Dvidešimt
antrasis posėdis
1994
m. spalio 25 d.
1995 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” įstatymo projekto svarstymas Nr.1200 (pateikimas) (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojai E.BIČKAUSKAS ir J.BERNATONIS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo spalio 25 d. vakarinį plenarinį posėdį.
Pagal mūsų darbotvarkę dabar - įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos 1995 m. valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų” projektas. Projekto Nr.1200. Pateikimo stadija. Pranešėjas - ministras E.Vilkelis. Ar premjeras? Pats premjeras. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš manyčiau, kad tai yra gana svarbus klausimas ir turėtų būti transliuojama per radiją.
PIRMININKAS. Mes radiją prašėm, bet kadangi tuo metu, kaip žinot, transliuojama labai populiari laida, jie žadėjo tiktai įrašyti ir paskui transliuoti, kada jiems bus patogu. Aš manau, kad galim su tuo sutikti.
Taigi pranešėjas - premjeras A.Šleževičius. Prašom. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis Seimo Pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai!
Remiantis Konstitucijos nuostatomis, jūsų dėmesiui šiandien pateikiamas 1995 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų bei dotacijų projektas. Jis yra išspausdintas ir jums išplatintas. Aš noriu pastebėti, kad jame yra kai kurių spausdinimo klaidų, kurių pataisymai jums bus taip pat pateikti.
Prieš kalbant apie kitų metų biudžeto projektą, aš noriu trumpai jus informuoti apie situaciją, kuri klostosi vykdant šių metų biudžetą. Aš nieko naujo nepasakysiu pasakydamas, kad šių metų biudžetas vykdomas labai sudėtingai. Tam yra keletas priežasčių. Be jokios abejonės, neigiamos įtakos turėjo patvirtintas 63 mln. Lt biudžeto deficitas.
Be to, kaip jūs žinote, yra priimta nemažai sprendimų, kurie taip pat komplikavo biudžeto vykdymo eigą. Pirmiausia mes buvome priversti tris kartus indeksuoti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus. Tai papildomai iš mūsų pareikalavo 320 mln. Lt, įvertinant tai, kad 60 mln. Lt buvo numatyta praėjusių metų valstybės biudžete.
Bendras deficitas padidėjo 260 mln. Lt. Be to, kaip jūs žinote, siekiant realizuoti socialines programas, Vyriausybė teikė Seimui ir Seimas pritarė dėl fizinių asmenų apmokestinimo minimumo pakėlimo iki 115 Lt. Tai biudžetui kainavo apie 200 mln. Lt. Įvertinus sausrą ir sausros padarinius, mes du kartus siūlėme, tiksliau, priėmėme sprendimus sumažinti žemės mokestį. Tai papildomai iš mūsų pareikalavo 90 mln. Lt.
Dėl visų šitų išdėstytų aplinkybių šiais metais mes laukiame biudžeto pajamų dalies deficito, tiksliau, pajamų mažiau negu planuota už bendrą 690 mln. Lt sumą. Atitinkamai yra mažinamas išlaidų finansavimas. Bendras išlaidų finansavimas sudarys apie 90% viso patvirtinto praėjusių metų biudžeto lygio. Atskiros šakos, atskiros sritys bus finansuojamos dinamiškiau, kai kurios mažiau. Tačiau neišvengiamai mes turėsime siūlyti Seimui ir prašysime Seimo pritarimo, kad patvirtintas 163 mln. Lt bendras biudžeto deficitas būtų šiek tiek padidintas. Už kokią sumą, mes baigiame apskaičiavimus Vyriausybėje, ir juos pateiksime jūsų dėmesiui.
Siekiant kompensuoti arba finansuoti biudžeto deficitą, Vyriausybė, teisingiau, Finansų ministerija organizavo valstybės obligacijų išleidimą. Per šiuos metus yra išleistos 8 obligacijų emisijos, kurių bendra apimtis pagal nominalią vertę sudaro 288 mln., o iš jų jau išpirkta už 108 mln. Lt sumą. Beje, obligacijų emisijos labai teigiamai veikia ne tik obligacijų kainą, bet ir bendrą kreditinių išteklių kainą, ir metinė palūkanų, mokamų už 91 dienos trukmės Vyriausybės vertybinius popierius, norma sumažėjo nuo 35%, kada buvo pradėtos leisti obligacijos, iki 23,8%, o už 45 dienų trukmės - nuo 31 iki 21%. Tiek trumpai apie šių metų biudžetą.
Kitų metų biudžeto projektas suformuotas ir pateiktas jums, remiantis prognoze, kuri buvo patvirtinta Vyriausybės 1995-1997 metų bendro vidinio produkto augimo dinamikos. Mes prognozuojame, kad 1995 metais bendras vidinis produktas faktinėmis kainomis sudarys 18,2 mlrd. litų. Beje, tenka konstatuoti, kad mūsų vertinimas gerokai skiriasi nuo Tarptautinio valiutos fondo vertinimo. Iš tikrųjų tai yra didelė statistinės apskaitos tikslumo problema. Valiutos fondo vertinimas kitiems metams yra 27,7 mlrd. litų. Sutinkamai su mūsų parengtu ekonominės politikos memorandumu trejiems metams, su Valiutos fondo nuostatomis bendros nacionalinio biudžeto pajamos turėtų sudaryti apie 26% bendrojo vidinio produkto, todėl 1995 m. planuojama pajamų dalis sudarys 4 mlrd. 779,8 mln. litų. Tai maždaug 30% daugiau, negu numatoma gauti šiais metais. O jeigu tiksliai - 29,6%. Lietuvos Respublikos 1995 metų valstybės biudžeto projekte pajamų planuojama 2,9 mlrd. litų, tai beveik 600 mln. daugiau, negu numatoma gauti šiais metais. Bendroje nacionalinio biudžeto pajamų sumoje fizinių asmenų pajamų mokestis sudaro 1,5 mlrd. litų. Taupydamas jūsų laiką, aš milijonais tiksliai nevardysiu. Jis nustatytas vadovaujantis prognozuojamu vidutiniu darbo užmokesčiu vienam dirbančiajam - 388 litai, pagrindiniu neapmokestinamu minimumu įstatymu nustatytu - 115 litų, darbuotojų skaičiumi - 1 mln. 437 tūkst. dirbančiųjų ir mokesčio tarifu - 33%. Šis mokestis sudaro 32,5% visų nacionalinio biudžeto pajamų. Į valstybės biudžetą šio mokesčio numatyta įskaityti 742 mln. litų. Juridinių asmenų pelno mokestis prognozuojamas remiantis šių metų faktiškomis įplaukomis, atsižvelgiant į jų pasikeitimus, keičiantis ūkio struktūrai bei makroekonominiams rodikliams. Šio mokesčio įplaukų dalis projekte numatyta 527 mln. litų, iš kurių į valstybės biudžetą bus įskaitoma 289 mln. Palyginti su numatomu šių metų įvykdymu, įmokos į nacionalinį biudžetą didėja 10,3%. Tai lemia pelno augimas. Apmokestinamo pelno planuojama 2 mlrd. litų ir vidutinis mokesčio tarifas - 22%. Kaip žinote, nuo 1994 m. gegužės 1 d. įsigaliojo pridėtinės vertės mokestis. Pridėtinės vertės mokestis pakeitė bendrąjį akcizą ir jo įplaukos į nacionalinį biudžetą planuojamos 1 mlrd. 680 mln. litų sumos, arba 35,1% visų pajamų. Valstybės biudžetui tektų 1 mlrd. 93 mln. Šis mokestis valstybės biudžete sudaro 36,5% visų pajamų. Akcizų sutinkamai su šių metų balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu gamintojai ir importuotojai 1995 m. turėtų sumokėti 366 mln. Daugiausia šio mokesčio numatoma gauti už degtinės ir likerio gaminius - 233 mln., arba 63,7% visų planuojamo akcizų mokesčio. Atitinkamai likusi suma už tabaką, elektros energiją, alų, šampaną ir vyną. Planuojama, kad vidutiniškai akcizo mokesčio įplaukos sudarys 30,5 mln. litų kas mėnesį vietoje 17,4 mln. litų vidutiniškai dabar gaunamų. Tarptautinės prekybos ir sandėrio mokesčiai apskaičiuoti pagal faktiškas įplaukas. Per šių metų 9 mėnesius šio mokesčio suma sudarė 182 mln. litų. Vidurkis sudaro 20,3 mln. litų. Šis vidurkis imamas rengiant projektą kitiems metams. Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigalios žyminio mokesčio ir konsulinio mokesčio įstatymai. Šie mokesčiai dabar imami kaip valstybinė ir konsulinė rinkliava. Atitinkamai žyminio mokesčio įplaukos sudarys 108 mln. litų, o konsulinis mokestis bus 5,3 mln. litų.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės praėjusių metų vasario 23 d. nutarimu, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, moka nustatyto dydžio kelių mokestį, atsižvelgiant į realizavimo pajamas. 1995 m. valstybės biudžeto projekte kelių mokesčio numatoma surinkti 90 mln. litų. Kitas pajamas, kurių projekte numatyta gauti 48 mln. litų, sudaro įplaukos iš vertybinių likučių perkainojimo, kelių policijos rinkliava, biudžeto išlaidų kompensacija ir kai kurios kitos.
Be jokios abejonės, labai svarbu, kokios yra pateiktos principinės nuostatos formuojant kitų metų biudžeto projekto išlaidų dalį. Valstybės biudžeto išlaidų projektas buvo formuojamas atsižvelgiant į pajamas, infliacijos pokyčius ir biudžeto galimo deficito dydį. Tie visi skaičiai buvo derinti taip pat rengiant mūsų ekonominės politikos memorandumą ir memorandume buvo nustatyta, kad 1995 metų biudžeto deficito lygis negalėtų viršyti 1,5% bendro vidinio produkto. Biudžeto projekte deficitas pateiktas 382 mln. litų, t.y. yra šiek tiek daugiau skaičiuojant pagal bendrąjį vidinį produktą, mūsų prognozuojamą, ir mažiau už kontrolinį skaičių, kuris prognozuojamas Valiutos fondo. Mūsų nuomone, memorandume nustatytos 400 mln. litų deficito ribos nereikėtų viršyti. Kitais metais numatoma ir toliau plėsti vyriausybinių vertybinių popierių rinką išleidžiant į apyvartą iki vienerių metų, o gal ir ilgesnės trukmės vertybinius popierius. Emisijų numatoma išleisti reguliariai ir ritmingai derinant jas su racionalia skolinimosi vidaus pinigų rinkoje programa bei remiantis patvirtintomis valstybės biudžeto pajamų prognozėmis. Beje, palūkanų kompensavimui biudžete mes taip pat numatėme tam tikrą lėšų sumą. Siekiant labiau pritraukti užsienio investitorius dalyvauti vertybinių popierių rinkoje, kitais metais numatoma išleisti vidutinės trukmės vertybinių popierių ir užsienio valiuta. Beje, tendencijos rodo, kad užsienio investitoriai jau dabar pradeda dalyvauti vertybinių popierių rinkoje. Be to, per kitus metus svarstytina galimybė dalį lėšų, gautų už išleistus į apyvartą vertybinius popierius, panaudoti kitoms valstybėms prisiimtoms vidaus skoloms apmokėti nevertybinių popierių forma bei atskiroms investicinėms programoms realizuoti. Tai priklausys nuo tolesnio Vyriausybės vertybinių popierių rinkos plėtojimosi ypatumų bei 1995 metų biudžeto vykdymo rezultatų.
Pagal prognozes infliacijos pokytis projekte numatytas 25%. Nors kai kurių ekspertų ir Valiutos fondo ir Pasaulio banko vertinimai yra optimistiškesni ir jų prognozuojamas infliacijos lygis sudarytų apie 15%. Reikia pasakyti, kad projekte į tai atsižvelgta iš dalies ir pagal projektą valstybės biudžeto išlaidų numatyta 3 mlrd. 465 mln., arba 281 mln. daugiau negu patikslintas šių metų planas. Iš šio padidėjimo darbo užmokesčio padidėjimui tenka 193 mln., o atsižvelgiant į savivaldybių policijos išlaikymo perdavimo į valstybės biudžetą, valstybės biudžetui tai kainuos 51 mln. litų ir papildomos pareigybės teisinės reformos programai įgyvendinti 8 mln. litų, darbo užmokesčio padidėjimui tektų 133,8 mln. litų. Tai būtų dvigubai daugiau negu šių metų projekte, tačiau realus gyvenimas rodo, kad tai nepakankama suma ir, be jokios abejonės, mums reikės rasti vidinių rezervų atlyginimus padidinti sparčiau.
Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo aprobuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą didelė valstybės išlaidų dalis tenka socialinei - kultūrinei sričiai, teisėsaugai, krašto apsaugai užtikrinti. Todėl švietimui, sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui, socialinei apsaugai, rūpybai, kultūrai ir sportui planuojama 1 mlrd. 56 mln. litų, tai sudaro 31,2% visų valstybės biudžeto išlaidų. Beje, šioms sritims, palyginti su bendru biudžeto pajamų didėjimu 29,6%, yra numatytas dinamiškesnis finansavimas - nuo 42% krašto apsaugai iki 35% vidutiniškai kultūrai, švietimui ir kitoms sritims.
Ateinančiais metais numatoma daugiau išlaidų žemės ūkiui finansuoti. Suprantama, kad tas padidėjimas, kaip ir kitose šakose, neatspindi realaus poreikio. Mums reikės papildomai ieškoti lėšų, kad būtų galima skirti didesnes pinigų sumas kredituoti žemės ūkio produktų, pirmiausia sezoninių paruošų kaip grūdai, daržovės ir kt., gamybą. Valstybės biudžeto projekte numatoma 9 mln. litų skirti Agrarinės reformos fondui papildyti, nes privatizavus didžiąją žemės ūkio įmonių turto dalį šis fondas neteko pagrindinio pajamų šaltinio ir negali išlaikyti agrarinės reformos tarnybų. Reikia pradėti jas ženkliau finansuoti iš valstybės biudžeto. Beje, ir šiais metais mes skyrėme iš valstybės rezervo papildomų sumų. Biudžeto projekte ryšium su numatomu žemėtvarkos ir geodezijos tarnybų pertvarkymu išlaidos geodezijos tarnybai yra įtrauktos į žemės ūkio ministerijos išlaidas. Numatytas išlaidų padidėjimas veterinarinei tarnybai ir kitoms. Beje, gana ženkli bendra suma, sudaranti daugiau kaip 90 mln. litų, numatyta šildymo kaštų gyventojams kompensavimui, nes gyventojai už valstybės remiamą gyvenamąjį plotą mokės po 1,15 lito už kvadratinį metrą, arba pusę realios kainos, tačiau ne daugiau kaip 15% šeimos pajamų. Tas subsidijavimas reikalingas. Nuo 1992 metų liko nepadengta skola ir užtai apskaičiuoti delspinigiai valstybinei įmonei “Lietuvos dujos”, laiku nesumokėjusiai už dujas, kurias 1992-1993 metais tiekė Rusijos Federacijos akcinė bendrovė “Gaspromas”. Bendra užfiksuota įsiskolinimų suma sudaro 24,4 mln. JAV dolerių ir biudžete numatytas asignavimas iš dalies padengti šią sumą - 19,9 mln. litų. Taip pat numatytos lėšos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybai 9 mln. litų, valstybinio kuro rezervo, mazuto saugyklai Vilniuje statyti - 19,5 mln. litų, magistralinio dujotiekio statybos užbaigimui Marijampolėje - 10 mln. litų. Siekiant įgyvendinti transporto plėtros programą, valstybės biudžeto projekte numatyta daugiau kaip 199 mln. litų šios sistemos plėtojimui. Numatytos atskiros programos ir atitinkamos išlaidos jų finansavimui.
Trumpai dėl 1995 metų atskaitymų į savivaldybių biudžetą normatyvų ir dotacijų projektų. Jie sudaryti remiantis 1994 metais patvirtinta metodika, kurios esmė nustatyta pagal atitinkamą savivaldybių grupės vidutinį išlaidų dydį vienam gyventojui. Išlaidos koreguojamos ploto koeficiento. Pagal naują metodiką nustatytos atskiros grupės su panašia infrastruktūra ir funkcionavimo sąlygomis, rajonų ir miestų grupės, tai 5 didieji miestai, miestai kurortai, Alytaus ir Marijampolės miestai ir trys rajonų grupės. Būtent pagal šią metodiką suformuotas savivaldybių biudžetas. Beje, turint galvoje, kad Vilniaus miestas, kaip valstybės sostinė, turi ypatumų, todėl formuojant biudžetą išlaidos jam padidintos 5%, t.y. 13,1 mln. litų. Tokiu būdu bendra 1995 metams savivaldybėms numatyta išlaidų suma sudaro 2 mlrd. 33 mln. litų. Šioms išlaidoms padengti nustatyti valstybės pajamų šaltiniai, įskaitomų į savivaldybių biudžetą procentiniai dydžiai. Fizinių asmenų mokesčio atskaitymas sudarys 52,2% - 811 mln. litų. Pridėtinės vertės mokesčio 34,8% - 584 mln. litų, kiti mokesčiai, įskaitomi tiesioginiu būdu, priimti remiantis įstatymais, sudaro 384 mln. litų. Kadangi visos savivaldybių pajamos nepadengia planuotų išlaidų, numatyta 252 mln. litų dotacija iš valstybės biudžeto, arba 14,2% savivaldybių biudžeto pajamų.
Pateiktoje medžiagoje jūs rasite detalią informaciją visais tais pateiktais klausimais. Aš, nenorėdamas daugiau trukdyti jūsų dėmesio, tuo 1995 m. biudžeto projekto pristatymą norėčiau baigti.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ačiū premjerui. Jūsų, premjere, nori paklausti lygiai 40 Seimo narių. Manau, mūsų Seimo nariai optimistai. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad mes galėtume sutarti taip. Mes pagal darbotvarkę turime apie pusę valandos laiko. Tepaklausia tie, kurie spės paklausti, aišku, būtinai paklaus tie, kurie užsirašė iš anksto, o visa kita klausimų procedūra, matyt, galima svarstant biudžetą komitetuose, frakcijose. Juolab kad Reglamentas numato ypatingą biudžeto priėmimo tvarką ir ten iš viso net nenumatyta klausimų, bet aš tikiuosi, kad premjeras sutiks atsakyti į juos.
Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis premjere, kaip galėtumėt pakomentuoti jūsų ne kartą kartotą garsų teiginį - Lietuvos ekonomika stabilizavosi? O juridinių asmenų pelno mokesčio 1994 m. planuota 548 mln. Lt, o 1995 m. - tiktai 289 mln. Lt, arba 1,9 karto mažiau. Kartu noriu paklausti, ar tai nėra pripažinimas, kad mokesčių surinkėjai yra bejėgiai ir kapituliuoja prieš korupciją ir mafiją, jei dar turėsim mintyje, kad fizinių asmenų pajamų mokestis 1995 m. padidintas 1,4 karto. Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš manau, kad jūs, lygindami 1994 m. laukiamą įvykdymą ir kitų metų projektą, turbūt sumaišėt nacionalinį ir valstybinį biudžetą. Aš pateikdamas minėjau, kad juridinių asmenų pelno mokestis, numatytas kitų metų projekte, lygus šių metų laukiamam vykdymui. Todėl jokio dvigubo, kaip jūs pateikėte, sumažėjimo nėra, o yra tas pats lygis. Ir labai lengvai paaiškinama, kodėl. Todėl, kad mes turime idėją siūlyti Seimui sumažinti procentine išraiška mokesčio lygį.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis premjere, aš norėčiau paklausti dėl 1994 m. valstybės biudžeto pajamų vykdymo. Nemokestinių pajamų dalyje numatomos įvykdyti arba žymiai viršyti visos pozicijos, išskyrus vieną, kuri vadinasi: “Pajamos už monetų kaldinimą ir Lietuvos banko pelno likutis”, kuris, matyt, turėtų būti įneštas į biudžetą. Čia vietoj numatytos 60 mln. sumos tebus surinkta 11,5 mln. Tai mažiau negu 20%. Kodėl taip “suliesėjo” Valstybės banko pajamos ar pelnas ir ar nėra ryšio tarp to pelno, kuris patektų į biudžetą, “suliesėjimo” ir bankininkų, kaip labiausiai apmokamų darbuotojų, atlyginimo didėjimo? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Yra ir kitų straipsnių, kurie nebus visiškai įvykdyti. Tačiau atsakydamas į jūsų klausimą dėl biudžete numatytų banko pajamų iš banko pelno... Jūs žinote, kad nuo balandžio 1 d., kai buvo priimtas Lito patikimumo įstatymas, visas banko pelnas automatiškai lieka banke ir valstybės biudžetas neturi galimybių pasipildyti ta pajamų dalimi. Todėl jokio ryšio su bankininkų atlyginimais čia nėra. Beje, komercinių bankų atlyginimai, matyt, tą jūs turėjote omenyje, taip pat neturi įtakos. Jūs žinote, kad priėmus Pridėtosios vertės mokesčio įstatymą bankų veikla liko neapmokestinama. Tai, manome, yra teisinga, kad nebūtų dirbtinai branginami kreditiniai ištekliai. Todėl yra kelios priežastys. Pagrindines aš jau paminėjau.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis premjere, visos pasaulio valstybės, net ir labiausiai išsivysčiusios, remia žemės ūkį. Pateikdamas klausimą galėčiau pailiustruoti, kad, pavyzdžiui, Švedija, Suomija, Norvegija teikia savo žemdirbiams tokią paramą, kad apie 60-70% jų pajamų, jų įplaukų sudaro valstybės subsidijos. Panaši padėtis ir Europos Bendrijoje, gal kiek čia mažesnė, valstybės subsidijų vidurkis žemdirbių pajamose yra apie 30%. Aš norėčiau paklausti, kokia padėtis bus 1995 m. pas mus, kokią žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų pajamų dalį sudarys valstybės subsidijos?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų jūs labai teisingai paminėjote, kad visuose pasaulio kraštuose (išimčių labai mažai) žemės ūkio produktų gamintojai yra subsidijuojami. Tačiau kartu tenka apgailestauti, kad mes tokios galimybės dabar neturime. Ir daugelį metų tokios galimybės akivaizdžiai nebus, nėra tiesioginio subsidijavimo galimybės. Tai konstatuoti apmaudu, bet taip yra. Beje, jūsų paminėtuose kraštuose žemės ūkio produktų gamyba sudaro labai mažą bendro vidinio produkto dalį, todėl atsiranda didesnė galimybė subsidijuoti. Mes manome, kad dabar galima tiktai padėti žemdirbiams šiomis pagrindinėmis kryptimis. Tai - lengvatiniai kreditai. Šių metų biudžete buvo numatyta 100 mln. Lt, kitų metų biudžete suma iš nacionalinės žemės ūkio programos finansavimo apimties neturėtų būti mažesnė. Tai svarbus žemės ūkio produkcijos gamintojų rinkos gynimas gana aukštais įvežamų žemės ūkio produktų muitais. Kaip jūs žinote, dabar nustatytas vidutiniškas 35% žemės ūkio produktų importo mokesčio tarifas. Jis yra labai didelis, bet būtinas, kad mūsų žemdirbys būtų apsaugotas nuo pigesnių žemės ūkio produktų. Todėl šiuo metu subsidijuoti galima tik atskiras žemės ūkio kultūras, kurias iš tikro reikia subsidijuoti. Pirmiausia linus, galbūt dar vieną kitą žemės ūkio produktų rūšį.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone Ministre Pirmininke, šiais metais lietuviška Dieveniškių vidurinė mokykla pirmą sykį sukomplektavo visą mokytojų skaičių, turi visus pedagogus. Tačiau labai skaudi problema (aš jau ne sykį dėl to kreipiausi į jus) - tai butų lietuviškų mokyklų mokytojams statyba. Dėl biudžeto sunkumų šie darbai ir finansavimas šiais metais, atvirai pasakius, sustojo. Ar jūs numatote biudžete... Jeigu pagaliau per šių metų kelis mėnesius tai būtų sunku, tai ar numatote kitais metais užsiimti šita, mano nuomone, valstybine problema? Dėkoju.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Iš tikrųjų jūsų paminėta tema labai aktuali. Tačiau šių metų biudžeto plane bendros mokyklų statybos ir mokyklų statybos Rytų Lietuvoje finansavimas buvo aiškiai nepakankamas. Šių metų biudžeto įstatyme buvo numatyta 9 mln. Lt. Tai yra aiškiai per maža suma, todėl mes ieškojome išteklių, tarp jų ir kredituodami neprocentiniais kreditais, kad atskiruose rajonuose mokyklų statyba vyktų, nenutrūktų. Tai Telšiuose, kituose rajonuose, taip pat ir Rytų Lietuvoje. Todėl jeigu bus pritarta įstatymo projektui, tai augimas švietimui, palyginti su bendromis biudžeto pajamomis, yra 5,4 punkto dinamiškesnis. Manome, kad tas jūsų paminėtas problemas galėtume finansuoti geriau. Vienas iš svarbiausių uždavinių - kad būtų baigiamos mokyklos tame rajone ir mokyklos, kuriose nepakanka mokiniams vietų, taip pat namų mokytojams statyba. Labai aktualu patraukti specialistus.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, mane domina lėšos sveikatos apsaugai. Iš pateiktos medžiagos susidariau nuomonę, kad sveikatos apsaugos sistemos reorganizacija ir 1995 m. faktiškai nenumatyta. Finansuoti numatoma tas pačias 9 klinikas ir t.t. Neaišku, ar į Sveikatos apsaugos ministerijos 106 darbuotojų skaičių įeina ir ... darbuotojai, ir sukurti dar 4 departamentai. Tačiau šiandien sveikatos apsaugos ministro nėra, aš jo paklausiu komitete. Tamstos norėčiau paklausti dėl kreditų. 1995 m. valstybės biudžeto projektas gąsdina informacija apie Lietuvos Respublikos paimtas paskolas iš užsienio, iš kurių panaudota jau 408 mln. 6636 JAV doleriai, arba 1,5 mlrd. Lt. Ar galėtumėt informuoti, kiek šių lėšų įdiegta į gamybą ir jau duoda produkciją, t.y. gamina pinigus, ir kiek išleista, kaip žmonės sako, pavalgymui. Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš suprantu, kad klausimas iš dviejų dalių. Pirmiausia dėl sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ir dėl šios srities reformų. Iš tikrųjų mes, suvokdami, kaip svarbu užtikrinti prioritetinį sveikatos apsaugos finansavimą... Aš minėjau, kad 35% augimas numatytas biudžeto projekte. Be to, mes manome, kad sveikatos apsaugai lėšų nepakanka, todėl specialiai medicininei įrangai įsigyti ir galbūt medikamentams reikėtų skirti gaunamus iš užsienio kreditinius išteklius. Ir šiandien mes Vyriausybės kreditų komisijos posėdyje priėmėme sprendimą už 2,5 mln. dolerių neprocentinį kreditą, kurį gauname iš Danijos Vyriausybės, nusipirkti labai reikalingos įrangos. Aktyviai nagrinėjamas projektas dėl galimų diagnostinių klinikinių centrų steigimo ir įrangos iš užsienio kompanijų įsigijimo už teikiamus kreditus. Tai taip pat būtų svarbus sveikatos apsaugos finansavimo papildymas. Tačiau svarbiausia, be jokios abejonės, sveikatos apsaugos sistemai, beje, kaip ir kitoms, tai reformų dinamika, kad būtų racionaliau panaudojamos gaunamos lėšos. Tik vieno lovadienio sutrumpinimas valstybei galėtų leisti sutaupyti apie 30-40 mln. Lt. Tiktai vienas lovadienis. Suprantama, kad esant labai nevienodai padėčiai atskirose ligoninėse, tos galimybės nevisiškai panaudojamos. Ir regioninė specializacija Respublikos mastu, ir kitos priemonės yra labai reikalingos. Ir čia, be jokios abejonės, ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ir jūsų paminėto... Specialistų uždavinys būtent tokius pasiūlymus pateikti. Beje, tokius nurodymus mes davėme. Kalbant apie valstybės skolą, iš tikrųjų ji sudaro apie 400 mln. dolerių. Nežinant, kad visos tos lėšos yra investuotos į investicinius projektus, bendras įspūdis susidaro gana grėsmingas. Jų didžioji dalis yra panaudota valstybės kuro atsargoms finansuoti, apie 150 mln. dolerių iš jų. Kiti projektai yra investiciniai. Dabar aš nenorėčiau spėlioti, aš jums pateikčiau atskirai tikslią informaciją apie valstybės skolą. Bet aš tik noriu pasakyti, kad nuolatinis gąsdinimas dėl valstybės skolos mastų yra aiškiai be pagrindo. Ir baimė dėl valstybės prasiskolinimo, dėl mūsų vaikų ir anūkų įsiskolinimo yra niekuo nepagrįsta. Jūs, beje, žinote, kad tik mūsų valstybės valiutos rezervo fondas dabartiniu metu jau sudaro apie 600 mln. dolerių aukso ir tvirtos valiutos išraiška. Tai yra mes turime 1,5 karto daugiau aukso ir tvirtos valiutos, negu yra valstybės skola. Ir tas platinamas mitas apie mūsų valstybės prasiskolinimą tiktai mitu ir lieka.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamasis premjere, šiais metais dėl varganos įmonių būklės daugeliui įmonių buvo atidėti mokesčiai. Na, dėl to savivaldybės labai didelio džiaugsmo nereiškė, kadangi jos tame veiksme nedalyvavo, o jos buvo susiplanavusios tam tikras įplaukas ir jų negavo. Aš noriu jus paklausti, ar kitais metais numatoma kažkaip grąžinti joms pinigus, ar suteikti kažkokias dotacijas savivaldybėms dėl to, kad jos negavo įplaukų dėl mokesčių įmonėms atidėjimo.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Siekdami kompensuoti įvairius savivaldybių pajamų deficitus, kurie atsirado dėl atleidimo nuo juridinių asmenų mokesčių, dėl atleidimo nuo žemės mokesčių ir kitų pataisų, kurios buvo priimtos, Vyriausybė, arba teisingiau - Finansų ministerija, daugeliui savivaldybių suteikė 150 mln. Lt neprocentinius kreditus. Aišku, tai yra nepakankama, nekompensuoja tų atleidimų mastų, kuriuos jūs turite omenyje, nes bendra atleidimų suma viršija pusę milijardo litų. Iš jų palūkanos arba delspinigiai sudaro apie 300 mln. Lt. Manome, kad tos priemonės buvo būtinos, kad įmonėms būtų leista tęsti ūkinę veiklą dėl anksčiau vykusios hiperinfliacijos metu visiškai nuvertėjusių apyvartinių lėšų. Ir praktika rodo, kad tie žingsniai turi prasmę ir pasiteisina. Kai kurios įmonės jau rodo tam tikrą gyvybingumą. Beje, Vyriausybės nuostata, kurią mes siūlysim Seimui, jeigu bus pritarta, vis dėlto ieškoti būdų vienaip ar kitaip eliminuoti priskaičiuotus delspinigius. Ir manome, kad Seimas tam turėtų pritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Lapė.
V.LAPĖ. Ponas premjere, žemės ūkis iki šios dienos iš numatytų 1994 m. biudžeto lėšų yra panaudojęs, kitaip sakant, gavęs šiek tiek daugiau negu 40%. Matyt, iki metų galo ir negaus. Žemės ūkis turbūt negaus virš 100 mln. lėšų. Sakykite, kiek galima tikėti 1995 m. biudžeto projektu, kuriame planuojamos irgi nemažos lėšos? Kodėl šitaip atsitiko, jeigu galit pasakyti? Nors ir taip buvo žymiai mažiau planuota, negu jūsų patvirtintame nacionalinio žemės ūkio vystymo plane.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Jūsų pastaba yra labai teisinga. Iš tikrųjų santykinai žemės ūkio, nacionalinio žemės ūkio programa yra finansuojama mažiau negu vidutiniškai kitos programos arba kitos sritys. Siekdami pataisyti padėtį, mes artimiausiu pusantros savaitės laikotarpiu iš numatomos vertybinių popierių emisijos apie 80 mln. Lt skirsime būtent žemės ūkio kreditavimo fondui finansuoti. Ir tas atsilikimas nuo bendro biudžeto finansavimo bus likviduotas per artimiausias dvi savaites. Mes siekiame, kad kitų metų biudžetas būtų maksimaliai realus. Ir todėl mūsų pateiktame projekte augimas sudaro 29,6% esant tokiam infliacijos lygiui, t.y. augimas gerokai mažesnis, negu buvo numatytas šių metų projekte. Mūsų siekis yra, kad visos sritys būtų finansuojamos pagal patvirtintą biudžetą, kad būtų galima užtikrinti realų biudžeto vykdymą ir atitinkamą ritmingą visų programų finansavimą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis premjere, žinoma, mokesčius reikia ne tik surinkti, bet ir labai racionaliai juos panaudoti. Jūs turbūt patvirtinsit, kad Lietuvos ūkyje ir socialinėje sferoje yra daug brangiai kainuojančių ir neefektyviai dirbančių sistemų, kurios tiesiog žlugdo valstybės finansus. Sakysim, tokie pavyzdžiai, kad gamyba žemės ūkyje ir pramonėje per paskutiniuosius kelerius metus sumažėjo 3-4 kartus, o pramonėje dirbančių sumažėjo tik 10%, elektros energijos gamyba sumažėjo tik 1,5 karto. Lyg ir turėtų būti kažkoks ryšys tarp tų sumažėjimų, o jo čia nematyti. Ar energija ir kuras yra iššvaistomi, ar jie nuteka į kažkokias šešėlines struktūras, į tą šešėlinę veiklą? Sakykit, ar Vyriausybė numato ateityje ką nors daryti, kad sumažintų tas neracionalias išlaidas?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Atvirai šnekant, aš nelabai supratau jūsų klausimo esmės. Apie kurias neracionalias išlaidas jūs kalbate?
P.JAKUČIONIS. Sakysiu labai paprastai: elektros energijos gamybos pajėgumai yra daugiau negu 2 kartus didesni, negu jos gaminama. Jie stovi užkonservuoti ar kažkaip kitaip. Taip stovėdami jie brangiai kainuoja. Ar Vyriausybė spręs problemą: juos likviduoti ar parduoti, ar užkonservuoti, ar atnaujinti?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Šiuo aspektu jūsų suformuluota problema yra labai aktuali. Be jokios abejonės, lyginamieji kilovatvalandės kaštai, esant 50% instaliuoto galingumo apkrovimui (o dabar jis yra toks), gerokai aukštesni, negu tie lyginamieji kaštai būtų, jeigu visu apkrovimu mūsų energetinė sistema galėtų funkcionuoti. 15 mlrd. kilovatvalandžių ir buvo gaminama 30 mlrd. kilovatvalandžių. Todėl nuolatinė (...) dedamoji, amortizacinių atskaitymų ir visi kiti kaštai yra labai dideli. Beje, brangina savikainą ir tai, kad mes visose elektrinėse, kad ir koks būtų jų apkrovimas, esame priversti laikyti visą aptarnaujantį personalą. Pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinės instaliuotas galingumas 1,8 mln. kilovatvalandžių, o dabar operuoja 60 - 80 tūkst. kilovatvalandžių pajėgumu. O personalas visas turi būti, kadangi buvo atvejų, kuomet Ignalinos atominės elektrinės reaktorius reikėjo skubiai stabdyti, o per pusdienį buvo įjungtas visas Elektrėnų elektrinės pajėgumas ir visi elektros vartotojai nejautė jokio stygiaus. Tas pats yra ir eksploatuojant tokius gigantus kaip Mažeikių “Nafta”, kurios pajėgumas 12 mln. tonų. Dabar faktinis perdirbimas nesiekia 6 mln. tonų metinio pajėgumo. Iš tikrųjų kaštai brangėja. Tačiau kai nėra rinkos produkcijos pardavimui, be jokios abejonės, yra sudėtinga smarkiau apkrauti. Tačiau tokios priemonės, kaip naftos terminalo statyba, kurios pradėtas rengti darbo projektas... Leis ir importuoti “žalią” naftą, ir eksportuoti produktus, be jokios abejonės, pagerins apkrovimą tokiu pajėgumu. Tačiau bendri lyginamieji kaštai esant gamybos nuosmukiui, be jokios abejonės, didėja. Ir tai vienas iš didžiausių mūsų rūpesčių bei vienas iš didžiausių rezervų gamybos efektyvumui didinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš labai prašyčiau klausti dėl biudžeto, kad nepaverstume klausimų į Vyriausybės valandą. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Premjere, tai yra susiję su biudžetu, su Lietuvos Respublikos ekonomika. Aš turiu jūsų Lietuvos Respublikos užsienio paskolų lentelę iki š.m. rugpjūčio 31 d. Visos paskolos paimtos po Seimo rinkimų, vadinas, valdant jūsų partijai. Paskaičiavus pajamas ir išlaidas bei visas pastabas išeina maždaug 100 mln. dolerių. Kiek žinome, šitie 100 mln. JAV dolerių ir dalis Lietuvos valiutinių pinigų yra padėta užsienio bankuose su mažesnėmis palūkanomis už gautą paskolą. Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti? Kam naudinga ne įtraukti tuos pinigus, ne pervesti į Lietuvą investicijoms arba lengvatiniams kreditams, o laikyti su mažesnėmis palūkanomis ir kad valstybė patirtų nuostolių?
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš galiu gerbiamajam Seimo nariui atsakyti, kad per pastaruosius dvejus metus valstybė gavo didžiausią dalį bendrų kreditinių išteklių sumos. Tai rodo, kad didėja pasitikėjimas mūsų valstybe. Tenka apgailestauti, kad konservatorių valdymo metais tų kreditinių išteklių nebuvo gaunama, kadangi ekonominis chaosas, kuris tvyrojo, nesudarė prielaidų jiems gauti. (Triukšmas salėje) Nebuvo konservatorių...
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere...
A.ŠLEŽEVIČIUS. Buvo tie patys žmonės, kurie po to tapo konservatoriais. Prieš tai buvę komunistai. Tačiau tai atskira tema.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere! Iš tikrųjų tai atskira tema. Seimo narys K.Antanavičius.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Aš atsiprašau, baigsiu dėl buvusio klausimo dalies. Iš tikrųjų jūsų abejonės iš pirmo žvilgsnio lyg ir pagrįstos, kad dalis Tarptautinio valiutos fondo kreditų laikoma užsienio bankuose su mažesnėmis palūkanomis, negu valstybė moka už kreditinius išteklius. Tačiau tai yra lito stabilizavimo fondo ištekliai. Ir mes negalime sau leisti, kad mūsų valiuta nebūtų padengta užsienio valiuta. Todėl čia lyg ir bendras įspūdis patrauklus, kad mes imame kreditus brangiau, negu juos naudojame, tačiau tokia realija, ir nuo jos negalime nusisukti. Tai yra nenaudinga valstybei, tačiau kitos išeities dabar nėra.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš norėčiau užduoti ponui premjerui, turbūt jau penktajam, tą patį klausimą, kurį aš visada užduodu svarstant biudžetą. Ar yra parengta valstybės išlaidų mažinimo programa, kiek jūs ketinat sumažinti valdymo ir valstybės išlaidas kitais metais? Atskirai, be abejo, programoje bus. Ir kokių išlaidų sąskaita jūs ketinat sumažinti valstybės išlaidas? Ar jūs manot, kad turim didinti pajamas, ar reikia mažinti ir nepamatuotas išlaidas? Ačiū už dėmesį.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Be jokios abejonės, nepamatuotos išlaidos taip pat turi būti mažinamos. Nežinau, kodėl jūs nepaklausėt šeštojo premjero. Sakot, kad tik penkių klausėt. O dėl valstybės valdymo išlaidų mažinimo galimybių noriu pasakyt, kad tai skamba labai populiariai. Sumažinkime valstybės valdymo išlaidas. Tačiau nėra nė vienos valstybės be valdymo. Ir todėl jeigu norime kalbėti apie efektyvų valdymą, suprantama, valdymo sistema turi būti finansuojama. Be jokios abejonės, didėjant sparčiau negu vidutiniškai socialinės srities, švietimo, kultūros, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos ir kitų lyginamiesiems kaštams, santykinai valstybės valdymo išlaidos mažėja. Santykinai. Absoliučiai mes sau nekėlėm tokio uždavinio, ir toks uždavinys nerealus, jeigu mes norime mąstyti. O mes būtent to ir siekiame, kad valstybės valdymas būtų efektyvesnis. Nes, be jokios abejonės, valstybės valdymo kaštai tiesiogiai koresponduojasi su valdymo kokybe.
K.ANTANAVIČIUS. Neatsakėte į klausimą, ar programa bus, ar ne.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baskas.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Vyriausybės programoje...
A.BASKAS. Pone premjere, Vyriausybės teikiamame biudžeto projekte šilumos ir dujų kainų kompensacijai numatyta apie 90 mln. Lt. Numatoma kompensuoti tiems, kurių šeimos nariui per mėnesį tenka šimtas litų pajamų, ir tiems, kurių pajamos dešimteriopai didesnės. Daugeliu atvejų didesnė suma kompensuojama turtingesniems, nes dažniausiai jie turi didesnį plotą už gaunančius mažesnes pajamas. Valdanti partija skelbiasi socialdemokratine, vadinas, socialinio teisingumo partija. Bet valstybės pajamų minėtas skirstymas su tuo nesiderina. Jeigu ši valdžia iš tikro Demokratinės darbo partijos, tai kokią įtaką biudžeto milijardų skirstymas turės nedarbui, darbo našumui, turto panaudojimo naudingumui ir kitiems nacionalinės svarbos makroekonominiams faktoriams...
PIRMININKAS. Prašau dėl temos.
A.BASKAS. Prašau pasakyti, kokius pagrindinius tikslus Vyriausybė pasižada pasiekti naudodama surinktus iš visų apie 3,5 mlrd. litų? Ačiū.
A.ŠLEŽEVIČIUS. Kolega Seimo narys gerbiamasis A.Baskas pateko į Seimą būtent LDDP rinkiminiame sąraše, tai yra gerai išstudijavęs mūsų socialdemokratines programos nuostatas. Ir čia nieko nei pridėsi, nei atimsi. Iš tikrųjų gerbiamajam socialdemokratui A.Baskui galiu patvirtinti, kad būtent tokie teiginiai mūsų pirmiausias uždavinys, o visos priemonės, kurių imtasi ir kurios biudžete suformuotos, nukreiptos į tą tikslą. Aš argumentuoju. Jūs pastebėjote, jog pateikiau informaciją, kad numatytas pusės šilumos kaštų kompensavimas pirmiausia apims socialinio rėmimo reikalingas šeimas. Tai yra socialdemokratinė politika, socialiai teisinga politika, nes apribojimas - 15% šilumos pajamų. Mes manome, kad šio šildymo sezono viso šildymo kaštų krūvio mūsų gyventojai dar nepasirengę priimti. Ir kitų metų šildymo sezono pradžioje, manome, reikėtų priimti sprendimą dėl šimtaprocentinio šildymo kaštų nustatymo. Ir tuomet socialdemokratinė arba socialinė politika bus dar labiau išryškinta. Tačiau ir š.m. projekte ji pakankamai aiškiai matoma.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Jūs ir taip atsakinėjote ilgiau negu numatyta darbotvarkėje. Jūsų paklausė dvylika Seimo narių. Biudžeto tvirtinimo grafikas priimtas. Seimo nariai, kurie negavo atsakymų, nesugebėjo paklausti arba atsakymais nepatenkinti, galės paklausti komitetuose, frakcijose.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekto svarstymas Nr.707(3) (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Projektas Nr. 707(3). Pasisakyti Biudžeto ir finansų komiteto vardu kviečiu Seimo narį... Pabaigai jūs prašėt? Socialdemokratų partijos frakcijos vardu R.Dagys. Kol ateis, dėl vedimo tvarkos Seimo narys K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Neturime Juridinio skyriaus išvadų, Vyriausybės sprendimo. Ką mes čia galime svarstyti? Juridinio skyriaus nėra, Vyriausybės nėra. Siūlau... Mano supratimu, neįmanomas svarstymas.
PIRMININKAS. Jūs turite galvoje gyventojų pajamų?.. Tada siūlyčiau K.Antanavičiui susirasti visus dokumentus, kadangi Juridinio skyriaus išvada yra. Kur jūsų yra, aš nežinau. Aš ir kiti Seimo nariai turime. Aš daugiau nediskutuosiu. Seimo narys R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes paskutiniu laikotarpiu pradedam svarstyti mūsų Mokesčių įstatymo pakeitimus mėgindami juos reformuoti. Aišku, opozicinės partijos atstovui sunku gerai įvertinti būsimus mokesčių pakeitimus, nes kaip atsitiko su pridėtinės vertės mokesčiu... Iš pažiūros normalus mokestis, bet blogai realizuotas, davė neigiamų pasekmių. Aš nesu įsitikinęs, ar ir šitas mokestis taip suveiks, kaip susidaro vaizdas jį skaitant. Manau, gerai, kad visos pajamos... Dabar svarstome įstatymą, kuris visas gyventojų pajamas sudėjo į vieną. Tai socialiai teisingiau, negu yra dabar, tai padės išlyginti tuos nelygumus, kuriuos mūsų mokesčių įstatymai dabar sąlygoja, kai daugiau tiesiogiai apmokestinamas darbo užmokestis. Tikėkimės, kad taip bus. Mano manymu, gerai, kad atsiranda galimybė per neapmokestinamų pajamų dalį socialiai teisingiau sutvarkyti mokesčius, kai žmogus, išlaikantis didesnę šeimą, kai reikia išmaitinti daugiau žmonių... Į tas dalis bus atsižvelgiama, galima bus sujungti jas į vieną vietą. Kartu šitas įstatymas supaprastina ir pačią mokesčių rinkimo tvarką, nustatomas tikslus procentas, o progresyvinė dalis yra paprastai sutvarkoma per neapmokestinamąjį minimumą. Gerai, kad įstatymo projektas numato visuotiną pajamų deklaravimą. Tai galbūt bus vienas iš tų kelių, kai mes pereisim prie visuotino pajamų deklaravimo, nors tai iš tikrųjų būtina kuo greičiau padaryti. Labai gaila, kad mes, Seimo nariai, ant savo kailio neišbandėm Pajamų deklaravimo įstatymo, todėl mums bus sunku iš karto priimti jo taikymą, o būtų taip gera ant savęs išbandyti ir žmonėms pasiūlyti. Manau, įvedus mokestį, pavyks mums spręsti tarpvalstybinio dvigubo apmokestinimo problemas. Tai irgi yra gerai.
Norėčiau apgailestauti, kad iš projekto yra pranykęs nekilnojamojo turto apmokestinimas. Socialdemokratų nuomone, tai tiesiog būtina padaryti, kad mokestis už turtą... Vis dėlto jo sąskaita, išaugusių namų sąskaita, kuri, neaišku, iš kokio pelno ir kokiomis priemonėmis padaryta... Vis dėlto būtų kompensuojami dideli mokesčiai, kurie tenka dirbančiajam. Bet čia, matyt, mes susiduriame su valdančiosios partijos politika. Nežinau, ar ji ryšis taikyti turto mokestį. Bent jau tada reikėtų iš karto pereiti prie atskiro turto mokesčio įstatymo svarstymo, jeigu mes jį iš čia išimam. Nors, mano manymu, jis turėtų likti čia taip, kaip ir buvo iš pradžių sumanyta. Yra šitame įstatyme pastebėta kai kurių neapibrėžtumų, kurie, mūsų manymu, galėtų padaryti šitą įstatymą ne tokį veiksmingą ir efektyvų. Bet mes konkrečias savo pastabas ir pasiūlymus pasakysime siūlydami pataisas konkretiems įstatymams. Todėl manau, kad šitas įstatymas gali būti toliau svarstomas. Aišku, socialdemokratai iš anksto nori pasakyti, kad rems alternatyvas 15, 18, 24 straipsniams. Šių įstatymų įgyvendinimas pareikalaus daug pastangų pertvarkant mokesčių inspekcijos darbą ir mokesčių mokėtojų... Pareikalaus daug pastangų informuoti mokesčių mokėtojus, kokia nauja tvarka ir pan. Bet man atrodo, kad jeigu mes protingai jį realizuosim, šitas įstatymas prisidės prie mūsų mokesčių sistemos reformos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kol į tribūną ateis Seimo narys J.Veselka, dėl vedimo tvarkos vėl K.Antanavičius.
K.ANTANAVIČIUS. Aš noriu perskaityti, kas parašyta pateikime. “Pateiktas projektas parengtas komitete apsvarsčius Vyriausybės rugpjūčio 30 d. projektą ir dauguma komiteto siūlomų pakeitimų suderinti su projekto rengėjais, o kiti, kuriems reikia Vyriausybės sprendimo, bus pateikti kaip alternatyva.” Visos išvados, gerbiamasis pone Bičkauskai, yra ne tam projektui, o kitam projektui. Todėl jeigu laikytumės Reglamento, mes neturime šito projekto svarstyti, nes neparašyta, kad tai yra pataisos, o yra pateikiamas naujas projektas. Ačiū, kad jūs perskaitot.
