Keturiasdešimt
antrasis posėdis
1994
m. gruodžio 8 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
Nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" projektų svarstymas |
|
2. |
Nutarimo "Dėl Seimo kontrolierių skyrimo" svarstymas ir priėmimas |
|
3. |
|
|
4. |
|
|
5. |
|
|
6. |
|
|
7. |
|
|
8. |
|
|
9. |
5sesija 42p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS
PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo gruodžio 8 d. rytinį plenarinį posėdį.
Mielosios kolegės, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasveikinti gimtadienio proga mūsų kolegą N.Germaną. (Plojimai) Prašom susikaupt. Taip pat gimtadienio proga norėčiau pasveikinti kitą mūsų kolegą A.Kubilių. (Plojimai) Aš manau, nenusižengsiu Seime susiklosčiusiai tradicijai, jeigu ir rytdienos gimtadienio proga pasveikinsiu ir mes visi pasveikinsim mūsų mieląją kolegę E.Kunevičienę. (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.
Salėje 64 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, mūsų posėdyje dalyvauja Lietuvos Respublikos Prezidentas Jo Ekscelencija A.Brazauskas.
Dabar dėl darbotvarkės. Pranešėjo prašymu, man atrodo, ir komiteto prašymu, siūloma 1.8 punktą - Užsienio kapitalo investicijų įstatymo projektą - atidėti vėlesniam laikui. Manau, nesiginčysim, o laisvą laiką, mano siūlymu, verta skirti 1.9 klausimui, vadinas, Apskrities valdymo įstatymo projektui. Ar sutinkam su tuo? Ačiū. Štai ir visi pakeitimai.
Yra dar vienas galimas pakeitimas, bet kol kas aš neturiu dokumento. Kiek žinau, Vyriausybė priėmė sprendimą panaikinti ginčytiną vieno nutarimo punktą. Todėl jeigu tas dokumentas tikrai bus, tada, žinoma, rezervinis 2 punktas nebus reikalingas. (Balsas iš salės) Po dokumento gavimo, taip? Gerai. Gerai, gerbiamasis Pečeliūnai.
Taigi, gerbiamieji kolegos, dabar 1.1 darbotvarkės punktas. Seimo nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" projektai (Nr.1290, Nr.1236). Du projektai todėl, kad vienas kandidatas yra iš ankstesnio Prezidento dekreto ir ankstesnio mūsų nutarimo projekto.
Dabar frakcijų, komitetų atstovai. Matyt, Valstybės ir teisės komiteto vardu - pirmininkas, gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas apsvarstė kandidatūras, teikiamas Seimui pritarti, kad jie būtų paskirti Apeliacinio teismo teisėjais. Tai dėl J.Baškio, R.Baumilo, L.Garnelienės, V.Ražinskaitės. Dar turbūt liko gerbiamasis V.Milius?
PIRMININKAS. Anksčiau buvo.
P.VITKEVIČIUS. Anksčiau buvo. Mes anksčiau be jokių priekaištų komitete pritarėm gerbiamojo V.Miliaus kandidatūrai. Taigi komitetas jokių esminių pastabų, jokių kompromituojančių laiškų dėl šių asmenų negavo. Taigi mes komiteto vardu siūlome pritarti šioms kandidatūroms, skirti juos Apeliacinio teismo teisėjais. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijų atstovų rašytinių pareiškimų negavau. Bet, jeigu kolegos norės pasisakyti dėl balsavimo motyvų, tai visada bus galima padaryt, o dabar, pagal mūsų tvarką, kandidatai į teisėjus galėtų atsakyti į Seimo narių klausimus, jeigu Seimo nariai pageidaus.
Kviečiu į tribūną J.Baškį. Ar gerbiamieji kolegos norėtų paklausti? Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamasis pretendente, aš matau, kad jūs dirbot ir Šilutėje, ir Varėnoje, ir Tauragėje, kur iki šiol dirbat. Kaip jūs suprantate naująjį darbą Apeliaciniame teisme? Kas jums bus sunkiausia šiame darbe? Kas bus ypač nauja, kur reikės ką nors naujai pradėt, negu kad buvo jūsų ankstesnis darbas? Kaip jūs suprantate tą reformą?
J.BAŠKIS. Teismas turbūt aukštesnė instancija. Aišku, bylos tos pačios, kadangi jos visos iš rajonų ir dabar iš apygardų persiunčiamos. Manau, kad čia pareigos truputį atsakingesnės už rajono teisėjo.
PIRMININKAS. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Gerbiamasis pretendente, aš tokį klausimą turbūt dėl perspektyvos, susietą su jūsų būsimu darbu. Apeliacinis teismas gana svarbi instancija, ir žmonės kreipsis į jus su prašymais panaikinti vieną ar kitą ankstesnį teismo sprendimą. Jeigu jūs matysit, kad teismo sprendimas tikrai neatitinka visos bylos medžiagos ir kyla klausimas, ar jis nėra priimtas po tam tikros negeros įtakos, taip pavadinkime, ar kyšis, ar koks nors teisėjo, ar to teismo bauginimas... Ar jūs, kaip Apeliacinio teismo teisėjas, ir kiti jūsų kolegos rasit drąsos jums prieinamais būdais pasirūpinti, išsiaiškinti, kokia iš tikro situacija? Jeigu pavyktų nustatyti, kad tas sprendimas priimtas, sakykim, su korupciniu kvapeliu, ar kelsite bylas ir tiems teisėjams, kurie yra korumpuoti, ar bent jau viešai paskelbsite tokius dalykus, jeigu tokių žinių jums pavyktų gauti?
J.BAŠKIS. Pirmiausia, jeigu sprendimas, nuosprendis ar nutartis neteisėti, tai, be abejo, jie naikintini. Nėra kalbos. Manau, kad tos drąsos užteks. O bylų kėlimas - jau aukštesnių kompetencija. (Balsas iš salės) Be abejo, informuoti. Nėra kalbos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Kviečiu R.Baumilą. Prašom. Jūsų norėtų paklausti kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, iš jūsų biografinės pažymos matyti, kad jūs iš tikrųjų buvot sėslus Kaišiadorių pilietis, tačiau teismo, teisėjo praktikos jūs turite, atrodo, nedaug. Kaip jūs manote užpildyti tą spragą ir kaip pradėsite dirbti Apeliacinio teismo teisėjo darbą? Ačiū.
R.BAUMILAS. Visas mano darbas buvo susietas su teismu. Jei aš dirbau organizacijoje juristu, aš visą laiką dirbau teisme. Visą laiką pavaduodavau, turbūt nuo 1975 metų, teisėjus, kurie išeidavo atostogų. O Trakuose mes ilgą laiką dirbome dviese. Buvo didelis krūvis. Aš manau, kad turėčiau sugebėt dirbt ir Apeliaciniame Teisme.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš turiu du klausimus. Vieną - posėdžio pirmininkui, o kitą - pretendentui. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dar Aukščiausiojoje Taryboje, jūs atsimenat, buvo turbūt visų pretendentų klausiama, nuo kada iki kada jis buvo partinis žmogus. Aš manau, kad tai neturi nieko bendra su mūsų apsisprendimu sutikti su siūloma kandidatūra ar ne, bet informacija yra svarbi. Aš labai džiaugčiausi, kad tarp visų pretendentų į teisėjus, į Aukščiausiąjį ir į kitus teismus atsirastų bent vienas savo amžiuje nebuvęs tos garsiosios partijos nariu. Ta informacija yra reikalinga. Kol kas, kiek žinau, dar tokio nebuvo.
Klausimas pretendentui. Aišku, jis galėtų ir į šitą klausimą atsakyti. Nemanau, kad tai yra kokia nors paslaptis. Klausimas pretendentui panašus į prieš tai buvusį. Kai mes klausinėjom Aukščiausiojo Teismo teisėjų, jie beveik visi vienareikšmiai pasakė, kad Aukščiausiasis Teismas nėra korumpuotas, bet žemesnieji teismai iš esmės paskendę kyšių ir kitokioj negeroj rutinoj. Jūs dirbot ir prokuratūroje, ir buvot žemesniojo teismo teisėju. Kokia jūsų nuomonė? Ar labai šis žemesniųjų teismų paveikimas yra išplitęs Lietuvoje ir kiek yra pajėgūs žemesniųjų teismų teisėjai atsispirti toms pagundoms? Jūs praėjot ir prokuratūros, ir žemesniojo teismo teisėjo kelią.
R.BAUMILAS. Į pirmąjį klausimą galiu atsakyt. Prieš jus žmogus, kuris niekad nebuvo jokios partijos narys, kadangi mano žmona gimė Sibire. Jūs tai žinot. Aš jau buvau parašęs pareiškimą 1980 m., dar prieš 1980 m. Bet irgi dėl jums žinomų aplinkybių aš tapau juo tada, kai buvo galima. Dėl korupcijos teismuose. Aš galiu kalbėti apie save ir apie tuos darbuotojus, su kuriais kartu dirbau. Man papuolė tokie kolektyvai, kuriuose tikrai apie šį reikalą niekad gyvenime nebuvo kalbama.
PIRMININKAS. Kolega A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Iš biografijų aš pastebėjau, kad daug būsimųjų teisėjų ateina iš rajonų ir jiems iškils apsigyvenimo problema Vilniuje. Ar Teisingumo ministerija žada kokią nors pagalbą jums?
R.BAUMILAS. Aš įpratęs ant ratų. Penkerius metus iš Kaišiadorių važinėjau į Trakus. Žada.
PIRMININKAS. Dar kolega K.Uoka, o po to - ministras.
K.UOKA. Gerbiamasis pretendente, kadangi jūs dirbote tokiuose kolektyvuose, kur apie kyšius nebuvo kalbama, tai aš vis dėlto noriu paklausti. Jeigu atsitiktų tokia nelaimė ir Lietu-vos piliečiai siūlytų kyšių apylinkės teismo teisėjams ir galbūt Apeliacinio teismo teisėjams, kurie siūlomi kyšiai būtų didesni?
R.BAUMILAS. Neįsivaizduoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, kandidatui ar pastabą? Prašom.
J.PRAPIESTIS. Ne, aš norėčiau atsakyti į klausimą, kurį gavo kandidatas, tačiau jis aiškiai negalėjo atsakyti. Būtent dėl Teisingumo ministerijos pagalbos tiems teisėjams, kurie atvyksta į Vilnių. Gerbiamieji Seimo nariai, viskas priklauso nuo jūsų. Kai mes priiminėjom Teismų įstatymą, jūs parašėt beveik vienintelę privilegiją. Bet iš tikrųjų tai elementariausia garantija, kad teisėjai iš tikrųjų būtų nepriklausomi. Vadinas, galimybė nupirkti butą. Jeigu pastebėjot, ne taip labai daug yra kandidatų į Apeliacinį teismą, tiksliau, nevisiškai užpildyta, bet ne dėl to, kad mes neturėtume kandidatų, o būtent dėl to, kad mes negalime kviesti žmonių iš rajonų, - o ten tikrai yra puikių specialistų,- kadangi aš neturiu jokios garantijos, kiek Seimas skirs pinigų šiems klausimams. Todėl aš, naudodamasis proga, norėčiau, kad jūs ir klausdami, ir svarstydami Biudžeto įstatymo projektą prisimintumėt, ko klausiat, taip pat jaustumėt pareigą sudaryt galimybes Teisingumo ministerijai iš tikrųjų sudaryt normalias minimalias sąlygas naujų teismų teisėjams. Todėl aš norėčiau, kad Teisingumo ministerijos prašymai nebūtų pamiršti.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Pastaba Seimo nariams arba pasiūlymas visam Seimui labai laiku.
Kviečiu į tribūną gerbiamąją L.Garnelienę. Prašom. Kolega J.Beinortas. Prašom, gerbiamoji Garneliene.
J.BEINORTAS. Aš norėčiau replikos tvarka atsiliepti į ministro pasakymą dėl gyvenamojo ploto. Aš manau, kad ministras praleido vieną labai svarbų dalyką pamiršdamas pasakyti, kad tai yra tarnybinių butų statusas, nes apie kitokį statusą šiandien rašo vienas labai populiarus Lietuvoje laikraštis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Gerbiamoji pretendente, dėl Vilniaus brigados bylos buvo nuomonių, kad spaudos pozicija bylos atžvilgiu daranti spaudimą, kuris turi įtakos teismo nuosprendžiams. Kaip jūs vertinate tokią nuomonę?
L.GARNELIENĖ. Nežinau, kokią turėjo įtaką priimtam nuosprendžiui, tačiau, mano manymu, kai kurie straipsniai galėjo sudaryti tokį spaudimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną V.Milių.
Gerbiamieji kolegos, nenorėtų... Prašom. Kolega V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pretendente, aš, girdėdamas apie jus tik gerus atsiliepimus, norėjau jūsų paklausti. Aišku, ne jūsų prerogatyva, bet, mano žiniomis, jūs būsite siūlomas į Apeliacinio teismo pirmininkus. Jeigu jūs būsite pirmininkas, ką pasirinksite pavaduotojais?
V.MILIUS. Pirmiausia reikia būti tuo pirmininku, tada aš galėsiu pasakyt, ką pasiūlysiu pirmininko pavaduotojais.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis pretendente, pirmiausia reikės būti teisėju, o jau po to... Gal neskubėkim. Kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš ne pretendentui, o jums, pone Pirmininke. Aš manau, jūs puikiai supratot mano klausimą, bet kažkodėl tik vienas pretendentas, kadangi jis tikrai nebuvo tos partijos narys ir nelabai, matyt, toj partijoj buvo pageidautinas, drąsiai galėjo tą pasakyti. Kiti kažkodėl nutyli. Gal jūs rasit savyje drąsos ir pats kiekvieno paklausit arba jiems priminsit, kad man nereikėtų kiekvienąsyk to paties klausinėti, kaip dariau Aukščiausiojoje Taryboje. Ačiū.
V.MILIUS. Tas klausimas tada buvo toks: pirmiausia pareiškimas teisėjaut, o antras pareiškimas - į partiją. Jeigu nėra tos sąlygos... Tada nebuvo nė vieno teisėjo nepartinio.
S.PEČELIŪNAS. Na, vienas yra. Prašom.
PIRMININKAS. Išimtys.
V.MILIUS. Tai gal po to jis dirbo. O tais laikais nebuvo nė vieno teisėjo. Aš jums galiu garantuoti 100%, kad nė vieno tokio teisėjo nebuvo.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pretendente, kadangi mano kolegos jau bando jums uždėti net pirmininko antpečius, man įdomu, koks jūsų požiūris į mirties bausmę? Ar tikslinga ją panaikinti? Juk spaudimas iš Vakarų, teisininkų orientavimas, kad ji Lietuvoje turėtų būti panaikinta, daugiau negu aiškus. Kokia jūsų pozicija?
L.MILIUS. Pirmiausia bausmių griežtumas niekad neišsprendžia nusikalstamumo problemos. Bet šiuo metu ji yra neišvengiamai reikalinga. Tegul ji bus taikoma vienąkart per 100 metų, bet ji turi būti už smurtinius nusikaltimus.
PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas. Dar sykį prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Dabar aš jau tikrai paklausiu todėl, kad atsakymas tikrai buvo vertas teisėjo. Kitaip sakant, gudrus. Aš ne šiaip klausiu datų. Aš žinau visas tas procedūras, kaip buvo kviečiama, sakykim, į teismą ar kitur. Tai nėra paslaptis, ir jūs mums naujienos nepasakysit. Bet yra labai paprastas dalykas. Yra jūsų įstojimo data ir yra jūsų išstojimo data. Štai antroji yra įdomesnė todėl, kad tada jau žmonės turėjo galimybę pasirinkti, ar liks toje partijoje, kol įstatymu bus uždrausta joje likti, ar tapti nepriklausomu ir nepartiniu teisėju, savo apsisprendimu išeiti anksčiau. Todėl prašom mus suprasti teisingai. Kadangi teisėjas turi būti nepriklausomas, tada mums leistų apsispręsti, kiek jūs nepriklausomai elgėtės jau tada, kai turėjot teisę toks būti. Ačiū.
V.MILIUS. Tokių pasiūlymų mums buvo ir tarnaujant armijoje, ir dirbant vykdomajame komitete. Kažkodėl susilaikiau. O kai buvo priimtas įstatymas dėl teismų, prokuratūros depolitizavimo, tada mes visi ir parašėme pareiškimus dėl to.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Kviečiu V.Ražinskaitę į tribūną. S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš norėčiau, kad visi, kurie čia, tribūnoje, sėdi, prisimintų tą klausimą ir nereikėtų iš naujo klausinėti. Mane domina datos.
V.RAŽINSKAITĖ. Taip, galiu atsakyti į šitą klausimą. Aš iš tiesų buvau TSKP narė dirbdama teisėja maždaug nuo 1984 iki 1987 m. Kaip mano kolega sakė, priėmus įstatymą dėl teismų depolitizavimo...
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamoji pretendente, mano klausimas panašus kaip ir jūsų kolegai. Esant dabartinei kriminogeninei situacijai, kaip jūs vertinate Respublikoje mirties bausmę? Ar ji per dažnai taikoma, ar per retai, ar iš viso jos nereikia taikyti? Norėčiau išgirsti jūsų poziciją šiuo klausimu.
V.RAŽINSKAITĖ. Aš atsiprašau. Negirdėjau klausimo.
J.TARTILAS. Bandau kartoti.
PIRMININKAS. Dėl mirties bausmės. Jūsų požiūris.
J.TARTILAS. Esant dabartinei kriminogeninei situacijai, ar per dažnai taikoma mirties bausmė, ar per retai, ar iš viso ją reikia naikinti? Kokia jūsų pozicija?
V.RAŽINSKAITĖ. Aš manau, tai, žinoma, neatitinka Europos Tarybos žmogaus teisių konvencijos. Aš su tuo visiškai sutinku. Tačiau mirties bausmė, mano nuomone, šiuo metu yra reikalinga.
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašom.
V.LIUTIKAS. Dėkui. Ar jums neatrodo, kad pono S.Pečeliūno klausimas prieš jus tribūnoje buvusiam kolegai ir jums dėl buvusio partiškumo nėra korektiškas, nes buvusiems TSKP nariams, šiuo metu esantiems dešinėje pusėje, pavyzdžiui, prieš rinkimus ir po jų toks klausimas nebuvo keltas?
V.RAŽINSKAITĖ. Gal aš apie korektiškumą susilaikysiu, bet aš nejaučiu kažkokio didelio nesmagumo atsakydama į šitą klausimą, nes aš nesijaučiu padariusi kažką bloga tuo metu, kai buvau TSKP narė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Milčius. Prašom.
L.MILČIUS. Gerbiamoji pretendente, jūs šiuo metu dirbate Teismų departamento direktoriaus pavaduotoja. Sakykite žmogiškąja prasme, kodėl jūs dabar sutikote eiti į Apeliacinį teismą? Ar manote, kad ten bus įdomiau dirbti, ar kad bus konkretesnis darbas, ar didesnis atlyginimas, ar dėl to, jog paprašė kolegos, kad jūs eitumėte? Kuo šitas darbas bus geresnis? Aš manau, kad jūs dirbote tokiose neblogose pareigose, gana įdomus darbas ir reikalingas. Ačiū.
V.RAŽINSKAITĖ. Čia atsakymas yra labai paprastas. Į Teisingumo ministeriją, į Teismų departamentą aš atėjau iš teismo. Manau, kad mano pavyzdžiu turėtų pasekti ir daugiau teisėjų. Tai yra, kad praktikai ateitų dirbti į Teisingumo ministeriją darbui su teismais, kadangi jie turi teisminio darbo patirtį, ir tokie žmonės, aš manau, yra reikalingi ministerijoje. Bet, žinoma, kadangi aš maniau dirbdama teisme, kad mano vieta yra teisme, aš su didžiuliu malonumu dabar grįžtu į teismą.
