Septyniasdešimt
pirmasis posėdis
1995
m. vasario 2 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutarimo "Dėl medicinos bibliotekos iškeldinimo" projektas (pateikimas) |
|
|
|
|
|
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto papildymo ir pakeitimo" projektas (pateikimas) |
|
|
|
|
|
Vyriausybės valanda (95.02.02)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo vasario 2 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Vakarinis plenarinis posėdis, kaip kolegos žino ir kaip čia esantis premjeras bei Vyriausybės nariai žino, yra vienos iš opozicinių frakcijų, Seimo Konservatorių frakcijos suprojektuotas, t.y. jų visa darbotvarkė. Šita darbotvarkė prasideda nuo Vyriausybės valandos. Mes susitarėm ir gerbiamasis premjeras A.Šleževičius yra įspėtas, kad atsižvelgiant į jo ūgį iš 60 minučių jam skiriama 30 minučių, o likusiems ministrams tik po 15 minučių. Taigi prašom, gerbiamasis premjere, į tribūną. Kol jūs eisit, aš norėčiau visiems taip pat priminti, jeigu kas pamiršo, kad šiandien Grabnyčios, Jėzaus aukojimo diena. O dar vienas dalykas - šiandien A.Šleževičiaus gimimo diena. (Plojimai) Tai ar premjerą aukosim opozicijai, ar ne, greitai paaiškės, o kol kas jam - rožė. (Plojimai. Balsai salėje)
Aš galėčiau pasakyti, kad per Grabnyčias berods nebūdavo šokama, dainuojama ir vakarėliai rengiami, jeigu kai kurie katalikai šitai užmiršo. Taigi, gerbiamasis premjere, jus darsyk sveikinu, bet aš prašyčiau, kad jūs išdirbtumėte nustatytąjį laiką, t.y. jūsų bus klausiama, jūs atsakinėsite, klausimui - 1 minutė, atsakymui - 3 minutės. Jeigu yra kas raštu surašyta, tai prašom perskaityti tą klausimą ir atsakyti. Kiekvienam atsakymui į klausimą po 3 minutes.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia norėčiau padėkoti už pasveikinimą ir gėles. O pereinant prie Vyriausybės valandoje numatytų klausimų, pirmiausia norėčiau pradėti nuo raštu pateiktų klausimų atsakymų. Vienas iš jų buvo pasirašytas Seimo narių pono A.Stasiškio, ponios L.Andrikienės, pono I.Uždavinio, pono A.Kubiliaus. Jame suformuluoti šie klausimai.
“1995 m. sausio 6 d. “Lietuvos aidas” Nr.4 paskelbė informaciją, kad 1994 m. gruodžio 24 d. iš Kaliningrado srities per Lietuvą vyko Rusijos karinis sąstatas Nr.2722 į Čečėnijos karinių veiksmų zoną. Į stotį Prochladnyj. Informacijoje nurodoma, kad sąstato krovinys - aviacinės bombos. Tokiu būdu Lietuva faktiškai ir konkrečiai įsijungė į Rusijos kruviną karą su Čečėnijos Respublika, į Rusijos genocido veiksmus prieš čečėnų tautą. Ar jūs galite paneigti šią informaciją? Jeigu ši informacija yra teisinga, tai prašome paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu jūsų vadovaujamos Vyriausybės ir ministerijos bendradarbiauja su Rusijos karinėmis struktūromis ir padeda nusikalstamomis priemonėmis vykdyti imperialistinius tikslus? Ar šitie jūsų veiksmai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir aktui dėl nesijungimo į postsovietines sąjungas? Prašome pranešti, ar šis laikraštyje paskelbtas atvejis yra vienintelis, ar numatote nedelsiant imtis priemonių, kad panašūs dalykai nesikartotų? Ar jaučiate atsakomybę už tai, kad prisidėjote prie tūkstančių čečėnų vaikų ir moterų nužudymo? Tikimės, kad su atsakymu neužvilkinsite.”
Kaip pastebit, gana kategoriškas kaltinimas man asmeniškai, kad aš dalyvauju čečėnų tautos genocide. Aišku, kiekvienas Seimo narys turi teisę pasirinkti klausimo formą ir teiginių argumentaciją, bet aš noriu jus patikinti, kad aš, kaip Vyriausybės vadovas, prie čečėnų tautos genocido neprisidedu. Mes darome viską, kad visos tarnybos, kurios tuo klausimu užsiima, taip pat užtikrintų, kad Lietuvoje besąlygiškai būtų laikomasi pagrindinio mūsų įstatymo nuostatų ir visų kitų veikiančių įstatymų.
O apie minėtą publikaciją, kurioje buvo anonimiškai išsakyti praporščikų ir kitų teiginiai, aš noriu jums pateikti tokią informaciją. Visų pirma tie kroviniai buvo vežami vadovaujantis lapkričio 1 d. pateikta paraiška. Tokios paraiškos visada pateikiamos iš anksto. Mūsų Krašto apsaugos ministerijos atitinkamos tarnybos, tą paraišką priėmusios, gruodžio 1 d. davė leidimą, kuriame, be minėto krovinio Šiaurės Kaukazo adresu, taip pat buvo Maskvos sritis, šiaurė ir kitos kryptys. Tai yra normali praktika, beje, krovinio šifras “29” rodo, kad tai yra kieto kuro raketos. Ne aviacinės bombos, o raketos. Todėl mes manome, kad sprendimai, kurie buvo priimti ryšium su pateikta paraiška, kaip minėjau, gruodžio 1 d., nieko bendro neturi su akcijomis, kurios prasidėjo gruodžio pabaigoje.
Todėl šiuo klausimu, aš manau, atsakymas turėtų jus tenkinti. Jeigu būtų kokių nors papildomų detalių, yra tarnybos viršininkas papulkininkis Jurkevičius. Jis galėtų pateikti jums išsamesnę informaciją. Suprasdami šios problemos aktualumą, svarbumą mūsų valstybės saugumui, mes priėmėme papildomų priemonių šios tarnybos darbui sustiprinti. Numatyti papildomi etatai. Šią savaitę ši tarnyba jau turi savo padalinį Kaliningrado pasienyje, kitą savaitę ši tarnyba turės savo padalinius Baltarusijos pasienyje ir tai mums leis visiškai kontroliuoti padėtį.
Seimo narys A.Kubilius klausia: “Kaip jūs galite paaiškinti situaciją, susiklosčiusią valstybinėje įmonėje “Jūra”, ir “Lietuvos ryto” 1995 m. sausio 1012 d. aprašytas atitinkamas istorijas?” Ir kitas klausimas: “Kaip jūs galite paaiškinti “Lietuvos ryto” 1995 m. sausio 12 d. straipsnyje “Aukštų pareigūnų globojamas sandoris ne vieną įmonę pastūmėjo bankroto link (E.Ganusauskas)” aprašytus faktus?” Ir trečias klausimas: “Kaip jūs galite paaiškinti valstybinės užsienio paskolų komisijos ir Vyriausybės veiksmus, skiriant Švedijos karinės organizacijos (...) paskolos dydį “Ancorobankui” (“Lietuvos rytas”, 1995 m. sausio 9 d.)?”
Deja, aš turiu pažymėti, kad paskutiniu metu labai daug paklausimų Seimo nariai adresuoja paprasčiausiai pagal iškarpas iš laikraščių. Ir suprantama, jeigu visas kritines pastabas Seimo nariai su tokiu entuziazmu siųs Vyriausybei, tai mums neužteks vienos dienos darbo laiko, kad atsakytume į tuos paklausimus. Aš suprantu, kad tos istorijos yra patrauklios, savotiškai populiarios, tačiau būtų Vyriausybės prašymas Seimo vadovybei kažkaip suformuluoti tų paklausimų formą ir turinį.
Grįžtam prie klausimo esmės. “Jūra”. Iš tikrųjų nėra nė vienos valstybinės įmonės, kurioje būtų tokia sudėtinga ekonominė, finansinė ir organizacinė padėtis. Priežastys yra suvokiamos, tačiau jos, matyt, Seimo nariams ne tiek svarbios, svarbu rezultatas. O kalbant apie priežastis, be jokios abejonės, suvokiama, kad pasikeitus po Sovietų Sąjungos iširimo bendrai visos žuvies pramonės valdymo organizacinei struktūrai, pasikeitus galimybėms daryti poveikį žuvų telkinių paieškai, transportui, licencijų sudarymui, kvotų gavimui, ko mūsų valstybė nedarė iki šiol, suprantama, kad 150 didžiakrūvių žvejybinių laivų eksploatavimas ir jų panaudojimo efektyvumas iš esmės pasikeitė. Ir “Jūra”, kaip nė viena kita įmonė, susidūrė su didžiuliais sunkumais. Nepatirtis, o atskirais atvejais ir valdininkų piktnaudžiavimas, sudarė labai sudėtingą būklę. Mes keletą kartų Vyriausybės posėdžiuose nagrinėjome galimybes, ką galime padaryti, kad šiame susivienijime pagerėtų padėtis. Nes skolų, problemų mastai, žmonių įdarbinimo problemos yra tokios sudėtingos, kad jos vertė mus daug kartų grįžti prie tų klausimų. Ir aš pasakysiu, kad tik pastaruoju metu mes priėmėme pačius esmingiausius sprendimus, kurie, manome, leis iš esmės pataisyti padėtį.
Kokie tie sprendimai? Visų pirma mums prieš pusę metų buvo subrendusi mintis, kad reikia nedelsiant skelbti “Jūros” įmonės bankrotą. Tačiau šio susivienijimo specifika yra tokia, kad bankroto atveju užsienio kreditoriai visus žūklavimo rajonuose esančius laivus gali areštuoti. Keletas tokių atvejų atsitiko Argentinoje, Pietų Afrikoje ir kituose regionuose, ir tas problemas mes išsprendėme gana sudėtingai. Todėl pirmiausia mes siekėme, kad Lietuvos kreditoriams laivai būtų įkeisti. Tai yra padaryta. Vienas iš didžiausių kreditorių yra “Žemės bankas”, ir 24 laivai yra perduoti užskaitai už skolą. Beje, turto dalis yra perduota didesnė negu įsiskolinimas dėl to, kad pardavus tuos laivus skola būtų grąžinama biudžetui ir kitiems kreditoriams. Taip pat Vyriausybės sprendimu yra įpareigota Žemės ūkio ministerija, kad kaina turėtų būti kontroliuojama ir kiekvienas pirkimo faktas aptartas atskirai. Dabar situacija yra tokia, kad likusiai “Jūros” įmonės daliai yra paskelbtas bankrotas, ir turtas, esantis įmonėje, leidžia visiškai užtikrinti visų skolų padengimą. Suprantama, kad reikės spręsti sudėtingus socialinius klausimus, kurie yra šioje įmonėje.
Kitas paklausimas buvo apie aukštų pareigūnų globojamus sandorius, ne vieną įmonę pastūmėjusius bankroto link. Šioje publikacijoje yra duomenys apie akcinės bendrovės “Saver” įsiskolinimą daugeliui pieno pramonės įmonių - akcinei bendrovei “Radviliškio pieninė”, “Utenos pienas”, Kretingos akcinei bendrovei, sviesto gamyklai, Kėdainių valstybinei akcinei pieninei, Kelmės valstybinei akcinei pieninei, Mažeikių valstybinei akcinei pieninei - iš viso už 3,3 mln. Lt sumą. Iš tikrųjų toks visų įmonių sandėris su akcine bendrove buvo sudarytas, šios bendrovės įsiskolinimai yra. Sandėris buvo sudarytas “Lietuvos avialinijų” ir “Lietuvos geležinkelių” barteriniais mainais, siekiant gauti prieš porą metų labai deficitinių kuro rūšių toms įmonėms. Tas kuras yra gautas, tačiau atsiskaitymai yra sutrikę, kaip, beje, ir daugelyje kitų sričių. Dabar Žemės ūkio ministerija priėmė nemažai papildomų priemonių, kad likviduotų kreditorinius įsiskolinimus, tarp jų ir su minėta akcine bendrove. Nustatyta tvarka keliamos bylos ir, suprantama, padėtis šioje srityje taip pat turėtų pasitaisyti.
Švedijos kreditinė organizacija dėl paskolos skyrimo “Ancorobankui”. Iš tikrųjų keletą kartą labai populiariai buvo pateikta, kad Vyriausybė suteikė kreditinius išteklius neegzistuojančioms akcinėms bendrovėms, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su “Litpoliinter”, kad tai yra kreditinių išteklių švaistymas ir t.t. Šiuo klausimu noriu pasakyti, kad visus be išimties dabar valstybėje gaunamus kreditinius išteklius Vyriausybė skiria komerciniams bankams. Ne Vyriausybės uždavinys ir darbas yra skirstyti komercinius kreditus. Tai vienareikšmė nuostata, kurios mes laikėmės ir laikysimės. Gaunamus kreditinius išteklius (tarp jų ir 28 mln. dolerių sumą), gautus iš Švedijos vyriausybės, mes paskirstėme taip: “Hermio” bankui - 7,3 mln. sumą; Šiaulių bankui - 7,7 mln.; “Ūkio” bankui - 11,4 mln. ir “Ancorobankui” - 4,4 mln. dolerių, remiantis sumos Valstybinio banko pažyma apie mūsų komercinių bankų galimybes akumuliuoti tuos kreditinius išteklius. Čia paminėtos sumos yra didesnės, kadangi ne visi bankai paėmė tą leistiną limitą, kuris buvo nustatytas centrinio Banko. Taip pat mes su komerciniais bankais sutarėme, kad dalį gaunamų lėšų (50%) komerciniai bankai skirs Vyriausybės remiamų projektų finansavimui su visiška turtine atsakomybe arba labai atskirais atvejais su daline Vyriausybės ir ūkio subjektų turtine atsakomybe. Komisija, kuri užsiima tais klausimais, yra labai plati. Jos sudėtyje yra ir Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gerbiamasis F.Kolosauskas, finansų ministras, daug kitų žinybų vadovų ir atsakingų darbuotojų. Todėl noriu pasakyti, kad “Ancorobankas”, gavęs minėtą sumą, visus Vyriausybės remiamus projektus visiškai finansavo, t.y. Obelių rapso įmonei - 0,7 mln. JAV dolerių, kad užtikrintų šio objekto įvedimą ir technologijos įsigijimą. Jis labai svarbus ir žemdirbių remiamas. Akcinei bendrovei “Vilija” - 1 mln. 80 tūkst. dolerių įrangos įsigijimui. Ir kiti projektai, kurie Vyriausybės buvo remiami ir rekomenduojami, visiškai finansuoti. Kokius sprendimus priima privatus komercinis bankas, gautus išteklius skirstydamas vienai ar kitai organizacijai su visiška savo turtine atsakomybe, aišku, yra komercinio banko atsakomybė ir čia poveikis minimalus. Todėl šiuo atveju Vyriausybės vaidmuo čia... Negatyviai, manau, žiūrėti nebūtų galima. Ir ateityje, aš minėjau, visus kreditinius išteklius be išimties mes skirsime tik komercinių bankų kreditinių išteklių papildymui.
Labai yra svarbu, kad būtų sparčiai stiprinamas komercinių bankų pajėgumas. Tam turėtų pasitarnauti ir dabar į Respubliką atvykstanti Pasaulio banko misija, iš esmės yra suderintas 25 mln. kreditinių išteklių skyrimas komercinių bankų ir valstybinių akcinių bankų restruktūrizacijai, jų pajėgumų didinimui. Ir, suprantama, sukūrus stipresnę finansinę bankinę sistemą iš esmės pasikeistų ūkio kreditavimo ir visos ekonomikos padėtis. Tiek yra rašytinių paklausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Dabar noriu pranešti Seimo nariams, kad trys kolegos, t.y. kolegos A.Baskas, J.Tartilas ir J.Baranauskas užsirašė iš anksto, todėl jie galės paklausti pirmieji. O po to visi, kiek spės.
Pirmasis kolega A.Baskas. Primenu, klausimui viena minutė. Minutėlę! Prašom. Dabar prašom.
A.BASKAS. Pone premjere, jūsų gimtadienio proga norėčiau pasveikinti jus kaip judrų Respublikos krepšinio centrą ir paklausti, kaip dabar vadinasi komanda, kurioje jūs žaidžiate? Einant į rinkimus ir pirmus metus po jų ji vadinosi ar socialdemokratinė, ar leiboristinė, o lietuviškai - darbo. Bet Pasaulio bankas paskelbė, kad 1993 m. Lietuvoje turtinė nelygybė buvo didžiausia tarp visų 14 postkomunistinių šalių ir pasiekė skaičių 12. Suprantu, kad tai ne tik jūsų partijos komandos nuopelnas, nes naudojotės ir Aukščiausiosios Tarybos parengtais įstatymais, kurie sudaro sąlygas esantiems arčiau valdžios staiga pralobti daugumos gyventojų sąskaita. Bet 1994 m. vidurio turtinės nelygybės skaičius Lietuvoje išaugo iki 13,5, kai Anglijos konservatoriams prireikė 10 metų, kad padidintų turtinę nelygybę nuo 5 iki 6. Jeigu galima, kaip dabar vadinasi ta komanda arba kaip ji vadinsis po jūsų gimtadienio? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Man ypač malonu girdėti kolegos socialdemokrato sveikinimus mano gimtadienio proga ir kad taip iš esmės buvo atspindėta mūsų vykdoma socialdemokratinė politika. Iš tikrųjų tema, kurią jūs komentuojate, nuolatos spekuliuojama. Iš tikrųjų mūsų visuomenėje turtinė diferenciacija yra, tačiau mūsų Vyriausybės vykdoma politika orientuota buvo, yra ir bus, kad užtikrintų socialinę gyventojų, ypač reikalingą rėmimo, apsaugą. Todėl, jeigu kalbėtume apie socialinę politiką, mes priėmėm daug priemonių, siekdami užtikrinti spartesnį pajamų augimą gyventojų grupėms su mažomis pajamomis. Ir sausio mėnesį, ir vasario mėnesį mes tą politiką taip pat tęsiame, priimdami sprendimus, kad kultūros darbuotojams, gydytojams, švietimo įstaigų darbuotojams atlyginimai būtų keliami sparčiau negu apskritai biudžetinių įstaigų darbuotojams. Nuo vasario 1 d. priimtas sprendimas tik tų specialybių ir profesijų darbuotojams pakelti atlyginimus, nuo vasario 1 d. taip pat padidinama 5 Lt bazinė pensija. Visos lengvatos (jūs turbūt žinote, kokios yra priimtos) dėl komunalinių paslaugų ir šildymo apmokėjimo, limitavimo, esant 15% daugiau šeimos biudžeto, tos išlaidos yra remiamos arba kompensuojamos papildomai iš valstybės biudžeto. Tačiau tokia padėtis, deja, yra visų transformacijose esančių postkomunistinių šalių, kad pajamų diferenciacija yra gana didelė, tačiau priimamos priemonės, kad ta diferenciacija būtų eliminuota.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamasis premjere, mano klausimas bus ne toks malonus. Kauno švietimo darbuotojai už šiluminę energiją yra skolingi 2,5 mln. Lt. Teisminės procedūros pareikalaus iš jų dar daugiau kaip trečdalio mln. Lt. Šiems metams už šiluminę energiją asignuota tik 8 mln. Taigi padengti skolos neįmanoma. Mokyklos - be šilto vandens, mokiniai negali paisyti elementarių higienos taisyklių, higienos centras vėl kelia rimčiausias pretenzijas. Ką jūs prognozuojate energetikos sistemoje, kai neginami vartotojų interesai, kainos keliamos pagal energetikos darbuotojų egoistinius reikalavimus, šiluminė energija netaupoma? Ką šiuo atveju galite pažadėti kauniečiams?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Ši tema aktuali ne tik Kauno švietimo, o visų biudžetinių įstaigų darbuotojams. Iš tikrųjų mes ir šiandien Vyriausybės posėdyje svarstėme tuos klausimus dėl biudžetinių įstaigų įsiskolinimų už praeitus metus įšaldymo. Tie klausimai artimiausiu metu bus išspręsti. Biudžetinių įstaigų įsiskolinimai energetinei sistemai yra didžiuliai, sudaro apie 100 mln. Lt, ir apskritai įsiskolinimai energetinei sistemai yra gana dideli, tačiau mes esame įsitikinę, kad dėl šiais metais Seimo patvirtinto biudžeto vykdymo problemų didelių neturėsime. Tai patvirtina ir sausio mėnesio faktinės biudžeto įplaukos. Mes jas turėjome šių metų patvirtinto biudžeto lygio ir, be jokios abejonės, mes tuos klausimus privalome išspręsti, kad biudžetinės įstaigos galėtų kompensuoti įsiskolinimus ir kad galėtų normaliai vykdyti visus einamuosius mokėjimus.
O apie egoistinius energetinės sistemos darbuotojų interesus, na, čia tema, aišku, populiari, bet mes, kaip savarankiška valstybė, privalome mokėti už išteklius tiek, kiek jie kainuoja. Laikas, kuomet buvo galima už naftos dolerius subsidijuoti atskiras sritis, praėjo negrįžtamai, ir, manau, niekas nenori, kad tie laikai grįžtų. Todėl energetinių išteklių brangimas vyko, šiluminės energijos išteklių brangimas dar vyks, deja, tai reikia atvirai pasakyti, tačiau dabar tarifai iš esmės yra nusistovėję. Elektros energijos tarifai praktiškai dengia gamybos kaštus ir, jeigu nebus esminio energetinių išteklių brangimo, apie tarifų pakėlimą nebus kalbos. Tačiau tokia realija, kad kiek kainuoja, tiek privalome mokėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Bet, tęsiant temą, tegul bus leista ir man savo trigrašį įterpti. Kaip seniau sakydavo, nuo Grabnyčių nebereiks šildyti gryčių. Gal taip atsitiks ir visiems bus lengviau?
Gerbiamasis J.Baranauskas. Prašom.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis premjere, šiandieninis šalies ūkio persitvarkymas rinkos ekonomikos pagrindu labai skaudžiai paliečia mūsų regionus. Ypač gerokai sumažėjus pramonės ir žemės ūkio gamybai atsiranda vis daugiau laisvų darbo rankų. Vienas iš kelių, mano supratimu, užimtumui didinti yra smulkaus ir vidutinio verslo vystymas žemės ūkio regionuose ir ne tik juose. Šiuo klausimu praėjusį mėnesį Naujojoje Akmenėje surengiau Seimo Ekonomikos komiteto, Pramonės ir prekybos ministerijos vadovaujančiųjų darbuotojų susitikimą su Akmenės rajono verslininkais. Deja, šiame susitikime taip ir nepavyko suvokti mūsų valstybės politikos verslo srityje. Buvo pateiktas Austrijos verslo funkcionavimo ir plėtros modelis, bet vargu ar jis tinka mūsų Lietuvai. Tad norėčiau išgirsti jūsų, gerbiamasis premjere, nuomonę šiuo labai aktualiu mūsų verslininkams klausimu.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų tai labai aktuali tema, kurios sėkmingas realizavimas nuspręstų bendrą nedarbo lygį ir duotų didžiulį impulsą bendram ekonomikos augimui. Beje, noriu informuoti Seimo narius (matyt, bus dar proga tą informaciją pateikti išsamiau, informuojant jus apie Vyriausybės darbą realizuojant jūsų priimtus įstatymus), kad praėjusiais metais pirmą kartą per 5 mūsų nepriklausomos valstybės metus pas mus buvo pasiektas bendro vidinio produkto augimas. 1,52% rodiklis yra laukiamas, lyginant su minus 15 1993 m., minus 35 1992 m. Suprantama, kad tai yra esminis pasikeitimas mūsų visoje ekonomikoje. Tačiau smulkaus, vidutinio verslo plėtojimas ir toliau lieka vienas iš svarbiausių mūsų uždavinių. Vyriausybė šiuo atveju deda daug pastangų, kad sustiprintų bankininkystės sistemą. Smulkiam, vidutiniam verslui vienintelis kelias plėtoti - tai užtikrinti lengvatinių kreditų skyrimą su visa ūkio subjektų ir komercinių bankų atsakomybe. Todėl tam darbui skiriame daug dėmesio. Tačiau rezultatų kol kas nėra tokių, kokių norėtųsi. Galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pas mus valstybėje kreditų kaina vis labiau ir labiau artėja prie lygio, kada jie galės būti panaudojami investiciniams procesams.
Pamenate, beveik prieš dvejus metus kreditų kaina Lietuvoje sudarė 150170%, dabar vidutiniškai apie 30%, ir toliau yra mažėjimo tendencija. Garantuojame, kad metų pabaigoje kreditų vidutinė kaina bus apie 20%, nes 25% infliacijos lygis, kuris nebus aukštesnis šiais metais, tą tikrai garantuos. Todėl dabar dirbame su Pasaulio banku, kaip minėjau, kad sustiprintume bankininkystės sistemą, pritrauktume kreditinių išteklių.
Aišku, komercinių bankų ir apskritai finansinės rinkos padėtį labai neigiamai veikia įvairių ekonomistų ar pseudoekonomistų prasimanymai apie galimą lito devalvavimą. Iš tikrųjų nieko nėra blogiau, kada sėjamas toks nepasitenkinimas. Deja, iš labai garbingų politikų lūpų tai pilasi, nors tam nėra jokio pagrindo. Jokios abejonės negali būti nė vienam Seimo nariui, nė vienam Lietuvos žmogui, kad per artimiausius kelerius metus bus kalbama apie galimą lito devalvavimą. Čia tik politinė spekuliacija, kuri, deja, nepalieka be pėdsako, ir reakcija finansinėje rinkoje yra. Todėl kreditinių išteklių piginimas yra vienas iš pagrindinių uždavinių šiai problemai spręsti, kuri yra labai aktuali, labai svarbi.
