Trisdešimt
antrasis posėdis
1994
m. lapkričio 22 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
1. |
|
|
2. |
|
|
3. |
|
|
4. |
Rezoliucijos “Dėl valstybinio alkoholio monopolio” projekto pateikimas |
|
5. |
Vardinio balsavimo dėl rezoliucijos “Dėl valstybinio alkoholio monopolio” rezultatai |
|
6. |
|
|
7. |
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto pateikimas |
|
8. |
|
|
9. |
|
|
10. |
|
|
11. |
Darbotvarkės aptarimas ir tvirtinimas (94.11.22)
5sesija 32p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame lapkričio 22 d. rytinį plenarinį posėdį.
Gerbiamieji Seimo nariai, per Seniūnų sueigą išryškėjo kai kurie pakeitimai darbotvarkėje, kurią jūs esat jau patvirtinę. Apie tai - Seimo Pirmininko pavaduotojas ponas E.Bičkauskas, kuris eina Seimo Pirmininko pareigas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Labas rytas. Gerbiamieji kolegos, šiandienos darbotvarkė jau yra patvirtinta, bet Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta padaryti kai kurių pakeitimų. 1.1 klausimas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo įsigaliojimo 8 punkto papildymo” (projekto Nr.961). Ekonomikos komitetas prašo šiandien jo dar nesvarstyti, atidėti ir svarstyti vėliau. Seniūnų sueiga pritarė, kad šis klausimas nebūtų svarstomas. Taip pat 1.5 klausimas - Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (projekto Nr.707). Biudžeto ir finansų komitetas taip pat prašo atidėti šį klausimą. Seniūnų sueiga tam pritarė. Jūs matote, jog yra trys rezerviniai klausimai, kurie įrašyti Seniūnų sueigoje. Tai pateikimo stadija. Jie nebuvo įtraukti į savaitės ir dienos darbotvarkę, todėl mums reikėtų dabar apsispręsti ir įtraukti juos į šios dienos darbotvarkę vietoj išbrauktų klausimų, konkrečiai - vietoje 1.5 klausimo. Galbūt tada dar susidarytų galimybė, jeigu mes suspėtume pabaigti posėdį šiek tiek anksčiau. Taip pat Savivaldybių komitetas siūlo, bet jau kaip rezervinį, įtraukti klausimą dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl savivaldybių sąjungų” pripažinimo netekusiu galios. Bet tik kaip rezervinį.
Dar vienas klausimas Nr. ... Atleiskit, aš dabar tiesiog negalėsiu pasakyt, neužsirašiau numerio.
Dabar pagrindinis dalykas, dėl kurio mums reikia apsispręsti ir turbūt pagrįstai iškilo klausimas Seniūnų sueigoje, tai dėl klausimo 1.3a, 3b. Tvirtindami šios dienos darbotvarkę (kaip pamenate, liko tik vardinis balsavimas), tvirtindami darbotvarkę dar praėjusią savaitę, mes neįrašėme nei į savaitės darbų planą, nei į šios dienos darbotvarkę. Todėl, manau, mums reikės apsispręsti balsuojant, ar šie klausimai lieka šios dienos darbotvarkėje. Tiek aš ir norėjau.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikia apsispręsti. Pirmiausia aš norėčiau jūsų paklausti, ar visi Seimo nariai sutinka, kad trys rezerviniai klausimai, kurie įrašyti kursyvu kaip rezerviniai, tai dokumentai: 1243, 1248, 1249, būtų įrašyti į savaitės darbotvarkę? Jie būtų įrašyti vietoje 1.5 punkto, kurį pagrindinis komitetas atsiėmė. Aš norėčiau paklausti, ar visi sutinkat? Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau trupučiuką dėl kito klausimo.
PIRMININKAS. Ne, pirmiausia dėl šio.
J.LISTAVIČIUS. Konkrečiai, minutę... 2.8c turi būti išbrauktas, kadangi šiuo klausimu įstatymas yra priimtas 1994 m. spalio 25 d., įstatymo Nr. I-616.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jeigu tai įrodysit per pateikimą, jis bus automatiškai išbrauktas.
J.LISTAVIČIUS. Tai kam įrodinėt?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs negalit nieko siūlyti išbraukti. Tai jau yra patvirtinta paties Seimo.
J.LISTAVIČIUS. Tai, atsiprašau, per žioplumą.
PIRMININKAS. Prašom, kai bus pateikimas, pasakykit. Manau, kad jūs sugėdinsit pranešėją, kuris nežino, kad toks įstatymas yra priimtas. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Prašau Seimo narius pritart ir įtraukt į darbotvarkę šiuos klausimus.
PIRMININKAS. Kuriuos?
V.V.ZIMNICKAS. Tris rezervinius.
PIRMININKAS. Tris rezervinius. Pirmiausia aš noriu paklaust, ar Seimo nariai oponuoja ir nepritaria, kad trys rezerviniai klausimai būtų įrašyti vietoje 1.5 punkto, kurį komitetas atsiima. (Balsai iš salės) Pritaria Seimas. Ačiū.
Toliau Seimo narys J.Veselka, po to Seimo narys V.Stasiškis. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, man neaišku, kodėl vis dėlto 1.3 - mokesčių įstatymas - atidedamas. Vyriausybė turėjo labai daug laiko ir Biudžeto ir finansų komitetas taip pat turėjo labai daug gražaus laiko, tuo labiau kad biudžetą reikia greitai priimti, ir staiga, paskutinę dieną, niekuo nemotyvuojant... kažkas susapnavo, kad reikia atidėt. Todėl aš pasisakau prieš atidėjimą ir siūlau svarstyti, būtent priiminėti šį įstatymą, o dėl rezervinio - taip, reikia svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, aš turiu jus nuliūdinti. Čia niekas nieko nesusapnavo. Paskutinis variantas išdalytas šiandien ryte, todėl jis pagal Statutą gali būti svarstomas tik po dviejų dienų. Seimo narys V.Stasiškis. Prašom.
A.N.STASIŠKIS. Ačiū. Aš dėl 1.3a ir 1.3b.
PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono. Kažkodėl negirdėti.
A.N.STASIŠKIS. Aš dėl 1.3a ir 1.3b klausimų. Aš kreipiuosi į kolegas ir prašyčiau palaikyt, kad tą dalyką perkeltume nors į ketvirtadienį. Vakar mano prašymu Nacionalinio saugumo komitete trupučiuką aptarinėjom ir, mano supratimu, yra galimybė rast sutarimą ir išvengt tokių nemalonių konfliktų bei kalbų, kurios buvo svarstymo metu. Todėl aš kreipiuosi į visus pritarti tam ir atidėti nors iki ketvirtadienio. Yra galimybė neatšaukiant jau priimtų sprendimų ir nekeičiant balsavimais priimtų sprendimų. Šitą įstatymą, man atrodo, galima taip pataisyt, kad būtų priimtina visiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo komiteto pirmininke pone Petkevičiau, čia kalbama dėl 1.3a, 1.3b, kad jūs svarstėt Nacionalinio saugumo komitete ir komitetas siūlo atidėti. Prašom informuoti. Prašom į mikrofoną. Stenogramoje nieko negalės užrašyti. Prašom. Tuoj įjungsim. Prašom, pone Petkevičiau, jau įjungiau. Nežinau, jūs pats turbūt paspaudėt mygtuką. Dar kartą paspauskit mygtuką.
V.PETKEVIČIUS. Atsiprašau, mes vakar pasikalbėjom, tačiau komitetas nesvarstė, jokio sprendimo nepriėmė, pasikeitėm nuomonėmis, ir viskas. Jokio svarstymo nebuvo. Aš labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašom. N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Atleiskite, prašom pono Petkevičiaus ir kitų nesupykti. Galbūt sprendimas ir nebuvo priimtas, tačiau buvo pasakyta nuomonė ir prieštaraujančių šiame komitete tikrai nebuvo. Mes tikrai manėme, kad galima rasti sprendimą, kuris būtų priimtinas ir kairiesiems, ir dešiniesiems, ir centrui - visiems. Taip pat noriu pasakyti, kad šis klausimas vakar buvo svarstytas Socialdemokratų frakcijoje, ir ji prašo Seimą neskubėti ir tikrai yra sprendimas, kuris būtų priimtinas visiems.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti gerbiamųjų Seimo narių J.Veselkos, K.Kubertavičiaus, G.Jurkūnaitės, A.Bendinsko, K.Skrebio. Ar šiuo klausimu norit kalbėt? Taip. Tada G.Jurkūnaitė. Prašom. Kas čia yra?
BALSAS IŠ SALĖS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu paprašyt...
PIRMININKAS. Vieną minutę, aš dar noriu suteikt žodį G.Jurkūnaitei. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. Negirdėti.
PIRMININKAS. Negirdėti, aš nežinau kodėl.
G.JURKŪNAITĖ. Kolegos Seimo nariai, aš noriu pasakyti, jog praeitą savaitę vardiniu balsavimu mes priėmėm nutarimą, kuriuo panaikinama buvusioji Rezistencijos dalyvių teisių komisija, vadovaujama P.Varanausko, ir ten jau yra 3 punktas, kad šitos funkcijos - išdavinėt rezistencijos dalyvių pažymėjimus - suteikiamos, ta pareiga priskiriama Rezistencijos tyrimo centrui. Šiandien šitie svarstomi dokumentai yra tik lydintys aną, jau mūsų priimtą sprendimą, kadangi mes įpareigojam Centrą tai daryti. Šiandien dėl tų pataisų reikia tik balsuot, kad centro įstatyme ir centro nuostatose būtų įrašyta tai, ką mes jau esam priėmę aname nutarime. Todėl tai nėra atskiras klausimas nuo to, ką mes jau priėmėm. Čia yra tiesiog sprendimai, lydintys tą sprendimą, kurį mes jau praeitą savaitę priėmėm. Todėl prašau palikti ir užbaigti tą klausimą.
PIRMININKAS. Dabar galima siūlyt tik nepalikti. Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš tai prašyčiau palikti. Bet kad čia nepaaiškina, kodėl iškilo ši problema. Įstatymas yra priimtas vardiniu balsavimu ir mes jau nieko negalim pakeist. Arba yra nustatyta tvarka, kaip galima pakeist. Aš suprantu gerbiamąjį A.Stasiškį, kad jis nori, jog tų, kurie išdavinės tuos pažymėjimus, būtų didesnis žmonių ratas...
PIRMININKAS. Atsiprašau, jums buvo pasakyta, kad galit siūlyt tik palikt, t.y. tik nepalikti, o jūs siūlot palikt. Aš turiu jus nutraukti.
Gerbiamieji Seimo nariai, balsuosime. Prašom registruotis. Balsuosime. Balsuoti teiksiu tokią formuluotę. Kadangi šie klausimai dar nėra įrašyti į darbotvarkę, tai... Gerbiamieji Seimo nariai, nežinosite, kaip balsuoti. Prašom registruotis. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom klausyti, kad paskui nereikalautumėt perbalsuoti, nes aš prieš balsavimą paklausiu, ar visi supratote klausimą, kurį aš teikiu balsuoti. Jeigu atsakysite, kad visos frakcijos suprato, niekas neprotestuos, perbalsavimo nebus.
Gerbiamieji Seimo nariai, užsiregistravo 95 Seimo nariai. Aš teikiu balsuoti 3a ir 3b punktus, kurie dar buvo neįrašyti į šios dienos darbotvarkę, ir mes turime balsuoti, ar įrašome į darbotvarkę. Tie Seimo nariai, kurie nori, kad šie klausimai būtų įrašyti į darbotvarkę, paspaus mygtuką “už”, tie Seimo nariai, kurie mano, jog jų nereikia įrašyti į šios dienos darbotvarkę, paspaus mygtuką “prieš” arba susilaikys. Ar visos frakcijos suprato? Ar nėra protestuojančių frakcijų, kad mes nesupratome. Supratot visi? Ačiū. Tada prašom pasiruošt balsuot. Dar kartą kartoju. Kas mano, kad 3a ir 3b punktai turėtų būti įrašyti į šios dienos darbotvarkę, paspaudžia mygtuką “už”, kas mano kitaip, spaudžia mygtuką “prieš” arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašom.
Už - 40, prieš - 33, susilaikė 7. Pirmininke, balsuojat kaip nors? Susilaikėt? Susilaiko 8. Klausimas neįrašomas į šios dienos darbotvarkę. Ačiū. Viskas. Pirmininke, prašom tada.
E.BIČKAUSKAS. Kadangi iš tikrųjų šiek tiek sutaupėm laiko, Seniūnų sueigoje buvo siūlyta Savivaldybių komitetui pateikti nutarimo projektą “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl savivaldybių sąjungos” pripažinimo netekusiu galios”. Siūlyčiau įrašyti į rezervinių klausimų sąrašą, jeigu kartais būtų laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal Savivaldybių komiteto vardu, pone Sadkauskai. Būkit malonus. Po to Seimo narys K.Kubertavičius.
A.SADKAUSKAS. Aš nuolankiai prašiau Sueigoje ir nuolankiai prašau visų, kad būtų įrašyta.
PIRMININKAS. Jūsų nuolankumą mes žinome, pone Sadkauskai. Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom. Šiuo klausimu?
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tų klausimų, kurie iš rezervinių perkelti į pagrindinę darbotvarkę mūsų bendru sutarimu, mes tų įstatymų projektų nebeturime. Reikėtų paprašyti sekretoriato, kad padalytų. Padaugintų ir išdalytų visiems.
PIRMININKAS. Tai galima padaryt, nors pateikiant nebūtina. Statutas nereikalauja, bet galima paprašyti, kad tai būtų padaryta. Ar girdi sekretoriatas? Prašo išdalyti tuos projektus. (Balsas iš salės) Ačiū. Tai niekas neprieštaraujat, kad įrašytume į savaitės darbotvarkę, į šios dienos rezervinius klausimus tą klausimą, kurį siūlo ponas A.Sadkauskas? Pritariame visi. Ačiū. Darbotvarkė patvirtinta.
Miškų įstatymo projekto Nr.663(7) svarstymo tęsinys ir piėmimas (94.11.22)
5sesija 32p svarstyti klausimai
Toliau tęsiame priėmimo procedūrą. Miškų įstatymo projekto priėmimo procedūra. Prašome poną ministrą į tribūną. O kol ponas ministras ateis į tribūną, aš noriu jus informuoti, gerbiamieji Seimo nariai, kad Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad jeigu atsiras dar koks nors papildomas rezervas, tai mes imsime paskutiniuosius klausimus iš šios dienos darbotvarkės ir bandysime juos išspręsti anksčiau, kad būtų galima anksčiau baigti Seimo posėdį. Seniūnai neprieštaravo, aš tikiuosi, kad Seimas taip pat neprieštaraus. Pirmasis kandidatas į rezervinį klausimą, į tą rezervinį laiką, jeigu tokio atsirastų, yra rezoliucija dėl alkoholio.
Gerbiamasis ministre, aš jus noriu informuoti, taip pat visus Seimo narius, kad praeitą kartą nepriėmėm kelių punktų, kelių straipsnių. 7 straipsnis buvo atmestas, dabar jau yra suderinta redakcija ir mes turėsime priimti 7 straipsnį bei dar kelis straipsnius. Prašom, ministre. Jūsų žodis.
A.VASILIAUSKAS. Dėl 7 straipsnio. Iš tikrųjų jis buvo pakoreguotas, atsižvelgiant į Seimo narių pastabas. Konkrečiai, jeigu jūs savo rankose ne visi turit, galiu pasakyt, kad 7 straipsnio trečioje pastraipoje, kaip siūlė Seimo nariai V.Šumakaris ir B.Rupeika, įterpti tokią formuluotę: “Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai turi teisę turėti tarnybinį ginklą” (mes buvom siūlę), o jie siūlo pataisą “turėti ir Vyriausybės nustatyta tvarka nešioti”. Mums ji visiškai priimtina.
Dar viena pastaba. Tų pačių Seimo narių. Buvo priešpaskutinė pastraipa antrame puslapyje, jeigu kas turit šitą redakciją. Jie norėjo papildomai įrašyti tokius žodžius po šitų, kuriuos skaitau: “tvirtina gyvūnų ir vaistažolių naudojimo limitus, reglamentuoja”, buvo “jų apskaitos tvarką ir naudojimo sąlygas”, šitą išbraukti, o įrašyti “ir kontroliuoja miško gyvūnų apskaitą ir naudojimą”.
PIRMININKAS. Taip pat priimat?
A.VASILIAUSKAS. Taip pat mes šitą nuoširdžiai priimam.
PIRMININKAS. Buvo dar viena pataisa. Tuojau pasakysiu kur.
A.VASILIAUSKAS. Trečia.
PIRMININKAS. Šeštame. “Išteklių naudojimas”.
A.VASILIAUSKAS. Dėl išteklių naudojimo. Turiu pasakyt (čia turbūt ne paslaptis) vakar Seimo frakcijoje buvo apsvarstytas tas klausimas, buvo pasikeista nuomonėm ir po šio posėdžio mes su Seimo nariu V.Šumakariu radom sprendimą, kad ta redakcija, kuri pateikta mūsų variante, jam visiškai priimtina, ir, kiek supratau, jis praktiškai to klausimo nekelia.
PIRMININKAS. Aš noriu paklausti pono V.Šumakario, pataisų autoriaus. Ar su viskuo sutinkate, ką pasakė ministras? Prašom.
V.ŠUMAKARIS. Taip. Aš labai dėkingas ministrui, su kuriuo mes sutarėm vėlai vakare. Tačiau reikia pasakyti, kad Seime tos pataisos, kuri buvo priimta, mes nebuvom gavę. Kai mums ministras parodė - viskas aišku. Aš dar kartą atsiprašau paties ministro ir dėkoju jam.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Daugiau pataisų 7 punktui nėra, todėl aš noriu paklausti jūsų, ar yra oponuojančių 7 punktui. Nėra? (Balsai iš salės) Iš to sąrašo, kuris čia yra. Aš dar kartą ištrinsiu sąrašą. Jeigu kas oponuoja 7 punktui, prašom paspaust. Seimo narys K.Kubertavičius oponuoja. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Aš ne visam 7 straipsniui, bet 7 straipsnio 14 pastraipai, 14 daliai oponuoju.
PIRMININKAS. Bet nieko nepateikėt. Oponuoja. Mes negalim dabar oponuot straipsnio daliai. Galim oponuot arba visam straipsniui, arba pritart visam straipsniui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritart 7 straipsniui? Pritarta.
Prašom toliau, ministre.
A.VASILIAUSKAS. Buvo nepriimtas 13 straipsnis. Dėl 13 straipsnio yra Seimo nario P.Jakučionio pastaba, ne pastaba, o siūloma pirmosios pastraipos kita redakcija. Ta redakcija, jeigu Seimo nariai turi gavę... Aš nežinau, ar verta skaityt, ar neverta, bet ji mums taip pat visiškai priimtina.
PIRMININKAS. Tai jeigu jūs priimat, manau, ponas P.Jakučionis jos taip pat neatsiima. Priimat, taip? Daugiau pastabų nebuvo? Ar galima pritarti 13 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Prašom toliau, pone ministre.
A.VASILIAUSKAS. Toliau. Juridinio skyriaus siūlymu buvo įrašytas vadinamasis 27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Aš norėčiau jį perskaityti. “Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 d. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos miškų įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos miškų kodeksas, kuris paskelbtas 1979 m. “Žiniose”.
PIRMININKAS. Kas nors oponuoja? Seimo narys J.Veselka. Ne, niekas neoponuoja. Ar galim priimti 15 straipsnį, kurio tokia redakcija...
A.VASILIAUSKAS. 27.
PIRMININKAS. A, naujas. 15 dar palikot.
A.VASILIAUSKAS. Dėl 15...
PIRMININKAS. Tada palaukit. Ar galima 27 straipsnį priimti bendru sutarimu? Pritariam. Grįžkit prie 15, pone ministre.
A.VASILIAUSKAS. O 15 straipsnis... Tiesiog jau dabar yra pateiktas Seimo nariams. Mūsų siūlymas faktiškai toks, koks yra Seimo Juridinio skyriaus siūlymas. “Tarnybinės žemės dalos”. Jis labai trumpas. Vietoj mūsų nelabai tobulos redakcijos Juridinis skyrius siūlo tokią: “Miškų urėdijos ir valstybiniai parkai turi teisę jiems suteiktose žemėse skirti savo darbuotojams tarnybinės žemės dalas. Jų skyrimo normas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši žemė neprivatizuojama”. Mes visai sutinkam su tokia Juridinio skyriaus formuluote.
PIRMININKAS. Ar oponuojančių yra? Nėra. Tada priimtas ir 15 straipsnis. Daugiau straipsnių yra, pone ministre?
A.VASILIAUSKAS. Visiems kitiems straipsniams buvo pritarta. Nebent būtų smulkių pastabų, jeigu dabar dar galima.
PIRMININKAS. Ne. Redakcinių pastabų nereikia. Gavę iš Seimo narių redakcinių pastabų, dar galite patys patvarkyti jau po priėmimo. Tai numato Statutas.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paklausti jūsų... Dabar turbūt reikia balsuoti dėl viso įstatymo. Visi straipsniai priimti. Ar taip, ministre?
A.VASILIAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Tada aš noriu paklausti, ar yra oponuojančių visam įstatymui? Seimo narys J.Veselka oponuoja. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, aš oponuočiau labai kukliai dėl to, ką mes kalbėjome...
