Vienuoliktasis
posėdis
1994
m. rugsėjo 27 d.
Seimo narių pareiškimai
S.Pečeliūnas (dėl Vyriausybės įgaliojimų)
Z.Šličytė. "Dėl mokinių pervežimo per Lietuvos - Latvijos sieną”
A.Endriukaitis. 58 Seimo narių pareiškimas "Dėl įvykių Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje”
5sesija 11p svarstyti klausimai
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A.SAKALAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Pradedame rugsėjo 27 d. vakarinį plenarinį posėdį. Prašom registruotis.
Salėje 64 Seimo nariai.
Primenu, kad... Gerai, galėsim dar kartą registruotis. Kol aš priminsiu procedūras, prašom registruotis dar kartą. Kolegos, prašom dar kartą registruotis. (Salėje šurmulys) Nereikia už kitus registruotis, gerbiamasis kolega. Tai ne tamstai taikoma, o visiems. Tik už save.
Salėje - 65 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, dėl pareiškimo dėl Čečėnijos yra tokia situacija. Pranešėjas baigė savo pranešimą, baigė atsakinėti į klausimus, tuo tarpu pasisakyti užsirašė daugiau negu 30 Seimo narių. Dalis jų pasisakė ir liko 20. Aš siūlau, kiek pajėgs Seimo narių pasisakyti per 20 minučių, kad pasisakytų, o po to gerbiamojo pranešėjo baigiamasis žodis, ir mes apsisprendžiam, ar taip, ar taip darom, kad netęstume diskusijų be galo. Ar priimtina tokia tvarka? (Balsai iš salės) Jeigu Seimo nariai pasiūlys dar kokį variantą, tai, be abejo, jų valia.
Taigi aš skaitysiu pavardes, gal kas nors atsisakys kalbėti. Tada bus paprasčiau. Gerbiamasis V.Landsbergis. Na, gerai, kaip jam, padarysim išimtį, nors šiaip reikėtų išbraukti. A.Kairys, tai gal geriau į... Ar jūs norit iš vietos? Prašau. Tik dabar, gerbiamieji kolegos, prašom nespaudyti mygtukų, nes žodis bus suteikiamas pagal sąrašą, o ne pagal dabartinę registraciją elektronika.
Kolega A.Kairys. Prašom.
A.KAIRYS. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime atsižvelgti į tai, kad turime diplomatinius santykius su Rusija. Siekiama su ja glaudesnio politinio, taip pat ir ekonominio bendradarbiavimo. Šito pareiškimo svarstymas ir priėmimas Seimo vardu galėtų pakenkti mūsų santykiams toj srity, galų gale ir mūsų valstybės ekonomikai. Kita vertus, mus išrinko Lietuvos žmonės ir Lietuvos žmonių interesus mes turime laikyti aukštesniais už kitų šalių žmonių interesus. Todėl siūlau šito nutarimo projektą atmesti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamasis A.Vaišnoras kalbės?
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Buvau užsirašęs.
PIRMININKAS. Todėl aš ir klausiu, ar gerbiamasis A.Vaišnoras kalbės. Jis užrašytas. Prašom. Kolega A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai keista girdėti tokias mintis ir idėjas iš Etikos ir procedūrų komisijos atstovo kalbant apie Čečėnijos ir Lietuvos problemą. Aš manau, kad tauta, kuri engia kitas, negali būti laisva, ir mes turėtume nusistatyti savo pagrindinę poziciją, ar mes elgiamės vien tik pragmatiškai ir nusilenkiam kažkokio didelio kaimyno arba jėgos valiai, ar mes elgiamės kaip laisvi žmonės, kaip laisva tauta, kaip laisvi parlamentarai ir pripažįstam tiesą bei teisingumą. Šiuo metu, kaip jūs žinot, Lietuvos Seime yra sukurta Čečėnijos rėmimo grupė, taip pat kaip ir Tibeto rėmimo grupė. Tai yra parlamento nariai, kurie, suvokdami savo atsakomybę ne tik savo rinkėjams, bet ir savo sąžinei užstoti silpnesniuosius ir kovoti už tiesą iš visų jėgų, kiek galėdami remia Čečėnijos nepriklausomybės siekį. O ji iš tiesų yra to verta... (Salėje šurmulys) Aš kažkodėl negirdžiu savo balso.
PIRMININKAS. Bet mes girdim, prašom nesijaudinti.
A.VAIŠNORAS. Iš tiesų ji yra to verta, nes turi ir savo istoriją, savo kultūrą ir, pasakyčiau, netgi tragišką istoriją. Jūs patys turbūt prisimenat, kad čečėnų tauta buvo beveik visai ištremta iš savo teritorijos. Ir jeigu atsiranda tokių žmonių arba atsiranda tokių Lietuvos parlamentarų, kurie sako, kad tai yra teisinga, kad tai yra jėgos pozicijos privilegija, tai aš atsiprašau.
Manyčiau, kad Čečėnijos klausimas nėra vien Rusijos klausimas. Šiuo metu dėl Čečėnijos nepriklausomybės yra sukurtos rėmimo grupės ne tik Lietuvoje. Jūs turbūt gavote informaciją apie tai, kad yra sukurta Čečėnijos nepriklausomybės rėmimo grupė Estijoje. Tai yra ir kitose valstybėse, ir aš manau, kad tai nėra vien tik tarptautinių santykių arba kažkokių pragmatinių santykių kontekste. Tai yra bendražmogiškųjų santykių kontekste. (Salėje šurmulys) Aš suprantu, kad šiuo metu Čečėnijoj padėtis yra kaip Gruzijoj. Jūs turbūt visi puikiai žinote, kokiu būdu Ševardnadzė atėjo Gruzijoje į valdžią, - perversmo būdu. Matau, kad tai yra daroma ir Čečėnijoje. Mes su šituo neturėtume sutikti. Kviečiu visus Seimo narius pritarti šitam pareiškimui.
Man iš tiesų gėda, kad praėjusį kartą, kada buvo atvykę Čečėnijos parlamento atstovai, jiems nebuvo leista kalbėti Seime. Žinau, kad LDDP dauguma yra įpratusi valdyti jėga. Tai rodo ir neteisėti Seimo Pirmininko veiksmai dėl Prokuratūros įstatymo, kada jis buvo priimtas manipuliuojant savo valdžia. Tačiau mes neprisidėkime prie tokių nedorų dalykų. Aš manyčiau, kad gerai pasvarstę ir įvertinę ne tik savo, kaip valstybės atstovų, poziciją, bet ir savo, kaip parlamento narių, kaip asmenybių, poziciją, mes turim pritarti šitam pareiškimui dėl Čečėnijos.
PIRMININKAS. Ar gerbiamasis V.Kryževičius dėl vedimo tvarkos? Prašome.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Pone Juršėnai, čia aš kažko nesupratau. Ar Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas kalbėjo savo vardu, ar komisijos vardu?
PIRMININKAS. Ne, jis kalbėjo kaip Seimo narys.
K.V.KRYŽEVIČIUS. Tada viskas aišku.
PIRMININKAS. Kaip Seimo narys. Prašom. Gerbiamieji kolegos, dabar kolega A.Bendinskas.
A.BENDINSKAS. Aš šitą Čečėnijos klausimą suprantu taip, kad kiekviena maža ar didelė tauta turi teisę apsispręsti. Ir šitą apsisprendimą visos kitos valstybės ir tautos turi palaikyti. Bet šiuo atveju mūsų Užsienio reikalų ministerija savo pareiškimą dėl Čečėnijos įvykių ir Čečėnijos santykių su Rusija yra oficialiai padariusi. Taigi Lietuvos Respublikos oficiali pozicija yra aiški.
Aš, pritardamas čečėnų tautos išsilaisvinimo idėjai, manau, kad po Vyriausybės pareiškimo opozicijos pareiškimas dar sutvirtintų šitą mūsų oficialų Vyriausybės pareiškimą. Todėl aš manau, kad Seimas, darydamas tai jau po Vyriausybės, tą patį pakartotų, bet opozicijos pareiškimas dar kartą įrodytų mūsų visų bendrą ir pozicijos, ir opozicijos reikalą, t.y. paremti tautos išsilaisvinimo idėją.
PIRMININKAS. Kolega A.Saudargas. Prašom.
A.SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, siūlau pritarti pareiškimui ir štai kokie argumentai. Pirmiausiai neteisingomis laikau abejones, kad mes negalim padėti čečėnų tautai todėl, kad tokioj padėty, kaip dabar yra čečėnų tauta, ypač svarbus yra viešumas ir galimybė, kad kitos valstybės ir pasaulio visuomenė apie juos sužinotų tiesą. Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas prie to ženkliai prisidėtų. Būtent todėl yra labai svarbu, kad būtų Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas.
Ir atkreipčiau dėmesį, kad labai svarbu, jog Seime daugumą turi Lietuvos demokratinė darbo partija. Tuo pareiškimas būtų stipresnis, kadangi parodytų pasaulio visuomenei, kad Čečėnijoj vykstantys procesai iš tiesų yra objektyvūs, ir kad informacija yra objektyvi. Kad tai nėra partinės nuostatos, bet yra iš tikrųjų Lietuvos pozicija. Aš atkreipiu kolegų iš LDDP dėmesį į tą pastabą.
Norėčiau pasakyti, kad lietuvių tauta ir čečėnų tauta yra artimos tuo, kad čečėnai, kaip ir lietuviai, yra autochtonai savo žemėje, patyrę genocidą kaip ir mes. Mūsų santykiai su čečėnų tauta nėra kaip kokios nors kitos tautos kitame pasaulio krašte. Tai yra organinis, istorinis likimo ryšys.
Norėčiau prieštarauti pareikštoms nuomonėms abejoti dėl Čečėnijos vadovybės teisėtumo. Noriu tik priminti, kad neteisėtu laikė Čečėnijos vadovybę Chasbulatovo vadovaujamas Rusijos Federacijos “aukštasis sovietas” 1991 m. spalio 24 d., prieš tai taip pat dabar gerai žinomam Rusijoj ekstremalios nesusitaikančios opozicijos atstovui, tuomet viceprezidentui Ruckojui pateikus Čečėnijai ultimatumą spalio 10 d. (14 dienų iki šito nepripažinimo), kur jis reikalavo nuginkluoti čečėnų tautą, nuginkluoti jų tautinę gvardiją.
Taigi jeigu mes abejotume ar kokiu nors būdu pareikštume abejonę Čečėnijos vadovybės teisėtumu, mes paremtume ne Rusiją, bet atsistotume į vieną gretą su nesitaikstančiąja Rusijos opozicija, dabar atstovaujama tokių asmenų, kaip ponas Chasbulatovas ir Ruckojus.
Manyčiau, kad šitas pareiškimas, kurio projektą jūs matote (kaip čia girdėjau pasisakant ir pritariant poną A.Bendinską dėl tautų apsisprendimo teisės), kaip tik ir remiasi tautų apsisprendimo teise. Man asmeniškai būtų gėda, didelė gėda, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nesugebėtų šitam pareiškimui pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega S.Malkevičius. Nematau. Kolega A.Rudys. Irgi nematau. Tada kolega J.Tartilas. Atsiprašau. Tada kolega K.Dirgėla.
K.DIRGĖLA. Aš atisakau.
PIRMININKAS. Kolega A.Ražukas. Ne. Tada kolega B.Rupeika.
B.V.RUPEIKA. Aš tikrai menu Lietuvos santykių su Čečėnija glaudėjimo fazes. Pamenu dažnus lakūnų reisus iš abiejų pusių, lėktuvų reisus. Aš viename iš Lietuvos dienraščių perskaičiau informaciją apie estų premjero rublių keitimo operaciją per Čečėniją ir, kaip sakoma, man pakankamai ryškėja tas vaizdelis, kuris čia po truputėlį ir piešiamas.
Tačiau, pripažindamas čečėnų tautos teisę, taip pat perskaitęs rusų rašytojo tikrai nuostabią knygą “Plaukė aukso debesėlis” apie čečėnų tautą, vis dėlto aš norėčiau kai ką pasakyti ir apie Primakovą, nes aš neseniai mačiau jį per televiziją. Jeigu aš būčiau Primakovas, o man dėl šito įsikūnijimo stinga kelių pagurklių, tai aš džiaugčiausi, kad ir Lietuva turėtų panašų kabliuką, prie kurio Rusijos diplomatija ir užsienio politikos strategija galėtų prisikabinti. Juo labiau kad estai ir latviai turi, anot jų, tautinių mažumų, ten gyvenančių rusų problemą. O Lietuva pasaulio akyse tokio kabliuko neturi. Ir jeigu mes primestume Seimui, valstybei štai tokį suvalstybintą santykį su Čečėnija, kurios viduje vyksta judėjimas, ir neaišku pilietinio karo lygyje, kas ką įveiks ir kuo ten pasibaigs, jeigu mes primestume valstybinei politikai štai tokią temą, tai Primakovas, o jis, neabejoju, tuo užsiima, turėtų ką prikabinti ir mums, kaip valstybei, ir SNO, ir kitose vietose. Tačiau man atrodo, kad tai, kas jau padaryta, yra pakankamai pagal Lietuvos išgales. Tai, kas padaryta čečėnų tautos atžvilgiu. Ir jeigu mes norime Lietuvos ateities pasaulio bendrijoje, tai pasistenkime apriboti savo apetitus kol kas kuklesniais kąsniais.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega L.Milčius. Ruošiasi kolega N.Germanas.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro mums, kaip Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos Seimo nariams, nėra jokių problemų. Juo labiau kad Lietuvių tautininkų sąjunga dar gerokai anksčiau pasakė ir prašė Seimą, kad Seimas iš tiesų pripažintų Čečėnijos nepriklausomybę. Bet šiandien kalbėti apie pripažinimą būtų labai sunku, kadangi kai ką vien paminėjus Čečėnijos vardą ištinka nervinis priepuolis arba isterija. Kažkada, aš nežinau, kas, ar gerbiamasis A.Saudargas, ar ambasadorius Č.Stankevičius pasakė, kad mus Rusija spaus tiek, kiek mes leisimės spaudžiami ir bijosime. Ir iš tikrųjų nereikėtų šiandien nei ponui A.Kairiui, nei ponui B.Rupeikai taip drebėti ir drebinti kitų. Nereikia. Manau, jeigu Rusija būtų okupuota ir jai grėstų pavojus iš Čečėnijos ar iš Vokietijos, tai mes taip pat sakytume ir siektume, kad Rusija būtų nepriklausoma ir savarankiška. Šiandien, deja, to nėra.
Tai tiek bendrųjų pastabų. O dėl to pareiškimo, aš manyčiau, kad jis, aišku, dar galėtų būti ir koreguojamas. Man geriau patiktų, kad ten, kur parašyta “ir palankių sau jėgų”, būtų parašyta “antikonstitucinių palankių sau jėgų”. Toliau manau, kad apeliuoti į galingos valstybės kilniaširdiškumą, kuri pastarųjų metų istorijoje neparodė, kad ten yra to kilniaširdiškumo, manau, kad geriau būtų parašyti tarptautinės teisės normomis.
Manau, šis pareiškimas neturi pabaigos, ir mūsų frakcija siūlytų, kad pabaigoje būtų sakinys: “Lietuvos Respublikos Seimas moraliai (aišku, būtų geriausia parašyti “politiškai”) remia čečėnų tautos kovą už laisvę ir valstybinę nepriklausomybę”. Bet jeigu autoriai sakytų, kad tokius pakeitimus jau per vėlu daryti ar jie su jais nesutiktų, tai aš siūlau šį pateiktą pareiškimo projektą ir kviečiu Seimo narius balsuoti už jį ir jį šiandien priimti. Tai iš tikrųjų nepaprastai reikalingas dokumentas. Nustokime vieną kartą drebėti, gąsdintis ir gąsdinti kitus. Niekados nepakenkia žmogui, nepakenkia valstybei teisingumas, moralė ir tiesus žodis, kurį mes šiandien iš tikrųjų turime pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega N.Germanas. Ruošiasi kolega A.Kubilius.
N.GERMANAS. Gerbiamieji kolegos, gerai, kad mes iš tikrųjų jau trečią kartą svarstom šį klausimą, kadangi per tas dvi savaites situacija, man atrodo, gana ženkliai pasikeitė pačioje Čečėnijoje, aistros ten irgi truputį aprimsta. Man atrodo, kad šiuo metu mūsų pareiškimas, bet koks pareiškimas nepasitarnautų tai ramybei, kuri ten pamažu įsivyrauja, o atvirkščiai, būtų kišimasis į vidaus reikalus.
Antrasis momentas, kurį aš norėčiau pastebėti. Man atrodo, daug kas kalba paprasčiausiai nelabai įsigilinę į pačią padėtį, kuri yra Čečėnijoje. Tikrai dėl Čečėnijos mes pasinaudojom mūsų trijų kolegų pateikta informacija, bet iš tikrųjų ten padėtis nėra visiškai tokia aiški, kaip yra čia. Egzistuoja opozicija, kuri egzistuoja treti metai. Karas vyksta ne tarp atskirų kažkokių ypatingų politinių jėgų, bet tarp atskirų šeimynų, kurių mes norim vieną paremti, atmesdami kitas.
Trečia. Kaip jūs žinot, neseniai ten atsistatydino Muftijus, kuris taip pat bandė taikiai išspręsti šituos klausimus ir kaip paveikti ir vieną, ir kitą pusę. Deja, jo veikla irgi nepasibaigė geruoju. Todėl aš manyčiau, šiandien geriausias sprendimas, kurį mes galėtume padaryti, tai nepriimti šito sprendimo Seimo vardu, o padaryti lygiai taip pat, kaip padarė Estijos nacionalinio susirinkimo nariai: tie, kas nori, parašo pareiškimą, pasirašo ir pateikia jį. Galų gale mes turim Tibeto rėmėjų draugų grupę, yra Čečėnijos. Jeigu taip labai svarbu, prašau, gali padaryti tokį pareiškimą tie, kas iš tikrųjų yra suinteresuoti.
Ir pabaigai. Man atrodo, labai gaila to laiko, kurį mes čia praleidome. Per tą laiką tikrai galėjome priimti kažkokius rimtesnius sprendimus, o ne nagrinėti Čečėnijos klausimą, kuris, aš manau, tikrai nėra pats svarbiausias Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mūsų sutartas laikas baigėsi. Todėl aš siūlau dabar daryti taip: suteikiam žodį A.Endriukaičiui, tikiuosi, jis kalbės trumpai, ir po to dėl balsavimo motyvų galės pasisakyti iš vienos pusės, kadangi aš jau ir skelbiau, A.Kubilius, o iš kitos pusės čia, kompiuteryje, įrašytas A.Gricius. Ar sutinkam? Prašom. A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Tas klausimas greta kitų reikalų vakar buvo svarstytas ir pas Prezidentą. Ir dėl galimo kraujo praliejimo buvo išreikšta vieninga nuomonė, kad reiktų kažkaip padėti. Estijos parlamento susikūrusi grupė irgi rodo, kad tai yra platesnė problema, reikalaujanti ne vien Lietuvos dėmesio ar rūpesčio. Įrodymų, dėl kurių čia kai kurie mūsų bičiuliai abejoja, aš galiu net pateikti.
Štai yra ginklų, magnetinių bombų lentelė, kur nurodoma, priklausomai nuo kokio kaištelio įkišimo, nuo 15 min. iki 24 val. bomba atitinkamai sprogs. Tai yra gauta iš jų prokuratūros. Dar kitas pavyzdys: yra gauti spec. tarnybos darbuotojų pažymėjimai iš tos pačios prokuratūros, kurie rodo, kaip jie ten intensyviai ką veikia ir dirba. Turime ir daugiau tokių dalykų, tačiau turbūt nereikia šiandien to įrodinėti ir klausimą mes jau esam aptarę anuose posėdžiuose.
Noriu priminti D.Dudajevo pareiškimą. Jis sako: problema yra susijusi su manimi, kad aš esu toks ar esu anoks, prašom, Rusija, pripažinkit mūsų šalies nepriklausomybę ir aš visiškai visiems laikams pasitraukiu iš politikos. Turbūt tokio pareiškimo kažkoks rytietiško tipo diktatorius Vidurinėje Azijoje niekados nesugebėtų padaryti ar juo labiau pasielgti.
Leiskite man pacituoti iš laikraščio “Nezavisimaja gazeta” rugsėjo 22 d. R.Chasbulatovo mintis, kur jis kalba apie tą didelę ginkluotę, kuri yra D.Dudajevo rankose. Jis aiškina: todėl rusų vyriausybei reikia tik padėti laikinajai tarybai neutralizuoti tuos karo ir prievartos ginklus. Jokio Rusijos armijos įsiveržimo, tik atitinkama pagalba technika, šiuolaikiniais ginklais. Štai yra klausimas, ar mes norim prisidėti prie kraujo praliejimo, ar ne. Tai ginkluota opozicija turbūt ne visai teigiamai vertina.