PIRMININKAS. Ačiū, kad jūs mane pamokėte, bet šitai pasakyti jūs turėjote tada, kai mes svarstėme darbotvarkę. Iš tikrųjų tada turbūt būtų buvę galima įsiklausyti į jūsų pasakymus. Tiktai tai darykite laiku. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, pateiktas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo projektas iš tikrųjų atitinka klasikinės rinkos ekonomikos modelį. Todėl jis sveikintinas. Bet tai, ką pasakė socialdemokratai, ir daugiau bus įvairių (...), dėl kai kurių šito įstatymo dalykų reikėtų rimtai padiskutuoti. Mes priimame vieningą 33% ir nediferencijuotą pajamų mokestį. Tai atitinka rinkos ekonomiką turinčių valstybių mokesčių srities praktiką. Bet, kaip įprasta tokiose valstybėse, ir pajamų mokesčio, ir pelno mokesčio normatyvas yra vienodas. Pas mus, kaip žinote, skiriasi 4%, todėl ar nereikėtų būtent įteisinant pajamų mokestį apsispręsti, ar pajamų mokestį sumažiname iki 29%, ar, atvirkščiai, pelno mokestį padidiname iki 30%, 31%, 32% ar 33% todėl, kad tada logiškai veiktų sistema, kad visos pajamos apmokestinamos vienodu mokesčiu.
Toliau. Aš manau, reiktų labai gerai padiskutuoti, kad vieningas mokestis įtvirtinamas tada, kai gerai ir tvarkin-gai veikia kiti mokesčiai, visų pirma nekilnojamojo turto mokestis, veikia vieningas pridėtinės vertės mokestis, nėra dotuojamų kainų, įvestas ir veikia visuotinis pajamų deklaravimas, o tuo pagrindu dar gerai veikia socialinio aprūpinimo sistema. Štai šitos visos sistemos, kaip vieningos sistemos, Lietuvoje kol kas nėra. Todėl ir prireiks nemažai laiko, kad šita sistema, kaip vieninga sistema, labai gerai pradėtų veikti. Todėl, nustatydami vieningą fizinių asmenų pajamų mokestį, mes vis dėlto esame šiandien palankesni turtingesniems negu neturtingiems. Kaip žinote, per šiuos rinkimus laimėjo pažiūros, kur daugiau socialinio teisingumo, o ne vien turtingųjų skatinimas. Todėl pagal šitą mokesčių sistemą turime klasikinę rinką, bet vis dėlto reikėtų pagalvoti, kaip didesniu mastu paimti asmeniniam vartojimui skiriamas turtingesniųjų pajamas. Tai, manau, iš tikrųjų atitiktų tuos balsavimo rezultatus, kuriuos mes šiandien turime Seime.
Toliau. Beveik visose klasikinės rinkos ekonomikose dividendai yra neapmokestinami. Logiškai lyg ir pas mus einama prie tokios tvarkos. Bet atsiminkime kelis svarbius momentus. Pirma. Privatizavimas vyko priėmus neteisingus įstatymus. Kaip žinote, valstybė atsisakė savo pelno palikdama kolektyvams, iš to pelno dideliu mastu vyko privatizavimas. Dar čekiai buvo išdalyti irgi veltui nepriklausomai nei nuo darbo stažo, nei nuo uždirbtų pajamų ir viso kito. Todėl logiškai atsižvelgiant į tą mūsų privatizavimo specifiką, mano galva, būtų tikslinga dividendus apmokestinti todėl, kad vis dėlto tas žmogus uždirba pinigų ir įsigyja visą šitą turtą tvarkingai, nepiktnaudžiaudamas arba neteisingai suformavus politiką.
Yra numatyta palūkanas už indėlius taip pat apmokestinti. Visa tai gali būti priimtina, bet atsiminkim, kad mūsų visas tas reformas indėlininkai, kurie sukaupė pinigus labai sunkiai dirbdami, buvo ypač nuskriausti. Todėl apmokestinant palūkanas, matyt, reikėtų paieškoti tokios formuluotės, kad kol nebus atstatyti ar kitokiu būdu kompensuoti iki tam tikro lygio indėliai, kad tiems žmonėms palūkanos nebūtų.., o tiems, kurie naujai deda arba pasiekę jau tam tikrą lygį, čia palūkanas reikėtų... Kaip tai surasti, matyt, mums reikės gerai padiskutuoti svarstant atskirus straipsnius, kadangi tai labiau atitiktų socialinio teisingumo principus. Matau, man jau dega lemputė, todėl dar viena pastaba.
Kadangi mes daugelyje įstatymų vis įrašome tuos 0,03% delspinigių, o jie gali labai kisti, todėl ar nevertėtų atskirame įstatyme tuos delspinigius nustatyti, kad nereikėtų pagal kiekvieną įstatymą jų koreguoti. Daugiau pastabų negaliu pasakyti, kadangi man gerbiamasis E.Bičkauskas uždegė lemputę. Ačiū už dėmesį. Kitas pastabas pateiksiu kaip alternatyvas straipsniams.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas po kelis kartus buvo svarstytas Vyriausybėje bei Biudžeto ir finansų komitete. Deja, neišspręstų ar dar spręstinų klausimų įstatymo projekte liko. Apie tai dalinai liudija ir įstatymo projekte esančios alternatyvos.
Dėl laiko stokos norėčiau pakalbėti tik dėl 15 straipsnio esmės ir pajamų deklaravimo principinių klausimų. 15 straipsnio esmė - teisė į neapmokestinamą pajamų minimumą, įgyvendinama per kiekvienam Lietuvos gyventojui išduodamą griežtos atskaitomybės formos pažymą. Tokiu būdu tik pagaminti ir užpildyti reikės apie 5 mln. pažymų iš karto ir maždaug po milijoną kiekvienais metais. O kur visas aiškinamasis darbas Lietuvos gyventojams, įskaitant ir specialistus? Be to, nereikėtų pamiršti pažymų apyvartos (gauti, pristatyti, paaiškinti, priimti), taip pat jų apskaitos ir kontrolės. Apyvarta ir apskaita vyktų pas visus Lietuvos gyventojus, visus darbdavius, t.y. įmones, įstaigas, organizacijas, savininkus, telkiančius darbuotojus, bei kitus ir mokesčių inspekcijose. Kontroliuotų darbdaviai ir mokesčių inspekcijos. Ar galima tokį klausimą be rimtų diskusijų Seime ir už jo ribų paskubomis spręsti? Aš manau, dar reikia diskutuoti ir Seime, ir su gamybininkais bei specialistais panaudojant visas masinės informacijos priemones ir ieškoti alternatyvių sprendimų.
Vienas iš tokių alternatyvių sprendimų jums ir siūlomas. Jo esmė - atsisakyti neapmokestinamų pajamų minimumą fiksuojančių pažymų. Išeliminuojami iš anksčiau minėtų pažymų gamybos, apyvartos ir apskaitos visi Lietuvos gyventojai, mokesčių inspekcijos ir, žinoma, darbdaviai, kadangi pažymų nebus. Tam tikra darbų apimtis siūlomame variante priskiriama seniūnijoms. Šeimos atsakingų asmenų arba vadinamųjų šeimos galvų pasų spaudavimas ir informacijos apie neapmokestinamą pajamų minimumą įrašymas. Ta pati darbų apimtis, kaip ir pagrindiniame variante, liks pas darbdavius. Visa darbo užmokesčio, įskaitant ir neapmokestinamų pajamų minimumus, apskaita būtų vykdoma pas darbdavius bendra tvarka. Minėtą procesą kontroliuotų tiek darbdaviai, tiek mokesčių inspekcijos taip pat bendra tvarka. Kaip jau buvo minėta, šeimos atsakingo asmens arba šeimos galvos pase reikėtų parodyti šeimos narių arba pagal įstatymą galinčių būti pirmos eilės įstatiniais įpėdiniais, t.y. nedirbančių vaikų, nedirbančių invalidų ir pensininkų neapmokestinamų pajamų minimumų dydžių duomenis. Siekiant išvengti šiems duomenims patvirtinti įvairių pažymų išrašymo būtų galima panaudoti arba minėto spaudo pase turinį, arba seniūnijos atsakingų darbuotojų įrašus, paso, kitus įrašus vietoje. Manau, svarstymo metu galima rasti visiems priimtiną sprendimą. Žinoma, būtų galimi ir kiti variantai be minimų pažymų rašymo.
Kur kas daugiau dar neišspręstų klausimų įstatymo projekte yra palikta dėl pajamų arba dėl turto ir pajamų deklaravimo. Visų pirma iš šio įstatymo projekto dar neaišku, kiek ir kokių bus įstatymų pajamų arba turto ir pajamų deklaravimo klausimams spręsti. Pagal pateiktą įstatymo projektą jų palikta ne mažiau kaip trys. Šis, Prezidento dekretu pateikiamas ir veikiantis “Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo”. Tad kodėl trys? Ar visi būtini? Į šiuos ir kitus klausimus įstatymo projekte nerandama atsakymo. Deklaruodami tik pajamas ir neturėdami galimybių kontroliuoti pajamų per jų panaudojimą, mes tik imituosime pajamų deklaravimą, o ne jas deklaruosime. Tai mes jau kartą sėkmingai padarėme keisdami talonus į litus, turiu omenyje, pinigų deklaravimą. Ir rezultatus žinome. Ar vienos pamokos mažai? Iš šio įstatymo projekto nematyti vietos jau minėtam, veikiančiam Brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo įstatymui.
Todėl pateikti pagrindiniame 24 straipsnyje pajamų deklaracijos duomenys negali būti laikomi išsamiais. Siekiant išvengti neapibrėžtumo ir siūloma 24 straipsnio alternatyva. Šiuo atveju atsiranda galimybė ir būtinumas ne tik deklaruoti pajamas, bet per jų panaudojimą, t.y. turtą, investicijas, vertybinius popierius, labdarą ir kontroliuoti jų panaudojimą. Žinoma, tai priklausys nuo deklaracijos turinio pildymų. Paliktos skylės drambliams išlįsti vėl perniek pavers visas geras pastangas.
Įstatymo projekte neatsakyta į klausimą, kokias pajamas deklaruosime. 24 straipsnyje nurodyta, kad deklaruojamos visos per kalendorinius metus gautos pajamos, tačiau 26 ir 29 straipsniuose jau kalbama tik apie apmokestinamąsias pajamas. Nors 24 straipsnyje deklaracija yra skirta pajamų deklaravimui, tačiau 28 ir 29 straipsniuose kalbama ne vien apie pajamas, bet ir apie turtą. Įstatymo projekte visiškai neaptarti turto ir pajamų deklaravimo etapai. Daugumai specialistų aišku, kad vienu metu turto ir pajamų deklaravimo procesas negali apimti visų Lietuvos Respublikos gyventojų. Reikėtų išskirti mažiausiai du etapus. Apie etapus aš jau kalbėjau anksčiau, kai buvo svarstomas projektas.
Neaptartas deklaracijų duomenų skelbimo klausimas. Turime omeny pareigūnus ir tarnautojus. Jei ir laikytume turto ir pajamų deklaravimą šio įstatymo projekto gerąja dalimi, statine medaus, tai jį galutinai sugadintų paskutinė šio straipsnio pastraipa - kaip deguto šaukštas. Joje visas mūsų pastangas ir gerus norus dvejiems metams pakeičia paprasčiausias mafijozo, korumpuoto asmens ar kito nusikaltėlio pareiškimas. Jame šis “didvyris” nurodo, kad kita veikla neužsiiminėjo. Jis paprasčiausiai ėmė kyšius, reketavo, valstybės biudžetui skirtas baudas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, laikas.
J.LISTAVIČIUS. ...dėjo į kišenę, už neteisėtas lėšas privatizavo gamyklas, bankus. Už visa tai jis bus tik pagirtas, kad laiku parašė pareiškimą ir išsiuntė mokesčių inspekcijai. Ar galima dar labiau tyčiotis iš dorų žmonių ir paprastus mokesčių mokėtojus kvailinti, man sunku įsivaizduoti. O kas bus po dvejų metų?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary...
J.LISTAVIČIUS. Juk mes jau vienerius metus prašvilpėm. (Baigiu.) Taigi ieškokime, ieškokime ir dar kartą ieškokime šieno kupetoje adatos ir vaizduokime, kad ant sprando užsirangiusio gal ir ne vieno smauglio nejaučiame, nematome, nors akys nuo užspaustos gerklės jau lenda ant kaktos. Pasižiūrėkime atidžiau, kokiu principu formuojamos 1995 metų valstybės biudžeto pajamos. Ar nepamatysime paminėto principo požymio?
Siūlau nepritarti įstatymo projektui po svarstymo ir ieškoti kiek galima geresnių jau nuskurdintų Lietuvos gyventojų lūkesčius atitinkančių pajamų mokesčio skaičiavimo ir 1995 metų valstybinio biudžeto formavimo sprendimų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį P.Jakučionį. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tos mintys, kurios nuskambėjo, yra labai svarbios, bet aš manau, kad daug Seimo narių turi taip pat labai svarbių minčių. Tiesiog prašau padaryti taip, kad pačios svarbiausios mintys tilptų į penkias minutes, ir stengtis neatiminėti laiko iš kitų Seimo narių.
Seimo narys ponas P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis Seime! Įstatymas, kurį svarstome, labai svarbus, susijęs su visų gyventojų interesais. Todėl, mano nuomone, pirmiausia reikėtų, kad jis būtų paskelbtas spaudoje, kad gyventojai susipažintų. (Balsas iš salės) Na, čia sako, buvo, bet tas įstatymas yra tiek pakitęs, jog galima sakyti, kad nebuvo.
Daugeliui projekto nuostatų būtų galima iš tikrųjų pritarti, tačiau yra tokių neaiškių ir abejotinų, ir net nepriimtinų formuluočių, apie kurias čia jau buvo kalbėta. Mano nuomone, pirmiausia keista nuostata yra imti mokesčius už pensijas, stipendijas arba socialines pašalpas, kurios yra bent tris kartus mažesnės už realų minimalų gyvenimo lygį. Be to, ir pensijų dydis pagal naują įstatymą yra apribotas iki 500 litų. Tai ką mes tenai surinksime? Įplaukų iš tokių mokesčių į biudžetą bus mažiau nei išlaidų skaičiavimams ir žmonių nepasitenkinimo. Dar ne visai seniai Prezidentas per televiziją visiems aiškino ir pažadėjo, kad tokių mokesčių nebus, o dabar įstatyme jie vėl yra numatomi. Mano nuomone, reikia keisti 6, 12, 14, 17 straipsnių nuostatas šiais klausimais. Yra neaišku dėl 12 straipsnio 22 punkto, kur yra paveldėjimo ar dovanojimo būdu gautų pajamų neapmokestinimas, nes Seime dabar svarstomas paveldėto ir dovanoto turto mokesčio įstatymas. Tai viename įstatyme bus neapmokestinama, o kitame įstatyme apmokestinama. Reikia aiškiau suformuluoti 12 ir 14, galbūt 15 straipsniuose esančių mokesčių, lengvatų invalidams ir pensininkams taikymą, nes neaišku, ar tie koeficientai (1,5 ir 0,6 PNM) gali būti sumuojami šiems žmonėms, ar jie tą 0,6 gali perduoti tik kitiems asmenims.
26 straipsnis numato dvigubą dokumentų, patvirtinančių išmokėtas sumas ir išskaitytus mokesčius, išdavimą. Tai, atrodo, yra perteklinis apsidraudimas.
Kituose straipsniuose, t.y. 26, 29, 30 išvardytos labai griežtos sankcijos už neteisingą pajamų deklaravimą. Ypač fiziniams asmenims jos yra net griežtesnės nei įmonėms, kurios turi kvalifikuotus apskaitos darbuotojus. Dėl to apsirikęs žmogus gali labai nukentėti visai be reikalo.
Labai trumpi terminai yra duoti pareikšti skundams dėl sprendimų mokesčiams mokėti. Atrodo, kad ligos ar išvykimo atveju fiziniams asmenims nėra kam jų panaudoti ir jie ta apskundimo teise negalės pasinaudoti.
33 ir 34 straipsniuose minimas įstatymo įsigaliojimas, tvirtinami jo priedai ir tai įforminama įstatymu. Turbūt būtų geriau tai įforminti nutarimu.
Atrodo, kad šis įstatymas negalės pradėti veikti, kol mokesčių inspekcijos nebus aprūpintos specialiomis kompiuterių sistemomis. Prisiminkime kad ir problemą su kasos aparatais, atrodo, tokią menką. Kol nebus parengti ir patvirtinti priedai, minimi 34 straipsnyje, o tam gal prireiks dvejų metų, t.y. kol baigsis Seimo ir Vyriausybės kadencija, dėl to Seimas turėtų pakartotinai priimti Prezidento nepasirašytą Valstybės pareigūnų ir tarnautojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą ir šis galėtų pradėti veikti jau nuo Naujųjų metų.
Dėl viso to, ką aš išdėsčiau, man atrodo, kad reikėtų padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką ir jį pataisyti pagal Seimo narių pastabas, kurioms aš pritariu. Na, ir dar kartą, man atrodo, reikėtų naują, perredaguotą įstatymą paskelbti spaudoje. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymas yra tikrai reikalingas, seniai pribrendęs, bet vis dėlto jame yra daug kas taisytina ir, svarbiausia, jame labai pasigedau socialinio teisingumo principo. Gerai, kad mes pasakom, ką ir kaip apmokestiname, ką paliekame neapmokestintu, gerai, kad apibrėžiame mokesčio objektą. Bet yra labai blogai, kai susismulkiname net iki tokių dalykų, kurie faktiškai yra nesukontroliuojami. Pavyzdžiui, pajamos natūra, nemokamos arba lengvatinės paslaugos bei prekės. Gerbiamieji, juk tai kaip tik atsisuka prieš eilinius žmogelius, artėjančius prie socialinio remtinumo ribos. Nes turtingas žmogus tokiomis paslaugomis nesinaudos ir, aišku, jam tai bus nereikšminga. Manau, kad labai negerai, jog yra apmokestinamos socialinės pajamos. Tai yra nurodyta 6 straipsnyje, pavyzdžiui, bedarbio pašalpos, socialinės pašalpos. Iš tikro šitų žmonių gaunamos pajamos yra labai nedidelės, jų tikrai nereikėtų apmokestinti.
Manau, kad vis dėlto netinkamas ir gerokai daug ką žlugdantis yra pajamų mokesčių tarifas. 33% nuo apmokestinamų pajamų, gerbiamieji, tai žiūrint kam. Čia, matyt, taip pat reikalinga diferenciacija. Vienaip toks procentas atrodo eiliniam žmogui, tarnautojui, darbininkui ir kitaip - įmones, fabrikus turinčiam žmogui. Žinoma, net ir verslininkui, reikalaujant iš jo tokio dydžio mokesčių, reikia šiokių tokių ir garantijų, ir tam tikros paramos. Visų pirma mes jam turim parodyti, kad jis bus išvaduotas nuo šešėlinės mokesčių inspekcijos, kuri lengva ranka susišluoja ir susirenka labai didelę dalį mokesčių, kurie tikrai būtų reikalingi valstybei ir, matyt, kuriuos tas pats verslininkas lengvai sumokėtų, jeigu jam nereikėtų mokėti antrajai inspekcijai.
Žinoma, negerai, kad apmokestinami dividendai. Aš nevisiškai prieš dividendų apmokestinimą, bet čia reikalinga diferenciacija. Jeigu pajamos didelės, aišku, reikia apmokestinti. Bet atsižvelgiant į tuos rezultatus, kurie pastaruoju metu įvyko, kai žmonių kišenės buvo iškratytos, indėlininkų kišenės iškratytos, vis dėlto į tai reikėtų atsižvelgti. 12 straipsnio 14 punkte nepagrįstai nustatytas pajamų už parduotą turtą apmokestinimas. Gerbiamieji, jei tai daroma ne verslo tikslais, juk tai yra dvigubas apmokestinimas. Jeigu žmogus teisėtai gavo kokių nors lėšų, jis jau atsiskaitė su valstybe. Tai kaip galima antrą kartą iš žmogaus reikalauti, sakykime, jeigu jis jam perleido nedidelį kiekį daiktų, ypač sau, savo poreikiams įsigytų daiktų, turto, antrą kartą reikalauti mokesčių? Čia reikia labai rimtai apgalvoti. Čia yra socialinė neteisybė.
Manau, yra nepagrįstas ir avansinis mokesčių mokėjimas, numatytas 20 straipsnyje. Manau, kad tai sudarys vien painiavą, didins mokesčius, surinkimo aparatą, aišku, didins mokesčių naštą.
Nemanau, kad teisingas ir vien tik pensijas gaunančių asmenų pajamų deklaravimas. Manau, kad tokios deklaracijos tikrai nieko gero neduos, kad tas pajamų deklaravimas tokiems žmonėms yra atidedamas dvejiems metams. Vietoje to jie turi duoti pareiškimą.
Baigdamas aš norėčiau paminėti, kad šis įstatymo projektas yra dar žalias, yra taisytinas ir prie jo reikia gerai padirbėti. Aš kviečiu jam nepritarti.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras. Būkite malonus, į tribūną. Tada minutėlę palaukite.
A.VAIŠNORAS. Aš manau, kad šiandieną neisiu į tribūną. Tribūnoje jau buvo pasakytos pagrindinės mintys arba dauguma tų minčių, kurias aš norėjau pasakyti. Neužimsiu daugiau laiko, negu skirta. Aš tiktai noriu pasakyti viena: tai iš tiesų yra įstatymas, kuris aktualus kiekvienam iš mūsų, kiekvienam gyventojui, ir iš tiesų jis yra labai svarbus.
Prisimename, kaip priėmėme Pensijų įstatymą. Kiek buvo diskusijų, ir Pensijų įstatymu žmonės nepatenkinti. Prieš priimant tokius įstatymus, kurie ypač reikalingi ir ypač svarbūs, Lietuvos visuomenė nuo didelio iki mažo (įstatyme taip ir yra parašyta)... Manau, kad turėtų būti atlikti socialiniai ir ekonominiai tyrimai, koks bus to įstatymo efektas. Taip pat, koks bus efektas priėmus šį įstatymą gyventojų pragyvenimo lygiui ir taip pat psichologinis efektas. Manau, turėtų būti paskelbtas naujai masinės informacijos priemonėse. Kita vertus, manau, kad ne šį įstatymo projektą reikia skelbti masinės informacijos priemonėse, bet tą įstatymo projektą, kuris bus papildomai parengtas, nes iš tiesų šis įstatymas yra labai žalias. Pono J.Veselkos mintys, jog jis atitinka rinkos ekonomikos modelį, na, galbūt yra teisingos, tačiau reikia nepamiršti viena, kad pas mus kol kas yra ne rinkos ekonomika, o mafijozinė ekonomika. Mes Lietuvoje kol kas einame ne savo piliečių interesų tenkinimo keliu, o mes einame savo piliečių nepasitenkinimo kėlimo keliu. Negrąžinami namai, negrąžinama žemė, yra blokuojama nuosavybė, grįžtama prie centralizuoto valdymo. Na, ir aš nemanau, kad šiuo metu mes einame į rinkos ekonomiką. Ko gero, gyvename labai efektyviai imdami užsienio paskolas, ir nežinia, kada mes galėsime atiduoti.
Girdėjome, kaip bus formuojamas 1995 metų biudžetas, girdėjome, kaip yra laikomi pinigai užsienio bankuose nuostolingai Lietuvos valstybei. Vieną kartą atsiriš ta kraitelė, kaip buvo Rusijai su rubliu, ir pamatysime, kad iš tiesų lito stabilizacija yra dirbtina.
Manau, kad šiame įstatyme yra labai daug netikslumų ir labai daug neapgalvotų vietų. Mano kolegos minėjo bedarbių pašalpas, apmokestinimą, pensijas ir t.t., ir t.t. Parengtas įstatymas, kuris sulygina visus: ir didelius, ir mažus. Nežinau pasaulyje valstybės, kur būtų vienodi įstatymai taikomi bet kokioms pajamoms. Tarifas 33% gali būti nustatytas kaip pagrindas, bet jis turi būti diferencijuotas ir paskui Vyriausybės nutarimu priimtos kokios nors žirklės, nes šiuo metu iš tiesų yra neteisinga.
Neseniai svarstėme įstatymo projektą, kur bus iš gyventojų atimami investiciniai čekiai. Manau, kad jie bus atimti, ir apmokestinti dividendus yra neteisinga, tuo labiau kad mes visai neseniai nutarėme tuos pačius žmones nuskriausti, kurie nepanaudos savo investicijų.
