Penkiasdešimt
pirmasis posėdis
1994
m. gruodžio 20 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
Nutarimo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų skyrimo" projekto pateikimas |
|
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas |
|
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projekto priėmimo tęsinys |
|
|
Nutarimo "Dėl laikraščių "Echo Litvy" ir "Kurier Wilenski" projekto svarstymas ir priėmimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutarimo "Dėl imigravimo kvotos 1995 metams" projekto svarstymas |
|
|
|
|
|
|
|
|
Nutarimo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų skyrimo" projekto pateikimas Nr.1326 (94.12.20)
5sesija51p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojai J.BERNATONIS ir A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielieji kolegos, pradedam Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 20 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Žinoma, registruokimės tie, stropieji. Ir po to nesiregistruosim nė karto, taip?
39 Seimo nariai. Mielieji kolegos, kaip sutarėm, posėdis pradedamas papildomu klausimu, kurį teikia Prezidentas, - “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų skyrimo”. Pranešėjas - naujasis Teismo pirmininkas P.Kūris.
V.BOGUŠIS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašau. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Mums priešpiet buvo įteiktas Prezidento dekretas. Teigiama apie tai, kad skirs skyrių pirmininkus. Tačiau biografijoje įdomiai parašyta. “Kandidato į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus biografija.” Tai ar jie kandidatai, ar jau teisėjai? Nors toliau parašyta, kad 1994 m. gruodžio 6 d. paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Tai aš nesuprantu, kas čia yra.
PIRMININKAS. Korektūros klaidų visi darom. Nebent tamstai nepasitaikė. Prašom, gerbiamasis Kūri.
P.KŪRIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Mano siūlymu Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas teikia jums pasiūlymą skirti Aukščiausiojo Teismo teisėją V.Greičių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Č.Jokūbauską Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus pirmininku. Dokumento, kuris jums išdalytas, paskutiniame punkte parašyta, kad gruodžio 6 d. paskirti Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Bet viršuje, matyt, kompiuteris nepanaikino šito. Aš labai atsiprašau už techninį personalą, kuris padarė tokią klaidą.
Ką aš norėčiau pasakyti apie kandidatus? Jūs su jais labai atidžiai susipažinote, kai buvo svarstomos jų kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, jūs gražiai už juos balsavote ir išrinkote. Aš nežinau, ar yra reikalo, kad aš smulkiau juos apibūdinčiau. Abu palyginti jauni, darbingi, kupini jėgų, naujų sumanymų, sakyčiau, nesugadinti per daug ilgos teisminės, rutininės karjeros (Aukščiausiajame Teisme abu dirba tik nuo 1990m.). Manyčiau, kad pagal naujus įstatymus, pagal įstatymų apibrėžtas funkcijas jie sugebės tinkamai organizuoti skyrių darbą. O Aukščiausiajame Teisme tie du skyriai - pagrindiniai. Nuo jų priklausys visos Respublikos teismų darbo kokybė. Aš tiek norėčiau pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tada kviečiu iš eilės pagal abėcėlę pretendentus. Pirmiau gerbiamasis V.Greičius. Gerbiamieji kolegos, ar kas pageidautumėt paklausti pretendento? Ačiū. O ar antrajam pretendentui, gerbiamajam Č.Jokūbauskui kas nors turėtų klausimų? Ačiū. Tada nesivarginkit. Mes dabar turim susitarti, kada Valstybės ir teisės komitetas galės surengti posėdį. Gerbiamasis P.Vitkevičius kviečia Valstybės ir teisės komiteto narius, taip pat kitus Seimo narius, jeigu jie to pageidaus, į komiteto posėdį 9.30 val. Frakcijos, mano supratimu, jeigu pageidautų, galėtų su pretendentais susitikti tarp 12 val. ir 14 val. rytoj. Pagal darbotvarkės projektą, ketvirtąjį projektą, pietų pertrauka siūloma daryti ilgesnė - nuo 12 val. iki 14 val.
1994 m. gruodžio 21 d. darbotvarkės aptarimas (94.12.20)
5sesija51p svarstyti klausimai
Ačiū, gerbiamieji kolegos. Aš dabar siūlyčiau kaip tik patvirtinti rytdienos darbotvarkę. Kaip matot, iš pradžių generalinio prokuroro skyrimas. Turėtume užbaigti Komercinių bankų įstatymo priėmimą, o po to, vadinas, jau po pertraukos (14 val.) Aukščiausiojo Teismo teisėjų priesaika. Manau, kad galėtume ne tik pasitarti, bet ir priimti sprendimą dėl Seimo kontrolierių institucijos vadovo. Ir, žinoma, dar kai kurie įstatymai, kuriuos mes rytoj turėtume priimti.
Prašom. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad rytoj vis dėlto Lietuvos Respublikos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo projektas būtų pataisytas tiek, kiek jis priimtas, kad mes matytume, ką mes padarėm ir kur tos spragos, kad būtų galima grįžti, kai kalbėsime dėl viso.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Listavičiau, projektuojam apie 11 val. dėl deklaravimo.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Iš ryto galima būtų išdalyti ir galima būtų pažiūrėti, kas padaryta.
PIRMININKAS. Paprašysim. Kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis Pirmininke, galbūt galima pateikti įstatymo projektą dėl delspinigių sumažinimo. Kaip tik labai reikėtų, labai trumpas... Kad gyventojams delspinigius už komunalines paslaugas sumažintų.
PIRMININKAS. Numerį jūs prisimenat?
V.BRIEDIENĖ. Nr. 1250 (4).
PIRMININKAS. Jis nebuvo pradėtas?
V.BRIEDIENĖ. Nebuvo. Reikėtų tik pateikti. Labai trumpas.
PIRMININKAS. Gerai. Manau, rasim laiko. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Pirmininke, savaitės darbotvarkėje buvo įrašytas Alkoholio kontrolės įstatymas, tačiau kažkodėl... Ir jūs žadėjote, kad iki Naujųjų metų tikrai priimsim šį įstatymą, o sausio viduryje priiminėsim Tabako kontrolės įstatymą. Kodėl staiga dingo? Į šios savaitės darbotvarkę neįtraukiamas šis klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kuzminskai, ne staiga, o po ilgų ir skausmingų apmąstymų atsižvelgiant į Seimo priimtą rezoliuciją, kad įstatymas būtų priimtas šioje sesijoje. Šioje sesijoje bus priimtas.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar mąstė visi blaivūs?
PIRMININKAS. Man atrodo, kai kurie blaivūs. Pavyzdžiui, aš. O kai kurie gal ir ne visai. Ką aš žinau? Gerbiamieji kolegos, tai ar galim bendru sutarimu su vienu papildomu klausimu priimti? (Balsas iš salės) Įspėsiu. Prašom nesiginčyti. Tai jeigu aš teisingai supratau, kolegos pritaria su vienu papildymu. Darbotvarkė patvirtinta su pietų pertrauka. Dar kartą įspėju, ji anksčiau (nuo 12 iki 14 val.) su ta mintim, kad jeigu bus reikalingi ar komitetų posėdžiai, ar frakcijų posėdžiai, tai būtų galima padaryti.
5sesija51p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji kolegos, beveik pagal mūsų darbotvarkę 2.1 klausimas - Valstybinių pensijų įstatymo projektas. Projekto Nr.941. Pranešėjai - gerbiamieji T.Medaiskis ir G.Paviržis. Ar gerbiamasis T.Medaiskis į tribūną eis? Gerbiamasis G.Paviržis?
L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, šiandien Seime yra silpnaregių. Jie prašė ir aš tai pat pritariu, kad svarstant Pensijų įstatymą šį posėdį transliuotų per radiją. Gal radijas įrašą transliuotų patogiu laiku. Bet tai tikrai labai įdomus klausimas visiems žmonėms. Visi labai stebi, kaip tie klausimai svarstomi Seime, kokie bus tie pakeitimai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Milčiau, aš iš principo sutinku, bet čia radijas turi nuspręsti. O antras dalykas yra tas, kad paprastai paskutinioji stadija, įstatymo priėmimas, niekad nėra transliuojamas. Bet jeigu radijas nori įsirašyti ir paskui transliuoti, tai jo valia.
Prašom. Kolega K.Paukštys. Po to kolega G.Paviržis.
K.P.PAUKŠTYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš šiandien iš ryto dėl to kalbėjau su kolega J.Bernatoniu, ir jis pritarė tam reikalui.
PIRMININKAS. Prašau. Jeigu radijas darys įrašą, tai jo valia. Ne problema. Prašau. Gerbiamasis G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Kadangi čia yra pakviesti, kiek supratau, Trumparegių ir aklųjų draugijos atstovai... Prieš tai kalbėjęs L.Milčius pamiršo pasakyti, kad ta transliacija būtų daroma ir rytoj, kai bus svarstomas Mokslininkų pensijų įstatymas. Jis pamiršo pasakyti šitai.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad visiems pensijų įstatymams. Gerbiamasis Medaiski, ar jūs jau galit eit į tribūną. Gerbiamasis Beinortai, prašom nekliudyt. Gerbiamasis T.Medaiskis. Prašom. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.
T.MEDAISKIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pasakyti, kokių yra siūlymų, pataisų dėl šio įstatymo 1 straipsnio.
T.MEDAISKIS. Dėl 1 straipsnio jokių pasiūlymų nėra gauta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar bus prieštaraujančių dėl 1 straipsnio, ar galim priimt bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Priimtas.
Dėl 2 straipsnio. Kokių yra siūlymų?
T.MEDAISKIS. Dėl 2 straipsnio... Jis labai paprastas. “Visos valstybinės pensijos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.” Nėra gautų...
PIRMININKAS. Skaityti nereikėtų, gerbiamasis pranešėjau. Ar pataisų, pasiūlymų 2 straipsniui nėra?
T.MEDAISKIS. Dėl 2 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi siūlymų dėl 2 straipsnio nėra, ar galim priimti bendru sutarimu? Priimtas. Prašom dėl 3 straipsnio.
T.MEDAISKIS. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra.
PIRMININKAS. Dėl 3 straipsnio prieštaraujančių taip pat nematau. Priimtas. Dėl 4 straipsnio?
T.MEDAISKIS. 4 straipsniui mes patys turim šiokį tokį patikslinimą. Visur vietoje “valstybinė Lietuvos Respublikos pensija” reikia rašyti “Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio pensija”. Antraštėse kai kur praleista, nors iš teksto aišku. Todėl aš noriu užsitikrinti, kad mes galime padaryti tokią redakcinę pataisą. O šiaip daugiau pataisų nėra.
PIRMININKAS. Sutinkat? Nėra prieštaraujančių? Priimtas bendru sutarimu. Prašom toliau.
T.MEDAISKIS. Dėl 5 straipsnio irgi neturiu. O kas dėl 5 straipsnio?
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl 5 straipsnio yra mano pasiūlymas 3 pastraipoje vietoje skaičiaus 10 įrašyti 15. Tačiau aš nenorėčiau, kad už jį būtų balsuojama, kadangi šitas skaičius siejasi su 7 straipsnio 3 pastraipos išbraukimu. Todėl jeigu nebus pritarta mano šitam siūlymui, tegul tada lieka skaičius 10.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs galit arba atsiimti pataisą, arba mes turėsim teikti balsavimui.
A.SALAMAKINAS. Aš neatsiimu jos.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip tik remiu kolegą A.Salamakiną. Šiuo metu yra tokia šio įstatymo sandara, kad šis skaičius siejasi būtent su 7 straipsnio antrąja dalimi. Mes keliaukim toliau ir grįšim po to. Atidėkim dabar. O paskui automatiškai, gal nereikės ir balsuot. Suprantat?
PIRMININKAS. Tai šį straipsnį atidedam. Dėl 6 straipsnio.
T.MEDAISKIS. Dėl 6 straipsnio nėra pasiūlymų. Iš trečiosios dalies išbrauktos rajono ir miesto tarybos. Bet jos jau išbrauktos jūsų turimame tekste. Nėra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi alternatyvių siūlymų nėra, ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Prašom dėl 7 straipsnio.
T.MEDAISKIS. Dėl 7 straipsnio aš ką tik gavau. Aš turiu pasižiūrėt, kas siūloma. Siūloma po “Konstitucinio Teismo pirmininkui” įrašyti “Aukščiausiojo Teismo pirmininkui”. Yra tik pakeičiama tvarka?
PIRMININKAS. Gal kol jūs, pranešėjau, susigaudysit, dabar Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Šiame straipsnyje pateiktos dvi mano alternatyvos. Tai, žinoma, aš norėčiau, kad už jas būtų balsuojama. Taip pat norėčiau, kad gerbiamasis prelegentas taip pat pasakytų savo nuomonę.
T.MEDAISKIS. Kiek aš suprantu, Seimo nario A.Salamakino pataisos viena dalis siejasi su tuo, kad sukeistume tvarką. Konstitucinio Teismo pirmininką su Aukščiausiojo Teismo pirmininku. Tai aš manau, kad tvarką galima pakeisti. O paskui yra metų skaičius. Tai ten kitas klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš galiu patikslinti. Kadangi mes jūsų paskutinį projektą gavome tik vakar po pietų, aš vadovavausi ankstesniais projektais. O ten nebuvo įrašytas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Todėl aš atsiimu šitą.
T.MEDAISKIS. Gerai. O dėl metų skaičiaus aš matau. Taip.
PIRMININKAS. Kadangi Seimo narys A.Salamakinas atsiėmė, dabar reikėtų mums spręsti...
T.MEDAISKIS. Ne. Jis ne visus atsiėmė. Atsiėmė tik dalį.
A.SALAMAKINAS. Pone posėdžio pirmininke, jūs klausykit, ką aš sakau. Aš atsiimu dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Likusių aš neatsiimu.
T.MEDAISKIS. Dabar yra...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš dėl to paties. Gal čia ir neesminis dalykas, bet Aukščiausiąjį Teismą reikėtų įrašyti prieš Konstitucinį Teismą. Paskutiniame variante irgi parašyta ne taip, kaip reikia.
T.MEDAISKIS. Gerai. Tai redakcinis dalykas.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, mes komitete svarstėm tai, kad šito straipsnio reikėtų palikt tik pirmąją ir antrąją dalis. Tai būtų svarbiausiems valstybės pareigūnams - Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Konstitucinio Teismo pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. O jau toliau kalbėti apie pavaduotojus, kanclerius, ministrus ir visus kitus tikrai būtų nereikalinga. Būtų geriausiai tuo ir pabaigt tą straipsnį. Kokia jūsų nuomonė?
PIRMININKAS. Dabar prašom, gerbiamasis pranešėjau, pagal kiekvieną atskirą šio straipsnio dalį. Dėl pirmosios dalies yra pasikeitimų?
T.MEDAISKIS. Dėl pirmosios nėra.
PIRMININKAS. Dėl antrosios?
T.MEDAISKIS. Dėl antrosios dabar atsiranda bent kelios alternatyvos. Čia išvardytiems asmenims skirti I laipsnio Lietuvos Respublikos pensiją... Nepriklausomai nuo minėtų pareigų vykdymo trukmės. Antroji alternatyva - jeigu jie bent metus vykdė šioje dalyje išvardytas pareigas (tai yra komiteto alternatyva). Trečioji alternatyva Seimo nario A.Salamakino. Jeigu jie bent dvejus metus arba ne mažiau kaip dvejus metus vykdė šias pareigas. Taigi visai be termino, metai ir dveji metai.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės dabar pasirinkti alternatyviai, kadangi yra trys alternatyvūs siūlymai. Prašau dėmesio! Gerbiamieji Seimo nariai, prašau dėmesio! Nesuprasit, už ką balsuojat. Kadangi yra trys alternatyvos, aš jas sugrupuoju taip. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos. Gerbiamieji Seimo nariai, netrukdykit kitiems Seimo nariams svarstyti ir priimti įstatymus, jeigu patys nenorit to daryt. Taigi dar kartą formuluoju, kad yra trys alternatyvos. Sugrupuoju jas taip: tie, kas už tai, jog būtų skiriama pensija nepriklausomai nuo minėtų pareigų vykdymo trukmės, paspaus mygtuką “už”, tie, kas už tai, kad būtų trukmė nustatyta arba metai, arba dveji - “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakau už dvejus metus. Yra pateiktas mano siūlymas. Šitos institucijos, šitos pareigybės, kurios čia nurodytos, iš esmės skiriamos, išskyrus Ministrą Pirmininką ir Seimo Pirmininką... Yra skiriamos gana ilgam laikui. Vadinas, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas... Aš nekalbu apie Prezidentą, nes Prezidento įstatyme jau yra numatyta jo pensija. Manyčiau, kad dveji metai yra gana minimalus laikas užsidirbti valstybinę pensiją. Čia tikrai turėtų būti įrašyta. Mano galva, pats minimaliausias laikas - dveji metai. Jeigu jis pradirbo metus ar mažiau, vis dėlto valstybinės pensijos neturėtume skirti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Tauras.
A.P.TAURAS. Aš remiu gerbiamąjį A.Salamakiną. Vis dėlto ar metai, ar dveji turėtų būti numatomi.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti už tai, kad pareigų vykdymo trukmė nebūtų nustatoma.
Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš palaikau, kad terminai būtų įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Irgi už tai, kad terminai būtų mažiausiai dveji metai.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Mano buvo raštiškas siūlymas vieneriems metams.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Palaikau, kad terminas būtų nustatytas.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Miškinis. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Palaikau terminą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis. Prašau registruotis.
Kol registruojamės, prašau pranešėją pasakyti savo nuomonę.
T.MEDAISKIS. Mūsų motyvas, kodėl mes surašėme šitai, buvo štai toks. Jeigu asmuo sykį pateko į aukščiausias valstybėje konstitucine tvarka apibrėžtas pareigas, tai vien to fakto pakanka, kad valstybė jį paskui pagerbtų. Reikalas yra tas, kad jeigu apkaltos tvarka jis yra pašalintas iš tų pareigų, tai, aišku, pensija nepriklauso. Bet jeigu dėl politinio proceso keitimosi - metai, dveji metai - visi šitie dalykai yra pakankamai slidūs ir priklauso ne nuo žmogaus, o nuo bendro politinio proceso. Todėl mūsų pasiūlymas atsižvelgiant į tai ir buvo aukščiausiems pareigūnams - be termino, kitiems - metai.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad terminas nebūtų nustatytas, paspaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad terminas būtų nustatytas - “prieš”. Susilaikiusieji nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo - 4, prieš - 53. Taigi yra pasirinkta, kad terminas būtų nustatytas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų balsuoti, ar turėtų būti vienerių metų terminas, ar dvejų metų.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau dėmesio! Garsiai netriukšmaukite, nes po to nežinosite, už ką balsavote.
Taigi, kas už vienerius metus, paspaus mygtuką “už”, kas už dvejus metus, - “prieš”. Susilaikę vėl nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 9, pridedu gerbiamojo Seimo nario A.Rudžio balsą - 10, prieš - 46. Taigi nustatomas dvejų metų terminas. Dėl šios dalies daugiau siūlymų nėra, taip, gerbiamasis pranešėjau?
T.MEDAISKIS. Taip.
PIRMININKAS. Dabar dėl trečiosios dalies.
T.MEDAISKIS. Dėl trečiosios dalies yra Seimo nario A.Salamakino siūlymas ją visai išbraukti. O Seimo nario P.Jakučionio siūlymas nustatyti dvejus metus. Tai dvejus metus, matyt, teks nustatyti, nes jeigu aukštesniems pareigūnams nustatė dvejus metus, tai kaip jau žemesniems - vienerius? Todėl, matyt, alternatyva lieka arba visai išbraukti, arba palikti dvejus metus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl išbraukimo šios dalies mes balsuosime, kai balsuosime už šios dalies priėmimą, o dėl dvejų metų alternatyvos, tai pranešėjas priima tą alternatyvą...
T.MEDAISKIS. Aš nepriimu, bet nėra kur dėtis. Jeigu jau ten dveji, tai ir čia dveji.
PIRMININKAS. Tai jūs siūlote balsuoti?
T.MEDAISKIS. Taip. Išbraukti ar palikti dvejus metus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau...
T.MEDAISKIS. Pasiūlymą? Aš pakartosiu.
PIRMININKAS. Jūs patikslinkite savo siūlymą.
T.MEDAISKIS. Gerai. Aš pakartoju.
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Nereaguokite į replikas iš salės, o patikslinkite visiems Seimo nariams savo siūlymą.
T.MEDAISKIS. Siūlymai šiuo metu yra du. Vienas yra Seimo nario A.Salamakino - visai išbraukti trečiąją dalį ir nepripažinti pirmojo laipsnio pensijos tiems išvardytiems pareigūnams, ją visai išbraukus.
Kita alternatyva yra dvejų metų terminas. Vienerių metų termino čia neišeina nustatyti, kadangi aukštesniems pareigūnams ką tik nustatytas dvejų metų terminas, tai dveji metai čia yra savaime. Todėl reikia arba išbraukti, arba nustatyti dvejų metų terminą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, čia nėra alternatyvos. Dėl išbraukimo mes balsuosime, ir tie, kurie balsuos už tai, kad būtų nepriimta... išsispręs šios dalies priėmimo metu. Mane domintų, ar jūs pritariate dvejų metų alternatyvai, ar reikia palikti tekstą?
T.MEDAISKIS. Pritariu, nes nėra kaip nepritarti.