Dar norime formuoti sistemą, ir Socialinio aprūpinimo ministerija, ir Finansų ministerija formuoja kreditų skyrimo daugiavaikėms šeimoms politiką ir principus. Tas darbas taip pat labai svarbus, kad būtų kuriamos darbo vietos, kad būtų užimti žmonės.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar du Seimo nariai galės paklausti. Tie Seimo nariai, kurie pagal kompiuterinę registraciją pasiprašė. Gerbiamasis A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, tampa aišku, kad privatizacija už investicinius čekius jau eina į pabaigą. Jums gerai žinoma situacija, kuri susidarė privatizuojant Kėdainių chemijos gamyklą. Ji buvo privatizuota už investicinius čekius. Taupydamas laiką detalių nedėstysiu, jūs jas labai gerai žinote. Norėčiau paklausti, koks investicinių čekių likimas, kokie numatomi Vyriausybės sprendimai dėl Kėdainių chemijos gamyklos ir kaip išvengti šioje situacijoje, kad vis dėlto tų įmonių, kurios turi didelį pelną, nebūtų šiuo metu leista privatizuoti už investicinius čekius?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aišku, principinis klausimas - tai investicinių čekių panaudojimas ir jų likimas. Vyriausybės nuostata yra vienareikšmė, kad visi investiciniai čekiai turi būti panaudoti pirmajame investicinio proceso etape. Šių metų pirmąjį ketvirtį iš esmės tas procesas turėtų būti baigtas. Mes rengiame (keletą kartų jau Vyriausybės posėdžiuose svarstėme) įstatymų paketą dėl antrojo privatizacijos etapo už pinigus pradėjimo. Artimiausiu metu šie įstatymai bus pateikti svarstyti Seimui. Manau, būtų neteisinga priimti sprendimus deponuojant investicinius čekius, verčiant juos obligacijomis. Reikia sudaryti sąlygas juos panaudoti investiciniuose procesuose, ir tai bus padaryta.
Dabar apie Kėdainių chemijos kombinato privatizacijos atvejį. Iš tikrųjų tai yra labai komplikuotas objektas privatizacijos prasme, ir bendros padėties prasme. Yra sudaryta Vyriausybės komisija. Dar dviem savaitėms mes pratęsėme tos komisijos darbo laiką. Prezidento dekretu sudaryta Ekonominių nusikaltimų komisija taip pat nagrinėja privatizacijoje dalyvaujančių asmenų ir firmų pinigų įsigijimo pagrindą, ir tie klausimai artimiausiu metu bus apsvarstyti Vyriausybėje. Jeigu reikėtų Seimo sprendimo, mes prašysime jūsų pritarimo vienu ar kitu klausimu, kuriuos siūlysime. Aišku, yra labai svarbus klausimas. Visiškai su jumis solidarizuojuosi manydamas, kad objektai, kurie yra perspektyvūs, kurie funkcionuoja, jų privatizacija už investicinius čekius galėtų būti atidėta iki privatizavimo už pinigus.
Dar kartą kartoju, kokia esminė klaida Lietuvoje buvo padaryta pačiame pradiniame privatizacijos etape, kada beveik visas valstybės turtas išdalytas už investicinius čekius. Nėra analogo pasaulyje šiais klausimais, tačiau klaidos padarytos ir jų dabar pataisyti neįmanoma, tiktai reikia tą procesą baigti. Tais klausimais teko ir (...) konferencijoje praėjusią savaitę detaliai dar kartą kalbėti su Čekijos premjeru, Slovėnijos premjeru, kitais premjerais. Iš tikrųjų Lietuva čia unikali, deja, kaip dažnai ir kitais atvejais, ne gerąja prasme.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys, kuris gali paklausti gerbiamąjį premjerą, kolega A.Račas. Prašom. Jeigu jo nėra...
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis premjere...
PIRMININKAS. Atsiprašau, čia lyg ir ne A.Račo balsas. Kolega A.Baležentis, slapyvardžiu “Račas”. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis premjere, paskutiniųjų apklausų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nepasitiki svarbiausiomis valdžios institucijomis: Prezidento tarnyba, Lietuvos Vyriausybe, Seimu. Daugiau nei pusė gyventojų nepalankiai vertina ir asmeniškai jus. Kyla klausimas, kaip jūs ir mūsų valstybės svarbiausios institucijos, neturėdamos daugumos valstybės žmonių pritarimo, gali toliau vadovauti valstybei? Ką jūs, kaip partijos lyderis, partijos, kuri turi daugumą visose šiose institucijose, ketinate daryti?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš šiuo klausimu štai ką noriu pasakyti. Noriu šiek tiek pasidžiaugti, kad Vyriausybė labiau populiari negu Seimas. (Salėje juokas) O kuri Seimo pusė daugiau populiari, taip pat tuose pačiuose reitinguose jūs galite sau rasti atsakymą, kadangi partijų populiarumas taip pat labai akivaizdžiai parodo šias tendencijas.
Be jokios abejonės, dvejų metų buvimas mūsų partijos valdžioje ir mūsų atsakomybė, būtinumas priimti nelabai populiarius visuomenei sprendimus, pavyzdžiui, kainų liberalizacija, mokesčių administravimas, kitos priemonės, kurios reikalingos esmingiausiems valstybės klausimams spręsti... Jos negali suteikti populiarumo, ir tai normalu. Tačiau vienareikšmiškai galima pasakyti (ir tą patvirtino įvykęs referendumas), kad mūsų partija, mūsų Vyriausybė turi kol kas pasitikėjimo mandatą, nes net tokioms patrauklioms vilionėms kaip indeksacija 100 kartų ir kt. vis dėlto tauta nepasidavė ir pasirodė išmintingesnė negu kai kurie labai išmintingi politikai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis premjere. Manau, kad dar kartą galime jus pasveikinti gimtadienio proga ir palinkėti sėkmės.
Gerbiamieji kolegos, kadangi mes šiek tiek vėliau pradėjome pirmąjį vakarinio posėdžio klausimą, tai, aš manau, sutiksime, kad pirmasis klausimas baigtųsi ne 16 val., o 16.05 val., t.y. kad iš tikrųjų abiem ministrams būtų maždaug po 15 min. Sutinkam? Ačiū.
Tada kviečiu gerbiamąjį ministrą A.Stasiukyną. Manau, kad jis irgi turi klausimų raštu, į kuriuos taip pat reikia atsakyti trumpai, kaip kad ir premjeras atsakinėjo, o po to jau pagal kompiuterį. Bet kol ministras ateis, aš noriu Seimo narių paklausti. Ar galioja ta pati registracija, ar reikia naujos? (Balsai salėje) Naujos, gerai. Prašom skaityti klausimus. Klausimams viena minutė, atsakymui - trys minutės.
A.V.STASIUKYNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra gauti du paklausimai. Bandysiu atsakyti eilės tvarka. Pirmiausia gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus paklausimas.
“Kaip galite paaiškinti, kad pagrindinė Anykščių katilinė turi kuro tik vienai dienai? (“Lietuvos rytas”, 1995 m. sausio 12 d.)”
Galiu pasakyti, kad šiandien yra vasario 2 d., dėl kuro problemų nėra. Noriu viena pažymėti, kad Anykščių katilinė priklauso ne Energetikos ministerijai, o savivaldybei. Tokių katilinių Lietuvoje yra likę nedaug, tačiau energetikai kreditan aprūpina visas Lietuvos katilines, nepriklausomai nuo priklausomybės (...).
Antra. “Kaip galite paaiškinti Damausko straipsnyje “Rusijos “Lukoil” siekia tapti Būtingės naftos terminalo šeimininku” minimus faktus, ypač apie banko “Rotchild and Sons limited” pasirinkimo istoriją?”
Faktai buvo pažymėti savotiškai ir teisingai, kadangi tai buvo ne “Lukoil”. Tai buvo bendras pasiūlymas dviejų kompanijų - “Lukoil” ir “Radžip” - pastatyti naftos terminalą, jeigu jiems bus suteiktas 51% akcijų paketas. Yra visiška finansinė kontrolė. Vyriausybė su tuo pasiūlymu nesutiko, ir šios derybos atidėtos nenumatytam laikui. Jeigu mūsų tie partneriai nepakeis savo pozicijos, jie terminalo statyboje nedalyvaus.
Dabar ypač apie banko “Rotchild and Sons limited” pasirinkimo istoriją. Šis bankas buvo parinktas Europos rekonstrukcijos banko, t.y. ne bankas, o finansinė kompanija, tandemas “Rotchild and Sons” ir konsultacinė firma (...), buvo finansuota Anglijos vyriausybės ir buvo paimtas kaip finansinis konsultantas Lietuvai. Jeigu jūs abejojate tarptautinio konkurso rezultatais, tai tada jau ne mūsų kompetencija.
“Kaip jūs galite paaiškinti spaudoje pasirodžiusius faktus apie jūsų naudojamą BMW 500 automobilį, kuris priklauso Lietuvos valstybinei energetikos sistemai?”
Visai teisingai, kada Vyriausybės garažai pakeitė visas mašinas ir su vienodom... ministrams į BMW 500, Energetikos ministerija geresnį automobilį “Volvo 960” perdavė ūkinei organizacijai, o nuomoja iš Lietuvos energetikos sistemos identišką mašiną, kadangi yra kur kas pigiau negu iš Vyriausybės garažų.
Antrasis paklausimas yra gerbiamojo Seimo nario K.Skrebio. “Aukštų Vyriausybės ir Energetikos ministerijos pareigūnų ne kartą viešai buvo pareikšta, kad be Rusijos kompanijos niekas kitas nepareiškė noro dalyvauti Būtingės naftos terminalo statybos finansavime”.
Noriu patikslinti, kad finansuoti pirmiausia pareiškė norą ne Rusijos kompanijos, o Rusijos ir Italijos kompanijos, kurios siūlėsi, kaip galima pasakyti, bendru tandemu. Taip pat klausimas, ar buvo skelbiami konkursai ar kas nors panašaus šių partnerių parinkimui? Grįžtant prie atsakymo į praeitą klausimą, kada buvo išrinkta konkurso tvarka “Rotchild and Sons” finansinė firma ir inžinerinė kompanija (...), buvo parengta visa dokumentacija, visas pagrindimas, kas tai yra objektas, Lietuvos rinkos tyrimas ir pan. Ir buvo išsiųsta 29 didžiausioms pasaulio kompanijoms. Galiu kelias paminėti: (...) ir pan.
Negaišindamas jūsų laiko noriu pasakyti, kad finansavimo klausimais nerengiami konkursai. Konkursai statybai rengiami esant finansavimui. Pasaulinė praktika yra tokia, kad finansinis patarėjas vykdo propagandą ir, informavęs maksimalią daugumą firmų, surenka pasiūlymus, ir po to duoda pasiūlymus statytojui, šiuo atveju Lietuvos Vyriausybei, kas galėtų dalyvauti. Dvi firmos pareiškė aiškius pasiūlymus, t.y. italų ir “Lukoilas”. Dar dvi firmos (nenorime sakyti, kadangi tai yra patvirtinta komercinė paslaptis) pareiškė susidomėjimą. Bet tai toli gražu nebuvo komercinis pasiūlymas.
Apie diskusijos pabaigą tarp “Lukoilo” ir “Radžipo” aš minėjau ankstesniame pranešime. Šiuo metu taip pat galiu pasakyti, kad pasiūlymų yra ir daugiau. Tačiau tai yra pasiūlymai ne investuoti. Daugiausia yra pasiūlymų dalyvauti statybos darbuose, užtikrinant savo atliktų darbų kreditavimą tos šalies finansinių institucijų lėšomis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dabar pagal kompiuterinę registraciją pirmiausia kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Dažnai yra kalbama, kad energetikos kainos mūsų šalyje pasieks pasaulines kainas. Tačiau, man atrodo, tai yra neįmanoma. Juk energetikoje dirbantys žmonės, nors jie gauna ir didžiausius atlyginimus, bet toli gražu ne pasaulinio lygio atlyginimus. Vadinasi, negalėtų taip būti, kad energetikos kainos turėtų būti lygios pasaulinėms. Norėčiau jūsų paklausti, kokį procentą pasaulinių kainų pasieks mūsų energetikos kainos Lietuvoje?
A.V.STASIUKYNAS. Mes visą laiką aiškinome, kad ateis laikas, kai energetikos kainos Lietuvoje bus pasaulinės. Už kiek laiko tai bus - 10 metų, 1520 metų - šiandien niekas tiksliai negali pasakyti. Tai priklausys, kiek mums pavyks žemiau pasaulinių kainų pirkti kuro išteklius ir kiek mūsų vidaus išlaidos, įskaitant atlyginimus, bus žemesnės negu pasaulinės. Teisingai. Pavyzdžiui, šiandieną elektros energijos gamybos pasaulinių kainų išteklių dalyje atlyginimai sudaro apie 25%. Natūralu, kad mūsų atlyginimai, būdami 10 kartų mažesni negu užsienyje... ši dalis sumažėja 10 kartų. Tuo tarpu, noriu atkreipti dėmesį, kuro kainos šiandien yra pasiekusios pasaulinį lygį. Mes praeitais metais galėjome pirkti iš Rusijos vienintelį produktą - mazutą - mažesnėmis kainomis negu pasaulinės, o šiandien Rusijoje įvedus tvarką ši lengvata baigėsi. Šiuo metu kainos mažesnės tik tiek, kad Rusijos produktai pristatomi pigesniu transportu, negu būtų perkama Roterdamo biržoje, t.y. laivynas, perkrovimas ir pan. Vamzdis yra šiek tiek pigiau. Bet tai jau yra mūsų unikali geografinė padėtis, ir šios kainos skiriasi 1015%. Kaip minėjau, praeitą vasarą šios kainos skyrėsi beveik du kartus. Taigi šiandien kainos yra beveik vienodos, ir ši kuro dalis yra identiška pasaulinei kainai. Galima pasakyti, kad kuro dalis elektros energetikoje sudaro daugiau negu 50%, t.y. jau 50% pasaulinės kainos yra. Šilumos tinkluose sudaro 80%. Čia kaip tik iš buvusiojo paklausimo gerbiamajam premjerui, kada energetikai nustos kelti kainas ir kada šiluma kainuos... Tai norime pasakyti: ne energetikai kelia kainas, rinka kelia kainas. Jeigu šiandieną mūsų gyventojas sumoka pusę kuro kainos, tai natūralu, kad energetinė sistema šios dalies pinigų negauna. O gerbiamieji Seimo nariai, priimdami Biudžeto įstatymą, deja, kompensacijų beveik nenumatė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Gerbiamasis ministre, Ignalinos AE turėjo sukaupusi šiokias tokias atominio kuro atsargas. Jos išsenka ir, matyt, yra nuolat papildomos. Kaip šiandien sekasi spręsti apsirūpinimą atominiu kuru ir kaip atrodo jo kainos?
A.V.STASIUKYNAS. Iki 1993 m. branduolinio kuro kasetė kainavo 3 tūkst. dolerių. O anksčiau ji kainavo dar pigiau. Šiuo metu branduolinio kuro kasetė yra perkama po 60 tūkst.dolerių, t.y. maždaug 85% pasaulinio lygio, taigi dar yra tam tikras rezervas augti. Bet kol kas tai, matyt, Rusijos tiekėjus tenkina. Mes kiekvienais metais perkame tam tikras kuro partijas, kad turėtume atsargų mažiausiai pusei metų. Nereikia pamiršti, kad branduoliniuose reaktoriuose yra 3 tūkst. kasečių. Šios kasetės yra sunaudojamos per trejus metus. Todėl paskutinis kainų smūgis mus ir pasiekė būtent šiais metais. Iki tol dar reaktoriuose buvo nemažai pigių kasečių, kurios šiuo metu baigiamos pakeisti brangiomis kasetėmis. Ką reiškia 3 tūkst. kasečių? Tai reiškia, kad 180 mln. dolerių turi būti įdėta į reaktorių. Mažiausiai 180 mln. dolerių Ignalinos AE turi disponuoti apyvartinėmis lėšomis. Tai yra įšaldytas kuras reaktoriuose. Čia gal daugiau Vyriausybės problemos, todėl mes imam užsienio kreditus, kurie yra pigesni, ir bandom išspręsti šią problemą. Šiuo metu paskutinė nupirkta kuro partija pasiekė Lietuvą sausio 31 d. 22 val., likus kelioms valandoms iki Naujųjų metų. Šito kuro užteks maždaug iki birželio mėnesio. Praeitą savaitę pasirašytas kontraktas su Rusija, išdėstytas tiekimo grafikas šiems metams, tarp kitko, šiek tiek geresnėmis sąlygomis. Tai yra pirmoji bandoma partija bus pakrauta nemokamai gegužės mėnesį su apmokėjimu iki metų pabaigos su ta sąlyga, jeigu mes visiškai atsiskaitysim už kurą, gautą iki Naujųjų metų. Mes sumokėjom pusę kainos, šiek tiek daugiau, kol kas likom skolingi 9,5 mln. dolerių. Pavykus atsiskaityti dėl branduolinio kuro tiekimo problemų neturėtų būti.
PIRMININKAS. Kolega A.Greimas. Prašom.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paklausti dėl degalinių statybos bumo, kuris masiškai vyko šalyje, šiuo metu šiek tiek yra aprimęs, ir dėl ko kilo įvairiausių konfliktų, pasibaigusių netgi sprogdinimais. Ar neatrodo, kad Vyriausybė nuo šio proceso buvo visiškai nusišalinusi, taip pat ir jūs?
A.V.STASIUKYNAS. Aš truputį nesupratau...
PIRMININKAS. Būkit malonus, pakartokit, gerbiamasis Greimai. Prašom.
A.A.GREIMAS. Aš noriu pakartoti tik tai, kad šalyje vyko masiška įvairiausių gabaritų ir įvairiausių rūšių degalinių statyba kur kam pakliuvo, kas kur norėjo. Ar neatrodo, kad Vyriausybė nuo šio klausimo buvo visiškai nusišalinusi, taip pat ir jūs?
A.V.STASIUKYNAS. Vyriausybė, taip pat ir aš, visų politinių partijų ir judėjimų buvom labai kritikuojami, kad norim monopolizuoti kuro prekybą, išlaikyti “Lietuvos kuro” monopolį ir užkirsti kelią laisvai rinkai. 1993 m. buvo priimta aiški tvarka, kaip statomos naujos degalinės, kad nė vienas ūkinis subjektas negali turėti jokių išimčių. Vienodomis sąlygomis valstybinė įmonė, vienodomis sąlygomis privačios struktūros. Pačią degalinių statymo tvarką nustatydavo ministerija, kaip jos turi būti įrengtos, sutvarkytos. Vietos parinkimai, deja, yra to, kieno yra žemė. Ši funkcija buvo savivaldybių. Šiuo metu galiu pasakyti, kad galima įvairiai vertinti, bet šiandien Lietuvoje yra 400 kolonėlių, iš kurių valstybinės struktūros yra 120, t.y. “Lietuvos kuro”, t.y. mažiau negu trečdalis. Ir jeigu Lietuvoje atsirado tokios šiuolaikinės kolonėlės, kurios visiškai patenkina ir klientų poreikius, ir ekologinius reikalavimus, jeigu komersantai irgi sėkmingai stato vieni geresnes, kiti blogesnes (tos, kurios blogesnės, matyt, neišlaikys rinkos sąlygų ir pasidarys geresnėmis), aš vis dėlto manau, kad šioje srityje nei Vyriausybė, nei aš klaidos nepadarėm.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs trumpai drūtai atsakėt į Seimo narių klausimus. Kviečiu trečiąjį ministrą - gerbiamąjį V.Einorį. Tik vėl noriu paklausti kolegų, ar galioja ta registracija, kurią jūs matot, ar ministrui V.Einoriui... Iš naujo, prašom.
V.EINORIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš paklausimų raštu neturėjau.
PIRMININKAS. Tada prašom iš eilės pagal kompiuterinę registraciją. Pirmiausia kolega J.Listavičius. Prašom. 1 minutė klausimui, 3 minutės atsakymui. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar negalėtumėte pasakyti, kiek perdirbamosios įmonės skolingos ūkininkams ir bendrovėms dar už 1993 metų derlių? Ačiū.
V.EINORIS. Už 1993 metus?
PIRMININKAS. Taip.
V.EINORIS. Yra vienintelė įmonė, kuri ne viską yra sumokėjusi, tai Pavenčių cukraus fabrikas už 1993 metų cukrinių runkelių derlių. Ne dėl to, kad nebuvo lėšų, bet dėl to, jog tokia finansinė padėtis, - bankas blokavo dėl to, kad turėjo daug skolų. Bet dabar jau yra susitarta, šiomis dienomis mes sumokėsim įsiskolinimą ir jau mokėsim už praeitus metus. Daugiau nėra.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamasis ministre, ką Žemės ūkio ministerija šiais metais konkrečiai žada padaryti, teikdama organizacinę ir finansinę pagalbą žemdirbių kooperacijai?
V.EINORIS. Suprantama, kad mūsų ateitis yra kooperacija. Ir mes dabar dirbam labai didelį darbą kartu su Žemės ūkio rūmais, su Ūkininkų sąjunga. Kuriami įvairūs variantai ir visų pirma variantai kuriami ten, kur lengvatinėmis sąlygomis nuperkam įmonių akcijų, kad jas valdytume, ir, žinoma, per šias struktūras bus galima kažkaip valdyti perdirbamosios pramonės įmones ir mažinti monopolinę įtaką. O parama tai ką gi, pirmiausia, jeigu kuriasi kooperatyvai, dengiama 30% išlaidų už įsigytą techniką, jeigu įsiregistruoja kaip serviso kooperatyvas, na, ir kitokios formos yra remiamos. Bet Lietuvoje yra tik pirmieji kooperacijos pradai. Mes šiuo klausimu esam labai pavėlavę.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš noriu pateikti jums vieną klausimą kaip Vyriausybės nariui, ne tik kaip žemės ūkio ministrui. Niekaip nesuprantu tokių paradoksalių reiškinių Lietuvoje, kaip, pavyzdžiui, valstybinė įmonė arba akcinė valstybinė bendrovė nesumoka 23 mėnesius algų darbuotojams. O tam tikros institucijos reikalauja sumokėti už komunalinius patarnavimus, butų nuomą, paslaugas. Savaime aišku, žmonės neturi iš ko sumokėti ir jie nesumoka. Tuomet paprasčiausiai yra imami delspinigiai. Kaip čia išeina? Ar tai yra normalu ir kodėl tada nemokami delspinigiai dėl to, kad algų nesumoka?
V.EINORIS. Mūsų perdirbamosios pramonės įmonėse susidarė kritiška padėtis dėl vieno svarbiausio reiškinio. Kadangi žemės ūkio produktų gamyba ir jų pardavimas praeitais metais siekė, pavyzdžiui, mėsos tik 21% 1989 metų lygio, pieno - 40%, tai jūs galit įsivaizduoti, kad mėsos ir pieno pramonės įmonės galėjo išnaudoti pajėgumus tiktai tokiu pat procentu. O daug įmonių išnaudojo 1517% pajėgumo. Yra kolektyvai, yra žmonės, jeigu stovi mechanizmai, nedirba, jūs galit įsivaizduoti, kokia yra finansinė padėtis. Žmonių padėtis, žinoma, čia nepavydėtina. Mes dabar priimam nemažai priemonių, apsisprendžiam, kurios įmonės tikrai nebeturi perspektyvos, imsimės pačių kraštutiniausių priemonių. Kai kuriuos finansinius klausimus sprendžiam per banką, Vyriausybė padeda dabar kreditais, lengvatiniais kreditais, daugiau lengvatinių kreditų gaunam. Aš manau, kad šiais metais truputį palengvės šitie klausimai. Bet čia yra tikrai labai sunki padėtis ir ne taip lengva paaiškinti.
PIRMININKAS. Kolega K.Uoka. Prašom.
K.UOKA. Pone ministre, įvairiose žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėse jūsų ministerija turi labai įvairų kiekį akcijų: tai 20%, tai 30%, tai 50% ir daugiau. Ar jūs sutiktumėt kartu su kai kuriais Seimo nariais inicijuoti ir palaikyti įstatymą, pagal kurį jūsų ministerijos atstovai su turimu akcijų paketu prisiimtų didesnę atsakomybę už tų įmonių likimą ir nebūtų tokie pasyvūs stebėtojai akcininkų susirinkimuose, nieko negalintys, o vykdytų tikrą valstybinę politiką?
V.EINORIS. Visiškai pritariu jūsų iškeltam klausimui, bet manau, jog mes turim būti gerokai aktyvesni ir pagal dabar veikiančius įstatymus. Iš mūsų pusės reikia daugiau aktyvumo. Aš visiškai savikritiškai šitą klausimą priimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis ministre, dauguma ūkininkų ir dauguma žemės ūkio bendrovių yra prie bankroto ribos dėl pasaulinio lygio kainų tai produkcijai, kurią perka žemdirbiai - trąšos, degalai ir pan., ir visiškai žemų žemės ūkio produkcijos realizavimo kainų. Ką jūs žadate daryti? Ypač kritiška padėtis Dzūkijoje, Aukštaitijoje, Žemaitijoje, kur absoliuti dauguma žemdirbių ir ūkininkų, ir žemės ūkio bendrovių iš esmės nebegali toliau ūkininkauti.
