Šešiasdešimt šeštasis posėdis
1995 m. sausio 26 d.

	Svarstyti klausimai:
1.	Darbotvarkės aptarimas ir patvirtinimas
2.	Įstatymo "Dėl Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio pakeitimo" projekto svarstymas ir priėmimas
3.	Įstatymo "Dėl LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto svarstymas
4.	Kredito unijų įstatymo projekto svarstymas
5.	Seimo rezoliucijos "Dėl energetikos sistemos pertvarkymo" projekto pateikimas ir svarstymas
6.	Seimo rezoliucijos "Dėl privatizavimo vykdymo pagal valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą pabaigos" projekto pateikimas ir svarstymas
7.	Nutarimo "Dėl valstybinės įmonės "Lietuvos ir Armėnijos statyba" neatlygintino turto dalies Armėnijos Respublikoje perdavimo šios Respublikos subjektams" priėmimas
8.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl jungtinio taikos palaikymo padalinio kūrimo ir formavimo ratifikavimo" svarstymas ir priėmimas
9.	Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl valstybės sienos atstatymo ratifikavimo" priėmimas
10.	Nutarimo "Dėl LR ir Turkijos Respublikos konsulinės sutarties ratifikavimo" priėmimas
11.	Nutarimo "Dėl LR ir Čekijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo" priėmimas
12.	Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto svarstymas ir priėmimas
13.	Darbotvarkės aptarimas
14.	Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto pateikimas
15.	Įstatymo "Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" priėmimas
16.	Nutarimo "Dėl LR Seimo ir lietuvių išeivijos Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) komisijos sudarymo" priėmimas

Darbotvarkės aptarimas ir patvirtinimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo sausio 26 d. rytinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji, prašyčiau susikaupti, prašyčiau dėmesio vienam žmogui. Šį kartą ne man. Šiandieną gerbiamojo A.Nesteckio gimtadienis. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.

Dėmesio, registruojamės! 87 Seimo nariai. Dėl šios darbotvarkės. Mes ją pasitvirtinome praėjusį kartą, bet Seniūnų sueiga kai ką sutiko patikslinti. Prašyčiau vėlgi dėmesio. 1a, 1b klausimai iškrenta bendru sutarimu. Matot, pajuodintas tekstas. Tada atitinkamai pirmasis klausimas yra dėl Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio. Pertraukėlė yra truputį netradiciškai, šiek tiek vėlėliau, t.y. 12.10 val., kad būtų galima užbaigti visus 5 klausimus, t.y. tas stadijas, kurios numatytos. Žinoma, jeigu baigsime ankstėliau, tai tada, be abejo, pertrauka bus iki 12 val.

Toliau. Yra keli rezerviniai klausimai ir, kaip matote, visiems jiems pažymėtas preliminarus (pabrėžiu, preliminarus) laikas: tiek pirmajam, tiek antrajam, tiek trečiajam, tiek ketvirtajam. Turiu vilčių, ir kai kurie Seniūnų sueigos nariai taip pat turi vilčių, kad mes dirbsime pakankamai sutartinai (nesakau, kad visai sutartinai, bet pakankamai sutartinai), sugebėsime išnagrinėti ir visus rezervinius klausimus, ir per ilgai neužtęst posėdžio.

Kadangi Seniūnų sueiga patvirtino, tai man belieka tik pasiūlyti jums pasisakyti, jeigu kas labai pageidauja, vienas - už, vienas - prieš dėl visos darbotvarkės. Nieko kito aš daugiau negaliu siūlyti.

Kolega V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, labai nedaug trūko, kad būtų pateiktas priimti Tabako produktų kontrolės įstatymas. Reikia tik balsuoti.

PIRMININKAS. Kitą savaitę. Aš gi pasakiau, kitą savaitę yra numatyta. Mes šiandieną tai Seniūnų sueigoje aptarėme.

V.ASTRAUSKAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Žodžiu, jūs pritariate šios dienos darbotvarkei?

V.ASTRAUSKAS. Su sąlyga, kad bus svarstomas kitą savaitę.

PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, mes antradienį buvome susitarę ir jūs tam buvote pritarę, kad Visuomeninių organizacijų įstatymas iš antradienio, kadangi jis liko "už borto", bus perkeltas į ketvirtadienį. Tačiau jam čia vietos neatsirado, labai gaila.

PIRMININKAS. Aš irgi apgailestauju, kadangi anksčiau buvo numatyti kiti klausimai ir buvo tie ginčai, kurie, mano manymu, nesibaigė. O dabar lyg ir viskas suderinta, numatyta kitą antradienį. Be jokios kalbos.

J.LISTAVIČIUS. Ačiū.

PIRMININKAS. Matyt, kolega A.Baležentis kitaip mano. Prašom, ir tada toliau dirbsime. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes labai pageidautume, kad 2.1 klausimu ir rezerviniu 1 klausimu, kur yra personalijos, dalyvautų ir būtų suteiktas žodis tiems žmonėms, kurie baigė darbą. Prašyčiau, kad ateityje darbotvarkėse būtų nurodomos ir pavardės. Tai rodytų žmonėms pagarbą, vis dėlto dirbo mūsų skirti žmonės. Mes turėtume jiems padėkoti. Labai prašytume.

PIRMININKAS. Matote, koks reikalas. Jeigu kalbėsime apie 2 .1 klausimą, tai pareiškimas buvo gerbiamojo M.Lošio įteiktas man asmeniškai, ir jis nepageidavo būti posėdyje. Nebent Seimas nutars būtinai jį išsikviesti. Bet jis nepageidavo. O gerbiamasis N.Puteikis, matyt, automatiškai bus čia. Tai galim? (Salėje balsai) Jau yra? Na, matote, jokių problemų.

Gerbiamieji kolegos, jeigu aš teisingai supratau, galime dirbti toliau. Bet prieš suteikdamas... Gerbiamasis V.Jarmolenka reikalauja balsuoti. Ką su juo padarysi. Prašom dar kartą registruotis. Kolegos, prašom registruotis. (Salėje balsai) Tai nereikia balsuoti?

86 Seimo nariai. Kas už tai, kad patvirtintume Seniūnų sueigos aprobuotą ir mūsų anksčiau priimtą, bet Seniūnų sueigoje šiek tiek patikslintą sausio 26 d. rytinio ir vakarinio posėdžių darbotvarkę? Kas už, prašom balsuoti.

Už - 46, prieš - 7, susilaikė 7. Darbotvarkė patvirtinta.

Prieš užleisdamas posėdžio pirmininko vietą kolegai J.Bernatoniui, aš norėčiau mieliesiems bičiuliams priminti, jeigu kas pamiršo, kad jau viduržiemis, t.y. labai svarbus įvykis visai mūsų planetos daliai, kuri turi žiemą, ir manau, kad tai svarbus įvykis Seimui. Dėl to Seimo vadovybė pasitarė ir nusprendė įteikti po mažą dovanėlę, kuri vadinasi "Mechaninė individualaus naudojimo rašymo priemonė". Jūs ją galėsite pridėti prie japoniškųjų "televizorių". Pagal kiekvieno Seimo nario valią galima bus pasirinkti šios individualios mechaninės rašymo priemonės spalvą. Kai kurie galbūt raudoną norės pasirinkti, kai kurie kitokią. Kas pirmas, tas galės pasirinkti spalvą. (Salėje šurmulys) Būtų geriau, kad neklausinėtumėt, bet jeigu rimtas vienas klausimas, tai po vieną klausimą iš abiejų pusių.

Kolega A.Kunčinas. Prašom.

A.KUNČINAS. Siūlyčiau, kadangi jūs nesakėte, su kuo tarėsi Valdyba, ar pati su savim, ar su kažkuo kitu... Galbūt tarėsi su Seimo nariais. Jeigu būtų tarusis su Seimo nariais, tai būtų pasiūlymas kitą kartą dalyti ne mechanines rašymo priemones, o elektronines.

PIRMININKAS. Gerai. (Juokiasi) Čia geras pasiūlymas.

Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar vienas? Prašom. Ačiū.

Įstatymo "Dėl Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio pakeitimo" projekto Nr.960(2) svarstymas ir priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Toliau posėdžiui pirmininkaus J.Bernatonis. 1.1 klausimas pagal patikslintą darbotvarkę - įstatymo "Dėl Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio pakeitimo" projektas. Pranešėjas - gerbiamasis J.Prapiestis. Priėmimo stadija. Prašom.

J.PRAPIESTIS. Laba diena, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai. Mes dar kartą analizavome pateiktus Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio naujos redakcijos projektus ir manytume, kad vis dėlto Seimas turėtų priimti Valstybės ir teisės komiteto pateiktą Baudžiamojo kodekso 141 straipsnio 2 redakcijos projektą. Projekto Nr.960(2). Šis straipsnis būtų iš dviejų dalių. Mes dar kartą analizavome ir Socialinių reikalų komiteto pastabas. Iš principo jos yra ... (Salėje šurmulys)

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, aš paprašyčiau tylos! Tie Seimo nariai, kurie dirba, negirdi pranešėjo. (Balsai salėje) Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.PRAPIESTIS. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Seimo Juridinio skyriaus pastabos iš principo yra įvertintos ir atsispindi tame komiteto projekte. Paaiškinsiu kodėl.

Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas siūlė straipsnio redakciją iš trijų dalių. Tačiau pirmojoje dalyje buvo...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau gerbiamojo pranešėjo. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Gerbiamieji posėdžių sekretoriato darbuotojai, prašau nedalyti rašymo priemonių šiuo metu. Kadangi salėje triukšmas, negalime dirbti. (Salėje triukšmas) Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos!

Prašom tęsti, gerbiamasis ministre.

J.PRAPIESTIS. Tačiau pasiūlymas, kad šis straipsnis susidarytų iš trijų dalių, o pirmojoje dalyje būtų kalbama apie bet kurį darbuotoją, nėra priimtina juridinės technikos atžvilgiu, nes šis straipsnis visų pirma yra skirtas numatyti atsakomybę tiems atsakingiems darbuotojams, kurie ir privalo užtikrinti, kad darbo procese būtų laikomasi būtent šių norminių aktų. Jeigu, nesilaikydamas darbo saugos taisyklių, technologijos, kuris nors darbuotojas padarys pažeidimų ir sukels neigiamų pasekmių kitiems žmonėms,  jis atsakys pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Todėl reikia, pažymint šį vadinamąjį pagal baudžiamosios teisės ir praktikos terminiją specialųjį subjektą, palikti dvi dalis. Tačiau mes priėmėme tą pastabą, kad visų pirma turėtų būti numatyta atsakomybė už lengvesnę veiką, t.y. veiką, kuri sudarė realią grėsmę kilti pasekmėms, po to atsakomybę už sunkesnę veiką, jau su realiomis pasekmėmis.

Kartu dar norėdami papildyti Valstybės ir teisės komiteto pasiūlymą, atsižvelgdami į Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pateiktą formuluotę, norėtume, kad greta laisvės atėmimo iki penkerių metų antrojoje dalyje būtų numatyta ir alternatyvi bausmė - bauda. Aš matau, kad Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narius įtikinau, todėl galime pradėti balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi projektas jau yra suderintas, ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Pagrindinis komitetas pateikė. Ar galime kalbėti dėl viso įstatymo? Galim. Prieštaraujančių nėra. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš. Seimo narė Z.Šličytė.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau pritarti pateiktam projektui. Iš tikrųjų manyčiau, kad suredaguota tinkamai. Dėl tos paprastos priežasties, kad atsakomybė už saugaus darbo taisyklių pažeidimą turėtų būti numatyta tiems asmenims, kurie yra pagal savo darbinę tarnybinę padėtį atsakingi už saugias darbo sąlygas. Jeigu saugaus darbo taisykles pažeidžia kitas darbuotojas ir dėl to susižaloja jis pats, tai jis negauna atitinkamų kompensacijų. Sunkios pasekmės tenka jam pačiam. O jeigu jo pažeidimas sukelia sunkių pasekmių kitam darbuotojui - kūno sužalojimą arba mirtį - tai jis atsako atitinkamai už neatsargų nužudymą arba neatsargų padarytą kūno sužalojimą, ir tai jau yra atsakomybė, numatyta kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Todėl aš manyčiau, kad dabar redakcija visai tinkama, ir siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Palaikau, nieko prieš. Mes atsižvelgėme į Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pastabas ir tą projektą pataisėme. Siūlau priimti.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man kelia abejonių šito straipsnio priėmimas. Pirmiausia pats straipsnio pavadinimas - Saugos darbe norminių aktų pažeidimas. Jis arba redaguotinas, arba kažkaip nelietuviškai skamba ir yra sunkiai suprantamas.

Toliau man kelia abejonių tas griežtumas - laisvės atėmimas iki penkerių metų. Čia yra nurodyta, kad tai nelaimingi atsitikimai, avarijos ir kitos sunkios pasekmės. Visa tai yra labai santykiniai dalykai. Kaip bus galima apibrėžti, ar tai sunkios, ar nesunkios, ar žmonėms nelaimingi atsitikimai? O tuo tarpu bausmė yra labai griežta - iki penkerių metų. Man kelia abejonių, ar tai derinasi su bausmėmis už tuos sunkius kriminalinius nusikaltimus, kur sąmoningai  daro tyčiniai nusikaltėliai, ir ten taip pat yra maždaug to paties lygio bausmės. Tai arba tada reikia ten skirti didesnes bausmes, arba čia švelninti.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji kolegos, aš pritariu šiam įstatymui. Jis labai reikalingas. Aišku, Žmonių saugos darbe įstatymo reikšmė yra didelė, ir už pažeidimus reikia atsakyti. Dar kartą pabrėžiu, kad aš jį palaikau. Kviečiu visus balsuoti. Tačiau norėčiau dar ponui teisingumo ministrui priminti tai, kad vis dėlto mes greitai perpildysime kalėjimus. Todėl galbūt proporciją tarp laisvės atėmimo ir baudų reikia keisti ir baudas reikia dažniau taikyti, nes didelė bauda, ypač tais atvejais, kai žmogus, kaip toks, nėra pavojingas visuomenei, manau, būtų veiksmingesnė negu ilgas laisvės atėmimas. Toks palinkėjimas ateičiai.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.

J.TARTILAS. Gerbiamieji, kad toks straipsnis reikalingas, žinoma, abejonių niekam nekyla. Tačiau aš nenorėčiau sutikti su baudos dydžiais, su atsakomybės įvertinimo kriterijais. Jie labai aptakūs ir visai neįvertina kiekvieno indėlio, aplaidumo ar pasyvo faktoriaus. Pavyzdžiui, penkeri metai bausmė. Labai sunku, mano manymu, bus praktiškai taikyti, nes traumatizmo pasekmės tiek darbdaviui, tiek samdomajam darbininkui gali būti labai įvairaus sunkumo, taip pat, kaip ir subjektyvus indėlis. Tuo tarpu čia viskas suformuluota labai nekonkrečiai. Žodžiu, advokatams gražbyliauti didžiausia dirva. Ir tas manęs netenkina, kaip ir tos vadinamosios žirklės - minimalios ir maksimalios baudos. Aš bent jau švelniausia forma susilaikysiu.

PIRMININKAS. Seimo narys E.Jarašiūnas.

E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mano manymu, šio straipsnio dispozicija yra pakankamai tiksli. Numatytos sankcijos irgi atitinka veiką. Todėl siūlyčiau pritarti. Norėčiau pridurti, kad gerbiamasis ministras turėtų ir toliau kantrybės, supažindindamas Seimo narius su baudžiamosios teisės teorijos dalykais, nes, kaip matyt, ne visi iki galo tą suvokia. Linkiu kantrybės ir pritariu projektui.

PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik prieš projektą. Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Negaliu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Kol registruojamės, prašom gerbiamąjį pranešėją tarti baigiamąjį žodį.

J.PRAPIESTIS. Labai trumpai dėl pastabų. Dėl pavadinimo, kad jis nelabai suprantamas, tai, deja, Seimas pats priėmė Žmonių saugos darbe įstatymą, jam davė tokį pavadinimą. Todėl jau kiti norminiai aktai turi derintis prie to, ką Seimas yra priėmęs. Tačiau aš nemanyčiau, kad tai yra nesuprantamas dalykas. Dabar dėl to, kad per daug griežta bausmė. Vis dėlto nereikia pamiršti, kad antrojoje dalyje kalbama apie labai sunkias pasekmes, ir saugos taisyklių nesilaikymas gali sukelti ne vieno, o kelių žmonių mirtį. Todėl aš manyčiau, kad iki 5 metų yra visai normali sankcija, nes jeigu pažiūrėsime Baudžiamąjį kodeksą, kaip baudžiama už kitus neatsargius nusikaltimus, sukėlusius sunkių pasekmių, tai čia yra išlaikyta proporcija tarp kitų sankcijų.

Aš labai pritariu gerbiamojo Seimo nario P.Miškinio samprotavimui, kad reikėtų galvoti ir apie kitas alternatyvias bausmes, o ne vien tik apie laisvės atėmimą. Tai ir siūloma šitame straipsnyje.

Kartu norėčiau priminti, kad, deja, Teisingumo ministerijos pozicijos Seimas nepalaikė, kai buvo priimamas naujos redakcijos Baudžiamasis kodeksas, kai buvo kalbama apie bausmių skyrimo taisykles. Mes šiandien atiduodame Valstybės ir teisės komitetui ir siūlome dar kartą grįžti prie tų pakeitimų, kurie netapo įstatymu, nes paskaičiavus paaiškėjo, kad jeigu taikysime Baudžiamąjį kodeksą, kurį priėmė Seimas ir neatsižvelgė į mūsų siūlymus, tai antrojoje š.m. pusėje įkalinimo įstaigose atliekančių laisvės atėmimo bausmę skaičius gali padidėti 50%. Ką tai reiškia dabar, kai ir taip perpildytos įstaigos?

Todėl aš labai norėčiau, kad šitos mintys būtų prisimintos, kai mes grįšime prie Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių tikslinimo. O dėl bausmės skyrimo kriterijaus, tai bendrojoje dalyje nurodyta, į ką teismas privalo atsižvelgti, pagaliau pažeidimai sukelia tokių skirtingų pasekmių, kad tenka palikti gana didelę alternatyvą kiekvieno konkretaus fakto vertinimams, dėl to ir tokios bausmės neapibrėžtos. Jos bus detalizuotos, konkretizuotos atskiruose teismo nuosprendžiuose.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Prašau gerbiamųjų Seimo narių dėmesio. Gerbiamieji Seimo nariai, reikės balsuoti. Aš prašau nesikalbėti tarpusavyje, kadangi formuluosiu klausimą balsavimui.

Posėdyje dalyvauja 79 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnio pakeitimo", prašau pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 2.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 71 Seimo nariui balsavus už ir 2 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnio pakeitimo" priimtas.

Įstatymo "Dėl LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.1201(2) svarstymas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Dėkoju gerbiamajam ministrui. Svarstom darbotvarkės 2 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektą Nr. 1201(2). Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį ministerijos sekretorių S.Čipkų.

Gerbiamieji Seimo nariai, buvo padaryta šio klausimo priėmimo pertrauka, dabar mums reikėtų sugrįžti prie nepriimtų straipsnių ir atsižvelgti į naujus, Vyriausybės pateiktus siūlymus. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, dėl 4 straipsnio.

S.ČIPKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip jau minėjo Seimo posėdžio pirmininkas, buvo balsuota iki 38 straipsnio. Iškilus diskusijai Seime ir komiteto posėdžiuose, kai kurias nuostatas reikia peržiūrėti.         

Siūlomos tokios 4 straipsnio pataisos: po "medicinos technika" įterpti žodį "įrengimus" ir po to paskutinio sakinio redakcija turi būti tokia: "Medicinos technikos, įrengimų, naudojamų vaistams gaminti, žaliavų ir vaistinių prekių, už kurias PVM nemokamas, sąrašą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė". Praktiškai papildoma tik "įrengimų, naudojamų vaistams gaminti".

PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio. Gerbiamasis Seimo nary Pangoni, netrukdykit Seimui. Dėl 4 straipsnio 1 punkto. Ar galim bendru sutarimu priimti, ar yra prieštaraujančių dėl šios formuluotės? Gerbiamasis Seimo narys K. Jaskelevičius dėl 4 straipsnio 1 punkto.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad čia yra vienas skaudus nesusipratimas. Galbūt ir pati Vyriausybė neatkreipė dėmesio į tai, kad, palyginus su galiojančia nuostata, dabar paliekamos neapmokestinamos medicinos ir stomatologinės paslaugos, teikiamos valstybinių sveikatos įstaigų, o privatus bus apmokestinamas. Manyčiau, kad tai neteisinga dėl dviejų dalykų. Viena, kad mes sudarom nelygias konkurencijos sąlygas šiems dviem sektoriams, tuo pačiu metu kviečiam, kad privatus sektorius stiprėtų, ypač stomatologinių paslaugų srityje. Kita vertus, stomatologinės paslaugos ir taip šiandien pakankamai brangios, kurias teikia privatus sektorius, todėl aš siūlyčiau palikti galioti tą šio straipsnio redakciją, kuri buvo anksčiau. O kai dėl papildymo įrengimais, manyčiau, kad į tai reikėtų atsižvelgti, bet norėtųsi, kad mes atsiimtume savo nesusipratimą dėl šių dviejų sektorių.

PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų paremti Vyriausybės siūlymą.

Seimo narys A.Salamakinas dėl 4 straipsnio 1 punkto.

A.SALAMAKINAS. Aš dėl 4 straipsnio vis dėlto norėčiau grįžti dar prie vienos problemos, tai - keleivinio transporto apmokestinimas....

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes nagrinėjam 1 punktą.

A.SALAMAKINAS. Atsiprašau, aš dėl 1 punkto nediskutuosiu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar kartą prašau nesikalbėti tarpusavy. Šiandien kažkodėl Seimo nariai labai triukšmingi, po to nežinom, ką svarstom ir be reikalo gaišinam vienas kito laiką.

Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Vyriausybės siūlymas yra. 1995 m. sausio 19 d. lydraštyje užrašyta, kad medicinos paslaugas teikiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos neapmokestinamos, taigi ta nuostata yra. Neapmokestinamos PVM. Čia viskas gerai, kaip ir ponas K.Jaskelevičius sako. 1995 m. sausio 19 d. Vyriausybės lydraštis. Vyriausybė siūlo neapmokestinti paslaugų, teikiamų privačių medicinos įstaigų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs galėtumėt patikslinti Vyriausybės siūlymą, kadangi kyla ginčų.

S.ČIPKUS. Taip ir yra, kaip sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kadangi naikinama nuostata dėl vaistų gamybos, dėl medicinos technikos gamybos. Būtent ši nuostata suredaguojama ir perkeliama į 4 straipsnį. Praktiškai tos formuluotės išlieka beveik tos pačios. Ir dėl medicinos technikos gamybos, ir dėl vaistų gaminimo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, yra pateikta 1 punkto Vyriausybės formuluotė: "Medicinos ir stomatologines paslaugas, teikiamas valstybinių sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo įstaigų". Ar iš jūsų pasisakymo galima būtų suprasti, kad jūs siūlote išbraukti žodžius "teikiamas valstybinių", siūlot išbraukti žodį "valstybinių", ar reikia atidėti šitą punktą dar toliau redaguoti?

S.ČIPKUS. Mes nesiūlom išbraukti "valstybinių", kadangi po to yra siūlymas stomatologines paslaugas, lengvatas palikt ir privačioms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kuriuo projektu jūs vadovaujatės būdamas tribūnoje?

S.ČIPKUS. Buvo teiktas Vyriausybės pasiūlymas dėl privačių stomatologinių, tai yra papildyti 38 straipsnį ketvirtąja pastraipa. "Medicinos paslaugos, teikiamos privačių sveikatos priežiūros įstaigų". Buvo pateikta Seimui.

PIRMININKAS. 38 straipsnyje? Taip?

S.ČIPKUS. Taip. 38 straipsnyje atsiranda būtent šita nuostata.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim balsuoti dėl 4 straipsnio 1 punkto?

Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Aš noriu atkreipt dėmesį į tai, kad du pasisakymai buvo vienodi, - kad apmokestintume ir valstybines, ir privačias. Aš kaip tik norėčiau pasakyti, kad reikia apmokestinti privačias. Nes iš tikrųjų per daug dideli įkainiai ir per daug dideli (...) privačiose įstaigose ir reikėtų, kad apmokestintų ir privačias. Siūlau palikti redakciją, kad neapmokestinamos tik valstybinės, o privačios apmokestinamos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, gal galėtumėt pakartot į mikrofoną, kadangi Seimo nariai negirdėjo. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau nesikalbėti tarpusavyje, dar kartą prašau.

V.ASTRAUSKAS. Aš manyčiau, kad privačias stomatologines įstaigas reikėtų apmokestinti PVM mokesčiu, nes iš tikrųjų labai didelis skirtumas tarp kainų privačiose ir valstybinėse stomatologinėse klinikose. Jie gauna per daug didelį pelną, ir žmonės pasipiktinę, ir jeigu mes šitą dalyką padarysim, tai iš tikrųjų bus dar didesnė pasipiktinimo banga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Seimo nary. 4 straipsnyje nėra įtraukta "privačios gydymo įstaigos". Taigi mes dabar kalbame apie 4 straipsnio 1 punktą. Kai svarstysime 38 straipsnį, tuomet galbūt jūsų pasisakymas ir bus prasmingas. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas pasisakė prieš dėl balsavimo motyvų.

L.K.JASKELEVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos ar galima?

PIRMININKAS. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra tam tikras nesusipratimas. Tai, ką sakė kolega V.Astrauskas, iš tiesų yra taip, bet tai, ką jis siūlo, iš tikrųjų bus atvirkščiai, kadangi šiuo atveju 18% prisidės prie paslaugos ir ne iš biudžeto, taigi gyventojams ta paslauga pabrangs. Todėl aš noriu, kad gerbiamasis S.Čipkus fiksuotų labai aiškiai tai, kad būtų stenogramoje, jog galioja veikianti 4.1 redakcija ją papildant žodžiu "įrengimų". Jeigu jis tuo patikina, kad taip ir bus, tada viskas, tada galima už tai balsuoti.

S.ČIPKUS. Taip ir buvo pasakyta.

L.K.JASKELEVIČIUS. O gerbiamasis A.Rudys sako, kad ne. Mes čia kažko nesusikalbam.

S.ČIPKUS. Yra pasiūlymas įtraukti "įrengimus".

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bulovas.

V.V.BULOVAS. Mano nuomone, vis dėlto negalima balsuot už 4 straipsnį. Yra pakankamai Vyriausybės nutarimų, kurie vienas kitam prieštarauja, nedarykim to Seime. 4 straipsnyje yra viena formuluotė, 38 straipsnyje siūloma kita. Tegu Vyriausybė suveda į vieną straipsnį ir tada mums visiems bus aišku, o šiaip bus prieštaravimų, ir aš manau, kad tikrai balsuot negalima.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, į vieną straipsnį suvest neįmanoma, tai skirtingi dalykai. 4 straipsnyje yra išimtys, kam netaikomas pridėtinės vertės mokestis, o 38 straipsnyje yra, kam atidedamas PVM mokėjimas, taigi suvesti į vieną straipsnį būtų gana sudėtinga. Mes jau svarstome šį įstatymo projektą labai seniai, pradėjome dar prieš Kalėdas, svarstė visos frakcijos, komitetai ir aš prašyčiau tų Seimo narių, kurie galbūt neįsigilinę, pasiremti kolegų nuomone. Aš prašysiu gerbiamąjį ministerijos sekretorių, kad perskaitytų formuluotę, dėl kurios balsuosime, nes gerbiamajam Seimo nariui K.Jaskelevičiui kilo neaiškumų.

Prašom, gerbiamasis ministerijos sekretoriau, perskaityti visą 4 straipsnio 1 punkto formuluotę. O gerbiamuosius Seimo narius dar kartą prašau tylos. Tokiomis sąlygomis dirbti neįmanoma. Jeigu jūs toliau triukšmausite, darysime pertrauką ir dirbsime pietų pertraukos metu.

Prašom, gerbiamasis ministre. (Salėje triukšmas)

Gerbiamasis Seimo nary Endriukaiti, jums pastaba, netriukšmaukite, nereplikuokite iš vietos. Prašom, gerbiamasis ministre.

S.ČIPKUS. Siūloma tokia redakcija: "Medicinos ir stomatologines paslaugas, teikiamas valstybinių sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo įstaigų, vaistus, įskaitant veterinarinius, medicinos techniką, įrengimus ir žaliavas, naudojamas vaistams gaminti, ir vaistines prekes. Medicinos technikos, įrengimų, naudojamų vaistams gaminti, žaliavų ir vaistinių prekių, už kurias PVM nemokamas, sąrašą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė".

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar turbūt visiems aišku, jog Vyriausybė siūlo tą 1 punkto formuluotę, kurią mes priėmėm čia, Seime, papildyti žodžiais: po "medicinos technikos" - "įrengimų, naudojamų vaistams gaminti".

Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Vadinasi, gerbiamasis S.Čipkus buvo neteisus. Jau yra nauja redakcija, keičiama galiojanti nuostata, anksčiau tai buvo tarpinis balsavimas ir negalima sakyti, kad ta nuostata įsigaliojo. Galiojo ta nuostata, kad ir valstybinės, ir privačios paslaugos yra neapmokestinamos, jiems teikiama lengvata. O tai, ką jūs sakot, su tuo aš nenorėčiau sutikti ir dėl to kviesčiau balsuoti prieš Vyriausybės siūlomą variantą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, išsiaiškinom, dėl ko balsuosime. Dėl balsavimo motyvų pasisakė visi Seimo nariai, galėję balsuoti.

Prašau registruotis. Atsisėskit į vietą, gerbiamasis Seimo nary Baleženti, netriukšmaukit, jus įspėju. Prašom registruotis.

 Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimta Vyriausybės pateikta 4 straipsnio 1 punkto formuluotė, prašau balsuoti.

Už - 37, prieš - 6, susilaikė 12. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, aš jus įspėju antrą kartą, prašau atsisėsti į savo darbo vietą. Jeigu jūs toliau triukšmausite, aš teiksiu klausimą balsuoti, kad jūs būtumėt pašalintas iš salės, taip, kaip numatyta Statute, netrukdykit Seimui dirbti. (Salėje triukšmas)

Gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, netrukdykit pranešėjui. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, kokių yra siūlymų dėl 4 straipsnio 5 punkto?

S.ČIPKUS. Dėl 5 punkto po žodžio "bankų" siūloma papildyti "ir kitų kredito įstaigų", kadangi atsiranda... Šiandien kaip tik svarstomas Kredito unijų įstatymas. Atsiras ir kitų kredito įstaigų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galima būtų pasisakyti vienam - už, vienam - prieš šį siūlymą. Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad būtų galima pritarti šiam siūlymui, tačiau mes pamiršom 4 punktą, dėl kurio tarėmės, kad maršrutinio keleivinio transporto paslaugos nebūtų apmokestinamos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas. Kalbam dėl 4 straipsnio 5 punkto.

A.SALAMAKINAS. Dėl 5 aš pritarčiau, ką sakė, bet tada grįžtam prie 4 straipsnio. Ar čia taip šokinėsim nuo 1 prie 5 straipsnio, paskui prie 4 straipsnio ir atgal?

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes neužbaigėme šio straipsnio. Yra pateikta tokia seka šių išimčių, kaip pateikta Vyriausybės. Todėl aš vis dėlto siūlyčiau svarstyti tai, ką svarstome, ir negaišinti laiko. Vienas galėtų pasisakyti prieš. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas prieš? Ar galim priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių?

BALSAS IŠ SALĖS. Galim.

PIRMININKAS. Taigi ir 4 straipsnio 5 punkto naujas siūlymas priimtas bendru sutarimu.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau, toliau.

S.ČIPKUS. Kitas 4 straipsnio 7 punktas. Siūloma redakcija: "Laikraščių, žurnalų ir knygų spausdinimą, leidybą ir platinimą". Kaip ir buvo dabartinio įstatymo redakcija.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu?

Seimo narys A.Baležentis.             

A.BALEŽENTIS. Ponas Bernatoni, ne jūsų malonė suteikti Seimo nariui žodį, o statutinis reikalavimas. Prašom nepažeidinėti Statuto. Tai viena.

Antra. Dėl 7 punkto aš noriu paklausti. Kas čia lieka dabar? Todėl, kad vadovėlyje buvo "mokomoji medžiaga", o dabar 7 straipsnyje siūloma "laikraščiai, žurnalai, knygų spausdinimas, leidyba, platinimas", tai gal jūs galite perskaityti galutinę šio punkto redakciją, nes mes nesuprasim, už ką balsuojam.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš prašau nereaguoti į tokius pageidavimus, kadangi redakcija buvo perskaityta. Jeigu Seimo nariai neklauso, kas vyksta salėje, tai yra jų problemos.

Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš palaikau pranešėjo nuomonę, kad paliekama buvusi redakcija, kad laikraščiai, žurnalai, knygos, leidyba yra neapmokestinami pridėtosios vertės mokesčiu. Už tai prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Vyriausybės siūlomo 4 straipsnio 7 punkto, t.y. palikti tokį, koks buvo galiojančiame įstatyme, prašau balsuoti.

Už - 43, prieš - 1, susilaikė 10. Priimta.

Dabar, gerbiamasis pranešėjau, dėl maršrutinio keleivinio transporto prašom pasakyti savo poziciją.

S.ČIPKUS. Dėl maršrutinio keleivinio transporto Vyriausybė siūlė šios lengvatos atsisakyti. Atsisakyti todėl, kad keleivinio autotransporto įmonės pačius autobusus, detales, benziną ir visą kitą įrangą gauna su pridėtosios vertės mokesčiu. Jie, nebūdami mokėtojai, negauna atskaitos. Tai labai trukdo investicijoms, tai trukdo pagaliau pačiai atsiskaitymo sistemai. Iš pačių autotransporto įmonių irgi buvo pageidavimas, kad tokios lengvatos jie nenorėtų.

Dėl diskusijų, kad galbūt klausimas susijęs su pabrangimu. Tas pabrangimas jau, galima sakyti, gal ir įvyko įvedus pridėtosios vertės mokestį, kadangi vis tiek sumokėtas pridėtosios vertės mokestis įsigyjant įrengimus, benziną, kurą ir pan. yra nukeliamas į savikainą ir tai turi tiesioginės įtakos kainai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, kad reikėtų palikti galiojančią nuostatą ir kol kas neapmokestinti keleivinio transporto PVM. Palikti taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme. Už tai prašau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aišku, tam, ką siūlo Vyriausybė, pritarti negalima, o turėtume eiti kitu keliu, kad būtų pagerintas transporto važiavimas ir surinkti pinigai. Pirmiausia reikia įvesti daug griežtesnę kontrolę, kad vis dėlto kiekvienas važiuojantis pirktų talonėlį, o akivaizdžiai matyti, kad daugelis šito nedaro.

Antra. Priimti įstatymą dėl lengvatų už važiavimą transportu panaikinimo. Iki šios dienos yra paskaičiuota, kad šitos lengvatos valstybei kainuoja apie 60 mln. Lt per metus. Jeigu čia padarysime tvarką, šito PVM tikrai nereikės ir šiandien, jeigu pridėsime dar 10 centų už talonėlį, tai tikrai tų pinigų nepadaugės. Aš manau, kad ponas S.Čipkus turėtų sutikti ir pritarti tam, ką mes siūlome.

PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti Vyriausybės siūlymą.

Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius.

Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.

Gerbiamasis Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Pritariu.

PIRMININKAS. Jūs pritariate Vyriausybės siūlymui, kad...

A.NESTECKIS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi reikės balsuoti.

Kas už Vyriausybės siūlymą, kad būtų panaikinta išimtis maršrutiniam keleiviniam transportui dėl PVM mokėjimo, paspaus mygtuką "už". Kas prieš, t.y. siūlo, kad liktų taip, kaip buvo sename įstatyme, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Už - 6, prieš - 39, susilaikė 14. Taigi siūlymas dėl maršrutinio keleivinio transporto išlieka.

Gerbiamasis ministerijos sekretoriau, reikėtų pagalvoti, kelintas tai būtų punktas. Turbūt dabar 14, taip? Jeigu lieka.

S.ČIPKUS. Taip, turim 4 straipsnį papildyti 14 punktu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio straipsnio. Vienas - už, vienas - prieš.

Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Noriu atkreipti gerbiamųjų kolegų dėmesį į tai, kad galiojančiuose šio mokesčio įstatymuose vienas iš punktų buvo, kad teikiama lengvata veterinarinėms paslaugoms, veterinariniams vaistams ir vaistinėms prekėms, naudojamoms šioje srityje. 1 punkte dabar siūlomo įstatymo projekto mes tuos du dalykus sujungėm ir parašėm "valstybinis sektorius". Tokiu būdu mes vėl sudarom nelygias konkurencijos sąlygas besivystančiam privačios veterinarijos tinklui. Aš manyčiau, kad tai būtų neteisinga, tai kažkoks skaudus nesusipratimas, nes šiandien tai ir kokybiškesnės paslaugos, ir operatyvesnės, ir visa kita. Todėl aš manau, galbūt dar ir pats ministerijos sekretorius nesusigaudė, kad čia mes elgiamės nevisiškai teisingai. O jeigu jis tos pataisos nepasiūlys, aš balsuosiu prieš visą straipsnį.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už 4 straipsnį.

Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad 4 straipsnio 1 punkte yra minimos tik valstybinės sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo įstaigos. Tokiu būdu sudaromos nevienodos sąlygos konkurencijai tarp valstybinių ir privačių įstaigų.

PIRMININKAS. Deja, gerbiama-sis Seimo nary, kalbam dėl balsavimo motyvų.

A.BALEŽENTIS. Aš ir kalbu.

PIRMININKAS. Jūs galėjote tiktai pasisakyti už šį straipsnį.

A.BALEŽENTIS. Aš dar nepasisakiau, ir jūs nežinote, kaip aš pasisakysiu. Prašom netrukdyti, ponas Bernatoni.

1 straipsnio 7 punkte Vyriausybė siūlė, kuriai jūs atstovaujant, kad būtų išdėstyta taip: "Laikraščių, žurnalų ir knygų spausdinimas, leidyba ir platinimas." Tačiau buvo paliktas senas variantas, jeigu aš teisingai supratau. Vadovėlius, mokomąją medžiagą - pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Taigi aš susilaikysiu balsuodamas dėl šitų dviejų punktų. Nes jie neatitinka nei Vyriausybės...

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas. Galite kalbėti tiktai už šio straipsnio priėmimą. Gerbiamuosius Seimo narius įspėju - elkitės pagal Seimo statutą.

A.SALAMAKINAS. Aišku. Aš kalbėsiu už ir labai trumpai. Šiuo momentu, kada Seimas iš tiesų priėmė nuostatą, kad neapmokestinamas keleivinis transportas, ir pataisytas 4 straipsnio 1 punktas, iš tiesų šiuo metu galima drąsiai balsuoti už.

PIRMININKAS. Prašau registruotis.

Gerbiamasis pranešėjau, ar norėtumėte dar dėl šio straipsnio pasisakyti?

S.ČIPKUS. Ne.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimta tokia bazinio įstatymo 4 straipsnio redakcija, kaip mes jau iš dalies priėmėme, prašau balsuoti.

Už - 46 , prieš - 6, susilaikė 12. Taigi priimta. Dabar prašom dėl bazinio įstatymo 5 straipsnio.

S.ČIPKUS. Ryšium su Vyriausybės siūlymu 38 straipsniui, kad ta nuostata, jog žemės ūkio produkcijai 9% turėtų išlikti, dar yra siūloma ūkininkams, kurių metinės realizacinės pajamos neviršija 50 tūkst. Lt per metus, siūloma pasirinkti jiems variantą, ar būti mokėtoju. Toks variantas yra suteiktas įstatymo, bet dar yra siūloma ir tai, kad iki 50 tūkst. Lt metinės apyvartos ūkininkai galėtų registruotis mokesčių inspekcijose ir naudotis vadinamuoju kompensaciniu tarifu. Ką reiškia tas kompensacinis tarifas? Ūkininkas gauto mokesčio už realizuotą produkciją ir suteiktas paslaugas į biudžetą nemoka, o sumokėtas PVM už pirktas prekes ir gautas paslaugas iš biudžeto irgi negrąžinamas. Jis yra ne mokėtojas, o už realizuotą produkciją gautu pridėtinės vertės mokesčiu jis kompensuoja sumokėtą PVM įsigyjant įrangą, žaliavas, medžiagas. Todėl siūlomas toks 5 straipsnio antrosios dalies papildymas, kad "ūkininkai, kuriems taikomas PVM kompensacinis tarifas, gauto mokesčio už realizuotą produkciją ir suteiktas paslaugas į biudžetą nemoka, o sumokėtas PVM už pirktas prekes ir gautas paslaugas iš biudžeto negrąžinamas. Kompensacinis tarifas gali būti taikomas ūkininkams, kurių metinės realizacinės pajamos neviršija 50 tūkst. Lt".

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikėtų pasisakyti dėl 5 straipsnio siūlomos antrosios dalies. Vienas - už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų.

Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Aš manyčiau, kad nereikėtų pritarti šitai nuostatai, kad ūkininkas turėtų tas išlyginamąsias lengvatas. Manyčiau, tai būtų dėl to, kadangi aš nesuprantu ūkininko, jeigu jisai neturi 5 tūkst. metinių pajamų. Pagal dabartinę galiojančią nuostatą nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. jis gali užsiregistruoti kaip PVM mokėtojas ir gauti visas šitas lengvatas, kurios yra pagal šitą galiojantį įstatymą. Jeigu jis šituo nesinaudoja, tai čia yra jo problemos. Aš manyčiau, kad nereikėtų jo keisti, kadangi mūsų komitete buvo pateikta Vyriausybės nuostata, kad PVM mokėtojas būtų būtinai registruojamas, kuris turi pajamų virš 50 tūkst. Mūsų komitete tai nuostatai nebuvo pritarta, o buvo pritarta, kad gali registruotis tas, kuris turi pajamų nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. Aš manyčiau, kad šita nuostata turėtų būti netaikoma.

PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų paremti Vyriausybės siūlymą.

Seimo narys M.Pronckus.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, čia yra tam tikra lengvata agrarininkams. Agrarininkai, kaimo žmonės, ypač smulkūs gamintojai, kurie nedaug tos žemės ūkio produkcijos gamina, buvo nuskriausti iki šio laiko, kadangi negalėdavo atgauti tam tikrų savo išlaidų. Dabar su šita nuostata jie galėtų atgauti tas savo lėšas, todėl agrarininkai pritaria tai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju.

Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimta bazinio įstatymo 5 straipsnio antroji dalis, kurią siūlo Vyriausybė, prašau balsuoti.

 Už - 44, prieš - 8, susilaikė 9. Taigi priimta.

Dabar dėl bazinio įstatymo 7 straipsnio.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

S.ČIPKUS. Jeigu priimta šita nuostata, tai...

PIRMININKAS. Ar dėl viso 5 straipsnio reikėtų balsuoti, gerbiamieji Seimo nariai? Yra prieštaraujančių ar galime priimti bendru sutarimu?

Nėra prieštaraujančių. Priimtas 5 straipsnis.

Prašom dėl 7 straipsnio.