PIRMININKAS. Pritariate? Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, reikės balsuoti su alternatyva dėl dvejų metų. Balsuosime dėl šio straipsnio trečiosios dalies. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš vis dėlto pasisakyčiau, kad šios pareigybės čia nebūtų įrašytos.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Nebijodamas būti nepopuliariu vis dėlto manyčiau, kad galvojant ir kalbant apie valstybės tarnautojų rangus, problemas ir teisę į valstybinę pensiją (pabrėžiu, čia yra teisė į valstybinę pensiją), vis dėlto mums reikėtų galvoti apie tą pareigybių rangą, kuris yra valstybėje pakeltas iki tam tikro rango ne dėl to, kad šiandien reikėtų mosuoti populizmu dėl užimamų pareigų ir pareigūnų, bet dėl to, kad apgalvotume, jog vis dėlto vienaip ar kitaip kuriama rangų sistema. Tam tikra pareigybių struktūra turėtų būti užfiksuota ir, manau, tos pareigybės, kurios čia išvardytos, yra pakankamai reprezentuojančios ne personaliją, bet institucijas. Tai yra institucijų rangas ir, aš manyčiau, vis dėlto jas reikėtų palikti. Galbūt galima būtų sakyti, kad pirmajame etape to nereikia daryti, bet jeigu mes neapsispręsime dabar, tai man atrodo, kad vėliau prie to klausimo teks sugrįžti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad balsavimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. Prašysiu registruotis. (Balsai salėje) Prašom registruotis.
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis pirmininke, mes juk ne kišeniniai Seimo nariai!
PIRMININKAS. Prašom registruotis. Prašom netriukšmauti, gerbiamieji Seimo nariai! Dar kartą primenu Statutą - balsavimo metu dėl vedimo tvarkos nekalbama. Jeigu netikite manimi, pasikonsultuokite su gerbiamuoju Seimo Pirmininko pavaduotoju A.Sakalu. Jis jums pasakys tą patį.
BALSAS IŠ SALĖS. Kodėl neleidžiate?..
PIRMININKAS. Taigi dėl balsavimo motyvų vienas pasisakė už, vienas pasisakė prieš. Siūlymo autorių gerbiamąjį Seimo narį A.Salamakiną prašom pasisakyti iš šoninio mikrofono.
A.SALAMAKINAS. Jūs man atleiskite, gerbiamasis posėdžio pirmininke, bet šiuo atveju jūs tikrai elgiatės ne pagal Seimo statutą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jus nutraukiu. Ne jums yra vertinti mano elgesį. Kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją.
A.SALAMAKINAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju.
A.SALAMAKINAS. Jūs visuomet irgi vertinate.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimta ketvirtoji šio straipsnio dalis, balsuoja už. Kas už gerbiamojo Seimo nario A.Salamakino siūlymą, kad nebūtų priimta ketvirtoji dalis - prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.
A.SALAMAKINAS. Ar galiu pasisakyti?
PIRMININKAS. Balsavimas pradėtas. Atšaukiu balsavimą. Gerbiamieji Seimo nariai, atšaukiu balsavimą, kadangi aš neteisingai įvardijau straipsnio dalį, dėl kurios balsuojame. Balsuojame dėl trečiosios dalies. Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, dėl vedimo tvarkos balsavimo metu nekalbama. Jau jums tai buvo pasakyta.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas pasisakė prieš. Balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimta šio straipsnio trečioji dalis?
Už - 13, prieš - 46, susilaikė 5. Trečioji dalis nepriimama.
Prašom dėl ketvirtosios dalies.
T.MEDAISKIS. Išbraukiama, taip? Vadinasi, trečioji dalis išbraukiama.
Toliau. Dėl ketvirtosios pastabų nėra.
PIRMININKAS. Dėl penktosios dalies?
T.MEDAISKIS. Dėl penktosios dalies yra Seimo nario A.Salamakino. Kadangi buvo patvirtintas jų siūlymas, trečioji dalis išbraukta, tai dabar liko neaišku, ką daryti su Ministro Pirmininko pavaduotojais, vicepremjerais? A.Salamakinas siūlo juos prilyginti Seimo vadovo teisėms.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti už išties gerą sprendimą išbraukti trečiąją dalį, nors jautėme akivaizdų posėdžio pirmininko spaudimą, kad šito nebūtų padaryta.
Kadangi priimtas mano siūlymas, nori nenori reikia taisyti penktąją pastraipą. Ten buvo rašoma, kad buvę ministrai, t.y. Aukščiausiojoje Taryboje pavaduotojai ir buvę ministrai irgi gautų pensijas. Kadangi trečiojoje pastraipoje šito nelieka, jie turi automatiškai iškristi ir iš penktosios pastraipos. Aš manau, pranešėjas suprato mano siūlymą?
T.MEDAISKIS. Ne. Jūs siūlėte vicepremjerus prilyginti Seimo vadovų teisėms, t.y. palikti.
A.SALAMAKINAS. Parašyta. Palaukite.
T.MEDAISKIS. A, ne!
A.SALAMAKINAS. Ne. Jūs ne tai skaitote. Pas mane parašyta: sakinį užbaigti žodžiais “Seimo vadovų teisėmis”, t.y. buvęs Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas...
T.MEDAISKIS. Teisingai. Atsiprašau.
A.SALAMAKINAS. Dabar supratote?
T.MEDAISKIS. Supratau, taip.
A.SALAMAKINAS. Ačiū.
T.MEDAISKIS. Tai yra tas siūlymas apsiriboti Seimo vadovų teisėmis. Čia taškas, o vicepremjerus traktuoti taip, kaip ministrus, t.y. nieko neduoti.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti dėl šios pataisos ir dėl penktosios šio straipsnio dalies. Vienas - už, vienas - prieš gali pasisakyti. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Žinoma, logiška, kadangi jeigu mes dabar nubalsavome trečiąją dalį šitaip, tai ten ir reikia padėti tašką po žodžio “teisėmis”, o žodžius “Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotojų, vicepremjerų teisės (...)” išbraukti, kadangi tai jau atlikome trečiojoje pastraipoje.
PIRMININKAS. Vienas galėtų pasisakyti prieš. Seimo narys J.Beinortas. Seimo narys J.Tartilas. Seimo narys V.Zimnickas. Seimo narys V.Bogušis. Seimo narė V.Briedienė. Seimo narys A.Sadkauskas. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Ne, nepasisakau.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Dabar šiek tiek nėra logikos. Aukščiausiosios Tarybos vadovybė - tai buvo Pirmininkas ir, kiek aš žinau, trys pavaduotojai. Seimo Pirmininkas taip pat turi savo pavaduotojus. Šiuo metu mes iš tikro turime tokią skubios situacijos koliziją. Vadinasi, vienoje vietoje šoktelėjame į vieną pusę, kitoje dabar - į kitą pusę. O jeigu taip susėstume ir pagalvotume, kaip reikėjo šią problemą spręsti pagal kriterijus, manyčiau, kad būtume sugradavę daugelį pareigybių, iš tikro kūrę kažkokią civilizuotą valstybę, ne vien tik užsiėmę populizmu.
PIRMININKAS. Gerbiamojo pranešėjo nuomonė, ir teks balsuoti, kadangi yra prieštaravimų.
T.MEDAISKIS. Kadangi pas mus sąraše liko tiktai Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas... Seimo narių niekada ir nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į replikas iš vietos!
T.MEDAISKIS. Gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau tylos! Prašau nereplikuoti!
T.MEDAISKIS. Kadangi liko tame sąraše tik Seimo Pirmininkas, tai šiuo atveju Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovų teisės gauti tą pensiją prilyginamos Seimo vadovų teisėms. Sakinys, matyt, turėtų reikšti, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisės prilyginamos Seimo Pirmininko teisėms. Gal mes galime taip ir suredaguoti, nes tiktai tiek liko?
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai redakcijai, ar reikės balsuoti? Pritarta.
Prašom dėl 6 straipsnio. Prašom dėl šeštosios dalies šio straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į replikas iš vietos!
T.MEDAISKIS. Taip.
PIRMININKAS. Arba aš nutrauksiu šio klausimo priėmimą.
T.MEDAISKIS. Dėl šeštosios dalies pastabų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso 7 straipsnio.
B.GENZELIS. Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, dėl vedimo tvarkos balsavimo metu nekalbama. Aš prašau jus atsisėsti į vietą. (Balsas iš salės)
Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl 7 straipsnio? Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, dabar galiu ramiai paaiškinti, kodėl vis dėlto buvo teikiamas šitas siūlymas, daug kas gal ir nesuprato. Vis dėlto aš ne prieš tai, kad Seimo Pirmininko pavaduotojai ar Seimo kancleris, taip pat ministrai gautų šitą pensiją. Tačiau yra sudaroma komisija (mes jau priėmėme šitą straipsnį) iš Seimo narių, iš visuomeninių organizacijų atstovų, iš Vyriausybės atstovo, ir jai suteikiame teisę spręsti, ar skirti šitam ministrui ar Seimo Pirmininko pavaduotojui šią pensiją, ar ne. Juk iš tiesų gali atsitikti taip, kad padirbs ministras metus ir jam išsyk įstatymu garantuojame pensiją. Tačiau po tam tikro laiko pasirodys, kad tas ministras išties dirbo ne Lietuvos Respublikos labui, ir įstatymiškai mes jam skirsime pensiją. Čia ir yra šio straipsnio pagrindinė problema. Šiuo tarpu išimta šita pastraipa ir manau, kad mes iš tiesų pasiekėme vos ne bendru sutarimu, nors gerbiamasis V.Andriukaitis prieštarauja. Šiuo metu gana geras šis straipsnis.
PIRMININKAS. Dabar vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš šio straipsnio priėmimą. Seimo narys K.Paukštys.
K.P.PAUKŠTYS. Negaliu pasisakyti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū. Bet, pirmininke, aš visą laiką stovėjau prie mikrofono dėl to, kad kompiuteris sunkiai... Visą laiką pirštu spaudžiau (čia į laiką neįeina).
Aš pasisakau prieš visą 7 straipsnį pradedant pirmuoju žodžiu. 7 straipsnyje jūs puikiai matote tą žodį: “Lietuvos Respublikos Prezidentui, išėjusiam”... Niekur dar niekas neišėjo. Aš pasakysiu, dėl ko aš prieš. Mes neturime jokių signatarų, jokių pareigūnų, jokių buvusių premjerų. Jeigu jie nusikalto Lietuvos Respublikai, tai, be abejo, prokuratūros ir teismų reikalas. Jeigu jie užtarnavo pensiją, tai galbūt jie užtarnavo pensiją. Bet jeigu mes pamiršome apie tai, kad turime amžiną atilsį V.Šadreiką, Č.Kudabą ir jų našlėms neskiriame pensijos netekus maitintojo, tai aš balsuoju prieš tokį straipsnį. Noriu pasakyti ir paraginti Seimo narius balsuoti prieš tokį straipsnį todėl, kad, kaip teisingai pasakė V.Andriukaitis, kriterijų čia nėra. Mes dirbame dabar, salėje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis, po to balsuosime dėl 7 straipsnio. Posėdyje dalyvauja 80 Seimo narių.
Kas už tai, kad būtų priimtas 7 straipsnis, prašau balsuoti.
Už - 45, prieš - 17, susilaikė 7. Taigi 7 straipsnis priimtas.
Dabar galime grįžti prie 5 straipsnio.
T.MEDAISKIS. Taip.
PIRMININKAS. Prašom dėl 5 straipsnio. Buvo A.Salamakino...
T.MEDAISKIS. Taip. Dėl 5 straipsnio yra A.Salamakino pasiūlymas. Kadangi iš tikrųjų taip atsitiko 7 straipsnyje, tai yra logiška pakeisti skaičių 10 skaičiumi 15. Aš pritariu tai nuomonei.
PIRMININKAS. Kadangi pareiškėjas priėmė, tai turbūt nereikėtų dėl to balsuoti. Ar yra prieštaraujančių?
Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau tylos! Jeigu nenustosite kalbėtis tarpusavyje, teks daryti klausimo priėmimo pertrauką. Prieštaraujančių nematau. 5 straipsnis... Yra? Seimo narys A.Salamakinas. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Prieštarauju.
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, reikėtų kalbėti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Prašom pasakyti motyvus. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Pone Bernatoni, ar jūs vis dėlto jaučiate, kad esate pirmininkas, ar konclagerio kažkoks prižiūrėtojas? Nes jūs vedate posėdžius ne taip, kaip dera. Diskredituojate ir Seimą, ir save. Jau nekalbant, kad jūs diskredituojate LDDP.
O dėl šito straipsnio aš, be abejo, pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Genzeli, aš jus įspėju, kad jūs įžeidėte posėdžio pirmininką, ir prašau Etikos ir procedūrų komisijos šią situaciją išsiaiškinti. Įspėju, kad po antrojo įspėjimo šalinsiu iš salės. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, apskritai įdomu 10 ir 15. Jeigu jau mes sudarome komisiją, kuri svarstys dėl kiekvieno žmogaus, vertas ar nevertas, tai galbūt nereikėtų šito skaičiaus. Dabar atsiras 16 lygiaverčių. Tai kuris, 16-as negaus tais metais? Vadinasi, tas 15-as turės ką nors sukombinuoti, kad aplenktų šitą. Aš pasakyčiau, kad skaičiaus nereik riboti. Bus komisija, kuri svarstys kiekvieną konkretų atvejį, ir jeigu bus reikalingas 16-as, tai kodėl jam nesuteikti, kadangi formaliai kažkas norėjo šito.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras M.Mikaila.
T.MEDAISKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlyčiau skaičiaus 15 neriboti. Gerbiamasis J.Veselka pasakė labai aiškius motyvus, juolab kad į šitą skaičių pretenduoja kultūros darbuotojai, kurie tikrai labai mažus atlyginimus turėjo ir paprastai sudaro didžiąją dalį, praktika rodo. Todėl tas ribojimas 10 ir 15 padarys didelę koliziją ir nebus galima išspręsti, mes supykinsim didelę grupę žmonių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taigi yra trys alternatyvos... Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas. Siūlymo autorius.
A.SALAMAKINAS. Aš atsiimu savo siūlymą ir remiu J.Veselkos siūlymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra dvi alternatyvos: viena už tai, kad būtų skiriama 10 pirmojo laipsnio valstybinių pensijų, kita - kad šis skaičius nebūtų ribojamas. Prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų skiriama 10 I laipsnio pensijų per kalendorinius metus, paspaus mygtuką “už”, kas už tai, kad šis skaičius nebūtų ribojamas - “prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 18, prieš -38. Skaičiaus 10 nelieka. Dar dėl 5 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, kokių yra siūlymų? Prašom, gerbiamasis pranešėjau, daugiau siūlymų yra? Nėra? Dėl 5 straipsnio mes dabar kalbam.
T.MEDAISKIS. Dėl 5 daugiau nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas. Siūlymas yra dėl 5 straipsnio.
J.BEINORTAS. Aš, gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pasakyti, jog padarytas toks voliuntarizmas, kad mūsų komitetas negali savęs laikyti teikiančiu šitą įstatymą. Nes juk 10 tai yra I laipsnio valstybinės pensijos, o po to kitas - 30 - II laipsnio valstybinės pensijos. Dabar kada padarėt, kad neribojam I laipsnio valstybinių pensijų, visa koncepcija iki šitų valstybinių pensijų kinta. Todėl aš norėčiau, kad pasakytų gerbiamasis G.Paviržis, ar mes iš tikrųjų galim objektyviai svarstyt tą klausimą, ar esam kažkaip sudirgę dėl tam tikro nesusipratimo?
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas gerbiamasis G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos! Iš tikrųjų, kaip pastebėjot, mūsų šito įstatymo koncepcijoj buvo surašytos pareigybės. Nedarykim iš to tragedijos, kad tam tikrų pareigybių neliko. O šitas skaičius 10 ir 30... Jūs skaitykite toliau, ten parašyta, kad skaičiai sumažinti todėl, kad tos pareigybės, kurios keistųsi (ministrai ir kitos), nedaro įtakos ir neįeina į tą skaičių. Todėl aš taip suprantu, kad gerbiamasis A.Salamakinas ir siūlė skaičių 10 pakeisti 15. Išbraukti Respublikos pensijų skaičių 10 ir nelimituoti. Dovanokit, aš tikrai negaliu sutikti, ir tada komitete mes negalim sutikt. Aš matau vieną išeitį - šituos skaičius padidinti. Gerbiamojo A.Salamakino idėja kaip tik ir buvo, kada dingo pareigybės įrašytos, jis padidina Respublikos pensijų skaičių iki 15 - labai logiškas siūlymas. Manyčiau, kad jį būtų galima palaikyti, ir išsispręstų visos mūsų problemos.
PIRMININKAS. Deja, Seimo narys A.Salamakinas savo siūlymą atsiėmė ir palaikė Seimo nario J.Veselkos siūlymą, kad nebūtų ribojamos...
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs puikiai žinot, kad tokio siūlymo, kaip siūlė gerbiamasis J.Veselka, raštiškai nebuvo pateikta, ir jis nestatutinis.
PIRMININKAS. Gerai. Seimo nariai, pradedam šį klausimą vėlgi iš naujo.
T.MEDAISKIS. Aš nesutikau su tuo.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš siūlau padaryti tokį dalyką, kad būtų specialus fondas valstybinėms premijoms, pagal jas galima bus limitą... ir todėl dabar skaičiaus neriboti. Kiekvienais metais Seimas turėtų tvirtinti fondo didumą valstybinėms pensijoms.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis pranešėjas.
T.MEDAISKIS. Aš noriu patikslinti savo poziciją. Aš kategoriškai už tai, kad apribojimai būtų palikti. Aš žinau, kas vyksta štai šitoje komisijoje, iš savo patirties. Eilė į tą komisiją susidaro, nežinau su kuo palygint, kaip prie Vokietijos ambasados. Vis daugiau ir daugiau norinčių. Kartelė leidžiasi žemyn ir žemyn. Pradinė pensijos idėja buvo labai nedaug, vos keletas žmonių turėjo turėti, paskui kartelė buvo leidžiama žemyn ir žemyn, vis daugiau ir daugiau kam reikia. Mes privalome apriboti, kitaip bus blogai, kitaip tai bus ne garbinga garbingiausių žmonių pensija, o nepaprastai bus daug žmonių.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi aš esu to paties komiteto narys, aš manau, kad įvyko labai stambi klaida ir iš tikrųjų kolizija. Pasiūlytam Seimo nario J.Veselkos sprendimui pritarus, reikėtų peržiūrėti, ar yra tam lėšų, ar yra biudžetinis pagrindimas. Man susidaro įspūdis, kad Seimo nariai menkai įsigilina į problematiką, ypač po to M.Stakvilevičiaus pasiūlymo. Dar kartą įsitikinu, kad mes turbūt galim priimti sprendimus iš klausos. Todėl mano nuomonė yra vienintelė: padaryti pertrauką svarstant straipsnį arba priešingu atveju siūlyčiau prelegentui atsiimti įstatymą ir pakoreguoti komitete, ir po to iš naujo teikti. Priešingu atveju sugriūva visa valstybinių pensijų koncepcija.
PIRMININKAS. Ir gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas - siūlymo autorius.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu atsiprašyti jūsų, kad atsiėmiau savo pataisą, ir pritariu gerbiamajam G.Paviržiui. Iš tiesų dabar, kada ramiai atsisėdęs pagalvojau, pritariu V.Andriukaičio minčiai. Sugriūva visas įstatymas. Iš tiesų aš labai prašau atleisti man, kad suklaidinau jus, ir prašau dar kartą balsuoti už skaičių 15.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi buvo balsuojama dėl kitų alternatyvų, negu yra, t.y. Seimo narys A.Salamakinas nebeatsiima savo siūlymo, o raštu, kad būtų skaičius nenustatytas, nėra pateikta, todėl teks balsuoti ir pasirinkti ar 10, ar 15.
Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš pasisakau už 15, kadangi, jau minėjau, šitos pareigybės kartą išbrauktos, jos, aišku, pretenduos (dauguma iš jų) gauti valstybinę I laipsnio pensiją. Todėl didesnis skaičius priimtinas.
PIRMININKAS. Dabar būtų galima pasisakyti tik už skaičių 10.
Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Taip. Aš pasisakau už 10 ir ne todėl, kad būčiau skūpus ar ką. Mes gana seniai aiškinomės, kokie apskritai galėtų būti valstybinės pensijos išskirtinumo arba tokio kriterijaus prasme... tokio žymumo reikšmė. Mes turim ir II laipsnio pensijas, ir nepamirškim, kad visos pensijos yra greta kitų valstybinių pensijų. Aš maniau, kad 10 per metus (juk mes kiekvienais metais paskelbsim po 10 tokių) tiesiog pakanka. Aišku, galim balsuot ir taip, ir taip, bet aš siūlau pasilikti prie 10 I laipsnio valstybinių pensijų.
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu registruotis, ir balsuosime. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 77 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už skaičių 10, paspaus mygtuką “už”, kas už 15 - “prieš”. Susilaikę skaičiuojami nebus. Balsavimas alternatyvus. Balsavimas pradėtas.
Už - 21, prieš - 44. Taigi pasirinktas skaičius 15. Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl viso 5 straipsnio, ar galim priimti bendru sutarimu? Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Seimo narys L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad iš tikrųjų dabar Seimas pataisė Pensijų įstatymą, palikdamas, kad I laipsnio būtų 15 ir II - 30. Tai yra visai normalu. Aš suprantu, kada valstybė bus turtingesnė, gal tie skaičiai bus ir pakelti, ir padidinti. O šiandien siūlau balsuot už 5 straipsnį. Manau, tikrai padaryta tai, kas reikalinga.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys galėtų pasisakyti prieš šį straipsnį. Seimo narys A.Salamakinas. Seimo narys V.Jarmolenka.
V.JARMOLENKA. Aš galiu pasisakyti tik prieš. Bet aš noriu sugaišt 30 sekundžių, kad jūs man, kaip posėdžio pirmininkas, paaiškintumėt, kokiu pagrindu jūs panaikinot balsavimo rezultatus, kokiu pagrindu jūs pradėjot kitą alternatyvaus balsavimo procedūrą ir ką visa tai reiškia? Jeigu jūs šitą paaiškinsit, aš balsuosiu prieš. Todėl, kad taip pasisakė visi Seimo nariai, kurie dirbo prie šito įstatymo, kad vienu sprendimu, vienu balsu, vienu atsitiktiniu Seimo nario pasisakymu mes galim visą koncepciją sugriauti. Dėl to, man atrodo, jūs turit teisę tai pristabdyt, padaryt pertrauką, suderint ir paaiškint. Jeigu negalit Seimo nariams paaiškint, paaiškinkit visuomenei. Aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Visuomenei paaiškint galimybės neturiu. Paaiškinu Seimo nariams.
