Septyniasdešimtasis
posėdis
1995
m. vasario 2 d.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo jau vasario 2 d. rytinį plenarinį posėdį.
Dėmesio! Prašom registruotis. Registracija.
80 Seimo narių. Šios dienos darbotvarkė, kaip žinot, yra ypatinga, kadangi popietinis posėdis - tai kolegų konservatorių pasiūlytas posėdis pagal jų programą. Dėl visų dalykų buvo sutarta arba Seimo posėdyje, arba Seniūnų sueigoje ir jūs turit patikslintą variantą. Tas, kas yra šiek tiek kitaip, surinkta kursyvu. Aš noriu pasakyt tik papildomą dalyką, kuris nepažymėtas. 15.00 val. Vyriausybės valanda. Pakviesti Vyriausybės vadovas ir du Vyriausybės nariai. Bet laikas jiems dalijamas ne proporcingai po 20 min., o, ko gero, atsižvelgiant į jų ūgį šiek tiek kitaip. Premjerui - 30 min., o ministrams po 15 min. Vyriausybės valandos “mechanika”, arba procedūra, yra ta, kurią mes jau sykį išbandėm klausinėdami gerbiamąjį ministrą B.Bradauską. Tai yra klausimui 1 min. Septyniasdešimtą sekundę klausėjas išjungiamas. Atsakymui 3 min., šimtas devyniasdešimtą sekundę atsakymas išjungiamas ir pereinama prie kito klausimo. (Balsai salėje) Ne ta tema, reikėtų pasiaiškinti. Čia kitas dalykas. Kol kas nesiginčykim, svarbiausias dalykas yra tas, kad premjerui - 30 min., ministrams - po 15 min. Kur nors radę laiko, o aš manau, rasim būtent rytiniame posėdy, turėsim pasitvirtint kitos savaitės darbotvarkę, tiksliau, tik vienos dienos posėdžių darbotvarkes ir išspręst rezervinį klausimą, tai yra mano pavadavimo kitą savaitę klausimą. Tai tiek. Kadangi Seniūnų sueiga pritaria, aš manau, mes galim pradėt pirmąjį klausimą, kuris yra iš dviejų dalių, tai yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada ir įstatymo “Dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” projektas. Priėmimo stadija. Taigi pradedam. Pradėdamas aš štai vieną dalyką skelbiu: imu pertrauką lygiai 30 min. Taigi 1a ir 1b klausimas po 30 min. Aš labai atsiprašau ministrų, bet ką darysi, viskas pagal Statutą ir nepykit, galit per 20 min. išgert kavos. Bufetas veikia. Jeigu pyksta, tada mano sąskaita kava jums. Ne, jeigu Seimo nariai pyksta, tai, atsiprašau, mes visi lygūs, kartais ir jūs man padarot tokį malonumą - užtaisot pertrauką, kai man jos nesinori.
Valdininkų įstatymo projektas Nr.359A3 (priėmimo tęsinys) (95.02.02)
5sesija 70p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, tada 1.2 klausimas - Lietuvos Respublikos valstybės valdininkų įstatymo projektas. Priėmimo stadija arba, tiksliau, priėmimo tęsinys. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Lozuraitį. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. Prašom.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Dėl 1 straipsnio. Mes sustojome priiminėdami 1 straipsnį.
A.LOZURAITIS. Mes pradėjom kalbėti apie 1 straipsnį. Gauta tik viena pataisa. Tai Seimo narių A.Kubiliaus ir E.Jarašiūno. Jie siūlo sutrumpinti 1 straipsnį - įstatymo paskirtis - išmetant tą dalį, kur nurodoma, jog šitas įstatymas apibrėžia reikalingas sąvokas valstybės valdymo tarnybai tvarkyti. Aš jau kalbėjau, jog darbo grupė sutinka, kad sąvokos apibrėžimas nėra grynai juridinis dalykas, tačiau šiuo atveju, kadangi šita sritis daugiašakė, tai tam tikras sąvokų apibrėžimas, susitarimas dėl tam tikrų dalykų, kad nebūtų dviprasmybių, vis dėlto reikalingas. Todėl mūsų grupė vis dėlto teikia tą variantą, kuris yra projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis. Po to reikės pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl alternatyvių 1 straipsnio formuluočių, kadangi Seimo nariai A.Kubilius ir E.Jarašiūnas pateikė pataisą visam straipsniui, tai yra alternatyvus siūlymas.
Seimo narys E.Jarašiūnas. Siūlymo autorius.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau paaiškinti siūlymo prasmę. Visų pirma, bet kokio įstatymo tikslas - reguliuoti santykius, ir aš manau, kad šis įstatymas iš esmės nustato valstybės valdymo tarnybos santykius. O nurodymas, kad įstatymas nustato tam tikras sąvokas, kiekvienas įstatymas nustato atitinkamas sąvokas. Tai daugiau aiškinamasis, bet ne norminis dalykas. Lygiai taip pat, kaip ir nuostata, kad “sudaro teisines prielaidas atriboti profesionalų valdininkų veiklą nuo politikų ir kitų valstybės ir savivaldybių tarnautojų profesionalios veiklos”. Tai ne norminis dalykas, o aiškinamasis. Jeigu šitie dalykai būtų preambulėje, aš pritarčiau, tačiau kaip norma, kadangi nėra jokio norminio turinio, ji nereikalinga. Tokia siūlymo prasmė.
PIRMININKAS. Dabar galėtų vienas Seimo narys pasisakyt už vieną alternatyvą dėl balsavimo motyvų, kitas - už kitą. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, palaikau gerbiamojo pranešėjo pasiūlymą. Įstatymuose yra daug sąvokų. Paimkim Civilinį kodeksą. Yra ieškininės senaties sąvoka ir daugelis kitų dalykų. O norminiai, nenorminiai, yra savotiški paaiškinimai ir jeigu jie leidžia geriau suprast įstatymą, jie reikalingi. Taip sakant, sviestu košės nepagadinsi. Prašau balsuoti už pranešėjo alternatyvą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas galėtų pasiūlyti balsuoti už gerbiamųjų Seimo narių A.Kubiliaus ir E.Jarašiūno siūlymą.
P.PAPOVAS. Ne, aš...
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime alternatyviai. Kas už pranešėjo teikiamą 1 straipsnio variantą, paspaus mygtuką “už”, kas už Seimo narių A.Kubiliaus ir E.Jarašiūno teikiamą alternatyvią 1 straipsnio formuluotę - “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami.
Už - 22, prieš - 25. Taigi pasirinktas Seimo narių A.Kubiliaus ir E.Jarašiūno variantas.
Dabar prašysiu pasisakyti dėl viso šio straipsnio, kadangi nepakanka priėmimo balsų.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, po to Seimo nariai. Vienas - už, vienas - prieš. (Salėje triukšmas) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom nereplikuot iš vietų.
V.RAŽUKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Ražukas.
V.RAŽUKAS. Frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti, kadangi...
PIRMININKAS. Prašom kalbėt į mikrofoną.
V.RAŽUKAS. Man rodos, aš į mikrofoną ir kalbu. Frakcijos vardu aš prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt jūs neabejojat, kadangi prašo didžioji frakcija, tai trečdalis perbalsavimui pritars, ar reikia dėl to balsuoti? (Salėje triukšmas) Kadangi yra prieštaraujančių, dabar prašysiu, kas už LDDP frakcijos siūlymą, kad dėl 1 straipsnio alternatyvų būtų perbalsuota rankų pakėlimu, prašom balsuoti.
A.ENDRIUKAITIS. Pasakykit motyvą. Bernatoni, pasakykit motyvą. Ot taip. Tai yra savavaliavimas. Koks Statuto straipsnis reikalauja tą perbalsuoti? Koks Statuto straipsnis? Baikit savavaliavęs. Baikit savavaliavęs, Bernatoni. Savavaliaujat. Motyvą pasakykit. Jums aiškiai pasakyta. Ot taip.
PIRMININKAS. Taigi trečdalis yra, balsuosime rankų pakėlimu.
A.ENDRIUKAITIS. Jokių rankų pakėlimų...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už pranešėjo pateiktą alternatyvų siūlymą, prašau pakelti rankas.
A.ENDRIUKAITIS. Savavaliaujat, Bernatoni, savavaliaujat. Ot taip. Mes ginam savo teises ir ginsim savo teises, ir neleisim savavaliaut. Yra vienas motyvas. Yra vienas motyvas, kur galima perbalsuoti. Žinokit, Bernatoni. Jeigu buvo blogai suformuluotas klausimas... Nieks nesės ir neleisim jums čia savavaliaut...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prašom, nuleiskit rankas.
A.ENDRIUKAITIS. Ot taip. Ir vieną sykį reikia baigt. Ir vieną sykį reikia baigt. Mes apsiginsim savo teises. Yra vienas motyvas - galima perbalsuoti, jeigu blogai suformuluotas...
PIRMININKAS. Kiek už?
A.ENDRIUKAITIS. ... ir viskas. Šito reikia laikytis. Ir vieną sykį... Vieną sykį reikia baigti savavaliaut. Baikit savavaliaut, Bernatoni...
PIRMININKAS. Gerbiamieji balsų skaičiavimo grupės nariai, kiek buvo balsų už? Aš jūsų teiraujuosi.
A.ENDRIUKAITIS. Yra tik vienas atvejis, kai galima perbalsuoti. Apsiginkim savo teises. Apsiginkim savo teises, neleiskim Bernatoniui savavaliaut...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, įspėju gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį...
A.ENDRIUKAITIS. Vieną kartą reikia pastatyt į savo vietą Bernatonį...
PIRMININKAS. ...dėl triukšmo, kurį jis kelia salėje. Po antro įspėjimo teiksiu balsavimui klausimą dėl pašalinimo iš salės.
A.ENDRIUKAITIS. Taip. Į savo vietą atsistok, Bernatoni.
PIRMININKAS. Dar kartą skelbiu klausimą...
A.ENDRIUKAITIS. Aš kviečiu Seimo narius ateiti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, antrą kartą jus įspėju, prašau sėsti į vietą.
A.ENDRIUKAITIS. Kviečiu visus Seimo narius ateiti prie tribūnos ir paaiškinti J.Bernatoniui...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti...
A.ENDRIUKAITIS. ... kad mes ginam savo teises!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narys A.Endriukaitis buvo du kartus įspėtas ir nesilaikė tvarkos, teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų pašalintas iš salės?
BALSAS IŠ SALĖS. Prašom apleisti savo vietą...
A.ENDRIUKAITIS. ...Apsiginkim savo teises. Bernatoni, reglamentas yra... Taip...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
A.ENDRIUKAITIS. Apginsim savo teises. Mes apginsim savo teises. Ot taip.
PIRMININKAS. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.
A.ENDRIUKAITIS. Tai savavaliavimas! Kiek čia galima savavaliauti? Ne piemenys esam.
BALSAS IŠ SALĖS. Pertrauką reikia daryti.
A.ENDRIUKAITIS. Nedirbsit, Bernatoni, nedirbsit šiandien... Kiekvienas piemuo leis čia savavaliaut, supranti!
PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 50 Seimo narių. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti, kas už tai, kad Seimo narys A.Endriukaitis būtų pašalintas iš salės.
A.ENDRIUKAITIS. Patys išeisime. (Triukšmas salėje)
BALSAS IŠ SALĖS. Ir aš, ir aš taip pat. Visi išeisime. Palauk, palauk...
PIRMININKAS. Balsuojama be pasisakymų. Prašom balsuoti. (Triukšmas salėje)
A.ENDRIUKAITIS. Apsiginsim savo teises. Užtenka savavaliaut... Savavaliaus jis čia atėjęs.
BALSAI IŠ SALĖS. Kas čia per žaidimas? Čia ne vaikų darželis, čia Seimas... Statutą paskaityk...
PIRMININKAS. Prašom dar kartą registruotis.
BALSAS IŠ SALĖS. Palik tribūną. Prašom, palik tribūną, Bernatoni... (Triukšmas)
PIRMININKAS. Sėskit į vietas.
BALSAS IŠ SALĖS. Nesėsim, nesėsim...
R.OZOLAS. Mes visiškai palaikom todėl, kad elgiasi nekorektiškai. Absoliučiai. Nereikia jaudintis, reikia mokėt pripažint savo klaidą...
BALSAS IŠ SALĖS. Reikia motyvų...
PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 44 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad Seimo narys A.Endriukaitis, pažeidęs Statutą ir posėdžio vedimo tvarką, būtų pašalintas iš salės, prašau pakelti rankas.
BALSAI IŠ SALĖS. Ar Bernatonį pašalinti?.. Išmesim tada patį, jeigu taip...
A.ENDRIUKAITIS. Pats nežinai, kas tai yra garbė, o mes žinom ir apsiginsim...
BALSAI IŠ SALĖS. Čia ne Šaraškino kontora... Gerbiamasis Bernatoni...
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kadangi balsų dauguma gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis šalinamas vienam posėdžiui, prašau, gerbiamasis Seimo nary, palikti salę.
BALSAI IŠ SALĖS. Pats palik salę! Pats pasišalinsi...
PIRMININKAS. Jeigu jūs protestuosit, būsit pašalintas penkiems posėdžiams. (Triukšmas salėje)
BALSAS IŠ SALĖS. Pats pasišalink.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti... (Triukšmas salėje)
BALSAS IŠ SALĖS. Pats pasišalink.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, ar jūs paliksite salę, ar ne?
BALSAI IŠ SALĖS. Pats pasišalink. Išmesim patį...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Seimo narys A.Endriukaitis nepalieka salės...
BALSAS IŠ SALĖS. Ir nepaliks...
PIRMININKAS. Jis šalinamas penkiems posėdžiams. Kreipiuosi į posėdžių sekretoriatą iškviesti apsaugą ir išvesdinti iš salės. (Triukšmas salėje. Plojimai)
Daroma 5 minučių posėdžio pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom sėsti į vietas, tęsiame posėdį. Gerbiamieji Seimo nariai Listavičiau, Tupikai, Kubertavičiau, Rudy, Dagy. Tęsiame posėdį, sėskit į vietas. Gerbiamieji Seimo nariai, nereplikuokit iš vietų. Apie visus sprendimus bus pasakyta, kai jūs susėsite.
Gerbiamieji Seimo nariai, Konservatorių frakcijos seniūno siūlymu dabar bus surengtas Seniūnų sueigos posėdis, todėl bus padaryta Seimo posėdžio pertrauka iki 10 val. 45 min. Seniūnų sueigos narius kviečiu rinktis, kaip paprastai, į mūsų posėdžių kambarį.
Pertrauka
Informacija apie neeilinį Seniūnų sueigos posėdį (95.02.02)
5sesija 70p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, tęsiam posėdį, prašom registruotis. Dėmesio! Prašom registruotis!
Salėje - 85 Seimo nariai. Įvyko Seimo seniūnų neeilinė sueiga. Ir sutarėm, kol kas sutarėm, dėl tokios procedūros: žodį pasakysiu aš ir žodį pasakys šios savaitės Seniūnų sueigos pirmininkas A.Kubilius.
Matyt, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis A.Katkus ir gerbiamasis A.Kunčinas. Prašau.
J.A.KATKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šios dienos incidentas parodė, kad atėjo ta riba, kai mes turime apsispręsti. Tačiau Etikos ir procedūrų komisija nieko nepasakė. Tai yra ne pirmas atvejis, o galbūt dešimtas arba dvidešimtas. Aš frakcijos vardu siūlau pateikti balsuoti dėl nepasitikėjimo Etikos ir procedūrų komisija - pirmininku ir pavaduotoju. Nežinau, kas čia buvo. (Balsai salėje) Nesvarbu. Yra Etikos ir procedūrų komisijos narių. Tai yra ne pirmas atvejis, o dešimtasis atvejis. Visai komisijai atsistatydinti. Negalima leisti, kad tyčiotųsi iš žmonių ir galų gale privestų iki tokio dalyko, kad mes jau čia nebegalėsime dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų siūlymas nevisiškai pagal Seimo statutą, todėl šitą klausimą siūlau nagrinėti Statute nustatyta tvarka.
Ar gerbiamasis A.Kunčinas nepageidauja kalbėti? Prašau. Tada gerbiamasis I.Uždavinys. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau, kad jūs neklaidintumėte Seimo narių. Jūs pasakėte: Seniūnų sueiga sutarė. Mes nepriėjom prie jokio bendro sutarimo. Tie du pareiškimai - jūsų ir A.Kubiliaus - nereiškia, kad tai bus A.Kubiliaus pareiškimas. Tai bus ir Krikščionių demokratų partijos frakcijos pareiškimas. Mes patys galėsime pasakyti, ką galvojame.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Uždaviny, gerbiamieji kolegos, štai jums labai konkretus pavyzdys, kaip atsitinka. Aš ką tik pasakiau, kad sutarėm dėl formalaus dalyko, jog kalbės Č.Juršėnas dėl vienos nuomonės, sakysim, ir kalbės A.Kubilius. O dėl ko iš principo sutarta, juk aš šito nesakiau, gerbiamasis Uždaviny. Na, paklauskite kolegų. Kam išsidirbinėti? Paskui pykstama, kad kažkas darosi ir kad komentuojama. Štai čia ir prasideda tie dalykai.
Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau: Seimo seniūnų sueiga iš tikrųjų, kaip gerbiamasis I.Uždavinys sakė, nesutarė dėl vieningos nuomonės. Bet sutarė, kad tam tikras nuomones, jos daugiau ar mažiau fokusavosi į du momentus, gal kai kur sutampančius, kai kur ne, ir tuos du momentus išdėstys vienas kalbėtojas, kuris dabar kalba naudodamasis savo statutine teise, o po to kalbės kitas, kuris irgi pasinaudos savo statutine teise.
Taigi, gerbiamieji kolegos, Seimo seniūnų sueigoj buvo iš tikrųjų didelis ginčas. Buvo pakankamai karštų ir aštrių pareiškimų, bet atsirado tam tikrų bendrų momentų. Taip man atrodo. Jeigu aš pasakysiu ką ne taip, tai mes taip ir sutarėm, kad patikslins A.Kubilius, o po to mus abu patikslins kolega I.Uždavinys. Ir viskas bus savo vietoje.
Taigi pirmas dalykas. Sutarėm, kad artimiausiomis savaitėmis yra tikslinga surengti uždarą Seimo posėdį. Pirmas variantas, arba pirma data, aš ją pasiūliau - tai vasario 14 d., vakarinio posėdžio tąsa. Bet dėl šito dalyko mes galėsime dar vėliau sutarti, čia ne tiek svarbu. Bet dėl šito niekas iš esmės nesiginčijo.
Dabar antras dalykas - šito konflikto esmė. Čia jau skiriasi nuomonės. Dalis Seniūnų sueigos narių sutiko, kad posėdžio pirmininkas formaliai buvo teisus. Formaliai. (Balsai salėje) Taip. Atsiprašau, o kas dažniausiai reikalauja formalumų, gerbiamieji kolegos? Prašom netriukšmauti! Replikavimas iš vietos yra kaip tik nestatutinis dalykas, ir kai kas tuo su dideliu malonumu naudojasi. Taigi buvo daugmaž sutarta, kad formaliai taip. Bet nebūtina formaliai, griežtai, kategoriškai kaip kareivinėse elgtis, nes Seimo nariai - ne kareiviai, o Seimo vadovai - ne leitenantai, papulkininkiai, pulkininkai ar generolai. Jokiu būdu. Visi - Seimo nariai. Bet Seimo vadovai, turintys Seimo daugumos pasitikėjimą (jie yra rinkti, jūsų visų arba dalies rinkti, bet teisėtai išrinkti), jie turi to paties Statuto taip pat ir Konstitucijos suteiktų didesnių teisių spręst kai kuriuos klausimus. Taigi iš formaliosios pusės žiūrint, buvo padaryta taip. Bet žiūrint iš žmogiškosios pusės ir siekiant sutarimo, o ne konflikto net ir neteisingu pagrindu aštrinimo, buvo galima išeiti iš tos situacijos švelniau, o ne taip, kaip įvyko. Štai ta prasme priekaištai gerbiamajam J.Bernatoniui buvo padaryti. Iš dalies aš tuos priekaištus palaikau. Bet tik iš dalies.
Dabar trečias dalykas, jeigu pirmasis yra uždaras posėdis. Jeigu yra padarytas procedūrinis pažeidimas, sakykim, didesnis ar mažesnis, yra normali tvarka, kaip į tai reaguoti ir kaip “išeiti” iš tų pažeidimų, t.y. kaip likviduot tuos pažeidimus. Tai yra pasisakymai iš savo darbo vietos arba nuo šoninių mikrofonų. O jeigu Seimo narys savavališkai įsiveržia į tribūną, mojuoja kumščiais, įžeidinėja ir trukdo, tai šitas dalykas netelpa į jokius rėmus - nei į Konstitucijos, nei į Statuto, nei į žmogiškumo rėmus. A.Endriukaitis - labai rimtas žmogus, labai nusipelnęs žmogus, signataras - leido sau šitaip padaryti. Jis, matyt, galvoja, kad yra lygesnis už kitus ir gali sau leisti daryti tokį daugiau negu akibrokštą. Aš Seniūnų sueigoj pasakiau kitokį žodį. Prie visų aš jo nekartosiu, bet aš už tą žodį atsakau. Taigi buvo padaryta daugiau negu akibrokštas. Seimo narių sprendimas pašalinti yra absoliučiai teisėtas. Bet kad tai būtų pamoka mums visiems: man pačiam pamoka, J.Bernatoniui ir kitiems Seimo nariams - mes sutarėme, kad po A.Kubiliaus ir dabar dar gerbiamojo I.Uždavinio pasisakymų spręsime klausimą dėl A.Endriukaičio pašalinimo iš Seimo posėdžių salės iš naujo. (Triukšmas salėje) Seimas spręs. Seimas spręs, gerbiamieji kolegos, pagal Statutą. Prašom netriukšmauti! Tai štai tokios nuomonės.
Dabar kviečiu pasisakyti gerbiamąjį A.Kubilių.
A.KUBILIUS. ... pareikšti Seniūnų sueigos nuomonės, kaip to nebuvo įgaliotas padaryti ir Seimo Pirmininkas. Mūsų nuomonės turbūt kai kuriais klausimais iš principo išsiskyrė ir nebuvo prieita prie vieningos nuomonės. Nebuvo balsuojama dėl jokios nuomonės. Vis dėlto dėl kelių dalykų iš tikrųjų mes susitarėm - padaryti uždarą Seimo posėdį. Dėl to, kaip mes gyvename šiame kambaryje ir ką ruošiamės toliau daryti. Tai vienas dalykas. Ir kaip toliau posėdžio pirmininkas ruošiasi pirmininkauti posėdžiui.
Mes taip pat sutarėm, tai turbūt vieninga Seniūnų sueigos nuomonė, kad ponas J.Bernatonis šiandien nepirmininkaus. Aš išdrįsiu pasakyti savo nuomonę, kurią pasakiau ir Seniūnų sueigoj: aš manau, kad visam Seimui būtų geriausia išeitis, jeigu ponas J.Bernatonis pats atsistatydintų iš užimamų pareigų.
Dėl pono A.Endriukaičio aš noriu pasakyti labai aiškiai. Mano asmenine nuomone, ponas A.Endriukaitis pasielgė visiškai teisingai, stabdydamas tai, kas jau tęsiasi ne pirmą savaitę. Aš noriu informuoti visus Seimo narius, kad praeitą savaitę visų opozicinių frakcijų ir partijų seniūnai Seniūnų sueigos metu labai aiškiai pasakė Seimo pirmininkams - Seimo Pirmininkui ir vienam iš jo pavaduotojų - ponui J.Bernatoniui, kad daugiau tokio elgesio pirmininkaujant Seimo posėdžiams netoleruos. Pasirodo, šito perspėjimo neužteko.
Aš manau, kad ponas A.Endriukaitis pasielgė visiškai teisingai, stabdydamas tai, ką posėdžio pirmininkas leidžia sau daryti. Jeigu jau laikomės Statuto, tai tokiu atveju ir ponui A.Endriukaičiui turi būti pareikštas įspėjimas laikantis Seimo statuto 21 straipsnio. Po įspėjimo jam turi būti suteiktos trys minutės paaiškinti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega I.Uždavinys. Prašom.
I.S.UŽDAVINYS. Tai, ką dabar pasakė A.Kubilius, ne viską buvo pasakęs Seniūnų sueigoje. Su šita pozicija Krikščionių demokratų frakcija turbūt sutiks.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, debatai šiuo klausimu nenumatyti. Dabar klausimas yra toks. A.Endriukaitis iš tikrųjų turi galimybę, kadangi jis buvo įspėtas, jis čia šnekėjo, bet, matyt, to šnekėjimo negalima laikyti pasiaiškinimu, A.Endriukaitis gali pasisakyti 3 minutes. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Man teko matyti tokį spektaklį. Vaidino R.Butkevičius. Scena buvo tokia: ant suolo sėdi senas žmogus, prie jo ateina chuliganas. Dabar tas chuliganas žmogui sako: tu pasišalink nuo to suolo, aš čia sėdėsiu. Jeigu nori, gink savo teises. Tas žmogus gynėsi.
Aš manau, kad mes esame tokioj situacijoj. Aš savo garbės supratimą ir Statuto supratimą ginsiu. Aš tą labai aiškiai pasakiau. Aš turiu pareiškimą - savo rašytą, perskaitytą, kurį pasirašė Seimo narių grupė. Tai buvo sausio 23 d. Dėl J.Bernatonio daromų Seimo statuto pažeidimų. Vėl tas pats 215 straipsnis. Principas - balsuosime iki pergalingos pabaigos. Aš su tuo negaliu sutikti. Jūs vertinkite kaip norit, aiškinkit kaip norit. Aš aiškiai paklausiau J.Bernatonio: išdėstykit motyvą. Motyvas nebuvo pasakytas arba tiesiog pasakyta, kad reikia perbalsuoti. Tai yra tyčinis, sąmoningas, įžūlus Statuto nesilaikymas. Kur galima diskutuoti, kur galima ginčytis, kur galima ... Nė vieno nutarimo, kurį priėmė balsų dauguma, aš neginčijau ir neginčysiu, galiu su juo sutikti, galiu nesutikti, bet šitokio pirmininkavimo aš negaliu pakęsti. Tai yra mano garbės įžeidimas. Jeigu jūs kitaip suprantate garbę, tai supraskit, ponai. Aš visada išsakiau ir išsakysiu. Galite mane išmesti, galite išvaryti iš deputatų. Ką jūs norite, tą darykite. Bet įžūliai elgtis aš negaliu sau leisti. Tai yra mano paties pažeminimas, garbės supratimo klausimas. Todėl nematau kitos išeities, kadangi tai ištisai kartojasi ir ištisai elgiamasi, ir aš buvau priverstas pasielgti taip, kaip aš pasielgiau. Gal ne visai taip, kaip reikėjo, tačiau aš nematau kito kelio. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes iš tikrųjų išgirdome labai svarbų pasakymą pirmą kartą - kad gal ir nereikėjo taip daryti. Ačiū, gerbiamasis A.Endriukaiti, kad bent tai jūs pripažinote, jog vis dėlto kai kurie dalykai yra ne tokie. (Balsai salėje) Aš elgiuosi pagal Statutą, gerbiamieji kolegos. Kadangi balsuoti teikiama po pirmininko paaiškinimų.
Gerbiamieji kolegos, klausimas yra toks. Jeigu gerbiamasis A.Endriukaitis pats išeina iš posėdžio... (Balsas salėje) Neišeina? Gerai.
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes jau nuvažiavom į kitą pusę. Mes jau kalbame...
PIRMININKAS. Prašom, prašom. Į mikrofoną.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad mes jau nužengėm ne į tą pusę. Visų pirma mes turėtume kalbėti apie priežastis, o ne apie pasekmes. O gerbiamasis posėdžio pirmininkas jau nuvažiavo į pasekmes. Todėl pradėkim nuo priežasčių ir kalbėkim apie priežastis, o ne apie pasekmes. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi klausimą kai kas norėtų “ištempti”, tai aš būsiu priverstas daryti papildomą pertrauką, kad būtų galima dar pasišnekėti. Bet uždaras Seimo posėdis bus ne šiandien. Dėl to nesusitarta. Mes turime savo darbų programą, turim darbotvarkę ir turim pagal ją dirbti. Aš labai suprantu, kad potekstė yra tokia: sužlugdykim kai kurių klausimų sprendimą. Tą reikia aiškiai pasakyti. O tuo pačiu - ir Seimo darbą.
Bet kolegei R.Hofertienei aš negaliu nesuteikti žodžio. Prašom.
R.HOFERTIENĖ. Aš... papildomo paaiškinimo tuo klausimu.
Aš norėčiau papildomo paaiškinimo tuo klausimu. Aš norėjau, kad tas konfliktas neįsiliepsnotų ir baigtųsi greičiau, todėl, priėjusi prie pono J.Bernatonio, pasiūliau vienintelę išeitį - skubiai nutraukti posėdį ir išspręsime konfliktą taikiai. Tačiau jis ir man pasiūlė greitai pasišalinti nuo jo.
Bet aš norėčiau grįžti... Dar prieš priimant sprendimą, norėčiau priminti vieną tokį negražų dalyką, apie kurį santarvės visoje Lietuvoje vardan aš tyliu nuo sausio 13 d.
Sausio 13 d. nekairieji Seimo nariai, atnešę vainiką, buvo įžūliai nuvaryti nuo Sausio 13osios aukų kapų prieš ateinant Prezidentui. Aš netikiu, kad Prezidentas to norėjo. Jo vardu tikriausiai tai padarė Prezidentūros darbuotojai. Kad šito incidento nebūtų, aš tyliu nuo sausio 13 d. Pagalvokite spręsdami šitą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš savo valia darau incidento svarstymo pertrauką. Per artimiausią pertrauką aš dar sykį kviesiu Seniūnų sueigą.
Žodis šiuo klausimu nesuteikiamas. Jūs, gerbiamasis Katkau, norite antrą kartą kalbėti. Pagal Statutą vieną klausimą nagrinėjant - vienąkart. Prašom.
Dabar eilinis darbotvarkės punktas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Vasiliauską. Per artimiausią pertrauką bus dar kartą sukviesta Seniūnų sueiga.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Gerbiamasis ministre, minutėlę! Dabar mes turime išspręsti vieną procedūrinį klausimą. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Procedūrinis klausimas yra esminis. Nors nėra Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko... (Balsai salėje) Yra pavaduotojas? Jūs galėsite pasakyti? Tai tada, gerbiamasis ministre, jūs truputėlį luktelkite. Aš prašyčiau gerbiamąjį J.Dringelį trumpai drūtai referuoti, kadangi, man atrodo, klausimas yra aiškus, ir mes sutarsime be didelių balsavimų.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, malonūs kolegos! Noriu jums perskaityti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kurią mes priėmėme 1995 m. sausio 26 d.
“Dėl procedūros svarstant Seimo posėdyje įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” projektą.
Etikos ir procedūrų komisija, vykdydama Seimo posėdžio pirmininko E.Bičkausko pavedimą, išnagrinėjo įstatymo “Dėl specialiosios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” projekto (Nr.1248 (4)) svarstymo Seime procedūrą. Šis projektas Seimo posėdžių sekretoriate užregistruotas 1995 m. sausio 10 d. Ekonomikos komitete apsvarstytas 1995 m. sausio 23 d., o sausio 24 d. buvo svarstomas Seimo posėdyje.
Seimo narys K.Skrebys pareiškė, kad pažeistas Seimo statuto 155 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pagrindiniame komitete įstatymo projektas turi būti apsvarstytas ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje. Šio projekto iniciatoriai ir Ekonomikos komitetas savo išvadoje teigia, kad tai esą svarstymo tęsinys. Tai yra anksčiau svarstyto įstatymo “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 m. nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, bei specialios paskirties akcinių bendrovių veiklos sričių” Nr.1248 projekto dalis. Tačiau Juridinio skyriaus išvadoje nurodyta, kad šis įstatymo projektas laikytinas savarankišku naujuoju įstatymo projektu. Todėl, Etikos ir procedūrų komisijos nuomone, jam taikytini įstatymo leidybos procedūros reikalavimai: pateikimas, svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posėdyje, priėmimas laikantis Seimo statuto reglamentuotos tvarkos.”
Pasirašo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Kairys. Prašom.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau, kad iš tikro sutaupytume laiko (mes jo ir taip pakankamai daug praradom), pritarti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimui ir pradėti nuo pateikimo stadijos. Ar sutinkame? Ačiū.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Tada kviečiu gerbiamąjį ministrą į tribūną referuoti patikslintą projektą, kuris Seimo nariams buvo išdalytas, man atrodo, prieš dvi dienas. Prašom. Ir Seimo nariai galės pranešėjo paklausti, kadangi pateikimo stadija.
A.VASILIAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kokie yra esminiai šito teikiamo dabartinio varianto momentai?
Visų pirma teikiamo įstatymo 3 ir 4 straipsniais atskirai yra sprendžiamas energetikos sistemos klausimas. Būtent čia yra siūloma nustatyti valstybinės energetikos sistemos privatizavimo laipsnį iki 15% įstatinio kapitalo vertės ir uždrausti valstybinei energetikos sistemai, reorganizuotai į specialios paskirties bendrovę, iki 2000 m. mažinti valstybei priklausančių akcijų dalį.