Siūlau šio įstatymo projektui nepritarti, atiduoti jį tobulinti ir tik po to skelbti spaudoje arba dabar skelbti, kad mes iš visuomenės gautume daugiau atsiliepimų.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, esu visiškai įsitikinęs, kad jeigu mes paskelbsime spaudoje šį įstatymą dar kartą, absoliuti dauguma atsakymų bus neigiami, kaip ir visais atvejais, kada kalbama apie naujus mokesčius.
Norėčiau truputį sukonkretinti, džiaugdamasis, kad ministras klauso ir yra čia. Noriu atkreipti dėmesį į kitus straipsnius: į 6 ir 12 straipsnius. Šis kreipimasis būtų būtent dėl socialinių išmokų srities. Reikalas tas, kad šiuo metu kartu svarstome ištisą pensijų įstatymų paketą. Tas pensijų įstatymų paketas susideda ne tiktai iš draudiminės pensijų dalies, bet ir iš valstybinių pensijų. Valstybinės pensijos nukentėjusiems, valstybinės pensijos nusipelniusiems, valstybinės rentos mokslininkams, šalpos pensijos.
6 straipsnyje aš pasigendu visos socialinių pajamų skalės. Kodėl visos? Mes priėmėme Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Šiuo įstatymu mes tiems žmonėms, kurie iki šiol turėjo teisę išeiti lengvatinėmis sąlygomis 10 arba 5 metais anksčiau laiko į pensiją, pasakėme: nebegalime jūsų išleisti anksčiau, mes jums mokėsime kompensacines išmokas. Taigi tos kompensacinės išmokos nėra nei pašalpos, nėra nei pensijos. Jos yra kompensacinės išmokos. Todėl, jeigu 6 straipsnyje jų tiksliai neįvardysime kaip socialinių pajamų, ir jeigu 12 straipsnyje neatsižvelgsime, kad tos kompensacijos yra išmokamos dar žmogui dirbant, kada susideda suma tų pajamų, faktiškai mes padarysime parodiją iš to, kad žmogui norime kompensuoti. Mes atimsime didelę dalį. Todėl šių pajamų, kurias žmogus gauna socialinių išmokų ir kompensacijų forma, jokiu būdu negalima laikyti apmokestinamomis pajamomis ir čia jos visiškai negali būti sumuojamos.
Atskiras dalykas. Štai turime įstatymą apie vadinamąją (...) darbo sutartį ir galimybę atleisti darbuotoją dėl reorganizacijos ar kitų dalykų, kada tai yra ne darbuotojo iniciatyva, o paties darbdavio iniciatyva. Štai darbdavys sudaro sąlygas ir išleidžia, išstumia žmogų iš savo įmonės ir jam išmoka išeitinę dviejų mėnesių atlyginimo dydžio pašalpą. Čia yra ne kas kita kaip vienkartinė kompensacija. Tačiau pažiūrėkime į mūsų 12 straipsnį, kas bus. Atimsime 115 Lt ir gausime tokią sumą, vienu kartu išmokamą dviejų mėnesių sumą, ir iš to atimsime dar 40% to žmogaus realios kompensacijos.
Mes savo komitete specialiai tam paskyrėme posėdį. Nežinau, ar mums reikia dar prašyti, mes ir taip galime teikti savo siūlymus, bet mes komitete labai norėtume pedantiškai į šį dalyką pasižiūrėti. Galbūt kviestume iš Finansų ministerijos žmones pasvarstyti, kokiais atvejais pas mus būtų dvigubas apmokestinimas. Tokio dalyko aš nenorėčiau leisti.
Apskritai, kas susiję su išmokomis iš socialinio draudimo lėšų, man atrodo, yra visiškai aišku, kad tai yra vieną kartą apmokestinta. Tuo tarpu išmokos iš valstybinio biudžeto, sakykime, valstybinės pensijos, taigi tos valstybinės nusipelniusių žmonių pensijos nėra draudiminės, žmogus neįmokėjo. Faktiškai į biudžetą mokėjo visi mokesčių mokėtojai. Todėl čia turėtų būti padarytas skirtumas. Išmokos, kai jos eina iš socialinio draudimo arba kitų draudiminiu pagrindu sudarytų fondų, ir iš valstybės biudžeto, apmokestinimas turi skirtis.
Dar vienas neaiškumas kilo. Man ne visai aišku 6 straipsnyje. Jeigu mokestį moka už tas pajamas nuolatiniai Lietuvos gyventojai... Ten toliau kalbama apie tas pajamas, kurios ateina iš Lietuvos institucijų. Štai Lietuvoje gyvena tam tikra kategorija žmonių, kurie gauna išmokas arba pensijas, specialias pensijas, kitos valstybės biudžeto sąskaita. Jie šiame įstatyme yra praleisti pro ausis. Aš suprantu, kad ten jų irgi niekas neapmokestins tam “faterlande”, iš kur jie gauna. Ir jeigu mes čia nieko nesureaguosime... Mes sureaguojame savo pensininkus apmokestinti, bet nesureaguojame anų pajamų apmokestinti. Tai nėra socialinė teisybė. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis - Biudžeto ir finansų komiteto vardu Seimo narys ponas A.Rudys. Labai prašau, jeigu galima, konkrečiai ir trumpai.
A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia aš noriu pasakyti tokį dalyką, kad pateiktame projekte yra alternatyvos. Pirmoji iš tų alternatyvų yra komiteto daugumos nuomonė, paprastai suderinta su Finansų ministerijos atstovais, antroji alternatyva paprastai yra mažesnės komiteto narių dalies alternatyva. Manau, kad komitete balsavimų nevyko, buvo skirtingi argumentai, ir anksčiau ar vėliau Seimui reikės apsispręsti.
Štai ką noriu būtinai pabrėžti. Dėl pajamų deklaravimo. Šis įstatymas savo galutinę formą įgijo tada, kai buvo atmestas pareigūnų pajamų deklaravimo įstatymas. Todėl neabejotinai geriau buvo priimti tokį, negu nepriimti jokio. Labai nesunku, jeigu mes priimtume tokį, koks dabar, priėmus bendrą turto deklaravimo įstatymą, tuos kelis straipsnius išbraukti ir parašyti vieną paprastą frazę, kad apmokestinamos pajamos nustatomos pagal to įstatymo nustatytas deklaracijas. Ir viskas. Tai sumažintų diskusijų, kurių metu buvo sulaužyta daug iečių.
Noriu pasakyti pastabą ponui J.Listavičiui ir kitiems kalbėjusiems. Šis teikiamas įstatymas neturi jokio ryšio su 1995 metų biudžeto pajamomis. Joms galioja dabartinis Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas.
Dėl skelbimo. Buvo skelbta. Įstatyme sukaitalioti straipsniai vietomis, po to, kai buvo gauti atsiliepimai. Viskas. Vienintelis didelis, esminis pakeitimas yra dėl to, dėl ko čia vėlgi iečių labai daug laužoma, - dėl pensijų apmokestinimo. Anksčiau buvo be išlygų pensijos apmokestinamos, o dabar žengtas žingsnis kitoks. Nustatyta, kad pensijos iki pusantro (jeigu manęs atmintis neapgauna) PNM neapmokestinamos pagal vieną straipsnį, o pagal kitą straipsnį, be to, pensininkai gauna 0,6 PNM dydžio atleidimą, neapmokestinamą minimumą. Vadinasi, iš viso jie turi 2,1... dvigubai daugiau negu paprastas dirbantis žmogus.
Visiškai aš negaliu priimti pastabos, kad pensijos negali būti apmokestinamos dėl to, kad jos buvo apmokestintos. Tai ponas J.Beinortas puikiai žino, kad 30%, ką moka darbdavys, yra paimama prieš mokesčių tarifą, tiek pelno, tiek gyventojų pajamų mokesčio. Problema dėl 1% dabartiniame projekte irgi išspręsta. Jis bus atimamas anksčiau, prieš taikant šį tarifą.
Dėl tarifo dydžio. Šiuo atveju Seimui reikia apsispręsti ir priimti kokį nors... Čia yra politinis sprendimas. Įrašykime 2%, bus 2%, įrašykime 60%, bus 60%. Čia yra politikos, o ne įstatymo kūno reikalas.
Ką dar norėčiau pasakyti? Palyginti aukštas neapmokestinamas minimumas, kuris yra planuojamas čia, šio įstatymo idėjoje, suderintas su palyginti aukštu ir proporciniu tarifu išsprendžia šią socialinę problemą. Didelė dalis Lietuvos žmonių iš viso nemokės šio mokesčio. Aišku, tie, kurie gyvena iš pensijos, tie, kurie gyvena iš nedidelio darbo užmokesčio, ir tie, kurie turi gausias šeimas. Paimkite ir atlikite savo elementarų skaičiavimą pagal koncepciją, kuri įrašyta pradžioje. Dabar PNM turi būti 115 Lt. Orientuojamasi į vidutinę pensiją. Manau, kad dabar nereikia kalbėti apie diferencijuotus tarifus ir kitus. Priėmus dabartinį įstatymo projektą, vien iš tų žmonių, kurie gyvena iš darbo užmokesčio, biudžeto įplaukos per metus sumažėtų apie 500 mln. litų. Čia iš karto jums atsakymas tiesus dėl socialinės teisybės. Pats ryškiausias pavyzdys. Tiems, kurie gyvena iš kitų šaltinių, šis mokestis sumažinamas lygiai tiek pat, kiek ir tiems, kurie turi mažus šaltinius, ir todėl jis, išlikdamas progresyvinis, išsprendžia šią socialinę problemą.
Noriu pasakyti, kad sankcijas už nedeklaravimą, už vėlavimus, už visa kita taip pat bus galima išbraukti iš šio mokesčio projekto, jeigu Seimas iki jo priėmimo patvirtins bendrą mokesčių įstatymą, kuris turi pirmenybę prieš šį įstatymą. Jis nustatys visus tuos bendrus visiems mokesčiams dalykus.
Paskutinė pastaba, nes čia lemputė intensyviai šviečia. Aš pasakyčiau, ką reiškia padaryti šio įstatymo svarstymo pertrauką. Tai reiškia, kad deklaravimas realiai prasidės metais vėliau - 1997 metų pradžioje, jeigu šiandieną mes to nepatvirtiname. Todėl, kad pasirengimas šiam pajamų deklaravimui ir civilizuoto pajamų mokesčio ėmimo pradžia yra labai didelis skirtumas, reikia didžiulio pasirengimo. Reikia ištisos programos, kaip pradėti realizuoti šį mokestį. Metų pasirengimas yra minimumas, ko reikia Finansų ministerijai ir ko reikia Mokesčių inspekcijai. Todėl aš siūlau šiandieną apsispręsti, balsuoti už tai, kad būtų baigta svarstymo procedūra, ir toliau pateikti savo alternatyvas komitetams, jeigu nepatenkins kokių nors alternatyvų autorių, pateikti plenariniame posėdyje. Aš manau, kad lapkričio mėnesį šis įstatymas vis dėlto turėtų būti priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakančiųjų sąrašas baigtas. Labai prašau gerbiamųjų Seimo narių atleisti, kad šiek tiek užtęsiau posėdį, bet, manau, sprendimą dabar reikia priimti.
Ar finansų ministras norės tarti keletą trumpų konkrečių žodžių? Jeigu nenorės, mes patys... Deja, norės. Finansų ministras ponas E.Vilkelis.
E.VILKELIS. Aš labai trumpai. Kadangi į daugumą klausimų, kuriuos aš buvau pasižymėjęs, atsakė gerbiamasis A.Rudys ir mes glaudžiai su Biudžeto ir finansų komitetu šį projektą nagrinėjome, gal aš irgi pasakyčiau Vyriausybės poziciją akcentuodamas, kad tikrai nereikėtų vilkinti šio įstatymo priėmimo. Visi komitetai, kurie dar kartą nori detaliai išsiaiškinti, kam šis įstatymas svarbus, prašom, pas mus ministerijoje yra Mokesčių inspekcijos darbuotoja, ateis ir išsiaiškins. Jūs tada kalbėjote, žmogus sėdi šalia manęs, kuris iš karto neigia, kad galbūt jūs kažką neteisingai supratot ir visa kita.
Aš už tai, kad mes išsiaiškintume, ypač komitetuose, ir į salę ateitume su parengtu projektu. O visa kita pasakė gerbiamasis A.Rudys. Biudžetas neteks milžiniškų lėšų. Ir būtent jau tai yra atsakymas, kur šis įstatymas yra nukreiptas: prieš mūsų žmones ar žmonių labui. Tai labai trumpai.
Tiesa, čia gerbiamasis K.Antanavičius sakė, kad papildomai nebuvo svarstyta Vyriausybei pateikti kai kurie alternatyvūs variantai. Manau, kad jie man yra žinomi, ir čia iš esmės gerbiamasis J.Listavičius yra pateikęs tuos dalykus. Kada bus priimamas įstatymas, vis dėlto mes išreikšime Vyriausybės poziciją ir manau, kad Seimas, alternatyviai priimdamas sprendimą, nuspręs dėl šio įstatymo pagrindinių nuostatų. Šiaip, kai yra alternatyviai savotiškai pateikti įstatymo projektai, kur teikė Biudžeto ir finansų komitetas ir Vyriausybė, tai yra tiktai trys esminės pozicijos - pagal tris straipsnius esminiai neatitikimai.
Dar kartą sakau: aš manau, kad šį sprendimą mes galėsime priimti būtent jau pačioje priėmimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Mums reikia apsispręsti dėl įstatymo, ar pritarti po svarstymo, ar nepritarti. Bus norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Matau, yra. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Kubilius. Jūs už?
A.KUBILIUS. Aš nenorėčiau taip tiesmukiškai atsakyti, kaip ponas E.Bičkauskas nori. Aš galvoju, kad aš turiu minutę...
PIRMININKAS. Ne aš taip noriu. Taip nori Statutas.
A.KUBILIUS. Gerai. Tai dėl balsavimo motyvų aš galiu pasisakyti?
PIRMININKAS. Taip, prašau.
A.KUBILIUS. Aš noriu pasakyti, kad aš nesu finansininkas ir aš nežinau, galbūt šitame įstatyme ir yra pasakoma iš ko ir ką surinks mokesčių mokėtojai. Tačiau yra viena problema, kuri išaiškėjo po referendumo ir po vieno iš posėdžių, vykusių Žmogaus ir piliečio teisių komitete, kai buvo kalbama apie rinkėjų sąrašus. Ir iš tikrųjų, aš manau, kad šiandien Lietuvoje yra viena labai paprasta problema. Tai yra problema, nustatyti kas ir kur gyvena Lietuvoje. Ir iš tikrųjų, kai svarstėme rinkėjų sąrašų klausimą, iškilo problema, kaip bus renkami pajamų mokesčiai, kai nežinoma, kur gyvena žmonės. Paprasčiausia informacija - Lietuvoje yra 100 tūkst. piliečių, kurių adresai nežinomi. Aš norėčiau, kad prieš šito įstatymo priėmimą Žmogaus ir piliečių teisių komitetas pateiktų informaciją dėl asmenų kodifikavimo ir administracinio teritorinio kodifikavimo situacijos Lietuvoje. Nes šitas įstatymas be šitos problemos sprendimo bus visiškai neveikiantis.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Jeigu galima, aš pasisakau už tai, kad šiandien būtų baigtas šito projekto svarstymas ir jam būtų pritarta. Ir iš karto noriu sureaguoti į tai, ką pasakė gerbiamasis A.Kubilius. Šitas įstatymas padės sutvarkyti registraciją, nes dauguma mokėtojų norės gauti neapmokestinamo minimumo dokumentą. Vadinasi, registracija turės būti sutvarkyta.
Ir dar į vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį. Čia keletą kartų nuskambėjo, kad mūsų mafijozinėje epochoje netinka ir pan. Aš norėčiau pasakyti, kad visi pasisakymai, kurie siūlo, kad šitai būtų nesvarstoma, kad būtų daroma kitaip, iš esmės tarnauja mafijai. Kodėl? Todėl, kad šitas įstatymas uždeda prievolę deklaruoti, skelbti savo pajamas ir turėti jas apmokestinamas. Ir jūs pamatysite, kad suderinus su baudžiamąja atsakomybe ir bus galimybė esant šitai prievolei kovoti su mafija per mokesčių nemokėjimo faktų išaiškinimą ir pasodinimą į kalėjimą už tai. Dėl to siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, projekto Nr.707(3) po svarstymo? Kas už - už, prieš - prieš, arba susilaiko.
Už balsavo 41 Seimo narys, prieš - 9, susilaikė 17 Seimo narių. Taigi projektui po svarstymo pritarta. Manau, kad projektas bus priimamas lapkričio mėn. Kitaip neišeis, nes bus 10 dienų. Lapkričio antrojoje pusėje, kaip mane pataiso.
Dabar pertrauka iki 17.10 min.
Pertrauka
Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo projekto svarstymas Nr.1186 (pateikimas) (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo projektą Nr.1186. Kviečiu į tribūną pateikėją Seimo narį finansų ministrą poną E.Vilkelį. Atsiprašau, ne Seimo narį.
E.VILKELIS. Labai trumpai, kadangi jūsų grafikas, matau, atsilieka. Praktiškai labai detaliai pateiktame paaiškinime dėl teikiamo Seimo įstatymo projekto yra aiškinamasis raštas. Šiandien tai yra daugelyje valstybių egzistuojanti sistema ir jos pagrindinis principas yra racionalus valstybės biudžeto lėšų tvarkymas. Tiek surenkant pajamas, tiek finansuojant ir respublikinį, ir savivaldybių ūkį. Galiu pasakyti tokį faktą. Kada mes suvedame už ataskaitinį laikotarpį likučius biudžetinių įstaigų sąskaitose, tai esant šiandieniniam stygiui iš viso lėšų valstybės biudžete likučiai biudžetinių įstaigų sąskaitose sudaro apie 130-150 mln. Tai yra visiškai užšaldytos lėšos, ir įgyvendinus iždo sistemą, valstybės lėšų tvarkymą per iždą šitų lėšų panaudojimo efektyvumas kur kas pagerėja. Aišku, pagerėja ir kitas, sakyčiau, momentas, kad galima per iždą kontroliuoti, kaip biudžetinės įstaigos, asignavimų tvarkytojai racionaliai naudoja valstybės biudžeto lėšas.
Tai yra šito įstatymo pagrindas. Kaip matot, jis yra gana nedidelės apimties. Rengiant įstatymo projektą, konsultuotasi su Valiutos fondo specialistais. Rengiant šito įstatymo projektą dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento specialistai ir kiti Finansų ministerijos ekspertai. Jis svarstytas Vyriausybėje. Kai kurie Vyriausybės nariai nevisiškai pritarė šitai formuluotei, bet aš akcentuočiau, kad jeigu mes vis dėlto norime tvarkingai tvarkyti, valdyti valstybei priklausančias lėšas pajamų ir išlaidų dalyje, tai šitos institucijos įsteigimas būtent šitą klausimą išsprendžia.
Vyriausybė 6 straipsnyje siūlo, kad šis įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d., tačiau tai nėra toks paprastas darbas, kad mes galėtume nuo sausio 1 d. mechaniškai pradėti tvarkyti pinigus per iždą. Todėl Vyriausybė numato, kad šitų funkcijų įgyvendinimas bus palaipsnis atsižvelgiant į technines ir organizacines galimybes. Šiandien iškyla ir iždo struktūrų steigimo atskiruose regionuose klausimas. Kaip žinote, liko pora mėnesių ir mes 100% nesame tam pasiruošę, todėl kurį laiką, manau, kitais metais funkcionuos, sakykime, dar dvi finansavimo sistemos. Tai yra finansavimo sistema pagal senąją ir naująją iždo sistemą.
Prašyčiau įtraukti šito klausimo svarstymą į Seimo darbotvarkę ir, aišku, prašyčiau, kad šitas įstatymas būtų priimtas kuo greičiau. Po šito įstatymo priėmimo Finansų ministerija peržiūrės ir tam tikrą Finansų ministerijos struktūrą ryšium su iždo įsteigimu ir pereis prie racionalaus valstybės lėšų valdymo per iždo struktūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Seimo narys J.Listavičius.
Toliau pirmininkaus Seimo pirmininko pavaduotojas ponas J.Bernatonis.
J.LISTAVIČIUS. Kadangi įstatymo įsigaliojimas numatomas nuo 1995 m. sausio 1 d., kokie pirmi žingsniai jau padaryti diegiant pirmąjį iždo sistemos etapą ir kaip derinsis 1995 m. biudžeto išlaidos prie šio įstatymo? Ačiū.
E.VILKELIS. Galiu pasakyti, kada, sakykime, šiandien atskiros mokymo įstaigos yra finansuojamos tiesiogiai iš Finansų ministerijos, tai jau yra savotiška pradžia pačiai iždo sistemai, pačiai schemai. Todėl tai nėra visiškai naujas dalykas, sakykime, mums, finansininkams. Bet dar kartą akcentuoju, kad vis dėlto struktūros peržiūrėjimas pas mus, Finansų ministerijoje, yra numatomas. O dėl 1995 m. biudžeto vykdymo, tai nereikėtų manyti, kad šito įstatymo priėmimas būtų kliūtis tiek formuojant 1995 m. pajamų dalį, tiek formuojant išlaidų dalį.
PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad jau per daug teisių? Visas teises, susijusias su iždu, pasiima viena Finansų ministerija. Aš nežinau kitų šalių įstatymų, bet mūsų teisininkų požiūriu čia yra ne viskas gerai. Turėtų iždą tvarkyti kaip kada senovėje tvarkė kažkoks atskiras dalykas, ne vien Finansų ministerija, kuri tiktai tuo ir užsiima. Tada bus ir išlaidos, ir pajamos Finansų ministerijos rankose ir neliks jokios kontrolės. Dėkui už dėmesį.
E.VILKELIS. Matote, sakykime, šiandien turime tokį klasikinį variantą, kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuojantis Iždo departamentas. Jis kaip tik ir yra tokia struktūra, kadangi biudžeto vykdymas, iždo vykdymas yra Vyriausybės prerogatyva patvirtinus biudžetą Seime. Kontrolė išlieka, nes jeigu jūs žinote, pas mus yra tokia institucija kaip Valstybės kontrolės departamentas, kuriam numatyta tokia konstitucinė norma, kaip biudžeto vykdymo kontrolė. Kada iždas įsteigiamas kaip atitinkama institucija, mes atliekame einamąją finansinę kontrolę, Valstybės kontrolės departamentas atlieka tolesnę finansinę kontrolę. Mes kur kas racionaliau galime paskirstyti valstybės gaunamas lėšas, ypač šiais laikais, kada gana sudėtingai vykdoma biudžeto pajamų dalis, ir mes esant iždui kur kas racionaliau panaudotume šitas lėšas, negu šiandien jas naudoja tūkstančiai, sakyčiau, parašo teisę turinčių biudžetinių įstaigų vadovų. Nenoriu pasakyti, kad šitas įstatymas toliau monopolizuoja tarsi kažkokį Finansų ministerijos antstatą virš kitų. Finansų ministerija yra eilinė Vyriausybės ministerija, kuri atlieka šitą funkciją. Tarp kitko, yra ir Juridinio skyriaus kai kurių pasiūlymų ir išvadų. Aš irgi su tuo susipažinęs. Manau, kad mes dėl to diskutuosime tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek ir su juristais. Kai kas yra taisytina, bet aš manau, kad komitetuose mes dėl šitų klausimų turėsime vieni kitus įtikinti arba paneigti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Pone ministre, jūs suprantate, kad nebus taip lengva Seimą įtikinti, jog jis atiduoda Finansų ministerijai arba Vyriausybei visiškai tvarkyti iždą. Ir tai, apie ką čia užsiminė gerbiamasis P.Vitkevičius, matyt, ir kiti komitetai manys šiek tiek kitaip. Bet mano klausimas būtų toks. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja privatizavimo fondas. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja dar keletas fondų, kur vienokiu ar kitokiu būdu įplaukos sudaromos kažką parduodant, perkant. Tarkime, gyvenamųjų namų statybos paramos fondas. Kiek aš supratau, jūsų įstatymas apima tik finansinę dalį. Kokia būtų jūsų vizija suformuoti valstybės iždą į apskritai valstybės turto instituciją, kurioje tilptų faktiškai ir tie fondai, ir kartu jie turėtų tiesioginę atskaitomybę Seimui, o nebūtų Vyriausybės, sakykime, kasdieninių rūpesčių konjunktūros dalykas?
E.VILKELIS. Yra Konstitucijos 128 straipsnis, kuris kalba būtent apie šitą valstybės turto fondo disponavimą, valdymą ir visa kita. Į šitą fondą įeis ir pats biudžetas, ir privatizavimo fondas, ir visi kiti valstybėje egzistuojantys fondai. Čia yra būtent iždas. Sakykime, šiandieniniame variante tai biudžetas, o jūs jau turite platesne reikšme. Dabar mes kaip tik Vyriausybėje esame šitą klausimą svarstę. Yra sudaryta darbo grupė, kuri rengia tą įstatymą, apie kurį jūs kalbate, kuris yra Konstitucijos 128 straipsnio reikalavimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Šumakaris.