A.VASILIAUSKAS. Aš apie tai ir norėjau sakyti.
J.VESELKA. 5 straipsnyje yra tas ribojimas, kad negali būti miškai skaidomi, jeigu tampa mažesni kaip 5 ha. Jūs žinote, kad jau daug žmonių pasidalijo tuos miškus. Veikia 2 metrų pločio linija. Todėl aš pritarčiau, kaip mes sutarėme, jeigu sutiktumėte po to greitai pateikti pataisą, kad leistume žmonėms dalytis. Nes jūs žinot lietuvius. Jie gali aukotis dėl tėvynės, bet dėl duonos kąsnio gali ir gerklę perplėšti. Tad leiskim jiems pasidalyti miškus. Jeigu sutinkat su tuo, aš pritariu.
PIRMININKAS. Negalvokit taip blogai apie Lietuvos žmones, gerbiamasis Seimo nary Veselka.
Pone ministre, vėliau jūs atsakysite. Toliau Seimo narys A.Bajoras.
A.BAJORAS. Aš neoponuoju. Aš galiu tik pritarti ir prašyti visų Seimo narių, kad balsuotų už visą šį įstatymą, kadangi aš manau, jog tai vienas iš įstatymų, prie kurio buvo daugiausia dirbta. Aš manau, kad dauguma pataisų priimtos. Manau, kad įstatymas yra visai neblogas. Nėra 100% tobulas. Aš dar nežinau tobulo įstatymo, kurį mes būtume priėmę, bet šitas - vienas iš geriausių. Todėl agituoju visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka.
L.ALESIONKA. Aš pritariu šiam įstatymo projektui, kuris atsakingai ir rimtai bei neskubotai paruoštas. Aš, pritardamas projektui, kaip tik sakau gerbiamajam ministrui, kad nereikėtų pritarti J.Veselkos siūlymui ir gabaliukais draskyti plotus bei sukurti naujas problemas ir rietenas. Pritariu įstatymui. Ačiū, ministre, kad jūs jį paruošėt.
PIRMININKAS. Ponas A.Sadkauskas. Galima pritarti ir nepritarti.
A.SADKAUSKAS. Aš galiu tik pritarti. Man malonu, kad dvi ministerijos galutinai sutarė, ir, kaip kalbėjo A.Bajoras, tikrai įstatymas išėjo visai neblogas.
PIRMININKAS. Dabar galima tik nepritarti. Seimo narys J.Tartilas gali nepritarti. Norėtų...
J.TARTILAS. Aš prieš tuos, kurie balsuos prieš.
PIRMININKAS. Vadinasi, nepritariat tiems, kurie balsuos prieš.
Seimo narys K.Jaskelevičius gali nepritarti irgi.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manyčiau, kad šio įstatymo priėmimas galėtų būti pavyzdžiu priimant kitus įstatymus.
PIRMININKAS. Čia jau komentaras. Dabar ministro žodis, ir balsuosime.
A.VASILIAUSKAS. Aš dėkoju Seimo nariams už įdėtą didelį triūsą tobulinant šitą įstatymą. Noriu pasakyti, kad Seimo nario J.Veselkos siūlymui aš pats asmeniškai iš principo neprieštarauju, bet oficialiai remiu... Mane įtikino Seimo nariai, kad tegu lieka ta pastraipa tokia, kokia ji buvo aprobuota.
PIRMININKAS. Prašom registruotis, gerbiamieji Seimo nariai.
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš teikiu balsuoti Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. Kas už šį įstatymą, prašom pakelti rankas?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 71.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš nėra.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 3.
PIRMININKAS. Miškų įstatymas 71 Seimo nariui balsavus už ir 3 susilaikius priimtas. Dėkojame ponui ministrui ir linkime visiems miškininkams jį taikyti. O aš norėčiau dar padėkoti ponui ministrui, kad jis, žinodamas kai kurias alternatyvas, kurios buvo labai nepalankios, nepagailėjo laiko, susitiko su alternatyvų autoriais ir suderino problemas. Taip jis sutaupė daug brangaus Seimo laiko. Ačiū jums, pone ministre.
A.VASILIAUSKAS. Aš labai noriu padėkoti Gamtos apsaugos komiteto, Ekonomikos komiteto nariams, kurie visi be išimties mums pritarė. Ir dar noriu patikinti visus Seimo narius, kad nauja ministerijos vadovybė iš tikrųjų padarys viską, kad tos čia tvyrančios nerimo nuotaikos, kurios turi tam tikrą pagrindą... Mes padarysim viską, kad Lietuvos miškas nebūtų išvagiamas, o pavyzdingai tvarkomas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pone ministre.
Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime daug rezervinio laiko. Dabar galėtume pakviesti į tribūną poną A.Sadkauską, kuris norėjo pateikti savo įstatymą. Prašom. Prašom, pone Sadkauskai. (Balsai iš salės) Ką reiškia ačiū? Ponas P.Papovas. Prašau.
Po to ruošiasi ponas B.Genzelis. Prašau, pone Papovai.
5sesija 32p svarstyti klausimai
P.PAPOVAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Savivaldybių komitetas pateikia Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl savivaldybių sąjungų” pripažinimo netekusiu galios” projektą. Savivaldybių komitetas teikia šį nutarimą todėl, kad iki šių savivaldybių įgaliojimų pabaigos liko 4 mėnesiai. Penkerių metų kadencija baigiasi kovo 24 d. Yra priimtas Vietos savivaldos įstatymas, kuriame yra nuostata dėl savivaldybių asociacijos įsteigimo, kuri atstovautų visoms savivaldybėms Seime, Prezidentūroje ir Vyriausybėje. Todėl šis buvęs Aukščiausiosios Tarybos nutarimas netenka galios ir daroma tai truputį anksčiau, negu įsigaliojo naujas įstatymas todėl, kad nebūtų steigiamos naujos savivaldybės sąjungos iki šios kadencijos pabaigos. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai.
Ponas J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Iš pradžių aš norėčiau pasitikslinti, ar čia kalbama apie Nr.1243?
P.PAPOVAS. Nr.1023. Apie numerį?
J.LISTAVIČIUS. Taip.
P.PAPOVAS. Nr.1214.
J.LISTAVIČIUS. O aš galvojau, kad Nr.1243.
PIRMININKAS. Ponas V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, aš noriu paklausti, ar tikrai mums reikia tokį projektą svarstyti, tokį projektą priimti? Galbūt iš tiesų galėtų savivaldybių sąjunga, kurią jūs minite, pati nuspręsti apie savo veiklos nutraukimą. Ar tai nėra tam tikras nurodymas iš aukščiau? Juo labiau kad jeigu tokia asociacija kuriama, ji atstovaus, tai žmonės savivaldybėse patys turėtų progos įsitikinti, kad yra nauja organizacija, kuri kokybiškesnė ir kurioje gali dalyvauti visos savivaldybės. Ar čia nėra dirbtinis procesas iš mūsų pusės?
P.PAPOVAS. Ačiū už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, šiuo nutarimu netenka galios tik nutarimas “Dėl savivaldybių sąjungų”. Tačiau tos sąjungos, kurios įsisteigusios, nenaikinamos. Jos egzistuoja ir egzistuos. O dėl naujos asociacijos... Tai galima bus steigti savivaldybių asociaciją tik įsigaliojus naujam Vietos savivaldos įstatymui.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra? Aš noriu pasiklausti gerbiamųjų Seimo narių, ar pritariame pateikimui, įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą? Noriu jūsų paklausti, gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti bendru sutarimu pateikimui? Pritariame pateikimui, įrašome į sesijos darbų programą, pradedame svarstymo procedūrą. Kokį siūlote pagrindinį komitetą?
P.PAPOVAS. Savivaldybių komitetą.
PIRMININKAS. Pagrindiniu siūlomas Savivaldybių komitetas. Niekas neoponuoja? Niekas. Kokia svarstymo Savivaldybių komitete data? Pone pirmininke Sadkauskai, kada Savivaldybių komitete svarstysite?
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kiek galima greičiau.
PIRMININKAS. Tai jūs sakykite datą.
A.SADKAUSKAS. Mes pasiruošę kitą savaitę.
PIRMININKAS. Kurią dieną? Kita savaitė ilga.
A.SADKAUSKAS. Antradienį.
PIRMININKAS. Antradienį 11 val., taip?
P.PAPOVAS. Ne. Komitete reiktų pirmadienį, o ne antradienį.
PIRMININKAS. Aš klausiu, kada svarstoma komitete?
A.SADKAUSKAS. Tai mes jį svarstysim rytoj 11.00 val.
PIRMININKAS. Rytoj 11.00 val. komitete bus svarstomas. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Papovai.
Rezoliucijos “Dėl valstybinio alkoholio monopolio” projekto Nr.1245 pateikimas (94.11.22)
5sesija 32p svarstyti klausimai
Vėl mes turime daug rezervinio laiko. Kviečiame poną B.Genzelį į tribūną. Pagal bendrą sutarimą jis pateikia rezoliuciją. Tai mes galėsime anksčiau baigti Seimo vakarinį posėdį.
Prašom, pone Genzeli.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau paaiškinti, kodėl kilo sumanymas pateikti šią rezoliuciją. Yra įstatymo projektas, kuris jau seniai pateiktas, bet jis visą laiką vilkinamas ir iki šiol nepriimamas. Žinome, kad rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio. Aš galvoju, jeigu bus priimta rezoliucija, tai rezoliucija parodys, kaip nusiteikę Seimo nariai. Vis dėlto įstatymo rengėjams tai bus tam tikra nuostata. Aš prisimenu, kaip mes ruošėme Konstitucijos projektą, kai buvo referendumu priimtas 1 straipsnis, kad Lietuva demokratinė respublika. Aš žinau, kaip tos nuostatos buvimas padėjo mums rengti Konstituciją, kadangi kiekvieną kartą buvo galima pasakyti, kad jūs prieštaraujat tautos išreikštai valiai. Jeigu Seimas šiandien pritars rezoliucijos projektui, tai mes lengviau priimsim įstatymą. Kodėl reikalingas šitas monopolis valstybei? Aš nekalbu apie tai, kad pajamos papildys biudžetą. Bus kontroliuojami visokie kontrabandiniai nuodai. Ir aš tuos oponentus, kurie prieštarauja tai rezoliucijai ir nori vieno, kad būtų duodamos licencijos... Ką reiškia licencijos davimas? Vadinasi, vieniems duos, kitiems - ne. O tai sudarytų labai geras sąlygas korupcijai. Kitas kelias - visiems išduoti, jeigu vengtume korupcijos. Tai, vadinasi, nekontroliuojama alkoholio prekyba, ir visos pajamos į vertelgų rankas. Dėl to aš siūlau šią rezoliuciją priimti. Rezoliucija mūsų komitete buvo vieningai priimta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Net 15 Seimo narių, neabejingų alkoholiui, nori jūsų paklausti.
Seimo narys L.Alesionka. Prašom.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žmogus, kuris, sakysim, teikė Seimui Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuriam būtent Seimas pritaria, ir kuriam reikėjo savo laiku net nepritarti Vyriausybės nuomonei, aš turėčiau tik džiaugtis, kad tokia rezoliucija pateikta. Deja, aš reiškiu tiktai nustebimą ir stengiuosi susilaikyti nuo kitokių žodžių. Dovanokit, kam reikalinga mitinginio lygio rezoliucija... (Balsas iš salės) Gerbiamasis mano kaimyne, leiskit man susikaupti šnekant. Kam reikalinga mitinginio lygio rezoliucija, kuri agituoja ir nieko kito nepasako? Gerbiamieji, štai mano rankose...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, klausimui skirta tik 1 min. Bet jūs galite užsirašyti ir pasisakymui. Paprašykite, kad neišbrauktų jūsų pavardės iš kompiuterio.
L.ALESIONKA. Gerai. Tada aš formuluoju klausimą ir paprašau laiko pasisakymui.
PIRMININKAS. Prašau.
L.ALESIONKA. Aš klausiu, gerbiamasis profesoriau, jūsų štai ko. Jūs žinote Seimo Statutą ir tvarką, pagal kurią svarstant priimamas vienoks ar kitoks dokumentas. Kadangi į Seimo darbotvarkę jau įtrauktas Alkoholio kontrolės įstatymo priėmimas kitą savaitę ir, kaip sako Č.Juršėnas, “kraujas iš nosies”, bet darbinė grupė turės šitą paruošti bei paskutinius taškus sudėti. Jūsų rezoliucija vėluos, ji priėmimo tvarka eis iš paskos. Kokia jos nauda?
B.GENZELIS. Aš trumpai atsakau. Tai yra Seimo nuostata, ar mes už valstybės kontrolę alkoholiui, ar ne. Šitą rezoliuciją priėmus būtų užkirstas kelias lobizmui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jus informuoti, kad dabar galima ir klausti, ir paprašyti, kad neišbrauktume iš kompiuterio, jeigu kas norės pasisakyti. Tai prašom prieš kalbant ir pranešti. Aš Seimo narį L.Alesionką palikau.
Prašau. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš taip pat pirmiausia paprašyčiau, kad paliktumėt jūs mane pasisakymui. O iš esmės aš pritarčiau rezoliucijai. Galbūt vienaip ar kitaip tas reikalas ir greičiau pajudėtų. Ir aš galiu pasakyti, pakartoti L.Alesionkos... Tuoj aš klausimą irgi suformuluosiu. Sudaryta mūsų darbo grupė. Aš manau, kad mes jau šiandien susirinksim. Bet aš niekaip nesuprantu tos rezoliucijos. Mano klausimas būtų štai toks: kaip mes galim šiandien, kai nuėjęs taip toli privatizavimo procesas, vėl sugrąžinti, denacionalizuoti tai, kas privatizuota. Tai didmeninės ir mažmeninės prekybos taškai. Man, kaip ekonomistui, tai nesuprantama. Gal jums tai būtų aiškiau ir jūs galėtumėt man tą paaiškinti kažkaip. Ar jūs siūlote denacionalizaciją, ar jūs matote šitos rezoliucijos principu kokius kitus kelius, kurie išvestų iš aklavietės, ar kaip kitaip?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Zimnickai, tik patikslinkite. Jūs sakėte, kad jūs pritariate rezoliucijai, bet jos nesuprantate. Ar aš teisingai jus supratau?
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Pirmiesiems sakiniams aš pritariu, bet pabaigos niekaip nesuprantu.
B.GENZELIS. Aš neturėčiau nieko naujo pridurti prie to, ką aš iš pradžių sakiau. Aš neturiu ko nors naujo pridurti. Aš manau, kad aš atsakiau į šį klausimą.
PIRMININKAS. Prašau. Ponas J.Listavičius.
B.GENZELIS. Jeigu mes kur nors padarėm klaidų, tai nereiškia, kad ir toliau turime gilinti. Mano supratimu ir kiek aš žinau, tai yra labai daug pajamų. Tai nereiškia, kad jeigu yra patalpos, tai tų patalpų negalima išsinuomoti. Vis dėlto dar yra neprivatizuotų objektų. Ir šiandien pasakyti taip, kad viskas jau privatizuota, nevisiškai tikslu. Ir neprivatizuotuose objektuose galime įsteigti parduotuves bei rasti vietos sandėliavimui. Bet jeigu norima naudotis privilegija išdavinėti licencijas, tai mano ir komiteto argumentai asmenų nepaveiks.
PIRMININKAS. Ponas J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas rezoliucijai norėčiau paklausti. Jūs siūlote visišką alkoholio monopolį, o kaip dėl sveikos konkurencijos ir dėl rinkos kainų? Ačiū.
B.GENZELIS. Aš galvoju, kad vis dėlto tam tikrose srityse, kad alkoholio... Sveika konkurencija... Ką reiškia? Man nesuprantamas klausimas. Kas daugiau parduos alkoholio - tai yra sveika konkurencija? Taip mes suprantam?
PIRMININKAS. Ponas S.Malkevičius. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Aš pirmiau noriu paklausti, o paskui man pasisakymui duosit laiko.
PIRMININKAS. Prašau.
S.MALKEVIČIUS. Tikslas kilnus. Ir visi suprantam, kad šito reikia. Bet ar jūs nebandėt pagalvoti, ar nėra kitokių metodų tam pačiam tikslui pasiekti? Nes tai, ką jūs siūlote, kaip sakė ponas V.Zimnickas, šiandien labai komplikuota.
B.GENZELIS. Rezoliucija yra moralinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Norėčiau paprašyti, kad mane užrašytumėt ir pasisakymui. O dabar klausimas. Yra tik viena abejonė. Ar galima rezoliuciją įvykdyti labai greitai, per trumpą laiką? Tai aš norėčiau, kad jūs pasakytumėt savo nuomonę. Dėl mažmeninės prekybos. Kaip jūs įsivaizduojate, kad ji būtų perimama valstybės? Per kokį laiką tai būtų galima padaryti, kaip tai būtų galima geriausiai atlikti, nes nuo to priklausys, ar bus monopolis, ar nebus? Nes jeigu liktų mažmeninė prekyba labai ilgai ir neterminuotam laikui privačiose rankose, tai monopolis neveiktų. Tai kaip jūs galvojate šitą rezoliuciją įgyvendinti?
B.GENZELIS. Įgyvendinimas yra įstatymo reikalas. Paskui turi būti nutarimas dėl įstatymo įsigaliojimo. Aišku savaime, per vieną dieną to neuždrausi. Bet turi būti nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo. O kaip visa tai padaryti, yra įstatymas. Aš dar kartą kartoju, kad mūsų yra tik nuostata, ar mes pasisakome prieš, ar mus ir toliau patenkina esama padėtis, kuri yra dabar. Mes žinome, kad Prezidento dekretas šiuo klausimu yra pateiktas. Kai kitus pateikia, tai mes ieškome būdų, kad jeigu Prezidentas pasakė, tai šventa, tuojau pat turime svarstyti. O šiuo klausimu mes delsime iki begalybės.
PIRMININKAS. Ponas A.Katkus.
J.A.KATKUS. Iš tikrųjų šios rezoliucijos įgyvendinimas, paskui įgyvendinimas įstatymo forma bus labai sunkus, man atrodo. Tačiau tikslai yra aiškūs ir kilnūs, reikia visa tai palaikyti. Aš, pavyzdžiui, siūlyčiau, jeigu jūs priimtumėte, įrašyti dar vieną sakinį, kad visos pajamos dėl alkoholio monopolio būtų nukreiptos kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoms.
B.GENZELIS. Vadinasi, čia pageidavimas. Aš pritariu gerbiamajam A.Katkui, tam, ką jis sakė.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Pangoni.
J.PANGONIS. Gerbiamasis pranešėjau, pritariu jūsų minčiai, kad tikrai valstybė nesurenka pakankamai lėšų iš alkoholio, taip pat jūs gerai žinote, jog ir iš naftos nesurenka. Labai mažą dalį surenka akcizų ir kitų mokesčių. Aš jūsų norėčiau paklausti. Ar jūs nemanote, kad, net ir priėmus tą įstatymą dėl alkoholio monopolio, vis tiek Lietuvoje bus ta pati padėtis dėl mokesčių surinkimo iš šių visų sričių, jeigu nebus imtasi kardinalių priemonių iš esmės? Kitaip sakant, jeigu nebus patobulinta įstatymų vykdymo kontrolė ir mokesčių surinkimo mechanizmas. Ar nebus tiktai eilinis pliaukštelėjimas ir šita rezoliucija, ir tas įstatymas, kurį mes priimsime?
B.GENZELIS. Aš visiškai sutinku, jog taip gali atsitikti, kad jokia rezoliucija, joks įstatymas neduos laukto rezultato, jeigu nebus to įstatymo vykdymo mechanizmo. Bet jeigu valstybės monopolis, prekyba ir viskas valstybės rankose, tai valstybė ir kontroliuoja. Aš visiškai su jumis sutinku, kad tai nėra panacėja, bet reikia mėginti bent dalį...
PIRMININKAS. Ponas L.Milčius.
L.MILČIUS. Norėdamas, kad rezoliucijos pateikimui šiandien jau būtų pritarta, atsisakau klausimo taupydamas laiką.
PIRMININKAS. Ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Ponas prelegente, aš norėčiau paklausti tokį klausimą. Turbūt klystu, bet man susidarė toks įspūdis. Kadangi tik 15 Seimo narių norėjo paklausti dėl tos rezoliucijos, aš darau tokią išvadą, kad Seime yra tik 15 fiziškai sveikų žmonių. Todėl klausimas: ar Seimas gali svarstyti ir normaliai priimti Alkoholio įstatymą, kai yra tik 15 fiziškai sveikų žmonių, dar galinčių išgerti, o visi kiti jau nebegali?
PIRMININKAS. Ponas V.Petkevičius. Prašau.
B.GENZELIS. Ačiū, kad gerbiamasis J.Veselka ir save priskiria prie tų 15, kurie dar sugeba.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, juk rengiamas įstatymas, įvedamas valstybės monopolis alkoholiui ir tabakui. Tai kam reikalinga šita iš paskos bėganti rezoliucija? Per bangas jūs bėgsite ar su bure plauksite?
B.GENZELIS. Aš atsakiau, jog tai yra nuostata, kad Seimas įsipareigotų kuo greičiau priimti šitą įstatymą.
V.PETKEVIČIUS. Tai ne nuostata, tai yra klausimo vilkinimas, ir daugiau nieko.
PIRMININKAS. Ponas G.Paviržis. Ponas G.Paviržis! Nėra. Ponas V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Be to, kas buvo pasakyta, aš nieko naujo nepasakysiu. Pritariu.