Ir baigdamas aš norėčiau priminti, kad vis dėlto balsavimas yra daugiau moralinio pobūdžio, mūsų nusiteikimo, mūsų apsisprendimo dalykas. Ir pabaigčiau rusų rašytojo Andrejevo žodžiais: “Kai gauna antausį vienas doras žmogus, visi dori žmonės turi jausti ir skausmą, ir pasipiktinimą, kančią dėl sutrypto žmogaus orumo.” Tokiu atveju mūsų tiktai paprastas nuomonės išsakymas parlamente nereikalaujant ar kažkokių sankcijų, ar bausmių, ar kažkieno ypatingų veiksmų būtų mūsų gražus apsisprendimas ir Lietuvos prestižo, Lietuvos autoriteto išlaikymas. Aš nekalbu apie tuos žmones, kurie mano, kad nemorali politika, kurios, deja, laikosi ir daug Vakarų valstybių, teikia kažkokią garbę ar šlovę.
Aš siūlau balsuoti už pateiktą rezoliucijos projektą, nors čia buvo žodžiu viena kita kai kieno mintis ir išsakyta, tačiau dėl laiko stokos, kadangi nuo rugsėjo 15 d. čia jau yra svarstoma, nenorėčiau teikti, raštu formaliai nieko nėra pateikta, ir lieka rezoliucijos projektas, koks pateiktas, jūsų balsavimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Tai dabar kaip sutarėm: vienas - už, vienas - prieš, ir tada pasirinksim. Kolega A.Kubilius. Po to - A.Gricius. Prašom dėl balsavimo motyvų.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau labai trumpai tiesiog pritarti pono A.Endriukaičio pasakytoms mintims ir man labai gaila, kad kai kurie Seimo nariai išdrįsta pasakyti, jog tokiam klausimui gaila skirti laiko. Tai yra mums, Lietuvos Seimui, Lietuvai, kuri prieš penkerius metus iškentėjo tokius savo kūrimosi sunkumus, dabar šituos dalykus užmiršti ir kalbėti, kad kitai tautai skirti laiko savo posėdyje yra gaila, aš tiesiog neturiu žodžių, kaip tokį Seimo narių kalbėjimą įvertinti. Todėl aš siūlau labai trumpai ir aiškiai pritarti teikiamam rezoliucijos projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. A.Gricius.
A.GRICIUS. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas toms mintims, kurios čia buvo pasakytos dėl čečėnų tautos...
PIRMININKAS. Į mikrofoną prašom.
A.GRICIUS. Pritardamas toms mintims, kurios buvo išsakytos dėl čečėnų tautos tragedijos ir jos sudėtingos istorijos, o ypač dėl to, kad ši tauta labai nukentėjo stalinizmo metais ir buvo iš esmės ištremta iš savo gyvenamųjų vietų, norėčiau kartu pasakyti, kad siūlomas Seimo pareiškimas, man atrodo, yra galbūt kažkuria forma ne visai priimtinas ta prasme, kad mes, darydami bet kokius Seimo pareiškimus, turime atsižvelgti ir į Lietuvos valstybinius, ir mūsų tautos interesus.
Todėl aš visiškai palaikau mūsų valstybės ir Seimo poziciją, kad mes turime aiškiai pasakyti Rusijai savo poziciją dėl Latvijos priėmimo į Europos Tarybą, kur vėl yra daromi tam tikri žygiai, kad Latvija būtų priimama kartu su Rusija. Mes turime taip pat paremti Estiją tais klausimais, kuriuos jai sunkiai sekasi spręsti su Rusija.
Tokiu būdu, man atrodo, mes tikrai turime aiškiai ir šviesiai pasakyti Rusijai, kad mes esam savarankiškos valstybės ir turime aiškią poziciją vienu ar kitu klausimu. Tačiau viskam yra ribos. Jeigu mes pradėsime komentuoti padarytus pareiškimus įvairiausiais Rusijos teritorijoje esančių tautų gyvenimo klausimais, tokiu atveju mūsų laukia tikrai sunkus ir sudėtingas darbas. Aš galiu pasakyti, kad panaši sudėtinga situacija yra su jakutų tauta, lygiai taip pat Totorija, galima toliau minėti Baškiriją. Jeigu paimsime šitą visada buvusį gana sudėtingą Kaukazo tautų regioną, ten, aš nežinau, ar greitai pavyks išspręsti visas problemas.
Jeigu yra Seimo narių grupė, kuri galvoja, kad tokia redakcija, kaip čia parašyta, o, pavyzdžiui, tokia mintis, kad “ir palankių sau jėgų rėmimą finansais ir ginklais”, aš nežinau, jeigu mes taip komentuosime įvykius Čečėnijoje, kad ten Rusija tiekia finansus, ginklus, infiltruoja KGB... Gal tai yra daroma, aš šito nežinau. Tačiau jeigu mūsų Seimas priims tokį pareiškimą, tai jūs puikiai suprantate, kad adekvati bus ir Rusijos reakcija. Todėl aš galvočiau, kad mums nereikėtų tokio kategoriško pareiškimo priimti, tuo labiau kad mes turime rūpintis ir savo valstybės interesais, o dėl santykių su Rusija, mes, atrodo, turime pakankamai daug problemų.
Todėl aš pritarčiau tai minčiai, kad jeigu yra Seimo narių grupė, kurią sudarys turbūt nemažas skaičius Seimo narių, jie gali tokios redakcijos šitą pareiškimą pasirašyti taip, kaip padarė Estijos parlamentas, ir tas pareiškimas gali būti viešai paskelbtas. Jeigu jau mes imtumėmės taikdario vaidmens šiame iškilusiame konflikte, kada čečėnų tauta, turėdama apsisprendimo teisę, nori išspręsti šitą konfliktą ir tapti nepriklausoma valstybe, tai mes turėtume kur kas labiau subalansuoti šitą pareiškimą, pakviesti taikai, kad nebūtų vartojama jėga ir visa kita.
Todėl, man atrodo, yra du pasirinkimai: arba Seimo nariai renka parašus po šituo pareiškimu ir išreiškia savo nuomonę (tai bus ne Seimo nuomonė, ne mūsų Vyriausybės nuomonė), arba mes, galbūt ateityje, pažiūrėję į tolesnę įvykių raidą, priimsime Seimo subalansuotą pareiškimą, kuris galbūt padėtų įtvirtinti taiką šitame labai sudėtingame regione. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom registruotis. Kol vyks registracija, kolega K.Skrebys, matyt, dėl vedimo tvarkos. Prašom. Prašom registruotis. Kolega K.Skrebys.
K.SKREBYS. Tėvynės sąjungos frakcijos vardu norėčiau paprašyti vardinio balsavimo.
PIRMININKAS. Vardinis balsavimas dabar netinka. Mes dar turėsim apsispręsti, ar priimam iš viso. O jeigu nutarsim priimti, tada galimas ir vardinis balsavimas. Čia kol kas yra tarpinis balsavimas. Vardinis balsavimas - tik galutiniam projekto variantui. Tik galutiniam.
88 Seimo nariai. Kad nebūtų keblumų, aš avansu perskaitau 178 straipsnį. “Po svarstymo (tas jau buvo) Seimas nusprendžia, ar: pirma, priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių. Antra, redaguoti rezoliucijos projektą; trečia, atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.” Tai mes dabar galim balsuoti dėl pirmojo varianto, bet kadangi buvo siūloma ir atmesti, tai galim iškart rinktis, ar priiminėti rezoliuciją, ar nepriiminėti. Jeigu sutinkam su tokiu alternatyviu balsavimu. Ar pradedam nuo pirmojo, t.y. nuo redagavimo? Kolega E.Bičkauskas. Prašom.
E.BIČKAUSKAS. Ne, turbūt reikėtų daryti visus tris balsavimus. Galbūt taip, kaip buvo praeitą kartą, ar iš principo pritariam rezoliucijai, bet neapsisprendžiam, ar priimti, ar redaguoti, ar iš karto atmetam...
PIRMININKAS. Prašau, gerai.
E.BIČKAUSKAS. Jeigu iš principo pritariam, tada ar priimam iš karto, ar redaguojam.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dabar bus alternatyvus balsavimas: ar priimam rezoliuciją, ar nepriimam. Ir jeigu priimam, tada du variantai: redaguojam ar be pataisų. Ar sutinkam su tuo? Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad rezoliucija būtų priiminėjama arba kad būtų priimta? O kas prieš, tas prieš. Susilaikę nebus skaičiuojami. Prašom.
Už priėmimą - 38, prieš - 45, 3 susilaikė. Vadinasi, rezoliucija nebus priiminėjama. Prašom pasižiūrėti. Sąrašą paimsit vėliau. Prašom fiksuoti laiką ir galėsit paimti.
Įstatymo“Dėl Valstybinių pašalpų šeimoms”projekto Nr. 1019 svarstymas (94.09.27)
5sesija 11p svarstyti klausimai
Dabar 2 popietinės darbotvarkės punktas. Tai yra kompleksinis punktas dėl Valstybinių pašalpų įstatymo ir kitų įstatymų. Kalbėti užsirašė 6 Seimo nariai. Kolega L.Milčius pirmasis. Gal į tribūną, gerbiamasis Milčiau.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro kartais mums Seime įdomiau būna diskutuoti ir kalbėti apie tokius kardinalius įstatymus arba politines aktualijas, o socialiniams klausimams, nors jie yra sudėtingesni, sunkesni, mes neskiriam jiems tokio, sakyčiau, reikalingo dėmesio. Šiandien svarstomas įstatymas dėl valstybinių pašalpų šeimoms yra nepaprastai svarbus. Iš viso Lietuvoje susidarė tokia socialinė situacija, kada vieni žmonių sluoksniai atsidūrė ypač sunkioje padėtyje, sakyčiau, tiesiog prie skurdo ribos. Ir toms šeimoms, ypač kurios augina mažus vaikus, nepaprastai reikalingas ir Seimo rūpestis, ir domėjimasis jų problemomis, ir reikalingi tie įstatymai, kurie galėtų nors šiek tiek palengvinti jų dalią.
Aš žiūriu į šį įstatymą šiek tiek skeptiškai. Jį pristačiusio gerbiamojo V.Žiuko aš klausiau, ar tik čia nebus įstatyminė pudra, kuria mes parodysim žmonėms, kad kažką dirbam, kažkuo rūpinamės, bet esminių dalykų neišspręsime. Aš tikrai noriu patikinti visus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovus, kurie dalyvavo mūsų komitete svarstant šį įstatymą, kad jie tikrai nuoširdžiai dirbo ir nuoširdžiai tą įstatymą rengė. Ir jeigu aš sakyčiau, kad tam įstatymui nepritariu, tai tiesiog juos įžeisčiau.
Aš pritariu šiam įstatymui, bet šiandien su visiška atsakomybe ir skaudančia širdimi sakau, kad jis yra nepakankamas, kad jis neišsprendžia visų problemų. Iš tikrųjų jie, turėdami tik tam tikrą nedidelį biudžetą, tik trupinius, gali juos perskirstyti pagal šį įstatymą protingiau, paskirdami tik toms šeimoms ir tiems žmonėms, kurie iš tikrųjų nepaprastai skursta, ir jiems šiandien reikia ne pragyventi, bet išgyventi. Bet kartu atsisakius kitų pašalpų, aš manau, tikrai nemažas kiekis žmonių bus nusivylęs mūsų Seimu, jie sakys, kad štai prie šito Seimo jie neteko ir tų 20 ar 30 litų, ir jie visai nepažiūrės, kad gal tie jų pinigai nuėjo kitoms šeimoms, kurioms būtų daug reikalingesni.
Aš neanalizuosiu ir nekalbėsiu apie kiekvieną iš šių straipsnių. Ir aš dabar, pavyzdžiui, naujame variante, kurį man padavė, jau matau, kad net ir tame 2 straipsnyje, kuriame gimus kūdikiui anksčiau buvo numatyta mokėti tiktai 3 minimalius gyvenimo lygius, o tai mane labai šokiravo, kadangi žmogui mirus galima buvo gauti 6, jeigu jis neturi artimųjų, dabar žiūriu - juodomis raidėmis, stambesniu šriftu jau taip pat parašyta 6 minimalūs gyvenimo lygiai. Ir jeigu tai bus priimta, jau, sakyčiau, ir čia yra tam tikras pasiekimas, ir tai yra gerai. Nevertinkim žmogaus mirties aukščiau už jo gimimą.
Aš suprantu, kad šiuo įstatymu mes neišspręsime demografinių problemų, kurios yra nepaprastai sudėtingos. Demografinė situacija bloga. Ir turbūt dabar jau pirmi ar antri metai, kai Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja ir miršta daugiau negu gimsta, ir Seimas iš tikrųjų lieka skolingas šeimoms ir tautai, nepriimdamas nei programos, nei pakankamai tokių įstatymų, kurie skatintų gimimą, kurie padėtų daugiavaikėms šeimoms. Čia tokios problemos nesprendžiamos. Taip, aš baigiu savo pasisakymą. Aš kviečiu Seimo narius šitam įstatymo projektui pritarti, tačiau aš taip pat noriu atkreipti dėmesį ir LDDP frakcijos, ir Seimo vadovybės. Tai noriu pasakyt aiškiai, kad šio įstatymo nepakanka visoms problemoms išspręsti. Jis kai ką pagerina, kai ką pablogina. Na, iš vienos kišenės perdedam į kitą, bet nė vienu centu bendros lėšos nuo šio įstatymo priėmimo nepadidėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R.Dagys. Nematau. Kolega J.Listavičius. Prašom. Ruošiasi kolega J.Veselka. Šiandien J.Veselkos diena, bet jis jau atsisako. Gerai. Tada kolega J.Nekrošius komiteto vardu.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms įstatymo projektas dėl gana kuklių pašalpų dydžių praranda savo aktualumą. Pasižiūrėję į atskirus straipsnius matome, kad kol MGL nebus artimas realioms gyvenimo išlaidoms, tiek vienkartinė pašalpa gimus kūdikiui (2 straipsnis), tiek šeimos pašalpa (3 straipsnis), pašalpa vaiko globai (4 straipsnis), pašalpa asmeniui, prižiūrinčiam vaiką invalidą (6 straipsnis), kur kas didesnės įtakos kukliai gyvenančioms šeimoms tikrai nepadarys. Ypač reikėtų akcentuoti pašalpų nepakankamumą turint mintyje pašalpas tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių vaikams (5 straipsnis) ir pašalpas našlaičiams bei likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti (7 straipsnis). Ką reiškia likusiems vaikams be tėvo, išėjusio pareigą tėvynei atlikti, MGL dydžio pašalpa kiekvienam vaikui per mėnesį? Ar tiek jo tėvas tik uždirbtų, ar tėvui išėjus tarnauti vaikų padėtis pagerės? Greičiau panašu į pasityčiojimą, o ne į pašalpą, skirtą 12 MGL dydžio našlaičiams ar likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti. Ką jis galės už tokią sumą nusipirkt? Reikėtų pasvarstyti, ar 2, 7 straipsnio lėšos turėtų būti mokamos iš savivaldybės biudžeto. Tai daugiau valstybės reikalas ir straipsniuose paminėtos pašalpos turėtų būti mokamos iš valstybės biudžeto. Įstatymo projekte tarp 9 ir 10 straipsnių “Lėšų mokėjimas” ir “Atskaitomybė” turėtų rasti vietos kontrolė, o po kontrolės galėtų būti ir atsakomybė. Kontroliuoti šiuo atveju turėtų mokesčių inspekcijos, nes bet kuriuo atveju čia bus naudojamos biudžeto lėšos. Patikslinus pašalpų dydžius, išskyrus pašalpas, kurios būtinos, patikslinus atskirus įstatymo projekto straipsnius, galima būtų įstatymo projektui ir pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kalbės kolega J.Nekrošius.
J.NEKROŠIUS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymas veiksmingas, jeigu jis tampa svarbių problemų grandinės dalimi, taip pat gali būti realizuotas. Noriu priminti, kad valstybinių pašalpų šeimoms įstatymas sprendžia mūsų Konstitucijos 39 straipsnio nuostatas, kur deklaruojama, kad valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Remti šeimą, kaip žinome, užsiangažavo ir Vyriausybė, pateikusi patikslintą programą. Todėl tiek socialinių reikalų pakomitetyje, tiek komitete, pasikvietus daugiavaikių šeimų, vaikų fondo atstovus bei kitus ekspertus, ilgai ir detaliai buvo svarstomi šio įstatymo teiginiai, straipsniai ir atskiri variantai. Už mūsų pečių iš tikrųjų, kaip čia jau kalbėjo Seimo narys L.Milčius, stovėjo ir stovi demografinė krizė. Turbūt visiems aišku ir žinoma, kad per 50% visų šeimų augina tik po vieną vaiką. Tris vaikus augina 7,4 nuošimčio šeimų. Du vaikus - 39,7 nuošimčio šeimų ir tik 2,5 nuošimčio šeimų augina 4 ir daugiau vaikų. Žodžiu, tauta gyvena po minuso ženklu, karstai daug spėriau kalami, negu obliuojami ir dailinami nauji lopšeliai. Ar šis įstatymas pajėgus išspręsti šeimos politikos klausimus, ar jo priėmimas gali išspręsti struktūrinius šeimos pokyčius? Ne! Ir šiandien, mūsų nuomone, nesugebės visko iš karto padaryti. Tai tik pirmoji ir būtina greitoji pagalba, be kurios negalime pradėti rimto ir visapusiško šeimos gydymo. Šis įstatymas, įsikomponavęs į kitų socialinės pagalbos įstatymų virtinę, duos pradžią rimtoms ir visapusiškoms šeimos problemų studijoms ir naujiems įstatymams. Šis įstatymas, be abejo, taps visos visuomenės dėmesio objektu ir todėl turės tobulėti, žinoma, tvirtėjant ir pilnėjant mūsų biudžetui. Socialinių reikalų pakomitetyje ir komitete būdami realistai ieškojome ir ieškome variantų, kaip sutvarkant esamą paramos šeimai sistemą, būtent esamą, kaip rasti rezervų ir ženkliau padėti šeimoms. Jūsų rankose esamame variante jau yra pakeitimų, kurie buvo derinami vakar ir galėtų gauti pritarimą Seime.
Pirma. 2 straipsnyje iš tikrųjų siūloma gimus kūdikiui mokėti ne tris, bet šešis MGL.
Antra. 4 straipsnyje siekiant skatinti našlaičių ir vaikų, netekusių tėvų globos, šeimas skirti ne vieną, bet pusantro MGL. Tas pat numatoma skirti ir šeimų vaikams, kurių tėvai tarnauja mūsų kariuomenėje. 4 straipsnyje išbraukiamas 1 punkto paskutinis sakinys.
Trečia. 6 straipsnyje turėtų būti padidinamos išmokos šeimai, kuri pati augina vaiką su negalia ir turi jį nuolat slaugyti. Dėl konkretaus padidinimo dar nevisiškai susitarta.
Ketvirta. 7 straipsnyje atskirų detalių studijų ir sprendimų laukia našlaičiai, kurie išeina į savarankišką gyvenimą. Būstas, darbas, šeimos išlaikymas ir t.t. Suvokdami, kad siūloma suma neišsprendžia visų reikalų, vis dėlto įsikūrimo pašalpa jau pataisytame projekte didinama nuo 12 iki 18 MGL. Ateityje turime itin susirūpinti tais jaunuoliais, kurie neturi tėvų, o tikisi, jog Tėvynė netaps jiems pamotė.
Penkta. Šis įstatymo projektas vakar susilaukė paramos, nes mes komitete jau susipažinome su Šalpos, pensijų įstatymo projektu. Jis konkrečiai adresuotas būtent piliečiams, tarp jų vaikams su negalia. Jis tiesiogiai skirtas šeimoms, ir paliečia jos skaudžiausias žaizdas - vaikus invalidus.
