Ketvirtasis
posėdis
1994
m.rugsėjo 15 d.
|
|
Svarstyti klausimai:
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos pinigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo" projektas (pateikimas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Darbotvarkės svarstymas (94.09.15)
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Č.JURŠĖNAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas E.BIČKAUSKAS
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Mielos kolegės, gerbiamieji kolegos, labas rytas! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo rugsėjo 15 d. rytinį plenarinį posėdį.
Šiandien Seniūnų sueigoje mes iš esmės dėl nieko nesiginčijom, jeigu kalbėsim apie darbotvarkę. Tik yra vienas patikslinimas, dėl kurio buvo vakar susitarta. Prie dviejų privatizavimo klausimų pridėti trečią, kad šiek tiek kompleksiškiau būtų. Štai toks vienintelis dalykas. Aš manau, kadangi Seimo Seniūnų sueiga tam pritarė, ir Seimas neprieštaraus. Ačiū.
Lietuvos banko įstatymo projekto Nr.933 (svarstymas) (94.09.15)
Tada pirmasis darbotvarkės punktas - Lietuvos banko įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ar gerbiamasis pranešėjas, Banko valdybos pirmininkas, dar turėtų ką pridurt? Prašom. Gerbiamasis K.Ratkevičius. Toliau pirmininkaus E.Bičkauskas.
K.RATKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, man labai malonu, kad Seimas pradeda svarstyti Lietuvos banko įstatymo projektą. Mūsų manymu, tai yra ne tik Lietuvos bankininkystei, bet ir visam šalies ekonomikos gyvenimui gana svarbus įstatymas ir mes tikimės, kad šis įstatymas bus priimtas kiek galima tobulesnis atsižvelgiant į įvairias problematikas, kurios mūsų šalyje egzistuoja.
Įstatymo projektas buvo svarstytas keletą kartų Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Komiteto nariai pareiškė gana nemažai pastabų, vyko gana gilios ir karštos diskusijos įvairiais klausimas. Manyčiau, kad tos diskusijos dar nepasibaigusios, ir mes, atsižvelgę į kitų Seimo narių pastabas, pasiūlymus, šį įstatymo projektą stengsimės operatyviai tobulinti.
Aš norėčiau šiandien atkreipti jūsų dėmesį į keletą, mano manymu, esminių momentų įstatymo projekte, kurie sukėlė daugiausia diskusijų ir kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs. Pirmiausia iškilo klausimas dėl pagrindinio Lietuvos banko tikslo. Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte tikslas buvo apibūdintas kaip infliacija, kainos. Dabar, po diskusijų Biudžeto ir finansų komitete ir galbūt atsižvelgiant į šios dienos situaciją, į galiojantį Lito patikimumo įstatymą, yra siūloma Lietuvos banko pagrindinį tikslą gal kiek susiaurinti ir jį užfiksuoti kaip tikslą išsaugoti pinigų stabilumą. Įvertinus šią situaciją toks momentas gal ir galėtų būti svarstytinas ir priimtinas, nes visi šitie reiškiniai tarpusavyje susiję. Šis klausimas, mūsų manymu, yra principinis ir turi būti duotas gana tikslus ir principinis jo įvertinimas.
Antrasis momentas, kurį norėčiau pabrėžti, tai klausimai, susiję su Lietuvos banko valdymu. Šiuo metu egzistuojanti valdymo piramidė apsiriboja Lietuvos banko valdyba, kurios sudėtyje yra ir Lietuvos banko tarnautojai, ir ne Lietuvos banko tarnautojai.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Aš labai atsiprašau pranešėjo...
K.RATKEVIČIUS. Įvairiose pasaulio šalyse žinomas šis klausimas...
PIRMININKAS. Ponas Ratkevičiau, aš labai jūsų atsiprašau. Gerbiamieji Seimo nariai, labai prašyčiau laikytis tylos. Prašau tęsti.
K.RATKEVIČIUS. Šis klausimas sprendžiamas įvairiai. Daugelyje valstybių centrinių bankų aukščiausiasis valdymo organas yra tarybos ar panašiai vadinami institutai. Bet manytume, kad mūsų sąlygomis, kai Lietuvos banko valdybą sudaro ir tarnautojai, tai yra tiek bankininkai profesionalai, tiek kiti žmonės, nesantys banko tarnautojai, bet atstovaujantys Lietuvos banko valdyboje tam tikriems interesams iš įvairių šalies ekonomikos politikos sričių, toks variantas būtų priimtinas. Jis šiuo metu nereikalautų didesnių struktūrinių pertvarkymų ir galėtų būti patvirtintas ir šiame įstatyme, kaip kad galiojo iki šiol. Šį klausimą mes labai vienareikšmiai norėtume sieti su po to einančiomis Lietuvos banko valdybos teisėmis ir pareigomis.
Labai daug diskusijų sukėlė Lietuvos banko valdybos teisės, valdant Lietuvos banko turtą ir Lietuvos banko lėšas. Nemažai diskusijų kelia klausimas dėl Lietuvos banko valdybos narių paskyrimo. Ar turėtų būti taip, kaip dabar yra, kad pirmininką šalies Prezidento teikimu skiria Seimas, o kitus valdybos narius, taip pat ir pavaduotojus, skiria šalies Prezidentas Banko valdybos pirmininko teikimu; kitas pasiūlymas, kad visus valdybos narius Prezidento arba valdybos pirmininko teikimu skirtų Seimas. Lietuvos bankas yra Seimui atskaitinga institucija ir toks klausimo kėlimas turi tam tikros logikos. Bet jeigu jį sietume su mano anksčiau minėta problema, su pasitikėjimu Lietuvos banko valdyba, su jos teisėmis ir pareigomis, tai, žinoma, klausimą norėčiau traktuoti taip: jeigu tokios valdybos tvirtinimas ar skyrimas Seime leistų daugiau pasitikėti Lietuvos banko valdyba, leistų jai įstatymo rėmuose tvarkyti visus Lietuvos banko reikalus, žinoma, toks va-riantas yra galimas. Bet jeigu ir Seimui paskyrus Lietuvos banko valdybą ir toliau klausimas būtų diskutuojamas, kad atlyginimus, išlaidas ir panašiai tvirtina Seimas, manyčiau, kad tada toks pertvarkymas Lietuvos banke nebūtų reikalingas ir jis neduotų nieko naujo.
Mes visi turbūt suprantam, kad diskusijos Seime suteikia daugiau galimybių plačiau išnagrinėti klausimą, bet kartu prarandamas operatyvumas, tam tikras lankstumas, sprendžiant šituos personalinius reikalus.
Dar labai trumpai norėčiau atkreipti dėmesį į du momentus. Dėl Lito patikimumo įstatymo. Jis šiuo metu galioja ir mes Biudžeto ir finansų komitete sutarėm dėl to, kad Lietuvos banko įstatyme galiotų nuostatos, neprieštaraujančios Lito patikimumo įstatymui. Tiek Lito patikimumo įstatyme, tiek Lietuvos banko įstatymo projekte yra gana artimų dalykų, todėl viską labai preciziškai atskirti sudėtinga, bet tam tikrų kompromisų, mes manome, galime surasti.
Ir paskutinis momentas, kuris yra taip pat labai svarbus, tai komercinių bankų priežiūros klausimai. Lietuvos banko įstatyme mes siūlome tam tikrų pakeitimų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad principiniai momentai bankų veiklos priežiūros klausimais turėtų likti Lietuvos banko įstatyme, o detalės - kokios sankcijos, kokiais atvejais - galėtų būti perkeltos į Komercinių bankų įstatymą.
Baigdamas noriu pasakyti, kad malonu, jog prasideda svarstymas ir turbūt bus nemažai pastabų, į kurias stengsimės atsižvelgti, ir įstatymo projektas turėtų virsti įstatymu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū ponui K.Ratkevičiui.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau užsiregistruoti.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai. Biudžeto ir finansų komiteto vardu kviečiu į tribūną Seimo narį poną F.Kolosauską.
F.KOLOSAUSKAS. Labas rytas, gerbiamasis posėdžio pirmininke, labas rytas, kolegos! Aš pasistengsiu labai glaustai ir telegrafiškai išsakyti komiteto nuomonę šiuo klausimu. Lietuvos banko įstatymo priėmimas yra labai svarbus momentas mūsų valstybės gyvenime, ir aš manau, kad jo svarstymas ir priėmimas Seime turės nemažai įtakos toliau vystant ir stabilizuojant mūsų valstybės finansinę sistemą.
Šis įstatymo projektas komitete buvo svarstomas šešis kartus ir aš galvoju, kad jis dar maždaug tiek kartų bus svarstomas. Pagrindines nuostatas, į ką reiktų atkreipti dėmesį, išsakė Banko valdytojas ponas K.Ratkevičius. Visi Seimo nariai turi išdalytas komiteto išvadas. Aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį į kelis momentus.
Pirma - dėl Banko valdymo, centrinio Banko valdymo ir jo priežiūros. Nuostata, kad Banko valdytoją tvirtina Seimas Prezidento teikimu, yra konstitucinė nuostata, o pavaduotojus ir valdybos narius skiria Prezidentas Banko valdytojo teikimu. Tokia nuostata buvo dabar veikiančiame Banko įstatyme ir kitokios nuostatos Konstitucija nenumato. Bet komitete balsai pasidalijo už tai, kad vis dėlto pats Seimas atliktų tą procedūrą. Aš asmeniškai manau, kad ta procedūra būtų atliekama taip, kaip numato Konstitucija ir kaip dabar yra egzistuojančiame Lietuvos banko įstatyme. Manyčiau, kad pati Lietuvos banko priežiūra, kad Lietuvos banką steigia Seimas, ta nuostata įtvirtinta Konstitucijoje, tačiau priežiūros kaip tokios nėra numatyta ir pats Seimas tokios priežiūros, be abejonės, atlikti negali. Taigi šitą klausimą mes taip pat turėtume kažkaip su jumis ir kartu su Banko vadovybe išspręsti.
Dėl atitikimo Lito patikimumo įstatymui ir paties Banko, kaip tradicinio Banko, nuostatom, čia jau yra surastas kompromisas su Banko vadovybe ir tos nuostatos, kurios šiuo metu prieštarauja Lito patikimumo įstatymui, turi būti iš Lietuvos banko įstatymo eliminuotos. Tačiau Bankui paliekamos funkcijos veikti atviros rinkos sąlygomis, būti paskutinio kredito suteikėju atitinkamuose rėmuose, kitaip tariant, paliekama galimybė išlaikyti Banką tokį, koks jis yra civilizuotame pasaulyje.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną galbūt patį svarbiausią akcentą, tai - kreditinių įstaigų priežiūra Lietuvoje. Kad būtų apsaugoti indėlininkai ir kad būtų mūsų kredito sistema stabili. Tai vienas iš pagrindinių Lietuvos banko veiklos barų. Ir štai čia taip pat mums reikia padiskutuoti, kokiu lygiu, kiek ir kokias teises mes suteiksim Lietuvos nacionaliniam bankui, kaip pagrindinei priežiūros institucijai, kad kreditinės įstaigos, finansinė sistema ir mūsų indėliai būtų stabilūs ir saugūs.
Be abejonės, kelia diskusijų ir Banko turto lėšų valdymas, Banko valdybos atlyginimų sąmatų tvirtinimas. Tai taip pat yra diskusijos objektas. Čia yra, pasakyčiau, labai subtilūs niuansai ir mes šioje srityje neturim padaryti klaidos, kad per daug nesuvaržytume Banko teisių ir per daug neleistume jam veikti šitoje mūsų šalies ekonominėje, socialinėje situacijoje.
Aš tikiuosi, kad Seimo komitetai, politinės frakcijos, atskiri Seimo nariai pasisakys šiuo klausimu, pateiks svarių argumentų, kuriuos bus galima įvertinti toliau svarstant ir toliau tobulinant Banko įstatymą.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Seime yra užregistruotas Komercinių bankų įstatymas. Aš tikiuosi, kad kitą savaitę gal pavyks jį pateikti ir šitas labai svarbus įstatymas paraleliai bus svarstomas Seime, kad būtų galima suderinti Lietuvos banko ir Komercinių bankų įstatymus. Priėmus šiuos du kapitalinius dokumentus mes padėsim pamatus stabiliam bankininkystės sistemos vystymui Lietuvoje.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar kartą labai prašau laikytis rimties. Kas norit pasikalbėti, galbūt paprasčiausiai išeikit iš salės.
Į tribūną Krikščionių demokratų frakcijos vardu kviečiu Seimo narį poną K.Kuzminską.
K.KUZMINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Krikščionių demokratų partijos finansų ir biudžeto sekcija nagrinėjo šį Lietuvos banko įstatymo projektą ir teikė kai kurias pastabas. Na, bendra nuomonė, kad pagrindinės Lietuvos įstaigos - Lietuvos banko veiklą reglamentuojantis dokumentas yra labai nekokybiškas. Kai kurie straipsniai prieštarauja vieni kitiems. Jaučiamas noras derinti komercinių bankų funkcijas, o ne vykdyti savo tiesioginę paskirtį, teikti kitiems bankams, t.y. komerciniams bankams, metodinę pagalbą, kontroliuoti ir kt. Todėl aš jums pateiksiu, kaip ir buvo svarstyta, pagal straipsnius. Prašyčiau Seimo narių ne laikraščius skaityti, o atsiversti straipsnius ir sekti mano pasisakymą. Tada bus aiškiau.
4 straipsnis. “Lietuvos bankas turi teisę steigti skyrius, filialus, kitas įstaigas ir įmones savo funkcijoms vykdyti.” Tačiau šio įstatymo 47 straipsnyje parašyta, kad šis bankas negali steigti jokių papildomų filialų, negali užsiimti jokia komercine veikla. Tai koks tiks-las bus steigti papildomas įstaigas, įmones ir t.t.?
5 straipsnio 2 pastraipa. “Lietuvos bankas gali būti tarptautinių ir užsienio organizacijų akcininkas.” Jeigu taip, tai Lietuvos bankas taip pat gali užsiimti bankų, kitų akcininkų, bankų... taip pat gauti dividendus (kur jie bus padedami?), verstis tarptautine komercine veikla.
6 straipsnio 1 pastraipa. “Lietuvos bankas organizuoja popierinių pinigų ženklų gaminimą, perka iš Finansų ministerijos litų ir centų monetas nominalia kaina.” Čia taip pat nesuprantama. Popierinius pinigus gamina, o visas monetas perka iš Finansų ministerijos. Kaip čia sprendžiami klausimai? Nejaugi keliose rankose yra visi mūsų piniginiai ženklai? Reikia atkreipti dėmesį. Ar dėl to nesusidaro sąlygos apeiti įstatymus ir gauti pinigų visai iš kitų šaltinių?
8 straipsnis. “Lietuvos banko funkcijos.” Niekur nėra paminėtos Lietuvos banko funkcijos. Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, metodinio tvarkymo, o juk čia Lietuvos bankas ir turi teikti metodinę paramą visiems kitiems bankams.
8 straipsnio 2 punktas. “Lietuvos bankas aptarnauja Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo organų sąskaitas.” Kodėl tai vykdyti turi Lietuvos bankas? Kuo blogesni kiti bankai? Kodėl tik Lietuvos bankas turi aptarnauti visą valdžios aparatą? Ar čia nebus pretekstas atitinkamai korupcijai? Kodėl kiti bankai negali aptarnauti valdžios? Čia taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.
10 straipsnis. Neaišku, kodėl valdybos nariai skiriami 9 metams, o ne kuriam kitam laikotarpiui? Yra savotiškas prieštaravimas. Pavyzdžiui, 4 straipsnyje parašyta, kad Lietuvos banko valdytoją, pirmininko pavaduotojus valdybos nariais 9 m. laikotarpiui skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas Lietuvos banko pirmininko teikimu. Taip pat kitas prieštaravimas, kad Lietuvos banko pirmininko pavaduotojai negali būti skiriami ilgiau, kaip 6 metams. Tai kam tada 1 straipsnyje rašyti, kad iki 9 m. Mes galime ištaisyti straipsnį įrašydami, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus skiriam iki 6 m., o valdybos narius laikotarpiui iki 9 m. Visiškai nereikalingas kitas sakinys, kuris prieštarauja šiam straipsniui.
12 straipsnis. “Atlyginimo dydį Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir valdybos nariams nustato Lietuvos banko valdyba.” Vadinasi, patys sau pasiskiria atlyginimus. Aišku, banko pirmininkas skirs savo pavaduotojams ir savo valdybos nariams didelius atlyginimus, o ta valdyba atsilygindama pirmininkui skirs dar didesnį atlyginimą. Taip labai gražiai viskas išplaukia. Ar neturėtų vis dėlto būti kontrolė? Kadangi Prezidentas faktiškai tvirtina visą banko valdybą ir valdybos pirmininką, ar nereikėtų Prezidentui kontroliuoti atlyginimų skyrimo?
19 straipsnio 3 pastraipa. “Lietuvos banko darbuotojai be Lietuvos banko valdybos pirmininko leidimo negali skolintis jokioje kredito ar kitoje įstaigoje, išskyrus Lietuvos banką.”
Na, ir vėl. Juk šio įstatymo 47 straipsnyje draudžiama bet kokia komercinė veikla. Tačiau, pasirodo, Lietuvos banke vėl bus vykdomos įvairios piniginės operacijos. Aišku, su Lietuvos banko valdytojo palaiminimu.
29 straipsnis. “Lietuvos bankas gali jo nustatytomis sąlygomis ir tvarka teikti Lietuvos kredito įstaigoms, laikančioms savo privalomas lėšas Lietuvos banke, paskolas terminui iki 3 mėn.” Čia visiškai prieštaraujama 47 straipsniui. Čia yra atviras užsiėmimas finansine veikla.
38 straipsnis. Labai reikalingas straipsnis. Tik įstatyme būtina išdėstyti sankcijų taikymo mechanizmą, kad nereikėtų vėl priiminėti poįstatyminių aktų. Faktiškai šis straipsnis kalba apie kitų bankų kontrolę. Ją būtina sustiprinti, nes mes matome, kas šiuo metu dedasi šiuose komerciniuose bankuose. Čia, manome, ir turi būti pagrindi-nė Lietuvos banko veikla - kitų bankų kontrolė.
42 straipsnis. “Metinė-finansinė ataskaita sudaryta iš balanso.” Visiškai nepažymėta, kokia balanso forma, ar ta, kurią nustatė Lietuvos bankas, ar ta, kurią nustatė Finansų ministerija visoms įstaigoms? Matau, jau mano laikas baigiasi. Ir taip toliau.
Taigi dar reikia daug ką taisyti šiame įstatyme. Galbūt pataisys kitu šio įstatymo priėmimo laikotarpiu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Tačiau yra užsirašiusių daug Seimo narių, norinčių pasisakyti. Aš manau, kad mes dabar darome klausimo svarstymo pertrauką. Automatiškai klausimas bus svarstomas kitą savaitę. Norinčių pasisakyti sąrašas bus išsaugotas. Taigi šito klausimo pateikimo pertrauka.
Kelių mokesčio įstatymo projekto Nr.864(2) (pateikimas) (94.09.15)
Svarstome kitą klausimą - Lietuvos Respublikos kelių mokesčių įstatymo projektą Nr. 864(2). Pateikimas. Kviečiu į tribūną Susisiekimo ministerijos sekretorių poną A.Leščinską.
A.LEŠČINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turiu atsiprašyti, kad šitą klausimą tenka pristatyti man, nors buvo numatytas gerbiamasis ministras A.Biržiškis. Jis yra išvykęs su premjeru į Kazachstaną, todėl šitą klausimą tenka pristatyti man.
Prieš pradėdamas kalbėti apie patį įstatymą, aš norėčiau pasakyti keletą minčių, kodėl šiuo metu Seime atsirado šis įstatymas ir kokia iš tikrųjų yra kelių būklė, kodėl tas įstatymas reikalingas.
Pirmiausia turbūt ne paslaptis, kad pati šio kelių fondo rinkimo technologija praktiškai nėra sunorminta įstatymais ir visi tie Vyriausybės nutarimai, kurie leidžia tą daryti, įstatymais nėra aprobuoti. Todėl mes šiuo metu pateikiam patį įstatymo projektą, o tai leistų pašalinti dabar egzistuojančią įtampą.