PIRMININKAS. Ir dar kolega S.Pečeliūnas. Prašom.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pirmiausia norėčiau replikos teise pasakyti ponui V.Liutikui, kad mes turime teisę klausinėti, ir koks batų numeris, ir kiek turi vaikų, ir ar vyras patinka. Ne vienam mėnesiui skiriame į atsakingas pareigas, ir tai yra visiškai natūralūs ir nieko įžeidžiančio neturintys klausimai žinoti kai kuriuos biografijos faktus. Tai nėra priekaištas ar kaltinimas. Norėčiau, kad visi pretendentai šitai suprastų.
Man kilo klausimas iš to, ką jūs atsakėte. Jūs sakėte, kad 1987 m., kai buvo priimtas teismų depolitizavimo įstatymas, jūs išstojote iš tos partijos, bet, kiek aš žinau, tas įstatymas geriausiu atveju tik 1990 m. buvo priimtas. Tai kokiu būdu jūs galėjote pasinaudoti įstatymu, kurio dar nebuvo?
V.RAŽINSKAITĖ. Aš tiksliai negalėčiau atsakyti. Aš sakiau, kad maždaug. Aš tikrai neprisimenu tikslios datos.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėsime apsispręsti dėl kiekvieno pretendento, o pačius pretendentus, jeigu jie sutiktų, prašyčiau balsavimo rezultatų laukti fojė.
Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis. Gerbiamieji kolegos ir kolegės, registracija prasidėjo. Prašom registruotis. Registracija! 81 Seimo narys.
J.Baškis. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš labai trumpai jus sutrukdysiu.
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Žiemeli! Kolegos, tylos! Gerbiamieji kolegos, prašom susikaupti. Kalbama dėl balsavimo motyvų ir bus balsuojama. Gerbiamasis V.Žiemelis. Prašom.
V.ŽIEMELIS. Aš labai trumpai sutrukdysiu.
PIRMININKAS. Prašau.
V.ŽIEMELIS. Galiu pasakyti tik tiek, kad dalį kandidatų į Apeliacinį teismą aš pažįstu kaip dorus žmones ir už juos balsuosiu. Tik norėčiau pasinaudoti ta proga, kad salėje yra Prezidentas, ir priminti, jog iki gruodžio 1 d. Seimas privalėjo paskirti generalinį prokurorą. O kandidato kol kas dar nematome. Tad aš prašau Prezidentą greičiau siūlyti, nes reforma nelauks.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime balsuoti dėl pritarimo J.Baškio kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Galime. Prašom balsuoti. Kas už šitą kandidatūrą, prašom pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - lygiai 50.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikėte, gerbiamieji kolegos?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. 50 Seimo narių balsavus už, niekam prieš, niekam nesusilaikius pritarta J.Baškio kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
R.Baumilas. Ar kas pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti? Taigi, kas už tai, kad būtų pritarta R.Baumilo kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 56.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 56 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš ir niekam nesusilaikius R.Baumilo kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus pritarta.
L.Garnelienė. Ar kas nors pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti? Kas už tai, kad būtų pritarta L.Garnelienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 52 Seimo nariams balsavus už pritarta L.Garnelienės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.
V.Milius. Ar kas nors pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta V.Miliaus kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 52.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 52 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš ir niekam nesusilaikius pritarta V.Miliaus kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.
V.Ražinskaitė. Ar kas nors pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta V.Ražinskaitės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 53.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 1.
PIRMININKAS. 53 Seimo nariams balsavus už ir 1 susilaikius pritarta V.Ražinskaitės kandidatūrai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas.
Gerbiamieji kolegos, dabar mes turėtume balsuoti už visą nutarimą. Ar kas nors pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms"? Galime iš karto balsuoti? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms"? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 55.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 55 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš ir niekam nesusilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl pritarimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" priimtas.
L.MILČIUS. Ar galima nedidelę repliką?
PIRMININKAS. Prašau. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš norėjau pasakyti, kad tiek ir Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija, tiek ir kitos opozicinės frakcijos nedalyvavo balsavimuose skiriant Apeliacinio teismo teisėjus ne dėl to, kad jie mums nepatiko ar blogi, tačiau mes prieš šitokią formą, kad Seime ir Apeliacinis teismas, ir Seimo kontrolieriai, ir Aukščiausiasis Teismas - viskas daroma tiktai vienpartiniu principu.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. J.Bernatonis. Prašau.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke...
PIRMININKAS. Tylos, kolegos!
J.BERNATONIS. Aš esu pasipiktinęs, jog visos opozicijos vardu kalba gerbiamasis Seimo narys L.Milčius. Kiek man yra žinoma, iki šiol opozicijai vadovauja jos lyderis profesorius V.Landsbergis.
PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Aš norėčiau patikslinti, kad ne visos opozicinės frakcijos balsavo prieš. Tėvynės sąjunga nebalsavo už Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kadangi mes manome, jog Aukščiausiasis Teismas yra ir jo negalima likviduoti. Yra paduotas pareiškimas į Konstitucinį Teismą, ir Konstitucinis Teismas dar neišsprendė šio mūsų kreipimosi. Tad mes negalėjome balsuot.
O dėl balsavimo už Apeliacinio teismo teisėjus yra kiekvieno mūsų frakcijos nario pasirinkimo teisė. Jeigu mes manome, kad tai sąžiningas teisėjas, ir mes kvietėme sąžiningus žmones neatsisakyti ir kandidatuoti į Apeliacinį teismą.
PIRMININKAS. Ačiū už patikslinimą. Ir dar kolega A.Bendinskas. Po to pereiname prie kito klausimo. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Labai dažnai klausimas eskaluojamas ta prasme, kad LDDP priėmė tam tikrą sprendimą. Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto bet kokius sprendimus priima Seimas ir Seimo dauguma. (Triukšmas salėje) Seimo daugumą sudaro ne vien tiktai LDDP nariai, sudaro ir ne LDDP nariai, sudaro ne tik frakcijos nariai, bet ir nefrakcionuoti. Todėl visi sprendimai yra priimami Seimo daugumos balsais.
PIRMININKAS. Ačiū.
L.MILČIUS. Gerbiamieji...
PIRMININKAS. Dar kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Aš noriu patikslinti. Norėčiau, kad mane teisingai cituotų. Aš ir sakiau, kad Lietuvių tautininkų sąjungos frakcija, kaip matyti, ir kitos opozicinės frakcijos.
PIRMININKAS. Gerai. (Balsai salėje)
L.MILČIUS. Ir prašau...
PIRMININKAS. Nesiginčykite, gerbiamieji!
L.MILČIUS. Cituoti tiksliai!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Milčiau, jus suprato.
Gerbiamieji kolegos, nors aš nematau ne kandidatų, o dabar jau aprobuotų kandidatų, bet vis dėlto sveikinu J.Baškį, R.Baumilą, L.Garnelienę, V.Milių ir V.Ražinskaitę su tuo, kad Seimas pritarė jų kandidatūroms į Apeliacinio teismo teisėjus.
O dabar jau, žinoma, žodis Lietuvos Respublikos Prezidentui.
Taigi nagrinėjame 2 darbotvarkės punktą - Seimo nutarimą "Dėl Seimo kontrolierių skyrimo". Čia yra du projektai. Prašau.
Gerbiamieji aprobuotieji kandidatai į Apeliacinio teismo teisėjus! Dabar ir jums girdint aš jus dar sykį sveikinu su Seimo sprendimu. Pritarta J.Baškio, R.Baumilo, L.Garnelienės, V.Miliaus, V.Ražinskaitės kandidatūroms. Jeigu Prezidentas patvirtins, visokeriopos jums sėkmės. Tikiuosi, kad Prezidentas atsižvelgs į Seimo pritarimą. Sėkmės jums! (Plojimai salėje)
Nutarimo "Dėl Seimo kontrolierių skyrimo" projektų Nr.1228,1271 svarstymas ir priėmimas (94.12.08)
5sesija 42p svarstyti klausimai
Dabar antrasis rytinio posėdžio darbotvarkės punktas - nutarimas "Dėl Seimo kontrolierių skyrimo". Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto vardu - kolega E.Raišuotis.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Praėjo nemažas laiko tarpas nuo to momento, kai mes priėmėme Seimo kontrolieriaus įstatymą. Priežastys įvairios, kodėl taip ilgai buvo ši problema sprendžiama, ir labai malonu, kad šiandien mes prieiname prie sprendimo momento.
Visuomenė laukia šios institucijos įsteigimo, visuomenė iš jos tikisi. Laukiame ir mes, Seimo nariai, ir taip pat turime viltį, kad ši institucija dirbs efektyviai ir produktyviai.
Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas svarstė visas pateiktas penkias kandidatūras ir visoms penkioms kandidatūroms buvo pritarta. Komitetas siūlo, kad Seimas šiandien po svarstymo pritartų vienbalsiai, kadangi tai tikrai ne frakcijų atstovai, kadangi tai tikrai ne partijų atstovai, o tai yra visuomenės atstovai, teisininkai, atitinkantys visus įstatyme numatytus momentus. Dėl to prašome, kad būtų šiandien pritarta šioms visoms kandidatūroms.
Taip pat komitetas išreiškia nuomonę, kad kandidatai, jeigu jie šiandieną bus patvirtinti Seimo kontrolieriais, operatyviai imtųsi veiklos ir maždaug per mėnesį parengtų ir pateiktų Seimui Seimo kontrolieriaus nuostatas. Taip pat apmąstytų galimybes (o jų būtinybė yra) pateikti Seimui Seimo kontrolieriaus įstatymo kai kurių momentų pakeitimus. Aš asmeniškai taip pat turiu viltį, kad tikrai Seimas šioms kandidatūroms pritars. Ačiū.
PIRMININKAS. Socialdemokratų frakcijos vardu, matyt, kolega V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Mūsų frakcija analizavo situaciją ir tą praktiką, kuri dabar susiformavo čia, Seime, formuojant institucijas, neapsakomai svarbias Lietuvai, institucijas, kurios turi veikti ilgai ir turi turėti jau iš pat pradžių tokią startinę poziciją, kad būtų kuo mažiau spragų ir kuo mažiau aistrų apie šias institucijas.
Kaip žinome, Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo procedūra ir skyrimo metodologija vis dėlto sukelia dabar daug abejonių, ar tai buvo taip, ar nereikėjo praeiti kitokios procedūros, kuri būtų suteikusi Aukščiausiojo Teismo teisėjams statusą kur kas platesnį, nei dabar. Būtų galima sakyti, kad tai yra institucija, suformuota tik Seimo daugumos, nepriklausomai nuo jos narių tam tikro frakcinio išsibarstymo.
Kyla klausimas mūsų ir toks, ar nereikia mums atsižvelgti į tai, kad tokios institucijos kaip Seimo kontrolierius... kad jų paskyrimo procedūra būtų šiek tiek kitokia, kad neužtektų paprastos daugumos tvirtinti tas kandidatūras, lygiai taip pat, kaip turbūt reikėtų susitarti, kad teismų institucijas taip pat reikėtų formuoti ne paprasta dauguma, bet kvalifikuota. Dėl kvalifikuotos daugumos skaičiaus galima būtų tartis, bet šis principas mums leistų įgyvendinti praktiką, kada yra klausimų, kurie negali būti sprendžiami tik daugumos, kurie turi būti sprendžiami šiek tiek didesnės daugumos, nes jie per daug svarbūs visos valstybės egzistavimui. Ta prasme ir Seimo kontrolierių institucija nėra tik Seimo daugumos kontrolierių institucija. Tai yra Seimo institucija, kuri atskaitinga Seimui. Turbūt Seimo Pirmininkas galėjo ir privalėjo, atstovaudamas visam Seimui, išlaikyti tokią kontrolierių procedūrą, kuri leistų visoms Seimo politinėms frakcijoms vis dėlto pasakyti, kad taip, šiai Seimo institucijai pritariama didžiąja balsų dauguma, ir ji pradeda darbą, nes ji yra labai kompetentinga ir solidi, ir atstovaus didžiajai interesų skalei.
Todėl mes manome, kad reikėtų ir dabar pamėginti pagalvoti, kad ši gimstanti institucija neturėtų politinio konteksto ir niekas negalėtų tampyti į vieną ar į kitą pusę, kad tai yra tik politiniai postai. Ar nereikėtų tvirtinant Seimo kontrolierius mums vis dėlto padaryti pertrauką, susitarti, kad reikalinga šiek tiek didesnė balsų dauguma negu tik paprasta dauguma, nes tai, sakau, ypač svarbi institucija. Ar nereikėtų mums susitarti dėl tokios procedūros, kaip dėl visų frakcijų sutarimo, kad nepaverstume šios gimstančios institucijos dar vienu politinių rietenų objektu, nes mes turėsime jau nuo pat pradžios nestabilumą, taip formuodami instituciją.
Socialdemokratų frakcija neturi nieko prieš kandidatus ir neturi nieko prieš jų pateiktą informaciją, nors jos, aišku, mažoka. Tačiau mes norime atkreipti Seimo Pirmininko ir Seimo narių dėmesį, ar vis dėlto nereikėtų pagalvoti apie tai, kad ši gimstanti institucija būtų apsaugota nuo politinių insinuacijų, nes priešingu atveju tai bus labai nestabilus darbas.
Manytume, kad mums reikėtų pagalvoti apie pertrauką dabar, apie platų susitarimą dėl institucijos pakrikštijimo ir starto ir apie tai, kad tvirtinam šiek tiek daugiau negu paprasta dauguma, ir atsižvelgiant į visų frakcijų nuomonę ar konsensą. Manytume, kad tai būtų kur kas sveikiau gimstančiai institucijai ir stabiliau Lietuvai, jeigu mes tokią instituciją dabar krikštijame. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasiūlymai visai neblogi, tik truputį pavėluoti. O antras dalykas, aš ne kartą buvau kreipęsis į visus Seimo narius ir atskiras frakcijas, kad teiktų kandidatūras. Pasiūlymų praktiškai negavau. Tai supraskit ir mane. O dabar mes jau tokioje stadijoje, kai kandidatai čia pat, ir mums reikia apsispręsti.
J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti. Kai yra propaguojamos idėjos, aiškiai prieštaraujančios Konstitucijos nuostatoms ar mūsų jau priimtiems įstatymams, ir nesiūloma jų keisti, norėčiau paprašyti jūsų, kad atkreiptumėt gerbiamųjų Seimo narių dėmesį. Dabar kaip tik Socialdemokratų frakcija nori įvesti naują įvairių pareigūnų skyrimo tvarką, kuri prieštarauja Konstitucijos normoms. Taip pat aš norėčiau pakviesti gerbiamuosius Seimo narius - opozicijos atstovus, skiriant tokius svarbius pareigūnus, balsuoti pagal savo sąžinę, o ne pagal savo frakcijėlių ar partijėlių vadukų užmačias.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Bernatoni, prašyčiau be kai kurių epitetų.
Kolega V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Be abejonės, Seimo Pirmininko pavaduotojo nepuošia toks pasisakymas. Aš pritarčiau, kad ponas V.Andriukaitis yra teisus. Čia formuojamas naujas korpusas, ir jį sugadinti iš karto - tai yra padaryti blogiausią darbą, kokį galima padaryti. Dar Seimas neturėjo tokios institucijos, ir tai būtų ne Seimo daugumos kontrolieriai, nereikia norėt turėti Seimo daugumos, juk jie turi būti viso Seimo kontrolieriai. Ir, ponas Pirmininke, jūs nesikreipėte į mus, kad mes siūlytumėm savo kandidatūras.
PIRMININKAS. Iš tribūnos buvo kreiptasi.
V.ŽIEMELIS. Bet kad pasiūlysim, jūs iš karto atmesit, jeigu mes ką pasiūlysim. Šiandien pat galim pasiūlyti bent porą. Bet jūs atmesit. Geriausiu atveju, jeigu norit rast šiokį tokį konsensą, darykit pertrauką ir tarkitės, o neikit kaip buldozeriai.
PIRMININKAS. Dovanokit, truputį per vėlu.
Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Gaila, kad didelė dalis LDDP narių neklausė, tiksliau, buvo užsiėmę kitais reikalais, kai kalbėjo kolega V.Andriukaitis. Iš tikrųjų pasiūlymas yra labai korektiškas. Manyčiau, ta įtampa, kuri atsirado skiriant Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjus pačiame Seime ir, ko gero, išeina net iš Seimo ribų į visuomenę... ji niekam nereikalinga. Manau, kad ji nereikalinga ir valdančiajai partijai. Čia pats metas, matyt, susimąstyti, jeigu norima, kad Seimas dirbtų stabiliau, kad būtų ieškoma konsenso tokiais valstybės strateginiais klausimais. Tai tikrai reikia atsižvelgti į šį korektišką pasiūlymą, jį priimti ir svarstyti. Jeigu mes padarysim svarstymo pertrauką ir nusistatysime laiko ribas, per kiek laiko mes bendrai, sakykim, 71 balso dauguma, priimtume šiuos Seimo kontrolierius (iš esmės prieš juos niekas neturi nieko), tai mes ateitume į bendrą sutarimą, į tokį gerą Seimo darbo ritmą ir to priešiškumo vengimą. O jeigu mes dabar būsim užsispyrę, kad būtinai reikia patvirtinti šiandien, ir kuo greičiau, tai, aišku, skilimas Seime ir visuomenėje dar labiau didės, ir tik teks apgailestauti, kad LDDP pasirenka būtent tokį sugyvenimo, arba tiksliau, nesugyvenimo kelią Seime.
PIRMININKAS. Dabar dar du stovintys prie šoninių mikrofonų Seimo nariai, ir po to kviečiu kandidatus į tribūną.
Kolega S.Pečeliūnas, po to kolega M.Stakvilevičius.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mane labai nudžiugino jūsų pavaduotojo pono J.Bernatonio pasisakymas čia, Seime, nes jis pasakė, kad jis nesilaikys savo partijėlės (LDDP) nuomonės ir savo partijėlės pirmininko premjero A.Šleževičiaus nuomonės. Ačiū. Galų gale J.Bernatonis žada tapti savarankišku.
PIRMININKAS. Išsiaiškinom. Gerbiamasis M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Dovanokite, truputį vėliau atėjau, kadangi buvom susitikę su latvių parlamento delegacija, ir labai nustebau, kad atsirado naujos diskusijos. Juk mes, ponas Jarmolenka, ir mūsų komitetas kiek kartų sakė, kad greičiau, greičiau, greičiau patvirtinkim Seimo kontrolierius, - darbo per akis. Jie pas mus buvo atėję į komitetą ir visas komitetas vienu balsu, be jokių išimčių, be jokių išlygų sutiko, kad visi 5 žmonės būtų paskirti. Ir net daugiau galim pasakyti. Ačiū jums, gerbiamieji kandidatai, kad jūs sutikote eiti į tokias pareigas, kad jūs sutikote balotiruotis. Ir todėl ne LDDP frakcijos, o mūsų komiteto vardu prašau kaip galima greičiau patvirtinti šiuos žmones ir nedaryti politikos, kur jos visiškai nėra. Nedaryti vaško iš... dovanokite...
PIRMININKAS. Nereikia. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Jankauską. Ar nori kas paklaust? (Salėje triukšmas) Prašom nesiginčyt.
Ačiū, jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū, gerbiamasis Jankauskai, pasirodėt. Ačiū.
