pastabų nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Minutėlę! Negalim priimt bendru sutarimu. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes taip korektiškai dirbam. Aš norėjau jūsų paklausti, ar yra šiame įstatyme, kadangi tai naujas variantas, parašyta (ne 9 straipsnyje, nes čia tikrai nėra, aš dėl to negaliu apsispręst dėl pritarimo), ar yra parašyta, kad nutarimai privalomi visiems namo bendrijos gyventojams? Jeigu nėra niekur parašyta, tai ar jūs negalėtumėt priimt 7 papunkčio, kad turi teisę priimti sprendimus, privalomus visiems namo gyventojams?
A.DEVEIKIS. Taip, yra parašyta, kad susirinkimo nutarimai privalomi visiems gyventojams, nežiūrint į tai, ar jis narys, ar ne narys. Bet dabar, kai mes priėmėm, kad visi tampa nariais, tai viskas aišku - privalomas susirinkimo nutarimas.
PIRMININKAS. Galim priimti bendru sutarimu 9 straipsnį? Ačiū. Priimta. Toliau.
A.DEVEIKIS. Dėl 10 pastabų neturėjom.
PIRMININKAS. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
A.DEVEIKIS. Dėl 11 straipsnio pastabų nebuvo. A, atsiprašau. Seimo narys P.Jakučionis į 14 pastraipą siūlo įrašyti: "spręsti bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo klausimus". Dabar kyla klausimas - jeigu visuotinis susirinkimas priėmė nutarimą, kad likviduoja bendriją, kur tas namas prapuola? Savivaldybė jau nepriima. Kas jį prižiūrės, kas atsakys už jo priežiūrą, kas atsiskaitys su energetikais, kas atsiskaitys su kitomis komunalinėmis organizacijomis, kurios teikia paslaugas, jeigu mes priėmėm, kad reikia likviduot? Mūsų supratimu, likvidavimas galėtų įvykti tada, kai įvyksta stichinė nelaimė, t.y. namas nugriūva ar sprogsta, ar pan. O taip... Bendrija turi visą laiką būti. Arba jeigu nesurenka, nėra narių, yra 3, tai vienas lieka narys. Tada savaime suprantama. Bet taip... susirinkimas nutarė ir likvidavo. O kas toliau?
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš neįsivaizduoju jokios organizacijos, jokios bendrijos ar draugijos, kuri pati savęs negali likviduot. Kas čia per įstaiga? Nebent kokia nors valstybės prokuratūra ar teismas, kuris pats savęs negali likviduot, tai likviduoja Seimas ar kas kitas. Mes padarom kažkokį... Man atrodo, čia tiesiog teisinis nonsensas. Negalima suvaryt žmonių į kažkokį kolektyvą, o paskui neleist iš jo išeit, neleist patiems savęs likviduot. Iš tikrųjų - nei namo susprogdinsi, nei ko nors... Apie tai nereikia ir kalbėt, bet reikia kažkokią kitą išeitį turėt. Vadinasi, jeigu žmonės nenori patys tvarkytis, tai turi tvarkyt savivaldybė.
A.DEVEIKIS. Bet savivaldybė... Dabar įsisteigs bendrija, bendrija neremontuos namo 15 metų, viskas supus ir atiduos savivaldybei. O kodėl savivaldybė iš biudžeto turi remontuot šitą privatų namą? Mano supratimu, kol žmonės gyvens tuose butuose, tol bendrija turi būti. Kai nebus butų, tada galima bendriją likviduot - įsteigt parduotuves, viešbučius ar pan.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Man tik keista, kad gerbiamasis P.Jakučionis neįsivaizduoja tokio atvejo. Žinoma, nei namą kas sprogdins, nei bendriją... Bet gali reorganizuotis ir gali visokiais kitokiais būdais šitą klausimą spręst. Bet jo pasiūlymas visiškai nepriimtinas ir, manau, balsuokim ir baikim šitas kalbas.
A.DEVEIKIS. Mūsų ten toliau yra parašyta, kad reorganizuojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kai bus priimti kiti įstatymai - prašom. Galbūt bus galima likviduoti, o šiandien įstatymą mes priimam tokį.
PIRMININKAS. Pone Deveiki, labai gerai, kad jūs paaiškinot, bet būtų labai malonu, kad aiškintumėt tada, kai aš jums suteiksiu žodį. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš noriu pasakyt, kad yra galimybė, kaip gali padaryti tas, kuris nenori būti bendrijoj. Jis gali parduot savo butą, nusipirkti kitą ir išeis iš tos bendrijos. Labai paprastas dalykas. Laisvas kelias. Pirmyn.
PIRMININKAS. Ir, apeidamas nustatytą tvarką, poniai V.Briedienei.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai turi būti įrašyta, kad bendriją galima likviduoti. Jūs sakote, kad parduos. Bet parduos vienas žmogus, o ta pati bendrija - kaip ji liks? Man labai įdomu, kokia bus ta kita įstatymu nustatyta likvidavimo tvarka? Ji negali būti kitokia, mes dabar ją turime numatyt. Kokiame kitame įstatyme ji bus numatyta? Vadinasi, mes jėga įrašysim nenorintį žmogų į bendriją ir jis iš tos bendrijos niekada negalės išeiti.
A.DEVEIKIS. Išeiti gali.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom apsispręst balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta Seimo nario pono P.Jakučionio pasiūlymui papildyti 11 straipsnį 14 papunkčiu, balsuoja už, kas, kad būtų palikta taip, kaip yra šiuo metu tekste, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 8 Seimo nariai, prieš - 21, susilaikė 2. Taigi pasiūlymui nepritarta. Ar galim pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Įstatymo priėmimo pertrauka. Ir pertrauka iki 15 val., iki vakarinio posėdžio. Rytinis posėdis baigtas.