Trisdešimtasis posėdis
1994 m. lapkričio 15 d.

 

 

        

 

Svarstyti klausimai:

 

1.        

Nutarimo "Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo" projekto pateikimas ir nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" projekto pateikimas

2.        

Nutarimo "Dėl Lietuvos-Rumunijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo" svarstymas

3.        

Įstatymo "Dėl tarptautinių sutarčių" projekto pateikimas

4.        

Medicinos pagalbos įstaigų įstatymo projekto svarstymas

5.        

Investicinių bendrovių įstatymo pateikimas

6.        

Įstatymų "Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo" bei "Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo" projektų pateikimas

   

Seimo narių pareiškimai

A.Endriukaitis. "Dėl Lietuvos garbės apgynimo"

  

 

 

 

 

Nutarimo "Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo" projekto pateikimas Nr.1219 (94.11.15)

 

5sesija 30p svarstyti klausimai5sesija30po

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J.BERNATONIS

  

PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, prašom sėstis. Pradedam Lietuvos Respublikos Seimo lapkričio 15 d. vakarinį plenarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų darbotvarkę dabar du klausimai. Aš siūlau, kad gerbiamasis pranešėjas, Jo Ekscelencija Prezidentas, praneštų apie du dalykus, vadinas, pateiktų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, ir Apeliacinio Teismo teisėjų kandidatūras. Manau, neprieštarausite. Po to jau kandidatai pasisakys ir atsakinės į klausimus individualiai pagal Seimo narių pageidavimus.

Taigi pradedam nagrinėti 2.1 klausimą. Nutarimo "Dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų paskyrimo" projektą Nr.1219 ir Seimo nutarimo "Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms" projektą Nr.1236. Primenu, kad mes turėsime vadovautis Seimo statuto 204 straipsniu, kuris numato kandidatūrų pateikimą ir jų svarstymo tvarką Seime. Dalis šito straipsnio reikalavimų jau yra įvykdyta, vadinasi, apie kandidatūras buvo pranešta spaudoje. Kandidatai čia yra pakviesti. Biografiniai jų duomenys laiku, netgi gerokai anksčiau, buvo įteikti Seimo nariams. Dabar mums reikėtų išklausyti pateikėjo - Lietuvos Prezidento - pranešimą. Bet kol aš pakviesiu Prezidentą į tribūną, matyt, dėl vedimo tvarkos gerbiamasis V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs visiškai tikslus. Aš tikrai dėl vedimo tvarkos. Mūsų Statuto 204 straipsnis teigia: "Apie Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras turi būti paskelbta spaudoje ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų pristatymo Seime". Aš norėčiau tik pasitikslinti. Prezidento dekretas buvo paskelbtas "Vyriausybės žiniose" berods lapkričio 4 d. Tai tik tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Tai aš noriu jums taip pat pasakyti, kad labai rimtas laikraštis, kurio pavadinimas "Lietuvos aidas", paskelbė pavardes spalio 29 d. Prašom skaičiuoti. (Balsas salėje) Na, jeigu nerimtas laikraštis, tai prašom atitinkamai įvertinti.

Gerbiamasis Prezidente, prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Daugiau kaip prieš dvejus metus buvo priimta Lietuvos Konstitucija, kuri įtvirtina ir teismų sistemą, taip pat nustato pagrindinius teismų veiklos principus ir garantijas. Tačiau jūs patys žinote, kad objektyvios sąlygos ir aplinkybės vis dėlto neleido tai padaryti iš karto. Tik šiandieną ir Seimas, ir aš, kaip Prezidentas, pradedame rimtai užsiimti mūsų valstybės teisine reforma. Tai yra labai sudėtingas dalykas, reikalaujantis vis dėlto labai didelio dėmesio, didelės kvalifikacijos ir labai rimto susikaupimo. Jau 1993 m. gruodžio 14 d. buvo priimti teisinės sistemos reformos metmenys, o gegužės 31 d. priimtas Lietuvos teismų įstatymas, kuris įsigalios nuo 1995 m. sausio 1 d.

Na, aš norėčiau taip pat priminti, kad priimtos Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso, Civilinių baudžiamųjų įstatymų pataisos, būtinos teismų veiklai. Taigi sausio 1 d. turi pradėti funkcionuoti Konstitucijoje numatyta teismų sistema.

Taip pat šį įstatymą lydi ir daug kitų... Tai Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardos teismų įsteigimo, apygardų (...) teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros formavimo, dėl kurio buvo taip ilgai diskutuojama Seime. Nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjai turi būti paskirti iki 1994 m. gruodžio 5 d. Pasirašiau dekretą, kurį jūs turite, ir pristatau, kaip ir priklauso pagal įstatymus, grupę. Noriu pasakyti, kad ne visus 23, kaip yra numatyta įstatymo, bet tik grupę. Jų pavardes, manau, kad reikėtų paskelbti. Tai yra Ona Aldona Budienė, Romualdas Čaika, Stanislovas Čatrauskas, Vytautas Greičius, Anzelmas Jukna, Aloyzas Juozas Marčiulionis, Vytautas Masiokas, Aristidas Pėstininkas, Jonas Algirdas Riepšas, Albinas Sirvydis, Irena Stankevičienė, Juozas Šerkšnas, Josifas Tomaševičius, Algirdas Valiulis ir Lidija Liucija Žilienė.

Štai teisėjų sąrašas, kurie turi didelę teisinę praktiką. Visi, išskyrus V.Masioką, iki šiol dirbo Aukščiausiajame Teisme, buvo Aukščiausiojo Teismo teisėjai. Įstatymo nustatyta tvarka visiems buvusiems ir esantiems dar kol kas Aukščiausiojo Teismo nariams, teisėjams buvo pasiūlytas darbas teismuose. Na, visų pirma darbas Aukščiausiajame Teisme. Štai tie asmenys, kuriuos aš išvardijau, sutiko ir pasiruošę dirbti šitoje aukščiausiojoje teismų institucijoje. Aukščiausiasis Teismas, visi mes suprantam, turi naujas funkcijas, naują atsakomybę.

Sakyčiau, teisinės veiklos, žemutinių teismų veiklos praktika iki šiol, deja, nebuvo pakankamai gerai apibendrinta.

Seimas labai aktyviai dirba ir priima labai daug įstatymų, kurie reglamentuoja teismų veiklą. Jeigu prisimintume, kokie tie įstatymai, tai jūs matote, tai ir Baudžiamasis, ir Civilinis, ir procesiniai kodeksai, kuriuose yra daug naujienų, ir traktavimas, ir ta teisminė praktika, ir jos apibendrinimas šiandien yra ypač aktualu. Manau, kad tai, kas yra nustatyta Teismų įstatyme ir kokios pareigos bei funkcijos yra skiriamos Aukščiausiajam Teismui, tai kaip tik praktikos formavimo veikla, ir ta institucija tai turi atlikti. Aš netgi manyčiau, kad reikėtų tą straipsnį (ir aš tikiuosi, kad teisininkai bei komitetas dar galėtų pasiūlyti) suformuluot konkrečiau tą straipsnį, kuris nustato Aukščiausiojo Teismo kompetenciją, nors ten pakankamai daug ir dabar pasakyta, t.y. pagrindinė funkcija atsižvelgiant į tai, kad mes turime keturių pakopų, šiandien jau pradedama formuoti mūsų teismų sistema.

Esu įsitikinęs, kad šie asmenys, šie žmonės yra pakankamos kvalifikacijos, principingumo, turi pakankamai didelę teisminės veiklos praktiką ir jie atitinka tuos reikalavimus, kurie yra keliami kaip tik Aukščiausiojo Teismo teisėjui. Paskyrimo procedūra yra visiems aiški, aš pristatau jūsų valiai ir jūsų sprendimui bei tikiuosi, kad Seimo nariai, frakcijos, komitetai detaliai susipažins. Juo labiau kad biografijos, veiklos sąrašai jums yra pristatyti. Susipažins, įsigilins ir priims reikiamą bei teisingą sprendimą. Pasistengsiu artimiausiu metu pasirašyti ir pateikti Seimui likusias kandidatūras. Dėl trijų esu pasirašęs dekretą, bet dar nepraėjo dviejų savaičių laikotarpis, kuris yra nustatytas, todėl aš negaliu šiandieną pristatyti. Ir mes su jumis, tikiuosi, iki gruodžio 5 d. sugebėsim suformuoti Aukščiausiąjį Teismą.

Jeigu jūs neprieštarautumėt, kaip ir sakė Pirmininkas, aš norėčiau dabar atlikti ir kitą procedūrą, t.y. pateikti jums derinimui sąrašą Apeliacinio teismo teisėjų, kurie siūlomi ir kuriuos aš turėčiau skirti, suderinęs su Seimu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Prezidente, aš labai atsiprašau. Tikiuosi, jog Seimo nariai neprieštarauja, kad Prezidentas iš karto pristatytų kitas kandidatūras, o po to jau klausinėsim atskirai visus. Prašom.

A.M.BRAZAUSKAS. Tiesiog primenu, kad Apeliacinis teismas yra apeliacinė institucija byloms, kurias išnagrinėja apygardų teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Žinoma, šitame teisme taip pat privalo būti aukštos kvalifikacijos ir patyrę teisėjai, nemaža jų dalis yra buvę Aukščiausiojo Teismo nariai, Aukščiausiojo Teismo teisėjai, dalis taip pat yra ir iš apylinkių teismų, turintys pakankamą kvalifikaciją, patirtį ir darbo stažą.

Norėčiau perskaityti oficialiai pavardes. Tai A.Ablingio, V.Aiduko, V.Grabinsko, S.Gudyno, K.Gurino, J.Iždonaitės, J.Januškienės, A.Jarackaitės, S.Knizlerio, V.Miliaus, B.Pupkovo, Z.Smirnovienės, G.Slautos, A.Šumsko ir V.Valančiaus pavardės. Aš jas perskaičiau ir prašau Seimą pritarti šioms kandidatūroms. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū, Jūsų Ekscelencija. Pereinam prie kitos procedūros.

Dabar kiekvienas kandidatas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus turi teisę pasisakyti. Tai yra pasakyt, ką jis galvoja apie galimą būsimą darbą, ko jis pageidauja. Bet, žinoma, kiekvienas kandidatas turi teisę ir nepasisakyt, o iš karto sutikt pereit prie kitos procedūros, t.y. Seimo narių klausimų ir kandidatų atsakymų.

Aš manau, kad viską atliksim abėcėlės tvarka. Bet kol kas dar gerbiamasis A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Pone Pirmininke, aš norėčiau, jog jūs paprašytumėt kandidatų, kad jie prisistatydami papasakotų, jeigu jiems teko teist okupacijos metais, vest politines bylas.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Kiekvieno kandidato teisė pasakyt bet ką arba iš viso nieko nesakyt. Taigi kviečiu į tribūną O.Budienę. Prašom.

Kol kandidatė ateis, kviečiu Seimo narius registruotis, po to registruosimės klausimams. Prašom registruotis. Vieną minutę!

Salėje - 72 Seimo nariai. Gerbiamoji pretendente, jūs turit teisę pasisakyt, galit ja pasinaudot, bet galit nesinaudot. Jeigu nesinaudosit, prašom sakyt, tada pereisim prie klausimų ir jūsų atsakymų. Prašom.

O.A.BUDIENĖ. Jeigu galima, prie klausimų, prašau.

PIRMININKAS. Prašom. Tik būkit maloni, arčiau mikrofono. Taigi pirmas norėtų paklausti kolega V.Plečkaitis. Prašom.

V.P.PLEČKAITIS. Aš norėčiau paklausti ne tik gerbiamosios kandidatės, dabar stovinčios tribūnoje, bet apskritai pageidaučiau, kad kiekvienas kandidatas atsakytų Seimo nariams štai į tokį klausimą. Visi mes žinom, tai ne paslaptis ir visuomenėje, kad teisėsaugos organai, deja, yra gerokai korumpuoti ir kad advokatai atlieka tam tikrą tarpininko vaidmenį paperkant, sakykim, dalį teisėjų. Tai niekam nėra paslaptis mūsų visuomenėje. Ir man norėtųsi išgirsti, kaip garbingieji teisėjai, o jūs tikriausiai tokie ir esate, ketina kovoti su tokiomis korupcijos formomis, kad vis dėlto mūsų teisėsauga pagaliau pakiltų į tam tikrą lygį ir pasitikėjimas teismais, kaip ir kitomis teisėsaugos sistemomis, būtų gana normalaus lygio? Ačiū.

PIRMININKAS. Prašom. Aš labai atsiprašau gerbiamosios pretendentės. Aš dar kreipiuosi į kolegas. Klausimui skiriama lygiai 1 min. Prašyčiau laikytis šitos tvarkos. Prašom.

O.A.BUDIENĖ. Aš galiu tvirtai pasakyti, kad mano nagrinėjamose bylose... Aš, aišku, kasacinių instancijų nagrinėju tik pusantrų metų, dvylika metų - liaudies, apylinkės teisme, tačiau kad man būtų pakenkę ar paveikę mane priimti teisėtą sprendimą ar nuosprendį advokatai, tikrai taip nebuvo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Aš kartoju tą patį klausimą. Gerbiamoji pretendente, aš noriu, kad jūs pasakytumėt, ar jums teko savo veikloje okupacijos metais susidurt su politinėmis bylomis? Ir jeigu teko, kaip jūs vertinate savo tuometinį elgesį? Ačiū.

O.A.BUDIENĖ. Kadangi aš teisėja dirbu tik nuo 1982 metų, todėl man tokių bylų neteko ir aš jų nenagrinėjau.

PIRMININKAS. Kolega A.Vaišnoras. Prašom.

A.VAIŠNORAS. Gerbiamoji pranešėja, čia, matyt, ne tik jums būtų šis klausimas. Jūs turbūt žinot, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjams, kurie buvo paskirti anksčiau, buvo garantuoti 9 metai darbo. Ar jūs suprantat, kad einat į rizikingą postą, kadangi mūsų valdžia gali vėl sugalvoti kokiu nors pretekstu teismų reformą ir jūs, neišbuvusi kadencijos, galit būti atstatydinta?

O.A.BUDIENĖ. Mes jau esam išbandyti šioje srityje. Jeigu reikės, vėl stosim taip, kaip šiandien stovime prieš jus.

PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai geras atsakymas. Noriu primint, kad teismų reformą sugalvojo Konstitucija. Prašom neužmiršti. Ir kas Konstituciją patvirtino, taip pat prašom neužmiršt. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Ar jūs galėtumėte pasakyti kokių pastabų Seimo darbui?

PIRMININKAS. Kad paskui Seimas atsižvelgtų? (Juokas salėje) Prašom. Galit neatsakyt, bet prašom, jeigu norit, sakykit.

O.A.BUDIENĖ. Jokių pastabų aš neturiu, tik prašymą, kad greičiau turėtume kodeksus, konkrečiai - Baudžiamojo proceso ir Baudžiamąjį kodeksus.

PIRMININKAS. Galiu atsakyt kol kas savo vardu, bet, tikiuosi, Seimas mane parems. Ketvirtadienį mes turėtume patvirtinti paskutiniąsias šiame etape Baudžiamojo proceso kodekso pataisas ir papildymus.

Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Gerbiamoji kandidate, aš neturiu specifinių klausimų jums, bet pateiksiu vieną klausimą, kuris galbūt būtų labai reikšmingas visiems teisėjams, ir norėčiau iš jų visų girdėti atsakymą. Be to, aš turiu keletą specifinių klausimų kai kuriems kandidatams, kurių aš norėčiau paklausti, kai jie bus tribūnoje. Aš esu labai susirūpinęs ir giliai nusivylęs, kad kai kurie mūsų gerbiamieji teisėjai be jokio rimto juridinio pagrindo daro sprendimus, kurie daugiau pateisina nusikaltėlio negu nukentėjusiojo teises. Kaip jūs ir jūsų kolegos galvojate ateityje tą problemą išspręsti, kad mūsų lietuviška visuomenė vėl galėtų įgauti pasitikėjimą savo teismais ir teisėjais? Ačiū.

O.A.BUDIENĖ. Aš čia galiu kalbėti tik už save. Aš tokių nuosprendžių neturėjau, o kiti tegul patys atsakys.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji pretendente. Kviečiu į tribūną kandidatą į Aukščiausiojo Teismo teisėjus R.Čaiką. Gerbiamieji kolegos, klausimai kiekvienam pretendentui yra registruojami atskirai. Gerbiamasis Čaika, ar norėtumėt ką pradžioj pasakyti?

R.ČAIKA. Gal aš norėčiau atsakyti į tą klausimą.

PIRMININKAS. Prašom.

R.ČAIKA. Dėl korupcijos. Viena iš būtinų teisėjo savybių turi būti dora, dorumas ir sąžiningumas, o toliau kvalifikacija. O apie teisėjo dorą, žinoma, sprendžia visuomenė, sprendžia žmonės, sprendžia tie, kas mato, kaip jis elgiasi, kaip jis sprendžia. Kaip teisėjas turi kovoti? Pirmiausia mes turim sąžiningai, dorai elgtis ir sąžiningai nustatyti aplinkybes bei pritaikyti teisingą įstatymą. Visa kita yra už teisėjo veiklos ribų. Jeigu yra konkretūs faktai, už juos turi būti griežta atsakomybė. Ir kada tai bus, tada korupcijai vietos negalės būti. Žinoma, reikia turėti omeny, kad kartais teisėjams perkeliama tai, ką daro kiti, esantys šalia teismo. Tai, žinoma, mes už juos negalim prisiimt atsakomybės. Mes galim prisiimti atsakomybę tik už savo konkrečius veiksmus. Taip aš norėčiau atsakyti į šį pirmąjį klausimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė R.Hofertienė.

R.HOFERTIENĖ. Ačiū gerbiamajam teisėjui, kad jis pradėjo nuo sąžiningumo ir nuo doros. Tikimės, kad ir daugelis tai supranta. Aš čia ne tiek jums klausimą, kiek prašyčiau Seimo Pirmininko ir posėdžio pirmininko: arba kiekvienam atėjus į tribūną pateikt klausimą, arba nė vienam. O būtent tokį klausimą. Ar yra per savo darbo lai-ką pasinaudojęs bent kartą tarnybine padėtimi? Tad arba kiekvienam, arba nė vienam.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Hofertiene, čia ir nuo jūsų, ir nuo Seimo narių priklauso, ar primins kiekvienam kandidatui, ar ne. Bet jeigu jūs prašot, kad į šitą klausimą atsakytų visi, aš manau, čia sėdintys pretendentai girdėjo ir jie atsižvelgs atsakinėdami į Seimo narių klausimus.

Prašom, gerbiamasis Čaika.

R.ČAIKA. Aš manau, kad čia gali būti dvi to klausimo prasmės. Aš manau, kad gerbiamoji Seimo narė turbūt turėjo omeny piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Aš galiu pasakyti, kad, kiek aš suprantu, savo tarnybine padėtimi niekad nepiktnaudžiavau.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Katkus.

J.A.KATKUS. Gerbiamasis kandidate, jūs dirbsite pačioje aukščiausioje teisėsaugos institucijoje. Turbūt ne kartą teks vertinti ir kitų savo kolegų, kitų institucijų darbuotojų darbą. Galbūt trumpai galėtumėt įvertinti apskritai teisėsaugos sistemą dabartiniu metu?

R.ČAIKA. Dirbame labai sunkiu laikotarpiu. Tai kūrimosi laikotarpis. Reikia pasakyti, kad per šitą prizmę mes ir turim vertinti. Šiandien mes turime naują teisinę sistemą, kuri, jūs man atleiskit, bet yra dar nedarni, nes mes žinome, kad geras įstatymas turi turėti "žilą barzdą". O mūsų įstatymai "jauni", jie keičiami labai dažnai. Ir tokiomis sąlygomis tenka mums dirbti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, čia ne nuo mūsų priklausančios aplinkybės. Pas mus turėtų būti (aš nekalbėsiu atskirai apie kiekvieną), mano manymu, didesnis atskirų sistemų koordinavimas, didesnis supratimas, geresnis vidinis darbo organizavimas, didesnė atsakomybė. Tai abstrakčiai. O jeigu konkrečiau, čia turėtų būti ilga kalba ir aš šiandien nenorėčiau taip išsiplėsti. O abstrakčiai norėjau tik tiek pasakyti, ką pasakiau.

PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis pretendente, jūs turbūt susipažinote su pateiktu Seimui svarstyti teisėjo statutu?

PIRMININKAS. Aukščiausiojo Teismo?

A.SALAMAKINAS. Taip. Aukščiausiojo Teismo teisėjo. Mane domina, kaip jūs žiūrite į numatomas socialines garantijas teisėjams? Ar jos nėra per didelės, ar gal Seimas per mažai numato jų?

R.ČAIKA. Turiu prisipažinti, kad aš to statuto projekto svarstyme nedalyvavau, bet nujaučiu, kas ten gali būti. Aš noriu pasakyti, kad čia jums teks spręsti, ar teisėjai užsitarnauja, ar neužsitarnauja šitų garantijų. Tik tiek galiu pasakyti, kad mane asmeniškai labai nemaloniai veikia, ir, sakykim, eidamas į jūsų aukštąjį teismą aš ilgai galvojau, eiti ar neiti. Bet kai pasiūlė Prezidento patarėjas ir vėliau Prezidentas, pagalvojau, kad gal reikia eiti, gal aš dar būsiu ten naudingas. Bet ne dėl to, kad ten kažkokios garantijos kažkur svarstomos. O apie tas garantijas, jeigu pažiūrėtume dabar galiojančius įstatymus, ten yra pasakyta, jog teisėjams pensijas - pagal įstatymą. Ar teisėjas ne pilietis ir jis neturi teisės į įstatymą, į pensiją, kad jam reikia parašyti, jog teisėjui pensiją pagal įstatymą? Teisėjui atostogos - pagal įstatymą. Tą patį sakinį galėčiau pakartoti. Kaip žinome, įstatymas buvo priimtas įvairioms visuomenės kategorijoms, įvairioms dirbančiųjų kategorijoms buvo suteiktos ilgesnės atostogos, o teisėjams - ne. Tai aš dabar nežinau. Matyt, vėl tie patys klausimai... Galima būtų pratęsti, bet aš nenoriu trukdyti jūsų brangaus laiko. Galima būtų pratęsti dar ir toliau. Sakykim, paprasčiausia, kokios apsaugos garantijos yra mums nuo nusikaltėlių? Aš nenoriu čia minėti, bet ne vienas mūsų jau yra nukentėjęs fiziškai. Man gėda kalbėti. Ir aš pats buvau užpultas dar ne taip seniai, bet, kaip sako, ačiū Dievui, pavyko man nuo jų pabėgti. Kokios garantijos? Kokios garantijos teisėjui, kada sunaikinamas jo turtas? O mes turime betarpišką ryšį su nusikaltėliais.

Baigdamas noriu dar pasakyt, jog kaip jūs nuspręsit, taip ir bus, kaip visuomenė žiūrės, taip ir bus. Be to, mūsų jėga - jumyse ir visuomenėje. Nes jeigu visuomenė negerbs... Čia buvo minėta, kad teismai neturi autoriteto. Taip, žemas reitingas. Bet tam reitingui nepasitarnauja tai, kas dabar... Jeigu teisėjo nerems visuomenė, nerems žmonės, kuo jis gali pasiremti? Kuo? Jo jėga toje visuomenės paramoje. Mes neturim ginkluotos jėgos, kaip turi policija ar kitos struktūros. Todėl šitas klausimas yra mūsų visuomenės vertinimo, teismo vertinimo klausimas.

PIRMININKAS. Kolega V.Liutikas. Prašom.

V.LIUTIKAS. Gerbiamasis pretendente, jūs paminėjote teismų reitingo klausimą. Kaip jūs asmeniškai aiškinatės tą faktą, kad iš tiesų toks žemas teismų reitingas? Pagal paskutinius Baltijos tyrimus tik kas ketvirtas Lietuvos pilietis pasitiki teismu, beje, kaip ir Seimu.

R.ČAIKA. Labai sunkus klausimas. Bet, man atrodo, kad į tą klausimą aš iš dalies atsakiau jau prieš tai kalbėdamas. Kaip ten bebūtų, teismo jėga glūdi visuomenės paramoj ir pagaliau įstatyme. Apie įstatymus aš jau minėjau. Daugelis žmonių nepatenkinti tais sprendimais. O galų gale įstatymas galioja, jeigu toliau kalbėtume, jis galioja teismo konkrečiuose nuosprendžiuose ir sprendimuose. Tai čia yra kažkokia visuomenės pažiūra ir į patį įstatymą.

Bet visa šita kaltė tenka mums, mes turime už tai atsakyti, todėl kad per tuos sprendimus, o mes kitokio sprendimo nelabai galime priimti... Jeigu taip kalbėsim tiksliai, tai negalime priimti sprendimo, kuris prieštarautų įstatymui. Negalime mes priimti. Jeigu įstatymas netinkamai sprendžia vieną ar kitą klausimą, tai mums vis tiek tenka atsakyti visuomenei. Geri norai ne visada išsprendžia problemą.

PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Prašom.

B.V.RUPEIKA. Tamsta teisėjau, prieš trejetą metų mes sutelktomis šios salės jėgomis stengėmės, kad jūs būtumėte Aukščiausiajame Teisme, ne tik jūs, bet ir daugelis jūsų kolegų. Tačiau dabar aš noriu jūsų paklausti labai konkrečiai: ar visus dabartinio Aukščiausiojo Teismo prezidiumo priimtus nutarimus arba sprendimus jūs asmeniškai pasirašytumėte?

R.ČAIKA. Ne visus.

PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pretendente, norėjau jūsų paklausti. Jūs pats sakėte, kad teismo autoritetas, o tai visiems žinoma, yra žemas ir žemėja, ir, matyt, čia yra kaltos teisėjų klaidos, tyčinės ir netyčinės. Klausimas toks. Kaip atskirti tas klaidas, tyčines ir netyčines? Jūs, būdamas Aukščiausiajame Teisme, kokią siūlytumėte kitų teismų kontrolės sistemą, kad sumažėtų tų tyčinių teismų ir teisėjų klaidų?

R.ČAIKA. Reikalinga kontrolės sistema, kurios šiuo metu nėra. Be kontrolės sistemos viskas atsiremia į sąžinę. O vien šiuo etapu dar mes... Na, kaip, mes turime ja remtis, nes moralė yra mūsų pagrindas. Bet šalia to turi būti ir darni, efektinga kontrolės sistema.

