Šešioliktasis posėdis
1994 m. spalio 12 d.

Svarstyti klausimai:

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projekto svarstymas

Darbotvarkė

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos" projekto priėmimas

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos" projekto pateikimo tęsinys

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nuostatų" projekto svarstymas

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo" projekto svarstymas

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto svarstymas

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo" projekto pateikimas ir svarstymas

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto pateikimas

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir lietuvių išeivijos Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) komisijos sudarymo" projekto pateikimas

Seimo narių pareiškimai

R.Hofertienė. "Dėl sistemingų Seimo nario teisių pažeidimų bei trukdymo atstovauti rinkėjus"

Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projekto Nr.855(2) svarstymas (94.10.12)

5sesija 16p svarstyti klausimai5sesija16po

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas  J.BERNATONIS

PIRMININKAS. (...) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo projektą. Užsirašė pasisakyti 3 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį R.Dagį. Gerbiamojo Seimo nario R.Dagio nematau. Tuomet kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Andriukaitį. Kol gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis ateis į tribūną, prašau registruotis.

V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstydami Valstybinės darbo inspekcijos įstatymą, mes turėtume atkreipti dėmesį į Valstybinės darbo inspekcijos paskirtį ir funkcijas. Turbūt kertinė problema būtų Valstybinės darbo inspekcijos pavaldumo problema, jos padėtis visoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje. Kaip žinote, viena iš svarbių valstybinio reguliavimo funkcijų yra ta, kad už darbų saugą atsako praktiškai visos institucijos, visos ministerijos, visos žinybos pagal tai, kiek ir kaip yra įstatymo numatyta ta atsakomybė. Kita vertus, Valstybinės darbo inspekcijos vadovas turi teisę jam rūpimais klausimais tiesiogiai kreiptis į ministerijas, į tas institucijas, ir jis tarsi turi dalyvauti bendros valstybinės funkcijos bendrame reguliavime. Ta prasme labai svarbu mums įsitikinti, ar siūlomas įstatymo projektas, kur Valstybinės darbo inspekcijos vadovas praktiškai yra pavaldus socialinės apsaugos ministrui ir jam atskaitingas, ar jis galės tuomet vykdyti šitas funkcijas, kai jam reikia palaikyti tiesioginius ryšius su visomis institucijomis, visomis žinybomis.

Tai, manau, svarstant šį projektą ir yra diskusijos objektas. Aš manau, kad šios diskusijos metu turėtų pasisakyti įvairūs specialistai, kaip tai geriau padaryti, nes, tarkim, Danijos praktika yra vienokia, Švedijos šiek tiek kitokia. Bet ieškant mums, sakykim, valdymo prasme, kaip geriau šitą instituciją išdėstyti, aš manau, kad į tą klausimą yra nevisiškai atsakyta. Ar turės Valstybinės darbo inspekcijos vadovas tokių galimybių, ar jis galės bendradarbiauti su kitomis žinybomis ir ar jis galės turėti tiek galių, kad jo pozicijos klausytų kitų ministerijų vadovai ir pan. Todėl šita vieta projekte yra dar pakankamai diskutuotina ir, aš manyčiau, diskusijų metu gali gimti ir kelios alternatyvos.

Apskritai tam įstatymui siūlyčiau pritarti, o jeigu mes sugebėsime parengti keletą alternatyvų, aš manau, kad Seimas gali spręsti balsavimu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas mums visiems reikalingas ir reikalingas ne vien tik ta siaurąja prasme, kada mes kalbame apie žmogaus saugos darbe įstatymo kontrolę, bet jis yra svarbus ir kita, labai praktiška, sakyčiau, finansine prasme. Viena iš didžiųjų spragų šiuo metu mūsų valstybės gyvenime yra būtent totalinis Darbo santykių įstatymo nesilaikymas. Pirmiausia tai yra pačių darbo santykių fakto atskirose privačiose institucijose nuslėpimas ir antra, suprantama, užmokesčio už darbo santykius nuslėpimas, o tai iš esmės paralyžiuoja socialinio draudimo sistemą.

Todėl mes, komitete svarstydami Darbo inspekcijos įstatymą, akcentavome būtent tai, kad Darbo inspekcija turėtų daugiau dalyvauti tikrinant darbo, darbų saugos įstatymo akcentuojant darbo sutarties, atostogų, darbo apmokėjimo įstatymo laikymąsi, kaip vieną iš funkcijų, o tik po to žmogaus saugos darbe įstatymo laikymąsi.

Man labai malonu, kad darbo grupė atsižvelgė beveik į visas mūsų komiteto pastabas, todėl, aš manau, tai pagerins šito įstatymo veikimą ir jo efektyvumą. Aš drįsčiau atkreipti dėmesį į du dalykus, kurių komitete nepavyko iki galo išspręsti ir kurių, matyt, neišspręsime plenarinio posėdžio metu, bet kažkada tai reikės išspręsti.

Kur yra problema? Lietuvoje yra specifinės paskirties įmonių ir žinybų, kurios dėl specifinės gamybos paskirties pačios kontroliuoja darbų saugą ir labai nenoriai, labai rezervuotai į savo įmones, savo teritorijas įsileidžia kokias nors kitas institucijas. Pavyzdžiu čia galėtų būti kad ir Visagino atominė elektrinė. Todėl mes įstatyme negalėjome labai tiksliai užfiksuoti, kaip šitas mūsų įstatymas veiks tų ministerijų specialias žinybinės kontrolės institucijas, sakykim, Energetikos ministerijoje, Krašto apsaugos ministerijoje, galbūt kai kuriose kitose ministerijose, kurių, sakykim, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepasiekia. Šitą dalyką, matyt, reikės spręsti, todėl, kolegos, jeigu priėmus tą įstatymą mes pamatysime spragų, tai supraskime, kad jas reikės ir taisyti.

Antra, apie ką jau šiek tiek kalbėjo mano kolega V.Andriukaitis, tai yra pavaldumas. Kokią vietą mūsų Vyriausybės sąrangoje užims šitos Darbo inspekcijos vadovas, generalinis direktorius, kas jis bus? Ar jis bus sekretoriaus padėjėjas, ar jis bus sekretoriaus konsultantas? Pavyzdžiui, mes komitete buvom beveik vieningi būtent už Darbo inspekcijos generalinio direktoriaus rango maksimalų pakėlimą. Galbūt net iki, kaip mes turim pavyzdžių, sakykim, Vidaus reikalų ministerijos sistemoje, kur faktiškai tai yra ministerijos sekretoriaus lygio rangas. Mes pasisakytume už tokį rangą.

Trečias dalykas, apie kurį mes komitete šiek tiek užsiminėm, bet čia reikėtų pagalvoti. Faktiškai mūsų darbo įstatymai ir darbo įstatymų laikymasis finansiškai yra susisiekiantys indai. Ir šiandien, sakykim, labai didelė socialinio draudimo problema yra ta, kad svarbiausioji institucija - Mokesčių inspekcija, Finansų ministerijos žinyba, praktiškai praeina pro visus ūkinius subjektus paviršiumi, kaip sakoma, neužgriebdama esmės, ir iš esmės faktiškai neleidžia socialiniam draudimui paimti tų mokesčių, kuriuos reikėtų iš subjektų paimti. Tai štai mes dabar Darbo inspekcijai keldami uždavinį padėti nustatyti pačios darbo sutarties faktą ir pačios darbo sutarties apimtį, aš manau, turėtume kažkiek tai susieti su darbo, socialinio draudimo dalykais ir su tam tikromis teisėmis, kurias mes jau esam anksčiau suteikę mokesčių inspektoriams ir socialinio draudimo agentams. O iš esmės aš manau, kad mes turėtume pritarti šitam įstatymui, paskirti balsavimo dieną, kad jis galėtų būti ramiai parengtas ir pradėtų galioti nuo kitų metų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį M.Visakavičių. Prašom.

M.VISAKAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nenoriu kartoti to, ką pasakė mano kolegos V.Andriukaitis ir J.Beinortas. Aš prašyčiau tiktai vieno: kad dėl to įstatymo būtų diskutuojama dabar, kad tikrai sulauktume pasiūlymų, kadangi jis komitete buvo svarstomas ne vieną kartą ir ten mūsų mintys buvo tikrai įvertintos, ir į tai atsižvelgta. Bet prieš balsuojant aš labai kviesčiau jus, kad jūs gerai įsigilintumėt į to įstatymo projektą ir teiktumėt pasiūlymus. Kadangi ne vieną kartą buvo priimti įstatymai ir Pensijų įstatymas, ir Darbų saugos įstatymas, kurie lieka skylėti, ir po to mes pamatom, kad mes blogai balsavom, blogai priėmėm. Aš labai kviesčiau, kad tai nepasikartotų šį kartą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi Seimo nariai, kurie buvo užsirašę, pasisakė. Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją B.Merčaitį. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, trumpai, kas pasikeitė, kokie siūlymai.

B.MERČAITIS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiame Darbo inspekcijos įstatymo projekte esminių pakeitimų nepadaryta. Koncepcija liko beveik ta pati, tiktai Darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama kontroliuoti darbo įstatymų laikymąsi, ko pirmajame projekte nebuvo. Tai yra būtinas dalykas. Kaip minėjo Seimo narys J.Beinortas, falsifikuojami darbo įstatymai, nesudaromos darbo sutartys ir tos pasekmės yra mums žinomos, apgaudinėjama valstybė ir t.t. Toliau. Darbo inspekcija yra kontrolės organas šiame projekte prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ir buvo aname projekte. Vyriausiąjį darbo inspektorių, inspekcijos generalinį direktorių skiria, ne kaip pirmajame projekte buvo, Socialinės apsaugos ministerijos teikimu Vyriausybė, o socialinės apsaugos ir darbo ministras. Dėl ko taip yra? Dėl to, jeigu inspekcija sutinkamai su Vyriausybės įstatymu yra prie ministerijos, tai ir jos vadovą skiria tos ministerijos ministras. O jeigu inspekcija būtų prie Vyriausybės, tai tuomet jos vadovą skirtų jau premjeras.

Čia taip pat yra padaryta daug patikslinimų. Mano nuomone, yra išspręstas klausimas, kad inspekcijos veikla nesusikirstų su kitų inspekcijų veikla. Jeigu mes pažiūrėsime į 4 straipsnio paskutinę papildytą pastraipą, tai ten pasakyta, kad kitų inspekcijų, valstybinių darbo tarnybų kompetenciją darbų saugos klausimais jų kontroliuojamose įmonėse vadovaudamasi potencialiai pavojingų techninių įrenginių būtinomis priežiūros taisyklėmis, kitais darbų saugos duomenų aktais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vadinasi, šioje srityje, ką tikrins Darbo inspekcija pagal savo kompetenciją tose specifinės paskirties įmonėse, nustatys Vyriausybė, kokius klausimus ji gali tikrinti. Taip pat nurodyta, kad Darbo inspekcija tikrina darbo įstatymus, darbo sutarties įstatymus, darbų saugos įstatymus. Reikia pabrėžti, kad šiame antrame projekte taip pat numatyta ir tai, kad greta šio įstatymo galios ir Darbo inspekcijos nuostatai, kuriuos tvirtins Vyriausybė. Ten smulkiau bus galima reglamentuoti dar papildomus klausimus, kuriuos šis įstatymas nevisiškai galėtų išspręsti.

Dabar dėl finansinės išvados, kiek reikės lėšų įgyvendinti šitam įstatymui. Šitas įstatymas apskritai neįpareigoja steigti kažkokių papildomų institucijų, papildomų valstybinių organų ar kitokių įstaigų. Bet darbo tvarka reikėtų spręsti klausimą ateityje palaipsniui, kad reikia didinti darbo inspekcijų skaičių, palyginti su tuo, koks dabar yra, maždaug 110 darbo inspektorių. Jie, žinoma, nepajėgia aprėpti kontrolės darbo vietose ir įmonėse, ypač dabar, kai dar prisideda darbo įstatymų vykdymo kontrolė. Šiuo metu kitos institucijos kontroliuoti darbo įstatymų nėra, kadangi prokurorinė priežiūra nuo darbo įstatymų priežiūros jau yra pašalinta. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galim bendru sutarimu pritarti šiam projektui? Prašom, gerbiamasis Listavičiau, galbūt... Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį projektą, buvo pasakyta rimtų pastabų, tačiau jos dar nerado vietos projekte. Valstybiniame darbo inspekcijos įstatyme visiškai neaptartas darbo inspekcijų finansavimas. Tačiau jeigu mes pasižiūrėsim į 13 straipsnį, matysim, kad reikalui esant gali būti steigiami kiti padaliniai. Jeigu net ir tokias teises mes čia suteiksim, tai kaip tada vis dėlto su finansavimu? Vadinasi, šitiems papildomiems padaliniams bus reikalingos, matyt, lėšos. Jei atskiri Darbo inspekcijos padaliniai gali turėti net nepelno organizacijos statusą, vėl neaišku, kaip bus su Darbo inspekcijos finansavimu. Todėl aš siūlau padaryti įstatymo projekto svarstymo pertrauką, išspręsti finansavimo klausimą ir tada, matyt, baigti jį svarstyti, kadangi dabar iš tikrųjų vis dėlto įstatymo projekte (čia minėjo, kad bus reikalingi ir papildomi kadrai) finansavimo klausimu net neužsiminta. Juo labiau (jau kartojuosi), kad kalbama, jog gali būti net ir nepelno siekiančios organizacijos struktūriniai padaliniai, todėl visiškai neaiškus finansavimo klausimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas. Jūs nenorėjot kalbėti dėl balsavimo motyvų? Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nėra. Kadangi yra prieštaraujančių, teiksiu klausimą balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume šiam įstatymo projektui ir paskirtume jo priėmimo datą spalio 25 d.? Kadangi laiko tarpas didelis, be abejo, bus galima atsižvelgti ir į šiandien pasakytas pastabas. Dabar prašau visus registruotis.

Posėdyje dalyvauja 68 Seimo nariai. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo.

Už - 49, prieš - 3, susilaikė 9. Taigi po svarstymo pritarta ir paskirta priėmimo data spalio 25 d.

Darbotvarkė (94.10.12)

Dabar kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo Pirmininką Č.Juršėną dėl rytdienos darbotvarkės.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, jūs turite darbotvarkės projektą Nr.2. Taigi štai ką reikia padaryti: išbraukti 3 punktą, kadangi mes dar negalėsim priimti šito įstatymo ,,Dėl biudžeto išlaidų sumažinimo”. Taip pat reikia išbraukti iš rezervo 2 punktą dėl Butų įstatymo pakeitimo, kadangi mes jau šiandien apsisprendėm. Dabar dar viena pataisa. 2.1, t.y. popietinė kolegų tautininkų siūloma darbotvarkė, pranešėjai turi būti sukeisti vietomis: gerbiamasis L.Milčius - pirmasis, kadangi A.Kubilius jau savo projektą Seimo nariams pateikė. Mums liko tik apsispręsti. Tai tokie patikslinimai.

Dabar esminis dalykas arba, tiksliau, du esminiai dalykai. Tai yra nutarimo ,,Dėl Lenkijos-Lietuvos sutarties ratifikavimo” priėmimas. Norėčiau gerbiamuosius kolegas informuoti, kad šįryt aš kalbėjausi su Lenkijos Seimo maršalka kolega Juzefu Oleksiu ir jis dar kartą patvirtino, kad nepaisant to tragiško įvykio, apie kurį mes šiandien kalbėjom, nepaisant to, kad šiandien ir rytoj laidotuvės, vis dėlto Lenkijos Seimas svarstys ratifikavimo klausimą ir tai bus kaip tik tuo momentu, kai ir mes jį svarstysim. O galimas dalykas, netgi šiek tiek anksčiau Lenkijos Seime bus negu Lietuvos Seime. (Balsas iš salės) Prašau? Galiu pasakyti dėl laiko: dviem valandom anksčiau. Tai yra pakankama pauzė ir iš tikro yra tokia galimybė. O greičiausiai, kaip sakiau, iš esmės mes ir jie priimsim sprendimą beveik tuo pačiu laiku.

Dabar antras esminis dalykas. Kadangi mes šiandien reikiama balsų dauguma, didele balsų dauguma pritarėm Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, tai aš siūlau vietoj išbraukto 3 punkto įrašyti Prokuratūros įstatymo balsavimų tęsinį, matyt, taip reikėtų pasakyti. Kadangi mes dabar esam po šito jau mūsų priimto sprendimo pradinėje stadijoje, t.y.pakartotinai nepriėmę Prezidento vetuojamo mūsų anksčiau priimto Prokuratūros įstatymo. Taigi tokie patikslinimai: vietoj 3 punkto - balsavimai dėl Prokuratūros įstatymo ir 2 rezervinis klausimas išbraukiamas, kadangi jis jau išspręstas. Prašau patvirtinti. Seniūnų sueiga tam pritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, dar du Seimo nariai norėtų jūsų paklausti ar pasiūlyti. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.               

A.SAKALAS. Aš norėčiau pasiūlyti, gerbiamasis Pirmininke. Šiandieną į rezervą yra įrašytas klausimas dėl bendros komisijos užsienio lietuvių ir mūsų Seimo, tačiau nors tai nenorminis dokumentas, o jis šiandien rezerve yra, atrodo, ketvirtasis klausimas, abejoju, ar užteks laiko, ar nesutiktumėte prieš pat pietus šį klausimą įrašyti, prieš pat pietus. Turint galvoje, kad dokumentas nenorminis. Jeigu šiandien jis nepraeitų, tai rytoj praeitų, o jeigu šiandien jis praeitų, tai Seimo nariai tik apsidžiaugtų gavę ilgesnę pietų pertrauką.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega Sakalai, aš prašyčiau palikti vis dėlto rezerve dėl tos priežasties, kad Vyriausybė 4 ir 5 punktus prašo nagrinėti skubos tvarka. Vadinasi, jeigu atsiras laisvo laiko, tai tada aš siūlyčiau įrašyti Vyriausybės teikiamus projektus. O komisiją, aš manau, mes dar galėsim šiandien vienaip ar kitaip aprobuoti. Aš tikiuosi.

PIRMININKAS.Seimo narys K.Kubertavičius.

K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau paklausti jūsų dėl 4 punkto, t.y. Miškų įstatymo projekto Nr.663. Mes svarstėme kartu -Ekonomikos ir Gamtos apsaugos komitetai - bendrame posėdyje šį įstatymo projektą ir padarėm kai kurių pakeitimų, ir visi dėl jų sutarėm. Ministras irgi sutiko ir pateikė visai naują variantą su tais pakeitimais. Kokį dabar mes svarstysim: ar tą pirmąjį, ar jau su tais pakeitimais?

Č.JURŠĖNAS. Jeigu jis pateiktas oficialiai tas pakeistasis, tai, be abejo, pakeistąjį, nes priėmimui visada turi būti pateikiamas ir suredaguotas, ir pataisytas variantas, bet jeigu mes jo dar neturim, tai aš tada labai atsiprašau, formaliai mes jo negalim rytoj priimti.

K.KUBERTAVIČIUS. Mes tada turim šiandien teikti alternatyvas...

Č.JURŠĖNAS. Be abejo. Jeigu jis oficialiai nepateiktas, tai, žinoma, teks išbraukti ir tada gerbiamasis A.Sakalas gali džiaugtis - atsiranda 45 min.

K.KUBERTAVIČIUS. Galbūt iš Gamtos apsaugos komiteto kas nors paaiškintų?

Č.JURŠĖNAS. Gerai, pasitikslinsim, čia ne problema. Palikit tada spręsti mums, vis tiek rytoj Seniūnų sueigoj derinsim. Jeigu tas naujas projektas nepateiktas, tai, be abejo, mes jį turim išbraukti, be jokios kalbos.

PIRMININKAS. Visi, norėję pasiūlyti, pasiūlė. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu patvirtinti rytdienos darbotvarkę, ar reikėtų balsuoti? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju gerbiamajam Pirmininkui.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos" projekto Nr.1181 priėmimas (94.10.12)

Taip pat kadangi pranešėjas jau tribūnoje, gal galėtume dabar iš karto patvirtinti ir naują Seniūnų sueigos sudėtį, juolab tai yra daugiau formalus reikalas.

Č.JURŠĖNAS. Aš čia, gerbiamieji kolegos, tik turiu pasakyti, kad prie kai kurių pavardžių turi būti parašyta ne ,,atstovas”, o ,,seniūnas”. Čia mūsų, paruošusių šitą nutarimo projektą, kaltė. Tai yra gerbiamasis B.Gajauskas yra Laisvės frakcijos seniūnas, gerbiamasis L.Milčius yra Tautininkų frakcijos seniūnas. Tai tokie du patikslinimai. M.Pronckus yra LDDP frakcijos atstovas šiuo atveju. Taip, jis ne frakcijos lyderis. (Balsas iš salės) Prašau? Seniūnai pagal pareigas, o visi kiti yra atstovai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra norinčių pasisakyti šiuo klausimu, ar galim priimti iš karto kaip nenorminį aktą? Tai tuomet prašysiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas ,,Dėl Seniūnų sueigos”, prašom pakelti rankas.

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 43.

PIRMININKAS. Kas prieš?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 5.

PIRMININKAS. Kas susilaikė?

BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 8.

PIRMININKAS. Taigi, gerbiamieji Seimo nariai, 43 Seimo nariams balsavus už, 5 - prieš, 8 susilaikius nutarimas priimtas. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka dėl vedimo tvarkos?

J.VESELKA. Taip, dėl vedimo tvarkos. Čia taip staigiai, net neleidot paaiškint. Aš pažiūrėjau šitą Seniūnų sueigos sąrašą - nė vieno ekonomisto. Ką Seimas...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš dar kartą prašau, skaitykite Seimo statutą. Ten yra nurodyta, kokiu būdu sudaroma Seniūnų sueiga. Čia frakcijos apsisprendė, ar ekonomistą, ar filosofą siųsti. Tai yra frakcijų atstovai.

J.VESELKA. Vis tiek bus labai sunku prastumti ekonominius įstatymus. Blogai.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos" projekto Nr.1078 pateikimo tęsinys (94.10.12)

PIRMININKAS. Būkit aktyvesni ekonomistai frakcijose ir bus lengviau tuomet ,,stumti”.

