Šešiasdešimt
devintasis posėdis
1995
m. sausio 31 d.
Švedijos Riksdago Pirmininkės B.Dahl kalba
Seimo narių pareiškimai
S.Malkevičius. Klaipėdai atstovaujančių Seimo narių grupės pareiškimas
A.Endriukaitis. Pareiškimas Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui "Dėl vengimo atsakyti į paklausimą"
5sesija 69p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedam Lietuvos Respublikos Seimo sausio 31 d. vakarinį plenarinį posėdį. Salėje aš kol kas nematau dviejų man reikalingų pranešėjų, todėl siūlau registruotis.
68 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien į darbotvarkę buvo įrašyta, bet nesuspėta svarstyti ir priimti įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo”. Ar nebūtų galima surasti tam tikrą laiko tarpą, kad...
PIRMININKAS. Ne.
L.MILČIUS. ... aš manau, nebūtų konfliktų, mes galėtume jį šiandien priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš jau paaiškinau keliems ir dabar, kadangi paklausėt garsiai, garsiai atsakau. Ten reikia kai ką paredaguoti. Dėl to labai prašau šito klausimo dabar nekelti. Mes jį priimsim vėliausiai antradienį. Dėl to jokių problemų Lietuvoje ir Seime neatsitiks. Garantuoju.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, to aš prašiau Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tai turėsiu galvoje.
Gerbiamieji kolegos, dar kartą konstatuoju, kad dviejų pranešėjų nėra, bet mes susitarėm 2.13 punktą - įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo” papildymo” priiminėti ypatingos skubos tvarka. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim iškart balsuoti? Galim? Taip, tai techninis dalykas. Prašom, gerbiamasis Skreby. Ne, niekas nenori. Prašom. Gerbiamoji balsų skaičiavimo komisija, prašom pasiruošti skaičiuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo” papildymo”? Kas už, prašom balsuoti. Prašom skaičiuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 7.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 50 Seimo narių balsavus už ir tik 7 susilaikius įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo” papildymo” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. O gerbiamasis A.Sadkauskas, tikiuosi, mums padėkos vėliau.
Švedijos Riksdago Pirmininkės B.Dahl kalba (95.01.31)
5sesija 69p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, jūs puikiai žinot, kad Lietuvos Respublikoje vieši Švedijos Karalystės parlamento delegacija. Delegacijai vadovauja Riksdago pirmininkė B.Dahl. Ji ir visa delegacija mūsų salėje. (Plojimai) Kviečiu maloningąją ponią B.Dahl pasakyti kalbą iš Seimo tribūnos. Prašom.
B.DAHL. Pone Pirmininke, gerbiamieji parlamento nariai! Man, kaip Švedijos Riksdago pirmininkei, didelė garbė kalbėti Lietuvos Seime. Be to, labai džiugu, kad mano, kaip pirmininkės, kartu su Švedijos Riksdago delegacija pirmasis vizitas yra būtent į Lietuvą.
Kaip žinome, Švedijos ir Lietuvos istorija nuo senų laikų glaudžiai susijusi. Prieš daugelį metų mums teko ir kariauti. Atsiminimuose išlikę ir švedų antpuoliai XVII a., ir XVIII a. Laimei, istorija nebepasikartojo. Švediją ir Lietuvą jau seniai sieja taikūs ir draugiški ryšiai. Žinoma, 50 niūrių karo okupacijos, priespaudos ir izoliacijos metų reiškė dirbtinį mūsų glaudžių ryšių nutrūkimą. Ir todėl, vėl atsinaujinus mūsų ryšiams, jaučiame dvigubą džiaugsmą.
Niekada nepamiršiu, kai aš, būdama Švedijos aplinkos apsaugos ministrė, su oficialiu vizitu lankiausi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tai buvo 1989 metų rudenį, kai kova už nacionalinę nepriklausomybę įžengė į lemiamą etapą. Tas vizitas turėjo dvigubą tikslą: skatinti bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje bei paremti Lietuvos, Latvijos bei Estijos kovą už laisvę ir demokratiją. Tada buvo suvienytos mūsų pastangos užtikrinant Ignalinos atominės elektrinės saugumą ir padėti šiuo metu plačiai išsivysčiusio bendradarbiavimo pamatai. Ir man dabar, po šio vizito Vilniuje ir Kaune, labai malonu konstatuoti, kad šis tada pradėtas bendradarbiavimas plačiai ir sklandžiai vyksta ir kad mes tikrai turime puikių bendradarbiavimo partnerių Lietuvoje.
Maždaug tokiu pačiu metu prieš penkerius metus užsimezgė tiesioginiai ryšiai tarp mūsų parlamentų. Mes, švedai, jautėme ypatingą svarbą suartėti su Lietuvos žmonėmis per jų išrinktus atstovus, kad visokeriopai paremtume Lietuvos kovą už demokratiją ir nacionalinę nepriklausomybę. Užmezgus ryšius jau 1990 metų rudenį pas mus viešėjo Lietuvos parlamentarų delegacija, atvykusi susipažinti su mūsų demokratine sistema ir parlamento darbu. 1991 metų pavasarį Riksdage, dalyvaujant trijų Baltijos šalių valdžios atstovams, įvyko manifestacija. Galbūt Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, užmezgus visapusiškus diplomatinius ryšius bei tapus pilnateise Jungtinių Tautų, Europos Tarybos bei Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos nare norėtųsi užmiršti sunkų metą, kai Lietuvoje vyravo priespauda. Tačiau, mano nuomone, labai svarbu atsiminti, kur gali nuvesti gyvas blogis, ir niekada nepamiršti, kad geros valios žmonės galų gale nugalės blogį ir priespaudą.
Leiskite trumpam sugrįžti prie Švedijos Riksdago ir švedų tautos nusistatymo tuo jums sunkiu laikotarpiu. Mes nuolat reikalavome, kad laisvais rinkimais išrinkti tautos demokratiniai atstovai būtų gerbiami ir kad nepriklausomybė būtų pasiekta derybų keliu. Smurtas prieš lietuvių tautą buvo vieningai pasmerktas Riksdage. Ypač norėčiau priminti, kad mes supratome, kaip svarbu morališkai paremti Lietuvos parlamentą toje grėsmingoje situacijoje, kurioje Lietuvos parlamentas atsidūrė 1991 m. vasarį. Tada pirmoji parlamento pirmininko pavaduotoja, vėliau pirmininkė Ingeger Truicon atvyko čia su žinia, kad Švedijos Riksdagas ir tauta remia Lietuvos kovą už laisvę. (Plojimai) Todėl dabar dar labiau džiugu, kad galime konstatuoti, jog baigėsi ilgas nelaisvės laikotarpis ir lietuvių tauta pati laisvai gali kurti savo ateitį. Per penkerius metus, pasakysiu, tik per penkerius metus po paskutiniojo mano vizito Lietuvoje įvyko tikrai didelių permainų. Tikrai džiugu, kad tai, ko mes tada taip nuoširdžiai tikėjomės, jau yra įgyvendinta.
Tokios didelės permainos įvyko ne vien Lietuvoje. Užsienio saugumo politikos vaizdas pasikeitė ir visoje Europoje. Politiniai įvykiai dar labiau suartino Šiaurės ir Baltijos šalis. Nauja grėsmė ir rimti konfliktai aplink mus kelia naujus bendradarbiavimo reikalavimus. Visos Šiaurės šalys supranta, kad saugumas nebegali būti interpretuojamas tradicine prasme. Ekologijos, socialinės gerovės, demokratijos ir žmogaus teisių klausimai įgijo didelę reikšmę saugumui. Šiaurės Taryba glaudžiai bendradarbiauja su Baltijos Asamblėja, ką mes, Švedijos parlamentarai, labai vertiname ir palaikome.
Prieš mėnesį Švedija tapo Europos Sąjungos nare. Tai reiškia dideles mūsų nutarimų priėmimo proceso permainas, kurios kelia naujų reikalavimų ir Švedijos Riksdagui, ir vyriausybei. Atlikus platų tyrimą buvo priimtas nutarimas, užtikrinantis Riksdago įtaką nutarimų procesui ir stiprinantis Švedijos liaudies valdžią. Kiekvieną savaitę vyriausybei teks tartis su ypatingu Riksdago organu, kuriame dalyvaus visų septynių partijų atstovai. Tuo siekiama suderinti Vyriausybės ir Riksdago nuostatas prieš priimant nutarimus Europos Sąjungos Ministrų Taryboje. Tačiau iš pradžių visas Riksdagas ir visi jo komitetai atidžiai seks ir veiks derybų darbą, o vyriausybės politiką Europos Sąjungos atžvilgiu Riksdagas tikrins kiekvienais metais. Už viešą piliečių informavimą Europos Sąjungos klausimais taip pat bus atsakingas Riksdagas. Kaip žinia, Ministrų Taryba turi lemiamą įtaką formuojant Europos Sąjungos politiką. Be to, Europos parlamente dalyvauja 22 Švedijos Riksdago nariai, sudarantys atskirą Sąjungos parlamento grupę. Šio parlamento padėtis šiek tiek skiriasi nuo nacionalinių parlamentų, tačiau tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, naujų narių priėmimo į Europos Sąjungą, Europos Sąjungos parlamento žodis yra lemiamas. Taigi Europos parlamentas įgyja vis didesnę įtaką, kurią Švedija aktyviai remia. Be to, Švedija jau turi pirmą narę Europos Sąjungos komisijose, atsakingą už pabėgėlių, politinės prieglaudos, policijų bendradarbiavimo ir kovos su nusikalstamumu bei piktnaudžiavimu Europos Sąjungos lėšomis klausimais. Švedijos atstovas kartu atsakingas ir už lygiateisiškumo klausimus.
Švedijos narystė Europos Sąjungoje Švedijoje sukėlė labai svarbių diskusijų apie liaudies valdžios sąlygas bei prielaidas. Tačiau šios diskusijos iškėlė ir kitus klausimus: tautiškumo, kultūrinių bei istorinių tradicijų ir labai svarbų kalbos klausimą - visus tuos faktorius, kurie lemia mūsų identiškumą ir yra palikimas, kurį mes turėtume puoselėti. Nepaprastai svarbu, ar mes būtume švedai, ar lietuviai, ar kitų tautybių žmonės - išsaugoti ir puoselėti savo kultūrą, kartu plėtojant glaudų tarptautinį bendradarbiavimą, kad įveiktume mūsų laukiančius išbandymus. Vakarų Europa neturi izoliuotis ir turi suprasti kaip mes, kad Europą sudaro ir centrinė bei rytinė jos dalis. Bendradarbiavimas tarp Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos turi būti plėtojamas intensyviau. Švedija, žinoma, remia Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą. Ateityje mes numatome plačią Europos Sąjungą.
Pats demokratizavimo procesas Europoje nuteikia optimistiškai. Tačiau mūsų laukia didelis darbas, kad šalys, neatitinkančios nūdienos reikalavimų, tęstų savo kelią tikros demokratijos link. Su dideliu liūdesiu ir susijaudinimu sekame reportažus apie paskutinių dienų įvykius Čečėnijoje, apie tragiškus žmonių gyvybių nuostolius, apie neapsakomas žmonių kančias, viso miesto sugriovimą ir didelę žalą kituose Čečėnijos regionuose. Mano nuomone, negalima taikytis, kad Europos šalis - Rusija, siekianti Europos Tarybos narystės, savo vidaus problemas sprendžia tokiu būdu, kuris grubiai pažeidžia pagrindines žmogaus teises. Smurto veiksmai turi būti nedelsiant nutraukti, o sprendimas pasiektas derybų keliu. Mes kartu turime veikti tarptautiniuose forumuose, siekdami skatinti demokratines jėgas mus supančiame pasaulyje.
Pone Pirmininke! Šiandien mūsų šalis ir mūsų tautas sieja glaudus bendradarbiavimas įvairiose srityse. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie ekonomiką bei intensyvėjančius prekybos mainus, ekologijos ir branduolinio saugumo, kultūros bei švietimo klausimus. Susidomėjimas toliau plėtoti bendradarbiavimą yra nuoširdus ir švedų tauta jį remia. Mes vėl Baltijos jūrą laikome jūra, jungiančia mūsų šalis.
Leiskite baigti išreiškiant visos švedų tautos simpatiją ir draugiškus jausmus lietuvių tautai, kurią mes giliausia šio žodžio prasme laikome artimiausiais kaimynais. Tikiuosi, kad glaudus bendradarbiavimas mus sieja ir su Lietuvos parlamentu.
Esu pakvietusi Seimo Pirmininką kartu su Seimo delegacija apsilankyti Švedijos Riksdage. Tikiuosi netrukus turėsianti galimybę atlyginti už tą draugiškumą, su kuriuo aš ir mano delegacija buvome sutikti čia, Lietuvoje. Nuoširdus ačiū už tokį gražų priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji ponia B.Dahl. (Plojimai)
5sesija 69p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Dabar 2.3 darbotvarkės punktas - Seimo rezoliucijos “Dėl privatizavimo vykdymo pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo pabaigos” projektas. Projekto Nr.1384. Priėmimas. Ar gerbiamasis J.Veselka dar nori ką nors pridurti, ar iškart dėl balsavimo motyvų, taip sakant, dėl esmės? Prašom. Kolega J.Veselka. Tik prašyčiau trumpai, kadangi mes jau truputėlį atsiliekam nuo grafiko.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kad apsispręstumėt balsuodami, aš norėčiau pateikti kai kuriuos dalykus. Kad geriau suprastumėt. Vienas iš privatizavimo už čekius variantų buvo tas - duoti įsigyti liaudžiai turtą. Štai kokie rezultatai, kiek ta liaudis įsigijo. Viešo akcijų pasirašymo būdu dirbantieji pirmenybės teise įsigijo tik 19% akcijų. 21% įsigijo investicinės akcinės bendrovės. O kas jos tokios, jūs žinote. Praktiškai nieko neinvestuodamos, surinko pusvelčiui žmonių investicinius čekius ir užsitikrino sau padorias algas, praktiškai nemokėdamos akcininkams čekininkams jokių dividendų. Toliau. 30% pasisavino fizinių asmenų grupės, lygiai taip pat pusvelčiui supirkdamos. O jeigu dar pridėtume pagal įvairius viešus konkursus, kiek fizinių asmenų grupės ir kokia kaina, tai jūs puikiai suprantate. Toliau. Rezultatai iki gruodžio mėn. Už kiekvieną litą, gautą už parduotą valstybinį turtą, grynais pinigais gauta 4,2 cento. Atėmus tarnybų išlaikymo sąnaudas, gauta 3,9 cento. Tie patys objektai, kurie buvo pardavinėjami už konvertuojamą valiutą, 1 lito vertas, taip sakant... turtas už 1 litą davė 4 litus pajamų. Toliau. Dabar labai dažnai sakoma, kad čekiai dar “neapiprekinti”. Tai štai citata iš pažymos, kurią pateikė Privatizavimo tarnyba: “Sausio mėn. programoje buvo pateikta tiek objektų, kurie padengė visus investicinius čekius”. Be to, patvirtinta vasario mėn. programa, kurioje papildomai pateikta daugiau, negu yra pateikta čekių. Ir dar nori kovo mėnesį tvirtinti. Todėl manau, kad visi tie argumentai aiškiai pasako, jog laikas baigti privatizavimą iš tikrųjų per tuos tris mėnesius. Kitaip galima Seimui pasakyti, kad jūs vis dėlto neatstovaujate valstybei, o privatiems interesams. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ką reiškia audringi plojimai? Už ar prieš? (Juokas)
Gerbiamieji kolegos, mes vis tiek turime apsispręsti - ar taip, ar taip. Taigi prašom registruotis ir tada pasisakysime dėl balsavimo motyvų - ar taip, ar taip. 74 Seimo nariai.
Iš tikrųjų per praėjusį posėdį dar keli Seimo nariai gerbiamąjį J.Veselką norėjo paklausinėti. Aš norėčiau (juo labiau kad ir gerbiamasis A.Baskas yra užsirašęs klausti) ir gerbiamojo A.Basko, ir gerbiamojo V.Zimnicko, ir kitų paklausti: ar klausinėjam, ar apsisprendžiam šiandien. Jeigu klausinėjam, tai neliks laiko antrajai rezoliucijai. Klausinėjam? (Balsai salėje) Minutėlę!
Gerbiamasis A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Siūlau nutraukti klausimus. Taip pat ir mano.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Pirmininke, mes labai atsiprašom, bet ar negalite pakartoti registracijos?
PIRMININKAS. Bus ta registracija. Prašom. Taigi siūlymas yra iš karto pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir spręsti iš esmės. Prašom. Registracija. (Balsai salėje) Kolegos, prašom registruotis.
77 Seimo nariai. Noriu, gerbiamieji kolegos, pastebėti, kad čia kažkas yra tokio, nes paskutinis nutarimas, kurį priėmėm, jau yra įformintas 777 numeriu. Ir dabar dar du septynetai. Ar ne per daug?
Gerbiamieji kolegos, prašom dėl balsavimo motyvų, keturi - už, keturi - prieš. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, kai prisimenam šios rezoliucijos gimimą ir visą istoriją, matome, kad iš tikrųjų ši rezoliucija paragino Vyriausybę priimti sprendimą, jog privatizaciją iš tikrųjų už čekius reikia baigti ir pradėti privatizacijos antrąjį etapą, ruoštis privatizacijos antrajam etapui. Privatizacijos tikslas turėjo būti tas, kad privatus turtas turėjo būti valdomas efektyviau. Deja, daugeliu atvejų matyti, kai už tuos čekius pusvelčiui buvo supirktos įmonės, tas tikslas nebuvo pasiektas. Aš manau, kad tokia rezoliucija “pakuteno” Vyriausybę ir, mano manymu, ji nėra įpareigojanti Vyriausybę, bet tokio rekomendacinio pobūdžio ji tikrai tinkama priimti.
Galbūt būtų galima diskutuoti dėl datos, kadangi Vyriausybė turi prieš 3 mėnesius paskelbti tą datą, kada bus baigtas pirmas privatizavimo etapas. Tai nuo šios dienos iki balandžio 31 dienos jau nėra likę 3 mėnesių, plius dar Vyriausybei priimti sprendimą, tai tikrai to jau nebebus. Taigi gali būti tik vienas diskutuotinas klausimas, t.y. datos klausimas. Pasisakau už rezoliuciją ir siūlau visiems ją paremti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, iš karto noriu pasakyti, kad aš esu už šią rezoliuciją, tačiau noriu tik pasakyti, kad šiandieną pas mus salėje yra Centrinės privatizavimo komisijos pirmininkas ponas K.Baranauskas. Manyčiau, netenkina tik data. Kiek man žinoma (mes vakar diskutavome frakcijoje), bus pateikta dar paskutinė programa, o po paskutinės programos pateikimo pagal procedūrą yra reikalingi 3 mėnesiai. Pritardamas šiai rezoliucijai siūlau pakeisti datą, sutikti ponui J.Veselkai bent jau su birželio 1 d. Tai būtų optimalus variantas. Mano manymu, Vyriausybė prašytų liepos 1 d. Mes manome, kad būtų geriau, jog baigtų birželio 1 d., o J.Veselka siūlo gegužės 1 d. Tas aukso vidurys būtų birželio 1 d. O iš esmės aš siūlau palaikyti.
Aš norėčiau, kad vis dėlto pasakytų savo žodį Centrinės privatizavimo komisijos pirmininkas.
PIRMININKAS. Jeigu gerbiamasis K.Baranauskas pageidautų, tada prašyčiau arčiau mikrofono, kad mes neprarastume laiko, o kol kas J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, rezoliucijos yra geras dalykas, jomis gali sukurti sau gero politiko imidžą ir t.t. Tačiau geriau, kai yra siūlomi įstatymų projektai arba galiojančių įstatymų pakeitimai. Pasižiūrėkime, ką siūlo gerbiamasis J.Veselka. Jis siūlo baigti iki balandžio 31 d. pirminį turto privatizavimą. Tačiau pagal to paties įstatymo straipsnius Vyriausybė apie privatizavimo baigimą turi paskelbti ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Dabar jau 3 mėnesiai iki balandžio 30 d. - pati riba. Tačiau Vyriausybei dar reikia pasvarstyti savo posėdyje tą klausimą, viską suderinti ir tik po to ji gali paskelbti. Todėl gerbiamasis J.Veselka turėtų suprasti, bent jau pakeisti tą datą ir Vyriausybei leisti elgtis pagal įstatymą. Nes mes, įstatymų leidėjai, negalėtume patys sau prieštarauti, juk veikia įstatymas. Ir jeigu tikrai mes norime pagreitinti tai, ne per 3 mėnesius paskelbti Vyriausybei, tada pateikime įstatymo pataisą. Pavyzdžiui, kad tai turi atlikti per vieną mėnesį. Mano manymu, gerbiamasis J.Veselka turėtų tai suprasti ir pasiūlyti kitą datą.
PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Ačiū. Pirmiausia noriu pasakyti, kad turbūt nė vienoje pasaulio valstybėje nebuvo priimta tokių “gudrių”, “saliamoniškų” sprendimų apie valstybės turto išdalijimą už čekius. Dabar, aišku, niekur nedingsi, kad jie buvo išdalyti ir išdalytas valstybės turtas ir dar ne tiems, kuriems labiausiai jo reikia. Tačiau aš norėjau... Yra keletas klausimų. Jeigu ponas J.Veselka sakė, kad turto išdalyta daugiau negu buvo čekių iš viso išleista, kad jie visi “apiprekinti”, tai mums reikėtų aiškumo, iš kur jų dabar tiek daug atsirado ir kas jų dar prispausdino? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Norėčiau sužinoti, kaip bus su žemės pirkimu bežemiams valstiečiams, kaimo gyventojams, kurie turėtų teisę išsipirkti tuos 23 ha. Mano manymu, mūsų privatizavimo tarnybos to tikrai nespės padaryti, todėl siūlyčiau atsižvelgiant į kitų Seimo narių pastabas baigti šį privatizavimą ir čekių galiojimą bent jau liepos 1 d., t.y. pasibaigus pirmajam pusmečiui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Dainoje yra pasakyta: “Nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati...” Vyriausybė birželio pradžioje pateikė įstatymo projektus, kur buvo parašyta: tam, kad būtų baigtas pirminis privatizavimas, sutinkamai su Pirminio privatizavimo įstatymu, kuriame parašyta, kad tas privatizavimas baigiasi 1994 m., buvo pasiūlytos įstatymo pataisos. Bet Seimas to nepadarė. Taigi Seimas yra kaltas dėl tos padėties, kuri susidarė. Man labai gaila, kad nemažai Seimo narių siūlė šią blogą, smerktiną, nusikalstamą (...), kuri ir sudaro šias sąlygas nusikaltimus daryti, pratęsti dar ir dar. Labai aš atsiprašau ir apgailestauju dėl tokių Seimo narių pareiškimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kad tikrai neprarastume laiko, aš siūlau štai ką padaryti. Iš esmės ginčas yra dėl datų - gegužės 1 d., birželio 1 d. ar liepos 1 d. Tai ar gali gerbiamasis K.Baranauskas pasakyti porą žodžių, gerbiamasis J.Veselka?.. (Balsas iš salės) Tai gerai, prašom, dar gali pora Seimo narių, bet juk tas nekeičia reikalo esmės.
Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom. Gerai, galėsit. Jeigu norite kalbėti, prašom. Dar gali 4 Seimo nariai.
F.KOLOSAUSKAS. Manyčiau, kad galima pritarti rezoliucijai pataisius datą ir įrašius žodžius, įpareigojančius Vyriausybę, kad būtų čekiai akumuliuojami butų ir žemės pirkimui. Tai reikia numatyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, mes negalime įpareigoti Vyriausybės, o juo labiau rezoliucija. Tada iš tikrųjų, kaip sakė J.Pangonis, reikia priimti įstatymą.
A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš norėčiau šiek tiek paaiškinti. Norėčiau pasakyti, kad visų pirma mes turėtume nepainioti žmonių ir jų neapgaudinėti, kaip čia kolega Z.Adomaitis bandė paaiškinti. Noriu pasakyti labai aiškiai, kad valstybės turtas buvo išdalytas ne už čekius, o išdalytas pagal draugystę. Ir su čekiais čia nieko bendro nebuvo. Ir ne Pirminio privatizavimo įstatymas kaltas, o tie, kas buvo valdžioje ir kas į visus įstatymus spjovė. Taigi nekalbėkime apie įstatymą.
Manau, kad visų pirma, prieš pradėdami kalbėti apie pirminio privatizavimo pabaigą, mes turėtume išsiaiškinti kelis dalykus, kurie įvyko pirminio privatizavimo metu. Visų pirma kur dingo valstybės turto už 2,5 mlrd. Lt? Seimas priėmė atitinkamą rezoliuciją, kol kas jokių Vyriausybės veiksmų, numatytų toje rezoliucijoje, mes nematėme. Todėl aš noriu pasakyti, kad turėtume sulaukti pono A.Šleževičiaus Vyriausybės valandoje šį ketvirtadienį ir išgirsti jo atsakymą, kaip jis vykdo Seimo priimtą rezoliuciją dėl “Lietuvos spaudos” privatizavimo, kur buvo numatyta labai aiškiai, kad per du mėnesius, t.y. iki sausio 21 d. Vyriausybė turėjo parengti įstatymus, kuriuose būtų buvę numatyta, ką reikia daryti su tuo turtu, kuris buvo neteisėtai privatizuotas. Aš manau, kad kai Vyriausybė pasakys, ką ji mano apie tą turtą, mes galėsime nuspręsti, ar tą turtą paliekame tiems, kurie jį jau pasiėmė, ar vis dėlto mes galvojame, ką daryti ir kaip jį privatizuoti. Todėl aš siūlau kol kas šiandieną tos rezoliucijos nepriimti.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, mano manymu, būtų kur kas geriau, jeigu investicinių čekių galiojimas būtų baigtas ne po 3 mėnesių, ne po 4, o prieš 2 metus. Dabar, aišku, šaukštai po pietų. Daugelis sako, kad čia kažką nuskriausime ar kažką kita bloga padarysime. Mes jau padarėme labai daug blogo, nes tas eilinis žmogelis tuos investicinius čekius pardavė už centus ir viskas suplaukė į tam tikrų struktūrų kišenes. Todėl manau, kad ar trys mėnesiai, ar du - praktiškai esmės nepakeis. Aš asmeniškai pasisakau už J.Veselkos teiktą siūlymą, spėsime per tuos tris mėnesius padaryti.
Antra. Nemanykime, kad kažką nuskriausime. Šiuo metu superka investicinius čekius po 20 ct, galbūt po mėnesio supirkinės po 10 ct. Jeigu mes priimsime nutarimą, kad kažkokiu būdu žmogui sumokėti, kas tikrai liko asmeniškai fiziniams asmenims po 10 ct, tai nebus tragedijos. Jie tuo bus patenkinti.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė, ir po to apsispręsime. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai malonu, kad nors vienas išdrįso prisipažinti, jog kaltas už tai, ką padarė, pone Salamakinai. Tai, ką padarėt - dar ne viskas, bet tai, ką rengiatės padaryti, tai yra tikrai nusikaltimas. Todėl, kad pagal Konstituciją net LDDP valdymo metu neturi teisės nusavinti. Investicinės sąskaitos yra Lietuvos investiciniai pinigai, kurie buvo išdalyti ne žmoneliams, o Lietuvos piliečiams. Ir Lietuvos piliečiai taip, kaip jūs naudojatės litu, turi teisę už investicinius čekius įsigyti turto. Jeigu jūs neatiduosite turto, sustabdysite jų veikimą, ne šiandien - rytoj, tai bus privaloma tiems žmonėms investicinį litą prilyginti piniginiam litui, ir niekur jūs nuo to nedingsite. Ponas J.Veselka dabar pateikinėja tokią rezoliuciją, ir man net keista, kad jis nenurodo, o kas gi bus su investiciniais čekiais, su investicinėmis sumomis, kurios liks pas žmones? Nes dabartiniu metu Vyriausybė neužtikrina jiems lygių teisių ir lygių sąlygų panaudoti investicinius čekius. Jeigu jūs išsipirkote butus ir šiandien galite parduoti už dolerius, kiek jūs gaunate pajamų? Tai kas jums leido tam žmogui už litą sumokėti 10 centų? Ar dar mažai, kad nusavinote indėlius? Vakar buvo paskelbta, kad Lietuvoje yra likę 11 mlrd. Lt vertės net energetikų sistemoje. O jūs sakėte, kad indėlių nėra kuo indeksuoti. Ir dar šiandieną drįstate kalbėti, kad paskutinius grašius iš Lietuvos žmonių atimsite, vadindami juos “žmogeliais”. Jie - Lietuvos piliečiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi diskusijos įkaito, tai geriausias sprendimas būtų šį klausimą baigti, leisti visiems ataušti ir po to balsuoti. Juo labiau kad buvo formalus pasiūlymas - ar balsuojam šiandien, ar balsuojam kitą dieną. Todėl prašau... (Salėje triukšmas) Minutėlę, reikės balsuoti, tada bus aišku. Prašom registruotis. (Balsas iš salės) Gerbiamasis J.Veselka pasakys, kurią jis datą galutinai pasirenka: gegužės 1, birželio 1 ar liepos 1. Balandžio 30 ar gegužės 1 - tas pat. Matyt, jis nenorėjo tarptautinei darbo žmonių šventei skirti čekių užbaigimo.
82 Seimo nariai. Taigi dabar klausimas yra toks: ar rezoliuciją priiminėjam dabar, ar vėliau? Sakykime, ketvirtadienį ar antradienį. Prašom balsuoti, kad būtų aišku. Kas už tai, kad dabar būtų priiminėjama, tas balsuoja už, o kas prieš arba susilaiko... J.Veselka galės pasisakyti... (Balsai salėje)
Gerbiamasis A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos. Aš nelabai suprantu, kam čia šis balsavimas. Mano manymu, mes lyg ir susitarėme, kad birželio 1 d. Vieni mėnesį užmeta, kiti mėnesį atima, ir labai normalu. Birželio 1 d. Šiandieną balsuokime ir netęskime tos procedūros.
PIRMININKAS. Gerai. Paklausykime gerbiamojo J.Veselkos pasisakymo už kurią datą, kad būtų aišku, ir CPK pirmininko. (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamasis J.Veselka, po to CPK pirmininkas. Prašom, kolega. Tylos, na, paklausykime! Ar jis kietai laikosi savo datos, ar sutinka su kitomis? Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aiškiai Privatizavimo įstatyme yra pasakyta “prieš tris mėnesius”. Yra gruodžio mėn. CPK, Ekonomikos ministerijos aiški informacija. Jau sausio mėnesį pateikta tiek objektų, kad visi investiciniai čekiai būtų padengti. Dar papildomai patvirtinta vasario mėnesio programa, kad visiškai visi investiciniai čekiai būtų padengti. Todėl jeigu mes šiandieną priimame šią rezoliuciją, tikrai pakanka trijų mėnesių įvykdyti šį privatizavimą už čekius. O dėl kitų kalbų aš manau, gal surengsiu spaudos konferenciją ir tiems visiems “liaudies gynėjams” paaiškinsiu, kiek čia liaudis laimėjo.
PIRMININKAS. Gerai. Gal paklausom CPK pirmininko, ir tada apsispręsime. (Balsai salėje) Minutėlę, ar gerbiamasis J.Veselka lieka prie tos pačios datos?
J.VESELKA. Prie tos pačios, tik galbūt gegužės 10, kadangi neaišku... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal gegužės 18 d. būtų geriau?
J.VESELKA. Aš lieku prie tos pačios, bet frakcija apsisprendusi kitaip. Balsuokime.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, gerbiamasis Baranauskai. Labai trumpai.
K.BARANAUSKAS. Aš pirmiausia už tai, kad iš principo reikia pabaigti privatizaciją už čekius.
Antras klausimas. Negalima suspėti techniškai įforminti iki balandžio 1 dienos, tai galiu pasakyti tvirtai. Todėl, kad turi būti priimtas Vyriausybės nutarimas. Kai Vyriausybės nutarimas bus paskelbtas “Valstybės žiniose”, tik po to jis pradės galioti. Jūs tai gerai žinote. Ar bus gegužės 18, ar 10, aš negaliu pasakyti. Šiandien Vyriausybės nutarimas šiuo klausimu neparengtas ir nepriimtas. Tai viena.
Manyčiau, kad mes turime spręsti, atsiprašau, t.y. jūs turite spręsti ne tik čekių galiojimo pabaigos klausimą, bet ką darysime su likučiais, kurie liks pas žmones. Šiandieną žmonės irgi neapsisprendžia. Jie negali kitur dalyvauti, nedalyvauja ir manęs ne vienas klausia (aš sulaukiu labai daug skambučių), kas bus su mano čekiais. Turėtų būti irgi priimtas sprendimas, ar jie bus verčiami obligacijomis, ar jiems bus išdalijamas turtas ir t.t. Tai turėtų būti numatyta ne rezoliucijoje, o įstatyme.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baranauskai, ar jūs manot, kad reikalinga tokia rezoliucija, ar galima apsieiti be jos? Taip atsargiai suformuluosiu.
K.BARANAUSKAS. Aš manyčiau, kad ta rezoliucija nei trukdo, nei padeda. Vasario viduryje mes turėsim išsamią informaciją apie turtą, kuris buvo parduodamas gruodžio ir sausio mėnesiais, ir Vyriausybė priims sprendimą po trijų mėnesių. Jis tikrai jokiu būdu nebus pratęstas ilgiau kaip iki birželio 1 d. O rezoliucija gali būti priimta, tik neparašykit tokios datos, nes ji paprasčiausiai nereali ir techniškai neįvykdoma.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reziumuoju: birželio 1 d. Ir siūlau gerbiamajam J.Veselkai su tuo sutikti, tada lengvai priimsime. O jeigu ne, tai bus visko.
Kolega A.Baležentis. Ačiū, gerbiamasis Baranauskai. Prašom. Gerbiamasis A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turim arba priimti rezoliuciją... (Salėje triukšmas) su kuo greitesne data, arba iš viso nepriimti. Nes tada, kada pradedama šneka ir priimamas dokumentas, jeigu po to atidedamas... (Salėje triukšmas) vykdymas, tai pasekmės visada būna skaudžios. Todėl aš siūlau pritarti gerbiamojo J.Veselkos pasiūlytai datai. Aišku, rezoliucijoje visiškai nėra nieko pasakyta apie investicinių čekių likimą. Bet tai gali išplaukti iš Vyriausybės pasiūlyto įstatymo projekto, ir ten tai privalės būti.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.BALEŽENTIS. Dėl to nesiūlau atidėlioti datos.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas. Prašyčiau daugiau nestovėti prie mikrofono, nes tuoj balsuosim. Kolega Zimnickai, jūsų nuomonė?
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad nereikėtų aistrų, kurios čia vėl įsiliepsnojo. Vis dėlto jums aiškiai pasakė Centrinės privatizacijos komisijos pirmininkas, kada realiai jie gali susitvarkyti su tuo procesu. Tai gal mes nebekiškim pagalių nors tame paskutiniame etape. Tai viena.
Antra. Vis dėlto optimalu, aišku, yra liepos 1 d. Bet dėl kompromiso galima sutikti su birželio 1 d. Ir noriu užbaigti tuo, kad dėl tolesnio investicinių čekių likimo pagal pirminį Privatizavimo įstatymą sprendžia Vyriausybė. Ir nereikia Seimui labai jaudintis ar kištis. Tik reikia pažiūrėti, kad Vyriausybė būtent...
PIRMININKAS. Vienintelis, kuris pasisako, kolega J.Veselka. Aiškiai: už tą ar kitą datą, ir balsuojam. Užtenka diskutuoti. Visi pasisakė, kiek norėjo. Mes prarandame laiką. Gerbiamasis Veselka, prašom aiškiai formuluoti datą.
J.VESELKA. Dar kartą pabrėžiu. Čekinis privatizavimas. Įdomi jo gynėjų pozicija, kada žmonių indėlius, kuriuos jie per 50 metų kaupė, iš tų indėlių buvo sukurtas turtas, laisvai - op - ir panaikinom. Jokių diskusijų beveik nebuvo. Kai čekinis privatizavimas, kur aiškiai matom, kad tik 19% atiteko žmonėms, tai niekaip negalim (...). Todėl dar kartą siūlau gegužės 1 d. Visiškai galima suspėti ir techniškai. Įstatymas duoda 45 dienas viešam akcijų pasirašymui. Lieka 90 dienų. Galima du kartus. Todėl gegužės 1 d. Užtenka šito! Vyriausybė gali po savaitės... Galų gale rezoliucija nebūtinai įpareigoja gegužės 1 d. Vyriausybė priims sprendimą, išspausdins. Kai išeis... data - trys mėnesiai, tegul būna. Bet mes priimkim, kad ne iki birželio, nes tada iš tikrųjų bus iki liepos.
PIRMININKAS. Gerai. Apsispręsime balsuodami. Minutėlę! Aš pasakiau.
A.SADKAUSKAS. Du žodžius.
PIRMININKAS. Nesuteiksiu! Vieni balsuoja už gegužės 1 d., kiti už birželio 1 d. Pasirinksim šitą datą ir tada prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Ir tada pasisakysite dėl balsavimo motyvų. Prašom. Balsuosim du kartus. Pirmas - už gegužės 1 d., prieš - už vėlesnę datą. Jeigu “prieš” nugalės, tada rinksimės tarp birželio 1 d. ir liepos 1 d. Prašome dėl balsavimo motyvų už kiekvieną datą. Prašome, gerbiamasis Katkau.
J.A.KATKUS. Aš noriu pasakyti, kad mes bergždžiai gaištam laiką.
PIRMININKAS. Prašome dėl datos, nes išjungsiu. Išjungsiu.
J.A.KATKUS. Neišjunkit dabar. Galit jungti, jeigu norit, ir neįjungti.
PIRMININKAS. Dėl datos sakykite.
J.A.KATKUS. Gaištam bergždžiai laiką dėl to, kad ponas K.Baranauskas pasakė nei šiaip, nei taip. Nei pridėti, nei atimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom. Kolega A.Salamakinas. Gegužės 1 d., birželio 1 d. arba liepos 1 d. Užtenka čia postringauti, na, dirbkim normaliai. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš iš tiesų “postringausiu” trumpai. Pasisakau už pono J.Veselkos teiktą datą. Motyvai labai paprasti. Buvo laiko, buvo turto, buvo galima kažką nupirkti ir įdėti čekius. Mane nustebino buvusi finansų ministrė, kuri turbūt visiškai neturi informacijos, kieno rankose šiandien tie investiciniai čekiai ir kodėl atsirado tiek daug tų vargšų žmogelių, kurie negalėjo pasinaudoti šia privatizacija, ir kodėl visas turtas atitenka mafijinėms struktūroms. Man labai gaila, kad buvusi finansų ministrė kaip tik gina tas struktūras.
PIRMININKAS. Taip, už gegužės 1 d. Dabar vienam galima pasisakyti už birželio 1 d., vienam - už liepos 1 d. Jeigu bus kalbama kita tema, bus išjungta. Įspėju. Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Prieš balsuojant dėl šios rezoliucijos, vis dėlto turime pagalvoti, kokių pasekmių ji sukels. Galiu pasakyti, kad rezoliucija yra tik patariamojo pobūdžio dalykas. Tai viena.
Antra. Šiandien investicijų kainos yra pakilusios, ir tai naudinga sąžiningiems žmonėms, nes tie, kurie apsukresni, savo asmeninius čekius seniai realizavo. Galiu pasakyti, kad po tos rezoliucijos kainos nukris. Norom ar nenorom jūs patalkinsit tiems, kuriuos vadinate nesąžiningais. Tai antra.
Trečia. Vis tiek įstatymai tebegalioja. Ir kas buvo pasakyta CPK pirmininko...
PIRMININKAS. Datą!
K.DIRGĖLA. Būtent pagal įstatymus mes datos galime ir neforsuoti. Viskas ateis savo laiku. Taigi galim...
PIRMININKAS. Jums bet kokia. Gerai. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Birželio 1 d. arba liepos 1 d.?
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji, privatizavimo klausimus reikia spręsti taip: arba dabar, arba niekad. Kitaip sakant...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš už ankstesnę datą.
PIRMININKAS. Už ankstesnę?
J.BEINORTAS. Už ankstesnę datą.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš už vėlesnę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad kai kurie žmonės, ypač kaime, laiko čekius privatizuotinai išsipirkti 23 ha žemės. Dabar mes nei iš šio, nei iš to šioje rezoliucijoje nieko apie tai nekalbam. Perskaitys žmogelis tokią rezoliuciją ir pagalvos, kad jį vėl apgavo. Ir, ko gero, netgi parduos savo čekius, galvodamas, kad praras visiškai. Todėl ir reikėtų pagalvoti, kaip rezoliucijoje parašyti punktą, kad čekiai, kurie skirti 23 ha žemės pirkimui, yra deponuojami, nebus panaikinami. Todėl aš manau, kad Vyriausybei tam reikia laiko.