Kita situacija. Kokie šiuo metu yra keliai? Pagal mūsų Automobilių kelių direkcijos skaičiavimus norėdami, kad kelių būklė būtų normali, kasmet mes turim remontuoti po 1800 km juodųjų dangų ir 2300 km žvyrkelių. Kiekvienas toks kilometras turėtų būti remontuojamas kas 6 metai. Deja, apimtys, rodančios, kaip tas normatyvas vykdomas, yra kritiškos. Sakykim, 1989 m. dar vykdėm juodųjų dangų normatyvus, suremontuodavom apie 1670 km kelių, o 1993 m. remontavom tik 967 km. Automobilių kelių remonto ir statybos finansavimo dinamika taip pat tą rodo. Jeigu 1988 m. - 390 mln. Lt, tai 1993 m. tik 106, o 1994 m. - 98,3 mln. Lt. Žinoma, esant tokiam finansavimui, kelių nusidėvėjimas kyla labai sparčiais tempais ir 1993-1994 m. pasiekė apie 104 mln. Lt. Štai tokie paprasti skaičiavimai verčia mus kreiptis į Seimą ir siūlyti priimti šitą įstatymą.
Kelių mokesčių įstatymas yra gana trumpas, tik 3 psl., ir jo pats 1 straipsnis apibrėžia paskirtį - kaupti lėšas valstybės automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti. O kelių mokesčių mokėtojai yra visos įmonės, kurios turi ar neturi juridinio asmens teisių, o taip pat juridiniai, fiziniai asmenys, kurie užsiima nekomercine veikla, tačiau turi vienokių ar kitokių pajamų iš ūkinės-komercinės veiklos.
Kelių mokesčio ėmimas yra suderintas su Juridinių asmenų pelno mokesčio laikinuoju įstatymu ir Fizinių asmenų pelno mokesčio laikinuoju įstatymu ir imamas nuo realizavimo pajamų. Šaltiniai, iš kurių jis imamas, yra pajamos, gautos realizavus suskystintas dujas, kelių transporto priemones, suprantama, išskyrus invalidų, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, ir už kitų šalių transporto priemonių buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, žinoma, išskyrus tas transporto priemones, kurios veža labdarą ir kurios teikia mums humanitarinę pagalbą. Mokesčių tarifus pagal šitą įstatymą nustatys Vyriausybė ir, suprantama, šis įstatymas taip pat reglamentuoja tuos atvejus, kai kelių mokesčiai nemokami. Aš suprantu, reikia baigti. Tai trumpai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti net 15 Seimo narių. Bijau, kad teks mums daryti ir šito klausimo pateikimo pertrauką. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, iš projekto 3 straipsnio matome, kad prastai suformuluoti kelių mokesčių ėmimo principai. Čia ir pajamos, ir technika, ir darbai. Ar negalima supaprastinti kelių mokesčių ėmimo principus ir tvarką? Ačiū.
A.LEŠČINSKAS. Matote, supaprastinimas galbūt ir galimas, bet šaltiniai, kuriuos turime turėti, kad surinktume tas reikiamas pajamas, iš tikrųjų verčia 3 straipsnį padaryti gana platų, nes pagal paskutinius skaičiavimus mums per metus reikės surinkti per 400 mln. Lt, kad likviduotume tą atsilikimą, kuris yra dabar, ir galėtume normaliai vystyti kelių reprodukciją. Suprantama, to mokesčio, kurį reglamentuoja Vyriausybės nutarimai, ėmimo patirtis rodo, kad šie šaltiniai labai gerai veikia. Jeigu analizuotume valstybės biudžeto vykdymo 7 mėn. ataskaitą, tai pamatytume štai ką: valstybiniams automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti metinis planas įvykdytas 94,1%. Tai didžiausias įvykdymo procentas pagal šiuos šaltinius. Todėl mes norime tuos šaltinius ir toliau išlaikyti, juolab kad praktika patvirtino jų gerą panaudojimą ir mokesčių rinkimą.
PIRMININKAS. Seimo narys P.Jakučionis.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Iš įstatymo projekto nelabai aišku, ar moka kelių mokestį asmeninių transporto priemonių savininkai. Ar tas mokestis įskaitomas į kuro, benzino ar dujų kainą, ar čia atskiras mokestis?
A.LEŠČINSKAS. Taip. Moka. Įmonės, turinčios ar neturinčios juridinių asmenų teisių. 2 straipsnio 1 punktas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas M.Treinys.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad įstatyme galėtų būti kaip nors reglamentuotas ir surinktų lėšų naudojimas. Sakysime, fondas naujiems keliams tiesti. Visą laiką trūkstant lėšų galbūt mes dabar skirsime tik remontui? Tačiau daug tokių strategiškai būtinų kelių gali taip ir likti vis ateičiai. Ar neverta to fiksuoti?
A.LEŠČINSKAS. Ne, jokiu būdu. Pats fondas ir jo naudojimas, aš manau, turbūt bus reglamentuotas Vyriausybės nutarimais ir mes gerai suprantame tai, kad ne tik remontui ir kelių palaikymui, bet ir kelių vystymui.
PIRMININKAS. Seimo narys R.Žurinskas.
R.ŽURINSKAS. Ponas pranešėjau, aš taip ir nesupratau, ar mašinos savininkas yra įmonė, neturinti juridinio asmens teisių? Bet aš norėjau kitą klausimą. Kaip jūs manot, ar nebūtų gražu, kad šitame įstatyme būtų straipsnis, kuriame nurodytos kelių savininkų ir važiuotojų pareigos, kad kelių savininkai atlygintų žalą dėl kelių kokybės. Jeigu įvyko avarija dėl blogos kelių kokybės ar kažkas panašaus.
A.LEŠČINSKAS. Šito nėra numatyta įstatyme.
R.ŽURINSKAS. Ar nereikėtų numatyti, jeigu jau teikiam tokį įstatymą?
A.LEŠČINSKAS. Šis klausimas nesusijęs su šiuo įstatymu. Ar administracinės teisės, ar kokiuose kituose įstatymuose galbūt ir galima būtų numatyti tokį punktą. Aš visiškai neprieštaraučiau, jeigu taip būtų. Nes iš tikrųjų situacija verčia mąstyti taip, kaip jūs kalbat. Bet čia turbūt ne to įstatymo paskirtis.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas.
V.ASTRAUSKAS. Gerbiamasis pranešėjau, aš turbūt neapsirinku, kad dar nepriimtas Lietuvos Respublikos kelių įstatymas, kuris įregistruotas birželio 16 d. Projektas Nr.1023. Jo pranešėjas - tas pats ministras A.Biržiškis. O šitas svarstomas įstatymas yra įregistruotas š.m. rugpjūčio mėn. 1 d. Tai kodėl anksčiau svarstomas Kelių mokesčio įstatymas, o ne pats Kelių įstatymas? Tai, mano supratimu, nelogiška. Arba juos reikia svarstyti greta vienas kito, arba pirmiausia priimti Kelių įstatymą ir tada žiūrėti, ką daryti dėl tų mokesčių.
A.LEŠČINSKAS. Man atrodo, kad vienas kitam netrukdo tie įstatymai. Dabar susiklosčiusi kelių ūkio situacija vis dėlto verčia forsuot šitą įstatymą. Tuo labiau, kad jis jau senokai parengtas ir kiekvieną dieną (aš jums jau minėjau skaičius) tikrai gresia didelė katastrofa, kad absoliučiai nebegalėsime toliau palaikyti kelių ūkio. Todėl mes ir prašom jį priimti sparčiau, negu patį Kelių įstatymą.
PIRMININKAS. Seimo narys G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamasis pranešėjau, man vis dėlto kelia abejonių tas straipsnis, kuriame mokesčių tarifus siūloma nustatyti Vyriausybei. Na, vis dėlto čia yra Seimo prerogatyva. Juridinis skyrius taip pat yra panašios nuomonės. Bet mane labiau domina lengvatos, kurios yra. Aš suprantu, kad žemės ūkiui reikia padėti, reikia, jeigu negalim dotuot, galbūt toks žingsnis dabar reikalingas. Tačiau ar neišplečiam tokios sąvokos... jeigu teikia paslaugas ar gamina žemės ūkiui 60%, tai mes jas atleidžiam, jeigu yra 40, o jeigu bus, sakykim, mažiau negu 39, jau jos nemokės. Negi negalima diferencijuot, kad mokėtų nors už tuos 39? Juk čia padaroma landa piktnaudžiavimui. Keliams pinigai iš tikrųjų reikalingi, o čia mes darom nelabai logišką dalyką. Aš manau, kad ir kūrybines sąjungas be reikalo mes atleidžiam.
A.LEŠČINSKAS. Žinoma, mes labai sutiktume su jūsų paskutine nuostata, kad iš tikrųjų reikia išbraukti 60, ir tegul visi moka 100%. Aš, pavyzdžiui, būčiau tikrai už, jeigu Seimo nariai palaikytų tokią nuostatą.
Dabar dėl mokesčių tarifų. Žinoma, klausimas yra iš tikrųjų opus, nes daugelis mokesčių įstatymų prerogatyvą suteikia Seimui. Čia, deja, numatyta Vyriausybės prerogatyva ir aš manau, kad Seimas gali pasitikėti Vyriausybe, kad ji nustatytų deramus tarifus atsižvelgdama į konkrečią kelių situaciją, jų būklę ir jų finansavimo poreikius.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Petrauskas.
V.PETRAUSKAS. Dėkoju. Pone pranešėjau, studijuodamas įstatymo projektą pasigedau vieno dalyko. Galbūt jis yra pasakytas šiek tiek kita forma? Būtent mokesčių dalis, tenkanti savivaldybėms. Kadangi vis tiek Lietuvoje yra didieji miestai, jų teritorijomis eina vadinamieji respublikinės reikšmės keliai ir iš tiesų praktiškai atimamos lėšos šiems keliams remontuoti, tiesti ir pan. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų tam tikrą procentą, galbūt pagal tuos normatyvus, kurie egzistavo anksčiau, šitą dalį palikti savivaldybėms. Tai iš tiesų yra skaudus klausimas. Kauno miesto valdyba ir taryba kelia šitą problemą. Ar pritartumėte tai minčiai?
A.LEŠČINSKAS. Iš tikrųjų Susisiekimo ministeriją tas dalykas labai jaudina ir visiškai pritariam jūsų nuostatai, kad taip ir turėtų būti. Todėl Vyriausybė, nustatydama pačius tarifus ir tvarką, galės nustatyti būtent tą dalį, kuri būtų skiriama savivaldybių keliams prižiūrėti ir tvarkyti. Mes esam už tai. Dabar jau kai kas daroma. 5% parduodamo benzino kainos yra skiriami savivaldybių keliams palaikyti. Šiuo įstatymu, toliau jį reglamentuodami Vyriausybės dokumentais, mes būtinai stengsimės padaryti.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Taupydamas laiką aš atsisakau klausimo. Tuo labiau kad G.Paviržis pateikė pranešėjui tokį pat klausimą.
PIRMININKAS. Seimo narys J.Veselka.
J.VESELKA. Man truputį neaiškus 3 straipsnis, kur jūs formuluojat Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo... t.y. 2 straipsnio 2 punktas. Moka juridiniai ir fiziniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavusieji pajamų iš komercinės ūkinės veiklos. Nelabai aišku, kaip visa tai bus realiai kontroliuojama. Kaip jūs šitą įvykdysit? Tai viena.
Antra. Man įdomu, kiek žinau, buvom priėmę, kad vis dėlto kelių fondui pajamas duodavo biudžetas. Nebuvo tokio. Logika teisinga, kadangi vis dėlto biudžeto pajamomis... yra labai stiprios visokios pajėgos: ir mokesčių inspekcijos, ir visokios ekonominės policijos. Atrodo, labai geras principas. Surenka visus mokesčius ir kiekvienais metais iš biudžeto numato skirti tam tikrą sumą. Vis dėlto kur ta priežastis, kad keičiate ir norite turėti tokį fondą, nepriklausomą nuo biudžeto pajamų? Ar jūs galėsite užtikrinti, kad bus geriau pinigai renkami į šitą fondą negu į biudžetą?
A.LEŠČINSKAS. Pati patirtis parodė, kad kol mes turėjome savo kelių fondą, problemų su finansavimu nebuvo. Aš jau minėjau, kad iš esmės į šitą fondą geriausiai renkamos visos pajamos. Kai buvo perduota į biudžetą, realiai mes gaudavome maždaug pusę planuojamų pajamų keliams rekonstruoti, tvarkyti ir išlaikyti. Taigi tokia situacija, žinoma, mūsų netenkina, jeigu mes save laikome tranzitine valstybe ir galvojame, jog keliai yra pagrindinis mūsų pelno šaltinis pajamoms gauti iš važiuojančių per mus automobilių, tai, suprantama, aš vis dėlto laikausi nuomonės, jog šito fondo atsiradimas ir ministerijos administravimas... O jeigu pavesime ir kelių direkcijai, yra pats logiškiausias atsakymas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu klausimus pateiksite labai trumpus, ir atsakymai bus trumpi. O jei kas nors ir atsisakys klausimo, mes dar gal galėtume išspręsti šį klausimą.
Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, antrajame skyriuje “Mokesčių tarifai” rašoma, kad “kelių mokesčių tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė”. Problema yra ta, kad šiuo metu įmonės jau nepajėgia išmokėti visų mokesčių, ir yra mintis, idėja, kad apskritai reikėtų mažinti mokesčius. Tai tada jūsų likimas gerėtų. Kaip jūs manote, ar šitokio įstatymo priėmimas iš esmės nepablogins biudžeto padėties valstybėje ir ar tikrai reikia tai palikti Vyriausybei net neapibrėžiant ribų?
A.LEŠČINSKAS. Žiūrint kuria prasme pablogins. Jeigu dabar tas fondas yra biudžete, tai, suprantama, biudžeto absoliuti pinigų suma yra didesnė. Bet biudžetas save apkrauna funkcijomis, kad tuos kelius išlaikytų. Jeigu šitas fondas atskiras, biudžeto lėšos sumažėja, bet ir funkcijos... Biudžetui nereikėtų išlaikyti kelių, nes yra specialūs fondai, specialūs mokesčiai ir šaltiniai, iš kurių mes tą reikalą atliekame. Iš esmės funkcijos pereina tiems, kurie tuos kelius naudoja, tuos kelius žino, moka juos prižiūrėti ir tvarkyti, ir aš čia nematau didelių problemų dėl to, tuo labiau kad aš minėjau, jog tas surinkimas ir to surinkimo praktika yra visiškai normali, todėl ir čia nereikėtų išradinėti dar kažko naujo.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Katkus.
J.A.KATKUS. Iš pradžių aš norėčiau tokį kaip ir palinkėjimą ar prašymą pasakyti, kad vis dėlto atsižvelgtumėte į tai, jog būtų municipalitetams arba merijoms atskaityta tam tikra dalis kelių remontui.
O dabar klausimas štai koks: trečiame skirsnyje yra numatytos biudžetinės įstaigos. Ar bus jos diferencijuotos? Ar čia bus ir vaikų darželiams, ir mokymo įstaigoms, ir aukštosioms mokykloms tas mokestis vienodas?
A.LEŠČINSKAS. Visoms biudžetinėms įstaigoms. Čia labai aiškiai pasakyta. Man atrodo, diskusijų nekelia tas klausimas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas R.Bloškys.
R.I.BLOŠKYS. Gerbiamasis pranešėjau, mes dažnai važiuojame autobusais iš Vilniaus į Klaipėdą bei atgal. Jūs kalbėjote, kad bus skiriamas didelis dėmesys juodajai dangai, tačiau šalia kelio yra ir poilsio aikštelės, ir tam tikros vietos, į kurias “karaliai vaikšto pėsti”. Aš nežinau, kada jūs paskutinį kartą buvote Kryžkalnyje ir kaip jūs lankote tas vietas, bet šiandien situacija yra tragiška. Tas mūsų tiltas, per kurį vyksta ryšys tarp Rytų ir Vakarų, važiuoja žmonės... Tai daro didžiulę gėdą mūsų valstybei. Kaip ir kada jūs spręsite šiuos klausimus? Ačiū.
A.LEŠČINSKAS. Žinoma, mes turėtume galbūt atskirai šitą klausimą ne Seimo salėje nagrinėti ir pažiūrėti konkrečias vietas, kur visa tai vyksta, bet aikštelės, kurios, sakykime, Vilniaus - Klaipėdos autostradoje šiuo metu egzistuoja, iš esmės aprūpintos visais reikalingais mazgais ir kitomis reikmėmis. Aš didelės problemos iš tikrųjų nematyčiau, bet konkrečią šitą jūsų pasakytą mintį mes galėsime patikrinti ir atsakyti. Gal ne Seimo salėje diskutuokime.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dar nori paklausti trys Seimo nariai. Gal keletą minučių užtęsime ir pabaigsime šį klausimą. Seimo narys ponas J.Tartilas.
J.TARTILAS. Gerbiamasis pranešėjau, prieš keletą metų mokesčiai už kelių eksploatavimą buvo mokami tiesiogiai į tam tikrą sąskaitą. Dabar visa tai yra paslėpta atitinkamai pakoreguojant benzino, dujų kainą. Ar nesijaučiate esą nuskriausti, ar neverta grįžti prie senosios tvarkos, ar naujoji pasiteisino?
A.LEŠČINSKAS. Aš jau kartoju, kad naujoji tvarka mūsų nepatenkina. Pasakiau, kodėl tas nepatenkina. Senoji tvarka... Mes žinome, kaip ji veikė. Ji iš esmės veikė visiškai patenkindama mūsų poreikius. Ir aš manau, kad kai Vyriausybėje svarstysime šituos klausimus, tarifus, pačią tvarką bei apmokėjimo technologiją, mes stengsimės turbūt palikti tą tvarką, kuri egzistavo.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Nesteckis.
A.NESTECKIS. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritarčiau Seimo nario R.Žurinsko pasakytai minčiai, kad vis dėlto turėtume ne tiktai rinkti mokesčius, bet ir turėti kažkokią atsakomybę. Suprantu, kad jūs dabar džiaugiatės geru mokesčių surinkimu. Kad surinkai mokesčius... Vadinasi, mes dabar per šituos metus galime pasivyti atsilikimą, juo labiau kad duodame Vyriausybei galimybę pakelti įkainius ir išspręsti visą šitą klausimą. Tačiau žinome, kad šiandieninė ekonominė Lietuvos padėtis šitą nevisiškai leidžia. Ar jūs nemanote, kad Lietuvos keliai įeina į mūsų ekonominę infrastruktūrą ir mes galėtume pasinaudoti kreditais šiais sunkiais metais, kad vis dėlto neuždėtume ant tų komersantų ir jų galutinai nesužlugdytume su tais savo mokesčiais?
A.LEŠČINSKAS. Aš nenorėčiau turbūt sutikti su tokiu teigimu, kad žlugdome komersantus. Juk jie yra patys tiesioginiai kelių naudotojai. Suprantama, kad tai yra turbūt vienas didžiausių mūsų Lietuvos turtų. Tą turbūt privalu vis dėlto visiems daryti norint išlaikyti kelių deramą būklę, ir čia turbūt diskusijų dėl to, man atrodo, nelabai turėtų būti.
Kreditai... Suprantama, mes naudojamės ir kreditais. Tie kreditai yra ir Seime, ir suteikti įgaliojimai, pasirašyti finansų ministro dėl kai kurių kreditų, tačiau iš tų kreditų, aš įsivaizduoju, kad mes tikrai nesugebėsime išlaikyti kelių. Aš minėjau, kad kas šešeri metai iš esmės tą patį kilometrą reikia vėl remontuoti. Tai aš neįsivaizduoju, kiek mums reikėtų tų kreditų, kad išlaikytume šitokią kelių būklę, kokios tikrai mes norime.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, čia buvo panašių klausimų, bet aš vis dėlto norėčiau patikslinimo. Aišku, jūsų nustatomi mokesčiai didelėms įmonėms yra įkandami ir juos gali sumokėti. Tačiau besikuriantiems verslininkams... Ar nebus besikuriantiems verslininkams sudaryti labai sunkūs barjerai įveikti šitas mokesčių ribas ir iš viso įsikurti? Ar mes nesudarysime papildomų sunkumų naujoms darbo vietoms kurtis? Juk vidutinis ir smulkusis verslas, kuris šiuo metu vos kvėpuoja, vargu ar galės vystytis atsirandant vis naujiems ir didesniems mokesčiams.