PIRMININKAS. Ponas A.Salamakinas. Klausti galima, ne tik pritarti.
A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau klausti ir norėčiau, kad mane paliktumėte sąraše.
PIRMININKAS. Gerai, paliksiu. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs jau teigėte, kad vis dėlto kažkas yra kaltas dėl to, kad šitas įstatymas nėra priimamas. Taip?
B.GENZELIS. Morališkai - taip.
A.SALAMAKINAS. Tada aš prašyčiau, kad toje rezoliucijoje galbūt įvardytume, kas yra kaltas. Pradedame pagal alfabetą, t.y. nuo A raidės, ir baigiame paskutiniąja raide Ž, ir susirašome visi 139 Seimo nariai į tą rezoliuciją, kas kaltas dėl to, kad įstatymas nepriimamas. O man atrodo, kad jūs šiuo atveju turėtumėte būti įrašytas pirmuoju kaltininku, nes jūs šita rezoliucija tiktai vilkinsite šito įstatymo priėmimą. Tai aš sakiau ir sudarant šios dienos darbotvarkę, kad jūs atsiimtumėte šitą, o iš karto teiktume įstatymo projektą priimti. Ar nesutiktumėte įrašyti save pirmuoju kaltininku dėl to, kad įstatymas nėra priimtas?
B.GENZELIS. Labai įdomi ir šauni yra jūsų logika. Rezoliucija yra vienas dalykas, o įstatymas... Būtent kur yra siejama rezoliucija su įstatymo priėmimu? Įstatymo niekas neblokuoja. Prašom teikti, ir įstatymas tuojau pat gali būti priimamas, nors ir rytoj. Nenoras priimti šitos rezoliucijos dar kartą rodo, kiek Seime yra alkoholio lobistų. (Triukšmas salėje) Lobistų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu jus tik patikslinti. Rezoliucijos priėmimas - tai jokiu būdu nėra įpareigojimas Vyriausybei. Vyriausybė gali tą rezoliuciją perskaityti ir ramiai padėti po labai, sakyčiau, storu stiklu.
Seimo narys K.Kubertavičius. Prašom.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų iš pateikiamų klausimų matyti, kad problema labai opi. Bet aš norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs manote iš tiesų, kad mažmeninėje prekyboje alkoholiui turi būti valstybės monopolis?
B.GENZELIS. Aš manau, taip. Ir aš kartoju, kad tai yra ne mano vieno nuomonė, rezoliucija yra priimta mūsų komitete vienbalsiai.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Dirgėla. Prašom.
K.DIRGĖLA. Aš pritariu pačiai rezoliucijai, kad reikia būtent valstybinio alkoholio monopolio įstatymo. Tačiau paskutinioji rezoliucijos dalis, nusakanti, iš anksto apibrėžianti, kad bus valstybinė mažmeninė bei didmeninė prekyba ir gamyba... Tai, man regis, palikime įstatymo svarstymo laikotarpiui suderinti šiuos klausimus. Iš anksto nusistatę ir paskui neįvykdę (o įvykdyti, aš galiu pasakyti, nerealu šitą nuostatą), tai mes, pats Seimas, paprasčiausiai nerimtai atrodysim. Patys sau užduodam ir neįvykdom.
PIRMININKAS. Atsakykit, jeigu matote čia kur nors klausimą.
B.GENZELIS. Na, aš galvoju, kad tie dalykai turi būti numatyti įstatymu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, visi, kurie norėjo paklausti, jau paklausė. Dabar pasisakymai. Aš prašysiu pranešėjo truputį paklausyti, ką sakys kolegos. Paskui bus jūsų teisė siūlyti rezoliuciją priimti be pataisų arba jūs dar norėsite redaguoti, o Seimas spręs. Seimas spręs keliais balsavimais: arba priimam rezoliuciją be pataisų, jeigu jūs siūlysite, arba ji grąžinama redaguoti, arba atmetama.
Todėl dabar prašom paklausyti, ką sako Seimo narys V.Astrauskas. Prašom. Jums 5 min.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, visų pirma noriu pasakyti, kad aš labai pritariu ir tai drąsai, ir tam norui, kurį pareiškė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Iš tikrųjų problema yra labai uždelsta ir delsiama sąmoningai. Pasakyčiau, kad dėl šito delsimo yra kaltas Sveikatos pakomitetis, kuris faktiškai nieko nepadarė per paskutiniuosius metus, kad tas įstatymas būtų svarstomas toliau. O padaryti buvo galima, nes jau seniai buvo parengtas projektas, tam projektui yra pateiktos alternatyvos.
Visų pirma aš noriu pasakyti, kad čia klausimas yra ne tas, ar daugiau, ar mažiau bus išgeriančių, bet problema yra ta, kad bus surenkami mokesčiai tik į valstybės iždą, o tai yra labai svarbu. Ponas J.Veselka yra pateikęs aiškius duomenis, kiek būtų galima gauti milijonų litų, jeigu tai būtų valstybės kontrolėj. Negalima sieti čia su tuo, kad daugiau ar mažiau išgers, bet reikia sieti su tuo, kad bus surenkami mokesčiai. O pradėti nuo to reikia būtinai, nes tai yra gyvybinis mūsų šalies reikalas.
Dabar dėl to, kaip tas įstatymas įsigaliotų. Aišku, iš karto nebus galima įgyvendinti nė vieno to punkto. To įstatymo projekte, kuris yra pateiktas Seimui, kurio dabar nesvarstome, yra du mechanizmai: Nacionalinės sveikatos tarybos sukūrimas ir Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sukūrimas. Jau uždelsta ir taip, o tos dvi sąlygos uždels to įstatymo realizavimą dar kokiems metams. Taigi šita rezoliucija niekam nieko negali pagadinti. Čia yra tik nusistatymo pareiškimas, pilietinės drąsos išreiškimas, pasakymas tiesiai šviesiai, ar mes už tai, kad būtų valstybės kontroliuojamas alkoholio monopolis, ar ne. O dėl to, ar bus iš to didelė nauda ir apskritai nauda sveikatai, tai bus dvejopai. Visų pirma bus mažinamas licencijų išdavimas, jų dabar yra be galo daug, dešimt kartų daugiau negu, sakysim, yra Švedijoje, pardavimo “taškų” net vienam Vilniuje yra daugiau. Tai čia sudarytos sąlygos tam, kad alkoholis būtų naudojamas kuo plačiau. Bet ne tai svarbiausia. Reikalas yra tas, kad tas įstatymas būtų kuo greičiau priimtas. O šita rezoliucija, man atrodo, kaip tik pagreitins. Sakau, tai yra tik vienintelis kelias pastumti tą dalyką pirmyn, kad būtų aiškus nusistatymas, kokį turi Seimo nariai. Siūlau vieningai pritarti šitam rezoliucijos projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Malkevičius, po to Seimo narys V.Zimnickas. Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, na, aš jau sakiau, kad tikslas, aišku, yra kilnus. Aš abejoju, ar iš tikrųjų čia visi yra tokie alkoholio šalininkai, kaip sakė B.Genzelis. Bet truputėlį reikėtų pagalvoti dėl to, kad ta rezoliucija atrodytų, na, šiek tiek ekonomiškai raštinga. Ką tai reiškia monopolis? Šiandien monopolis, vienas dalykas, yra nerealus. Antras dalykas, jis neduos to efekto, kurio jūs laukiat. Nes visas gamintojo arba prekeivio santykis su valstybės biudžetu yra per mokesčius. Mokesčiai mums leidžia šitą galimybę. Galų gale mes esam numatę akcizą alkoholiui, tik reikia jį padaryti normalų. Tokiu būdu mes pasieksime, bet tai turi būti įstatyme. O čia mes galime parašyti tiktai norą, jog mes norim, kad Lietuvos žmonės mažiau gertų, o valstybė turėtų didesnį pelną iš to parduoto alkoholio, iš kurio šiandien nepaima to pelno. Bet šaknys yra visai ne ten, kur jūs galvojate - ne monopolyje, o mokesčiuose.
PIRMININKAS. Ponas V.Zimnickas, po to ponas L.Alesionka.
V.V.ZIMNICKAS. Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad ta rezoliucija būtų lyg ir priminimas dar kartą Vyriausybei, kad vis dėlto kuo skubiau šitie klausimai atsidurtų atitinkamam lygmeny, t.y. būtų svarstyti. Aš taip ir suprasčiau. Todėl, mano manymu, toks rezoliucijos priėmimas būtų tik priminimas. Bet jeigu jau mes svarstytume pagal ekonominę situaciją, tai visų pirma mes turėtume pradėti nuo sienų apsaugos, kad nebūtų įvežami kontrabandiniai dalykai... Juk yra licencijos, taip pat veikia ekonominiai svertai. Bet aš į tai nenorėčiau gilintis. Mano pasiūlymas būtų štai toks. Aš dar truputį norėčiau ją išplėsti.
Jeigu galima, aš ją skaitau: “Rezoliucija dėl valstybinio alkoholio ir tabako monopolio”. Čia yra du įstatymai, kuriuos, matyt, reikėtų kartu ir žiūrėti. Štai kaip tai atrodytų: “Šiuo metu, kai valstybei trūksta būtiniausių lėšų švietimo, mokslo, kultūros, medicinos bei socialinėms reikmėms, neleistina, kad įplaukos iš verslo alkoholiu ir tabaku patektų privatiems asmenims, o ne į valstybės biudžetą. Todėl būtina kuo skubiau dar šios sesijos metu priimti Alkoholio ir tabako kontrolės įstatymą”. Aš čia dedu tašką, ir tokia rezoliucija, matyt, būtų optimaliausia ir pasakytų viską, ką mes norim pasakyti. O tam yra darbo grupės, tam yra atitinkamos ministerijos, kurios ir privalo atitinkamai parengti rezoliuciją. Štai taip atrodytų ta rezoliucija priminimo principu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Deja, jūsų siūloma rezoliucija neužregistruota ir mes negalėsime jos svarstyti.
Seimo narys L.Alesionka. Ruošiasi Seimo narys J.Tartilas frakcijos vardu.
L.ALESIONKA. Gerbiamieji kolegos, aš žiūrėjau į laikrodį ir galvojau, kiek mes sugaišome laiko šitai mitinginei rezoliucijai. (Triukšmas salėje) Aš labai prašau kolegų... Na, nerėkit šalia manęs! Aš savęs negirdžiu, ką šneku, ir negaliu kalbėti iš salės! (Balsas iš salės) Arba tada aš eisiu į tribūną ir tęsiu ten kalbą, kur geriau.
PIRMININKAS. Prašom, galite eiti į tribūną, jeigu jums trukdo jūsų artimiausi kaimynai.
L.ALESIONKA. Kiek mes sugaišom laiko štai šitam klausimui, kai Seime niekaip neranda vietos kiti sveikatos įstatymai, neranda AIDS nacionalinė profilaktikos programa, kadangi fiziškai labai sunku gauti tą laiko tarpelį.
Gerbiamieji kolegos, šita rezoliucija vis dėlto ne tokia jau nekalta. Jeigu ji iš tikrųjų pasibaigtų taip, kaip pasiūlė gerbiamasis V.Zimnickas, tai ją, neturint ko veikt ir turint tuščio laiko Seime, būtų galima priimti. Bet, dovanokit, ji nepasibaigia tuo. Tai įpareigojimas Seimui padaryti tokį ir tokį, ir kitokį monopolį.
Štai mano rankose Oksforde išleista knyga, kur apibendrinta visų pasaulio šalių alkoholio politikos, alkoholio programų vykdymo, realizavimo patirtis. Šiandieną yra vienintelė pasaulyje šalis - Švedija, kuri turi visišką alkoholio monopolį visose jo gamybos ir prekybos srityse. Tai galėjo įdiegti tik tokia šalis, kuri šiemet jau švęs 100 metų tradiciją, kuri turtinga, kuri turi didžiulį šios politikos vykdymo mechanizmą, nepaprastai brangiai kainuojantį. Visos kitos šalys turi dalinį monopolį. Vienos iš jų turi gamybos monopolį, kitos didmeninės prekybos, tačiau mažmeninė prekyba, deja, yra monopolinė vienintelėje šalyje - Švedijoje. Mes tarėmės su Vyriausybės ekspertais, aš dalyvavau ne vienoje tarptautinėje konferencijoje šiuo klausimu. Atleiskite, šiandieną Seimui rezoliucijos forma įpareigoti darbo grupę, taip pat ir Vyriausybę, ir frakcijas, kurios iš esmės pritaria teiktam projektui, įpareigoti įsivesti visus tris monopolius, aišku, Lietuvoje nerealu įvykdyti arba kainuotų nepaprastai brangiai. Tai yra nerimta.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitete yra pakankamai labai rimtų žmonių, kurie iš pradžių, kaip gerbiamasis A.Raškinis, ir dirbo darbo grupėje rengiant Alkoholio kontrolės įstatymą, bet labai gaila, kad staiga atsirado rezoliucija, kurioje tiktai geri norai ir jokio kitokio pagrindimo.
Aš, baigdamas savo pasisakymą, vis dėlto prašau Seimą balsuoti prieš tokią rezoliuciją. Ir dar prašau, kad tokių nieko nereiškiančių ir tik laiką trukdančių rezoliucijų šioje salėje, šiame Seime, nebūtų teikiama. Man labai nepatogu tai sakyti mano gerbiamajam frakcijos kolegai komiteto pirmininkui, žilaplaukiui B.Genzeliui, bet, atleiskit, aš turėjau tai pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Tartilas frakcijos vardu. Po to Seimo narys V.Andriukaitis taip pat frakcijos vardu. Prašom, pone Tartilai, gal čia norėtumėte? Būtinai norite iš vietos? Prašau tada. Prašom dar kartą paspausti mygtuką. Prašau.
J.TARTILAS. Kadangi gydytojas L.Alesionka labai jaudinasi dėl sugaišinto laiko, nors svarstom itin svarbų klausimą, ir medikams jis ypač turėtų būti aktualus, kalbėsiu labai trumpai. Taip, aš už rezoliuciją. Už tai, kad alkoholis būtų gaminamas, realizuojamas, įvežamas, išvežamas valstybės. Pagaliau mąstykime ir apie tuos mokesčius, kurių šiandien, esant dabartinei tvarkai, valstybė nesurenka. Toks gana populiarus, visiems žinomas pavyzdys: carinėje Rusijoje trečdalis pajamų - iš alkoholio. Galbūt reikia ir mums priimti įstatymą, kad gerintume mokesčių surinkimą. Manau, pasisakyti prieš gali tie, kurie ne vien tiktai šildosi alkoholio laipsniais, bet galbūt šildosi ir prie nesurenkamų mokesčių. Pasisakymo prieš šią rezoliuciją aš negalėčiau vertinti kitaip. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį V.Andriukaitį. Po to baigiamasis žodis. Tiems Seimo nariams, kurie užsirašė kompiuteryje, primenu, kad tai reikėjo padaryti prieš ponui B.Genzeliui išeinant iš tribūnos. (Balsai salėje)
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad pateikta rezoliucija yra labai svarbus momentas Seimui aptarti vieną iš pagrindinių klausimų, iš tų klausimų, kurių Lietuvos Aukščiausioji Taryba ir Seimas iki šio laiko nesugebėjo apsvarstyti. Ir šiek tiek norėčiau pakomentuoti pono L.Alesionkos pasisakymą, kad ne tik Švedija turėjo šimto metų monopolio tradiciją, bet ir Lietuva per paskutiniuosius 50 metų turėjo lygiai tokią pačią tradiciją. Vadinasi, tas veiksnys, kad Lietuvoje jau buvo valstybinės tarnybos alkoholio valdymas, ta alkoholio valstybinio monopolio valdymo situacijos patirtis negalėjo būti niekaip nubraukta. Per paskutinius dvejus metus...
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Aš turiu raminti Seimo narį V.Jarmolenką ir kolegas. Būkite malonūs, kalbėkite tyliau, nes iš tikrųjų labai didelis ūžesys salėje. Prašom tęsti.
V.P.ANDRIUKAITIS. Per paskutiniuosius dvejus metus alkoholio gamyba ir didmeninė prekyba neleistinai išsprūdo iš valstybės rankų ir vien tik per 1993 m. kai kuriais skaičiavimais valstybė neteko apie 500 mln. įplaukų į biudžetą. Galima būtų prognozuoti, kiek valstybė neteko 1994 m. Manyčiau, kad dar didesni nuostoliai galimi ir toliau. Žinoma, šiuo metu yra pakankamai komplikuotas klausimas dėl tų sričių, kuriose alkoholio gamyba jau išsprūdusi, ir ką Seimui reikėtų daryti, kaip reikėtų susigrąžinti monopoliją. Čia vėlgi yra didelė ekonominė problema, tačiau ji nėra neišsprendžiama. Todėl galima galvoti, kokiais būdais reikėtų sugrąžinti didmeninę prekybą į valstybės rankas ir alkoholio gamybą į valstybės rankas. Bet jokiu būdu neužsimerkti ir pasakyti taip: ką darysime, jau išsprūdo, tegul eina. Nuostolių yra labai daug.
Kita vertus, niekaip negalima nesutikti su pono V.Zimnicko mintimi, tik nepasakyta iki galo: būtent Seimas privalo apsispręsti, ar atkuria alkoholio gamybos ir didmeninės prekybos monopolį, nes tiktai tokiu atveju įstatymo darbo grupė gali parašyti Seimo nuostatą ir parodyti jos realizavimo mechanizmą. Todėl ta prasme Kultūros ir švietimo komiteto rezoliucija yra būtinai šiandien reikalinga. Aš tiktai norėčiau kreiptis į poną B.Genzelį ir vis dėlto pamėginti atsisakyti mažmeninės prekybos monopolio, nes tai yra labai subtili, diskutuotina ir vargu ar reikalinga pozicija šiandien ir ateičiai. Čia galimi kiti kontroliavimo būdai ir tuo labiau galimos įvairios pozicijos. Tačiau dėl alkoholio gamybos ir alkoholio didmeninės prekybos monopolio, manyčiau, kad Seimas privalo pasakyti savo principinę nuostatą. Tada rengdami įstatymus mes galėtume aiškiai išdėstyti tuos straipsnius, kurie yra reikalingi. Be šito Seimo sprendimo neįmanoma niekaip suformuoti alternatyvų, darbo grupės neturės pozicijos. Todėl aš kviesčiau Seimą palaikyti šią rezoliuciją. Socialdemokratų frakcijos vardu mes siūlytume tuo atveju netgi ir vardinį balsavimą, kad tai būtų Seimo narių principinė nuostata sprendžiant šį sunkų klausimą, kur pečius yra surėmusios daugelis visuomeninių organizacijų, bažnyčia, daugelis politinių partijų ne kartą yra pasisakiusios... Prisiminkime Sąjūdžio rezoliucijas apie blaivią Lietuvą ir t.t.
Manyčiau, kad mes galėtume vardiniu būdu tai išspręsti, ir aš prašau Socialdemokratų frakcijos siūlymą dėl vardinio balsavimo palaikyti ir priimti šią rezoliuciją atsisakant mažmeninės prekybos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dar atsiprašau, Seimo nary Genzeli. Dar aš žadėjau A.Salamakinui žodį. Jis buvo prašęs. Gal tada nuo šoninio mikrofono arba į tribūną, būkite malonus. Jis prašė, kad jam palikčiau.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis V.Andriukaitis gan įtikinamai kalbėjo, kam reikalinga rezoliucija, tačiau man atrodo, kad mes jau pradėjome svarstyti lyg ir įstatymą, kurio svarstymas priklauso tik nuo mūsų. O šitos rezoliucijos svarstymas man asmeniškai primena seną anekdotą, kai susirinkimo darbotvarkėje yra du klausimai: daržinės remontas ir komunizmo statyba. Kadangi lentų nėra, pirmojo klausimo nesvarstome - daržinės remonto, o svarstome komunizmo statybą.
Todėl aš siūlau baigti šitą anekdoto tipo svarstymą ir kitam antradieniui skirti dvi ar tris valandas įstatymui svarstyti, ir už tai dabar balsuoti. Manau, kad kiekvienas iš mūsų pritars. Galima skirti net pusdienį ir per vieną dieną priimti šitą įstatymą, už kurį beliko balsuoti. Ir nereikės tos rezoliucijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas B.Genzelis kviečiamas į tribūną.
Pone pranešėjau, jūs girdėjote visus siūlymus. Aš noriu, kad jūs tiesiog suformuluotumėte Seimui...
B.GENZELIS. Girdėjau...
PIRMININKAS. Vieną minutę!
B.GENZELIS. Gerai.
PIRMININKAS. Noriu, kad jūs savo kalbos pabaigoje suformuluotumėte Seimui, ką jūs siūlote. Siūlote priimti rezoliuciją be pakeitimų ar su kuriais nors pakeitimais, ar siūlote rezoliuciją redaguoti? Čia pabaigoje. Prašom. Dabar kalbėkite.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai! (Salėje šurmulys) Aš netrukdysiu laiko, kadangi laikausi tokio pat principo kaip pradžioje, kad šita rezoliucija yra būtina, ir kai kur šitos diskusijos mane dar kartą įtikino, kad iš tikrųjų reikia tos rezoliucijos. Aš asmeniškai palaikau socialdemokratų reikalavimą vardinio balsavimo, kad visi asmenys būtų visuomenei žinomi. Aš dabar kategoriškai pasisakau už vardinį balsavimą. Aš noriu dar pridurti, kad LDDP frakcijos valdyba yra svarsčiusi ir LDDP frakcijos valdyba yra pritarusi šitai rezoliucijai. (Balsai salėje) Buvo... Ne frakcija, bet valdyba. Skirkime du dalykus. Apie rezoliuciją buvo kalbama. Ir dėl to...
