Penkioliktasis
posėdis
1994
m. spalio 12 d.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
PIRMININKAS. Mieli kolegos, prašom sėstis. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. spalio 12 d. rytinį plenarinį posėdį.
Dėl šios dienos posėdžių darbotvarkių. Primenu, kad vakar rytą, perkeldami posėdžius, mes patvirtinom darbotvarkę, ir tie pakeitimai, dėl kurių buvo sutarta, yra įrašyti kursyvu, t.y. ketvirtas, šeštas klausimai ir pirmas rezervinis. Šiandieną Seniūnų sueigoj sutarta tiktai dėl dviejų dalykų, t.y. kadangi rezervinių klausimų liko mažiau, Seniūnų sueiga pritarė tam, kad į rezervą papildomai įsirašytume du klausimus: dėl išeivijos reikalų komisijos, projektas Nr.1079, pateikimo stadija, ir įstatymo dėl Įmonių įstatymo pakeitimo papildymo projektas. Jo Nr.850 - irgi pateikimo stadija. Seniūnų sueiga vienbalsiai tam pritarė. Ar galim sutikti su tokiu papildymu?
Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš vėl grįžtu prie to, apie ką ir praeitame posėdyje kalbėjau, būtent - dėl aštunto klausimo. Jis yra neparengtas, Biudžeto ir finansų komitete nesvarstytas. Ką mes su juo darysime šiandien?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Listavičiau, aš sakau, čia yra užrašyta - svarstymo tęsinys, ir apsispręsime pradėję svarstyti.
J.LISTAVIČIUS. Kad nėra ką svarstyti.
PIRMININKAS. Kolegos turės ką pasakyt. Dar gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Šiandieną tuo laiku ateis departamento direktorius ponas R.Šarkinas ir jis informuos apie situaciją, ir mes apsispręsim.
PIRMININKAS. Taip, apsispręsim. Gerai. Manau, kad tada neprieštarausim dėl tokio patikslinimo.
Dabar antrasis dalykas yra susijęs su šia diena, kaip pirmosiomis žurnalisto V.Lingio nužudymo metinėmis. 10.30 val. Prezidento salėje bus įteiktos K. ir J. Bobelių premijos. Seniūnų sueiga pritarė minčiai, kad mes posėdžio pertrauką padarytume nuo 10.30 pusę valandos, ir, žinoma, kas pageidauja, nueitume į tą ceremoniją. Posėdį tęstume nuo 11.00 val. ir jau iki pietų. Žodžiu, perkelti pertrauką iš 11.40 val. į 10.30 val. Seniūnų sueiga vieningai tam pritarė. Sutinkam? Ačiū.
Ir dar vienas dalykas. Taip jau, deja, gyvenime susiklostė, kad nelaimės po vieną nevaikšto. Vakar mes palaidojom savo kolegą gerbiamąjį bičiulį J.Bastį, o kaimyninėje šalyje prieš keletą dienų autokatastrofoje žuvo keturi Lenkijos Seimo nariai. Jų laidotuvės šiandien, rytoj. Kolega... Prašom, netgi du. Kolega Z.Semenovičius, gal pirma kolega J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlyčiau Lenkijos parlamentarų atminimą pagerbti tylos minute. (Tylos minutė)
PIRMININKAS. Ačiū. Taip pat norėjau jus informuot, kolegos, kad aš gerbiamajam Lenkijos Seimo maršalkai nusiunčiau užuojautos telegramą.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Dabar pirmasis darbotvarkės punktas - kai kurių Policijos įstatymo straipsnių pakeitimo projektas Nr.952. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A.Svetulevičių.
Kol gerbiamasis A.Svetulevičius ateis į tribūną, naująją balsų skaičiavimo grupę kviečiu užimti savo garbingas pozicijas. T.y. kolegos A.Plokšto, A.Račas, I.Šiaulienė, V.Šumakaris, A.Tauras. Mieli kolegos, prašom į savo vietas ir pasakyt, kas iš jūsų mėnesį būsit vyriausiasis. Atsiprašau, ne Seimas sprendžia, o pati balsų skaičiavimo grupė.
Gerbiamasis Svetulevičiau, aš siūlyčiau tokį dalyką, gal Seimo nariai su tuo sutiktų. Mūsų darbotvarkėje yra du įstatymų projektai dėl to paties Policijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Žinoma, mes dėl jų turime balsuoti atskirai, bet, jeigu pritarsit, laikysim, kad bus vienas įstatymas, o ne du. Ar sutinkam su tuo? Jeigu pritarsim, t.y. 49 straipsnio pakeitimus prijungti prie kitų straipsnių. Bet pradėsime nuo pirmojo projekto, t.y. Nr.952.
A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Vidaus reikalų ministerija gerbiamųjų Seimo narių A.Salamakino ir V.Petkevičiaus pateiktų Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos policijos įstatymo straipsnių pakeitimo” pataisų projektui pritaria ir siūlo atitinkamai pakoreguotą projektą, kurį jūs turite. Dar norėčiau pridurti, kad praeitą ketvirtadienį Vidaus reikalų ministerijoje įvyko respublikinis savivaldybių policijos pareigūnų pasitarimas, kuriame dalyvavo nemažai Seimo narių. Ir drįstu jums pranešti, kad buvo visiškai pritarta Vidaus reikalų ministerijos projektui, kurį jūs turite. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau tik priminti, kad Socialdemokratų frakcija 12 ir 15 straipsniui teikia alternatyvas. Kad galėtume dėl visų šitų dalykų apsispręsti, vis dėlto mes pirma registruokimės. Prašom registruotis.
Salėje 111 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, aš manau, dabar turi pasisakyti alternatyvos autoriai arba autorių atstovas. Ar gerbiamasis A.Brazas, ar kas kitas, o po to - pranešėjas. Prašom. Gerbiamasis A.Sakalas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Ar galima? Kol ponas A.Sakalas...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis A.Sakalas dabar kalba. Įjungtas, tai prašom nuo šoninio. Aiškiai rodo, kad įjungtas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į 12 straipsnio pradžią - antrąją dalį. Paskui kalbėsime atskirai apie trečiąją ir ketvirtąją, kadangi mes pateikėm pataisas atskirai antrajai daliai, trečiajai ir ketvirtajai. Būtent taip ir siūlytume balsuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau, kad atidžiai paklausytumėt. Mūsų nuomone, o aš manau, kad jūs galėtumėte tokiai nuomonei pritarti, generalinis policijos komisaras yra labai svarbus pareigūnas ir jo pareigybė yra, ko gero, daug svarbesnė negu ministerijos sekretoriaus. Kadangi generalinio komisaro rankose sukoncentruota didelė valdžia, nuo kurios sprendimų labai priklauso tvarka valstybėje ir visų mūsų saugumas. Policija, kaip ir kariuomenė, yra valstybės jėgos struktūra. Tuo generalinis komisaras panašus į kariuomenės vadą ir jokiu būdu ne į paprastą ministerijos sekretorių. Todėl, mūsų nuomone, jokiu būdu negalima būtų nušalinti Seimo nuo generalinio policijos komisaro skyrimo procedūros. Todėl būtų gerai, kad paskirtas į šias labai svarbias pareigas generalinis policijos komisaras prisiektų Seime ir taip pabrėžtų policijos svarbą. Aš apeliuoju į gerbiamuosius Seimo narius, kad priimtumėte pataisą - antrosios dalies alternatyvą, kurioje tik padaryti formalūs pakeitimai, jokiu būdu nesusiaurinantys generalinio komisaro pareigybės svarbos. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Ne, jūs, pranešėjau, pasisakysit po to, kai vienas Seimo narys parems kolegos A.Sakalo arba frakcijos siūlymą ir vienas kolega pasisakys už tą pagrindinį variantą. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėtųsi atkreipti dėmesį į du svarbius dalykus. Į tai, kad siūlomos pataisos yra didelis policijos sistemos pertvarkymo žingsnis atgal. Pertvarkymo, kuris buvo pradėtas dar 1990 m. ir kuris atitinka Europos policininkų chartijos reikalavimus. Labai norėčiau pabrėžti, kad policininkas be tos prievartinės funkcijos atlieka labai daug kitų socialinių funkcijų. Ir jeigu bus einama ta kryptimi, kokia dabar teikiamos pataisos, tai iš tikrųjų policijos sistema praktiškai vėl tampa milicijos sistema. Ta prasme mes pritariame pozicijai, kad generalinį policijos komisarą skirtų būtent Seimas, kad Seimas išlaikytų tą liniją, kad policijos reforma vyktų ta kryptimi, kokia šiuo metu yra Europoje, ir kuria vis tiek reikės eiti. Ačiū. Todėl mes palaikome A.Sakalo siūlymą.
PIRMININKAS. Kolega V.Bubnys. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Gerbiamieji kolegos, norime mes to ar ne, bet turime vadovautis Konstitucija. Kaip mes bežiūrėtume, nė vienoje Konstitucijos nuostatoje nėra parašyta, kad ministerijos sekretorių tvirtina ar skiria, kaip sako socialdemokratai, Seimas. Atrodo, kad mes lengvai pakliūsime į Konstitucinį Teismą, jeigu priimsime šitą socialdemokratų nuostatą. Mes žinome, kad ministrus taip pat skiria Prezidentas, o Seime jie tik prisiekia. O mes pradėsime Seime tvirtinti sekretorių. Na, iš tiesų yra visiškas nonsensas. Todėl siūlau nepritarti socialdemokratų nuostatai ir patvirtinti tą, ką teikia ministerija.
PIRMININKAS. Pranešėjas. Prašom.
A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų pritariu gerbiamajam A.Salamakinui, kad Konstitucija nenumato Seimui šitos procedūros. Taip pat nenumato Vyriausybės įstatymas. Aš norėčiau pabrėžti, kad mes, visi ministerijos sekretoriai, ,,einame per brūkšnelį”. Pavyzdžiui, konkrečiai A.Svetulevičius - tai aš. Sekretorius - jis ir Vidaus tarnybos dalinių vyriausiasis vadas, t.y. Vidaus kariuomenės vadas. Jėga irgi yra. Bet manęs Seimas netvirtina. Ir visiškai sutinku, kad netvirtintų. Aš nemanau, kad dėl to kas nors pasikeistų.
Dėl policijos socialinių funkcijų. Kiekvienas policininkas, pradedant ministru ir baigiant eiliniu policininku, turi padėti žmogui. Ir savivaldybių policijos, ir respublikinės policijos statutuose numatyta vienodai - padėti žmogui.
PIRMININKAS. Bet, gerbiamasis Svetulevičiau, gal jūs sutiksit su ta technine pataisa, kad ministro pavaduotojas nefigūruotų, o būtų ministerijos sekretorius, kaip yra Vyriausybės įstatyme.
A.SVETULEVIČIUS. Taip. Visiškai tam pritariam, kadangi tai tik pavadinimas.
PIRMININKAS. Aišku. Gerbiamieji kolegos, mes dabar turime apsispręsti dėl 12 straipsnio antrosios dalies alternatyvų. Ar taip, kaip teikia Vyriausybė, kaip aiškino pranešėjas ir kam pritarė kai kurie Seimo nariai, ar taip, kaip teikia kolegos socialdemokratai, kuriuos irgi kai kas parėmė. Kolegos, dėmesio! Prašom sėstis ir dar kartą registruotis. Dėmesio! Prašom registruotis. Prašom registruotis.
Salėje 106 Seimo nariai. Balsuosime alternatyviai. Kas už Vyriausybės teikiamą alternatyvą, tas spaudžia mygtuką ,,už”, kas už kolegų socialdemokratų siūlomą variantą, tas spaudžia mygtuką ,,prieš”. Susilaikę neskaičiuojami. Pabrėžiu - tai dėl 12 straipsnio antrosios dalies variantų. Už Vyriausybės variantą - už, už kolegų socialdemokratų variantą - prieš. Prašom balsuoti.
Už Vyriausybė variantą - 61, už socialdemokratų alternatyvą - 34. Pasirinktas Vyriausybės variantas.
Dabar prašom toliau, gerbiamasis Svetulevičiau. Prašom. Dabar dėl trečiosios - ketvirtosios dalies. Prašome, gerbiamasis Sakalai. Kolega A.Sakalas. Prašom.
A.SAKALAS. Iš tikrųjų taip, kaip dabar siūlo Vyriausybė, iš esmės yra nušalinamas miesto meras, savivaldybės nuo policijos darbo, nuo policijos kontrolės. Mūsų nuomone, negalima nušalinti miesto mero arba valdybos, jeigu ji sudaroma... nušalinti nuo miesto arba rajono policijos komisaro kandidatūros parinkimo. Savivaldybių policija nėra ir neturėtų būti tiesiogiai pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, nes tai padalinys, kuris užtikrina viešąją tvarką. Tai ne tas pat, kas kriminalinė paieška arba kiti policijos padaliniai.
Policijos departamento generalinis komisaras ir taip turės didžiulę įtaką savivaldybių policijos darbui bei jos kontrolei. Todėl primygtinai prašome palikti tam tikrą įtaką parenkant miesto arba rajono policijos komisarą miesto, rajono merui. Turi jausti atsakomybę už tvarką mieste, rajone ir miesto, rajono meras. Šį mūsų pasiūlymą prašytume atidžiai perskaityti. Tai galėtų būti kompromisas tarp to, ką siūlo gerbiamasis V.Petkevičius ir Vyriausybė, ir ko norėtume mes. Tai mūsų siūlomas kompromisinis variantas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Vėlgi yra ta pati principinė takoskyra. Pirmiausia generalinis policijos komisaras nėra ministerijos sekretorius, bet tiek to. Taip nubalsuota.
Antras dalykas. Struktūra, kuri turi turėti principinį dalyką - ji turi būti iš žmonių, tarp žmonių ir žmonėms. Tai yra savivaldybių policija. Ji ne tik vykdo jėgos persekiojimo funkciją, bet vykdo visas kitas ir prevenciją. Už nusikalstamumo prevenciją turi būti atsakingos savivaldos institucijos, savivaldos valdžia. Tame kontekste policija ir savivalda yra labai tampriai tarpusavyje susietos. Šiuo atveju vyrauja policijos munduro tendencija. Vyrauja tendencija Lietuvos policijos sistemą padaryti vėl milicija, kuri turėtų jėgos sistemos principą nuo viršaus iki apačios. Bet šitas komandų, įsakymų principas bankrutuos. Jis gali būti efektyvus vienerius, dvejus metus. Bet toliau reformą reikės daryti atgal. Ta prasme klausimas iš tikrųjų yra principinis. Koncepcijos principinis klausimas. Mes manome, kad net šita švelni mūsų pataisa galėtų būti šioks toks kompromisas. Priešingu atveju bus labai nesunku įrodyti policijos sistemos kūrimą, panašų į tarybinės milicijos.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Kolegos socialdemokratai nuolat mini milicijos pavadinimą. Aš prisimenu anuos nesenus laikus, kai milicininkai nestovėdavo pakelėse persirengę, apsiginklavę ir neplėšikaudavo. Tai, aišku, buvo sunkūs laikai. Dabar esame kur kas arčiau Europos. Kai mes pasieksime Europą gyvenimo lygiu, nusikalstamumo lygiu, tai socialdemokratų idėjos, atvežtos iš Socinterno, tikrai bus priimtos ir skatintinos. Tačiau dabar, kai meras turi savo policininką arba savo policiją miestelyje arba mieste, - tai yra Lietuvos realybė. Aš pasisakau prieš jų siūlomą variantą.
PIRMININKAS. Pranešėjas, ir balsuosim.
A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo narys V.Andriukaitis šiek tiek maišo 12, 15 straipsnius, kurie susiję su policijos komisarų skyrimu. Tačiau dar kartą sakau, kad mes turėjom didelę patirtį skirdami komisarus. Turėjom dėl to tik vargo. Patys savivaldybių darbuotojai pritarė šitam. Dalyvavo Kauno miesto vicemeras ir kiti. Pritarė. Ir iš tikrųjų mums reikia dėl žodžio ,,milicija” jau užbaigti...
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom nesiginčyti.
A.SVETULEVIČIUS. Aš atsakau už savo žodžius, ponas Dagy.
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyt, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, prašom tiktai tada aiškintis, kai bus įjungtas mikrofonas. Gerbiamasis Svetulevičiau, aš labai atsiprašau, būkit drausmingas.
Gerbiamieji kolegos yra tiktai vienas technologinis siūlymas. Gal kolegos socialdemokratai sutiks dėl 3 ir 4 pastraipų balsuoti kartu. Tai iš esmės yra ta pati alternatyva, tik išdėstyta dviejose pastraipose. Ar sutinkam? Gerai. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuosim dėl 12 straipsnio 3 ir 4 pastraipų, pagal Vyriausybės variantą, kurį išdėstė gerbiamasis A.Svetulevičius ir parėmė kai kurie Seimo nariai, ir alternatyviai dėl kolegų socialdemokratų pasiūlytos 3 ir 4 pastraipų redakcijos.
Prašau. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš galvočiau ir man keista išties, kad socialdemokratai į tai nesureaguoja. Vis dėlto yra skirtumas tarp pirmosios ir antrosios pastraipos. Ir visi kalbėjusieji pamiršo apie Savivaldos pagrindų įstatymo sistemą. Jūs atkreipkit dėmesį, kaip skiriami kultūros skyriaus vedėjai suderinus su Kultūros ministerija ar sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas suderinus su ministerija. Tačiau tam tikras veiklos baras ir poveikis paliekamas merui. Šiuo atveju valdyba, savivaldybė, meras ir taryba absoliučiai nušalinama. Tai čia kartu mes jokiu būdu negalim balsuot, turim atskirai už kiekvieną pastraipą. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, juk 15 straipsnis teigia apie tuos visus reikalus. 15 straipsnis. Taigi kas už tai, kad būtų pasirinkta Vyriausybės alternatyva, tas spaus mygtuką ,,už”, o kas mano, kad reikia pagal socialdemokratų alternatyvą elgtis, tas spaus mygtuką ,,prieš”. Balsuojam dėl 12 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių alternatyvų. Prašom.
Už - 58. Vadinasi, pasirinkta Vyriausybės alternatyva. Prieš - 38.
Dabar, gerbiamieji kolegos, prašom pasisakyt, jeigu kas pageidauja, dėl balsavimo motyvų dėl viso straipsnio. Prašom. Dėl 12 straipsnio. Jo dalys parinktos pagal Vyriausybės variantą. Kolega V.Būtėnas. Prašom. (Salėje triukšmas) Padarysim registraciją. Minutėlę! Gerbiamasis Vaišnorai, suteiktas žodis. Minutėlę! Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Pasisakau už Vyriausybės teikiamą variantą.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Kolega A.Baležentis. Kolega R.Dagys. Prašom. V.Andriukaitis - septintasis, o dabar tiktai vienas - už, vienas - prieš.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad mes taip entuziastingai balsuodami sujaukėm savo anksčiau priimtas nuostatas, kurias mes balsavom dėl savivaldybių, priimdami Savivaldos pagrindų įstatymą. Mes iš viso nušalinam apskritai savivaldybes nuo kokios nors įtakos. Man visiškai aišku, kad apie jokį kompromisą kalbėti čia nėra jokios prasmės. Nėra jo. Aš visiškai pritariu savo kolegai V.Andriukaičiui. Tai yra iš tikrųjų grįžimas prie policinės valstybės kūrimo. Ir tai bus įvardyta visur, kur tik įmanoma. Kito kelio nėra.
Antra. Aš norėčiau pasakyti, kad mūsų kolegos konservatoriai įgijo stiprų oponentą, nes pagal reformos konservatyvizmą Demokratinė darbo partija pažengė toli į priekį. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom dar sykį registruotis. Prašom registruotis!
105 Seimo nariai. Prašom pasiruošt balsuot. Kas už pakeistą Policijos įstatymo 12 straipsnį, tas balsuoja už. Kas mano, kad tie pakeitimai netinkami, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Prašom balsuot.
Už - 59, prieš - 36, 8 susilaikė. Straipsnis priimtas. Dėl vedimo tvarkos kolega A.Vaišnoras, o po to darysim pertrauką.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau pasakyti, kad balsų skaičiavimo komisija pataisytų mano prieš tai buvusį balsavimą, nes atitraukė mano dėmesį ir aš nuspaudžiau ne tą mygtuką. Aš balsavau už, bet reikia prieš. Aš nenoriu gyventi su klaida, aš noriu ją ištaisyti. Tačiau aš noriu pasakyti, kad jūs įvedat diktatūrą ne tik Seime, bet ir Lietuvoje, jūs pagalvokite apie tai, ką apie mus galvos visa Vakarų Europa. Vadinasi, sukoncentruota valdžia yra vienose rankose ir statoma policinė valstybė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega! Dar gerbiamasis A.Svetulevičius pasisakys, bet aš pasakysiu, kad visa Europa dvejus metus mato, kaip mes kartu su jumis dirbam demokratinės valstybės labui. Europa priėmė mus ir toliau laikys savo gretose. Prašom nesijaudinti.
Gerbiamieji kolegos, dabar pertrauka iki 11.00 val. Kviečiu Seimo narius į trečiąjį aukštą.
Pertrauka
PIRMININKAS. Tęsiam posėdį. Kol į tribūną ateis pranešėjas A.Svetulevičius, aš noriu pateikti vieną informaciją, kuri vis tiek susijusi su nagrinėjamuoju klausimu, bet netiesiogiai.
Gerbiamieji kolegos V.Petkevičius, A.Patackas, L.Milčius, V.Kanapeckas, G.Kirkilas, B.Jagminas, A.Greimas, V.Astrauskas ir V.Bogušis kviečiami pateikti automobilius techninei apžiūrai. Generolo akivaizdoje aš jums šitai sakau. (Balsai salėje) O jeigu ne, tai čia ne mano reikalas grasinti. Tegul generolas grasina.
Kolegos, prašom registruotis. 52 Seimo nariai. Reikia manyti, kad kol reikės balsuot, susirinks daugiau.
Gerbiamieji kolegos, mes priėmėm 12 straipsnį. Dabar 15 straipsnis, taip pat čia yra alternatyvos. Gerbiamasis Sakalai, gal jūs prieitumėt prie mikrofono (arba aš tuoj įjungsiu) ir pasiūlytumėte balsavimo tvarką. Ar vėl dėl kiekvienos dalies, ar galima kartu? Prašau. A.Sakalas socialdemokratų iniciatyvos vadas.