4 straipsnyje atskirai yra aptariamas Ignalinos valstybinės atominės elektrinės klausimas. Būtent, kad Ignalinos valstybinė atominė elektrinė yra reorganizuojama į specialios paskirties akcinę bendrovę, kurios visos akcijos priklauso valstybei, ir uždrausti Ignalinos valstybinei atominei elektrinei, reorganizuotai į specialios paskirties akcinę bendrovę, keisti bendrovės statusą, kitais būdais reorganizuoti.
Kiti straipsniai yra jau anksčiau žinomi. Aš jų neminėsiu. Tačiau minėti pasiūlymai sąlygoja dar vieno tokio palydimojo sprendimo būtinumą, kadangi jau buvo Ignalinos atominės elektrinės kolektyvui lyg ir tam tikri įsipareigojimai Vyriausybės suteikti, ir buvo įtraukta į privatizavimo programą. Tam tikra prasme jau tas procesas prasidėjo. Tai siūloma įstatymo pataisa, čia atskiru dokumentu dar... Nežinau, čia Seimo nariams pateikta, ar ne, bet Vyriausybė yra pateikusi ne įstatymo projektą, bet nutarimo projektą, kuriuo būtų leidžiama valstybinės atominės elektrinės darbuotojams įsigyti Lietuvos valstybinės energetikos sistemos akcijas tvarka ir sąlygomis, kurias nustato įstatymas “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų”. Tai tam tikra prasme norint nuraminti atominės elektrinės kolektyvą, kuris negali įsigyti pačios atominės elektrinės akcijų, kad jis lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti likusioje energetikos sistemoje akcijų.
Be to, Vyriausybė yra pateikusi dar kaip atskirą jau priimto įstatymo papildymą. Būtent siūlo įtraukti kai kuriuos objektus į šitą neprivatizuojamų ir neakcionuojamų objektų sąrašą. Visų pirma yra siūloma įtraukti Vilniaus aerouostą, Kauno aerouostą ir Palangos aerouostą. Dar čia yra daug vaistinių, kurias pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerija. Šito įstatymo du projektai yra Vyriausybės pateikti. Jie Seimo nariams nepateikti. Aš nežinau, koks bus jų svarstymas, bet aš tik informuoju. Mes siūlome jau pagal priimtą komisijos siūlymą tiesiog pateikti šituos įstatymus toliau svarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tiktai paminėjote energetikos sistemos objektus kaip neprivatizuotinus. Toliau jau jūs kalbėjote apie aerouostus. Tačiau vis dėlto koks likimas laukia Lietuvos geležinkelių - ne mažiau svarbaus objekto? O kartu ir visų vandentiekių, kurie taip pat yra gyvybiškai svarbūs objektai? Ačiū.
A.VASILIAUSKAS. Dėl Lietuvos geležinkelių, tai ten yra privataus kapitalo daugiau negu 30%. Tiesiog jo įrašyti į specialios paskirties įmonių sąrašą negalima.
Dėl vandens tiekimo įmonių įtraukimo į neprivatizuotinų įmonių sąrašą, tai Vyriausybė nepritaria, kadangi tai tikrai yra sritis, kuri iš valstybinio kapitalo negalės išsilaikyti, rekonstruotis ir pan. Kad čia reikės pritraukti ir privataus, ir užsienio kapitalo. Ji siūlo šito neįrašyti į šitų objektų sąrašą.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų toks: ar jūs valdote privatizavimo procesą? Ta prasme, ar jums neatrodo, kad jau reikia pradėti aiškinti Lietuvos žmonėms, kodėl gi tuo metu, kai Seimas svarsto tokius dalykus, t.y. strateginių objektų neprivatizavimo ar privatizavimo keliais procentais klausimą, tie strateginiai objektai yra privatizuojami? Kaip, pavyzdžiui, jau nuo Kalėdų mes kalbame apie Biržų naftotiekio įmonę. Pasirodo, jau ji privatizuota. “Lietuvos kuras” - energetikos sistemos vienas iš strateginių objektų. Jau privatizuota 40%.
Dabar jūs pasakote, kad Lietuvos geležinkeliuose jau daugiau kaip 30% privataus kapitalo. Kada tai atsirado?
Aš manau, kad tai jau iš tikrųjų klausimas darosi... Aš norėčiau pasiūlyti pono V.Juškaus komisijai pradėti tyrinėti ir pradėti kalbėti apie atsakomybę, o ne apie... Aš matau, kad mes svarstome vieną variantą po kito. Tuo metu privatizacija vyksta sparčiu tempu.
A.VASILIAUSKAS. Dėl Lietuvos geležinkelių, tai aš truputį atsiprašau, kadangi aš čia nežvilgtelėjau į sąrašą. Jie jau yra anksčiau patvirtintame, pirmajame sąraše. Taigi čia klausimas... Aš galbūt truputį klaidingai atsakiau.
Dabar dėl privatizavimo proceso valdymo ir dėl, pavyzdžiui, Biržų įmonės privatizavimo. Visa tai buvo atlikta pagal galiojančius įstatymus. Jeigu kartais būtų patikrinti šitie atvejai ir tokie faktai nustatyti, tai būtų galima teigti, kad privatizavimo procesas yra nevaldomas. Tačiau turi būti atliktas atitinkamas patikrinimas. Aš negaliu, pavyzdžiui, sutikti su gerbiamojo A.Kubiliaus nuomone, kad Vyriausybė nevaldo privatizavimo proceso.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Aš, gerbiamasis ministre, irgi manau, kad Vyriausybė mažai ką valdo, nes prieš kurį laiką jūs labai aiškiai tikinote, kad tikrai labai gerai Lietuvoje padaryta, kad visa energetikos sistema sujungta į vieną. Taip pat ir atominė elektrinė. O dabar staiga, po mėnesio, pasidarė vėl atvirkščiai, procesas pradėjo vykti. Vėl jūs eliminavote atominę elektrinę iš energetikos sistemos. Aš tokios logikos niekaip nesuprantu. Visų pirma, jeigu jūs padarėte žingsnį, mano nuomone, teisingą, sujungėte visą energetikos sistemą... Dabar atsirado dvi monopolijos Lietuvoje: atominė elektrinė, kaip pagrindinė elektros energijos gamintoja, ir energetikos sistema, kaip perdavimo monopolija. Irgi viena Lietuvoje. Tai kaip jūs manote? Ar čia jums padarė spaudimą? Ar tai politinis spaudimas, ar tai ekonominė logika jus paskatino padaryti tokį nelogišką sprendimą?
A.VASILIAUSKAS. Be abejo, šiuo atveju suvaidino savo vaidmenį tiek ekonominiai, tiek politiniai motyvai. Čia aš negaliu šito neigti. Svarstymai buvo visuose lygiuose. Buvo svarstyta ne sykį Seime. Buvo padarytas atitinkamas partijų pareiškimas ir t.t. Mes manėme, bent Vyriausybė, kad ekonominiams principams šitokia privatizacija didelių nusikaltimų tikrai nepadaro, ir jį visiškai buvo galima privatizuoti. Bet vienaip ar kitaip, kadangi ir visuomeninė nuomonė šituo klausimu yra gana tokia dar kategoriška, manyčiau, kad Vyriausybė ėmėsi žingsnių ieškoti tam tikro kompromiso, spręsdama šitą problemą politine prasme. Ji pakeitė savo sprendimą, kur buvo įtraukusi atominę elektrinę į bendrą energetinę sistemą, ją eliminavo, ir čia, kaip matote, yra pasiūlymas ją laikyti būtent specialios paskirties įmone, kurioje visas šimtas procentų akcijų yra valstybės. Tai yra, be abejo, tam tikras politinio kompromiso sprendimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar du dalykai: ar pritariame po pateikimo, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, pritarti po pateikimo, ar ne? Sutinkame ar reikia balsuoti? Reikia. Prašom. Vienas - už, vienas prieš. Prašom. Dėl balsavimo motyvų, ar pritariame po pateikimo. Po to kitos procedūros. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad čia reikia dar iš naujo ir iš naujo dėstyti tuos argumentus. Pakankamai daug jau diskutuota buvo ir čia, salėje, ir komitetuose, ir t.t., ir tarp partijų. Aš siūlau nesiginčyti, pritarti ir atlikti toliau kitas Statute numatytas procedūras.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas yra kitos nuomonės? Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš tiktai kitos nuomonės ta prasme, kad siūlyčiau skubesne tvarka galbūt.
PIRMININKAS. Gerai.
K.KUBERTAVIČIUS. Skubos tvarka.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Dėl pateikimo. Pritariame pateikimui ar ne?
A.KUBILIUS. Aš siūlau sulaukti popietinio posėdžio. Mes pateiksime savo projektą, kuris, mano manymu, labiau atitinka tą, kaip mes suprantame strateginius objektus ir sprendimus dėl jų privatizavimo ir kitokio likimo. Nes aš dabar nelabai suprantu Vyriausybės poziciją. Ji po truputį vis pasiduoda mūsų spaudimui. Tą galima tikrai pasveikinti. Bet aš manau, kad Vyriausybė galėtų iš karto pasiduoti ir surašyti visus tuos objektus taip, kaip mes ir siūlome. Nes dabar man visiškai neaišku, kodėl įrašote energetikos sistemą, o neįrašote Lietuvos geležinkelių. Aš matau, kad tuo kažkas naudojasi, gal net ministrui nežinant. Štai Biržų valstybinė naftos transporto įmonė “Naftotiekis”. Kol mes su ministru ginčijomės, jau prasidėjo jos privatizacija. To buvo galima išvengti, jeigu ministras būtų pritaręs iš karto mūsų pateiktiems siūlymams.
Aš manau, kad iš tikrųjų kalbama ne apie įstatymo vienokį ar kitokį tekstą, o apie politinį šitų dalykų supratimą, t.y. kokiu būdu turi būti priimami sprendimai dėl strateginių objektų privatizavimo. Mūsų siūlymas yra, kad tai būtų daroma bet kuriuo atveju priimant sprendimą Seime. Šiuo atveju tai, ką siūlo ministras, iš dalies, kaip aš jau sakiau, sutampa su mūsų nuomone, bet tiktai dėl tam tikrų objektų. Mūsų variantas, kurį mes pateiksime po pietų, tokį sprendimo mechanizmą siūlo visiems strateginiams objektams. Todėl aš siūlau palaukti popietinio posėdžio, visi bus nusiraminę, pritars mūsų variantui, ir ministras bus laisvas. Ačiū. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Kuria prasme? (Negaliu nesusilaikyti nuo retorinio klausimo.) (Juokiasi)
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Dėmesio! Kolegos, registracija. Ir tada susitarsim, ar pritariam pateikimui, ar nepritariam, ir t.t.
79 Seimo nariai. Kol kas mes dabar tik sprendžiam vieną, galima sakyti, paprastą klausimą, ar pritariam po pateikimo, ar ne. Kas už, tas už, o kas mano kitaip, kaip kolega A.Kubilius, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Balsavimas dėl pateikimo, pritariam pateikimui ar ne. Prašom balsuoti.
44 už pateikimą, 8 prieš, 17 susilaikė.
Ačiū, ministre. Jūs kol kas palūkėkit.
Dabar kita procedūra, gerbiamieji kolegos. Vyriausybė siūlo tai nagrinėti ypatingos skubos tvarka. Yra atitinkamas raštas, o kad nereikėtų skaityti rašto, galiu pasakyti, kad ir aš siūlau nagrinėti ypatingos skubos tvarka, o man rašto rašyti nereikia. Taip bus greičiau ir mažiau priekabių.
Taigi prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už ypatingą skubą, tas prašom, kas prieš, taip pat prašom pasisakyti. Vienas - už, vienas - prieš ypatingą skubą. Pateikimui pritarta.
K.KUBERTAVIČIUS. Taip, aš palaikau Vyriausybės ir jūsų šitą iniciatyvą ir siūlau balsuoti už ypatingos skubos tvarką.
PIRMININKAS. Dabar vienas prieš turi pasisakyti. Gerbiamasis A.Bendinskas turbūt irgi už.
A.BENDINSKAS. Už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis P.Vitkevičius turbūt irgi už.
P.VITKEVIČIUS. Už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Aš siūlyčiau padaryti pertrauką iki popietinio posėdžio ir nesvarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už, vienas - prieš. Primenu, jog norint, kad klausimas būtų nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, kaip tai numato Statuto 168 straipsnis, reikalinga dauguma, kuri ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių. Prašom pasiruošti balsuoti pakeliant rankas. Kas už tai, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Kas prieš? Aš perskaitysiu straipsnį.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 22.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Ypatingos skubos tvarkai pritarta.
Seimo Statuto 168 straipsnis. Prašom įdėmiai klausyti. “Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Vyriausybės pasiūlymu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Sprendimas taikyti šią tvarką priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu (pauzė) 1/4 visų Seimo narių.” Tas pasidarė (taip pat atsakysiu, čia taip pat labai svarbus ir rimtas klausimas) 1994 m. gruodžio 20 d. Viskas pagal planą, gerbiamasis A.Kubiliau. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, bet dabar yra principinis dalykas. Mes esam iš tikro dėl kai kurių Seimo narių, kaip čia pasakius, akcijų (turbūt toks būtų geresnis žodis, kad kokio nors negero lietuviško žodį nepasakyčiau), dėl kai kurių Seimo narių akcijų esam “iškritę” iš grafiko. Ir net jeigu dirbsim be pertraukų, šito įstatymo šiandien nepriimsim. Todėl aš siūlyčiau Seimo nariams štai kaip apsispręsti. Įsirašyti šitą klausimą į antradienio darbotvarkę ir tada iki galo jam skirti tiek laiko, kiek reikia. O kita vertus, paklausysim, ką įdomaus pasiūlys kolegos konservatoriai savo darbotvarkėje. Aš manau, kad čia mes nė kiek nepakenksim vieni kitiems, bet taip daugiau ar mažiau galėsim normaliai dirbt. Aš siūlau dirbti būtent taip. Sutinkat? Bet tada aš... Dėl kompromiso aš siūlau kitą dalyką. Vyriausybė siūlo taip pat skubos tvarka nagrinėti dar du lydinčiuosius įstatymus. Ar galim mes pritart jų pateikimui? O jie, žinoma, eitų dar vėliau. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes galbūt ir sutiksim dėl kompromiso su ypatingos skubos tvarka, jeigu po pietų dėl kompromiso jūs pasiūlysite ypatingos skubos tvarka svarstyti kai kuriuos mūsų projektus.
PIRMININKAS. Aš turiu dar vieną kompromisą, bet apie jį kalbėsime Seniūnų sueigoje. Taigi ar gerbiamasis V.Zimnickas sutinka su tokiu siūlymu, t.y. kad mes skiriam atitinkamą laiką antradienį, o dabar dar gerbiamasis ministras pateiks tuos du lydinčiuosius įstatymus?
V.V.ZIMNICKAS. Dėl to, kad aš žinau jūsų sąžiningą žodį, tai aš tada sutinku. Aš žinau, kad jūs tikrai skirsit laiko tiek, kiek reikės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vasiliauskai, prašom grįžt atgal į tribūną. Nors kai kas sakė, kad jūs galit ją palikt amžinai, bet prašom.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamasis ministre, tuos du lydinčiuosius įstatymų projektus, kuriuos Vyriausybė taip pat prašo nagrinėti ypatingos skubos tvarka, aš prašyčiau labai trumpai pristatyt.
A.VASILIAUSKAS. Yra nutarimo projektas, aš jį perskaitysiu iš karto. Nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuotinų įmonių akcijų įgyvendinimo” papildymo” projektas. Papildomas 3 straipsniu: leisti Ignalinos valstybinės atominės elektrinės darbuotojams įsigyti Lietuvos valstybinės energetikos sistemos akcijų tvarka ir sąlygomis, nustatytomis Lietuvos valstybinės energetikos sistemos darbuotojams pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl darbuotojų pirmenybės įsigyti privatizuojamų įmonių akcijų”. Dėl ko šitoks lydintysis nutarimas yra būtinas, aš jau minėjau, tai prašyčiau laikyti, kad toks nutarimo projektas tolesniam svarstymui Seime yra priimtinas.
Antra. Yra dar įstatymo dėl įstatymo “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” papildymo projektas. Būtent čia siūloma papildyti Lietuvos Respublikos įstatymu šį sąrašą tokiais objektais: Valstybinė įmonė “Vilniaus aerouostas”, Valstybinė įmonė “Kauno aerouostas”, Valstybinė įmonė “Palangos aerouostas”. Kas susiję su Sveikatos apsaugos ministerija, šiame skyriuje įtraukti vaistines, kurias aš perskaitysiu, kadangi čia taip kategoriškai motyvuoja ir siūlo Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus valstybinę “Katedros” vaistinę, Vilniaus valstybinę “Gedimino” vaistinę, Vilniaus valstybinę 17ąją vaistinę, Valstybinę įmonę “Aleksoto” vaistinę, Valstybinę įmonę “Girčiupio” vaistinę, Valstybinę universiteto vaistinę, Kudirkos Naumiesčio valstybinę vaistinę, Vilniaus valstybinę “Lazdynų” vaistinę ir Kauno valstybinę “Centro” vaistinę. Siūlytume papildyti būtent šitą sąrašą. Taip pat siūlytume laikyt, kad tai yra būtent šiandien pristatytas įstatymo projektas. Jis lydi mano minėtą anksčiau pristatytą projektą.