O dėl mažmeninės prekybos, tai iš tikrųjų, kadangi čia yra labai daug tokių techniškų dalykų, staigiai dabar pereiti yra sudėtinga. Aš nežinau, kaip komiteto nariai, kurie yra pateikę. Aš asmeniškai sutikčiau išbraukti žodžius “ir mažmeninės”.
PIRMININKAS. Seimo narys, pranešėjas ponas B.Genzelis...
B.GENZELIS. Ir aš siūlau...
PIRMININKAS. ... siūlo išbraukti žodžius “ir mažmeninės”. Kaip pranešėjas jis turi teisę.
B.GENZELIS. Ir priimti šiandien.
PIRMININKAS. Dabar jūs siūlote rezoliuciją priimti šiandien ir vardinį balsavimą.
B.GENZELIS. Kad nereikėtų daugiau grįžti prie šitos problemos.
PIRMININKAS. Aš primenu, kad frakcija... Seimo nary Zimnickai, diskusija baigta. Prašom ne... (Balsai salėje) Jūs galėjote, turėjote teisę papildyti dokumentais, o žodžiu niekas...
L.ALESIONKA. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Seimo narys L.Alesionka dėl vedimo tvarkos.
L.ALESIONKA. Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pasakyti kelis žodžius dėl vedimo tvarkos ir truputėlį jums padėti apsispręsti. Iškritus žodžiams “mažmeninė prekyba”, ta rezoliucija visiškai netenka prasmės, nes visa tai, ką ji teikia, yra įstatymo projekte. Užteko tik perskaityti įstatymo projektą ir gerbiamieji šios rezoliucijos autoriai ten viską būtų radę. Todėl dar kartą sakau, galbūt nėra prasmės teikti balsuoti, nes išmetus mažmeninę prekybą jokių problemų nelieka. Visa tai, kas rezoliucijoje, yra įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Alesionka, turbūt jūsų žodžius girdėjo ir aš manau, kad tikrai girdėjo pranešėjas. Jeigu jūsų argumentai pranešėją įtikino, jis pasakys: taip, mane įtikino, aš rezoliucijos balsuoti neteikiu.
Dabar prašau, pranešėjau.
B.GENZELIS. Aš sakau: ne, manęs neįtikino.
PIRMININKAS. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Registracija. Apsispręsime dėl vardinio balsavimo. Po to bus galima kalbėti dėl motyvų.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, Socialdemokratų frakcijos pasiūlymu, kam pritarė ir pranešėjas, siūlau priimti šitą rezoliuciją vardiniu būdu, bet tam reikia jūsų sprendimo. Tada prašau tuos, kas už tai, kad rezoliucija būtų priimama vardiniu balsavimu, paspausti mygtuką “už”. Prašom.
Už - 31. Reikia 48. Už rezoliuciją balsuojama bus paprastu būdu - rankų pakėlimu. Reikia 48. (Balsai salėje) Trečdalio. Teisingai. Trečdalio visų Seimo narių. Minutę! Aš patikslinsiu. (Salėje šurmulys) Posėdyje dalyvaujančių. Tokiu atveju trečdalis yra. Bus balsuojama vardiniu būdu. Prašom balsų skaičiavimo komisiją išdalyti biuletenius. O dabar galima kalbėti dėl motyvų.
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke... Atsiprašau. Jūsų frakcija pasiūlė vardinį balsavimą. Aš kviečiu, kad ateitų jūsų frakcijos narys ponas A.Rudys, kurio vieta čia, ir padėtų skaičiuoti balsus.
PIRMININKAS. Poną A.Rudį kviečiame į tribūną, bet aš... Pone Rudy, esate pilnateisis balsų skaičiavimo grupės narys. Neužmirškite! Tai jums didelė garbė. Prašom sėdėti ten, o ne ten.
Prašom dėl balsavimo motyvų. Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Mano manymu, geriau klaidą vėliau pradėti taisyti, negu jos išvis neištaisyti. Todėl siūlydama balsuoti už šią rezoliuciją turiu viltį, kad, ko gero, bus priimta bendru sutarimu. Jei ne, tai aš taip pat pasisakau už vardinį balsavimą.
O bijančius, kad nesusikompromituotų su šia rezoliucija kaip su komunizmo statyba, galiu nuraminti: dėl to ir nebuvo kam statyti, kad liaudis buvo nugirdyta.
PIRMININKAS. Ponas A.Bendinskas. Pone Bendinskai, jūsų žodis, prašom.
A.BENDINSKAS. Aš norėčiau štai ką priminti: kad mes visiškai be reikalo išaštrinome ietis ir mušamės be galo, be krašto. Man nesuprantama, kodėl iki dabar buvo nepriimtas šitas įstatymas? O dabar rezoliuciją, kurią, kaip ir gerbiamasis pirmininkas pasakė, ministras gali pasidėti po stiklu ir ji bus visiškai bevertė. Todėl manyčiau, kad visos šitos mūsų moralinės pastangos ir kiekvieno gražbylystė turėtų būti palenkta ten, kad tas įstatymas jau galėjo seniai galioti, ir tada jokių rezoliucijų nebūtų. Šita rezoliucija nieko nesprendžia, todėl aš susilaikysiu šituo klausimu.
PIRMININKAS. Ponas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, mes savo įstatymo priėmimo praktikoje ne vieną kartą esame taip darę, kad pirmiausia arba priimame bendrąsias nuostatas, arba čia, Seime, pasitvirtiname koncepciją, o paskui tai rutuliojame iki įstatyminio rūbo. Todėl šita rezoliucija, viena vertus, yra mums techniškai reikalinga, nes čia yra labai aiškiai apibrėžtos valstybinės nuostatos, būtent valstybinės nuostatos. Įstatymais užtikrinti šitas nuostatas po to bus jau lengviau.
Dabar antra. Aš, kolegos, tiesiog bijau, kad jūs, susižavėję ekonomine puse, pamirštate antrąją, bene svarbiausią šito įstatymo poreikio pusę - tai mūsų visuomenės sveikatą, pavojų mūsų visuomenei degraduoti ir išsigimti. Todėl niekas kitas, o kaip tik valstybė, laikydama šitą dalyką svarbiausiu, ir privalo reguliuoti visomis galimomis priemonėmis. O mes atsakingai padėsime, jeigu palaikysime šitos rezoliucijos ne tik priėmimą, bet ir jos raidę, priimdami įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Šis svarstymas ir ši diskusija yra tiesiog jau penki metrai nuo salės. Ne tik juokinga, bet ir užgauli Lietuvos žmonėms, kadangi tikrai nieko nebus padaryta nei po rezoliucijos, nei po šito įstatymo, nes geria ne dėl to, kad mes neturime įstatymo, o dėl to, kad blogas ir blogėjantis gyvenimas. Čia mes galime šokinėti vienas prieš kitą kaip gaidžiai, bet prasmės tame nematau. Aš susilaikysiu balsuodamas. O nuo to, kas padaryta, jau esu apimtas depresijos.
PIRMININKAS. (Juokiasi) Pone Rupeika, kiek suprantu, jūs pritariate šūkiui “Vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė apsivers”.
Ponas A.Baskas. Prašau.
A.BASKAS. Pone pirmininke, kolegos! Aš pirmiausia noriu atsakyti B.Rupeikai. Jeigu mes padidinsime įplaukas į biudžetą, tai gyvenimas daugeliui pagerės. Ir čia yra vienas iš būdų, viena iš sričių, kur mes galime padidinti įplaukas į biudžetą. Tai yra mes šitoje srityje galime pradėti visuomenišką politiką, ne grupinę politiką. Ekonomistų vertinimais, grupė, kuri užsiėmė šituo reikalu, 1993 m. pajamas skaičiavo šimtais milijonų litų. Jeigu tada būtų buvęs įvestas monopolis, biudžetas būtų gavęs tuos šimtus milijonų litų. Šiais metais tos pajamos šiek tiek sumažintos. Gal jos sumažėjo 500 mln., gal 100 mln., gal 200 mln. Lt, nes buvo įvesti akcizai. Jeigu mes priimsime monopolį...
A.GRICIUS. Dėl vedimo tvarkos.
A.BASKAS. ...tai tuomet šitos pajamos atsiras biudžete. Atsiras daugiau galimybių pakelti atlyginimus mokytojams, padidinti pensijas, medikams padidinti atlyginimus. Čia yra tiktai vienas žingsnis. Tokių žingsnių reikės padaryti kur kas daugiau ir kitose srityse. Čia kalbos, kad negalima to monopolio įvesti, yra visiškai nepagrįstos. Privatizavimas nepaneigė galimybės. Yra ir kitų būdų. Galima nuomoti tuos pastatus, sudaryti sutartis, bet tai bus kontrolė. Atsiras galimybė surinkti mokesčių iš šitos srities kur kas daugiau negu dabar.
A.GRICIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Negalima.
A.BASKAS. Dabar kalbama, kad ta rezoliucija trukdo priimti įstatymą. Jokiu būdu. Tai yra nuostata grupei, kad įstatymų nuostatos atitiktų šitą mūsų...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Baskai!
A.BASKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos bus galima kalbėti po balsavimo. Ponas V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą pasisakau už tą rezoliuciją. Aš manau, kad tai pagreitins mums tų įstatymų priėmimą ir protingų įstatymų priėmimą.
O poną A.Baską aš norėčiau paprašyti, kaip įžymų matematinio modeliavimo specialistą, kad jis pamodeliuotų, kaip dabar tą mažmeninę prekybą denacionalizuoti, kaip ją vėl atvaryti ir kokiais būdais būtų galima išsinuomoti. Tada ta darbo grupė, rengdama šito įstatymo projektą, galės operatyviai vertinti. Todėl aš asmeniškai prašau šį žmogų prisidėti prie šito dalyko. O šiaip aš tikrai visus agituoju balsuoti už. Aš manau, tai pagreitins tą, ką jau galbūt reikėjo seniai padaryti.
PIRMININKAS. Dabar vienas gali kalbėti tiktai prieš. Gerbiamasis Seimo nary Salamakinai, jūs turbūt prieš? Prašau, ponas Salamakinai.
A.SALAMAKINAS. Ačiū. Kolegė R.Hofertienė su apgailestavimu pabrėžė, kad komunizmo nesukūrėme todėl, kad tauta nusigėrė. Man atrodo, kad mes nieko nesukursime, jeigu svarstysime tokias rezoliucijas, o ne dirbsime normalų darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu užpildėte biuletenius, tai ten turėjote įrašyti “Balsuojama dėl rezoliucijos “Dėl alkoholio valstybinio monopolio”.
O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, vyksta balsavimas. Po balsavimo, kai bus surinkti biuleteniai, bus skelbiama pertrauka. Tada prašome dar... Seimo nariai baigia balsuoti.
A.GRICIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Pertrauka bus iki 12 val.
Dabar Seimo narys A.Gricius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A.GRICIUS. Gerbiamasis pirmininke, aš matau, kad mums labai neblogai sekasi priimti rezoliucijas. Aš irgi turiu vieną rezoliuciją. Gal mes galėtume ją irgi apsvarstyti, jeigu kartais yra laiko. Aš ją galėčiau bent jau pateikti, jeigu Seimo nariai sutiktų.
PIRMININKAS. Tai bent rezoliucijos vardą pasakykite. Ar yra išdalyta?
A.GRICIUS. Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo... Taip, ji išdalyta vakar. Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas dėl Rusijos reakcijos į mūsų valstybės pareigūnų pasisakymus ir politiką su Rusija, nes aš manau, kad čia delsti negalima.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pritartumėte, kad įrašytume į šios dienos darbotvarkę? Tai kaip, gerbiamieji kolegos? Aš turiu, žinoma, teikti balsuoti. Bet jūs galite teikti papildomus klausimus tiktai frakcijos arba komiteto vardu.
A.GRICIUS. Aš tą rezoliuciją teikiu asmeniškai.
PIRMININKAS. Asmeniškai negalima.
A.GRICIUS. Tuomet frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Tai turite gauti frakcijos sutikimą.
A.GRICIUS. Yra frakcijos sutikimas.
PIRMININKAS. Yra?
A.GRICIUS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Tada, gerbiamieji Seimo nariai, turėtume balsuoti.
Prašau. Seimo narys R.Ozolas.
R.OZOLAS. Labai ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paprašyti pono A.Griciaus, kad galbūt vis dėlto rezoliuciją galima būtų šiek tiek apdoroti visuose padaliniuose, kurie turi peržiūrėti šią rezoliuciją dar iki Seimo posėdžio, nes gali būti labai daug diskusijų. O ar verta šitai daryti tokiu klausimu?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Ozolai, aš turiu jus informuoti, kad rezoliucija gali būti pateikta. Po to ji gali būti apdorota arba sudorota. Tai jau Seimo narių valia. Mes dabar, jeigu jau Seimas pritars, kad įrašome į šios dienos darbotvarkę, tai įrašome į rezervinius klausimus. Jeigu kur nors bus langas, tada mes tą rezoliuciją galėsime svarstyti ir ją doroti, o jeigu nebus lango, tai nebus.
Tai ar sutariame, kad įrašome į darbotvarkę? Visi sutariame? Ačiū. Seimo nariai pritaria.
Ar visi Seimo nariai balsavo? Tada dar prašom pasirašyti, kas nepasirašė, norėjau sakyti algalapyje, bet ne algalapyje, o žiniaraštyje. O kas pasirašė, tiems pertrauka iki 12 val. Po pertraukos - pagal darbotvarkę.
Pertrauka
5sesija 32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Pradedame posėdį. Pranešu Jums vardinio balsavimo rezultatus. Balsuota dėl rezoliucijos “Dėl valstybinio alkoholio monopolio”.
Adomaitis nedalyvavo, Albertynas - už, Alesionka - prieš, Ambrazaitytė, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis - už, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas - prieš, Astrauskas - už, Bajoras, Baležentis nedalyvavo, Baranauskas, Baskas - už, Beinortas - už, Bendinskas, Bernatonis susilaikė, Bičkauskas nedalyvavo, Bloškys, Bobelis, Bogušis - už, Briedienė nedalyvavo, Bubnys - už, Būdvytis, Buinevičius nedalyvavo, J.Bulavas - už, V.Bulovas susilaikė, Burbienė - už, Būtėnas, Čobotas susilaikė, Dagys, Dirgėla - už, Dringelis, Endriukaitis, Gajauskas, Gaška nedalyvavo, Genzelis - už, Germanas nedalyvavo, Giedraitis - už, Gylys nedalyvavo, Giniotas - prieš, Greimas nedalyvavo, Gricius, Hofertienė - už, Ivaškevičius - prieš, Jagminas - už, Jakučionis nedalyvavo, Jarašiūnas, Jarmolenka - už, Jaskelevičius, Jurkūnaitė, Juršėnas, Juškus nedalyvavo, Kairys susilaikė, Kanapeckas - prieš, Karosas nedalyvavo, Katilius, Katkus - už, Kirkilas, Kolosauskas nedalyvavo, Kryževičius - už, Kubertavičius susilaikė, A.Kubilius, J.Kubilius - už, Kunčinas susilaikė, Kunevičienė - už, Kuzminskas, Landsbergis nedalyvavo, Lapė - už, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - už, Liutikas, Lozuraitis, Maceikianecas, Mačiulis nedalyvavo, Malkevičius susilaikė, Markauskas nedalyvavo, Medvedevas, Milčius - už, Mincevičius, Miškinis, Navickas, Nekrošius, Nesteckis nedalyvavo, Ozolas - už, Pangonis nedalyvavo, Papovas susilaikė, Patackas, Paukštys - už, Paviržis, Pečeliūnas nedalyvavo, Petkevičius - biuletenis negalioja, Petrauskas - už, Plečkaitis, Plokšto nedalyvavo, Pocius - už, Povilaitis susilaikė, Požėla, Pranevičius - už, Pronckus, Račas, Raišuotis, Raškinis, Ražukas, Ražauskas nedalyvavo, Rudys - už, Rupeika susilaikė, Sadkauskas - prieš, Sakalas - už, Salamakinas - prieš, Saudargas nedalyvavo, Saulis - už, Semenovičius, Skrebys, Snežko nedalyvavo, Stakvilevičius - biuletenis negalioja, Stasiškis - už, Šaltenis, Šiaulienė nedalyvavo, Šličytė - už, Šumakaris susilaikė, Tartilas nedalyvavo, Tauras, Treinys - už, Tupikas, Uoka nedalyvavo, Uždavinys - už, Vagnorius, Vaišnoras, Vaižmužis nedalyvavo, Velikonis - už, Veselka, Visakavičius - prieš, Vitkevičius susilaikė, Zimnickas - už, Zingeris nedalyvavo, Žebrauskas - už, Žiemelis nedalyvavo, Žurinskas susilaikė.
Iš viso už balsavo 49 Seimo nariai, prieš - 9, susilaikė 15, 2 biuleteniai pripažinti negaliojančiais. Pasirašė balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas ir nariai. Tokiu būdu rezoliucija “Dėl valstybinio alkoholio monopolio” yra priimta.
Repliką - Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Savo biuletenyje, nors nėra vietos pastaboms, aš įrašiau, kad būtina priimti įstatymą. Jeigu kada istorijai reikės, tai bus. Aš noriu pasveikinti tuos devynis Seimo narius, kurie balsavo prieš, kurie nepabijojo šio spaudimo, galiu pasveikinti ir tuos, kurie balsavo už ir sugadino tiek daug popieriaus, ir niekam naudos iš to nebus. Nauda bus tik tuomet, kada mes priimsim įstatymą. Sveikinu, kad jūs mokat gadint popierių.
PIRMININKAS. Gal galėtumėt pakviesti ir pietų, ne tik pasveikint? (Juokas salėje) Ačiū.
5sesija 32p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 1.4 darbotvarkės punktą - Seimo rezoliuciją “Dėl atsakymo į paklausimą dėl valstybinės įmonės “Lietuvos spauda” statuso pakeitimo”. Aš norėčiau jums priminti, kad ta rezoliucija buvo pristatyta spalio 7 d., buvo padaryta pertrauka, po to 13 d. buvo nutarta redaguoti, sudaryta redakcinė komisija, į ją įėjo K.Skrebys, V.Briedienė, V.Zimnickas, J.Veselka, A.Sadkauskas. Gautas suredaguotas projektas. Aš kviečiu redakcinės komisijos atstovą. Prašome. Ponas K.Skrebys. Ponas J.Veselka užsirašęs, taip pat norėtų kalbėti. Prašom. (Balsas salėje) O jūs ten vietoj negalėjot susitart, visa redakcinė komisija? Negalėjot. Na, gerai, V.Zimnickas taip pat. Visi redakcinės komisijos nariai turi teisę kalbėt.
K.SKREBYS. Aukštasis Seime, jums priimti pateikiama rezoliucija “Dėl atsakymo į paklausimą dėl valstybinės įmonės “Lietuvos spauda” statuso pakeitimo”. Aš norėčiau informuoti tik tiek, kad kai buvo sudaryta redakcinė komisija, tobulinimo metu rezoliucijos tekstas šiek tiek išsiplėtė bei apėmė kitus su privatizavimu susijusius klausimus. Šiandien priimti pateikiamas suderintas mano ir Seimo nario pono J.Veselkos pasirašytas tekstas. Aš siūlyčiau Seimui priimti šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Veselka. Prašom į tribūną. Po to Seimo narys V.Zimnickas ir jeigu pageidauja - kiti redakcinės komisijos nariai taip pat. Ponas A.Sadkauskas įnirtingai redagavo tą rezoliuciją, taip pat gali pasisakyt. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, kadangi dėl privatizavimo vyksta labai įtempti ginčai, aš norėčiau dėl tos rezoliucijos truputį plačiau pakomentuoti tai, kas vis dėlto įstatymiška ir kas galbūt buvo tikrai neįstatymiška. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 1 straipsnis apibrėžia šio įstatymo paskirtį arba ką jis reglamentuoja. Jis reglamentuoja įmonių, organizacijų valstybinio turto pirminį privatizavimą. 2 šio įstatymo straipsnis sako, kad pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą įmonė gali būti privatizuojama tik vieną kartą. Toliau tas pats straipsnis sako: “Įmonė gali būti privatizuojama pagal Valstybinių įmonių įstatymą tik tuo atveju, jeigu jos jau buvo privatizuotos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą”. Toliau pažiūrėkime, ką sako Valstybinių įmonių įstatymas. 4 straipsnis sako: “Įmonės akcinis kapitalas negali būti didesnis už valstybinį kapitalą”. Viskas aišku, kad persiregistruotų į akcinę, turi būti šitaip.
Toliau. Tas pats straipsnis sako: “Įmonė, sukaupusi didesnį akcinį kapitalą”, pabrėžiu - ne privatizavusi, o “sukaupusi didesnį akcinį kapitalą negu jos turimas valstybinis kapitalas per 6 mėnesius įstatymų nustatyta tvarka turi būti reorganizuota į akcinę bendrovę arba į uždarąją akcinę bendrovę”. Vadinasi, šis straipsnis aiškiai įteisina padėtį, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, kaupdamos akcinį kapitalą, persiregistruotų į akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves. Šis straipsnis toliau įtvirtina šią nuostatą. Paskutinis šio straipsnio punktas sako: “Įmonėje kaupiamas, laikomas valstybinis kapitalas į akcijas nedalijamas. Jis atskiriamas kaip valstybinis įnašas į įmonę”.