A.SAKALAS. Dėl trečiosios dalies, kadangi tai redakcinė pataisa, man atrodo, neesminė. Jeigu pranešėjas ją priima, tai gerai, jeigu nepriima, tai mes nereikalaujam balsuoti. Tačiau dėl ketvirtosios dalies, aš manyčiau, reikėtų balsuoti. Nes pagal pranešėjo koncepciją yra vienas komisaras, pagal mūsų koncepciją yra savivaldybių policijos komisaras ir yra komisaras, kuris tvarko kriminalinę paiešką ir visa kita. Pagal mūsų koncepciją nuovados viršininkus, taip kalbėkime, skiria tas komisaras, kuris tvarko, vadinkim, centralizuotos policijos komisaras, bet savivaldybių komisaro ir mero teikimu. Čia esminis skirtumas. Kadangi jūsų koncepcijoje iš viso vienas komisaras, tai, suprantama, jūs prieštaraujat. Mes siūlysime balsuoti dėl ketvirtosios dalies... Balsuoti dėl šeštosios...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sakalai, minutėlę, nepabėkit nuo mikrofono. Aš ir pranešėjo klausiu, ir jūsų. Juk čia trečioji dalis - kitas reikalas, kurio nėra Vyriausybės projekte. Dėl trečiosios dalies iš viso reikia balsuoti atskirai, jeigu jūs laikotės tos nuomonės, kad šito reikia.
A.SAKALAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Ketvirtoji dalis su alternatyvomis. Šeštoji dalis naujas dalykas. To nėra Vyriausybės variante. O po to Vyriausybės variante dar yra aštuntoji dalis.
Gerbiamasis pranešėjau, jūs minu-tę palaukit. Dabar tegul kolegos pasisakys. Vienas - už, vienas - prieš.
Gerbiamieji, dėl 16 straipsnio trečiosios dalies pagal socialdemokratų variantą. Prašom. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Aš galvojau, kad dabar turime kalbėti dėl trečiosios dalies. Iš tiesų, kaip sakė gerbiamasis A.Sakalas, nėra esmės. Mes parašėme, kad pirmiau valdyba, o paskui meras, jeigu valdyba nesudaroma. Jie įrašo merą ir valdybą, jeigu sudaroma. Taigi nesiginčysime. Turėtų kalbininkai išspręsti, kas turi būti parašytas pirmiau. Turbūt komisaras priims. Priimkit siūlymą, ir čia joks ginčo objektas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš tik pasitikslinau, kad mes kalbam apie 15 straipsnio trečiąją dalį.
A.SVETULEVIČIUS. Aš bijau, kad mes kažką supainiojom. Pas mus yra ketvirtoji dalis, o Socialdemokratų frakcijos trečioji parašyta. Galbūt pa-gal senąjį Policijos įstatymą kažkas yra supainiota. Dėl to mes kalbam apie skirtingus dalykus. Mūsų ketvirtoji, o jų - trečioji.
PIRMININKAS. Pagal įstatymą viena, dvi, trys... Ketvirtoji dalis. Aš turiu rankose įstatymą. Yra ketvirtoji dalis. Tai jeigu čia tas pats... (Balsai iš salės) Tada numeracija supainiota. Atsiprašau. Vadinasi, alternatyviai, jeigu jūs nepriimat jų pataisos.
A.SVETULEVIČIUS. Visiškai vienodi ir jų, ir mūsų.
PIRMININKAS. Vienodi? Tai nėra ko ginčytis. Sutariam tada dėl ketvirtosios dalies. Penktoji dalis. Gerbiamasis A.Sakalai. Dėl penktosios dalies. Kažkas jūsų mikrofonui. Prašom prie šoninio.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš šiek tiek kalbėjau dėl tos dalies. Jeigu laikysimės koncepcijos, kad yra du komisarai (vienas savivaldybių policijoje, kuris tvarko ir kurio skyrimas jau reglamentuotas, o kitas, kuris tvarko kriminalinę paiešką ir visa kita, kuris skiriamas be jokių pritarimų, tiesiog pačios ministerijos generalinio komisaro), tada reikėtų priimti mūsų pataisą. Tačiau, jeigu lieka tik vienas komisaras, tada šita pataisa, kurią mes siūlome, neturi prasmės. Bet mes siūlome, kad vis dėlto liktų du komisarai. Siūlome dėl tos pataisos balsuoti.
A.SVETULEVIČIUS. Ten ir yra du komisarai. Vienas rajono, kitas - savivaldybių komisaras. Du ir yra.
PIRMININKAS. Tai dėl ko tada ginčijamasi? Dar kartą kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SAKALAS. Pirmininke, ginčijamės dėl to, kad ...
PIRMININKAS. A.Sakalas.
A.SAKALAS. Skiriant dalyvauja ne tik savivaldybių policijos komisaras, bet ir meras. O siūlomame variante, kurį siūlo pranešėjas, mero nelieka, o tik savivaldybių policijos komisaras. Motyvas pono pranešėjo yra tas: kadangi savivaldybių policijos komisaras vis tiek skiriamas merui pateikus arba pritarus, antro pritarimo nereikėtų. Mūsų nuomone, tai nevisiškai tikslu. Reikėtų, kad žemesniosios pakopos pagrindinius policijos pareigūnus skirtų taip pat merui pritarus.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Pagaliau supratome, apie ką kalbama. Visa esmė ta, kad kiekvieną šitos nuovados komisarą (o jų savivaldybėje gali būti ir 10, ir 20) tampysime į savivaldybę ir tvirtinsime. Mes žinome, kaip atsitinka su tuo tvirtinimu. Valdyba sėdi - vienam nepatiks to žmogaus nosis, kitam - plaukai, trečiam - dar kažkas. Ir sakys, kad mes jo netvirtinam, jį anuliuojam, ir vežkit jūs kitą. Čia ir yra visa esmė, kadangi savivaldybės nuovadų bus gana daug. Ir aš manyčiau, mūsų alternatyva yra perspektyvi ir naudinga tuo, kad jeigu jau kartą savivaldybė paskyrė su savivaldybe suderintą savivaldybės komisarą, tai tegul jis teikia tas kandidatūras. Tegu jis pasirenka sau komandą, kuri dirbs. Nebūtina šitos superdemokratijos žaisti, kad kiekvieną iš jų vežtų tvirtinti, o paskui atleisdami vėl tą patį atliktų. Manau, reikia pritarti gerbiamojo V.Petkevičiaus ir mano alternatyvai, kuriai pritaria ir ministras, ir patvirtinti tą, kuris siūlomas pagrindiniame projekte.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis. Tada pranešėjas, ir apsispręsim. Prašau.
V.P.ANDRIUKAITIS. Na, vis dėlto aš manyčiau, kad 10 ar 15 nuovadų, bet visos priklauso nuo savivaldos dydžio. Tarkim, Raseinių savivaldybė ir Vilniaus savivaldybė. Du skirtingi dalykai. Gyventojų skaičius daug ką lemia. Kita vertus, manyčiau, kad šitoje situacijoje, kai yra toks didelis nepasitikėjimo kreditas, apskritai geriau būtų, jog dideliuose miestuose, kuriuose iš tikrųjų yra labai rimta nuovadų problema ir jų gali būti daugiau, ten turėtų būti ir mero atsakomybė. Taigi nėra didelės painiavos, nes mažose savivaldybėse, aišku, bus nedaug - 2 ar 3. Tai nebus problema. O didelėse tik didesnis pasitikėjimas, ir nieko daugiau. Tai nėra esminis klausimas. Dėl to galima būtų vienaip ar kitaip galvoti, bet mes turim teisę pasiūlyti tokią alternatyvą.
PIRMININKAS. Prašom, gerbiamasis pranešėjau.
A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, jūs matote ketvirtosios dalies išdėstymą tokį: savivaldybės policijos komisarą bendru miesto (rajono) policijos komisaro ir savivaldybės valdybos, jeigu ji sudaryta, mero teikimu, skiria ir atleidžia Policijos departamento generalinis komisaras. Jūs matote, kad be miesto valdybos arba be mero neįmanoma paskirti savivaldybių komisaro. Be jų sutikimo. Tik sutikus valdybai arba merui. Tai reiškia, kad savivaldybė visiškai kišasi į savivaldybių policiją. Todėl mes manom, kad penktąją dalį, kur parašyta ,,savivaldybių policijos nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro”... Vadinasi, tą komisarą, kurį paskyrė valdyba su meru... Tai yra jų žmogus ir jis nuovados vadą skirs tik suderinęs su savivaldybe. Taip ar ne? Kadangi jis vis tiek yra jų žmogus, todėl mes manom, kad nereikalinga ta ilga aiškinimosi procedūra, ir savivaldybės komisaras visiškai atsako skiriant nuovados vadovą, kadangi jis derins su savivaldybe.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Socialdemokratai, ar jūs sutinkate, ar vis dėlto reikalaujate alternatyviai balsuoti? (Balsai salėje) Balsuoti. Gerai.
Taigi, kolegos, prašom dar sykį registruotis. Dėmesio! Registracija! Kolegos ir kairieji, ir dešinieji, prašome registruotis!
98 Seimo nariai. Balsuosime dėl 15 straipsnio penktosios dalies - arba pa-gal Vyriausybės variantą, arba pagal kolegų socialdemokratų variantą. Už Vyriausybės variantą - už, už kolegų socialdemokratų variantą - prieš, alternatyviai. Prašom pasiruošti balsuoti. Pradedam.
Už Vyriausybės - 51, už kolegų socialdemokratų - 34. Pasirinktas Vyriausybės variantas.
Dabar dėl aštuntosios dalies arba šeštosios dalies. Čia, dovanokit, turbūt ta pati aštuntoji dalis, tiktai pavadinimas... Gerai. Tai, kolega Sakalai, prašom dar sykį. Ar V.Andriukaitis? Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, diskusija lyg ir įsirėmė į vieną žodį: ,,funkcija” ar ,,kompetencija”. Bet mūsų frakcijos giliu įsitikinimu, vis dėlto tai nėra tas pats. ,,Funkcija” - vadinasi, iš tikrųjų savivaldybė yra tik funkcijų vykdytoja. Tuo tarpu ,,kompetencija” yra visai kas kita, t.y. savivaldybės policijos problema yra savivaldos kompetencija. Dėl to mes norėtume pasakyti, kad savivaldoj, kadangi policininkas yra tarp žmonių ir žmonėms savivaldoj, tai vis dėlto yra savivaldybės ne funkcija, bet kompetencija. Tai dėl to, kadangi savivaldos demokratija vis dėlto reikalauja, jog tas principas ateitų iki pat apačių, mes manome, kad tai turėtų būti ,,deleguotoji savivaldybės kompetencija”.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas ar P.Papovas? Prašom.
A.SALAMAKINAS. Čia dėl to vieno žodžio mes ginčysimės - ar ,,funkcija”, ar ,,kompetencija”. Vis dėlto abu jie yra pusiau tarptautiniai žodžiai. Pagal Savivaldos įstatymą vis dėlto geriau tinka ,,funkcija”, todėl čia tokios didelės problemos ir nesudaro. Na, gal socialdemokratai nusileis, jei ,,funkciją” įrašom?
PIRMININKAS. Punkcija ar funkcija?
A.SALAMAKINAS. Funkcija.
PIRMININKAS. Prašau. Gerbiamieji socialdemokratai, ar reikalausite balsuoti?
NEPRISISTATĘS SEIMO NARYS. Jeigu galima pagal eilę man, tai aš noriu pasakyti, kad mes šitą žodį įrašėme iš Savivaldos įstatymo, kaip sako ponas A.Salamakinas.
PIRMININKAS. Tai gal nusileidžiate šį sykį? Ne? Reikalausite balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už 15 straipsnio aštuntąją dalį pagal Vyriausybės variantą arba už ,,funkciją”, tas balsuoja už. O kas už ,,kompetenciją”, tas balsuoja prieš. Prašom.
50 - už Vyriausybės, 29 - už kolegų socialdemokratų. Taigi abu punktai yra aptarti. Dabar reikėtų balsuoti dėl viso straipsnio, bet jeigu kolegos pageidauja pasisakyti dėl balsavimo motyvų, prašom.
Dėl viso 15 straipsnio. Prašom. V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, kadangi visas įstatymas, visos pataisos... A, čia dar dėl šito straipsnio?
PIRMININKAS. Dėl straipsnio. O dėl įstatymo - po to, jeigu kas norės, atskirai.
V.P.ANDRIUKAITIS. Na, mūsų pataisos nepriimtos, tai, aišku, mes į tai žiūrime rezervuotai. Taigi daugiau ką nors motyvuoti neišeina. O dėl viso įstatymo bus kas kita. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Siūlau pritarti Vyriausybei ir balsuoti, nutraukti diskusijas, nes nebėr diskusijų objekto.
PIRMININKAS. Jau ir baigėsi, gerbiamasis Kolosauskai, diskusijos. Pagal Statutą 1 - už, 1 - prieš. Prašom pasiruošti balsuoti. O gal galime be balsavimo, bendru sutarimu, ar reikalaujate balsuoti? Balsuoti? Prašom.
Kolegos, dėmesio! Kas už pataisytą 15 straipsnį, tas balsuoja už. Kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Už - 46, prieš - 24, susilaikė 6. Straipsnis priimtas.
Dabar prašome pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos policijos įstatymo straipsnių pakeitimo”. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo atveju aš siūlau dar kartą pagalvoti ir grįžti prie socialdemokratų pasiūlyto varianto. Čia buvo pasakytas argumentas, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Anaiptol. Seimas gali ir privalo leisti įstatymus. Mes ir šiandien tai darom - leidžiam įstatymą. Tai čia nėra jokio pažeidimo. Atvirkščiai - Vyriausybei nenumatyta šita funkcija. Toliau aš noriu atkreipti dėmesį, kad socialdemokratų išdėstyti principai visiškai atitinka Savivaldos įstatymą, ko nepasakysi apie Vyriausybės poziciją.
Dar vieną argumentą norėčiau pasakyti, kad šioje ministerijoje žodžio ,,sekretoriai” iš viso nereikėtų vartoti. Policija yra sukurta ne sekretoriavimui. Ir šiuo atveju socialdemokratų vartojamas terminas ,,policijos departamento generalinis komisaras” yra daug tikslesnis ir jis turėtų būti įstatyme. Čia yra esminis dalykas. Lygiai tas pats principas ir dėl generalinio prokuroro skyrimo. Vis norima išbraukti ,,visuomenės kontrolės svarbiausiems valstybės postams”. Aš manau, kad čia yra tokios pat svarbos klausimas.
Siūlau nepritarti šitam įstatymo projektui, o nepritarus po to padaryti pakeitimą taip, kaip siūlė socialdemokratai.
PIRMININKAS. Kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš esmės, aišku, labiausiai tektų diskutuoti dėl 12 straipsnio. Apskritai reikia atsakyti sau į klausimą, ar ta tradicija, kai vidaus reikalų ministras yra kadrinis policijos pareigūnas, yra gera ir teisinga. Mūsų giliu įsitikinimu, vidaus reikalų ministras turėtų būti politikas, turėtų būti civilis žmogus. Kita vertus, ministerijos sekretoriai yra jo politinė komanda, jo komanda kompetentinga, kuri galėtų padėti. Tuo tarpu policijos generalinis komisaras yra jėgos, ginklo žmogus, jis negali būti ministerijos sekretoriumi. Tai pirmiausia.
Antras dalykas. Šios pareigos turėtų būti iš tikrųjų, kadangi policija yra visuomenės vieša institucija, ji turi būti viešai matoma. Tai šis postas iš tikrųjų turėtų būti aptariamas Seime. Kadangi mes esame tautos atstovai, tai turime teisę matyti, kokia yra jėgos struktūroms vadovaujanti asmenybė, kas tai yra, ir už tai atsakyti per viešąją kontrolę. Tai yra principinis klausimas, dėl kurio reikėtų diskutuoti ir apie kurį reikėtų iš esmės kalbėti. Manome, kad ėjimas būtent ta kryptimi, kai kadrinis pareigūnas vadovauja ministerijai, kai kadrinis pareigūnas savo nuožiūra ,,styguoja” ir ministerijų sekretorius, ir generalinį policijos komisarą, ši militarinė sistema neatitinka, mūsų galva, demokratijos reikalavimų ir valdymo principų. Nes vidaus reikalų ministras kaip politikas yra kabineto narys ir t.t. Todėl mes manome, kad šis klausimas yra per daug rimtas ir Socialdemokratų frakcijos vardu prašome vardinio balsavimo dėl viso įstatymo. (Balsas iš salės)
PIRMININKAS. Taip, taip, 15 straipsnis priimtas. Mes dabar kalbame apie visą įstatymą. Kolega P.Papovas.
P.PAPOVAS. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusija vyksta dėl 12 straipsnio. Dėl viso įstatymo, tačiau iš esmės dėl 12 straipsnio. Jeigu kalbėtume taip, kaip kalba socialdemokratai, tai reikė-tų iš viso peržiūrėti vidaus reikalų sistemą, atskirti Vidaus reikalų ministeriją ir Policijos ministeriją, tuomet spręsti tuos reikalus. Bet dabar keičiant 12 straipsnį to padaryti neįmanoma, todėl šiomis sąlygomis yra priimtas visiškai geras 12 straipsnis, kadangi miesto arba rajono policija įeina į Respublikos policijos sudėtį. Šiandieną būtų galima ginčytis tik dėl 15 straipsnio, dėl savivaldybių policijos - dėl komisaro skyrimo ir nuovadų komisarų skyrimo. Aš manau, kad socialdemokratai taip pat nebuvo pateikę reikiamos nuostatos dėl šių pareigūnų skyrimo. Būtų galima, man atrodo, kalbėti apie nuovados viršininko skyrimą, kurį skirtų tiesiogiai savivaldybės policijos komisaras, bet tokio pasiūlymo nebuvo. Todėl aš siūlau pritarti įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš neabejoju, kad šitos pataisos iš tiesų pagerins policijos darbą, ir ne tik policijos, bet ir pačios savivaldos. Mane taip pat stebina kai kurie socialdemokratų siūlymai, kad reikia skirti nuovados komisarą. Tada galima kalbėti, kodėl, pavyzdžiui, neskiria savivaldybės valdyba ar meras mokyklos mokytojų. Galima kalbėti, kodėl neskiria gydytojų. Tada jie neturės ko veikti, o iš tiesų tik užsiims skirstymu. Galų gale padarę šitas pataisas mes tarsi akcentuojam, kas vis dėlto turi būti atsakingas už policijos darbą. Šiuo metu komisarai tarnauja keliems dievams, o atsakomybė vis dėlto tenka vidaus reikalų ministrui ir ministerijai. Galų gale ar jums teko skaityti spaudoje ar per radiją girdėti, kad nors vienas savivaldybės vadovas būtų kritikuojamas už blogą policijos darbą jo savivaldybėje? Mes šito negirdėjome. Kritikuojama tiktai ta struktūra. Tai jeigu padarome tas pataisas, kas gauna kritikos, daugiausia baramas už tai, tegul tas ir atsako. Čia jokių pažeidimų iš tiesų nėra. Todėl aš siūlau pritarti šitoms pataisoms ir neabejoju, kad mes turėsime daug geresnį rezultatą priėmę šitas pataisas.
PIRMININKAS. Kolega N.Medvedevas. Prašom.
N.MEDVEDEVAS. Socialdemokratai tikrai įsitikinę, kad dabar mes neturime aiškios valstybės sąrangos ir reikia imtis kažkokių priemonių. Mes manėme, kad mūsų pasiūlymai bus mažiausiai nuostolingi Lietuvai demokratijos vystymosi prasme. Mūsų pataisymai atitiko visų pasaulio valstybių, kur valdo socialdemokratai, nuostatas. O dabar LDDP dauguma, priimdama šitą įstatymą, faktiškai ištrina antrąją ,,D” iš savo partijos pavadinimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš manau, kad mes laužom ietis ir visai be reikalo. Šiuo metu veikiančioje Konstitucijoje, priimtoje taip pat ir socialdemokratų, nėra numatyta šita procedūra, kurią jie dabar gina. Aš manau, kad iš šios situacijos mes galime labai garbingai išeiti, pakeisdami Konstitucijos atitinkamus straipsnius. Taigi socialdemokratams niekas nedraudžia pateikti Konstitucijos pataisų, ir po to generalinio komisaro skyrimas bus konstituciškai išspręstas. Visos kitos žemesnės grandys taip pat išsispręs savaime. Todėl aš ir raginčiau socialdemokratus pateikti Konstitucijos pataisas ir po to atitinkamai bus sutvarkytas šitas įstatymas. Aš pasisakau už jo greitesnį priėmimą.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau štai ką pasakyti. Savivaldos pagrindų įstatymas fiksuoja dideles funkcijas ir kompetenciją merams. Merus mes drąsiai galime pavadinti - tai bus 56 supermenai. Bet tiems supermenams aš iš tiesų šiuo atveju visiškai nepavydžiu. Jeigu jie gali įtakoti, tarkim, seniūnijos veiklą, na, ir spręsti gyventojų problemą, tai šiuo atveju per savivaldybių policijos struktūrą valdyba, meras visiškai negali nieko įtakoti. Ir tie nabagai supermenai gaus tik atsakomybės ir priekaištų nuo vietinių gyventojų, miestelėnų, tačiau užtikrinti, užgarantuoti ar kurti kokių nors viešosios tvarkos programų jie negalės, nes jie yra visiškai nušalinami. Man visą laiką kyla klausimas: ar tai simptomas, ar tai dėsnis, kad visur mes grįžtam prie tokio centralizmo? Visur aš matau totalitarizmo apraiškų. Negi mums jau nusibodo ta demokratija? Ar čia neinama prie to ir nebus įteisinamas tam tikras įstatymas dėl nepaprastosios padėties? Todėl dėl šio įstatymo aš tikrai balsuoju tik prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega N.Germanas.
A.GRICIUS. Vietoj N.Germano - A.Gricius, jeigu galima?
PIRMININKAS. Prašom. Kolega A.Gricius.
A.GRICIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti dėmesį į du momentus. Kai socialdemokratai sako, kad vietinės valdžios organai turi didesnę teisę tvarkant teisėsaugos klausimus, policijos klausimus, tai dažniausiai turimos omeny tokios valstybės kaip Vokietijos Federacinė Respublika, Jungtinės Amerikos Valstijos, kur kiekviena žemė Vokietijoje arba valstija Amerikoje yra penkis arba dešimt kartų didesnė už Lietuvos valstybę. Mes esame maža valstybė. Man atrodo, toks visiškas išskirstymas esant dabartinei kriminogeninei situacijai, kai mes tikrai turime kovoti su nusikalstamumu... Aš sutinku, kad ateityje, kai Lietuvoje pasikeis situacija, galbūt nebus reikalingas toks policijos veiksmų koordinavimas, galbūt mes galėsime grįžti prie to. Bet šiandien siūlyti išskirstyti jėgas ir duoti autonomiją, veikimo laisvę, kai mes žinome daug pavyzdžių, kaip rašo spauda, kad daugeliu atvejų policija elgiasi gana savarankiškai ir ne pačiu protingiausiu būdu, aš manyčiau, yra visiškai nepriimtina. Mes turime atsižvelgti į savo valstybės situaciją, pažiūrėti, kokio dydžio valstybė esame, ir priimti optimalų, racionalų sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasisakė 4 - už, 4 - prieš. Prašom dar sykį registruotis ir balsuosim. (Triukšmas salėje) Tai reikia tam ir registruotis, kadangi trečdalis turi pritarti. Prašom registruotis.