PIRMININKAS. Datą!
J.PANGONIS. Aš pasisakau už liepos 1 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmasis balsavimas toks: kas už gegužės 1 d., tas spaudžia mygtuką “už”. Kas už vėlesnę datą, nesvarbu kokią, birželio arba liepos, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Prašom registruotis. Kol registruojamės, kolega A.Katkus. Prašom per vieną minutę.
J.A.KATKUS. Aš norėjau pasakyti, kad šita rezoliucija niekam daugiau nereikalinga, kaip žmonių gąsdinimui. Ponas J.Veselka, kai buvo ministru, galėjo tą turto vogimą sustabdyti...
PIRMININKAS. Ačiū.
J.A.KATKUS. ... indeksuoti. Bet jis to nepadarė. Tai kodėl dabar verčia žmones greitai pardavinėti?
PIRMININKAS. Ačiū. (Salėje triukšmas) Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už datą iki gegužės 1 d., spaudžia mygtuką “už”. Kas už kitokias datas - prieš arba susilaiko. Prašom.
Už gegužės 1 d. - 24, 52 ir 3 už kitą.
Dabar antrasis balsavimas. Kas už birželio 1 d.? Čia alternatyviai, kad būtų labai tikslu ir aišku ir kad susilaikę nelemtų. Kas už birželio 1 d. - už, kas už liepos 1 d. - prieš. Ar aišku? Birželio 1 d. - už, liepos 1 d. - prieš. Prašom.
Tie patys 24 už birželio 1 d., 50 ir 2 susilaikė.
Taigi liepos 1 d. Prašom, kolega Veselka. Jums dabar reikalinga tokia rezoliucija ar ne? Prašom. (Salėje triukšmas)
J.VESELKA. Pirmiausia noriu paaiškinti A.Katkui. Aš 1993 m., būdamas ministeriu, gerbiamasis Katkau, pasiūliau baigti privatizavimą už čekius. Ir man keista, kada dešinieji net referendumą organizavo dėl indėlių indeksavimo ir lyg nemato, kas darosi per čekius. Todėl, gerbiamieji, prašau nekaltinti. O jeigu būtų buvusi mano valia, aš 1992 m. būčiau čekinį privatizavimą baigęs ir indėliai žmonėms būtų padengti visiškai. Deja, jūsų destrukcijos dėka ir melu... Teisingai, kad ir rinkimus pralaimėjote, kadangi esate tokie, kokie esate. O rezoliucija liepos 1 d. iš tikrųjų yra beprasmė, nes visi prisivogs, kiek reikia. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Tai jeigu gerbiamasis J.Veselka rezoliucijos neteikia, klausimas baigtas. Pereiname prie kito. Prašom. Tada prašome redaguoti, kadangi buvo kitų siūlymų. Buvo siūlymas dėl mokėjimo už 23 ha ir t.t., todėl aš siūlyčiau iš tikro suredaguoti. Jeigu J.Veselka atsiima, tai jo valia.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Sadkauskas. Neatsiimat? Gerai. Kolega A.Sadkauskas. Prašau.
A.SADKAUSKAS. Aš noriu pasakyti, kad ne vienas J.Veselka yra šito dokumento autorius. Šiandien jo “mandrumas” jau parodė, kad mes daugiau norėjom, daugiau praradom. Į tai irgi reikia atsižvelgti. Aš irgi sakau taip, kaip J.Pangonis, kad šią rezoliuciją reikia pataisyti. Ir parašyti taip, kad žmonėms būtų viskas aišku: kas su žeme, kas su butais ir t.t. O ne šitaip: jeigu jau taip, tai taip.
PIRMININKAS. Gerai.
A.SADKAUSKAS. Ir šiandien šitos rezoliucijos nepriimti.
PIRMININKAS. Gerai, aišku. Viskas, jokių pasisakymų, užtenka! Prašome sutvarkyti rezoliucijos naują variantą arba alternatyvas ir tada balsuojam. Gerbiamasis Gaška, gal atimtumėt mikrofoną, nes aš vis tiek nejungsiu. Nejungsiu! Ačiū. (Salėje triukšmas)
Gerbiamieji kolegos, mes jau ir taip praradome laiką, o jau ateina... Gerbiamasis Veselka, jau dešimt kartų kalbėjot, kantrybės!
5sesija 69p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar yra kita problema. Mums jau prapuola kita rezoliucija, kadangi laikas baigėsi, ir reikia nagrinėti gerbiamojo A.Kubiliaus teikiamus klausimus. Bet mums liko dar vienas svarbus klausimas, dėl kurio gal mes visi sutartume ir šiek tiek apramintume aistras. Galim susitarti dėl Seimo nutarimo “Dėl Mokslo tarybos nario paskyrimo”? Galim? Prašau, gerbiamasis Genzeli, į tribūną ir aš siūlau ypatingos skubos tvarka. Prašom. Tai gal šiek tiek santykiai pagerės, tada užsiimsim kita rezoliucija.
B.GENZELIS. Gerai. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Mokslo ir studijų įstatymą veikia Mokslo taryba, kuri susideda iš 36 narių. 24 nariai yra renkami, 12 skiriami Seimo. Kas dveji metai vyksta atnaujinimas. Vadinas, mes rudenį turėjom paskirti 4 Seimo narius...
PIRMININKAS. Ne Seimo.
B.GENZELIS. Atsiprašau. 4 narius. Mes paskyrėme 3 narius ir liko viena vakantinė vieta. Dabar rektoriai pagal statutą negali būti renkami, jie gali būti skiriami Seimo. Gerbiamieji kolegos, dabar susidarė tokia situacija, kad visi tarybos nariai, - tiek renkami, tiek skiriami, yra arba kauniečiai, arba vilniečiai. Iki šio laiko nėra nė vieno tarybos nario iš Vakarų Lietuvos. Dabar daug mokslo institucijų mums pateikia gerbiamojo Vaitekūno kandidatūrą. Tai ir Šiauliai, ir visas tas regionas. Dėl to mūsų komitetas vieningai pritaria ir sako, kad bent vienas klaipėdietis turėtų būti tarybos narys. Aš tiek.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, argumentacija, man atrodo, įtikinama. Ar galim be pasisakymų dėl balsavimo motyvų balsuoti dėl nutarimo? Galim? (Salėje triukšmas) Prašau. Ar norite pasisakyti? Prašome. Kolegė I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Kaip klaipėdietė ir buvusi šito universiteto darbuotoja, prašyčiau gerbiamuosius Seimo narius palaikyti profesoriaus Vaitekūno kandidatūrą, nes iš paskutiniųjų, kiek turėjau, susitikimų su šituo universiteto rektoriumi galiu pasakyti, kad tai žmogus, turintis idėjų, minčių ne tik dėl Klaipėdos universiteto, bet apskritai dėl viso aukštojo mokslo, akademinio mokslo perspektyvų Lietuvoje. Prašyčiau palaikyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymą pritarti šiai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš nieko prieš šitą žmogų neturiu, bet iš principo šitą Mokslo tarybą Seimui reikėtų panaikinti. Tai yra nereikalingas pinigų švaistymas. Visiškai nereikalinga, nieko pozityvaus nenuveikia. Aš siūlyčiau Seimui ją panaikinti visai.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Aš vis dėlto siūlyčiau šitai kandidatūrai pritarti. Poną Vaitekūną aš pažįstu neblogai. Būtent jis padarė labai didelį organizacinį darbą, kurį Klaipėdoje pradėjome jau prieš kelis metus. Universitetas egzistuoja de facto ir daro nemažą kultūrinę ir mokslinę įtaką Žemaitijos ir Vakarų Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimui. Aš siūlyčiau jį palaikyti.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, žinoma, aš nieko prieš Vaitekūną neturiu, bet man nevisiškai aišku, kodėl filologo lituanisto kandidatūra į Mokslo tarybos narius iškeista į geografo kandidatūrą? Ar Lietuvoje lituanistų jau nėra, ar iš viso geografija šiandien svarbiau negu lietuvių kalba? Prieš apsisprendžiant reikėtų pagalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Aš nesutinku, kad ponas Vaitekūnas yra klaipėdietis. Pasižiūrėkite biografiją. Ir išvis jis važinėja iš Vilniaus į Klaipėdą kol kas. Bet avansu aš siūlyčiau už jį balsuoti, kol Mokslo tarybos, aišku, nenaikinam (čia jau kitas klausimas), galvojant, kad ateityje klaipėdiečių atstovų taip pat bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar galima pasisakyti tik prieš. Kolega L.Milčius prieš?
L.MILČIUS. Noriu pasakyti, kad Tautininkų frakcija palaiko profesorių Vaitekūną ir prašo balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Už profesorių Vaitekūną.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia tai aš turiu klausimą turbūt jums. Čia visos stadijos dabar vyksta vienu metu, nes yra ypatinga skuba, ir aš manau, mes turime galimybę kai ko paklausti profesorių B.Genzelį. Ne tam, kad protestuotume prieš poną Vaitekūną, čia jokių pretenzijų nėra, bet kai ką išsiaiškinti turim progos ir norėtume šitą padaryti.
Gerbiamasis profesoriau, čia, aišku, nėra pats geriausias sprendimas - Mokslo tarybą formuoti geografiniu principu. Tai turbūt nėra pagrindinis argumentas, kurį jūs išdėstėt. Bet tai, kad Mokslo taryboje nėra profesoriaus Z.Zinkevičiaus, tai turbūt yra didelis nuostolis Mokslo tarybai ir Lietuvos mokslui, nes tai žmogus, labai reikalingas toje taryboje. Aš atsimenu tas peripetijas, kodėl jis ten nepateko. Dabar, aišku, mes neprieštarausim kitos kandidatūros teikimui ir jos patvirtinimui, bet čia kreipinys į jūsų komitetą. Jūs vis tiek bendraujate su ta Mokslo taryba, po poros metų bus tie visi persvarstymai. Vis dėlto, aš manau, jūs galit rasti (jeigu galite, atsakykite tada taip), rasti galimybę, kad į tą tarybą vienokiu ar kitokiu būdu, ar Seime tvirtinant, ar kitu būdu, nes ten yra dvi procedūros, būtų pakviestas ir profesorius Z.Zinkevičius.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš atsiprašau gerbiamojo S.Pečeliūno. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam F.Kolosauskui. Vis dėlto mes negalime pradėti nuo ko nors naikinimo, neišsiaiškinę šitų funkcijų. Aš galėčiau sakyti, kad šita taryba galbūt blogai dirba ar pan. Bet tokia institucija, kuri kontroliuotų mokslo laipsnių suteikimą... Mes ir taip turime anarchiją aukštosiose mokyklose. Jeigu mes panaikintume šią tarybą, kaip ji beveiktų, tai mes sukeltume dar didesnę anarchiją. Tokie pasiūlymai, mano supratimu, šiuo laiku yra nesvarstytini.
Dabar ar geografija, ar ne geografija lemia? Bet, gerbiamieji, Mokslo taryboje kalbininkų yra daug. Galėčiau išvardyti kalbininkus. Kaip žinote, aš balsavau už profesorių Z.Zinkevičių, kiti nubalsavo kitaip, bet šitoje taryboje kalbininkų yra. Geografų nėra. Dabar bus rinkimai, pavyzdžiui, gerbiamasis Z.Zinkevičius gali būti išrinktas, ir tada mums net visiškai nereikės čia svarstyti.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Bendinskas. Aš manau, kad bus galima balsuoti. Prašau. Jūs pritariate?
A.BENDINSKAS. Aš sutinku. Žinoma, reikia balsuoti. Čia tos batalijos visiškai nereikalingos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamasis profesoriau. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Mokslo tarybos nario paskyrimo”. Kas už, prašom balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti!
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 59.
PIRMININKAS. 59 - už. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 59 Seimo nariams balsavus už, 4 susilaikius Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Mokslo tarybos nario paskyrimo” priimtas. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Dabar klausimas yra toks. 2.5, 2.6 klausimai kartu paėmus yra pusvalandis. Ar mes nagrinėjam šituos klausimus, ar grįžtame prie 2.4 punkto, paliekant nustatytąjį pusvalandį 2.5, 2.6 klausimams? Ar iš eilės, ar dabar 2.5, 2.6? (Balsai salėje) 2.5, 2.6, taip? Tada prašom. Vienas - už, vienas - prieš: ar iš eilės einam, ar 2.5, 2.6.
Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš siūlau laikytis darbotvarkės. Ir taip jau vėluojam svarstyti 2.5 ir 2.6. O tai, kad Seimo Pirmininkas nesugebėjo suvaldyti darbotvarkės, yra jo problema. Jeigu 2.4 jau nebepakliūna, tai nepakliūna.
PIRMININKAS. Aš asmeniškai būčiau už tai. Bet žinote, kieno kalba buvo ilgesnė, negu buvo planuota. Tai gal nekaltinkim per daug vieni kitų.
Gerbiamasis E.Raišuotis. Ar pirma 2.4 nagrinėjam, ar 2.5?
E.RAIŠUOTIS. Aš tikrai pritarčiau, kad pirmiausia būtų nagrinėjamas rezoliucijos projektas, nes mūsų pačių kaltė, kad mes per daug šnekėjom, dėl to trumpai drūtai eikime prie 2.4.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Čia alternatyviai. Dėmesio! Alternatyviai! Susilaikę neskaičiuojami. Kas už tai, kad 20 minučių skirtume 2.4 klausimui dabar, kaip numatyta, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad šitą klausimą paliekam ketvirtadieniui ar kuriai kitai dienai ir nagrinėjam 2.5, 2.6, skirdami, kaip numatyta, pusvalandį, tas spaudžia mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Prašom.
32, 13 ir vis tiek 3 susilaikė.
Rezoliucijos "Dėl energetikos sistemos pertvarkymo" projektas Nr.1383 (priėmimas) (95.01.31)
5sesija 69p svarstyti klausimai
Taigi prašom. J.Veselka ar kas kitas dabar į tribūną? Ar gerbiamasis ministras? Gerbiamasis J.Veselka. Prašau. Taip, taip. Dabar dėl energetikos sistemos pertvarkymo. Prašom pasakyti, ar tą patį tekstą teikiate, ar ką nors kitą siūlote ir t.t.
J.VESELKA. Tą patį tekstą teikiame, kadangi ir Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 13 straipsnis aiškiai pasako, kad monopolinės struktūros pirmiausia turi būti restruktūrizuotos, jeigu technologiškai tai netrukdo, ir tik po to būtų privatizuojama. Šita rezoliucija to ir reikalauja iš energetikos sistemos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis ministras norėtų tarti žodį? Prašom. Gal geriau iš tribūnos vis dėlto.
A.V.STASIUKYNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš tik norėčiau paaiškinti, ką šitas pasiūlymas reiškia, kad visiems būtų aišku, kas yra siūloma. Motyvuojant tuo, kad reikėtų reorganizuoti energetinę sistemą ir atskirti kitus joje esančius objektus, palyginimui pateiksiu skaičių. Šiandien kitų objektų vertė (jų sąrašas yra įteiktas Ekonomikos komitetui) yra 15,5 mln. Lt. Tai yra visų energetinėje sistemoje esančių pašalinių objektų: poilsio bazių, Ledo rūmų, na, visos infrastruktūros, kuri yra nesusijusi su energijos gamyba. Tai sudaro 0,8% kapitalo. Šiandien energetinė sistema turi šiek tiek daugiau negu 6 procentus kapitalo. Privatizavimas pradėtas iki 10% viso kapitalo.
Pasiūlymas būtų toks: sustabdoma privatizacija, atskiriami šitie objektai, ir tie objektai atiduodami privatizuoti dirbantiems tuose objektuose. Pirminio privatizavimo įstatymo niekas nepakeitė, jis galioja, ir, pavyzdžiui, jeigu Palangos poilsio bazėje nuolat dirba 3 valytojos, tai atiduodama privatizuoti ne energetikams, o toms 3 valytojoms.
Antra vertus, tie visi objektai yra išlaikomi iš tam skirtų lėšų: tai arba darbuotojų pinigai, arba likutinis pelnas. Tai kodėl atimti iš darbuotojų, kurie išlaiko savo lėšomis ir patys sprendžia, ar išsidalyti pašalpoms, premijoms, ar išlaikyti poilsio bazes, šitą galimybę?
Toliau. Ką mes darome su jau sukauptu kapitalu? Pagal šitą pasiūlymą taip privatizavus ir po to perkeliant akcijas, reikia turėti darbuotojų sutikimą. Net jeigu jis ir būtų, tai dar 125 mln. privatizuoto turto reikia išmokėti tiems, kurie privatizavo už pinigus, jeigu taip elgtumėmės, kaip siūlo Seimo narys, tai yra įtrauktume į valstybinių įmonių sąrašą. Jeigu į specialios paskirties akcinę bendrovę, tai šitas (...)
Dabar toliau. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs priimat įstatymus ir po to bandote rezoliucijomis revizuoti šitą įstatymą. Buvo priimtas Pirminio privatizavimo įstatymas, kuriuo buvo leista privatizuoti Vyriausybės leidimu iki 20%. Vyriausybė leido 10%. Tai reikia arba keisti įstatymą, ir jį reikia keisti nesibaigus privatizavimui, jis galioja 4 metus, ir dabar staiga štai pradėsime reorganizuoti, perdarinėti... Šiandien jūs priėmėt nutarimą baigti privatizavimą už čekius. Ką tai reiškia?
PIRMININKAS. Nepriėmėm!
A.V.STASIUKYNAS. Rezoliuciją pasiūlyti užbaigti. Šitas procesas truks vėl 3 mėnesius. Reikia suprasti, kam tas yra daroma. Tas yra daroma tam, kad 25 tūkst. žmonių būtų užkirstas kelias panaudoti savo investicinius čekius. Daugiau tai absoliučiai neturi jokios ekonominės prasmės. Absoliučiai jokios. Kadangi dėl 16 mln. esamo kapitalo atskirt tuos objektus, vėl viską makaluoti, na, galima nervinti žmones. Vyriausybė priima savo nutarimus, Seimas - įstatymus, po to viską darome ne taip, kaip pagal įstatymus ir pagal Vyriausybės nutarimą.
Štai aš tiek norėjau paaiškinti, kur čia yra esmė. Aš sutinku, kad tas kapitalas būtų atskirtas didesnis, t.y. toks, kad būtų galima panaudoti. Tai galbūt tada reikėtų keisti Pirminio privatizavimo įstatymą, leisti privatizuoti išimties tvarka ir pan. O dabar dėl 16 mln., kurie sudaro jau tiktai dešimtą dalį to, kas yra privatizuota, užsiimti tokiu reikalu... Siūlyčiau vis dėlto gerbiamiesiems Seimo nariams pagalvoti, ar dėl to verta sukelti tokią maišatį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Prašom, gerbiamieji kolegos, 4 - už rezoliuciją, 4 - prieš. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, panašiai mes diskutavome komitete ir yra priimtas panašus sprendimas į tai, kas šiandien yra siūloma rezoliucijoj. Tai yra mes į komiteto protokolą įrašėme dėl energetikos objektų galimo išskaidymo ir jų tolesnio privatizavimo, paliekant monopolines įmones pagrindiniams energetikos objektams. Tai yra kad ten būtų galimas tik minimalus arba nulinis akcijų skaičius, kad mažiau būtų privataus kapitalo. Aš nežinau, kaip Seimas apsispręs, mes komitete atskirai tos rezoliucijos nesvarstėme. Aš čia pasisakau tik savo vardu. Aš manau, kad ji yra dar redaguotina. Reikėtų palaukti Vyriausybės pasiūlymų iš mūsų komiteto pateikto protokolo. Mes ten panašiai ir pasiūlėme Vyriausybei nagrinėti. Šiandien, aišku, praėjo dar tik savaitė, rezultato, be abejo, dar nėra. Todėl dubliuoti ar pasakyti, ar dar kartą priminti, aš nežinau, ar vertėtų. Bet aš dar kartą kartoju, tai yra mano asmeninė nuomonė, tai jokiu būdu ne komiteto nuomonė. O iš esmės aš siūlyčiau prieš priimant tą rezoliuciją ją dar redaguoti.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom, kolega.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane šiek tiek stebina ir kolegos V.Zimnicko pasakymas, kad reikėtų palaukti dar Vyriausybės sprendimo, ir labiausiai stebina, be abejo, ministro A.Stasiukyno pasisakymas. Kai jis kalba apie tai, ar valytojoms leisim privatizuoti vieną ar kitą poilsio namų pastatą, kažkodėl užmiršta paminėti, kad kol čia vyksta Seime įvairios diskusijos, mūsų duomenimis, 40% Lietuvos kuro įmonių privatizavo koncernas EBSV. Kodėl šitie dalykai yra nutylimi? Aš visiškai pritarčiau šitai rezoliucijai, mane tiktai šiek tiek stebina, kad ponas J.Veselka tik dabar šituos dalykus pamatė, apie ką mes kalbėjome jau pakankamai seniai - dar nuo pat Kalėdų. Aš pritarčiau šiai rezoliucijai, jeigu sutiktų ją papildyti panašiais teiginiais dėl tokių strateginių ir monopolinių objektų kaip Biržų naftotiekis, Lietuvos dujos, aerouostai ir kiti objektai, kurie yra išvardyti mūsų pasiūlymuose. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš irgi pasisakau už šitą rezoliuciją ir štai dėl ko. Yra visai nenatūralu, kada dabar visa didžiulė energetinė sistema yra vienas juridinis asmuo. Mes iš karto susiduriame su problema, kada sudarinėjame neprivatizuotinų įmonių sąrašą ir negalime iš jų atskirti tokių dalykų kaip, sakykim, poilsio namai ar kokia valgykla, ar dar kai kas. Mes įrašome visą energetinę sistemą kaip neprivatizuotiną. Tai yra blogai.