Ar J.Jasaitį kas norėtų paklausti? Prašau. Gerbiamasis A.Rudys. Prašau, gerbiamasis Jasaiti.
Gerbiamasis Stakvilevičiau, prašom nereplikuoti, jau pasakėt savo. Kolega A.Rudys. Prašau.
A.RUDYS. Aš atsiprašau už patį klausimo pobūdį, kuris taikomas ne tiek jums asmeniškai. Bet labai būtų malonu išgirsti jūsų atsakymą. Kaip jūs jausitės Seimo kontrolieriumi, jeigu jūs būsit paskirtas vienos politinės jėgos balsais?
J.JASAITIS. Jūsų klausimas gana keblus. Aš tik galėčiau pasakyti tiek, kad nepriklausomai nuo to, kaip už mane bus balsuojama... Man būtų malonu gauti kuo daugiau balsų. Bet nepriklausomai nuo to aš žadu vykdyti tik tas funkcijas, kurios numatytos įstatyme, ir jokio politinių...
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, jūs skiriamas Seimo kontrolieriumi karinių ir joms prilygintų įstaigų pareigūnų veiklai tikrinti. Aišku, ta veikla, matyt, ir bus susijusi su tų pareigūnų veikla. O biografiniai duomenys rodo, kad jūs karinių mokslų... nelabai taip jau išsilavinęs. Tai aš norėčiau paklausti, ar jūs dar stažuositės kur, ar jau iš karto kibsit į darbą? Ačiū.
J.JASAITIS. Stažuotės nuo manęs tikriausiai nepriklauso. Jeigu kur pasiųs, be abejo, bus malonu ir naudinga įgyti patyrimo. O šita sritis buvo numatyta gal be mano valios. Bet aš nemanau, kad tai kuo nors geresnė ar blogesnė sritis už kitas, kurios tenka kitiems kontrolieriams.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Aš noriu paaiškinti... Gerbiamasis Petkevičiau, prašom, jeigu norit, prie mikrofono. O aš noriu jums pranešti...
Prašau. V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Pretendentui noriu pasakyti ir klausiančiam, kad karinių ir jėgos struktūrų kontrolę pagal Konstituciją turi atlikti tik civiliai, ne kariškiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu papildomai dar paaiškinti, kad iš tikro stažuotės numatytos, mums padeda kai kurios Vakarų struktūros, ir, galimas dalykas, jeigu viskas pagal planą, pirmosios stažuotės bus jau sausio mėn.
Ačiū, gerbiamasis pretendente. Ar gerbiamąjį S.Stažį... Gerbiamasis Jasaiti, ačiū.
Ar gerbiamąjį S.Stažį norėtų kas paklausti? Prašom, gerbiamasis Stažy, į tribūną.
Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, turbūt jūs sutiksite, kad kiekvienas dirbantis ar einantis dirbti į valdžios ar valdymo struktūras turi būti sąžiningas, nesinaudoti jokiomis privilegijomis, susijusiomis su užimamomis pareigomis. Šios dienos "Respublikos" laikraštis vėl paskelbė vadinamąjį "tautos žiedą", kuriame yra ir jūsų pavardė, kurie pagal tas pačias sąlygas kaip ir visi mirtingieji vis dėlto bando pasistatyti sau butus.
O klausimas mano būtų toks. Vis dėlto jūs einate dirbti į tą struktūrą, kur bus tiriami skundai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Ar jums pačiam neatrodytų, kad reikėtų jums vis dėlto sustabdyti savo kandidatavimą ir tol, kol nebus paneigimo, jeigu tai įmanoma, "Respublikos" laikraštyje dėl tų butų statybos, vis dėlto jums šiandien nekandidatuoti į tą postą?
PIRMININKAS. Prašau.
S.STAŽYS. Į pateiktą klausimą aš norėčiau atsakyti, kad dėl 42 gyvenamojo namo statybos bendrijos narių sąrašo ir pačios bendrijos statybos tyrė Seimo Ekonominių nusikaltimų komisija, vadovaujama pono V.Juškaus. Buvo priimtas sprendimas, kad jokių pažeidimų ten nerasta. Buvo steigiama bendrija, jos pagrindu buvo sudaryta iniciatyvinė grupė ir sudarytas sąrašas iš asmenų, kuriems tuo laiku reikėjo gerinti buto sąlygas. Aš asmeniškai galiu kalbėti tik už save. Aš turėjau labai mažą butelį Šeškinėje ir tiesiog prašiau aparato kanceliarijos vadovo, kad man būtų sudarytos sąlygos pagerinti buto sąlygas. Aš kaip ir visi, kuriems, ma-nau, reikėjo pagerinti buto sąlygas, buvau įtrauktas į tą sąrašą. O dėl visų ten esančių pareigūnų aš negaliu imtis atsakomybės. Aš ir pats esu įsitikinęs, kad ten kai kas buvo ir tikrai neteisėtai padaryta.
PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.
G.A.PAVIRŽIS. Mano panašus klausimas būtų kaip ir gerbiamojo A.Salamakino. Gerbiamasis Stažy, mes su tamsta esam tikrai seniai pažįstami ir jūs nesat teisus šitaip sakydamas. Vis dėlto Valstybės kontrolės departamentas pripažino, kad ten yra daug nusižengimų, ir tos pavardės, kurių ten daug išrašyta, tai ne tie žmonės, kuriuos mes vadinam remtinais, kurie neturi ypač daug ploto. Aš neabejoju tamstos kvalifikacija ir aš neabejoju, kad tamsta galėtumėt dirbti Seimo kontrolierium, bet aš abejoju tamstos vyriškumu. Ir jūs tikrai šiandien sustabdykit savo kandidatavimą, ir Seimas įsitikintų tams-tos teisumu, jeigu jūs taip tvirtinate, ir jums pačiam bus geriau dirbti. Aš negalėsiu balsuoti už tamstą, nors aš tamsta tikrai tikiu.
S.STAŽYS. Gerbiamasis Seimo nary Pavirži, jeigu aš būčiau tos nuomonės, kad tikrai esu padaręs kokių nors tarnybinių pažeidimų arba nusižengęs tuo metu ir dabar galiojusiai butų bendrijų steigimo tvarkai, tai aš tikrai nuo tos pačios minutės sustabdyčiau savo kandidatavimą. Tačiau aš galiu tikrai pacituoti Seimo Ekonominių nusikaltimų tyrimo komisijos paskutinį sprendimą, kur ji konstatavo, kad buvo pažeidimų, ir atkreiptas dėmesys, kad steigiant bendriją galėjo būti pažeidimų. Tikrai jų ten gal ir yra, ir aš pats pritariu jums, bet asmeniškai apie save, kad aš kažką pažeidžiau, tikrai negaliu sakyti.
PIRMININKAS. Kolega J.Tartilas. Prašom.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pretendente, jūs pastebėjote, kad opozicija turi labai didelę teisę pritarti "daugumiečių" siūlomoms kandidatūroms. Neatsidžiaugiame tuo.
O klausimas štai koks. Iš kokių institucijų jūs pirmiausia sužinojote, kad jums siūlomas užimti Seimo kontrolieriaus postas?
S.STAŽYS. Man pasiūlė Seimo Juridinio skyriaus darbuotojai. Žinoma, aš labai ilgai galvojau, man buvo labai sunku apsispręsti dėl tos pareigybės, kadangi aš ir dabar manau, kad atlieku teisininko darbą, nusiskundimų negaunu, kad aš blogai dirbu, ir tiesiog man buvo pareikštas pasitikėjimas. Tiesiog visi Seime dirbantys juristai mane įkalbinėjo, primygtinai prašė, kad aš kandidatuočiau į tą pareigybę, kad būtų sudaryta normatyvinė bazė pradėti veikti šitai institucijai. Ta institucija yra tikrai labai, mano manymu, svarbi, ir čia Seimo reikalas, ar aš turiu būti patvirtintas į tą pareigybę, ar ne. Kadangi aš tikrai nesiveržiu, nes iš esmės aš sau net pasunkinu tą gyvenimą, kurį aš dabar turiu, aš taip suprantu.
PIRMININKAS. Kolega A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Prieš jus kalbėjęs pretendentas neatsakė į mano klausimą, kaip jis jausis, tai dėl to aš kartoju jums klausimą. Prašom pasakyti, kaip jūs jausitės, jeigu būsit paskirtas Seimo kontrolieriumi vienos politinės jėgos balsais?
S.STAŽYS. Ponas Seimo nary Rudy, visų pirma aš esu teisininkas, ir mane visi tie dalykai, kurie vyksta Seime tarp politinių jėgų, mažiausiai liečia. Aš turiu dirbti teisinį darbą ir dirbu jį, ir turiu vadovautis tik įstatymu. O tuo labiau Seimo kontrolieriaus teises, funkcijas, įgaliojimus apibrėžia įstatymas. Žinoma, tas įstatymas jau šiek tiek suvaržo kontrolierių teises, kurios numatytos Konstitucijos 73 straipsnyje. Matyt, rengiant statutą reikėtų pagalvoti, kaip ištaisyti tuos apribojimus, kuriuos numatęs Seimo kontrolierių įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Kviečiu į tribūną N.Šidagienę. Dėl vedimo tvarkos J.Bernatonis. Ne. Prašau. Tai dar kartą kolega A.Rudys. Prašau.
A.RUDYS. Gerbiamasis Pirmininke, aš labai prašau, kad arba pretendentai atsakytų į klausimą, arba pasakytų, kad jie į šitą klausimą atsakyti negali, nenori arba kaip nors kitaip. Nes iš dviejų klausimų aš negavau nė vieno atsakymo. Jeigu ir ketvirtasis, ir penktasis pretendentas taip elgsis, tai bus paprasčiausiai nepagarba Seimui, o ne tik klausiančiam, nes jie nesiruošia atsakinėti į klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamoji N.Šidagienė. Tamstai klausimas jau yra - kolegos A.Rudžio. Prašom.
N.ŠIDAGIENĖ. Ponas A.Rudys klausia, kaip aš jausiuos? Aš niekaip nesijausiu, kadangi aš nesijaučiu esanti kieno nors nuosavybe: LDDP, demokratų ar dar kieno, socialdemokratų. Aš esu pati sau. Aš niekieno.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Pocius. Prašom.
A.POCIUS. Žinant mūsų Respublikos situaciją, kiek daug įvairių konfliktų, piktnaudžiavimų, galima prognozuoti tikrai nelengvą jūsų darbą ateity. Kaip jūs įsivaizduojate, ar pavyks su tuo susidoroti tokiam nedideliam kontrolierių būreliui?
N.ŠIDAGIENĖ. Man atrodo, kad penkių kontrolierių Respublikai užtenka, tačiau tai yra platesnio nagrinėjimo reikalaujanti problema. Atsižvelgiant į tai, kad visiškai neseniai papildytas Civilinio proceso kodeksas, ir, matyt, daug ginčų, kuriuos tarsi dabar turėjo nagrinėti Seimo kontrolieriai, pereis teismų žinion, aš manyčiau, kad penkių žmonių užteks tam krūviui sudoroti. Nes dabar daugeliu atvejų žmonės dėl pareigūnų piktnaudžiavimo gali kreiptis tiesiai į teismą. Aišku, apskritai bus juridinių keblumų apriboti iš viso, kada ginčas yra žinybingas teismui, kada Seimo kontrolieriui, bet čia jau yra kita problema. Čia yra įstatymų tobulinimo problema.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis. Prašom.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamoji pretendente, jūs kuruosite savivaldybių sritį. Kiek pamenu, jūs dalyvavote pirmojoje Konstitucinio Teismo byloje, kur buvo svarstomas savivaldybių likimo klausimas. Iš anksto buvo matyti, kad ieškovų pretenzijos buvo nepagrįstos. Jūs, būdama teisininke, neišdrįsote arba nepamatėte to nepagrįstumo. Ar jūs ir toliau tokiu pat būdu nematysite įstatymo pažeidimo arba kėsinimosi į juos?
N.ŠIDAGIENĖ. Pone Miškini, aš nebūtinai turiu matyti situaciją taip, kaip ją mato kitas teisininkas. Aš turiu kiekvienu klausimu savo nuomonę. Jeigu jūs prisimenate Konstitucinio Teismo sprendimą, tai jis buvo nevisiškai kategoriškas Seimo nutarimui. Jis susidėjo lyg ir iš dviejų dalių. Pirmasis kreipimosi motyvas į Konstitucinį Teismą buvo tai, kad apskritai pripažintu-me savivaldybės paleidimo instituciją, prieštaraujančią Konstitucijai, tai Konstitucinis Teismas nusprendė priešingai. O tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino Seimo nutarimą neatitinkantį įstatymo grynai dėl to, kad į Seimo nutarimą paprasčiausiai mechaniškai nebuvo perkelti išvadose nurodyti pažeidimai, tai aš to negaliu neigti. Taip iš tikrųjų buvo. Bet aš ir šiandien esu tos nuomonės, kad duomenų apie pažeidimus Vilniaus miesto savivaldybėje tam, kad ją paleistų, pakako.
Kitas dalykas dėl to, kaip buvo įformintas Seimo dokumentas. Kiek čia yra mano asmeninės kaltės ar ne kaltės, čia vėlgi yra turbūt kito pokalbio tema.
PIRMININKAS. Ir kolega A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Ne, ačiū. Aš atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Kviečiu A.Taminską į tribūną.
A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Aš noriu paklausti Socialdemokratų frakcijos. Kaip jie jaučiasi, jeigu jie septyniese nori diktuoti visam Seimui savo sąlygas?
PIRMININKAS. Na, čia dabar ne jų atsakymų valandėlė. Čia yra retorinis klausimas. Gal gerbiamieji socialdemokratai pagalvos. Čia jų valia. Prašau. Gerbiamasis A.Rudys tą patį klausimą.
A.RUDYS. Gerbiamasis Taminskai, kaip jūs jausitės Seimo kontrolieriumi, jeigu jūs būsite paskirtas vienos politinės jėgos balsų? Ir atsakymas ponui A.Salamakinui. Niekaip nesijaučiam, kadangi, deja, mes šito negalime pasiekti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Taminskai, prašom.
A.TAMINSKAS. Aš įsivaizduoju, kad aš arba būsiu paskirtas kontrolieriumi, arba nebūsiu. Jeigu būsiu paskirtas, tai būsiu paskirtas Lietuvos Respublikos Seimo pagal galiojančius įstatymus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius. Prašom netriukšmauti!
M.STAKVILEVIČIUS. Kaip jūs pakomentuotumėte šitą gerbiamojo A.Rudžio klausimą, turint galvoje, kad mūsų komitete buvo keturių partijų atstovai ir visi keturi balsavo už jūsų paskyrimą Seimo kontrolieriumi? Ar negirdėjote klausimo? Aš pakartosiu.
PIRMININKAS. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Kaip jūs pakomentuotumėte pono A.Rudžio tvirtinimą, kad būsite paskirtas vienos frakcijos balsais, turint galvoje, kad mūsų komitete svarstant šitą klausimą už balsavo keturių Seimo frakcijų atstovai? Penkių, atsiprašau.
A.TAMINSKAS. Jeigu galima, aš nenorėčiau vertinti atskirų Seimo narių pasisakymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė G.Jurkūnaitė. Kolege Jurkūnaite, jūs neklausite?
G.JURKŪNAITĖ. Ne. Aš tiktai irgi norėjau pakomentuoti tai, kad mūsų komitete balsavo už tuos kontrolierius būtent, kaip sakė M.Stakvilevičius, įvairių frakcijų nariai. Todėl ne visai suprantu, kodėl čia tvirtinama, kad tik viena partija ir viena frakcija juos palaiko.
PIRMININKAS. Kolega K.Uoka. Klausimo nebuvo. Prašom.
K.UOKA. Gerbiamasis pretendente, jūsų kolegė tik ką patvirtino, kad ji mano, jog toks nedidelis kontrolierių kolektyvas susidoros su visų skundų ir pareiškimų srautu. Ar jūs tikrai garantuojate, kad už kelių mėnesių neatbėgsite čia prašyti naujų etatų ir atlyginimų?
A.TAMINSKAS. Matote, biudžeto įstatymo projekte buvo numatyta, kad visą Seimo kontrolierių aparatą sudarys 50 etatų: 5 kontrolieriai ir kiti darbuotojai specialistai. Man teko susipažinti su panašia Lenkijos institucija, ji vadinasi "Piliečių teisių gynėjo" institucija, ten dirba 167 žmonės. Taigi pas mus, palyginus tai, kiek Lietuva yra mažesnė už Lenkiją ir pan. ir kiek tikėtina tų skundų, nors, aišku, situacija labai sudėtinga, aš galvoju, kad galbūt turėtų susidoroti. Aišku, čia priklausys nuo daugelio sąlygų, nuo to, koks bus parengtas statutas ir bendrai organizuotas darbas, kaip pasiseks sukomplektuoti būtent šituos kadrus, specialistus ir t.t. Tai, aišku, labai didelis ir sudėtingas darbas.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.
V.ALEKNAITĖ. Nebūčiau kalbėjusi, bet man tenka priminti gerbiamajam savo komiteto pirmininkui, jog svarstant šį klausimą neturėjau garbės dalyvauti komiteto posėdyje. Taigi mūsų frakcijai, deja, nebuvo atstovaujama.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar du kolegos nuo šoninio mikrofono. Matyt, jau nebe kandidatai? Prašau. Ačiū, gerbiamasis Taminskai.
Kolega A.Baskas.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, kolegos! Man atrodo, problema keliama šiek tiek pavėluotai. Bet jeigu mes išskirsime tik vieną šitos problemos bruožą, tai mes jį galėsime išspręsti nepavėluotai. Jeigu mes nutarsime, kad Seimo kontrolieriui, tam, kad jį išrinktų ir patvirtintų, reikia pusės Seimo narių balsų, tuomet šita problema išsispręs, mes rasime konsensą. Nieko nereikės keisti. Tam reikalinga pertrauka ir viena pataisa Statute. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti! Kolega A.Rudys dar sykį.
A.RUDYS. Aš irgi norėčiau patikslinti vieną paprastą dalyką. Labai apmaudu, kada Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komiteto pirmininkas negina mano, kaip piliečio, teisių ir traktuoja visiškai kitaip, negu aš klausiau ir pasakiau. Aš visiems uždaviau klausimą - kaip jūs jausitės, jeigu įvyks šitaip? O kažkodėl man primeta, tarsi nuo manęs priklausytų, kad šitaip įvyks arba pan. Dėl to aš prašyčiau Seimo narius kitą kartą klausant ir komentuojant, na, elgtis adekvačiai situacijai.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Ir apsispręsime. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų aš, kadangi, ko gero, esu šitos intrigos autorius, kuri čia dabar verda, visų pirma norėčiau atkreipti kolegų ir ypač gerbiamojo Seimo Pirmininko pavaduotojo dėmesį į tai, kad nereikėtų turbūt suplakti Konstitucijos ir Seimo statuto.