Gerbiamieji Seimo nariai, balsavimas buvo atšauktas todėl, kad Seimo narys A.Salamakinas persigalvojo. Pradžioje jis buvo pasakęs, kad atsiima savo siūlymą dėl skaičiaus 15, todėl teko rinktis iš kitų alternatyvų. Po to, kai paaiškėjo, kad jis neatsiima ir pranešėjas nepriima siūlymo, kad nebūtų nurodytas skaičius, tuomet teko perbalsuoti dėl kitų alternatyvų. Tai aš aiškiai pasakiau prieš balsavimą. Tačiau tiems Seimo nariams, kuriems buvo neaišku, dabar pakartojau.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 5 šio įstatymo straipsnis?
Už - 55, prieš - 3. Taigi 5 straipsnis priimtas. Priėmėm šio įstatymo 7 straipsnius. Darbotvarkėje skirtas laikas šiam klausimui baigėsi. Dėkoju pranešėjui.
Kviečiu į tribūną 2.2 klausimu gerbiamąjį Seimo narį G.Paviržį. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke. Vis tiek čia komiteto yra siūlomi du projektai. Pirmam projektui liko nedaug laiko ir ten nelieka ginčų. Šio įstatymo projekto, kurį aš dabar pristatysiu, mes tikrai per šitą skirtą laiką nepriimsim. Aš labai prašau, kad mes padarytume nors vieną gerą darbą ir baigtume tą įstatymą priimti, juolab kad jis įtrauktas į rytdienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra patvirtinta darbotvarkė, ten praeitam projektui buvo skirta 40 min. Mes skyrėme daugiau laiko, negu numatyta darbotvarkėje, tačiau jeigu jūs manytumėt, kad šio įstatymo sąskaita reikėtų svarstyti kitą įstatymą, mes galėtume darbotvarkę pakoreguoti.
Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Kas už tai, kad būtų pratęstas priėmimas praeito įstatymo ir nebūtų šiandien svarstomas darbotvarkės klausimas 2.2?
Jeigu aš teisingai supratau pranešėją, iki tol, kol priimsim tą įstatymą? Taip. Prašom pasisakyt.
Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai ir kolegos, aš vis dėlto manyčiau, kad reikėtų palaikyti pono G.Paviržio siūlymą, t.y. baigt vieną įstatymą. Jeigu bus laiko, galima pradėti diskutuoti ir dėl kito. Vienaip ar kitaip, vieno įstatymo priėmimas tai yra jau šiokia tokia dalis. O kada bus du pradėti ir nė vienas neužbaigtas, tai patys suprantat.
PIRMININKAS. Gal galim bendru sutarimu taip nuspręsti? Ar yra prieštaraujančių? Seimo narys V.Jarmolenka prieštarauja. Prašom.
V.JARMOLENKA. Labai ačiū, ponas Bernatoni, jūs šiandien labai mandagus, bet mano kompiuteris labai blogai veikia. Kai aš papuolu į pirmas gretas, jūs mane perjungiat dar sykį užsirašyt diskusijai. Aš pasisakau prieš, nes aš visą laiką pasisakau prieš viršvalandžius, prieš papildomas sesijas ir už tai, kad vadovybė turi sutvarkyti mūsų darbotvarkę. Vakar ir užvakar, ir šiandien, ir visą laiką mes balsuojam už darbotvarkę, ir dabar pasirodo, kad komiteto pirmininkas žino geriau negu visas Seimas, ir mes turim pakoreguoti, ponas Bernatoni. Tai už ką jūs gaunat algą, jeigu jūs paskutinę akimirką sužinot apie tai? Aš dėl to prieš, nenoriu keisti darbotvarkės. Aš buvau prieš ją, nes jūs per daug sau leidžiat.
PIRMININKAS. Neskaičiuokit svetimų pinigų, tai neperspektyvu.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu balsuoti. Gerbiamasis Seimo nary Uoka, aš žinau, bus suteiktas žodis jūsų frakcijos prašymu. Aš tai turiu omeny. Prašom.
K.UOKA. Aš siūlyčiau gerbiamajam pranešėjui ponui G.Paviržiui padaryti savo pasiūlymo pataisą ir bent jau 32 straipsnį jūsų projekto (2.2) apsvarstyti šiandien, nes atvažiavę atstovai iš visų Lietuvos silpnaregių ir aklųjų sąjungos skyrių didžiuosiuose šalies miestuose. Bent jau šitą straipsnį.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
G.A.PAVIRŽIS. Kaip tik dėl šio straipsnio 32 ir 23 yra pateikta pataisų, dėl ko aš ir siūlau šitą klausimą atidėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, todėl prašysiu dabar balsuoti. Kas už tai, kad būtų pratęstas priėmimas?
Pirma registruojamės.
Posėdyje dalyvauja 74 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašysiu balsuoti dėl šio procedūrinio klausimo, kad būtų pratęstas 2.1a įstatymo projekto priėmimas. Kas už tai, prašau balsuoti.
Už - 45, prieš - 14, susilaikė 9. Taigi bus pratęstas priėmimas. Tačiau yra Tautininkų sąjungos frakcijos prašymas, kad būtų suteiktas žodis Regėjimo invalidų asociacijos atstovui A.Grigaliui. Taigi aš pakviesiu jį į tribūną, jį išklausysime, o po to tęsime įstatymo priėmimą. Prašom.
Lietuvos regėjimo invalidų asociacijos kreipimasis (94.12.20)
5sesija51p svarstyti klausimai
A.GRIGALIUS. Gerbiamasis Seime, perskaitysiu kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę.
Kreipimasis.
“Nuo 1994 m. įsikūrus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai buvo įsteigtos didžiuosiuose šalies miestuose specialios įmonės, kuriose dirbo I, II grupės regėjimo invalidai. Regėjimo invalidams įmonėse yra pritaikytos darbo vietos, kad būtų galima išsaugoti regėjimo likutį. Pagal naująjį Pensijų įstatymą, II grupės regėjimo invalidai gaus bazinę pensiją ir 50% papildomos pensijos. Tokiu būdu dirbančiajam II gr. regėjimo invalidui pensija sumažėtų vidutiniškai 40-50 Lt. Neregių uždarbio vidurkis labai mažas. Jeigu jie gaus bazinę pensiją, bus priversti atsisakyti darbo, bankrutuos įmonės, o tai, kas buvo neregių sukurta per 50 metų, sužlugs. Dauguma dirbančiųjų II gr. regėjimo invalidų yra vyresniojo amžiaus. Jiems sunku reabilituotis, trūksta tiflo priemonių, nors ir išleistas integracijos įstatymas, tačiau jis dar neveikia. Niekas nenori regėjimo invalidų įdarbinti kitose nespecializuotose įmonėse. Pasaulyje yra pripažinta, kad aklumas yra sunkiausia invalidumo forma. Visuomenė nėra dar įpratusi priimti neregį kaip kitos rūšies invalidą, nors Respublikoje kasdien auga silpnaregių skaičius.
Prašome gerbiamąjį Seimą ir Vyriausybę atsakingai pažiūrėti į mūsų prašymą ir palikti II gr. regėjimo invalidams visą pensiją.
Lietuvos darbininkų sąjungos regėjimo invalidų asociacijos pirmininkė Kopūstinienė”.
Ačiū už dėmesį.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo projekto priėmimo tęsinys Nr.941(4) (94.12.20)
5sesija51p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dėkoju. Tęsiame 2.1a projekto priėmimą. Kviečiu į tribūną pranešėją. Dabar dėl 8 straipsnio. Prašom.
T.MEDAISKIS. Dėl 8 straipsnio negauta jokių prieštaravimų.
PIRMININKAS. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ar yra siūlymų, gerbiamasis pranešėjau?
T.MEDAISKIS. Aš neturiu.
PIRMININKAS. Nėra prieštaraujančių? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 9 straipsnio. Prašom.
T.MEDAISKIS. Dėl 9 taip pat nėra. Nėra ir dėl 10. Čia pasikeitė numeracija. Yra dėl 10, bet dabar tai 11. Nėra nei dėl 9, nei dėl 10.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime 9, 10 straipsnius priimti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta.
Prašom dėl 11 straipsnio.
T.MEDAISKIS. Dėl 11 straipsnio yra Seimo nario P.Jakučionio ir Seimo nario J.Listavičiaus siūlymai. Ten parašyta 10 straipsnis, bet dabar tai yra 11. 11 straipsnyje atsižvelgiant į tuos pasiūlymus įvyko pakeitimas. Antrojoje dalyje 2 punkte įrašyta “asmenų, žuvusiųjų rezistencijos veiksmų prieš sovietinę okupaciją metu”. Kiek man žinoma, tie pakeitimai, kurie įstatyme padaryti, tenkina siūlytojus Seimo narius J.Listavičių ir P.Jakučionį. Į naują projektą mes jų pasiūlymų negavome. Norėčiau jų paklausti, ar jie toliau palaiko savo pasiūlymus, ar priima tai, kas įrašyta įstatyme? Kaip buvau informuotas, su jais yra suderinta.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
T.MEDAISKIS. Dėl 5 punkto alternatyvos diskutuosime, bet dėl kitų.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėjau pasakyti, kad ne visai patenkina, arba aš sąvokose gal ne viską suprantu. Kalbėdamas dėl pirmojo punkto aš turiu omenyje asmenis, kurie tapo invalidais dėl pasipriešinimo sovietinei agresijai. Man atrodo, kad čia dar nebuvo rezistencija, turiu omenyje 1940 m. ir 1941 m. birželio įvykius. Jeigu tai netelpa į rezistenciją, o į agresiją, tada ši dalis žmonių yra praleista. Tada reikia ar į 11.1, ar į 11.2 kažkur įrašyti “asmenis, kurie tapo invalidais dėl pasipriešinimo sovietinei agresijai”. Tokia mintis. Reikia tada išsiaiškinti, ar jie telpa į 11.3, bet vis dėlto tai ne tas pats.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, paaiškinti.
T.MEDAISKIS. Reikalas tas, jeigu mes įrašytume asmenis, kurie tapo invalidais dėl pasipriešinimo sovietinei agresijai 1940 m., kaip jūs siūlote, tokiu atveju būtų labai sudėtinga nustatyti, o kas vis dėlto pateiks pažymėjimą, kad tikrai tas asmuo tapo invalidu dėl pasipriešinimo sovietinei agresijai. Man atrodo, mes juos visus vadinkime rezistentais, jeigu jis priešinosi sovietinei agresijai, jis yra rezistentas ir galbūt Genocido centras tokį žmogų pripažins kaip rezistencijos dalyvį ir čia specialiai nereikės rašyti. Jeigu mes specialiai įrašysime, bus keblumų, kaip tai įrodyti. Nes be įrodymų irgi bus pakankamai sudėtinga. Dėl to mes vis dėlto apsisprendėme palikti taip.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Man taip pat atrodo, kad mes tarėmės su komisijos nariais ir lyg ir susitarėme, kad bus priimti mūsų siūlymai, bet, mano nuomone, tik pusė siūlymų yra priimta. Antra pusė nepriimta. Ir vėl galbūt čia kaip kas supranta kokius apibrėžimus. Aš kalbu apie 11 straipsnio antrosios dalies 2 papunktį.
T.MEDAISKIS. Taip. “Asmenų, žuvusiųjų rezistencijos metu”.
P.JAKUČIONIS. “Rezistencijos veiksmų prieš sovietinę okupaciją metu”. Bet aš taip pat siūliau ir nužudytų arba mirusiųjų kalinimo ir tremties vietose. Jeigu mes suprastume, kad tai taip pat buvo rezistencijos veiksmai ir kalėjime, ir tremtyje, tada taip, o jeigu ne, tai pusė priimta, pusė nepriimta.
PIRMININKAS. Prašom, pranešėjau, atsakyti. Ar priėmėt, ar nepriėmėt?
T.MEDAISKIS. Čia yra pakankamai keblus klausimas. Vis dėlto aš norėčiau specialistų pagalbos, kurie ten sėdi. Ar mes galėtume įrašyti tai, ką siūlo Seimo nariai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galbūt vis dėlto atidedame šį straipsnį, jeigu ir pranešėjas nežino, kaip turėtų būti balsuojama. Atidedam.
Tada dėl 12 straipsnio ar yra siūlymų?
T.MEDAISKIS. Dėl 12 straipsnio. Čia Sausio 13-osios asmenys ir...
PIRMININKAS. Ar yra papildomų siūlymų?
T.MEDAISKIS. Papildomų šitam tekstui nėra. Yra į buvusį 11.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu 12 straipsnį, ar yra prieštaraujančių? Seimo narys A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Man čia įdomiai nuskamba pasipriešinimas sovietinei okupacijai, o pasipriešinimas hitlerinei okupacijai, kaip tai suprasti? Tie, kurie tarnavo Hitleriui, vadinasi, jie kovojo prieš sovietinę okupaciją? Tai tuos reikia išskirti ir jiems suteikti pensijų lengvatas? Tie, kurie žudė ir šaudė Lietuvos piliečius, žydus, tarybinius piliečius, belaisvius, tai tie...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, mes dabar kalbame apie 12 straipsnį. Dabar mes svarstome 12 straipsnį.
A.ALBERTYNAS. 12 straipsnyje tokios nuostatos yra. (Salėje triukšmas) Kalbama apie rezistentus.
PIRMININKAS. 12 straipsnis, gerbiamieji Seimo nariai, atkreipiu jūsų dėmesį, t.y. valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 m. sausio 11-13 d. agresijos asmenims ir jų šeimų nariams.
Dėl 12 straipsnio ar yra siūlymų? Nėra. Priimta.
Dėl 13 straipsnio. Prašom dėl 13 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau.
T.MEDAISKIS. Dėl 13 straipsnio tam paskutiniam variantui nėra. Aišku, būtų labai gerai, jeigu Seimo nariai P.Jakučionis ir J.Listavičius būtų pateikę į naują variantą. Dabar mes truputį galime prasilenkti. “Ir žuvusiųjų rezistencijos veiksmų prieš sovietinę okupaciją metu tėvus” mes dabar įrašėme į 13 straipsnio paskutiniąją dalį. Aš taip suprantu, kad mes tuos pasiūlymus patenkinome, jeigu juos tas tenkina.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. 13 straipsnis susietas su 11, tai jeigu 11 straipsnyje šiek tiek konkretizuotume, tada, aišku, 13 straipsnis išsisprendžia.
Dėl 14 aš vėl matau šiokią tokią spragą. Jeigu 13 straipsnyje automatiškai atsispindės tai, apie ką bus sutarta 11 straipsnyje, gal tada ir būtų galima, bet, sakyčiau, vis dėlto skubėti nereikia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi tai susiję su 11 straipsniu ir pranešėjas nežino, neturi šiuo klausimu pozicijos, ar galima atidėti ir šį 13 straipsnį?
Dėl 14 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, yra kitų siūlymų?
T.MEDAISKIS. Dėl 14 straipsnio nerandu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėl 14 straipsnio yra mano raštiškas pasiūlymas. Taip pat antrajai daliai ir 2 papunkčiui. Tai yra lygiai tas pats, kas buvo ir 11 straipsnio antrosios dalies 2 papunktyje, būtent pusė siūlymų priimta, antra pusė nepriimta dėl neaiškių priežasčių.
PIRMININKAS. Kadangi gerbiamasis pranešėjas negali to pakomentuoti, galbūt atidedame ir šį straipsnį?
T.MEDAISKIS. Taip, mes parašėme “asmenis, žuvusius rezistencijos veiksmų metu”, o jūs siūlote “kalinimo, tremties”?
P.JAKUČIONIS. Taip.
PIRMININKAS. Tuomet atidedame ir šitą.
Dėl 15 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau, yra papildomų siūlymų?
T.MEDAISKIS. Dėl 15 straipsnio nėra. Tik čia žodį “biudžetas” reikia pakeisti į žodį “fondas”, kadangi toks yra pakeitimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dėl 15 straipsnio papildomų siūlymų nėra, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 16 straipsnio prašom, gerbiamasis pranešėjau.
T.MEDAISKIS. 16 straipsnis. Čia yra įsigaliojimas... Pasiūlymų nėra.
PIRMININKAS. Prieštaravimų dėl to nėra? Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Buvo mano pasiūlymas dėl baigiamųjų nuostatų 14 straipsnio. Tai dabar arba jis turėtų į 16 straipsnį įeiti, arba turėtų eiti 17 straipsniu. Kadangi dalis to įstatymo “Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje” pakliuvo į 11 ir 12 straipsnius, ir liko tas vienkartinis išmokėjimas, o tai taip pat pažeidžia kitų žmonių interesus, tai jį reikėtų visą pripažinti netekusiu galios. Ne dalį, o visą.
T.MEDAISKIS. Mes esame pateikę šio įstatymo, kurį jūs minite, kelių straipsnių panaikinimą, susijusį su šiuo įstatymu. Aš pritarčiau jūsų nuomonei, kad iš viso reikia šį įstatymą panaikinti. Tačiau jeigu mes jį panaikinsime, tai mes panaikinsime ir tas vienkartines kompensacijas, kurios ten yra pažadėtos mokėti. Todėl Seimo nariai turėtų spręsti, ką daryti, ar daryti taip, kaip siūlo grupė, t.y. panaikinti tik kai kuriuos to minėto įstatymo straipsnius, ar visą, kaip siūlote jūs.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Listavičiau, jūs siūlymo neatsiimat? Taigi prašysiu pasisakyti dėl Seimo nario J.Listavičiaus siūlymų 1 - už, 1 - prieš.
Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Aš norėčiau paremti pono J.Listavičiaus pasiūlymą galbūt perkeliant tai į kompensaciją.
PIRMININKAS. Dabar galėtų pasisakyti vienas Seimo narys prieš Seimo nario J.Listavičiaus siūlymą. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Kiek aš suprantu, tas siūlymas yra nukreiptas prieš patį įstatymą. Mes taip sprendėme, kad faktiškai pakeičiamos tik tos ano įstatymo nuostatos, kurios į šį mūsų naująjį Valstybinių pensijų įstatymą nepatenka. Jeigu panaikinsime, tada tikrai turime kalbėti apie kompensacijų mechanizmą, kokiu įstatymu mes įteisinsime jau numatytą kompensacijų mechanizmą. Manyčiau, kad taip greitai atmesti gal nereikėtų. Reikia laikytis komitetų pozicijų.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Būtinai siūlau palaikyti komiteto poziciją. Čia juk kalbame tik apie 3-4 straipsnius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras M.Mikaila.
M.MIKAILA. Gerbiamieji Seimo nariai, šis klausimas buvo nagrinėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje. Vyriausybė pritarė, kad tie straipsniai, kad suvienodintume dimensijas, būtų perkelti į šitą įstatymą. Tačiau tikrai Vyriausybė nesiūlo naikinti viso įstatymo, kuris numato vienkartines išmokas žuvus žmogui. Mes turime labai aiškų kriterijų, kadangi kai kuriems asmenims buvo kompensuotas turtas, atleiskite, nesami pastatai, seniai suvalgyti arba žuvę gyvuliai, o čia yra žuvęs žmogus. Taigi panaikinus visą įstatymą, neišsprendus kompensacijų principo, būtų netgi moraliai ir neetiška, ir neteisinga.
Mes siūlome palaikyti komiteto poziciją, tiktai pakeisti du straipsnius to įstatymo, kuris perkeliamas į šį įstatymą suvienodinant dimensijas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Replikos posėdžio pabaigoje, gerbiamasis Seimo nary Listavičiau.
Posėdyje dalyvauja 70 Seimo narių. Kas už gerbiamojo Seimo nario J.Listavičiaus pasiūlymą, prašom balsuoti.
Už - 13, prieš - 47. Taigi Seimo nario J.Listavičiaus siūlymas nepriimtas.
Prašau pasisakyti dėl 16 straipsnio. Dėl viso 16 straipsnio, gerbiamieji Seimo nariai. Ar yra norinčių pasisakyti? Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo priėmimą pratęsime tuomet, kai bus suderinti atitinkami straipsniai ir bus aiški pranešėjo ir komiteto pozicija dėl trijų straipsnių. Primenu - dėl 11, 13 ir 14.
T.MEDAISKIS. Gerai.
5sesija51p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Seimo nutarimo “Dėl laikraščių “Echo Litvy” ir “Kurier Wilenski” projektą. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį V.Būtėną.
V.BŪTĖNAS. Dėl šio nutarimo jokių papildymų negauta, todėl siūlyčiau pradėti priėmimo procedūrą.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio nėra siūlymų? Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl 2 straipsnio siūlymų nėra? Ar reikia balsuoti, ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Prašom pasisakyti dėl viso nutarimo. (Balsai salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, kas norėtų pasisakyti dėl viso nutarimo? Seimo narė Z.Šličytė.
Z.ŠLIČYTĖ. Buvo reikalavimas balsuoti už atskirus punktus, kaip čia taip įvyko žaibiškai? Mes nespėjome susivokti. Buvo reikalavimas balsuoti už atskirus punktus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš paklausiau, jūs pasakėte, kad neprieštaraujate. (Balsai salėje) Vėl grįžtame atgal, kadangi Seimo nariai šiandien labai išsiblaškę. Prašom pasisakyti dėl 1 punkto dėl balsavimo motyvų. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Aš palaikau 1 punktą.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų nėra.
Kas už tai, kad būtų priimtas 1 punktas, prašom balsuoti.
Už - 32, pridedu pranešėjo balsą - 33, prieš - 3, susilaikė 1. 1 punktas priimtas.
Dėl 2 punkto prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Nėra norinčių. Ar galime priimti bendru sutarimu?
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 2 punktas. Prašom balsuoti. Už - 30, pridedu pranešėjo balsą - 31, prieš - 7, susilaikė 3.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka, netrukdykite pranešėjui. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, toliau.
