Šešiasdešimt
penktasis posėdis
1995
m. sausio 24 d.
Seimo narių pareiškimai
Darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas (95.01.24)
5sesija 65p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Pradedame vakarinį sausio 24 d. posėdį. Seimo Pirmininko prašymu pasitvirtinkime ketvirtadienio darbotvarkę. Tuo laiku prašau užsiregistruoti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, ketvirtadienio darbotvarkės projektas buvo aptartas Seniūnų sueigoj. Dėl kai kurių dalykų buvo ginčytasi. Žinoma, jeigu toliau bus ginčijamasi, tai reikės balsuoti. Aš prašau patvirtinti. Kadangi kai kurie klausimai yra seniai svarstomi, ir juos mes turėtume vienaip ar kitaip užbaigti.
Toliau. Nutarimai dėl sutarčių ratifikavimo. Kiek žinau, komitetai neprieštarauja ir gana vieningai tam pritarė. Dabar popietiniame posėdyje yra du labai svarbūs momentai. Nepaisant to, kad ministras ir Seimo narys P.Gylys darys pranešimą apie užsienio politiką (matyt, mes per tą numatytą laiką jį dar paklausinėsime, taigi bus savotiška Vyriausybės valanda) ankstesniu laiku, atsižvelgiant į Seimo narių pageidavimus, t.y. nuo 15.20 val. iki 15.50 val. bus atskira Vyriausybės valanda arba, kaip mano ranka įrašyta, pusvalandis, kadangi faktiškai pusvalandis.
Gerbiamieji, palyginti jauni mūsų ministrai B.Bradauskas ir V.Einoris turi du paprastus klausimus. Bet štai per tą pusvalandį, skirdami iš jų kiekvienam po 15 minučių, mes galėtume išbandyti britiškąjį variantą, t.y. ministrai atsako į tuos klausimus, kurie buvo pateikti raštu. Kiekvienas iš jų turi po vieną klausimą raštu, ir po to per likusį laiką pagal tokią tvarką: klausimui - 1 minutė (70-ąją sekundę klausėjas nutraukiamas), atsakymui - 3 minutės (190 sekundę atsakymas nutraukiamas). Štai taip pusę valandos, o ateity - visą valandą, kaip britų parlamente, Bendruomenių rūmuose. (Balsai salėje) Kadangi to pageidavo dalis Seimo narių. O jūs, kaip žinote, į visus protingus ir konstruktyvius pageidavimus, nesvarbu, kuri pusė siūlo, aš visada (tiktai klausimas - anksčiau ar vėliau) atsižvelgiu. Kartais, žinoma, vėliau, bet atsižvelgiu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūsų paklausti ir pasiūlyti nori iš viso 12 Seimo narių.
Č.JURŠĖNAS. Na, sąžinės turėkit. Reikia gi Prokuratūros įstatymą svarstyti.
PIRMININKAS. Jeigu galima, klauskit, siūlykite, galbūt Pirmininkas pasižymės, o po to iš karto atsakys į viską.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs jau paminėjote Prokuratūros įstatymą. Aš noriu paklausti, kur dingo 1.6 ir kodėl jo nėra tada ketvirtadienio darbotvarkėj?
Č.JURŠĖNAS. Matot, darbotvarkė buvo surašyta iki tol, kol dar klausimas nebuvo dingęs. Tikrai įrašysim.
J.LISTAVIČIUS. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkui. Aš taip pat norėčiau kai ką įrašyti. Gerbiamasis Pirmininkas turbūt prisimena: mes baigėme svarstyti dėl delspinigių skaičiavimo fiziniams asmenims - Nr.1250. Ten liko tik balsavimas. Įstatymas - iš viso vienos eilutės, arba vieno punkto. Tai gal galima...
Č.JURŠĖNAS. Aš prašyčiau, kolega: neapkraukim, kadangi tai numatyta kitą antradienį. Kitą antradienį, na, argi yra skirtumas?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Bajoras.
Č.JURŠĖNAS. Tikrai numatyta.
A.BAJORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad jūs mane patikintumėte, jog ir kitos savaitės darbotvarkėj, kaip ir šios savaitės darbotvarkėj, bus Atliekų tvarkymo įstatymas.
Č.JURŠĖNAS. Galimybė yra, aš turiu tamstai taip atvirai pasakyti. Galimybė yra.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau, kad gerbiamasis Č.Juršėnas paaiškintų. Ar čia bus P.Gylio pranešimas užsienio politikos klausimais? Ar čia bus diskusija? Ar tiktai pranešimas ir atsakymai į klausimus? Čia neaiškiai parašyta.
Č.JURŠĖNAS. Matote, aš noriu pasakyti, kodėl taip parašyta. Todėl, kad taip parašyta mūsų Seimo darbų programoje. O kad būtų diskusija, iš pradžių turi būti pranešimas. Aš preliminariai su mūsų gerbiamuoju kolega ir jūsų kolega kalbėjausi. Jis sakė, kad jo pranešimas gali užtrukti valandą, o gal ir ilgiau. Aš manau, kad kokį pusvalandį mes jį dar galėtume paklausinėti. Tada tikroji ta mūsų diskusija būtų arba kitą savaitę, arba kuriuo kitu laiku. Čia būtų tik pradžia, tik įsibėgėjimas.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, į mano klausimą jūs jau atsakėte, bet aš norėčiau jus vis dėlto paagituoti dėl tų delspinigių, kad įtrauktumėte. Tengi labai trumpas.
Č.JURŠĖNAS. Į rezervą.
V.BRIEDIENĖ. Į rezervą? Gerai.
Č.JURŠĖNAS. Į rezervą - prašau.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl tų ministrų. Aš nenorėčiau sutikti nei su britais, nei su vokiečiais. Mes turime savo spikerį poną Č.Juršėną, kitiems neskolinsim, juo džiaugiamės. Tai ir darykim savaip turbūt.
Č.JURŠĖNAS. Negali būti. (Juokiasi)
J.TARTILAS. Taip. Todėl sakyčiau, kad Vyriausybės valanda... Išeinu į miestą 5 minutėms, grįšiu po valandos. O čia valanda ir pusvalandis - nieko gero gyvam ministrui, po 15 minučių turbūt mes ... Vėl bus tas pat: šnekės, ką jie žino ir kas visiems yra žinoma. Lygiai taip pat aš siūlyčiau apriboti ir ministro P.Gylio... valanda gal daug, daugiausia - pusvalandis. Geriau palikim Seimo nariams valandą klausinėjimui.
Č.JURŠĖNAS. A, čia dėl šito galima susitarti. Dabar, gerbiamieji kolegos, jeigu kas, sakykim, taip primygtinai spaus, tai vieno ministro antro klausimo būtų galima atsisakyti ir vienui vienam ministrui paskirti pusvalandį, jeigu kas pageidauja. (Balsai salėje) V.Einorio atsisakyti? Tai, matot, V.Einorio po to yra klausimas apie kooperaciją. Tai jau geriau B.Bradausko atsisakyčiau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu jums priminti, kad Seimas buvo nusprendęs rezervinį klausimą R-2 svarstyti ketvirtadienį, bet ne rezerviniu klausimu...
Č.JURŠĖNAS. Kurį?
A.SAKALAS. R-2 - dėl Akcinių bendrovių įstatymo dalinio pakeitimo.
Č.JURŠĖNAS. Jūs jau ne tą projektą turite. Aš atsižvelgiau į... nesakysiu “darbo žmonių”, o į kolegų pageidavimus, ir jis jau įrašytas, 2.7.
A.SAKALAS. 2.7?
Č.JURŠĖNAS. Taip.
A.SAKALAS. Tada būtų dar kitas klausimas. Kada svarstysime Tabako įstatymą ir ...
Č.JURŠĖNAS. Kitą savaitę.
A.SAKALAS. ... ir šiandieną buvo diskusija dėl kai kurių dokumentų ratifikavimo. Kaip jūs išsprendėte tokį prieštaravimą tarp Statuto ir ...
Č.JURŠĖNAS. Jokio prieštaravimo. Visi nutarimai svarstomi skubos tvarka. Tarp svarstymo pagrindiniame komitete ir svarstymo Seime gali būti mažiausiai viena darbo diena. Bus dvi darbo dienos. Jokių problemų. Aš gi sakiau, kad rasiu išeitį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis. Gerbiamasis Pirmininke, prašyčiau nediskutuoti! Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Ponas Juršėnai, jūs truputį dabar pradedate mėtytis. Ėjom ėjom į Vokietiją - nenuėjom iki Vokietijos, jau dabar einam į Britaniją.
Č.JURŠĖNAS. Paaiškinu: kadangi ruošiuosi vizitui į Londoną.
A.ENDRIUKAITIS. Būkim nuoseklūs. Pertraukas, kurias numatę, darykim kaip pridera. Pasižiūrėkim į projektą: yra 10 minučių pertrauka tarp 16.50 ir 17 val. Na, dar užtęsite ir paskui vėl sakysite: dėl jūsų kaltės mes turėsime dirbti iki 23 val.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš ką tik priėmiau naująjį britų ambasadorių Lietuvoje ir kai aš jį paklausiau, kaip dirba britų parlamentarai, tai sakė, kad britų parlamentarų žmonos ypač skundžiasi, kad posėdžiai vis užtęsiami ir užtęsiami ir baigiasi vidurnaktį. Tai, kaip matot, mums dar toli iki britų patyrimo.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis. Aš labai atsiprašau, ponas Pavirži, minutėlę, dar kartą. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Na, man belieka tik padėkoti, kad tie klausimai, kurie yra, liko darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes turim labai seną ir sunkų sanatorijų nuosavybės klausimą. Mane neramina, kad jo visiškai nėra šios savaitės abiejose darbotvarkėse. Gal jūs galit pažadėti arba prisiminti, kad mes turėtume grįžti prie to klausimo? Jis buvo svarstomas skubos tvarka praėjusių metų pabaigoje, buvo padaryta dviejų savaičių pertrauka, kad du komitetai parengtų bendrą variantą. Šiuo metu yra gerbiamojo L.Alesionkos variantas. Ir štai jau greitai prasidės treti metai, tiksliau sakant, jau prasidėjo, ir mes nepajėgiam šito klausimo išspręsti. Gal mes galėtume pabandyti jį vėl spręsti trečią kartą?
Č.JURŠĖNAS. Aš, žinoma, galiu prisipažinti, kad kaip paprastai būtent aš esu kaltas, bet man atrodo, kad gal pasidalykim šia kalte ir su tamsta, gerbiamasis Baleženti, ir su kai kuriais kitais Seimo nariais. Bet, žinoma, čia mano didžiausia kaltė. Nesiginčiju.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Atleiskit, vėl su kompiuteriu kažkas... Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, jūs puikiai žinote, kad yra pateiktos dvi rezoliucijos. Tai yra dėl energetikos sistemos pertvarkymo ir dėl privatizavimo baigimo. Mes tą bendrovių sąrašą svarstom nuo Kalėdų. Iš tikrųjų tai rimtas klausimas. Jei mes ketvirtadienį neapsvarstysime šių rezoliucijų, nepriimsime, tada dėl 25 tūkst. dirbančiųjų diktato 3,6 mln. gyventojų teks vykdyti jų norus. Todėl, gerbiamasis Juršėnai, prašyčiau, kad jūs šias dvi rezoliucijas įtrauktumėt į ketvirtadienio svarstymą, nes tai yra iš tikrųjų strategiškai rimti klausimai. Jeigu jūs nepaklausysite manęs ir neįtrauksite, tai jus jau kaltino ir demagogijos viršūne, ir komunistiškumo viršūne, o aš jus apkaltinsiu kaip mergišių, nes jūs V.Briedienei dėl visko pritariat, o man, ką siūlau, nepritariat.
Č.JURŠĖNAS. Aš labai atsiprašau, ar būtinos abi rezoliucijos?
J.VESELKA. Tikrai, gerbiamasis Juršėnai, būtinos abi rezoliucijos, nes jos viena su kita betarpiškai susijusios.
Č.JURŠĖNAS. Į rezervą.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, na, man išties šiandien keista, kai jūs taip kalbat ir tiesiog tampat savo valstybės nepatriotu ir juo labiau Seimo. Na, imat ir primetinėjat kažkokią anglišką sistemą. Atsiprašau, mes vis dėlto gyvenam Europos centre. Tai yra Lietuva ir vadovaukimės lietuviškais principais. Tiksliai numatyta pagal programą, pagal valandas, nes be Seimo, kaip jūs žinot, mes turim dar gyventojus, Lietuvos piliečius, ir turim atstovauti jų interesams, t.y. su jais susitikinėti. Aš norėčiau, kad būtų konkretu. O jeigu jūs važiuosit į Angliją, tai sėkmingos kelionės! Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, britų parlamentarai taip pat turi savo rinkėjus.
V.JARMOLENKA. Mano kompiuteris neveikia. Aš labai noriu paklausti.
PIRMININKAS. Deja, jūs pavėlavote, pone Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Jums taip atrodo!
PIRMININKAS. Man taip neatrodo. Jeigu norit dėl vedimo tvarkos - prašau, jeigu paklausti - jūs pavėlavot.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš noriu dėl vedimo tvarkos dėl to, kad kompiuteris neįrašė mano klausimo.
PIRMININKAS. Kreipkitės į sekretoriatą.
V.JARMOLENKA. Taip, aš kreipiausi į sekretoriatą, jau pasakiau...
PIRMININKAS. Nediskutuosim. Ačiū Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim priimti bendru sutarimu darbotvarkę? Negalim. Prašau dėl motyvų Seimo narį... Dar Seimo Pirmininkas, o po to dėl motyvų Seimo narys V.Jarmolenka.
Č.JURŠĖNAS. Minutėlę. Aš sakiau, sutinku, kad klausimas dėl delspinigių būtų įrašytas į rezervą. Ir jeigu, kaip mane kolegos, o ypač kolegė patikina, kad viskas gerai, jokių problemų, tai mes tikrai rasim, kaip sakoma, plyšiuką ir tą įstatymą įkišim, įdėsim, įtrauksim ir viskas bus gerai. Taip pat į rezervą abi rezoliucijas. Jeigu jas palaiko visa tauta, ne tik kolega J.Veselka, irgi jokių problemų nebus. Jokių problemų. O dėl kitų klausimų čia lyg ir ginčų nebuvo. Vyriausybei gi - pusvalandį arba valandą kaip tam tikrą eksperimentą. Pažiūrėsim, kaip mums išeis. Jeigu neblogai, tai kodėl mums nepadaryti kaip britams?
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš nepritariu šitam dėl to, kad aš manau, jog ponas Č.Juršėnas meluoja dėl angliško būdo. Pirmiausia anglų vyriausybė atsiskaito kiekvieną savaitę po valandą ir ten yra griežtas reglamentas. Antras motyvas, iškart po to, kai ministras meluoja, jis iškart parašo atsistatydinimo raštą. Jeigu mes tai įgyvendintume, aš balsuočiau prieš. Bet kol aš nė vieno pareigūno čia neišklausiau per dvejus metus, kiek ministrų atsistatydino, kiek pareigūnų buvo atleista, nė vienas nedavė ataskaitos, aš netikiu, kad jie nemeluos, ir žinau, kad jie čia meluos. Dėl to nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū, tiktai siūlyčiau ateityje...
Č.JURŠĖNAS. Atsiprašau, penki ministrai atsistatydino. Tai - viena. O antra, pabandykim pirma pusvalandį, o po to visą valandą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponui V.Jarmolenkai tik siūlyčiau ateityje vietoj žodžio “meluoja” šioje salėje vartoti žodį “sako netiesą”. Tai vis tiek būtų diplomatiškiau. Seimo narys J.Veselka už?
J.VESELKA. Tikrai, gerbiamasis Juršėnai, aš būčiau už, kadangi jūs tikrai turbūt supratote šių rezoliucijų svarbą. Tačiau kai jūs pasakot “jeigu visa tauta”, tai man reikia surengti referendumą, o aš neturiu tokių galimybių. Todėl nenorėdamas jus pavadinti mergišiumi, visgi galiu jums garantuoti, kad šie klausimai tikrai rimti, be kurių mes negalime šiandien svarstomo įstatymo priimti. (Balsai salėje) ... Delspinigių, nors delspinigiai taip pat labai svarbu.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, jeigu palaiko bent dalis tautos, aš - už.
PIRMININKAS. Prašau registruotis. Vienas - už, vienas prieš pasisakė. Kol registruojamės, dėl vedimo tvarkos ponas A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau pasakyti tokią pastabą. Čia nuskambėjo mintis, jog kažką reikia sutrumpinti, kažkokius debatus, kitką pailginti ir t.t. Man atrodo...
PIRMININKAS. Jūs dėl vedimo tvarkos?
A.GRICIUS. Taip taip, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kol kas aš negirdžiu dėl vedimo tvarkos.
A.GRICIUS. Aš noriu pasakyti, jog rengiant Vyriausybės valandą ir...
PIRMININKAS. Kai kalbėsit dėl vedimo tvarkos, tada bus dėl vedimo tvarkos. Prašom pastabas man. Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 71 Seimo narys. Prašau apsispręsti balsuojant, kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 38 Seimo nariai, 7 - prieš, susilaikė 14. Taigi darbotvarkė patvirtinta. Svarstome klausimą 2.1 - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl tarnybos prokuratūroje statuto patvirtinimo” projektą Nr.1085 (3). Priėmimas. Kviečiu į tribūną generalinio prokuroro pavaduotoją poną A.Paulauską.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Gerbiamasis prokurore, minutėlę luktelkit. V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasiteirauti, ar Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymai bus kartu šiandien teikiami kaip alternatyvūs, nes jie nėra suderinti, jie lieka galioti, tai yra oficiali komiteto nuomonė.
PIRMININKAS. Jeigu mes prieisime iki šių pasiūlymų, tai jie bus teikiami, jeigu jie suformuluoti raštu. Deja, aš jų raštu, atvirai pasakius, neturiu. Komitetas, man atrodo, lygiai taip pat puikiai žinojo, kada bus priėmimas, ir galėjo laiku suformuluoti. Bet aš manau, kad mes iki šio klausimo šiandien neprieisime.
Įstatymo “Dėl tarnybos prokuratūroje statuto patvirtinimo” projekto Nr.1085(3) svarstymas (95.01.24)
5sesija 65p svarstyti klausimai
Prašom gerbiamąjį A.Paulauską.
A.PAULAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums šiandien yra pateikiamas priimti tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statuto projektas, kuris buvo jau du kartus svarstytas ir pirmadienį paskutinį kartą jam buvo pritarta pagrindiniame Valstybės ir teisės komitete. Statutas yra labai dažnai minimas Prokuratūros įstatyme ir daugelis klausimų, kaip priėmimas, atleidimas, nuobaudų paskyrimas, yra reguliuojami būtent statuto normomis. Todėl be statuto, ypač šiandien, kai prokuratūroje vyksta reforma, tampa sunku dirbti, todėl statuto kuo greitesnis priėmimas tampa labai svarbiu dalyku. Kol statutas buvo svarstomas Seime, pasikeitė kai kurios mums giminingų žinybų (vidaus reikalų, saugumo, krašto apsaugos) socialinės garantijos, pasikeitė jų apmokėjimo dydžiai už ištarnautą laiką, todėl ir mes pateikiam kai kuriuos šito statuto pakeitimus, o konkrečiai kalbant, siūlom pakeisti priedėlį Nr.2. Daugiau pakeitimų nebuvo padaryta. Šitie pakeitimai taip pat apsvarstyti pagrindiniame Valstybės ir teisės komitete. Todėl aš siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams šitą statutą priimti.
PIRMININKAS. Nariams turbūt norėjot pasakyti?
A.PAULAUSKAS. Taip, nariams. O kaip aš pasakiau?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, statutas susideda iš daugiau kaip 93 punktų, tiksliau, yra per 100 punktų. Ar mes galim sutarti taip: aš tiesiog skaitysiu statuto straipsnius ir jeigu nebus prieštaravimų, mes laikysime, jog priimta bendru sutarimu. Jeigu bus prieštaravimų dėl kurio nors straipsnio, prie to straipsnio sustosime. Galim taip susitarti? Ačiū. Tada 1? 2? 3? Aš skaitau statuto straipsnius. Aš dar kartą tiems, kurie blogai girdi arba nesuprato, pakartoju: skaitysiu statuto straipsnius, jeigu nebus prieštaravimų iš salės, manysime, kad priimta bendru sutarimu. Jeigu bus prieštaravimų, aš iš karto prie to straipsnio sustosiu. Kadangi ponas V.Jarmolenka taip greitai nesiorientuoja, skaitysiu lėčiau. Pradėsiu nuo pradžios. 1. (Balsai salėje) 2? 3? 4? 5 straipsniui yra teikta Seimo nario A.Sakalo, bet pasirašyta generalinio prokuroro V.Nikitino pataisa ir siūloma 5 straipsnį suredaguoti šiek tiek kitaip. Seimo narys A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nesupraskite, kad tai yra mano pataisa. Aš ją vizavau vien dėl to, kad prokuratūra pati neturi įstatymų leidybos teisės, o jų pasiūlymai turi būti svarstomi Seime. Todėl tai yra prokuratūros pataisa ir aš norėčiau, kad ją motyvuotų generalinio prokuroro pavaduotojas ponas A.Paulauskas.
PIRMININKAS. Prašau poną A.Paulauską motyvuoti.
A.PAULAUSKAS. 5 punkto esmė būtų ta, kad į prokuratūros pareigūnų tarnybos laiką įskaitomas laikas ir kitose žinybose. Čia išvardyta: vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo sistemoje, taip pat darbo teisėjais laikas. Tai yra organizacijų pareigūnai ar darbuotojai, teisininkai, kurie dažniausiai ateina dirbti į prokuratūrą arba išeina iš jos. Panašus straipsnis yra ir Pensijų įstatyme, išskyrus teisėjus. Ten yra be teisėjų. Bet šiuo metu pas mus labai daug žmonių atėjo dirbti iš teisėjų ir, jiems neįskaičius to teisėjų darbo stažo, būtų didelis nuostolis.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Vitkevičius šiuo klausimu? Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Šiuo klausimu. Mes komitete svarstėm, pritariam šiai redakcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Na, gerbiamasis A.Paulauskas paminėjo. Mes iš esmės šiai formuluotei, kuri išdėstyta naujajame 5 punkte, neprieštaraujam, išskyrus tai, kad būtų išbraukti žodžiai “taip pat teisėjais laikas”. Dalykas tas, kad iš tikrųjų mes Pensijų įstatymą ilgai svarstėm ir diskutavom Seime. Ir teisėjų kategorijos neliko šiose struktūrose. Prokuratūros pareigūnai, kaip žinote, į šį įstatymą pakliuvo, sakykim, pilnateisiai, tačiau teisėjų kategorijos mes svarstant čia, Seime, atsisakėm. Todėl keista, kad vėl pradedama, per vienas duris lyg ir buvo išprašyta ta kategorija, o dabar vėlgi einama kitu keliu, po to Seimo statutas eis, vėl bus įrašoma tas pat, ir vėl reikės Pensijų įstatymą taisyti. Aš manau, kad čia sutikti negalima ir jeigu pranešėjas neatsiima savo žodžių, reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pavirži, ar jūsų pataisa yra suformuluota raštu?
