Penkiasdešimt
ketvirtasis posėdis
1994
m. gruodžio 22 d.
5sesija 54p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, labas rytas! Pranešu, kad tęsiasi trumpiausios metų dienos, tęsiasi ir mūsų posėdžiai. Bet yra galimybė šiandien šių metų posėdžius užbaigti. Pabrėžiu - galimybė šiandien užbaigti posėdžius. (Salėje balsai) Vėliau paaiškės. Nuo mūsų bendro darbo.
Taigi, gerbiamieji kolegos, skelbiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 22 d. rytinis plenarinis posėdis pradedamas.
Prašom registruotis. O kol registruojamasi - kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, darbotvarkėje yra klausimas dėl Kultūros vertybių įstatymo. Kaip jūs mums žadėjote, priėmus pono R.Bloškio alternatyvas, tenka derinti 4 straipsnį ir kitas problemas. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas neturėjo jokių galimybių apsvarstyti tą klausimą kartu su visais, kurie balsavo už tą alternatyvą. Nepaisant to, vis tiek darbotvarkėje toliau tas klausimas yra, nors jis iš tikrųjų nedega. Jį drąsiai galima atidėti sausio 12 d., ramiai apsvarstyti visas valdymo problemas, aptarti tą svarbiausią problemą dėl kultūros paveldo ombudsmeno institucijos ir dėl valdymo schemos apskritai. Priešingu atveju iškrinta didžiulė valdymo grandis.
Tai kyla klausimas, kodėl mes dabar taip neprofesionaliai norime šį įstatymą šiandien svarstyti, kai visiškai aiškios skylės? Ir jūsų buvo pažadas, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitete mes turime tą problemą apsvarstyti. Deja, per šias darbo dienas mes to negalėjome padaryti.
PIRMININKAS. Mano buvo pažadėta kitaip: kad komitetas gali. Jeigu komitetas nepasinaudojo galimybe, čia kita problema.
Gerbiamasis Boguši, jūs tuo pačiu klausimu? Tuo pačiu? Ne, kitu? Tada aš noriu iš karto paaiškinti, kad yra gerbiamojo Prezidento teikimas. Kaip žinote, yra teikiamas jo ir pats įstatymo projektas. Dabar yra teikimas konkrečiu darbotvarkės klausimu. Skaitau:
“Įvertindamas užsitęsusį Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo priėmimą, teikiu Seimui klausimą dėl minėto įstatymo svarstymo (priėmimo stadija) gruodžio 22 d. plenariniame posėdyje.”
Seimo statutas Prezidentui suteikia šitą teisę, ir dėl Prezidento siūlymo nediskutuojama.
Prašom. Gerbiamasis V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai! Vakar, kada tvirtinom naująjį generalinį prokurorą ir, žinoma, mes sėkmingai atviru balsavimu patvirtinom, aš buvau pasiūlęs, kad šiandie-ną į posėdžių salę būtų pakviestas esamas generalinis prokuroras A.Paulauskas ir kad mes išdrįstume jam pasakyti ačiū. Ponas Č.Juršėnas šiuo siūlymu buvo tiesiog sužavėtas ir, kaip jis pasakė, labai susidomėjo. Tačiau darbotvarkėj aš to įdomiausio klausimo taip ir nematau. Ar jūs galėtumėte pasakyti, kodėl? Ar mes galėsime padėkoti tam garbingam žmogui?
PIRMININKAS. Kaip žinote, aš į visus klausimus turiu atsakymus. Atsakysiu ir tamstai. Atsižvelgdamas į jūsų pasiūlymą, aš kalbėjausi su jo Ekscelencija, ir jis šiandien 12 val., pristatydamas prokuratūrai naująjį generalinį prokurorą, žada padėkoti gerbiamajam A.Paulauskui savo vardu ir mano vardu. O aš kol kas atstovauju Lietuvos Respublikos Seimui, jeigu kas šitą užmiršo. (Balsas salėje) Aš jau padėkojau Seimo vardu.
Prašom. Kolega B.Genzelis. (Salėje balsai) Kol kas taip, aš atstovauju Seimui pagal jūsų patvirtintą Seimo statutą. Prašom nesiginčyti. Kolega B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nors aš dėl paveldo neturiu komiteto įgaliojimo, bet vis dėlto manyčiau, kad jeigu bus perbalsuota, ir J.Bernatonis atsiims savo pasiūlymą, dėl kurio paskui buvo balsuota, ir bus perbalsuota už straipsnį, kad administracijos pareigūnai, vadovai negali įeiti į šitą komisiją, tada gali būti svarstoma. Bet be šito mes negalime sutikti. Už tokį absurdą buvo nubalsuota! Tai yra nepasiekiama sveiku protu.
PIRMININKAS. Gerai, be epitetų, gerbiamasis profesoriau Genzeli. Kaip prisimenate, Seimo seniūnų sueigoj maždaug taip ir buvo susitarta. Kai nagrinėsim tą klausimą, kitas profesorius, t.y. profesorius A.Matulionis, tikiuosi, tai pasakys.
Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš profesoriui B.Genzeliui pritariu, kad mes čia už daug absurdų esam nubalsavę - ir Konstitucinis Teismas apie tai kalbėjo, ir visuomenė. Aš tiktai dar kartą norėčiau jūsų paprašyti, kaip buvo siūloma mūsų kolegų, pasikviesti A.Paulauską į Seimą. Iš tiesų žmogus labai nusipelnęs Lietuvai. Mes jam turėtume ne per įgaliotus asmenis, o tiesiogiai padėkoti. Aš manau, kad tai yra mūsų, kaip Seimo narių, teisė tą padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Vaišnorai, turiu priminti, kad Prezidentas yra tautos įgaliotas asmuo. Prašom šito nepainioti.
Gerbiamieji kolegos, taigi matau, kad daugiau ginčų nėra. Tas, kas yra kursyvu surinkta, yra aprobuota Seimo seniūnų sueigoj. Prašom pagal kompiuterį. Prašom nestoti prie šoninių mikrofonų.
Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip supratau, kad artimiausiu metu mes daugiau darbotvarkių nesvarstysime, ir Prezidentas savo dekretais visą laiką mums pristatys visą darbotvarkę. Tai čia naujoji tvarka. Aš jus sveikinu.
Antras dalykas. Aš noriu pasakyti, kad jūs esate... Aš dar sykį primenu, esate nuolankus Seimo tarnas. Turėtumėte toks būti. Mes jūsų neįpareigojome nei vakar, nei šiandien padėkoti mūsų vardu ponui A.Paulauskui. Mes reikalavome ir šiandien, ir vakar, kad ponas A.Paulauskas būtų mandagiai pakviestas čia į tribūną, ir mes norėjome jam kiekvienas asmeniškai padėkoti. Jūs pažeidėte mūsų reikalavimą.
Dabar paskutinis dalykas. Gerbiamasis Pirmininke, jūs suklydote, įrašydamas į darbotvarkę klausimą 1.5. Jis yra įrašytas, t.y. biudžeto pataisa. Jūs sakėte, kad tai yra ypatingos skubos klausimas. Aš noriu priminti, kad valstybės biudžeto tvirtinimas ir keitimas yra aprašytas Seimo statute atskiru skirsniu - 28 skirsniu. Šiame biudžeto svarstymo ir keitimo aprašyme nėra nė vieno žodžio apie ypatingos skubos tvarką svarstant arba keičiant biudžetą. Taigi ypatingos skubos tvarka negali būti taikoma valstybės biudžeto keitimui. Ypatingos skubos tvarka gali būti taikoma tik paprastiems įstatymams. Todėl aš siūlau išbraukti šį klausimą kaip neatitinkantį...
PIRMININKAS. Frakcijos vardu siūlote?
A.KUBILIUS. Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau pritarti darbotvarkei, juo labiau kad 2.8 punktas yra. Matyt, bus mažai laiko. Bet aš tikiuosi, kad Pirmininkas šiuo klausimu padės.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš iš tikrųjų žinau, kad jūs esate gana keblioj padėty dėl didelės darbotvarkės apimties ir dėl to, kad šiandien iš tikrųjų reikėtų visus tuos klausimus pabaigti. Jie yra nepaprastai svarbūs. Su tuo aš sutinku. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną etinę problemą. Vis dėlto aš jus suprantu, jūs esate pirmasis Seimo narys, bet tarp lygių Seimo narių. Mano nuomone, ši formulė įgaliotų sudaryti tam tikrą etinį klimatą. Jeigu Seimo nariai nori matyti A.Paulauską, vis dėlto šita moralinė formulė galėtų būti taikos šaka, kad būtų galima čia pamatyti A.Paulauską posėdžio pabaigoj ir t.t., ir pasakyti jam Seimo poziciją. Manyčiau, kad jums tai būtų pliusas, bet ne minusas. Leiskite jus pataisyti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas nėra įgaliotas tautos atstovas. Jis yra aukščiausias pareigūnas, o tautos atstovai yra tik šioje salėje. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Priimu visus patikslinimus, kad tik greičiau pradėtume dirbti, nes kai kas nori greičiau baigti, tik pastangų nerodo.
Taigi dėl generalinio prokuroro pakvietimo. Tokia galimybė, manau, popietiniame posėdy bus. Su juo reikės pasitarti.
Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu atkreipti pono A.Kubiliaus dėmesį į tai, kad šių metų biudžeto pakeitimui netaikoma jokia ypatingos skubos tvarka, tik paprasta tvarka: buvo pateikimas, buvo svarstymas, vakar pritarėm po svarstymo, o šiandien priėmimas. Jokios skubos nėra. Pasižiūrėkite į stenogramas. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kolosauskai, ačiū. A.Kubilius teisus, siūlydamas išbraukti. Čia yra frakcijos teisė, ir dėl to balsuosim. Prašom registruotis. Dar kartą registruojamės.
94 Seimo nariai. Kas už tai, kad 1.5 klausimas dėl šių metų biudžeto pataisos būtų išbrauktas, kaip siūlo viena frakcija, tas balsuoja už. Kas mano, kad klausimas turi likti darbotvarkėje, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
Už išbraukimą - 27, prieš - 47, 3 susilaikė. Klausimas lieka. Dar kartą sakau, dėl gerbiamojo A.Paulausko pakvietimo su juo tarsiuos per artimiausią pertrauką, kad tai būtų padaryta popietiniame posėdyje.
5sesija 54p svarstyti klausimai
1.1 klausimas. Gerbiamasis P.Vitkevičius komiteto vardu. Prašom. Dėl Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, čia jau svarstytas šitas klausimas. Jūs susipažinote su pretendentais į Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus. Tai Č.Jokubauskas, rekomenduojamas skirti Civilinių bylų skyriaus pirmininku, ir V.Greičius - į Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkus. Jie mums pažįstami, ypač gerbiamasis V.Greičius dėl tos garsios bylos. Č.Jokubauskas taip pat yra aukštos kvalifikacijos. Man, dar studentui, teko su juo susitikti ir bendrauti. Aš pažįstu jį kaip gerą teisininką. Aš siūlyčiau tvirtinti juos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkais. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neužsirašė kalbėti, matyt, tiktai bus norima pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Ar gerbiamieji Seimo nariai norėtų paklausinėti pretendentų? Gerbiamasis V.Greičius. Ne. Dėl gerbiamojo Č.Jokubausko? Ne. Ačiū. Tada prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo. Tik aš siūlau, kaip ir kitais atvejais, kad būtų 2 punktas ne tik skirti, bet kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.
Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kalbėdamas frakcijos vardu apie Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų skyrimą, aš negaliu jiems pareikšti jokių priekaištų. Aš noriu pasakyti labai griežtų priekaištų jums, kaip Seimo Pirmininkui. Noriu labai aiškiai pasakyti mūsų frakcijos nuomonę, kad jeigu ir toliau bus šitaip skiriami aukščiausieji valstybės pareigūnai, o Seimas bus tokiu būdu prievartaujamas, kai iš vakaro yra pranešamos kandidatūros, o iš ryto reikia balsuoti už paskyrimą, tai mes nedalyvausime skiriant jokius pareigūnus, ką ir šiandien darome.
PIRMININKAS. Kolega N.Germanas. Iš principo, gerbiamasis Kubiliau, jūsų pastaba teisinga. Bet reikia atsižvelgti į rūsčią tikrovę ir į mūsų priimtus įstatymus, kurie nustatė atitinkamas datas. Beje, datas mes jau keitėm.
Kolega N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš nelabai norėčiau sutikti su gerbiamuoju kolega, prieš mane kalbėjusiu. Mes su šiais dviem garbingais teisėjais jau buvome susitikę. Buvo galima pakalbėti tada, kada jie buvo tvirtinami Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Aš manau, tai yra pakankama priežastis, kad vis dėlto jie yra pažįstami.
Antra, ką aš norėjau pabrėžti. Vis dėlto mes skiriame tikrai aukščiausio, vienus iš aukščiausio lygio pareigūnus. Ateityje būtų gerai, kad frakcijos ir komitetai turėtų galimybę su jais susipažinti. Bet aš dar kartą kartoju: jie yra mums pažįstami. Tuo labiau, mes pažįstame ir iš ankstesnių veiksmų, ir aš siūlyčiau pritarti jų skyrimui.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamieji Aukščiausiojo Teismo teisėjai, tikrai mes jūsų padorumu, ryžtingumu neabejojame. Tačiau pati skyrimo procedūra ir patys atrankos kriterijai mums tikrai sukėlė didelių abejonių. Tuo tik dar labiau mane įtikino ponas V.Greičius, principingai kalbėdamas per televiziją. Todėl aš drįstu labai pagarbiai jūsų atsiprašyti, kad negalėsiu už jus balsuoti. Bet aš tikrai pasitikiu jūsų padorumu ir tikiu, kad ne visi žmonės pasiduoda politinei konjunktūrai ir netarnaus vienai partijai, bet tarnaus Lietuvos valstybei, Lietuvos teisingumui. Taigi aš tikrai su jumis, nors rankos ir nekelsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ir už tai. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Po to, ką pasakė ponas A.Kubilius ir V.Bogušis, nedaug tenka pridurti. Tai turbūt pakankamai aiškiai išreiškė mūsų visų nuomonę. Toks skubėjimas tikrai garbės nedaro nei Seimui, nei mūsų valstybei. Bet kaip ponas Pirmininkas minėjo, įstatymai tokie, ir jis priverstas šitaip elgtis. Tai, ponas Pirmininke, aš noriu jūsų ir paklausti: kodėl vieniems nutarimams yra taikoma tokia tvarka, kurią jūs ką tik pasakėt, kad tik rankos nusileido, skaičius paskelbiamas, ir jie jau yra įstatymai, o dėl kitų nutarimų reikia laukti, kol juos paskelbia visuomenei? Tai arba visiems vienodą taisyklę taikykim, arba ne, arba išsiaiškinkime tuos kriterijus. Buvo nemaža atvejų, kai nutarimus buvo galima laikyti galiojančiais nuo priėmimo momento. Deja, konjunktūriniai kažkokie dalykai neleido šito daryti, ir jūs visada pasakydavote: kai bus paskelbta, tada ir įsigalios. Na, mes nesiginčydavome. Aišku, geriausia, kai įstatymas įsigalioja, kai su juo supažindinama visuomenė.
Kas verčia šitaip skubėti? Kas trukdo jau rytoj tą poros sakinių nutarimą išspausdinti laikraščiuose ar kur nors kitur, ar paskelbti per televiziją, per radiją, ir tada įsigaliotų? Kas verčia štai dabar, tik nuleidus rankas, jau laikyti, kad galioja? Man atrodo, iki Naujųjų metų dar laiko yra, kol įstatymas pradės galioti. Pašau atsakyti ir man, ir kitiems kolegoms.
PIRMININKAS. Galiu paaiškinti. Iš tikrųjų siūlymas dėl nutarimų įsigaliojimo taip, kaip formuluoja kolega S.Pečeliūnas, yra vertas dėmesio, ir galėsim toliau tobulindami Statutą į tai atsižvelgti. O šiuo konkrečiu atveju iš tikrųjų yra rūsti tikrovė. Ir reikia, kad Aukščiausiasis Teismas ir jo vadovai kuo greičiau imtųsi organizacinių techninių reikalų, kurių yra pakankamai.
Gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu dar papildyti, kad Valstybės ir teisės komitetas gana nuodugniai nagrinėjo prezidiumo nutarimus, bylas, kurias nagrinėjo štai šie du garbingi teisėjai. Mes labai nuodugniai svarstėme komitete. Paskutinį kartą, rekomenduojant, tvirtinant juos skyrių pirmininkais, ir dešinieji, ir kairieji komitete balsavo sutartinai, nebuvo nė vieno prieš. Prašau juos patvirtinti.
PIRMININKAS. Kolega J.Karosas. Prašom.
J.KAROSAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau kai ką pasiaiškinti. Nesuprantu tos pozicijos, kurią ką tik išgirdau dešinėje pusėje. Jie palaiko kolegas, neabejoja jų profesionalumu ir sąžiningumu ir kartu vien dėl procedūrų ir formalių dalykų atsisako balsuoti už tuos žmones. Tai vienas dalykas.
Antra mažytė pastaba. Aš nenorėčiau, kad kuri nors partija, ypač turinti atstovų Seime, būtų įtarinėjama antivalstybine veikla, tariant, kad jeigu balsų dauguma paskiriamas koks nors pareigūnas, tai jis yra ne valstybės, bet partijos pareigūnas. Labai atsiprašau už tokią interpretaciją. Dėkui.
A.ALBERTYNAS. Repliką noriu.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Po balsavimo, gerbiamasis Albertynai.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, įpratęs kalbėti labai trumpai, todėl sakau - labai blogai, kai šiurkščios jėgos pagalba braunamasi pro atvirus vartus. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Žinoma, šios tartiufiškos kalbos, kad jie už, o balsuos prieš, turbūt pasaulyje tai yra vienintelis fenomenas. Daugiau turbūt nerasime tokių gražių dalykų kituose parlamentuose, kada mušasi į krūtinę, o ypač vienas krikščionis demokratas, kai jis taip gerbia ir taip daro, bet balsuoja prieš.
Brangūs Seimo nariai, ateina Kalėdos, pasižiūrėkime į save, vienas į kitą ir tada kalbėkime taip, kaip pridera krikščionims.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi - už, keturi - prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų skyrimo” (nutarimas iš dviejų punktų), prašom balsuoti. Prašom skaičiuoti. Manau, kad nebūtina. Jokių abejonių nebuvo.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 57.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra. Malonėkite nevaikščioti dabar po salę.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vienbalsiai, 57 balsavus už, niekam prieš, niekam nesusilaikius nutarimas “Dėl Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų skyrimo” priimtas.
Sveikinu skyrių pirmininkus, sveikinu Aukščiausiojo Teismo pirmininką P.Kūrį ir kviečių jį čia arčiau tribūnos. (Balsai salėje) Bus viena ceremonija. Minutėlę! Po to, gerbiamasis Albertynai.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Aukščiausiojo Teismo vadovai!
Gerbiamieji kolegos, jums liudijant, jums matant naujajam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui noriu įteikti jo pažymėjimą. (Plojimai) Kviečiu gerbiamąjį P.Kūrį tarti žodį. Prašom.
P.KŪRIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
Aš ir mano kolegos Aukščiausiojo Teismo vadovybėje labai atsakingai priėmėme jūsų pasitikėjimą, kurį jūs parodėte skirdami mus į šiuos labai svarbius postus. Kai kas mus jau spėjo pavadinti kamikadzėmis. Aš tokių teiginių vakar girdėjau. Nežinau, ar kažkas nori, kad Lietuvoje Aukščiausiasis Teismas taptų kamikadze. Mano manymu, nepaisant skirtingų politinių pažiūrų, tam tikro susvetimėjimo ir susipriešinimo, kuris egzistuoja šioje salėje, visi puikiai suprantate, kad Seimas išrinko Teismą ir jo vadovybę, kuris bus depolitizuotas. Mes spręsime, kaip vakar prisiekėme, bylas ir ginčus vadovaudamiesi tik įstatymu, tik tais įstatymais, kuriuos jūs priimate, ir tik savo sąžine. Šitą aš jums galiu užtikrinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ar gerbiamasis A. Albertynas dar tebenori repliką? (Balsai salėje) Be reikalo užkabinau. Prašom. Labai trumpai.
A.ALBERTYNAS. Jeigu mes tokiu aišku klausimu tiek diskutuosime, tai mes šiandieną darbą baigsime 24 val. Tokiems klausimams reikėtų skirti mažiau laiko.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pone Bendinskai, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Gerbdamas jūsų labai garbingą amžių, aš noriu pastebėti, kad prieš niekas nebalsavo, ir prieš niekas nepasisakė.
Linksmų šv.Kalėdų jums! Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū A.Bendinsko vardu.
Gerbiamieji kolegos, gavau anoniminį raštelį. (Balsai salėje) Bus perduota. Skaitau: “Gerbiamasis Seimo Pirmininke, masinės informacijos priemonės pranešė, kad Seimo nariams po eglute jūs pažadėjote padėti po japonišką televizorių. Klausimas - ar šis televizorius su distanciniu valdymu?” (Salėje juokas) Ne, be distancinio valdymo ir tarybinės gamybos.
A.ALBERTYNAS. O klausimą galima šiuo klausimu?
PIRMININKAS. Prašom. Dar kartą A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Praeitais metais du Seimo nariai dovanų atsisakė ir grąžino. Gal tie patys Seimo nariai ir tuos televizorius šiandien grąžintų atgal, tai mes čia juos pasidalytume? Ačiū.
PIRMININKAS. Tai kad televizoriai dar neįteikti. Pasirodo, yra tikinčių Senelio Šalčio pasakomis. Vienas jų - A.Albertynas.
5sesija 54p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, antrasis darbotvarkės punktas. Mes dirbame beveik tiksliai pagal grafiką, net viena minute anksčiau. Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas. Liko mums susitarti dėl kai kurių klausimų. Prašom, gerbiamoji Girijotiene. Prašom.