5 šio įstatymo straipsnyje nurodoma, kad įmonė gali išpirkti dalį ar visą valstybinį kapitalą, perduotą įmonei (įsidėmėkit šiuos dalykus), tam tikslui panaudodama darbuotojų, akcininkų iš komercinės ūkinės veiklos likutines lėšas įvykdžius prievoles. Štai šitą jos gali daryt tik po to arba kartu per pirminį privatizavimą. Toliau tas pats 5 straipsnis sako: “Įmonės komercinę ūkinę veiklą valstybė gali reguliuoti tik ekonominėmis priemonėmis: subsidijomis, palūkanų normomis už įmonės turimą valstybinio kapitalo naudojimą, valstybiniais finansiniais užsakymais ir kitomis ekonominėmis priemonėmis”. Tas pats straipsnis sako: “Įmonė gali išmokėti dividendus už akcijas arba premijuoti akcijomis”. 14 straipsnis sako, kad valstybinės akcinės įmonės stebėtojų taryba akcininkams skiria du trečdalius vietų nepriklausomai nuo akcinio kapitalo dydžio.
Toliau. 22 straipsnis sako: “Įmonei patikėtas Lietuvos valstybės kapitalas, kurį sudaro valstybės finansinės, piniginės investicijos...”
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, kokį įstatymą dabar cituojate? Rezoliucijoje nėra tokių straipsnių.
J.VESELKA. Valstybinių įmonių.
PIRMININKAS. Bet mes kalbame apie rezoliuciją.
J.VESELKA. Todėl aš ir noriu paaiškinti rezoliuciją.
PIRMININKAS. Aišku, prašom.
J.VESELKA. Už valstybės kapitalo naudojimą nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi valstybei priklausė ne likutinis pelnas, o turtas, įteiktas įmonei, ir tik palūkanos.
Šio įstatymo 27 straipsnis sako: “Valstybinį kapitalą įmonė naudoja už palūkanas, kurios atskaitomos iš įmonės pelno, likusio sumokėjus mokesčius į biudžetą”. Toliau. Palūkanų už valstybinio kapitalo naudojimą vieningas normas nustato Vyriausybė ir t.t. Valstybė turi teisę ne mažiau kaip du trečdalius palūkanų palikti įmonės žinioje ir tų palūkanų sąskaita padidinti valstybinį kapitalą.
Taigi apskritai noriu pabrėžti, kad visa schema buvo tokia. Valstybė už palūkanas išnuomojo visą valstybinį kapitalą kaip turtinį įnašą ir įmonės bei kiti įstatymai numatė, kad, atsiskaičius su biudžetu, sumokėjus palūkanas, pelnas lieka įmonės nuosavybė. Ir įmonės neišpirko, nepirko to kapitalo, kurį patikėjo joms valstybė, o būtent didino akcinį kapitalą iš likutinio pelno.
Visas šis procesas buvo teisėtas, todėl mes rezoliucijoje ir pabrėžėme įstatymo ydas, pabrėžėme, kad galbūt (tai yra tikrai) įmonės, laiku nesumokėjusios mokesčių į biudžetą, į savivaldybių biudžetus, neatsiskaičiusios su žemdirbiais, su kitais kreditoriais arba pateikusios įvairius argumentus, dėl kurių buvo atidėti mokesčiai, dirbtinai padidino savo pelną ir to pelno sąskaita didino akcinį kapitalą. Todėl mes ir norime, kad būtų revizuota, kiek įmonių šitaip padarė, ir tada toms įmonėms turėtume taikyti vienokias ar kitokias sankcijas, kurias siūlom Vyriausybei parengti. Tokia rezoliucijos esmė.
Toliau. Iš tikrųjų didindamos įstatinį kapitalą, kai nebuvo indeksuojamas valstybinis kapitalas, jos dabar turi kontrolinį paketą, valstybinio kapitalo liko nedaug, jos jį valdo ir dabar jau net indeksavimo atveju patys akcininkai sprendžia, ir valstybė negali šito padaryti, t.y. indeksuoti savo kapitalo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums liko minutė.
J.VESELKA. Todėl manau, kad ši rezoliucija daug objektyviau apibrėžia padėtį, siūlo išsiaiškinti tuos trūkumus, kuriuos įstatymiškai dar galima atskleisti, parengti kitus įstatymus, kaip būtų galima tai išgyvendinti, ir manau, kad šią rezoliuciją būtų galima priimti tokią, koks yra paskutinis variantas. Iš tikrųjų niekas negali neigti, kad privatizuojant nebuvo padaryta pažeidimų. Nors įstatymas buvo ydingas, kas šioje rezoliucijoje ir pabrėžiama. Todėl aš siūlyčiau už tą rezoliuciją balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik noriu patikslinti. Buvo sudaryta redakcinė komisija, į kurią įeina ponai: K.Skrebys, V.Briedienė, V.Zimnickas, J.Veselka, A.Sadkauskas. Po rezoliucijos projektu Nr.1138 (t.y. antrasis projektas) yra pasirašę tik ponas J.Veselka ir ponas K.Skrebys. Ar jūs pasirašėte redakcinės komisijos įgaliotas, ar čia jūsų asmeninė nuomonė, o kiti redakcinės komisijos nariai bus visiškai kitokios nuomonės? Ką galite į tai atsakyti? Kodėl nėra kitų parašų?
J.VESELKA. Gal K.Skrebys galėtų paaiškinti. Man atrodo, kad mes jiems siūlėm, jie savo pastabų nepateikė, todėl mes pasirašėm ir manėm, kad pritarė kiti. K.Skrebys pasirašinėjo, aš nežinau, kodėl kitų parašų nėra.
PIRMININKAS. K.Skrebio parašas yra.
J.VESELKA. Bet kodėl nėra kitų, aš negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada Seimo narys V.Zimnickas. Prašom į tribūną. Ir atsakykit, kodėl čia nėra jūsų parašo.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, į pirmąją klausimo dalį aš galiu atsakyti taip, kad buvo sudaryta komisija, bet, kiek man žinoma, nei aš, nei ponas A.Sadkauskas į ją nebuvom pakviesti ir nė karto nebuvom susirinkę. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad aš tą rezoliuciją esu skaitęs ir mes dėl jos diskutavom kiekvienas atskirai. Aš manau, kad iš esmės tai, ką pasakė ponas J.Veselka, yra priimtina, tačiau aš norėčiau padaryti kai kurias korektyvas, t.y. papildyti šią rezoliuciją.
Privatizavimo procese tikrai buvo padaryta kai kurių nusižengimų, nebuvo iki galo apgalvoti privatizavimo įstatymai, ne iki galo buvo apskaičiuota, kaip tas privatizavimo procesas gali nueiti ir visa kita. Mes šiandien puikiai įsitikinom, kai svarstėm pono B.Genzelio rezoliuciją, ir matėm, kad ne viską mes galime padaryt, nes tas procesas yra toli nuėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia tai susiję su konkrečia įmone, t.y. “Lietuvos spauda”, aš, kaip vienas iš komisijos narių, norėčiau pasiūlyti kai kuriuos papildymus. Būtent papildymą preambulei. Priešpaskutinėje eilutėje...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs turėjote pateikti papildymus raštu nustatyta tvarka. Dabar, deja, jūsų papildymai tik nuskambės ore, liks stenogramoje, bet negalėsim dėl jų balsuot.
V.V.ZIMNICKAS. Gerai, lai lieka stenogramoje, o dėl balsavimo motyvų aš tada pasakysiu savo nuostatą. Nes vienaip ar kitaip, jeigu mes konsensu pritarsim, aš manau, bus pritarta, o jeigu ne, tada aš prašysiu daryt pertrauką, kad mes vis dėlto susirinktume vieną kartą ir baigtume tą rezoliuciją. Iš esmės (aš dar kartą kartoju) aš ne prieš šitą rezoliuciją ir ne prieš tai, kas išdėstyta, bet norėčiau pasiūlyti keletą tokių smulkių papildymų, kurie plačiau ir realiau atspindėtų tai, ką aš noriu pasakyt, tai, kas yra pasakyta.
Todėl aš dar kartą kartoju. Pirmoji pastraipa. “Privatizavimo ne pagal valstybinio turto privatizavimą reglamentuojančius įstatymus” ir siūlau čia įrašyti žodžius “pradedant nuo privatizavimo pradžios”, nes kitaip neapsprendžia reglamentuojančių įstatymų, kurie vis dėlto buvo pradėti nuo privatizavimo pradžios, o toliau - kaip tekste.
2.2, antroji pastraipa. “Taip pat Lietuvos Respublikos vyriausybėms”. Ne vyriausybei, o vyriausybėms. Aš manau, kad čia redakcinio pobūdžio pataisa, ir nemanau, kad mūsų kolegos galėtų prieštarauti.
Paskui dar 5.2. Aš norėčiau pasakyti, kad pradžia turėtų taip skambėti: “Gavus atitinkamų kontroliuojančių organų išvadas rejestro tvarkytojas galėtų panaikinti akcinio kapitalo padidinimo registravimą”, t.y. kad būtų koks nors juridinis pagrindas, dėl ko būtų galima visą šitą panaikinti.
Dėl 3 straipsnio, kad Centrinei privatizavimo komisijai siūlo visą tikrinimo medžiagą perduoti Respublikos Prezidento sudarytai tarpžinybinei komisijai ir t.t. Aš nežinau, čia yra diskutuotinas klausimas, ar būtent šitai komisijai, ar kitoms komisijoms, galbūt ir pono V.Juškaus komisija galėtų pasidomėti. Tai yra poleminis klausimas, dėl kurio reikėtų truputį pasiginčyti. Bet iš esmės, kad kažkas turėtų spręsti, aš, be abejo, sutinku.
Tokios būtų mano trumpos pastabos, trumpi pasiūlymai ir, manau, jeigu kiti kolegos iš darbo grupės tai priimtų, aš nemanau, kad šiandien reikėtų sulaikyti šios rezoliucijos priėmimą. Bet jeigu kolegos nesutiks, aš, kaip vienas iš komisijos narių, siūlysiu padaryti pertrauką, kad mes galų gale susirinktume vieną kartą visi ir baigtume šią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas J.Bernatonis dėl vedimo tvarkos ar repliką?
J.BERNATONIS. Taip. Dėl vedimo tvarkos. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad šios rezoliucijos turiniui pritariu, kad nebūtų kitokių komentarų, tačiau Seime turi būti elementari tvarka. Seimas nusprendė sudaryti redakcinę komisiją, į ją įtraukė penkis Seimo narius. Du Seimo nariai iš tos komisijos uzurpavo šią teisę ir šiandien pateikė projektą, o posėdžio pirmininkas neleidžia vienam iš komisijos narių teikti savo siūlymus. Aš manau, kad turėtų susirinkti visi penki redakcinės komisijos nariai, taip kaip numatė Seimas, ir pagal Seimo statuto 180 straipsnį po to, kai jie suredaguos, galėtų būti ta rezoliucija svarstoma. O dabar šis klausimas neparengtas, reikia daryti klausimo svarstymo pertrauką, nes kitaip bus pažeistas Seimo statutas.
PIRMININKAS. Galimas ir kitas variantas, gerbiamasis Seimo nary Bernatoni. Jeigu tie redakcinės komisijos nariai, kurie čia įrašyti, o jų šiandien salėje yra keturi, pritaria toms pataisoms, kurias siūlo ponas V.Zimnickas, ir mano, kad galima priimti tokią rezoliuciją, tai taip ir gali būti. Aš dar pono A.Sadkausko nuomonės laukiu. Jeigu jis neprieštarauja, mes galėsime ją priimti. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Aš labai apgailestauju. Aš tik dabar gavau šią rezoliuciją, gal ji kur ir buvo, bet pirmą sykį girdžiu, kad aš esu tos komisijos narys. Kaip čia buvo, kad aš tik šiandien išgirdau ir apgailestauju, kad manęs nepakvietė ten dalyvauti. Nors, kiek supratau iš J.Veselkos kalbos, tai man reikėtų gerų 3 dienų įsigilinti į visas tas problemas, o ne dabar. Juo labiau pasirašyti aš nelabai galiu. Tai, manau, ir svarstyti šiandien be parašų rezoliucija nelabai tinkama.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas J.Veselka. Prašom. Dar jūsų komentaras.
J.VESELKA. Aš labai pritariu J.Bernatonio nuomonei, kad turi būti tvarka. Man atrodo, visi Seimo nariai puikiai žinojo, kad yra ta komisija, bet kiekvienas nori būti didelis ponas, kad jį prašytų: ateik, girdi, gal tu turi kitą nuomonę. Šita rezoliucija buvo išdalyta seniai. Ir gerbiamasis V.Zimnickas, ir gerbiamasis A.Sadkauskas galėjo po išdalijimo iškart teikti savo pastabas. Miegančio arba, kaip sako, š... traukinys nelaukia. Todėl aš norėčiau balsuoti už šitą rezoliuciją. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, iššifruokite, ką reiškia šita jūsų viena raidė?
J.VESELKA. Mano vaikai gerai žino.
PIRMININKAS. Jūsų vaikai žino. Taip. Seimo narys K.Skrebys. Prašom dėl tvarkos.
K.SKREBYS. Aš įsivaizduoju, kad problemos nėra. Mes, kaip pranešėjai, kurie įrašyti į darbotvarkę, su ponu J.Veselka priimam pono V.Zimnicko pasiūlymus, tas yra visiškai pagal Statutą. Jeigu pranešėjas priima pasiūlymus, pateiktus priėmimo metu, rezoliucija gali būti priimta. Aš nematau problemos. Mes priimam tuos pasiūlymus.
PIRMININKAS. Aš irgi nematyčiau problemos, bet vienas redakcinės komisijos narys ponas A.Sadkauskas prieštarauja. Todėl aš galiu tiktai... (Balsai salėje) Vieną minutę, gerbiamieji Seimo nariai! Aš turėsiu tada teikti Seimui apsispręsti. Seimas apsispręs, ar šiandien svarstome rezoliuciją, ar nesvarstome. Aš kitokio sprendimo negaliu priimti. Jūs turite priimti sprendimą. Jeigu jūs dauguma balsų nuspręsite, kad rezoliucija priiminėjama, taip ir bus. Pono A.Sadkausko paprašysime tuo metu ramiai patylėti. Pone Sadkauskai, dar vieną kartą, ir balsuosime.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis J.Veselka, nors aš jo tikrai neužgavau kalbėdamas, paminėjo, ir dar su “š”, ir su “b” dar paminės, suprantate, tai aš galiu jam pasakyti. Aš neprivalau paskui... Jis priprato būdamas ministru, kad paskui jį lakstytų, na, aš paskui jį nelakstysiu. Jis galėjo nors kartą pasakyti, kad susirenkam. O aš sakau ir sąžiningai sakau: pirmą kartą girdžiu, kad aš esu tos komisijos narys. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Po to spręsime, ką darome su rezoliucija. Prašom, jūsų valia. Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos?
A.KUNČINAS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau vis dėlto pasiaiškinti, kas pateikė tą rezoliuciją: ar sudaryta Seimo komisija, ar du Seimo nariai? Seimas buvo pavedęs tą rezoliuciją pateikti komisijai. Tai yra vienas dalykas. O jeigu pateikė du Seimo nariai, tai yra kitas dalykas. Mano galva, mes turėtume svarstyti komisijos pateikiamą rezoliuciją. O jeigu komisija nedirbo, tai čia yra kitas klausimas.
PIRMININKAS. Galiu tik tiek pasakyti, ką aš matau prieš akis: yra pasirašę du komisijos nariai. Kodėl kiti nepasirašė, man nežinoma ir ne mano reikalas analizuoti. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Seimas... Vieną minutę! Prašom daugiau replikų nekartoti ir neiti prie mikrofonų. Jeigu Seimas mano, kad ta rezoliucija yra tinkamai parengta, nors ją parengė ir du redakcinės komisijos nariai, ir jeigu Seimo nariai mano, kad tos pataisos, kurias Seimo narys V.Zimnickas - trečiasis redakcinės komisijos narys - siūlo, gali būti priimtos, tai Seimas gali nuspręsti, kad taip, gerai, rezoliucija gera ir galima ją šiandien svarstyti. Bet tai spręskite, ponai.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Dabar aš teikiu balsuoti, ar mes šiandieną svarstome rezoliuciją. Kas mano, kad reikia ją toliau svarstyti, paspaus mygtuką “už”. Kas mano, kad ją reikia atidėti, daryti pertrauką, palaukti, kol visa redakcinė komisija kažką sugalvos, tas paspaus mygtuką “prieš” arba susilaikys.
Taip, Seimo narys A.Baskas dar prieš balsavimą.
A.BASKAS. Aš dėl vedimo tvarkos. Aš noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad komisijų darbo metodai yra įvairūs. Prieš 2000 m. Graikijoje buvo sugalvotas ir dabar plačiai Amerikoje naudojamas komisijų “delfi” darbo metodas. Tai yra kada komisijos nesirenka, bet joms išsiuntinėjamas projektas ir pagal jų atsiliepimus dėl to projekto, parengiama galutinė rezoliucija. Tokiu būdu išeina objektyviausias sprendimas. Šis metodas vadinasi “delfi”. Galiu pateikti vadovėlius.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai prašom registruotis, Seimo nariai. Registruosimės, kadangi daug Seimo narių atėjo, aš matau. Aš tik turėsiu performuluot balsavimą. Kadangi rezoliucija įrašyta į darbotvarkę, tai aš turiu teikti, kas už tai, kad mes darytume pertrauką, paspaus mygtuką “už”. (Triukšmas salėje) Kas mano, kad reikia svarstyti... Gerbiamieji Seimo nariai, na, netriukšmaukite!
81 Seimo narys registravosi. Aš teikiu balsavimui. Priminsiu motyvaciją. Rezoliucija buvo įrašyta į darbotvarkę. Jūs ją patvirtinote. Todėl aš negaliu jos teikti balsuoti, kad ją svarstytume, aš turiu teikti balsuoti, kas už tai, kad padarytume pertrauką. Kai kurie Seimo nariai, kai kurie redakcinės komisijos nariai siūlė padaryti pertrauką. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, prašom netriukšmauti, nuo to triukšmo niekas nepasikeis. Aš savo sprendimo nepakeisiu. Todėl prašome jus spręsti. Turite pakankamai balsų ir spręskite.
Kas už tai, kad būtų padaryta svarstymo pertrauka, paspaus mygtuką “už”. O kas mano, kad galima svarstyti ir priiminėti rezoliuciją, paspaus mygtuką “prieš” arba susilaikys.
Už - 26, prieš - 44, plius 5 - rezoliucija bus toliau svarstoma. Kviečiame į tribūną, nežinau, kurį iš autorių: ar poną K.Skrebį, ar poną J.Veselką. Prašom. Bet, pone Veselka, prašyčiau prie šoninio mikrofono arba prie jūsų mikrofono. Prašom. (Balsas salėje) Tada svarstymas. Kadangi rezoliucija gali būti priimama, pirmiausia priiminėsime ją papunkčiui.
Pone Veselka, dėl kurio siūlėte pataisas? Atsiprašau, pone Zimnickai, dėl kurio siūlėte pataisas? Gal prieikite prie mikrofono taip pat. Pradedame priėmimo procedūrą.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas yra pirmo papunkčio paskutinėje eilutėje, t.y. skaitome: “Pagal valstybinio turto privatizavimą reglamentuojančius įstatymus pradedant nuo privatizavimo pradžios”. Įdedam šituos žodžius: “pradedant nuo privatizavimo pradžios”.
PIRMININKAS. Priimat? Pranešėjau, priimat?
J.VESELKA. Priimam.
PIRMININKAS. Toliau. Tai dėl 1 punkto nėra daugiau pastabų? Galime priimti bendru sutarimu? Galima. 1 punktas priimtas bendru sutarimu. 2 punktas konstatuoja, kad... Prašom, pone Zimnickai, taip pat turite pataisą?
V.V.ZIMNICKAS. Taip. 2 straipsnyje yra 2.2 paskutinis sakinys: “Taip pat Lietuvos Respublikos vyriausybėms”. Ne “Vyriausybei”, o “vyriausybėms”, nes iš esmės tai apima visą tą procesą, kada buvo pradėtas pirminis privatizavimas ir atitinkamai pagal infliaciją buvo vykdomi turto indeksavimai. Todėl “vyriausybėms” tiktai.
K.SKREBYS. Priimam.
PIRMININKAS. Priimat? Toliau prašom. Dėl 2 punkto yra abejojančių?
BALSAS IŠ SALĖS. Lietuvos Respublikoj viena Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ponia V.Briedienė atsirado. Prašom. Ponia V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Aš norėčiau pasakyti, kad čia tikrai negalima rašyti “vyriausybėms”, tiktai “Vyriausybei”. Čia visiškai teisingai parašyta. Aš nesutinku su pono V.Zimnicko siūlymu. Siūlyčiau balsuoti, jeigu jis neatsisako savo.
K.SKREBYS. Na, priimam tą pasiūlymą, ir viskas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man visada labai keista, kai redakcinės komisijos nariai nesutaria tarpusavy. Vienas vieną siūlo, kitas - kitą. (Ginčas salėje)
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pirmininke! Gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Prašau, ponia Briediene.