Kita vertus, norėčiau pasakyti, kad tokių parlamentų, kaip Danijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos, statutuose yra numatytos procedūros, kiek, kokių balsų reikia skiriant įvairių institucijų vadovus. Ypač numatyta, kokie klausimai negali būti priimami paprasta balsų dauguma. Dar kartą noriu pasakyti, kad tai nėra konstitucinė problema. Kita vertus, tai yra mūsų politinio proceso problema. Aš iš tikrųjų manau, kad tol, kol čia vyksta tiktai paprastas susipriešinimas, iš šalies visa tai atrodo iš tikrųjų labai keistai. O šiaip norėčiau tikrai nuoširdžiai pasakyti, kad Seimo Pirmininko pavaduotojo J.Bernatonio sveikata esu susirūpinęs.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gal iš tikrųjų be nereikalingų žodžių ir insinuacijų. O aš dar kartą sakau... Gerbiamasis K.Kubertavičius gaus žodį paskutinysis. Dar kartą sa-kau, siūlymai yra įdomūs, bet, kaip kolega A.Baskas sakė, pavėluoti. Net jeigu juos priimtume, mes visą procesą užtempiam ir nežinia, kada išsprendžiam. Todėl aš siūlau baigti šitą klausimą po gerbiamojo K.Kubertavičiaus pasisakymo.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau taip replikuoti. Ar įmanoma susitarti su tais, kurie nenori susitarti? Ne kartą buvo apeliuojama į dešinę pusę įvairiais klausimais ir bandoma tartis. Deja, tie siūlymai buvo išdidžiai atmetami. Todėl, aš manau, tie, kurie nenorės dalyvauti balsavime, visuomet suras priežasčių nedalyvauti jame. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis. O gerbiamuosius kandidatus, jeigu jie sutiktų, prašyčiau laukti rezultatų fojė. Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis!
80 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl A.Jankausko kandidatūros? N.Germanas.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad dabar nėra pretendentų į šituos mūsų skiriamus postus. Aš labai norėčiau atkreipti dėmesį ir gal nepasisakyti dėl šito konkretaus asmens. Aš labai džiaugiuosi, kada žmonės kalba apie moralią politiką, apie moralios politikos principus, bet kada tuo pačiu metu čia, girdint kandidatams, kalbama apie juos kaip apie kažkokius įrankius kažkokios vienos politinės partijos ar jėgos rankose, man tiesiog gėda ir nemalonu. Jūs pagalvokite patys, ką darote, arba atsisakykite.
Antras dalykas. Aš nežinau nė vienos šalies, nors čia ir sakė ponas V.Andriukaitis, kad ten yra kažkaip atsižvelgiama. Taip. Pas mus yra veikiantys įstatymai, veikiančios normos. Aš nežinau nė vienos, dar kartą kartoju, šalies, kur dauguma, turinti parlamente, neskirtų arba nesiūlytų savo kandidatų. Na, galų gale, jeigu jūs nenorite, tai taip ir sakykite - ne. Tikrai nepatinka bet koks kandidatas, kuris yra siūlomas iš LDDP. Taip ir pasakykite aiškiai ir šviesiai, tada bus viskas suprantama. O dabar žmonių akivaizdoje jūs praktiškai įžeidinėjate ir manote, kad tai yra normalu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dabar vienas gali pasisakyti prieš. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš apskritai prieš visus nepasisakau. Aš apeliavau į gerbiamojo S.Stažio sąžinę ir norėjau, kad jis atsiimtų savo kandidatūrą tam, kad mes galėtume iš tikrųjų patikrinti tai, ką jis sako, jo paties labui. Dabar aš ne tik balsuosiu prieš, bet aš kviečiu ir kolegas balsuoti prieš. Aš niekaip nesuprantu, nors tai ir teisingai padaryta, bet jeigu morališkai nešvaru kažkas yra... (Bal-sai salėje)
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Dabar tik prieš gerbiamojo A.Jankausko kandidatūrą. (Balsai salėje) Taip. Po vieną kandidatūrą. Taigi aš jūsų klausiau, gerbiamieji kolegos. Ne? Gerbiamasis P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji kolegos, žinoma, niekas neabejoja valdančiosios partijos tikslu paskirti savo kandidatus. Bet vis dėlto būtų buvę gražiau ir padoriau, jeigu ji būtų bent jau pasitarusi su kitomis frakcijomis, su kitomis politinėmis jėgomis. Žinoma, Seimo kontrolieriai turi atstovauti ne vienai politinei jėgai, tegul ir daugumai, bet visam Seimui. O jeigu iš tikrųjų jie bus skirti tiktai vienos politinės jėgos, visiškai nederinant ir net nebandant susitarti su kitomis politinėmis jėgomis, aš nežinau, kokį autoritetą jie turės Lietuvoje.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Ir kolega M.Stakvilevičius.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Po M.Stakvilevičiaus.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš nieko neturiu prieš šitą kandidatūrą ir prašyčiau balsuoti už juos, ir daugiau nediskutuoti ir neįžeidinėti žmonių. Jie vis tiek klauso, ten išėję.
PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Bernatoni.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dabar mes aptarėme personalijas, balsuosime už kiekvieną atskirai. Seimo narių buvo prašyta pasisakyti už konkrečią kandidatūrą, tačiau jie tęsia savo politinius pareiškimus. Aš prašyčiau jūsų atkreipti į tai Seimo narių dėmesį, kad šiuo metu ne politinių pareiškimų laikas, o svarstome konkrečias kandidatūras. Buvo prašyta pasisakyti, kas už gerbiamojo A.Jankausko kandidatūrą ir kas prieš šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Balsų skaičiavimo grupės duomenimis, salėje - 72 Seimo nariai. Kas už tai, kad Seimo kontrolieriumi būtų paskirtas A.Jankauskas? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 48 balsavus už, niekam - prieš, niekam nesusilaikius A.Jankauskas skiriamas Seimo kontrolieriumi.
J.Jasaitis. Ar nori kas nors pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galime balsuoti? Prašom. Kas už tai, kad Seimo kontrolieriumi būtų paskirtas J.Jasaitis? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Už - 48. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. 48 Seimo nariams balsavus už, niekam - prieš, niekam nesusilaikius J.Jasaitis skiriamas Seimo kontrolieriumi.
Kas nori pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl S.Stažio kandidatūros? M.Stakvilevičius. Prašom.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš prašyčiau balsuoti už, nes mano patirtis per trejus rinkimus rodo, kad kartais specialiai "pametamas" prieš kokį nors kandidatą koks nors kaltinimas, kad jis būtų neišrinktas, o paskui jau "atsiplauti" nebūna laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, jūs iš mano pirmojo klausimo pretendentui turėjote suprasti, kad aš ne prieš jį. Tai iš tikrųjų kompetentingas žmogus. Aš kaip tik jį noriu išsaugoti, ir jeigu ant jo, kaip kolega vadina, krenta dėmė, kad ji būtų nuplauta. Kas atsitiks, jeigu mes atidėsime tos kandidatūros tvirtinimą, sakykim, vienam mėnesiui? Iš Seimo narių sudarytume grupę ir patvirtintume. Kad ten yra ne visai švarus dalykas, tai yra visiems aišku, tos bendrijos kūrimas.
Tačiau žmogus galbūt iš tikrųjų yra niekuo dėtas. Bet jis, kaip juristas, turėjo suprasti, kad tos bendrijos reikalai, jeigu parašyta teisingai, yra negeras dalykas. Kaip jis, būdamas kontrolieriumi, galės tikrinti tuos pačius pareigūnus, kurie yra išvardyti, arba kitus? Juk jis neturės tokios moralinės teisės. Atidėkim, kolegos, jo tvirtinimą, sudarykime grupę, patikrinkime. Aš kažkodėl esu įsitikinęs, kad mes jį tikrai patvirtinsime. Bet jam pačiam bus po to daug geriau ir jis galės tvirčiau dirbti. Aš norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte į mano argumentus.
PIRMININKAS. Kolega P.Vitkevičius. Ne? Kolega A.Salamakinas, po to V.Juškus.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, aš praktiškai norėjau pasakyti visa tai, ką pasakė kolega G.Paviržis...
PIRMININKAS. Minutėlę! Gerbiamasis Vitkevičiau, paspauskite mygtuką.
A.SALAMAKINAS. Tai man kalbėti ar ne?
PIRMININKAS. Ne, ne. Gerbiamasis P.Vitkevičius tegul paspaudžia mygtuką.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš puikiai pažįstu gerbiamąjį S.Stažį kaip gerą teisininką, o kad žmogus gauna bendrijoje sklypą statyti, tai čia yra normalus dalykas ir stato namą. Kiekvienam reikia gyventi ir čia nėra jokio nusikaltimo.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Taip. Aš pratęsiu profesoriaus mintį. Iš tiesų kiekvienam reikia gyventi, bet reikia gyventi sąžiningai. Aš neturiu nieko prieš poną S.Stažį, tačiau, kaip sakė gerbiamasis kolega G.Paviržis, pažiūrėkime, ar iš tiesų nuplauname nuo jo tą dėmę. Kodėl mes per prievartą stumiame žmogų ten, o paskui jis gal metus bus koneveikiamas dėl to. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis V.Juškus. Prašom.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, buvo apeliuojama į mūsų komisiją, o komisija iš tikrųjų tyrė šią medžiagą. Iš tikrųjų šioje bendrijoje yra pažeidimų skiriant lėšas ir kitų. Tačiau tai nereiškia, kad yra konkretus nusižengimas pono S.Stažio. Taip suversti tam žmogui ir kaltinti dėl to, kad yra kažkokios bendrijos narys, gauna ten butą, tai aš nedrįsčiau. Mūsų komisija išnagrinėjo. Per du kartus nagrinėjome dėl lėšų skyrimo, išreikalavome, kad pinigai būtų grąžinti. Kaip tik ponas S.Stažys tą klausimą nagrinėjo, kad būtų pinigai sugrąžinti, visi sumokėti ir pašalinti tie trūkumai. Aš nedrįsčiau taip mesti žmogui kaltinimo vien todėl, kad jis yra toje bendrijoje. Todėl aš kviesčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, taip paprastai ta istorija nepasibaigs. Juk visi žinome, kiek Lietuvoje stovi eilėse žmonių valstybės paramai gyvenamiesiems namams, butams statyti. Visi žinome, kiek žmonių yra eilėse Vilniuje, ir visi žinome, kaip tie namai, vienas, kuris šiandieną parodytas laikraštyje, kitas, kuris bus parodytas kitą antradienį, mes žinome, iš kur tie žmonės atėjo. Žinome, kad jie nieko bendra neturi su mūsų įstatymu priimta eilės tvarka. Aš asmeniškai prieš poną S.Stažį nieko neturiu, tik aš dabar galvoju, ar jam dirbant Seimo kontrolierium bus labai lengva, be kitų, spręsti būtent ir šitokių neteisybių bylas? Čia yra jo asmeninis reikalas. Jeigu jis šiandieną nieko nepasakė, vadinasi, jis yra ryžtingas žmogus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų paskirtas Seimo kontrolieriumi S.Stažys? Atšaukiu balsavimą. Prašom pasisakyti. Gerbiamasis Stakvilevičiau, dar kartą. Ar atidedame šitą kandidatūrą, sakysime, savaitei ir kad iki Kalėdų galėtume skirti. (Balsai salėje) Bet ne mėnesiui, o iki Kalėdų. Kolega A.Raškinis. Prašom.
A.J.RAŠKINIS. Ta proga norėčiau pasakyti iš viso dėl visų šio mūsų balsavimo motyvų. Ko gero, aš nebūčiau pasisakęs, jeigu nebūtų dešinioji pusė apkaltinta amoralumu dėl to, kad mūsų klausinėjimai suteikė pretendentams tam tikrų nemalonių valandėlių. Jeigu kalbėtume iš tikrųjų apie moralę, tai aš manau, kad tie pretendentai privalėjo, netgi jeigu jiems ir nebuvo siūloma, ateiti į dešiniąją pusę ir pasiklausti, kaip mes į juos žiūrime? Koks bus mūsų bendravimas? Jeigu jie būtų sužinoję, kad dešinioji pusė nepritaria, tai iš jų pusės būtų buvę garbinga atsisakyti ir iš viso nedalyvauti, nebūti įrankiais tame žaidime, kuris jiems suteikia nemalonių valandėlių. Jeigu jie to nepadarė, ką gi, tenka tas nemalonias valandėles turėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis M.Stakvilevičius. Prašom. Siūlymas yra, sakysime, savaitei atidėti, kad būtų galima šiek tiek pasiaiškinti ir po to dar kartą balsuoti. Prašom. Gerbiamasis M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Esu įsitikinęs, kad per savaitę mes nieko neišsiaiškintume dėl šios konkrečios asmenybės. Komisija yra priėmusi bendrą nutarimą dėl šios bendrijos. Jam konkrečių kaltinimų nėra. (Prašom man nesufleruoti.) Manau, kad mes kaip tiktai žmogaus orumui padėsime, jeigu šiandien neatidėlioję balsuosime. Manau, kad atidėlioti neverta.
O dabar dėl to, kad Seimo kontrolieriai nepasikalbėjo su opozicija. O kur jūs buvote, ponai, kada buvo paskelbtas laikas pasikviesti. Mūsų komitetas pasikvietė. Kas galėjo - dalyvavo. Nė vieno prieš, kartoju, nė prieš vieną kandidatūrą nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti elektronika. Kas už tai, kad šią kandidatūrą tvirtintume šiandien, kas prieš arba kas susilaiko? Taip, elektronika. Kas už tai, kad būtų tvirtinama šiandien, tas spaus mygtuką "už", kas mano, kad vėliau, tas spaus - "prieš" arba susilaiko. Prašom. Taigi šiandien. (Balsai salėje) Pasiūlymas buvo pateiktas Seimo narių. Šiandien. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta S.Stažio kandidatūrai? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 40.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 14.
PIRMININKAS. 40 Seimo narių balsavus už, 14 susilaikius S.Stažys skiriamas Seimo kontrolieriumi.
Dabar A.Taminskas. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašom.
P.VITKEVIČIUS. Žinau A.Taminską. Jis yra nepartinis ir labai objektyvus, geras teisininkas, teisės daktaras, neseniai apsigynęs. Taigi aš manau, kad jis visiškai gali būti kontrolieriumi, ir visiems siūlau balsuoti. Man labai gaila, kad jis išeina iš mano patarėjų, bet ką padarysi.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad A.Taminskas būtų skiriamas Seimo kontrolieriumi? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 46.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. 46 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš, niekam nesusilaikius A.Taminskas paskirtas Seimo kontrolieriumi.
Dabar dėl viso nutarimo. Ar pageidauja kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų, kad Seimo kontrolieriais būtų paskirti... (Balsai salėje. - O N.Šidagienė?) Atsiprašau.
Ar nori kas pasisakyti dėl gerbiamosios N.Šidagienės kandidatūros? Kolega V.Juškus. Tikrai, taip.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, ponia N.Šidagienė dirbo mūsų komisijoje apie pusantrų metų ir aš galiu tiktai tiek pasakyti, kaip ir ką tiktai kalbėjęs kolega, kad man labai gaila, kad ji išėjo iš mūsų komisijos. Labai aukštos kvalifikacijos specialistė, gana principinga ir iš tiesų nepriklausanti jokiai partijai. Todėl aš kviečiu... Noriu pabrėžti dešiniajai pusei, kad nesakytų, kad yra užsiangažavusi kažkuriai partijai, todėl pabrėžiu, kad nepriklausanti jokiai partijai.
PIRMININKAS. Kolega J.Bernatonis. Prašom.
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, visų pirma tie, kurie esate opozicijoje. Jeigu yra tarp jūsų džentelmenų, kviečiu parodyti dėmesį moteriai ir balsuoti už ar prieš, bet balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už tai, kad N.Šidagienė būtų skiriama Seimo kontroliere? Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 48 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš, niekam nesusilaikius N.Šidagienė skiriama Seimo kontroliere.
Dabar dar kartą atsiprašau, bet vis dėlto klausiu: ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso nutarimo? Kolega N.Medvedevas.
N.MEDVEDEVAS. Mes dažnai stebimės tuo, kodėl Lietuvoje tiek daug griūčių būna. Štai įsivaizduokime. Ruošiamės statyti tiltą. Priimtas nutarimas. Viskas jau finansuojama. Ir staiga sužinome, kad kai kurios vietos gali būti silpnos. Bet ponas pirmininkas pasako, jau viskas, jau nuspręsta. Taip. Truputį vėlu. Ir pastatom, o paskui stebimės, kodėl Lietuvoje taip dažnai viskas griūna.
Dėl džentelmeniškumo noriu pasakyti, kad ponios O.Dzedulionienės atžvilgiu irgi buvo padaryta ne visai džentelmeniškai. Labai sunku būti džentelmenais, kai vyksta politiniai žaidimai. Deja.
PIRMININKAS. Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakau norėdamas atlikti tą formalumą, kad kaip ir skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėjus, kad po to nebūtų sakoma, jog visi balsavo už. Socialdemokratų frakcija balsavime nedalyvavo dėl tų pačių motyvų, kaip ir skiriant Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir Apeliacinio teismo teisėjus.
Norėjome, kad būtų surastas bendras sprendimas, deja, to bendro sprendimo atsisakyta dėl formalių motyvų. Nors visi gerai suprato, kad klausimas yra kur kas sudėtingesnis, niekas čia nebūtų apsivertę dėl poros savaičių. Iš tikrųjų mes būtume galėję surasti daug kokybiškesnį sprendimą. Ta saviguoda, kuri skambėjo didžiosios frakcijos balsais, gal jus pačius ir įtikino, bet aš labai abejoju, ar kuo nors įtikino kitus čia sėdinčius, o juo labiau žmones už tos salės ribų. Telieka apgailestauti, kad vis dėlto kokių nors konstruktyvių sprendimų kuo toliau, tuo mažiau mūsų šiame Seime galima priimti.
PIRMININKAS. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Ilgai mes tempėme šį klausimą, daugiausia dėl to, kad neatsirado sutinkančių būti Seimo kontrolieriais. Šią istoriją mes gerai žinome. Pagaliau tie žmonės sutiko. Aš jiems dar kartą, kas ir buvo pasakyta komitete, žemai lenkiuosi, kad jie sutiko eiti į šį darbą, ir praeiti iš kai kurių pusių žeminančią procedūrą. Išreiškiu viltį, kad vis dėlto jūs, gerbiamieji Seimo kontrolieriai, kuriuos mes patvirtinsime, užmiršite tas nuoskaudas, nesivadovausite jomis, būsite objektyvūs. Pažindamas jus tvirtinu, kad taip ir bus. Norėčiau palinkėti gero darbo ir palinkėti tiems (...). Turi socialdemokratų vardą su nauju vaidmeniu. Griaukime viską Lietuvoje, gal greičiau ponais didesniais tapsite!
PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas.
V.LIUTIKAS. Atidžiai išklausiau kolegos V.Andriukaičio monologą apie Seimo kontrolierių rinkimų metodologijos trūkumus. Manau, kad čia nieko naujo. Vėl mėginama kažką reikalingo atidėlioti. Šiuo atveju atidėlioti taip svarbią problemą - Seimo kontrolės funkcijų stiprinimą. Kartais įtariu, kad delsimas priimti sprendimus yra metodas demonstruoti Seimo, kuriame daugumą sudaro LDDP, neveiklumą. Manau, kad nėra reikalo palaikyti tą demonstraciją. Siūlau pritarti Seimo nutarimui.
PIRMININKAS. Kolega K.Uoka.
K.UOKA. Prieš balsuojant už visą Seimo nutarimą, aš noriu pasveikinti ponus Seimo kontrolierius ir pasakyti, kad pagal balsų už juos balsavusius skaičių, jie gali garbingai vadintis Seimo trečdalio kontrolieriais. Sveikinu!