S.GIRIJOTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, jums įteiktas šiek tiek pakeistas, atsižvelgiant į vakarykštes pastabas, naujas projektas, kuriame yra... Ar pradėsime nuo pradžios, ar einame iki galo?..
PIRMININKAS. Nuo pradžios.
S.GIRIJOTIENĖ. 2 straipsnyje atsižvelgta į vakarykštę pono J.Pangonio pastabą dėl antrosios pastraipos 2 punkto. 2 straipsnio antroji dalis. Išbraukti fizinių asmenų pajamų mokesčio apmokestinimą. Galbūt reikėtų priimti Seimo nario J.Pangonio siūlymą ir tą išbraukti taip, kaip yra alternatyvoje.
PIRMININKAS. Jūs siūlote pagal alternatyvą, kuri surinkta kursyvu?
S.GIRIJOTIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji kolegos norėtų pasisakyti? Gerbiamasis J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš visiškai su tuo sutinku, nors, žinoma, nuo to aiškiau nebus, kadangi tiek apmokestinamų, tiek neapmokestinamų pajamų yra dešimtys rūšių, todėl šis straipsnis nieko nepasako. Taip pat, kaip ir 1 punktas nieko nepasako. Tačiau bent jau iš tikrųjų jis bus nevienadienis. Kitu atveju jis būtų buvęs vienadienis. Todėl aš pritariu ir primenu, kad po 2 straipsnio yra mano pateiktas 2.2 straipsnis, prie kurio buvo žadėta sugrįžti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Pangoni, sutinkate su tuo, kad su jumis sutinkama?
J.PANGONIS. Žinoma, sutinku, nes yra logiška priimti taip, o ne taip, kaip buvo. Kadangi laikinasis fizinių asmenų įstatymas ne visas gaunamas pajamas apmokestina. Pavyzdžiui, dividendai šiuo metu yra neapmokestinami ir visai nereikia jų deklaruoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, ar jūs dar norite? Ne? Ačiū. Tada bendru sutarimu priimam.
Dabar tas dalykas, apie kurį kalba gerbiamasis J.Listavičius. Gerbiamoji pranešėja, prašom. Man atrodo, kad mes buvome susitarę.
S.GIRIJOTIENĖ. Praėjusį kartą lyg ir buvo sutarta jo nepriimti, o jeigu jūs vėliau eisite su pataisa, tai gal tada.
J.LISTAVIČIUS. Taip, noriu pasakyti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad jis iš viso nebuvo svarstytas ir nieko apie jį nebuvo pasakyta. O jeigu čia siūlo, kad dar 10 kartų reikės sugrįžti, tai iš dalies aš su tuo sutinku, kad prie jo reikės nuo pat pirmų dienų sugrįžti, kadangi jis yra neįgyvendinamas ir nerealus. Esu tos nuomonės, kad vis dėlto tai, ką galima padaryti šiandien, nepaliktume rytdienai. Ačiū.
Kartu norėčiau, kadangi pas mus šeimos tarsi jau dingo, antrojoje pastraipoje įrašyti “bendrą turtą”, ne “kitą šeimos turtą”, o “bendrą turtą deklaruoja asmuo, nurodydamas jam priklausančią dalį”. Toliau viskas pagal tekstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, susitariam dėl tų dalykų, dėl kurių galime susitarti, po to, jeigu reikės, grįšime dar prie kai kurių dalykų. Nors man atrodo, ten buvo viskas sutarta ir balsuota arba bendru sutarimu. Bet kol kas taip, kaip siūlo pranešėja, o po to galėsime dar grįžti atgal. Prašom.
Dar nori tarti žodį gerbiamasis R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Aš noriu atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, jeigu mes vėl iš naujo priiminėsime kiekvieną straipsnį, kur vakar buvo nubalsuota, tai mes iki antros valandos nakties dirbsime. Aš siūlau tik tuos, kurie buvo atidėti. Trečias buvo balsuotas, ir kam tada apie jį kalbėti?
PIRMININKAS. Taip, aš taip ir siūlau. Būtent dėl tų, dėl kurių nesusitarėme ir kas surinkta kursyvu. Prašom žiūrėti. Gerbiamoji pranešėja, prašom toliau.
S.GIRIJOTIENĖ. Tai 2.2 lieka, nenagrinėjam?
PIRMININKAS. Taip.
S.GIRIJOTIENĖ. Toliau buvo Seimo nario J.Listavičiaus pastaba 8(7) straipsnį redaguoti kitaip. Mėginau redaguoti. Jeigu tai bus netinkama, aš siūlau tai padaryti kartu.
PIRMININKAS. Prašom 8(7).
S.GIRIJOTIENĖ. Tai iš esmės nesikeičia, pertaisymas to, kas buvo.
PIRMININKAS. Taip. “Privalantis deklaruoti turtą ir pajamas asmuo.” Mano manymu, teisingiau suformuluota. Priimam taip?
S.GIRIJOTIENĖ. Dar įrašyta “darbdaviai” 9(8) straipsnyje. Ten irgi kursyvu (gal nelabai matyti) antrojoje eilutėje. “Iš darbdavių ir mokesčių mokėtojų.”
PIRMININKAS. Taip buvo siūlyta.
S.GIRIJOTIENĖ. Buvo siūlyta, “darbdaviai” įrašyta, taip?
PIRMININKAS. Sutinkam.
S.GIRIJOTIENĖ. Tada pereiname prie 10(9) straipsnio antrosios dalies. Pirmoji dalis turbūt abejonių nekelia, matyt, tokia galėtų būti.
Antrojoje dalyje vakar lyg ir buvo apsispręsta su nuostata, kad šie pareigūnai pajamas skelbia valstybės sąskaita. Ta pirmoji dalis yra įrašyta taip, kad visi išvardyti pirmajame priedėlyje pareigūnai savo ir sutuoktinio pajamas skelbia “Valstybės žiniose” nemokamai. Mes siūlome iš pirmojo priedėlio išbraukti, tiksliau, 10 ir 11 punkte išvardytiems pareigūnams netaikyti šitos nuostatos. Jeigu mes...
Aš norėčiau šiuo klausimu pasakyti savo nuomonę. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pažiūrėsite į pirmąjį priedėlį, tai čia nuo 1 iki 9 punkto yra išvardyta apie 200 asmenų, be sutuoktinių. Su sutuoktiniais būtų maždaug 400 deklaracijų. Jeigu mes įtraukiame 10 ir 11 punktus, tada pereiname prie tūkstančių. Jeigu įrašysime muitinių pareigūnus ir Mokesčių inspekcijos pareigūnus, tai susidarys labai didelis skaičius ir, mano manymu, jeigu jiems bus suteikta teisė skelbti nemokamai laikraštyje, spaudoje, tai laikraštis daugiau nieko nedarys, tiktai skelbs pareigūnų pajamų deklaracijas. (Balsai salėje) Ką ta bendra suma pasako?
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti su Seimo nariais, kurie negavo teisės kalbėti.
S.GIRIJOTIENĖ. Labai atsiprašau. Gal tą klausimą reikėtų balsuoti alternatyviai, arba už visą sąrašą, arba išbraukiant 10 ir 11, kaip yra suformuluota alternatyvoje, tačiau dar noriu atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad tai skiriasi nuo to, ką siūlė ponas J.Listavičius. Ten buvo sutuoktinio ir šeimos narių arba artimų giminaičių. Mes apsiribojome pareigūno ir jo sutuoktinio, kaip yra daugelyje pasaulio valstybių, kad tik vyras ir žmona deklaruoja savo pajamas. Pareigūnas deklaruoja žmonos pajamas arba žmona savo vyro. Toliau atsiribojant nuo visų kitų.
PIRMININKAS. Matyt, čia reikės balsuoti du kartus. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl vienos alternatyvos ir dėl kitos. Po du Seimo narius dėl vieno ir kito varianto. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamoji pranešėja, kiek pamenu, vakar dėl sutuoktinio balsuota nebuvo. Buvo balsuojama tik dėl “skelbia”, o dėl šios alternatyvos nebuvo.
S.GIRIJOTIENĖ. Vadinasi, bus trys alternatyvos: savo, savo ir sutuoktinio, ir savo ir visų šeimos narių.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu dėl muitininkų ir mokesčių inspektorių. Manau, kad iš principo jie turėtų būti pirmiausia įrašyti pagal jų deklaracijų svarbą ir galimybes, kaip jie gali pasinaudoti savo tarnybine padėtimi. O dėl to, ką jūs sakote apie “Valstybės žinias”, aš manau, čia yra techninė problema. Gali “Valstybės žinios” metų pradžioje išleisti kelis šimtus specialių knygų, ir to visiškai užteks. Specialų priedą, ir to užteks. Čia nėra jokios problemos. Nemanau, kad tos deklaracijos bus spausdinamos ir spausdinamos ištisus metus. Vieną kartą per metus bus išspausdinta ir viskas. Todėl aš siūlau būtinai palikti muitininkus ir mokesčių inspektorius.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Manau, kad dėl visų mokesčių inspektorių ir muitininkų galbūt ir nėra reikalo daryti įstatymiškai, kad jie privalomai skelbtų. Tačiau, jeigu mes įtrauktume tuos rajoninių mokesčių inspekcijų vadovus ir muitinių vadovus, tai maždaug susidarytų apie 60-70 žmonių. Gal būtų logiškas toks kompromisas, kad tik muitinių vadovai ir rajonų ir miestų mokesčių inspekcijų vadovai. Vietoje 10 ir 11, kaip dabar įrašyta, sukonkretintume tik jų vadovus.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, minutėlę, kol kiti pasisakys.
Kolega J.Listavičius dėl alternatyvų. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau šiek tiek plačiau pasakyti. Vakar buvo išsakyta tokia mintis, kad, girdi, čia jau ir žmogaus teisės pažeidžiamos, ir pan., ir pan. Aš noriu pasakyti, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, jog 11 straipsnyje nurodyta, kad įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 d. Todėl vakar ir anksčiau girdėtos kai kurių žmogaus teisių gynėjų pasakėlės apie Lietuvos gyventojų žmogaus teisių pažeidimą dėl turto ir pajamų deklaravimo, net ir jomis patikėjus, yra metų senumo. Slapstytis už nuskurdintų Lietuvos gyventojų nugarų ar žmogaus teisių pažeidimo pasakėlių mažiau nei nedora, arba mažiausiai nedora. Pareigūnas ir tarnautojas gyvena ne vakuume, o šeimoje. Išskirti jo pajamas, sakykime, iš privačios veiklos, dovanas ar kitokiu būdu gautas iš visos šeimos pajamų, nėra galimybių. Gyvenimo praktika rodo, kad turtas ir pajamos perskirstomos tarp šeimos narių ar giminaičių. Todėl vieno asmens, kad ir labai gero, išskyrimas iš šeimos ir tik jo vieno deklaracijos duomenų skelbimas yra šios priemonės kompromitavimas ar sąmoningas vengimas pateikti teisingus turto ir pajamų duomenis deklaracijoje. Negi tai reikia dar kam nors aiškinti? Kadangi vakar buvo priimtas sprendimas apie pareigūnų turto ir pajamų deklaracijų duomenų skelbimą, deklaracijos duomenis, taip aš manau, turėtų skelbti ne tik sutuoktiniai, bet ir kartu gyvenantys vaikai bei išlaikytiniai.
Siūlau ir kviečiu balsuoti už pareigūnų ir tarnautojų sutuoktinių, kartu gyvenančių vaikų ir išlaikytinių deklaracijų duomenų skelbimą. Reikėtų pagalvoti apie 10 ir 11 punktus, net negalėtų būti ir kalbos, tačiau jeigu mes apsiribosime susiaurintų pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaracijų duomenimis, tai tuos 1 ir 2 priedėlius dar reikėtų patikslinti. Kadangi čia tas 1 ir 2 priedėliai yra apie deklaravimą, o apie duomenų skelbimą gal reikėtų tą priedėlį, sakykime, ar jį trečiu pavadinti, ar pirmu pavadinti, bet jis turėtų būti dar platesnis negu pirmas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom dėl alternatyvų. Sutuoktiniai. Alternatyva dėl priedėlių ir alternatyva dėl muitinių ir mokesčių inspekcijų. Prašom. Čia yra trys alternatyvos.
G.A.PAVIRŽIS. Dėl priedėlių, tai mano buvo visi raštiški pasiūlymai ir jie yra priimti. Aš dėl jų pretenzijų neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū.
G.A.PAVIRŽIS. O dėl to, kad skelbtų savo ar sutuoktinio, mano manymu, reikia palikti savo.
PIRMININKAS. Kolega A.Rudys, ir balsuosime.
A.RUDYS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai yra skirtingi dalykai. Vienas dalykas yra pirmas priedėlis, kuris numato patį deklaravimą, ir antras dalykas yra skelbiančių žmonių sąrašas. Aš siūlau palaikyti variantą, kad būtų nurodyta, kad skelbiami pirmų devynių arba skelbt nereikia dviejų paskutinių, nes tikrai Biržuose gyvenančiam žmogui visai neįdomu, kiek Lazdijų muitinės viršininko pavaduotojas gavo pajamų. Ši informacija yra vidinė, jos skelbimas neturi prasmės. Aš siūlau, tegu tas priedas lieka, tačiau skliausteliuose reikia įrašyti (išskyrus to priedo 10 ir 11 punktuose paminėtus asmenis).
Dabar dėl skelbiančių platumo. Aišku, kad skelbti vien asmeniškai, be šeimos narių, yra beprasmis dalykas. Tai yra tas pat, kas nieko nepadaryti. Dėl to aš palaikau idėją, kad būtų skelbiamos ir paties pareigūno, ir jo sutuoktinio, ir kartu gyvenančių vaikų (Salėje šurmulys), ne, pusbrolių, pusseserių nereikia, kaip čia replikuoja iš vietos. Norėčiau dar patikslinti, kad negerai yra suformuluota įstatymo projekte, nes ne pareigūnas skelbia savo ir sutuoktinio, bet reikia užrašyti, kad yra skelbiamos pareigūno ir jo sutuoktinio deklaracijos. Kodėl? Todėl, kad tai jau įstatymų numatoma prievolė pareigūno sutuoktiniui, o ne tam pačiam pareigūnui, kuris subjektyviai skelbdamas sutuoktinio duomenis tikrai pažeis to žmogaus tam tikrą konfidencialumą. Įstatymas turi uždėti prievolę. Jeigu žmogus yra toks, tai jo pajamos turi būti skelbiamos.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau naujų alternatyvų neteikti, juo labiau žodžiu. Yra trys alternatyvos ir dėl jų balsuosime. Kolega P.Vitkevičius, ir balsuosime. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, negalima sutikti su gerbiamojo A.Rudžio šiais išvedžiojimais. Geriausiu atveju galima kalbėti apie sutuoktinį, bet ir tai pagal privatinę teisę sutuoktiniai gali turėti ir visados turi atskirą turtą ir nebus tokių... Čia einama į sovietizmą, kada buvo bendroji jungtinė nuosavybė. O vaikai visur, visose valstybėse turi atskirą turtą ir dėl kokių nors kitų giminaičių čia jokios kalbos negali būti, tik apie sutuoktinius. (Salėje šurmulys) Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Per tą laiką dar kartą gerbiamąją pranešėją prašom pasakyti savo nuomonę dėl visų trijų alternatyvų, kurias jūs remiat.
Gerbiamasis Listavičiau, na, po 10 kartų.
J.LISTAVIČIUS. Na, bet redakcija šio straipsnio balsavimui netinkama.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, vieną minutę.
J.LISTAVIČIUS. Ne daugiau.
PIRMININKAS. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš noriu pasakyti, kad redakcija tai netinkama pateikta. Juk skelbia tai ne pareigūnas, ne jo sutuoktinis, o atiduodama. Ir Mokesčių inspekcija viską daro patikrinusi turto ir deklaracijos duomenis. Taip. Valstybinė mokesčių inspekcija. O pareigūnas ar tarnautojas sutikimą arba deklaruojantis duoda savo raštišką sutikimą, o ne kiekvienas atskirai rašo. Ačiū.
PIRMININKAS. Galima suprasti, kaip užrašyta, būtent ta interpretacija, kurią jūs aiškinate.
Gerbiamoji pranešėja.
Prašom registruotis.
S.GIRIJOTIENĖ. Mano nuostata būtų tokia. Šio įstatymo pirmajame priedėlyje išvardyti valstybės pareigūnai, išskyrus 10 ir 11 punktuose paminėtus, valstybės sąskaita skelbia savo ir sutuoktinio turto ir pajamų deklaracijų duomenis “Valstybės žiniose”. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Prašom daugiau nesiginčyti. 66 Seimo nariai.
S.GIRIJOTIENĖ. Toliau, kaip ten parašyta. Tai yra mano siūlomas pirmasis variantas šitos pastraipos.
Kitas siūlymas yra išbraukiant šitą, nenurodant, kad išskyrus 10 ir 11 punktus. Kiek aš suprantu, dar trečias, t.y. ne tik sutuoktinio, bet ir kartu gyvenančių vaikų. Ir dar viena alternatyva - tik paties pareigūno. (Balsai salėje) Kodėl? Ponas G.Paviržis laikosi nuostatos, kad turi būti tiktai pareigūno deklaracija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tada skaldysime į kelias dalis ir balsuosime tiek, kiek reikia. Pirmas dalykas - skelbia savo ir sutuoktinio ar šeimos narių, t.y. ar tik sutuoktinio, ar ir daugiau - alternatyva tokia.
S.GIRIJOTIENĖ. Iš pradžių savo.
PIRMININKAS. Taip, savo, o antra alternatyva - ir daugiau, t.y. ...(Balsai salėje) Ne, jeigu bus pasirinkta antra pusė, antra alternatyva, tada balsuosime atskirai.
Dėmesio, gerbiamieji kolegos!
Pirmas balsavimas: skelbia tik savo... (Balsai salėje) Visi nori kalbėti. Aš jaučiu, kad tikrai dirbsime šiandien ilgai, o jeigu dar kas, tai ir rytoj, tokia yra grėsmė. (Balsai salėje) Gerbiamasis Jarašiūnai, prašom trumpai, kaip jūs paprastai sugebate. Kolega E.Jarašiūnas. Klausykite!
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad būtų aišku, jeigu mes formuluotume, kad “skelbiama”, nes pats pareigūnas nieko neskelbia, jis deklaruoja savo pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tuo pasibaigia. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia šiose žiniose. Pats pareigūnas nenueis ir nepadarys... Nedarykime dviprasmiško teksto.
PIRMININKAS. Čia redagavimo klausimas. Nematau problemos. Skelbia, tai žinoma, kad per Mokesčių inspekciją, kadangi ten atiduoda. Aš nematau čia problemos.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Pirma alternatyva: skelbia savo arba skelbiami savo. Antra alternatyva - sutuoktinio ir galbūt daugiau. Jeigu pasirinksime antrąją alternatyvą, tada ją skelsime į dvi dalis. Sutuoktinio ar šeimos narių. Ar aišku? Prašom pasiruošti balsuoti. Pirma... Registracija ką tik buvo.
Kas už tai, kad būtų pasirinkta tarp dviejų alternatyvų? Skelbia savo - mygtukas “už”. O jeigu skelbia ir daugiau - mygtukas “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. (Salėje šurmulys) Labai daug. Prašom registruotis. Pusė Lietuvos - mano “švogeriai”. (Salėje triukšmas) 78 Seimo nariai. Dar kartą formuluoju alternatyvą. Čia bus dvigubas balsavimas, jeigu mes pasirinksime antrąją alternatyvą. Pirma alternatyva: skelbia savo - mygtukas “už”. Antra alternatyva: skelbia sutuoktinio ar daugiau, čia kol kas nesirenkame, sutuoktinio ar daugiau. Taip, sutuoktinio, t.y. žmonos ar vyro ir šeimos. O jeigu nubalsuosime ne už pirmąją alternatyvą, o už antrąją, tada balsuosime antrą kartą. Skelbia sutuoktinio ar šeimos narių, tada bus antrą kartą balsavimas. Prašom balsuoti. (Salėje šurmulys) Vėliau. Prašom balsuoti ir rinktis.
Už pirmąją alternatyvą - 15, už antrąją - 59.
Dabar antroji alternatyva. Ji formuluojama taip. (Balsas salėje. - Jūs žadėjote po to.) Tuoj suformuluosiu, kad tamstai būtų aiškiau, jeigu bus aišku, aš daugiau neaiškinsiu, jeigu neaišku, - dar kartą paaiškinsiu. Kas už tai, kad būtų “skelbia sutuoktinio” - mygtukas “už”. “Skelbia šeimos narių” - mygtukas “prieš”, o į šeimos narius įeina ir sutuoktinis.
V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Pone Pirmininke, aš labai stebiuosi tais jūsų šachmatiniais etiudais ir sugebėjimu greitai viską suprasti. Aš esu kur kas blogesnis Seimo narys, ne toks mano trenažas. Bet aš noriu pasakyti, kodėl mes leidžiame vėl tą patį daryti? Vieną kartą jau buvo. Jūs vėl formuluojate alternatyvas. Kodėl, paaiškinkite man? Jau vieną kartą mes buvome su pažeistomis piliečių teisėmis, kaip pasakė Prezidentas. Vėl dabar norite nubalsavusių daugumos ar mažumos. Na, mus visus nubaus. Ar gali būti alternatyva, jeigu aš gyvenu šeimoje, kaip vakar mes su ponu J.Bernatoniu išsiaiškinome. Tai ką, jam dabar skirtis? (Salėje juokas) Mes vakar su juo apie tai kalbėjome. Jis sako, aš nenoriu skirtis su žmona. Ji jokio dividendo neturi ir t.t. Bet pajamos yra šeimos. Alimentai yra šeimai. Atleiskite, tai yra viso gyvenimo bendras principas pasaulyje.
PIRMININKAS. Jūs galite nebalsuoti, jeigu jums nėra alternatyvos. Kitiems yra.
Taigi alternatyva tokia. Už - sutuoktinis, prieš - šeimos nariai. Aišku?