V.ŠUMAKARIS. Gerbiamasis ministre, norėčiau žinoti, kiek kuriant šią struktūrą padidės žmonių skaičius jūsų ministerijoje ir koks bus jų atlyginimas? Ir ar jums neatrodo, kad tai, kas buvo pasakyta prieš mane kalbėjusio Seimo nario, nereiktų sujungti į tai, kas buvo jo pasakyta?
E.VILKELIS. Tai aš dėl to sujungimo dar kartą akcentuoju, kad iždas kaip toks įeis į tą Konstitucijos 128 straipsnį.
Dėl šiandieninio darbuotojų padidėjimo. Aišku, pas mus padaugės darbuotojų, bet jūs supraskite, kad, sakykime, ataskaitos, tai, kaip yra patvirtintas biudžetas, taip ir ataskaita bus sudaroma pagal visus biudžeto patvirtintus parametrus. Čia kalbama tiktai apie patį valstybės pinigų valdymą, o apskaita eis (...) ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir Kultūros, ir Krašto apsaugos, ir visa kita. Šitas išlieka. Šiandien šitą funkciją pas mus atlieka Biudžeto departamento centrinė buhalterija. Praktiškai mes tiesiogiai finansuojame iš centrinės buhalterijos atitinkamą ūkio subjektą. Aišku, čia kalbama ir apie šitos sistemos kompiuterizavimą, ir visa kita. Su dabartiniu techniniu lygiu mes to negalime daryti, todėl mes prašome, kad būtų įvedama palaipsniui, kol bus visa tai padaryta pagal atskirą programą, kompiuterizuota šita tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu nutarti pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? Ar yra prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių.
Gerbiamasis Seimo nary Baskai, jeigu galite, nuo šoninio mikrofono.
A.BASKAS. Ačiū. Aš noriu atkreipti dėmesį į Juridinio skyriaus išvadas, kuriose parašyta, kad tokia forma, kaip pateiktas šitas projektas, jis negali būti priimtas pagrindu, kadangi Juridinis skyrius prašo konkrečiau nusakyti šito iždo kompetenciją, jos sudarymo pagrindus, santykius su kitomis institucijomis. Man atrodo, reikėtų Juridinio skyriaus išvadoms pritarti ir pasiūlyti Finansų ministerijai atsižvelgus į jas pateikti naują projektą. O dabar teiginiai, kad buvo svarstomas tas projektas ir vienų, ir kitų, ir trečių, tai yra labai gerai. Bet vėlgi žiūrint juridiškai mums būtų labai įdomios konkrečios išvados, to projekto oficialūs vertinimai, raštu pateikti atitinkamų organizacijų, kurios juos nagrinėjo. Kadangi projekte gali būti vienas dalykas, kuris neatitinka nuostatų, ir jis iš esmės keičia šitą projektą. O šiaip iždo idėją realizuoti, mano supratimu, būtų naudinga. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Ponas ministras paminėjo, kad jie sutinka ir atsižvelgs į Juridinio skyriaus išvadas. Juolab kad pirmasis svarstymas prasidės komitetuose ir Seimo nariai turės galimybę iki “kauliukų” išnagrinėti ir teikti savo pastabas bei pasiūlymus. Aš siūlau vis dėlto pritarti tokio svarbaus dokumento pateikimui, o po to dirbti prie to projekto, jį tobulinti. O tobulumui nėra ribų. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Vienas pasisakė už, vienas - prieš. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau registruotis.
Posėdyje dalyvauja 70 Seimo narių.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pradėta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo svarstymo procedūra, prašau balsuoti.
Už - 46, prieš - 8, susilaikė 6.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu paskirti pagrindiniu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą? Ar yra prieštaraujančių dėl papildomo komiteto?
Kas norėtų pasisakyti dėl papildomo komiteto? Gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Visiškai užtektų pagrindinio komiteto. O papildomas komitetas šiuo atveju menkai ką tegalėtų padėti sprendžiant tą klausimą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Man labai gaila, kad tokie kuklūs yra mūsų kolegos iš Valstybės ir teisės komiteto. Jie tikrai galėtų padėti. Ir ne tik galėtų padėti, bet ir turėtų. Juk mes kuriame visiškai naują valstybinę instituciją. Mes turime suderinti šitos institucijos kūrimą su konstituciniais dalykais, todėl kuklumas, aišku, gražu, bet dar geriau būtų pareiga.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.
G.JURKŪNAITĖ. Aš taip pat pritariu prieš mane kalbėjusiam kolegai J.Beinortui. Mes kalbam apie valstybės iždo įstatymo projektą, tai be jokių abejonių turėtų įsitraukti į svarstymus ir Valstybės ir teisės komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia balsuoti? Nereikia? Sutariam. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. Aš manau, niekas neprieštaraus. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra prieštaravimų dėl skubos tvarkos, reikėtų balsuoti. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų.
Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad skubėti čia nėra ko. Jau ketveri metai dirbom be šito iždo ir dar galėsim pusmetį pabūt, na, mažiausiai iki Naujųjų metų. Taigi skubėjimas nieko neduos. Kaip matot bei kaip jaučiat, dauguma Seimo narių vis dėlto norėtų įsigilinti į šitą problemą. Aš manau, nėra reikalo skubėt.
PIRMININKAS. Dabar galima pasisakyti tik už skubos tvarką, gerbiamasis Seimo nary Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto šito dalyko - iždo - įteisinimą konsultuoja JAV. Išaiškinant nelabai supratau, kuo skirsis buhalterija nuo šito iždo. Todėl aš, pritardamas, kad mes jau gruodžio mėnesį gyventume kaip Amerikoje, pasisakau už skubos tvarką.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas skubos tvarka, kaip siūlo Vyriausybė?
Už - 29, prieš - 22, susilaikė 7. Taigi šis projektas bus svarstomas paprasta tvarka, nes nesurinko vieno ketvirtadalio visų Seimo narių balsų daugumos.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, kad svarstymą Seimo posėdyje numatytume lapkričio mėnesio pirmoje pusėje? Nėra prieštaraujančių.
5sesija 22p svarstyti klausimai
Taigi pereiname prie kito darbotvarkės klausimo. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją Seimo narį F.Kolosauską. Pateikimas Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo” projekto.
F.KOLOSAUSKAS. Jūs turite išdalytą medžiagą. Drįstu pareikšti, kad priėmus Civilinio kodekso pakeitimus ir papildymus, 184 ir 469 straipsnių antrosios dalies nuostatos prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos užsienio valiutos įstatymo 3 straipsnio pirmosios dalies nuostatai ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl brangaus turto įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo 3 straipsnio šeštosios dalies bei 8 straipsnio pirmosios dalies nuostatoms. Dėl to, siekiant sureguliuoti tuos prieštaravimus, yra siūlomi tie nedideli pakeitimai. Siūlau pritarti pateikimui. Jeigu turite klausimų, prašom.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary Kolosauskai, mes buvom sutarę kartu šitą dalyką padaryti. Mūsų projektas, tiesa, aš jums nesakiau, tik pažadėjau, mūsų projektas užregistruotas 1994 m. birželio 5 d., o jūsų liepos 1 d. Tai kaip čia išeina? Bet, žinoma, bendraautorystė neturi jokios reikšmės, honoraro už tai nemoka, bet esama kai kurių nesutapimų. Aš, pritardamas šito įstatymo pateikimui, prašyčiau jį perduot Valstybės ir teisės komitetui dar paredaguot, kaip ir siūlo Juridinis skyrius.
F.KOLOSAUSKAS. Aš nematau čia jokių problemų. Galima redaguot, nes svarstymo eiga bus pakankamai ilga, kaip įsivaizduoju, ir suredaguosim.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tiesų nesu įsigilinęs į jūsų pateiktą įstatymo projektą, bet aš norėčiau ne taip, kaip ponas P.Vitkevičius. Man tik įdomu, kaip jums užteko kantrybės perversti nuo 1964 m. tiek daug dokumentų.
F.KOLOSAUSKAS. Nelabai supratau klausimą. Prašau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu nesupratot, tai dar nereiškia, kad nereikia atsakyt. Atsakykit taip, kaip supratot.
F.KOLOSAUSKAS. Visiškai su šituo nesusiję, su šiuo pakeitimu tie išvardyti dokumentai. Absoliučiai nesusiję. Ponas Vaišnorai, jūs mane norėjot truputį kitu keliuku nuvest.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kryževičius.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Gal jūs galėtumėte pacituot 184 straipsnį. Nes būtent kelia abejonių papildymas antruoju sakiniu: “Jos gali būti išreiškiamos ir apmokamos užsienio valiuta”. Tai reiškia, kad pas mus cirkuliuos dviguba valiuta?
F.KOLOSAUSKAS. Ne, čia tik atsiskaitymai su užsienio subjektais. Viduje tik nacionalinė valiuta. Lito patikimumo įstatymo ir Valiutos režimo įstatymo nuostatas reikia suderinti.
K.V.KRYŽEVIČIUS. O ką sako 184 straipsnio pirmoji dalis?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pradėti šio projekto svarstymo procedūrą? Nėra prieštaraujančių. Ar sutiktumėt, jeigu pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Valstybės ir teisės komitetas? Yra prieštaraujančių, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, čia yra Civilinio kodekso pakeitimas ir pagal Statute numatytas funkcijas tuo turėtų užsiimti būtent Valstybės ir teisės komitetas. Tačiau jeigu yra prieštaraujančių, aš prašysiu pasisakyti dėl pagrindinio komiteto. Gerbiamoji Seimo narė E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Kadangi tai susiję su finansiniais klausimais, o finansų teisė yra finansų teisė, tuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas labai tinka, kad būtų pagrindinis. Šalutinis gali būti Valstybės ir teisės komitetas.
PIRMININKAS. Nėra tokios sąvokos mūsų Seimo statute, kaip šalutinis.
E.KUNEVIČIENĖ. Tada jau tegul būna taip, kaip yra Statute - papildomas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra du pasiūlymai dėl pagrindinio komiteto. Vienas - kad būtų Valstybės ir teisės komitetas, kitas - kad būtų Biudžeto ir finansų komitetas. Balsuosime, kadangi daugiau nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas, paspaus mygtuką “už”. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, paspaus mygtuką “prieš”. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas.
Už - 18, prieš - 28. Taigi pagrindinis komitetas bus Biudžeto ir finansų komitetas. Gerbiamieji Seimo nariai, ar neprieštarausit, jeigu Valstybės ir teisės komitetas bus papildomas komitetas? Prieštaraujančių nematau. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt, jog šio projekto svarstymas Seimo posėdyje būtų lapkričio mėnesio pirmoje pusėje? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo projekto svarstymas Nr.1146 (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
Pereinam prie kito darbotvarkės klausimo - Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo projekto svarstymo. Pasisakyti užsirašė 2 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę Z.Šličytę.
S.MALKEVIČIUS. Galima, iki ateis, dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius dėl vedimo tvarkos.
S.MALKEVIČIUS. Aš norėčiau pasiūlyti štai ką. Ryšium su Civiliniu kodeksu keičiama nemažai įstatymų, su kuriais tie pakeitimai susiję. Bet kai kurie, matyt, buvo paprasčiausiai nepastebėti. Todėl aš norėčiau... Pavyzdžiui, Patentų įstatyme yra pakeitimų ir lygiai toks pats pakeitimas yra reikalingas padaryti Prekių ir paslaugų ženklų įstatyme. Kadangi dabar pavėluota, dabar vyksta svarstymas, todėl aš siūlyčiau, kad tą pataisą, kurią aš teikiu, norėčiau, kad ministras priimtų ir nereikėtų, taip sakant... Mes dabar atsilikom, kad priimtų ir šitą.
PIRMININKAS. Gerai, galėsit padaryt pateikimą. Prašom, gerbiamoji Šličyte.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi Teismų įstatymas numato, kad Teisėjų senatas aprobuoja teismų sprendimus, aš manau, kad Civilinio proceso kodekso projekto 11 straipsnio priešpaskutinė pastraipa, kur nurodyta, “jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašų santykį. O tokio įstatymo nesant teismas vadovaujasi bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų pradmenimis ir prasme”, taip pat reikėtų parašyti, kad Teisėjų senato aprobuotais teismų sprendimais. 16 straipsnyje yra nurodyta, kad apygardų teismuose ir apylinkių teismuose teisėjai, nagrinėdami civilines bylas, pavyzdžiui, apylinkės teismas veikia ir sprendimus priima apylinkės teismo vardu. Kad veikia apylinkės teismo vardu, tai teisingai, tačiau sprendimai teismuose yra priimami Lietuvos Respublikos vardu pagal Konstitucijos 109 straipsnį. Manyčiau, kad projekto autoriai šiek tiek yra supainioję 30 straipsnį. Dalyvaujančius byloje asmenis, civilinio procesinio teisnumo klausimas 32 straipsnyje ir 34 straipsnyje - šalys. Štai 30 straipsnyje yra rašoma, kad “dalyvaujančiais byloje asmenimis yra laikomos šalys, tretieji asmenys, šalių ir trečiųjų asmenų atstovai, taip pat prokurorai”. Na, o toliau kituose straipsniuose yra kalbama apie tai, kad prokuroras, kuris dalyvauja byloje, yra šalis. Vadinasi, prokuroras dalyvauja byloje kaip šalis. Aš manau, kad 30 straipsnyje prokuroras išskirtas kaip atskiras, byloje dalyvaujantis asmuo tik prisiminus praeitį, kai jis vykdė teisminę priežiūrą.
Dėl civilinio procesinio teisnumo. Teisnumą, kuris yra pripažįstamas lygiomis teisėmis visiems Lietuvos piliečiams, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, turinčioms juridines teises. Aš vis dėlto norėčiau iškelti kodekso rengėjams problemą, ką daryti su įmonėmis, išvardytomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 221 straipsnyje. Tai yra įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių: individuali personalinė įmonė, tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė pasitikėjimo ūkinė bendrija. Štai šito projekto 4563 straipsnyje ir kituose, po to esančiuose straipsniuose yra numatomas išieškojimo nukreipimas į ūkinių bendrijų turtą ir yra nurodoma, kad, pavyzdžiui, išieškojimas į tikrosios ūkinės bendrijos turtą nukreipiamas solidariai ir į jos narių turtą, į tikrosios komanditinės ūkinės bendrijos narių turtą solidariai ir t.t., tačiau kada kalbame apie civilinį procesinį teisnumą, šitos įmonės yra paliktos už įstatymo ribų, nes kalbama tik apie piliečius ir įmones, turinčias juridinio asmens teises. Toliau straipsnyje, kai kalbama apie šalis, tai taip pat nekalbama apie šitas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 221 straipsnyje išvardytas įmones, neturinčias juridinio asmens teisių. Daugelyje straipsnių, kur kalbama apie prokuroro valstybinių įstaigų, įmonių ir organizacijų galimybę ginti tam tikrų piliečių teises, yra neminima, kad prokuroras ir kitos šitos įstaigos ir organizacijos gali atstovauti valstybės interesams. Manyčiau, reikėtų papildyti 55 ir kitus straipsnius būtent šitokia nuoroda.
102 straipsnyje, kuris reguliuoja atleidimą nuo žyminio mokesčio, yra išvardyti atvejai, kada Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas yra atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio mokėjimo už ieškinius dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės biudžetą. Manyčiau, kad čia reikia papildyti - taip pat pareiškęs ieškinius dėl valstybinio turto neteisėto privatizavimo. Nes praėjusį ketvirtadienį plenarinio posėdžio metu jūs galėjote įsitikinti, kiek įstatymų pažeidimų yra padaryta privatizuojant įmones, ir Valstybės kontrolės departamentas nereiškia ieškinių panaikinti neteisėtą privatizaciją tik todėl, kad neturi iš ko sumokėti valstybinio mokesčio. Arba reikėtų į 102 straipsnio 10 punktą įrašyti Valstybės kontrolės departamentą, jo neišskirti. Tačiau Valstybės kontrolės departamentas neturėtų mokėti valstybinio mokesčio bylose, kuriose jis gina valstybės teisę valdyti turtą, juo naudotis, t.y. valstybinio turto bylas. Manyčiau, kad teismas, kada sprendžia prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio, taip pat turėtų spręsti klausimą ne tik dėl fizinių asmenų atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, juridinių asmenų taip pat.
Taip pat yra numatyta nauja tvarka dėl pranešimų apie bylos nagrinėjimą. Papildytas 128 straipsnis ketvirtąja dalimi, kad galima pranešti vietiniame laikraštyje apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tokiu būdu gali būti informuojama ir tais atvejais, kai bylose yra daugiau kaip 10 atsakovų ir ieškovų. Aš manyčiau, jeigu atsakovų gyvenamoji ar darbo vieta nežinoma, tai toks paskelbimas laikraštyje apie bylos nagrinėjimą yra priimtinas. Tačiau, jeigu dešimties atsakovų arba ieškovų gyvenamoji vieta yra žinoma, reikėtų pranešti šito proceso įprastine nustatyta tvarka, nes tokiu atveju atsakovai turi teisę gauti ieškininių pareiškimų nuorašus, taip pat kai kurių svarbių prie ieškininių pareiškimų pridėtų dokumentų nuorašus.
Manyčiau, kad Civilinio proceso kodekse nėra sureguliuota mūsų ūkinio teismo padėtis. Kada buvo svarstomi teisinės reformos metmenys, buvo nutarta, kad ūkinio teismo funkcijas vykdys apygardų teismai. Proceso kodekse nėra tai išspręsta ir tuo labiau, manyčiau, dar yra užimta neteisinga pozicija, kada Vilniaus apygardos teismas yra privilegijuotas kitų apygardos teismų atžvilgiu. Aš suprantu, kad Vilniaus apygardos teismas turėtų nagrinėti tas bylas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ir kitokias, susijusias su ginčais, kurių atsakovo atstovo buveinė yra Vilniaus miestas, tačiau suteikti jam privilegijuotą padėtį su Kauno, Klaipėdos apygardos teismu būtų netikslinga, kai yra išvardijamos civilinės bylos 136 straipsnio 14 punkte. Sakoma, kad kitų civilinių bylų pagal galiojančius įstatymus pirmoji nagrinėjimo instancija tik Vilniaus teismas, vadinasi, buvo teismingos Aukščiausiajam Teismui. Nepriklausomai nuo atsakovo, ieškovo buvimo vietos, jeigu jos buvo teismingos Aukščiausiajam Teismui, tai jas gali nagrinėti tik Vilniaus apygardos teismas. Vadinas, Vilniaus apygardos teismas turi daugiau teisių negu kitų miestų apygardų teismai. Tai yra, sakyčiau, neteisinga įstatymų rengėjų pozicija.
Dėl protokolo rašymo 254 straipsnyje. Yra numatyta, kad kiekvienas teismo posėdis, esant galimybei, stenografuojamas ar daromas jo garso įrašas. Manyčiau, kad mes turime apsispręsti ir iš tikrųjų nustatyti, kad teismai privalo arba stenografuoti, arba daryti garso įrašą, nes labai svarbus bylos dokumentas yra teismo posėdžio protokolas. Mums vis dėlto reikia pasiryžti. Nurodymas, kad tai daroma tik esant galimybei, šitokią teisminio posėdžio protokolo rašymo tvarką nukels dar ilgiems metams, nes teismai visada neturės tos galimybės. Net turėdami garso įrašymo priemones, sakys, kad jos yra sugedusios.
Dėl bylų nagrinėjimo teisme ypatingos teisenos tvarka. 270 straipsnio 11 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl įvaikinimo faktų nustatymo, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo nėra juridiškai įforminę, jei šis faktų nustatymas susijęs su nuosavybės teise į žemę, sklypą ar mišką atstatymo. Na, negalima nustatyti tokio juridinę reikšmę turinčio fakto, kurio nėra buvę. Gal būtų galima nustatyti vaiko auklėjimo, prižiūrėjimo ir jo išlaikymo faktą, tačiau įvaikinimo faktas gali būti nustatytas tik tais atvejais, kai nėra archyvuose duomenų - yra dingęs archyvas. Tokia prasme. O jeigu iš viso nebuvo paties įvaikinimo fakto, tik kažkas augino svetimus vaikus ir juos prižiūrėjo, tai galėtų būti nustatytas tik pats išlaikymo ir auklėjimo faktas, o ne juridiškai nustatytas įvaikinimo faktas.
Na, manyčiau, kad įstatymo projekte nereikėtų, čia ir 141, ir kituose straipsniuose, naudoti tokių terminų, kad atmetami kasaciniai skundai. Jie arba netenkinami, arba priimamas sprendimas. Bet tai redakcinio pobūdžio klaida, kuri nėra vienintelė. Manyčiau, kad kalbininkai turėtų dar paskaityti įstatymo projektą.
Dabar dėl dar vienos labai svarbios problemos, t.y. dėl prokuroro sankcijų dėl fizinių asmenų iškeldinimo. Civilinis procesas numato 449l straipsnio redakciją, kad pagal prokuroro sankciją turi būti iškeldinami asmenys, savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą arba gyvenantys patalpoje, kuri gresia sugriūti ar tampa netinkama gyventi. Manyčiau, kad tai prieštarauja Konstitucijos 24 straipsnio nuorodai, teigiančiai, kad žmogaus būstas yra neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba kai reikia sulaikyti nusikaltėlį ir pan. - išimties tvarka. Tai manyčiau, kad pagal prokuroro sankciją keldinti asmenų, kaip numatyta procese, jog teismo antstoliai tai atlieka pasikvietę net policijos pareigūnus, jeigu nėra teismo sprendimo, vis dėlto negalima. Na, mes dėl šito klausimo diskutavome. Buvo argumentuojama, kad yra tokia Civilinio kodekso nuostata, suteikianti prokurorui teisę administracine tvarka iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Bet manyčiau, kad ir Civilinį kodeksą reikia pataisyti, nes jis taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnio nuostatos. Su ta prokuroro sankcija ir jos vykdymu yra susiję ir kiti straipsniai - 372 straipsnio 15 punktas ir kt. straipsniai, reguliuojantys tiek teismo sprendimų, tiek kai kurių notarų užrašų, tiek ir prokuroro sankcijų vykdymą.
Dėl išieškojimo nukreipimo į ūkinių bendrijų turtą. Manyčiau, kad 456 straipsnyje su ženkleliu trys tas klausimas turi būti suderintas su tam tikromis procesinės padėties garantijomis, kad visi ūkinių bendrijų nariai, nagrinėjant civilines bylas teismuose, turėtų galimybę atitinkamai ginti savo teises.
Dar kyla toks labai problemiškas klausimas dėl fizinių asmenų turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomųjų dokumentų rūšių sąrašą. Šitas sąrašas yra gana toks, sakyčiau, siauras. Jis neapima tokių būtinų žmogaus gyvenimui reikmenų kaip, pavyzdžiui, ūkininkaujančio piliečio sėklos, vienos karvės arba ožkos. Taip pat iškyla problema dėl išieškojimo nukreipimo į gyvenamąjį būstą. Gali atsitikti taip, kad žmonės, negalintys mokėti už butų nuomą, bus patraukti civilinėn atsakomybėn dėl įsiskolinimų. Ir, vadinas, kokie nors pensininkai arba daugiavaikės šeimos, socialiai remtinos, negalinčios sumokėti už būstą, bus iškeldintos į gatvę. Aš manau, kad mes šito daryti negalime. Atsižvelgiant į mūsų dabartinę padėtį, reikia garantuoti socialiai remtiniems asmenims, daugiavaikėms šeimoms, apsvarstyti tą problemą, kad nebūtų nukreipiamas už įsiskolinimus, pavyzdžiui, neužmokėjus už butą arba kažkokius kitus nedidelius įsiskolinimus. Jeigu negali sumokėti 1000 Lt ir yra iškeldinamas mieste iš buto, iš to privatizuoto buto. Jo butas parduodamas, jis iškeldinamas, padengiama 1000 Lt skola ir kas lieka - grąžinama. Taip pat ir kaimo vietovėje. Jeigu atimamas pastatas, yra atimta jo galimybė toliau ūkininkauti. Na, mano laikas baigiasi. Aš dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Vitkevičių.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji Z.Šličytė kalbėjo daugiau komiteto vardu. Aš nedalyvavau šitame komiteto posėdyje. Su daugeliu jos teiginių aš visiškai sutinku, ypač su paskutiniuoju, kad reikėtų papildyti CPK 407 straipsnį, kuriame numatytas turtas, į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas, tokia antrąja dalimi: teismas, atsižvelgdamas, sakysim, į vaikų, invalidų, kitų asmenų interesus, gali nustatyti, kad išieškojimas neturi būti nukreipiamas į skolininko būstą, butą, namą, na, ir, kaip ji sakė, kitus labai reikalingus ūkiniam ar kitam reikalui daiktus, objektus.