V.BRIEDIENĖ. Šitoj komisijoj aš nedalyvavau ir man niekas nebuvo pasakęs apie tos komisijos darbą nė vieną sykį. Tikrai aš nesutinku su tokiu taisymu, kad “vyriausybėms”.
V.V.ZIMNICKAS. Jeigu galima, aš dar vieną. Aš dar noriu pagrįsti savo argumentą tuo, kad privatizavimas... nuo privatizavimo pradžios. Mes jau šitą įrašėme, kad nuo privatizavimo pradžios, - taigi susieta su visomis vyriausybėmis.
PIRMININKAS. Čia kalbėjo ponas V.Zimnickas. Stenogramai aš sakau.
K.SKREBYS. Tai balsuokim už 2.2 su pono V.Zimnicko pataisa. Aš manau, kad surinks daugumą balsų, nėra problemų. (Ginčas salėje)
PIRMININKAS. Yra daug norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Ponas A.Rudys. Prašom.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš pasisakau už daugiskaitos vartojimą, todėl kad nei A.Abišalos, nei B.Lubio vyriausybės neindeksavo. Šiuo atveju mes visiškai korektiškai pasielgtume, jeigu panaudotume daugiskaitą.
PIRMININKAS. Taip. Ir ponas S.Pečeliūnas dėl motyvų būtent dėl šito dalyko?
S.PEČELIŪNAS. Taip. Ačiū, pone pirmininke. Man atrodo, mes darome vieną loginę klaidą. Įrašymas 1 pastraipoj to, ką siūlė V.Zimnickas, yra visiškai logiškas. Jis apima ir štai šitą jo pataisą. Aš noriu jūsų paklausti, kiek Lietuvoje yra vyriausybių? Aš manau, yra viena. Tai, kad skirtingu metu skirtingi asmenys ėjo šitas pareigas, nereiškia, kad yra kelios vyriausybės Lietuvoje. Parašymas “Lietuvos Vyriausybei” nereiškia, kad mes apsiribojam kokiu nors vienu asmeniu, kuris tuo metu ėjo tas pareigas. Mes įrašėme, kad visą periodą apima, vadinasi, apima visus asmenis, kurie tuo metu buvo įgalioti atlikti šitas pareigas. Jeigu mes įrašysime “vyriausybėms”, mes tiktai sugadinsime dokumentą, nes kils natūralus, loginis klausimas, ar Lietuva turi vieną Vyriausybę, ar turi dvi, tris ar daugiau vyriausybių? Kuri iš jų yra pozicijoj, kuri iš jų yra opozicijoj? Kuri iš jų yra centre, kuri kairėj, kuri dešinėj? Aš manau, mes tokių loginių klaidų neturėtume daryti. Yra viena Vyriausybė, o kokie asmenys tuo metu, kuriais metais ėjo tas pareigas, tai jau kitas klausimas. Šitą problemą mes išsprendėme 1 pastraipoj pono V.Zimnicko pataisą įrašę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada jus kviesčiau apsispręsti balsavimu. Kito būdo aš nematau, kadangi yra nesutariama. Balsuosime alternatyviai. Projekto autoriai, ponas K.Skrebys siūlo “vyriausybėms”. Kas pritars jo pasiūlymui, paspaus mygtuką “už”. Kas mano, kad reikia palikti taip, kaip pirmajame variante - “Vyriausybei”, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Ar visi Seimo nariai suprato? Galima balsuoti? Kartoju. Kas pritaria pono V.Zimnicko pasiūlymui “vyriausybėms” (daugiskaita), paspaus mygtuką “už”. Kas pritaria pirmykščiam variantui - vienaskaita “Vyriausybei” rašoma, paspaus mygtuką “prieš”, o susilaikę nebus skaičiuojami. Dabar visi supratote? Prašom balsuoti. Po balsavimo išsiaiškinsime, kiek Lietuvoje vyriausybių.
37 pritarė pono V.Zimnicko siūlomam variantui - “vyriausybėms”. Toliau prašom.
K.SKREBYS. Tai tada 3 punktas.
PIRMININKAS. Dėl 2 punkto yra kokių nors pasiūlymų? Ponas J.Veselka kažką siūlo.
J.VESELKA. Man atrodo, kad...
PIRMININKAS. Vieną minutę! Prašau.
J.VESELKA. Man atrodo, kad 3 pastraipoj mes padarėme klaidą. Užrašėme “daugelio”. Mes nežinome. Kada patikrins, tada žinosime. Todėl žodį “daugelio” reikėtų nubraukti, o palikti “valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių”. Dėl žodžio “daugelio”. Sutinkat?
K.SKREBYS. Na, išbraukiam. Gerai.
PIRMININKAS. Žodis “daugelio” išbraukiamas. Toliau. Ponas V.Zimnickas daugiau neturi pataisų dėl 2 punkto?
V.V.ZIMNICKAS. Ne.
PIRMININKAS. Ar galima pritarti bendru sutarimu?
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Visi pritaria?
K.SKREBYS. Pritaria.
PIRMININKAS. Pritaria. 3 punktas. Pataisų nebuvo?
V.V.ZIMNICKAS. Na, matote, aš vis dėlto, jeigu galima, posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Prašau.
V.V.ZIMNICKAS. Jeigu galima, aš vis dėlto taip jau konkretinti dėl medžiagos atidavimo vienai ar kitai institucijai nesiūlyčiau. Aš nemanau, kad mes šiandien optimaliai galime pasakyti, kuri gi ta institucija turėtų priimti sprendimą arba kuri turėtų atitinkamai reaguoti dėl tų ekonominių nusikaltimų. Aš bijau taip pasakyti. Na, siūlyčiau tokį abstraktesnį variantą, kad iš esmės kuri nors institucija užsiimtų. Aš dabar šiuo momentu suredaguoti negaliu, todėl čia esu pasidėjęs klaustuką. Bet jeigu taip jūs nuspręsite, tai gali būti ir šita komisija. Viena iš šitų komisijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai... (Balsai salėje) Ne, vieną minutę! Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi redakcinė komisija pati nežino, ko nori, o skirtas svarstymui laikas baigėsi, darau pertrauką. Jeigu jūs pateiksite šiandieną suredaguotą rezoliuciją su visais penkių narių parašais, rezoliucija bus priimta be jokių ginčų. Pertrauka.
K.SKREBYS. Galima pasakyti?
PIRMININKAS. Prašau repliką.
K.SKREBYS. Aš noriu pasakyti repliką. Yra originali praktika Seime. Buvo sudaryta ne viena komisija. Turiu liūdną patirtį dirbti keliose pono J.Bernatonio vadovaujamose komisijose ir nepamenu, kad kada nors būtų reikalaujama projekto su visų komisijos narių parašais. Arba jeigu vienas ar kitas komisijos narys nedalyvauja viename ar kitame posėdyje, arba nesutinka su viena ar kita nuostata, kad būtų traktuojama, jog komisijos nuomonės išsiskyrė.
PIRMININKAS. Gerai. Aš pasitaisysiu tada. Nebūtinai parašai. Prašom šiandieną susirinkti bet kuriuo laiku, padaryti posėdį su oficialiu protokolu. Jeigu ten bus 3 komisijos nariai, tegu būna 3 komisijos nariai, su balsavimo rezultatais, jeigu jums reikės. Jūsų bendra nuomonė arba daugumos nuomonė. Kai bus daugumos nuomonė, tada mes teiksime balsuoti. Dabar Seimo narys V.Zimnickas nori pagerinti rezoliuciją, nežino kaip; Seimo narė V.Briedienė, komisijos narė, taip pat ne su viskuo sutinka; Seimo narys A.Sadkauskas reikalauja, kad būtų dar maždaug mėnesiui nukelta rezoliucija, tai gal jūs patys komisijos nariai ir išspręskite. Bent 3 iš jūsų susirinkite. Aš jau skelbiu oficialiai, ponai Seimo nariai, 14 val. prie apvalaus stalo renkasi komisija. 14 val. prie apvalaus stalo. Būkite malonūs, nesakykite, kad nežinojau, negirdėjau ar nemačiau. Po to priimkite sprendimą. 3, 4 ateisite, ne mano reikalas. Po pietų bus balsuojama dėl jūsų rezoliucijos, kadangi daugiau pataisų nebėra, nebent jūs patys tas pataisas sugalvosite.
Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau repliką.
PIRMININKAS. Prašau.
A.KUNČINAS. Aš siūlyčiau, kad Seimo narys A.Baskas į savo vadovėlį įtrauktų naują redakcinės komisijos darbo metodą, kurį siūlyčiau pavadinti Seimo laiko gaišinimu.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto Nr.1243 pateikimas (94.11.22)
5sesija 32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Prašom siūlyti tokią rezoliuciją, kuri vadinsis apie laiko gaišinimą. O dabar, gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 1.6 darbotvarkės punktą... Atsiprašau, rezervinius klausimus, kurie perkelti į vieną vietą - į 1.5 punktą. Tai yra trys dokumentai: 1243, 1248, 1249. Dokumentų pateikimas. Vietoj ministro dokumentus pateiks sekretorius ponas V.Navickas, taip? Kviečiame į tribūną.
V.NAVICKAS. Gerbiamieji Seimo nariai...
PIRMININKAS. Aš pirmiausia norėčiau jūsų atsiklausti. Gerbiamasis pranešėjau, ar visus tris dokumentus paeiliui pateiksite?
V.NAVICKAS. Iš eilės būtų geriausia.
PIRMININKAS. O paskui... Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu jūs neprieštaraujate, ministerijos sekretorius pateiks visus 3 dokumentus, o jūs galėsite, užsiregistravę kompiuteryje, paklausti dėl vieno, kito arba dėl visų trijų dokumentų. Sutinkate taip? Sutinka. Prašom tada.
V.NAVICKAS. Dabar aš nežinau, kokia tvarka pristatyti. Norėčiau pirmiau pristatyti Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Jūsų valia. Prašom tik numerį pasakyti.
V.NAVICKAS. Aš turiu Nr.12931, bet čia Vyriausybės numeris.
PIRMININKAS. Yra dokumentai: 1243, 1248 ir 1249. Kitokių dokumentų nežinau arba yra klaida...
V.NAVICKAS. Neturiu to numerio, bet norėčiau pristatyti Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Įstatymo projekto Nr.1243. Pasižymėkite numerį. Prašom.
V.NAVICKAS. Liepos mėnesį priimto naujo Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnyje buvo nurodyta, kad dar turi išlikti valstybinės įmonės ir kad tos įmonės turėtų veikti pagal naują Valstybinių įmonių įstatymą, ir tokį įmonių sąrašą turėtų patvirtinti Seimas. Vyriausybė, vykdydama Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnio reikalavimus, parengė naują Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo projektą ir pateikė jį svarstymui. Norėčiau labai trumpai paminėti šio įstatymo pagrindines nuostatas.
Pirmoji ir pagrindinė nuostata yra ta, kad tai yra įmonės, kuriose yra 100% valstybinio arba savivaldybės kapitalo, tai yra įmonės, kuriose nėra nė kiek akcinio kapitalo. Tuo iš esmės skiriasi nuo dabar esančio Valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių įstatymo. Šiame įstatymo projekte taip pat numatomos dvi pagrindinės steigėjo teisės valstybės arba savivaldybės įmonėms. Pirmoji teisė yra nustatyti privalomas užduotis darbams ir paslaugoms arba prekių gaminimui. Antra svarbi steigėjo teisė yra nustatyti tai produkcijai kainas arba kainų skaičiavimo taisykles.
Kokios yra numatytos įmonės teisės? Pagrindinės įmonės teisės yra valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės turtą, patikėtą jai. Taip pat disponuoti tik trumpalaikėm apyvartinėm lėšom arba visiškai susidėvėjusiu turtu. Tai yra tik įmonės teisės. Visos kitos turto atžvilgiu teisės yra perkeltos steigėjui. Įstatymo projekte yra numatyta, kad įmonių rūšių įstatus tvirtina steigėjas, tai yra ministerija, departamentas arba savivaldybė.
Valdymo požiūriu yra tokie esminiai dalykai. Šiame įstatyme yra numatoma, kad toje valstybės įmonėje arba savivaldybės įmonėje administracija yra būtinas valdymo organas, o steigėjas - ministerija arba departamentas - turi teisę įstatuose numatyti, ar yra sukuriama valdyba, ar nesukuriama valdyba. Ir įstatuose tada išskirstyti funkcijas atitinkamai administracijai arba valdybai. Pačiuose įstatuose numatyti ir tą patvirtinti tvirtinant įstatus.
Valdymo srityje taip pat yra numatoma, kad administracijos vadovo sprendimu gali būti sudarytos patariamosios tarybos specialiems klausimams įmonėje nagrinėti, tai yra patariamojo pobūdžio valdymo grandis. Valdymo dalyje taip pat numatyta, kad jeigu valdyba steigėjo yra sudaroma ir įstatuose tai numatyta, tai valdybos pirmininkas būtinai turi būti administracijos vadovas. Valdybos nariais būtinai yra tos įmonės darbuotojai. Steigėjui valdymo dalyje suteikiamos teisės skirti administracijos vadovą ir vyriausiąjį finansininką, bet taip pat steigėjas gali numatyti įstatuose, kad gali skirti ir kitas pareigybes, kokios, jis manytų, toje įmonėje yra reikalingos. Finansų kontrolės dalyje yra numatyta, kad metinis auditas iš įmonės lėšų parenkant audito steigėją yra būtinas, taip pat steigėjas, kilus reikalui, metų eigoje gali papildomai atlikti įmonėje auditą. Yra privalomas valstybinio turto draudimas vienoje iš šia draudimo rūšimi užsiimančių Lietuvoje įregistruotų draudimo įmonių. Kapitalo dalyje, kapitalo skyriuje, kuris yra įstatymo projekte, yra numatyta, kad įmonės turtu negali būti užtikrinti kitų asmenų įsipareigojimai, t.y. įmonės turtas negali būti garantas kitiems kreditoriams. Tai yra Seimo neseniai priimta pataisa. Čia tos nuostatos yra pakartojamos. Taip pat valstybės arba savivaldybės įmonei suteikiamos teisės įkeisti savo turtą savo kreditoriniams įsipareigojimams garantuoti. Ne kitų, bet savo. Sprendimą didinti kapitalą valstybės arba savivaldybės įmonėje gali priimti steigėjas, jeigu yra didinama kitų subjektų paramos lėšomis arba savivaldybės turtu, arba piniginėmis lėšomis, arba kitu nebiudžetiniu turtu. Jeigu kapitalas yra didinamas iš pelno arba subsidijomis iš savivaldybės biudžeto, arba valstybės biudžeto, šį sprendimą priima Vyriausybė arba atitinkamai savivaldybė, jeigu tai savivaldybės įmonė. Kapitalo mažinimas, kaip svarbus tos įmonės kapitalo išsaugojimo elementas... Kapitalas gali būti mažinamas valstybės įmonėse tiktai Vyriausybės nutarimu, savivaldybės įmonėse - savivaldybės tarybos sprendimu.
PIRMININKAS. Pone sekretoriau, nereikėtų labai detalizuoti, kadangi visi Seimo nariai turi. Tai aš prašyčiau pasakyti tiktai esminius bruožus.
V.NAVICKAS. Taip. Dar vienas esminis bruožas, matyt, yra palūkanos už valstybės kapitalą, t.y. mokestis už įmonės naudojimąsi tuo kapitalu, kuriuo ji disponuoja ir valdo. Yra numatyta tokia taisyklė, kad Vyriausybė nustatys mokesčių už valstybės kapitalą, palūkanų už valstybės kapitalą intervalą, o Finansų ministerija valstybės įmonėms diferencijuos. Finansų ministerijos pasiūlymas Vyriausybei yra toks, kad mokesčio už valstybės kapitalą procentas būtų tarp 2 ir 10%. O šito procento ribose Finansų ministerija valstybės įmonėms nustatys kiekvienai atskirai. Lygiai taip pat savivaldybė nustatys savo įmonėms taip pat diferencijuotą mokestį už valstybės ar šiuo atveju savivaldybės kapitalą.
5sesija 32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom kitą dokumentą. Nr.1248. Tai bus dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, sąrašo. Šį dokumentą taip pat prašom pateikti.
V.NAVICKAS. Kadangi Akcinių bendrovių įstatymo 50 straipsnyje buvo numatytas toks įpareigojimas Vyriausybei, kad turi būti pateiktas Seimui svarstyti toks sąrašas įmonių, Vyriausybė pavedė Ekonomikos ministerijai. Mes, pateikdami visą informaciją, klausėme steigėjų, ką jie galėtų, kad jie žinotų, kokios yra sąlygos toms įmonėms ateityje, t.y. jos veiks pagal naują įstatymo projektą, kokios yra pagrindinės nuostatos naujajame įstatyme. Steigėjai žino tai, kas yra leidžiama dabartiniu naujuoju Akcinių bendrovių įstatymu ir ypač ta dalimi, kurioje kalbama apie specialias bendroves. Iš steigėjų, kurie yra realūs įmonių šeimininkai, sulaukėme informacijos. Gavome tokią informaciją, kad norėta, jog steigėjai, t.y. ministerijos, departamentai ir savivaldybės, į šį sąrašą įrašytų 800 įmonių. Dabartiniame sąraše yra likusios 284 įmonės. Kadangi nei įstatyme, nei ankstesniuose Vyriausybės nutarimuose nebuvo aiškių kriterijų, kokios įmonės galėtų likti valstybinės ir dirbti pagal tą naują Valstybinių įmonių įstatymą, Vyriausybė savo papildomu spalio 17 d. sprendimu nustatė keletą kriterijų, kaip tas įmones atrinkti. Pagrindiniai kriterijai, nustatyti aiškinamajame rašte, tai yra monopolinė produkcijos gamyba arba paslaugų teikimas, jeigu ta produkcija yra iš dalies dotuojama iš savivaldybės arba valstybės biudžeto. Rezultatas - tas sąrašas, kuris jums yra pateikiamas svarstyti. Mes manom, kad tai yra dar diskutuotinas dalykas, galima jį papildyti, galima dar patrumpinti, bet situacija yra tokia.
5sesija 32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū. Ir trečią - įstatymo “Dėl veiklos sričių, kuriose gali būti specialios paskirties bendrovių, sąrašo”. Projekto Nr.1249.
V.NAVICKAS. Taip. Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje yra nurodyta, kad gali būti įkurtos specialios bendrovės, ir to paties straipsnio pirmojoje dalyje yra sakoma, kad veiklos sritis, kuriose gali būti specialios paskirties bendrovių, Lietuvos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Štai todėl iš steigėjų surinkę pasiūlymus, kokiose srityse jie norėtų, kad būtų galima įkurti specialios paskirties bendroves, kurioms būtų galima pagal Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnį nustatyti privalomus darbus, nustatymą, kokybės reikalavimus, taip pat daryti įtaką kainų daliai. Mes surinkome tokius steigėjų pasiūlymus ir pateikėme tai Seimui patvirtinti, kad jiems būtų galima naudotis praktikoje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministerijos sekretoriau. Jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. Ponas J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, turiu du klausimus.
PIRMININKAS. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Dėl projekto Nr.1243. Įstatymo projekto 13 straipsnyje aptariamos kapitalo naudojimo sąlygos. Čia painiojamos sąvokos: “valstybės įmonės”, “valstybės kapitalas”, “įstatinis kapitalas”, “valstybės įmonės skolintas kapitalas”, “iš įmonės lėšų didinamas įstatinis kapitalas”, “kapitalas draudžiamas”, “kapitalas investuojamas”. Ar nereikėtų be didelių naujovių laikytis bendros lėšų ir lėšų šaltinių įvardijimo tvarkos? Tai pirmas klausimas. Ir dėl Nr.1248. Sąraše pirmojoje vietoje yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Nurodyti du objektai ir visiškai nėra nurodytas įstatinis kapitalas. Kas tai - karinė paslaptis ar pan.? Ar išvis neatsakingai parengtas šitas priedas? Ačiū.
V.NAVICKAS. Taip, iš pradžių apie tą lengvesnį dėl įstatinio kapitalo nurodymo skaičiais. Tvirtinant tas skaičius faktiškai jokios prasmės neturi, kadangi, kaip matote, čia pateikti skaičiai yra labai įvairūs. Mums pats principas buvo labai svarbus, kad tose įmonėse nebūtų akcinio kapitalo. Ir šios dvi Vyriausybės kanceliarijos įmonės buvo įrašytos svarstymo paskutiniajame posėdyje. Turbūt skubant Seimui pateikti nebuvo čia šalia parašyti tie skaičiai. Bet jokiu būdu tai nėra įmonės, kurios Vyriausybės kanceliarijos pageidavimu buvo įrašytos. Galbūt per skubėjimą tie skaičiai nebuvo įrašyti, bet jokios paslapties čia, žinoma, nėra.
Dabar dėl kapitalo naudojimo ir dėl lėšų šaltinių pagal dabartinę buhalterinę apskaitą atspindėjimo. Matyt, reikėtų darbo tvarka pasižiūrėti, aš dabar negalėčiau. Man atrodo, kad čia buvo stengiamasi išlaikyti... Ir Finansų ministerijos pastabose nebuvo prieštaravimų dėl šitų dalykų, kuriuos jūs minite. Bet, žinoma, mes dar kartą darbo tvarka svarstydami komitete arba šiaip pasižiūrėsim ir patikslinsim.