Kita vertus, mes jau greitai priiminėsime Energetikos įstatymą. Energetikos įstatymas būtent numato ir decentralizavimo, ir demonopolizavimo principų realizavimą taip, kad energetikos sistemoj gali būti ne tiktai valstybiniai, bet ir privatūs subjektai. Tai jeigu mes šitokio restruktūrizavimo nepadarom ir paliekam vėl vieną tokį monopolinį monstrą, bus blogai. Po tos rezoliucijos Vyriausybė turėtų gerai pagalvoti ir padaryti taip, kaip būtų geriausia mūsų valstybei. Manau, kad čia nėra didelės problemos, sakykim, kada visi tie subjektai turi savo balansą, tik jie neturi juridinio asmens teisių, ir Vyriausybei padaryti tuos sprendimus nutarimu yra visiškai nesunku.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, privatizuojant energetikos sistemą, aišku, iškyla problema tų visų socialinės paskirties objektų, kurių kartais galbūt yra ir per daug. Tačiau aš noriu pasakyti, kad mes visiškai negalime atimti visų socialinės paskirties objektų, poilsio namų arba kitų objektų iš tų 25 tūkst., dirbančių toje sistemoje. Juk tai būtų absurdas, jeigu mes dabar staiga iš jų atimsime ir perduosime privatininkams, o jie paskui samdys iš privatininkų ir mokės dar daugiau, negu dabar jiems kainuoja patiems išlaikyti. Todėl Ekonomikos komitetas, svarstydamas šią problemą, ir pateikė rezoliuciją. Tačiau mes kreipiamės į Vyriausybę apsvarstyti tuos objektus, kurių yra perteklius šitoje sistemoje, pavyzdžiui, Ledo rūmai Elektrėnuose arba statoma Elektrėnuose bažnyčia, kur irgi naudojami energetikų pinigai, ir tokius objektus atskirti. Tačiau tai nereiškia, kad mes šiandien turime priimti tokią rezoliuciją, kad visus socialinės paskirties objektus išskirtume ir darytume tos sistemos reorganizavimą. Tas reorganizavimas pagal Akcinių bendrovių įstatymą truktų mažiausiai pusę metų. Tai kaip dabar galima sustabdyti, o po to staiga vėl paleisti privatizavimą už čekius, kai pats J.Veselka pateikė rezoliuciją, kad reikia baigti iki gegužės 1 d.? Aš šito tikrai nesuprantu. Aš manyčiau, kad tokia rezoliucija nieko čia neduos.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, ši rezoliucija toli gražu netenkina to, dėl ko mes diskutavome po Naujųjų metų dėl tokių šakų privatizavimo, kai pasisakėme prieš. Bet jau vien tik dėl to, kad yra 1 punktas, už ją reikia balsuoti. Nes tai, kas yra padaryta energetikos sistemoje, netgi ignoruojant mūsų nutarimus vasarą (mes jau turėjome tada pradėti svarstyti tuos klausimus), praktiškai yra sukurta už Seimo nugaros. Todėl reikia jai pritarti. Aišku, pasiklausius gerbiamojo ministro buvo galima susigraudinti, pamatyti 25 tūkst. badaujančių, alkstančių, be akcijų ir pan., bet turėtume aiškiai pasakyti, kokie žmonės rūpinasi tos sistemos privatizavimu. Aišku, tarp tų 25 tūkst. jų tikrai yra labai nedaug. Mums patiems nereikia Seimo graudinti. Viskas per daug aišku. Aš siūlau balsuoti už šitą rezoliuciją.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdu, kad energetikos sistemos negalima totaliai privatizuoti. Ta prasme mes turėtume pritarti pateiktai rezoliucijai. Šiandien čia buvo pasakyta motyvų, kad Vyriausybė dar kažką pasiūlys. Vyriausybė jau pasiūlė, šiandien tai ir vyksta. Tai 10%, tai 20% energetikos sistemos siūloma privatizuoti. Tik kyla klausimas, kaip po to bus galima atskirti? Po pusės, po metų, kai reikės atskirti privatinę nuosavybę ir valstybinę, kas sugebės ją atskirti? Praktiškai tai reikštų ir tolesnį visos energetikos sistemos privatizavimą, dėl to mes negalėtume pritarti šitam privatizavimui ir jo tęsimui.
Dar šiandien čia buvo pasakytas motyvas, kad nukentės 25 tūkst. žmonių. Mes vis dėlto turėtume žiūrėti ir ginti daugiau kaip 3 mln. Lietuvos žmonių interesus. Tie interesai yra tokie, kad negalima privatizuoti elektros ir šiluminės energijos gamybos paskirstymo ir kontrolės įrenginių ir įmonių.
Baigdamas aš dar siūlyčiau, kad reikėtų numatyti, jog ši rezoliucija įsigaliotų nuo priėmimo momento.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Aš manyčiau, kad anoji rezoliucija dėl privatizavimo pabaigos susieta ir su šita rezoliucija. Jas vis dėlto reikia priimti kartu suderinus. Aš dar kartą siūlau. Mums visiems reikia suderinti kartu, o ne taip, kaip kirviu kirsti, aišku, nenusileidžiant ten, kur nereikia per daug nusileisti. Bet atskirti vieną nuo kitos šias rezoliucijas visiškai neišeina. Kadangi socialinių objektų atskyrimas iš energetikų pareikalaus prijungti prie privatizavimo, prie to, kur mes numatome palikti keliems mėnesiams. Taigi tas laikas turi būti išbalansuotas, ir nesukelta sąmyšio tarp energetikų. Vis dėlto ten yra 25 tūkst. Aš siūlau gerbiamajam J.Veselkai ir gerbiamajam ministrui bei gerbiamajam K.Baranauskui vis dėlto susėsti ir surasti bendrą kalbą. O kad tas bendros kalbos suradimas - pats laikas ir jau pavėluotas, tuo turbūt visi įsitikinom kartu su gerbiamąja E.Kunevičiene.
PIRMININKAS. Kolega A.Albertynas. Nematau. Kolega K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia iš tiesų nėra viskas taip paprasta, kaip kartais galbūt atrodo. Rezoliucijos 3 punkte įrašyta, kad radus sprendimą pirmiesiems rezoliucijos punktams, tuomet reikia spręsti, ar energetikos sistemą įteisinti kaip valstybinę įmonę, ar kaip specialiosios paskirties akcinę bendrovę. Apskritai, kad įgyvendintume tuos pirmuosius du punktus iš tiesų reikia nemažo laiko tarpo, kas ir Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnyje yra parašyta, kad reorganizuojant įmones reikia parengti specialius reorganizavimo projektus, kuriuose turi būti nurodyta ir išvardyta nemažai įvairiausių dalykų. Iš tiesų galima pagalvoti, kad tie socialiniai-kultūriniai objektai nėra reikalingi tiems darbuotojams, kurie dirba energetikos sistemoje, bet, kita vertus, galbūt pačios įmonės ar pati energetikos sistema turėtų spręsti, ar jiems tie objektai reikalingi. Galbūt kaip tik turėdami tokius socialinius-kultūrinius objektus jie gali pritraukti specialistus ir gerus specialistus, kurie jų sistemoje galės pasinaudoti tais objektais, ilsėtis ten ir t.t. Gali būti ir tokių variantų. Kiekviena įmonė ir firma dabar sprendžia, kokias lengvatas suteikti savo darbuotojams. Tiesa, kitas dalykas, kad mes priversti per tarifus išlaikyti šiuos objektus. Bet čia turi būti surastas koks nors kompromisas. Aš būtent taip įsivaizduoju Energetikos ministerijos ir būtent ministro darbą, kad iš tiesų tie objektai, kurie nereikalingi, būtų leisti privatizuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Aštuoni Seimo nariai pasisakė. Dar kolega J.Veselka, ir apsispręsim. Tik, gerbiamasis Veselka, būtų gerai, kad jūs reaguotumėt štai į tuos siūlymus, kad vis dėlto vieni siūlo, jog reikėtų redaguot, kiti siūlo, gal redaguot ar neredaguot, bet suderinti su ta ankstesne rezoliucija, kurią mes nukėlėm vėlesniam laikui. Žodžiu, prašom reaguoti į siūlymus ir sakyt savo generalinę mintį ar siūlymą.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą truputį paaiškint. Kada kalbam apie 25 tūkst., tai įsidėmėkit, kad tie žmonės per visus 5 nepriklausomybės metus, kaip įprasta, gaudavo du, pusantro karto didesnius atlyginimus ir jie dabar nori lengvatinėmis teisėmis, kada vienas čekis už vieną tą pagal nominalą, įsigyti monopolinės sistemos akcijų, kad po to galėtų vėl diktuoti tarifus, dydį ir taip padengti visas savo išlaidas, ką ir dabar Energetikos ministerija daro. Įsidėmėkite šitą.
Antra. Įsidėmėkite, yra 300400 tūkst. mokytojų, gydytojų, švietimo, kultūros darbuotojų, kurie jokių privilegijų negavo, o gavo vienodus čekius. Šitas turi būti aišku. Todėl manau, kad vis dėlto ši rezoliucija iš tikrųjų ne visus, jeigu yra koks nors tikrai ypatingas kultūrinis objektas, kurį reikia palikti energetikos sistemai, ji leidžia tai padaryti, bet iš principo tegul žmonės įdeda tuos savo čekius, jeigu dar jų turi, bet reikalas ne tas, į tuos kultūrinius objektus, tegul rūpinasi, tegul būtent iš savo pajamų padengia, bet ne iš tarifų. Todėl manau, ši rezoliucija visiškai netrukdo nei demonopolizuoti to, kas yra būtina, ir visiškai nestabdo privatizavimo. O galų gale, net jeigu mes būtume priėmę aną rezoliuciją, iš tikrųjų ten buvo galima padaryt išimtį, kad dėl tų energetikos sistemos objektų iš tikrųjų galėjo būti sudaryta dar viena programa ir jiems leista privatizuot. Todėl manau, kad ta rezoliucija yra tinkama taip priimti. O kada priiminėsim aną galutinę rezoliuciją, jeigu bus ankstesnė data, tada įrašysim, kad tiems objektams už čekius galima priimti papildomą programą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi numatytas laikas baigėsi, tai aš siūlau gerbiamajam J.Veselkai per atsiradusį laisvą laiką arba atsirasiantį laisvą laiką susiderinti visų pirma su kolega V.Zimnicku ir su kolega A.Sadkausku. Jeigu dar ir su kitais kolegomis suderinsim, tada artimiausiu metu mes tą rezoliuciją tikrai priimsim, gal netgi geresnę. Taigi klausimui skirtas laikas baigėsi ir atidedam.
5sesija 69p svarstyti klausimai
Dabar 2.5, 2.6 klausimai. Kviečiu į tribūną A.Kubilių. Aš tik norėčiau jam pasiūlyti iš karto referuot abu klausimus. Jeigu, žinoma, pranešėjas sutinka. Nes čia iš esmės juk vienas klausimas, jeigu aš teisingai supratau.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau labai trumpai referuoti apie kelis mūsų teikiamus projektus, kurie yra susiję su Seimo daugumos ir Prezidentūros pastarųjų kelių savaičių veiksmais. Iš tikrųjų šiandien, kai mes tribūnoje matėme Švedijos delegacijos vadovę, aš nors ir labai myliu ir gerbiu Švediją, prisiminiau šiek tiek senesnių laikų Lietuvos istoriją, kai šiandien mūsų mylimi švedai sugriovė prieš 300 metų vieną iš žymiausių Lietuvos kultūros paveldo paminklų - Biržų pilį.
Deja, šiandien turime tokią istoriją, kad švedai jau negriauna mūsų kultūros paveldo, jį griauna Seimo dauguma. Aš nenoriu apie tai kalbėti, manau, kad istorija atitinkamai įvertins ir šiuos “nuopelnus”, tačiau vis dėlto kalbėdami apie kultūros paveldą mes turime kalbėti apie labai paprastus dalykus, apie žmones, kurie iki šiol dirbo tose struktūrose. Šiandien, kai mes matome, kaip Seimo dauguma susidoroja su vienais ar kitais pareigūnais, iš tikrųjų kyla klausimas: o ką Seimas iš viso veikia, kam jis priima tuos įstatymus, jeigu tų priimtų įstatymų jis netaiko pats sau?
Štai šiandien turime tokią situaciją, kai iki šiandien dirbusiems Kultūros paveldo inspekcijoje žmonėms, ne tik generaliniam direktoriui, kurį jau atleidom, bet ir visiems kitiems, Seimas nutaria netaikyti Darbo sutarties įstatymo. Ir kas įdomiausia, kad ponas N.Puteikis atleistas motyvuojant Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 2 punktu, t.y. darbuotojas atleidžiamas, kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų, ir pripažįstama, kad buvo darbo organizavimo pakeitimai, tačiau Seimas nutaria netaikyti to paties įstatymo 22 straipsnio, kuris sako, kad apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta prieš mėnesį laiko. Taigi kyla visiškai aiškus ir natūralus klausimas - kodėl kultūros paveldo darbuotojams ši įstatymo nuostata nėra taikoma.
Todėl mūsų vienas iš siūlymų ir yra susijęs su tuo, kad siekiant įgyvendinti Darbo sutarties įstatymą, kuris turi būti taikomas visiems žmonėms ir kurį turi taikyti visi darbdaviai, tarp jų ir Seimas, spręsdamas jam iki šiol pavaldžių institucijų darbuotojų įdarbinimo ir atleidimo klausimus, mes ir siūlome pakeisti paprastus dalykus, t.y. datas, nuo kurių įsigalioja Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Tai yra numatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų ne nuo vasario 1 d., kaip yra šiandien, o nuo kovo 1 d. Tas pirmiausia leistų Seimui nepažeisti Darbo sutarties įstatymo.
Antras momentas, kodėl mes siūlome keisti datas iš vasario 1 d. į kovo 1 d. šiame įstatyme ir įstatyme dėl jo įsigaliojimo, yra susijęs su tuo, kad mes susiduriam su visiška teisine painiava, kurią Seimo dauguma skubėdama priimti šį įstatymą sukūrė kultūros paveldo apsaugos sistemoje. Štai pirmiausia pažiūrėkime, kas šiandien darosi su įstatyme numatytų struktūrų organizavimu. Kaip jūs žinote, Seimas numatė, kad nuo vasario 1 d. turi būti steigiamas Lietuvos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Tokio departamento iki šiol dar nėra. Tuo tarpu Vyriausybė sausio 26 d. jau priėmė nutarimą, kuriuo nutarė sudaryti komisiją Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijai priklausiusiems materialiniams ištekliams, taip pat etatams perduoti Valstybinei paminklosaugos komisijai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui. Kokiu būdu galima perduoti priklausančias vertybes departamentui, kurio dar nėra? Todėl mes ir siūlome atidėti įstatymo įgyvendinimą ir pasiruošti jo normaliam įgyvendinimui dėl to, kad yra nespėjama įsteigti visų institucijų, kurias privaloma įsteigti.
Taip pat susiduriam su labai keblia situacija, kadangi šitaip skubant priimti įstatymus yra paliekama visiškai be jokios priežiūros nemažai kultūros vertybių, kurių, šitaip skubiai reorganizuojant ir naikinant įvairius įstatymus, niekas nesaugo. Todėl aš manau, kad pati geriausia išeitis iš tikrųjų tai nėra... Aš nematau ypatingų priežasčių, kodėl Seimo dauguma turėtų prieštarauti tokiam pasiūlymui. Geriausia išeitis, mūsų manymu, yra atidėti įstatymo įgyvendinimo datą vienam mėnesiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjot, kad datų nukėlimas padėtų nepažeisti Darbo sutarties įstatymo, o aš norėčiau paklausti, kiek datų nukėlimas galėtų išsaugoti pačias kultūros vertybes ir ką per tą laiką galima būtų padaryt? Ačiū.
A.KUBILIUS. Na, aš galiu pasakyt, kad pirmiausia per tą laiką iš tikrųjų būtų galima bandyti priimti Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymą, nes be šio įstatymo kilnojamosios kultūros vertybės yra paliktos be jokios apsaugos. Iki šiandien kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga rūpinosi Kultūros paveldo inspekcija. Antras dalykas yra tai, kad pagal dabar priimtą įstatymą yra numatyta, kad bus saugomi tik istorijos ir kultūros paminklų sąrašuose esantys objektai. Lieka visiškai neaišku, kaip reikia saugoti vertingus kultūros paveldo objektus, neįrašytus į tokius sąrašus. Reikia pažymėti, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės, Telšių ir kitų miestų senamiesčiuose daugiau kaip 70% pastatų nėra įrašyti į istorijos ir kultūros paminklų sąrašus. Vadinasi, šitų objektų apsauga irgi yra visiškai neaiškioje būklėje. Todėl mes ir siūlom labai ramiai susitarti dėl to, kad būtų atidėtas šių įstatymų įgyvendinimas vienam mėnesiui, nes akivaizdu, kad didelis skubėjimas prie gero neatveda.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Pritardamas tokiam pranešėjo siūlymui, kad šių įstatymų įsigaliojimą reikėtų atidėti, kartu manau ir noriu paklausti gerbiamąjį pranešėją, ar jam neatrodo, kad vis dėlto vieno mėnesio laikas yra per mažas sutvarkyti visai tai netvarkai, kuri dabar pasidarė kultūros vertybių apsaugos visoje sistemoje. Iš tikrųjų Kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymas nepriimtas, jis dar bus pakartotinai svarstomas mūsų komitete rytoj, galbūt mes kažkelintą kartą jam pritarsim, tačiau kol praeis Seimo procedūras, tikrai daugiau kaip mėnesį užtruks. Todėl aš buvau siūlęs ir Seime užregistravęs siūlymą Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įsigaliojimą pratęsti iki kovo 31 d. Kaip jūs manytumėt? Jeigu jau siūlyt, tai siūlyt kardinaliai, kad tikrai sutvarkytume visus reikalus per tą laiką, nes per mėnesį, atrodo, nespėsim.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad mes tikrai galėtume susitart dėl datos. Bet yra principinis dalykas. Aš manau, mes turėtume labai aiškiai išsiaiškinti, ar mes laikomės Darbo sutarties įstatymo. Tai vienas dalykas. Ar su tais žmonėmis, kurie yra pavaldūs ar buvo pavaldūs Seimui, Seimas gali elgtis kaip nori? Tokiu atveju aš nežinau iš tikrųjų, ką mes čia veikiame tame Seime ir kam mes priimam įstatymus, jeigu patys jų nesilaikom. Kita vertus, jeigu mums rūpi kultūros paveldas, o ne vienos pusės garbė ir orumas, kuris būtų šiek tiek gal pažeistas, bet aš manau, mes dėl to susitartume, tada iš tikrųjų turėtume ir galvot apie kultūros paveldo apsaugą ir kaip ją realiai sutvarkyti.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Po to spręsim.