PIRMININKAS. Kolega S.Šaltenis.

S.ŠALTENIS. Pone teisėjau, aš nežinau, ar Jo Ekscelencijai ponui Prezidentui, ar mūsų teisėsaugos architektui ponui E.Bičkauskui, Seimo Žmogaus teisių komitetui yra žinoma, kokiais būdais mūsų dienomis nepriklausomoje Lietuvoje išgaunami parodymai, kai žmonėms sulaužomi šonkauliai, išmušami dantys, kai žmonės yra sužalojami. Ir tai, kaip tenka girdėti, tampa tokia labai dažna, ne reta praktika. Kokia tokių parodymų vertė ir ar jums teko su tokiais dalykais susidurti? Kaip jūs tokiu atveju elgiatės ir žadate elgtis kaip teisėjas?

R.ČAIKA. Aš dirbu Civilinių bylų kolegijoje, todėl asmeniškai man su tokiom bylom susidurti tiesiogiai neteko. Tik tiek galiu pasakyti, kad, mano manymu, teismuose tai tokių dalykų nėra ir būti negali. O ikiteisminėje veikloje - gal čia Baudžiamųjų bylų kolegijos teisėjai galėtų atsakyti jums į šį klausimą detaliau.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Prašyčiau pretendento paaiškinti. Iki 1974 m. jūs dirbote Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Po to aštuonetą metų dirbote Kvalifikacijos kėlimo skyriaus viršininku, o po to vėl teisėju. Paaiškinkite šio nedarbo teisėju pagrindą?

R.ČAIKA. Mano gyvenimo tikslas buvo mokslinis pedagoginis darbas. Bet buvo tokios materialinės sąlygos, kad aš privalėjau dirbti ir kartu bandžiau savo jėgas moksliniame darbe. Kada dirbau Aukščiausiajame Teisme, dar rašiau disertaciją. Ji yra parašyta, rankraštis taip ir guli stalčiuose. Kada man pasiūlė... Čia buvo naujai organizuojamas teisėjų rengimas, buvo pasakyta: na, jūs ta sritimi domitės... Čia reikia ne tik kadrinio ir teisinio darbo, bet reikia ir tam tikro pedagoginio patyrimo, metodinio darbo. Man pasakė, kad mano kandidatūra čia tiktų. Tuo metu mano interesus tai atitiko ir aš sutikau pereiti į šį darbą. Ten dirbau, kaip jūs minėjote, 8 metus. Įvyko tam tikra nelaimė: aš buvau patekęs į autoavariją. Aš iškritau, susilpnėjo mano galimybės ir negalėjau dviejuose frontuose vaisingai dirbti. Man teko atsisakyti tos idėjos, todėl grįžau atgal į Aukščiausiąjį Teismą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną S.Čatrauską. Jeigu pageidaujate, pasakykite keletą žodžių, o jeigu ne, tai... Prašom.

S.ČATRAUSKAS. Mano biografiniai duomenys yra. Į pirmąjį klausimą atsakau, kad politinių bylų nenagrinėjau.

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pretendente, aš noriu paklausti. Kaip, jūsų nuomone, derinasi žinomas postulatas, kad kiekviena abejonė teisme turi būti traktuojama kaltinamojo naudai, su pono K.Bobelio pasakyta mintimi, kad teismai turi atstovauti daugiau nukentėjusiųjų interesams? Gal galėtumėte pakomentuoti?

S.ČATRAUSKAS. Be abejo. Mūsų procesinis įstatymas daugiau dėmesio skiria teisiamojo teisėms. Nukentėjusiojo interesai, jų bėdos, vargai, be abejo, reikiamo įstatymo nėra ginami. Tiek aš į tai galiu atsakyti.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pretendente, iš tikrųjų jūsų darbas yra pavojingas, o tam tikra prasme ir šeima visada yra pavojuje. Sakykite, ar per jūsų praktiką nebuvo šantažo ar spaudimo, ar jūs nejaučiate ir nejausite tokių nepatogumų, kad priimant vieną ar kitą sprendimą šeima būtų nepatenkinta ar pan., kad jūs tokiame darbe dirbate?

S.ČATRAUSKAS. Jeigu nebūčiau kandidatas, aš atsakyčiau kitaip, bet būdamas kandidatas... Ypatingo spaudimo nėra.

PIRMININKAS. Dabar klaus kolega V.Bogušis, o ne Seimo narius prašau sėsti kitose salės vietose, ne parteryje. Kolega V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS. Turėdamas ilgametę teisininko patirtį noriu, kad man pakomentuotumėt... Tarkime, yra susidariusi tokia kolizija, kad daugelis tarptautinių organizacijų, ginančių daugiausia žmogaus teises (tai Amnestia International, Helsinkio ir visos kitos), mums rašinėja įvairius raštus ir prašo, kad panaikintume mirties bausmę savo Baudžiamajame kodekse. Suprantu, jūs, kaip teisėjas, vadovausitės tuo įstatymu, koks jis yra, ir pas mus yra įteisinta mirties bausmė. Tačiau aš jūsų, kaip žmogaus, kaip praktiko su didele patirtimi, noriu paklausti ir išgirsti jūsų nuomonę, koks jūsų požiūris į mirties bausmę, ar jinai šiandieną reikalinga, ar ją reikia panaikinti. Ačiū.

S.ČATRAUSKAS. Atėjęs į Aukščiausiąjį Teismą, sąžiningai kalbant, kokius 6, 8 metus išvengiau to, neteko paskirti mirties bausmės. Bet gyvenime teisėjo darbas yra tiek savotiškas, kad teisėjai, dirbdami pirmos instancijos teisme, turbūt negali būti nepaskyrę tokios bausmės. Neskyriau, stengiausi neskirti ir neskyriau, išskyrus vieną atvejį gyvenime, kuris yra mano didelė klaida. Stengiausi išvengti, kuo mažiau skirti mirties bausmių ir esu priešininkas, kad būtų mirties bausmė mūsų Baudžiamajame kodekse. Tačiau šiandieninė situacija, ne šiandieninė, bet kelių metų situacija, nuolatinis nusikalstamumo augimas ir gana sunkių, ypač žiaurių nusikaltimų buvimas šiuo metu, be abejo, šią bausmę sąlygoja, ir ji kurį laiką turi būti mūsų įstatymuose.

PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis kandidate į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Štai teismų sistema yra pakankamai uždara sistema, nes jie patys priima sprendimus ir patys nustato, ar tie sprendimai yra teisėti. Tai iš tikrųjų iš šalies kokiai nors kitai, dar trims valdžioms, kokią nors įtaką daryti teismams, be abejo, labai sudėtinga, nes teisėjas išrenkamas iki pensinio amžiaus - 65 m., ir jį atleisti iš pareigų be galo sunku. Prašau pasakyti, ar sistemingas teisėjo klydimas priimant sprendimus, kai vėliau kasacine tvarka tie sprendimai naikinami, yra teisėjo vardo žeminimas?

S.ČATRAUSKAS. Kiekviename darbe, tiek ir teisėjo darbe, pirmiausia reikia matyti tai, kad kas dirba, tas klysta. Kad ir kokios aukštos kvalifikacijos būtų žmogus, - gydytojas, pilotas arba teisėjas, arba kitas, - jis negarantuotas, kad nepadarys nesąmoningos klaidos. Jeigu tai sąmoninga klaida (toks anksčiau buvo užduotas klausimas), be abejo, negali teisėjas dirbti, ir tai nusikaltimas, mano įsitikinimu. Bet nesąmoningos klaidos, kada teisėjai nesugeba laiku suprasti, suvokti, teisminėje praktikoje teisingai įstatymą taikyti... Juk kasdieną, kas savaitę priimamos naujos normos, formuojami nauji santykiai. Juk praktikoje jūs kuo puikiausiai matote tai, kad priimtas įstatymas keičiamas jam neįsigaliojus. Be abejo, teisėjas yra įstatymo vykdytojas, ir jo supratimas, įstatymo netobulumas tiesiogiai arba netiesiogiai nesąmoningai atsiliepia jo darbe.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Mūsų teisėjų korpusas yra Vilniaus universiteto auklėtiniai. Ar jums kartais neatrodo, kad šitokia sudėtis gali turėti tam tikro bičiuliškumo, šeimyniškumo ir pan.?

S.ČATRAUSKAS. Man taip neatrodo. Atrodo kitaip. Šiuo metu jūsų keliama problema atsirado dėl to, kad teisėjų korpusas komplektuojamas ne tuo principu, kuriuo turėtų būti. Juk anksčiau, nors ir baigdavo vieną mokslo įstaigą, suprantama, studentai būdavo pažįstami, draugavo, bendravo... Bet kada teisėjas grįžta į savo tėviškę, kada teisėjas skiriamas dirbti tarp giminių, tame rajone, kur jis gyvena, žinoma, tai nėra gerai ir nėra tikslinga taip skirstyti kadrus. O tai atsiranda dėl to, kad teisėjas neturi galimybių... Kandidatas į teisėjus arba studentas, kuris ruošiasi dirbti teisėjo, prokuroro arba tardytojo darbą, kitaip negali pasielgti. Jis, baigęs Teisės fakultetą, grįžta į tėviškę, kur tėvai priglaudžia, ir jis toj terpėje glūdi. Dėl to turi pagrindą atsirasti visos negerovės. O tai, kad mokslo įstaiga viena... Tai, atleiskite, kiek aš suprantu, dar mūsų teisėsaugoje dirbančių pareigūnų nedaug yra baigę užsienio universitetus, ir neabejoju, kad dar ilgą laiką tokia padėtis liks.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui, Pirmininke. Aš noriu tokį dalyką pasakyti, kad, mano manymu, žemas Seimo ir Aukščiausiojo Teismo, teismo institucijų reitingas Lietuvoje iš dalies yra susijęs su tuo, jog visuomenėje tam tikra dalimi vyrauja nuomonė, kad tai yra korumpuotos įstaigos. Daugelyje pasaulio valstybių valdininkai, ateidami į pareigas, taip pat ir teisinių institucijų aukščiausieji pareigūnai, deklaruoja savo pajamas, kad visuomenė žinotų, ne ta prasme, ar turtingas, ar vargšas, bet kad žinotų, kokios yra tos pajamos. Kada šiandieną dygsta pilaitės mūsų vargingoje Lietuvoje, daugeliui žmonių kyla įtarimas, ar iš teisėtų pajamų dygsta tos pilys.

Mano klausimas toks: koks jūsų po-žiūris į pajamų deklaravimą, kurio mums Seime niekaip nesiseka priimti? Ačiū.

S.ČATRAUSKAS. Aš už kiekvieno žmogaus lėšų deklaravimą, ar tai būtų teisėjas, ar Seimo deputatas, mokslininkas ar verslininkas. Be abejo, privalo ir turi deklaruoti, ir tai nieko nuostabaus. O teisėjams tai tikrai tokios baimės nėra.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Čatrauskai. Kviečiu į tribūną V.Greičių. Gerbiamasis pretendente, jeigu pageidaujate, prašom tarti žodį.

V.GREIČIUS. Ačiū. Neturiu ką pasakyti. Jeigu būtų klausimų - prašom.

PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė. Prašom.

V.ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ. Ačiū, pone Pirmininke.

Pone teisėjau, neseniai prieš jus kalbėjęs kolega labai gražiai pasakė, jog teismo jėga - tai visuomenė. Mes puikiai suvokiame, kad teismas išreiškia visuomenės valią ir visuomenės vardu vykdo teisingumą. Neseniai jūs nagrinėjote labai sudėtingą bylą. Apie tą bylą buvo daug rašoma, ypač buvo daug rašoma Lietuvos spaudoje, tačiau iki šiol visuomenė taip ir nebuvo supažindinta su įkalčiais. O vis dėlto, kai skiriamos rimtos bausmės ir yra sunkūs nusikaltimai, ar nevertėtų, kad ir apie įkalčius visuomenė būtų informuota detaliau? Ačiū.

V.GREIČIUS. Sakote, visuomenė nebuvo supažindinta su įkalčiais. Su tokiu pasakymu nenorėčiau sutikti.

Teismo posėdis buvo viešas, teismo sprendimas buvo paskelbtas viešai, buvo transliuojama per televiziją, plačiai nušviesta spaudoje. Manau, kad visuomenė buvo informuota.

PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pretendente, Lietuvoje jūs žinomas kaip pats doriausias ir principingiausias teisėjas, todėl aš norėčiau jūsų paklausti. Jūsų manymu, ar Lietuvoje egzistuoja mafija?

V.GREIČIUS. Taip.

PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas. Prašom.

J.ŽEBRAUSKAS. Gerbiamasis teisėjau, Lietuvoje didelis nusikalstamumas, žudomi dori, sąžiningi, neretai ir pagarbaus amžiaus sulaukę Lietuvos piliečiai. Ypač nesaugiai jaučiasi kaimo vienkiemių šeimininkai, o dauguma teisėjų, kaip ir jūs, yra kilę iš kaimo. Kyla mintis, kad Lietuvoje dorų Lietuvos žmonių saugumas ir gyvybė mažiau branginama negu jų žudikų. Kiek žinau, praėjusiais metais mirties bausmė buvo paskirta tik 1% žudikų. Kaip jums atrodo, ar pakanka įstatymų griežtumo ir ar pakankamai skiriamos bausmės žmogžudžiams, kad jie nebenorėtų žudyti antrą kartą?

V.GREIČIUS. Mūsų Baudžiamajame kodekse už smurtinius nusikaltimus yra numatytos gana griežtos bausmės, o už tyčinius nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis yra numatyta ir mirties bausmė. Kiek stebiu teisminę praktiką, aš asmeniškai ne visada pateisinu kai kurių teismų sprendimus, kada už smurtinius nusikaltimus, kai nužudomi žmonės, yra skiriamos pernelyg švelnios bausmės. Kartais stebiuosi, kai nužudomas žmogus, ar jis būtų jaunas, ar senas, ar turintis autoritetą, ar neturintis, ir kada spaudoje parašo, kad už nužudymą paskirta bausmė 7 metai, aš to dalyko nesuprantu.

PIRMININKAS. Kolega A.Pocius. Prašom.

A.POCIUS. Šiuo metu teisinėje praktikoje, mano nuomone, dažnokai susidaro tokia situacija. Visiems aišku, kad teismui perduotas gana stambus nusikaltėlis (turiu omenyje reketą), bet tardytojams nepavyksta surinkti pakankamai įtikinančių įrodymų, dar prisideda liudininkų atsimetinėjimai, ir šis nusikaltėlis paleidžiamas į laisvę. Tai visada sukelia neigiamą visuomenės reakciją ir neigiamą požiūrį į teismą. Kaip jūs vertintumėte šią situaciją?

V.GREIČIUS. Tamsta pasakėte, jeigu nesurenkam įrodymų, jis yra paleidžiamas. Jeigu nesurenkama įrodymų, jis turi būti paleidžiamas. Be įrodymų, kurie patvirtina vieno ar kito asmens kaltę, nuteisti žmogaus negalima.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis teisėjau, teisėjas, priimdamas sprendimą, tarytum prisiima atsakomybę ir už sprendimą, ir už vos ne patį įstatymą, ir iš tikrųjų tai jam labai sunku. Sakykite, ką jūs manote apie prisiekusiųjų teismą? Ar tuo atveju teisėjui nebūtų lengviau, jeigu ta atsakomybė slėgtų ne vieno teisėjo pečius? Ačiū.

V.GREIČIUS. Jeigu teisingai supratau, jūs norite sužinoti mano nuomonę apie prisiekusiųjų teismą. Jeigu taip, tai kiek aš žinau tų valstybių teismų praktiką, kur yra prisiekusiųjų teismas, ten procesas yra gremėzdiškas, ir, mano nuomone, ne visada pasiteisina. Galvočiau, kad geriausia išeitis, kada bylą nagrinėja profesionalai. Ar tai būtų 3, ar 5, mano manymu, šiuo metu geriausias variantas yra 3 teisėjai profesionalai.

PIRMININKAS. Kolega E.Bičkauskas. Prašom.

E.BIČKAUSKAS. Gerbiamasis teisėjau, aš neprašysiu jūsų konkretizuoti ir netgi, jeigu nenorėsite, galite neatsakyti. Klausimas paprastas. Jeigu reikėtų jums, ar jūs ramia sąžine galėtumėte pasirašyti prie kiekvieno iš kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą ir Apeliacinį teismą pavardžių? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Bičkauskai, nekorektiškas klausimas. Vis dėlto klauskim kiekvieną kandidatą. Prašom.

V.GREIČIUS. Pirmininke, man leido neatsakyti į tą klausimą.

PIRMININKAS. Taip. Mes su juo abu leidome. Kolegė R.Hofertienė.Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Esu įsitikinusi, kad kiekvienoje iš 4 valdžių yra tikrai gana nemažas procentas sąžiningų ir turbūt kiekvienoje iš jų tas procentas panašus. Gerai, kad ir tarp teisėjų yra daug sąžiningų žmonių. Tačiau prašyčiau neįsižeisti, kad aš ir jūsų kolegai pateikiau klausimą, ar nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tą patį norėčiau pateikti ir jums. O motyvas toks, kad aš ir kiekvienam Seimo nariui, ir Vyriausybės, vykdomosios valdžios bet kurios grandies postą užimančiam pareigūnui pateikčiau tą patį klausimą.

PIRMININKAS. Prašom. Dėl piktnaudžiavimo. Prašom.

V.GREIČIUS. Aš neturiu ką pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Didelė dalis visuomenės mano, kad Sausio 13-osios įvykių bylose, rugpjūčio pučo bylose, politinėse bylose teismo sprendimai yra pernelyg švelnūs. Ar ta visuomenės nuomonė, jūsų manymu, yra kažkiek pagrįsta?

V.GREIČIUS. Aš apie kitas bylas nenoriu kalbėti, nes aš su kitomis bylomis, su jose esančiais įrodymais nesusipažinęs. Galiu kalbėti tik už save. Man teko nagrinėti, jeigu taip galima išsireikšti, politinę bylą. Teko teisti P.Aleknavičių. Mano manymu, bausmę paskyrėme taip, kaip reikalauja įstatymas. Dėl nuosprendžio man nėra gėda.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Žinau, kaip sunku priimti sprendimą gydytojui, teisėjui dėl žmogaus gyvybės. Sunku gydytojui priimti sprendimą išjungti gyvybę palaikantį aparatą, bet dar sunkiau priimti teisėjui sprendimą, kas turi mirti. Aš jus sveikinu už jūsų ryžtingumą, principingumą, kadangi šiandieną, dabartinėmis sąlygomis, turi būti panaudojamos pačios radikaliausios priemonės, kad galėtume pagerinti mūsų kriminogeninę situaciją. Linkiu jums ryžtingumo ir toliau tęsti savo tikrai garbingą darbą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, pretendente.

V.GREIČIUS. Jeigu leisite, norėjau atsakyti į pono E.Bičkausko klausimą dėl kolegų.

PIRMININKAS. Prašom.

V.GREIČIUS. Aš norėjau pasakyti tik tiek, kad tarp kandidatų į Aukščiausiąjį Teismą ir Apeliacinį teismą yra tokių žmonių, kuriais aš didžiuojuosi, galėdamas dirbti su jais drauge.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Jukną. Gerbiamasis pretendente, jūs irgi galite pasakyti keletą žodžių. Prašom.

A.JUKNA. Gal klausimą.

PIRMININKAS. Klausimą? Prašom. Kolega N.Greimas. Prašom.

A.A.GREIMAS. Aš nematau nieko smerktino, kad kaip ir tarp bet kurios profesijos žmonių, taip ir tarp teisininkų yra kuriamos vadinamosios tos pačios profesijos žmonių šeimos, t.y. teisininkai vyras ir žmona, uošviai ir tęsiamos tokios tradicijos. Tačiau aš norėčiau sužinoti jūsų nuomonę. Pavyzdžiui, kaip jūs vertinant tokią situaciją, kai uošvė yra advokatė, žentas - teisėjas, o dukra dirba prokuratūroje ar panašiai? Kokia jūsų nuomonė dėl to, kada tokios šeimyninės rangos tradicijos pereina į teisinę sistemą?

A.JUKNA. Asmeniškai tai su manimi nesusiję, bet gerbiu šeimos tradicijas, lygiai taip pat kaip gydytojai, inžinieriai, taip pat ir teisininkai. Tie atvejai, kada žento arba teisėjo vedamame procese dalyvauja uošvė advokatė, neleidžiami, o visur kitur... Juk draugystė draugyste, o darbas darbu. Daugelis yra perėję iš teisėjų į advokatus. Tai ką, su jais nekalbėti, nepalaikyti ryšių? Jie atlieka savo darbą, aš atlieku savo.

PIRMININKAS. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Vis dėlto grįžtant atgal noriu jūsų paklausti dėl mirties bausmės. Šiandieną Lietuva Europoje yra priskiriama prie valstybių, kurioje daugiausia yra skiriama mirties bausmių, neskaitant Rusijos (kalbu apie Europos Tarybos nares), ir kurioje tos bausmės vykdymas yra ne tiktai skiriamas, bet jis nėra atidedamas ir vykdomas. Man gerai žinoma, kad šiandieną Lietuvos žmonių opinija yra nusiteikusi gana griežtai nubausti tuos žmones, kurie įvykdo žmogžudystę sunkinančiomis sąlygomis. Kita vertus, vargu ar surasime nors vieną pasaulio valstybę, kur visuomenė palaikytų mirties bausmės panaikinimą. Tačiau daugelis Europos valstybių tos mirties bausmės yra atsisakiusios. Aš jūsų klausiu kaip žmogaus - jūsų asmenine nuomone, ar turi teisę valdžios institucija atimti žmogui gyvybę? Galbūt galima priimti kitą sprendimą, sakykim, nuteisti iki gyvos galvos? Ačiū.

A.JUKNA. Manau, sąžiningai sprendžiant, vis dėlto žmogui nesuteikta teisė (bent oficialiai) atimti gyvybę kitam. Mūsų sąlygomis, kada kriminogeninė padėtis tokia, gal mirties bausmė ir yra tikslinga. Asmeniškai aš, kaip teisėjas, galiu jums pasakyti. Ką reiškia paskirti mirties bausmę, papasakoti sunku.

Aš pasirašyčiau nuosprendį, bet kada reikia pačiam rašyti, pačiam skaityti, šį jausmą sunku papasakoti.

PIRMININKAS. Kolega K.Kubertavičius. Prašom.

K.KUBERTAVIČIUS. Noriu jūsų paklausti to paties. Ar teisėjo sistemingas, pabrėžiu, sistemingas klydimas gali būti traktuojamas kaip teisėjo vardo žeminimas?

A.JUKNA. Jeigu sąmoningai, tai be abejo. Ir ne tik žeminimas, bet reikia kelti baudžiamąsias bylas, tačiau nemanau, kad taip yra. Čia yra sudėtingas įrodymų vertinimo klausimas. Tik spaudoje aišku, kada parašė, kad pasakė tas ir tas liudytojas, bet juk byloje priešingų parodymų yra dar daugiau, ir teisėjo darbas nesibaigia nagrinėjant arba susipažįstant su byla. Guliesi, galvoji ką daryti, naktį galvoji, kartais kyla ideali mintis, atsikeli ir užsirašai ant degtukų dėžutės arba ant cigarečių pakelio, kad nepamirštum.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Pone teisėjau, jūs daugelį metų dirbote Aukščiausiojo Teismo teisėju ir okupacijos metais. Mano tas pats klausimas. Ar jums teko dalyvauti politinėse bylose ir jeigu taip, tai jūsų dabartinis vertinimas?

A.JUKNA. Teko. Iš stambesnių bylų esu nagrinėjęs dvi. Tie asmenys nereabilituoti. Tarpais teko, kada neturėjau kito darbo, spręsti ir kitas bylas. Jeigu laikysime, kad čia irgi politinė, sakysime, vėliavos išniekinimas, arba žinomai melagingų antitarybinių žinių skleidimas, tokių buvo pora.

PIRMININKAS. Kolega Z.Semenovičius.

Z.SEMENOVIČIUS. Mano klausimas toks: kodėl, jūsų nuomone, ketverius metus niekaip negali pasibaigti byla dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybos narių, kaltinant juos pučo palaikymu? Reikia arba nubausti tą žmogų, kuris kaltas, arba atmesti kaltinimus. Iki šiol vyksta tardymai. Kaip, jūsų manymu, dabar reikia pasielgti, kad arba baigtųsi ta byla, arba būtų nubausti kaltininkai?

A.JUKNA. Aš nieko negaliu pasakyti. Ne aš vedu bylą. Jeigu būčiau vadovas, žinoma, aš turėčiau savo nuomonę ir kažką daryčiau, tikriausiai imčiausi priemonių.

PIRMININKAS. Kolega V.Būtėnas. Prašom.

V.BŪTĖNAS. Gerbiamasis kandidate, dabar Lietuvoje vyksta teisinės sistemos reforma. Gal galėtumėte pasakyti, kaip jūs vertinate tos sistemos reformą, kaip ji vyksta, ar jus patenkina jos tempai? Apskritai ar jaučiasi dabartiniame Aukščiausiajame Teisme, kad teismas yra tos reformos, sakysime, objektu? Ar pasiruošęs jūsų Teismas į tą sistemą, į tą reformą ateiti?

A.JUKNA. Kas dėl manęs, tai galiu pasakyti, kad aš pasiruošęs balotiruotis į kurį nors teismą. Visas kitas pasiruošimas nuo eilinio teisėjo, žinoma, nepriklauso. Kalbant apie Aukščiausiąjį Teismą, tai čia turbūt į šiuos klausimus galėtų jums atsakyti mūsų vadovybė ar Teisingumo ministerijos vadovai.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Kaip būtų galima paaiškinti visuomenei tokius du teismų sprendimus? Pagal Baudžiamojo kodekso 234 straipsnį už nelegalų ginklo laikymą keturi "jedinstveninkai" gavo po 3 metus laisvės atėmimo. Tai buvo 1991 m. įvykiai. Dabar, t.y. 1994 m., vienas savanoris irgi už nelegalų ginklo laikymą gavo 2 metus ir 8 mėnesius. 4 mėnesiais mažiau.

A.JUKNA. Negaliu paaiškinti.

A.ENDRIUKAITIS. Žmogiškąja prasme?