102 Seimo nariai. Vadinasi, už turi balsuoti 34, trečdalis. (Balsas iš salės) Na, tai iš trijų padalykit. Na, mane mokykloje tai taip mokė. Gerbiamieji kolegos, kas remiate...
Dar kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Tai mes lyg ir kalbėjome, kad į tą įstatymą įeis ir 1025. Jeigu mes jau pradedame balsuoti vardiniu balsavimu, tai kaip tada bus su jo antrąja dalimi?
PIRMININKAS. Tai, gerbiamieji kolegos, aš sakiau, lyg ir visi mane palaikė, kad priimam kiekvieną įstatymą atskirai, o paskui jau priimtus sujungiam ir tokį pateikiam pasirašyti Prezidentui. Bet jeigu jūs manote, kad mes galime dabar priimti tą 49 straipsnį ir po to dėl abiejų balsuoti kaip dėl vieno - prašau. Bet aš supratau, kad vis dėlto tai skirtingi dalykai, ir todėl buvo pasiūlyta balsuoti atskirai. (Triukšmas salėje) Bet žinoma, jeigu atskiras balsavimas yra tiktai laiko tempimo forma, tai, be abejo, tada ne visai gražu. Bet pasiūlyta, prašom pasiruošti balsuoti.
Kas pasisako už įstatymo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos policijos įstatymo straipsnių pakeitimo” projekto priėmimą vardiniu balsavimu, tas paspaudžia mygtuką ,,už”. Reikalingi 34 balsai.
36 balsai. Bus vardinis balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, prašom paruošti korteles. Prašom dalyti korteles. Balsuosime dėl įstatymo ,,Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos policijos įstatymo straipsnių pakeitimo”. Prašom dalyti korteles. Kuris nors kitas balsų skaičiavimo grupės narys taip pat turi nešioti žiniaraštį, kuriame Seimo nariai turi būti pasirašę, kad gavo balsavimo biuletenį.
Gerbiamieji kolegos, pildome taip: ,,Dėl Policijos įstatymo pakeitimo”. Kad būtų trumpiau. Įstatymas ,,Dėl Policijos įstatymo pakeitimo”. 49 straipsnis šiek tiek vėliau. Sutarėme, kad tai atskiras dalykas. Gerbiamasis Baskai, kuris esate Socialdemokratų partijos narys, jūsų vadovai pasiūlė balsuoti atskirai ir aš pateikiau Seimui. Seimas pritarė. Bet jeigu jūs persigalvojote, tai man būtų labai malonu, žinoma. Gerbiamieji kolegos, prašom rašyti ,,Dėl Policijos įstatymo pakeitimo”. (Pauzė)
Gerbiamieji kolegos, ar visi užpildėte korteles? Tai prašom greičiau pildyti, pateikti balsų skaičiavimo grupei. Taip pat prašome pasirašyti atitinkamame žiniaraštyje. Jeigu jau kortelės užpildytos, mes galime nagrinėti kitą klausimą. (Pauzė)
Atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, ar visi užpildėte korteles? Ačiū. Tai aš manau, kad mes dabar galime nagrinėti kitą klausimą, o jūs tyliai pasirašinėsite žiniaraštyje, kurie dar nepasirašėte, kad gavote atitinkamą biuletenį.
Dabar mes turėtume priimti įstatymą ,,Dėl atsiskaitymų tvarkos”. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį R.Šarkiną. Po to lydintįjį įstatymą, t.y. ,,Dėl Policijos įstatymo 49 straipsnio”. Ar 49?
Gerbiamieji kolegos, tada dar kartą noriu pasitikslinti. Ar vis dėlto pirma metodika, o po to 49 straipsnis, ar pirma 49 straipsnis, po to metodika? 49. Prašau. Tai tada būkite malonus, jūs referuokite ir jeigu reikės, gerbiamasis A.Svetulevičius padės gerbiamajam R.Šarkinui.
R.ŠARKINAS. Mūsų pateikto pasiūlymo esmė buvo ta, kad savivaldybių policijos finansavimas pereina iš savivaldybių biudžeto į valstybės biudžetą. Taip ir buvo suformuluotas 49 straipsnio pirmasis sakinys. Tačiau dabar yra gautas Seimo nario pono J.Listavičiaus pasiūlymas išbraukti šio įstatymo antrąją dalį. Tai yra, didinti policijos darbuotojų skaičių, plėsti padalinių techninę bazę, darbuotojams materialiai skatinti, jų buities sąlygoms gerinti taip pat naudojamos lėšos, gautos iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų pagal sutartis už policijos suteiktas paslaugas ir iš baudų. Manome, kad tai atimtų iš policijos teisę gauti bet kokią labdarą, taip pat teikti paslaugas pagal sutartis, t.y. apsaugos policiją. Ir todėl manome, kad nereikėtų pritarti tam pasiūlymui. O dėl to, kad būtų perkelta iš savivaldybių į valstybės biudžetą, lyg ir nebuvo prieštaravimų.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis Listavičiau, būkite malonus motyvuoti savo siūlymą. Kolega J.Listavičius.
Mes dabar... Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Mes pirma turime susitarti, ar iš siūlomo įstatymo, t.y. 49 straipsnio naujos redakcijos, išbraukiame antrąją dalį, kaip siūlo kolega J.Listavičius, ar ne? Kalba pasiūlymo autorius, Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau trupučiuką dėmesio. Šiuo atveju sprendžiamas rimtas klausimas. Siūlymas įstatymo projekte policijai formuoti savo pajamas, t.y. save finansuoti, valstybės aspektu yra nepriimtinas. Jei nevykdomas valstybės biudžeto pajamų formavimas, negalima leisti, kad skęstančiųjų gelbėjimas liktų pačių skęstančiųjų reikalas. Tokiais veiksmais bus žlugdoma valstybės biudžeto formavimo ir biudžetinio finansavimo tvarka. Gali atsirasti piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi siekiant gerų tikslų. Ar tai normalu, kai įstatymo projekte teigiama: policijos darbuotojų skaičiui didinti, darbuotojams materialiai skatinti? Čia jau minėtas tęsinys. Policija pati kaupia lėšas. Kam tada valstybės biudžeto, socialinių klausimų sprendimo įstatymai? Tai viena medalio pusė.
Policija, Valstybės kontrolės departamentas ir kitos tarnybos save finansuos sėkmingai kad ir valstybės biudžeto sąskaita, o kaip tada elgtis mokytojams, vaistininkams, bibliotekininkams ir kitų žinybų darbuotojams? Be to, jiems planuotos biudžeto pajamos pateks kitų ,,savifinansavimui”.
Taigi įstatymo projekto 49 straipsnio antroji pastraipa, manau, negali būti priimta. Siūlau ją išbraukti, neardyti valstybės biudžeto formavimo ir biudžetinio finansavimo principų. Valstybinius klausimus turi spręsti tik valstybė.
Čia buvo pasakyta, kad ir labdara tada negalės patekti policijai. Ką bendra turi labdara ir biudžetinis savęs finansavimas? Tai tuos klausimus, man atrodo, reikėtų skirti ir neieškoti kokios nors priedangos būtent savo finansavimui. Tai, sakau, ar bus normalu? Mes palyginkime kai kurias tarnybas. Valstybės kontrolės įstatyme taip pat nurodyta, kad gali save finansuoti. Tai kam tada dirbti? Gal reikės tiktai ieškoti uždarbio. Kaip tada bus biudžetas kaip vienalytis, ištisas finansavimo šaltinis?
Mes kertame šaką, ant kurios patys sėdime. Todėl Seimui iš tikrųjų reikėtų rimtai pagalvoti ir šią pastraipą besąlygiškai išbraukti. Ačiū. Aš tiek norėjau.
PIRMININKAS. Prašau. Kolega V.Petkevičius. Po to ar abu pranešėjai, ar vienas iš pranešėjų?
V.PETKEVIČIUS. Man atrodo...
R.ŠARKINAS. Tik patikslinti noriu...
PIRMININKAS. Minutę, gerbiamasis Šarkinai, palaukite. Pirma kolega V.Petkevičius. Po to jūs abu. Prašau.
V.PETKEVIČIUS. Man atrodo, kad gerbiamojo kolegos...
PIRMININKAS. Į mikrofoną, gerbiamasis Petkevičiau!
V.PETKEVIČIUS. Aš ir kalbu į mikrofoną. J.Listavičiaus pasiūlymas yra nepriimtinas todėl, kad mes negalime, sakykim, policijai nustatyti amžiams tokį skaičių. Jeigu jie turi pinigų, turi pareigybių, turi problemų, jie gali didinti, gali mažinti. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu mes kalbame apie municipalinę, arba savivaldybių, policiją, jeigu ji turi kitą finansavimą, jeigu savivaldybė turi lėšų, taip pat būtų klaidinga nubraukti. Dabar mes kalbame apie demokratėjimą ir staiga vėl viską panaikiname, kas buvo gera, savivaldybių policijai. Manau, kad tai nepriimtina, ir reikia balsuojant apsispręsti.
PIRMININKAS. Prašau. Dabar vienas arba abu pranešėjai. Gerbiamasis A.Svetulevičius. Prašom.
A.SVETULEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos...
PIRMININKAS. Kolegos, dėmesio!
A.SVETULEVIČIUS. Čia yra visiškai ne naujiena, ką sakė ponas Seimo narys J.Listavičius. Tai yra sename Policijos įstatyme ir dabar iškilo tiktai tas svarstymas trečiąjį kartą, pono pasiūlymas. Bet noriu tiktai pasakyti vieną dalyką. Tada išvis užkertamas kelias nors šiek tiek policijai pagerinti savo techninį aprūpinimą. Pirma. Netgi ponas J.Listavičius siūlo visiškai panaikinti vieną policijos rūšį, t.y. apsaugos policiją, kuri šimtu procentų dirba pagal sutartį. Vadinasi, vėl bus mažinama ir piliečių, ir įstaigų apsauga.
Antra. Baudas surenka pati policija ir pagal patvirtintą sąmatą 40% atitenka policijai, 60% - į biudžetą. O kodėl, pavyzdžiui, piliečiai, kur policija padaro gerą darbą, nori atsilyginti ne konkrečiai policijos pareigūnui, kuris tai padarė, bet visai sistemai? Ir jis atiduoda tą savo, pavyzdžiui, labdarą ar kokį nors kompiuterį sistemai, ir skirsto ne tas pareigūnas, kuris, pavyzdžiui... o jo viršininkai. Ir aš nematau, kad čia būtų... O dabar žinant šią padėtį, kada policijos pareigūnai net atlyginimų negauna laiku, tada išvis blogai.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar kolega V.Andriukaitis.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto kyla didelių abejonių dėl teikiamo pasiūlymo, kad būtų finansuojama tik iš respublikinio biudžeto. Tada kyla logiškas klausimas, ar savivaldybės, turėdamos pinigų, galės iš savo savivaldybių biudžeto finansuoti savivaldybių policiją? Nes jeigu mes griežtai užrašysime, susidarys kolizija. Tai tada jūs kaip tik neteksite dalies pajamų, nes gali būti turtingesnė savivaldybė, kuri norės pervesti savo biudžeto pinigus policijos reikmėms. Kaip išvengti šitos kolizijos?
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar gerbiamasis R.Šarkinas, ir apsispręsime balsuodami. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš dar norėčiau...
PIRMININKAS. Čia ir yra pasisakymai dėl motyvų. O dėl viso įstatymo bus pasisakyta. Keturi - už, keturi - prieš.
R.ŠARKINAS. Aš noriu...
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamasis R.Šarkinas.
R.ŠARKINAS. Aš noriu pasakyti, kad tas pakeitimas ir buvo padarytas savivaldybių prašymu. O ta norma, kuri yra, jeigu nebus išbraukta... (Salėje šurmulys) Taip.
PIRMININKAS. Taigi, Audriau....
R.ŠARKINAS. Ne, ne.
PIRMININKAS. Kadaise balsavome už šitą.Yra šitai įstatymų knygoje.
R.ŠARKINAS. Aš tik dar noriu... Jeigu lieka taip, kaip yra suformuluota dabar, tai savivaldybės galės remti. Jeigu bus priimtas pono J.Listavičiaus pasiūlymas, tada bus (...). Juk dabar lieka, kad policijos įranga ir t.t. gali ... kitų rūšių įmonių, organizacijų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu kolega J.Listavičius neatsiima savo siūlymo, tai tada aš prašysiu visus pasiruošti balsuoti. Prašom registruotis.
J.LISTAVIČIUS. Aš dar norėjau papildyti.
PIRMININKAS. Prašau. Kol registruojamės. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Čia buvo iškilusios dvejonės ir kartu paminėtas savivaldybės biudžetas. Tai kam jis buvo minėtas? Mes turime ne tik valstybės biudžetą, bet ir savivaldybės biudžetą. Jeigu mes atsisakysime iš valstybės arba iš nacionalinių pajamų skirti savivaldybės biudžetui ir paliksime savivaldybes jų pačių gelbėjimuisi, tai bus kitas klausimas. Bet vis dėlto, kada yra sudaromas valstybės ir savivaldybės biudžetas, tai nacionalinės pajamos yra skirstomos atsižvelgiant į poreikius. Tai šitai reikėtų suprasti. Tai kam tada iš nacionalinių pajamų skirstoma į valstybės ir savivaldybių biudžetą ir paliekama skylė? Kad jūs gerai gyvenate, tai jūs galite dar gyventi? Tai aš keliu visiškai pagrįstai klausimą. Tai tada pagalvokime, kaip gyvens mokytojai, kaip gyvens bibliotekininkai, vaistininkai ir kiti? Tada paieškokime jiems kelių ir sudarykime lygias sąlygas. Tai argi čia lygios sąlygos? Ačiū. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia labai atsiprašau. Tikrai šiandien visos pusės, taip pat ir centras, triukšmingai nusiteikę. Neįmanoma klausyti vieniems kitų. Jeigu bent vienų kurių neklausytume, tai aš dar suprasčiau, bet dabar visi visų nesiklauso. (Salėje šurmulys)
Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų bus kalbama dėl viso. Dabar jau pasisakyta pakankamai. Pasiūlymo autorius pasisakė. Vienas - už, vienas - prieš. Todėl prašom pasiruošti balsuoti. Kadangi gerbiamasis J.Listavičius neatsiima savo siūlymo išbraukti 49 straipsnio antrąją dalį, mes turėsime balsuoti. Tiktai aš klausiu gerbiamojo R.Šarkino, ar jis nori ką pasakyti, ar jau balsuojame?
R.ŠARKINAS. Ne.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Registracija.
91 Seimo narys.
Dabar balsavimas bus atvirkštinis. Kas už išbraukimą, arba už kolegos J.Listavičiaus siūlymą, tas už, kas mano, kaip kad kalbėjo pranešėjai ir kai kurie Seimo nariai, kad reikia palikti taip, kaip yra, balsuoja prieš arba susilaiko. Kas už kolegos J.Listavičiaus pasiūlymą, tas balsuoja už. Prašom.
31 palaiko siūlymą, 38 - prieš, 12 susilaikė. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar prašom pasisakyti dėl viso įstatymo, dėl balsavimo motyvų. Keturi - už, keturi - prieš. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šitas įstatymo pakeitimas neatlaiko jokios kritikos. Paminėsiu tik du dalykus. Pirma. Įsivaizduokite, kad lygiai tuos pačius punktus, kurie yra antrojoje dalyje ir kurią siūlo išbraukti gerbiamasis J.Listavičius, įsirašytų kaip finansavimo šaltinius medikai, pedagogai, kiti darbuotojai, kurie finansuojami iš biudžeto, ir pradėtų imti pinigus iš piliečių, įmonių, organizacijų, taip pat už baudas ir t.t. Kas iš to išeitų? Tai kodėl policijai reikia daryti išimtį?
Antra. Tai sukels neigiamus reiškinius. Pailiustruosiu tik kelių policijos pavyzdžiu. Policija gali net išsigimti, jeigu mes priimsime tokias pataisas. Jau dabar autoinspektoriai vietoje to, kad dirbtų, pasistato kokį nors ženklą arba, pavyzdžiui, praėjus mėnesiui po kelio remonto palieka greičio apribojimą, pasislepia už krūmų ir uždarbiauja tokiu būdu. Vietoje to, kad iš tiesų organizuotų eismą, kad žiūrėtų, kur pastatyti tikrus ženklus, kad gaudytų tuos žmones, kurie grobia automobilius ir t.t., kad iš tiesų rūpintųsi eismo saugumu. Todėl jeigu mes tai dar įteisinsim ir visos policijos mastu, aš matau tik neigiamas pasekmes.
Kategoriškai siūlau ir prašau Seimo narius nepritart šitam pakeitimui ir grįžt prie tos pataisos, kuri nesurinko poros balsų. Prie gerbiamojo J.Listavičiaus pataisos.
PIRMININKAS. V.Andriukaitis. Prašom.
V.P.ANDRIUKAITIS. Gerbiamieji kolegos, aišku, taip, kaip yra suformuluota senajame įstatyme, tuos išvardytus senuosius 1, 2 ir 3 punktus, žinoma, reikėtų daug griežčiau reglamentuoti. Mes daug kartų kalbėjome, kad policija galėtų ir privalėtų gaudyti nusikaltėlius ir dalį lėšų perimti iš jų, t.y. iš baudų ir iš kitų šaltinių. Taigi išbraukus taip, kaip siūlo J.Listavičius, kyla abejonių. Žinoma, yra pavojus dėl tam tikros legalios korupcijos. Kada, tarkime, policijai kažkokia mafija pagal sutartį sumoka pinigus ir policija jai teikia paslaugas. Šita 2 punkto formuluotė tokį dalyką leidžia. Aišku, reikėtų redaguoti, ji nėra tiksli. Bet tai, kad iš baudų ir kitų šaltinių ir iš to turto, kurį konfiskuoja iš nusikaltėlių, galėtų gauti papildomų įplaukų policijos materialinė bazė, nėra abejonės. Ta problema yra visai akivaizdi.
Kita problema. Vyriausybės atstovai dabar siūlo, kad būtų tik iš respublikinio biudžeto, o po to jie sako, kad jie tada sumažins savivaldybių normatyvus ir pan. Bet čia yra visiškai aiški papildomų šaltinių problema. Jeigu savivaldybė turi pinigų ir nori pervesti, juk ji nėra nei įmonė, nei įstaiga, nei organizacija. Ji niekaip kitaip negalės. O dar forminti kokias nors sutartis su policija iš viso yra nonsensas. Todėl būtų geriau vietoje 2 punkto parašyti ,,iš savivaldybių biudžeto”, ,,gautos lėšos iš savivaldybių biudžeto”. Tada neužkirstume kelio papildomai savivaldybėms finansuot policiją, jeigu to reikia. Nepriklausomai nuo to, ką policija gautų iš respublikinio biudžeto. Mūsų įsitikinimu, tokia pataisa būtų adekvatesnė.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šiandieną vyksta labai keista procedūra. Aš niekaip negalėčiau suprasti, kodėl taip vadinama, pabrėžiu, taip vadinama savivaldybių policija negali...
PIRMININKAS. Vadinamoji, kolega.
V.BOGUŠIS. Vadinama.
PIRMININKAS. Vadinamoji!
V.BOGUŠIS. Gerai, sutinku. Pasitaisau, vadinamoji. Kodėl jai negali turėti įtakos savivaldos biudžetas?
Dabar aš norėčiau paklausti pono R.Šarkino. Prelegentas teigė, kad savivaldybės pareigūnai nenori, jog būtų finansuojama iš savivaldos biudžeto. Aš norėčiau žinoti konkrečiai. Ar savivaldybių sąjunga pateikė kokį nors dokumentą, kokį nors priimtą protokolą, ar tai atskiro žmogaus, tarkim, nuomonė? Gal kokios Perlojos viršaičio ar Bezdonių viršininkėlio? Remiantis tuo, negalima taip pasakyti, kad savivaldybės pareigūnai nenori, atsisako. Tą reikia argumentuoti, reikia pridėti kokį nors lydraštį prie to. Ačiū. Man neaišku, kaip reikia balsuot.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Boguši, šitoje stadijoje neatsakoma į klausimus. Jūs galite išsiaiškinti individualiai.
Kolega A.Salamakinas. Prašom. Štai generolas jums paaiškins.
A.SALAMAKINAS. Aš galvoju, kad šitos pataisos, taip pat kaip ir prieš tai svarstyti Policijos įstatymo pakeitimai, kyla iš paties gyvenimo. Nes nėra normalu, kada kaimyniniame rajone policininkams, atliekantiems tą patį darbą, mokama mažiau, o kitame rajone daugiau. Iš tiesų šitas policijos suskaldymas pagal rajonus, nors jie atlieka tą patį darbą, nėra normalus. Pažiūrėkim į mokytojus. Jie gauna vienodą atlyginimą, nesvarbu, kokioje savivaldybėje dirbtų. Aš galvočiau, kad policininkai taip pat turi gauti bent jau panašų atlyginimą. Todėl aš pritariu šitoms pataisoms ir siūlau balsuoti už jas.
PIRMININKAS. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų šitas įstatymas turi tam tikrų neapibrėžtumų. Norėčiau paklausti, ką reiškia įstatyme ,,kitų šaltinių”? Ką čia norima ,,pakišti” po tais kitais šaltiniais? Manau, kad įstatyme neturėtų būti panašių frazių, kurios sukeltų įvairių svarstymų.