S.ČIPKUS. 7 straipsnio pasiūlymas, jeigu jau priimta būtent šita nuostata, tiesiog išplaukia. Redakcinio pobūdžio tos pataisos yra, kad jie privalo registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tie, kuriems taikomas PVM kompensacinis tarifas. Kaip aš jau ir minėjau, būtent šios kategorijos ūkininkams yra suteikiamos trys galimybės:  arba visai nebūti mokėtoju, arba būti mokėtoju gaunant kompensacinį priedą, arba būti mokėtoju. Trys variantai. Būtent čia yra siūloma ta galimybė jiems registruotis, kaip gaunantiems kompensacinį tarifą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi 7 straipsnis tiesiogiai susijęs su 5 straipsnio papildymu, kurį mes jau priėmėm, ar reikėtų dėl jo balsuoti, ar galim priimti bendru sutarimu?

Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš matau, kad ponas A.Baležentis reikalaus balsuoti, tai aš prašau, kad būtų palaikyta ta nuostata, kuri buvo pasakyta gerbiamojo pranešėjo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis pranešėjau. Aš pritariu lengvatoms, kurias jūs suteikėte ūkininkams, bet šitam mechanizmui, pagal kurį jis bus vykdomas, aš nepritariu. Tai yra košmariškas mechanizmas. Ūkininkas turi auginti kažką, žemę dirbt, o nevaikščioti po mokesčių inspekcijas registruotis ir t.t. Jūs gi priverčiate visos Lietuvos žmones - senukus, pensininkus kažkur važinėti, ieškoti. Argi toks turi būti mechanizmas? Jis turi veikti automatiškai. Aš prašyčiau ateityje kurti tokius projektus ir priiminėti tokius įstatymus, kad žmonėms nereikėtų važinėti, pensininkams, seneliams ieškoti, kur užsiregistruoti ir kažką gauti. Paskui tos kompensacijos. Tai, ko jie turės visą laiką prašyti, visko žmonės ieškoti. Visa tai turi funkcionuoti savaime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimta bazinio įstatymo 7 straipsnio trečioji dalis, kurią pasiūlė Vyriausybė, prašau balsuoti.

Už - 44, prieš - 3, susilaikė 12. Taigi priimta.

Prašom dėl 8 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau.

S.ČIPKUS. 8 straipsnio pakeitimai irgi susiję su ta mano jau minėta nuostata, kurią Seimas priėmė 5 straipsnio pataisomis, t.y. išskyrus ūkininkus, kuriems taikomas PVM kompensacinis tarifas, siūloma papildyti 8 straipsnio redakciją.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu tokią redakciją, kadangi tai susiję su mūsų pataisomis, dėl kurių mes apsisprendėm? Nėra prieštaraujančių? Priimta.Tuomet prašom dėl bazinio įstatymo 13 straipsnio.

S.ČIPKUS. Analogiškai ir 13 straipsnis susijęs su priimta nuostata, kad tarifo dydį ūkininkams nustato Vyriausybė. Jis neturi viršyti 9%.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim priimti bendru sutarimu papildomą siūlymą dėl 13 straipsnio? Nėra prieštaraujančių. Priimta. Ir 13 straipsnį taip pat, kadangi mes dėl jo jau balsavom. Nėra prieštaraujančių. Priimta. Dėl 26 straipsnio. Prašom.

S.ČIPKUS. 26 straipsnis irgi susijęs su ūkininkais, kad sąskaitas-faktūras už produkciją, suteiktas paslaugas, gautas iš ūkininkų, kuriems taikomas PVM kompensacinis tarifas, išrašo prekių ir paslaugų gavėjas.

PIRMININKAS. Ar galim šį straipsnį, įskaitant ir Vyriausybės siūlymą, priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Seimo narys A.Baležentis prieštarauja.

A.BALEŽENTIS. Aš dar kartą pritariu, bet dar kartą atkreipiu dėmesį į tai, kokią gremėzdišką sistemą jūs kuriate, kokias faktūras-sąskaitas. Už atliktas paslaugas senukas pensininkas turės prašyti faktūrų - sąskaitų ir t.t. Ką jūs darot?

PIRMININKAS. Taigi, jeigu jūs pritariat, prieštaraujančių nėra. Priimta bendru sutarimu. Prašom dėl 30 straipsnio.

S.ČIPKUS. Dėl 30 straipsnio analogiškas siūlymas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim su šiuo papildymu priimti 30 straipsnį bendru sutarimu? Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Aš eilinį kartą atkreipiu pranešėjo dėmesį - ką jūs darot? Kaip jūs apkraunat senukus pensininkus? Ir vėl apskaitos žurnalą, sąskaitas-faktūras, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymu nustatytą laiką. Žmonės turės kelti tą įstatymą. Na, argi šitokia turi būti sistema?

PIRMININKAS. Tačiau jūs iš esmės pritariat, neprieštaraujat, nereikia balsuoti?

A.BALEŽENTIS. Aš nepritariu tokiam mechanizmui.

S.ČIPKUS. Na, aš galiu atsakyti...

PIRMININKAS. Tuomet reikės balsuoti. Seimo narys F.Kolosauskas. Po to pranešėjas, ir balsuosime dėl 30 straipsnio.

F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, kad ponas A.Baležentis neperskaitė, kaip ten yra parašyta. Sąskaitų-faktūrų nerašys senukas, o rašys produkto gavėjas - mėsos kombinatai, pieno kombinatai. Pone Baleženti, reikia skaityti.

PIRMININKAS. Prašome, gerbiamasis pranešėjau, kadangi ne visi Seimo nariai nori skaityti, tai jūs trumpai pasakykit.

S.ČIPKUS. Kaip minėjo ponas F.Kolosauskas, iš tikrųjų, jeigu jau esi mokėtojas, tai minimalią apskaitą turi vesti, sąskaitos-faktūros turi būti. Norint taikyti kažkokias kompensacijas už PVM, vis dėlto turi būti minimali apskaita. Tai čia yra siūloma minimali apskaita, turi vesti apskaitos žurnalą ir nieko daugiau.

PIRMININKAS. Taigi reikės balsuoti dėl bazinio įstatymo 30 straipsnio. Kas už tai, kad būtų priimtas 30 straipsnis su Vyriausybės siūlymu, kuriam prieštaravo vienas Seimo narys, prašau balsuoti.

Už - 41, prieš - 2, susilaikė 14. Taigi ir 30 bazinio įstatymo straipsnis priimtas. Prašome dėl 38 straipsnio. Čia bus daugiau siūlymų.

S.ČIPKUS. Dėl 38 straipsnio irgi buvo daug diskusijų, kadangi Vyriausybės pasiūlymas buvo atsisakyti 9% žemdirbiams ir už kitas teikiamas lengvatas - už šilumą ir pan. Bet po papildomų svarstymų Seime ir Vyriausybėje yra siūloma iki 1996 m. sausio 1 d. laikinu 9% tarifu apmokestinti žemės ūkio produkciją, išskyrus švelniaplaukius žvėrelius - nutrijas ir kitus kailiukus. Praktiškai paliekama ta dabar veikianti įstatymo nuostata.

PIRMININKAS. Iki 1996 m. sausio 1 d. Taip?

S.ČIPKUS. Taip.

PIRMININKAS. Pirmoji dalis, taip?

S.ČIPKUS. Pirmoji dalis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš norėjau pasitikslinti. Parašyta 1996 m. liepos 1 d. Ar čia klaida, ar kas?

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas siūlo Vyriausybės teikimą - iki 1996 m. sausio 1 d. Gerbiamasis Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Aš pritariu šiai nuostatai.

PIRMININKAS. Vienas galėtų nepritarti. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Jeigu nuo sausio 1 d., tai aš pritariu. Nepritariu nuo liepos 1 d.

PIRMININKAS. Ar yra nepritariančių, ar galim priimti bendru sutarimu? (Salėje šurmulys) Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, ar reikia balsuoti, ar galim priimti bendru sutarimu? Priimta. Prašom dabar dėl kitos šio straipsnio dalies.

S.ČIPKUS. Yra siūlymas, jog iki 1996 m. sausio 1 d. neapmokestinama akmens anglis, suskystintos gamtinės dujos, nafta, krosnių kuras, mazutas, malkos, branduolinis kuras. Čia praktiškai yra dabartinė įstatymo nuostata, įrašoma "malkos".

PIRMININKAS. Papildoma "malkos".

S.ČIPKUS. Taip, papildoma "malkos".

PIRMININKAS. Ar galim priimti bendru sutarimu šį punktą, ar yra prieštaraujančių? Nėra. Priimta. Dėl 2 punkto.

S.ČIPKUS. Paliekama galioti dabartinė įstatymo nuostata - gyvenamiesiems namams, butui, ūkiui, taip pat žemės ūkio bendrovėms suteikiamos paslaugos, ir yra papildomas siūlymas...

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio, kadangi įstatymas labai sudėtingas. Buvo teikta daug siūlymų. Nesikalbėkit tarpusavyje, nes nežinosite, už ką balsavot.

S.ČIPKUS. Papildomas siūlymas, dėl ko vyko diskusijos, dėl 4.4 straipsnio, t.y. dar lengvata suteikiama iki 1996 m. sausio 1 d. medicinos paslaugoms, kurias teikia privačios sveikatos priežiūros įstaigos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar šį papildomą 4 punktą galim priimti bendru sutarimu? Yra prieštaraujančių. Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Gerbiamasis Čipkau, man atrodo, kad jūs sutiksite su tuo, kad po žodžio "medicinos" - ir "veterinarinės paslaugos", nes tai iš esmės yra susiję dalykai. Man atrodo, kad jums "praslydo" toks nereikšmingas dalykas, tačiau tai yra...

PIRMININKAS. Mano supratimu, veterinarų kitas gydymo objektas negu medikų.

L.K.JASKELEVIČIUS. Mes dabar svarstom 4.

PIRMININKAS. Dabar svarstome 38 straipsnio antrosios dalies 4 punktą.

L.K.JASKELEVIČIUS. 4 punktą. Tai aš ir siūlau "medicinos ir veterinarinės". Jūs teisus dėl objekto, tačiau neteisus dėl socialinės reikšmės ir svarbos. Jeigu šiuo atveju turim omeny kaimo žmones, tai jiems labai svarbu. Gerbiamasis Čipkau, labai prašau jūsų sutikti su šiuo papildymu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galite sutikti su šiuo papildymu?

S.ČIPKUS. Analogiška redakcija yra ir 4 straipsnio.

PIRMININKAS. Matot, 4 straipsnyje kalbama tik apie valstybines.

S.ČIPKUS. Bet tai yra redakcija būtent...

PIRMININKAS. Tačiau jeigu veterinaras užsiims privačia veikla, tai jis bus apmokestinamas. (Salėje triukšmas)

S.ČIPKUS. Vyriausybės siūlymo nebuvo. Aš negaliu savo vardu sutikti. Gal tada reikėtų balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tokio Vyriausybės siūlymo nebuvo, tai mums reikėtų apsispręsti balsuojant, jeigu pranešėjas taip siūlo. Dėl Seimo nario K.Jaskelevičiaus siūlymo. Ar negalime dėl to balsuoti, kadangi nėra pateikta raštu? Aš turiu pasiklausti dėl procedūros. Neprieštaraujat, kad būtų balsuojama? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Aš pritariu K.Jaskelevičiaus siūlymui ir siūlau pranešėjui jam pritarti. Yra logikos. Ten valstybinis, čia - privatus. Jeigu jau atleidžiam tuos, tai atleiskim ir tuos. Kitaip negali ir būti.

PIRMININKAS. Vienas galėtų pasisakyti prieš gerbiamojo Seimo nario K.Jaskelevičiaus siūlymą. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Ne, aš ne prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Pritariu K.Jaskelevičiui.

PIRMININKAS. Vienas galėtų pasisakyti prieš. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš manyčiau, kad pranešėjas turėtų sutikti, kad nereikėtų balsuoti. Mes tiesiog praleidom tą nuostatą. Vis dėlto mums "iškrito", kad privačios veterinarijos paslaugos būtų taip pat atleistos iki 1996 m. sausio 1 d. Privačios veterinarijos, nes ta nuostata yra 4 straipsnyje. Sutikite.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutinkate, ar reikėtų balsuoti?

S.ČIPKUS. Iki 1996 m. sausio 1 d. galėtume palikti. Nors dabar yra įvesta ta vadinamoji patentų sistema. Gali įsigiję patentus nebūti mokėtojai. Privačios medicinos struktūros gali pasirinkti.

PIRMININKAS. Bet jeigu mes šią nuostatą priimsime, tai tas pasirinkimas liks - galės arba įsigyti patentą, arba būti mokėtojai. Taigi tam neprieštarauja.

S.ČIPKUS. Praktiškai tada gal galima ir sutikti.

PIRMININKAS. Taigi balsuoti nereikia, kadangi pranešėjas priėmė. Daugiau dėl šio straipsnio siūlymų nėra. Čia dvi dalys, taip?

S.ČIPKUS. Taip, daugiau nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti dėl viso bazinio įstatymo 38 straipsnio. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Pagal visas pastraipas mes lyg ir suradom bendrą sutarimą, todėl siūlau pritarti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš šį straipsnį. Seimo narys V.Zimnickas. Už. Seimo narys K.Jaskelevičius. Seimo narys A.Nesteckis. Seimo narys A.Baležentis. Už ar prieš?

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamasis pranešėjau! Aš siūlyčiau, kad šio straipsnio 4 punktas turėtų sutapti su bazinio įstatymo 4 straipsnio 1 punktu.

PIRMININKAS. Apie ką mes šnekėjom maždaug 5 minutes prieš tai?

A.BALEŽENTIS. Bet jis nesutampa. Man atrodo, kad... Aš siūlyčiau, kad sutaptų, kad skambėtų maždaug taip: "Medicinos ir stomatologinės paslaugos, kurias teikia privačios sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo įstaigos". Taip turi būti. Jeigu mes atleidome valstybines visą laiką, tai privačias šito straipsnio 4 punktu turim atleisti vienerius metus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau...

A.BALEŽENTIS. Tai tada aš balsuočiau už.

PIRMININKAS. Ar sutikote su tuo...

A.BALEŽENTIS. ...o šiuo atveju aš negaliu pritari. Gal jūs galite priimti šitą pasiūlymą? Tada aš galėčiau balsuoti už.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, buvo toks siūlymas, kurį teikė gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius. Pranešėjas jį jau priėmė. Aš prašysiu pranešėją dar pakomentuoti, tačiau aš vėl prašau Seimo narius klausyti, kas vyksta salėje. Na, negalim mes po tris kartus svarstyti to paties. Prašom.

S.ČIPKUS. 4 straipsnyje nėra kalbama apie privačias medicinos paslaugas, todėl šitos paslaugos siūlomos 38 straipsnyje. Jos siūlomos iki 1996 m. sausio 1 d. Todėl mes negalim sutapatinti šių dviejų straipsnių.

A.BALEŽENTIS. Taip, bet tarp jų turėtų būti ir stomatologinės.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.BALEŽENTIS. Ačiū, kad pritarėte.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, formuluokit 4 punktą, kokį jūs priėmėt. Kadangi aš manau, kad...

S.ČIPKUS. Dėl 38 straipsnio 4 punkto, taip?

PIRMININKAS. Taip.

S.ČIPKUS. Medicinos paslaugos, kurias teikia privačios sveikatos priežiūros įstaigos. Ir veterinarijos paslaugos. Atsiprašau.

A.BALEŽENTIS. Ir stomatologinės. Būkit geras.

S.ČIPKUS. Stomatologinių neapima.

A.BALEŽENTIS. Todėl blogai. Dėl to ir vyksta diskusija. Gerbiamasis K.Jaskelevičius siūlė, kad būtų medicinos, stomatologinės ir veterinarinės.

S.ČIPKUS. Matot, man atrodo, jog skirtumas dėl teikiamų medicinos paslaugų ir stomatologinių paslaugų vis dėlto yra.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamasis pranešėjau, aš patikslinu, ką jūs priėmėt. Tai yra medicinos paslaugos, kurias teikia privačios sveikatos priežiūros ir veterinarijos įstaigos. Taip?

S.ČIPKUS. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas... Pirmiausia registruojamės.

A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 73 Seimo nariai. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Vis dėlto, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes nelabai supratome. Mes įsivaizduojame, kad į medicininį aptarnavimą įeina ir stomatologija. Aš nežinau, kas atskyrė. Medikai turbūt tokių dalykų neatskirtų. Siūlom taip, kaip ir A.Baležentis, ir K.Jaskelevičius - visi siūlom, kad tai liktų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, to nėra pateikta raštu. Jeigu pranešėjas nepriima, aš negaliu to klausimo teikti, kadangi jis nėra pateiktas. Pateikite pataisas ir vėl priiminėsim dar vieną įstatymo pataisą. O dabar mes galime balsuoti tik dėl to, kas jau yra pateikta. Buvo pakankamai laiko suformuluoti savo pageidavimus raštu. Tuomet galėčiau teikti balsuoti. Dabar aš galiu priimti tik tai, ką priima gerbiamasis pranešėjas. Gerbiamasis pranešėjas šio siūlymo nepriima. Todėl aš teikiu balsuoti dėl 38 straipsnio. Kas už tai, prašau balsuoti.

Už - 34, prieš - 6, susilaikė 16. Taigi ir šis straipsnis priimtas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 39 straipsnio. Prašom, gerbiamasis.

S.ČIPKUS. Yra siūloma pataisyti 39 straipsnio redakciją, nustatyti, nuo kada ir kokioms prekėms, grupėms, kokiomis sąlygomis taikomos įstatymo 21 straipsnio nuostatos. Grąžinimo tvarką užsienio valstybių piliečiams, įsigijusiems prekių specialiose parduotuvėse. Taip pat iki kovo 15 d. nustatyti PVM kompensacijų tarifą ir jo taikymo tvarką ūkininkams. Čia dėl šių straipsnių nustatymo tvarkos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikėtų dėl to diskutuoti, ar galime 39 straipsnį priimti bendru sutarimu? Negalim priimti bendru sutarimu. Reikia diskutuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, šiam klausimui skirtas laikas baigėsi. Taigi mums lieka priimti vieną straipsnį ir balsuoti dėl viso įstatymo.

Kredito unijų įstatymo projekto Nr.1255 svarstymas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Dabar pereinam prie 1.3 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo projektas. Svarstymas. Pirmiausia suteiksiu žodį užsirašiusiems Seimo nariams, o po to - pranešėjui. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Veselką.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos! Mes (galiu drąsiai pasakyti po tiek svarstymų) - tai šalis, laukianti stebuklų. Vis galvojame, kad kuo daugiau tuos pačius 100 Lt išdalysim visiems po 0,0001 cento, tuo geriau mūsų viskas funkcionuos. Ką padarysi, jeigu tokie esam.

Dabar keletas rimtesnių pastabų. 1 straipsnio pirmoji dalis sako, kad šis įstatymas įtvirtino kooperatinio taupymo ir savitarpio paskolų bendrovių veiklos pagrindus. Toliau jis bando plačiau paaiškinti, kas yra kredito unija. Šiame įstatyme, priešingai negu kai kuriuose kituose, yra labai blogai, kad mes atskiru straipsniu išaiškinam kiekvienos kategorijos esmę, kad nebūtų po visus straipsnius išmėtoma kaip šitame. Tai reikia sutvarkyti.

Antra. Kada kalbama apie kooperatinio taupymo įmones, o praktiškai unijas gali steigti tik fiziniai asmenys, taip iš kredito unijų lyg ir eliminuojamos kitos įvairios kooperatinės įmonės. Sakysim, žemės ūkio bendrovės ar kitos. Prisiminkime, kad mes valstybinio reguliavimo įstatyme esam įrašę, kad Vyriausybė kredito bankams kurti turi skirti neprocentinę paskolą 20 metų. Vis dėlto turime apsispręsti, ar tai bus atskiri kreditiniai bankai ir jiems bus atskiras įstatymas, ar jie veiks pagal šį Kredito unijų įstatymą. Pagal tai lyg ir aišku, kad jų čia neturėtų būti. Labai mes daug įvairių pinigais užsiimančių struktūrų kuriame. Argumentas, kad Kvebeko provincija. Bet Kvebeko provincija kūrėsi todėl, kad ji norėjo parodyti savo specifiką Kanados visuomenėje, o žemaičiai ir aukštaičiai nesistengia to parodyti.

Toliau. Vis dėlto neaišku, ką galų gale pirmiau reikės - įregistruoti kredito uniją ar gauti licenciją, nes vėl neaišku. Mano manymu, visų pirma turi būti gaunama licencija, o tik po to įregistruojama kredito unija. Kitaip bus paradoksas. Per licenciją ir patikrinama tam tikra tų žmonių kvalifikacija.

Toliau. Neaišku, kodėl yra numatoma, jog kredito uniją gali mažiausiai 5 kurti. Visur ir visada prasideda nuo vieno iniciatyvaus žmogaus, o kiti jau gali prisidėti arba gali neprisidėti. Mano manymu, šią nuostatą taip pat reikia įteisinti.

Toliau. Mano manymu, norima išpūsti tų kredito valdininkų skaičių. Yra minimalus skaičius - 50 kredito(...), o per įvairias komisijas po 5, po 5 ir išeina 25. Tai kiekvienam normaliam po vieną vadovą. Vėl nepriimtina nuostata.

Toliau. Yra labai neaišku, kadangi gali ir kitą turtą turėti tos kredito unijos. Apskritai proporcijos nenustatytos. Taip sudaromos, mano manymu, visos galimybės per tas kredito unijas atgaivinti "Sekundės" banko sistemą.

Toliau. Yra labai diskutuotina. Aišku, jūs numatote įkurti atskirą kredito unijų kontrolės sistemą. Tai ne centrinis Bankas kontroliuos, o atskiras. Vėl abejotina, ar piniginei sistemai kontroliuoti reikia atskirų dviejų institucijų. Galbūt reikia pagalvoti, kad užtektų ir vienos institucijos.