Dėl balsavimo motyvų prieš tai buvo pasisakyta. Šeši Seimo nariai pasisakė, o ne vienas, už ir prieš. Aš įspėjau dėl visų alternatyvų. (Salėje šurmulys) Užtenka. Prašom balsuoti. Kas už sutuoktinį - mygtuką “už”, kas už šeimos narius - mygtukas “prieš”. Prašom balsuoti.
Už sutuoktinį - 30, prieš - 42. Pasirinkti šeimos nariai. Ačiū.
S.GIRIJOTIENĖ. Toliau reikia apsispręsti, ar už visą pirmajame priedėlyje išvardytą sąrašą, ar išbraukiame 10 ir 11 punktus.
PIRMININKAS. Dėmesio! Alternatyva dabar aiškesnė. Už visą sąrašą iš 11 pozicijų - “už”, be 10 ir 11 pozicijos - mygtukas “prieš”. (Salėje šurmulys) Įspėju ir mūsų mielas damas. Galimybė dirbti rytoj vis didėja. Prašom registruotis. Aš tikrai tai matau ir širdimi jaučiu. Iki pietų. Aš galiu paaiškinti, kodėl gali tekti rytoj dirbti. Tarybiniai televizoriai be distancinio valdymo, dar nesupakuoti. Seniai gaminti, tą aš turiu galvoje.
81 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti.
Kas už visą sąrašą - mygtukas “už”, kas už sąrašą be 10 ir 11 pozicijos - mygtukas “prieš”, susilaikę neskaičiuojami. (Balsai salėje) Skelbimui, skelbimui. Šio įstatymo pirmajame priedėlyje išvardyti pareigūnai arba visi, arba išskyrus 10 ir 11 punktus.
Kolegos, dėmesio!
Kas už visą sąrašą - mygtukas “už”, kas už sutrumpintą sąrašą, be 10, 11 pozicijos, - mygtukas “prieš”. Prašom balsuoti. (Salėje šurmulys) Nešūkaukit!
Už - 72, prieš - 4. Pasirinktas visas sąrašas.
Dabar trečia alternatyva: “ir jų šeimų nariai”.
S.GIRIJOTIENĖ. Tai jau yra.
PIRMININKAS. Yra dabar? Ar reikia balsuoti už visą straipsnį? Nereikia. Ačiū.
S.GIRIJOTIENĖ. Tada 11(10) straipsnis. Trečiojoje dalyje priimtas pono J.Listavičiaus siūlymas, kad “kiti Lietuvos gyventojai deklaruoja nuo 1998 metų”.
PIRMININKAS. Priimat?
S.GIRIJOTIENĖ. Vienerių metų tarpas pasirengimui, o per tą laikotarpį... Aš suprantu, tie išvardyti pirmajame ir antrajame priedėlyje asmenys deklaruoja nuolatos. Jiems pertraukos nėra.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gal aš ne visai kompetentingai galėsiu paaiškinti. Būtų gerai, kad finansų ministras paaiškintų, ką tai reiškia. O aš noriu pasakyti tai, kad pertrauka - tai ne jokia naujiena. Mes ir praeitais metais, kada buvome priėmę Lietuvos Respublikos pareigūnų ir tarnautojų turto deklaravimo įstatymą, mes žadėjome ne mažiau kaip 2-3 metų pertrauką, tai ir dabar tą patį. Jeigu taip žiūrėtume iš eilės, tai šis įstatymas yra bevertis. Visų pirma reikės parengti naują įstatymą. Gerbiamieji Seimo nariai, to nepamirškime, kad mes turėsime tą padaryti.
Toliau. Mes išbandysime vieną etapą tie atsakingiausi, per metus kiti, o susidarys gana nemažai žmonių.
Toliau. Visų pirma, sakykime, ir aukščiausio lygio specialistai, ir visi kiti gražiai deklaruoja. Mums reikia per tuos 3 metus sukurti, aš vakar minėjau, automatizuotą duomenų kaupimo, dorojimo sistemą. Aš minėjau. O žinoma, dabartiniame projekte dingo tie visi keliauninkai, o tokių keliauninkų, jūs turėtumėt žinoti, susidarys 400 tūkst. Visų pirma 100 tūkst. iš viso dingo, o kitų bent socialinės apsaugos ir “Sodros” darbuotojai nesuranda. O kad surinktume per šalį, tai aš sakiau, kad tas keliauninkas šiandien dirba Vilniuje, poryt Kaune, Zarasuose. Jo duomenys turės būti sukaupti šalies lygiu, jeigu kalbame apie Lietuvos gyventojų pajamų ir turto deklaravimą. Parengti tokią automatizuotą duomenų kaupimo...
PIRMININKAS. Laikas!
J.LISTAVIČIUS. ... dorojimo sistemą, mes to nepadarysime per dvejus metus.
S.GIRIJOTIENĖ. Taigi aš priėmiau jūsų alternatyvą. Kam reikėjo šito?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ar reikia balsuoti dėl viso straipsnio, kadangi alternatyva priimta? Nereikia. Ačiū.
Dabar, gerbiamasis Listavičiau, prašom dar kartą. Ar jūs teikiate savo alternatyvą, kuri pažymėta, dėl 10(2) straipsnio?
J.LISTAVIČIUS. Besąlygiškai. Pasižiūrėkite, kas ten rašoma. Ten...
PIRMININKAS. Minutėlę, prašom ramiai motyvuoti.
J.LISTAVIČIUS. Ten yra rašomi pavedimai. Turėtų pradėti dirbti ne iš kokio nors patriotizmo ar altruizmo, o turėtų planingai pradėti dirbti visos žinybos, ministerijos ir parengti tai, kas neparengta. Todėl 10(2) arba, galima sakyti, baigiamosios nuostatos yra besąlygiškai reikalingos, be jų joks darbas nevyks. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas dėl 10(2) straipsnio. Prašom. Nėra gerbiamojo V.Zimnicko. Gerbiamasis V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manyčiau, kad dabar reikia atkreipti dėmesį į tai, jog yra informacijos amžius. Jeigu mes einame į Europą, tai mes turime informacijos dalykus tvarkyti daug sparčiau negu per 2-3 metus. Dabar jau yra net Vidaus reikalų ministerijoje sukaupti rinkėjų sąrašai. Ar čia taip sunku sukaupti tuos turto sąrašus? Galima galbūt apriboti pagal vertę per metus. Nes juk tie, kurie rašys, verslininkai ir t.t., niekas jiems netrukdys. Ir jie netrukdys tiems pareigūnams, nes jie rašys, ir tie gali rašyti. Kitas dalykas dėl skelbimų ir tikrinimo. Aš pasisakau už tai, kad nuo 1997 m. būtų visuotinis turto surašymas ir už turtą būtų imami mokesčiai. Tai irgi yra labai svarbus dalykas. Man atrodo, kad nereikia trejų metų, galėtų būti galbūt nuo 1996 m., per metus padarys. Jeigu mes taip lėtai žygiuosim į informacijos amžių, tai mes atsiliksim nuo Europos, ir mūsų ten nereikės. Prašau pakeisti šitą datą į ankstesnę.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Kolosauskai, dėl gerbiamojo J.Listavičiaus siūlomo 10.2 straipsnio. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš turiu pasakyti tokį dalyką, kad ta data, sunku pasakyti, gal ir realesnė yra. Bet aš noriu akcentuoti vieną momentą, kad mes priimsime Gyventojų pajamų mokesčių įstatymą, kuris uždės prievolę visiems deklaruoti pajamas ir turtą. Tai tas dalykas jau bus padarytas. O įgyvendinimas, be abejo, užtruks. Taigi J.Listavičiaus pasiūlymą reikia paremti.
PIRMININKAS. Prašau gerbiamąją pranešėją dėl 10.2. Prašom nepainioti. Kalbam apie 10.2. Tai yra pavedimai Vyriausybei iki kovo 1 d. tą padaryti, iki gegužės 25 d. tą ir tą. Prašom.
S.GIRIJOTIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 10.2 straipsnis iš esmės yra pavedimai Vyriausybei. Tiesiog nurodymai, kokiomis formomis parašyti ir kaip parengti. Man atrodo, tai tiesiog Vyriausybės negerbimas, o, man atrodo, reikia pasitikėti. Vyriausybė tikrai geriau išmano tuos dalykus, negu žmonės, atitolę nuo šito darbo. Aš manyčiau, kad Vyriausybei reikėtų suteikti tam tikrą savarankiškumą įgyvendinant šį įstatymą. Dabar nurodinėti, iki kokios dienos, kokią formą parengti, na, nežinau. Aš siūlyčiau šitos alternatyvos nepriimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas gerbiamojo J.Listavičiaus siūlomas papildomas straipsnis, t.y. 10.2 straipsnis, tas balsuoja už. Kas mano, kad to nereikia, kaip pranešėja pabrėžė, kad Vyriausybė tikrai padarys, kas jai privalu padaryti, o mes ją vis tiek kontroliuosim, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už - 28, prieš - 30, susilaikė 6. Alternatyva nepriimta.
Gerbiamieji kolegos, ačiū. Dėl visų straipsnių susitarta. Prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo.
S.GIRIJOTIENĖ. Dar priedėlis.
PIRMININKAS. Priedėlis? Dėl priedėlio, man atrodo, susitarta. Niekas neabejojo.
S.GIRIJOTIENĖ. Priedėlis... patikslinti su ponu J.Listavičiumi pavadinimus priedėliuose, taip? Gerai.
PIRMININKAS. Taigi dėl šeimų narių mes balsavom, man atrodo.
S.GIRIJOTIENĖ. Aišku. Gerai, viskas aišku. Už visą įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pranešėja. 4 - už, 4 - prieš.
Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, aišku, apgailestauju, kad vienerius metus praradom. Tačiau, manau, geriau taip, kaip dabar yra, negu kad išvis nebūtų šito įstatymo. Tačiau aš šiame įstatyme matau keletą didelių trūkumų. Pirma. Neišspręstas deklaravimo subjekto klausimas. Aš esu įsitikinęs, jog kai Vyriausybė pradės rengti konkrečius dokumentus, detaliau apibrėžiančius subjektą, aš prognozuoju, kad kitų metų viduryje ateis į Seimą, prašydama patikslinti subjekto sąvoką.
Antra. Neaiškus turto deklaravimo atskaitos momentas. Juk šitame įstatyme numatomas tik turto įsigijimo deklaravimas. O jeigu nėra atskaitos momento, nėra pradžios, nėra registruojamo deklaruoti privalomo turto pirminio įvertinimo, pirminio fiksavimo įstatymo veikimo pradžioje, tai tolesnis deklaravimas, jo patikrinimas pakimba ore.
Trečias dalykas, į ką norėčiau atkreipti dėmesį. Jeigu Prezidentas bus nuoseklus, jis šitą įstatymą atmes. Kodėl? Todėl, kad jis negali pakeisti argumentų. Ir vėl pasakys - diskriminavimas: vieniems uždedam anksčiau negu kitiems. Aš siūliau kitą variantą. Aš siūliau uždėti prievolę visiems. Tik tiems, kurie neišvardyti įstatyme, deklaravimą atidėti. Tada būtų išspręsta šita juridinė kolizija. Taigi dėl to, ką aš anksčiau pasakiau, aš asmeniškai, balsuodamas dėl šio įstatymo, susilaikysiu ir, manau, būsiu teisus.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien priimamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas liks Respublikos Seimo darbe viena iš juodų dėmių. Svarbus ir labai reikalingas Lietuvos Respublikai įstatymas paverstas jo imitacija. Tai padaryta ne iš nežinojimo, o sąmoningai, siekiant suklaidinti Lietuvos gyventojus, tartum Seimo daugumai, LDDP, labai rūpi valstybės interesai renkant valstybės mokesčius, kovojant su mafinėmis ir korumpuotomis struktūromis. Deja, tai tik dar vienas nuskurdintų Lietuvos gyventojų interesų išdavimas, jų apgaulė.
Iš viso įstatyme 12 straipsnių. Turėjo būti per 20. Sunku surasti bent trečdalį straipsnių, kurie atitiktų tokiam įstatymui keliamus reikalavimus. Ir tai nėra Seimo daugumai, LDDP, paslaptis. Įstatymas nesprendžia negalinčių deklaruoti ligonių, nedirbančių pensininkų, invalidų turto ir pajamų deklaravimo problemų, šeimos ir asmenų turto bei pajamų deklaravimo pagal jų savininkus, turto ir pajamų deklaracijos formos ir turinio, ką deklaruoti, kur deklaruoti, kaip deklaruoti, pajamų apyvartos kontrolės apskritai ir mokesčiams skaičiuoti atskirai. Tai ir mokesčių kontrolės, pareigūnų ir tarnautojų atsakomybės už turto ir pajamų deklaravimo pažeidimus, lydimųjų norminių dokumentų papildymo, keitimo bei šio įstatymo realizavimo tvarkos ir laiko. Šis įstatymas negalės tarnauti valstybės interesams, padėti įgyvendinti valstybės mokesčių ir privalomųjų mokėjimų politiką, nes jis tuščias. Jis sėkmingai tarnaus mafinėms ir korumpuotoms struktūroms, padės nuslėpti prisigrobtą turtą, išvengti mokesčių valstybei, sukrauti visą mokesčių naštą ant nuskurdintų Lietuvos gyventojų.
PIRMININKAS. Laikas.
J.LISTAVIČIUS. Reziumuodamas paminėtą ir protestuodamas prieš LDDP, Seimo daugumos, veidmainystę, tariamą norą deklaruoti ir faktišką jo ignoravimą, aš pasisakau prieš dabar teikiamą priimti bevertį, klaidinantį Lietuvos gyventojus įstatymą. Kad istorijai būtų aišku, kas ko siekė priimdamas atskirus straipsnius ir visą įstatymą, gindamas savo, Lietuvos gyventojų ir valstybės interesus, Tėvynės sąjungos - Konservatorių frakcijos vardu siūlau priimti šį įstatymą vardiniu balsavimu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Aš nekalbėsiu taip pesimistiškai, kaip gerbiamasis J.Listavičius. Šis įstatymas, jo priėmimas yra žingsnis į priekį tvarkant visą mūsų valstybės mokesčių sistemą ir dedant turto deklaravimo pagrindus visų pirma pradedant nuo aukštas pareigas užimančių tarnautojų. Tos kalbos, kad bus neparodomas visas turtas, yra ne visai sąžiningos, nes 2 straipsnio trečiasis punktas sako, kad turės deklaruoti kitą įstatymu nustatyta tvarka apmokestinamą turtą. Tai yra nekilnojamas turtas, už jį yra įvestas mokestis. Jeigu tu turėsi apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, turėsi jį deklaruoti. Todėl čia sakoma neteisybė, kad nereikės sausio 1 d. turimą turtą deklaruoti. Aš manau, teisingai padarėme, kad Seime nesileidome į tas visas smulkmenas, nes, matyt, Vyriausybė ir Finansų ministerija geriau žinos, kokią turto ir pajamų deklaracijos formą bei kokius metodinius nurodymus priimti vykdant šį įstatymą. Manau, kad Seimui netgi netinka įstatyme nurodinėti konkrečius nurodymus arba formas. Žodžiu, siūlyčiau balsuoti už ir baigti tas politines spekuliacijas. Visa turto ir pajamų deklaravimo, mokesčių sistema ne taip greitai Lietuvoje bus. Tai yra sunkus ir ilgalaikis darbas. Pavyzdžiui, Čekija, valstybė, kuri tikrai yra pažengusi rinkos ekonomikos keliu daugiau negu mes, nesiruošia to daryti, nes supranta, kiek tai reikalauja ne tik juridinių, bet ir materialinių išteklių.
PIRMININKAS. Laikas. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mes visą laiką, kalbėdami apie šį įstatymą, turime daugiau omeny ne tai, kas korumpuotas, kas nekorumpuotas. Manyčiau, kad tai daugiau finansus ir biudžetą papildanti priemonė. Mano manymu, šis įstatymas, kurį priėmėm, yra visai neblogas. Tačiau irgi turiu apgailestauti, kad matau keletą ne visai gerų dalykų. Mano supratimu, jau dabar galėjo pradėti deklaruoti visi Lietuvos asmenys, nereikėjo atidėti. Nebūtina mums šiuo metu juos rūšiuoti, žiūrėti ir t.t. Tą deklaravimą buvo galima nukelti vėliau. Tada, kada mes galėjome... reikalas būtų galų gale, kai turėtume sistemą. Bet žmonės, tie, kurie turi, sakykim, kurie yra turčiai, jie lieka už borto, mes jais visiškai nesidomim, atidedam kelerius metus. Atvirai kalbant, mane visiškai nuvylė šitas priimtas 10 straipsnis. Aš maniau, kad mano alternatyva, apie kurią sakiau, kad savo, sukels diskusiją, deja, buvo staigiai imta, balsuota ir t.t. Aš, pavyzdžiui, kai šitaip parašyta, niekaip nesuprantu, kaip deklaruos šeima. Jūs pamatysit šitą koliziją. Reikėjo iš tikrųjų pažiūrėti. Kai kurie Seimo nariai siūlė, kad reikia sukeisti vietomis. Mes, užrašę šitą subjektą, iš tikrųjų tą klausimą, man regis, galutinai supainiojom. Aš, suprantama, siūlau balsuoti už šį įstatymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys. Prašom.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, nereikia mums patiems sau aiškinti, ką mes šiuo atveju priiminėjam. Tais argumentais galima tik save guosti ir įtikinėti. Aišku, kai mes lito įvedimo metu įteisinom nešvarius pinigus ir išlaukėm tą didelio privatizavimo etapą, valstybinio turto išsidalijimo etapą (jis praktiškai jau eina į pabaigą), kol pradės galioti šitas įstatymas... Tuo metu, kai jis turėjo veikti... Aišku, tą laiką mes praradom. O šitas įstatymas yra būtent pareigūnams, kurie labiausiai galėjo tuo piktnaudžiauti, tačiau mes to laiku nepadarėm. Taigi šį įstatymą dabar galima priimti, ir jis nepavojingas tiems, kurie tą turtą tvarkė. Tą aiškiai suvokia visi žmonės ir nereikia mums kitų argumentų sakyti. Labai gerai, kad mes vis dėlto priėmėm ir dėl šeimos narių, ir visų kitų, tas įstatymas nuo to pagerėjo ir sudaro galimybę kovoti su korupcija. Aš nesu toks pesimistas, kaip gerbiamasis J.Listavičius. Tai bus nors ir silpna, bet vis dėlto antikorupcinė priemonė. Šitas įstatymas ne mokestinė, o antikorupcinė priemonė. Silpna, bet vis tiek reikalinga. Žinodamas, kad gerbiamasis J.Bernatonis bus nuoseklus ir Prezidentui padedant darys viską, kad tos nuostatos būtų iš įstatymo išimtos, aš pasisakau už šitą įstatymą, nes beveik įsitikinęs, kad jį reikės dar kartą čia ginti, kad jis bent jau toks “praeitų”. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gerbiamasis A.Rudys padarė labai teisingų pastabų. Praktiškai reikės deklaruoti tik įsigyjamą turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 60 tūkst. Lt, ir pajamas. O kas parašyta trečiajame punkte - tą kitą apmokestinamą... Mes apmokestinome tik gamybinį nekilnojamąjį turtą, o viso kito mes dar neapmokestinom. Todėl, gerbiamieji, ir išeina kolizija, kad praktiškai žmogus galės įsigyti bet kurį turtą, nors ir už milijoną, ir pasakys: “o aš turėjau kojinėj milijoną”. Niekas pagal šį įstatymą iš jo nepareikalaus, kad dabar tą turimą turtą deklaruotų. Nors net jeigu pareikalautum, būtų antra kolizija. Kaip žinom, nusikaltėlių struktūros turi savo atstovus tiek policijoje, tiek, matyt, turės ir Mokesčių inspekcijoje. Sužinoję, kad žmogus turi milijoną, iš karto pas jį ateis, ir kaip žinome... Čia ir yra problema. Daug kas tikisi, kad įstatymas daug duos, bet jis praktiškai duos mažai. Ir ypač todėl, kad mes nuo pat 1995 m. neprivertėm deklaruoti turtą tuos, kurie tą turtą yra sukaupę, t.y. verslininkus. Galiu drąsiai pasakyti, kad korumpuotos valdžios turtas yra supainiotas su verslininkų turtu. Todėl mes priversime tik sąžiningus valdininkus deklaruoti, kurie nieko ir neturi. Šio įstatymo štai koks esminis skirtumas. Tarp kitko jis blogas ir tuo, kad anksčiau nuo žmonų buvo galima pinigus nuslėpti, o dabar nebeleis nuo žmonų nuslėpti. Tai dar vienas minusas.
PIRMININKAS. Esminis.
J.VESELKA. Todėl visus tuos minusus... Manau, kad tai yra daugiau pareiškimas, negu rimtas įstatymas. Galbūt mums pavyks jį sutvarkyti priimant fizinių asmenų... įstatymą, o šiaip aš susilaikysiu, nes jis yra nekoks įstatymas. Jis praktiškai veikti negalės.
PIRMININKAS. Laikas.
J.VESELKA. Jeigu mes jį tokį ir paliktume.
PIRMININKAS. Kolega A.Tauras. Prašom.
A.P.TAURAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Toks įstatymas, kaip sakė gerbiamasis R.Dagys, turėjo būti priimtas jau seniai, matyt, dar Aukščiausiosios Tarybos, kai buvo pradedama privatizacija. Žinoma, jis yra labai pavėluotas. Be to, čia buvo pasakyta, kad kai kurie jo punktai pradės per vėlai veikti. Tai, matyt, irgi yra didelis trūkumas. Yra ir daugiau trūkumų. Tačiau nesutikčiau su gerbiamuoju J.Listavičiumi, kad reikėtų dar 24 straipsnių. Mano supratimu, svarbu, kad šitas įstatymas būtų gyvenimiškas, kad būtų vykdomas. Todėl aš siūlyčiau Seimo vadovybei, kad reikėtų kuo greičiau pataisyti Baudžiamąjį kodeksą, jį reikia papildyti, nes priešingu atveju jis tikrai gali būti. Aš, nežiūrėdamas į jo trūkumus ir į tai, kad priimamas nelaiku, pasisakau už.