A.LEŠČINSKAS. Mokesčių tarifai šitame įstatyme, aš dar kartą kartoju, nenustatyti. Taigi aš negaliu pasakyti, ar jie yra dideli, ar jie yra maži (čia yra Vyriausybės kompetencija), tačiau verslininkams turbūt ne šitie mokesčiai pagrindinė našta, o visiškai kiti. Ir iš esmės tokie tarifai, kurie dabar egzistuoja (0,5% nuo realizacijos pajamų ir pan.), yra tikrai nedidelė našta, palyginus su tais 30% ir 20% mokamo pajamų mokesčio.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar yra prieštaraujančių tam, kad pritartume pateikimui ir pradėtume svarstymo procedūrą? Galima bendru susitarimu? Ačiū. Koks turėtų būti pagrindinis komitetas, jūsų nuomone? Turbūt Biudžeto ir finansų komitetas? Ir papildomas - Ekonomikos komitetas. Ar gali ponas F.Kolosauskas pasakyti, kada maždaug ga-lės būti svarstymas komitete, o po to Seime? Gal prieikite prie šoninio mikrofono.
F.KOLOSAUSKAS. Aš manau, kad kitą trečiadienį - komiteto posėdis, svarstymas - dar po savaitės plenariniame posėdyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Vadinasi, plenariniame po dviejų savaičių?
F.KOLOSAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstome kitą klausimą. Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Pinigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo” projektas Nr.1073. Kviečiu į tribūną pranešėją - finansų ministrą poną E.Vilkelį.
E.VILKELIS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Prieš atostogas priėmėme Lito patikimumo įstatymo pakeitimus. Atsiranda būtinybė (tiesiog tokia techninė pusė) padaryti patikslinimus ir Pinigų įstatyme, kadangi yra pakeistas Lito patikimumo įstatymas. Todėl Vyriausybė siūlo pakeisti Pinigų įstatymo 4 straipsnį formuluote, kuri yra pateikta.”Nustatytą bazinę valiutą ir oficialų lito kursą turi teisę keisti Lietuvos bankas Lito patikimumo įstatymo nustatyta tvarka”. Pirminė formuluotė yra, dar kartą akcentuoju, Lito patikimumo įstatyme. Šis pakeitimas, sakyčiau, daugiau yra techninio pobūdžio. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Seimo na-rys ponas P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau, dabar žmonės daug kalba apie galimą lito devalvavimą, kad doleris greitai bus lygus 8 litams. Ar štai šitie pakeitimai nėra šitų veiksmų preliudija dėl žmonių pranašavimo?
E.VILKELIS. Kalbėjimai visuomet vyksta visuomenėje. Kažkada kalbėjo, kad 1980 m. bus komunizmas, kurio nesulaukėme, kalbėjo, kad bus pasaulio pabaiga, kurios nesulaukėme... Aš manau, kad kažkas panašaus yra ir dėl lito devalvavimo.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Gerbiamasis ministre, aš gal ne tiek konkrečiai dėl šito klausimo. Jau žiūrėdamas į jus prarandu pasitikėjimą, atvirai kalbant. Nežinau dėl kitų. Gal jūs paaiškintumėte dėl PVM, per kurį praradome 40 mln. Apie tai kalbėjo gerbiamasis R.Šarkinas šeštadienį. Gal bus tas pats su šituo pakeitimu? A.Rudys pasiūlė, jūs priėmėte, komitetas tylėjo. O gana įdomu. Niekaip negalime išsiaiškinti.
E.VILKELIS. Aš nežinau, ką kalbėjo gerbiamasis R.Šarkinas. Kur tie 40 mln. pasidėjo...
A.SADKAUSKAS. Bankai atleisti nuo PVM.
E.VILKELIS. Gerbiamieji kolegos, be abejo, čia yra svarstymo objektas. Aš tiktai galiu dar kartą paminėti kai kuriuos akcentus. Pridėtosios vertės mokestį, dėl bankų operacijų, moka ne bankas, o moka ūkio subjektai. Tai vienas momentas.
Antras dalykas. Šiandien bankas nėra pridėtosios vertės mokesčio mokėtojas. Visa tai, ką jis įsigyja, stato, perka bei visa kita, jam nekompensuoja iš biudžeto pridėtosios vertės mokestis. Jeigu mes tiktai jį padarysime pridėtosios vertės mokesčio mokėtoju, tai jis sumokės svetimais pinigais, vadinas, pinigais, paimtais iš ūkio subjektų, o mes iš biudžeto jam kompensuosime tai, ko šiandien nekompensuojame. Nežinau, kaip gerbiamasis R.Šarkinas suskaičiavo tuos 40 mln., bet čia yra tokia formulė.
Beje, dabar yra parengtas Pridėtosios vertės mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriame mes įtraukiame šitą normą, kad pridėtosios vertės mokestį mokėtų už banko operacijas, bet, mano įsitikinimu, valstybė dėl to tik praloš.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote formulę ir ji bus taikoma esant tam tikroms sąlygoms. Ar negalėtumėte paminėti tų sąlygų? Ačiū.
E.VILKELIS. Aš labai atsiprašau, bet nelabai supratau jūsų...
J.LISTAVIČIUS. Jūs paminėjote formulę, kada bus keičiamas kursas, sakykime, bet tai bus atlikta tik esant tam tikroms sąlygoms. Tai ar jūs negalėtumėte paminėti, kokios tos sąlygos, kai bus keičiamas lito kursas Lito patikimumo įstatymo nustatyta tvarka? Ačiū.
E.VILKELIS. Šitas atsakymas yra parašytas Lito patikimumo įstatyme. Mes dabar svarstome Pinigų įstatymą. Čia yra grynai techninė pusė, kadangi turi būti atitikmuo tarp įstatymų. Ir šitas projektas pateikiamas būtent tada, kai yra padarytas patikslinimas Lito patikimumo įstatyme. O kada svarstėme Lito patikimumo įstatymo straipsnio pakeitimą, tada ir buvo diskusija, kokios yra tos aplinkybės, kada galimas kurso pakeitimas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas J.Veselka.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, man susidaro įspūdis, kad su tuo Lito patikimumo įstatymu jūs kaip akla višta ieškot grūdų. Tik priėmėme Lito patikimumo įstatymą, prieš atostogas darėme vieną pakeitimą, praėjo vėl mėnuo, antrą pakeitimą darome. Tai arba jūs nesusigaudote, kas yra tas Lito patikimumo įstatymas, ir čia visus vedžiojate už nosies, nes jį iš tikrųjų reikėtų anuliuoti. Kodėl? Čia labai gerai visą laiką gynė Lito patikimumo įstatymą gerbiamasis F.Kolosauskas. Tai aš noriu jums pateikti klausimą, gal jūs atsakytumėte. Sakysim, nuo šios dienos Seimas priima įstatymą: veltinius arba, kaip sakoma, “vailokus” pardavinėti tik už dolerius ir Amerikos rinkoje. Įdomu, ką darytų direktorius? Aš jau pastebėjau tą tendenciją. Tos įmonės, aišku, bankrutuoja, o tų bankrutuojančių įmonių direktoriai skiriami ministrais arba komitetų pirmininkais. Tai šitaip su Lito patikimumo įstatymo visais jūsų pakeitimais.
E.VILKELIS. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien mes svarstome ne Lito patikimumo įstatymą, o Pinigų įstatymą, kuris tiesiogiai susijęs su Lito patikimumo įstatymo pakeitimais. Bet tie pakeitimai Seimo jau yra priimti, o šito pakeitimo nepriėmus tiesiog susikirs su anuo įstatymu. Vienas įstatymas kalba viena, kitas įstatymas - kita.
O dėl to, ką jūs norėjote pasakyti gerbiamojo F.Kolosausko atžvilgiu, aš manau, kad čia jūs, Seimo nariai, tarpusavyje turėtumėte išsiaiškinti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui ir klausiantiems. Gerbiamieji Seimo nariai, ar mes galime pritarti pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pagrindinis komitetas taip pat Biudžeto ir finansų. Ir, matyt, tais pačiais terminais, apie kuriuos jūs kalbėjote anksčiau. Na, jei suspėsite greičiau, tai dar geriau.
E.VILKELIS. Aš dar galiu pasakyti, kad yra Juridinio skyriaus pastabos, aišku, jos priimtinos.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Ministre, dar pabūkite tribūnoje. Svarstome kitą klausimą - Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymo papildymo”. Projektas Nr.898. Prašom, ministre, jums žodis.
E.VILKELIS. Priėmus Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo”, atsirado būtinybė patikslinti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymą tomis normomis, kurias įpareigoja minėtas įstatymas. Kitaip tariant, jeigu to įstatymo nebūtų, be abejo, nebūtų reikalingos ir papildomos teisės Mokesčių inspekcijai, bet priėmus būtent aną įstatymą atsirado šita būtinybė. Galiu informuoti Seimą šiek tiek ir skaičiais. Kaip pamenat, įstatymas “Dėl brangų turtą įsigijusių (...)” numato deklaravimą turto, įsigyto po Nepriklausomybės akto paskelbimo, t.y. po 1990 m. kovo 11 d. Iki šiol nė vienas Lietuvos valstybės pilietis nesikreipė į Mokesčių inspekciją dėl deklaravimo turto, įsigyto būtent nuo 1990 m. kovo 11 d. iki įstatymo priėmimo. O iš viso po įstatymo priėmimo į 35 mokesčių inspekcijas kreipėsi 987 asmenys, ir jiems buvo išduotos 976 pažymos apie tai, kad jie deklaravo pajamas įsigyjant brangų turtą.
Nenorėčiau detaliai aiškinti, kadangi aiškinamajame rašte konkrečiai išvardytos pozicijos, dėl ko Vyriausybė siūlo šitą įstatymą patikslinti. Kalbu konceptualiai, kad būtent šitie patikslinimai reikalingi tam, jog mokesčių inspekcijos įgautų teises vykdant įstatymą “Dėl brangų turtą įsigijusių (...) pajamų deklaravimo”.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Seimo narys ponas J.Listavičius.
J.LISTAVIČIUS. Aš gal šiek tiek avansu. Pradėjus gyventojams deklaruoti turtą ir pajamas, koks bus įstatymo “Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo” ir Lietuvos gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo santykis? Ačiū.
E.VILKELIS. Šiek tiek nesupratau. Tarp ko?
J.LISTAVIČIUS. Tarp šito, apie kurį kalbate, ir visų Lietuvos gyventojų Turto ir pajamų deklaravimo įstatymo. Koks bus tarp jų ryšys? Ačiū.
E.VILKELIS. Praktiškai priėmus naująjį Gyventojų pajamų apmokestinimo įstatymą, šitas įstatymas neturės prasmės. Šitas įstatymas “Dėl brangų turtą įsigijusių (...)” daugiau buvo nukreiptas į praeitį, t.y., kad piliečiai deklaruotų pajamas įsigydami turtą po 1990 m. kovo 11 d., o kai bus priimtas naujasis įstatymas, jis praktiškai spręs visas problemas.
PIRMININKAS. Seimo narys ponas F.Kolosauskas.
F.KOLOSAUSKAS. Aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs sugebėsite pareikalauti iš gyventojų, po kovo 11 d. visais būdais įsigijusių brangų turtą, pateikti pajamų deklaracijas? Ir kaip jūs įrodysite teisme štai tokius dalykus?
E.VILKELIS. Čia, atvirai pasakius, yra probleminis dalykas. Bet jeigu bus patikslintas Mokesčių inspekcijos įstatymas tuo, kad Mokesčių inspekcija turi teisę pareikalauti, tai bus vienas iš pirmųjų žingsnių įgyvendinant įstatymą “Dėl brangų turtą įsigijusių (...) pajamų deklaravimo”. O iš viso, sakykim, jeigu piliečiai kreipsis į teismą, galimas daiktas, kad teismas vis dėlto Mokesčių inspekcijos pareiškimus atmes. Aišku, aš negaliu kalbėti už teismus, kadangi mes kol kas prašome tik suteikti mums teisę, kad mes galėtume atlikti savo darbą. Kaip atliks darbą vykdant šitą įstatymą teismai, negaliu komentuoti.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti klausimo pateikimui ir pradėti svarstymo procedūrą? Ačiū. Komitetas tas pats?
E.VILKELIS. Taip. Biudžeto ir finansų komitetas.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas. O svarstymo terminai? Minutėlę! Aš pabandysiu...
F.KOLOSAUSKAS. Na, čia turėtų terminai būti truputį ilgesni, nes reikės įsigilinti į visus juridinius aspektus, pasitelkti ekspertus ir visa kita. Aš manau, kad mes galėtume svarstyti spalio pirmojoje pusėje, galbūt spalio pirmosios savaitės plenariniame posėdyje.
PIRMININKAS. Gerai, tai taip ir sutarsime, plenariniame posėdyje. Bet spalio pirmą savaitę nebus posėdžių, tai, matyt, antrą savaitę.
F.KOLOSAUSKAS. Tai antrą savaitę.
PIRMININKAS. Pirmą darbo savaitę.
F.KOLOSAUSKAS. Taip.
Darbotvarkės svarstymas (94.09.15)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, mums šiek tiek liko laiko, galbūt dabar patvirtinsime savaitės darbotvarkę, o po to pabandysime išspręsti vieną iš rezervinių klausimų.
Prašom Seimo Pirmininką poną Č.Juršėną.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs jau gavote, tikiuosi, darbotvarkės 4 projektą. Jis buvo ne vieną kartą nagrinėtas, aptartas ir papildytas Seniūnų sueigoj. Esminis dalykas yra tas, kad jau čia yra net keletas įstatymų ar nutarimų projektų, kurie turėtų būti užbaigti, t.y. jau priėmimo stadija: tai ir ratifikacijos, ir kai kurie Prezidento grąžintieji įstatymai, ir dar kai kurie kiti. Ir, žinoma, svarstymo stadija ir pateikimo stadija. Suprantama, kaip sutarėme ir kaip patvirtinome sesijos darbų programoje, kitą savaitę turėtų būti Seimo komitetų ataskaitos. Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta, kad kitą savaitę atsiskaitytų Agrarinio komiteto pirmininkas dėl komiteto darbo ir Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas dėl atitinkamo komiteto darbo.
Taip pat pagal tradiciją turėtų būti Vyriausybės valanda. O jeigu bus atitinkamų klausimų raštu, pabrėžiu - raštu, galės atsakyti į šituos klausimus, t.y. ne tik galės, o turės atsakyti ir Seimo valdybos nariai. Prašom patvirtinti, kadangi Seimo Seniūnų sueiga pritarė šitai darbotvarkei.
PIRMININKAS. Pirmininke, jūsų paklausti ar galbūt pasiūlyti vis dėlto nori 3 Seimo nariai. Seimo narys ponas A.Sadkauskas.
A.SADKAUSKAS. Pirmininke ir Seimo nariai, na, aš matau, yra dar vienas. Dėl Apskrities valdymo įstatymo mes truputį esame apsitarę, bet...
Č.JURŠĖNAS. Taip, neištaisyta čia pavardė.
A.SADKAUSKAS. Ne, ne, nesvarbu, čia ta pavardė neturi reikšmės. Bet dar yra vienas - “Dėl turto perdavimo vietos savivaldybių nuosavybėn”. Jau čia priėmimas. Aš labai jūsų prašau, nenoriu daug kalbėti. Aš galiu kalbėti, aiškinti, dėl ko aš šito prašau. Abu šiuos įstatymus reikia nukelti į spalio antrą pusę, kai bus tvarkingai ir gerai parengti abu įstatymai: ir Apskrities valdymo, ir Turto. Kadangi siejasi savivaldybių funkcijos ir turtas, apskrities funkcijos ir turtas bei pačios valstybės funkcijos ir turtas. Čia viskas susiję, tai vienas paketas. Šiuo metu dirba dvi grupės šiuo klausimu. Aš labai prašau, ir pamatysite, bus labai tvarkingai, jeigu jūs mumis tikite.
Č.JURŠĖNAS. Tai, gerbiamasis Sadkauskai, aš nieko prieš. Išbraukti aš visada sutinku, papildyti sunkiau. Išbraukti - tai prašom, bet čia yra vienas momentas. Šitie įstatymai yra skirtingose stadijose. Štai yra toks reikalas. Sakysim, įrašyta 21 numeriu, čia jau yra priėmimas. Tai jeigu mes šitą turime pristabdyti - prašom, bet Apskrities valdymo bent užbaikime pateikimo stadiją, o po to galime padaryti pertrauką. Ar sutinkate?
A.SADKAUSKAS. Tai Turto tikrai reikia, o dėl Apskrities, na, jeigu jau taip, tai tegul būna taip. Bet geriausiai būtų, kad mes pateikimą pratęstume po to įstatymo patobulinimo.
Č.JURŠĖNAS. Prašau, 21 išbraukiam.
PIRMININKAS. Ponas V.Zimnickas, matyt, norėjo kažką paaiškinti. Gal iš šoninio mikrofono, gerai? Ar ponas J.Veselka?
J.VESELKA. Gerbiamasis Juršėnai, dėl perdavimo savivaldybėms. Ten jau yra svarstytas, lieka priėmimas. Iš tikrųjų tas turtas, kuris numatytas perduoti, tai yra toks turtas, kaip kartais juokauja, kad jie tik turės dirbti ir nelabai turės naudos. Todėl iš tikrųjų savivaldybės jau 2 ar 3 metus kelia šitą klausimą. Jis buvo svarstytas. Aš manau, kad jo toli nukelti nereikia, gal į kitą savaitę. Iš tikrųjų savivaldybės geriau pasižiūrėtų, ką ten perduodam, bet toli nukelti, man atrodo, negalima. Apie rugsėjo pabaigą reikėtų jį vis dėlto priimti.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis Veselka...
A.SADKAUSKAS. Aš juk sakau, kad dirba dėl viso paketo tos dvi darbo grupės kartu su Vyriausybe. Jie labai susiję su funkcijomis ir turtu. Tai jeigu mes dabar priimsime, paskui ar papildysim, ar kažką brauksim. Jei 2, 3 metus laukėm, tai gal tris savaites dar galime palaukti?
Č.JURŠĖNAS. Dar kartą sakau. 21 punktą išbraukiam, kadangi čia jau būtų priėmimas, iš tikrųjų nepatogu, o ši-tą pradėkim nagrinėti. Turi būti etapas po etapo, tada padarysime pauzę. Padarykim tokį kompromisą, 10 punktą paliekam.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Rudys.
A.RUDYS. Aš norėčiau pasiūlyti papildyt darbotvarkės projektą tuo, kad įrašytume pareiškimą, kurį inicijuoja frakcijos vardu V.Plečkaitis. Jis yra dėl didžiųjų valstybių įtakos sferų pasidalijimo. Būtų labai patogu jį kuo greičiau svarstyti.
Č.JURŠĖNAS. Gerai. Vieną išbraukėm, galime kitą įrašyti.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Genzelis.
B.GENZELIS. Gerbiamasis Pirmininke, aš taip pat noriu pasiūlyti labai smulkų klausimą. Kodėl staiga mes siūlome? UNESCO kreipėsi į visas savo nares prašydama spalio 5 dieną paskelbti tarptautine Mokytojų diena. Mūsų komitetas ką tik apsvarstė, vienbalsiai pritarė šitam. Tai prašytume, nes paskui pavėluosime.
Č.JURŠĖNAS. Prašau, čia nesunku tai padaryti, kadangi trečiuoju rezerviniu klausimu yra įrašytas Seimo nutarimas “Dėl atmintinos dienos - rugpjūčio 31 d.”. Sujungsime, galima kartu.
I.R.BLOŠKYS. Jeigu dar galima?
Č.JURŠĖNAS. Prašom. Gerbiamasis R.Bloškys.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, labai svarbus yra Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas. Jį reikėtų priimti iki biudžeto formavimo, nes energetika yra visų kainų ir mokesčių pradžių pradžia. Aš siūlyčiau šitą įstatymo projekto svarstymą iš rezervinių klausimų perkelti į pagrindinius.
V.V.ZIMNICKAS. Jokiais būdais negalima...
PIRMININKAS. Seimo nary Zimnickai, žodžio jums niekas nedavė. Dabar suteikiu jums paskutiniam žodį, tuo ir baigsim.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, šito klausimo dėl energetikos įstatymo kol kas įtraukti į pagrindinius tikrai nereikia, nes Vyriausybė dar nėra pateikusi galutinio varianto. Dar ten yra iškilę kai kurių nesutarimų, vyksta diskusijos, todėl šio klausimo iš viso, manyčiau, dar nereikėtų traukti. Bet aš komiteto vardu norėčiau paprašyti vis dėlto Teisių gynimo įstatymą - 4 rezervinį klausimą - įtraukti į pagrindinius. Juo labiau kad vakar komitete buvo pritarta šiam įstatymui, iš esmės jis yra labai reikalingas. Juo labiau mes norėtume, kad jis pradėtų veikti nuo Naujųjų metų, bet tam bus reikalinga papildomai dar didelė poįstatyminė bazė. Todėl aš labai prašyčiau įtraukti į pagrindinius.