V.EINORIS. Žinoma, dauguma ūkininkų ir bendrovių atsidūrė kritinėje ekonominėje padėtyje dėl to, kad supirkimo kainos ir energetiniai resursai neekvivalentiški. Kartu aš noriu padėkoti Seimui ir Vyriausybei, kadangi yra priimtas labai geras įstatymas, Valstybinio reguliavimo įstatymas, kuriame pasakyta, kad ten atsiveria galimybės šiuos klausimus sureguliuoti. Tačiau ir be šito įstatymo mes kartu su perdirbamosios pramonės įmonėmis per paskutiniuosius mėnesius, per gruodį ir per sausį susitarėm ir už pieną dabar mokam vos ne du kartus daugiau, negu mokėjo rudenį. Bet vis tiek, kadangi buvo ypač nuostolingas pienas ir jautiena, žemdirbiai dar nėra labai patenkinti. Todėl artimiausiu metu yra parengtos priemonės, vykdant šį įstatymą bus numatytos kvotos ir nustatytos ribinės kainos. Manau, kad tai šį klausimą išspręs. Žemdirbiai su didele viltimi to laukia. Tai bus išspręsta artimiausiomis dienomis.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, tikiuosi, kad jūs jau spėjote susipažinti su realia Lietuvos kaimo padėtimi žemės ūkyje. Ką jūs galėtumėt pasakyti, dabar Rusija turbūt jau nuėmė muitų diskriminaciją ar dar tik žada nuimti? Ir ar turės Lietuva kuo prekiauti žemės ūkio produktais su Rusija be tų muitų? Ar visi sandėliai tušti?
V.EINORIS. Dabar, žinoma, mes turim resursų tik tiek, kiek reikia šiuo metu. Mėsos ir pieno produktų turime tiek, kiek reikia šiandien, nes neturim likučių. Tokių mažų likučių niekada nebuvo, tačiau pasirodę švyturiai sureguliuojant kainas ypač stipriai suaktyvins šį procesą ir aš esu įsitikinęs, kad šiais metais ypač padidės pieno supirkimas. Mes numatom sutvarkyti apmokėjimą už parduodamą jautienos produkciją, už mėsą. Kadangi už ją buvo beveik perpus pigiau mokama negu už kiaulieną. Žinom, kad visame pasaulyje už jautieną visur moka 2030% brangiau. Dabar numatoma priartinti kainas prie kiaulienos. Aš manau, kad nustos skersti gyvulius, dabar pats karvių veršiavimasis, kadangi pats veršiukų sezonas. Turgūs pradeda pilnėti, mes norim šitą procesą sustabdyti. O jį sustabdyti galim tik sureguliavus kainas. Aš manau, kad mes turėsim kuo prekiauti. Ypač dabar jaučiamas mūsų įmonėse suaktyvėjimas iš Rusijos, iš Maskvos, iš Peterburgo. Labai prašo mūsų produkcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Būtėnas. Prašom.
V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis ministre, jūs dirbate šiame poste jau pusę metų...
V.EINORIS. Dar nėra.
V.BŪTĖNAS. Dar nėra, truputėlio trūksta. Sakykite, kokie ministerijoje įvyko struktūriniai kadriniai pasikeitimai? Ar jūs jau įvykdėte tai, ką buvote numatęs šioje srityje, kad ministerija dirbtų geriau, efektyviau?
V.EINORIS. Mes, remdamiesi šių dienų reikalavimais, padarėm struktūrinius pakeitimus. Sustiprinom revizinį kontrolinį aparatą, aš gavau papildomai pavaduotoją vien dėl to, kad būtų įvesta tvarka atsiskaitant už parduodamą produkciją, kur buvo labai nenormalūs reikalai. Mes įkūrėm kooperacijos verslų skyrių. Sutvarkėm ir įkūrėm naujus padalinius Ryšių su užsienio šalimis departamente. Pertvarkėm agrarinės žemėtvarkos tarnybą, sujungėme ją su geodezijos tarnyba, kuri buvo prie Urbanistikos ministerijos. Tačiau, žinoma, tai nereiškia, kad mes dabar turim kažką tokio, kas šiandien būtinai reikalinga. Mes pasamdėm patyrusių mokslininkų grupę, kuri nagrinėja mūsų struktūros atitikimą šių dienų ministerijos reikalavimams ir ruošiam modelį, koks mūsų kaime turėtų būti ūkininkas. Aš manau, kad po šito mes galėsim padaryti kai kurių geresnių korektyvų, atitinkančių šių dienų reikalavimus.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Pone ministre, į Lietuvą buvo įvežta nemažai pašarinių ir kitų grūdų. Sakykite, kiek jų dabar yra elevatoriuose ir kaip tai, sakysim, atsiliepia mūsų žemės ūkio grūdų auginimui, paruošimui?
V.EINORIS. Kadangi praeitais metais derlius dėl sausros ir dėl kitų priežasčių buvo kur kas mažesnis, tai ūkininkai, žinoma, didelio vargo galbūt neturėjo parduodami grūdus. Buvo didžiulių kliūčių tik atsiskaitant dėl lėšų stokos. Buvo vienas momentas, kai buvo nepagrįstai rekomenduojamos per žemos kainos, todėl truputį grūdų išvežė už Respublikos ribų. Jie šiandien mums būtų labai reikalingi. Rugių mes turim pakankamai iki naujo derliaus ir perteklių. Kviečių turim 2,5 mėnesio, bet reikia turėti galvoje, kad kiekvienais metais mes atsiveždavom iš buvusių Tarybų Sąjungos respublikų. Be to, 1992 m. ir 1993 m. buvo gauta 300 tūkst. t labdaros iš Amerikos. Šiais metais jų nėra, todėl reikės atsivežti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas - gerbiamojo kolegos J.Žebrausko.
J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, stiprus Joniškio rajonas atsidūrė blogiausioje situacijoje Respublikoje dėl atsiskaitymų. Pavenčių cukraus fabrikas kai kuriems žemdirbiams dar skolingas už 1993 metais parduotus cukrinius runkelius. Už 1994 m. dar nepradėta atsiskaitinėti. Joniškio pieninė neatsiskaičiusi už pieną už praeitų metų vasarį ir kitus, vėlesnius mėnesius. Jie nebedirba, laukia bankroto. Kokios įmanomos galimybės padėti joniškiečiams ir kaip juos gelbėti, kad jie pavasarį bent apsėtų laukus?
V.EINORIS. Labai svarbus ir opus klausimas. Taip jau išėjo, kad stipriausių žemių rajonas atsidūrė ypač kritinėje būklėje dėl supirkimo organizacijų bankrotinės padėties. Dabar ruošiamos priemonės, kad Joniškio pieninė įeitų į Šiaulių pieno kombinato įtakos zoną, kadangi Šiaulių pieno kombinatas labai tuo suinteresuotas, kad neprarastų žaliavos zonos. Aš manau, kad taip mes galėsim Joniškio pieninę išgelbėti. Dėl cukraus fabriko aš jau kalbėjau. Tai yra irgi labai sunki padėtis, bet mes matom išeitį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Dar kartą ačiū ir premjerui, ir kitam ministrui. Ačiū už konkrečius, trumpus atsakymus į Seimo narių klausimus. Tikiuosi, kad tokio pavidalo vyriausybinė valanda išties galės reguliariai būti ir, manau, bus naudinga ir Seimo nariams, ir Vyriausybei, ir visuomenei. Taigi dar kartą visiems ačiū.
5sesija 72p svarstyti klausimai
Dabar dirbam toliau pagal darbotvarkę. Nuo grafiko mes nelabai atsiliekam. 2.2a ir 2.2b klausimai - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” papildymo” projektas Nr.1375. Ir paraleliai - įstatymo “Dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” projektas Nr.1248 (4a) Tai yra alternatyva. Pranešėjas - gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius. Kol jis ateis į tribūną, aš noriu pasakyti porą žodžių apie iki vakarinio posėdžio įvykusį Seniūnų sueigos posėdį.
Nesigilindamas į smulkmenas, į detales noriu pasakyti, kad sutarta, jog uždaras Seimo posėdis visiems rūpimais klausimais įvyks vasario 14 d. 17 val. Posėdis prasidės visų frakcijų atstovų pasisakymais. Kiek jis truks, priklausys nuo Seimo narių. Antras dalykas, tai, kas įvyko šįryt, kas įvyko negražaus ir negero su visomis juridinėmis ir nejuridinėmis pasekmėmis, įšaldoma, pabrėžiu, įšaldoma iki to posėdžio, t.y. vasario 14 d. Tada turėsim laiko ir galimybių pasiaiškinti. O jeigu reikės, bus daromos atitinkamos Konstitucijos ir Statuto numatytos išvados. Dabar viskas yra įšaldoma.
Gerbiamasis Kubiliau, kiek minučių jums reikia pranešimui? Aš supratau, kad abu klausimus jūs referuosit iš karto.
A.KUBILIUS. Tai turbūt. Aš manau, kad neilgai kalbėsiu. Visų pirma pradėsiu nuo to įstatymo, apie kurį šiandien kalbėjo ekonomikos ministras, t.y. dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių. Noriu pasakyti, kad mes esam pateikę savo projektą, kurio registracijos Nr.1248(4a), ir manome, kad mūsų projektas iš esmės yra geresnis, mes bandome spręsti ir pasiūlyti Seimui spręsti strateginių objektų klausimą strategiškai. Jeigu jūs palyginsite abu šituos projektus, jūs pamatysite, kad iš esmės skiriasi visų pirma sąrašai. Mes pateikiame, mūsų manymu, racionalesnę veiklos sričių, kurios gali būti specialios paskirties, bendrovių, sąrašą ir pateikiame, mūsų manymu, kur kas aiškesnį įmonių, kurioms draudžiama mažinti valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms priklausančią akcijų dalį, sąrašą. Tai yra vadinamąjį strateginių objektų sąrašą. Visas mūsų įstatymo tekstas, kaip jūs matote, yra kur kas trumpesnis ir, mūsų manymu, kur kas suprantamesnis. Jo esmė yra labai paprasta. Tos įmonės, kurios yra įrašytos į antrą priedėlį, mes manome, kad jos iš tikrųjų yra strateginės. Tai yra tokios įmonės kaip Biržų valstybinė naftos transporto įmonė “Naftotiekis”, Gargždų valstybinė naftos įmonė ir t.t., Ignalinos valstybinė atominė elektrinė, Lietuvos geležinkelis, Lietuvos avialinijos, aerouostai ir t.t. Jūs tą sąrašą turite prieš akis. Tai štai tose įmonėse, jeigu bus priimtas mūsų įstatymas, santykis tarp valstybei priklausančio kapitalo ir privataus kapitalo galės būti keičiamas tik Seimo sprendimu, jeigu tokio sprendimo metu tokia įmonė bus išbraukta iš šito sąrašo. Aš dar kartą noriu pakartoti, kad mūsų netenkina tai, ką šiandien siūlo Vyriausybė, kai strateginių objektų privatizavimas yra paliekamas tik Vyriausybės žiniai. Mums lieka neaišku, kodėl Vyriausybė nutarė vienų ar kitų objektų 30% akcijų jau dabar privatizuoti, dėl kitų objektų Vyriausybė jau lyg ir pasiduoda mūsų spaudimui ir, kaip aš sakiau, energetinė sistema yra įrašoma ir jos privatizavimas daugmaž atitinka ir mūsų siūlymus. Mums neaišku, kuo skiriasi nuo Lietuvos energetinės sistemos, sakysim, Lietuvos geležinkelis arba Biržų valstybinė naftos transporto įmonė “Naftotiekis”. Kuo skiriasi jų strategiškumo laipsnis? Todėl mes siūlome iš tikrųjų labai paprastą įstatymą, kurio esmė, aš dar kartą kartoju, kad dėl strateginių objektų turi būti priimami strateginiai sprendimai.
Taip pat mes siūlome grįžti prie mūsų jau anksčiau pateikto septynių partijų parengto įstatymo projekto, kuris vadinasi “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” papildymo”. Kaip jūs žinote, šitas įstatymas jau buvo svarstytas. Seimas po pateikimo nepritarė, bet pasiūlė rengėjams jį patobulinti. Atsižvelgdami į Juridinio skyriaus kai kuriuos pasiūlymus mes tam tikras pataisas padarėme. Aš noriu pasakyti, kad, kiek mes supratom iš Vyriausybės atstovų pasisakymų šiandien, Vyriausybė taip pat siūlo grįžti prie to įstatymo ir jį papildyti nemažai objektų, tokių kaip atominė elektrinė ir aerouostai. Mes, manau, visiškai sutariam su Vyriausybe iš principo siūlydami grįžti prie to įstatymo. Aš manau, kad sutarsime su Vyriausybe ir dėl sąrašo. Tai tiek mano pasisakymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kad viską paaiškinot trumpai drūtai. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmiausia kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 1248(4a) 2 straipsnio antrosios pastraipos. Aš manau, kad gal nereikėtų drausti didinti akcinį kapitalą, o didinant valstybinį ir akcinį kapitalą išsaugoti dabar esamą santykį tarp valstybinio ir akcinio. Tada ir draudimas “nusiimtų”, tačiau, kaip sako, padėtis išliktų ta, kuri yra šiandien. O kalbant dėl 1375 tiek Vyriausybės, tiek jūsų siūlomo, ar nevertėtų ieškoti sutarimo, kadangi papildžius jūsų projektą arba, atvirkščiai, valstybės, galima sakyti, vienas kitam ir neprieštarautų, o tik papildytų. Ačiū.
A.KUBILIUS. Aš atsakyčiau iš pradžių į jūsų antrojo klausimo dalį. Iš tikrųjų mūsų pirminis siūlymas buvo grįžti prie įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, sąrašo. Kiek man teko dalyvauti Ekonomikos komiteto posėdžiuose, aš supratau, kad aiškumo neturi ir Ekonomikos komiteto nariai, ką leidžia šiandieninis Akcinių bendrovių įstatymas ir Valstybinių įmonių įstatymas. Aš dar kartą sakau, džiugu, kad mes su Vyriausybe randam tam tikrą sutarimą. Tik dar kartą kartoju, kad, mūsų manymu, mes visų pirma turėtume pasiekti čia, Seimo salėje, politinį sprendimą ir sutarti, kas tai yra strateginiai objektai ir kokiu būdu yra priimami sprendimai dėl strateginių objektų.
O dėl jūsų pastabos dėl kito įstatymo, aš manau, kad visų pirma, mes vėl čia nieko naujo nepasakome toje 2 straipsnio antrojoje dalyje. Mes pasakome tai, ką ir Vyriausybė, kuri savo 2 straipsnio antrojoje dalyje sako uždrausti įmonėms, įrašytoms į šio įstatymo priedėlį, kaupti ir didinti šiose įmonėse fizinių ir juridinių asmenų akcinį kapitalą kitaip negu pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Juridinis skyrius mums pasakė, kad pagal Pirminio privatizavimo įstatymą privataus akcinio kapitalo negalima kaupti. Mes tą čia ir parašėme. Bet aš manau, kad tai yra diskusijų objektas ir mes dėl to galime visiškai susitarti.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, norėčiau, kad paliktumėt mane pasisakymui dėl balsavimo motyvų, o mano klausimas kolegai būtų štai toks. Aš dabar turiu po ranka 1375, paskui tą jūsų naujausią, kurį dabar siūlote - 1248 (4a), na, ir naują Vyriausybės projektą. Dabar projekte Nr.1248 (4a) jūs rašote: “įmonėms, kurioms draudžiama mažinti valstybinei valdžiai ir valdymo institutams priklausančią akcijų kapitalo dalį, sąrašas”. Taip pat projekte Nr.1375 jūs teigiate, manote, kad Biržų, Lietuvos dujos ir t.t. negali būti privatizuoti. Tai aš nelabai suprantu. Tai gal jūs iš viso dabar projektą Nr.1375... Pagal jūsų tą naują parengtą įstatymą nebetenka reikšmės jūsų septynių partijų pasirašytas įstatymas. Tai vienas klausimas. Nes, vienaip ar kitaip, negali būti privatizuotos, o jeigu šiandien tai realiai yra, yra akcinio kapitalo, aišku, ta proporcija nėra didelė (aš matau, kad klausimas)... Bet man tampa painu. Jūs sakykite, kurį įstatymą jūs šiandien realiai siūlote, už kurį V.Zimnickas vardan santarvės galės pasakyti, kad pritartume po svarstymo?
A.KUBILIUS. Aš siūlau, kad ponas V.Zimnickas pritartų abiem projektams. Manau, tuo jis išpirktų didelę, na, nedidelę dalį savo kaltės, kuri, manau, yra labai aiški, nes kol jis savo Ekonomikos komitete taip talentingai svarstė visus įstatymus, mes žinome, kaip Biržų naftotiekis buvo privatizuotas, Lietuvos kuras ir t.t. Tai čia palikim pono V.Zimnicko sąžinei. Bet aš manau, kad jis iš tikrųjų bandys išpirkti savo kaltės dalį. Aš noriu pasakyti, kad jeigu jūs pritartumėt mūsų projektui dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, papildymo, tai tada galbūt atkristų mūsų pasiūlymai ir dėl specialiosios paskirties bendrovių, išskyrus tai, kad mes siūlome pirmą priedą, t.y. šiek tiek pertvarkyti visą veiklos sričių sąrašą. Bet aš noriu dar kartą pasakyti, kad pirminis mūsų siūlymas buvo dėl tų iki 2000 m. nenumatomų privatizuoti įmonių sąrašo. Jeigu jūs pritarsite šitam projektui, aš tikrai būsiu maloniai nustebintas ir tada mes galėsim žiūrėti, ką daryti su kitu projektu.
PIRMININKAS. Ačiū už gerą atsakymą. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tas draudimas kaupti ar didinti šiose įmonėse tame projekte, kurį jūs teikiate Nr.1248, akcinį kapitalą tiek valstybei, tiek privatiems asmenims, be abejo, yra kišimasis į įmonės ūkinę veiklą ir gali atnešti tik žalos. Aš norėčiau jūsų paklausti. Perskaitęs jūsų teikiamą antrąjį priedą, matau, kad ten yra įrašytas Zoknių aerouostas, ir kyla tokios mintys, kad, matyt, jūs siūlote valstybei jį toliau išlaikyti, galbūt ten mes sukursime kažkokį kosminį laivą kaip “Buranas”, galėsime juo skraidyti ir ten leistis, ar kokius kitus sunkiasvorius lėktuvus. Kodėl jūs į šį sąrašą neįrašėte alkoholį gaminančių įmonių? Ar tai racionalu, gerbiamasis kolega?
A.KUBILIUS. Aš noriu atsakyti dėl sąrašo ir dėl privataus kapitalo kaupimo. Dar kartą labai aiškiai kartoju, kad mes galime susitarti dėl privataus kapitalo kaupimo vienoje ar kitoje įmonėje, bet turime pasiekti tokį sprendimą Seime. Ir turime pasiekti sprendimą bendru sutarimu, kad po to atėjusi kita dauguma nenutartų, kad viską reikia tvarkyti kitaip. Jeigu mes galvojame apie strateginius objektus, galvokime apie juos strategiškai. Toks mano labai paprastas pasakymas. Todėl jeigu kalbame apie Zoknių aerouostą ar kalbam apie visus aerouostus, tai ir kalbėkim čia, Seime, priimdami, sakysime, atskirą įstatymą, ką darome su aerouostais. Galbūt mes visi nutarsime, kad juos reikia privatizuoti 100%. Bet tai turime pasiekti čia, Seime. V.Zimnickas krato galvą, vadinasi, jau yra diskusijos objektas. Tai kodėl tą naštą - priimti sprendimą - paliekame Vyriausybei? O po to visi vaikšto su daugybe įtarimų. Todėl dar kartą kartoju, kad kalbama apie strateginius objektus ir sprendimų priėmimo būdą dėl jų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Kubiliau, dabar klausimas yra toks: ar kalbėsim dėl balsavimo motyvų dėl šitų abiejų projektų kaip dėl vieno klausimo, ar vis dėlto dėl kiekvieno atskirai ir turime kalbėti, ir dėl kiekvieno atskirai apsispręsti. Tai yra pritariam po pateikimo, jeigu pritariam ir t.t. Prašom, gerbiamasis Kubiliau.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad tai yra du įstatymai ir, kaip rodo ir Vyriausybės tam tikri žingsniai, Vyriausybė irgi yra linkusi, mes girdėjome iš ryto ir apie vieną įstatymą, ir apie kitą įstatymą, aš manau, kad mes turėtume pritarti atskirai kiekvienam įstatymui, o toliau su Vyriausybe ieškoti bendrų sprendimų. Aš tikiuosi, kad septynių partijų, septynių frakcijų pareiškimą ir septynių frakcijų nuomonę pagaliau parems ir aštuntoji frakcija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Galų gale koks skirtumas. Gal pasisakymai dėl balsavimo motyvų dėl abiejų, du - už, du - prieš, o balsuosime atskirai. Sutinkam taip? Prašau.
Tada gerbiamasis V.Zimnickas dėl balsavimo motyvų.
V.V.ZIMNICKAS. Juo labiau kad dar girdi R.Ozolas, kuris šiandien yra salėje. Labai malonu. Aš pradėsiu vardan tos santarvės. Vis dėlto projektas Nr.1248 yra tikrai daugiau mažiau artimas tam, ką siūlo Vyriausybė, tam, kas buvo diskutuojama ir Ekonomikos komitete. Aš manau, šis projektas yra svarstytinas, nėra tokių aiškių politinių motyvų, daugiau ar mažiau čia paremta ekonomine logika. Todėl dar kartą kartoju, kad vardan santarvės ir LDDP narius taip pat kviečiu balsuoti pritarti po pristatymo. Bet noriu pasakyti tik viena, kad vis dėlto projektas Nr.1375 nebereikalingas. Jis iš esmės praranda prasmę, kada mes svarstome projektą Nr.1248(4a). Todėl siūlyčiau, kad opozicijos atstovai ir ponas A.Kubilius mane girdėtų, kad vis dėlto būtų vienas projektas, nes iš esmės beveik viskas kartojasi, todėl aš siūlau pritarti po svarstymo projektui Nr.1248(4a). Vardan santarvės.
PIRMININKAS. O projektui Nr.1375 ne?
V.V.ZIMNICKAS. Sujungti jį reikia.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, manau, svarstant, diskutuojant racionalizuosime tas įstatymų projektų pateiktas nuostatas ir aš manau, kad ypatingų kokių nors dalykų, kurių nebūtų galima priimti, nėra. Galima po pateikimo ir pritarti.
PIRMININKAS. Abiem?
K.KUBERTAVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tai pusantro - už. Kolega A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Atsisakau.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Siūlau pritarti abiem projektams, nes tai projektai, kuriuose labiau atsižvelgiama į strateginius mūsų valstybės interesus.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš manau, kad šiam projektui reikia pritarti. Juo labiau malonu girdėti mūsų didžiosios daugumos pritarimą. Galbūt reikia dabar pritarti dviem, o vėliau gal bus galima sujungti į vieną.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Ne? Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš iš dalies esu prieš ir štai dėl kokių dalykų. Tai, kas pasakyta apie Šiaulių ir Zoknių aerouostą, matyt,kad autorius neturi supratimo, kaip jis gali išsilaikyti. Jeigu per tą laiką, kol mes svarstysime, jis aplankys ir susipažins su padėtimi, tai būtų galima svarstyti toliau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pakankamai pasisakyta ir pasisakymai prieštaringi. Vis dėlto dėl kiekvieno projekto turėsim balsuoti atskirai. Prašome registruotis. Dėmesio! Registracija. Prašome registruotis tvarkingai.
Salėje 60 Seimo narių.
Formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, kad būtų pritarta įstatymui “Dėl įstatymo “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” papildymo”? Projekto Nr.1375. Kur gerbiamasis V.Zimnickas sakė, kad nereikia pritarti, o A.Kubilius prašo pritarti. Dėl kito yra kitaip. Prašom netriukšmauti! Prašom balsuoti. Kas už tai, kad pateikimui būtų pritarta, tas - už, o kas galvoja kitaip, balsuoja kitaip. Prašom.
Už pateikimą - 23, pridedu 2 balsus - 25, prieš - 23, susilaikė 8. Pateikimui nepritarta.
Tokiu atveju, gerbiamieji kolegos, kita procedūra. Aš pridėjau du balsus. Gerai, registruosimės iš naujo. Dabar bus kita procedūra. Atidėti projekto pateikimo procedūrą ar atmesti. Gal galim gražiuoju susitarti atidėti be balsavimo? Prašau. Gerbiamasis V.Zimnickas ir A.Kubilius - kaip autorius.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlyčiau tokį optimalesnį variantą.
PIRMININKAS. Optimalų, optimalesnio pasiūlyti negalima.
V.V.ZIMNICKAS. Optimalų variantą, t.y. į projektą Nr.1248 ką reikia įtraukti ir protokoliniu jūsų įrašu padaryti kaip vieną projektą. Tada būtų be diskusijų pritarta.
PIRMININKAS. Aš sutinku, bet A.Kubilius turi su tuo sutikti. Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš visiškai sutikčiau, tik aš nežinau, ką mes darysim su Vyriausybės projektu? Nes tokiu atveju ką, mes nepritariam ir Vyriausybės teikiamam projektui? Tai tas pats projektas, tik šiek tiek skiriasi sąrašai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, leiskite tada pasiūlyti man. Neišjunkit mikrofono. Leiskite man pasiūlyti. Kadangi tas Vyriausybės projektas jau yra mūsų įtrauktas į antradienio darbotvarkę, tai prašome jam pateikti konkrečias alternatyvas dėl kiekvieno straipsnio ar kokio priedėlio ir bus visiškai normalu. Nereikės čia mums plėšytis ir ginčytis.
A.KUBILIUS. Aš siūlau sutaupyti vieną procedūrą. Mes jau pateikėm, Vyriausybė, vadinas, atneša savo projektą, jie pateiks alternatyvas, ar mes pateiksime...
PIRMININKAS. Ne, jau aš labai atsiprašau.
A.KUBILIUS. Aš siūlau sutaupyti laiko.
PIRMININKAS. Jeigu jūs susitarsite...