Ta proga galiu pasakyti, kad šiuo metu vaikų invalidų iki 15 m. yra net 9191, o tik per 1993 m. mūsų šalyje jų padaugėjo 1641. Tai vaikai iki 15 m., kurie jau gauna invalidumo išmokas. Tuo tarpu dispanserinėje įskaitoje šiuo metu su įvairiausiomis negaliomis užregistruota 129 tūkst. 343 vaikai. Taigi šiandien svarstomas įstatymas turi šiek tiek palaukti Šalpos, pensijų įstatymo, kuris bus Seime užregistruotas jau šią savaitę. Būtų tikslinga dabar neužbaigti svarstymo, padaryti svarstymo pertrauką iki kito posėdžio spalio 7 d., sulaukti dar daugiau pastabų bei pasiūlymų matant platesnę šeimos problemų panoramą. Įstatymas neišsprendžia, sutinku su gerbiamuoju L.Milčium, visų šeimos problemų, bet pradedam vagoti labai apleistą ir piktžolėtą lauką, prisiliečiame prie labai apkerpėjusių valstybės pamatų. Kai dažnai klausiama, ką reikia daryti, norint nuveikti gerus darbus, tada išmintingai atsakoma - būtina pradėti. Tad ir pradėkime rūpinimąsi šeimomis. Tačiau būtų tikslinga šio įstatymo nepalikti vieno, o Seimui įsipareigoti prie jo sugrįžti, sakysim, po metų, nes tai įstatymas, kuris turi tobulėti, keistis, atsižvelgti į gyvenimo, ekonomikos realijas. Aš siūlyčiau, kad svarstant atsirastų punktas, kad mes tikrai po metų grįžtume prie šito įstatymo ir pažiūrėtume, kaip jis veikia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tikro turbūt būtų galima sutikti su pertraukos siūlymu, nes jau spalio 7 d., kaip matėt, darbotvarkės projekte yra įrašytas svarstymo tęsinys, bet kol kas dar yra ir laiko, ir vienas užsirašęs kalbėt. Tai kolega J.Beinortas. Prašom. Tada susitarsim, ar tikrai darom pertrauką. Toliau pirmininkaus A.Sakalas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke ir gerbiamieji kolegos. Šita tema, kuria mes diskutuojam, natūraliai nėra labai maloni. Man labai gaila, kad nekalbėjo kolega J.Veselka. Aš kalbėsiu žiūrėdamas į jį ir pabandysiu aptarti tas problemas, dėl kurių mums reikia kalbėtis. Taip pat ir į kolegas iš Biudžeto ir finansų komiteto. Mums kažkaip neišeina, mums atrodo, kad jeigu užrašytos socialinės problemos, socialiniai klausimai, atrodo, kad tai yra Socialinės apsaugos ministerijos, kad tai yra Seimo Socialinių reikalų komiteto problema. Atrodo, kad tai yra tik tų žmonių, kuriuos kažkada I.Petrovas “skęstančiais” vadino, reikalas. Iš tikrųjų problema yra visiškai kitokia ir kur kas gilesnė.
Pirma problema. Ar mes galime sakyti tiesą kalbėdami apie konkretų dalyką. Turbūt turėtume, nes mes esam laisva valstybė, mūsų nespaudžia kokia nors primesta ideologija, doktrina, mes turėtume vadinti daiktus savais vardais. Tačiau kai mes užrašom MGL, tai jau kas ne kas, mes vartojam tą žodį labai dažnai, bet mes nė vienas negalim pasirašyti, kad tai yra tiesa. Trys lietuviški žodžiai - minimalus gyvenimo lygis, kas tai yra? Tai yra maistas, vaistas, apavas, apdaras ir stogas. Ar galima iš 55 Lt iškalkuliuoti šiandien? Ar galima iškalkuliuoti visus tuos komponentus, apie kuriuos aš čia kalbu? Negalima. Išmetam pinigus žmonėms, kurie bando suskaičiuoti ir įsprausti į tuos 55 Lt visas išmokas ir problemas ir galvojam, kad jau yra gerai. Tai geriau anų pinigų nors neišleiskim. Aš labai prašyčiau. Demokratinėje darbo partijoje įvyko tam tikra reorganizacija ne vien tik organizacine, bet ir ideologine prasme. Yra gera proga pavadinti daiktus tikraisiais vardais. Yra gera proga pasakyti, kad Lietuvoje MGL gali apskaičiuoti gydytojas, finansininkas, statistikas ir ar galima pasakyti, kas tai yra? Ar tai yra 115, ar tai 135, ar tai 145 Lt. Kas tai yra? Mes būsim sąžiningi, nes mes rėmėmės specialistais, o po to pasakysime: deja, Lietuvoje šiuo metu tedirba tik 35 ar 37% procentai pramonės, deja, Lietuvoje šiemet nederlius, sausra mus visus pastatė prieš faktą, kad mums bulveles reikia tokias šiemet rinkti, kurių niekuomet niekas net riešutais nevadino. Mes tada pasakom žmonėms, deja, Lietuvos valdžia šiuo metu iš šitų resursų gali remti tiktai 40% MGL, na, 35% MGL. Tada viskas tampa lyg ir aiškiau. Ir su kiekviena diena, su kiekvienu nauju skaičium sakom, ar gerėja mūsų padėtis. Jeigu mūsų padėtis negerėja ir mes neturim iš ko, tada reikia daryti pasitarimą ir mobilizuoti resursus. Kodėl aš paminėjau kolegos J.Veselkos padėtį? Todėl, kad man atrodo, kas Lietuvoje eina pirmiausia? Pirmiausia Lietuvoje eina vis tiek šiaip ar taip mokesčių surinkimas, Finansų ministerija, iš paskos eina socialiniai dalykai, greta šito yra prižiūrintys organai iš antpečiuotų vyrų. Tai jeigu mes negalim surinkti socialinio draudimo mokesčių, mes negalim surinkti mokesčių iš savivaldybės, jūs puikiai žinot, dėl ko negalim, todėl, kad Vyriausybė vieną dieną atleidžia tam tikrą grupę žmonių nuo mokesčių ir daro tai grynai populistiškai, o paskui sakom, kad mokėsim iš savivaldybių... Todėl tai, ką čia kalbėjo iš tribūnos kolega J.Listavičius, negalima sakyti, kad štai Seimas nutars - mokėkite iš savivaldybių lėšų šitas būsimas pašalpas.
Aš noriu štai ko.
Pirma. Pritariu pono J.Nekrošiaus pasiūlymui padaryti pertrauką. Štai pirmą kartą pajutau, kaip Seime reikalingas rašytojas, kuris moka literatūriniu, geru, gražiu, įtaigiu žodžiu problemą pakedenti. Dėl ko reikia padaryti pertrauką? Todėl, kad mes turim galvoti apie visas subalansuotas išmokas iš Lietuvos valstybės biudžeto, o tos subalansuotos išmokos - tai socialinių pensijų, arba Šalpos, pensijų įstatymas. Tos išmokos ir būsimos mokslininkų pensijos arba rentos. Tos išmokos ir papildomi priedai, kurių iš mūsų reikalauja vadinamosios jėgos struktūros, pradedant nuo policijos, baigiant prokuratūra. Tos išmokos taip pat susideda ir į tas iskliuzyvines kategorijas, dėl kurių mes čia nubalsavome susijaudinę dėl šitos žvakučių demonstracijos. Visi šitie dalykai eina iš to paties biudžeto, jų negalima atsietai ir populiariai išnešioti, juos reikia svarstyti kartu. Todėl aš, kreipdamasis į ponus V.Zimnicką ir J.Veselką, drįsčiau prašyti jų, kad ir jų Ekonomikos komitetas galbūt bendrame posėdyje su mumis pasvarstytų mūsų galimybes ir pasvarstytų tai, ką aš siūliau, - artėjimą prie tiesos ir tos tiesos sakymą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (A.SAKALAS). Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Oratoriai siūlė daryti pertrauką, tačiau aš norėčiau pagrindinio komiteto pirmininko nuomonės. Prašom. Ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Aš manau, kad reikia pritarti. Mes esam išplatinę komiteto sprendimą ir nesikartosiu, kadangi motyvavo kolega J.Beinortas. Būtent todėl, kad mes dabar derinam iš esmės socialinių pensijų įstatymą. Jis dar nepateiktas ir nepristatytas, dar tik juodraštinis variantas. Aš manau, skubėti nereikia, motyvacija buvo labai argumentuota. Jeigu mes dabar numatom spalio 7 d. jį toliau svarstyti, būtų visai normalus dalykas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar sutiktumėt su tokiu sprendimu? Darome pertrauką iki atskiro Seniūnų sueigos sprendimo. Gerbiamasis Pavirži, aš siūlyčiau formuluotę - pertrauka iki atskiro Seniūnų sueigos sprendimo. Tinka tokia formuluotė? Jeigu bus 7 d., tai 7 d.
G.A.PAVIRŽIS. Aš todėl ir sakau, kad darbotvarkėje matau užrašytą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Tikrai kolegos pono Juliaus pasakyti žodžiai yra pakankamai aktualūs. Aš manau, kad mūsų komitetas tikrai įsijungs. Tačiau aš vis dėlto prašyčiau ir siūlyčiau, kad būtų ir Biudžeto komitetas. Padaryti trijų komitetų posėdį, nes čia eina būtent tos lėšos, tie pinigai, iš kurių mes turėsim ieškoti ir mokėti, galų gale spręsti apie pašalpas, MGL ir t.t. Ekonomikos komitetas, aš manau, mielai įsijungs, ir kviečiu taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Du pastebėjimai. Viena. Seime ne vienas Julius, o du. Reikėtų minėti pavardę. Antra. Aš manau, kad komitetai gali tarpusavy susitarti ir daryti bendrus posėdžius. Čia Seimo sprendimas nėra būtinas.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galima pritarti pertraukai iki atskiro Seniūnų sueigos sprendimo? Pertrauka.
Įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”projekto Nr.1117 svarstymas (94.09.27)
5sesija 11p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, turime truputį laiko, galime svarstyti antrąjį rezervinį klausimą - įstatymą “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų”. Projektas Nr.1117, 1118. Užsirašęs kalbėti vienas Seimo narys ponas J.Veselka. Kviečiu jį į tribūną.
Toliau kieno nors iš Biudžeto ir finansų komiteto baigiamasis žodis, kadangi Vyriausybės atstovo aš nematau.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis pirmininke! Pirmiausia mes, kaip prisimenate, buvome priėmę įstatymą, kad valstybinės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės atsiskaito ne grynais pinigais, o pervedimais. Todėl, pateikdama pataisas, Finansų ministerija turėjo pateikti analizę, ką šitas įstatymas davė. Ar buvo šio įstatymo pažeidimų, kaip jie atsirasdavo, kiek Finansų ministerija atskleidė, kokias taiko sankcijas. Viso šito paaiškinamajame rašte nėra, tik šitas nuostatas jau nori taikyti visiems. Todėl, man atrodo, kai mes kalbame apie Seimo garbę... Tai visų pirma turėtume gauti argumentuotus paaiškinimus, o ne teorinius samprotavimus. Šitų pataisų yra ta logika, kad norima įteisinti tai, jog visų nuosavybės formų ir visų rūšių įmonės turi dirbti vienodomis, o ne skirtingomis sąlygomis. Bet paaiškinamajame rašte turi būti nurodyti skaičiai, o ne tik samprotavimai. Todėl pirma: priimdami šį įstatymą, turime reikalauti, kad Finansų ministerija pateiktų tokią analizę. Mes matytume, kodėl, kur atsiranda nusikaltimų ir t.t., o ne apskritai aklai patikėti, kad visiems reikia taikyti šitą principą, nežinant, ar jis veikia tose apibrėžtose įmonėse.
Antra. Jeigu jau taikome šitą principą, tada klausimas: ar yra apribojimas, kuris numatytų, kiek įmonė gali pasiimti grynais pinigais iš banko sąskaitos? Jeigu nėra, tada siūloma pataisa tikrai neveiks, nes jeigu aš galiu pasiimti ir milijoną, tai man šitie apribojimai nieko neduoda, nereiškia, kad aš negaliu atsiskaityti. Aš vistiek atsiskaitysiu. Todėl mums šitą taip pat reikėtų žiūrėti.
Trečia. Neaišku, kodėl pradedama nuo to, kad atsiskaitytų ne grynais pinigais, norima uždrausti turėti atsiskaitomąsias sąskaitas keliuose bankuose. Jeigu bus pritarta šiai pataisai, tai tada Vyriausybė turi pasakyti, kurie bankai yra geri ir nebankrutuos. Ir jeigu jie subankrutuos, tegul Vyriausybė visiškai padengia įmonių nuostolius. Bet, manau, tai neįmanoma todėl, kad valstybė negali atsakyti už tai, ko ji negali prisiimti.
Toliau. Mes jau daliai įmonių buvome priėmę šitą nuostatą. Vėl nėra analizės, kaip ji veikia, ką atskleidė Finansų ministerija.
Ketvirta. Neaišku, kaip realiai Finansų ministerija užtikrins, kad mūsų įmonė turėtų sąskaitą tik vienoje iš 180 pasaulio valstybių. Gal tada reikėtų, kad Finansų ministerija kiekvienai įmonei nurodytų, kurioje valstybėje ji turi atidaryti valiutinę sąskaitą. Pavyzdžiui, parduodant produkciją Latvijoje, Rusijoje, Uzbekijoje, Vokietijoje, Danijoje, kurioje leisti atidaryti sąskaitą. Jie nurodo, kad apskritai tik vienoje valstybėje gali turėti valiutinę sąskaitą. Ne, ne, ne. Tik vienoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Veselka, jeigu jūs ginčysitės su Seimo nariais, tada aš jūsų paprašysiu atsisėsti į savo vietą.
J.VESELKA. Penkta. Neaišku... Įmonėms uždraudžiama spręsti mokėjimo eiliškumą. Jeigu veikia delspinigių sistema, tai ji ir turi reguliuoti atsiskaitymų eiliškumą, o ne administraciniai nurodymai.
Toliau pažiūrėkime 3.3 pataisą. Įteisina... antrojoje eilėje... Tiesa, J.Pangonis gali pasakyti, kad jau pakeitė. Paskui atsiskaitoma su biudžetu, nes tie, kurie neperdirba žemės ūkio produkcijos, kaip buvo pirmojoje redakcijoje, jiems leidžiama paskui atsiskaityti su biudžetu. Todėl neaišku, ar norima, kad pirmiausia būtų atsiskaitoma su biudžetu, ar tik paskui? Reikėtų, mano galva, pritarti tik tai pataisai, kuri reguliuoja, kad atsiskaitytų ne grynais pinigais, bet tik tada, kai mes numatysime pataisas, kuriomis bankams būtų ribojama galimybė išduoti grynus pinigus įmonėms. Jeigu šito...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis pranešėjau.
J.VESELKA. Bet niekas nemirksi.
PIRMININKAS. Tai aš mirksiu. Prašom.
J.VESELKA. Kadangi turiu baigti, gal suspėsiu. Šitos visos pataisos yra parengtos taip, kad leidžiama normaliai veikti ne sąžiningiems ūkiniams subjektams, bet visa sistema pritaikyta biurokratiniam aparatui, kad jam būtų patogu dirbti. O įstatymo principas yra toks: įstatymai kuriami sąžiningam verslui. O po to eina baudžiamieji įstatymai, kurie baudžia nesąžiningus. O čia viską norima sumaišyti. Todėl aš manau, kad tokiai šito įstatymo redakcijai, kokia yra pateikta, tikrai neverta pritarti. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Pone Veselka, vieną minutę! Kurį įstatymo projektą jūs komentavote? Dabar yra pateiktas šiandien išdalytas projektas...
J.VESELKA. Taip.
PIRMININKAS. Projektas Nr.1117(2), kurį pateikė Biudžeto ir finansų komitetas. Kurį jūs komentavote?
J.VESELKA. Aš kritikavau aną, kadangi šitą šiandien gavau ir gerai neišanalizavau. Visada reikia pateikti, kaip reikia, o ne paskutiniuoju momentu padėti ant stalo.
PIRMININKAS. Ačiū.
J.VESELKA. Nors tas kitas irgi mažai kuo skiriasi nuo pirmojo.
PIRMININKAS. Aš tik noriu priminti gerbiamiesiems Seimo nariams, yra išdalytas kitas projektas, kurio data yra 27 d., yra Biudžeto ir finansų komiteto lydraštis, kuriame parašyta, jog vykdydamas Seimo pavedimą, 26 d. posėdyje apsvarstė pateiktus abu projektus (Nr.1102 ir Nr.1117) dalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir šiuos projektus sujungė į vieną, ir pateikė svarstyti šį posėdį. Finansų ministerijos sekretoriau pone Čipkau, prašome, jeigu norite. Baigiamasis žodis jūsų. Su pasiūlymais, suprantama, ką siūlote daryti toliau.
S.ČIPKUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Buvo pateikti du įstatymo “Dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų” projektai. Iš esmės Biudžeto ir finansų komitetas šiuos projektus sujungė į vieną įstatymo projektą. Galutinė redakcija vakar buvo aptarta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Ji dabar jums pateikta svarstyti. Šis projektas yra papildytas tuo, kad visų rūšių įmonės, organizacijos tarpusavyje turi atsiskaityti ne grynais pinigais, o pavedimu per banką. Ta nuostata - 500 Lt - buvo reglamentuota Vyriausybės nutarimu. Iš esmės komiteto posėdyje buvo pritarta tai nuomonei, kad šią sumą reikėtų įrašyti į patį įstatymą. Dėl šios nuostatos nesilaikymo yra siūlomos nuobaudos. Be šių nuostatų eina kiti pasiūlymai dėl sąskaitų bankuose, kad visų rūšių įmonės, organizacijos galės turėti tik po vieną atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitas viename iš pasirinktų bankų. Dėl sąskaitų atidarymo informuojami ir rejestro tvarkytojai bei mokesčių inspekcijos. Ir siūloma papildyti 3.3 straipsnio 2 pastraipą dėl atsiskaitymo su biudžetu eiliškumo. Kaip žinote, ankstesniame įstatyme dėl laikinosios atsiskaitymų tvarkos buvo įrašyta, kad pirmiausia atsiskaitoma už supirktą žemės ūkio produkciją, po to su “Sodra”, o po to - visi kiti mokėjimai. Iš esmės buvo eliminuotas atsiskaitymas su biudžetu. Siūloma taip pat įrašyti, išskyrus tuos minėtus su “Sodra” ir už žemės ūkio produkciją, atsiskaitymą su biudžetu.
PIRMININKAS. Ką siūlote, gerbiamasis sekretoriau, Seimui?
S.ČIPKUS. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Po svarstymo, taip?
S.ČIPKUS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Finansų ministerijos sekretoriau. Ar Biudžeto ir finansų komiteto vardu kas norėtų informuoti Seimą apie Biudžeto ir finansų komitete priimtą... Gal prie šoninio mikrofono. Tai bus kur kas greičiau, negu aš ieškosiu jūsų numerio. (Balsai salėje) Bus laikas, bus įjungta. Prašau.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetas iš tikrųjų ne vieną kartą svarstė. Pirmą kartą pateiktą atskirai, paskui sujungtus du įstatymo projektus. Atsižvelgta į pasiūlymus. Šitas projektas Nr.1117(2), Biudžeto ir finansų komiteto nuomone, atitinka keliamus reikalavimus. O į gerbiamojo Seimo nario pasakytą kritiką būtų galima reaguoti taip, kad anksčiau Vyriausybės nutarime buvo nurodyti limitai, bet nebuvo sankcijų. Dabar, kai yra ir limitai, ir sankcijos, matyt, paveiks. Dėl sąskaitų atidarymo tik vienoje valstybėje. Čia aiškiai parašyta, kad bet kurioje užsienio valstybėje, todėl ir sąskaitų bus galima atidaryti daug, tiktai reikia turėti daug pinigų. Todėl aš siūlau įstatymo projektui po svarstymo pritarti, o jeigu paskui bus kokių nors pasiūlymų, tai pateiks raštu. Juos bus galima, žinoma, dar svarstyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau paklausti, ar yra nepritariančių? Tada bus galima... Yra. Tada prašom registruotis. Po to kalbėsime dėl motyvų. Vienas - už, vienas - prieš. Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Kas pageidauja kalbėti dėl motyvų? Prašom. Vienas - už, vienas - prieš. Seimo narys A.Nesteckis. Prašom.