Antra, jeigu dar galima, gerbiamasis Pirmininke, dėl Ryšių įstatymo papildymo (registracijos Nr.639), ryšių ir informatikos ministro G.Žintelio pateikimas. Ten bus dėl licencijavimo ir t.t. Jeigu būtų galima, Nr.639.
Č.JURŠĖNAS. Tik pateikimas?
V.V.ZIMNICKAS. Taip.
Č.JURŠĖNAS. Gerai.
V.V.ZIMNICKAS. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Aš noriu atsakyti dėl tų kapitalinių įstatymų. Gerbiamasis Baleženti, gerbiamasis Zimnickai, palikime rezervinėj darbotvarkėj. Jeigu Vyriausybė spės šitą klausimą aptarti ir mums pateiks, tai mes tikrai įrašysime be jokios kalbos. O dėl ketvirto aš sutinku, kad būtų pagrindinėje darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime bendru sutarimu pritarti savaitės darbotvarkei? Galim. Ačiū.
Č.JURŠĖNAS. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkui. Mes dar turime šiek tiek laiko iki pertraukos, todėl aš kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių. Bandysime pabaigti vieną iš rezervinių klausimų - tai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl laikinosios komisijos rinkėjų sąrašų sudarymo problemoms tirti sudarymo”. Projekto Nr.1103. Kaip pamenate, tada ne visi Seimo nariai spėjo paklausti.
Seimo narys S.Pečeliūnas dėl vedimo tvarkos?
S.PEČELIŪNAS. Taip. Ačiū. Aš norėčiau trumpą repliką būtent Seimo Pirmininkui ir visiems valdybos nariams. Mes jau vieną gerą dalyką į mūsų darbotvarkę įrašėme, net toks daiktas kaip pietūs aišku, kada yra, o darbotvarkių svarstymai Seime iš viso mūsų darbotvarkėse nefiksuojami. Sakykime, iš kur Seimo narys gali žinoti, kurią dieną - ar antradienį, ar ketvirtadienį, - kuriuo metu kokia darbotvarkė bus čia tvirtinama. Aš manyčiau, kad reikėtų mums rašyti į darbotvarkes, kada mes kokią darbotvarkę tvirtinsime, kad kiekvienas, turintis pastabų ar pasiūlymų, galėtų ateiti laiku ir jas pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, pastaba teisinga, bet tai realizuoti tikrai labai sunku. Mes tvirtiname darbotvarkes tada, kai susidaro galimybė. O pastabas turbūt galima pasakyti Seniūnų sueigos metu.
Pono A.Kubiliaus norėjo paklausti Seimo narys ponas A.Sadkauskas. Prašom.
A.SADKAUSKAS. Nenoriu.
PIRMININKAS. Nenorit? Na, štai, nenori. Seimo narys A.Ivaškevičius. Aš jo nematau. Seimo narys ponas K.Paukštys. Taip pat nematau. Seimo narys ponas A.Katkus.
Seimo narys ponas P.Papovas. Prašom.
P.PAPOVAS. Gerbiamasis pranešėjau, žinoma, aktualus yra klausimas dėl sąrašų sudarymo, tačiau argi nėra valstybinių institucijų, kurios tai galėtų padaryti? Tai konkrečiai Vyriausioji rinkimų komisija ir Seime yra Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas, kuris kaip tik turi turėti sąrašus. Jeigu piliečių teisės pažeidžiamos neįtraukiant jų į sąrašus, tai kaip tik šis komitetas ir turėtų išnagrinėti. Ar reikalinga dar kažkokia komisija? Man atrodo, reikėtų pavesti ir tegul dirba institucijos, kurios yra.
A.KUBILIUS. Aš jums visiškai pritarčiau, tik galbūt mūsų požiūriai nesutampa dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, bet ne todėl, kad aš ja nepasitikiu, o todėl, kad parlamentas yra parlamentas, Vyriausioji rinkimų komisija šiuo požiūriu yra vykdomoji valdžia, o parlamentas turėtų stengtis vykdyti savo tiek parlamentinės kontrolės funkcijas, tiek pasirengimą būsimiems darbams savo jėgomis. Be abejo, panaudojant Vyriausiosios rinkimų komisijos patirtį, su ja konsultuojantis ir aiškinantis, ką iki šiol darė gerai, kur buvo silpnos vietos ir t.t.
Dabar dėl komiteto. Aš manau, sakysime, Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų komitetas tikrai galėtų pareikšti savo nuomonę. Bet aš manau, kad tai yra šiek tiek kompleksiškesnė problema, negu gerbiamasis P.Papovas čia klausė. Tai nėra vien tiktai tokio grynai techninio dalyko kaip sąrašų sudarymas problema, kaip geriau padaryti, kad visi piliečiai būtų surašyti į rinkėjų sąrašus.
Yra problemų, apie kurias tiktai užsimename, bet jas taip pat reikėtų nagrinėti. Visų pirma todėl, kad mes artimiausiu metu turėtume peržiūrėti visus rinkimų įstatymus. Vien todėl, kad atsižvelgtume į Konstitucinio Teismo išvadas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, kuri iki šiol nėra konstituciškai apibrėžta, kaip reikalauja Konstitucija. Tas peržiūrėjimas leistų mums užtikrinti tam tikras demokratines garantijas. Aš jau aną sykį kalbėjau, kad mūsų demokratijos vystymuisi (tai galbūt labai skambiai atrodo) iš tikrųjų labai realus dalykas yra galimybė partijoms susipažinti ir turėti savo dispozicijoj rinkėjų sąrašus. Visam pasauly rinkiminė kampanija vyksta pačiu paprasčiausiu būdu, tai yra politinės organizacijos atstovai eina nuo durų prie durų žinodami, koks kokiam bute gyvena rinkėjas ir t.t. Šitą dalyką taip pat turime spręsti. Tai štai dėl to aš ir noriu, kad būtų sudaryta tokia komisija, kuri ištirtų ir tai, kas buvo iki šiol blogai. Mes tuos dalykus maždaug žinome, bet juos reikėtų ištirti žymiai giliau ir nuodugniau. Tai nėra Vyriausiosios rinkimų komisijos problema. Mes iki šiol taip tvarkėmės. Ir kartu numatyti, ką reikia taisyti ir tobulinti.
PIRMININKAS. Jeigu ponas A.Kubilius atsakinės šiek tiek trumpiau, tai aš esu tikras, kad klausimą mes pabaigsime spręsti, o jeigu ne, tai...
A.KUBILIUS. Aš jau baigiu.
PIRMININKAS. Seimo narys A.Salamakinas.
A.SALAMAKINAS. Na, aš pritarčiau, kad vis dėlto sąrašai turi būti tikslūs. Tačiau man kelia abejonių ir šiandieną jūsų pasakyta frazė, kad politinės partijos eitų nuo durų prie durų ir tikrintų, kas ten gyvena ir pan. Aš galiu jums pasakyti pavyzdį. Kai Kėdainiuose per šitą paskutinį referendumą balsavimo dieną konservatorių stebėtojai bandė eiti nuo durų prie durų, po to juos, liaudiškai šnekant, nuleido nuo laiptų už šitą tikrinimą referendumo dieną. Po to jie parašė pareiškimą, kad toj apygardoj gyvena daug psichiškai nesveikų žmonių. Aš nežinau, ar ten psichiškai nesveiki, tačiau vaikščioti nuo durų prie durų, manyčiau, negerai. O kaip jūs žiūrėtumėte, jei šią problemą spręstume labai paprastai, t.y. įsteigtume apygardų pirmininkų etatus, nebūtinai, kad tie pirmininkai gautų daug pinigų, sakysim, 100 Lt, ir kad jie Seimo kadencijos metu visą tą reikalą tvarkytų, t.y. ir sąrašus, ir visa kita. Tada žmogui būtų aišku, kur jam kreiptis.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis Salamakinai!
A.KUBILIUS. Aš manau, labai gerai būtų, kad ponas A.Salamakinas būtų šitos komisijos, apie kurią kalbam, vienas iš narių, nes mes jau pradedame kalbėti apie tai, ką šita komisija turėtų pateikti. Aš visiškai pritarčiau jūsų minčiai, bet tą dalyką reikia nagrinėti.
PIRMININKAS. Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Gerbiamasis Seimo nary, ar neatrodo iš kai kurių klausimų ir anksčiau dar skambėjusių, per aną posėdį, kad mes norėtume sugrįžti į griežtus tarybinius Stalino laikus, kai kiekvienas žmogus registruojamas, kiekvienas jo žingsnis žinomas, kur ir kaip, ir netgi pareikalaujama iš jo ateiti ir balsuoti, atlikti savo pilietinę pareigą. Ar jums neatrodo, kad pats pilietis turėtų išreikšti tą savo pilietinę pareigą savanoriškai apsispręsdamas? Jam turi būti sudarytos galimybės tai atlikti, ir tiek, o nebūtų verčiama, kad jis ateitų balsuoti. Manau, kad Referendumo įstatymo pataisas galėtų pasiūlyti Vyriausioji rinkimų komisija, apibendrinusi visus tuos trūkumus, kurie buvo sudarant rinkėjų sąrašus, ir pan. Pasinaudodami pasaulio patirtimi, kaip daroma (nereikėtų išradinėti dviračio), ir mes galėtume tas pataisas priimti.
A.KUBILIUS. Aš, ponas Kubertavičiau, vėlgi galėčiau pasakyti, kad man neaišku, kodėl mes taip lyg ir bijom tos komisijos sudarymo. Man sunku suprast. Aš dar kartą kartoju, kad tai komisija ne Vyriausiosios rinkimų komisijos kokiems nors nusižengimams tirti. Jūs pats pateikėte daug pasiūlymų. Ponas A.Salamakinas labai gerų pasiūlymų pateikė. Bet tai yra mūsų pareiga. Pasaulinė patirtis yra labai įvairi. Aš apie tai nekalbu. Kalbam apie tai, kad reikia sudaryt komisiją, kuri tam paskirtų pakankamai laiko ir pateiktų savo pasiūlymus bei alternatyvas.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mums reikės apsispręsti. Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos?
V.JARMOLENKA. Man nieko nebelieka, tiktai dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Dėl vedimo tvarkos. Mums reikia apsispręsti dėl to balsavimo. Ir aš siūlyčiau galbūt pritarti šitam pasiūlymui dėl to, kad mes negalim kalbėti apie tai, kad tai yra kažkoks grįžimas kažkur.
PIRMININKAS. Ponas Jarmolenka, jūs kalbate dėl balsavimo motyvų...
V.JARMOLENKA. Aš nekalbu dėl balsavimo...
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimas iš tikrųjų pakankamai svarbus, todėl aš siūlysiu pasisakyti dėl balsavimo motyvų du - už, du - prieš. (Balsai salėje) Seimo narys K.Kubertavičius.
K.KUBERTAVIČIUS. Iš tikrųjų Seimas sprendžia labai daug svarbių klausimų ir šis klausimas taip pat svarbus kaip ir visi kiti klausimai. Todėl, manau, mes jį turime spręsti normaliai, kaip ir visus kitus klausimus. Yra tam tikra tvarka, procedūra. Manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija pateiks tas išvadas Seimui, Seimas apsvarstys, jei reikės, papildysim, pasidomėsim pasaulio praktika, priimsim kokį nors variantą, sprendimą ir viską nuspręsim Seime. Taigi manau, kad sudarinėti kažkokią komisiją papildomai nėra visiškai jokio reikalo. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Astrauskas. Jūs už, prieš?
V.ASTRAUSKAS. Aš norėčiau prisidėti prie to, kad vietoj šitos siūlomos komisijos tas klausimas būtų perduotas Žmogaus ir piliečio teisių komitetui parengti jį metodologiškai. O kaip vykdomoji funkcija galbūt iš tikrųjų galėtų būti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ir klausimas būtų išspręstas paprastai. Jeigu yra gerų pasiūlymų, sukurti naują, geresnę metodiką. Čia nereiktų politizuoti klausimo. Jis dabar politizuojamas, atseit tikrinti, kokios partijos ką darė, ko nedarė. Tai reikėtų tiktai dalykiškai žiūrėti į šitą problemą, nebūtų jokių ginčų. Žmogaus ir piliečio teisių komitetas pasiūlytų, o mes galėtume aprobuoti ir perduoti vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Žodžiu, jūs prieš. Seimo nary A.Bendinskai, jūs už ar prieš?
A.BENDINSKAS. Aš - prieš.
PIRMININKAS. Seimo narys M.Stakvilevičius. Jūs už ar prieš?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš čia pasitariau su komiteto nariais (puse) ir manau, kad šitą problemą reikėtų spręsti taip, kad vis dėlto... Pagrindinė problema yra ta, kad kol kas nesutvarkyta pasų kompiuterizacija...
PIRMININKAS. Jūs už tai, kad priimtume nutarimą, ar prieš?
M.STAKVILEVIČIUS. Aš už tai, kad šitą problemą spręstų mūsų komitetas.
PIRMININKAS. Žodžiu, jūs prieš šitą nutarimą.
Seimo narys V.Jarmolenka. Štai jums ir pasisekė.
V.JARMOLENKA. Žiūrėkit, antra diena praėjo, ir Seimo narys pagaliau gali pakalbėti ta tema, kuria jis kalba dvejus metus. Prieš dvejus metus po to, kai įvyko rinkimai, aš, kaip išrinktas apygardoje, paprašiau rinkimų komisijos, kuri yra valstybinė rinkimų komisija, kaip Seimo narys, vykdydamas Konstituciją ir Statutą, kad jie pateiktų man informaciją apie tai, kiek mano apygardoje (Dainavos 16) yra rinkėjų. Ir tai nėra slapta, konfidenciali informacija. Tai yra žmonės, kurie kreipiasi ir gyvena toje apygardoje, kuriai aš atstovauju. Ir aš, kaip atstovaujantis tiems rinkėjams, turiu teisę tai žinoti. Iki šiol aš šito sąrašo neturiu. Tai yra vienas dalykas, dėl ko aš norėčiau, kad tai būtų padaryta. Tai nėra slapta informacija.
Antras dalykas, dėl parlamentinės kontrolės. Mes žinom, kad galim pavesti bet kokiai ministerijai sudaryti biudžeto sąrašą arba rinkėjų sąrašą, bet kontrolę turi vykdyti parlamentas. Ir jeigu iki šiol, nors praėjo referendumas ir rinkimai, mes negalim susitvarkyti su kompiuteriu, kuris stovi VRM, tai tada reikia sužinoti, dėl ko. Galbūt dėl dvigubų piliečių, nes vienas žmogus sako, kad yra 13 tūkst. Rusijos piliečių, kiti žurnalistai sako, kad yra 20 tūkst. Rusijos piliečių. Ir man įdomu, kiek yra dvigubų piliečių, kurie turi balsavimo teisę ir čia, ir ten. Tai yra esminis klausimas ir komitetas turi apsvarstyti.
O dėl žmogaus ir piliečio teisių, taip sakant, na, ką, jeigu ponas M.Stakvilevičius taip sėkmingai vykdys kaip Tautybių departamento reorganizavimą, tai aš tyliu. Ombudsmeno mes neturim, Seimo kontrolierių neturim...
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis...
V.JARMOLENKA. ... prie konvencijų neprisijungėm ir neturėsim mes tų sąrašų iki Kunčino referendumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū. Aš galiu tik truputį apgailestauti, kad dauguma Seimo narių šitą svarbų klausimą kažkodėl politizuoja. Jis yra tam tikra prasme ir techninis klausimas.
Pažiūrėkit paskutinį atsitikimą. Sąrašai sudaryti pagal Vidaus reikalų ministerijos kompiuterio duomenis, t.y. tame kompiuteryje turi būti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys pasus. Deja, netgi Seimo nario pono K.Bobelio nebuvo tame kompiuteryje, jis ne Lietuvos pilietis, taip išeina, jis neturi paso, nors jis seniai tą pasą turi ir yra pilietis.
Taigi, mieli ponai, man atrodo, mes turim sudaryti Seimo komisiją, kuri tuos dalykus išsiaiškintų. Gal yra kompiuteryje klaida, gal tie, kurie ten įvedinėja duomenis, labai blogai dirba, ir todėl mes visi valstybėje turim tokią bėdą. Bet išsiaiškinti reikia. O tie kiti klausimai: kam dalyti sąrašus, kam juos duoti, kam neduoti, kokiomis sąlygomis - tai irgi yra tam tikras, na, jau politinis galbūt klausimas, bet labai svarbus. Ir ta komisija galėtų ir šitai išspręsti. Bet jeigu mes valstybėje per tiek metų dar neturim tikslių rinkėjų sąrašų... Aš netgi neklausiu sąrašo, kad būtų nurodyta, kur jis gyvena, bet netgi kad žmogus būtų sąraše kaip pilietis, netgi ir tokių yra begalės, kurie nepapuola turėdami pasus, ir jie negali realizuoti savo pilietinės teisės balsuoti. Nepriklausomai nuo to, ar jie eis, ar neis balsuoti, jie tiesiog negali jos realizuoti, nes jų nėra, jie neegzistuoja kaip mūsų valstybės piliečiai.
Todėl, aš manyčiau, tokią komisiją reikėtų sudaryti, kad ji tuos klausimus ištirtų, nustatytų, kur yra tos blogos vietos arba kas neatlieka savo pareigų, arba ką mes turim taisyti, kad sąrašai būtų tikslūs ir išsamūs. Ir kaip daryti, kad žmogus, pervažiavęs iš vienos vietos į kitą... gal jis pats turi kažkur kreiptis ir pasakyti, kad aš jau kitur esu ir čia balsuosiu. Daug kur pasaulyje yra ir tokia praktika: pilietis pats rūpinasi, kur jis nori balsuoti, jeigu pakeičia savo gyvenamąją vietą. Žodžiu, visa tai galima sutvarkyti.
Aš pasisakau už ir prašyčiau Seimo narių nepolitizuoti šito klausimo ir taip pat palaikyti komisijos sudarymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Du pasisakė už, du - prieš. (Balsas salėje, negirdėti) Prašau. Statute nenumatyta tokia “neutraliai”. Prašau užsiregistruoti.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai. Jeigu dėl vedimo tvarkos, prašau prie mikrofono, aš jūsų išklausysiu.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti ir posėdžio pirmininko, ir jūsų visų dėmesį į vieną labai svarbų aspektą, kuris mums turi rūpėti. Tai būtent kova su nusikalstamumu. Paaiškėjo, kad yra daug žmonių Lietuvoje, kurie turi išduotus pasus pagal nesamus ir niekada nebuvusius namus ir adresus...
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš jus įspėju dėl to, kad jūs kalbate ne dėl vedimo tvarkos.
V.LANDSBERGIS. Aš neagituoju už nieką, aš tik prašau atkreipti dėmesį dabar balsuojant, ką mes darom.
PIRMININKAS. Ačiū.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pasiruošti balsuoti. Kas už tai, jog po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo “Dėl laikinosios komisijos rinkėjų sąrašų sudarymo problemoms tirti sudarymo” projektui, balsuoja už, kas prieš - prieš, kas susilaikė - susilaikė.
Už balsavo 31 Seimo narys, prieš balsavo 29, susilaikė 6 Seimo nariai. Taigi nutarimo projektui nepritarta. (Balsai salėje) Nuo balsavusiųjų skaičiaus. Gerai, prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti skaičiuoti. Perbalsuosime rankomis. Prašau balsų skaičiavimo komisiją pasiruošti, nes jūs... Taigi kas už tai, jog po pateikimo būtų pritarta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimui “Dėl laikinosios komisijos rinkėjų sąrašų sudarymo problemoms tirti sudarymo”. Kas už?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Už - 34.
PIRMININKAS. Kas prieš?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Prieš - 29.
PIRMININKAS. Kas susilaikė?
BALSŲ SKAIČIUOTOJAS. Susilaikė 6.
PIRMININKAS. Taigi, deja, aš savo balsą pridėjau už, bet tiktai 34. Taigi 34 balsavus už, prieš balsavus 29 ir susilaikius 6 nutarimo projektui po pateikimo nepritarta.