Dėl jos teiginio, kad nereikėtų Vilniaus apygardos teismui suteikti teisės nagrinėti išimtinai rinkiminių ginčų. Aš manau, kad čia nieko blogo nėra. Tai neprieštarauja jokiam įstatymui, jokiai Konstitucijai. Teismingumas gali būti laisvai nustatomas įstatymu. Vienam teismui gali būti priskirta, kadangi čia yra Vyriausioji rinkimų komisija. Dėl šios priežasties, aš manau, tai galėtų būti daroma.
Tik dėl rinkiminių ginčų dar yra daug problemų, nes dabar, kai nagrinės apygardos teismai, tai šitie rinkimų ginčai gali ir nesibaigti. Ar nereikėtų kažko sugalvoti? Susiaurinti asmenų, kurie gali apskųsti kasacine tvarka šituos sprendimus, ratą ar dar kažką panašaus?
Reikėtų numatyti 25 straipsnyje.
Neleistinumas, kuris vadinasi neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas. Šitas straipsnis numato ne visus atvejus. Negalima teisėjui leisti pakartotinai nagrinėti bylos, jeigu jis nagrinėjo bet kokia tvarka: ar pirmos instancijos, ar kasacine, ar apeliacine tvarka. Visais atvejais. O pagal projektą išeitų, kad kai kuriais atvejais galima.
Galbūt reikėtų papildyti tokia norma, kad atskirais atvejais, siekdamas operatyviau apskųsti teismo sprendimą, asmuo galėtų gauti dar neįsiteisėjusį teismo sprendimą, dar iki jo įsiteisėjimo. Na, 62 yra redakcinių netikslumų. Projekte nereikia keisti 102 straipsnio - atleidimo nuo teismo išlaidų, nes tai jau yra pakeista kitu įstatymu.
Dėl 113 straipsnio - išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Man atrodo, jog reikėtų papildyti, kad laimėjusi bylą šalis turėtų teisę gauti atlyginimą ne tik už advokato pagalbą jam dalyvaujant teismo procese, bet ir už procesinių dokumentų, ieškininių pareiškimų, apeliacinių skundų ir kt. dokumentų parengimą. Aš visiškai sutinku su gerbiamąja Z.Šličyte, kad reikėtų papildyti Proceso kodeksą, kad šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai būtų įrašomi į magnetofono juostą. Yra tokių mažiau svarbių... Na, aš pasakysiu dar vieną klausimą. Yra tokia taisyklė, kai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos. Kažin, ar taip reikėtų? Galbūt truputį sugriežtinti, galbūt reikia pakeisti - kai paaiškėja esminės, svarbios, ne bet kokios aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos dėl svarbių priežasčių, o ne šiaip dėl žioplumo. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną pranešėją, šio kodekso rengimo grupės vadovą docentą V.Mikelėną.
V.MIKELĖNAS. Laba diena! Šis projektas buvo svarstomas dviejuose komitetuose. Daugumą pastabų grupės nariai žino ir jas apibendrina. Dėl šiandien pasakytų pastabų. Aš norėčiau tiktai paaiškinti vieną dalyką, kad šio projekto tikslas - užtikrinti materialinės teisės normų realizavimą, t.y. suderinti procesą su materialine teise. Bėda yra ta, kad visą laiką materialinė teisė “bėga” prieš procesą. Problemų dėl įstatymų nerealizavimo dažnai kyla dėl to, kad nėra mechanizmo, kaip realizuoti vieną ar kitą materialinės teisės normą. Rengdami šį projektą, be abejo, mes negalėjome ir neturėjome tikslo keisti materialinės teisės, kuri galioja. Todėl tokie dalykai, kaip teismingumas, žinybiškumas ir t.t., yra suderinti su materialinės teisės normomis. Pavyzdžiui, dėl bylų teismingumo Vilniaus apygardos teismui. Kadangi daugelyje materialinės teisės normų yra aiškiai pasakyta, kad viena ar kita byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, tai mes buvome priversti tokią normą įrašyti ir į Civilinio proceso kodeksą. Pavyzdžiui, Prekių ženklų įstatymas, kaip teisingai čia buvo paminėta, Patentų įstatymas ir t.t. Todėl šiuo atveju tektų kalbėti apie materialinės teisės, o ne proceso keitimą.
Dėl turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo sąrašo. Be abejo, yra labai didelė problema, tačiau kiekviena lazda turi du galus. Jeigu mes įrašysime, kad negalima nukreipti išieškojimo, pavyzdžiui, į vienintelį gyvenamąjį namą arba vienintelį butą, labai sukomplikuosime prievolių vykdymą, kadangi tiek Civilinis kodeksas, tiek Hipotekos įstatymas numato, kad negali būti įkeistas turtas, į kurį pagal galiojančius įstatymus negali būti nukreiptas išieškojimas. Nukentėtų, be abejo, visų pirma civilinė apyvarta, nes daugelio dabar sudaromų įkeitimo sutarčių iš viso nebūtų galima sudaryti. Nukentėtų ir kreditorių interesai, jeigu mes teismui suteiktume teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti - galima nukreipti išieškojimą, ar ne? Nes tokiu atveju kreditorius, sudarydamas sandorį, nežinos, ar jis galės patenkinti savo reikalavimą iš skolininko turto, ar ne. Čia, be abejo, labai svarstytina problema. Aš visiškai sutinku, kad yra nemažai atvejų, kai žmonės lengvabūdiškai pasielgia, po to iškeldinami į gatvę nukreipus išieškojimą į jų būstą. Reikėtų apsvarstyti. Galbūt kaip du alternatyvius pasiūlymus.
Dėl protokolavimo. Mes norėtume, kad kiekviena nauja norma, kuri atsiranda kodekse, būtų reali, t.y. ji būtų realizuojama. Darbo grupė labai abejoja, ar nuo sausio 1 d. visuose teismuose bus užtikrintos šios sąlygos: magnetofoninis įrašas arba stenografavimas. Jeigu taip būtų, be abejo, mes galime įrašyti, kad visais atvejais privalomas stenografavimas arba magnetofoninis garso įrašas. Bet jeigu nebus realių galimybių, tai mes vėl turėsime normą, kuri nebus realizuojama. Todėl, man atrodo, jog atsižvelgiant į realią, sunkią finansinę situaciją reikia palikti taip, kaip yra siūloma: arba jis yra protokoluojamas (sekretorė rašo posėdžio protokolą), arba, jeigu yra techninė galimybė, daromas garso įrašas arba stenograma.
Dėl administracinio iškeldinimo. Mes negalime spręsti, ar Civilinio kodekso norma, numatanti administracinį iškeldinimą, prieštarauja Konstitucijai, ar ne. Tai yra Konstitucinio Teismo prerogatyva. Mes tiktai numatėme materialinės teisės realizavimo mechanizmą. Jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad taip, tai yra prieštaravimas Konstitucijai, be abejo, bus panaikinta ir ši Proceso kodekso norma.
Na, į kitas pasakytas šiandien pastabas grupės nariai, aš manau, atsižvelgs, jas dar kartą apsvarstys ir atitinkamai pakoreguos projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar neprieštarautumėte, kad gerbiamasis Seimo narys S.Malkevičius pateiktų ir šiandieną, norėdami pasivyti kitus projektus, apsvarstytume dar vieną lydintįjį projektą Nr.1194 “Dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo pakeitimo”. Neprieštaraujate? Prašom.
S.MALKEVIČIUS. Šis pasiūlymas susijęs su tuo Civilinio proceso pakeitimo įstatymo projektu. Aš siūlau analogiškai, taip, kaip yra keičiamas Patentų įstatymas, taip pat pakeisti Prekių ženklų ir paslaugų įstatymo 27 straipsnį ir jo antrojo punkto pirmąją pastraipą išdėstyti taip: “Kol pradės veikti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyti teismai - Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, po to Vilniaus apygardos teismas, ginčus dėl” ir t.t.”. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikia apsispręsti, ar pritariam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo projektui po svarstymo Seimo posėdyje. Galime pritarti bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektui Nr.1147? Pritarta.
Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo Seimo posėdyje Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo pakeitimo” projektui Nr.1148? Pritarta.
Ar galime pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo” projektui Nr.1149? Prieštaraujančių nėra? Pritarta.
Ar galime pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo” projektui Nr.1150 po svarstymo Seimo posėdyje? Nėra prieštaraujančių.
Ar galime pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo” projektui Nr.1151 po svarstymo Seimo posėdyje? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Ar galime pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektui Nr.1152? Nėra prieštaraujančių. Pritarta.
Lietuvos Respublikos įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo”. Projekto Nr.1153. Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo projektas Nr.1154. Nėra prieštaraujančių? Pritarta.
Kadangi prieštaraujančių nėra, galbūt galėtume iš karto pritarti kitiems likusiems projektams Nr.1155, Nr.1156, Nr.1157, Nr.1158, Nr.1159, Nr.1160, taip pat gerbiamojo Seimo nario S.Malkevičiaus pateiktam projektui Nr.1194. Gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl paminėtų projektų nėra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto bei jį lydinčių dokumentų pateikimas projektas Nr.1197 (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą 2.6. Į tribūną kviečiu pranešėją gerbiamąjį ministrą J.Prapiestį įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo” projekto bei jį lydinčių dokumentų pateikimui.
J.PRAPIESTIS. Labas vakaras, gerbiamosios Seimo narės ir Seimo nariai!
Galbūt iš karto gali kilti klausimas, kodėl dar net visai nepradėjus įstatymo vykdyti, jį reikia keisti. Diskusijų metu buvo kalbėta, kad, be jokios abejonės, formuojant naują teismų sistemą visų smulkių, tačiau pakankamai svarbių klausimų numatyti, nepradėjus konkrečiai realizuoti atskirų normų, iš esmės neįmanoma. Be to, nereikia pamiršti ir jūsų aktyvios kūrybingos veiklos taisant ir be mūsų iniciatyvos Teismų įstatymą. (Balsai iš salės) Ironijos nėra, aš sakau visai rimtai. Keičiant Advokatūros įstatymą buvo fiksuota nuostata, kuriai neįmanoma nepritarti. Taigi čia nėra ironija, kad advokatai turi turėti aukštąjį teisinį, universitetinį išsilavinimą. Be abejo, atitinkama pataisa reikalinga ir Teismų įstatyme, kadangi ne kartą buvo minima ir pradėta kalbėti, jog atėjo pats laikas, kad vis dėlto tarp teisininkų, dirbančių sudėtingą darbą, prioritetinis ir labiausiai vertinamas darbas turėtų būti teisėjų. Todėl logiška, kad vis dėlto turėtų būti daroma pataisa ir Teismų įstatyme.
Be to, jau pirmieji tokie realūs veiksmai... Formuojant naujus teismus, vadinas, renkant kandidatus, paaiškėjo, kad kai kurios procedūros taisyklės liko nenumatytos. Kadangi iš kolegų teisininkų yra pakankamai daug oponentų, nenorint, kad būtų vienokių ar kitokių problemų, kad nekiltų aiškinimų, teisėti ar neteisėti vieni ar kiti veiksmai, reikalinga tam tikra korekcija, pavyzdžiui, dėl procedūros klausimų skiriant teisėjus. Be to, akivaizdu ir tai, kad kiek mes prašome pinigų, Teisingumo ministerija kitais metais negaus, o tada vis dėlto užtikrinti realios antstolių kontorų kontrolės beveik neįmanoma. Nes patys specialistai, kurie rašo Juridinio skyriaus išvadą dėl mūsų pakeitimų ir nepritaria ministerijos siūlymui, teigia mums, kad ministerijos turėtų būti ne mažesnis aparatas kaip 30 žmonių, kad realiai galėtų tikrinti ir kontroliuoti antstolių kontorų veiklą. Todėl vis dėlto būtina pavesti teismų pirmininkams, kad antstolių kontoros toje teritorijoje, kurioje veikia teismas, turi būti, tarkim, organizacine prasme kontroliuojamos teismo pirmininko. Na, žinoma, kitos funkcijos ministerijai lieka, tačiau niekas taip realiai ir efektyviai negalėtų užtikrinti tokios kontrolės už patį teismo pirmininką. Todėl siūlome tai fiksuoti.
Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad paskyrus naujus teismų pirmininkus, pavyzdžiui, apygardų teismų pirmininkus, Apeliacinio teismo pirmininką arba net ir naująjį Aukščiausiojo Teismo pirmininką, jeigu tai bus ne tas pats pirmininkas, vis dėlto reikia numatyti galimybę atlikti tam tikras organizacines funkcijas, nes reikia suformuoti teismo darbuotojus, reikalingi vieni ar kiti veiksmai, pagaliau finansiniai veiksmai, remontas ir kiti klausimai, kai galbūt ne visada bus įmanoma spėti Teisingumo ministerijai ar kitai institucijai. Pagaliau ir daug kitų organizacinių klausimų verčia daryti atitinkamus patikslinimus tiek Teismų įstatyme, tiek šį įstatymą lydinčiuose aktuose bei kituose įstatymuose.
Todėl mes ir kreipiamės į Seimą, kad mums padėtų įstatyminiu keliu spręsti tuos klausimus, kurie iškilo praktikoje taikant priimtą Teismų įstatymą. Gali būti, kad po posėdžio Valstybės ir teisės komitete, kuris ruošiasi svarstyti šį projektą, gali būti prašoma šiek tiek nukelti datą. Bet datą ne pačios teismų reformos (turiu omenyje ne sausio 1 d., kai turėtų pradėti veikti visi teismai), tačiau duoti šiek tiek daugiau laiko tiek Teisingumo ministerijai, tiek Prezidentui, tiek pagaliau pačiam Seimui formuojant naujus teismus, visų pirma Apeliacinį, Aukščiausiąjį teismus. Vietoje numatytos lapkričio 15 d. gali būti prašoma dar bent 10 dienų nukelti. Nemanau, kad visi kandidatai, pavyzdžiui, į Aukščiausiojo Teismo teisėjus labai sėkmingai pražygiuos pro Seimą viename posėdyje. Tačiau bus tariamasi su Valstybės ir teisės komitetu. Dar kartą akcentuoju, kad nebūtų neteisingai suprasta, jog mes nemanome, kad yra kliūčių trukdančių pradėti veikti naujai teismų sistemai nuo 1995 m. sausio 1 d. Finansinės, patalpų ar kitos problemos yra Vyriausybės. Kiek žinau, mes tai pajėgūs išspręsti. Galbūt nepavyks iki galo suformuoti tokių teismų, kokių mes norėtume, kad visa apimtimi “užsisuktų” apygardos, Apeliacinis teismas, tačiau tai, kas numatyta Prezidento, mes jau padarėme, jeigu taip galima sakyti, tam tikrus bandymus, apklausas, tikslinimus. Manome, kad tokio dydžio teismus suformuoti galėsime. Žinoma, jums padedant.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, kadangi jūs pateikėte Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio antrosios dalies keitimą, ar nemanote, kad Apeliacinio teismo pirmininką reikėtų skirti tokia pačia tvarka, kaip ir Aukščiausiojo Teismo pirmininką? Ačiū.
J.PRAPIESTIS. Aš nemanau, kad taip reikia daryti. Jau apie tą skyrimo procedūrą mes kalbėjome ir prisimindami Lietuvos istoriją, ir minėdami, kokias teises turi teisingumo ministras, Prezidentas. Manyčiau, kad Seimui paliekama pakankama galimybė kontroliuoti šitą tokių pareigūnų paskyrimo procesą. Aš nenorėčiau, kad taip kardinaliai būtų keičiamas Teismų įstatymas, kuriuo, aš manyčiau, Seimui šiame procese numatytas labai aktyvus vaidmuo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.
P.VITKEVIČIUS. Aš apsigalvojau. Mes pasikalbėsime su ministru vieni du.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, visi, norėję paklausti ministro, paklausė. Ar galime bendru sutarimu pradėti šių projektų svarstymo procedūrą? Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Ar sutiktumėte, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaraujančių. Ar reikia dar papildomų komitetų šių projektų svarstymui? Taip pat nėra siūlymų. Ar sutiktumėte, kad Seimo posėdyje šie projektai būtų svarstomi lapkričio mėn. pradžioje? Taip pat nėra prieštaravimų. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.
Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimo projekto svarstymas Nr.1168 (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Baską.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, gerbiamieji kolegos!
Pirmiausia noriu pasveikinti posėdžio pirmininką, kadangi jis ne tik pavijo darbotvarkę, bet ir ją pralenkė. Kadangi dabar yra 18.17 val. ir salėje tik trečdalis Seimo narių, be abejo, visi pavargę, tai aš prieš tokią problemą - ar kalbėt, ar nekalbėti.
PIRMININKAS. 5 min. galite patylėti. Jums tiek duota laiko.
A.BASKAS. Labai ačiū už pasiūlymą, bet aš 5 min. tuščiai Seimo laikyti negaliu. Tai būtų nusižengimas.
Kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad problema yra, kaip turi būti formuojama, kas turėtų skirti, kas turėtų teikti generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus. Dėl generalinio prokuroro skyrimo yra bendras sutarimas. Nesutariama, kas turėtų skirti jo pavaduotojus. Yra vienas variantas, kad generalinį prokurorą ir pavaduotojus skirtų Seimas. Kitas siūlymas, kad pavaduotojus skirtų Prezidentas. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad antrasis siūlymas, kai pavaduotojus skiria Prezidentas, naikina tą situaciją, kad generalinį prokurorą skiria Seimas. Tada iš esmės galime palikti, kad ir generalinį prokurorą skiria Prezidentas. Tai rezultatas yra tas pats.
Iš karto parodysiu pavyzdį. Prezidentas parenka kandidatą ir jam pasako, kad jį siūlys, jeigu jis siūlys tokius pavaduotojus. Taip Seimo galios... Man sakoma, kad aš išsigalvoju. Tada aš atkreipiu dėmesį, kad valdžių paskirstymas ir jų išskirstymas tam ir sugalvotas, kad neatsitiktų kokių nors štai tokių dalykų, kokius aš pasakiau. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad jeigu mes atsisakysime tų valstybių šimtmečių patyrimo, kaip paskirstyti valdžias, tai mes gausime tokį pat efektą, koks būdavo sovietmečiu įsisavinant užsienio technologijas ir jas patobulinant. Tada būdavo iš to dalyko šnipštas. Tai yra vienas aspektas.
Kitas aspektas yra, kad Konstitucijos įstatyme numatyta, kad teisminė ir vykdomoji valdžia, tarp jų ir Prezidentas, yra skirtingos valdžios. Konstitucijoje parašyta, kad Konstitucinio Teismo visus teisėjus, o ne tik pirmininką, skiria Seimas, Aukščiausiojo Teismo teisėjus visus, ne tik pirmininką, skiria Seimas. Generalinė prokuratūra yra teisminė valdžia prie Aukščiausiojo Teismo. Ir tada mes viską sujaukiame, jeigu generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus skirs ne ta pati institucija. Jau mes sujaukiame vykdomąją valdžią su teisine valdžia.
Kodėl mano minimose 12 valstybių... Estija, Latvija, Lenkija, Vengrija... Na, visos tos nepriklausomos valstybės, kurios atsikūrė pastaruoju laiku... Niekur nėra, kad Prezidentas turėtų tokias galias prokuratūros atžvilgiu. Tai yra daroma todėl, kad išsaugotų savo Prezidentą, kad jam neužkrautų nepakeliamos atsakomybės. Čia yra dėsnis. Jeigu viename žmoguje sukoncentruojamos didelės teisės, tai jį gali paveikti kitos struktūros. Tam, kad Prezidentas išliktų Prezidentu, jam ir yra duota valdžia ribota ir atskirta nuo kitų valdžių.
Labai noriu, kad jūs atkreiptumėte dėmesį į tas pasekmes, jeigu mes pritarsime, kad ne Seimas skiria pavaduotojus. Kadangi parašyta, kad ne tik skiria, bet ir atleidžia. Kas žino, kas kitais metais bus Prezidentu, vadinas, kas turės teisę atleisti generalinio prokuroro pavaduotojus, kurie vykdys?.. Pavyzdžiui, prokuroras negalės vykdyti generalinių funkcijų. Jie vykdys tas funkcijas. Tai juos valdys Prezidentas, o kas bus Prezidentu kitais metais, niekas negali pasakyti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį E.Bičkauską.
E.BIČKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome du įstatymo projektus. Vieną pateikė Seimo nariai J.Bernatonis ir V.Juškus. Pateiktą projektą Nr.2 dar pasirašė ponas A.Sadkauskas. Antrasis yra mano ir pono A.Sakalo pateiktas projektas. Nežinau, kaip vyko pateikimas, kadangi nei ponas A.Sakalas, nei ponas E.Bičkauskas nepateikė šio dokumento. Bet taip jau yra, kad pradedame nuo svarstymo procedūros, todėl atsakyti į klausimus neturėsiu galimybės.
PIRMININKAS. Galime sugrįžti prie pateikimo procedūros, jeigu jūs manote, kad ji vyko ne pagal Seimo statutą. Tada šiuo metu mes galime atlikti pateikimą.
E.BIČKAUSKAS. Ačiū, kad jūs man padėjote, bet, deja, nei jūs, nei aš neturime tokios teisės.
PIRMININKAS. Turime tokią teisę pagal atitinkamą Seimo statuto straipsnį. Aš manau, kad Seimas tam pritars, kadangi iš tikrųjų situacija yra nenumatyta Seimo statute, nes buvo pritarta nedalyvaujant autoriams.
E.BIČKAUSKAS. Aš nenorėčiau diskutuoti. Tik ką studijavau stenogramą. Jūs pats tam pritarėte. Taigi nepradėkime diskusijų dėl šio klausimo.
Vis dėlto manau, kad abu projektai... Neanalizuosiu, kaip jie buvo įregistruoti. Abu projektai nėra alternatyvūs ta prasme, kadangi mano projektas apima tai, ką siūlo ir ponas J.Bernatonis, ir ponas V.Juškus. Galbūt dėl kai kurių momentų galima diskutuoti. Pavyzdžiui, dėl mano projekte esančio generalinio prokuroro pavaduotojų skyrimo. Aš laikausi savo nuomonės, kad jie turėtų būti skiriami taip pat, kaip ir generalinis prokuroras. Bet jeigu Seimas tam nepritaria, ką darysi, niekur nedingsi. Mano projekte teigiama ir apie kitus šiek tiek platesnius klausimus. Pavyzdžiui, dėl pavaduotojų galima būtų sutikti, kad generalinio prokuroro pavaduotojus skiria Prezidentas generalinio prokuroro teikimu. Įvairūs variantai svarstytini. Bet yra ir kitų niuansų. Pavyzdžiui, dėl to, kad 8 straipsnio pirmojoje dalyje išbrauktume žodžius “ir teismas, teisėjas”. Turima omenyje, jog baudžiamąją bylą gali iškelti teismas arba teisėjas. Tada, kai mes pradėjome teisinės sistemos reformą ir kūrėme metmenis, mes visai kitaip įsivaizdavome ir dabar įsivaizduojame teismo funkcijas. Teismas vykdo teisingumą ir ne daugiau. Teismas negali pradėti baudžiamojo persekiojimo. Tai yra pagrindinis dalykas. Neseniai mes priėmėm Baudžiamojo proceso ir Baudžiamojo kodekso pataisas, kur kaip tik numatėme galimybę, kad prokuroras turi teisę, esant taktinėms aplinkybėms, atleisti tuos ar kitus nusikaltimo dalyvius nuo baudžiamosios atsakomybės tam, kad įvertintų kitas situacijas. Dabar, kai mes matome ne vieną bylą, kurios žlunga, kai grąžinamos bylos tardymui papildyti, grąžinamos teismo nutartimi ta prasme, kad neiškelta baudžiamoji byla tam ar kitam asmeniui, bylų tyrimo procesas užsitęsia. Ir pati tendencija sugrįžti vėl prie to, kas ir buvo, kad teismas gali priimti sprendimą dėl baudžiamojo persekiojimo, yra labai blogai. Todėl ir yra šis pasiūlymas, beje, kuriam pritarta praktiškai balsavus po lygiai, bet Valstybės ir teisės komiteto pirmininkui pritarus yra pritarta. Taigi aš manau, jis nėra toks be pagrindo.