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes du kartus pateikėm komiteto siūlymus ir apskritai mes siūlėme daug punktų čia nerašyti. Svarstant juos mes, pavyzdžiui, nežinojom, ar jie yra priimti, ar nepriimti. Tas, kurį mes šiandien svarstome, yra lapkričio 10 d. projektas. Iš kur mes galėjome žinoti, kad būtent jį mes dabar svarstysim, kai mūsų komiteto pastabų net neįvertino? Mes ne prieš, kad, pavyzdžiui, nueitume ant kelių pas poną A.Paulauską ir paklaustume, ar jūs svarstėt, ar ne. Bet aš manau, tai galėjo ir jis padaryti.
A.PAULAUSKAS. Ne, mes svarstėm jūsų pastabas...
G.A.PAVIRŽIS. Bet jeigu jau dabar klausiat, gerbiamasis posėdžio pirmininke, manęs, tai aš galiu lygiai to paties paklausti jūsų. O kur yra jo pataisa? Jeigu taip, tai atidėkim šio klausimo 5 punktą ir eikim toliau. Mes sugebėsim įforminti taip, kaip priklauso.
PIRMININKAS. Deja, pone Pavirži, paskutinis projektas (ir nepasikeitęs) įregistruotas lapkričio 10 d. Yra tiktai dvi pataisos, kurios užregistruotos sausio 9 d. Šiuo atveju jums iš tikrųjų reikėjo pateikti pataisas raštu. Dar ponas P.Vitkevičius ir ponas V.Andriukaitis.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, galvoju, kad nelabai suprato klausimą gerbiamasis G.Paviržis. Juk mokės prokurorams, tiktai teisėjų stažas įskaitomas į tą stažą, kai jis taps prokuroru. Teisėjams niekas čia nieko nesuteikė. Prokurorams suteikė, bet kodėl stažas teisėjui neturi būti įskaitomas? Dieve mano! Tai iš viso būtų nesąmonė.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Vis dėlto aš norėčiau paprašyti gerbiamojo pranešėjo, kad tuomet jis komentuotų kartu ir Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pastabas, nes jeigu į tai, kaip pasakė, yra atsižvelgta, tai turėtų komentuoti, į kurias atsižvelgta, į kurias ne. Tada mes matytume tikslią logiką, kaip vedamas posėdis. Pastabos yra įteiktos raštu net ir Seimo valdybai. Buvo net keletą kartų tos mūsų pastabos teikiamos ir vis dėlto pranešėjas turėtų kartu komentuoti mūsų pozicijas. O tai, ką dabar kalbėjo ponas G.Paviržis, atitinka Pensijų įstatymo ir visas kitas problemas, kurias mūsų komitetas svarstė. Reikia tada siūlyti įstatymo pataisą. Priešingu atveju nieko neišeis, tai, ką jūs siūlote, kirsis su galiojančiais įstatymais.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius, ir balsuosim.
J.LISTAVIČIUS. Aš gal truputį vėliau klausiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Gal aš galėčiau paaiškinti?
PIRMININKAS. Prašom. Ponas A.Paulauskas, ir balsuosim.
A.PAULAUSKAS. Čia jokio ryšio su Pensijų įstatymu nėra. Jeigu čia kyla įtarimas, kad gal bus dėl šito keičiamas Pensijų įstatymas, tai jūs patys ir svarstysit, ar keisti, ar ne. Bet nei tokio projekto, nei tokių minčių nėra. Čia paprasčiausiai įskaitomas darbo stažas teisėjams, kad gautų tą priedą už ištarnautus darbo metus. Priedas yra visai kitas. O Pensijų įstatyme yra visai kiti dalykai. O čia dabar norima kažkokią paralelę išvesti, kad dėl to gali būti keičiamas ir Pensijų įstatymas. Bet tokių minčių nėra. Ir dabar teisėjai, atėję pas mus dirbti (iš tikrųjų daug teisėjų atėjo), bus nuskriausti, nes negaus už ištarnautus metus ir dirbus teisėjais.
PIRMININKAS. Ponui G.Paviržiui padarysiu išimtį, ir viskas. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu priminti, kad pataisa vis dėlto turi būti pateikta šiuo atveju iš tikrųjų Pensijų įstatymui, kadangi darbo stažas negali būti vieną kartą skaičiuojamas kaip priedui apmokėti, tai, kas numatyta pas jus antrajame priedėlyje, o kitu atveju, kad skaičiuotų pensijai. Kodėl mes išskyrėme, kad teisėjų nebūtų tame Pensijų įstatyme? Kadangi visos kitos kategorijos dirba statutiniais pagrindais, jų darbas yra reglamentuotas, jų kitas atsakomybės laipsnis, priklauso nuo sveikatos būklės ir t.t. Todėl mes ir atsisakėme tokios kategorijos kaip teisėjų. Tada tai įrodėme Seimui, o dabar mes vėl pradedame darbo stažą dalyti į kelias kategorijas. Vieną apmokėjimui, o paskui pensijoms ir t.t. Čia mes galime tiktai su vienu sutikti, jeigu šitaip yra. Kadangi ir vienos, ir kitos pusės pateikta, nestatutiniais pagrindais atidėkime ir sutvarkysime mes tada. Bet čia kolizija. Šitaip negalima.
PIRMININKAS. Aš galiu sutikti štai tiktai su kuo. Gerbiamasis Pavirži, ar jus tai patenkins? Kol kas atidedame 5 straipsnį. Jeigu mes suspėsime (tuo aš labai abejoju) priimti visą statutą ir dar bus laiko, mes tada turėsime balsuoti. Jeigu nesuspėsime iki kitos dienos, kai bus priėmimas, pasistenkite suderinti tarpusavyje. Galima šitaip susitarti? Ačiū.
Tada eikime toliau. 6 straipsnis. Atsiprašau, man atrodo, mūsų kompiuteris... Deja, turbūt ne. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau šiek tiek pasitikslinti. 5 punkte arba straipsnyje yra kalbama apie Valstybės saugumo departamento pareigūnus. O 6, 4 kalbama apie vidaus reikalų ar valstybės saugumo sistemas ir kad “buvo atleistas už darbuotojo vardą diskriminuojančius veiksmus”. Tai ar čia kalbama jau ne apie Saugumo departamentą, ar čia kalbama apie tai, kad visi KGB darbuotojai nenusižengę gali čia dirbti?
A.PAULAUSKAS. Ne, ne. Čia jūs neteisingai... Paprasčiausiai čia vidaus reikalų ir valstybės saugumo tos dvi organizacijos pavadintos kaip sistemos. Čia pavadinta taip, o tada reikėtų Vidaus reikalų ministerijoj, Valstybės saugumo departamente. Čia galima redakcijos požiūriu... Aš sutinku, galima taisyti. Bet čia...
PIRMININKAS. Čia bus ne redakcinė pataisa.
A.PAULAUSKAS. ... ne tokia mintis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Ačiū. Jau paklausta.
PIRMININKAS. Dėkui. Galime priimti bendru sutarimu, kol bus redaguojama? Seimo narys A.Baležentis nenori priimti bendru sutarimu. Prašau.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, gal jūs sutiktumėte, kad reikėtų suredaguoti taip, kad čia matytųsi, pavyzdžiui, ir saugumo tarnybos darbuotojai? Kad būtų užrašyta Lietuvos Respublikos, nes...
PIRMININKAS. Aš manau, kad šitas įstatymas reguliuoja santykius Lietuvos Respublikoje. Vargu bau ar jis reguliuoja Rusijos Respublikoje?
A.PAULAUSKAS. Valstybės saugumo departamentas. Tai aišku, kad čia yra mūsų...
PIRMININKAS. Nežinau. Tokiu atveju reikėtų Lietuvos Respublikos teismų, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos saugumo departamento. Ką gi, kada pateiksite raštu, tada balsuosime. Galime pritarti bendru sutarimu šitam straipsniui?
7 straipsniui galima? Seimo narys A.Baležentis dėl 7 straipsnio.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia 7 straipsnyje, o vėliau ir daugelyje kitų straipsnių yra naudojama formuluotė “generalinio prokuroro ar jo įgalioto kito pareigūno”. Kad mes galėtume pritarti šitai formuluotei, gal jūs galite atskleisti kas slypi už to pasakymo “jo įgalioto kito pareigūno”?
PIRMININKAS. Gerbiamasis generalini prokurore, šį kartą atsakykite, o dar kartą gerbiamajam Seimo nariui A.Baleženčiui noriu paaiškinti, kad klausimų-atsakymų laikas, deja, šitoje procedūroje praėjęs pakankamai seniai. Šį kartą atsakykite. Daugiau klausimų, aš tikiuosi, nebus.
A.PAULAUSKAS. Pavaduotojų.
A.BALEŽENTIS. Tada rašykite “arba pavaduotojų”.
A.PAULAUSKAS. Sutinku.
A.BALEŽENTIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs keičiate į pavaduotojus?
A.PAULAUSKAS. Taip.
A.BALEŽENTIS. Tai ir ateity, kur bus toliau ten... (Balsai salėje)
A.PAULAUSKAS. Čia - pavaduotojas.
PIRMININKAS. 8 straipsnis.
9 straipsnis.
10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš atsiprašau. Aš norėjau atkreipti dėmesį, kad 9 straipsnyje taip pat yra įgaliotas pareigūnas. Tai gal galioja tas pat susitarimas? Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Priimame. Tegu būna pavaduotojas. Tada aiškiau negu šitaip.
PIRMININKAS. Priimta ir kituose, kad “kitam įgaliotam pareigūnui”, tai “pavaduotojui”.
10 straipsnis.
11 straipsnis. Seimo narys V.Andriukaitis. Dėl 11?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip. Ar nebūtų tiksliau reglamentuoti priesaiką, kur prisiekia ir pan., ir kas priima?
A.PAULAUSKAS. 4 puslapyje yra visas skirsnis “Priesaikos tvarka”. Tai ten detaliau.
PIRMININKAS. 12 straipsnis.
13 straipsnis.
14 straipsnis. Jeigu yra, tai kompiuteris įjungtas. Prašau paspausti. Seimo narys G.Paviržis dėl 13 straipsnio.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš manau, kad pagal mūsų Statuto tvarką galima laikyti pateiktas mūsų pastabas. Mūsų rašto, jums, žinau, yra įteiktas, 5 punkte mes rašome, motyvuojame, kodėl mes siūlome, kad daugelis šitų straipsnių, kurie čia įrašyti juodu šriftu, stažavimo tvarka, perkėlimai į kitas pareigas ir t.t., yra Prokuratūros įstatyme. Kaip tik dėl tų priežasčių mes čia siūlome, kad neverta jų čia rašyti, kadangi jie yra Prokuratūros įstatyme. Todėl aš manau, kad mums reikia dėl kiekvieno to stambaus punkto balsuoti. Jie pas mus yra pažymėti. Prašau perskaityti 5 punktą.
A.PAULAUSKAS. Kokį 5?
PIRMININKAS. Iš tikrųjų man dabar įteikė pastabas Seimo valdybai. Tiesa, aš niekur nematau nei datos, nei registracijos numerio, bet tiek to. Jūsų pastabų 5 punkto antrojoje dalyje parašyta taip: “Dėl nurodytų priežasčių netikslinga priimti tarnybos Lietuvos Respublikos prokuratūroje statutą”. Deja, mes jau statutą pradėjome priiminėti. Šiaip ar taip, jį, matyt, toliau priiminėsime. Tiktai tiek aš galiu pasakyti. Beje, statutas paminėtas ir Prokuratūros įstatyme. Jeigu jūs siūlote išbraukti 13 straipsnį arba visą skirsnį...
G.A.PAVIRŽIS. Taip. Visą skirsnį.
PIRMININKAS. ... dėl stažavimosi tvarkos, tai yra jūsų teisė. Tada aš iš tikrųjų prašysiu balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Ar bus norinčių pasisakyti? Yra komiteto pasiūlymas išbraukti visą skirsnį “Stažavimo tvarka”. Ar bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Taip. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys ponas K.Kryževičius. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Komitetas buvo bendros nuomonės ir mes motyvuojame tuo, kad darbo santykiai turi būti reglamentuojami darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu būtų ypatingi kokie nors atvejai ar santykiai, tam reikėtų priimti atskirą ypatingą įstatymą. Dabar matysite aiškią koliziją tarp darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir šio statuto. Kad nebūtų šios kolizijos, mes ir siūlėme šitą visą skirsnį išbraukti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš manyčiau, kad sviestu košės nepagadinsi. Jeigu čia liks šita visa stažavimo tvarka, iš tiesų turbūt įstatymo nei tuo, ką kalbėjo gerbiamasis V.Andriukaitis, nepagadins. Todėl galima ir palikti, mano galva.
PIRMININKAS. Ir dar Seimo narys P.Vitkevičius, kaip pagrindinio komiteto pirmininkas.
P.VITKEVIČIUS. Prokuratūros darbas turi savo specifiką ir gerokai skiriasi nuo darbo įstatymais reguliuojamų kai kurių santykių. Todėl statutas yra būtinas ir šitos stažavimo tvarkos irgi nereikia išbraukti.
PIRMININKAS. Ponas A.Paulauskas, ir balsuosime.
A.PAULAUSKAS. Vadinasi, aš atsakau dėl darbo įstatymų. Aš jau šitoje tribūnoje, nežinau, kelintą kartą skaitau, bet Darbo sutarties įstatyme yra pasakyta, kad “gali būti padarytos išimtys prokuratūros darbuotojams, ypatumai, reguliuojantys darbo santykius tokiose organizacijose”. Mes ir naudojame šito Darbo įstatymo sutarties 1 straipsnį.
Dabar ar reikalingas šitas skirsnis, ar ne - “Stažavimo tvarka”? Prokuratūros įstatyme pasakytas vienas sakinys: “Asmenys, neturintys praktinio teisinio darbo stažo, vienerius metus stažuojasi eidami prokuratūros pareigūno pareigas.” Viskas. Dabar statute yra detalizuojama visa stažavimo tvarka, kad žmogus žinotų, kokia ta stažuotė. Nes tas stažavimasis yra svarbus momentas jo veikloje. Jeigu jis pasirodo netinkamas per tą stažavimą, jis yra nepriimamas į prokuratūrą. Sudaroma stažavimo programa, vadovas, visa kita. Būtent šičia, statute, mes reglamentuojame visą stažavimo tvarką. Žmogus, atėjęs į prokuratūrą, vis tiek privalės stažuotis, o stažavimo tvarka nebus nustatyta. Todėl aš siūlau priimti šitą skirsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos, bet tik dėl vedimo tvarkos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerai.
PIRMININKAS. Dėl motyvų jau buvo sakyta.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau pasiūlyti pirmininkui, kad pirmininkas pasiūlytų gerbiamajam pranešėjui apsispręsti, ar negeriau būtų jam perkelti visa tai į vieną įstatymą, stažuotę į Prokuratūros įstatymą, nes priešingu atveju bus du ir bus kolizija? Paminėsite mūsų žodžius.
A.PAULAUSKAS. Kolizijos nėra, nes vienas kitą papildo. Įstatymas...
PIRMININKAS. Ačiū ponui A.Paulauskui. Jis nepriima.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad įstatyme, tiksliau, statute, būtų paliktas skirsnis “Stažavimo tvarka”, t.y. taip, kaip siūlo įstatymo autoriai ir pagrindinis Valstybės ir teisės komitetas, balsuoja už. Kas už tai, kad būtų išbraukta, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už tai, kaip siūlo įstatymo autoriai - už. Kas prieš arba susilaiko? Prašau balsuoti.
Už balsavo 31 Seimo narys, prieš - 10, susilaikė 12. Taigi skirsnis paliekamas.
Aš toliau...
A.PAULAUSKAS. Visas skirsnis.
PIRMININKAS. Ne, toliau eisime pastraipsniui. 14 straipsnis. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš dėl 16. Ačiū.
PIRMININKAS. Tada ir spauskite, kai bus 16 straipsnis.
15 straipsnis.
16 straipsnis. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasitikslinti vis dėlto dėl 16 punkto, kur patvirtintas aukštesnis - žemesnis prokuroras, o gal vyresnis - jaunesnis? Ačiū.
A.PAULAUSKAS. Mes suprantame aukštesnis, tai pagal pareigas aukštesnis. Jo vadovas, viršininkas.
PIRMININKAS. Aš dar kartą noriu pabrėžti tai, kad klausimų - atsakymų laikas praėjęs.
17 straipsnis.
18 straipsnis.
19 straipsnis.
20 straipsnis.
21 straipsnis.
22 straipsnis.
23 straipsnis.
24 straipsnis.
25 straipsnis.
26 straipsnis.
27 straipsnis.
28 straipsnis. Seimo narys ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Čia lygiai tas pat kaip 5 mūsų straipsnyje, gerbiamasis pirmininke. O data yra aiški. Pačioje pradžioje parašyta, kad komitetas svarstė spalio 26 d. šitą variantą.
PIRMININKAS. Aš nematau dokumento datos, o ne kada svarstė. Aš matau, kada svarstė, bet aš nematau, kada jis įteiktas konkrečiai. Aš tai norėjau pasakyti.
G.A.PAVIRŽIS. Čia Seimo valdybai gal priekaištaukite. Kitaip sakant, aš iš viso siūlau balsuoti dėl šito skirsnio.
PIRMININKAS. Jei galima, pone Pavirži, jūs kokius nors papildomus motyvus sakysite ar ne?
G.A.PAVIRŽIS. Ne. Čia aš jau minėjau ir galiu tik perskaityti, kad dėl tų priežasčių mes siūlome, kad neturėtų būti šitame statute reglamentuojamas priėmimas į tarnybą, stažavimosi laikas, atleidimas, atestavimas, nušalinimas nuo pareigų, socialinės garantijos ir t.t. Čia yra parašyta ir dėl to reikia balsuoti. Aš manau, tada tokiu atveju tiesiog netrukdykite laiko ir balsuokime.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis komitetas. Pone Vitkevičiau, jūs už tai, kad paliktume? Minutėlę! Prašom pakartoti.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, braukyti nieko nereikia. Čia yra Prokuratūros įstatymo detalesnis patikslinimas. Jam neprieštarauja ir yra būtinas prokuratūrai.
PIRMININKAS. Ir ponas A.Sakalas. Nežinau. Įjungta, bet kažkodėl jūsų negirdėti.
A.SAKALAS. Aš siūlyčiau dar šitą skirsnį atidėti štai dėl ko: čia yra, man regis, nelogiškumas. Pavyzdžiui, “pareigūnas jo paties sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl etatų sumažinimo”. Tvarka. “Dėl sveikatos būklės”. Tvarka. “Bei atestavimo tvarka”. Tai, ponai, man atrodo, kad “į žemesnes pareigas savo paties sutikimu bei atestavimo tvarka” čia yra prieštaravimas. Todėl vis dėlto siūlyčiau dar atidėti šitą skirsnį.
PIRMININKAS. Aišku, būtų buvę puiku, jeigu jūs tą prieštaravimą būtumėte pastebėję kur kas anksčiau.
Ir ponas A.Paulauskas.
K.P.PAUKŠTYS. Aš paaiškinu, jeigu atestavimo rezultatai rodo, kad jis neatitinka užimamų pareigų, jis atleidžiamas iš darbo. Tačiau jeigu jis sutinka, gali pereiti į žemesnes pareigas.
PIRMININKAS. Pone Andriukaiti, dėl vedimo tvarkos?
V.P.ANDRIUKAITIS. Taip, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dabar yra 15.47, o šio klausimo laikas baigiasi 15.45.
PIRMININKAS. Taip, jūs teisus, bet kadangi mes pradėjome šio skirsnio procedūrą, mes jį pabaigsime ir skelbsime pertrauką. Prašau.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, jog šis skirsnis būtų paliktas taip, kaip siūloma įstatymo autorių ir kaip siūlo pagrindinis komitetas, balsuoja už. Kas už pasiūlymą išbraukti šį skirsnį, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už įstatymo autorius - už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Prašau.
Už balsavo 24 Seimo nariai, prieš balsavo 15 Seimo narių, susilaikė 10 Seimo narių. (Balsai salėje) Deja, aš pritarti negaliu. Jūs turėjote galimybę balsuoti, bet, deja, balsuoju dar ir aš, ir ponas Č.Juršėnas. Mes pridedame savo balsus prie už. (Balsai salėje) Taigi skirsnis yra paliekamas, o dėl atskirų skirsnio straipsnių...
A.PAULAUSKAS. Na, nereikia iškastruoti to įstatymo. Kam šito reikia?
PIRMININKAS. Pone Paulauskai, jums žodžio niekas nesuteikė.
Ponas V.Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.
V.P.ANDRIUKAITIS. Iš tikrųjų yra kolizija ir ponas Č.Juršėnas negali niekuo nei prisidėti, nei kaip, tiktai posėdžio pirmininkas, tai čia visiškai akivaizdu. O jeigu jau taip, tai prašome perbalsuoti. Prašom...
PIRMININKAS. Gerai. Šį pasiūlymą priimu. Perbalsuosim.
Prašau registruotis. (Balsai salėje)
A.PAULAUSKAS. Mums pagal jį gyventi.
PIRMININKAS. Pone Paulauskai!
Registravosi 67 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsuoti. Dar kartą formuluoju klausimą. Kas už tai, jog skirsnis “Perkėlimas į kitas pareigas bei prokuroro funkcijų vykdymas kitoje teritorijoje” statute būtų paliktas, balsuoja už. Kas už tai, kad šį skirsnį išbrauktume, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 36 Seimo nariai, prieš - 17, susilaikė 5. Taigi skirsnis paliktas.
Dabar pereiname prie...
Ačiū gerbiamajam A.Paulauskui.
Statutą, aš manau, surasime galimybių toliau priiminėti. Dar liko pakankamai daug. Tęsime kitą savaitę. Rasime laiko.
5sesija 65p svarstyti klausimai
Dabar svarstysime klausimą 2.2 - Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir nuolatinių gyventojų būtinosios medicininės pagalbos kelionėse į užsienį išlaidų privalomojo draudimo” projektą, Nr.1289. Pranešėjas ponas S.Čipkus. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas ponas Č.Juršėnas.
S.ČIPKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Dabartiniame galiojančiame Draudimo įstatyme nėra nuostatos dėl gyventojų, vykstančių į užsienį, privalomojo medicininio draudimo. Kai kurios užsienio valstybės to reikalauja išduodamos vizas įvažiuojantiems į tą valstybę. Pavyzdžiui, Vokietija, Šveicarija, Prancūzija, Austrija. O tos valstybės, kurios nereikalauja įvažiavimo vizų, nereikalauja ir medicininio draudimo. Todėl kai užsienyje teikiama būtinoji medicininė pagalba neapsidraudusiems asmenims ir negalintiems apsimokėti pagalbos išlaidų, užsienio valstybės reikalauja iš mūsų valstybės atlyginti. Pavyzdžiui, šiais metais iš valstybės biudžeto už neapdraustų Lietuvos gyventojų gydymą užsienyje buvo išmokėta 128 tūkst. Lt. Todėl yra pateikiamas Seimo nutarimas, kuriame prašoma suteikti įgaliojimus Vyriausybei įvesti privalomąjį draudimą gyventojams, vykstantiems į užsienį.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Keli Seimo nariai norėtų paklausti. Būkite malonus atsakyti. Kolega K.Kuzminskas iš pradžių. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs reaguotumėte dėl Konstitucijos 94 straipsnio. Ar neprieštarauja šiam straipsniui šis jūsų rengiamas nutarimas? Aš tik tiek norėčiau. Ačiū.