A.NESTECKIS. Biudžeto ir finansų komitete tikrai buvo svarstytas šitas įstatymas. Kilo abejonių dėl dvigubų baudų. Iš tikrųjų dar reikėtų pagalvoti apie tai, kas pasiūlė, kad “išieško į valstybės biudžetą baudą, kurios dydis atitinka dvigubo skirtumo tarp faktiškai išduotos sumos ir šiuo įstatymu nustatytų leistinų atsiskaitymų grynais pinigais dydžių”. Mano manymu, šita bauda būtų truputį per didelė, kadangi tie gryni pinigai yra oficialūs pinigai. Jie yra fiksuoti pinigai. Tai nėra nuslėpti pinigai. Aš manyčiau, kad pasiūlius šios dalies pataisas, šitą įstatymą būtų galima priimti. Ir dėl to, ką čia sakė ponas Seimo narys J.Veselka. Aš manyčiau, kad jiems tikrai reikėjo truputį anksčiau savo komitete pasvarstyti šitą klausimą ir būtų galėję tuos visus klausimus, kurie iškilo, užduoti: kiek buvo tų baudų išieškota, kiek rasta pažeidimų. O mūsų komitete buvo pasakyta, kad tų pažeidimų tikrai buvo rasta, tačiau jokių poveikio priemonių negalėjo taikyti.
PIRMININKAS. Vienas Seimo narys pritarė. Dar vienas gali nepritarti. Seimo narys V.Zimnickas. Galima tik nepritarti. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Taip. Tiktai noriu pasakyti kolegoms iš Biudžeto ir finansų komiteto, kad mes tikrai tą klausimą svarstysime komitete, matyt, viename iš artimiausių komiteto posėdžių. Bet iš esmės, čia tikrai yra prieštaravimų. Žinant šiandieninę Lietuvos ūkio situaciją ir kitus dalykus... Galima turėti tik po vieną atsiskaitomąją ir valiutinę sąskaitą viename iš pasirinktų Lietuvos Respublikos bankų. Gerbiamieji Finansų ministerijos vadovai, tai man, kaip ūkiniam subjektui, pasakykite, kurį banką pasirinkti, kad jam bankrutavus nebankrutuotų mano įmonė arba, sakykime, mano organizacija? Suprantate? Šiuo laiku, matyt... Aš sutinku, kad normaliai veikiant bankų sistemai galbūt ir pakanka turėti sąskaitą viename banke. Tai būtų vienas motyvas.
Antras motyvas. Ne visi Lietuvoje susikūrę bankai aptarnauja visoje Lietuvos Respublikoje, t.y. ne kiekviename rajone arba mieste turi sau pavaldžias struktūras. Tai irgi sudaro sunkumų. Matyt, dėl šito dar reikėtų gerai padiskutuoti.
Kitas dalykas. Be abejo, tą informaciją, kaip veikė buvęs įstatymas ir kiek jis atnešė biudžetui naudos, be abejo, Finansų ministerija turėtų pateikti tuos duomenis. Jiems nebūtų per daug sudėtinga. Galų gale jiems ta informacija irgi reikalinga, jeigu jie seka ir turi. Tai trečia.
Ir ketvirta. Aš baigdamas norėčiau paprašyti pirmininką neskubėti jo priimti. Mūsų komitetas tikrai pasižada svarstyti. Reikia palikti laiko, galbūt bus alternatyvų, galbūt kitaip.
PIRMININKAS. Aš tada turėčiau paklausti Seimo nario J.Listavičiaus, kaip Biudžeto ir finansų komiteto atstovo. Jūs girdėjote siūlymus. Buvo siūlymai pritarti, buvo siūlymai nepritarti ir dar buvo siūlymas atidėti. Jeigu jūsų komitetas pareikalaus atidėti, aš taip ir padarysiu. Jeigu ne, aš teiksiu balsuoti. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Ne, atidėti mes, žinoma, nesiūlome, o pataisas, kiek kas turės, prašom. Tuo labiau, kad ir pats Biudžeto ir finansų komitetas dėl baudų pasakė savo nuomonę ir dabar galės pasisakyti. Tą patvirtinsime balsuodami. Todėl siūlau balsuoti ir pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. Balsuosime dėl įstatymo Nr.1117(2), dėl naujojo projekto, kurį pateikė Biudžeto ir finansų komitetas. Kas pritaria po svarstymo šiam įstatymui, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas. Pritarė 38, nepritarė 8, susilaikė 4. Įstatymui pritarta po svarstymo.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, gerbiamasis Seimo nary Baleženti, už tai, kad jūs pertraukėte, negausite žodžio. Reikia žinoti, kada galima įsikišti. Taigi pritarė 38, nepritarė 8, susilaikė 4. Įstatymui pritarta po svarstymo.
5sesija 11p svarstyti klausimai
Dabar svarstysime 23 punktą - Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 11 straipsnio dalinio pakeitimo”. Užsirašęs yra kalbėti vienas Seimo narys, tas pats Seimo narys J.Veselka. Kviečiame į tribūną. Jis pats pasakys, ar jis komiteto, ar Viešpaties Dievo vardu šneka, ar savo. Prašom, Seimo nary Veselka. Kieno vardu šnekėsite?
J.VESELKA. Savo vardu.
PIRMININKAS. Prašau. 5 min.
J.VESELKA. Tik, gerbiamasis pirmininke, ne tas pats, o Seimo narys.
PIRMININKAS. Seimo narys. Pasitikslinu.
J.VESELKA. Dėl šios pataisos priėmimo formaliai pastabų lyg ir nėra. Indeksavus kapitalą ir investicinius čekius aišku, kad investicinės akcinės bendrovės palikti nekintamą tą įstatinio kapitalo dalį tikrai negali. Jų kapitalas dėl Vyriausybės sprendimo padidėja nustatytu dydžiu. Ir logiška, kad investicinių akcinių bendrovių įstatinio kapitalo dydį nustatytų Vyriausybė priimdama kitus sprendimus, susijusius su kapitalo, investicinių čekių indeksavimu. Bet kyla tokie klausimai.
Pirma. Privatizavimas už investicinius čekius baigiasi šių metų gruodžio mėn. Vadinasi, investiciniai čekiai nebecirkuliuos, investicinės akcinės bendrovės jų nesupirkinės.
Antra. Labai daug investicinių akcinių bendrovių išviliojo iš žmonių čekius, “suka” savo biznelį. Vadovybė dalijasi pinigus ir savo akcininkus, paprastai sakant, apgaudinėja. Galima formaliai pasakyti, kad viskas gerai, tegul savininkai tarpusavyje arba per teismus aiškinasi savo santykius. Bet vis dėlto Lietuvos valdžia sukūrė žmonių apgaudinėjimo per investicinius čekius ir investicines akcines bendroves sistemą. Ir todėl turbūt reikėtų pabandyti šitą apgaulės sistemą išgyvendinti. Ar nereikėtų didinant įstatinį kapitalą investicinėms akcinėms bendrovėms bent atestuoti jas ir pasigilinti, ar jų veikla atitinka įstatymus, akcininkų interesus? Po to paskelbti informaciją apie konkrečių investicinių akcinių bendrovių veiklą, kad žmonės žinotų, kurios investicinės akcinės bendrovės dirba profesionaliai, o kurios apgaudinėja. Ir tiktai po to nutarti, ar visoms indeksuoti šitą kapitalą, ar leisti indeksuoti tik toms, kurių darbas atitinka priimtus įstatymus. O jeigu mes apskritai... Tai mes toliau įteisiname šitą pačią apgaulės sistemą. Aš pabrėžiu - galima daug diskutuoti. Privatus interesas, reiškia, valstybė tegul nesikiša. Bet dauguma investicinių akcinių bendrovių akcininkų sako: su jais nesiskaitoma. Ir logiška. Akcininkai Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir, aišku, jų sukviesti nereikia. Tada gali “sukti” biznelį.
Todėl mes turime apsispręsti, ar vis dėlto tam tikrą atsakomybę už investicines akcines bendroves Seimas ir valdžia prisiima, ar “nusiimame” šitą dalyką. Kadangi bus svarstomas Investicinių akcinių bendrovių įstatymas... Gal šitą nuostatą reikia priimti tik tada, kada Seime mes svarstysime Investicinių akcinių bendrovių įstatymą, kurį svarstydami ir pamatysime, kaip šitie dalykai sureguliuoti, nes žmonės per investicines akcines bendroves yra paprasčiausiai apgaudinėjami. Nors ką veltui gavo, tą veltui ir prašvilps. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Veselka. Gal galėtumėte pasakyti, ar jūs norėtumėt pritarti tam įstatymui po svarstymo?
J.VESELKA. Aš vis dėlto norėčiau šitai pataisai nepritarti, o pritarti tik pamatęs naująjį Investicinių akcinių bendrovių įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas V.Zimnickas. Gal santykius vėliau išsiaiškinsit? Ar jūs norėsit kalbėti 7 min.? Taip? Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamieji kolegos, visiškai sutikčiau su tuo pasakytu priešpaskutiniu J.Veselkos sakiniu, kad Investicinių akcinių bendrovių įstatyme vis dėlto turėtų būti ir yra numatyta atsakomybė. Vienaip ar kitaip tai yra žmonių pinigai ir turėtų būti atsakomybės momentas. Tačiau mes komitete svarstėme Privatizavimo įstatymo 11 straipsnio dalinį pakeitimą ir manome... Dabar jūs turite Nr.994 antrąjį variantą. Manom, kad tokia formuluotė yra teisingiausia, juo labiau kad vienaip ar kitaip pirminis privatizavimas eina į pabaigą. Be abejo, dar Vyriausybė nėra pasakiusi galutinai, kada jis iš tikrųjų bus užbaigtas (ar sausio 1 d., ar bus pratęstas truputį vėliau), bet aš manau, kad čia monopolinės struktūros jau negalėtų įsisukti, todėl tame siūlomame pirmajame variante paskutinį sakinį komitetas siūlo išbraukti. Sutiko ir Vyriausybė komiteto posėdyje.
Be to, gerbiamieji kolegos, jūs esate gavę Seimo nario pono K.Antanavičiaus Pirminio privatizavimo įstatymo 11 ir 13 straipsnių papildymus. Mes iš esmės apie tai kalbėjome, tačiau komitete šio svarstymo nebuvo. Aš manau, ryšium su tuo, kad dar nėra tiksliai pasakyta, kada baigiasi pirminio turto privatizavimo procesas, vadinas, kada baigiasi pati pirminė privatizacija. Šiandien aš manyčiau, kad dar svarstyti nereikėtų, ir nereikėtų priimti šito kaip priedėlio prie 994(2) įstatymo. Aš manau, kad tai turėtų būti vienaip ar kitaip atskiros pataisos ir jos būtų svarstomos normalia tvarka Seime. O aš siūlyčiau pritarti po įstatymo svarstymo, vadinas, tokiai redakcijai, kurią pateikė Seimo Ekonomikos komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Vyriausybės atstovas - Privatizavimo departamento direktorius ponas V.Kaminskas galbūt nori ką nors pasakyti? Baigiamasis žodis jums, jeigu pageidaujate. Prašom.
V.KAMINSKAS. Na, aš norėčiau dėl to, ką pasakė Seimo narys ponas J.Veselka. Nenorėčiau pritarti tam, kad būtų siūloma sujungti įstatinio kapitalo indeksavimo reikalus su atestacija. Tą reikalą reikėtų sujungti būtent su įstatymu, kuris yra rengiamas. Matyt, kitą savaitę bus pateiktas Vyriausybei, o po to bus pateiktas Seimui dėl investicinių akcinių bendrovių atestavimo.
Papildymui, kuris pateiktas Seimo nario K.Antanavičiaus, aš negalėčiau dabar pritarti, ir siūlyčiau šį klausimą pateikti Vyriausybei apsvarstyti iš naujo. Aš turėčiau priminti, kad Vyriausybė dar birželio mėnesį yra pateikusi Seimui visai priešingą variantą - pasibaigus investicinių čekių naudojimui panaikinti investicinius čekius nekeičiant į obligacijas. Tokiu būdu Vyriausybė turėtų iš naujo panagrinėti tą klausimą dėl pasikeitusios situacijos, susijusios su indeksavimu.
PIRMININKAS. Gerbiamasis direktoriau, tiktai šiandien mes pritarsim arba nepritarsim po svarstymo. Galutinio priėmimo dar nebus. Todėl jei norėtumėt pasvarstyti visas pataisas, kurias gausite Vyriausybėje, turėsite laiko tai padaryti. Nes jeigu bus teikiamos pataisos konkrečiam projektui, tai dėl jų bus balsuojama. Jūs galit dar pasiruošti.
V.KAMINSKAS. Tam konkrečiam, kuris pateiktas Seimo nario pono K.Antanavičiaus.
PIRMININKAS. Taip. Ačiū, gerbiamasis direktoriau. Dabar gali vienas Seimo narys pritarti ir vienas pasisakyti prieš siūlomą projektą. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Pone Sakalai, aš noriu jums priminti Statuto 156 straipsnį, kurio jūs šiandien nesilaikote. Jis teigia, kad po svarstymo pagrindiniame komitete suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalytas Seimo nariams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki svarstymo Seimo posėdyje. Prieš tai svarstytas įstatymas dėl laikinosios atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų, kaip jūs žinote, buvo išdalytas tik šiandien. Jūs pats tai paskelbėte. Vadinasi, jis negalėjo būti svarstomas ir nebuvo galima priimti sprendimo. Be to, jūs neleidžiate Seimo nariams kalbėti.
PIRMININKAS. Kalbėkite dėl šito projekto, o paskui...
A.BALEŽENTIS. Tai aš ir noriu jums pasakyti, kad niekas jums nesuteikė teisių neleisti Seimo nariui kalbėti. Būkit geras, laikykitės Seimo Statuto reikalavimų.
PIRMININKAS. Taip. Pasakysiu gerbiamajam Seimo nariui A.Baleženčiui. Aš visiems Seimo nariams suteikiu žodį, kai jie tai daro deramu būdu, o ne pertraukia kitą. Kad projektas išdalytas šiandieną, aš tą pastabą galiu priimti. Todėl laikykime, kad pritariame anam pirmajam projektui.
Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto gerbiamasis V.Kaminskas, kuris iš tikrųjų, sakyčiau, yra geriausias privatizavimo įstatymų specialistas, aiškiai pasakė, kad Investicinių akcinių bendrovių įstatymas bus maždaug po savaitės. Todėl manau, kad iš tikrųjų šitą pataisą gerai būtų mums priimti po to, kai Seime bent bus pateiktas anas Investicinių akcinių bendrovių įstatymas. Todėl aš prašyčiau, kad neskubėtume šitam pritarti, o būtent palauktume, kol bus pateiktas šitas įstatymas. Tada mes pritarsime arba nepritarsime.
PIRMININKAS. Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Veselka, taigi juk komitete pats esate pritaręs, bet tai jau tiek to. O aš vis dėlto... Čia yra Privatizavimo įstatymo pataisa, o ne Investicinių akcinių bendrovių. Aš manau, kad jie vienas kitam netrukdo, todėl siūlau pritarti. Be abejo, galima tą patį priėmimą po poros savaičių padaryti, bet šiandien aš siūlau pritarti, nes jie vienas kitam netrukdo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom pasiruošti balsuoti. Komiteto pirmininkas nepriima pasiūlymo atidėti įstatymo svarstymą, padaryti pertrauką, todėl aš teikiu balsavimui dokumentą Nr.994. Kas jam pritaria, paspaus mygtuką “už”. Balsavimas pradėtas.
Už - 26, prieš - 5, susilaikė 10. Pritarta po svarstymo dokumentui Nr.994.
Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka iki 17 val.
Pertrauka
5sesija 11p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Svarstome 4 ir 5 darbotvarkės punktą - įstatymus Nr.882 ir Nr.883. Vietoje savęs ministras J.Prapiestis atsiuntė savo atstovą, Teisinės informacijos centro prie Teisingumo ministerijos direktorių poną R.Mockevičių. Aš kviečiu į tribūną. Gal Seimo nariai neprieštarautų, jeigu ponas R.Mockevičius pateiktų abu dokumentus, o jūs galėtumėte paklausti dėl vieno arba kito dokumento pasirinktinai. Neprieštaraujat? Prašom tada, gerbiamasis pone Mockevičiau.
R.MOCKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Aš norėčiau pateikti du įstatymų projektus, kurie iš dalies susiję ir su jūsų darbu ta prasme, kad reglamentuoja, kaip mes turėtume priiminėti įstatymus ir kitus teisės aktus. Tai jūsų dėmesiui yra pateikiami įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos” ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo projektai. Prieš pradėdamas pateikinėti šiuos du aktus, aš norėčiau paminėti, kad šiuo atveju pateikiami įstatymų projektai yra labai svarbūs teisinės sistemos reformos požiūriu, nes viena iš teisinės sistemos reformos dalių, kuriai daug dėmesio skiriate, yra įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo, jų sisteminimo bei tvarkymo teisinis reglamentavimas. Taigi vienas iš šios sferos įstatymų yra jau veikiantis įstatymas. Jis reglamentuoja teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarką.
Šiais dviem įstatymais bus užpildyta spraga ta prasme, kad mes jau turėsime galiojantį norminį aktą, kuris reglamentuos, kaip mes tuos įstatymus rengiame ir kaip mes juos sisteminame ir jais naudojamės po jų įsigaliojimo paskelbimo. Taigi dėl Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo galima pasakyti, kad šis įstatymo projektas nustato pirmiausia teisės aktų rengimo procesą. Reglamentuojamos atskiros teisės aktų rengimo stadijos. Ypač svarbu, teisininkų požiūriu, kad yra nustatomi reikalavimai teisės aktų struktūrai, teisės aktų turiniui ir jų kalbai. Jeigu smulkiau, tai įstatymo 2 straipsnyje yra apibrėžiama teisės akto samprata. Aš čia ką tik gavau Juridinio skyriaus išvadas dėl šios sampratos. Juridinio skyriaus specialistai truputėlį kritikuoja ją. Aš manau, kad į šias pastabas vėliau projekto svarstymo metu bus atsižvelgta. Įstatymo projekto 3 straipsnyje jau išdėstomos konkrečios teisės aktų rengimo stadijos. Jų čia yra penkios: teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas, rengėjo nustatymas, parinkimas, teisės akto teksto parengimas, derinimas ir aprobavimas ir pateikimas institucijai, įgaliotai šį aktą priimti.
Labai svarbu, kad yra išdėstomi reikalavimai, keliami teisės aktui. Tarp šių reikalavimų yra nustatyti reikalavimai formai, struktūrai, turiniui, kalbai ir pan. Įstatymo projekte nustatoma teisės akto forma, nes iki šio momento kiekviena institucija pagal savo tradicijas turėjo maždaug savo nusistovėjusią teisės akto formą. Tai buvo labai nepatogu šiuos įstatymus sisteminant, o ypač juos apdorojant automatizuotose sistemose, kadangi skirtingos institucijos turi skirtingus požymius, ir juos formalizuoti bei aprašyti praktiškai buvo gana sunku. Todėl šio įstatymo priėmimas leistų jau suvienodinti šias formas, išdėstyti vienodai akto atributus ir netgi formalizuoti ir supaprastinti pačių įstatymų rengimą. Išdėstoma projekte ir teisės akto struktūra. Yra trys pagrindinės dalys: įvadinė dalis, pagrindinė dalis ir baigiamoji dalis. Pažymima, kad teisės aktas gali turėti priedus, lenteles, grafikus, tarifus, schemas ir kitus priedus. Kartu toliau apibrėžiama teisės akto pagrindinės dalies struktūra. Nusakoma, kad teisės aktas susideda iš jo dalių, skyrių, skirsnių ir straipsnių. Kaip jau minėjau, tam įstatymų sisteminimo formalizavimui yra labai svarbu, kaip mes žymime tas sudedamąsias akto dalis, todėl įstatymo projekte siūloma suvienodinti tų akto dalių žymėjimą. Vėl Juridinio skyriaus išvadose yra pažymėta, kad praleistas akto straipsnio dalies numeracijos žymėjimas. Aš manyčiau, tai yra nuomonių skirtumas, kuris, aišku, gali būti išspręstas balsavimu. Kartu įstatymo projekte yra išdėstomi reikalavimai teisės akto turiniui. Įstatymo tekstas turi būti logiškas, glaustas, aiškus. Kalbama apie teisės akto kalbą. Nurodoma, kad turi būti laikomasi bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tai maždaug tiek trumpai būtų dėl vieno iš pradinių teisės aktų rengimo stadijos momentų.
Ir kitas yra Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymo projektas. Šiuo įstatymu yra bandoma sureglamentuoti paskutinę po teisės aktų paskelbimo ir jų įsigaliojimo stadiją, vadinas, teisės aktų sisteminimą ir apskaitą. Taigi įstatymo projekte yra siūloma, kad registrą, kuris būtų kartu ir valstybinio registro dalis, sudarytų šios pagrindinės dalys: teisės aktai, kurie buvo priimti po 1990 m. kovo 11 d., taip pat teisės aktai, galioję Lietuvoje nuo 1940 m. birželio 15 d. ir nepraradę galios iki l990 m. kovo 11 d., jeigu jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar nėra pakeisti vėlesniais teisės aktais ir pripažinti negaliojančiais, ir trečias toks didelis blokas būtų tarpukario Lietuvos teisės aktai, kurie turi įtakos šiandieninei teisinei situacijai. Tai tokia būtų bendra šio registro struktūra.