A.KUBILIUS. O jis atmestas ar atidėtas?..
PIRMININKAS. Ačiū. Pertrauka. Aš manau, kad Žmogaus ir piliečio teisių komitetas šitą problemą tikrai svarstys. Pertrauka iki 12 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (Č.JURŠĖNAS). Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Prašom registruotis.
47 Seimo nariai. Dabar yra 5 ir 6 darbotvarkės punktai. Gerbiamasis ministras A.Vasiliauskas siūlo, kad būtų referuojami, t.y. pateikiami visi trys juridiniai aktai iš karto, t.y. du įstatymo projektai ir vienas nutarimo projektas. Ir kad jūs, gerbiamieji Seimo nariai, klausinėtumėt taip pat iškart dėl visų. Ar sutinkam su tuo? Ačiū.
Prašom tada, gerbiamasis Vasiliauskai.
A.VASILIAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, siūlomas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo papildymas ir du ar trys pakeitimai.
Visų pirma yra siūloma į Pirminio privatizavimo įstatymą įtraukti papildomą 21 straipsnį, kuris įteisintų galimybę visoms politinėms partijoms išsipirkti nuomojamas arba kitaip teisėtai naudojamas patalpas. Ir atitinkamai siūlomas to 21 straipsnio įgyvendinimo įstatymo projektas, kuris numato, kaip tai turėtų būti atlikta.
Aš čia galbūt pakartosiu pagrindinius akcentus. Būtent kad pagal politinių partijų pateiktus ir Lietuvos Vyriausybės patvirtintus sąrašus Vyriausybė perduoda tas patalpas į atitinkamų partijų balansus su teise juos išsipirkti. Kad užtikrintume visų partijų vienodas galimybes, čia yra aptarti, šitame įstatyme, kai kurie atvejai. Visų pirma, jeigu partija turi išsinuomojusi arba kitaip naudoja patalpas, kurios nėra privatizuotinos, tai atitinkamos savivaldybės turi suteikti toms partijoms kitas patalpas, kurias jie galėtų įsigyti. O jeigu savivaldybė šito klausimo neišspręs, tai tada jau sprendimą dėl tų patalpų suteikimo ir privatizavimo priima Vyriausybė. Tai tokia būtų 21 straipsnio esmė.
Ir siūloma antra pataisa - būtent 11 straipsnio pakeitimas. Pakeitimas čia yra gana trumpas. Kaip žinome, įstatymu dabar yra nustatyta investicinėms akcinėms bendrovėms tam tikra įstatinio kapitalo riba - 8 mln. Lt. Kadangi atlikti du turto indeksavimai, tai jau per 20 investicinių akcinių bendrovių aiškiai išeina už tos ribos. Ir jeigu nustatytume naują ribą... jeigu paimtume tą didžiausią įstatinį kapitalą turinčią investicinę akcinę bendrovę, reikėtų nustatyti 65 mln. ribą. Bet Vyriausybė mano, jog tokios ribos įteisinimas įstatymu yra netikslingas, ir siūlo apskritai išbraukti iš įstatymo tą ribą. Siūlo, kad reikalavimus, reguliuojančius investicinių akcinių bendrovių maksimalų įstatinio kapitalo dydį, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Manom, kad tokia pataisa yra pribrendusi, kadangi investicinės akcinės bendrovės, kurios yra įsigijusios tam tikras įmones, ir tos įmonės indeksuoja savo kapitalą, vienaip ar kitaip negali išspręsti šito kapitalo likimo be minėtos pataisos.
Tai aš tiek trumpai galiu referuoti apie pateikiamas pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jus norėtų paklausti net 13 Seimo narių. Visų pirma B.Rupeika. Prašom. J.Listavičius. Prašom.
J.LISTAVIČIUS. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti. Kodėl yra paliktos nuošalyje visuomeninės organizacijos? Juo labiau kad iki nurodytos datos ten kaip tik ir nebuvo sutvarkytas partijų ir visuomeninių organizacijų klausimas. Jos galėjo būti visuomeninės poli-tinės. Kaip išspręst šitą klausimą? Ačiū.
A.VASILIAUSKAS. Vyriausybės pavedimu, kas susiję su visuomeninėmis organizacijomis, yra rengiami atitinkami įstatymų projektai, kur bus aptarti su pastatų privatizavimu susiję klausimai. Kadangi šitas klausimas jokiame poįstatyminiame dokumente visiškai nesvarstytas, todėl jis išskirtas į atskirą.
PIRMININKAS. Kolegė V.Briedienė. Prašom.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis ministre, kaip jūs žinote, yra papildytas Partijų įstatymas ir visur po žodžio “partija” įrašyti žodžiai “politinės organizacijos”. Ar jūs nemanote, kad šioje pataisoje taip pat reikia taikyti partijoms ir politinėms organizacijoms?
A.VASILIAUSKAS. Aš manau, kad Seime tai svarstant bus galima ir pakeist. Vyriausybė pristatė politines partijas, o dėl politinių organizacijų, jeigu nagrinėjant Seimo komitetuose tas klausimas iškils, aš manau, bus galima papildyt.
PIRMININKAS. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt sutiksite, kad Lietuvoje veikiančios partijos kaip niekur kitur pasaulyje tarnauja tik liaudžiai ir gina tik tautos interesus.
PIRMININKAS. Ar dar kyla abejonių, gerbiamasis kolega?
J.VESELKA. Ne, todėl aš ir tvirtinu tai. Kyla klausimas, vis dėlto jeigu jie ir toliau taip įnirtingai gina interesus ir vienas iš jų būtų gynimo interesas, tegul jie neima veltui valstybinio turto. Mes matome, kad nė vienai partijai nebuvo išdalyti investiciniai čekiai. Todėl pasibaigus pirminiam privatizavimui bus perkama tik už pinigus, ir tegul tada jie perka. O geriausia būtų, kad jie toliau ištikimai tarnautų tautai ir nuomotų patalpas, ir iš tos nuomos savivaldybė galėtų remontuot bent gatves.
Todėl aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, kodėl politinėms partijoms toliau leidžiama apgaudinėti pusvelčiui superkant investicinius čekius, o po to perkant pastatus, kurie po to bus daug brangesni, vos pasibaigus privatizavimui už čekius.
A.VASILIAUSKAS. Matot, jūsų klausimas daug kur siejasi su prognoze, kaip bus, kad pusdykiai išparduos. Įstatyme kaip tiktai ir aptarta, kad kainas nustatys Centrinė privatizavimo komisija. Na, galima mojuot ranka, galima ir ne, žinoma. Bet kainą nustatys Centrinės privatizavimo komisijos patvirtinta ekspertų komisija.
O kai dėl partijų, ar jos gina interesus, ar ne ir ar jos turi atsisakyti turto, ar ne. Vyriausybė mano, kad kaip ir bet kuris subjektas partija gali dalyvaut privatizavimo procese, kaip ir visos kitos visuomeninės organizacijos, juolab kad jos dabar patalpas kažkur nuomoja, naudojasi ir jeigu įstatymų priimta tvarka įsigis atitinkamas patalpas, aš nieko politinio nematau.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
A.VASILIAUSKAS. Galbūt ir už pinigus. Aš dar noriu akcentuoti viena. Šiame įstatyme yra įrašyta galimybė įsigyti ir už čekius. Grynai iš ekonominių interesų, nes žinant čekių realizavimo problemą, kuri yra gana aštri, norima išnaudot šitą galimybę, kad objektai galėtų būti privatizuojami ir už čekius. Aš manau, kad esant tokiai opiai situacijai, tai tik prisidės prie to, kad kuo daugiau čekių bus realizuota.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas. Prašom.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad platesnė diskusija tarp pono ministro ir pono J.Veselkos įvyks komitete, tuo aš neabejoju. O mano klausimas būtų štai toks. Gerbiamasis ministre, sakykit, ar jums teko skaityti Juridinio skyriaus išvadas? Iš esmės ten yra labai daug aštrių kampų ir daug niuansų. Kaip jūs į jas žiūrit? Mano supratimu, tą projektą reikėtų truputį pataisyt atsižvelgiant į tas Juridinio skyriaus išvadas.
A.VASILIAUSKAS. Juridinio skyriaus išvados yra daugiau redakcinio pobūdžio, esminių nėra. Tuo labiau pati išvada, kad projektas iš esmės atitinka juridinės technikos reikalavimus. Aš manau, kad svarstymo metu kai kurias pastabas komitetai galės įvertint ir bus galima padaryt pataisas.
PIRMININKAS. Kolega P.Jakučionis. Prašom.
P.JAKUČIONIS. Ačiū. Aš norėčiau paklaust dėl projekto Nr.994. Projekto gale yra rašoma apie investicinių akcinių bendrovių maksimalaus įstatinio kapitalo dydžio reguliavimą, kurį nustato Vyriausybė. Prašom pasakyti, koks tas dydis turėtų būti ir kokiu tikslu ribojamas investicinių akcinių bendrovių įstatinis kapitalas?
A.VASILIAUSKAS. Matot, tas optimalus dydis nėra pastovus. Keičiantis ekonominei situacijai keisis ir tas dydis. Galbūt Vyriausybė priims sprendimą, kad toks dydis nebūtinas, bet būtinos tam tikros kokios nors įstatinio kapitalo dydžio reguliavimo taisyklės. Taigi Vyriausybė vėliau priims sprendimą, ir šiandien kalbėt apie kokį nors optimalų dydį, be abejo, nėra galimybių. Aš tik sakiau, kad tam, jog nustatytume kokį nors dydį pagal šios dienos būklę, imant didžiausią įstatinį kapitalą turinčią investicinę akcinę bendrovę, tas dydis turėtų būti per 65 mln. Lt. To dydžio įvedimas gal būtų visiškai nereikalingas, tačiau jeigu Vyriausybė matys, kad tam tikros reguliavimo priemonės tam tikroje situacijoje yra būtinos, galės priimti atitinkamą sprendimą.
PIRMININKAS. Kolega P.Miškinis.
P.A.MIŠKINIS. Gerbiamasis pranešėjau! Iš projekto matyti, kad jo rengėjai nori užtikrinti teisę politinėms partijoms išsipirkti užimamas patalpas. Ar projekto rengėjai galėtų pateikti kokių nors duomenų, kurios partijos ir kiek turi patalpų, kada jas gavo, kaip gavo ir ar nebus tokia situacija, kad viena kuri nors partija, sakysime, įsigis labai daug tų patalpų, o kitos neturės beveik nieko?
A.VASILIAUSKAS. Tokių duomenų apie partijas pagal disponuojamas patalpas Ekonomikos ministerija neturi ir nežinau, ar ji turėtų įgaliojimų surinkti tokius duomenis, galbūt tiktai geranoriškų partijų sutikimu būtų galima gauti. Dabar galimybę išsinuomoti patalpas turi lygiaverčiai visos partijos. Ir išsinuomoti patalpas, pavyzdžiui, aš nežinau, kad būtų kam nors kokių partinių apribojimų. Bet čia kalbama apie išsinuomotų patalpų privatizavimą arba kitokį teisėtą naudojimą. Tai aš bent nematau, kad čia būtų kažkuria prasme nuskriausta kažkokia partija, nematau.
PIRMININKAS. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamasis Pirmininke, ar būtų galima mano pavardę palikti pasisakyti prieš ...
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų. Prašom. Kadangi čia trys juridiniai aktai, tai aš manau, galės 3 - už, 3 - prieš.
J.BEINORTAS. Prieš tai aš norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą. Pone ministre, toks privatizavimas liaudyje turi labai nepopuliarų pavadinimą, labai negerą įvaizdį. Aš noriu jums pateikti tokį dvigubą klausimą. Kas vis dėlto inicijavo šitą patalpų išpardavinėjimą politinėms partijoms? Kokia politinė jėga inicijavo ir ar dar eilėje stovi kokios nors, vadinkime, organizacijos, ar profesinės, ar neprofesinės, ar politinės, kad dar viena išpardavinėjimo banga vėlgi belstųsi į Vyriausybę?
A.VASILIAUSKAS. Gal pradėsiu nuo antrojo klausimo. Aš tos eilės nemačiau, ar dar būtų kažkur kažkokių pretenzijų ar pageidavimų turinčios, kad keltume turimų patalpų privatizavimo klausimą. Dabar kokia partinė jėga inicijavo, aš nežinau. Ekonomikos ministerija, rengdama šį įstatymą, vykdė atitinkamą Vyriausybės pavedimą. Tas Vyriausybės pavedimas Ekonomikos ministerijai buvo balandžio 19 d. Pagal šį pavedimą ministerija ir pateikė atitinkamą įstatymo projektą Vyriausybei, o Vyriausybė jį apsvarstė gegužės 25 d. ir liepos pradžioje pristatė Seimui. Taigi aš galiu pasakyti tokius užfiksuotus faktus. Kokie ten buvo kitokie svarstymai ar nagrinėjimai, ar siūlymai, aš informacijos neturiu ir negaliu nieko pasakyti.
PIRMININKAS. Kolega V.Plečkaitis čia? Prašom.
V.P.PLEČKAITIS. Norėčiau paklausti gerbiamąjį ministrą, kiek kainuos Lietuvos biudžetui, sakykime, jeigu tos patalpos priklausys valstybei? Bet aš, kita vertus, esu už tai, kad patalpas partijoms būtų galima išsipirkti. Nereikia užsiiminėti populizmu. Jeigu mes pasisakome už daugiapartinę sistemą, tai visame pasaulyje partijos yra remiamos. Jos remiamos oficialiai. Jeigu jos oficialiai neremiamos, tai jos remiamos neoficialiai, kitaip sakant, korumpuojasi. Todėl aš nesutinku su kitais kolegomis, kurie dėsto tokias populistines mintis priklausydami ar nepriklausydami partijoms.
A.VASILIAUSKAS. Niekuo negalėčiau papildyti. Čia daugiau buvo...
PIRMININKAS. Beveik pasisakymas dėl balsavimo motyvų.
A.VASILIAUSKAS. Mintis išsakyta, ne klausimas. Matote, ką čia gali kainuoti biudžetui. Kaip žinoma, čia yra valstybinis turtas. Už privatizavimą sukauptos lėšos eina ne į biudžetą, o į privatizavimo fondą, kuris po to bus naudojamas atitinkama tvarka, taigi kažkokių nuostolių biudžetui neturėtų būti. O apskritai nuostolis valstybei, žinoma, gali būti, jeigu bus parduodama žemomis kainomis. Aš manau, kad partijos viena kitą kontroliuos šioje srityje, ir kad kažkas išloštų šioje akcijoje, bent aš nemanau. Manau, kad vienos partijos kontrolė kitai bus nemaža. Tokio didelio pavojaus, kad čia bus padarytas didelis nuostolis valstybei, nereikėtų įžvelgti.
PIRMININKAS. Kolega L.Milčius.
L.MILČIUS. Gerbiamasis ministre! Iš tikrųjų labai nemalonu, kad toks svarbus įstatymas taip dažnai kaitaliojamas. Ateina naujas ministras - ir visą laiką vis keičiamas ir keičiamas, visokių pataisų. Dabar štai dėl partijos, neseniai buvo dėl redakcijų. Man įdomu, kaip vyksta tas redakcijų patalpų privatizavimas. Ar jau visos išsipirko, kiek turto valstybė gavo iš to? Iš tikrųjų labai nesinorėtų tokių keitimų, kurie po vieną straipsnį vos ne kas savaitę ateina į Seimą. Gal pateikite visą komplektą, ko jums trūksta iki pilnos laimės, kad tas įstatymas būtų geras, jūsų nuomone, ir prie jo nereikėtų kiekvieną mėnesį grįžti. Ačiū.
A.VASILIAUSKAS. Aš taip pat esu tos nuomonės, kad nereikėtų daryti tokių dažnų įstatymo keitimų, bet ta tradicija susiklostė jau seniau ir, matyt, vienas ministras pristatinėjo vienus pakeitimus, kitas - kitus. Aš manyčiau, kad tokia tradicija nėra gera.
O informacijos, kiek kokia redakcija įsigijo turto, aš dabar čia neturiu ir aš jos negaliu pateikti. Jeigu bus Seimo narių pageidavimas, ministerijoje surinksime informaciją ir galėsime pateikti.
PIRMININKAS. A.Kubilius. Prašom.
A.KUBILIUS. Pone ministre, ar jūs sutiktumėte su tokiu siūlymu, kad Seimui būtų pateikta suvestinė, kiek kuri partija turi patalpų, su adresais, užimamu plotu? Aš gal ir pritarčiau jūsų siūlymui dėl privatizavimo, nes partijas iš tikrųjų reikia remti, bet, mano manymu, reikėtų kažkokiu būdu surasti galimybę sulyginti įvairių partijų šiuo požiūriu nevisiškai lygią padėtį.
A.VASILIAUSKAS. Matote, tai priklauso nuo to, kokį sprendimą priims Seimas. Mintis išsakyta, ir galima ir taip, ir taip. Manau, kad reikėtų žinoti, matyti tą startinę partijų padėtį. Tiktai kas galėtų surinkti tokią informaciją ir per kiek laiko? Aš manau, kad pirminį pristatymą galima padaryti, o tolesniam svarstymui galima surinkti tą informaciją ir ją pristatyti.
PIRMININKAS. Kolega A.Baležentis. Prašom.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis pranešėjau, projekto 21 straipsnyje teigiama, kad patalpų kainas nustatinės Centrinės privatizavimo komisijos paskirtos ekspertų komisijos. Norėčiau paklausti. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kokios partijos žmonės sudaro privatizavimo komisiją? Kitaip sakant, kokia politinė partija diktuos kainas?
A.VASILIAUSKAS. Struktūros tiksliai pasakyti negaliu. Prezidentas tvirtino naują privatizavimo komisiją. Partinės struktūros aš nežinau, bet aš žinau, kad dalyvauja ir opozicijos atstovai. Aš manau, kad jie galės ginti ir kitų partijų interesus. Bent turėsime informaciją. Nuslėpta tikrai nieko nebus. Kiek žinau, ir ponia V.Briedienė dalyvauja privatizavimo komisijoje. Aš manau, turėsite visą informaciją.
PIRMININKAS. Kolega M.Treinys. Prašom.
M.TREINYS. Gerbiamasis pranešėjau, 21 straipsnyje pasakyta: “nuomojamas ar kitaip teisėtu pagrindu naudojamas”. Manyčiau, kad skliausteliuose tekstas “ar kitaip teisėtu pagrindu naudojamas” yra labai nekonkretus. Galbūt tų variantų nėra labai daug. Prašytume pasakyti, kokie tie kiti naudojimo teisėtu pagrindu naudojami variantai, kuriuos būtų galima įrašyti į patį įstatymą, kad vėliau mes be reikalo nesiginčytume?
A.VASILIAUSKAS. Vieną variantą jau pasakė iš salės. Manau, tam tikra prasme padėjo atsakyti man į klausimą. Tikrai, gali būti ir dovanota. Gal kuri partija jau turi įsigijusi pastatų. Dovanotas ir įsigytas, kokiais atvejais dar galima nuomoti, galima įsigyti, gali kažkas padovanoti. Manyčiau, kad tie trys variantai ir yra tas visas turimų patalpų arsenalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi Seimo nariai, kurie norėjo paklausti, paklausė. Dabar pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Nors, man atrodo, dėl vieno juridinio akto, dėl Nr.994, lyg ir nebuvo ginčų, matyt, galėtume bendru sutarimu pradėti procedūras. O ginčų yra dėl Nr.992 ir 993, t.y. įstatymo ir nutarimo.
Taigi 3 - už, 3 - prieš. Kolega J.Beinortas. Prašom.
J.BEINORTAS. Gerbiamieji kolegos, man visą laiką atrodė, kad Vyriausybė yra paskirta tam, kad ji visų pirma vykdytų valstybės politiką. Man labai keista, kad Vyriausybės kabineto narys nežino, kas inicijuoja tokį veiksmą, kuris valstybei anaiptol jokios naudos nežada. Ir tai, kad į privatizavimo fondą sugrįš keletas čekių, atėjusių mums jau žinomu keliu, valstybei nuo to nė kiek geriau nepasidarys.