V.BŪTĖNAS. Nieko. Ryšium su tuo, kad abu punktai priimti, siūlau balsuoti apskritai už visą nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo.
Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas svarstė ir pritarė.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu taip pat pritariu.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių Seimo narių pasisakyti nėra. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl laikraščių “Echo Litvy” ir “Kurier Wilenski”, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 39.
PIRMININKAS. Už - 39. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 6.
PIRMININKAS. Prieš - 6. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Susilaikė 6. Pridedu gerbiamojo Seimo Pirmininko ir savo balsus už - 41, prieš - 6, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas.
5sesija51p svarstyti klausimai
Toliau svarstome darbotvarkės 2.4 klausimą - dėl kai kurių Seimo statuto straipsnių pakeitimo ir papildymo. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Prašom, gerbiamasis pranešėjau, iš esmės ar buvo kokių pataisų, pasiūlymų? Po to pastraipsniui.
J.BERNATONIS. Iš esmės čia yra labai sutrumpintas variantas, kuris buvo svarstomas mūsų iš įvairių frakcijų atstovų sudarytoje Statuto tobulinimo darbo grupėje. Tie straipsniai, dėl kurių ginčų nebuvo. Tačiau mes pamatėme, kad visų straipsnių priimti nesuspėsime iki Naujųjų metų, todėl siūlome sutrumpintą variantą. Nė vienam punktui alternatyvų nėra pateikta.
PIRMININKAS. Prašom iš eilės. Pirmojo šio įstatymo, arba bazinio įstatymo 148 straipsnio pirmosios dalies pirmojo sakinio, išdėstymas. Kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Vienas - už, vienas - prieš. Kolega M.Stakvilevičius. (Balsas salėje) Prašau, galima ir už visą. Gerbiamasis V.Liutikas? Tada iš naujo. Dar kartą formuluoju. Kaip aiškino ir gerbiamasis pranešėjas, alternatyvų nėra pateikta. Bet jeigu Seimo nariai nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų, prašom, kiekvienas turi teisę. Vienas - už, vienas - prieš.
Kolega A.Baskas. Dėl šio įstatymo 1 straipsnio, arba bazinio įstatymo, t.y. Statuto, 148 straipsnio pirmosios ir antrosios dalies. Prašom.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, kaip mes galėjome pateikti pataisas, kai projektas buvo išdalytas tiktai vakar. Aš labai jus prašau šiandien svarstyti tiktai tuos straipsnius, kuriuos būtinai reikia apsvarstyti šiais metais. O kurių nebūtina šiais metais apsvarstyti, atidėkime sausio mėnesiui, nes tikrai nebuvo galimybės, kadangi projektas išdalytas vakar. Štai yra registracijos data.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Baskai, bet įstatymo straipsniai tai yra tie patys, kurie buvo senajame variante, ir jūs pateikėte pataisas. O 148 straipsniui pataisų nėra.
A.BASKAS. Deja, yra ir straipsnių, kurių nebuvo pirmajame projekte.
PIRMININKAS. Baskai, nesiginčykime. Gerbiamasis Baskai, jeigu yra tų straipsnių, kurių nebuvo, tų nepriiminėsime. O kur buvo ir nėra pastabų, priimam.
A.BASKAS. Aš nesakau. Bet kuriuos būtina jau šiais metais, na, priimkim, ką darysi. Bet kuriuos nebūtina, atidėkim normaliam svarstymui, kad būtų laiko pateikti pastabas ir pan.
PIRMININKAS. Prašau. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Visų pirma, aš manau, kad iš tikrųjų, nėra jokio reikalo mums svarstyti visas tas pataisas, nes jos tiktai tam, kad būtų suvaržytos Seimo narių teisės ir galimybės pasakyti savo nuomonę. Beveik visos yra tam skirtos. Aš siūlau svarstyti tiktai 9 straipsnį, t.y. datą pakeisti iki liepos 1 d., ir rimtai pasižiūrėti į Seimo statuto reikalus.
O tai, kas yra parašyta 148 straipsnyje... Visų pirma jis yra iš dviejų dalių. Na, antrąją dalį galima keisti, jeigu jau yra labai didelis noras, bet pirmoji dalis yra labai aiškus suvaržymas: įvedama 20 min. riba atsakymams į Seimo narių klausimus pateikimo metu. Akivaizdu, kam tas yra daroma, t.y. Seimo nariai vėlgi neturės jokių galimybių susipažinti. Tai yra vienintelė galimybė Seimo nariams užduoti klausimus pateikimo metu. Ir štai yra suvaržoma iki 20 min., tai aš įsivaizduoju, kokia situacija, ir nėra reguliuojama visai, kiek turi teisių užduoti klausimų dauguma, kiek opozicija turi galimybių užduoti klausimų. Ponas A.Albertynas su A.Bendinsku visada paspaudžia mygtukus ir visada užduoda 5 min. trukmės klausimą. Kam daryti tokius juokus iš to Statuto ir iš to Seimo darbo?
PIRMININKAS. Gerai, jūs prieš? Ačiū. Kolega A.Salamakinas. Kolega J.Dringelis.
J.DRINGELIS. Gerbiamasis pranešėjau, be šitų pakeitimų dar reikėtų ir kitų. Sakysim, mes nesame tiksliai nustatę balsavimo pradžios, balsavimo pabaigos. Man atrodo, šituos dalykus reikėtų tiksliau apibrėžti. Todėl aš pritariu Seimo nario A.Basko pasiūlymui, kad su šitais pakeitimais galbūt neskubėkime, bet jų pateikime, kiek reikia, kiek mes dabar matome.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Dringelis, ir apsispręsim.
V.V.ZIMNICKAS. J.Dringelis šnekėjo. Man duokit!
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas tada. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti pono A.Kubiliaus ir pono A.Basko, gal vis dėlto būtų tikslingiau dar atlikti kriminogeninę ekspertizę? Mano mielieji, to Statuto pakeitimai yra svarstomi jau gana ilgą laiką, tai vienas momentas.
Antra. Ponas A.Baskas yra dar ir Valstybės ir teisės komiteto narys, kur Statutas tikrai buvo, buvo peržiūrėtos tos nuostatos. Aš nemanau, kad reikia taip gaišinti laiką vien dėl to... Na, pateikit konkrečius pasiūlymus, tada būtų galima kažką svarstyti, argumentuoti. O dabar mes trukdom dirbti, juo labiau ir posėdžio laikas jau baigiasi. Aš manau, kad nereikia. Priimkime. Nėra alternatyvų, nėra pasiūlymų, priimkime, būkime griežtesni.
PIRMININKAS. Pranešėjas, po to balsuosime.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma aš norėčiau atsakyti į gerbiamojo Seimo nario A.Basko pastabą. Čia nėra nė vieno punkto įtraukto į projektą Nr.4, kuris nebuvo projekte Nr.2 arba projekte Nr.3. Taigi Seimo nariai seniai jau su šitomis pataisomis susipažinę, seniai galėjo pateikti siūlymus. Čia nekalbama apie vienos dienos terminą, tam buvo skirtas mėnuo, tačiau jokių alternatyvių siūlymų nebuvo pateikta. Mūsų darbo grupėje buvo nagrinėjama daug Seimo statuto pataisų. Tačiau dėl kai kurių vyko ginčai, kitos turi ne tokį svarbų pobūdį - redakcinį, o čia yra siūlomi labai svarbūs pakeitimai, kurie jokiu būdu nesuvaržo, o atvirkščiai, suteikia galimybę pasinaudoti Seimo nariams savo teisėmis. Be to, čia ir reaguojama į kai kuriuos Konstitucinio Teismo sprendimus bei mūsų praktikos problemas. Tai reikėtų tobulinti. Todėl aš nenorėčiau sutikti su tuo, kada Seimo nariai, gavę projektą, jo neskaitė, nepateikė siūlymų, tai nereiškia, kad šiandien negalima tų straipsnių priiminėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už 1 straipsnį, prašom balsuoti. (Balsai salėje) Po balsavimo. Prašom balsuoti. Kas prieš, taip pat prašom balsuoti.
Už - 27, prieš - 7, 2 susilaikė. Straipsnis priimtas.
A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ponas V.Zimnickas mus su ponu A.Basku apkaltino, kad mes trukdome laiką. Tai aš norėčiau, kad ponas V.Zimnickas pasakytų, apie kokį straipsnį dabar kalbama ir kas jame buvo?
PIRMININKAS. Prašom su V.Zimnicku pasikalbėti atskirai.
2 straipsnis. Ar turi kas pastabų dėl 2 straipsnio? Gerbiamasis Zimnickai, prašom pasiimti A.Kubilių ir fojė pasiaiškinkite, kas ką skaitėt, kas ko neskaitėt.
J.BERNATONIS. Jeigu galima dėl 2?
PIRMININKAS. Prašau dėl 2 straipsnio.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šio pakeitimų įstatymo 2 straipsnyje siūloma suformuluoti 152 straipsnio normą atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, t.y. išbraukiant tą dalį, kuri atitinkamam sprendimui prieštarauja. Todėl aš manau, kad Seimas vieningai tam pritars.
PIRMININKAS. Seimo nariai turi pastabų. A.Kubilius. Prašom. Prieš ar už?
A.KUBILIUS. Aš manau, kad visas straipsnis yra visiškai nereikalingas ir prieštaraujantis Konstitucinio Teismo išvadoms. Nes Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad Seimas negali nutarti, kad koks nors įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKAS. Apie nutarimą kalbos nėra. Apie konstataciją, prašom nepainioti.
Kolega A.Baskas. Prašom.
A.BASKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš noriu atkreipti dėmesį. Jūs sakėte, kad buvo 3 projektas. 3 projektas nebuvo užregistruotas...
J.BERNATONIS. Antras buvo ir antrajame yra šitie punktai, o trečiasis buvo svarstomas darbo grupėje.
A.BASKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Ar galime bendru sutarimu, ar reikia balsuoti dėl 2 straipsnio? Reikia? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad 2 straipsnis, arba 152 patobulinimas, būtų priimtas? Prašom.
23- už, prieš - 9. Priimta. Prašom dėl 3.
J.BERNATONIS. 3 straipsnyje yra patikslintos kai kurios normos, jų formuluotės. Taip pat yra siūlymas, kad priėmimas po svarstymo Seimo posėdyje būtų rengiamas ne anksčiau kaip po dviejų dienų. Dabar yra ne anksčiau kaip po keturių dienų. Mes praktikoje to negalime laikytis. Vis dėlto reikia patvirtinti normą, nusistovėjusią praktikoje, dėl ko neprieštaravo kiti Seimo nariai. Be abejo, bus galima ir po keturių dienų, bet ne anksčiau kaip po dviejų.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Na, aš tiesiog dar kartą žaviuosi pono Č.Juršėno ir pono J.Bernatonio tandemu, kuris eina kaip tankas per visus statutus, per visas parlamentines normas. Tai kam po dviejų dienų? Tą pačią dieną galima. Na, svarstymas, priėmimas...
PIRMININKAS. Ypatingos skubos tvarka...
A.KUBILIUS. Be abejo, be abejo, prie to prieisim. Bet aš tik noriu paklausti. Ponas Bernatoni, buvo pateikti mano pasiūlymai Statutui dar rugsėjo mėn. Jūs sakėt svarstysim, svarstysim, čia diskutuosim. Buvo vienas ar du posėdėliai jūsų kabinete neaiškios komisijos, kurią sudarė valdyba, o ne Seimas. Štai jūs pateikiate tokius pasiūlymus, kurie, dar kartą aš kartoju, yra labai aiškūs pasiūlymai, kuriais yra siekiama suvaržyti Seimo narių parlamentines teises įsigilinti į įstatymus. Šito straipsnio pakeitimas yra absoliučiai nepriimtinas, nes tai, ką Seimas dabar gimdo, yra ne įstatymai, o popieriukai, kurių vertė yra niekinė. Dar jūs bandote...
PIRMININKAS. Laikas!
A.KUBILIUS. Laikas palauks.
PIRMININKAS. Ačiū.
A.KUBILIUS. Ir dar jūs bandote sutrumpinti po svarstymo, t.y. galimybę pateikti pataisas nuo keturių dienų iki dviejų dienų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Nieko. Aš tik prisiminiau, ką Adolfas sakydavo...
PIRMININKAS. Jūs šnekėjot... Atsiprašau, gerbiamasis Stakvilevičiau. Jūs, gerbiamasis Kubiliau, šnekėjote 70 s vietoj 60 s. (Balsai salėje. - Davai, davai.) Lietuvių kalba prašom.
Kas už tai, kad būtų priimtas 3 straipsnis, prašom balsuoti.
26 - už, prieš - 12. Prašom dėl 4 straipsnio.
J.BERNATONIS. 4 straipsnyje išaiškinama ta nuostata, kadangi Seime buvo įvairiai traktuojama ir posėdžio pirmininko, priklausomai, kas pirmininkaudavo, kada galima kalbėti dėl vedimo tvarkos. Čia yra nurodyta, jog kol visas įstatymo projektas nepriimamas, Seimo nariai gali kalbėti tik dėl balsavimo motyvų ir dėl balsavimo būdų. Nes pasisakymai dėl vedimo tvarkos, kaip parodė mūsų praktika, yra sąmoningas vilkinimas vieno ar kito teisės akto priėmimo.
PIRMININKAS. A.Kubilius tuoj paaiškins. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis posėdžio primininke, gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs, kaip posėdžio pirmininkas, labai suinteresuotas, kad vyktų tiktai balsavimai priimant įstatymą, ir niekas daugiau. Kaip jūs ten skaičiuosite balsus, ar bus ten pažeidimų, ar nebus, jokių pasisakymų dėl vedimo tvarkos ir kitų dalykų nebeturi būti. Tai aš jums siūlau: priimkite tokias Statuto pataisas. Po pusės metų, aš tikiuosi, Seimo dauguma pasikeis, pasikeis ir posėdžio pirmininkas, na, ir tada patys šituos dalykus patirsite ant savo kailių.
Aš noriu tiktai jums priminti, kad yra 113 straipsnis, kuris aiškiai sako, kad balsavimo metu po salę nevaikščiojama. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi. Žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir balsavimo būdo. Jūs supainiojote įstatymo priėmimą ir balsavimo procedūrą. Tai keiskite ir 113 straipsnį. Kaip jūs čia paliekate taip?
PIRMININKAS. Atsižvelgsim. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Aš siūlyčiau Statuto autoriams ne iš viso išmesti pasisakymus dėl vedimo tvarkos, o juos apriboti. Kadangi ir jums gali prireikti kalbėti dėl vedimo tvarkos. Gal galima apriboti ir sakyti, kad frakcijos turėtų teisę, gal komitetai, gal ne kiekvienas narys. Bet visai išbraukti, man atrodo, yra neprotinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti dėl 4 straipsnio. Prašom balsuoti.
23 - už, 7 - prieš, 3 susilaikė. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pratęsti 10 min. posėdžio laiką, kad būtų galima priimti dar porą straipsnių ir po to daryti pertrauką. (Balsai salėje) Be pertraukos? Prašau, tai yra du variantai. Aš... (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, dabar mes registruojamės. Prašom registruotis! 64 Seimo nariai. Dabar siūlymai yra tokie: pertrauką sutrumpinti dar 10 min., kitas siūlymas - visai nedaryti pertraukos ir dirbti non stop. Prašom pasisakyti dėl galimo pertraukos sutrumpinimo arba likvidavimo.
Gerbiamasis A.Albertynas.
A.ALBERTYNAS. Mes anksčiau išvis šnekėjome, kas nori išeina, kas nori vėl ateina. Nėra reikalo daryti pertraukos. Ką klausimas domina, tas dalyvauja posėdyje, ko nedomina - tas nedalyvauja, ir niekas neverčia jo dalyvauti. Taigi aš siūlau be pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, labai simboliška, kad jūs tą darote svarstant Statutą. Tai kam tada priiminėti tą Statutą, jeigu jūs jo nesilaikot visą dieną nuo pat ryto? Kam patvirtinome darbotvarkę, jeigu jūs nedarote nė vienos pertraukos pagal planą? Seimo nariai dirba ir kitą darbą. Yra paskirti ir susitikimai pertraukų metu, ir žmonės ateina, ir jeigu jūs sugriaunat, tai griūva visa darbo diena. Jūs šito neturit daryt. Ir negalima balsuot, ar laikysimės statuto, ar nesilaikysim, ar laikysimės darbotvarkės, ar nesilaikysim? Seimas yra pareiškęs savo nuomonę ir dėl Statuto, ir dėl patvirtintos darbotvarkės, tai prašom laikytis. O jeigu jūs nesilaikot, aukščiausioji Lietuvos valdžia, tai tada jūsų priimtų įstatymų irgi niekas nesilaiko, nes jūs patys rodot tokį pavyzdį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Pranešu, kad opozicinės frakcijos lyderio gerbiamojo A.Sakalo siūlymu buvo nustatyta, kad dirbama non stop. Seimo statute nėra įtvirtinta “kieta” pertrauka, o taip, kaip išeina - paprastai. Taigi prašom netriukšmaut ir dabar apsispręst. Antras dalykas. Kaip matot, daugelis Seimo narių dabar dirba kitą darbą ir niekas dėl to nesijaudina, o kas dirba čia - labai malonu. Man malonu su jumis. Aš nežinau, koks dešiniųjų darbas, kadangi jų nėra salėje. Aš nežinau, ką jie daro.
Gerbiamieji kolegos, yra du siūlymai. Mano siūlymas - dirbti dar kelias minutes...
Gerbiamasis A.Ivaškevičius. Prašom.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, vienas klasikas Seimo narys yra pasakęs, kad žmonės, kurie nepavargsta, yra kvailiai. Aš manyčiau, kad mes neturėtume atrodyti kvailiai ir bent dešimt minučių pertrauką padarysim.
PIRMININKAS. Aš irgi remiu šitą siūlymą. Žodžiu, pertrauka būtų nuo 16.55 val. iki 17.05 val. Kitas siūlymas - dirbti non stop. Prašom balsuot alternatyviai. Pirmas siūlymas - už trumpesnę pertrauką, antras - non stop.
Už pirmą siūlymą - 28, už antrą - 14. Taigi pertraukėlė bus. Prašom, gerbiamasis.
J.BERNATONIS. Dėl 5 straipsnio išties niekas negalėtų...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamasis Baleženti, čia ne apie malonę kalbama, o apie darbą. O darbas yra džiaugsmas. Prašom.
J.BERNATONIS. Dėl 5 straipsnio išties niekas negalėtų sakyti, kad vienaip ar kitaip ribojamos Seimo narių teisės ar galimybės, kadangi čia numatyta, jog skubesnę svarstymo tvarką galima nustatyti ne tik pateikimo, bet ir svarstymo metu. Be to, norma sumažinta iki vieno penktadalio Seimo narių. Reikalinga, kad tokia tvarka būtų taikoma.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad užtenka tyčiotis iš Seimo narių ir jūs puikiai suprantat, ką reiškia skubesne tvarka. Tai reiškia, kad Seimo nariai neturi jokių galimybių susipažinti su įstatymu, negali paprašyt jokių ekspertizių ir t.t. Aš siūlau, kad būtų dar paprasčiau. Kadangi tai yra jūsų, ponai pirmininkai, aš drįstu pasakyt, kad tik jūs du šito norite. Aš siūlau įrašyti labai paprastai: sprendimas svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka gali būti priimamas projekto pateikimo arba svarstymo metu, jeigu to nori ponas Č.Juršėnas arba ponas J.Bernatonis.
PIRMININKAS. Labai geras siūlymas. Vakarų parlamentuose kai kur taip ir yra. Matyt, ir mes paseksime tuo laikui bėgant. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Kolegos, aš siūliau šitos nuostatos, kuri yra mūsų priimta, nekeisti dėl tokių motyvų. Dėl tų pačių motyvų, dėl kurių čia buvo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių. Aišku, čia galima surast ir pliusų, bet reikia atkreipti dėmesį, kokių minusų yra, jeigu mes sumažintume Seimo narių skaičių. Čia yra analogiškas dalykas. Anksčiau tam buvo reikalingi 35 Seimo nariai, o dabar sumažinta iki 28. Vadinasi, ta mažuma primeta daugumai nuostatą, kad nereikia gilintis į įstatymą, jog jį reikia greitai priimt, kad nebūtų laiko ekspertizei, kad nebūtų laiko atsiliepimams. Todėl ir aš siūlau palikt taip, kaip mes priėmėm, neskubėdami, apsvarstę, o ne taip, kaip dabar - verčiamės per galvą, kad greitai ką nors padarytume. Juk nebūtina jį keisti iš esmės. Prašau palikti taip, kaip buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi vienas - už, vienas - prieš. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad 6 straipsnis būtų priimtas? Prašom balsuot.
J.BERNATONIS. 5.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 5 straipsnis. Matot, teisingas žmogus, pataiso mane.
28 - už, 10 - prieš, 3 susilaikė. Priimta.
Dėl 6 straipsnio.
J.BERNATONIS. 6 straipsnyje yra siūloma analogiška norma dėl ypatingos skubos tvarkos, t.y., kad būtų galima ją pasiūlyt pritaikyti ir svarstymo metu. Taip pat siūloma sumažinti nuo vieno trečdalio iki vieno ketvirtadalio. Taip pat yra Vyriausybės siūlymas dėl ypatingos skubos tvarka svarstomų Seimo nutarimų dėl valstybinės paskolos ir kitų esminių valstybės turtinių įsipareigojimų.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš manau, kad yra tiesiog nonsensas priimti tokią pataisą, kokią siūlo Vyriausybė, kad išimtiniais atvejais ypatingos skubos tvarka gali būti svarstomi nutarimai dėl esminių turtinių įsipareigojimų. Tai kaip galima ištirti galimybę sugrąžinti tuos turtinius įsipareigojimus ir t.t.? Kam tokius dalykus daryti iš viso? Tada iš viso nereikia Seime nieko svarstyt. Viskas ypatingos skubos tvarka, dėl visko balsuoja ponas J.Bernatonis su ponu Č.Juršėnu ir baigta. Kam reikalingas tas Seimas, jeigu esminius valstybės turtinius įsipareigojimus žadam svarstyti ypatingos skubos tvarka? Jeigu būtų pasakyta, kad turi būti svarstoma su dviejų mėnesių pertraukom ir atlikta ekspertizė, tai tada aš suprasčiau tokį pasiūlymą. O dabar pasiūlot ypatingos skubos tvarką. Na, absurdų absurdas. Aš jau nebežinau, kokiais žodžiais tai įvardyti.