A.KUBILIUS. Antradienį jau galim svarstyti, o ne pateikinėti.
PIRMININKAS. Žinoma. Gerbiamasis kolega, aš tai ir turiu omeny. Jeigu jūs tinkamai suformuluosit alternatyvas ar atskiro straipsnio, ar atskiro sakinio, ar punkto, tai tas ir bus antradienį priimama kartu su Vyriausybės projektu. Kartu. Bet jūs turit bent pirmadienį iš ryto pateikti šitas pataisas. Bet jūs turit ir šiandieną, ir rytdieną. Ar taip sutinkam, kad kolegos tiek 2a, tiek 2b klausimu pateiktų Vyriausybės projektams alternatyvas ir būtų tas pat. Sutinkat?
A.KUBILIUS. Šitą projektą iš karto ir laikom alternatyva.
PIRMININKAS. Ne, alternatyvą tada reikės rinktis iš alternatyvų. Na, neveskit manęs į tokią situaciją, kai aš turėsiu formaliai pasakyt, kad jūsų projektui po pateikimo nepritarta ir pateiksiu balsuot, atmest. Jeigu to reikia, prašom. O siūlomas kompromisas. Taigi jūs pateikit nustatyta tvarka alternatyvius siūlymus atskiriems straipsniams, punktams ar papunkčiams. Ir vienam, ir kitam punktui. Sutarėm? Ačiū.
Kadangi jau iš tikro mes daugiau ar mažiau tvarkingai dirbom, aš siūlau be didelių ginčų... Dėl abiejų projektų sutarta, kad jūs pateikiat atitinkamas alternatyvas... Prašom. Tada prašom pasiruošt balsuot dėl 1248. Pritariam po pateikimo ar ne. Jeigu jūs manot, kad tas turi atskirai eit. Taip? Prašom balsuot. Kas pritaria, kas nepritaria?
Pritarta po pateikimo. Manau, kad komitetas, kuris turėtų svarstyti šitą dalyką, turi būti Ekonomikos komitetas. Prašom, gerbiamasis Zimnickai. Aš manau, kad gal nesiginčykim. Tiktai pasakot taip arba ne. Jeigu jau nesutinkat, tai ką darysi.
V.V.ZIMNICKAS. Gerai, tegul būna taip.
5sesija 72p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi gana sutartinai dirbam, aš siūlau priimti nutarimą dėl Seimo Pirmininko pavadavimo. Prašom, kas nori pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aišku, jūsų prerogatyva siūlyti, o mūsų pareiga pritart ar nepritart. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, kaip rodo šios dienos posėdis, ponas J.Bernatonis yra šiek tiek pavargęs ir jo nereikėtų perkrauti. Man atrodo, kad jūs turit dar du pavaduotojus ir galėtumėt pasiūlyt iš jų. Mes tada noriau pritartume.
PIRMININKAS. Atsižvelgiant į tai, kad tikrai visiems reikia pailsėti, aš noriu štai ką pasakyti. Aš vasario 6 d. išvykstu, o pavaduos mane nuo vasario 7 d. Ir bus laiko pailsėt kai kam. Prašom. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš ilsiuosi dabar.
PIRMININKAS. Malonu, sveikinu.
J.A.KATKUS. Tai kas pavaduos?
PIRMININKAS. Taigi užrašyta. Jūs gavot projektą. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Atrodo, gerbiamasis kolega, kad nekorektiška dabar, po to, kada susitarta iki vasario 14 d., iki Prezidento dvimečiavimo, įšaldyti tą padėtį, nereikėtų dabar aštrinti situacijos. Balsuokim, ir viskas tuo baigsis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, aš kitokių motyvų neturiu ir prieš J.Bernatonį negalėčiau pasisakyt. Jeigu dešinioji pusė būtų pateikusi konkrečius motyvus... O dėl šiandien - tai tegul jie pasiskaito šios dienos stenogramą ir jie pamatys, ar gerbiamasis J.Bernatonis ten padarė ką nors nereikalinga, ar ne. Todėl aš manau, kad balsuokim ir pritarkim.
PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis, jeigu pageidauja pasisakyt.
J.BERNATONIS. Aš noriu nuraminti gerbiamuosius Seimo narius, kad man ilsėtis nereikia, nesu pavargęs, esu puikios sportinės formos, dar galiu porą metų dirbti be poilsio.
PIRMININKAS. Teisingai. Iki kadencijos pabaigos. Prašom. Gerbiamasis M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš siūlau pritarti nutarimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt skaičiuot. Kas skaičiuos? Prašom registruotis.
Salėje 58 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavadavimo”? Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kiek?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. 35.
PIRMININKAS. Už - 36. Kas prieš? Kas prieš, prašom pakelt rankas. Nėra? Labai gerai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 36 Seimo nariams balsavus už, 6 - prieš ir 4 susilaikius nutarimas dėl Seimo Pirmininko pavadavimo priimtas.
A.N.STASIŠKIS. Repliką galima?
PIRMININKAS. Dabar kitas darbotvarkės punktas. A, repliką gerbiamasis A.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Čia, matyt, yra po šios dienos tokių įkarščių. Tai, matyt, yra susitaikymo ženklas, tarpusavio susiklausymo požymis šitoks sprendimas. Ką gi, pone Pirmininke, sveikinu su tokiais kabutėse “pažangiais metodais”.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš tikrai nenoriu atsakinėt, bet jūs mane verčiat. Mes 14.30 val. maždaug taip ir kalbėjom, o kalbėjimo esmė buvo tokia: nesileisim į diskusijas ir priimsim tinkamus sprendimus. Tų sprendimų dalis buvo įšaldymas, o kitas sprendimas - apie pavadavimą. Bet, ką padarysi, vis tiek kai kam norisi pakalbėt. Ačiū.
5sesija 72p svarstyti klausimai
Dabar 2.3 punktas ir 2.4. Sakau, 2.3 ir 2.4, kadangi čia bus pranešėja gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė. Bet, kiek aš supratau, kiekvienas klausimas bus referuojamas atskirai ir Seimo narė bus klausinėjama atskirai.
Prašyčiau, jeigu galima, ir vieną, ir kitą pranešimą padaryt trumpai drūtai.
Dabar mes nagrinėjam 2.3 punktą. Įstatymo “Dėl Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas. Projektas Nr.1329. Pateikimo stadija. Prašom. Taigi aš ką tik pasakiau, kad siūlytojų prašymu pranešėja yra kita. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Jums pateikiamas Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio pirivatizavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo”. Numatyta papildyti 1 straipsnio pirmąją dalį, kad būtų aišku ir nebūtų dviprasmybių dėl privatizavimo sąvokos taikymo. Sako, kad jau pavėluota. Pavėluota niekad nebūna. Jeigu nesuspėta padaryt anksčiau, reikia padaryti tai dabar. Dar privatizavimas nesibaigė ir jis tęsis dar ilgai.
2 straipsnį siūloma papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip, kaip čia yra nurodyta, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galioja daug naujai priimtų įstatymų. 2 straipsnis vadinasi “Valstybinio turto privatizavimas pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus”. Anksčiau čia buvo įrašytas toks įstatymas, kaip Valstybinių įmonių įstatymas. Dabar yra pakeisti tie įstatymai: Akcinių bendrovių, Savivaldybių, Valstybinių įmonių, todėl tą straipsnį visą reikia pakeisti pagal naujai priimtus įstatymus.
7 straipsnį siūloma papildyti 5 ir 6 straipsniais. Dėl ko? Vyriausybės nutarimu yra priimta neprivatizuoti administracinių pastatų, yra kai kurių klausimų dėl su privatizavimu susijusio įkainojimo. Todėl ir pasiūlyta 5 ir 6 punktus įrašyti į tuos įstatymus. 5 punkte numatoma, kad ilgalaikis turtas turi būti perkainotas pagal faktinius pagrindinių priemonių kainų indeksus, kad negalima privatizuoti kitaip. O 6 punkte parašyta, kad valstybės ir savivaldybių reikmėms skirti miestų ir rajonų savivaldybių bei ministerijų ir kitų valstybės institucijų administracijos pastatai neturėtų būti privatizuojami. Jūs galėtumėt pasakyti: o ar yra tokių atvejų, kai privatizuojami! Po to, kai atsakinėsiu į klausimus, aš jums pasakysiu tokių atvejų, kai savivaldybėje privatizuojamas trečias aukštas. O kaip dirbs nauja atėjusi savivaldybė? Tikriausiai reikės išpirkinėti, o tada jau bus per brangu. Todėl ir siūloma papildyti Privatizavimo įstatymą, kad nebūtų tokių atvejų.
Labai svarbus yra 13 straipsnis. 13 straipsnio papildymas yra siejamas su privatizavimo būdų pakeitimais. Kodėl tie pakeitimai reikalingi? Todėl, kad šiuo metu vyksta privatizavimas ir už litus, ir už investicinius čekius, ir už konvertuojamą valiutą. 13 straipsnio trečiąją dalį numatoma papildyti, jog įgyvendinus Valstybinio turto pirminio privatizavimo programą arba pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ar atskirus jo straipsnius, reglamentuojančius pirminį privatizavimą, netekusių galios nepanaudotų valstybės vienkartinių išmokų ir kitų tikslinių kompensacijų lėšos yra inventorizuojamos. Tą jūs turbūt jau pajutot ir praeitą savaitę, kai norėjome priimti rezoliuciją. Ten nebuvo parašyta, kad būtų inventorizuotos likusios investicinės sąskaitos. O kiek jų yra likę? Kokiai žmonių kategorijai mes galime priimti atitinkamą sprendimą? Todėl čia parašyta, kad turi būti atlikta tų likučių inventorizacija. Ir toliau naudojamos... ir kad jos toliau būtų naudojamos privatizavimo objektams, akcijoms įsigyti. Panašiai kaip ir litai. Bet kad investicinės sąskaitos būtų naudojamos turtui arba valstybės akcijoms įsigyti, o ne prekėms. Bet panašiai kaip litas.
14 straipsnį siūloma papildyti 5 punktu: “Perduodant įmonių akcijas gyventojų indėlių, registruotų Lietuvos bankuose 1991 m. vasario 26 d., bei kitų šiems indėliams prilygintų lėšų nuvertėjimo dėl infliacijos kompensavimui.” Kad būtų galima spręsti klausimą, o kaip bus tos valstybinės akcijos perduodamos, jeigu jos bus perduotos indėliams kompensuoti. Gerai. O šiame įstatyme tai turi būti numatyta, nes čia yra valstybės turto, valstybės akcijų perdavimas.
Ir pats svarbiausias Privatizavimo įstatymo pakeitimas, kuris siūlomas padaryti, - tai įrašyti arba priimti 21 straipsnį.
21 straipsnis susietas su akcijų perdavimu indėlininkams kompensuoti jų nuvertėjusius indėlius arba padengti kompensacijas. Šis įrašytas straipsnis yra iš kelių punktų. 1 punktas nusako, kokie indėliai turi būti kompensuojami akcijomis, o 2 - kokiais būdais ir kaip tai daroma kompensuoti indėliams, kurie prilyginti indėliams 1991 m. vasario 26 d., kaip tos valstybinės akcijos turi būti panaudotos. Prašom klausti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Pirmiausia kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad jūs mane dar paliktumėt ir dėl balsavimo motyvų...
PIRMININKAS. Tamstos taktika man absoliučiai aiški. Prašom toliau.
V.V.ZIMNICKAS. Dėkui, kad jūs jau perpratot. O klausimas gerbiamajai E.Kunevičienei būtų toks: sakykit, ar Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimai, papildymai, ar vis dėlto Indėlių kompensavimo įstatymas? Paskaitykit jūs 7, 14 straipsnius, tą naują 21 straipsnį, kurį siūlot.. Čia grynai kaip Indėlių kompensavimo sąnaudų atstatymo įstatymas, kurį jūs kelis kartus esate teikę. Tai viena.
Antras mano klausimas būtų štai toks: sakykit, dabar ką tik, prieš 5 minutes, vardan santarvės priėmėm jūsų pateiktą 1248 variantą, kuriame jūs aiškiai įrašot įmones. Ir energetikos, nors čia jūsų... kurių negalima nei akcionuoti, nei privatizuoti. Tai yra tik išimtinė Seimo teisė. O jūs čia rašot, jeigu, neduok Dieve, 30% ir daugiau procentų išpirkta, sakykim, konkrečiai - “Lietuvos kuras”, tai dabar ją parduodam visiškai. Bet jūs pažiūrėkit į 1248 įstatymą. Ten jūs vėl... Objekto bei kitų energetikos objektų, kitų strateginių objektų negalima privatizuoti. Na, niekaip aš nesuprantu, atleiskit. Jūs gal man truputį paaiškinkint, kvailam ekonomistui.
E.KUNEVIČIENĖ. Na, gal jūs ir ne visai kvailas, nes tokius įstatymus jūs “padarėt” ir tokias skyles, kad ten “pralenda” labai daug turto. Jeigu būtumėt toks, kaip save pavadinot, tai nebūtumėt padaręs to, ką padarėt. Šiuo metu aš jums atsakysiu tik į tą klausimą, kurį jūs rimtai pateikėt: kas čia yra ir ar čia indėlių kompensavimas?
Indėlių kompensavimas, jūs žinot, yra susijęs su privatizavimu. Kito kelio indėliams kompensuoti nėra, tik valstybės turtas. Kad valstybės turtas būtų perduotas indėlininkams, jis turi atitikti įstatymus. Turi atitikti Privatizavimo įstatymą, o tai nebuvo numatyta, kadangi tie įstatymai ir buvo pateikiami atskirai, bet jūs jų nepriėmėt. Jeigu papildysit Privatizavimo įstatymą, galima indėlius kompensuoti ir privatizavimo būdu. Galimas ir šitas variantas. Tada tiek, kiek bus tų akcijų, tokia ir bus ta kompensacija. Jūs šiandien kalbat tik apie energetiką. Ne vien energetikos klausimas, o valstybinio kapitalo ir valstybinių akcijų. Bet jūs neatkreipėt dėmesio, kad čia yra numatytas ir turto įvertinimas rinkos kainomis arba ne rinkos kainomis, tada pagal kainų indeksus. O jūs žinot, kad tai nėra dar atlikta. Tai atlikus, manyčiau, išsispręstų labai nemažai problemų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, prašom nesiginčyt, kol nesuteiktas žodis. Kolega K.Kubertavičius. Prašom klaust.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamoji kolege, rinkos kainomis įvertinti turtą - šiandien yra nustatyta, kas tai turi atlikti ir kas tai gali atlikti. Čia jokių problemų. Antra. Jeigu jūs matėte Juridinio skyriaus išvadas, tai pastebėjote, kad praktiškai visos jūsų teikiamo įstatymo pataisų formuluotės yra sukritikuotos arba neatitinka šiandien galiojančių kitų įstatymų: Valstybės ir Savivaldybių įstatymo, kurį neseniai priėmėm, ar Akcinių bendrovių įstatymo. Kaip žinome, Vyriausybė taip pat siūlo šį įstatymą atmesti, t.y. šio įstatymo projekto pataisas, kadangi jos iš tiesų juridinės technikos požiūriu nėra suderintos su kitais įstatymais. Arba apskritai jums siūlo tas pataisas įregistruoti kaip atskirą įstatymą. Aš siūlyčiau jums gerai pagalvoti.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip. Čia nemažai galvota. Jūs sakot, kad yra ir Juridinio skyriaus. Tai tikriausiai dar ruošiamos Juridinio skyriaus, nes šiandien vyksta ne svarstymas, o pateikimas. Šiandien...
PIRMININKAS. Ne. Aš labai atsiprašau, gerbiamoji Kunevičiene, aš turiu pasakyti, kad jeigu nebūtų Juridinio skyriaus išvados, tai jūs negalėtumėt stovėt tribūnoje.
E.KUNEVIČIENĖ. Aišku. Pateikimas. Dabar dėl Vyriausybės atsiliepimų. Aš susipažinau su Vyriausybės teikimu, bet jie prieštarauja patys sau. Pavyzdžiui, jie prieštarauja patys sau. Kai kada Vyriausybė sako, kad jie nežino, kaip traktuoti privatizavimą, o nenori, kad tas traktavimas būtų čia fiksuotas ir kad jie žinotų, kaip reikia traktuoti. O kodėl tai jiems naudinga? Tai turbūt jums ne paslaptis. Kai gali nežinoti kaip traktuoti, tada gali kaip nori, taip ir taikyti įstatymą. Kad Vyriausybė nenori šito - tai man visiškai aišku. O mes turėtume tai priimti, nes mes turim Vyriausybei kai ką ir pasakyti, kaip ji turi dirbti. Tą jūs irgi žinot, kad reikia pasakyt Vyriausybei, kaip ji turi dirbti.
Dabar dėl tų punktų. Dėl 21 Vyriausybė neprieštarauja. Ji tikriausiai ir neprieštaraus, nes negali prieštarauti. Jeigu baigiasi privatizavimas, tai turim apsispręsti, o kaip su valstybiniu turtu toliau bus, kas su juo bus. Juk reikia spręsti šitą klausimą. Dabar dėl to, ką jūs sakot, dėl Juridinio skyriaus. Jeigu kur kas neatitiks, tai mes dar galim iki svarstymo pataisyti. Visa tai būna daroma, su Juridiniu skyriumi derinama. Kas, kur neatitinka, iki svarstymo ištaisysim.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom trumpai drūtai.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, dėl 2 straipsnio 2 punkto. Ar nemanote, kad gal reikėtų ne drausti didinti akcinį kapitalą, o drausti keisti santykį tarp valstybinio ir akcinio kapitalo? Tada būtų galima vystyti gamybą nepažeidžiant šitų proporcijų, ir viskas būtų gerai. Ačiū.
E.KUNEVIČIENĖ. Jūs ne visai teisingai traktuojat. Čia yra kas? Tie objektai, apie kuriuos kalbėjot dabar, iki 2000 metų neturi būti privatizuojami. Tai yra draudimas, o ne leidimas.
Antras dalykas. Jūs kalbat apie leidimą naudoti komercinį pelną. Ir vėl siejat su privatizavimu. Niekas nedraudžia pelno naudoti turtui įsigyti ir jį didinti. Čia šitokių draudimų nėra. Bet privatizuoti ne pagal įstatymą neperkainojus to turto. Todėl čia tas klausimas ir sprendžiamas. Du dalykai: pelno panaudojimas ir privatizavimas. Pelną įsigyti, turtą ir apyvartinėmis lėšomis papildyti niekas nedraudžia.
PIRMININKAS. Kolega A.Pocius.
A.POCIUS. Į mano klausimą jau atsakė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pranešėja, man šitas klausimas sukėlė kai kurių abejonių. Aš norėčiau, kad jūs jas man išsklaidytumėte. Jūs teikiate Pirminio privatizavimo įstatymo pakeitimą. Kiek mes jau žinome ir turbūt čia jau visiems aišku, kad šitas įstatymas galios, na, daugiausia dar 4 mėnesius ir bus baigtas, ką šiandieną ir premjeras patvirtino. Dabar pažiūrėkime, kaip. Jūs šiandieną teikiate, mes dirbame dar porą, tris savaites, paskui pertrauka, kovo pradžia. Jeigu mes ir geriausiai norėdami priimsime visas jūsų pataisas balandžio mėnesį, tai jos galios gal dvi, tris savaites, na, daugiausia - mėnesį.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū.
A.SALAMAKINAS. Ar vis dėlto tikslinga gaišti laiką?
E.KUNEVIČIENĖ. Pats geriausias klausimas. Kiekvienas įstatymas yra įstatymas ir galioja. Šitas įstatymas galios dar labai labai ilgai, kada bus analizuojama, kaip buvo jo laikomasi. Dabar pakeistas Akcinių bendrovių įstatymas, Valstybinių įmonių įstatymas, tai negalima palikti pusę metų palaidos balos be įstatymo, kad būtų galima daryti, ką nori. Tie įstatymai, kurie jau padarė pakeitimus kituose įstatymuose, turi ir čia atsispindėti. O kada baigsime privatizavimą, gal balandžio 1 d., kaip čia sakė ponas J.Karosas, kada baigsime, tada baigsime, bet įstatymas turi būti pataisytas atsižvelgiant į tuos įstatymus, kurie jau dabar yra priimti. Čia būtina.
Dabar jūs sakote, kad užbaigsime privatizavimą. Įstatymo būdu turime spręsti, kaip bus sutvarkytos investicinės sąskaitos. Anksčiau ten buvo įrašyta, kad pakeistų obligacijomis. Taip. O dabar čia yra parašyta, kokiu būdu Vyriausybei galima tai įgyvendinti. Beje, palikta Vyriausybei sprendimo teisė po to nuspręsti laiką ir būdus ir per kiek laiko. Čia niekas kitas nepakeista. Tik tai, kad Vyriausybė galėtų jau dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. Aš kviesčiau tamstą šiek tiek prisėsti, kol vyrai, kurie užsirašė, pasisakys dėl balsavimo motyvų, ir apsispręsim, o po to bus darbotvarkės 2.4 punktas.
Kolega V.Zimnickas dėl balsavimo motyvų. Ar pritariam pateikimui, ar ne.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto kaip ne kaip paskaičius šį įstatymą, paskaičius Juridinio skyriaus išvadas ir paskaičius tai, ką Vyriausybė apsvarsčius pateikė mums, visiems Seimo nariams, aš manyčiau, kad vardan tos santarvės pritarti būtų tikrai nekultūringa ir nelogiška. Iš esmės įstatymas tikrai netinka. Čia yra kelių įstatymų, sakykim, mišinys, gal taip lietuviškai pasakius. Aš nenorėčiau, kad šis genialus G.Vagnoriaus ir kitų išrastas Pirminio privatizavimo įstatymas būtų tobulinamas. Tegu jis toks ir įeina į istoriją. Vis tiek vienaip ar kitaip liko viena, dvi pirminio privatizavimo programos ir taip bus gana.
Todėl šį kartą kreipiuosi į gerbiamuosius LDDP narius. Atmeskim. Ne, jis netinka.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom. Dabar galima tik pritarti projektui.
A.KUBILIUS. Aš maniau, kad ponas V.Zimnickas jau susirūpino savo...
PIRMININKAS. Paagituotas. (Juokiasi)
A.KUBILIUS. ...savo likimu. Tikrai, po to, kai jo pastangomis buvo leista privatizuoti Biržų naftotiekį ir visus kitus strateginius objektus, tai, aš manau, kad jam jau nereikėtų kalbėti apie privatizavimą. Aš manau, kad jis dabar tą savo kvietimą LDDP nariams atšauks. Taip pat aš tikiuosi, kad jis kreipsis į Seimo Pirmininką, kad Seimo Pirmininkas tą pono A.Salamakino iškeltą problemą išspręstų labai paprastai - pasiūlytų ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta pateikimui, tas balsuoja už. O kas mano kitaip, tas balsuoja kitaip.
Už - 11, prieš - 14, 3 susilaikė. Nepritarta.
Dabar pagal Statutą yra du variantai: atidėti projekto pateikimo procedūrą ir atmesti projektą. Primenu, kad norint projektą atmesti reikia ketvirtadalio Seimo narių. Salėje iš viso yra 28. Tai man atrodo, kad gražiuoju susitarkim, jog atidedam. (Balsai salėje) Daugiau šiek tiek? Na, prašau, galim balsuoti. (Balsai salėje) Balsavimą indeksuoti? Gerai.
Gerbiamieji kolegos, tada prašom pasiruošti antrąkart balsuoti alternatyviai. Kas už atidėjimą, tas - už, o kas už atmetimą, tas - prieš. Susilaikę čia dabar neskaičiuojami. (Balsai salėje) Na, prašom, galime registruotis dar kartą. Prašom registruotis. Registracija, kolegos! Tik už save registruokitės.
41 Seimo narys. Taigi kas... (Balsas salėje) Gerai. Taigi kas už tai, kad būtų atidėtas projektas, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas už tai, kad projektas būtų atmestas, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Taip, pridėsiu, gerbiamasis Milčiau.
Už atidėjimą - 16, už atmetimą - 24. Bet atmesti nepakanka, tai... Na, prašau, tada 17. 17:24. (Balsai salėje) Reikia šiek tiek vėliau.
5sesija 72p svarstyti klausimai
Prašom, gerbiamoji Kunevičiene, kitą projektą. Liko pakabintas iki kitos opozicinės darbotvarkės. Prašom, 2.4 punktas - projektas Nr.1330. Pateikimo stadija. Prašom, gerbiamoji Kunevičiene.
E.KUNEVIČIENĖ. Jums siūlomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio papildymas. Šis papildymas yra teikiamas, kad išspręstume akcinių bendrovių steigimo ir steigėjo vaidmenį, kad apribotume valstybės institucijas steigiant akcines bendroves. Paaiškinsiu, kodėl to reikia.
Reikia tai padaryti tam, kad nebūtų perpumpuojamas valstybės kapitalas į akcinių bendrovių statusą, kadangi akcinės bendrovės yra ribotos atsakomybės, ir kad jis nebūtų išplaunamas. Todėl siūloma papildyti 3 straipsnį, kad bendrovės steigėju negali būti valstybinės, valstybinės akcinės įmonės, valstybės ir savivaldybės įmonės. Tuo pagrindu, apie kurį aš kalbėjau.
Antra. Bendrovės, kuriose daugiau kaip 50% akcijų priklauso valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, kadangi atsakomybė atiteks valstybei.