Taigi svarstom 2 darbotvarkės klausimą - įstatymą ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos”. Pateikimo tęsinys. Į klausimus buvo atsakyta. Dabar kviečiu į tribūną pasisakyti komiteto vardu gerbiamąjį Seimo narį P.Vitkevičių.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas buvo, taip sakant, įstrigęs čia, užprotestavus gerbiamajam G.Paviržiui, kadangi jis pretendavo visiškai ir šio kodekso įgyvendinimą... O Socialinio aprūpinimo ir darbo ministerijoje iš tikrųjų geri specialistai darbo teisės srityje yra tik du. Tai gerbiama-sis B.Merčaitis, kuris čia, atrodo, yra, ir Gruodis, kuris yra Teisinės ekspertizės reguliavimo skyriaus viršininkas Socialinio aprūpinimo ministerijoje. Per jį eina visi šitie raštai, dokumentų projektai, ką rengia Socialinio aprūpinimo ministerija. Be to, šiuo metu jis kartu yra ir padėjėjas mūsų komitete. Jis dar kartą papildomai svarstė šitą klausimą. Šį projektą rengė labai kompetentinga komisija, geriausi darbo teisės specialistai. Grupės vadovas - profesorius I.Nekrošius, Darbo teisės katedros vedėjas, du tos katedros docentai, ten dirbę ir dantis pravalgę berašydami monografijas ir bedėstydami šią teisę. Pagaliau Seimo Juridinio skyriaus viršininkas gerbiamasis V.Vėgelis, kuris taip pat yra darbo teisės specialistas. Taigi ir pats kodeksas... aš jį perskaičiau nuo pradžios iki galo, turiu šiokį tokį supratimą apie darbo teisę. Aš esu ją dėstęs (tik ne Universitete) ir ilgus metus bylas nagrinėjęs kartu su kitomis. Todėl manau, kad šio kodekso priėmimui reikėtų pritarti. Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas yra tos nuomonės, kad tokio kodekso nereikia, jį reikia atidėti, jis nereikalingas. Aš visiškai su tuo nesutinku. Visų pirma jo reikalingumą lemia tai, kad atskiri įstatymai vieni kitiems prieštarauja. Darbo kodeksas yra senas, 1989 m. išleista paskutinė laida. Jis paseno, teisėjai juo remtis daug kur negali ir nežino kaip. O šis naujasis kodeksas apima visus klausimus. Žinoma, reikia suderinti darbo saugos ir kai kuriuos kitus klausimus. Apskritai noriu pasakyti, kad šiame įstatyme yra gana gerai apsaugotos darbininkų ir tarnautojų, nėščių moterų, vaikų teisės ir pareigos. Žinoma, reikėtų atsižvelgti ir į privačių savininkų interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad mūsų komitete vis dėlto yra 6 teisininkai, siūlyčiau pagrindiniu komitetu, jeigu Seimas pritars po pateikimo, paskirti Valstybės ir teisės komitetą, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas... Galbūt gerbiamasis Merčaitis įeis į tą komitetą ir mes kartu, ilgai nedelsdami, galime priimti šį įstatymą kaip kodeksą, o ne kaip kažkokius lopinius. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo, ar reikėtų balsuoti dėl pritarimo po pateikimo šio įstatymo projektui? Yra prieštaraujančių. Prašom pasisakyti dėl balsavimo motyvų. 1 - už, 1 - prieš. Gerbiamasis Seimo narys A.Kairys.

A.KAIRYS. Siūlau pritarti įstatymui po pateikimo, tačiau manau, kad vienas iš papildomų komitetų turėtų būti Ekonomikos. Juk įmonė irgi gali padaryti daug įtakos įmonių veiklai, jeigu Darbo įstatymų kodeksas bus ypač nepalankus darbdaviams. Jis turi būti subalansuotas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar vienas galėtų pasisakyti dėl to, kad nepritartume po pateikimo. Gerbiamasis Seimo nary Beinortai, jūs dėl vedimo tvarkos ar dėl balsavimo motyvų?

J.BEINORTAS. Pirmiausia dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pasakyti, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo pagrindinis svarstant šį įstatymą. Man labai įdomu, kaip jūs suteikiate apibendrinimo žodį šalutinio, vadinkime, komiteto atstovui. Todėl dėl vedimo tvarkos reikėtų atsukti laikrodį ir išklausyti mūsų komiteto poziciją.

PIRMININKAS. Tą tuoj pat ir padarysime. Gerbiamieji Seimo nariai, atsuku laikrodį. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas jus suklaidino. Šio projekto svarstymo nebuvo. Pagrindinis komitetas paskirtas nebuvo. Šiuo metu vyksta pateikimo tęsinys. Taigi nei papildomų, nei pagrindinių komitetų nėra. Savo nuomonę pateikimo metu praeitą posėdį išsakė Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Šiame posėdyje, kai vyksta pateikimo tęsinys, savo nuomonę pasakė kito komiteto pirmininkas, kuris užsirašė. Jeigu būtų daugiau buvę užsirašiusių, pagal Seimo statutą jie taip pat būtų gavę žodį.

Gerbiamasis Seimo narys J.Nekrošius.

J.NEKROŠIUS. Aš siūlau, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų lygiavertis komitetas, nes mes šį projektą jau šiek tiek svarstėme. Iš tiesų jis siejasi su daugeliu kitų įstatymų, kuriuos rengia mūsų komitetas, todėl tas kodeksas neturi atitrūkti nuo viso įstatymų paketo.

PIRMININKAS. Dėkoju už siūlymą, tačiau dabar mes kalbame dėl balsavimo motyvų - pritarti ar nepritarti po pateikimo. Dar vienas galėtų pasisakyti dėl nepritarimo. Gerbiamasis Seimo nary Giniotai, jūs nepritariate po pateikimo?

P.GINIOTAS. Ne, darykite, ką norite...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Beinortai, jūs nepritariate po pateikimo?

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes negalėtume pasakyti tiesmukiškai, kad mes nepritariame po pateikimo. Mes norime, kad vis dėlto klausimas būtų sprendžiamas korektiškai. Kur aš pasigendu to korektiškumo? Pirmiausia, kai absoliutinamos pareigybės. Aš manau, kad įstatymo pateikimo stadijoje ne pats svarbiausias dalykas, dėl ko autorius neteko, sakykime, dantų - ar dėl blogo pieštuko, ar dėl konfliktiškos asmenybės. Kaip aš manau? Prisiminkime, kodėl mūsų komiteto pirmininkas akcentavo šį dalyką. Jis akcentavo tai, kad pagal mūsų darbo įstatymo koncepciją mes praktiškai dabar užbaigiame visus darbo teisę reguliuojančius įstatymus, kaip įstatymo atskirus dokumentus. Ir tik po to pereiname prie kodeksinio jų apibendrinimo. O pono P.Vitkevičiaus ir darbo grupės pozicija - dabar staiga priimti šį Darbo kodeksą, o paskui pagal šį kodeksą praktiškai numarinti nebaigtus darbo teisės įstatymus. Tai truktų labai ilgai. Todėl aš labai prašau, jeigu mes šiandieną pritariam po pateikimo, aš prašau nedaryti komitetui spaudimo ir prašau nedaryti kokių nors išlygų, kad viename komitete yra 6 teisininkai, tai, sakykime, kitas komitetas, neturintis tokio teisininkų svorio, negali būti oponentas. Aš prašau, kad jūs vis dėlto prisimintumėte ir nereikalautumėte, kad šis Darbo kodeksas darbotvarkėje turėtų pirmumą prieš mūsų komiteto rengiamas darbo teisės įstatymų pataisas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi prieštaraujančių dėl to, kad būtų pritarta šiam projektui, nėra, ar dėl to reikia balsuoti? Nereikia. Pritariam bendru sutarimu.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikia patvirtinti pagrindinį komitetą. Buvo du siūlymai. Pirmasis siūlymas buvo patvirtinti pagrindiniu komitetu Valstybės ir teisės, antrasis siūlymas - patvirtinti du pagrindinius komitetus, t.y. Valstybės ir teisės ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetą. Todėl aš pasiūlymų eilės tvarka ir teiksiu balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad pagrindiniu komitetu patvirtintume Valstybės ir teisės komitetą, spaus mygtuką ,,už”. Kas už tai, kad patvirtintume pagrindiniais du komitetus, t.y. Valstybės ir teisės ir Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo, spaus mygtuką ,,prieš”. Kadangi balsavimas alternatyvus, susilaikę neskaičiuojami. Dėl balsavimo motyvų prašom pasisakyti 1 - už, 1 - prieš. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aš pasisakyčiau už du komitetus, nes čia yra ne tik teisės klausimų, bet ir darbo klausimų. Bet dar vienas. Štai mes priėmėme naują Pensijų įstatymą, kai kuriuos kitus įstatymus, neįvertinę ekonominių galimybių. Todėl aš palaikyčiau A.Kairio siūlymą, kad vis dėlto vienas iš pagalbinių komitetų būtų ir Ekonomikos komitetas. Nes mes visi, vadinasi, labai gerai norime liaudžiai, bet neturime iš ko. Todėl reikėtų pamatuoti - iš ko.

PIRMININKAS. Aš manau, kad šis siūlymas visiems priimtinas, tačiau jis nesusijęs su paskelbtu balsavimu. Gerbiamasis Seimo narys J.Beinortas.

J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs neįvertinote to, kad mūsų komiteto pirmininkas praeitą kartą primygtinai prašė, kad būtų atimta Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetui teisė šiuo klausimu būti pagrindiniu. O jūs dabar šią teisę eliminuojate ir darote išlygą, kad gali būti vienas iš pagrindinių. Aš prašau tai atitaisyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu iš tiesų yra siūlymas, kad būtų tiktai vienas pagrindinis komitetas - Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo, tuomet yra trys alternatyvūs siūlymai. Aš esu priverstas juos sugrupuoti po du, kaip numato Seimo statutas. Taigi tie, kurie už tai, kad Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis, šiuo atveju turėtų balsuoti prieš. Kai bus nuspręsta, kad yra du pagrindiniai komitetai, t.y. Valstybės ir teisės bei Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo, dėl šio klausimo balsuosime dar kartą. Sugrupuosiu taip: kas už tai, kad būtų tik Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis, ir kas už tai, kad būtų du? Ar visiems Seimo nariams aišku? Ar kažkas vėl neaišku? Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu neaišku, skaitykite Statutą. Taigi kas už tai, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Valstybės ir teisės, balsuoja už, kas už tai, kad būtų paskirti du pagrindiniai - Valstybės ir teisės bei Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo - pieš. Susilaikę neskaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Už balsavo 17, prieš - 33. Taigi lieka antrasis variantas.

Gerbiamieji Seimo nariai, dabar vėl teikiu balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad pagrindiniais komitetais būtų paskirti Valstybės ir teisės bei Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetai, t.y. du, spaus mygtuką ,,už”, kas už tai, kad pagrindinis būtų tik Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, spaus mygtuką ,,prieš”, susilaikę neskaičiuojami.

Gerbiamieji Seimo nariai, pageidavimu tų, kurie pavėlavo į posėdį, pirmiausia skelbiu registraciją. Registracija pradėta. Posėdyje dalyvauja 82 Seimo nariai. Taigi dar kartą aiškiai formuluoju klausimą balsavimui. Kas už tai, kad būtų du pagrindiniai komitetai, spaus mygtuką ,,už”, kas už tai, kad pagrindinis būtų tik Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetas, spaus mygtuką ,,prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Prašom balsuoti. Už - 44, prieš - 26. Taigi pagrindiniais komitetais skiriami Valstybės ir teisės bei Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitetai. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu sutarti, jog Ekonomikos komitetas bus papildomas svarstant šį projektą? Nėra prieštaraujančių? Nematau. Dėkoju.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, kad šis projektas būtų svarstomas Seimo posėdyje lapkričio mėnesio antroje pusėje? Ar yra prieštaraujančių? Yra du siūlymai, taip? Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasisakyti, kas už siūlomą datą, kas siūlo kitą datą. Gerbiamasis Seimo narys P.Vitkevičius.

P.VITKEVIČIUS. Aš už lapkričio pabaigą. Galvoju, kad galima suderinti. Nėra esminių, didelių dalykų, kurių per tiek laiko nesuderintume.

PIRMININKAS. Dabar vienas galėtų pasisakyti prieš pasiūlytą datą ar naują pasiūlyti. Gerbiamasis Seimo narys V.Ražukas. Gerbiamasis Seimo narys K.Kuzminskas.

K.KUZMINSKAS. Buvo P.Vitkevičiaus siūlymas. Mes siūlome, gal kitoje sesijoje mums pavyktų šį klausimą išspręsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą prašau, prieš teikdami siūlymus, skaitykite Seimo statutą. Gerbiamasis Seimo narys P.Giniotas.

P.GINIOTAS. Aš vis dėlto siūlyčiau šį Darbo įstatymų kodekso projektą svarstyti gruodžio mėnesį ir štai dėl ko. Dar nepriimtas Darbo inspekcijos įstatymas, taip pat neparengtas trišalės komisijos įstatymas, manau, kad toks įstatymas turėtų būti. Mes komitete esame apsisprendę, kad turi būti. Kol tie įstatymai nėra priimti, aš manau, kad svarstant Darbo įstatymų kodeksą bus didelių problemų, mes negalėsime suderinti atitinkamų straipsnių. Todėl siūlau svarstyti gruodžio mėnesį. Ir tai abejoju, ar spėsime.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, yra pateikti du siūlymai. Todėl teks alternatyviai balsuoti. Kas už tai, kad šis projektas būtų Seimo posėdyje svarstomas lapkričio mėnesio antroje pusėje, spaus mygtuką ,,už”, kas už tai, kad šis projektas būtų svarstomas gruodžio mėnesį - ,,prieš”. Susilaikę nebus skaičiuojami. Balsavimas pradėtas. Už - 35, prieš - 24, susilaikė 1. Taigi daugelis už tai, kad būtų svarstoma lapkričio mėnesio pirmojoje pusėje.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar reikia dar kartą balsuoti dėl to, kad būtų svarstoma lapkričio mėnesio antroje pusėje? Nereikia. Prieštaraujančių nėra. Taigi patvirtinta ir šio projekto svarstymo data.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.1173 pateikimas (94.10.12)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo” projektą. Pateikimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį K.Zaborską.

K.ZABORSKAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!

Europos valstybių patirtis rodo, kad veiklos vienetų, šiuo atveju - įmonių, registras yra vienas iš svarbiausių valstybės administravimo elementų. Deja, su apgailestavimu turiu konstatuoti, kad per įmonių registro tvarkymo Ekonomikos ministerijoje 4 metų laikotarpį iš esmės nepavyko visiškai panaudoti valstybės administravimo poreikių. Visų pirma mokesčiams ir statistiniams duomenims išreikalauti bei muitinių poreikiams. Dabartinė registro tvarkymo padėtis neleidžia jo panaudoti kovojant su šėšėline ekonomika. Š.m. rugsėjo pabaigoje Lietuvoje buvo įregistruota per 126 tūkst. įmonių. Ekonomikos ministerijos duomenimis apie 105 tūkst. veikiančių įmonių. Deja, skelbiamas veikiančių įmonių skaičius toli gražu neatitinka tikrovės. Operatyviniais duomenimis veikiančių įmonių yra apie 60-70%. Pakankamai didelė dalis įmonių, esančių šiame registre, nepradėjo savo veiklos arba ją sustabdė, pakeitė savo dislokacijos vietą. Tuo tarpu rejestro duomenys per 4 metus praktiškai nebuvo reikiamai aktualizuojami. Neteisingas įmonių adresų skaičius atskiros įmonių veiklos srityse siekia 26%. Esant tokiai padėčiai, mokesčių inspekcijos ar socialinio draudimo bei statistikos padaliniai neturi galimybių surasti šių įmonių buveinės ir taikyti gana didelių Administracinių pažeidimų kodekse numatytų baudų. Kitaip tariant, aišku, kad Ekonomikos ministerija, neturėdama organizacinių vienetų miestuose ir rajonuose, o galbūt ir pakankamo intereso aktualizuoti duomenis, šiandieną yra nepajėgi ištaisyti padėtį. Susidariusią padėtį ne kartą svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Galiausiai buvo priimtas sprendimas prašyti Seimą priimti įstatymo pataisas, leidžiančias grąžinti registro tvarkymą Statistikos departamentui, t.y valstybinei institucijai, turinčiai savo padalinių miestuose ir rajonuose, disponuojančia informacijos masyvais, reikalingais rejestro aktualizavimui, ir plačiausieji rejestro duomenų vartotojai viso ūkio mastu. Daugumoje Europos Sąjungos valstybių, taip pat Kanadoje ir net Australijoje bazinis, vadinas, įmonių veiklos registras yra tvarkomas statistikos tarnybose. Mūsų Statistikos departamentas irgi yra tvarkęs įmonių registrą 14 metų nuo 1976 m. iki 1990 m. Siūlymas suteikti teisę Vyriausybei nustatyti papildomus registravimo duomenis, kaip ir numatyta įstatymo pakeitimų projekte, reikalingus valstybės valdymui, susijęs su tuo, kad šiuo metu neturime patikimos informacijos apie įmonės pagrindinę, vadinas, dominuojančią veiklą, antrinę bei pagalbinę veiklą. Pavyzdžiui, daug pramonės įmonių šiandien prekiauja ne jų pačių pagaminta produkcija, tačiau įmonių rejestre tokia pagalbinė veikla neatsispindi. Neturime informacijos apie įmonių filialus ir kt. Todėl mes negalime įvertinti viso sukuriamo produkto. Kitaip tariant, kad Vyriausybei būtų suteikta ne kokia nors biurokratinė užkarda apsunkinti įmonių registravimą, o suteikta teisė reikalauti iš įmonių apklausos būdu pateikti tokią informaciją registravimo momentu, taip pat aktualizuojant registrą priklausomai nuo susidariusios situacijos. Tai jokiu būdu nėra juridinio registro kokie papildomi duomenys, o grynai duomenys, reikalingi normaliam ekonomikos valdymui. Šiuo metu nemažai įmonių yra registruotų fiktyviais adresais, taip pat be patalpų savininko sutikimo įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Ypač tai susiję su gyvenamųjų namų butais. Tokių įmonių buveinių paieškos yra be galo problemiškos. Tikiuosi, kad bene daugiausia Seimo narių abejonių sukels siūlymas dėl prevencine tvarka siūlomų taikyti kai kurių ūkinės komercinės veiklos apribojimų. Aš puikiai suprantu, kad už minimų įstatymų nesilaikymą, taip pat ir pasikeitusių duomenų nepateikimą rejestrui Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos gana griežtos baudos, siekiančios net iki 10 tūkst. litų. Tačiau, kad nubaustume tokių įmonių vadovus, pirmiausia reikia juos surasti. O kai yra tokia rejestro būklė, beveik neįmanoma. Kaip rodo muitinės deklaracijų analizė, nemaža dalis tokių nerandamų, galima sakyti, įmonių sėkmingai vykdo eksporto - importo operacijas, prekiauja automobiliais, steigia įmones, įvairius filialus, o tuo tarpu neteikia jokių ataskaitų mokesčių įstaigoms. Aš turiu omeny, mokesčių inspekcijas ir ,,Sodros” institucijas, žinoma, ir statistikos tarnybas. Nesumoka priklausančių mokesčių. Daug jų yra visiškai nesuformavusių įstatinio kapitalo, kaip kad numato steigimo sutartis ir įstatai praėjus tam tikram laikui. Mūsų giliu įsitikinimu, šie apribojimai nėra intervencija į jau veikiančius įstatymus, sąlygojančius įmonių veiklos savarankiškumą. Tai jokiu būdu ne dėl įmonių, kurios laikosi visų Lietuvos įstatymų. Tačiau mes manome, kad valstybė negali būti pasyvi stebėtoja ir toleruoti savivalę, įsišaknijusią dėl kai kurių įstatymų netobulumo, o gal ir dėl kai kurių valstybės institucijų neveiklumo. Aš noriu pažymėti, kad panašaus pobūdžio prevencinės priemonės užkirsti kelią ūkiniams nusikaltimams taikomos daugelyje Vakarų Europos šalių. Ypač pabrėžtina ši patirtis Skandinavijos valstybėse, Norvegijoje, su kurios registrų tvarkymo srities specialistais yra gana tamprūs ir geri santykiai. Šių Įmonių rejestro įstatymo pataisų ir papildymų priėmimas leistų, kol bus parengtas ir Seimo priimtas naujas Juridinių vienetų veiklos, pabrėžiu, veiklos registro įstatymas, jau šiais metais aktualizuoti rejestro duomenis ir pradedant naujaisiais metais turėti kur kas tobulesnį valstybės administravimo instrumentą. Tai būtent šiais metais būtų įmanoma pasitelkti apie 400 statistikos darbuotojų, kad atliktų šių įmonių inventorizaciją. Noriu užtikrinti Lietuvos Seimą, kad pagal Vyriausybės pavedimą per du mėnesius bus parengtas naujas Juridinių vienetų veiklos registro įstatymas, kuris, mūsų įsitikinimu, iš pagrindų naujai ir kur kas kompleksiškiau reglamentuos juridinių ir veiklos aspektų sąsają, griežtai apibrėš registro aktualizavimo procedūras ir pasekmes už jų nesilaikymą. Gerbiamųjų Seimo narių noriu labai atsiprašyti, kad pas jus pateko įstatymo pataisų ir papildymų projektas, kuris turi nemažai juridinės technikos nesklandumų. Ir labai apgailestauju, kad tas, kuris yra nušlifuotas pagal visus juridinės technikos reikalavimus, šiandien, atrodo, jums neįteiktas. Manau, kad tolesnio svarstymo metu juridinės technikos požiūriu jau mes turėsime pakankamai nušlifuotą variantą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti 9 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 2.3 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad ,,Statistikos departamentas tvarko ir aktualizuoja visų Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių duomenis”. Norėtųsi paklausti, ar dažnai aktualizuojami įmonių duomenys ir ar nereikėtų to įrašyti į patį įstatymą? Ačiū.

K.ZABORSKAS. Aš galiu pasakyti, kad šiuo metu įregistruotos ir laikomos veikiančiomis apie šimtas penki tūkstančiai įmonių. Mes kiekvienais metais... Galiu pasakyti, kad šiais metais, skaičiuodami bendrąjį vidinį produktą, mes surinkome ataskaitas iš 38 tūkst. įmonių. Kita dalis, kuri, mes manome, sudaro iš viso apie 50-60% veikiančių įmonių, buvo nustatyta atskirų tyrimų, apskaičiavimo keliu. Taigi šitokia dalis, galima sakyti, yra visiškai aktualizuojama ir turima informacija. Bet yra dalis įmonių, kurios pakeitė savo dislokavimo vietas. Ir mes, ir mokesčių inspekcijos bei kitos tarnybos negalime jų surasti. Aš manau, kad tai yra būtent to ir kitų įstatymų netobulumai.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamasis generalini direktoriau, jūs išvardijot labai daug nusikaltimų, kuriuos jūs galite sutvarkyti. Vadinas, įmonės nedirba, jos užsiima ne šita veikla. Ir prevenciją paminėjote. Todėl klausimas toks: jūs pasakykit, ar Civilinės metrikacijos biuras gali būti atsakingas už tai, kad pakrikštijo vaiką, o po to vaikas tapo nusikaltėliu? Ar turite techninių priemonių teisiniam rejestrui tvarkyti, ar turite programinę įrangą, ar turite kvalifikuotų specialistų, ar esate Vyriausybės narys?

K.ZABORSKAS. Na, į pirmąjį klausimą leiskite neatsakyti. Į antrąjį klausimą noriu atsakyti, kad premjero pavedimu buvo sudaryta gana autoritetinga komisija, vadovaujama Ryšių ir informatikos ministro pono G.Žintelio, kuri nagrinėjo technines ir intelektualines galimybes rejestro tvarkymui. Toje komisijoje dalyvavo įvairių mūsų ir Ekonomikos ministerijos institucijų atstovai, žinoma, ir iš Ryšių ir informatikos ministerijos. Jų išvada buvo teigiama. Taip.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Pangonis.