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad Seimo kancleris suklydo sakydamas, kad nėra pasaulyje valstybės, kurioje dauguma klauso mažumos. Tokių pasaulio valstybių buvo ir yra. Aš kelias priminsiu. Dauguma klausė Nikitos Sergejevičiaus, Leonido Iljičiaus, S.Huseino. Labai gaila, kad socialdemokratai nori kaip tik užimti tokių stambių vyrų vietą. Nelinkėčiau jiems to daryti. Kada turėsite daugumą Seime, kuo aš abejoju, tada mes jūsų klausysime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš negaliu suprasti socialdemokratų šios dienos pozicijos. Jie gi turėjo puikiausiai laiko išnagrinėti šį klausimą. Turėjo puikiausiai pakankamai laiko pasiūlyti šias visas kandidatūras. Manau, kad jie šiandieną siūlydami, kada eina priėmimo procedūra, nori šį procesą pasukti tam tikra kryptimi, kur, aš įtariu, jeigu būtų priimtas jų šis pasiūlymas ir būtų kvalifikuota dauguma, jie turėtų tada instrumentą, kaip šį reikalą nutęsti dar ilgiau. Šis klausimas per daug aiškus, ir reikia pritarti tų žmonių kandidatūroms ir netempti laiko be reikalo.
PIRMININKAS. Dar vienas gali pasisakyti prieš. Tai ar kolega Z.Povilaitis, ar kolega V.Landsbergis?
Z.POVILAITIS. Aš - už.
PIRMININKAS. Gerai. Tada kolega V.Landsbergis. Prašom.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis Pirmininke ir Seimo nariai.
Šiomis dienomis mes girdėjome šioje salėje, manau, pakankamai autoritetingą pono P.Kūrio nuomonę, kad yra labai negerai, kada teisingumo struktūrų pareigūnai skiriami vienos partijos balsais. Turėtų būti kitaip. Tokia yra ir mano nuomonė, ir mūsų čia sėdinčių nuomonė. Tačiau mes matome, kad kompartija yra pripratusi senaip ir nenori ieškoti net tokiais klausimais platesnio sutarimo ir konsenso. Tenka apgailestauti ir, deja, mes negalime balsuoti net nesvarstydami, nesigilindami, kuris iš kandidatų geresnis, ar tinkamesnis. Tikimės, kad jie sąžiningai eis savo pareigas. Tačiau pati procedūra yra giliai ydinga.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimas "Dėl Seimo kontrolierių skyrimo", penkių Seimo kontrolierių skyrimo? Salėje yra 68 Seimo nariai. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už- 48.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 48 Seimo nariams balsavus už, niekam prieš, niekam nesusilaikius Seimo nutarimas "Dėl Seimo kontrolierių skyrimo" priimtas.
Sveikinu Seimo kontrolierius A.Jankauską, J.Jasaitį, S.Štažį, N.Šidagienę, A.Taminską. Prašyčiau kol kas dar nepalikti Seimo salės, reikės šiek tiek pasitarti dėl būsimų darbų.
O dabar, matyt, dėl vedimo tvarkos V.Andriukaitis ir J.Bernatonis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Aš norėčiau truputį padėti ponui A.Salamakinui. Iš tikro, buvusių Komunistų partijos narių patirtis, aišku, yra labai sudėtinga, prisimenant Staliną ir kitus. Aš manau, kad jie jau dabar pučia į šaltus kopūstus. Kadangi mes ten nedalyvavom, tai man sunku suprasti jūsų jausmus. Bet, kita vertus, noriu pasakyti, kad socialdemokratų pozicija visada buvo ta pati. Mes Aukščiausiojoje Taryboje taip pat daug ką siūlėm būtent šituo principu, kurį ir dabar siūlom. Tada mūsų taip pat nesuprato ir rezultatai nebuvo geri. Lygiai taip pat ir dabar, atrodo, mūsų siūlymai, nors jie yra stabilūs, deja, šiuo metu nesuprantami kitai pusei. Dabar mes norime pasakyti, kad turbūt kitame Seime mūsų pasiūlymai jau taps norma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir V.Petkevičius vietoj J.Bernatonio.
V.PETKEVIČIUS. Aš labai trumpą repliką. Gerbiamieji socialdemokratai, gerbiamieji Tėvynės mylėtojai, juk jūs atitempėt čia. Kalba apie pelėsius, apie Staliną, apie kitką. Bet jūs tą stalinišką mentalinį pagrindą, mąstymą tai čia atsitempėt.
Komercinių bankų įstatymo projekto Nr.1119(2) svarstymas (94.12.08)
5sesija 42p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų situacija dabar šiek tiek komplikuota, bet ne dėl demokratų tarpusavio santykių, o dėl to, kad nagrinėdami pirmuosius du klausimus mes užėmėm ir kitiems klausimams skirtą laiką. Todėl aš siūlau, gerbiamieji kolegos, pasitarti ir spręsti. Aš prašysiu pasisakyti dėl tolesnio darbo. Ar mes dabar iš eilės pusę valandos skiriam komerciniams bankams ir šiek tiek vėluodami nagrinėjam klausimus, kadangi vienas klausimas yra jau išbrauktas. Mes turim šiek tiek sutaupyto laiko, bet vėliau. Mes galim iš eilės visus klausimus nagrinėti tiek laiko, kiek jiems skirta. Ar galim taip sutarti? Gerai. Ačiū. Tada iš eilės. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Aš siūlyčiau nagrinėti Komercinių bankų įstatymą, kadangi man susidarė įspūdis, jog būtent dėl šito įstatymo ir socialdemokratai, ir kai kurie kiti Seimo nariai vilkino pirmųjų klausimų sprendimą.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš, pritardamas kolegai J.Bernatoniui, dabar siūlyčiau svarstyti Komercinių bankų įstatymą. Jūs pasižiūrėkite į Vyriausybės ložę. Jau yra atvykęs vienas kalbėti septintuoju klausimu. Aš manau, kad būtų gerai, jeigu mes svarstytume 1.7 klausimą. Tuo labiau kad kiti klausimai yra svarstomi mūsų, Seimo narių, t.y. nėra pakviestų žmonių. Todėl aš prašyčiau po šito iš karto svarstyti aną klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasitarsim. Taigi dabar Komercinių bankų įstatymo projektas. Tolesnė priėmimo procedūra. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį K.Ratkevičių. Gerbiamieji kolegos, prašome registruotis.
Salėje 56 Seimo nariai. Aš noriu paklausti gerbiamąjį K.Ratkevičių, ar mes grįžtam prie atidėtų klausimų, ar einam toliau, o po to grįšim prie tų atidėtųjų? Prašom pasakyti.
K.RATKEVIČIUS. Aš siūlau eiti toliau, kadangi Biudžeto ir finansų komitete galutinio sprendimo dėl mūsų praleistųjų klausimų dar nebuvo. Iš eilės turėtų būti 16 straipsnis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašome atsiversti atitinkamą puslapį ir prašome, gerbiamasis pranešėjau, sakyti, ar buvo kokių alternatyvų.
K.RATKEVIČIUS. Dėl įstatymo projekto 16 straipsnio pasiūlymų, papildymų negauta.
PIRMININKAS. Galim priimti? Priimta. 17 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. Dėl 17 straipsnio papildymų ir pasiūlymų taip pat nėra.
PIRMININKAS. Priimta. 18 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. 18 straipsnio trečiojoje dalyje Biudžeto ir finansų komitetas siūlo vietoj žodžio "ar" įrašyti žodį "ir". Tai skambėtų: "Bankų taryba renkama iš akcininkų ir banko akcininkus, juridinius asmenis atstovaujančių asmenų...". Toliau - kaip tekste.
PIRMININKAS. Jūs sutinkat, taip?
K.RATKEVIČIUS. Sutinkam.
PIRMININKAS. Galim priimti visą straipsnį? Ačiū.
K.RATKEVIČIUS. Dar yra...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Prašom.
K.RATKEVIČIUS. Dar yra viena Biudžeto ir finansų komiteto pastaba. Iš 1 punkto šeštosios dalies išbraukti žodžius "ar kito". Būtų: "Banko tarybos nariu negali būti to paties banko valdybos narys". Žodelius "ar kito" išbraukti. Mes sutinkam su ta pastaba ir su tuo pasiūlymu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir visas straipsnis. Galim priimti visą straipsnį? Ačiū. Priimta. 19 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo naują 19 straipsnio ketvirtosios dalies redakciją. Ji siūloma tokia: "Tarybos posėdžiai turi būti rengiami ne rečiau, kaip kartą per ketvirtį. Tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas, o jam nesant - pirmininko pavaduotojas. Posėdžiai taip pat šaukiami, jei to reikalauja ne mažiau kaip vienas trečdalis tarybos narių arba valdyba. Į šių posėdžių darbotvarkę turi būti įtraukiami posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti klausimai". Esmė yra ta, kad išbraukiami žodeliai "eilinius ir neeilinius posėdžius". Ši ketvirtoji dalis skiriama į dvi dalis ir papildoma nauja redakcija. Šie pasiūlymai buvo apsvarstyti ir jie priimtini.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Aš tik norėčiau papildyti ir atkreipti dėmesį, kad šita problema nėra išspręsta Akcinių bendrovių įstatyme. Jeigu iniciatoriai surenka vieną trečdalį parašų ir šaukia neeilinį visuotinį susirinkimą, kad jų siūlomas klausimas būtų būtinai įtrauktas į darbotvarkę, nes Akcinių bendrovių įstatyme yra parašyta, jog darbotvarkę sudaro valdyba. Tačiau valdyba šito klausimo gali ir neįtraukti. Todėl, mano manymu, reikėtų į tai atsižvelgti ir pataisyti Akcinių bendrovių įstatymą. Taip, o mūsų siūlomam...
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Na, aš ne visai norėčiau su tuo sutikti. Tuo labiau, kad kviečiant akcininkų susirinkimą užtenka vienos dešimtosios. Gal tada reikėtų įrašyti ir tą normą, kad būtų viskas. O jeigu jūs siūlot tikslinti, tegu lieka bankuose. Bet jeigu, sakykim, reikia, galima būtų pataisyti ir Akcinių bendrovių įstatymą. Bet aš manau, kad tai pakankama norma. Netgi dar papildomai įrašius "viena dešimtoji akcininkų". Jie irgi turi teisę. Ne vien tik taryba ir valdyba, suprantat. Aš, pavyzdžiui, prašyčiau pono K.Ratkevičiaus, kad vis dėlto ir akcininkai turėtų teisę. O dabar tik jų išrinkti organai. Vadinasi, akcininkas, nebūdamas išrinktas, sakykim, į valdymo organus, niekad neturės teisės sukviesti arba sušaukti akcininkų susirinkimą. Pagalvokim.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar galima čia suderinti lyg ir kontraversyvius siūlymus? Jeigu ne, tada atidėsim punktą. Prašom.
K.RATKEVIČIUS. Man atrodo, taip ekspromtu sudėtinga priimti gerbiamojo V.Zimnicko pasiūlymus. Biudžeto ir finansų komitete vis dėlto gana nemažai diskutavom dėl to ir sąsajos su Akcinių bendrovių įstatymu. Todėl aš manyčiau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlyta redakcija būtų pakankama. Ir juristai dėl įvairių aplinkybių neturėjo kokių nors esminių nesutarimų.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis V.Zimnickas reikalauja balsuoti, ar vis dėlto klausom Biudžeto ir finansų komiteto? Priimta. 20 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. 20 straipsniui naujų pasiūlymų ir papildymų nebuvo.
PIRMININKAS. Galim priimti? Ačiū. 21 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. 21 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį Biudžeto ir finansų komitetas siūlo išbraukti. Su tuo sutinkam.
PIRMININKAS. Galim priimti su ta pastaba? Priimta. 22 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. 22 straipsnio ketvirtosios dalies 1 punkte po žodžio "tikrinti" siūloma įrašyti žodžius "pajamų ir išlaidų". Būtų: "Tikrinti pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymą - revizijos tarnybos pareiga". Pasiūlymas yra priimtinas.
PIRMININKAS. Galim priimti? 23 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. 23 straipsnio pavadinimą Biudžeto ir finansų komitetas siūlo truputėlį patikslinti ir jį vadinti "Banko komitetai ir tarnybos". Išbraukiami žodžiai "nuolat veikiantys". Šis pasiūlymas taip pat yra priimtinas. Ir siūloma nauja 23 straipsnio redakcija. Ji būtų tokia: "Bankas privalo turėti nuolat veikiančius paskolų komitetą ir vidaus audito tarnybą. Gali būti sudaromi ir kiti komitetai bei tarnybos. Jų funkcijas, sudarymo ir veiklos tvarką nustato Lietuvos banko teisės aktai ir banko statutas, įstatai". Tai yra daugiau redakcinio pobūdžio pataisa, ir ji visiškai priimtina.
PIRMININKAS. Galim priimti 24 straipsnį? Priimta.25.
K.RATKEVIČIUS. Čia 23 straipsnis.
PIRMININKAS. 23. Prašau. 23 straipsnis priimtas. 24 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. Dėl penktojo skyriaus pavadinimo. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo taip pat patikslinti išbraukiant žodelį "komercinių". Penktasis skyrius vadintųsi "Bankų veikla".
PIRMININKAS. Sutinkam?
K.RATKEVIČIUS. Taip, sutinkam, kadangi...
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Kaip tik 24 straipsnis.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius siūlo 24 straipsnio antrajame 1 dalies punkte papildomai įrašyti banko pagrindinę buveinę ir adresą. Na, vis dėlto, mes manytume, kad įstatyme įrašyti tikslų adresą būtų netikslinga, nes dėl įvairių priežasčių banko pagrindinės buveinės adresas gali pasikeisti ir tada reikėtų keisti statutą. Užtenka banko statute parašyti respublikos, miesto ar kitos gyvenvietės pavadinimą, kurioje yra ta buveinė. O tikslesnis adresas, mūsų manymu, sukeltų papildomų keblumų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad 10 straipsnyje toks reikalavimas jau yra įrašytas - banko buveinės adresas gaunant licenciją. Čia praktiškai yra tik pasikartojimas. Svarstant šitą Komercinių bankų įstatymą mūsų komitete, vyko diskusijos ir buvo pasakyta, kad kartais, kai reikia tą banką surasti, būna keblumų. Todėl tas reikalavimas - jos adresas - yra būtinas.
K.RATKEVIČIUS. Aš...
PIRMININKAS. Minutėlę. Kolega E.Raišuotis, ir tada apsispręsime. Ne. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, yra dar didesnė tikimybė, kad, sakykim, įvairios akcinės bendrovės, pradedant mažomis ir baigiant didesnėmis, keičia savo adresus. Bet tai nereiškia, kad jos neturi nurodyti savo adreso. Tai yra numatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Bankų Lietuvoje yra kur kas mažiau. Jų visada bus mažiau negu bet kokių susikūrusių akcinių bendrovių. Ir aš manau, kad to adreso nurodymas visiškai neprieštarauja. Na, pasikeitė, pasikeitė. Perdavė informaciją, sakykim, centrinio Banko registracijos organams ir perrašė tą adresą. Aš manau, kad dėl to nėra jokio ginčo, nėra ginčytino klausimo, suprantat? Yra, kaip sakoma, atributas ir tiek.
PIRMININKAS. Kolega A.Nesteckis. Po to pranešėjas.
A.NESTECKIS. Aš sutinku, kad sprendžiant šitą klausimą...
Aš manau, kad, gaudamas licenciją, be šito tikslaus adreso ir vietos, aišku, licencijos jis negaus. Tačiau įrašius į įstatus tikslų adresą, kaip sako gerbiamasis V.Zimnickas, jog pasakei savivaldybei ir ji tavo adresą perrašys... Įstatuose net kablelio negalima pakeisti be notaro patvirtinimo. Aš manyčiau, kad vis dėlto nereikėtų į įstatus rašyti, o apie kiekvieną adreso pasikeitimą privalės informuoti banką atitinkama tvarka.
PIRMININKAS. Pranešėjas.
K.RATKEVIČIUS. Aš puikiai suprantu tuos argumentus, kuriuos pasakė gerbiamasis K.Kubertavičius ir gerbiamasis V.Zimnickas, ir sąsają su 10 straipsniu. Čia yra truputėlį kitas momentas. Tai yra Lietuvos bankui pateikiamas tikslus adresas, telefonai ir reikia kur kas daugiau informacijos, kad būtų galima nuspręsti svarstant atitinkamo banko įvairius klausimus. O statuto norma taip paprastai negali būti keičiama. Reikia kviesti susirinkimą, reikia priimti atitinkama dviejų trečdalių balsų dauguma. Mūsų manymu, būtent dėl to susidarytų tam tikrų keblumų. O banko adresai yra skelbiami įvairiuose leidiniuose, Lietuvos banko informaciniuose leidiniuose. Tai problemų neturėtų sudaryti.
PIRMININKAS. Gal gerbiamasis K.Kubertavičius sutiktų? Prašau.
K.KUBERTAVIČIUS. Gaunant licenciją, iš tiesų, ten bus adresas, viskas. Bet kai pasikeis tas adresas ir visi jo ieškos pagal išduotą licenciją - neberas. Suprantat? Kai bus užfiksuota statute, tada reikės keisti, perrašyti...
PIRMININKAS. Ne, gerbiamasis Kubertavičiau, net ir man atrodo, kad čia per žiauri norma. O adreso pakeitimą reikėtų numatyti galbūt kitame straipsnyje arba kita forma.
V.V.ZIMNICKAS. Kaip socdemai siūlo? Paklauskit, kaip socdemai siūlo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zimnickai, klausimas ir pastaba tikrai dabar netinka. Tai gal vis dėlto priimame kaip pagrindiniame tekste. Gerbiamasis Kubertavičiau, sutinkate?
BALSAS IŠ SALĖS. Taip!
PIRMININKAS. Ačiū.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Na, nusileiskit. 24 straipsnis priimtas. Dar?
Prašom.
K.RATKEVIČIUS. 24 straipsnyje Biudžeto ir finansų komitetas siūlo papildomai įrašyti tokios redakcijos 81 punktą: "Obligacijų išleidimo ir jų apskaitos tvarka". Statute turi būti nurodyta obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarka.
PIRMININKAS. Jūs sutinkat?
K.RATKEVIČIUS. Taip, mes sutinkam. Galima papildyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas?
V.V.ZIMNICKAS. Žinoma, sutinku ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Priimta. Tada, gerbiamieji kolegos, daroma pertrauka iki 12.10 val. 12.10 val. bus 1.4 darbotvarkės punktas. Priėmimas. Pranešėjas - ministras J.Prapiestis. Toliau pirmininkaus J.Bernatonis. O gerbiamuosius Seimo kontrolierius kviečiu į savo kabinetą.
V.V.ZIMNICKAS. Kada priiminėsime Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus?
PIRMININKAS. Antradienį.
V.V.ZIMNICKAS. 1.7 kada priiminėsime?
PIRMININKAS. Iš eilės, gerbiamasis Zimnickai, iš eilės.