PIRMININKAS. Prašom. Aš vis dėlto siūlau, kad būtų atsakyta į Seimo narių klausimus, tada visi formalumai bus atlikti. Bet aš manau, gerbiamieji kolegos, sutiksit, kad Vyriausybė vis dėlto į tam tikrą kompromisą eina.
Kolega V.Zimnickas. Prašom klaust.
V.V.ZIMNICKAS. Aš dėl balsavimo motyvų. Prašom neišbraukt.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega J.Listavičius. Prašom klaust.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklaust. Kodėl vis dėlto Lietuvos gyventojams sudaromos nevienodos sąlygos turto privatizavimo aspektu? O kas mokytojams, gydytojams? Jie atominės elektrinės neturi. Ir tas papildymas vėl prie projekto Nr.1375. Čia kažkodėl dingo “Lietuvos geležinkeliai”, dingo vandentiekis. Gal reikėtų šitą gerą darbą pratęst ir tada būtų išsamesnis įstatymo projektas ir nebūtų jokių priekaištų? Ačiū.
A.VASILIAUSKAS. Matyt, būtų geriausias argumentas, kad apskritai tokių lengvatų nebūtų suteikta. Bet mes įvertinkim Atominės elektrinės specifiką, joje dirbančio kolektyvo specifiką ir atsakomybę, susijusią su tam tikra to objekto eksploatavimo rizika. Vyriausybė siūlo tą išimtį padaryt, prašo tą išimtį padaryt.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs galėtumėt atsakyti: kiek Ignalinos atominėje elektrinėje dirba Lietuvos piliečių ir kiek ne Lietuvos piliečių? Ar nebus tokia situacija, kad Ignalinos atominė elektrinė, pasikeitus ne Lietuvos piliečių gyvenamajai vietai, taps faktiškai užsienio piliečiams priklausančia įmone?
A.VASILIAUSKAS. Matot, pirmiausia aš noriu atkreipti dėmesį, kad vyks ne atominės elektrinės privatizacija. Atominė elektrinė paliekama 100% neprivatizuojama, kaip matėte iš 4 straipsnio.
Dabar, kiek ten dirba Lietuvos piliečių, šiandien aš tokio skaičiaus neturiu, aš manau, kad bus galima svarstant pateikt. Gaila, išėjo mano kolega gerbiamasis energetikos ministras A.Stasiukynas. Jis minėjo, kad ten yra tikrai nedidelė darbuotojų valdoma čekių suma, galbūt dalį supirks. Aš nemanau, kad čia galėtų kažkur grėst pavojus, jog per šitą privatizaciją likusi energetikos sistemos dalis kažkokiu būdu patektų į svetimų piliečių rankas.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš labai trumpai. Noriu paklausti, ar atominės elektrinės kolektyvas žino tą Vyriausybės sprendimą, kad taip bus pasielgta jų atžvilgiu?
A.VASILIAUSKAS. Taip. Jau žino, kad keičiamas sprendimas. Kaip mes kalbėjome su ponu A.Stasiukynu, tam tikrų nepasitenkinimo momentų iš atominės elektrinės kolektyvo dėl šito pakeitimo gali būti.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom. Jūs klausit?
E.KUNEVIČIENĖ. Klausiu. Labai įdomus jūsų pasakymas, kad atominėje elektrinėje dirba specifiniai žmonės, o kiti Lietuvos žmonės, žinoma, ne tokie vertingi. Bet jūs gerai žinot, kad tai, ką jūs vertinat, yra vertinama darbo užmokesčiu, o ne privatizavimu. O jie ir gauna daug didesnį darbo užmokestį negu mokytojai ar gydytojai.
Dar vienas klausimas. Pasakykit, kokiu įstatymu bus daroma tai, ką jūs siūlote? Kur parašyta tokia galimybė, kokiame įstatyme, kad būtų galima leisti vienos įmonės darbininkams įsigyti kitos įmonės akcijų lengvatinėmis sąlygomis?
A.VASILIAUSKAS. Aš ką tik pristačiau Seimo nutarimo projektą, kuris papildytų būtent tą įgyvendinimo tvarką, ir aš jį perskaičiau. Tai bus priimta Seime. Aš jį šiandien pristačiau...
E.KUNEVIČIENĖ. Nutarimas negali šito padaryt.
A.VASILIAUSKAS. Aš pateikiau tiktai tolesniam svarstymui. Nepriimsit - šito leidimo nebus, bet čia yra pateikiamas atitinkamas nutarimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar vėl tradicinis klausimas. Ar pritariam? Čia praktiškai ir nereikėtų balsuot, bet dėl šventos ramybės klausiu. Ar pritariam šitų lydinčiųjų įstatymų pateikimui? Pritariam. Ačiū. Jie bus nagrinėjami taip pat ypatingos skubos tvarka, bet po pagrindinio. Vadinasi, praktiškai ir bus tas kompromisas. Po pietų mes išklausom gerbiamųjų konservatorių pasiūlymų, ir antradienį, priimant Vyriausybės variantą, aš tikiuosi, gerbiamieji konservatoriai bus suformulavę (ir ne tik konservatoriai) savo alternatyvas, papildymus, pataisymus ir t.t. Ar toks dalykas priimtinas? Priimtinas. Gerai, gerbiamieji kolegos. Ar gerbiamasis V.Zimnickas vis tiek nori pasisakyt dėl balsavimo motyvų? Ne? Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš tikrai nenoriu pasisakyt. Sakau, kam gaišt brangų laiką?
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar dėl tolesnio mūsų darbo. Aš siūlau dirbti daugiau ar mažiau pagal mūsų grafiką, kurį sugadinom, bet galim šiek tiek pakoreguot. Aš dabar siūlau pertrauką iki 12.15 val., nes vieną gana ilgą pertrauką jau turėjom. 12.15. Paprašiau, kad bufetas dabar dar dirbtų, kas nori kavos išgert, ir 12.15 val. - 1.3 klausimas. Jį pabaigus, 1.4, o šį užbaigus, tik tada 1.5 ir t.t. Seniūnų sueigą tuo specialiuoju klausimu kviečiu 14.30 val. tradiciniame kambary. 14 val. 30 min. Dabar pertrauka iki 12.15. Nagrinėsim 1.3 klausimą. Gerbiamieji kolegos, ratifikacijai reikalinga atitinkama dauguma. Pertrauka
5sesija 70p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Prašom registruotis.
Salėje 48 Seimo nariai. 49, 50, bet dar kelių Seimo narių trūksta, kad net jeigu ir vieningai balsuodami galėtume ratifikuoti. Gal vis dėlto kas pageidauja pasisakyt dėl balsavimo motyvų dėl 1.3 punkto? Tai yra nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio pagalbos stichinių nelaimių ir stambių avarijų atvejais ratifikavimo” projektas. Jeigu kas nori pasisakyt dėl balsavimo motyvų, prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šiai sutarčiai tikrai verta pritart, kadangi čia nieko blogo ar gero joje nėra nurodyta. O stichinių nelaimių, kaip matot, neišvengė ir patys vokiečiai. Mes gal kiek aukščiau gyvenam, bet ir čia gali visko būti, tuo labiau kad Šilutėje jau ir yra. Aš sakyčiau, kad reikia pritart ir palinkėt jai gero kelio į gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Čobotas.
M.ČOBOTAS. Aš irgi manau, kad tai naudinga. Tuo labiau kad vargu ar mes daug vokiečiams padėsim, o jie mums tikrai padės, turi ir patyrimo. Tik viena išvada iš to, kas dabar vyksta Vokietijoje, kad nereikia mūsų ūkių uždaryt į betoną. Pritariu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Man nieko kito nebelieka, kaip tik pritart.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, taigi galėtume balsuot. Prašom dar kartą registruotis, bet man atrodo, trūksta. Prašom dar kartą registruotis.
Gerbiamieji kolegos, kas ne Seimo salėj, prašom kuo greičiau į Seimo posėdžių salę!
60. Jeigu iš tikro vieningai balsuosim (štai dar vienas Seimo narys, ačiū jam), tai tikrai bus viskas tvarkoj. Jeigu ne, aš būsiu priverstas pertraukt balsavimo procedūrą. Taigi prašom pasiruošt balsuot. Kolegos, dėmesio! Aš tikrai kviečiu vieningai balsuot dėl dalyko, kuris visiems yra aiškus, suprantamas ir priimtinas. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio pagalbos stichinių nelaimių ir stambių avarijų atvejais ratifikavimo”? Kas už, prašom pirmiausia sėst, o po to pakelt rankas. Prašom pakelt rankas. Žinoma, geriau po vieną ranką. (Balsas iš salės) Į sveikatą!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 60.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1. Atsiprašau, sako, nesusilaikęs.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, 60 Seimo narių balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio pagalbos stichinių nelaimių ir stambių avarijų atvejais ratifikavimo” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Mes jau dirbam beveik pagal grafiką.
Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projektas Nr.1215(2) (priėmimas) (95.02.02)
5sesija 70p svarstyti klausimai
Dabar 1.4 darbotvarkės punktas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projektas (Nr.1215). Pranešėjas - gerbiamasis kolega V.Mačiulis. Priėmimo stadija. Prašom į tribūną. Pradedam priėmimą.
Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Prašom, gerbiamasis Mačiuli. Eisim pastraipsniui.
V.MAČIULIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Rengiant projektą dėl savivaldybės tarybos nario statuso yra gauta keletas Seimo narių pasiūlymų, konkrečiai J.Veselkos, K.Skrebio, V.Andriukaičio ir V.Bogušio. Savivaldybių komitete pasiūlymai buvo aprobuoti, kai kuriems pritarta, kai kuriems - ne. Siūlyčiau posėdžio pirmininkui balsuot papunkčiui, jeigu galima.
PIRMININKAS. Aš taip ir darysiu.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pastabų yra?
V.MAČIULIS. Nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
2 straipsnis. Pataisų, pastabų yra?
V.MAČIULIS. Nėra.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
3 straipsnis. Pastabų, pataisų yra?
V.MAČIULIS. Nėra.
PIRMININKAS. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta.
4 straipsnis. Pataisų, pastabų yra?
V.MAČIULIS. Dėl 4 straipsnio yra. Kadangi yra pasikeitusi numeracija pagal Juridinio skyriaus siūlymą, vietoje 8 straipsnio yra 4 straipsnis. Žodžiu, 4 straipsnį siūloma papildyti tokiu punktu. Mūsų komitetas neturi galutinai tvirtos nuomonės ir aš manyčiau, kad reikia Seimui pareikšti savo poziciją. Seimo narys V.Andriukaitis siūlo, kad 6 straipsnį...
PIRMININKAS. Atleiskite, mes kalbame apie 4 straipsnį.
V.MAČIULIS. Taip, dabartinį 4 straipsnį. Jis yra sumaišęs, siūlydamas jis pagal seną numeraciją orientavosi. Dabartinį 4 straipsnį papildyti tokiu punktu. Aš perskaitysiu: “Politinės partijos, teritorinės organizacijos, konferencijos ar politinės partijos respublikinio aukščiausiojo kolegialaus valdymo organo sprendimus šios partijos narys, išrinktas pagal jos proporcinį rinkimų į savivaldybių tarybą sąrašą, atšaukiamas ir jo vietą užima sekantis po jo partijos rinkimų sąrašo narys”. Tokį papildymą siūlo padaryti ponas V.Andriukaitis.
PIRMININKAS. Jūsų nuomonė, pone Mačiuli.
V.MAČIULIS. Diskutuotina. Mūsų komitetas prašė, kad vis dėlto pasisakytų Seimo nariai.
PIRMININKAS. Autorius - V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano siūlymas, kad politinės partijos jų teritorinių organų skyrių ar konferencijos sprendimu, ar partijos respublikinių organų kolegialiu sprendimu galėtų reguliuoti savo proporcinius sąrašus. Visų pirma šiuo metu savivaldybės rinkimai vyksta pagal griežtą proporcinę sistemą. Biuleteniuose rinkėjai turės tiktai pirmųjų penkių proporcinio sąrašo lyderių pavardes, bet ne visų. Visi sąrašai bus rinkimų apylinkėje iškabinti. Todėl žmonės, nors ir simpatizuodami vienam ar kitam sąraše esančiam žmogui, vis dėlto balsuoja už politinę jėgą. Kita vertus, politinės jėgos turi galimybę keisti savo sudėtį, dar išsiųsti į specializaciją, išleisti tobulintis ar pan. Tokia praktika užtikrintų galimybę daugiau žmonių dalyvauti politikoje, daugiau žmonių turėti galimybę kelti politinę kvalifikaciją ir tuo būdu partijai reguliuoti savo komandą. Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad ta praktika, kai partijos negali įtakoti tų narių, kai jie išeina, pereina iš vienur į kitur arba iš viso nevykdo partijos politinės programos, ta praktika labai sunkiai leidžia realizuoti politinėms jėgoms savo programinius darbus.
Manyčiau, kad toks papildymas būtų labai reikalingas įtvirtinant proporcinę rinkimų sistemą nuosekliai. Juo labiau kad siūlomame straipsnyje yra tokių dalykų, dėl kurių irgi reikėtų diskutuoti, kaip, tarkime, Savivaldybės tarybos deputato mandato nutraukimas tris kartus neatėjus į posėdį. Tai čia, manau, daug rimtesnis argumentas, negu jo trijų posėdžių praleidimas be pateisinamos priežasties. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau pasisakyti vienam - už, vienam - prieš. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Kada buvo priimamas Savivaldybių rinkimų įstatymas, mes jau ta tema diskutavome ir komitete, ir plenarinių posėdžių metu. Čia yra toks iš viso sunkus dalykas. Pirmiausia partijos sąraše bus ir nepartinių kandidatų. Kas, pavyzdžiui, žino, kur bus ponas A.Terleckas? Jis nėra tos partijos narys, bet A.Terleckas yra socialdemokratų sąraše. Kaip bus su tais?
Antras argumentas. Vis dėlto partijos pateikia ir žmonių pavardes. Jeigu tik būtų vien partijos pavadinimas, tada viskas aišku, žmonės tarsi balsuoja ir už asmenybes. Vis dėlto aš siūlyčiau pritarti. Ir pabandom, jeigu Konstitucinis Teismas neuždės čia savo letenų, aš pritariu V.Andriukaičio siūlymui. Tik reikia kur kas trumpiau, čia labai daug prirašyta. Šitą galima padaryti vienu sakiniu.
PIRMININKAS. Jūs pritariate pataisai?
A.SALAMAKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas. Galite tiktai nepritarti.
A.SADKAUSKAS. Taip. Aš, parodydamas, kaip mes demokratiškai sprendžiam viename suole sėdėdami, tai nenoriu pritarti gerbiamajam V.Andriukaičiui. Reikia nepamiršti, kad ne tik dalyvauja partija šiuose rinkimuose, bet konkrečiai dalyvauja gyventojai. Gyventojai kada balsuoja, tai žiūri į konkrečias pavardes. Jeigu jam patinka V.Andriukaitis, o A.Sadkauskas nepatinka, tai kaip jis balsuotų už tą visą partiją? Jis, matydamas ne tik partiją, bet konkretų žmogų... ir mes, leisdami spręsti tik partijai dėl jo atšaukimo, pažeidžiam žmogaus teises dėl to, kad balsavo žmogus už tą konkrečią pavardę. Taigi mes pažeisim žmonių teises.
PIRMININKAS. Laikas!
A.SADKAUSKAS. Konstitucinis Teismas gali tikrai uždėti ranką ant šitos pataisos. Aš nepritariu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis ir susitarsime balsavimu.
V.MAČIULIS. Gal dar aš galiu savo motyvus?..
PIRMININKAS. Tiktai trumpai, jeigu galite.
V.MAČIULIS. Aš irgi pritarčiau tai pozicijai, kuriai Seimo nariai pritarė. Vis dėlto partija, iškėlusi savo kandidatą, turėtų galimybę jį ir atšaukti. Aš siūlyčiau...
PIRMININKAS. Tęskite, tęskite.
V.MAČIULIS. Aš siūlyčiau tiktai trumpesnę formuluotę. Čia būtų pagal šitą: “Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia arba nutraukiami prieš terminą, kai...” 8 straipsnis skambėtų taip: “...tarybos narys atšaukiamas jį iškėlusios partijos organų sprendimu”. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Minutėlę! Pataisos principo esmė aiški, o redakciją bus galima suredaguoti papildomai.