J.PANGONIS. Na, žinoma, ši problema mūsų valstybėje egzistuoja. Tačiau klausantis pranešėjo man susidarė įspūdis, kad jūs galbūt labai optimistiškai, gal net per daug optimistiškai nusiteikę, kad su 400 darbuotojų staiga sutvarkysite tas keliasdešimt tūkstančių neveikiančių ar pasislėpusių įmonių. Juk šiandien tam yra nukreiptos mokesčių inspekcijos pajėgos, tam dirba savivaldybės, kitos institucijos, taip pat ir jūsų Statistikos departamento tarnyba. Tačiau nėra tvarkos, ir mes šitai gerai žinome.

Antras dalykas. Įmonės registruojasi savivaldybėse, o dabar tą rejestrą tvarko lyg ir Ekonomikos ministerija. Bet kai jūs perimsite tvarkymą, aš abejoju, ar kas dėl to pasikeis. Jeigu jūs sakytumėt, kad mes imamės registracijos, imamės viso sutvarkymo, priežiūros, išaiškinimo, kurios veikia, kurios neveikia, bendradarbiaujame su Mokesčių inspekcija ir t.t., aš galbūt tada suprasčiau. Tačiau jūs pasiimate tik rejestrą ir sakote, kad viską sutvarkysite. Pasakykite, kur tas mechanizmas, kad jūs sutvarkysite, kur garantijos, kad tie 400 papildomų darbuotojų padarys perversmą? Ar jie neturi savo tiesioginio darbo, ar tai bus nauji papildomi etatai?

K.ZABORSKAS. Klausimą supratau. Tai ne pirmą kartą girdimas klausimas. Aš noriu pasakyti, kad mes kaip tik ir keliam tą uždavinį, kad niekur pasaulyje, taip pat ir Europoje, nėra, jog įmonių juridinę registraciją atliktų statistikos tarnybos. Juridinę registraciją Prancūzijoje ir Vokietijoje atlieka teismų kanceliarijos. Šiandien teismai iš principo sutiktų, bet jie nepasiruošę, kadangi yra reformos išvakarėse. Arba atlieka Pramonės ir prekybos rūmai, arba verslininkų asociacijos, arba mokesčių inspekcijos, jeigu tik į juos pirmiausia kreipiasi. Tačiau informacija iš tų institucijų (pavyzdžiui, Prancūzijos variantas) keliauja būtent į centrą, kur vykdomas vadinamasis bazinis registras. Būtent iš to bazinio registro šiuo atveju mūsų statistika kartu su mokesčių inspekcijomis ir socialinio draudimo tarnybomis ieškos tų žmonių. Aš noriu pasakyti, kad pas mus iš viso dirba 640 žmonių. Atsakau į klausimą, ar bus papildomų etatų. Tai būtent šių metų pabaiga yra toks momentas, kad mes galime pasitelkti tuos 400 žmonių. Didžiausia problema Vilniuje ir Kaune, kur yra registruota nuo 17 iki 20 tūkst. įmonių. Dalis, žinoma, jų yra veikiančių, bet pirmiausiai turi būti surandamos ir suieškomos tos, kurios nerodo jokių požymių arba nepateikia jokių ataskaitų. Taigi aš norėčiau pasakyti, kad optimistas aš nesu, kadangi statistikos tarnyba 14 metų tvarkė registrą. Aš suprantu, kad buvo 8 tūkst. įmonių, tačiau tas tvarkymas buvo pakankamai keblus, kadangi viskas ėjo per Maskvą. Tačiau mes turime vilties, kad turėdami gana daug informacijos ir rinkdami ataskaitas iš įvairių šaltinių, aktualizuotume tą registrą. Ir mes jokiu būdu nesiūlom, kad kažkas kitas jį aktualizuos. Būtent dėl to mes pasiryžę imtis milžiniško darbo, didžiulės atsakomybės, kuri būtų po šito žingsnio.

PIRMININKAS (J.BERNATONIS). Gerbiamieji Seimo nariai, primenu, kad pagal Seimo Statuto 104 straipsnį klausimą galima formuluoti vieną minutę. Taigi nesekit gerbiamojo Seimo nario J.Pangonio pavyzdžiu, kuris savo klausimą formulavo pusantros minutės.

Gerbiamasis Seimo narys A.Greimas.

A.A.GREIMAS. Mes aiškiai supratom, jog įmonės registras yra jau baigiamasis etapas... Bet ar nevertėtų sustiprinti kontrolę tų pareigūnų ir atskirų institucijų, kurios dažnai išduoda labai atžagarias, kartais ir fiktyvias pažymas įkuriant įmones? Ir jeigu jūs gausite tokią informaciją iš apačios, iš kitų institucijų, be abejo, ji tokia ir bus. Ar, jūsų nuomone, nereikėtų atkreipti dėmesio į pirminę įmonių registraciją Ekonomikos ministerijoje ir savivaldybėse?

K.ZABORSKAS. Jūs visiškai teisingai pastebėjote. Juridinio registro tvarkytojo atsakomybę reikia kelti, tačiau šiuo etapu, šiomis keliomis pataisomis, manau, to klausimo neišspręsime. Jūs visiškai teisus. Naujai rengiamame įstatyme reikės kur kas konkrečiau reglamentuoti jų atsakomybę už juridinio registro tvarkymą. Dar aš noriu pasakyti, kad dėl klausimo yra diskutuojama. Galbūt registracijos imsis teismų kanceliarijos, kaip yra daugumoje kitų valstybių. Tačiau į šitą klausimą ponas J.Prapiestis galės atsakyti tik po Naujųjų metų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs sakėte, kad daug įmonių pakeitė savo adresus, kad jas sunku surasti, registruotos fiktyviais adresais butuose. Ar esate tikri, kad visi tokie nerandami yra piktybiniai, o ne priversti sąlygų? Ar valstybė viską padarė, kad užuot dabar keitusi Registro įstatymą... Ar yra sudarytos normalios valstybinių patalpų nuomos sąlygos, naudingos ne vien tik stambiems verslininkams, bet ir pradedantiesiems? Ar nereikėtų spręsti klausimo, kad būtų kaip tik sudarytos normalios smulkaus ir vidutinio verslininko valstybinių patalpų nuomos sudarymo sąlygos? Gal tada jiems nereikės blaškytis ir mėtytis iš vienų patalpų į kitas, galbūt nereikės tiek žmonių, ir jas bus lengva surasti. Dabar šito nėra. Pačios gyvenimo sąlygos galbūt verčia. Kaip jums tai atrodo?

K.ZABORSKAS. Jūsų klausimas yra visiškai teisingas. Aš visiškai sutinku su jūsų nuostata, kad yra nesudaromos deramos sąlygos smulkiam ir vidutiniam verslui. Manau, kad su tokia nuostata daug kas sutinka. Bet noriu jums papasakoti, kadangi mes kiekvieną ketvirtį išsiunčiame daug ataskaitų tais turimais adresais, ir man skambina po 20-30 kartų kiekvieną ketvirtį butų savininkai, kurie aiškina, kad tokios įmonės tokiu adresu negalėjo būti. O išaiškėja, kad sūnus ar žentas, ar dar koks nors žmogus, kuris gyvena tame bute, be savininko žinios užregistravo šitą įmonę. Jis dingęs, jo niekas nežino. Jis užsiima ūkine komercine veikla nelegaliai. Aš visiškai sutinku, kad ta situacija, kai nebuvo išspręstas patalpų klausimas, galbūt dalį žmonių privertė eiti tokiu keliu ir registruoti pramonės įmones butuose. Galiu pasakyti, Lietuvoje yra užregistruota apie 2000 įmonių daugiabučiuose namuose. Vadinasi, pramonės įmonės daugiabučių namų butuose. Tai, žinoma, yra visiškai nerealu. Aišku, aš su jumis sutinku, kad padėtį reikia taisyti, tačiau šiuo atveju tai nebūtų rejestro pertvarkymo kompetencija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Nesteckis.

A.NESTECKIS. Aš turėčiau tokį klausimą. Jūs pasakėt daug abejonių, kad dabar yra užsiregistravę įvairiuose butuose ir t.t. Ar jūs manote, kad jūs, perėmę registro tvarkymą, neužsiimdami registracija, nustatysit šitą tvarką? Dėl šito tvarkymo beveik bus tas pat kaip ir Ekonomikos ministerijai. Ar nebūtų paprasčiau, kad jūs galėtumėte prisijungti, kadangi dabar viskas kompiuterizuota, prie Ekonomikos ministerijos kompiuterių tinklo, žinoti visą jų informaciją bei ja naudotis. Aš nemanau, kad jūsų įsteigimas... Aš suprantu, kad praktiškai jūs priimate naujai 400 žmonių, kurie užsiimtų šita veikla. Tai tą patį gali padaryti ir Ekonomikos ministerija. Jūs tais duomenimis galėtumėt naudotis. Man atrodo, kad šitos lėšos apims labai didelę jūsų darbo dalį.

K.ZABORSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad tai, ką tamsta minėjote, buvo daroma ketverius metus. Deja, be rezultatų. Aš galiu pasakyti atvirai. Priežastys, matyt, yra tos, kad rejestro pagrindinis tvarkytojas nėra pagrindinis šio rejestro naudotojas. O naudotojas, deja, yra mokesčių inspekcija, socialinio draudimo tarnyba ir, žinoma, statistika, kuri yra priversta apskaičiuoti visą liaudies ūkį. Aš noriu pasakyti, koks yra mūsų pliusas šioje situacijoje. Mes turim organizacinę struktūrą rajonuose bei miestuose. Vilniuje, Kaune - apie 20-25 žmones. Yra statistikos valdybos. Kituose rajonuose yra apie 5-7, miestuose - 10 žmonių, kurie kiekvieną ketvirtį renka ataskaitas ir iš tikrųjų gali aplankyti šitą klientą. Aš noriu pasakyti, kad tai ne susigalvojimas. Beveik visose Europos valstybėse vieną kartą ta organizacija, kur tvarko rejestrą, apsilanko toje įregistruotoje įmonėje ir patikslina duomenis. Mes, priėmę griežtus įstatymus, nesitikime laukti, jog jie praneš. Aš galiu pasakyti, kad tokių iliuzijų mes tikrai neturim, kadangi žinom, koks požiūris į įstatymų laikymąsi. Todėl reikia aktyvių priemonių.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamasis kolega, aš norėčiau paklausti, dėl kokių priežasčių taip yra skubama? Jūs pa-sakėte, kad reikia šitai perduoti galbūt Pramonės ir prekybos rūmams. Įstatymo paskutinis variantas neparengtas ir net mums neperduotas. Tas rejestro tvarkymas blogas. Bet jis buvo blogas trejus metus, tai dar gali pabūti pusę metų, kol bus parengti tie įstatymai, kuriuos jūs minėjote. Antra. Ar jūs nemanote, kad gana to jaukimo, jog ir taip matome, kad biudžeto nebesurenkam visai. Pradėję dar iš naujo jaukti, dar daugiau prijauksim. Ačiū.

K.ZABORSKAS. Iš karto atsakyti norėčiau į paskutinį klausimą. Tai jokiu būdu nėra papildomos išlaidos iš biudžeto. Tai yra tik šito darbo perkėlimas iš vienos institucijos į kitą, kuri, mūsų įsitikinimu, turi didesnes galimybes. Aš noriu pasakyti dėl Pramonės ir prekybos rūmų. Iš tikrųjų yra rengiamas Prekybos rejestro įstatymas. Tai jokiu būdu nėra tas pats. Tai yra visiškai kitas aspektas, kitaip, jeigu vadinsime įmonių rejestrą baziniu rejestru, tai prekybos rejestras, į kurį pretenduoja Pramonės ir prekybos rūmai (aš manau, kad visiškai pagrįstai, kadangi daugelyje Europos valstybių taip ir yra), tai yra kaip satelitinis arba kaip subregistras, kuris didžiąją dalį informacijos, kur yra baziniai rejestrai, naudos ir papildys tik jiems reikalinga, tik jiems būdinga informacija. Aš vakar buvau susitikęs būtent su Pramonės ir prekybos rūmų asociacijos visais vadovais Kaune ir ta koncepcija, apie kurią mes dabar diskutuojame, juos visiškai patenkina. Šiandien kitoks rejestras, manyčiau, nereikalingas. Rejestro tvarkymas yra valstybės administravimo instrumentas ir turi būti tvarkomas valstybės išlaikomų institucijų. Įvairūs satelitiniai rejestrai ar subrejestrai gali būti tvarkomi ir privačiai tų, kurie turės gana tamprią sąsają. Kadangi tas bazinis rejestras tvarkomas už mokesčių mokėtojų pinigus, tai jis ir turi tarnauti ne kelioms, trims, keturioms valstybinėms institucijoms, bet apskritai ir visoms kitoms, kurių bazėje yra šita informacija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Jakučionis.

P.JAKUČIONIS. Gerbiamasis direktoriau, jūs sakėte, kad gaunate ataskaitas tik maždaug iš trečdalio įregistruotų įmonių. O visa jūsų ataskaita išeina lyg ir tokia išvestinė pagal tą trečdalį, taip? Jūsų departamento įstatyme yra numatytos griežtos bausmės už ataskaitų nepateikimą ir už klaidingas ataskaitas. Pasakykite, kaip tos nuobaudos yra taikomos ar naudojamos ir koks efektas yra? Ar yra koks nors laikui bėgant progresas šioje ataskaitų pateikimo srityje?

K.ZABORSKAS. Taip, supratau klausimą. Norėčiau pradėti atsakyti nuo paskutinio. Priėmus Statistikos įstatymą, už kurį turiu būti dėkingas Seimui (labai operatyviai, greitai buvo priimtas praėjusių metų spalio mėn.), mes nubaudėm maždaug apie dvidešimt įmonių. Tačiau susidūrėm su didžiule problema, kaip taikyti šitą administracinę nuobaudą (už ataskaitų nepateikimą, aš turiu omenyje). Vadinasi, išsiųstos ataskaitos, jeigu jos siųstos paprastu paštu, praktiškai aiškinama, kad jie jų negavo, ir praktiškai tokios administracinės bylos kelti negalime. Antru atveju pradėjome siųsti registruotu paštu tas ataskaitas. Tai įvairūs pašaliniai žmonės pasirašo už šito voko pristatymą, vėl nėra dokumento, kad gavo, aiškina, kad jų negavo.

Antras dalykas, didelė dalis įmonių nepateikia ataskaitų, mes nežinom, ar jos veikia, ar neveikia. Aš jau minėjau, kad apie 26% įmonių yra visiškai neteisingi adresai, ir išsiųstos ataskaitos grįžta. Mes, žinoma, jokiu būdu negalime pritaikyti joms įstatymų, kadangi jų paprasčiausiai nerandame. Tačiau aš noriu pasakyti, kad, šiaip ar taip, priėmus įstatymą atsiskaitymų drausmė labai smarkiai padidėjo. Ir aš galiu patikinti jus, kad iš esmės bendras vidinis produktas, kuris dabar yra paskaičiuotas (gal prisimenate, buvo spaudoje, iš kur čia statistika pridėjo 2,5 mlrd.?), tai būtent ir buvo paskaičiuotas aprėpiant visą Lietuvos ūkį. Aš negaliu pasakyti, kad čia yra Gariūnai įtraukti, šešėlinė ekonomika, kuri visiškai nefiksuojama, nėra galbūt įtraukta socialinių paslaugų, kurios teikiamos, ir dar daug Europos valstybių neįtraukia. Tačiau visuose skaičiavimuose, kuriuos mes darome, yra daugmaž atspindima visa padėtis, ne trečdalis. Aš noriu pasakyti, kad pramonės įmonės, kitaip tariant, buvusios valstybinės įmonės, kurios suskilo į atskirus padalinius ar susijungė, pastoviai mums teikia ataskaitas. Mes iš esmės neturime problemų. Pas mus nusistovėję gana draugiški, lojalūs ryšiai.

Kitas klausimas dėl tų organizacijų, kurios yra prekybinio profilio. Jos pateikia ataskaitas, tačiau yra susikūrusių tokių, kurios slepia mokesčius, nenori parodyti savo veiklos, neskelbia apie save, žinoma, ir tame leidžiamame įmonių kataloge. Tai su jomis yra didžiulė problema.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kadangi Juridinio skyriaus išvada nėra neigiama, todėl galėtume įtraukti šį projektą į darbų programą ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Ar tai galime nuspręsti bendru sutarimu, ar yra prieštaraujančių? Prašau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš.

Gerbiamasis Seimo narys J.Pangonis.

J.PANGONIS. Aš tai pasisakyčiau už, nors kai kurie gerbiamojo K.Zaborsko motyvai čia manęs neįtikino. Tai iš esmės pagal šias pataisas mes įkursime dar vieną kontroliuojančią organizaciją. Aš labai bijau, ar nereiks toms įmonėms, kurios dabar moka Mokesčių inspekcijai, dar mokėti ir Statistikos valdybai, tiems žmonėms, kurie jas tikrins? Jeigu žiūrėtume iš esmės, tai ne taip svarbu, kas tvarko rejestrą. Svarbu, kad tvarkingai tai būtų atliekama. Ir todėl manyčiau, kad čia reikia svarstyti, peržiūrėti visą sistemą, taip pat ir įmonių registraciją, nuo ko viskas prasideda, visą tvarkymą po to spręsti. Nemanau, kad būtų galima svarstyti skubos tvarka.

PIRMININKAS. Vienas pasisakė už. Dar vienas galėtų pasisakyti prieš. Gerbiamoji Seimo nare Burbiene, jūs už ar prieš?

S.BURBIENĖ. Kadangi aš - už, tai...

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Veselka.

J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, išgirdus čia gerbiamojo generalinio direktoriaus kalbą susidarė įspūdis, kad tik perduokite rejestrą jiems, ir Lietuvoje visos ekonominės blogybės bus išgyvendintos. Tai vis dėlto rodo, kad nevisiškai teisingai suprantama, kas yra rejestras.

Dabar noriu dar pasakyti kai kuriuos argumentus. Pirma. Kaip žinoma, rejestras yra tvarkomas Ekonomikos ministerijoje. Tam buvo iš Danijos gautas kompiuteris, buvo gauta programinė įranga, specialistai rengė naują Rejestro įstatymą. Iš tikrųjų senas Rejestro įstatymas buvo labai greit priimtas, jis yra labai netobulas, ir gerbiamasis K.Zaborskas keistai sako, kad bus parengtas naujas Rejestro įstatymas. Tai aiškus melas. Naujas Rejestro įstatymas yra parengtas ir įteiktas Vyriausybei svarstyti, o Vyriausybė pagal susitarimą atidavusi K.Zaborskui galvodama, kad mes pritarsime šitam pakeitimui. Todėl aš galiu jus užtikrinti, kad šiuolaikiniam Rejestro įstatymo parengimui Statistikos departamentas neturi nei kvalifikuotų specialistų, nei pakankamai geros techninės įrangos. Taip pat yra neteisinga samprata, nes visose Europos valstybėse teisinį rejestrą tvarko institucija, kuri vienaip ar kitaip yra pavaldi ministrui. Kitas rejestro dalis gali tvarkyti bet kuris privatus asmuo. Todėl manau, kad pirmiausia mums reikėtų apsvarstyti naują Rejestro įstatymą (o jis jau yra parengtas), ir tik tada, kai apsispręs ir teisingumo ministras ar Ekonomikos ministerija, ar Teisingumo ministerija, tik tada šitą svarstyti. O dabar mes, aš jums garantuoju, apskritai kokiam pusmečiui sujauksime rejestro tvarkymą, nes nebus kam gerai parengti tą įstatymą nei vykdyti tai, kas padaryta, nes nebus tų techninių priemonių. Todėl manau, kad jį reikėtų svarstyti, kai bus pateiktas naujas Rejestro įstatymas. O dabar siūlau atmesti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už, vienas - prieš dėl balsavimo motyvų. Dabar balsuosime.

Kas už tai, kad būtų šis projektas įtrauktas į darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, paspaus mygtuką ,,už”. Kas prieš tai, kad būtų įtraukta į darbų programą ir pradėta svarstymo procedūra, balsuoja prieš, kas neturi nuomonės, susilaiko. Bet prieš tai registruosimės. Prašom registruotis.

Posėdyje dalyvauja 63 Seimo nariai. Kas už tai, kad Įmonių rejestro įstatymo dalinis pakeitimas ir papildymas būtų įtrauktas į darbų programą ir pradėta jo svarstymo procedūra, prašau balsuoti. Balsavimas pradėtas.

Už - 33 Seimo nariai, prieš - 10, susilaikė 13. Taigi šis projektas įtrauktas į darbų programą ir pradedama jo svarstymo procedūra.

Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikėtų nuspręsti, koks komitetas svarstant šį projektą bus pagrindinis. Yra siūlymas, kad tai būtų Ekonomikos komitetas. Ar yra kitų siūlymų? Siūlymų daugiau nėra, taip? Pritariame bendru sutarimu, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas. Dėl papildomo komiteto yra siūlymas, kad Valstybės ir teisės komitetas būtų papildomas komitetas. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar sutinkate? (Balsas iš salės)

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto pirmininko siūlymui, kad komitetas ir taip jau turi pakankamai darbo ir čia nėra lemiama jo išvada? Pritariate?

Taip pat yra Vyriausybės siūlymas, kad šis projektas būtų svarstomas skubos tvarka. Kadangi yra prieštaraujančių, todėl siūlau pasisakyti dėl balsavimo motyvų. Vienas - už, vienas - prieš dėl skubos tvarkos. Gerbiamoji Seimo narė S.Burbienė.

S.BURBIENĖ. Aš pritarčiau skubos tvarkai vien tik dėl to paprasto motyvo, kad būtent lapkričio, gruodžio mėn. Statistikos departamentas yra mažiau apkrautas darbu ir tai būtų kaip tik laikas, per kurį būtų galima sutvarkyti greičiau ir patogiau visus tuos pakeitimus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Zimnickas.

V.V.ZIMNICKAS. Aš labai prašau nedaryti skubos tvarkos, nes čia yra pakankamai rimtas klausimas. Tikrai net ir balsuodamas aš iki galo neįsigilinau, kaip vis dėlto turėtų būti. Tuo labiau kad yra įvairių motyvų. Todėl aš manau, kad čia bus ne vienas svarstymas. Galbūt vieno svarstymo komitete ir nepakaks, todėl aš prašau svarstyti normalia tvarka.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pasisakė už skubos tvarką, vienas už paprastą tvarką. Taigi klausimą teiksiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų šis projektas svarstomas skubos tvarka, prašau balsuoti.

Už - 17. Taigi siūlymas dėl skubos tvarkos nesurinko vieno ketvirtadalio Seimo narių balsų. Šis projektas bus svarstomas paprasta tvarka. Ar galime bendru sutarimu nutarti, kad jis bus svarstomas Seimo posėdyje šio mėnesio pabaigoje? Nėra prieštaraujančių?

Gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, šio projekto svarstymui bus taikomos visos Seimo statute numatytos procedūros. Jūs puikiai suprantate, kad kitaip ir būti negali. Pritariame? Dėkoju.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nuostatų" projekto Nr. 1100 svarstymas (94.10.12)

5sesija 16p svarstyti klausimai5sesija16po

Taigi svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nuostatus. Užsirašė pasisakyti du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį N.Medvedevą.

Prašom, gerbiamasis Seimo nary Medvedevai.

N.MEDVEDEVAS. O kas ruošiasi?

PIRMININKAS. Aš siūlau pasisakinėti užsirašymo tvarka. Jeigu jūs norėtumėte apsikeisti su gerbiamuoju Seimo nariu A.Sakalu, jūs tokią teisę pagal Statutą turite.

N.MEDVEDEVAS. Aš turiu tokią teisę.

PIRMININKAS. Prašom. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį A.Sakalą.

A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų Etikos ir procedūrų komisija, mano nuomone, yra labai svarbi komisija, nuo kurios priklauso darnus Seimo darbas. Ir tie nuostatai, kurie yra parašyti, man regis, yra pakankamai gerai parašyti. Taigi aš pritarčiau po svarstymo šiems nuostatams, tačiau matau, kad dar juose turėtų būti kai kas ir patikslinta. Būtent apie tai aš norėčiau ir pakalbėti.

Štai, vadinasi, 4 punkte ,,Komisijos veiklos sferos” numatyta: ,,Nagrinėja ir teikia išvadas dėl procedūrinių ginčų”. Tačiau kokias teises?.. Kitame punkte, 4 skyriuje ,,Komisijos darbo organizavimas” rašoma, ką gali daryti Etikos ir procedūrų komisija, jeigu mato, kad yra pažeista procedūra. Štai parašyta: ,,Pasiūlyti Seimui atlikti procedūrinius veiksmus, kuriais būtų pašalinti pažeidimai”. Tinka.

Antras. ,,Išnagrinėjus procedūrinį ginčą nuspręsti, kuri nuomonė atitinka Seimo statutą”. Na, nusprendė, kuri nuomonė atitinka Seimo statutą, o kas toliau, gerbiamieji Seimo nariai? Aš jums pateiksiu paprastą pavyzdį. Tarkime, įvyko du balsavimai ir buvo įstatymas pagal tuos balsavimus atmestas. Toliau, vadinasi, neprocedūriškai buvo paskirtas trečiasis balsavimas ir komisija pažymės tai. Ir štai trečiuoju balsavimu šitas įstatymas buvo priimtas. Komisija gali tai tik konstatuoti ir tai ji daro, bet ji neturi sprendžiamosios galios. Ką tai reiškia? Seimas turi dar kartą susirinkti ir dar kartą balsuoti? Manau, kad ne. Manau, kad Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas turi būti galutinis ir nediskutuotinas, ir Seime dėl jo neturi būti balsuojama. Jeigu mes išrinkome Etikos ir procedūrų komisiją, pasitikime jos nariais, tai mes turime pasitikėti ir jos sprendimais. Todėl tokiu atveju siūlyčiau: dėl mano pateikto pavyzdžio Etikos ir procedūrų komisija nustato, kad pirmieji du balsavimai buvo teisėti, trečiasis neteisėtas, įstatymas yra atmestas ar priimtas, ir tai konstatuoja, ir nereikia mums Seime iš naujo svarstyti. Todėl aš pasiūlyčiau įrašyti šitame 4 skyriuje ir 14 punktą, būtent: ,,Komisijos sprendimai Seimui privalomi. Jie Seime neaptarinėjami ir netvirtinami”. Aišku, Seimas gali sakyti šitaip: komisija nusprendė vienaip, mes žinome geriau ir mes visa tai, ką komisija nusprendė, padarome atvirkščiai, ir vis tiek išeis gerai. Bet mano nuomone, tai išeis blogai. Jeigu matome, kad komisija blogai dirba, mes tada galime reikšti nepasitikėjimą komisija, galime keisti jos sudėtį, narius ir visa kita. Bet jeigu mes bendru pasitikėjimu sudarome Etikos ir procedūrų komisiją (bendras - tai yra visų mūsų pasitikėjimas), mes tikime kiekvienu jos nariu, tai tikėkime ir tų narių sprendimais. Seimas neturi kvestionuoti, ar Etikos ir procedūrų komisijos sprendimas yra teisėtas, ar mums atrodo kitaip. Jūs ten sprendėte, bet mes geriau žinome ir mes nusprendėme visiškai kitaip. Manau, kad tai visiškai nepriimtina praktika.

Toliau kitas momentas. Taip pat ,,Komisijos veiklos sferose”, 2 skyriuje rašoma: ,,Prižiūri, kaip laikomasi Seimo statuto, nagrinėja Seimo narių konfliktus, jeigu reikia, pateikia išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ir valdybai”. Bet kaip tai daro?

Toliau yra reglamentuojama 4 skyriuje: ,,Jeigu pažeidimas padarytas Seimo posėdžio metu, pasiūlyti Seimui skirti Seimo nario įspėjimą, įrašyti į protokolą arba pasiūlyti pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės”. Bet kaip įsivaizduojate šitą procedūrą? Štai atsistoja Seimo narys Jonaitis ir, sakyčiau, iškeikia Seimo narį Petraitį. Ką tada daro Seimo Etikos ir procedūrų komisija? Šaukia specialų posėdį, priima sprendimą dviem trečdaliais, o Seimo narys Petraitis, kaip sakoma, prikalbina kitus Etikos ir procedūrų komisijos narius neateiti į tą posėdį ir jie negali priimti jokio sprendimo, sprendimas yra nepriimamas. O jeigu ir ateina, jeigu ir priima, tai vis tiek tas sprendimas yra pavėluotas, o reakcija turi būti nedelsiant, ne po valandos, ne po dviejų, turi būti priimtas tuoj pat. Ypač tokiais atvejais, kai Seimo narys elgiasi neleistinai. Aš čia nežinau, kaip pataisyti, tik matau šitokios procedūros spragą, todėl pasiūlyčiau Etikos ir procedūrų komisijai labai rimtai pagalvoti apie tai. (Balsas iš salės) Nebūtinai policija. Gerbiamieji Seimo nariai, nebūtinai Seimo narys Petraitis daro tokius pažeidimus, kokius daro Seimo narys J.Pangonis. Todėl policija čia nebūtina, bet užtenka ir taip, kad Seimo narys, sakykime, kalba ne ta tema, na, Pirmininkas įspės, o jis toliau kalba ne ta tema. Tarkime, Pirmininkas nutraukia kalbą, Seimo narys neišeina iš tribūnos. Etikos pažeidimas? Taip. Etikos ir procedūrų komisija turėtų reaguoti. Galbūt turėtų būti... Nežinau, kaip jums tai, gerbiamieji Seimo nariai, atrodo, bet galbūt gerai būtų, kad du arba trys Etikos ir procedūrų komisijos nariai sėdėtų ten, ir jeigu matytų, kad yra koks procedūros pažeidimas arba etikos pažeidimas, iš karto siūlytų Pirmininkui, ką reikia daryti. Tai mes mažiau turėtume ir pažeidimų, ir mažiau turėtume, sakyčiau, diskusijų, kurios niekaip neatitinka vakarietiškos politikos normų.

Ir paskutinis, trečiasis dalykas. 4 skyriuje taip pat parašyta: ,,Komisijos darbo organizavimas”. Parašyta: ,,Pagal procedūrinius ginčus, komisija...” (Baigiu) ,,... nagrinėja pavestą Seimo Pirmininko, valdybos...” ir t.t., visokių pareigūnų... Aš norėčiau Etikos ir procedūrų komisijai pasiūlyti, kad procedūrinius ginčus Etikos ir procedūrų komisija gali nagrinėti ne tik Pirmininko arba kieno nors kito pavedimu, bet ir savo iniciatyva, jeigu mato, kad tokių procedūrinių ginčų yra. Todėl aš čia siūlyčiau pataisą: ,,Procedūrinius ginčus komisija nagrinėja savo iniciatyva dviem komisijos nariams pasiūlius arba pavedus Seimui...” ir t.t., kaip tekste. Manau, kad tai būtų logiškesnis dalykas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs kalbėjote ta tema, tačiau labai ilgai. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį J.Listavičių.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kalbėsiu apie rugpjūčio mėn. 19 d. projektą. Etikos ir procedūrų komisijos nuostatai reikalingi, tačiau jų projektas dar gana žalias. Neaišku, kokiomis Lietuvos žmonių visuotinai priimtomis moralės, etikos ir prigimtinės teisės nuostatomis bus remiamasi. Praktika rodo, kad čia ne viskas gerai, jeigu galima pažeisti rašytinius susitarimus, toleruoti korupciją ir ,,prichvatizavimą”, kelti buvusius kolaborantus ir rezistentus, aukščiausiems pareigūnams kviesti Lietuvos piliečius nevykdyti pareigų valstybei ir pan. Praktika rodo, kad partiniai, grupiniai ir asmeniniai interesai dar yra aukščiau už Lietuvos valstybės interesus. Kitu atveju būtų ieškoma susitarimo aktualiais valstybės klausimais, kaip karinis tranzitas, sutartis su Lenkija ir kiti svarbūs klausimai. Nebūtų ir lygesnės partijos tarp lygių.

Aiškiau nesuformulavus pirmojo skyriaus trečiosios, penktosios pastraipų, jos turėtų būti išbrauktos. Antrojo skyriaus 6 punkte akcentuojamas nedalyvavimas posėdžiuose iš anksto numatytu balsavimo metu. Tačiau ankstesnė praktika rodo, kad numatytas balsavimo laikas kaitaliojamas. Todėl šią nuostatą reikėtų susieti su griežtu darbotvarkės reglamento vykdymu. Reikėtų akcentuoti 3 skyriaus 2 punkte komisijos, o ne jos pirmininko pavedimų vykdymą. Manau, kad 3 skirsnio 3 punkte nurodytas vienas komisijos narys neturėtų tirti ir rinkti informacijos apie Seimo nario veiklą. 2.2 punktas taisytinas, jis netaikytinas Seimo nario veiklai. Neaišku 4 skyriaus 2 punkte ,,kitų Seimo narių”, vieno, dviejų ar daugiau iniciatyva. 4 skyriaus 3 punkto pabaigą reikėtų pratęsti, bet nurodom motyvus ir argumentus. Keistas 4 punktas, kad į komisijos posėdžius bus kviečiami kiti Seimo nariai, o svarstomai veiklai atstovaujantis Seimo narys net neinformuojamas, kad jo veikla bus svarstoma. Gal reikėtų pasiūlyti dėl svarstomos veiklos parašyti ir paaiškinimą. Juk bus baudžiama ne veikla, o Seimo narys. Ar projekto autoriai apie tai pagalvojo? 6 punkte nenurodytas laikas pasisakyti, jeigu dalyvaus svarstomai veiklai atstovaujantis Seimo narys. 7.2 punktas taisytinas, galima priimti minėtą sprendimą, jeigu komisija bus suformuota tik pariteto, o ne partiniu (kaip dabar) principu. Komisijos pirmininko balsas neturėtų lemti, reiktų ieškoti sprendimo, kad būtų balsų dauguma. 9 punkto 1-3 papunkčiai: sprendimai turėtų griežtai atitikti veiklą ar pažeidimus. Tai yra nurodyta, kada, už kokią veiklą bus pareikšta komisijos išvada, kada nurodyta Seimo nariui, kada įspėtas Seimo narys, be įrašymo ar su įrašymu į protokolą, ir už kokius pažeidimus jis bus pašalintas iš Seimo posėdžių. Seimo nariui, prieš pažeidžiant Seimo statutą ar Seimo posėdžių tvarką, turėtų būti aišku, kas jo laukia. Čia nereikėtų katės pirkti ar parduoti maiše.

Taigi visas 9 punktas turi būti iš esmės pertvarkytas ir sukonkretintas.

10 punkte svarbesni sprendimai turi būti priimami ne mažiau kaip pusės visos komisijos narių balsų dauguma. Nuostatų projekte visiškai nekalbama apie komisijos sprendimo skundimą ir galutinio sprendimo priėmimą. Etika, priėmus nuostatus, negali likti nei partinė, nei frakcinė. (Tuoj baigiu.) Taip pat ir bausmės. Etikos ir procedūrų komisija turėtų būti suformuota pariteto principu, slaptu balsavimu iš frakcijos pasiūlyto atitinkamo kandidatų į Etikos ir procedūrų komisiją skaičiaus. Kandidatas, negavęs daugiau kaip pusės Seimo narių balsų, negalėtų būti šios komisijos nariu, o tada, kaip čia buvo pasakyta, galima bus juo pasitikėti.

Siūlau autorių grupei dar rimtai padirbėti. Svarstymas galėtų būti pratęstas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį N.Medvedevą.

N.MEDVEDEVAS. Aš labai trumpai. Į Etikos ir procedūrų komisiją tikrai išrinkti labai santūrūs ir kuklūs žmonės, ir tai malonu, bet, kita vertus, jie kartais parodo per didelį kuklumą, ir todėl gimė toks dokumentas, galbūt per daug kuklus. Todėl aš pritariu viskam, ką mes čia aptarėm su A.Sakalu ir ką jis pasakė. Manau, kad mums reikėtų priimant, svarstant procedūrinius klausimus prireikus konsultuotis su juristais, kad tie klausimai būtų sprendžiami juridiškai preciziškai. Manau, kad jeigu Seimas nepritaria šitos komisijos nutarimui, tai Seimas gali ją pakeisti arba priimti tokią, kokia ji yra. O ką pasakė ponas J.Listavičius, tikrai reikėtų paimti stenogramą ir viską dar kartą peržiūrėti, atnešti jums jau tokį priimtiną sprendimą. Bet aš norėčiau, kad Etikos ir procedūrų komisija elgtųsi griežčiau. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės gerbiamasis Seimo narys A.Rudys.

A.RUDYS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien šis svarstymas yra neabejotinai pakankamai dalykiškas ir naudingas. Ir aš nenorėčiau šnekėt apie tai, kas nuostatuose parašyta, bet aš norėčiau pasakyti apie tai, kas neparašyta. O neparašyta štai koks dalykas.

Mes esam ne vieną kartą matę, kada šios komisijos pirmininkas gerbiamasis A.Kairys labai lėtai stodavosi iš savo vietos, labai lėtai eidavo prie mikrofono, o prie mikrofono atėjęs dar kurį laiką patylėdavo. Savaime aišku, man asmeniškai susidarydavo toks jausmas, kad ponas A.Kairys labai intensyviai mąsto, koks turi būti sprendimas. Kai atsisėdo šiek tiek arčiau mikrofono, tai šita prasme jo padėtis dar pasunkėjo.

Aš jau esu neoficialiai siūlęs ir dabar norėčiau oficialiai pasiūlyti tokį sprendimą, kad nuostatuose būtų numatytas komisijos narių budėjimas posėdžių metu. Aš pasiūlyčiau tiesiog čia, virš posėdžių pirmininkų, kitoj pusėj, negu yra Prezidento vieta, paskirti tris vietas, kuriose nuolat sėdėtų komisijos pirmininkas ir besikeičiantys du budintys komisijos nariai. Tada kiekvieną kartą, kai tik iškyla procedūros klausimas, jau tada gerbiamasis komisijos pirmininkas galėtų nerizikuodamas reikšti savo asmeninę nuomonę arba nors budinčiosios komisijos dalies nuomonę galėtų pateikti Seimui. Aš manau, kad ji būtų dažniausiai labai objektyvi ir labai pamatuota. Tai tiek aš norėjau dėl konkretaus pasiūlymo, dėl šito nutarimo.

Aš manau, apkrovimas komisijos pirmininkui būtų didesnis, bet gaunant didesnį atlyginimą būtų galima prieš mus ir pasėdėti.

O dabar, jeigu galima, aš paklausiu, kiek laiko man liko?

PIRMININKAS. Jūs dar turite 3 minutes.

A.RUDYS. Ačiū. Tai nors vieną minutę aš norėčiau paauklėti vieną iš čia sėdinčių Seimo narių. Šūkauti, kad jeigu pavartotas žodis ,,budėjimas”, tai yra vaikų darželis, tai yra lygiai tas pat, kas pačiam būti, o svarbiausia jaustis kaip vaikų darželyje. Galbūt reiktų prisipažinti, kad ir man pačiam kartais kyla toksai noras. Būkim teisingi. Bet vis dėlto svarstant tokį rimtą reikalą, šiuo metu mūsų Seimui tikrai aktualų reikalą, būtų labai malonu, jeigu žiūrėtumėm į šiuos reikalus rimčiau.

Ir kiek dar laiko liko?

PIRMININKAS. Dar viena minutė.

A.RUDYS. Ačiū. Spėsiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąjį Seimo narį A.Kairį, pranešėją. Ir dar kartą primenu gerbiamiesiems Seimo nariams, kurie kažką replikavo iš vietų, kad aš į nereglamentines replikas nereaguoju. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, po mūsų komisijos nuostatų projekto pateikimo Seime pirmasis projektas buvo apsvarstytas Valstybės ir teisės bei Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetuose. Taip pat kai kurie Seimo nariai pateikė pastabų ir pasiūlymų. Dalį pastabų pateikė ir mūsų komisijos nariai, vadinasi, visas pastabas mes apsvarstėm savo komisijos posėdyje ir atitinkamai papildėme komisijos veiklos nuostatus. Dabar jau yra projekto antrasis variantas, kurį jūs turite. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie pareiškė vertingų pastabų. Šiandien mes susirinksim ir svarstysim komisijoje. Tikimės, kad tai panaudosim nuostatų tobulinimui arba motyvuotai atmesim, jeigu nesutiks mūsų komisijos nariai. Ačiū. Siūlau palaikyt ir pritart projektui po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jeigu Seimas pritars, kada siūlytumėt organizuoti priėmimą Seimo posėdyje?

A.KAIRYS. Reiktų už kokių poros savaičių. Nes mums reikia rimtai pasitarti. Tai mes savaitę turim sugaišti, nes čia yra daug pasiūlymų ir derinimų. Be to, turi būti iš anksto paskutinis variantas išspausdintas ir išplatintas, kad galėtų pateikti alternatyvius pasiūlymus tie, kurie liks nepatenkinti paskutiniu variantu.

PIRMININKAS. Spalio 27 d. tiktų?

A.KAIRYS. Per anksti. Reiktų savaite vėliau.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkat bendru sutarimu pritarti šiam projektui po svarstymo ir pasiūlyti jo priėmimo laiką lapkričio mėn. pradžioje? Sutariam bendru sutarimu. Dėkoju.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka. Posėdį tęsime 17.10 val.

Pertrauka

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo" projekto Nr.1114 svarstymas (94.10.12)

5sesija 16p svarstyti klausimai5sesija16po

PIRMININKAS. (...) pakeitimą. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį P.Vitkevičių pasisakyti.

P.VITKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes Žemės kodekso pakeitimui pritarėm. Pasiūlėm įterpti ,,įstatymo nustatyta tvarka”, kas nekeičia jokios esmės. O dėl 1571 straipsnio, tai mes komitete priėjom prie tokios išvados, kad ne blogesnė redakcija yra pačiame Civiliniame kodekse. Ministras sutiko, kiek aš atsimenu, kad mes pakoreguotume. Mes siūlom nekeisti 1571 straipsnio 3 dalies. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamieji Seimo nariai. Visuomenės interesai yra labai svarbūs, tačiau kai mes čia kalbėjome komiteto posėdyje, minėjom, kad jie negali užgožti žmogaus interesų ir suvaržyti jo teisių. Jokiu būdu negalima sukurti neapskundžiamo, nekritikuojamo biurokratinio aparato, biurokratinės valdininkijos. Kurdami demokratinę valstybę, demokratinę teisinę santvarką, mes turim užtikrinti teisinę piliečio interesų gynybą. Juk ir Konstitucija neleidžia varžyti žmogaus interesų gynybos.

157 civilinio kodekso straipsnis su ženkleliu 1 šitas teises labai rimtai riboja. Čia sprendžiamas ne sklypo paėmimo klausimas, teisėtumo klausimas, o tik paėmimo tvarkos klausimas. Ir labai rimtai suvaržoma teismo kompetencija, nes teismas negalės nagrinėti nemažos dalies konfliktų dėl žemės. Manau, kad čia visai teisus ponas profesorius P.Vitkevičius, kad Civiliniame kodekse kaip tik šitie klausimai sprendžiami. O jeigu norėtume vis dėlto 1571 straipsnį palikti, tai reikėtų taip formuluoti, kad kilusius ginčus dėl žemės sklypo paėmimo bei atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismai, atsisakius žodžių ,,dėl nustatyto žemės sklypo paėmimo tvarkos pažeidimo”. Pažeidimo tvarka kaip tik viską ir sujaukia. Manau, nereikėtų šito straipsnio. Aš agituoju visus kolegas: pasilikime prie Civilinio kodekso nustatytos tvarkos.

PIRMININKAS. Kalbės gerbiamasis Seimo narys K.Antanavičius. Kviečiu į tribūną.

K.ANTANAVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, labai seniai buvau tribūnoje. Man tie dalykai, kurie čia svarstomi, yra skaudūs nuo pat pradžių, ir aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šitokių dalykų, tokių esminių dalykų, negalėtume spręsti sprigtais. Ne žingsneliais, ne kuo, bet sprigteliais. Tai kas yra čia daroma? Tai yra, kad savivaldybėms gali priklausyti. Vienas dalykas, jeigu imsim Konstitucijos nuostatą, tai Konstitucijoje parašyta: ,,žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.” Savivaldybė yra valstybės institucija ir kokio čia keitimo reikia? Jeigu šita prasme. Vadinasi, ministerijoms rašysim atskirai, kokiai nors ministerijai. Kas tai yra valstybė? Valstybė su savo institucijomis. Tai jokios prasmės keisti nėra savivaldybėms. Viena.

Bet svarbiausia yra tai... Gerai, jeigu padarysim pataisą, už poros mėnesių ateis bažnyčios, reikės vėl įrašyti dar papildomai ką nors, kad žemė gali priklausyti ir bažnyčioms, ir tikrai tą reikės padaryti. Pirma, dėl to, kad yra Restitucijos aktas, kad joms gali priklausyti. Antra, dėl to, kad yra pastatai, yra šventorius. Tai ką, nuomosim šventorių bažnyčiai? Po to ateis profsąjungos, po to ateis visokios tautinės organizacijos, etninės ir t.t.

Taigi aš esu pateikęs 47 Konstitucijos straipsnio pataisą, t.y. išbraukti tą apribojimą, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei. Ir tai būtų sprendimas iš esmės. T.y. tą, ką siūloma keisti, reikėtų atvirkščiai keisti, o ne į tą pusę, kaip dabar. Jeigu imsim Civilinį kodeksą keisti, tai kiek jau išbuvo Civilinis kodeksas toks... Jeigu jis prieštarauja Konstitucijai... Jis jau išbuvo pusantrų metų. Tegul būna dar pusmetį, kol apsvarstysim tas Konstitucijos pataisas. O dabar kaitalioti tikrai absoliučiai jokios prasmės nėra. Aš manau, kad daug ar mažai kalbėsiu, aš jau tuo klausimu esu kalbėjęs daug kartų, kad štai įrašytume dabar, kad ir savivaldybėms gali. Dar kažkas dėl to siūlo keisti Konstituciją, Konstitucijos 47 straipsnyje įrašyti, kad žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams, valstybei ir savivaldybėms. Jeigu taip, tai tada įrašykim: ir ministerijoms, ir departamentams, ir savivaldybėms, ir t.t. Juk čia nėra jokios logikos.