S.ČIPKUS. Aš jau minėjau, kad dabartiniame Draudimo įstatyme tokios nuostatos nėra. Todėl mes kreipiamės į Seimą, kad Seimas suteiktų tokį įgaliojimą Vyriausybei, būtent reglamentuoti privalomąjį medicininį draudimą gyventojams, vykstantiems į užsienį. Iš esmės aš nematau čia kolizijos su Konstitucija.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau paklausti, kaip bus kontroliuojama, ar ta medicininė pagalba yra būtina, ar nebūtina? Juk žmogus gali apsidrausti, nuvažiavęs į užsienį tiesiog prašyti, kad jį gydytų nuo kokių nors ligų, kurios jam atrodys, kad yra būtinos. Ar bus koks nors sąrašas tų ligų? Kaip čia bus reglamentuojama praktiškai? Prašau atsakyti. Ačiū.
S.ČIPKUS. Parengtoje tvarkoje dėl šio medicininio draudimo turėtų būti kontroliuojanti nuostata išvykstantiems į užsienį gyventojams. Iš esmės vykstant per sieną jie būtų kontroliuojami ir be privalomojo medicininio draudimo jie neturėtų būti išleidžiami.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turiu lyg ir pusantro klausimo. Aš norėčiau paklausti, kokio dydžio šis privalomasis valstybės draudimas ir kaip bus derinamas privalomasis valstybinis draudimas su privačių draudimo kompanijų draudimu? Ačiū.
S.ČIPKUS. Tai, be abejo, tikrai spręs Vyriausybė. Aš jums dabar negaliu atsakyti į tą klausimą. Bus pavesta, aišku, Draudimo tarnybai, valstybinio draudimo įstaigai parengti šias nuostatas ir Vyriausybė, be abejo, svarstys.
PIRMININKAS. Kolega A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Prašom pasakyti, ar techniškai šito įstatymo realizavimui yra pasirengta? Kitaip sakant, kaip tai bus daroma praktiškai? Kiekvienas išvažiuojantis turės pasienio punkte pateikti kortelę ar ką nors kita?
S.ČIPKUS. Taip, turės pateikti draudimo pažymėjimą, kad jis yra apsidraudęs medicininiu privalomuoju draudimu. Iš esmės tik tiek.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu aš teisingai suprantu, šiuo metu yra tam tikras skaičius, ar kaip čia pasakius, politikų ir tarnautojų drausti iš valstybės biudžeto. Ar nenumatoma šitą privilegiją suteikti savivaldybės vadovams?
S.ČIPKUS. Tie, kurie bus draudžiami iš biudžeto, aišku, tiems galios tos nuostatos. Jau čia papildomai draustis nereikės. Kaip jau ir minėjau, tai turės atsispindėti Vyriausybės nustatytoje tvarkoje.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritart po pateikimo, ar reikia pasisakyt dėl balsavimo motyvų, paskui paskirt atitinkamus komitetus ir t.t.? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Yra siūloma pritart po pateikimo. Gali būti ir kitų siūlymų. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Kodėl aš klausiau, ar neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsniui? Mūsų Vyriausybė jau tikrai viršijo savo įgaliojimus anksčiau, o šiuo nutarimu visiškai nori perimti Seimo darbą. Aš skaitau. 7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė... 94 straipsnyje pažymima: “Vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo”. O kodėl dabar mes įpareigojam Vyriausybę priimti nutarimą dėl sveikatos draudimo? Aš dar šiek tiek pateisinčiau, jeigu būtų teikiamas įstatymas. Tik įstatymas gali reglamentuoti, o mes Vyriausybei nurodinėti. Tačiau klausimas visai būtų išspręstas, jeigu Vyriausybė daugiau susidomėtų Sveikatos draudimo įstatymu. Yra parengti du Sveikatos draudimo įstatymai. Juose yra numatytas ir vykstančių į užsienį draudimas, taip pat ir atvykstančių užsieniečių draudimas Lietuvoje. Kodėl Vyriausybė nedaro įtakos Seimui, kad kuo greičiau priimtume Sveikatos draudimo įstatymą? Ačiū.
Todėl balsuosiu prieš ir reikalausiu, kad kuo greičiau priimtume Sveikatos draudimo įstatymą.
PIRMININKAS. Kolega V.Astrauskas. Prašom.
V.ASTRAUSKAS. Aš galėčiau pritarti šiam įstatymo projektui, tačiau man lieka neaišku, nes pranešėjas neatsakė į mano klausimą, ką reiškia būtinoji medicinos pagalba? Ar tai įvykiai keliuose, avarijos ir panašiai, ar tai bet kokia pagalba, kuri man, keliaujančiam į užsienį, yra būtina (aš taip manau), ir man bus teikiama medicininė pagalba - guldymas į ligoninę, kokių nors kitų, visai su įvykiais keliuose nesusijusių procesų organizme tyrimas. Aš manyčiau, gal reikėtų patikslint pavadinimą. Gal reikėtų įrašyti - keliuose. Kad įvykiai keliuose, avarijos... O dabar išeina - man turės būti teikiama visa medicininė pagalba, jeigu aš manysiu, kad ji yra būtina.
S.ČIPKUS. Čia apimtų viską: ir įvykius keliuose, ir susirgimus. Mūsų gyventojui, mūsų piliečiui, išvykusiam į užsienio valstybę, jeigu jis suserga arba atsitinka kas nors jo sveikatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra sutarimo, tada aš formaliai teikiu balsuot, o prieš tai prašome registruotis. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Kolegos, prašom registruotis.
Salėje 74 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad mes įsirašytume į darbų programą ir pradėtume atitinkamas procedūras, tas balsuoja už. Kas mano, kad šito daryti nereikia, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Jau buvo pasisakyta, gerbiamasis Endriukaiti, vienas - už, vienas - prieš. Prašom balsuot. Kas už pritarimą po pateikimo?
Už - 37, prieš - 10, susilaikė 5. Įsirašom į darbų programą. Kuris komitetas turėtų būti? Matyt, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom. Biudžeto ir finansų komitetas? Gerai. O papildomas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tiesų norėčiau pratęsti pono K.Kuzminsko mintį dėl Konstitucijos 94 straipsnio antrosios dalies, kad iš tiesų Seimas priima... Vyriausybė vykdo tik Seimo priimtus įstatymus ir nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo. Taigi šis nutarimas yra antikonstitucinis aktas. Tuo pačiu aš jums siūlyčiau perskaityti Juridinio skyriaus išvadas, kurias pabaigoje teikia. Vyriausybė turėtų pateikti ne Seimo nutarimo, o atitinkamo įstatymo projektą. Man labai nemalonu, kai Seimo salėje priimami antikonstituciniai aktai, kurie yra neprivalomi Vyriausybei. Gerbiamasis Pirmininke, nutraukit tokią, na... netvarką.
PIRMININKAS. Aš noriu nutraukti tamstos siūlomą netvarką. Mes pritarėm, kad klausimas būtų įrašomas į darbų programą. O Vyriausybė, kadangi tai protinga Vyriausybė, atsižvelgs į protingas Seimo Juridinio skyriaus išvadas ir per kitą svarstymą, t.y. per kitą etapą, pateiks tokį dokumento projektą, kokio reikia. Bent aš asmeniškai taip manau. O jeigu bus kitaip, tada aš nulenksiu galvą tamstai.
Taigi Biudžeto ir finansų komitetas plius Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinkam? Laiko kol kas neskiriam, kad iš tikrųjų pasvarstytų, o Vyriausybė turėtų laiko pateikti geresnį, tinkamesnį projektą. Ar sutinkam? (Balsai iš salės) Blogesnį turi pateikti? Aš sutinku. Žinoma, geriau būtų, kad iš karto, bet ne visada išeina. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
5sesija 65p svarstyti klausimai
Dabar aš jus norėčiau supažindint su Prezidento teikimu Seimui. Prezidentas, vadovaudamasis Seimo statuto 92 straipsniu, štai ką rašo Seimo Pirmininkui: “Prašau šiandien, sausio 24 d., popietiniame posėdyje svarstyti skubos tvarka įstatymą “Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo įgyvendinimo”. Skaitau 92 straipsnį: “Respublikos Prezidentui prašant, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi privalomai (be balsavimo).” Todėl yra balsavimas tik dėl vieno dalyko. Aš siūlau pradėti dabar, 16 val., nustumiant tolyn spec. bendroves. Jeigu yra kitų siūlymų, prašom: vienas - už, vienas - prieš. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, man konkrečiai atsakykit, kiek laiko truks šio klausimo svarstymas. O kodėl aš klausiu, tuoj pat argumentuosiu. Man yra labai svarbu, kad numatytu laiku būtų svarstomas 2.4 klausimas. Nes mano irgi yra savotiška surežisuota programa.
PIRMININKAS. Tai labai rimtas reikalas. Aš manau, kad viskas sutartinai dirbant bus padaryta labai greitai. Taigi kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Mano manymu, mes privalome laikytis Statuto ir siūlau svarstyt.
PIRMININKAS. Ar reikalauja kas balsuot? Prašom. Aš supratau, kad kolega V.Bogušis yra nevisiškai draugiškai nusiteikęs dėl mano siūlytos valandos. Taip? Gerai. Kas už tai, kad dabar toliau svarstytume įstatymą, prašome balsuot. Kolega V.Bogušis jau pasisakė. Prašom. Kas už tai, kad svarstytume dabar, spaudžia mygtuką “už”. Kas - prieš, tas “prieš”. Prašom balsuot.
Už - 41, prieš - 19, susilaikė 2. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Matulionį. Prašom. Kol baigsim šį įstatymą.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos. Galima ar ne?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, jūs padarėt esminę klaidą, savarankiškai traktuodamas Seimo statutą.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke...
A.KUBILIUS. Palaukit, aš jau kalbu.
V.P.ANDRIUKAITIS. Kompiuteryje...
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Jūs visiškai savavališkai traktuojate Seimo statutą. Prezidento teikiami klausimai įrašomi į darbotvarkę tuo atveju, jeigu yra svarstoma darbotvarkė. Vadinasi, jeigu Prezidentas būtų pateikęs iš ryto, kai buvo svarstoma šios dienos darbotvarkė, mes būtume įrašę privaloma tvarka į darbotvarkę. Dabartinis jūsų nutarimas staiga, remiantis Prezidento teikimu pradėti priiminėti įstatymą visiškai nenumatytu laiku, visai neatitinka Seimo statuto.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs tęsiat tą pačią taktiką. Aš irgi laikausi tos pačios taktikos. Ketvirtas punktas. Pasiūlymų nebuvo. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl 4 punkto. Kas už, kas prieš. Kolega A.Baležentis. Prašom. Jokių perbalsavimų.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš būsiu prieš ir manau, kad dauguma Seimo narių bus prieš dėl paprastos priežasties: mes šiuo metu neturim pasiėmę šio įstatymo, nes jūs jį staiga pasiūlėte. Vadinasi, mes negalim jo priimti dabar.
PIRMININKAS. Jūs jau spėjot išmest. Ačiū. Kolega A.Bendinskas dėl 4 straipsnio.
A.BENDINSKAS. Teisingai, dėl 4 straipsnio. Aš noriu primint gerbiamiesiems kolegoms: vis dėlto supraskim, ką mes darom. Taupykim savo nervus, taupykim kitų ir gerbkim patys save galų gale. Na, gerai, “numuilinom” iš pradžių. Dabar dar norim “numuilinti”. Kas iš to bus? Nieko iš to nebus. Mes nieko gero neturėsim. Aš pritariu ir siūlau kaip galima greičiau svarstyt ir baigt šitą klausimą.
PIRMININKAS. Kolegos, prašom sėst ir prašom pasiruošt balsuot elektronika. Kas už ketvirtą straipsnį, prašom paspaust mygtuką. Kas prieš - taip pat.
Už - 30, prieš - 24, susilaikė 1.
Dėl 5 straipsnio. Pataisų irgi nebuvo. Prašom. Ar nori kas pasisakyt dėl 5 straipsnio? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Prašom. Minutėlę! Iš pradžių V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Norėčiau, kad paprašytumėt, jog posėdžių salėje balsavimo metu nebūtų pašalinių žmonių.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir damas, ir vyrus prašyčiau užimt jiems ar joms priklausančias vietas. Prašom. A.Kubilius dėl 5 straipsnio.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu jums tiesiog priminti, kad negalima šitaip laužyti Seimo statuto ir nekonstituciškai priiminėti nekonstitucinių įstatymų. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Ką reiškia įstatyme įrašyti žodžiai: “Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei”. Yra tokia įstatymo formuluotė - “pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei”? Na, gerai. Seimas pasiūlė, o Vyriausybė nepriėmė pasiūlymo. Kas bus toliau? Kokie čia įstatymai? Mergaitei galima pasiūlyti vieną dalyką, bet ir tai galima sulaukti visai kitokio atsakymo. O Seimas dabar priima įstatymą.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad šiais laikais mergaitėms nesiūloma. Tačiau tai kitas klausimas. Kolega A.Bendinskas. Vyriausybei siūloma.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad ką nors siūlant reikia ką nors turėt.
PIRMININKAS. Aš tikiuos, kad gerbiamasis A.Bendinskas ko nors konkretaus omenyje neturėjo.
A.BENDINSKAS. O dabar rimtai.
Jeigu mes jau priėmėm 4, priimkim ir 5.
PIRMININKAS. Gerai. Ar reikalauja kas balsuot? Prašom balsuot dėl 5 straipsnio. Kas už - už, kas prieš - prieš.
Už - 34, prieš - 25.
Dėl 6 straipsnio yra kolegos P.Jakučionio pastabų. Prašom, pranešėjau, ar jūs dalį priimat, ar ne, kadangi dėl vienos pataisos buvo susitarta? Tiksliau, dėl dviejų. Dėl skaičiaus - sausio 25, taip pat, kad būtų įrašytas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
A.MATULIONIS. Aš dar patikslinčiau datą - iki sausio 27 d., kadangi labai ilgai nusitęsia svarstymas. Tarp kitko, komisijos pagrindas jau yra numatytas. Yra numatoma, kad šiai komisijai vadovaus gerbiamasis Kultūros ministerijos sekretorius V.Balčiūnas. Į tą komisiją bus įtraukti gerbiamieji N.Puteikis, Jucius ir kiti iš Kultūros paveldo inspekcijos. Aš priimu tuos pasiūlymus, kurie buvo pasakyti... derinant su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs priimat visas tris gerbiamojo P.Jakučionio pataisas?
A.MATULIONIS. Tik data ne sausio 25, o 27.
PIRMININKAS. Suprantama. Tai ne problema. Prašom. Tada tik dėl balsavimo motyvų dėl viso 6 straipsnio. Prašom. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Ponas Seimo Pirmininke, prieš pertrauką jūs tikrai negalėjote žinoti to Respublikos Prezidento sprendimo ir, be abejo, nebuvo žinomas laikas, kada šiandien bus svarstoma. Yra pataisų autorius. Galbūt jis nesutinka su ta data, kurią pasiūlė ponas pranešėjas. Ar mes vis dėlto negalėtume kolegiškai ir korektiškai sutarti, na, palikti pusvalandžio, valandos rezervą, kol ateis žmonės, kurių nėra. P.Jakučionio taip pat nėra salėje. Na, truputėlį gerbkime vienas kitą ir, man atrodo, bus daug geriau. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes gerbiame vieni kitus. Pranešėjas priėmė visas pataisas, o pataisų esmė buvo - kuo toliau nustumt. Taigi gerbiamas A.Matulionis dar pridėjo dvi dienas. Kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš iš tikrųjų manau, kad mes gerbiame vieni kitus, bet aš abejoju, ar mes gerbiame įstatymus. Pasakysiu, kodėl. Jeigu įstatymo penkiuose punktuose įrašoma pasiūlyti ką nors, o neįrašoma tvirta norma, tai jau įstatymo negerbimas. Tai jau ne įstatymas, o rezoliucija. Jeigu mes rezoliuciją bandome pavadinti įstatymu, tai nuo to niekas nesikeičia. Aš dėl to labai siūlyčiau šiandien galutinio balsavimo dar nedaryti, bent dabar. Galbūt pranešėjas sugalvos, kaip jį įforminti, kad tai iš tikrųjų būtų įstatymas, o ne rezoliucija. Todėl aš negaliu balsuoti už tokią rezoliuciją, kuri yra vadinama įstatymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už 6 straipsnį su kolegos P.Jakučionio pataisom? Kas už, prašom balsuot. Kas prieš - taip pat.
Už - 34, prieš - 23, susilaikė 7. Ačiū. Registruosimės prieš kitą. Prašom.
Dėl 7 straipsnio pataisų nebuvo?
A.MATULIONIS. Dėl 7 pataisų nebuvo.
PIRMININKAS. Prašom. Prieš pasisakydami dėl balsavimo motyvų, prašom registruotis, o kol registruojamės - kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Ponas Pirmininke, leiskit atkreipti dėmesį, kad Prezidentui Statutas suteikia teisę teikti klausimą ir pranešimą, kad jis būtų įtrauktas be eilės į darbotvarkę. Bet ne įstatymo priėmimą. Kadangi kitas Statuto straipsnis nurodo, kad įstatymo priėmimo data turi būti pranešta iš kalno, kad į tą posėdį spėtų ateiti balsuoti. O kai jūs staiga čia pat “išmetat”, mano manymu, yra nusižengimas Statutui. Statutas tokios teisės niekam nesuteikia. Netgi Prezidentui. Todėl aš siūlau nutraukti šitą svarstymą, įtraukti jį, kaip ir reikalauja Statutas, į atitinkamą darbotvarkę, kad iš anksto, jeigu nepatinka žodis “iš kalno”, Seimo nariai žinotų, kad jiems reikia dalyvauti ir balsuoti. O dabar tie, kurie nedalyvauja, jau išeina, kad nusižengia Statutui. Bet kaip jie gali nenusižengti, jeigu sužinojo prieš minutę? O gal dabar kitas yra kokiais kitais reikalais.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Klausimas yra išspręstas. Prašom pasiruošt balsuot. Dėl motyvų. Prašom. Dėl 7 straipsnio. Prašom. Kolega A.Rudys. Vienas - už, vienas - prieš.
A.RUDYS. Aš gal truputėlį ne visai dėl motyvų, bet taip, kaip jūs dabar elgiatės, tikrai normalios parlamentinės procedūros laužymas. Tikrai, buvo galima tai svarstyti po pusės valandos, kad aš galėčiau nueiti į kabinetą ir pasiimti per pertrauką išsineštus popierius. Na, tikrai negražu, ponas Juršėnai. Dėl tokios smulkmenos jūs naudojat tiesiog, sakyčiau, tikrai negarbingus parlamentinius metodus.
PIRMININKAS. Jeigu prieš mane masiškai tas pat daroma, įdomu, kaip aš turiu atsakyt? Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš niekaip negalėčiau suprasti įstatymo normos, kuri prasideda žodžiu “pasiūlyti”. Sakykite, koks įstatymas yra taip suformuluotas? Jeigu čia yra kokių nors juridinės technikos žinovų, jie tikrai galėtų pasakyti, ką tai reiškia. Tai nėra įstatymo tekstas. Lygiai taip, kaip ir šio įstatymo pavadinimas yra “Vilnius”. Tai gal vis dėlto Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas galėtų pasakyti, kad norma “pasiūlyti” yra įstatyminė ir ji tinka svarstant įstatymą pastraipsniui, per trečiąją stadiją. Gal vis dėlto nusišypsokime?
PIRMININKAS. Prašom. Pranešėjas.
A.MATULIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis terminas kaip tik buvo derintas su Juridiniu skyrium, nes buvo liepiamoji nuosaka. Vyriausybei liepiamoji nuosaka nerašoma. Šis terminas yra derintas su Juridiniu skyriumi.
PIRMININKAS. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už 7 straipsnį, prašom balsuot.
Už - 39, prieš - 36, susilaikė 1. Priimta.
Dėl 8 straipsnio. Nebuvo pataisų?
A.MATULIONIS. Nebuvo pataisų.
PIRMININKAS. Prašom, ar turi kas ką pasakyt dėl balsavimo motyvų? A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš suprantu, kad jums labai rūpi kaip nors įvykdyti Prezidento šventą valią. Bet tam metodai pasirenkami, aišku, ne visai tinkami. Aš noriu pasakyt, kad štai vėl mes susiduriam... Aš nežinau, jūs galbūt pakvieskite Juridinį skyrių čia, į tribūną, kad mes vis dėlto išsiaiškintume esmines nuostatas. Ką reiškia “kol bus priimtas Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, pavesti Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentui...” ir t.t. Jūs man raskite kokią nors Konstitucijos nuostatą, pagal kurią Seimas gali pavedinėti ką nors imperatyviai Vyriausybės atskirai ministerijai. Mes jau, man atrodo, išsiaiškinome, kad ir pasiūlyti nelabai tinka, bet dar labiau netinka griežtai pasakyti Vyriausybei, kad mes jums pavedame. Tai susitarkime, kas yra įstatymai ir kokius juridinius aktus gali priiminėti Seimas. Man atrodo, kad mes jau šitą dalyką buvom išsiaiškinę. Bet šiandien atrodo, kad netekus kantrybės vėl yra grįžtama prie tų pačių metodų.
PIRMININKAS. Ačiū. Vienas - prieš.
Kolega A.Baležentis. Tik už galima pasisakyti.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų ir viso Seimo dėmesį, kad jūs laužote savo priesaiką. Jūs nesilaikote...
PIRMININKAS. Ačiū. Šitas seniai žinoma.
Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Labai teisingai. Viskas tas labai seniai žinoma ir šitas laiko trukdymas irgi labai seniai žinomas. Todėl būkime logiški. Priėmėm visus iki 8 straipsnio, priimkim ir šitą. Ir baigiam šitą reikalą.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.MATULIONIS. Logika yra geležinė. Prieš tai sakot, kad “pasiūlyti” yra netinkamas terminas, buvo terminas “pavesti”. O dabar 8 straipsnyje jau “pavesti” nebetinka. Tai ką jau pasiūlysi? Viename straipsnyje vienaip, kitame - kitaip.
PIRMININKAS. Kolegos, registracija! 88 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 8 straipsnis, prašom balsuoti.
42 - už, 38 - prieš, 2 susilaikė. Priimtas. 9 straipsnis.
A.MATULIONIS. Nebuvo pasiūlymų.
PIRMININKAS. Prašom dėl balsavimo motyvų dėl 9 straipsnio. Kolega V.Kanapeckas dėl 9 straipsnio už ar prieš?