Kartu įstatyme apibrėžiama, kas yra šio registro tvarkytojai. Atsakingas tvarkytojas yra steigėjas - Teisingumo ministerija. Toliau nurodoma, kokie teisės aktai yra registruojami. Galbūt aš nevardysiu. Yra registruojami visi dabar Lietuvos Respublikoje priimami teisės aktai.
Įstatymo projektas siūlo tokius registro duomenis: teisės akto kodas... Jis yra vienas iš pagrindinių registro elementų. Galbūt aš trumpai iš karto jį ir detalizuosiu, nors jį detalizuoja projekto 6 straipsnis. Simbolių eilė, kuri leidžia identifikuoti teisės aktą kaip vienintelį ir nepakartojamą, jeigu taip būtų galima pasakyti. Tai leidžia vėl įvairių lygių informacinėse sistemose vienareikšmiškai identifikuoti. Tai palengvintų teisės aktų apskaitą ir jų sisteminimą. Tarp kitų duomenų turi būti teisės aktą priėmusios institucijos pavadinimas, teisės akto rūšis, teisės akto pavadinimas, numeris, kuris yra jį priėmusioje organizacijoje, teisės akto oficialaus paskelbimo šaltinis, chronologija, taip pat, aišku, teisės akto tekstas. Kartu pažymima, kad gali būti įregistruojamas priskyrimas atitinkamai klasifikatoriaus grupei bei teisės akto loginiai ryšiai su kitais aktais.
Toliau įstatymo projektas reglamentuoja teisės aktų registravimo tvarką. Čia galima būtų paminėti, kad pas mus jau taip istoriškai susiklostė, jog visų pirma mes šitą įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos procedūrą pradėjom reglamentuodami nuo kito galo ta prasme, kad pirmiausia buvo priimtas įstatymas dėl teisės aktų įsigaliojimo ir jų skelbimo tvarkos. Todėl laikantis šios tradicijos, nors kitų šalių patirtis rodo, kad vis dėlto priėmus aktą pirmiausia jis registruojamas, paskui skelbiamas, tačiau kadangi pas mus taip jau istoriškai susiklostė, ta teisės aktų registravimo tvarka yra pritaikyta prie esamos padėties, todėl registruojama yra po paskelbimo ir įsigaliojimo.
Projekto 8 straipsnis reglamentuoja registro duomenų naudojimą. Kas yra nauja šiame projekte? Tai autentiško, aktualizuoto teisės akto teksto sąvoka. Tai yra toks tekstas, kurį iš oficialių tekstų aktualizuoja registro tvarkytojas, savo parašu tvirtina teisingumo ministras, ir jis galioja pasirašymo dieną. Tai vėl naujas mūsų teisinio reglamentavimo sferoje dalykas, kuris leis mums turėti aktualią teisės aktų duomenų bazę.
Toliau įstatymo projekte reglamentuojama registro finansavimas, reorganizavimas, likvidavimas ir baigiamieji nuostatai. Tai tiek aš norėjau pateikti jūsų dėmesiui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai.
Seimo narys J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Aš norėčiau po klausimą iš abiejų projektų. Todėl dėl Nr.882. Gerbiamasis pranešėjau, ar atidžiau perskaičius 2 straipsnį “Teisės akto samprata” neatrodo, kad jį reikėtų tikslinti, ypač žodžius “įgaliota institucija” ir “institucijos valia”. Tai valstybės valia, bet institucija čia per daug didelis ponas. Ačiū.
R.MOCKEVIČIUS. Na, valstybės institucijos atstovauja valstybę ir per jų valią, matyt, išreiškiama ta valstybės valia. Šiuo atveju ir Seimo, aš turiu omenyje.
PIRMININKAS. Ar jūs antrą klausimą dėl kito projekto taip pat dabar norite paklausti? Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Taip. Antro projekto 9 straipsnyje, atrodo, “Finansavimo šaltiniai”, nurodyti finansavimo šaltiniai. Ar teisinga, kad registro tvarkytojas gali pats sau uždarbiauti ir tuo pačiu jis finansuojamas iš biudžeto? Tai čia jau buvo anksčiau - policija sau uždarbiavo, jūs galite sau uždarbiauti. Tai, kad mokytojai, vaistininkai sau uždarbiaus, - jūs galite pasakyti? Ačiū.
R.MOCKEVIČIUS. Autorių pozicija būtų tokia. Vis dėlto registro tvarkymas yra valstybinis reikalas, todėl jis turėtų būti finansuojamas iš valstybės biudžeto. Iš kitos pusės, visa informacija apie teisės aktus turi būti prieinama visiems Lietuvoje esantiems subjektams. Kita vertus, registro tvarkymas ir pats naudojimasis registro duomenimis - tai irgi yra darbas, pavyzdžiui, darbas yra surasti, na, ir šitas darbas, autorių nuomone, galbūt ir turėtų būti atlyginimas. Ne pati informacija, bet darbas.
J.LISTAVIČIUS. Bet į biudžetą?
PIRMININKAS. Ponas A.Vaišnoras. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kaip tai yra svarbu unifikuoti įvairius dokumentus ir įstatymus ir taip toliau. Tai nežinau, ar tai padėtų, sakykim, pakelti jų vykdymo efektyvumą. Bet aš įžiūriu viena. Ar tokį dokumentą, kurį jūs pateikėte (nežinau, gal tai mano klaidinga nuomonė), būtina priimti Seime? Čia paprasčiausiai būtų galima parengti instrukciją ir ja vadovautis. Ir, man atrodo, nereikėtų čia mums gaišti laiko, turim mes labai svarbių ir be to įvairiausių klausimų. Na, iš tiesų galbūt geriau Vyriausybė parengtų tą instrukciją.
R.MOCKEVIČIUS. Į šitą klausimą būtų galima atsakyti taip. Šita įstatymų leidybos sfera, sakykim, buvo reglamentuojama Vyriausybės nutarimais. Jų per tą trumpą nepriklausomos Lietuvos periodą, per keturis metus, buvo priimta daug. Deja, pasirodė, kad tiek valstybės institucijos, tiek piliečiai negauna tos informacijos, kuri jiems reikalinga. Aš turiu omenyje registrą. Kita vertus, Seime buvo priimtas įstatymų ir kitų teisės aktų įsigaliojimo ir skelbimo tvarkos įstatymas. Tai jeigu mes jau šitą vieną stadiją sureguliavom įstatymu, tai kitas dvi stadijas - jų rengimą ir paskui apskaitą - palikti Vyriausybės reglamentavimui, na, galbūt tai nebūtų vienodo lygio reglamentavimas. Iš pradžių dar buvo idėja sukurti bendrą teisės šaltinių įstatymą, tačiau teisės šaltinių įstatymo idėja nebuvo palaikyta nei mokslinių, nei teisinių sluoksnių, ir paprasčiausiai buvo pasiūlyta pagal atskiras stadijas parengti du atskirus įstatymus. Tai, matyt, taip, jeigu jus tenkintų.
PIRMININKAS. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, šitas registras turėtų labai daug padėti įstatymų vykdymui. Aš norėčiau jūsų paklausti tokio dalyko. Štai, pavyzdžiui, Alkoholio monopolio įstatymas. Tame įstatymo projekte yra dvi sąlygos, būtent: įkurti du kontroliuojančius organus, kurie bus apmokami, ir tai užims tam tikrą laiką, reikės tam tikrų lėšų, ir įstatymas, kol tos institucijos nebus įkurtos, neveiks. Ar registre bus įrašomi tokie dalykai, kad reikalingos kokios nors sąlygos, kad įstatymas veiktų, ar numatoma kaip nors tą dalyką apriboti, kad nebūtų priimami įstatymai iš viso su tokiomis sąlygomis, kai reikia kažką įkurti, kažkur gauti lėšų, kad būtų vykdomas įstatymas?
R.MOCKEVIČIUS. Manyčiau, kad registre neturėtų būti kalbama apie įstatymo veikimą ir įvedimą į registrą atitinkamų duomenų, susijusių su veikimu. Kadangi įstatymo projekte siūloma, kad duomenys (tai įstatymo projekto 5 straipsnis) turėtų apsiriboti tiktai paties teisės akto formaliais duomenimis. O veikimas - tai jau yra truputį kita sfera, ir įstatymo taikymas priklauso ne nuo registro steigėjo, ne nuo registro tvarkytojo. Ir manyčiau, kad tokių sąlygų įrašymas į registrą neturėtų reikiamo efekto. Tai mano nuomonė.
PIRMININKAS. A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad labai svarbu yra tiksliai suformuluoti įstatymų pavadinimus? Ir juo labiau tai turėtų būti svarbu kuriant įstatymų ir kitų teisės aktų registrą. Ar nereikėtų viename iš šitų įstatymų, o gal ir abiejuose, išdėstyti reikalavimus dėl įstatymų pavadinimų, kas turėtų atsispindėti kiekvieno įstatymo pavadinime?
R.MOCKEVIČIUS. Manyčiau, kad pastaba verta dėmesio, galbūt tobulinant įstatymą jo svarstymo eigoje bus galima atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ponas A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Pas mus tokia praktika buvo - išdalyti tie projektai būdavo, bet šį kartą, aš nežinau, nesu gavęs. Tai neskaitęs negaliu nieko gudraus ir paklausti. Bet Statute yra, ponas Juršėnai, nemosikuokite rankute, yra 141 straipsnyje: “Apie projektą pranešama Seimo nariams specialiajame biuletenyje.” Tai jūs geriau to biuletenio nedarykit, išdalykit tuos projektus, ir tada bus klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar Seimo narys A.Vaišnoras. Antrąjį klausimą. Prašom. Dėl kito dokumento.
A.VAIŠNORAS. Taip. Aš norėjau paklausti dėl registro. Dabar, kaip aš suprantu, mūsų mokesčių mokėtojai moka tiems žmonėms, kurie dirba įvairiose valdymo instancijose ir institucijose, paskui mokės tiems žmonėms, kurie užsiiminės registru, t.y. įstatymų registravimu, ir paskui, kaip supratau, jie turės taip pat mokėti norėdami gauti atitinkamą informaciją apie vieną arba kitą įstatymą. Tai ar čia ne per didelė našta vienam ir tam pačiam mokesčių mokėtojui?
R.MOCKEVIČIUS. Na, šitas klausimas jau siejasi su anksčiau nuskambėjusiu. Aš, matyt, dar sykį pasikartosiu, kad jeigu valstybė laikys, kad jos registras, kuris yra skirtas teisės aktų registravimui, privalo funkcionuoti ir užtikrins, kad visi galės gauti informaciją tiek popieriuje, tiek magnetinėse laikmenose nemokėdami už tai, tada aš sutinku. Bet aš neįsivaizduoju - paskaičiavus išeitų milžiniškos sumos, mano nuomone. Todėl galbūt yra lengviau susimokėti tam vartotojui už jam reikalingą aktą, negu apkrauti valstybės biudžetą. Todėl čia buvo pasiūlyti du finansavimo šaltiniai. Galbūt toks dvigubas finansavimas ir leis išvengti tiek vienos kišenės apkrovimo, tiek kitos kišenės apkrovimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, bet prašau nepalikti tribūnos. Aš supažindinsiu gerbiamuosius Seimo narius su Juridinio skyriaus išvadomis. Dėl dokumento Nr.882 yra pateiktos septynios Juridinio skyriaus pastabos. O išvadoje yra rašoma: “Įstatymo projektas nevisiškai atitinka juridinės technikos reikalavimus ir turėtų būti pataisytas”. Tačiau, kadangi Juridinis skyrius nerašo, kad negali būti pateiktas Seimui, vadinasi, jis gali būti pateiktas, tik turėtų būti pataisytas.
Dėl antrojo dokumento yra trys pastabos. Išvada: “Projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus, jis gali būti patikslintas svarstant Seimo komitetuose.”
Gerbiamieji Seimo nariai, aš dabar noriu jūsų pasiklausti, ar yra oponuojančių, nepritariančių, kad būtų pradėta šitų dviejų įstatymų svarstymo procedūra? Nėra. Tokiu atveju mes pradedame abiejų šitų įstatymų (Nr.882 ir Nr.883) svarstymo procedūrą.
Dabar žodis gerbiamajam pranešėjui. Kokį pagrindinį komitetą jūs siūlytumėte?
R.MOCKEVIČIUS. Manyčiau, Valstybės ir teisės komitetas.
PIRMININKAS. Valstybės ir teisės komitetas. Jeigu Valstybės ir teisės komitetas galėtų informuoti, kada jie svarstys tuos du dokumentus savo posėdyje, tai prašom tai padaryti. Kadangi nėra Valstybės ir teisės komiteto, nematau... Yra? Pavaduotojas yra. Prašom tuomet. Pone Jakučioni, jūs turbūt pavaduojat? Ponia Z.Šličytė. Būkit maloni, tuomet prie šoninio mikrofono.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš neturiu dabar kalendoriaus. Kitos savaitės ketvirtadienis - kokia yra diena? Spalio 6 d.
PIRMININKAS. Spalio 6 d. Kurią valandą?
Z.ŠLIČYTĖ. 11 val.
PIRMININKAS. Spalio 6 d. 11 val. bus svarstymas komitete.
Ačiū. Tuomet, gerbiamieji Seimo nariai, klausimas baigtas. Turime sutaupę šiek tiek laiko. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką, kuris norėtų pateikti kito posėdžio darbotvarkę.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, kad būtų įdomiau, aš labai trumpai viską pasakysiu, bet posėdžio pirmininkui leidus aš pabaigoje pasakysiu taip pat apie lankomumo arba nelankomumo rezultatus ir galimas pasekmes.
Spalio 7 d. plenarinio posėdžio darbotvarkės projekto pateikimas (94.09.27)
5sesija 11p svarstyti klausimai
Taigi siūlomas jau šeštasis spalio 7 d. plenarinio posėdžio darbotvarkės projektas. Tai iš esmės visi klausimai, kuriuos mes jau nagrinėjome ir vis kilnojom, kilnojom ir nukilnojom, galbūt spalio 7 d. spėsim baigti. Siūloma pateikti iš esmės tik tris klausimus, trečiasis yra kompleksinis, bet čia vėlgi vykdant mūsų jau priimtus įstatymus. Tai gerbiamojo J.Prapiesčio būsimas pranešimas dėl Baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo, dar vieno kodekso pakeitimai ir dėl įsigaliojimo tvarkos, kadangi mūsų anksčiau priimti sprendimai sukelia tam tikras pasekmes, kurias reikia įforminti arba naujais įstatymais, arba Seimo nutarimais. Siūloma dirbti iki 14.30 val., po to padaryti pertrauką, kadangi planuojamas posėdis, skirtas Prezidento K.Griniaus atminimui, turėtų prasidėti arba 16 val., arba, galimas dalykas, 16.30 val. Taigi čia kol kas tiksliai nenustatyta. Mes su jumis turim pasitvirtinti darbotvarkę nuo 10 val. iki maždaug 14.30 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti ir pasiūlyti devyni Seimo nariai. Seimo narys A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti, kodėl nematyti darbotvarkėje Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo projekto? Aš noriu priminti, kad jau pusė mėnesio, kai mes apie jį šnekam, o praėjusią savaitę jūs žadėjote asmeniškai pasidomėti Vyriausybėje. Ir aš šiandien norėčiau asmeniškai pasidomėti, kas personaliai stabdo šio įstatymo projekto svarstymą?
Č.JURŠĖNAS. Mano žiniomis, nėra specialiai stabdančių, tiesiog Vyriausybės posėdžiuose svarstoma labai daug įstatymų projektų, kurie paskui siunčiami Seimui. Ir tiesiog fiziškai nespėjama šitą įstatymo projektą apsvarstyti Vyriausybės posėdyje ir po to oficialiai pateikti Seimui. Nemanau, kad čia kas specialiai trukdytų. Tiesiog nespėjama. Kai jis bus pateiktas, aš pažadėjau ir jį įtrauksiu į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ponas K.Skrebys.
K.SKREBYS. Aš norėčiau jūsų paprašyti, ponas Pirmininke, kad į darbotvarkę būtų įtraukta Seimo rezoliucija “Dėl atsakymo į paklausimą dėl valstybinės įmonės “Lietuvos spauda” privatizavimo”.
Č.JURŠĖNAS. Prašau.
K.SKREBYS. Tai kuriuo klausimu, jeigu galima?
Č.JURŠĖNAS. Aš manau, kad kur nors per vidurį, kadangi jau čia kilnojama, tai tikiuosi, kad tarp 12 ir 13 val.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, aš nenorėčiau, kad jūs klaidintumėte Seimo narius. Energetikos įstatymas Seime jau yra pristatytas ir jis yra svarstymo stadijoje, jau Vyriausybėje buvęs. Tiek to, aš ne dėl to norėjau kalbėti. Aš noriu priminti mūsų rytinį susitarimą, kad tie rezerviniai klausimai, kurių mes nespėsime nagrinėti Seime, kad jie 7 d. darbotvarkėje patektų į rezervinius klausimus tokia eilės tvarka, kaip šiandien ir buvo nespėta svarstyti. Tai prašyčiau, kad jūs papildytumėte rezervinių klausimų sąrašą.
Č.JURŠĖNAS. Be jokios kalbos, bet aš tiktai, mielas kolega, tikiuosi, kad mes dar šiandien spėsim kai kuriuos klausimus išnagrinėti. O dėl Energetikos įstatymo aš sutinku, kad pateikimo stadija buvo, bet sutarta, jog bus naujas variantas. Apie tai ir kalba, aš apie tą naują variantą ir kalbu, ir, man atrodo, kolega A.Baležentis tai turi galvoje.
PIRMININKAS. Ponas A.Greimas.
A.A.GREIMAS. Gerbiamasis Pirmininke, jūs užsiminėte dėl atsakomybės ir drausmės, bet dabar svarstoma darbotvarkė, tai turbūt į šitą klausimą jūs man neatsakysite?
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau atsakyti į tą klausimą po darbotvarkės.
Č.JURŠĖNAS. Be abejo, aš pasakysiu, jeigu liks laiko.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Braukiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Vaišnoras.
A.VAIŠNORAS. Aš norėjau paklausti, gal jau baigtas yra Visuomeninių informacijos priemonių įstatymas ir mes jį galėtume toliau svarstyti 7 d., nes jau pakankamai daug laiko praėjo nuo pateikimo?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, mes laukiam, kaip ir susitarėm, darbo grupės pateikto varianto. Kai tas variantas bus pateiktas (primenu susitarimą), jis bus išdalytas visiems Seimo nariams, bet vis dėlto pirma turės pasižiūrėti, įvertinti ar pasakyti savo poziciją Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ir tik po to mes įtrauksim į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis Pirmininke, aš turėčiau labai daug pastabų dėl darbotvarkės, tačiau noriu pasakyti keletą žodžių. Šiandien jūs, kada buvo svarstomas Prokuratūros įstatymas, “gavote daug velnių”. Tai iš tikrųjų aš apsidžiaugiau vienu dalyku. Kada dariau pranešimą apie Banko įstatymą, jūs įžiebėt man tokią raudonai žalią šviesą. Aš iš pradžių pasimečiau, nežinojau, ar kalbėti, ar nutraukti. Ir tai malonu, kadangi prieš mėnesį, kai aš šnekėjau, jūs uždegėt raudoną šviesą. Sakiau, kad mane erzina, tai jūs iš tikrųjų parodėte didelį demokratiškumą ir iš karto pakeitėte, ir ilgai prisiminėte. Todėl aš manau, kad jūs iš tikrųjų demokratiškas, turite gerą atmintį ir ilgai vadovausite Seimui.
O dėl darbotvarkės, jeigu galima, įstatymų projektus Nr.984 ir Nr.985, kurie kartu su Hipotekos įstatymu papildytų vienas kitą... Jeigu galima, gerai būtų, nes jie labai trumpi yra.
Č.JURŠĖNAS. Prašom pakartoti numerį.
J.VESELKA. Nr.984 ir Nr.985. Tai yra Valstybinių įmonių įstatymo pataisa ir Civilinio proceso kodekso pakeitimas.
Č.JURŠĖNAS. Gerai, pasižiūrėsiu, aš esu žadėjęs dėl šito, bet reikės konkrečiai pažiūrėti.
J.VESELKA. Jūs žadėjot.