Taigi siūlau nepritarti šitiems visiems reikalams. Tai aiškiai nelogiška ir neprotinga. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją ministrą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Labas vakaras, gerbiamasis Seime! Aš atidžiai išklausiau pastabas ir sutinku su Valstybės ir teisės bei Agrarinio komiteto pasiūlymais, kad ankstesnė Civilinio kodekso redakcija yra logiškesnė ir labiau saugo žmogaus teises, todėl tos pastabos, tie pritarimai yra priimtini. Priimtini jie ir dėl Žemės įstatymo pakeitimo. Todėl aš, iš esmės sutikdamas su profesoriumi, gerbiamuoju Seimo nariu K.Antanavičiumi dėl tokių galimų pakeitimų, vis dėlto noriu pasakyti, kad mes, nelaukdami, kol bus padaryta Konstitucijos pataisa, vis dėlto Žemės įstatymą su atitinkamomis Civilinio kodekso normomis privalome suderinti. Todėl Žemės įstatymo pakeitimai, kurie yra pateikti ir kuriems iš esmės yra pritarta tuose komitetuose, deja, turėtų būti daromi.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar reikėtų suprasti, kad jūs Civilinio kodekso 1571 straipsnio pakeitimą atsiimate pats, ar reikės dėl to balsuoti Seimui?

J.PRAPIESTIS. Jeigu kalbėsime apie šito projekto procedūrą, tai ministerija iš pradžių buvo tos nuomonės, kad Civilinio kodekso redakcija neturėtų būti keičiama. Bet po to, ieškant kompromisų, atsirado ta formuluotė, tačiau aš matau, kad ministerijos nuomonei pritaria pagrindiniai komitetai, todėl aš pritariu komitetų pasiūlymams ir nemanau, kad būsiu pažeidęs Vyriausybės darbo reglamentą, jeigu sakysiu, kad ir balsuot nereikia dėl tos redakcijos, kuri yra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi yra pagrindinio - Valstybės ir teisės komiteto - siūlymas atmesti šį projektą ir jam pranešėjas pritarė, ar reikia dėl to balsuoti?

J.PRAPIESTIS. Dėl Civilinio kodekso.

PIRMININKAS. Dėl Civilinio kodekso 1571 straipsnio. Ar galime atmesti bendru sutarimu? Atmesta. Kalbėjusieji taip pat pasisakė dėl projekto dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo. Galbūt, gerbiamasis pranešėjau, turėtumėt ką pridurti, ir spręsime dėl šio projekto.

J.PRAPIESTIS. Dabar vis dėlto reikėtų daryti šio svarstymo pertrauką ir derinti su Civiliniu kodeksu ir tą pakeitimų projektą, nes pastabos... (Negirdėti)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjas prašo pertraukos, kadangi po mūsų priimto sprendimo dar reikėtų derinti atskirus šio projekto straipsnius. Pasinaudodami Statuto suteikiama galimybe, darome šio klausimo, t.y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo projekto svarstymo pertrauką. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.1142 svarstymas (94.10.12)

Svarstome šeštąjį darbotvarkės klausimą - dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo ir papildymo projekto. Pranešėjas - gerbiamasis ministras J.Prapiestis.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, vykdydami Seimo pavedimą dėl teisinės sistemos reformos ir atsižvelgdami į tai, kad yra Seimo vienbalsiai priimtas Teismų įstatymas...

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, gerbiamasis pranešėjau, gerbiamieji Seimo nariai, prašom sėstis į vietas, netrukdykite svarstyti klausimą. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom sėstis į savo vietas. Gerbiamasis Seimo nary Gaška, kiek kartų reikia įspėti? Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

J.PRAPIESTIS. Todėl įgyvendindami minėtos teisinės sistemos reformos metmenis bei Seimo nutarimą dėl šitų metmenų vykdymo, taip pat atsižvelgdami į tai, kad Teismų įstatymas jau yra priimtas ir tam tikra prasme įstatymai, lydintys šį Teismų įstatymą, pradedami įgyvendinti, taip pat ir į tai, kad naujų teismų ir kūrimas, ir egzistavimas, ir faktiškai jų veikla neįmanoma be atitinkamų procesinių įstatymų, todėl Teisingumo ministerijos sudarytos grupės parengė procesinių įstatymų pakeitimus.

Taigi šiandien jums yra pateikiamas Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų papildymo projektas, kuriame, aš manyčiau, svarbiausia yra tai, kad yra nustatomas naujas procesas naujuose teismuose, t.y. baudžiamųjų bylų judėjimas, nagrinėjimas naujose teisminėse instancijose - apygardos teismuose bei Apeliaciniame teisme. Be to, pateikiant šitą projektą yra pateikiamas naujų procesinių sąvokų išaiškinimas. Žodžiu, sprendžiami terminijos klausimai, kurie neretai sukeldavo vienokių ar kitokių neaiškumų bei dviprasmybių. Taip pat šiame projekte yra normos, tikslinančios tokį institutą kaip bylų proceso atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Norėčiau pasakyti, kad rengiant Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų ir papildymų projektą buvo stengiamasi, kad abi grupės, kurioms, jeigu kalbėsime apie Baudžiamojo proceso kodeksą, vadovauja gerbiamasis docentas Rinkevičius, Civilinio proceso kodekso - gerbiamasis Skaisgiris, šituos projektus kiek galima suderintų.

Taigi aš manyčiau, kad dabar šitie projektai tiek juridinės technikos prasme, tiek ir savo turiniu yra pasiekę jau tokį lygį, be to, yra derinti su atitinkamomis teisėsaugos institucijomis, su jais yra susipažinusi ir Generalinė prokuratūra, ir Vidaus reikalų ministerija, ir Aukščiausiasis Teismas, todėl, mūsų manymu, jau būtų galima pradėti šių projektų svarstymą ir Seime.

Taigi mes pateikiame jums šitą projektą ir tikėdamiesi jūsų pritarimo manome, kad būtų laikas jau pradėti svarstyti komitetuose. Kadangi iki sausio 1 d., kai pagal Teismų įstatymą turėtų pradėti veikti nauji teismai, kaip matote, laiko liko labai nedaug. Beje, dar galiu pasakyti, kad šitie projektai Teisingumo ministerijos buvo išsiųsti visiems teismams, apylinkių teismams, Teisėjų asociacijai, Teisininkų draugijai ir vienokios ar kitokios korekcijos, atsižvelgiant į jų pastabas, šiuose projektuose yra padarytos.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 28 straipsnyje aptartas atsarginio teisėjo kvietimas. Kaip sprendžiamas atsarginių teisėjų klausimas, kai bylą nagrinėja trys teisėjai? Kiek tokiu atveju kviečiama atsarginių teisėjų, kaip jie apie tai informuojami? Ačiū.

J.PRAPIESTIS. Labai sunku atsakyti, kadangi kiekviena byla turi savo apimtį, skiriasi ir jų trukmė. Pagaliau atsižvelgiama į įvairias aplinkybes ir, aš manyčiau, kiekvienu konkrečiu atveju paprastai tai yra bylos proceso posėdžio pirmininko reikalas, taip pat ir teismo pirmininko reikalas pagalvoti apie atsarginius teisėjus. Svarbu, kad ta norma yra fiksuojama būtent Baudžiamojo proceso kodekso įstatyme, o po to jau ji taikoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Be abejo, visi trys atsarginiai teisėjai naujoje byloje vargu ar įmanomi, kadangi atsarginis teisėjas turi faktiškai stebėti bylos procesą nuo pat pradžios, kad galėtų įsitraukti į tolesnį nagrinėjimą, nereikėtų bylos proceso atnaujinti. Todėl, žinant teisėjų darbo krūvį, kiek vis dėlto teismuose yra mažai teisėjų, palyginus su jų darbo krūviu, aš nemanau, kad kiekvienai naujajai trijų teisėjų kolegijai galima būtų skirti ir tris atsarginius teisėjus. Pagaliau, kaip minėjau, tai kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo bylos specifikos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Miškinis.

P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kokia bebūtų byla, koks bebūtų nusikaltimas - sunkus ar lengvas, kaltinamasis nuosprendis, jo tekstas yra labai svarbus, nes vėliau gali iškilti aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir, peržiūrint nuosprendžius, nuosprendžio tekstas yra labai svarbus. Todėl ar labai gerai, kai yra numatytas leidimas surašyti sutrumpintus aprašomosios nuosprendžio dalies tekstus? Ar tai pasiteisins ir iš kur tokia praktika paimta? Ar tai yra numatyta užsienio šalių įstatymuose? Ar tai padaryta dėl kokių kitų priežasčių?

J.PRAPIESTIS. Konkrečiai apie kurį straipsnį jūs kalbate?

P.A.MIŠKINIS. 3461.

J.PRAPIESTIS. Ar jūs apie Baudžiamojo, ar apie Civilinio proceso kodekso straipsnius kalbate? Mes dabar svarstome Baudžiamojo proceso kodeksą. Tokia praktika yra ir bandoma siūlyti tokią tam tikra prasme naujovę, kad šiek tiek palengvintume teismų darbą nagrinėjant bylas ir visų detalių, visų įrodymų galbūt nėra būtina vardyti. Taip sutrumpinamas tas darbas. Tačiau jeigu skundžiamasi, protestuojama, tai, be abejo, visa aprašomoji dalis turėtų būti pateikiama tiems, kurie imasi realizuoti tokią teisę.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Aš norėjau paklausti jūsų nuomonės dėl tų tarėjų. Jie dabar yra panaikinami, bet gal tai per didelė prabanga, kad visais tokiais sunkiais atvejais būtų naudojami trys teisėjai? Gal tokiais vidutiniškais atvejais būtų galima kažką palikt? Ar Teismų projekte, kuriame numatomas koncepcijos pakeitimas, nebūtų vietos, jeigu nebus prisiekusiųjų, kad paliktume dar ir tarėjus kai kuriems klausimams spręsti? Tai būtų galbūt pigiau ir paprasčiau.

J.PRAPIESTIS. Deja, tarėjų institucija, ypač šiais laikais, yra sunkiai įmanoma. Nes dabar kviesti tarėjus, jeigu jie dirba privačiose struktūrose, aš nemanau, kad būtų pigiau, negu kad bylas nagrinėtų profesionalūs teisėjai. Be to, apygardų teismams, Apeliaciniam teismui, Aukščiausiajam Teismui pagal šitą įstatymą, pagal Civilinio proceso kodekso įstatymus yra skiriamos sudėtingos bylos. Manytume, kad trys profesionalūs teisininkai, trys profesionalūs teisėjai objektyviau, teisingiau galėtų išnagrinėti bylą. Vis dėlto tas pasirinkimas, koks yra dabar įstatyme, tam tikra prasme jau yra patikrintas praktikoje, nes tarėjų institucija, deja, pas mus praktiškai atgyveno. Galbūt ateis laikas, kai mes galėsime kurti prisiekusiųjų teismus, grįžti prie tam tikrų prisiekusiųjų teismo principų pradžios, kokie jie buvo. Deja, šiuo metu išeitis, mūsų manymu, yra tokia. Kaip matote, Aukščiausiajame Teisme šiuo metu nagrinėjama byla, kai posėdyje dalyvauja trys teisėjai. Aš manyčiau, bent kol kas tai pasiteisino. Todėl tai, kas siūloma, turėtų, manyčiau, ir likti šiame projekte.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Visi Seimo nariai, norėję paklausti, paklausė. Ar galim sutarti, kad pradėtume šio projekto svarstymo procedūrą bendru sutarimu, ar reikia dėl to balsuoti? Sutarta. Ar pritartumėte, kad pagrindiniu komitetu būtų paskirtas Valstybės ir teisės komitetas? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Gerbiamasis komiteto pirmininke, kada galėtume svarstyti Seimo posėdyje? (Balsai iš salės) Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime sutarti, jog šis projektas Seimo posėdyje būtų svarstomas šio mėnesio pabaigoje? Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nuomonė?

J.PRAPIESTIS. Aš labai norėčiau, kad komitetai ir pirmiausia pagrindinis šito klausimo svarstymo komitetas jau pradėtų darbą, kadangi tai nėra lengvas įstatymas. Daug kas yra nauja ir tikrai, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų pastabos, jūsų analizė šiam projektui labai padėtų. Todėl, manau, pats laikas būtų kaip galima greičiau pradėti svarstyti komitetuose, kad atėjus į posėdžių salę mes jau galėtume apibendrinti jūsų pastabas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad šio projekto svarstymas bus spalio mėnesio pabaigoje? Nėra prieštaraujančių? Dėkoju. Dėkoju pranešėjui.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo" projekto Nr.1037 pateikimas ir svarstymas (94.10.12)

5sesija 16p svarstyti klausimai5sesija16po

Gerbiamieji Seimo nariai, mes sutaupėme truputį laiko, todėl siūlau svarstyti antrąjį rezervinį klausimą - įstatymo dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo projektą Nr.1037. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį Seimo narį V.Petkevičių.

V.PETKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų komitetas svarstė šį klausimą. Praktiškai tai klausimas dėl prokuroro skyrimo, ar jį teikia, ar skiria Prezidentas, ar Seimas. Todėl, manau, čia nebus didelių diskusijų...

PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėją. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom dėmesio!

V.PETKEVIČIUS. Manau, kad tas mūsų bendras su gerbiamaisiais socialdemokratais ir kitais yra vykdomas, todėl siūlau Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, kuris yra priimtas, 66 straipsnio pirmąjį sakinį išdėstyti šitaip: ,,Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu”. Manau, kad pritarsit šiai nuomonei, juo labiau kad galų gale buvo sutarta su Prezidentu. Todėl manau, kad būtų tikslinga priimti tą pataisą, juolab kad bus priimamas visas įstatymas dėl prokuroro skyrimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėl svarstymo tvarkos ar nėra siūlymų? Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti gerbiamasis Seimo narys V.Juškus.

V.JUŠKUS. Aš noriu ne paklausti, o pasiūlyti svarstyti ypatingos skubos tvarka, kadangi praktiškai klausimas apsvarstytas.

PIRMININKAS. Deja, jūs tokios teisės neturite.

V.JUŠKUS. Atsiprašau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote prokurorą, o dėl pavaduotojų kokia nuostata?

V.PETKEVIČIUS. Dėl pavaduotojų buvo dar kartą svarstyta šita problema ir kartu sutarta, kad pavaduotojai skiriami taip, kaip yra parašyta Prezidento dekrete. Dar prašau klausimų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš irgi norėčiau pasisakyti dėl balsavimo motyvų, bet mane stebina, kad iš dešiniosios pusės niekas nenori klausti. Ar ponas V.Petkevičius pašiurpino juos šiuo siūlymu, ar ką? Nežinau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Jarašiūnas.

V.PETKEVIČIUS. Čia, gerbiamasis Salamakinai, jau literatūra.

E.JARAŠIŪNAS. Ar čia komitetas siūlo? Jeigu komitetas siūlo, gal komitetas siūlys skubos tvarka?

V.PETKEVIČIUS. Ne. Komitetas siūlo šitą pataisą svarstyti normaliai. Kadangi įstatymas jau priimtas ir jis neatitinka to reikalavimo, dėl kurio mes kartu bendrai sutarėm, tai jį galima ir skubos tvarka, tačiau jį reikėtų priimti iki tol, kol bus svarstomas visas Prokuratūros įstatymas. Todėl galbūt šiuo atveju skubos tvarka tiktų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Taip. Aš norėčiau pasiūlyti gerbiamajam pranešėjui, kad štai šita pataisa (be abejo, mes visi pritarsime jūsų siūlomam pateikimui) būtų svarstoma kartu su Prokuratūros įstatymu skubos tvarka ir tada nereikėtų atidėti vieno įstatymo priėmimą vien dėl to, kad jis prieštarauja kitam įstatymui. Aš manau, kad priėmę skubos tvarka galėtume priimti tiek Prokuratūros, tiek šitą įstatymą balsuojant kartu. Nors, atrodo, balsavimas dėl Prokuratūros bus rytoj. Tai jeigu mes padarytume skubos tvarka, tada, matyt, dieną ar dvi pavėluotume.

V.PETKEVIČIUS. Gerbiamasis Sakalai, aš neprieštarauju, ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėjau taip pat pritarti gerbiamojo Seimo nario A.Sakalo pasiūlymui. Iš tiesų mums reikėtų svarstyti ir priimti kartu ir šitą pataisą, ir tai, ką jūs ar gerbiamasis Seimo Pirmininkas turbūt siūlėte, kad rytoj mes svarstysime ir balsuosime dėl Prokuratūros įstatymo. Tai ar mums verta dar kartą sukelti konfliktinę situaciją Seime, kai visų Seimo narių, kairės ir dešinės pusės, pozicija yra ta pati? Galbūt jūs galėtumėte rytdienos arba kitos savaitės darbotvarkę suformuoti taip, kad tie klausimai eitų lygiagrečiai ir nekiltų nereikalingas triukšmas ir konfliktas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jokio konflikto čia nematau. Gerbiamasis Seimo Pirmininkas. Prašom.

Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau šitą įstatymo projektą nagrinėti ypatingos skubos tvarka ir įtraukti į rytdienos darbotvarkę paraleliai su grąžintu Prokuratūros įstatymu. Jeigu kolegos nesipriešintų, tai bendru sutarimu ir galėtume sutarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip žinote, pagal 168 straipsnį ypatingos skubos tvarką gali pasiūlyti tik Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Vyriausybė. Taigi toks siūlymas yra. Ar galime sutarti bendru sutarimu?

J.LISTAVIČIUS. Aš norėjau paklausti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Aš norėjau tiesiog paklausti, nors jau pavėluotai. Kadangi gerbiamasis pranešėjas sako viena, o projekte užrašyta kita. Projekte užrašyta, kad pavaduotojus skiria ir atleidžia Seimas generaliniam prokurorui pasiūlius, o pranešėjas sako, kad kaip dekrete - Prezidentas. Tai kaip vis dėlto iš tikrųjų? Ačiū.

PIRMININKAS. Jeigu aš teisingai supratau pranešėją, jis teikia tiktai projekto 1 straipsnį. Ar yra dar kokių nors klausimų? Ar galima atlikti kokią nors procedūrą dėl šio projekto? Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pradėti šio projekto svarstymo procedūrą, įsitraukę jį į darbų programą? Nėra prieštaraujančių? Kadangi vienas Seimo narys prieštarauja, tai mums reikės pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti. Prašom, vienas - už, vienas - prieš gali pasisakyti. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Aš norėčiau, kad būtų pakelta stenograma ir pono A.Basko pasisakymas. Kada jis pirma kategoriškai pasisakė, kad Prezidentas skirtų prokurorą. Dabar jis vėl prieštarauja. Na, nesuprantu, kada yra šita pozicija ir kada... Vis dėlto turi būti žaidimo taisyklės. Gal ponas A.Baskas vis dėlto pasakytų savo nuomonę? Ar tai yra kvailiojimas, ar paprasčiausias darbas Seime?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, dabar mes kalbame dėl balsavimo motyvų, o ne apie gerbiamąjį Seimo narį A.Baską...

A.SALAMAKINAS. Čia ir yra dėl balsavimo motyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. Gerbiamasis kolega Salamakinai, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad pranešėjas pasakė, jog prokuroras bus skiriamas Seimo Prezidento teikimu, o pavaduotojai bus skiriami ne Seimo. Tai aš dėl to ir atkreipiu į tai dėmesį. Kadangi bet kurios institucijos pagrindiniai pareigūnai turi būti skiriami vienos institucijos. Jeigu jūs išskaidote, kad pirmininką skiria viena institucija, o pavaduotojus - kita, jūs sujaukiat valdžių pasiskirstymo principą. (Balsai salėje) Aš kalbu ne apie Teismų įstatymą. Jūs paminėjote, kad pavaduotojai skiriami taip, kaip Prezidento dekrete. O Prezidento dekrete yra užrašyta, kad pavaduotojus skiria Prezidentas. Čia yra ydinga praktika, kuri pas mus jau ne vieną kartą pasikartojo. Tas pats pasikartojo sudarant Lietuvos banko instituciją, ta pati ydinga praktika pasikartojo sudarant Valstybės kontrolės instituciją ir ta pati ydinga praktika taikoma čia.

PIRMININKAS. Dėkojam gerbiamajam socialdemokratui A.Baskui, kad atkreipė į tai mūsų dėmesį. Vienas pasisakė už, vienas - prieš. Teikiu klausimą balsavimui. Kas už tai, kad šio projekto procedūra būtų pradėta, prašau balsuoti.

Už - 28, prieš - 1, susilaikė 1. Taigi pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis prašo registracijos, nors jis tai daro nereglamentiškai. Kadangi aš jį pažįstu kaip atkaklų žmogų ir žinau, kad jis sukels salėje didelį triukšmą, prašau visus registruotis. Registracija.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate, kad šis projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka? Nėra prieštaraujančių? Ar sutinkate, kad pagrindinis komitetas būtų Valstybės ir teisės komitetas, o papildomas - Nacionalinio saugumo komitetas? Ar sutinkate, kad šis projektas būtų svarstomas posėdyje rytoj? Taigi sutarta bendru sutarimu.

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo" projekto Nr.1146 pateikimas (94.10.12)

Dabar svarstome darbotvarkės 7 punktą.

V.ŽIEMELIS. Dėl vedimo tvarkos galima?

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos gerbiamasis Seimo narys V.Žiemelis.

V.ŽIEMELIS. Labai trumpai, netrukdydamas brangaus laiko, nes per šią sesiją aš trukdau jums vaisingai dirbti labai mažai, tad mano atžvilgiu jūsų priekaištai buvo visiškai neteisingi.

PIRMININKAS. Jūs beveik teisus. Išties šią sesiją mažai trukdote mums dirbti. Taigi kviečiu į tribūną pranešėją - gerbiamąjį ministrą J.Prapiestį.

J.PRAPIESTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs jau pritarėt pateiktam Baudžiamojo proceso kodekso projektui, kuriame numatomas procesas būsimuosiuose naujuose teismuose, todėl yra būtina padaryti atitinkamus pakeitimus ir Civilinio proceso kodekse, kurio projektas yra pateikiamas jums. Šis projektas taip pat parengtas atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas dėl naujos teismų sistemos, atsižvelgiant į priimtą Teismų įstatymą. Šitą projektą rengė darbo grupė, kurios vadovas yra ponas R.Skaisgiris. Projektą darbo grupė, Teisingumo ministerija derino su Pramonės ir prekybos, Ekonomikos, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijomis, Generaline prokuratūra ir Aukščiausiuoju Teismu.