Antras momentas. Man regis, kad pagal šį įstatymą tos policijos struktūros, kurios kovoja su organizuotu nusikalstamumu, matyt, turėtų teisę gauti dalį pajamų, gautų už teismų konfiskuotą ir parduotą turtą. Deja, šiame įstatyme to nėra numatyta. Todėl aš manyčiau, kad įstatymas, kuris yra pasiūlytas, nėra išbaigtas, sakyčiau, yra tiktai pataisa, atsižvelgiant į mūsų jau priimtą arba galbūt prieš tai priimtą įstatymą. Jis galėjo būti daug geresnis, todėl aš negaliu balsuoti už šį įstatymą ir balsuojant, deja, turėsiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Man Vyriausybės nuostata visiškai tinka ir štai kodėl. Todėl, kad senajame įstatyme taip pat buvo numatyta ir yra vykdoma, ir savivaldybė kaip įstaiga laisvai gali pervesti tas lėšas, kurias gauna kaip labdarą ar kitokiu būdu policijai remti. Čia niekas niekam absoliučiai netrukdo. Čia jokių problemų aš nematau. Siūlau balsuot už tai, kaip teikia Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, klausantis diskusijų man susidaro įspūdis, kad Lietuvoje iš tikrųjų yra vien materialistai ir nėra nė vieno idealisto. Kodėl? Visus nori priversti dirbti tik už pinigus. Ir policijai dar papildomai leisti uždarbiauti, kada apskritai normaliose valstybėse yra dar pareiga, atsakomybė ir tam tikra drausmė. Todėl būkime logiški. Jeigu mes pasisakėm, praktiškai teisingai pasisakėm, kad šiame pereinamajame netvarkos etape policija būtų valdoma gana centralizuotai, tai iš tikrųjų pakankamai centralizuotai turi būti ir finansuojama. Ir policijai dar leisti papildomai uždarbiauti iš įvairių struktūrų, vadinasi, leisti jiems ir toliau remti pinigingas struktūras. Todėl aš pasisakau už tai, kad būtų pritarta J.Listavičiaus projektui, kadangi jis pasisako priešingai. Rėmė decentralizuotą policijos sistemą, dabar pasisako už centralizmą, bet jis pasisako už gerą sistemą ir aš siūlau balsuoti prieš tai, kad policija, pasislėpusi už krūmų (kaip ir mane neseniai nubaudė už diržo neprisisegimą), papildomai uždarbiautų, o iš tikrųjų nevykdytų savo pagrindinių funkcijų: t.y. kovotų su iš tiesų dideliais nusikaltimais. Todėl vis dėlto prašau neremti tos nuostatos, kad būtų galima jiems dar papildomai uždarbiauti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, aš tik noriu pasakyti, kad ne dėl idealizmo, kuris jums netyčia dabar išlindo, bet dėl to, kad dėl J.Listavičiaus pataisos mes balsavom. Mes balsuosime už visą 49 straipsnį, arba už jį nebalsuosim. Ta procedūra jau buvo.
Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Iš esmės aš taip pat pasisakau, nes mes jau priėmėm centralizuotą modelį, ir pats finansavimas irgi turėtų būti pagal šitą modelį. Tai yra finansuoja arba valstybė, arba savivaldybių biudžetas. Bet jeigu, sakykime, tame straipsnyje būtų aiškiau išdėstytos dalys, iš kurių dar būtų galimas papildomas finansavimas, be abejo, būtų galima diskutuoti. Suprantat? Ne taip, kad užsidirbtų, kaip, pavyzdžiui, Panevėžio atvejis, kai buvo apdovanoti kompiuteriais ir t.t., ir t.t. Tokie dalykai negalimi. Sakykim, net jeigu yra apsaugos policija, kuri saugo objektus. Jie, be abejo, irgi sudaro sutartis. Mes dėl šito straipsnio turėtume labai aiškiai apsispręst būtent dėl tų sričių, kur galima policijai uždirbti dar ir kitokiu būdu.
Antra. Be abejo, jeigu policija konfiskuoja kokį nors nelegalų turtą arba kontrabandą, procentai galėtų būti. Bet vis tiek tai turėtų būti vykdoma centralizuota tvarka, kad eitų per biudžetą. Galbūt atskira eilute ir pasakyta. Todėl šiuo atveju aš vis dėlto dar kartą siūlyčiau optimaliausią variantą - to straipsnio šiandien nebaigti svarstyti, trumpam atidėt ir tiesiog reglamentuot papildomų pajamų šaltinius. Tai būtų pats optimaliausias variantas. O iš esmės, aš manau, kad reikėtų pritarti A.Sakalo pozicijai.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Man iš tikrųjų keista, kad mes padarom problemą ten, kur jos iš tikrųjų nėra. Problema jau sukurta. (Salėje šurmulys)
PIRMININKAS. Prašom netriukšmaut. Prašom kalbėti.
A.BENDINSKAS. Dabar visiems labai rūpi pinigai. O iš tikrųjų ar gali šiandien policininkas pasiimt tuos 25 litus, kuriais jis nubaudė gerbiamąjį J.Veselką? Man atrodo, kad policininkas šitų pinigų negali pasiimt. Ir visų kitų baudų, kurios taip pat egzistuoja ir dėl kurių taip laužome ietis, policininkas, surašęs protokolą, taip pat negali pasiimt. Jie eina į biudžetą. Tai kodėl dabar mes turime visą šitą reikalą išpūsti iki debesų ir nepažiūrėt iš esmės? Policija buvo ir yra finansuojama iš biudžeto. Aišku, sugriežtinimas ir t.t., kad jie negalėtų pasiimt... Aš nematau priežasčių, dėl kurių nebūtų galima priimti šito įstatymo.
PIRMININKAS. Kolega V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, iš esmės mes galime pritarti šitai pataisai. Nežinau, čia mikrofonas turbūt...
PIRMININKAS. Prašom, prašom, įjungtas. Prašom, gerbiamasis Petkevičiau.
V.PETKEVIČIUS. Man atrodo, kad iš esmės galima pritarti socialdemokratų pasiūlymams, išvardijant pajamų šaltinius už konfiskuotą turtą ir visa kita. Bet tų šaltinių yra labai daug ir man atrodo, žodžiai ,,kitų šaltinių” neatmeta tos galimybės. O jeigu mes dabar viską išvardysim, ką turi daryt, tai įstatymas taps, atleiskit, jau potvarkiu, nebe įstatymu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petkevičiau, ką jūs siūlot? Siūlot balsuot?
V.PETKEVIČIUS. Aš siūlau pritarti ir balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Dar J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Aš norėčiau repliką. Norėčiau priminti gerbiamajam Č.Juršėnui, kai jis pasakė, kad aš nesąmoningai tapau idealistas, kad aš seniai esu sąmoningas ir idealistas, ir materialistas, ir išilgai, o ne skersai. (Salėje juokas)
PIRMININKAS. Čia įdomu. Kaip vienas su kitu suderinama? Matyt, dialektika, kaip senais laikais sakydavo. (Salėje juokas)
Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis.
Salėje - 82 Seimo nariai. Prašome balsų skaičiavimo grupę pasiruošt balsuot. Dėmesio, kolegos! (Balsai iš salės) O kur kiti skaičiuotojai? Gerbiamieji vyrai, prašom.
Įstatymo ,,Dėl Policijos įstatymo 49 straipsnio pakeitimo” projekto Nr.1025 priėmimas (94.10.12)
5sesija 15p svarstyti klausimai
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas ,,Dėl Policijos įstatymo 49 straipsnio pakeitimo”? Kas už, prašom balsuot.
Už - 48. Kas prieš? Prieš - 20. Kas susilaikė? Susilaikė 16.
48 balsavus už, 20 - prieš ir 16 susilaikius įstatymas priimtas.
Kolega A.Baležentis dėl vedimo tvarkos.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdus pavyzdys, kai mes patys skatinam policijos, komercinių, taip pat galbūt ir mafijos struktūrų susiliejimą.
PIRMININKAS. Prašom negąsdinti. Kolega R.Šarkinas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Aš dėl to įstatymo. Jeigu jis bus sujungtas su tais, kur prieš tai buvo balsuojama, straipsniais, tai noriu atkreipti dėmesį, kad jungiant liktų mūsų norma, jog jis galioja nuo sausio 1 d.
PIRMININKAS. Tada bendrajame įstatyme (man atrodo, kad vardinio balsavimo rezultatas yra teigiamas) turi būti pažymėta, jog šio įstatymo atitinkama dalis dėl 49 straipsnio įsigalioja nuo sausio 1 d. Sutinkam su tuo?
5sesija 15p svarstyti klausimai
Ačiū, gerbiamasis generole. Jeigu jūs dar galit pabūt, kol kalbėsim apie biudžetą ir metodiką, tai pabūkit, o dabar gerbiamasis R.Šarkinas. Dar vienas įstatymas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasakyti, kad jau buvo keli savivaldybių biudžetų formavimo metodikos svarstymai. Buvo gauti pasiūlymai pavadint šią metodiką laikinąja, tai mes nematom reikalo tam prieštaraut.
Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, išskyrus tai, kad šiandien gavom Seimo nario pono J.Veselkos pasiūlymą. Jis siūlo, kad visas fizinių asmenų pajamų ir pridėtosios vertės mokesčių atskaitymo kasmėnesinis padidėjimas 1995 m., lyginant su 1994, paliekamas atitinkamų savivaldybių biudžetuose. Šie atskaitymai kas pusmetį koreguojami taip, kad kas mėnesį paliekamų savivaldybių biudžetų padidėjusių atskaitymų sumos neviršytų ir būtų ne mažesnės negu metinis kiekvieno iš šių dviejų mokesčių atskaitymo padidėjimas atitinkamose savivaldybėse. Aš manau, kad visi jį turi, ir neskaitysiu.
Dabar gal toks teorinis pasiūlymas, nes praktiškai jis beveik neįvykdomas. Ką aš noriu pasakyt? Jau dabar iš 55 savivaldybių 44 atskaitymų normatyvai yra 100%, kurie eina į savivaldybės biudžetą. Visas padidėjimas irgi eina į savivaldybės biudžetą. O jeigu bus sumažėjimas, kaip tokiu atveju? Praktiškai, jeigu padarytume ir fizinių asmenų, ir pridėtosios vertės mokesčių atskaitymus pagal tokį principą, tada visas padidėjimas eitų faktiškai... Valstybės biudžete reikėtų atsisakyti labai didelės išlaidų dalies. Visas padidėjimas, tarkim, jeigu pridėtosios vertės mokesčių yra keli, kokie 400-500 milijonų per metus, eitų į savivaldybių biudžetus. Tada reikia spręst, ką panaikinam valstybės biudžete, ir nereikėtų išlaikyti iš valstybės biudžeto, perduot į savivaldybių biudžetus. Nes tai kol kas susiję su išlaidomis. Aš manau, kad kol kas tokio pasiūlymo priimti negalime. Jeigu bus patvirtinta savivaldybių biudžeto formavimo metodika, kai pagrindu bus priimtos nebe išlaidos, o pajamos, tada bus galima priimti tokį pasiūlymą. Tačiau šiuo metu priimti tokio pasiūlymo negalime.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymo autorius kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis pranešėjas tik patvirtino, kad šitą pasiūlymą reikia priimti, ir kodėl. Todėl, kad pirmiausia jis aiškino, jog iš 44 - 45 paliekama 100%, tai yra labai puiku. Neaišku, kodėl 45 skriaudžiama? Tai viena. Antra, jis vėl tvirtina, kad jeigu mes tai priimsim, tai nieko neliks valstybės biudžete. Juk visa metodika veikia be padidėjimo. Siūlom palikti savivaldybei. Ir štai kodėl. Mes neseniai svarstėme Policijos įstatymą, iš tikrųjų policija turi būti, čia demokratijos turi būti minimum, kadangi drausmė yra drausmė, tai čia kaip tik parodo, kad Finansų ministerija nesugeba gerai surinkti mokesčių ir gerai nežino, kaip juos surinkti, o kada įteisins, kad būtent tas prieaugis atiteks savivaldybėms, tuomet savivaldybėms kaip tik atsiranda ekonominis interesas visokiais būdais ieškoti, kad visi mokesčiai būtų sumokėti ir atskleisti. Aš manau, kad būtent šitą demokratinį principą, kuris leistų skatinti savivaldybėms geriau rinkti mokesčius, padėti mokesčių inspekcijoms, būtina įteisinti. Kitaip kitais metais vėl R.Šarkinas eis ir dejuos, kad jie negali vykdyti biudžeto pajamų, o biudžeto pajamas iš tikrųjų galima buvo įvykdyti, jeigu būtų pakankamai lanksti jų surinkimo sistema ir suinteresuotumo sistema. Dabar aš vis dėlto siūlyčiau balsuoti už šitą pataisą.
PIRMININKAS. Kolega A.Kubilius. Ne? Kolega R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto norėčiau atkreipti mūsų dėmesį, kad mes turėtume eiti į priekį ir sutvarkyti savivaldybių biudžetą taip, kad mes jiems siūlytume realius šaltinius, o ne... Tai būtų kiekvieno mūsų pakeitimo ir pataisos reikalas. Mes jiems paliekam pelno mokestį kaip pagrindinį ir dabar jie iš jo gyvena. Kai čia audringai ir daugumos principu masiškai atleidinėjam įmones nuo to pelno įmokų, tai tampa keistos tolesnės mūsų kalbos apie savivaldą ir jų tam tikrą savarankiškumą. Man atrodo, kad mes turėtume griežčiau formuluoti ir teikti jiems, pavyzdžiui, realius šaltinius pajamų mokesčių pavidalu. Todėl aš labai rezervuotai žiūriu į siūlomus pakeitimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Dagy, aš nesupratau - jūs į gerbiamojo J.Veselkos siūlymą rezervuotai žiūrite, ar apskritai į šitą reikalą? (Balsas iš salės. - Apskritai.) Tai čia vėliau pasisakysit.
Gerbiamasis F.Kolosauskas. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu pasakyti štai ką. Ponas R.Šarkinas čia paminėjo ir mūsų komitete buvo pritarta tai minčiai, kad ta metodika turėtų būti laikina. Kada mes susitvarkysim su savivaldybių įstatymais ir jie pradės realiai funkcionuoti, tuomet bus galima keisti ir metodiką, ir patį mokesčių administravimą. Dabar savivaldybės mokesčių surinkimo visiškai neadministruoja, absoliučiai. Administruojamos yra mokesčių inspekcijos. Aš čia nematau jokio savivaldybių skatinimo. Vis dėlto siūlau nepritarti J.Veselkos pasiūlymui ir pritarti tai metodikai, kokia jinai yra dabar.
PIRMININKAS. Pranešėjas, jeigu pageidauja. Prašom. O po to apsispręsim.
R.ŠARKINAS. Neturiu...
PIRMININKAS. Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Gerbiamasis Baleženti, bus paskui galimybių pasisakyti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo. Vienas - už, vienas - prieš. Gerbiamasis Baleženti, laikykimės tvarkos.
Prašom, gerbiamasis Šarkinai.
R.ŠARKINAS. Aš noriu dar pataisyti poną J.Veselką, kai jis sakė, kad gerai, tegu visas eina, bet žiūrėkim, koks yra praktinis procentas. Savivaldybių, kur didžiulė suma, tarp tų ne 44, o likusių, pavyzdžiui, tik 6% viso mokesčio eina į savivaldybės biudžetą. Jeigu tenai visas padidėjimas, tai tikrai apie 200-300 mln. prarandam iš vieno mokesčio. Valstybės biudžete tuomet reikia mažinti išlaidas 300 mln.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, registracija. Prašom netriukšmauti.
80 Seimo narių. Aš dar kartą noriu klausti kolegos J.Veselkos, ar jis būtinai reikalauja balsuoti dėl savo pataisos? Aš labai atsiprašau, ar čia ne Seimo narys veda agitaciją salėje? Gerbiamasis Sakalai, jūsų frakcijos darbuotojas. Ne, ne, jis buvo prie J.Veselkos. Prašom laikytis nustatytos tvarkos.
Gerbiamasis Veselka, neatsisakote savo pasiūlymo? Gerai, tada balsuosime. Gerbiamieji kolegos, balsuosime dėl 4 punkto papildymo, kaip yra užrašyta. Kas remia kolegos J.Veselkos siūlymą, tas spaudžia mygtuką ,,už”, kas mano kaip pranešėjas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kad turi likti taip, kaip yra, tas balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
PIRMININKAS. Tai metodika yra kita. Bet taip, kaip tekste yra. Atsiprašau.
Už kolegos J.Veselkos siūlymą - 20 Seimo narių, prieš - 28, susilaikė 19. Nepritarta.
Tokiu būdu, gerbiamieji kolegos, grįžtam prie įstatymo, kuris susideda iš dviejų punktų. Pirmas punktas - patvirtinti pridedamą metodiką. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Nori, prašom. Vienas - už, vienas - prieš.
R.ŠARKINAS. Tada tik laikinąją metodiką.
PIRMININKAS. Taip, žinoma. Tai laikinoji atsiskaitymo ir laikinoji metodika. Prašom.
Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Man tai juokas ima iš tos laikinos. Aišku, kad ji 1995 m. Jau 1995 m. pragyvensim, neatstatysim. Bet aš supratau taip, kad geriausia nieko nekeisti, o tiktai triukšmauti žodžiais. Nesurenkam mokesčių, po to mažinam biudžeto išlaidas, o nieko pakeisti nenorim. Todėl aš siūlau nebalsuoti už tą metodiką, kuri įteisina tą esamą padėtį, kuria niekas nepatenkintas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A.Baležentis. Dabar galima tik paremti metodiką.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai norėčiau paremti šitą metodiką, bet ten yra 3 straipsnis, pačioj metodikoj, kur kalbama apie žemės, valstybinės žemės ir kitokius mokesčius. Aš čia labai pasigendu ekologinio mokesčio, kuris yra pasienio zonose Lazdijuose, Šeštokuose, Kalvarijos perėjoje, taip pat kai kurie kurortai yra numatę, sakysim, Palanga. Kadangi kenčia tų vietovių žmonės dėl užterštumo, dėl žmonių antplūdžio, logiška būtų, kad visas tas mokestis liktų savivaldybėms. Ar jūs nesutiktumėte įrašyti žodį ir ,,ekologinio”?
PIRMININKAS. Prašom.
R.ŠARKINAS. Aš noriu atsakyti, kad ten yra ne mokestis. Ta visa rinkliava eina į savivaldybių biudžetus. Čia kalbama apie mokesčius, o visa rinkliava eina į savivaldybių biudžetus. Čia apie tai nekalbama. Aš dar noriu atsakyti ponui J.Veselkai dėl mokesčių surinkimo. Čia absoliučiai nekalbama apie kažkokį mokesčių surinkimą. Čia yra nauja metodika, kuri šiek tiek pagerinta, negu ta, kuri egzistavo iki šiol. O mokesčių surinkimas eina visiškai atskirai ir tuo klausimu dirbama.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis J.Veselka reikalauja, kad būtų balsuojama dėl 1 punkto, ar galime bendru sutarimu? Gerai. Tai bendru sutarimu. Ačiū.
Dabar 2 punktas. Čia tik pripažinti netekusiais galios. Ar reikia pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir balsuoti? Nereikia. Ačiū.
Dabar dėl viso įstatymo. Ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Prašom. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš noriu paremti šitą metodiką. Dauguma tų klausimų, kurie čia buvo iškelti diskutuojant, yra iš esmės ne šitos metodikos dalykas, o kitų įstatymų. Sakykim, čia dėl šito pelno mokesčio kiek buvo šnekėta. Paprasčiausiai reikia keisti Biudžetinės sandaros įstatymą, kuriame numatyta, kad 50%. Na, tai 50%. Galbūt tiktai, jeigu jau taip labai ryžtingai rimtai pasižiūrėtume, tai Vyriausybė yra kalta prieš savivaldybes, nes kada priimami sprendimai dėl mokesčių atidėjimo ar atleidimo nuo mokesčių, pagal Biudžetinės sandaros įstatymą Vyriausybė iš savo biudžeto turi pervesti į savivaldybes nesurinktą mokesčių sumą. O tai, deja, yra labai sunkiai vykdoma. Mes turime pavyzdžių iš Alytaus miesto, konkrečiai, kada savivaldybių finansininkai skundžiasi, kad jie dėl to praranda labai daug pajamų. O šiaip šitą metodiką reikia paremti. Tai yra žingsnis pirmyn, palyginti su buvusia. Suteikti savivaldybėms šiek tiek geresnes ekonomines gyvavimo sąlygas, ypač šiek tiek glaudžiau susiejant savivaldybės priimamus sprendimus su turimais piniginiais ištekliais, bet būtų labai gerai, kad Vyriausybė arba kas nors imtųsi parengti visiškai naują Biudžetinės sandaros įstatymą, kuriame laikinoji metodika būtų pakeista jau pastoviomis įstatyminėmis normomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius. Prašom.
L.K.JASKELEVIČIUS. Aš manau, kad siūloma metodika tikrai nėra tobula. Tą supranta ir Finansų ministerija, ir daugelis, kas įsigilinęs į šitą dalyką. Tačiau aš jai pritariu ir štai kodėl. Man atrodo, mes nesupratom vieno dalyko, ką pasakė gerbiamasis R.Šarkinas. Tai paties principo - ar išlaidų principas, ar pajamų principas. Kas šiandien gali pasakyti, kuri savivaldybė, kokios jos bus pajamos. Tikrai to negali pasakyti dėl to, kad reali padėtis, deja, yra tokia.
Labai gerai, jeigu šitai galėtų pasakyti savivaldybė. Tuomet dėl išlaidų ji daugmaž galėtų pasakyti tam tikrą, apytikslį savo poreikį visoms jos kuruojamoms sritims. Todėl kol ši padėtis tęsiasi, valstybės iždas privalo būti ta subalansuojanti grandis, ko ir siekia ši metodika. Aišku, kad ilgainiui tai turės pasikeisti, tačiau aš nesuprantu, kodėl mes turim ignoruoti šitą realią situaciją. Daug kas, ką mes čia šnekam, tai tikrai ne šitos metodikos dalykas. Na, sugebėkim pakeisti ūkio situaciją, pasikeis ir pati metodika, nes šiaip pajamų principas, aišku, yra racionalesnis ir labiau skatintų, bet, deja, šiandien yra taip, kaip yra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Aš norėčiau pritarti parengtai ir siūlomai priimti metodikai. Ta metodika reikalinga net jau kitų metų biudžeto vykdymui. Ji yra naudinga savivaldybėms, nes atsižvelgta ne tik, kaip anksčiau buvo, tik į žmonių skaičių, į gyventojų skaičių, bet dabartiniu metu ir į teritorijas. O yra pas mus tokių rajonų, kur teritorija labai didelė. Mokykloje yra, pavyzdžiui, keturi - šeši vaikai, bet mokykla reikalinga ir mokytojas reikalingas. Anksčiau tai buvo sunku jau pasidarę spręsti. Taip pat ir medicinos punktai reikalingi. Todėl atsižvelgiant į teigiamus tuos bruožus, kuriuos turi šita metodika, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Iš tikrųjų, kaip dauguma pasisakė, negalima pasakyti, kad jai negalima pritarti. Aš norėjau tik vieno dalyko, kad vis dėlto tas principas, kai dabar einama pagal išlaidas, iš tikrųjų išlaidos yra blogas principas, bet aš norėjau pakoreguoti, kad bent iš dalies priklausytų šitas ir nuo pajamų. Paskatinti suinteresuotumą savivaldybių geriau kontroliuoti šitą procesą. Tik toks buvo mano pasiūlymas. Aišku, jai pritarti galima, nes absoliučiai naujos pagal pajamas mes negalime įteisinti. Tik norėčiau gerbiamajam A.Rudžiui pasakyti, kad kada Vyriausybė atideda mokėjimus į biudžetą ir kad taip yra skriaudžiamos savivaldybės, nevisiškai teisinga. Nes jeigu nebūtų tų atidėjimų (aš nekalbu, kur nereikalingai atideda, visko būna), bet jeigu nebūtų, tai įmonė bankrutuotų, dauguma papildytų bedarbių eiles tame pačiame mieste. Todėl savivaldybei taip pat labai neigiamai atsilieptų. Tai šitaip subalansuojama. Kada atideda, tie žmonės dirba ir fizinių asmenų pajamų mokestis mokamas, savivaldybes nevisiškai nuskriaudžiam. Todėl kai bloga bendra ekonominė padėtis, šitas atidėjimas (bet tiktai kur iš tikrųjų jis būtų protingas) nepakenkia daugiau savivaldybėms, negu visai valstybei.