V.KANAPECKAS. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūsų negali išgelbėti mikrofono išjungimas. Jūs niekada negalėsite užčiaupti Seimo nario balso, dėl to prašau mane išklausyti. Jūs laužote savo Seimo nario ir Seimo Pirmininko priesaiką šiandien šiuo metu pažeisdamas Konstitucijos 67 straipsnį. Jūs prisiekėte laikytis Konstitucijos. Konstitucijos 67 straipsnis reglamentuoja, ką gali Seimas. Konstitucijos 67 straipsnis neleidžia mums tvarkyti kokios nors ministerijos, Vyriausybės arba šiuo atveju net atskiros ministerijai pavaldžios institucijos. Mes peršokam Vyriausybę, ministeriją ir net sprendžiam, dabar nurodinėjam, ką ir kaip turi daryti vienas ministerijos padalinys. Tai yra antikonstituciška. Jūs verčiat mus, visus Seimo narius, dalyvauti šitame Konstitucijos laužyme. Aš labai prašau jūsų šito nedaryti. Tai taip pat ir dėl 9 straipsnio, kurį mes, jūsų verčiami, dabar priiminėjam. Yra neaišku, nei kas, nei kada, nei kaip darys. Tas sakinys yra visiškai iškritęs iš įstatymo ir iš viso teksto. Dėl to mes negalime pritarti nei šitam straipsniui, nei kitiems straipsniams.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, pranešu, kad aš prisiekiau vieną kartą. O kaip Seimo Pirmininko jūs manęs kažkodėl neprisaikdinote. Žinoma, tai ir Konstitucijos, ir Statuto minusas. Reikėtų pataisyti.
Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 9 straipsnis, prašom balsuoti. Kas už - už, kas prieš - prieš. 44 - už, 31 - prieš, 3 susilaikė. Priimtas.
10 straipsniui yra tradicinė pataisa, kurią teikė kolega P.Jakučionis ir dėl kurios jau buvo kalbėta. Vasario 1 d. pakeisti į kovo 31 d. Prašom.
A.MATULIONIS. Mes nesutinkam. Siūlom palikti vasario 1 d. Motyvai, man atrodo, akivaizdūs.
PIRMININKAS. Pirmiau balsuosim dėl kolegos P.Jakučionio pataisos, nors mes jau vieną kartą balsavome kitoj vietoj ir būtų galima jau nebalsuoti. Bet kad būtų visi ramesni, dar sykį balsuosime pirmiau dėl pataisos, o po to dėl straipsnio.
Kolega A.Bendinskas. Prašom. Dėl balsavimo motyvų dėl datos.
A.BENDINSKAS. Aš - už siūlomą datą. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius siūlo priimti šitai be balsavimo. Aš asmeniškai sutinku, jeigu kiti neprieštarauja.
V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kalbėti ne dėl 10 straipsnio datos, bet dėl 10 straipsnio priešpaskutinės pastraipos, kurioje siūloma panaikinti Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl Paveldo inspekcijos vadovo. Kaip sakoma, “niet čelovieka, niet problemy”. Vadinasi, panaikinti galima, bet problema yra visiškai kita. Kas atsitinka su tais visais teisiniais aktais, nutarimais, potvarkiais, įsakymais, kuriuos jis pasirašė, jeigu panaikinama vadovo institucija? Dar galima dar daugiau išdėstyti tų... Tai ką, jie nebegalioja, dingsta? Užuot atleidus vadovą iš institucijos, kaip ir priklauso pagal darbo įstatymus, panaikinamas nutarimas. Vadinasi, ir vadovo problema dingsta. Tai, mano galva, yra per daug akivaizdus akibrokštas 10 straipsnyje. Nei jis atleistas, nei kaip. Vadinasi, panaikintas nutarimas dėl jo paskyrimo, ir tiek. Saliamoniška išeitis. Tai, mano nuomone, tas 10 straipsnis iš tikrųjų reikalauja apgalvojimo.
PIRMININKAS. Prašau. Aš tik norėčiau pasakyti, jog tai, kas buvo padaryta, nereiškia, kad to nelieka. Juk įstatymas įsigalios, kai Prezidentas pasirašys, o ne atgaline data.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.MATULIONIS. Visų pirma aš labai abejoju, kad įstatymais reikia atleidinėti kokį nors žmogų. Įstatymai nustato pagrindinius principus. Jeigu nebėra inspekcijos, natūralu, kad nereikia generalinio direktoriaus. Nebėra tos pareigybės. Tai yra pirmasis dalykas.
Antras dalykas. Jeigu bus priimtas šitas įstatymas, tada, be abejo, reikės priimti Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos generalinio direktoriaus atleidimo nuo kovo 31 d.”
PIRMININKAS. Prašom. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dėl vedimo tvarkos. Yra labai įdomus motyvas. Kai sakėme, kad reikia Kultūros paveldo inspekciją panaikinti, tai, vadinasi, tuomet reikia ją reorganizuoti. Bet kai reikia su vadovu susitvarkyti, tai tada naikiname nutarimą. Vadinasi, ėjimai labai gudrūs. Aš neįsivaizduoju, kokie Darbo įstatymo straipsniai būtent šitaip reglamentuoja elgesį su pareigūnais, kurie taip yra atleidžiami.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.MATULIONIS. Gerbiamieji kolegos, labai atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, aš tada siūlau išbraukti iš šio įstatymo šitą punktą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos vadovo”, o šiandien priimti nutarimą dėl gerbiamojo N.Puteikio atleidimo nuo kovo 31 d.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia balsuojam dėl gerbiamojo P.Jakučionio pataisos. Skaitau: “Žodžius “vasario 1 d.” pakeisti žodžiais “kovo 31 d.”. Kas už gerbiamojo P.Jakučionio pataisą, tas spaudžia mygtuką “už”. Kas mano, kad turi likti taip, kaip yra pagrindiniame tekste, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėmesio! Balsavimas už kolegos P.Jakučionio pataisą. Kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už - 34, prieš - 38, 10 susilaikė. Nepriimta. Dabar dėl viso straipsnio. Gerbiamasis pranešėjas atsiima vieną eilutę. Prašom pasisakyti dėl viso sutrumpinto 10 straipsnio.
Prašom. Kolega A.Baležentis. Atsiprašau. Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasisakyti prieš šitą straipsnį, nes jis prieštarauja tam, kas buvo priimta Aukščiausiosios Tarybos metu, vadinas, kai buvo priimtas laikinasis įstatymas “Dėl Kultūros paveldo inspekcijos” ir buvo nustatyta, kad tas įstatymas galios iki tol, kol bus priimti visi įstatymai dėl kultūros paveldo ir dėl kilnojamųjų, ir dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos. Vadinas, tai, kas tada buvo nutarta, nėra padaryta. Ir dabar naikinamas tas Aukščiausiosios Tarybos įstatymas, kuris pavedė visiems būsimiems parlamentams įvykdyti tam tikrus darbus. Tai šitas parlamentas, užuot tuos darbus įvykdęs, nutarė naikinti aną pavedimą.
Tai, pone Seimo Pirmininke, aš manau, kad taip elgtis yra negarbinga.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, išklausęs visų pasisakymų, aš manyčiau, kad vis dėlto Seimo Pirmininkas padarė taktinę klaidą įteikdamas rožę už tūkstantąjį pasisakymą. Šiuo atveju buvo kalbama apie ką tik nori: apie kalnus, apie pilis, apie priesaikas, apie užčiaupimus, tačiau apie įstatymą labai mažai. Manyčiau, kad nereikia tos praktikos taikyti.
Dėl 10 straipsnio. Čia išeina iš visų tų devynių, kadangi priėmėme devynis straipsnius. Teliko panaikinti tai, kas netenka galios. Todėl aš pasisakau už šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Atsižvelgdamas į kolegos A.Salamakino pasiūlymą, aš pasitarsiu, ką toliau daryti su kitom rožėm, kurios jau yra pribrendusios.
Taigi kas už tai, kad būtų priimtas 10 straipsnis be vienos eilutės, kurią atsiėmė pranešėjas, ir su ta data, kuri liko, tas balsuoja už. Kas mano, kad taip nereikia, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už 10 straipsnį, prašom balsuoti.
41 - už, 32 - prieš, 3 susilaikė. Priimtas. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom kol kas pailsėti.
Kolega A.Bendinskas. Prašom. (Salėje balsai) Sutarėm, kol užbaigsime šitą klausimą. (Salėje triukšmas) Prašom netriukšmauti! Prašom, gerbiamasis Bendinskai, kalbėti.
A.BENDINSKAS. Šitas įstatymas buvo tikrai labai ilgai svarstomas, dėl jo buvo labai ilgai debatuojama. Netgi ir šiandien mes sunaudojom maždaug du ar tris kartus daugiau laiko. Jeigu Seimas būtų dirbęs normaliai, šitą įstatymą būtume priėmę. Man atrodo, negaiškim laiko, priimkim šį įstatymą. Tegul jis dirba...
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitas įstatymas yra tiesiog šedevras Seimo Pirmininko biografijoj. Aš norėčiau pasakyti keletą motyvų.
PIRMININKAS. Apie mane ar apie įstatymą?
A.KUBILIUS. Ir apie jus, ir apie įstatymą.
PIRMININKAS. Gerai.
A.KUBILIUS. Visų pirma man labai įdomu, kaip Konstitucinis Teismas nagrinės šitą įstatymą ir prieš tai priimtą įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos”. Štai šito įstatymo 1 punkte yra parašyta, kad steigiama Valstybinė paminklosaugos komisija. Todėl aš specialiai klausiau Seimo Pirmininko, ar mes labai gerai supratome šitą straipsnį. Seimo Pirmininkas patvirtino, kad iš tikrųjų tai yra daroma pagal Konstitucijos 67 straipsnio 5 punktą. Tokiu atveju turėtų būti visiškai laikomasi šio Konstitucijos straipsnio. Komisijos vadovą, kaip nurodo Konstitucija, turėtų skirti ir atleisti Seimas. Tuo tarpu įstatyme yra numatyta, kad šitos komisijos vadovą staiga skirs Seimo Pirmininkas. Aš suprantu, kad Seimo Pirmininkas jau yra pamėgęs sakyti “mes, Seimas” ir turėti save omenyje. Jau daug įstatymų taip yra priimama. Na, aš jau nenoriu kalbėti apie visus kitus šio įstatymo momentus, kai įstatymu yra kažkas siūloma, yra pavedama Vyriausybei lyg geram draugui ir t.t. Tai tas visiškai įstatymo normų neatitinka.
Dar norėčiau pasakyti keletą žodžių dėl pačios procedūros...
PIRMININKAS. 15 sekundžių.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad tai yra labai rimtas atvejis. Aš siūlyčiau, kad rytoj Seimo Seniūnų sueigoj būtų pakviestas Prezidento atstovas paaiškinti, kokie buvo šiandien motyvai taip skubiai teikti šitą pasiūlymą? Aš norėčiau, kad Seimo Pirmininkas taip pat paaiškintų, kaip traktuoja Seimo statutą? Aš manau, kad Seimo Seniūnų sueiga galėtų pasvarstyti, ar jai verta iš viso rinktis ir svarstyti darbotvarkes, nes nėra jokios prasmės - viską nustatys Prezidentas. Aš siūlau frakcijos vardu balsuoti vardiniu būdu, kad visi pamatytų, kas tokie yra šio įstatymo gerbėjai.
PIRMININKAS. Štai esminis pasiūlymas. Ačiū. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau daug šnekėti. Argumentų pasakyta pakankamai. Aš tiktai noriu atkreipti dėmesį į tai, ką pasakė ponas A.Sakalas prieš keliolika minučių dėl viso šito įstatymo. Jeigu kiekvienas punktas prasideda žodžiu “siūlyti”, tai yra ne įstatymas, o rezoliucija arba Seimo pareiškimas. Kadangi tokie dokumentai negali būti nei rezoliucijos, nei priimami pareiškimo forma, tai vis dėlto ponas pranešėjas turėtų nuspręsti, kaip jis Prezidento vardu elgiasi? Esame priiminėję pakankamai aiškių panašių įstatymų. Būdavo, pavyzdžiui, tokia formuluotė: “Lietuvos Respublikos Vyriausybei padaryti tą ir tą”. Tai yra įstatymas. Šiuo atveju formuluotė, forma yra visiškai ne įstatymo, dėl to toks dokumentas tikrai negali būti priimtas. Aš manau, kad jeigu yra stiprus Prezidentūros atstovų noras tokį įstatymą priimti kuo greičiau, problemą spręsti... Ponas A.Kubilius paminėjo, iš tiesų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai yra labai realu. Aš manau, kad elementarios teisinės klaidos ir teisinis brokas turėtų būti pataisytas. Aš...
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke! Aš suprantu, kad frakcijos sprendimas yra priimtas. Mano kalba - tai tas pat, kas loti į mėnulį. Aš tikrai noriu pasakyti gal vieną kitą sakinį, kad tokio blogo įstatymo, kokį dabar ruošiasi priimti, Seimas dar nėra priėmęs. Tai bus didelis rekordas. Iš tikrųjų tai yra ne įstatymas, o rezoliucija, išskyrus šio įstatymo siūlomą 1 punktą, iš dalies ir 10 punktą, kuriuose tikrai yra įstatyminės normos. Visa kita yra rezoliucinė dalis. Jeigu ponai, sėdintys kairėje, yra priėmę frakcijos sprendimą priimti būtent tokį įstatymą, na, aš tiesiog negaliu jūsų sveikinti. Aš nenoriu iš nieko tyčiotis, tik aš manau, kad Seimo įstatymai turėtų būti įstatymai vis dėlto, o ne rezoliucijos. Na, aš nenoriu kartoti to, ką aš sakiau. Tik galiu pasakyti dar tokį dalyką. Pavyzdžiui, kaip tas įstatymas pavadintas: “Lietuvos Respublikos įstatymas”, o toliau žodis “Vilnius”. Jau vėl rodo, kad įstatymas vadinasi žodžiu “Vilnius”. Na, tai pataisomas dalykas - detalė. Bet ta detalė parodo, kaip nerūpestingai yra parengtas šitas įstatymas. Aš nesuprantu, ar įstatymo autoriai nebemoka dirbti, ar nežino, kaip dirbti, kad jie pateikia tokį broką Seimui, o Seimas ne vieningai, bet nubalsuoja balsų dauguma priimdamas tokį, sakyčiau... Net neturiu žodžių, kaip būtų galima kitaip pavadinti šitą dokumentą.
Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra iš tikrųjų “šedevras”. Aš vis dėlto siūlyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie pasiryžę balsuoti už šitą įstatymą, pagalvoti, ar tikrai Seimas nusileido iki tokio lygio, kad priiminėja tokius įstatymus. Aš taip pat pradedu labai abejoti, ar Seniūnų sueiga iš viso ką nors reiškia. Matau, kad yra savavaliavimo tiek, kiek nori. Seniūnų sueigos žodis nieko nebereiškia. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pasakyti, kad nėra nė vieno šio įstatymo straipsnio, kuris išlaikytų bent elementarią kritiką. Štai 1 straipsnis. “Komisija steigiama nuo vasario l d.” Tuo tarpu trečiasis papunktis teigia, kad komisijos narių iš visuomeninių organizacijų rinkimo tvarkos nuostatus Seimas tvirtina kovo 1 d. Atkreipkite dėmesį. Po vieno mėnesio! Tai kas darosi? Komisija nuo vasario 1 d., o tvarką mes tvirtinsime kovo 1 d.
2 straipsnis. Rašoma apie Nekilnojamojo turto įstatymą, o yra visiškai apie... 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsniai yra parengti ir priimti pažeidus Konstitucijos 67 straipsnį, kuriame numatyta Seimo kompetencija. Aš galėčiau tęsti tuos trūkumus. Bet matydamas jūsų gestą, gerbiamasis Pirmininke, turiu pasakyti, kad neatitinka Konstitucijos ir Statuto reikalavimų nei įstatymo turinys, nei priėmimo tvarka. Man gėda, Seimo Pirmininke, kad jūs stumiate tokį blogą įstatymą. Man taip pat gėda dėl Prezidento tarnybos, kuri taip pat parengė ir pateikė mums tokį blogą įstatymą. Tai yra ne įstatymas, o pasiūlymų Vyriausybei rinkinys.
Aš prašau frakcijos vardu vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Gerai. 4 pasisakė prieš. Dabar dar galima pasisakyti už. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Na, aš nežinau. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad šio įstatymo konstrukcija yra visiškas teisės negerbimas. Juridinis skyrius tai tikrai galėtų patvirtinti. Visiškas negerbimas ir savęs, ir... Aš nekalbu apie įstatymo esmę. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Tauras.
A.P.TAURAS. Gerbiamieji kolegos, čia buvo labai daug pasakyta dėl to, kad įstatyme yra daug frazių dėl pavedimų. Bet juk šis įstatymas yra dėl jau priimto mūsų šiuo klausimu įstatymo įgyvendinimo, todėl čia ir yra daug pavedimų. Tai yra atitinkamai logiška. Toliau norėčiau pripažinti, kad čia yra gerai dar tai, jog numatyta ir kilnojamųjų kultūros vertybių atitinkama apsauga, kol bus priimtas įstatymas. Dėl to aš pasisakau už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš taip pat noriu atkreipti dėmesį. Man gerbiamasis A.Tauras mintį pasakė, kad mes kritikuojam įstatymą dėl įgyvendinimo, o tai yra visai kitos konstrukcijos įstatymas. Be kokių nors pavedimų jokiame įstatyme ar nutarime dėl pavedimo mes niekada neapsieidavom. O kad būtų nuraminti kai kurie oponentai dešinėje pusėje dėl dažno kartojimosi, sakykim, siūlant Vyriausybei atlikti tam tikrus pavedimus, būtų galima redaguojant 4, 5, 6, 7, 8 punktus sujungti juos, pavedimą vieną kartą pasiūlant Vyriausybei, ir nereikės dešimt kartų minėti. Tai redakcinio pobūdžio pataisa, kuri gali būti įvykdyta, ir daugelio ambicijų galima būtų nesakyti kolegoms iš dešinės pusės. Aš siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dar vienas Seimo narys gali pasisakyt už įstatymo priėmimą.
Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, šiandien neeilinė diena ir Seimo, ir jūsų gyvenime. Aš manau, kad šiandien mes galim palaidoti Statutą...
PIRMININKAS. Prašom aiškiai pasisakyt už ar ne, priešingu atveju išjungsiu.
S.PEČELIŪNAS. Aš pasakysiu savo motyvus, o po to pasakysiu tą žodį, kurio jūs taip labai laukiat ir trokštat išgirsti.
PIRMININKAS. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Šiandien aiškiai parodyta, kad Seimo statutas yra šiukšlė. Konstitucija, kuri numato, ką gali Seimas, ką gali Vyriausybė ir kokiu būdu Seimas gali kreiptis į Vyriausybę ir liepiamąja nuosaka, ir patariamąja nuosaka, yra atskiros procedūros, atskiri net dokumentų pavadinimai. Kaip tai daroma? Viskas supainiota. Net šios dienos darbotvarkė ir sprendimas, kuris buvo padarytas iki pietų, vėlgi yra sulaužytas. Pietų pertrauka sulaužyta, dabartinė pertrauka... mes jau dirbam pertraukos metu. Ar Seimas balsavo dėl visų pataisų, kurias pasakėt jūs? Nebalsavo. Jūs sakot, atėjo Prezidentas, kažką pasakė. Niekas čia negirdėjo, kas kam ką pasakė. Žodžiu, ponas Pirmininke, aš jau.... Tai prašom šitą raštą atspausdint ir visiems išdalyt. Jau praėjo tas laikas, kad tikėčiau pasakymais ir, atrodo, esu porą kartų laimėjęs ir buvęs teisus, nes jūs sakėt viena, o dokumento nebuvo ir tik po kelių dienų tas dokumentas čia atsirado.
Ponas Pirmininke, aš pirma keliu klausimą jums, ir kiti jau kėlė klausimą, ar mes galim šiandien balsuoti, ar nebus tas balsavimas vėl neteisėtas? Ponas A.Kairys tegu pasižiūri. Bet jeigu jūs prašote balsuoti už šitą įstatymą, tai aš jums primenu 7 Konstitucijos straipsnį: “negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai”. Todėl už šitą įstatymą aš negaliu balsuoti už ir išvis...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pečeliūnai, jūs mane eilinį kartą apgavot, jūs šimtą kartų kalbėjot apie tai, kad kažkas yra blogai, du kartus buvot teisus, tas teisybė. Du kartus buvot teisus.
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis, balsuosim dėl vardinio balsavimo. Prašom. O kol... (Balsai iš salės) Minutėlę. Gal persistengta truputį? Prašom registruotis, balsuosim dėl vardinio balsavimo.
Pakanka, išsišnekėjom dėl vedimo tvarkų. Pakanka.
84 Seimo nariai. Norint, kad būtų vardinis balsavimas, reikia 29. Bus turbūt, pakaks. Reikia balsuot? (Salėje triukšmas) Nereikia? Reikia? Prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad būtų vardinis balsavimas, prašom balsuot.
42. Vardinis balsavimas yra, prašom dalyti biuletenius, prašom pasirašyti, kol tai bus daroma, tam bus skiriama 16 min., 17 val. vardinis balsavimas baigiasi.
Dabar prašom. Kolega A.Katkus. Minutėlę. Gerbiamasis Katkau, minutėlę. Įrašom: įstatymas “Dėl Nekilnojamųjų vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo”, arba įstatymas dėl įstatymo įgyvendinimo. Prašom.
Kolega A.Katkus.
A.J.KATKUS. Aš noriu pasakyti vieną repliką. Iš anksto sveikindamas tuos, kurie balsuos už šį įstatymą, noriu pavadinti šį įstatymą kultūros paveldo ir nekilnojamųjų kultūros vertybių naikinimo įstatymu. Todėl tai, kas padaryta, aš manau, bus atitinkamai įvertinta kultūros sluoksniuose ir apskritai visų Lietuvos žmonių. O be to, šį įstatymą reikės apskųsti Konstituciniam Teismui.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs matėte, kai po pono A.Sakalo ėjo mano pavardė kompiuteryje, deja, kompiuterį spaudžiant mano pavardė buvo ištrinta. Tai nieko nepadarysi, jūs teisus formaliai, tačiau etiškai turbūt buvo galima pasakyti, kad įvyko techninė klaida. Tiek to. Dabar norėčiau pasinaudodamas proga vis dėlto pasakyti, kad šis įstatymas, be formaliosios pusės, turi savo neformaliąją pusę. Pirmiausia tai dar kartą demonstruoja, kokia yra bloga praktika Konstitucijoje palikti Prezidentui įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Tai yra tai, ką reikės būtinai siekti pakeisti Konstitucijoje, ypač tiems, kurie kalbėjo, kad jie už parlamentinį demokratijos modelį. Tai viena. Tai visiškai akivaizdu.
Antra. Dar akivaizdžiau, kai siauri Prezidento patarėjų sluoksniai lemia labai plačią problemą ir kai tai problemai nepritaria Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas arba po to jis paklupdomas ant kelių, ir ką jau bepadarysi, tokioje situacijoje tenka nusileisti ir galvoti taip, o kai kurie iš viso nutarė nedalyvauti tame balsavime.
Trečia. Tai yra labai bloga politinė praktika. Galima būti biurokratais, galima būti formalistais, bet negalima nematyti, kad tokiuose neutraliuose dalykuose kaip kultūros paveldas tektų ieškoti politinės praktikos ir kito politinio, etinio, moralinio turinio. Aš manau, kad tai yra labai geras pavyzdys, kai pagaliau nutariama: kaip bebūtų, bet bus panaudota jėga. Aišku, gaila, kad pasiūlė vardinį balsavimą, aš būčiau pasiūlęs visai opozicijai - tiek dešiniajai, tiek socialdemokratams - išeiti iš salės ir nedalyvauti, paliekant šį įstatymą vienos LDDP svarstymams ir jos kompetencijai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Andriukaiti, tai ir dabar galima padaryt. Kokia problema? Argi čia problema?
Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, mane nustebino vienas jūsų ankstesnis pasisakymas. Jūs pasakėte maždaug taip: nenorit, ten bus įrašyta... Todėl noriu pasakyt, kad jeigu su jumis blogai elgiamasi, tai jūs padarot kažką blogo pirmininkaudamas. Aš visą laiką galvojau, kad jūs esat rimtas katalikas ir, kai jums duoda į dešinę ausį, jūs ramiai atsukat kairę. O pasirodo, jūs nesat taikytojas, o toks pat kerštingas kaip ir aš...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka...
J.VESELKA. Aš noriu pasakyt galutinai.
PIRMININKAS. Prašau.
J.VESELKA. Tai vienas klausimas. Todėl norėčiau išgirsti jūsų poziciją šiuo klausimu. Toliau. Vis dėlto norėčiau paklausti atsižvelgdamas į šį klausimą, kad jūs man paaiškintumėt, kodėl Otelas nužudė Dezdemoną. Jeigu jūs man atsakysit taip, kaip reikia, tada aš suprasiu, ar po šito įstatymo vis dėlto bus apsaugotos mūsų kultūros vertybės, ar bus taip, kaip su Dezdemona. Todėl gavęs šitą atsakymą žinosiu, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Aš tuoj paaiškinsiu. Gerbiamasis Veselka, jūs puikiai žinot, kad aš prisiekiau be paskutiniojo sakinio. Jūs turbūt šitai primiršot. Aš nesu praktikuojantis katalikas, nors esu krikštytas. Taigi aš niekad pirmas nepradedu, bet jeigu man tris kartus lipa ant galvos, tai jau ketvirtąjį kartą aš reaguoju. Ketvirtąjį kartą, bet pirmą kartą nereaguoju. Antrą kartą - ne. (Balsas iš salės) O Dezdemoną - na, žinoma, iš įtarumo. Prašom rašytis.
Dar gerbiamasis V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prieš pradedant svarstyt šitą klausimą jūs mano pasisakymą interpretavot eilinį kartą savaip. Aš visiškai taip nesakiau, kaip jūs pagalvojot ir tą užfiksavot stenogramoj. Tačiau jūs neatsakėt man į klausimą iš esmės. Ponas Pirmininke, aš labai rimtai klausiu, kelintą valandą (man konkrečiai įvardykit) bus svarstomas klausimas 2.4, Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projektas? Man tai labai svarbu. Ačiū. Aš laukiu jūsų konkretaus atsakymo.
PIRMININKAS. Prašau. Paaiškinu. Vardinis balsavimas baigiasi lygiai 17.00 val. Po to aš siūlysiu 15 minučių pertrauką, po to iki 30 min., o gal ir greičiau - 2.3 klausimas ir po to 2.4. Prašom.
Kolega A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Aš čia po visų tų pašmaikštavimų noriu užfiksuot irgi tiesiog stenogramai: tai, kas dabar čia, Seime, įvyko, yra didžiulis smūgis parlamentinei demokratijai. Aš taip manau.
PIRMININKAS. Dovanokit, aš kukliai galvoju, kad nebūtinai taip. Galbūt, bet nebūtinai.
Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Kadangi vyksta pasiplepėjimas ir dar yra laiko, tai ir aš noriu pasakyt.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš esu tiesiog sužavėtas, kaip mus teisiškai šviečia tie Seimo nariai, kurie su teise visiškai nieko bendro neturi. O paskaitos šiuo klausimu, kuo skiriasi įstatymas, kas tai yra norminis aktas, kas tai yra nenorminis, aš skaityti nenoriu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ir kolega R.Ozolas.
R.OZOLAS. Aš labai prašau, kreipiuosi ne į kairę, ji man neįdomi, kreipiuosi į dešinę. Aš manau, kad šio įstatymo svarstymas - jau ne įstatymo svarstymas, o valdžios klausimo sprendimas. Aš manau, kad Prezidentas padarė atvirą invaziją bandydamas nušalinti Seimą, paversdamas jo darbą beprasmišku darbu. Aš traktuoju tą klausimą labai rimtai, manau, kad tokiomis sąlygomis Seimas dirbti toliau negali ir formalūs sprendimai turi būti pakeisti, t.y. neformalūs sprendimai turi būti pakeisti formaliais sprendimais. Siūlau opozicijai apmąstyti šią dieną kaip labai rimtą Lietuvos valdžios krizės dieną ir padaryti sprendimus, kurie priverstų kairę pusę galų gale išgirsti, kad mes vis dėlto sprendžiame teisinės valstybės gyvenimo klausimus. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ozolai, man labai liūdna, bet aš vis dėlto nesiūlyčiau Seimo nariams būti įgąsdintiems, kaip gerbiamasis kolega R.Ozolas kalbėjo. Bet jo teisė kalbėt dar stipriau. Čia jo teisė.
Gerbiamasis J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamasis Pirmininke, Seimo pradžioje jūs darbą atlikdavot ir pavedimus, noriu pabrėžti, kur kas subtiliau. Jūs sugebėdavot akmenį įvynioti į vatą. Jūsų darbas (matyt, gerokai pavargote ar nervų sistema neišlaiko, taip, mielai pritariu, aš taip pat esu teisus) darėsi vis grubesnis, šiurkštesnis. Šiandien jis pasiekė viršūnę, ir jūsų darbą dešimties balų sistemoje reikėtų vertinti dvejetu, nė kiek ne daugiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Tartilai, aš dar nepasiekiau viršūnės, vienetu galima vertint.
Prašom. Antrą kartą kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš noriu pasitikslinti. Kai gerbiamasis R.Ozolas šnekėjo, jis turbūt turėjo omenyje salės kairę pusę, nes jeigu politine prasme kairę, tai jis labai apsirinka, politinė kairė nepriima jokių sprendimų čia, Seime.
PIRMININKAS. Jeigu aš pasakysiu, kad tai ne pirmą kartą, jis gali įsižeist, tai aš geriau nesakysiu.
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Dar 6 min. balsavimui. Prašom užpildyt biuletenius ir prašom po to pasirašyt žiniaraštyje.
Dar kartą kolega J.Veselka, kuris, matyt, pasakys kai ką svarbaus.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes taip toliau vienas kitą tik kaltinsime, man kitos išeities neliks, kaip tik įvesti diktatūrą, todėl galvokite, ką darote.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar visi užpildėt korteles, ar visi pasirašėt žiniaraštyje? Tie, kurie užpildėt korteles, ir tie, kurie pasirašėt žiniaraštyje, galit turėt pertrauką šiek tiek anksčiau negu 17.00 val. Pertrauka iki 17.15 val.
Pertrauka
Seimo nario E.Zingerio pareiškimas (95.01.24)
5sesija 65p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tikiuosi, jūs leisite man šiek tiek pažeisti darbotvarkę. Noriu suteikti žodį trumpam pareiškimui Seimo nariui ponui E.Zingeriui. Prašau.
E.ZINGERIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Visas pasaulis rytoj ir poryt paminės Osvencimo, didžiausios pasaulyje naikinimo stovyklos, išvadavimo 50-metį. Toje stovykloje žuvo ir daug tūkstančių Lietuvos piliečių. Transportuota iš Kauno geto, iš Vilniaus geto. Iš 4,5 milijono kalintų žmonių gyvų liko 7500, iš jų 150 vaikų. Stovykla, kuri tapo žmonijos nevilties simboliu, buvo visų pragariškiausių XX a. eksperimentų lopšys. Ten vyko medicininiai eksperimentai naikinant žmonių sveikatą, ten buvo įrodyta, kad visos XX a. šviečiamosios pastangos mokyklų, gimnazijų, kurios iki karo teigė tiesą, šviesą, deja, buvo simboliškos.
Antrojo pasaulinio karo pabaiga lietuviams reiškė vienos okupacijos pakeitimą kita, žydams - fizinio išnaikinimo pabaigą, dvasinę pradžią, vokiečiams - totalitarinio režimo pabaigą, rusams - galimos nacių vergijos pakeitimą Stalino diktatūros tęsiniu, lenkams - svetimos valstybės okupacijos pabaigą. Bet artėjant gegužės mėnesiui ir 50-mečiui nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, mes galėtume surasti vieną vardiklį. Tai yra aukos, aukų atminimas. Tai galėtų būti tas vienas vardiklis, kuris mus visus vienija, tai bendro blogio pabaiga. Kadangi man ir kai kuriems kolegoms iš Seimo - gerbiamajam G.Paviržiui, - matyt, teks dalyvauti iškilmėse paminint nacių žiaurumus, leiskite Seimo vardu padėt vainiką prie Osvencimo koncentracijos stovyklos vartų ir pareikšti užuojautą Lietuvos Respublikos Seimo vardu. Ir jeigu jūs nieko prieš, kadangi ten buvo ir daugybė Lietuvos Respublikos piliečių, pagerbti aukų atminimą atsistojus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Kadangi mes šiek tiek užtęsėme anksčiau, todėl... Ponas Endriukaiti, aš jus girdžiu, aš neužtęsiau. Todėl aš pradėsiu nuo klausimo 2.3, kaip yra darbotvarkėje, ir tęsiu toliau pagal darbotvarkę, skirdamas kiekvienam klausimui lygiai tiek laiko, kiek numatyta, o jeigu sutaupysim, tai sutaupysim. Orientacinė posėdžio pabaiga 19 val. 20 min. arba 19 val. 25 min.
5sesija 65p svarstyti klausimai
Svarstome 2.3 klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl specialios paskirties bendrovių ir jų veiklos sričių” projektą Nr.1248(4). Ar ministras ponas A.Vasiliauskas norės dabar pasakyti keletą žodžių, ar baigiamąjį žodį? Ačiū. Tada ministras pasakys baigiamąjį žodį. Užsirašę kalbėti 4 Seimo nariai. Ekonomikos komiteto vardu kviečiu į tribūną Seimo narį komiteto pirmininką V.Zimnicką.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kiek aš suprantu, šis įstatymas praeitų metų pabaigoje ir šių metų pradžioje kol kas sukelia Seime didžiausias aistras. Bet, deja, nieko nepadarysi. Mes kadaise priėmėme Akcinių bendrovių įstatymą, o ten yra aiški nuostata, kad turime atlikti dar papildomą darbą, t.y. surašyti specialios paskirties bendroves ir jų veiklos sritis. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 50.3 straipsnį užtektų, kad būtų įrašytos tik specialios paskirties akcinės bendrovės ir jų veiklos sritys, t. y. būtų galima visa tai įrašyti vienu sąrašu, kaip mūsų ir Vyriausybės dabar siūloma pirmajame priedėlyje.
Ekonomikos komitetas daug kartų svarstė dalyvaujant ir kitų frakcijų nariams šį klausimą. Be abejo, kaip žinote, yra pateiktos alternatyvos, yra pateikti alternatyvūs projektai tuo klausimu. Todėl aš norėčiau, kad mūsų šios dienos svarstymas būtų pakankamai konkretus, t.y. mes apsistotume prie to, kas yra, mūsų manymu, neleistina daryti Vyriausybei, t.y. ką turėtų dar kažkokiu kitu sąrašu priimti Seimas. Todėl vakar tą svarstęs mūsų komitetas ir nusprendė, kad iš esmės tam naujai siūlomam Vyriausybės projektui, t. y. variantui Nr.4, su kai kuriom išlygom pritaria. Išlygas mes pateikėm Ekonomikos ministerijai, kuriai Vyriausybės vardu yra pavesta šį įstatymą ir toliau kuruoti. Manome, kad vis dėlto tie nauji straipsniai ir pataisa, susieta su Lietuvos energetikos sistema, turėtų išlikti ir tai sistemai yra taikytinas tik minimalus privatizavimo laipsnis, t.y. privatizuoti leistina tiek, kiek yra numatyta pagal Vyriausybės nustatytą pirminio privatizavimo programą. Tuo užbaigti ir į šią struktūrą, į šiuos objektus toliau nelįsti.
Vakar diskutavome komitete, ir aš manau, vis dėlto būtų tikslinga, kad mes galėtume iš Lietuvos valstybinės energetikos sistemos eliminuoti Ignalinos AE. Manytume, kad ji galėtų būti visai neprivatizuojama, t.y. tame objekte akcijos nebūtų paleistos. Visos kitos įmonės... manau, mes turėtume patvirtinti tą sąrašą, kad iki 2000 m. toms įmonėms būtų taikomas specialios paskirties bendrovių statusas, ir tos įmonės galėtų būti išbrauktos iš to sąrašo tik atskiru Seimo sprendimu. Tai yra kad būtų toms įmonėms taikomas toks specialus sąrašas. O dėl specialios paskirties bendrovių, tai manome, kad tą dalyką mes paliktume Vyriausybei ir Vyriausybė kiekvienu konkrečiu atveju apsispręstų, kuri veiklos sritis yra taikytina kaip specialios paskirties bendrovei, o kur gali veikti ir kitos bendrovės, t.y. paprastos, pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
Taip pat mes siūlome išbraukti kai kurias veiklos sritis, kurios, mūsų manymu, nėra tokios būtinos, ir čia manome, kad gali veikti bendra konkurencija, t.y. valstybei nebūtina daugiau kištis ir kontroliuoti.
Toliau. Seimo Ekonomikos komitetas papildomai savo sprendimu pasiūlė Vyriausybei apsvarstyti galimybę energetikos sistemą toliau privatizuoti. Noriu paskaityti, ką mes siūlėm Vyriausybei. Tai atšaukti privatizavimo biuletenyje paskelbtą valstybinės energetikos sistemos privatizavimą ir toliau restruktūrizavimo principu atskirti pagrindinius objektus, juos leisti privatizuoti bendra tvarka, paliekant šiai sistemai tik konkrečiai būtinus funkcionuoti objektus. Todėl manome, kad Vyriausybė, šiandieną išgirdusi kitas pastabas, dar kartą atsižvelgs į tuos siūlymus ir iki kito balsavimo pateiks naują sukonkretintą projektą.
Kai kurie mūsų Ekonomikos komiteto nariai yra parengę rezoliuciją. Iš esmės ta rezoliucija panaši į tą, kurią mes siūlėme komiteto vardu. O ji ar bus svarstytina, ar ne, tai kaip jūs nuspręsite. Bet tos rezoliucijos principas: mes dar kartą norime atkreipti Vyriausybės dėmesį į energetikos sistemą, kaip toliau tęsti privatizavimą, t. y. kad liktų kuo didesnė įtaka valstybės.
Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu Seimo narys ponas K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aukštasis Seime, mes turime įdomią Seimo darbo praktiką, apie kurią ką tik šnekėjo ir Ekonomikos komiteto pirmininkas. Atseit vakar komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir kažkokias išlygas perdavė apsvarstyti Vyriausybei. Seimo statuto 155 straipsnis prašo ir reikalauja, kad komitetas savo išvadas, savo pasiūlymus pateikę Seimui. Deja, Seimo nariai nei šių išlygų, nei šių konkrečių pasiūlymų neturėjo galimybės matyti.
Kas rengiama privatizuojant energetikos objektus Lietuvoje, geriausiai parodo nesenas Vilniaus pavyzdys, kada neaišku iš kur atsiradusi vietoje valstybinės įmonės “Bikta” UAB “Polris” ėmė ir išjungė Naujųjų metų išvakarėse karšto vandens tiekimą Vilniaus miesto gyventojams. Net ir tiems, kurie sąžiningai mokėjo, vykdydami labai greitai besikeičiančius nutarimus ir įstatymus, sąžiningai mokėjo už tiekiamas paslaugas. Jie buvo palikti likimo valiai. Kai bus priimti šie įstatymai ir privatizuoti svarbiausi energetiniai objektai, tai gresia verslo įmonėms, gyventojams, kitoms struktūroms.
Bet aš noriu pateikti ir keletą citatų, nes Seimo Pirmininkas paskutiniu metu kažkodėl pamėgo šnekėti apie moralę. Aš leisiu sau pacituoti profesoriaus V.Liutiko pasisakymą “Dienos” laikraštyje prieš referendumą.
Citatos pradžia: “Palikęs referendumo biuletenyje ties trečia nuostata žodį “taip”, tu pritarsi, kad už konvertuojamą valiutą būtų privatizuoti net tokie Lietuvai gyvybiškai reikalingi objektai kaip Ignalinos atominė elektrinė ar Genčų naftos telkinys. Juos nusipirkęs koks nors užsienietis vėliau mums užgiedos tokius mokesčius už elektrą ir mūsų pačių naftą, kad liktume vargetos.”
Noriu pakartoti tokį kreipimąsi, kurį vartojo Seimo narys B.Rupeika: A-ū, profesoriau, kur jūs dabar, kai jūsų frakcija teikia privatizuoti šiuos objektus? Ir kokios jūsų mintys būtų dabar? Palikime tą įžūlų ir cinišką melą profesoriaus sąžinei, nes referendumui mes siūlėme priešingai: kad šie objektai būtų privatizuoti tik balsavus pusei visų Seimo narių.
Kita citata iš kito žymaus ekonomisto ir valdančiosios partijos draugo: “Tik uostus, aerodromus, geležinkelius, televizijos ir radijo centrus ir t.t.” (Neva tai konservatoriai siūlo privatizuoti.) “Bet net naftos versloves bei kitų naudingųjų iškasenų telkinius. Valstybė, kuri nuosavybės teise neturi geležinkelių, aerouostų, energetikos sistemos, uostų ir pan., yra ne valstybė, o tik teritorija.”
Sunku nepritarti šioms tezėms, tik norėtųsi paklausti, kur dabar yra šie profesoriai ir kodėl jie tyli, kai ruošiamasi privatizuoti pusvelčiui šiuos strateginius objektus?
Baigdamas norėčiau perskaityti pareiškimą Etikos ir procedūrų komisijai.
Seimo statuto 155 straipsnis numato, jog po svarstymo komitete iki svarstymo Seimo posėdyje turi praeiti ne mažiau negu 5 dienos. Ką tik Ekonomikos komiteto pirmininkas pasakė, kad svarstymas komitete įvyko vakar. 5 dienos dar nepraėjo.
Taip pat norėčiau atkreipti Etikos ir procedūrų komisijos dėmesį ir į Juridinio skyriaus išvadas, ir ypač 1 punkto 2 pastraipą, kurioje yra aiškiai ir nedviprasmiškai parašyta, kad šiandien svarstomas projektas yra visai naujas (tai yra Juridinio skyriaus išvada), o ne kokio nors projekto tęsinys, kaip bandoma teikti. Remdamasis tuo, prašau Etikos ir procedūrų komisiją pripažinti svarstymo procedūrą niekine. Ačiū už dėmesį.
V.V.ZIMNICKAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad mūsų Ekonomikos komitetas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, tai yra replika. Galite nekalbėti, aš išjungiu. Dėl vedimo tvarkos jūs turite daryti pastabas man, jeigu nesate patenkintas, kaip aš vedu posėdį. Jeigu norite paaiškinti ką nors kita, tai galėsite pasakyti repliką po to, kai klausimas bus išspręstas. Ačiū jums.
Aš prisidedu prie pono K.Skrebio ir kaip posėdžio pirmininkas turiu teisę paprašyti, kad Etikos ir procedūrų komisija vis dėlto duotų paaiškinamąją išvadą. Nesiūlau ir nereikalauju, kad būtų pripažinta niekine, bet iš tikrųjų, kad šį klausimą apsvarstytų, jog ateityje nebūtų daugiau pažeidimų, jeigu yra.
Buvo balsuota įrašyti šį klausimą į darbotvarkę, todėl mes svarstome. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną J.Veselką.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, mane stebino ir stebina vienas dalykas. Kada svarstome strategiškai rimtus klausimus, jūs pažiūrėkite, kiek mūsų Seime sėdi! Kai svarstome, na, niekniekius, iš tikrųjų tada ginčai ilgalaikiai. Todėl man labai keista. Ir keista todėl, kad jeigu mes svarstome aną įstatymą, tai šiandieną turėtų būti priėmimas, o ne svarstymas. O jeigu svarstymas, tada neaišku, ką darom. Bet tegu bus pastaba tik tarp kitko. Žinau, kad man nedaug suteiks laiko, kadangi rimtiems įstatymams nelieka tiek, kiek reikia. Todėl keletas pastabų.
Labai rimtai šis strateginių objektų privatizavimas aiškinamas tuo, kad nėra kur dėti čekių. Todėl noriu jums pacituoti Pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį, kuriame aiškiai pasakyta štai kas: kad valstybės vienkartinės išmokos sudaro 2/3 privatizuojamo turto vertės, o privatizavimui skiriama 2/3 viso valstybinio turto vertės. O šiandien mums aiškinama, kad jau už investicinius čekius bus išdalyta 80%. Kodėl nesilaikoma įstatymų ir kodėl nieks neatsako už tai, kad nesilaikoma Pirminio privatizavimo įstatymo? Štai, Seimo nariai, visiems mįslė, į kurią prašyčiau atsakyti.
Toliau. Negaliu išsiplėsti, verčiu puslapį po puslapio, dėl šio įstatymo kritikos. Imu tik to įstatymo konkrečius straipsnius. Paimkime šio įstatymo 2 straipsnio pirmąją dalį, kurioje sakoma: “uždrausti kaupti, didinti šiose įmonėse (ten išvardytos kokios) fizinių, juridinių asmenų akcinį kapitalą kitaip negu pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą”. Paimkite ir pasiskaitykite šį įstatymą ir suraskite bent vieną straipsnį, kuriame nurodoma, kaip kaupti, didinti kapitalą pagal šį įstatymą. Šis įstatymas apskritai reglamentuoja labai paprastą dalyką: kaip privatizuoti arba, tiksliau, kaip išpirkti esantį valstybinį kapitalą. Ir tai, kad rengėjai ir komitetas vakar svarstė, tai svarstė tik tiek, kad nesupranta ir nežino, kokie funkcionuoja įstatymai, ir už tai komunistinė gėda.
Toliau. Imkim straipsnio antrąją dalį. Rašoma: “valstybinėms įmonėms ir t.t.” Betgi mes žinome, priėmėm įstatymą - Valstybinių įmonių įstatymą, kuriame aiškiai įrašėme, kas šiandien yra valstybinės įmonės. Pagal kitus įstatymus visos tos, kurios neįrašytos kaip valstybinės įmonės, šiandien yra akcinės arba spec. paskirties akcinės bendrovės. Jūs vėl rašote: “Valstybinėms įmonėms...” Kokioms? O jų nebėra jau. Viskas. Jos buvo, bet jų nebėra. Todėl ir šio įstatymo antroji dalis yra... Na, kurie neskaitė įstatymo. (Balsas iš salės) Gerbiamasis Pangoni, na, baik replikuoti. Nagi durnas buvai Aukščiausiojoje Taryboje, likai durnas ir dabar. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, aš prašyčiau atsiimti savo žodžius.
J.VESELKA. Atsiprašau.
PIRMININKAS. O gerbiamąjį J.Pangonį iš tikrųjų prašyčiau nereplikuoti.
J.VESELKA. Labai gudrus J.Pangonis: bėgioja iš vienos į kitą, kad tik valdžią gautų.
PIRMININKAS. Ponas Veselka, savo sąskaita jūs prarandate 35 sekundes.