A.JUKNA. Jeigu tai aš būčiau padaręs, aš jums pasakyčiau. Kadangi apskritai bausmės amplitudė kiekviename straipsnyje yra gana didelė ir pamatuoti ar pasverti yra sunku. Žinoma, teisėjas nėra vien tik teisėjas, teisėjas yra žmogus, ir dabar sunku pasakyti, kokios tai aplinkybės. Jeigu mano byla, aš jums paaiškinčiau, kodėl, kaip? Bet šį kartą aš negaliu.

PIRMININKAS. Kolega K.Paukštys. Prašom.

K.P.PAUKŠTYS. Šiandieną iš šios tribūnos vienas pretendentas į Aukščiausiąjį Teismą pasakė, kad jam niekada jo bylose, jo vedamose bylose nedaro įtakos joks advokatas. Mano manymu, kiekvienas advokatas, jeigu jis geras advokatas, vis dėlto galėtų sugebėti įtikinti vienu ar kitu klausimu gindamas savo ginamąjį. Ką jūs apie tai manote?

A.JUKNA. Tam ir yra gynybos institucija. Jeigu iš tikrųjų pateikia argumentuotus įrodymus arba paneigia surinktus įrodymus, teismas privalo atsižvelgti ne tik į advokato, bet ir į prokuroro pateiktus įrodymus. Žinoma, jei jie yra įstatymu pagrįsti, įtikinami, be abejo, privalo turėti teismui įtakos.

PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.

A.KUBILIUS. Gerbiamasis pretendente, aš norėčiau užduoti labai paprastą klausimą. Sakykite, ar jums kas nors kada nors yra siūlęs kyšį?

A.JUKNA. Aš jums pasakysiu, kad ne. Aš blogai jaunystėje užsirekomendavau. Ir visi žinojo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Marčiulionį. Gerbiamasis pretendente, jeigu pageidaujat, prašom pradžioje pasakyti, o jeigu ne, iš karto klausimai. Prašau.

Kolega P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis teisėjau, kokiu pagrindu jūs parašėt atskirą nuomonę ir pirmininko, gerbiamojo M.Lošio sutikimu rašot ar jau parašėt protestą dėl 10 kg aukso už 19 tūkst. 330 Lt, aukso, priklausančio valstybei, skirto dantims ir gauto planine tvarka ir kuris perleistas privačiam G.Konopliovo bankui, aiškiai pažeidžiant Civilinio kodekso 43, 49, Lietuvos komercinių akcinių bankų įstatymo 7 ir 8 straipsnius? Dedate pastangas, kad tas auksas būtų grąžintas G.Konopliovui. Ar vis dėlto, dovanokit, šitas sandoris nepanašus, auksas dar perleistas pagal žodinę sutartį, ar toks sandoris nepanašus į aferą? Dėl šito klausimo dar mes kalbėsimės su jumis ir komitete, ir frakcijose.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vitkevičiau, prašom negąsdinti, prašom klausti. Prašom.

A.J.MARČIULIONIS. Į jūsų klausimą aš galiu tiek pasakyt, kad teisėjas atskirąją nuomonę rašo tada, kai jis nesutinka su kitų teisėjų nuomone. Mano nuomonė išsiskyrė, todėl aš ir parašiau atskirąją nuomonę. Tiek aš galiu paaiškinti, o visa kita išnagrinės. Kam priklauso, tas ir išspręs tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis profesoriau, prašom nesiginčyti. Iš tikro jūs turėsit galimybę komitete pasišnekėti, tiktai paskirkit datą, kada komitetas iš tikro kalbėsis su pretendentais. Čia ir Seimo nariai turėtų žinoti.

Prašom. Gerbiamasis V.Bogušis.

V.BOGUŠIS. Gerbiamasis pretendente, žinoma, aš taip mentoriškai negrūmosiu, kaip kolega Vitkevičius, bet aš norėčiau jūsų paklausti. Maždaug daugiau kaip prieš metus šioje salėje buvo priimtas Prevencinio sulaikymo įstatymas, ir aš buvau vienas iš tų, kuris pasisakė prieš ir balsavo prieš tą įstatymą. Aš dabar norėčiau iš retroperspektyvos sužinoti jūsų nuomonę apie jo efektyvumą, reikalingumą, naudingumą. Ačiū.

A.J.MARČIULIONIS. Aš esu civilinės ir ūkinės teisės specialistas, bet asmeniškai aš manau, kad įstatymas buvo priimtas laiku, o gal net ir pavėluotai. Mano tokia nuomonė.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis teisėjau, ar dirbdamas esate padaręs klaidų, jas pripažinęs ir ištaisęs?

A.J.MARČIULIONIS. Teisėjo klaidas paprastai kiti jau taiso, pačiam labai retai kada tenka taisyti, kadangi įstatymas nenumato tokios galimybės. Būtų labai gerai, jeigu pats galėtum šiandien suklyst, o rytoj ištaisyt. Žinoma, tas gerumas kabutėse.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis. Prašom.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manot, ar spręsti ūkines bylas arbitraže buvo lengviau negu dabar Aukščiausiajame Teisme, ir ar naujas sukurtas Ūkinis teismas nėra grįžęs prie tamstos sprendimų dirbant arbitraže? Ačiū.

A.J.MARČIULIONIS. Kiek žinau, tai nėra grįžęs. Kai aš jau nesprendžiau bylų, ten nebuvo ką pertikrinti mano spręstų. O pasakyt, ar sunkiau, ar lengviau... Vienodai, darbas visur yra nelengvas.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Ar būna jums atvejų, kai jūs po darbo blogai miegate? (Juokas)

A.J.MARČIULIONIS. Turiu pasakyt, kad miegu visai neblogai, kartais žmona juokiasi. Sako, vyras pasakė, kad dabar miegosiu, ir po dviejų minučių jau knarkia.

PIRMININKAS. Jeigu knarkia, tai dar nežinia, ar gerai. Ačiū. Kviečiu į tribūną V.Masioką. Jeigu pageidaujat tart žodį, prašom.

V.MASIOKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėjau keletą žodžių pasakyti. Kaip žinot, šiandien Lietuvoje nėra vienodos teisminės praktikos. Kai nėra vienodos teisminės praktikos, aš manau, kaip čia buvo užsiminta šiek tiek, atsiranda galimybė kai kam ir piktnaudžiauti savo tarnybine padėtim. Čia buvo kai kas užklausęs, kokie pasiūlymai buvo, kaip tai formuoti? Aš manau, kad suformavus naują teisminę sistemą turi būti padaryta tam tikra tvarka teismuose. Vakar šnekėjau su profesoriumi P.Kūriu. Jis, kiek supratau, siūlo pakeisti dabar galiojančio paskutinio Teismų įstatymo 18 straipsnį, kur numatyta, kad Teisėjų senatas aprobuoja teismo sprendimus. Siūloma, kad jie turi būti privalomi visiems teismams, tardymui, kvotai. Šiuo metu ten yra: "aprobuoja teismų sprendimus, kuriais remiasi teismai". Štai čia yra skirtumas. Esant tam tikroms sąlygoms aš galiu remtis, o šiek tiek pakreipus, galima sakyti, kad tai nėra visiškai tokios pat sąlygos, ir galima nesiremti. Aš pritariu profesoriaus P.Kūrio nuomonei. Manau, jeigu tokio pasiūlymo nebus, tai aš ir nematau prasmės kandidatuoti į Aukščiausiąjį Teismą, kadangi nemanau, kad tai pakeis Aukščiausiąjį Teismą.

PIRMININKAS. Kolega K.Kuzminskas. Prašom.

K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis teisėjau, aš jus menkai pažįstu, gal ir gerai, kad mažiau pažįstu teisėjų, tačiau vien iš biografinės pažymos, kuri mums pateikta... 1982 - 1990 m. Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas. Nuo 1993 m. šio teismo pirmininkas. Ar nebuvote po Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimo nušalintas nuo teisėjų, ar čia klaida? Kur jūs dirbot šiuos dvejus metus - iki 1993 m.? Ačiū.

V.MASIOKAS. Dirbau tame pačiame teisme, nebuvau nušalintas, čia turbūt korektūros klaida.

PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Kadangi teisėjo darbas yra ypač daug ką lemiantis ir atsakingas, tad yra svarbu atranka stojančiųjų į Teisės fakultetą. Jeigu jūs būtumėte Teisės fakulteto vadovas, kaip jūs tobulintumėt atrinkimą stojančiųjų, ar jau vidurinėje mokykloje mėgintumėt atrinkinėti, ar tai vėliau darytumėt?

V.MASIOKAS. Sunku pasakyti ekspromtu. Sunku atsakyti į šitą klausimą ekspromtu, aš manau.

PIRMININKAS. Kolega A.Pocius. Prašau.

A.POCIUS. Teismo metu dažnai atsitinka, kad liudininkai paneigia tai, ką teigė ankstesnio apklausimo metu. Aiškiai matyti, kad jie paveikti teisiamojo artimųjų, bet labai retas atvejis, kad liudininkai atsakytų už savo vengimą pasakyti tikrą tiesą arba už melagingus parodymus. Kodėl to nedaroma?

V.MASIOKAS. Aš manau, principingi teisėjai... Paprastai, jeigu iš esmės yra pakeisti parodymai, turėtų būti iškeliamos baudžiamosios bylos. Ir yra keliamos baudžiamosios bylos, yra nuteisiami tie liudytojai, kurie keičia parodymus. Čia priklauso nuo aplinkybių.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis teisėjau, tikriausiai jūs turite savo nuomonę apie Seimo Valstybės ir teisės komitetą. Sakykite, ką jūs pirmiausia darytumėt Seime, jeigu jūs būtumėte to komiteto pirmininkas, o ne Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

V.MASIOKAS. Aš nelabai pažįstu visus komiteto narius, negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Kolegė Z.Šličytė. Štai viena iš komiteto narių ir, svarbiausia, vadovių. Prašom susipažinti.

Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis teisėjau, aš jūsų norėjau paklausti, ar jūs manote, kad dabar įteisinimas precedento taip, kaip jūs čia išdėstėte salėje, neprieštarautų Konstitucijai?

V.MASIOKAS. Aš matau ir pritariu profesoriaus P.Kūrio nuomonei, kad čia yra išeitis padaryti tvarką. O dėl prieštaravimo Konstitucijai, manau, kad ne.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A.Pėstininką. Prašom, jeigu pageidaujat pasisakyti. Ne?

Tada kolega A.Sakalas. Prašom.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pretendente, aš buvau uždavęs klausimą jūsų kolegai ponui Čatrauskui dėl to, kad kiekviena abejonė paprastai traktuojama kaltinamojo naudai. Ponas Čatrauskas davė atsakymą, kiek aš supratau, jo nuomone, kad tokią nuostatą reikėtų teisme keisti. Aš norėčiau užduoti tą patį klausimą labai tiesmukiškai. Ar teismas turi būti bausmės įrankiu, ar teisingumo įrankiu? Prašom.

A.PĖSTININKAS. Man atrodo, kad bent jau teoriškai ir visose valstybėse yra nesiginčijama, kad teismas nėra teisėsaugos institucija. Mus labai dažnai vadina teisėsaugos institucija, bet taip nėra. Teismas turi būti teisingumo vykdymo instrumentas ir, be jokios abejonės, turi atsižvelgti tiek į teisiamųjų interesus, tiek ir į nukentėjusiųjų. Turi būti arbitras, kuris turėtų pagal esamus įrodymus spręsti, ar nustatyta ta veika, kuria kaltinamas, ar nenustatyta. Vadovėlyje yra tokia tiesa, ir mus dar fakultete mokė, kad geriau bus paleistas vienas ar kitas kaltas žmogus, kurio veika neįrodyta, bet kad nebūtų nuteistas nekaltas žmogus. Toks principas, kurio moko studentus Teisės fakultetas nuo pat pirmojo kurso.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ponas teisėjau, aš vėl kartojuosi. Jūs daug metų dirbot okupacijos laikų Aukščiausiajame Teisme. Tikriausiai jums teko dalyvauti politinėse bylose, ir, jeigu aš neklystu, jūs pirmininkavot Janulio byloje. Aš nenorėčiau, kad jūs suprastumėt mano klausimą kaip priešiškumą, man tiesiog iš tikrųjų įdomu ir svarbu žinoti. Jūs kažkada kalėjimui pasmerkėt žmones, kurie vienu ar kitu būdu bandė susilpninti okupaciją, kažkokia veikla prieš okupaciją. Šiandieną jūs vėl pretenduojate į aukščiausiojo teisingumo vykdymą. Ar nėra čia kokio nors susidvejinimo, kokio nors moralinio diskomforto? Kaip tą jūs pats vertinat, man labai įdomu.

A.PĖSTININKAS. Aš jums pasakysiu, kad aš ne tik nagrinėjau Janulio bylą, bet ir vadovavau reabilitavimo procesui nuo 1990 m. Susidvejinimas yra iki šiol. O dėl Janulio bylos. Nė vienas teisėjas politinių bylų nenori, ir nesidžiaugiu, kad ją nagrinėjau. Visiškai suprantu, ką aš padariau. Vieną aš tik turiu pasiteisinimą, man pačiam yra toks pasiteisinimas, kad vis dėlto aš sugebėjau Janulio byloje nukrypti nuo oficialios prokuroro ir saugumo komiteto nuomonės, kurie prašė Januliui 7 metų laisvės atėmimo, su 5 metais tremties. To aš sugebėjau išvengti ir paskirti 3 metus laisvės atėmimo be trėmimo. Sugebėjau sumažinti bausmę beveik tris kartus ir tai, mano manymu, buvo vienintelė išeitis, ką tuo metu aš, kaip teisėjas, galėjau padaryti. Šitas nuosprendis buvo priimtas labai kritiškai. Tiesa, kritikavo pirmą kartą teisėją, turbūt mane, dėl šitos bylos, anksčiau nebuvo tokios mados kritikuoti. Tai man vienintelis pasiteisinimas. Žinoma, nevisiškai pateisina, bet pasiteisinimas, kad aš padariau galbūt geriau, negu tuo metu būtų padarę kiti. Štai ką aš galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Leiskit jūsų paklausti, kaip Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Kaip jūs vertinate Aukščiausiojo Teismo darbą 1993-1994 m.? Kaip jis vykdė pagrindines savo funkcijas ir ypač teismų praktikos apibendrinimo srityje?

A.PĖSTININKAS. Aš jums pasakysiu, kad labai sunku vertinti savo darbą. Dar pasakysiu kitą problemą - mes esam labai įdomios situacijos teismai. Tauta ir jūs, Seime, labai dažnai mus kaltinat liberalumu. Atvažiavę užsienio mokslininkai ir pamatę mūsų skaičius baisisi ir sako, kad mes esam ne teismas, o kažkoks baudžiamasis organas. Mūsų skaičiai yra baisūs. Laisvės atėmimu mes nuteisiam žmonių kur kas daugiau, negu nuteisdavom okupacijos metais, kaip jūs sakote. Tie skaičiai didėja. Mirties bausmių irgi yra daugiau, išteisinamųjų nuosprendžių beveik nėra. Labai dažnai kalbame apie išteisinimus. Išteisinamųjų nuosprendžių Lietuva tikriausiai dabar turi mažiau negu bet kurie kiti. Jie, paėmę šitas statistikas, nedviprasmiškai sako, kad jūs per daug einat kaltinamąja linkme. Vietoje mus puola spauda, puola Seimas ir visi kiti, kad mūsų nuosprendžiai per švelnūs, kad mes teisiname. Teisiname mes mažai, palyginti su kitomis sistemomis. Čia juokingi skaičiai. Aš buvau Vidaus reikalų ministerijos pasitarime, jie labai džiaugiasi, kad išteisinamas vienas kitas žmogus. Vargu ar yra normalu, nes visose valstybėse teisinama gana daug žmonių. O dėl darbo aš visiškai sutinku su... Aš matau potekstę gerbiamojo Seimo nario, sutinku, kad dėl apibendrinimo mes neįvykdėm savo funkcijų. Bent jau Baudžiamoji kolegija, tiek ir kitos. Mes fiziškai negalėjome to padaryti, kadangi esam uždusę. Baudžiamoji kolegija turi tiek bylų, kad jų neįmanoma aprėpti.

PIRMININKAS. Kolega V.Žiemelis. Prašom.

V.ŽIEMELIS. Gerbiamasis pretendente į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, gerai prisimename tuos laikus, kai atkūrėme nepriklausomą Lietuvos valstybę ir iš karto sudarėme Aukščiausiąjį Teismą. Tuo laiku dar nebuvo aišku ir niekas nežinojo, kaip pakryps įvykiai Lietuvoje ir aplink ją. Ir verti pagarbos tie Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie nepabijojo ir sutiko dirbti šį sunkų ir atsakingą darbą. Tarp jų buvote ir jūs. Jūs paskirtas tam tikrai kadencijai, jūsų kadencija nesibaigė. Kaip jūs jaučiatės, kaip teisėjas, ir kaip vertinate šio Seimo veiksmus, kada nepasibaigus teisėjo kadencijai jūs vėl iš naujo skiriamas? Juk jūsų kadencija dar nepasibaigė. Aš norėčiau kartu jūsų paprašyti, kad ir neatsakytumėt į šį klausimą, nes gali paskui jūsų nepaskirti. Ačiū. (Juokas)

A.PĖSTININKAS. Mes esam unikali valstybė. Aš bandžiau skaičiuoti, kiek aš kartų buvau skiriamas ir renkamas teisėju. Jau susipainiojau. Aš dirbu 24 metus, buvau skiriamas kokius 7 kartus. Civilizuotoje visuomenėje teisėjas skiriamas vieną kartą ir iki pensijos. Man daugiau sunku ką pridurti.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom. Vietoj A.Endriukaičio kolega V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS. Jeigu leisit. Labai ačiū. Pone Pėstininke, jeigu mano atmintis neklysta, tai jūs 1984 m. dalyvavote politinėje byloje ir teisėte L.Dambrauską. Jeigu galit, pakomentuokit. Ačiū.

A.PĖSTININKAS. Aš jau kalbėjau apie šiuos dalykus. Ką aš galiu pakomentuoti? Neduok Dieve, kaip sakoma, turėti tokį amplua.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną J.Riepšą. Gerbiamasis pretendente, prašom porą žodžių, jeigu ne į klausimus.

J.A.RIEPŠAS. Aš visų pirma noriu atsakyti į klausimą, užduotą visiems pretendentams, taip pat atvirai kaip ir praėjusių Aukščiausiojo Teismo teisėjų rinkimų metu. 1990 m. prisipažinau ir dabar prisipažįstu, kad per 20 metų darbo Aukščiausiajame Teisme teko nagrinėti dvi vadinamąsias politines bylas. Tuo metu, per praeitus rinkimus, tuometinės sudėties Aukščiausioji Taryba pirmą kartą šitą įvertino labai neigiamai ir buvau tam tikra prasme ir nubaustas už tokį šių dviejų bylų nagrinėjimą, neišrinktas, pusantro mėnesio buvau bedarbis. Paskui buvo surinkta medžiaga apie šias bylas, kokie tuo metu buvo įstatymai, kokia teisminė praktika ir kaip buvo išnagrinėtos tos bylos, tai dauguma Aukščiausiosios Tarybos deputatų savo nuomonę pakeitė ir vėl buvau išrinktas teisėju. Tai tiek dėl šitų bylų. Galiu atsakyti į kitus klausimus.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis. Prašom.

A.N.STASIŠKIS. Ačiū, aš gavau atsakymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Karosas.

J.KAROSAS. Kadangi tas klausimas dėl politinių bylų keliamas visiems, aš norėčiau paklausti paprastai: ar būdamas teisėju jūs galėjote nenagrinėti politinių bylų tais laikais?

J.A.RIEPŠAS. Na, teisėjams ir kitiems teisininkams žinoma šita tvarka. Nebuvo tokios tvarkos, kad teisėjas galėtų nueiti, pasiimti bylą ir nagrinėti. Kokią bylą viršininkai paskyrė, tokią teisėjas ir nagrinėja. Buvo tik du keliai. Arba nenagrinėti ir išeiti iš darbo, arba nagrinėti. O šiaip, kad teisėjas pasirinktų ar vienokią, ar kitokią bylą, nebuvo ir dabar nėra tokios tvarkos. Visos bylos paskiriamos teisėjams.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Man truputį keistai nuskambėjo sakymas, ar galėjo nenagrinėti? Klausimas turbūt ne toks. Klausimas yra toks: ar fašistinės Vokietijos teisėjai ir toliau galėjo būti kokiais nors aukštais pareigūnais? O pretendentui klausimas būtų toks: kaip jūs vertinate bausmę, kurią gavo jedinstveninkų du žmonės pagal Baudžiamojo kodekso 70 straipsnį - 1,5 tūkst. Lt piniginė bauda, kuomet buvo galima pasirinkti ir kitą bausmę? Aš kalbu apie Lietuvos valstybės ir Lietuvos nepriklausomybės prestižą.

J.A.RIEPŠAS. Na, į šitą klausimą sunku atsakyti. Aš galiu atsakyti taip, kaip mes, teisininkas teisininkui arba teisėjas teisėjui, atsakinėjam į panašius klausimus. Mes savo nuomonę, kaip žmogaus, kaip teisėjo, apie išnagrinėtą bylą ir priimtą sprendimą toje byloje galime pasakyti ir pasakome tik tada, kai jau esam susipažinę su ta byla, ar kasacine, ar priežiūros tvarka ją paskaitę, pavartę, žinome duomenis, įrodymus, kaltės laipsnį ir kitus dalykus. O šiaip iš žmonių kalbų, iš spaudos sakyti tokią nuomonę, manyčiau, šitoj tribūnoj nėra reikalinga ir nebūtų tikslu. Todėl aš ir susilaikau nuo tokio aiškaus įvertinimo.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis kandidate, jūs gana ilgą laiko tarpą dirbote mokytoju. Ar dabar, šiandien iš tokių aukštumų, iš gana aukšto rango teisėjo padėties jūs nemanote, kad įgyta patirtis mokykloje jums padėjo būtent teisėjo darbe? Aš turiu omeny veiksmus prieš mokinius.

J.A.RIEPŠAS. Be abejo, tam tikros pedagoginės žinios teisėjui reikalingos, nes čia yra darbas su žmonėmis. Jeigu mokytojas dirba su jaunais žmonėmis, tai teisėjas dirba su suaugusiais žmonėmis, ir tam tikros žinios yra naudingos ir praverčia.

PIRMININKAS. Kolega K.Paukštys.

K.P.PAUKŠTYS. Dažnai žmonės priekaištauja įstatymų leidėjams už tai, kad bausmių už tam tikrus nusikaltimus yra labai platus spektras. Sakykime, nuo šimto litų ir tūkstančio iki kelių tūkstančių, nuo penkių metų iki dešimties, iki penkiolikos. Ir jie kartais galvoja, kad tokio plataus spektro bausmių skyrimai įgalina tam tikrą piktnaudžiavimą. Būtų galima atitinkamai ar per advokatus, ar tiesiogiai su teisėju derėtis ir išsiderėti, sakykim, žymiai mažesnę bausmę. Ačiū.

J.A.RIEPŠAS. Taip, čia yra kartu ir klausimas, ir problema. Man šiuo metu tenka dirbti ir Baudžiamojo kodekso projekto rengimo grupėje, tai ir mes, specialistai teisininkai, susiduriam su šia problema - kaip mums numatyti įstatymuose, ar už kiekvieną nusikaltimą numatyti platesnio diapazono, ar siauresnio bausmes. Ir kai pasižiūrim į užsienio šalių įstatymdavystės praktiką, tai ten bausmės už atskirus nusikaltimus kai kur net iš viso nenumatytos. Numatytos tik bendroje dalyje. Žodžiu, teismams ir teisėjams paliktos dar platesnės teisės. Aš manau, kad visiškai susiaurinti bausmes, jų sankcijas įstatymuose negalime, nes gyvenimas ir nusikaltimai yra labai įvairūs ir juos padarę žmonės taip pat yra labai skirtingi. Ir jų suvesti į kompiuterį, numatyti tikslių baudų neįmanoma ir negalima. Aš manau, kad dabartinė įstatymų praktika yra tinkama, ji tokia, kiek man žinoma, ir ateityje numatoma, o viskas priklauso nuo žmonių, kurie taiko tą įstatymą, nuo jų profesijos, nuo jų sąžinės, doros ir kitų savybių. Toks mano požiūris.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną I.Stankevičienę. Prašom. Jeigu pageidaujate tarti žodį, prašom.

I.STANKEVIČIENĖ. Ne, ačiū. Atsakysiu į klausimus.

PIRMININKAS. Prašom.

Kolega A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Gerbiamoji pretendente, aš nesiruošiu jūsų šiurpinti užduodamas klausimus, susijusius su politinėmis bylomis, o norėčiau paklausti, kaip jums atrodo, ar vis dėlto Jo Ekscelencija Prezidentas ne per mažai pateikė kandidačių moterų į Aukščiausiojo Teismo teisėjo postą. (Juokas)

I.STANKEVIČIENĖ. Jeigu aš nebūčiau depolitizuota ir nepriklausyčiau jokiai partijai, tai aš, matyt, pagalvočiau, ar nereikėtų įsirašyti į Kaune steigiamą Moterų partiją, kadangi vis dėlto turbūt taip, kaip jūs matote: tarp teisėjų moterų yra mažuma, nors, jeigu patikrintume mūsų darbo krūvį ir mūsų darbo rodiklius, darbo rezultatus, tai, mano supratimu, moterys pas mus kaip tik "veža" pagrindinį krūvį. Bet čia jau ne mano valia.

PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamoji ponia teisėja, prašom pasakyti, ar daug teko nagrinėti nepilnamečių bylų ir ką, jūsų manymu, reikėtų daryti Lietuvoje, kad tokių bylų ne daugėtų, o mažėtų? Ar prevencinių įstaigų skaičius turėtų būti padidintas, ar įstatyminė atsakomybė, nekalbu jau apie šeimos atsakomybę?