Visą laiką buvau tos nuomonės, kad politinės partijos, kaip demokratijos garantas, turi būti remiamos civilizuotai. Mes Seime tą svarstėm, mes turime nustatyti ir kvotas, ir proporcijas, ir metinį partijos dotavimą, bet jokiu būdu nedaryti to užkulisiniais sprendimais. Čia negalima išvesti jokios paralelės, kad štai kai išdalijame visiems Lietuvos gyventojams investicinius čekius, tai tie žmonės su tais investiciniais čekiais dalyvavo privatizuojant valstybės turtą. Po to perėjome į lengvatinį privatizavimą įmonių, kuriose žmonės dirbo. Tai galima suprasti ir dėl tiesioginio tų žmonių indėlio. Toliau. Galima buvo suprasti netgi redakcijų patalpų privatizavimą jų darbuotojams, kadangi tai yra savotiška jų darbovietė. Tačiau šita grandinė kažkada turi pasibaigti, ir, man atrodo, ji turi pasibaigti ties šita precedento neturinčia iniciatyva, kai partinėm organizacijom išdalytos patalpos bus pusvelčiui atiduodamos. Argi Lietuva dabar turi kokią nors tarpinę išeities poziciją? Manau, kad neturi, nes 1940 m. likę pastatai, tiek Krikščionių demokratų partijos, tiek Tautininkų partijos, Socialdemokratų, tiek Liaudininkų partijos, partijoms nebuvo grąžinti. Praktiškai dabar visose savivaldybėse ar rajonuose patalpomis disponuoja daugiausia tik viena partija, turinti šiandieną valdžią. Kitos neturi jokių šaltinių ir, tarkim, mūsų partija praktiškai susirinkimus rengia po atviru dangum.
Aš manau, kad mes dabar negalime priimti tokio įstatymo vien dėl to, apie ką kalbėjo ponas A.Kubilius, ir to, į ką ponas ministras labai nenoriai atsakinėjo. Mes neturime informacijos, mes neturime lygių startinių sąlygų. Aš labai prašau kolegų, kad mes nepalaikytume šios Privatizavimo įstatymo pataisos ne dėl politinių motyvų, bet grynai dėl požiūrio į valstybės turtą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš manau, kad šio įstatymo nuostatos ir sako, kad visos partijos būtų ne aptvare ir galėtų normaliai diskutuoti, normaliai rengti savo pasitarimus ar kitokius susirinkimus ir t.t. Aš manau, kad čia ir norima padėti pono J.Beinorto partijai. Todėl aš manau, kad vienaip ar kitaip tą įstatymą reikėtų pradėti svarstyti. Kaip ten bus toliau, čia kita kalba. Aš manau, bus atskirų komitetų išvados, bus ir frakcijų politinės išvados dėl viso to. Bet iš esmės, aš manau, mums reikia pradėti svarstyti. Todėl aš siūlau pritarti ir pradėti svarstymo procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J.Veselka. Prašom.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos, čia dėl tų partijų, kiek paskirstys, turbūt ne tas principas. Bet vis dėlto kodėl šiandieną nereikia svarstyti šitos pataisos? Baigiasi privatizavimas čekiais, praktiškai liko trys mėnesiai. Čekių yra už milijardus. Klausimas, ką su jais darysime? Žmonėms turime aiškiai pasakyti, ar užkrausime ateities kartoms milijardų čekių išpirkimą, ar pasakysime - jie buvo terminuoti, nepanaudojote, ir viskas.
Matau vieną šios pataisos būdą - kaip partijoms dar vieną kartą apgauti žmones. Kaip vėl už 7 ct ar kiek nusipirkti tą litinį čekį ir įsigyti pastatą, kuris iš tikrųjų kainuoja. Ir ministras į šį klausimą visai kitaip išvinguriavo. Todėl dėl šios nuostatos turime apsispręsti, ką darysime. Po to ateis privatizavimas už pinigus, kuris bus pakankamai ilgas, drausmingas, jeigu priimsime įstatymus, ir tada politinės partijos galės tą įsigyti. Nes šiandieną Kaišiadoryse ir kitur rinkimų metu pasakė: “nė viena partija žmonės netiki”. Ir teisingai daro, nes jie tomis pataisomis nori dar kartą apgauti Lietuvos žmones. Todėl aš siūlau vis dėlto iki antrinio privatizavimo proceso pradžios šios pataisos nepriimti ir nesvarstyti.
PIRMININKAS. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš suprantu problemą, - kad valdančioji partija jau prisirinko čekių ir dabar nežino, kur juos dėti. Tik klausimas: iš kur ji jų prisirinko? Iš principo, aš manau, kad tą įstatymą, kurį dabar teikia, reikėtų atidėti. Aš manau, kad ši diskusija yra naudinga tuo požiūriu, kad mes eilinį kartą pradėjom kalbėti apie tam tikrą valstybės paramą partijoms. Ir aš manau, kad šita kalba apie partijų turimas patalpas irgi yra labai naudinga. Tiktai ši kalba turėtų būti susijusi ne su šituo konkrečiu privatizavimo įstatymu, o turėtume pradėti kalbą, sakysime, remdamiesi Politinių partijų įstatymu. Ir vieną sykį vis dėlto susitarti, ar mes ir toliau šiek tiek remiamės populizmu, kaip sakė ponas V.Plečkaitis, ir galvojam, kad demokratija turi vystytis savaime, ar vis dėlto pradėsim galvoti, kad demokratija yra problema, kuri rūpi valstybei, valstybė tam skirs ir laiko, ir lėšų. Ir demokratija bus suprantama ne tiktai taip, kad yra vienintelė darbo demokratija, o visa kita yra nebe demokratija. Tai mano...
PIRMININKAS. Aš supratau, kad jūs - prieš. Kolega V.Plečkaitis.
V.P.PLEČKAITIS. Kaip žinome, mūsų partijos nėra turtingos. Galbūt viena kita, apie kurių turtą mes nežinome. Partijoms priklauso tūkstančiai žmonių, ir todėl šiek tiek nejauku klausyti kolegos J.Veselkos spekuliatyvių išvedžiojimų apie tai, kad partijos ketina apiplėšti tautą ir pan. Galbūt nereikėtų tokiais metodais ieškoti sau populiarumo. O apskritai - tai reikėtų daryti viską, kad partijos Lietuvoje stiprėtų. Ir vienos šitų pataisų, manau, yra labai svarbios ta prasme, kad jos kažkiek sustiprins partijų materialinę bazę. Kitas dalykas, kad galbūt svarstymo metu reikėtų, jog visos užsiregistravusios partijos pateiktų sąrašą savo turto, kurį jos turi. Ir tuomet būtų aišku, kas, kiek ir kaip sugebėjo įsigyti to turto, ar tai teisėta, ar neteisėta. O vis dėlto šitą procesą reikėtų teisingai spręsti partijų ir daugiapartinės demokratinės sistemos Lietuvoje naudai.
PIRMININKAS. Ačiū. Trys pasisakė prieš, du - už, dabar dar vienas gali pasisakyti už. Kolega K.Antanavičius. Bet čia jo valia. Tik, sakau, pagal tvarką vienas gali pasisakyti už.
K.ANTANAVIČIUS. Kad aš prieš noriu pasisakyti, iš karto pasakau...
PIRMININKAS. Tai aš turėsiu perjungti kito kolegos...
K.ANTANAVIČIUS. ... jeigu leisit, aš tik tris motyvus pasakau. Pirma, matyt, tikrai ne aktualiausias dalykas Lietuvai yra šita pataisa, ir galbūt mes turim daug daug svarbesnių dalykų. Antra, nėra partijų turto apskaitos. Tai kokia gali būti iniciatorių moralė pateikiant tokį įstatymą, kai nežino, į ką tai bus panašu. Ir trečia, galbūt svarbiausia kaip Napoleonui, nėra tų partijų Lietuvoje kol kas. Aš vis sakau, kad yra klubai ir klubeliai, ir nesakysiu, kaip mane beveik visada pataiso. Taigi nėra partijų, ir baikim čia fokusus. Tūkstančiai žmonių partijose... dešimčių nėra, o ne tūkstančių. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A.Bendinskas. Prašom.
A.BENDINSKAS. Čia nuskambėjo vienas labai įdomus teiginys iš gerbiamojo Seimo nario A.Kubiliaus lūpų, kad jis žino, o jeigu jis žino, tai gal pateiks ir dokumentus, kad LDDP prisigrobė daug tų čekių ir dabar jau nežino, kur juos dėti. Tai gal šitą tokį ryškų teiginį ponas A.Kubilius kitame posėdyje parems dokumentais. Ir tada mes jį gerbsim kaip tikrai išmanantį ir apie reikalą kalbantį žmogų. Bet aš norėčiau pasakyti štai ką: mes, spręsdami šitą problemą, užmirštam viena - kad įvedant investicinius čekius buvo padarytas neatmezgamas mazgas. Ir dabar mes visi šokinėjam: tai jau liko čekių, tai jau per daug ir t.t. Bet aš tiktai norėčiau priminti tiems, kurie labai verkia dėl partijų ir partijėlių skriaudimo. Kai G.Vagnorius dalijo ir pastatus, ir automobilius, ir skirstė pinigus, tada visi tylėjo ir visiems buvo labai gerai. Dabar, kai bandoma šitą problemą iškelti ir ją kažkaip apsvarstyti, dabar jau viskas negerai ir t.t., ir visi žvilgsniai nukreipti tiktai vienon pusėn, t.y. sufokusuoti tam tikra prasme. Todėl aš manyčiau... Kaip man reikia pasisakyti - už ar prieš?
PIRMININKAS. Už. (Juokas salėje) Prieš jau keturi pasisakė, už - du.
A.BENDINSKAS. Taip, už tik du. Tai jeigu reikia pasisakyti už, tai aš pasisakau už, kad ši problema būtų svarstoma, bet ne taip, kaip siūlo, sakysim, kai kurie oratoriai.
E.KUNEVIČIENĖ. Jeigu leistumėt, vieną žodį.
PIRMININKAS. Prašom. Gerbiamoji E.Kunevičienė.
E.KUNEVIČIENĖ. Labai malonu, kad ponas A.Bendinskas ir LDDP nė vienos dienos neužmiršta paminėti G.Vagnoriaus, kitaip tauta užmirštų. Ačiū jiems. Bet vis dėlto G.Vagnorius nedalijo ir nepasiėmė sau nieko, ponai LDDP ir pone Bendinskai. O viską, ką dalijo, tai dalijo valstybinėms įmonėms. O sau jis nieko neprisiėmė ir nepasiėmė. Ir jo laiku buvo tik išnuomota, nes jeigu būtų išdalyta, tai jums šiandien nebebūtų ką veikti. Jūs gi dabar tai darot.
PIRMININKAS. Dar K.Antanavičius. Prašom. Tada registruosimės.
K.ANTANAVIČIUS. Repliką tuo pačiu klausimu. Juk ponas A.Bendinskas, taip sakant, labai negražiai apšnekėjo visą Seimą. Man nedora čia sėdėti, reikia, matyt, išeiti. Vieni grobė ir dalijo, tai dabar tie taip pat turi grobti ir dalyti. Na, aš negaliu pritarti tam. Tai kam jūs grobsit ir dalysit? Jūs sakot: tie grobė, mes irgi turim grobti. Ponas A.Bendinskas... (Juokas salėje)
V.LANDSBERGIS. Repliką.
PIRMININKAS. Kai nubalsuosim, tada.
V.LANDSBERGIS. Repliką.
PIRMININKAS. Jokių replikų dabar. Prašom klausyti. Gerbiamieji kolegos, pasisakė daugiau, negu numato Statutas. Taigi dėl 994 projekto problemų nebuvo, t.y. dėl 11 straipsnio. Ar galim bendru sutarimu pritarti ir pradėti procedūras? (Balsai salėje) Gerai, į vieną paketą. Prašom registruotis ir balsuosim. Prašom registruotis.
82 Seimo nariai. Dabar klausimas toks. Kadangi čia buvo jau be manęs pasakyta apie paketą, ir iš tikrųjų čia yra paketas, tai klausimas toks: ar pritariam po pateikimo, įsirašom į darbų programą ir pradedam procedūras? O po to kokiam komitete ir kada svarstysim, po savaitės ar po mėnesio, - čia jau kitas dalykas. Dar kartą sakau: tada gali būti du balsavimai - kai yra įstatymas ir jį lydintis nutarimas - tai bus vienas balsavimas, ir Nr.994 - tai yra kitas įstatymo projektas. Prašom, tai galima padalyti į dvi dalis. Taip, taip, į dvi dalis, taip ir sakiau, kadangi dėl Nr.994 jokių diskusijų nebuvo. Bet jeigu kolegos norės diskutuoti, prašom. Taigi dabar Nr.992 ir Nr.993, t.y. įstatymas ir jį lydintis nutarimas dėl politinių partijų pastatų. Taigi kas už tai, kad šitie juridiniai aktai būtų įrašyti į darbų programą ir pradėtos atitinkamos procedūros? Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Jau pakankamai pasisakyta, prašom nevesti manęs iš kelio.
Už - 45, prieš - 22, 6 susilaikė. Taigi įsirašėm į darbų programą. Aš manau, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Ekonomikos. Taip? Ir papildomas - Valstybės ir teisės. Tinka. Ačiū. Dabar aš manau, kad šitą klausimą reikėtų nagrinėti ne anksčiau, kaip po savaitės, kai komitetas... Gerbiamasis Zimnickai, gal prie šoninio mikrofono. Kurie prieš, tie raudoni, tai seniai aišku. (Balsai salėje) Gerbiamasis V.Zimnickas. Prašom. Tai jau parodyta, pakanka.
V.V.ZIMNICKAS. Gerbiamasis Pirmininke, aš manyčiau, kad po savaitės svarstyti Seime būtų truputį ankstoka. Vienaip ar kitaip, jūs matėt Juridinio skyriaus...
PIRMININKAS. Po dviejų savaičių...
V.V.ZIMNICKAS. Taip, po dviejų savaičių. O komitete mes, matyt, pradėsim kitą trečiadienį.
PIRMININKAS. Prašom. Vadinasi, svarstymas ne anksčiau...
V.V.ZIMNICKAS. Ir dar kartą kartoju...
PIRMININKAS. Atsiprašau. Svarstymas ne anksčiau, kaip spalio mėnesį, taip?
V.V.ZIMNICKAS. Taip, tikrai taip.
PIRMININKAS. Ne anksčiau, kaip spalio mėnesį.
V.V.ZIMNICKAS. Ir aš manau, kad kitą trečiadienį, sakykim, atskirų partijų atstovus, kurie suinteresuoti, kviečiam. Matyt, kitą trečiadienį 10 val. darysim komiteto posėdį.
PIRMININKAS. Repliką V.Landsbergis.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininke ir visi Seimo nariai! Tai, kas dabar čia yra pradėta, turi visai vienareikšmišką paaiškinimą: viena partija yra labai privilegijuojama, viena partija yra žlugdoma arba apribojama. Kitos, kurios yra tarp jų, mėginamos papirkti. Tai yra jau tolesnio svarstymo padorumo klausimas. Bet tai, ką jūs sumanėte ir pradėjote, yra labai gera iliustracija visoms Europos ir Amerikos demokratinėms partijoms, kokia demokratija yra Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl Nr.994 ar nori kas pasisakyti už ar prieš, ar bendru sutarimu? Prašom. V.Jarmolenka. Prašom.
V.JARMOLENKA. Na, kam kalbėti apie tai, jeigu grupė draugų susirinko daug čekių. Tegul jie turi tuos čekius. Bet, mano manymu, tai prieštarauja...
PIRMININKAS. Ne tas klausimas. Aš būsiu priverstas jums išjungti. Projektas Nr.994.
V.JARMOLENKA. Projektas Nr.994. Aš reikalauju, būtent apie tai ir kalbu.
PIRMININKAS. Prašom.
V.JARMOLENKA. Aš sakau apie tai, kad jeigu taip jau yra, ir mes apeinam Pirminio privatizavimo įstatymą, kur pono E.Vilko, pono K.Glavecko, pono K.Antanavičiaus tada buvo pasiūlyta, kad grupė draugų gali investicinius čekius surinkti... Aš reikalauju kriminogeninės analizės ir prognozės. Čia mes priėmėm šitą nutarimą ir aš noriu turėti savo byloje šitą analizę, kaip ten yra. Todėl, kad paskui, kai mes jau priimsime visus paketo nutarimus, ir jūs suprasit, kad jūs privatizavot visus savo pastatus, o mes, Konservatorių partija, negalėjom nei įsigyti, nei išsinuomoti nė vieno, paaiškės, kad tai buvo grubus Pirminio privatizavimo įstatymo pažeidimas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jarmolenka, jūs mane vis dėlto apgavot. Jūs šnekėjot ne apie projektą Nr.994, t.y. Privatizavimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimą. Prašom kalbėti dėl šito. Gerbiamasis V.Bogušis už ar prieš? Ne. Gerbiamasis J.Veselka dėl 11 straipsnio.
J.VESELKA. Tai yra dėl Nr.994, taip?
PIRMININKAS. Taip, Nr.994.
J.VESELKA. Gerbiamieji kolegos ir Jarmolenka, be abejo, investicinių čekių išdalijimas leido toms grupėms draugų investicinėse bendrovėse apgaudinėti žmones. Bet mes padarėm iš pat pradžių šitą klaidą, kurią jūs paminėjote, tie žmonės ir pridarė.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Veselka, jūs nedarėt, jūs nebuvot Aukščiausiosios Tarybos deputatas...
J.VESELKA. Atsiprašau, ne mes, o tie žmonės. Čia klaida, tikrai... Bet vis tiek yra procesas, kai kurios įsivyravo, kai kurios labai normaliai dirba. Todėl po indeksavimo iškilo jų sąmoningo sužlugdymo problema. Todėl manyčiau, kad vis dėlto, atsižvelgdami į V.Jarmolenkos pasiūlymą, turime svarstyti ir priimti sprendimą, nes tai gyvas gyvenimas ir gyvos tos bendrovės. Ačiū už dėmesį.
V.BOGUŠIS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Kolega V.Bogušis. Prašom.
V.BOGUŠIS. Gerbiamieji Seimo nariai, man visą laiką labai patinka, kai Seimas dalija turtą. Aš tiesiog atsidžiaugti negaliu. Tačiau aš norėčiau štai ko paklausti ir pasisakysiu dėl balsavimo motyvų. Man visiškai neaišku, kol neištirta kriminogeninė situacija, ar šitas procesas nepaspartins nusikaltimų Lietuvoje ir visos tos kreivės augimo į viršų. Čia galbūt ponas E.Bičkauskas galėtų į tai geriau atsakyti, kaip profesionalas. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo valdyba pasitars ir priims sprendimą. Kol kas V.Žiemelis.
V.ŽIEMELIS. Ponas Seimo Pirmininke, aš labai trumpai. Kritinę pastabą jūsų atžvilgiu. Kai kalba Seimo nariai, nereikėtų pertraukinėti. Šiuo atveju kalbėjo ponas J.Veselka, ir jūs jį labai negražiai nutraukėte.
PIRMININKAS. Betgi jis sutiko, jis užmiršo, kad jis nebuvo Aukščiausiosios Tarybos narys ir jis nebalsavo už čekius. O kai kurie, kurie čia kalbėjo, jie balsavo už čekius. Tai reikia tarp jo ir kitų daryti šiokį tokį skirtumą. (Balsai salėje) O, matot!
Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti dėl šito įstatymo projekto įsirašymo į darbų programą ir procedūrų pradėjimo? Reikia? Čia valdyba pasitars ir paskui pasakys. O mes kol kas esam tiktai du valdybos nariai. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti? Nereikia. Ačiū, sutarėm. Dabar aš manau, kad turi būti tas pats komitetas, Ekonomikos komitetas. Ir, kadangi čia kalbam ir apie kriminogeninę situaciją, gal ir Valstybės ir teisės komitetas. Ar ir Nacionalinio saugumo? Gali panagrinėti, teisingai. Tada du komitetai.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau. Dėl vedimo tvarkos. Pirma kolega A.Baležentis.
A.BALEŽENTIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl šito paketo Seimo nariai pageidavo gauti informaciją, kiek kokios partijos šiuo metu turi patalpų ir kurios bus privatizuotos. Tai noriu šitą prašymą dar kartą pakartoti ir kad svarstymo metu mes, Seimo nariai, turėtume šitą informaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministras yra čia, jis tai girdėjo. A.Kubilius. Po to - kolega V.Zimnickas.