V.MAČIULIS. Taip.
PIRMININKAS. Registravosi 68 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog mes pritartume Seimo nario V.Andriukaičio pasiūlytai pataisai, kuriai pritarė atitinkamai paredagavus ir Seimo narys ponas V.Mačiulis, balsuoja už. Kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau, kas už pataisą - “už”, kas prieš - “prieš” arba susilaiko.
Už balsavo 24 Seimo nariai, prieš balsavo 22 Seimo nariai, 6 susilaikė. Taigi, deja, pataisai nepritarta. (Triukšmas salėje) Registracija bus papildomai. Ji buvo lygiai prieš vieną minutę.
Eikime toliau. Dėl 5 straipsnio pataisų, papildymų yra?
V.MAČIULIS. Dėl 5 straipsnio yra. Ponas V.Bogušis siūlo papildyti 4 punktą taip: “Jei iš tarybos narių sudaroma vykdomoji institucija, valdyba, už praleistą laiką valdybos posėdžiuose gali būti mokamas atlyginimas tarybos nustatyta tvarka”. Manau, kad čia viskas yra labai aiškiai pasakyta. Valdybos... (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, nepriimat?
V.MAČIULIS. Nepriimu.
PIRMININKAS. Taip.
V.MAČIULIS. Reikia motyvuoti, kodėl?
PIRMININKAS. Taip, motyvuokite.
V.MAČIULIS. Todėl nepriimu, kad tarybos narys nustatyta tvarka atlikdamas tarybos pavedimus gauna atlyginimą. Čia nėra problemos dėl to.
PIRMININKAS. Nors formaliai, kadangi nėra pataisos autoriaus, mes ir galėtume nesvarstyti. Vis dėlto pasvarstykime. 1 už, 1 - prieš.
Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Na, aš norėčiau pritarti pataisai. Man atrodo, kad čia tikrai nelabai taip korektiškai parašyta. Paskutinėje pastraipoje, arba dalyje, teigiama, kad tik už tarybos posėdžiuose praleistą laiką. O tarybos deputatas turbūt dar dvigubai daugiau laiko sugaišta vykdydamas savo, kaip tarybos nario, pareigas, susitikdamas su rinkėjais ir vykdydamas kai kuriuos pavedimus, kontroles ir pan. Tai čia turėtų būti tas apmokamas laikas, be abejo, praplėstas. Kaip jis praplėstas, čia galbūt jau ir būtų tarybos nuostatuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Pone Kubiliau, jūs už ar prieš galite kalbėti?
A.KUBILIUS. Už.
PIRMININKAS. Jūs už?
A.KUBILIUS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Salamakinas. Už? Prieš?
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes priimsime, bus sviestas sviestuotas. 3 pastraipoj pasakyta: “Tarybos nariai”, o valdyba sudaroma tik iš tarybos narių, todėl galime rašyti, galime nerašyti. Aš tai siūlyčiau nerašyti todėl, kad, kaip sakiau, bus sviestas sviestuotas. Valdyba sudaroma iš tarybos narių, o tarybos nariams numatyta, kad jie už darbą gauna atlyginimą. Tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog mes pritartume Seimo nario pono V.Bogušio pataisai, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 21 Seimo narys, prieš balsavo 25 Seimo nariai ir 7 susilaikė. Tai pataisai nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, Pirmininkas man padarė teisingą pastabą, kad dėl viso 4 straipsnio mes nebalsavome. Mes balsavome tiktai dėl pataisos. Jeigu yra norinčių kalbėti dėl motyvų dėl 4 straipsnio, galim... Tada pritariame bendru sutarimu.
6 straipsnis. Beje, tai 5 straipsnį irgi visą... Galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
6 straipsnis.
V.MAČIULIS. Dėl 6 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Prašau?
V.MAČIULIS. Nėra dėl 6 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 6 straipsnio nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 7 straipsnis.
V.MAČIULIS. Dėl 7 straipsnio yra. Ponas V.Bogušis siūlo papildyti 10 punktą, kur buvo “taip pat valdybos posėdžiuose”. Jis siūlo “mero posėdžiuose”. Kadangi kitose tarybose gali nebūti valdybų, tai kaip tada tokį posėdį vadinti? Mero posėdžiu ar valdybos posėdžiu? Tai jis siūlo tokį punktą. Aš manau, kad čia viskas aišku.
PIRMININKAS. Pritariate jūs ar ne?
V.MAČIULIS. Ne.
PIRMININKAS. Nepritariate. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ir iš viso, ar yra norinčių palaikyti kolegos V.Bogušio pataisą? Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš pritariu Seimo nario V.Bogušio siūlymui taip pat įrašyti ir “merą”. Taip pat norėčiau dėl 10 punkto dar pasiūlyti gerbiamajam pranešėjui, kad reikėtų išbraukti paskutinę pradžią po kablelio: “kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai”. Mano nuomone, ši sakinio dalis labai apriboja tarybos nario galimybę dalyvauti kitų komitetų posėdžiuose ar valdybos posėdžiuose. Kodėl jam reikėtų riboti tuos įgaliojimus? Mano nuomone, pagrindo nėra. Dėkui.
V.MAČIULIS. Jeigu galima.
PIRMININKAS. Jūs tik atsakykite į paskutinį, nes jeigu jūs nepriimsite, tai mes net nebalsuosime - šita pataisa nebuvo suformuluota raštu.
V.MAČIULIS. Taip. Nepriimu, kadangi komitetų ir komisijų posėdžiuose gali dalyvauti. Čia kalbama apie valdybos posėdžius, kuriuose jis gali dalyvauti, jeigu svarstomas jo klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Dagys dėl V.Bogušio pataisos. Prašau.
R.J.DAGYS. Aš manau, kad būtų verta palaikyti V.Bogušio...
PIRMININKAS. Prašau?
R.J.DAGYS. Aš palaikau V.Bogušio pasiūlymą. Iš tikrųjų gali būti valdyba, gali būti tik mero formuojama administracija. Tai negalima vadinti kitu vardu kito daikto. Čia reikėtų išspręsti šią koliziją.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, čia turbūt irgi truputį nesusipratimas. Gaila, kad nėra gerbiamojo V.Bogušio. Kaip aš įsivaizduoju, dabar šitas veiksmas gali vykti. Sakysime, valdybos nėra, meras priima sprendimus. Atėjo komiteto pirmininkas ir dalyvauja mero posėdyje. Visiškai nesiderina. Jeigu valdyba sprendžia, tada suprantu, komiteto pirmininkas ar kitas gali dalyvauti šitame veiksme. Kolegialus organas kada sprendžia, o kada vienas asmuo... Juk visai nesiderina šitie veiksmai.
Dėl paskutiniosios pastraipos siūlyčiau nepritarti. Negalima išbraukti todėl, kad tvarka turi būti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog mes pritartume Seimo nario V.Bogušio siūlymui papildyti 10 punktą, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 13 Seimo narių, prieš - 23, susilaikė 13 Seimo narių. Taigi kolegos V.Bogušio pataisai nepritarta. Dar yra pataisa dėl 11 punkto papildymo. Prašau, pone Mačiuli.
V.MAČIULIS. Aš atsiprašau, nesupratau.
PIRMININKAS. Taip pat yra kolegos V.Bogušio pataisa papildyti 11 punktą to paties straipsnio.
V.MAČIULIS. Taip. “Tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti savivaldybės radiju, televizija nemokamai.” Čia būtų galima pridurti “ir spauda”. “Tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti savivaldybės radiju, televizija ir spauda nemokamai.”
PIRMININKAS. Jūs priimat pataisą?
V.MAČIULIS. Taip. Esmę - taip.
PIRMININKAS. Ar bus norinčių balsuoti? Ar galim bendru sutarimu pritarti pataisai? Ačiū. Pritarta.
V.MAČIULIS. Aš dar atsiprašau. Buvo K.Skrebio pataisa dėl to paties straipsnio.
PIRMININKAS. 7?
V.MAČIULIS. Taip. Jis siūlo 1 punktą papildyti: “Tarybos nariui, išrinkus jį valdybos nariu, tarybos sprendimu gali būti mokamas valdybos nario pareigybinis atlyginimas”. Čia mes grįžtame į tą patį, dėl ko neseniai balsavome, kad vis dėlto tarybos nariui yra mokamas pastovus atlyginimas už sugaištą laiką sprendžiant tarybos klausimus arba komitetų, komisijų posėdžiuose, arba pačioj taryboj. Aš nepritariu tai pataisai.
PIRMININKAS. Nepritariat.
V.MAČIULIS. Taip.
PIRMININKAS. Ar bus norinčių palaikyti kolegos K.Skrebio pasiūlymą? Jeigu nėra, tada nebalsuosime. Nepritarta pasiūlymui.
Dėl viso 7 straipsnio bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
8 straipsnis.
V.MAČIULIS. Dėl 8 straipsnio buvo J.Veselkos siūlymas. Į jį yra atsižvelgta.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau ir gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš nesu raštiškai pateikęs siūlymo, ir, suprantama, jūs galite atmesti. Bet aš noriu, kad pranešėjas mane išklausytų. Man truputį, žinoma, gėda, nes aš galėjau tą padaryti anksčiau. Bet dabar, na, prispyrė tiesiog. Dėl šio straipsnio pirmosios dalies. Mes kalbame apie tai, kad paklausimu laikomas kreipimasis, kada grupė kreipiasi į savivaldybės įmonės ar organizacijos vadovą.
Antroje dalyje mes jau išskiriam: savivaldybės ir kitų įmonių. Pagal šitą formuluotę atrodo, kad paklausimu laikomas tik tuo atveju, kada kreipiamasi į savivaldybės pavaldumo įmonę. Gerai būtų, kad būtų formuluojama kaip antrojoje dalyje.
Ir ketvirtoji dalis. Sakoma, kad paklausimai nagrinėjami tarybos posėdžiuose ir priimami dėl jų sprendimai. Kas yra paklausimas ir kaip jie svarstomi, jūsų yra aptarta pirmojoje dalyje.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Pavirži!
G.A.PAVIRŽIS. Čia turbūt yra ne paklausimai, o atsakymai į paklausimus. Galbūt galima ir kaip redakcinę... bet jie ir prasmę keičia.
V.MAČIULIS. Aš manau, kad čia viskas labai aiškiai išdėstyta. Ponas J.Veselka siūlė, ir į tą klausimą yra atsižvelgta. Čia turima galvoje organizacijos ir įstaigos vadovai, kur priklauso savivaldybei. Tačiau yra individualių įmonių. Ir toliau yra įtraukta, kad gali ir kitas įmones, kurios yra tos savivaldybės zonoj.
PIRMININKAS. Ačiū ponui G.Paviržiui už pastangas. Deja, mes dabar straipsnio neredaguosime ir netaisysime.
Pone Salamakinai, jūs dėl viso straipsnio? Pone Dringeli, jūs dėl viso straipsnio?
J.DRINGELIS. Ne. Aš sutinku su pono V.Mačiulio paaiškinimu.
PIRMININKAS. Tada dėkui. Galim pritarti 8 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 9 straipsnis.
V.MAČIULIS. Dėl 9 straipsnio nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 9 straipsnio G.Paviržis. Prašau.
G.A.PAVIRŽIS. Suprantu, kad čia galima viską atmetinėti. Bet, gerbiamasis Mačiuli, na, aš noriu, kad tamsta... paklausykite, ką aš kalbu. Šitame trumpame straipsnyje yra parašyta, kad jeigu tarybos narys negali dalyvauti posėdyje, apie tai jis praneša merui, jo pavaduotojui arba komiteto pirmininkui. Vadinasi, jis gali pranešti arba merui, arba pavaduotojui. Jeigu mes išskiriame, kad pakanka komiteto pirmininko, tai kodėl jis turi pranešti dviem aukštesniems pareigūnams: ir merui, ir jo pavaduotojui? Išskirkim žodeliu “arba”. Arba tam, arba tam, kaip ir komiteto pirmininkui.
V.MAČIULIS. Aš manau, kad čia galima priimti. Čia nėra problemos. Taip, taip, čia nėra problemos. Priimu aš šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Jeigu pranešėjas priima, tai ar galim 9 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 10 straipsnis.
V.MAČIULIS. Dėl 10 straipsnio buvo J.Veselkos pasiūlymas. Į jį yra atsižvelgta ir jis priimtas.
PIRMININKAS. Galim 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 11 straipsnis.
V.MAČIULIS. Dėl 11 straipsnio buvo J.Veselkos pasiūlymas, tačiau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mačiuli, tų pasiūlymų, kuriuos jis teikė komitete, jeigu jie buvo teikti, mes čia nesvarstome.
V.MAČIULIS. Gerai.
PIRMININKAS. Ar galim pritarti 11 straipsniui bendru sutarimu?
V.MAČIULIS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta. 12 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu?
V.MAČIULIS. Galima, nes naujų pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Minutėlę! Seimo narys ponas P.Jakučionis dėl 12 straipsnio.
P.JAKUČIONIS. Aš taip pat turiu atsiprašyti, kad siūlymų nepateikiau raštu. Norėčiau pasiūlyti paskutinėje pastraipoje išbraukti žodžius “gali būti”. Čia kalbama apie pareigūnų nubaudimą dėl tarybos narių teisėtų reikalavimų nevykdymo. Čia rašoma: “gali būti skiriama drausminė nuobauda”. Turbūt ji turi būti skiriama. Kitaip sakant, išbraukti žodžius “gali būti”. Jeigu pareigūnas nevykdė teisėtų pastabų ar kokių nors tarybos nario nurodymų (gal ne nurodymų, gal galima pasakyti kitaip), tai jis turi gauti kokią nors nuobaudą, nes kitaip nebus tvarkos. Žodžiai “gali būti”.
V.MAČIULIS. Matot, kategoriškai negali būti. Bet kokiu atveju sprendžia pati taryba, svarstydama tą problemą. Ir jeigu reikia, ji gali pareigūną bausti, jeigu ne, tai... manevrų laisvė turi būti palikta. Aš taip kategoriškai nesiūlyčiau traktuoti ir nepriimu.
PIRMININKAS. Kadangi pranešėjas nepriima, net ir nebalsuosime. Ar galim pritarti 12 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 13 straipsnis. Pataisų nėra.
V.MAČIULIS. Nėra.
PIRMININKAS. Galim pritarti bendru...(Balsas iš salės) Deja, tokios alternatyvos aš neturiu.
V.MAČIULIS. Nežinau, negavau.
PIRMININKAS. Prašau parodyti. Tokiu atveju man reikės pakalbėti su Seimo sekretoriatu. Aš tokių pataisų neturiu.
V.MAČIULIS. Neturiu nė aš.
PIRMININKAS. Gerai, tokiu atveju atidėkime 13 straipsnį. Kolegoms socialdemokratams patarčiau tvarkingiau tvarkyti reikalus. 14 straipsnis.
V.MAČIULIS. 14 straipsniui buvo pataisų, yra atsižvelgta. Tačiau nėra galutinai sutarta dėl laiko. Buvo siūloma ankstesniame 24 valandos, dabar mes siūlome 72 valandas. Siūlyčiau Seimo nariams apsispręsti konkrečiai, kadangi tai diskusijų objektas. Sprendžiant apie operatyvumą, kada galima suimti tarybos narį, jeigu yra padarytas nusikaltimas, tai po penkių ar dviejų savaičių nebėra prasmės jį suimti, kadangi bus “šaukštai po pietų”. Mes siūlom 72 valandas, tokį optimalų variantą. Per tris paras taryba, jeigu suinteresuota savo nario gynimu, susirinks ir tą klausimą išspręs vienokiu ar kitokiu būdu. Yra pono V.Bogušio pataisa, kad vis dėlto tas klausimas galutinai patektų į Seimą, jeigu taryba nepritaria. Mūsų komitetas siūlo, kad šią situaciją spręstų generalinis prokuroras. Aš tam pritariu.
PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai suprantu, kolegos V.Bogušio pataisai jūs nepritariate?
V.MAČIULIS. Ne.
PIRMININKAS. Ar yra palaikančių Seimo narį V.Bogušį? Seimo narys ponas K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Siūlau balsuoti už pono V.Bogušio...
PIRMININKAS. Tai yra pritariate?