I.STANKEVIČIENĖ. Taip, man teko per savo darbo praktiką susidurti su nepilnamečių bylomis. Vienu metu Aukščiausiajame Teisme buvo sudaryta kolegija, kuri kasacine tvarka nagrinėjo nepilnamečių baudžiamąsias bylas. Aš čia matau problemų. Aš matau problemų pirmiausia dėl bausmių nepilnamečiams, kadangi bausmės nepilnamečiams šiuo metu pagal dabartinius veikiančius įstatymus yra lygiai tokios pačios, kaip ir suaugusiems. Mano supratimu, kai aš susiduriu konkrečiai su bylomis, tai nepilnamečiams svarbiausia, kad jie pajustų, ką reiškia netekti laisvės. Ir tai jiems būtų pati geriausia pamoka. Todėl, mano supratimu, turėtų būti nors ir griežtos, bet labai trumpalaikės bausmės. Trumpalaikis areštas, kažkas tokio, kad jie tas kelias dienas, kelias savaites pabūtų atskirti nuo šeimos ir pajustų, ką tai reiškia. Šiaip, žinoma, nepilnamečių situacija sudėtinga, kadangi dabar jie padaro daug sunkių nusikaltimų. Tiesiog sunku pasakyti, ką reikėtų pirmiausia padaryti. Žinoma, ir šeimos, ir visa ta kriminogeninė situacija veikia nepilnamečius, kadangi jie labai greitai yra suaugusių įtraukiami, jie greitai pasimoko. Tačiau aš esu griežtų bausmių nepilnamečiams priešininkė, kadangi mes gerai žinome, jog maždaug 75% recidyvistų pirmą kartą buvo nuteisti būdami nepilnamečiai.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Jūsų nuomone, ar būtų prasmė, jeigu Prezidentas pasiūlytų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus vieną ar du kandidatus iš užsienyje gyvenančių lietuvių?

I.STANKEVIČIENĖ. Atsiprašau, nelabai supratau. Į vieną vietą du?

PIRMININKAS. Ne, vieną ar du kandidatus į vieną ar dvi vietas. Ir iš užsienio.

I.STANKEVIČIENĖ. Aš galbūt nelabai supratau klausimo.

PIRMININKAS. Iš užsieniečių, užsienio lietuvių.

I.STANKEVIČIENĖ. Užsienio lietuvių. Na, aš nežinau, man taip laimingai susiklostė, kad aš praeitais metais išlaikiau egzaminus Prancūzijos ambasadoje ir išvažiavau į Prancūziją stažuotis vieną mėnesį, šiemet dvi savaites buvau. Manau, kad tie teisėjai pas mus nepritaptų. Aš ten neblogai susipažinau su teismo darbu. Matyt, jie neištvertų tokio darbo krūvio, kokį mes šiuo metu turime. Kiekvieną savaitę kiekvienas teisėjas kasacininkas turi po 7-8 bylas. Mes jas turime perskaityti per keturias darbo dienas, parašyti ir jas išspręsti, žinoma, teisingai. Žinoma, nė vienas teisėjas užsienietis šitaip nedirba. Na, kitų šalių aš mažiau žinau, bet aš neblogai susipažinau su Prancūzijos teisėjų darbu.

PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamoji pretendente, teisėjų korpusas dažnai skundžiasi arba kritikuoja esamus įstatymus, kodeksus, tačiau man nėra žinoma, ar teisėjai siūlo keisti arba daryti kokias nors šių įstatymų ar kodeksų pataisas. Ir ar yra kokia sistema, kaip teisėjai tai galėtų padaryti? Nes turbūt jie pirmiausia susitinka arba jiems pirmiausia tampa aiškūs įstatymų trūkumai. Ir galbūt jie geriausiai supranta, kaip tuos įstatymus reikėtų pataisyti. Dėkui.

I.STANKEVIČIENĖ. Taip, žinoma, mums pirmiausia tenka vykdyti tuos įstatymus, jie susiję su kiekvieno iš mūsų konkrečiu darbu. Mane, pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas, Baudžiamasis procesinis kodeksas... Žinoma, galbūt mes galėtume daugiau iniciatyvos parodyti, tačiau, matyt, priežastis - dabartinė mūsų situacija, darbinė situacija, kadangi mes esame nežmoniškai apkrauti darbu. Aš nežinau, ar kas nors dar šitaip Lietuvoje dirba, kaip mes.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną J.Šerkšną. Gerbiamasis pretendente, jeigu pageidaujate, prašom porą žodžių, o jeigu ne - tik klausimai.

J.ŠERKŠNAS. Aš galiu pasakyti tiek, kad per tuos septyniolika metų ir vienuolika mėnesių, kuriuos aš dirbau teisėju, nagrinėjau tik civilines bylas.

PIRMININKAS. Kolega A.Račas.

A.RAČAS. Aš norėčiau paklausti. 1990 m. kovo 11 d. mes paskelbėm Lietuvos nepriklausomybę. KGB organai, valstybės sekimo organai dirbo Lietuvoje iki pat pučo. Mes kreipėmės į visus, kurie buvo susiję su tais organais, kad jie nutrauktų savo veiklą. Kaip jūs kvalifikuotumėte tų žmonių darbą iki pučo? Nusikaltimas valstybei ar ne?

J.ŠERKŠNAS. Yra priimtas įstatymas, kuris dar ir šiuo metu galioja. Tarp kitko, man teko pačiam pirmajam nagrinėti bylą dėl juridinio fakto patvirtinimo dėl bendradarbiavimo su svetimos valstybės, t.y. KGB, struktūromis. Tai buvo V.Čepaičio byla, tada susilaukusi didelio visuomenės atgarsio. Tai ne vien apie tą bylą galėčiau kažką... Dar puikiausiai prisimenu, nes po tos bylos teko tris mėnesius gulėti ligoninėje. Aš tik tiek galiu pasakyti.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis teisėjau, susitikimuose dažnai žmonės sako: buvome ir Aukščiausiajame Teisme, bet nei teisybės, nei teisingumo nėra. Sakykite, ką reikėtų pirmiausia daryti, kad tas dabar naujai formuojamas Aukščiausiasis Teismas turėtų autoritetą? Ar tik įstatymai kalti, ar jūsų didelis krūvis, ar per tą didelį krūvį žmogus būna nematomas už tų įstatymų, straipsnių, už bylų?

J.ŠERKŠNAS. Dėl to teismo autoriteto. Kiekvienas, išėjęs iš salės... Viena pusė būna patenkinta teismo sprendimu, kita - nepatenkinta. Kažko sakyti aš negalėčiau ir neturėčiau pagrindo. Jeigu nepatenkinti sprendimu, skundžia aukštesnei instancijai, kuri patikrina. Arba atmetamas tas skundas ar sprendimas, arba paliekamas galioti. Daugiau aš negalėčiau pasakyti. Bet faktas tas, kad viena pusė vis tiek bus nepatenkinta.

PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Aš pritariu prieš jus kalbėjusios ponios teisėjos minčiai, kad nepilnamečiams bausmės turi būti griežtos, bet trumpos. Daug kartų anksčiau lankiausi Lukiškių kalėjime nepilnamečių kamerose. Tardymo izoliatoriuje Lukiškių kalėjime buvo laikomi net iki 10 mėn. už nedidelius nusikaltimus, tuo tarpu už sunkius nusikaltimus šitiek nelaikomi. Kaip jūs žiūrite į tai? Ar tai yra prevencinis darbas su paaugliais, ar kaip tik stūmimas į dar didesnį nusikalstamumą?

J.ŠERKŠNAS. Kaip aš minėjau, nesu nagrinėjęs nė vienos baudžiamosios bylos. Aš galiu tiktai kaip pilietis, susipažinęs iš spaudos arba kalbėjęsis su kolegomis, pasakyti tiktai tiek, kad reikėtų išnagrinėti tuos klausimus ir prieiti prie kažkokių išvadų. Tuos nepilnamečius... Gal atskiras sulaikymo kameras ar dar ką nors, nes jie ten išeina savotišką mokyklą. Daugiau aš neturiu ką pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Jūs čia pasakėte, kad po bylos nagrinėjimo gulėjote tris mėnesius ligoninėje. Jūs paaiškinkite priežastinį ryšį.

J.ŠERKŠNAS. Na, po tos bylos nagrinėjimo mane ištiko širdies infarktas.

PIRMININKAS. Kviečiu J.Tomaševičių. Prašom. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Kolega J.Karosas.

J.KAROSAS. Kadangi gerbiamasis A.Račas iškėlė V.Čepaičio bylos problemą, aš norėčiau paklausti tamstą, ar V.Čepaičio bylą jūs laikote politine byla, ar ne?

J.TOMAŠEVIČIUS. Politine. Baudžiamąja prasme - ne.

PIRMININKAS. Kolega A.Račas.

A.RAČAS. Aš norėčiau tą patį klausimą pakartoti, kurio prieš tai atsakinėjęs teisėjas visiškai nesuprato. Aš visai neklausiau ir teisėjas A.Karosas neteisingai suprato. Aš klausiau teisėjų požiūrio į faktą, kad žmonės, paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, po 1990 m. dirbo svetimai valstybei, rinko apie mus visus medžiagą. Mes visi gavom, taip pat ir Č.Juršėnas, ir dabartinis Prezidentas. Visi gavome medžiagą, surinktą apie mus visus. Tai aš noriu paklausti teisėjo, ar yra nusikaltimas, ar ne nusikaltimas dirbti svetimai valstybei?

J.TOMAŠEVIČIUS. Na, aš nežinau. Jeigu tik dirbo, tai aš manau, kad ne. (Salėje juokas)

PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pretendente, aš prisimenu dabar tik ką įvykusį Aukščiausiojo Teismo posėdį, kuriame dalis liudininkų pakeitė savo parodymus teisinio nagrinėjimo metu. Tačiau tie liudininkai, konkrečiai galiu prisiminti ir pavardę, pavyzdžiui, Teisės fakulteto studentė panelė Gudelytė, pakeitė parodymus, tačiau teisėjai, kiek man žinoma, tik teisėjai turi teisę iškelti bylas, teisėjai neiškėlė bylos už parodymų keitimą, už melagingų parodymų davimą. Jūsų nuomone, ar taip turėtų būti? Ar jūs, būdamas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, už parodymų keitimą kiekvienoje byloje kelsite baudžiamąją bylą pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį? Ačiū.

J.TOMAŠEVIČIUS. Per visą mano praktiką gal teko iškelti 2-3 bylas, bet jos taip ir baigėsi iškėlimu.

Tokia mūsų praktika. Paskui teisėjai nemato prasmės net ir kelti tokių bylų. Aš buvau ir Aukščiausiajame Teisme vienoje byloje. Prisimenu, buvo iškelta ir išsiųsta į prokuratūrą. Paskui mes negirdėjom, ta byla negrįžo. Iš kitos pu-sės, gal sunku pasakyti. Dabar pakeitė, pakeitė. Ne visada gal iš tų pakeitimų taip jau aiškiai galima spręsti, kad davė melagingus parodymus, kad būtina kelti bylą.

PIRMININKAS. Kolega K.Paukštys. Prašom.

K.P.PAUKŠTYS. Teisėjų darbas, be abejonės, yra labai pavojingas, nes pasibaigus kiekvienai bylai vieni būna patenkinti, o kiti nepatenkinti. Ką jūs galėtumėte pasiūlyti įstatymų leidėjams, kad jūsų darbas ir jūsų gyvenimas būtų labiau apsaugotas? Kokie turėtų būti išleisti įstatymai?

J.TOMAŠEVIČIUS. Reikėtų praktinių žingsnių. Įstatymo leidėjai priėmė tokį įstatymą, kad būtų leidžiama teisėjams turėti ginklus, bet mes jų neturim. Gerai buvo, kai nagrinėjo paskutinę bylą su Dekanidze ir apsauga buvo parūpinta. Kad kiekvienoje byloje teisėjas būtų taip apsaugotas, tai gal tada priimtų ir kitokius sprendimus.

PIRMININKAS. Kolega J.Dringelis. Prašom.

J.DRINGELIS. Atleiskit, gerbiamasis pretendente, ar jūsų vardas tiksliai užrašytas čia? O jeigu netiksliai, ar nemėginot atsistatyti tikrojo savo vardo?

J.TOMAŠEVIČIUS. Čia irgi įstatymo leidėjams gal priekaištas, kad lengviau būtų galima atstatyti tikrąjį vardą. Čia netikras vardas... Na, kaip netikras? Pase toks vardas, bet manęs šeimoje ir draugai taip nevadina.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Valiulį. Jeigu pageidautumėt ką pasakyti, prašom. O jeigu ne, tai į klausimus.

A.VALIULIS. Aš pasistengsiu atsakyti į tų Seimo narių klausimus, kurie visiems pretendentams turėtų būti pateikti. Pirmiausia dėl korupcijos. Aš dirbu jau 38 metus teisėju. Mus kaltina, kad teisėjai yra korumpuoti. Bet man žinoma, kad tik 1958 m. Akmenės teisėjas buvo teisiamas už kyšio ėmimą, 1976 m. vienas Kauno teisėjas už kyšio ėmimą ir praeitais metais du jauni ir tik pradėję dirbti teisėjai. Per visą tokį laikotarpį buvo nuteisti tik keturi teisėjai. Mano nuomone, jeigu teisėjai yra korumpuoti, teisėjai yra kyšininkai, tai turėtų būti ir daugiau bylų.

Man neteko nagrinėti jokių politinių bylų, kadangi aš visą laiką dirbu civilinėje kolegijoje. Bylų yra labai daug. Ypač nepriklausomybės metais ir praėjusiais metais labai pasikeitė bylų dinamika, bylų struktūra. Vadinamųjų sovietinių bylų, kurios anksčiau buvo, beveik neliko. Dabar pas mus dominuoja bylos dėl nuosavybės į namus, į žemę, į miškus ir pan. atstatymo. Tai yra labai sudėtingos bylos. Labai sunku jas nagrinėti, kadangi vienos bylos su vienu įstatymu jau dabar neįmanoma išspręsti. Ypač šitas įstatymas dėl nuosavybės teisių atstatymo visą laiką juda. Ir padaryti kokį teisminės praktikos apibendrinimą beveik neįmanoma. Kai jis buvo priimtas, apėmė tik 13 mašinraščio puslapių. 20 straipsnių. Tą 20 straipsnių paliko, o iš tų 20 straipsnių nepakeisti tik 3 mažiau reikšmingi straipsniai. O visi kiti straipsniai buvo keisti, pildyti, tie papildymai dar pildyti. Susidarė 23 šito įstatymo mašinraščio puslapiai. Įsivaizduokite, kai teisėjui reikia nagrinėti bylą, tai yra labai sunku susigaudyti. Kai mes paskaitome "Valstybės žinias", manome, kad, atrodo, Vyriausybė nieko nedirba, o tik keičia ir pildo savo potvarkius. O visais šitais norminiais aktais teismas turi vadovautis. Dar mes Vilniuje esame ir mums yra galimybė nueiti į biblioteką, ateiti į Seimo Juridinį skyrių bei gauti tuos pačius naujausius aktus. O rajonuose, kol iki apylinkės teisėjų prieina "Valstybės žinios", kad pakeista, išsprendžiama daug bylų, o mums tenka šitas jų padarytas klaidas taisyti. Ypač daug klaidų dabar daroma nagrinėjant civilines bylas. Aš, kaip kolegijos pirmininkas, visą laiką analizuoju, žinau šitą padėtį, dinamiką ir struktūrą bei priimamų sprendimų stabilumą. Priimamų sprendimų stabilumas dabar yra mažas, maždaug sudaro 50%. Tai galima paaiškinti, mano manymu, dviem momentais. Vienas yra tas, kad mūsų įstatymai nėra labai stabilūs, o visą laiką juda, keičiami. Antras momentas tas, kad atėjo labai didelis būrys jaunų teisėjų, kurie visiškai neturi teisinio darbo patyrimo, todėl daro klaidų. Aš jums porą skaičių pasakysiu dėl bylų dinamikos. Jeigu 1992 m. Lietuvos teismai išnagrinėjo 27 tūkst. bylų, tai 1963 m. Jau išnagrinėjo 60 tūkst. Šiais metais šitas skaičius apie 10 tūkst. bylų bus padidėjęs. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija yra labai apkrauta darbu. Labai apkrauta darbu. Apylinkių teismuose nuo 150 teisėjų padidėjo iki 400 teisėjų, o Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegijos narių skaičius išliko tas pats. Mes nešame dvigubą krūvį. Teisėjai dirba net ir šeštadieniais, kadangi nepajėgia. Nepajėgiame šito išspręsti, tai reikia ir šeštadienius kartais paaukoti. Todėl nenuostabu, kad apylinkių teismai kartais padaro ir klaidų. Dabar dėl šito reitingo. Spaudoje yra ir Seimo reitingas. Ir šiandien rašoma, kad žemas reitingas. Kodėl žemas teismų reitingas? Svarbu, ko klausi. Jeigu klausi tų asmenų, kurie pralaimėję bylas, jie visada bus nepatenkinti teismu. Jeigu klausi to, kuris laimėjo bylą, jis teismu bus visada patenkintas. Šitais reitingais, mano manymu, kaip žurnalistai nori, taip gali operuoti. Tai nėra rodiklis. Svarbiausia, kad bylos būtų teisingai išnagrinėjamos, kad sprendimai atitiktų įstatymo reikalavimus.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis pretendente, dėl V.Lingio nužudymo bylos. Kai kaltinamųjų advokatai tvirtino, kad jų ginamieji nepriklauso organizuotai nusikalstamai grupei, nėra "Vilniaus brigados" nariai, ar tai nėra neteisingų parodymų davimas? Ar jie gali už tokius melagingus tvirtinimus būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn?

A.VALIULIS. Aš nesu baudžiamosios teisės specialistas. Nagrinėjant civilines bylas irgi taip pat kartais liudytojai keičia savo parodymus. Viename teismo posėdyje davė vienokius parodymus, kitame - kitokius. Jeigu jie pakeitė ir nustatyta, kad tyčia jie keičia šiuos parodymus, be abejo, jie nusikalsta. Jiems galima kelti ir baudžiamąsias bylas.

PIRMININKAS. Kolega L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamasis teisėjau, jūs tikriausiai prisimenat lyg ir nelabai reikšmingą, bet garsią ir turbūt nesibaigusią Baziliausko iš Griškabūdžio bylą. Nėra savaitės, kad prie Seimo nebūtų piketuotojų. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas kartais jiems po gėlytę įteikia. Yra daug plakatų. Vienas ir apie jus, nelabai jus giriantis. Sako, net Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ponas M.Lošys pripažino, kad Aukščiausiasis Teismas buvo neteisus. Aš noriu sužinoti jūsų nuomonę, ar jūs pripažįstate taip pat, kad toje byloje ne viską padarėte gerai, kad Aukščiausiasis Teismas priėmė negerus sprendimus? Ar jums buvo sunku ją teisingai išspręsti dėl įstatymo trūkumo? Jeigu tos moterys sužinos, kad jūs paskirtas ir toliau Aukščiausiojo Teismo teisėju, tai jos sakys, kad Lietuvoje nėra teisingumo. Ačiū. Gal jūs galit pakomentuoti tą bylą?

A.VALIULIS. Jūs man pasakykite fabulą pirmiau. Griškabūdis man nieko nepasako ir Vasiliausko pavardė taip pat.

L.MILČIUS. Baziliauskas.

A.VALIULIS. Baziliauskas? Tas, kuris badavo? Tai mes išreikalavome ir šitą bylą patikrinome. Aš parašiau protestą. Šitas protestas buvo patenkintas.

PIRMININKAS. Tai, matyt, apylinkės teisme įstrigo.

A.VALIULIS. Tai dabar byla pasiųsta naujam nagrinėjimui mano protestu. Kad jis piketuoja, tai jo asmeninis reikalas. Tegul jis piketuoja, kiek nori.

PIRMININKAS. Kolega A.Račas.

A.RAČAS. Aš norėčiau užduoti klausimą, kuris šiek tiek susijęs su praeitimi, bet ir su dabartimi. Paprasčiausiai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę. Aš pažįstu moterį iš Jurbarko, kurią anais metais saugumiečiai nužudė. Metus išlaikė psichiatrinėje ligoninėje, o prieš tai metus laikė KGB rūsiuose. Ji nieko nepadarė, tik manė kitaip negu tuometinė valdžia. Jos diagnozė yra šizofrenija. O kuo pasižymi? Taip buvo parašyta: "marksizmo kritika". Taigi tokia labai įdomi diagnozė. Dabar neseniai vėl šitas klausimas buvo keliamas spaudoje. Gydytojai kaltina teisėjus. Dabar tie teisėjai, kurie pasiuntė su tokia diagnoze į ligoninę, taip pat užima aukštus postus. Aš nenoriu šiandien minėti jų pavardžių, bet aš norėčiau paklausti jūsų nuomonės, ar nereikėtų šiandien kokio nors teisinio įvertinimo dėl piktnaudžiavimo medicina, psichiatrija Lietuvoje?

A.VALIULIS. Klausimas, kaip aš suprantu iš pateikto klausimo, - žalos atlyginimas. Mano manymu, jeigu ekspertai nustatytų, kad dėl šitų teisės pažeidimų šita moteris susirgo, tuomet turėtų teisę į žalos atlyginimą. (Balsas iš salės)

PIRMININKAS. Kolegė R.Hofertienė. Prašom.

R.HOFERTIENĖ. Vis tebetikėdama nemažos dalies teisėjų sąžiningumu noriu pasakyti, kad šitas rodiklis, jog tik trys teisėjai buvo nuteisti už korupciją, tikrai nėra sąžiningumo rodiklis. Nė vienas iš Seimo narių nebuvo nuteistas už korupciją, tačiau mūsų ir jūsų reitingai labai panašūs. Apie tai reiktų mums visiems pamąstyti. Bet klausimas kitoks. Aš nekalbu apie bylos kėlimą, tačiau ar, jūsų manymu, Teisės fakulteto studentas, davęs melagingus parodymus, turi moralinę teisę toliau studijuoti šitą pasirinktą specialybę?

A.VALIULIS. Be abejo, teisėjams ir visiems teisininkams keliamas pagrindinis klausimas - tai sąžiningumas, dora. O jeigu duoda melagingus parodymus ir jam už tai keliama baudžiamoji byla, be abejo, jis negali dirbti teisėju ar teisingumo organuose.

PIRMININKAS. Kolega A.Stasiškis.

A.N.STASIŠKIS. Pone pretendente, jūs iš dalies į mano klausimą atsakėte, kadangi jūs neturėjote kontaktų su politinėmis bylomis, bet mane... Anksčiau mano kelti klausimai kitiems pretendentams vis dėlto lieka neatsakyti. Mane domina ne patys faktai, kurie daugiau ar mažiau žinomi arba nesunku juos sužinoti iš archyvų. Tai dabar jokia paslaptis. Sakyčiau, savotiškas įvertinimas... Juk aš niekaip negaliu suprasti, kaip žmogus, kuris teisė žmones už bandymą priešintis okupacijai, sodino į kalėjimą, dabar, kai įvyko pasaulinė tragedija ir okupacija sužlugo, sužlugo okupantas, žmogus vėl pretenduoja į aukščiausiojo teisingumo vykdymą. Tiesiog aš negaliu suvokti šitos priešpriešos, nes vis dėlto Aukščiausiojo Teismo teisėjas, mano supratimu, turi būti principinga, moraliai tvirta, vientisa asmenybė. Ar tai nebūtina, ar užtenka būti klerku ir gerai žinoti įstatymus?

A.VALIULIS. Be abejo, teisėjas turi būti principingas, nepasiduodantis jokiai įtakai. O jeigu jis neprincipingas, pasiduota įtakai, visokiems skambučiams, rašteliams ir pan., tai, žinoma, toks žmogus negali dirbti teisėju.

PIRMININKAS. Kolega G.Paviržis.

G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pretendente, jūs minėjote ir dabar kalbėjote apie tai, kad visa bėda yra įstatymų netobulumas. Tačiau ir gana aiškiuose įstatymuose pasiklystama. Norėčiau jums pasakyti pavyzdėlį. Miesto apylinkių teisėjai spręsdavo bendrabučio privatizavimo bylas gyvenusių juose naudai laikydamiesi Butų privatizavimo įstatymo, gana aiškaus įstatymo. Tačiau man žinoma, kad jis jūsų dėka buvo nutrauktas ir užginčijot Konstituciniame teisme... Aiškintis, ar tai yra teisingi sprendimai... Ar šiuo metu jūs žinote, kad Konstitucinis Teismas pripažino jūsų klausimus, aiškinimus nepagrįstais? Ar nejaučiate kaltės, kad dėl to ištisus metus žmonės, gyvenantys bendrabučiuose, šimtai šeimų negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos įstatymu, jiems suteikiama ta lengvata.

A.VALIULIS. Dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų bendrabučių privatizavimo. Buvo iškilusi problema, ir Aukščiausiojo Teismo prezidiumas priėmė nutarimą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą. Vienasmeniškai aš nieko nedariau dėl šitų bylų. Čia kreipėsi prezidiumas.

PIRMININKAS. Kolega J.Baranauskas. Prašom.

J.G.BARANAUSKAS. Gerbiamasis teisėjau, atsakydamas į mano kolegos klausimą dėl žemo teismų reitingo ir vis dar pasitaikančių klaidų, vienas iš pretendentų, regis, teisėjas gerbiamasis Čaika, minėjo, kad tai įvyksta dėl pasitaikančių kontrolės stokos klaidų. Jeigu jūs sutinkate su šia nuostata, gal galėtumėt atsakyti, kas, jūsų nuomone, darytina, kad galima būtų sustiprinti teisėjų darbo kontrolę?

A.VALIULIS. Vykstant reformai ir kai yra priimtas Teismų įstatymas, Aukščiausiajame Teisme bus šiokia tokia kontrolė numatyta. Pirmiausia trys teisėjai nagrinės kasacinį skundą, trys specialistai kasacinį skundą, o po to, kai jau bus išnagrinėta, trys teisėjai nagrinės ir kasacinę bylą. Tai jau tokia kontrolė bus. Dabar kontrolės mažoka. Galima būtų daugiau...

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pretendente. Kviečiu į tribūną L.Žilienę. Pertrauka po paskutiniojo pretendento iš pirmojo sąrašo. Statutas egzistuoja ir leidžia pertrauką. Prašom, gerbiamoji Žiliene. Negi paliksim paskutinę kandidatę, juo labiau moterį, kad lauktų visą pertrauką. Vyrai, būkit malonūs! Ar turit ką pasakyti iš pradžių, ar į klausimus? Kolega V.Bogušis. Prašom.