Trečia. Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, įgijusios šį statusą perregistravus valstybines ar valstybines akcines įmones, jeigu jos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Juridinis skyrius susirūpino, kad nebūtų pažeistos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių teisės. Tačiau jie nepasirūpino, kad ta teisė buvo ne visai teisėtai įgyta. Dalis valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių buvo persiregistravusios į akcines bendroves per tą laiką, kada buvo neindeksuotas valstybinis kapitalas nuo 1992 iki 1994 m., ir iš papildytų įnašų susiprivatizavo ir pasidarė akcinėmis bendrovėmis, kada valstybės turtas buvo nuvertintas. Juridiniam skyriui reikėtų rūpintis ir parodyti iniciatyvą, kad atstatytų tą turto vertę, kuri buvo privatizuota neteisėtai. Todėl čia ir siūloma, kad dabar tos neteisėtai pasidariusios akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės toliau “neišplautų” valstybės turto vėl dar persiregistruodamos arba dar steigdamos kitas akcines bendroves. Tiktai su tuo klausimu susiję tie pakeitimai. Todėl prašom svarstyti ir spręsti, ar priimtinas toks įstatymo 3 straipsnio papildymas, ar jums jis irgi nepriimtinas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas. Prašom. Minutėlę! Pora Seimo narių nori paklausti.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, neužmiršote, kad aš ir vėl pasilieku?
PIRMININKAS. Be abejo.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū. Ačiū. Gerbiamoji Kunevičiene, prašau pasakyti, aišku, jūs dabar bandėte komentuoti Juridinio skyriaus išvadas, tikrai jos visiškai prieštarauja. Jūs pažeidžiat bendras Akcinių bendrovių ir Valstybės įmonių įstatymų nuostatas. Tai yra bendras pažeidimas. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Man pasakykite, kur dabar naujuose įstatymuose yra valstybinės akcinės įmonės? Man tie dalykai nevisiškai suprantami. Aš nemanyčiau, kad tos pataisos, kurias jūs siūlote, aš matau, kad čia yra geranoriškas siūlymas. Bet iš esmės tie nauji įstatymai sprendžia ir nereikia šito daryti. Tai yra visiškai reglamentuota. Tą aiškiai pasako Juridinio skyriaus išvados. Todėl mano klausimas būtų tik toks: kam viso šito jūs norite? Kokie jūsų pagrindiniai motyvai? Kam?
E.KUNEVIČIENĖ. Man labai gaila, kad tamsta neklausėte, kai aš aiškinau. Pone Zimnickai, aš jums sakiau, kad tai yra įstatymų papildymas, kad būtų apsaugotas valstybinis turtas ir valstybinis kapitalas nuo “išplovimo”, taip kalbant. Jeigu jūs to žodžio nesupratote, tai aš jums pasakysiu net ir pavyzdžių. Jeigu valstybinio turto yra už 100 tūkst. ir šiandien ta įstaiga įsisteigia kaip akcinė bendrovė, atiduodama 50 tūkst., o rytoj ta akcinė bendrovė persiveda savo draugo ar kieno nors sąskaiton 28 tūkst. ir bankrutuoja, tai tos valstybės lėšos nuplaukia ir jų nebėra. Tai valstybės lėšos! Jeigu jūs ir dabar dar nesuprantate, kas darosi, tai dar kitą pavyzdį pasakysiu. (Triukšmas salėje) Jūs sakote, kad tie įstatymai jau galioja. Taip? Jie negalioja, nes reikia perregistruoti tas įmones į akcines bendroves. Jeigu jos persiregistravo, iš valstybinių įmonių pasidarė akcinės be Pirminio privatizavimo įstatymo, apeidamos Pirminio privatizavimo įstatymą, tai kad jos negalėtų toliau piktnaudžiauti tuo, ką jau padarė. Jūs žinote, kad Valstybės kontrolė pateikė nemažai atvejų, kur taip jau yra padaryta. 2,5 mlrd. valstybinio kapitalo tokiu būdu “išplauta” arba paversta akcinėmis bendrovėmis. Jeigu šito neįrašom į Akcinių bendrovių įstatymą dabar, tai mes pratęsim šitą procesą. O po to sugrįžti atgal tikrai bus labai sunku. Bet tada jau, pone Zimnickai, nesakyk, kad jūs, kaip pirmiau pavadinote save tokiu arba, kaip dabar sakot, nieko nesuprantant.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Paskutinis klausimas.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamoji kolege, matyt, valstybė, jeigu, kaip jūs sakote, perpumpuoja valstybės kapitalą į tas privačias struktūras ar perduoda kokias nors lėšas, tai turi būti tam pagrindas. Be pagrindo steigėjas to negali padaryti.
Antra. Apskritai šitos visos formuluotės, kurios čia pateiktos šio įstatymo projekto papildyme, teisiniu požiūriu šiek tiek yra absurdiškos. Negi bendrovės steigėju negali būti valstybė ar valstybės kokios nors institucijos? Taigi absurdiška. Gal valstybei ir reikia kokios nors įmonės, gal jai reikia įsteigti kokią nors įmonę. Šiandieną tokių įmonių yra labai daug, kur valstybė yra steigėjas. Tai kaip keisis tų visų įmonių statusas? Kas tada bus tų įmonių steigėjas?
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu valstybė nori kartu turėti su privatininkais privatų kapitalą, o akcinė bendrovė tai yra privataus kapitalo funkcionavimas, tai valstybė gali dalyvauti išpirkdama akcijas, niekas nedraudžia, bet jokiu būdu ne kaip steigėjas. Jeigu valstybė yra steigėja ir jeigu, jūs sakote, jai reikia statyti elektrinę ar dar kokį nors objektą, tai čia gali būti valstybinė arba savivaldybės įmonė su tuo specialiu statusu, bet ne kaip uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, veikianti privačiu pagrindu, kur gali būti privatizuojama iš karto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, prašom vėl prisėsti. Dabar vyrai pasisakys dėl balsavimo motyvų, ir apsispręsim. Kolega V.Zimnickas. Vienas - už projektą, kitas - prieš. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Be abejo, aš savo motyvus išdėsčiau. Aišku, Juridinio skyriaus išvada yra tikrai neigiama, yra pažeidžiamas Akcinių bendrovių įstatymo principas. Bet vardan tos santarvės, tiek to. Galima pritarti po svarstymo. Komitete mes dar pasižiūrėsim...
PIRMININKAS. Pateikimas, gerbiamasis!
V.V.ZIMNICKAS. Tai yra po pateikimo. Komitete mes pasižiūrėsime, pasikviesime atitinkamų specialistų, tada, aišku, apsispręsime. Bet aš manau, kad vienaip ar kitaip reikia iš karto ištaisyti, t.y. padaryti taip, kaip pasakyta Juridinio skyriaus. Todėl siūlau šį kartą pritarti vardan santarvės A.Kubiliui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu komiteto pirmininkas siūlo pritarti, ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių... A, turbūt gerbiamasis V.Mačiulis. Ne. Gerbiamasis A.Katkus. Gerbiamasis K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš vis dėlto prieštarauju. Kaip sako gerbiamoji E.Kunevičienė, jeigu steigėjas bus valstybė, tai tos įmonės tuojau susiprivatizuos, ten dar kažkas bus. Negali taip būti. Viskas turi būti daroma pagal įstatymus. Įstatymuose yra numatyta, kaip tai reikia daryti ir ko negalima daryti. Todėl aš manau, šitas įstatymas neatitinka juridinės technikos reikalavimų. Aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija! 56 Seimo nariai. Balsuosime. Ar pritariam po pateikimo įstatymo “Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio papildymo” projektui Nr.1330? Kas nepritaria, kaip siūlė K.Kubertavičius, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Taigi ką tik buvo. Na, gerbiamasis Žiemeli, sąžinės turėkite!
Už tai, kad būtų pritarta - 25, 15 - prieš, 11 susilaikė. Gerai. Ne, nepritarta. Tada prašom dar kartą registruotis ir mano iniciatyva perbalsuosime. Prašom dar kartą registruotis tik už save. O gerbiamajam V.Žiemeliui, prašyčiau, kad kolegos paaiškintų, jog registracija buvo lygiai prieš 2 min., ir atsiprašytų manęs. (Balsas salėje) Ačiū. Štai tvarka. Todėl perbalsuojam.
56 Seimo nariai. Dėmesio! Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo “Dėl Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio papildymo” pateikimui, projekto Nr.1330, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia daryti, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. 26 - už, 12 - prieš, 16 susilaikė. Rezultatas tas pats. Net jeigu vieną pridėsiu, vis tiek tas pats. Nepritarta. Dabar aš siūlau be balsavimo atidėti ir tobulinti. Sutinkam? Gerai.
Gerbiamieji kolegos, mes beveik pasivijome grafiką, todėl dabar siūlau atitolti nuo jo. 5 min. pertrauka. Atsiprašau. 5 minutės, o po to - 2.5 klausimas. Pranešėja gerbiamoji E.Kunevičienė. Tegul susikaupia.
Pertrauka
5sesija 72p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. 2.5 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo “Dėl valstybės ir savivaldybių įmonių bei kitų buvusių valstybinių įmonių įsiskolinimo patikrinimo” projektas. Projekto Nr. 1392. Pateikimas. Prašom, gerbiamoji Kunevičiene. Bet koks numeris geras - Amerikos atradimo metai! Prašau.
E.KUNEVIČIENĖ. Geras numeris.
PIRMININKAS. Beveik, dar vieną pakeitus. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Dabartiniu metu susiklostė įtartina padėtis dėl įmonių įsiskolinimų. 1994 m. spalio 1 d. įmonių įsiskolinimas viršijo įsiskolinimą įmonėms 3 mlrd. 200 mln. Kreditorinis įsiskolinimas, kur įmonės skolingos, buvo 7 mlrd. 594 mln., o įmonėms skolingų buvo 4 mlrd. 384 mln.
Ieškojau paaiškinimų. Gali būti, kad valstybei nesumokėta dalis mokesčių. Tai viena iš priežasčių, kad valstybei nesumokėti mokesčiai. Taip, įsiskolinimas sausio 1 d. yra 780 mln. Iš jų delspinigių - 468, o mokesčių - 312 mln. Kadangi delspinigius įmonės pačios nepriskaičiuoja ir neapskaito kaip įsiskolinimo, tai tikiuosi, kad jų balanse parodyti tik mokesčių įsiskolinimai - 300 mln. Tai kur dar 3 mlrd.? Tie 3 mlrd. ir kelia klausimą - o kur gi jie? Tačiau mes negirdėjom nei iš Valstybės kontrolės, nei iš Prokuratūros, nei iš kitų institucijų, kad būtų kalbama, kad jau atlikti patikrinimai ir nustatytos priežastys, kur tie milijardai, kam čia įsiskolinta.
Tie milijardai tikriausiai yra įsiskolinimas bankams, kai prekių negauta, kreditai paimti, o prekių nepirkta. Tai kur gi tie pinigai atiduoti, jeigu įsiskolinta bankams? Tikriausiai mokami mokesčiai į biudžetą ir taip gali būti paaiškinama, kodėl dabartiniu metu taip gerai vykdomas biudžetas. Sausio mėn. biudžetas irgi gerai vykdomas. Tada iškyla klausimas, o kodėl bankai tuos kreditus duoda? Yra ir atsakymas. Tikriausiai jie tikisi, kad tos įmonės bankrutuos ir jie perims turtą, o turto vertė balansuose nuvertinta, žinot, kiek ji nuvertinta, ir tada padengimas bus. Arba, antra, valstybė perims įsiskolinimą bankams. Bet, neduok Dieve, jeigu valstybės biudžetui reikės dengti 3 mlrd. Neduok Dieve, jeigu valstybės biudžetui reikės dengti 3 mlrd. Aš dabar neteikiu, kad taip yra, jūs suprantat, kad aš negaliu pasakyti, kad taip yra. Bet Lietuvoje yra Seimui pavaldi institucija - tai Valstybės kontrolė, kuri kiekvieną dieną turi dirbti kontroliuodama valstybės turto panaudojimo ir išsaugojimo klausimus.
Negaudami tokios informacijos ir nežinodami tikrosios padėties mes ir teikiam jums priimti nutarimą, kuris vadinasi “Dėl valstybės ir savivaldybių įmonių bei kitų buvusių valstybinių įmonių įsiskolinimo patikrinimo”. Jame sakoma: įpareigoti Valstybės kontrolės departamentą per 3 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo dienos patikrinti visas buvusias valstybines įmones, kurios nuo 1992 m. sausio 1 d. iki šiol įsiskolino valstybei bei kitiems ūkio subjektams ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti išvadas su konkrečiais faktais apie buvusių valstybinių įmonių lėšų išeikvojimą ar kitokį neatsakingą panaudojimą ir valstybinio turto praradimą. Čia išvardyta, ką turi pridėti Valstybės kontrolė. Tai yra sąrašą buvusių valstybinių įmonių, kurių įsiskolinimas valstybei bei kitiems ūkio subjektams yra didesnis negu įsiskolinimas joms.
Antra. Sąrašą buvusių valstybinių įmonių, kurių įsiskolinimas valstybei buvo panaikintas, fiktyviai padidinant įmonės įstatinį kapitalą, tai yra realiai nepadidinant įmonės turto vertės.
Trečia. Sąrašą buvusių valstybinių įmonių, kurios įsiskolinimą kitiems ūkio subjektams padengė valstybinio turto sąskaita ir dėl to šis turtas sumažėjo arba buvo kitaip prarastas.
Ketvirta. Sąrašą buvusių valstybinių įmonių, kurios po 1992 m. sausio 1 d. padidino iki tos datos turėtus įsiskolinimus ir šių įsiskolinimų dydžiu buvo sumažintas privatizuojamo valstybinio turto dydis.
Antras straipsnelis čia įrašytas, gali jis būti, gali nebūti. Jis tik pakartoja, kad neužmirštume, kas įrašyta Valstybės kontrolės įstatyme. Juridinis skyrius sako, kad čia nereikia kartoti. Jeigu jūs nuspręsit, kad šito straipsnio nereikia, jį galima išbraukti, bet jis faktiškai nepakenktų priminti Valstybės kontrolei, kad ji tai turi padaryti. Dėl 2 straipsnio aš nesiginčysiu - kaip nuspręsit, taip ir bus.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, 3 mėnesiai - tai tikrai mažas laikas tokiems darbams atlikti. Ar nereikėtų pagalvoti ir rasti kokį nors paskirstymo variantą - ar miestai, rajonai, ar zonos, - nes viso to darbo tikrai per 3 mėnesius negalima bus atlikti. Kaip galima būtų padaryti, kad tas darbas būtų suskirstytas dalimis? Ačiū.
E.KUNEVIČIENĖ. Taip, to neturi daryti pats valstybės kontrolierius. Jis turi ir zoninius kontrolės skyrius, jis turi ir regioninius kontrolės skyrius. Yra visa valstybės kontrolės struktūra, o ne vien tik valstybės kontrolierius. Dabar 3 mėnesiai. Kadangi pagal rezoliuciją numatyta, kad iki liepos 1 d. bus tęsiamas Pirminio privatizavimo įstatymo taikymas, galima šitą terminą ir pratęsti - ne 3 mėnesiai, o iki liepos 1 d. Jeigu jiems bus per sunku, galima pratęsti, bet reikėtų jų paklausti. Gal jie turi jau tokios medžiagos? Jie turėjo nuolat dirbti. Tegu tik pateikia.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Pirmininke, neužmiršot?
PIRMININKAS. Ne.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū. Tai mano klausimas būtų toks: man atrodo, yra labai gera praktika pono A.Kubiliaus, K.Skrebio ir kai kurių kitų jūsų pusės narių, tai yra paduoti Vyriausybei užklausimą, o ji tegu per steigėjus visą šitą informaciją surenka. Aš manau, tai būtų optimaliausias variantas ir nereikėtų atitinkamo Seimo nutarimo ir viso kito. Tai viena.
Antra. Vis dėlto aš manau, kad tokią reviziją galbūt būtų tikslingiausia atlikti užbaigus pirminį privatizavimą, tai yra kai įmonė turi savo statusą, sustabdomas jos privatizavimas, suvedami visi balansai - ir valstybinio, ir privataus, ir akcinio turto - ir tada galbūt tuos įsiskolinimus (kur, kam ir kaip) galima realiai subalansuoti. Nes dabar vienaip ar kitaip proceso eigoje, mano giliu įsitikinimu (aš dar kartą kartoju), to neįmanoma padaryti nei kontrolei, nei kam kitam. Vis dėlto aš parašyčiau tai Vyriausybei.
E.KUNEVIČIENĖ. Jūs galit parašyti Vyriausybei, bet aš jums pateikiau duomenis, kur man nereikia paklausimo. Aš jums daviau statistikos duomenis. Aš jums dar kartą pakartosiu, jeigu jūs šito nežinote. Apie konkrečias įmones - tai yra užduotis Valstybės kontrolei, ir Seimui pavaldi Valstybės kontrolė ją turi vykdyti. Jeigu jūs norit laikyti palaidą balą, kad mums niekas neatsiskaitytų... Valstybės kontrolė dar nė karto neatsiskaitė. Dabar jūs sakot, kad to neįmanoma padaryti, o kaip bus įmanoma padaryti liepos 1 d.? Balansai sudaromi, pone Zimnickai, aš su jumis nediskutuoju, aš jums aiškinu. Diskutuoti mes galim kitur, o čia aš jums aiškinu, kad balansai sudaromi iki kiekvienų metų pirmos dienos. Čia pasakyta - nuo 1992 m. sausio 1 d. Visi balansai yra 1993 m. sausio 1 d., 1992, 1994, todėl atidėlioti ir sakyti, kad neįmanoma, tai neteisinga. Jūs šį sykį neteisus. Tai turi būti daroma pagal Valstybės kontrolės įstatymą. Valstybės kontrolės pagrindinis uždavinys yra kontroliuoti valstybinio turto išsaugojimą ir panaudojimą, ir tai turi būti daroma kiekvieną dieną, o ne laukiama, kol privatizuos, kai nieko nebus galima nei atstatyti, nei su Prokuratūra kažką aiškintis. Todėl, kad čia reikia kalbėti apie atsakingus asmenis, kurie buvo vadovaujančiaisiais darbuotojais valstybinėse įmonėse, ir apie jų steigėjus, kurie turėjo priimti atitinkamus sprendimus, nes jie turėjo kontroliuoti tų įmonių būklę. Steigėjai turėjo kontroliuoti, o Valstybės kontrolė kaip tik ir turi pateikti medžiagą, kaip jie dirbo. Kai gausim tą medžiagą, tada ir galėsim daryti užklausimus, paklausimus Vyriausybei, kur tie steigėjai, kokių priemonių jie ėmėsi ir ar teisi Valstybės kontrolė, vieną ar kitą dalyką nustačiusi. Atidėlioti šito jau neįmanoma.
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, problema iš tiesų rimta ir aktuali. Manau, jūs teisi iškeldama ją, bet sakykit, ar neužtenka jūsų, kaip Seimo narės, pareiškimo Valstybės kontrolei, arba net frakcijos, ar būtinai reikalingas Seimo nutarimas, kad gautume tą informaciją?
E.KUNEVIČIENĖ. Man ne informacijos reikia. Mes turėsim po nutarimo įvykdymo priimti sprendimą Seime, nes ne E.Kunevičienei ir ne Tėvynės sąjungos frakcijai atskaitinga Valstybės kontrolė, ji atskaitinga visam Seimui. Ir jeigu visam Seimui ir daugumai (LDDP) visiškai nerūpi šitas klausimas, kaip Valstybės kontrolė vykdo savo funkcijas, kur piktnaudžiavimai ar nepiktnaudžiavimai dėl Lietuvos turto, kodėl susidarė toks įsiskolinimų skirtumas pagal statistinius duomenis - 3 mlrd., ir jeigu jūs manot, kad tik man vienai Lietuvoje rūpi tie 3 mlrd., tai, aš manyčiau, jūs ne visai atsakingai kalbat.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis - paskutinysis. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ne man vienai turi rūpėti.
G.A.PAVIRŽIS. Aš norėjau klaust, bet kadangi taip ugningai kolegė aiškino, mane daug kuo įtikino, man tik apmaudu, kad tik ji viena Seime šitą suprato, aš maniau, kad ir dešinioji pusė ją palaiko.
PIRMININKAS. Tuoj paaiškės.
G.A.PAVIRŽIS. Ji visą laiką žiūrėdavo tiktai į mus, net tada, kai gerbiamasis J.Listavičius klausimą pateikė. Ačiū.
E.KUNEVIČIENĖ. (Juokiasi) Mat jūs sėdit dešinėje pusėje, o aš vis žiūriu į dešinę ir į dešinę. O jūs sėdit dešinėje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji Kunevičiene. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašom apsispręst, ar pritariame pateikimui, ar nepritariame.
Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš pakartosiu tas mintis, kurias pasakiau. Yra ir statutai, ir kitokios galimybės. Jeigu tai būtų mūsų komiteto, mes komitete apsvarstytume, komiteto pirmininkas savo raštą parašytų Liaudies kontrolės ar kontrolės...
PIRMININKAS. Valstybės. (Juokas)
V.V.ZIMNICKAS. Atsiprašau, jūs pataisėt visiškai teisingai. Ir, be abejo, mes ne vieną kartą komiteto vardu davę įvairiausių užklausimų, lankainį informaciją ir t.t. Aš nemanau, kad čia reikalingas atskiras Seimo nutarimas. O ponia E.Kunevičienė, dirbdama Biudžeto ir finansų komitete, aš manau, lygiai taip pat gali padaryti: pateikti ir Vyriausybei, ir Valstybės kontrolės departamentui šitą paklausimą. Todėl aš siūlau nepritarti, o tiesiog pavesti protokoliškai Biudžeto ir finansų komitetui pasiaiškinti.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar vienas Seimo narys gali pritarti pateikimui.
Kolega V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš nežinau, ar pritarti, ar nepritarti. Aš esu senas ponios E.Kunevičienės simpatija, nežiūrint savo garbingo amžiaus. Ir jeigu kokiu nors būdu jos dokumentą galima būtų pateikti Seimui, aš būčiau šito pateikimo šalininkas.
PIRMININKAS. Viskas aišku, vienas - už, vienas - prieš. Prašom registruotis, ir balsuosim. Kolegos, registracija.
Prašau. A.Kubilius. Trumpai.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau labai trumpai atsiliepti į pono V.Zimnicko pasisakymą. Man lieka neaišku, ką veikia Ekonomikos komitetas, jeigu Vyriausybė nevykdo Seimo priimtų rezoliucijų. Pavyzdžiui, tokios, kaip lapkričio 22 d. Seimo priimtos rezoliucijos dėl atsakymų į paklausimą dėl valstybinės įmonės “Lietuvos spauda” statuso pakeitimo. Ta rezoliucija labai tampriai siejasi su dabar svarstytu dokumentu, nes rezoliucijos 4 punkte buvo pasakyta: reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybės kontrolės departamentas per mėnesį nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui sąrašą tų valstybinių įmonių, kurios laiku neatsiskaičiusios su valstybės, savivaldybių biudžetais, “Sodra”, kreditoriais, žemdirbiais, iš likutinio pelno padidino akcinį ir įstatinį kapitalą. Man atrodo, kad jau kam kam, bet ponui V.Zimnickui svarstant šitą klausimą, kurį pateikė ponia E.Kunevičienė, reikėtų pasėdėti ir patylėti. Jau nekalbant apie tai, kad jis šiandien turėjo, būnant A.Šleževičiui tribūnoje, klausti, kada bus įvykdyta ši rezoliucija ir jos punktai. Deja, nieko tokio neišgirdom.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Gerbiamasis Kubiliau, jeigu dar pora tokių pareiškimų, tai tikrai 2.10, 2.11 klausimai gali likti dėl laiko stokos. Taigi prašom, neeikvokim laiko, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Zimnickai, gerbiamasis Dirgėla (Triukšmas salėje), dabar reikia balsuot, o jūs blaškot. (Balsas iš salės)
Gerai, vieną minutę. Pažiūrėsim, ar per vieną minutę. Prašom. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Tikrai stengsiuos suspėti. Gerbiamasis Kubiliau, kaip tik komitetas surinko tą medžiagą ir praeitą pirmadienį svarstė išplėstiniame komiteto posėdyje, dalyvaujant kontrolės atstovams, įmonių steigėjams, tai yra ministerijų atstovams, savivaldybės atstovams ir net spaudai. Aš labai apgailestauju, kad asmeniškai nepakviečiau pono A.Kubiliaus, tikrai taip, bet jums reikėjo pasiskaityti antradienio ar trečiadienio “Respubliką”, apie tai yra parašytas net ir straipsnis. Gaila, kad neskaitot. O komitetas tikrai svarstė ir į rezoliuciją atsižvelgė.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad ir Vyriausybė nagrinėjo. Gerbiamasis Dirgėla, irgi prašyčiau tik per minutę.
K.DIRGĖLA. Ponas Seimo Pirmininke, jūs suirzęs iš anksto, lyg žinotumėt, ką aš sakysiu. Mano mygtukai neveikia, ir noriu pasakyti, kad negaliu registruotis, prašom užskaityti balsavimą.
PIRMININKAS. Tai Sadkauskui neveikė, dabar Dirgėlai neveikia, kas čia jums užeina?
K.DIRGĖLA. Pirmą kartą per Seimo kadenciją.
PIRMININKAS. (Juokiasi) Gerai, kad pirmą kartą. (Balsas iš salės) Aš supratau, pridėsiu jūsų balsą. Prašom registruotis. Gerbiamasis Dirgėla, negadinkit Seimo inventoriaus! 53 Seimo nariai, plius kolega K.Dirgėla - 54.
Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nutarimo “Dėl valstybės ir savivaldybių įmonių bei kitų buvusių valstybinių įmonių įsiskolinimo patikrinimo” projekto pateikimui, prašom balsuot už, kas prieš, kaip siūlė kolega V.Zimnickas, taip pat prašom balsuot.
Už - 22, plius gerbiamasis K.Dirgėla - 23, prieš - 10, susilaikė 14.