J.VESELKA. Toliau. Paimkime 2 straipsnio antrąją dalį. Vėl nesuprantama. “Uždrausti valstybinėms įmonėms, reorganizuotoms į spec. bendroves...” Taigi neaišku, ar tai yra valstybinė įmonė, ar tai spec. bendrovė. Vėl kažkokia makalynė: uždrausti valstybinėms įmonėms, jau reorganizuotoms į spec. bendroves. Koks jų statusas? Toks ar kitoks - visai neaišku.
Žiūrėkite šios antrosios dalies pabaigą. Spec. bendrovėms organizuotis į spec. bendroves. Kai prieš tai sakinyje yra aiškiai pasakyta - keisti statusą. Vėl absoliutus nonsensas.
3 straipsnio pirmoji dalis, kuri lyg ir apibrėžia energetikos sistemos privatizavimą. Vakar Seimo komitetas labai džiaugėsi, kad uždraudė privatizuoti daugiau kaip 10%. Bet atvirkščiai - įteisino teisę už čekius privatizuoti 10%. Vakar ministras gerai pasakė: jau energetikos sistemoje yra 130 mln. privataus kapitalo. Visi kiti objektai, kurie neįeina į energetikos išteklių gamybos, paskirstymo ir kontrolės sistemą, sudaro tik 14 mln. Pagal akcinių bendrovių... lyg ir galima išspręsti klausimą, bet jeigu mes darome 350 mln., jau vėl iškyla problema.
Manau, kad šis įstatymas absoliučiai yra neparengtas, absoliučiai nesuderintas su priimtais įstatymais. Todėl siūlau jį svarstyti ir galutinai priimti tik po to, kai mes apsvarstysime rezoliucijas, kuriose nurodomi energetikos sistemos pertvarkymo tam tikri principai ir privatizavimo už čekius principai. Po to galime priimti. Nėra ko bijoti, kaip aiškina V.Zimnickas, kad įmonės pakartos. Nė viena įmonė nepakarta, o jos arba veikia pagal Valstybinių įmonių įstatymą, arba pagal šį.
Jeigu norite, galiu patikslinti. Konsultavausi su tais juristais, kuriuos paskyrėte į aukščiausias tarnybas. Jie pasakė aiškiai tiesiai: jeigu nėra įstatymo, o yra įstatai, visi įstatai galioja tik tiek, kiek jie neprieštarauja priimtiems įstatymams. Ir nereikia mums, Seimo nariams, kitaip aiškinti.
Ačiū už dėmesį. Dar kartą siūlau nepriimti šito... Turime tik po to, kai apsispręsime rimtais klausimais, priimti šitą... Ačiū gerbiamajam E.Bičkauskui, kad leido pasisakyti truputį daugiau negu 5 minutes.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Rudį.
A.RUDYS. Jeigu Seimo narys J.Veselka 35 sekundes gavo papildomai, tai aš sutaupysiu dešimtkart tiek.
Pirmas dalykas. Po to, ką jis pasakė, man nelabai daug ką belieka pasakyti. Man belieka apgailestauti dėl vieno dalyko. Matyt, reikia parengti naują įstatymo projektą, kuris visai nekalbėtų apie veiklos sritis, kuriose gali būti specifinės paskirties įmonių. Tai gerai, galima pakeisti ir tą nesusipratimą, kuris dabar yra bendrovių įstatyme. Įsivaizduokime, ką tai reiškia. Tai reiškia, kad kitose srityse specifinės paskirties įmonių būti negali. Štai ir viskas, vienintelė prasmė.
Toje vietoje, mano manymu, yra tikras nesusipratimas. Labai paprastai galima pasakyti, kad jeigu savivaldybė užsimanė įsteigti viešų tualetų savo mieste specifinę bendrovę, o specifinė todėl, kad ji netaptų vėl privati, tai ji to negali.
Todėl, kad aš “išknisau” visus šituos pasiūlymus ir ten nėra tokio, kanalizacija yra kiti dalykai. Sanpaslaugos žmonėms irgi yra kiti dalykai. Vadinasi, iš principo negali būti šitokių dalykų. Tai yra labai blogai. Dėl to aš manau, kad reikia pakeisti Akcinių bendrovių įstatymą, atšaukti šitą nurodymą ir tada užsiimti tomis energetikos ir kitomis įmonėmis, kurios... Tiesiog turėtume patvirtinti vienokį ar kitokį sąrašą. O veiklos sritis reikia mesti lauk ir apie jas visiškai daugiau nešnekėti. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kada, pone Pangoni, kreipsitės į posėdžio pirmininką, tada pamąstysiu, ar duosiu, ar neduosiu. Gerbiamieji Seimo nariai... Ministras norės pasakyti porą žodžių? Taigi kviečiu į tribūną ministrą poną A.Vasiliauską.
A.VASILIAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi klausimas svarstomas jau ne pirmą sykį, tai aš, matyt, ilgai nekalbėsiu. Aš manau, kad išgirstas pastabas - ir tas, kurios buvo pasakytos šiandien, ir tas, kurios buvo pasakytos komiteto, Vyriausybė pamėgins įvertinti. Aš čia turiu (tiesa, jis nebuvo pristatytas) ir alternatyvų pasiūlymą. Man atrodo, kad pozicijos artėja ir, aš manau, kad pasistengsim balsavimui pasiūlyti variantą, kurį bus galima priimti mažiau ar daugiau didesne balsų dauguma. Aš tiek norėjau pasakyti, kad mes išnagrinėsime tas visas pastabas, šitą alternatyvų pasiūlymą ir pateiksime galutinį variantą balsuoti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Užsiregistravo 70 Seimo narių. Prašau Seimo narius pasisakyti. Vienas - už tai, kad mes pritartume pateiktam projektui po svarstymo, vienas - prieš.
Seimo narys J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Siūlau pritarti projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Seimo nary Zimnickai, jūs pritariat?
V.V.ZIMNICKAS. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka. Jūs pritariat ar prieš?
J.VESELKA. Aš tikrai esu prieš. Man labai keista Seimo pozicija toje pusėje, kur aš sėdžiu. Visada su patriotizmu šaukiame apie “prichvatizavimą”. Ir šiam įstatymui, kuris įteisina “superprichvatizavimą”, staiga siūlo pritarti. Siūlau atidėti jo svarstymą. Tik po to, kai apsvarstysime rezoliucijas ir kai paaiškės, kaip mes apsisprendžiam dėl principinių dalykų, svarstyti šitą įstatymą toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Reikės apsispręsti balsavimu. Seimo Pirmininkas aiškina, kad mes greičiausiai suspėsime pirmiau priimti rezoliucijas negu šį įstatymą. Tai galbūt atitiktų ir jūsų pasiūlymą. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog mes pritartume šiam įstatymui po svarstymo, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 32 Seimo nariai, prieš - 23 Seimo nariai, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Jeigu aš teisingai suprantu, tai priiminėti įstatymą... (Balsai salėje) Po savaitės? Vadinasi, arba kitą savaitę antradienį, arba ketvirtadienį. Dėl vedimo tvarkos ponas A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mane stebina tokie dalykai. Pirma. Rugsėjo mėnesį mes turėjome priimti Energetikos įstatymą. Atsakingas - Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas. Jo parašu buvo patvirtinta darbų programa. Aš daug kartų viešai kreipiausi Seimo posėdžiuose rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais, tačiau atkakliai šitas įstatymas nebuvo priiminėjamas.
Šiandien aš suprantu, kodėl jis nebuvo priiminėjamas ir kodėl jo šiandien nepriiminėjame, ir kodėl mes jo nepriiminėsime, kol nebus likviduota visa energetikos sistema. Tai vienas dalykas, kurį aš noriu pasakyti.
Antra. Dėl gerbiamojo J.Veselkos pasiūlymo. Iš tiesų esminis klausimas yra dėl energetikos sistemos. Yra parengta rezoliucija ir šiandien tas pasiūlymas buvo pateiktas. Mes turim apsispręsti svarbiausiu klausimu dėl energetikos. Mes pirmiausia turim svarstyti ir priimti rezoliuciją ir tik po to galim tai įforminti įstatymu. Mes šito irgi kažkodėl nedarom. Ir trečia.
PIRMININKAS. Pone Baleženti, galbūt vis dėlto...
A.BALEŽENTIS. Čia yra tikrai vedimo tvarka, nes tai susiję su...
PIRMININKAS. Ne, deja, mano samprata apie posėdžio, aš pabrėžiu, posėdžio vedimo tvarką ir tai, ką jūs kalbate...
A.BALEŽENTIS. Aš kalbu apie klausimo vedimo tvarką!
PIRMININKAS. Deja, kai Statute bus įrašyta, taip ir kalbėsim. Gerbiamasis pone Baleženti, ponas R.Ozolas, kaip aš suprantu, nori repliką po balsavimo. Todėl būkite malonus, užleiskite jam vietą. (Salėje šurmulys) Seimo narys R.Ozolas repliką po balsavimo.
R.OZOLAS. Norėčiau protokolui. Aš balsavau prieš. Ten yra užfiksuota, kad už. Suklydau. O apskritai manau, kad mes su šio įstatymo priiminėjimu įėjome į juridinę aklavietę ir tikrai taip, kaip klausimas svarstomas iš esmės, jis yra apskritai nepriimtinai svarstomas. Problemos šiuo būdu neišspręsime.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys J.Pangonis, kaip aš suprantu, asmeniniu klausimu. Greičiausiai jis nori išeiti anksčiau, nesibaigus posėdžiui, nes paprastai asmeniniais klausimais kalbama posėdžio pabaigoje. Bet prašau dabar.
J.PANGONIS. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam J.Veselkai. Jis minėjo mano pavardę ir tam tikrus epitetus, kad aš ar durnas, ar protingas, - tai ne jam spręsti. (Salėje juokas) Tačiau aš norėčiau jam pasakyti, kad ponas J.Veselka yra toks gudrus, kad jis, kaip naujojo Akcinių bendrovių įstatymo kūrėjas, įrašė tokią nuostatą, kad Seimas vargtų su tom spec. paskirties bendrovėmis, ir štai mes dabar jau kelintą mėnesį vargstam. Ir dar galiu pasakyti, kad jis buvo toks gudrus būdamas ekonomikos ministru, jog nieko nepadarė, kad Lietuvoje nebūtų vykdoma “prichvatizacija”. Tik dabar, tapęs Seimo nariu, jis atsitokėjo ir pradėjo kovoti prieš “prichvatizaciją”.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Sakalai, jeigu dėl vedimo tvarkos...
A.SAKALAS. Repliką.
PIRMININKAS. Ponui J.Veselkai tikrai neduosiu žodžio, kadangi jis jau tiek daug pasakė savo kalboje ponui J.Pangoniui, kad daugiau tikrai neįmanoma. Pone Sakalai, prašau.
A.SAKALAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš repliką, ne dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau repliką po balsavimo ponui A.Sakalui.
A.SAKALAS. Aš iš tikrųjų manau (ir mano kolegos pritars) ir aš visiškai neabejoju pono J.Pangonio protiniais sugebėjimais. Aš manau, tuo neabejoja ir visas Seimas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ir ponas J.Bernatonis, tikiuosi, paskutinis dėl vedimo tvarkos.
J.BERNATONIS. Aš ne dėl vedimo tvarkos, bet dėl tos aklavietės, kadangi čia vienas Seimo narys sakė, jog mes papuolėm į teisinę aklavietę. Man atrodo, kai kurie politikai papuolė į politinę aklavietę, dėl to jiems atrodo, kad Seimas papuolė į teisinę aklavietę.
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad tikrai protingai pakalbės ponia V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paklausti ir pasiaiškinti. Juk yra alternatyvus projektas, tai kodėl mes jo nesvarstėm kartu, kodėl mes svarstom tik vieną? Be to, buvo tos rezoliucijos. Rezoliucijos tikrai turi būti svarstomos pirmiau negu įstatymas.
PIRMININKAS. Ponia Briediene...
V.BRIEDIENĖ. Tai buvo dėl vedimo tvarkos. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip. Ponia Briediene, aš bijau, kad nustatyta tvarka jis vis dėlto nebuvo įteiktas, nes aš jo neturėjau. Aš manau, kad... (Salėje triukšmas) Pone Baleženti! Aš manau, kad priėmimo metu iš tikrųjų bus galima balsuoti alternatyviai kaip dėl pasiūlymo dėl konkrečių straipsnių. Pone Baleženti, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. Klausimas baigtas.
5sesija 65p svarstyti klausimai
Aš skaitau Lietuvos Respublikos Seimo narių vardinio balsavimo sąrašą.
Balsuota dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo”. Skaitysiu tik pavardes, jeigu leisite.
Adomaitis - už, Aleknaitė - prieš, Andrikienė - prieš, Andriukaitis - prieš, Astrauskas - už, Bajoras - už, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Baskas - prieš, Bendinskas - už, Bernatonis - už, Bičkauskas - prieš, Bobelis - už, Bogušis - prieš, Briedienė - prieš, Bubnys - už, Buinevičius - už, Bulavas - už, Bulovas - už, Būtėnas - už, Čobotas - prieš, Dagys - prieš, Dirgėla - prieš, Dringelis - prieš, Endriukaitis - prieš, Gaška - prieš, Genzelis - už, Germanas, Giedraitis - už, Giniotas - prieš, Greimas, Gricius - už, Hofertienė - prieš, Jagminas - už, Jakučionis, Jarašiūnas, Jarmolenka - prieš, Jaskelevičius - už, Juršėnas, Juškus, Kairys, Kanapeckas, Karosas - už, Katilius, Katkus - prieš, Kirkilas, Kolosauskas - už, Kryževičius - prieš, Kubertavičius - už, A.Kubilius - prieš, J.Kubilius - už, Kunčinas - už, Kuzminskas, Listavičius - prieš, Lozuraitis, Mačiulis - už, Markauskas - už, Medvedevas, Milčius - prieš, Miškinis - prieš, Nesteckis - už, Ozolas - prieš, Pangonis, Papovas - už, Patackas, Paukštys - prieš, Paviržis - už, Pečeliūnas - prieš, Petkevičius - už, Petrauskas, Plečkaitis - prieš, Pocius, Povilaitis, Požėla, Pranevičius, Pronckus - už, Račas - prieš, Raišuotis - už, Raškinis - prieš, Rudys - prieš, Sadkauskas - už, Sakalas - prieš, Salamakinas - už, Saudargas - prieš, Saulis - už, Skrebys - prieš, Stakvilevičius - už, Stasiškis, Šaltenis - prieš, Šiaulienė - už, Šličytė - prieš, Tartilas - prieš, Tauras - už, Treinys, Tupikas, Uoka, Vagnorius - prieš, Velikonis, Visakavičius, Vitkevičius - už, Zingeris - prieš, Žebrauskas - už, Žiemelis - prieš.
Taigi už balsavo 53 Seimo nariai, prieš balsavo 50 Seimo narių. Įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo” priimtas.
A.SAKALAS. Galima repliką?
PIRMININKAS. Repliką Seimo narys ponas A.Sakalas.
A.SAKALAS. Kolega A.Kubilius pasveikintų LDDP frakciją. Aš tik galiu apgailestauti, kad frakcija priėmė tokį blogą įstatymą. Ačiū.
Vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projekto Nr.1215 svarstymas (95.01.24)
5sesija 65p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome klausimą 2.4 - Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės tarybos nario statuso įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas - ponas A.Sadkauskas. Ar ponas A.Sadkauskas norės ką nors pasakyti dabar, ar pabaigoj? Užsirašė kalbėti Seimo narys ponas J.Veselka ir Seimo narys ponas K.Skrebys. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną J.Veselką.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš labai švelniai šnekėsiu, kadangi gerai visko nežinau. Tik tai, ką, man pasirodė, reikėtų patobulinti. 8 straipsnis dėl paklausimo. Aš studijavau mūsų Statutą dėl paklausimo ir bandžiau realiai įteisinti. Tai pirmu paklausimo variantu, kai dar nesuteiktas paklausimui tam tikras statusas, mane gali apskritai visi pasiųsti po velnių. Aš turiu siųsti laišką ministrui, o jis visada gali pasakyti, kad laiško negavo. Paklausimo, jeigu taip formaliai laikysimės šito įstatymo, galiu nepadaryti ir per pusę metų. Todėl ar nereikėtų vis dėlto kaip nors įteisinti, kad sekretoriatas ar kas tą paklausimą, kai ne pripažintas, o dar tik siunčiamas, dokumentuose užfiksuotų ir kontroliuotų jo eigą? Tai viena pastaba.
Antra pastaba. 8 straipsnio pirmojoje dalyje gali būti ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuojant pripažįsta tarybos narių dauguma. Šitą daugumą taip pat reikia kvalifikuotai įrašyti. Ar ta, kur 50 plius 1, ar du trečdaliai, ar vienas trečdalis? Reikėtų konkretizuoti, nes dauguma iš tikrųjų neaiški. Aš nesakau kategoriškai, bet reikėtų pagalvoti. Gal reikėtų nustatyti, ką čia reiškia konkreti dauguma?
Toliau. 10 straipsnis: “Tarybos narys turi nuolat...” Ką reiškia “nuolat”? Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą? Gal reikėtų truputį konkretizuoti.
Toliau 11 straipsnis. Savo politiniams tikslams įgyvendinti tarybos nariai gali jungtis į frakcijas. Čia man įdomu, galbūt jūs parašėt teisingai. Ar tik politiniams tikslams? Man būtų malonu čia, Seime, ne tiek politiniams, kiek ekonominiams tikslams. Ar nereikėtų truputį išplėsti šitos sąvokos? Nors čia reikia gerai pagalvoti, jeigu žiūrima tik politiniu aspektu, galbūt tai teisinga.
Toliau 11 straipsnio priešpaskutinė pastraipa. “Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, įteikia merui pareiškimą su savo parašais artimiausiame posėdyje...” Ne, ne šita, t.y. paskutinė. “Frakcijos pavadinimui, sudėčiai ar vadovui pasikeitus”. Neaišku. Jeigu vienas iš frakcijos išeina, ar reikia informuoti, kad tik vienas išėjo, ar reikia informuoti tada, kai frakcija nebegali funkcionuoti kaip frakcija? Taip pat reikėtų išsiaiškinti.
Toliau 12 straipsnio antroji dalis. “Tarybos narys turi teisę reikalauti, kad ji neatidėliojant...” Ką reiškia sąvoka “neatidėliojant”? Vėl galbūt reikia labiau konkretizuoti. Aš čia kalbu daugiau kaip ekonomistas, nes man labai svarbu, kad dukart du - tai keturi, o ne penki. Todėl galbūt politiškai “neatidėliojant” galima palikti, bet galima ir konkretizuoti.
Toliau 13 straipsnis. “Savivaldybės tarybos narys turi teisę...” Atleiskit, nežinau, ką pats parašiau. Atleiskit, todėl praleidžiu.
14 straipsnis. “Tarybos narys gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ta pačia tvarka kaip visi piliečiai.” Žiūrėkit, vis dėlto tarybos narys ir Seimo narys turi jau savotiškai didesnes apsaugos priemones. Todėl ar tinka “kaip visi piliečiai”? Visiems piliečiams nereikia panaikinti statusą ir t.t. Ar nereikėtų konkretizuoti? Ačiū už pastabas. Jeigu priimsit, būsiu dėkingas, jeigu nepriimsit... Pasakiau tai, kuo abejojau.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Aš nematau Seimo nario K.Skrebio. Daugiau užsirašiusių pasisakyti nėra. Ar ponas A.Sadkauskas norės tarti porą žodžių? (Salėje šurmulys) Prašau? Seimo narys V.Mačiulis? Prašau, jeigu pageidaus.
V.MAČIULIS. Aš kažkuo papildyti neturiu ir rimtai pasakyti nieko negalėčiau, kadangi po įstatymo pristatymo buvo kalbėta, buvo kviesti visi Seimo nariai teikti pasiūlymų, deja, raštu yra gautas vienintelis Seimo nario K.Skrebio pasiūlymas. Daugiau nesulaukėm. Tam, kad įstatymas būtų geresnis, jam reikėtų skirti daugiau dėmesio ir susipažinti. Kadangi šitas įstatymas, aišku, turės konkretų poveikį tarybų nariams rajonuose, todėl labai prašyčiau prisidėti.
Tuos gautus pasiūlymus mes apsvarstysime savo komitete, darbo grupėje, įvertinsim, kas siūloma, ir paskui pateiksim Seimui. Tiek pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim pritarti įstatymo projektui po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Gerbiamasis Sadkauskai, kada galėtų būti įstatymo priėmimas Seime?
A.SADKAUSKAS. Aš manau, kad kitą ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Dėkui. Kitą savaitę tada bus ir priėmimas. Ačiū.
5sesija 65p svarstyti klausimai
Svarstome 2.5 klausimą. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projektą Nr.1280(2). Kviečiu į tribūną Seimo narį poną V.Buinevičių. Pateikimas.
V.A.BUINEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos. Jūs turbūt žinote, dėl ko svarstomas šitas įstatymas. Aš trumpai priminsiu, kadangi pats projektas buvo užregistruotas gruodžio 5 d., tai gal kas kur nors ir užmetė, neturi šito projekto. Aš trumpai priminsiu.
1994 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarė, kad Lietuvos Respublikos 1993 m. sausio 12 d. įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” 2 punkto antrosios dalies 4 punktas, tas punktas, kur buvo pasakyta, kad jeigu savo noru nuomininkai nenori išeiti (atsimenat?), kuriuo pakeistas 1991 m. birželio 18 d. įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 8 straipsnio antrosios dalies 2 punktas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Todėl 1994 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos nutarimu buvo sudaryta darbo grupė šio įstatymo pataisoms parengti. Žinoma, kai kurie kolegos taip galvoja, kad galbūt buvo galima grįžti atgal prie senos įstatymo redakcijos ir taip klausimas būtų lyg ir išspręstas. Tačiau, kaip sakoma, į tą pačią upę du kartus negalima įbristi. Vis dėlto įvyko tam tikrų pokyčių mūsų gyvenime ir buvo painiavos vykdant įstatymą, todėl darbo grupė susidūrė su tam tikrais sunkumais ir pateikė tokį projektą, koks dabar yra teikiamas.
Tačiau aš dar noriu kolegoms pasakyti tokį dalyką. Šiandien išdalytose Juridinio skyriaus išvadose yra pasakyta, kad alternatyvių projektų Juridinis skyrius negavęs. Iš tikrųjų formaliai gal ir taip, tačiau vis dėlto alternatyvos plaukia į Seimą ir mes jas būtinai svarstysime. Manoma, kad vis dėlto atsiras projektas Nr.3. Tai čia dėl tolesnio mūsų svarstymo.