PIRMININKAS. Ačiū. Tik prašom kalbėti į mikrofoną, nes Seimo nariai negirdės, jeigu jūs man kalbėsit. Seimo narys V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, aš noriu paklausti dėl projekto Nr.1248. Mane truputį stebina vienas dalykas. Mūsų, Demokratų partijos, nuomone, buvo Seime anksčiau svarstyta kitų partijų nuomonė, kad svarbiausi strateginiai Lietuvos ūkio objektai negali būti privatizuojami 5 ar 10 metų. Visiškai neseniai Vyriausybė kaip tik leido pradėti privatizavimą strateginės energetikos įmonėse. Aš tiesiog noriu paklausti, ar tas projektas, tas siūlymas jau nėra pavėluotas, nes jau prasidėjo tiek akcionavimo, tiek privatizavimo procesai, kurie gali, žinant labai liūdną privatizavimo patirtį nuo pat pradžių, deja (apie tai atskira didelė šneka), ar tai nėra pavėluotas projektas, kuris jau nieko nebepakeis. Jau faktiškai visos strateginės Lietuvos įmonės privatizuotos. Na, kas dar liko Lietuvos žemėj - gal dar dujotiekių, naftotiekių trasos? Štai ir viskas. Taigi kokia jūsų nuomonė? Dėkui.
V.NAVICKAS. Nuomonė tokia. Iš tiesų buvo pateikta steigėjams ir Vyriausybėje du kartus šis sąrašas buvo svarstomas. Bet jūs formuluojate du klausimus: pirmą - apie privatizavimą, o antrą - apie akcionavimą. Jeigu, sakykim, šiame sąraše nėra įrašyta įmonė ir ji netampa valstybine, ji gali būti akcionuota, tapti 100% valstybės akcijų įmone, bet nė viena akcija negali būti parduodama privačiam arba kitam juridiniam arba fiziniam asmeniui. Tai yra spręsti privatizavimo klausimus, akcinės bendrovės sprendžia privatizavimo klausimą. Jeigu, sakykim, bus 100% atominė elektrinė arba Mažeikių įmonė specifinės paskirties bendrovė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnį, t.y. valstybės valdymas joje bus užtikrintas per dalyvavimą su akcijomis, tačiau jų pardavimo kitiems asmenims klausimus reikia spręsti nagrinėjant privatizavimo klausimus. Ir, žinoma, jeigu Seimas priimtų sprendimą arba būtų kiti sprendimai, kad štai tokių objektų negalima privatizuoti, t.y. parduoti akcionavus jų akcijų, žinoma, taip nebūtų. Jeigu tokio sprendimo nėra, gali būti, ir tie sprendimai galbūt priimami.
PIRMININKAS. Ponas M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, mane domina apmokestinimo skirtumai tarp valstybinių ir savivaldybės įmonių. Ar nebus savivaldybėms suteiktos teisės įvesti kokius nors papildomus mokesčius savo biudžetui užlopyti?
V.NAVICKAS. Mokesčių klausimų šiame įstatymo projekte mes nesprendėme. Tai yra eilinis juridinis asmuo, kuris vadovaujasi bendrais mokesčių įstatymais, galiojančiais ir kitiems juridiniams asmenims. Jokių papildomų mokesčių, išskyrus vieną, kad palūkanų už valstybinį kapitalą mokėjimo diferenciacijos intervalas kiekvienai įmonei nuo 2% iki 10%, kurį nustatys Vyriausybė, galės nustatyti savivaldybės taryba kiekvienai savo įmonei atskirai. Jie norėjo, kad būtų nulis, Vyriausybė, nagrinėdama šį klausimą, manė, kad turi būti mokamas minimalus mokestis už savivaldybės arba valstybės kapitalą, kurio intervalas toks. Buvo tokie pasiūlymai. Sprendimas bus priimtas po įstatymo, jeigu įstatymu tokią teisę Seimo nariai suteiks Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ponas A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau štai tokį dalyką: Krašto apsaugos ministerija, kurios įmonės neprivatizuojamos ir t.t., jų yra apie 10. Krašto apsaugos ministerija, panaikindama DOSAAF sistemą 1990 metų lapkričio 15 d. .., įpareigojo Krašto apsaugos ministeriją jas ne šeimininko teisėmis, bet administruoti. Buvo apie 40 įmonių. Šiuo metu jūs tiktai 10 čia įtraukėt. Kur dingo maždaug 30 įmonių? Pagal turimus duomenis, sakysim, jau dingo Marijampolės mokykla, Panevėžio dingo, Kauno technikos mokykla dingo ir t.t. Ką visa tai reiškia? Tuo labiau kad jums gerai žinoma, jog jau yra pateiktas Seimui svarstyti įstatymas Nr.1177...
PIRMININKAS. Laikas.
A.BENDINSKAS. ... dėl DOSAAF turto šeimininko suteikimo. Tai šita jūsų pateikiama... neaišku, ką jūs tuo norit išspręsti.
V.NAVICKAS. Iš tiesų tai reiškia, kad šitos įmonės, kurios įrašytos į Krašto apsaugos ministerijos objektų sąrašą, iki 2000 metų bus valstybinės įmonės ir dirbs pagal naują Valstybinių įmonių įstatymą, kurį aš pradžioje pateikiau. Visos kitos Krašto apsaugos ar kitų ministerijų įmonės, kurios neįrašytos į šį sąrašą, bus akcionuotos ir galės veikti kaip 100% valstybės kapitalo akcinės bendrovės arba specialiosios bendrovės.
A.BENDINSKAS. Bet kad jų jau nėra.
V.NAVICKAS. Tai todėl jos į šitą sąrašą ir nepatenka, nes jos nebus valstybinės įmonės. Jos bus akcinės bendrovės pagal Akcinių bendrovių įstatymą arba specialios paskirties bendrovės, arba eilinės akcinės bendrovės.
A.BENDINSKAS. Jos iš viso likviduotos, jų nė kvapo...
PIRMININKAS. Prašom nediskutuoti, gerbiamasis Seimo nary Bendinskai. Paklausėte, gavote atsakymą, sakykite “ačiū” ir klausykite toliau. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis sekretoriau, man kyla toks įtarimas, kad Valstybinių įmonių įstatyme vėl bus įteisintas tas pats principas: įmonės bus išnuomotos už palūkanas ir, sumokėjus palūkanas, visa kita bus jų nuosavybė. Taip ar ne?
V.NAVICKAS. Ne, ne taip. Kadangi pelno paskirstymo skyriaus straipsniuose, kuriuose kalbama apie pelno paskirstymą, yra pasakyta, jog likęs pelnas po visų išlaidų atskaitymo steigėjo sprendimu yra padalijamas kaupti ir vartoti, t.y. socialiniams klausimams arba kaupimui didinti. Ir kiekvienas steigėjas kiekvienu konkrečiu atveju turės įtakos pelno skirstymui. Ne pati įmonė spręs, o steigėjas.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte kai kuriuos terminus. Pavyzdžiui, yra medicinos pagalbos įstaigos: ir savivaldybių, ir valstybinės įstaigos, ir privačios įstaigos. Privatizavimo dokumentuose visos medicinos įstaigos.., kiek žinau, kaip medicinos įmonės. Tai kur pasibaigia įmonė, kur prasideda įstaiga? Medicinos privati, sakysim, ligoninė bus įstaiga ar įmonė? Ir kaip susieti tuos visus klausimus tarp savivaldybių ir valstybės?
V.NAVICKAS. Aš nemačiau, iš kurios vietos kalba...
PIRMININKAS. Štai ten, gale, ponas V.Astrauskas ranką pakėlęs. Prašom pakartoti.
V.NAVICKAS. Klausimas būtų, kodėl šiame sąraše yra įstaigų pavadinimas ir valstybinių įmonių pavadinimas?
V.ASTRAUSKAS. Ne, apskritai, kada galima medicinos įstaigai priskirti Įmonių įstatymą, ar yra tokia galimybė, ar iš viso ... privati medicinos įmonė ar įstaiga, kaip ji bus vadinama?
V.NAVICKAS. Jeigu čia, sąraše, yra pavadinta “įstaiga”, ji turės pagal šį naują Valstybinių įmonių įstatymą persiregistruoti ir tapti valstybine arba savivaldybės įmone.
PIRMININKAS. Ponas V.Šumakaris. Prašom.
V.NAVICKAS. Dabar, dabar esantis pavadinimas, įrašytas dabar esantis. O patvirtinus šį sąrašą ir priėmus naują įstatymą, turės persiregistruoti ir tapti valstybine arba savivaldybės įmone.
PIRMININKAS. Prašom, pone Šumakari.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis sekretoriau, jūs atsakėte į klausimą dėl Energetikos agentūros. Tačiau aš manyčiau, ar jūs nesutiktumėt dar kartą pakalbėti su Energetikos ministerija, kad vis dėlto reikėtų pervardyti atskiras įmones. Tačiau tai yra pavojingas reikalas. Pagal šiandien nurodytą įstatinį kapitalą tai sudaro labai mažai. Ar neįvyks taip, kad visi šitie Energetikos ministerijos objektai pereis į asmenų, o ne valstybės rankas? Reikėtų padaryti tokį sąrašą, kaip padaryta ir Miškų ministerijos, - juos išvardyti. Kaip jums atrodo?
V.NAVICKAS. Taip, teisingai. Supratau klausimą. Tą sąrašą sudaryti, kaip aš iš pradžių sakiau, yra labai keblu, kadangi Seimo priimtame Akcinių bendrovių įstatyme valia yra palikta Vyriausybei, ką rašyti į šį sąrašą. Todėl, žinoma, jeigu Seimo nariai nuspręstų štai tokios srities įmones arba tokius konkrečius objektus įrašyti, tai jie ir bus įrašyti. Bet buvo palikta valia Vyriausybei ir Vyriausybė spalio 17 d. nutarimu nustatė tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos į tą sąrašą įrašyti. Vyriausybė sprendė, kuriuos objektus konkrečiai įrašyti, pateikė štai tokį projektą. Sakau, diskutuotinas klausimas, ką įrašyti... Energetikos ministras du kartus dalyvavo tame posėdyje, bet niekuo negalėjo papildyti šio sąrašo ir pasakė šimtą argumentų, jog jam būtų geriau, kad jo įmonės turėtų specialios bendrovės statusą.
PIRMININKAS. Ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis sekretoriau, prašom pasakyti, vienas iš klausimų buvo apie energetiką, tačiau jūs paaiškinot. Bet man vis dėlto ... kūno kultūros ir sporto reikalai. Šiaip ar taip, mes šiandien dar neturim tiek sporto įrenginių, kad galėtume visus atiduoti į privačias rankas. Vienaip ar kitaip, mes šiandien turim tik vienus gerus Sporto rūmus, šiandien turime tik vieną padorų centrinį stadioną, į kurį galima, taip sakant, ir žiūrovus sukviesti, ir sužaisti atitinkamo lygio žaidynes, ir t.t. Tai nejaugi mes viską atiduodam į privačias rankas ir užsiims, sakykim, kaip šiandien... Vilniaus sporto rūmai virto turgumi, Vidaus reikalų ministerijos rūmai - taip pat, ir t.t. Tai “Žalgirio” stadionas bus kaip tas didysis Varšuvos turgus, taip aš įsivaizduočiau?
PIRMININKAS. Naujieji Gariūnai, turit galvoje?
V.NAVICKAS. Klausimas beveik tas pats. Jeigu bus privatizuota, tai dar nereiškia, jog į šį sąrašą nepakliūva, kadangi bus tik akcionuota ir akcijų valstybė gali nepardavinėti. Toliau. Kas buvo įrašyta į tą sąrašą, kas neįrašyta. Aš jau sakiau, kad teisė buvo suteikta steigėjams, ir, žinoma, Vyriausybė, įvedusi tam tikrus kriterijus, suformulavo tokią galutinę redakciją. Seimo nariai, žinoma, jį gali papildyti, sutrumpinti ir t.t. Čia, žinoma, yra Seimo narių kompetencija.
PIRMININKAS. Ponia V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, pateikdamas pirmąjį projektą ir kalbėdamas apie valstybės ir savivaldybės įmonių valdymą, jūs pasakėte, kad yra įvedama patariamojo pobūdžio valdymo grandis.
V.NAVICKAS. Taip.
V.BRIEDIENĖ. Ar tai vadovo sprendimu sudaromos specializuotos tarybos, vadinamos patariamojo pobūdžio valdymo grandimi? O jeigu taip, tai iš kokių lėšų bus apmokamas šitų specializuotų tarybų darbas?
V.NAVICKAS. Taip, tai yra įstatyme, kuriame kalbama apie administraciją. Toje dalyje administracijos vadovui suteikiama teisė sudaryti specialias tarybas specialiems klausimams nagrinėti. Ši taryba bus patariamojo valdymo organas prie administracijos. Bet steigėjas, tvirtindamas savo įmonės įstatus, gali numatyti, kad kaip valdymo organas būtų sudaroma ir valdyba, bet gali ir nesudaryti valdybos, tik administraciją. Vadinasi, steigėjas gali pasirinkti. Administracija yra būtinas dalykas, o valdyba pagal pageidavimą, o po to patvirtinus administraciją ir valdybą arba be valdybos administracijai dar suteikiama teisė susidaryti specialias tarybas patariamojo balso teise.
PIRMININKAS. Ponas Z.Povilaitis.
V.NAVICKAS. Žinoma, įmonė pati apmoka. Jeigu bus apmokamas tas darbas.
Z.POVILAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dar norėčiau sužinoti, ar tie sąrašai, pateikti iš rajonų, bus tikslinami, kadangi konkrečiai Šakių rajono valdyba, pateikė tris vaistines neprivatizuojamųjų sąraše. Jos yra pačios blogiausios, o pačios geriausios jau yra privatizuotos. Viena vaistinė yra mediniame pastate. Ir koks tikslas jas taip ilgai laikyti?
V.NAVICKAS. Turim byloje visus oficialius savivaldybių laiškus su parašais atsakingų pareigūnų, siūlančių įrašyti tą ar kitą. Žinoma, iš Ekonomikos ministerijos lango nematyti, kuri geresnė, o kuri blogesnė. Vyriausybė kai kuriuos restoranus, viešojo maitinimo įstaigas nutarė iš savivaldybių parengto sąrašo išbraukti. Čia minimi tie objektai, tos įmonės, tos rūšys įmonių, kurios Vyriausybės buvo išbrauktos iš savivaldybių sąrašo. Vyriausybė nusprendė, kad vaistinės ir kitokie objektai, kurie liko, turėtų būti būtent šiame sąraše. Nieko negaliu pasakyti, kaip viena ar kita savivaldybė sprendė, bet oficialius jų raštus turime.
PIRMININKAS. Pono A.Sadkausko nuolankiai prašau.
A.SADKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke.
Tai mes tik šiandien rytą gavome šį projektą Nr.1120, kuris siejasi su savivaldybėm. Dabar klausimas būtų toks: ar jis yra suderintas su dabar jau pataisytu įstatymu “Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo savivaldybėms”. Dabar jo pavadinimas keisis pagal Juridinio skyriaus pasiūlymą. Aš aiškinamajame rašte matau, kad dabar jau jūs įvardijate nuosavybės formą “valstybinė įmonė”, “savivaldybės įmonė”, bet pagal priimtą naują Civilinį kodeksą savivaldybių nuosavybės forma yra tokia viešoji nuosavybė. Ar tai jūsų suderinta? Jeigu nesuderinta, tai su kuo bus galima derinti, kadangi ketvirtadienį tą įstatymą jau priiminėsim?
V.NAVICKAS. Žinoma, mes vadovaujamės tuo įstatymo projektu, kuris buvo dėl savivaldybės nuosavybės. Ir įstatymo 1 straipsnyje pavartota būtent ši kategorija. Bet kol yra neišspręstas savivaldybių nuosavybės klausimas, mes parašėme 22 straipsnio 2 punkte, kad “įmonių, kurios priklauso savivaldybių reguliavimo sričiai, steigėjų funkcijas, nustatytas šiuo įstatymu, iki bus perduotos savivaldybių nuosavybėn, vykdo atitinkama savivaldybės taryba”. Įteisiname tas įmones, kad jos reguliavimo sferoje lieka. Ne savivaldybių nuosavybėn pereina, bet reguliavimo sferoje ir veikia pagal šitą įstatymą. Seimui priėmus įstatymą dėl savivaldybių nuosavybės ar kitaip suformulavus tą klausimą, nuosavybės klausimo kategoriją kitaip paaiškinus, žinoma, reikėtų čia patikslinti, kaip jūs teisingai pastebite, 1 straipsnio redakciją. Galbūt kitokia forma, kadangi tai nėra viešoji nuosavybė, kaip jūs sakote. Suvienodinti reikėtų priėmus tą įstatymo 1 straipsnį. Iki jo priėmimo - jokių problemų. Savivaldybės reguliavimo srityje esančios įmonės dirbs pagal šitą Valstybinių įmonių įstatymo modelį, bet nebus nuosavybės įmonės. Savivaldybė bus kaip vienas iš tų įmonių steigėjų.
PIRMININKAS. Ponas A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl įstatymo projekto, dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, sąrašo. Tai labai keistas įstatymas ir labai keistas sąrašas. Štai jūs pasižiūrėkit: vaistinės Kaune ir Vilniuje. Viename mieste vaistinės privatizuojamos, o kitame ne. Kas tai? Kita valstybė? Arba štai vandenys. Viename rajone vandens įmonės yra privatizuojamos, o kitame neprivatizuojamos. Gal dėl mineralinio kur nors yra? Bet nepanašu, jei žiūri į rajonų pavadinimus. Ir taip toliau. Man susidaro įspūdis, kad čia yra kažkokio privatizavimo likučiai ir tas sąrašas paimtas iš kažkokios komisijos, o tam norima suteikti įstatymo pavidalą. Bet štai pažiūrėkite, ką teigia 3 straipsnis. “Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 1995 m. liepos 1 d. ...
PIRMININKAS. Laikas.
A.BALEŽENTIS. ... turi teisę prireikus išbraukti ir įrašyti...” Tai kokia viso to prasmė, jeigu ji galės daryti ką nori? Kam reikia šitą žaisti?
V.NAVICKAS. Sąrašas paimtas, aš sakiau, ne iš jokio kito dokumento ar iš kitokios žinybos, o tik iš pačių steigėjų. Dar kartą kartoju, tai nėra kažkokios komisijos ir taip toliau. Dokumentai visi yra surinkti, originalai yra laikomi. Tai vienas dalykas. Kaip atsirado sąraše vienos ar kitos savivaldybės ta ar kita vaistinė arba, sakykime, kita įmonė, tai irgi buvo pačios savivaldybės reikalas. Vienos savivaldybės manė, kad joms pakanka turėti specialios paskirties bendrovę, kuri faktiškai veiktų pagal tą patį modelį, kuris yra Valstybinių įmonių įstatyme užprogramuotas ir jiems nesukeltų jokių problemų. Galbūt tame mieste yra keletas ar keliasdešimt tų įmonių, vaistinių arba kitokių įmonių. Kitos galvojo, kad joms būtų patogiau valdyti tą sferą, tas įmones, tą konkretų objektą pagal naują Valstybinių įmonių įstatymą, ir jos priėmė sprendimą būtent tokį ir šitą įrašė į tą sąrašą. Jokių kitų kažkokių kriterijų, ribų, kad nustatytų kiekvienai savivaldybei atskirus reikalavimus, nebuvo keliama nei anksčiau esančiuose įstatymuose, nei naujame Akcinių bendrovių įstatyme, išskyrus tai, ką Vyriausybė papildomai spalio mėn. patvirtino. Taigi aš, matyt, ir kartojuosi beveik.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis sekretoriau. Dabar aš noriu gerbiamųjų Seimo narių pasiklausti, ar yra oponuojančių, kad būtų pritarta pateikimui ir pradėta svarstymo procedūra. Ar yra oponuojančių? Deja, yra.
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000 metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti, sąrašo projekto.
PIRMININKAS. Jūs tam nepritariate, taip?
A.BALEŽENTIS. Aš noriu, jeigu galima, motyvus pasakyti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Manau, kad toks sąrašas reikalingas, bet jis turėtų būti žymiai rimtesnis. Čia nematyti tokių mūsų valstybinės reikšmės objektų, kaip naftos terminalas, Ignalinos atominė elektrinė, Mažeikių naftos kombinatas, Elektrėnų šiluminė elektrinė ir kitos, kurios turi valstybės išlikimo reikšmę. O tuo tarpu yra prirašyta labai smulkių viešbutėlių, kai kurių paslaugų įmonių, kurios neturi jokios valstybinės reikšmės. Ir toks įstatymas neturėtų pritarti savivaldybėms. Seimas yra ne tam, kad pritarinėtų savivaldybėms, bet tam, kad darytų politiką. Savivaldybės privalėtų vykdyti įstatymą, kurį mes parengėm, ir galbūt neturėtų čia būti nurodyti įmonių net pavadinimai, o konkrečiai parašyta, kokios sferos privatizuojamos arba neprivatizuojamos. Taigi aš siūlau šito projekto pateikimui dar nepritarti, o jį papildyti, patikslinti ir tada iš naujo pateikti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu dabar jūsų pasiklausti, kadangi kyla diskusija dėl pirmojo dokumento Nr.1243. Ar yra nepritariančių pirmajam dokumentui? Nėra. Pirmajam dokumentui galima bendru sutarimu pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą? Galima. Antrajam dokumentui Seimo narys A.Baležentis nepritarė. Siūlo nepritarti pateikimui. Todėl siūlau dar pasisakyti vienam už.