Č.JURŠĖNAS. Taip, žadėjau, aš prisipažįstu. Tačiau aš dar turiu reaguoti į tą žaliai raudoną lemputę. Tikrai dalį kolegų atitinkama spalva erzina, nors tai yra nacionalinės, valstybinės vėliavos spalva. Atsižvelgdamas į tų kolegų pageidavimus paprašiau mūsų pagalbininkus šitą lemputę nudažyti raudonai žaliai. Tai prašom atitinkamai ramiai reaguoti į vieną arba į kitą spalvą, kuri kam patinka.O lemputės paskirtis - ta pati.
PIRMININKAS. Ponas J.Beinortas.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, man atrodo, kad mes turėtume vietoj 2a, 2b ir 2c įrašyti Lietuvos Respublikos socialinės šalpos (pensijų) įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
Č.JURŠĖNAS. Aš pažadėjau, kad jeigu šitas dalykas yra atitinkamai įregistruotas...
J.BEINORTAS. Vyriausybė svarstė ir ji yra... Man regis, jeigu nėra užregistravusi, tai rytoj tai padarys, vėliausiai ketvirtadienį. Neišklausę ano pateikimo, mes negalim nė žingsnio toliau žengti šituo 2a. O 2b ir 2c yra išvestiniai iš šito.
Č.JURŠĖNAS. Sutinku.
J.BEINORTAS. Aš suprantu, kad mums ten nereikės 50 minučių, todėl, aš manau, jūs prisiminsit, kad likusias 30 minučių, kurias sutaupysim, kitą savaitę pridėtume prie pensijų įstatymo bloko.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Beinortai, aš siūlau kompromisą. Ar negalim mes užrašyti 2a, 2b, 2c ir 2d, ir visą kompleksą? Tai yra ir pateikimas, o ten užbaigtume svarstymą. Priėmimą darytume tiktai tada, kai šitas įstatymas, tas jau jūsų papildomas, būtų apsvarstytas. Man norisi, kad vis dėlto etapas po etapo mes eitume pirmyn, o nekilnotume projektų svarstymo ir neatidėliotume.
J.BEINORTAS. Yra ponas G.Paviržis. Jis gali patvirtinti. Jeigu mes pasiektume svarstymo stadiją su Socialinės šalpos (pensijų) įstatymu, tada galim rašyti ir visus keturis viename lape. Bet kol yra pateikimo stadija, tai svarstymo stadija nerezultatyvi.
Č.JURŠĖNAS. Beveik įtikinot.
PIRMININKAS. Pone Pavirži, jūsų nuomonė.
G.A.PAVIRŽIS. Na, kolega logiškai dėsto, bet man, kaip ir Pirmininkui, labai norisi skubinti šituos dalykus. Man regis, kad mes jau Socialinės šalpos (pensijų) įstatymą juodraštiniame variante žiūrėjom, gerbiamasis kolega Juliau. Ir, man atrodo, jūs neprieštaraukit. Mes galėtume svarstymo stadijoje, jeigu būtų dar vieną kartą ginčų... Galėtume dar galų gale pratęsti ir sulyginti. Bet Socialinių pensijų įstatymą iš tikrųjų, gerbiamasis Pirmininke, mums reikėtų. Jis neužregistruotas, bet mane užtikrino Vyriausybės atstovai, kad jis iš tikrųjų bus registruojamas šią savaitę.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą sakau: to paties laiko sąskaita įsirašom ir šitą naująjį įstatymą, ir pabandykim užbaigti ano svarstymą, o priėmimo tikrai anksčiau nepadarysim. Prižadu. Paraleliai.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau, kad pirmuoju klausimu, dėl valstybės biudžeto išlaidų sumažinimo... Aš kiek suprantu, bus pateiktas jau bendras projektas, t.y. su Vyriausybės nutarimu...
Č.JURŠĖNAS. Taip, taip.
A.KUBILIUS. Tai aš norėčiau, kad Vyriausybė pateiktų ir aiškinamąjį raštą, kuriame pagaliau pasakytų, kiek jinai dar ruošiasi valstybės biudžetą mažinti, kokiais būdais. Vyriausybė gal jau nebemažins. Ir kaip, pavyzdžiui, suprasti, kad viena ranka yra mažinamos biudžeto išlaidos, o kita ranka yra didinami biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai? Iš kokių lėšų? Kas iš viso su tuo biudžetu daroma?
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, jog tas siūlymas, kad būtų papildomas aiškinamasis raštas, yra logiškas. Manau, kad tai bus padaryta. O antras dalykas yra toks. Pagal mūsų naujuosius įstatymus mes dar turėtume išnagrinėti ir biudžeto vykdymo pirmojo pusmečio apyskaitą. Ta apyskaita Seimo nariams yra įteikta, ir aš manau, kad mes galime spalio mėn. šitą klausimą išnagrinėti. Mums bus proga pasigilinti į biudžeto vykdymą būtent šiais metais ir į Vyriausybės politiką bei taktiką mums rūpimais klausimais.
PIRMININKAS. Ponas G.Paviržis. Ponas V.Bogušis, atsiprašau.
V.BOGUŠIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš turiu pusantro klausimo. Pirma. Norėčiau paklausti dėl 7 darbotvarkės klausimo, dėl pastatų grąžinimo religinėms bendruomenėms projekto. Ar čia tas pats įstatymas, kurį prieš atostogas jau buvo pateikęs ponas J.Prapiestis, ar čia kitas?
Č.JURŠĖNAS. Ne, ne. Čia yra kitas atvejis. Tai yra pavedimas Vyriausybei įstatymo forma.
V.BOGUŠIS. Tada aš antrą norėčiau klausimą. Vis dėlto posėdis, kuris bus skirtas Prezidento K.Griniaus atminimui... Tikrai būtų gerai, kad mes sutartume šiandien tikslią valandą, nes dabar gali būti kokių nors problemų, čia per daug jau iškilmingas ir garbingas. Tai aš norėčiau žinoti tikslią valandą. Labai ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Boguši, aš negaliu šiandien šito pasakyti, kadangi rytoj dar renkasi ta komisija. Jinai renkasi, jeigu neklystu, 14 val., ir po to jau bus galima tiksliai pasakyti. Vieni tvirtina, kad 16 val., kaip parašyta, mano skaičiavimais, vis dėlto 16.30 val. Nesinori, kad tarp to posėdžio, kur bus nedaug kalbų, būtų ilga pauzė iki pačių palaikų pargabenimo į Nepriklausomybės aikštę.
PIRMININKAS. Ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis Pirmininke, ar nebūtų galima tarp rezervinių klausimų, jeigu atsirastų nors mažytis laiko tarpelis, kad ir kelios minutės, įtraukti Profsąjungų fondo tarybos sudėties tvirtinimą? Mes praeitos sesijos gale šito nepadarėm. Čia konfliktų nėra. Suderintas dalykas. Čia nenorminis dokumentas.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pavirži, na, nukelkim normaliai pilnai spalio savaitei, kuri prasidės spalio 10 d., ir tada tikrai pažadu, kad į pirmą posėdį, t.y. antradienį, spalio 11 d., šitas klausimas bus įrašytas pačioj pradžioj.
G.A.PAVIRŽIS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš iš pradžių norėčiau truputį paaiškinti ponui S.Pečeliūnui ir ponui A.Baleženčiui. Aš suprantu, kad jie labai suinteresuoti tuo Energetikos įstatymu. Bet aš dar kartą šiandien kalbėjau su ponu Kutu, ministerijos sekretoriumi, jie negali dar šiandien pateikti to paskutinio svarstymo Vyriausybei. Nepadaryta būtent tai, kur yra alternatyvos ir kur yra nesuderinimai. Suprantat? Todėl aš noriu tik viena pasakyti...
PIRMININKAS. Ponas Zimnickai, prašom kreiptis į Seimo Pirmininką dėl darbotvarkės, o ne aiškinti Seimo nariams, ką jūs apie juos galvojate.
V.V.ZIMNICKAS. Tai aš būtent ir noriu baigti, kreipdamasis į Seimo Pirmininką. Kada jau tas įstatymas bus, tikrai V.Zimnickas jūsų paprašys ir jūs turėkit omeny įtraukti į darbotvarkę. O kol kas tikrai jis dar neparengtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Ivaškevičius.
A.IVAŠKEVIČIUS. Gerbiamasis Pirmininke, šiandien įeinant į mūsų posėdžių salę buvo dalijami “sargiai”.
Č.JURŠĖNAS. Reikia pasakyti, ar aš gavau, ar ne?
(Juokiasi) Jeigu jisai negavo, aš atiduosiu...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šitas klausimas nėra įrašytas į sesijos darbų programą ir darbotvarkę, todėl atsakymo nereikia.
Seimo narys A.Vaišnoras. Paskutinis klausimas.
A.VAIŠNORAS. Taip. Gerbiamasis Pirmininke, man labai keista, jeigu jūs mane girdit, kad šita diena, kada bus posėdis, yra penktadienis. Jeigu jūs prisimenate, pagal Statutą mes esame nutarę, kad penktadieniais mes susitinkam su rinkėjais ir penktadienis yra ta diena, kada mes turim iš tiesų būti savo rinkimų apygardose. O jūs staiga padarėt tą dieną posėdžio diena. Aš siūlyčiau ją atkelti į ketvirtadienį, t.y. 6 d. Nes jeigu man rinkėjai turės pretenzijų, tai žinokit, tada aš pasiųsiu juos pas jus. Paskui vėl mane kaltinsit, kad aš blokuoju, sakykim, Seimo įėjimą ar dar ką nors. O iš tikrųjų jų pretenzijos yra teisėtos.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš manau, kad nėra tokios grėsmės nei man, nei tamstai. O kodėl taip atsitiko, paaiškinu.
Palaikų sugrąžinimas, arba pargabenimas iš Čikagos, iš JAV į Lietuvą susijęs su tam tikrais keblumais: su lėktuvų reisais ir su kitais dalykais. Ir posėdis, ir tas atminimo pagerbimas priklauso būtent nuo palaikų pargabenimo laiko. Štai dėl šitos priežasties ir buvo sutarta daryti ir tą pagerbimą Seime, ir atitinkamą posėdį. O kad Seimo nariai pusę dienos būtų užimti dar ir kitais rimtais darbais, buvo sutarta daryti vieną papildomą posėdį. Štai toks paaiškinimas. Tai susiję su palaikų pargabenimo reisais ir aplinkybėmis.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pranešėjas sutiko beveik su visais jūsų pasiūlymais. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galima. Darbotvarkė patvirtinta.
Gerbiamasis pranešėjau... (Salėje triukšmas)
Gerbiamasis Seimo nary, prašom netriukšmauti be reikalo ir kalbėti laiku.
Taigi darbotvarkė patvirtinta.
A.RUDYS. Atsiprašau, aš reikalauju balsavimo. (Balsai iš salės) Ne, vardinio nereikia, bet aš noriu balsuoti.
PIRMININKAS. Prašau registruotis.
Man atrodo, kad kai kurie Seimo nariai užsiima vaikiškais žaidimais. Gaišina laiką, nes tuoj pat turi prasidėti Vyriausybės valanda. Gal tuos vaikiškus žaidimus reikėtų perkelti į šeimyninį ratą. (Salėje šurmulys)
Č.JURŠĖNAS. (Juokiasi) Kai kurių vaikai suaugę.
Darbotvarkės tvirtinimas (94.09.27)
5sesija 11p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Prašom, kas pritariat darbotvarkei, paspausti mygtuką “už”. Gerbiamasis Pirmininke, turiu atsiprašyti, laiko nebėra, jūs informacijos pateikti nebegalėsite. Radijas įsijungia ir mes turim labai skaitytis su radiju.
44 Seimo nariai pritarė, 7 nepritarė, 8 susilaikė. Darbotvarkė patvirtinta.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, aš tik vieną sakinį pasakau.
PIRMININKAS. Vieną sakinį prašom.
Č.JURŠĖNAS. Susumavus lankomumo rezultatus paaiškėjo, kad šešiolika Seimo narių pretenduoja netekti trečdalio atlyginimo. Du iš jų tikrai turi didelių galimybių netekti atlyginimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Prašom teikti...
Č.JURŠĖNAS. Du Seimo nariai: K.Snežko ir G.Vagnorius.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Pirmininke, gal galėtumėte teikti konsultacijas savo kabinete šiuo klausimu? Ačiū gerbiamajam Seimo Pirmininkui.
Vyriausybės valanda (94.09.27)
5sesija 11p svarstyti klausimai
Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome dabar 6 darbotvarkės punktą. Vyriausybės valanda.
Aš trumpai informuosiu. Yra gauti du paklausimai. O Vyriausybės valandoje dalyvauja vidaus reikalų ministras ponas R.Vaitekūnas. Yra gauti du paklausimai: Seimo nario K.Skrebio ir Seimo nario S.Pečeliūno. Primenu, kad Seimo nario K.Skrebio paklausimas yra gautas, ir informaciją ministras žada pateikti. Seimo nario S.Pečeliūno paklausimas yra gautas prieš keletą dienų, bet jeigu ministras sutinka atsakyti ir į šitą paklausimą, tai gerai. O jeigu jisai prašys dar palaukti, mes turėsime atidėti atsakymą, nes Statute numatytas tam tikras laikas, kada ministras galėtų pasiruošti.
Prieš suteikdamas žodį ponui ministrui aš informuosiu, kokia yra procedūra. Pirmiausia paklausimo teikėjo pasisakymas - iki 5 minučių. Pareigūno, šiuo atveju, ministro atsakymas - iki 15 minučių. Diskusija, jeigu jos reikalauja koks nors komitetas arba frakcija.
Taigi aš kviečiu į tribūną poną K.Skrebį, kuris pateiks paklausimą ponui vidaus reikalų ministrui. Primenu, kad ir paklausimą, ir atsakymus transliuoja Lietuvos radijas.
K.SKREBYS. Ponas Seimo Pirmininke, aukštasis Seime! Mano paklausimo esmė yra prašymas pateikti duomenis apie, sakyčiau, gana plačiai pagarsėjusį įstatymą, kuris sutrumpintai pas mus yra vadinamas Prevencinio sulaikymo įstatymu.
Tiek Ministras Pirmininkas, kuris kartu yra ir valdančiosios partijos pirmininkas, tiek ir kiti aukšti valstybės pareigūnai ne vieną kartą viešai ir iš šitos tribūnos, ir per masines informacijos priemones yra pareiškę, kad šis įstatymas sudarė sąlygas pasiekti persilaužimą kovojant su nusikalstamumu, ir ypač organizuotu. Kad įsitikintume, ar šie aukšti pareigūnai yra teisūs, reikalinga informacija apie tai, kaip šis įstatymas veikia, kiek asmenų buvo sulaikyta, koks jų tolesnis likimas. Kaip tik dėl to aš ir pateikiau vidaus reikalų ministrui šį paklausimą trumpai prašydamas atsakyti faktiškai į tris klausimus. Visų pirma, kiek asmenų buvo sulaikyta prevencine tvarka, t.y. taikant Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 81 straipsnį jo galiojimo metu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 501 straipsnį nuo pastarojo įstatymo įsigaliojimo dienos iki š.m. rugsėjo 1 d.? Antras klausimas. Kiek iš šių asmenų nuteista, pagal kokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius ir kokiomis bausmėmis? Trečias. Kiek iš šių asmenų buvo sulaikyta nepagrįstai, t.y. praėjus dviejų mėnesių ar trumpesniam laikotarpiui jie paleisti arba teismas priėmė išteisinamuosius nuosprendžius?
Aš esu gavęs raštišką vidaus reikalų ministro atsakymą. Turiu pasakyti, kad detaliai nėra nurodyta, pagal kokius ir kas, ir kokiam laikotarpiui buvo nubausta, tačiau iš pateiktų duomenų, manyčiau, galima daryti išvadą (būtų įdomu, kokios nuomonės yra vidaus reikalų ministras), kad šis, sakyčiau, liūdnai pagarsėjęs įstatymas, apie kurio atitikimą Žmogaus teisių konvencijai jau buvo išgirstas ne vienas balsas, realaus poveikio nusikalstamumui, ypač organizuotam, negalėjo turėti. Ir štai kodėl.
Pagal Prevencinio sulaikymo įstatymą buvo sulaikyti 403 asmenys. Į teismą persiųsta viso labo 142 asmenų bylos. 53 išnagrinėtos, dėl 89 dar nėra priimtas sprendimas. Tačiau toliau yra dar įdomesni skaičiai. Laisvės atėmimu nubausta viso labo tik 29 asmenys, t.y. 7% visų sulaikytųjų.
Manyčiau, galima padaryti išvadą. Jeigu atmestume tą skaičių bylų, kurios yra nagrinėjimo stadijoje, visi kiti asmenys, ko gero, buvo sulaikyti nepagrįstai.
Ir dar norėčiau pateikti keletą skaičių, prieš kalbant ministrui. Buvo akcentuojama, kad tas įstatymas yra nukreiptas prieš organizuotą nusikalstamumą arba, šnekant paprasčiau, prieš ginkluotas gaujas, arba reketą. Iš nuteistų 47 asmenų pagal Baudžiamojo kodekso 2271 ir 2272 straipsnius, t.y. organizuotos gaujos padaryti nusikaltimai, nuteisti tik trys asmenys, tik trys iš 403 sulaikytųjų. Už valstybinio ir visuomeninio turto prievartavimą, kitaip sakant, reketą nuteisti 7 asmenys. Viskas. Likę yra nuteisti pagal, sakyčiau, tokius straipsnius, nelabai atitinkančius reketo sąvoką, kaip vagystė, sukčiavimas, pareigūno vardo pasisavinimas, ginklo nešiojimas ir pan. Nemanyčiau, kad šiems straipsniams, byloms pagal šiuos straipsnius buvo verta naudoti Prevencinio sulaikymo įstatymą. Mano laikas baigėsi, ir aš tikiuosi išgirsti ministro paaiškinimus. Ir kartu frakcijos vardu naudodamasis proga norėčiau paprašyti diskusijos dėl šio paklausimo, naudodamasis Statuto suteiktomis teisėmis.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Diskusija bus. Kviečiame gerbiamajį ministrą. Gerbiamasis ministre, jūs turite teisę atsakinėti iki 15 minučių, bet aš būčiau dėkingas, jeigu jūs kalbėtumėte trumpiau.
R.VAITEKŪNAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, ne visi skaičiai buvo paminėti Seimo nario K.Skrebio ką tiktai nuskambėjusiame pasisakyme. Ir, be jokios abejonės, abejonių priimant tokį įstatymą, mes gerai pamenam, buvo. Niekada nebuvo taip, kad nebūtų abejonių priimant nestandartinį vieną ar kitą įstatymą. Tai natūralu. Bet ponas K.Skrebys nepaminėjo 140 asmenų, kurie šiuo metu atlieka bausmę, ir tardymas dar nebaigtas. Tai žinomos gaujos Kaune, Tauragėje, kituose miestuose, įgavusios labai didelį rezonansą dar praėjusių metų pabaigoje ir šiais metais. Todėl reikia atsiminti ir šitą nemažą grupę. Tiktai noriu pasakyti, kad minėtų asmenų sulaikymu už (...) nusikaltimus jie, kad ir buvo padaryti nepagrįstai, visiškai be jokio pagrindo sulaikant, “užkardinant” nusikaltimus nebuvo.
Aš šiandien dar kalbėjausi su generaliniu prokuroru, teiravausi, ar turi Generalinė prokuratūra kokių nors kardinalių, kokių nors esminių nusiskundimų dėl šito įstatymo taikymo. Generalinis prokuroras atsakė, kad neturi. Vidaus reikalų ministerija taip pat tokių esminių nusiskundimų... Taip, procesinių yra pažeidimų, yra kai kurių tvarkos pažeidimų ir t.t. Taikant šitą praktiką ieškoma. Ieškojimo, taip sakant, metas. Bet kardinalių nusiskundimų... Aš manau, kad ir jūs, susitikdami su rinkėjais... Aš nežinau, galbūt jums teko girdėti kažkokių nusiskundimų dėl žmogaus teisių pažeidimo ir t.t. Nusiskundimų buvo gauta, dokumentuojama šita veika. Be jokios abejonės, jūs žinot teisinę praktiką, kada žmonės keičia parodymus, kada jie nenori vykti į teismus, turbūt irgi dėl aiškių priežasčių. Į teismų praktiką, matyt, apeliuoti negalima visiškai ramia širdim, kad teismų praktika taip pat yra absoliučiai teisinga. Teismai taip pat ieško savo ir teisinės praktikos teisingos, ir savo vietos, ir t.t. Todėl viską reikia pasverti, pamatuoti, paklausti savo rinkėjų daugumos, ar jie už tai, ar jie prieš tai, ir tuomet visiškai ramiai galima diskutuoti, ar tas įstatymas šiuo metu ar praeitų metų pabaigoje buvo reikalingas Lietuvai, ar jis nebuvo reikalingas, ar jis suvaidino tam tikrą vaidmenį, ar ne.