K.P.PAUKŠTYS. Taip, pritariu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš siūlyčiau nepritarti šiai pataisai. Čia galima pasakyti kelis argumentus. Pirmiausia Konstitucijoje numatyta, ko negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, t.y. Seimo narių, Prezidento, Vyriausybės narių. O apie savivaldybės tarybos narius nieko nekalbama. Tai yra pirma. Todėl mes numatėme tokias galbūt minimalias apsaugos priemones - 72 valandas. Jeigu taryba nesprendžia, tokiu atveju sprendžia generalinis prokuroras. O šį klausimą svarstyti Seime, vis dėlto, manyčiau, galbūt ir per didelė garbė tarybos nariui čia, Seime, mums aiškintis, ar jis kaltas, ar nekaltas. Tuo labiau kad Konstitucija numato, jog visi piliečiai prieš įstatymą lygūs, ir tik teismas sprendžia jų kaltumą ar nekaltumą. Jeigu mes užsiimsime teismų funkcijomis Seime, ar jis kaltas, ar nekaltas, patraukti ar nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, bus negerai.
PIRMININKAS. Laikas...
A.SALAMAKINAS. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, reikės apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog pritartume Seimo nario V.Bogušio pataisai, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 6, prieš - 25, susilaikė 5. Taigi pataisai nepritarta. Ar norinčių pasisakyti dėl viso 14 straipsnio yra, ar galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
15 straipsnis.
V.MAČIULIS. Nėra 15 straipsniui.
PIRMININKAS. Galim 15 straipsniui pritarti bendru sutarimu?
V.MAČIULIS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Markauskas nepritaria 15? Prašau. Seimo narys R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Aš nespėjau dėl 13 straipsnio. Aš norėjau pasiūlyti visiškai išbraukti pirmąją pastraipą.
PIRMININKAS. Reikėjo pasiūlyti laiku, o 13 straipsnis kol kas iš viso atidėtas. 15 straipsniui galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi mes kol kas nesvarstėme. Laikas mus verčia baigti šio klausimo svarstymą. Galutinai įstatymą priimsime kitame posėdyje. Visi straipsniai priimti, išskyrus 13 straipsnį. Aš turiu atsiprašyti gerbiamųjų socialdemokratų, ne dėl jų kaltės mes negalėjom apsispręsti. Pataisa iš tikrųjų yra įregistruota vakar dieną, bet kadangi neturi nė projekto autorius, mes šį straipsnį atidėsime ir galutinis balsavimas dėl įstatymo bus kitą kartą. Ačiū jums.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymą Nr.1011. Įstatymas jau buvo priimtas pastraipsniui. Liko pasisakyti tik dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo, taip pat priimti lydinčiuosius. Ar ponas A.Normantas turi ką nors pasakyti papildomai? Prašom.
A.NORMANTAS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip jūs prisimenat, praeitą kartą įstatymas buvo priimtas pastraipsniui, tačiau iškilo problema dėl 3 straipsnio paskutinės pastraipos, kur kalbama apie dokumentų vertimą. Mūsų grupė pasitarus, jeigu būtų priimtina, siūlytų tokį variantą. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Būtent “visuomeninių organizacijų raštvedybos vedimo tvarką nustato įstatymas”. Ir viskas, nedetalizuojant. Jeigu būtų priimtina tokia pataisa, tai aš...
PIRMININKAS. Koks straipsnis, prašau pakartoti.
A.NORMANTAS. 3 straipsnio paskutinioji pastraipa.
PIRMININKAS. Dar kartą prašom perskaityti siūlomą redakciją.
A.NORMANTAS. “Visuomeninių organizacijų raštvedybos vedimo tvarką nustato įstatymas”.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galim pritarti, nors jau balsavome dėl šio straipsnio ir priėmėm, bet patikslinti šį straipsnį autorių siūlymu. Ar galim? Ačiū. Taigi dėl įstatymo pastraipsniui baigėme. Dabar prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų už visą įstatymą. Keturi Seimo nariai - už, keturi Seimo nariai - prieš. Seimo narys K.Uoka. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pritariu Visuomeninių organizacijų įstatymui, jį reikia priimti. Tačiau 17 straipsnio ketvirtojoje pastraipoje praleistas vienas žodis. “Prie pareiškimo pridedami steigiamojo suvažiavimo, konferencijos ar susirinkimo...” Ten įrašyti žodį “konferencijos”. O šiaip įstatymas reikalingas ir juo galės vadovautis visuomeninės organizacijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Na, manykime, kad tai yra redakcinio pobūdžio pataisa. O šiaip susilaikykime nuo įstatymo redagavimo šioje stadijoje. Seimo narys R.Maceikianecas.
R.MACEIKIANECAS. Aš taip pat norėčiau pritarti įstatymui, kadangi jau pats laikas, kad visuomeninės organizacijos turėtų teisinį pagrindą veiklai. Aš tik norėčiau dar paklausti poną A.Normantą...
PIRMININKAS. Jūs pavėlavote, atleiskite, su klausimais.
R.MACEIKIANECAS. Vis tiek dėl balsavimo motyvų tada galėsiu atskirai pasisakyti.
PIRMININKAS. Klausimų procedūra jau praėjusi. Prašau dėl balsavimo motyvų.
R.MACEIKIANECAS. Ar mes dar rengsim papildomą įstatymą, kaip tvarkyti raštvedybą visuomeninėms organizacijoms pagal šį straipsnį, kur jūs siūlot?
A.NORMANTAS. Tai kiek aš...
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau neatsakinėti. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Kadangi šis įstatymas praėjo visas stadijas, ir visi, kas norėjo, galėjo puikiausiai išsakyti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu arba viena ar kita prasme, todėl, manyčiau, tikslinga dabar jį priimti ir tegul jis pradeda veikti.
PIRMININKAS. Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš manau, kad įstatymui reikia pritarti ir jį priimti, bet ten, kur mes dabar sutarėm dėl to pataisymo, kad raštvedybą reglamentuoja įstatymas, mano supratimu, turėtų būti daugiskaita. Sakykim, mes netrukus priimsim Valstybinės kalbos įstatymą, ten apie raštvedybos reguliavimą kažkas pasakyta, ir, sakysim, kažkas tuo klausimu yra pasakyta ir Tautinių mažumų įstatyme. Todėl čia, ko gero, turėtų būti daugiskaita. Tik tokia pastaba.
PIRMININKAS. Manau, pastaba neesminė. Gali būti ir taip, ir taip. Galų gale tai redakcinė pastaba, jeigu autoriai manys...
A.NORMANTAS. Mes įstatymą suprantam plačiąja prasme. Gali būti vienas, du, trys, keturi.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Normantai, jūs norėtumėt atsakyti ponui R.Maceikianecui prieš balsavimą, kadangi aš iš viso nematau pasisakančių prieš?
A.NORMANTAS. Ne.
PIRMININKAS. Ką gi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Užsiregistravo 58 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog būtų priimtas Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 47.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 48 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir nė vienam nesusilaikius įstatymas priimtas.
Dar yra nemažai lydinčių įstatymų. Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo” Nr.1012. Ar ponas A.Normantas norės ką nors pasakyti dėl šio įstatymo? Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas susideda iš penkių straipsnių. Ar dėl 1 straipsnio yra kokių nors pasiūlymų, pataisų? Galim priimti bendru sutarimu?
A.NORMANTAS. Yra E.Jarašiūno pasiūlymas.
PIRMININKAS. Tai prašau, ponas Normantai.
A.NORMANTAS. Dėl 1 straipsnio yra pateiktas raštu pono E.Jarašiūno pasiūlymas pratęsti visuomeninių organizacijų sutikslinimo su šiuo įstatymu datą. Aš iš karto ir perskaitysiu. Vietoj “sausio” įrašyti “birželio”, taip pat papildyti žodžiais “ir trečiojoje dalyje”. Kadangi šis įstatymas jau buvo parengtas prieš gerą pusmetį, todėl aš sutikčiau su tokiu pasiūlymu, kad iš tikrųjų reikėtų pratęsti šią datą ne iki, kaip čia numatyta projekte, 1996 m. sausio 1 d., bet iki 1996 m. birželio 1 d. Kartu dar papildyti viena pataisa - “17 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje nurodytose dalyse”. Kadangi ten numatome, jog visuomenines organizacijas galės registruoti apskrities valdytojai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu autoriai priima, galim pritarti 1 straipsniui su pono E.Jarašiūno pataisom? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 3 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ačiū. Priimta. 4 straipsnį galim priimti bendru sutarimu? Ponas Normantai, prašom dėl 4 straipsnio.
A.NORMANTAS. 4 straipsnį siūloma papildyti (čia yra pono E.Jarašiūno pasiūlymas) 41 straipsniu, arba 5 straipsniu, kaip čia geriau. “Iki pradės funkcionuoti Lietuvos Respublikoje apskritys, visuomeninių organizacijų registravimą pagal Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo 17 straipsnio antrąją dalį vykdys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.” Iš tikrųjų, man atrodo, su šiuo pasiūlymu reikėtų sutikti, kadangi apskritys dar nefunkcionuoja, o tuo laikotarpiu gali įsisteigti kai kurios visuomeninės organizacijos ir pagal šio įstatymo logiką nebus kam jų registruoti. Todėl aš sutinku su šiuo pasiūlymu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galėtume sutikti, jog įstatymas būtų papildytas straipsniu, kurį perskaitė ponas A.Normantas ir kurio autorius yra kolega E.Jarašiūnas? Tada pasikeistų ir įstatymo straipsnių numeracija, tai būtų 5asis straipsnis, o po to eitų 6asis. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 4 straipsnio nebuvo jokių? Ačiū. Pritarta. Ir paskutinysis, 5asis, tiksliau, dabar jau bus 6asis straipsnis. Galim pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo? Nėra. Tada prašau pasiruošti balsavimui balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog pritartume Lietuvos Respublikos įstatymui “Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo”? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 51.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Taigi 51 Seimo nariui balsavus už, nė vienam nebalsavus prieš ir nesusilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo” priimtas.
Svarstome Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo” Nr.1012N. Ponas A.Normantas turi ką nors pasakyti?
A.NORMANTAS. Taip. Visuomeninių organizacijų įstatymo 17 straipsnio paskutinė pastraipa numato, jog “visuomeninių organizacijų įstatus registruojanti valstybinė institucija veda šių organizacijų rejestrą. Rejestro vedimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Šiuo nutarimu yra siūloma, jog Vyriausybė numatytų šito registro vedimo tvarką.
PIRMININKAS. Jokių pasiūlymų ir pataisų nebuvo gauta?
A.NORMANTAS. Nebuvo.
PIRMININKAS. Tada prašau pasisakyti dėl viso nutarimo dėl balsavimo motyvų. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Aš tik norėčiau tokį redakcinį dalyką pasakyti: jeigu nepriimat, tai iškart pasakykit ir nesiginčykim. Ten pasakyta “valstybinė institucija, kuri vykdo tą registrą”, tai turbūt yra vienintelė Teisingumo ministerija. Gal tiesiai tą ir įrašykim. Ar čia yra kitaip numatyta?
A.NORMANTAS. Ne. Šiuo atveju pagal šio įstatymo logiką yra trys institucijos, kurios gali registruoti visuomenines organizacijas, todėl čia ir yra pasirinktas toks variantas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš keturiskart pasisakau už ir prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau pasiruošti balsų skaičiavimo komisiją. Kas už tai, jog pritartume Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui “Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo”? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi 48 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam, susilaikius vienam Seimo nariui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo įgyvendinimo” priimtas.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Svarstome Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo” papildymo” projektą, Nr.1378. Kaip autorių aš vis dėlto kviečiu į tribūną Seimo narį poną J.Listavičių.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik priėmėme Visuomeninių organizacijų įstatymą ir 7 straipsnyje nurodėm, kad kada bus registruojama, tai reikia žiūrėti ne tik į visuomeninių organizacijų sąrašą, bet reikia žiūrėti ir į politinių. Šitai mes Visuomeninių organizacijų įstatyme padarėme. Kada mes žiūrėsime į politinių organizacijų sąrašą, mums reikia žiūrėti į visuomeninių. Čia visa gudrybė. Visas tas straipsnis Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatyme atrodytų taip, kad registruojamos politinės partijos ar politinės organizacijos pavadinimas ir simbolika turi skirtis nuo jau registruotų politinių partijų ir politinių ar visuomeninių organizacijų pavadinimo simbolikos. Įrašyti žodį “ar visuomeninių” po žodžio “politinių”. Buvo “partijų ir politinių organizacijų”, dabar įrašyti “partijų ir politinių ir visuomeninių organizacijų”. Ačiū už dėmesį ir prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kad ir pavėluotai, drįstu padaryti pastabą Seimo nariui ponui M.Stakvilevičiui, kad posėdžio metu reikia elgtis rimčiau.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo? Nėra. Seimo narys ponas R.Markauskas.
R.MARKAUSKAS. Siūlau Seimui priimti šią nuostatą.
PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Manau, kad turėtume pritarti, kadangi tai yra įstatymų suderinimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti balsuoti ir balsų skaičiavimo komisijai pasiruošti. Kas už tai, jog priimtume Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo” papildymo”? Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Taigi 54 Seimo nariams balsavus už, prieš nebalsavus nė vienam ir susilaikius vienam, Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo” papildymo” priimtas.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tiek mano, tiek jūsų didelėmis pastangomis mes jau beveik “įtelpame” į grafiką, Seimo Pirmininko prašymu kviečiu jį į tribūną, kad pritartume arba nepritartume vasario 7 d. plenarinių posėdžių darbotvarkei. Prašom.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau dėmesio! Pirmiausia dėl darbo tvarkos ateinančią savaitę ir dar kitą savaitę, t.y. savaitę, kuri prasideda vasario 6, ir savaitę, kuri prasideda vasario 13 d. Siūlymai yra tokie. Iš esmės jie buvo aptarti, nesakau, kad vienbalsiai, bet aprobuoti Seimo seniūnų sueigoje. Kitą savaitę posėdžiaujame tik antradienį. Kad Seimo komitetai, frakcijos galėtų papildomai padirbėti ir būtų didesnis įdirbis likusiai vasario mėnesio daliai, o jau ir naujajai sesijai. Taigi kitą savaitę dirbam tik vieną dieną, todėl turėtume patvirtinti tik vasario 7 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę. Dar kitą savaitę, nuo vasario 13 d., atsižvelgiant į tai, kad yra valstybinė šventė ir nedarbo diena, siūloma dirbti taip: antradienį, 14 d., - du posėdžiai ir, jeigu galutinai sutarsime, vakarinio posėdžio dalis turėtų būti uždara, kad apie viską pasišnekėtume, o 15 d. daryti vieną posėdį maždaug taip viduryje dienos, kad spėtume į popietinius šventinius renginius. Štai tokia perspektyva. Dabar prašyčiau patvirtinti vasario 7 d. posėdžių darbotvarkę. Seniūnų sueigoje ji buvo aprobuota. Papildomai atsirado tik 1.4a, b, c klausimai, dėl kurių mes balsavome šiek tiek anksčiau, kad nagrinėtume ypatingos skubos tvarka. Na, ir, žinoma, vasario 7 d. yra dėl daugelio priežasčių ypatinga, bet ypatinga tuo, kad Lietuvoje viešėdamas kaimyninės Baltarusijos Respublikos Prezidentas gerbiamasis A.Lukašenka pasakys kalbą Seime.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti ar pasiūlyti 4 Seimo nariai. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau sužinoti, kas yra tas A.Lukašenka, kuris čia sakys kalbą?
Č.JURŠĖNAS. Aš ką tik pasakiau - Prezidentas. Bet jeigu kam nežinoma, įrašysime.
R.OZOLAS. Labai prašyčiau, kad būtų įrašyta. Ryšium su tuo, noriu paklausti. Ką jis čia mums pasakos? Dėl Prezidento A.Brazausko ir Prezidento A.Lukašenkos pasirašytos sutarties jis čia kalbės ar šiaip kokia kita proga?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega Ozolai, gerbiamasis Nepriklausomybės Akto signatare, tiek pagal Aukščiausiosios Tarybos reglamentą, tiek pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą svečių kalbos nėra Seimo ar anksčiau Aukščiausiosios Tarybos reglamentuojamos. O galimybė aukštajam svečiui kalbėti mūsų Seimo statute yra numatyta. Ką jis kalbės, yra jo valia, bet jeigu bus galimybė jo paklausti, kai aš su juo susitiksiu, tai atsižvelgdamas į tai, kad susidomėjo ypatingas žmogus - gerbiamasis R.Ozolas, aš jo paklausiu, būtinai, ir po to tamstai papasakosiu.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš per klaidą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes dirbame nenuilstamai, neaišku, kada baigsime, kokia perspektyva, ir štai vėl ketvirtadienį posėdis neįvyks. Ar tai susiję su jūsų išvyka į užsienį, ar tai reiškia, kad jūs nepatikite tos kėdės kitam?