Toliau. Mano manymu, 9 straipsnis labai plačiai leidžia traktuoti smulkų verslą...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, kiek dar jums reikia laiko?

J.VESELKA. Man daug reikėtų, bet aš žinau, kad jūs neduosite.

PIRMININKAS. Kadangi jums buvo skirtos 5 min., savo siūlymus galite pateikti raštu. Galite pridėti prie stenogramos, galite tiesiai pateikti šio projekto rengėjams.

J.VESELKA. Ačiū, posėdžio pirmininke, kad leidžiate taip padaryti.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę S.Burbienę.

S.BURBIENĖ. Ekonomikos komitete buvo svarstomas šis įstatymas. Kaip matėte iš protokolo, 6 balsams pasisakius už, buvo nuspręsta siūlyti grąžinti įstatymo projektą autoriams tobulinti. Norėčiau pasakyti, kokie buvo pagrindiniai motyvai. Vienas komiteto pateiktas siūlymas buvo iš esmės, kad reikia galbūt tik pataisų Kooperacijos įstatyme arba ir Kooperacijos, ir Komercinių bankų įstatyme. Tačiau komitete vis dėlto buvo nuspręsta, kad gali būti ir atskiras Kredito unijų įstatymas. Antras ir pagrindinis motyvas buvo toks: jeigu tokį įstatymą priimsime su pagrindiniais dalykais tokiais, kokie pateikti projekte, tai bus išeliminuotos jau susikūrusios šiuo metu kredito įstaigos. Daugiausia yra žemės ūkio bendrovių sukurtų kredito įstaigų, kurios iš esmės susikūrė ir veikia pagal šiuo metu galiojantį Kooperacijos įstatymą. Kadangi projekto 53 straipsnyje visos šiuo metu veikiančios tokios įstaigos turi persiregistruoti, o persiregistravusios iš esmės tampa visai kitokios todėl, kad projekto 2 straipsnyje yra nurodyta, kad kredito unija tai tik fizinių asmenų įregistruota įstaiga. Todėl buvo mūsų siūlymas... Iškelta ta problema ir pateiktas siūlymas, kad tai vis dėlto reikia išspręsti. Tačiau  komiteto posėdyje dalyvavę asmenys iš esmės tyliai nepritarė mūsų siūlymams, todėl mes turėjome priimti tokį sprendimą. Dabar, pasižiūrėjusi į pateiktas kolegos M.Pronckaus pastabas, aš matau, kad ten yra beveik tas pats siūlymas. Manau, kad jeigu būtų galima šį klausimą, šią problemą konkrečiai dar kartą apmąstyti ir vis dėlto rasti priimtiną sprendimą ne tik finansininkams, bet ir agrarininkams, tada galbūt būtų galima tokiam projektui po svarstymo pritarti. Tačiau aš negaliu pakeisti Ekonomikos komiteto sprendimo. Manau, kad būtų galima ieškoti tokios išeities. Tačiau kol neišklausėme tų, kurie pateikė projektą, negalima ir išvados padaryti.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Plokšto. Gerbiamuosius Seimo narius prašau dėmesio.

A.PLOKŠTO. Gerbiamieji, aš noriu grįžti prie ponios S.Burbienės žodžių apie finansininkus ir apie agrarininkus. Tie du sluoksniai sunkiai sugyvena. Paprastai finansininkai visai kitaip galvoja negu agrarininkai, ir mes dabar matome tą pavyzdį svarstydami šį projektą. Aišku, kad žemės ūkiui reikalingos kooperatinės finansinės įstaigos. Manau, kad nebūtina bandyti šiuo įstatymu išspręsti šią problemą. Be abejo, įstatymas reikalingas dėl kooperatinių bankų. Būtų galima viską išspręsti nebandant sukišti visko į vieną vietą. Šis klausimas buvo labai neblogai išspręstas prieškarinės Lietuvos įstatyme dėl kreditinių įstaigų. Buvo surašyti visi laipteliai nuo pačios mažiausios savišalpos kasos iki didelių bankinių namų. Ir buvo aišku, kaip ta sistema veikia. Nebuvo taip, kad mes turime tik bankus ir daugiau nieko. Buvo mažiausiai 5 rūšys įvairaus tipo kreditinių įstaigų. Kiekviena skirta savo sferai aptarnauti. O kreditinės unijos, be abejo, yra labai reikalingos, nes kuo toliau, tuo mažiau komerciniai bankai norės užsiiminėti smulkiais indėlininkais ir nedideliais indėliais. Jiems tai duoda nuostolių. Patys komercinių bankų atstovai teigia, kad jiems apsimoka depozitai nuo 50 000 Lt ir daugiau. O kiek yra tokių žmonių, kurie tokius depozitus gali sau leisti?

Vis dėlto, mano manymu, pagrindinis klausimas yra dėl indėlininkų. Jeigu mes leisime tik nariams įnešti pinigus, be abejo, yra pavojaus, kad ta sistema neišsivystys iš principo, nes tiesiog nebus pinigų, nebus tokių pinigų, kad būtų suinteresuotumas žmonėms burtis į tokias kreditines įstaigas. Jeigu mes leisime priimti kreditus iš kitų kreditinių įstaigų (tą siūlo ponas M.Pronckus), yra pavojaus, kad kreditinės unijos bus panaudotos kaip įrankis piniginei cirkuliacijai, ir, be abejo, atsiras multiplikacijos efektas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių visam ūkiui. Jeigu mes leisime imti pinigus iš kitų šaltinių, be abejo, reikės stipriai kontroliuojančio kažkokio organo, kur tie pinigai ir kaip cirkuliuoja. Jeigu mes savęs paklausime, ar iš viso įmanoma kontroliuoti šį reiškinį, tai aš manau, kad visi atsakysime, jog iš esmės neįmanoma, nes nėra dar tokių kontrolės organų, kurie sugebėtų išspręsti šią užduotį. Buvo minima, kad reikalinga kontrolės sistema kreditinėms unijoms. Iš pradžių jos nebus. Iš pradžių turėtų imtis centrinis Bankas šio vaidmens. Tik tai nėra būdinga užduotis centriniam Bankui. Po kreditinės unijos asociacijos įsikūrimo ten turėtų būti organas, kuris kontroliuos kitų kreditinių unijų veiklą. Ir jiems tada padėtų, kai turėtų problemų.

Paskutinis klausimas, dėl kurio norėčiau pakalbėti, yra minimalus kreditinių unijų narių skaičius. Siūlomas skaičius 25 yra, aišku, per mažas, nes gresia sukūrimas labai nedidelių kredito unijų, kurios elementariai finansiškai neišsilaikys. Tam, kad pradėtų gyvuoti, turi būti sukaupti kažkokie pinigai, ir atsirastų kažkoks profesionalus valdymas, kuris sunkiai atsiras be tam tikro darbo užmokesčio. Todėl mes nutarėme komitete padidinti šį skaičių iki 50, nors manau, kad tai ne riba. Būtų galima manyti, kad padidintume šį skaičių iki 100. Šiaip manau, kad dėl šio projekto buvo ilgai diskutuota. Reikia po svarstymo pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Treinį.

M.TREINYS. Gerbiamieji Seimo nariai, kooperatinio kredito nišoje paprastai būna dvejopų kredito įstaigų. Būtent vartotojų kreditas ir gamintojų kreditas. Kredito unija iš esmės yra santaupų skolinamoji bendrovė, grynai vartotojų kreditavimosi įstaiga arba tiesiog, galima sakyti, savišalpos kasa, į kurią pinigai sudedami tam, kad būtų paskolinti vienam ar kitam nariui ir skirti stambesniam kokiam nors jo pirkiniui įsigyti. Kokiomis sąlygomis galės veikti kredito unijos? Jeigu potencialūs klientai turės atliekamų pinigų. Smulkūs gamintojai šiandien tikrai jų neturi. Be to, jeigu prireiks skolintis pinigų, bus ne vienu metu... Paprastai ūkininkai prašo vienu metu skolinti tų pinigų - pavasarį. Grąžina rudenį. Be to, jos veiks ir bus mokamos didelės palūkanos. Kanados, kurioje atsirado šio įstatymo idėja, konsultantai kaip tik ir patvirtino, kad palūkanos kredito unijose yra didesnės negu bankuose. Be to, Kredito unijų įstatyme numatyta, kad lėšas sutelks jos nariai. Tačiau nenumatyta, kad galėtų būti pasinaudota kurių nors fondų lėšomis arba valstybės kuria nors parama. Visa tai rodo, kad kredito unijos netiks smulkių gamintojų kreditavimui, jeigu kalbėsime apie ūkininkus ir ypač apie ūkininkų kooperatyvus. Ta prognozė paremta štai kuo. Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme jau įteisinta nuostata, kad valstybė remia kooperatinio kredito sistemą ir teikia neprocentinę paskolą kooperatinio kredito įstaigoms. Kredito unijos neigia šią galimybę, todėl visa ta parama, priėmus šį įstatymą, bus nukreipta tiesiog per komercinius bankus. Kam bus didžiausia nauda, aišku. Būtent bankams.

Antra. Kredito unijose nebus galima laikyti įvairių žemės ūkio rėmimo, kooperacijos rėmimo ar dar kitų būsimųjų fondų lėšų, ir visi tie pinigai taip pat atsidurs komerciniuose bankuose. Nauda vėl, aišku, kam. Be to, kredito unijoje negalės dalyvauti kooperatyvai, nes yra juridiniai asmenys. O jeigu ūkininkai bandytų kurti kredito savąją uniją, tai jie paprasčiausiai neturės pinigų, jiems reikės tų pinigų kaip paskolos vienu metu ir jie negalės mokėti tų didelių palūkanų. Taigi jei priimtume tokią kredito unijų redakciją, kredito unijos užimtų visą kooperatinio kredito sistemos nišą, nes 53 straipsnio antroji dalis numato, kad visos kredito įstaigos turėtų būti pertvarkytos į kredito unijas, ir tai būtų tariamos naudos vardu sukurta, padaryta tam tikra "meškos paslauga" žemės ūkio gamintojams. Sustiprintų komercinių bankų monopolizmą kredito rinkoje. Išeitys iš šios situacijos būtų kelios.

Pirma. Netrukdyti kurtis ir registruotis žemės ūkio produkcijos gamintojų, ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų kredito bendrovėms pagal Kooperacijos įstatymą. Taip jau buvo pradėta daryti.

Antras variantas. Pateikti Kredito unijų įstatyme atskirą skyrių apie žemės ūkio gamintojų kredito unijos specifiką.

Trečia. Rengti atskirą žemės ūkio produkcijos gamintojų kredito bendrovių įstatymą.

Taip jau buvo siūlyta ministrui ponui E.Vilkeliui šio įstatymo pateikimo metu. Tokias mintis yra pasakę Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų ir Agrarinės ekonomikos instituto specialistai. Jeigu tos idėjos nebus įteisintos ir bus priimtas vien Unijų įstatymas, kaip vienintelis kooperatinio kredito įstatymas, mes pasisakysime prieš tokio įstatymo priėmimą, nes jį laikysime lobistiniu, kuris būtų netiesiogiai naudingas komerciniams bankams. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį M.Pronckų.

M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, Agrarinis komitetas pritartų tam įstatymui su sąlyga, jeigu būtų atsižvelgta į mūsų pastabas. Tačiau kadangi šių pastabų dabartiniame projekte nėra įmontuotų, todėl ir tas pritarimas yra labai problemiškas. O esmė yra dėl dviejų klausimų. Pirmas klausimas yra, kad dėl esminių klausimų tiktai propaguodamas kooperatinius santykius (1 straipsnis ir antroji dalis) prieštarauja Kooperacijos įstatymui. Kooperacijos įstatymas leidžia į kooperatines sąjungas jungtis visiems: ir juridiniams, ir fiziniams asmenims. O šis įstatymas draudžia. Tai vienas prieštaravimas mūsų jau priimtiems įstatymams.

Antras momentas. Valstybinio reguliavimo įstatymas ir Kooperacijos įstatymas nedraudžia santykiauti įvairiems asmenims: ir fiziniams, ir juridiniams. Pavyzdžiui, čia draudžiama skolintis iš juridinių asmenų, kitaip tariant, juridiniai asmenys išbraukiami iš to viso rato. Kai taip yra kai vyksta tokie prieštaravimai tarp jau mūsų priimtų įstatymų, kai įstatymo rengėjai nesiteikia aiškinti tolesnių veiksmų dėl šios sistemos kūrimo, iš tikrųjų galima galvoti, kad bus monopolizuota tam tikra finansų sritis bei atiduota tiktai komerciniams bankams. Agrarininkai nemano pritarti tokiems veiksmams. Jeigu į jų pasiūlymus nebus atsižvelgta, jie balsuos prieš. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar iš darbo grupės turėtų pasisakyti gerbiamasis S.Vėlyvis. Kviečiu į tribūną. Šio klausimo svarstymui liko 5 min. Jeigu suspėtume, galėtume priimti sprendimą, jeigu pranešėjas nekalbėtų.

S.VĖLYVIS. Gerbiamieji įstatymų leidėjai! Šiandien pateikiamas svarstyti projektas turėtų tapti baziniu įstatymu kuriantis kooperatinėms savivaldos taupymo ir kreditavimosi įstaigoms. Tikiuosi, kad visi Seimo nariai susipažino su įstatymo projektu. Tai matyti iš jų pasisakymų. Nenorėdamas trukdyti jūsų dėmesio, noriu atkreipti dėmesį į vieną momentą. Nežinau, kodėl ponai agrarininkai, jeigu aš jus taip pavadinsiu, iš dalies ir ekonomistai taip labai prieš šį įstatymo projektą. Galvoja, kad kai šis įstatymas bus priimtas, monopolizuos visą finansų rinką. Anaiptol šitaip nėra. Kredito unija visai nekenkia pagal Kooperacijos įstatymą kitų kredito įstaigų kūrimuisi. Mes 53 straipsnį...

PIRMININKAS. Prašom kalbėti. Nekreipkite dėmesio į replikas iš vietos. To neleidžiama Seimo nariams daryti, tačiau jie ne visuomet laikosi tvarkos.

S.VĖLYVIS. Norėdami išvengti būtent to konflikto, mes 53 straipsnį, kuriame yra tai, jog kooperatinio kredito įstaigos per 3 mėn. turi persiregistruoti, visai pakeitėme. Jeigu jūs turite pažymą, matote. Mes visai neapimame tų kooperatinio kredito įstaigų, kad jums neatrodytų, jog mes kažką norime monopolizuoti. Ši kredito unija kuriasi kooperuojant lėšas iš esmės iš fizinių asmenų arba pagal profesinį kriterijų, arba pagal gyvenamąją vietą, arba pagal projekte numatytus kriterijus. Kiti gali pagal kooperacijos įstatymą jungtis. Šiandien iškyla dar viena problema. Labai daug kalbama apie tai, kad jau yra susikūrę žemės ūkio kredito kooperatyvai, kad jie egzistuoja ir kad šis įstatymas jiems lyg ir trukdo. Anaiptol. Aš tokių kooperatyvų dar nežinau. Kreditine veikla galima užsiimti tik gavus banko licenciją. Tada lieka problemos tų kooperatyvų, kurie jau įsikūrė. Mes nesam jiems konkurentai. Bent iš įstatymo projekto aš šito nepastebiu, kad mes būtume konkurentai. Tai tokia būtų mano pagrindinė pastaba.

PIRMININKAS. Dėkoju jums. Gerbiamasis ministerijos sekretoriau Čipkau, ar norėtumėt pasisakyt, ar galėtume spręsti? Prašom. Kviečiu į tribūną. Nenorėtumėt.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo ir įpareigoti pagrindinį komitetą pagal pareikštas pastabas patobulinti projektą iki priėmimo? Galim bendru sutarimu? Ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.

Tuomet pritarta po svarstymo. Pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas įpareigojamas pataisyti, patobulinti projektą iki priėmimo. Prašom, gerbiamasis pirmininke.

F.KOLOSAUSKAS. Aš dar norėčiau paprašyti, kad pagalbiniais komitetais būtų Ekonomikos, Agrarinis bei Valstybės ir teisės komitetai.

PIRMININKAS. Papildomais komitetais būtent šie yra paskirti ir jie yra svarstę. Todėl mums reikėtų tik susitarti, kad šio įstatymo projekto priėmimą Seimo posėdyje organizuotume kito mėnesio pradžioje.

F.KOLOSAUSKAS. Apie vidurį.

PIRMININKAS. Vasario mėnesio viduryje. Galim bendru sutarimu sutarti? Nėra prieštaraujančių? Susitarėm.

Seimo rezoliucijos "Dėl energetikos sistemos pertvarkymo" projekto Nr.1383 pateikimas ir svarstymas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Dabar pereinam prie 1.4 darbotvarkės klausimo - Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos "Dėl energetikos sistemos pertvarkymo" projekto. Pranešėjas - Seimo narys J.Veselka. Kviečiu į tribūną. Šiam klausimui darbotvarkėje skirta 10 minučių.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, iš pat pradžių energetikos sistema stengėsi dirbti sau ir naudotis visais Lietuvos žmonėmis, kad turtintų save ir visiškai neieškotų efektyvumo. Dabar energetikos sistemoje yra tokia padėtis. Kaip informavo ministerija, privataus kapitalo jau yra sukaupta per 130 mln. Lt. Kaip jie tvirtino, objektų, kurie nėra susiję tiesiogiai su energijos gamyba ir paskirstymo kontrole (tai yra įvairių poilsio namų, sporto salių, kitų kultūros objektų), yra už 14 mln. Lt. Tokiu būdu, jeigu mes leisime dar 10% jiems privatizuotis, tada jau energetikos sistemoje atsiras 350 mln. Lt privataus kapitalo su milžiniškomis galimybėmis kaip monopolistams diktuoti tarifų...

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, prašysiu pasisakyti, paklausti nuo šoninių mikrofonų Seimo narius, nes, kaip paprastai, sugedo kompiuteris, registruoja Seimo narius, kurių nėra posėdžių salėje. Prašom tęsti.

J.VESELKA. Todėl labai apsunkins šios sistemos demonopolizavimą. Todėl mes norime, kad būtų sustabdytas paskelbtas 10% privatizavimas - ne atšauktas, ne panaikintas, o sustabdytas. Atskirti tie objektai, kurie nesusiję su paskirstymu, gamyba, ir tas privatus kapitalas būtų perkeltas į tuos objektus. Tada iš tikrųjų savininkai tegul rūpinasi, kaip efektyviai tuos objektus panaudoti, o energijos gamyba, paskirstymas ir kontrolė... Tada ir spręsim, ar ją palikti kaip valstybinę įmonę, ar ją palikti kaip spec. paskirties bendrovę.

Manau, kad ši nuostata iš tikrųjų leidžia visiems energetikams panaudoti savo investicinius čekius ar kitką būtent ne ten, kur per tarifus galima (...), o tik įpareigoti, kad jie geriau galvotų, kaip panaudoti turtą. Štai tokia trijų punktų rezoliucija ir yra siūloma.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Prašome, gerbiamieji Seimo nariai, kurie norėtų paklausti, prie šoninių mikrofonų. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal jūs trumpai pakomentuotumėte, kaip atsitiko, kad mes dabar girdime, kad "Lietuvos kuras" lyg jau išsipirko per 30% šių akcijų? Kas tai yra? Man nesuprantama.

J.VESELKA. Visiškai teisingai, gerbiamasis Salamakinai, absoliučiai nesuprantama. Tuo labiau kad ši organizacija buvo spec. paskirties ir ten daugiau kaip 30% nebuvo galima, o jie jau kažkokiu būdu padarė (jeigu mūsų žinios tikslios) daug daugiau - per 37%. Tai dar kartą rodo, kad monopolistai bando primesti savo sąlygas visiems Lietuvos žmonėms. Ir neefektyviai veikia kontrolės sistema, tai yra ir mūsų Seimo sistema.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, kaip pasiskirstytų energetikos sistemos objektai ir jų vertė restruktūrizavus energetikos sistemą. Ar yra apytikris santykis? Ačiū.

J.VESELKA. Kaip aš jau minėjau, kad, kaip teigia ministras, šių objektų, nesusijusių su energijos gamyba ir paskirstymu, yra už 14 mln. Bet pagal naują Akcinių bendrovių įstatymą galima padaryt, kad tie 14 mln. gali būti daugiau. Vadovaujantis įstatymais privatų kapitalą galima permesti į tuos objektus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti, ar jūs nemanot, kad šio klausimo sprendimą labai supainioja energetikos įstatymo nebuvimas? Energetikos įstatymą mes turėjom priimti rugsėjo mėnesį ir ten turėjo būti apibrėžta ir energetikos sistemos vieta, ir nuosavybės formos, ir visa kita. Kada mes turėtume šitai padaryt? Ačiū.

J.VESELKA. Jūs teisus. Iš tikrųjų ir mano įsitikinimu, kad turėjo būti pirmiausia energetikos įstatymas, po to jau su tuo susiję kiti klausimai. Dėl įvairių bėdų užsitęsė, tačiau žinau, kad pirmadienį Ekonomikos komitetas svarsto ir turbūt greitai bus priimtas šis įstatymas. Todėl mes ir norim priimt rezoliuciją, kad laimėtume truputį laiko ir iš esmės sutvarkytume energetikos sistemą.

NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Gerbiamasis kolega, kaip žinome, energetikos sistema buvo sujungta ir paskelbta, atrodo, praeitų metų gruodžio 1 d.? Ar iki to laiko šiandien jau įeinančių įmonių į tą energetikos sistemą privatizavimo laipsnis buvo didesnis kaip 10%, ar ne, ar turit tokios informacijos. Ir noriu paklausti, kaip jūs galvojate? Vis dėlto, tas jūsų pasiūlymas... Dabar jau yra aukcionuota energetikos sistemos turto už 130 mln. Lt, o sockultūrinių objektų vertė tėra 14 mln. Lt. Kaip tą didesnę sumą jūs galvojate permesti į tuos sockultūrinius objektus?