J.A.KATKUS. Pone pranešėjau, ar jūs nemanote, kad tikslinga būtų pasiūlyti priimti tai ypatingos skubos tvarka? Aš manau, tam neprieštaraus nei ponas Č.Juršėnas, nei dauguma.
A.KUBILIUS. Aš tikiuosi, kad Seimo Pirmininkas tą pasiūlys. Jis turi tam galią. O jeigu jis nepasiūlys, tai aš frakcijos vardu siūlau bent skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Minutėlę! Aš tik noriu paklausti, ar mes galim iš karto tartis dėl abiejų. Žinoma, kai reikės balsuot, balsuosim dėl kiekvieno atskirai. Bet aš siūlyčiau pasisakyt dėl abiejų, t.y. du - už, du - prieš. Ar pritariam po pateikimo, ar ne?
A.KUBILIUS. Aš manau, kad galim dėl abiejų kalbėt.
PIRMININKAS. Gerai. O paskui balsuosim, žinoma, dėl kiekvieno atskirai. Prašom. Ačiū. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašom pasisakyt dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad abiem projektams būtų pritarta, ir kas už tai, kad kaip nors kitaip būtų daroma, t.y. du - už pritarimą pateikimams ir du gali kitaip kalbėt. Prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš pateiktos informacijos ir atsakymų į klausimus mes matome, kad šitie įstatymų projektai iš tikrųjų yra aktualūs, kad per skubą yra neišspręstų klausimų arba spręstų nevisiškai dalykiškai, todėl aš pritariu tiek vieno įstatymo projektui, tiek antrojo ir kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Aš taip pat pritariu pranešėjui, kad šie du įstatymo projektai būtų svarstomi ir būtų svarstomi skubos tvarka. Įstatymo turbūt ypatingos skubos ir negalima...
PIRMININKAS. Galima, galima.
P.JAKUČIONIS. Jeigu galima, tai tuo labiau. Noriu dar priminti, kad dabar, kada pradėjome formuoti Kultūros paveldo komisiją, pasirodė, kad greičiausiai reikės keisti ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo kai kuriuos straipsnius ir dėl įsigaliojimo taip pat. Ten yra kai kurių neatitikimų. Konkrečiai, tai Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijos įstatyme yra numatytos tiktai dėl nekilnojamųjų vertybių, o iš esmės tai reikėtų, kad ta komisija kurtų politiką taip pat ir dėl kilnojamųjų vertybių ir priežiūrą vykdytų.
PIRMININKAS. Kolega M.Pronckus. Atsiprašau. Prašom paspaust.
M.PRONCKUS. Mes labai ilgai svarstėm tuos įstatymus ir visi atsimenam, kiek čia buvo diskusijų. Dabar netikėtai gerbiamasis A.Kubilius pasakė, kiek dar yra netvarkos. Tos netvarkos iš tikrųjų yra, ir keista, kad tos institucijos, kurios dirbo, per tą laiką nieko nepadarė. Todėl aš pasisakau, kad atmestume visus šiuos įstatymus nesvarstydami, be jokių klausimų, o ką reikia taisyt ir ką reikia sukurt sistemoje, reikia staigiai rengt.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nekilnojamosios kultūros vertybės turi būti nuolat saugomos ir, žinoma, negalima primesti kaltės tik vienai institucijai, kad ji nepadarė tvarkos. Tvarkos nesugeba padaryti nei Vyriausybė, nei Seimas. Todėl prieš kalbant reikia vis dėlto pamąstyt. Kaip minėjau, panaikinus šią instituciją, aišku, liktų kažkoks laikotarpis iki naujosios institucijos, kuri rūpintųsi nekilnojamomis vertybėmis, kada tos vertybės nebūtų saugomos. Todėl manyčiau, kad kol bus suformuota naujoji institucija, kuri tikrai galės kažką padaryti, reikėtų palikti senąją instituciją, kuri saugotų ir perduotų jau naujajai institucijai. Todėl aš pasisakau už šitą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Dėmesio, registracija! Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis. 60 Seimo narių.
Kaip sakiau, teiksiu balsuoti kiekvieną projektą atskirai. Tai yra mes pirmiausia turime susitarti, ar pritariame po pateikimo. Jeigu pritariame, tai tvarka, tariamės dėl svarstymo - ar skubos ir t.t. Jeigu nepritariame, tada yra kitas variantas - ar atidedame, ar atmetame. Bendro sutarimo nematyti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl 2.5 darbotvarkės punkto. Ar pritariame...
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. ...įstatymo... Minutėlę, gerbiamasis Zimnickai! Ar pritariame įstatymo “Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo” projektui po pateikimo, ar ne?
Dėl vedimo tvarkos kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs pasižiūrėkite į tablo ir į valandas, kiek dabar yra. Tai viena.
Antras dalykas. Pažiūrėkime į Vyriausybės ložę. Yra du ministrai ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Tai galų gale mes dirbkime pagal darbotvarkę. Yra iškviesti žmonės, o Seimo vidaus klausimus mes galėtume, matyt, spręsti ir kitu laiku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, savo kalba jūs apsunkinote mūsų garbingųjų svečių laukimo kančias.
Gerbiamieji kolegos, taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo “Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo” projektui po pateikimo taip, kaip siūlė A.Kubilius, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 19, prieš - 33, 2 susilaikė. Nepritarta.
Dabar antrasis balsavimas. Ar atidedame, ar atmetame projektą? Norint atmesti, reikia 1/4 balsų, t.y. 36 balsų. Prašom. Kolegos, dėmesio! Yra du variantai: ar atidedame, ar atmetame. Norint atmesti, reikia 36 balsų. Prašom. Jeigu atidedame, tai už, o jeigu atmetame - tai prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Dėmesio! Jeigu atidedame - už, jeigu atmetame - prieš. Susilaikę neskaičiuojami. Kaip norite. Jūsų valia. (Juokiasi)
Už - 20, prieš - 36. (Balsai salėje) Kiek prašėte, gerbiamasis Dagy, tiek ir yra. Klausimas išspręstas.
Dabar antrasis dalykas. Gerbiamasis Endriukaiti, mano kukliomis žiniomis, jūs nepriklausote jokiai frakcijai. Laikas įstoti į frakciją.
Dėl 2.6. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo “Dėl įstatymo “Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo projektui po pateikimo. Kas už, prašom balsuoti. Kas prieš arba kitaip, irgi prašom balsuoti.
Už - 20, prieš - 34, 2 susilaikė. Po pateikimo nepritarta.
Dabar antroji tokia pat procedūra. Kas už tai, kad būtų atidėta, tas balsuoja už. O kas mano, kad reikia atmesti (o tam reikalingi 36 balsai), tas balsuoja prieš. Prašom. Už atmetimą - prieš, už atidėjimą - už.
Už - 20, prieš - 36. Klausimas aiškus. Ačiū.
Gerbiamasis A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš siūlau padaryti protokolinį sprendimą, kad teisme, kai bus nagrinėjama byla dėl buvusių kultūros paveldo darbuotojų teisių pažeidimų nutraukiant darbo sutartį, Seimui atstovautų jo garbingas Pirmininkas ponas Č.Juršėnas. Tegul jis išklauso teismo sprendimą ir sumoka tas visas išlaidas, kurias teks sumokėti.
PIRMININKAS. Jeigu Seimo valdyba taip nuspręs, visko gali būti. Bent jau pagalvosiu.
Dabar, gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad mes čia turime laukiančių ir norinčių kalbėti mūsų garbingų svečių, aš siūlau dirbti non stop. Tuo labiau kad dabar vis tiek jau Tabako kontrolės įstatymas, o kol kas dar reikia susitarti dėl sutarčių.
Nutarimo "Dėl paskolų sutarčių ratifikavimo" projektas Nr.1365 (pateikimas) (95.01.31)
5sesija 69p svarstyti klausimai
Gerbiamasis ministras E.Vilkelis. Prašom. Kadangi čia pateikimas, gal mes iš tikro galėtume greitai susitarti, o ginčytis komitetuose ar Seimo posėdyje, kai svarstysime. Mes tada sutaupytume laiko. Prašom, gerbiamasis ministre. Aš prašyčiau trumpai išdėstyti motyvus.
E.VILKELIS. Gerai. Aš labai trumpai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, 1992 m. lapkričio mėn. yra pasirašytas 24 valstybių susitarimas “Dėl paskolų teikimo”. Iki šio laiko tokios paskolos yra suteiktos Japonijos “Exim” banko, Europos Sąjungos. Japonijos “Exim” banko - 45 mln., Europos Sąjungos - 100 mln. ekiu, iš kurių gauta 50 mln. Ir Švedijos vyriausybės - 28, 5 mln.
Šiandien yra pateikiamos analogiškos Suomijos ir Norvegijos valstybių sutartys. Detaliau aš nekomentuosiu, kadangi sutartys pateiktos. Aš manau, jūs esate susipažinę.
Be to, yra pateikiama sutartis dėl paskolos gavimo iš Europos investicijų banko Vilniaus aerouosto rekonstrukcijai. Medžiagoje yra pateikta darbų eiga, visa kita. Detaliau nenoriu komentuoti, kadangi viskas labai smulkiai parašyta pateiktoje medžiagoje. Aš, jeigu...
PIRMININKAS. Ačiū.
E.VILKELIS. ... bus reikalas, tiesiog...
PIRMININKAS. Keletas...
E.VILKELIS. ...atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs atsižvelgėte į prašymus. Paklausti nori Seimo narys gerbiamasis J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pasižiūrėjus į pirmosios sutarties 6 skyriaus 6.04 straipsnį, trečiosios sutarties 10 straipsnį, antrosios sutarties 11 straipsnį, kuriame parašyta, kad skolintojas savo nuožiūra gali pareikalauti iš skolininko grąžinti visą kredito sumą nedelsiant arba nurodytu laiku (toliau necituoju), kaip užtikrinamas kredito grąžinimas žinant tokius griežtus reikalavimus? Ar jūs tokius skaičiavimus darėte, ar toliau žiūrėsime, kur nuneš likimas? Ačiū.
E.VILKELIS. Kas dėl 24 valstybių, tai paskolos yra suteiktos 7 metams, o dėl aerouosto - tai, berods, suteikiama ilgesniam laikotarpiui. Grąžinimas yra skaičiuojamas pagal sutarty numatytą terminą. Aišku, jeigu bus ekstra atvejis, teks grąžinti visą sumą.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jau ne pirmą kartą svarstome įvairiausias paskolų sutartis. Vis dėlto norėčiau žinoti, kiek Lietuva jau yra prasiskolinusi ir per kiek laiko mes turėsime tas visas paskolas grąžinti?
E.VILKELIS. Prasiskolinusi Lietuva nėra. Lietuva yra pasiskolinusi. O paskolų grąžinimo terminai įvairūs: ir 7 m., ir 10 m., ir 20 m., ir 30 m. Per tą laikotarpį jos bus grąžinamos.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
E.VILKELIS. Kiek? Dabar yra maždaug apie pusė milijardo.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš, taupydamas laiką, iš karto pasisakau dėl balsavimo motyvų. Aš manau, Pirmininkas neprieštaraus. Aš siūlau pritarti ir tęsti svarstymą komitetuose ir balsuoti už ją. Duok Dieve, kad ateitų.
PIRMININKAS. Ir kolega J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Nežinau, ar čia tinka klausti gerbiamąjį ministrą, tačiau aš norėčiau paklausti, kaip sekasi surinkti pinigus už kukurūzus? Ir kaip bus galima grąžinti tą paskolą Amerikai, kuri gauta 30 m.? Ar jūs bent kontroliuojate tą klausimą?
E.VILKELIS. Yra kontroliuojama ir už kukurūzus, ir už sojos rupinius. Šitos lėšos grįžta. Galiu detaliai pateikti komitete, kai svarstysime Biudžeto ir finansų komitete. Mes galime detaliai parodyti šitų lėšų judėjimą.
PIRMININKAS. Ačiū.
E.VILKELIS. Be abejo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
Pagrindinis komitetas, matyt, turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas.
E.VILKELIS. Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Ar reikalingas papildomas komitetas? Ne. Ačiū. Ar galėtų per kitą savaitę Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstyti, kad vasario mėn. viduryje galėtume svarstyti Seime? Galėtumėte? Ačiū.
Ačiū, ministre.
E.VILKELIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Mes jau beveik pasivijome grafiką, bet, deja, negalėsime turėti pertraukos. O kaip tik tuo laiku ateina mano bičiulis A.Endriukaitis. Mano nelaimei.
Tabako produktų kontrolės įstatymo projektas Nr.126A (pateikimo tęsinys) (95.01.31)
5sesija 69p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlau nagrinėti 2.8a klausimą, kad Žemės ūkio ministerijos atstovas gerbiamasis Vėtrinas, remiamas ministro, ar pats ministras pašnekėtų apie Vyriausybės teikiamą Tabako produktų kontrolės įstatymo projektą. Prašau.
V.EINORIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kai susipažįsti su skaičiais, kuriuos skelbia pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos, kad iš 3569 m. amžiaus rūkančių vyrų grupės 37% miršta dėl rūkymo, o 95% rūkančiųjų miršta nuo plaučių vėžio, nors ir matai, kad mūsų tabako pramonėje šiuo metu dirba per 10 tūkst. dirbančiųjų, ir į biudžetą kas mėnesį įnešama maždaug po 8 mln. Lt, žinoma, tenka labai rimtai susimąstyti dėl šios pramonės šakos tolesnio vystymo ir žmonių nuodijimo. Šiuo metu Lietuvoje neribojama tabako reklama, nereglamentuojamas rūkančiųjų elgesys - rūkoma, kur norima ir kada norima, niekas negina nerūkančiųjų interesų, įstatymais nereglamentuota tabako gaminių gamyba, importas ir prekyba, nesukurta tabako produktų vartojimą mažinančių veiksnių sistema, nenumatyta atsakomybės ir kontrolės sistema, įgalinanti mažinti rūkymą ir reguliuoti šį procesą.
Abu Seimui pateikti įstatymo projektai iš esmės siekia tų pačių tikslų. Tačiau Vyriausybės pateiktame variante stengiamasi tabako produktų vartojimą mažinti ne draudimu, o subalansuoti gamintojų, vartotojų ir prekybininkų interesus. Vyriausybės nuomone, apie ką mes žinome ir iš M.Gorbačiovo kovos su alkoholiu patirties, draudimo įvedimas ne visuomet duoda laukiamų rezultatų. Tai gali skatinti ir skatins kontrabandą, įvežamų tabako produktų padidėjimą, kriminogeninės padėties pablogėjimą šalyje, kontrolės aparato didėjimą. Muitų dydžio keitimas priklausomai nuo dervų kiekio neatitiks Seimo ratifikuotos laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga.
Reikėtų pažymėti, kad pagal Seimo pateiktą įstatymo projektą Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos steigimą ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymą. Tačiau Seimo įstatymo projekte ši tarnyba tarsi pastatoma aukščiau už Vyriausybę. Pavyzdžiui, įstatymo projekte šiai tarnybai be Vyriausybės pritarimo jau deleguojamas gamybos ir importo kvotų nustatymas - 5, 6 straipsniai, atlikinėti atrankinius statistinius tyrimus, nors yra Statistikos departamentas - 20 straipsnis, ne Vyriausybei, o šiai tarnybai suteikiama teisė išduoti gamybos, prekybos ir importo licencijas - 23 straipsnis. Įgyvendinant Seimo Tabako kontrolės įstatymą, tektų daryti jau veikiančių įstatymų pakeitimus. Pretenduojama (23 straipsnio 3.3) reguliuoti kainodarą, o tai rinkos sąlygomis nelabai įmanoma. Neatskirtos Vyriausybės, Valstybinės tabako, alkoholio kontrolės tarnybos, Higienos inspekcijos, Kokybės inspekcijos, Statistikos departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybių ir Kainų, konkurencijos departamento funkcijos. Neįvertinta Seimo statuto 151 straipsnio nuostata, pagal kurią, jei įstatymo priėmimas susijęs su papildomomis biudžeto lėšomis, reikalaujama derinti su Vyriausybe. Šis Statuto straipsnio reikalavimas neįvykdytas.
Pastabos, pasakytos dėl Lietuvos Respublikos Seime parengto Tabako kontrolės įstatymo, nereiškia, kad Vyriausybės pateikiamas projektas yra visapusiškai tobulas. Seimo pateiktas variantas ir Vyriausybės pateikiamas projektas turi savų privalumų. Mes įsitikinę, kad Vyriausybės įstatymo projektas mažinant, kontroliuojant ir reglamentuojant tabako gaminių vartojimą siekia tų pačių tikslų. Todėl, nemenkindami Seimo pateikto įstatymo projekto ir įvertindami jo privalumus, siūlome abu įstatymo projektus dar kartą apsvarstyti Ekonomikos bei Biudžeto ir finansų komitetuose ir parengti racionaliausią variantą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs tikrai trumpai ir aiškiai išdėstėte problemos esmę.
Dabar 11 Seimo narių norėtų paklausti. Kolega L.Alesionka. Prašyčiau trumpai klausti, o gerbiamąjį ministrą trumpai atsakinėti.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš tik noriu paprašyti, kad mano pavardė liktų ir pasisakyti. Aš...
PIRMININKAS. Taip, gerbiamasis kolega, jūs užrašytas kaip ir kolega A.Endriukaitis.
L.ALESIONKA. Gerai. Gerbiamasis ministre, aš turiu projektą Nr.126a, kuris užregistruotas Seime 1994 m. gegužės mėn. 12 d. ir kurį pasirašė ministras R.Karazija. Kiek aš suprantu, tai yra tas pats projektas, kurį šiandieną Vyriausybės vardu pristatote jūs. Ar jūs pristatote kitą projektą su premjero A.Šleževičiaus parašu?
V.EINORIS. Kodėl? Tas projektas, kuris yra čia, tai tas pats projektas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 9 straipsnyje kalbama apie rūkymo žalą ir švietėjišką darbą vidurinėse mokyklose, o 13 straipsnyje vidurinės mokyklos neskelbiamos nerūkymo vietomis. Aš noriu paklausti, ar vidurinių mokyklų moksleiviai galės rūkyti ir kur? Ačiū.
V.EINORIS. Jokiu būdu. Suprantama, negali būti mokyklose prekiaujama. Jeigu neaišku, žinoma, galima čia padaryti pataisą.
PIRMININKAS. Kolega...
V.EINORIS. Apie tai, žinoma, čia yra kalbama, kad mokyklose nebūtų prekiaujama tabako gaminiais.
PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis ministre, jūs šiandien pristatote įstatymą alternatyvų tam, kurį aš pristatinėjau, svarstėme ir visa kita. Šis įstatymas, mano manymu, atitiktų ne įstatymą, o rezoliuciją. Yra labai paradoksalu ir nesuprantama, kad Žemės ūkio ministerija pateikia sveikatos apsaugos įstatymus, o Sveikatos apsaugos siūlo Maisto įstatymą, Medžioklės įstatymą ir t.t. Na, tegul būna.
Man įdomi 14 straipsnio antroji pastraipa. “Įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurios dirba daugiau negu 50 darbuotojų, įvertinant galimybes ir atsižvelgiant į pageidavimus, gali būti steigiamos izoliuotos darbo vietos nerūkantiems darbuotojams.” Kaip jūs, ministre, įsivaizduojate? Jeigu mažiau negu 50 darbuotojų, visi aplinkui rūko ir tu jokių pretenzijų negali pareikšti. Visa Lietuva rūko. Ačiū.
V.EINORIS. Nemanyčiau, kad mažesnis kaip 50 žmonių kolektyvas negali susitarti, kur rūkyti, kur nerūkyti. Aš nemanau, kad reikia apibrėžti kiekvieno mažo kolektyvo... Man atrodo, kad susitariama dėl tokių dalykų. Ten, kur didelė masė žmonių, kur reikia reguliuoti, žinoma, tai reikia reglamentuoti. Aš taip įsivaizduoju. Žinoma, aš pats nerūkau ir nepakenčiu rūkančių, bet...
PIRMININKAS. Dabar paaiškėjo, kodėl gerbiamasis V.Einoris pristato šitą projektą. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų dėl tabako žaliavos auginimo Lietuvoje. Lietuvos tabako pramonė užmezgė ryšius su “Philip Morris”. Čia buvo numatyta uždrausti tabako žaliavos auginimą. Galbūt tai būtų aiškus lobizmas “Philip Morris” naudai. Kaip jūs galvojate apginti esamų ir potencialių tabako žaliavos augintojų interesus? Jeigu jau Lietuvoje turėsime tabako pramonę, tai galbūt duokime uždirbti žemdirbiui, kuriam ir taip pajamų dabar yra mažai.