Beje, reikėtų tikrai pagalvoti apie poilsį, nes kaip rodė pono J.Bernatonio pirmininkavimo pavyzdys, atostogauti reikia ir valdžiai.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, labai svarbi pastaba, ir laikykite, kad ketvirtadienį posėdžiai neplanuojami kaip tik dėl šios priežasties, o iš tikrųjų dėl kitų priežasčių. Baigti mes ruošiamės taip, kaip numatyta Seimo nutarime, už kurį dauguma Seimo narių balsavo, nesakau, kad visi, - vasario 24 d. Esu kalbėjęs ir dar kartą kartoju: jeigu mes pakankamai ramiai ir gražiai dirbsime nepaisydami kai kurių Seimo narių eskapadų, kurių čia buvo, tai mes galėsime baigti, pavyzdžiui, vasario 23 d., bet tada bus vėl naujų pareiškimų, galima bus baigti ir vasario 22 d., o dar pasistengus - ir vasario 21 d.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes ketvirtadienį nedirbsime, o rinkimai čia pat, artėja. Štai ir šiandien nebuvo galutinai priimtas įstatymas dėl tarybos nario statuso ir Valdininkų įstatymas šįryt sužlugo, o nė vieno nėra.
Č.JURŠĖNAS. Valdininkų įstatymas numatytas šiek tiek toliau, o dėl to įstatymo, apie kurį kalbėjote, tai iš tikrųjų, jeigu Seimo nariai neprieštarauja, ten liko dėl vieno straipsnio susitarti ir dėl viso įstatymo balsuoti, tai tikrai tą įrašysime. Tą siūlymą priimu. O Valdininkų truputėlį toliau, tegu Seimo nariai pasiginčija, gal atsiras konsensas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Pirmininke, aš sueigoje kalbėjau, kad ketvirtadienį reikia dirbti. Dabar girdėjau pritariančių ir iš kitos pusės. Matau, kad praslysta ir mūsų savivaldybių klausimai. Arba jūs mus įdarbinkite gerai ir tvirtai, arba paleiskite, kadangi vaikščiojimas čia nelabai tinka. Mes esame pasirengę darbui. Ketvirtadienį aš vis dėlto siūlau dirbti.
Č.JURŠĖNAS. Ne, gerbiamieji kolegos, aš dar kartą pakartosiu tai, ką sakiau. Seimo komitetai turi intensyviai dirbti, nes kai kurie komitetai, o jų yra pakankamai daug, laiku, kaip reikalauja Statutas, nepateikia savo išvadų. Žinoma, toks darbas leidžia kai kuriems Seimo nariams, kaip aš sakiau tą žodį, vėl leistis į įvairias eskapadas, arba akcijas. Taigi prašom padirbėti pirmadienį, trečiadienį, ketvirtadienį ir po to ramiai... Aš sakiau, 14 ir 15 padirbėsime ilgiau, nes 14 buvo numatyta dirbti, 15 nebuvo nustatyta dirbti. Tai čia yra tas 15 dienos atodirbis už ateinantį ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis Pirmininke!
Č.JURŠĖNAS. Aš klausau.
R.OZOLAS. Reikšdamas pagarbą man, už ką aš dėkoju, jūs vis dėlto pamiršote atsakyti į mano klausimą. Kokia proga kalbės ponas A.Lukašenka, kaip suprantu, Baltarusijos Respublikos Prezidentas?
Č.JURŠĖNAS. Jis pas mus atvyksta su vizitu, o tai lyg ir visai Lietuvai yra žinoma, bet pasirodo, kad ne visiems žinoma.
R.OZOLAS. Ačiū. Aš žinau, ką visa Lietuva žino, bet aš norėjau, kad Seimas žinotų, kokia proga jis čia kalbės.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti bendru sutarimu vasario 7 d. darbotvarkei su vienu papildymu, kurį minėjo Seimo Pirmininkas? Galim? Ačiū. Pritarta.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Energetikos įstatymo projektas Nr.618(2) (svarstymas) (95.02.02)
5sesija 70p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 1.6 klausimą - Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projektą. Ar ponas S.Malkevičius norės dabar pasisakyti, ar pabaigoje? (Balsas salėje) Gal tada pabaigoje, pone Malkevičiau, gerai? Užsirašė pasisakyti tik vienas Seimo narys - Seimo narys ponas A.Greimas. Kviečiu į tribūną.
A.A.GREIMAS. Gerbiamieji kolegos, šiandien svarstome tikrai gana svarbų ir visiems reikalingą įstatymą. Tačiau ypač pirmojoje šio įstatymo dalyje, kur yra apibrėžimai, yra tam tikrų netikslumų, lyg ir prieštaraujančių viena kitai sąvokų. Pavyzdžiui, energetinė veikla. Ta veikla susijusi su energetinių išteklių žvalgymu, gavyba, transportavimu ir t.t. Toliau. Kas yra energetiniai ištekliai? Paaiškinama, kad tai gamtoje esantys ištekliai, kurie gali būti tiesiogiai vartojami kurui, pavyzdžiui, nafta, durpės, biomasė, mediena ir t.t. Tokio apibrėžimo, kas yra biomasė, šiame įstatyme nėra. Ji turėtų būti paaiškinama.
Toliau kalbama apie energetikos įmonę, kad tai savarankiškas ūkio subjektas, kurio vienas ar keli pagrindiniai tikslai yra energetinė veikla. Kadangi sąvoka “energetinė veikla” yra gamtinių išteklių gavyba, gamyba, transportavimas ir naudojimas, todėl iš karto kyla klausimas, ar durpynai ir kiti įeina į visą energetikos sistemą, ar čia nebus kažkokio prieštaravimo. Vadovaujantis šio apibrėžimo loginiu ryšiu išeitų, kad gamtinių išteklių žvalgyba, gavyba, gavybą vykdančios, taip pat medienos ir durpių gavyba užsiimančios įmonės priklauso energetikos sistemai, nekalbant apie transportą, kuris taip pat tampa šios sistemos dalis. Tai patvirtina ir 4 straipsnio 3 punktas, kad energetinių išteklių gamyba ir vartojimas yra valstybinės energetikos priežiūros objektas. Iš tikrųjų, kas tai yra? Aiškumo neduoda ir 16 straipsnis, kur energetinę veiklą reguliuoja Energetikos ministerija ir kitos institucijos. Kas tai per institucijos ir kam jos atstovauja? 2 punkte taip pat minima energetikos agentūra, kurios apibrėžimo šiame įstatyme taip pat nėra ir kas turėtų būti labai tiksliai pasakyta, kas tai per energetikos agentūra.
Dėl 17, dėl licencijų išdavimo energetinei veiklai. Jeigu mes prisiminsime apibrėžimą, kad energetinė veikla yra licencijos, tai durpių gamyba, ar čia bus licencijos, ar paprasčiausi aukcionai bus, o jeigu transportavimas taip pat įeina į energetiką, tai pervežant durpes ar kiekvienam privačiam vežėjui taip pat reikės gauti licenciją?
Šiuo metu yra priimta nemažai įstatymų, taip pat priimtas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas. Dabar svarstomas šis Energetikos įstatymas. Jie visi turėtų būti gana atidžiai tarpusavyje suderinti. Todėl aš siūlyčiau daryti svarstymo pertrauką, kad šis įstatymas išeitų labai aiškus ir tikslus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną S.Malkevičių.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, energetika iš esmės yra ypatinga ūkio šaka. Galbūt todėl, kad mes visi: tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys, vienaip ar kitaip esame su šia ūkio šaka susieti kaip vartotojai, o gal net ir kaip gamintojai. Todėl formuojant šį įstatymą teko susidurti su labai plačiu interesų spektru ir galybe pasiūlymų bei įstatymo projektų. Čia buvo pristatytas pirmasis variantas Energetikos ministerijos, kuris daugiau mažiau atstovavo gamintojo interesams, o po pirmojo svarstymo Ekonomikos komitete teko susidurti su trimis alternatyviais įstatymo projektais, kuriuos pristatė taip pat ir vartotojai, Vartotojų asociacija, buvo Pasaulio banko variantas. Vienas variantas buvo pateiktas mano su K.Dirgėla. Taigi komitetas sudarė darbo grupę, kuri turėjo iš tų visų variantų padaryti vieną projektą, kuris daugiau mažiau atspindėtų visų alternatyvių projektų interesus. Reikia pasakyti, kad mums tai kažkiek pavyko. Projektas tapo vienas. Visi sprendimai buvo priimami konsenso tvarka, nebalsuojant darbo grupėje. Galima pasakyti taip, kad interesai buvo suderinti. Nors, žinoma, neliko visiškai patenkinti vieni ir kiti, kitaip tariant, gamintojai ir vartotojai, nes jų reikalavimai buvo tikrai labai priešingi. Turint galvoje, kad ši ūkio šaka yra grynai valstybinė, labai centralizuota ir monopolinė, o tai jau yra palikimas, kurį mes gavom, mūsų pagrindinis tikslas - šitos ūkio šakos veiklą reglamentuoti taip, kad atsirastų galimybė tiek demonopolizuoti, tiek decentralizuoti, galų gale panaudoti tam tikrus privataus kapitalo elementus. Kitaip tariant, kad atsirastų pirmieji daigai, kurie galėtų pradėti kažkokią konkurenciją. Buvo susidurta su tokiais dalykais, kaip valstybės interesų apgynimas, vartotojų interesų apgynimas, naujų, vietinių žaliavų, atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimo stimuliavimas, energijos taupymas ir kiti klausimai. Aš manau, kad kai kuriuos klausimus mes vis dėlto išsprendėm. Vienas iš sunkiausių buvo kainų ir tarifų nustatymas. Jeigu šiandien nustatant kainas ir tarifus Energetikos ministerija turi faktiškai lemiamą vaidmenį, nors yra vadinamoji nepriklausoma komisija, teikianti pasiūlymus, vis dėlto Vyriausybė orientuojasi daugiau į Energetikos. Kadangi Energetikos ministerija atstovauja daugiau gamintojams, o ne vartotojams, o tai yra natūralu, kadangi vartotojai išeina iš šios ministerijos reguliavimo sferos (vartotojai - tai ir pramonininkai, ir individualūs žmonės, ir t.t.), šiame įstatymo projekte yra numatyta visiškai nepriklausoma komisija, kuri nepriklauso Vyriausybei. Tą komisiją formuoja, skiria Prezidentas. Prezidentas tvirtina tos komisijos įstatus. Šiai komisijai suteiktos teisės ne tik nustatyti kainas, tarifus, bet ir formuluoti principus, kuriais jos yra nustatomos. Šitai komisijai suteikiamos plačios kontrolės galimybės. Iki paskutinio momento nebuvo galima susitarti dėl kontrolės ir dėl valstybinės energetikos priežiūros. Valstybinė energetikos priežiūra jau dabar egzistuoja, tačiau ji daugiau yra nukreipta ne į pačios energetikos sistemos kontrolę, ne į gamintojų kontrolę, o daugiau į vartotojų: ar pastotys, ar tinklai atitinka, sakysim, normas, normatyvus ir standartus. Tuo tarpu energijos, kaip produkto, kaip produkcijos, kontrolė nebuvo numatyta. Šitai komisijai taip pat suteikiama teisė kontroliuoti energijos kokybę, patikimumą, taip pat įvairius kitus su tuo susietus ūkinius dalykus. Būtent: energetinių žaliavų prekybą, sutarčių sudarymą ir t.t.
Na, jau man mirksėjo lemputė, nežinau, kiek čia tų minučių davė. Aš tada baigiu. Bet dar norėčiau pasakyti štai ką. Aš manau, kad vis dėlto buvo padirbėta, daug įdėta triūso, kad šitas įstatymas būtų parengtas. Liko, be abejo, ir trūkumų. Mano nuomone, nebuvo labai optimaliai surastas kad ir, sakysim, energijos taupymo mechanizmas. Energijos taupymui yra numatytas fondas. Jis egzistuoja ir dabar. Tačiau, kaip jūs patys puikiai žinote, šis darbas vyksta labai nesklandžiai. O vis dėlto tai yra viena iš pagrindinių mūsų energetinės strategijos krypčių. Šiandien svarbu ne gaminti energiją, o ją taupyti. Jūs puikiai suvokiat, kad, esant energijos tiekimo iš Rusijos monopoliui, mums labai svarbu naudoti tos energijos ir energetinių žaliavų kiek galima mažiau. Bet aš tikiu, kad Seimo nariai svarstydami pateiks pasiūlymų. Taip pat ir kiti komitetai, galbūt ir pavieniai Seimo nariai, kurie patobulins šį, mano nuomone, jau pakankamai tobulą įstatymą. Aš, išreikšdamas komiteto ir savo paties nuomonę, prašau pritarti šitam įstatymo projektui ir parengti, jeigu kas turite kažkokių pataisų, alternatyvias pataisas tam tikriems straipsniams, kurie čia yra. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui po svarstymo? Ne. Yra sakančių, kad negalim.
Seimo narys ponas A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Šitas įstatymo projektas yra labai ryškus pavyzdys, kodėl mumis nusivylė visuomenė, kodėl nusivylė mumis mūsų rinkėjai. Tuo tarpu aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 5 Konstitucijos straipsnį, pagal kurį valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, t.y. mes, Seimas, tarnaujame žmonėms, Energetikos ministerija privalo tarnauti žmonėms. Ir štai iš šitų pozicijų pasižiūrėkim, kaip šiandien svarstomas įstatymo projektas gina žmonių interesus. Atsiverskime įstatymo projekto 8 straipsnį - “Energetikos vartotojų teisės ir pareigos”. Čia jūs pamatysite, kad energijos vartotojų teises gina Vartojotų teisių gynimo įstatymas, lyg mes šito nežinotume be Energetikos įstatymo. Ir dar vienas punktas, kad energetikos vartotojai privalo vadovautis Vyriausybės patvirtintais norminiais dokumentais. Štai ir viskas. Visi energetikos vartotojai turi šokti pagal Vyriausybės dūdelę, kitaip sakant, pagal Energetikos ministerijos dūdelę. Ir mes su jumis šiandien priimam tokį įstatymą. Jeigu mes sprendžiam energetikos klausimus, tai būkim geri, subalansuokim vartotojų interesus, gamintojų interesus ir valstybės interesus. Tada bus įstatymas, už kurį gerbs mus žmonės. Šitoks įstatymas dar kartą prisidės prie nepagarbos Seimui. Ir tai bus visiškai pelnytai. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kadangi...
PIRMININKAS. Aš siūlyčiau jums pabaigti, kadangi laikas yra. Formuluokite, jūs nepritariate įstatymui po svarstymo?
A.BALEŽENTIS. Taip, aš nepritariu. Ir...
PIRMININKAS. Ačiū jums. Seimo narys P.Jakučionis. Jūs pritariate įstatymui, ar nepritariate? Jūs galite kalbėti už.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš kalbu už. Šis įstatymo projektas, be abejo, yra žymiai geresnis už ankstesnius du, kurie mums buvo pateikti. Daugelis mano pastabų, kurių aš turėjau prisirašęs bent du puslapius, yra ištaisytos. Tam tikros klaidelės, žinoma, dar liko, kai kurių straipsnių, kuriuos reikėtų tobulinti. Mano nuomone, tai 14, 15 ir 19 straipsniai. Aš pritariu gerbiamojo S.Malkevičiaus nuomonei ir prašymui, kad dar iki projekto priėmimo galima pateikti siūlymus, pakeitimus. Aš pats žadu tai padaryti. Siūlau Seimui balsuoti už pritarimą po svarstymo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Užsiregistravo 51 Seimo narys. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta Energetikos įstatymo projektui po svarstymo - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 34 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 5. Taigi įstatymo projektui pritarta. Komitetas tas pats - Ekonomikos. Kada mes galėtume priiminėti? Seimo narys komiteto pirmininkas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš matau vasario 7 d. darbotvarkę. Yra 2.8 klausimas, kurio mes negalėsim svarstyti, nes komisija dar nebaigė svarstyti, tobulinti įstatymo dėl laisvųjų ekonominių zonų. Aš manau, kad to pradžią, priėmimo pradžią būtų galima pradėti daryti būtent vasario 7 d., o jeigu nebaigsim, toliau bus tęsinys. Vietoj 28 darbotvarkės klausimo mes komiteto vardu siūlome įtraukti Energetikos įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Kolega Zimnickai, aš gal apsiriksiu, galbūt pietavote, kai buvo tvirtinama vasario 7 d. darbotvarkė, tai jūs pavėlavote šiek tiek į traukinį, kadangi darbotvarkė patvirtinta. Galėsite jūs šitą prašymą pateikti Seniūnų sueigoje. Galbūt konkrečios priėmimo datos tada nefiksuokime, manykime, kad dar šios sesijos metu bent pradėsime įstatymo priėmimo procedūrą.