PIRMININKAS. Ačiū. 4 pasisakė už, vienas dar gali pasisakyti prieš įstatymą.
A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu priminti, kad aš jau vakar buvau užsirašęs ir šiandien dar kartą pakartojau, bet tiek to. Aš noriu pasakyti keletą dalykų ir atkreipti dėmesį į pono J.Veselkos pasisakymą. Aš manau, kad jis buvo ne visai teisus, sakydamas, kad verslininkai nebus priversti deklaruoti pajamas. Kai kurie verslininkai, kaip mes žinome, bus priversti deklaruoti. Aš noriu padėkoti ponui J.Veselkai, kad jis galų gale mums visiems paaiškino, kodėl vienas Seimo vadovybės narys taip aktyviai pasisakė prieš šitą įstatymą. Pagaliau mes aiškiai sužinojome. Norėčiau taip pat priminti, kad šis įstatymas yra tęsinys to, ko mums praeitais metais nepavyko padaryti. Todėl čia nereikėtų kaltinti Aukščiausiosios Tarybos, kad ji nepriėmė tokio įstatymo, o pačiai Seimo daugumai reikėtų prisiimti atsakomybę už tuos veiksmus, kuriuos praeitais metais ji padarė. Be abejo, galima suvokti finansininkų nerimą dėl šito įstatymo trūkumų. Jie yra akivaizdūs. Iš tikrųjų valdininkų, kurie blokados metais sugebėjo statytis namus, turtas bus ir toliau nežinomas. Bet vis dėlto tai yra žingsnis į priekį dėl to, kad visi aukščiausiojo lygio valdininkai bus priversti deklaruoti turtą. Todėl frakcijos vardu, suprasdamas, dar kartą kartoju, valdininkų nerimą, aš visiškai suprantu, kad prie šito įstatymo turėsime grįžti pačiu artimiausiu metu, jeigu norėsim, kad jis veiktų. Aš frakcijos vardu visus raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar yra prieštaraujančių dėl vardinio balsavimo? Nėra. Gerai.
5sesija 54p svarstyti klausimai
Tada vardinis balsavimas bus per pertraukėlę, kad nebūtų kokių nors tikrų ar tariamų pažeidimų, o dabar trečiasis darbotvarkės punktas - ratifikavimas. Prašom netriukšmauti! Premjeras sėdi jau 20 minučių. Ką, mes dar turėsim jį laikyti? Prašom dirbti iki pietų tvarkingai ir dėl visko balsuosim taip, kaip reikia.
Gerbiamieji kolegos, kas nori pasisakyti dėl Laisvosios prekybos sutarties su Europa ratifikavimo?
Kolega A.Gricius. Prašom.
A.GRICIUS. Dėkoju. Aš norėčiau pratęsti vakar pradėtą diskusiją, kurią pradėjo ponas A.Saudargas, pasakydamas mintį, kad mūsų frakcija lyg ir pasisako prieš šitos sutarties ratifikavimą. Jis bandė aiškinti šitos sutarties svarbą Lietuvai. Pasakau galbūt ne visų, bet mūsų frakcijos daugumos nuomonę, kad mes visiškai pasisakom už šitos sutarties ratifikavimą, ir štai kodėl. Mes visiškai suprantame tuos sunkumus, kuriuos šitos sutarties ratifikavimas gali sukelti mūsų žemdirbiams. Tačiau, lyginant su Latvija ir Estija, mūsų Lietuvos žemdirbiai Vyriausybės ginami yra kur kas daugiau. Antra. Aš tikiuosi, kad mūsų Vyriausybė, atkreipdama dėmesį į mūsų žemdirbių sunkią padėtį, pasistengs tų šešerių metų laikotarpiu, kiek įmanoma ir kiek leis mūsų biudžetas, vienaip ar kitaip paremti žemdirbių gamybos restruktūrizaciją ir kitas priemones, kurios reikalingos, kad padėtume kaimo žmogui. Kita vertus, man atrodo, be galo svarbu yra tai, kad šitos sutarties ratifikavimas ir vieningas jos ratifikavimas yra svarbus Lietuvos sprendimas ne tik ekonominis, bet ir politinis. Tegu dešinieji mūsų oponentai nedrįsta kaltinti Lietuvos demokratinės darbo partijos, jos frakcijos dėl to, kad mes sukamės į Rytus, nenorime integruotis į Vakarų struktūras, nenorime, kad Lietuva būtų tikrai nepriklausoma ir turėtų subalansuotą tiek užsienio, tiek ekonominę politiką. Kviečiu visus ir dešinėje, ir kairėje balsuoti už šitą sutartį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Plečkaitis. Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Malonu, kad didžioji frakcija yra apsisprendusi, pasak A.Griciaus, ir ji balsuos už šitos sutarties ratifikavimą, nors, aišku, žemdirbių atstovai kelia tokius, sakyčiau, nevisiškai logiškus pagal mūsų ekonominę situaciją reikalavimus, reikalaudami tiek daug iš biudžeto lėšų mūsų nusmukusiam žemės ūkiui.
Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į šios sutarties svarbą mūsų Lietuvos valstybės saugumui ir integravimuisi į Europos struktūras. Jeigu mes neratifikuosime šitos laisvosios prekybos sutarties, tai, aišku, mes užkirsime sau kelią pasirašyti asocijuotą sutartį su Europos Sąjunga. Žinoma, Lietuva netaps ir Europos Sąjungos nare. O nuo to mūsų valstybės ir žmonių saugumas kur kas susilpnės ir atsidurs labai neaiškioje situacijoje. Todėl aš visokeriopai pritariu šios sutarties ratifikavimui. Manau, kad ji prisidės prie mūsų valstybės ir tautos tolesnio saugumo ir integravimosi į Europos ir vakarietiškas struktūras. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos! Ekonominiu požiūriu, atrodo, jau išsiaiškinom, kad yra kai kurių momentų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Dėl politinių reikalų. Žinoma, mes esam patekę į tam tikrą sudėtingą situaciją. Žinoma, politiniu požiūriu mes, ko gero, kitos išeities neturim. Tačiau įvertindami visus šituos reikalus mes komitete kol kas neapsisprendėm ir esam tokios nuomonės, kad kiekvienas komiteto narys balsuos taip, kaip jam atrodo geriau. O jeigu pasakyčiau apskritai, tai mane vakar labai nudžiugino pono V.Landsbergio ir pono A.Saudargo pasisakymai. Mes šitų pasisakymų stenogramas turėsime komitete. Aš prižadu, kad labai aktyviai jas vartosime, aiškindami nesupratingiems kaimiečiams mūsų puikią šios srities politiką. Už tai, žinoma, aš labai dėkoju. Tai štai tokie mano samprotavimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Be didelių įžangų aš siūlau ratifikuoti ir baigti šitą diskusiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Labai gaila, kad dalis Seimo narių kalba apie žemės ūkio problemas nieko nenutuokdami apie žemės ūkio dabartinę ekonominę padėtį. Aš vakar po savo pasisakymo diskutavau su Žemės ūkio ministerijos sekretoriumi gerbiamuoju V.Putvinskiu. Tai jis man aiškino, kad jeigu Europoje žemdirbiai būtų balsavę už įstojimą į Europos Sąjungą, tik žemdirbiai, tai į Europos Sąjungą nebūtų įstojusios Austrija, Švedija. Norvegija automatiškai neįstojo. Nebūtų įstojusi Danija. Didelis klausimas, ar būtų įstoję vokiečiai ir anglai. Taigi mes žinome pasekmes ir kuo viskas pasibaigs. Man labai patiko vakar gerbiamojo Seimo nario A.Sakalo paaiškinimai dėl kvotų Lenkijai. 7 tūkst. tonų kvota, Lietuvai tik 1 tūkst. tonų sviesto. Sako, labai mažai skiriasi. Jeigu 1 tūkst. ir 7 tūkst. labai mažai skiriasi, tai įdomu sužinoti, kokios jo aritmetinės žinios. Turėtų svarstyti ta komisija, kuri teikia profesorių vardus, ir patikrinti matematikos išmanymą. Jeigu aš dabar balsuočiau už, aš neturėčiau, ką pasakyti žemdirbiams, kodėl aš negyniau jų interesų. Na, neišeina balsuoti nei už, nei prieš. Aš susilaikysiu. Vis tiek mums Vyriausybė turės atsakyti, kaip toliau gyvens žemdirbiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Nenorėdamas atimti iš kolegų ir Vyriausybės atstovų daug laiko, aš pasisakau už šių sutarčių ratifikavimą. Tai mes turime padaryti kuo greičiau, nes tai yra gyvybiškai svarbu Lietuvos integracijai į ekonomines, politines ir gynybines Vakarų Europos struktūras. Dėkoju.
PIRMININKAS. 4 pasisakė už. Dabar gali pasisakyti tik tie, kurie prieš. Ar V.Landsbergis prieš?
V.LANDSBERGIS. Pone Pirmininke...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas prieš?
A.BENDINSKAS. Ne, ne prieš. Už.
PIRMININKAS. Kolega R.Žurinskas prieš? Nėra prieš? Ačiū. Tada prašome pasiruošti balsuoti. Dėmesio! Prašome pasiruošti balsuoti. Kas už tai... Registruotas 81 Seimo narys. Juk čia turi būti fiksuota dauguma - 57. Fiksuota dauguma ne mažiau kaip 57. Taigi, kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas dėl laisvosios prekybos sutarties su Europos Bendrija ratifikavimo? Kas už, prašome balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 86.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs, man atrodo, skaičiavot rankas, o ne balsuojančius. Tikrai 8?
Gerbiamieji kolegos, 86 Seimo nariams balsavus už ir tik 8 susilaikius nutarimas “Dėl laisvosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Lietuvos Respublikos ratifikavimo” priimtas. (Plojimai) Kelias į Europą atvertas, kadangi nutarimas įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Pažadu šiandien pasirašyti. (Salėje triukšmas) Ačiū, gerbiamasis premjere, už moralinę paramą.
5sesija 54p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, dabar prašome dar nesiskirstyti, kadangi reikės ratifikuoti dar vieną labai svarbų ir europinį, ir antikorupcinį dokumentą dėl nešvarių pinigų. Kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, ar galim iš karto balsuoti?
Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes turėtume pritarti šitai konvencijai, kuri mums leistų geriau pasinaudoti europiniais mechanizmais kovojant prieš korupciją ir nešvariu būdu gautų pinigų legalizavimą. Todėl aš siūlyčiau pritarti šitai konvencijai. Taip pat aš norėčiau priminti, kad kai bus skelbiamas konvencijos tekstas, kad būtų suderintas su originalais.
PIRMININKAS. Svarbi pastaba. Sutinku.
Kolega A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Aš noriu priminti, kad apie šitą konvenciją opozicija pradėjo kalbėti dar praeitais metais. Aš, siūlydamas balsuoti už šitos konvencijos ratifikavimą, vis dėlto norėčiau Teisingumo ministerijai papriekaištauti, kad per ilgai buvo rengiamasi šitos konvencijos ratifikavimui. Taip pat norėčiau priminti, kad Europos Taryboje yra dar daug kitų konvencijų, taip pat skirtų bendrai kovai su nusikalstamumu. Aš linkėčiau mūsų Teisingumo ministerijai greičiau rengti šitų konvencijų ratifikavimą.
PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Siūlau pritarti ir balsuoti už šitos sutarties ratifikavimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir aš naudodamasis savo teise taip pat drįstu pasakyti, kad konvencija buvo pasirašyta 1990 metais. Ir pasirodo, verta pereiti į opoziciją, kad pastebėtum tokią svarbią konvenciją. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas “Dėl 1990 m. Europos Tarybos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ratifikavimo”? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 92.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuostabu. Seimo nutarimas “Dėl 1990 m. Europos Tarybos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ratifikavimo” priimtas.
A.ALBERTYNAS. Replikuoti noriu.
PIRMININKAS. Minutėlę. Taip pat ir šis nutarimas įsigalioja nuo šios dienos.
Kolega Albertynai, dėl kurios ratifikacijos? Dėl pirmos...
A.ALBERTYNAS. Dėl pirmosios ratifikacijos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.ALBERTYNAS. Dabar visus tuos, kurie balsavo už laisvosios prekybos sutartį, kiek žinau, veš į Molėtus, į Europos centrą. O ar tuos, kurie balsuodami susilaikė, veš, ar neveš? Man neaišku. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes dirbam pakankamai tvarkingai, todėl, ko gero, galės būti ilgesnė pertrauka, nors bus vardinis balsavimas.
5sesija 54p svarstyti klausimai
Dabar 1.5 punktas. Pranešėjas - gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom. Prašome nedalyti kortelių - paskui vėl bus triukšmas. Balsavimas bus paskelbtas ir balsavimo laikas bus fiksuotas, kad paskui nebūtų neaiškumų.
F.KOLOSAUSKAS. Laba diena, kolegos! Lietuvos Respublikos 1994 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo pakeitimo projektas. Vakar po svarstymo jam buvo pritarta. Visos pastabos yra įvertintos ir jums yra išdalytos. Kitų pasiūlymų ir alternatyvų nėra. Siūlau pradėti balsavimo procedūrą.
PIRMININKAS. Jeigu kas pageidauja dėl balsavimo motyvų, prašom. Kolega J.Listavičius. Užleiskim damą! Gerbiamasis Listavičiau, būkit mandagus. Gerbiamoji E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Labai įdomiai pateiktas tas klausimas dėl savivaldybių dotacijų pakeitimo. Keičiami priedai nekeičiant paties įstatymo. Jeigu tuose prieduose tik būtų skaičių tarpusavio pakeitimai, tai būtų leistina. Dabar nenurodyta, iš kokių lėšų bus padidintos dotacijos savivaldybėms. Jeigu tokį įstatymą priimsit, tai faktiškai yra tik du būdai. Arba negaus iš valstybės biudžeto lėšų tie, kuriems priklauso (ligoninėms, mokykloms bei kitiems reikalams), arba bus padidintas biudžeto deficitas. O tai labai neigiamai atsilieps todėl, kad jis ir taip jau viršija normą. Todėl iki nebus pateikti viso įstatymo pakeitimai nurodant šaltinius, tvirtinti vien savivaldybėms negalima. Nors šitą padaryti yra būtina. Savivaldybėms lėšos reikalingos ir turi būti atiduotos, nes pavasarį buvo padaryta taip, kad savivaldybės tos, kurios nelabai patiko LDDP, matyt... Joms biudžete nebuvo pakankamai lėšų suteikta, nes turbūt galvojot, kad rudenį bus rinkimai ir tose savivaldybėse tegul dar dešinieji, jeigu dar buvo, susikompromituoja. Kai tie rinkimai neįvyko, tai tikriausiai tas klaidas reikia ištaisyti. Bet reikia ištaisyti pakeičiant visą įstatymą. Negalima šitaip daryti, kaip dabar pateikta. Turi būti pakeistas visas įstatymas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš visų pirma norėčiau, kad būtų balsuojama ne už visą įstatymą, o už atskirus straipsnius. Įstatymo projekto 1 straipsnio turinys yra diskutuotinas. Kad būtų leista įvykdyti valstybės biudžetą tik 90%, reikia pirmiau išsiaiškinti valstybės biudžeto 1994 m. sužlugdymo priežastis. Tam Vyriausybė turėtų pateikti motyvuotus argumentus. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad dalis negautų 1994 m. pajamų yra dengiama iš valstybės biudžeto trumpalaikėmis paskolomis. Iš valstybės biudžeto dingsta 10% tiek pajamų, tiek išlaidų. Jei iš trumpalaikių paskolų dengiama, tai svarbu žinoti, kokie tų skolintų lėšų šaltiniai. Svarstymo metu buvo pasakyta, kad tai ne paskola, o biudžeto lėšų perskirstymas. Vadinas, reikėtų perskirstyti ir lėšų šaltinius, kaip ir minėjo gerbiamoji E.Kunevičienė. O tai nepadaryta. Aš pasisakau prieš 1 straipsnį ir kviečiu taip balsuoti kitus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūloma balsuoti pastraipsniui ir su tuo reikia sutikti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis? Dėmesio! Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis? Prašome pirmiau registruotis, o po to balsuosim. Registracija. Salėje 85 Seimo nariai. Kas už 1 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 39, prieš - 14, 12 susilaikė. Straipsnis priimtas.
Ar kolegos reikalauja balsuoti ir dėl 2, ir dėl 3? Gerai. 2 straipsnis priimtas. Dabar prašome dėl 3 straipsnio. Ir 2? Prašau. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Ne, aš ne dėl 2.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius dėl 2, matyt?
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu kolegų prašyti nebalsuoti už 2 straipsnį todėl, kad tie normatyvai yra, na, nerandu tokio žodžio, kad nieko neįžeisčiau. Kas uždirbo, tam nieko neduodam, nulis, kas turi labai daug skolų, tam pridedama tiek, kad padengtų visas skolas. Vadinasi, ką mes tuo skatinam? Skatinam išlaidavimą. Padarykim bent vieną rajoną, kad jis tikrai pajustų, jog jeigu jis nieko nedaro, neturi jokios pramonės, nieko nevysto, tai kad jis bent kiek blogiau gyventų. O dabar visus sulygina kaip buvusiais supersovietiniais laikais. Todėl siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas dėl 2 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. 2 straipsnis praktiškai yra tas priedėlis. Būtų labai įdomu, jeigu šalia būtų išspausdinta, sakykim, kiek Vilniaus miestui buvo skirta ir kiek tai sudarė procentų realaus poreikio. Šito čia nėra. Tai tas skaičius... Net ir to neturint pažiūrėjus, palyginus su kitais, matome, kad jis penkis kartus yra didesnis už visus kitus. Tada kyla natūralus klausimas: kodėl? Kodėl visus metus buvo laukta? Kur yra priežastis šitokio Vyriausybės elgesio su sostinės savivaldybe? Aš manau, kad ir premjeras, ir finansų ministras į šitą klausimą privalėtų atsakyti, kai visus metus buvo žlugdoma Vilniaus savivaldybė, visaip kaltinama. Tačiau kaltino tie, kurie realiai neleido jai dirbti, nes neskyrė būtinai reikalingų lėšų. O dabar staiga susizgribo ir skiria. Na, ačiū, kad skiria. Visi mes šiuo metu esam vilniečiai, ir visa tai yra ir mūsų rūpestis. Bet kas gali garantuoti, kad ir toliau nebus taip pat elgiamasi? Tai politinė konjunktūra, ir nuo jos turės kentėti visi Vilniaus gyventojai. Šitaip buvo visus metus. Atsakykit į šitą klausimą. Aišku, aš už tuos skaičius, kurie čia parašyti, bet atsakymo, kodėl taip buvo elgtasi, mes neišgirdome.
PIRMININKAS. Jeigu niekas nepasisako prieš šitą straipsnį, gal nereikia balsuoti? Ar reikalaujat balsuoti? Gerbiamasis K.Antanavičius. Prašom. Kas už 2 straipsnį, dėmesio! Kas už 2 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš, galit irgi balsuoti.
Už - 51, prieš - 1, 9 susilaikė. Priimta.
Dėl 3 straipsnio. Kolega J.Listavičius. Prašom, vienas - už, vienas - prieš.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jau iš ankstesnės kalbos matyti, kad 3 straipsnio turinys neatitinka tikrovės. Jei tai tikrai trumpalaikė paskola, tai būtina nurodyti jos grąžinimo datą. Tačiau tokia data nenurodyta. Taigi šiame straipsnyje yra ne paskolos, o valstybinio biudžeto lėšų perskirstymas. Todėl vėl grįžtam prie to, kad jeigu mes sakom A, tai turėtume sakyti ir B. Reikėtų perskirstyti ne tik lėšas, bet ir lėšų šaltinius. Todėl aš pasisakau prieš šį straipsnį, būtent prieš šio straipsnio redakciją, kadangi ji neatitinka tikrovės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas gali pasisakyti už 3 straipsnį.
Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš pasisakyčiau už, jeigu būtų kartu pateiktas ir kitų metų biudžeto...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Tik už.
E.KUNEVIČIENĖ. Negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Saulis.
V.SAULIS. Aš pasisakau už 3 straipsnį ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 3 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš - taip pat.
Už - 40, prieš - 16, 10 susilaikė. Priimta.
Du pasisakė prieš visą įstatymą, kiti gali pasisakyti už. Gerbiamoji E.Kunevičienė ir gerbiamasis J.Listavičius. Prašom. Kolega S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pirmiausia klausimas jums. Dabar mes svarstome ir pasisakome dėl balsavimo dėl viso įstatymo Nr.1311 (2). Taip, ar ne? Taip. Jo registravimo data yra gruodžio 22 d. Šiandien irgi yra gruodžio 22 d.
PIRMININKAS. Negali būti.
S.PEČELIŪNAS. Tai, ponai mieli, kada mes galėjom pateikti pataisas raštu pagal Statuto reikalavimus ir, kaip reikalauja Statutas, kada pateikti projektą galutiniam balsavimui? Atsakykit man, prašom. Ir aš manau, kad šiandien balsuoti už visą mes neturim teisės. Neturim teisės pažeisti Statutą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų teisė nebalsuoti. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau jums, kaip ponas J.Bernatonis mus išmokė, tam, kad būtų ramiau, pasiskaityti Statutą. Štai ką aš norėjau pasakyti, kas yra paslėpta 3 straipsnyje. Ką reiškia sakinys “Leisti Vyriausybei įskaityti padidintos dotacijos padengimui išduotas iš valstybės biudžeto trumpalaikes paskolas savivaldybių biudžetan”? Kada tos paskolos bus sugrąžintos valstybės biudžetui? Šiais metais ar kitais metais? Vadinasi, turime aiškiai nurodyti grąžinimo datą. Ir aš noriu jums pacituoti Seimo statuto 189 straipsnį. 2 šito straipsnio dalis: “Jei prireikė lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervo fondo, ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia Seimui įstatymo dėl papildomų asignavimų projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltinis.” Ar yra nurodytas finansavimo šaltinis? Ką reiškia paskola, kurią reikės tuoj pat grąžinti biudžetui? Kur yra šaltinis? Jūs pažeidžiat taip pat ir Seimo statutą.