V.BOGUŠIS. Gerbiamoji Žiliene, mes puikiai visi prisimename "Centurionio" gaujos bylą, kuri vyko Aukščiausiajame Teisme. Buvo priimtas savotiškai keistas sprendimas. Jie buvo sąlyginai išteisinti. Per tą laiką vienas gaujos narys buvo nužudytas. Po to generalinis prokuroras parašė protestą. Ar jūs galėtumėte keliais sakiniais pakomentuoti, koks bylos likimas šią dieną yra Aukščiausiajame Teisme? Ačiū.

L.ŽILIENĖ. Man labai gaila, bet aš negaliu jums atsakyti, nes aš tikrai nežinau.

PIRMININKAS. Ir kolega A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Prašome paaiškinti Aukščiausiojo Teismo kandidatų demografinį nihilizmą. Iš 15 kandidatų visi turi 17 vaikų. (Salėje juokas)

L.ŽILIENĖ. Atsiprašau, aš nesupratau klausimo.

PIRMININKAS. Kad per mažai vaikų visi kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus turi. Kas kaltas?

L.ŽILIENĖ. Aš labai gailiuosi, bet jau tos klaidos ištaisyti nebegaliu. (Salėje juokas)

PIRMININKAS. Ačiū Gerbiamieji kolegos, aš labai atsiprašau, prašom neskubėti. Gerbiamieji kolegos, mes dar turime išspręsti vieną dalyką ir išklausyti dvi informacijas. Prisimenate, prieš pertrauką mes vieno klausimo neužbaigėm, t.y. turim apsispręsti dėl Kelių fondo įstatymo. O gal bendru sutarimu pritariam po svarstymo? Galim? Ačiū. Klausimas išspręstas.

Tada gerbiamasis P.Vitkevičius pasakys dėl svarstymo komitetuose. Dėmesio!

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus! Mes pirmadienį 10 val. svarstom jūsų kandidatūras Valstybės ir teisės komitete (I rūmai, 314 kabinetas). Tai pirmieji penki - O.A.Budienė, R.Čaika, S.Čatrauskas, V.Greičius, A.Jukna - 10 val., A.Marčiulionis, V.Masiokas, A.Pėstininkas, J.A.Riepšas, A.Sirvydis (lyg jo nebuvo?)...

PIRMININKAS. Be jo.

P.VITKEVIČIUS. ... 11 val. O gerbiamoji I.Stankevičienė, gerbiamasis J.Šerkšnas, J.Tomaševičius, A.Valiulis, L.Žilienė - 12 val. Prašom atvykti į posėdį.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš dabar kreipiuosi į frakcijų lyderius arba jiems atstovaujančius Seimo narius. Frakcijos turėtų per savaitę susitikti, jeigu pageidauja, su pretendentais. Preliminarus Seimo apsisprendimas balsuojant dėl Prezidento pateiktų kandidatų - lapkričio 24 d.

Ir, gerbiamieji kolegos, dvi svarbios informacijos. Dėmesio! Šiandien Prezidentas pasirašė dekretą, kuris skamba taip:

"Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 9 punktu ir atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko A.Šleževičiaus teikimą skiriu J.Nekrošių Lietuvos Respublikos kultūros ministru. Dekretas įsigalioja nuo pasirašymo dienos."

Ministro priesaika ketvirtadienį.

Ir pareiškimas. "Sutinkamai su Seimo Statuto 41 straipsniu informuoju Seimo Pirmininką ir prašau informuoti Seimą, kad nutariau nuo lapkričio 10 d. pasitraukti iš Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos ir nutariau tapti nefrakcionuotu Seimo nariu." J. Veselka.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 17.30 val. 17.30 klausinėsim kandidatus į Apeliacinio teismo teisėjus. Kandidatai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus laisvi kol kas iki susitikimų frakcijose ir komitete. Ačiū jums. O pretendentai į Apeliacinio teismo teisėjus 17.30 val. - irgi pagal abėcėlę šioje tribūnoje.

Ačiū. Pertrauka iki 17.30 val.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiam posėdį. Dabar 2.2 mūsų vakarinio posėdžio punktas, nutarimas "Dėl pritarimo Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjų kandidatūroms". Primenu, kad čia yra mūsų reikalas, kai ateis laikas, pritarti kandidatūroms, o skirs Prezidentas.

Dabar kandidatai bus tik klausinėjami. A.Ablingis. Prašom. Niekas nenori klausti? Ačiū.

V.Aidukas. Ar pageidauja kas klausti? (Balsas iš salės) Pasisakyti jiems nepriklauso. Tai tik Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams. Prašom. Gerbiamasis V.Aidukas. Nenorite klausti? (Balsai iš salės) Tokia yra tvarka, skirtumas tarp šitų teismų pagal Konstituciją ir pagal mūsų įstatymus. Ačiū, gerbiamasis Aidukai, pasirodėte Seimo nariams, ir tai svarbu.

V.Grabinskas. Tada prašyčiau S.Gudyną, kad greičiau būtų.

Kolega V.Petrauskas nori paklausti. Prašom.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Aš norėčiau jūsų paklausti vieno dalyko. Vis dėlto šis teismas yra nauja institucija mūsų valstybės ir teisinės praktikos istorijoje ir apskritai mūsų nepriklausomos valstybės gyvavimo laikotarpiu. Kaip jūs manote, kiek pajėgsite?.. Tam tikrų bylų atžvilgiu būsite beveik lyg ir aukščiausioji instancija, nes Aukščiausiasis Teismas jau daug ko nenagrinės, ir jūs būsite ta galutinė instancija, kažkuria prasme jūs turėsite atlikti lyg ir aną buvusią Aukščiausiojo Teismo funkciją, kada tikrai, na, kiekvienas besikreipiantis ar nukentėjęs turėdavo viltį (na, įvairiausių tų bylų būna), kad štai toje instancijoje, kuri galbūt yra toli nuo periferijos, lyg ir nepriklausomi žmonės galėtų būti, juos vietos biurokratija gal mažiau veikia ir panašiai. Kaip jūs manote, ar pavyks jums asmeniškai ir jūsų kolegoms, teismui šitą užduotį ir darbą vykdyti tikrai atsakingai ir sąžiningai? Darbo, be abejo, bus labai daug ir labai sunkaus. Dėkui.

V.GRABINSKAS. Na, vykdyti teisėjo darbą atsakingai ir sąžiningai privalo kiekvienas teisėjas, tarp jų ir aš. Tai pasižadėjau duodamas priesaiką, kai buvau skiriamas Aukščiausiojo Teismo teisėju. Kaip jūs paminėjote, Apeliacinis teismas tam tikra prasme atliks dabar veikiančio Aukščiausiojo Teismo funkcijas. Aš dirbau beveik metus laiko Aukščiausiojo Teismo teisėju, na, daugiau ar mažiau pavyko su darbu susitvarkyti. Kaip tai pavyko, ne man spręsti. Tačiau aš tokias pačias funkcijas, matyt, sugebėsiu atlikti ir Apeliaciniame teisme.

PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Ar jūs galėtumėte pažadėti, kad jūs laiku ir tiksliai atsakysite į Seimo narių paklausimus? Žinoma, ne į spaudimus, ne į kokius nors nurodinėjimus, bet į paklausimus, kai kartais reikia ką nors pasiaiškinti tokiose bylose. Ar jūs tiksliai atsakysite ir laiku? Kartais ne visuomet laiku mums atsiunčia.

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Katkau, Seimo nariai neturi teisės teikti paklausimų teisėjams. Prašom neužmiršti.

J.A.KATKUS. Aukščiausiajam Teismui gali parašyti paklausimą.

PIRMININKAS. Laišką galima parašyti.

J.A.KATKUS. Na, gerai, laišką-paklausimą.

V.GRABINSKAS. Dėl atsakymo į tą laišką-paklausimą, tai aš nelabai įsivaizduoju, kokie čia galėtų būti konkretūs atsakymai neturint konkrečios bylos ir nesprendžiant konkrečios problemos.

PIRMININKAS. Klausimas yra toks, kad jūs Seimo narių kreipimųsi nepaliktumėte be dėmesio. Tai yra svarbiausia. O turinys - tai čia jau jūsų reikalas.

V.GRABINSKAS. Na, tai jeigu bus kreipimasis apskritai į Apeliacinį teismą, tai Apeliacinis teismas ir atsakys.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis S.Gudynas. Prašom.

Kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Aš norėčiau jūsų paklausti ir to paties paklausti kitų teisėjų. Kuriai teisės sričiai - baudžiamajai ar civilinei - jūs atstovaujate? Aš norėjau to pirma paklausti, bet mūsų Pirmininkas labai greitas, tai aš nespėjau. Ačiū.

S.GUDYNAS. Aš esu civilinių bylų specialistas. Iki darbo Aukščiausiajame Teisme dirbau rajonų teismuose ir nagrinėjau visų kategorijų bylas. Tačiau šiuo metu (jau ketveri metai) aš nagrinėju tik civilines bylas.

PIRMININKAS. Kolega A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Neklausiu.

PIRMININKAS. Ne? Ačiū. Kviečiu gerbiamąjį K.Guriną. Prašom. Ruošiasi J.Iždonaitė.

Gerbiamasis P.Vitkevičius. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Gurinai, jūs Epštein bylą dėstėt?

K.GURINAS. Taip, buvau pranešėjas.

P.VITKEVIČIUS. Sakykite, vis dėlto truputį skandalingai rašė apie tą bylą. Aš galvojau, ar jūs mažai kvalifikuotas, ar jūs, na, taip sakant, padėjote kažkam? Kaip ten buvo su ta byla?

K.GURINAS. Na, rašo įdomiai, pačiam buvo įdomu skaityti. Na, ką aš galiu pasakyti dėl šitos bylos? Pirmiausia, kad pats įstatymas dėl nekilnojamojo turto, dėl (...) reikalingas ir pažangus, jis įtvirtina privačios nuosavybės neliečiamumo principą. Taigi. Ir kai sprendžiamas klausimas dėl jo vykdymo, tai turbūt neturėtų reikšmės, ar prašoma grąžinti kažkokį sukiužusį namelį tolimo kaimo pakrašty, ar namą Vilniaus centre. Tai čia vienas dalykas. O kitas dalykas, kaip buvo šitoje byloje, kai pretendentas sąmoningai ar ne, aš negaliu šito pasakyti, aš nesiruošiu šito spręsti, suklaidina tam tikrus pareigūnus ir įgauna neteisėtu būdu Lietuvos pilietybę. Tai galima pasakyti, gal paklausti, kodėl teismas nereagavo į šitą aplinkybę.

Tačiau aš noriu paaiškinti, kokios yra savybės nagrinėjant bylas civilinio proceso tvarka. Jeigu šalis pateikė byloje kažkokių dokumentų, pavyzdžiui, šitoje byloje buvo valdybos sprendimas, kuriuo ta pilietė buvo įteisinta kaip teisėta pretendentė į šitą turto atstatymą. Arba jis pateikė paveldėjimo teisės liudijimą, pirkimo-pardavimo sutartį. Tai kol šitie dokumentai nėra nustatyta tvarka nuginčyti, teismas neturi jais vadovautis. Tai aš tik tiek galiu pasakyti. O šiuo atveju buvo taip. Buvo pateiktas Lietuvos pilietybės dokumentas ir buvo pateiktas sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad šitas asmuo turi teisę reikalauti...

PIRMININKAS. Kolega A.Baskas. Prašom.

A.BASKAS. Jeigu aš teisingai supratau, kad jūs nagrinėsite civilines bylas, tai klausimo neturiu.

K.GURINAS. Aš civilines bylas...

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Iždonaitę. Ruošiasi J.Januškienė.

J.IŽDONAITĖ. Aš atsakau į Seimo nario A.Basko klausimą. Aš esu civilinių bylų teisėja.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Kaip jums atrodo, kai jūsų neskiria Aukščiausiojo Teismo teisėju, tai koks jūsų darbo įvertinimas?

J.IŽDONAITĖ. Aš manau, kad vertina tie, kurie mane siūlo.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J.Januškienę. Ruošiasi A.Jarackaitė. Prašom pasakyti, civilines bylas ar baudžiamąsias nagrinėjate?

J.JANUŠKIENĖ. Aš nagrinėju civilines bylas. 1,5 metų dirbau Aukščiausiajame Teisme civilinių bylų kolegijoje.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Markauskas norėtų paklausti. Prašom.

R.MARKAUSKAS. Aš norėjau paklausti, ar buvo sunku apsispręsti tapti Apeliacinio teismo teisėja po pasiūlymo?

J.JANUŠKIENĖ. Nesupratau klausimo.

PIRMININKAS. Ar sunkus apsisprendimas eiti į Apeliacinį teismą, nes Lietuvoje tokio anksčiau nebuvo?

J.JANUŠKIENĖ. Sunkus apsisprendimas, ar toliau teisėjauti, ar išeiti iš to darbo, nes darbo krūvis yra didelis, palyginti su kitais teisininkais atlyginimas nėra didelis. Aš esu ne tik teisėja, bet ir motina, turiu paauglę dukrą, jai reikia dėmesio. Mokiausi ištekėjusi ir įstojau į Universiteto dieninį skyrių, kai dukrai buvo 2 metai, ir visą laiką pragyvenau šalia šeimos. Ir štai svyruoju, abejoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Jarackaitę. Ruošiasi S.Knizleris. Sakykite, civilinės ar baudžiamosios?

A.JARACKAITĖ. Aukščiausiajame teisme aš iki šiol nagrinėjau baudžiamąsias bylas.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Labai ačiū. Aš norėčiau jūsų paklausti tokio tikrai nelengvo klausimo. Atvirai pasakius, spaudoje buvo apie tai rašyta, paneigimo skaityti neteko, konkrečiai irgi minėti nenorėčiau, kadangi tai subtilūs reikalai. Esu susidūręs, kreipėsi žmonės, kuriems tardymo institucijos yra bandžiusios fabrikuoti baudžiamąsias bylas. Ir, pavyzdžiui, aš įsivaizduoju, kad apylinkės teismai, gerai sutariantys su prokuratūra vietose, priims sprendimą, ir štai tokia baudžiamoji byla ateis pas jus. Aš tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį į tą problemą, nes, patikėkite, yra tikrai tokių labai komplikuotų, sudėtingų atvejų, kai iš tiesų nėra galimybių nei parodyti, nei atkreipti dėmesį, nei pasakyti, kad esi įsitikinęs, jog vyksta kažkas negero ir ne taip, kaip turėtų būti. Kokia jūsų nuomonė dėl tų dalykų? Be abejo, tai yra labai sudėtinga problema. Dėkui.

A.JARACKAITĖ. Ačiū už klausimą. Jūs juo tiktai patvirtinate, kokia yra didelė teisėjo atsakomybė. Ir aš jums tik tiek dabar galiu pasakyti, kad teisėjas nuo to nėra apsaugotas, indulgencijos jis tam neturi. Tačiau nereikia pamiršti, kad teisėjas, doras ir sąžiningas teisėjas, visapusiškai nagrinėdamas bylą kartais gali ir pastebėti tokių dalykų, bet tai yra labai sudėtinga.

PIRMININKAS. Kolega A.Katkus. Prašom.

J.A.KATKUS. Neturiu klausimų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S.Knizlerį. Ruošiasi V.Milius. Specializacija pirmiausia.

S.KNIZLERIS. Baudžiamųjų bylų kolegija.

PIRMININKAS. Kolega A.Pocius. Prašom.

A.POCIUS. Mes šiandien užduodami klausimus ir girdėdami atsakymus tiesiog dalyvavome tokioje teisinės savišvietos pamokoje. Daug ką galbūt sužinojome, ko nežinojome. Ar jūs nemanote, kad mūsų visuomenei labai trūksta tokios teisinės savišvietos, kad jie nežino gerai įstatymų ir galbūt todėl dar įvyksta kartais ir negerų dalykų?

S.KNIZLERIS. Aš manau, kad tikrai šiuo požiūriu trūksta įstatymų. Gal reikėtų daugiau leidinių. Gal ir patiems teisininkams reikėtų daugiau aiškinti visuomenei tas problemas. Manau, kad trūksta.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V.Milių. Ruošiasi B.Pupkovas. Irgi priminkite specializaciją.

V.MILIUS. Aš visas bylas nagrinėju apylinkės teisme.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Jeigu jums reikėtų padėti ant svarstyklių jūsų Aukščiausiojo Teismo teisėjų korpusą ir Seimą iš kitos pusės, tai kuri pusė griežčiau  laikosi įstatymų?

V.MILIUS. Be abejo, Aukščiausia-sis Teismas. Kitaip neišeina. Teismas toks, koks yra įstatymas. Kitoks jis negali būti.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu B.Pupkovą. Ruošiasi Z.Smirnovienė.

B.PUPKOVAS. Šiandien dar dirbu Aukščiausiajame Teisme, Civilinių bylų kolegijoje.

PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti? Ačiū. Kviečiu Z.Smirnovienę. Ruošiasi G.Slauta.

Z.SMIRNOVIENĖ. Nagrinėju civilines bylas.

PIRMININKAS. Kolegos... A, prašau. A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Ar jūs savo gaunamu atlyginimu esate patenkinta?

Z.SMIRNOVIENĖ. Ne. Niekas vis tiek neprideda.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G.Slautą. Ruošiasi A.Šumskas.

G.SLAUTA. Dirbu Baudžiamųjų bylų kolegijoje, nagrinėju bylas kasacine tvarka. Politinių bylų nenagrinėju.

PIRMININKAS. A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Tai kadangi aš klausiau moters, tai tą patį klausimą norėčiau pateikti ir vyrui teisėjui dėl atlyginimo. Ar jūs patenkintas gaunamu atlyginimu?

PIRMININKAS. Galima patikslinti: ar žmona patenkinta jūsų atlyginimu?

S.SLAUTA. Žmona nežinau, bet aš patenkintas.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A.Šumską. Ruošiasi V.Valančius.

A.ŠUMSKAS. Šiuo metu dirbu Aukščiausiajame Teisme, nagrinėju baudžiamąsias bylas, pirma instancija.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kviečiu V.Valančių.

V.VALANČIUS. Apylinkės teismo teisėjas. Nagrinėju visas bylas.

PIRMININKAS. Prašom. Nėra norinčių? Ačiū. Visi pretendentai. Primenu, kad pagal mūsų preliminarią darbų programą apsispręsti dėl būsimojo Apeliacinio teismo mes turėsime lapkričio 29 d.

O dabar gerbiamasis Valstybės ir teisės komiteto pirmininkas P.Vitkevičius pasakys dėl komiteto darbo. Prašom.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji būsimieji Apeliacinio teismo teisėjai! Trečiadienį mes norime susitikti su jumis komitete (314 auditorija, salė pirmuosiuose rūmuose). Pirmieji penki: A.Ablingis, V.Aidukas, V.Grabinskas, S.Gudynas, K.Gurinas - 10 val., J.Iždonaitė, J.Januškienė, A.Jarackaitė, S.Knizleris, V.Milius - 11 val., B.Pupkovas, Z.Smirnovienė, G.Slauta, A.Šumskas ir V.Valančius - 12 val. Prašom ateiti pas mus, dar pasikalbėsime kitą trečiadienį, žinoma. Ne šį. Kitą savaitę. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū gerbiamiesiems pretendentams. Kaip girdėjote, kitą trečiadienį. Bet jeigu frakcijos pageidaus, tai, galimas dalykas, ir anksčiau, bet tai popietiniai posėdžiai. Šį trečiadienį ar kitą pirmadienį, ar trečiadienį. Ačiū.

 

 

Nutarimo "Dėl Lietuvos-Rumunijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo" projekto svarstymas Nr.1175 (94.11.15)

 

5sesija 30p svarstyti klausimai

   

Dabar 2.3 darbotvarkės punktas - nutarimas "Dėl Lietuvos-Rumunijos draugystės ir bendradarbiavimo sutarties ratifikavimo". Projekto Nr. 1175. Svarstymo stadija. Užsirašė kalbėti gerbiamasis A.Pocius. Prašom.

A.POCIUS. Lietuvos ir Rumunijos draugystės ir bendradarbiavimo sutartis nedaug kuo skiriasi nuo panašaus pobūdžio sutarčių, kurios pasirašytos ir su kitomis valstybėmis. Daugelis straipsnių skamba panašiai, daug apibendrinančių ir deklaratyvių formuluočių, bet jose pasakytas būtinas šitokiais atvejais turinys. Pasisakoma už tai, kad būtų gerbiama tautų apsisprendimo teisė, ir visos tarptautinės problemos sprendžiamos taikiomis priemonėmis, kartu paremiamos kolektyvinio saugumo priemonės, taikomos remiantis Jungtinių Tautų įstatais. Susitariančios šalys bendradarbiaus siekdamos pertvarkyti Europą į valstybių bendriją. Šalys reguliariai konsultuosis ir skatins parlamentarų ryšius.

Čia nėra reikalo vardyti visų reikšmingų įsipareigojimų. Kaip vieną išsiskiriantį sutarties bruožą norėčiau pažymėti tai, kad abi šalys yra patyrusios skaudžių Molotovo-Ribentropo susitarimo pasekmių ir akcentuoja jų neteisėtumą. Tiek Rumunija, tiek Lietuva priklauso Rytų Europos šalių grupei, pokario metais nuėjo daug kuo panašų ekonominės ir politinės raidos kelią. Žinoma, kiekviena šalis turėjo savo ypatumų. Šiandien, įžengus į naująjį istorijos etapą, tenka įveikti panašius sunkumus.

Abiejų susitariančių šalių bendradarbiavimas, ypač ekonomikos srityje, bus naudingas. Svarbu, kad sutartis neliktų tik gražus dokumentas, bet jos teiginiai būtų energingiau įgyvendinami praktikoje. Susidaro įspūdis, kad sutartys aukščiausiu lygiu pasirašomos greičiau, o konkretūs ekonominiai susitarimai delsiami, tarsi žemesnio rango pareigūnai visai nekreiptų dėmesio į tas sutartis. Jie nepanaudoja susidariusių palankių galimybių. Žinoma, tai yra mūsų darbo ateities reikalai. Kviečiu pritarti sutarties ratifikavimui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną kolegą P.Jakučionį. Prašom.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, sutarties su Rumunija ratifikavimui aš taip pat pritariu, tačiau noriu pasakyti pastabų dėl paties sutarties teksto. Man atrodo, kad jame yra nekorektiškų vietų, yra netikslumų ir turbūt dabar jau mes negalime ko nors pataisyti pačiame tekste, nes jie jau Prezidento pasirašyti - tiek lietuviškasis, tiek rumuniškasis tekstas, tiek angliškasis.

Ši sutartis nėra tokia svarbi ar gresianti kokiais nors tiesioginiais pavojais, kaip, pavyzdžiui, sutartys su mūsų artimesniais kaimynais, kurios turi būti  ypač peržiūrimos. Bet vis dėlto kai kurie teiginiai galėtų būti suformuluoti korektiškiau ir tiksliau atspindėti Lietuvos poziciją. Pavyzdžiui, preambulėje pabrėžtas mūsų tautų dvasinis artumas ir siekimas atgaivinti buvusią draugystę. Atrodo, kad praeityje tokio ypatingo artumo ar karštos draugystės, ar meilės tarp Lietuvos ir Rumunijos nėra buvę. Labai sureikšminta SBK institucija, kaip vienintelė Europos valstybių bendradarbiavimo institucija, lyg nebūtų tokių kitų, kaip Europos Taryba, Europos Sąjunga, Vakarų Europos Sąjunga. Vienintele SBK norėtų remtis Rusija, bet ne Lietuva. Pabrėžtas karinis bendradarbiavimas 3 ir 5 straipsniuose, taip pat tame nėra nieko blogo. Nebent čia jau tiktai būtų kokia nors užuomina, kada buvo svarstomas klausimas apie kokią nors ašį tarp Baltijos ir Juodosios jūros.

8 straipsnyje vertėjo įrašyti bendradarbiavimą tarp visuomeninių organizacijų plačia prasme, o ten dabar yra tik pabrėžtas bendradarbiavimas tarp vaikų, jaunimo, moterų organizacijų ir tuo būdu, mano nuomone, susiaurintas tas bendradarbiavimas.

Taip pat 12 straipsnis dėl aplinkos apsaugos. Pirma minima, lyg Lietuvai būtų reikšmingesnė Juodoji jūra, o po to Baltijos jūra. Taip galėjo būti rumuniškajame sutarties tekste, o ne lietuviškajame. Paprastai kiekviena šalis savo kalba pirma pabrėžia savo reikalus, o paskui jau partnerio. Tokia tarpvalstybinių sutarčių rašymo praktika.

Tokie netikslumai rodo, kad sutartis rengia labai nedidelė asmenų grupė be žvilgsnio iš šalies, ko reikėtų. O iš esmės sutarties ratifikavimui siūlau pritarti. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, gerbiamasis A.Januška norėtų čia ką pridurti? Ne. Ačiū.

Ar, gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu patvirtinti po svarstymo, o balsavimas dėl ratifikavimo būtų kitame posėdyje? Sutinkame? Ačiū.

Dėl balsavimo motyvų, prašom, galima pasisakyti. Prašom. Kolega A.Gricius. Prašom.

A.GRICIUS. Aš noriu pasakyti, kad visiškai pritariu gerbiamojo Seimo Pirmininko pasiūlymui, kad, man atrodo, nuomonės yra pasakytos. Mes šitas sutartis svarstėme Seimo Užsienio reikalų komitete. Šitai sutarčiai buvo pritarta, kad ji būtų ratifikuota, ir todėl turbūt taip ir reikėtų pasielgti: balsavimą palikti kitai savaitei, kaip reikalauja mūsų Statutas, o šiandieną tiesiog pritarti, kad kitą savaitę mes ją ratifikuosime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir A.Endriukaitis. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Šita sutartis turbūt yra kaip ir daugelis tokių panašių, bendrų, ir pro mūsų akis lyg ir praeina. Mes gal kartais ir nepasižiūrime, ką užsirašome ir ką reikėtų vykdyti.

Norėčiau atkreipti dėmesį į preambulę, kur yra įvardijama... Įgyvendinant tautų apsisprendimo teisės principas pabrėžtas.

Toliau. 1 straipsnyje pabrėžta: "vadovaujantis suverenumo principu". 2 straipsnyje irgi cituoju: "Spręsti tarptautines problemas taikiomis priemonėmis, gerbiant tautų apsisprendimo teisę". Ir 4 straipsnyje taip pat kalbama apie žmogaus teises ir laisves.