Nepriėmėt šitos pataisos, ką padarysi. Bet metodikai iš esmės reikėtų pritarti. Mano buvo noras tik šiek tiek padėti ją prie pajamų pritempti.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Man atrodo, kad ponas J.Veselka dabar suprato, kad mes kalbam apie skirtingus dalykus. Apie metodiką ir mokesčių administravimą. Taigi aš vis dėlto sveikinu poną J.Veselką ir siūlau pritarti metodikai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, nesiginčykit, leiskit V.Zimnickui pasisakyti. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Kad nebūtų ilgų ir nereikalingų diskusijų šiandien, aš siūlau pritarti. Bet, aišku, Biudžeto ir finansų komitetas ir Finansų ministerija, be abejo, turi tobulinti toliau ir pritaikyti jau prie naujo savivaldos principo. Šiaip siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir dar pranešėjas. Prašom.
R.ŠARKINAS. Aš, jeigu galima, atsakysiu į klausimus, kai kaltino, kad Vyriausybė atideda ir tuo skriaudžia savivaldybes. Tai aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė atideda vykdydama įstatymą, atideda tik į valstybės biudžetą tenkančias... O tų įmokų, kurios tenka savivaldybių biudžetams, Vyriausybė neatideda. Sprendžia savivaldybė tuos reikalus.
Dabar, ponas Veselka, dėl išlaidų ir šiokio tokio priartinimo prie pajamų. Aišku, kada nors pereisim, matyt, prie pajamų. Vokietijoje visa metodika yra pagrįsta pajamomis, užtikrina atitinkamai vienam gyventojui tam tikrą pajamų lygį. Bet pas mus kol kas neįmanoma šito padaryti. Kol yra infrastruktūros objektai, paimkim kad ir jūsų Alytų, kur jūs esat išrinktas, yra rajoninė ligoninė, kuria naudojasi miestas...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, prašom nereplikuoti.
R.ŠARKINAS. Čia viskas supainiojama.
PIRMININKAS. Dar kolega K.Antanavičius. Po to balsuosim.
K.ANTANAVIČIUS. Aš manau, kad pritarti, žinoma, būtina tai metodikai. Tačiau būtina ir stiprinti kasmet. Jeigu mes kasmet to nedarysim, savivaldybių suinteresuotumas sukaupti lėšų, savo lėšų iš savo pajamų, kažkokią bent dalį gauti... Šičia mes, galima sakyti, nuo to pradėjom Sovietų Sąjungą ardyti, kad taip negalima respublikoms duoti, kad štai kiek nori, tiek duoda iš centrinio biudžeto. Čia dabar išėjo tas pats su savivaldybėmis.
Tačiau norėdamas pritarti aš noriu pažymėti: kada galų gale mes visi suprasim, kad visų atsakomybė turi būti vienoda? Ir dėl to, kad štai biudžetas nemoka kažkam, vėluoja išmokėti, negauna ir nemoka delspinigių... Kada (prie šitos pastabos aš esu pateikęs raštiškai) prie tos pataisos ar kitos numatysim nuostatą, kad biudžetas, nesumokėjęs kam nors, kam priklauso (gavęs ar negavęs, jo klausimas), tegu jis reikalauja delspinigių. Jeigu jis neišduoda švietimui, mokyklai, medicinai, moka delspinigius taip pat.
Ačiū. Su tokia pastaba siūlau.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kolegos, prašom registruotis.
73 Seimo nariai. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas ,,Dėl laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos”, prašom balsuoti pakeliant rankas.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 65.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 10.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, 65 Seimo nariams balsavus už ir tik 10 susilaikius įstatymas ,,Dėl laikinosios atskaitymų į savivaldybių biudžetus normatyvų ir dotacijų nustatymo metodikos” priimtas. Ačiū.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Prašyčiau pranešėją pasilikti tribūnoje. Dar du klausimai. Dabar dėl Pinigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo. Prašom. Čia tiktai vienas straipsnis.
R.ŠARKINAS. Dėl to, kad buvo pakeistas Lito patikimumo įstatymo 3 straipsnis, reikia atitinkamai pakeisti ir Pinigų įstatymo 4 straipsnį. Yra pateikta pono F.Kolosausko kita redakcija, bet esmė ta pati. Čia tik redakcijos reikalas.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariat?
R.ŠARKINAS. Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar nori kas pasisakyti dėl balsavimo motyvų? Yra. Prašom. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, aišku, kada tie, kurie balsavo už Lito patikimumo arba stabilaus ekonomikos murkdymo baloje įstatymą, tiems reikėtų pritarti šiai įstatymo pataisai, nes ji yra logiškai susijusi. Bet vis dėlto negaliu tylėti dėl to, kas buvo priimta blogo. Kodėl? Vėl Lito patikimumo įstatyme užrašyta - palaikyti ekonomikos stabilumą, t. y. nuolatinį murkdymą ekonomikos nuosmukyje. Toliau. Pinigų stabilumas garantuojamas valiuta ir auksu. Gerbiamieji, visos valstybės atsisakė nuo šito standarto. Todėl tie, kurie supranta Lito patikimumo įstatymo ydingumą, manau, susilaikykit, arba balsuokite prieš šitą pakeitimą. Bet tie, kurie palaikė, balsuokit už, kadangi jis yra logiškas.
PIRMININKAS. Ačiū už išaiškinimą. Kolega A.Kairys.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Prisimenant Lito patikimumo įstatymą ir jo svarstymą aišku, kad buvo tokių motyvų, jog jeigu mes susiejam litą su doleriu, kaip dabar padaryta, yra ir tam tikrų minusų. Tačiau, kai ekonomika labai nestabili, mes pamatėme, kad pliusų gali būtų daugiau negu minusų. Vadinasi, esant Lito patikimumo įstatymui bankai iš esmės gali mažiau spekuliuoti valiuta. Todėl šita pataisa nuosekliai išplaukia iš Lito patikimumo įstatymo ir mums ją reikia palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis.
J.PANGONIS. Na, aš manyčiau, kad gerbiamasis Seimo narys J.Veselka be reikalo mini tuos visus motyvus. Buvo priimtas Lito patikimumo įstatymas, jis veikė ir veikė neblogai. Mes matome, kad kol kas viskas vyksta stabiliai. Kaip bus ateityje - sunku pasakyti. Tačiau aš nemanau, kas būtų buvę geriau, jeigu šitas įstatymas būtų nepriimtas. Nežinia, koks šiandien būtų kursas, kiek kartų būtų svyravęs per metus ar per ketvirtį ir t.t., ir t.t. Todėl priimkim šį įstatymą ir nediskutuokime dėl to, kas jau buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė E.Kunevičienė. Prašom.
E.KUNEVIČIENĖ. Ačiū. Šitas įstatymas ar ta pataisa tik nori įteisinti, kad nereikėtų Konstituciniam Teismui dirbti. Faktiškai jis jokios naudos Lietuvai neduoda. Lietuvai didžiulę žalą padarė ,,pririšimas”, nes Lietuvos ekonomika tapo nuostolinga. Importas tapo pelningas, o visas eksportas buvo nuostolingas. Toliau tęsti Lietuvos ekonomikos žlugdymą ,,pririšus” litą tikrai neapsimoka. Bet yra dar vienas niuansas. Dabar ta pataisa įgalina Lietuvos banką ,,prisirišti” ne tik prie dolerio, ne tik nustatyti kursą, bet ir prie rublio, jeigu panorės. Todėl ten ir pasakyta, kad Lietuvos bankas pasirenka ir bazinę valiutą. Įsivaizduokite, jeigu rytoj Lietuvos bankas pasirinks rublį, o kas darosi šiandieną su rubliu Rusijoj, turbūt jūs žinote, jau 4 tūkst. rublių už dolerį. Tai kas tada su mūsų visa ekonomika ir su mūsų verslininkais darysis? Labai pavojingas šitas pakeitimas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji E.Kunevičiene, negi jūs tiek abejojate mūsų banku, kad jis ims ir ,,prisiriš” prie krentančio rublio? (Triukšmas salėje) Gerai. Ačiū. Aš supratau, kad jūs tvirtai laikotės savo nuomonės. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Man atrodo, jog tai, kad tvirtai laikomės savo nuomonės, nėra blogai. Tačiau žiūrėti, kas dedasi aplinkui, tikrai vertėtų. Šiandien čia buvo minėtas Rusijos pavyzdys. Tai, kas atsitiko Rusijoje, man atrodo, neatsitiks Lietuvoje vien dėl to, kad mes iš tiesų radome tam tikrą mechanizmą, kaip užkirsti kelią tokiems staigiems šuoliams. (Jie, beje, būdavo Lietuvoje) O kadangi šis pakeitimas... Na, jis pakankamai formalaus pobūdžio, jis tik suderina dvi teisines normas, tai aš siūlau tiesiog balsuoti, o iečių daugiau nelaužyti vien dėl to, kad sutaupytume laiko.
PIRMININKAS. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš irgi siūlau iečių nelaužyti, nes tai yra visai beprasmiška. Jeigu jau veikia viena ar kita sistema, ji turi atsispindėti visuose Lietuvoje veikiančiuose įstatymuose. Todėl aš, kaip nuoseklus lito susiejimo su doleriu ar kuo nors kitu priešininkas, negalėdamas balsuoti prieš dėl to, kad nebūtų įstatymų tarpusavio prieštaravimų, pats susilaikysiu ir siūlau taip pat pasielgti kitiems, kurie iš principo nesutinka su lito susiejimu su kitomis valiutomis.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Na, aš manau, kad šiuo momentu tai yra būtinas variantas, todėl siūlau pritarti, o ne analizuoti, kas buvo. Be abejo, galima dar ilgai analizuoti, bet man atrodo, kad laikas parodys kaip, kur mes būsime: ar arti rublio, ar arti dolerio. O šiandien tai yra būtinas sprendimas, ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. 71 Seimo narys. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas ,,Dėl Pinigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo”. Kas už, prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Už - 49.
PIRMININKAS. Už - 49. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Prieš - 4.
PIRMININKAS. Prieš - 4. Kas susilaikė? Prašom.
BALSŲ SKAIČIUOTOJA. Susilaikė 17.
PIRMININKAS. 17. Gerbiamieji, 49 Seimo nariams balsavus už, 4 - prieš ir 17 susilaikius įstatymas ,,Dėl Pinigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo” priimtas.
Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlau susitarti dėl 8 darbotvarkės punkto, kadangi gerbiamasis R.Šarkinas turi, man atrodo, svarbų pasiūlymą. Prašom.
R.ŠARKINAS. Šiandien apsvarstę su Ministru Pirmininku ir kitais mes prašom atidėti šio klausimo svarstymą. Svarstymą pratęsti... Jau maždaug aiškūs 9 mėn. biudžeto įvykdymo rezultatai ir tų 20 mln., aišku, yra mažai. Artimiausiu laiku Vyriausybė pateiks naują šio įstatymo variantą dėl išlaidų mažinimo, dėl biudžeto pataisų. Todėl...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pangoni, prašom nereplikuoti. Dabar klausimas yra toks. Atidedam iki kitos savaitės, matyt, 20 d. Ar užteks laiko?
R.ŠARKINAS. Ne, gal dviem savaitėm.
PIRMININKAS. A, dar daugiau? Prašom. Tada vėliau. Žodžiu, iki spalio antrosios pusės. Prašom prie centrinio mikrofono. Pirma F.Kolosauskas, paskui K.Jaskelevičius.
F.KOLOSAUSKAS. Aš norėčiau paprašyti Finansų ministerijos atstovą ilgai neatidėlioti. Laiko yra, yra šeštadienių, sekmadienių, yra vakarų. Reikia dirbti labai operatyviai, modeliuoti ir pasiūlyti kiek galima greičiau. Vėliausiai - iki kitos savaitės ketvirtadienio.
PIRMININKAS. Tai, matote, mes kitą savaitę dirbsime tik vieną dieną.
F.KOLOSAUSKAS. Vadinasi, iki tos vienos dienos.
PIRMININKAS. Arba iki 20 d., arba iki 25 d. Variantas yra toks: 20 arba 25 d.
F.KOLOSAUSKAS. Manau, 20 d.
PIRMININKAS. Gerai. Tai vienas iš variantų. Paskui pranešėjas pasisakys. Gerbiamoji E.Kunevičienė, po to - kolega K.Jaskelevičius.
E.KUNEVIČIENĖ. Aš siūlyčiau išvis kitaip žiūrėti į tą klausimą. Patvirtintas biudžetas yra įstatymas. Jis turi būti vykdomas, o ne visus metus mažinamas, kad paskui būtų galima kalbėti, jog jis įvykdytas. Taip buvo L.Brežnevo laikais, kai planai taip buvo vykdomi - per metus sumažinami, o paskui visą laiką buvo aliarmas, kad viskas buvo vykdoma. Jeigu išlaidos mažinamos, tai jos turi būti mažinamos vienu straipsniu arba vieną poziciją priskiriant kitai. Pavyzdžiui, valdymo išlaidų sumažinimui aš tikrai pritariu. Bet pritariu taip, kad jos būtų skirtos sveikatos apsaugai, o ne apskritai sumažintas biudžetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega K.Jaskelevičius.
L.K.JASKELEVIČIUS. Gal galėtų gerbiamasis R.Šarkinas pasakyti, kokio pobūdžio bus tie papildomi siūlymai? Apskritai, ar pagerėjo situacija dėl pajamų dalies, ar ne?
PIRMININKAS. Prašom.
R.ŠARKINAS. Labai sunku vertinti pagal vieną mėnesį - ar pagerėjo, ar sumažėjo. Bet faktas tas, kad, pavyzdžiui, rugsėjo mėn. valstybės biudžetas gavo 33 mln. mažiau negu rugpjūčio mėn.
PIRMININKAS. Vienaip ar kitaip - atidedam, o dėl galutinio svarstymo datos susitarsime tvirtindami darbotvarkę. Ačiū, gerbiamasis Šarkinai.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Dabar 4 darbotvarkės punktas - įstatymo ,,Dėl Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo” projektas, kurio Nr.1169. Pateikimas. Pranešėjas - kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai! Jūsų dėmesiui pateiktas Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo” projektas.
Investiciniai čekiai dar galioja, jie naudojami valstybės turtui privatizuoti. Deja, turintys investicinių čekių ir norintys privatizuoti iš valstybės nuomojamus savo butus nuo 1994 m. liepos 1 d. to negali padaryti, todėl tokią galimybę reikėtų suteikti. Kadangi investiciniais čekiais dar galima naudotis 1994 m. privatizuojant valstybės turtą, reikėtų leisti jais pasinaudoti ir privatizuojant nuomojamus butus. Todėl reikėtų pakeisti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnį ir nukelti dokumentų tvarkymo ir butų privatizavimo terminą iki 1994 m. gruodžio 31 d. Kad neliktų tarpo tarp liepos 1 ir šio įstatymo įsigaliojimo datos, jeigu jis bus priimtas, reikėtų jį likviduoti antrosios dalies papildymu.
Nuo liepos 1 d. iki dabar galėjo būti pateikti dokumentai butams privatizuoti, bet dėl pažeisto termino jie liko nerealizuoti. Todėl reikėtų 1 straipsnio antrosios dalies papildyme vietoj žodžių ,,po 1994 m. kovo 31 d.” įrašyti žodžius ,,po 1994 m. liepos 1 d.”. Tarpo tarp paskutinių dviejų pratęsimų neliktų. Frakcijos vardu prašau įstatymo projektą svarstyti ir priimti skubos tvarka. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad daugelis iš jūsų nori paklausti mūsų gerbiamąjį kolegą J.Listavičių. Bet ar čia nėra toks aiškus klausimas, ar nesutaupytume laiko per daug neklausinėdami. Ar vis dėlto kolegos nori klausinėti? Nori? Prašom. Gerbiamasis A.Kubilius. Nematau. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad terminus iš karto reikėtų pailginti, taip sakant, pastumti dar toliau. Ar šito negalima padaryti?
J.LISTAVIČIUS. Mano supratimu, mes turėtume šitą konkretų klausimą išspręsti dabar, o visus kitus papildymus, jeigu jie iškiltų, žinoma, spręsti nagrinėjant klausimą dėl investicinių čekių.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis kolega, kodėl jūs būtinai siejate butų privatizavimo termino pratęsimą su investicinių čekių galiojimu? Juk investicinių čekių panaudojimo galimybės yra visiškai aiškios, o butų privatizavimo galimybės net ir tomis lengvatinėmis sąlygomis visiškai nesiejamos su privalomu čekių panaudojimu. Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl jūs negalite skirti klausimo į dvi dalis? Kalbėkime atskirai apie investicinių čekių išpirkimą, apie jų panaudojimo terminą. O čia kalbėkime tiktai apie butų privatizavimo sąlygas.
J.LISTAVIČIUS. Būtent taip ir yra. Juk čia nesprendžiamas investicinių čekių likimas, o aptariama galimybė pasinaudoti jais šiais metais. Kadangi jūs žinote... Niekas nepasakė, kada jie nustos galioję, o kalbos visokios eina. Bet juos superka ir naudoja valstybės turtui privatizuoti. Tai kodėl jų negalima būtų naudoti butams privatizuoti? Aš nesieju, bet kalbu apie galimybę butus privatizuoti lengvesnėmis sąlygomis. Aš tik tiek noriu pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašau.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, gal aš ne viską suprantu, tačiau ar terminas pratęsiamas pareiškimams paduoti, ar butams privatizuoti? Juk dar yra žmonių, kurie nesuspėjo nustatytu laiku paduoti pareiškimus. Sakykim, suteikti butai grąžinant savininkams namus ir t.t.
J.LISTAVIČIUS. Jeigu jūs pasižiūrėsit į įstatymą, kuris jau priimtas ir padarytas papildymas, aš turiu omeny 1994 m. ,,Valstybės žinios” Nr. ..., tai jūs ten viską rasit, mes papildomai nieko nedarom, o tik datas pakeičiam. Dėl to, kad žmonės, kurie nesuspėjo ar negalėjo dėl įvairių priežasčių, kad jie galėtų ta teise pasinaudoti. Nieko čia daugiau nedarom.
PIRMININKAS. Kolega A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Aš dėkoju. Atsisakau klausimo, kadangi į mano klausimą jau yra atsakyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti. Juridinio skyriaus išvadose sakoma truputį kitaip. Tai būtų viena klausimo dalis. Ir antroji dalis. Žinau, kad ponas K.Antanavičius taip pat yra pateikęs įstatymo pataisą, kuria mes siūlom deponuoti, t.y. išsipirkti tiems, kurių, sakykim, dar valstybė neįformino arba, kaip ponas P.Papovas paminėjo, per vėlai gavo nuosavybės dokumentus, jiems ta teisė... Tuos čekius, sakykim, tiems dalykams, t.y. butams išsipirkti, įsigyti žemei, kuri yra skirta, bet neįforminta, deponuoti tuos čekius. Ar nebūtų galima padaryti tokį apibendrintą projektą, nes vienaip ar kitaip vėl reikės daryti kažkokią pataisą, nes jūs kalbat labai siaurai, tik apie butus. Aš manau, kad pasibaigus privatizavimui iškils ir kitų aspektų, kai buvo leidžiama išsipirkti už čekius.
J.LISTAVIČIUS. Jūs teisus, tačiau aš siūlau spręsti vieną klausimą. Jeigu šaudysim du kiškius, tai jūs žinote, ką galit nušauti. O kalbos lieka kalbomis, darbai - tai darbai, todėl padarykim vieną gerą darbą, o paskui galėsim daryti šimtą gerų darbų. Dėl Juridinio skyriaus išvadų aš galiu pasakyti tiek, kad jie nevisiškai suprato. Jei dėl antrojo punkto, tai dabar jis yra visiškai realizuotas. O kodėl įstatymą reguliuoja nutarimas ir kodėl paskutinis įstatymas negali panaikinti to nutarimo... Bet aš to nutarimo, tiesą sakant, nemačiau, kadangi siejau įstatymą su įstatymu. Tačiau Juridiniame skyriuje bus galima pasiaiškinti, ir nematau jokių problemų, kad tai trukdytų spręsti klausimą.
V.V.ZIMNICKAS. Pirmininke, dėl balsavimo motyvų palikit mane...
PIRMININKAS. Kolega Zimnickai, tamstai žodis nebuvo suteiktas, o kolegai J.Veselkai.
V.V.ZIMNICKAS. Aš norėjau dėl balsavimo motyvų.
PIRMININKAS. Paskui.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, siūlot labai teisingą šito įstatymo pataisą ir aš manau, kad ją reikėtų konkretizuoti taip: sakysim, dokumentų padavimą iki gruodžio 20 d. - kaip siūlote, o čekių panaudojimą - kol nebus Seime priimtas įstatymas, kad baigsis čekių naudojimas. Čekiai ir buvo skirti žmonėms lengvatinėmis sąlygomis išsipirkti turtą: žemę, butus ir t.t. Ir mums, Seimo nariams, nereikėtų painioti. Ar čekius mes deponuosim, ar nurašysim - tai yra labai rimta, atsakinga diskusija. O čia, aš manyčiau, jeigu jūs sutiktumėt... būtų galima panaudoti tol, kol čekiai galioja. Projektui reikėtų pritarti.