PIRMININKAS. Pagalvokit, o po to aš jums suteiksiu žodį, kad epitetas būtų stipresnis.
A.KUBILIUS. Gerai.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, ką reiškia vienas ketvirtadalis dalyvaujančių posėdyje? Tai reiškia, kad trys ketvirtadaliai yra prieš. Tai kodėl mums reikia priimt, primest kitiems dalyvaujantiems Seimo nariams mažumos sprendimą ir dar tai sumažint. Aš čia pat pritariu ir gerbiamojo A.Kubiliaus motyvams, kad mes negalim valstybinės svarbos paskolų ir valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priimti taip skubotai, neapgalvoję ir pan. Visa tai reikės grąžinti ir mums, ir mūsų valstybės piliečiams. O tas teiginys, kad išimtiniais atvejais - nieko nesako. Kiekvieną atvejį galima padaryti išimtiniu. Aš kaip tik siūlyčiau, kad negalima šito daryt. Jokiu būdu negalima daryt. Mes ir taip turim daug problemų dėl grąžinimo ir paskolų.
PIRMININKAS. Ačiū. Per likusius dvejus metus mes dar daug ką priimsim. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis jus suklaidino. Čia turima omeny vienas ketvirtadalis ne dalyvaujančių, o visų Seimo narių, t.y. skaičiuojama nuo 141 Seimo nario. Kadangi kyla ginčų, aš siūlyčiau šiandien nepriiminėti 6, 7 ir 8 straipsnių, pereiti prie 9 straipsnio svarstymo. O šiuos pateiksime tuomet, kai mūsų darbo grupėje bus aptarti dar ir kiti siūlymai. Tuo labiau, kad ji pasipildė vienu nariu, kuris nedalyvavo mūsų posėdžiuose, nes buvo išvykęs į Ameriką. Mes tikimės iš jo labai aktyvaus, kūrybiško dalyvavimo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, aš siūlau išimti 168 straipsnio pirmosios dalies papildymą, bet 6 straipsnį priimti. Tai yra dėl pirmosios dalies pakeitimo - vieną trečdalį į ketvirtadalį ir trečiosios dalies papildymas...
J.BERNATONIS. Sutinku, kadangi tai ginčų nekelia, atrodo.
PIRMININKAS. Taip. O dėl Vyriausybės šitą išimti. Prašom. Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Kolegos, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Ką reiškia tokie kvotų mažinimai? Ar tai reiškia, kad jau nepasitikima didžiąja frakcija, ar tai reiškia, kad numatomas jos skilimas, kad mažinamas kvotų skaičius?
J.BERNATONIS. Teisės išplečiamos.
A.BASKAS. Netgi tokiu klausimu, kaip valstybės paskolų klausimu. Atkreipkite dėmesį.
PIRMININKAS. Taigi išimtas jis. Gerbiamasis Baskai, kodėl jūs kalbat apie tą dalyką, dėl kurio sutarėm?
A.BASKAS. Parašyta.
J.BERNATONIS. Aš atsiėmiau, gerbiamasis Seimo nary.
PIRMININKAS. Kas už sutrumpintą 6 straipsnį dėl pirmosios ir trečiosios dalies? Be Vyriausybės reikalų. Prašom balsuot.
Už - 19, prieš - 10, 2 susilaikė. Priimta.
7, 8 atidedami. Prašom dėl 9 straipsnio. Paskutinis.
J.BERNATONIS. Dėl 9 straipsnio. Gerbiamieji Seimo nariai, siūloma palikti tokią Statuto keitimo tvarką, kokia yra visų įstatymų keitimo - iki kitų metų liepos 1 d., kadangi yra labai daug Seimo narių siūlymų. Ta sudėtingesnė keitimo tvarka apsunkintų tų siūlymų realizavimą, be to, dar ne visos normos buvo išbandytos praktikoje, t.y. mes tik pradėjom bandyti aštuntosios dalies - Apkaltos proceso - normas. Gali iškilti reikalas taisyti jas. Todėl siūloma priimti tokį 9 straipsnį.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Jūs nesilaikot Statuto, turiu omeny ir gerbiamąjį Seimo Pirmininką, ir pavaduotoją J.Bernatonį. Bet maža to, jūs dar pasiliekat sau atvirą teisę jį kasdien kaitaliot ir tai dar norit daryt pusę metų. Statutas turėtų būti stabilus, kaip čia pasakyta, kad štai nuo 1995 m. sausio 1 d. atskiri jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami didesne kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Kitaip sakant, Statutas turi būti stabilus. Užuot tą darę, jūs vėl norit “pastumt” tą datą dar puse metų, kad galėtumėt trise atėję, kaip sako gerbiamasis Pirmininkas, balsuot: ar keist, ar nekeist. Jeigu tai yra antroji Konstitucija, kodėl jūs taip darot?
PIRMININKAS. Ačiū. Sekam britų parlamento pavyzdžiu. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad būtų priimtas 9 straipsnis?
26 - už, 15 - prieš, 1 susilaikė. Priimta.
Gerbiamasis kolega, paskaitykit Statutą, apie kurį jūs tiek daug kalbat. Atskiriems straipsniams ir jų dalims priimti nereikia užsiregistravusių. Dabar prašom registruotis. Prašom pataisyt. Jūs turit galimybių. Prašom registruotis.
Salėje 55 Seimo nariai. Kas nori pasisakyt dėl balsavimo motyvų dėl viso paketo? Mes priėmėm 7 straipsnius. Prašom. Priimam ar nepriimam? Be abejo. Kolega V.Bogušis. Jūs pats siūlėt priimti būtinus, mes ir priėmėm. Mums atrodo būtini visi. Jūs sakėt vienas, devintas. Na, šioks toks kompromisas. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kad ir kaip graudu, bet aš vis dėlto turiu ir pasisakyt prieš, ir balsuot prieš, kadangi tiesiog tragedija. Aš, gindamas LDDP interesus...
PIRMININKAS. Negali būt.
V.BOGUŠIS. Tikrai, šiuo atveju tikrai. Išklausykit mane, tikrai labai ginu. Man tiesiog nepatogu, kai jūs metat patys sau bumerangą. Pagalvokit apie savo ateitį. Tiesiog nepatogu dėl kitų Seimo rinkimų, jūs iš karto suvaržot. Aš žinau, jūs turit jau tolesnių planų įkalt, kad pakeist ne taip lengva būtų. Be to, ir šiandieną jūs suvaržėt jų teises ir apribojot laisves - ir dėl pasisakymų, dėl vedimo tvarkos. Kadangi jų daugiau, tai jie daugiau ir turi kalbėt. Na, nesolidu taip akivaizdžiai suvaržyt ir centralizuot, ir neduot Demokratinei darbo partijai demokratiškai dirbti Seime. Tikrai negražu. Aš prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Žinoma, be galo dėkingas, kad rūpinasi kiti šitos didžiosios frakcijos, į kurią įeina partiniai ir nepartiniai, ir taip toliau, likimu. Ir žinoma, reikia pritart tam garbingam žmogaus pasiūlymui, kad ši partija geriau dirbtų, negu dirbo iki šiol. Bet tų konkrečių pasiūlymų be įvairiausių filosofinių išvedžiojimų negirdėt. Kas bus, jeigu bus, ir t.t. Na, žinoma, šitokiu būdu - ne. Aš manau, kad tie yra apsvarstyti, turbūt reikalingi tie pakeitimai. Balsuokim ir darykim pertrauką. Truputį pailsėsim, gal bus geriau.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš mūsų priimamų sprendimų prasmę turi tik tie, kurie yra realizuojami ir vykdomi. Statutas yra nevykdomas ir jo nesilaikoma. Tas darbas turi maža prasmės. Net ir tai... Žiūrėkit, kiekvieną dieną Seimo Pirmininkas nuolat ardo darbingą atmosferą, neleidžia Seimo nariams pasakyt savo nuomonės. Visa tai reglamentuoja Statutas. Jūs jį privalot vykdyt ir laikytis. O tos užgrobtos valdžios, užgrobto mikrofono jums dar nepakanka. Tas sakinys, kurį jūs rašot, kad visais kitais klausimais posėdžio pirmininkas suteikia žodį tik priėmus visą projektą, rodo, kad jums dar šito nepakanka. Ne toks tikslas yra. Tikslas yra ne čia ginčytis ar peštis, bet geri įstatymai. Pagal tai reikėtų ir žiūrėt. Gali būti klausimas, kai reikia pasisakyt dešimčiai žmonių, o gali būti klausimas, kai reikia po vieną, ir pan. Aš nematau didelės prasmės pritart ar nepritart šitam Statutui. Jo vis tiek jūs nesilaikysit.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš negaliu pritart šiam įstatymo projektui ir tiems straipsniams, kuriais suvaržoma Seimo narių teisė pasisakyti dėl vedimo tvarkos, nes tai reiškia, kad daugiau mes negirdėsim tokių pasisakymų, kaip pono A.Albertyno ar pono A.Bendinsko, kurie yra aiškiai atsibodę Seimo Pirmininkui ir gadina jo reitingą. Aš negaliu... Arba turim tada rasti kitokį būdą ir leisti prieš Seimo posėdžius jam pasisakyti, nes tai, kas dabar padaryta, visiškai neturi nieko bendro su demokratija.
PIRMININKAS. Tiesiog nuostabu, kaip mumis rūpinamasi. Žmogus imtum, patikėtum ir apsiverktum. Kolega K.Paukštys. Prašom.
K.P.PAUKŠTYS. Mano mintis jau pasakė, todėl, naudodamasis proga, norėčiau tik paklausti, ar šitos pataisos bus kaip priedas, ar bus pakeista naujomis knygomis?
PIRMININKAS. Knygose bus pakeisti puslapėliai. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš būčiau labai entuziastingai sutikęs šito įstatymo, palaikęs šito įstatymo priėmimą, jeigu jame būtų tas straipsnis, kuriuo atidedami galutiniai sprendimai iki kitų metų vidurio. Kodėl? Todėl, kad šiame Statute, kuris jau visas yra, ir taip pat tame Statute, kuris bus ateityje, man nepatinka vienas dalykas - jis nėra universalus. Jis yra šios dienos Statutas. Šiandien yra dauguma ir yra ne dauguma. Dabar įsivaizduokim labai paprastą situaciją, o Lietuva nėra grynai parlamentinė Respublika, gali būti situacija, kad dauguma nesusiformuos, o yra trys ar keturios politinės jėgos, iš kurių Vyriausybę, Prezidento paskirtą Vyriausybę, faktiškai remia tik 45% ar 43% Seimo narių. Kaip tada bus su sąvoka “dauguma, mažuma”. Reikės iš karto keisti Statutą. Todėl labai norėtųsi, kad dabar, pasinaudojant proga, nebūtų daromi skubūs sprendimai, o būtų dar per vieną sesiją rimtai pagalvota ir parengtas universalus Statutas, tinkantis visiems atvejams, kurie galimi mūsų situacijoje. Aš nepritariu ponui A.Bendinskui, kuris sako, darykim, kaip dabar yra, ir amžiais taip bus. Nebus. Reikia numatyti atvejus ir nepakliūti į konfliktines situacijas iš karto pasikeitus situacijai. Dėl to aš negaliu balsuoti už šitą įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Rudy, tas jūsų pageidaujamas straipsnis dėl datos pakeitimo yra. Kolega R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, bet koks Statutas, įstatymas arba nutarimas yra žmogaus teisių suvaržymas arba demokratijos plačiąja anarchistine prasme suvaržymas. To-dėl siūlau balsuot už Statutą, o ne už suvaržymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už tai, kad būtų priimti kai kurie Statuto straipsnių pakeitimai ir papildymai? Kas už, prašom balsuot pakeldami rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 20.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 35 Seimo nariams balsavus už, 20 - prieš ir 1 susilaikius kai kurie Statuto pakeitimai ir papildymai priimti. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
Dabar pertrauka iki 17.10 val. 17.10 val. aptarsime pridėtinės vertės mokesčio galimus pakeitimus.
Pertrauka
5sesija51p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame posėdį. Svarstome įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo” projektą Nr.1201. Svarstymo procedūra. Užsirašė kalbėti Seimo nariai M.Pronckus, K.Kuzminskas, V.Zimnickas, V.Saulis, K.Antanavičius ir A.Rudys.
Kviečiu į tribūną Seimo narį K.Kuzminską. Seimo nario M.Pronckaus nematau. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila, kai Seimui labai dažnai tenka taisyti ką tik priimtus įstatymus. Ir šio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo per metus jau yra ketvirtos pataisos. Vis taip taisom, kad turbūt visiškai nusitaisysime. Mums pateiktas spalio 18 d. įstatymo projektas, o šiandien 15 val. pateiktas dar naujas projektas. Faktiškai visi straipsniai yra pakeisti. Krikščionių demokratų frakcija neturėjo galimybės susipažinti, nes prieš dvi valandas pateikti visiškai nauji straipsniai. Todėl mano pasisakymas labai trumpas. Krikščionių demokratų frakcija negalės balsuoti už šio įstatymo pataisų priėmimą. Todėl siūlome daryti pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu?
K.KUZMINSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Saulį.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, jūsų labai nedaug, bet aš savo pastabas, kurias kartu aptarėme su Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais ir su rajono žemės ūkio specialistais, noriu pateikti pasiremdamas spalio 18 d. įstatymo projektu, kuris buvo pateiktas. Noriu pateikti šiuos pasiūlymus. Pirmas. 4 straipsnio 1 punkte po žodžių “sveikatos priežiūros” siūlome įrašyti žodžius “veterinarinio aptarnavimo”, o toliau kaip tekste. Šiuo pakeitimu, kuris numatytas tos dienos įstatymo projekte, skriaudžiami gyventojai, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kurios naudojasi valstybinių veterinarinio aptarnavimo ir sėklinimo įstaigų teikiamomis paslaugomis.
Dėl patogumo siūlyčiau 12 straipsnyje sunumeruoti šio straipsnio punktus, nes toks parašymas padaro painiavą. Įvairioje aiškinamojoje medžiagoje šio straipsnio atskiri punktai vadinami dalimis, o mes pripratę paprastai juos vadinti 1, 2 ir 3 punktais.
13 straipsnio 1 punkte vietoj žodžio “eksportuojamos” siūloma rašyti žodį “eksportuotos”, nes jau neatitinka 25 straipsnio, kuriame rašoma, kad 13 straipsnyje nustatytu nuliniu tarifu apmokestinamos eksportuotos prekės. Arba prie 13, arba prie 25 straipsnio reikėtų padaryti paaiškinimą, kas yra eksportuotos prekės. Siūlyčiau parašyti tokį jo apibrėžimą: “Eksportuotomis prekėmis pripažįstamos tos prekės, kurių išvežimą į užsienį patvirtina muitinės prekių deklaracija ir esant sutarčiai tiesiog su užsienio firma”. Dabar yra daug tokių atvejų, kai prekės išvis neišvažiuoja iš mūsų Respublikos, lieka čia, jos čia realizuojamos. O tie vadinamieji “prekių siuntėjai, eksportuotojai” prašo iš valstybės grąžinti pridėtinės vertės mokestį. Štai aš čia turiu pavyzdį. Išvežtų prekių į užsienį krovinių deklaracijos, kuriose nėra jokių atžymų apie išvežimą į užsienį. O ši firma prašo pinigų, konkrečiai pridėtinės vertės mokestį grąžinti iš biudžeto.
Neaiškus 14 straipsnio 3 papunkčio reglamentavimas. Turiu omenyje liepos 20 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimus ir papildymus. Jeigu sąskaitoje, faktūroje už apmokestinamąsias prekes, paslaugas pridėtinės vertės mokestis neišskiria.... Dabar praktikoje labai dažnai kyla ginčų tarp mokesčių inspekcijų bei įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalterių, kas iš tikrųjų turi šitą reikalą atlikti: įmonės buhalteris ar tik valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas?
17 straipsnyje siūlyčiau po žodžių “Jeigu toks skirtumas susidaro tris mokesčio laikotarpius iš eilės, Valstybinė mokesčių inspekcija...” Vietoj žodžio “privalo” reikia įrašyti žodį “gali”. Argumentai būtų šie: yra stambių įmonių, kurios eksportuoja produkciją, todėl kiekvieną mėnesį prašo grąžinti pridėtinės vertės mokestį nepažeisdamos įstatymų. Jeigu kas tris mėnesius reikės atlikti patikrinimus, inspektoriai gali iš tos gamyklos beveik neišeiti. O gyvenime jau taip yra. Inspekcijos vadovybė turėtų pasirinkimo laisvę pati nusistatyti sau, ar patikrinimą būtina atlikti, ar ne?
Be to, siūlomame straipsnyje neapibrėžta, kuriam laikui galima panaikinti mokėtojo registraciją. Toks apibrėžimas, mano nuomone, tikrai yra būtinas.
Įstatymo 18 straipsnio paskutinė pastraipa tokia: “Specialiosios parduotuvės, pardavusios supirktus naudotus daiktus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, gali pagal supirktą daiktų kainą apskaičiuoti ir atskaityti PVM”. Tačiau Respublikos... Dar vieną minutę galima?
PIRMININKAS. Prašau.
V.SAULIS. Tačiau Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakyme specialiosios komiso parduotuvės, prekiaujančios supirktais naudotais daiktais, pardavimo PVM už parduotus supirktus naudotus daiktus apskaičiuoja ir moka į biudžetą pagal 15,25% tarifą nuo pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo. Šiandien mokesčių inspekcijos susiduria su tuo ir joms labai neaišku, kaip elgtis, kai, pavyzdžiui, įforminamas automobilio pirkimo dokumentas ne specialiosios paskirties parduotuvėje. Kaip imti? Ar kainų skirtumą, ar nuo bendros šitos apyvartos?
Taip pat siūlau 17 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip: “Paslaugų ir materialinių vertybių panaudojimo žemės ūkio įmonėse žemės ūkio produkcijai ir iš jos maisto prekėms gaminti, o kitoms - apmokestinamas prekes gaminti, jeigu jų gamybos ciklas ilgesnis kaip pusė metų”.
Mano laikas baigėsi. Tik aš jokiu būdu nenorėčiau sutikti su tuo, kad panaikinamas 38 straipsnis šio naujojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimuose. Aš vis dėlto manau, kad tas straipsnis, kuris buvo mūsų pirminiame Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme priimtas, turi išlikti ir čia. Nes dabar padidėjus šildymo išlaidoms, pabrangus elektros energijai miestuose ir vartojimo prekėms, sumažės gyventojų moki paslauga. Jau šiandien didelė perdirbimo žemės ūkio įmonių ir tiesioginių gamintojų dalis dirba sandėliui. Žemės ūkio gamintojai, norėdami realizuoti savo produkciją, priversti mažinti pardavimo kainas. Taip daro sau nuostolį. Aš jokiu būdu netikiu, kad mūsų valstybė surinks daugiau mokesčių iš pridėtinės vertės mokesčio. Man tikrai kelia labai didelį įtarimą per 170 mln. Lt, numatomų surinkti papildomai iš pridėtinės vertės mokesčio. Deja, detalūs skaičiavimai rodo atbulinį veiksmą. Kadangi dar visiškai atsiskaitymai nesutvarkyti, manau, kad kol kas už žemės ūkio produkciją... Netikslinga, išbraukti įstatymo 41 straipsnį, kuris yra numatytas tame spalio 18 d. projekte. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Sauli. Seimo narys M.Pronckus. Ruošiasi Seimo narys V.Zimnickas. Po to Seimo narys K.Antanavičius, Seimo narys A.Rudys. Pone Pronckau, kalbėsite savo vardu ar komiteto vardu? Komiteto. 7 min. Prašom.
M.PRONCKUS. Gerbiamieji kolegos, agrarininkus labiausiai domina 38 straipsnis, kuriame keičiami tam tikri mokesčio tarifai. Esmė yra ta, kad mus visą laiką įtikinėjo ir įtikinėjo, kad pridėtinės vertės mokestis yra vartotojų mokestis...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Per daug gerai girdžiu savivaldybes. Ponai, tyliau truputį! Prašom tęsti.
M.PRONCKUS. Tačiau pirmą kartą taikius šitą mokestį išėjo truputį kitoks procesas. Perdirbamosios pramonės įmonės sumažino šitą kainą žemės ūkio produkcijos gamintojams, taip lyg ir pradėjo įgyvendinti šitą mokestį. Po to buvo įvairių diskusijų ir įvairių kitokių pasitarimų. Dar kartą mes buvome įtikinami, kad taip negalėjo būti ir taip negali būti. Todėl agrarininkai labai norėtų išgirsti šiandien ministro labai oficialų atsakymą į tuos klausimus. Ar įvedus pridėtinės vertės mokestį 18%, kaip ir numatyta įstatyme, gamintojai nukentės? Ar tai iš tikrųjų bus tik vartotojų mokestis? Jeigu vėl bus bandoma sėsti ant gamintojų sprando kokiais nors būdais, tada, žinoma, mes kategoriškai prieštaraujam prieš tokių mokesčių taikymą. Kaip numato Finansų ministerija uždrausti tokius dalykus arba imtis kokių nors priemonių, kad šito neatsitiktų? Tai štai iš esmės tokie būtų mūsų samprotavimai. Jeigu mes gautume konkrečius finansų ministro įtikinimus ir argumentus, kad šito nebebus po pataisų priėmimo, tada, žinoma, bus visai kitokia kalba. O jeigu vėl atsitiks panašūs dalykai, tada labai abejotinas to mokesčio priėmimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Pronckau. Seimo narys V.Zimnickas. Ruošiasi K.Antanavičius. Savo vardu ar komiteto? Savo vardu. 5 min.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Visų pirma daug tų minčių, kurias aš irgi ruošiausi pasakyti, pasakė kolega V.Saulis. Aš norėčiau sustoti štai prie ko. Vis dėlto vienaip ar kitaip mes balsavome už kitų metų Lietuvos biudžetą. Tame biudžete vienaip ar kitaip jau buvo numatytas tas būsimasis PVM mokestis, vadinas, išsiplečianti jo bazė ir mokėtojų ratas. Todėl dabar kaip nors padaryti tą Vyriausybei, na, sakykim, tokį atbulinį žingsnį ir eiti prieš jos valią... Juo labiau kad ji geranoriškai sutiko biudžeto svarstymo metu, kad vienaip ar kitaip ji sutinka padidinti pajamų dalį ir prašo Seimo, kad būtų atsižvelgta į tai, kad reikia padaryti kai kurias pataisas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme...