PIRMININKAS. Kolega K.Antanavičius. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Aš nebalsuosiu už šitą įstatymą ir siūlau kolegoms nebalsuoti taip pat. Todėl, kad tai yra supersovietinis būdas finansuoti atskirų subjektų - rajonų, regionų - pajamas, išlaidas... Kas daugiau išleidžia, tam daugiau duodam. Na, ar čia yra kokia nors prasmė? Juk varom šitokiu būdu į pragaištį visus rajonus ir miestus, tik išlaidauti reikia. Kur yra Klaipėdos rajonas, kur yra Mažeikiai? Dėl to, kad jie neprasiskolino, vadinas, jų nereikia čia įrašyti. Ir kiti rajonai, kurie neprasiskolino. Antras dalykas, iš tiesų, jeigu ilgalaikį kreditą kokį nors duotume, o dabar trumpalaikį, tai kiek tas trumpalaikis - 3 mėnesiams? O kas bus po to? Ačiū už dėmesį. Siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. 5 pasisakė prieš. Dabar dar gali 4 pasisakyti už. Kolega J.Listavičius kalbėjo. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš nemanau, kad čia reikia daug diskutuoti. Vienaip ar kitaip, čia yra kitas dalykas, dotacijos, kurios ateina būtent išlyginimui. Aš siūlau pritarti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega V.Saulis.
V.SAULIS. Aš iš karto noriu pasakyti, kad visiškai pritariu šiam įstatymui. Reikalas tas, kad numatomas pajamų įvykdymas dabartiniu metu daugelį savivaldybių pastato į tikrai sudėtingą padėtį, nes metai jau baigiasi, liko savaitė, o rajonų savivaldybės negali atsiskaityti su švietimo, sveikatos apsaugos darbuotojais, skolingi už atliktus darbus melioracijai. Aš kviečiu visus kolegas pritarti tam įstatymo projektui ir leisti miestų, rajonų savivaldybėms nors su bent kiek šviesesniais veidais pasitikti Šv.Kalėdas ir Naujuosius metus.
PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad nelabai įsigilinę į šio įstatymo pakeitimus čia įvairiai kalbam apie socialistinį būdą ir t.t. Savivaldybės visiškai nebuvo kaltos dėl to, kad valstybė nesurinko pajamų. Valstybė nesurinko pajamų, ir dėl to negavo dalies pajamų arba dotacijų pavidalu, arba iš pajamų šaltinio ir savivaldybės. Todėl būtina padaryti tuos pakeitimus, kuriuos dabar siūlo Finansų ministerija. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Susidaro įspūdis, kad kai kurie Seimo nariai labai norėtų, jog nė vieno įstatymo nebūtų. Kiek paskutinėmis dienomis svarstėme įstatymų - visi negeri, visų nereikia ir t.t. O kokių reikia, jie patys nežino, tik kabinėjasi prie bet kokio kablelio, taško ar žodžio. Todėl manyčiau, kad šitą įstatymą reikia priimti. Tas įstatymas juk nėra kažkokia Indijos šventa karvė, jis galės būti ir koreguojamas, ir taisomas, ir t.t., bet priėmus šitą įstatymą savivaldybės jau galės dirbti. Todėl čia negali būti jokių kalbų apie tai, kad reikia atidėti, nepriimti ir t.t. Šitaip mes tik trukdysim normalų Lietuvos valstybės kūrimo darbą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1994 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo” pakeitimo? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 54.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 15.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 54 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš ir 15 susilaikius įstatymas dėl įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1994 metų valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų įstatymo” pakeitimo priimtas. Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Ne, aš norėčiau pasibaigus posėdžiui pasakyti informaciją.
PIRMININKAS. Prašom dabar, nes dabar prasidės vardinis balsavimas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, LDDP frakcijos posėdis įvyks 14.30 val. mūsų nuolatos šaltoje salėje. Kviečiame visus dalyvauti.
Vardinis balsavimas dėl gyventojų turto ir pajamų deklaravimo Nr.567NP (94.12.22)
5sesija 54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taip jums ir reikia, šalkit.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio, kad nebūtų neaiškumų! Dėmesio! 11.54 val. pradedame vardinio balsavimo procedūrą. Ji baigsis 12.10 val. Kitą klausimą nagrinėsime 12.10 val., ne anksčiau. Balsuojame dėl Pajamų deklaravimo įstatymo.
Prašom rašyti į korteles, taip pat prašome pasirašyti žiniaraštyje. Balsuojam dėl pajamų deklaravimo. (Balsas iš salės) Prašau? Turto ir pajamų, neturi tai reikšmės, nesismulkinkim. Turto ir pajamų deklaravimo. Balsavimo pabaiga - 12.10 val. (Balsas iš salės) Kai kurie sako, kad gali tam tikras dalykas atsiliepti balsavimui, tai pranešu, kad tarybinius televizorius be distancinio valdymo nebus būtina deklaruoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Gal galima paklausti?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome sėstis. Vardinis balsavimas nustatytu laiku baigėsi. Dabar skaičiuojami balsavimo rezultatai. Kai bus suskaičiuota, sutvarkyta, bus pranešta. Dabar kol kas registruojamės, ir vienas svarbus pranešimas Seimo nariams. Prašome registruotis. Salėje 67 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, dabar oficialiai pranešu, kas bus po eglute. Tai bus maždaug nuo 15 val. Kiekvienas Seimo narys gaus štai tokią originalią užrašų knygelę. Šitos knygelės viduje viskas yra...
BALSAS IŠ SALĖS. O televizorius?
PIRMININKAS. ... ir kompiuteris, ir t.t. Bet čia, gerbiamieji kolegos, dar ne viskas. Kiekvienas Seimo narys gaus V.Havelo knygą. Šito dar maža. Mano įgalioti asmenys šįryt kalbėjosi su jo Ekscelencijos Čekijos Prezidento įgaliotaisiais atstovais, ir štai kokia žinia iš Prahos. Čekijos Respublikos Prezidentas V.Havelas pasidžiaugė, kad kaip naujametinė dovana įteikiama jo publicistikos rinktinė ir sveikina visus Lietuvos Seimo narius su Šv.Kalėdomis ir Naujaisiais metais. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, dirbam pagal darbotvarkę, tik truputėlį vėluodami.
Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projekto priėmimo tęsinys Nr.465A2 (94.12.22)
5sesija 54p svarstyti klausimai
Dabar 1.6A punktas - Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektas. Pranešėjas - gerbiamasis A.Matulionis. Priėmimo stadija.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau vis dėlto sužinoti, kadangi Prezidentas savo nutarimu šiandien mus verčia priiminėti šitą įstatymą, tai aš norėčiau, kad Prezidentas paaiškintų, kokie yra motyvai taip skubėti dėl šito įstatymo. Ar tai, kad mes šiandien balsavom ir turbūt priėmėm Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, yra priežastis, jog turim taip skubėti dėl kultūros paveldo? Ar yra kokios nors kitos priežastys?
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis Matulioni, prašyčiau labai ilgai neaiškinti, kadangi tai nestatutinis reikalavimas, bet du žodžius galit pasakyti.
A.MATULIONIS. Aš perduosiu gerbiamajam Prezidentui jūsų pageidavimą.
PIRMININKAS. Prašom, dirbam iš eilės.
A.MATULIONIS. Noriu gerbiamiesiems Seimo nariams priminti, kad buvo baigta 24 straipsniu. Dėl 25 straipsnio yra gerbiamojo A.Basko pasiūlymai išbraukti žodžius “didelės apimties” ir “teritorijose, didesnėse nei 5 ha”. Vis dėlto noriu prašyti Seimo narių palikti taip, kaip yra tekste, kadangi tai yra padaryta pagal UNESCO rekomendacijas. Noriu pasakyti, kad čia kalbama ne apie paminklosaugos teritorijas, o apskritai apie teritorijas. Todėl prašytume palikti, kaip yra tekste, nes kitaip liks neaišku.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis A.Baskas sutinka? Kol kas neveikia. Prašom tada nuo šoninio mikrofono. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, kolegos! Aš atkreipiu dėmesį, jog čia parašyta, kad “norintys atlikti žemės judinimo dar-bus privalo apie darbų pradžią pranešti”. Čia toks silpnas, lengvas reikalavimas. Ir mes jį apribojam numatydami, kad tik tuo atveju, kai bus per 5 ha judinama, tik tuomet pranešti. Gerbiama-sis A.Matulionis atkreipė dėmesį į UNESCO. Bet atkreipkite dėmesį, kad daugelis išsivysčiusių šalių standartinių reikalavimų mums netinka. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad mes panaikintume mirties bausmę. Kol tokia padėtis yra, kol daugelis struktūrų korumpuotos, prašau neatsižvelgti į UNESCO, o atsižvelgti į mūsų padėtį ir parašyti, kaip aš ir siūlau: “Juridiniai ir fiziniai asmenys, norintys atlikti žemės judinimo darbus, privalo apie darbų pradžią pranešti Paminklosaugos departamentui”. Ačiū.
A.MATULIONIS. Gerbiamasis Baskai...
PIRMININKAS. Minutėlę! Tegu kas nors parems. Matyt, A.Kubilius. Tada pranešėjas.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau paremti poną A.Baską, nes iš tikrųjų tai, kas yra parašyta... Aš nežinau, kaip ponas A.Matulionis supranta tai, kas parašyta, bet tai, ką mes skaitome, galima suprasti taip, kad ir Vilniaus mieste, ir kur nors Trakuose ar Palangoje galima bus atlikti didelės apimties žemės judinimo darbus teritorijose, kurių apimtis, pavyzdžiui, be jokių leidimų sieks 4,9 ha. Tai aš nematau jokių kitokių patikslinimų, kad, sakysime, miestuose, ar ten, kur yra įtarimas, kad yra paminklosauginių vertybių ar kultūros paveldo vertybių, yra kaip nors apribojami šitie darbai. Mes matome vieną sakinį, kuris leidžia iki 5 ha, nepriklausomai nuo to, kur ta vietovė yra, daryti žemės judinimo darbus. Tai taip visame Senamiestyje mes galime viską nušluoti ir neprašyti leidimo.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
A.MATULIONIS. Aš tik noriu pasakyti, kad jeigu čia būtų kalbama apie paminklosaugos zonas, tuomet aš sutikčiau, kad gerbiamojo A.Basko reikalavimas yra labai svarus. O kadangi čia kalbama apskritai apie didelės apimties žemes Burbiškėse ar Balbieriškyje, ar pan., tai čia yra skirtumas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi gerbiamasis A.Baskas neatsiima savo pasiūlymo... Neatsiimat? (Salėje triukšmas) Gerbiamasis Baskai, dar sykį.
A.BASKAS. Gerbiamasis Pirmininke, galima būtų atsiimti, jeigu gerbiamasis A.Matulionis patikslintų formulavimą, kad čia neapima... O kadangi čia parašyta “žemės darbo”, vadinasi, ir teritorijose, kurios saugomos. Čia neįvertinta, kad teritorijose, kurioms saugojimas netaikomas. Čia turbūt reikia redakciją taisyti.
A.MATULIONIS. Patikslinti, kad būtų aišku, jog tai ne paminklosaugos zona.
A.BASKAS. Taip.
A.MATULIONIS. Sutinku.
A.BASKAS. Nes pagal šitą formulavimą išeina, kad ir Vilniaus 5 ha gali griauti ir nereikia leidimo.
A.MATULIONIS. Patikslinsim.
PIRMININKAS. Sutariam. Gerbiamieji kolegos, taip tikrai mes niekada nebaigsim.
Prašom. Kolega V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Man teko 1970-1980 metais susidurti su tokiomis problemomis mėginant prisidėti ir prisidedant prie visuomeninių paminklosaugos akcijų. Aš atsimenu, kokių būdavo problemų, kai davus leidimą žemės darbams paaiškėdavo, kas iki tol buvo nežinoma, kad po žeme yra istorinės kultūrinės vertybės. Jos buvo naikinamos, buvo mėginama sustabdyti tą naikinimą.
Todėl sutikti su tuo, kad ten, kur šiuo metu nėra numatyta paminklosaugos zona, galima daryti ką nori, ir ten tikrai nėra ir nebus atrasta, arba jeigu bus atrasta, galima sunaikinti paminklosaugos vertybes, aš negaliu. Mums reikia rasti dar kokią nors atsargesnę formulę. Aš siūlau atidėti šitą straipsnį ir paieškoti tos formulės.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašom.
A.MATULIONIS. Bet jeigu kasi daržą ir turi derinti savo 5 a daržo kasimą, ir turi derinti kiekvieną kartą su paminklosauga, tai irgi sudėtingas klausimas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruojamės. (Salėje triukšmas)
A.MATULIONIS. Tai aš sutinku su redakciniu patikslinimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom balsuoti. Kas už šiek tiek patikslintą 25 straipsnį, kaip siūlo kolega A.Baskas, prašom balsuoti.
Už - 38, prieš - 11, susilaikė 3.
26 straipsnis.
A.MATULIONIS. Dėl 26 straipsnio pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti? Prašom. A.Kubilius dėl 26 straipsnio.
A.KUBILIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu atkreipti dėmesį, ką mes darom šiandien. Mes kalbėjome Seniūnų sueigoje ir apie raudonas linijas, ir apie Istorijos instituto prašymą atidėti šito įstatymo svarstymą, nes Istorijos institutas - viena iš pagrindinių institucijų, besirūpinančių kultūros paveldu - nespėjo apsvarstyti šito įstatymo. Aš manau, dėl rengėjų kaltės, nes nesikreipė ir nežino, į ką kreiptis. Ir dabar mes einam prie 26 straipsnio.
Štai mes turime antroje pastraipoje sakinį: “Jeigu nekilnojamųjų kultūros vertybių požymius turintys objektai atrandami kasant žemę ir t.t., tai tada sustabdoma”. Čia visiškai nedetalizuojama, kas yra objektai, turintys kultūros vertybių požymių. Aš kasu žemę su ekskavatoriumi, randu plytų, na, senos plytos, aptrupėję. Ar tai turi požymių, ar neturi požymių? Tai nuo manęs priklauso visiškai. Vadinasi, įstatymas nieko nesprendžia. Yra pasakyti gražūs žodžiai, bet realybėje niekas neveiks. Viskas priklauso nuo ekskavatorininko, ar jisai baigė TSKP aukštąją partinę mokyklą, ar jis baigė istorinę mokyklą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, malonu, kad jūs patvirtinot šitų diplomų reikšmę. Tikrai reikės balsuoti, kad jie būtų grąžinti.
Prašom. Kas už tai, kad būtų priimtas...
Dar gerbiamasis V.Liutikas. Prašom. Dėl 26 straipsnio.
V.LIUTIKAS. Man nesuprantamas kolegos A.Kubiliaus požiūris. Na, iš tikrųjų, jeigu dėl kiekvienos rastos plytos žmogus turės ieškoti kokios nors organizacijos, kuri patvirtintų, ar čia yra paveldas, ar ne paveldas, tai kur mes nueisim?
PIRMININKAS. Gerbiamasis B.Genzelis. Prašom.
B.GENZELIS. Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man iš tikrųjų nevisiškai aišku, kas čia pas mus, salėje, darosi. Aš noriu pasakyti, kad kai kurie straipsniai buvo, tarkime, su Prezidentu sutarti, pora Seimo narių pateikė savo pasiūlymus, kuriais perbraukė Prezidento pasiūlymus, t.y. dėl kontrolės tarnybos. Šiandien mes kalbėjomės su gerbiamuoju A.Matulioniu apie tai, kad jis laikysis pirminio varianto, kad jis šiandien pasiūlys šitą perbalsuoti. (Balsas iš salės) Gerai. Bet Seimui perbalsuoti. Ir jeigu šitaip elgiamasi, kad negalioja joks susitarimas, tai man tiesiog susidaro sunkumų būti komiteto pirmininku. Tai absoliutus nesiskaitymas, absoliutus nesugebėjimas įsiklausyti į komiteto nuomonę ir, svarbiausia, atsisakoma to, kas prieš pusvalandį buvo sutarta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Genzeli, paaiškinu tamstai ir kitiems, kas buvo sutarta Seniūnų sueigoje. Kad mes priimam tuos straipsnius, kurie nepriimti, po to grįžtam prie tų ginčijamų dalykų. Juk taip buvo susitarta. Kam dabar klaidinti žmones?
B.GENZELIS. Bet su A.Matulioniu buvo kitaip sutarta.
PIRMININKAS. Na, taip susitarta, gerbiamasis Genzeli!
A.MATULIONIS. Gerbiamasis profesoriau, aš galiu patvirtinti, kad kas buvo sutarta ir kas buvo sakyta, viskas bus padaryta, bet mes toliau einam pagal straipsnių priėmimo eigą.
PIRMININKAS. Tuo labiau kad...
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis Pirmininke.
PIRMININKAS. A.Kubilius antrą kartą.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, Seniūnų sueigoje mes siūlėme nesvarstyti šito įstatymo. Tam pritarė ir ponas B.Genzelis. Seniūnų sueigoje balsavome. Dauguma, 9 Seniūnų sueigos nariai, pasisakė prieš šito įstatymo svarstymą, 5 pasisakė už tai, kad būtų svarstoma. Taigi Seniūnų sueigoje jokio sutarimo nebuvo. Ir tai, ką šiandien padarė ponas Prezidentas... Jisai prisiima visą atsakomybę už šito įstatymo priėmimą ir už jo pasekmes. Aš tą kartoju labai aiškiai ir tvirtai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kubiliau, juk tas seniai buvo žinoma, kam kartoti, kad Prezidentas atsako už mus visus, taip pat ir už A.Kubilių. Prašom balsuoti.
Kas už 26 straipsnį, prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat. Dėl 26 straipsnio nebuvo jokių pastabų. (Balsai salėje) Žinoma, to užtenka. Jeigu A.Kubilius pasakė prieš, tai pasaulio pabaiga.
37 - už, 16 - prieš, 3 susilaikė. Priimtas.
27 straipsnis.
A.MATULIONIS. Dėl 27 straipsnio yra gana daug pastabų. Visų pirma yra gerbiamojo A.Basko pastabų.
PIRMININKAS. Dėl antrosios ir trečiosios pastraipų dvi pastabos.
A.MATULIONIS. Taip. Antroje pastraipoje 3 punktą išdėstyti taip: “Visų ne valstybei priklausančių bei visuomenės lankymui atvirų kultūros paminklų tyrimo ir konservavimo darbų 50% išlaidų”. Vadinasi, yra siūloma palikti, kaip yra, kadangi čia yra įrašytas žodis “būtinų” tyrimo. Tas žodis “būtinų” kaip tik paaiškina visą esmę. Be to, 14 straipsnyje dėl paminklų priežiūros jau buvo priimta “dėl priežiūros”. O gerbiamasis A.Baskas siūlo “vertybių apsaugos”. Apsauga viską apima, o priežiūra apima tik dalį. Čia yra daug konkretesnis siūlymas. Ir dar gerbiamasis A.Baskas siūlo žodį “buitiškai” įrašyti vietoj “ūkiškai”. Žodis “buitiškai” neapima gamybinių objektų. Gamybiniai objektai tai yra ne buitiniai objektai. Todėl mes siūlome palikti, kaip yra siūlomame projekte.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Baskas. Kol kas dėl vienos jūsų pataisos, t.y. dėl 3 punkto pataisos. Prašom.
A.BASKAS. Antrosios pastraipos 3 punkte toks mano pasiūlymas. Siūlau išmesti žodį “restauravimo”, kadangi čia yra parašyta “ne valstybei priklausančių pastatų finansavimas iš biudžeto”. Aš sutinku, kad privačių pastatų tyrimo, konservavimo darbai turi būti vykdomi valstybės sąskaita, bet privačių pastatų restauravimo iš valstybės biudžeto, tai jeigu mes... Čia jau pasidaro nomenklatūrinė skylė. Norėsim kokius nors asmenis iš biudžeto paremti, restauravimą... O restauravimą galima labai gražiai suprasti.
Todėl aš siūlau balsuoti, kad šitame pavadinime nebūtų žodžio “restauravimo”, o tik liktų “privačių pastatų tyrimo ir konservavimo iš valstybės biudžeto”.
PIRMININKAS. Jeigu jūs priimate, tai prašom, jeigu ne, tuomet kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad šitame straipsnyje yra labai daug aplaidumo, bet yra ir tiesiog juridinių netikslumų, mano požiūriu. Arba tai yra sąmoningai padaryta.
Štai, mes matome, sakinys: “Iš valstybės biudžeto finansuojama valstybei priklausančių kultūros paminklų priežiūra, ūkiškai nenaudojamų kultūros paminklų priežiūra, visų ne valstybei priklausančių kultūros paminklų...” Bet aš noriu ponui pranešėjui priminti, kad kultūros paminklai yra tiktai dalis kultūros vertybių, kurių apsaugą reguliuoja šitas įstatymas. Taigi dalis kultūros vertybių, nepavadintų kultūros paminklais, gali taip pat priklausyti valstybei. Ir valstybė šituo įstatymo straipsniu nenumato finansuoti šitų kultūros vertybių, kurios priklauso valstybei, bet nepaskelbtos kultūros paminklais, priežiūros. Taip pat kita pastraipa: “Iš savivaldybių biudžeto finansuojama savivaldybėms priklausančių kultūros paminklų priežiūra”. Čia yra visai kita problema.