Lygiai taip pat Respublikos įstatyme “Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo”, kurio dekretu buvo pasiūlytos pataisos ir kurias priėmėm, iš tikrųjų stato mus į kuriozinę situaciją, kadangi dabar galiojančiame įstatyme esanti norma nustato, jog naujai paskirtas generalinis prokuroras turės vadovautis dabar, t.y. iki 1995 m. sausio 1 d., galiojančiu Prokuratūros įstatymu. Bet šis iš viso nenumato generalinio prokuroro prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo pareigybės, jo skyrimo, įgaliojimų tvarkos. Ir tada tampa visiškai neaišku, kokiu įstatymu turės vadovautis dabar paskirtas generalinis prokuroras.
Iš viso šiek tiek jaučiama tendencija, jog norima susilpninti Generalinės prokuratūros, mano nuomone, pagrindinės institucijos, atsakingos už kovą su nusikalstamumu, padėtį, padaryti ją lyg ir sudedamąja teismo dalimi. Todėl, kadangi tai tikrai nėra alternatyvūs projektai, aš siūlau pritarti mano pateiktam projektui, o po to, jau priėmimo metu, kai, matyt, jūsų frakcija apsispręs (kai kam galbūt ir nepritarė, o kai kam nepritarė ir Valstybės ir teisės komitetas, nors aš galiu dėl to diskutuoti), po to iš mano projekto išbraukti. Vis tiek ta nuostata, kuri yra pasiūlyta pono J.Bernatonio, pono V.Juškaus ir pono A.Sadkausko, šiame projekte pasiliks vienokiu ar kitokiu būdu. Bet manau, kad bus išspręsta daugiau problemų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto vardu kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Vitkevičių.
P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes svarstėm abu projektus, pritarėm gerbiamojo J.Bernatonio projektui, taip pat pritarėm daugeliui pataisų ir gerbiamojo A.Sakalo, ir gerbiamojo E.Bičkausko projektui. Esminis dalykas, kam mes nepritarėm, tai tas, kad pavaduotojus taip pat skirtų kaip ir generalinį prokurorą. Mes manom, jog tai visiškai natūralu, kad prokuroro pavaduotojai būtų skiriami Prezidento generaliniam prokurorui pasiūlius. Generalinis prokuroras pasiūlo, jis numato, o Prezidentas be jo nepaskirs. Reikia turėti omeny, kad Prokuratūros funkcijos šiuo metu nėra tokios, kokios buvo anksčiau, pagal ankstesnius prokuratūros įstatymus, kai Prokuratūra vykdė visų įstatymų priežiūrą. Dabar yra teismo sudedamoji dalis, menkiau už Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o mes imsim ir prilyginsim šitą skyrimą maždaug taip, kaip skiriami teisėjai. Tuo labiau kad apie prokuroro pavaduotojus Konstitucijoje iš viso nėra pasakyta nė žodžio.
Mes, remdamiesi šiais motyvais, tuo pagrindiniu klausimu nepritarėm gerbiamojo E.Bičkausko projektui. O dėl to, kad teisėjas nekeltų bylos prokurorui, tai teisėjui arba teismui nebūdingos šios funkcijos, nėra reikalo. Taip pat tam laiko pratęsimui mes irgi pritarėm. Taigi beveik viskam mes pritarėm, išskyrus vieną pagrindinį klausimą. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis nori kalbėt dėl vedimo tvarkos.
V.ŽIEMELIS. Taip, aš norėjau pasakyti, kad mūsų komiteto pirmininkas profesorius P.Vitkevičius turėjo pasakyt, jog komitete balsai pasiskirstė po lygiai, šeši - šeši.
PIRMININKAS. Čia ne dėl vedimo tvarkos. Dėkoju jums.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikėtų apsispręsti, aš manau, balsuojant, kuriam projektui pritarti. Kadangi vieno iš projekto autorių nuomone, tai nėra alternatyvūs projektai, todėl būtų teisinga, jeigu pirmiausia būtų apsvarstyta dėl pritarimo tam projektui, kuris yra platesnis, t.y. apimantis du įstatymo projektus ir daugiau normų. Jeigu jam nebūtų pritarta, tuomet svarstytume, ar pritarti antram projektui, kuriame yra tik viena iš tų normų, kurios pateiktos 2.7b darbotvarkės klausime.
Taigi pirmiausia gerbiamasis Seimo narys A.Baskas dėl vedimo tvarkos.
A.BASKAS. Pone Pirmininke, aš siūlau jūsų projektą svarstyti kaip alternatyvą tam punktui, ir tada problema išsisprendžia.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar jūs norėtumėt pasirinkti alternatyviai projektus, kaip siūlo gerbiamasis Seimo narys A.Baskas, ar siūlote svarstyti taip, kaip aš pateikiau balsavimui?
Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos.
E.BIČKAUSKAS. Aš vis dėlto siūlyčiau nedaryti alternatyvų, taip bus paprasčiau, kadangi iš tikrųjų projektai nėra alternatyvūs. Ta pati nuostata, kuri yra pateikta pono J.Bernatonio ir kitų, yra ir tame įstatymo projekte, kuris pasiūlytas ir mano, ir pono A.Sakalo. Jeigu mes dabar automatiškai apsispręsim, tai atmesim ir kitas nuostatas, kurios galbūt yra svarstytinos ir teisingos. Todėl aš siūlyčiau pritarti pono A.Sakalo ir mano pateiktam projektui tuo pačiu išreiškiant pritarimą ir pasiūlytam pono J.Bernatonio ir kitų projektui, o po to, priėmimo metu, kas bus nepriimtina, iš to platesnio projekto paprasčiausiai išbraukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Dagys.
A.J.DAGYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau jus patikslinti. Gerbiamasis A.Baskas suformulavo ne kaip alternatyvą jūsų projektui, bet kaip alternatyvą punktui iš A.Sakalo projekto. Toks buvo pasiūlymas.
PIRMININKAS. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip tai galima būtų laikyti alternatyva, kadangi tos normos yra analogiškos ir mūsų projekte, ir gerbiamojo A.Sakalo projekte. Gerbiamasis Seimo nary Dagy, reikėtų atidžiau skaityti projektus.
Taigi prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Dabar svarstysime, ar pritarti gerbiamųjų Seimo narių E.Bičkausko ir A.Sakalo projektui. Gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Mano nuomone, kolega E.Bičkauskas teisingai pasakė, čia nėra jokių alternatyvų. Reikia išspręsti vieną klausimą dėl pavaduotojų skyrimo ir balsuoti. O jūs visi galvojate vėl kažką, ko nereikia, ir iš paprasto dalyko padarote sudėtingą. Mūsų komitete taip pat buvo svarstoma, balsai pasikeitė, pasidalijo po lygiai. Šeši už tai, kad pavaduotojai būtų skiriami Seimo prokuroro teikimu. Aišku, tai būtų teisingiausia, nes jau vieną kartą šis Seimas padarė negerą žingsnį nutardamas, kad Seimo kontrolierių pavaduotojus skirtų Prezidentas, o patį kontrolierių - Seimas. Vienu žodžiu, atskyrė, t.y. neatskyrė, o šiuo atveju vykdomąją valdžią nori susieti su teismine, su trečiąja valdžia. Savaime suprantama, tai netelpa į jokius rėmus. O teiginys tų, kurie sako, jog, atseit, reikia, kad pavaduotojas būtų silpnesnis... Jis bus silpnesnis tuo atveju, jeigu skirs Prezidentas. Tai ar LDD partija, kuri turi daugumą Seime, mano, jog Prezidentas yra silpnesnis už Seimą?
Nemaišykime valdžių ir balsuokime už tai, kad prokuroro pavaduotojus skirtų Seimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs pasisakėte už projektą, taip?
V.ŽIEMELIS. Tai aiškiau negu aišku.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baskas. Jūs galite pasisakyti tik prieš projektą, kad nepritariate jam.
A.BASKAS. Taip, aš pasiūlysiu jam nepritarti, o tas nepritarimas, kaip komitete paaiškėjo, eina iš LDDP frakcijos. Kadangi komitete visi šeši LDDP frakcijos nariai balsavo prieš tai, kad pavaduotojus skirtų Seimas, todėl man atrodo, kaip tik LDDP ir balsuos prieš. O šitokiu balsavimu, mano supratimu, LDDP kala vinį į savo karstą (Salėje juokas), todėl aš ir esu prieš tai, kad LDDP kaltų į savo karstą vinį. Kodėl aš prieš tai, kad žlugtų LDDP? Todėl, kad dabar vienintelė LDDP yra konkurentabili partija konservatoriams. Kitos partijos nėra konkurentabilios. O jeigu valstybėje nėra dviejų konkurentabilių, ne bet kokių partijų, tai tuomet yra labai blogai tai valstybei, kadangi nėra konkurencijos. LDDP įkalė į savo karstą vinį svarstant Lietuvos banką. Ji padarė tą patį fokusą, kad lyg tai Seimas skiria Banko pirmininką, o 5-6 pavaduotojus jau skiria ne Seimas. Tą patį padarė su valstybės kontrolieriumi. Kontrolė korupcijos nepamatė per visą tą laiką. Todėl jūs, vyrai, ką jūs darote? Jūs pagalvokite! Dabar vėl, man atrodo, jūs kalat didžiausią vinį...
PIRMININKAS. Laikas!
A.BASKAS. Atsiprašau, tuoj baigiu. Labai prašau, kad LDDP išliktų, kad ji į savo karstą nekaltų vinies. (Juokas salėje)
M.STAKVILEVIČIUS. Galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kad gerbiamasis Seimo narys A.Baskas iš LDDP frakcijos perėjo į Socialdemokratų, tai žinojau, bet kad ketina pereiti į Konservatorių, sužinojau tik po šios jo kalbos.
Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius dėl vedimo tvarkos.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš prašyčiau vis dėlto čia nemoralizuoti, kai mes pradedame svarstyti konkrečius klausimus. Prašyčiau, kad Etikos komitetas... Jeigu jau kalbama viena tema, kad nepradėtų kitos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys dėl vedimo tvarkos.
K.SKREBYS. Pone Baskai, koks skirtumas, kiek karste vinių?
PIRMININKAS. A.Basko galėjote paklausti ir pertraukos metu.
Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas dėl vedimo tvarkos.
E.BIČKAUSKAS. Gal aš, kaip pasiūlymo autorius, tiktai pabaigsiu. Aš noriu pasakyti, nedarykime politikos ten, kur nereikia, nes pavaduotojų klausimas yra tiktai vienas iš tų klausimų, kurie yra projekte. Pavyzdžiui, man asmeniškai svarbus ir pavaduotojų, bet jeigu bus toks politinis apsisprendimas, nieko nepadarysi. Bet teisinės sistemos reformos prasme yra daug svarbesnis klausimas, pavyzdžiui, ar gali baudžiamąją bylą kelti teismas ir teisėjas. Tai svarstytinas dalykas. Todėl aš siūlyčiau pritarti visam šitam projektui, o paskui balsuosime atskirai dėl tų pačių pavaduotojų: na, netiks - išmesim, priimsim - priimsim. Viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom registruotis. Posėdyje dalyvauja 57 Seimo nariai.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” projektui (Nr.1206)? Autoriai - gerbiamieji Seimo nariai E.Bičkauskas ir A.Sakalas. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Už balsavo 41 Seimo narys, prieš - 3, susilaikė 7. Taigi šiam projektui pritarta.
Ar galime, gerbiamieji Seimo nariai, laikyti, kad ir įstatymo projektui “Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimo” taip pat pritarta? Ar reikėtų dėl to balsuoti? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju.
Nutarimo “Dėl J.Damanskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų” projekto pateikimas Nr.1190 (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome darbotvarkės 2.8 klausimą, Seimo nutarimo “Dėl J.Damanskienės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų” projektą. Pranešėjas - gerbiamasis R.Andrikis. Kviečiu į tribūną.
R.ANDRIKIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šių metų spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą “Dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui atleisti J.Damanskienę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų”. Aš tik noriu informuoti smulkiau, kad ponios J.Damanskienės pareiškimas buvo gautas dar gegužės mėn. Buvo padarytas tam tikras susitarimas dėl to, jog Seimas ruošėsi atostogauti, kad ponia J.Damanskienė dar palauktų ir padirbėtų. Tačiau Seimui pradėjus naują sesiją Prezidentas gavo kitą ponios J.Damanskienės pareiškimą, kad Respublikos Prezidentas teiktų Seimui atleisti ją iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų. Tai visa informacija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, iki šiol būdavo taip, jog keičiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus pristatydavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas M.Lošys - ar dėl priėmimo, ar dėl atleidimo. O kodėl šiandien jūs teikiate?
R.ANDRIKIS. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas šiandien yra užsienyje, Europos Aukščiausiojo Teismo pirmininkų konferencijoje, kuri vyks visą šią savaitę. Bet aš pristatau Respublikos Prezidento dekretą. O siūlyti Seimui atleisti iš teisėjos pareigų Prezidentas teisę turi. Todėl čia aš kokio nors prieštaravimo nematau.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gal yra žinoma, dėl kokių priežasčių ponia J.Damanskienė ketina išeiti iš Aukščiausiojo Teismo?
R.ANDRIKIS. Ponia J.Damanskienė nori pakeisti darbą. Ji pareiškime yra parašiusi, kad nori išeiti į advokatūrą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Kadangi kolega A.Baskas paliko salę, aš klausimų neturiu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, jeigu žmogus nori, tai tegul eina ir, kaip sakoma, tegu Dievas jam padeda.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Aš siūlau baigti klausinėjimą ir atleisti žmogų.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Į mano klausimą dėl motyvų atsakyta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ponia J.Damanskienė dalyvauja mūsų posėdyje. Ar būtų jai klausimų, ar galime priimti sprendimą? (Balsai salėje) Nėra. Tai prašom. Kviečiu į tribūną ponią J.Damanskienę.
Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, registruotis, kas norėtumėte paklausti. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Ar išeinate dėl algos, ar dėl idėjos?
J.DAMANSKIENĖ. Greičiau dėl idėjos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš klausimų neturiu, jeigu gerbiamoji J.Damanskienė išeina dėl idėjos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas.
K.KUZMINSKAS. Jums dirbant Aukščiausiojo Teismo teisėja ar nebuvo kokių nesklandumų šiame darbe, ar nebuvo spaudimo tam, kad jūs pati parašėte pareiškimą ir išeinate iš Aukščiausiojo Teismo? Ačiū.
J.DAMANSKIENĖ. Aš nežinau dėl to mano išėjimo. Priežasčių yra labai daug. Aš turbūt nevarginsiu gerbiamųjų Seimo narių ir neaiškinsiu visų tų priežasčių, bet viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dabar Aukščiausiajame Teisme yra visiška panika, tai yra Aukščiausiojo Teismo likvidavimas. Ir aš manau, kad jums tai puikiai žinoma, kad teismas yra likviduojamas. Mes buvome išrinkti dešimčiai metų, tačiau nepaisant to, aš jau 1989 m. buvau rinkta dešimčiai metų. 1990 m. pasirodė, kad man trūksta stažo, kad aš būčiau Aukščiausiojo Teismo teisėja. Visus metus laukiau, po to vėl buvau rinkta dešimčiai metų. Buvau gavusi pažymėjimą iki 2000 m. Po to vėl pasikeitė politinė situacija. Su gerbiamojo Č.Juršėno parašu aš gavau kitą pažymėjimą vėl dešimčiai metų. Jūs sutikite, kad tikrai yra labai sunku, labai sudėtinga ir man. Gal vyrai yra tvirtesnių nervų, o man, kaip moteriai, tai ganėtinai pabodo, aš ganėtinai pavargau ir manau, kad su savo patirtimi (aš pakankamai seniai esu baigusi Teisės fakultetą) surasiu kur nors darbą, kur nors atlyginimą kad ir mažesnį gausiu, tačiau aš tikiuosi, kad būsiu rami, jeigu ne iki savo, kaip ten dabar žadama mus rinkti, iki gyvos galvos, tai bent iki pensijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Gerbiamoji prelegentė dėl idėjos atsakė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamoji prelegente, aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, ar ryšium su šita likvidacija, reforma netaps daugumos teisėjų tokiu žingsniu, kokį žengėte jūs? Ačiū.
J.DAMANSKIENĖ. Taip, žinau, kad vasarą, maždaug gegužės mėn., buvo apie 20 teisėjų, liaudiškai kalbant, pakėlusių sparnus ir žadėjusių palikti Aukščiausiąjį Teismą, bet buvo imtasi kai kurių, sakyčiau, gal netgi drastiškų priemonių, ir jiems teko vėl atsisėsti. Bet apskritai gal ne visai etiškai atrodys tas mano pasakymas, kad dabar Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra kaip avinai, varomi į skerdyklą. Nes mes nieko nežinome. Ir tie įstatymai, kurie dabar lyg ir gražiai skamba, kaip jie surašyti dokumente, kad mums bus pasiūlyta arba Aukščiausiasis Teismas, arba Apeliacinis teismas, iš esmės visiškai nieko nesako, nes tai bus tik pasiūlymas. O kai mes ateisime pas jus, tai tada jau situacija gali būti visai kitokia, nes mes turime labai tokią liūdną patirtį iš 1990 m. Jums sunku įsivaizduoti, kokios dabar nuotaikos tvyro Aukščiausiajame Teisme. Jos labai labai prastos. Aš manau...
PIRMININKAS. Gerbiamasis...
J.DAMANSKIENĖ. Aš labai atsiprašau, bet kadangi jau vis tiek jūs mane šiandien paleisite, tai aš manau, kad vis dėlto gal nereikėtų šitaip elgtis, nes mes, atrodo... Gal ten buvo vienas kitas asmuo, kuriam iš tikrųjų reikėjo taikyti asmeninę atsakomybę, o ne tokią kolektyvinę atsakomybę, kurios mes 1990 m. lyg ir galvojome, kad jau atsisakėme, kad kiekvienas atsakysime už savo veiksmus. O dabar taip atsitinka, kad jeigu norima pakeisti ar vadovybę, ar ten kažkokį... Vienu žodžiu, atsakomybė vis dėlto liko kolektyvinė ir tai turbūt nėra gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš paprasčiausiai negalėjau užsirašyti, neturėjau galimybės ten būdamas.
O klausimas yra toks. Gerbiamoji teisėja, ar jus kas nors atleidžia ryšium su Aukščiausiojo Teismo likvidavimu, ar jus kas nors atleidžia iš teisėjos pareigų, ką jūs bandėte čia paaiškinti? Ačiū.
J.DAMANSKIENĖ. Visus mus atleidžia, kadangi yra likviduojamas Aukščiausiasis Teismas. Aukščiausiasis Teismas likviduojamas ir kitą dieną lygiai tas pats Aukščiausiasis Teismas, netgi nepakeitus nė vieno žodžio jo pavadinime, yra įsteigiamas. Aš kitaip niekaip nesuprantu to, kaip tik taip, kad tai yra savotiškas susidorojimas su mumis. Tai yra asmeninė mano nuomonė. Aš jokiu būdu neperšu savo nuomonės visiems Aukščiausiojo Teismo teisėjams. Greičiausiai garbingiausia būtų atsistatydinti visiems, bet jeigu taip nėra... Mano asmeninė nuomonė, kad aš privalau išeiti iš darbo ir surasti sau kur nors kitą kokį nors užsiėmimą.
E.BIČKAUSKAS. Aš vis dėlto replikuosiu. Aš dar kartą paklausiu. Jūs juristė, turėtumėte man labai teisingai atsakyti juridiškai. Ar jus kas nors atleidžia iš Aukščiausiojo Teismo teisėjos pareigų ar iš teisėjos pareigų? Ačiū.
J.DAMANSKIENĖ. Tai aš jau viską, atrodo, paaiškinau.
PIRMININKAS. Dėkoju poniai J.Damanskienei.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar... Gerbiamasis Seimo narys A.Kunčinas dėl vedimo tvarkos. Dėkoju jums.
A.KUNČINAS. Aš norėčiau repliką. Tada dėl balsavimo motyvų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Kunčinai, prašom kalbėti.
A.KUNČINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man gana keistokai nuskambėjo Aukščiausiojo Teismo teisėjos motyvai ir aš norėčiau pasakyti tokias mintis. Jei kas yra susipažinęs su kai kuria teismų reforma buvusioje demokratinėje Vokietijoje, tai turbūt žinote, kad ten dauguma teisėjų buvo pakeisti įtraukiant teisėjus iš buvusios Vakarų Vokietijos. Tai klausant ponios teisėjos kyla mintis, kad tarsi Aukščiausiojo Teismo teisėjais bus skiriami žmonės iš Latvijos ar iš Lenkijos, ar iš kur nors kitur. Mano giliu įsitikinimu, dirbdami Valstybės ir teisės komitete mes aiškiai galvojome apie tai, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjais bus skiriami tie patys žmonės. Kadangi keičiasi struktūra, daliai jų gal bus pasiūlyta pereiti į Apygardos ar į Apeliacinį teismus. Ir dėl to kelti tokį klausimą, kad čia kažkas yra atleidžiama dėl vienokių ar kitokių motyvų, tai mažų mažiausiai yra neetiška. Aš dar kartą kartoju. Galiu garantuoti Valstybės ir teisės komiteto narių, bent daugumos mūsų, vardu, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjais tikrai nebus paskirtas nė vienas juristas nei iš Latvijos, nei iš Estijos, tuo labiau iš Baltarusijos arba iš Lenkijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika dėl vedimo tvarkos.
B.V.RUPEIKA. Balsavimo motyvų negalima vardyti, taip? Ar jau galima?
A.ALBERTYNAS. (Iš salės) Galima. Leidžiama.
B.V.RUPEIKA. Tai tada aš irgi noriu pasakyti kolegos A.Kunčino pateiktos melodijos linkme.
Aš ketverius metus sąžiningai palaikydavau beveik visus teisėjus, kurie rašydavo pareiškimus išeiti ir iš teismų, eilinių teismų, rajoninių (dabar apylinkių), ir iš Aukščiausiojo Teismo. Tai dariau ir kai ėjo iš Aukščiausiojo Teismo ponas R.Andrikis. Man buvo gaila tos sistemos vien dėl to, kad kvalifikuoti specialistai bėga iš laivo, gal ne skęstančio. Tačiau dabar aš nesulaukiu tos datos, kada šis teismas oficialiai bus performuotas į kitos paskirties teismą, nes nebūtinai Aukščiausiojo Teismo sprendimai, o Aukščiausiojo Teismo prezidiumo sprendimai yra aukščiau logikos ir politikos. Jie yra galbūt arčiau komercijos sričių. Tačiau susilaikysiu nuo tolesnių komentarų, nes dar vakar buvo vienas iš naujagimių irgi sužalotas po Aukščiausiojo Teismo prezidiumo sprendimo paleisti toliau dirbti Širvintų gydytojas, kurios padarė šitą visą epopėją su tabletėmis, skirtomis avių kirminams naikinti. O prieš tai žuvo dar kitas naujagimis. Tai buvo po prezidiumo sprendimo. Aš nekalbu apie kitus variantus, bet štai rytoj prasideda teismo posėdis Širvintose, naujo teismo dėl kūdikėlio lavono, ir tokių bus daugiau. Aš nesulaukiu sausio 1 d., nes daugiau negu pusė šitų teisėjų jau yra įsidarbinę kitur. Teoriškai įsidarbinę. Jau jie apsirūpinę savo ateitimi pakankamai aiškiai advokatų kontorose. Mes pavėlavome šitoje vietoje, leisdami spręsti, remiantis šitoje salėje nesakytinais motyvais, spręsti teismo posėdžių metu.
PIRMININKAS. Dėkoju.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad mes šiandien spręstume šį klausimą dėl Seimo nutarimo priėmimo, ar dar reikėtų taikyti kažkokias ilgesnes svarstymo procedūras? Sutinkate.
Prašyčiau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Taip, dėl balsavimo motyvų. Visų pirma, ar galima spręsti šiandien? Tai dar didelis klausimas, nes Seimo nariams nėra išdalytas dokumento projektas, ir priėmimo stadijoje Seimo nariai turėtų turėti dokumento projektą, už kurį bus balsuojama.
Dabar kitas dalykas. LDDP padarė viską, kad sugriautų ne vieną valstybės instituciją, iš to skaičiaus ir Aukščiausiąjį Teismą likviduodama. Tačiau aš norėčiau pasakyti, kad jau šiandien yra įteiktas Seimo opozicijos ieškinys Konstituciniam Teismui su prašymu ištirti, ar Aukščiausiojo Teismo likvidavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ir aš manau, kad Konstitucinis Teismas padarys atitinkamą išvadą.
Tiktai kartu norėčiau kreiptis į Seimo Pirmininko pavaduotoją poną J.Bernatonį, kad jis sugebėtų 30 parašų patikrinti, sakykime, per 30 dienų. Aš manau, kad ir su jo intelektualiniais sugebėjimais per vieną darbo dieną 10 parašų yra įmanoma patikrinti.