Aš manau, kad tiems, kurie skaitė aiškinamąjį raštą, galbūt ir nereikėtų man čia nieko pridurti. Tačiau dėl tos anksčiau paminėtos priežasties vis dėlto tiems Seimo nariams, kurie neturi šiandien atsinešę į Seimo posėdį aiškinamojo rašto, aš galėčiau dar priminti, kad rengiant šį projektą buvo atkreiptas dėmesys, jog realizuodama konstitucines nuosavybės teisių tęstinumo nuostatas Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 m. lapkričio 15 d. patvirtino teiginį, kad neginčytinai pripažįsta Lietuvos piliečių nuosavybės teisių tęstinumą ir taip suformulavo jo įgyvendinimą. Nustatyti, kad Lietuvos piliečiai turi teisę susigrąžinti pagal įstatymų apibrėžtas ribas ir tvarką išlikusį jiems priklausantį turtą natūra, o nesant galimybės susigrąžinti - gauti kompensaciją. Taigi svarbu, kad įstatyme numatytos sąlygos, dėl kurių turtas gali būti negrąžinamas natūra, ir tai neprieštarautų konstitucinės nuosavybės gynimo nuostatoms. Mes pasistengėme taip suformuluoti, ypač 8 straipsnio 2 ir 5 punktuose, šitas turto atstatymo sąlygas. Mes jokiu būdu neabejojame, kad turi būti atstatyta teisė. Tačiau formos gali būti įvairios. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū jums. Jūsų nori paklausti 8 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 8 straipsnyje nurodyta, kad “nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus atstatoma kompensuojant jų vertę”. Norėčiau paklausti, kokia numatoma tų namų įkainojimo tvarka? Ačiū.
V.A.BUINEVIČIUS. Jūs gal pastebėjote, kad vis dėlto yra parašyta, jog mes paliekame Vyriausybei spręsti tą tvarką ir įkainojimą. Mes manome, kad įstatyme gal ir neturėtų būti tai nurodyta.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Šis įstatymas parengtas, mano nuomone, tam, kad ir toliau būtų stabdomas nuosavybės atstatymas į nekilnojamąjį turtą, vėl skriaudžiami tie, iš kurių buvo neteisėtai atimti namai. Vienas iš tokių klausimų. Gyvenamąjį namą ar butą atgaunantieji piliečiai privalo kompensuoti juos savo žinioje turėjusiems fiziniams ir juridiniams asmenims grąžinamų namų ar butų pagerinimo kaštus. Aš noriu paklausti jūsų, ar projekto rengėjai nenumato, kaip nuomos mokestį sumokėti namo savininkui, kurį be teisinio pagrindo buvo ištrėmę į svetimus kraštus, į jo namus įkeldino jokios teisės į nuosavybę neturinčius gyventojus. Ačiū.
V.A.BUINEVIČIUS. Čia mes vadovaujamės Konstitucinio Teismo nuomone, kuri išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, kad vis dėlto negalima nuomininkams permesti, jeigu taip galima sakyti, valstybės skolos, kurią turi valstybė, be to, dar ana valstybė, ne šita valstybė. Dėl to mes manome... Mes faktiškai palikome tą pačią nuostatą, kuri buvo 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos įstatymo redakcijoje. Mes palikome beveik nieko nepakeitę. Ten irgi buvo numatyta kompensuoti šituos kaštus. Čia ne mūsų išradimas.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai patobulinkit.
V.A.BUINEVIČIUS. Mes visi tobulinsim svarstymo metu. Man atrodo, mes turėsime galimybę dar...
PIRMININKAS. Seimo narys V.Saulis.
V.SAULIS. Gerbiamasis pranešėjau, svarstomas klausimas tikrai labai aktualus. Kiekvieną savaitgalį susitikus su žmonėmis, tiek viena pusė, tiek kita, aš turiu omenyje tiek savininkus, tiek nuomininkus, pagrįstai klausia, o kaipgi bus toliau ir kada mes šitą visą reikalą užbaigsime? Aš galbūt tik norėčiau trumpai paklausti, ar jau šiame projekte išnagrinėti tikrai visi variantai, visos galimybės, kaip galbūt galutinai išspręsti šitą klausimą. Nes čia klausimas toks nepabaigiamas, galima sakyti.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš visiškai su jumis sutinku, kad idealaus tokio sprendimo, patenkinančio tiek savininkus, tiek nuomininkus, mes negalėjome pasiekti. Tačiau mes stengiamės kiek galima geriau tą dalyką padaryti. Dabar dar yra rengiamas trečias projektas. Toje darbo grupėje dalyvauja mūsų geriausi juristai, kuriuos mes turime, ir šiaip pakviesti. Aš manau, kad jūs dar turėsite galimybę svarstymo metu susipažinti su tais patobulinimais.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš vėl norėčiau grįžti prie to klausimo, ar žemė visada gali būti išlikęs nekilnojamasis turtas. Nes čia daugiau kalbam apie gyvenamuosius namus ir butus. O žemė, jeigu ji yra, sakysim, užstatyta ar koks tvenkinys padarytas, sakysim, arba pastatyti fabrikai, arba, sakysim, išvesti keliai, tai ji yra neišlikusi, mano supratimu, kaip nekilnojamasis turtas ir turbūt reikėtų tą pat konstatuoti visuose įstatymuose. Nes, pavyzdžiui, kai kurie mūsų dešinieji, kai aš tokį klausimą pateikiau, sakė, kad žemė visada išlieka. Tai išlieka kaip kažkoks gabalas žemės paviršiaus, bet ne kaip žemė, kaip ji buvo anksčiau kažkam priklausiusi. Todėl aš norėčiau paklausti jūsų, kodėl čia nekalbama apie žemę, kaip nekilnojamąjį turtą, ir apie jos, kaip žemės, išlikimą.
V.A.BUINEVIČIUS. Čia labai gerą klausimą, profesoriau, uždavėte. Aš nespėjau savo kalboje apie tai pasakyti. Tačiau šito paties įstatymo antrąją dalį, kuri apima ir 4 straipsnį, čia kaip tik dėl žemės, ką jūs ir klausėte, rengia Agrarinis komitetas. Kiek aš sužinojau iš gerbiamojo M.Pronckaus, Vyriausybė jau baigia svarstyti tą dalį ir, ko gero, bus galima sujungti 4 ir 8 straipsnių pataisymus, kadangi įstatymo pavadinimas yra vienas ir tas pats. Vienu žodžiu, šitas klausimas yra tiktai gyvenamųjų namų grąžinimo 8 straipsnis, o 4 straipsnis dar irgi pakeliui į Seimą. Jis bus būtinai svarstomas.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pratęsti klausimu jūsų dabar pasakytas mintis. Čia jūs minėjote, kad nagrinėjate namų klausimus, o Agrarinis komitetas, galbūt tiksliau, Žemės ūkio ministerija rengia pataisas dėl žemės grąžinimo. Manau, kad šitie klausimai turėtų būti sinchronizuoti ir kartu nagrinėjami. Tačiau dabar pastebim tam tikrus skirtumus. Sakysime, dėl žemės grąžinimo numatyta, kad teisę į žemės nuosavybę turi visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kur jie begyventų, - Lietuvoje ar už jos ribų. Tačiau kalbant apie namus aš nepastebėjau, kad būtų numatyta teisė grąžinti namus ne Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Ar čia tas skirtumas yra sąmoningas, ar ne? Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti.
V.A.BUINEVIČIUS. Žinote, kol galioja šito įstatymo dar senos redakcijos 2 straipsnis, tai mes nieko negalime pakeisti. Kaip tik ten ir kalbama apie tai, ko jūs klausėte. Ten yra pasakyta, kad tiktai mūsų piliečiai gali atstatyti tas teises. Jūs pasižiūrėkite 2 straipsnį. Jūs teisingai sakote, kad šių abiejų projektų 1 ir 2 straipsniai bus susiję. Beje, aš mačiau vieną iš projektų. Ten 2 straipsnį bandoma pataisyti taip, kad galėtų ir mūsų lietuviai, išvažiavę kitur, atstatyti tą, bet aš nenorėjau šito reikalo komentuoti dabar. Tos abi 4 ir 8 straipsnio dalys siejasi per 2 straipsnį. Tą 2 straipsnį, ko gero, mums dar reikės svarstyti.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų pateikto projekto matyti, kad jūs stengiatės apeiti tas Konstitucinio Teismo išvadas, kurios buvo išreikštos dėl analogiškų pasiūlymų, ir pasiekti savo - iš esmės įteisinti okupacinės valdžios veiksmus. Ar įstatymų rengėjai vis dėlto nemato, kad visuomenėje yra pakankamai daug įtampos, kad tokie veiksmai tik didina įtampą? Vis dėlto ar nepagalvoja, kad tokie veiksmai gali pasiekti kritinę ribą? Kaip jums atrodo, gerbiamasis? Tai yra pavojingas žaidimas.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš manyčiau, jeigu jūs, gerbiamasis Seimo nary, geriau susipažintumėte su aiškinamuoju raštu, man gal ir nereikėtų atsakinėti. Mes, kiek įmanoma, stengiamės patenkinti abi puses. Dabar ta painiava, kuri šiuo metu yra, yra dėl to, kad iš tikrųjų pagal tą seną įstatymo redakciją vis dėlto nuomininkų teisės nebuvo garantuojamos, nors tai įstatyme buvo numatyta. (Balsai iš salės)
PIRMININKAS. Ponas Buinevičiau, aš prašyčiau nediskutuoti su replikuotojais iš salės.
V.A.BUINEVIČIUS. Aš manau, kad mes frakcijose susitiksime ir padiskutuosime tuo klausimu.
PIRMININKAS. Seimo narė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, yra parašytas labai išsamus 21 straipsnis dėl garantijų nuomininkams, gyvenantiems buvusiems savininkams grąžintinuose namuose. Čia yra rašoma, kad nuomininkai turi teisę per pusę metų nusipirkti jiems suteiktas gyvenamąsias patalpas. Kaip bus praktiškai sprendžiamas klausimas, jeigu grąžintiname name gyvenantys nuomininkai, nors yra savininko paduotas pareiškimas atstatyti nuosavybės teises, paduoda pareiškimą nuomojamą butą išsipirkti?
V.A.BUINEVIČIUS. Mes norim tą dalyką padaryti, beje, projekte yra, jūs galbūt pastebėjote. Kalbama apie tai, kad galbūt būtų galima išsipirkti rinkos kainomis, tačiau čia reikės dar mums pasvarstyti. Suprantate, jūs dar būtinai turėtumėte pasiskaityti ir seną įstatymo redakciją. Ten buvo nustatyta geležinė tvarka, kad nuomininkai aprūpinami butais. Tada kieno sąskaita? Jie galbūt ir turi išsipirkti, bet tada valstybė jiems turi kažkaip ir kompensuoti. Čia diskusijos klausimas. Mes turėsim diskutuoti šituo klausimu dar, nes projektas, visiškai teisingai čia kažkas pastebėjo, dar reikalingas svarstyti.
Tačiau aš dar noriu pridurti poniai V.Briedienei, kad tos ir senos redakcijos nuostatos dėl nuomininkams suteikiamų garantijų ir netgi čia, mes jau pastebėjome, nevisiškai atitinka Civilinį kodeksą. Ten, kur nuoma, paskaitykite Civilinį kodeksą, pamatysite, kad ten rasim daugiau tokių vietų, kur reikės mums sugrįžti. Per tuos 3 mėnesius, kurie praėjo nuo šito dokumento užregistravimo, mes atradom jau tokių dalykų.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš prašyčiau posėdžio pirmininką palikti mane pasisakymui dėl balsavimo motyvų. O klausti aš norėjau štai ko. Iš tiesų turbūt neperdėsiu pasakęs, kad ši problema yra ypač aktuali. Kaip čia sakė kolega, kad įtampa yra. Iš tiesų didžiausią įtampą jaučia tie žmonės, kurie gyvena tuose namuose, kuriuos reikia grąžinti. Jūs turbūt žinote, jeigu tokiais tempais Kaune bus grąžinami namai kaip dabar ir iškeldinami žmonės, reikės 70 metų šitai procedūrai atlikti. O mano klausimas būtų štai koks. Jeigu, sakysime, grąžinama nuosavybė, o savininkui buvo suteiktas 4 kambarių butas, ar jūs vis dėlto nenumatote įstatyme, kad jis turėtų palikti valstybei šitą butą, jeigu jam atstatoma nuosavybė.
V.A.BUINEVIČIUS. Čia, gerbiamasis kolega, yra viena iš tų painiavų, apie kurias aš norėjau kalbėti, bet laiko taigi nėra, kai toks trumpas pranešimas. Iš tikrųjų ir senoje redakcijoje, ir dabar mes paliekam tą nuostatą, kad grąžintinų namų savininkai arba pretendentai į savininkus turi būtinai atiduoti tuos komunalinius butus, kuriuos jie gavo iš valstybės. Čia ir yra viena iš painiavų, kad tie butai jau seniai privatizuoti ir niekam nebuvo grąžinti. Nežinau, kaip šitą klausimą išspręsti. Čia iš tikrųjų yra viena iš painiavų.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Ar mes galime pritarti įstatymo projekto pristatymui bendru sutarimu, ar ne? Reikės pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Reikia ar ne? Kas nors nepritaria iš Seimo narių? Pritaria. Tuomet dėl balsavimo motyvų mes nekalbėsim.
BALSAS IŠ SALĖS. Nepritaria.
PIRMININKAS. Nepritaria. Tai garsiau ir sakykite. Prašau, be jokios abejonės. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Šitame projekte yra labai daug antikonstitucinių nuostatų ir aš manau, jeigu bus priimtas toks įstatymo pakeitimas, turėsime nemažai konstitucinių bylų, konstitucinių problemų. Aš manau, kad tokiais veiksmais mes ne tiktai kad nebursime visuomenės, nesieksime bendrų Lietuvos valstybės stiprinimo tikslų, o kurstysim. Jeigu valstybė kažkada, svetimoji valstybė, padarė kažkam skriaudą, tai pasistenkime valstybės lėšomis susitvarkyti, valstybės sąskaita. Bet jokiu būdu ne kažkokių atskirų žmonių sąskaita. Juk dauguma namų nėra kažkokių didžturčių žmonių, o galų gale ir jie yra piliečiai, ir jų teisės yra ginamos. Tai kodėl taip siekiama įteisinti okupacinių sistemų veiksmus? Juk visi iš esmės, visi okupacinių valdžių veiksmai, kad ir kokie jie būtų, nuo pačios pradžios iki pabaigos, kad ir kaip kas sakytų, yra neteisėti. Ir anksčiau ar vėliau tai bus patvirtinta. Kodėl mes turim lįsti į tokią duobę, kuriai vėliau iškuopti reikės daug vargo ir laiko?
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš galvočiau, kad nespręsti šios problemos - būtų nusikalstamas dalykas. Jeigu suskaičiuotume, kiek žmonių mūsų valstybėje gyvena įsitempę ir laukia, kada juos iškels, kur iškels, ar iš viso iškels ar neiškels iš tų grąžintinų namų, - tai iš tiesų yra didžiulė problema. Mes Savivaldybių komitete jau bandėme kur kas anksčiau spręsti šią problemą, bet nepavyko. Todėl aš prašyčiau, kad vis dėlto mūsų Savivaldybių komitetas būtų pagrindinis sprendžiant šią problemą, kadangi savivaldybėms priklauso visi šie grąžintini namai ir ši problema. Vis dėlto prašyčiau, kad būtų sprendžiama mūsų komitete.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Mums reikės apsispręsti balsuojant. Salėje 52 Seimo nariai. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, jog būtų pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projektui Nr.1282 po pateikimo, balsuoja už. Kas už tai, jog būtų nepritarta, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 33 Seimo nariai, prieš balsavo 12 Seimo narių, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi projektui po pateikimo pritarta. Pone Buinevičiau, koks, jūsų nuomone, turėtų būti komitetas?
Gal tarkimės taip, kad pagrindinis komitetas vis dėlto būtų Valstybės ir teisės komitetas, o papildomas komitetas - Savivaldybių komitetas. Kada Valstybės ir teisės komitetas galėtų svarstyti šį klausimą? Kadangi Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas kalba vos ne apie mėnesio terminą, galbūt mes nenustatykime konkrečios datos, o Valstybės ir teisės komitetas apie šio projekto svarstymo datą praneš papildomai. Jeigu turite pasiūlymų pavesti kitam komitetui, prašau prieiti prie mikrofono ir pasiūlyti. Ponas A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš manau, kad mėnesio, kadangi jau trys mėnesiai, kai su tuo įstatymu dirba, ir dar mėnuo - tai gal per daug. Užtektų dviejų savaičių, gerbiamasis profesoriau.
PIRMININKAS. Gerai, tai gal imkime vidurį - tris savaites. Bus ir tie, ir tie patenkinti. Ačiū.
5sesija 65p svarstyti klausimai
Svarstome 2.6 klausimą. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Respublikinės savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų” projektas Nr.1369. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį poną B.Jagminą.
B.JAGMINAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Vietos savivaldos įstatyme yra 25 straipsnis (tas įstatymas jau priimtas), kuriame rašoma, kad Lietuvos Respublikos savivaldybėms Seime, pas Prezidentą, Vyriausybėje ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Respublikinė savivaldybių asociacija. Yra toks terminas, tie trys žodžiai. Vadinasi, reikia dar kažkokio įstatymo, kad būtų galima nustatyti, kas tai yra. Savivaldybių komiteto pavedimu aš noriu jums pateikti įstatymo “Dėl Respublikinės savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų” projektą. Tą projektą parengė Savivaldybių komitetas. Savivaldybių komitete mes svarstėme praeitą pirmadienį. Dalyvaujant kai kurių savivaldybių vadovams, pasišnekėjome apie tą projektą, darėm pataisų. Tas projektas komitetams yra pateiktas, tačiau Seimo nariai dar neturi.
Šiandien noriu pabrėžti vieną kitą momentą. Kaip yra dabar? Dabar yra Rajonų savivaldybių tarybų sąjunga, yra Didžiųjų miestų savivaldybių sąjunga. Jie leidžia net žurnalą “Savivaldybės”. Jeigu kas nesidomit ir nesat matę, parašyta, kad Lietuvos savivaldybių sąjungų žurnalas. Vadinasi “Savivaldybė”. Yra keletas rajonų, kurie nepriklauso jokiai sąjungai - nei vienai, nei kitai. Tokia dabar yra padėtis. Yra noras sukurti Respublikinę savivaldybių asociaciją. Iš pradžių sąjungos nenorėjo tokio dalyko, bet dabar einame prie to. Taip turės būti.
Įstatymo paskirtis yra tokia, kad jis nustato Respublikinės savivaldybių asociacijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos savivaldybėms Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje bei tarptautinėse organizacijose, steigimo ir veiklos pagrindines nuostatas. Respublikinė savivaldybių asociacija bus visuomeninė organizacija, steigiama savivaldybių bendriems interesams realizuoti, grindžiama narių savanoriškumo, demokratijos ir valdžios decentralizavimo principais. Kalbant apie asociacijos narius, komitete vyko diskusija. Kai kas siūlė, kad dalyvautų abi sąjungos ir atskiros savivaldybės. Bet prieita prie tokios nuomonės, kadangi kai kurios savivaldybės nepriklauso jokiai sąjungai, kad asociacijos nariai gali būti savivaldybės, gavusios sutikimus iš visų savo narių.
Savivaldybių noras būti asociacijos narėmis išreiškiamas savivaldybės tarybos sprendimu. Respublikinė savivaldybių asociacija steigiama savivaldybių, kurios nori būti narės, atstovų suvažiavime. Tame įstatyme numatytos ir kitos taisyklės, kad gali būti registruota, jeigu jos narės bus daugiau kaip pusė visų savivaldybių, kad ten turėtų būti numatomos savivaldybių atstovavimo asociacijoje normos, nario mokesčio dydis, biudžetas, etatai, struktūra, mokamų paslaugų sąrašas ir pan. Žodžiu, ta Respublikinė savivaldybių asociacija palaikytų ryšius, spręstų savo klausimus. Nereikėtų atskirai kiekvienai savivaldybei kreiptis į Vyriausybę ar šen bei ten, ieškoti teisybės, ieškoti savo klausimų sprendimo, o tiesiog, apibendrinus įvairius reikalavimus, norus, pageidavimus, Savivaldybių asociacija, bendraudama su Vyriausybe, su Seimu, galėtų tuos klausimus spręsti. Pavyzdžiui, dabar mes svarstome tokį klausimą kaip Valdininkų įstatymo projektą. Jau tame projekte daugeliu atveju yra minima Savivaldybių asociacija: ten, kur reikia tvirtinti konkurso, egzaminų, atestavimo, kitų dalykų nuostatus, tuos nuostatus, sakysim, parengia Vyriausybė, pasitarusi su Savivaldybių asociacija. Būtinai su ja, kadangi tie klausimai rūpi savivaldybėms ir reikės juos spręsti. Žodžiu, yra tokie dalykai.
Tokios savivaldybių asociacijos egzistuoja ir kitur. Aš skaičiau “Savivaldybės” žurnalo numerį, kuriame rašoma apie Latvijos savivaldybių sąjungą, yra jos nuostatai. Ta sąjunga įkurta 1991 m., vienija apie 75% Latvijos vietinių savivaldybių, veikia, turi savo nuostatus, savo statutą, na, ir tvarkosi. Žodžiu, ir Lietuva nori turėti tokią Savivaldybių asociaciją, kuri padėtų geriau valdyti Lietuvą, taip sakant, spręsti savivaldybėms kylančius klausimus, derinti veiksmus su Vyriausybe, su Seimu, su Prezidentu, jeigu reikės, kad jų atstovai galėtų dalyvauti ir tvarkyti tuos dalykus. Tokia trumpa mano įžanga apie šią asociaciją. Naujas dalykas, na, pagrindinės jos nuostatos yra išdėstytos to projekto, kurį aš teikiu, 8 straipsniuose. Jeigu yra klausimų, prašom.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, orientuodamasis į 1 straipsnį, norėčiau paklausti, kokie Savivaldybių asociacijos atstovavimo Seime, Prezidentūroje, Vyriausybėje tikslai? Kokius klausimus galėtų spręsti? Kaip tai atrodys praktiškai, ar jie turės atstovus, ar iš viso..? Gal tada bus Seimo narys? Ačiū.
B.JAGMINAS. Savivaldybių asociacija bus tam tikra valdžia, sakysim, kurios būstinė Vilniuje. Bus keletas atstovų, dirbančių visuomeniniais pagrindais. Keletas žmonių turės mokamą tarnybą. Latvija turi šešis tarnautojus, kuriems mokamas atlyginimas, ir keletą techninių darbuotojų. Žodžiu, savivaldybės palaikys ryšį su šita asociacijos vadovybe. O vadovybė turės ateiti pas mus ar į Vyriausybę ir teiks savo klausimus, kurie rūpės, ir, matyt, mes svarstysime arba spręs Prezidentas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu yra natūraliai susikūrusios, kaip jūs ir minėjot, Savivaldybių - rajonų ir mažų miestelių bei Didžiųjų miestų savivaldybių sąjungos. Yra įsikūrusi jų asociacija, jie patys yra parengę nuostatus ir vyksta tam tikra veikla. Jūs visa tai išardot, įstatymą likviduojat ir vietoj to dirbtinai įstatymu norite sujungti į vieną sąjungą, kurią kažkodėl vadinate asociacija. Kitaip sakant, norit sumesti visus: ir didelius, ir mažus, ir iš miesto, ir iš kaimo - į vieną katilą su visiškai skirtingais interesais ir problemomis. Kodėl jūs taip darote, kodėl nepaliekat to, kas natūraliai gyvenime šiuo metu susiklostė?
B.JAGMINAS. Toks klausimas iškilo. Praktiškai susikūrus Savivaldybių asociacijai, į kurią įeis atskiros savivaldybės, šitoj asociacijoj paskui galima steigti Didžiųjų miestų sąjungą...