Gerbiamasis pranešėjau, mes esam susitarę, jog Konstitucijos 47 straipsnyje paminėtus Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančius kultūros objektus mes vadiname kultūros paminklais. Taigi kyla klausimas, kokie kultūros paminklai gali priklausyti savivaldybėms? Kultūros vertybės gali priklausyti, bet kultūros paminklai... Mes gi prieš tai priimdami straipsnį sutarėm, jog tai priklauso valstybei. Turime visišką painiavą šitame įstatymo straipsnyje. Todėl siūlau atidėti.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis pranešėjas.
A.MATULIONIS. Grįždamas prie gerbiamojo A.Basko pasiūlymo aš noriu dar kartą priminti, kad čia yra įrašytas žodis “būtinų”, tada...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, sutinkat, kad būtų “būtinų”? Pasisakom vienas - už, vienas - prieš. Maža, kad kas užsirašo, pasisako vienas, remiantis kolegą A.Baską.
A.MATULIONIS. Gerbiamasis Baskai, jūs sutinkat, nes aš dar kartą akcentuoju žodį “būtinų”? Sutinka A.Baskas.
PIRMININKAS. Gerai. Tada šitą pataisą priimam. Ar dar reikia balsuoti, gerbiamasis pranešėjau?
Minutėlę! Negalima be galo šnekėti. Gerbiamasis Baskai, prašom prie mikrofono, jūsų...
A.BASKAS. Jeigu išmetamas žodis “restauravimo” iš valstybės biudžeto privačių dalykų, tuomet aš nesiūlau balsavimo ir atsisakau. O jeigu palieka žodį “restauravimo” iš valstybės biudžeto privačių dalykų, tai aš siūlau balsuoti ir atmesti tą žodį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ir renkamės.
V.LANDSBERGIS. Dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų pasisakyta. (Salėje šurmulys)
Prašom netriukšmauti! Gerbiamasis pranešėjau, priimat ar ne?
A.MATULIONIS. Gerai, priimam.
PIRMININKAS. Priimta. Ačiū. Balsuoti nereikia, kadangi priimta kolegos A.Basko pataisa. Dėl to balsuoti nereikia.
Gerbiamasis Baskai, prašom toliau. (Balsai salėje) Trečia pastraipa, 1 punktas. Kalbėsime tik pagal rašytines pataisas, o ne taip, kas kam šiandien ateina į galvą.
A.MATULIONIS. Yra siūloma palikti “paminklų priežiūros”.
PIRMININKAS. Prašom. Priimat?
A.MATULIONIS. Kadangi tai yra nurodyta 14 straipsnyje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Baskas, pasiūlymo autorius. Po to jį galėsite paremti. Prašom.
A.BASKAS. Jeigu vietoj žodžio “paminklų” parašytume “vertybių”, tai tuomet apimtų ir kitus objektus, kuriems skirtas šitas įstatymas. Tas pat yra šitame pačiame straipsnyje, kur kilo ginčas pirmoje dalyje, ten irgi parašyta “paminklų priežiūros”. O jeigu parašytume “vertybių”, tai apimtų ir kitas, kam skirtas šitas įstatymas. Tuo motyvuotas šitas pasiūlymas. Prašau pranešėją pagalvoti, ar tiktai neverta priimti jo?
A.MATULIONIS. Bet čia ant savivaldybių pečių užkraunamas šitas krūvis.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, kas remia gerbiamojo A.Basko pasiūlymą žodžius “paminklų priežiūros” pakeisti žodžiais “vertybių apsaugos”. V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Aš remiu šį pasiūlymą ir kitus, kad būtų vartojami tikslūs ir nedviprasmiški žodžiai. Ponas A.Matulionis džiaugiasi žodžiais “būtinų darbų”, bet čia nieko nepasakyta, kas nustatys, kurie darbai būtini. Tai yra senas sovietinis neapibrėžtumas, o praktiškai nustatinės valdininkai, susitardami su savininkais ar valdytojais, kam duoti iš biudžeto, kam neduoti. Tai yra dar viena skylė korupcijai. Tokių dalykų įstatyme neturėtų būti. Viskas turėtų būti aišku iki galo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dar sykį klausiu, ar priimat antrąją gerbiamojo A.Basko pataisą. Jeigu nepriimat, tada balsuosim.
A.MATULIONIS. Aš priėmiau gerbiamojo A.Basko pirmąją pataisą.
PIRMININKAS. O antrosios ne? Balsuot reikia. Prašau. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. Registracija ir balsuosim dėl kolegos A.Basko pataisos. Kas už - už, kas prieš - taip pat prašysiu balsuoti. Taip, balsuosim už pataisą. Prašom kol kas registruotis.
77 Seimo nariai. Dabar prašom pasiruošt balsuot. Kas už kolegos A.Basko pataisą vietoj žodžių “paminklų priežiūros” įrašyt kitus žodžius - “vertybių apsaugos”? Kas už kolegos A.Basko pataisą, tas balsuoja už, kas mano, kad turi likti taip, kaip buvo, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
Už kolegos A.Basko pataisą - 38, prieš - 21, susilaikė 6. Pataisa priimta.
Prašom dėl trečiosios kolegos A.Basko pataisos.
A.MATULIONIS. Dėl žodžio “buitiškai”.
PIRMININKAS. Ūkiškai, buitiškai.
A.MATULIONIS. “Buitiškai” neaprėpia gamybinio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, prašom motyvuot.
A.BASKAS. Dėl laiko stokos atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimat? Ačiū. Prašom dėl viso 27 straipsnio. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų priėmus kai kurias kolegos A.Basko pataisas? A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar jūs priėmėt, t.y. Seimas nubalsavo, kad savivaldybėms priklausančių kultūros vertybių apsauga finansuojama. O valstybė finansuoja tik jai priklausančių kultūros paminklų priežiūrą ir kitus darbus. Tai ką valstybė darys su jai priklausančiomis kultūros vertybėmis, kurios nėra pavadintos kultūros paminklais? Kas finansuos šitą dalyką? Čia yra elementari teisinė spraga. Jeigu ten pripažinom, tai ir čia turim pripažint. Tai viena.
Antra. Jūsų pataisa dėl būtinų darbų yra visiškas nesusipratimas, leidžiama daryti ką nori, eiti pas valdininką, jam duoti nedidelį kyšį ir jis finansuos visus jūsų būtinus darbus. Tai kam tokius dalykus daryti? Aš siūlau atidėti ir šitą straipsnį suredaguoti. Kur mes skubam, kodėl taip dega, kokie darbai turi būti skubiai atlikti?
A.SADKAUSKAS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Minutėlę, po kolegos V.Liutiko.
V.LIUTIKAS. Priėmus vertingas pono A.Basko pastabas, man atrodo, kad įstatymo punktas yra visiškai tinkamas ir galim už jį balsuot.
PIRMININKAS. A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, mes, grupė Seimo narių, nelabai supratom praeitą A.Basko siūlymą ir tas alternatyvas, kurias jūs paminėjot, todėl prašom frakcijos vardu perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Aš prisijungiu prie perbalsavimo ir bus aišku. Taigi kartoju. (Salėje triukšmas) Minutėlę! Dėl straipsnio atskirai balsuosim. Dar kartą balsuosim dėl kolegos A.Basko pataisos 3 straipsnio 1 punktui. Vietoj “paminklų priežiūros” žodžiai “vertybių apsauga”. Kas už tai, kad būtų priimta šita pataisa, prašom balsuot. Kas mano, kad ji nereikalinga, tas balsuoja prieš. (Balsai salėje) Prašom garsiau ir choru. Dirigentas yra.
Už - 19, prieš - 27, susilaikė 3. Prašom. Gerai. Dar kartą balsuojam. Prašom. Kas už 3 straipsnio 1 punkto žodžių pakeitimą? Kas už gerbiamojo A.Basko žodžių priėmimą, tas balsuoja už, kas mano, kaip pranešėjas, kad šito nereikia, tas balsuoja prieš. Trečią kartą balsuojam. (Balsai salėje) Prašom nevadovaut. Prašom balsuot. Už A.Baską - už, prieš A.Baską - prieš.
29 - už, 24 - prieš, susilaikė 4. Lieka tas pats. Prašom. Už visą straipsnį. Prašom balsuot. Dėl viso 27 straipsnio. Prašom.
Už -39, prieš - 13, susilaikė 5. Straipsnis priimtas.
28 straipsnis.
A.MATULIONIS. Yra gerbiamojo A.Basko pataisa ir gerbiamojo R.Bloškio pataisa. Dėl pavadinimo “Mokesčių lengvatos ir lėšos” - gerbiamojo A.Basko ir gerbiamojo R.Bloškio formuluotė: “Nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkams taikomos įstatymuose numatytos mokesčių lengvatos”. Mes sutinkame su abiem pastabomis.
PIRMININKAS. Galim priimt? Ar reikia balsuot? Priimta. V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Mielas mano Seimo Pirmininke! (Balsai salėje) Jis ir mano taip pat...
PIRMININKAS. Kadangi jis mane labiausiai nervina, tai aš ir esu jo, o ne jūsų.
V.JARMOLENKA. Aš suprantu, kad jums kairė visą laiką arčiau negu dešinė. Bet mes sėdim kairėje pusėje jūsų atžvilgiu. Aš prašau padaryti mažą išimtį (tai vadinasi teigiama diskriminacija) ir karts nuo karto pažiūrėti į tautinės mažumos atstovą poną V.Jarmolenką. Aš prašau, jeigu jūs skelbiat naują procedūrą, nepažeidinėti Statuto. Nauja procedūra gali būti pasisakymas dėl procedūros. Aš tik šito visą laiką jūsų prašau. Ir jeigu ponas A.Sadkauskas gali nesuprasti, aš irgi galiu nesuprasti, bet aš labai labai noriu kreiptis į žmones. Ponas R.Bloškys sėdi šalia jūsų, pone Sadkauskai. Nelendu aš į žemės ūkį, tegul jis ten supūna, kaip vakar jūs dėl to žodžio ginčijotės. Šekspyrą prisiminėt, būti ar nebūti. Pamenat, vakar vakare, jau pusę vienuolikos? Nelendu aš į savivaldą, ponas Sadkauskai, na, kokio velnio tu ten lendi?
PIRMININKAS. Prašom atsiimt šiuos žodžius. Ir netujinti. Ačiū. Prašom. 29 straipsnis.
A.MATULIONIS. Dėl 29 straipsnio pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimt?
A.MATULIONIS. Dėl 30 straipsnio pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimt? Prašau. A.Kubilius dėl balsavimo motyvų dėl 29 punkto.
A.KUBILIUS. Aš noriu kreiptis į gerbiamuosius Seimo narius. Tai esminis straipsnis, ponai mielieji Seimo nariai! Skaitykite pirmąją pastraipą: “Nekilnojamųjų kultūros vertybių savininkai, norėdami parduoti ar kitaip perleisti šias vertybes, privalo įspėti būsimus savininkus apie šių vertybių statusą ir apsaugos reglamento reikalavimus”. Jokių kitų draudimų parduoti kultūros paminklus nebėra. Aš viešai pareiškiu - aš pirmas atsistoju į eilę nusipirkti Gedimino pilį.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis V.Jarmolenka - už 29 straipsnį. Prašom balsuot. (Balsai salėje) Taigi stoja į eilę pirkti pilį, tai aišku, kad pagal šitą straipsnį. (Balsai salėje) Atsiprašau. Gerbiamasis A.Kubilius. Atsiprašau.
33 - už, 16 - prieš, 1 susilaikė. 30 straipsnį galim priimt?
31 straipsnis.
A.MATULIONIS. Nebuvo pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galim priimt? Prašau. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Skaitykit bent laikraščius, ką laikraščiai rašo apie jūsų įstatymą! Žiūrėkime, kas parašyta: “Nekilnojamąsias kultūros vertybes ar jų dalis visam laikui išvežti iš Lietuvos Respublikos draudžiama”. Tai aš suprantu, kai aš nusipirksiu Gedimino pilį, tikrai jūs jos neišvešite. Bet nerašykime tokių teisinių nonsensų.
PIRMININKAS. Išmontuot galima, gerbiamasis. Prašom balsuoti, kas už tai, kad 31 punktas būtų priimtas. Iš Europos buvo išvežtos ištisos pilys. Neužmirškit šito, į Ameriką. Prašom balsuot. (Balsai salėje) Aš siūlau kai kam idiotizmu neužsiimt, tai būtų protingiausia.
34 - už, 8 - prieš, 3 susilaikė.
32 straipsnis.
A.MATULIONIS. Nebuvo pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galim priimt? Ačiū. 33 straipsnis.
A.MATULIONIS. Čia yra spaudos klaida. Ne 24 straipsnį paskutinėje pastraipoje, o 27 straipsnį.
PIRMININKAS. Pataisom. Galim priimt? A.Kubilius protestuoja. Prašom. Dėl 33 straipsnio.
A.KUBILIUS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Priimta. 34 straipsnyje yra pataisų.
A.MATULIONIS. Taip. Yra gerbiamojo R.Bloškio pataisa įrašyti “kultūros paveldo inspekcijos”. Kadangi 4 straipsnyje jūs apsisprendėt, taigi šita pastaba automatiškai atkrenta.
PIRMININKAS. Kolega R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, niekaip nenoriu sutikti. Mes sakėme, kad dar grįšime, kartu ir prie 4 straipsnio. Todėl aš manyčiau, kad tol, kol mes galutinai neapsisprendėm, reikia atidėti šitą klausimą. Galbūt mums tada reikėtų po to, kai apsispręsime dėl 4 straipsnio, įrašyti “kontrolės tarnyba”, ne “Kultūros paveldo inspekcija”, o “kontrolės tarnyba”, kuri įstatyme numatyta.
PIRMININKAS. Tai ir rašykit šitą, ir nesiginčykim.
R.I.BLOŠKYS. Tai mes vis tiek, Pirmininke...
PIRMININKAS. 4 straipsnis nubalsuotas, gerbiamasis Blošky, ir prašom nesiblaškyt ta prasme, o dėl kai kurių pastabų, dėl kurių buvo ginčijamasi, aiškinsimės, o 4 straipsnis aiškus.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, todėl aš ir Bloškys.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs priimat tą siūlymą dėl kontrolės tarnybos? Kol jūs galvosit, V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš paremiu tą darbo grupę, kuri dirba komitete ir man atrodo, kad vakar viskas išėjo taip blogai dėl to, kad buvo priimtas 4 straipsnis. Jeigu aš teisingai supratau ir jus, Pirmininke, ir poną A.Kubilių, kuris kalbėjo apie Seniūnų sueigą, tai jūs džentelmeniškai susitarėt (9 prieš 5), kad jūs “varysit” tuos straipsnius, jeigu nebus loginio prieštaravimo, jeigu pasikeis 4 straipsnis. Nuo 4 straipsnio priėmimo viskas prasidėjo, tas chaosas, Pirmininke, ir jūs labai spaudžiat, kad būtų būtent tas chaosas.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau. Nes dėl inspekcijos mes balsuot negalim, kadangi jos nėra.
A.MATULIONIS. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad komisija turės atlikti visiškai kitas funkcijas, todėl čia rašyti šito dalyko nereikia.
PIRMININKAS. Prašau. Kas už 34 straipsnį, prašom balsuot.
Už - 23, pridedu savo balsą - 24, 22 - prieš, 2 susilaikė. Lygiai. Prašom pakeliant rankas. Kartoju balsavimą: kas už 34 straipsnį apie nekilnojamųjų kultūros vertybių išpirkimą, prašom pakelt rankas. (Balsai salėje) Minutėlę! Nutraukiu balsavimą. Gerbiamieji kolegos, prašom sėst į savo vietas ir prašau visus kitus labai atsargiai vaikščiot ir kalbėt. J.Bernatonis taip pat turi atsisėst. Prašom sėst į vietas ir prašom pakėlus rankas palaikyt. Kas už tai, kad būtų priimtas 34 straipsnis dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių priverstinio valstybės išpirkimo? Kas už, prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 37.
PIRMININKAS. Kas prieš ?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 27.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 37 balsavus už, 27 - prieš, 3 susilaikius 34 straipsnis priimtas. 35 straipsnis.
A.MATULIONIS. 35 straipsnyje yra gerbiamojo R.Bloškio pasiūlymas įrašyti “Kultūros paveldo inspekcija”. Mes siūlom likti prie teksto, kuris pateiktas.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl balsavimo motyvų kolega R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, vykdant kultūros vertybių apsaugą, kultūros paminklų apsaugą, už tai atsakingas ne vien tik departamentas, bet ir ta valstybinė paminklosaugos komisija, į kurios sudėtį įeina ir kontrolės tarnyba. Tai kaip dabar? Išeina taip, kad ta kontrolės tarnyba jokių funkcijų neatlieka, t.y. tiktai muliažas, tai kam apskritai reikia rašyti? O jeigu tokia institucija yra, tai ir nuo jos priklausys ir problemos, ir konfliktai, ir t.t. Būtina tai palikti.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašom.
A.MATULIONIS. Aš dar kartą noriu pasikartoti, kad tos komisijos funkcijos yra visai kitos, t.y. vykdyti būtent paminklosauginę politiką, suformuoti strategiją, o konkrečius klausimus turi spręsti Paminklosaugos departamentas ir, kaip visame pasauly, teismas.
PIRMININKAS. Prašom. Kas už 35 straipsnį, prašom pakelt rankas. Registracija neturi reikšmės priimant atskirus straipsnius, kadangi nuo balsavusių daugumos, o ne nuo registruotų.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 38.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 24.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 38 balsavus už, 24 - prieš, 3 susilaikius, 35 straipsnis priimtas. 36 straipsnis.
A.MATULIONIS. Nebuvo pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galim priimt? Ar niekas nenori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Priimtas. 37 straipsnis.
A.MATULIONIS. Nebuvo pasiūlymų.
PIRMININKAS. Galim priimt? Prašau. Minutėlę, kolega R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Perskaitykime, kas parašyta, kad šitas įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. vasario 1 d. Jeigu įsigilinsime į šio įstatymo turinį, tai keičiasi kai kurių institucijų funkcijos, o kai kurių apskritai nelieka. Taigi turi galioti darbo sutarties įstatymai, kad atitiktų visus reikalavimus. Todėl nuo vasario 1 d. niekaip negali įsigalioti šis įstatymas. Geriausiu atveju, mano siūlymu, kad savivaldybės galėtų mažiau pasinaudoti pereinamuoju laikotarpiu, jis turėtų įsigalioti nuo balandžio 1 d.
PIRMININKAS. Siūlymas nuo balandžio 1 d. arba, tiksliau, nuo kovo 31 d. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs turbūt neatkreipėt dėmesio į tai, kad šis įstatymas naikina Kultūros paveldo inspekciją, kuri buvo apibrėžta priėmus Laikinąjį kultūros paveldo inspekcijos įstatymą 1990 m. liepos 30 d. Tame įstatyme ir nutarime dėl jo įsigaliojimo buvo numatyta, kad jis veiks tol, kol nebus priimtas tikrasis kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Aš noriu pastebėti, kad Kultūros paveldo inspekcija prižiūri ne tik nekilnojamąsias kultūros vertybes, bet ir kilnojamąsias kultūros vertybes, o kilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo projekto mes Seime net nepradėjome svarstyti. Tokiu atveju lieka visas blokas kultūros vertybių, kurių niekas neprižiūrės, arba lieka tam tikras neaiškumas, ką gi reiškia šito įstatymo įsigaliojimas? Departamentas dirbs, naujasis departamentas dirbs, bet Kultūros paveldo inspekcijos veikla nebus sustabdyta. Aš taip suprantu šito įstatymo įsigaliojimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis B.Genzelis, po to pranešėjas.
B.GENZELIS. Aš norėčiau paklausti. Anksčiau už raudonas linijas dėl archeologinių paminklų išduodavo Mokslų Akademija. Kadangi dabar Mokslų Akademijos funkcijos kitos, kaip visose civilizuotose šalyse, istorijos institutas, bet jūs kažkur praleidot, mes buvom sutarę, kad jūs tai įtrauksite.
A.MATULIONIS. Taip, gerbiamasis profesoriau, kada mes grįšime prie kai kurių straipsnių, be to, dar nepriimtas 15 straipsnis ir kiti, ten bus, kaip mes ir šnekėjom, šitie dalykai.
PIRMININKAS. Tai dabar principinis dalykas, gerbiamasis pranešėjau, - ar vasario 1 d., ar kovo 31 d.
A.MATULIONIS. Mes siūlom vasario 1 d. Tuo labiau kad jūs jau balsavot dėl 5 straipsnio pavadinimo. Dabar pats straipsnio pavadinimas bus “Kultūros vertybių apsaugos valstybinis valdymas”, kuris apims ir saugos ir kilnojamąsias, ir nekilnojamąsias. 5 straipsnis. Jūs patys balsavote.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti. Dabar balsuosime alternatyviai. Už vasario 1 - “už”, už kovo 31 - “prieš”. Prašom registruotis. 75 Seimo nariai. Alternatyviai. Už vasario 1 - už, už kovo 31 - prieš, susilaikę neskaičiuojami. Už - 40, prieš - 28. Vasario 1 d.
Gerbiamieji kolegos, ar dabar mes grįžtame prie 15 straipsnio, ar po pietų, kadangi dar reikia vardinio balsavimo rezultatus skelbti. Kolega R.Bloškys. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis Pirmininke, reikia grįžti ne tiktai prie 15 straipsnio, bet reikia grįžti prie 6 straipsnio 13 punkto, kurs buvo nukeltas į kitą vietą. Taip, priėmė šią pastraipą gerbiamasis A.Matulionis.
Toliau reikia išspręsti. Galutinai iškilo neaiškumų dėl 5 straipsnio mūsų visų pataisų. Pagal stenogramą ir pagal protokolą yra prieštaravimų. Todėl reikia iš eilės pasižiūrėti į tuos dalykus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau kompromisą. Kadangi klausimui skirtas laikas baigėsi, mes galime išspręsti arba mes galime apsispręsti dėl vieno straipsnio, dėl 15, iki baigsis tam klausimui skirtas laikas. O likusius siūlau autoriui ir kitiems per pertrauką paderinti ir po to po pietų, nes dabar mes tikrai negalėsime.