Ir norėčiau šiek tiek replikuoti ir ponui A.Kunčinui, kad galvoti reikia prieš priimant tokius sprendimus, kada trečdaliu yra likviduojamos Seimo balsų konstitucinės institucijos, o ne tada, kada yra susiduriama su to likvidavimo pasekmėmis.
Ir dar kartą norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto priėmimo stadijoje balsuojant už atitinkamą sprendimą Seimo nariams net prieš 24 val. turi būti išdalytas dokumento projektas. Šito, deja, padaryta nebuvo.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš būčiau labai laimingas, jeigu man reikėtų tiktai tikrinti parašus. Mes turime dar ir daugiau darbų, be parašų tikrinimo. Taigi aš manau, vienam parašui reikia maždaug savaitės.
Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi iš tiesų projektas nėra išdalytas, galbūt mes galėtume bendru sutarimu pritarti jam po pateikimo, o šio nutarimo priėmimą numatyti kitą posėdį? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
Seimo valdybos narių atsakymai į Seimo narių klausimus (94.10.25)
5sesija 22p svarstyti klausimai
Svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Seimo valdybos narių atsakymus į Seimo narių klausimus. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo kanclerį N.Germaną. Prašom atsakyti į iš anksto gautus klausimus.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, labas vakaras! Labai malonu matyti dar čia susirinkusių keletą žmonių, nelabai daug. Seimo valdyba yra gavusi keletą pareiškimų. Aš manyčiau, labai įdomių, ir labai malonu, kad vis dėlto čia yra dar žmonių, kurie išklausys tai, kadangi tai aktualu (galų gale bent jau vienas) visiems mums.
Gal aš pradėsiu nuo Seimo narės ponios R.Hofertienės pareiškimo, kuris yra įteiktas spalio 20 d. Aš nežinau, ar reikia jį visą perskaityti, ar ne? (Balsai salėje) Ką? Gerai.
Seimo narė R.Hofertienė, jeigu aš neklystu, ketvirtadienį vakare perskaitė savo pareiškimą iš šios tribūnos. O jis yra labai trumpas. Tai vis dėlto aš gal perskaitysiu. Galiu? Vadinasi, esmė yra ta: “Seimo kancleris N.Germanas man pasakė, kad aš neteisėtu būdu reikalavusi savo, kaip Seimo narės, teisių atstatymo, ir pagrasino artimiausiu metu atimti iš manęs tarnybinę mašiną”. (Balsai salėje)
Aš dabar norėčiau ir atsakyti, nors tai galbūt ir nelabai gražu, etiška atsakinėti, bet aš norėčiau... Kadangi man pačiam... Visų pirma aš norėčiau pasveikinti ponią R.Hofertienę su gimimo diena. Tai čia iš tikrųjų yra... Labai malonu, kad ji čia yra, ir aš tikrai labai nuoširdžiai ją sveikinu. Bet aš iš karto norėčiau pasakyti, kad ponia R.Hofertienė truputėlį klysta. Mūsų pokalbis truko gal kokią minutę ir pasakiau tiktai vienintelį dalyką, kad mes esame gavę pareiškimą, kurį pasirašė apie dešimt Šilalės rajono žmonių, ir jie aiškina, teigia, kad ponios R.Hofertienės automobiliu, kuris yra paskirtas jai, tačiau pagal įgaliojimą naudoja ponas Bartkus, kad jis važinėja po Šilalės rajoną, paprastai automobilis būna Šilalėje, Bartkaus kieme, naudojamas asmeniniams reikalams ir t.t.
Kodėl iškilo šitas klausimas? Todėl, kad jūs kiekvienas, gavęs mašiną, pasirašėte panaudos sutartį. Toje panaudos sutartyje aiškiai parašyta, kad panaudos... Aš visko neskaitysiu. Jeigu yra raštiškas sutikimas duoti teisę naudotis kitiems asmenims, tada privalo jį naudoti (parašyta: “nedraudžiama leisti kitam asmeniui”), privalo jį naudoti tik pagal paskirtį: “Seimo nario aptarnavimui”. “Automobilis turi būti aptarnaujamas Seimo nario buvimo vietoje”.
Ir antras dalykas, kas yra. Aš noriu pasakyti, kad mes nuolat gauname iš Kauno draudimo firmos, kuri yra apdraudusi mūsų automobilius, priekaištų ryšium su tuo, kad... Dėl įvairių priežasčių Seimo nariai kartais neįjungia signalizacijos ir t.t. Bet yra viena, kad tokiais atvejais, jeigu, pavyzdžiui, važiuoja Seimo nario automobiliu, kuris jam yra priskirtas, ne tas žmogus, tada netenka draudimo, visų šitų dalykų. Taigi čia yra...
Aš, ponia Hofertiene, tiesiog pasakiau, kad toks yra pareiškimas, ir daugiau nieko. Mes labai ramiai išsiskyrėme. Man atrodo, viskas. Po to čia atėjo šitas pareiškimas. Ir dar aš noriu pasakyti, kad čia yra klausimas: “Ar į Seimo kanclerio pareigas įeina pačiam kontroliuoti, su kuo einu ir važinėju?” Tikrai nekontroliuoju ir nekontroliuosiu. Čia yra ne mano pareigos. Ir antra. “Ar kiekvienam Seimo nariui bei jo padėjėjui priskirti sekliai? O jeigu ne, tai gal tiktai ne LDDP nariams, o gal tiktai Seimo moterims?” Turiu oficialiai pasakyti, kad Seimo moterų aš tikrai nepersekioju. Čia parašyta: “gal tik Seimo narėms”. Tai yra moteriška giminė. Atsiprašau. Taigi aš tikrai Seimo moterų neįžeidinėju, į jų garbę ir orumą nesikėsinu ir nesikėsinsiu. Atvirkščiai, labai gerbiu visas Seimo moteris. Tai mano toks būtų atsakymas į vieną klausimą. Nežinau.
Antras klausimas taip pat aktualus visiems Seimo nariams. Jis yra galbūt kiek rimtesnis, ir aš noriu pasakyti iš karto: tai yra mūsų kolegos Seimo nario K.Skrebio paklausimas. Jis yra dar trumpesnis ir aš, matyt, galiu pacituoti jį.
“Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 14 d. nutarimas numato, kad Lietuvos Seimo (...) nariams leidžiama laikyti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą. Su šiuo prašymu pasinaudojęs šia teise raštu kreipiausi į Seimo kanclerį. Deja, pastarasis raštu nesiteikė atsakyti, o žodžiu ne kartą pareiškė, kad šio Vyriausybės nutarimo nevykdysiąs. Prašau jūsų atsakyti, ar Seimo valdyba ruošiasi vykdyti minėtą nutarimą?”.
Dabar aš noriu pasakyti, kad mes neseniai konsultavomės dar kartą. Seimo valdyba keletą kartų svarstė tuos klausimus ir vienu balsu yra priėmusi sprendimą, kad vis dėlto Seimas iš savo pinigų ginklų tikrai nenorėtų pirkti. Yra kur kas daugiau rimtesnių dalykų, ko mes turime pirkti. Galų gale kompiuterius ir t.t., ir t.t., kurių iš tikrųjų trūksta. Be to, teko konsultuotis ir su mūsų teisininkais, tarp jų ministru J.Prapiesčiu, kuris dabar išėjęs. Čia šitame Vyriausybės nutarime pasakyta, kad leidžiama laikyti ir nešioti tarnybinį ginklą, tačiau jokiu būdu nesakoma, kad kur nors kas nors duos tą tarnybinį ginklą. Tarnybinį ginklą, gerbiamieji kolegos, gali nusipirkti tos įstaigos arba tos organizacijos, kurios čia yra išvardytos, t.y. mes patys. Jeigu yra tokia iniciatyva, tada galima, ypač dabar, kadangi mes pradėsime svarstyti kitų metų biudžetą, įrašyti į mūsų Seimo sąmatą, kad kažkas nori pirkti 141, sakykime, pistoletą už atitinkamas lėšas, bet aš labai abejoju, kad šitai reiktų daryti. Mano giliu įsitikinimu, tikrai šito nereikėtų daryti. Bet jeigu bus tokia iniciatyva ir jūs pritarsite...
Tai tokie buvo du pareiškimai ir du paklausimai.
PIRMININKAS. Kadangi gerbiamasis kancleris atsakė į raštu pateiktus iš anksto klausimus, bet liko dar laiko, tai aš prašau grįžti į tribūną ir atsakyti į Seimo narių klausimus, kuriuos dabar užduos posėdžio metu. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš būčiau linkęs sutikti su ponu kancleriu, kad galbūt to daryti ir nereikia, tačiau yra priimtas Vyriausybės nutarimas, kaip jau buvo minėta, šių metų balandžio 14 d., ir ten įrašyta būtent šita norma. Galbūt šito Vyriausybės nutarimo ir nereikėjo, tačiau LDDP Vyriausybė gali tą nutarimą atšaukti. Kol kas jis galioja.
Kitas raštas yra, kurį aš irgi turiu, ir yra išdalytas turbūt visiems Seimo nariams. Tekstas toks: “Gerbiamieji Seimo nariai, paminėtas Vyriausybės nutarimas...” Ir toliau: “Seimo narius, pageidaujančius pasinaudoti šia teise, prašome iki šių metų liepos 1 d. pranešti apie tai Seimo kancleriui”. Ir parašas: N.Germanas. Tai koks tikslas tada buvo rašinėti tuos raštelius, jeigu po to atsisakome vykdyti šitą nutarimą? Tai galbūt bus toks retorinis klausimas.
N.GERMANAS. Aš noriu atsakyti į tą patį klausimą ir dar kartą noriu perskaityti, kas čia parašyta. Seimo nariams leidžiama laikyti ir nešioti tarnybinį ginklą. Tai yra nedraudžiama, tačiau apie tai pasakyta, kad ta įstaiga, kuri išvardyta, kad ji turi įsigyti, to nėra. Ir jeigu mes dar kartą visi kolegialiai nutartume, tai čia kitas klausimas.
Dabar toliau. Kada buvo šitas klausimas iškeltas, apie 40 Seimo narių pareiškė norą pasinaudoti tokia teise, tačiau kada visi sužinojo ir išsiaiškino sąlygas, kad šiuo metu Vyriausybė ir Seimas negavo per 3 mln. Lt, tai praktiškai visi Seimo nariai, kurie anksčiau pageidavo, atsisakė šito. Mes su ponu P.Giniotu esam sutarę, kad jis apklaus tuos, kurie norėtų organizuotai pasimokyti, kadangi, kaip jūs žinote, reikia baigti 20 val. kursą. Jeigu susirinks tokia grupė, kuri norės pasimokyti, Vidaus reikalų ministerija pasiruošusi tai padaryti. Seimo patalpose mes galim tai suorganizuoti ir pritarti, o paskui kiekvienas norintis Seimo narys galės asmeniškai nusipirkti ginklą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Pirma, aš noriu apgailestauti, kad šitas klausimas netransliuojamas per radiją, tai pajuokintume tautą! Dar kulkosvaidžių užsimanykime, dar ko. Aš noriu jus kitko paklausti. Buvo išdalyti Seimo nariams ženkliukai, aš nežinau, kas juos gamino, tačiau reikėtų “atmušti” pirštus už tokią kokybę. Kiek žinau, daugelis jau pametė tuos ženkliukus, kiti nespėjo įsisegti ir jie sulūžo. Ar negalvojama vis dėlto pateikti jiems kažkokį ieškinį, kad jie dar kartą pagamintų nesumokant jiems už tai ir išdalyti kur kas kokybiškesnius, negu dabar pagaminti?
N.GERMANAS. Aš labai džiaugiuosi, kad mano nuomonei pritarta. Kas dėl ginklų, iš tikrųjų, man atrodo, gaila, kad šiandien netransliuojama arba nėra spaudos atstovų. Iš tikrųjų tik to betrūksta, kad Seimas pradėtų ginkluotis. Teisingai kolega sako, į ką mes šaudysim, vieni į kitus, ar ką? Dėl ženkliukų iš tikrųjų jau pamesti ar 5, ar 6 ženkliukai. Mes galvojam pasikalbėti apie tai su tais, kurie gamino, nes jie yra, švelniai tariant, nelabai kokybiški. Bet čia jau kitas klausimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Raškinis.
A.J.RAŠKINIS. Pone kancleri, jau kuris laikas, kai būna pristatomi klausimai, pristatymo metu mes gauname dokumentus tiktai frakcijoje. Teisybę pasakius, iš tos frakcijos ne visada gauni, ne visada laiku. Ar iš tikrųjų mes sutaupysime laiko ir pinigų, ir visko, jeigu neduosime Seimo nariams dokumentų pristatymo metu? Jeigu mes galėtume gauti dokumentus pateikimo metu, tai, man atrodo, mūsų darbas pagerėtų ir palengvėtų, o mūsų sveikatą reikia taupyti labiau negu pinigus.
N.GERMANAS. Aš visiškai sutinku su jumis. Man atrodo, ta taisykle mes daugiausia ir naudojamės, tačiau kai to nėra, tada tai tikrai trukdo svarstymui. Grįžtant prie ženkliukų. Tie Seimo nariai, kurie pareiškė, kad jie yra pametę nario ženkliukus, mes esam praktiškai sutarę, kad Dailės fondas, kuris gamino, pagamins juos...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Kanapeckas. Gerbiamasis Seimo narys K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Grįžtant prie ginklų temos tai ponui kancleriui reikėjo priminti, kad reikia gauti pažymėjimą iš psichoneurologo, gal problema sumažėtų. Mane domina klausimas dėl Seimo išlaidų sumažinimo. Man regis, nežinau, ar ūkio valdybai, kuri sprendžia tuos klausimus, nebuvo tikrai geriau ne “golfus” pirkti, o investuoti pinigus į viešbučio šalia Seimo statybą? Mes sutaupytume ir transporto išlaidas, kurios dabar susidaro važinėjant iš Turniškių, ir laiką. Kada bus baigtas viešbutis šalia Seimo rūmų?
N.GERMANAS. Aš labai atsiprašau, bet aš ne viską išgirdau. Pabandysiu atsakyti. Jeigu aš teisingai supratau, ar nebūtų galima geriau tuos pinigus, išleistus “golfams”... Viskas aišku. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes apie tai kalbėjom, ir ne kartą, kad išlaidos, kurios buvo skirtos Seimo nariams nupirkti mašinas, Seimo garažas paskaičiavo, kad per trejus metus mes būtume išleidę kur kas daugiau lėšų, negu dabar nupirkę šiuos.
Galiu paaiškinti labai paprastai. Mūsų visos mašinos yra senos, jų eksploatavimo išlaidos yra milžiniškos, todėl reikėjo tai padaryti, nes būtų sustojęs Seimo garažo darbas. O dabar, jeigu kalbėsime apie šitą pastatą, tai jis kol kas yra statomas ir yra tikimybė, praktiškai, matyt, taip ir bus, kad kitų metų pavasarį bus atiduoti pirmieji 30 butų tame viešbutyje. O toliau priklausys nuo to, kaip mes finansuosim, kokių mes turėsim galimybių. O dėl tos pažymos psichoneurologo, tai taisyklėse tai numatyta, ir aš manau, kad tai kiekvienas turi padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis kancleri, aš norėčiau jūsų paklausti vieną tokį bendresnį klausimą. Kaip jums atrodo, ar jūs gerai vykdote savo pareigas, kurios išdėstytos Seimo statuto 33 straipsnyje, kuris vadinasi “Seimo kancleris”? Sakysim, 6 punktą: “Rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus”. Niekad nemačiau nė vieno projekto ir ypač jūsų parengto. 10 punktas: “Reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie gautus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus”. Nemačiau jokių pateiktų apibendrintų duomenų nei su jūsų parašu, nei su Seimo Pirmininko parašu. Pirmasis punktas: “Prižiūri Seimui pateiktų įstatymo projektų nagrinėjimą, taip pat, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai”. Neįsivaizduoju, kad Seime kas nors prižiūri, kaip projektai nagrinėjami, man atrodo, jie iš viso nenagrinėjami. Ir antrasis punktas: “Prižiūri Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą”. Klausimai iš viso Vyriausybei nepateikiami, vienas...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Seimo nary!
A.KUBILIUS. Ponas kancleri, kaip jūs vykdote savo pareigas?
N.GERMANAS. Gerbiamasis kolega, man atrodo, jūs pats puikiai žinot ir ne be reikalo dabar juokiatės. Tai, apie ką jūs kalbat, t.y. ir paklausimai, ir apibendrinimai pateikiami nuolat. Dėl Seniūnų sueigos darbotvarkės aš norėčiau sutikti su jumis. Iš tikrųjų Seniūnų sueigose, deja, dažniausiai svarstomi tiktai einamieji reikalai, iš esmės susiję su darbotvarke. Porą kartų Seniūnų sueiga svarstė rimtesnius klausimus, ir aš manau, kad taip reikėtų ir ateityje daryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.
V.PETKEVIČIUS. Aš pabandysiu paneigti...
PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš pabandysiu pamėgdžioti A.Bendinsko balsą, jeigu man pavyks. Gerbiamasis kancleri, mūsų komitetas inicijavo įstatymą dėl ginklų įsigijimo, komitetas dirbo šia linkme ir visa tai jūs perėmėt į savo rankas. Ar jums neatrodo, kad tai, ką jūs dabar darot, yra nonsensas? Ar nereiktų grąžinti komitetui visa tai, ką jis pradėjo, ir užbaigti ginklų išdavimą?
N.GERMANAS. Aš su malonumu, jeigu jūs išdalysit, irgi pradėsiu toliau dalyti ginklus, arba dar kažką išduosiu, prašau. Bet man atrodo, yra bendra tvarka, kuri skirta ne tik Seimo nariams, bet ir visiems kitiems.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš kanclerio neklausinėsiu, ar jis pagal Statutą reguliariai gyvena, ar kaip nors kitaip. Aš tik norėčiau, kad tokie bręstantys konfliktėliai būtų sprendžiami draugiškai pagal Leopoldo taisyklę, ir štai šiuo atveju, automobilių atveju, aš siūlau tokį variantą. Šiandien parašiau ir įteikiau Seimo Pirmininkui pareiškimą, kad atsisakau “Volkswagen”, kaip kolega K.Dirgėla sako, ir važinėsiu dar V.Landsbergio laikų “Žiguliu”. Tai ar nebūtų galima padaryti taip, kaip padarė ponia E.Kunevičienė su ponu G.Vagnoriumi, kai atidavė savo automobilį ponui G.Vagnoriui, ir mes visi žinome, kaip gražiai viskas baigėsi. Aš perduodu, rekomenduoju šitą “Volkswagen”, kuris man paskirtas jūsų ranka, perduoti poniai R.Hofertienei. Ar gaila, ponai, moteriai? Negaila, baigiantis Seimo posėdžio dienai, duokime!
Na, o dėl ginklų taip pat yra vienas iš variantų, kurį savo laiku siūlė ponas A.Sakalas, bet jis nelanko vakarinių posėdžių, stebėtojas iš socdemų yra kitoje vietoje. Taigi tegul išbando savo jėgas medžiotojų žinyboje. Ten patikrina ir sveikatą, ir temperamentą, ir psichinius sugebėjimus šaunant į gyvulį ir atvirkščiai, ir štai po to jau galima bandyti savo jėgas įsigyjant trumpavamzdžius ginklus. Na, o jeigu jau labai reikia, aš galiu pasiūlyti vieną pigų kelią. Miškininkai, Miškų ūkio ministerija dabar nupirko beveik 500 “TT” pistoletų ir siuva odines striukes, po 1000 Lt už kiekvieną, Kauno “Dobilo” įmonėje, su dėklais tose striukėse, paruoštais pistoletams. Nors jokių įstatyminių aktų ir kitokių veiksmų mes, Seimas, nesame atlikę. Gal jie mums duotų kokį šimtelį, juk jie turi pinigų? Pabandome per premjerą pasiderėti!
N.GERMANAS. Aš manau, kad Seimo narys B.Rupeika kaip visada su sąmoju pasakė visą šitą, bet čia ne klausimas, o pasiūlymas, reikia, kad naudotųsi. Aš galiu pasakyti, kad pagal tą patį įstatymą urėdams galima skirti ginklus, ir jiems ministerija...
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo narė R.Hofertienė.
R.HOFERTIENĖ. Aš prašyčiau gerbiamąjį posėdžio pirmininką, kad padėkotų B.Rupeikai už gerą širdį ir paaiškintų, kad R.Hofertienė Aukščiausiojoje Taryboje jokios mašinos neturėjo, o dabar buvo prieš “Volkswagen” ir taip pat turi tarnybinę V.Landsbergio laikų mašiną, kuri yra malonesnė negu šių laikų mašina.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, gal jūs galėtumėt tiesiogiai, ne per pirmininką, padėkoti.
R.HOFERTIENĖ. Aš turiu vilties, kad pratęsite laiką, nes jūs sutrukdėte man mintį. Tuo pačiu noriu padėkoti šiandien už padidintą dėmesį Seimo Pirmininkui ir Seimo kancleriui. Žinoma, jeigu ne toks gražus dėmesys, aš būčiau pasakiusi daugiau, sakykim, ir kad mūsų pokalbis truko ne minutę, ir kad jūs atnaujinote trijų mėnesių senumo pareiškimą tuo metu, kada sprendėsi mano mandato galutinio atstatymo klausimas. Aš tik todėl.
O kalbant apie mašinas aš siūlyčiau, kad daugiau nesukeltų konfliktų, jog tikrai nereikia kontroliuoti nė vieno Seimo nario, jeigu jis nevažinėja kaip anais gerais laikais, kai jo nereikia neblaivaus vežioti ir t.t. Reikėtų atliekant darbą nekontroliuoti. Būtų labai malonu. Ačiū.
N.GERMANAS. Gerbiamoji kolege, aš norėčiau dar kartą pastebėti, kad tikrai niekas nieko nekontroliuoja, tačiau mes visi pasirašėme tas pačias naudojimosi taisykles ir jomis mes turime naudotis. Tik tiek. Nes čia yra pinigai, ir jūs patys puikiai suprantate, nemaži pinigai, ir švaistyti valstybės lėšų mes negalim. Aš laikausi tokios pozicijos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo kancleri, norėčiau paklausti, ar nors vienas Seimo narys į jus kreipėsi, kad jį kas nors persekioja arba grasina? Ar buvo pastebėta tokių atvejų? Ir ar nebūtų galima kaip nors šiuos asmenis apsaugoti kitokiu būdu ir nereikėtų tautos atstovams, tiems, kuriems labai niežti rankos, patiems atsišaudyti?
N.GERMANAS. Ne, kol kas niekas nesikreipė, kad grasina.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Aš norėsiu paklausti, bet su sąlyga, jeigu tai nepateks į spaudą. Ar galima, Ramune, paprašyti, kad vis dėlto nebūtų? (Balsas iš salės) Čia labai rimtas dalykas. Reikalas štai koks. Turniškėse masiškai pradėjo sirgti gyventojai, ir ypač vaikai, Laimo liga. Ką patikrina, praktiškai beveik kiekvienas serga. Mano paties patikrino abu: ir anūkas, ir dukra susirgo, ir gana sunkia forma. Ar galvojama ką nors daryti, kad šitokio pavojaus gyventojams nebūtų? Kodėl aš prašau, kad korespondentai nerašytų? Todėl, kad gali būti paskleista nereikalinga panika.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai manau, jeigu taip yra iš tikrųjų, tai čia rimta problema, tačiau nepaverskime Seimo posėdžių salės klausimų sprendimu ten, kur galima išspręsti kitoje vietoje ir su atitinkamomis tarnybomis. O jeigu yra tokia problema, tai Sveikatos apsaugos ministerija ir kitos, susijusios su tuo, turėtų rūpintis.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kancleriui. Visi, norėję paklausti kanclerio, Seimo nariai paklausė. Dabar pereiname prie paskutiniojo darbotvarkės klausimo - Seimo narių pareiškimų. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys. Gerbiamasis Seimo narys K.Skrebys norėtų pasakyti repliką.
K.SKREBYS. Aš norėčiau pasakyti, kad tą garsųjį nutarimą dėl ginklų įsigijimo Seimo nariams, iš kurio jūs šaipėtės, priėmė jūsų Vyriausybė ir pasirašė jūsų partijos pirmininkas. Aš manau, kad jis atsižvelgs į tas jūsų pašaipas, ironiją ir tas nutarimas bus panaikintas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kas dar norėtų kokių nors replikų pasakyt, nes pareiškimams šiandien neužsirašė nė vienas Seimo narys. Nėra norinčių? Posėdis baigtas.