Beje, rengiant šitą įstatymo projektą, dalyvavo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai, aš turiu galvoje visų pirma poną Valiulį. Šitame įstatymo projekte, be to, kas jau buvo būtina suderinti Civilinio proceso kodekse atsižvelgiant į kitus priimtus įstatymus, pagrindiniai momentai, kaip minėjau, tai yra būtent proceso nustatymas naujuose teismuose - tai apygardų teismuose bei Apeliaciniame teisme. Be to, čia yra ir normos, kurios reguliuoja įvaikinimo klausimą. Pertvarkytas skirsnis, reguliuojantis užsienio piliečių ir juridinių asmenų bei asmenų be pilietybės civilines procesines teises. Taip pat Lietuvos Respublikos ir užsienio teismų tarpusavio santykiai. Iš esmės tai yra nauja viso Civilinio proceso kodekso redakcija, todėl manyčiau, kad šitas įstatymo projektas, kaip labai sudėtingas ir kaip didelės apimties, turėtų būti komiteto darbo tikrai labai svarbiu momentu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte dar dėl lydinčių projektų: 7b, c, d, e, f, g, h, i, j, k, l, m, n...

J.PRAPIESTIS. Be abejo. Galiu, jeigu Seimas tam pritaria, nurodyti tam tikras įstatymų grupes, kurios, manyčiau, reikalauja vienų ar kitų pakeitimų. O motyvai visų pirma turėtų būti tokie: kai kuriuose įstatymuose ir teisiniuose aktuose yra padaryta netikslumų nusakant tvarką, kuria teismai turi nagrinėti bylas dėl pareigūnų atsisakymo registruoti politinę partiją ar politinę organizaciją, profesinės sąjungos įstatus, dėl politinės partijos ar politinės organizacijos veiklos sustabdymo ir pan. Šios bylos negali būti nagrinėjamos ypatingąja teisena, nes jos kyla iš administracinių teisinių santykių. Visa tai verčia daryti atitinkamus pakeitimus, kad būtent tokia procedūra, tokiu procesu būtų nagrinėjami klausimai tokiuose įstatymo projektuose. Todėl pateikiami įstatymų projektai ,,Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo”. Kaip minėjau, čia yra fiksuojama, kad bus nagrinėjama paprasta tvarka, o ne taip, kaip buvo fiksuojama, ypatingąja teisena. Atitinkami pakeitimai, kaip minėjau, atsižvelgiant į šituos motyvus ir yra daromi minėtuose įstatymuose.

Dabar dėl kitos grupės. Priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymą pasikeitė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija. Tiksliau, keisis kompetencija. Jis nenagrinės bylų pirmąja instancija, dėl to būtina daryti atitinkamus pakeitimus nurodant, kad šitos bylos bus teismingos ir nagrinėjamos apygardų teismuose tokiuose įstatymų projektuose. Tai visų pirma ,,Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso pakeitimo”, kadangi sprendžiami įvaikinimo klausimai, ,,Dėl Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 4 d. nutarimu Nr.I-634 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros darbuotojų skatinimo ir drausminės atsakomybės nuostatų pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo” pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo pakeitimo”. Šie pakeitimai būtini atsižvelgiant, kaip minėjau, į tai, kad keičiasi Aukščiausiojo Teismo kompetencija, nes jis nebus ta pirmąja instancija, kuri nagrinėtų šitas bylas. Šios bylos bus teismingos ir nagrinėjamos apygardų teismuose. Tai jokiu būdu nesumažina šitų organizacijų teisių, kadangi atsiranda daugiau teisminių pakopų, kur nesutikus arba laikant teismo sprendimą nepagrįstu, galėtų eiti toliau. Tačiau šitų bylų pirminis nagrinėjimo etapas bus apygardos teismas.

Be to, kai kuriuose įstatymuose netiksliai buvo nurodytas bylų teismingumas arba jį nusakantis laikotarpis. Dėl to pateikiami ir tokių įstatymų pakeitimo projektai: ,,Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo pakeitimo”, ,,Dėl Lietuvos Respublikos patentų įstatymo pakeitimo”. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucija vienodai gina savininkų teises nepriklausomai nuo nuosavybės teisės subjektų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu numatyta atsakomybė tik už vengimą atlyginti turtinį nuostolį, nusikalstant padarytą įmonėms, įstaigoms, organizacijoms. Dėl to pateikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektas, kur kalbama apie visus nuosavybės subjektus ir apie jiems padaromą žalą bei baudimą už tokios žalos padarymą.

Taip pat yra siūlomas ir Žyminio mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriame sprendžiami mokesčiai už civilinius ieškinius. Kadangi Žyminio mokesčio įstatymas tokį klausimą pavedė spręsti Vyriausybei, tačiau mokesčių nustatymo klausimas visada yra Seimo prerogatyva - turi būti sprendžiama įstatymu, todėl atitinkami momentai, atitinkamos nuostatos yra fiksuojamos Civilinio proceso kodekso projekte.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 5 Seimo nariai. Gerbiamasis Seimo narys J.Listavičius.

J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, dėl fizinių asmenų turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, rūšių sąrašo 2 punkte nurodyta, kad skolininkui ir jo šeimai, jei jo pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis, maisto produktų paliekama, kad jų užtektų iki naujo derliaus. O kitu atveju maisto produktai ir pinigai paliekami skolininko mėnesio darbo užmokesčio dydžio, bet ne mažiau kaip 500 Lt vertės. Norėčiau paklausti, ar čia išlaikytas paritetas? Ar nereikėtų ieškoti tikslesnių maisto produktų vertės dydžių, į kuriuos negalėtų būti nukreiptas išieškojimas? Ačiū.

J.PRAPIESTIS. Galbūt reikėtų galvoti ir apie kitokius kriterijus, tačiau čia atsižvelgta į tai, kokia yra dabar teismų praktika. Ji kol kas problemų dėl tokių klausimų sprendimo nekėlė. Todėl šita nuostata yra atkartojama, o kad kiti piniginiai vienetai, yra pateikiamas ir kitas ekvivalentas. Tačiau, jeigu kils abejonių, be abejo, komitetai galėtų teikti savo pastabas, pasiūlymus. Tik labai norėtume, kad jos būtų laiku ir raštu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau pasisakyti dėl svarstymo tvarkos. Ar būtų jums patogiau, kad aš dabar tą pasakyčiau, ar po klausimų pabaigos?

PIRMININKAS. Taip. Pagal Reglamentą dėl vedimo tvarkos jūs galite pasisakyti dabar.

A.BALEŽENTIS. Tada aš norėčiau atkreipti, gerbiamieji Seimo nariai, jūsų dėmesį į tai, kas čia šiuo metu vyksta. Klausimas... (Salėje balsai)

PIRMININKAS. Prašom dėl vedimo tvarkos.

A.BALEŽENTIS. Taip. Dėl vedimo tvarkos aš ir noriu pasisakyti. Mes vienu metu svarstom 15 įstatymų. Tai, ko gero, Gineso rekordas, reikėtų tą užfiksuoti ir perduoti. Ko gero, nė vienas parlamentas to nėra daręs. Tai viena. Antra, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad mes vis labiau prastėjam. Mes, Seimo nariai, ir mūsų Seimas. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad jūsų dėka arba jūsų parengto Statuto dėka. Aš dar prisimenu tuos laikus, signatarai neleis man meluoti, kad Aukščiausiosios Tarybos deputatams būdavo įteikiamas senas variantas ir to senojo varianto pakeitimai. Jūs šiandien privedėt Seimą iki to, kad mes jau negaunam net pateikiamų įstatymų projektų. Tai koks gi čia pateikimas, gerbiamasis Bernatoni? Iš čia ir pasekmės - nė vienas Seimo narys nesiklauso, negirdi ir negali dalyvauti pateikime, o po to - atitinkama įstatymų kokybė. Šiandien mes jau svarstėm klausimą, kad Civilinis kodeksas prieštarauja Žemės įstatymui. Taigi apie tai mes pavasarį, aš jums asmeniškai čia, Seime (tiesa, pirmininkavot tuo momentu ne jūs), bet sakiau, nesutampa tie du įstatymai, prieštarauja vienas kitam. Tai įstatymų suderinamumas vienų su kitais, taip pat buvusių su esamais tokiomis sąlygomis, kada Seimo nariai nemato nei buvusių, nei siūlomų įstatymų, o šiuo metu jau prieita iki to, kad iš viso nemato jokių projektų, tai yra pasekmė būtent šitokios situacijos.

Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, aš prašyčiau jus daryti rimtas išvadas, apsvarstyti šitą klausimą Seimo valdyboj ir tokios situacijos Seime daugiau nedaryti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Baleženti, jeigu jau gyvenam prisiminimais, vadinasi, senstam. Aš noriu jums pasakyti, kad pagal Statutą šiandien nevyksta šių įstatymų projektų svarstymas, taigi į Gineso knygą tikrai niekas neįrašys. Šiandien vyksta pateikimo procedūra. Projektas pateiktas taip, kaip yra numatyta Statute. Todėl jūsų bandymas sutrukdyti šių projektų pateikimą nėra reglamentuotas. Gerbiamasis Seimo narys A.Salamakinas.

A.SALAMAKINAS. Pone ministre, duok Dieve, jeigu aš klysčiau, tačiau mane domina visi Rinkimų įstatymo pakeitimo projektai. Jūs siūlote, kad visi skundai būtų svarstomi Apeliaciniame teisme. Tačiau Apeliacinio teismo sprendimai gali būti skundžiami Aukščiausiajam Teismui.

J.PRAPIESTIS. Apygardos teismui. Pradžia nuo apygardos teismo.

A.SALAMAKINAS. Apygardos, taip. Ar neatsitiks taip, kad rinkimai jau vyksta. Liko, sakysime, trys dienos. Po to nesutinka tie, kurie skundė, ir duoda Aukščiausiajam Teismui. Ar neužsitęs šitas procesas? Tai mane domina. Ar čia yra sudėti kažkokie ,,saugikliai”?

J.PRAPIESTIS. ,,Saugikliai” yra sudėti, kadangi visų pirma nustatyti ir partijų registravimo rinkimams, ir kandidatų iškėlimo terminai. Tuo labiau kad yra labai trumpi terminai - ir Teisingumo ministerijai įregistruoti, ir Aukščiausiajam Teismui, kad būtų galima tą klausimą išnagrinėti. Man atrodo, ,,saugikliai” yra. Ir atvirkščiai - čia atsiranda daugiau galimybių, kad iš tikro nebūtų abejojančių priimtu teismo sprendimu šitais klausimais. Atsiranda daugiau teisių ir galimybių ieškoti savo teisių apgynimo. Todėl aš manau, kad viskas čia yra pakankamai suderinta.

Ir dėl gerbiamojo Seimo nario A.Baleženčio. Aš nenorėčiau sutikti, kad Seimas prastėja. Atvirkščiai - Seimas sugeba aprėpti visą šitą įstatymų kompleksą, kurio kiti pakeitimai, priėmus Teismų įstatymą, tam tikra prasme yra būtini, neišvengiami. Ir kaip tik stengiamasi, kad svarstant Civilinio proceso kodeksą būtų atitinkamai suderinti ir kiti įstatymai. Tuo labiau kad principinių nuostatų, kurioms reikėtų pritarti ar nepritarti, iš esmės nėra. Yra Teismų įstatymas. Jis fiksuoja tokią teismų sistemą. Būtent ten turės prasidėti bylų procesas, mes norime ar nenorime, turime daryti tuos pakeitimus. Aš nedrįstu sakyti, kad tai tam tikra prasme yra techninis darbas, tačiau suderinti šituo atveju nėra labai sudėtinga. Todėl aš džiaugiuosi, kad Seimas taip operatyviai dirba.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas.

A.SAKALAS. Gerbiamasis ministre, norėjau jūsų paklausti. Aš, žinoma, nesusipažinau su visomis siūlomomis pataisomis ir gal mano klausimas nevisiškai vietoje ir laiku, tačiau mane domina ir neramina situacija, kad valdiškos įstaigos išduoda įvairius dokumentus, pažymas, dėl kurių nukenčia žmonės. Aš jums pasakysiu pavyzdį. Ir labai gerai žinomą, kai gerai žinomi inventorizacijos biurai išduoda pažymas dėl kokio nors buto. Pagal tas pažymas mūsų žmonės nusiperka jau įkeistą arba parduotą butą ir, suprantama, jie nukenčia dėl to. Jie praranda pinigus ir praranda teisę į butą, bet jie nieko negali apskųsti. Jie, geriausiu atveju, gali apskųsti tą pilietį, kuris išdavė tokią pažymą, bet ką iš jo prisiteisi? Iš jo prisiteisi tik dalį jo algos. Ar nėra numatyta šitame kodekse arba kituose, kad būtų pateiktas civilinis ieškinys organizacijai, kuri išdavė tokią pažymą, ir kad ta organizacija visiškai atsiskaitytų už patirtus materialinius nuostolius? Ačiū.

J.PRAPIESTIS. Toks procesas yra ir dabar veikiančiuose įstatymuose. Kas tvirtina tokį sandorį, tas ir turi atsakyti už tokio sandorio teisėtumą, pagrįstumą. Jeigu tas patvirtintas sandoris sukelia pasekmes, tai civilinio proceso tvarka ir turi būti atlyginama ta žala. O po to jau fiksuojama, kas konkrečiai kaltas - ar notaras, patvirtinęs tokį sandorį, ar inventorizacijos biuras, išdavęs tokią pažymą, - šitas klausimas sprendžiamas proceso tvarka. Ir man atrodo, kad tiktai... Aš žinau tą situaciją. Paprasčiausiai tai, kad galbūt žmonės nevisiškai žino įstatymus, sukelia tokią situaciją, kad, esant tokiems faktams, jie lieka nenubausti.

O dėl inventorizacijų biuro darbo, jeigu čia mes šiek tiek nukrypome į šalį. Teisingumo ministerija ne kartą kreipėsi į Statybos ir urbanistikos ministeriją, kad būtų padaryta tvarka. Mes turime tokių faktų, juos atidavėme į prokuratūrą, laukiame vienokios ar kitokios reakcijos. Daugiau, deja, mes nieko padaryti negalime, kol Lietuvos hipoteka nėra pakankamai, tiksliau, net žmoniškai sutvarkyta.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys V.Astrauskas.

V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis ministre, suprantama, kad Civilinio proceso kodekso prasme yra daug bendro tarp tų įvairių klausimų, kurie iš esmės yra skirtingi. Bet aš manyčiau, kad teisūs yra tie, kurie kelia klausimą, kad reikėtų kažkaip parodyti, kokie pakeitimai bus daromi. Mano klausimas bū-tų dėl 7k. - tai Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl deputatų, įtariamų sąmoningu bendradarbiavimu su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis, mandatų patikrinimo” pakeitimo”. Projekto Nr.1156. Klausimas būtų: ar bus tikrinami tiktai savivaldybių deputatų mandatai, nes čia Seimo nariai, atrodo, lyg ir neįeitų, kadangi parašyta ,,deputatai”, tai reiškia ne Seimo nariai? Kaip čia iš tikrųjų yra?

J.PRAPIESTIS. Aš supratau jūsų klausimą. Mes, pateikdami Civilinio proceso kodeksą, neturime tikslo ir šiuo atveju nėra mūsų pareiga revizuoti visą šitą įstatymą. Dabar mes keičiame tiktai tiek, kiek tai yra susiję su Teismų įstatymu, kiek tai susiję su Civilinio proceso kodeksu. Būtent keičiama tvarka, kaip būtų nagrinėjamos tokios bylos. Tačiau, be jokios abejonės, šitam įstatymui reikalinga rimta revizija, tačiau tai jau kito nagrinėjimo dalykas. Todėl mes negalime vienu metu keisti visų tų įstatymų, kurie susiję visais kitais aspektais, išskyrus tuos, kurie yra būtini dėl teismų reformos. Mes keičiame tiktai tuo aspektu. O dėl naujos įstatymo redakcijos ar keitimo pildymo turėtų būti atskiras darbas.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Visi, norėję paklausti, paklausė.

Gerbiamieji Seimo nariai, informuoju jus, kad yra teigiama Juridinio skyriaus išvada ir dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo” projekto, ir dėl jį lydinčių projektų.

Dabar mums reikėtų sutarti, ar galime bendru sutarimu pradėti įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo” svarstymo procedūrą? Ar yra dėl to prieštaraujančių? Nėra prieštaraujančių.

Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, ar dėl kiekvieno įstatymo projekto, lydinčio šį pagrindinį įstatymo projektą, mums reikėtų apsispręsti atskirai, ar galime bendru sutarimu nutarti, jog pradedame jų svarstymo procedūrą? Aš turiu omeny projektus Nr.1147, 1148, 1149, 1150, 1151, 1152, 1153, 1154, 1155, 1156, 1157, 1158, 1159 ir 1160. Nėra prieštaraujančių. Sutarta, kad pradedame jų svarstymo procedūrą.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėte, jog kaip pagrindinis komitetas būtų paskirtas Valstybės ir teisės komitetas, o papildomi komitetai - tie, su kurių kompetencija susiję šie keičiami įstatymai, t.y. 5 komitetai: Biudžeto ir finansų, Savivaldybių, Nacionalinio saugumo, Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų. Ar yra kitų siūlymų? Pritarta bendru sutarimu? Prašau gerbiamąjį pranešėją siūlyti datą, kada galėtume Seimo posėdyje svarstyti šiuos projektus.

J.PRAPIESTIS. Visų pirma aš norėčiau žinoti, kaip komitetų pirmininkai yra sutvarkę savo darbą ir kada jie galėtų svarstyti, nes be komitetų pritarimo, pastabų, suprantama, aš negaliu sakyti, kada eiti į salę visam Seimui.

PIRMININKAS. Prašom pagrindinio - Valstybės ir teisės - komiteto pirmininką prie šoninio mikrofono pasakyti, kada galėtume svarstyti Seimo posėdyje?

Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutinkate bendru sutarimu, kad įstatymų projektai, pradedant Nr.1146 ir baigiant imtinai Nr.1160, būtų svarstomi Seimo posėdyje lapkričio mėn. pirmojoje pusėje?

J.PRAPIESTIS. Ne. Aš tada prašyčiau spalio pabaigoje. Atsiprašau, kad taip iššokau, nes labai... Spalio pabaigoje. O kas čia yra? Iki sausio 1 d. nauji teisėjai dar turi susipažinti su procesu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tuomet galbūt ieškome kompromiso. Siūlau, kad būtų svarstoma spalio 27 d. Ar tinka? Sutinkate, gerbiamasis komiteto pirmininke? Galime sutarti bendru sutarimu, gerbiamieji Seimo nariai? Dėkoju. Dėkoju pranešėjui.

J.PRAPIESTIS. Dėkui.

Nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir lietuvių išeivijos Šiaurės Amerikoje (JAV ir Kanadoje) komisijos sudarymo" projekto Nr.1079(3) pateikimas (94.10.12)

5sesija 16p svarstyti klausimai5sesija16po

PIRMININKAS. Dar liko neapsvarstytas vienas rezervinis klausimas - tai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas ,,Dėl Seimo ir lietuvių išeivijos komisijos sudarymo”. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį pranešėją A.Sakalą. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, pateikti.

A.SAKALAS. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Šitas dokumentas yra nenorminis. Jeigu jūs matytumėte, kad nėra rimtų prieštaravimų, galima būtų priimti šiandien. Aš tik pasakysiu trumpą jo istoriją. Vasarą lankėsi Amerikos išeivijos atstovai. Jų pavardės yra surašytos fakse, kurį aš gavau vakar ir kuris išdalytas Seimo nariams. Ir būtent jie pasiūlė sudaryti tokią komisiją. Tada konsultavosi su partijų vadovais ir buvo parašytas pirmasis projekto variantas. Tačiau buvo išgirsta daug pastabų. Į pastabas buvo atsižvelgta ir buvo parašytas antrasis variantas. Tačiau dar buvo gauta pastabų. Buvo gauta pastabų, kad komisija neturėtų būti vien tik su Amerikos ir Kanados. Siūlyta pakeisti pavadinimą, kad su Amerikos išeivijos bendruomenių atstovais. Pavadinimas yra pakeistas atsižvelgiant į šitą pastabą.

Taip pat buvo siūlyta tą reglamentinę arba nuostatų dalį iškelti atskirai, kad nutarime būtų parašyta, jog pritariama komisijos sudarymui, patvirtinami nuostatai arba sudaryti komisiją, patvirtinti nuostatus ir pavesti Seimo valdybai spręsti patalpų ir finansavimo klausimus. Nutarime liko tie du punktai, o visa kita - kaip ta komisija veikia, kokiu principu ir ką, - yra parašyta nuostatuose. Jeigu jūs skaitėte faksą, kuris yra išdalytas jums ir pasirašytas trijų Amerikos krašto valdybos atstovų: pono Maciūno, pono Gečo ir ponios Narušienės, tai jie labai prašė, kad mes kuo greičiau patvirtintume šitą komisiją. Ten parašyti ir tos komisijos uždaviniai. Aš nenorėčiau apsistoti, visi Seimo nariai perskaitė, uždaviniai, ką jie galėtų padėti, kuo jie galėtų būti naudingi Lietuvai. Manau, kad tokios bendros komisijos sudarymas turėtų iš tikrųjų būti naudingas ir Lietuvai, ir Amerikos lietuviams.

Kitas dalykas. Buvo keliamas klausimas: kodėl apsiribota Kanados ir Amerikos lietuviais? Kas įžvelgia, tai mes tokiu sakiniu, kad į šitą komisiją gali būti bendru sutarimu papildomai įrašyti ir kitų kraštų: sakykime, Australijos ar Naujosios Zelandijos, ar kitų - lietuvių atstovai. Komisija nėra uždara. Esant reikalui, ji galėtų būti papildyta, jeigu atsirastų norinčių dirbti šitoje komisijoje. O komisijos darbas būtų toks: teikti siūlymus Seimui, bet ne, siūlymus... Jie neturi įstatymdavystės teisės. Jie frakcijoms ir atitinkamiems komitetams teiktų savo siūlymus, o frakcijos arba atitinkami komitetai galvotų, ar tuos pasiūlymus priimti, ir jeigu priimtų, kaip juos įforminti - ar nutarimais, ar pataisomis įstatymui.

Gerbiamieji Seimo nariai! Amerikos lietuvių bendruomenės atstovai tezes arba, kitaip sakant, nutarimo pirmąjį projektą patvirtino savo taryboje ir lapkričio mėn. rengiasi jį ratifikuoti savo bendrame susirinkime. Jeigu mes padarysim žymias pataisas, bijau, kad su ratifikavimu gali būti blogai. Apie tai jie ir rašo. Todėl aš nesiūlyčiau daryti kokių nors pakeitimų, nes pagrindiniai pakeitimai padaryti, atsižvelgta į Seimo narių pastabas ir siūlyčiau patvirtinti siūlomą nutarimą su tais nuostatais, kurie jums yra pridėti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų 10 Seimo narių. Gerbiamasis Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Man kyla be galo daug klausimų. Pirmiausia aš norėčiau paklausti esminį klausimą. Kodėl išskirtinė teisė, nors jūs minėjote, bet man visiškai neaišku, išskirtinė teisė suteikiama Amerikos ir Kanados lietuviams, kada yra daug etninių grupių, kurių padėtis kur kas sunkesnė? Kur kas sunkesnė. Jeigu mes norime parlamentiniu lygiu turėti kontaktus ir bendrauti... Ar jums neatrodo, kad tie klausimai, susiję su mūsų kontaktais, kur kas geriau gali būti sprendžiami be vykdomosios valdžios institucijos, kaip daro estai, latviai? Jie net turi specialius ministrus savo etninėms grupėms, esančioms užsienyje, kurie ir sprendžia konkrečius klausimus.