J.LISTAVIČIUS. Taip, bet mes vis dėlto nežinom, kas bus toliau, todėl konkretizuojam šitą etapą. Tuo labiau kad jūs žinote, jog tai ne kartą buvo pratęsta. Ir jeigu dar reikėtų spręsti kartu, tai nieko blogesnio nebūtų.
PIRMININKAS. Kolega A.Rudys.
A.RUDYS. Aš, tiesą sakant, norėjau paklausti, kiek kartų mes dar pratęsinėsim visokių įstatymų galiojimą? Ir aš gavau atsakymą - kad tiek, kiek reikės. Ačiū.
J.LISTAVIČIUS. Taip, visiškai teisingai. Arba bent jau šitą ir dar vieną tai tikrai.
PIRMININKAS. Labai geras klausimas ir geras atsakymas. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, jūs, pristatydamas šito įstatymo projektą, pasakėte: privatizuoti nuomojamus butus už čekius. Bet, mano nuomone, čia yra vienas pavojingas aspektas. Juk nuomojami yra ir privatūs butai. Tai turbūt jūs neturite omeny, kad už čekius bus privatizuojami nuomojami privatūs butai?
J.LISTAVIČIUS. Ne, tikrai šito aš neturiu. Tuo labiau, kad ankstesniuose įstatymuose viskas... arba tame įstatyme yra viskas pasakyta. Bet jeigu dar reikėtų, tai būtų galima nurodyti valstybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos! Manau, niekas nesiginčija, kad šitą įstatymą įsirašytume į darbų programą ir pradėtume svarstymo procedūras. Visi sutinka? Prašau. Dabar dėl balsavimo motyvų. Matyt, reikia tartis tiktai dėl skubos tvarkos. Prašome. Kolega F.Kolosauskas, kolega J.Veselka, ar kolega V.Zimnickas norėjo kalbėti? Prašau. Luktelkit, gerbiamasis Listavičiau.
V.V.ZIMNICKAS. Aš vis dėlto nesiūlyčiau skubos tvarkos, nes aš klausdamas pasakiau daugiau mažiau argumentų. Vis dėlto manyčiau, kad reikėtų gerai išnagrinėti tą K.Antanavičiaus pasiūlytą variantą ir šitą variantą ir, be abejo, priimti maksimalų sprendimą ir dėl laiko, ir, taip sakant, dėl jų panaudojimo. Todėl skubos tvarkos nesiūlyčiau.
PIRMININKAS. Kolega F.Kolosauskas. Aš jam žadėjau žodį anksčiau. Prašom.
F.KOLOSAUSKAS. Aš norėjau ir paklausti, ir pasiūlyti. Pasiūlyčiau, kad vis dėlto tą klausimą reikia išdiskutuoti, nereikia skubėti. Ir diena čia ar ten padėties nepakeis. Bet aš pasiūlyčiau priiminėti normaliai. O klausimas būtų toks: pagal mūsų patvirtintą Statutą reikalingos kokios nors išvados. Aš šitų išvadų nematau arba aš jų negavau.
J.LISTAVIČIUS. Yra, yra. Aš jau atsakiau dėl išvadų.
F.KOLOSAUSKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro reikia apsispręsti balsuojant dėl skubos tvarkos, kadangi turi būti ketvirtadalis balsų. Reikia balsuoti? Gerbiamasis Listavičiau, jūs tebesilaikot tos pačios pozicijos?
J.LISTAVIČIUS. Kol kas laikausi.
PIRMININKAS. Dar gerbiamasis J.Veselka norėjo. Prašau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti, kad vis dėlto nepainiotume paties čekių klausimo ir kas su jais bus padaryta su šituo butų privatizavimu, nes iš esmės pavėlavo žmonės paduoti pareiškimus lengvatinėm sąlygom tie, kurie yra arba mažai raštingi, mažiau gudrūs, delsė ir t.t. Todėl vienaip ar kitaip... Minutę...
PIRMININKAS. Prašom neblaškyti.
J.VESELKA. Seimo pareiga yra kaip tik ne tiems gudriesiems viską, o padėti ir tiems žmonėms. Ir čia nedaug žmonių. Todėl manau, kad visiškai teisinga, kad mes tokią elementarią pataisą, kuri padėtų tiems nuskriaustiems žmonėms susitvarkyti savo reikalus, priimtume skubos tvarka. O čekių klausimas yra rimta diskusija. Reikės gerai pagalvoti, ar užkrausime tą naštą būsimosioms kartoms, ar ryšimės juos nurašyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai gal mes iš tikro galim ir be balsavimo susitarti, kad skubos tvarka? Ar susitariam? (Balsai salėje) Ne? Reikia balsuoti? Tada prašom. Turi būti 36 balsai. Prašom registruotis.
69. Pabrėžiu, čia ne nuo registruotų, o nuo viso Seimo narių skaičiaus. Taigi kas už tai, kad šitas įstatymo projektas būtų nagrinėjamas skubos tvarka, tas balsuoja už. Prašom.
Už skubos tvarką - 40. Pritarta, kad būtų nagrinėjama skubos tvarka. Dabar mes dar turime susitarti, koks komitetas. Gerbiamasis Listavičiau, jūs nepasiūlėt komiteto. Ar Valstybės ir teisės, ar Socialinių reikalų? Socialinių reikalų komitetas - pagrindinis komitetas. O koks papildomas reikalingas ar nereikalingas? Nereikia. Ačiū. Tada aš labai prašau gerbiamąjį G.Paviržį ar kolegas iš jo komiteto apsispręsti ir tai padaryti artimiausiomis dienomis, kad mes kitą savaitę, vadinasi, spalio 20 d. jau galėtume Seime svarstyti šį projektą. Ačiū.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Dabar 5 darbotvarkės punktas - Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Pranešėjas - komisijos pirmininkas kolega A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mūsų komisija, vykdydama Seimo Pirmininko Č.Juršėno pavedimą bei remdamasi Seimo posėdžio stenograma ir protokolu, išnagrinėjo procedūras priimant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą. Seimo posėdyje rugsėjo 27 d. buvo balsuojama dėl minėto įstatymo priėmimo su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir pasiūlymais. Balsavimas pakartotas du kartus. Pirmąjį kartą todėl, kad pirmasis balsavimas vyko nenumatytu pagal darbotvarkę laiku. Antrąjį kartą todėl, kad prieš balsavimą užregistruoti 82 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, bet balsavo 83. Dėl to kilo procedūrinis ginčas, nes vieni Seimo nariai manė, kad pakartoti balsavimą galima tik vieną kartą, o kiti - jog vieną kartą galima pakartotinai balsuoti reikalaujant Seimo posėdžio pirmininkui, o kitą kartą reikalaujant frakcijai. Seimo statuto 125 straipsnio, reglamentuojančio balsavimo pakartojimą, formuluotė nėra visiškai aiški. Todėl galimi skirtingi interpretavimai. Atsižvelgdama į tai, kad pirmasis balsavimas vyko nenumatytu laiku, perbalsuojant buvo netiksliai suregistruoti posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, skirtingai suprantamos Seimo statuto 125 straipsnio nuostatos, mūsų komisija siūlo balsavimą dėl Prokuratūros įstatymo priėmimo pripažinti negaliojančiu ir šį klausimą spręsti vadovaujantis Seimo statuto 267 straipsniu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes iš esmės kuriam precedentą, kadangi pirmą kartą išklausom Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Aš manau, kad mes turim apsispręsti paremdami ar neparemdami išvadą, ir tada jau darysime sau atitinkamus sprendimus, ar grįžtam, ar negrįžtam prie atitinkamų perbalsavimų. Todėl aš siūlau dabar trims kolegoms už, trims - prieš... Vadinasi, trys, kurie remia šitą procedūrą, ir trys, kurie pasisako prieš, žodžiu, pritarti ar nepritarti komisijos išvadai. Prašom. Kolega V.Juškus.
V.JUŠKUS. Aš manau, kad vardan to, jog nebūtų po to diskutuojama, kad neteisėtai buvo priimtas įstatymas ir t.t., siūlau pritarti Etikos ir procedūrų komisijos sprendimui bei balsuoti.
PIRMININKAS. Vienas - už. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš iš tiesų noriu padėkoti Etikos ir procedūrų komisijai už objektyvų tos situacijos, kuri buvo posėdžio metu, įvertinimą. Ir noriu pasakyti, kad 125 straipsnis vis dėlto yra konkretesnis. Čia yra rašoma, kad ,,frakcija to gali reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas”. Jokių kitų argumentų nenumatyta. Dabar dėl pasiūlymo toliau dirbti pagal 267 straipsnį. Iš tiesų ir tada buvo galima pereiti prie šito straipsnio bei toliau tęsti, bet nebuvo pereita. Klausimas buvo įklimpęs į balą ir dėl to, kad nebuvo išdėstyti motyvai, buvo nutraukti pasisakymai, nebuvo leidžiama kalbėti Seimo nariams ir iš viso buvo sukurta tokia situacija, kad Seimas negalėjo normaliai dirbti. Taigi dabar pereiti prie 267 straipsnio, kaip siūlo Etikos ir procedūrų komisija... Aš pritarčiau, bet tai vėl tas turėtų būti ne taip, kad staiga balsuojam už ar prieš, bet tai turėtų būti įtraukta į darbotvarkę, kad Seimo nariai žinotų, būtų pasiruošę tokiam balsavimui ir tada pagal šį straipsnį būtų galima užbaigti Prokuratūros įstatymo priėmimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Pasiūlymas vertas dėmesio. Mes pirmiau čia turim apsispręsti. Kolega F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija pakankamai ilgai svarstė tą klausimą ir diskutavo. Manau, gana išsamiai diskutavo. Toks pateiktas pono A.Kairio pasiūlymas yra priimtinas. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Pritarti...
PIRMININKAS. Prašom. Ne, kaip norit...
E.BIČKAUSKAS. Aš siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Dabar galima tik nepritarti.
A.BENDINSKAS. Na, aš negaliu nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega M.Stakvilevičius.
M.STAKVILEVIČIUS. Labai gerbiu šitą instituciją ir todėl atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A.Sakalas.
A.SAKALAS. Aš noriu pasakyti kai kuriuos patikslinimus, kurių nepasakė pranešėjas. Suprantama, aš negaliu nepritarti jo pozicijai, bet Seimas turės spręsti. O patikslinimai būtų tokie. Pirmasis balsavimas, kuris buvo... Už įstatymą berods balsavo 46 Seimo nariai. Jeigu neklystu, buvo įregistruoti 105 Seimo nariai. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas turėjo pabrėžti, kad pirmasis balsavimas, kuris buvo prieš pertrauką, buvo neteisingai interpretuotas posėdžio pirmininko, nes posėdžio pirmininkas turėjo paskelbti, kad įstatymas nėra priimtas.
Antrasis balsavimas, kuris buvo po pertraukos, taip pat buvo, kaip mes žinome... Rezultatai tokie, kad įstatymas nebuvo priimtas. Suprantama, Seimas turi teisę spręsti viską iš naujo, bet man nelabai aiški Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Kodėl mums reikia dar Seime iš naujo svarstyti dviem balsavimams sutampant? Todėl aš, suprantama, pritardamas... Etikos ir procedūrų komisijos išvadai nepritarti negaliu... Aš norėčiau vis dėlto išdėstyti tokius motyvus, kad Seimo nariai pagalvotų, o Etikos komisija taip pat rimčiau apsvarstytų tą medžiagą, kurią jie turi, taip pat ir stenogramas. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš tik noriu pasakyti gerbiamajam A.Sakalui, kad man žodžiu balsų skaičiavimo grupės vadovas pasakė kitokį skaičių. Bet čia mano klaida, kad aš to nepasakiau salei ir neliko protokole. Kolega V.Bogušis.
V.BOGUŠIS. Labai malonu, kad ponas Pirmininkas pagaliau pripažino, kad tai vis dėlto jo klaida dėl vykusių balsavimų. Bet tai reikėtų garsiau ir konkrečiau suformuluoti tą visą vykusią procedūrą. Bet tiek to. Ir vis dėlto aš čia tikrai nepritariu, kad šiandieną mes pritartume. Ir štai kodėl. Yra problema. Etikos ir procedūrų komisijos išvada. Na, atleiskit, kokia išvada ir dėl ko, mes absoliučiai nežinom. Ir dabar pažiūrėkit, kiek yra salėje žmonių. Aš puikiai suprasčiau, jeigu išvada... Dėl ko ta išvada? Tada mes galėtume nagrinėti. Dabar tiktai paskaitė, daug žmonių norėtų net pasisakyti. Todėl aš manyčiau, kad Seniūnų sueigoje jūs turėtumėt dar kartą panagrinėti, įvardyti tai, ką įmanoma įvardyti, ir pateikti kitos dienos darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar iš tikro leiskit man pasisakyti. Pirmiausia dėl klaidų. Kai jos padaromos ir juo labiau, kai aš padarau, aš pirmiau už kitus jas pripažįstu. Bet kadangi čia buvo skirtingos interpretacijos, dėl to buvo ir ginčų. O kur iš tikro mano klaida, tai mano klaida.
Dabar dėl balsavimo. Mes šiandien turėtume balsuoti tik dėl to, ar pritariam Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, ar nepritariam. O priklausomai nuo šito balsavimo dėl Prokuratūros įstatymo turėtume balsuoti kitą dieną. Kitą dieną. Va, čia yra reikalo esmė. Čia aš sutinku su kolega A.Baleženčiu. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Man tai visiškai neaišku. Jeigu jau yra Etikos ir procedūrų komisijos išvada, tai tam ir yra Etikos ir procedūrų komisija, kad turbūt kažkokį galutinį sprendimą vadovaudamasi Statutu ar Konstitucija padarytų. Dabar jie daro, o mes, taip sakant, remontuojam visa tai. Tai man visiškai nesuprantama Etikos ir procedūrų komisijos paskirtis, užduotis. Ir kam ji tada iš viso reikalinga, jeigu ji nieko negali? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Kai mes priimsim Etikos ir procedūrų komisijos nuostatus, tai tada, galimas dalykas, kai kuriuos klausimus galėsim pataisyti kitaip, negu šiandien yra įrašyta Statute. O dabartinė procedūra yra tokia: mes dabar turėsim balsuoti, ar pritariam šitai išvadai, ar ne. Pasekmės bus tokios: jeigu pritariam, tai tada kitą dieną turėsim iš anksto nustatytu laiku perbalsuoti. Taip ir parašyta. Štai ir viskas. Todėl prašom... Ne, čia jau pagal kitą straipsnį. Čia viskas savo vietoje. Prašom registruotis.
J.BERNATONIS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom, kol registruojamės...
J.BERNATONIS. Gerbiamasis...
PIRMININKAS. Minutėlę, gerbiamasis Bernatoni, tamstai žodis dar nebuvo suteiktas. Prašom. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs pasakėt, kas bus, jeigu pritariam. Bet nepasakėt, kas bus, jeigu nepritariam. Jeigu galima, pakomentuokit tai.
PIRMININKAS. Prašau. Jeigu nepritariam, vadinasi, nebus nei vieno, nei kito. Mes tiktai būsim neįveikę Prezidento veto, o įstatymas su Prezidento pataisomis nebus priimtas. Štai ir yra visa reikalo esmė. Mes būsim pakibę.
J.BERNATONIS. Galima, gerbiamasis posėdžio pirmininke?
PIRMININKAS. Prašom. J.Bernatonis.
J.BERNATONIS. Įstatymas jau yra priimtas. Ir jeigu Seimas nepritars Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, Seimo sprendimas dėl priėmimo galioja.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, buvo pakankamai pasisakyta dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Aš irgi naudodamasis savo teise siūlau pritarti šitai komisijos išvadai. Prašom pasiruošti balsuoti pakeliant rankas. Kas už tai, kad būtų pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai dėl procedūrų priimant Prokuratūros įstatymą? Prašom balsuoti.
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už balsavo 61.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 2.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 11.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, 61 Seimo nariui balsavus už, 2 - prieš ir 11 susilaikius pritarta Etikos ir procedūrų komisijos išvadai dėl procedūrų priimant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą. Taigi rytoj mes turėsim paskirti laiką perbalsavimui. Kai tvirtinsim darbotvarkę. Prašom. Kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Aš norėjau kreiptis į jus, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Mes nesam gavę Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
PIRMININKAS. Ne, visiems buvo išdalyta.
A.BALEŽENTIS. Mes balsavom už tai, ko neturėjom. Tai čia jau vėl Etikos ir procedūrų komisijos dėka mes pažeidžiam procedūrą.
PIRMININKAS. Ne, pardon. Jeigu iš tikrųjų taip atsitiko, kad kai kurie Seimo nariai negavo išvados, tai tikrai ne Procedūrų komisijos kaltė, o sekretoriato, už kurį aš atsakau. Taigi - mano kaltė. Gerai. Prieš rytdieną tikrai tada aš paprašysiu, jeigu nebuvo įteikta, kad visiems būtų įteikta.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Dabar, gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę yra, sakyčiau, ypač įdomus 6 punktas. Nutarimo ,,Dėl 1990 m. Europos Tarybos konvencijos dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo ratifikavimo” projektas. Projekto Nr.1174. Referuos gerbiamasis Teisingumo ministerijos sekretorius G.Švedas. Prašom.
G.ŠVEDAS. Laba diena, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Kaip Pirmininkas jau pasakė, man šiandien tenka dvejopo pobūdžio užduotis. Iš vienos pusės - labai maloni, o iš kitos pusės - labai sudėtinga. Maloni yra todėl, kad Seimas turbūt ratifikuos vieną iš pirmųjų konvenciją, kuri susiejama su tarptautiniu bendradarbiavimu kovoje su nusikalstamumu. Taip pat ši užduotis man yra gana sudėtinga, nes šita konvencija yra viena iš jauniausių konvencijų. Ją Europos Tarybos narės pasirašė 1990 m., o ji įsigaliojo tiktai 1993 m. rugsėjo 1 d. Taigi šios konvencijos gyvavimo amžius yra labai trumpas - iš esmės vieneri metai. Teko bendrauti su kitų valstybių teisingumo ministerijų atstovais ir bandyti išsiaiškinti, su kokiais sunkumais susiduria kitos valstybės, taikydamos šią konvenciją. Iš esmės kažkokių labai gerų atsakymų negavom, kadangi šią konvenciją yra ratifikavusios kol kas tiktai penkios valstybės iš visų Europos Tarybos narių. Todėl gali būti ir tokių klausimų, į kuriuos aš jums nelabai sugebėsiu atsakyti. O ratifikavimas Seime yra būtinas jau vien todėl, kad pagal Konstitucijos 138 straipsnį tik ratifikuotos konvencijos tampa sudedamąja Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Šiuo atveju tokia konvencija turėtų tam tikrą prerogatyvą prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir būtų taikomos konvencijos nuostatos. O konvencijos esmė yra ta, kad Lietuva įsipareigoja padėti kitoms valstybėms ieškant neteisėtu būdu įsigytų pajamų, kurios bus pervestos į Lietuvos finansines institucijas, taip pat Lietuva galės kreiptis į kitas valstybes, prašydama analogiškos pagalbos. Tiek trumpai būtų apie šią konvenciją. Jeigu būtų kokių klausimų, bandysiu atsakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų norėtų paklausti 7 Seimo nariai. Kolega V.Petrauskas. Prašom.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, tikrai pritariu ir labai remiu šito dokumento pateikimą bei būsimąjį ratifikavimą, tikiuosi. Norėjau tiktai paklausti, kaip vis dėlto valstybė teisinės bazės prasme pasiruošusi šiai procedūrai? Vadinasi, visuotinio pajamų deklaravimo dar nėra. Bankai atkakliai slepia informaciją, labai sunkiai ją pateikia netgi teisėsaugos institucijoms. Kaip, jūsų nuomone, tas visas parengiamasis darbas, kad neliktų tiesiog tik deklaratyvus prisijungimas, ratifikavimas, o iš tiesų prasidėtų didelis, ilgas ir sunkus darbas? Dėkui.
G.ŠVEDAS. Ačiū už jūsų klausimą. Dėl teisinės bazės iš karto atsakau, kad ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, kuriuos jūs priėmėte š.m. liepos 19 d., įgalina Lietuvą kaip valstybę ratifikuoti šią konvenciją be baimės, kad mūsų kažkokie įstatymai neatitiks šios konvencijos reikalavimų. Vyriausybės nutarime, kuriame Seimui siūloma ratifikuoti, buvo įrašyta data, Vyriausybė prašė Seimo ratifikavimo procedūrą pradėti ne anksčiau kaip nuo sausio 1 d. Ir tas pasiūlymas buvo todėl, kad mes dar turėjome tik Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo įstatymo projektą, ir buvo manoma, kad tas įstatymas įsigalios tik nuo kovo 1 d. Dabartiniu metu jau galima kalbėti apie tai, kad nuo sausio 1 d. arba vasario 1 d. jau tie Baudžiamojo kodekso pakeitimai įsigalios. Praktiškai nuo sausio arba vasario 1 d. mes ir galėtume vykdyti šią konvenciją. Kaip mūsų institucijos yra pasirengusios realizuoti tai ir, sakykime, tas jūsų klausimas dėl bankų, kad teisėsaugos institucijos nepajėgia iš jų paimti informacijos, tai, mano manymu, mūsų įstatymai įgalina teisėsaugos institucijas tokią informaciją gauti ir įstatymai įpareigoja ban-kus ar kitas finansines institucijas tokią informaciją teikti. Kaip praktikoje - duoda ar neduoda - tai yra visai kitas dalykas. Šiuo atveju, manyčiau, tokius pareigūnus, kurie nepateikia tos informacijos, kurią privalo teikti, reikėtų traukti atsakomybėn.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, kovoti su pinigų išplovėjais ir pinigų įgijėjais nusikalstamu būdu reikia. Todėl šią konvenciją reikėtų ratifikuoti. Tačiau ar mūsų įstaigos iki šiol yra ką nors atlikusios? Juk ir pinigų išplovėjų, ir nusikalstamu būdu įsigijusių pajamų tikrai Lietuvoje yra. Tai vis dėlto ar ką nors realaus mūsų įstaigos jau yra padariusios, kad mes net prie tokių konvencijų jungiamės? Ar matyti kokie nors konkretūs veiksmai, pasiekimai?