Prašom dėl 15 straipsnio.
A.MATULIONIS. Dėl 15 straipsnio...
PIRMININKAS. Pirma pranešėjas, po to siūlytojai. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
A.MATULIONIS. Buvo gerbiamojo A.Basko pasiūlymas. Noriu priminti, kad būtų išbraukta pirmos pastraipos trečioji dalis. Mes už tai, kad būtų palikta, tai suteikia realumo, būtina palikti.
Buvo gerbiamojo R.Bloškio pasiūlymų. Dėl saugojimo sąlygų atskiroms kultūros vertybių grupėms, kad kultūros ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Mūsų siūlymas, kad tvirtina kultūros ministras. Noriu priminti, kad dabar yra 5000 paminklų ir 14 tūkst. vertybių apskaitoje. Jeigu dėl kiekvieno dalyko pradės tvirtinti Vyriausybė, tai čia bus tokia košė. Kultūros ministras turi imtis atsakomybės. Mes siūlome priimti formuluotę, kuri yra pateikta projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi...
A.MATULIONIS. Sutinkant iš dalies su R.Bloškio pasiūlymu.
PIRMININKAS. Tai pasakykite, būtent kuri dalis.
A.MATULIONIS. “O saugojimo sąlygas atskiroms kultūros vertybių grupėms tvirtina kultūros ministras”.
PIRMININKAS. Ministras, ne departamentas.
A.MATULIONIS. Ne.
PIRMININKAS. Tai pirma mes kalbame, kadangi iš eilės, pirma yra kolegos A.Basko pataisa, tai pirma A.Basko pataisa, o po to R.Bloškio. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, dėl 15 straipsnio pirmos pastraipos trečio sakinio mes praeitą kartą apsisprendėme. Dabar dėl jo spręsti nereikia.
PIRMININKAS. Iš tikrųjų pasitikslinkime. Mano išbraukta. Būtent taip apsispręsta? Gerbiamasis Baskai, sakykite.
A.BASKAS. Pranešėjas mane įtikino, kad dalį to sakinio būtina palikti, o kadangi aš teikiau viską išbraukti, tai tada mano atkrenta.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū.
Kolega R.Bloškys. Prašom. Tamstos pavardė niekad nedingsta. Prašom.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai nemalonu, kad gerbiamasis A.Matulionis klaidina Seimo narius. Skaitykime, kas yra parašyta. Sąlygas atskiroms kultūros vertybių grupėms, ne tūkstančiams paminklų, o atitinkamoms grupėms tvirtina Vyriausybė kultūros ministro teikimu. Todėl, mano manymu, viskas yra labai aišku. Dar mūsų pasiūlymas buvo išbraukti “ir nustato”.
PIRMININKAS. Iš antros pastraipos.
R.I.BLOŠKYS. Taip. Mano manymu, diskusijų neturėtų būti. Čia grupėmis, o ne kiekvieną paminklą atskirai.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas kalbėjo. Kolega V.Jarmolenka. O per tą laiką pranešėjas pagalvos.
A.MATULIONIS. Sutinku.
V.JARMOLENKA. Pasakysiu dar vieną tokį motyvą. Mūsų Konstitucija nesuteikia galimybės Seimui paklausti atleidžiamo ministro, ką jis blogo ir gero padarė. Mes net negalime paklausti generalinio prokuroro, nes yra tokios sąlygos. Kiek buvo ministrų - išeina ir be jokios ataskaitos. Prasidėjo viskas nuo to, kai buvo valstybės kontrolierius ponas K.Uoka atleistas be ataskaitos. Suprantu, kad taip išeina. Todėl aš norėčiau, kad vis dėlto Vyriausybė žinotų, kokioms grupėms ji pritaria ir nepritaria. Būtų bendra atsakomybė.
A.MATULIONIS. Aš sutinku, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Su kuo? Su tuo, kad blogai, jog ministras neatsiskaito?
A.MATULIONIS. Aš sutinku dėl to gerbiamojo R.Bloškio patikslinimo dėl vertybių grupių ir kad apie tai Vyriausybė žinotų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, kaip matote, pranešėjas jūsų kitoms kalboms nepakluso. Sutinka. Gerbiamasis Baskai, ar jūs dar norite pasisakyti? Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš pasisakiau dėl šio straipsnio pirmosios dalies, bet dėl antrosios dalies savo pataisos aš nepasisakiau. 15 straipsnio antroji dalis.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BASKAS. Noriu atkreipti pranešėjo dėmesį, kad čia išskirti reglamentų tipai ir kad tipinius reglamentus atitinkamoms vertybių grupėms reikėtų suderinti su valstybine paminklosaugos komisija. Čia yra tokia to sakinio mintis. Ne kiekvieno objekto, o tipinių. O dėl kiekvieno objekto numatyti nuostatą, kad konkrečius reglamentus sudarinėtų ta institucija, kuri bus, departamentas, konsultuodamasis su specialistais. Čia tokie, man atrodo, priimtini dalykai.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Mes turime aiškiai apsibrėžti. Kadangi antroji pastraipa, jeigu aš teisingai supratau, dabar redaguojama pagal kolegos R.Bloškio pasiūlymą, vadinasi, alternatyva yra tarp pranešėjo plius R.Bloškio iš vienos pusės ir kolegos A.Basko iš kitos pusės. Prašom, pranešėjau. Jeigu aš ne taip pasakiau, paaiškinkite.
A.MATULIONIS. Taip, jūs teisingai supratote. Mes pritartumėm pirmajai gerbiamojo A.Basko daliai siūlomos antrosios pastraipos “tipinius nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentus sudaro Paminklosaugos departamentas ir suderina juos su Valstybine paminklosaugos komisija”, išskyrus antrąją dalį. Kas ten yra rašoma, tai nėra įstatyminė norma. Lygiai taip pat mes neprieštarautumėm ir gerbiamojo R.Bloškio pasiūlymui. Dabar Seimas galėtų pasirinkti arba vieną, arba kitą, kur, jo nuomone, yra svaresni argumentai.
PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu yra sutariama integruoti ir gerbiamojo A.Basko, ir gerbiamojo R.Bloškio pasiūlymus, tai nereikia ginčytis. Gerbiamasis A.Baskas sutinka.
A.MATULIONIS. Gerai, sutarėm.
PIRMININKAS. Gerai. Viskas. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl pataisyto 15 straipsnio, ar galime priimti?
A.MATULIONIS. Jeigu galima, gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau dėl 23 straipsnio.
PIRMININKAS. Atsiprašau, minutėlę. 15 straipsnis priimtas. 23 straipsnis.
A.MATULIONIS. Su gerbiamuoju profesoriumi B.Genzeliu kaip tik mes ką tik ir buvome aptarę. Pirmojoje pastraipoje įrašyti žodžius: “tyrimo tvarkos nustatyme ir darbuose dalyvaujant Lietuvos istorijos institutui”.
PIRMININKAS. Sutinkam?
A.MATULIONIS. 23 straipsnyje.
PIRMININKAS. Sutinkam. Ačiū. Priimta.
Dabar dėl likusių dalykų prašom per pertrauką susitarti ir tada galutinai po pietų balsuosime.
Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, kaip jūs matote, pagal darbotvarkę laikas tam klausimui baigėsi. Mes nespėjome priimti visų straipsnių. Mes atsižvelgėme į Prezidento norą šiandien priimti, bet, deja, laikas yra ribotas. Manau, kad prieš svarstant galutinį įstatymo variantą, kadangi buvo labai daug pakeitimų, ir pranešėjas sakė, kad jis paredaguos, atsižvelgs ir t.t., aš norėčiau, kad būtų išdalytas visiems tas variantas, kurį pranešėjas teikia, be tų paskutinių straipsnių, kurį pranešėjas teikia galutiniam balsavimui. Manau, kad šiandieną mes neturime numatę darbotvarkėje laiko ir to dalyko fiziškai negalime padaryti. Todėl aš siūlau vis dėlto, gerbiamasis Pirmininke, jeigu jūs mane dar girdite, tai aš siūlyčiau neforsuoti šio klausimo priėmimo. Niekas nepasikeis, pilies jūs man neparduosite, pats nusipirksite. Tai galėsite padaryti ir po Naujųjų metų. Nematau jokios priežasties. Pranešėjas taip ir nepasakė, kokia priežastis taip forsuoti ir daryti įstatymą kreivą šleivą ir neleisti Seimo nariams net matyti, už ką jie galutinai balsuoja. Ir komitetui nieko neleido. Tai jau gal gana. Išsukote rankas, tvarka, laimėjote, bet vis dėlto reikia turėti ir kažkokio žmogiškumo.
PIRMININKAS. Andriau Kubiliau, kažkuris Seimo narys sako, kad dar kojos neišsuktos. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Vis dėlto noriu sužinoti, kodėl A.Kubilius negalės nusipirkti pilies.
PIRMININKAS. Labai esminis klausimas. Tai spręsime per pertrauką, o po pertraukos galutinai balsuosime. Ačiū, gerbiamasis Matulioni. Jeigu jūs turite ką pasakyti, prašom trumpai.
A.MATULIONIS. Aš noriu pasakyti, kad dabar straipsniai visi yra priimti. Kitas dalykas, kad yra ginčų, bet straipsniai priimti visi. Absoliučiai visi.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Prašom per pertrauką pasiderinti ir priklausomai nuo šių derybų galutinai apsispręsime po pietų.
Vardinio balsavimo dėl gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo rezultatai (94.12.22)
5sesija 54p svarstyti klausimai
Skaitau vardinio balsavimo rezultatus dėl gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo. Pavardės ir rezultatas.
Adomaitis nedalyvavo, Albertynas, Aleknaitė, Alesionka - už, Ambrazaitytė susilaikė, Andrikienė nedalyvavo, V.Andriukaitis - už, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas, Astrauskas, Bajoras - už, Baležentis nedalyvavo, Baranauskas, Baskas - už, Beinortas, Bendinskas, Bernatonis - už, Bičkauskas nedalyvavo, Bloškys susilaikė, Bobelis nedalyvavo, Bogušio biuletenis sugadintas, Briedienė, Bubnys, Būdvytis - už, Buinevičius nedalyvavo, J.Bulavas - už, V.Bulovas nedalyvavo, Burbienė nedalyvavo, Būtėnas - už, Čobotas nedalyvavo, Dagys nedalyvavo, Dirgėla, Dringelis - už, A.Endriukaitis nedalyvavo, Gajauskas, Gaška, Genzelis - už, Germanas nedalyvavo, Giedraitis, Gylys - už, Giniotas nedalyvavo, Greimas, Gricius, Hofertienė - už, Ivaškevičius nedalyvavo, Jagminas, Jakučionis, Jarašiūnas - už, Jarmolenka, Jaskelevičius nedalyvavo, Jurkūnaitė, Juršėnas, Juškus - už, Kairys nedalyvavo, Kanapeckas, Karosas, Katilius, Katkus, Kirkilas, Kolosauskas, Kryževičius, Kubertavičius, A.Kubilius, J.Kubilius, Kunčinas, Kunevičienė - už, Kuzminskas nedalyvavo, Landsbergis, Lapė - už, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - prieš, Liutikas, Lozuraitis, Maceikianecas, Mačiulis - už, Malkevičius nedalyvavo, Markauskas, Medvedevas - už, Milčius, Mincevičius, Miškinis nedalyvavo, Navickas - už, Nekrošius nedalyvavo, Nesteckis - už, Ozolas nedalyvavo, Pangonis, Papovas - už, Patackas nedalyvavo, Paukštys, Paviržis, Pečeliūnas, Petkevičius, Petrauskas, Plečkaitis, Plokšto, Pocius - už, Povilaitis nedalyvavo, Požėla, Pranevičius, Pronckus - už, Račas nedalyvavo, Raišuotis, Raškinis, Ražukas, Ražauskas - už, Rudys, Rupeika nedalyvavo, Sadkauskas - už, Sakalas nedalyvavo, Salamakinas, Saudargas, Saulis - už, Semenovičius, Skrebys, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius, Stasiškis, Šaltenis - už, Šiaulienė nedalyvavo, Šličytė - už, Šumakaris, Tartilas, Tauras, Treinys - už, Tupikas nedalyvavo, Uoka - už, Uždavinys, Vagnorius, Vaišnoras nedalyvavo, Vaižmužis, Velikonis - už, Veselka susilaikė, Visakavičius nedalyvavo, Vitkevičius, Zimnickas - už, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas, Žiemelis, Žurinskas - už.
92 Seimo nariai balsavo už, 1 - prieš, 3 susilaikė ir 1 biuletenis yra sugadintas. Tokiu būdu Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas priimtas.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. V.Jarmolenka. Kadangi aš pirmiausia žiūriu į kairę.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, Pirmininke. Aš ne dėl vedimo tvarkos, o repliką po balsavimo rezultatų paskelbimo.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Jūs pasakėte, V.Jarmolenka, K.Jaskelevičius nedalyvavo. Aš noriu pasakyti, kad aš atskirai nuo K.Jaskelevičiaus nedalyvavau.
PIRMININKAS. Negali būti. Tikrai įdomus pranešimas. Kolega A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau pasiūlyti priimti nutarimą dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Iš vieno punkto siūlom. Kurie balsavo prieš šį įstatymą, šiandien visi turi užpildyti deklaracijas. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Vis dėlto linksmai baigėme šių metų posėdžius. O kas sako, kad liūdna, sunku ir t.t.? Vyrai nepraranda humoro jausmo, tai svarbiausia.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projekto priėmimo tęsinys Nr.941(4 (94.12.22)
5sesija 54p svarstyti klausimai
1 .7 darbotvarkės punktas - Valstybinių pensijų įstatymo projektas. Pranešėjas gerbiamasis T.Medaiskis. Prašom priminti, dėl kurių dalykų susitarta, ką dar reikia čia daryti.
T.MEDAISKIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Praeitą kartą liko nepriimti 3 straipsniai: 11, 13 ir 14. Dabar išplatintame dokumente padarėme pataisymus atsižvelgdami į Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymus. Tie pataisymai yra 11 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte, 11 straipsnio antrosios dalies 2 punkte ir t.t. 11 straipsnyje 5 punkte yra alternatyva - Antrojo pasaulinio karo dalyviai arba Antrojo pasaulinio karo dalyviai, buvę fronte. Dėl jos, matyt, reikės apsispręsti, nes komitetas pateikė abi alternatyvas. Dėl 11 straipsnio yra gauta Seimo narių V.Andriukaičio ir J.Beinorto pataisa, patikslinanti 7 punktą. Manau, kad pataisa yra priimtina.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu sutinkam, tai tvarka, o jeigu ne, tai prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kolega A.Albertynas dėl 11 straipsnio.
A.ALBERTYNAS. Aš balsuosiu prieš alternatyvas. Kalbama tik apie rezistentus ir sovietinius pasipriešinimo dalyvius, t.y. tarybinėje okupacijoje. Nekalbama apie rezistentus ir pasipriešinimo dalyvius hitlerinėje okupacijoje. Dalis rezistentų ir pasipriešinimo dalyvių tarybinėje okupacijoje aktyviai talkino hitleriniams okupantams. Kalbama apie Antrojo pasaulinio karo dalyvius, buvusius fronte. Aš suprantu, kad apima visus, ir vokiečių kariuomenėje kariavusius, ir Raudonojoje armijoje. Kitaip suprasti negalima. Kaip su partizanais, kariavusiais prieš vokiškuosius okupantus, neaišku. Neaiškus likimas karių, kurie nebuvo fronte, bet tapo invalidais iki 1945 m. liepos 22 d. Aš kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi supratome. Kolegė I.Šiaulienė.
I.ŠIAULIENĖ. Aš prieštarauju pasiūlymui redaguoti kitaip 11 straipsnio 7 punktą, kuris kalba apie invalidus, jais tapus būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje metu. Yra siūloma keisti šią sampratą: “einant, vykdant tarnybines pareigas”. Noriu pasakyti, kad šiame įstatyme kalbama apie būtinosios karinės tarnybos karius. Jų buvimas, jau pats faktas pašaukimo į armiją ir visas tas laikas, kol jie yra čia, jie ir vykdo tas tarnybines pareigas. Kitaip sakant, tas tikslinimas nieko neduoda. Aš prieštarauju prieš tokį patikslinimą. Prasidės įvairus traktavimas. ...O jeigu čia remiamasi kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kurie priimti dėl Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos ir Lietuvos Respublikos policijos, tai noriu pasakyti, kad čia kalbama, noriu dar kartą akcentuoti, kad kalbama apie būtinosios tarnybos karius, o ne virštarnybinius ar liktinius.
PIRMININKAS. Prašom. Vienas - už , vienas - prieš. Kolega A.Kairys, kolega J.Listavičius.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Seimo narių V.Andriukaičio ar Beinorto teikiamų pataisų 11 straipsnio 7 ir 4 punktui aš parašiau protestą raštu, kad šitos pataisos prieštarauja galiojančiam Lietuvos Respublikos įstatymui dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje ir taip toliau, šito įstatymo 1 ir 2 punktui. Aš manau, kad čia jos neturi būti svarstomos, jos iškreipia... Ten parašyta: kas yra žuvęs, bet kokiu atveju - ar jis mirė, ar žuvo, ar laikomas žuvusiu, o čia tik didvyriškai žuvęs už Tarybų Sąjungą. Taip gali būti parašyta žuvus tik Afganistane, šiaip bus parašyta - miręs, ir niekas tų pensijų negaus. Maždaug 95% žmonių negaus. Tai prilygsta to įstatymo slaptam atšaukimui. Jis prieštarautų. Todėl jos neturėtų būti svarstomos.
PIRMININKAS. Jeigu taip, tai aš labai atsiprašau, kolega Beinortai, tikrai nekorektiška teikt tokią pataisą. Aš tamstai suteikiu žodį. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Visiškai ne taip. Aš drįstu kolegą nuramint, kad taip nebus. Yra tiktai labai aiškus dalykas. Mes šiandien turime precedentą, kai Lietuvoje veikia trys įstatymai, susiję su būtinąja tarnyba: tai Krašto apsaugos įstatymas, mūsų Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymas ir Policijos įstatymas. Visuose tuose trijuose įstatymuose labai tiesiai nusakomi atvejai, kada valstybė ne tik išmoka kompensacijas už žuvusį, bet ir išmoka tam tikras kompensacijas jo šeimos nariams, sakykim, sutuoktiniui, vaikams arba tėvams. Tuo pačiu pagrindu turėtume remtis ir visais kitais, čia 11 straipsnyje numatytais, atvejais, konkrečiai ir to įstatymo, kurį mes priėmėm dėl žuvusių sovietinėje armijoje, traktavimo. Jeigu mes taip netraktuojam, tai mes padarom ekskliuziją vienai kuriai nors grupei. Todėl, kai mes šitaip dabar pataisysim, tai faktiškai mes tik prilyginsim juos savo, Lietuvos, įstatymams. Dabar visi tie, kurie yra žuvę, t.y. labai aiškiai žuvę, apie tai yra dokumentai. Ten neįeis tik tas atvejis, jeigu žuvo pažeidęs tarnybos nuostatas. Tokių pavyzdžių yra, deja, ir tuos, kai buvo pažeistos tarnybos nuostatos, kai žmogus ėjo ne tarnybines pareigas, o laužė tarnybines pareigas, tai yra slapčia pabėgęs su mašina kažkur girtavo arba ką nors kita darė, netgi dalyvavo vagystėse, plėšimuose - tai šiais atvejais nebus parašyta to, kas čia vadinama tarnyba arba susiję su tarnyba. Todėl bijot visiškai nereikia. Jeigu tokie dokumentai bus, tai, paprasčiausiai, kažkuri dalis negaus tų, vadinkim, neteisėtų lengvatų.
A.KAIRYS. Atsiprašau, aš reikalauju Juridinio skyriaus išvadų dėl šitų pataisų. Tegu išaiškina. 95% lengvatų negaus, nes tarybinėje kariuomenėje niekas nerašė, kad jis žuvo didvyriškai. Taip ir buvo suformuluota. Prieštaraus 1 ir 2 mano minėto įstatymo straipsniui. Taigi negali būt taip priimtas.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, į tą ginčą aš galiu tiek įsiterpt. Aš siūliau, jog būtų gerai, kad būtų iš viso atšauktas neteisėtas įstatymas ir kad visi žuvę būtų vieno rango, o ne iš žuvusių dar išskirti. Tai tiek trumpai.
Dabar konkrečiai dėl 11 punkto. Iš principo aš pritariu, išskyrus 7 punktą, kuriame vėl nurodytos datos, kadangi ir prieš tai buvo žmonių, kurie tapo invalidais, ir po dar buvo. Reikia turėt tai minty, ir todėl išskirti žuvusius arba suluošintus, tai iš viso nežinau, apie ką čia kalba. O dar aš norėjau pasitikslint dėl mano pasiūlymo 7 punktui. Ar buvę nepriklausomos Lietuvos kariškiai ir savanoriai pateko į ankstesnį įstatymą, ar vis dėlto jie yra pamiršti? Kai mes aiškinomės tą klausimą Krašto apsaugos ministerijoje, visiems rado vietos, tačiau šitiems neatsirado. Maždaug 100 žmonių vietos neatsirado. Tai ar jie pakliuvo, ar juos vis dėlto čia reikėtų įrašyti? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, po to iš eilės dėl kiekvienos alternatyvos. O gal pirma gerbiamoji I.Šiaulienė?
I.ŠIAULIENĖ. Gerbiamieji, aš norėčiau, kad jūs įsiklausytumėt į tai, ką pasakė prieš mane kalbėjęs A.Kairys. Tikrai negarbingas siekimas, kad tas įstatymas praktiškai nefunkcionuotų, kad jis būtų atšauktas. Tik labai negerai, kad šitaip, užmaskuota forma. Reikėjo dar sykį, jeigu taip jau yra. Pikta dėl šito įstatymo, nes tikrai nebus kaip įrodyti, kad eidamas tarnybines pareigas, nes buvo laikoma, kad tarybinėje armijoje niekas invalidais netampa, niekas nemiršta ir negali būti.Kai tos motinos gaudavo telegramas iš karinio dalinio, ten net nebūdavo nurodyta mirties priežastis, dėl ko jis mirė: ar eidamas tarnybines pareigas, ar ne.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis pranešėjas. Po to pasirinksim alternatyvas ir dar dėl kiekvienos alternatyvos vienas - už, vienas - prieš, kad nebūtų neaiškumų. Prašom.