Aš teigiu ir šiandien, kad jis teigiamą vaidmenį suvaidino. Ir drąsiai tai galiu pasakyti.
Visų savo kolegų vardu ir tų žmonių, kurie laukia permainų teisėtvarkos srityje. Aš tiek turėčiau atsakyti į šitą klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Antrasis bus truputį vėliau. Kadangi frakcija paprašė diskusijos, tad aš kviečiu dalyvauti diskusijoje. Be Seimo sprendimo galima dalyvauti 4 Seimo nariams. Tai jeigu kas pageidauja diskutuoti, prašom. Seimo narys V.Petkevičius.
V.PETKEVIČIUS. Aš labai įdėmiai klausiausi K.Skrebio pareiškimo ir labiau nekvalifikuotos, žaidžiančios skaičiais ir absoliučiai neturinčios teisinio pagrindo kalbos dar nesu girdėjęs. Man atrodo, kad čia vėl eilinis politinis žaidimas ir daugiau nieko aš negaliu pasakyti.
PIRMININKAS. Ponas E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Iš tikrųjų diskutuoti bus sunku, kadangi nebuvo atitinkamo pasirengimo. Aš norėčiau tiktai priminti, kokia situacija buvo Lietuvoje praeitų metų liepos mėn. Ir norėčiau priminti tai, kad tuo metu dar tų ištisinių, didelių Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų blokų, kurių dalį mes jau priėmėm, nebuvo ir net nebus artimiausioje perspektyvoje. Dabar drįsčiau teigti, kad iš tikrųjų palaipsniui Prevencinio sulaikymo įstatymas praranda savo reikšmę, nes teisėtvarkos struktūros suranda būdų kovoti visai kitomis priemonėmis. Aš jau ne kartą minėjau iš šitos tribūnos, tai galimybės infiltruoti savo žmones į nusikalstamas grupuotes, tai galimybės sąžiningiems kaltinamiesiems sudaryti sąlygas organizuoto nusikalstamumo atveju atleisti juos nuo bausmės ir pan.
Kolega kalbėjo apie tai ir rodė skaičius, kiek žmonių buvo nusiųsta į teismą. Jeigu jūs pamenate diskusijas, diskusijos, tarp kitko, buvo kitos, dėl prevencinio, kad bus naudojama politiniais sumetimais ir t.t., pagrindinė viso šito esmė. Šituo negali turbūt niekas apkaltinti, kad taip buvo. Bet jūs įsiklausykite į žodį, ką reiškia prevencinis sulaikymas. Jeigu jau kalbėsime apie baudžiamųjų bylų nusiuntimą į teismą, tai aš prieš, ką kartais padaro, deja, Vidaus reikalų ministerija su prokuratūra, kada turint įrodymų baudžiamojoje byloje vis dėlto sulaikoma, naudojant Prevencinio sulaikymo įstatymą. Tokių faktų yra.
Prevencinio sulaikymo įstatymo esmė yra visiškai kita, kad su tais slaptais duomenimis, apie kuriuos žino tiktai atitinkamas Vidaus reikalų ministerijos darbuotojas, atitinkamas prokuroras ir šiuo metu atitinkamas teisėjas (tai jau trys barjerai), mes, deja, kol kas negalim eiti į viešą teismą pasirodyti. Mes galim užkirsti (tai ir yra prevencinis sulaikymas) kelią nusikaltimui padaryti. Ir nebūtinai, kad tas ar kitas nepateko į teismą atitinkamu laiku. Esmė ta, kad tam tikru momentu, galbūt taktiniais, galbūt strateginiais sumetimais buvo nutraukti ryšiai tarp atitinkamų nusikalstamų grupuočių, galbūt sukeltas nepasitikėjimas ta ar kita nusikalstama grupuote.
Taigi aš manau, kad įstatymas davė naudos. Kiek aš turiu informacijos, klaidų buvo padaryta. Neturiu duomenų, ar buvo piktnaudžiavimų, bet net jeigu jų ir buvo, drįstu teigti, kad piktnaudžiaujama ir normaliais Baudžiamojo proceso kodekso įstatymais. Ne tik tokiu pakankamai drastišku, koks yra šitas. Bet taip pat drįsčiau teigti, kad palaipsniui jo efektyvumas mažėja ir reikia ieškoti atitinkamų kitų priemonių. Tokių pasiūlymų yra, bet turbūt ne kalbėti iš šitos tribūnos dabar. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R.Dagys.
R.J.DAGYS. Gerbiamieji Seimo nariai! Man atrodo, kad mes diskutuojam tokį klausimą, kuris paliečia kiekvieną iš mūsų ir ypač, jeigu mes mėginam konstruoti savo valstybę į ateitį. Deja, diskusija nėra tokia, kokia turėtų būti. Mes turėtume lyginti galimybes, t.y., ką davė Prevencinis įstatymas, palyginus su tuo, jeigu jo nebūtų.
Pateikti duomenys neįtikina manęs, kad be Prevencinio įstatymo negalima buvo pasiekti to, jeigu mūsų struktūros būtų dirbusios taip, kokias teises joms suteikia kiti įstatymai. Man atrodo, kad vien tiktai įstatyminės bazės taisymas, be teisėsaugos struktūrų tobulinimo vargu ar išspręs šitą problemą. Ir turbūt kiekvienam aišku (nors galbūt ne visiems, kurie čia sėdi), kad padėtis nusikalstamumo srityje anaiptol negerėja. Ir ar kartais svarstydami tokius įstatymus ir juos lygindami mes neužsiimam kovos su nusikalstamumu aktyvumo imitacija? Iš tikrųjų statistika rodo, kad tokias išvadas galima daryti. Todėl man atrodo, kad reikėtų užsiimti kitais darbais, ir ministro turėtume klausti kitų dalykų. Įvykdytos žmogžudystės, tiek Kaune, tiek Panevėžyje žūsta žmonės. Jokių išvadų iš ministro aš neišgirdau. Normalioje valstybėje po tokių žmogžudysčių gresia nepasitikėjimas vidaus reikalų ministru. Pas mus viskas ramu. Šitas klausimas turėtų būti diskutuojamas.
Dar vienas aspektas. Mes turėtume gerai apsvarstyti, galvodami apie Prevencinio įstatymo pratęsimą ar ne, tai, kaip jis veikia atsižvelgiant į mūsų dabartines tendencijas centralizuoti teisėsaugą vienose rankose. Ir ar jis nebus panaudotas tam, ko mes visi bijome, t.y. ne tiktai susidorojant su viena ar kita grupuote, nes į piramidę įmontuoti vieną ar kitą žmogų nėra taip sudėtinga, bet ir kovai politiniais tikslais.
Tos tendencijos, kurios čia buvo Seime svarstant Policijos įstatymą, Savivaldybių policijos darbą, mane jaudina, ir man atrodo, kad mes turėtume gerai susimąstyti, ir kiekvienas apsispręsti, ar mes einam toliau šituo keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Vilniaus miesto Antakalnio apygardoje man teko organizuoti susitikimą su rinkėjais dalyvaujant policijos darbuotojams. Šitas klausimas buvo diskutuojamas ir buvo pareikštos štai tokios nuomonės. Visų pirma daugelis rinkėjų pasakė: na, tegu, jeigu kurį vieną kitą, gal ir ne visai kaltą, bet įtariamą, kad jis gali kažką padaryti, sulaikys, bet vis dėlto tai atbaidys kai kuriuos žmones, kurie ruošiasi daryti nusikaltimą, nuo jo ir turės profilaktinį poveikį.
Manau, kad su tuo galima visiškai sutikti. Vis tiek net vienas sulaikymas turi tam tikrą poveikį, tai atsiliepia nusikalstamumo dydžiui. Manyčiau, kad Prevencinio sulaikymo įstatymas šiomis sąlygomis turėtų būti sugriežtintas. Sakysim, buvo nedidelis procentas nuteistų, bet juk teisiami sulaikyti pagal visus įstatymus ir tai ne visada būna nuteisiami. Būna išteisinamų dalykų, kai trūksta įrodymų.
Taigi, man atrodo, iš šito procento negalim daryti tokios išvados, kad šitas įstatymas neveikia, jis veikia, tik jo tam tikros dalies veikimo iš karto nematyti. Gal pasirodys po to, kaip sakė, 140 sulaikytų, kurie dar laukia tardymo pabaigos ir teismo.
Manyčiau, visiškai nelogiška kaltinti Prevencinio sulaikymo įstatymą, kuris iš tikrųjų, mano nuomone, turėtų turėti ateityje dar didesnės reikšmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji Seimo nariai. 4 Seimo nariai jau pasisakė, toliau reikalingas Seimo sprendimas, jeigu Seimas nori tęsti diskusiją. Ar yra reikalaujančių tęsti diskusiją? Nėra. Ačiū. Diskusija baigiama. Aš primenu rengėjų teises, paklausimo organizatorių teises. Jie turi teisę pateikti Seimui rezoliuciją, kuri bus automatiškai įrašoma į darbotvarkę tada, kuomet bus pateikta šita rezoliucija nustatyta tvarka.
Gerbiamieji Seimo nariai, dar turime 10 min. laiko. Jeigu gerbiamasis ministras sutinka, jis gali atsakyti ir į antrą paklausimą, bet aš pakviesčiau poną S.Pečeliūną, nes mums liko 10 min. Prašome kalbėti, jeigu galima, glaustai.
S.PEČELIŪNAS. Dėkui. Aš kalbėsiu glaustai, man užteks 5 min., gal net mažiau, manau, kad jeigu ministras sutiktų į paklausimą atsakyti tiktai skaičiais, tai jam prireiks dar mažiau laiko.
Klausimo esmė yra labai paprasta. Jūs žinot, kad Seimas yra priėmęs įstatymą “Dėl leidimo įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus savigynai bei dėl neteisėtai įgytų ir laikomų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų savanoriško atidavimo”. Mes komitete irgi apie tai šnekėjom ir norime sužinoti labai konkrečiai, kiek asmenų pareiškė norą tokius leidimus gauti, kiek asmenų tokius leidimus gavo, keliems asmenims vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 16 punktais buvo atsisakyta tokius leidimus išduoti, ir norėtume žinoti pagal kiekvieną punktą atskirai. Tai yra punktai, sakykime, jeigu jis alkoholikas, jis anksčiau teistas, jis psichiškai nesveikas, kiek tokių asmenų buvo prašę gauti leidimus, ir Vidaus reikalų ministerija, nustačiusi, kad jie neturi teisės gauti, pasakė, kad jūs, gerbiamieji, šitos teisės neturite.
Ir paskutinis, svarbiausias klausimas. Keliems asmenims, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr.822 1 punktu, buvo atsisakyta tokius leidimus išduoti? Norėčiau trumpai priminti, kas gi yra to Vyriausybės nutarimo tas punktas. Tai praktiškai dalykas, kai Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus ir Vyriausybės nutarimu papildė Seimo priimtą įstatymą, būtent 4 straipsnį, netiesiogiai papildydama tą straipsnį 7 dalimi, dar viena nuostata, kad leidimai neišduodami neturintiems tam rimto pagrindo. Kas nustato, ar pagrindas rimtas, ar nerimtas, nieko nėra pasakyta. Yra paklausimas ir premjerui, kodėl Vyriausybė viršijo savo įgaliojimus ir ėmėsi Seimo funkcijų, o neinicijavo tokio papildymo Seime, todėl mums būtų labai įdomu sužinoti, labai tiksliai sužinoti, kiek asmenų pasinaudojo negavimo teise arba, kitaip sakant, keliems asmenims Vyriausybė savo nuožiūra, papildydama įstatymą, nesuteikė įstatymu suteiktos teisės tokį leidimą gauti.
Štai ir viskas, ką aš norėjau pasakyti įžangai ir, manau, šiandien diskutuoti mes jau neturėsim kada, nes laiko tikrai yra nedaug, bet ateityje, aš manau, kai žinosim tuos skaičius, jie privers mus padiskutuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ponui S.Pečeliūnui. Gerbiamasis ministre, prašom, jūsų atsakymas.
R.VAITEKŪNAS. Išties tik skaičiais. Iki š.m. rugsėjo 1 d. į Respublikos miesto ir rajono policijos komisariatus kreipėsi 1891 asmuo, norintis savigynai įsigyti pistoletą revolverį. Teritoriniai policijos komisariatai dėl įvairių priežasčių 115 asmenų davė neigiamus atsakymus. Iki rugsėjo 27 d. į Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento viešosios policijos valdybą atsiųsti 702 asmenų, padavusių prašymus įsigyti pistoletus revolverius savigynai, dokumentai. Iš jų 46 asmenims leidimai duoti, 33 iš jų leidimus atsiėmė. 220 asmenų atsisakyta išduoti leidimus dėl įvairių motyvų. 436 asmenų dokumentai yra nagrinėjami Vidaus reikalų ministerijoje.
Iki š.m. balandžio 1 d. į policijos komisariatus asmenys savanoriškai atidavė 18 pistoletų revolverių. Kaip pamenu, pagal įstatymą buvo nustatytas tam tikras laikas, kada nėra baudžiamosios atsakomybės atiduodant, savanoriškai registruojant ir legalizuojant ginklus. Tokių Respublikoje buvo 18. Šiuo metu iš tų 18 2 užregistruoti kaip įteisinami, dėl kitų atliekamas tyrimas arba pareiškėjo patikrinimas. Kaip žinot, jeigu nepatenkinama, tada realizuojam per ginklų fondą ir tos lėšos grąžinamos asmenims, iš kurių tie ginklai paimami. Yra du keliai - arba jiems išduodamas leidimas, arba neišduodamas.
Atskirai, papunkčiui ir pagal Vyriausybės nutarimą statistika nevedama.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre.
R.VAITEKŪNAS. Tiktai noriu pasakyti dar vieną momentą, kad nemažai asmenų, kurie turi registruotus arsenalus namuose, prašo dar vieno ginklo. Taigi mes atsižvelgiam į šitą aplinkybę ir manom, kad nėra pagrindo įsigyti dar vieną ginklą tam asmeniui, kuris namuose turi du tris šautuvus, pavyzdžiui, medžiotojas savigynai turi medžioklinį šautuvą. Respublikoje 5 tūkst. asmenų savigynai turi medžioklinius lygiavamzdžius ir t.t.
PIRMININKAS. Klausimai nenumatyti, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai.
S.PEČELIŪNAS. Aš ne klausti noriu.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam ministrui.
S.PEČELIŪNAS. Aš norėčiau tik priminti gerbiamajam ministrui, kad aš norėčiau gauti ir atsakymą raštu, nes, mano žiniomis, viena grupė, 27 asmenys, sumokėjo visus reikalingus mokesčius, gavo visus reikalingus dokumentus šiuo klausimu, atliko visus mokymus, praėjo kursus, jie pasiruošę gauti leidimą ir atitinka visus įstatymo reikalavimus. Deja, visiems 27 buvo atsiųstas labai paprastas atsakymas, standartinis atsakymas, įrašant kitą pavardę, kad jiems nėra rimtų priežasčių išduoti leidimą. Tai yra buvo pasinaudota Vyriausybės suformuluotu įstatymo pataisymu. Štai kodėl man buvo reikalinga tiksli statistika ir dabar visiškai aišku, kodėl Vyriausybė tokios tikslios statistikos, kam, dėl kokių priežasčių neišduodama, čia nepateikė, o pasakė, kad neveda. Aš manau, turėtų vesti ir mums atsakyti į konkrečius klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary Pečeliūnai, tik jūs pats prašėt nepradėti diskusijos, o pats pradėjote. Manau, kad to nereikėtų daryti.
Gerbiamieji Seimo nariai, tolesnė darbo tvarka tokia: Seniūnų sueiga rytoj 9.00 val. Bus svarstoma bendra komisija su išeivija. O toliau būtų Seimo narių pareiškimai ir, jeigu liks laiko, trečiasis rezervinis darbotvarkės klausimas.
Seimo narių pareiškimai (94.09.27)
5sesija 11p svarstyti klausimai
Seimo narių pareiškimai. Ponas L.Milčius kviečiamas į tribūną. Seimo nariui - iki 3 min.
L.MILČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite perskaityti Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos pareiškimą Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei “Dėl gyventojų įsiskolinimų ir krizinės situacijos darbininkų bendrabučiuose”.
Aš žinau ir suprantu, gerbiamieji Seimo nariai, kad kai kam gal ir neįdomu, bet vis tiek prašyčiau netriukšmauti ir paklausyti.
“Nežiūrint propagandinių Vyriausybės patikinimų apie neva pasiektą ekonomikos bei realiųjų pajamų stabilizavimą, žmonėms vis sunkiau pakelti skurdą, neviltį dėl rytdienos, nuolatinį pavojų prarasti turėtą butą, netgi kambarį buvusiame įmonės ar įstaigos bendrabutyje. Daugeliui šeimų gaunamų mažų atlyginimų, varganų pensijų ar socialinių pašalpų neužtenka užmokėti už pabrangusią elektrą, dujas, šilumą, šaltą ir karštą vandenį bei kitas komunalines paslaugas. Dėl to auga skolos komunalininkams, energetikams.
Pavyzdžiui, vien Panevėžyje iš 21 tūkstančio butų, kuriuose gyvena per 53 tūkstančius gyventojų, susidarė daugiau nei 760 tūkst. Lt dydžio skola, kurią patys gyventojai vargu ar galės kada nors sumokėti. Versti ir tikėtis, kad kuriamos gyventojų bendrijos prisiteis ir padengs susidariusias skolas bei delspinigius, nereikėtų tikėtis. Žmonės neturi vieni su kitais teistis ir būti kiršinami dėl Vyriausybės neveiklumo, bejėgiškumo ar nemokėjimo tvarkytis.
Neįtikėtinai bloga padėtis susidarė buvusiuose darbininkų bendrabučiuose, kurių dauguma šiandien perduoti savivaldybėms. Juose ir net prie jų buvo priregistruoti visiškai negyvenantys bendrabučiuose žmonės, su gyventojais nesudarytos sutartys, dėl to šiandien daugeliui neaiškus jų teisinis statusas, pareigos, turtinė atsakomybė. Šie bendrabučiai lėtai privatizuojami, juose gyvenančios socialiai remtinos arba asocialios šeimos visiškai nemoka jokio mokesčio. Pavyzdžiui, tame pačiame Panevėžyje iš buvusio parodomojo statybos tresto bendrabučio 129 butų net 54 butai įsiskolinę 28 tūkst. 540 Lt. Kai kurie gyventojai po 10001400 Lt. Buvusiame gamybinio ūkio baro bendrabutyje iš 119 butų 25 butai įsiskolinę 13555 Lt. Tokių bendrabučių ir juose esančių daugybė skolininkų, neturinčių nei vilties, nei galimybių kada nors atsiskaityti, yra šimtai ir tūkstančiai ir kituose miestuose, rajonų centruose bei miesteliuose. Kas jų laukia? Teismai? Priverstinis iškeldinimas? Ar iš beviltiškumo neprasidės smurto ir kitos nusikalstamos kriminalinės ir politinės akcijos?
Šiuos klausimus ir šį pareiškimą adresuojame ne tik Seimui, bet taip pat prašome laikyti oficialiu paklausimu Vyriausybei. (Aš viso pareiškimo negaliu perskaityti dėl laiko stokos. Manau, kad stenogramoje jis bus visas užrašytas.)
1. Kiek ir kokią sumą gyventojai, iš jų bendrabučiuose, yra įsiskolinę ir kokie jiems priskaičiuoti delspinigiai?
2. Kiek iš jų yra dirbančių, bedarbių, socialiai remtinų bei asocialių šeimų?
3. Kiek užvesta bylų skoloms išieškoti?
4. Kiek butų bendrabučiuose yra išsipirkę, nori išsipirkti ir galės išsipirkti iki 1995ųjų metų?
5. Kiek yra sudarytų ir užregistruotų gyventojų bendrijų, iš jų buvusiuose bendrabučiuose?
6. Kokia yra Vyriausybės paramos programa ir politika gyventojų, negalinčių užsimokėti už elementarius komunalinius patarnavimus, atžvilgiu?
O šitokie klausimai, kaip aš minėjau, jeigu būtų ignoruoti ateity ar palikti spręsti vien savivaldybėms ir gyventojų bendrijoms, tai būtų labai blogai. Rezultatas tikrai būtų labai sunkiai nusakomas. Tik Vyriausybės atmestina socialinė politika sukūrė skolininkų ir bendrabučių problemas, todėl Vyriausybė privalo neatidėliotinai jas spręsti.