Tai šitoje sutartyje turbūt kalbama ne vien tik apie Lietuvos ir Rumunijos santykius. Šitie santykiai, matyt, yra išplečiami ir kitų šalių atžvilgiu. Ir su kitomis šalimis tie patys principai yra naudojami, nes iš esmės mes nei tiesioginių sienų, nei tokio artimo susisiekimo neturime. Todėl aš norėčiau atkreipti dėmesį (čia yra ir Užsienio reikalų ministerijos žmonės, atstovai), kad neužmirštume, bendraudami ir su Rusija, ir su tomis tautomis, kur Rusija turi reikalų, irgi vadovautis šitais principais ir šitais reikalavimais. Kitaip sakant, parodyti tai, ką mes čia esame užsirašę, savo kasdieninėje veikloje, ko mes neretu atveju iš Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir nematome.

PIRMININKAS. Ačiū. Nors dabar ne ratifikavimo stadija, užtektų dviejų pasisakymų, bet prašome dar du Seimo narius pasisakyti. Kolega E.Zingeris. Prašom.

E.ZINGERIS. Užsienio reikalų komitete buvo svarstoma ši sutartis. Aš balsavau už jos pateikimą ratifikavimui ir manau, kad tai yra vis dėlto svarbus dalykas sutvarkyti su Vidurio ir Pietų Europos šalimis santykius... Būtent manau, jog labai pozityvu yra tai, kad šios šalies ūkis gal ir nėra gerai sutvarkytas, bet karinės struktūros, kaip man žinoma, yra pagal visus standartus tvarkomos. Ta šalis daugelį metų nebuvo buvusi Sovietų Sąjungos karinės įtakos sferoje. Todėl aš manau, kad čia yra dar vienas pliusas tam, kad ši sutartis būtų kuo greičiau ratifikuota. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, gerbiamasis K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Pagrindinę komiteto poziciją jau pasakė gerbiamasis ponas A.Gricius. Čia yra viena iš standartinių sutarčių, kuri labai svarbi šiuo momentu. Čia kai kas minėjo, kodėl yra paminėtas SBK procesas. Todėl, kad ir Rumunija, ir Lietuva yra SBK organizacijų nariai, ir čia mes remiamės SBK priimtais principais tarp šalių bendradarbiavimo. Todėl aš siūlyčiau kaip galima greičiau šią sutartį ratifikuoti.

 

 

Įstatymo "Dėl tarptautinių sutarčių" projekto pateikimas Nr.842 (94.11.15)

 

5sesija 30p svarstyti klausimai

   

PIRMININKAS. Ačiū. Dabar 2-4 punktas - įstatymo "Dėl tarptautinių sutarčių" projektas Nr.842. Gerbiamasis A.Januška pateiks? Prašom. Gerbiamasis sekretoriau, kiek jums reikėtų minučių pateikimui? Taip. Prašau.

A.JANUŠKA. Gerbiamasis Seime! Šiandien mes jums pateikėme Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių", šito įstatymo pataisas. Šitas įstatymo projektas yra teikiamas siekiant sureguliuoti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimus tarptautinių sutarčių sudarymo procese bei suderinti nustatytą įstatymo sutarčių sudarymo tvarką su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Taip pat yra jums išdalytas aiškinamasis raštas. Aš plačiau prie visų punktų ir pataisų, kurios yra pateiktos, neapsistosiu. Tačiau iš esmės galbūt atkreiptinas dėmesys į 1 straipsnį, kuris nustato, kad šis įstatymas jau naujajame projekte reguliuos tik tarptautinės teisės reguliuojamus nutarimus, t.y. šis įstatymas nereguliuos tų susitarimų, kurių vykdymas reguliuojamas nacionalinės teisės. Pavyzdžiui, įvairūs kontraktai. Ir toliau interpretacija bus vykdoma Vyriausybės nutarimais.

Taip pat galima dar pabrėžti straipsnius, kuriuose yra suteikiami įgaliojimai... Vėlgi įvedama Prezidento... Ypač dėl ratifikuotinų sutarčių ta teisė atiduodama Prezidentui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 16 straipsnyje yra numatoma, kad turi būti skelbiamos visos įsigaliojusios sutartys. Nes dabar numatyta, kad "Valstybės žiniose" skelbiamos tik ratifikuotinos tarptautinės sutartys. Priėmus siūlomą įstatymo projektą būtina pakeisti ir papildyti 1993 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymą "Dėl teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos".

Jeigu bus priimtos šitos pataisos, taip pat būtina bus pakeisti ir Lietuvos Respublikos Seimo statutą. Tai tiek trumpai apie pataisas.

PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Kolega J.Listavičius. Prašom.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodyta, kokias tarptautines sutartis ratifikuoja Lietuvos Respublikos Seimas. Norėčiau paklausti, kodėl šiame straipsnyje paminėtas karinio tranzito ir karinio bendradarbiavimo sutarčių ratifikavimas? Ačiū.

A.JANUŠKA. Karinio tranzito ir karinio bendradarbiavimo sutartys, aš taip supratau? Su valstybės gynyba susijusios gynybinio pobūdžio sutartys. 4 punktas apibrėžia.

PIRMININKAS. Ta prasme, kad bendresne forma pasakyta.

A.JANUŠKA. Taip.

PIRMININKAS. Kolega V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, aš noriu paklausti vieno dalyko. Ar jūs nemanote, kad siūlomas projektas yra truputėlį siaurokas? Ar nevertėtų šitokių susitarimų rengimą reglamentuoti tokia prasme, kad tai nebūtų ypač siauro asmenų rato darbas? Priminsiu sutarties su Lenkija rengimo atvejį. Buvo siūloma įtraukti Seimo narius į derybų delegaciją. Atmesta motyvuojant tuo, kad, girdi, ana pusė, t.y. Lenkija, neįtraukė nė vieno parlamentaro. Tai klausimas, ar valstybė laiko dokumentą svarbiu, ar nesvarbiu? Jeigu laiko sau svarbiu, įtraukia aukštesnius asmenis, jeigu laiko nesvarbiu, įtraukia žemesnius. Ar mes galime, jūsų nuomone, būtent į tokį dokumentą įtraukti tokius punktus, kad nebūtų kelių asmenų susitarimas švelninti sąlygas, lengvinti kokiose senose taisyklėse ar kitur numatytus dalykus be valstybės, be Ministro Pirmininko, be Vyriausybės įgaliojimų? Dėkui.

A.JANUŠKA. Čia, žinoma, turėtų spręsti Seimas, bet aš įsivaizduočiau, kad pagal valdžių atskyrimo principą Seimui priklauso teisė sutartis ratifikuoti ir dalyvauti derybose. Aš manyčiau, kad tos praktikos, kuri buvo anksčiau, dabar būtų galima atsisakyti ir vargu ar tai galima reguliuoti įstatymais. Matyt, tai galėtų būti bendro sutarimo reikalas. Ir, be abejo, Užsienio reikalų komitetas yra skirtas sutartims svarstyti, kur, manau, daugelis sutarčių ir turėtų būti aptariamos.

PIRMININKAS. Kolega V.Bulovas.

A.JANUŠKA. Bet sureguliuoti šituos klausimus yra iš tiesų sudėtinga, nes kiek mes, deja, susidūrėm praktikoje, vis tiek derybos dėl sutarčių dažnai būna konfidencialios. Tuo tarpu ir komitetuose svarstant dažnai informacija po to būna vienaip ar kitaip paskelbiama ir tai trukdo tolesnėms deryboms. Praktiškai yra "išplaunama" atsakomybė. Nėra žmonių, kurie būtų tiesiogiai atsakingi už tai, kaip vienaip ar kitaip pakrypsta sutarties svarstymas.

PIRMININKAS. Kolega V.Bulovas. Prašom.

V.V.BULOVAS. Nors rodo, kad ne visai aš, bet šįkart...

PIRMININKAS. Na, argi ginčysimės dėl vienos raidės?

V.V.BULOVAS. Ne, nesiginčysim. Aš noriu paklausti. Jeigu šis įstatymas yra vienintelis, kalbantis apie tarptautinių sutarčių sudarymą, tai aš turiu daug klausimų, bet aš paklausiu tik vieno dėl ekspertų grupių. Paprastai tokios grupės yra, jos aktyviai dalyvauja rengiant tarptautines sutartis, bet čia jos kažkaip visai nėra pabrėžtos ir neaišku, ar joms reikia suteikti Vyriausybės įgaliojimus, ar tuos įgaliojimus gali suteikti ministro lygio valstybės pareigūnas?

A.JANUŠKA. Šituos klausimus turėtų reguliuoti Vyriausybės nutarimas.

PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas. Prašom.

E.JARAŠIŪNAS. Aš norėčiau pasitikslinti jūsų motyvus dėl 1 straipsnio, kur aiškinate, kad sutartis yra tarptautinės teisės reguliuojamas susitarimas. Man yra iš principo nepriimtina tokia pozicija. Visų pirma tarptautinė teisė kaip tokia Lietuvoje veikia tiktai tokios apimties, kiek mes ratifikavom konkrečią konvenciją. Čia jūs tikriausiai turite omenyje konvenciją dėl sutarčių susitarimo. Tarptautinė teisė apskritai negali būti pagrindas, jeigu mes apibrėšim, kad išeinam iš tos tarptautinės teisės kaip tokios. Mane domina motyvai, kodėl mes suteikėm prioritetą, kai tuo tarpu Konstitucija tokio prioriteto tarptautinei teisei nesuteikia?

A.JANUŠKA. Na, čia galbūt dar būtų galima ieškoti formuluotės, kuri tiksliau atitiktų tai, ką jūs sakote. Bet problema iškilo ta, kad pagal dabar galiojantį įstatymą kai kurie kontraktai, kurie, pavyzdžiui, yra sudaromi tarp Lietuvos Respublikos ir kokio nors banko dėl paskolos, buvo laikomi taip pat tarptautine sutartimi, nes apibrėžimas buvo, kad bet koks susitarimas. Ir buvo ieškoma būtent tokio apibrėžimo, kad eliminuotume tuos dalykus, kurie nėra kaip tokia tarptautinė sutartis, o yra tiktai kontraktas. Buvo to norėta. O jeigu bus galima surasti kažkokią kitą formuluotę, galbūt galima paieškoti.

PIRMININKAS. Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Ši sutartis yra pateikiama tik kaip pateikimas. Ji bus svarstoma komitetuose ir ten bus galima diskutuoti dėl visų pasiūlymų, priimti ir konkrečiai apsvarstyti. Man atrodo, kad ši sutartis iš principo yra parengta neblogai. Mes turėtume ją priimti ir nustatyti tolesnę jos svarstymo datą. Čia yra kai kurių nevisiškai išreikštų minčių ir kai kurių neaiškumų, ką ir ponas E.Jarašiūnas pasakė, bet 12 straipsnis, man atrodo, turėtų išsklaidyti visas jūsų abejones, kadangi ten aiškiai pabrėžta, kad visos tarptautinės sutartys laikysis Lietuvos Respublikos įstatyminių normų. Todėl aš siūlyčiau, kad ši sutartis būtų priimta kaip pateikimas ir pavesta komitetams svarstyti.

A.JANUŠKA. Aš taip pat pritardamas komiteto pirmininkui norėčiau pasakyti, kad mes, deja, tik šiandien gavome Juridinio skyriaus išvadas, kurios taip pat...

PIRMININKAS. Gerbiamasis sekretoriau, jūs turėsit laiko pasitaisyti perskaitę pastabas. Ačiū. Ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui? Ne? Tada prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Siūloma pritarti pateikimui, pavesti, matyt, pagrindiniam komitetui, t.y. Užsienio reikalų komitetui ir gal dar ir Valstybės ir teisės komitetui, o svarstymo datą paskirti gruodžio mėnesį. Dar kartą kolega V.Bulovas.

V.V.BULOVAS. Aš siūlau pritarti pateikimui, nes toks įstatymas tikrai yra labai reikalingas ir jis jau turėjo būti priimtas seniau. Tai yra tas senas įstatymas turėjo būti pataisytas.

PIRMININKAS. Kolega S.Pečeliūnas.

S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Susidaro keistas vaizdas, tarytum Lietuva tokio įstatymo neturėtų. Įstatymas yra. Jis galioja. Čia yra kalbama visai apie kitą dalyką. Yra pateikiamas naujas požiūris į tarptautinę sutartį, valstybės požiūris. Kai mes skaitom šitą naująjį projektą, mes tą labai aiškiai matom. Ir ponas E.Jarašiūnas kai ką paminėjo, ir dar daug dalykų būtų galima paminėti. Yra principiniai dalykai: keičiasi valstybės pozicija tarptautinių sutarčių atžvilgiu. Ir aš jokiu būdu nenorėčiau sutikti su šita naująja pozicija. Tai, ką sakė ponas K.Bobelis, kad, aišku, tas naujasis įstatymo projektas nėra tobulas, jį reikėtų taisyti, įvertinti pastabas ir t.t.

Aš siūlyčiau kitą variantą. Jeigu senasis nėra tobulas, tai prašom pateikti jam pataisas, o ne išmesti, atsiprašau, jį į šiukšlyną ir išmesti valstybės poziciją, iki šiol buvusią tarptautinių sutarčių atžvilgiu, į šiukšlyną ir keisti tą poziciją tokiu labai gražiu būdu, tarytum priimant naują įstatymą. Tai gal galų gale reikia iš esmės išsiaiškinti, ko mes atsisakom, kokie yra naujieji principai surašyti šiame projekte, ir tada spręsti? O jeigu nieko neatsisakom ir tiktai taisom kokius nors lingvistinius ar kitokius netikslumus, tuomet reikėtų pateikti pataisas dabar egzistuojančiam įstatymui. Aš manau, kad šito mums visiškai pakaktų, ir pasisakau už tai, kad šita nauja samprata būtų atmesta. O jeigu kas mano esant kokių nors jau pasenusių dalykų mūsų dabar galiojančiame įstatyme, tegul pateikia pataisas tam dabar galiojančiam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis K.Bobelis. Bet prieš tai aš noriu pastebėti, kad prieš pietus mes turėjom atvirkščią variantą. Buvo pateiktos galiojančio įstatymo pataisos. Visa grupė Seimo narių kritikavo, kodėl iš viso nepateiktas naujas įstatymas. Dabar pateikiamas naujas įstatymas, kai kuriems Seimo nariams vis tiek nepatinka, reikia naudoti seną, tik pataisyti. (Balsas salėje) Galima. Aš suprantu, kad kiti dalykai, bet forma yra ta pati. Kai pateikiama vienaip - blogai, pateikiama kitaip -vėl, pasirodo, blogai. Aš labai atsiprašau, kad leidau sau pasakyti šiek tiek daugiau, negu reikėjo. Kolega K.Bobelis. Prašom.

K.BOBELIS. Reikia atsižvelgti į tai, ką pasakė ponas S.Pečeliūnas. Jis turi teisę savo mintis išreikšti. Bet taip pat turime priimti faktą, kad gyvenimas progresuoja ir Lietuva taip pat progresuoja integruodamasi į Vakarų tarptautines organizacijas, struktūras. Dabar daro tokius ėjimus, kurie prieš ketverius ar penkerius metus, kai anas įstatymas buvo priimtas, nebuvo daromi. Ir reikia prisitaikyti prie naujai susidariusių sąlygų ir aplinkybių. Yra daug lengviau pasinaudojant ano įstatymo punktais ir straipsniais parašyti naują įstatymą, kuris atitiktų šių laikų reikalavimus ir dvasią. Ir čia nėra visiškai jokio skirtumo, ar mes išbrauksime ir keisime atskirus seno įstatymo straipsnius, ar daug lengviau yra perrašyti visą įstatymą ir naujai pristatyti. Aš manyčiau, kad mes visa tai galėsime atlikti svarstymo metu. Todėl rekomenduočiau, kad šiandien Seimas priimtų pateikimą ir pradėtų šio klausimo svarstymą.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega R.Ozolas. Prašom.

R.OZOLAS. Dėkoju. Siūlyčiau nepriimti šio įstatymo svarstyti tol, kol nebus labai tvirtai įvesta nuostata, kad bet kuri tarptautinė sutartis būtinai yra Seimo, nesvarbu, kokiu būdu, čia gradacija galima, aprobuojama. Negalima priimti tokio įstatymo, kuris numato savarankišką Vyriausybės veiklą šioje srityje.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir repliką kolega V.Landsbergis. Prašom.

V.LANDSBERGIS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, jūs tikriausiai po ranka turit Konstituciją...

PIRMININKAS. Tikrai turiu ir paskaitysiu.

V.LANDSBERGIS. Ir aš labai abejoju, ar Konstitucijoje yra pasakyta, kad Seimas ratifikuoja kai kurias tarptautines sutartis. Aš manau, kad ten taip nepasakyta. Todėl geriau šį ką tik atsiradusį projektą daugiau panagrinėti, nekišant jo į procedūrų mašiną. Nes vis tiek reikės aiškintis fundamentaliai, iš esmės. Nebent čia kas nors ką nors nori "apstumti" per trumpą laiką, kol Konstitucinis Teismas pasakys savo nuomonę. Gal nereikia daryti tokių dalykų. Arba bent turėtų būti paaiškinta, kas ką nori "apstumti".

PIRMININKAS. Gerai, paaiškinu. 138 Konstitucijos straipsnis. Straipsnio įžanga, kuri viską pasako: "Seimas ratifikuoja ar denonsuoja šias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis..." ir išskaičiuoja šešias kategorijas. Vadinasi, ne visas ir ne apskritai visus susitarimus. Po to 138 straipsnio antroji dalis. "Įstatymuose, taip pat tarptautinėse sutartyse gali būti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja tarptautines sutartis." Vadinasi, iš Konstitucijos teksto absoliučiai aišku, kad ne visi valstybės vardu sudaromi susitarimai turi būti ratifikuojami. Man atrodo, tai aišku. O įstatymo uždavinys - kaip tiksliai perkelti į įstatymą šitą 138 straipsnį. Jeigu jis perkeltas neadekvačiai, jeigu jis pateikiamas susiaurintai ar išplėstai, čia jūsų ir mūsų visų uždavinys patikslinti. Aš siūlyčiau, kad vis dėlto pateikimas įvyktų. Pavestume dviem komitetams nagrinėti, o svarstymo datos neskirtume po savaitės, o, sakysim, gruodžio vidury. Taigi būtų visas mėnuo, kada galima būtų išnagrinėti.

Ar sutiktumėt su tokia pozicija, t.y., kad Seimas mėnesį panagrinėtų, o Užsienio reikalų ministerija atsižvelgtų į Seimo Juridinio skyriaus išvadas? (Balsas salėje) Prašau. Prašom registruotis. Kolegos, registracija.

58 Seimo nariai. Taigi kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo "Dėl tarptautinių sutarčių" projektui po pateikimo, prašom balsuoti. Kas mano kitaip, taip pat prašom balsuoti. Kas neužsiregistravot, keliat rankas.

Už - 30, prieš - 8, 10 susilaikė. Jeigu dar pridėtume neįregistruotus, bet balsavusius, pakanka. Taigi pritarta pateikimui. Dabar dar kartą dėl komitetų. Pagrindinis, be abejo, turėtų būti Užsienio reikalų komitetas, o papildomas, manau, Valstybės ir teisės komitetas. Ar sutinkam su tuo? Svarstymas Seime - ne anksčiau gruodžio vidurio. Ar sutinkam? Ačiū.

 

 

Medicinos pagalbos įstaigų įstatymo projekto svarstymas Nr.228(3) (94.11.15)

 

5sesija 30p svarstyti klausimai

  

Dabar 2.5 darbotvarkės punktas - Medicinos pagalbos įstaigų įstatymo projektas. Projekto Nr.1228. Pranešė-jas būtų gerbiamasis A.Poškus. Taip? Prašom.

Toliau pirmininkaus J.Bernatonis.

A.POŠKUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikiamas Medicinos pagalbos įstaigų įstatymo projektas, kuris buvo parengtas 1991 m., po to, keičiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybėms, keletą kartų svarstytas. 1993 m. jam pritarta ir yra pateikiamas Seimui. Analogiškas įstatymas Lietuvos istorijoje buvo iki karo. Jis vadinosi ne Medicinos pagalbos įstaigų, bet Ligoninės įstatymu. Pokariniu laikotarpiu gydymo įstaigų veiklą reglamentavo Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti įstaigų nuostatai.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojams medicinos pagalbą teikia daugiau kaip du tūkstančiai įstaigų. Gyventojai, remiantis statistiniais duomenimis, gana dažnai naudojasi medicinos įstaigų pagalba. Vien tik ambulatorinėse poliklinikinėse įstaigose kiekvienas Respublikos gyventojas per metus lankosi po 4-6 kartus. Per 750 tūkst. gyventojų gydosi ligoninėse. Dažnai kyla pacientų ir medicinos personalo, atskirų įstaigų kolektyvų ir vadovų, steigėjų ir kolektyvų nesusipratimai, o kartais konfliktai, tam tikros problemos, kurių priežastimi dažnai būna įstatymo lygiu nesureguliuoti santykiai.

Šio įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra nustatyti juridinius santykius, kurie padėtų užtikrinti gyventojams konstitucinę teisę į sveikatos priežiūrą. Projekte yra nurodytos pacientų teisės, garantijos ir pareigos. Labai svarbus yra pačių įstaigų teisinių pagrindų nustatymas, jų steigimo, akreditavimo, registracijos ir likvidavimo tvarka. Nereglamentuojant šių klausimų įstatymu, problematišku tampa net paciento saugumas medicinos pagalbos įstaigose.

Šiame projekte yra taip pat siūloma nauja įstaigų valdymo koncepcija, tai, kad įstaigų vadovai būtų skiriami konkurso tvarka ir peratestuojami ne rečiau kaip kas penkeri metai.

Šis projektas buvo apsvarstytas medicinos visuomenėje. Taip pat yra gautos atskirų ministerijų pastabos, pasiūlymai. Svarstytas Seimo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete. Yra gautos Seimo Juridinio skyriaus pastabos. Tikimės, kad priėmus šį įstatymą, būtų galima užpildyti tas teisines spragas sveikatos sistemoje, kurios šiuo metu dar pasitaiko medicinos pagalbos įstaigose.

Poįstatyminių dokumentų rengimas jau yra pradėtas. Juos ministerijos pavedimu rengia specialistų grupės.

Jeigu galima, tiek trumpai.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 9 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys V.Petrauskas.

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, aš esu kai kuriems aukštos kvalifikacijos specialistams teikęs ir šį, ir panašius sveikatos sistemos reformos įstatymus. Buvo pasakyta pastaba ir nuomonė, kad specializuotos ligoninės, teikiančios labai kvalifikuotą ir specializuotą pagalbą, yra truputėlį nuskriaustos, kadangi nėra visiškai aišku, ar jos gaus pakankamai lėšų kad ir šiomis sunkiomis sąlygomis, ar jos turės pakankamą įvertinimą ir ar tikrai bus ta gradacija, tas rūšiavimas pakankamai aukšto atestacijos ir kito lygio įvykdytas? Kaip jūs galėtumėte pakomentuoti tą situaciją? Nes tokių klinikų, tokių ligoninių Lietuvoje nedaug. Jų reikšmė ypač didelė ir jos kartais atsiduria sunkesnėje būklėje, negu savivaldybėms priklausančios ligoninės. Dėkui.

A.POŠKUS. Iš tikrųjų tokia problema šiandieną egzistuoja, tačiau įstatymas numato, kad įstaigų ir ypač tokių įstaigų kaip universitetinės, akademinės klinikos finansavimas gali būti iš kelių šaltinių. Tai leistų geriau pagerinti jų finansinę būklę, kuri, deja, šiuo metu yra nevisiškai, kaip jūs minėjote, patenkinama.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Medikai labai laukia šio įstatymo ir labai gerai, kad jau pagaliau pajudėjo ledai Seime ir pradėta svarstyti. Šis įstatymas yra dar tobulintinas ir, matyt, ateityje mes prie jo daug dirbsime. Tiek komitetai, tiek Seimas. Pavyzdžiui, dėl valstybinių pagalbos įstaigų. Nesuprantama, kodėl valstybės turtas naudojamas neatliktinai. Kaip tai suprasti?

Po to finansavimo tvarką Lietuvos Respublikoje, man atrodo, reikės priimti, kai priimsime Alkoholio, Tabako kontrolės įstatymus. Tas pats ir dėl įvairių baudų. Galbūt reikės priimti net atskirą finansavimo įstatymą gydymo įstaigų, tiek pinigų surinkimo, tiek ir paskirstymo. Tačiau dėl konkurso tvarka skiriamų įstaigų vadovų... Įstatyme nėra numatyta, kas nustatys kriterijus šiai komisijai, sprendžiančiai apie vadovus ir visa kita. Kokie bus kriterijai? Ačiū.

A.POŠKUS. Šitas straipsnis iš tiesų dar iki galo neužbaigtas. Svarstant komitete, mes turėjome labai gerų pasiūlymų iš gerbiamojo Seimo nario pono V.Andriukaičio. Tikimės, jeigu bus pritarta, šitas straipsnis bus tobulinamas komitete ir pateiktas toliau svarstyti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs pats pasakėte, kad šitas nutarimo projektas jau buvo pateiktas ir net pateiktas 1993 m. Tai dabar man kyla klausimas, kodėl per tokį ilgą lai-ką, ten buvo pareikšta pastabų, jis nebuvo pataisytas? O pastabų buvo ne taip mažai. Visų pirma, jame neatsispindi nemokamo gydymo tvarka įvairiose valstybinėse medicinos įstaigose, kadangi yra Konstitucijos reikalavimas turėti tokį įstatymą, kuriame būtų apibrėžta ta tvarka, kuri bus taikoma dėl nemokamo gydymo.

Taip pat ir kiti klausimai. Čia yra privatūs klausimai, kurie yra susiję su tuo, kad kai kurios įstaigos yra privatizuotos. Kaip dabar bus čia derinama ir kokie bus santykiai tarp valstybinių ir nevalstybinių įstaigų? Ir daug kitų klausimų. Tai man atrodo, kad jį galima buvo patvarkyti ir tada duoti svarstyti. Kodėl jūs jo netaisėte per visus metus ir nekėlėte klausimo?