G.ŠVEDAS. Aš supratau jūsų klausimą, į jį atsakyčiau dvejopai. Kai dėl tų asmenų, kurie daro tokius nusikaltimus Lietuvoje, tai mums konvencijos pagalbos kovoje su jais nereikia, nes Baudžiamajame kodekse mes turime straipsnį, t.y. ,,Neteisėtos finansinės operacijos”, kuris jungia visus galimus neteisėtų pinigų plovimo atvejus. Ir tam, kad kovotume su tokiu nusikalstamu elgesiu, konvencijos ratifikuoti nereikia. Kaip minėjau, Baudžiamajame kodekse toks straipsnis yra. Deja, kol kas man neteko girdėti, kad nors viena baudžiamoji byla pagal tą straipsnį būtų buvusi iškelta ir kad teismai būtų nagrinėję tokią baudžiamąją bylą.
Šios konvencijos tikslas - tai yra tarptautinis bendradarbiavimas. Sakykime, Lietuvos pilietis padaro kažkokį nusikaltimą Lietuvoje, sukaupia neteisėtą pinigų sumą ir ją perveda, pavyzdžiui, į kažkokį Vokietijos banką. Pagal šią konvenciją mes galėsime labai drąsiai kreiptis į Vokietiją prašydami padėti nustatyti, kur yra tie pinigai, ir tuos pinigus susigrąžinti į Lietuvą.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, 25 straipsnyje nurodyta: ,,Lietuvos Respublikos pateikiami prašymai, papildomi dokumentai turi būti išversti į anglų arba lietuvių kalbas”. Norėčiau paklausti, kokie tie papildomi dokumentai, kadangi jie neaptarti nei konvencijoje, nei nutarime? Ačiū.
G.ŠVEDAS. Konvencijoje yra aiškiai nustatyta tvarka, kokius dokumentus turi pateikti valstybė, prašanti padėti šiuose reikaluose. Kiekviena valstybė pagal konvenciją be tų pagrindinių dokumentų, be kurių prašomoji valstybė nesvarstys to prašymo, turi teisę pateikti bet kokius papildomus dokumentus, kuriuos, jos manymu, yra svarbu turėti tai valstybei. Čia nėra konkretizuojama, kadangi tai gali būti patys įvairiausi dokumentai. Ir tam, kad, tarkim, Lietuva galėtų padėti tokiai valstybei, jau mes prašome, kad tie dokumentai būtų išversti į anglų arba lietuvių kalbą.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis pranešėjau, man pasirodė, kad jūs suklydote ar tiesiog pasakėte nepagalvojęs apie konvencijos normų viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai mums labai nauja šioje salėje girdėti. Aš tikiuosi, kad jūs pasitikslinsite stenogramoje tai, ką jūs sakote.
O aš štai ko norėčiau jūsų paklausti. Kadangi jūs esate Vyriausybės įgaliotas teikti mums ratifikuoti šią konvenciją, sakykite, ar jūsų ministerija gavo pavedimą kaip nors ekspertuoti kai kuriuos kitus įstatymus, ne vien tik baudžiamosios teisės ar administracinės teisės, bet turiu omenyje ir ekonominius įstatymus? Ar jūs teiksite kokį nors kitų įstatymų pakeitimų paketą, t.y. įstatymų, kurie neišvengiamai bus reikalingi mums dalyvaujant šioje Europos pasitikėjimo konvencijoje dėl pinigų išplovimo?
G.ŠVEDAS. Supratau klausimą. Galbūt aš atsakysiu į pirmąją dalį. Mane truputėlį stebina tokia Seimo narių pozicija, kuomet nustebimas, kai aš pasakiau, kad ratifikuota konvencija turi prioritetą prieš Lietuvos nacionalinį įstatymą...
PIRMININKAS. Įsigaliojusi.
G.ŠVEDAS. Aš labai atsiprašau, galima paaiškinti tą situaciją?
PIRMININKAS. Prašom.
G.ŠVEDAS. Pagal tarptautinių sutarčių įstatymą visos ratifikuotos sutartys, konvencijos turi prioritetą prieš paprastus nacionalinius įstatymus. Sutartys negali prieštarauti tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tai atsakymas į pirmąją dalį. Į antrąją dalį. Vyriausybė ir ministerija, prieš pateikdamos pasiūlymą ratifikuoti, analizavo. Tikiuosi, išanalizavo ir visus ekonominius įstatymus, kurie galėtų sutrukdyti vykdyti šią konvenciją. Mes neradome tokių įstatymų, kuriuos reikėtų keisti ir kurie neleistų mums realiai vykdyti šios konvencijos.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka.
J.VESELKA. Trumpą klausimėlį. Kadangi tos konvencijos negavau, tai dabar aš nežinau... Iš tikrųjų jūs patvirtinote, kad susipažinote, kokius įstatymus reikėtų pakoreguoti. Bet konvencijos negavęs aš vis dėlto nežinau, prie ko mes prisijungiame? Todėl reikėtų ir pačią konvenciją pateikti Seimo nariams.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Veselka, kiek gi reikia aiškinti, kad šioje stadijoje visiems Seimo nariams neišdalijama, o tik komitetams ir frakcijoms. Kiekvienas savo komitete ir frakcijoje gali susipažinti. Jeigu ten nerandate, ateikite pas mane. Aš personaliai supažindinsiu. Prašom.
G.ŠVEDAS. Į šį klausimą aš atsakyčiau taip. Kiek ši konvencija susijusi su mūsų ekonominiais įstatymais? Pirma, banko pareiga pateikti informaciją pagal teisėsaugos institucijų užklausimą. Tokia pareiga jau yra numatyta ir mūsų nacionaliniuose įstatymuose. Praktiškai mes gavę Vokietijos teisingumo ministerijos prašymą kažką ištirti kreipiamės į Generalinę prokuratūrą arba teismą ir pagal tą pavedimą bankai privalo tai daryti.
PIRMININKAS. Kolega E.Jarašiūnas.
E.JARAŠIŪNAS. Aš gerbiamojo pranešėjo norėčiau paklausti, ar terminijos, kuri yra konvencijoje ir mūsų įstatymuose, prieštaravimai panaikinti? Ir tuo pačiu gerbdamas jūsų modernistines teisines pažiūras vis dėlto drįsčiau pasakyti, kad tarptautinės ratifikuotos konvencijos, jas ratifikavus pagal mūsų Konstituciją, tampa mūsų nacionalinės teisės sistemos dalimi, bet prioriteto prieš įstatymus vis dėlto Konstitucija neteikia.
PIRMININKAS. Bet įdomu, kaip konvenciją pakeisi? Praktiškai reikia savus įstatymus keisti.
E.JARAŠIŪNAS. Reikia suderinti. Bet jeigu iškiltų ginčas, aš manau, tokiu atveju turėtų darbo Konstitucinis Teismas.
G.ŠVEDAS. Gerbiamajam E.Jarašiūnui atsakyčiau taip. Tarptautinių sutarčių įstatymas galioja, yra priimtas pagal Vienos konvenciją apie tarptautines sutartis. Lietuva ratifikavo Vienos konvenciją, pagal kurią yra numatytas tarptautinių sutarčių prioritetas prieš paprastus nacionalinius įstatymus. Tai atsakymas į antrąją jūsų klausimo dalį.
Dėl pirmojo klausimo. Iš tikrųjų jūsų klausimas yra labai sudėtingas. Dabartiniu metu įvairiausių konvencijų ir sutarčių, prie kurių mes jungsimės ir ratifikuosime, didžiausia problema yra vertimo problema. Todėl atsakyti, kad konvencijos gramatinis tekstas visiškai atitinka mūsų įstatymus, aš nedrįsčiau, bet savo esme ši konvencija yra labai liberali, nes Lietuva ją ratifikuodama gali daryti tam tikras išlygas. Jeigu jūs atkreiptumėte dėmesį į Vyriausybės siūlomas išlygas, tai mes šią konvenciją įsipareigosime vykdyti tik dėl tų nusikaltimų, kurie pagal mūsų nacionalinius baudžiamuosius įstatymus yra traktuojami kaip nusikaltimai. Tai yra stengiamės išvengti tų nesusipratimų, kurie gali kilti dėl tam tikrų gramatinių ar teksto netikslumų.
PIRMININKAS. Kolega A.Pocius.
A.POCIUS. Įdomu, kiek iki šiol yra valstybių, prisijungusių prie šios konvencijos? Nusikaltėliai turbūt ieškos tokių valstybių, kurios neprisijungs prie jos, ir ten savo pinigus paslėps?
G.ŠVEDAS. Susitariau su pirmininku. Aš paliksiu Europos Tarybos duomenų kopiją, kiek valstybių š.m. liepos 1 d. yra pasirašiusios šią konvenciją. Beveik visos Europos Tarybos narės ir Australija yra pasirašiusios, o ratifikavusios yra tik 5. Tame sąrašėlyje visa tai atsispindės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jeigu galima, tą tekstą tikrai aš išplatinsiu Seimo nariams.
Gerbiamieji kolegos, iš klausimų aš supratau, jog niekas neabejoja, kad šį nutarimo projektą dėl konvencijos ratifikavimo įsirašytume į darbų programą ir pradėtume procedūras. Sutinkam? Ačiū.
Dabar dėl komitetų. Minutėlę, dar reikia pasitarti, kurie komitetai turėtų pasižiūrėti. Aš manau, kad Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir Valstybės ir teisės. (Balsas iš salės)
Gerai. Aš tada pasakysiu kita eilės tvarka: Valstybės ir teisės, Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo. Sutinkam? Manau, kad mes galėsime nagrinėti ne anksčiau kaip spalio pabaigoje, t.y. svarstymas Seime. Galime su tuo sutikti?
G.ŠVEDAS. Galime ir vėliau.
PIRMININKAS. Ir vėliau. Tada sutarkime, kad lapkričio mėnesį. Tada tikrai turėsime pakankamai laiko ir spėsime iki to termino, kurį jūs pradžioje minėjote. Sutinkam? Ačiū. Klausimas baigtas.
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos konsulinio statuto" projekto Nr.229 svarstymas (94.10.12)
5sesija 15p svarstyti klausimai
7 punktas. Įstatymo ,,Dėl konsulinio statuto” projektas Nr. 229. Svarstymo stadija. Gerbiamasis K.Bobelis. Prašom. Ar jūs norite iš vietos? Komiteto pirmininkas K.Bobelis. Prašom.
K.BOBELIS. Gerbiamasis Pirmininke, praeitą pirmadienį mes svarstėme šią sutartį savo komiteto posėdyje. Užsienio reikalų ministerijos atstovas, sekretorius R.Šidlauskas prašė, kad būtų padaryta šios sutarties svarstymo pertrauka ir kad šiame posėdyje jis nebūtų svarstomas, nes jie dar turi papildomų pasiūlymų. Komitetas priėmė nutarimą kreiptis į Seimą, į jus, kad šiandieną šis klausimas nebūtų svarstomas.
PIRMININKAS. Ar sutinkam su tuo, gerbiamieji kolegos? Ačiū. O dėl tolesnės svarstymo datos, arba svarstymo tęsinio, susitarsime tvirtindami kitų savaičių darbotvarkes.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Kadangi nepaisant visų sunkumų šiek tiek turime laiko iki pertraukos, aš siūlau susitarti dėl dviejų rezervinių klausimų, kurį pirma nagrinėsime. Ar tą, kuris pirmuoju įrašytas, t.y. įstatymo ,,Dėl įstatymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio būklės gerinimo eksportuojant, superkant žemės ūkio produkciją ir parduodant Lietuvoje pagamintus maisto produktus” projekto pateikimo tęsinį (tie, kurie norėjo paklausti gerbiamąjį R.Stanikūną, yra įrašyti, galės paklausti), ar papildomą rezervinį dėl Įmonių įstatymo papildymo, kurio projekto Nr.850 (čia yra gerbiamasis V.Navickas, Ekonomikos ministerijos sekretorius)? Ar abu spėsime? Antrąjį?
Prašom alternatyviai balsuoti. Kas už tai, kad dabar nagrinėtume pirmąjį rezervinį, t.y. tokia eilės tvarka: pirma žemės ūkis, po to Įmonių įstatymo papildymas? Kas mano, kad atvirkščiai, tas balsuos prieš. Prašom registruotis. (Balsas iš salės) Ne, ne paskutinėje, o antroje vietoje. Čia pagal tą anekdotą dėl Chruščiovo ir Eizenhauerio lenktynių, kai tas baisusis imperialistas atbėgo priešpaskutinis, o Chruščiovas, įtempęs jėgas, atbėgo antrasis.
64 Seimo nariai. Taigi alternatyviai. Kas už tai, kad pirma žemės ūkio klausimas, tas balsuoja už, o kas mano, kad pirma Įmonių įstatymas, tas balsuoja prieš. Prašom.
45 už pirmąjį variantą, 15 - už antrąjį. Gerbiamasis Navickai, prašom palaukti, gal mes ir turėsime laiko iki pietų. Kolegą R.Stanikūną prašom į tribūną. Pirmasis norėjo paklausti gerbiamasis J.Veselka. Sąrašas bus atgamintas, prašome nesijaudinti, iš naujo prašom nesirašyti.
Kolega J.Veselka. Prašom klausti.
J.VESELKA. Gerbiamasis kolega, aš skaitau tik to įstatymo pavadinimą, tai ima juokas. Paprasčiausiai čia siūlote nuimti antkainius, kad šiek tiek išaugtų kainos. Ir norėčiau, kad tik paaiškintumėte. Nejaugi jūs tikite, kad nuo to pagerės Lietuvos žemės ūkio produkcijos realizavimas? Realizavimas yra blogesnis dėl kitų priežasčių: iki šiol nebuvo kontroliuojamas pervežimas per muitines, nusipirkdavo ten pusvelčiui, užsienio valstybės dotuoja, o šitas... Iš tikrųjų jį turbūt reikia panaikinti, bet kad jis pagerins ką nors, tai jis absoliučiai nieko nepagerins. Jūs su tuo sutinkate?
R.STANIKŪNAS. Taip, be abejo, aš sutinku su tuo, bet bus suvienodintos sąlygos tiek užsienio importuotojams, kurie atveža užsienio maisto produktus, tiek mūsų gamintojams. Dabar yra nevienodos sąlygos, kai mūsų gamintojams antkainis kontroliuojamas, o importinei produkcijai nekontroliuojamas, mūsų ūkininkai ir mūsų gamintojai žemdirbiai atsiranda nevienodose sąlygose.
PIRMININKAS. Kolega P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš nesuprantu, kodėl nevienodos sąlygos? Įstatyme yra pasakyta: ,,antkainis maisto produktams”. Nepasakyta, ar tėvyninės gamybos, ar įvežtiems iš Izraelio, ar dar iš kitur, tiesiog maisto produktams. O kodėl tas antkainis nevienodai taikomas?
R.STANIKŪNAS. Cituoju 5 straipsnį: ,,Visų nuosavybės formų prekybos organizacijoms nustatomi Lietuvoje gaminamų maisto produktų maksimalūs leistini prekybiniai antkainiai”.
PIRMININKAS. Kolega J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar buvo paskaičiuota, kokios papildomos lėšos bus reikalingos vartotojams ir kiek pabrangs žmonių pragyvenimas vartojant vien tik pirmo būtinumo maisto produktus? Ačiū.
R.STANIKŪNAS. Aš nelabai supratau klausimą, klausimas ne ta tema, čia kalbama apie prekybinius antkainius. O kaip pasikeis vartojimo krepšelis priklausomai nuo tam tikrų sąlygų? Nuo antkainių, aš manau, jis smarkiai nepasikeis. Galbūt pradžioj tie antkainiai, kurie reguliuojami... Ir dar prieš tai norėčiau labai trumpai pasakyti, kad galbūt ne visų maisto produktų antkainių reikia leisti nekontroliuoti iš pat pradžių. Galbūt palaipsniui, gal pradžioj alkoholio, alaus... O kol kas kontroliuoti kokių pagrindinių maisto produktų antkainius, kaip ir dabar. Nutraukus antkainių kontrolę, aš manau, kad pradžioj kainos truputį, 3-5%, padidės. Bet laikui bėgant, aš manau, tas procesas sunormalės ir atsiras kažkokia pusiausvyra. Juk nėra dabar vien tiktai valstybinė prekyba. Daug yra privačių prekybos įmonių, daug yra parduotuvių, ir jos jokiu būdu nenusileis viena kitai. Ir nelaikys didelio antkainio, nes jos negalės realizuoti savo produkcijos.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar tikslinga nereguliuoti antkainių tos produkcijos, kuri gaminama iš Lietuvos žaliavų, kaip, sakysime, duona, kruopos, miltai ir t.t., kuriems nėra jokios užsienio konkurencijos? Ir šiuo atveju ar jūs galite garantuoti, kad tų produktų kainos nepadidės vien dėl prekybininkų noro daugiau uždirbti?
R.STANIKŪNAS. Pradžioj aš neabejoju, kad jos padidės, bet aš kalbu, kad tas procesas nėra vienadienis. Jokiu būdu mes nesiūlom, kad eliminavus šitą straipsnį Vyriausybė ims ir panaikins visų antkainių reguliavimą. Jokiu būdu ne. Aš manau, kad tas procesas yra palaipsnis. Pirmiausia mes tą galėtume padaryti alaus pramonėje. Šiandien alaus gaminių, alaus mūsų parduotuvės neima. Jos su malonumu ima importinį alų, kur gali užsidėti antkainį tokį, kokį nori, ir gauna papildomą pelną. Galbūt mes pradėkim nuo alkoholio, nuo alaus, o dabar palikim Vyriausybei reguliuoti, sakysim, pagrindinių maisto produktų - duonos, gal kai kurių mėsos ir pieno gaminių - antkainius.
PIRMININKAS. Kolegė V.Aleknaitė.
V.ALEKNAITĖ. Gerbiamasis pranešėjau, tai, ko aš norėjau paklausti, jau buvo klausta daug kartų, tačiau žmonės nesulaukė atsakymo, todėl aš dar kartą kartoju. Ar jums neatrodo, kad priėmus tokį įstatymą, kokį jūs dabar siūlote, iš mūsų mažai uždirbančių žmonių ir pensininkų bus atimta paskutinė galimybė nusipirkti pigesnių Lietuvoje gamintų produktų?
R.STANIKŪNAS. Kalbama tiktai apie mažą grupę prekių. Šiandien apie 80% produkcijos antkainiai nereguliuojami. Kalbama tik apie maisto produktus. Taip, tam tikras vienos kitos prekės antkainio išaugimas, tam tikras didėjimas pradžioje galbūt bus. Bet tai yra procesas, ir laikui bėgant šitie antkainiai turėtų išsilyginti, jie turėtų sumažėti. Nes yra reali konkurencija. Jeigu mes dabar įvertinsim maisto produktų rinkos konkurenciją, mes negalim sakyti, kad yra tiktai vien monopolistiniai mūsų gamintojai, Lietuvos gamintojai, ir nėra užsieniečių gamintojų, nėra importo. Situacija yra visai kita, negu ji buvo 1990 metais.
PIRMININKAS. V.Velikonis. Paskutinis klausėjas. Kiti jau paklausė. O kurie dabar užsirašė, dovanokit, negalioja. Prašom nepykti. (Balsas iš salės) Ne. Nėra. Prašom nesiginčyti. Klausia gerbiamasis V.Velikonis. Po to dėl balsavimo motyvų vienas - už, vienas - prieš. Prašom tarpusavyje susitarti, kas iš šito ilgo sąrašo pasisakys už, o kas prieš. Kolega V.Velikonis.
V.VELIKONIS. Cukrinių runkelių asociacija, Agrarinis komitetas ir mes daug kartų siūlėm nuo pavasario šitą straipsnį pataisyti. Dabar aš tik norėčiau paklausti, gal kai kuriems maisto produktams galima jį vienaip ar kitaip reguliuoti, nes cukraus gamyboje visas tas chaosas iš esmės ir kilo. Prekybininkai tiesiog ėmė užsieninį perteklinį cukrų, ir cukraus fabrikai bei gamintojai pateko į keblią padėtį. Štai toks klausimas būtų.
R.STANIKŪNAS. Aš pritariu jūsų teigimui ir klausimui. Tokia situacija yra ne vien tik su cukrumi, yra su daugybe maisto produktų. Šiandien, matyt, nebus priimtas joks sprendimas?
PIRMININKAS. Ne, šiandien mes turėsim apsispręsti, ar pradedam svarstymo procedūras, o kokie ten straipsniai bus ir koks jų skambėjimas su vienomis ar kitomis išlygomis, tai priklausys nuo Seimo ir Vyriausybės. Prašom. Jūs jau atsakėte V.Velikoniui? Tuomet ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
Dabar, kaip sakiau, vienas - už, vienas - prieš. Bet atsižvelgiant į klausimo svarbą ir nebijant, kad mes įžengsim į pertraukos laiką, du - už, du - prieš. (Balsas iš salės) Ne, taigi nepriiminėjam įstatymo, gerbiamieji kolegos. (Balsas iš salės) Demokratija - tai ne ištisinis kalbėjimas. Kartais ir balsuoti dar reikia demokratijos metu. Prašom. Gerbiamasis J.Pangonis. (Balsas iš salės) Kas užsirašė. Aš gi sakiau, susitarkit tarpusavyje, kuris pirmas kalbėsit už, po to, kuris antras - už. Aš gi nusileidau atsižvelgdamas į jūsų pageidavimus. Prašom. Paskutinė, prašom, yra. A.Sadkauskas yra aštuntas. Nesiginčykit. Kolega J.Pangonis. Jūs, pranešėjau, prisėskit.
J.PANGONIS. Gerbiamieji Seimo nariai, problema, kurią čia mums Vyriausybė teikia svarstyti, iš tikrųjų egzistuoja. Tačiau manau, kad gerbiamasis pranešėjas nevisiškai teisingai čia ją mums dėsto. Ir atsakydamas į klausimus aš susidariau tokią nuomonę, kad, pavyzdžiui, jau apie alų tai jis tikrai nežino, ką sako. Nes iš tikro tas antkainis čia nieko neduos, jeigu praktiškai nesutvarkys importinio alaus įvežimo į Lietuvą. Kadangi dažniausiai jisai ,,važiuoja” be jokių muitų, todėl parduotuvės labai suinteresuotos tokį alų gauti ir nuslėpti visas savo tikrąsias pajamas, nesumokėti mokesčių ir turėti didžiulį pelną. Manyčiau, kad Kainų ir konkurencijos tarnyba Lietuvoje beveik nedirba. Ji nekontroliuoja ir nereguliuoja ne tik monopolistinių maisto perdirbimo įmonių veiklos, tačiau nemato, kas dedasi ir prekyboje iš esmės. O priėmus šią pataisą, aš neabejoju, kad tų pigių maisto produktų - duonos, pieno ir kitų - kainos šoks, nežinau, kiek procentų, tikrai ne 3%. O šoktels gana žymiai. Jeigu mes šito norime šiandien, tai priimkime šį įstatymą gerai neapsvarstę.