Aš sustosiu tiktai prie tų punktų, kurie man kelia įtarimą ir kažkaip atrodo nevisiškai realūs. 35 straipsnis. “Nesumokėtas PVM išieškomas už einamuosius ir penkerius praėjusius metus.” Gerbiamieji kolegos, taigi penkerius metus mes dar to PVM iš viso neturėjome. Tai kaip tas išieškojimas gali realiai atrodyti? Tai gal išieškome už tą laiką, už kurį nesumokėjo? Na, aš nežinau. Man atrodo, kad jei paduotų į bet kokį teismą įmonę ar organizaciją, pasirodytų, jog jūs esate neteisūs.
Antras dalykas - įstatymo įsigaliojimas nuo sausio 1 d. Aš vėl noriu pasakyti, kad jis, matyt, bus nerealus, nes esmė yra ta... Mes puikiai pasimokėme, kai taikėme įstatymą nuo gegužės 1 d., kai poįstatyminė bazė nebuvo laiku parengta. Vienaip ar kitaip padidėjus įstatyminės bazės kontingentui tam, kuris mokės PVM mokestį, aš manau, irgi reikės išplėsti ir pakeisti kai kuriuos poįstatyminius aktus.
Iš esmės, be abejo, šitas mokestis taikomas ne pačiu geriausiu laiku, praplečiama bazė ne pačiu geriausiu laiku. Dabar yra žiema, yra daug įvairių problemų gyventojams dėl šildymo, dėl visų kitų komunalinių paslaugų. Bet vienaip ar kitaip mano asmenis siūlymas yra pritarti po svarstymo, toliau jį panagrinėti. Aš manau, kad dar atsižvelgs į komitetų ir Seimo narių pastabas. Aš manau, kad bus galima tęsti tą svarstymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Zimnickai. Kviečiu poną K.Antanavičių. Ruošiasi A.Rudys. Savo vardu kalbėsite ar komiteto? Savo.
K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji ponai Lietuvos Respublikos Seimo nariai! Kreipiuosi į jus dėl šio įstatymo svarstymo. Aš neabejoju, kad iš esančiųjų čia, salėje, gal 7 yra susipažinę su tuo, ką mes svarstome. Daugiau tikrai ne, nes yra neįmanoma susipažinti. Štai paskaitykim siūlomą 2 punktą. “Išbraukti straipsnyje 4, 8, 9, 15, 16 punktus, o tuos punktus vadinti kitais ir t.t.” Jei pažiūrėtume į šitą, tai jie jau buvo pakeisti du kartus, tie punktai pervardyti dar kitais punktais. Štai pateikia mums tokį įstatymą, kurio jau buvo keturi projektai, niekas neperspausdinta. Juridinio skyriaus išvadoje yra parašyta, kad būtina pateikti nors bendrą straipsnių formulavimą.
Na, aš neabejoju, kad čia pateikėjų noras buvo toks: kadangi buvo priimtas Pridėtosios vertės mokesčio įstatymas 1993 m. gruodžio 22 d., vadinas, prieš Kalėdas, esant tokiai pačiai būsenai, kokia dabar, tai dabar vėl pateiks, dar makalynę pateiks, ir galbūt tas bus priimta.
Tačiau aš negaliu suprasti, kas nori Lietuvos griovimo? Įstatymas yra akivaizdžiai einantis link Lietuvos ekonomikos galutinio sugriovimo todėl, kad štai pats finansų ministras rašo, jog dėl žemės ūkio produkcijos apmokestinimo 18% tarifu vietoj 9% laukiama 137 mln. Na, ar kas nors gali įsivaizduoti, kad mes dar galim imti iš žemės ūkio. Mes žemės ūkiui galime tik duoti.
Dėl maršrutinio keleivinio transporto. Ir taip jau žmonės neturi kuo mokėti. Dėl kuro ir energetikos - vėl vien tik pats kuro apmokestinimas padarys kainų didėjimą. Na, atrodo, iš tiesų yra noras visiškai pakirsti visas mūsų veiklos šakas. Dėl eksporto, vadinas, dėl importo daugiau. Vadinasi, įsivežant trumpam laikui buvo lengvatos, kad galima užmokėti... Žinot turbūt dauguma, kad importuojama produkcija, ypač jeigu investuojama, buvo tol, kol baigiasi terminas. Už ją turi būti priskaičiuotas PVM, kol baigiasi statybos terminas. Po to, kai pradeda duoti produkciją, tada grąžina. Tai kiek yra nuostolių tam, kuris tą vykdo? Juk yra 25% palūkanos, o jis turi dar sumokėti kiek nors procentų ir laikyti įšaldytus pinigus. Na, jeigu mums yra per daug investicijų, tai aš šitą suprasčiau. Iš tiesų, tai yra... Man rodos, kad net ponas premjeras nežino, kas čia yra siūloma.
Toliau. Medicinos paslaugos. “Atleisti nuo PVM tik valstybės medicinos paslaugas.” Mes, rodos, einam link privatizavimo. Tai kodėl privatūs daktarai turi mokėti? Sumažinamas vaistų asortimentas. Toliau rašoma apie tai, kad įstatymo pataisos yra tam, kad būtų mažiau išimčių. Tačiau visur įrašoma, kad šių žaliavų sąrašą sudaro Vyriausybė.
Toliau. “Draudimų ir bankų finansinės paslaugos, kurių sąrašus sudaro Vyriausybė, ir t.t.” Vadinasi, Vyriausybė gali daryti išimtis ir pasiūlyti visokias lengvatas, o iš įstatymo tai išimama. Aš nematau nieko kito, o kad tai veda link korupcijos. (Balsai salėje)
Delspinigiai imami ir už mokėtojui prašant jam nepagrįstai grąžintas PVM sumas nuo grąžinimo iš biudžeto dienos... Na, tai kodėl iš mokėtojų imami? Kodėl ne iš to, kas apsižioplino? Tai jeigu kažkas nepagrįstai grąžino, tai tas tegul ir sumoka. Dabar valdininkams jokios atsakomybės, o tas nemokantis, nesusigaudantis žmogus turi atsakyti už viską.
38 straipsnis. Neapmokestinama... Beveik išbraukta viskas, kas ten buvo neapmokestinama PVM, tiktai paliekamas branduolinis kuras iki liepos 1 d., o visa kita apmokestinama. Žodžiu, aš siūlau to įstatymo projekto, kaip griaunančio Lietuvos ekonomiką, neduodančio jai plėtotis, toliau nesvarstyti. Tai yra nepritarti po svarstymo. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Antanavičiau. Kviečiu į tribūną poną A.Rudį. Ir baigiamasis žodis, pone ministre, po to.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aišku, kad norint toliau tobulinti Pridėtosios vertės mokesčio įstatymą reikia siekti mažinti išimtis ir reikia kiek galima supaprastinti jo ėmimą. Tačiau iškart noriu pasakyti, kad to siekiant nereikia perlenkti. Geriau eiti trupučiuką atsargiau ir, kiek galima, vis dėlto stengtis nepadaryti... Tai, ko nepadarėme iš karto, dabar jau sunku padaryti per pusmetį.
Ypač dėl 38 straipsnio sutrumpinimo. Iš esmės labai gaila, kad Vyriausybė nutarė atsisakyti dviejų tarifų sistemos, kitaip sakant, tų 9% tarifų. Vis dėlto neabejotinai pabrangs maisto produktai, o maisto produktai daugeliui žmonių vidutiniškai sudaro 60% visų šeimos įplaukų. Tai tikrai yra didžiulis ir sudėtingas socialinis momentas.
Aš norėčiau padiskutuoti taip pat ir dėl tų priemonių, dėl kurių turėtų atsirasti labai daug mokėtojų. Dabartiniame įstatyme yra nustatyta 5000 litų per metus riba, kurios nepasiekęs verslininkas ar šiaip žmogus, užsiimantis verslu ar kokia nors apmokestinama veikla, negali net kreiptis, negali prašyti tapti mokėtoju. Šitai siūloma išbraukti. Tai aš įsivaizduoju, kad tai tikrai labai išplės mokėtojų skaičių ir tokiu būdu apsunkins ir taip nelengvą mokesčių inspekcijų dalią ta prasme, kad perkraus darbu. Ir ar netyčia neatsitiks taip, kad paskui sąnaudos šitam mokesčiui rinkti padidės daugiau negu bus realiai surinkta mokesčių dėl šitos priemonės?
Tą patį aš norėčiau pasakyti ir dėl medicinos įstaigų. Jeigu valstybinės įstaigos yra atleidžiamos, tai privačios tampa mokėtoju. O tapus mokėtoju taigi kiekviena stomatologo kėdė, jis pretenduos... Vėl reikalinga apskaita, vėl reikalingas darbuotojas, kuris šitai stebėtų. Aš patariu vis dėlto neiti šituo keliu.
Taip pat abejonių kelia užsieniečių teisė nemokėti Lietuvoje... Kitaip sakant, atėmimo teisės užsieniečiams nemokėti Lietuvoje pridėtosios vertės mokesčio motyvuojant tuo, kad kainų lygis Lietuvoje ir taip pakankamai žemas. Šiuo atveju labai svarbus principas. Tiesiog šitas įstatymas turi būti civilizuotas, todėl aš sutinku su tuo, kad dabar galima pasiekti realų apmokestinimą tų prekių, kurias perka ir išveža užsieniečiai, paliekant įstatyme civilizuotą normą, tačiau atidedant jos veikimą, sakykime, porai metų. Tai čia iki atskiro Vyriausybės sprendimo pateikti, grįžti, kad Seimas galėtų paleisti iš naujo šito straipsnio veikimą. Man atrodo, tai tiesiog būtų civilizuotesnis įstatymo tekstas.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį dėl to, kur keičiama atskaitų situacija. Taip, yra nemažai įmonių, kurios naudojasi atskaitomis ir praktiškai jos gauna iš biudžeto atgal, o pačios nemoka. Čia galima sutvarkyti. Aš asmeniškai šitą dalyką paremčiau.
Baigdamas noriu pasakyti, kad kuo mažiau išimčių, tuo geriau. O socialines problemas vis dėlto reikėtų spręsti socialinėmis priemonėmis. Tačiau dar kartą pakartoju - nereikia šitame procese perlenkti lazdos. Pasisakau už tai, kad būtų pritarta tolesnei procedūrai.
Procedūriniu klausimu aš, kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, kreipiuosi į nesančią Seimo vadovybę su prašymu (Aš nemanau, kad šito posėdžio pirmininkas turi lemiamą balsą.), kad vis dėlto rytoj ne 10 val., o 12 val. prasidėtų Seimo posėdis, nes Biudžeto ir finansų komitetas nuo 9 val. yra suplanavęs atidžiai nagrinėti Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pataisas. Aš manau, kad sudraskius į keletą gabalų - iš pradžių valandą, po to dvi valandas - tikrai nukentės komiteto darbo kokybė ir tuo pačiu tos rekomendacijos, kurias jis turėtų pateikti Seimui. Kad daugiau nekalbėčiau, norėčiau kreiptis į čia esančius Seimo narius, kad jeigu bus klausimas dėl rytdienos darbotvarkės, tai palaikytumėte geriau vėlesnį plenarinio posėdžio darbą ir trumpesnę pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininkas greitai bus salėje. Manau, kad jis tada galės ir pateikti balsuoti jūsų pasiūlymą arba priims pats.
Dabar baigiamasis žodis ponui premjerui, taip? Prašom.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Iš tikrųjų pateikiamas įstatymo projektas negali didinti Vyriausybės populiarumo vien dėl tos priežasties, kad kalbama apie papildomų mokesčių surinkimą, išieškojimą iš įvairių ūkio subjektų, taip pat ir iš fizinių asmenų. Bet aš noriu akcentuoti jūsų dėmesį, jog svarstant ir pritariant kitų metų biudžeto projektui, mes Seimui primygtinai siūlėme, kad būtų priimti sprendimai, leidžiantys geriau administruoti labai svarbų mūsų valstybėje dabar pridėtosios vertės mokestį, nes biudžeto pajamų dalyje pridėtosios vertės mokestis sudaro 36,6%.
Be jokios abejonės, ta pridėtosios vertės mokesčio taikymo praktika nuo jo įsigaliojimo (nuo gegužės mėn. 1 d.) leido mums padaryti tam tikras išvadas ir apibendrinimus. Tie siūlymai ir paremti mūsų konkrečiais darbo rezultatais.
Viena galima konstatuoti, kad priimtame Pridėtosios vertės mokesčio įstatyme yra labai daug galimybių vengiantiems mokėti mokesčius jų nemokėti. Apie tai kalbėjo ir kolegos Seimo nariai - gerbiamasis V.Saulis ir kiti. Iš tikrųjų tų išimčių gausumas leidžia ūkio subjektams nesumokėti mokesčių. Tai yra vieni, mokantys, statomi į labai nelygią padėtį su nemokančiais ir, suprantama, tai labai blogina situaciją. Todėl daugelis straipsnių pakeitimų būtent nukreipta į tai, kad pridėtosios vertės mokestis būtų geriau administruojamas, pirmiausia koncentruojant visą mokesčio mokėjimą pasienyje, t.y. muitinėje, nes dabar mokesčio surinkimas nuo importuojamų prekių bendroje pridėtosios vertės mokesčio įplaukų sumoje tesudaro 26%, kai kituose kraštuose sudaro 60-80%. Nes dabartinė tvarka leidžia mokėti pridėtosios vertės mokestį ir pasienyje, ir mokesčių inspekcijoje, ir tai labai sunkina šio mokesčio administravimą.
Kilo logiškas klausimas. Gerbiama-sis M.Pronckus akcentavo ir kėlė klausimą, ar Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pataisos nepažeis žemės ūkio produktų gamintojų interesų? Aš dar kartą noriu akcentuoti, kad iš tikrųjų tos spragos, kurios buvo padarytos įvedant pridėtosios vertės mokestį, ir tos pamokos, kurios buvo gautos, leidžia dabar tvirtinti, kad šio įstatymo pataisos pirmiausia bus mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai yra vartotojų mokestis, ir vartotojai turės kelti pagrindinę naštą. Todėl mes manome, kad yra labai svarbu dar nuo sausio 1 d. spręsti biudžetinių įstaigų darbuotojų, pirmiausia mokytojų, gydytojų, kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimų pakėlimą. Ir mes rytoj Vyriausybės posėdyje priimsime sprendimus, kad atlyginimai nuo sausio 1 d. būtų pakelti.
Gerbiamasis K.Antanavičius labai dramatizavo pateiktą įstatymo projektą arba pakeitimų projektą, įvardydamas jį kaip griaunantį ekonomiką. Aš manau, kad ne iki galo turbūt gerbiamasis profesorius visus pakeitimo straipsnius įvertino, galbūt nepakankamai laiko buvo. Tačiau, be jokios abejonės, pridėtosios vertės mokestis, įstatymo pataisos dabartiniu metu neturės didesnės įtakos nei bendram kainų indeksui, t.y. infliacijai, kadangi bendra masė pridėtosios vertės mokesčio (...) jau yra taikoma, poveikis bus minimalus. Mūsų ir užsienio ekspertų vertinimu, kainų indeksas galėtų augti ne daugiau kaip 3-3,5% dėl šio faktoriaus poveikio, ir tai labai nesunku pagrįsti, kadangi nuo gegužės 1 d., priėmus visą Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, bendras kainų indeksas sudarė 6,3%. Todėl čia paminėtas skaičius 3,5 yra labai pesimistinis. Be jokios abejonės, jis nebus didesnis.
Vienas momentas, į kurį siūlytume Seimo nariams atkreipti dėmesį, tai 35 straipsnyje numatytos delspinigių sumos. Mes manome, jog dabartiniu metu, vykstant ryškiai infliacijos mažėjimo ir kreditų kainos mažėjimo tendencijai, delspinigių sumą reikėtų sumažinti nuo 0,3% iki 0,2%, t.y. unifikuoti visų mokesčių delspinigių taikymą, ir tai leistų padėti mums ūkio subjektams sudaryti geresnes sąlygas mokėti mokesčius.
Aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad pridėtosios vertės mokestis bendrame nacionaliniame biudžete sudaro 1,9 mlrd. Lt. Šiais metais akcizo iki gegužės 1 d. ir pridėtosios vertės mokesčio pavidalu po gegužės 1 d. šio mokesčio įplaukos sudarys apie 1,5 -1,55 mlrd. Lt, t.y. mes teikiame pridėtosios vertės mokesčio bendras apimtis biudžeto sudėtyje, įvertindami Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pataisas. Ir Vyriausybė įsipareigoja kompensuoti pridėtosios vertės mokesčio įdiegimo neigiamą poveikį vartotojų atžvilgiu, nes manome, kad labai svarbu užtikrinti gyventojų realių pajamų nemažėjimą pradedant nuo sausio 1 d. Todėl kviestume Seimo narius pritarti šiam svarstymo etapui. Suprantama, kad kai kuriose srityse iškils tam tikrų problemų, bet manau, kad mes jas galėsime efektyviau ir operatyviau spręsti, jeigu turėsime papildomų biudžeto pajamų geresnio mokesčio administravimo sąskaita. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone premjere. Priminsiu, kad Krikščionių demokratų frakcija prašė padaryti pertrauką. Tai mes, matyt, jeigu nebus sutarta kitaip, balsuosime pirmiausia dėl pertraukos. O jeigu nebus nutarta daryti pertrauką, tada pasisakysime dėl balsavimo motyvų ir balsuosime dėl pritarimo ar nepritarimo. Bet aš noriu paprašyti patikslinti Krikščionių demokratų frakcijos, kokios pertraukos jūs pageidaujate, nes aš galiu ir pusės valandos pertrauką paskirti, jeigu jūs kitaip nepasakysite. Prašom.
Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes frakcijoje aptarėme, kad per valandą tikrai nespės frakcija ir kiti Seimo nariai susipažinti su šiais dviem projektais, nes šiandien, kur prieš dvi valandas pateiktas, taip pat yra ir 21 straipsnis, ir 23 straipsnis, ir 38 straipsnis taip, kaip ankstesniame įstatymo projekte. Todėl reikia susiderinti, kuris yra tikras, kuris ne. Todėl mes siūlom pertrauką daryti iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar visi sutinkate, ar reikės balsuoti? Balsuoti. Tada prašome registruotis, gerbiamieji Seimo nariai. Primenu, kad frakcijos reikalavimas bus patenkintas, jeigu balsuos ne mažiau kaip trečdalis dalyvaujančių posėdyje Seimo narių.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Vadinasi, jeigu 21 Seimo narys pasisakys už pertrauką, bus paskelbta pertrauka iki kito posėdžio.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų paskelbta svarstymo pertrauka iki kito posėdžio, paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradedamas.
Už - 19, prieš - 34, susilaikė 8. Pertrauka nebus paskelbta, todėl prašome kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Kas pageidauja kalbėti dėl motyvų? Seimo narys P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlau pritarti po svarstymo, tačiau, žinoma, reikia įvertinti visus pasiūlymus ir ypač dėl maisto produktų mokesčio tarifo didinimo nuo 9% iki 18%. O šiaip, kadangi reikia tas išimtis panaikinti ryšium su mokesčio administravimo gerinimu, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, galima tik nepritarti vienam Seimo nariui, kadangi vienas - už, vienas - prieš pasisako. Ar Seimo narys A.Ražauskas nori nepritarti? Negali. Seimo narys K.Kuzminskas. Prašom.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gaila, kad jūs nenorėjote pertraukos, kad nuodugniau išsiaiškintume šio įstatymo pataisų priėmimą. Ir mums nesuprantama, kad jau šiame įstatyme numatoma pridėtosios vertės mokestį imti už medicinines ir stomatologines paslaugas, teikiamas privačiuose kabinetuose. Taip pat už medicinos techniką, taip pat numatoma imti mokesčius už maršrutinio keleivinio transporto paslaugas. Prie ko prieisime, pradėję imti pridėtosios vertės mokestį už laikraščių, žurnalų ir knygų spausdinimą, leidybą ir platinimą? Jau šiuo metu žmonės negali nusipirkti laikraščio, žurnalo, knygos. Žemdirbiams, auginantiems gyvulius, teks kreiptis veterinarinės pagalbos, už veterinarines paslaugas taip pat numatoma imti mokesčius. Ketvirtą kartą taisome šį įstatymą, taip nutaisėme, kad pačiai Vyriausybei pavedame sudaryti sąrašus, pagal kuriuos draudimo ir banko finansines paslaugas galės atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio. Nejaugi į įstatymą negalima surašyti tų paslaugų, kuriomis Vyriausybė negalėtų laisvai manipuliuoti? Ir iš viso už tokius finansinius sprendimus turėtų atsakyti Seimas, o ne Vyriausybė. Todėl Krikščionių demokratų frakcija susilaikys šiame balsavime. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria po svarstymo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo papildymui, tas paspaudžia mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Registracija buvo prieš 5 minutes, gerbiamieji Seimo nariai. Primenu, kad jūsų pagrindinis darbas yra šioje Seimo salėje, o ne kur nors kitur.