A.POŠKUS. Suprantama, kad dėl nemokamos medicinos pagalbos būtent jūsų pasiūlymu yra ir pataisytas šio įstatymo 2 straipsnis, jo antroji dalis. Šitas klausimas, kaip vienas iš svarbesnių, buvo įtrauktas jūsų pasiūlymu, tačiau jūs teisingai minėjote, kad priėmus Sveikatos sistemos įstatymą buvo laukta, kad kitas įstatymas bus Gyventojų sveikatos draudimo įstatymas, kuris spręs įstaigų finansavimą. Tačiau kadangi šiuo metu svarstomas įstaigų įstatymas lyg ir pirmesnis, aš manau, kad tie pasiūlymai dėl finansavimo yra tikrai taisytini ir bus į tai atsižvelgta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 5 straipsnyje pateiktas medicinos pagalbos įstaigos apibrėžimas. Be kitų reikalavimų, reikalaujama, kad bent vienas medicinos personalo darbuotojas turėtų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją. Norėčiau paklausti, ar šis reikalavimas taikytinas ir valstybinėms medicinos pagalbos įstaigoms, ar vis dėlto šį straipsnį reikėtų tikslinti? Ačiū.

A.POŠKUS. Šis straipsnis taikomas tiek privačioms, tiek valstybinėms įstaigoms.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis pranešėjau, man taip pat malonu, kad galų gale mes Seime pradedame svarstyti šitą svarbų įstatymą. Aš jūsų noriu štai ko paklausti. Štai, sakykime, Seimas priima Pensijų įstatymą, ir paaiškėja, kad iš kažkur reikia ne vienos dešimties milijonų litų, kad tas įstatymas pradėtų veikti. Sakykite, o kiek milijonų litų reikėtų, kad šitas įstatymas pradėtų veikti? Ar jis yra grynai tvarką ir juridines normas įvedantis įstatymas? Ačiū.

A.POŠKUS. Aš džiaugiuosi, kadangi tą klausimą teko analizuoti su ekonomistais, ir grupės ekonomistai paskaičiavę mano, kad šiuo metu nereikalautų papildomų įdėjimų toks įstatymas ir jo realizavimas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis pranešėjau, 21 straipsnyje, kuriame numatomos medicinos pagalbos įstaigos teisės, yra rašoma, kad "yra suteikiama teisė steigti kartu su Lietuvos Respublikos arba užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis bendras medicinos pagalbos įstaigas arba medicinos priemonių gamybos įmones". Prašom pasakyti, koks būtų šių įmonių ir įstaigų statusas? Tuo labiau kad tame pačiame straipsnyje toliau rašoma, kad "valstybinės medicininės pagalbos įstaigos medicinos pagalbą teikia nemokamai". Kaip tai bus suderinama? Ačiū.

A.POŠKUS. Man atrodo, kad tokių bendrų įmonių steigimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams, tačiau ir valstybinėms įstaigoms teikiant nemokamą pagalbą, manau, galima būtų organizuoti prie šitų įstaigų tam tikras, kaip ir siūloma 21 straipsnio 3 punkte, bendras įmones, kurios padėtų šių valstybinių įstaigų veiklai ir padėtų ne tik teikti nemokamą pagalbą, bet kartu ir plėstų pačias įstaigas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Saulis.

V.SAULIS. Šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytos medicinos pagalbos įstaigos vadovo teisės. Viena iš tų teisių - priimti ir atleisti darbuotojus. Dabar rajonų centrinėse ligoninėse jau kalbama apie tai, kad įstaigos vadovas su kiekvienu medicinos įstaigos darbuotoju sudarys sutartį. Ar tai yra numatyta kaip bendra kryptis visoje Sveikatos apsaugos ministerijos strategijoje, ar tai palikta pačių medicinos pagalbos įstaigų vadovų iniciatyvai? Ir ar tai suderinta su šiuo įstatymu? Kokia vis dėlto tos sutarties esmė ir prasmė?

A.POŠKUS. Vis dėlto koncepcijoje yra numatyta, kad būtent sutartiniais pagrindais turėtų būti sudaromos terminuotos sutartys ir pagal jas numatoma tokia veikla. Tačiau suprantama, kad galbūt šitame straipsnyje dar nėra visiškai šitie klausimai aprašyti, tačiau sutartiniais pagrindais dirbant įstaigose, bent jau iš kitų šalių patirties matome, kad yra pasiekiama kur kas geresnių rezultatų ir yra atsakomybė už teikiamos pagalbos ir lygį, ir kokybę, ir t.t. Taigi sutartiniai pagrindai padėtų įstaigų veiklai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, kokios objektyvios priežastys lėmė, kad nuo 1994 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn. nėra įvykdytas Seimo priimtas nutarimas, kuriame aiškiai įpareigota jūsų darbo grupė pateikimui pristatyti ir skyrių, kur smulkiai būtų aprašyta nemokamos medicinos pagalbos teikimo tvarka ir sąlygos, kaip to reikalauja tiek Seimo nutarimas, tiek Konstitucija? Kodėl šis įstatymas vis dėlto nėra suderintas su jau funkcionuojančiu Sveikatos sistemos įstatymu?

A.POŠKUS. Į pirmąjį klausimą galiu pasakyti, kad mūsų darbo grupė yra parengusi nemokamos ir mokamos medicinos pagalbos teikimo tvarką. Kadangi pagal Seimo priimtą nutarimą ši tvarka turi būti patvirtinta iki šių metų gruodžio 1 d., Sveikatos apsaugos ministerija šiuos projektus yra pateikusi Socialinės apsaugos, Finansų ir kitoms ministerijoms. Šitas papildymas po to, kai bus jis aprobuotas Vyriausybės, bus pateiktas taip, kaip numatyta Seimo nutarime iki gruodžio 1 d. Aš tikiuosi, kad jis bus ir patvirtintas. Ir bus šiuo klausimu papildytas minimas įstatymas.

Kodėl nebuvo atsižvelgta į Sveika-tos sistemos įstatymą? Šiuo metu kai kurie punktai, straipsniai galbūt iš esmės neprieštarauja ir Sveikatos sistemos įstatymui, tačiau skiriasi tik kai kurios sąvokos, kurios Sveikatos sistemos įstatyme yra priimtos ir jas mes pakoreguosime būtent Sveikatos komiteto posėdžiuose.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Paprašyčiau prelegento man paaiškinti 28 straipsnio turinį. "Paciento pareigos. Pacientas medicinos pagalbos įstaigoje privalo:

1. Saugoti savo ir aplinkinių žmonių sveikatą". Ką tai reiškia?

Ir "4. Atlyginti medicinos pagalbos įstaigai padarytą žalą."

A.POŠKUS. Deja, praktika rodo, kad yra žalojama aplinkinių besigydančių žmonių sveikata. Nors tai yra reti atvejai, tačiau praktikoje, deja, yra tokių atvejų ir suteikdami pacientui teises vis dėlto manome, kad įstatyme turėtų būti ir tam tikrų pareigų, kurias pacientai žinotų.

Kitas dalykas, kad šiuo metu yra ne vienas atvejis, kada ligoninei yra padaroma žala ir padaroma žala tiek inventoriui, tiek ir pačiam personalui. Tačiau šitos žalos atlyginimo klausimai iš esmės yra neišspręsti. Visa tai lieka įstaigai ir, taip sakant, nurašoma į įstaigos nuostolius. Toks paciento pareigų buvimas neprieštarauja bent mūsų grupės nuomonei, kad jis turėtų būti. Ir jis neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei kitiems aktams.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Gerbiamasis Seimo narys V.Landsbergis norėtų paklausti.

V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl to, kai gydymo įstaigai padaroma materialinė žala. Aš tikiuosi, kad jūs girdėjote, ką aš sakiau...

A.POŠKUS. Taip.

V.LANDSBERGIS. ...kol nebuvo įjungta. Kai gydymo įstaigai padaroma materialinė žala, tai turbūt atsakomybė turėtų būti ne tik paciento, bet ir bet kokio lankytojo, svečio ar šiaip. Čia yra toks bendras dalykas. Aš nežinau, ar reikia specialiai įrašyti paciento atsakomybę, lyg kiti žmonės nebūtų atsakingi, jei padarė žalą kokiai nors įstaigai?

O dėl to įpareigojimo, kad pacientas turi saugoti savo sveikatą, tai jis toks truputį keistas. Skamba kaip sovietiniais laikais Konstitucijoje buvo siūlyta, kad kiekvienas Tarybų Sąjungos pilietis turi pareigą saugoti savo sveikatą, nes sveikata - liaudies turtas. Tai ar čia turima galvoje tai, kad jeigu žmogus, kuris yra gydymo įstaigoje, ligoninėje ir kenkia savo sveikatai, pavyzdžiui, girtauja, ar ką nors tokio daro, kas niekais paverčia gydymą, jis paprasčiausiai išrašomas iš ligoninės, jis netenka paciento kategorijos? Ar jūs numatote kokias nors represijas?

A.POŠKUS. Taip, teisingai. Dėl šio straipsnio 24 punkto aš visiškai pritariu, kad galbūt galima šito punkto ir atsisakyti.

Tačiau dėl savo sveikatos saugojimo aš norėčiau tiesiog pasakyti, kad keičiasi ir Lietuvos Respublikos gyventojų supratimas apie savo sveikatą. Kaip jūs šiandien minėjote, sveikata nevertinama kaip turtas, bet jau vertinama kaip priemonė turtui pasiekti. Atsiranda žmonių, kurie tikrai rūpinasi savo sveikata. Galbūt tokia nuostata gali būti diskusinė, gali būti ir pakeista.

V.LANDSBERGIS. (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis pranešėjau, aš reaguodamas į prieš mane klausiusio gerbiamojo profesoriaus pasakytas mintis, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad būtent ankstesnėje valstybėje, būtent TSRS, buvo deklaruojama, kad už žmogaus sveikatą, už paciento sveikatą atsako medikai. Tai buvo absoliuti nesąmonė, kokios ir pasaulis nepripažino. Būtent žmogus pirmiausia atsakingas už savo sveikatą. Aš manau, kad mes teisingai suprantame, kad saugoti savo ir aplinkinių sveikatą reiškia nerūkyti, kai tai kenkia jo sveikatai ir kenkia aplinkiniams, negirtuokliauti. Narkotikai, kiti dalykai. Netriukšmauti, kada palatoje yra bendras gyvenimas, kada ir jo, ir kitų interesai turi būti suderinti. Ar aš teisingai traktuoju šitą mintį?

A.POŠKUS. Taip, teisingai.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Gerbiamieji Seimo nariai, buvo vienintelis siūlymas, kad būtų pradėta šio projekto svarstymo procedūra. Ar galime nuspręsti bendru sutarimu, kad pradedame svarstyti šį projektą? Nėra prieštaraujančių. Nuspręsta.

Ar galime patvirtinti pagrindiniu komitetu Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą pagal tą profilį? Galime, taip? Nėra prieštaraujančių.

Ar galime sutarti, jog šį projektą svarstysime Seime šio mėnesio pabaigoje, ar reikėtų svarstyti kito mėnesio pradžioje? (Balsai iš salės) Čia nuomonės išsiskiria. Galime sutarti preliminarią datą šio mėnesio pabaigoje, ar reikės balsuoti alternatyviai? Jeigu nespėsime, tada, suprantama, kad nebus svarstoma. Be pagrindinio komiteto išvados svarstymas negalės Seime įvykti. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Andriukaiti.

V.P.ANDRIUKAITIS. Aš galiu pasakyti, kad mes tikrai iki šio mėnesio pabaigos vargu ar spėsime, nes aš nenoriu pasakyti daugelio dalykų, ką iš tikro reikia taisyti ir kam bus pareikalauta nemažai laiko. Manyčiau, jog gruodžio mėnesio pradžia tai yra realus laikas ir tai dar, taip sakant, su didelėmis pastangomis, dirbant su labai dideliu įkarščiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Alesionka.

L.ALESIONKA. Gerbiamasis pirmininke, aš atsimenu svarstymo eigą pakomitetyje ir komitete. Būtent tada gerbiamasis kolega V.Andriukaitis sakėsi pasiūlysiąs raštu konkrečių skyrių pataisas ir konkrečius skyrius, bet jis to iki šiol, matyt, nespėjo padaryti ir jis tai galės padaryti. Todėl aš manau, kad nereikia labai atidėlioti šio klausimo ir pritarčiau jūsų siūlymui skirti datą lapkričio mėnesio pabaigoje. O jeigu jau, neduok Dieve, ko nors mes nesuspėtume, tai nieko tragiško neįvyks ir bus galima truputėlį dieną, kitą atidėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi nėra tai konkreti data, gal galime sutarti, kad nebūtų nereikalingų ginčų, jog skiriame svarstymo laiką Seime lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje. Bus visi patenkinti, aš manau, ir tai nėra taip svarbu. Kai komitetas bus apsvarstęs, tada galėsime svarstyti posėdyje. Dėkoju.

 

 

Investicinių bendrovių įstatymo projekto pateikimas Nr.1204 (94.11.15)

 

5sesija 30p svarstyti klausimai

   

Pereiname nagrinėti 2.6 klausimą - Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo projektą. Pateikimas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį ministerijos sekretorių S.Čipkų. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

S.ČIPKUS. Labas vakaras, gerbiamieji Seimo nariai! Jums pateikiamas svarstyti Investicinių bendrovių įstatymo projektas. Šis projektas buvo parengtas vykdant Vyriausybės programą. Dabar investicinių bendrovių veiklą reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas, taip pat yra priimtas Vyriausybės 1992 m. sausio 21 d. nutarimas šiuo klausimu. Tačiau tokios labai specifinės veiklos sfera, kaip valstybės vienkartinių išmokų ir gyventojų sukauptų piniginių lėšų investavimas į vertybinius popierius bei prekyba jais, šiuo metu nėra pakankamai sureguliuota. Galima pasakyti, kad š.m. rugsėjo mėnesį Vertybinių popierių komisijoje savo akcijas ir emisiją registravo 183 investicinės akcinės bendrovės. Šiuo metu įmonių rejestre savo įstatus įregistravo apie 400 investicinių akcinių bendrovių. Savo akcijų neregistravo dar apie 220 investicinių akcinių bendrovių, kurios kelia nemažą susirūpinimą.

Na, šis įstatymo projektas apibūdina investicines bendroves kaip įmones, kurios kaupia fizinių, juridinių asmenų lėšas viešai platindamos savo akcijas, ir turi tokius požymius: jų pagrindinė veikla turėtų būti sukauptų lėšų investavimas į vertybinius popierius, kaip jau minėjau, arba prekyba vertybiniais popieriais.

Antras svarbus požymis. Daugiau kaip 40% bendrovės turto vertės sudarytų vertybiniai popieriai. Šis bendrovių įstatymas nebūtų taikomas bankams, draudimo bendrovėms, finansų maklerio įmonėms, na, ir daugeliui kitų akcinių bendrovių, kurios turi, sakykim, ne daugiau kaip 100 akcininkų ir pan.

Įstatymo projekte numatyta, kad investicinės bendrovės būtų šių rūšių: investiciniai fondai, uždarieji investiciniai fondai ir kontroliuojančios investicinės bendrovės. Priėmus šį įstatymą, be abejo, visos šiuo metu veikiančios investicinės akcinės bendrovės turėtų būti reorganizuotos, t.y. perregistruotos į investicines akcines bendroves.

Lygiagrečiai yra pateikiama ir dėl Įmonių įstatymo pakeitimų, kad kartu su akcine bendrove, uždarąja akcine bendrove, Įmonių įstatyme numatoma kaip tokia ir investicinė bendrovė. Čia prie 2.6b klausimo. Tai tiek dėl šio klausimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius norėtų jūsų paklausti.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punkte neaptartas kontroliuojančiai investicinei bendrovei leidimo veiklai išdavimas. 5 straipsnio 12 punkte nemotyvuotas investicinio fondo reorganizavimo į uždarąjį investicinį fondą ar kontroliuojančią investicinę bendrovę draudimas. Ir 6 straipsnio 4 punkte - draudimas uždarajam investiciniam fondui ir kontroliuojančiai investicinei bendrovei sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus mažinimą dėl patirtų nuostolių. Norėčiau paklausti, kodėl nevienodai atskiroms investicinių bendrovių rūšims sprendžiami minėti klausimai? Ačiū.

S.ČIPKUS. Na, gal aš, jeigu būtų galima... Šį įstatymo projektą turėjo pateikti Vertybinių popierių komisijos atstovas. Šiuo metu jis išvykęs. Yra įstatymo projekto rengimo grupės narys V.Gudelis. Gal pabandyčiau... Jis kvalifikuočiau pakomentuotų tuos klausimus.

PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis Gudeli.

V.GUDELIS. Labas vakaras! Šio įstatymo projekte numatyta, kad investicinės bendrovės gali būti kelių rūšių: investiciniai fondai, uždarieji ir atvirieji, arba kontroliuojančios investicinės bendrovės. Kontroliuojančios investicinės bendrovės arba, kaip pasaulio praktikoj priimta vadinti, holdinginio tipo bendrovės. Kalbininkai tą mūsų terminą kritikuoja. Kalbant apie tas kontroliuojančias investicines bendroves numatyta, kad jomis galėtų virsti šiuo metu veikiančios investicinės akcinės bendrovės. Tai padaryta dėl to, kad, priėmus siūlomą įstatymo projektą, nebūtų sukelta painiava dėl reorganizavimo sudėtingumų. Faktiškai kontroliuojančios investicinės bendrovės - taip būtų įteisinta šiuo metu veikiančių investicinių akcinių bendrovių veikla, kurią reguliuoja iš esmės tik vienas Vyriausybės nutarimas. Ir tai apima tik steigimo tvarką. Tie numatyti apribojimai dėl kapitalo mažinimo - tai yra diskusinio pobūdžio pasiūlymai. Faktiškai ir akcinėms bendrovėms yra numatyta, kad kapitalo mažinimo atvejai yra tiktai keli, tai šiuo atveju panašios nuostatos perkeltos ir į šio įstatymo siūlomą projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Pirmiausia norėčiau paklausti, ko man klausti: ar pono pranešėjo, ar pono V.Gudelio?

PIRMININKAS. Išties pasirinkimas didžiulis. Galbūt jūs klauskite, o kuris geriau atsakys, tas ir atsakys.

K.ANTANAVIČIUS. Gerai. Ačiū. Aš norėčiau iš esmės paklausti. Investicinės akcinės bendrovės atsirado dėl čekių. Dabar, kai sutvarkyti įmonių įstatymai, kam reikalingos investicinės akcinės bendrovės? Kuo jūs motyvuojat? Jos nieko neinvestuoja. Jos geriausiu atveju tik nuperka, o iš esmės investicinė - neinvesticinė - tai yra įmonė, akcinė bendrovė arba akcinė įmonė... Aš nesuprantu, ką tas įstatymas duoda ir kam reikalingas? Galbūt galima sakyti, kad įstatymas reikalingas iš tų akcinių bendrovių čekių, jų supirkimo pereiti į kokią nors įmonę. Tai galbūt tai tvarkai nustatyti ir reikalinga. Gal paaiškintumėte, kas čia vyksta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis sekretoriau, jūs atsakysite? Ponas V.Gudelis. Prašom.

V.GUDELIS. Viena šio siūlomo įstatymo projekto priežastis būtų tokia. Jeigu kažkada buvo leista steigti investicines akcines bendroves siekiant akumuliuoti čekius, investicinius čekius, juos investuoti į privatizuojamą turtą ir t.t., tai faktiškai reikia toliau spręsti klausimą, koks jų tolesnis likimas: ar mes jas verčiam reorganizuotis į akcines bendroves pagal veikiantį Akcinių bendrovių įstatymą, ar vis dėlto sutinkam, kad šių investicinių akcinių bendrovių veikloje yra tam tikra specifika. Šiame siūlomo įstatymo projekte įteisinam šią specifiką.

Antras argumentas būtų toks. Faktiškai investicinės bendrovės, investiciniai fondai, veikiantys iš esmės visame pasauly, dažniausiai akumuliuoja ne investicinius čekius, bet pinigus, finansines lėšas, kurias investuoja į įvairių įmonių akcijas. Tuo pačiu sumažina savo akcininkų riziką dėl nesėkmingo investavimo. Investiciniuose fonduose, kurie turi didelį skaičių įmonių akcijų paketų, rizika, jog bankrutavus vienai įmonei to investicinio fondo akcininkai patirs didelius nuostolius, yra sumažinama. Siūlant šį įstatymą buvo mintis ne drausti, o numatyti galimybę veikti ir tokiai įmonių rūšiai kaip investiciniai fondai. Gal Lietuvoj daug ir nesisteigs, bet uždrausti tokios galimybės negalima. Kita vertus, investicinių fondų veiklą... Galima registruoti įmonę kaip akcinę bendrovę, kuri iš esmės užsiimtų investicinių fondų veikla, bet... Dėl įvairių rizikos faktorių tokios akcinės bendrovės - investicinio fondo veikla akcininkams jau būtų rizikinga. Tiek.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Treinys.

M.TREINYS. Gerbiamieji pranešėjai, turbūt sutiksite su ta mintimi, iš dalies neišsakyta, jog kai reikėjo tokio įstatymo, jis nebuvo parengtas. Daugelis tų visų "holdingų" ir "koncernų" susikūrė "pritempdami" tuo metu buvusius įstatymus. Jie tiesiog kontroliuoja labai didelę turto dalį. Galimybės tuo metu buvo palankesnės, nes to turto kur kas daugiau buvo. Ar nesusidarys vėl nauja paradoksali situacija ir būsimosios investicinės bendrovės jau turės visai kitas starto sąlygas lyginant su tais "holdingais" ir "koncernais", kai jie be šito įstatymo visa tai galėjo sutvarkyti?

V.GUDELIS. Su jūsų išsakyta mintimi reikia sutikti. Faktiškai šio įstatymo priėmimas yra šiek tiek pavėluotas. Bet būtų galima atkreipti dėmesį į tai. Ta pirmoji privatizacija už investicinius čekius baigiasi. Ateina antrasis etapas, kai toms privatizuotoms įmonėms, siekiančioms modernizuoti gamybą, užpirkti naujas technologijas ir pan., reikia tikrų piniginių lėšų. Šiuo atžvilgiu tų naujai steigiamų investicinių bendrovių starto sąlygos gal būtų ir kiek prastesnės, bet reikia įvertinti tai, kad jos akumuliuos tikrus pinigus, o ne investicinius čekius.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė V.Briedienė.

V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji pranešėjai, man atrodo, kad bent jau ekonomistai žino, kad investicinių akcinių bendrovių steigimas buvo tikrai nepagrįstas. Gal kažkam naudingas, bet ne mūsų ekonomikai. Jis tikrai nebuvo naudingas dalykas. Dažnai mes įvardijam, kad buvo išleistas Džinas iš butelio. Klausimas kyla galbūt toks: kaip tą Džiną suvaryti atgal į butelį? Įstatymo projekte kalbama ne apie tai, o kalbama, jog reikia dar didinti tų investicinių akcinių bendrovių rūšis. Numatomi investiciniai fondai, uždarieji investiciniai fondai, kontroliuojančios investicinės akcinės bendrovės. Aš labai palaikau profesoriaus K.Antanavičiaus klausimą ir noriu jūsų paklausti. Ar jūs nemanote, kad dabartinėj situacijoj būtų naudingiausia įkurti vien tik investicinius fondus? Nes įstatymo projekte ir toliau plečiama leidimų arba licencijų sistema. Vertybinių popierių komisija gauna teisę išduoti akcinėms bendrovėms arba uždarosioms akcinėms bendrovėms leidimus būti valdymo įmone. Taip pat vertybinių popierių komisija gali išduoti leidimus bankams ar kitiems juridiniams asmenims, aš pabrėžiu, kitiems juridiniams asmenims užsiimti depozitoriumo veikla. Vėl ta pati leidimų, licencijų sistema įteisinama ir plečiama. Ar tikslinga tai daryti dabar, esant tokiai sunkiai ekonominei situacijai? Ačiū.

V.GUDELIS. Jeigu, kaip minėjot savo klausime, Džinas išleistas iš butelio, tai atgal jį suvaryti yra labai sudėtinga. Faktiškai būtų galima priimti įstatymą ar nutarimą, kad tos šiuo metu veikiančios investicinės akcinės bendrovės turėtų reorganizuotis ir pakliūti į šiuo metu Įmonių įstatymu nustatytas rūšis, bet tai būtų gana skausmingas procesas. Ankstesnėse šio įstatymo projekto redakcijose taip ir buvo numatyta - kad nebūtų tų kontroliuojančių bendrovių, būtų investiciniai fondai ir viskas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą veikiančios akcinės bendrovės. Bet realiai susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu veikiančios investicinės akcinės bendrovės yra sukaupusios realų turtą, jų akcijomis jau prekiauta: vieni pardavė, kiti jas įsigijo. Dabar taip drastiškai pertvarkyti būtų gana sudėtinga ir galbūt ekonomiškai nepagrįstas siūlymas. Dėl to ir siūlomas šis įstatymo projektas, kuriuo siekiama sureguliuoti įstatymiškai tokią veiklą ne Vyriausybės lygiu.

O dabar dėl leidimų, licencijų išdavimo tvarkos. Įstatymo projekto rengėjų nuomone, ta veiklos sritis: operacijų su vertybiniais popieriais, taip pat turto valdymo įmonių veikla ir depozitoriumo veikla - yra gana sudėtinga, specifinė ir jai reikia tam tikrų sąlygų, kad tos sąlygos būtų įvykdytos. Todėl ta leidimų išdavimo tvarka ir numatyta. Dabar ar Finansų ministerija, ar Vertybinių popierių komisija išduos tuos leidimus, tai čia irgi įstatyme galima numatyti. Šiuo metu tokią veiklą atlieka Vertybinių popierių komisija. Tai ir buvo projekte pasiūlyta.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamiesiems pranešėjams. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu nuspręsti įrašyti į darbų programą šiuos projektus? Ar yra prieštaraujančių? Ir pradėti jų svarstymo procedūrą. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Ar galime paskirti pagrindiniu komitetu, svarstant šiuos klausimus, Ekonomikos komitetą? Irgi prieštaraujančių nematau. Ar yra pasiūlymų dėl papildomų komitetų? Negirdžiu. Vadinasi, patvirtinta. (Balsai salėje) Yra siūloma papildomu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą. Ar sutinkam? Nėra prieštaraujančių? Patvirtinta.