Pertrauka
5sesija 42p svarstyti klausimai
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministrą J.Prapiestį. Nagrinėjame 1.4 darbotvarkės klausimą. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo" projektą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jokių pastabų, pasiūlymų raštu per visą šitą laiką nebuvo gauta. Galiu tiktai priminti, kad pačioje pradžioje, kai buvo pateikiamas šitas projektas, Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas E.Bičkauskas sakė, kad reikėtų ne naikinti šituos straipsnius tiek Baudžiamajame kodekse, tiek įstatyme dėl Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo tvarkos, tačiau nustatyti atitinkamą datą. Tačiau raštu nebuvo pateiktas tas pasiūlymas. Po to pakartotinių savo pozicijos argumentų irgi nebuvo išgirsta, todėl aš siūlau, kad tas projektas, kuris buvo pateiktas jums ir kuris praėjo jau visas stadijas iki priėmimo, turėtų būti šiandien ir priimamas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti pastraipsniui, ar galime balsuoti iš karto už visą projektą? Nėra prieštaraujančių? Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto. Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra parengtas gana kokybiškai, apsvarstytas kelis kartus mūsų komitete. Jis tokių trūkumų tikrai neturi. Aš manau, kad reikia balsuoti už visą įstatymą, ir kuo greičiau, nes teisminė reforma nelaukia.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš irgi pritarčiau, bet vis dėlto, kadangi tie straipsniai buvo parengti, tai vargu ar juos reikėtų dabar išbraukti. Aš manyčiau, kad jų įsigaliojimo ar jų galiojimo laiką reikėtų nukelti, tarkim, iki kokių 1996 m. ar kitų metų, kad, tarkim, problema iškilo dėl medikų. Na, kad jiems būtų toks stimulas ruoštis ir paruošti tą pačią savo koncepciją ar metodologiją, kaip nustatinėti ribotą pakaltinamumą ir t.t. Todėl išbraukti juos iš parengtų įstatymų aš vis dėlto nesutikčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar norėsite ką nors dar pridurti?
J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau, jeigu galima, taip drąsiai pasakyti, kad čia galbūt ne vien tiktai medikų problema, bet galbūt ir pačio Seimo. Jeigu priėmus įstatymą už kelių mėnesių pradėjo galvoti, ką tai reiškia, ir pradėjo klausinėti čia esančių kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą, tai aš manyčiau, kad dar reikėtų jį pasvarstyti visiems.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję pasisakyti dėl balsavimo motyvų, pasisakė. Dabar registruosimės, po to teks balsuoti. Registracija.
Posėdyje dalyvauja 43 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 22.
PIRMININKAS. Pridedu savo balsą. Už - 23. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 12.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 23 Seimo nariams balsavus už, 12 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo" ir Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo tvarkos" pakeitimo" priimtas.
5sesija 42p svarstyti klausimai
Dabar nagrinėjame 1.5 darbotvarkės klausimą. Projektas Nr.1258(4). Kviečiu į tribūną pranešėją. Gerbiamasis ministre, jūs būsite pranešėju? Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Vitkevičių.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes abu būsime pranešėjai, kadangi bendrai rengėm šitą klausimą. Gerbiamieji Seimo nariai, aš rengiau įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo" pakeitimus tiktai dėl 18 ir 20 straipsnių. Kažkokių pastabų ar ko raštu nėra. Bet žodžiu buvo pasakyta kai kurių teisininkų, taip pat ir mano pavaduotojos gerbiamosios Z.Šličytės. Aš esu linkęs šiek tiek nusileisti šitam patarimui ir 18 straipsnio antrosios dalies 1 punktą išdėstyti trupučiuką pakeistą. Po "įstatymo" įterptume žodį "taikymo". Tuomet būtų taip: "Skelbia senato aprobuotus Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir kitų teismų sprendimus. Į sprendimuose esančius įstatymų taikymo (tą taikymą įrašom) išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai".
Dėl 20 straipsnio pirmosios dalies 1 punkto aš norėčiau, kad jis liktų toks, koks yra pateiktas balsavimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kol tribūnoje yra pranešėjas gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius, svarstysime projekto Nr.1258(4) 1 ir 2 punktus.
Ar dėl 18 straipsnio antrosios dalies 1 punkto pataisos yra norinčių pasisakyti?
Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai su jumis nenorėčiau sutikti. Čia yra problema - atsižvelgiant į tuos išaiškinimus, kad yra... Na, tokia kolizija precedento atveju. Vienu atžvilgiu gali atsižvelgti teismai į tą išaiškinimą, kitu atveju jie gali nekreipti dėmesio. Kaip jiems patogiau. Ar čia nebus tas momentas, kai Aukščiausiasis Teismas... Jau vieną kartą aiškino dėl privataus turto konfiskavimo tų, kurie užsiiminėja tam tikrais nelegaliais dalykais. Ir man kyla abejonė. Jeigu mes šitą pataisą priimsim, tarkim, besikreipiant, na, į Konstitucinį Teismą... Man atrodo, kad tai galės būti toks atvejis, kad panaikins šitą straipsnį. Todėl aš siūlyčiau jį atidėti ir redakciją kitaip sutvarkyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vienas galėtų pasisakyti už šitą straipsnį. Pranešėjas jau pasisakė už šį straipsnį. Kadangi yra pranešėjo siūlymas šį straipsnį priimti, o gerbiamojo Seimo nario V.Bogušio - atidėti, taigi dėl šio įstatymo projekto 1 punkto, arba dėl bazinio įstatymo 18 straipsnio antrosios dalies 1 punkto, teks balsuoti.
Gerbiamasis Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš norėčiau pritarti. Bet jeigu nereikia, tai... Aš pritariu.
PIRMININKAS. Dėkui.
Dar kartą prašysiu gerbiamųjų Seimo narių registruotis. Kadangi aiškiai salėje žmonių skaičius padidėjo. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 45 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo projekto 1 punktas, arba bazinio įstatymo 18 straipsnio antrosios dalies 1 punkto išdėstymas, prašau paspausti mygtuką "už".
P.VITKEVIČIUS. Aš tai irgi už.
PIRMININKAS. Už - 22. Pridedu pranešėjo ir savo balsus - 24. 1 punktas priimtas.
Dabar 2 punktas. Kas norėtų pasisakyti dėl 2 punkto? Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Na, čia tas pats. Čia išeinantis iš 18 straipsnio 1 punkto pakeitimo. Aš tikrai pono A.Sadkausko net prašyčiau... Jie iš karto lengva ranka pritaria. Bet man net įdomu būtų išgirsti pono ministro nuomonę. Nepykit, gerbiamieji Seimo nariai, bet susidaro kolizija, ir aš tikrai įsitikinęs, kad Seimas bus priverstas kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes tai tikrai yra nekonstituciniai įstatymai. Aš tikrai esu prieš. Tačiau logika reikalauja, kad jeigu jūs balsavote už 18 straipsnio 1 punktą, tai, be abejo, turite balsuoti ir dėl 20 straipsnio 2 punkto pakeitimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Vienas pasisakė prieš. Kas norėtų pasisakyti už dėl balsavimo motyvų? Nėra norinčių.
Prašom dar kartą registruotis.
P.VITKEVIČIUS. Atėjo daugiau žmonių.
PIRMININKAS. Posėdyje dalyvauja 47 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 2 punktas?
P.VITKEVIČIUS. Prašau mano balsą irgi priskaičiuoti.
PIRMININKAS. Už - 23. Pridedu gerbiamojo profesoriaus P.Vitkevičiaus balsą - 24. Prieš - 4. Susilaikė 6. Taigi ir šis straipsnis priimtas.
Dabar kviečiu į tribūną kitą pranešėją, gerbiamąjį ministrą J.Prapiestį. Dėl šio įstatymo 3 punkto.
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tolesnės Teismų įstatymo pataisos ir papildymai nėra tokie sudėtingi ir konceptualūs, kaip tie, kuriuos jūs ką tiktai priėmėte. Todėl aš nemanyčiau, kad tai sukeltų didesnių problemų. Aš jums minėjau, kad realizuojant, vykdant jau jūsų priimtą Teismų įstatymą ir kitus įstatymus, kurie būtini buvo prie šio įstatymo, pasirodė, kad tam tikrų netikslumų, neužbaigtumo buvo padaryta. Tai yra natūralu, kadangi tiktai praktika išryškina tai, ką reikėtų tobulinti norminiuose aktuose. Todėl čia jums ir pateikiama tai, kas nebuvo aiškiai ir tiksliai parašyta Teismų įstatymų atitinkamuose straipsniuose. Būtent dėl šitų pataisų nebuvo sulaukta nei priešinimosi, nei abejojimo, o tiktai pritarimas iš Valstybės ir teisės komiteto. Todėl prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dėl 3 punkto, arba dėl 34 straipsnio trečiosios dalies. Taip?
J.PRAPIESTIS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš už šį ir už visus kitus straipsnius. Visai pritariu, nes jie yra daugiau redakcinio pobūdžio ir nieko iš esmės jie nekeičia. Mes nuodugniai juos svarstėm Valstybės ir teisės komitete, lygindami su jau galiojančiu Teismų įstatymu. Priėjom prie išvados, kad yra spragų ir jas reikia užpildyti, patvarkyti, pataisyti. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Man tai labai būtų įdomu, kad ponas ministras vis dėlto trumpai pakomentuotų jau priimtus 18 ir 20 straipsnius. Konceptualūs klausimai. Jūs išties teisingai pastebėjot, kad jie liktų istorijai ir stenogramai. Na, o dėl 3 punkto, arba dėl 34 straipsnio, kad ir kaip keista, aš tikrai pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, trumpai galite pakomentuoti.
J.PRAPIESTIS. Jeigu jūs paagituosite, kad šita pusė aktyviau dalyvautų priimant įstatymą, aš galiu pakomentuoti. Aš manyčiau, kad tie straipsniai, kuriuos jūs priėmėt, patikslina būtent naujo Aukščiausiojo Teismo funkcijas. Viena iš pagrindinių funkcijų, be kasacinės, yra teismų praktikos apibendrinimas. Pagaliau atskirų teismų sprendimai, jeigu jie aprobuoti senato, tai teismai turi šiais išaiškinimais ir vadovautis. Tai buvo būtina tam, kad suvienodintume praktiką. Mes dabar dažnai kalbame ir stebimės, kad dėl panašių bylų skirtingi teismai priima visiškai skirtingus sprendimus. Kad ir kaip keista, to paties teismo, aš turiu galvoje Aukščiausiąjį Teismą, net ta pati kolegija dėl panašių bylų priimdavo įvairius sprendimus. Suprantama, kad tada kalbėti ir kritikuoti apylinkių teismus, na, nėra jokios galimybės, nes jie visi (nuo senų laikų taip yra) turi žiūrėti, kaip dirba Aukščiausiasis Teismas, kaip jis taiko tuos dažnai besikeičiančius įstatymus ir semtis patirties, profesionalumo, kuris visų pirma turi būti būdingas aukščiausiajai teisminei instancijai. Pagaliau ten formuojama ir ta mintis, kad Aukščiausiojo Teismo, jeigu taip galima sakyti, politika... Na, politika ne ta prasme, kokia čia verda Seime, tačiau kad teisinė politika, baudžiamojo, civilinio įstatymo taikymo politika būtų kiek galima vienodesnė. Todėl tos normos... Vienodesnė ir ta prasme, kadangi vis dėlto tardymo, kvotos, prokuratūros organai dirba teismui, todėl to, ko nebuvo iki to... Na, gal per daug kategoriškas teiginys. Tam tikra prasme buvo praktikos apibendrinimų vienokių ar kitokių Aukščiausiojo Teismo nutarimų. Tai jie turėtų būti žinomi ir tam tikra prasme privalomi ir kitoms teisinėms institucijoms, kurios visą savo darbą, veiklą yra nukreipusios tam, kad vyktų teismas, vyktų procesas. Teismas yra šeimininkas, teisėjas proceso šeimininkas, o visi kiti tiktai neša savo įrodymus, savo medžiagą, savo vertinimus, o galutinis sprendimas - teismo. Todėl įrašoma formuluotė ir apie kitų subjektų, jeigu taip galima sakyti, pareigą žiūrėti, kaip sprendžia Aukščiausiasis Teismas, Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas. Tai, aš manyčiau, yra visai logiška.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi niekas dėl 3 punkto neprieštarauja, gal galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Ar reikia diskutuoti dėl 4 punkto, ar galim priimti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Priimtas.
5 punktas. Ar galim priimti bendru sutarimu? Prieštarauja gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau iškelti abejonę dėl 5 punkto 3 papunkčio, kuriame rašoma, kad "kitų teismų pirmininkus ir kitus teisėjus teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas". Kaip žinia, Konstitucijos 109 straipsnis teigia, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Tai štai jeigu vienas žmogus gali atleisti teisėją, tai tas nepriklausomumas darosi labai abejotinas. Ar tikrai šitaip reikia daryti?
PIRMININKAS. Vienas pasisakė prieš. Dar vienas gali pasisakyti už. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis už?
V.BOGUŠIS. Taip, aš kaip tik pritarčiau šiai pataisai. Ji yra visiškai logiška ir supaprastina visą mechanizmą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ir tuomet teks balsuoti, kadangi...
J.PRAPIESTIS. Aš norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį, galbūt vieno Seimo nario A.Baleženčio dėmesį į tai, kad ta norma, kurią ką tik jūs analizavot, Teismų įstatyme jau yra priimta, tiktai buvo pamiršta, kas daro tą pradžią, iniciatyvą dėl atleidimo. Na, juk negali iš šventos dvasios atsirasti dokumentas ar sprendimas, kad būtų atleidžiamas teisėjas. Tačiau teisėjas nėra atleidžiamas vieno žmogaus, kaip jūs sakot. Be abejo, kai bus suformuoti nauji teismai, bus naujų teismų pirmininkai, bus visuotinis teisėjų susirinkimas ir bus sudaryta teisėjų taryba, kuri patars Prezidentui teisėjus skirti, atleisti, perkelti, bausti ir pan. Taigi tai nėra vieno žmogaus sprendimas, visiškai nesąlygojamas. O Aukščiausiojo Teismo teisėjus atleisit jūs, kadangi skyrėt jūs. Taigi čia, aš manau, yra visai normali norma. Ji bent jau analizuojant kitų valstybių įstatymus, kurie ypač žiūri teismų, teisėjų nepriklausomumo principo ir atitinkamai to principo patys laikosi, nesukėlė abejonių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 52 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 5, arba bazinio įstatymo 56 straipsnio, naujas atskirų punktų išdėstymas?
Už - 34 Seimo nariai, 2 susilaikė. Taigi 5 punktas taip pat priimtas. Ar 6 punktą galim priimti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Gerbiamasis Seimo narys A.Lozuraitis prieštarauja dėl 6? Neprieštarauja. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu prieštaraujančių nėra, 6 punktas priimtas.
Dėl 7 punkto taip pat prieštaraujančių nematau. Ir 7 punktas priimtas.
Dėl 8 punkto prieštaraujančių nėra. Taip pat priimtas bendru sutarimu.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasisakyti dėl viso šio įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis ponas ministre! Aš pritarčiau visoms pataisoms, išskyrus 18 straipsnio 1 punktą ir 20 straipsnio 2 punktą. Žinoma, buvo labai išsamus ir įdomus pono ministro komentavimas, išaiškinimas, tačiau man kyla abejonių (kadangi ir Konstitucija reglamentuoja, ir kiti įstatymai), kad Aukščiausiojo Teismo teisėjai ar net ir senatas gali imtis įstatymų išaiškinimų ir siūlyti tam tikras rekomendacijas. Vis dėlto teisėjas turi vykdyti įstatymus, o ne užsiiminėti jų išaiškinimu, kurie gali būti subjektyvūs, ir bus vos ne kaip privalomi kitiems teismams. Jeigu jie būtų išties privalomi, gal tai būtų ir logiškiau, bet kadangi jie pusiau rekomendacinio pobūdžio, na, išties, kaip jūs paminėjot, bus daroma tam tikra teisminė politika. Todėl šitam įstatymo papildymui aš negaliu pritarti ir balsuosiu prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš kviečiu Seimo narius balsuoti už šį įstatymą, taip pat už 18 ir 20 punktus. Čia kalbama ne apie įstatymo išaiškinimus, bet apie įstatymų taikymo išaiškinimus. Tai yra du skirtingi dalykai. Ir jeigu iškils kokia problema, aš jums garantuoju, kad Konstituciniame Teisme aš laimėsiu šitą bylą.
PIRMININKAS. Pareiškimas drąsus. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar dar pranešėjas, ir po to balsuosim.
J.PRAPIESTIS. Aš labai trumpai. Vis dėlto aš manyčiau, kad nėra blogai, jeigu yra teismų politika taikant baudžiamuosius įstatymus, civilinius įstatymus. Neturėtų būti chaoso ir teismų veikloje, kai taip aktyviai, produktyviai dirba Seimas ir taip dažnai keičiasi įstatymai. Tam tikra prasme praktikos analizė turi būti, ir tai gali padaryti tiktai kompetentingiausi teisininkai, Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Jūs iš esmės siūlot precedento teisę. Aš džiaugiuosi tokiu pasitikėjimu Aukščiausiuoju Teismu, tačiau galbūt tegul palieka dar tokia situacija, kokia ir fiksuojama šitame Teismų įstatymo projekte. Jeigu matysit ir tikrai nekils abejonių dėl Aukščiausiojo Teismo veiklos, jūs momentaliai galėsite sustiprinti (...) būtent taip formuluodami šitą straipsnį, kadangi įstatymą pakeisti ne taip jau ir sudėtinga.
Dabar jūs kalbat apie Konstitucinį Teismą. Jeigu būtų kreiptasi dėl šitų normų, tai būtų daugiau logikos, jeigu tai būtų padaryta, negu buvo padaryta dėl Teismų įstatymo straipsnio, dėl Aukščiausiojo Teismo likvidavimo. Visi, visų pirma tie, kurie pasirašė šitą kreipimąsi, jeigu taip galima sakyti, į Aukščiausiąjį Teismą, pritarė Teismų įstatymui, jokių abejonių nebuvo. Ir dar, beje, tie, kurie pasirašė projektą, patys ir pasiūlė tą redakciją - likviduoti Aukščiausiąjį Teismą, kadangi mes atėjom su projektu reorganizuoti Aukščiausiąjį Teismą. Taigi jeigu kreipsitės, tai bent jau bus abejojimas dėl šitos normos ir tam tikra loginė seka, tąsa jūsų minčių skirtingai nuo Teismų įstatymo straipsnio apie Aukščiausiojo Teismo likvidavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo bei papildymo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, pakvieskit Seimo narius atsisėsti į vietas ir pašalinius apleisti parterį.
PIRMININKAS. Nutraukiu balsavimą. Ne Seimo narius prašau išeiti iš parterio. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau atsisėsti į savo vietas. Skelbiu balsavimą. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 35.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. 35 Seimo nariams balsavus už, 1 prieš ir 10 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymų pakeitimo ir papildymo" priimtas.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, priiminėjam lydintį dokumentą Nr.1.5b.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo nary ponas Vitkevičiau, jūs mane tiesiog išprovokavot, kad aš turėsiu dabar dirbti ir rengti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad jūs laimėtumėte bylą. O ponas ministras irgi mane paskatino, jog išties reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad turėtų garantus, jog šis įstatymas galėtų funkcionuoti. O dėl precedento teisės, tai išties, gerbiamasis ministre, reikėtų apie tai pagalvoti. Ir, ko gero, būtų labai logiška įvesti teismų praktikoje precedentinę taktiką, jeigu taip būtų galima pasakyti. Ačiū.
5sesija 42p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, dabar Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" pakeitimo" priėmimas. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, ar buvo papildymų?
J.PRAPIESTIS. Buvo papildomų pasiūlymų dėl 6 straipsnio antrosios ... trečiosios dalies išdėstymo. Tai čia įstatymo projekto 3 straipsnis. Čia būtų...
PIRMININKAS. ... taip.