Bendru sutarimu atiduodam tobulinti, t.y. atidedame.
5sesija 72p svarstyti klausimai
Prašom. 2.6 punktas - įstatymo “Dėl valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo” projektas. Pranešėja - gerbiamoji V.Aleknaitė. Kol ji eina į tribūną, aš jos noriu paklausti, kaip vienas Seimo narys sako, tokio paprasto dalyko. Aš nematau Juridinio skyriaus išvados.
V.ALEKNAITĖ. Galėčiau jums...
PIRMININKAS. Ar jau yra?
V.ALEKNAITĖ. Taip.
PIRMININKAS. Nuostabu.
V.ALEKNAITĖ. Bet aš norėčiau ją turėti.
PIRMININKAS. Aš norėčiau ją pasižiūrėti.
V.ALEKNAITĖ. Rodau...
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Prašyčiau, jeigu galima, trumpai drūtai.
V.ALEKNAITĖ. Trumpai drūtai norėčiau pasakyti, jog šis mano pasiūlymas ir projektas atsirado dėl to, jog 1994 m. lapkričio 29 d. Seimo sprendimu, mano nuomone, šiek tiek skubotai ir nepakankamai įsigilinus į galimas socialines pasekmes, buvo priimta nuostata, jog už pirmąsias tris laikinojo nedarbingumo dienas pašalpą moka darbdavys. Turbūt gerbiamieji kolegos pastebėjo ir visuomenės reakciją. Žinoma, neslėpsiu, jog labiausiai sujudo moterys, moteriškoji mūsų visuomenės dalis, ir turbūt neatsitiktinai tribūnoje esu būtent aš, viena iš nedaugelio šio Seimo moterų. Kadangi nesunku numanyti, jog priėmus tokį sprendimą ypač pasunkės moterų padėtis darbo rinkoje. Dar daugiau. Ypač pasunkės jaunų, galinčių gimdyti, taigi ir turinčių vaikų moterų padėtis. Todėl aš manyčiau, jog mums verta dar kartą grįžti prie tos nuostatos ir pabandyti rasti naujų būdų padėti šiems žmonėms, kad jie neprarastų darbo. Ponas Č.Juršėnas paėmė Juridinio skyriaus išvadą...
PIRMININKAS. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. ...kuria aš dabar...
PIRMININKAS. Prašom, prašom.
V.ALEKNAITĖ. Labai ačiū. ...Norėčiau pasiremti. Šioje Juridinio skyriaus išvadoje yra rašoma, jog “tai daugiau politinio sprendimo klausimas” ir juridinių problemų jie čia nemato, tiktai siūlo sutrumpinti. Siūlo tiesiog panaikinti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio antrąją dalį ir mano, jog to pakaktų. Jeigu kolegos sutiktų pritarti mano pateikimui, tai aš taip pat priimu šią Juridinio skyriaus pastabą ir tokiu būdu 1 punktas “6 straipsnį papildyti tokia trečiąja dalimi” ir toliau iki nustatyto dydžio - šitos dalies aš sutikčiau atsisakyti ir palikti tik 2 punktą - “8 straipsnio antrąją dalį pripažinti netekusia galios” ir toliau kaip tekste.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.ALEKNAITĖ. Turbūt daugiau aš nieko nesakysiu.
PIRMININKAS. Jūs...
V.ALEKNAITĖ. Jeigu bus klausimų, mielai...
PIRMININKAS. Pakaks. Net devyni Seimo nariai. Man atrodo, visi vyrai nori paklausti. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamoji pranešėja, žinoma, kad jūsų pateiktam projektui galima ir reikia pritarti, bet aš manyčiau, kad tai galima paprasčiau padaryti. O būtent ten, kur dabar moka darbdavys, nurodyti, kad moka iš socialinio draudimo lėšų. Tai yra darbdavys sumažina išmokėtą sumą mokėdamas socialinio draudimo priskaitymus. Taip, kaip buvo daroma ir gana seniai. Ačiū.
V.ALEKNAITĖ. Mano manymu, didesnių garantijų žmonėms suteiktų mano siūlomas variantas - panaikinti 8 straipsnio antrąją dalį, pripažinti ją netekusia galios. Tačiau šiuos konkrečius klausimus galima svarstyti. Svarbiausia, ką aš norėčiau pasakyti atsakydama į jūsų klausimą, kad man yra tekę girdėti tokių argumentų, jog yra darbdavių, kurie slepia, kiek iš tiesų uždirba jų darbuotojai. Mes žinome, jog taip yra. Tačiau viena, priėmę tokį nutarimą, kad darbdavys moka už pirmąsias tris kalendorines dienas, mes nubausime būtent tuos sąžiningus darbdavius, kurie sąžiningai trečdalį darbo užmokesčio fondo moka “Sodrai”.
Kitas dalykas. Jeigu žmogus yra priverčiamas neatskleisti valstybei tikrųjų savo pajamų ir tuo būdu atsisako didelės dalies socialinių garantijų, vadinasi, toks darbdavys gali priversti ir sergantį eiti į darbą, ir neprižiūrėti sergančio vaiko, ir labai daug dalykų. Todėl aš manyčiau, jog tokius nesąžiningus darbdavius turbūt reikėtų kontroliuoti kitais būdais ir kitais įstatymais, tačiau nepažeidžiant darbuotojų teisių.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Astrauskas jus norėtų paklausti.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamoji pranešėja, ar jūs nesutiktumėte, užuot panaikinus šitas pirmąsias dienas, kad mokėtų darbdavys, apriboti per metus tų dienų skaičių, už kurias jis turėtų mokėti? Nes taip yra daugelyje šalių, kur žmogus, pranešęs, kad serga, tam tikrą dienų skaičių gali pateisinti dokumentu, gali praleisti? Bet tik tam tikrą, ne daugiau, kaip nustatyta įstatyme.
V.ALEKNAITĖ. Aš turiu prisipažinti, kad labai blogai girdėjau, ką jūs sakėte.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau.
V.ALEKNAITĖ. Dėl techninių kliūčių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš šį sykį kreipiuosi į esančius kairėje nuo manęs. Prašom netriukšmauti!
V.ASTRAUSKAS. Galiu pakartoti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja negirdi klausimų. Gerbiamasis Astrauskai, prašom pakartoti.
V.ASTRAUSKAS. Kartoju. Ar jūs nesutiktumėte, užuot panaikinus tą trijų dienų darbdavio mokėjimą, numatyti bendrą limituotą dienų skaičių, sakysime, penkis kartus po tris dienas ar pan. per metus, už kurias mokėtų darbdavys, bet ne daugiau, nes yra tokių šalių, kad galima praleisti tam tikrą dienų skaičių tiesiog pranešus, kad aš šiandien negaliu ateiti į darbą? Bet per metus tų dienų skaičius neturi viršyti nustatytų tam tikrų dienų skaičiaus apskritai.
V.ALEKNAITĖ. Pone Astrauskai, man truputį keista, prisipažinsiu, iš tamstos, kaip mediko, girdėti tokį pasiūlymą - iš anksto numatyti, kiek žmogui leidžiama sirgti. Vis dėlto iš anksto apskaičiuoti čia nėra taip paprasta. O be to, socialinio draudimo įstatymo kiti straipsniai reglamentuoja įvairias trukmes: ir koks terminas yra sergančio vaiko slaugymui, kiek galima slaugyti vaiką po operacijos ir pan., ir pan. Manau, kad jūs tai prisimenate.
Mūsų uždavinys yra kur kas paprastesnis - garantuoti asmeniui, kuris yra draudžiamas pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, jog “Sodra” jam mokės už nedarbingumą. Viskas. Todėl manyčiau, kad kuo paprasčiau mes tai išspręsime, tuo bus geriau. Mes įstatymą, beje, tuo padarysime tik harmoningesnį, nes ši nuostata dėl trijų dienų tarytum prieštarauja visam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kontekstui.
PIRMININKAS. Kolega A.Pocius.
A.POCIUS. Aš pritarčiau jūsų pateiktam projektui, bet kyla tokių minčių. Man rodos, kad tos trys dienos atsirado todėl, kad dažnai yra piktnaudžiaujama biuleteniais. Tie biuleteniai kartais išduodami visai ne dėl ligos, bet dėl to, kad išvažiuoja grybauti arba kur nors į svečius. O gal galima rasti tokį kompromisą, kad liktų viena diena, ir tada jau darbdavys būtų suinteresuotas turbūt kontroliuoti tų biuletenių išdavimą ir jų prasmingumą?
V.ALEKNAITĖ. Manyčiau, jog tas jūsų pasiūlymas yra diskusijų objektas, tačiau vis dėlto darbo rinka turbūt privers žmones nepiktnaudžiauti biuleteniais. Aš manau, kad tai įvyks pačiu artimiausiu metu, ir jau vyksta. Nenorėčiau, kad būtent į darbuotoją būtų žiūrima kaip į tą kaltąjį.
PIRMININKAS. Kolega...
V.ALEKNAITĖ. Jie kaip tik nukentės.
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Ačiū. Mano tema trupučiuką yra platesnio pobūdžio. Aš žinau, kad prelegentė yra mano kolegė, didelė patriotė. Man štai iškilo toks klausimas. 1952 m. buvo paskutinė deportacija iš Lietuvos.
V.ALEKNAITĖ. Nebuvau gimusi, ačiū Dievui.
V.LIUTIKAS. Taip. Aš jau buvau gimęs. Mane visą laiką stebina šitoks fenomenas. Išnagrinėjęs statistinius duomenis Lietuvoje, aš nustačiau, kad jeigu toks gimstamumo lygis, koks buvo 1953 m., būtų išlikęs iki šios dienos, mes, lietuviai, 2000 m. būtume pasitikę su 4 mln. gyventojų. Išeina taip...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Liutikai, minutė jau seniai baigėsi. Aš prašyčiau...
V.ALEKNAITĖ. Bet labai įdomus klausimas.
V.LIUTIKAS. Trumpinu.
PIRMININKAS. Tada prašom.
V.LIUTIKAS. Trumpinu klausimą. Kaip klostosi reikalai Lietuvoje šita prasme, kad sunkiausiais laikais išlaikę šitą demografinę pusiausvyrą mes pradedame klupti šiandien, kai, atrodo, yra geriausios sąlygos nepriklausomybei?
V.ALEKNAITĖ. Jūsų klausimas yra...
PIRMININKAS. Labai originalus.
V.ALEKNAITĖ. ...esminis. Aš manyčiau, jog čia yra daug priežasčių. Jūs pats puikiai suprantate, jog tam, kad galėtume bent iš dalies atsakyti į jūsų pateiktą klausimą, reikėtų turbūt mokslinės konferencijos. Tačiau bendrąja prasme aš taip atsakyčiau. Deja, šiuo ekonomine prasme pereinamuoju laikotarpiu žmonės kuo toliau, tuo labiau jaučiasi socialiai neapginti. Aš manyčiau, kad tai prisideda. Ne vien moraliniai ir kitokie kriterijai, bet ir tai, kad žmogus nėra užtikrintas dėl savo rytdienos. Tai prisideda. Mūsų, deja, Seimo priimti socialinės apsaugos įstatymai (ne vien šis, apie kurį aš kalbu) taip pat nėra naudingi moterims. Tarkime, mes jau nemokame pašalpų vienišoms motinoms ir pan., ir pan. Galima bus grįžti prie tų įstatymų. Aš mielai grįžčiau.
Aš manyčiau, jog jūsų paliesta tema... Jūs pataikėte, kaip sakoma, į dešimtuką. Aš būtent ir galvojau apie demografinę situaciją kalbėdama, jog ši nuostata dėl trijų dienų, kuri buvo priimta lapkričio 29 d., kenks būtent toms moterims, kurios gali gimdyti ir kurios turi gimdyti.
V.LIUTIKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
V.LIUTIKAS. Atsakymas mane patenkina. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Liutikai, malonu, kad jums patinka, bet juk aš tamstai dar nesuteikiau žodžio. Prašom.
V.LIUTIKAS. Jeigu galima...
PIRMININKAS. Prašom.
V.LIUTIKAS. Tai norėčiau pasakyti. Niekaip negaliu suprasti, kad 1953 m. Lietuvoje buvo geresnės gyvenimo sąlygos.
PIRMININKAS. Aš siūlau šitą klausimą vėliau išsiaiškinti. Gerbiamoji Aleknaite, gal neatsakinėkite. Vis dėlto...
V.ALEKNAITĖ. Turbūt negalėsiu atsakyti. Aš kalbėjau tik ekonominiu požiūriu, nes tai susiję su šiuo mano pasiūlymu. O apie...
PIRMININKAS. Kolega...
V.ALEKNAITĖ. ...moralinę tautos būklę aš negaliu kalbėti. 1953 m. Lietuva dar buvo ir katalikiška, ir labiau tradicinė valstybė. Dabar mes jau kitokie, deja, bet čia tikriausiai ne šio įstatymo tema.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. (Balsai salėje) Ką aš galiu padaryti?
J.A.KATKUS. Jūs jau atsakėte į visus klausimus ir ačiū jums.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šitam klausimui skirtas laikas tikrai baigėsi.
J.A.KATKUS. Dar aš norėčiau...
PIRMININKAS. Minutėlę! Prašom, gerbiamasis Katkau.
J.A.KATKUS. Ponas V.Liutikas sakė, kad 1952 m. baigėsi tremtis. Gal dėl to pagerėjo demografinė padėtis. Ar neatrodo, kad gal galėtų pakartoti?
PIRMININKAS. Baikime šitas kalbas!
Klausimas yra toks: ar mes... Minutėlę! Gerbiamieji kolegos, iš tikro nedarykime juoko iš to dalyko, kuris yra per daug rimtas ir vienu atveju, ir kitu atveju. Tai, ką kalbėjo kolega V.Liutikas, ir tai, ką kalba kolegė V.Aleknaitė. Nustatytas laikas šitam klausimui baigėsi. Tai ar darome pateikimo pertrauką, ar baigiame klausinėti ir pritariame pateikimui? Prašau. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš kaip tik dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.RUDYS. Aš noriu pasiūlyti... Aš atsisakau savo klausimo. Kviečiu taip pat pasielgti visus likusius, ir balsuokime.
PIRMININKAS. Tegul komiteto pirmininkas pasakys, ir tada apsispręsime. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Tai aš tada neklausiau dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Taip. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Tai trumpai pakalbėsiu.
PIRMININKAS. Prašom iš karto.
Ačiū, gerbiamoji pranešėja.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad šio įstatymo dalis, kurią šiuo metu norima pakeisti, neatsirado šiaip sau. Mes ją priėmėme, ir tai padaryta ne be motyvacijos.
Argumentai, kodėl tai buvo padaryta. Aš noriu keletą jums ir pasakyti. Jau prieš tai buvo kalbėjusi gerbiamoji V.Aleknaitė atsakydama į vieną klausimą, kad tai yra galimybė piktnaudžiauti tiek darbdaviui, tiek ir medikams. Be to, kaip jūs žinote, šiuo metu labai daug darbo dienų praleidžiama dėl peršalimo ligų. Be to, žinome, kad yra ir labai daug nelaimingų atsitikimų, mirtinų, kadangi nesirūpinama darbo sąlygomis darbo vietose. Tiesa, pas mus veikia Žmogaus saugos darbe įstatymas, tačiau čia yra dar vienas toks botagėlis, kuris verčia darbdavį rūpintis darbo sąlygomis, kad nebūtų skersvėjo, būtų šilta ir t.t.
Be to, mes, gerbiamieji kolegos, naujajame Pensijų įstatyme iš esmės padidinome fondą. Apie 14% vidutiniškai nuo to, ką išmokėjome paskutinį gruodžio mėn. O tarifo tai juk mes irgi nedidinome. Mes turime būti objektyvūs turėdami omeny ir šį variantą.
Tačiau aš nenoriu pasakyti, kad mes dabar imkime nepritarti siūlymui ir atmesti. Kreipiasi į mus ir iš Pramonininkų konfederacijos. Tą motyvaciją dėl moterų čia galima priimti, bet ji taikytina galbūt ir kitiems. Mes visapusiškai turbūt dar kartą panagrinėtume komitete tuos variantus, jeigu jūs suteiksite mums tą galimybę, ir tada bendromis jėgomis mes pateiksime savo variantą. Būtų galima dabar pritarti nesiginčijant.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, jeigu komiteto pirmininkas taip kalba, aš siūlau pritarti pateikimui. Nėra prieštaravimų? Ačiū. Ir pavesti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui šitą klausimą apsvarstyti. Gerbiamasis F.Kolosauskas, kadangi čia pinigai. Teisingai. Ir Biudžeto ir finansų komitetui. Ačiū.
Nutarimo "Dėl medicinos bibliotekos iškeldinimo" projektas (pateikimas) (95.02.02)
5sesija 72p svarstyti klausimai
Prašom. Kitas klausimas - 2.7 - nutarimo “Dėl Medicinos bibliotekos iškeldinimo” projektas Nr.1382. Pranešėjas - kolega V.Žiemelis. Aš labai prašyčiau gerbiamąjį V.Žiemelį, po to gerbiamąjį A.Stasiškį, po to A.Kubilių ir vėl gerbiamąjį V.Žiemelį, ir ne mažiau gerbiamąjį A.Katkų kalbėti labai trumpai ir Seimo narius taip pat atitinkamai elgtis. Mes atsiliekame nuo grafiko 20 min. Prašom. 17, sutinku. Prašom, gerbiamasis Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų sausio 11 d. priėmė nutarimą “Dėl patalpų suteikimo Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui”. Kad ir kaip keista, šis nutarimas nėra skelbtas “Valstybės žiniose”. Kodėl tai nepadaryta, aš negaliu pasakyti, tačiau šiuo nutarimu Vyriausybė paima iš Medicinos bibliotekos patalpas, norėdama jas perduoti Aukščiausiajam Teismui.
Iš tikrųjų suprantama, kad dabar vyksta teisinė reforma, ir pats, kaip teisininkas, esu už tai, kad teisminės institucijos būtų kuo greičiau ir kuo geriau aprūpintos patalpomis, ir prestižinėmis patalpomis. Tačiau reikia spręsti tuos klausimus protingai, atsižvelgiant į mokslo interesus, atsižvelgiant į valstybės interesus ir nedarant žalos visuomenei.
Dabar ypač sunku gyventi. Biudžetas “kiauras” ir reikia taupyti lėšas.
Lietuvos medicinos biblioteka Kaštonų gatvėje, buvusiuose Politinio švietimo namuose, įsikūrė dar 1991 m. gruodžio mėn. Jai šios patalpos buvo perduotos Vyriausybės potvarkiu. Pagal šį projektą, prieš perkeliant literatūros saugyklas, buvo atliktas pirmojo aukšto kapitalinis remontas, suremontuotos patalpų aukštį atitinkančios metalinės lentynos saugykloms. Šiuo metu saugykloje jau yra apie 500 tūkst. spaudinių. Pradėti remonto darbai pastato rūsiuose, ir visiems šiems remonto darbams, tam, kad šis pastatas būtų pritaikytas medicinos bibliotekai, sunaudota jau gana nemažai lėšų - per pusę milijono Lt.
Medicinos biblioteka pradėjo įgyvendinti JAV nacionalinės medicinos bibliotekos pasiūlytą projektą, kurio tikslas - pagerinti Lietuvos medicinos darbuotojų bei studentų aprūpinimą naujausia medicinos informacija. Taip pat bandoma įsijungti į “Internet” sistemą. Vakarų valstybės paskyrė nemažą pinigų sumą šiam projektui įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo terminas - 1994 m. lapkričio - 1995 m. lapkričio mėn. Jeigu projektas nebus įgyvendintas iki numatyto termino, Amerikos vyriausybė kitiems finansiniams metams lėšų neskirs.
Reikalas labai rimtas, todėl medicinos visuomenė, sunerimusi dėl šio Vyriausybės žingsnio, parašė laišką Prezidentui A.Brazauskui, Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui ir sveikatos apsaugos ministrui A.Vinkui, prašydama spręsti kitaip šį klausimą ir neperduoti šio pastato, neatimti šio pastato, nes sugriovus, kaip jie rašo laiške, medicinos informacijos sistemą ir trukdant ją plėtoti bei perkeliant medicinos biblioteką į užmiestį, ne tik periferijos, bet ir Vilniaus skaitytojams ir visai medicinos visuomenei būtų padarytas nedovanotinas nuostolis.
Šį raštą pasirašo daug žymių gydytojų, iš jų 17 profesorių. Taip pat kreipėsi ir atskiri rašytojai į ministrą A.Vinkų, ministras kreipėsi į Ministrą Pirmininką atskiru raštu. Aš manyčiau, kad mes neturėtume greitai spręsti tokių rimtų klausimų. Aukščiausiajam Teismui, Apeliaciniam Teismui neabejotinai reikia patalpų, tačiau galima rasti kitą išeitį. Nes jeigu įsikels į šias patalpas Aukščiausiasis Teismas, vėl reikės daryti iš naujo remontą, nes šios patalpos teismui nepritaikytos. Reikia daug posėdžių salių, kabinetus reikės pertvarkyti, o jeigu bus perkelta Medicinos biblioteka į kitas patalpas, ten vėlgi reikia atlikti naują remontą toms patalpoms. Taigi vieną darbą darysime po 23 kartus. Ar ne geriau būtų (tai gali nuspręsti, aišku, tik kompetentinga komisija), kad komisija, labai rimtai išnagrinėjusi šį klausimą, pasitelkusi specialistus, išspręstų šią problemą ir pasiūlytų sprendimo variantus? Galbūt galima rasti ir kitą pastatą prestižinėje vietoje, kurį galima būtų paskirti Aukščiausiajam Teismui, o galbūt centre statyti naują pastatą. Tačiau tai turėtų spręsti specialistai.
Todėl mes ir siūlome sudaryti Seimo komisiją, kuri išnagrinėtų ir nustatytų, ar tikslinga iškeldinti biblioteką iš šio pastato, ir pasiūlytų sprendimų būdus. Šios komisijos pirmininkas, be abejo, geriausia, kad būtų žmogus, kuris išmano tuos reikalus, tai Sveikatos pakomitečio pirmininkas ponas L.Alesionka, aišku, jeigu jis sutiktų. Į šią komisiją galėtų įeiti ir frakcijų atstovai.
Aš tiek. Prašau balsuoti už pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirma jūsų Seimo nariai norėtų paklausti. Kolega J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, man yra žinoma, jog šiose patalpose teisėtai buvo įsikūręs Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. Tik aš nepamenu, ar jūs teikėte iniciatyvą Aukščiausiajai Tarybai dėl Lietuvos medicinos bibliotekos įkeldinimo į tas patalpas, ar teikėte tuomet Aukščiausiajai Tarybai nutarimą dėl Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto iškeldinimo iš tų patalpų?
V.ŽIEMELIS. Aš galiu pasakyti tiek, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr.1010 perdavė šį pastatą, esantį Kaštonų g., Lietuvos medicinos bibliotekos patalpoms.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš, kaip medikas, esu labai patenkintas, kad jūs, kaip teisininkas, ginate medicinos interesus. Aš turiu pasakyti, kad iš tikrųjų buvo sudaryta didelė komisija, joje dalyvavo ir ponas L.Alesionka, ir aš, ir ponas V.Andriukaitis. Dalyvavo ministrų pavaduotojai, dalyvavo ponas A.Vinkus ir visi vieningai pritarė, kad bibliotekos kelti į kitas patalpas negalima. Pirmiausia tai brangiai kainuoja, gadinamos knygos, sunku perkelti.
Klausimas būtų toks. Ką jūs, kaip teisininkas, galėtumėt pasakyti, ar sunku yra perkelti Aukščiausiąjį Teismą iš vienų patalpų į kitas, jeigu jam dabar būtų laikinai suteiktos patalpos, o po kiek laiko būtų kur nors surastos ar pastatytos geresnės? Biblioteką perkelti tikrai labai sunku. Komunikaciniai ryšiai ir t.t., ir knygos labai sunkios. Sunku jas kilnoti iš vienos vietos į kitą ir sudėlioti. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau Seimo nario ir Seimo Pirmininko, tikrai labai neaiškiai kalbėjote ir aš nesupratau jūsų klausimo. Man viena...
PIRMININKAS. Jis iš esmės pritaria. Aš tuoj paaiškinsiu, gerbiamasis Žiemeli. Jeigu aš teisingai supratau gerbiamąjį kolegą V.Astrauską, jis klausia, ar ne lengviau būtų Aukščiausiąjį Teismą perkelt. Ar ne pigiau būtų perkelt kur nors, negu perkelt biblioteką?
V.ŽIEMELIS. Taip klausėt?
PIRMININKAS. Maždaug taip.
V.ŽIEMELIS. Be abejonės, Aukščiausiąjį Teismą perkelti irgi nėra lengva, nes Aukščiausiajam Teismui reikalingos tam tikros specifinės patalpos. Pirmiausia jos turės būti pritaikytos. Tarkime, jeigu jis būtų perkeltas į Kaštonų g.7, tai vėlgi reikėtų daryt kapitalinį remontą, griauti sienas tam, kad būtų suremontuotas pastatas, nes teismas turi turėti sales, kabinetus. Iš esmės turi būti daromas šio pastato kapitalinis remontas. Savaime suprantama, kam daryt vieną ir tą patį darbą du kartus. Aš sutinku su jumis. Geriau Aukščiausiąjį Teismą perkelti į tokias patalpas, kurios nėra vieną kartą jau perstatytos, pertvarkytos tam tikram tikslui. Kaip kad dabar Medicinos biblioteka remontavo šias patalpas, pritaikė bibliotekai, atliko tam tikrus darbus ir gaila darbo, gaila lėšų, gaila medicinos mokslo.