Gerbiamasis V.Velikonis irgi turbūt gerai nesupranta, sakydamas, kad tai žemdirbiams palengvinimas. Čia bus palengvinimas tik tiems perdirbimo monopolistams, o žemdirbiams kaip buvo mažai mokama, taip ir bus mažai mokama, jeigu nebus tvarkomi tie monopolistai. Tai aš siūlyčiau gerai apsispręsti ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamasis Pangoni, jūs pasakėte, kad reikia svarstyti. Taigi svarstymui galima skirti ir trumpesnį, ir ilgesnį laiką. Ir svarstykim. Bet kadangi jūs pasisakėte prieš, tai jūsų valia.
Kolegė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Aš norėjau klausti pateikėjo pono R.Stanikūno, nes visiškai neaišku, ar yra tiktai manoma, ar yra konkrečiai apskaičiuota, kiek padidės kainos? O kad kainos padidės, tai niekas to neslepia, ir ponas R.Stanikūnas teigia, kad daugiausia iki 7,5%. Kur yra garantija, kokie yra konkretūs teiginiai, kad prekybininkai susitarę nepadidins antkainių dar daugiau? Ir aš esu prieš. Įstatymas nėra parengtas.
PIRMININKAS. Kolega J.Žebrauskas.
J.ŽEBRAUSKAS. Aš už tai, kad reikia tą klausimą svarstyti, bet mes svarstydami galime pakeisti, kad galime reguliuoti visų maisto produktų prekybinį antkainį, tiek gaminamų Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Galime iš projekto išbraukti žodžius ,,Lietuvoje gaminamiems maisto produktams” ir bus tas pats. O kad klausimą reikia svarstyti, tai būtinai reikia svarstyti.
PIRMININKAS. Kolega A.Ražauskas.
A.RAŽAUSKAS. Aš irgi pasisakau už tai, kad jį būtinai reikia svarstyti. Aš manau, kad neskubinant jį reikia svarstyti, pasilikti pakankamai laiko. Čia buvo pasakyta, kad nevienodos sąlygos ir taip toliau. Aš manau, kad vis tiek kada nors ateis laikas, kai susiprotėsim, jeigu ne mes, tai kiti, kad nebus taip, kaip yra dabar, kad Lietuvos žemdirbys neturi kur dėti savo produkcijos. Jis tik žiūri, kaip Lietuvos vartotojas visą šlamštą iš visos Europos ir ne Europos vartoja. Tačiau klausimų kyla begalė. Svarstydami išsinarpliosim. Galbūt reikėtų iš įstatymo išbraukti ,,Lietuvoje gaminamiems produktams” ir atvirkščiai, negu siūloma, 10% nustatyti, ne kaip dabar yra padaryta, bet 10% ir įvežamiems nustatyti, apriboti 10%. Gal kokių dar kitokių variantų. Galų gale šiokį tokį supratimą turim, žinom, kaip kitur daroma, ir svarstydami apie tai diskutuosim. O kad negali būti taip, kaip yra dabar, tai jokios abejonės nėra, bent jau tam, kas susiduria praktiškai ir mato, kas darosi. Čia buvo pasakyti argumentai. Žodžiu, aš už tai, kad būtų traukiama į darbotvarkę, tiktai neskubinama turbūt galutinai priimti.
PIRMININKAS. Supratau. Kolega A.Nesteckis. Nematau. Kolega P.Miškinis. Kolega A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš labai trumpai kalbėsiu. Bet jeigu tiktai kainos pakils, mano ranka tikrai nepakils. Nes jau vieną kartą užtenka. Teikia vieną, teikia antrą, o visi smūgiai tenka eiliniam gyventojui. Ir čia šitie žaidimai tai yra man daugiau negu stebėtini. Tikrai aš nebalsuosiu, kadangi pranešėjas sakė, kad kainos pakils gal 5%, gal 10%, o gal dar daugiau. Iš tiesų gal baikime vieną kartą šituos žaidimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, gerbiamasis pranešėjau, jeigu jūs turite dar ką nors pasakyti, ir tada apsispręsim balsuodami.
R.STANIKŪNAS. Aš prašyčiau Seimo narių, kad tas klausimas būtų svarstomas. Svarstomas normaliai, svarstant abi puses, nes problema išties yra aktuali. Šiandien maisto produktų kainos nėra kontroliuojamos valstybės. Ir pasakyti, kiek jos padidės, prognozuoti jų padidėjimo mastą yra tiesiog neatsakinga. Aš nesiryžčiau kalbėti apie kažkokius 4% ar 5%. Mes tą prognozę galim padaryti. Bet kad nebus padidėjimo, taip pasakyti aš negaliu.
O dėl pono J.Pangonio, kad šiandien maisto pramonėje yra perdirbimo pramonės monopolis, tam tikra prasme yra dalis tiesos. Mes apskaičiavom vadinamąjį (...) indeksą, kuris rodo koncentracijos laipsnį. Ponas Pangoni, Lietuvos maisto produktų rinkoje yra 50% importo, ir mes kalbėti apie monopolistus maisto pramonėje ne visai galime taip kategoriškai, kaip jūs šnekate. Vien Alytaus mėsos kombinato bankrotas sako, kad tai nėra monopolis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom registruotis ir balsuosim. Prašom registruotis.
60 Seimo narių. Dabar siūlymas yra toks, kad įsirašytume į darbų programą, pradėtume svarstymo procedūras, o galutinai apsispręsti galėtume, matyt, ne anksčiau kaip po kelių savaičių.
Dar gerbiamasis A.Salamakinas ar gerbiamasis A.Sadkauskas? A.Sadkauskas. Kolega A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Tai ar nesutiktų pranešėjas, kaip čia siūlė ir kai kurie Seimo nariai, kad išbrauktume tuos žodžius ,,gaminamus Lietuvoje”. Tuomet būtų galima ir pritarti. Kitaip monopolis... Aš sakau: nebus mėsos, nebus ir monopolio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sadkauskai, taigi čia mūsų su tamsta valia išbraukti tuos žodžius. Bet jeigu jums rūpi gerbiamojo R.Stanikūno pozicija, tai tegu jis pats pasakys. Prašom.
R.STANIKŪNAS. Aš suprantu. Iš pirmo žvilgsnio sprendimas yra pakankamai optimalus, bet aš jums parodysiu kitą medalio pusę dėl importo. Kada aš, atvežęs maisto produktus sudarau sandėrį su prekybininku, aš tą sandėrį galiu sudaryti, kaip noriu. Gerai, mes reglamentuosim antkainį 20%, bet aš atseit parduosiu brangiau ir iš tos kainos aš duosiu dar 10%. Tai tas 20% reglamentavimas mūsų importo antkainio bus fikcija. Juo labiau kad joks organas negalės to sukontroliuoti. Biznierius tą kontraktą padarys, kaip norės, ir iš to jis atsiskaitys. Ir vėl mūsų žemdirbiai, ir vėl mūsų perdirbimo pramonė bus nevienodose sąlygose. Tai išties rinkos ekonomika turi savo privalumų. Ir čia, aš manau, kuo labiau bus liberalizuotas antkainis, liberalesnė prekyba, neįsikišant valstybei, neįsikišant biurokratams, ji galės ateityje, po tam tikro periodo nustatyti labai normalius antkainius ir netgi žemesnius, negu šiandien yra nustatyti valstybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlymas, kaip matot, buvo toks: pritarti po pateikimo, t.y. įsirašyti į darbų programą ir pradėti procedūras. O po to, kada jau svarstysime, ar spalio pabaigoje, ar lapkričio mėnesį, čia priklausys nuo mūsų, jeigu bus pritarta.
Taigi prašom pasiruošti balsuoti. Kas už pateikimą, prašom balsuoti už, kas manot kitaip, prašom balsuoti kitaip.
32 - už, 16 - prieš, 7 susilaikė. Pritarta po pateikimo.
Dabar, gerbiamieji kolegos, turime sutarti, kuris čia komitetas bus pagrindinis. Agrarinis turbūt? Agrarinis, bet, matyt, gal reikėtų dar ir Ekonomikos arba Biudžeto ir finansų komiteto.
R.STANIKŪNAS. Ekonomikos galima.
PIRMININKAS. Ekonomikos. Gerai. Taigi pagrindinis - Agrarinis, o pagalbinis - Ekonomikos komitetas. Ir svarstymas... (Balsas iš salės) Prašom. Agrarininkai sako, kad ne.
R.STANIKŪNAS. Ponas M.Pronckus aktyviai dalyvavo svarstant tą klausimą, ir būtų gerai, kad priekyje būtų Agrarinis komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Agrarinis ir papildomas - Ekonomikos komitetas.
O dabar svarstymo datą paskirkim lapkričio mėn., t.y. ne anksčiau kaip lapkričio mėn. Tinka šita data? Prašom. Lapkričio vidury. Ačiū, klausimas išspręstas.
R.STANIKŪNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi čia yra du ministerijų sekretoriai ir kad jie tikrai nesikankintų dar ir popiet, gal galim dar vieną klausimą išspręsti? Tai yra Įmonių įstatymo papildomo papildymo pateikimas. Gerbiamasis V.Navickas. Prašom. O jam talkins kolega A.Leščinskas, jeigu reikės.
V.NAVICKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aš pasistengsiu labai mažai laiko iš jūsų atimti.
5sesija 15p svarstyti klausimai
Pateikiamas įstatymo projektas dėl Įmonių įstatymo ir Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo papildymo susijęs su dviem problemomis. Pirmoji problema yra ta, kad padarius Įmonių įstatyme pakeitimą, kuris yra pateiktas individualioms įmonėms, turinčioms fizinio asmens teises, taip pat ūkinėms bendrijoms, turinčioms fizinio asmens teises, bus galima savo veiklą plėtoti išsipirkus patentą, o neregistruojant pačios įmonės. Tai yra, supaprastinama tvarka tai veiklai pradėti. Pagrindiniai kriterijai, kad ta veikla patento forma būtų vykdoma, yra ta, kad patentą naudojantys žmonės arba bendrijos nenaudotų samdomojo darbo. Kadangi tokio tipo įmonių, individualių įmonių ir ūkinių bendrijų, turinčių fizinio asmens teises, bet dirbančių ne pagal patentą, yra labai daug, apie 50 tūkst., ir tie žmonės, faktiškai užsiimantys tokia su patentu veikla, nesugeba sutvarkyti savo finansinės atskaitomybės, taip pat finansų organams sunku kontroliuoti jų vedamą apskaitą, siūloma paprastesnė forma, t.y., kad išsipirkęs patentą žmogus ten galėtų siūti ar ten toks taksi vairuotojas dirbti taksistu ir pan. Tai štai viena rūšis pakeitimų, kuri čia yra pateikiama.
Antroji rūšis pakeitimų susijusi su Įmonių įstatymo 13 straipsnio pakeitimu. Yra papildomas licencijuojamų veiklų sąrašas, čia išdėstytos veiklos sritys. Aš tiesiog negalėčiau komentuoti, kadangi kiekviena veikla labai specifinė, kuriai reikėtų tam tikro valstybės įsikišimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamasis Navickai, jeigu reikės, jums padės atsakyti gerbiamasis A.Leščinskas. Būkit malonus, įsijunkit mikrofoną. Kolega J.Veselka norėtų vieno arba kito paklausti. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis sekretoriau, pažiūrėkit, ką jūs ,,a” parašęs. Aš skaičiau skaičiau, niekaip nesupratau. Kai išaiškinot, viskas lyg ir aišku tapo, bet kas parašyta, tai iš tikrųjų visiškai neaišku. Tai viena.
Antra. Nežinau, juk dėl laivų agentavimo ir kelių tiesimo buvo, jau man atrodo, pateikimas ir buvo svarstymas, ir mes pasiūlėm Ekonomikos komitetui kai ką sukonkretinti. Čia nieko nepadaryta. Tai dabar ar visas tas laikomas pateikimu, ar tik dalis kaip pateikimas?
PIRMININKAS. Aš atsakysiu. Gerbiamasis Veselka, jeigu formaliai, tai, be abejo, dalies pateikimas. Bet kadangi šitas juridinio akto projektas užregistruotas nauju numeriu, tai mes formaliai turim pereiti visą procedūrą. Be abejo, dalis jau buvo pateikta.
J.VESELKA. Pirmiausia tegul paaiškina, kas parašyta.
PIRMININKAS. Taip. Prašom.
V.NAVICKAS. Tai čia ,,fizinis asmuo”, tas žodis turbūt užkibo? Tas ,,fizinis asmuo”, jūs suprantat...
J.VESELKA. Ne, ne, ne, ,,neįstengęs įmonės užsiimti”...
V.NAVICKAS. ,,Neįsteigęs”. Vietoj...
PIRMININKAS. (Juokiasi) Ir tikrųjų neįstengsi suprasti.
V.NAVICKAS. Taip pat čia dar ,,b” dalyje yra pataisymas: žodžius ,,ir ketvirtąja, ir penktąja” išbraukti, kadangi jie jau yra išbraukti ankstesniais pataisymais, ir tekstas tiesiog pasistumia.
PIRMININKAS. Kolega A.Salamakinas. Prašom.
A.SALAMAKINAS. Jeigu nepataikysiu, išsyk atsiprašau. Ar čia tame įstatyme kalbama apie tas ne pelno siekiančias įmones, ar čia aš irgi nesupratau kaip J.Veselka? Ne šitas?
V.NAVICKAS. Ne, čia ne.
A.SALAMAKINAS. Tada atsiprašau, aš klausimo atsisakau.
V.NAVICKAS. Ne, čia individualios įmonės, kurios turi fizinio asmens teises.
PIRMININKAS. Kolega B.Rupeika. Prašom.
B.V.RUPEIKA. Niekas iki šiol iš Vyriausybės veikėjų nepaaiškino, kuo fizinis asmuo skiriasi nuo paprasto asmens, bet manau, ir jūs šito neįstengsite. Tačiau norėčiau paklausti jus, kaip pakankamai patyrusį vyriausybės veikėją, kas kliudė - ar K.Prunskienė, ar G.Vagnorius, ar J.Veselka, ar A.Šleževičius štai to, ką jūs dabar siūlote, padaryti pačioje pradžioje ir ne dabar nudirti kailį nuo šitų dešimčių tūkstančių verslininkų, o tuomet? Nes dabar daugybėje situacijų Vyriausybė siūlo tai, ką reikėjo padaryti prieš porą metų. Kur jūs pats asmeniškai, pone Navickai, buvote?
V.NAVICKAS. Nelabai sudėtingas klausimas. Aš manau, kad šis pasiūlymas gimė iš praktikos, kadangi niekas nežinojo, kiek bus tokio tipo įmonių, kurios užsiimtų individualia veikla, turėtų individualų statusą. (Balsai salėje) Tie patentai ir buvo ta prasme...
PIRMININKAS. Prašom nesiginčyti.
V.NAVICKAS. Ir dabar yra patentai. Tik neįsteigus įmonės dabar bus gali-ma gauti patentą, o anksčiau įsteigus įmonę.
PIRMININKAS. Kolega J.Pangonis. Prašom.
J.PANGONIS. Čia yra teisingas siūlymas, tačiau mane domina, kokie mokesčiai bus už patentą? Galbūt tie mokesčiai bus tokie, kad dar labiau kailį dirs tam individualiam žmogui arba fiziniam asmeniui, kaip sako B.Rupeika.
V.NAVICKAS. Tie mokesčiai yra patvirtinti. Aš jų neatsinešiau į posėdį, bet galėsiu kitą kartą atnešti. Finansų ministerijos ten nustatyti gana dideli mokesčiai už konkrečią veiklą, už siuvimą, už automobilio taksi ir t.t. Fizinių asmenų pajamų mokesčio pakeitimuose yra pasakyta, kad tuos parametrus, tuos mokesčių dydžius nustatys Vyriausybė. Patento kainos mokesčius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Pone Navickai, aš norėjau jūsų paklausti, kas ir kaip kontroliuos, ar naudoja personalinė įmonė samdomąjį darbą?
V.NAVICKAS. Mokesčių kontrolieriai. Mokesčių inspekcijos kontrolieriai ateis pas turintį patentą žmogų ir pamatys, kas pas jį dirba, ar jis ir jo šeima, ar yra samdytų žmonių. Nustačius tokius faktus bus imamos baudos pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
PIRMININKAS. Kolega A.Katkus.
J.A.KATKUS. Gal jūs galėtumėt vėliau pateikti tų mokesčių dydžius suinteresuotiems žmonėms arba Seimo nariams?
V.NAVICKAS. Gerai, aš būtinai atnešiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galim bendru sutarimu pritarti pateikimui?Galim. Ačiū. Tada svarstymą mes galim paskirti per daug neatidėliodami, kad paskui galutinai tą įstatymą priimtume su mūsų jau atidėtu ankstesniu Įmonių įstatymo papildymu. Tokiu atveju vienu įstatymu būtų mažiau. Ar sutinkam, kad šitas įstatymas pasivytų aną įstatymą ir mes tada galutinai kartu balsuotume dėl visų Įmonių įstatymo pataisų? Dabar pagrindinis komitetas, kuris čia turėtų būti, Ekonomikos komitetas? (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų plius Ekonomikos komitetas. Sutinkam? Ir svarstymą skiriam kitą savaitę, t.y. spalio 20 d. Prašom, kolega Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
B.V.RUPEIKA. Seimo Pirmininkas, būdamas tikrai analitinio mąstymo būdo ir enciklopedinės sandaros struktūros, galėjo pasakyti, kas yra juridinis asmuo ir kuo jis skiriasi nuo fizinio, o fizinis nuo paprasto. Tačiau vienas kolega, kūrybingas Seimo narys, parašė labai paprastai ir netgi eiliuotai. Štai kas yra: juridinis asmuo su fiziniu sėdėjo, nors noro buvo daug, bet nieko negalėjo. Aš manau, priimtina formuluotė?
PIRMININKAS. Galima juoktis, galima ne, bet skirtumas yra dėl teisinių terminų. Teisinių, o žmogiška kalba, žinoma, kitaip kalbama.
Gerbiamieji kolegos, tai sutariam, kad pagrindinis komitetas - Biudžeto ir finansų komitetas, papildomasis - Ekonomikos komitetas ir kad svarstysime spalio 20 d.
Vardinio balsavimo dėl Policijos įstatymo pataisų rezultatai (94.10.12)
5sesija 15p svarstyti klausimai
Ir, gerbiamieji kolegos, paskutinis klausimas - vardinio balsavimo dėl Policijos įstatymo pataisų rezultatai. Prašome klausyti. Skaitysiu pavardes ir rezultatą. Adomaitis - už, Albertynas - už, Aleknaitė - prieš, Alesionka nedalyvavo, Ambrazaitytė - prieš, Andrikienė nedalyvavo, Andriukaitis - prieš, Antanavičius nedalyvavo, Arbačiauskas, Astrauskas, Bajoras - už, Baležentis - prieš, Baranauskas - už, Baskas - prieš, Beinortas - prieš, Bendinskas, Bernatonis - už, Bičkauskas - prieš, Bloškys - už, Bobelis nedalyvavo, Bogušis - prieš, Briedienė susilaikė, Bubnys nedalyvavo, Būdvytis, Buinevičius, Bulavas, Bulovas, Burbienė, Būtėnas - už, Čobotas - prieš, Dagys, Dirgėla - prieš, Dringelis susilaikė, Endriukaitis nedalyvavo, Gajauskas - prieš, Gaška nedalyvavo, Genzelis - už, Germanas nedalyvavo, Giedraitis - už, Gylys nedalyvavo, Giniotas - prieš, Greimas, Gricius - už, Hofertienė nedalyvavo, Ivaškevičius, Jagminas - už, Jakučionis, Jarašiūnas - prieš, Jarmolenka nedalyvavo, Jaskelevičius susilaikė, Jurkūnaitė, Juršėnas, Juškus, Kairys - už, Kanapeckas nedalyvavo, Karosas - už, Katilius, Katkus - prieš, Kirkilas, Kolosauskas - už, Kryževičius - prieš, Kubertavičius, A.Kubilius nedalyvavo, J.Kubilius, Kunčinas - už, Kunevičienė susilaikė, Kuzminskas - prieš, Landsbergis, Lapė, Linkevičius nedalyvavo, Listavičius - prieš, Liutikas, Lozuraitis - už, Maceikianecas - prieš, Mačiulis - už, Malkevičius - prieš, Markauskas - už, Medvedevas, Milčius - prieš, Mincevičius nedalyvavo, Miškinis - prieš, Navickas nedalyvavo, Nekrošius, Nesteckis - už, Ozolas nedalyvavo, Pangonis, Papovas - už, Patackas, Paukštys - prieš, Paviržis, Pečeliūnas nedalyvavo, Petkevičius - už, Petrauskas - prieš, Plečkaitis nedalyvavo, Plokšto - prieš, Pocius, Povilaitis, Požėla - už, Pranevičius nedalyvavo, Pronckus - už, Račas nedalyvavo, Raišuotis - už, Raškinis susilaikė, Ražukas, Ražauskas - už, Rudys -prieš, Rupeika nedalyvavo, Sadkauskas - už, Sakalas - prieš, Salamakinas - už, Saudargas - prieš, Saulis - už, Semenovičius - prieš, Skrebys nedalyvavo, Snežko, Stakvilevičius - už, Stasiškis, Šaltenis - prieš, Šiaulienė - už, Šličytė susilaikė, Šumakaris nedalyvavo, Tartilas - prieš, Tauras - už, Treinys, Tupikas - prieš, Uoka nedalyvavo, Uždavinys - prieš, Vagnorius nedalyvavo, Vaišnoras - prieš, Vaižmužis - už, Velikonis nedalyvavo, Veselka, Visakavičius, Vitkevičius, Zimnickas - už, Zingeris - prieš, Žebrauskas - už, Žiemelis nedalyvavo, Žurinskas - už.
Suskaičiavus balsus nustatyta, kad 60 Seimo narių balsavo už, 41 - prieš, 6 susilaikė. Tokiu būdu įstatymas dėl Policijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo priimtas. Ir, kaip susitarėm, iš dviejų Policijos įstatymų darysim vieną, tiktai tas antrasis dėl 49 straipsnio su išlyga dėl įsigaliojimo.
Gerbiamieji kolegos, posėdis yra baigtas. Dabar pietų pertrauka ir manau, kad mes galim per valandą pavalgyti. Tada posėdis 15 val. Pagal darbotvarkę - 2.1 punktas dėl Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo. Posėdis baigtas. Gero apetito!