J.VESELKA. Kaip jūs žinote, akcininkai (o pagrindinis akcininkas yra valstybė) gali atitinkamai indeksuoti tam tikrus objektus pagal vertę ir tuos objektus atskirti ir kaip pagrindinis akcininkas nuspręsti, kad kitiems akcininkams kapitalas permetamas į tuos objektus. Čia išeitis yra.

O į pirmą klausimą, tai iš tikrųjų, kaip jūs žinote, 130 mln., kaip tvirtino ministras, o ten, atrodo, yra 5,3 mlrd. visos energetikos sistemos, ir tai sudaro 3,5%, todėl sustabdžius jis nedidėtų. O jeigu leistume iki 10, tai jau atsirastų 350 mln.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis kolega, prašom pasakyti, kaip žinote, mes komitete svarstėm ir priėmėm panašaus pobūdžio kreipimąsi į Vyriausybę, kad būtent išnagrinėtų tuos dalykus ir Vyriausybė pasiūlytų savo variantą. Tai mano klausimas būtų toks. Ar mums dar reikalinga ta rezoliucija. Tai viena. Antra, kiek man šiandien žinoma, Vyriausybė yra jau priėmusi sprendimą, kad vis dėlto Ignalinos atominė elektrinė, matyt, būtų išskirta iš energetikos sistemos, t.y. jai nebūtų taikomas joks privatizavimo laipsnis, liktų grynai valstybinis kapitalas, ir, man atrodo, toliau lyg ir išsisprendžia problema. Visa kita leidžiama po truputį privatizuoti, išskiriant kultūrinės ir kitokios paskirties objektus ir t.t. Ar tai nėra komiteto pasiūlymo Vyriausybei dubliavimas?

J.VESELKA. Tai štai, Zimnickai, jokio dubliavimo nėra. Kadangi jūs dėl atominės elektrinės, o mes siūlom pirmiausia spręsti šių sockultūrinių objektų klausimą, kad privatus, t.y. čekinis kapitalas neateitų į energijos gamybos, paskirstymo ir kontrolės sistemą. Jūs tik apie atominę elektrinę, o mūsų pasiūlymas skiriasi tuo, kad ir atominėje elektrinėje dirbantys žmonės gaus tokias pačias teises naudoti čekius kultūriniuose ir sockultūriniuose objektuose. Mes siūlom neardyti vieningos sistemos. Štai, gerbiamasis Zimnickai, pirmininkui reikėtų įsigilinti į pasiūlymų skirtumus.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinoma, nuolat kyla energetikos kainos. Atrodo, kad tam lyg ir nebūtų jokio pagrindo, viskas buvo lyg kaip ir buvę, o kainos kyla. Dabar aš norėčiau jūsų paklausti. Jeigu dabar ta sistema bus pertvarkyta, ar šitas kainų kilimas bus pristabdytas? Nes nėra jokio pagrindo sakyti, kad pasaulinės kainos gali būti pasiektos. Juk energetikai yra tie patys mūsų žmonės, kurie gauna atlyginimus mažesnius negu pasauliniai. Tai kodėl kainos turi būti pasaulinės? Tai ar ta sistema pagerins šitą dalyką kainų vartotojams? Ačiū.

J.VESELKA. Gerbiamasis Astrauskai, kaip aš supratau klausimą, trumpai galiu atsakyti. Kaip tik šia rezoliucija ir bus bandoma sustabdyti nuolatinį energijos kainų kilimą ir neleisti tuo pasinaudoti labai ribotam skaičiui privačių akcininkų. Kaip tik šia rezoliucija ir bandoma tai padaryti. Aišku, ji yra rekomendacinio pobūdžio Vyriausybei ir pirmiausia energetikos sistemai, o kaip jie priims, mes nežinom, bet norim sustabdyt būtent tarifų didinimą visų gyventojų sąskaita labai siauram privačiam interesui tenkinti.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas pasisakė, atsakė į klausimus. Šiam klausimui skirtas laikas baigėsi. Kai šis klausimas vėl bus įtrauktas į darbotvarkę, tuomet vyks diskusija ir, jeigu nebus prieštaraujama, galima bus priimti arba redaguoti rezoliuciją.

Seimo rezoliucijos "Dėl privatizavimo vykdymo pagal valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą pabaigos" projekto Nr.1384 pateikimas ir svarstymas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Dabar svarstome 1.5 darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos "Dėl privatizavimo vykdymo pagal valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą pabaigos" projektą.

Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją Seimo narį J.Veselką. Šiam klausimui taip pat skirta 10 minučių.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šis klausimas jau yra perbrendęs. Bet vis tiek noriu kai kuriuos dalykus paaiškinti. Kaip jau žinome, 1994 m. Vyriausybė buvo apsisprendusi užbaigti privatizavimą už čekius. Kas sutrukdė ir kodėl, yra neaišku. Antra. Nė vienoje valstybėje taip ilgai neužtruko privatizavimas už čekius. Paimkit kokią norit valstybę, išskyrus Lietuvą.

Toliau. Ypač reikia atkreipti dėmesį, žiūrėkim, Pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad valstybės vienkartinės išmokos sudaro 2/3 privatizuojamo turto vertės, o privatizavimui skiriama 2/3 valstybinio kapitalo, arba 67%. Šiandien, kaip tvirtina ir jeigu tai tiesa, už čekius bus išdalyta 80%. Vadinasi, jau yra pažeistas įstatymas, ir ne bet koks, o dėl turto privatizavimo už čekius.

Aš jums parodysiu Kėdainių chemijos gamyklos privatizavimo pavyzdžiu, kaip šitas privatizavimas už čekius leidžia veltui "prichvatizuoti" turtą. Štai...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, prašom kalbėti valstybine kalba.

J.VESELKA. Kad lietuvių kalba netinka. Štai kur bėda.

PIRMININKAS. Tuomet reikėtų iš anksto pranešti, ir būtume parūpinę vertėją.

J.VESELKA. Gerai, ačiū. Žiūrėkime. Štai skelbiam nugalėtoją, kuris neva už Kėdainių chemijos gamyklą (bent 69% akcijų) žada sumokėti 135 mln. Lt. Ir skelbiama, kad tai brangiausiai parduodamas objektas. Žiūrėkim, skaičiuokim realiais pinigais. Jie realiais pinigais sumokės valstybei tik 844 tūkst. Lt. Žinoma, jie turi nusipirkti čekių. Taigi paskaičiavus, kad jie nusipirko čekių po 7 ct, žmonėms jie turės sumokėt 9,5 mln. Lt. Tokiu būdu 69% kapitalo jie žada nupirkti už 10 mln. Lt. Pažiūrėkime, kas yra. Šitoje įmonėje vien grynų pinigų sąskaitose yra 2,6 mln. Lt. Balansinis pelnas - 11,6 mln. Lt. Taigi 14 mln. to turto guli grynais pinigais, o žadama parduot už 10 mln. Nejaugi taip visi galvojam, nesuprantam, ką reiškia mūsų toliau tęsiamas privatizavimas už čekius?

Toliau. Įsikūrė tiek investicinių akcinių bendrovių. Ką jos duoda? Jos surenka iš patiklių ir nemokančių, nežinančių, ką daryti, žmonių, pagrobia jų turtą ir beveik nieko šiems žmonėms nemoka, o tik švaisto pinigus savo algoms.

Jeigu jūs pažiūrėtumėt Kėdainių chemijos kombinato pavyzdį, matytumėt, kad šakinės ministerijos valstybinio turto valdyti ir naudoti normaliai nemoka. (Kitų pavyzdžių aš nenoriu teikti.) Jos būtent padeda švaistyti. Todėl mes turime Vyriausybei priminti, kad kuo greičiau pateiktų įstatymų paketą, kuriame būtų nurodytas tas komercinis privatizavimas, ir kad turtas iš šakinių ministerijų būtų atimtas ir būtų tikrai komerciniais pagrindais, ne švaistant, o duodant naudos, privatizuojamas. Ir vakar daug kas sakė, suprantama, kad privatizavimas turi vykti ne vienerius, ne dvejus metus, ne trejus, o iš tikrųjų tai būtų procesas. Todėl manyčiau, kad vėlu, labai vėlu, bet vis dėlto mes turime Vyriausybę paraginti, kad balandžio 30 - viskas, privatizavimas už čekius turi būti užbaigtas, nes žmonės iš jo nieko nelaimėjo, tik pralaimėjo, o pralobo įvairios grupuotės. Štai todėl, man atrodo, šios rezoliucijos negalima vilkinti. Kuo ilgiau vilkinsim (trys mėnesiai turi būti), tuo ilgiau tęsim šitą sistemą. Aš manyčiau, kad nėra ko per daug svarstyt, nes šis klausimas taip visiems yra aiškus, tik kažkam naudinga dar realizuot grupinius interesus. O išimtis (pavyzdžiui, 3 ha, butams išsipirkt) mes galim padaryti svarstydami visus kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti 11 Seimo narių. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai trumpai. Pritariu jums, kad investiciniai čekiai yra tautos nelaimė, jeigu taip būtų galima įvardyti. Bet labai trumpas klausimas. Ar jums neatrodo, kad šis energetikos sistemos privatizavimas vis dėlto yra susijęs su tuo, kad baigiasi investicinių čekių galiojimo laikas ir kažkam norima pakišt tuos pelningus objektus, kad tos grupuotės, kurios supirko čekius, turėtų kur juos padėti?

J.VESELKA. Jūs teisus, čia išeina labai didelis paradoksas. Vadinasi, 25 tūkstančiams dirbančiųjų energetikos sistemoje turim atiduoti tokius objektus, o didelei armijai - turbūt pusei milijono kultūros darbuotojų, mokslo, švietimo darbuotojų - neduodam jokių lengvatų. Todėl reikia kuo skubiau baigti. Tą jūs pats labai gerai suprantat.

PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ryšium su šia rezoliucija, kaip siūlytumėt spręsti likusių pas gyventojus investicinių čekių likimą? Ačiū.

J.VESELKA. Jeigu tai būtų mano asmeninė valia, balandžio 30 d. (objektų yra pakankamai) pasakyti, kad galės panaudoti tie, kurie dar neišsipirko 3 ha, butų ir pan., o visa kita bus anuliuojama. Bet tai spręs Seimas. Toks mano požiūris. Nes įstatyme rašoma: "arba obligacijas, jeigu įstatymas nenumato kitaip". Vadinasi, gali būti numatyta ir kitaip.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Pocius.

A.POCIUS. Anksčiau buvo nustatytos ribos: iki praeitų metų liepos 1 d., paskui iki sausio 1 d. Ar būtina dar iki balandžio 30, ar negalima tą datą perkelti, pavyzdžiui, iki kovo arba vasario 31 d.? Vasario 28 d.?

J.VESELKA. Iš tikrųjų būtų galima ir reikėtų. Bet įstatyme parašyta, kad pabaiga turi būti paskelbta prieš tris mėnesius. Tačiau aš manau, kad jeigu mes būtume ryžtingi, o ne tokie truputį pavėpę, tai iš tikrųjų būtų galima baigt ir vasario 28 d. Nes Vyriausybė objektų pateikė pakankamai, jau visi galėjo apsispręsti. Tačiau įstatymas reikalauja, todėl mes ir turim ar įstatymą peržiūrėti, ar kirsti kur reikia ir ryžtingai.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla.

K.DIRGĖLA. Gerbiamasis pranešėjau, aš prieš klausdamas dar noriu pasakyti, kad jūsų pasakyti argumentai kelia dar daugiau klausimų. Jūs paminėjote, kad, pavyzdžiui, Kėdainių chemijos įmonė už 14 mln....

J.VESELKA. Už 10.

K.DIRGĖLA. Už 10 parduodama, bet ten yra 14 mln. pinigų grynais. Tai, man regis, privatizuojant ir už pinigus būtų ta pati problema. Čia ne čekių klausimas, o būtent turto indeksavimo klausimas. Tai būtent Vyriausybės prerogatyva, tai viena, o antra, jūsų pasakyta tezė, kad šakinės ministerijos nemoka valdyti turto. Tai kaip suprasti prieš tai buvusią rezoliuciją, kad jūs siūlote neprivatizuoti Energetikos ministerijos? Pažiūrėkim argumentaciją. Vis dėlto kyla klausimas. Ką jūs siūlote daryti su likusiais čekiais? Aišku, dabar yra netvarka, juo labiau yra didelių apskaitos trūkumų, išeina, kad už tas pačias sąskaitas nuperka net po kelis objektus. Tai iš tikrųjų tą reikia baigti. Tačiau ką siūlote po to, nes žmonės dar turi čekių?

J.VESELKA. Kėdainių chemijos kombinato pavyzdys rodo, kad iš tikrųjų yra šakinės ministerijos bėda. Čia ne indeksavimo bėda. Jeigu iš tikrųjų būtų 135 mln. grynų litų, tai sandėris būtų pakankamai padorus, bet kad viso to sandėrio esmę iškreipia tie funkcionuojantys čekiai ir jų kaina, todėl čia ir atsiranda tos bėdos. O kaip tik su tuo komerciniu privatizavimu... Mes siūlytume atimti iš šakinių ministerijų, daryti valdymo reformą, šakinių ministerijų skaičių sumažinti kokiomis keturiomis arba trimis, tada tas turto valdymas ir komercinis privatizavimas pereis į kokybiškai naują etapą. O dėl čekių aš savo nuomonę pasakiau ir jūs žinote tą nuomonę. Bet tai yra mano nuomonė, Seimas gali nuspręst kitaip.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Dar liko nepaklausę 7 Seimo nariai. Kitą kartą, kai bus įtrauktas į darbotvarkę šis klausimas, pranešėjas dar galės 15 minučių atsakinėti į jūsų klausimus. Dabar darysime šio posėdžio pertrauką. Bet prieš tai informacija. Žodį suteikiu gerbiamajam Seimo nariui A.Taurui.

A.P.TAURAS. Gerbiamieji kolegos, yra susikūrusi iniciatyvinė grupė (sąraše kol kas 7 žmonės) tarpparlamentiniams ryšiams su Indijos Respublika. Šiandien ši valstybė švenčia 45-ąsias Respublikos metines. Jeigu pageidaujančių yra daugiau, prašyčiau pas mane užsirašyti į sąrašą. Bus darbo man vietoj.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas dėl vedimo tvarkos.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš manyčiau, kad tos dvi rezoliucijos, kurias pateikė ponas J.Veselka, yra labai svarbios. Prašyčiau, kad jos būtų svarstomos kitą antradienį toliau ir priimtos.

PIRMININKAS. Taip. Bus galima tuos klausimus spręsti, kai mes svarstysime darbotvarkę. Dabar pertrauka iki 12.20 val.

Pertrauka

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Atsižvelgdamas į gerbiamojo Seimo nario M.Stakvilevičiaus pasiūlymą, prašau visus esančius registruotis. Esančius! (Balsai salėje) Na, ne visai gerai.

45 Seimo nariai. Tęsiam darbą. Tiktai dėl darbo tvarkos noriu, gerbiamieji kolegos, štai ką pasakyti. Mes vėluojame 20 minučių. Susitarėme Seniūnų sueigoj, o paskui ir Seime, kad iki pietų pertraukos arba šiek tiek ir pietų pertraukos sąskaita būtų išnagrinėti 2 ir 3 rezerviniai klausimai. Aš manau, kad mes galime taip padaryti, bet turime sutartinai dirbti. (Balsai salėje) Gerai, teisingai. Mes - tai Č.Juršėnas ir J.Bernatonis - vėluojam.

Nutarimo "Dėl valstybinės įmonės "Lietuvos ir Armėnijos statyba" neatlygintino turto dalies Armėnijos Respublikoje perdavimo šios Respublikos subjektams" projekto Nr.1202 priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, 1.6 darbotvarkės punktas - Seimo nutarimo "Dėl valstybinės įmonės "Lietuvos ir Armėnijos statyba" neatlygintino turto dalies Armėnijos Respublikoje perdavimo šios Respublikos subjektams" projektas. Projekto Nr.1202. Priėmimo stadija. Pranešėja - gerbiamoji A.Baranauskienė. Pradedam priėmimą.

Prašom, gerbiamoji pranešėja, į tribūną. Prašom, gerbiamoji pranešėja, dabar nieko specialiai pranešinėti nereikia. Jūs tik turite pasakyti, ar buvo pataisų arba alternatyvų jūsų projektui. Nėra?

A.BARANAUSKIENĖ. Pataisų nėra. Alternatyvos buvo tokios, kad buvo siūloma perduoti turtą neatlygintinai. Tačiau buvo siūlyta dovanoti arba leisti Vyriausybei nurašyti.

PIRMININKAS. Tai vis dėlto liekam prie to teksto, kuris yra pateiktas oficialiai, taip?

A.BARANAUSKIENĖ. Liktume prie to teksto, kuris yra oficialiai pateiktas, tačiau ar vienas, ar kitas sprendimas, svarbu, kad tuo klausimu būtų priimtas sprendimas.

PIRMININKAS. Gerai. Kadangi raštu yra tiktai vienas, tada ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs čia prisėskite truputėlį. Kolegos gali pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Prašom, keturi - už, keturi - prieš.

Kolega J.Bernatonis. Minutėlę! Vėl kažkas ne taip. Išjungiu. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis iš viso, o po to - dėl balsavimo motyvų. Prašom dar kartą registruotis.

60 Seimo narių. Dabar, gerbiamieji kolegos, kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl šio klausimo išsprendimo, prašom kalbėti.

Kolega J.Požėla? Ne. Kolega V.Zimnickas. Prašom.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manyčiau, kad iš Lietuvos pusės vienaip ar kitaip atsižvelgiant ir žinant tą situaciją, kad ten to turto įsivežti arba kitaip perimti Lietuvai nebėra galimybės, manyčiau, kad gestas būtų geriausias, ką priėmė ir siūlo Ekonomikos komitetas, - dovanoti. Jeigu, sakykim, šita valstybė nesutiktų arba ką nors atsakytų kitaip, na, tai ką, galima. O kodėl mes iš karto turime priimti tą sprendimą nurašyti? Aš manyčiau, kad iš mūsų pusės būtų kur kas gražiau, ir aš manau, kad reikėtų pritarti būtent šitam siūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - už. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Manau, kad taip. Jeigu ten tas turtas yra inventorizuotas, žinomas, koks jis yra, tai, be abejo, gestas būtų labai gražus. Būtų galima jam pritarti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš pritariu, kad gestas gražus. Tiktai ar ana pusė tai priims kaip gražų gestą, reikėtų šito atsiklausti. Vienu žodžiu, nors sako, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūri, bet vis tiek reikia paklausti, ar priims ir nežiūrėdamas į tuos dantis. Aš praeitą kartą siūliau: jeigu negalima nurašyti, yra kita išeitis. Reikėtų pagalvoti, kad neužgautume kitų ir kartu patys neatsidurtume nevisiškai malonioj padėty. Mes galėtume pavesti Vyriausybei. Vis dėlto ten mūsų yra kažkokia institucija, kuri tvarko ir vienaip ar kitaip prižiūri, arba galų gale sargas, jau jeigu taip sakysim. Čia paaiškinamajame rašte rašo, kad Artiko miesto savivaldybės statybos ir remonto valdyba sutinka priimti. Tai ta mūsų institucija ar tas sargas Vyriausybės pavedimu galėtų perduoti Artiko miesto savivaldybės statybos ir remonto valdybai, surašyti atitinkamą aktą. Aš suprantu, tegu tai būtų ir dovanojimas, bet turėtų būti matyti, kas tą dovaną su malonumu priima ir dėkoja, o ne taip, kaip čia padaryta.

Todėl aš prašau viso Seimo vardu, o juo labiau pranešėjos, kuri neatsakingai čia pasižiūrėjo į tuos reikalus ir tai, kas buvo pasakyta... ir dėl to statyti Lietuvos Respubliką į tokią nemalonią padėtį prieš kitas valstybes... Prieš tai reikėtų pagalvoti. Ačiū už dėmesį. Aš tokiam projektui, kaip čia yra, tikrai nepritariu. Ačiū.

PIRMININKAS. Supratau. Kolega N.Medvedevas. Prašom.

N.MEDVEDEVAS. Aš iš bėdos tai tikrai pritarčiau, nors nelabai ir suprantu. Štai jeigu yra kažkur pastatas... Na, įsivaizduokite, štai Vilniuje arba Šiauliuose būtų armėnų pastatytas kažkoks pastatas. Jie pasakytų: o galbūt padarykim bendrą įmonę, bendrą parduotuvę pagaliau ar dar ką nors bendro. Ką nors galima padaryti. Bet jeigu jau niekaip negalima, tai reikia pritarti, kur dėsies. Bet aš taip ir nesupratau iki galo.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra Juridinio skyriaus išvada, kurioje labai tiksliai įvardyta šio mūsų priimamo nutarimo juridiniai trūkumai. Reikia sutikti su ta išvada, kad labiau tiktų ne perdavimas neatlygintinai, o būtent dovanojimas. Jeigu tai sprendžia Seimas, tai čia yra tarpvalstybiniai santykiai, ir tada reikėtų perduoti arba dovanoti valstybei. O tuo tarpu čia kalbama: perduoti ūkio subjektams, kurie visiškai neaiškūs, nei kokie, nei kaip, ir neaišku, kas iš mūsų pusės tą turės padaryti: ar Vyriausybė, ar kuri nors įmonė, ar dar kažkas. Kitaip sakant, visiškai nėra konkretumo: nei kas, nei kam, nei kada, nei kaip perduos. Dėl to visi tie netikslumai daro tokio nutarimo priėmimą negalimą.

PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad Armėnija gyvena tokiomis pat sąlygomis kaip ir mes, kai matom, sakysim, kad paliktas nesaugomas turtas bematant išgrobstomas, tai galbūt pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kokios jis būklės, kad neapsijuoktume. O jeigu ten yra turtas, kurį vis dėlto galima kokiu nors būdu perduoti, tai, atsiklausus pačios Armėnijos, jos atitinkamų institucijų, ar jos sutinka priimti, reikėtų jai padovanoti. Žinoma, jeigu tas turtas yra ir nedaro gėdos Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis kolega P.Miškinis pasakė vieną labai svarbų dalyką, kur, man atrodo, mes visi turime susimąstyti. Jis pasakė, kad Armėnija tokiomis pačiomis sąlygomis... Na, negi, gerbiamieji, nežinoma, kad Armėnija po žemės drebėjimo ir neatsigavusi, ir negi nežinoma, kad iš esmės ten tame regione nesibaigė karas? Negi nežinoma, kad Armėnija kenčia nuo daugelio baisių dalykų? Vis dėlto ten yra kita padėtis. O mes čia dabar išsigalvojame visokių, dovanokit už žodį, fokusų. Ar taip? Ar kitaip? Ar trečiaip? Man atrodo, tikrai mes čia netempkim šito klausimo sprendimo. Bet jūsų valia.

Gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas gali pasisakyti už, vienas - prieš. Kolega A.Sakalas ar už A.Sakalą kas. V.Andriukaitis - ne? Vienas Seimo narys prašo jo neskelbti. Kolega P.Vitkevičius. Kolega V.Bulovas. Prašom. Ne? (Balsai salėje) Kolega V.Buinevičius. Kolega J.Pangonis. Gerai. Kolega K.Kubertavičius. Man kantrybė baigėsi. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mes šitą klausimą svarstėme, ir čia nieko nėra keisto, čia viskas aiškiai parašyta, kad Artiko miesto savivaldybės statybos ir remonto valdybai perduodamas tas turtas, jie sutinka jį priimti. Šitos įmonės, bendros įmonės "Lietuvos ir Armėnijos statyba" įstatiniame kapitale bus padarytos atitinkamos tai pinigų sumai pataisos, sumažės įstatinis kapitalas ir, kaip čia kažkas sako, bus tos priemonės nurašytos. Bet čia nieko nėra keisto, ir reikia pritarti šitam mūsų Seimo nutarimo projektui. Siūlau visiems balsuoti už.

PIRMININKAS. Dabar ar kolega J.Dringelis, ar kolega P.Tupikas? Tai tada kolega P.Tupikas. Prašom.

P.TUPIKAS. Ačiū. Aš noriu posėdžio pirmininko paklausti. Kas dabar yra rūmuose, kad skamba visuose trejuose rūmuose šitokio garsumo skambutis? Ar čia nėra oro pavojus kartais?

PIRMININKAS. (Juokiasi) Aš traktuoju kolegos P.Tupiko pasisakymą kaip pasisakymą nebalsuoti už šitą nutarimą, o papildomai paaiškinu. Atsižvelgiant į darbo žmonių pageidavimus skambutis įrengtas visuose trejuose Seimo rūmuose taip, kaip yra kituose parlamentuose. Taip pat atsižvelgiant į kitų parlamentų patyrimą bus įtaisytas ryškus šviesos signalas. Bet aš žiūriu, kad kol kas tos Seimo narių dalies vis tiek neveikia. Vadinasi, man reikės dar ką nors sugalvoti. A, gerbiamąjį P.Tupiką paveikė. Ačiū. Išimtis yra.

Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau vis dėlto pritarti šitam nutarimui ir išspręsti klausimą. (Balsas salėje) Gerai.

Prašom pasiruošti, gerbiamoji balsų skaičiavimo grupe, priimsim ar nepriimsim Seimo nutarimą "Dėl valstybinės įmonės "Lietuvos ir Armėnijos statyba" neatlygintino turto dalies Armėnijos Respublikoje perdavimo šios Respublikos ūkio subjektams".

Salėje 52 Seimo nariai. Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 50.

PIRMININKAS. Už - 50. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. 3. Gerbiamieji kolegos, 50 Seimo narių balsavus už, 1 - prieš ir 3 susilaikius Seimo nutarimas "Dėl valstybinės įmonės "Lietuvos ir Armėnijos statyba" neatlygintino turto dalies Armėnijos Respublikoje perdavimo šios Respublikos ūkio subjektams" priimtas. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pranešėja.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl jungtinio taikos palaikymo padalinio kūrimo ir formavimo ratifikavimo" projekto Nr.1349 svarstymas ir priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Gerbiamieji kolegos, mes jau šiek tiek sutaupėme laiko. Dabar prašyčiau į tribūną gerbiamąjį ministrą ir Seimo narį L.Linkevičių, jeigu jis turi ką papildomai pasakyti, kaip pageidavo kai kurie komitetai. Dėl... (Balsas salėje) Ne. Tai tada prašome palūkėti. Prašom sakinį.

L.A.LINKEVIČIUS. Sakau tik vieną sakinį, nes daugiau, sako, negalima. Trijuose komitetuose buvo svarstymas. Dviejų komitetų papildomų prašymų nebuvo, tai Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo komitetų. Biudžeto komitete buvo papildomų klausimų. Jeigu klausimų kils, aš galiu atsakyti detaliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasisakyti niekas neužsirašė. Dabar yra mano siūlymas (kadangi didelių ginčų nėra) priimti šitą nutarimą ypatingos skubos tvarka. Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Tada prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš dėl 1.7 punkto - "Dėl Seimo nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl jungtinio taikos palaikymo padalinio kūrimo ir formavimo ratifikavimo". 

Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš tiktai norėčiau, pasisakydamas už šitą nutarimą, atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad mes papildomai iš Krašto apsaugos ministerijos gavome informaciją, kokios bus išlaidos rengiant Baltijos batalioną. Ta pačia proga manau, kad tos išlaidos nėra jau tokios didelės ir labai apsunkinančios mūsų mokesčių mokėtojus. O nauda, man atrodo, rengiant bendrą Baltijos batalioną, bus tikrai akivaizdi, nes paskutinė informacija tiek iš Europos saugumo struktūrų organizacijų, tiek iš NATO yra tokia, kad kiek aktyviai valstybės dalyvaus taikos palaikymo programoje, šiais metais bus svarstoma galimybė toms šalims vienokia ar kitokia forma integruotis į kolektyvinio saugumo struktūras, tarp jų ir į NATO.

Naudodamasis proga norėčiau pareikšti apgailestavimą, kad kai kurie mūsų vietinės valdžios organai, aš turiu omenyje, kaip ministras jau anksčiau yra minėjęs, Alytaus savivaldybė ir kai kurios politinės jėgos arba atskiri asmenys reiškė protestą. Gaila, jog mes negalėjome šito Baltijos bataliono rengimo centro įkurti Lietuvoje. Man atrodo, mes tikrai padarėme klaidą, bet, deja, jos dabar atitaisyti negalima. Tik norėčiau palinkėti kuriant Baltijos batalioną, kad mūsų Krašto apsaugos ministerija veiktų aktyviai, ir Lietuva turėtų tokias vadovaujančias pozicijas. Dar kartą visus kviečiu pasisakyti už šio nutarimo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.

A.BENDINSKAS. Kadangi šio bataliono dislokacijos, mokymo reikalai sieja tris Baltijos valstybes, tai yra labai rimtas reikalas. Aš, balsuodamas už šį nutarimą, noriu štai ką pabrėžti. Kadangi labai atsakingas reikalas. Ir mūsų Krašto apsaugos ministerija, ir pareigūnai, kurie tai daro, kad vis dėlto labai atsakingai pažiūrėtų, kad mes nebūtume priversti priiminėti šį klausimą, kaip sakoma, pastatyti į kampą, t.y. pavėluotai.

PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis. Prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Aš pritariu ratifikavimui, taip pat tokia yra ir mūsų visos Socialdemokratų frakcijos nuomonė. Iš tikrųjų galbūt Krašto apsaugos ministerija ne viską padarė, kad pagrindinė bazė būtų Lietuvoje. Galbūt apskritai buvo neteisinga iš pradžių siūlyti Alytaus variantą, reikėjo iš karto siūlyti Ruklos variantą. Galbūt padėti daugiau pastangų, kad vis dėlto šio bataliono pagrindinė bazė būtų ne Latvijoje, o Lietuvoje. Jau ne pirmas atvejis, ir apie tai buvo kalbėta ir Užsienio reikalų komitete, kai latviai vis dažniau "nušluosto nosį" lietuviams dėl įvairių investavimų ne į Lietuvą, o į Latviją. Tai manau, kad čia vis dėlto reikėtų pasitempti mūsų krašto apsaugos vadovybei šiuo klausimu ir kitais klausimais, siekiant, kad pagrindinės bazės ir pagrindinės investicijos iš Vakarų šalių eitų ne į kaimynines valstybes, o į mūsų valstybę. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto manyčiau, kad Seimą reikia gerbti. Tokie veiksmai, kada jau šitas veiksmas įvykęs ir praktiškai viskas nuspręsta, o mes tik užsiimam ratifikavimu, manyčiau, yra Seimo negerbimas.

O mano asmeninė nuomonė yra tokia, kad aš pasisakau už visišką neutralitetą, ir priimant šio klausimo sprendimą susilaikysiu.

PIRMININKAS. Kolega V.Pranevičius.

V.PRANEVIČIUS. Aš atsisakau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Taip, aš, pritardamas šitam ratifikavimui, noriu tiktai atkreipti krašto apsaugos ministro dėmesį į tai, kad būtų numatyta, kai baigsis šita sutartis, kaip toliau bus panaudojami šie žmonės, kurie bus išmokyti. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, buvo atkreiptas dėmesys, kad mes jau pražiopsojom laiką, kad Rukloj būtų mokymo centras ir pirmiausia galbūt reikėtų išspręsti teisinius dalykus, o po to spręsti finansinius reikalus. Tokios būtų pastabėlės. O iš principo aš pritariu.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi pasisakė už, vienas žada susilaikyti. Ar yra norinčių pasisakyti ar už susilaikymą, ar kaip kitaip? Kolega A.Sadkauskas. Prašom.

A.SADKAUSKAS. Na, aš manau, tai, kad ne Lietuvoj, o Latvijoj, tai, jaučiu, grynai iš mūsų "mandrumo" įvyko. Ir būtent iš krašto apsaugos vadovybės "mandrumo". Todėl, kad jie tokie "mandri", jog net su Seimu iš pradžių nepasišnekėję, nepasitarę, iškart įvykdė veiksmą, o po to jau Seimas lyg ir kažkoks balastas, kuris atlieka tiktai formalius veiksmus. Todėl aš negaliu pritarti ir aš susilaikysiu nuo tokių "mandrų" vyrų pateikimo.

PIRMININKAS. Kolega Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Aš taip pat susilaikysiu.

PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Dar vienas gali pasisakyti prieš arba susilaikyti.

P.A.MIŠKINIS. Jokiu būdu negaliu pasisakyti nei prieš, nei susilaikyti. Aš kategoriškai už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Aš norėčiau atkreipti gerbiamojo ministro dėmesį į tai, kad galbūt mokymas galėtų vykti visose trijose respublikose ir to reikėtų siekti. Su ta sąlyga aš - už.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Gal ministras dar galėtų truputį patikslinti. Galima patikslinti, niekad nevėlu. 1 straipsnis. Čia yra Jungtinėse Tautose arba ESBK (...) organizacijos misijoms vykdyti. O, tarkim, galima šitą dalinį panaudoti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atskirai tarpusavio sutarimu.

PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš nenoriu aiškinti kodėl, bet, laikydamasis savo principų, balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Taigi keturi pasisakė už, keturi - prieš. Dabar, gerbiamieji kolegos, prašom dar kartą registruotis. O kol registruojamės, aš noriu štai ką pasakyti. Gerbiamieji kolegos, tarptautinės sutartys pirma pasirašomos, po to Seime ratifikuojamos. Nebūna atvirkščiai, kad pirma ratifikuojama, o po to Vyriausybė pasirašo.

Antras dalykas. Čia, man atrodo, kai kurios pastabos, kurias Seimo nariai padarė ministerijai, yra turinčios, sakykim taip, tam tikrą pamatą, gerbiamasis Linkevičiau. Ir aš kreipiuosi į gerbiamąjį A.Salamakiną, į gerbiamąjį A.Sadkauską, į gerbiamąjį Z.Adomaitį ir gal į gerbiamąjį M.Stakvilevičių. Jeigu mes įrašytume tam tikrą kritinę pastabą ministerijai į Seimo posėdžio protokolą, gal gerbiamieji mano išvardytieji kolegos ir sutiktų balsuoti už. Ir plius, kad J.Bernatonis jums netrukdytų. Sutinkat? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu tikrai vieningai balsuoti, nes jeigu, kaip sakoma, ne taip, mums bus baisiai nepatogu, aš būsiu priverstas nutraukti balsavimą. Taigi, kadangi pritarta nagrinėti ypatingos skubos tvarka, mes iškart galim po svarstymo balsuoti.

Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl jungtinio taikos palaikymo padalinio kūrimo ir formavimo ratifikavimo", prašom balsuoti, o po to dar susitarsim ir dėl to protokolinio įrašo. Kas už, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 61.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Kas prieš, aš labai prašyčiau pakelti rankas. Aš labai prašau. Yra drąsių vyrų vis dėlto.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikėt, taip pat prašau pakelti rankas, nes aš matau, kad kai kurie nebalsavo nei prieš, nei už, o kai kurie... (Balsai salėje) Man įdomu. Tada aš paprašysiu pakelti rankas, kas nedalyvavo balsavime. Kiek susilaikiusių?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Nėra. 61 Seimo nariui balsavus už, 2 susilaikius... Atsiprašau, dviem prieš, nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos, Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos sutarties dėl jungtinio taikos palaikymo padalinio kūrimo ir formavimo ratifikavimo" priimtas. Dabar aš labai prašau kolegas susitarti dėl punkto, kurį įrašom į protokolą. Ar pareikšti pastabą, ar gal atsargiau formuluoti. Pasiūlyti ministerijai, kad sprendžiant kardinalius Lietuvos gynybos ar gynybinius klausimus būtų sistemingai ir laiku tariamasi su Seimo komitetais ir frakcijomis. Maždaug taip. Ar būtų priimtinas toks įrašas? Gerbiamasis L.Linkevičius, matau, sutinka, jis sutiktų ir su aštresniu formulavimu. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš ne šiuo klausimu. Aš - pastabą posėdžio pirmininkui gerbiamajam Č.Juršėnui. Vis dėlto jūs tam tikra prasme užsiėmėt "rankų laužymu", todėl aš nedalyvavau tame balsavime, nors iš principo esu prieš.

PIRMININKAS. Iš dalies pastabą priimu. Ačiū. Taigi įrašom į protokolą šią formuluotę, su kuria kolegos sutiko. Prašau. Kompiuterį įjungsim, kai ateis laikas, nes mes kol kas atsiliekam nuo grafiko.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl valstybės sienos atstatymo ratifikavimo" projekto Nr.1321 priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Dabar antroji sutartis, t.y. nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl valstybės sienos atstatymo ratifikavimo". Aš šios sutarties nesiūlau priiminėti ypatingos skubos tvarka. Jeigu kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, vienas - už, vienas - prieš dėl pritarimo po svarstymo. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Mūsų, Užsienio reikalų, komitetas svarstė ir vienbalsiai tam pritarė. Aišku, pritariam.

PIRMININKAS. Matot, aš irgi siūlyčiau svarstyti ypatingos skubos tvarka, bet čia yra neatitikimas tarp nutarimo pavadinimo ir sutarties pavadinimo. Tai jeigu laikytume, kad tai yra redakcinis dalykas, aš siūlyčiau balsuoti. Bet jeigu paskui bus protestų, tai geriau vėliau. Jeigu sutinka kolegos, kad mes pataisom nutarimo pavadinimą ir tekstą pagal sutarties tekstą. Sutinkam? (Balsai salėje) Gerai. Tada irgi teikiu ypatingos skubos tvarka. Niekas nesipriešina? Gerai. Ar niekas daugiau nenori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galim balsuoti? Ačiū.

Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas "Dėl valstybės sienos atstatymo tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos ratifikavimo"? "Dėl sutarties dėl valstybės sienos atstatymo tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos" ratifikavimo.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 62.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 62 Seimo nariams balsavus už,niekam prieš, niekam nesusilaikius sutartis dėl valstybės sienos atstatymo tarp Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos ratifikuota. (Balsai salėje) 62 - už, niekam prieš, niekam nesusilaikius. Atsiprašau. Priimta. Niekam nebalsavus prieš. Ačiū, gerbiamieji kolegos.

Nutarimo "Dėl LR ir Turkijos Respublikos konsulinės sutarties ratifikavimo" projektas Nr.1303 priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Dabar sutartis tarp Lietuvos ir Turkijos Respublikos dėl konsulinių reikalų arba, tiksliau, konsulinė sutartis. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Aš ją irgi siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Galim priimti? Tada prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega V.Plečkaitis.

V.P.PLEČKAITIS. Ši sutartis yra standartinė, ir atsižvelgiant į tai, kad ryšiai su Turkija mūsų gyventojų, verslininkų, labai intensyvūs, tai, aišku, reikia paskubinti šios sutarties ratifikavimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Tartilas.

J.TARTILAS. Aš pasisakau už ratifikavimą, tik tegu jie "nevaro" taip masiškai tų sausainių, jų visiškai nereikia.

PIRMININKAS. Na, ką jūs, gerbiamasis Tartilai, man atrodo, ne tokie jie blogi. Nebent konkurenciją lietuviškiesiems sudaro. Tai aš suprasčiau. Kolega Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Na, aš dėl sausainių nematau, kad čia būtų didelė kliūtis balsuoti, todėl aš balsuočiau už. Siūlau visiems balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom.

M.STAKVILEVIČIUS. (...) nuo to mūsų kiaulėm blogiau nebus.

PIRMININKAS. Ačiū. Keturi - už. Dabar galima tik prieš pasisakyti. Kolega F.Kolosauskas. Ne. Kolega M.Čobotas. Ne. (Balsas salėje) Prieš sausainius, aišku. Bet ne prieš sutartį?

M.ČOBOTAS. Ne, ne, tik prieš sausainius.

PIRMININKAS. Tai gal tada irgi protokolinį įrašą. Ar nereikia rizikuoti? Minutėlę, dar kartą paspauskit. Gerbiamasis Čobotai, prašom.

M.ČOBOTAS. Jeigu rimtai, tai, duok Dieve, kad būtų daugiau ir sausainių, ir striukių, ir kelionių į Turkiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom daktaro nuomonės klausyti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti už Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos konsulinės sutarties ratifikavimo". Kas už, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 66.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos konsulinės sutarties ratifikavimo" 66 balsavus už, niekam nebalsavus prieš ir niekam nesusilaikius priimtas. Ačiū.

Dabar dar viena sutartis. Bet čia yra tam tikras keblumas ir čia formaliai aš jau negaliu siūlyti jums balsuoti, kadangi pagrindinis komitetas - Nacionalinio saugumo komitetas - neišnagrinėjo. Aš nematau gerbiamojo V.Petkevičiaus. Gal gerbiamasis S.Pečeliūnas galėtų pasakyti, ar jūs dar neturėjot posėdžio? Prašom paspausti. S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Taip, aš praeitame komiteto posėdyje negalėjau dalyvauti, ir komitetas kažkodėl svarstė sutartis, bet svarstė tik vieną. O šią savaitę daugiau posėdžių nebuvo. Aš manau, pirmadienį mes tai galėsim atlikti. Nors nemanau, kiek kalbėjau su komiteto nariais, kad jie turėtų kokių nors priekaištų ar pastabų šiai sutarčiai. Jeigu niekas iš komiteto narių neprieštarauja, gal galima apsieiti be to svarstymo, bet jeigu reikia atlikti formalumus, tai galim porą dienų palaukti ir tie formalumai bus atlikti.

PIRMININKAS. Tai gal, gerbiamieji kolegos, taip ir padarom. Aš manau, kad problemų nebus, jeigu mes patį ratifikavimo aktą atliksim antradienį. Dabar mes tiktai turim susitarti, ar pritariam po svarstymo. Galim pritarti? Ačiū. Pritarta po svarstymo.

Nutarimo dėl LR ir Čekijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo projekto Nr.1274 svarstymas ir priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Tada paskutinioji sutartis, kurią aš siūlau irgi ypatingos skubos tvarka, nes čia yra taip pat standartinė sutartis, t.y. Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo. Tai yra nutarimas dėl šios sutarties ratifikavimo. Prašom, gerbiamieji kolegos. Galim ypatingos skubos tvarka? Ačiū. Tada prašom dėl balsavimo motyvų. Kolega F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti, nes čia yra standartinė tarptautinė reikalavimų sutartis, ir siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš taip pat pritariu šios sutarties priėmimui, kadangi ji padės sukurti geresnius prekybinius ryšius ir leis išvengti dvigubo kapitalo apmokestinimo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašau likti salėje. Gerbiamasis Plečkaiti! Gerbiamasis Plečkaiti! (Balsas salėje)

J.LISTAVIČIUS. Aš pasisakau už šios sutarties ratifikavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Aš manau, kad tarptautiniai ryšiai su Čekija sėkmingai plėtojasi, yra abipusiai naudingi, dėl to ir kviečiu visus Seimo narius taip pat balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Taip pat už.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo"? Kas už, prašom balsuoti.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 58.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikėt, gerbiamieji kolegos?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo" 58 Seimo nariams balsavus už, niekam nebalsavus prieš, niekam nesusilaikius priimtas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto Nr.1201(2) svarstymas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Ačiū. Su malonumu konstatuoju, kad dirbam visi sutartinai ir planus ne tik įvykdėm, bet ir šiek tiek viršijom. Dabar reikia susitarti, kam premiją skirti. Negaliu juk aš sau skirti premijos, nepatogu, nebent Seimas priimtų tokį sprendimą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes save premijuosim, jeigu grįšim prie vieno nebaigto klausimo, t.y. prie PVM, taip, kaip, atrodo, buvo ir susitarta. Ačiū. Taip, baigti priėmimą. Toliau pirmininkauja gerbiamasis J.Bernatonis. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį S.Čipkų.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Kadangi prieštaraujančių nebuvo, taigi tęsiame 1.2 klausimo priėmimą. Prašom dėl 39 straipsnio.