Seimo narys A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Aš negaliu pasisakyti už todėl, kad čia yra...
PIRMININKAS. Tuomet palaukite. Seimo narys K.Kubertavičius gali pasisakyti už antrąjį dokumentą.
K.KUBERTAVIČIUS. Taip, aš pasisakyčiau už antrąjį dokumentą. Bet, aišku, kyla įvairiausių minčių, kaip iš tikrųjų bus įdedamas šiuo metu, sakykim, koks nors valstybės kapitalas į tuos pastatus, o vėliau galbūt jie bus privatizuojami po 2000 metų arba vyks koks nors dalinis privatizavimas. Aš manau, svarstymo metu galima bus tas visas problemas išspręsti, pagvildenti. Aš pritariu tiems projektams.
PIRMININKAS. Dėl antrojo dokumento balsuosime. Dėl trečiojo dokumento noriu paklausti. Yra abejojančių, oponuojančių dėl trečiojo dokumento? Nėra. Trečiajam dokumentui galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Pirmajam ir trečiajam dokumentui pritariame bendru sutarimu, o toliau registruojamės ir balsuosime dėl antrojo dokumento. Motyvai jau pasakyti. Primenu, kad Vyriausybė dar siūlo tiems trims dokumentams taikyti skubos tvarką. Ne ypatingos skubos, bet skubos tvarką. Taip pat reikės balsuoti arba pritarti bendru sutarimu.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Kas pritaria antrojo dokumento Nr.1248 pateikimui ir siūlo pradėti svarstymo procedūrą, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Pritaria 31, nepritaria 9 plius 5. Pritarta. Pradedam svarstymo procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė... Vieną minutę, ministre. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Ar yra oponuojančių skubos tvarkai?
Seimo narys A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Aš dėl kitų įstatymų skubos tvarkos nežinau, bet dėl Nr.1120 tai aš nenorėčiau...
PIRMININKAS. Tokio nėra.
A.SADKAUSKAS. ...kad būtų skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, čia tokio nėra. Yra Nr.1243, Nr.1248, Nr.1249. Jūs ne į tą įstatymą pasižiūrėjote netyčia.
A.SADKAUSKAS. Na, kaip? Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas.
PIRMININKAS. Mes svarstome Nr.1243, Seimo nary Sadkauskai. Jūs kokį prieštvaninį pasiėmėte.
A.SADKAUSKAS. Na, kaip?
PIRMININKAS. Ką aš padarysiu. Mano toks užrašytas.
A.SADKAUSKAS. 11.15 val. priduotas. (Salėje triukšmas)
PIRMININKAS. Deja, formuliare yra Nr.1243. Seimo nary Zimnickai, paaiškinkite, ponui A.Sadkauskui, kokį įstatymą jis svarsto.
V.V.ZIMNICKAS. Aš ne dėl to norėjau pasakyti, kokį mes svarstome. Teisingai ponas A.Sadkauskas pažiūrėjo. Jis pažiūrėjo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr.1120. Bet aš noriu pasakyti, kad vis dėlto yra pakankamai rimti įstatymai. Aš manyčiau, kad skubos tvarkos šitiems taikyti nereikia. Tiktai aš norėčiau, kad Seimas numatytų, jog iki gruodžio 20 d. turėtume juos priimti. Bet skubos tvarkos jokiu būdu taikyti negalima, nes, mano manymu ir giliu įsitikinimu, svarstant turėtų dalyvauti beveik visi Seimo nariai, juo labiau kad tai yra, taip sakant, susietas su neprivatizuojamomis visos Respublikos įmonėmis. Antras dalykas. Reikia gerai peržiūrėti tuos sąrašus. Bus daug pasiūlymų, todėl aš manyčiau, kad skubos tvarką tikrai būtų nelogiška taikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Sadkauskas dar kartą.
A.SADKAUSKAS. Posėdžio pirmininke, aš pažiūrėjau ten, bet jūs ir su akiniais neįžiūrėtumėte šito numerio, kuris užrašytas ant to įstatymo. Aš jums paskui duosiu pabandyti įžiūrėti.
PIRMININKAS. Įžiūriu - Nr.1243.
Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu Vyriausybės atstovas neatsiima siūlymo dėl skubos, mes tada turėsime balsuoti. Jis neturi galimybės.
BALSAS IŠ SALĖS. Ar galima?
PIRMININKAS. Ne, viskas. Motyvai jau pasakyti, tada prašome pasiruošti balsuoti.
BALSAS IŠ SALĖS. Tai ar už visus balsuojame iš karto?
PIRMININKAS. Pasakysiu, už ką balsuosime.
Balsuosim už kiekvieną atskirai, jeigu pageidaujate. Tvarka. Registruojamės ir balsuosime. Balsuosime dėl pirmojo, dėl antrojo ir dėl trečiojo tris kartus, kad būtų visiems linksmiau.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Skubos tvarkai reikia 36 balsų, gerbiamieji Seimo nariai. Kas už tai, kad pirmasis dokumentas būtų svarstomas skubos tvarka, spaudžia mygtuką “už”.
4 už skubos tvarką.
Kas už tai, kad antrasis dokumentas būtų svarstomas skubos tvarka, spaudžia mygtuką “už”. Balsavimas. 3.
Kas už tai, kad trečiasis dokumentas būtų svarstomas skubos tvarka, taip pat spaudžia mygtuką “už”. Prašome balsuoti. 5.
Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, tie trys dokumentai bus svarstomi papras-ta tvarka. O Seimo nario V.Zimnicko pasiūlymas, kad jie būtų priimti gruodžio mėn... Tai nuo jūsų komiteto priklausys, nes, matyt, jūsų komitetui bus siūloma būti pagrindiniu komitetu. Ką siūlote, pone sekretoriau, pagrindiniu komitetu?
V.NAVICKAS. Aš manau, kad Ekonomikos komitetas.
PIRMININKAS. Ekonomikos komitetas. Kada galėtumėte skelbti svarstymą savo komitete?
V.V.ZIMNICKAS. Mano manymu, optimaliausiai būtų gruodžio 7 d.. Vienaip ar kitaip, aš manau, iki to laiko ir Seimo nariai, ir komiteto nariai turėtų panagrinėti. Bet aš norėčiau, kad būtų ir kitų komitetų, vadinas, visų pirma Savivaldybių komiteto papildoma išvada. Man sufleruoja, kad Biudžeto ir finansų komitetas labai norėtų dalyvauti su papildoma išvada. Tą aš labai sveikinčiau ir taip pat to paprašyčiau. Aš manau, kad galbūt kai kurie kiti komitetai pagal savo, sakykim, sferas irgi galėtų panagrinėti ir bent jau kaip pastabas arba pasiūlymus pateikti iki gruodžio 7 d. mūsų komitetui. O mes komitete darysime 10 val. Aš manau, kad tai yra pakankamai dideli dokumentai. 7 d. 10 val. bus komiteto posėdis. Visus Seimo narius, kurie turės pastabų ir pasiūlymų, mielai kviečiam dalyvauti. III rūmai, 220 kabinetas, 2 aukštas.
PIRMININKAS. Ačiū. Pirmiausia aš noriu pasiklausti, ar Seimo nariai sutinka, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindinis komitetas? Sutinkame, patvirtiname. Svarstymo datą komiteto pirmininkas jau paskelbė - gruodžio 7 d. 10 val., vadinas, trečiadienis.
Toliau. Buvo pasiūlymas, kad Savivaldybių komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas pateiktų papildomas išvadas. Aš manau, kad komiteto pirmininkas A.Sadkauskas neprieštarauja.
A.SADKAUSKAS. Jokiu būdu. Aš norėčiau, kad dėl įstatymo Nr.1243 mūsų komitetas stovėtų ant vieno laiptelio su Ekonomikos komitetu, kadangi tai turi būti suderinta su visu tuo paketu mūsų įstatymų, kurie dabar priimami Seime.
PIRMININKAS. Galbūt sutariam taip: kadangi Statute nenumatyta, kad būtų du pagrindiniai komitetai, galbūt galima bendrą abiejų komitetų posėdį padaryti dėl šito klausimo. Pone Zimnickai, ar galėtumėte būtent dėl dokumento Nr.1243 padaryti bendrą jūsų ir Savivaldybių komitetų posėdį?
V.V.ZIMNICKAS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Padarykite šitaip, nes Statutas numato vieną pagrindinį komitetą.
O toliau aš pasakyčiau gerbiamiesiems Seimo nariams, kad joks Seimo Statutas nedraudžia jokiam komitetui duoti tiek papildomų išvadų, kiek jis pageidauja. Bet jeigu Seimas nuspręs, kad be tam tikrų komitetų papildomų išvadų negalima svarstyti, tai taip ir sakykite. Jeigu jūs manote, kad be Savivaldybių ir be Biudžeto ir finansų komitetų išvadų negalima svarstyti, vadinasi, kol nebus tų išvadų, nebus svarstoma.
V.V.ZIMNICKAS. Taip, aš tikrai tam pritariu. Aš manau, kad tai būtų logiškiausias variantas. Būtent tie komitetai turėtų pateikti savo išvadas.
PIRMININKAS. Ar pritaria Seimas, kad be tų komitetų išvadų... (Balsai salėje)
Gerai, tuomet balsuosime. Kas mano, kad be šitų išvadų negali būti svarstoma, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Prašom.
O pagrindinio komiteto pirmininko prašome atsiminti: jeigu Seimas nutars, kad tos išvados turi būti, tai prašome pasirūpinti, kad jos būtų.
Už - 29, prieš - 9 plius 10. Vadinasi, išvados yra būtinos.
Ačiū gerbiamajam ministerijos sekretoriui.
(Balsai salėje) Na, pridėkit balsą kur norit. Prieš 10.
5sesija 32p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, toliau mes svarstome darbotvarkės 1.6 punktą. Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo” dalinio pakeitimo ir papildymo” projektas. Prieš kviečiant oratorius į tribūną, noriu pateikti dvi informacijas - vieną malonią, o kitą labai malonią. Maloni informacija ta, kad vakar mūsų Seimo narys K.Kryževičius šventė gimimo dieną, o Seimo nariai net nepastebėjo. Todėl siūlau šiandieną pastebėti ir pasveikinti Seimo narį K.Kryževičių, ir palinkėti jam dar daug daug gimimo dienų šiame Seime. (Plojimai)
Antra dar malonesnė naujiena. Šiandieną visi Seimo nariai kviečiami skiepytis nuo difterijos. Pone Bernatoni, patikslinkite, kur tas skiepijimas?
J.BERNATONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu pastebėjote eidami iš posėdžių salės į savo kabinetus, į III rūmus, šiame koridoriuje yra toks raudonas kryžius ant durų, ten yra medpunktas, ten ir skiepijama.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome 1.6 darbotvarkės punktą. Informuoju, kad yra užsirašę 3 Seimo nariai: J.Veselka, J.Listavičius ir komiteto vardu ponas V.Saulis.
Informacija tokia. Seimas buvo nusprendęs, kad per svarstymą turi būti pateikta kriminogeninė ekspertizė. Ministras E.Vilkelis įsipareigojo ją pateikti jums visiems girdint. Deja, ministras jos nepateikė, todėl mes šiandieną galėsime išklausyti tik Seimo narių, oratorių, kurie čia kalbėjo, bet negalėsime balsuoti. Mes nebalsuosime tol, kol tokia ekspertizė nebus pateikta.
Kviečiu į tribūną poną J.Veselką, kuris kalbės savo vardu, kadangi jis nepriklauso jokiai frakcijai. Pone Veselka, jūsų laikrodis įjungtas, taigi jūs savo laiką eikvojate.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, 1993 m. gruodžio 9 d. Seimas priėmė šį įstatymą. Kas išėjo iš to įstatymo? Išėjo šnipštas. Turėtume panagrinėti, o kodėl vis dėlto išėjo šnipštas? Kiek man žinoma, visame pasaulyje, išskyrus Makao salas, yra deklaruojamos pajamos, o ne išlaidos. O mokesčių inspekcijos kvalifikuotai įvairiais metodais tiria, ar teisingai buvo deklaruotos pajamos, ar teisingai buvo sumokėti mokesčiai? Ir jeigu tai buvo neteisingai padaryta, taiko labai dideles sankcijas.
Antra. Visame pasaulyje, išskyrus Makao (žinoma, aš nenoriu įžeisti tų tautų, bet turiu tokią informaciją), įstatymai pradeda veikti nuo jų priėmimo dienos, o ne atgaline data. Mes norėjome, kad įstatymai veiktų būtent atgaline data. Vyriausybė E.Vilkelio vaidmenyje nori padaryti, kad įstatymas pradėtų veikti nuo tos datos, kada jis yra priimtas.
Toliau. Kiek žinome, praturtėjo daug žmonių neteisėtai per tuos beveik penkerius metus, kol buvo neįvestas pajamų deklaravimas. Dabar mes pradėsime versti deklaruoti savo pajamas tuos, kurie nuo šios dienos pradeda turtėti. Tai yra ne pajamas, o turtą, o kurie anksčiau - jau tiems nėra. Todėl manau, kad tie žmonės, kurie pasinaudojo tuo, kad ilgus metus Lietuvoje buvo žiopla, korumpuota ir kitokia valdžia, tai darė gana protingai. Ir jie dėl to, kad valdžia nesugebėjo tvarkytis, neturi atsakyti. Todėl manau, kad mums reikia priimti, kas yra numatyta (šiandieną nepradėjome priiminėti), t.y. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kuris numato visuotinį pajamų deklaravimą (jis gali būti etapais), ir būtent nuo čia pradėti daryti tvarką. O jeigu mes tą priimsime, iš jo vėl nieko neišeis. Jeigu priimsime nuo tos dienos, tai kodėl aniems leidom, o čia neleidžiam? Vadinasi, mano įsitikinimu, reikia nepritarti šiam įstatymui, o priimti Gyventojų pajamų įstatymą su deklaravimu ir nuo tos dienos pradėti dirbti. Kitaip tai bus naujas populistinis popierius, bet turėjome įsitikint (ir įsitikino, kas norėjo), kad populizmas tik kenkia normaliai tvarkyti ekonomiką.
Ačiū už dėmesį. Dar kartą siūlau šio įstatymo nepriimti.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas, be kitų nuostatų, reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos gyventojų, įsigijusių arba įsigyjančių brangų turtą, ... įsigaliojimą nuo 1994 m. birželio 1 d. Į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį, kadangi 5 straipsnyje kalbama apie laikotarpį atgal, kai buvo keičiami talonai į litus. Kyla klausimas, ar talonai į litus buvo keičiami po 1994 m. birželio 1 d.?
5 straipsnyje taip pat kalbama apie turėtas pinigines pajamas iki lito įvedimo. Todėl reikėtų tikslinti arba brangaus turto deklaravimo pradžios datą, arba spręsti 5 straipsnio 1-3 pastraipų klausimą. 5 straipsnio 3 pastraipoje ne visai aiškus neapmokestintų pajamų įteisinimas per apmokestinimą. Mokesčių mokėtojas, sumokėjęs 20% valstybės mokesčio, įteisina kad ir neteisėtai gautas pinigines pajamas.
Sugrįžus atgal prie 3 straipsnio yra prasmės papildyti atskirais deklaruojamų pajamų atvejais. Tokiais atvejais galėtų būti gautos dovanos ir labdara.
Nesiderina su įstatymo projekto pavadinimu 3 straipsnio 5 ir 6 punktai, kur kalbama ne apie gautą turtą, o apie išleistas lėšas. 5 punktą būtų galima pertvarkyti į gautas paskolas (kreditus) iš 5 punkte paminėtų įstaigų, fizinių ar juridinių asmenų. Manau, 6 punktas turėtų būti išbrauktas. Papildyti atskirus punktus reikėtų paminėtomis gautomis dovanomis arba labdara.
Dėl deklaruojamo turto vertės, manau, nereikėtų ginčytis, jeigu į jį arba turto deklaraciją žiūrėtume kaip į Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaracijos sudėtinę dalį. Šios deklaracijos bus kaip išankstinis stambios pajamų (išlaidų) sumos pateisinimas. Visais kitais atvejais deklaruojamojo turto vertė turėtų būti kur kas mažesnė.
Paskutinėje 3 straipsnio pastraipoje žodį “sekančių” reikėtų keisti “kitų”.
10 straipsnio žodžius “suteikiamos paskolos” reikia keisti “gaunamos paskolos”, o skliausteliuose esančius žodžius išbraukti.
11 straipsnio turinys turėtų būti taip pat praplėstas, pavedant aiškintis Mokesčių inspekcijai ar Ekonominių nusikaltimų tyrimų komisijai.
12.2 straipsnio pirmos pastraipos pabaigoje žodžius “sekančių” taip pat reikėtų keisti “kitų”. Taigi įstatymo projektą reikėtų rimtai tobulinti, o paskui žiūrėti, pritarti jam ar nepritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir davė teigiamą išvadą. Apie ją papasakos komiteto atstovas ponas V.Saulis. Prašome išdėstyti savo bei Biudžeto ir finansų komiteto poziciją. Prašom.
V.SAULIS. Gerbiamieji kolegos, vakar mūsų komitetas svarstė šį įstatymą. Iš esmės jam buvo pritarta. Noriu atkreipti dėmesį į tris pagrindinius šio įstatymo aspektus, dėl kurių komitete buvo diskutuojama. Pirmiausia, kaip ir minėjo prieš mane kalbėję kolegos, mes visiškai pritarėme 1 straipsnio išdėstymui, kaip jis yra išdėstytas, kad įsigytas turtas arba pajamos, panaudotos to turto įsigijimui, būtų deklaruojamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo pradžios, t.y. nuo 1994 m. birželio mėn. 1 d., jokiu būdu neveiktų atgal, kaip buvo numatyta mūsų anksčiau priimtame įstatyme.
Buvo iškeltos abejonės dėl 2 straipsnyje nurodytos 50 tūkst. Lt sumos. Pateikus šio įstatymo projektą, man teko diskutuoti su mokesčių inspektoriais, ir jie prašė manęs, kaip Seimo nario ir šio komiteto nario, kad ši suma būtų atitinkamai sumažinta. Finansų ministerijos atstovas gerbiamasis S.Čipkus vakar irgi minėjo, kad, Finansų ministerijos nuomone, ši riba turėtų būti mažesnė. Tačiau svarstant šį klausimą Vyriausybėje dėl kažkokių neaiškių, mums nepaaiškintų priežasčių ši riba buvo labai pakelta ir, kaip teigia finansų inspekcijų inspektoriai, pro šį tarpą praslysta labai daug nesąžiningų žmonių, kadangi 50 tūkst. Lt riba yra pakankamai aukšta.
Taip pat reikia patikslinti 3 straipsnio 6 punktą, kur kalbama apie piniginių lėšų perleidimą juridiniams ir fiziniams asmenims. Kadangi dabartiniu metu, kaip kalbėjo ponas J.Veselka, šis įstatymas davė šnipštą deklaruojant pajamas, kurių dėka buvo įsigytas brangus turtas, paskutiniu metu buvo labai paplitęs dovanojimas, ir bet kokiu atveju buvo galima pasiteisinti, kad man tuos pinigus dovanojo. O kadangi dovanojantysis neprivalo deklaruoti savo pajamų, mokesčių inspekcijoms susidaro tikrai labai kebli situacija.
Komiteto nuomone, reikėtų ypač gerai išnagrinėti 5 straipsnio paskutinę pastraipą išryškinant tą faktą, kai nustatoma, kad deklaruotos pajamos nebuvo apmokestinamos. Ką tokiu atveju reikėtų daryti? Ar, kaip nurodoma šiame straipsnyje, nedeklaruotą dalį apmokestinti 20% tarifu, ar elgtis kardinaliai - iki galo išreikalauti deklaravimo, jį pagrindžiant reikiamais dokumentais, arba, kaip yra kai kuriose valstybėse, kai šis turtas konfiskuojamas arba konfiskuojamos tos pajamos, kurios buvo panaudotos šiam brangiam turtui įsigyti? Mūsų komitetas priėjo prie tos nuomonės, jog reikia paprašyti Valstybės ir teisės komiteto pagalbos, kad jis šią problemą padėtų išspręsti teisiškai. Pritariu pono J.Veselkos nuomonei, kad viskas turi būti Turto ir pajamų deklaravimo įstatyme. Bet kol jo nėra, tegu veiks šis įstatymas, o priėmus Turto ir pajamų deklaravimo įstatymą, kuris, matyt, artimiausiu metu bus priimtas, šias visas nuostatas komitetas kaip tik siūlo perkelti į Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą.
Komitetas iš esmės šiam įstatymui pritaria. Ačiū.
5sesija 32p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pone Sauli.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi nėra pateikta kriminogeninė ekspertizė, padarysime svarstymo pertrauką. Liko baigiamasis ministro žodis arba ministro sekretoriaus žodis, pasisakymai dėl motyvų, suprantama, prieš tai paskelbus, išdalijus kriminogeninę ekspertizę. Dabar svarstymo pertrauka.
Gerbiamieji Seimo nariai, turime 7 min. Noriu jus informuoti, kad jūsų kritika dėl rezoliucijos, kurią pasirašė tik dalis redakcinės komisijos narių, paveikė. Dabar visi redakcinės komisijos nariai yra pasirašę tą rezoliuciją ir pritaria jai. Gerbiamieji Seimo nariai, gal dabar mes galėtume pritarti tai rezoliucijai? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Posėdis baigtas.