Dabar man visiškai neaišku, kam reikalingas finansavimas, kam reikalinga tokia komisija, jeigu ji užsiima tik atskiros lietuvių išeivijos grupės klausimais? Tai kažkokia maža, subregioninė komisijėlė. Aš suprantu, kad Amerikoje mūsų etninė grupė yra didelė, bet kodėl mes turime, taip sakant, palikti nuošalėje tuos lietuvius, kurie yra Lenkijoje, kurie yra Rusijoje, kurie yra Karaliaučiaus srityje ir kitur? Man visiškai nesuprantamos tos funkcijos, kurias turi skirti. Niekas nedraudžia kiekvienai frakcijai šiandieną teikti pasiūlymus...

PIRMININKAS. Klausimui skiriama minutė laiko.

A.GRICIUS. Aš baigiu. Teikti pasiūlymus dėl išeivijos per frakcijas, per komitetus, per Užsienio reikalų komitetą, per Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetą ir t.t. Kam reikalinga šita dirbtinė institucija? Jeigu jūs man sugebėtumėte išaiškinti, aš būčiau labai dėkingas. Ačiū.

A.SAKALAS. Ačiū. Gerbiamasis Seimo nary Griciau, Amerikos lietuvių aiškinamajame rašte yra pakankamai aprašyti komisijos uždaviniai. Aš tikiuosi, kad jūs juos perskaitėte.

Dabar jūsų siūlymas, kad kiti kraštai galėtų turėti savo atstovus. Taip, niekas to nedraudžia, komisija gali priimti ir kitus kraštus. Iniciatoriai yra Kanados ir Amerikos lietuviai, o jų bendruomenės yra gausiausios. Jeigu jūs pasiūlytumėte įtraukti ir tuos kraštus, kur bendruomenėje gyvena po vieną arba po du lietuvius, aš manau, kad ta komisija išsiplėstų iki begalybės ir nebūtų jokios prasmės ją sudarinėti.

Dabar jūsų siūlymas, kad per frakcijas ir komitetus galėtų teikti. Teikia, bet vieni Amerikos lietuviai teikia vienus pasiūlymus, kiti - kitus. Seimas dažnai nežino, ką daryti. Todėl Seimas, sudaręs tokią komisiją, kurioje būtų ir Seimo atstovai (aš primenu, kad visų partijų atstovai), ir Amerikos, ir Kanados lietuvių atstovai, o galbūt ir kitų bendruomenių atstovai, galėtų sutarti, kadangi ten numatytas konsenso principas. Galėtų sutarti, kuriuos pasiūlymus teikti, o kurių visiškai neteikti. Todėl man atrodo, kad šitos komisijos sudarymas jums neturėtų kelti tiek daug abejonių, ir aš siūlyčiau tokią komisiją palaikyti.

Jūs galite kelti klausimą, kodėl tik Amerikos ir Kanados lietuviai? Aš jau iš dalies atsakiau. Tai stambiausios bendruomenės. Po to turbūt būtų Australijos lietuvių bendruomenė. Aš manau, kad ji prisijungs. O jau kalbėti dėl Rusijos, dėl kitų bendruomenių - čia yra laiko klausimas. Jeigu tos bendruomenės yra stiprios ir didelės, tai į tą komisiją galima įrašyti. Galų gale ta komisija gali atstovauti ir kitų bendruomenių pozicijoms ar kitų lietuvių, esančių užsienyje, reikalams. Tos komisijos užduotis nėra spręsti tiktai Amerikos lietuvių reikalus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys B.Genzelis. Gerbiamasis pranešėjau, į replikas iš vietos nereaguokite. Prašom, gerbiamasis Seimo nary Genzeli, klausti.

B.GENZELIS. Aš ne tiek norėjau paklausti, kiek aš norėjau pritarti, kad, mano supratimu, tokia komisija yra reikalinga. Kyla daug tokių klausimų, kodėl iš Seimo narių - tiek, o iš Amerikos lietuvių bendruomenės - 5 ar 3 nariai. Tokių klausimų kyla dėl skaičiaus. Bet aš taip pat galvoju, kad jeigu mes komisiją išplėstume iki begalybės, tai tada komisijos veikla būtų lygi nuliui. Aš pritariu, kad tokia komisija reikalinga, nes kai susiduri su lietuvių bendruomenių atstovais Vakaruose, tai jie pageidauja, kad būtų dialogas su jais. Mano supratimu, tokia komisija visiškai galima, ir aš iš principo pritariu.

A.SAKALAS. Aš atsakyčiau gerbiamajam Seimo nariui B.Genzeliui, kodėl 5 ir 3. Tai buvo jų pasiūlymas. Jie tarpusavyje su kanadiečiais susiderino ir pasidalijo. Jų pasiūlymas čia yra įrašytas.

O dabar aš manau, kad Seimo nariai visiškai sutiks su pozicija, kad jeigu tokia komisija būtų dirbusi anksčiau, mes būtume mažiau padarę klaidų dėl pilietybių, dėl dvigubų pilietybių ir dėl kitų klausimų ir nebūtų kartais visai be pagrindo paaštrėję santykiai tarp Lietuvos ir išeivijos lietuvių.

PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, mes, be abejo, pritariame jūsų pasiūlymui, bet kartu norime paklausti. Ar jūs nemanote, kad tai būtinas, bet nepakankamas žingsnis? Ar jūs nemanote, kad vėliau vis dėlto reiktų galvoti apie Seimo nuolatinį komitetą galbūt Lenkijos Seimo komiteto pavyzdžiu, kuris rūpinasi Lenkijos Seime parlamentiniu ryšiu su lenkais, gyvenančiais už Lenkijos ribų. Ir mūsų situacija yra analogiška. Ar mums taip pat nereiktų galvoti apie kitą žingsnį?

A.SAKALAS. Taip, šitas klausimas iš tiesų yra labai aktualus ir svarbus. Galbūt būtų galima ateityje sudaryti. Nereiškia, kad po dvejų metų. Ta ateitis gali būti ir už mėnesio. Galima bus sudaryti specialų Seimo komitetą. Tą būtų galima padaryti. Bet, aš manau, ir Seimo komitetui, jeigu toks komitetas būtų, naudinga gauti pasiūlymų iš tos komisijos. Komisija suformuluotų pasiūlymus, pasitarusi su savo ekspertais, kurių Vakaruose turi pakankamai. Ir aš manau, kad komitetams ir Seimui būtų kur kas lengviau dirbti gavus kvalifikuotus pasiūlymus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys P.Papovas.

P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, man teko dalyvauti Seimo seniūnų sueigoje. Ten buvo gana prieštaringų nuomonių. Ir pačioje išeivijoje... Ten buvo siūlymų, kad jų interesams atstovautų vyriausybinės institucijos. Konkrečiau, ar ministerija, ar koks ministras. Aš žinau, kad dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių ministerijos nuostatuose yra tokia ryšių su išeivija funkcija, ir šios ministerijos ministras atsakingas už tą sritį. Tai ar dabartiniu etapu nepakaktų tokių ryšių? O jeigu ir būtų Seime tokia komisija, tai ar būtinas finansavimas šitos komisijos?

A.SAKALAS. Taip. Aš atsakysiu į abu klausimus. Pirmiau pacituosiu iš fakso vieną pastraipą. ,,Pakartotinai norime pabrėžti, kad iškeldami komisijos sudarymo mintį tvirtai tikėjome ir tebetikime, kad ji privalo veikti prie Lietuvos Seimo ir nepriklausyti Vyriausybei. Prie Vyriausybės veikia įgaliota valdybos įstaiga ir šiuo metu nėra reikalo steigti naujų atstovybių”. Aš galiu tik pritarti. Ką veikia PLB prie Vyriausybės ir ką Vyriausybė daro, tai yra vienas klausimo sprendimas. Tai yra vykdymas įvairių pageidavimų, kontaktų ieškojimas ar ko nors dar. O šita komisija būtų skirta (...) kaip Seimas galėtų taisyti įstatymus, priimti naujus, ar dar ką nors tokio, jeigu to reikėtų.

Dabar dėl finansavimo. Finansavimo jie kažkokio neprašo. Nesupraskime finansavimo, kad būtų visa komisija apmokama, turėtų daug etatų. Jie prašo labai kuklaus dalyko. Prašo, kad būtų galima pasodinti vieną sekretorę su vienu telefonu ir vienu faksu. Daugiau nieko neprašo. Grynai kontaktams. Tai finansavimas būtų labai minimalus. Komisija posėdžiauja Lietuvoje, nevažinėja į Ameriką ir komandiruotėms išlaidų nereikalauja. Amerikos lietuviai patys atvažiuotų už savo, ko gero, pinigus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys E.Raišuotis.

E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis pranešėjau, man taip pat kilo visa aibė klausimų, kadangi mūsų Seimo komitetas šia tematika yra bandęs domėtis ir ieškoti sprendimo būdų. Šis jūsų siūlomas sprendimas, dar kartą kartoju, iškelia tikrai visą aibę klausimų. Ar šita komisija nebus naujasis, mažasis seimelis, atstovaujantis Lietuvos išeiviams Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose? Bet esmė ne čia. Ar jūs tikrai nebandėte ieškoti dar kitų sprendimo būdų? Pasiūlė ir kolega A.Baležentis. Ir paskutinis klausimas. Kodėl atskirta Pasaulio lietuvių bendruomenė, kuriai atstovauja ponas B.Nainys? Tai nėra vyriausybinė institucija, tai yra visiškai savarankiška institucija, veikianti Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kodėl neįtraukta Pasaulio lietuvių bendruomenė į šią veiklą?

A.SAKALAS. Galiu atsakyti. Buvo siūloma Pasaulio lietuvių bendruomenei, kai dar Detroite buvo tokia diskusija, bet Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas atsisakė. Dėl jūsų pasakymo, ar šita komisija nevirs seimeliu? Aš galiu atsakyti, gerbiamieji Seimo nariai, kad jeigu komisija teiks vertingų pasiūlymų, gerų pasiūlymų, Seimui iš to bus tik nauda. Seimo narys A.Baležentis siūlo sudaryti komitetą. Tai iš tikrųjų galima padaryti, bet reikia atsižvelgti ir į Seimo galimybes. Seimo komitetai dabar ir taip kartais dirba ne visa sudėtimi arba dirba stokodami pajėgų. Aš nežinau, ar naujasis Seimo komitetas galės... Jis privalės atimti iš kitų komitetų žmones. Ar galės taip pat dirbti labai našiai. Bet jeigu bus papildomai ir komisija padaryta, kuri teiks komitetui ar kitiems komitetams savo pasiūlymus... Gerbiamieji Seimo nariai, kam nuo pasiūlymų blogiau? Jeigu kvalifikuoti žmonės ateina su ekspertų nuomone ir su ekspertų išvadomis, teikia komitetui arba frakcijoms bei kitiems komitetams pasiūlymus, kam nuo to blogiau? Ko mes šito turim bijoti?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Greimas.

A.A.GREIMAS. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo prelegento, kokie galėtų būti santykiai tarp šiuo metu organizuojamo ir bandomo įteisinti šio komiteto ir jau dabar veikiančios Pasaulio lietuvių bendruomenės įgaliotinio valdybos?

A.SAKALAS. Aš manau, kad gali būti kuo nuoširdžiausi. Tai priklauso nuo pačių žmonių. Aš manau, kad ir tarp mūsų frakcijų būna kartais santykiai labai nuoširdūs, o kartais būna ir nelabai nuoširdūs. Normalu - tarp įvairių institucijų būna įvairūs ir santykiai. Bet tai priklauso nuo tų žmonių, kurie įeina į tas struktūras, kultūros. Aš manau, kad Seimo sudaryta komisija į ją parinks atstovus, kurie nesistengs aštrinti santykių su jokiomis Amerikos lietuvių organizacijomis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius.

L.MILČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, be abejo, žinote, kad rytojaus popietinio posėdžio darbotvarkę pavesta sudaryti Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijai. Mes numatėm vieną tokį klausimą - Statuto keitimą, kad būtų Seime sudarytas Užsienio lietuvių reikalų komitetas. Ar jūs negalvotumėt, kad šitas klausimas turėtų būti svarstomas kartu su šita komisija? Kadangi iš tikrųjų vienas kitam neprieštarauja, o papildo. Aš norėčiau, kad gerbiamasis posėdžio pirmininkas paliktų mane pasisakymui dėl balsavimo motyvų, dėl šio nutarimo, kad galėčiau pasakyti nuomonę. Aš pritariu. Bet aš noriu, kad atsakytumėt į klausimą, ar nebūtų tikslinga svarstyti kartu? Tada mes daug ką išsiaiškintume Seime. Ačiū.

A.SAKALAS. Aš iš dalies į šitą klausimą atsakiau, kad komitetas ir komisija nėra tarpusavyje kietai sukabinti, kad komitetas negalėtų dirbti be komisijos arba komisija be komiteto. Gali ir vienas, ir kitas dirbti atskirai. Jeigu bus nuspręsta įsteigti ir komitetą - valio! Aš galiu pasveikinti Seimą, priėmusį tokį sprendimą. Tačiau aš vėl pakartosiu:  jeigu būtų sudarytas, tarkim, užsienio lietuvių ekonomistų komitetas, tai ponas V.Zimnickas tik ačiū pasakytų, kad toks komitetas dirba, nes tikrai siūlytų tai, ko mes dažnai ir nežinome. Bet kad būtų kartu svarstoma... Aš nemanau, kad tai susieta. Aš manau, kad komisija ir komitetas gali būti tvirtinami visiškai atskirai. Galbūt Seimas šiandien atmes komisijos variantą, kuris čia siūlomas, o rytoj pritars jūsų siūlomam komitetui arba padarys atvirkščiai. Arba pritars ir tam, ir tam. Bet čia jau Seimo kompetencija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Aš norėjau jūsų paklausti. Mes žinome, kad gyvenantys užjūryje lietuviai priklauso įvairioms institucijoms, įvairioms organizacijoms. Kai mes mėginame sudaryti štai tokią komisiją, remdamiesi kuria viena organizacija, aš bijau, kad tai nėra optimalus kelias. Aš bijau, kad tai nebūtų akstinu toms organizacijoms pradėti tarp savęs konkuruoti arba mėginti įsigyti sau teisę ten atstovauti. Sužadinsime procesą, kuris ves į konfrontaciją. Ir mėginimas į tą komisiją įtraukti vieną atstovą iš vienos organizacijos neduos gero rezultato, o tik sukels tam tikrą trynimąsi ypač tarp tų narių, kurie mėgins papulti į tą komisiją. Ar nereikėtų pagalvoti ir pasiūlyti, jog visos užjūrio organizacijos pateiktų bendrą kokį nors pareiškimą arba siūlymą, kad nuo visų šitų organizacijų yra siūlomi štai tokie asmenys į šitą komisiją. Tada tai jau bus jų vidinis klausimas. Kokia jūsų nuomonė?

A.SAKALAS. Mano nuomone, jeigu mes dėl šito klausimo delsime toliau arba siūlysime eiti tuo keliu, kurį jūs siūlote... Galbūt tai būtų geras kelias. Amerikos lietuvių organizacijų yra įvairių. Aš turiu galvoje (...) ir kitas organizacijas. Kartais jos sutaria ne ką geriau kaip mūsų frakcijos. Aš bijau, kad toks pasiūlymas bus praktiškai neįgyvendinamas. Be to, čia yra Amerikos krašto valdybos pasiūlymas, ir čia suderinta su Kanados krašto valdyba. Įsivaizduoju, kad ta organizacija vienija visus Amerikos lietuvius. O kitos organizacijos yra specifinės. Todėl aš nematau baisių prieštaravimų. Suprantama, ir dabar Seime, kiek aš suprantu, yra opozicija tokiam pasiūlymui. Bet aš nemanau, kad opozicija yra tokia kategoriškai prieš. Yra abejonių, kaip bus, ar geriau bus, ar blogiau bus. Bet jeigu ta komisija blogiau dirbs ar atsiras kokių prieštaravimų, mes ją puikiai galim paleisti. Beje, galiojimo laikas taip pat ribotas.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Bendinskas.

A.BENDINSKAS. Aš neblogai pažįstu Amerikos lietuvių gyvenimą ir tas visas organizacijas. Taip pat aš žinau, kad tarp jų yra labai daug trinties. Todėl man visiškai neaišku, kokioms organizacijoms atstovauja Kanados ir Amerikos lietuviai, kurie siūlo visą šitą. Todėl, kad ,,Santara”, ,,Šviesa”, Pasaulio lietuvių bendrija ir t.t. kažkaip lieka nuošalyje. O tai yra labai didžiulės organizacijos. Ir mes su jomis taip pat turim skaitytis. Bet aš noriu pasakyti, kad Seimas gali įsivelt į daugybę tokių neaiškių... Ir paskui Seimas liks kaltas pasaulio lietuvių akyse. Jie nepriėmė ir t.t. Juk jums visiems ne paslaptis, kad ,,Čikagos draugas” prieš atvykstant Prezidentui į Ameriką labai aiškiai rašė, kad tai ne mūsų Prezidentas. Ir dar kitokių teiginių galim pririnkt. Todėl aš manyčiau, kad pirmiau nereikia skubėti ir šitą klausimą reikia išsiaiškinti. Aš neprieštarauju jam. Pasiaiškinkime, atidėkime šitą svarstymą, išklausykime ir kitas Amerikos lietuvių organizacijas, kaip jos į tai žiūri. Kai išsiaiškinsime visą šitą problemą, aišku, ar komisiją sudarysime, ar ką kita. Ką jūs manot? Ar netikslinga šitą klausimą atidėti iki tokio galutinio išsiaiškinimo?

A.SAKALAS. Gerbiamasis Seimo nary Bendinskai, jeigu jūs norit tą klausimą numarinti, tai jūs einate teisingu keliu. Ir jeigu jūs dabar atidėsite, pradėsite derinti su įvairiomis organizacijomis, galima iš karto pasakyti, kad nieko jūs nesuderinsit šiandieną. Koks siūlymas yra? Palyginimas buvo toks, kad čia yra kitos organizacijos. Lietuvoje yra Seimas ir yra įvairios politinės, visuomeninės ir kitokios organizacijos. Jeigu tos organizacijos padeda Seimui, tai reikia sakyti ačiū, aš manau, o nesakyti, kad mums reikia kažką derinti ir pasiklausti kažko kito. Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, kaip jums atrodo, bet aš tik noriu pasakyti, kad tai Amerikos lietuvių bendruomenės ir Kanados lietuvių bendruomenės iniciatyva. Jeigu mes priimsim bet kokį kitą sprendimą, aš bijau, ta iniciatyva visiškai užges. Jeigu mes norim ją gesinti, tai gesinkime šiandieną, o nenukelkime 3 ar 4 savaitėm arba keliems mėnesiams. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis pone Sakalai. Pirmiausia, aš noriu pabrėžti, kad man labai liūdna, jog jūs pateikiate vienos politinės grupės faksą. Visi trys asmenys iš tos pačios politinės grupės, atstovaujančios Lietuvių bendruomenei. Amerikos lietuvių visuomenė sudaryta iš labai daug didelių pagrindinių organizacijų. Pati didžiausia - Amerikos lietuvių taryba. Ji sudaryta lygiai taip pat kaip Lietuvos Seimas - iš įvairių Amerikos lietuvių politinių organizacijų. Organizacijoje, kurią jūs pateikiat, nėra (...) kitos politinės grupės atstovo. Amerikos lietuvių taryba, Lietuvių Amerikoje susivienijimas, Amerikos Romos katalikų sąjunga, Amerikos lietuvių Vyčio sąjunga, Amerikos lietuvių Šaulių sąjunga... Nė vienas iš tų, kurie šį sąrašą pasirašė, nepriklauso toms organizacijoms. Taip pat šiame sąraše nėra nė vieno Kanados atstovo. Ką gali pasirašiusieji asmenys kalbėti apie lietuvių reikalus Pietų Amerikoje ir Australijoje, kuomet jie gyvena Amerikoje.

Kitas dalykas. Aš visai pritariu pono A.Griciaus nuomonei, kad čia bus nereikalingos išlaidos, kurios neduos jokios naudos. Dabar taip pat jūsų pateiktame fakse, kurio aš negavau, bet pasiskolinau iš kolegos, jie patys teigia, jog šiuo metu nėra reikalo naujas atstovybes steigti. Prie Seimo yra Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė.

A.SAKALAS. Prie Vyriausybės, gerbiamasis Seimo nary Bobeli.

K.BOBELIS. Čia parašyta... Atsiprašau, prie Lietuvos Vyriausybės veikia PLB valdybos įgaliotinio įstaiga. Ta pati įstaiga veikia ir Seime. Mes turime čia poną Gailą. Tai kam mums reikia kurti dar naują instituciją, ypatingą instituciją, kuri neatstovauja visiems Amerikos, Kanados, Australijos, Pietų Amerikos ir kitų kraštų lietuviams. Aš visai pritariu, kad jeigu mes pradėsime burti visas politines grupes ir kitų kraštų atstovus į vieną komitetą, tai (jau ponas E.Raišuotis sakė) sudarysime naują seimelį. Aš remiu pono A.Griciaus pasiūlymą, kad jeigu toks klausimas yra, tai tą klausimą galėtų spręsti Užsienio reikalų komitetas. Aš siūlyčiau šį jūsų projektą atmesti. Užsienio reikalų komitete tą klausimą pasvarstę pateiksime. Mes turime glaudžiausius ryšius su pasaulio lietuviais ir kitomis užsienio institucijomis.

A.SAKALAS. Aš norėčiau išgirsti klausimą.

K.BOBELIS. Mano klausimas yra toks, kad jūs nepateikiate visų užsienio lietuvių reprezentacijos. Jūs pateikėt vienos politinės grupės kreipimąsi. Pačios dešiniosios, kraštutinės politinės grupės. Čia nėra Krikščionių demokratų organizacijos atstovo, nėra socialdemokratų, nėra tautininkų, valstiečių liaudininkų ir kitų. Mano klausimas: kodėl jūs, socialdemokratas, reprezentuojat kraštutinei dešiniajai politinei Amerikos lietuvių grupuotei.

A.SAKALAS. Atsakymas būtų toks: todėl, kad aš matau žmones, norinčius padėti mums, neatsižvelgiant į politinę orientaciją. Jūsų siūlymas, gerbiamasis Seimo nary Bobeli, įtraukti visas organizacijas, kokios tik yra. Įtraukti visų kraštų, ar tai būtų Japonijos lietuvių bendruomenė, ar Belgijos, kurioje 5 ar 6 pagyvenusio amžiaus lietuviai, atstovus ir visa kita. Man atrodo, klausimas visiškai neišsprendžiamas. Tai būtų tikrai tas seimelis, kurį minėjo ponas A.Bendinskas. Ir aš dar kartą apeliuoju į Seimo narius klausdamas: ar jūs norite, kad Amerikos lietuvių bendruomenė ir Kanados lietuvių bendruomenė, kurios yra stipriausios organizacijos, būtų Seimo konsultantai, Seimo patarėjai kai kuriais klausimais? Norite - tvirtinam komisijoje, nenorite - padėkojame už iniciatyvą ir nevarginam pasaulio lietuvių su bandymais išsiaiškinti, kas norėtų dalyvauti komisijoje, o kas ne. Ačiū.