T.MEDAISKIS. Dėl 7 punkto. Aš jau iš karto pasakiau, aš palaikau V.Andriukaičio ir J.Beinorto poziciją šiuo klausimu. Aš manau, kad niekaip kitaip čia nebus išspręsta, kaip Seimas turės balsuoti dėl to klausimo, kadangi argumentai už ir prieš išdėstyti.
Dabar dėl Seimo nario J.Listavičiaus dėl prieškarinės Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių kariuomenėje. Jų reikalai turėtų būti sutvarkyti pareigūnų ir karių įstatyme, kurį mes priėmėm. Man sunku pasakyti, ar jie įrašyti ten. Jeigu jų ten nėra arba jie iškrito, tai juos reikia ten įtraukti, bet į šį įstatymą jie netinka. Čia yra nukentėję sovietinėje armijoje ir visa kita, į šį įstatymą aš siūlau jų nedėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia dėl įstatymo 1 dalies 5 punkto alternatyvų. Antrojo pasaulinio karo dalyviai ar karo dalyviai, buvę fronte. Prašom. Vienas už vieną alternatyvą, kitas - už kitą alternatyvą.
Gerbiamasis V.Landsbergi, jūs visą laiką vėluojat paspausti. O dabar jus išskirt iš kitų, - ką pasakys A.Bendinskas su A.Albertynu. Visi lygūs, visi turi tuos pačius pirštus. Gerbiamasis V.Landsbergis. Prašom netriukšmaut, jis buvo priėjęs, užsirašė.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kaip 5 punkte pasakyta, Antrojo pasaulinio karo dalyviai - tai galima pagalvoti, jog į tai įeina ir Vetrovo divizija, ir Smeršo baudėjai-egzekutoriai, ir smogikai. Tokie, kaip mes jau matėm net per televiziją ir girdėjom, ką jie darė. Todėl būtinai reikalingas nors šioks toks išskyrimas. Aš nežinau, ar pakanka to - buvę fronte. Galbūt tie, kurie degino Klepočius, tai ne fronte. Ir tai jau šiokia tokia apsauga, kad mes neatrodytume visai klaikiai. Būtinai už alternatyvą, jeigu jau daugiau nieko pasiūlyti negalim.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš kalbėjusį gerbiamąjį profesorių poną V.Landsbergį išklausiau, bet aš skaičiau jo autobiografiją, kai jis stojo į komjaunimą. Ten labai aiškiai parašyta, kad Lietuvą ir jį išvadavo Raudonoji armija. Todėl visi tie jo teiginiai, kad vienaip ar kitaip būtų žiūrima ir taip toliau, reikėtų žiūrėt iš šito taško, kad jį išvadavo, o mus visus... Mes esam, buvom ir būsim tos nuomonės, kad 1940 m. ir Raudonoji armija, ir hitlerinė armija mus okupavo. Todėl aš pasisakau už 1 variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už 5 punkto 1 variantą, prašom pakelt rankas. Kokia registracija keliant rankas? Už 1 variantą. Antrojo pasaulinio karo dalyviai.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 36.
PIRMININKAS. Kas už antrąjį variantą - dalyviai, buvę fronte? Prašom pakelt rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 29.
PIRMININKAS. Pasirinktas 1 variantas. Dabar prašom pasisakyt dėl 7 punkto alternatyvų. Vienas - už, vienas - prieš.
Prašau. Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Aš noriu paklausti pono A.Bendinsko. Ar Kauno garažuose Antrojo pasaulinio karo metais nebuvo jo artimų giminių? Aš girdėjau, kad buvo. Ir itin artimų.
PIRMININKAS. Manau, laikui bėgant, bus išsiaiškinta iki galo. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto siūlyčiau į pono J.Beinorto pataisą gerai įsigilinti. Aš tikrai ją remiu ir štai kodėl ją remiu. Nes yra skirtumas, kaip parašyta. Mes išties nežinom, kaip parašo kariniai daliniai dėl mirčių: ar vykdydami tarnybines pareigas, ar dėl statuto pažeidimo. Tačiau mano gyvenime, kadangi aš tarnavau labai garbingoj vietoj - Baikalo-Amūro magistralėje, o trumpai tariant, BAM-e, tai buvo toks atvejis, kai žuvo 10 kareivių ir 11-tas buvo praporščikas. Jie išvažiavo į taigą klot geležinkelio, tačiau jie blogai paruošė antifrizą-68, jo prisigėrė ir visi numirė. Atleiskit, ponai, ar jie vykdydami tarnybines pareigas? Jokiu būdu ne. Todėl aš tikrai pasisakau už pono J.Beinorto pasiūlytą pataisą.
PIRMININKAS. Lietuviai antifrizo negėrė. Kolega A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Perleidžiu gerbiamajam R.Dagiui.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man teko susipažinti galbūt ir daugiau su tomis visomis pažymomis, kurios išduotos, galėjo beveik visi Seimo nariai susipažinti, nes kareivių motinos nešėsi. Ten yra įvairiai. Išsiaiškinti, kada buvo dingimas, o kada buvo žmogaus kaltė, yra beveik beviltiška. Niekas tokių patikslinančių pažymų tikrai neduos. Vienas dalykas. Antras dalykas. Aš irgi galiu tokiu pačiu pavyzdžiu, savo kaimyno pavyzdžiu, pasiremti. Jis grįžo invalidas, ir buvo parašyta, kad gavo buitinę traumą, nors jį elementariai sumušė, dalyvaujant tam pačiam karininkui ir Vidurinės Azijos piliečiams. Ir jis net invalidumo tais laikais negalėjo gauti. Tai tų pavyzdžių mes labai daug rasim. O vis dėlto, jeigu mes pripažįstam, kad tai yra prievartos elementas ir į okupacinę kariuomenę ėmė prievarta, tai mes šiuo atveju turim pripažint tą prievartą. Jeigu žmogus buvo privestas iki išgėrimo ir pan., tai yra jau tos armijos kaltė.
Antras dalykas. Jeigu mes įteisinom Černobylį, tai mes čia negalim kitaip elgtis, čia irgi buvo prievarta. Aš, kita vertus, nenorėčiau, kad mes vėl iš naujo pradėtume diskutuoti dėl to įstatymo kitų nuostatų. Aš pasisakau, kad būtų paliktos tokios nuostatos, kokios dabar yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot alternatyviai. Kas už 7 punkto variantą, kuris yra pagrindiniame tekste, tas dabar pakels rankas. O kas už alternatyvą, paskui. Prašom pakelt rankas už 7 punkto pagrindinę alternatyvą, t.y. pagrindinį tekstą. Prašom balsuot.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Kas už alternatyvą, prašom pakelt rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už alternatyvą - 24.
PIRMININKAS. Pasirinktas pagrindinis tekstas. Dabar gerbiamasis pranešėjas... Minutėlę! Gerbiamasis pranešėjau, ar dėl 2 dalies 4 punkto reikia balsuot, kadangi mes jau apsisprendėm, ar dar sykį reikia balsuot? Man atrodo, kad jau pasirinkta, o šitas punktas išplaukia iš ano. Gerbiamasis pranešėjau, prašom paaiškint, tada toliau žiūrėsim.
T.MEDAISKIS. Taip. Aš manau, jeigu Seimas apsisprendė dėl 7 punkto, tai tuo pačiu apsispręsta dėl 4, nebent pateikėjai prieštarauja. Tada kitas reikalas.
PIRMININKAS. Jeigu išplaukia, aš neteikiu balsuoti. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso 11 straipsnio.
Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Tai nėra tas pat, kolegos. Aš norėčiau atkreipt jūsų dėmesį į tai, kad čia, antroje dalyje, pirmiausia kalbama apie žuvusiųjų asmenų šeimos narius. Dėl to, kad grįžo ar sumuštas, ar kitaip, dėl ligos suluošintas - tai čia buvo visokių niuansų. Bet žuvusiųjų atveju - tai vis tiek, kaip ten bebūtų. Ir negalima pasakyti, kad mūsų dabartinėje armijoje, mūsų dabartinėje valstybėje visos mirtys, įvykusios armijoje, yra tik dėl tarnybos ir dėl tarnybinių pareigų ėjimo. Aš vis dėlto galvoju, kad jeigu konkretus žmogus nukentėjo būdamas paimtas, galbūt atleidžiame šitą dalyką. Bet čia, kai iš esmės visos lengvatos tenka šeimos nariams... Aš noriu ta proga pasakyt vieną labai konkretų pavyzdį. Štai Lietuvoje tarnaujantis vaikinas su vienu draugu neteisėtai pasiėmė iš pulko mašiną ir dvi merginas vežė iš šokių namo. Avarijoje žuvo visi 4. Tai šito kariškio, kuris neteisėtai pasiėmė mašiną, artimųjų šeima pagal mūsų įstatymą yra visokeriopai remtina, o anų visų trijų - ne. Jau čia nemoralu. Kolegos! Jeigu mes tik šitaip sugebame mąstyti ir traktuoti, kai labai aiški riba pravedama, aš nežinau, ką mes galim nutarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš teiksiu balsuot, tik noriu paklaust, kuris dabar kalbėsit už pagrindinį tekstą. Ar kolegė I.Šiaulienė, ar V.Landsbergis? V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Ačiū, Pirmininke. Gaila, kad šiek tiek anksčiau man nedavėt žodžio, nes aš norėjau pasiūlyti pranešėjui ir kitiems redaguot vieną terminą, vieną sąvoką. Vietoj būtinosios karinės tarnybos, kadangi kalbam apie sovietinę armiją, rašyti “priverstinės karinės tarnybos”, nes tai yra faktas. Ir visi žuvę tada tikrai kitaip atrodo, nes jie galbūt Lietuvoje nebūtų žuvę, o jie buvo paimti, išvežti ir žuvo tomis ypatingomis prievartinėmis aplinkybėmis. Tai daug ką panaikintų - tas analogijas, kaip dabar Lietuvos kariuomenėje būna, ar kaltas pats, ar nekaltas - šita sąvoka juos pastatytų į nukentėjusiųjų kategoriją vien dėl to, kad jie buvo prievarta paimti į okupacinę kariuomenę. Jeigu mes tą truputį paredaguotume, rašytume ne “būtinoji”, čia yra sovietinis terminas, rašykim savo požiūrį - “Priverstinė karinė tarnyba sovietinėje armijoje”, ir tada, aš manau, mes gerai susitarsim.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad mes priiminėjom vieną kartą dokumentą Aukščiausiojoje Taryboje, kuriame kaip tik smerkėm tuos, kurie patys ėjo į Tarybinę kariuomenę. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
T.MEDAISKIS. Yra suprantama, kad ta būtinoji tarnyba yra priverstinė. Tačiau būtinoji karinė tarnyba, mano požiūriu, yra terminas. Mes žinom, kad ji priverstinė, bet terminai... Jeigu mes pakeisim, mes supainiosim. Kaip paskui taikyt? Mes žinom, kad tai yra priverstinė, aš sakau... Aš ne juristas, man sunku apsispręst, bet aš savo vardu siūlyčiau vis dėlto nekeisti. Rašykim “būtinoji tarnyba”. Mes žinom, kad ji - priverstinė.
PIRMININKAS. Nesiginčykim ir nepraraskim laiko. Gerbiamoji Šiauliene, gerbiamasis Stakvilevičiau, aš siūlau balsuot. Po to, kai bus dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio, galėsit pasisakyti.
I.ŠIAULIENĖ. Mes ir norėjom pasakyt, kad baigtumėm diskusiją. Vieną kartą mes priiminėjom įstatymą ir pakankamai detaliai išanalizavom įvairias puses.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Prašom pakelt rankas. Kas už 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą pagal pagrindinį tekstą, tas balsuoja už. Prašom pakelt rankas. Kas už alternatyvą - vėliau.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Kas už alternatyvą?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 26.
PIRMININKAS. Taigi pagrindinis tekstas.
Prašom. Ar pageidauja kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio? Kolega A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Dėl termino “prievartinė”. Tie, kuriuos privertė tarnauti, priesaikos nepriėmė ir be priesaikos tuos trejus metus kariuomenėje išbuvo. Tie, kurie priėmė priesaiką, pasirašė, yra dokumentai. Tada prievartinė... O jeigu mes šitaip motyvuosime, tai aš galiu šitaip: prievartinė tarnyba dėstant marksistinę etiką aukštosiose mokyklose. Irgi buvo dėstymo prievarta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Albertynai...
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Minulėtę! Dar vienas gali pasisakyti prieš šitą straipsnį.
Gerbiamasis Stakvilevičiau, prieš?
M.STAKVILEVIČIUS. Ne. Aš nepasisakysiu prieš, bet aš pasakysiu...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Papovas. Kas prieš? Ar yra kas nors prieš šitą straipsnį?
BALSAS IŠ SALĖS. Ne.
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Aš manau, kad straipsnis dabar gerai subalansuotas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Siūlau priimti šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Irgi priimti. Tai V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Ačiū. Pirmininke, aš noriu pasakyti ir priminti įžymiam istorikui A.Albertynui, kuris neatsimena, kas buvo prieš porą metų, kaip mes traktavome tas priesaikas. Ir mes specialiu įstatyminiu aktu nustatėme, kad priesaikos buvo priverstinės, ir jos neįpareigoja mūsų jaunuolių.
PIRMININKAS. Taigi visi už. Ar reikia balsuoti už 11 straipsnį? Nereikia. Ačiū. Priimtas.
14 straipsnis.
T.MEDAISKIS. 13 straipsnis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 13 straipsnis.
T.MEDAISKIS. Dėl 13 straipsnio jokių pastabų negauta.
PIRMININKAS. Galim priimti?
T.MEDAISKIS. Su Seimo nario P.Jakučionio pasiūlymais suderinta.
PIRMININKAS. Galima priimti? Ačiū.
14 straipsnis.
T.MEDAISKIS. Dėl 14 straipsnio tas pat.
PIRMININKAS. Priimtas. 15 straipsnis.
A.ALBERTYNAS. Yra, dėl 14 straipsnio yra.
PIRMININKAS. A.Albertynas. Prašom.
A.ALBERTYNAS. Paskutinė eilutė. “Mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 m. sausio 11-13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių”. Kokie tie įvykiai? Kas gali traktuoti tuos kitus įvykius... Kaip kas supranta. Čia didelis galvosūkis yra. Aš balsuosiu vien dėl to... Jeigu būtų išbraukti žodžiai “po to buvusių įvykių”, tada viskas tvarkoj būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimas aiškus. Kas už 14 straipsnį? Kas prieš - taip pat. 14 straipsnis. Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS.Gerbiamasis Pirmininke, paprašykite visus sėstis, nes neįmanoma skaičiuoti.
PIRMININKAS. Dabar elektronika. Prašom balsuoti.
Už - 39, prieš - 2, susilaikė 1. Užtenka.
15 straipsnis.
T.MEDAISKIS. 15 straipsnis yra priimtas. Bet mes jį parodėme, kadangi įrašėme ne tik rezistencijos ir pasipriešinimo dalyvius, ketvirtoji dalis šiek tiek prasiplėtė. Tai faktiškai redakcinis praplėtimas, bet mes parodėm, kaip jis praplečiamas.
PIRMININKAS. Galim priimti?
A.ALBERTYNAS. Ne!
T.MEDAISKIS. Bet 15 straipsnis jau priimtas.
PIRMININKAS. Na, jeigu priimtas...
A.ALBERTYNAS. Ne, paskutinis sakinys tiktai...
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
T.MEDAISKIS. 15 straipsnio paskutinis sakinys jau priimtas.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Aš pakartosiu tai, ką sakiau. Kadangi vokiečių Vermachto kareiviai gaus pensijas pagal šitą, tuomet praneškite į Vokietiją... Tegu jie grįžta, nes čia gaus. Dar čia yra įdomus dalykas, kad mirusiems du mėnesius mokama pensija. Man pasakykite, kokioje valstybėje numirėliams moka pensijas? Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Nepaisant to cinizmo, kuris buvo pareikštas mirusių kareivių motinoms ir tėvams bei jų giminėms, siūlau priimti ir labai džiaugiuosi, kad šitam cinizmui nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Įstatymas gerai suredaguotas ir suderinti visų interesai. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš taip pat prisidedu todėl, kad vis tiek mes turim galų gale savo valstybėje, būsimoje teisinėje valstybėje vadovautis priimtais įstatymais. Ir šis vienas iš jų. Todėl aš pasisakau už. Ir kiek galima greičiau reikia jį priimti bei pradėti vykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS.
Gerbiamieji Seimo nariai, nemanau, kad yra koks nors cinizmas
ar ne... Paprasčiausiai mes turime daug ką sau išsiaiškinti, taip pat ir kokios
koncepcijos laikomės. Aš remiu tą pusę remdamasis ta pačia logika. Kai buvo
įteisintas ir Černobylio judėjimas, tai irgi buvo prievartinis mechanizmas.
Neįžiūriu aš čia jokio cinizmo. Mūsų manymu, gali būti įvairių nuomonių.
Apgailestauju, kad karo dalyvių formuluotė tapo labai abstrakti. Neaišku, kaip
bus traktuojama, jeigu tenai atsiras nepageidautinų skylių, ir tie žmonės,
kurie iš tikrųjų dalyvavo šaudant mūsų gyventojus po karo, kurie ne fronte
žuvo, bet kovojo prieš mūsų žmones... Aišku, mes diskredituosim savo tą
įstatymą, taip pat sudarysim nereikalingą įtampą. Bet kadangi mes priiminėjam
ne tiktai šitas pataisas...
Pataisos iš tikrųjų buvo reikalingos įstatymui (...) šitos nuostatos. Todėl aš
pasisakau už šitą įstatymą ir kviečiu kitus Seimo narius nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Keturi Seimo nariai pasisakė už. Dabar galima tiktai prieš.
Kolega P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Aš būtinai pasisakysiu už, nors mano...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Beinortas. Tik prieš.
J.BEINORTAS. Man labai gaila, bet aš turėsiu susilaikyti balsuodamas dėl šito įstatymo todėl, kad, užuot pagalvojus ir labai preciziškai šitą išsprendus, yra pasiduota emocijoms. Kai kurios yra ir labai nešvarios.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Buvo kalbama, kad jau didelis subalansavimas, kad buvo pastangų, jog jis būtų subalansuotas. Bet jis jau buvo išbalansuotas kur kas anksčiau, o to išbalansavimo pasekmės čia labai jaučiamos. Todėl išskirti yra ne tiktai gyvi, bet šiuo atveju yra išskirta dalis ir mirusiųjų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 17.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 55 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 17 susilaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas priimtas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, Pirmininke. Prieš buvo 2.
PIRMININKAS. 2 - prieš. Kas tas antras?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Antrasis man už nugaros buvo ir aš nepastebėjau. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš siūlyčiau dabar daryti pietų pertrauką. O prieš ją skelbdamas jūs pasakykite, kaip mes dirbsime popiet. Ar svarstysime įstatymus taip, kaip yra surašyta? Kurioj vietoj bus Kultūros paveldo įstatymas? Kadangi yra numatytas balsavimas, mes turėtume žinoti, kurioje vietoje, po kurio klausimo jis bus.
PIRMININKAS. Aš noriu pasakyti, kad dabar mes turime priimti vieną lydintį pirmąjį 7a punkto įstatymą, o po to 15 val. turėtų būti mūsų apsisprendimas dėl kultūros paveldo reikalų. O jau po to žemės ūkio, baudžiamasis procesas ir dar, man atrodo, mokslininkų pensijos bei visi kiti klausimai iki pergalingos pabaigos.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.BERNATONIS. Aš vis dėlto siūlyčiau po pietų grįžti prie nekilnojamųjų kultūros vertybių, o po balsavimo dėl šio įstatymo siūlyčiau svarstyti Mokslininkų pensijų įstatymo projektą. Vadinas, iš eilės.
PIRMININKAS. Gerai.
J.BERNATONIS. Aš manau, kad patys Seimo nariai yra suinteresuoti šiandien anksčiau baigti. Todėl dirbsim sklandžiai, tuščiai nebus kalbama ir pasivysime grafiką.
Aš siūlau dabar pasisakyti dėl balsavimo motyvų, dėl lydinčio įstatymo. Ar turi gerbiamasis T.Medaiskis ką pasakyti?
T.MEDAISKIS. Ne. Jokių pastabų šiuo metu nėra dėl jo. Paprasčiausiai mes perkėlėme iš ano įstatymo normas į kitą įstatymą. Todėl reikia ten panaikinti du straipsnius.
PIRMININKAS. Kolegė I.Šiaulienė. Prašom.
I.ŠIAULIENĖ. Pritariam siūlymui. Pretenzijų neturime.
PIRMININKAS. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Kaip vienas iš to įstatymo autorių, pritariu, nes tie punktai yra perkelti. Mes priėmėm, galim tvirtinti.
5sesija 54p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Galim balsuoti. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms” pakeitimo”. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Malonėkite sėstis.
PIRMININKAS. Prašom sėstis. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamosios kolegės taip pat. Kas nesėda, bus pasodinti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 42.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 20.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 42 Seimo nariams balsavus už, 1 - prieš ir 20 susilaikius įstatymas “Dėl įstatymo “Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms” pakeitimo” priimtas.
Ačiū, gerbiamieji kolegos, ačiū, gerbiamasis Medaiski. Ačiū.
Rytinis posėdis baigtas. Gero apetito. Popiet dirbame taip, kaip susitarėme. Pirmiau - nekilnojamosios vertybės, o po to - pensijos ir žemės ūkis. 15 val. prašom nevėluoti, čia bus eglutė pastatyta.