A.KUBILIUS. Aš norėjau pratęsti tą pačią mintį, kurią sakė ponas A.Baležentis. Ir aš net norėčiau griežčiau užfiksuoti, kad Seimas dabar priimtų protokolinį nutarimą, kad svarstymo nepradėtume, kol nebus tokios informacijos. Na, reikia, Seimas turi pagaliau žinoti, ką grobia. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimas negrobia. Prašom nepainioti. Vis dėlto tiksliau formuluokit. Kolega V.Zimnickas.
V.V.ZIMNICKAS. Aš siūlau šį klausimą svarstyti pirmadienį šiame komiteto posėdyje ir kitą savaitę, matyt, įtraukti į tolesnę Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū.
Gerbiamieji kolegos, mes jau šiek tiek viršijom laiką. Dabar Vyriausybės valanda. Čia yra ministras G.Žintelis ir gerbiamasis K.Baranauskas, kaip CPK vadovas. O paklausimas yra labai rimtas - dėl valstybinės įmonės “Lietuvos spauda” perregistravimo į akcinę bendrovę. Dėmesio, kolegos! Daugelis norėjo išgirsti paaiškinimus. Gal kai kurie kolegos norės ir paklausti, ir pasisakyti, todėl prašau susikoncentruoti. Ir aš kviesiu į tribūną pagal susitarimą ar ministrą, ar gerbiamąjį K.Baranauską. Kuris pirmas į tribūną eisit? Ministras? Gerbiamasis G.Žintelis. Prašom. Toliau pirmininkaus gerbiamasis E.Bičkauskas.
A.KUBILIUS. Dar dėl vedimo tvarkos galima dar sekundę?
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Tai, Pirmininke, aš taip supratau, kad bendru sutarimu protokolinis nutarimas priimtas?
PIRMININKAS. Seimas neprieštaravo. Prašom.
G.ŽINTELIS. Gerbiamieji Seimo nariai, buvo gautas paklausimas man ir Centrinės privatizavimo komisijos pirmininkui ponui K.Baranauskui. Turbūt aš perskaitysiu, koks jis, ir paskui atsakymą, kad būtų aišku, į ką aš atsakinėsiu. Jis nėra ilgas.
“Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 2 straipsnis teigia: “Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą valstybinė įmonė gali būti privatizuojama tik vieną kartą. Įmonės toliau gali būti privatizuojamos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymą tik tuo atveju, jeigu jos jau buvo privatizuotos pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Spaudoje buvo paskelbta, jog valstybinė įmonė “Lietuvos spauda” perregistruota į akcinę bendrovę, t.y. privatizuota. Prašau jūsų Seimo Statuto nustatyta tvarka atsakyti: 1) kada įmonė “Lietuvos spauda” buvo privatizuota pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą ir jeigu taip, kokiame privatizavimo biuletenyje ir kada tai buvo paskelbta; 2) jeigu įmonė “Lietuvos spauda” nebuvo privatizuota pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, tai ar galėjo vykti jos privatizavimas pagal Valstybinių įmonių įstatymą?” Paklausimą pateikė gerbiamasis K.Skrebys, Tėvynės sąjungos (Konservatorių) frakcijos seniūno pavaduotojas.
Į šį paklausimą buvo atsakyta atitinkamai per nustatytą laiką. Aš perskaitysiu atsakymą. Atsakymas yra net truputį trumpesnis.
“Atsakome į jūsų pateiktus klausimus.
1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laikinuoju 1990 12 04 įstatymu Nr.I-828 “Dėl darbuotojų privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse” buvęs ryšių ministras ponas K.Birulis 1991 09 02 raštu leido valstybinės spaudos platinimo įmonės “Lietuvos spauda” kolektyvui išpirkti 10% valstybės kapitalo akcijomis. Tai ir buvo atlikta. Darbuotojai įsigijo 336 vardines paprastąsias darbuotojų akcijas po 143 Lt nominalios vertės. Pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą įmonė nebuvo privatizuota, todėl privatizavimo biuletenyje nebuvo skelbta. Antra. Valstybinės spaudos prekybos įmonė “Lietuvos spauda”, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymu ir 1992 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.51 “Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių įstatinio kapitalo didinimo iš savų lėšų”, sukaupė akcinį kapitalą ir 1994 m. kovo 24 d. užsiregistravo Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdyboje kaip akcinė bendrovė “Lietuvos spauda”. Įmonė akcinį kapitalą sukaupė per 1992 - 1993 m. Įmonės įstatinis kapitalas 1994 m. sausio 1 d. sudarė 1 mln. 345 tūkst. 498 Lt. Jį sudarė Lietuvos valstybės patikėtas kapitalas (482 tūkst. 835 Lt) ir akcinis kapitalas (862 tūkst. 663 Lt.) Akcijas įsigijo tik įmonės dirbantieji, vadinas, 1200 žmonių.
Dabar yra tas formalus atsakymas, kuris buvo pateiktas. Aš gal dar kelis sakinius noriu pridėti. Vadinasi, maksimalus akcijų dydis, kurį turi vienas dirbantysis, yra 0,22%. Vadinasi, akcijas įsigijo absoliučiai visi darbuotojai - 1200. Formaliai tikrino komisija kartu su Ekonomikos ministerija, privatizavimo komisija. Jokių formalių pažeidimų - nei juridinių, nei ekonominių nebuvo rasta. Aš galėčiau papasakoti ilgą istoriją, kaip buvo kreipiamasi dėl specifinės paskirties įmonės, kaip buvo siūloma privatizuoti 30%, 40%, 50%. Ilgas susirašinėjimasis yra. Jeigu gerbiamieji deputatai norės detaliau pasidomėti, labai prašau. Viskas sukaupta į vieną vietą ir viskas yra. Pagrindinis motyvas, kai prieš porą metų vyko pagrindinės diskusijos Centrinėje privatizavimo komisijoje, buvo toks: buvo siūlymas tą įmonę sudalyti į fragmentus ir privatizuoti pagal Pirminio privatizavimo įstatymą dalimis. Na, mes visą laiką manėm ir toliau manom, kad sudalijimas yra neefektyvus. Taip parodė praktika. Ir šiandien ta įmonė dirba. Galiu pasakyti tokį dalyką, kad kelios paslaugų rūšys, pavyzdžiui, ekspedicija ir pervežimas, nuo 8,3% atpigo iki 5,3%. Tai rodo, kad įmonė normaliai funkcionuoja, jokių problemų nekyla, o tas funkcijas, kurias ji anksčiau atlikinėdavo, ir toliau atlikinėja. Dar daugiau, visi žmonės yra patenkinti. Aš sakyčiau, kad tai yra vos ne klasikinis pavyzdys, kad buvo parduota ta įmonė ne dviem, trims ar keturiems žmonėms, kurie kažką galėtų tenai padaryti, o absoliučiai visi pasiskaičiavo, kas ir kiek gavo atlyginimo praeitais metais... Formali procedūra buvo ir niekas nesusitarė kažkokiame kabinete. Ir dar vienas dalykas. Čia dažnai teigiama dėl to pastato, kuris yra didelis - vienuolikos aukštų. Tai pagrindinis objektas, kad jis bus privatizuojamas. Praeitais metais mūsų ministerijos teikimu šitas pastatas buvo įtrauktas į neprivatizuojamųjų objektų sąrašą. Jis ir iki šios dienos yra.
Antra. Šiandien mes manom, kad artimiausiu metu penki to pastato aukštai bus perduoti Lietuvos “Telekomui”, vadinas, valstybinei specifinės paskirties įmonei. Tai yra visiškai normalūs santykiai, visiškai geranoriškas bendradarbiavimas. Tradiciškai ten ir yra, kaip anksčiau buvo, dvi vienos žinybos valstybinės įmonės. Ta įmonė ir šiandien sutinka tai padaryti. Aš manau, kad mes tą klausimą nesudėtingai išspręsim.
Dar galiu pasakyti, kad šiuo metu mes turime labai įdomų atvejį, kad “Kauno spauda” yra absoliučiai neprivatizuota, kadangi tuomet, kai Centrinė privatizavimo valdyba reiškė nuomonę, kad reikia sudalyti, mes vienintelį sudalijimą padarėm, vadinas, išskyrėm iš “Lietuvos spaudos” kaip eksperimentą “Kauno spaudą”. Tai štai “Kauno spauda” ir po šiai dienai yra su nuliniu privatizavimo procentu, vadinas, valstybinė įmonė. Mes dabar turime dvi ir netgi galėsime artimiausiu metu palyginti, kaip sekasi vienai ir kitai. Tai tiek. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS (E.BIČKAUSKAS). Ačiū ministrui. Gerbiamieji kolegos, prieš kviesdamas į tribūną centrinės privatizavimo komisijos pirmininką poną K.Baranauską, aš noriu jums priminti Statuto reikalavimus. Manau, kad Seimo Pirmininkas truputį persistengė sakydamas dėl klausimų. Statutas klausimų nenumato. Tačiau Statutas numato, jog po atsakymų galima diskusija. Jeigu to reikalauja koks nors komitetas ar frakcija, gali pakaitomis pasisakyti keturi Seimo nariai, kurie patenkinti atsakymu ir kurie nepatenkinti. Pasisakius keturiems Seimo nariams diskusija nutraukiama, jeigu Seimas nepriima kito sprendimo, nepriima sprendimo pratęsti diskusiją. Taigi jeigu bus pageidaujančių diskutuoti ir pirmiausia jeigu bus komiteto ar frakcijos reikalavimas, tuomet ta diskusija bus.
O dabar kviečiu į tribūną Centrinės privatizavimo komisijos pirmininką poną K.Baranauską.
K.BARANAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai! Pirmiausia aš noriu patvirtinti, kad šitas objektas nebuvo privatizuojamas pagal Pirminio turto privatizavimo įstatymą. Istorija yra didžiulė. Jeigu taip vertintume, kas kaltas, kodėl taip įvyko, galiu pasakyti tiktai viena, kad komisija visą laiką laikėsi nuostatos, jog objektas arba įmonė turi būti privatizuojama arba visiškai, arba paliekama spec. įmonių sąraše, o tiktai atskiru nutarimu leidžiama privatizuoti 20% ir ne daugiau. Puikiai žinote, kad privatizavus 51% paskui atsiranda galimybė išsipirkti ir vėl uždaromas kelias visuomenei dalyvauti šitame procese. Aš, ir kaip Privatizavimo komisijos pirmininkas, esu prieš tokį privatizavimo metodą, kuris vadinamas privatizavimu be privatizavimo, todėl, kad tai sukelia dar papildomai tokį disbalansą mūsų čekių ir turto tame balanse. Toliau tiriant šitos įmonės privatizavimo klausimą buvo sudaryta Vyriausybės komisija, kuri atliko nuodugnų šito proceso tyrimą. Aš tik norėčiau pasakyti, kad tuo visu dvejų metų laikotarpiu buvo padaryta kai kurių pažeidimų ir steigėjo. Pirmiausia Vyriausybė buvo leidusi šiai įmonei sumažinti pelno mokestį 50% ir taip leido įmonei kaupti kapitalą bei jį paskui panaudoti šitam tikslui. Tai, žinoma, tas buvo labai seniai padaryta dar 1992 m., tačiau įmonei buvo sudarytos šiltnamio sąlygos. Žinoma, aš galėčiau pasakyti, kad ir steigėjas neįtraukė įmonės į spec. įmonių sąrašą ir taip būtų privatizavimas neįvykęs. Toliau registracijos klausimas. Savivaldybė žinodama, kad įmonė, kad šitas pastatas yra neprivatizuotinų pastatų sąraše, patvirtintame Vyriausybės nutarimu, turėjo neregistruoti šitos įmonės turto pasikeitimo, o turėjo bent pasiklausti, taip sakant, steigėjo ir pasižiūrėti, kokia čia situacija, tačiau šitai buvo... Kai kuriais atvejais savivaldybė klausia mūsų, kokia padėtis ir ar galim registruoti. Šiuo atveju niekas nepaklausė. Vadinasi, šiai įmonei buvo sudarytos tokios palankesnės sąlygos. Aš manyčiau, kad šituo klausimu steigėjas turėtų kreiptis į teismą ir spręsti turtinių santykių klausimą su šita uždarąja akcine bendrove tapusia “Lietuvos spauda”. Kadangi yra mūsų pažyma ir visas atliktas darbas, ir čia kai kurie pažeidimai, kuriuos aš minėjau, yra įvardyti, šiuo metu yra sudaryta Prezidento dekretu tarpžinybinė komisija. Aš šitą medžiagą perduosiu tai komisijai nagrinėti ir spręsti kai kurių pareigūnų atsakomybės klausimus.
BALSAS IŠ SALĖS. (Negirdėti)
K.BARANAUSKAS. Atleiskite, komisijoje iš Ryšių ministerijos nėra nė vieno pareigūno.
PIRMININKAS. Viskas, pone Baranauskai?
K.BARANAUSKAS. Taip.
PIRMININKAS. Ačiū jums.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Prašom. A.Kubilius dėl vedimo tvarkos.
A.KUBILIUS. Aš Tėvynės sąjungos frakcijos vardu prašau diskusijos šiuo klausimu ir iš karto norėčiau užsirašyti pasisakymams.
PIRMININKAS. Taip, jūs turite tokią teisę. Ir tai privaloma. Pasisakys keturi Seimo nariai, o po to bus sprendžiamas klausimas, ar pratęsime diskusiją, ar ne. Jeigu atsakymų teikėjai nepatenkinti, jie pagal Statutą turi teisę paruošti atitinkamą rezoliuciją, įvertinančią šį atsakymą. Ją pateiktų Seimui.
Ponas B.Genzelis dėl vedimo tvarkos?
B.GENZELIS. Aš dėl vedimo tvarkos. Aš esu įsitraukęs į šiuos procesus, ir kadangi pono G.Žintelio atsakymai nevisiškai atitinka tai, ką jisai kalbėjo, todėl aš norėčiau pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom. Ponia V.Briedienė.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gal aš irgi galiu pasisakyti?
PIRMININKAS. Gerai. Jeigu yra daugiau norinčių pasisakyti, prašau kreiptis į Sekretoriatą ir užsirašyti. O dabar kviečiu į tribūną Seimo narį A.Kubilių.
A.KUBILIUS. Aš tikrai nesiruošiau ilgai kalbėti ir norėjau iš vietos kalbėti, bet tiek to. Aš norėčiau pasakyti tiktai keletą dalykų. Visų pirma tą paprastą dalyką. Gaila, kad nėra Seimo Pirmininko šiuo metu salėje. Aš norėčiau priminti Seimo Pirmininkui kai kuriuos žodžius, jo pasakytus po referendumo. Ir tie žodžiai yra labai paprasti, kad referendume iškeltos problemos turės būti svarstomos. Štai šiandien mes susiduriam su tuo dalyku. Tai viena iš esminių problemų, iškeltų referendume. Kai valdanti partija nenorėjo tos problemos spręsti, dabar mes turim ją spręsti. Ir, be abejo, man tiesiog neramu, kai aš girdžiu Privatizavimo komisijos pirmininko žodžius, kad reikia ieškoti, kas kaltas, kad tai yra nusikaltimas. Tai mes žinojome seniai, ponai Seimo nariai. Aš noriu pasakyti labai paprastą dalyką. Dar pavasarį mes sakėme: pasikvieskime Valstybės kontrolės departamento atstovus į Seimą, kad jie pakomentuotų savo ataskaitą apie privatizavimą. Buvo apie tai kalbėta. Taip pat įvertino, kaip ir ponas K.Baranauskas, tai, kas vyksta šiandien su vadinamuoju privatizavimu be privatizavimo. Tai bent dabar imkime šitą problemą spręsti. Tiek to, referendumas neišsprendė tos problemos, tai spręskim dabar, priimkim nutarimą, kad pasikviečiam Valstybės kontrolės departamentą ir išklausom jo ataskaitą. Ne visą, o dėl privatizavimo. Bent dėl privatizavimo išklausykim ir galvokime, ką darome toliau dėl to, kas dabar vyksta. Tai mano toks tiktai pasiūlymas, kad šiandien priimtume nutarimą, jog kviečiame Valstybės kontrolės departamentą ir išklausom jo ataskaitą bei galvojam, ką daryti.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį poną B.Genzelį.
B.GENZELIS. Gerbiamieji Seimo nariai! Aš nelabai žinojau, kad šiandien bus atsakoma į šitą klausimą, todėl aš nesu pasiruošęs detaliai kalbėti, bet aš su tuo šiek tiek esu susipažinęs. Kai pasklido gandas, kad bus privatizuota šita įmonė, sunerimo daug redakcijų ir konkrečiai kreipėsi. Ir tuo metu aš gavau signalų beveik iš visų laikraščių tiek iš kairės, tiek ir iš dešinės, nes jie bijojo, kad bus sukurta monopolija ir šita monopolija diktuos platinimo sąlygas. Deja, taip jau dabar būtent ir yra. Ir aš tuo metu daugybe raštų ir telefonų skambučių kreipiausi į gerbiamąjį ministrą G.Žintelį. Jis garantavo, kad šita įmonė nebus privatizuota. Bet paskui gerbiamasis K.Baranauskas irgi su nuostaba man, vienu žodžiu, pasakė, kad jis irgi post factum yra sužinojęs, jog čia visokių įstatymų apėjimų buvo padaryta, apie kuriuos yra užsiminta, kad lyg ir ministerija nieko nežino, lyg ir savivaldybė privatizavo. Tas daugiaaukštis pastatas... Gerbiamasis ministras nekalbėjo, kiek tas pastatas įkainotas. Aš jums galiu pasakyti, kiek jis įkainotas. 387 tūkst. Lt. Ir įstatinis kapitalas visą laiką auga. Man teisininkai ir kiti išaiškino, kad jeigu nebus sustabdytas šitas procesas, tai šitas pastatas labai lengvai paskui taps jau šitų akcininkų nuosavybe. Dabar jis nėra nuosavybė, bet man buvo išaiškinta ir labai įtikinamai, kad labai lengvai po metų šitas pastatas taps. Ir vis dėlto, aš dar kartą kartoju, mane ministras labai nustebino su savo atsakymais. Mes prisimenam šitą Turniškių istoriją. Taip pat buvo privatizuojama. Kadangi bandoma taikyti į mūsų partiją, aš noriu pasakyti, kad partija čia niekuo dėta, kadangi aš, tos partijos vadovybės narys, turbūt vienas iš pirmųjų, kiek man žinoma, pirmasis pakėliau triukšmą dėl šito objekto privatizavimo. Todėl aš manau, kad tai turi būti ištirta iki galo, o valstybės kontrolieriaus nuomonė turi būti išgirsta čia. Ir iš tikrųjų mes negalime leisti, kad turtą pasisavintų grupė draugų, kaip pasisavino turtą grupė draugų, vadovaujančių ministerijos pareigūnų, Turniškėse. Todėl aš manau, kad yra būtina ištirti. Ir aš nemanyčiau, kad ministro pasiaiškinimą galima priimti rimtai.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narę V.Briedienę.
V.BRIEDIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai! Buvo kalba apie vieną objektą, kaip jis buvo neteisėtai privatizuotas. Jis buvo paprasčiausiai perrašytas. Aš noriu jus supažindinti su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento raštu, kurį aš gavau šiandien, nes tuos atvejus jie tiria ir turi daug patikrintų faktų, kaip tai buvo daroma. Tiktai reikia dabar ieškoti kelio, išeities, kaip tai išspręsti. Yra galimybė priimti įstatymo pataisą. Valstybinių įmonių įstatymo 31 straipsnio ir 4 straipsnio ketvirtosios dalies pataisas mes galime priimti, bet tos pataisos galios tiktai nuo įstatymo paskelbimo. O to, kas jau yra įvykdyta (o įvykdyta yra labai daug ir labai daug turto yra neteisėtai privatizuota arba, taip sakant, “prichvatizuota”), to mes negalime įstatymais spręsti. Aš šiandien bandžiau tai aiškintis su Seimo juristais. Jie sutiko su tuo, kad su mūsų Valstybinės kontrolės departamentu reikia ieškoti bendro kelio. Jie siūlo, kad kiekvienas atvejis būtų sprendžiamas teisme. Bet tuomet tų atvejų gali būti apie keletą šimtų. Galbūt jeigu būtų vienas precedentas ir Aukščiausiasis Teismas patvirtintų, kaip sprendžiami tokie atvejai, gal ir kiti teismai galbūt naudotųsi ta patirtimi. Bet tai yra gana sudėtingas ir sunkus kelias. Aš noriu jus supažindinti su Kontrolės departamento raštu būtent dėl šitokio privatizavimo. Jį aš gavau šiandien. Skirtas visiems Seimo nariams.
“Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas, nagrinėdamas valstybinių įmonių privatizavimo ir akcinio kapitalo kaupimo teisėtumo klausimus, dažnai nustato atvejus, kai turėdamos valstybinių įmonių statusą ir neprivatizuotos pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės rejestro skyriuose įregistruoja valstybinių įmonių įstatų pakeitimą, kuriame fiksuoja akcinį kapitalą, didesnį už valstybinio kapitalo lygį, tuo pažeisdamos valstybinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 punkto pirmąją dalį, kurioje nustatyta, jog įmonės akcinis kapitalas negali būti didesnis už valstybinį kapitalą. Vadovaudamasi Valstybinių įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 punkto pirmąja dalimi ir padidinusi akcinį kapitalą iki valstybinio kapitalo lygio, pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkto antrąją dalį įmonė gali pasirinkti akcinės bendrovės statusą ir būti reorganizuota į akcinę bendrovę. Toliau akcinis kapitalas gali būti didinamas tik pagal Akcinių bendrovių įstatymo 43 straipsnio 5 punktą. 44 straipsnio 5 punktą pagal naują įstatymą. Yra esminis skirtumas tarp akcinio kapitalo didinimo ir paskirstymo valstybinėje įmonėje ir akcinio kapitalo didinimo ir paskirstymo akcinėje bendrovėje. Būtent į šitą skirtumą niekas neatsižvelgė. Įmonės daro taip, kaip joms patogiau. Todėl aš labai norėjau gauti kažkokią galimybę, kad Seimas priimtų įstatymo išaiškinimą. Pasirodo, tokią teisę turėjo Aukščiausioji Taryba, o Seimas pagal dabartinį mūsų Reglamentą ir veikiančią Konstituciją tokios teisės neturi. Vadinasi, ir įstatymas negali veikti atgaline data. O čia yra pažeidimas. Ir teisininkai sako, kad tas pažeidimas gali būti sprendžiamas tik teismine tvarka.
Didinant įstatinį kapitalą iš įmonės lėšų pagal Valstybinių įmonių įstatymą didinamas vien akcinis kapitalas, tai yra nemokamai perduodamos įmonės darbuotojams ir akcininkams naujai išleistos akcijos. O didinant įstatinį kapitalą pagal Akcinių bendrovių įstatymą padidintas akcinis kapitalas tenka visiems akcininkams proporcingai jų turimų akcijų nominaliai vertei, taip pat ir valstybei priklausančių akcijų nominaliai vertei. Štai šitoje vietoje ir yra pažeidimas. Faktiškai...
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jau laikas.
V.BRIEDIENĖ. Aš vieną minutę, baigiu. Faktiškai įmonės didina akcinį kapitalą iš įmonės lėšų, viršydamos valstybinio kapitalo lygį, o rejestro tarnybos jį įregistruoja pakeisdamos valstybinės įmonės statuse esančių įmonių įstatus. Po tokio įstatinio kapitalo dydžio pakeitimo ir registravimo valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, neprivatizuotos pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, tampa akcinėmis arba uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kuriose valstybinio turto lyginamasis svoris įmonės įstatiniame kapitale atskirais atvejais sumažėja iki 10-20%.
Ir čia prašoma skubos tvarka pateikti Seimui svarstyti nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymo 31 straipsnio taikymo išaiškinimo” projektą. Tas projektas yra pateiktas, bet jeigu mes neturime teisės, kaip sako juristai, priimti išaiškinimą, vadinasi, tai yra ne tas kelias, kaip mes juridiškai galime spręsti. Mes galim tik pakeisti įstatymo straipsnius, bet dėl praėjusio laiko mes vis tiek turime kreiptis į teismines instancijas ir galų gale apskaityti visoje Respublikoje. Aš noriu kreiptis į poną V.Juškų, kad jo padedami mes sužinotume, kiek tokių įmonių Respublikoje neteisėtai yra persiregistravusių be privatizavimo iš valstybinių įmonių į uždarąsias akcines bendroves arba į privačias bendroves, ir bendromis jėgomis išspręstume tą klausimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Jūs viršijote laiką 2-3 minutėm. Į tribūną kviečiu Seimo narį V.Landsbergį.
V.LANDSBERGIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš ministro aiškinimo pasidarė labai aišku. Tarp nurodytų jo tekste pirmojo ir antrojo punktų nėra to, kas turėtų būti, nėra Pirminio privatizavimo įstatymo. Pirmasis punktas - tai ministro K.Birulio leidimas išsipirkti 10%, o antrasis punktas jau šoka į Valstybinių įmonių įstatymą. Ir taip vyksta vadinamoji privatizacija, kuriai mes turime tikslesnį žodį.
Dabar ponas K.Baranauskas labai tiksliai pasakė, čia galėtų būti patikslintos dar jo išvados, reikia surasti kaltą, kaltas turi būti nubaustas. Steigėjas padarė pažeidimus, 50% sumažino mokesčius, neįtraukė į specialiųjų įmonių sąrašą ir t.t. Tai buvo daroma aiškia intencija, kad įvyktų tai, kas dabar padaryta. Ponas K.Baranauskas pasakė, kad steigėjas turėtų kreiptis į teismą. Bet mes girdėjom kalbantį steigėją, kuris neranda nieko blogo. Kitas dalykas, matyt, yra tas, kad pats steigėjas turėtų stoti į teismą, bet niekada pats savęs į teismą netraukia. Todėl mes turime rasti instituciją, kuri tai padarys, ir Valstybės kontrolės komitetas čia yra pirmoji įstaiga, kuri turėtų mums duoti išsamias išvadas.
Aš dar noriu priminti, kad visi Seimo nariai buvo gavę 12 lapų sąrašą, kuriame išvardyta apie 500 įmonių, kurios lygiai taip pat “prichvatizuotos” pasiimant, apeinant įstatymą. Profesorius B.Genzelis sakė, kad jo partija čia nieko dėta, kad jis vienas iš pirmųjų iškėlė šį klausimą. Aš tikrai taip manau, kad atskiri partijos nariai gali būti ir nieko dėti, bet LDDP labai daug kuo dėta. Galų gale buvo galimybės sustabdyti korumpuotą “prichvatizaciją” jeigu ne Seime, tai referendumu. LDDP padarė viską, kad tai nebūtų sustabdyta. Deja, LDDP labai daug kuo ir blogu dėta Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V.Juškus dėl vedimo tvarkos.
V.JUŠKUS. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad šiandien mes labai daug kaltinimų vieni kitiems metam dėl privatizavimo tvarkos pamiršdami šaknis, iš kur jis gimė, ir iš kur atsirado.
PIRMININKAS. Aš esu priverstas jus įspėti, kad jūs kalbėtumėt dėl vedimo tvarkos.
V.JUŠKUS. Atsiprašau truputėlį, jeigu leisit. Tai man atrodo, kad mums reikėtų...
PIRMININKAS. Atleiskite, pone Juškau, kaip tik dabar mes apsispręsime, ar leisim, ar neleisim, kadangi Statutas reikalauja leisti pasisakyti 4 Seimo nariams. Po to Seimas turi apsispręsti, ar diskusiją pratęsime, ar nepratęsime. Prašė pasisakyti dar ponas G.Žintelis, kuriam aš tikrai suteiksiu žodį pabaigoje. Na, pavadinkim tai jūsų replika, bet prašau labai trumpai.
V.JUŠKUS. Tai aš norėčiau tik tiek, kad mes paliktume savo ambicijas nuošaly - tiek dešinieji, tiek kairieji - todėl, kad žinom, kas pradėjo ir kokie įstatymai buvo priimti, ir pagalvotume bendromis jėgomis, kaip ir siūlė ponia V.Briedienė, kaip šiandien sustabdyti tą procesą, kurį pradėjo jau anuo metu. Tas procesas tebevyksta ir šiandien. Kaip sustabdyti ir kaip įmanomomis teisinėmis formomis atstatyti tai, kas yra jau įvykdyta? Aš norėčiau agituoti už tai. O vieni kitų nekaltinkim. Prasidėjo prie jūsų, pone Landsbergi, ir tęsiasi šiandien.
PIRMININKAS. Seimo narys B.Rupeika taip pat repliką.
B.V.RUPEIKA. Mano replika gal šiek tiek moralinio pobūdžio, kadangi pašaliniam žmogui, nė trupučio nesigilinančiam į štai tuos privatizavimo atvejus Lietuvoje, atrodytų, kad ministras, kaip komjaunimo sekretorius, padarė metinę ataskaitą ir buvo palydėtas ilgų plojimų, tarsi viskas, kas buvo daroma, buvo puiku ir skatintina. Štai iki kokio lygio šito privatizavimo atvejai yra mus visus atvedę. Ir man labai liūdna, kad ir mūsų frakcija pritarė ministro kandidatūrai anuo metu, kai buvo skiriami Vyriausybės nariai. Tačiau aš noriu priminti, kad būtent šitą ministrą atvedė kiti žmonės iš kitos pusės. Taigi tradicijos gajos, kai jos yra materialiai paremtos. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinę repliką - Seimo narys A.Kubilius, ir viskas.
A.KUBILIUS. Aš dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Taip.
A.KUBILIUS. Remdamasis Seimo Statuto 218 straipsniu, kaip paklausimo teikėjų, Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas noriu pasakyti, kad mūsų nepatenkino ministro atsakymas į paklausimą ir mes prašome į artimiausią posėdį įtraukti mūsų parengtos rezoliucijos, kurią mes parengsime įvertindami atsakymą, svarstymą. Taip pat norėčiau pasiūlyti kitą, papildomą pasiūlymą - į artimiausią Vyriausybės valandą įtraukti Valstybės kontrolės departamento viršininko pono V.Kundroto ataskaitos apie privatizavimą svarstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs turite teisę pagal Statutą parengti rezoliuciją ir nustatyta tvarka ją įregistruoti. Kaip matau, nepatenkinti atsakymu esate ne tik jūs, bet ir kai kurie Seimo nariai iš LDDP frakcijos. Vis dėlto apsispręskime, ar tęsiame diskusiją šiuo klausimu, ar netęsime. Matyt, pratęsime, kai bus pateiktas atitinkamas dokumentas.
Ir vis dėlto, kaip žadėjau, žodį suteikiu ministrui ponui G.Žinteliui.
G.ŽINTELIS. Dar kartą laba diena. Man tikrai įdomu, kadangi per buvimo Vyriausybėje laiką buvo tokių dienų, kai aš iš ryto vienam Seimo komitetui aiškinausi, kodėl aš kažko neprivatizuoju, po pietų - kodėl aš privatizuoju tiesiogine to žodžio prasme. Būtų labai gerai, jeigu būtų kokia nors logika. Dėl įstatymų. Dėl tų priekaištų, kurie buvo pasakyti, bus komisijos, jos ištirs ir t.t., ir viskas aišku. Aš tik noriu pasakyti, kad buvo kreiptasi ir dėl specifinės paskirties įmonės, Vyriausybė tada jos į sąrašą neįtraukė, ministerija buvo padavusi (tarp kitko, čia tik tokia replika).
Be to, noriu pasakyti, man truputį keista kai kurių žmonių atžvilgiu. 1994 m. gegužės 25 d. komisija, susidedanti iš Lietuvos Vyriausybės patarėjo, Ekonomikos ministerijos atstovų, Finansų ministerijos atstovų, Teisingumo ministerijos atstovų, vadovaujama gerbiamojo pono K.Baranausko, tikrino šitą. Čia yra aktas, aš perskaitysiu vieną sakinį iš nutarimo baigiamosios dalies. “Tikrinant įmonės perregistravimą nenustatyta esminių teisinių ar finansinių pažeidimų, dėl kurių šį įmonės perregistravimą būtų galima pripažinti įvykdytu pažeidžiant nustatytą tvarką.” Kitas klausimas - gera ta tvarka ar bloga, bet esama tvarka nebuvo pažeista. Galbūt ją reikia keisti iš tikrųjų? Man labai keista, kai gerbiamasis kolega, pasirašęs tokį popierių kaip komisijos pirmininkas, išėjęs prieš Seimą labai gražiai demonstruoja savo principingumą. Tai kur buvo tas principingumas anksčiau? Aš niekaip nesuprantu. Tai viena. Antra, pono B.Genzelio replika ir pasakymas, kad taip. Mes niekaip dabar neįrodysim, kas ką kam šnekėjom, kadangi tai buvo telefoninis pokalbis dviese. Tikrai tas pokalbis buvo, bet jis tikrai buvo ne toks. O replikos dėl komjaunimo sekretoriaus ar ko kito, na, labai liūdna. Nežinau, gerai ar blogai, bet aš juo niekada nebuvau. Taip jau susiklostė aplinkybės. Ir žinot ką, gal nereikėtų painioti techninių, ekonominių klausimų su visais kitais. Tai yra du skirtingi dalykai. Ir šiuo atveju aš asmeniškai nė vienos akcijos ne tik čia, bet ir niekur kitur neturiu ir toliau lieku tos pačios nuomonės, kad šiuo atveju to kolektyvo atžvilgiu neteisybės nebuvo, t.y. 1200 žmonių, įvairiausio rango žmonių nuo direktoriaus iki valytojos. Nebuvo padaryta jokios diskriminacijos. Gerai, dar tikrins, aš už visokius tikrinimus, bet visi, kurie tikrino, na ką, kokie yra įstatymai, kokie šiandien galioja nutarimai, tokiais ir vadovaujasi. Aš, kaip technikos atstovas, laikausi vieno principinio dalyko: jeigu yra įstatymas, jo reikia laikytis. Jeigu mes pradėsim interpretuoti - ar jis geras, ar blogas, galbūt jis blogas ir todėl jo nereikia laikytis, tada aš nežinau, kur mes nukeliausime. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Klausimas kol kas baigtas.
A.KUBILIUS. Dėl vedimo tvarkos dar.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos A.Kubilius.
A.KUBILIUS. Aš norėčiau tiesiog posėdžio pirmininko paklausti. Ar tas tylėjimas dėl mano pasiūlymo įtraukti į Vyriausybės valandą Valstybės kontrolės departamento ataskaitą reiškia sutikimą?
PIRMININKAS. Suformuluokit raštu ir bus įtraukta. Na, ko jūs jaudinatės? Parašykit, netgi į rezoliuciją galit šitą įrašyti, ir viskas. Galų gale ataskaita yra ir sesijos darbų programoje, bet jeigu reikia paspartinti, tai iš tikrųjų rezoliucijoje galima tai užfiksuoti.
Darbotvarkės tvirtinimas (94.09.15)
Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką Poną Č.Juršėną supažindinti su rugsėjo 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarke.
Prašau.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamieji kolegos, pagal patvirtintą kitos savaitės darbotvarkę antradienį siūloma išnagrinėti 12 klausimų. Ir jau keletas pačioje paskutinėje stadijoje, t.y. priėmimo. Visų pirma išskiriu du įstatymus, susijusius su Prezidento grąžintais įstatymais, t.y. mes turėsim apsispręsti ir dėl advokatūros, ir dėl prokuratūros reikalų. Toliau dvi tarptautinės sutartys, kurias galėtume ratifikuoti, kadangi atitinkamai svarstymai įvyko arba turėtų įvykti šiandien. Ir yra naujas kapitalinis klausimas, kurio yra pirmoji stadija, - tai įstatymo “Dėl visuomenės informacijos priemonių” projektas ir nutarimo “Dėl pritarimo Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijai apie žurnalistikos etiką” projektas. Ir, kaip jau sakiau kalbėdamas apie savaitės darbotvarkę, numatytos dviejų komitetų ataskaitos - tai Agrarinio komiteto ir Nacionalinio saugumo komiteto. Prašyčiau kolegas patvirtinti tokią antradienio darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ponas M.Pronckus.
M.PRONCKUS. Aš neturiu nieko.
PIRMININKAS. Taigi klausiančių ir siūlančių nebuvo. Ar galima patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu?
Č.JURŠĖNAS. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Seimo narys V.Jarmolenka sako, kad negalima. Ką gi, tada mes balsuosime. Pasisako vienas - už, vienas - prieš. Kas nori pasisakyti už, kas prieš? Seimo nary Pavirži, jūs už?
G.A.PAVIRŽIS. Aš pasisakau už.
PIRMININKAS. Seimo nary pone Genzeli, jūs už? Seimo narys Z.Adomaitis.
Z.ADOMAITIS. Už.
PIRMININKAS. Seimo narys S.Pečeliūnas.
S.PEČELIŪNAS. Ačiū, aš tik norėčiau, kad 11 klausimas būtų ne tik popieriuje. Jeigu Seimo Pirmininkas gali garantuoti, kad tos abiejų komitetų ataskaitos bus tikrai padarytos, tuomet aš pasisakysiu už.
Č.JURŠĖNAS. Gerbiamasis kolega, aš kalbėjau su abiejų komitetų pirmininkais ir jie sutiko. Tiesa, pokalbiai buvo be liudytojų. Bet gerbiamasis M.Pronckus čia yra, gal jis patvirtins. Abu yra? Na, tai tada viskas aišku.
PIRMININKAS. Seimo nary Pavirži, jūs dėl vedimo tvarkos?
G.A.PAVIRŽIS. Po to.
PIRMININKAS. Gerai. Nors ir nebuvo pasisakančių prieš darbotvarkę, deja, Seimo nario V.Jarmolenkos reikalavimu aš priverstas balsuoti. Prašau užsiregistruoti. Salėje 56 Seimo nariai.
Prašau pasiruošti balsavimui. Kas už tai, kad būtų patvirtinta rugsėjo 20 dienos Seimo darbotvarkė?
Už balsavo 36 Seimo nariai, prieš - 6 Seimo nariai, susilaikė 4 Seimo nariai.
Taigi darbotvarkė patvirtinta. Seimo narys ponas G.Paviržis.
G.A.PAVIRŽIS. Gerbiamieji kolegos, mes ką tik išklausėme gerbiamojo ministro ataskaitą, kalbėjo gerbiamoji V.Briedienė, tas pačias mintis minėjo ir kolega V.Juškus. Mane taip pat truputį nustebino, kai gerbiamasis K.Baranauskas pripažino, kad iš tikrųjų ir tada, anksčiau, veikė tos įstatymo pataisos, leidžiančios taip keisti valstybinės įmonės statusą, galioja jos ir dabar sustabdant. Man truputį keistoka, kad Privatizavimo komisijos pirmininkas (gaila, kad jis šiuo metu neklauso, norėtųsi, kad gerbiamasis K.Baranauskas girdėtų) kalbėdamas tribūnoje pasakė, kad iš tikrųjų reikia sustabdyti. Man labai keis-ta, kad jis iki šio laiko nepasiūlė šito atlikti. Norėčiau, kad šiandien Seimas protokoliškai įrašytų, kad iš tikrųjų, jeigu reikia (manau, matom visi, kad reikia), pasiūlytų įstatymo pataisą, kad bent nuo šiandien tai nebūtų daroma. O mes galvosime, kaip sutvarkyti ateities dalykus.
PIRMININKAS. Aš manau, kad atitinkamos iniciatyvos turėtų imtis atitinkamas komitetas, kuris galėtų parengti projektą. Seimo narys V.Jarmolenka dėl vedimo tvarkos.
V.JARMOLENKA. Aš tik dėl vedimo tvarkos galiu ir sakyti. Aš dėl klausimo, kai jūs nubalsavot, priėmėte darbotvarkę. Aš noriu eilinį sykį paklausti. Šita procedūra, kuri vadinasi “ar niekas prieš, ar galim bendru sutarimu”, reiškia, kad mes pritarėm bendru sutarimu. Paskui atsiranda instancija, kurią gerbiamasis ponas Č.Juršėnas vadina Seniūnų sueiga, arba patarėjų pasitarimas, ir atsiranda nauja darbotvarkė. Man nusibodo visą laiką tvirtinti tą, ką jie persprendžia. Todėl, man atrodo...
PIRMININKAS. Ačiū.
V.JARMOLENKA. Atsiprašau, aš baigsiu. Visą laiką mes būsime korektiški, jeigu tie Seimo nariai, kurie balsuotų dabar už, paskui nebalsuotų dėl papildymo.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tikiuosi, kad Seimo nariai įsiklausys į jūsų dideles pastabas. Vis dėlto Seniūnų sueiga pagal Statutą įgaliota. Galų gale galutinį sprendimą po to priima vėlgi Seimas. Ką gi, posėdis baigtas iki 15 val. Ponas Č.Juršėnas jums linki gero apetito, aš taip pat.