Aš norėčiau priminti vieną dalyką, kad kai buvo atvažiavę trys atstovai praeitą vasarą į Lietuvą, jie susitiko su daugumos partijų atstovais. Ir su tautininkais, ir su ponu A.Šleževičiumi, ir su kitais. Aš pavardžių neminėsiu. Buvo pirmajame variante visos pavardės surašytos su visais parašais, pabrėžiu. Ir tada visi vieningai - oi, kaip reikia tokios komisijos. Tai, ponai, aš dabar jūsų klausiu, kodėl pasikeitė kai kurių frakcijų nuomonė 180 laipsnių? Dabar nereikia komisijos. Kur jūs buvote tada? Kam jūs žadėjote lietuviams, kad reikia tokios komisijos? Visi vieningai... (Balsas iš salės) Palaukit, ar jūsų frakcijos atstovai įgalioti buvo, ar šiaip žmonės atsiųsti pasiklausyti? Jeigu šiaip pasiklausyti, tai kokią teisę jie turėjo pasirašyti? Neturėjo teisės pasirašyti, turėjo pasakyti, kad mes konsultuosimės, nagrinėsime. Visi pasirašė. O dabar šitie žmonės liko apgauti. Ponai, spręskite patys, o aš nenoriu daugiau apie tai kalbėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, kai ką norėčiau paaiškinti. Kaip paprastai - Seimo statutą. Tai nėra nenorminis aktas, kaip minėjo pranešėjas. Čia tvirtinami komisijos nuostatai. Taigi tai yra Seimo nutarimas, kuris svarstomas pagal Statutą, kaip ir kiti nutarimai, skubos tvarka. Šiandien mums reikėtų apsispręsti, ar pradedam svarstymo procedūrą. Ne priėmimo, o svarstymo. Dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį. Ir atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad šiandien buvo pateiktas projektas Nr.1079(3). Taip pat reikėtų patvirtinti pagrindinį komitetą ir nustatyti preliminarią datą, kada galėtų būti svarstomas šis nutarimo projektas Seimo posėdyje.

Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti šiam projektui? (Balsas iš salės) Yra prieštaraujančių, taip?

A.GRICIUS. Atsiprašau, ar galima?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Griciau, jūs galite kalbėti dėl vedimo tvarkos.

A.GRICIUS. Taip, apie tai. Aš norėčiau pakomentuoti gerbiamojo A.Sakalo paskutinį pareiškimą iš Seimo tribūnos, kai daromos išvados ir komentuojami daktaro K.Bobelio ir mano pasisakymai visiškai ne taip, apie ką mes kalbėjome. Todėl aš norėčiau gerbiamąjį Seimą informuoti, kad mes nesame nei prieš Amerikos lietuvių bendruomenę, nei prieš Kanados lietuvių bendruomenę, tik mes galvojame, kad turėtų būti reprezentatyviai atstovaujama įvairių politinių jėgų. Aš kalbėjau apie tai, kad sukūrus tiktai šitą vieną nuošaly liks kitos bendruomenės. Todėl jokiu būdu nepasisakau prieš tokios komisijos kūrimą, bet manau, kad kurti ją toj bazėj ir taip, kaip siūloma, visiškai nėra priimtina. O gerbiamasis A.Sakalas savo išvadose interpretavo mūsų pasisakymą visai kitoj plotmėj. Todėl man labai neaiškios gerbiamojo A.Sakalo išvados, kai jis taip traktuoja kito Seimo nario pasisakymą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėjote ne dėl vedimo tvarkos, jūs kalbėjote dėl asmeninių motyvų arba geriausiu atveju - dėl balsavimo motyvų. Todėl prašau posėdžio pirmininko neapgaudinėti.

Gerbiamasis Seimo narys R.Markauskas.

R.MARKAUSKAS. Aš norėčiau pasakyti, kad šito projekto pateikimui mes negalėtume dabar pritarti vien todėl, kad buvo pasakyti žodžiai, jog Pasaulio lietuvių bendruomenė atsisakė dalyvauti. Aš norėčiau pasakyti, kad pusantrų metų mes dirbome su Pasaulio lietuvių bendruomene būtent dėl komisijos sudarymo. Aš nežinau, iš kur kilo idėja Pasaulio lietuvių bendruomenės krašto valdybai, ar ji nėra perėmusi tos idėjos iš Pasaulio lietuvių bendruomenės, kuri atstovauja visiems lietuviams pasaulyje, ne tik Amerikos, bet ir Australijos, taip pat ir lietuviams, gyvenantiems Rusijoje ir kitose valstybėse. Aš nesutinku, kad šis klausimas būtų dabar svarstomas, kadangi netikiu, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė atsisakė dalyvauti šitos komisijos darbe. Ji pati buvo būtent už šitos komisijos organizavimą. Aš turiu visus raštus, tuos raštus turi ir mūsų gerbiamas Prezidentas, su kuriuo taip pat buvo kalbėta tais klausimais.

PIRMININKAS. Dabar šis klausimas negali būti svarstomas, jis yra pateikiamas. Mes sprendžiame, ar pradėsime jo svarstymo procedūrą apskritai.

Gerbiamasis Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš pasiūliau, kad šis pristatymas dabar būtų atmestas. Prieš tai aš dar noriu padaryti vieną pastabą, kadangi ponas A.Sakalas pateikė neteisingą informaciją. Didžiausia ir stipriausia Amerikos lietuvių organizacija yra Amerikos lietuvių taryba, kurios kongresas kaip tik įvyks po kelių savaičių, ji yra daug didesnė negu Amerikos lietuvių bendruomenė. A.Sakalas turėtų tai gerai žinoti, kadangi socialdemokratų atstovai dalyvauja Amerikos lietuvių tarybos valdyboje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys I.Uždavinys.

I.S.UŽDAVINYS. Vienintelis argumentas, kuris buvo pateiktas gerbiamojo A.Sakalo, kad reikia tai skubiai daryti. Seimas yra ne gaisrinė ir mes ne gaisrininkai. O tokie argumentai pateisinti tam veiksmui, kurį siūlo, negali būti naudojami. Todėl siūlau šį klausimą atidėti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baskas.

A.BASKAS. (...) pasiūlymui, kad nereikia skubėti, mes galime svarstyti. Dabar yra tik pirmoji stadija. Mes nenutarėm įsteigti ar neįsteigti. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šių metų liepos mėn. Lietuvoje buvo susirinkęs Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų pasitarimas, jo atstovai buvo atėję į Seimą ir prašė įsteigti šitą bendriją. Čia ne kokie nors atskiri žmonės, čia komisija. Ir tai, ką tautininkai kalba apie komitetą, tai čia yra visai kitas dalykas. Seimo komitetas gali būti tik iš Seimo narių. Aš labai prašau neatmesti, palikti svarstymui. Mes visuomet tą komisiją galėsime papildyti naujomis politinėmis jėgomis. Neatmeskime štai tokio menko prašymo stipriausių bendruomenių kraštų - Kanados ir Amerikos. Pasvarstykim. Juk mes nenusprendžiam, kad ji bus. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mes neturime ir negalime atmesti nė vieno išeivijos pasiūlymo. Daug galingesnės valstybės - Izraelis, Vokietija (aš galėčiau vardyti ir toliau) - priima savo tautiečius, valstybės moka jiems dideles sumas, kad sugrįžtų specialistai, kad sugrįžtų mintis, kad sugrįžtų protai. Čia yra atvirkščias dalykas. Todėl aš siūlau pradėti svarstymą, o svarstymo metu aiškintis, kas turi būti tokioj komisijoj, kaip turi būti atstovaujama, kokiais principais. Čia yra diskusijų objektas, tačiau reikia pradėti šitą diskusiją. Aš siūlau pritarti pateikimui.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Sakalas dėl vedimo tvarkos.

A.SAKALAS. Aš informaciją, jeigu galima dar, kadangi kai kurie Seimo nariai abejoja. Taigi yra parašyta aiškiai: ,,Lietuvių bendruomenės taryba š.m. rugsėjo 18 d. formaliai pritarė Lietuvos Respublikos Seimo (...) projektui”. Čia atsakymas ponui K.Bobeliui. Kanados lietuvių bendruomenės vadovybėj komisijos klausimai koordinuojami ir t.t. Tai štai būtų toks atsakymas. O ponui A.Griciui aš atsakysiu vėliau, kai bus galima kalbėti dėl asmeninių motyvų.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys L.Milčius. Prašom.

L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, labai gerai, kad mes norime klausimą išspręsti, apimt viską. Tačiau kai yra labai dideli ir sudėtingi darbai, gal pradėkime nuo paprastų dalykų. Aš pritarčiau, kad Seimas šiandien pradėtų šio nutarimo svarstymą. Tai reikia padaryti vien dėl to, kad štai susidarė Amerikos lietuvių organizacija ir žmonės nori konkrečiai dirbti, nori pabandyti, kaip tai komisijai seksis ir kokie bus rezultatai. O kad ateity bus galima išplėsti, pritraukti kitus, tą darbą koreguoti - tai čia viskas yra mūsų rankose. Bet jeigu šiandien mes galime žengti rezultatyvų, kad ir nedidelį žingsnį, ženkime jį, sudarykime tą komisiją, tegul ji pradeda dirbti. Aišku, dėl viso reikalo sprendimo mes turbūt pakalbėsime rytoj, kai kalbėsime apie komitetų steigimą, kad tai būtų valstybinė instancija. O jei yra žmonių entuziastų, kurie nori dirbti, tai reikia jiems sudaryti sąlygas, kad galėtų pradėti dirbti. Būtų negerai, jeigu mes žmones, kurie nori dirbti, iš karto atmestume įtardami, kad ne viską apims. Nepadarysime visų darbų iš karto, darykime po truputį. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar kalbame dėl vedimo tvarkos. Aš prašyčiau, kad daugiau Seimo narių prie šoninių mikrofonų neitų. Tik tie du dar pasisakytų dėl vedimo tvarkos, o po to kalbėsime dėl balsavimo motyvų atskirai.

Gerbiamoji Seimo narė G.Jurkūnaitė.

G.JURKŪNAITĖ. Aš tik norėjau gal mažą replikytę. Čia Seimo narys A.Sakalas citavo tas organizacijas, kurios pritarė šitos komisijos sukūrimui. Aš esu iš tų žmonių, kurie šią vasarą buvome susitikę su Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininku Nainiu dalyvaujant Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovui Gailai ir iš Amerikos Kamantui, kurie gerokai nustebo pamatę tą pateiktą projektą, vadinasi, Amerikos ir Kanados, dviejų organizacijų, kad sudarytume atskirą komisiją. Manau, aiškėja tai, kas čia buvo ne vieno pasakyta, kad įvairių lietuvių organizacijų nuomonė dėl tos komisijos yra įvairi. Aišku, kad čia yra jų tarpusavio nesutarimų, ir aš manau, kad mums kištis į tuos tarpusavio nesutarimus tikrai nereikėtų. O Pasaulio lietuvių bendruomenei Lietuvoje atstovaujama, čia yra jos atstovas. Tarkim, jeigu jis kažkam nepatinka, tai vis tiek jie balsuoja, nutaria, kažką atsiunčia, ir mes galime su tuo atstovu dirbti. Jeigu vieno per mažai, gali būti du ar trys. Todėl kalbėti taip, lyg dabar išeiviai neturėtų čia atstovavimo... Aš ne visai suprantu, kodėl tai vis akcentuojama. Yra Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje. Kodėl čia rašoma, kad jis yra prie Vyriausybės? Jis yra Seimo rūmuose, čia yra, ir mes galime pasitarti, kai reikia ir bendradarbiauti. Iš tikrųjų nėra skirtumo, kur jis yra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man regis, aš labai aiškiai valstybine kalba pasakiau: dabar galima kalbėti tik dėl vedimo tvarkos. Dėl balsavimo motyvų, t.y. dėl svarstomo klausimo, pateikiamo klausimo turinio kalbėsime vėliau. Ar neaiškiai pasakiau, ar nesuprantamai, kad vėl Seimo nariai eina ir kalba dėl klausimo?

Gerbiamasis Seimo narys K.Bobelis.

K.BOBELIS. Aš čia galiu kalbėti dėl vedimo tvarkos, bet kartu ir klausimas, kadangi ponas A.Sakalas vėl perdavė Seimui neteisingą informaciją. Jis cituoja, kad rugsėjo 18 d. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės taryba. Tai yra labai didelis skirtumas tarp Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės tarybos ir Amerikos lietuvių tarybos. Aš kalbėjau apie Amerikos lietuvių tarybą, kuri sudaryta iš politinių organizacijų. O jūs kalbate apie tą pačią instituciją, kur čia tie trys asmenys pasirašė. Tai jūs arba neįsigilinate, arba nesuprantate, kaip Amerikos lietuvių organizacijos yra sudarytos.

Dėl vedimo tvarkos aš anksčiau pasiūliau, kad šis klausimas būtų atmestas. Tai reikia balsuoti dėl mano pasiūlymo, pone pirmininke.

PIRMININKAS. Taip, be abejo. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi šis klausimas labai svarbus, prašysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų du - už, du - prieš. Pirmiausia buvo pateiktas siūlymas, kad būtų pradėta šio nutarimo svarstymo procedūra. Taigi du gali pasisakyti už tai, kad pradėtume, du - už tai, kad nepradėtume.

Gerbiamasis Seimo narys R.Markauskas.

R.MARKAUSKAS. Aš nesiūlau šio projekto atmesti, bet siūlyčiau padaryti pateikimo pertrauką ir išsiaiškinti visus klausimus, kuriuos mes čia išgirdome, išsiaiškinti visas nuomones. Ir tada mes nuspręsime, kokie komitetai galėtų šį klausimą svarstyti. O dabar padaryti kuo ilgesnę pertrauką.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Gricius.

A.GRICIUS. Dėkui. Išgirdęs tuos pasisakymus (tikrai galbūt nesilaikydami Reglamento mes pasisakydami dėl vedimo tvarkos kalbėjome apie šitą pasiūlymą dėl šios komisijos įsteigimo) aš supratau iš mūsų vykusios diskusijos, kad Amerikos ir Kanados lietuvių organizacijų iniciatyva būtų neblogai įsteigti mūsų parlamente Seimo narių grupę ryšiams su tomis organizacijomis palaikyti. Kas norėtų, užsirašytų į tą organizaciją. A.Sakalas, kadangi ėmėsi iniciatyvos, galėtų būti tos parlamentarų grupės pirmininkas (mes turime tokias grupes su įvairių valstybių parlamentais), ir iš dalies mes tą klausimą išspręstume. Tada į pasiūlymus tų organizacijų, kurios atstovauja čia ir siūlo sudaryti tą komisiją, būtų Seimo narių atsakyta, galėtų būti įvairių frakcijų atstovų.

O šiandieną aš siūlyčiau taip pat padaryti pateikimo pertrauką, kad su tuo dokumentu ir situacija frakcijos galėtų susipažinti smulkiau. Aš galvoju, kad Užsienio reikalų komitetas galėtų irgi apsvarstyti savo posėdyje tuos klausimus ir pasiūlyti tolesniam jo pateikimui savo išvadas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar du galėtų pasisakyti už tai, kad būtų pradėta svarstymo procedūra. Gerbiamasis Seimo nary Milčiau, jūs už?

L.MILČIUS. Mūsų frakcijos vardu kalbės gerbiamasis A.Baležentis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo narys A.Baležentis.

A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų mes negalime ir neturime atmesti nė vienos išeivijos iniciatyvos. Mes ir taip daugelį metų su jais mažai bendravome. Aš šiandien matau, kad Seime svarstymas ir diskusija praktiškai prasidėjo. Tai reikia šitai ir įforminti. Siūlau pritarti pateikimui ir pereiti prie kito etapo, t.y. diskusijos, ir jos metu išryškės, ar tai ryšių grupė, ar tai komisija, kokie ten bus nariai, kokie tos komisijos įgaliojimai ir t.t.

PIRMININKAS. Dar vienas galėtų pritarti. Gerbiamasis Seimo nary Petrauskai, jūs už ar prieš?

V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Ponios ir ponai Seimo nariai, gaila, kad šiuo metu nedalyvauja posėdyje S.Pečeliūnas. Jis galbūt ką tiktai yra grįžęs iš Latvijos, o gal dar pakeliui.

Tas klausimas buvo svarstytas lankantis Seimo atstovams Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taip pat, kiek man yra žinoma, tas klausimas buvo svarstytas liepos mėn. posėdyje. Čia su projekte paminėtais asmenimis buvo visų parlamentinių frakcijų atstovai - visų, ir Demokratinės darbo partijos atstovai. Nebuvo jokių nekorektiškų ginčų, nesutarimų. Visi palaikė mintį, kad tokia grupė gali veikti, kad ji reikalinga, kad pagaliau ji būtina. O čia svarstant argumentų girdėjome daug, kad galima ir papildyti, ir praplėsti. Galima svarstyti pačius įvairiausius klausimus. Aš labai prašyčiau visų Seimo narių, galbūt ir nelabai korektiškai oponuojančių, vis dėlto pritarti šitam dokumentui, nuspręsti, kad jį reikia toliau svarstyti. O jau procedūros eigoje visus ginčytinus klausimus galėsime aptarti. Tikrai šito reikia. Pavyzdžiui, tas žingsnis (jūs prisimenate aistras dėl pilietybės), dabar panaikintas vizų režimas būtent Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų valstybių piliečiams. Tai galbūt tokiai grupei padedant tokie sprendimai tikrai galėjo ir Seimo darbo pradžioje gimti? Kaip paprasta! O kaip ilgai einama prie tokių sprendimų. Tai aš labai prašau pritarti šito projekto pateikimui ir toliau svarstyti visus ginčytinus klausimus. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visų pirma sveikinam Demokratų frakciją su jos lyderio grįžimu iš Latvijos. Visi, galėję pasisakyti dėl balsavimo motyvų, jau pasisakė. Dabar mums liko balsuoti. Tačiau svarstymo laikas baigėsi. Taigi daroma pertrauka.

Seimo narių pareiškimai (94.10.12)

Svarstome kitą darbotvarkės klausimą - Seimo narių pareiškimai. Kviečiu į tribūną gerbiamąją Seimo narę R.Hofertienę.

A.SAKALAS. Galima asmeniniu klausimu jau dabar?

PIRMININKAS. Posėdžio pabaigoj.

A.SAKALAS. Ačiū.

R.HOFERTIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Pareiškimas ,,Dėl sistemingų Seimo nario teisių pažeidimų bei trukdymų atstovauti rinkėjams”

,,Jau beveik dveji metai dėl valdančiosios LDD partijos manipuliacijų su mano mandatu vis įžūliau trukdoma man atstovauti rinkėjams, pažeidinėjamos ir kaip pilietės, ir kaip Seimo narės teisės, trukdoma vykdyti Statute numatytas Seimo nario pareigas, tuo pažeidžiant ir rinkėjų teises.

Nežiūrint daugkartinių žodinių ir raštiškų mano ir frakcijos seniūno A.Kubiliaus kreipimųsi į Seimo valdybą, aš vis dar neatstatyta į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą, atimta man balsavimo teisė. Atkreipiu dėmesį, kad pagal Seimo statuto 10 straipsnį kiekvienas Seimo narys turi būti kurio nors komiteto nariu, taip pat būti kito komiteto nario pavaduotoju. Tuo būdu atimta galimybė vykdyti savo pareigas.

Įsitikinusi, kad konstitucinės, taip pat Seimo statute numatytos teisės ir pareigos mano atžvilgiu pažeidinėjamos tyčia. Tai vienas iš susidorojimo su Seimo opocizijos nariais būdų. Jeigu nebūsiu skubiai atstatyta į Seimo komitetą bei toliau bus trukdoma man atlikti Seimo nario numatytas pareigas ir atstovauti rinkėjams, būsiu priversta kreiptis į teismą dėl Seimo Pirmininko Č.Juršėno bei Seimo valdybos neteisėtų veiksmų ir apie tai informuoti tarptautines parlamentarų gynimo institucijas. Tai visiška valdančiosios LDDP savivalė ir auganti diktatūra.”

Dar norėčiau pasakyti be pareiškimo. Primenu, kad paskutinę praėjusios sesijos dieną Seimo posėdyje nebuvo leista perskaityti pareiškimo tuo klausimu. Ir antra. Kada LDDP nustos savavaliauti ir kada pagaliau išspręs šitą klausimą?! Jeigu dar bent kiek garbės ir sąžinės turi nors pavieniai LDDP nariai, reikalauju skubaus to klausimo išsprendimo. Tačiau abejoju, ar dar turi.

PIRMININKAS. Dėl asmeninių motyvų žodis suteikiamas gerbiamajam Seimo nariui A.Sakalui.

A.SAKALAS. Aš noriu tik paaiškinti gerbiamajam Seimo nariui A.Griciui, bet jo nėra. Tikiuosi, jam perduos kolegos. Taip pat atsakyti ir ponui K.Bobeliui. Ponui A.Griciui noriu pasakyti, kad šita komisija jokiu būdu nėra mano asmeninė iniciatyva. Paprasčiausiai jie kreipėsi į mane kaip į Seimo Pirmininko pavaduotoją, aš pasiūliau susitikti su frakcijomis ir su atstovais. Tai buvo padaryta ir gimė šitas dalykas. O tai, kad aš teikiu šiandieną, tai čia yra du pranešėjai: ponas G.Kirkilas ir aš. Pono G.Kirkilo nėra, man teko teikti šitą dokumentą. Todėl aš jokiu būdu nepretenduoju į jokios parlamentinės grupės ar kitokios pirmininkus. Prašyčiau mane teisingai suprasti. Aš tik noriu, kad mes atsakytume tiems lietuviams, kurie kreipėsi, arba taip jiems atsakom, arba ne. Jeigu ne, tai ne. Tai irgi atsakymas, kurį Amerikos lietuviai turi teisę žinoti.

Ponui K.Bobeliui dėl kraštutinės dešiniosios jėgos ir socialdemokratų santykio. Aš noriu pasakyti, kad socialdemokratai sugeba susikalbėti ir nori kalbėti su visomis jėgomis. Tiek (...) kraštutiniai dešinieji, tiek kraštutiniai kairieji. Aš galėčiau pailiustruoti puikiu pavyzdžiu. Socialdemokratai puikiai asmeniškai sutardavo su ponu K.Bobeliu, kai jis buvo kraštutinis dešinysis. Ir dabar, kai jis perėjo į kairę, mes taip pat puikiai sutariame. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, visi klausimai apsvarstyti. Posėdis baigtas. Kitas posėdis įvyks rytoj 10 val.