J.PRAPIESTIS. (...) antra dalis. Be to, dar buvo pastabų žodine forma dėl 4, arba bazinio 7 straipsnio, išdėstymo. Gerbiamasis Seimo narys A.Rudys sakė, kad galbūt redakcija nėra pakankamai tiksli ir, pavyzdžiui, gali susidaryti įspūdis, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorija apima tik Neringos teismą. Todėl reikalingas žodelis "ir" (Neringos teismą), ir atitinkamai kituose punktuose, kadangi čia iš tikrųjų turima tokia mintis: atskirai įsteigti, pavyzdžiui, Neringos teismą ar Ratnyčios apylinkės teismą, be abejo, nėra įmanoma, tokia idėja ir buvo. Tačiau jeigu kilo abejonių, tai redakcija bus tiktai tikslinama ir būtent ta prasme, kad šitie teismai apima ir tuos nurodytus atskirai, jeigu taip galima sakyti, administracinius teritorinius vienetus.
Buvo gerbiamojo Seimo nario P.Papovo pastaba, kad neturėtų likti (vėl dėl 4 straipsnio, arba 7 bazinio) "Ignalinos rajono apylinkės teismo veiklos teritorija apima ir Visagino miestą", kadangi, sakoma, įsteigtas Visagino teismas.
Aš norėčiau pasakyti, kad įstatymo priėmimas dar nereiškia, kad yra teismas, kadangi jeigu dabar yra teisėjas, kuriam užtenka kito kabineto, o jūs priėmėt įstatymą ir įsteigėt naują teismą, tai šiame teisme turi būti ir atitinkamos sąlygos visam teismui: buhalterijai, raštinei, kanceliarijai, archyvui, (Balsas salėje) sekretorei pirmiausia, dar anksčiau teisėjui. Po to reikalingos patalpos teisiamiesiems laikyti. Mes paskaičiavom, kad reikia apie 600 m2. Mes neturim garantijų, kad nuo sausio 1 d. visa tai turėsim. Aš nežinau, ar Seimas atsižvelgs į tai, kad jūs sukūrėt naują teismą ir atitinkamai biudžetą pakoreguosit. Aš turiu galvoje Teisingumo ministeriją, teismams skiriamą biudžeto straipsnį. (Balsas salėje) O todėl, kad Vyriausybė dar nematė galimybių taip greitai įsteigti teismą. Seimas įsteigė, tai Seimas logiškai toliau turėtų atitinkamai ir pastiprinti...
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, nereaguokit į klausimus iš vietos. Čia gerbiamasis Seimo narys J.Pangonis savęs klausia, nes jis jūsų klausia, kodėl Seimas. Jis yra Seimo narys ir jis atsako už Seimo sprendimus. (Balsas salėje)
J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes tikrai stengsimės, kad tas teismas būtų kuo greičiau. Tikrai labai logiškas buvo pasiūlymas dėl to teismo ir gyventojų skaičiaus požiūriu, ir kt. Ir tai nėra mano atsikalbinėjimas, kaip mane jau bara gerbiamasis Seimo narys J.Pangonis. Tačiau turi būti viskam pasiruošta ir aš nemanau, kad iki sausio 1 d. mes tai spėsim padaryti. Žinot apie advokatų streiką, atitinkama reakcija - jūsų pataisos Advokatūros įstatyme. Mes pinigus atidavėm, ministerija niekad nebuvo jiems skolinga. Taigi iškyla ir advokatų problema. Iš kur Visagine paimti advokatų? Kai mes patikrinom, mes neturim nė vieno licenciato, kuris galėtų greitai tapti advokatu Visagino teisme. Todėl aš ir prašau laikinai šią formuluotę palikti, kokia ji yra, nes antraip bylos, kurios Visagino teisme (kaip diplomatų), nenagrinėjamos Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti šio įstatymo 1 punktą bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Priimta. Ar galime priimti šio įstatymo 2 punktą bendru sutarimu? Ar yra prieštaraujančių? Priimta. Ar galime priimti šio įstatymo 3 punktą su tuo papildymu, kuris yra dėl bazinio įstatymo 6 straipsnio trečiosios dalies bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Priimta. Ar galime priimti šio įstatymo 4 punktą? Nėra prieštaraujančių. Priimta bendru sutarimu.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio įstatymo. Norinčių kalbėti nėra. Todėl prašysiu registruotis. Registracija pradėta.
Posėdyje dalyvauja 46 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" pakeitimo", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 32.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 32 Seimo nariams balsavus už, 1 prieš ir 8 susilaikius Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" pakeitimo" priimtas.
5sesija 42p svarstyti klausimai
Pereiname prie 1.6 darbotvarkės klausimo. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį Seimo narį P.Papovą. Priiminėjam Seimo nutarimą "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl savivaldybių sąjungų" pripažinimo netekusiu galios" projektą. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, papildymų ir pakeitimų negauta. Aš jau svarstymo metu informavau, kad yra priimta Juridinio skyriaus pastaba 1 punkte vietoj "nustojusios galios" - "netekusiu galios". Galima priiminėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti dėl atskirų punktų? Šis nutarimas susideda iš dviejų punktų. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš siūlyčiau šitam įstatymo projektui pritarti, kadangi tai logiškai ateina iš Savivaldos pagrindų įstatymo. Ir mes netgi negalim jam nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taigi pradėjom kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso projekto. Ar yra dar norinčių Seimo narių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso šio Seimo nutarimo projekto? Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų Savivaldos įstatymas yra priimtas, bet jis šiuo metu negalioja, kitaip sakant, jis dar neįsigaliojo. Jis visiškai įsigalios, kai įvyks savivaldybių rinkimai. Taigi dar yra šiek tiek laiko. Kada įvyks rinkimai, nėra paskelbta, t.y. neaišku, kokiam laikui mes sustabdome šį Aukščiausiosios Tarybos nutarimą. Ir šiuo metu mes faktiškai trukdom žmonių iniciatyvą ir trukdom veiklą tų savivaldybių organizacijų, atskirų savivaldybių sąjungų asociacijos kūrimą. Ir visa tai nėra geras, teigiamas dalykas nei demokratijos požiūriu, nei žmogaus veiklos požiūriu. Jeigu žmonės nori dirbti, vietoj to, kad mes jiems padėtume, mes trukdysime. Taigi aš nesu šito nutarimo šalininkas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl savivaldybių sąjungų" pripažinimo netekusiu galios", prašau pakelti rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 33.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 1. Atsiprašau, 2 - prieš.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, 33 Seimo nariams balsavus už, 2 - prieš ir 3 susilaikius Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl savivaldybių sąjungų" pripažinimo netekusiu galios" priimtas.
P.PAPOVAS. Ačiū, Pirmininke, ačiū, Seimo nariai.
5sesija 42p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Dabar nagrinėjame 1.7a ir 1.7b darbotvarkės klausimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją ministrą A.Vasiliauską.
K.SKREBYS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kol ministras ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš noriu pasakyti, kad mes negalim priiminėti to įstatymo, kuris vadinasi Pagrindinių priemonių nurašymo ar perdavimo valstybės įmonėse įstatymas, nes tas įstatymas neperėjo dviejų stadijų. Pirma, nebuvo šio įstatymo pateikimo, o antra, nebuvo šio įstatymo svarstymo. Iš karto yra pateiktas priėmimui projektas. Kas iš to, kad užrašytas Nr.961? Tiek pateikimo, tiek svarstymo stadija buvo dėl nutarimo dėl Privatizavimo įstatymo įsigaliojimo. Ponas pirmininke, jūs girdit? Aš jums sakau.
PIRMININKAS. Girdžiu, gerbiamasis Seimo nary. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėčiau pasakyti kolegai K.Skrebiui, kad jis yra visiškai neteisus, juo labiau jog Juridinio skyriaus išvadoje buvo parašyta, kad rekomenduotina, jog tai būtų įstatyminė norma ir atitinkamai po svarstymo buvo pakeista. O kad jis perėjęs visas stadijas, taip pat ir komitete apsvarstytas, galiu pasakyti ponui K.Skrebiui, netgi patikslinti, kada tai buvo atlikta komitete, man atrodo, negali būti jokių kalbų, juo labiau kad per antrąjį svarstymą buvo pateikta kai kurių pastabų ir pasiūlymų. Dėl to mes šiandieną turime galimybę jį priimti, t.y. padaryti priėmimą. O kad ponas K.Skrebys pramiegojo ar nebuvo, tai ką gi, jo problema, Dieve tu mano. Bene pirmą kartą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom.
A.VASILIAUSKAS. Man palengvino pristatymą, kadangi dispute esmė čia pasakyta, aš nesikartosiu. Norėčiau pabrėžti, kad yra trys Juridinio skyriaus pastabos, su kuriomis mes siūlytume nesutikti. Vienoje pastaboje teigiama, kad šiuo metu lyg ir nėra valstybinių įmonių. Tos valstybinės įmonės ir egzistuoja, ir dar egzistuos tam tikra dalis ir po 1995 m. kovo... Be to, čia teigiama, kad įstatymas lyg ir numato, kad kai kur nebus stebėtojų tarybų, o čia stebėtojų taryboms pavedama teisė kontroliuoti, kad pagrindinės priemonės būtų pagrįstai nurašomos ar parduodamos. Kita vertus, teigiama, jog projekto autoriai mano, kad siūlomas projektas būtų priimtas po savivaldybių įmonių įstatymo. Nežinau, kodėl taip teigiama, autoriai to nemano. Šis įstatymas yra reikalingas jau šiandien ir reikalingas vykdant visas pramonės restruktūrizavimo priemones. Jis neprieštarauja šiuo metu galiojantiems įstatymams, ir todėl mes siūlome šį įstatymą, čia tą dviejų straipsnių įstatymą pagal pasiūlytas formuluotes priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime 1 šio įstatymo straipsnį priimti bendru sutarimu, ar reikės balsuoti, yra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto truputėlį abejoju. Čia yra pristatytas iš tiesų mums kitas įstatymas. Mes svarstėme komitete pateiktas privatizavimo įstatymo pataisas. Pristatytas visai naujas įstatymas, įregistruotas... Tie 2 punktai, kurie numato valstybinių įmonių, susidėvėjusių pagrindinių priemonių nurašymo principus, visa tai bus reglamentuota jau dabar Seime svarstymui, pateiktame įstatyme - Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme. (Balsai salėje) O čia pasižiūrėkime 961(3), tą įstatymo registracijos numerį. Matome, kad tai visai naujas įstatymas. Norėčiau gauti atsakymą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nesuprantu, kodėl jūs atsibudote dabar, kai jau patvirtinta darbotvarkė? Klausimas įrašytas į darbotvarkę. Gerbiamajam Seimo nariui K.Kubertavičiui paaiškinu, jog tai yra dokumentas, lydintis kitą įstatymą, kurį mes jau svarstėme. Viskas vyksta pagal Seimo statutą. Seimas priėmė sprendimą, kad šį įstatymą įrašytume į darbotvarkę. Posėdžio pirmininkas to sprendimo keisti negali. Jeigu nustatyta tvarka bus siūloma atidėti to klausimo svarstymą ar padaryti pertrauką, tuomet teiksiu šį klausimą balsuoti. Pats pertraukos nesiūlysiu.
Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J.Pangonis.
J.PANGONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi aš neturiu teisės pasiūlyti padaryti pertrauką, tai kreipiuosi į jus - jūs turite tokią teisę.
Iš tikrųjų įvyko tam tikras nedidelis nesusipratimas. Buvo pateikta svarstyti ir komitete svarstėme vieną įstatymą - tai Pirminio turto privatizavimo įstatymo pataisas. Dabar mes svarstome naują įstatymą, visai naują įstatymą. (Balsai salėje) Pagrindinių priemonių nurašymo ir pardavimo valstybės įmonėse įstatymas, taip čia parašyta.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ekonomikos komiteto pirmininke...
J.PANGONIS. ... pirminio turto privatizavimo čia nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ekonomikos komiteto pirmininke Zimnickai, prašom pasisakyti, kadangi jūsų komiteto nariai aiškina, jog šis projektas nesvarstytas komitete.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai!
Dar kartą noriu pasakyti, kad mes š.m. lapkričio 9 d. svarstėme komitete. Komiteto protokolas Nr.21, kur dalyvavo ir ponas J.Pangonis, ir visi kiti, ir K.Kubertavičius, - komiteto nariai. Ir ten yra parašyta labai aiškiai... Palaukite, netrukdykite, jeigu galima! Kur "Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl Lietuvos valstybinio turto pirminio privatizavimo 8 punkto". Tai ir yra privatizavimo. Suprantate? Ir vietoje nutarimo buvo pasiūlyta taip (pono A.Sakalo ir Juridinio skyriaus), įforminti kaip įstatymo normą. Todėl tas viskas buvo tik perrašyta ir padaryta kaip įstatymo norma, nors tai yra tas pats Pirminio privatizavimo įstatymas. Mes ką tik prieš tai pasižiūrėjom, visiškai atitinka ir nėra jokių abejonių. O gerbiamasis J.Pangonis sako, kad čia... Taip, aš sutinku, kad čia pavadinimas kažkaip neteisingai, bet čia tikrai taip. Yra pirminio privatizavimo punktai, kurie susieti būtent su tuo, ką pateikė Vyriausybė. Atsiverskite truputį toliau, jeigu jūs turite pagal seką visus dokumentus, ir yra parašyta: "Valstybinio turto privatizavimo 8 punkto papildymai ir pakeitimai", kur pasirašo premjeras A.Šleževičius ir ministras A.Vasiliauskas. Taigi čia viskas tas pats, tiktai kad yra iš nutarimo performuota į įstatymo normą. Ačiū. Siūlau svarstyti ir negaišti laiko, nes čia tikrai... Suprantate, nematau realių argumentų arba argumentuotų pastabų, dėl kurių galima būtų nesvarstyti. Ir man labai keista, kada mūsų komiteto nariai to nenori suprasti ir agituoja priešingai, kur nėra jokio principo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pasinaudodamas savo teise, darau šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Prašau Ekonomikos komiteto narius per pietų pertrauką susirinkti ir pateikti naują išvadą. Po pietų, vakariniame posėdyje, galėsime pradėti šio klausimo priėmimą.
Dėkoju gerbiamajam ministrui.
Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo projekto Nr.681A3 svarstymas (94.12.08)
5sesija 42p svarstyti klausimai
Kviečiu į tribūną... (Balsai salėje)... pranešėją 1.9 klausimu. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo projektas.
Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite gerbiamajam B.Kleponiui ateiti į tribūną, netrukdykite jam. Dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Ką gi, ponas V.Zimnickas prieštarauja pats sau. Jis pasakė, kad komitete buvo svarstytos Pirminio privatizavimo įstatymo... dėl jo įsigaliojimo nutarimo pataisos, o čia yra teikiamas (cituoju) "Lietuvos Respublikos pagrindinių priemonių nurašymo ir pardavimo valstybės įmonėse įstatymas". Dar kartą prašau pasakyti, kada plenariniame Seimo posėdyje buvo pateiktas - datą. Ir pasakykite datą, kada plenariniame Seimo posėdyje įvyko būtent šio įstatymo svarstymas ir viskas. O jeigu neįvyko, tai kaip mes galime jį priiminėti? Pasirodo, kad ponui V.Zimnickui prieštarauju ne tik aš, bet ir jo komiteto nariai.
PIRMININKAS. Prašom.
B.KLEPONIS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Sei-mo nariai!
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom tylos!
B.KLEPONIS. Kiek man žinoma, įstatymo projektas yra išdalytas visiems Seimo nariams. Taip pat ir vakarykščio Vyriausybės posėdžio protokolo išrašas. Ar man reikėtų skaityti straipsnius, ar galima...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, mes priimsime pastraipsniui, todėl dabar prašyčiau dėl 1 straipsnio, kokių yra siūlymų, alternatyvių pakeitimų.
B.KLEPONIS. Dėl 1 straipsnio...
PIRMININKAS. Čia projektas Nr.4.
B.KLEPONIS. Taip, projektas Nr.4, kuris... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereaguokite į Seimo narių replikas. Dėl 1 straipsnio ar yra pakeitimų, kitų pasiūlymų?
B.KLEPONIS. Aš neturiu kitų pasiūlymų ir pakeitimų dėl šio straipsnio.
PIRMININKAS. O kiti Seimo nariai pateikė pasiūlymų? Ar jūs esate su jais susipažinęs, ar nepateikė?
Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, pone posėdžio pirmininke. Jūs sakėte nekreipti dėmesio, bet vis dėlto turėtume atkreipti dėmesį, nes pranešėjas paminėjo...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, į replikas iš vietos. Jeigu jūs pasisakote dėl vedimo tvarkos, mes dėmesį kreipsime, bet jeigu jūs šūkausite iš vietos, niekas jokio dėmesio nekreips.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, kad jūs neperspėjote ir įsiterpėte į sakinio vidurį. Matyt, tokia yra veiklos praktika.
Taigi, gerbiamasis pranešėjau, mums šiandieną yra išdalytas projektas Nr.1235(3). Galbūt yra koks nors ketvirtas, kurio mes nematėme. Ar jis kuo nors skiriasi nuo to trečio, kaip yra iš tikrųjų? Jeigu ketvirtas projektas yra ir jis nėra išdalytas, tai tada mes negalime svarstyti, reikia, kad jį išdalytų.
BALSAS IŠ SALĖS. Dėžutėje, šiandieną pasiėmiau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš patarčiau ponui S.Pečeliūnui atsiversti kitą lapą. Jis žiūri pirmą, o pirmajame yra dėl įgyvendinimo. Jūs atsiverskite kitą ir ten yra įstatymas, ir parašyta 4, priėmimas. Ir visos problemos išspręstos.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį, kadangi jame nėra pakeitimų? Yra prieštaraujančių. Reikės balsuoti. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau! Aš siūlyčiau vieną pastraipą išbraukti: "kurio valdymą per apskrities valdytoją, ministerijas". Ir nuo čia siūlau išbraukti "bei kitas Vyriausybės įstaigas", o palikti "organizuoja Vyriausybė". Tada būtų taip: "kurią valdybą apskrities (...) ministerijas organizuoja Vyriausybė". Išbraukiant tą pastraipą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs priimtumėte tokį išbraukimą, ar ne?
B.KLEPONIS. Ne, aš pasilikčiau prie tos nuostatos, kuri yra čia.
PIRMININKAS. Kadangi pranešėjas nepriima, raštu nepateikta, mes to svarstyti negalime. Dabar galima pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl 1 straipsnio. 1 - už, 1 - prieš. Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš ne pranešėjui, bet jums ir mums visiems. Vis dėlto mes projektus vadinkime taip, kaip jie oficialiai turi registracijos numerį, o ne ką projekto autorius...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dėl balsavimo motyvų kalbam dėl 1 straipsnio.
S.PEČELIŪNAS. Taip, dėl balsavimo motyvų aš ir kalbu, ir dėl 1 straipsnio. Tik noriu išsiaiškinti, kokio įstatymo. Jeigu jūs man patikslinsite, kad mes svarstome ne 681 projektą 4, bet 681 projektą a3, tuomet pretenzijų neturėčiau. Jūs paskelbėte vieną įstatymą, kad mes svarstome, o pranešėjas kalba apie kitą. Tai, kas yra ten užrašyta apačioje, visai neturi jokios reikšmės, yra oficialus registravimo numeris.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš nepritarčiau, ką sakė ponas V.Bogušis. Jeigu mes išbrauksime tuos kelis žodžius, tai neatspindės viso įstatymo paskirties. Todėl siūlau taip, kaip ir pranešėjas, priimti be pakeitimų 1 straipsnį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar paaiškinu, kadangi gerbiamajam Seimo nariui S.Pečeliūnui yra neaišku. Šio projekto rengėjai parengė šį projektą, kurį pavadino "projektas 4 (priėmimui)". Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriatas, jį registruodamas, numeravo taip: "Lietuvos Respublikos Seimas, akto projektas Nr.681a3". Ar dabar visiems Seimo nariams jau bus aišku, ką mes priimam? Aišku. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi dėl 1 straipsnio buvo pasisakiusių prieš, reikės balsuoti. Prašom registruotis.
Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad būtų priimtas šio projekto 1 straipsnis, prašom balsuoti.
Už - 40, prieš - 3, susilaikė 13. Taigi 1 straipsnis priimtas.
Gerbiamasis pranešėjau, prašom dėl 2 straipsnio.
B.KLEPONIS. Dėl 2 straipsnio šiandieną taip pat pastabų nėra.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu, ar reikės dėl jo balsuoti? Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš taipogi dėl 2 straipsnio, nes man logika sako, kaip ir 1 straipsnyje, kaip siūliau, reikėtų išbraukti "bei kitų valstybės valdymo institucijų teisės aktais". Ačiū.
PIRMININKAS. Ar jūs sutinkate priimti tokį pasiūlymą?
B.KLEPONIS. Ne, aš manau, kad reikia palikti tą redakciją, kokia yra.
V.BOGUŠIS. Tai pakomentuokite, kas tos "kitos valstybės institucijos" ir kokie gali būti jų aktai, ir kokios pasekmės? Dėkoju.
B.KLEPONIS. Skaitykite...
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
B.KLEPONIS. Buvo replika, bet yra ir kitos žinybos, institucijos, t.y. Valstybės kontrolės departamentas. Šiandieną mes visko numatyti negalime, gali dar kas nors atsirasti, kur yra ir kitos... (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, mes negalime į 2 straipsnį surašyti visų institucijų. Tada čia reikia, gerbiamasis Vytautai, įrašyti visas ministerijas, kiek jų dabar yra, ir visa kita vardyti. Šie žodžiai "kitų institucijų" kaip tik ir atspinti, kad ne tik Prezidentūros, Seimo ir kitų... Manau, visai yra logiška, ir nereikia įstatyme įrašyti ir Kontrolės departamento, ir kitų departamentų. Tai yra logiškas straipsnis, ir siūlau už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Vienas pasisakė prieš, vienas pasisakė už. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar balsuosime. Kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 2 straipsnis, prašom balsuoti.
Už - 32, prieš - 7, susilaikė 8. Taigi 2 straipsnis priimtas.
Įspėju gerbiamąjį Seimo narį R.Dagį, kad nereplikuotų iš vietos. Dėl išbraukimo balsuojama tik tada, kada yra pateiktas toks siūlymas raštu. Kadangi tokio siūlymo raštu nepateikta, jokių balsavimų dėl išbraukimo nebus, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatoms.
Prašom dėl 3 straipsnio. Čia yra gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymas papildyti, bet nenurodyta, kuo papildyti. Todėl manau, kad negalima būtų teikti balsuoti. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
B.KLEPONIS. Aš neturiu jokių papildymų, pasiūlymų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime priimti bendru sutarimu šį straipsnį? Yra prieštaraujančių. Gerbiamasis Seimo narys V.Saulis. Neprieštarauja. Gerbiamasis Seimo narys J.Tartilas.
J.TARTILAS. Manyčiau, žodis "suorganizuoti" visai nereikalingas ir pagal prasmę, ir kaip balastas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dar kartą prašau visų Seimo narių: skaitykime Konstituciją, kadangi mes privalome ją vykdyti. Šis žodis yra iš konstitucinės normos, būtent apskrities valdymą organizuoja Vyriausybė. Taigi tai nėra joks balastas. Tai yra labai aiškiai formuluota konstitucinė norma.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Pone pranešėjau, aš noriu, kad jūs trumpai pakomentuotumėte, tai leis man apsispręsti, kaip balsuoti. Čia yra surašyta taip: "lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto ir kitų finansavimo šaltinių". Ką turite omenyje minėdami kitus finansavimo šaltinius?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
B.KLEPONIS. Kitus finansavimo šaltinius. Mes turime atskirus fondus, kurie gali atsirasti vykdant atskiras programas apskrity.
PIRMININKAS. Ar jūs prieštarautumėt, ar neprieštaraujate ir galime bendru sutarimu priimti, gerbiamasis Seimo nary?
S.PEČELIŪNAS. Jeigu leisite, aš irgi savo komentarą pasakysiu. Dėkingas už tai, ką jūs pasakėte, bet tai nėra išsamus atsakymas. Dar gali būti ir kitų finansavimo šaltinių, kurių valstybė nereguliuos, arba jeigu taip, kaip čia surašyta, valstybė mėgins kištis į tuos finansavimo šaltinius, kur yra ne jos sritis. Manyčiau, kad redakcija nėra išsami ir tiksli.
B.KLEPONIS. Mes manėme...
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, atsakyti jums nereikia. Kadangi prieštaraujančių yra, klausimą teiksime balsuoti. Kas už tai, gerbiamieji Seimo nariai, kad šio įstatymo 3 straipsnis būtų priimtas, prašom balsuoti.
Už - 38, prieš - 1, susilaikė 9. 3 straipsnis priimtas.
Dėl 4 straipsnio. Gerbiamasis pranešėjau, čia yra Seimo nario V.Andriukaičio siūlymas. Prašom. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūs turite pasakyti, ar priimate šį siūlymą, ar nepriimat.
B.KLEPONIS. Siūlau tokią redakciją, kokia čia yra, šiame 4 straipsnio projekte.
PIRMININKAS. Galėtų pasisakyti siūlymo autorius - Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Mūsų siūlymas išplaukia iš šiek tiek kitokios nuostatos. Vyriausybės įstatyme yra parašyta, kad Vyriausybė kartu su savivaldybėmis svarsto, ir ten išvardytos visos kryptys, kurias (...) svarsto. Kaip žinote, Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 2 punktas. Jame yra išvardyta ir užfiksuota pozicija, kad Vyriausybė didelę dalį problemų sprendžia kartu su savivaldybėmis. Kaip tik regioninėje politikoje ir yra Vyriausybės ir savivaldybių bendro darbo vieta. Aišku, jau dabar įstatymo projekte apie tai bus kalbama, kai kalbėsime apie apskrities tarybą. Tačiau mūsų siūlymas, kad apskrities valdytoją Ministro Pirmininko teikimu atleidžia Vyriausybė, papildomas tokiu niuansu, kad vis dėlto būtų gerai, jog savivaldybių merai vienaip ar kitaip būtų informuoti apie apskrities valdytojo kandidatūrą ir kad jie galėtų išsakyti ir savo vertinimą apie apskrities valdytojo asmenį, jo kompetenciją, nes jiems kartu su valdytoju teks spręsti daugelį bendrų reikalų, kaip yra numatyta įstatymuose. Todėl šitas mūsų papildymas būtų logiškas, kad apskrities valdytoją skiriant ir atleidžiant Ministras Pirmininkas galėtų informuoti arba gauti pritarimą, arba poziciją, iš toje apskrityje esančių merų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia balsuosime dėl gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymo. Dabar gali vienas pasisakyti už šį siūlymą, vienas - prieš.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Mane truputį stebina pranešėjo pozicija ir kartu Vyriausybės pozicija, kuri nėra tapati Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatai, nors ir daug kas mums čia, ir pats Pirmininkas vis sako: skaitykit Konstituciją. Matom, kad ir Vyriausybė neskaito Konstitucijos. Turėtų tie dalykai būti derinami. Juk nuomonė, savivaldybių merų nuomonė, sakykim, nėra privaloma. Bet man labai įdomu, kodėl Vyriausybė tos nuomonės nenori žinoti? Jeigu mes įrašytume taip, kaip siūlo ponas V.Andriukaitis, tai Vyriausybė turėtų tą nuomonę sužinoti, ar ji atsižvelgs, ar ne, tai jau jos reikalas. Bet žinoti būtų gerai. Gali atsitikti taip, kaip ir dabar dažnai atsitinka, kaip ir mes čia buvome pastatyti į tokią nelabai malonią padėtį, kai mūsų įstatymai verčia mus labai aiškia data padaryti sprendimą, o mums pasiūloma kelios dienos iki tos datos, kai negali nei svarstyti, nei sužinoti, nei išsiaiškinti, nei pakalbėti su tuo pretendentu. Čia gali atsitikti tas pats - nukris tas valdytojas, Vyriausybės paskirtas, kaip iš dangaus į tą savivaldybę, niekas savivaldybėje nežinos, kas jis per asmuo, paskui išsiaiškins, kad jisai netinkamas. Vėl bus visokie cirkai, atsiprašau už tą žodį. Kam šito reikia? Juk galima iš anksto suderinti, išsiaiškinti ir tada labai pagrįstai skirti vieną ar kitą asmenį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pasisakyti prieš gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymą. Gerbiamasis Seimo nary Tartilai, jūs prieš?
J.TARTILAS. Ne.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Sadkauskai, jūs prieš?
A.SADKAUSKAS. Ne. (Balsai salėje) Prieš V.Andriukaičio? Na, ką čia dar ir kalbėti. Yra Konstitucija, kurios autorius buvo ir ponas V.Andriukaitis ir, man atrodo, reikia ir vadovautis Konstitucija. O kad merai kištųsi į valdytojų skyrimą, tai jūs man paaiškinkite, kaip tai padaryti praktiškai, jeigu kartais pora merų užsispirs ir sakys, kad ne, neskiriam. Kaip įkalbės Ministras Pirmininkas tuos du merus? Gerbiamasis V.Andriukaitis surado būdą - pakviesti į kabinetą ir galbūt "bonką" pastatyti. Na, bet tas būdas netinka Seimui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar reikės balsuoti už gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymą. Kas už gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymą, kad negalėtų būti paskirtas apskrities valdytojas be merų pritarimo, prašau balsuoti.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad nespėjot balsuoti, kadangi salėje, manau, daugiau Seimo narių. 3 balsavo prieš, 1 - už. Galima būtų priimti tokį sprendimą. Tačiau prašysiu registruotis iš naujo. Registracija pradėta.
Posėdyje dalyvauja 55 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti, kas už gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio siūlymą.
Už - 14, prieš - 26, susilaikė 8. Taigi ši pataisa nepriimta.
Dabar prašau pasisakyti dėl viso 4 straipsnio.
Gerbiamasis Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu tik apgailestauti, kad ponas A.Sadkauskas, prašydamas mus skaityti Konstituciją, pats kalba prieš Konstituciją. Aš manau, logiška būtų kiek įmanoma daugiau klausimų tarpusavyje suderinti Vyriausybėje ir savivaldybėje. Ponas V.Andriukaitis siūlė būdą, kaip tai atlikti. Na, jeigu jau taip nepatiko tas būdas, galėjo ponas pranešėjas pakeisti žodį, be pritarimo neskirti, bet kad būtų nuomonė sužinota. Pakeisti kelis žodžius, bet derinimo principą išlaikyti. Deja, ir šito yra atsisakyta. Todėl šita straipsnio redakcija nėra visiškai tapati tam tekstui, kuris yra parašytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Todėl aš manyčiau, arba mes turime šitą straipsnį atidėti ir tas nuomones suderinti, arba tegul pranešėjas pasako savo nuomonę ir pamėgina šitą negerą dabar susidariusią situaciją ištaisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pasisakyti už šitą straipsnį.
Gerbiamasis Seimo narys J.Tartilas. Jūs už?
J.TARTILAS. Ne. Negaliu pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš ir noriu paaiškinti situaciją, į kurią iš esmės, man atrodo, kai kurie Seimo nariai nėra įsigilinę. Konstitucijos 5 straipsnyje aiškiai parašyta, kas vykdo valstybės valdžią: Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas, ir teismai. Tuo tarpu savivaldybės nevykdo valstybinės valdžios, sovietmečiais jie tik vykdė valstybinę valdžią. Jie vykdo savivaldą. Todėl čia painioti skiriant valstybinės valdžios pareigūną, atstovą su savivaldą, yra visiškas nonsensas. Reikėtų derinti ir skiriant ministrą arba kitos valstybinės institucijos vadovą. Apskrities valdytojas yra valstybinės institucijos vadovas ir jį skiriant galima derinti tik su valstybinių institucijų atstovais.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti, kaip siūlymo autorius, nenorėsite kalbėti? Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju tiek pono P.Papovo, tiek kolegos S.Pečeliūno komentaras yra šiek tiek ne iš tos srities. Problema visiškai aiški. Vyriausybės įstatymo 22 straipsnyje yra užrašyta, kaip Vyriausybė kartu su savivaldybėmis sprendžia tuos klausimus. Ten yra tai fiksuota. Norėčiau atkreipti į tai kolegos P.Papovo dėmesį. Tai yra 22 straipsnio 2 punktas, kuriame visiškai aiškiai parašyta, ką Vyriausybė daro kartu su savivaldybėmis. Vadinasi, jeigu Vyriausybė dirba jau kartu su savivaldybėmis organizuojant ir įgyvendinant regioninę politiką, tuomet mes turėtume būti nuoseklūs, kad ir tos skyrimo procedūros turėtų būti derinamos. Čia kolega A.Sadkauskas apie "bonką" kalbėjo. Šitas būdas yra neblogas, bet, aišku, yra ir kitų būdų, ir kur kas paprastesnių. Žinoma, šis būdas neblogas, kai ne per daug "bonkų" išgeriama. O kiti būdai, kaip paprastesni, gali būti ir be "bonkų" įgyvendinami. Taigi praktiškai, manyčiau, mūsų redakcija yra skatinanti derinimo ir regioninės politikos bendradarbiavimo kryptimi Vyriausybę ir savivaldybes. Žinoma, nieko nepadarysi, atmetė mūsų pasiūlymą, tai atmetė. Mums dabar belieka manyti, kad po kelerių metų mes prie šitos problemos galėsime sugrįžti. Tuo labiau kad tradicija šiandien Lietuvoje yra ta, kad generalgubernatoriams paprastai savivaldybės priešinasi. O čia savivaldybės su generalgubernatoriais gauna gerą šansą kartu pabendradarbiauti. Taigi didinkim bendradarbiavimo galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas, ir balsuosime.
B.KLEPONIS. Aš galbūt apie praktinę pusę to derinimo, jeigu toks būtų. Viena vertus, tai labai patrauklus momentas. Tačiau dabar imkim taip: valdytojai skiriami, jeigu įstatymai bus priimti, po Naujųjų metų. Šiandien dirba vieni valdytojai, tarybų pirmininkai, po dviejų mėnesių įvyksta rinkimai, išrenkami nauji merai, kaip tada premjerui arba tam valdytojui vėl gauti pritarimą tų naujai išrinktų, ar nereikia šito jau derinti? Tada pasikeičia kažkurioj savivaldybėj vėl, garantijų jokių nėra, ir vėl nauji atsiranda. Tai būtų toks, na, simbolinis gestas, kad mes kažką padarėm, lyg ir daugiau demokratizavom, bet praktiškai, mano įsitikinimu, tai būtų negyvybinga. Todėl aš pasilieku prie tos nuostatos, kad geriau nedarytume to, ko realiai nebus galima padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Tartilas dėl vedimo tvarkos.
J.TARTILAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš užsirašiau dėl pasiūlymo 4 straipsniui, tačiau tą sąrašą jūs panaudojote svarstant pono V.Andriukaičio pasiūlymą. Jeigu man leistumėte, aš norėčiau pasakyti keletą minčių.
PIRMININKAS. Prašom.
J.TARTILAS. O būtent vieną, kaip ponas B.Kleponis įvertintų: "Apskrities valdytoju gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą." Nepigiai skambėtų sakinys, jeigu būtų teikta: "turintis juridinį, ekonominį, techninį aukštąjį išsilavinimą". Dabar jis pigiai skamba, panašiai kaip Prezidentas ar premjeras privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Mes jau labai šią solidžią figūrą nupiginame. Mano nuomone, "turintis aukštąjį išsilavinimą" reikėtų braukti.
B.KLEPONIS. Ar galima?
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
B.KLEPONIS. Dėl šitos nuostatos buvo diskusijų ir prieš tai. Pavyzdžiui, ponas V.Andriukaitis pasisakė, kad jinai pasiliktų, bet įstatymo rengėjai neprieštarauja. Jeigu...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nuomonės skirtingos, raštu siūlymas nepateiktas, teikti balsuoti pagal Seimo statutą negaliu.
Dabar prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas 4 straipsnis be pakeitimų? Balsavimas pradėtas.
Už - 30, prieš - 3, susilaikė 8. Taigi 4 straipsnis priimtas.
Dėl 5 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario V.Andriukaičio ir gerbiamojo Seimo nario M.Pronckaus siūlymai. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pasisakyti dėl šių siūlymų.
B.KLEPONIS. Dėl gerbiamojo V.Andriukaičio suderinta. Čia jau atsižvelgta į tuos siūlymus. Yra Agrarinio komiteto siūlymas vietoj žodžio "žemėtvarkos" 1 punkte trečiojoj eilutėj įrašyti "žemės naudojimo ir apsaugos". Na, mūsų, rengėjų, supratimu žemėtvarka apima viską plačiau, o čia... Jeigu siūlo agrarininkai, mes galim pritarti.
PIRMININKAS. Tai ar pritariat?
B.KLEPONIS. Pritariam.
PIRMININKAS. Prašom pasisakyti dėl balsavimo. Pirmiausia siūlymo autorius - gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano visi siūlymai tiek 5, tiek tolesniems straipsniams yra įskaityti ir aš manyčiau, kad iki 14 straipsnio praktiškai galima būtų pritarti, nes viskas yra, mes suderinom.
PIRMININKAS. Dabar dėl balsavimo motyvų dėl 5 straipsnio prašau pasisakyti vieną - už, vieną - prieš.
Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš pritariu 5 straipsniui.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Aš norėčiau tokį patikslinimą. Gal daugiau aš kreipčiausi į posėdžio pirmininką, kaip gerą Konstitucijos žinovą. Prašau man paaiškinti, kas yra regionai ir toliau 1, 2 punkte yra regionai, tarpregioninės problemos, tarpregioninės programos. Kur tai yra įteisinta, įforminta ir išaiškinta, kas yra regionas? Čia daug kur šitame įstatyme bus minima, bet kas tai yra? Juridiškai mes neturime jokio apibrėžimo. Ar yra koks įstatymas, galbūt aš nežinau?
PIRMININKAS. Čia yra vartojamas bendresnis terminas. Regionas yra keleto darinys. Sakykim, gali būti ir vadinama apskritis, regiono apskritis, t.y. regiono suskirstymo pavadinimas, mano manymu. Tačiau aš tiksliai dabar negaliu cituoti, jūs pasižiūrėkite Tarptautinių žodžių žodyne.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš visiškai nesu kategoriškas, bet kadangi tai yra įstatymas, aš norėčiau, kad būtų aišku. Mes galim priimti, aš nesu kategoriškas dėl šito 5 straipsnio, bet susitarkim su Seimo Juridiniu skyriumi vis dėlto išsiaiškinti, kas yra tas regionas. Mes galim pažadėti pakeisti ar dar kaip nors, bet išsiaiškinkim vis dėlto, kas yra regionas, kaip tai skamba juridiškai. Ar sutiktumėte, gerbiamasis posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Be abejo.
V.BOGUŠIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi Seimo nariai, norėję pasisakyti dėl balsavimo motyvų, pasisakė. Dabar prašysiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas šio įstatymo 5 straipsnis. (Balsai salėje) Čia buvo redakcinė pastaba, gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad Juridinis skyrius išaiškins, o šiaip aš siūlyčiau pasižiūrėti Tarptautinių žodžių žodyne.
Už -27, prieš - 5, susilaikė 4. Taigi 5 straipsnis priimtas.
Posėdis baigtas. Skanių pietų. Vakarinis posėdis - 15 val.
`