A.BALEŽENTIS. Kad viskas yra.
B.JAGMINAS. ...rajonų, miestų sąjungą. Na, liks maždaug tokios pat, kokios yra. Galės būti kokių nors Žemaitijos rajonų sąjunga, jeigu jie norės, ar Dzūkijos. Šitoj Savivaldybių asociacijoj, viduj pagal interesus galės veikti tam tikros sąjungos ir spręsti savo klausimus, kaip joms atrodys.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Aš noriu jus nuraminti, kad žemaičiai tikrai turi tokią sąjungą. Vilniuje net Pavietą turi. Ir to Pavieto seimeliai būna. Jie žino, ką daryti.
Bet aš noriu jūsų kitko paklausti. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs dabar įsivaizduojat? Vadinasi, mes atimam iš savivaldos teisę be tarpininko kontaktuoti su jų pačių žmonių išrinktu Seimu, patvirtinta Vyriausybe, su visų žmonių išrinktu Prezidentu. Tuo tarpu mes jau “nuleidžiam” tarpininką tarp Vyriausybės ir savivaldos apskričių ir prefektų pavidalu. Tas tinklas, tos keturios pakopos, ką jos mums, vadinkim, demokratijos vystymui duoda? Ar iš tikrųjų reikia tokio darinio, ar nepakanka spontaniškų, savaveiksmių iniciatyvų, vadinkim, kurių pagrindas - bendri interesai? Kam reikia to dirbtinio valdžios nuo žmonių tolinimo? Kam?
B.JAGMINAS. Neatrodo, kad čia būtų koks nors dirbtinis tolinimas. Pirmiausia bus apskritys, Vyriausybės atstovai, Vyriausybė - čia viena tokia linija, o čia savivaldybės - rajonų, miestų - ir sueina į Savivaldybių asociaciją. Gal čia kita linija, kadangi savivaldybės yra atskirtos nuo kitos valdžios. Savotiška savivalda. Na, aš nežinau, jeigu kiekviena savivaldybė ieškos savo teisybės, gal ir nėra gerai. Bus daug kreipimųsi į Vyriausybę kokiu nors klausimu. Asociacija tikriausiai galėtų kompetentingiau tvarkyti visus reikalus ir kreiptis, ieškoti Vilniuje dėl tų reikalų, kurie rūpės rajonuose ar atskiruose miestuose. Taip nusiteikę tie, kurie šiandien dirba vienoje ir kitoje sąjungoje. Jie sutinka dėl tokios asociacijos.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš buvau labai nusiteikęs prieš sveikatos apsaugos sistemos Vyr. gydytojų asociacijos sukūrimą. Kai dirbau Kauno miesto sveikatos skyriaus vedėju, vyr. gydytojai pripažino, kad tai nereikalinga, jeigu tie vadovai vykdo Lietuvos įstatymus, nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus. Aš čia matau savivaldybių kažko nuo kažko gynimą. Nuo kažko apsiginti. Jeigu savivaldybės vadovai, tarybos vykdys įstatymus, nuo ko jie privalės gintis? Mano manymu, mes per pratęstą sesiją be reikalo vargstam. Nejaugi nėra svarbesnių įstatymų? Noriu jūsų paklausti, kas inspiravo, kad tas įstatymas būtų teikiamas per pratęstą sesiją? Ar jis yra konstitucinis, ar nekonstitucinis, kas inspiravo, kam jis reikalingas? Ačiū.
B.JAGMINAS. Aš manau, kad savivaldybėms reikės ne vien gintis nuo ko nors, kas jas žadės pulti. Man atrodo, kad jos norės ir kai ko prašyti, sakysim, Seimo ar Vyriausybės, kad kažką turėtų. Kas inspiravo, aš tiesiog nežinau. Toks įstatymas yra parengtas Savivaldybių komitete, šita asociacija minima Savivaldos įstatyme, mes tą įstatymą priėmėm, vadinas, asociacija turi būti. Tokios asociacijos yra ir kitose valstybėse, kažkur Europoje yra centras. Nežinau kur, bet tų asociacijų lyderiai važinėja po Europą, tariasi savivaldos klausimais Europos mastu. Ir, matyt, atstovauti tarptautinėse organizacijose mūsų savivaldybėms kažkas turi. Jos, matyt, ta prasme reikalingos. Na, nežinau. Dar sako, jog ir pinigų duoda ta Tarptautinė asociacija. Aš tiesiog nežinau, ką jie dar gauna, bet jie važiuoja į komandiruotes kažkur į Šveicariją ar į Austriją ir aptaria savo reikalus.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, iš jūsų projekto ir jūsų kalbos matyti, kad asociacijos taps lyg ir aukštesniąja savivaldybių grandimi. Ar nėra grėsmės, kad savivaldybės taps lyg ir įmonių filialai, neturintys juridinio asmens teisių? Man taip atrodo.
Kokios pasekmės bus, jei kurios savivaldybės iš viso kratysis tokių asociacijų? Ar jos bus prievarta varomos?
B.JAGMINAS. Asociacija galės būti sukurta ir suvažiavimas galės įvykti tuomet, kai dauguma savivaldybių Respublikoje sutiks stoti į šitą asociaciją. Jeigu dauguma nesutiks, vadinasi, savivaldybių asociacijos ir nebus. Reikia daugumos. Negali 10 ar 20 savivaldybių įkurti asociaciją.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėkui. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš.
Seimo narys ponas A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, turbūt daug kas suprato iš pranešėjo, kam reikalinga šita asociacija. Aš keliais žodžiais dar paaiškinsiu. Pirmiau noriu pasakyti: kas kas, o jau Seimo nariai turi daugmaž išmanyti Konstituciją. Šiuo metu teikti tokius klausimus, kodėl neleidžiama kaimui turėti savo asociaciją, rajonui... Priėmėm Savivaldos pagrindų įstatymą, kuriame numatoma, kad lieka vienos pakopos savivalda. Jokių kaimo savivaldybių nelieka.
Antra. Nuo nieko neatsigins šitos asociacijos. Jos spręs savo problemas. Jeigu jos nesugebės išspręsti savo problemų tarpusavyje, joms teks atvažiuoti ir į Seimą, ir į Vyriausybę. Važiuos ne kiekviena savivaldybė atskirai (yra 57 savivaldybės), o atvažiuos vienas asociacijos prezidentas ir visų savivaldybių problemas išdėstys premjerui, Prezidentui ar Seimo Pirmininkui. Ta pati asociacija atstovaus ryšiams su užsieniu. Šiuo metu yra kelios asociacijos. Kiekvienos jų vadas važinėja po užsienį, važinėja iš biudžeto lėšų. Ir niekas nežino, kokią naudą davė važinėdami ir visa kita. O čia iš tiesų pačios savivaldybės nuspręs ir pačios viską darys. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas labai prieštaringas, švelniai tariant. Štai teigiama, kad asociacija yra visuomeninė organizacija. 2 straipsnis. Jeigu visuomeninė organizacija, tai jūs man atleiskit, bet kuo dėti mes? Visuomeninė organizacija savo suvažiavime priims įstatus ir nereikia trukdyt jiems nei įstatymu... Juo labiau Seimo kompetencijoje nėra numatyta, kad ruoštų visuomeninėms organizacijoms įstatus. Abejonę kelia, ar kaimo rajonai gali dirbt kartu su didžiaisiais miestais, kad jų interesai sutaps, kad bus gerai bendradarbiaujama. Kitaip sakant, ar verta ardyti dabartinę susiklosčiusią savivaldybių sąjungų sistemą. Be abejo, asociacija reikalinga, tačiau šiuo atveju visa tai kuriama iš viršaus ir bandoma reglamentuoti įstatymu. Man tai labai primena brežnevinę kolūkių tarybą. Taip pat ji buvo sukurta anais laikais iš viršaus. Būdavo sušaukiama porą kartų per metus pritart gerai Vyriausybės politikai. Panašiai gali atsitikti ir šiuo atveju. Aš manyčiau, kad mes įstatymais neturėtume trukdyti visuomeninėms organizacijoms. Aš manau, kad tokio įstatymo nereikia priimt. O Savivaldos pagrindų įstatymą reikia pakoreguot, kad Seimas nebūtų įpareigotas šito daryt.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis. Reikės apsispręst balsavimu.
Mūsų labai daug - 38 Seimo nariai. Prašau pasiruošti balsavimui. Kas už tai, jog būtų pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Respublikinės savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų” projektui Nr. 1369? Kas už, balsuoja - už. Po pateikimo. Kas prieš - prieš arba susilaiko. Prašau.
Už - 24, prieš - 7, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pone Sadkauskai, aš manau, kad pagrindinis komitetas turi būti Savivaldybių komitetas, galbūt dabar nenustatykime konkrečios svarstymo komitete datos. Ar galim nustatyti? Tada prašau. (Balsas iš salės) Komitete bus svarstoma pirmadienį. Papildomu komitetu komiteto pirmininkas siūlo Biudžeto ir finansų komitetą. O svarstymo Seime datą nustatysime atskirai, kadangi yra daug svarbių klausimų. Ačiū.
5sesija 65p svarstyti klausimai
Svarstome klausimą 2.7. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” projektas Nr. 1267. Kviečiu į tribūną pranešėją poną F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Labas vakaras! Mano supratimu, jūs turit visus dokumentus. Minimas įstatymas reglamentuotų valstybinių, valstybinių akcinių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių tarpusavio santykius bei užsienio valstybių organizacijų atsiskaitymus už prekes ir paslaugas, pinigus pervedant per banką. Vyriausybė, vadovaudamasi šiuo įstatymu, 1993 m. rugpjūčio 31 d. priėmusi nutarimą 673, uždraudusi išvardytoms įmonėms atsiskaityti tarpusavyje grynais pinigais už prekes ir paslaugas, jeigu atsiskaitymo suma viršija 500 Lt per dieną. Tačiau mokesčių inspekcijos, kontroliuodamos šio įstatymo vykdymą, randa pažeidimų, bet negali taikyti sankcijų, kadangi įstatyme jos nenumatytos. Todėl mes siūlome sugriežtinti šią tvarką ir manome, kad išspręstas tas klausimas teigiamai paveiks atsiskaitymus bei kriminogeninę situaciją. Be to, siūlome, kad Lietuvos Respublikos bankai rejestrus tvarkytų, vyriausiąją bei valstybinę mokesčių inspekciją informuotų apie atidarytas, uždarytas atskaitomąsias valiutines ir paskolines sąskaitas. Aš turiu pavyzdžių, kaip atsiskaitoma grynais pinigais apeinant bankus, nerodant pelno ir nemokant jokio mokesčio.
Pasakysiu kelis pavyzdžius. Štai Kauno mieste registruota uždaroji akcinė bendrovė “Leda” 1994 m. balandžio 1 d. pagal sutartį kitai uždarajai akcinei bendrovei “Austelis” Kauno mieste pardavė 150 t pieno miltų ir atsiskaitė grynais pinigais - 270 tūkst. Lt. 1994 m. sausio 3 d. pagal sutartį 13 UAB “Aleks” Kauno mieste pardavė Utenos rajone užregistruotai Guricko įmonei “Auda” 170 t benzino A-76. Bendra sandėrio suma 158 tūkst. 440 Lt. Apmokėjimo forma grynais pinigais į kasą. Ir t.t., ir t.t. Pažymėtina, kad UAB “Aleks” yra fiktyvi firma, nes Lietuvoje neužregistruota, nors turi antspaudą. Sąskaitos banke neturi, dėl to gali verstis neteisėta komercine veikla tik operuodama grynais pinigais. Yra daugiau pavyzdžių.
Taigi aš prašyčiau, kad Seimo nariai pritartų po pateikimo šito įstatymo pataisų svarstymui ir priėmimui. Tai reglamentuotų tvarką ir būtų galima išvengti atsiskaitymo grynais pinigais. Turėtume atitinkamus atskaitymus į biudžetą. Galima būtų pagerinti kriminogeninę situaciją Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū ponui F.Kolosauskui. Posėdžio pabaigoje vis dėlto aš darysiu ir sau repliką, jog būtų gerai, kad čia atėję ne tik manytumėte, kaip rašote aiškinamajame rašte, dėl kriminogeninės situacijos, bet būtų ir kriminologinė ekspertizė tų specialistų, kurie nemano, bet įsitikinę ir žino. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai ir ponas A.Baležentis.
Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, pripažįstu, kad tikrai yra didelė netvarka dėl atsiskaitymų tarp fizinių ir juridinių asmenų. Visi žinom, kad yra dvigubi biudžetai. Tikrai sveikintina, kad reikalinga įstatymo pataisa. Man gaila eilinių kaimo žmonių - ūkininkų. 1 straipsnis. “Visų rūšių įmonės, organizacijos, išskyrus žemės ūkio bendroves, tarpusavyje bei su užsienio valstybių įmonėmis ir organizacijomis už prekes ir paslaugas atsiskaito ne grynais pinigais, o pervedimu per banką.” Jūs žinot perspektyvas, bendrovių dabartį. Faktiškai jos jau nyksta. Viskas pereina į fizinių asmenų rankas, į ūkininkų rankas. Tai ar ne geriau būtų įrašyti pastraipą, kad žemės ūkio fiziniai ir juridiniai asmenys atleidžiami nuo to.
F.KOLOSAUSKAS. Tai svarstytinas pasiūlymas. Kai prasidės svarstymai komitetuose, galima bus pataisyti.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Tai ir aš truputį dėl 1 straipsnio. Iš visų įmonių ir organizacijų išskirtos žemės ūkio bendrovės. Turbūt jums ne paslaptis, kad padaroma skylė, kuria labai daug kas galės pasinaudot. Aš noriu paklausti: kokie tokio išskyrimo tikslai arba kokie motyvai? Tai viena klausimo dalis. Atidarant sąskaitas bus labai daug informacijos. Tai kaip planuojama apdorot tokią pateiktą gausią informaciją? Ir ar iš viso mes ja galėsim pasinaudot? Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Aš galiu pasakyti dėl žemės ūkio bendrovių. Seimas taip apsisprendė. Jūs atsimenat, kad praeitais metais mes teikėm, jog būtų visiems... Dėl šito klausimo vėl galim diskutuoti, vėl naujai keisti, perbalsuoti. Problemų nėra. Kaip Seimas apsispręs, taip ir bus.
Dėl informacijos. Tai labai aiškus momentas, kad mes tuo įstatymu norėjom reglamentuoti, jog ūkio subjektas turėtų vieną valiutinę, vieną litinę sąskaitą Respublikoje, vieną užsienio banke. Atidarant sąskaitas ir jas uždarant būtinai turi būti sprendžiamas banko klausimas. Bankai įstatymiškai bus įpareigoti pranešti atitinkamoms organizacijoms, mokesčių inspekcijoms apie uždarytas ir atidarytas sąskaitas. Tai tik palengvins šito klausimo kontrolę. Bus įstatymiškai reglamentuotas.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kaip tik dėl šitų atsiskaitymų temos. Atsiskaitymas organizacijos, kuri yra gaminanti įmonė, su tokia organizacija, tarkim, socialinio draudimo valdyba “Sodra”. Buvo paminėtas toks faktas, kad išvengti mokėjimo “Sodrai” galima tada, kai dirbantiesiems mokama natūra. Pavyzdys buvo pateiktas, kad štai “Utenos gėrimai” savo dirbantiesiems 300 moka grynais, o 1000 alumi. Tai buvo perdėta. Bet mano klausimas susijęs su vykdymo kontrole. Aš noriu jūsų klausti dėl 2 straipsnio. Rašoma apie vieną sąskaitą Lietuvoje ir vieną sąskaitą užsienyje. Kokia institucija faktiškai galės kontroliuoti užsienio bankuose esančias sąskaitas, jeigu kiekviena užsienio valstybė turi savus įstatymus. Ar mes galim... Mes šiandien turim labai daug informacijos apie sąskaitų buvimą užsienyje ir apie jų nekontroliuojamumą. Ar įmanoma šituo įstatymu ką nors pridėti prie kontrolės pagerinimo?
F.KOLOSAUSKAS. Manau, kad galima. Be abejonės, su Lietuvos banku ir kitais bankais, Lietuvos komerciniais bankais svarstydami turėsime atitinkamų diskusijų. Suprantama, sunkumų bus, bet reikia žengti žingsnį. Jeigu nebus įstatyminės normos, tai mes nieko nepadarysim. O tai, sakykim, bus žingsnis į priekį. Be abejonės, visko nesukontroliuosim. Bet kokia nors kontrolė prasidės.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kiek supratau, mokesčių nemokėjimas yra lyg ir svarbiausia priežastis tam, kad paruoštume šitą įstatymo projektą. Tai kodėl taikomos kolektyvinės sankcijos? Manau, kad ne visi verslininkai arba ne visi mokesčių mokėtojai yra nusižengėliai. Tai taikykim kokius nors kitus būdus, ieškokim kitų būdų. Manau, kad visame civilizuotame pasaulyje atsiskaitymo tvarka, atsiskaitymo būdas yra tarpusavio susitarimo, sutarties klausimas be valstybės kišimosi. Nemanau, kad mes turėtume nutolti nuo civilizuotame Vakarų pasaulyje nusistovėjusių sutartinių atsiskaitymo principų.
F.KOLOSAUSKAS. Iki civilizuoto pasaulio mes dar labai toli. Tai vienas dalykas.
Antra. Akivaizdu, kad atsiskaitoma grynais pinigais. Suprantama, galima numatyti ir personalinę atsakomybę. Tai nepakenks. Aišku, galima numatyti tos firmos vadovui dar ir personalinę atsakomybę. Jis iš anksto žinos, kad jis pažeidžia įstatymą, o įstatymas aiškiai reglamentuoja, kokia bus sankcija už šitą pažeidimą. Bet dar noriu pasakyti, kad gali būti numatyta ir personalinė atsakomybė tam vadovui, kuris daro tokį sandėrį.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Dėkoju. Jeigu galima, dėl motyvų pasisakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Ar galima pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu, ar bus pasisakančių prieš? Matau, yra ir pasisakančių prieš. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo papildymo tikslas suprantamas: pagerinti mokesčių surinkimą į biudžetą. Tačiau pasiūlytos priemonės, man atrodo, bus neefektyvios, o tik apsunkins žmonių gyvenimą. Į tokius motyvus aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. 2 straipsnis. Viena sąskaita viename iš bankų. Atleiskit, bet kas nurodys, kuriame banke įmonė turi atidaryti sąskaitą, ir kas atsakys už tai, jeigu tas bankas bankrutuos? Taigi man atrodo, kad mes perlenkiam. Užsienio valstybėje vieną sąskaitą. Sąskaita užsienio banke yra komercinė paslaptis. Joks užsienio bankas neteiks niekam informacijos apie ten esančias sąskaitas. Šitai labai gerai žino bankininkai. Tai-gi vėl klausimas, ką tai duos? Dėl 1 straipsnio. Buvo labai gerai pasakyta dėl žemės ūkio fizinių ir juridinių asmenų. Aišku, jis neišlaiko kritikos dėl to, kad ir fiziniai, ir juridiniai asmenys turi turėt vienodas teises, vienodas galimybes. Ypač atkreiptinas dėmesys į ūkininkų padėtį dėl to, kad jie dažniausiai atsiskaito grynais pinigais ir šito negalima apribot. Taigi man atrodo, kad šitos priemonės nieko neduos, o suvaržys verslininkystę ir ūkininkavimą. Dėl to aš nepritarčiau pateikimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsavimu. Kas už tai, jog būtų pritarta “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” pakeitimo” (projektas Nr.1267) po pateikimo, balsuoja už, kas prieš - prieš arba susilaiko. Kas už - už, kas prieš - prieš arba susilaiko.
Už balsavo 21 Seimo narys, prieš - 3 Seimo nariai, susilaikė 3 Seimo nariai. Taigi įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Registracija nebuvo daroma, nors kad ir kaip gerbčiau Seimo narį poną A.Gricių, bet vien dėl jo visas Seimas neturi būti priverstas registruotis. Manau, pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas komitetas - Valstybės ir teisės komitetas. Kada galėtų būti svarstoma pagrindiniame komitete? Konkrečios datos jūs dar negalite dabar pasakyti? Pirmadienį. Pirmadienį komitete, o kada galėtų būti svarstoma Seime? Ketvirtadienį negali, kadangi reikia prieš 5 dienas, matyt, dar kitą savaitę.
Ačiū.
Visi klausimai, numatyti darbotvarkėje, išsemti. Bet dar yra Seimo nario A.Endriukaičio pareiškimas. Kviečiu į tribūną Seimo narį A.Endriukaitį. Atsiprašau, visi klausimai neišsemti, iš tikrųjų mane gerai pataisė.
Seimo nario A.Endriukaičio pareiškimai (95.01.24)
5sesija 65p svarstyti klausimai
A.ENDRIUKAITIS. Jeigu man leis pirmininkas, aš padarysiu du pareiškimas. Vienas yra užregistruotas, o kitas truks 15 sekundžių.
“Dėl J.Bernatonio Seimo statuto pažeidimų. 1995 m. sausio 19 d. Seimo posėdžiui pirmininkavus J.Bernatoniui, svarstant 2.3 darbotvarkės klausimą, balsuojant dėl pritarimo projektui Nr.1375 po pateikimo, buvo nutarta:
34 - už, 23 - prieš, 10 susilaikė. Tokiu būdu pritarta.
Seimo narys V.Ražukas pasiūlė balsavimą pakartoti, nes esą blogai dirba balsavimo technika. Šia technika buvo naudojamasi prieš šį balsavimą ir po šio balsavimo. J.Bernatonis nepatikrino technikos patikimumo ir, pažeisdamas Statuto 125 straipsnį, vykdė balsavimą iki pergalingos pabaigos. Po pakartotinio balsavimo projektui nepritarta. Statuto 125 straipsnyje nustatytas vienas pagrindas, kad pakartotinio balsavimo frakcija (cituoju) “gali reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas”.
Tą pačią dieną užsienio reikalų ministras P.Gylys atsakinėjo į 1994 m. gruodžio 30 d. A.Kubiliaus ir 1995 m. sausio 6 d. keturių Seimo narių paklausimus Ministrui Pirmininkui, krašto apsaugos ministrui ir užsienio reikalų ministrui. Pirmininkaujantis J.Bernatonis pažeidė Statuto 218 straipsnį neleisdamas dviem atskirais paklausimais surengti dvi atskiras diskusijas. Be to, jis pats ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A.Kairys bandė cenzūruoti A.Kubiliaus pasisakymus be eilės, kalbėdami ir aiškindami apie tariamą Vyriausybės šmeižtą. Ryžtingas opozicijos veikimas sulaikė A.Kubiliaus išvarymą iš tribūnos.
Prašom įvertinti Seimo Pirmininko pavaduotojo J.Bernatonio elgesį statutiškai ir morališkai.”
Pasirašo 15 Seimo narių. Aš atidaviau originalą į sekretoriatą.
Ir kitas pareiškimas. Pareiškiu, kad aš išeinu iš Biudžeto ir finansų komiteto narių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvaciją jūs pateiksite dėl komiteto ar ne? Jeigu galima - stenogramai, jeigu nenorite pateikti, čia jūsų valia.
A.ENDRIUKAITIS. Motyvacija labai paprasta. Aš nenoriu šitame komitete dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Posėdis baigtas. Kitas posėdis sausio 26 d.