V.EINORIS. Mūsų projekte apie tai ir kalbama. Žinoma, čia turi būti įvesta reikiama tvarka. Turi būti duodamos licencijos, turi būti parinktas augintojas, ar jis tikrai tam pasiruošęs, ar jis gali įvykdyti reikalavimus, kurie jiems buvo keliami, kad būtų auginamos atitinkamos veislės, vykdomi visi kiti technologiniai reikalavimai. Man atrodo, tol, kol mes rūkome, neturi visai jokios reikšmės, iš kur šitą nuodą atveš: ar iš Indijos, ar mes išauginsime vietoje ir sukursime savo darbuotojams darbo vietų. Be to, mes galim pasirinkt, jeigu mes auginsim, galim pasirinkti veisles, galime kontroliuoti jų parametrus, kurie reglamentuojami. Ir nemanau, kad būtina šitą daryt.
PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gal galėtumėt patikslinti klausimą, kurį prieš tai jums pateikė? Kodėl būtent jūsų ministerijai šitas klausimas pateiktas svarstyti, kuruoti ir rengti? Ir prie to paties. Ar turi jūsų ministerija, ar turėjo kokios įtakos “Philip Morris”?
V.EINORIS. Kaip neturės, jeigu tabako pramonė yra Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sferoje. Taip jau atsitiko, kai buvo panaikinta Maisto pramonės ministerija, sujungtos funkcijos, atsidūrė mūsų zonoje. Be jokios abejonės, aš nežinau, kas prisidėjo prie to, kad Klaipėdoje yra užsienio firma, kuri dabar ten šeimininkauja. Bet aš manyčiau, kad tokioje būklėje, kokioje buvo mūsų tabako pramonė, jeigu nebūtų atėjęs šitas investitorius, tai mes šiandien turėtume visai kitą vaizdą, šiandien rūkytume cigaretę ne su 15 mlg dervos, o būtume rūkę su 20 mlg, kadangi mūsų tabako pramonė, mūsų standartai leidžia 20 mlg ir taip gamina. Tai aš manau, kad čia klaidos nėra padaryta. O jeigu mes ribosim, tai ribosim visiems: ar šeimininkas užsienietis, ar mes patys.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, prie šito nusikaltimo, kad mažiau nuodytų, aš prisidėjau (Juokas). Nors nesu rūkalius kaip ir jūs.
V.EINORIS. Dėl Klaipėdos nemanau, kad jūs padarėt klaidą.
PIRMININKAS. Prašom klaust, gerbiamasis.
J.VESELKA. Klausimas toks. Ankstesnį projektą parengė ir svarstė tiktai sveikatos apsauga, o jūs labai teisingai pabrėžėt, kad tiek alkoholis, tiek rūkymas yra ta specifinė prekė, kur jeigu tik administraciškai uždrausi, tai yra nelegalaus biznio skatinimas. Kaip jūs manot, ar tai buvo tikslas skatinti nelegalų biznį, ar tai iš tikrųjų buvo žmonių naivus tikėjimas, kad įtakojant Pasaulinei sveikatos organizacijai bus Lietuvoje sumažintas rūkymas? Ir dar vienas. Jūs pateikėt labai daug duomenų apie rūkymo žalą. Bet kaip jūs galvojat, herbicidai, išmetamos dujos ir kiti pramoninių valstybių teršalai ar ne mažiau kenkia sveikatai negu rūkymas? Čia žmogus ir apsisaugoti negali.
V.EINORIS. Be jokios abejonės, kuo daugiau sudėsime į vieną vietą, tuo daugiau nuodysimės. Bet draudimai ir visokie kiti dalykai visuomet įjungia atbulinį bėgį. Mums reikia ieškoti ekonominių svertų, daugiau aiškint, drausti reklamuoti šiuos dalykus, žiūrėti, kas dedasi mūsų jaunuomenėje, mokyklose. Jeigu anksčiau (aš atsimenu dar tuos laikus, kai mokiausi) moksleivis užrūkydavo, tai būdavo didžiausia katastrofa, o dabar...
PIRMININKAS. Katastrofa, jeigu nerūko.
V.EINORIS. Dabar atvirkščiai. Tai aš už tai, kad nerūkytų, aš ne tik nerūkau, bet nesu surūkęs nė vienos cigaretės. Aš esu priešingas, bet aš įsitikinęs, kad, pavyzdžiui, labai dideli varžymai sukelia labai nepageidaujamų dalykų, prasidės kontrabanda, ir dabar vyksta kontrabanda, bet tada dar labiau paplis. Nesuvaldysim šitų dalykų, reikia varžyt, bet leistinose ribose, mano nuomone. Ir veržti varžtą palaipsniui, jeigu iš karto verši, tai nutruks arba veržlė, arba varžtas.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Už tai ir Ekonomikos komitetas buvo toks aršus, kad tos veržlės tikrai nebūtų perveržtos ir nutrūktų. O mano klausimas daugiau mažiau dvilypis. Yra Vyriausybės Valstybinė tabako kontrolės komisija. Bet aš manyčiau, kad mes artimiausiu metu priiminėsim ir Alkoholio kontrolės įstatymą. Manau, kad ta kontrolės komisija turėtų būti viena, t.y., kad užimtų ir tą, ir tą sritį. Tai vienas dalykas. Antras klausimas. Joms nėra jokių galimybių bausti ir taikyti kokias nors sankcijas būtent už tuos nusižengimus, nes jie eis tikrint. Maksimaliai, kiek aš suprantu, gali surašyti protokolą. Ar nemanot, kad čia reikėtų numatyti kai kurias sankcijas būtent šitai tarnybai? Bet aš dar kartą kartoju, mano giliu įsitikinimu, tarnyba turėtų būti viena dviem šitiems įstatymams.
V.EINORIS. Aš už tai, jog jeigu yra kontroliuojanti tarnyba, kad ji turėtų poveikį ar svertus. Jeigu šito nėra, tai kontroliuojanti tarnyba yra tik pinigų valgytoja. Turi būti numatyta, bet aš manau, jeigu čia riboja įstatymas, tai reikia numatyt. Bus galima jos nuostatuose įtvirtinti ir numatyti, kokios jos teisės ir kokios funkcijos.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis ministre, mane domina įstatymo nuostatos, kurios parašytos antrajame straipsnyje, kuris vadinasi “Įstatymo tikslai ir uždaviniai”. Pasirodo, šio įstatymo tikslas - subalansuoti Vyriausybės rūkančiųjų ir nerūkančiųjų interesus...
PIRMININKAS. Santykius.
G.A.PAVIRŽIS. Man įdomu, kaip jūs tai darysite Vyriausybėje, kaip derinsit tuos interesus? Aš lyg ir girdėjau, kad dabartinė Vyriausybė pasiskelbė nerūkančia Vyriausybe.
V.EINORIS. Man atrodo, nė vienas nerūko, gal koks vienas pasislėpęs. Kaip tie santykiai Vyriausybės? Gal čia nelabai tiksliai pasakyta, bet aš manau, Vyriausybės santykiai - sudaryti sąlygas nerūkyti, bet kol mes tai pasieksim, tai yra dar ir kitos sąlygos. Aš sakiau, kol neatėjo “Philip Morris” į Lietuvą, lėšų į biudžetą buvo įnešama apie nulį, o dabar vis dėlto 8 mln. per mėnesį ir laukiama, finansininkai sako, kad iki 120 mln. bus per metus. Tai vienas dalykas.
Antra. Šiandien, kai plečiasi nedarbas, 10 tūkst. ten dirba darbuotojų ir dirba tokiomis sąlygomis, jeigu pamatytumėt... Aš pats nebuvau, bet man dėstė, kurie buvo, aš irgi nuvažiuosiu. Sako, kad dabar visai pasikeitė darbo sąlygos ir žmonės tuo labai džiaugiasi. Tai nereiškia, kad mes turim toleruoti arba nesiimti veiksmingų priemonių šitam procesui mažinti. Kiek galim, visaip reikia mažinti. Bet, kaip sako, “kieta” žmona, jeigu kelia klausimą vyrui - rūkys ir nerūkys. Yra vyrų, kurie pameta ir žmoną dėl šito. Šitai ne taip lengva išgyvendinti.
PIRMININKAS. Labai rimtas argumentas, ko gero, dalis Seimo narių pasiduos.
Kolega V.Astrauskas.
V.EINORIS. Žinoma, tai labai blogai. Kai aš perskaičiau, man tuos skaičius davė pasaulinė sveikatos apsauga, tai baisūs dalykai. Kai pažiūri, tikrai baisūs. Na, bet visame pasauly... Čia ne Lietuvoje šitie skaičiai, Lietuvoje, aš tikiu, ne mažiau irgi, kadangi 5,5 mlrd. cigarečių pagaminama. Tai ne taip mažai čia surūkoma.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš manau, jūs sutiksit su tuo, kad nuo to, kas pristato tą projektą, priklauso, koks jis yra. Jeigu Žemės ūkio ministerija pristato Tabako produktų kontrolės įstatymo projektą, tai, vadinasi, bus auginama kuo daugiau tabako, pelnas bus daromas kuo didesnis ir ekonominis efektas bus kuo geresnis. Ar jūs negalvojat, kad iš viso jūs esat čia įkaitas? Man atrodo, kad ponas R.Karazija išsigando, nes jis pristatė šitą projektą labai seniai ir nesiryžo jo pateikti.
PIRMININKAS. Ir pabėgo.
V.ASTRAUSKAS. Aš manyčiau, argi čia yra akcentas, kad geriau išaugintų tabaką, kad geresnis jis būtų, kad daugiau rūkytų, kad visi matytų, kaip gražiai įpakuotas, ar yra žmogaus problema? Juk rūko ne galvijai, o žmonės. Reikia turėt galvoje, kad jeigu čia nėra Sveikatos apsaugos ministerijos balso, tai negi Sveikatos apsaugos ministerijai?.. Tai aš nesuprantu, kaip Vyriausybė galėjo svarstyti šitą projektą, jeigu net Sveikatos apsaugos ministerija nedalyvavo šitame projekto priėmime? Aš netikiu, kad jis galėtų būti toks, kad būtų lygios teisės rūkančiųjų, kurie žaloja save... Mes turim jį apginti nuo paties rūkančiojo ir turi būti...
PIRMININKAS. Prašom klaust, gerbiamasis Astrauskai.
V.ASTRAUSKAS. Turi būti taip, kad būtų atvirkščiai, vadinasi, sudaromos sąlygos nerūkančiajam. Ar jūs nesutinkat su tuo, kad jūs esat rūkančiųjų ir firmų, kurios gamina tabaką, įkaitas ir žaislas?
V.EINORIS. Gerbiamieji, aš visiškai jums pritariu, aš nesistebėčiau, kad šitoje vietoje stovėtų ministras A.Vinkus, bet tai nereiškia, kad įstatymas rengtas nesiremiant sveikatos apsauga. Ir jeigu jis ateityje gintų šitą įstatymą, kai bus toliau einama, aš nesveikinčiau. Bet vis tiek ir mes turim žinot, kadangi pramonė yra pas mus. Tai aš jums dar kartą sakau: aš esu šalininkas to, ką jūs kalbat, visiškas šalininkas, bet dėl to, kad mes šito labai norim ir nekenčiam, negali iš karto pasikeisti, nebūna taip. Gorbačiovas ką padarė? Išrovė vynuogynų plantacijas, išdaužė fabrikus, išmontavo puikiausius fabrikus, su kuriais mūsų “Anykščių vynas” galėjo konkuruoti pasauliniu mastu (vienintelis fabrikas). Ir kas išėjo? Nieko neišėjo, dar daugiau pradėjo gert. Yra kitų priemonių, kurios turi paveikti šį reikalą. Gėrėm iš arbatinukų pasislėpę. Tai tokie dalykai (Juokas) Ir apie save galų gale.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom, kolega.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis ministre, man iš tikro žavu, kad jūs prisimenat ir Gorbačiovo pastangas, deja, mes turbūt tų pastangų nelabai prisimenam. Mano klausimas būtų toks. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paklausti, kad ministras vis dėlto girdėtų. Prašom pasakyti, kaip atsitiko, kad jūsų teikiamas įstatymo projektas prieštarauja 1988 m. Madride pasirašytai Europos chartijai dėl Europos, laisvos nuo tabako, aštuoniems punktams; 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos Ženevoje priimto akto, reguliuojančio tabako kontrolę, reikalavimams, jo 8 punktams; 1970 m. Pasaulinės sveikatos asamblėjos chartijai ir jos 5 nutarimams. Koks čia reikalas, kodėl tiek daug prieštaravimų?
PIRMININKAS. Ar visi dokumentai mūsų ratifikuoti, gerbiamasis Andriukaiti?
V.P.ANDRIUKAITIS. Du iš jų mūsų ratifikuoti 1993 metais.
V.EINORIS. Gerbiamasis V.Andriukaitis yra teisininkas, ir aš tikiu... (Juokas salėje) Nenorėčiau ginčytis su juo, kad neprieštarauja, bet aš vakar dar kartą visus nuodugniai perskaičiau - vieną nutarimo projektą ir kitą. Seimo teikiamas projektas “kietesnis”. Aš sakau, kad ten kai kur “užveržta” per daug, bet iš principo, jeigu ten kategoriškai nebūtų - draudžiam tą, draudžiam tą, - tai jis visai neblogas. Dar kartą pažiūrėjus iš abiejų galima padaryt vieną labai gerą. Jeigu mes labai neskubam, reikėtų duoti laiko ir dar kartą tegu žmonės, gydytojai dalyvauja. Aš sutinku, aš ir manau, kad gydytojai dalyvavo kuriant, rengiant ir šitą projektą. Bet galim padaryt visai gerą. Aš perskaičiau, sakau, tik atskiri draudžiantys momentai mane labai gąsdina, kadangi aš pergyvenau tokį draudimą ir mačiau rezultatus.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius. Prašom nesiginčyti. (Balsas iš salės)
V.EINORIS. Tai aš ir negaliu atsakyt, šiandien aš neturiu nei įstatymų po ranka, nieko. Pažiūrėsime, aš priimsiu jūsų 100%. Jeigu čia yra kas nors ne taip, taisysim.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, aš labai džiaugiuosi, kad jūs geriau negu anksčiau pristačiusieji savo projektą suvokiat tokius dalykus, kad rūkalius rūkys kiek rūkė, nepriklausomai nuo to, kokius mes priimsim įstatymus, ir kad draudimai niekuomet neskatina nerūkymo, atvirkščiai - jie skatins nelegalią prekybą ir gamybą ir nuo to kentės biudžetas. Aš galvoju, kad geriausias būdas būtų skatinti, kad žmonės nerūkytų, ne draudimais, o skatinimais. Taigi man įdomu, ar jūs numatėt kokius nors mechanizmus, kurie skatintų nerūkyti, būtent per atlyginimus arba...
V.EINORIS. Aš dabar dėl šito negaliu recepto pateikti. Bet jeigu mes visų pirma nereklamuosim ir nesididžiuosim per televiziją, žurnaluose, visur, kur rodom, ir visur pagarboj laikysime žmones, kurie nerūko, pirmiausia jaunimą kelsim į pirmą vietą, tai būtų viena iš dorovės sąlygų, aš manau, toks poveikis turėtų būti. Atlyginimo gal nenustatys, šito neįmanoma, bet reikia ieškot priemonių. Aš manau, kad galima rast priemonių.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Gerbiamasis Pangoni, prašom nereplikuot. Ačiū, gerbiamasis ministre.
Dabar prašom pasisakyt dėl balsavimo motyvų. Siūlymas buvo toks, kad šitas projektas būtų pagrindiniame komitete ar dviejuose komitetuose apsvarstytas ir paskui arba bendras, arba alternatyviai - galima būtų rinktis Seime per galutinį svarstymą. O po to jau priėmimas. Buvo užsirašę kolegos L.Alesionka ir A.Endriukaitis.
Prašom. A.Endriukaitis. (Balsas iš salės) Dvi minutės. Dėl balsavimo motyvų.
A.ENDRIUKAITIS. Palaukit, aš pasiginčysiu, darbotvarkėje parašyta: įstatymo projekto svarstymas.
PIRMININKAS. Ne.
A.ENDRIUKAITIS. Išsiaiškinkim.
PIRMININKAS. Aš paaiškinu ir tai buvo pasakyta, kad neteisingai užrašyta. Tai pateikimo tęsinys, o svarstymas bus vėliau. Žodžiu, jums dvi minutės ir kaip norit, po dviejų minučių mikrofonas bus išjungtas. Prašom.
A.ENDRIUKAITIS. Tai jūs mane suvedžiojot tada.
PIRMININKAS. Argi pirmą kartą? Prašom kalbėt dvi minutes, o po to, kai ateis svarstymo laikas, jūs tikrai gausit anksčiau už kitus teisę pasisakyt. Aš pažadu, net jeigu neužsirašysit.
Gerbiamasis Endriukaiti, per dvi minutes pasakysit esmę, ar šitas projektas vertas dėmesio, ar ne.
A.ENDRIUKAITIS. Aš noriu pasakyt dėl minčių apie draudimą. Nereikia taip sakyt, kad ką draudžiam, juk yra begalės mūsų draudimų, tai ne argumentas, jeigu drausim.
Pasaulinės sveikatos organizacijos interesas yra primatas, juo reikia remtis, ir pristatytojas pasakė, kad Seimo projektas “kietesnis”. Jis toks ir turi būt.
Antra. Aš noriu jums pateikti balsavimo rezultatus, kurie buvo kovo mėn. Pažiūrėkim, kaip buvo, kovo 24 d. mes balsavom, yra sąrašas. Už tą projektą, kuris buvo pateiktas Sveikatos apsaugos ministerijos, balsavo 52 Seimo nariai, 10 - prieš, 7 susilaikė. Po to, kai įsijungė kiti mechanizmai, būtent “Philip Morris” mechanizmas, tas dalykas apsivertė aukštyn kojomis. Ir gegužės 10 d., kai buvo balsavimas, už balsavo 36, prieš - 35, susilaikė 3.
Vadinasi, klausimas yra toks. Ar mes norime padaryt įstatymą tokį griežtą, kaip buvo labai gražiai pasakyta, “kietą” (niekas nekalba, kad reikia uždrausti rūkyti ar panašiai), ar norim padaryt pseudo įstatymą? Aš galiu primint, jog tokie reikalavimai, kaip 12 mlg cigaretėje, piniginė bauda tiems, kurie nevykdo, draudimas prekiauti tiems, kurie pažeidžia įstatymus, banderoles ir visa kita, prie to tikrai neprisidėtų. Ir atsižvelgiant į tai, kad yra jau pavėluota ir kad įstatymo pirmas projektas buvo svarstytas Sveikatos apsaugos ministerijos, apie jį daug galvota, aš siūlau toliau pasilikti prie šito pirmojo projekto - Sveikatos apsaugos ministerijos. Vis dėlto jis rengtas kvalifikuotų specialistų (aš baigiu). Ir visus tuos pasiūlymus, kuriuos pasakė gerbiamasis žemės ūkio ministras, kuris čia nejaukiai jautėsi dėl savo įsitikinimų, pateikti kaip pataisas. Jam nepatogu prieš Vyriausybę atsisakyti nuo to projekto, tačiau mes nubalsuokime taip, likim prie senojo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Alesionka ir po to kolega M.Stakvilevičius. (Balsas iš salės) Ne, jau viskas. Po dvi minutes. Ir gerbiamajam L.Alesionkai 2 minutės.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, norėdamas tilpti į 2 minutes, šnekėsiu greitai. Aš specialiai paklausiau gerbiamojo ministro, ar tai naujas projektas ir ar gerbiamasis A.Šleževičius po juo pasirašo štai dėl ko. Kai aš skaičiau šitą įstatymo projektą, kuris, pasirodo, nuo gegužės mėnesio nė kiek nepakito, kai jį pateikinėjo R.Karazija, tai man susidarė toks įspūdis, jog mūsų gerbiamoji Vyriausybė sėdi giliame bunkeryje ir net nejaučia, kad laikas per šį laikotarpį nuėjo į priekį. Jeigu aš būčiau premjeras, tai aš, grįžęs iš Londono, sustatyčiau visus šiuos džentelmenus, kurie mane pastato į tokią padėtį, ir duočiau gerai garo štai dėl ko. Gerbiamieji, negali būti, kad tie žmonės, kurie rengė šį projektą, nežinotų, kad liepos mėn. mes priėmėm Sveikatos sistemos įstatymą, kuriame aiškiai parašyta, kas tas vykdytojas, kuris užsiims alkoholio ir tabako klausimais. Tą įstatymą pasirašė Respublikos Prezidentas, vadinasi, ir jis galvoja, kad tas vykdytojas turi būti tarnyba, numatyta Sveikatos sistemos įstatyme. Vadinasi, jeigu šitą projektą ir toliau teikia Vyriausybė, tai ji turi pateikti Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kur jau užrašys kitą pavadinimą - Valstybinė tabako produktų kontrolės komisija. Tai tik viena detalė. Aš prie kitų detalių neapsistosiu. Manau, kad svarstant galėsiu tai pasakyti.