5sesija 70p svarstyti klausimai
Svarstome klausimą 1.7a ir 1.7b. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo projektas ir jį lydintis įstatymas. Noriu pasitarti su gerbiamaisiais Seimo nariais ir su ponu ministru J.Nekrošiumi. Ar jūs negalėtumėte trumpai pristatyti tiek vieną, tiek įstatymą dėl muziejų. Tuo pačiu mes galėtume atlikti visas procedūras. Neprieštaraujate, Seimo nariai? Tada prašau, pone Nekrošiau.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji kolegos! Labai svarbu ir reikšminga, kad kultūros įstatymai vis dažniau patenka į Seimo darbotvarkę. Tuo kuriame kultūros įstatymų bazę, valdymo modelį. Ypač tai aktualu reformuojant savivaldybes, einant į naują valstybės struktūrą. Tuo labiau kad šis lygmuo, būtent savivaldybės, vis labiau ir labiau sprendžia vietos kultūros problemas. Išryškėja jų iniciatyvos, galimybės, sumanymai. Ir ten būtent daromi sprendimai.
Aš esu įsitikinęs, kad pateikiami įstatymai - tai teisinės gairės ir tam tikras darbų karkasas naujoms apskritims, valsčiams, tai yra jų veiklos turinys. Jie pateikiami labai laiku, kaip tik artėjant rinkimams, kai ateis į valdžią nauji žmonės. Šie įstatymai buvo rengiami ir teisininkų, bet daugiausiai dirbo praktikos specialistų grupės. Tai svarbu. Kiek aš žinau, rengiant kultūros dokumentus, buvo kaip tik įtraukti žmonės iš periferijos, iš miestų, rajonų, iš įvairių lygių bibliotekų. Mums atrodo, kad tas įstatymas dėl to daug laimėjo. Tie abu projektai. Įstatymo svarbiausia gija - deleguoti kuo daugiau įgaliojimų būtent savivaldybėms: miestams, apskritims, valsčiams. Žinoma, matant visumą ir išryškinant Vyriausybės funkcijas, pažymint iškiliausias bibliotekininkystės, muziejų veiklos aukštumas.
Šie įstatymai, be abejo, leis toliau tobulinti bibliotekų bei muziejų darbą, modernizuoti valdymą, perimti užsienio šalių patyrimą. Reikia pripažinti, kad šiuo metu daug techninių naujovių, daug darbo formų vis dėlto nepasiekė mūsų kultūros įstaigų, ypač bibliotekų ir muziejų. Sakykime, jau dabar, pasitelkus techniką (mes tuo akivaizdžiai įsitikinome Vilniuje), galima ekrane stebėti, kokia šiandien ekspozicija yra JAV, Prancūzijos, Vokietijos ar kitų šalių muziejuose. Šie įstatymai įteisina ir įprasmina kultūros sričių, būtent muziejininkystės ir bibliotekininkystės, sakyčiau, teisinę lygybę tarp kitų irgi svarbių mūsų veiklos sferų, kaip bankai, mokesčiai, sveikata, Kelių fondas ir t.t. Turėdami šiuos įstatymus rankose, bibliotekų ir muziejų darbuotojai bus žymiai drąsesni ir reiklesni sau bei kitiems. Kultūrai labai svarbu būti pripažintai įstatymiškai. Tai kartais net svarbiau už tam tikras lėšas.
Tuose įstatymuose, mano požiūriu, kai darbo grupės pateikė komitetui ir buvo jų svarstymas, mano požiūriu... aš nenoriu kartoti, kad yra gana plačiai išdėstyti aiškinamuosiuose raštuose visi argumentai, todėl mane atpalaiduoja nuo tos pareigos vėl viską kartoti.
Šia proga aš norėčiau pasakyti tiktai tai, kad, sakykim... galbūt tą foną, kuriame veiks šie įstatymai. Šiuo metu mūsų šalyje yra 3641 biblioteka. Įvairių rajonų mastu. O taip pat yra Nacionalinė, viešosios bibliotekos. Na, iškiliausia biblioteka mūsų kaimynystėje - Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka, kuri dabar yra sukaupusi 10 mln. 400 tūkst. egzempliorių knygų.
Keletą žodžių apie Muziejų įstatymą. Muziejų įstatymas taip pat yra analogiškai rengiamas. Ir iš tiesų tai svarbus momentas, kadangi įteisins ir nubrėš visą sistemą, kaip veikia ir veiks mūsų muziejai.
Turiu pasakyti, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 65 muziejai bei daugiau kaip 100 jų filialų. Pagal pavaldumą muziejai skirstomi į respublikinius, savivaldybių bei žinybinius. Kultūros ministerija finansuoja 15 respublikinio pavaldumo muziejų bei 40 jų filialų. Na, turiu pasakyti dar tokį įdomų skaičių, kad šiuo metu muziejuose sukauptas labai didelis kiekis eksponatų, t.y. 3,5 mln. eksponatų. Ir, deja, tik 3,5% yra aktyviai eksponuojami. Todėl visų ateities dalykas yra, kaip prie šitų turtų prieiti. Ir dar viena tokia džiugesnė žinia, kad paskutiniais metais muziejų lankymas žymiai padidėjo. Skaičiai, dinamika yra žymiai didesnė. Pavyzdžiui, 1994 m. vis dėlto muziejuose apsilankė beveik 2 mln. lankytojų. Tai neblogas aktyvumas.
Kadangi šituose aiškinamuosiuose raštuose yra labai daug paaiškinimų, todėl aš galvoju, kad šitie įstatymai yra kokybiški, laukiame pasiūlymų iš komitetų, iš atskirų Seimo narių. Man regis, kad čia yra visų bendras reikalas ir mes greitai galėsime priimti šituos įstatymus Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 10 Seimo narių. Aš tikiuosi, kad jie labai trumpai klaus, o jūs labai trumpai atsakinėsite, nes kitaip mums teks dirbti pietų sąskaita.
Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad jums yra žinoma, jog Vyriausybė nori iškeldinti Medicinos biblioteką iš centro į miesto pakraštį. Nors ji visiškai neseniai buvo įkeldinta į tas naujas patalpas, kuriose dabar yra. Buvo sudaryta Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, į kurią įėjo dabartinis ministras ir Seimo nariai, ir aš dalyvavau, ir bibliotekininkai, ir visi vieningai pasipriešino šitam bibliotekos iškeldinimui. Esmė ta, kad toje vietoje nori įsteigti apygardos teismą. Aš noriu jūsų paklausti, ar, jūsų nuomone, vis dėlto įstatymas turėtų ginti bibliotekų ir muziejų iškeldinimą be Kultūros ministerijos sutikimo ir pritarimo? Kokia būtų jūsų nuomonė?
J.NEKROŠIUS. Žinoma, tame įstatyme, jeigu pastebėjote, yra užprogramuota, kad be kitų patalpų suteikimo, be kitų sprendimų negalima uždarinėti ir nebus galima bibliotekų uždarinėti. O dėl šito pavyzdžio, žinoma, čia yra žinybinė biblioteka, ne kartą Vyriausybėje svarstyta. Žodžiu, kol įstatymo nėra, galbūt ir lengviau tuos klausimus kitaip spręsti. Bet įstatymas taps garantu tiek muziejams, tiek kitoms kultūros įstaigoms, kad jų vis dėlto negalima kažkokiais potvarkiais, nutarimais ar rekomendacijomis pakeisti. Įstatymas, žinoma, bus labai rimtas garantas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, daugelis muziejų skundžiasi, kad neturi minimalių lėšų stogui pataisyti, savo darbuotojams išlaikyti. Lygiai taip pat lūžta ir bibliotekos. Aš noriu jūsų paklausti, ar įstatymas pakankamai gina muziejų ir bibliotekų finansinius reikalus, ar numato konkretų finansavimą ir ar yra pakankamos garantijos šitoje srityje? Mes norėtume labiau palaikyti kultūrą negu, pavyzdžiui, policijos ir įkalinimo įstaigas. Nes kada neskiriam kultūrai, tuomet reikia daug lėšų būtent ten.
J.NEKROŠIUS. Jūs labai teisus esat, kad dabar požiūris į kultūrą ne visada būna, sakykim, pakankamai solidus. Bet aš pristatydamas ir sakiau, kad būtent šitas įstatymas ir padės formuoti tuos reikalavimus savivaldybėse ir visais lygiais, nes dabar lyg ir nėra įstatymo ir nėra problemos. Tas įstatymas turi veikti savivaldybių lygiu, nes, sakykim, sprendžiant finansavimą dabar yra rajonų savivaldybių, kur kultūrai iš to skylėto biudžeto vis dėlto tenka 7%, sakykim, Rokiškyje, o yra tokių rajonų, kur tenka tik 0,5% viso biudžeto. Į patį įstatymą finansavimo mes neįkomponuosim, bet, žinoma, jau pats įstatymas sudarys tam tikrą teisinį pagrindą ir reikalaut, ir remtis juo.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, Bibliotekų įstatymo 11 straipsnis “Kitos bibliotekos” teigia, kad juridiniai ir fiziniai asmenys gali steigti bibliotekas. Norėčiau paklausti, kaip fiksuojamas kitos bibliotekos steigimas, iš kur bus žinoma, kad tas ar kitas juridinis asmuo įsteigė biblioteką? Ir Muziejaus įstatymo 13 straipsnis. Jis yra toks: “Valstybinio muziejaus iškeldinimas iš užimamų patalpų”. Tai labai jau specifinis straipsnis, ar ne geriau jį būtų vadinti, sakykim, “Valstybinio muziejaus patalpos”? Ačiū.
J.NEKROŠIUS. Šitas jūsų pastabas reikia dar apgalvoti. Galbūt čia ir nėra dar apibrėžtos visos formos, visos galimybės. Kaip tik užvakar buvo susirinkę 20 bibliotekininkų specialistų ir šitiems straipsniams, kur jūs minėjote, yra tam tikrų pastabų, kurias aš šiandien ir įteiksiu kartu su projektu komitetui. Na, o dėl Muziejaus įstatymo reikia pasitarti, pažiūrėti, galbūt jūs galėtumėte pasiūlyti ir konkrečią redakciją.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš neturiu moralinės teisės klausti, kadangi visą laiką mūsų komitetas dalyvavo rengiant šitą įstatymą, todėl aš norėčiau pasiūlyti pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Daug metų ir kultūros įstaigos, ir bibliotekos buvo tarsi podukros vietoje. Ministras, pristatydamas šį įstatymą, į daugelį mano paklausimų dėl finansinių, ekonominių ir socialinių problemų atsakė, todėl aš klausimo neturiu ir manau, kad reikia jam kuo greičiau pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų Bibliotekų įstatymo labai reikia, labai gerai, kad jūs jį pristatote.
29 straipsnis kalba apie tarptautinį bibliotekų bendradarbiavimą. Kiek aš žinau, tie ryšiai yra, bet tam bendradarbiavimui praktiškai bibliotekos neturi pinigų. Antra. Ten, kur ir buvo sudaryti susitarimai, yra taip, kad pinigai yra sumokėti, o negauna tos literatūros. Ar čia reikalingi kažkokie dar papildomi tarptautiniai susitarimai, ar tarpvalstybinės kažkokios sutartys turėtų būti? Ar pakaks šito įstatymo, kad jie tuos ryšius galėtų turėti tikrai gyvybingus? Ačiū.
J.NEKROŠIUS. Jūs pastebėjote labai svarbų bibliotekų aspektą. Deja, aš turėčiau pasakyti, kad mes, remdamiesi tuo įstatymu, turėtume išnaudoti galimybę gauti pagalbą pagal įvairias programas iš užsienio. Štai mes šiandien buvom susitikę su UNESCO komisija. Yra nepaprastai didelių galimybių tais kanalais gauti techninės pagalbos, kompiuterių. Štai mūsų kaimynai, mūsų biblioteka tą pajuto. Bet, kaip jūs sakote, žemesniu lygiu tame bibliotekų tinkle tai yra dar tiktai pradžia. Bet reikia suprasti, ir kaip žiūri šitos organizacijos į mus, jeigu mes kreipiamės, sakykim, į Bibliotekų sąjungą be įstatymų, be įstatyminės bazės. Tai yra visai kitas dalykas. Kada mes turėsime šitą įstatymą, gali prasidėti labai rimti tarptautiniai ryšiai. Jie įteisinti. Nes, sakykim, UNESCO jungia kultūros klausimais, ypač bibliotekininkystės srityje, 182 šalis, todėl į tuos vartus jau nereikia belstis, o tiktai turbūt išnaudoti. O argumentas mums bus labai didelis.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų dėl muziejų ir privačių kolekcijų santykio. Nemažai meno ir istorinių lobių yra pas privačius asmenis, privačiose kolekcijose, kurios visuomenei dažnai mažai žinomos. Kaip numatoma paskatinti asmenis, kad jie savo kolekcijas deponuotų, eksponuotų muziejų salėse ir kitur, kad jos būtų labiau prieinamos visuomenei, o netrūnytų kur nors ar dar blogiau - iškeliautų į užsienį?
J.NEKROŠIUS. Man regis, į tą klausimą galima rasti atsakymą, kada kalbama apie apskričių lygių muziejus, regionų lygių muziejus. Nes, sakykim, dabar nedideliam rajonui, valsčiui rimtai tvarkytis su šita kolekcija, nors ir norėtum, neišeina. Todėl yra orientuojama būtent į tų asmeninių kolekcijų, žemiečių, kilusių iš to regiono, darbų eksponavimą. Sakykim, Palangoje iškilo Mončiaus skulptūros, muziejus padovanojo. Jie vieni net nesugeba tokiu geru lygiu sutvarkyti. Todėl čia gal dar ir verta pagalvoti, kad jos įsilietų į regiono kultūrinį kontekstą.
Yra ir kita problema. Į mūsų duris beldžiasi ne viena, ne dvi, bet dešimtys ir galbūt kelios dešimtys mūsų tautiečių asmeninių kolekcijų iš Amerikos, Australijos ir kitur. Čia reikia nepraleisti to momento, mes jau pradėjom domėtis, kad pas mus atkeliautų ne atsitiktinės kolekcijos, bet kad jas kažkur ir patalpintume, kad jos įeitų į tam tikrą natūralų mūsų kultūros kontekstą.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Ačiū. Ministras jau atsakė.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas Z.Semenovičius.
Z.SEMENOVIČIUS. Pirmasis klausimas dėl bibliotekų. Mane domina, koks likimas laukia tų mažyčių kaimo bibliotekų, kurių yra daug. Ir dėl muziejų. Yra daug daiktų, priklausiusių Tiškevičių šeimai, Trakų muziejuje, gerokai mažiau Palangoje. Kaip reaguos Kultūros ministerija, jeigu tos šeimos atstovai pareikalaus juos sugrąžinti? Ačiū.
J.NEKROŠIUS. Na, čia labai praktinis klausimas. Aš turiu pasakyti, kad, sakykim....
PIRMININKAS. Ministre, jūs galite neatsakyti. Iš tikrųjų kai kurie klausimai yra konkretūs ir jie geriau tiktų Vyriausybės valandai.
J.NEKROŠIUS. Aš tik dėl kaimų bibliotekų noriu pasakyti, kad iš tiesų protingai elgiantis turi būti galbūt ir mažinama kaimo bibliotekų, bet jos turi būti visai naujo techninio lygio. Sakykim, ir Vokietijoje, ir Švedijoje tai yra bibliotekos autobusai, kurie važinėja su kompiuterine įranga, turi puikią informaciją, žodžiu, tos, kaip mums įprasta, bibliotekėlės kartais ir nekūrenamose patalpose yra didžiulė mūsų problema. Jų yra labai daug ir reikia pagalvoti, kaip jų nenaikinant jas pakeisti visai nauju aptarnavimo lygiu.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos bibliotekų ir Lietuvos Respublikos muziejų įstatymų projektams kartu su lydinčiais įstatymų projektais? Galim. Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas, manau, yra tas pats - Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ar komiteto pirmininkas ponas B.Genzelis galėtų pasakyti, kada įstatymo projektai bus svarstomi? Minutėlę! Prašau paspausti.
Seimo narys ponas B.Genzelis.
B.GENZELIS. Mūsų komitetas pasirengęs artimiausiu metu, bet kada gali apsvarstyti, kadangi mes iš esmės esam detaliai išanalizavę, dėl to mums didelių problemų nėra. Jeigu bus kokių nors pataisų, tai...
PIRMININKAS. Bet kada, tai ne atsakymas. Konkrečiai, jeigu galima, kada komiteto posėdyje galėtumėte?
B.GENZELIS. Mes galėtume nors ir pirmadienį apsvarstyti.
PIRMININKAS. Pirmadienį komiteto posėdyje. O priėmimą, svarstymą Seime pradėti? Šioj sesijoj?
B.GENZELIS. Aš siūlyčiau šioj sesijoj.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti ir paprašyti, kad 15 val. aktyviai dalyvautumėte, kadangi Vyriausybės valanda, vyks transliacija arba radijo įrašas. 14.30 val. Seniūnų sueiga įprastoje vietoje. O dabar rytinis posėdis baigtas. Iki 15 val.