Ar galima sutarti, kad šie projektai bus svarstomi Seimo posėdyje gruodžio mėn. pradžioje? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.

 

 

# $ Įstatymų dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektų Nr.1210 bei Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektų pateikimas Nr.1209 (94.11.15)

 

5sesija 30p svarstyti klausimai5sesija30po

   

Tuomet, gerbiamieji Seimo nariai, pereinam prie 2.7 ir 2.8 darbotvarkės klausimų. Pranešėjas tas pats - gerbiamasis ministerijos sekretorius ponas S.Čipkus. Aš norėčiau pasiūlyti gerbiamiesiems Seimo nariams iš karto išklausyti visų projektų pateikimą. Yra siūlomi dviejų įstatymų pakeitimai, tačiau jie yra susipynę, t.y. vieną ir kitą įstatymą lydintys dokumentai. Jeigu neprieštarautumėte, tuomet pranešėjas iš karto pateiktų projektus 776, 1210, 775, 1143 ir 1209. Pritariat, taip? Dėkoju.

Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

S.ČIPKUS. Projektai 775, 776 dėl Juridinių asmenų ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo pataisų. Šios siūlomos pataisos, susijusios su Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimu Nr.I-267. 88 straipsnio 2 punkte nurodytas šio straipsnio įgyvendinimas, kuriame numatyta, kad reikia reglamentuoti išlaidas saugos darbe priemonėms įsigyti ar darbo sąlygoms gerinti. Vadinasi, nustatant apmokestinamąjį pelną iš bendrų įmonės pajamų reikėtų atimti išlaidas, jau mano minėtas, panaudotas saugos darbe priemonėms įsigyti arba darbo sąlygoms gerinti. Tai tiek juridinio asmens, tiek fizinio asmens statusą turinčioms įmonėms.

PIRMININKAS. Statusą vis dėlto.

S.ČIPKUS. Statusą. Atsiprašau. Jeigu galima pateikti kitus įstatymo projektus...

PIRMININKAS. Prašom, kaip susitarėme.

S.ČIPKUS. Kitas - 1210. Dėl Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo. Tai iš tikrųjų yra visas įstatymų paketas, kurį vėliau pateikinėsiu. Ir Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, susijęs su juridinio asmens teises turinčiomis įmonėmis ir su juridinio asmens teisių neturinčiomis įmonėmis. Šiuo atveju siūloma juridinių asmens teisių neturinčių individualių personalinių įmonių apmokestinamąsias pajamas, vadinasi, mokesčio tarifą nustatyti 31%, kai dabar yra apmokestinamos šios mano minėtos individualios personalinės įmonės 24% ir investicijoms panaudotos lėšos 8%. Tuo tarpu 26 straipsnyje yra siūloma lengvata, kad darant investicijas juridinių asmens teisių neturinčių įmonių bendrosios įplaukos gali būti mažinamos ir apmokestinamos ne vėliau, kaip trečiaisiais metais po sumažinimo. Vadinas, atsisakant apmokestinimo 8%, kurie yra numatomi investicijoms, daryti išlaidas, sakykim, investicijoms, šitų išlaidų neapmokestinant 2 metus ir tik trečiaisiais metais pridėti prie apmokestinamųjų pajamų. Tada išeina toks tam tikras įmonės kreditavimas ta prasme, kad jai būtų sudarytos sąlygos investicijoms. Jeigu, sakykim, yra nevienodos sąlygos investicijoms, jeigu turi pelno įmonė, tada ji gali tai daryti, o jeigu nėra, jokių investicijų ji negali daryti. Tai tokia būtent numatoma lengvata.

Kitas nutarimo projektas Nr. 1143. Jame siūloma nustatant apmokestinamąjį pelną iš bendrųjų įmonės pajamų išskirti specifinių paskirties įmonių papildomas išlaidas, kurios nustatytos Vyriausybės nutarimais ir nenumatytos įstatyme. Tai yra susiję su tuo... Jeigu jūs pastebite, yra Energetikos ministerijos išaiškinimas. Ypač tie klausimai susiję su Ignalinos atomine elektrine, kuri daro įvairius atskaitymus, panaudojamus branduolinio kuro saugyklų priemonėms finansuoti, atskaitymus į atominės elektrinės kaupimo fondus, elektrinės išvedimo iš eksploatavimo išlaidoms padengti. Atominė elektrinė daro atskaitymus rajonų, esančių atominės elektrinės juostoje, socialinėms reikmėms finansuoti, infrastruktūrai. Tos išlaidos, kurios nebūtų daromos iš pelno, o papildomai išskiriamos iš apmokestinamojo pelno. Be abejo, tokias išlaidas sunku reglamentuoti įstatyme. Šio įstatymo projektas Vyriausybėje buvo ilgai svarstomas. Vis dėlto Vyriausybė teikia būtent tokią redakciją pasinaudoti ta galimybe. Bet kiek buvo Vyriausybėje diskutuota, tai kol kas apimtų tik Ignalinos atominę elektrinę. Toks yra pasiūlymas.

Toliau. Įstatymo projektas Nr.1209. Yra siūlomi Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Dabartiniame įstatyme numatyta pelno mokesčio lengvata irgi naudojamų investicijoms 10% iš apmokestinamojo pelno, todėl didelės įtakos įmonių veiklos suaktyvinimui nedaro toks apmokestinimas ir galbūt kai kuriais atvejais be reikalo prarandami mokesčiai ta prasme, kad iš tikrųjų gal sunkoka yra kontroliuoti būtent tas investicijoms nukreipiamas lėšas. Todėl yra siūloma papildyti 3 straipsnį tokia nuostata, kad Finansų ministerijos nustatyta tvarka iš bendrųjų pajamų galima atimti 10%, o mažosioms įmonėms netgi 50% einamaisiais metais padarytų investicijų sumos, panaudotos nuosavam ilgalaikiam turtui bei nematerialiam ilgalaikiam turtui įsigyti. Tos atimtosios sumos ne vėliau kaip trečiaisiais metais didinamos prie bendrųjų pajamų ir jos tik trečiaisiais metais apmokestinamos. Jau minėjau pateikdamas fizinių asmenų įstatymo pataisas. Yra analogiškas pasiūlymas, kad yra savotiškas įmonių skatinimas investicijomis, jeigu kartais gaunama mažai pelno.

Antras šio įstatymo niuansas, kad šiuo metu veikiantis pelno mokesčio įstatymas nenumato mokesčių mokėtojų einamųjų metų nuostolių perkėlimo kitiems metams. Sakykime, įmonė pradeda veikti ir pirmus metus turi nuostolio. Kitais metais ji jau dirba su šiokiu tokiu pelnu, todėl numatoma ir siūloma 6 straipsnį papildyti penktąja dalimi, kad apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas mažinamas praėjusių metų gauto nuostolio suma. Vadinasi, jeigu kitais metais įmonė dirba pelningai, leidžiama atimti tuos nuostolius. Tai yra galbūt tikrai pasiūlymas įmonių veiklai gerinti. Kitaip sakant, jeigu dirba nuostolingai, tai kad ji turėtų vilčių kitais metais ir dar kitais metais atsigauti.

Trečioji svarbesnė nuostata būtų šiam įstatymo projektui. Vyriausybė yra su daugeliu valstybių nepasirašiusi tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, todėl įmonės, turinčios filialus kitų valstybių teritorijose, nepagrįstai moka mokesčius nuo tų pačių pajamų du kartus. Tai būtent irgi siūloma reguliuoti tuos klausimus, jeigu nėra sudarytų sutarčių, kad nebūtų to dvigubo apmokestinimo.

Taip pat projekte siūloma, jau minėjau, 31% tarifas. Projekte siūlomas pelno mokesčio tarifas irgi 31% vietoje 29% ryšium su mano išvardytomis lengvatomis, kurios suteikiamos įmonėms.

Taip pat dar yra Mažųjų įmonių įstatymo (turbūt nėra įtrauktas į darbotvarkę) dalinis pakeitimas. Šiuo metu tos mažųjų įmonių mokesčių lengvatos nėra tokios itin skatinančios, sakyčiau, galbūt gerai sureguliuotos, kad joms būtų stimulas dirbti ir kartu tvarkingai atsiskaityti su biudžetu. Pavyzdžiui, šiame Mažųjų įmonių įstatyme yra tokia nuostata, kad visos mokslinių tyrimų, projektavimo-konstravimo darbų, naujos technikos diegimo išlaidos yra atimamos iš apmokestinamojo pelno. Jos dar naudojasi lengvata investicijoms. Jeigu mažoji įmonė nukreipia lėšas investicijoms, beveik visas jų pelnas yra pravalgomas ta prasme - toms investicijoms. Tos nuostatos siūloma atsisakyti ir pritaikyti jau mano minėtas juridinių asmenų pataisas dėl investicijų, kad pirmuosius dvejus metus nukreipiant lėšas jos iš viso neturėtų jokių atsiskaitymų su biudžetu, o būtų apmokestinamos tik trečiaisiais metais. Tai tokios yra įstatymų projektų nuostatos. Berods viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, įstatymo projekto Nr.1209 3 straipsnio penktajai daliai papildyti nustatyti bendrųjų pajamų mažinimo procentai ir jų nukėlimo terminai, tačiau 4 straipsnio 2 punkte apmokestinamasis pelnas dirbtinai didinamas.

Norėčiau paklausti, kokiais paskaičiavimais buvo remtasi pateikiant minėtus duomenis? Ačiū.

S.ČIPKUS. Pirmiausia, kaip ir minėjau, buvo Tarptautinio valiutos fondo rekomendacija, kad būtų vienodos ūkininkavimo sąlygos ir nustatomas vienodas tarifas. Dėl tų paminėtų mano lengvatų buvo prieita prie nuomonės, kad vis dėlto turėtų būti vienas tarifas - 31%.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.

A.ENDRIUKAITIS. Pone posėdžio pirmininke, atkreipkite dėmesį į laikrodį. O klausimas būtų toks. Yra projektai Nr.775 ir Nr.776. Ar nebūtų galima papiktnaudžiauti, į šį straipsnį įtraukiant nebūtinai tiesiogiai įvardytas išlaidas, o pavadinus tik taip, kad tai yra darbo sąlygų ir pan.?..

S.ČIPKUS. Iš tikrųjų jūsų pastaba yra labai teisinga. Manyčiau, kad dar diskutuojant komitetuose šią redakciją reikėtų gerokai patikslinti, nes niuansas toks yra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Jaskelevičius.

L.K.JASKELEVIČIUS. Mane labai nustebino Vyriausybės siūlymas didinti mokesčių tarifą. Jūs sakot, kad taip suvienodinamos ūkininkavimo sąlygos. Tačiau ar tas pat yra pajamos ir pelnas? O tarifą siūloma taikyti tą patį. Ir ar jums neatrodo, kad tie priekaištai, kuriuos ir Vyriausybė, ir mes girdime iš verslininkų dėl tikrai sunkios mokesčių naštos, yra tikrai pagrįsti? Juk iš tiesų toks siūlymas didinti yra, mano manymu, gal ir nelabai pamatuotas.

S.ČIPKUS. Pelno mokesčių tarifas dabar yra 29%. Be abejo, buvo daug diskutuota ir Vyriausybėje dėl šito mokesčio tarifo. Manau, kad bus daug diskusijų ir komitetuose. Yra ir paskaičiavimai. Jeigu grynai prieitume prie to tarifo padidėjimo, pajamų biudžetas, be abejo, gautų papildomų. Bet jau mano minėtos lengvatos... Aišku, dabar dar sunku jas suskaičiuoti, bet didelio biudžeto padidėjimo gal ir nebūtų, tačiau vis dėlto buvo prieita prie tokios minties, kad toks galbūt vienodas perėjimas prie ūkininkavimo sąlygų vis dėlto būtų teisingas. Kaip jau minėjau, diskusijų tikrai buvo daug ir turbūt bus dar daug komitetuose.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Aš suprantu, kad galima būtų užduoti iš karto penkis klausimus, kadangi pateikiami penki projektai.

PIRMININKAS. Po vieną, o po to, jeigu norėsit, galėsit daugiau, kai baigsis visa klausimų eilė.

A.NESTECKIS. Bet aš apsiribosiu, ko gero, vienu. Pagal numerius mes tikrai pateikiame kiekvienai minčiai vis naują įstatymo projektą ir jį svarstom. Ar vis dėlto negalvoja ministerija akumuliuoti visas tas pataisas ir išdėstyti jas vienu momentu?

S.ČIPKUS. Pastaba iš tikrųjų teisinga. Įstatymų projektai buvo teikti nevienodu laiku. Galima, sakykim, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo, kuriam yra net trys papildymai... Juos galima sujungti į vieną. Mes padarysim vieną įstatymo projektą ir kitam svarstymui pateiksime jau galbūt suderintą su komitetais.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kai kuriais įstatymų projektais jūs lyg ir stengiatės sumažinti investicijų apmokestinimą, vadinas, skatinti investicijas. O kaip dėl investicijų naujai technologijai, technikai, kuri apmokestinama pridėtosios vertės mokesčiu? Ar jūs nenumatote ką nors daryti bent tokioms investicijoms, tokiems įrengimams, kurie po to gamins neapmokestinamą produkciją, vadinas, medicinos produkciją? Ačiū.

S.ČIPKUS. Be abejo, Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pataisos yra pateiktos svarstyti Seimui. Šitie niuansai čia neatsispindi. O ilgalaikio turto ir vadinamųjų investicijų apmokestinimas pridėtosios vertės mokesčiu šiuo metu yra reglamentuotas ta prasme. Jeigu įmonė dar tik ruošiasi kažką gamint, yra daroma atskaita ir to mokesčio nemoka.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Čia buvo minėta, kad paties įstatymo teikiami du ar net trys projektai. Noriu pasakyt, kad iš tikrųjų yra tik du projektai. Vienas - dėl fizinių asmenų. Žodis žodin kartojasi 7a, 7b. Tiktai projektų numeriai... Kiek prisimenu, anksčiau buvo darbotvarkėje įrašoma... Jeigu yra keli projektai, tai trys ar du sudedami į vieną vietą. Kam čia reikėjo perspausdinti tą patį du kartus? O jau 8a, b ir c perrašo net tris kartus žodis žodin. Tai tiesiog neekonomiška, tiesiog laiko gaišinimas. Galima parašyti vieną kartą ir sudėti visus tris numerius. Anksčiau taip buvo daroma. Dabar aš jau ne pirmą kartą pastebiu šitokį dalyką, kad tas pats įstatymo projektas teikiamas su dviem numeriais, rašomas iš naujo tas pats pavadinimas nieko nekeičiant.

PIRMININKAS. Ši pastaba turbūt ne pranešėjui. Kaip matot, mes tą pastabą ištaisėm bendru sutarimu nusprendę vienu metu išklausyti visų projektų pateikimą. Aš manau, kad į šią Seimo nario pastabą atsižvelgs tie Seimo nariai, kurie dalyvauja Seniūnų sueigoje ir sudaro darbotvarkės projektą.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu įrašyti į darbų programą visus šiuos projektus, ar yra prieštaraujančių? Yra prieštaraujančių, taip? Tuomet reikės svarstyti atskirai. Dėl projekto Nr. 776. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų įrašytas į darbų programą ir pradėta jo svarstymo procedūra? Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Dėl visų iš karto.

PIRMININKAS. Jūs prieštaraujat dėl visų iš karto...

K.ANTANAVIČIUS. Palaukit, nekoreguokit manęs. Jūs suteikėte man žodį dėl balsavimo motyvų? Suteikėte ar ne?

PIRMININKAS. Kol kas aš teiravausi, kas prieštarauja dėl to, kad būtų bendru sutarimu sutarta. Jeigu jūs norit kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai reikėtų pasisakyti dėl kiekvieno projekto atskirai. Prašom dėl projekto Nr.776.

K.ANTANAVIČIUS. Taip, dėl projekto Nr.776. Siūlau atmesti tą projektą ir visus kitus, o pateikti vieną projektą. Čia ponas posėdžio pirmininkas aiškina, kad vienu metu svarstysim. Bet juk projektai ne mums daromi, o žmonėms. Argi čia mūsų žmonės nenusipelno, kad Finansų ministerija bent kiek pasuktų galvą, sudėtų į vieną projektą, kad jie paskui neturėtų blusinėti, kur kas yra. Todėl siūlau arba pateikti vieną pataisą visų šitų, arba dvi, arba atmesti iš viso. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tiesų apsidairykim, kas čia vyksta. Balsuojam už visus įstatymus iš karto. Projektai išdalyti. Seimo narių liko tiek, kad tuoj bus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ar čia parlamentas, ar čia svarstymas? Ar tokiu metu turi būti priiminėjami įstatymai, kai laikrodis rodo 19.26 val., kai yra darbotvarkės laikas pasibaigęs? Tai dėl procedūros.

Dabar dėl turinio. Aš visiškai remiu gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus pasiūlymą, kad nereikia mums to plano. Sudėkime į vieną... Čia yra to paties įstatymo, yra dviejų įstatymų: Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir Juridinių asmenų pelno mokesčio. Tai sugrupuokim, ir žmonėms bus aiškiau, ir mums bus aiškiau, ir kokybė bus geresnė.

Trečias dalykas dėl turinio. Reikėtų vis dėlto įstatymui duoti garantinį laiką. Pajamų, pelno mokesčiai ir kitokie mokesčių įstatymai negali būti kaitaliojami kas dieną. Įmonių veiklai reikalingas stabilumas. Žmonės apsisprendžia, ką gaminti, kaip gaminti, iš ko turės pelną, iš ko bus atskaitymai. Tai ir įrašykim tada, kad šis įstatymas nebus keičiamas vienerius metus arba dvejus metus, kad būtų garantinis laikas. Tai tada aš jums pritarčiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jūsų siūlymai dėl procedūros gali būti pateikti kaip Statuto pakeitimai. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad svarstoma pagal darbotvarkę taip, kaip buvo numatyta. Posėdis turi baigtis 19.30 val. Taip pat noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, jog prieš pateikimą projektai pagal Seimo statutą nėra išdalijami visiems Seimo nariams, įteikiami frakcijoms ir komitetams. Taigi jūsų šie reikalavimai nėra reglamentiški.

Prašysiu gerbiamuosius Seimo narius registruotis. Reikės balsuoti dėl kiekvieno projekto atskirai. Dar primenu gerbiamajam Seimo nariui A.Baleženčiui, kad dėl kelių projektų iš karto balsuojama šiame Seime nebuvo. Prašom registruotis. Kol registruojamės, gerbiamasis pranešėjas norėtų pasisakyti.

S.ČIPKUS. Aš tik norėčiau priminti tai, kad iš tikrųjų čia yra trys projektai dėl juridinių asmenų pelno mokesčio pataisų ir net du - dėl fizinių. Be abejo, jeigu spręstume dabar dėl šitų projektų tolesnio svarstymo, manau, reikėtų žiūrėti į juos, kadangi šie visi projektai tarpusavyje glaudžiai susiję. Be abejo, mes pasižadame juos sujungti, sutvarkyti iki galo.

PIRMININKAS. (...) įtrauktas į darbų programą ir pradėta jo svarstymo procedūra. Prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už - 14 Seimo narių, prieš - 1, susilaikė 3. Taigi šis projektas įtraukiamas į darbų programą ir pradedama jo svarstymo procedūra. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima bendru sutarimu paskirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju. Ar galima sutarti, kad šis projektas bus svarstomas Seimo posėdyje šio mėnesio pabaigoje? Nėra prieštaraujančių? (Salėje triukšmas)

Gerbiamieji Seimo nariai, ar pritariate gerbiamojo Seimo nario K.Antanavičiaus siūlymui, kad būtų papildomu komitetu paskirtas Ekonomikos komitetas? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl projekto Nr.1210. Nėra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Galim bendru sutarimu įrašyti į darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Ar galime paskirti vėl Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu komitetu? Nėra prieštaraujančių? (Salėje triukšmas) Ir Ekonomikos komitetą papildomu komitetu. Nėra prieštaraujančių?

Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius dėl vedimo tvarkos?

K.ANTANAVIČIUS. Taip, aš dėl vedimo tvarkos. Kad ponas posėdžio pirmininkas išgirstų, kas čia kalbama. Ponas pranešėjas pasakė, kad sujungs, taip? Tai jūs turbūt jau galvojate apie tai, kad bus ir pirmas, ir antras įstatymai sujungti. Tai jeigu išgirdote, kad reikia pirmam papildomu skirt Ekonomikos, tai reikia ir antram tą patį pritaikyti, ir visiems kitiems. Ačiū.

PIRMININKAS. Deja, gerbiamasis Seimo nary, nebuvo sutarta, kad bus pritarta bendru sutarimu visiems projektams. Dabar mes nagrinėjame kiekvieną atskirai. Aš nesu aiškiaregys, neskaitau jūsų minčių. Jeigu siūlote papildomus komitetus - siūlykite. Jeigu Seimas pritars, bus papildyta papildomais komitetais.

Gerbiamieji Seimo nariai, dėl projekto Nr.775 nėra prieštaraujančių? Galime įrašyti į darbų programą ir pradėti svarstymo procedūrą? Nėra. Ar sutinkate, kad pagrindiniu komitetu būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomu - Ekonomikos komitetas? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.

Dėl projekto Nr.1143. Ar yra prieštaraujančių, kad bendru sutarimu įtrauktume į darbų programą ir pradėtume svarstymo procedūrą? Prieštaraujančių nematau. Ar sutinkate paskirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą, o papildomu - Ekonomikos komitetą? Prieštaraujančių nėra.

Dėl projekto Nr.1209. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų įrašytas į darbų programą, pradėta svarstymo procedūra? Nematau. Dėkoju. Ar galime paskirti Biudžeto ir finansų komitetą pagrindiniu, o Ekonomikos komitetą - papildomu? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.

Dėl projekto Nr.1211. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių, kad įrašytume į darbų programą ir pradėtume svarstymo procedūrą? Nėra. Ar galime paskirti bendru sutarimu pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą, o papildomu komitetu - Ekonomikos komitetą? Niekas neprieštarauja, taigi paskirta.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti, kad jeigu komitetai suspės, mes šiuos projektus svarstysime Seimo posėdyje šio mėnesio pabaigoje? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.

Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Pereinam prie darbotvarkės 2.9 klausimo - Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Endriukaitį. Prašom. Seimo narių pareiškimai. Prašom dėmesio, kolegos!

 

 

Seimo narių pareiškimai (94.11.15)

 

5sesija 30p svarstyti klausimai

  

A.ENDRIUKAITIS. Ar galėčiau trumpai dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKAS. Prašom.

A.ENDRIUKAITIS. Prieš pareiškimą norėčiau vis dėlto pasakyti ponui J.Bernatoniui, jog reikia pakeisti Reglamento 148 straipsnį ta prasme, kad būtų projektai. Įsivaizduokime, dabar pateikti 7 projektai. Jų nevartę, tiesiog mechaniškai.... Galų gale pagalvokime, jūs patys darėte pažeidimų, reikėjo pateikti Juridinio skyriaus išvadas dėl visų klausimų. Todėl nereikėtų...

PIRMININKAS. Siūlymas įdomus. Pateikit pasiūlymą, kadangi ne J.Bernatonis keičia Statutą, o Seimas. Tai jeigu bus siūlymas...

A.ENDRIUKAITIS. Tai reikia pagalvoti, nes paskui reikės dauginti. Dabar padauginom tik komitetams 20 ar 30 egzempliorių, o paskui vėl reikės 140 padauginti visiems nariams. Aš nematau, kad mes sutaupytume.

Dabar būtų pareiškimas Lietuvos garbei apginti.

"Gal mes užmiršome save, kai buvome menkinami, niekinami, apšaukiami ekstremistais, nacionalistais, fanatikais ir kitokiais imperijos baisūnais? Gal mes užmiršome šūkį, kurį rašydavome visur: "Lietuva be suvereniteto - Lietuva be ateities"? Gal mes užmiršome, kad nelaimės metais arba pirmomis atgautos laisvės dienomis trokšdavome, jog kas nors bet kokį, tegul ir mažiausią, pritarimo, užtarimo, padrąsinimo žodelį pasakytų? Gal mes praradome atjautą kitoms tautoms, trokštančioms atgauti prarastą laisvę? Ar mes užmiršome, ar visai tokiais nebuvome?

Praeitą ketvirtadienį valdančiosios frakcijos narys J.Veselka, žymiai daliai jo idėjos draugų garsiai ir džiugiai kvatojant, paniekinančiai atsiliepė apie čečėnų tautą.

Čečėnija savo laisvę prarado tuo metu, kai Lietuva jau 64-uosius metus tempė Rusijos jungą. Tuo metu, kai laisvas čečėnas kariavo su galinga imperija, lietuvis vilko baudžiavą. 1918 m. buvo paskelbta nepriklausoma Kalnų Respublika, kurią 1920 m. sutriuškino bolševikai. Pasipriešinimas nenutrūko. Žinomas Chasano Izrailovo 1940 m. sukilimas ir sudaryta vyriausybė. 1942 m. Čečėniją du kartus bombardavo tarybinė aviacija.

1944 m. visi čečėnai buvo išvežti iš savo tėvynės. Išvežant žmones sunkiai prieinami aūlai buvo sprogdinami. Žmones skandino Kezenoj-Am ežere, sudegindavo namuose, sprogdindavo gimtinės akmeniniuose bokštuose. Chaibacho kaime buvo sudeginta ir sušaudyta 800 žmonų. Išvežtųjų pusė žuvo nuo šalčio, ligų ir bado.

Liko vaikai be tėvų, augo niekieno neatjaučiami ir neremiami. Iš nevilties ir vargo gal kai kieno sielos ir įskilo, nes reikėjo pačiam vienam išgyventi gyvulio sąlygomis. Aš nemanau, kad lietuvių siela buvo mažiau pažeista, aš nemanau, kad iš tautos, kurios nepriklausomybės žvaigždė apsupties, blokados, prievartos sąlygomis šiandien yra stebuklas, narsos ženklas. Nejaugi mūsų ausis apkurtino, o akis apakino Maskvos ar Briuselio triukšmas arba ranka? Prarasdami pagarbą kitiems, praradome pagarbą sau. Todėl aš ir norėčiau už įžeistuosius atsiprašyti".

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, posėdis baigtas. Kitas posėdis, neeilinis, įvyks ketvirtadienį.