S.ČIPKUS. Taigi liko 39 straipsnis. Baigiamosios nuostatos dėl terminų ir tvarkos nustatymo. Tai nustatys Vyriausybė pagal priimtas nuostatas kompensuoti ūkininkams. Siūlomas 39 straipsnis tokios redakcijos, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato, nuo kada, kokioms prekių grupėms ir kokiomis sąlygomis taikoma šio įstatymo 21 straipsnio 1 punkto nuostata, taip pat iki 1995 m. balandžio 15 d. nustato PVM kompensacinį tarifą ir jo taikymo tvarką ūkininkams. Tos tvarkos taikymas siūlomas nuo 1995 m. liepos 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu 39 straipsnį? Nėra prieštaraujančių? Nematau prieštaraujančių. (Balsai salėje) Seimo narys A.Baležentis. Prašom. Dėl 39 straipsnio dėl balsavimo motyvų.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pone Bernatoni, reikia ir matyti, ir girdėti. Pirmiausia...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jums ne pamokymams suteikiau žodį, o dėl balsavimo motyvų. Jeigu nekalbėsite dėl balsavimo motyvų, aš suteiksiu žodį kitam Seimo nariui. Išmokite truputį Seimo darbo etikos.

A.BALEŽENTIS. Mokykimės kartu! Tai pirmiausia...

PIRMININKAS. Sutinku.

A.BALEŽENTIS. Pirmiausia aš atkreipčiau jūsų dėmesį, kad darbotvarkėje šiuo metu nėra klausimo, o vyksta priėmimas. Tai yra neteisėta. Šito neturėtų būti ir jūs, kaip pirmininkas, už tai atsakote. Tai pirma.

Antra. Aš norėčiau pasakyti, kad... Taigi prašom šito ir nedaryti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, pamiršote, ką norėjote pasakyti, jeigu teisingai supratau? Seimo narys F.Kolosauskas. Po to paaiškinsiu Seimo nariui A.Baleženčiui.

F.KOLOSAUSKAS. Tos nuostatos yra priimtinos, nes ankstesnės nuostatos truputėlį buvo glaustesni terminai. Dabar Vyriausybei suteikiamas ilgesnis laikas, kad būtų galima parengti poįstatyminius aktus, reglamentuoti tvarką. Aš siūlau pritarti ir balsuoti už tą punktą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Balsuosime dėl 39 straipsnio. Po to aš dėl procedūros paaiškinsiu Seimo nariui A.Baleženčiui. Posėdyje dalyvauja 56 Seimo nariai.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas bazinio įstatymo 39 straipsnis, prašau balsuoti.

Už - 36, pridedu gerbiamojo Seimo Pirmininko Č.Juršėno balsą - 37, prieš - 4, susilaikė 7. Taigi bazinio įstatymo 39 straipsnis taip pat priimtas.

Dabar reikės pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo, tačiau prieš tai norėčiau paaiškinti gerbiamajam Seimo...

Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūs dar kažko norėjote.

S.ČIPKUS. Aš norėjau atkreipti dėmesį dėl šio įstatymo įsigaliojimo datos, kadangi svarstymas tikrai ilgai užsitęsė. Buvo pasiūlyta projekte vasario 1 d. Kaip matote, ji čia pat, todėl datą reikėtų taisyti į kovo 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl datos dar mums reikėtų balsuoti, ar galime bendru sutarimu nukelti iki kovo 1 d.? Prieštaraujančių nėra. Pritariame pranešėjui.

Dabar paaiškinu gerbiamajam Seimo nariui A.Baleženčiui, kad Seimas turi teisę apsispręsti dėl darbotvarkės. Niekas neprieštaravo, kai Seimo Pirmininkas pateikė šį siūlymą, todėl ir buvo tęsiamas priėmimas. Deja, jūs su savo prieštaravimais šiek tiek, švelniai tariant, pavėlavote.

Dabar prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Keturi - už, keturi - prieš. Aš atsiprašau, čia sena registracija. Prašom iš naujo. Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Ačiū. Aš keletą kartų buvau užsirašęs kompiuteryje, bet mano eilė taip ir neatėjo. Todėl aš norėjau į šitą straipsnį, kur nuo 1996 m. sausio 1 d. neapmokestinama akmens anglis, suskystintas kuras, gamtinės dujos ir atominis kuras, aš prašiau gerbiamojo S.Čipkaus įrašyti: durpės ir jų briketai, gyventojams parduodami kurui. Jis nesutiko. Aš niekaip nesuprantu. Arba čia rengiant šitą įstatymą tyčia buvo padaryta, kad kaimo žmonėms... Daugiausia durpių briketus naudoja kurui kaimo žmonės. Jie ir taip jokios kompensacijos negauna. Miesto žmonėms tai dar 50% už šilumą kompensuojama. Kaimo žmonėms ne tik kad nekompensuojame, bet ir specialiai dar juos išbraukiame, kadangi daugiausia kaimo žmonės... Sakau, malkų labai nedaug kas naudoja, dalis naudoja, o daugiausia durpių briketus. Aš siūlyčiau įrašyti ir tada balsuočiau už. Ne, tai aš nežinau. Reikės vėl siūlyti pakeitimą, pataisymą, šito pataisymo dar vieną pataisymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, mes galėjome tiktai spręsti tuos klausimus, kurie buvo pateikti raštu. Jeigu yra dar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto, tradiciškai taisysime tol, kol bus tobulas. Teikite, registruokite naujus projektus. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes truputėlį nesupratome balsuodami, ir gal galėtume grįžti prie 38 straipsnio 4 punkto, kur buvo medicinos paslaugos, teikiamos privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Kada buvo įstatymo pateikimas ir svarstymas, buvo aiškinama, kad tai yra analogiškas straipsnis 4 straipsnio 1 punktui. Tik ten buvo išvardytos medicinos ir stomatologinės paslaugos, teikiamos valstybinių sveikatos priežiūros ir veterinarinio aptarnavimo įstaigų, ir ten buvo nustatytas vienas laikas, o privačioms turėjo būti nustatytas kitas laikas pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimui ir skaitymui. Gal mes galėtume grįžti ir kartu su gerbiamuoju pranešėju padaryti taip, kaip siūlė Seimo nariai. Arba bent balsuoti už tai, nes čia iškrito stomatologinės privačios paslaugos. Tai tada aš pritarčiau ir balsuočiau už. Galbūt ir daugiau Seimo narių prisijungtų.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, turbūt neapsiriksiu pasakęs, kad patys sunkiausiai priimami ir svarstomi įstatymai yra susiję su mokesčių sistema. Aš manyčiau, kad Seimas iš tiesų parodė savo tvirtą valią, nesutiko su kai kuriais Vyriausybės siūlymais ir priėmė išties gan gerą įstatymą. O tai, manyčiau, yra ir Seimo brandos metas. Todėl aš pasisakau už džiaugdamasis, kad mes pagaliau radome bendrą išeitį iš visų šitų sistemų, ir balsuosiu tiktai už.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Žinoma, prie gerbiamojo kolegos A.Salamakino žodžių nieko negali pridurti. Tikrai subrendęs įstatymas ir jau su "barzda". Aš pasisakysiu už.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, čia ką tik prakalbo apie įstatymo "barzdą". Taip, teisingai. Šitas įstatymas turi "barzdą" ir labai svarią "barzdą" - tai yra kainos. Štai priimant šitą įstatymą buvo žadėta, kad kainos nekils, tačiau priėmus jos labai šoktelėjo. Darant kiekvieną pakeitimą kainos kyla ir dabar yra nurodyta, kad daugiausia pakils kainos, rodos, 18% už vandenį, dujas, elektros energiją. Kam tai atsilieps? Daugiausia, manau, atsilieps kaip tiktai tam sunkiai išsimokančiam žmonių sluoksniui - eiliniams žmonėms. Žinoma, aš ne prieš mokesčius, gerbiamieji. Ne prieš tai, kad augtų biudžetas, bet štai kartu turi augti ir darbo užmokestis ar žmonių pajamos. Vyriausybė prieš tai turi pagalvoti ir padaryti viską, kad augtų žmonių gerovė, o tik po to taikyti tokį užsieninį eglutės žaisliuką, kurį pamatę apsidžiaugėme ir ėmėme taikyti. Taikyti kaip tiktai didžiosios savo žmonių dalies skurdui didinti. Aš kategoriškai ir prieš visą, ir prieš priimtą įstatymą, ir prieš šiuos pakeitimus.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Prieš mane kalbėjęs Seimo narys, matyt, kalbėjo iš bendro išsilavinimo, kadangi tikrai...

PIRMININKAS. Neblogo tokio.

A.SADKAUSKAS. ...kaip sakė gerbiamasis A.Salamakinas, mes labai daug išvengėme tų nemalonumų, apie kuriuos ir kalbėjo Seimo narys iš dešinės. Jeigu mes būtume, kaip gerbiamasis A.Baležentis sako, priėmę dėl privačių stomatologinių patarnavimų, tai visai būtų normalu. Aš manau, kad labai reikėtų priimti. Galbūt vėliau bus galima pateikti kokią nors pataisą, kadangi tos paslaugos jau šiandien labai brangios, o jeigu dar pridėsite, tai visgi irgi uždedame žmogui. Ne tam gydytojui, kuris tuos dantis taiso, bet būtent tam, kuriam skauda dantį. Aš turbūt prašau Vyriausybės atstovo, kad pagalvotų ir tuo klausimu pateiktų, kadangi jau jis nubalsuotas, kokią nors pataisą. O dabar aš balsuosiu už, kadangi tokia bendra kalba mūsų buvo surasta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo nary Bendinskai, jums teks gudrauti, kadangi galite pasisakyti jau tik prieš.

A.BENDINSKAS. Aš visiškai negudrausiu ir pritariu tam, ką prieš mane pasakė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius.

M.STAKVILEVIČIUS. O dvejonę galima pasakyti?

PIRMININKAS. Galima.

M.STAKVILEVIČIUS. Aš dvejoju, kadangi pirmininkas visą laiką į kiekvieną kreipiasi "gerbiamieji Seimo nariai", o aš dabar nežinau, ar esu gerbiamasis, ar ne, man priklauso balsuoti, ar ne.

PIRMININKAS. Teisingai kiti Seimo nariai replikuoja, kad tiesiog reikėtų vadinti draugu ir tada būtų kur kas paprasčiau.

Seimo narys V.Šumakaris.

V.ŠUMAKARIS. Aš noriu palinkėti Ekonomikos ministerijai, kad rengdama tokius įstatymus parengtų taip, kaip parengta dabar. Nereikėtų čia ginčytis ir pjautynes surengti Seime. Ir viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Posėdyje dalyvauja 61 Seimo narys.

Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo", prašau pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 41.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 41 Seimo nariui balsavus už, 5 - prieš ir 6 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" priimtas.

Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną dėl kitos savaitės darbotvarkės. Kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Aš noriu pasakyti repliką. Visų pirma reikia žinoti, kad stomatologija, tai ne tik dantų taisymas, tai burnos taisymas, nes Stomos - tai yra burna. Tai čia įeina visokios kosmetinės operacijos, kurios, aišku, negali būti neapmokestintos, nes dantų taisymas... (Balsai salėje) Ne, čia buvo tokių siūlymų, kad atseit reikia leisti stomatologijai veikti be mokesčių. Tai to negalima daryti, kadangi tada reikės visą kosmetologiją įtraukti į mediciną. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, gerbiamasis Pirmininke.

Darbotvarkės aptarimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, esminis dalykas siūlomoje kitos savaitės darbotvarkėje yra tas, kad vėl turime vienos iš opozicinių frakcijų siūlomą darbotvarkę. Tiesa, aš su giliu liūdesiu...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis Pirmininke.

Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio bent jau Seimo Pirmininkui. Sėskite į savo vietas. Gerbiamasis Seimo nary Karosai, gerbiamasis Seimo nary Kirkilai! Mes svarstome kitos savaitės darbotvarkę. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Kartoju. Aš su giliu liūdesiu konstatuoju, nors dėjau visas pastangas, kol kas konkrečios opozicinės darbotvarkės projekto neturiu. Bet aš manau, kad Seimo dauguma bus geranoriška ir sutiks, kad ta darbotvarkė būtų pateikta šiek tiek vėliau, ketvirtadienį po pietų.

Dabar kokių yra pasikeitimų? Pasikeitimai atsirado, kaip sakiau, dėl šios dienos sutartino mūsų darbo. Todėl 6, 7, 9, 10 klausimai išbraukiami, kadangi juos išsprendėme. Lieka tiktai ratifikuoti Lietuvos-Vokietijos sutartį ir todėl aš siūlau įsirašyti vieną atidėtą klausimą, tik nežinau, ar mes jį sugebėsime ir kitą savaitę baigti, bet vis dėlto bent įsirašykime. Tai yra Valdininkų įstatymo priėmimo tęsinys.

Dabar dar vieną dalyką noriu pasakyti, kas neįrašyta darbotvarkės projekte, bet apie ką buvo kalbėta Seniūnų sueigoje, tai yra, kas Vyriausybės valandoje turėtų būti. Jau čia turėtų būti ne taip, kaip šiandien, Vyriausybės pusvalandis, bet valanda. Opozicinės frakcijos pasiūlė, kad Vyriausybės valandoje štai šitoje tribūnoje, toje vietoje, kur aš dabar stoviu, stovėtų, galimas dalykas, trys Vyriausybės nariai. Visų pirma premjeras, taip pat...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar iš karto trys?

Č.JURŠĖNAS. Ne. Paeiliui. O gerbiamasis J.Bernatonis pareiškė, kad jis dar pasitarsiąs su LDDP frakcija ir LDDP frakcija gal pasiūlys kitus ministrus arba pritars, kad būtų tie patys. Tai čia mes šitą dalyką patikslinsime, kai tvirtinsime ketvirtadienio darbotvarkę. Kitus pasiūlys LDDP frakcija. Prašyčiau patvirtinti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime patvirtinti, ar norėsite pasiūlyti? Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis Pirmininke, šiandieną pradėjome svarstyti, ir labai gaila, kad nebaigėme, dvi rezoliucijas. Tai yra dėl privatizavimo ir dėl energetikų. Jas būtina įtraukti į kitą savaitę.

Č.JURŠĖNAS. Taip. Rezoliucijas, taip. Aš sutinku. Prašau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kaip žinote, Ekonomikos komitetas geranoriškai šiandien atsiėmė klausimą dėl Energetikos įstatymo dėl to, kad buvo suteikta savivaldybėms ta dalis. Todėl aš manau, kad kitą savaitę (aš jau matau langą) vietoje 16 klausimo kreditų unijų, kur mes sutarėme, kad svarstysime kur kas vėliau, t.y. vasario pabaigoje, aš labai prašau, kad būtų įtrauktas Energetikos įstatymas.

Č.JURŠĖNAS. Bet ar komitetas tikrai apsisprendęs?

V.V.ZIMNICKAS. Tikrai, taip.

Č.JURŠĖNAS. Apsisprendė? Prašau. Tada vietoje 16 klausimo - Energetikos įstatymo projektas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Skrebys. Jo nėra. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Pirmininke, mane labai jaudina sanatorijų nuosavybės klausimas. Mes jį sprendžiame treti metai. Gal mes galėtume kitą savaitę pabandyti svarstyti L.Alesionkos projektą?

Č.JURŠĖNAS. Ne, kadangi jo neteikė nei komitetas, nei kuri nors frakcija. Aš kol kas negaliu jo įtraukti, bet jeigu bus tam tikras sutarimas, bus galima tai padaryti papildomai arba šitai nesunku įtraukti į opozicinės frakcijos darbotvarkę.

A.BALEŽENTIS. Gal galime paraginti komitetą? Tas klausimas buvo svarstomas skubos tvarka praeitais metais ir buvo duotas dviejų savaičių laikas, o praėjo jau du mėnesiai.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Baleženti, paprasčiausias klausimo sprendimas - jums kreiptis į draugišką ar brolišką kitą dešiniąją frakciją ir susitarti, kad būtų jų darbotvarkėje. Tada jokių problemų. Ir dauguma nieko nepadarys.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Ačiū, pone Pirmininke, kad įtraukėte į darbotvarkę A.Salamakino pasiūlytas rezoliucijas. Prašau jas numatyti antradienį ir skirti pakankamai laiko, kad jos būtų priimtos. Ačiū.

Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku, bet, gerbiamasis Baskai, turėkite galvoje, kad, numačius pakankamai laiko, iškils grėsmė kitiems labai svarbiems klausimams. Aš jų neminėsiu, nes bijau pasakyti net pavadinimą.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš žiūriu, kad mes šiandien gerai dirbome ir ratifikavome daug sutarčių. Lieka daug laiko kitai savaitei. Gal Pirmininkas sutiktų padaryti Dovanotai paveldimo turto įstatymo svarstymo pradžią, nes mūsų komitetas aprobavo ir mes esame įsipareigoję pavasarį baigti mokesčių sistemos formavimą Lietuvoje?

Č.JURŠĖNAS. Į rezervą.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Sadkauskas.

A.SADKAUSKAS. Aš Seniūnų sueigoje pareiškimą esu pateikęs dėl pasiruošimo savivaldos reformai. Vienas iš tų įstatymų - asociacijos nuostatos - irgi įeina. Tai aš nenoriu sakyti, kad būtinai kitą savaitę, bet prižadėkite dar kitą.

Č.JURŠĖNAS. Nėra jokios problemos, kadangi kitą savaitę numatyta ir dėl tiesioginio valdymo, ir vieno įstatymo patikslinimas. Aš labai atsiprašau. Yra juk 12 punktas - tai Savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projektas. Man atrodo, gal jau net ir per daug. Ne?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas.

A.KUNČINAS. Mane labai jaudina Lietuvos valdininkų gyvenimas be įstatymo, bet jūs į tai jau atsižvelgėte. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, apibendrinkite ir galėsime balsuoti. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis, nespėjęs užsirašyti. Klauskite.

V.BOGUŠIS. Labai įdomu, kad "iškrito" tas Namų eksploatavimo bendrijų įstatymas. Kodėl jis "iškrito"? Ir kitą savaitę jo nėra. Jis irgi labai svarbus, susijęs su rinkimais ir turto perdavimu. Tai čia mes...

Č.JURŠĖNAS. Aš sutinku, gerbiamasis kolega, bet aš negaliu pasitikslinti su gerbiamuoju G.Paviržiu. Jis prašė atidėti, bet aš tikrai nesupratau, ar vieną savaitę, ar dvi savaites. Tai dėl šventos ramybės aš pasiūliau dvi savaites, kadangi ir taip yra daug rimtų klausimų.

Apibendrinimas tada būtų toks: 6, 7 punktai, kadangi išspręsti, iškrito. 9, 10 - taip pat, kadangi išspręsti. Vietoje 16 klausimo - Energetikos įstatymo projektas. Papildomas, jeigu atsiras laiko, dar vienas - Mokesčių įstatymas. Į pirmąją dalį, t.y. į priimamų įstatymų ar juridinių aktų, kitų dokumentų dalį - Valdininkų įstatymo tolesnis priėmimas ir dvi rezoliucijos. Prašyčiau patvirtinti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, kadangi mūsų komitetas, t.y. Valstybės ir teisės komitetas, dar tam projektui nepritarė ir siūlė jį tobulinti, galbūt nereikėtų traukti? Mums reikėtų dar kartu su Biudžeto ir finansų komitetu apsvarstyti šį Mokesčių įstatymo projektą.

Č.JURŠĖNAS. Prašau. Gerbiamasis F.Kolosauskas gal sutiks dar palikti savaitę? Valstybės ir teisės komitetas, pasirodo, nepareiškė savo nuomonės, o tai tikrai labai gerbtinas komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš patikslinu. Nepritarė šiam...

Č.JURŠĖNAS. Dar blogiau.

PIRMININKAS. ...įstatymo projektui.

Č.JURŠĖNAS. Taip. Dar blogiau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti kitos savaitės darbotvarkę bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Priimta.

Č.JURŠĖNAS. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininkui.

Biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo projekto Nr.1244(2) pateikimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių S.Čipkų. Antrasis rezervinis klausimas. Mes jį pradedame truputį anksčiau, negu planavome. Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektas. Pateikimas. Jums pasisakyti skiriama 10 min.

S.ČIPKUS. Įstatymo projekte siūloma patikslinti keturis biudžeto sandaros straipsnius. Dar 1993 m. spalio 12 d. įstatyme Nr.I-271 buvo padarytas patikslinimas - vietoje 20% juridinių asmenų pelno mokesčio įskaitymus į savivaldybių biudžetus padidinti 30%. Bet nebuvo padarytos 12 straipsnio pataisos, susijusios būtent su šituo straipsniu. Ten liko 20% tame straipsnyje, kuris reguliuoja pajamas valstybės biudžete. Todėl yra siūloma suvienodinti tą normą - 30%.

Kitas straipsnis - dėl valstybės skolos aptarnavimo išlaidų. Šių metų biudžete irgi yra numatyta suma - 46 mln. Lt. Reikia padaryti irgi tą įstatymo pataisą. 13 straipsnio 11 papunktis dėl priimto Kelių mokesčio įstatymo. 50% akcizo už realizuotą benziną, dyzelinius degalus yra pervedama kelių mokesčiams, nors buvo siūloma dar nežinant, ar bus priimtas kelių mokestis. Kelių mokesčio įstatyme yra priimta, kad 50%, o čia dar yra 75% akcizo. Iš esmės čia jau reikia daryti pataisymus. Mes su Biudžeto ir finansų komitetu taip ir padarysime.