PIRMININKAS. Kolega P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisininkas. Kodėl jūs taip susirūpinot medicina? Medicinai, žinoma, reikia, bet biblioteką daug lengviau perkelti, negu suteikt teismui patalpas. Jūs apskritai prieš teisinę reformą. Greit bus dar vienas jūsų pateikimas, kur jūs norit likviduot Aukščiausiąjį Teismą ir Apeliacinį Teismą, ir daryt sumaištį. Aš prašau atmest tokį teikimą.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis profesoriau, aš galiu jums atsakyt taip, jog teisinė reforma iš tikrųjų vyksta prastai, aš sutinku su jumis, kad reforma vyksta prastai, tačiau aš už tai, kad teismas turėtų tinkamas patalpas. Galbūt reikėtų Aukščiausiajam Teismui persikelt, jis juk turi patalpas, galbūt reikėjo pagalvot apie patalpų suteikimą Apeliaciniam Teismui, kurio dar nėra ir kuris bus ir kuris galbūt galėtų laikinai dirbt buvusiuose saugumo rūmuose ir statyt naują pastatą prestižinėje vietoje, ar rast pastatą, kuris nenaudojamas ir jį rekonstruot, perstatyt. Nejaugi jums neaišku, kad nereikalingai išmetamos valstybės lėšos?
PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad šis jūsų nutarimas šiek tiek vėluoja. Vyriausybė yra priėmusi tuo klausimu sprendimą ir tos komisijos buvo sudarytos. Tik, aišku, reikėtų, kad į tas komisijas įeitų ne vien tie žmonės, kurie sako, kad nereikia iškelt šitos bibliotekos, bet ir iš kitos pusės. Aš tiesiog manau, kad mes dubliuojame Vyriausybės veiklą ir siūlau sudaryti dar vieną komisiją, kuri nuspręstų, kad nereikia sudarinėti jokių komisijų.
V.ŽIEMELIS. Tada galbūt geriausia ir Seimą paleisti, jeigu nieko Seimas nespręs. Paprasčiausia padaryt. Iš tikrųjų jūsų valia, tarkim, LDDP frakcijos, ką pasiūlyti ar iš viso neleisti ponui L.Alesionkai spręsti tos problemos. Čia jūsų didžiosios frakcijos, turinčios daugumą Seime, valia, ką pasiųsti į šią komisiją.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamasis Žiemeli, aš suprantu parlamentinį lobizmą, tačiau taip pat norėčiau, kad būtų manoma, jog tas lobizmas turi būti tam tikro padorumo ribose. Kadangi tuo metu aš buvau Filosofijos fakulteto dekanas, kai mokymui pritaikytos patalpos drastiškiausiu būdu buvo perduotos bibliotekai, visiškai nesiskaitant su studentais, jie buvo išvyti į gatvę, mes piketavom, tuomet jūs nekalbėjot Aukščiausiojoje Taryboje apie tai, kad daroma blogai, kad patalpos yra skirtos mokslui ir mokymui, o ne bibliotekai, o dabar jūs darot visiškai priešingai. Kaip tai suprast?
V.ŽIEMELIS. Klysti yra žmogiška, bet geriau nepasilikti klaidoje.
PIRMININKAS. Nuostabu. Matot, ne veltui penkerius metus deputatas. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Ar jūs nemanot, kad mes vėl įsivelsim į pastatų skirstymą? Jau buvom pradėję skirstyt profsąjungų turtą, sanatorijų, kurių neišsprendėm, ir dabar vėl sudarysim komisiją, ir tas klausimas bus liūne.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Žiemeli. Gerbiamasis Kolosauskai, ant mūsų sąžinės dar profsąjungų turtas. Jį dar teks skirstyt. Nebaigėm. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Kolosauskai, jums, kaip Biudžeto komiteto pirmininkui, labiausiai turėtų rūpėti valstybės biudžetas. Juk bus naudojamos valstybės lėšos. Ar jums neaišku? Valstybės lėšos. Mes nenorim, kad būtų nereikalingai švaistomos valstybės, biudžeto lėšos. Iš ko bus vėl remontuojamos naujos patalpos, kurias norime suteikti Medicinos bibliotekai, iš ko bus vėl rekonstruojamos Aukščiausiojo Teismo patalpos? Ar tai privačios įstaigos? Tai biudžetinės įstaigos.
PIRMININKAS. Klausimas yra aiškus ir aš pasinaudosiu savo teise, gerbiamasis Žiemeli. Juk jeigu sutarėm, kad pagal Konstituciją yra keturių pakopų teismai, tai visiems teismams turi būti patalpos. Kur padėti teismus? Yra esminis dalykas. Kur padėt? Į Seimą priėmėm Seimo kontrolierių įstaigą, bet būtent jūsų kolegos protestavo dėl šito Seimo valdybos žingsnio.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš sakiau, jeigu jūs girdėjote, jeigu sekėte posėdį, jeigu klausėte, ką aš kalbėjau. Aš sakiau, kad įsikūrė nauji teismai ir jiems reikia patalpų, tačiau reikia spręsti tą klausimą protingai. Ar galima du kartus atlikti tą patį darbą? Juk jau vieną kartą suremontuotos tos patalpos ir pritaikytos Medicinos bibliotekai. Juk jau vieną kartą panaudota nemažai lėšų, atliktas darbas. Per pusę milijono vien tik biudžetinių lėšų skirta, plius yra parama iš Vakarų valstybių. Ar to mažai? Ar jūs esate tokie turtingi, kad taip spręstumėt klausimus?
PIRMININKAS. Nesiginčykim. Dar kolega A.Baležentis ir kolega A.Bendinskas. Prašom trumpai.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis kolega, ar jūs nesutiktumėt pakeist pavadinimo? “Dėl Medicinos bibliotekos neiškeldinimo”. Nes dabar susidaro įspūdis, kad Seimas nori iškelti tą biblioteką.
PIRMININKAS. Štai geras pasiūlymas. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Pritariu. Priimu jūsų pasiūlymą.
A.BENDINSKAS. Man labai patinka, kad gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis taip nepaprastai susirūpinęs finansais. Bet, matot, yra kontrklausimas. Prašom pasakyti, kodėl jūs tada nesirūpinot tais finansais? Tačiau čia yra jau kitas reikalas. Jūs dar kartą paminėjot, kad Aukščiausiąjį Teismą ir apygardos teismus galima sukelt į KGB rūmus. Bet jūs taip pat pamiršot, kad ten jau kelis šimtus dienų sėdi užėmę tuos rūmus tie, kuriuos jūs irgi pateisinat. Todėl nereikia čia laviruot ir manyt, kad visi kiti žmonės nesupranta jūsų “pramatymų” į ateitį. Kiek aš turiu informacijos, Medicinos bibliotekai paskirtos arba numatomos labai geros patalpos buvusioj “Vilmoj”, puikiausias transportas, puikiausiai galima pasiekt ir nereikėtų čia užsiiminėt žodžių ekvilibristika.
PIRMININKAS. Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš supratau, kad čia nebuvo klausimas, o konstatavimas ir jūs turėjote nutraukt, jeigu Seimo narys neužduoda klausimo. Tačiau manau, kad šiuos reikalus geriau išmano medikai, dirbantys bibliotekoje profesoriai, negu mes. Mes galim išmanyt savo Seimo darbą, o jie tuos reikalus išmano geriau už mus. Aš vadovaujuosi, kaip minėjau, medikų kreipimaisis, jų prašymais neiškeldint.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, siūlymai buvo įvairūs, todėl prašom pasisakyt dėl balsavimo motyvų. Pritariam po pateikimo ar nepritariam. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, būtų labai simboliška, jeigu vietoje bibliotekų mes visur įkurtume teismus. Bet ar šitą reikia daryti? Aš tikrai įsitikinęs, kad nereikia šito daryt. Juo labiau kad mes visada turime suteikti prioritetą medicinos klausimams. Jeigu mes šito prioriteto nesuteiksim sprendžiant patalpų ir biudžeto bei kitus organizacinius klausimus, tai anksčiau ar vėliau nesidžiaugsime nei patys, nei žmonės už tai mūsų nepagirs. Aš siūlau pritart pateikimui.
PIRMININKAS. Dabar vienas gali nepritart. A.Kubilius? Pritaria. Gerbiamasis A.Katkus turbūt irgi. Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Na, aš jau sakiau, kad mums nereikia veltis į patalpų dalijimą. Aš nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, prašom registruotis.
Salėje 50 Seimo narių. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo nutarimui dėl Medicinos bibliotekos iškeldinimo ar neiškeldinimo projektui, tas balsuoja už. Kas mano, kad nereikia šito, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 22, prieš - 19, susilaikė 9. (Balsai salėje) Labai “pritarta”. Aš siūlau atidėt šitą klausimą tobulint. Gerbiamieji kolegos, jūsų prašiau, liko dar keli klausimai, o mes atsiliekam 20 minučių. Reikėtų iš tikrųjų laiku baigt. Prašom.
5sesija 72p svarstyti klausimai
Gerbiamasis A.Stasiškis. 2.8 klausimas - Seimo nutarimo “Dėl aplinkybių, susijusių su Rusijos ginkluotės, skirtos karo veiksmams prieš Čečėniją, pervežimais per Lietuvos teritoriją ištyrimo” projektas Nr.1390. Prašom. Gerbiamasis Stasiški, aš tikrai nuoširdžiai prašau, jeigu galima, trumpai.
A.N.STASIŠKIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai atsiliepiu į Pirmininko prašymą ir siūlau taupyt laiką. Aš manau, kad dėl šito nutarimo tikrai veltis dabar į ginčus nereikia. Jeigu manysit, kad nereikia, tai iš karto atmeskit, o jeigu reikia, tai reikia. Klausimas atsirado karštų ginčų metu, atsakant į paklausimą, todėl dabar neverta kartoti tų visų aplinkybių. Tikrai su šiuo dalyku yra susijusių daug neaiškių arba bent mums nežinomų aplinkybių. Aš manau, kad Seimas turi teisę žinoti ir ne tik teisę, bet tai būtų naudinga žinot. Aš manau, kad tam tikri Seimo veiksmai arba nutarimai galėtų būti kaip parama Vyriausybei. Todėl aš kviečiu neieškoti čia jokių politinių ar kažkokių negerų motyvų, o tiesiog išsiaiškinti visas aplinkybes. Ta komisija galėtų Seimui pateikti savo išvadas, jeigu tai būtų susiję su užsienio politika arba su kitais dalykais, kurie neskelbtini, tos išvados galėtų būti paskelbtos ir apsvarstytos uždarame Seimo posėdyje. Manau, kad tai būtų naudinga tiek Seimui, tiek Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar keli Seimo nariai norėjo jūsų paklausti. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Galbūt ne tiek klausti, kiek turiu pasiūlymą.
PIRMININKAS. Prašom iš karto.
J.KAROSAS. Siūlau bendru sutarimu pritart komisijos sudarymui ir tuo pačiu sutaupyt laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra kitų siūlymų? Nėra? Klausimas išspręstas. O dėl komisijos personalijų ir kitų dalykų prašom frakcijas tarpusavyje susitart ir tada antradienį bus galima priimt sprendimą. Ačiū. A.Kubilius.
5sesija 72p svarstyti klausimai
2.9 punktas. Seimo statuto papildymo ir pakeitimo projektas Nr.1133. Gerbiamasis kolega, aš irgi noriu paklausti, kaip ir kolegės V.Aleknaitės. Aš kažkodėl nematau Juridinio skyriaus išvados. Ar jau yra?
A.KUBILIUS. Yra kitoj pusėj. Tame pačiame lape. Taip, tai yra seniai registruotas projektas. Dar praeitų metų rugsėjo 15 d. Bet aš manau, kad jis darosi vis aktualesnis, nes tai, ką mes matome šiandien ir kitomis dienomis mūsų Seimo darbe, iš tikrųjų, mano manymu, mus verčia galvoti apie kai kurias, mano įsivaizdavimu, pakankamai radikalias reformas Seimo darbe. Aš manau, kad jau dvejų su puse metų mums, net ir pirmą kartą pakliuvusiems į parlamentą, turėjo užtekti suvokti visas parlamentinio darbo ypatybes. Tačiau mane stebina... Prisipažinsiu, mane nustebino ir kolegos K.Kubertavičiaus šiandien pasisakymas, kad Seimas turėtų sudaryti komisiją, kuri nutartų, kad daugiau Seimas turėtų nesudaryti jokių komisijų tirti Vyriausybės darbui. Manau, kad tai iš tikrųjų yra tikras ir nuoširdus požiūris. Ne vieną kartą esame girdėję, ir Seniūnų sueigoje, ir šiandien tą girdėjome, kad Seimas turėtų priiminėti kiek galima greičiau įstatymus. Visos diskusijos, visi karšti ginčai yra tiktai trukdymas. Vyriausybė gerai žino, ką reikia daryti. Seimo bandymai ko nors ieškoti, ką Vyriausybė daro, yra tik Seimo darbo trukdymas. Turiu pasakyti ir manau, kad Seimo Pirmininkas neprieštaraus tam, jog Seniūnų sueigoje turbūt nuo pat Kalėdų aš sąmoningai kiekviename posėdyje klausiau Seimo Pirmininko, kaip yra su Vyriausybės valanda. Na, ačiū Dievui, kad Seimo Pirmininkui užteko tik mėnesio ir pagaliau mes pamatėme ir vieną, ir antrą Vyriausybės valandą. Manau, kad Seimo statute yra tokių dalykų, kuriuos reikia keisti, kad iš tikrųjų Seimas galėtų vykdyti vieną iš pagrindinių savo funkcijų, tai yra jo patvirtintos Vyriausybės parlamentinę kontrolę. Todėl aš siūlau keletą straipsnių Seimo statute ar pakeisti, ar įvesti naujų straipsnių, kurie sudarytų Seimo nariams galimybę kiekvieną posėdžių dieną 30 minučių popietinio posėdžio skirti Vyriausybės valandai, užduodant labai trumpus klausimus ir išgirstant labai trumpus atsakymus. Tai, ką mes jau ir pradedame bandyti daryti, bet, manau, kad tai turėtų būti teisėta Statute. Taip pat manau, kad yra dar viena labai paprasta problema ir ją irgi reikia spręsti. Manau, kad tai padėtų Seimui vykdyti tą parlamentinės kontrolės funkciją. Tai, ką šiandien net ir ministras A.Stasiukynas pastebėjo, kad mano kai kurie užduoti klausimai buvo surašyti dar sausio 12 dieną, o šiandien yra vasario 2 diena. Be abejo, toks klausimas, kokį aš užrašiau tada perskaitęs laikrašty informaciją apie tai, kaip ministras sėkmingai važinėja ne ministerijai priklausančiu BMW automobiliu, ta informacija jau šiek tiek paseno. Per tą laiką galėjo ir tą automobilį pavogti iš ministro. Mano siūlymas yra labai paprastas, jog būtų įrašytas specialus straipsnis, kad 5 Seimo nariai galėtų prieš posėdį arba posėdžio metu įteikti posėdžio sekretoriatui raštišką klausimą Vyriausybės nariui, susijusį su ypač svarbia ir aktualia problema ir su reikalavimu, kad į klausimą būtų atsakyta to paties posėdžio metu. Be abejo, numatytume tam tikrą apribojimą, kad vienas Seimo narys sesijos metu galėtų pasirašyti ne daugiau kaip du tokius reikalavimus.
Ir paskutinis mano siūlymas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį, tai yra dėl tyrimo komisijų sudarymo. Turiu pasakyti, kad valdančiajai partijai natūraliai atrodo, jog tyrimo komisijos yra tik Seimo darbo trukdymas. Labai nustebau, kai šiandien ponas J.Karosas pasisakė už pono A.Stasiškio siūlomos komisijos sudarymą. Tačiau tai yra turbūt tik antras komisijos sudarymas per visą Seimo darbo laikotarpį. Normaliuose Vakarų demokratiniuose parlamentuose opozicijai yra sudaroma galimybė reikalauti tokios komisijos sudarymo. Todėl mano siūlymas yra labai paprastas, paimtas iš Austrijos parlamento statuto numatant, kad ne mažesnė kaip penktadalio Seimo narių grupė gali raštu pareikalauti sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, ir jeigu toks reikalavimas yra įteiktas, komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.
Na, dar daugelis pasiūlymų, kuriais bandytume šiek tiek sutvarkyti kai kurias Seimo statuto vietas leidžiant Seimo nariams čia, Seime, iškelti visų dėmesiui iš tikrųjų pačius svarbiausius ir pačius aktualiausius mūsų valstybės klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Kolega P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad tokie pasiūlymai, kai penktadalis primes valią visam Seimui daryti įvairias diskusijas, pavesti komitetams tirti, daugybę komisijėlių sudaryti, tai užuot įstatymus leidęs, šis parlamentas taps kažkokių plepalų klubu ir daugiau nieko. Aš kategoriškai būčiau prieš tokius. Galbūt kai kuriuos klausimus ir galėtume. Seimo statutas yra tobulinamas, bet dėl daugelio išreikštų minčių, kad ir ministrui atsakyti per vieną dieną, reikia irgi pagalvoti. Na, neįmanoma to padaryti. Kaip rimti žmonės nepagalvoja tokius dalykus teikdami?
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakymas dėl balsavimo motyvų. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbėdamas paminėjote, kad Vakaruose yra normalių parlamentų. Matyt, yra ir nelabai normalių. Bet aš noriu priminti, kad aš kalbėdamas nesiūliau nesudaryti komisijų, aš kaip tik siūliau sudaryti komisiją ištirti, ar mums reikia komisijos. (Juokas)
A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes visi puikiai suprantame, kokį atsakymą turėtų duoti tokia komisija, kuriai vadovautumėt jūs. Noriu pasakyti, kad yra pasaulyje nenormalių parlamentų. Manau, kad vieną iš jų matome ir čia. Be abejo, tai priklauso nuo parlamentarų ir jų suvokimo, kas tai yra parlamentarizmas. Man labai keista ir gaila, kad Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas profesorius P.Vitkevičius, kurį aš labai gerbiu kaip žymų teisininką, labai siaurai supranta parlamento funkcijas. Jeigu mes suvoksime, kad parlamentas yra tiktai įstatymų leidybos fabrikėlis, tai aš manau, kad mes galime išsiskirstyti, ir valdančioji partija galės priiminėti įstatymus. Aš manau, kad galbūt netgi ir to mūsų suderėto slaptojo posėdžio metu mes galėtume diskutuoti ir apie tai, kaip mes suprantame parlamentarizmą.
PIRMININKAS. Geras pasiūlymas.
A.KUBILIUS. Manau, kad trejų metų patirties mums užtektų, kad pradėtumėm galvoti apie gilesnius dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis kolega ir gerbiamieji kolegos, šiandien mes du kartus, mes, t.y. Seniūnų sueiga, tarėmės dėl kai kurių dalykų ir lyg ir susitarėme, kad be reikalo aštrių ir įžeidžiančių kitus epitetų nevartotumėm. Man atrodė, kad A.Kubilius tam pritarė, bet tas netrukdė jam pavadinti šį parlamentą nenormaliu. Kieno dėka, šios pusės ar kitos pusės, ar visų kartu?
A.KUBILIUS. Manau, vidurio.
PIRMININKAS. Vidurio? Tada gerai. Jeigu mūsų abiejų dėka, tada tvarka.
Kolega J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš esu šiek tiek nustebęs, nes mes drauge taip darniai dirbome prie Statuto pataisų projekto bendroje darbo grupėje ir tos jūsų pataisos Statutui, kurios teikiamos 211 straipsniui ir 211 pirm straipsniui, buvo tame didžiajame pataisų Seimo statutui projekte. Be to, Seime buvo atliktas jų pateikimas. Po to svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seime. Tačiau mes prieš Naujuosius metus nespėjome organizuoti visų pataisų priėmimo. Dabar jūs jas teikiate iš naujo. Ką tai galėtų reikšti, ar tai reikštų, kad jūs anas pataisas atsiimate? Galbūt jums dabar bus sunku tribūnoje susiorientuoti. Noriu pasakyti, kad 211 straipsnio pataisa skiriasi tik paskutiniu sakiniu. Ten nebuvo įdėta ta norma dėl transliacijų.
PIRMININKAS. Laikas.
J.BERNATONIS. Ir 211 pirm skiriasi tik tuo, kad ten buvo 10 Seimo narių, o čia 5 Seimo nariai gali prieš posėdį ir toliau lygiai tas pat. Ar tai reiškia, kad jūs norite pasiūlyti pradėti vėl iš naujo svarstyti šias pataisas?
A.KUBILIUS. Dėkoju ponui J.Bernatoniui už pastabą. Iš tikrųjų, matyt, aš apsirikau ir šiandien turėtų būti ne pateikimas, o svarstymas. Manau, kad ponas J.Bernatonis turėtų ir man būti dėkingas, kad mes aukojame opozicijos laiką tam darbui, kurį turėtų daryti jo vadovaujama komisija. Man atrodo, mes abudu vienas kitam galime padėkoti ir šiandien padaryti šio projekto svarstymą. Aš supratau, kad jūs pritariate. O tuos skaičius mes pakeisime, be abejo, suderinsime.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom. (Balsai salėje) Į mikrofoną! Gerbiamasis Astrauskai, paspauskite mygtuką! Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Visų pirma noriu paklausti, kaip jūs galite nustatyti klausimų svarbumą. Jūs sakėte: “svarbiais klausimais trys ar penki žmonės gali užduoti Vyriausybei klausimą”. Juk čia yra neįmanomas dalykas. Mes visai skirtingai suprantame klausimų svarbą. Vienas vertinimas yra opozicijos, kitas vertinimas yra mūsų didžiosios frakcijos. Tai čia niekada nebus aišku, ar tai svarbu, ar nesvarbu. Be to, sakykime, jeigu aš pateikiu svarbų klausimą, o gal bus kitas dar svarbesnis. Jūs apribojate, kad tris kartus galima pateikti. Kaip žmogus gali orientuotis, ar jis svarbiausią klausimą pateikė, o po to gal kada nors bus dar svarbesnis. Ačiū.
A.KUBILIUS. Visiškai sutinku su jūsų mintimis. Manau, kad mes galime išbraukti tą klausimo apibūdinimą. Manau, kad bet kuriuo klausimu, jeigu 5 Seimo nariai nutars, kad jie nori užduoti klausimą, į kurį turi atsakyti Vyriausybės narys tą pačią dieną, tai jie užduos, nesvarstydami, ar tai yra labai svarbus klausimas, ar šiaip klausimėlis.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju. Prašyčiau pasisakymui palikti.
PIRMININKAS. Prašom. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Dabar klausimas yra toks. Iš tikrųjų yra Seimo statuto pakeitimų, papildymų projektas. Dalį pakeitimų, papildymų mes priėmėm. Kita porcija jau paskutinės stadijos yra numatyta priimti tą savaitę, kuri prasidės vasario 13 d. Man atrodo, mes dabar nepraraskime laiko ir laikykime (pateikta ar nepateikta), laikykime, kad gerbiamojo kolegos pasiūlymai, jeigu jie nebus įtraukti į mano ir gerbiamojo J.Bernatonio galutinį projektą, kad jie bus pateikti kaip alternatyvos ir galėsime balsuoti vasario 14 d. ar 15 d. Dėl to nesiginčykime. Ar kas kitaip mano? Prašom. Kolega A.Baležentis. Ar kitaip manot?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau panašiai.
Noriu atkreipti dėmesį į ypatingą šio klausimo svarbą. Jeigu šiandien mes skaitome spaudoje, kad Seimu pasitiki tik 21% Lietuvos žmonių, tai taip yra ir dėl to, kad mūsų Statutas būtent toks, kad mes būtent taip dirbame pagal šį Statutą ir būtent taip mes jį tobuliname. Manau, kad gerbiamasis Seimo Pirmininkas padėkos gerbiamajam A.Kubiliui už tuos pasiūlymus, nes tai yra kaip tik pagalba pakelti tą procentą. Mes negalime atmesti šių pasiūlymų.
Antras dalykas, ką aš noriu pabrėžti, kuo geri tie pasiūlymai. Jeigu mes priimame įstatymus ir nekontroliuojame, nesirūpiname, kaip jie vykdomi, tai mūsų darbas yra beprasmis, nes jų nieks anksčiau ar vėliau pradės nevykdyti. Taigi čia yra grįžtamasis ryšys. Siūlau šiems siūlymams pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baleženti, aš labai atsiprašau, bet vis dėlto, jeigu klausimas yra sprendžiamas, jeigu jau projektas yra baigiamosios stadijos ir du pagrindiniai punktai jau yra tame projekte, tai kam dar dešimtą kartą svarstyti? Dovanokite, niekaip jūs manęs neįtikinsite, kad čia yra klausimo ar užaštrinimas, ar tobulinimas, ar juo labiau Seimo reitingo kėlimas.
Gerbiamasis J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Aš nemanau, kaip gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis mano, kad visi Lietuvos žmonės skaito mūsų Statutą ir pagal tai vertina Seimą. Manau, jeigu tik pagal Statutą vertintų, tai nė procento nebūtų žinančių tą Seimą. (Salėje juokas) Tačiau negaliu pasisakyti prieš. Irgi pritariu pateikimui. Siūlau paskirti pagrindinį komitetą Valstybės ir teisės komitetą, kaip ir dėl kitų Statuto klausimų, ir Statute numatyta tvarka svarstyti.
PIRMININKAS. Pritariam gerbiamojo J.Bernatonio siūlymui? Ačiū. (Balsai salėje) Ar kas reikalauja balsuoti? Ačiū. Pritarta.