Tačiau vis dėlto mūsų Vyriausybė nesėdi tame bunkeryje. Aš džiaugiuosi, kad ministras V.Einoris čia labai autoritetingai pasakė, kad jis supranta tai, ko niekaip negali suprasti kiti du mūsų garsūs ekonomistai Seime, - kad tai yra Sveikatos įstatymas, kad tie duomenys apie tabako kenksmingumą nepaprastai svarbūs ir nepaprastai žalingi įstatymui. Tai yra didelis progresas. Aš manau, kad mes kartu... (Tik dabar užsidegė lemputė. Tegul man V.Zimnickas netrukdo.) Aš manau, kad mes kartu su gerbiamuoju ministru V.Einoriu labai lengvai rasim bendrą kalbą todėl, kad supratimas tiek mūsų, tiek jo yra bendras. Jeigu mūsų garsūs ekonomistai irgi patobulės tiek, kad suprastų tą patį, ką supranta Žemės ūkio ministerija, mes priimsime stebuklingą įstatymą. Ačiū. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Aš dabar nežinau, kurį žymų ekonomistą turėjo galvoje gerbiamasis L.Alesionka. Gal jis pasakytų? Dabar aš vienam iš jų norėjau suteikti žodį. Bet gal aš klystu, gal tas nebus įžymus ekonomistas? Prašom pasakyti.
L.ALESIONKA. Aš paliksiu tai jūsų asmeniniam apmąstymui.
PIRMININKAS. Gerai. Tai tada aš... (Balsai salėje) Ne, gerbiamieji kolegos, dabar bus suteiktas žodis dviem komitetų pirmininkams: gerbiamajam M.Stakvilevičiui, gerbiamajam V.Zimnickui, ir tada apsispręsime.
Prašom. Gerbiamasis M.Stakvilevičius. (Balsai salėje) Iš viso vienas - už, vienas - prieš, o jau bus penki.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš tik dėl vedimo tvarkos. Norėjau sužinoti, kiek liko laiko, ar aš spėsiu surūkyti cigaretę?
PIRMININKAS. Siūlau nepradėti, jau truputį per vėlu. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Kaip mūsų kolega čia, šalia buvęs, pasakė, ir žymus ekonomistas, bet galiu dar pridėti - ir rūkantis. Tai todėl aš iš karto agituoju balsuoti už šitą įstatymą. Bet man nevisiškai suprantama pono A.Endriukaičio nuostata. Jis ir už alkoholį kovoja, jis ir už Čečėniją, ir už tabaką, ir nežinau dar už ką. Vienu žodžiu...
PIRMININKAS. Prašyčiau be asmeninių motyvų, o iš esmės: pritariam ar nepritariam.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš siūlau pritarti, ir štai kodėl. Vienaip ar kitaip tikrai iš tų dviejų - kuris yra šiandien pateikiamas ir kurį jau bus galima pradėti svarstyti bendra procedūra, ir tas, kuris yra pateiktas mūsų gerbiamųjų medikų, - aš manau, tikrai yra daug vietų, kur bus galima pritraukti daug iš kitų įstatymų. Sakykim, tai visų pirma yra sankcijos, atsakomybė ir visi kiti dalykai, tai vienas momentas.
Antra, ko aš norėčiau paprašyti. Vis dėlto čia reikėtų pasirinkti vieną pagrindinį komitetą, kad nebūtų vėl tų negražių posakių arba pravardžių ir t.t. Be abejo, kai kurie kiti komitetai galėtų būti šalutiniai ir sėkmingai svarstyti šį įstatymą. Dar kartą siūlau pritarti po svarstymo ir pradėti normalią civilizuotą svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jeigu civilizuotą, tai mes turime pritarti po pateikimo. Gerbiamieji kolegos, siūlymas yra toks, juo labiau ir ministras tai siūlė, kad mes pritartume po pateikimo (tai visiškai nereiškia, kad mes priimsime būtent šitą variantą) ir kad pagrindinis komitetas arba du komitetai apsispręstų. Jeigu pagrindinis komitetas liks prie senojo varianto, tai tada Seimui pateiks alternatyvas ir Seimas galutinai apsispręs. Jeigu pagrindinis komitetas sugebės iš dviejų variantų padaryti vieną, sakysim, su kai kuriomis alternatyvomis atskiriems straipsniams - prašom. Tai turi spręsti komitetas. O pagrindinis komitetas, manau, turi būti Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ekonomikos komitetas - tik šalutinis. (Balsai salėje) Ne? Prašom pasisakyti.
G.Paviržis ir V.Andriukaitis, po to V.Zimnickas, ir daugiau nė vieno. (Balsai salėje) Dėl komiteto turi pasisakyti. Prašom. G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi mes dabar turėsime apsispręsti vienaip arba kitaip, aš truputį noriu patikslinti prieš tai kalbėjusį kolegą V.Zimnicką, kuris teigė, kad kolega A.Endriukaitis kovoja už alkoholį ir tabaką. Už Čečėniją - taip, bet jis kovoja prieš tabaką ir alkoholį. Čia... (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Posėdžio pabaigoj.
G.A.PAVIRŽIS. Čia esminė pataisa. O dėl to, kokį komitetą, tai čia dabar nuspręskite. Mes esame, jeigu žiūrėtume pagal procedūrą, priėję praktiškai iki balsavimo. Tai aš nežinau, ar dabar verta keisti šitą komitetą. Mes turbūt liekam pagrindinis.
PIRMININKAS. Aš irgi siūlyčiau taip padaryti. Juo labiau, jeigu jau korektiškumas - tai iki galo. Kadangi Vyriausybės projekto atžvilgiu buvo pasielgta nevisiškai korektiškai, tai dabar atlikim tas procedūras iki galo. Tegul Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, padedamas Ekonomikos ir Agrarinio komitetų, apsisprendžia taip ar taip: ar du variantai, ar vienas. Jeigu jis apsisprendęs, tai mes šiek tiek prarasim laiko, bet klausimas bus aiškus.
V.Andriukaitis. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnyje yra aiškiai reglamentuota, jog rūkymo mažinimo, alkoholio mažinimo, kitaip sakant, Rūkymo kontrolės, Alkoholio kontrolės įstatymai yra sveikatinimo veiklą reglamentuojantys įstatymai. Kaip sveikatinimo veiklą reglamentuojantys įstatymai jie gali būti analizuojami Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Taip numato ir Lietuvos Respublikos Seimo statutas, kuriame yra išvardyta, kuo užsiima Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Priešingu atveju reikėtų manyti, jog Tabako kontrolės įstatymas yra tabako pramonės vystymo įstatymas. Tuomet mes galėtume visiškai išimti turinį ir t.t. Taigi logika akivaizdi.
Kita vertus, kiekvienas sveikatinimo veiklos įstatymas turi ekonominį aspektą. Aš manau, kad ekonomine prasme mes galėsime bendrauti su Biudžeto ir finansų komitetu ir su Ekonomikos komitetu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kartą gerbiamasis V.Zimnickas, ir baigiam.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš tikrai nenorėčiau sutikti. Jūs turite puikų pavyzdį. Mes turime šiandien Tabako įstatymą, prie kurio gana ilgai dirbo būtent Socialinių reikalų komitetas. Tą pačią nuomonę pasakė ir ministras, kad vis dėlto tai yra ekonominis įstatymas. Mes turėtume į tai žiūrėti per ekonominius svertus neužgožiant, neperlenkiant. Vis dėlto aš manyčiau, kad pagrindinis turėtų būti Ekonomikos komitetas. Be abejo, Socialinių reikalų komitetas, kaip ir Biudžeto ir finansų komitetas, turėtų pateikti papildomas išvadas. Tai viena.
Antra. Mes dirbome bendrą darbą, kai svarstėme štai tuos ankstesnius įstatymus. Aš už visą Ekonomikos komitetą negaliu pasakyti, bet aš, kaip komiteto pirmininkas, atsisakysiu dalyvauti šio įstatymo svarstyme.
PIRMININKAS. Prašom negąsdinti. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti, kad dar kartą atiduotume šitą projektą Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui? Ar reikia balsuoti? Galime sutarti? Nereikia? (Balsai salėje) Prašom registruotis. O kol registruojamės, kolega J.Veselka per 1 minutę.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto Tabako ir Alkoholio įstatymai nėra vien sveikatos apsaugos įstatymai. Pavyzdžiui, Tabako: 100 mln. Lt biudžeto pajamų, kai sveikatos apsaugai skiriama turbūt apie 240. Tai skirkit šitą 100 mln. vien tabakui ir išgelbėsim rūkančiuosius. Tikrai yra daugiau ekonominė problema nei šita. Arba legalus biznis, arba nelegalus. Todėl manyčiau, kad ekonominiai...
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Veselka, viskas!
J.VESELKA. ... turi būti pagrindinis Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Siūlymas yra toks. Pagrindinis - Socialinių reikalų komitetas. Jeigu jis nesurinks reikiamo balsų skaičiaus, tai tada galvosime apie kitą. O papildomi - Ekonomikos, Biudžeto ir finansų ir Agrarinis komitetai.
Dar gerbiamasis Z.Semenovičius, kuris retai šneka. Prašom.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamasis Seimo narys...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Semenovičiau, pasakykit porą žodžių, ir aš grįšiu prie reikalo esmės.
Z.SEMENOVIČIUS. Čia bus tiktai tokia replika.
PIRMININKAS. Tai minutėlę! Tada palaukite!
Z.SEMENOVIČIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš supratau, kad niekas neprieštaravo, kad būtų pateikta... (Balsai salėje) Prieštarauja? Prašom. Registravomės, prašom pasiruošti balsuoti, kad mes pritartume šito projekto pateikimui ir tik tada mes jį galime atiduoti kuriam nors komitetui. (Balsas salėje) Taigi registravomės ką tik - 54 Seimo nariai. Na, baikite “šposus”! Prašom eiti tikrinti.
Kas už tai, kad pritartume po pateikimo, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Pirštais, pirštais!
Už - 29, prieš - 13, 3 susilaikė. Pritarta. Taigi dabar alternatyvus balsavimas dėl komitetų. Yra siūlymas, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų komitetas. Jeigu bus pasisakyta už, tai tada klausimas aiškus. Jeigu jis nesurinks reikiamo balsų skaičiaus, tai tada bus blogai.
Gerbiamasis G.Paviržis - antrąkart.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš maniau visą laiką, kad kolega V.Zimnickas nežino, koks mūsų komitetas. Kadangi dabar mes kalbame apie sveikatos dalykus, tai aš noriu priminti, jog pirmiausia mūsų komitetas yra sveikatos, paskui socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ir jūs jau padarėte antrą kartą šitą klaidą.
PIRMININKAS. Siaubas!
G.A.PAVIRŽIS. Ir todėl aš noriu, kad kolegos tai prisiminę balsuotų už mūsų komitetą.
PIRMININKAS. Gerai. Kas už tai, kad šitie projektai būtų dar kartą apsvarstyti ir padarytas arba vienas projektas, arba aiškiai Seimui pasakyta, kurį pasirinkti iš tų dviejų alternatyvų? Žodžiu, kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas mano kitaip, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom garsiai neagituoti!
30 - už, 10 - prieš, 4 susilaikė. Pagrindinis šitas. Papildomi, aš manau, jau be balsavimo: Ekonomikos, Biudžeto ir finansų, Agrarinis. Ar užteks jums dviejų savaičių, ar reikia 3 savaites duoti? 3 savaites, kad per 3 savaites... (Balsai salėje) Ekonomikos komitetui 4 savaites duodam. Gerai.
Gerbiamieji kolegos, dabar mums liko 2.9, 2.10, 2.11, 2.12 klausimai, kuriuos aš siūlau nagrinėti vienu ypu, juo labiau vienas pranešėjas - Aukščiausiojo Teismo pirmininkas P.Kūris. Paskui 2.14 ir 2.15 punktai - Seimo narių pareiškimai.
Kviečiu gerbiamąjį profesorių į tribūną. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Pone Semenovičiau, repliką, kol ateis pranešėjas. Prašau.
Z.SEMENOVIČIUS. Kadangi šiandien buvo priimtas Lietuvių kalbos įstatymas, todėl aš noriu pasakyti tokią pastabėlę. Nerūkančiųjų interesas yra primatas, pasakė ponas A.Endriukaitis. Aš pasitariau su lietuvių kalbos specialistais, jie pasakė, kad primatas yra beždžionė. Dėl to aš noriu perduoti ponui K.Jaskelevičiui, kuris pasakė: tas, kuris daro klaidų, tas negerbia lietuvių kalbos. Aš nežinau, man atrodo, kad ponas A.Endriukaitis gerbia lietuvių kalbą. Bet vis dėlto prašyčiau įrašyti, kad jis žinotų, jog yra žmonių, kurie irgi daro klaidų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Semenovičiau. Aš manau, kad jūs tikrai kai kuriuos pamokėte lietuvių kalbos, už ką jums, be abejo, bus dėkingi.
5sesija 69p svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 2.9. Tai yra įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo” pateikimas. Projekto Nr.1371. Pranešėjas - Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas P.Kūris. Prašau, pone Kūri, labai trumpai pristatyti projektą. Arba, jeigu Seimas neprieštarautų, gerbiamieji Seimo nariai...
P.KŪRIS. Aš visus galiu sujungti.
PIRMININKAS. ... galėtų visus pristatyti, o paskui klausdami pasakysite, apie kurį projektą jūs kalbate. Neprieštarauja Seimas? Prašau tada.
P.KŪRIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visų pirma noriu paaiškinti, kas sukėlė šiuos įstatymų pakeitimus. Reikalas susijęs su keturiais įstatymais. Iš esmės - tai įstatymas dėl Aukščiausiojo Teismo sudėties, narių skaičiaus, Teismų įstatymas, Civilinio proceso kodeksas ir Baudžiamojo proceso kodeksas.
Tie pakeitimai visi savotiškai susiję dėl per didelio teismui atitekusio darbo krūvio. Iškyla problema, kaip sumažinti ar racionaliau paskirstyti šitą darbo krūvį. Tai visų pirma reikėtų grįžti prie jūsų spalio mėn. priimto įstatymo, kuris buvo nustatęs, kad Aukščiausiąjį Teismą sudaro 23 asmenys: 20 teisėjų ir 3 vadovai, po to buvo sumažinta. Dabar prašau atstatyti, nes iš tikrųjų krūvis didelis. Mes per mėnesį dar nespėjome sutvarkyti, kas buvo likę iš praeitų metų, nauji skundai plaukia, matyt, nieko nebus įmanoma tomis jėgomis išspręsti.
Su tuo pačiu yra susiję Teismų įstatymo pakeitimai, kurie jums pateikti. 18 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas, kuris susijęs su tuo, kad apylinkių teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai gali patekti kasacija į Aukščiausiąjį Teismą, kadangi prieš tai yra dar trys teismo grandys, tiktai įstatymo nustatytais atvejais. Vadinasi, Teismų įstatymas - tokį principinį dalyką, o procesiniai kodeksai nustatys tuos atvejus.
Norėtume (...), kad nubalsuotumėte, pakeistumėte Teismų įstatymo 24 straipsnį, kuris numato išplėsti kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus skaičių. Dabar skaičius labai mažas, tik apygardų teismų ir Apeliacinio teismo teisėjai. Praktiškai jų pasirinkti, net ir gavus jūsų tam tikrą licenciją padidinti skaičių, mes beveik negalėtume. Tai mes siūlome ten dar įrašyti Generalinės prokuratūros prokurorus, kadangi ši įstaiga irgi yra prie Aukščiausiojo Teismo.
Dabar Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Ten jų yra daugiau. Kai kurie, jūs matote, yra tik redakcinio pobūdžio, suderinami su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, mes siūlome visur vietoj “posėdžio pirmininkas” padaryti “kolegijos pirmininkas”, kadangi taip yra Teismų įstatyme. Gavus kasacinę bylą sudaroma kolegija ir skiriamas jos pirmininkas - čia tokie suvienodinimo dalykai. Ir kartu, jeigu bus pritarta Teismų įstatymo 18 straipsnio pakeitimui, kad sumažėtų bylų srautas į Aukščiausiąjį Teismą, vadinasi, atitinkamai padaryti pakeitimus Civilinio proceso kodekso 3511 ir pan.
Svarbus dar vienas dalykas, dėl kurio čia visą laiką vyksta diskusija. Aš, mėnesį padirbęs Aukščiausiajame Teisme, labai aiškiai pamačiau skaitydamas paskutinius skundus, daugelį skundų, kad kokiu nors būdu reikia pagerinti, pataisyti Teismo prestižą. Bėda buvo ta, kad niekada kasacinėj instancijoj nerašomas protokolas. Ten labai nedidelė bėda rašyti protokolą, tuo labiau kad kiekvienai kolegijai reikia 3 sekretorių ir jau jas turi, yra etatai ir dirbantys žmonės. Protokolo rašymas (jis nedidelis) užkirstų kelią visiems galimiems neteisingiems aiškinimams dėl to, kas vyko kolegijoje, kai asmuo skundėsi ir nesuprato, ką padarė kolegija. Aš nežinau Europoje kitų teismų, kur kasacinė instancija nefiksuojama. Patikėkite mano žiniomis - ji fiksuojama, protokolas truputį mažesnis, bet tai yra tam tikra garantija. Aš jau matau ir Juridinio skyriaus tam tikras išvadas, kad tai galbūt bus kokia nors procesinė prabanga. Čia ne prabanga, o tam tikra teisėtumo garantija. Aš prašyčiau atidaryti “žalią gatvę” šito įstatymo pakeitimams.
Yra Juridinio skyriaus išvados gana palankios, tiktai galima kai ką pildyti, redaguoti, taisyti. Tuo labiau kad mes, Aukščiausiasis Teismas, pateikėm tik procesų pakeitimus dėl tos dalies, kuri susijusi su kasaciniu procesu. Kiek žinau, šiandien Teisingumo ministerija pateikė analogiškus patikslinimus dėl tų kodeksų, užregistravo Teisės komitete dėl kitų dalių. Tai mes galėtume svarstant Valstybės ir teisės komitete tą visą reikalą sujungti ir padaryti tuos mūsų kodeksus solidesnius.
Ačiū. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Taip. Prašyčiau atsakinėti į mikrofonus, nes jūs nukrypstate nuo mikrofono, garsas dingsta, paskui stenogramoje nieko neliks.
Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl įstatymo projekto Nr.1371 24 straipsnio. Norėčiau paklausti, ar tos pačios sąlygos 1, 2 punktuose paminėtiems specialistams skirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais nesudaro palankesnės padėties prokurorams, palyginti su teisėjais? Ačiū.
P.KŪRIS. Ne, padėties palankesnės nesudaro, tik galimybę. Kiekvieną žmogų, kandidatą aptarsime individualiai. Čia tik galimybė. O gal nė vieno neteiksim prokuroro... Tik ta prasme platesnė tokia bazė.
PIRMININKAS. Ponas K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš teisėją ir chirurgą matau kaip tokias lygiavertes specialybes, lygiavertį darbą - ir vienas operuoja, ir kitas operuoja. Labai priklauso nuo operacijos sėkmės.
Čia jūs 24 straipsnyje numatote, kad Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas socialinių mokslų daktaras, apgynęs disertaciją teisės mokslo srityje. Supratau, ir be praktinių užsiėmimų, be praktinio darbo. Ar tai yra tikslinga? Nes, kaip žinoma, vis dėlto vien teorija negalima pasitikėti. Turi būti ir praktinis darbas. Ačiū.