Seimo Lietuvių tautininkų sąjungos frakcijos seniūnas L.Milčius”. Prašau Seimą šį pareiškimą persiųsti Vyriausybei.
PIRMININKAS. Ačiū.
L.MILČIUS. Ir lauksime atsakymo.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Milčiau. Kviečiu į tribūną Seimo narį S.Pečeliūną. Rengiasi Seimo narė Z.Šličytė.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien mes turėjome unikalų atvejį, kai Seimas atsisakė kontrolės paskutinei savo įsteigtai institucijai - prokuratūrai - skiriant jos vadovą. Tai yra visų aukščiausių valstybės pareigūnų skyrimas dabar atiduotas Prezidentui. Seimas įtakos iš esmės atsisakė. Tačiau tai yra tiktai viena medalio pusė mažinant Seimo galias. Jūs turbūt atsimenate Vyriausybės nutarimą Nr.851, išleistą rugsėjo 13 d., o rugsėjo 23 d. Vyriausybė skubiai, sukėlusi didelį triukšmą Seime ir visuomenėje, pakeitė. Tuo nutarimu ji buvo viršijus savo galias, kitaip sakant, prisiėmus Seimo funkcijas mažinti biudžeto asignavimus nekeičiant Biudžeto įstatymo nustatyta tvarka, t.y. Seimo sprendimu. Tačiau tai buvo jau, kiek aš žinau, trečiasis atvejis, paskutinis atvejis iš man žinomų, o Konstitucijos pažeidimas ir Seimo funkcijų prisiėmimas sau Vyriausybės darbe tapo norma. Vienas iš tokių yra liepos 13 d. nutarimas Nr.595 “Dėl muitų lengvatų”, kur Vyriausybė taip pat viršijo savo įgaliojimus, pažeidė Konstitucijos 66 straipsnį ir pataisė Muitų tarifų įstatymą nenustatyta tvarka, neinicijavo jo pataisų Seime, bet pati savo nutarimu paėmė ir pataisė tą įstatymą. Toks paklausimas dėl savo įgaliojimų viršijimo Vyriausybei yra išsiųstas.
Po to buvo kitas, rugsėjo 6 d. nutarimas, apie kurį mes ką tik kalbėjome, kai buvo paklausimai ministrui R.Vaitekūnui, kai Vyriausybė vėl prisiėmė Seimo funkcijas ir pataisė įstatymą dėl piliečiams suteiktos teisės įsigyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, praplėsdama 4 straipsnio normas, įsirašydama sau patogią normą, kuria vadovaujantis niekada niekam gali neišduoti leidimo, jeigu nenori tam išduoti. Kitaip sakant, dalyti leidimus pažįstamiems, geriems draugams ar kokiems nors kitiems asmenims, o jeigu tas žmogus kuo nors yra nepatogus Vyriausybei, nors pagal kitas įstatymo normas jis visas teises turi šitą ginklą įsigyti ir turėti, jam tiesiog atsakyti, kad nėra rimto pagrindo. Be Seimo žinios pati Vyriausybė šitai padarė. Taigi, gerbiamieji, apie tai aš kalbėjau šiandien iš ryto ir dabar noriu priminti ir pareikšti: Seimo funkcijos yra nuolat siaurinamos ir Seimo daugumos valia, ir Seimo daugumos suformuotos Vyriausybės valia. Tai yra, nuolat pažeidžiama Konstitucija. Nors ten užrašyta, kad “Lietuva yra parlamentinė respublika”, gyvenime šiandien diena dienon ji vis labiau artėja prie griežtos prezidentinės respublikos. Matyt, ateis tas laikas, kai mes čia tapsime tiktai kažkokia butaforija, visiškai nesiskaitanti su Konstitucija.
PIRMININKAS. Laikas!
S.PEČELIŪNAS. Aš manau, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ūmiai atsakys į tuos du paklausimus ir pakeis savo nutarimus, ir inicijuos tų įstatymų pataisas Seime, o Seimas susirūpins, ar mes laikomės Lietuvos Respublikos Konstitucijos, ar mes atsisakome tos Konstitucijos ir tada inicijuokite jos pataisą, kad mes taptume prezidentine respublika. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš kviesčiau pranešėjus laikytis mūsų įstatymų, t.y. mūsų Statuto, ir kalbėti ne ilgiau kaip 3 min. Tai bus puikiausias pavyzdys visiems kitiems pareigūnams. Prašau.
Z.ŠLIČYTĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, pareiškimas dėl moksleivių pervežimo per Lietuvos - Latvijos sieną.
“Prieš penkerius metus, 1989 m. rugpjūčio 23 d. gyva žmonių grandinė sujungė Vilnių su Ryga ir Talinu nustebindama pasaulį Estijos, Latvijos ir Lietuvos vienybe bei pasiryžimu siekti nepriklausomybės. Suirus Sovietų Sąjungai Baltijos valstybių vadovai bendradarbiauja. Neseniai Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo susitarimą “Dėl Baltijos šalių tarpparlamentinio ir tarpvyriausybinio bendradarbiavimo”, tačiau sienų apsauga tarp mūsų valstybių nuolat stiprinama. Žmonės, kurie tvirtai susikabinę rankomis stovėjo Baltijos kelyje, jaučiasi užmiršti ir vis labiau vieni nuo kitų atskirti. O juk Latvijos Respublikos pasienio rajonuose gyvena daug lietuvių. Vieni iš jų yra buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, kuriems buvo uždrausta grįžti į Tėvynę, kiti lietuviai sovietų valdymo metais nusipirko sodybas ištuštėjusiuose Latvijos kaimuose, nes galėjo daugiau uždirbti. Štai Liepojos rajono Aizviki apylinkėje lietuvių gyvena daugiau negu latvių, tačiau mokykloje dėstoma tiktai latvių kalba. Mūsų tautiečiai, norintys, kad jų vaikai mokytųsi gimtosios kalbos, turi daug nepatogumų perveždami vaikus per Latvijos Lietuvos sieną. Iš Aizviki apylinkės Latvijoje į Gėsalų mokyklą Lietuvoje tėvai moksleivius veža kasdien, nes atstumas tiktai 9 km ir kasdien du kartus jų pasuose daromos žymos apie sienos pervažiavimą. Vargu ar tokioms žymoms pasuose užteks vietos vienerius mokslo metus? Todėl prašyčiau Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir, konkrečiai, Krašto apsaugos ministerijos vadovus apsvarstyti galimybę pervežti moksleivius per Lietuvos Latvijos sieną pagal specialius leidimus, nedarant žymų jų tėvų pasuose”.
Prašau šitą mano pareiškimą įteikti Vyriausybei ir Krašto apsaugos ministerijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai bus padaryta.
Ir paskutinis pareiškimas. Seimo narys A.Endriukaitis.
A.ENDRIUKAITIS. Kadangi mūsų Seimas nepriėmė pareiškimo dėl įvykių Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje, tai aš norėčiau 58 Seimo narių, kurie tą pareiškimą pasirašė, vardu tą pareiškimą perskaityti, kad jis būtų fiksuotas kaip oficialus dokumentas ir kartu būtų mūsų stenogramose.
Prieš tai dar norėčiau priminti, kad šiandien 14 val. gauta žinia, jog iš Mazdoko karinės bazės Kabardino Balkarijoje važiavo Rusijos karinis dalinys, vežantis ginklus vadinamajai opozicijai Znamensko rajone. Vienoje vietovėje buvo jis gyventojų pašauktinių sulaikytas. Įvyko susišaudymas. Į nelaisvę buvo paimti du rusų armijos karininkai.
“Dėl įvykių Čečėnijos Respublikoje Ičkerijoje”. “Nuo šių metų rugpjūčio mėn. gaunama informacija iš Čečėnijos, jog jos valstybinių, visuomeninių, religinių institucijų pareiškimai, nutarimai ir prašymai dėl ten susidariusios padėties ir galimos įvykių raidos šioje daug kentėjusios tautos šalyje mums kelia didelį susirūpinimą. Apgailestaujame, kad Rusijos valdžia, anksčiau linkusi į derybas, šiuo metu pasirinko ne derybų su teisėta Čečėnijos valdžia kelią, o pavojingą blokados ir palankių sau jėgų rėmimą finansais bei ginklais. Taip kuriamas naujo ir didelio kraujo praliejimo židinys. Žengiant šiuo keliu, demokratiniams procesams Rusijoje būtų padaryta didžiulė žala. Manome, kad taikus derybinis visų klausimų sureguliavimas tarp Rusijos Federacijos ir Čečėnijos Respublikos Ičkerijos turi būti grindžiamas galingos valstybės kilniaširdiškumu ir tautų apsisprendimo teisės pripažinimu”.
Jeigu kas norėtų iš čia esančių dešinės pusės, iš šitos pusės narių, gali prieiti prie manęs ir papildomai pasirašyti. Ačiū.
Rezoliucijos "Dėl Seimo kontrolierių paskyrimo" projektas Nr.1134 (pateikimas) (94.09.27)
5sesija 11p svarstyti klausimai
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Gerbiamieji Seimo nariai, mes turime dar šiek tiek laiko, todėl galime vieną iš rezervinių klausimų apsvarstyti. Kadangi trečiojo ir ketvirtojo rezervinių klausimų autorių nėra, todėl aš kviečiu į tribūną penktojo rezervinio klausimo pranešėją poną V.Jarmolenką.
A.KUNČINAS. Aš atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys A.Kunčinas.
A.KUNČINAS. Aš manyčiau, kad nelabai logiška dabar nagrinėti rezervinius klausimus. Tai buvo galima daryti prieš Seimo narių pareiškimus, kadangi pagal nusistovėjusią tradiciją paprastai Seimo narių pareiškimai yra suprantami kaip darbotvarkės pabaiga.
PIRMININKAS. Ne.
A.KUNČINAS. Todėl aš siūlau, kad šitas klausimas nebūtų nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš kaip tik įspėjau maždaug prieš 20 min. ir pasakiau, kokia bus tolesnė darbo tvarka. Pasakiau, kad po Seimo narių pareiškimų, jeigu liks laiko, svarstysime rezervinius klausimus. Kas nori klausyti, tas klausė, o kam neįdomu arba turėjo kitų reikalų, tie išėjo. Todėl aš negaliu priimti jūsų pastabos. Kviečiu poną V.Jarmolenką į tribūną.
V.JARMOLENKA. Garbusis Seime, aš atėjau su šituo pasiūlymu remdamasis tuo, kad sausio 13 d. mes priėmėme įstatymą ir jį reikia įgyvendinti. Žmogaus ir piliečių teisių komitetas irgi kėlė šitą klausimą. Jūs pamenate, pavyzdžiui, replikas pirmininko pono M.Stakvilevičiaus, kad jie labai norėtų šito... Visa problema ta, kad mes turime vykdyti savo nutarimą, nes nėra nei žmonių, nei įstaigos, nei biudžeto numatyta ir t.t. Jeigu mes dabar nepradėsime šito svarstymo... Aš noriu pasakyti, kad iš Europos Tarybos mes gauname paklausimų ir Lietuvos vardu mes turime atsakyti už institucijas, kurios turėtų kontroliuoti žmogaus teisių padėtį. Tarptautinės tarpparlamentinės unijos irgi yra paklausimas, kur Asamblėja siūlo šitas piliečių teisių institucijas įsteigti. Jums, kaip Seimo nariams, tikrai bus didelis palengvinimas, nes daugelis skundų atiteks šitai kontrolės instancijai. Reikia paskirti 5 kontrolierius ir pagal 5 straipsnį, kad jie pradėtų kurti savo tarnybą. Turi būti parengti etatai, pagalbininkai, personalas, atitinkamas finansavimas, 6 straipsnyje tas pasakyta. Tai viešumo ir mūsų piliečių ugdymo, taip pat Seimo narių darbo palengvinimas. Straipsniai 15 ir 16.
19 straipsnyje taip pat yra numatyta, kur turi kreiptis šitie pareigūnai ir kam turi atsakyti. Aš žinau, kad mes turėtume balsuoti dėl projekto Nr.1134. Jeigu jūs pritarsite, tai aš būčiau labai laimingas. Žmogaus ir piliečio teisių komitetas jeigu palaiko, tai palaiko. Aš labai prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien balsuosime tik dėl pateikimo. Seimo narys A.Vaišnoras.
Vieną minutę! Nori jūsų paklausti, gerbiamasis Seimo nary Jarmolenka. Prašom nebėgti iš tribūnos.
Seimo narys A.Vaišnoras nori paklausti. Ir dar trys Seimo nariai. Prašom.
A.VAIŠNORAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau tai, ką jūs pasakėte, patikslinti. Jūs sakote, kad ombudsmeno institucija žiūrės žmogaus ir piliečio teisių laikymosi. Šiuo metu totaliai jos yra pažeidinėjamos ir aš abejoju, ar šita ombudsmeno institucija sugebės visas problemas išspręsti. Galbūt tai daugiau, sakykime, susistemintų, galbūt tai padėtų mums, kaip opozicijai, pateikti Konstituciniam Teismui tuos įstatymus, kurie dabar yra priimami ir kurie neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
V.JARMOLENKA. Iš tikrųjų yra ne visai taip. Ne tiktai mums, kaip opozicijai, bet visai valstybei. 19 straipsnis sako: “Kad valstybės ir savivaldybių, ir įstaigų tarnautojai privalo Seimo kontrolierių reikalavimu nedelsiant pateikti jiems informaciją, dokumentus ir t.t.”. Tai iš tikrųjų institucija, kuriai gali patarti, arba, taip sakant, viena institucija turi lemiamą įtaką šitai institucijai - tai Konstitucinis Teismas, ne daugiau.
PIRMININKAS. Ponas E.Bičkauskas.
E.BIČKAUSKAS. Aš dėl motyvų.
PIRMININKAS. Ponas V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Aš noriu paklausti, kadangi dabar pinigų tam reikalui nėra biudžete, man atrodo, mes jau esame šitą eilutę nubraukę. Tai kaip jūs galvojate, kada pradėtų veikti šita institucija? Ar nuo kitų metų, ar dar šiais metais? Kokia yra jūsų nuomonė?
V.JARMOLENKA. Projekte aš siūlau iki spalio 1 d. pateikti 5 Seimo kontrolierių kandidatūras. Vadinasi, nuo to momento jie pradeda dirbti, jeigu mes juos tvirtiname. Tai yra 5 etatai, atsiprašau, ponas Astrauskai, ir institucija pati... Jeigu mes nepradėsime, neinicijuosime šito dalyko, aš žinau, kad nuo sausio mėn. jie į biudžetą nepateks.
PIRMININKAS. Ponas E.Raišuotis. Prašau.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia klausimas, o po to aš norėčiau dėl motyvų užsirašyti. Prašom pasakyti, kaip jūs galvojate įgyvendinti šią rezoliuciją, kad pirmiausia prašote, kad būtų pradėta jau spalio 1 d.?
V.JARMOLENKA. Aš šitą projektą rašiau, jūsų žiniai, birželio mėnesį. Aš maniau, kad spalio mėnuo - tai yra labai gera data, nuo kurios galima pradėti. Paskutinis ketvirtis, atleiskite. Tai buvo logiška. Jeigu mes nuliuką prie vieneto pridėsime, nei jūs neužpyksite, nei aš. Bus dešimt. Nuo spalio 10 d.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Bet aš prašau tribūnos nepalikti. Prašau siūlyti. Ką jūs šiandien siūlote: ar pritarti pateikimui, ar ką nors kita siūlote?
V.JARMOLENKA. Aš siūlau, kad Seimas pritartų pateikimui ir kad mes pradėtume visas procedūras, įsteigtume, priimtume tą nutarimą. Logiška. Niekas tada neprieštaravome Seime, aš pamenu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar gerbiamieji Seimo nariai galėtų pritarti pateikimui be diskusijų? Ar kas nori kalbėti dėl motyvų? Oponuojančių? Jeigu pritariančių, tai nėra ko kalbėti, bet jeigu kas nors norėtų oponuoti, kad nereikia rezoliucijos ir pan. Galima ar ne? Prašau? (Balsai salėje) Ne, ne, aš klausiu, ar kas oponuoja. Tada... Oponuoja. Gerai. Tada vienas už, vienas prieš dėl motyvų. Užsirašę buvo du Seimo nariai: ponas E.Raišuotis ir ponas E.Bičkauskas. Prašom.
E.RAIŠUOTIS. Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai mes šį įstatymą esame priėmę jau gana seniai. Pritardamas šio įstatymo vykdymui ir siekdamas, kad ši institucija būtų įsteigta, aš norėčiau truputėlį patikslinti ir pranešėją, ir taip pat prieš tai kalbėjusį Seimo narį gerbiamąjį A.Vaišnorą. Gerbiamasis pranešėjas pasakė, kad nėra numatytas finansavimas. Deja, prisiminkime, kad svarstydami biudžetą esame paskyrę finansavimą. Yra skirta lėšų.
Lygiai taip pat aš norėčiau pasakyti gerbiamajam kolegai A.Vaišnorui, kad ši institucija nėra visapusiška žmogaus teisių gynimo institucija. Ji neatstos visapusiškos institucijos. Konkrečiai įstatyme numatytos veiklos kryptys: biurokratizmas ir piktnaudžiavimas. Šiuo atveju aš, visapusiškai pritardamas šios rezoliucijos vykdymui (tiktai, aišku, ne spalio 1 d., o tolesniu laikotarpiu), noriu paprašyti visų Seimo narių, kad pritartų, ir kad visi vienodai stengtumėmės surasti tinkamų kandidatūrų šiai institucijai, kad padėtume pirmininkui ir jis galėtų kiek galima greičiau pristatyti šias kandidatūras Seime.
PIRMININKAS. Ponas E.Bičkauskas gali tik nepritarti.
E.BIČKAUSKAS. Visų pirma dėl motyvų aš užsirašiau pirmas, jeigu jau taip.
PIRMININKAS. Kompiuteris kažkodėl įjungė mėgstamesnį Seimo narį E.Raišuotį.
E.BIČKAUSKAS. Aš nežinau. Tai jūs žiūrėkite savo kompiuterio, ponas pirmininke.
PIRMININKAS. Prašom, kalbėkite.
E.BIČKAUSKAS. Aš, aišku, tiktai pritarsiu ir jaučiu, ką Seimo Pirmininkas nori pasakyti, kad jis artimiausiu metu pateiks tas kandidatūras. Aš tuo visiškai tikiu. Todėl manyčiau, kad mes neturėtume priimti šitos rezoliucijos, o pritarti tik jos pateikimui. Ji po to atkris savaime. O kad klausimas labai svarbus, be jokios abejonės, ir ponas E.Raišuotis teisingai pastebėjo. Kalbama apie piktnaudžiavimą, biurokratizmą, protekcionizmą ir ką tiktai nori. Kol mes prokuratūroje turėjome bendrąją priežiūrą, tol buvo institucija, kuri galėjo šituo užsiimti. Dabar nėra. Žmonės iš tikrųjų visiškai neapginti. Tai net ne lėšų klausimas. Daug daugiau sutaupysime lėšų paskirdami šiuos asmenis. Aš siūlau pritarti pateikimui ir ne daugiau kol kas.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo Pirmininkas.
Č.JURŠĖNAS. Aš pritariu kolegos E.Bičkausko pasiūlymui, o jeigu reikėtų rezoliuciją priimti, tai ten vietoje spalio 1 d. turėtų būti parašyta spalio mėn., kadangi tai ir bus padaryta spalio mėnesį.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, tada gal sutariame, kad mes pritariame rezoliucijos pateikimui, kadangi nematėme nė vieno oponuojančio. Reikalaujate balsuoti? Prašom registruotis, balsuosime.
A.KUNČINAS. Rankų pakėlimu prašyčiau.
PIRMININKAS. Po pateikimo rankų pakėlimu nebalsuojama, tiktai priimant galutinį tekstą. Slaptas galimas, bet ne šiais atvejais. Kada bus pareikštas nepasitikėjimas ponu A.Griciumi, balsuosime slaptai. Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Atsiprašau, 41. Prašau, gerbiamieji Seimo nariai, kas pritaria šios rezoliucijos pateikimui ir kad būtų pradėta svarstymo procedūra, o kada ji bus pradėta, tai jau čia kita kalba, paspaudžia mygtuką “už”. Prašom balsuoti.
32 - už, 3 susilaikė. Rezoliucijos pateikimui pritarta. Posėdis baigtas. Dėkojame visiems Seimo nariams.