34 - pritarė, 15 plius 5 nepritarė. Pritarta po svarstymo. Dėkojam pranešėjams, Seimo nariams ir ministrui.
K.ANTANAVIČIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K.ANTANAVIČIUS. Siūlau, kad būtų priimtas protokolinis įrašas, jog kitam svarstymui būtų pateiktas sutvarkytas įstatymo projektas. Šitaip jo negalima svarstyti. Iš kitos pusės norėčiau pasakyti, kad tokių netiesų kalbėjimo būtų pageidautina, kaip šiandien ponas premjeras kalbėjo, Seime negirdėti, nes štai sako, kad tai vis žmonių labui ir čia pat sako, jog vartotojai sumokės, ir kad nedidės mokesčiai, o čia pat sako, jog reikia pririnkti daugiau mokesčių. Na, tiesiog atrodo kaip kažkas neišbalansuota visiškai. Tai viena sakau: prašau protokolinio nutarimo, kad būtų pateiktas sutvarkytas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Kolosauskai!
A.RUDYS. Gal galima man tada vietoj pono F.Kolosausko, kaip pavaduotojui?
PIRMININKAS. Tada pavaduotojas ponas A.Rudys. Aš kviečiu, prašau patvirtinti, kad jūs įsipareigojate pateikt sutvarkytą įstatymą.
A.RUDYS. Taip, aš galiu komiteto vardu pateikt, kad priėmimui bus pateiktas įstatymas, kuriame bus viskas labai aišku.
PIRMININKAS. Ar, pone Antanavičiau, jus tenkina toks? Ačiū tada. Klausimas baigtas.
5sesija51p svarstyti klausimai
Svarstome darbotvarkės punktą 2.6: Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo “Dėl valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo terminų” pakeitimo”. Projektas Nr.1309. Pateikimo stadija. Poną Z.Semenovičių kviečiu į tribūną.
Z.SEMENOVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar anas Seimas, arba Aukščiausioji Taryba, priėmė tokį nutarimą “Dėl valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo terminų”. Tada, atsižvelgdama į objektyvias valstybinės kalbos statuso Lietuvoje įgyvendinimo problemas, Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė pratęsti tuos terminus iki 1995 m. sausio 1 d. Kadangi šitie terminai greit pasibaigs, kad nebūtų juridinio vakuumo, aš siūlau pratęsti tuos terminus. O, be to, yra dar priežasčių, dėl ko tuos terminus reikia pratęsti.
Vykdant 1989 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaką “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo”, vis dėlto nemažas darbas buvo padarytas Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose. Įtampa labai sumažėjo. Bet vis dėlto manau, kad realiai įgyvendinti dabar valstybinės kalbos statusą bus labai sunku, kadangi tik mažesnė pareigūnų dalis išmoko valstybinę kalbą. Tai sąlygojo ir nepakankamas sąlygų sudarymas mokytis lietuvių kalbos, kad ir labai daug mokytojų nėra lituanistai. Pavyzdžiui, pagal duomenis Šalčininkų rajone iš 77 lietuvių kalbos mokytojų tik 17 lituanistų. Dėl to procesas eina labai lėtai.
Bet vis dėlto manau, kad jeigu valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo terminai nebus pratęsti, gali atsirasti konfliktų ir nereikalingos įtampos tarpnacionaliniuose santykiuose. Nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas gali būti pretekstas pašalinti iš darbo ir pareigūnus, ir specialistus. Be to, reikia turėti omeny, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymai numato už įvairius valstybinės kalbos nevartojimo atvejus nuo 50 iki 2000 Lt baudas, ir dėl to labai daug žmonių jaudinasi. Ir tikrai, jeigu tie terminai nebus pratęsti, kai kurie veikėjai gali pasinaudoti tais įstatymais ir gali atsirasti, kaip aš jau sakiau, nereikalingų konfliktų.
Atsižvelgiant į tai, manau, netikslinga taikyti maksimalius valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimus vietovėse, kur daugumą sudaro kitakalbiai. Nors aš suprantu, kad tas procesas... Vis dėlto, jeigu mes nespausim, tai laikui bėgant padėtis sunormalės ir tada kartu galios Valstybinės kalbos įstatymas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 15 Seimo narių. Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų pateikti argumentai nėra pakankami, kad nukeltume terminą dar trejus metus. Ar nėra noro specialiai vilkinti klausimo sprendimą? Ačiū.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš noriu pabrėžti ir prašyčiau visus suinteresuotus nors kartą nuvažiuot ten vietoj pažiūrėt, kaip iš tikrųjų, kokia padėtis. Aš galiu pasakyt, kad 84% pašto darbuotojų nelaikė egzaminų, 74% viduriniojo medicinos personalo, 88% buitinio aptarnavimo ir t.t., ir t.t. (Balsas iš salės) Ne dėl to. Iš tikrųjų nebuvo sudarytos sąlygos mokytis lietuvių kalbos. Atsiminkim, kad net O.Milašius, kuris parašė tokius žodžius apie Lietuvą ir buvo Lietuvos patriotas iki mirties, nemokėjo lietuvių kalbos, bet jis buvo Lietuvos patriotas. Kodėl jis nemokėjo? Todėl, kad gyveno tokiomis aplinkybėmis, kai buvo labai sunku išmokti lietuvių kalbą. Tai jeigu neduoda lituanistų, nesudaro sąlygų, o po to reikalauja... Ir, be to, dar reikia mokėt už egzaminus 40 Lt, o žmogus gauna 39 Lt kolūkiuose. Tai jis galvoja, ar nupirkt duonos, ar laikyti egzaminą. Čia irgi padėtis... Jeigu ekonominė situacija būtų kitokia, tai tikrai galima būtų reikalauti, bet kol kas labai sunku. Sunki padėtis.
PIRMININKAS. Aš primenu, kad klausti galima ne ilgiau kaip 1 minutę, o atsakinėt - ne ilgiau kaip 3. Tai statutinė norma. Seimo narys A.Katkus. Prašom.
J.A.KATKUS. Pone prelegente, aš vakar konsultavaus su valstybinės komisijos nariais, jie aiškiai pareiškė, kad apie 80% valstybės tarnautojų moka kalbą ir yra išlaikę egzaminus, ir gali dirbti ten, kur reikia dirbti su žmonėmis. Tie, kurie nenori, niekuomet ir neišmoks. Čia ne studentavimo laikai, kada paskutinė naktis ateina ir reikia būtinai išlaikyt egzaminus. Aš manau, kad nėra tikslo. O iš kur jūs tuos duomenis ėmėte, kuriuos pateikėte čia?
Z.SEMENOVIČIUS. Aš irgi galėčiau pateikti kontrklausimą - iš kur jūs ėmėte? Aš ėmiau iš rajono tarybos ir pas mus apskaičiuota nuo - iki. Tuos egzaminus išlaikė tik ketvirtadalis, o pas jus - atvirkščiai. Gal jūs sumaišėt, kad išlaikė... Turbūt pas jus netikri duomenys. Aš siūlyčiau patikrinti duomenis.
PIRMININKAS. Ponas J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pranešėjau, neišmoko valstybinės kalbos tie, kurie nenori sąmoningai integruotis į valstybės gyvenimą. Taškas. Tai ne mano žodžiai, o citata iš “Žečpospolitos” laikraščio. Anot jūsų, anas Seimas pratęsė iki 1995 m. sausio 1 d. Šis Seimas - dar trejus metus. Aštuoneri metai. Amerikos ambasadorius su šeima per du mėnesius išmoko lietuvių kalbą. Ar jums neatrodo, kad iš tikrųjų nenoras integruotis save izoliuojant nuo mūsų valstybės gyvenimo yra pagrindinė priežastis, nenoras išmokt lietuvių kalbą?
Z.SEMENOVIČIUS. Na, jeigu mūsų žmonės turėtų tiek pinigų ir tokias sąlygas kaip Amerikos ambasadorius, jie jau gal rašytų eilėraščius lietuviškai. Bet, deja, kol kas jie neturi tokių sąlygų ir galimybių mokytis. Nežinau, mes labai aštriai reaguojam. Aš galiu pacituot Č.Milošo žodžius, kad šiuolaikinė Lietuva pagimdyta ne istorijos, bet filologijos. Tai tiesa, bet nereikia akcentuot. Reikia būtent eiti ta kryptim, kad išauklėtume gerą žmogų, gerą pilietį, ir po to sudaryti jam sąlygas. Reikia jam sudaryt sąlygas ir jis išmoks. Iš tikrųjų nėra tų sąlygų. Dėl to tas palyginimas su ambasadoriais, mano nuomone, nėra geras. Aš turėjau sąlygas, kad galėjau bendraut ir net buvau 10 metų Baltarusijoj, bet grįžau ir kalbu su jumis lietuviškai, bet buvo kitos sąlygos. Žmonės, kurie dirba kolūkyje, tikrai neturi tų galimybių išmokt. Kodėl žemaitis kalba žemaitiškai? Ir jiems galima pasakyt: kodėl tu nekalbi lietuviškai? Na, tai dėl to, kad aplinka žemaitiška. Jis neturi tokių galimybių. Jam nėra kada kalbėt. O jeigu sudarysim sąlygas, reikalai pajudės ir galima pažiūrėt. Pajudėjo reikalai ten, kur buvo organizuota tai gerai. Pavyzdžiui, miesteliuose žmonės daug geriau kalba negu kaimuose.
PIRMININKAS. Ponas J.Baranauskas.
J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis prelegente, jūsų pateikti šie procentai nemokančiųjų valstybinės kalbos Pietryčių Lietuvoje neatitinka tikrovės. Štai aš turiu Lietuvių kalbos mokymo centro pateiktą suvestinę. Štai Ignalinos rajone iš laikiusių 1334, išlaikė 1203, Vilniaus rajone iš 1239 išlaikė 1208. Taigi visi norintys išlaikė. Aš nematau tokių rimtų priežasčių, dėl kurių reikėtų pratęsti to įstatymo galiojimą. Čia tiesiog nesutampa duomenys arba jūs netikslius duomenis pateikiat.
Z.SEMENOVIČIUS. Aš galiu paaiškinti. Čia duomenys dėl tų žmonių, kurie laikė egzaminus ir kiek išlaikė. O pas mane duomenys, kiek žmonių turi laikyti egzaminus ir kiek iš jų išlaikė. Dėl to tie skirtumai. O, be to, dėl Ignalinos rajono aš nežinau. Pas mane dėl šitų rajonų. (Balsas iš salės) Ne, tai mano duomenys irgi tikri. Iš tų žmonių, kurie turi laikyti ir kiek išlaikė, o pas jus - kiek laikė ir kiek išlaikė.
PIRMININKAS. Ponas A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sutiktumėt pakeisti savo nutarime tą datą trejų metų į pasiūlymą pratęsti tą laikotarpį iki įstatymo priėmimo, iki kalbos įstatymo priėmimo?
Z.SEMENOVIČIUS. Čia neblogas pasiūlymas. Bet nors metams, kad neatsirastų kokių konfliktų, tai tikrai reikėtų. Po to iš karto... Dar metus pratęst, ir po to kad galiotų įstatymas, būtų labai gerai. Nes aš sakau, kad prasidės nuo baudų litais iki konfliktų, ir mes turėsim nereikalingą įtampą. Aš nežinau. Čia kaip tik pono V.Landsbergio pasirašytas nutarimas, ir jeigu dabar kairioji pusė nepalaikys, tai bus toks precedentas, kad ponas V.Landsbergis pasirašė kažkada ir dabar kairioji pusė nepritars... aš nežinau. Tikrai aš siūlyčiau nors metams pratęst, ir po to galiotų tas Valstybinės kalbos įstatymas. Su šituo sutinku.
PIRMININKAS. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš suprantu, kad vienas dalykas yra išlaikyti egzaminą, o kitas dalykas vartot tą kalbą visose instancijose. Kada susitinka du žemaičiai, tada jie kalba žemaitiškai. Jeigu vienas pradėtų kalbėt ne žemaitiškai, tai tikras žemaitis įsižeistų. Sakytų, ko tu įsivaizdini? Aš taip suprantu, kad tose srityse, kur yra dauguma lenkiškai kalbančių, lenkai, tai jie, aišku, susitikę vienas kitą kalbės lenkiškai, ir ne taip lengva yra pereit, kad jau tiek tos kalbos temoka, kad egzaminą vos vos išlaiko, tai jie negalės vartot. Aš manyčiau, kad turbūt reikėtų pratęst dar vieneriems metams, nes ir Vilnius galų gale... Jau tiek dabar yra prikabinta visokių nelietuviškų iškabų, kad, man atrodo, šiukšlyne neužtektų vietos jų išvežti. Taigi mes turėtume būti nuolaidesni...
PIRMININKAS. Koks jūsų klausimas, pone Astrauskai? Laikas baigėsi.
V.ASTRAUSKAS. Noriu paklausti, ar iš tikrųjų yra galimybė iškabinti viešose vietose, įstaigose arba įmonėse skelbimus vien tik lietuvių kalba, ar supras tie žmonės, kurie išlaikė lietuvių kalbos egzaminą?
Z.SEMENOVIČIUS. Dėl lietuvių kalbos. Šiuose rajonuose užtikrintas aptarnavimas lietuvių kalba. Kiekvienas lietuvis tikrai turi tą aptarnavimą ir dėl šito problemų nėra. Aišku, problema čia ne tik dėl lietuvių, bet ir lenkų kalbą blogai moka, ir lietuvių kalbą blogai moka. Čia ne dėl to, jeigu ir į ankstesnį klausimą... Čia tragedija ne tik dėl lietuvių kalbos, bet ir dėl savo gimtosios kalbos. Aš nesakyčiau, kad jie boikotuoja savo kalbą. Reikia kelt išsilavinimo lygį. Čia problema didžiulė. O dėl to, tai tikrai užtikrintas aptarnavimas lietuvių kalba. Bet reikėtų, kad žmonės, kurie negali, kol kas neišmoko lietuvių kalbos... kad būtų užtikrintas aptarnavimas, be abejo.
PIRMININKAS. Ačiū. Pateikimui skirtas laikas baigėsi, todėl darome pateikimo pertrauką. Tie, kurie norėjo paklaust, bus įrašyti, galėsit paklaust kitą kartą.
Nutarimo "Dėl imigravimo kvotos 1995 metams" projekto svarstymas Nr.1312 (94.12.20)
5sesija51p svarstyti klausimai
Dabar svarstome darbotvarkės 2.7 klausimą. Dėl imigravimo kvotos 1995 metams. Projektas Nr. 1312. Du oratoriai užsirašę kalbėti. Kviečiamas ponas P.Papovas ir ponas E.Raišuotis kalbės komiteto vardu. Ponas P.Papovas savo vardu kalba, taip?
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi pateikimo metu tarp Seimo narių iškilo neaiškumų dėl kvotos dydžio pagrįstumo, kadangi aš esu susijęs su imigracijos problemomis, noriu kai ką paaiškinti.
Imigravimo kvota jau trečius metus numatoma, kad būtų 2500 žmonių. Galbūt šią kvotą ir būtų galima mažinti kitiems metams, tačiau, atsižvelgus į tai, kad 1992 metams, nuo kurių sausio 1 d. įsigaliojo Imigracijos įstatymas, iš viso nebuvo nustatyta kvota, o žmonės imigravo ir formaliai jie migravo, ir formaliai jiems buvo leista migruoti, nepriklausomai beveik nuo įstatymo nustatytų atvejų... 1993-1994 metams kvotos paskirstymas buvo ribojant įstatymo numatytus atvejus, tai konkrečiai, sakykim, artimos giminystės atvejais galėjo migruot, buvo priimami prašymai migruoti tik invalidams arba pensininkams, o kitiems nebuvo leista migruoti. Todėl susidarė Lietuvoje gyvenančių žmonių nemažas kiekis, kurie pagal įstatymą turėjo teisę migruoti, tačiau jiems tos teisės buvo apribotos. Vertinant pagal leidimus imigruoti į Lietuvą taip pat imigravimo kvotos per dvejus metus buvo neįvykdytos. 1993 m., aš tiksliai negaliu pasakyti, tačiau iki imigravimo kvotos pateikimo Seime buvo svarstyta, 187 leista ir apie 300 buvo numatyta, kad bus išduoti leidimai iki metų pabaigos. Tai, sakykim, būtų apie 500 žmonių. Šiais metais iki šiol numatoma, kad bus leista migruot 1800. Tai per trejus metus imigravo į Lietuvą pagal leidimus 2300 žmonių. Tuo tarpu formali kvota, sakykim, galėjo būti 7500, o buvo nustatyta 5000. Tai 2300 iš 5000 yra nedidelis kiekis. Todėl aš manau, kad kvota 2500 yra pagrįsta ir, žinoma, reikia... Tai 1 nutarimo punktas, o 2 nutarimo punktas - reikia nagrinėti tuos pareiškimus, kurie turėjo būti išnagrinėti per 1992, 1993 ir 1994 metus pirmumo tvarka. Todėl aš siūlau pritarti. Kadangi rytoj vienas darbotvarkės klausimas (2.9) iškrito iš darbotvarkės, šiandien mes priėmėm tą įstatymą, todėl siūlau numatyti priėmimą rytojaus darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E.Raišuotis. Po to baigiamasis žodis Migracijos departamento direktoriui ponui Č.Blažiui.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, svarstant šį nutarimo projektą, iškyla dvi tokios skirtingos pozicijos. Jeigu mūsų galiojantys imigracijos ir užsieniečių statuso Lietuvos Respublikoje įstatymai reglamentuoja konkrečiai tiktai kvotos skaičių ir nenumato jokių kitų momentų, kurie turėtų atsispindėti būtent vadovaujantis šiais įstatymais. Deja, situacija, kuri susidarė šiuo metu mūsų valstybėje, kai įsigaliojo Imigracijos įstatymas, t.y. nuo 1992 m., rodo, kad atsirado nemažai žmonių, kurių skaičių maždaug apibūdino prieš mane kalbėjęs Seimo narys P.Papovas,kurie imigravo į Lietuvą vadovaujantis galiojančiu Lietuvos imigracijos įstatymu, tačiau jie šiuo metu yra nelegaliai gyvenantys Lietuvoje, ir jų problemą mes kažkokiu būdu turime išspręsti, o nepalikti toliau gyventi Lietuvoje nelegaliai.
Todėl šiuo metu būtina, kad šis procesas toliau nesitęstų ir kad tas skaičius nedidėtų, išspręsti būtent tų nelegaliai gyvenančių žmonių problemą ir pasakyti arba taip, arba ne. Jeigu ne, tai juos deportuoti ir išsiųsti už Lietuvos Respublikos ribų, o jeigu taip, tai suteikti jiems galimybę įgyti legalaus gyvenimo statusą ir apsispręsti. Dėl to Vyriausybėje nepriimtas pateiktas projektas dėl išimtinių sąlygų sudarymo kai kurioms grupėms, nes tai kategoriškai prieštarauja egzistuojantiems įstatymams. Jeigu mes imtume ir šiuo metu nustatytume atskirų grupių žmonėms kažkokias lengvatas, tai mes prieštarautume galiojantiems įstatymams.
Taigi mes atsisakome taikyti lengvatas, kurios nėra numatytos įstatyme, tačiau mes siūlome įrašyti 2 šio nutarimo straipsnį, kuris numatytų pirmumo teisę analizuoti pareiškimus, ne pirmumo teisę imigruoti, o pirmumo teisę analizuoti pareiškimus. Mūsų komitetas svarstė šį nutarimo projektą ir pritarė jam. Aš siūlau, jeigu yra galimybė, šį nutarimą svarstyti rytoj ir priimti galutinį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Migracijos departamento generalinis direktorius ponas Č.Blažys. Baigiamasis žodis. Prašytume trumpai, jeigu galima.
Č.BLAŽYS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
Jeigu jūs pastebėjote, siūlomas nutarimo projektas dėl imigravimo kvotos ateinantiems metams iš esmės skiriasi nuo to nutarimo, kuris buvo priimtas šiems metams. Pritarus tokiam nutarimui, aišku, mums iškiltų papildomų problemų jį vykdant, tačiau tai yra vykdytojų problemos. Galiu pasakyti, kad Vidaus reikalų ministerija buvo parengusi ir pateikusi Vyriausybei svarstyti kitą projektą, kuris atitinka š.m. projektą ribojant tam tikrų asmenų kategorijų imigravimą. Deja, Vyriausybė jam nepritarė ir aš daugiau nieko negaliu pasakyti. Norėčiau, kad Seimo nariai rimtai pagalvotų prieš spręsdami dėl nutarimo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis direktoriau.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Negalima? Tada 1 - už, 1 - prieš. Prašom. Ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tik ką iš pranešėjo lūpų girdėjome, kad priėmus įstatymą buvo nemažai pažeidimų ir kad tiems pažeidėjams siūloma sudaryti tiesiog šiltnamio sąlygas, kad jų pareiškimai būtų pirmiausia nagrinėjami. Gerbiamieji, juk tai bus didžiausias teisinis nihilizmas! Jeigu žmonės yra pažeidę įstatymus, nelegaliai gyvena, nelegaliai įvažiavo, yra akivaizdūs pažeidėjai ir štai jiems sudaromos sąlygos. Aš nesuprantu tokių įstatymų prasmės ir esmės. Nejaugi mes taip jau pasiilgstam kolonistų, kad dar neužtenka 50 metų, per kuriuos buvo grūdami į Lietuvą, kada lietuvis negalėjo gauti buto, net Vilniaus krašto gyventojas lietuvis... Aš žinau daugelį tokių, o kolonistas atvykęs per porą savaičių gaudavo butą. Nejaugi mes jų pasiilgstame ir toliau? Aš kategoriškai prieš tokius įstatymus. Jeigu neįvykdytos kvotos, gerbiamieji, tai ir laikykimės tikrų, realių kvotų, mažinkime jas, o ne dirbtinai kelkime.