P.KŪRIS. Čia nieko naujo. Tai yra senajame įstatyme. Tik mes čia atskyrėme habilituotus daktarus nuo paprastų. Vieniems reikia laikyti egzaminą, o kitiems - nieko. Tas yra. Bet aš norėčiau pasakyti, kad vykdant teisės reformą Aukščiausiasis Teismas turi būti savotiškas teismų smegenų centras, formuoti bendrą praktiką. Ten reikia ir teorinės minties, ne vien amatininkų. Todėl, jeigu pavyktų (aš nelabai įsitikinęs, kad mes galime gauti tokį daktarą), būtų visai neblogai. Kadangi viskas sprendžiama kolegialiai, pavyzdžiui, ruošti senato aprobuotus išaiškinimus teismų bylose, tokia teorinė išmintis būtų labai naudinga.
PIRMININKAS. Pone Miškini, prašau.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pabrėžėte ir čia projekte yra pasakyta, kad Aukščiausiojo Teismo funkcijos aiškiai yra per plačios. Tačiau pats įstatymas yra neseniai priimtas. Kiek žinau, tos praktikos dar neturime. Tai iš kur mes galime žinoti, kad tos funkcijos yra plačios? Ar mes čia pažiūrėjome spręsdami apie tai, sakysime, į prieškarinę Lietuvos praktiką? Kiek vyriausiojo tribunolo kompetencija, funkcijos, sakysime, atitinka dabartinio Aukščiausiojo Teismo funkcijas.
P.KŪRIS. Taip. Čia jau toks gegužės mėn. jūsų priimtas įstatymas. Aš tiktai paprastai pagalvojau, kad po to buvo padaryta pataisa, kuri truputį tam tikrą srautą baudžiamųjų bylų sustabdo, bet civiliniame procese tai nebuvo padaryta. Man aiškina: per atsitiktinumą. Aš galiu pasakyti, kad prognozuojame, jog šiemet apylinkių teismuose Lietuvoje bus išnagrinėta apie 60 tūkst. civilinių bylų. Įsivaizduokite, jeigu net 10% perėję tris instancijas paklius į Aukščiausiąjį Teismą. Aš negaliu įsivaizduoti, kad taip įmanoma būtų dirbti. Paprasti skaičiavimai.
PIRMININKAS. Ponas P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš nieko neturiu paklausti. Jeigu jūs sutinkate sujungti... Aš turiu keturis teisingumo ministro maždaug analoginiais klausimais... dėl procesų, dėl baudžiamojo proceso, civilinio proceso, Teismų įstatymo. Jeigu galima sujungti...
P.KŪRIS. Jeigu galima, kuo greičiau sujungti ir jūsų komitete apsvarstyti, kad vienu paketu pradėjus svarstymą paduotume visiems, kad du kartus...
PIRMININKAS. Pone profesoriau, sujungti - tai jūsų komiteto kompetencija. Tai jūs ir sujunkite, jeigu manote, kad reikia sujungti.
P.KŪRIS. Taip, bet jeigu reikia pagalbos, mes duosime.
PIRMININKAS. Jeigu prašysite pagalbos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, aš manau, jis neatsisakys padėti.
P.KŪRIS. Taip, prašau.
PIRMININKAS. Bet kompetencija tai jūsų. Ponas S.Malkevičius.
S.MALKEVIČIUS. Ačiū. Praėjo noras.
PIRMININKAS. Taip, Seimo nariams taip pat praėjo noras.
Tai aš dėkoju Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Prašau dar nepalikti tribūnos.
Gerbiamieji Seimo nariai, tai aš norėčiau jūsų atsiklausti. Ar kas nors prieštarauja, kad projektas Nr.1372 būtų įrašytas į darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra? Bendru sutarimu galima, taip? Ar kas nors prieštarauja, kad projektas Nr.1372 būtų įrašytas į programą ir pradėta svarstymo procedūra? Pritariame bendru sutarimu.
Projektui Nr.1373 irgi pritariame. Bendru sutarimu pritariame, kad būtų įrašyta ir pradėta svarstymo procedūra.
Ir projektas Nr.1374. Pritariame.
Tada visiems yra pritarta. Jie įrašomi į sesijos darbų programą.
Pradedama svarstymo procedūra. Kokį komitetą siūlote, pone Aukščiausiojo Teismo pirmininke, kaip pagrindinį komitetą?
P.KŪRIS. Aš siūlyčiau Valstybės ir teisės komitetą.
PIRMININKAS. Valstybės ir teisės komitetą. Pone pirmininke, prašau. Prie šoninio mikrofono, būkite malonus. Patvirtinkite, kad sutinkate.
P.VITKEVIČIUS. Aš negaliu nesutikti, nes visi įstatymai ėjo per mūsų komitetą. Kokį pirmadienį galbūt pasistengsime apsvarstyti, jeigu pavyks, nes bus 8 projektai.
PIRMININKAS. Pone pirmininke, manęs netenkina jūsų atsakymas. Kokį pirmadienį. Man nurodykite, kurį pirmadienį...
P.VITKEVIČIUS. Kitą.
PIRMININKAS. O kuri tai bus diena, gal galėtumėte pasakyti?
P.VITKEVIČIUS. 6 d.
PIRMININKAS. Ir valanda?
P.VITKEVIČIUS. 10 val.
PIRMININKAS. 6 d. 10 val. bus svarstomi šitie dokumentai Valstybės ir teisės komitete. Seimas neprieštarauja, kad būtų Valstybės ir teisės komitetas paskirtas pagrindiniu? Neprieštarauja.
Tada dėkojame pranešėjui. Tie klausimai yra baigti.
5sesija 69p svarstyti klausimai
Dabar svarstome 2.14 darbotvarkės punktą - įstatymo “Dėl Respublikos miestų ir rajonų tiesioginio valdymo” projektą Nr.1370. Yra projekto pateikimas. Pateikimo pradžia. Jis dar nebuvo pateiktas, kiek aš žinau, ir nebuvo pradėtas pateikti. Kviečiu poną A.Sadkauską - komiteto pirmininką - į tribūną. Primenu, kad jums yra skirta 15 min. Tai taupykite minutes, jeigu norite, kad jūsų kas nors klausinėtų.
A.SADKAUSKAS. Nelabai čia liko kam klausinėti.
Gerbiamieji Seimo nariai, priėmus naują savivaldos įstatymą, kuris įsigalios po naujųjų rinkimų į savivaldybių tarybas, man tenka garbė jums pristatyti iš esmės pakeistą, su nauju pavadinimu, konstitucinį įstatymą “Dėl miestų ir rajonų tiesioginio valdymo”.
Kuo jis skiriasi trumpai nuo to įstatymo, kuris dar šią dieną galioja? Pirmiausia, kaip minėjau, jis skiriasi jau pavadinimu. Pavadinimas jau pakeistas: ne teritorijai, o tik miestams ir rajonams, kuriems, aišku, yra laiduojama savivalda.
Antra. Dabar galiojančiame įstatyme 2 straipsnyje teigiama, kad įvedus tiesioginį valdymą sustabdomas Savivaldos įstatymo galiojimas. Tai nebuvo teisinio pagrindo valdymo organizavimui. Ir dabar nėra to teisinio pagrindo.
Naujajame įstatymo projekte aiškiai pasakyta, kad “Vyriausybės įgaliotinis vykdo kai kurias tarybos ir visas valdybos mero funkcijas ir įgaliojimus”.
Trečia. Dabar galiojančiame įstatyme 4 straipsnyje parašyta: “Vyriausybės įgaliotinis gali iš pareigų atleisti visus savivaldybėje dirbančius darbuotojus”. Tai prieštarauja Darbo sutarties įstatymui. Įvedant tiesioginį valdymą Vilniaus, Šalčininkų rajonuose buvo labai daug, kaip žinote, nesusipratimų šiuo klausimu, daug įvyko teismų. Dabar naujajame įstatyme aiškiai parašyta, kad gali atleisti tuos darbuotojus tiktai vadovaujantis Darbo sutarties įstatymu.
Ketvirta. Dabartinio įstatymo 5 straipsnis numato, kad Vyriausybės įgaliotinis turėjo teisę naikinti žemesniosios pakopos savivaldybių aktus, sprendimus, o prireikus netgi galėjo tiesiog pastatyti žmonių toje savivaldybėje kažkokiai priežiūrai. Dabar pagal naująjį savivaldos įstatymą, kaip žinote, tas jau atkrito, jau neaktualu.
Penkta. “Vyriausybės įgaliotinis pagal įstatymo projektą negalės panaikinti buvusių savivaldybių aktus”, nors galbūt, to įgaliotinio akimis, ir atrodytų, kad jie yra neteisėti, bet jis privalės per Vyriausybės atstovą būtinai kreiptis į teismą ir tiktai teismo keliu galės panaikinti tuos anksčiau buvusius savivaldybės teisinius aktus.
Tai dėl šių mano paminėtų ir nepaminėtų priežasčių teikiu jūsų teismui, gerbiamieji Seimo nariai, naująjį įstatymo “Dėl miestų ir rajonų tiesioginio valdymo” projektą ir laukiu iš jūsų klausimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys neturintys ką veikti Seimo nariai. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš veikti tikrai turiu ką, tačiau noriu paklausti vis dėlto dėl 4 straipsnio. “Vyriausybės įgaliotinis gali atleisti iš pareigų buvusius savivaldybės administracijos skyriaus vadovus ir kitus tarnautojus tik Darbo įstatymuose nustatytais pagrindais ir tvarka”. O vis dėlto ar Vyriausybės įgaliotinis turi teisę atleisti savivaldybės kontrolierių ir priimti be šio Darbo įstatymo kodekso? Ačiū.
A.SADKAUSKAS. Vyriausybės kontrolierių yra atskiras punktas. Kad jis...
K.KUZMINSKAS. Savivaldybės kontrolierių.
A.SADKAUSKAS. Tai aš suprantu. Tai paieškokite, yra visai kitas punktas.
K.KUZMINSKAS. Tas pats. Tame punkte. Antroji pastraipa.
A.SADKAUSKAS. Taip, taip. Tai antroji... Tai jūs kalbate apie pirmąją ar apie antrąją?
K.KUZMINSKAS. Apie antrąją pastraipą.
A.SADKAUSKAS. “Vyriausybės įgaliotinis turi spręsti dėl savivaldybių įgaliojimų pratęsimo”. Šituo klausimu mes tikrai labai daug diskutavome ir ypač su savivaldybių žmonėmis. Vis dėlto siūlome tokią formuluotę. Kadangi tas kontrolierius... Negalime tiesiai pasakyti, kad jį gali atleisti, bet jį skiria taryba, o taryba yra paleidžiama. O kadangi taryba paleidžiama, o jis susietas kaip ir meras, skirtas tarybos, tai jau merui tai tiesiai sakome: važiuok ir viskas. Čia negalime taip. Tai mes bandėme įsukti tai, kad jeigu normalus, geras specialistas, ne tik žmogus, noriu pasakyti, tai jis turėtų likti, jis turėtų tęsti savo darbą. Bandėme taip formuluoti. Kaip mums čia pasisekė? Jeigu jūs turėtumėte kokių nors geresnių minčių, tai mes laukiame jūsų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 8 straipsnyje minima visuomeninė taryba. Norėčiau paklausti, kaip sudaroma ir įforminama visuomeninė taryba? Kokiais klausimais ji gali teikti patariamuosius sprendimus ir koks jų teisinis pagrįstumas? Ačiū.
A.SADKAUSKAS. 2 straipsnyje?
J.LISTAVIČIUS. 8 straipsnyje.
PIRMININKAS. 8 straipsnyje.
A.SADKAUSKAS. 8 straipsnyje...
PIRMININKAS. Pone Sadkauskai.
A.SADKAUSKAS. Viskas aišku. Aš manau, kad teisingai galvojame, kad vis dėlto vienas Vyriausybės įgaliotinis... Būna tokių ir sunkių klausimų, ir pasitarti reikėtų. Taip jau vienam gal kartais tiesiog... aš pagal save manau. Tikrai norėčiau su kuo nors pasitarti. Kadangi žmona ne visais klausimais būna specialistė, tai geriau, kad būtų taryba. Aš manau, nieko bloga, bet sprendžiamo balso ji neturės.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis, ne žmona. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pirmininke, aš tikrai turiu ką veikti, todėl tikrai neklausiu pono A.Sadkausko. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Sadkauskai, prašau nepalikti tribūnos.
Aš noriu paklausti Seimo narių, ar visi pritaria be diskusijų šito dokumento Nr.1370 pateikimui, kad būtų pradėta svarstymo procedūra? Pritariate.
Tada aš noriu tik atkreipti dėmesį, pone Sadkauskai, kad jūsų teikiamam projektui vieningai pritaria visos politinės jėgos. Tai darykite išvadas ir galėtumėte ateityje balotiruotis į Prezidentus.
Dabar toliau. Aš jūsų klausiu, pone... Nebėkite, pone Sadkauskai. Dar yra vienas klausimas. Kokį komitetą siūlote? Yra galimybės dvi: arba jūs pasiimate pats savo komitetą, arba jūs norite (kadangi kiaulės metai) “pakišti kiaulę” kokiam kitam komitetui. Prašom siūlyti.
A.SADKAUSKAS. Aš manau, gali būti mūsų komitetas ir gali būti, jeigu neturi ką veikti, Valstybės ir teisės komitetas.
PIRMININKAS. Jie turi ką veikti, taip tvirtina.
A.SADKAUSKAS. Jei turi, tai palikite vienus, tai tikrai...
PIRMININKAS. Taip. Ar pritariame, kad būtų... O kokį komitetą siūlote? Tai kas yra pagrindinis komitetas, aš klausiu? Ką siūlote pagrindiniu komitetu? Savivaldybių komitetą. Tai papildomas visada gali būti Valstybės ir teisės komitetas. Ar Seimas pritaria, kad pagrindinis komitetas būtų Savivaldybių komitetas? Pritariame.
Dabar, pone pirmininke, teikite, kada svarstysite komitete šitą įstatymą.
A.SADKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ne pirmadienį, ne antradienį. Datą ir valandą.
A.SADKAUSKAS. Tai jeigu ne pirmadienį, antradienį, tai trečiadienį.
PIRMININKAS. Ne, man sakykite datą. Ne pirmadienį... Konkrečiai: 6, 7, 9, 10 d?
A.SADKAUSKAS. Tai jūs man duokite kalendorių.
PIRMININKAS. Tuojau aš jums...
A.SADKAUSKAS. Pirmininke, jeigu galima, tai pirmadienį.
PIRMININKAS. Tuoj aš jums maždaug pasakysiu.
A.SADKAUSKAS. Turiu aš, tiesa. Pamiršau.
PIRMININKAS. Tai turėkite. Kiekvienas pirmininkas turėtų turėti kalendorių, kai ateina į tribūną.
A.SADKAUSKAS. Tuo labiau kad jis yra padovanotas.
PIRMININKAS. Gerai, kad nevogtas. Prašau.
A.SADKAUSKAS. Tai siūlau taip...
PIRMININKAS. Ne siūlote, o skiriate datą.
A.SADKAUSKAS. 6 d.
PIRMININKAS. 6 d. Valanda?
A.SADKAUSKAS. 11 val.
PIRMININKAS. 11 val. šis dokumentas bus svarstomas.
A.SADKAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada paskutinis klausimas. Kada norėtumėte, kad būtų svarstoma Seime? Seimas galėtų patvirtinti datą ir įrašyti į darbotvarkę iš karto, jeigu jūs to pageidaujate, suprantama.
A.SADKAUSKAS. Tai kitą antradienį.
PIRMININKAS. Tai vėl sakykite, kada, pažiūrėję į savo kalendorių. Turite?
A.SADKAUSKAS. 14 d.
PIRMININKAS. 14 d. Įrašote į pagrindinę darbotvarkę ar kaip rezervinį klausimą?
A.SADKAUSKAS. Reikia į pagrindinę, kadangi rinkimai į savivaldybes jau čia pat.
PIRMININKAS. Seimas pritaria, kad būtų 14 d. įrašyta į pagrindinę darbotvarkę? Pritariame. Tada pritarta.
Dėkoju ponui A.Sadkauskui. Jūs tikrai puikiai visus klausimus išsprendėte.
Seimo narių pareiškimai (95.01.31)
5sesija 69p svarstyti klausimai
Bet dabar liko du Seimo narių pareiškimai. Yra du Seimo nariai, kurie nori pareikšti. Tai Seimo narys S.Malkevičius. Kviečiu į tribūną. Ir Seimo narys A.Endriukaitis. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Pareiškimas. Mes, žemiau pasirašę Klaipėdai atstovaujantys Seimo nariai, reiškiame griežtą protestą prieš šių metų sausio 28 d. Klaipėdoje įvykdytą gėdos aktą pažymint 50ąsias Klaipėdos išvadavimo metines. Nedaro garbės nei Lietuvos Seimui, nei Lietuvai tai, kad Seimo Pirmininkas buvusių Klaipėdos “jedinstvininkų” apsupty, kuriuos mes, klaipėdiečiai, neblogai atmename, dėjo vainiką “Armijai išvaduotojai”, iš tikro okupavusiai Lietuvą ir tuo pradėjusiai vieną iš žiauriausių Lietuvos tautos genocido periodų, kuris savo žiaurumu, moralės normų ignoravimu bei nusikaltimų apimtimi nenusileidžia fašizmo nusikaltimams žmoniškumui.
Nereikia lygiuotis į Angliją, Prancūziją, JAV. Šie švenčia pergalę prieš fašizmą, nes jų niekas neokupavo. Mums juk viena okupacija buvo pakeista kita, dar žiauresne. Tai didelis skirtumas. Argi tinka tokius jubiliejus švęsti valstybės vadovams dalyvaujant? Ačiū. Pasirašo S.Malkevičius, P.Giniotas, K.Dirgėla, Z.Šličytė, V.Plečkaitis, R.Hofertienė.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Malkevičiau. Kviečiu į tribūną poną A.Endriukaitį. Ar pareiškimas dėl Čečėnijos, pone Endriukaiti? Prašau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom ne tarpusavio diskusiją, prašom skaityti pareiškimą.
A.ENDRIUKAITIS. Ponui Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui A.Šleževičiui. Dėl vengimo atsakyti į paklausimą. Pareiškimas.
“Šių metų sausio 6 d. pateikiau paklausimą Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui ponui A.Šleževičiui dėl 1995 m. sausio 6 d. “Lietuvos aido” publikacijos “Bombas čečėnams žudyti veža tranzitu per Lietuvą”. Paklausime prašiau apibrėžtai atsakyti, ar publikacijoje minimi faktai teisingi. Minėtame straipsnyje buvo paminėta krovinio gavimo vieta, t.y. Čečėnijos pasienio miestas Kizliaras. Atsakymą prašiau pateikti raštu. Vietoj to 1995 m. sausio 12 d. gavau grupės Seimo narių bendrą atsakymą, pasirašytą Vyriausybės atstovo spaudai. Į klausimus neatsakyta. Be to, sausio 17 d. gavau ministro P.Gylio, kurio aš nesiteiravau, bendrų žodžių raštą dėl tranzito. Į Seimo nario paklausimą privalo atsakyti pats pareigūnas, į kurį kreipiamasi. Ministras Pirmininkas A.Šleževičius vengia atsakyti į nemalonų ir nešvarų dalyką. O gal tai visiškai menkas klausimas? Pasilieku teisę gauti atsakymą raštu pagal Seimo statuto 216 straipsnį.”
PIRMININKAS. Ačiū. Ar jūs pageidaujat, kad būtų įteiktas ponui premjerui?
A.ENDRIUKAITIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašau. Dar repliką norėjot asmeniniu klausimu.
A.ENDRIUKAITIS. Replika asmeniniu klausimu. Reikėtų paaiškinti, nes kai kurie žmonės neturi informacijos, kas tai yra čečėnai, apie kuriuos buvo kalbėta, matyt, tas žmogus nežino. Aš galiu pasakyt. Tas žmogus, kuris kalbėjo apie čečėnus, žiūri į rytus ir čečėnas žiūri į rytus. Skirtumas tarp jų yra toks, kad šitas žmogus, kuris yra čia, o ne Čečėnijoje, yra su pilnom kelnėm, o anas ne.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Endriukaiti. Apie kelnes, tai, suprantama, jūs čia be reikalo. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar, kaip žinote, jeigu mes Seimo posėdį pratęsiame, ponas A.Endriukaitis reiškia pretenzijas, sako, kad mes pažeidžiame Statutą. Jeigu jis būtų nuoseklus, tai jis turėtų šaukti ir dėl to, kad mes pabaigsime anksčiau, bet aš negirdžiu jo. (Balsas salėje) Persigalvojo?
Tada leiskite posėdį laikyti baigtu ir linkiu jums gero savaitgalio.