23 straipsnis. Papildomai gautas lėšas siūloma skirstyti ne Vyriausybei, o Seimui Vyriausybės teikimu.

Ir paskutinis. Asignavimo valdytojams viršijus biudžeto lėšų apimtis, nustatytas kasmet, kitais metais jas sumažinti. Siūloma tą padaryti Vyriausybei.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl 23 pirm straipsnio. Jūs žinote, kad biudžeto sumažinimo ir padidinimo klausimai yra Seimo prerogatyva. Todėl ir norėčiau paklausti, kuo motyvuodami jūs siūlote šią Seimo funkciją perduoti Vyriausybei? Juk tai yra Konstitucijos pažeidimas. Jeigu jūs susipažinote su Juridinio skyriaus išvada, tai lygiai tą patį sako. Tai kodėl dešimtą kartą braunamasi į ne savo, kaip sakoma, sferą ir imamasi tos kompetencijos, kuri Vyriausybei nepriskirta? Gal tegul Vyriausybė dirba savo darbą, o Seimas dirbs savo. Ačiū.

S.ČIPKUS. Be abejo, galbūt diskutuoti galima dėl juridinės normos. Tačiau kitų metų biudžetas yra priimamas metų pabaigoje, o biudžeto įvykdymas už praeitus metus subalansuojamas tiktai metų pradžioje. Taigi to rezultato dar niekas nežino. Praktiškai yra siūloma tą padaryti Vyriausybei. Aišku, čia kaip nuspręs Seimas.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Aš norėjau pateikti tokį pat klausimą, kaip ponas J.Listavičius. Aš neturiu ko klausti.

PIRMININKAS. Visi Seimo nariai, norėję paklausti, paklausė.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Ar galime sutarti, kad pagrindinis komitetas bus Biudžeto ir finansų komitetas? Nėra prieštaraujančių. Sutarėme. Ar yra siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Tuomet norėčiau prašyti komiteto pirmininką pasakyti, kada būtų galima paskirti svarstymą komitete? Mes orientuosimės, kada numatyti svarstymą Seimo posėdyje. Kadangi Biudžeto ir finansų komitetas šį klausimą svarstys pirmadienį, tai galbūt sutiktumėte, kad šio projekto svarstymas Seimo posėdyje būtų kitą savaitę? Ar sutinkate? Taip. Dėkoju.

Dėkoju pranešėjui.

Įstatymo "Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" projekto Nr.1250(4) priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi mes truputį aplenkėme grafiką, dar liko rezerviniai klausimai. Vienam iš jų nebuvo skirta konkretaus laiko. Aš turiu omeny 4 rezervinį klausimą. Kadangi tai priėmimas, turėjo būti skirtas specialus posėdžio laikas. Buvo tartasi, kuriuo metu bus priimama. Kadangi ne visi Seimo nariai šiuo metu dalyvauja... Galbūt gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė patikslins, kada buvo numatyta? Aš turiu tą darbotvarkę, kurioje neužrašyta. Tai prašyčiau patikslinti laiką. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Pone pirmininke, laikas yra 13.45. Kaip tiktai laikas.

PIRMININKAS. Tuomet kviečiu jus į tribūną. Prašom, gerbiamoji pranešėja. Priėmimas.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas "Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" jau yra apsvarstytas. Liko tiktai priimti. Esmė yra ta, kad už gyvenamųjų patalpų nuomą bei jų eksploatavimo išlaidas, ryšius bei komunalines paslaugas už kiekvieną uždelstą dieną siūloma mokėti 0,1% delspinigių. Yra tiktai vienas dalykas - pateiktas vienas pasiūlymas - 2 straipsniui. Tai ponios S.Burbienės ir pono J.Veselkos. Jie siūlo šio įstatymo 2 straipsnyje vietoje skaičiaus 0,1 įrašyti skaičių 0,05. Bet jie rašo: "Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius". Tai aš manyčiau, kad tik komunalinių paslaugų mokesčius jie nori dar mažesniu procentu apmokestinti. Visa tai, man atrodo, jums bus priimtina. Kviečiu visus pritarti siūlymui, kad delspinigiai mūsų žmonėms būtų sumažinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagrindinio komiteto pirmininkas gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Mes komitete apsvarstėme ir priėmėme nuostatą vienbalsiai, kad šitas procentas turėtų būti 0,2. Vyriausybė savo nutarime taip pat priėmė 0,2. Yra motyvai, kuriuos pasakys mano kolega V.Pranevičius. Aš pasisakau už 0,2%.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dabar pagal Seimo statutą, laikantis jo reikalavimų, yra pateiktos trys alternatyvos: 0,05%, 0,1% ir 0,2% - aš turėsiu teikti šiuos tris skaičius pasirinkti balsuojant.

Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų po vieną...

Dėkoju gerbiamajai pranešėjai.

Mes jau pereisime prie balsavimo. Noriu paprašyti, kad po vieną Seimo narį pasisakytų už kiekvieną siūlomą alternatyvą. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš remiu kolegos F.Kolosausko siūlymą, nes yra jų komiteto ekonominiai skaičiavimai. Aš galvoju, kad tai yra pats racionaliausias sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mane ponia V.Briedienė agituoja, kad aš jai pritarčiau. Žinoma, aš jai pritariu. Tačiau yra problema. Pati tokia sistema, pats mechanizmas už komunalines paslaugas šiandien neveikia. Aš suprantu, kad tai reglamentuos Vyriausybė, nustatinės datas, bet aš, pavyzdžiui, kalbėčiau apie Vilniaus miestą, kurį gana neblogai žinau. Tas mechanizmas visą laiką "buksuoja", ir aš labai abejoju, ar tai bus veiksminga. Todėl aš pasisakau už J.Veselkos projektą, ir pasisakau, kad delspinigiai už komunalines paslaugas būtų kiek galima mažesni, nes tam yra objektyvių priežasčių. Ypač reikia pažiūrėti, kada pensininkai gauna pensijas, kada žmonės gauna atlyginimus. Nesudarykime problemos ir nesunkinkime ir taip sunkios socialinės padėties. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys V.Pranevičius.

V.PRANEVIČIUS. Vyriausybės priimtas nutarimas, kaip gerbiamasis V.Bogušis sakė, kad tvarka atsiskaityti pensininkams yra nurodyta, yra labai palanki. O aš pritarčiau Vyriausybės nuostatai - 0,2%, nes tos žinybos, kurios atsiskaitys su energetikais, suprantate, jos vis tiek mažiau paims, o paėmusios kreditus turės mokėti palūkanas. Tos palūkanos bus įskaičiuotos į šitą tarifą. Vis tiek turės pasilikti tas pats tarifas.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Aš pasisakyčiau vis dėlto už mažesnius delspinigius. Palaikyčiau V.Briedienės poziciją, nes tam eiliniam žmogui delspinigius už neatsiskaitymą kažkodėl mes skaičiuojam, tačiau neišreikalaujame iš darbdavio, iš socialinių reikalų skyrių, kad laiku išmokėtų tiek pensijas, tiek darbo užmokestį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi, galėję pasisakyti Seimo nariai, pasisakė dėl balsavimo motyvų.

Dabar balsuosime alternatyviai. Ar sutiktumėte su tokia procedūra, kad aš prašysiu dėl kiekvieno skaičiaus balsuoti? O po to pasirinksime du, kurie surinks daugiausia balsų, ir spręsime alternatyviai, kurį paliekame. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, aš dar noriu truputėlį patikslinti, nes tai, ką tame projekte Vyriausybė siūlo, ten nesusiję nei su ryšių, nei su komunalinių paslaugų mokesčiu. Čia yra tiktai atsiskaitymai iš dalies už elektros energiją. Vis tiek vėl liks tie patys dideli delspinigiai. Ačiū.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime. Kas už tai, kad delspinigių būtų mokama 0,005%? Prašau balsuoti.

Už - 7.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar noriu... (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Balsuosime iš naujo. Prašom registruotis. Sugrįžo į salę jau papietavę Seimo nariai, todėl jie neužsiregistravę. Taigi posėdyje 40 Seimo narių.

Dar kartą formuluoju klausimą. Kas už tai, kad delspinigiai būtų 0,005%? Prašau balsuoti.

Už - 10.

Dabar prašau balsuoti, kas už tai, kad delspinigiai būtų 0,1%?

Už - 14 Seimo narių.

Dabar prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų 0,2%?

Už - 20 Seimo narių.

Gerbiamieji Seimo nariai, daugiausia balsų surinko alternatyvos 0,1% ir 0,2%. Ar dar reikia po vieną pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nereikia. Dabar balsuosime alternatyviai, kaip esame įpratę balsuoti. Kas už siūlymą... Vėl pagal Seimo statutą siūlymus sustatau į eilę pagal skaičių didėjimą. Kas už siūlymą, kad būtų mokami 0,1% delspinigiai, paspaus mygtuką "už". Kas už siūlymą, kad būtų mokami 0,2% delspinigiai, paspaus mygtuką "prieš". Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas pradėtas.

Už - 14, prieš - 20. Taigi pasirinktas antrasis variantas.

Dabar prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Seimo narys V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man tikrai labai smagu, kai Demokratinė darbo partija, atstovaudama ir gindama liaudies darbo žmonių interesus, net ir dėl delspinigių mokesčių sistemoje nori kiek galima daugiau nulupti kailį nuo paprasto gyventojo. Aišku,aš suprantu, kad jūs tikrai tampat ultradešiniaisiais ir atstovaujat stambiajam kapitalui, bet juk ar tuo galit išlyginti ir sulopyti tą savo biudžetą? Na, nesmaukit paprastų gyventojų. Aš tikrai kategoriškai pasisakau prieš ir tikrai dabar aš dar kartą pasakau, kad jūs tapot ultradešiniaisiais. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Taip pat pratęsiu gerbiamojo V.Bogušio mintį. Aš norėčiau ir nežinau... Ką įtakoti? Gal gerbiamąją V.Briedienę, pasiūliusią tą įstatymo projektą, kuris bus priimtas, gal įtakoti įstatymo priėmimą, kad būtų taip pat apmokestinami delspinigiais ir darbdaviai, kurie laiku nesumoka darbo užmokesčio, o darbuotojai yra priversti laukti keletą mėnesių, kad išmokėtų atlyginimą. Įsivaizduokit, mes už energetiką dabar pripaišėm jiems po 0,2% delspinigių mokėti už kiekvieną dieną. O atlyginimai jiems neišmokami mėnesiais. Ir mes apie jokius delspinigius tiems negalvojam. Tas pats yra ir rūpybos skyriuje. Neišmoka pensininkams laiku pensijų, o iš pensininkų už elektrą mes imsim 0,2% delspinigių. Todėl aš balsuoju prieš šį įstatymą. Bandžiau sustabdyti, kad kaip nors mažesni delspinigiai būtų. 0,05% dar šiek tiek, suprantama, žmogų drausmintų. Tačiau 0,2% tikrai yra žmonių plėšimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Aleknaitė.

V.ALEKNAITĖ. Aš kviesčiau didžiosios frakcijos atstovus balsuoti už tai, ką jie dabar nusprendė, kadangi tai bus dar viena vinis į jų politinės sėkmės karstą! Po to, ką jūs jau padarėte su religinių bendrijų turtu, jūs darotės vis genialesni! Bravo!

PIRMININKAS. Man atrodo, kai kurie Seimo nariai, prisižiūrėję siaubo filmų, čia siaubingus dalykus mums pasakoja. Seimo narys Z.Adomaitis.

Z.ADOMAITIS. Ačiū. Na, dėl karsto aš manau, kad tas pat lavonui, kiek jo karste bus vinių. Bet aš norėjau ne apie tai pakalbėti. Aš vis dėlto pasisakyčiau už 0,1%, o dėl 0,2%, dėl kurių dabar nubalsuota, aš turėsiu balsuoti prieš. Motyvai būtų tokie. Negali sumokėti patys neturtingiausi žmonės iš esmės ir nemoka už komunalines paslaugas. Tai jeigu jiems būtų 0,1%, būtų šiek tiek didesnės metinės palūkanos, negu dabar gaunam iš bankų kreditais, sudarytų 36,5% per metus. 0,2% būtų jau per 70%, kelis kartus didesnės už gaunamus kreditus. Tai tie žmonės iš tikrųjų būtų skriaudžiami. Aš manyčiau, kad ir 0,05%, kurie jau nepriimti, per maži. Mano nuomone, pats racionaliausias būdas būtų 0,1%. O jeigu bus 0,2%, vadinasi, aš balsuosiu prieš šį įstatymą.

PIRMININKAS. Seimo narys F.Kolosauskas.

F.KOLOSAUSKAS. Na, žinoma, darbo žmonių gynėjų yra labai daug, bet visiškai užmirštama, kad yra dar pieštukas ir balto popieriaus lapas, yra ekonominiai apskaičiavimai. Jeigu mes padarytume atvirkščiai, negu mes siūlom, tai tarifas kaip tik augtų todėl, kad komunalinės įmonės, atsiskaitydamos su vandens ir šilumos tiekėjais, imtų kreditus ir kreditų palūkanas įkalkuliuotų į savikainą. Tada dar daugiau reikėtų mokėti. Tai mes atvirkščiai darom, kad nereikėtų, jog jie neimtų kreditų. O Vyriausybės nutarime yra aiškiai parašyta, kad jeigu atlyginimų neišmoka, jokių delspinigių niekas nemoka. Taigi aš prašau balsuoti taip, kaip yra pasiūlyta, ir nieko į mūsų tą karstą niekas neįkals. Nesijaudinkit.

PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, tai, ką dabar kalbėjo ponas F.Kolosauskas... Visiškai nėra taip. Kas pastudijuoja bet kokius ekonomikos dėsningumus, kiekvienas supranta, kad negalima iš delspinigių formuoti biudžeto. Ir tikrai ne tuo keliu mes einame. O dabar mes apmokestinam, priverčiam mokėti delspinigius pačius vargingiausius žmones. Tie, kurie turi daug lėšų, visada sumokės laiku. Būtent nesumoka patys vargingiausi. Ir tie 0,1%, kurių jūs norite daugiau, tai tikrai jiems yra suma. O biudžetą iš to formuoti tikrai neleistinas dalykas. Aš labai prašyčiau visus paremti šiuo atveju, nes tai apima žmones, kurie turi mažai pajamų. Ačiū.

PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiekvieną veiksmą atlikdami mes turėtume galvoti ne tiktai apie biudžetą, bet ir apie paprastą žmogų. Ir nesišvaistykime replikomis, kas ir ką gi-na, gerbiamieji, bet iš tikro, jeigu jau iškyla reikalas, ginkime. Iš esmės dabar yra nustatomi pernelyg dideli mokesčiai. Juk žinom, kad daugelis žmonių ne tik nebesumoka, bet pasižiūrėkit, kiek jau atsiranda elgetų, kurie prašo. Matome, jog tai ne girtuokliai. Jiems reikia sumokėti mokesčius, jiems reikia duonos nusipirkti. Pagalvokim apie tai, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas. Jūs galite pasisakyti tik už šį įstatymą.

A.BENDINSKAS. Aš, žinoma, taip sakant, drebančia ranka galiu pasirašyti už tai. Visą laiką mes visi kalbam, kad žmonėms kaip galima mažiau padarytume sunkumų surenkant tuos grašius, pasakyčiau, į biudžetą. Bet aš štai ką noriu gerbiamiesiems priminti. Aš suprantu, kad mažai gaunantys žmonės mažai ir turi. Galbūt taip. Bet niekas mūsų neverčia mokėti delspinigių. Juk mes patys užsiprašom ir po to juos turėsim mokėti. Jeigu laiku bus užmokama, tai nebus delspinigių ir nebus ginčo objekto. Aš vis dėlto už dar mažesnį galbūt ir taip toliau, bet šiuo atveju aš negaliu savo logikai prieštarauti. Kodėl turime tiems, kurie nenormaliai mokės arba nenorės mokėti, dar ir lengvatas taikyti. Todėl sakau, kad aš - už, bet vis dėlto mes turim logiškai mąstyti. Neremkim tų, kurie... Bet pabaigai noriu štai ką pasakyti. Būtina inicijuoti (aš taip pat būsiu vienas iš tų), kad ir darbdaviai turėtų, tik jau stambesnes baudas mokėti. Aš irgi už tą įstatymą, bet kad ir darbdaviai turėtų tuos delspinigius mokėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas. Dar vienas gali pasisakyti už.

A.SALAMAKINAS. Taip. Aš pasisakau už ir noriu priminti kolegoms, kad praeitais metais Vyriausybė skyrė 6 mln. Lt padengti daugiavaikių šeimų įsiskolinimams ir kitų, kurie dėl tam tikrų priežasčių nesugebėjo sumokėti mokesčių. Tačiau kodėl aš pasisakau už šį antrąjį variantą, vadinas, 0,2%? Yra gudručių grupė, kurie moka labai gerai skaičiuoti. Jie paskaičiuoja infliacijos tempus, jie paskaičiuoja viską ir specialiai nemoka šito mokesčio. O tie žmonės, kurie neturi tų pinigų per daug, bet jie yra, kaip jau yra tokia logika nusistačiusi, sąžiningi žmonės, iš paskutiniųjų stengiasi sumokėti. Jeigu padarytume analizę, turbūt pamatytume, kad tie, kurie gali mokėti, nemoka, o tie, kurie sunkiai gali, moka. Todėl mes padarytume "meškos paslaugą" ir padarytume privilegiją tiems, kurie yra, kaip aš sakiau, gudručiai. Todėl neabejodami balsuokime už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis ir balsuosime.

Posėdyje dalyvauja 42 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims", prašau pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 21.

PIRMININKAS. Pridedu savo balsą - 22. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 12.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! 22 Seimo nariams balsavus už, 12 - prieš ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" priimtas. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal darbotvarkę posėdis dar nesibaigė. Taigi kviečiu aktyviai dalyvauti, sėsti į savo vietas. Prašom, gerbiamasis...

V.BOGUŠIS. Aš tikrai noriu padėkoti už šį įstatymo "pakeitimą". Ką jūs padarėt? Na, gerai pagalvokim. Už komunalines paslaugas, be abejo, vartotojas turi sumokėti. Tačiau sutikit, kad iš dalies šios komunalinės paslaugos prievartiniu būdu yra primestos vartotojui. Gyventojas apšildymo negali atsisakyti. Mes turime tokią lygiagrečią sistemą. Jeigu jis gyvena viename aukšte, jis negali šių paslaugų atsisakyti, nes nuo to kentės visi aukštai arba net ir visas namas. Taigi, aš kalbu sąlyginai, tai yra priverstinės sąlygos. Ir taip mes, vadinasi, reikalauti tų delspinigių, neišnagrinėję objektyviai inžinerinių struktūrinių problemų, tikrai negalim. O dabar aš tikrai norėčiau padėkoti LDDP frakcijai. Na, dar tokį gerą argumentą "išmetėt" prieš savivaldos rinkimus, kad aš tiesiog jums negaliu atsidėkoti. Nuostabu! Labai ačiū.

PIRMININKAS. Deja, dėkojat ne tuo adresu, nes ne mes buvom šio įstatymo iniciatoriai. Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau pasakyti tiems, kurie oponuoja, kad mes šiandien ne padidinome mokesčius, o trimis punktais sumažinome. Mokėjo 0,5%, o dabar mokės 0,2%. Todėl LDDP padarė iš tiesų gerą žingsnį ir sumažino mokesčius žmonėms. Neeskaluokime tų dalykų. Reikia skaičiuoti, kiek buvo ir kiek dabar bus.

Nutarimo "Dėl LR Seimo ir lietuvių išeivijos Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) komisijos sudarymo" projekto Nr.1079(3) priėmimas (95.01.26)

5sesija 66p svarstyti klausimai

PIRMININKAS. Na, vis dėlto padarėm gerą darbą. Gerbiamieji Seimo nariai, dar yra vienas. Mes turime dar 5 min. ir yra 4 rezervinis klausimas, dėl kurio pranešėjas sutiko, kad svarstytume jam nedalyvaujant. Yra du pranešėjai. Su vienu mes susitarėm, kad galim svarstyti jam nedalyvaujant. Užsirašiusių pasisakyti dėl šio klausimo nėra. Man regis, jis yra toks paprastas ir visiems aiškus, kad galėtume pritarti po svarstymo, jeigu jūs neprieštaraujat. Nėra prieštaraujančių. Tai pritariam. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šis nutarimas nėra norminis aktas, aš siūlyčiau, kad mes jį šiandien priimtume, o jo iniciatoriai ir pranešėjai žada, kad redaguojant nuostatus bus atsižvelgta į Juridinio skyriaus pastabas. Ar galim taip padaryti? Nėra prieštaraujančių? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis dar kartą, nes mūsų salėje sumažėjo. Prašom registruotis.

Posėdyje dalyvauja 28 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir užsienio lietuvių bendruomenių atstovų komisijos sudarymo", prašau pakelti rankas. Aš atsiprašau, gerbiamieji Seimo nariai, atšaukiu balsavimą. Tikslinu pavadinimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir lietuvių išeivijos Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) komisijos sudarymo"? Tai yra patikslintas pavadinimas. Prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 18 Seimo narių.

PIRMININKAS. Pridedu savo balsą. Už - 19 Seimo narių. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 5.

PIRMININKAS. 19 Seimo narių balsavus už ir 5 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir lietuvių išeivijos Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) komisijos sudarymo" priimtas. Dabar Seimo nariams, kurie klausė, kas bus su Pietų Amerika, paaiškinu: matyt, bus sudaroma dar viena grupė dėl Pietų Amerikos ir kitų kontinentų. Taigi yra kur pasireikšti. Dabar kviečiu visus pietauti, o vakarinis posėdis prasidės 15 val. Posėdis baigtas.