PIRMININKAS. Dabar galima kalbėti tik už. Ponas I.Uždavinys.
I.S.UŽDAVINYS. Aišku, aš prieš.
PIRMININKAS. Ponas P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš matau, kad kai kurie Seimo nariai neįsigilinę į problemos esmę ir visiškai kitaip interpretuoja tuos visus dalykus. Juk aš aiškius skaičius sakiau. Iš 5000 per dvejus metus imigravo 2300, tai kokie čia kolonistai? Per pusę mažiau imigravo, negu buvo nustatyta mūsų valstybės kvota. O jeigu kalbėsime apie emigraciją, tai aiškus saldas, kad emigruoja daugiau negu imigruoja. Tai viena.
Dabar atvyko nelegaliai gyventi. Pagal įstatymą, pagal įstatyme nustatytus atvejus jie atvyko legaliai, tiktai vykdant tą įstatymą buvo padaryti ir Seimo, ir vykdomosios valdžios pažeidimai priimant ne tokį nutarimą, koks jis turėjo būti priimtas pagal įstatymą. Dabar ir norima ištaisyti tą klaidą, bet kvota nustatoma ne didesnė negu praeitais metais - 2500 ir tos kvotos ribose gali atvykti nuolat gyventi, todėl čia nesuprantami kai kurių kolegų emocingi pasisakymai.
PIRMININKAS. Ačiū. Galima kalbėti tik dėl vedimo tvarkos. Seimo narys J.Beinortas, bet tik dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, kad mes Socialinių reikalų komitete tikėjomės gauti, bet taip ir negavome to dokumento, kurio Vyriausybė nepriėmė.
Antra. Baltijos Asamblėja savo komiteto darbe irgi yra ne kartą svarsčiusi problemą, kur yra riba tarp imigracijos kvotos natūralizacijos ir pabėgėlių statuso. Aš bijau, kad mes manome, jog štai kažkas atsitiks žmonėms, jeigu mes staiga nepatvirtinsime kitiems metams 2500 kvotos ir de facto esantiems nesuteiksime visų teisių. Noriu atkreipti dėmesį, kad mums būtina paritetiškai žiūrėti su Estija ir Latvija ir taikyti tuos pačius reikalavimus atskiroms žmonių grupėms, ypač dėl jų sveikatos, dėl jų užsiėmimo, dėl jų elgesio.
Todėl aš prašau posėdžio pirmininką šiandien nebaigti šio svarstymo, kadangi mums reikia papildomus dokumentus apsvarstyti ir ypač apsvarstyti mūsų Socialiniame komitete. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu kai kurios šalys su Lietuva turi pensijų eksporto sutartį, kai kurios neturi. Jeigu mes neatsižvelgsime į šį dalyką, tai mūsų socialiniam biudžetui ir valstybės biudžetui bus itin nepalanku. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš manau, tiek ponas pranešėjas, tiek ir departamento vadovas galėjo pateikti informaciją kad ir iš šios dienos “Dienos” laikraščio. Aš suprantu, kad tikriausiai ne visi skaitė. Yra gana racionaliai parašytas straipsnis. Žinant, kad specialiosios vizos atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams išduodamos be problemų, svarbu turėti legalų pragyvenimo šaltinį. Akivaizdu, jog patvirtinus Seimo nario pono P.Papovo siūlomo nutarimo projektą, į Lietuvą plūstels imigrantų banga. Štai tokią informaciją pateikiu Seimo narių žiniai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos E.Raišuotis. Prašom.
E.RAIŠUOTIS. Aš nenorėčiau pritarti tam siūlymui, kad būtų atidėtas šio svarstymo pateikimas. Siūlau, kad tikrai būtų pateikimas, kad šiandien būtų patvirtintas ir būtent pažymima, kad kvotos...
PIRMININKAS. Atsiprašau, pone Raišuoti, šiandieną ne pateikimas. Jau yra svarstymas.
E.RAIŠUOTIS. Atsiprašau, svarstymas. Kad būtų pritarta svarstymui. Svarbiausia yra tai, kad Vyriausybė, siūlydama savo naująjį variantą, Vidaus reikalų ministerija, siūlydama projektą Vyriausybei, pažymėjo tą patį kvotos skaičių - 2500 imigrantų ir nebuvo jokio padidinimo. Norėčiau ponui V.Petrauskui pasakyti, kad šio nutarimo priėmimas jokiu būdu neduos galimybės plūstelti naujai imigrantų bangai. Įsigilinkite pats, gerbiamasis, dar kartą į nutarimo esmę ir tada bandykite deklaruoti ką nors naujo.
PIRMININKAS. Ponai, dabar jūs kalbate dėl motyvų, o ne dėl vedimo tvarkos. Noriu jūsų paklausti labai paprastai. Pagrindinis komitetas - Piliečių teisių komitetas. Jūs pertraukos nesiūlote? Ar yra kuri nors frakcija, kuri siūlo pertrauką? Yra? Kuri frakcija? Krikščionių demokratų frakcija. Tada vėl registruosimės ir balsuosime. Prašom registruotis. (Balsai salėje) Krikščionių demokratų frakcija siūlo daryti pertrauką.
Iki kurio laiko siūlote pertrauką - valandą, dvi? (Balsai salėje) Kito posėdžio? Užsiregistravo 57 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria, kad būtų padaryta pertrauka iki kito posėdžio, spaus mygtuką “už”. Reikia trečdalio nuo 57. 19 Seimo narių turi balsuoti už.
Už - 22. Pertrauka iki kito posėdžio.
Ačiū, generalini direktoriau. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai.
Nematau pranešėjo dėl 2.8 punkto. Kol jis ateis, kviečiu į tribūną 1 ir 2 rezervinio klausimo pranešėją poną F.Kolosauską. Prašom.
V.BOGUŠIS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Taip, prašom.
V.BOGUŠIS. Mes ką tik baigėme svarstyti šį klausimą. Tačiau būtų vis dėlto įdomu pamatyti Seimo nariams siūlomą projektą dėl imigracijos kvotų iš Vidaus reikalų ministerijos, kuris yra diametraliai priešingas tam, kurį siūlo komitetas ir ponas P.Papovas. Ar nebūtų galima paprašyti ir kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad mes gautume tą projektą, kuris buvo atmestas Vyriausybės? Ačiū.
5sesija51p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Kolosauskai, prašom. Pateikimas. Dviejų dokumentų pateikimas. Prašom kalbėti labai glaustai, nes mes laiko rezerve nedaug turime.
F.KOLOSAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jums duodama apsispręsti dėl š.m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų pakeitimo projektų. Mes priėmėm Seimo kontrolierių instituciją ir, kaip žinote, yra patvirtinti 5 kontrolieriai, kuriems visai nenumatyta nepaprastųjų išlaidų būtiniausioms priemonėms įsigyti, kad pradėtų funkcionuoti ši institucija. Yra siūloma iš paprastųjų išlaidų į nepaprastąsias perkelti 182 tūkst. Lt, o darbo užmokesčiui palikti 10 tūkst. Lt. Štai toks yra pasiūlymas.
Antras yra Vyriausybės, kad tvirtinant 1994 m. biudžetą Seimas 1993 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.1350 patvirtino atskaitymų normatyvus į savivaldybių biudžetus ir dėl to, kad negautos pakankamos fizinių asmenų pajamų mokesčio, pridėtosios vertės mokesčių atskaitymų sumos, susidarė atitinkamas deficitas savivaldybių biudžetuose, o valstybės biudžete papildomų lėšų ekonomijos nėra, todėl siūloma atitinkamai pakoreguoti normatyvus. Jie yra pridėti. Blogiausia padėtis yra Vilniaus mieste, kuriam trūksta 42 mln. Lt ir kitiems atitinkamiems rajonams po 2 mln., 1 mln. ir t.t. Kai kuriems kitiems rajonams buvo duotos paskolos ir jiems kompensacijos nereikia. Viso labo reikėtų maždaug apie 75 mln. Lt papildomai nukreipti į savivaldybių biudžetus, kadangi jie jau turi pradėti formuoti 1995 m. biudžetą ir jiems ši spraga trukdo pradėti 1995 m. biudžeto formavimą. Siūloma pritarti. Vyriausybė prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Ponas J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs ne visai teisingai pasakėte - trūksta 248 mln. 572 tūkst. ir tam bus imama trumpalaikė paskola. Aš tada norėčiau paklausti, kas yra trumpalaikių paskolų šaltiniai? Iš kokių lėšų ir kada bus tos paskolos grąžintos? Ar čia jau bus pravalgymas 1995 m. biudžeto, ar kiti šaltiniai? Paaiškinkite. Ačiū.
F.KOLOSAUSKAS. Ne, čia yra lentelė, 3.2 priedas ir čia yra 74,9 mln. Lt, o ne, kaip sakėte, 240. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ponas A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes neturime to projekto ir mums labai sunku sužinoti, ar vis dėlto tos paskolos, kurios buvo paimtos ir kurias mes pervesim į dotacijas, yra numatytos iki 90%, tačiau kai kurios savivaldybės to nėra padariusios. Ar tas laikotarpis nebus skatinamas savivaldybėms dar paimti paskolas iki tų 90%?
F.KOLOSAUSKAS. Ne, nebus.
PIRMININKAS. Ponas P.Miškinis. Atsisakė. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar šios dotacijos yra susijusios su tuo, kad trūko medicinos reikalams pinigų, atlyginimams, vaistams ir t.t., ar yra susiję su socialiniais klausimais ir kam tos dotacijos bus skirstomos pagal pagrindinius klausimus?
F.KOLOSAUSKAS. Čia viskam bus skiriama - ir mokėti už mediciną, už šildymą, melioraciją ir t.t.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponui F.Kolosauskui klausimai visi.
Aš noriu gerbiamųjų Seimo narių paklausti, ar pritariate pateikimui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Nepritaria?
1 - už, 1 - prieš. Prašom dėl motyvų. Prašom F.Kolosauską neišeiti iš tribūnos. Prašom dar kartą. Kas dėl motyvų nori kalbėti? Ponas J.Listavičius. Dėl abiejų kalbėsite iš karto, ar abiem nepritariate, ar kuriam nors vienam?
J.LISTAVIČIUS. Ne, tam pirmajam, kur siūloma skirti Seimo kontrolieriams įsigyti pagrindines priemones, juo labiau, jeigu tai iš jų sutaupytų lėšų, tai, žinoma, galima pritarti. Tačiau pats 1 punktas jau kalba apie tai, kad atėmus iš 401 mln. 152, visai aišku, kad trumpalaikė paskola bus imama 248 mln. Lt. Juo labiau kad 1994 m. biudžetas yra sužlugdytas. Pirmiausia reikia išsiaiškinti priežastis, o po to lopyti skolas kitų metų sąskaita.
Todėl aš kategoriškai prieš antrąjį projektą, prieš jo pateikimą neišsiaiškinus tų priežasčių. Taigi jo nereikia teikti, o reikia aiškintis priežastis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar galima pritarti. Ponas V.Saulis. Prašom.
V.SAULIS. Aš kaip tik tą ir noriu padaryti. Pirmajam įstatymo projektui pritariu be jokių išlygų. Labai norėčiau, kad tie Seimo nariai, kurie atstovauja rajonams, iš tikrųjų pasidomėtų, kokia situacija yra rajonuose. Jeigu jums tos žinios neateina, tai, matyt, jūs ir balsuosite prieš. Reikia pasidomėti, nes rajonų savivaldybės yra skolingos švietimui, kultūros reikalams, melioracijai, sveikatos apsaugai. Jie labai prašo šitą mums padaryti. Padarykime visi bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl pirmojo dokumento Nr.1323 niekas neoponavo. Galim priimti bendru sutarimu pirmąjį dokumentą? Galime.
Vyriausybė prašo ypatingos skubos tvarkos. Ar galime pritarti ypatingos skubos tvarka bendru sutarimu? Galima. Pritarta pirmajam dokumentui ypatingos skubos tvarka.
Dėl antrojo dokumento Seimo narys J.Listavičius reikalauja balsuoti. Bet gal jis išgirdęs argumentus atsisako, ne? Ne. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Vieną minutę, vis tiek jūs dar liksite tribūnoje. Dėl komiteto paskyrimo...
Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pateikimui, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. 30 pritaria, 16 plius 3 nepritaria. Pritarta pateikimui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dėl ypatingos skubos tvarkos ar bendru sutarimu galime? Negalima. Tada prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad dokumentas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, spaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Reikia 48 balsų.
Už - 30. Ypatingos skubos tvarkai nepritarta. Pirmininke, skubos tvarka, taip?
F.KOLOSAUSKAS. Skubos tvarka, aišku. Reikia keisti...
PIRMININKAS. Skubos tvarkai bendru sutarimu galite pritarti? Ne, nepritaria. Tada prašome pasiruošti balsuoti vėl. Kadangi iškilo diskusija, daroma pateikimo pertrauka. Rytoj bus balsuojama dėl skubos tvarkos.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dar būtų toks jums klausimas. Kadangi dėl pirmojo dokumento niekas neoponavo, pritarė ypatingos skubos tvarkai, niekas nesiūlo jokių pataisų, ar būtų galima šiandien balsuoti dėl pirmojo dokumento? Galima, taip? Tada prašome pasiruošti... Ar nori kas nors kalbėti dėl balsavimo motyvų? Nenori. Prašom pasiruošti balsuoti. Prieš tai registruokimės, pasižiūrėkime, kiek mūsų yra salėje. Prašome registruotis.
Salėje 62 Seimo nariai. Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria pirmajam dokumentui, prašome pakelti rankas. Dokumentas Nr.1323. Kas pritaria, prašome pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. už - 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. 50 Seimo narių balsavus už ir 3 susilaikius dokumentas yra priimtas. Dokumentas Nr.1323.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Nr.1311 pritarta pateikimui. Aš tikiuosi, jūs neprieštarausite, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame.
5sesija51p svarstyti klausimai
Dabar svarstome Seimo nutarimo “Dėl J.Jasaičio atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų” projektą. Pranešėjas Seimo pirmininkas ponas Č.Juršėnas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra tiek aiškus, kad, aš tikiuosi, jūs galėsite iš karto balsuoti, nes gerbiamasis J.Jasaitis paskirtas Seimo kontrolierium, bet jis turi būti formaliai atleistas iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. Todėl prašau pritarti šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime balsuoti? Prašome pasiruošti balsuoti. Kas pritaria nutarimui, prašome pakelti rankas. Už - 53. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 53 Seimo nariams balsavus už nutarimas priimtas vienbalsiai.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstome Čečėnijos rezoliuciją, bet prieš tai trumpos Seimo nario E.Zingerio ir Seimo nario N.Medvedevo informacijos. Prašom. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininkas Č.Juršėnas.
Seimo narių informacijos (94.12.20)
5sesija51p svarstyti klausimai
E.ZINGERIS. Gerbiamieji kolegos, aš tikiuosi, kad jums šiandien užteks kantrybės išklausyti visos mūsų posėdžio pabaigos. Europos Tarybos aš buvau išrinktas reporteriu įgaliotiniu Europos idiš kultūros klausimais ir lankiausi Vokietijoje, taip pat buvau Europos Tarybos kultūros ir švietimo komiteto posėdyje. Turiu jums pranešti, kad gegužės 2 d., jeigu jums tai įdomu, gegužės 2 d. Europos Tarybos kultūros ir švietimo komitetas daugiau negu 50 narių iš 31 Europos valstybės atvyks į Lietuvą, į mūsų parlamentą. Matyt, turės bendrą posėdį su Seimo Kultūros ir švietimo komitetu, su profesorium B.Genzeliu, taip pat viena diena bus skirta Lietuvos idiš kultūros palikimui. Kitais metais tai kultūrai sukanka 1000 metų. 1000 metų šita kultūra formavosi Europoje ir, deja, dabar turime tik keletą šimtų šeimų, kalbančių šia idiš kalba. Tad gegužės 2 d. Europos Taryba sutiks čia, Vilniuje, Lietuvos Respublikos parlamente. Man džiugu tai pranešti. Aš manau, kad mes kartu galėsime naujai apsvarstyti lietuvių kultūros problemas ir žuvusias idiš kultūros problemas. Aš manau, kad tai bus svarbu šalia politikos dalykų. Europa sutiks Antrojo pasaulinio karo 50-mėtį Vilniuje. Ačiū.
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Kolega N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Gerbiamieji ponai! Į Lietuvą tikrai plūstelėjo ir jau įsigijo teises ir tapo Lietuvos piliečiais, ir gavo pasus krūva niekšų iš buvusios SSSR. Tie, kurie norėjo, pasus nusipirko. O dabar spekuliuoja, dabar apvagia Lietuvą, dabar ir žudo, ir šaudo, ir t.t. Mes su ponu K.Kuzminsku kadaise kreipėmės į vieną, į kitą instanciją dėl karininko, kurį aš pažįstu dar nuo 1988 m., kuris buvo padaręs viską, kad jo pavaldiniai nedalyvautų puče, kuriam Sovietų Sąjungos, o paskui Rusijos kariuomenė padarė visas sąlygas, kad jis negalėtų laiku palikti tos kariuomenės, žmonos nepriregistravo, kad ji negalėtų įsigyti čia pilietybės. Jis dabar nei pakartas, nei paleistas. Ten jam pasakė: tu pas mus negrįžk. Tai jis nereikalingas nei čia, nei ten. Aš noriu, kad mes būtume atsargesni su tokiais žodžiais kaip kolonistai. Kolonistas yra tas, kuris atvažiuoja čia tam, kad kolonizuotų Lietuvą. Padarytų iš jos koloniją. O šešėlis kartais nukrenta ant visai padorių žmonių, nes kadaise ir L.Karsavinas, ir Dubeneckis, ir Olga Dubeneckaja, ir Zubovai, o kadaise ir mano protėviai Jekaterinos laikais čia ištremti iš Rusijos tada irgi buvo kolonistai. Būkime atsargesni. Aš norėčiau, kad vis dėlto į tuos žmones, kurie dabar Lietuvoje dirba, apie kuriuos atsiliepimai iš gamyklų, iš ten, kur jie dirba, kad į juos būtų žiūrima kaip į žmones, kuriems leidžiama gyventi čia, Lietuvoje, kol jie išlaikys tą natūralizacijos periodą. Kad mes nesišvaistytume taip neatsargiai žodžiais, nes įžeisti žmogų labai lengva. Aš pasakysiu, jeigu aš būčiau Dūmos narys ir man koks nors V.Žirinovskis arba Ziuganovas ką nors pasakytų apie tą lietuvį, kuris dar nuo seno apsigyveno Rusijoje ir ten gyvena, pavadintų jį kolonistu, tai aš su juo tikrai pasielgčiau kaip ponas A.Patackas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu gerbiamąjį V.Landsbergį.
A.KUNČINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamasis A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš noriu priminti, kad mes dirbam be pertraukų, tikėdamiesi, kad anksčiau baigsime posėdį. Posėdžio mes anksčiau nebaigėme ir posėdžio laikas yra pasibaigęs. Niekas nesiūlė pratęsti. Jeigu niekas nesiūlė, kol buvo posėdis, siūlau mušti gongą ir skelbti posėdį baigtą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra 15 Seimo narių, priešaky su kolega A.Kunčinu, kadangi jis pirmasis dabar užsirašė, 15 Seimo narių, kurie norėtų paklausti gerbiamąjį pranešėją. Man atrodo, kad skirkim bent 15 minučių posėdžio pratęsimui. Iki 19 val.
A.KUNČINAS. Aš linkęs asmeniškai paklausti, man nebūtinai per mikrofoną.
PIRMININKAS. Gerai. Taigi aš siūlau pratęsti posėdį iki 19 val., bet ne ilgiau, kad visi Seimo nariai galėtų paklausti. Jeigu Seimo nariai nesutiks, tai jūsų valia. Prašom dėl balsavimo motyvų: pratęsiam, ar nepratęsiam.
Kolega A.Ražauskas. Ar pratęsiam posėdį 20 minučių, ar ne?
A.RAŽAUSKAS. Ne.
PIRMININKAS. Ne.Aišku. Kolega N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Aš manau, kad reikia pratęsti ir pratęsti tiek, kiek reikia.
PIRMININKAS. Gerai, kol kas siūlymas pratęsti 20 minučių. Prašom registruotis. Balsuosime. Kolegos, prašome registruotis.
Salėje - 55 Seimo nariai. (Balsas salėje) Aš būčiau pratęsęs, jeigu nebūtų garsiai pasakyta. Bet kai buvo pasakyta garsiai, turiu visų atsiklausti.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad posėdis būtų pratęstas iki 19 val., prašome balsuoti. Už pratęsimą iki 19 val. dėl rezoliucijos “Dėl Lietuvos veiksmų tarptautinėse organizacijose”.
Už - 22, prieš - 15, 13 susilaikė. Labai apgailestauju, posėdis baigiamas. Prašom. O rytoj galėsim šitą klausimą nagrinėti toliau.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesiui. Latvijos Seimas kviečia visą Rusijos valdžią, pradedant nuo Prezidento, imtis visų būtinų priemonių tuoj pat nutraukti karo veiksmus ir išvesti Rusijos karines formuotes. Ukrainos parlamentas kviečia Dūmą ir Federacijos Tarybą imtis visų priemonių nutraukti kraujo liejimą. Vienintelis Lietuvos Seimas... Pažiūrėkit, kaip jūs elgiatės!
PIRMININKAS. Pasaulyje, gerbiamasis Landsbergi, yra 200 parlamentų.
V.LANDSBERGIS. Bet mes arti ir mes žinom, kas tai yra. Mes patys tai patyrėm!
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad posėdis baigtas. Rytoj 9.10 val. Seniūnų sueiga ir turėsim patikslinti kai kuriuos darbotvarkės klausimus. Posėdis 10 val. Viso gero.