5sesija 72p svarstyti klausimai
2.10 darbotvarkės punktas. Seimo nutarimo “Dėl kai kurių Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios” projektas. Projekto Nr.1408. Pranešėjas gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateikiu nutarimo projektą, kuris yra susijęs su 1994 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo priimtu sprendimu, kuriuo Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Seimo priimta įstatymo nuostata dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimų nutraukimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Norėčiau dar kartą Seimui priminti Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnis sako, jog Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų nustatyta tvarka šiais atvejais. Yra išvardyti 6 atvejai: savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui, dėl sveikatos būklės, išrinkus į kitas pareigas, kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą, kai įsiteisėja juos apkaltinę teismo nuosprendžiai. Šiuo atveju Lietuvoje mes kol kas turime Aukščiausiojo Teismo teisėjus, paskirtus du kartus į tas pačias pareigas. Būtent Aukščiausiojo Teismo teisėjai A.Budienė, R.Čaika, S.Čatrauskas, V.Greičius, A.Jukna, A.Marčiulionis, A.Pėstininkas, J.Riepšas, I.Stankevičienė, J.Šerkšnas, J.Tomaševičius, A.Valiulis, L.Žilienė, Č.Jokūbauskas, A.Spiečius ir B.Stakauskas yra dukart Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Jie paskirti dar Aukščiausiosios Tarybos laikotarpiu ir jų įgaliojimai iki šiol dar nėra pasibaigę. Seimas neturėjo teisės šių teisėjų dar kartą skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Jeigu jie norėjo tai daryti, tai turėjo susitarti su šiais teisėjais, kad jie išeitų iš teisėjų savo noru ir tik tada priimti juos teisėjais arba ieškoti kitų konstitucinių būdų. Tačiau Seimas taip nepadarė, o juos paskyrė antrą kartą. Norėdami, kad būtų pašalinti konstituciniai pažeidimai, mes siūlome panaikinti šių teisėjų paskyrimą antrą kartą teisėjais. Seimas tai padarė 1994 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr.1673 ir 1994 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr.1680. Taip pat dalis Aukščiausiojo Teismo teisėjų, tai V.Grabinskas, K.Gurinas, J.Iždonaitė, J.Januškienė, A.Jarackaitė, S.Knizleris, B.Pupkovas, G.Slauta ir A.Šumskas yra paskirti Apeliacinio teismo teisėjais. Iki šio laiko jie neatleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų. Norėčiau pasakyti, kad Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjų skyrimo pagrindai yra skirtingi ir, savaime suprantama, prieš skiriant Apeliacinio teismo teisėjais, šie teisėjai turėjo būti atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų, kaip to reikalauja Konstitucija. Todėl mes ir siūlome pasiūlyti Lietuvos Respublikos Prezidentui pateikti Seimui dekretą dėl Aukščiausiojo Teismo paskirtų Apeliacinio teismo teisėjų atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų. Tokia dviprasmė ir prieštaraujanti Konstitucijai padėtis negali būti. Tad, taupydamas Seimo narių laiką, aš daugiau nekalbėsiu, tik prašau pritarti šio nutarimo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius norėtų paklausti. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip galėtų būti sprendžiami jūsų iškelti klausimai, jei nebūtų priimtas šis nutarimas? Ačiū.
V.ŽIEMELIS. Šis nutarimas turi būti priimtas, kadangi Konstitucinis Teismas jau yra nutaręs, jog teisėjų įgaliojimai negali būti nutraukiami, jog Seimo priimta nuostata dėl teisėjų įgaliojimų nutraukimo prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paklausti: ar aš galiu užduoti du klausimus, ar man reikia palaukti? Galiu.
PIRMININKAS. Neturime laiko, bet jeigu trumpai - prašom.
A.KUBILIUS. Aš labai trumpai. Sakykite, pone Žiemeli, o ką daryti mums teks su buvusia Aukščiausiojo Teismo teisėja ponia O.Dzedulioniene, kuri Seimo buvo neteisėtai svarstoma ir nepatvirtinta, bet niekas negirdėjo apie jos sutikimą perkelti į kitą darbą? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Aš tiesiog galvoju, ką darys Seimo Pirmininkas, jeigu bus priimtas mūsų nutarimas? Man atrodo, Seimo Pirmininkas gerai supranta, kad tokiu atveju Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimai baigsis kitos Seimo kadencijos metu. Ar jums neatrodo, kad dėl to yra pagrindinis Seimo Pirmininko nenoras vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli, matyt, mes abu kartu atsakysime. Prašom. Pirma tamsta, po to aš.
V.ŽIEMELIS. Aš galiu jums suteikti pirmenybę.
PIRMININKAS. Ne. Iš eilės. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Iš tiesų, gerbiamasis Seimo nary Kubiliau, jūs teisus. O.Dzedulionienės įgaliojimai iki šio laiko nenutraukti, ji neatleista iš Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų, kaip tai numatyta Konstitucijoje. Šiuo metu ji yra ir Aukščiausiojo Teismo teisėja, ir apygardos teismo teisėja.
Galbūt į antrąją jūsų klausimo dalį atsakys pats ponas Č.Juršėnas?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau visiems - ir man (pradėsiu nuo savęs), ir gerbiamajam V.Žiemeliui, ir gerbiamajam A.Kubiliui, ir kitiems Seimo nariams - stropiai paskaityti Konstitucinio Teismo sprendimą.
Asmeniškai aš esu kai kuriems Seimo nariams, tiems, kurie pasirašė teikimą į Konstitucinį Teismą, dėkingas, kadangi po šito sprendimo, po šito Konstitucinio Teismo sprendimo, iš tikro bus daug lengviau teisėjams. Taigi ačiū jums, gerbiamieji kolegos, kad jūs paskatinote Konstitucinį Teismą priimti būtent tokį sprendimą. Atšaukti šitų sprendimų, ką siūlo gerbiamasis V.Žiemelis, tikrai nereikia.
Kolega A.Katkus. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom.
J.A.KATKUS. Taupau laiką.
V.ŽIEMELIS. Jeigu galima...
PIRMININKAS. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Prieš kalbant...
J.A.KATKUS. Taupau laiką.
V.ŽIEMELIS. Prieš kalbant A.Katkui, pasakyti...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. ...pasakyti, kad jūs, matyt, savo teigimu norėjote pasakyti, jog Konstitucinio Teismo nutarimas galioja ne šiam Seimui, o kitiems?
PIRMININKAS. Konstitucinio Teismo sprendimas galioja visiems laikams, kol nebus pakeista Konstitucija. Įvykdyta kiek reikia. Gerbiamasis M.Lošys atleistas.
Prašom. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Taupau laiką.
V.ŽIEMELIS. Dėl M.Lošio galiu pasakyti, kad jis atleistas irgi neteisėtai. Jūsų žiniai.
A.KUBILIUS. Tai ką dabar daryti?
PIRMININKAS. Prašom skųsti nustatyta tvarka, gerbiamasis...
V.ŽIEMELIS. Tą mes ir padarysime.
PIRMININKAS. Gerai.
A.KUBILIUS. Pirmininke, už kiekvieną pralaimėjimą mes jums taip jau...
J.A.KATKUS. Jau atsakė ponas V.Žiemelis. Taupydamas laiką...
PIRMININKAS. Atsakė. Prašau. Kolega P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs nemanote, kad norite apskritai likviduoti ir Aukščiausiąjį, ir apeliacinį teismą? Jūs sakote, kad 510 m. liko senojo teismo įgaliojimai. Šitie žmonės savo laisva valia ėjo į rinkimus ir išrinkti iki 65 m. Tai ar jiems blogiau, ar prievarta?
Kas dėl Apeliacinio teismo teisėjų, tai jie sutiko pereiti laisvai į tą naujai suformuotą Apeliacinį teismą, kuriame dabar yra 71 teisėjas ir... Oi, dovanokite. 7 teisėjai Apeliaciniame teisme. Jie laisva valia taip pat iš esmės buvo perkelti. Juk niekas pistoleto prie kaktos nedėjo, kad jie eitų. Jie davė sutikimą, o savo noru galima pereiti. Konstitucijos 115 straipsnio 1 punktas aiškiai sako, kad savo noru galima pereiti bet kur. Taip padarė ir gerbiamasis M.Lošys, dėl kurio jūs verkšlenote praeitą posėdį. Tas verkšlenimas buvo todėl, kad jis buvo didžiausias teismų reformos stabdytojas. Jūs norite ją sujaukti, stabdyti ir, vienu žodžiu, kad kuo blogiau veiktų teisėsauga, teisingumas. Prašau atmesti.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis profesoriau, man būtų kur kas maloniau, jeigu jūs, kaip buvęs mano dėstytojas ir profesorius, gintumėte Konstituciją ir ragintumėte daugumą taip pat jos laikytis. Tačiau gaila, kad dauguma jus paveikė ne taip, kaip reikia, ir jūs padedate jiems nesilaikyti Konstitucijos. Aš norėčiau jums perskaityti, gerbiamasis profesoriau, 115 straipsnio 4 punktą, kuris skamba taip: “Išrinkus į kitas pareigas ar jų sutikimu perkėlus į kitą darbą”. Čia kalbama apie teisėjus. Į kitą darbą. Tai reiškia - ne teisėju. Jūs kalbėjote apie tai, kad jie perkelti į Apeliacinį teismą. Jie išrinkti į Apeliacinį teismą, ne perkelti. Juos reikėjo atleisti. Būtų viskas gerai, jeigu jūs būtumėte padarę, kaip siūlėme mes. Ir Valstybės ir teisės komitete, ir po to Seimo posėdžiuose. Ponas A.Kubilius siūlė, ir aš siūliau komitete, kad reikia atleisti šiuos žmones iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, o po to juos skirti Apeliacinio teismo teisėjais.
O įgaliojimai nepasibaigę esančių Aukščiausiajame Teisme. Pirmieji įgaliojimai nepasibaigę. Tai kaip mes galime, nepasibaigus įgaliojimams, dar kartą skirti?
PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Aš nenorėčiau pateikti klausimo. Gerbiamasis profesorius taip įtikinimai man kalbėjo apie tą laisvą valią, kad aš net patikėjau, kad ir 1940 m. mes laisva valia taip pat kažkur atsidūrėme.
PIRMININKAS. Sulyginote irgi. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad faktiškas teisėjų atestavimas, kuris gan keistai atrodė, kai mūsų komitete, sakysime, buvo klausiama: kiek, tamsta, turėjai tokių bylų? Sako dvi, tris bylas. Žinoma, savaime suprantate, kokios tai bylos. Štai šitie teisėjai labai lengvai “praėjo” ir tapo naujojo teismo teisėjais, o asmenys faktiškai nieko nepadarė. Kad ir ta pati ponia O.Dzedulionienė buvo, taip sakant, sustabdyta, neleido jai “praeiti” į Aukščiausiąjį Teismą. Ar jums neatrodo, kad visas tas jų egzaminavimas ir šita visa procedūra buvo tam tikra poveikio priemonė, kad ateityje teisėjai žinotų, kaip jie turi elgtis?
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau pacituoti buvusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko M.Lošio žodžius, pasakytus praeitame posėdyje. Jis pasakė, kad Seimas vykdė teisinę reformą padrikai ir chaotiškai. Buvo nuspręsta pagal teisinės reformos metmenis reorganizuoti Aukščiausiąjį Teismą, o buvo atlikta ne reorganizacija, o Teismo likvidavimas, konstitucinės institucijos - Aukščiausiojo Teismo - likvidavimas. Reformos esmė buvo viena - pakeisti Aukščiausiojo Teismo vadovybę, o teisėjai liko tie patys.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas.
J.KAROSAS. Gerbiamasis Žiemeli, ar jums neatrodo, kad du kartus paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėjas yra geriau ir tvirčiau, negu vieną kartą paskirtas?
V.ŽIEMELIS. Pone Karosai, aš siūlyčiau tada ir Seimui dar kartą pasiskirti save Seimo nariais.
PIRMININKAS. Kolega Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Jeigu buvo išaiškinta ir priminta teisinė šios problemos pusė prieš svarstant teisėjų kandidatūras, tai ką atsakė tie teisėjai ir kokia buvo jų pozicija?
V.ŽIEMELIS. Yra raštas. Analogiškai mūsų nuomonės sutampa su Aukščiausiojo Teismo pirmininko raštu. Jis konstatavo lygiai tuos pačius faktus, kuriuos pateikėme mes. Jis išdėstė tai savo pasisakyme. Ponas M.Lošys. Man teko kalbėti ne su vienu dabartinio Apeliacinio teismo teisėju, kurie anksčiau dirbo Aukščiausiajame Teisme. Nenoriu minėti jų pavardžių, nes jiems bus sudėtinga dirbti. Jie yra pasakę, jog pritaria mūsų nuomonei. Jų įgaliojimai nenutraukti, niekas neprašė jų sutikimo. Netgi nėra nė vieno jų rašytinio sutikimo, kad jie prašosi perkeliami į Apeliacinį teismą. Jie turėjo prašytis paskiriami, bet prieš tai turėjo prašytis atleidžiami iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
V.ŽIEMELIS. Sutinku. Jie dvigubi teisėjai, bet jie turi būti atleisti iš Aukščiausiojo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Žiemeli, prašom nesiginčyti su Seimo nariais, kurie neteisėtai replikuoja iš savo darbo vietų. Be leidimo.
Ačiū, gerbiamasis Žiemeli.
V.ŽIEMELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu reikia, galite čia pabūti, truputėlį pailsėti.
Dabar kai kurie Seimo nariai pasisakys. Vienas - už, vienas - prieš. Ar pritariame po pateikimo, ar nepritariame. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau pritarti šitam mūsų pateiktam nutarimo projektui. Aš suprantu, kad ir Seimo Pirmininkui, ir valdančiajai partijai, ir Valstybės ir teisės komiteto pirmininkui nedaro garbės tai, kas buvo padaryta su vadinamąja teismų reforma. Kad teisėjų įgaliojimai nenutrūko, jau pripažino pats Seimas, atleisdamas buvusį Aukščiausiojo Teismo teisėją poną V.Nikitiną, kai jis perėjo dirbti į Prokuratūrą. Tas atleidimas, aš noriu priminti, įvyko jau 1995 m. Po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimai nenutrūko, tai, be abejo, buvusius Aukščiausiojo Teismo teisėjus paskyrus Apeliacinio teismo teisėjais, tas paskyrimas turėjo būti įvykdytas remiantis Konstitucijos 115 straipsniu. Tai yra turėjo būti sužinota, ar jie sutinka būti perkeliami į kitą darbą, šiuo atveju į Apeliacinį teismą. Po to, remiantis 115 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka. O šią tvarką tiesiogiai nustato pati Konstitucija, jos 112 straipsnis, kuriame yra sakoma, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų pirmininką skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Viskas yra labai aiškiai pasakyta Konstitucijoje. Jeigu Seimas nutarė Prezidento teikimu Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kurių įgaliojimai nenutrūko, ir tą Seimas pats jau pripažino, paskirti Apeliacinio teismo teisėjais, tai, remiantis Konstitucijos 112 straipsniu, jie turi būti atleidžiami...
PIRMININKAS. Laikas!
A.KUBILIUS. Seimo sprendimu. Baigiu. Seimo sprendimu iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų pareigų.
Kita vertus, jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjų įgaliojimai nenutrūko (ką pripažino ne tik Konstitucinis Teismas, bet, aš dar kartą kartoju, ir Seimas atskirais atvejais, konkrečiai dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo V.Nikitino), tai negalima toleruoti tokios situacijos, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai turi lyg ir du paskyrimus. Aš puikiai suprantu...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis!..
A.KUBILIUS. Baigiu, baigiu. Pirmininke, kalbama apie Konstituciją.
Aš puikiai suprantu politinę potekstę. Be abejo, Seimo daugumai, konkrečiai Seimo Pirmininkui, labai norėtųsi paliekant šitą Seimą, išeinant pasilikti. Bent jau paskiriant Aukščiausiojo Teismo teisėjus.
Klausimas yra iš tikrųjų labai paprastas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Dringelis.
Pusantro karto viršijote nustatytą laiką.
J.DRINGELIS. Vietoje J.Dringelio K.Dirgėla, kadangi mano mygtukas neveikia.
PIRMININKAS. Dabar...
K.DIRGĖLA. Noriu replikuoti...
PIRMININKAS. ...pasisakyti tik prieš nutarimą.
K.DIRGĖLA. Aš prieš tai norėčiau vis dėlto atkreipti Seimo narių dėmesį, būtent Seimo nario P.Vitkevičiaus. Čia nuskambėjo šita nuostata, nuvedame šitą gana sisteminį klausimą prie asmeniškumų. Kalbama ne apie pono M.Lošio kandidatūrą. Kalbama, kaip mes keičiame šitą instituciją. Konstitucijoje yra aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais galima keisti teisėjus. Palaukite! Kokiais metodais! Kita valdžia atėjusi būtent tokiais pat metodais susitvarkys, susidoros su jūsų paskirtais. Tai paskui taip pat rodys pirštu į jus, sakys: jūs tokiu pat metodu susidorojote. Mes Lietuvoje įvedame tokią visai ne įstatymų praktiką.
PIRMININKAS. Ačiū.
K.DIRGĖLA. Ir apie tai reikia pamąstyti. Laikas baigti. Nesvarbu, kokia pusė tai darytų, aš prieštaraučiau bet kuriai. Aš dėl sistemos kalbu. Prašom pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. Prašom.
M.PRONCKUS. Kai pradeda kalbėti apie teisinius reikalus tie žmonės, kurie prieš keletą metų pono G.Vagnoriaus ir pono R.Survilos dviem parašais, ne Vyriausybės nutarimu, paleido visus ūkius, konfiskavo tų žmonių turtą, paleido masiškai žmones iš darbo ir dabar bando mus auklėti, kad mes neteisėtai darome kažką, tai, žinoma, iš šalies žiūrint juokingai atrodo tie jų graudenimai. Todėl aš, ilgai nekalbėdamas, siūlau nepritarti tam projektui, besąlygiškai atmesti. Žinoma, proto mankštai, naudojant labai brangų Seimo laiką, žinoma, galima kai ką iš opozicijos pusės leisti. Aš siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pronckau, reikėtų sakyti ne graudenimai, o vervenimai.
Prašom registruotis, kolegos. Registracija. Aš formuluosiu klausimą. Balsuoti už pateikimą ar ne. Prašom registruotis. 40 Seimo narių.
Mielieji kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimo “Dėl kai kurių Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios” projektui Nr.1408? Kas pritaria po pateikimo, tas balsuoja už. Kas mano kitaip - balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
16 - už, 23 - prieš, 2 susilaikė. Po pateikimo nepritarta.
Mums lieka tiktai atidėti tobulinti. Ne, atmesti reikia 36 balsų. Jeigu surinksite, prašom. Prašom. Aš manau, kad nepraraskime laiko. Tai yra neįmanoma.
Paskutinis klausimas - 2.11. Čia neteisingai parašyta - “pateikimas”. Iš tikrųjų yra svarstymas. Todėl aš labai prašau tuos kolegas, kurie užsirašė kalbėti...
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs dėl ankstesnio klausimo, dar kartą paaiškinsiu: norint atmesti, reikia 36 balsų.
5sesija 72p svarstyti klausimai
Taigi dabar 2.11 punktas. Ne pateikimas, o kita stadija. Užsirašė kalbėti gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitete šis klausimas buvo svarstomas jau praeitais metais. Komitetas šį klausimą atmetė kaip netikslingą. Tuo labiau, jeigu opozicija norėtų, kaip sakoma, įsivelt į šituos darbus ir nepadaryti šitų darbų, tai tik sugadintų savo reputaciją. Siūlau to klausimo toliau nesvarstyti ir atmesti.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi darbotvarkėje buvo parašyta, kad yra šio klausimo pateikimas, aš norėjau svarstant kalbėti, bet šiandien nesu pasirengęs. Gal būtų galima nebaigti svarstymo, kad galėčiau pasisakyti, kai bus svarstymas.
PIRMININKAS. Aš turiu galimybę paskelbt pertrauką. Aš pagalvosiu. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nelabai galiu suvokti, kodėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas F.Kolosauskas pasisako prieš šį mūsų siūlomą komisijos sudarymą. Iš tikrųjų mes visi matome, kas vyksta ir pasieniuose, ir muitinėse. Tai vienas dalykas. Aš manau, kad tai yra viena iš didžiausių mūsų bėdų. Bet yra ir kitas dalykas. Aš manau, kad tai, ką mes siūlome: pavesti šitai komisijai išnagrinėti ir parengti siūlymus, kaip sustabdyti kontrabandą, kaip pagerinti muito mokesčių surinkimą, kaip sustabdyti korupciją ir kyšininkavimą muitinėse ir pasienyje - tai yra kur kas bendresni reikalai. Jeigu ponas F.Kolosauskas nemato ten jokios problemos ar mano, kad tai, kas ten vyksta, labai gerai, tai man tiesiog labai keista. Aš manau, kad Seimas iš tikrųjų turėtų pagaliau išdrįsti, Seimo nariai ir Seimo komitetai turėtų išdrįsti giliau pasižiūrėti į problemas ir savo požiūrį pabandyt apibendrinti atitinkamais gana plačiais tyrimais ir plačiais dokumentais, kurie padėtų ir pačiai Vyriausybei, ir kitoms struktūroms vykdyti reikalingas reformas. Man tikrai keista, kad tų darbų, kuriuos vykdo praktiškai visi pasaulio parlamentai - ir geri, ir ne tokie geri, t.y. kai komitetai iš tikrųjų analizuoja padėtį ir teikia siūlymus dėl tos srities, kurią jie kuruoja, ir tai yra solidūs tyrimo darbai - aš manau, kad iš tikrųjų mes tą dalyką turėtume pradėt daryt. Aš suprantu, kad kai kuriems komitetams neužtenka kvalifikacijos tą dalyką daryti. Dėl to ir siūlome sudaryti specialią komisiją iš pačių geriausių Seimo narių.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom. Kaip siūlymo autorius.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesu komisijų šalininkas iš esmės. Tačiau tai, kas darosi muitinėse ir kitose institucijose, ir tai, kad Seimo reitingas krenta, ir tai, kad krenta ne vien dėl mūsų diskusijų, bet ir dėl to, kad mes nesugebame kontroliuoti ir padėti Vyriausybei pašalinti šituos trūkumus, ir tai, ką minėjo ponas A.Kubilius... Jeigu būtų kažkoks progresas, tai būtų galima pasakyti, kad tikrai nereikia tos komisijos, bet, deja. Šis projektas buvo pateiktas rugsėjo mėn. 29 d., jeigu neklystu. Po to nusiskundimų vis tiek nemažėjo nė kiek, per tą laiką, man atrodo, padėtis nepagerėjo.
Kiek keistokai atrodo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas. Pasižiūrėkim paskutinėje pastraipoje, kas pasakyta: kad nutarta siūlyti Seimui pavesti Biudžeto ir finansų komitetui, kartu su kitais suinteresuotais komitetais bei Vyriausybės institucijomis iki lapkričio 15 d. apsvarstyti šalies muitinių ir kitų su jomis susijusių valstybės tarnybų darbo išdavas ir, esant būtinumui, pateikti išvadas ir pasiūlymus Seimui. Deja, nei tokių išvadų, nei jokio svarstymo... apie tai nebuvo pranešta ir mes negirdėjome. Apsidraudžia - esant būtinumui. Iš tikrųjų šis komitetas nejaučia būtinumo ir nemato, kas darosi muitinėse. Pasikalbėkite su tais svečiais, kurie buvo atvažiavę, kurie atvažiavo atostogų. Galų gale, jeigu jau kitaip negalima, ateikit į priėmimą kai kada penktadieniais, kai pas mane ateina skųstis. Net ir šiandien buvo skambutis dėl muitinių darbo. Jeigu nemato būtinumo - tai čia jau visai kitas dalykas.
Todėl aš siūlyčiau sudaryti komisiją iš tų žmonių, kurie norėtų ten dirbti. Ir bent jau šalia visų tų, išvardytų nutarimo projekte, galima būtų bent jau kultūriniu požiūriu ir psichologiniu požiūriu paruošti tuos žmones, kad jie tinkamai elgtųsi muitinėse.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo keli siūlymai. Vienas, žinoma, autorių ir jį remiančių kolegų, kad pritartume po svarstymo, kitų siūlymai buvo atmesti arba bent jau grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. (Balsai iš salės) Ne. Teisingai, pertrauką padaryt buvo. Per pertrauką būtų galima Vyriausybės valandos metu paklausinėti mūsų vyriausiąjį muitininką, kuris šiandien atėjo. Bet, man atrodo, ne visai laikas ir per mažai Seimo narių. Tai gal bendru sutarimu galėtume iš tikro padaryt pertrauką, ar man pačiam paimt tą pertrauką. Gerai. Ne. Ne iki artimiausio posėdžio. Posėdis užpildytas. Reikėtų per pertrauką iš tikro paskirti laiką, vadinasi, kurį nors ketvirtadienį ar antradienį, bet tai būtų tik 14 arba 15, kad paklausytume vyriausiojo muitininko. Vienam jam skirtume pusę valandos, tegul jis atsakinėja į mūsų klausimus. Gal nereikės ir komisijos. Ar galim taip sutart? (Balsai iš salės) Žodžiu, padarom pertrauką, paklausom gerbiamojo V.Geržono ir po to galutinai apsispręsim - sudarom komisiją ar ne. (Balsai iš salės) Dėl komisijos paskui spręsim. Sutarėm?
Taigi, gerbiamieji kolegos, nepaisant įvairių pastangų, posėdis baigiasi. Aš jums dėkoju už konstruktyvų darbą, išskyrus kai kurių Seimo narių veiksmus. (Balsai iš salės) Labai daug.
Gerbiamieji kolegos, gero jums darbo kitą savaitę, ramaus, konstruktyvaus darbo! Gero savaitgalio! (Balsas iš salės) Ačiū. Posėdis baigtas.